tráukti, -ia, -ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M
1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse suspaustą vytelę, ir žievė nusilupa rš. Vienu metu tráukit [virvę] Grž. Nu tai ropę raudavom: susėda šiteip, susitveria visi – ir rauna, katrie tráukia Šmn. Meta į vandenį pačynos galą i tráukia ant savęs, i teip stabdo sielį Vl. Susimušė: viena tráukia an saũ tą drobę ir tuos rietimus Rk. Viena an saũ traukia, kita – an saũ, teip brūžuoji brūžuoji [audeklą] Alz. Įsidės [milą į mašiną] i vels, du sustoję į vieną galą, į kitą galą tráuks Žlb. Išdykaudavo [naktigoniai], vienas kitą už kojų tráukdavo Bsg. Pasiekė kulnan [arkliui vežimas], o ką gi, jeigu tráuksi [vadeles], tai da labiau jam sieks Kp. Tráuka tus plaukus munie, plėša įsikibusi Trk. Verkia panaitėlė didžiu balseliu, laužo rankeles, traukia plaukelius LTR(Zr). Plaukus barzos, galvos traukė SGI75. Nu jis (vilkas) traukt [uodegą prišalusią], nu traukt – nebegalia, ir gana Sln.
| Tráukė [išnarintą] ranką, prikėlė arklį, ratus Všv. Niksterėjus traukia pasukydami Sln.
| impers. prk.: Kriūtinę tráukia in žemę, sunku Klt.
^ Kožnas daugiau į savę tráukia Jnš. Visų rankos in save tráukia Žln. Kožnas tik pri savęs tráuka daba, o anksčiau tie žmonys draugiškiau gyveno Yl. Dabar in saũ visi tráukia Skdt. Vaikai vis tráukia ing save, ing save Drsk. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs VP34. Už ausų pakartas, už liežuvio trauka (skambalas) Sd. Du šika, penki tráukia (nosį šnypščia) Smn. Du traukia, du šika (nosį šnypščia) Ds. Avutė bėga – bobutė žarnas traukia (verpia) LTR. Dešim vyrų traukia lyną apie pirdžiaus klojimą (juosia diržą) Kp.
trauktinai̇̃ adv.: Ištraukiau tą šniūrą trauktinai̇̃ Mžk. Aš karvę melžu spaustinai, o jis – trauktinai̇̃ Jrb.
| refl. Einam pirštais tráukties – katras katro išties pirštus? Šts.
ǁ tr. tempiant blokšti: O didelė kalė grobė muni, tráukė pri žemės, mun įkąsti neįkando Akm. Ant provos į dvarą šaukė, nušaukę prie žemės traukė (d.) Nm.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus tempimo, tampymo judesiu: [Senis] lengvai per dieną traukė pjūklą, kilojo kirvį V.Bub. Kaip žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn su Vilkija, su nauja jos vaga M.Katil. Varpus tráukti KI554; MŽ. Varpas vakarais tráukiamas KI5. Visuose miestuose ir kiemuose, per kurius važiavo, varpai buvo traukiami prš. Klekneris turėjo eit traukt varpus Rg. Katros didesnės, emam didesnį varpą tráukt Ps. Jis dvare skambalą tráukdavo į darbą eit Skr. Varpus tráukė, vinčiavą šaukė LB32. Suskambo varpeliai netraukiami NS1157. Verpia, tráukia i snaudžia Jd. Verpa tráuka kaip iš voro subinės Šts. Kad aną daužo, ta sruoga susidaužo plona, minkšta, tas pakulas iššukuo[ja], nu tai tráuki (verpi) ploniausiai Krp. Aš su viena ranka par tarppirštį tráukiu, o su kita spauste spaudžiu [melždamas] Jrb. Vakar tráukiau laikrodį, ale neužtraukiau kiek reikia Skr.
2. tr. tempiant stengtis paimti, atimti, jėga imti: Pati pamatė: ema tą popierių, tráuka Trk. Aš audu, ir ans tiek lenda munie, tráuka muštuvą, šautuvą Kl. Traukia iš man’ šaukštą [vaikas], valgo, pilia ant krūtinės – vis tiek, ka tik pats! Mžš. Žydas tráukia, o jy pažasty turia tą bandelę Slm. Da važiuodamas iš po šikinės tráukė i paklotę, kad ataduoj itąją paklotę Ml.
| prk.: Praskydęs keliukas traukė nuo kojų batus rš. Jiems, tikriems elgetoms, duoną iš burnos traukia Žem. Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami… Pt. Kolei iš gerklės netráukia, tolei ir neduoda Ds.
ǁ prk. prievarta reikalauti, pešti, plėšti: Vaikai tik yra teip – piningams tráukti, į zlastį vesti Als. Naudą iš tėvų panagių tráukte tráuka, o karšinti nenora Krš. Nemokinas, tik tėvų piningus tráuka Vn. Advikatas gerai pinigus traukia iš žmogaus Jrb. Vis tráukia iš žmogaus pinigus, vis tráukia – ir galo nėr Srv. Anta kelio rublio iž motkos tráukia Drsk.
ǁ prk. kvosti: Kasdieną iš jos tráukia i tráukia [pasakojimus], jai neliks nei su manim ką šnekėt Snt.
ǁ imti, rinkti: Žemės mokesnius tráuka ans Prk.
ǁ plėšti: Vėjai dangstį tráukia Arm.
ǁ suėmus (ppr. jėga) šalinti: Benas giliai įsuko kamščiatraukį, ir traukiamas kamštis smagiai pokštelėjo J.Ap. Vinis daba tráuksi – anos linksta, o ten y[ra] kietos Pkl. Karvę stvėriau, kuolelį kai tráukiau, tik nepargriuvau Klt. Erkę reikia tráukt iš skūros Aps. Rakštis panagė[je], traukia lauko ir smilko su marškoniu LMD(Sln). Užpampę dantys – negal traukti Šts. Senovė[je], dantys pradeda gelti, kito išejimo nebuvo – tráukti laukan LKT82(Pln). Laukiau, kol išbaigs visi [dantys], visos šaknys, bijojau tráukt Antš. Buvo nuejus Pandėlin dantų tráuktų PnmR. Dantį ar̃ tráukdavo jaunan, mesdavo až pečiaus Svn. Buvęs tráukęs tą dantį, ale kad nekruta Žl. Tas senis privažiavo prie eglės, pradėjo traukt iš arklio uodegos plaukus ir apmėtė visą eglę LTR(Rk).
| prk.: Tráukia iš po krūtinės širdį, nebegali nė paverst miežių [pėdų] Rm. Tas telvizorius net akis iš kaktos tráukia Klt.
ǁ rauti: Linus reikia apravėt: pasilenki ir tráuki žolę Dv. Cukrinius burokus tráukt rudenin reikia Kr.
ǁ tempiant išimti ką įstrigusį, įklimpusį, vaduoti: Būdavo, eina eina vyrai tráuktų tų karvių – įklimpsta, būdavo, makalynėn, ir gatava Šmn. Lėkėm su virvėm, reikė karves tráukt iš to liūno Č. Nuklimpdavo i tos karvės [pelkėse], eidavom šaukt, kad gaspadoriai eitų tráukt Pšš. Traukia juos iš ugnies CII336. Per Grabnyčias mane, sakyt, iš sniego negyvą traukė J.Marcin.
| Ėmė smalą – i paliko kaliošelis, ana nebtráukė nė to kaliošio, ana bėgo i nubėgo Žr. Eina varna iš provos, traukia galvą iš tvoros LLDI336(Slm).
| prk.: Nuo skausmų inbedžia adatą [ligoninėje], o teip iš ligos netráukia Ukm. Motriškos iš šūdo svietą tráuka (švarina) Krš. Traukit, traukit iš vargelių kaip žuvelę iš marelių LTR(Aln).
^ Daigus iš žemės, rodos, traukte traukia Žem. Žolę, javus kaip tráukte už čiuprynos tráuka, ka šiltà Pvn. Kad užlyja, tai, rodos, tas lytus tráukia iš žemės tą žolę Jrb. Oi, tai dėkui, broluti! Iš eketės mane trauki V.Piet. Balelėj nuklimpo kumelė, penki vyrai traukė, du vanagai laukė (dubuo su koše, šaukštas, pirštai, akys) JT65. Klampučių balaitėj nuklimpo kumelaitė, penki vilkai traukė, du vanagai laukė LTR. Balelė linksta, kumelė klimsta, penki vilkai traukia, dvi sesutės laukia Vrn.
ǁ refl. išlįsti, išsipešti: Kai suemi grūdelį, tráukias šaknys [iš dirvos] – jau įsikabinę, ir da dideles tos šaknys [kviečių] Slm. Karvės brizgilo diržas tráukės i tráukės lauka iš tos sagties Jrb.
ǁ tempiant imti dalį iš visumos, pešti: Šieną tráukėm iš po paklotės [per Kūčias] ir skaitėm [šapus], ar prieg porai, ar ne – vis tos poros visi norėjo Mrk. Kūčių vakarą merginos traukia iš stogo šiaudus LTR(Auk). Padės šieno į apačią, paskiau po šapą tráuks Jdr. Šeimininkas atneša pundelį linų ir traukia pluoštelį LTR(Žg). [Per Kūčias] tráukdavo šiaudą iš apačios, iš po staldengtės Kp.
ǁ imti vieną pasirinktinai iš kelių: Tráukti bilietą rš. Per tave, moterie, turi pasireikšti dievų valia. Trauksi burtus J.Gruš. Traukiam burtus, kam eit ieškot piemenų ir gyvulių LKT291(Ppl). Ir Kretingos apskritis tráukė žerybas Lkž. Tai aš perniai ir šiemet nebetráukiau numarių [daržams ravėti] Pnm. Pasirašydavom vardų̃ ir susukdavom [raštelius], sumaišydavom ir padėdavom po paduškai, ir [Kūčių] naktį tráuki PnmR. An sodybų, an daržų tráukiam numerius Mlk. Duodavo tráukt korteles, ištrauki kortelę – nereikia eit kariuomenėn Žl. Dvidešimt pirmų metelių šaukia mane traukt kortelių LTR(Skm).
trauktinai̇̃ adv.: Paskolos lakštai trauktinai̇̃ išimami iš apyvartos rš.
3. caus. trūkti 1: Tráukiau virvę, bet negalėjau pertraukti DŽ1.
| prk.: Speigas tráuka pusiau, o aš basnirta išejau Šts.
^ Ot žmogus – par pusę šiaudą tráukia (apie šykštų) Švnč.
ǁ prk. trumpinti, nukąsti (žodžius): Apei Biržus tai tráukia žodžius Erž.
ǁ refl. LL294 stengtis nutrūkti, pasileisti, nusitraukti: [Naktigonėj] an savo koją pririša [virvę], tai arklys kai tráukias, taigi jaučia Rk. Šuo traukės, traukės, galop ištrūko ir išbėgo LTR.
ǁ refl. turėti savybę dažnai nutrūkti: Jie tai įtyrę: žino, katro karvė tráukias, katro ne Slm. Žmogus nuolatinis kad saugo, tai žino, katro tráukias [karvė] Slm.
4. tr. N, NdŽ jėga keisti daikto padėtį erdvėje, vilkti, tęsti: O tie rūsai, matai, tus kulkosvaidžius tráuka pagal žemę Akm. Tráukiam par lauką tą [didelį] grėblį – pagrėbstas grėbstydavom Plvn. Tai par šieną i tráuksi tokią purviną briką? Bsg. Inkiša [puodšakes] ir pakelia puodą, nereikia tráukt par padą Kvr. Lenciūgais tráukia vagonėlius Vlkv. Valčikę tráuki tuo ledu ir eini per Nemuną Vl. Du traktoriai tráuka kombainą, kombainas pjauna Trk. Traukti laivą priš vandenį I. Tráukiamas tinklas, bradinys KII59. Kuojas gaudo traukiamaisiais tinklais T.Ivan. Su tráukiamu tinklu daugiausia dieną žvejodavom PnmŽ. Kur tráukiamas tinklas, tai marška vadinam Jrb. Du tráukia iš šonų [tinklą], o vienas eina pakrančiu pabaidydamas žuvis Vdžg. Šituo virvele tráukia ir tráukia bradinį, net in kraštą jau ištraukia Aps. Laive sėdėjau, tinklužį traukiau RD21. Ir moja jie bursnykams savo, kurie buvo antrame laive, idant jie ateitų ir padėtų jie mus (mūsų laivą) traukti VlnE91-92. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu, jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31.
^ Kosčiu, tai kai kelmą pro gerklę tráukia – tokia sopančia gerklė Švnč.
trauktinai̇̃ adv.: Žydas kad numiršta, anus neneša neštinai, trauka trauktinai̇̃ į kapus Klk. Trauktinai̇̃ traukiau su grėbliu iš prūdo Kv.
| refl. tr.: Šis (leidėjas) griebė [pėdus] iš šono, traukėsi glėbiu prieš save ir statmenai, varpomis žemyn, taikė į mašinos nasrus M.Katil. Aš žiūriu – eina koks žmogus ir rogeles tráukiasis LKT222(Vnd).
ǁ prk. imti sau, vilkti, griebti: Ar avelę, ar vištą, ar kokį paminklą, tai teip tráukdavo visa ir veždavos savo pusėn [per vestuves] Č. Ką ans sugreibė, tą i tráukė, i pardavojo parnešęs Varn. Matai, anam pačios rankos tráuka, negalia nevogęs Trk. Kurių [turtų] geidžiame, vyliumi savęsp tuos tráukiame DP126.
ǁ vilkti (kojas): Kulsčioja senis, tráukia koją DrskŽ. Nebegreita ašen – jau kojas žeme tráukiu Ps.
ǁ refl. R370, MŽ496 vilktis, tęstis: Pomergių dvylika kad surinkta, kai liepai mergos, o jaunojos tūlis led par žemę tráukias Vdšk. Aš ažumečiau stinklą, stinklas tik tráukias Btrm.
5. tr. paviršiumi vilkti, braukti: Traukė skustuvą ir užkliudė už ausies – kraujas pradėjo sunktis J.Paukš. Pabaigęs rašyti, savo plunksnos galą vis tam jau velniui traukia par lūpas DS235.
trauktinai̇̃ adv.: Užleisk dalgį trauktinai̇̃, padidinsi kirtį Šts.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus braukimo judesiu: Tráukiau tráukiau (grėbiau) par dieną, net rankos skauda Krkn. Lygioj lankelėj grėbiau šienelį,… grėblelį traukiau, vakaro laukiau TS1904,2. Aš grėblelį traukte traukiau, pusrytėlio labai laukiau NS140. Aš grėblelį tankiai traukiu, vakarelio labai laukiu LTR(Dkšt). Jai nerūpėjo rytelis kelti, nė per rasužę grėblelis tráukti (d.) Snt. Dalgį nupirkai, noragą plūgui antskėlei, ir knisk žemę arba trauk dalgį nuo tamsos iki tamsos! LzP. Pareina dalgius tráukę – reik paėsti Užv. Dar gali dalgį traukti, ne ubagauti Šts. Mes [dabar] atilsam, o kitą sykį tráuki tráuki dalgį LKT78(Pln). Tokiam karšty dalgis yra sunkus tráukt Sk. Dalgę gerai tráukiu, da jaunus pristatau Ssk. Ką tu labai dainuosi dalgį tráukdamas Grš. Žirnis – jau kitokis pjovimas: ima su pjautuvu, tik tráukia tráukia Pv. Kiek kartų tráukiau, tai graudžiai verkiau, o tai nelygios uošvelės lankos JD120. Aš dalgelę sunkiai tráukiau, vakarėlio nesulaukiau (d.) Šmn. Iš pečių̃ ampalas eina, traukiam spragilus (kuliam) Gs. Daugiau juos (avikailius) išdžiovydavo a jaujo[je], su tokiais kobiniais tráukdavo tráukdavo, ka minkšti palikdavo Pš. Paimi [rugių] pėdą ir tráuki, šukuoji abudu galus PnmŽ. Pasiemi šukuočių, iššukuoji, teip pryš tráuki tráuki, ka nebliktų nė vienos galvelės sėmenų Kl. Savo dalgės daugiau nei netráuk (neplak), ba vėl išlenksi Al.
^ Giltinė tráuka su dalgiu, būk tu šioks a toks Krš.
ǁ vesti, brėžti (liniją): Brūkšmį ant popieriaus tráukti KII31. Liniją tráukti KII31.
6. intr. NdŽ braukiamu mostu suduoti, rėžti: Neliežuvauk! Kad trauksiu per žandą – pasigailėsi pasaulyje gimęs! B.Sruog. Ka traukiau vienam par zūbus, i nubėgo susiėmęs End. Nieko nežiūrės: par kojas ka tráuks su laza Trg. Su peilio kriaunums ka tráukė par galvą – krauju apsipyliau Jrb. Vienas kai tráukė jam su botagu per kojas – užkirto PnmŽ. Šoble kap tráukė tas prancūzas tam jaučiui – šmotas mėsos iškrito Plv. Kap tráukė kazokas ponu[i] rapnyku per galvą – tik sykt kraujai per kaktą! Užg. Kap tráuksiu muturzėn, tai net apsijukosi, tu rupūžės kavalke! Al. Būlo, traũks per pečius [už neklausymą], tai žinosi! Žln. Ištraukė virvę ir bobai išilgai tráukė DrskŽ. Gerai tráukė par kuprą! Mžš. Su geležim Vabalnyke kaip tráukė vaiku[i], ir numirė nabagas Slm. Turėjau lazdą, tai kaip tráukiau par pečiais, tai kad ejo nuo manę Rk. Tas ponas kaip jam traukė kelis su rimbu, tuojaus stojo ir b[uv]o jau sveikas BsPII1262(Brt).
7. tr. NdŽ velkant, tęsiant dėti kur: Jau žvejai sueję tráuka laivus jau an kopų Plng.
| [Jautis] tuo su liežuviu jį (šiaudų pluoštą) krimst į gomurį tráukia K.Donel.
| Va tau kad nori! Tėvas tebemerdi, o tu jau sostą į palovį trauki B.Sruog. Buvo manęs vežimą traukti pastogėn, bet atsiminęs, jog nebus lietaus, su visais pakinktais paliko vidury kiemo M.Katil.
ǁ tempiant kelti: Tráukia ben keli žmonės, kol jį (rąstą) užvobija Kvr. Kai bacionui traukia akėčią medin dėl gūžtos, tai turi būti papori vyrų ar moterų, tada bacionas atskris LTR(Slk). Maišą rišu į traukiamąją virvę [malūne] I.Šein. Grūdus į malūną traukia vindais Mrj. Užnėrė virvę jam už kaklo ir trauks jau į viršų, tik išgirdo šaukiant balsu siuvėją J.Balč.
| Pririšdavo už pusiau ir tráukia [piršlį] Kpr.
ǁ įkelti, įtaisyti: Turėtume dar didesnį pokylį, neg traukiant inkilą Vaižg. Vokeles daugiausia tráukia medžian, tikias, kad bitės ateis Ob.
ǁ keisti daikto padėtį kitų daiktų atžvilgiu (artinti arba tolinti): Tráukė (arčiau skyrė) arus in šič, ką augt geriau Drsk. Tráuk tolyn nuo kelio triobą PnmR. Vandeniui pakilus, [pastatai] traukiami toliau nuo kranto, o sausrai užėjus, vėl spiečiasi pakrantėse rš. Kalba turi palinkimą šauksmininko linksniui traukti kirtį nuo galo į pradžią J.Balč.
ǁ intr. DŽ1 artinti vaizdą (apie žiūronus).
8. tr. vilkte imti iš kur (sunkius daiktus): Šlapià, tráukte tráuka miežius, bulbes iš klanų Krš. Šieno kupstį turėjo iš tų pelkių tráukti Všv. Būdavo, iš balos an krašto ir tráuki šieną, kad išdžiūt Krs. Merkė į markas [linus], reikėjo tráukti Varn. Kokį dešim dvyleka dienų palaikydavo [linus] i tráukdavo lauko Škn. Nu, mergaitės, mas tráuksim linus iš linmarkos ir nešim, o jūs tik klokit Skrb. Žinai, jeigu jau lūžta [linų stiebeliai], tai tada tráukia iš duobės ir kloja Alz. Beveik čielą savaitę linus iš markos tráukt reikdavo Kvr. Mes šieną tráukėm iš vandenio, daba kolūkis ten javus sėja Ppl. Katilą tráukė [iš pečiaus] ir apšutino vaiką Klt. Anas [svirties] galas sverias, tai lengviau tráukt [kibirą] Plvn. Gaspadoriaus sūnus rėkia: – Tráukit greičiau [iš šulinio], gal aš prigersiu! Č. Prasiplėšė [klėties] stogą, vienas inlindo in klėtį, o kitas sėdi an stogo: ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia BsPIV257(Brt). Tai čia (šulinyje) matarėlį padarėm, – labai tráukt [v]anduo (kibirai su vandeniu) sunku Šmn. Kasant irgi su viedru tráukdavo žemes [iš šulinio] Jdp. Vienas žemes tráuki, pasidirbi tokį vindą antai, kaip vandenį ka suka Žlb. [V]andenio i to netráukia iš šulnio [marti], išsipilia paskutinį Klt. Svirtis vandeniu[i] tráukt [iš šulinio] Alv. Tráuk greičiau [v]andenį, o tai nėra čėso Mlk.
ǁ išgriebti, išvilkti (sugautas žuvis): Žuvį tráuki lauk [iš vandens] ir – į terbą Jrb. Dvijuo brendi pri kranto – i tráuki tais dvibridžiais [žuvį] Štk. Kaip aną (lydeką) pridūrei – tráuki lauk iš [v]andens Vvr.
ǁ išimti iš ko vidaus ką įstumtą, įdėtą, įkištą ir pan.: Pradėjo traukti [iš krosnies] dubenis su ringėmis dešrų J.Balt. Kugelius liuob traukti lauk iš po pečiaus Klk. O aš ką tiktai pyragą buvau iškepus, iš pečiaus tráukiu pri durų Mžš. O pečenkas su kabliais iš kakalio tráukdams, Petras kukorius … ragino siūlyt K.Donel. Reiks jau tráukt duona: kaip sudžius, vė[l] nebe daiktas Mžš. Piršlys su lazda tráuka iš palovio vainikelį [per vestuves] Šts. Ar jau galima tráukti kiaušinius [iš puodo]? Ėr. Tik indėjau, nuskendo, – ir tráuk tą bandukę DrskŽ. Kaip antvažiuosma ant tilto, nežiūrėk nėko, tráuk kardą iš mako Lk. Jis daugiaus niekados prieš lietuvininkus kardo nebetrauksiąs A1885,162. Tráukiv, broli, kardelį, kirsiv našlei galvelę JD444. Nei šoblelės tráuksiu, nei galvelės kirsiu, nei aš savo mergužėlės labai graudžiai barsiu (d.) Pv. Pamatęs ant grindų portfelį, [mokytojas] užsikėlė ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius V.Bub. Tráukė tus popierius, tus piningus, i išsisklaidė, išsisijojo Trk. Tráuka lauko tus korius – ir užkliūna, susitrenas [bitės] Vgr. Laikrodį tráukė iš kešenės [įkritęs į upę], kad ir tas neprigert Ob. Tráuk lauk iš burnos tą lašiniuotį Sk. Puolė ir plikais nagais ėmė traukti paliepsnius J.Paukš. Puodų traukiamos šakės Al. Ir tuos akmenis traukia replėm iš tos krosnies Pl. Ans (noragas) įkaito – aš tráuku lauk i peru su kūju Slnt.
| prk.: Tas senelis dienų dienas sėdėdavęs ant krosnies, aplink vaikai, ir jis traukdavo pasakas kaip iš maišo J.Ap. Kam traukti viešumon toki daiktai?! A.Sm.
^ Vaiką iš patalo tráukia (anksti kelia), neša darželin Klt. Stasia ištekėjo, dabar jau Bronią tráuksma iš papečio Skdt. Kiša – marma, traukia – varva (semia vandenį iš šulinio) LTR(Vs). Kietą kiša, minkštą traukia, mikel mikel, mak mak mak (linus mina) LTR(Jrg).
ǁ prk. gauti iš kur, pelnyti: Iš kur traukti pinigų užsimokėti už mokslą, už knygas ir kitas mokinių reikmenis? Pt. Pinigų kaipgi nereiks, nežino, iš kur tráukt pinigų Rk. Ir iš kur tas žaltys traukia tokius pinigus? J.Balč. Aš nežinau, iš kur jūs tus piningus tráukat Ms. Yra daktarų, kur tráuka piningus visais kraštais, gyvena kaip dideli ponai Krš. Viršininkas iš tų pat šunysčių traukia išvien su vaitu pelną V.Kudir. Aš nežinau, ką iš kur tráukt, kad tik galėčiau padėt Stak.
ǁ prk. imti ką slapta, vogti: Saugokitės! Čia pinigus tráukia! NdŽ.
9. tr., intr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Gyvuliai buvo auginami ne tik mėsai, pieno produktams, vilnoms ir odoms, bet ir traukiamajai darbo jėgai ir susisiekimui rš. Vežimą prykrovėm, kad arkliai tráuka, iš padkavų kibirkštės leka Lkv. Ka tráuka arkliai uodegas išpūtę Ub. Begalinius vežimus tráukė jaučiai Akm. Arklys tráukia su pečiais, o karvė, jautis – su galva Grnk. Anas (arklys) ir dykų ratų nenori tráukt Aps. Kap tik insidėjau [aviną] vežiman, arkliai netráukia, prunkščia Dg. Dabar jie (arkliai) gi dyki riogso, ne kaip seniau, būdavo, arkliai tráukia tráukia plūgus, drapokus Slm. Kumelaitė godniai tráukia LzŽ. Be pavalkų arkliu nepavažiuosi – už ko jis vežimą traũks? Kpč. I su arkliais kartais važiuos, i savim tráuks Vkš. Nėr kuo bulbas arinėt, tai ir savim tráukiam [plūgą] Ln. Elena atsisėdo nekotelėn, i šeši žvirbliai traukia LTR(Rš). Išbunda žydas, žiūri, ka vežimą tráukia ne arklys, bet žmogus (ps.) Brž. Veizdėk, broleli, veizdėk, jaunasis, kaip trauk šėmi jauteliai KlpD6. Traukit, veršeliai, žagrelę, pasilsėste vakarėlį LTR(Ds). Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus tur traukti Kel1853,139. Atsitikdavo, kad šunes nesiekdavo kojomis ledo, tai turėdavo plaukdami roges traukti Mš.
| prk.: Uždėjo jungą ant sprandų, kaip tiems jaučiams – jūsų seneliams, proseneliams uždėjo – ir traukite įsiręžę, nedrįskite priešintis J.Paukš. Netraukite jungo su netikinčiais. Nes kokią tur draugystę teisybė su neteisybe? Bt2PvK6,14. Vaikai tráukia (dirba) už tėvus daržuosa DrskŽ.
^ Diena dieną tráukia Klt, Ds. Vienas tráuka, kitas (antras Krž) velnio lauka Plt, Kal, Kl. Vienas tráukia, devyni velnio laukia LKT121(Vdk). Kaip jūsų jaučiai traukia (kaip norite, kaip jums patinka) B956. Kurie neturėjo belaisvių, juokiasi: dovanotas arklys lig laiko traukia J.Avyž. Kas tráuka, tą i plaka End. Kap arklys tráukia, tep i varo Srj. Tas arklys, kur avižas ėda, tas plūgo netraukia LTR(Smn). Du duria, du traukia, šešios akys, trys subinės (jaučiais aria) LTR(Krk). Du traukia, vienas kyšoja (grąžulas ir arkliai) LTR(Mžk). Ant vieno galo krauna, už kito traukia (rogės) LTR(Sl).
ǁ pajėgti vežti, tempti: Arklys liko nekoks – senas, nušašijusiu kaklu, tačiau plūgą traukė J.Marc. Reik arklių traukančių tokiai mašinai parvežti Šts. Išvažiuojam į kalną – nebtráuka mūso arkliai Yl. Kiek mes žmonėm priaudėm, tai arklys netraũkt Dbč.
^ Arklys neėdęs žagrės netrauks PPr28(Šll).
ǁ tr. sukti (girnas): Ana papratusi vargelė[je] būti, sunkius darbus dirbti – linelius rauti, girneles traukti D104. Aš viena maliau, viena dainavau, viena girnužes traukiau RD2. Sunkiai girneles tráukiau, nė burnužės neprausiau JD130. Girneles traukiau, savo mielo laukiau TDrIV84(Tvr). Trauksi girneles be poilselio, nespėsi braukti nė prakaitelio Sln. Aš girnelių netrauksiu, žiedelio nedildysiu LLDIII158(Šl). Akmenų girnelių tu netrauksi, pakluonėj linelių tu nerausi LTR(Pg). Sunkios girnelės nesunku tráukti ir savo mielo kasdieną laukti (d.) Mrj.
ǁ versti veikti, suktis, sukti, varyti: Mūsų turėjo mašiną [kuliamąją] su arkliais tráukiamą Sk. Arklys kaip tráukia, tai jis (trikulis) sukasis – kulia Bsg. Arkliai tráukdavo [linamynę], vienas varydavo tuos arklius Č. Kai arklys jį (dantytą veleną) tráukia, jis sukas, tai kal kal kal kal kaip plaktuku ir kala tas [linų] galvenas Skp.
| Vėjas malūną gerai traukia Mrj.
ǁ pajėgti, galėti sukti, varyti: Tris akmenis (girnas) toj upė trauktų̃ Btrm.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą, įnagį, mašiną ir pan.): Dabar variklis traukė be priekaištų rš. Kai pataisė, tai motoras tráukia kaip pasiutęs Jnš. Netráukė ta mašina – trumpa žolė Jrb. Girnos netráukia Lp. Kermušė nudilo – netráukia, sukas grąžtas ant vietos Erž. Jeigu tik traũks karvalatas, suverpsiu Klt. Geras [ratelis], ir jis tráukia gerai Lp. Sugedo ratelis ir šniūras netraukia, smūtna verpėjėlė vyro nesulaukia LTR(Sv). Pas mus lietuviškai [televizorius] tráukia gerai Pns. Rusiniai automatai gerai traukia: kulka kiaurai par storą eglę lenda Trg. Dalgis gerai tráukia (ima) Mrj.
| Kiek tavo [motociklo] bakas kilometrų tráukia? Slm.
ǁ tempiant sukti: Karštas vanduo eidavo, velenai sukas ir leidžia, tráukia tą [milo] rietimą Č.
10. tr. važiuojama priemone gabenti, vežti: Keturiais, šlajas sudūrę, traukė ąžuolą žiemos keliu iš Dargaudžių skynimo su talka M.Katil. Šiandie rugius tráuksiu Rm. Petras išvažiavo miško tráukt Mžš. Savim medžius tráukėm su ragelėms Akm. Traktorius turi tráukt [akmenis] – arkliai nelabai patraukia Sn. Akmenis tráukė diena į dieną Gs. Su arkliu tráukiau mišką Jrb. Rytoj šieną traũks Šk. Be grūdų arklys šieno netraũks Kpč. Tráukė lentas Ežeronysa, už trijų dešimtų varstų DrskŽ. Tėvas važiuodavo miško kirsti, tráukti, mama eidavo tarnauti Krš.
ǁ gabentis, įsivežti: Jug ans kningas tráukė iš visur, didelis skaityto[ja]s buvo Kal. Pradėjo iš Klaipėdos krašto žmonys tráukti mašinas jau kulamosias Vž. Bulves tura iš kitur tráukti Plng. Iš užsienių tráukti ėmė mašinas Grd.
11. tr. imti, pirkti, vežtis: Anglija pradėjo tráukti paršus Grd.
| impers.: Šiais metais traukia obuolius į užsienį Rm. Kai tráukdavo kiaušinius kur toliau, kiek nuveži, tiek paimdavo Srv. Kad niekur arklių nebetráukia, tai kaipgi bepirks Km. Gal kur ir tráukia gyvulius, kad teip perka Trgn. Gal šonuos netráukia, kad teip žąsys pigios Ds. Šį metą sėmenis į Prūsus gerai tráuka Plt. Katruos metus jų (linų) netráukia Db.
12. tr. NdŽ jėga vesti, versti eiti, tempti paskui save: Puolė jai į glėbį ir nubučiavo su perdėtu širdingumu, traukdama ją prie lango rš. Už rankų suėmus, traukia juos (peštukus), besispiriančius, vieną prie kito V.Krėv. Sunku jautį traukti, jei pats eiti nenori rš. Eini, rodos, kas atbulą tráukia Mrj. Tráukiau vidun [užeiti] už skverno – neįtraukiau Tr. Mergelė už lenciūgo laikė, tráukė į šalį, ta šiaip taip pavokė nu munęs į šalį [karvę] Akm. Tráuka tas piršlys toliau tą kavalierių, pri savęs Varn. O vienas nutvėręs tą žydą tráuka šalin, tas žydas šauka gvaltos Jdr. Aš arklį tráukt atgalios, važiuot paskui juos Gdr. Užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų (ps.) LKT221(Jon).
| Tiek pakelėj žolės yra, ale tráukia [karvė] mane vidun daržan, i gana Klt. Mergele, rožele, serbenta, trauks tave vilkelis par Ventą Žg.
| prk.: Norėjai mirt ir sūnų traukt į kapą V.Kudir. Tai mus čia vargas ir tráukia Srj. Gal te smertis ją tráukia ir šito miega Dglš. Lygiai to nelaimė ją tráukė [balon] Strn. Ir ko jam reikėjo maudytis – smertis tráukė eit Jon. Matote, žmogaus prigimtis traukia vis į pikta J.Balč. [Šventvagiška atgaila] visokiais spasabais, kaip antai gvaltu, trauka ir veda į amžiną prapultį P. Į nuodėmę tráukti BŽ106. Nelaimė jį traukia tenai Rm. Tu mane, matau, tik į vargą tráuki Prn. Tráuki an savęs nelaimę, vaikeli! Rmš. Teikis … apgalėti piktą velnią, kursai mus nuog tavęs traukia PK20.
^ Man kaip virvele tráukia, kad kokią knygelę pamatau Kp. Visos kiaulės kaip virve traukamos pasileido ant pilies LTR(Krtn).
trauktinai̇̃ adv.: Mėgino net pagavęs trauktinai įsitraukti, vis veltui: stipruolis nė iš vietos Vaižg.
ǁ impers. versti pasukti, pakrypti (į šalį, į šoną): I taip atrodo, ka eini gerai, i vis duodys, i tráuka tavi, tráuka i tráuka (klaidina) Tl. Ko daba eiti̇̀ skersai, a į vieną šoną tráukia, musėt, koja viena trumpesnė? Ktč. Šlubuoja, kaip ir tráukia ją an šalį Svn.
ǁ NdŽ prk. kalbinti, vadinti, kviesti, raginti: Būtų geistina, kad mokytojai ne tik patys rinktų žodžius, bet ir kitus prie to darbo trauktų J.Balč. Čionykščiai lietuviai kalbina mane traukti mūsų brolius iš miestų, prikalbinėti apsigyventi ant žemės rš. Tą draugiją pavadinusios „Žiburėliu“ ir pradėjusios į ją traukti daugiau narių J.Paukš. Nu ir aną pradėjo tráukti: čia rašykias pri mūsų, leisiam į Maskavą nuvažiuoti Žeml. Jei giminės tráukė, galėjai važiuoti į tą Ameriką Trkn. Kožnas pri savęs tráuka, pri savęs trauka, o kame tu rasi [taip gerai], kaip pri savęs kad esi Yl. Ka Valančius į blaivybę tráukė, ta jau ano ta giesmė ir y[ra] Varn. Nu ale jei netiko, o ko teip tráukė [motina dukrai jaunikį], jug da ne žilę braukė ta duktė Kl. Kas ten tokį jauną tráukė žanyties? Krš. Dabar marčios tráukia tuos mano vaikus į savo pusę Jrb. Tuščias kambarys, buvo betrauką̃s traktoristą [apsigyventi] Vn. [Klebonas] tráukė visus žmones, kad tik koras (choras) didesnis būt Pl. Ana kai pirma siuvo do, tai svietą tráukė Klt. Ger tam, kurį Dievas trauk duodams dovanas, jeib Christų prieimtų, žodžiui Jo tikėtų Mž158. Karaliau dangujęsis, trauk Tu mus Tavęsp Mž199. O jei būsiu paaukštintas nuog žemės, vis trauksiu savęsp DP506.
| [Šviesa dieviška] trauk mus visus dangaus Ponui bei Valdonui dėkavoti, aukštai sėdinčiam giedoti RD196.
trauktinai̇̃ adv.: Jau jis į chorą tik varu varomas beprisidės. Užtat trauktinai pritrauktas jaus tokį dėkingumą traukėjams, tokią laimę, kad plyš jam širdis iš pilnumo Vaižg. Kunigų balsas jus trauktinai traukia an tą, kad Dievui garbę duotumėt Gmž.
| refl. tr.: Tráukiasi sėbrų prie savęs Gs.
ǁ NdŽ reikalauti kur atvykti, kviesti, šaukti: Visi buvo organizuojami, traukami̇̀ į Telšius, į pulką Žd. Tada tráukė kariuomenėn, ir tą Adomą primonijo Trgn. Kiek čia tráukė į paliciją muni, kiek tardė! Kal. Aš tráuksu Želvį pri kebono Slnt. Tráuks, tráuks po teismus, kaži kur nūvilks Grd. Ir trauktis sūdop baisiai drebėsiu, priduok man tvirtybę SGII94.
ǁ paduoti (į teismą): Tu, žmogau, gal nė nežinai, kad žentas rengiasi tave teisman traukti V.Krėv. Už tą briedį norėjo į teismą tráukt Brž. Rašydama sužinojau, jog nieko įtariama pas mane nerasta per kratą ir todėl nebūsiu tieson traukiama rš. Bajoro žudiko ar užpuoliko patys teismo organai ar pati kunigaikščio valdžia netraukė atsakyti rš. Už Veronikos mirtį A. Vienuolis traukia atsakomybėn visą to kaimo visuomenę, pagailėjusią paguodos žodžio nelaimingai merginai rš.
ǁ kviestis, šauktis: Tráukė daktarus, be daktarų nelaidojo nė klebonas Krš. Tai tas įsitikinęs, kad Skrodskis saldotų daugiau nebetrauksiąs V.Myk-Put.
ǁ prk. tolinti, šalinti, kreipti: Kap mokės, jų netráukėm nuog mokslo DrskŽ. Visuomenė, taip darydama, didžiai nusideda prieš savo kraštą: traukdama nesubrendusius žmones nuo tiesioginio darbo, sau vertų padėjėjų ir įpėdinių nesulauks J.Balč. Valgant kurpius nieko nepasakojo, nes negražu būtų pasakomis traukti svečiai nuo valgio Ašb. Anas skaito šitą knygą, ir pradėjo gandint: šaukt, traukt viseip nuo šitos knygos LTR(Slk).
13. tr. nujunkyti, atpratinti: Arklelį trauk mėnesio pilnijo[je], geriau turėtoją dieną: nebžįs kumelės Trk.
14. mažinti ko kiekį, skaičių, atimti, atskirti: Tráuka, tráuka, nūtrauka tus arus Pj. Dabar visi suka, tráukia (svorį mažesnį duoda) Ėr. Jisai nuog žmonių tráukė (suko) Vrn.
| Nuo savęs tráukėm, jiem davėm Ėr. Ji nuo savęs tráukia ir vaikam duoda Mrj. Ne, atsakė dailidė [pakviestas kartu pavakarieniauti], – nenoriu traukti jums kąsnelių nuo burnos, geriau aš vaišinsiu J.Balč. Auginom, aipinom, valgį sau nuo burnos traukėm, o dabar – ar bepamatysim kada? A.Vencl. Nu burnos tráuka, juodą putrą laka NmŽ.
15. tr. nustoti, liautis ką veikus: Skubinu blynus kept, netráukiu darbo Pv.
16. caus. trūkti 12: Liulanti karvė – Kalėdoms traukta M.Unt.
17. tr. svoriu varginti, svarinti, tempti: Kad ne taip trauktų rankas, ji prisirišo mergytę per pusiau skarele ir ėjo toliau A.Vien. Bet kam reikalinga lazda, ji tik trauks man pečius J.Balč. Dideli, pilni lagaminai traukia rankas, lenkia nugaras, gniaužia kvapą J.Mik. Pilnas grepšys – neit rankas tráukia KzR. Tai rankas tráukia [rezginės], jau macniai šienas šlapias [ir sunkus] Aps. Per visą aną metą, kolei kūnas ant oro stovėjo ant vinių pakabintas, ižg prigimimo savo tęsdamas žemyniui, visados anas [Kristaus] žaizdas platesnes darė ir gyslas tráukė teip, jog sopulys dauginos DP176.
18. tr. NdŽ tempiant dengti ką ant ko, ką nuo ko, smaukti: Nerimo ir Ignas, eidamas šalia, – spjaudėsi, kepurę čia aukštyn maukė, čia vėl ant akių traukė J.Paukš. Ji traukė skarelę vis giliau ant akių, kad jos tik neišduotų M.Katil. Baidyklė staiga kad traukė skarą nuo pirštelio ir kartu nutraukė pirštą LTR(Igl).
| prk.: Pavasario saulė palengva traukia nuo miškų pilką maršką ir puošia juos žaliu drabužiu sp.
ǁ tempiant vilkti, mauti: Kelnes tráuka ant viršaus Trk. Traukia ir skūrą, tik ne an šitokių kurpalių Sld.
| intr.:
^ Kiekvienas traukia ant savo kurpalio Klvr.
19. tr. dėti kuo iš viršaus ar aplink, mušti, kalti, vilkti: Medinašiai buvo, buvo ir netrauktai̇̃s tekiniais Kal. Įstato stebulę ir sukala stipinus, tada šitą ratlankį išmirko, išgrąžioja, išmirko, kad jis liaunesnis būt, ir pradeda tráukt [ratą], ir aptraukia Kpr. Lauke, šone prie kalvės durų būdavo girnapusė ratam tráukt Ml. Aš įsiveizėjau, kad tráuka kėdales Pln. Rudi kailiai, gelumbe traukti Žem. Liuob juodai nusidažys kailinius, o teip netrauktai̇̃s nenešiojo Krt. Kailiniai milu traukti, milu mušti Šts. Trauktiejai kailiniai Ggr. Ateita Ancė, [jos] kailiniai tie buvo netraukti̇̀ Kl. Kailiniai milu traukti̇̀, šilti Krš.
ǁ tempti ant ko apkalant, apmušant: Užlipo ant stogo tolį tráukti i nukrito Vdk. Ir kalė Jankelis – arklius kaustė, noragus smailino, pjautuvus dantijo, ratlankius ant ratapėdžio traukė rš.
ǁ tepti dažant: Maliava tur būti užtektinai tiršta ir traukiama kaip galint plonai ir lygiai A1885,54.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Vieną sykį išdažė [kambarius], dar kartą tráuks Krš.
20. tr. NdŽ kloti sluoksniu, dengti, apeiti, vilkti, tęsti: Tráukia žolė bulves, – nespėji ravėt Jd. Vijokliai pradėjo tráukt žemę Antš. Daržą žliūgė tráuka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žela Krž. Negražiai sudygo miežiai, balandos tráukia Slm. Tráukia žolė bulbes grei̇̃ta DrskŽ. Rūdys tráukia peilius DŽ1. Kad tráukia langus drėgnumas, tai bus šalna Dglš. Debesys dangų tráukia Grž. Būč pabaigus grėbt šieną, ale pradė[jo] tráukt ūkana [pievą] Klt.
| refl.: Tráukiasi bulbės žole, reikia apraut DrskŽ. Tvenkiniai jau pradėjo trauktis plūdenomis rš. O ežeras jau traukėsi dulsva rūkų vilnele rš. Medžiai tráukiasi šerkšnu DŽ1.
| prk.: Bet kas tai? Akys traukias rūku, ir muzika staiga nutrūko K.Bink.
ǁ dengti ledo sluoksneliu (apie langų stiklus): Matai, į vakarą šaltis ėmė langus tráukt Sk.
| impers.: Prieš saulę langus tráukia Rgv. Dabok – jau pradeda langus traukt Sn. Regis, ir šiulta gryčia, ė va jau ir tráukia langus Sdk.
| refl.: I vė in nakties tráukias langai [nuo šalčio] Klt. Saulė žemiau nusėdo, tai langai ir pradė[jo] tráuktis Prng.
ǁ impers. vilkti: Akį tráukia (apie kataraktą) DŽ. Seniau tai suodžių vidurin kelmo anpildavau – ir netráukdavo [agrastų] Kvr.
ǁ dengti šašu, padaryti nebeatvirą (žaizdą): Spiritas nudegina, alijošius [žaizdą] tráukia, o medus saldumą duoda Žl. Jei plaučiuos būtų kokia skyliukė, tai šalpusnis žaizdą tráukia ir gydo Graž.
| impers.: Būdavo, drobinio skurliuko va paskuti, pūkelių pridedi, ir užbaigia tráukt [žaizdą], gyt Skp.
ǁ impers. mėtyti (pūslėmis, spuogais ir pan.): Pūslėm tráukia visą kūną Rod.
ǁ ko sluoksnį dėti: Šalta žiemelė šerkšnelę traukia, jauna panelė piršlelių laukia (d.) Tvr. Šalta žiemelė gruodelį tráukia, jauna mergelė svotelių laukia (d.) Ml. Apšalą trauka, slydu būs eiti su klumpiais Tl. Šaltis siunta, šaltis braška, šaltis ledą tráukia, o man vis nešalta Slk. Iš to [deginamo kiaušinio trynio] skystimas teka, tuo skystimu tepa opą, tas gydo, traukia šašą Sln.
| impers.: Šiandiej ynį (šerkšną) labai tráukia, matai, medžiai kaip ir su lapais Ob. Spragė yr kokia [sienoje], i šerkšną tráukia [toje vietoje] Ck. Trauka [danguje] driekas, būs lytaus Ggr. Toki pas mumis miglą traukanti̇̀ Trk.
| refl.: Ve, ūkai kokie tráukias ant visko Jrb. Tirštas debesis ant jūrių traukiasi rš. O kaip ima džiūti [nudegimas] ir jau skūrelė traukias, tepa su žąsienos taukais Sln.
ǁ impers. dengti debesimis, niaukti: Traukia visą dangų Ėr.
ǁ refl. dengtis debesimis, niukti, niauktis: Dangus jau tráukias, gali būti lietaus Ilg.
| impers.: Tráukias tráukias, kažna ar išsisklaistis [debesys] Klt. Tráukiasi truputį, mažu Dievulis lietuko duos Aps. Tráukias tráukias, matos, kad pradės lyt Ktk. Pabuvo gražesnė – ir jau tráukas Krš. Tráukas, a naktį neužpliūrys? Krš.
ǁ refl. dengiantis kuo mažėti, akti: Dabar jau tráukias visai ežerukas Pv. Mažyn, mažyn – ėmė tráuktis žaizda Bb.
21. tr. ką pasklidą stumti į vieną vietą, glaudinti: Par lietų netráukiam [audeklo], jis par naktį pabūna Bsg. Baldė baldė, lietus palijo, nuėjo tráukt [drobių], i suplyšo [tos drobės] Bsg.
ǁ jungti į vieną vietą, glausti: Kumet kalėdojo po mažesnes sodas, tumet tokias sodas tráukė į vieną vietą: parkalėdoję vieną, važiavo į antrą, trečią Vkš.
ǁ vienyti: Į krūvą traukė vienas tikėjimas visus A1884,6(J.Šliūp).
ǁ NdŽ burti į vieną vietą, koncentruoti: Lenkų kariuomenė traukiama rusų pasienin rš. Čia tráukia vaiską, nori užsiaust (apsupti) rš.
ǁ kaupti, rinkti: Priešai jėgas traukia rš.
22. tr. suimti, raukti: Viską tráukia tráukia, tuo užtrauks kai sūrmaišį [suknelę] Jrb. Tráuktą tokią jupelę pasisiuvusi kartūninę Trk. Sijonai liuob būs graži, traukti̇̀ Šts.
| refl.: Trejopu koriuku tráukdavosi [medžiaga suknelių papuošimui] PnmŽ.
ǁ siaurinti: Pradėjom greit tráukt stirtą, ir neparėjo rugiai Rm.
| refl.: Traukėsi žolynų žiedai, rietėsi į krūvą gležni lapeliai A.Rūt.
| prk.: Kaži ko ana (ausis) tráukas, mažai girdu Krž. Akys tráukiasi – miego noriu Gs.
23. tr. gaubti, daryti netiesų, nelygų, riesti: Palaidi siūlai blogojoje pusėje turi būti tiek laisvi, kad netrauktų mezginio rš. Kad apačia netrauktų mezginio, laisvai temptųsi, pirmosios akys, t. y. pirmoji eilė, apmetama ant dviejų virbalų rš.
| impers.: Tráukia, lipa visa, suknelė susiaurinta Klt.
ǁ tr., intr. gaužti, gūžti: Nuo šalčio jie traukė kaklus į kailines apykakles, moterys į vilnones skaras, – ir tylėjo J.Paukš. Anas nieko nežino, liš tráukia pečiais LzŽ.
ǁ impers. riesti, lenkti: Jį tráukia kupron NdŽ.
ǁ refl. riestis, lenktis: Į kuprą tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. mažėti tūriu, apimtimi: Skalbiniai džiūdami traukiasi, raukšlėjasi rš. Šitas audeklas netikęs – tráukiasi, trumpėja Mrj. Insišutau su tuoj medžiaga, – tráukias labai, galas dav[ė] man ją pirkt! Pv. Nu plovimo vilnonas drabužis tráukas Vkš. Vąšeliu nunerti drabužiai būna puresni, mažiau tempiasi ir traukiasi negu megzti virbalais rš. Lentinis [stogas], kaip pagada, jis tráukias, trūksta, o paskui, kaip lyja, vėl susglaudžia Kur. Džiovinamas molinis gruntas traukiasi, drėkinamas – brinksta rš. Juo labiau žemė aušo, juo traukėsi į krūvą, mažėjo Mš. Kiaulė skerst delčio[je] negerai: mėsa tráukias Mžš. Pilnaty pjauta mėsa pūsis, senagaly – traũksis JT297. Kažin ar jy (mėsa) dėl mėnulio tráuktųs [išvirta], aš sakau, gal tenoj kiaulės ar koks augimas, ar penėjimas [svarbu] Slm. Kiaulę pjaunam an jauno, mėsa kap i geresnė, verdant nesitráukia, kap i brinksta KzR. Agurkučiai ne didesni darosi, ale mažesni, tráukiasi Ktv. Raumenys tai plečiasi, tai tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. džiūti, liesėti: Senas tráukies, mažėji, – tep jau yra Drsk. Aš tai jau tráukiuos, ana tai auga Lb. Jei jau tráukys, greitai mirsi Krš. Jau senam tos kulšys tráukias (liesėja), i gana Jrb. Naktys ilgos jau, tai tie gaidžiai, pamatysi, ims tráuktis Jrb.
| prk.: Tráukas darbai Kuršėnūse, jauni bėga į kitus miestus Krš.
24. tr. imti į žildinius, tirštinti, krekinti: Sūragrobis tráuka pieną Šts.
| impers.: Pieną tráuka Kv.
ǁ sutirštinus, sukrekinus (pieną) gaminti: Liesąjį pieną pargabena, o ji tráukia dar varškę iš jo Pgg. Pieną kasdieną veža į sūrinę, kur iš saldaus pieno sviestą traukia rš.
25. tr. stingdyti, kietinti: Šaltis žemę tráukė, rugius pasėjo, i rugiai buvo gražūs Klt.
| impers.: Ant vakarą biškį tráukia purvynę Pnd. Koks tas kelias: a brada, a pradėjo tráukti Krš.
ǁ intr. impers. šalti: Teip šį metą tráuka be kokio atlydžio End. Matai, į vakarą i vėl tráukia Sk. Jau nū gerai tráukia! Lp.
26. tr., intr. ppr. impers. N, NdŽ apie skausmingą tempimo, rietimo pojūtį raumenyse ar gyslose: Ka tas mėšlungis tráuks [kojas] ka kokią naktį vien, priš oruo keitanties Trk. Venas tráukia Erž. Tráukdavo mėšlungis koją, – pradėjo gert krivaunykų arbatą, ir išgijo Šd. Nubudau trim valandom – nebeužmingu: koja pradejo tráukt Mžš. Tráukia iš pakinklių gyslas Ėr. Tráukė tráukė koją, ir suguzavo Slm. Mañ visą tráukia, suka Klt. O galvos sopulys, o gyslas tráukia – negyvensiu jau Pv.
ǁ spazmuoti, trūkčioti: Pilvas gurgė, paširdžius traukė, ir visam buvo taip silpna, kad net akys temo V.Bub. Tankiai tráuka po širdžia Tt. Nėkas neskausta, o po krūtine tráuka tráuka Krž. Vaikeli, man po krūtine kažin ko tráukia Smn. Kai verkiu, pradeda krūtinę skaudėt, tráukia tik vidurius Mrj. Pradėjo pilvą tráukt nuo maišų tąsymo Ktk. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius tráukia Slk.
^ Kai dalgė ištaisyta, tai, kai pjauni, net bambą tráukia Slm. Būdavo, dirbam net bambą tráukia Srj. Visa diena be pasrėbimo, net vidurius tráukia Klt. Tai noriu valgyt, net vidurius tráukia Mrj. Oi, rūgštu, net pažiaunes tráukia Srj. Tei[p] rūgštu, ka žandus tráukia Jrb.
ǁ timpčioti (apie akių vokus): Kai kada ima tráukt tráukt akis – tei[p] negerai Jrb. Jei akį traukia – reiks verkt VšR. Jeigu akį tráukia, tai numirusį išgirsi Dbk. Jei žmogui niežti, traukia kairę akį, tai tuos namuos arba toj giminėj bus bėda LTR(Kp).
ǁ daryti nejudrų, paralyžiuoti: Lygiai tráukt pradėjo kojas, gal greit nepaeisiu Klt. Per Užgavėnes neseka lopyt ba pirštus trauks LTIII457(Kls).
| prk.: Dyvai, mun ir pečius tráuka nu tokių kalbų Šts. Kaimynams pradeda pirštus iš pavydo tráukti! Krš.
27. tr. N vesti, rengti, tiesti, kloti: Vėliau pro stogus traukė kaminus ir užmiršo prirūkusias dūmines pirkeles rš. Sau tráukė [mokytojas] i mun įtraukė [elektrą] Grd. Tai ten liuob tus stulpus vesti, an tokių stulpų tas drotis tráukti Akm. Viena šitų telegrafinių virvių čionai tapė traukta mete 1865 Kel1869,180. Tiesiai tráukė kelius, kilometrą pakėlė į šalį [plentą] nū Stulgių Stl. Buvo kalbama, jog gelžkelis ne ant Gumbinės, bet ant Tilžės trauktas būsiąs Kel1856,156. Mūrą kurlink tráukti, mūryti KI475. Jau Saliamonas aplink kalną mūrą traukė ir tarpą žemėmis apipylė Jrk. Ant fermos lubas tráuka Kv. Klėčiai bolkius traukia Ėr. Vyrai, tráukim balkius Jrb. Jau ręstinė gatava, tik balkiai tráukt [ant rentinio] Lp.
28. intr. KII3, KBI54, NdŽ kryptingai judėti keliantis iš vienos vietos į kitą (apie ko virtinę, vilkstinę, gurguolę, būrį ir pan.): Tuo plentu tráukė i tráukė kareiviai, mašinos, tankai par dieną i par naktį Jrb. Tie riteriai tráukdavo ties Sokaičiais per Nemuną, kadangi čia Nemunas seklus labai buvo LKT177(Smln). Tris dienas tris naktis pro mus tráukė vokiečių karuomenė Graž. [Vieškeliais] žmonės be pertrūkio kaip virvės traukė į miesčiuką važiuoti, raiti ir pėsti Žem. Vieną kartą traukė dykuma didelis karavanas J.Balč. Štai per mišką traukia žalčio karieta, o gegutė šaukia tartum apduota S.Nėr. Pulkai jų traukė per ūlyčias rėkaudami ir prieš vyresniųjų namus akmenis mėtydami Kel1864,159. Kelkis, kareivėli, baltas dobilėli, jau tavo pulkelis viešu keliu traukia LTR(Lnkv). Traukim, broleliai, vaduoti šalį LTR(Zp). Daug žmonių traukė į pasienį – prūsų, lietuvių būreliai ir kareiviai rusų LTR(Klvr).
| prk.: Dabar traukia keliaujančios kopos po varančia spėka šiaurvakarinio vėjo vis toliaus į pietryčius A1886,30. Gauruoti debesys traukia į rytus per visą dieną S.Nėr.
| refl.: Priešininkas traukias šen R30, MŽ40.
| prk.: Dangumi traukėsi stori debesys rš.
ǁ apie paukščius, gyvūnus: Tráukiąs paukštis KII378. Paukščiai tráukia į pietus KII371. Tos varnos rudenį tráuks čia par Ventės ragą, – ten visi paukščiai tráuka Kin. Žąsys ir gervės padangėm tráukia Šmn. Gulbės tráukia per orą APhV105. Per medžioklę gali pasitaikyti ir netraukiančių, o vien pralekiančių paukščių T.Ivan.
| Rudenį žiurkės tráukia į namus Rmš. Jei su saule lyja, žuvys pačios tinklan traukia sp. Tráukia į mišką baisiausia banda, žiūriu – elniai Žg. Kai į kurią pusę tráukia bitės, gali būt gaisras Upn. Medžian daugiau bitės tráukia Ob. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia Kel1865,194.
ǁ eiti, keliauti: Kur tráuki? Jn(Kv). Terbikę sau į ranką – i tráukia pėsčias Skdv. Tráuk tiesiau, pakalnelė[je] po kairės rankos ir y[ra] Anužėnė Trkn. Atejom, vedu ten draugų nebsuradov, traukėm vienudu Plt. Tráukdavom per laukus prie giminų į Keturakius Tlž. Būtumi betrauką̃s į darbą – mama užvadavo Rdn. Tráuk ant to kaimo tiesiai Sk. Ar ne an mergas tik tráuki? Sv. Ko čia dar stovi? Trauk, kur tau patinka! Snt. Dieną miega kap lokys irštvoj, o vakare an slampų (merginėti) tráukia Krsn. Maž tetrukęs Plungėj, traukiau ant Žarėnų linkan M.Valanč. Petras žino – nesulaikys nei Katrė, nei mažasis Petriukas. Jis trauks pas Mackevičių! V.Myk-Put. Sūnai liuobėjo į karčemą tráukti Sg. Tráuka i tráuka ana pry kaimynų Jdr. Sẽniai da tráukia į bažnytelę Grd. Tas vaikis daba tráukąs pas Petronę Mžk. Ir dabar in bažnyčią daug tráukia Dg. Nenori [tekėti], ale bernai an ją tráukia Žl. Piršliai prie jos (našlaitės) traukė vienas po kito LTR(Slk). Atidarei špitolę – tai ir traukia visokie svieto perėjūnai, vagys J.Marcin. Gyvuliai tráukia pievosna Vrn. Tráukia durniukas pro bandą, kur ganės labai piktas bulius (ps.) LKT127(Rs). [Broliai] supykę toliau traukė, o durnelis savo radinį įsidėjo į krepšį BsPIII56. O mes trauksim į karužę! KlvD308. Kad kur tujai galą gautum, tai karčemon nebetraũktum JT469.
| prk.: [Pasidaro] kaip ir toks sūkurys ir tráukia an kitus triobesius Alz. Javų laukai ir vingiuoti upeliūkščiai kažkaip sapniškai pro akis traukė S.Čiurl. Iš tų revų vanduo tráukia į Žadikę Grnk. Tetraũkie tie šalčiai kur į Cibirą, ko čia susimetė! Krš. Janikei uždeviniai i diktantas gerai sekas, ale dailyraštis par eilikę tráuka (kreivai parašo) Krš.
^ Lipk į čeverykus ir tráuk į visas puses Snt. Nu i tráuk po kelmo, leisk iškepti Trkn. Senas jautis iš vagos netraukia LTR.
| refl.: Paprasias i tráuksias tum keliu Krš. Aš medžių vogt į šilo pašalį tráukiaus K.Donel. Bet ir meškos ir vilkai šokinėdami džiaugės ir suplėšyt ką tyloms į pagirį tráukės K.Donel. Bet ir jūs, darbai, mus vėl užniksite dovyt, kad turėsim su vargais į baudžiavą tráuktis K.Donel. Toliau namų tráukties nesnori Dglš. Gana sėdėt – reikia tráukties namo Str.
ǁ KII3, Vkš vykti, keltis, kraustytis: Gal mes į Šilutę tráuksim gyvęti Plšk. Atjunksta, in kaimą nenori tráukt DrskŽ. Kaimo darbinykai, negaudami darbo vietoj, traukia į miestą rš. Dar labiau pradėjo lenkai traukti į Lietuvą po Liublino unijos J.Jabl. Jozepas bei Marija turėjo į svetimą žemę traukti brš.
| refl.: Iž mūs žmones niekur nestráukia DrskŽ. Nelabai noriu tráuktis miestan Vrn. Aš, kol esame vieni, būnu namie prie jūsų, tėtušiai – man nėr kaip trauktis, bet jeigu Elzė ištekėtų, aš būčiau laisva LzP. Kiek kas galėjo, tráukės iš tų miškų, kokie tuokart parejo [po karo] laikai End. Ir anudu ketino jau tráukties į Rusiją Krt. Eik ir traukies iš šitos vietos tu ir tavo tauta Skv2Moz33,1.
29. refl. SD1108, SD368, Sut, I, N, J, NdŽ judėti, slinkti kuria kryptimi (ppr. artyn arba tolyn), judant artintis arba tolti, stumtis: Jau pradėsu aš pri mamos tráukties, ka mun nėkas neatsitiktum Kl. Ans tráukas arčiau, aš jau galvą suku [į šalį] Brs. Aš atejau pečiaus kurti, sėda, liepu tráukties – netráukas Jdr. Nestovėk durėse, tráukias a šen, a ten Trk. Da te vietos yr [autobuse], da galiat tráukties Ob. Prašom trauktis į priekį, į galą KlK21,49. Traukitės galan, dar daug nori įlipti [į autobusą] KlK21,49(Všn). Prašom trauktiẽs Švnč. Traukieste, va, ažustalėn, – kvietė Kurpienė rš. Tráukitės prie stalo Dbk. Prašom tráukties [prie stalo] Slnt. Tráukias arčiau nu, kąskiat silkės Trk. Traukiẽs arčiau, bus šilčiau Švnč. Veda šoktų, aš atatupsta tráukiuos Pl. Tráukitės anon pusėn [nãmo], tan kambarin (ragina svečius) Trgn. [Vaikai] nespėjo iškišti iš trobos nosis, tuo atgal traukiasi į vidų kaip vėžiai į urvą Žem. Vaikai išsigandę žiūrėjo į nepažįstamą žmogų ir traukėsi nuo jo J.Bil. Susitinkam, tai jisai tráukias, bėga toly[n] Jrb. Velnias su raudona šake durąs, o jis nū to velnio traukią̃sys Grd. Ka sutinki girtuoklį, iš kelio tráuktis turi Plšk. Tráukis, kai aš duosiu, tai tavo nė dulkių neliks! Jrb. Visi tráuksias į šalį, pakol ans pravažiuos Jdr. Žiūrėk, nūsiprausk, ka nebūtum pasmirdęs, ka žmonys netraũktųs par kelis žingsnius Šll. Traukis, mano mergelė, į šalį vieškelėlio JV58. Traukis, mergyt, į šalį, lelijuže, į šalį, aš tave šausiu iš palagužio per raibąją gegelę LB76. Šalin traukis, raiba gegele, negraudink man širdelę LTR(VšR). I paukščiai tráukias in žmonis Dglš. Į gilmę žuvys tráukas ant blogo oro Rsn.
| Eilė vis vietoj stovi, nesitráukia (nejuda į priekį) Ėr.
| prk.: Dieną pragyvenai – žingsnis į kapus arčiau; teip ir tráukiamės, greit ranka dasieksi Ad. Jau Salmanavičius prisilpo, tráukias in mirtį Dglš. Eina silpnyn, an smertį tráukias Mžš. Viskas praejo, ir jau reik dabarčiuo tráukties an kapų Žeml. Būs lytaus, saulė tráukas Dov. Tuoj ir anas garlaivėlis trauksis nuo tilto (pradės plaukti nuo prieplaukos) Kn. Šlapelis žodyno tekstą derino su rašomąja kalba, bet nieko nepapildinėjo; daug nuo originalo nesitraukė J.Balč.
^ Traukias atbulas, kai[p] kart vedamas Sln. Traukias kaip vėžys į pakerę LTR(Šl). I šuo nekentamas žino tráukties į šalį Krš. Aš prieš kiekvieną traukiuos iš kelio V.Kudir.
ǁ R, MŽ, N eiti šalin, išeiti, šalintis: Kazys Boruta nesitraukė dabar iš rinkyklos, stovėjo šalia rinkėjų, sekė, kaip laužomi puslapiai J.Balt. Mažai nu lovos betraukas, jau nebgys Šts. Tas jau tráukas šalin, ans jau išeita Brs. I stovės dėlto vaikiai dienoms pri kalados, netráuksias Tl. Aš einu kartu, jau nebesitráukiu nuo savo arklio Žg. Ale ir aust reikia, visą dieną aust, niekur nesitráukt [norint išausti sieną] Rud. Jie jau buvo stuboj, tai tas meškinas atbėgo po langu baisiai rėkdamas, ir jis nesitraukė nuo tų namų, kol jį nenušovė BsPIV273(Brt). Per žiemą iš gryčios, nuo kuknės ar pečiaus nesitraukdavo ir katė LKVI372. Mušė, mušė – tráukės velnias iš po pečio (ps.) DrskŽ. Tik tas juodasis ponaitis nuo jos nei žingsnio nesitráukia (ps.) Plv. Negitraukis … nuog tos karalystės savo, o neatsitolink ne jokiame daikte nuog Pono savo MP121.
| prk.: Seniejie tráukiamėms, tie jauniejie be galvų, – kas bus?! Adm. Kaip sunku dar neparsenusiam iš šio svieto tráukties, palik viską, lįsk į žemę Rdn. Čia protas tráukas, čia vėl ateina Pln. [Viesulas] traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius LTEXII227. [Tokie žodžiai] traukiasi iš kalbos arba patenka į pasyviąją atsargą KlK13,4. Žodis sarmata šiandie irgi traukiasi iš aktyviosios žodyno atsargos į pasyviąją KlK2,42.
ǁ judėti, kraustytis, bėgti tolyn, ppr. gelbėjantis nuo ko: Sierakauskas nedrįso pulti besitraukiančio priešo, nes laukė Mackevičiaus, kuris dar nespėjo atvykti V.Myk-Put. Liaudimi – kaip skydu – prisidengiama ir puolant, ir traukiantis J.Marcin. Miškais tráukėsi in savo žemę, ir čia ej[o], ej[o] DrskŽ. Baisu buvo [per karą]: vieni tráukias, kiti varo Kp. Nu rubežiaus bėgo, jau tráukės šalin, – paskelbtas karas buvo Kl. Su tokiu draugu ta vedu tráukėvos – norėjov išeiti [į Lietuvą] Žd. Nestrioku tráukės vokiečiai, – frontas ejo Alz. Vokiečių kariuominė vis turėjo tráukties atgal Plšk. Su arkliais, negi su mašinom kaip dabar, tráukės prancūzai Krns. Į tą pusę tráukas [žmonės], važiuo[ja], bėgsiam i mas Pln. Šitie [kareiviai] jau būt tráukęsys, ale nebespėjo Slm. Matydavom, kaip tráukės [vokiečių armija], pagal upę kaip gyvenom Sk. Vokytys baisiai degino tráukdamos Pkl. Kada tą pirmąjį kartą rūsai kad tráukės, mes čia nematėm Nv. Jug žinai, an karo kas yr: čia tau a pirmyn bėgti, a tau tráukties reik Kv.
| prk.: [Akvilė] jautė, jog savas sielvartas traukiasi kažkur į šalį, užleisdamas vietą svetimai kančiai J.Avyž. Naktis miršta, tamsa iš lengvo traukiasi, kiekvienas medžio lapas pakyla į šviesą J.Gruš. Jau prasidėjo atoslūgis, vanduo traukiasi, paplūdimiai didėja, kyščioja šlapius juodus pakaušius pakrančių akmenys rš.
ǁ NdŽ prk. šalintis nuo ko, lenktis, vengti ko: Šarka pradėjo trauktis nuo žmonių, užsidarė savy ir nutilo V.Mont. Kiti gi dūmikai da sveikesni ir ilgiaus gyvena už tuos, kurie iš tolo traukiasi nuo tabako! V.Kudir. Kol tvėrės [kolūkiai], visi taip tráukės Vn. Tos bobos skundas, o paskiau tráukas, nenora įduoti [girtuoklių] vyrų Krš. Kurius aš mylu, tie nū munęs tráukas Žr. Kosu, tráukiaus šalin nu malimo Ms. Nuo tokių piktų mergų tráukdavėms, ką te prasdėsi! Sug.
| Nuo tokių netinkamos pagarbos čaižymų jisai traukėsi į save, jisai tramdė savo jautrumą V.Myk-Put.
30. intr. tęstis, eiti, driektis, plytėti: Tas miškas in Šašuolius tráukia Šš. Šašuolėlių miškas net an Ukmergę tráukia, tai te yr bebrų, tokių žvėrelių paleista Šš.
| refl. NdŽ, DŽ1: Anykščių Šilelis tráukėsi pačia paupe A.Baran. Tai toks miškas tráukęsys par Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę A.Baran. It viena jūra traukėsi laukai, slėniai J.Paukš. Už jos (tvoros) traukėsi laukai ir pievos J.Balč. Dirvos siaurutės, ežiomis padalytos, kartais po keletą varstų traukiasi A1886,92. Juosta tráukias iki Miciūnų DrskŽ. Šitas ežeras tráukiasi tris kilometrus Vrn. Lig durpyno tráukiasi tas raistas Upn. Rusų valstybė tai palei daug valstybių tráukiasi Jon. Tas miškas tráukiasi lig pat Molainių Ėr. Kadagynė tę tráukias Btg. Priešais tráukėsi ilga gatvė DŽ1. Dabar šitas kelias traukiasi plynėmis, par kurias dar ne par seniai jįjį nuvedė V.Piet. Par tą kalną tráukas takas pėsčių žmonių BM364(Grg). Berža lig Šiaulėnų tráukias Bsg.
31. intr. trukti: Dar metų netráukė, sako: – Mažu aš tau ataduosiu [pinigus] Db. Netraukęs (netrukęs) sako motynai: – Turi jy būt mano žmona (ps.) DrskŽ. Neilg tráukus tėvas pajuto, jog vaisiai nū medžio nyksta BM303(Pvn).
| refl. NdŽ: Pavasario diena traukiasi apie šešiolika valandų J.Jabl. Taip traukėsi ilgą laiką: ką jis vakare sukirpdavo, rytą būdavo vis pasiūta J.Balč. Susiskirstymo [į tarmes] procesas traukiasi ilgai, prasideda nuo mažų skirtumų, kurie tik ilgainiui pasidaro dideli J.Balč. Liga čia paprastai neilgai traukdavosi: žmonės mirdavo po vienas kito Pt. Laikas tráukias be naudos, ko sulauksma? Sdk. Tas jų pasišnekėjimas tráukėsi net visą naktį Lp. Tos veseilios tráukdavosi ilgai Iš. Traukės ilgai tas teismas Bgs. Vaizdai (išvaizdos, veikslai) – yra tokia veiksmažodžio ypatybė, kuri rodo, ar veiksmas (stovis) nebeeina, tebesitraukia, ar jau pabaigtas J.Balč.
ǁ refl. laikytis, tebebūti: Iš senovės šitei tráukiasi kalba (nuo senovės ji tokia yra) Aps. Kisielis ilgiau buvo madoj, ilgiau tráukėsi Msn.
32. tr., intr. NdŽ tęsti (kokią veiklą), varyti: Traukė aną (bažnyčios statymą) tuo pradėjus par septynerius metus I. Pasveikęs mokslą tráukė toliau Rmš. Toliau tebetraukė savo paskaitas mokykloje, nepraleisdamas nė vienos J.Jabl. Aš trauksiu toliaus gyvatą (biografiją) to bjauraus sutvėrimo TS1896,9. Mano draugas vėl toliau traukė kalbą apie naudą politiškos kovos Pt. Aš pažiūrėsiu, ar nerasiu ten kokio darbo, – traukė toliaus Selvestras, matydamas, kad tėvas tyli V.Piet.
| Ka pradėsi nu pat tamsos darbuoties, teip par visą dienelę i tráuksi Pln. Vis tiek jy savo tráukia Vrn.
33. tr., intr. NdŽ trukinti, delsti, vilkinti, atidėlioti: Traukti [kūlimą] iki vėlumos – nekas. Darbininkai pavargs ir darbas jau nebe toks naktį M.Katil. Vaikus siųskite užurašų tuojau, neatidėliodami… Nereikia traukti V.Krėv. Vienok taksavoti kunigo daiktų … policija nedrįso ir traukė diena nuo dienos TS1897,2. Tráukiam, kad tik karvė vėliau apsteliuot, kad nebūt šalta – vėlai vedam in veršį Klt. Nereikėjo teip ilgai tráukt su važiavimu Dgl. Tai tráukia darbą lietus Ktk. Prašau buto pirminyko, tas tráukia tráukia PnmR. Ilgai netráuk, – rugiai išbirės Pnd. Du metus mes tráukėm (nestojom į kolūkį), nu, pamisliom pamisliom: valstybė gi čebatais brangi apaut Kp. Par šilti orai – da reikia tráukt to kiaulė (vėliau skersti) Mžš. Ilgai netráuk – tuoj atiduok jam skolą Ukm. Ko teip ilgai lauki, jaunas bernužėli, ar į šaltį trauki, baltas dobilėli? LTR(VšR).
| Žalė daugiau savaitę netrauks, matysi, kad apsiturės Gs. Jų karvė tráukia pusę mėnasio Klt. Daugiau [karvė] netraũks kap iki gegužės mėnasio Drsk. Ilgai daba [karvė] jau netraũks Ar.
^ Tráukia tráukia kai gudas gavėnią Zr. Tráuki tráuki kap šuva ratus Lp.
| refl.: Man dabar dyvas, kap darbai tráukiasi Kč. Par tuos darbus ir mum tas balius vis tráukiasi tolyn Krs. Vienam neduoda [pirkt visą namą], tai teip ir tráukias Imb. Nepatiko čia, ale tráukės tráukės, liko anta vietos DrskŽ. Bet kumet nueisi į bažnyčią? Kaip tu išeisi? Teip i tráukas Trk.
ǁ toliau auginti, laikyti: Jei atsives karvelė, tráuksu, būs veislei Kl. Aš šįmet nė vieno veršio netráuksu Kal. Vienas noriam veršį pjauti, kitas noriam traukti – ir padvėsė Šts.
^ Pirma reik apluoko pasirūpinti, o paskuo veršį tráukti (pirma reikia turėti kur gyventi, paskui vesti) End. Kad neturi apluoko, veršio netráuk i nesteik vaikų nevedęs Ggr.
34. intr. tęsti buvimą, tverti, gyvuoti, laikytis: Po pusryčių mama vėl buvo nuėjusi pas Rožaną ir sugrįžusi liūdnai pranešė, kad jau nebeilgai trauksiąs A.Vien. Močia vis do tráukė kvaksėdama Tr. Reikia tráukt, kol gyvas Aps. Tráuki tą dieną (pragyventi) Lkm. Galėjo da metus tráukt Dglš. Misliju, kad vienas geri, tai nebeilgai tráuksi Pnd. Paulina nurokavo, kad bobutė nebeilgai traũks Slm. Čia pasopsta, čia pasopsta – kiekgi betráuksi, žmogus negi geležinis?! Mžš. Su ligoniu galiu tráukt (tiek gyventi, kiek ligonis gyvena) Šn. Jau seniukas visiškam susibaigęs – matyt, neilgai betraũks Sml. Aš negeriu, tai gal kiek ilgiau tráuksiu Dg. Senis tráukia dar kol kas Srj. Jau jy ilgai netraũks – visai bloga DrskŽ. Nebilgai ans betráukė Tv. Yra tokių, kurie kap tik tráukia (vos pragyvena) Srj.
35. tr., intr. priartėti prie tam tikros svorio, skaičiaus, amžiaus ribos, siekti: O laikraštis tasai storas, sveriąs gal penkis kartus tiek, kiek trauktų „Lietuvos aidas“ arba „Lietuvos žinios“ J.Balt. Jautis tráukė dvyleka centnerių Šts. Paršas keturis centnerius tráukė Žlp. Plonutės dešrelės, tai kas gi te: dvi kilogramo netráukia! Mžš. Viščiukas netráukė pusės kilogramo Ukm. Kiek tráuki (sveri)? Jrb. Nei dvidešimt penkių svarų netrauks tas gaištis (sudžiūvėlis) Lš. Alga į šimtą tráuka Krš. Kiek gaunat mėnesiui? – Kartais iki dviejų šimtų tráukia Vrn. Sakė, ka in šešis šimtus tráukia [kilimai] Pv. Anas ant šimto [metų] baigia tráukt Žb. Ana jau gal tráukia in septintą dešimtį Klt. In šimtelį tráukiu Dglš.
36. intr. būti panašiam (į ką): Graži: laiba, aukšta – ant tėvą tráukus Mžš. Jo vaikai visi ant močią labiau tráukia Mžš.
ǁ darytis, keistis, virsti, krypti į ką: Oras kaip ir an rudenį tráukia Kp. Buvo žiemys [vėjas], o dabar ant vakarį tráukia Kvr. Dabar in lietų tráukia, tai jos (musės) puola kaip širšės Gdr. Stariežės yr i gelsvos, i raudonos, ė apačia balta, gal kiek ir melsvuman tráukia Vdš.
| refl.: Jau in rudenį tráukias Tvr.
| prk.: Bet kas … išmanis, ant ko tatai traukias, nieko jamui stebuklingo nebus MP48. Klausykig, ant ko gi tas stebuklingas rėdymas Pono traukias MP39.
37. intr. eiti už ką, palaikyti, remti ką: Jis po anai puse traũks Ėr. I tėvai kadai až berniukus tráukė Dglš.
38. tr. NdŽ kuo (ppr. tam tikrais prietaisais ar instrumentais) siurbti (skystį, dujas): Siurbliu tráukiame vandenį iš šulinio DŽ1. Pumpuoja i traukia tą vandenį tom triūbom [iš artezinio šulinio] Sk. Tráuka iš kokios duobės sriutas, veža ant lauko ir išpila Akm. Nedavė tráukt to vandenio nuo tos galvos, kad kitą ligą gydė Jrb. Kraują tráukė iš jo Jrb. Tráuka iš venos kraujį ir nuleida Lž. Su britva veidą sukapojo, tada karvės ragą pridėjo – ir tráukia kraują [,kai skaudėdavo dantį] Žl. Par várpą šlapumą tráukia [ligoninėje] Pšš.
| prk.: Pavasaris jau pumpurais iš žemės sultis traukia K.Kors. Ir šilkinė dermės juosta traukė iš marių vandenis ir girdė juos (debesis) kaip arklių pulką M.Katil. Sako, [vaivorykštė] iš marių vandenį tráukia Sn. Sako [apie vaivorykštę] – smakas traukia vandenį, dar ir jus intrauks Srj. Vaivorykštė nuo ežero tráukia vandenį Gdr. Iš ežero ana (drignė) tráukia vandenį Jž. Laumos juosta vandenį tráukia iš marių Žml. Lietų [vaivorykštė] tráukia ar̃ iš ežero Grnk. Anos (vaivorykštės) tráuka tokį šarmą [iš pelkių] Pvn. Vaivorykštė traukia vandenį į debesis LTR(Trg). Tas augumas iš vaiko sylą tráuka Krš. Didelis (suaugęs) iš mažo sveikatą tráukia – negalima mažam prie didelio miegot Aln. Ta liurka baigia tráukt jam sveikatą Ėr. Tu man, siratėlei, sveikatėlę trauki LTR(Pn). Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd. Jau mokėjo, tai mokėjo senas šnerkšlys iš savo samdinių paskutinį syvą traukti rš.
ǁ R200, MŽ266 duoti nutekinti, nuleisti (vandenį): Tas kanalas visus [v]andenius tráuka nu visų laukų Akm. Ravas užvirtęs, nebetráukia vandenio Ėr. Daba įdėjo tą [vamzdį], kur tráuka vandinį Krž.
ǁ NdŽ mažinti (karštį, tinimą ir pan.): Kokią bulbę sukaiš, pridės, – gerai karštį tráuka Skd. Tráuka morkai karštį, užvis degimuo (nudegimui) Pln. Patraiškėm patraiškėm spanguolių, – karštį dideliai tráuka Lpl. Kibiro lapai, sumušti su sukru ir pridėti pri sudaužytos vietos, karštį tráuka ir skausmą nuema Vkš. Mat anie (kruvauninkai) gydo i karštį tráuka Krž. Tie vaistai tráukia sutinimą PnmŽ. Platmėtė karštį labai tráukia Smln. Bulvė ir karštį tráukia Gs. Sako, sūrymas gerai karštį tráukia Žl. Šita žolė karštį tráukia Dgp.
ǁ prk. gausiai imti, siurbti, ėsti: Degtinė traukė iš jo pinigus Ašb. Pinigus tráukia [elektros] skaitliukas Klt. In šitų daiktų [pinigus] tráukia daugiausia Lel. Tos kelionės tai pinigus tráukia Prn. Gera mašinėlė, bet gerai ir pinigus iš kišenės tráukia (brangi eksploatacija) Žln.
ǁ NdŽ į save imti, gerti, siurbti, absorbuoti: Druska traukia drėgmę iš oro rš. Tráukia drėgmę ąžuolas (netinka sienojams) Grž. Šilkas tai jis tráukia drėgmę Pv. Padėj[o] vandenį po vilna, ka traũkt vilgatį Pv. Čia žemės toks sluoksnis – lietaus netráukia Sb. Medis tráukia šaltį Ėr. An tokiais guminiais padais ka reik vaikščioti, žiemą šalta, – šaltį tráuka Pkl. Na jau tikrai, ka tos gumos i tráuka šaltį Rt. Guminiai batai šaltį tráukia Prn. Akmenai tráukia šaltį Tr. Juoda [medžiaga] mat baisiai tráukia saulę Vb.
ǁ impers. kaupti vienoje vietoje, rinkti: Votį suka, dėjau alksnio lapų ir grietine saldžia, labai [pūlius] tráukia Dg. Suskutę marškonio pūkus deda, kad trauktų pūlius Sln. Ka dalgio ašmenys mėlynuo[ja], žinok, kad tráuka lytų, parsuks lytaus Šts.
ǁ refl. kauptis, rinktis: Kap šalta, tai ir drėgmė labiau tráukiasi Pv. O čia pas mumis drėgnas oras, iš jūros ta drėgmė ta tráukas Vkš. Ak, man ašaros į akis jau pradeda tráuktis K.Donel.
39. tr. BŽ43, NdŽ burna ar nosimi siurbti į save, ryti, kvėpti: Surūdijusius gelžgalius apmerkia į vandenį ir tuo vandeniu mazgoja nosis ir traukia į vidų [, jei kraujas bėga iš nosies] LMD(Sln). [Nuo galvos skausmo] sultis cibulio į nosį traukti LMD. Ir traukia jis orą į šnerves, atseit uosto rš. Ramūnas pilna krūtine traukia gaivų rytmečio orą ir pasijaučia stipriau V.Bub. Žuvis par žiaunas orą tráuka Rsn. Deginti sukrų ir kvapą į save išsižiojus tráukti – dusulys palengvė[ja] nū to Vkš. Kaip arklys atejo, ėmė su savo šnervėmis tą karštį iš pieno traukti DS78(Rs). Kam tokią baisinybę tráukti į savi, savi naikinti (apie rūkymą) Rdn. Kaip tas senis įkerėjo: tráukia [dūmus] i pučia, tráukia i pučia, kitiem – nė atsidust Mžš. Užsidegu tą papirosą, lyg tráukiu tą skonį (dūmo kvapą) Pžrl.
| Kalbėjo teta, greitai traukdama dvasią Žem. Smagiau dūsuot, tráukt iš vidaus reikia Adm. Bobelytė perskreipus tráukia tik tráukia [orą] iš kriūtinės Lel. Karvė [serganti] visa plasta, iš savęs tráukia, svėpuoja Klt. Aš tik mikt mikt – i nebetráukiu žado (negaliu kvapo atgauti) Ps. Atrodysi, ka labai senas, jau dūko netráuki Kpč. Bėgo bėgo, o po tam turėjo tráukti orą Varn. Veršis tráuka atdūsį (kvapą) burbuliuodamas, gera Ggr. Dvasią da tráuku (dar gyva, kvėpuoju), o ko da nori?! Rdn.
ǁ intr. kvėpuoti, alsuoti (ppr. smarkiai, garsiai): Jis (ligonis) smarkiai traukė I.Simon. Svetimas prakalbina [vaiką], tai tankiai tankiai tráukia Km. Ale tu gerai beknarkąs: tráuki, ka sienos bilda Krš.
ǁ šniurkšti: Grėtė nieko neatsakė, tik garsiai traukė nosį I.Simon. Nepuikiai yr nosę tráukti – reik išsišnypšti Vkš. Motinėlė net apsiašarojo iš džiaugsmo, o tėvelis tik nosį traukia (netoli ašarų) Žem.
ǁ intr. prk. verkšlenti: Sesik, šiandie mamą mačiau (sapnavau) [mirusią] – visą dieną tráukiau Šln.
ǁ tr., intr. NdŽ rūkyti: Rado jį besėdintį prie namų ir pypkelę betraukiantį Mš. Dabar išvien tą pypkę tráukia i tráukia Mžš. Traukė neatsikvėpdamas, paskubomis, tarsi bijodamas, kad kas nors neatimtų tos mažytės, nuseilintos, pirštus svilinančios cigaretės rš. Šalip mokykla, [mokiniai] už sienai tráuka tráuka, i tokie krupiai! Ms. Aš priejau, tą pypką paėmiau, tráukiau tráukiau, i vos ne vos beparginiau tus gyvolius Sd. Tura dusulį, o tráuka susiriesdamas Krš. Kas vyrams: popierosus tráuka, politikuo[ja], o tu draskykias Rdn. Cigarietą traukia, ka kvepia Grz. Tas kad ims traukt tą pypkę LTR(Bsg). Užudegiau suktinę, o jis tráukia tráukia ir neištraukia Tršk. Jie paėmė šitą liuikelę ir tráukia, taip tráukia Ker. Smalina, tráukia [paaugliai], galvas uždyrę, dūlinėja po kampus Pv. Neleidžia [jam rūkyti], o užsikniaubęs tráukia i tráukia Jd.
^ Žilas senis liuiką tráukia (kaminas rūksta) LTR(Antz).
ǁ žįsti, čiulpti: Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku, kuris visa jėga traukia krūtį I.Simon. Tą tutį par dieną ka ans (vaikas) tráuks, tą pieną End. Nu tujau pripils kokios noris ten putros, tráuka vaikas kaip pasiutęs KlvrŽ. Tráukia tą butelį i leja [vaikas] par lūpikes Nmk. Ka tráukia pieną vaikas, net tyku Slm. Nė kiek nedėsi cukraus [į ramunėlius] – tai jis (kūdikis) netraũks Upn.
ǁ per ką siurbti: Priešais prie stalelio sėdi trys merginos ir per šiaudelius traukia kokteilį V.Bub. Pavažiavę pusmylį ir vėl trauk [degtinę] par šiaudą [iš statinės] I.
ǁ tr., intr. gerti, maukti: Tráuk, mat bedirbdama išprakaitavai Slm. Tráukė porą gurkšnių ir pusę stiklo nugėrė Gs. Žvaliau tráuk Pkr. Nu, Levuk, prašom, tráuk Slm. Sėdėjo jie ir šnekučiavosi, traukdami iš ragų midų po valiai V.Piet. O tas kukorius bėga prie šėpos ir vis gerai traukia šnapso, kad būt drąsiau [vaikai] pjaut BsPIII254(Brt).
^ Susiraukęs kaip alų tráukęs Grk. Trauk rūgštį su prakaitu (apie rūgštų alų) B, B259.
ǁ NdŽ vartoti (svaigiuosius gėrimus), gerti, girtauti: Seniau tiek degtinės netráukė kap dar̃ DrskŽ. Tegul po puslitruką netráukia, bus ir pinigo Dg. Visi tráukia, kas ką gali Adm. Nei teboko kūrinau, nei arielkos tráukiau Slnt. Tráukė kai vandinį vyną Vn. Tas šešiolekmetis su tėveliu tráukia Grd. Tráuka tą šnabelę didis mažas, vyriškas, boba, kas i būs?! Rdn. Taip jau ana netráuka dikčiai, al' pagera Varn. Traukančių̃ būriai – visi ištroškę tos smarvės Krš. Tu netráuki, tokių veselė[je] nereik Krš. Buvo tráukąs tą burnelę (išgeriantis) Gršl. Kožną dieną burną trauku ir laimingo smerčio lauku (d.) Dr.
40. intr., tr. NdŽ, Btrm turėti trauką, trauksmą, traukimą: O ir pečius kuo dėtas? Kodėl jį perstatyti? Traukia ūždamas. Ne pečius, mašina J.Avyž. Daba reik pakurti – tráuka neblogai Trk. Sūdės išdegė, daba džiaugas, ka tráuka gerai Vgr. Partaisiau pečiuką – tráukia iš pasiutimo Mžš. Oras tykus, tai kaminas dūmų netráukia Rš. Nestumk malkų galan pečioko, – netráukia Klt. Ir aukštinis atadaryta, netráukia, ir durys atadaryta, netráukia Nmč. Katilinė labai apleista, netráukia, dūmų daug Jrb. Jo pypkė netraukė; ir jis atsistojo paieškoti ko nors jai praurbinti sp.
41. intr. pūsti, dvelkti ištisine srove (apie vėją, šaltį): Iš rytų traukė vėsus vėjelis V.Myk-Put. Vė[ja]s tráuka į nugarą Rsn. Pro kampą vėjas tráukia Mrj. O durys klaimo visos valioj, vėjas tráukia gerai [vėtant javus] Č. Atidaro duris, ka vėjas traũktų [vėtant] Kri. Uždarykit duris – skersvėjis tráukia Skp. Pažeme labai tráukia šaltas vėjas, tai kojas pašalau Krs. Vėjas tráukia tráukia par ausis – ir pagadino [ausis] Svn. Te, pas Lukinską, tai kaip ir čebato aule – vėjas tráukia Slm. Šaltis per cimantą smarkiai tráukia Gs. Uždaryk duris, – labai šaltis į kojas tráukia Prn. Šaltis tráukia par pakinklius Mžš.
| impers.: Žiemos metu kiaurai traukė, ir pro mažiausius plyšius į vidų vertė sniegą P.Cvir. Per [kalvės] lentų plyšius traukia, jog vienas girnas galėtų sukti, jei sparnus įtaisytum M.Katil. Per duris tráukia Btrm.
| tr.: Labai vėją tráukia, nebūk čia Brž.
| refl.: Šiteip [dangtį uždarius] kuknė būs šilta ir į trobą vėjas netrauksias S.Dauk. Butos angą palikęs atdarą, pro kurią vėjas daugiaus traukties pradėjo ir liepsna didesnė pastojo S.Dauk.
ǁ sklisti, eiti ore, erdvėje (apie kvapą, garsą ir pan.): Traukte traukė kvapai, vienas už kitą gardesni rš. Pro milinės apykaklę traukė nemalonus prakaito ir lietaus kvapas rš. Saldaus kvapo dulksnis traukė iš tos pusės rš. Par upę labai tráukia garsas Žb.
| refl.: Rodės jam, jog dūmai ir degėsiai pro duris traukės S.Dauk.
ǁ impers. paduoti, atsiduoti kuo, skleisti kvapą: Iš praviro kambario, skendėjusio prietemoje, traukė perrūgusiu pienu, paukščių tvaiku rš.
42. tr. siurbti, nešti su savim: Viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus LTEXII227.
| impers.: Tą garą tráuka, tą šilumą iš apačios, daros garas šilumos Jdr. Pečius kūrenas, pašluok padlagą – dulkes pečiun tráukia Klt. Pili su sauja – matai, kur pelus tráukia Vdn. Šiandiej teip dulkes tráukia – bjauru dirbt Slm.
ǁ gramzdinti: Mėšlungis surietė kojas, perkreipė sprandą, o permirkę drabužiai traukė gelmėn rš. Kai žmogus biškį gėręs, tai vanduo tráuka į dugną Rsn. Paversmis [vandeny] šitas tráukia žmogų Žl. Nuskendęs teip – [v]anduo tráukia Pb.
| impers.: Versmėn traukia ir nepaleidžia LTR(Km). Tas vatinis neparmirko, muni netráuka dar į tą [v]andinį Trk. Traukia poną [v]andenin, ė ponas burbuliuoja par lūpas, nosį LTR.
| prk.: Kokia naktis ir vėl užeina man! Lyg pragaras pats trauktų į gelmes! Vd. Jam atrodo, kad tas mieguistas, ramus čežėjimas jį traukia vis gilyn ir gilyn, ir nėra jokio noro tam priešintis rš.
43. tr. NdŽ artinti turint tam tikrą jėgą: Saulė traukia aplink ją skriejančią Žemę rš. Viena kitą traukia ir žvaigždės rš. Jėga, kuria daiktą traukia prie žemės, vadinas daikto sunkis Db. Traukiamoji [gintaro, magneto] galia KlK46,41. O teip Viešpatis Jėzus Christus ant kryžiaus pakabintas tapo tikrai kaip magnes akmuo, kursai geležį traukia savęsp DP508. Tolimesnių sluoksnių elektronus branduolys traukia silpniau rš.
| prk.: A lytaus būs, a kas, taip negaliu, pri žemės tráukte tráuka Krš. Einu, kojas tráukia prieg žemės Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia į žemę, jis i eina mažy[n] Jrb. Jau tráukia in žemę (susilenkus vaikšto) Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia ugnį perkūnsargis Sn. An ragų buvo lenciūgas, trenkė, lenciūgas – anas tráukia [žaibą] Žl. Pry vandens nereik stovėti, pry akmens i po medžiu – perkūniją tráukia Skdv.
ǁ prk. kreipti: Liaudies žaidimų ir ratelių turinio turtingumas bei formų įvairumas seniau traukdavo tautosakos rinkėjų ir etnografų dėmesį rš.
ǁ intr. lipinti: Pažiūrėk, ar klijai tráukia Mrj.
| tr. impers.: Maišyk uogas, matai, ka prie dugnio tráukia Ps. Indėk tašlon [bulvinėn] miltų, ba traũks [blynus] in petelnią Ktk. Tirštimą [kisieliaus] tujau tráuka pri galo Rnv.
| Ant plataus priekalo gerai geležį tráukia Lp.
| refl. prk.: Nevalgęs nieko, pilvas tráukiasi prie nugurkaulio Snt.
44. masinti, lenkti į save, vilioti: Tėviškė, tėvynė traukia žmogų rš. Netráukia muni ūpas ten eit Erž. Kas tas buvo jaunam! Patys nėkai, pats darbas tráukė, kurs paslinko dirbti Kl. Motrišką daugiau tráuka numai, vyrišką – susejimai, darbai Krš. Minkšta tamsiai žalia veja ir per pievą tekantis upelis traukte traukė pasilsėti J.Balč. Pasenusi jau, lova tráuka Rdn. Lietus lyja, tai miegas tráukia Rm. Žinoma, b[uv]o ilgu, ir miegas [kiškelį] traukė BsPII164(Šd). Labai tráukia valgymas, labai valgo mažylis Pl. Mani tráukte tráukia tie citrinai Smln. Kas tus vyrus taip tráuka pri butelio?! Krš. Pinigas tráukia visus Mrj. Ir pradėjo ją Valentas traukti. Taip traukti visu kūnu ir siela, kad net pati nežino!.. J.Paukš. Marijos paveikslas tráukiamas (patrauklus) Vlk. Mane tráukė prie mamos jos dainos Gdl.
^ Kas žiba, tas traukia KlvK. Traukia galva rojun, ale šikna gojun Vrn. Vilko mėsa vis medžian traukia LTR(Vrn).
| impers.: Į Kauną mane visados traukia – taip malonu pabūti pas Tamstas Pč. Tráukia namo Dglš. Toks oras, netráukia važiuoti [į svečius] Ėr. Tik kareivį netraukė namo eiti, nes jo trobelė buvo menkutė ir žemės tik pusė margo SI331(Slk). Rudenį teip ir tráukia visus didėsėsna giriosna KlbIII15(Lkm). Juos traukia į Lenkiją nelyginant kaip vilką į mišką A1885,283. Tráukia čia jį do šitan šonan atvažiuot Klt. Moteriškę traukė į darbą, kurį dirbdavo tiek metų, prie kurio iš mažų dienų buvo pripratusi V.Krėv. Tráukte aną tráuka pri ūkės darbo, – tėvai stuma į prekybą Krš. Mani pačią tráukė prie mokslo Rg. Jį į vagystę tráukė (buvo linkęs vogti) Prn. Daba tavi tráuka pri lovos Brs. Kai neįpratę, tai ir nerodu, netráukia [ant pečiaus], kad ir žiemą Pl. Lietus lyja, tai ir tráukia miegan Rgv. Tráuka jau migti, – kiek čia betęsys (laikas mirti) Krš. Anądien kai lijo, tai atsigulu ir užmingu, atsigulu ir užmingu – teip tráukė miegan Slm. Ne prieš gerą miegan tráukia Tr. Vis tráukia atsigult Skrd. Ale ką išgėrei, – da labiau tráukia, da labiau nori Žl. Tráukia vandenio gert Dg. Nevalnykų buitis kieta, laiksvėj gimę, laiksvėn traukia O.
^ Kiek vilko nepenėk, vis vien medžian traukia LTR(Grv). Kur pinigas muštas, ten giliuoja, kur gimęs, ten traukia LTsV218(Kp). In blogį žmogų labiau tráukia Trak. Kur nemiela, ten ir netráukia Mrj. Kur gimęs, tę ir tráukia Vrn.
trauktinai̇̃ adv.: Trauktinai̇̃ trauka į numus Sg. [Girtuoklystė] tankiai trauktinai traukia an paleistuvystę Gmž.
| refl.: Matyt, nepatiko, ka jau jy visai nestráukia (nenori) tę važiuot Pv. Nes prigimimas žmogaus … daugesn piktop negi gerop traukias MP50.
| impers.: Jy vardu nestráukia vadyt Rdš. Kap tik vakaran, tai niekur ir nestráukia (nerūpi eiti) Vlk.
45. intr. Vlkv imti, kąsti (apie dažus): Šitie dažai gerai tráukia Mrj. Kaži kaip tráukdavo tų [alksnių] žievių spalva (apie dažomus kiaušinius) PnmŽ.
46. tr., intr. NdŽ dainuoti, giedoti: Dainelę tráukti BŽ84. Pamariu pareina Eglė su vaikais. Visi traukia dainą, žengdami laukais S.Nėr. Marijona išsitraukė kantičkas ir ėmė geru pusbalsiu valandas traukti S.Čiurl. Tik išeisi į lauką, jau i šauki, dainą tráuki Šts. Dainas varysi, tráuksi, šoksi Žr. Ka čia gėrė, ka baliavojo, kiauras naktis daines tráukė Klk. Prygera, linksmiausis, dainas tráuka Rdn. Bernai kad tráukia, net laukai skirias Paį. O kai sekmadienio sulaukėm, grožybės – dainas jaunimas tráukė Kp. [Naktigonėje] giesmes kad tráukdavo, tai ažmigt naktį negalėdavai Ob. Tráukia boba šventas giesmes viena, ar ažblūdijo! Užp. Dainuodavom baisiausiai, net miškas skambėdavo; sakydavo: – Nu, Labanoras tráukia! Lb. Eik eik, švilpala, ko čia dabar tráuki! Žal. Vaikučiai traukia: saldi gardi raganos mėselė LTR(Vlkv).
^ Ant kokios skrynės sėdi, tokią ir giesmę trauk NžR. Jei chore dalyvauji, tai ir trauk savo gaidą A.Gric.
ǁ intr. dainuojant vesti: Mergaitės tráukia, o berniokai padeda Lb.
ǁ tr. tarti, sakyti: Vieną žodį vienap tráukia, kitą kitap Arm.
47. tr., intr. NdŽ griežti, groti: Užupečy atsisėdęs ir tráukia [brolis] kaip svirplys Brž. Nu, o aš tráukiu [su kastantinka] – gražiai pagrodavau Alz. Tráuk ant armonikos Žal. Ūkę tvarkyt – tai ne muziką tráukt Šk. Veizėk, i miręs kas, par visus galus liūdnius maršus tráuka Akm. Vieną tą maršelį moka, anie tráuka i tráuka kiaurai Pkl. Muzikantai [laidotuvėse] maršus tráuka, kas anims Pvn. Liūdniai tráuka par aradiją – koks didelis mirė Krš. Vilks su lokiu tanciavojo, žąsins maršus tráukė JV345. Muzikantai, traukit, sesytės, šokit KlvD10.
ǁ tr. apie muzikos instrumentus: Bažnyčioj šaukiant, vargonus tráukiant, dabar paliaukit mudu peikt ir vainot BzF27. Vargonus traukti N. Davė būgnus mušti ir trimitus tráukti LB65. Guds pradėjo dūdą traukti, gudo pati lūpas braukti KlpD22.
48. intr. imti smarkiai ką daryti: Kaip išlipė, kaip tráukė raudot: dieduk, kam tu mumę palieki? On. Kad tráukėm i nupjovėm per dieną Gs. Kad tráukia grot, tai nusėdėt negali Ob.
49. tr. gaminti leidžiant per ką: Tu mums paieškok tenai … per alijošių ar šakneles trauktos J.Balt. Tráuktasis spiritas: pats pirmasis, pats stipriasis spiritas Šts.
50. tr. NdŽ fotografuoti, paveiksluoti: Jau kam senas tráukt DrskŽ. O čia mus septynis naujakurius ir patagrafas traukia ir kalbas apie lygybę sako P.Cvir. Niekas po jos (nuotraukos) nė sykio manęs netraukė ir nenutraukė J.Balt.
| refl.: Ejo visi in pasus tráuktis, tai ir aš tada nuejau su mama, nusitraukiau Dg.
51. tr. NdŽ įrašyti: Į sąrašus traukiami̇̀ rinkėjai DŽ1. Kiekvieną įdomesnį žodį traukiau į korteles A.Vencl. A tavo surašą tráuks į kningą? Plng. Aš to nenoriu tráukt į savo raštus Rg.
| Dainiavom, į tas plokšteles tráukė Lnk. Be lektros nieko netráukia [magnetofonas] Všt.
52. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Traukti šaknis Z.Žem.
×53. (sl.) intr. vemti: Išgėręs kad pradės anas tráukt LKKXIII28(Grv).
ǁ impers. tr. Ad tąsyti, tampyti (vemti), vimdyti: Anas nesuneša (nepakelia, nepakenčia) ito dūko: jį ir tráukia Rod. Griežia griežia krūtinę, o po tam tráukia vemt Rod. Mane vemt tráukia Lz. Ir pasvalgė [bobausių], ir užu krūtinės ėmė, ėmė jį tráukt, vemt Dv.
54. tr. sprogdinti: Tráukia akmenis su diminidu (dinamitu) LKKXIII28(Grv).
55. intr. LzŽ keltis, tvinkti: Tráukia man papadė Šlčn.
| impers. tr., intr.: Ažraudonavo pirštas, gali tráukt LKKXIII28(Grv). Gal traũks pirštą, kad labai sopa Švnč. Maž netraũks koją, kur pasdūriau Švnč. Ištraukęs pašiną sukrimsk jį, tai netrauks toje vietoje LMD(Tvr).
◊ [net] ãkį [trauktè] tráukia NdŽ apie ką labai patinkama: Brangūs rėmai – krikštoliniai, sidabriniai ir paauksuoti – traukte traukė kiekvieno akį savo nepaprastu gražumu J.Balč. Toks ūkis kiekvienam akį traukė, o pažvelgus į sodo vaisius, net seilė dryko Žem. Baisiai jam kvepėjo ir akį traukė tie uždrausti nuodai DS368. Daržiukas muno sužydo – ãkį tráuka Krš. Kaip gražios tos gėlės, še ma[n] akį tráukia Šmk. Nieko nepadarysi, kad jin visų aki̇̀s į save tráukia Jnš. Visus apžiūrėjo [divonus], puskvailio buvo gražiausias, net akį traukė LTR(Pbs). Atbėgo žirgas – kad jau toks gražumas, kad jau gražumas – kad miela žiūrėt, net akį traukte traukia BsPII118(Srd). Pasižiūria ant galo, kad jau tokios[e] neišpasakytai gražios[e] stancijos[e], kad net ãkį tráukia BM127(Pš). Visiem ãkį tráukia, ka šiltas, gražus [kambarys] Drs.
akių̃ netráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį, stebintį: Elzė juto, kaip Donatas, ne mažiau už kitus nustebęs, netraukė akių nuo jos veido Pt. Nuog daiktų nepadorių akių netraukei rš.
ant vi̇́eno kurpãlio tráuktas toks pat, vienodas: Teisėjai, klebonai tai buvo an vi̇́eno kurpãlio traukti̇̀ Bsg.
[net] ãšaras (ãšarą Antš) [iš akių̃] tráukia norisi verkti: Širdį gel tai skaudžiai, kad ašaras traukia Vnž. Niekaip negalėjo nusiraminti – ašaras iš akių traukė J.Paukš. Net ãšaras tráukia, klausant tų žodžių Lp. Úaras tráukia žiūrint: tokia sublogus [mergiotė] Aln. Úaras tráukia neverkus Klt. Ajėzau, sūrybė [žuvienės], net ãšaras tráukia Slk. Net ãšaras tráukia, kap sopa! Lp.
ãšaras tráukti virkdyti: Kasdien tu mano ãšaras tráuki Užp. Dienom gaudo, naktim riša, ašarėles traukia, iš po turkų mūsų brolio jau nebesulaukia (d.) LTR. Netrauk ašaros kitam, nes tau ištrauks kiti dar daugiau TŽIII381.
brūkšmès tráukti per aki̇̀s Šts juoktis, tyčiotis iš ko, apgaudinėti. ×
Diẽvo lõcką už uodegõs tráukti miegant knarkti: Gerai tráukia Diẽvo lõcką už uodegõs Ktk.
dúoną iš dangaũs tráukti užsiimti lentų pjovimu: Mano tėvelis iš dangaũs dúoną tráukė Jz. Mano senelis visą gyvenimą dúoną iš dangaũs tráukė Tl.
dvãsią tráukia NdŽ užima kvapą, sunku kvėpuoti: Verbos tai Verbos! oras kai žiemovidžiu, – dvasią traukia! Žem. Oi, kaip šalta – dvãsią tráuka Kv. Obūlai yra tokie kaip auksiniai, švita, kvepa – dvãsią tráuka Dr. Griežlių – liuob naktimis dobilūs[e] grieš o grieš, išeisi į laukus – konvalijos, ievos kvepės, dvãsią tráuks Lnk. Man dvasią trauka – taip dvokia numirėlis Žem. Ka smirda, dvãsią tráuka, i viskas Trk. Pirtė[je] karščiausia – dvãsią tráuka Štk. Būk pavargęs, o dar išalkęs – eitant dvãsią tráuka Plt. Iš to karščio dvãsią tráuka Varn. Ėsti nori – dvãsią tráuka Eig. Kai reik ką nors nešti, dvãsią tráuka Kv.
[visàs] genti̇̀s ([vi̇̀są] gi̇̀minę) tráukia [į kãktą, į kriū̃vą] sakoma apie ką labai rūgštų: Tai rūgštis – traukia visą giminę į kaktą KlK13,98(Šl). Juodiejai serbentai y[ra] saldi, o raudoniejai ale teip tráuka visàs genti̇̀s į kãktą Trkn. Paimsi į burną, teip ir tráukia gi̇̀minę Krkn. E, tokius [obuolius] i atnešusi – tráuka vi̇̀są gi̇̀minę į kriū̃vą End.
gróbas gróbą tráukia apie didelį alkį: Gausi pusryčių – i vėl gróbas gróbą tráuka Vkš.
į ãkį tráukti saldžiai miegoti: Nu daba tráuks par dieną į ãkį ana Vž. Daba dvi valandas tráuks į ãkį Žlp. Po patalo pasilindau i tráukiau į ãkį Erž.
į bar̃zdą tráukti girtuokliauti, gerti: Jis labai tráukdavo į bar̃zdą Lkš.
į šviẽsą tráukti; R29, MŽ38 daryti žinomą, skelbti.
juõką (juokù NdŽ) tráukti (iš ko)
1. šaipytis iš ko, pašiepti ką: Bent tu juõko netráuk iš munęs End. Juõką tráuka iš vaiko Krš. Anie juõką tráuka iš seno Rdn. Juokùs tráuki iš munęs, senės: kam tau tos žolikės? Grd. Juokùs tráukiat iš manęs, senos bobos Vlkš.
2. kvailioti, tyčiotis: Nedirba anie – juokùs tráuka Krš.

kai̇̃p iš [vienõs] akiẽs tráuktas J.Jabl, NdŽ apie labai panašų į ką: Kai̇̃p iš tėvo akiẽs tráuktas BŽ81. Sūnus kaip iš akies trauktas Vaižg. Taip, tikras tėvas; kaip iš akies trauktas ir savo išvaizda, ir būdu rš. Ot panašūs – kai̇̃p iš vienõs akiẽs traukti̇̀ Vb. Gūdnas tėvas – kai̇̃p iš akiẽs tráuktas Kp. Tavo sesuo gyvai į tave panaši, kai̇̃p iš akiẽs trauktà K.Būg(Dl). Visa tėvas – kai̇̃p iš akiẽs trauktà Krns. Duktė kaip tik tėvas, kai̇̃p iš akiẽs trauktà, ir spartumas [kaip tėvo] Pl. Kai̇̃p iš akiẽs tráuktas tas vaikas buvo – panašus ing tėvą labai Žml. Pati suvis padabna į savo matušę – [kaip] iš akiẽs trauktà Sk. Tavo raštas kai̇̃p iš akies tráuktas Albino Vb.
kai̇̃p (lýg) iš pi̇́eno tráuktas
1. apie gražų, sveiką, baltą, skaistų: Esu puiki ir gražiausia už visas motriškas, kai̇̃p iš pi̇́eno trauktà Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas I.Simon.
2. apie suvargusį, išbalusį: Atsikėlė iš po ligos baltas, kai̇̃p iš pi̇́eno tráuktas Vvr.

kai̇̃p nuo siū́lo tráuktas
1. apie visai naują, gerai pasiūtą drabužį: Matyti, jakas kaip nuo siūlo trauktas, aukštai pastatytais kutarais I.Simon. [Rūbas] dailus, kà nu siū́lo tráuktas NmŽ.
2. apie ką gerai sutvarkytą, tvarkomą, tvarkingą: Viskas teip, kai nu siū́lo tráukta (pasiturinčiai gyvena) NmŽ.

kai̇̃p per tvórą tráuktas apie labai liesą, laibą: Tokia tik kàp per tvõrą tráukta Plv.
kãtinus tráukti eiti trauktynių, traukynių: Labiausia bando savo stiprumą, eina traukynėsna – katinus traukia LTR(Žsl).
kram̃piais tráukti Škn toks žaidimas (suneria du pirštus ir traukia, kol silpnesniojo pirštą atlenkia).
nei̇̃ tráukt, nei̇̃ stùmt Vrn; LTsV208(Pn) apie lėtą, nepaslankų žmogų.
per dañtį (per danti̇̀s) tráukti pajuokti, pašiepti: Tamstai tai kas, tamstai tai niekis, tik gera proga, – išėjęs gatvėn, pradėjau traukti per dantį istoriką A.Vien. Jis … kur tik galėdamas per dantis traukė kalbininkus GK1939,118(P.Skar). Ko tu čia muni tráuki par dantis, snargla velnių! Trk. Tráuka par dañtį aną bobos Krš. Tráuka par dañtį kits kitą Nv. Girdžiu, kad mane tráukiat par dañtį Ar. Nustok per dañtį tráukt! Kdl. Katro tik jis nebijo, tai tuoj tą ir tráukia per dañtį Lkč. Kitus per danti̇̀s tráukia, i pačiam tenka Gs. Iš jos visi juokiasi, visi ją per dañtį tráukia, o ji nesupranta Prn.
per dū́mą tráukti rūkyti (mėsą): Par dū́mą tráukėm dešras Vn.
per kriùkį tráukti erzinti, pašiepti: Kai kurie įsidrąsino ir patėvį traukti per kriukį rš. Grinorius pasipriešina ir pradeda traukti Smelstorių per kriukį rš.
per (pro) šónus (per šóną) tráukia apie besotį: Kiba tau per šónus tráukia, ka kilą dešros an karto suvalgai Pv. Kap atsisėda ėst, kap gyvulys – kiba tau per šóną tráukia?! Vrn. Čia ėda, čia per šónus tráukia, sakytai praskarai jo šonuosa Rod. Jo moj pro šónus tráukia, kad anas nigdi nepavalgo Arm.
séilę tráukia
1. sakoma labai ko norint (paprastai valgomo): Kepsnio kvapas maloniai trina nosį, traukia seilę J.Avyž.
2. sakoma ko malonaus klausantis: Jis teip nusako, kad séilę tráukia klausant Sml.

stùmk [ir] tráuk apie lėtą, nepaslankų, prastos orientacijos žmogų: Ot tėvas be jokio rūpesčio, kaip kelmas, – stùmk ir tráuk (vis liepk, kad ką darytų) Dkk. Kad jis tai stùmk tráuk – nieko pats neatsigodo Sb. Su juo sunku – visą laiką stùmk tráuk Ktk.
širdi̇̀s (ši̇̀rdį) tráukia
1. NdŽ sakoma apie potraukį kur, prie ko, polinkį į ką, norą ko: Tik vaikščioti int kleboniją šiaip jau pavakaruoti, pasišnekučiuoti netraukia širdis Vaižg. Protas sakė, kad nėra jam ko beieškoti Klaipėdoj, – širdis vis vien traukė rš. Kai širdis traukia, kojomis neatsispirsi J.Balt. Ko jūs neleidžiat dukros, kur jos širdi̇̀s tráukia?! Vrn. Mato, kad jau jos širdi̇̀s tenai tráukia ką gi jai bepadaris Pin. Mun patiko, teip širdi̇̀s pati tráukė Trk. Žiedai pinavijų ir rožių vainikai, nors gražūs, – netraukia širdies Mair. Mėlynos akys, veido skaistumas, gražus ir puikus anos augumas ne vieno širdį prie savęs traukė TS1899,3. Nerimsta čia širdis mano: traukia ją šalin, kur seni tėvai gyvena V.Krėv. Mano ši̇̀rdį amatai tráukia Prn.
2. sakoma nujaučiant ką: Mano širdi̇̀s tráukia, kad sūnaus nebėr Slč.

ši̇̀rdį tráukia [laukañ, laũku]
1. apie didelį jausmų antplūdį: Ta merga širdį trauka laukan – teip buvo įsimylėjęs Šts.
2. darosi liūdna, skaudu: Bliauja ir bliauja, žmogui širdį traukia laukan LzP. Aš negaliu žiūrėt, kai tas vaikas kenčia, man ši̇̀rdį tráukia Ss.
3. sakoma apie didelį nuovargį: Čia širdį tráuka laũkan lipant į tą kalną Pln. Kol prypeši klėbį, ši̇̀rdį tráuka laũku Ms.
4. Kv sakoma apie labai išalkusį, ištroškusį: Ši̇̀rdį tráuka – duokiat valgyti! Slnt. Teip išslopau [gerti], ši̇̀rdį tráuka Trk.

tráuk (jį, ją, tave…) balà (devyni̇̀, devýnios NdŽ, gãlas NdŽ, gãlais, garnỹs, griaũsmas, kélmas, pai̇̃belis, perkū́nas, perkū́nai, pi̇̀kis, šim̃tas, velniai̇̃ NdŽ) toks keiksmas (ppr. numojant į ką ranka, niekais nuleidžiant): Nenoriu su jom reikalo turėt, tráuk jas balà! Pv. Tráuk devýnios – surizikuosiu! Prn. Jeigut taip jau geidi, eik, tráuk tave devýnios! Šln. Tráuk tave devyni̇̀ Ėr. Tráuk tave gãlas Drsk. Tráuk jį gãlais, tokį rūgštų obuolį! Mrj. Tráuk jį garnỹs, tą šieną! Prn. Trauk jus griausmas! – pro dantis nusikeikė kontrolierius rš. Tráuk kélmas tuos rūpesčius visus! Prn. Tráuk taũ pai̇̃belis! Všk. Tráuk juos perkū́nas, nebedirbsiu! Slm. Tráuk tave perkū́nai! Jnš. Tráuk juos perkū́nai! Prl. Tráuk aną pi̇̀kis! Žg. Tráuk jį šim̃tas! Ds. Tráuk ją šim̃tas – rasi kitą! Jrb. Tráuk tavi velniai̇̃, einam! Vkš. Na, bet trauk tave velniai – gal truputį ir teisybės pasakei rš. Tráuk jį velniai̇̃! Antš. Tráuk velniai̇̃, užteks duonos Pš. Dėl gėrimo tai tráuk ją (degtinę) velniai̇̃, alaus butelį prisipylęs negi nuneši [eidamas į svečius] Slm.
už ausų̃ tráukti nuolat padėti, teikti pagalbą, stumti, raginti: Būtų nedovanotina, jei subrendusį vyrą aš traukčiau už ausų rš. Toks nedrąsus – už ausų̃ reikia tráukt Jnš. Ar tu dar nežinai, kad jis už ausų traukiamas? KlK21,71(Jnš).
už liežùvio tráukti versti kalbėti, ką sakyti: Kad man prireiktų, aš ir prie karaliaus žinau kelią, manęs nereikėtų už liežuvio traukti Žem. Ko išsižiojai – jug nėkas tavęs už liežùvio netráukė! Pln. Jūs papliurpat visus velnius, kas už liežùvio tráukė?! Vn. Ko sakei, ar už liežùvio kas tráukė?! Krš. Kas tave už liežùvio tráukė?! Mrk.
už plaũčių tráukti išjuokti: Tą bernelį mergos už plaũčių tráukia Mrj.
už rañkos tráukti nuolat teikti pagalbą, padėti: Nuo tos kibirkšties ji užsidegs kūrybos liepsna. Tik suprato, kad dar reiks traukti už rankos rš.
[net] už širdiẽs tráukia sakoma apie ką labai patinkamą: Kad kirsteria muzika, net žu širdiẽs tráukia Rod.
var̃pą tráukia senmergiauja, davatkauja: Seniau buvo taip: vyro negausi, var̃pą tráuksi Krš. Augusi merga, paliks var̃po tráukti Krš.
vélnias (velniai̇̃) tráukia sakoma, kai kas bloga, negerai atsitinka, darosi (paprastai su neiginiu): Netraũks vélnias, sako, pamušiu, ir eis Kp. Pijokų netráukia vélnias – gerai jiem ir vynas Slm. Ir geria, ir prisidaužęs, ir pusny sniego pamiega, kaip sako, girtuoklio vélnias netráukia Krs. Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis! B.Sruog. Kareivių velnias netrauks, bet arkliams reikia duoti pasiganyti sukorus nuo Kretingos M.Katil. Matyt, traũks vélnias: gryčioj besėdint, šiurpas nukrėtė Sml. Traũks vélnias vieną kartą, nieks iš manęs neišeis Čk. Vélnias muni tráuks, ale i tavi tetraũkie! Krš.
veršiùs tráukti apie pabėgusį, neišbuvusį metų tarnyboje: Veršiùs tráukdamas ir eisi – būk visus metus Grd.
vil̃ko úodegą tráukti toks žaidimas: Mergaičių nesant, šokimas vaikiukų buvo it putra be druskos, todėl išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkš kartalę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto M.Valanč.
žli̇̀bę tráukti verkti: Kas tau ką padarė, ko čia tráuki žli̇̀bę?! Rt. Eisi da kumet pasieniais žli̇̀bę tráukdamas už tokius savo darbus! Vvr.
anttráukti (ž.)
1. žr. užtraukti 1: Tas nutvers už kupros i ančtráuks ant arklio Vkš. Maišų anttraukamóji [kamera] Šts.
2. žr. užtraukti 3.
ǁ refl.: Pasiūs kelnes, sakys, ka antsitráuks pirmą. kartą, sakys, dura, negal nė pasijudinti KlvrŽ.
3. žr. užtraukti 8: An akmens lankas ančtráuktas Ub. Skūrą kokią gaus i anttráuks Kv.
4. Všv žr. užtraukti 12: Liūb anttráuks kazokus, gaudys žmonis Žr. Vokytis daktarą anttrauka i leida šalin nu darbo visus nesveikus Šts.
ǁ Bene nori žiemą anttraukti su savo kailiniais, jug jau vasara! Šts. Kailiniais nevilkias, anttráuksi lytų! KlvrŽ.
5. refl. žr. užtraukti 13 (refl.): Antsitráuksi motrišką, i tu dirbsi kaip šuo End.
6. žr. užtraukti 14: Idant neanttrauktumiam rūstybės Dievo ant savęs brš.
| refl. tr.: Antsitráukėm Pono Dievo bausmę Šts.
7. žr. užtraukti 33.
| impers.: Anttráukė lytaus, bet nedaug – parlašnojo, nė žemės nesudrėkino Šts.
aptráukti tr. Rtr, Š, NdŽ; R, MŽ, Sut
1. apkloti, uždengti, apdengti: [Gurguolės] aptrauktos drobinėmis palapinėmis, apkarstytos visokiais ūkiškais rykais, su dviračiais būtinai kiekvienos gale M.Katil. Jis atvažiavo į vieną karaliją, kur viskas buvo gedulu aptraukta LTR(Kbr).
| refl.: Tada vėl apsitraukia šydras (scenos uždanga) Vd.
ǁ refl. tr.: užsismaukti, užsimaukšlinti: Apsitráukus kepurę ant akių Rmš. Apsitráukiau patalus ant galvos, lai baido – nebijau Šts.
2. apvilkti, apmauti, apauti, aptempti kuo: Patalus (ūžvalkais) aptráukti KII250. Veilokai aptraukti̇̀ pančekom, i eina Klt.
| Eš jumus gyslas duosiu, ir męsą ant jūsų augti, ir oda jus aptrauksiu, ir jumus dvasią duosiu BBEz37,6. Visas [medžio] stiebas ir viršus aptrauktas žieve Db.
^ Kojos nutirpusios – lyg guma aptráuktos Šk. Pasitiko ant kelio seną žmogelį: visas blogas, sudžiūvęs, tarytumbei vieni kaulai kailiu aptraukti DS139(Šmk).
| refl. intr., tr. Š: Žiemą su kailiniais apsitráukia LKKII143(Nd). Apstráukė marškiniais ir sėdi Dkšt. Jo šeimininkė nė kiek ne prastesnė – tikra lėlė, apsitraukusi gėlėtu palaidiniu, pro kurį švyti trapūs naktiniai nėriniai M.Katil. Vieni, kortais apsitraukę, bando lenkiškai ištart A1885,144. Kam apsitráukei juodaisiais sopagėliais? JV496. Tas rakaris bus vėl pamigęs ir po tam iš greitumo mano per savo kelines apsitraukęs LC1883,4.
| prk.: Noriu numesti varžtus, sudaužyti kiautą, kuriuo žmogus apsitraukęs J.Gruš.
ǁ apvilkti, apmauti (dantis): Iš karto buvo aptráukę [dantis], paskiau pradėjo nulūžtie Kp. Išlėkė aptraukti̇̀ du dantes Klt. Patriso tos aptrauktosios dantys skaudėti Šv.
| refl. tr.: Ji visus savo dantis apsitráukė auksu Vl.
ǁ apmauti, aptempti ant ko: Aptráukiau peretkus ant kurpalio – rytó galėsiu ant medžių kalt Snt. Nusivys mažų apvarčių, įsivers aplinkuo [naginės], jau kaip an koja aptráuks, tokio didumo rauki Kl.
ǁ iš visų pusių kuo suveržti, apspausti, aptempti: Drobužiai buvo po miera pasiūti, apsivilko, visi šlankai – visi aptraukti̇̀ Trk.
ǁ part. apie labai prigludusį, siaurą, ankštą, aptemptą: Aš aptrauktų̃ [sijonų] nenešiojau, ką čia čiūdysies, regias Svn.
3. aplink sutraukti, aptraukti: Sijoną ana mun pasiuvo, tokį aparelį teip aptráukė į rinkį Lnk.
ǁ didumą sutraukti, suraukti: Dabar tik ben kiek aptráukiu (apsiuvinėju, aplopau) [megztinį], kad nebūt tokios skylės Rk.
4. N, Š, FrnW, DŽ1 kuo iš viršaus ar aplinkui apsiūti, apkalti, apkaustyti, apmušti ir pan.: Ka aptráuksi tekinį, ta septynis aštuonis metus gali važiuoti Kal. Ka jau gerai nori sausą tekinį aptráukti, tad reikėjo truputį palikti ankštesnį lanką tą Yl. Apkaustyt, aptráukt reik tekinius Škn. Gerais aptrauktai̇̃s ratais ir bruku kelius metus važinėsi Kp. Ratai nebuvo aptraukti̇̀ šinom LKT316(Stlm). Kad ir nebetikę ratalankiai, gerai aptráukus, važinėtum Sdk. Kartis gražumi auksu aptraukti CII639. Apauksinu, auksu aptraukiu R365, MŽ490. Ir aną aptrauksi (paraštėje apleisi, apklosi) auksu visų čysčiausiu viduje ir lauke BB2Moz25,11. Šitai jis (abrozas) yra auksu ir sidabru aptrauktas, bei nėra jampi dvasios BBHb2,19. Aptraukiu oda, šikšna B332. Stubos sienas šilkais aptráukti, apkloti, apmušti KI150. Aptrauktas velenėlis PolŽ37. Laivelį aš aptraukiau jahų odomis, susiūtomis savo paties pasigamintais kanapių siūlais J.Balč. Viduramžių knygos apdarą beveik visada sudaro dvi tvirtos medžio lentos, dažniausiai aptrauktos oda rš. Tą krėslą reiks skūra aptráukt Paį. Aptráukto medžio šėpa (faneruota) Srd. Susistorojau blėkos, parsivežiau, aptráukiau [pirkią] Dg. Toliu aptráukė trobikę Krš. Nutašo [medį], paskui skūra aptráukia – i klumbiai Bsg. Visas lankas aptráuktas oda Alv. Aptraukama siūlė dar sanklojinė vadinas Tv. Aptráuk kailinius su aptraukalu kokiu J. Kailinius aptráukiau su viršu Mžk. Nešk kriaučiui miliuką, teaptraukiẽ tau kailinukus Trg. Jo skrandinis aptrauktas da sena rusiška gelumbe Plv. Šušponas, kap aptráukta kailiniai Btrm.
| refl. tr. Š: Apstráuksiu šituo mileliu burkelę – bus gera nešiot Klt. Vilnonuką kokį susimarginsi i apsitráuksi žekietuką Kv.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Ką lakieruoti, ką laku aptráukti KII1. Kalkiais aptráukti, aplaistyti I.
ǁ padengti: Lapas linijomis aptráuktas KII31.
5. aplink kuo apjuosti, aptverti, aptiesti: Aptráuktos drotėms yra tos ūkio karvių ganyklos Jdr. Žąsyčių gurbą reik su tinklu aptráukti Klp.
| prk.: Visas tas kiemas aptráuktas tom gerviauogėm Vlkv. Antroje pusėje kėlėsi kaimas…, laukai ir pievos, aptrauktos aplinkuo kaipo vainikais kalvomis, miškeliais apaugusiomis IM1856,52.
6. LL308, DŽ1 apkloti apaugant, užsidedant ir pan., apeiti: Usnys aptráukė arus, tiek Rdn. Žolės aptráukė cibulius Ėr. Ana paskudna žolytė: ana visur lenda, aptráukia bulbas Dgp. Batvinio do nė vieno nesiregi, ė žolė jau aptráukė kap pluta Švnč. Viską aptraukė tirštas ir drėgnas rūkas J.Balč. Juodi debesys dangų aptráukė Grž. Ir saulę debesimis aptrauksiu BBEz32,7. Jau dangų vakaras aptraukia I. Rasa langą aptráukė, nebmatau, kas lauke dedas Vkš. Medžiai buvo aptraukti šerkšnos M.Katil. Baltas putų lašelis pamažu gavosi, plėtėsi ir netrukus aptraukė visą ąsočio paviršių M.Katil. Raupai jį kap marška buvo aptráukę Sb. Susna aptráukia kiaulę Bsg.
| ppr. impers.: Vaivorai yr aptráukti su gailiais Rsn. I žemė muno pažaliavo, aptráukė tokia žalia masa tą žemę Jdr. Šienas nebauga, kad aptráuka su žliūgiu Jdr. Aptráukė daržą žliūge Kp. Pieniais, žliūge aptráuktos ežios Klt. Dangus aptrauktas debesiais, gal lis J.Bil. Saulė aptraukta, bus lietaus Klt. Rūku aptraukti, temdyti LL128. Visas dvaras buvo iki pusei žemėje panarintas, o iš viršaus tamsumu miglos aptrauktas DS239. Kišau pirštą – užperį kiaušį, aptráukė ir nutildė landuonę Šts. Aptráuktos lūpelės, serga [vaikas] Klt. Liepė patept žaizdą, kad greičiau aptraũkt skūra, tokia plėne Ob. Šašais kap luobu aptráukė visą Mrj. Nu ievas kad aptráuka kitą kartą plėve tokia Yl. Slyvo lapai tokie plėve aptraukti̇̀ Brs. Jei nori, kad agrazdus neaptráuktum, reik anus šlakstyti su pelenais Tv. Agrastus vėl amarais aptráukė Žlp. Agrozdai irgi žydžia, jeigu bus neaptraukti̇̀ Plvn. Aptraukti̇̀ agrastai, sutraukti kai šašai Klt. Užejo toks maras, aptráukė ąžuolus tokiais vortinkliais Krž. Teip aptráukė medį kaži kokiom plėvėm, atrodo, kaip voratinkliais užtraukė Kvr. Visos sienos voratinkliais aptráukta! Lp. Dulkėms aptraukti̇̀ visi pašaliai Rdn. Raiste plonučiu ledu aptraukdavo vandens duburėlius A.Vien. Labiausia nezgadnos paskliundės būna, kap kelias ledu aptrauktas būna Lš. Dienvidury įdienoja, o į vakarą delto aptráukia langus (apšąla) Srv. Langai aptráukti – nieko nematyt Jrb. Ė delto gi atšilę dures – buvo šerkšnu aptráukta Švnč. Akinius aptráukė (šilumoje aprasojo) Plv. Vanduo gliaumais aptráuktas J.Jabl. Mūsų seselė baltom smiltelėm apnešta, žaliais maureliais aptraukta LTR(Br). Sūrį da sūdžiau, vis tiek [pelėsiais] aptráukė Kp. Aptráuktas kumpis pelėsiu, tai apipjovė, apipjovė Klt. Surūdijęs, rūdimis aptrauktas LL203. Aptráukė peilius su rūdžia, nė nutrinti nebgal Vvr. O rasit katras jau peilį raudonom rūdom aptraukta, tai žinosit, kad antras negyvas (ps.) Brt. Rūdžia aptráukė aukso žiedelį DrskD60. Akės rodėsi kaip tamsumu aptrauktos I. Veizu, anam akys aptráuktos (greit mirs) Sg. Karvė stips jau – akys aptráuktos plėne Klt. Akis aptráukia, silpna in širdies daros Dgč.
| refl. LL302, BŽ150, DŽ1, Dr, Vkš, Paį: Iškirstas miškas bežiūrint atsiželdo ir apsitraukia jaunuolynu rš. Gyvenu tolimoje stepėje, apsitraukusioje pelynais tarytum senu sidabru sp. Dangus apsitráukė kaip maišu Ktk. Gyvsidabris, … kaitinamas ligi 300°C, apsitraukia raudonu oksido sluoksniu EncIX109. Dangus apsitráukia debesimis KI237. Guzas jau atslūgęs ir šašeliu apsitraukęs rš. Dulkėm apsitraukė žaluma rš. Upė jau buvo apsitraukusi ledu P.Cvir. Langai yniu apstráukė Zr. Rytų dangaus pakraštys tai nurausta, tai vėl prigęsta tarsi žarija, apsitraukdama plėnimis V.Bub. Jau anglia apsitráukęs knatas! Lp. Anglys pelenais apsitraukusios, negaliu nė užsirūkyti Šts. Spingsulė ant gobtūrėlio kraupiau mirkčioja, raudona šviesos miglele aplinkui apsitraukusi J.Paukš. Peilis rūdėsiais apstráukė Kvr. Pienas puode apsitráukė mūsomis J. Laukai apsitraukė žalumu rš. Vaivoro uogos melsvai juosvos, apsitraukusios apnašomis rš. Magdelena pasižiūrėjo, bet jos akys šviesiau neblikstelėjo, jos tartum dar labiau migla apsitraukė J.Paukš. Paskaičiau, tai apsitráukė akes Lp.
| Kaip jis ant piršto užpylė, tai tas pirštas apsitraukė nuo to aliejaus, kad tas pirštas buvo kai ragas BsPI6.
| prk.: Balkano pusiasalis vis daugiau apsitraukia karo debesimis Vd. Politikos horizontas tokiais debesiais apsitraukęs, kad dieną naktį rūpi – kas bus? Pč. Diena, kurią ėmė venčiavonę su Onele, buvo tiktai apsitraukusi gailesiumi I. Akys apsitraukdavo liūdesiu rš.
ǁ impers. apie akių valktį, kataraktą: Gyvolio akės aptrauktos ir pūliais aptekusios IM1859,57. Man aptráukė vieną akį Dv. Jei lėlelėn papuola indurt, tai ir aptráukia akį; baltu užtęsia, ir jau [nemato] Kls. Vieną akį aptráukė, kai par dūmus matau Lel.
ǁ apie spalvą: Gelta aptrauktas N. Belaisviai visi tokie menki, gelta aptraukti Šts. Burną aptráukė tokia gelta – geltona, nesveika Mrj. In žmonis nepanašūs, aptraukti̇̀ žeme (pajuodę) kaip mirt Mlt.
ǁ impers. apniukti, apsiniaukti: Buvo buvo perdien aptráukta, vis jau an pavakarius pradė[jo] laščiot Mlk. Buvo naktis mėnesiena, bet aptrauktà Šts.
| refl.: Apsitráukusi, bereik tik prakiurti [lyti] Krš. Buvo giedri diena, dar̃ apsitráukė Mrk.
ǁ refl. susidaryti, užsidėti (ant ko): Ant akių užsideda, apsitraukia lyg kokia plėvelė, ir tas apžlimba arba ir visai apanka LTR(Šil).
7. Pls, Alv savo spalva apdažyti, apšerti: Tas geltonas [siūlas] aptraũks, bus po paklotei Pv. Nukvarbinom andarokus raudonai, dabar aptráukė ružavai Lp. Kai tik skalbi, dažai aptráukia Srj.
8. apimti, perimti (apie kvapą, skonį): Turbūt ji ką virė su cibuliais, ir ją tas kvapas aptráukė, ka tei[p] cibuliais smirdi Skr. Kur čia prie jaunos mergaitės aš dūmysiu, dar aptraũks [dūmais] Ar. Apdūmavę, aptraukti̇̀ dūminėn pirkion žmonys Mrc. Nešauk į pūslę: kad zuikio myžalas aptrauka visą meisą, nebėr skani Šts.
9. impers. apimti kuo, suimti: Šilima aptráukė besėdint, noru miego Šts.
^ Kai jos (miegalės) žyd, tai žmonės yra lyg miegu aptraukti par tą laiką LMD.
ǁ paviršių bent kiek paveikti: Kai duona [pakepus] esti jau aptraukta, pečių uždengia Kp.
×10. (germ.) R68, MŽ90, N apgulti, apsiausti: Miestą karu aptraukti CI273. Aptraukiu, užpuolu karu, užkabinu karu R362, MŽ485. Kokią žemę karu aptráukti KI237.
11. kiek apskinti, apskabyti: Vaikai aptraũks obuolius LKKXIV225(Grv). Atbėgo kiškis kopūstuosna, aptráukė lapus LKT358(Dv).
12. didumą suvežti, apvežti: Nu, o kaip ant Sedos – yra jau žmonys rugius aptráukę? Žd.
13. kiek sukrekinti: Ko pylei rūgštimą į batvinius, kol nebuvo bulvės išvirusios – dabar ir aptraukė Brs.
atitráukti, -ia, -ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatráukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attráukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N
1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitráukti ratus iki durų DŽ1.
ǁ tempiant aukštyn užkelti iki tam tikros vietos: Jo draugai sujudinus traukiančiu ir, atitraukusiu gerą galą į aukštį, paleidusiu, kad šis krisdamas užsimuštų rš.
2. tr. atvežti, atgabenti: Galės ryt vaiką attráukt DrskŽ.
3. sunkiai atnešti, atitempti, atvilkti: Po trejus naščius atitráukiu vandenio, tai man tai dienai gana Skr.
4. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Atatráuki atatráuki visa: ir pelenus, ir žarijas, su kačerga atatráuki čia ant prieždą Kp.
| impers. prk.: Par ežerą labai atatraukia dainavimą Trgn.
ǁ A.Sal, BIX151 lingv. perkelti, atkelti arčiau (kirtį): Atitráukti kirtį iš paskutinio skiemens į priešpaskutinį DŽ1. Žemaičiai nuo daugiaskiemenių žodžių galūnės kirtį atitraukia į pirmąjį skiemenį LD38.
5. tr. prk. atkviesti, atvadinti, prisišaukti: Kaip tik gausma bolkes ir atatráuksma Algį prie statybos Slm. Vienas atvažiavęs kitus atatraũks čia Dgp. Visi Miežiškiuos statos i gimines atatráukia Mžš. Atitráukė ir tėvus į Ameriką Šts.
| refl. tr.: Perskaitysi tą knygą ir atsitráuksi, ką norėsi Trgn.
6. tr. prk.: lemti ką, užtraukti: Ir attraukčiau sau prakeikimą, ne peržegnojimą BB1Moz27,12.
ǁ būti priežastimi kam atsirasti, sukelti: Daktaras … trumpai persakė … tas ligas, kurias attraukia alkoholis TS1897,8.
7. intr. BzF189 atkeliauti, atslinkti, atžygiuoti: Neprieteliai attráuka prieš miestą KBI23. Maskolių jenerolas su didžia minia kareivių attraukė į Kėdainius M.Valanč. Attráukė su lazom pėsti, nei ūkio, nei dvaro neatsinešė zalcburgeriai Vlkš. Būrys vyrų jau atitráukia par lauką Jnš. Mes gaunam patirti jį … esant apgalėtą, prieš kurį su … 10.000 vyrų attraukęs buvo Kel1881,32. Lietuvninkai attraukė su smarkia galybe prieš vokiečius prš. Kad veselnykai susirinko, pradėjo šokt, uliavot, tuo tarpu ir vilkas atitráukė BM256(Grz). O karaliui su brazdėjimu tad attráukiant, palėkę paukščiai Jrk83. Ugi išgirdo, kad atitraukia velniukas iš pelkės, mušdamas būgną LTsIV516. Bais didžiais pulkais attraukę, jie (žiogai) žmonėms daug tūžbos bei bėdos padaro Kel1865,194. Visos vištos attráukia šišon Pgg. Pavasarį paukščiai iš pietų atitráukia pas mus DŽ1.
| refl.: Ateimi, atsitraukiu šen R114, MŽ149. Karaliai svetimi su jais karauti atsitraukė RD207.
ǁ ateiti, atžingsniuoti: Tankiai atitráuka pašnekėti – pasišnekav vedvi Pn. Ko pri mūso neatitráuki? Krš.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Jis attráukė čia iš anapus Pagėgių Pgg.
| refl.: Pradėjau viena bijot miške ir miestelin atsitráukiau PnmR.
8. tr. Drsk, Pls, Aps, Dglš nutraukti, nuplėšti: Attráukė du pirštu bernu[i] granata Žln. Jam traukinys attráukė rankas ir kojas Vrn. Vienas darbinykas ranką [sau] attráukė Ad. Visą koją granata atitráukė Trkn. Attráukiau rankovę Rod. Vos attráukiau siūlo galą Brs. Attráukiam žarną, verčiam ir plaunam Dv. Ateima, kavolką blyno attráukia ir per ūlyčią skrenda svirnan dažytie (ps.) Lz. Attráuk apyvaros galelį LzŽ. Tranus ištęsdo, sparnus attráukia ir sviedžia, kap daug bičių būva Grv. Ko tik ma galvos neatatráukė – tokie dar̃ vaikai LKKXIII120(Grv). Šiaudaitį attráuki ir tęsi tą medų Btrm.
| prk.: Tie žodžiai vis panašūs, tik viena kita raidė atitrauktà ar pridėta Vl.
ǁ refl. nutrūkti (pririštam): Baudžia (mykia) veršis, laksto, kad atsitraũkt JnšM.
9. tr. LL215, Š traukiant, tempiant paviršiumi atitolinti nuo ko, atstumti: Atitráukti rąstus nuo tako DŽ1. Atitraukė [nutrenktą elektra žmogų] nuo tos dratos i jį jau supurtė, – atsigavo Sdb. Anie attráukė kamodą i rado tokią skylę Krt. Reiks tą lovą atitráukt nuo sienos Jrb. Atlėkė pečius (garvežys) iš Pariečės ir attráukė tuos vagonus Rtn.
| Paduok stūmą – reikia grūdai atitráukt Kt.
ǁ atitolinti nuo ko: Tas su peiliu tarkšt par nagus tai, ta (tai) atitráukė tus nagus Vkš. Kiša ir attráuka, jei duodi, ta duok, bet nemoniok Brs. Ji vėl pasižiūrėjo į jį, atitraukė nuo jo kelių ranką P.Cvir. Iš milinės kišenės jis išsitraukia kitą gertuvę ir ilgai neatitraukia nuo jos lūpų rš. Iš vieno stovi ir valgo tą pyragą, neatitráukia nuog burnos Pv.
^ Attrauk, privirė (liaukis, gana) N.
ǁ prk. atimti, panaikinti: Kursai savo mielaširdingystės ir tiesos neattraukė nuog mano pono BB1Moz24,26. Taipo ir žmogus, kad Dievas šviesą gyvasties attraukia srš.
| prk.: Atitraukiant pažyminį nuo pažymimojo žodžio, labiau sutelkiamas dėmesys į pažyminiu reiškiamą ypatybę KlK3,14.
10. tr. jėga atskirti, atplėšti: Savo avę vilkuo iš dantų plėšiau, o anie tiek įsistygiavę (įsikirtę), negal niekaip atitráukti Krž.
| impers. prk.: Duona perkepė, ir attráukė plutą Pls. Ežero kraštai atatráukta (ledas nutirpęs) Dglš.
ǁ nugriauti: [Sūnus] attráukė kamarą nuog mūs itos pirkios Šlčn.
11. tr. traukiant atidaryti, atstumti, atkimšti ir pan.: Atatraukiu, atrakinu SD1106. Išgirdęs atitraukiamos sklendės žvangtelėjimą, [Gediminas] apsipildavo šaltu prakaitu, manydamas, kad ateina vesti pas budelį J.Avyž. Gal jis tų durų neatitráukė, a ką? Jrb. Liuob attráuks stovylą, vanduo šniokšdamas kris i suks [malūno] ratą laukinį Kl. Ant [krosnies] viršaus atitráuks liuktas i ten šildys tus sėmenis Vž. Garinį liuob atitráuksu – i išeis dūmai Rt. Nu ir kai pečių kūrina, tai tada reikia atitráukt tą kamštį Nj. Juškelę atatráukiu – visa šlapia, pridrėkus Klt. Nemoku atatráukt [užtrauktuko] – gyva bėda! Mžš. Atitráuk langus (langų užuolaidas) Ėr.
| refl. tr.: Atsitráukė stalčių, duonos pasiėmė Gd. Langus (užuolaidas) atsitráuk – matai gi, kokia tamsybė! Mžš.
12. tr. suėmus ar paėmus už ko nuvesti, priversti atsitolinti, nueiti: Pati sugriebė jį už alkūnės ir norėjo atitraukti A.Vien. Attráuksiu karvę ir pabajysiu Dg.
| prk.: Tiktai jūs, geriausias drauge, sakė jis, galėtumėt man širdį parodyt, atitraukti nuo bedugnės P.Cvir.
13. tr. traukiant, tempiant atstatyti, grąžinti į įprastą vietą, padėtį (sąnarį): Išnirusys kits kitam attraukė koją ar ranką S.Dauk.
14. tr. svoriu nuvarginti, nusvarinti: Koleik nunešu, tai rankas attráukia Dbč.
15. tr. leisti nutekėti, nuleisti, nusekinti: Tas griovys vandenį kiaurai nuo pamiškės atitráukia Jnšk.
16. tr. versti atsitolinti, grąžinti į ankstesnę padėtį: Reik karūmenę atitráukti, sako, vokyčiai ka nesubumburduotų Pp. Lietuvos Respublika atitraukia savo beginklius piliečius, gyva siena uždengusius parlamentą sp.
| refl. Q653,611, N, M, LL16,204, Š: Karo taryba buvo nutarusi nežymiai atsitraukti nuo Vilniaus naktį A.Vien. Kai vokiečiai turėjo atsitráukti, tai jie bėgdami šaudė Plšk. Vaina užejo, kiti išbėgo aba atsitráukė, o mes nebspėjom beatsitráukti Plt. Nu ryto ta čia ne vieno vokyčio nebuvo – naktį i atsitráukės Akm. Vokiečiai užkariavo ir sykiu atsitráukė Vžn.
| prk.: Kas ans par žmogus, ka nū savo žodžio atsitráukė Skdv.
ǁ pajudėti, paslinkti tolyn: Atsitraukus jūrai, lagūna jau buvo kiek persitvarkiusi rš. Atsitraukdamas vanduo vėl į vakarus nunešė lengvesnius daiktus – karteles, medžio dirbinius, gintarus rš. Pakitus klimatui, ledynas laikinai buvo atsitraukęs į šiaurę nuo Lietuvos ribų ir vėl grįžo rš. Vanduo atsitraukia (atslūgsta) Zr.
17. refl. Q616, N, M, LL122, Š, JV416 paeiti, pasislinkti į šalį, atgal, tolyn nuo ko: Atsitraukiu atgalios SD115. Atsitraukiu, atsislinkiu SD1106. Nu išeina laukan ir atsitráukdamys, atbuli eidamys išbarstykiat smiltėms baltoms Tl. Tas suprato, tujau atsitráukės atgal Vgr. Ka ilgiau paeini, tai ana atgal atsitráukas Užv. Aš po langu stovėjau, ale kiek atsitráukus, nematė Pv. Vaikai, atstrauktè iš po kojų! Švnč. Gal ateina kai kas, kad tu nuo durų atsitráukei? Slm. To žmona niekaip nuo jo neatsitráukė, tai nušovė ir ją Akn. Palenkusi glaudė savo drėgną skruostą ir vėl žiūrėjo atsitraukusi, smeigte smeigdamosi M.Katil. Atsitrauk kelis žingsnius nuo manęs, tuo peršausiu! BsPIII34(Nm). Sekė tiek kelio, neatsitraukdamas nuo kulnų J.Balč. Atsitráukia va teip tas ožys, kad duoda, tai net pašoka Alz.
| prk.: Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto Vd.
| Čia kalnai atsitraukia nuo pajūrio toliau į krašto vidurį Šlč.
ǁ LL119,287 išeiti, nueiti šalin, pasišalinti: Žydas, matydamas, kad čigonas jį visados apgauna, nebenorėjo su juo jot ir atsitráukė nuo jo BM7(Kp). Kai tik raganos atsitraukė, žmona priejo an savo vaiką ir rado jį visokiom zabovom apkrautą ir gyvą LTR(Slk). Dvylika mylėjau, su visom kalbėjau, nuo jų atsitraukiau, į kitą žiūrėjau LTR. Aš misliu, agar jie (varnėnai) neatsitraũks nuo vyšnių Slm. Kadai pieno stiklinę išgėriau, jau nu vandens neatsitráuk – džiovina Bt. Tėvai paliekta vaikuo gyvenimą ir atsitráukas į pryšininkę Lž. Senelė į šoninę atsitraukė ir ilgai ilgai dar naktį girdėti buvo jos dūsavimas LzP. Trisdešimtais metais, kai čia apsigyvenom, tai niekur nebuvau atsitráukęs Strn. Kad visi ubagai ir svetimi bastytojai nuo mūsų žemės būtinai atsitrauktų prš. Balas išsausins, ir vilkai atsitraũks Grv. Pats mokė užsigulęs, nė žingsnio nuo vaikų neatsitraukdavo J.Balč. Ans pečių kūrino, o nu ugnies negali atsitráukti Kl. I teip valandą atsitráukei [iš darbo], tavi ema griežtai Trk. Jeigu pradės pjaut, tai neatsitraũks, kol nupjaus Slm. Minutę atsitráukiau nuo siuvimo – ir nebėr adatos Pnd. Jam to ferma – negãli atsitráukti Krs. Nuo tų gyvulių negali̇̀ atsitráukt kaip nuo vaikų Mžš. Ana šieno turi [džiovint], nuo šieno neatstráukia, kur ana eis Klt. Kap pametė pinigus, tai ir aš ieškot, atsitráukiau ir nuog darbo Pv. Nuog namų atsitráukiam, tik kap Alytun važiuojam Alv. Visą dieną niekur neatsitraukdama kap pasėdžiu po linų kuodeliu, tai vakare išveju in matką visą tolką siūlų Lš. Visos tos ceremonijos baisiai patiko Paspartutui, kuris pamatęs nebegalėjo atsitraukti J.Balč.
| prk.: Ji į savo kiautą atsitráukus yra Smln. Atsitráuki, bernužėli, iš mano akelių (d.) Šn.
atsitrauktinai̇̃ adv.: Neatsitrauktinai̇̃ I.
ǁ JD559, LL105 palikti ramybėje, atstoti nuo ko: Nuog berno atsitráukt negãli DrskŽ. Atstráuk tu nuo jo neerzinęs! Švnč. Atsitráuk nuo mano galvos, aš nieko nenoriu Jnš. Atsitráuk tu nor kartą nuo manę! Krs. Tai dar ištaręs [mirdamas] žodį: atsitráuk tu nu munęs Lk. Vis reik pavaryti su maldoms, su „Tėve mūsų“, jis (velnias) atsitráuka Rsn. Tu atsitraukie, šelmi berneli BsO316. Atsitraukis, mergužytė, duok man išmiegoti RD83. Tu, berneli, atsitráuk, žalios rūtos neišrauk DrskD110. Ei, atsitráuk, dukrelė, nekvaršink ma[n] galvelę JD566. Atsitráuk, berne, nuo manęs, gana ma[n] vargo be tavęs Niem22. Trinas trinas [šuva] ir neina oran – teip saugo prie svetimų mañ', neatsitráukia Kpr.
^ Ar tu, durniau, atstok, ar tu, plikiau, atstrauk LTR.
18. tr. atskirti, atitolinti nuo ko: Žygimanto politikos su Ordinu svarbiausias tikslas buvo atitraukti kryžiuočius nuo Švitrigailos, izoliuoti savo pavojingą konkurentą rš. Nuo tėvų vaikai atitraukti̇̀, jie atšalę Adm. Nu genčių atitráukė (nebeleidžia bendrauti), nėkur nebtinka Krš. Tave čionai pastatė, kad jauną karalaitį attrauktum nuo tos Barboros, tos našlės viliokės B.Sruog. Aš kitą [vyrą] atatráukiau nuo žmonos Ktk. Atatráukė nuo vaiko [tėvą], stvėrė kaip dangų (norėjo ištekėti) Žl. Kai Valeika pasistatė sodžiuj antrą melnyčią, tai daug žmonių nuo Krivicko atitráukė Skrb.
| refl.: Atsitráuksiąs nu tos kumpanijos, nebgersiąs, gal duos Dievas Krš. An savo galvos pono nebeturiu, atsitráukiau nuo visų Pnd. Kas todėl atsitrauka nu pažįstamų ir prietelių, pri to Dievas prisiartina M.Valanč. Atsitrauki, dukrele, atsitrauki, jaunoji, grįžk pas mane, dukteryte, nuo pijoko bernelio LTR(Brž). Grįžk, dukrele, atgalion, atsitrauki, dukružėle, nuo girtuoklio bernelio LTR(Ukm). Jau dabar, mamužyte, atsitráukti negaliu: baltos rankos suduotos, aukso žiedai sukeisti (d.) Db.
^ Nuo kvailo atsitrauk ir skverną nusipjauk Brž.
ǁ atidalyti: Attráukė nuo Lietuvos Vilnių, priskyrė prie Varšuvos Pls.
| refl.: Atsitráukt [nuo Sąjungos] nori Lietuva Vžn. Adomynė sena parapija, atsitráukus nuo Svėdasų Adm.
ǁ R6,12, MŽ7,16 atpratinti, atjunkyti, atbaidyti, nukreipti: Atskalūnas – attráukė nuog bažnyčios žmones Drsk. Rubinas vyriausiasis norėjo attraukti brolius nu taip pikto darbo S.Stan. Ką daryti, kaip nu tos smarvės atitráukti Rdn. Nori atatráukt nuo tikėjimo paskutinį žmogų Mžš. Jo žodžiai negalėjo atitraukti karaliaus širdies nuo Elzytės J.Balč. Sunkiaus yra atitrauktie širdį nu gražių palocių Sz. Rasi čia šešeriokias kliaudžias toje evangelijoje, kurios žmones nuog Dievo attráukia DP352. Ne tiektai patys nuog sandaros ir vienybės bažnyčios visur sančiosios atstojo, bet ir daug kitų žmonių nuog tosieg vienybės attráukė DP142. Užgano padarymas nuo griekų mumis atitrauka P.
| refl. SD216, H, R, R143, MŽ, MŽ189, Sut: Atsitraukiu nuo kokio daikto, neapsiimu ko R11, MŽ14. Išvengiu ką, saugojuos, atsitraukiu nuo ko R368, MŽ494. Penkioliktame ir šešioliktame amžiuje pradėjo nuo katalikų bažnyčios atsitraukti atskiri žmonės Pt. Jeigu kas atsitraukia [nuo tikėjimo], dūšia mano nemėgsta jo Ch1PvŽ10,38. Teisme nepritarsi daugumos ištarmei, kad atsitrauktumei nuo tiesos Skv2Moz23,2.
19. tr. prk. atimti nuo ko (ppr. norint duoti kitam): Nuo savo burnos atatráukdavo, kad tiktai vaikams nieko netrūktų A.Baran. Nuo savo burnos atatraukdamà sūnui daviau Dglš. Nuo burnos atitráuki – neši pieninėn [pieną] Msn. Ką sau atatráukiate pasnykaudami, jalmužnomis priduodinėkite elgetomus iždalydami DP112.
| refl. tr.: Negaili skatikų ant tautiškų reikalų, ne vienas duoda, dagi atsitraukdamas sau kąsnį nuo burnos Pt.
20. tr. LL119 atstatydinti, nušalinti (nuo kokio darbo, tarnybos, veiklos, užsiėmimo ir pan.): Attráukė motka [dukterį] nuog mokyklos DrskŽ. Atatráukėm iš mokyklės vaiką Antš. Iš tarnystės atatráukė žmogų Klt. Pradėjom leist abu vaikus mokyklėn, pamatėm, kad blogai – Vytautą ir atatráukėm Slm.
| refl. Jnšk, Sb, Jdp: Nu tad atsitráukiau, išejau an pensijai Skd. Reik nu darbo atsitráukti – ašaros birna Krš. Gali atsitráukt nuo to darbo, ką jau stažą turi̇̀ Jrb. Jį paliko antrus metus gimnazijoj, jis ėmė ir atsitráukė Skr. Jeigu du sūnai būs, tai vienas atsitráukia iš tos ūkės, o kitas pamoka Grz. Iš te jis jau atsitráukė, tai nupirko čia karčemą Antš. Kai visą darbą pabaigė, jis norėjo atsitráukt, bėgt – o ka jį laiko! Nm. Ponas ma[n] liepei imti drauge mylimiausią daiktą, tai aš pasiėmiau tave ir atsitraukiau [iš dvaro] BsPIII298(Ldvn). Jei kas nekamunikavo[ja], tegul atsitraukdamas vietą kitims paliekta P. Paskui atsitráukiau jau nuo to gaspadoriaus Brt. Dėl vaikų i nuo darbo atstráukė Klt. Kap jau nuo meistro atsitráukiau, daugiausia iš akmenų dirbau Graž. Tik šiemet pirmūs metai atsitráukė nuo melžimo Ppl. Vienos [melžėjos] atsitráukė, išlėkė atgalio Slm. Vienas atsitráukė nuo statybos – apsirgo Slm. Neužganėdintieji ir jų šalininkai ėmė prieš jį (Tyzenhauzą) intrigas varyt ir jį, kur reikiant apšmeižę, privertė jį nuo valdžios atsitrauktie LTI107(Bs).
21. tr. sukliudyti, sutrukdyti ką daryti: Atejo svetys ir atitráukė nu darbo Vkš. K. Jaunius galės tenai su Tamstomis grečiumi stoti, jeigu jo kiti darbai nuo šito neatatraũks APhVII134(A.Baran). Kodel atatraukiate žmones nuog darbų jų? Ch2Moz5,4.
22. tr. nukreipti, atplėšti (žvilgsnį, akis, dėmesį, mintis ir pan.): Jis atitraukė savo žvilgsnį nuo kelio ir ėmė dairytis į šalis rš. Tas vaikas toks gyvas – nuo jo akių negali̇̀ atitráukt Mrj. Akių nuo vaiko neatitraukia I.Šein. Vakarienė buvo paduota puiki, bet karalaitis nevalgė nieko: visą laiką negalėjo atitraukti akių nuo Pelenės J.Balč. Teip gražu, kad akių negaliu atitráukt Snt. Ka gražybė mergos, ka jis akį neatitráukia Btg. Gražumas … toks didis, kad žmogus, negalėdamas nuo jų akių atitraukti, stovi nei užkeiktas A1884,376. Niekaip negaliu nuo tos baladės atitraukti savo minčių rš. Kas nors pašalinis ima ir atitraukia mano dėmesį nuo darbo S.Nėr.
| refl.: Juknaitė juokėsi garsiai, pasikreipdama į Kazį, ir jos malonios akys neatsitraukė nuo pajaunio veido A.Rūt.
23. tr. sumažinti, palengvinti (skausmą, karštį ir pan.): Kanapiai atitráuks karštį Trš. [Močekalapiai] karštį labai atatráukia Ml. Česnagą sumaišius su tešla dedama prie kojų apačių, jis ramina skausmus ir atitraukia nuo galvos karštį rš. Atitráukė sunkumą nuo krūtinės Pl.
| impers. Nč: Attráukė in trečiai dienai – buvo tus sutinimas Lp. Ka suleido [vaistus], biškį lyg ir attráukė Nt.
24. tr. nujunkyti: Atitráukė vaiką nu papo – jau didelis Rdn.
ǁ nustoti duoti: Kai atatráukiau pieną, tai ir sveiki [žąsiukai] Mlt.
25. refl. tr. atsigerti (ppr. alkoholinių gėrimų): Einam ant širdies skausmo alučio atsitraukti Žem. Gerai atsitraukęs vyno su kuningu, parėjo namon A1885,84.
26. tr. nufotografuoti: Kad but patigrapščikas nenumiręs, but atvedęs, but anas atatráukęs Žl. Jis mus visus attráukė Al.
| refl.: Dukros atsitráukė nuotraukoj Al. Atstráuk su jąj Žl.
◊ rañką (rankàs) atitráukti (nuo ko) nustoti kuo rūpintis: O jeigu Dievas savo ranką atitraukia, nebeduodamas pasisekimo žemdirbiui, tai jau ir eina viskas atbulai I.Simon. Nėra tikro gaspadoriaus, aš jau atitráukiau rankàs nuo visko Plv. Nėra todėl šventinybės, jei tu, Viešpatie, atitrauksi ranką savo M.Valanč.

×datráukti (hibr.)
1. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Toj mergelė datráukė pas kraštą tą stangelę (kaspinėlį) Azr.
2. tr. prk. parsikviesti, pasisamdyti: Kokį žmogų datrauksi ir iškulsi kūlatę Klt. Da žmogų datráukiam [darbymety] Dglš.
ǁ refl. tr. prisivilioti: Dastráukt bernas reikė daug svotų Dglš.
3. intr. baigti eiti, važiuoti, vykti: Nežinau, kaip namo datráukt Ds. Man kad tik datráukt in namus Ut. Žiūriu, kad tik ligi degalinės datráukčiau Jrb.
| refl.: Ji kap ejo ejo, dasitráukė in Gardiną Al.
4. intr., tr. DrskŽ išbūti, ištverti iki tam tikro laiko, sulaukti tam tikro termino: Maž kaip kalvek datráuksiu link mėnasio (kitos pensijos) Žl. Perniai šieno užteko i da liko, o šįmet kažin kaip lig žolės reiks datráukt Škn.
ǁ išgyventi: Mamelė buvo devyniasdešimt devynių i pusės metų, o aš lig tiek nedatráuksiu Nmk. Kad aš datráukčia žmonos metus, matai, aštuoniasdešium septynių metų mirė Kp. Nebetikęs seniokas – gal jau nebedatraũks lig pavasario Dbk. Tikiuosi, kad lig rudenio datráuksiu nesirgus Krs.
įtráukti Š, BŽ45, NdŽ; SD392, Q143, Sut, M, ŠT48
1. tr. traukiant paviršiumi įtempti, įvilkti į vidų: Įtráuk vežimą į vazaunią J. Ratus į pastogę reikėjo įtráukti, o ne ant kiemo palikti Vkš.
| refl. tr.: Išsikinkė jisai arklį, įsitraukė vežimėlį ir nuėjo į pirkčią Ašb. Įsitráuka ana sau į trobą tą kūną Varn.
| prk.: Sodiečio siela turi tam tikrus čiuptukus, jais nuolat graibos, kas čia į savo vidų įsitraukus Vaižg.
ǁ tempiant, traukiant patalpinti, įkišti, įgrūsti į vidų: Į tuos lapiukus [,kai daromos kimštos aplikacijos,] įtráuki vatos PnmŽ.
| prk.: Tokie žinomi, žiūrėk, šimtus į kišenę įtráuka (prisivagia, pasisavina) Krš.
ǁ ŠT50 įverti: Strangus į plėškes įtraukti N. Nėra saujelės [linų] nubraukusi, nėra gijelės [į stakles] įtraukusi Šts. Reikia apmest ir tada antráukt staklėsna Pb.
2. tr. Sut, Lkm, Ds įkelti: Įtráukti varpus į bokštą NdŽ. Intráukėm starkalizdin akėčias Aln. Turėjo iš medžio padarytus ir medžian intráuktus avilius Grv. Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių BsPII269. Įtráukia medin kokį avilį, tai kitais metais tada ateina bitės Kp. Medin avilys intráuktas Dglš. Epušėn ton įtráukiau akėčias ir prapjausčiau tas šakas Sb.
| refl. tr.: Aš avilį insitraukiu [į ąžuolą], spiečiaus bičių susilaukiu O.
3. tr. važiuojama priemone ar nešte įgabenti, įvežti, įvilkti: Nors vieną žaginėlį įtráukim su rateliais Pl. Kas kokią naštą [šieno] intráukia Lz. Arklys pakinkytas buvo, reikė intráukt tuos rugius Ktk. Vargu nevargu intráukė dobilus kluonan Dglš. Bulbų intráukt reikia Dkšt.
| refl. tr.: Truputį jau rugių instráukėm Dbk. Insitráukė dikčiai rugelių Prn.
4. intr. įstengti užtraukti, užvežti: O molis baisiausis toks, kalnas bjauriausis, nebįtráuka arkliai Pln. Nebįvažiuo[ja], nebįtráuka arkliai į kalną Pln.
^ Su kumšte didumo – šimtas arklių į kalną neįtrauka (kamuolys) LTR(Pd).
5. refl. tr., intr. užsitraukti, užsimauti, užsitempti: Reikia kelnes ansitráukt Nmč. Insitráukė adieža in jo visa zalatinė (ps.) LzŽ.
6. tr. suėmus ar paėmus už ko įvesti, įtempti (ppr. jėga, per prievartą): Autobusan intráukė Btrm. [Mamytė] pagrobė ją už rankos ir įtraukė valtin S.Nėr. Kas vaikus mažutukus intraũks mašinon? DrskŽ. Neplaũk giliai, kad lydys pagavęs už kojos neįtrauktų̃ (juok.) Š. Eisiu žuvaut. – Žiūrėk, kad ešeriokas neintraũkt eketin (juok.) Ktk. Neik prie ežero – maumas intraũks Slk. Ka nueisit, tai diedas intraũks šulnin (gąsdina vaikus) Aps. Beibelis įtráuks į prūdą, neik Vg. Viena laumė truputį paržengė užbrėžtą rubežių, berniukas capt, tą ir įtraukė į vidurį LMD(Žg). Kai duos tau ranką per slenkstį, tą žmogų įtrauk vidun į trobą LTR(Imb). Išsekė anie vyrai laukana ir įtraukė Lotą savęsp namūsna BB1Moz19,10.
| refl. tr.: Įsitráukęs į vidų i nusivežęs Jrb. Trauka į savo trobą, ten jau, matai, įsitráuksiu, mislija, aš jau tavi i mušiu Trk. Mergaitės įsitráukė mane į seklyčią Pš. Instraũks sniegan, priglamžis, i po žmogui Dgč. Įsitraukė [ožką] į svirną BsPIII66.
7. tr. įvesti, įrengti: Nora visims vandentiekį įtráukti, kelį padirbti Krš.
ǁ įtaisyti: Į pryšininkę pečius buvo įtrauktas kuramasis Šts. Kalvarijo[je] šventas Dominykas buvo į mūrą įtrauktas, todėl par gaisrą ir negalėjo išnešti Šts.
8. tr. Blv, NdŽ traukiant į vidų padaryti, kad nebūtų išlindęs, išsikišęs: Išsiyręs kiek toliau nuo kranto, Mikis įtraukė irklus į valtį I.Simon. Įtráuk aną gubelę – iškris [iš kraunamo vežimo] Pc. Įtraukiamosios šaknys – rudenį sutrumpėjančios ir tuo būdu įtraukiančios žiemojančius pumpurus į žemę BTŽ427.
| Pasėjo biškį grūdų, noriu įtráukt (užakėti) Krč.
| refl. tr., intr.: Tie mato, ka tas akmuo tei[p] gražiai įsitráukia į kraigo vidų ir pasikavoja Nm. Išlindo saulė iš po debesų, pamatė tave durną ir vėl insitráukė (juok.) Kpč. Teisybė įlipa dangun ir kopėčias įsitráukia Kp.
| prk.: Buvo nemaža ir tokių, kurie įsitraukė į savo kiautą ir stebėjo, kaip viskas klosis toliau A.Vencl.
ǁ apie žmogaus ar gyvūno kūno dalis: Susikūprino, įtraukė rankas į rankoves ir šuoliais pasileido prie tvarto rš. Bet tam įtraukus vėl ranką savo, išėjo jo brolis BB1Moz38,29. Tep užgeso: liežiuvį įtráukė, ir viskas Kbr. Įtraukiami nagai ŽŪŽ101.
| refl. tr.: Ji (sraigė) įsitraukė dešinįjį ragą, kuris buvo išsikišęs iš jos namelio, ir vėl sau ramiai ilsėjosi A.Vaičiul.
ǁ statant, įrengiant padaryti neišsikišusį iš kitų daiktų, įstumti: Dyros namas ūlyčioj, namas įtráuktas, ne prie ūlyčiai, medinis namas Slm.
| refl.: Eiste eiste ir raste – namas toks įsitráukęs Šmn.
ǁ padaryti ne tokį atsikišusį, patrumpinti traukiant: Įtrauktu knatu lempa gelsvai smilko M.Katil.
| Lempą arba užpūskit, arba įtráukit Dbk. Prašom antráukt lempą, kad labai dega Vdn. Lempą įtráuksiu, žvakę užpūsiu, atsigulsiu ir išmiegosiu Rm.
ǁ įgaužti: Davatkelė žema, smulki, sprandas į pečius įtrauktas Žem. Kazys ėjo įtraukęs galvą į pečius rš. Kap tik pravažiuodom tą kelelį, aš intráukiu galvą kaunieriun Grv. Gerai, kad susiprato vaikas galvą įtráukt, o tai galėjo gaidys akis iškapot Grz. Paara paara, ans tik sprandą įtráuka, matyt, ka ans dreba, anam juokas eina Krp. Žuvėčia kap skrenda, tai kaklas intráuktas Tvr. Paukštis nebėgo, tik įtraukė žaliai žėrintį kaklą ir šnypštė A.Vaičiul.
| Užsakius puodžiai padarydavo didelius dviausius, kartais labiau įtrauktais kaklais [puodus], – medui laikyti rš.
ǁ įduobti, įgaubti: Žandai intraukti̇̀ – blogas seniukas Ktk. Reik, kad rėža, teip nugarą įtráukti, nėr teip skaudžiai Gd. Dievuliau, ka tu žinotum, nieko nebėr vidurių, nieko – tik įtraukti̇̀ Skp. Kelnių diržas smuktelėjo žemyn – taip jis įtraukė pilvą, iš karto pajutęs alkį ir troškulį M.Katil. Reikia žiūrėti, kad įkvėpdamas vaikas neįtrauktų pilvo rš.
^ Jie aukštai, laksto, o didesnė žmonių dalis ant žemės pilvus įtraukę (alkani) slankioja Žem. Pilvą įtraukęs tik negali̇̀ dirbti Grdm. Pilvą įtráukusis dirbau, o ką uždirbau? Nt. Pilvą įtráukęs buvo, susimetęs į kuprą Pj. Be piningų i basas, i pilvas įtráuktas Krš. Vaikščiojom įtráukę pilvą Mrj. Dirbo pilvelį įtráukusys, dėl to i buvo skaniai End. Barbora naktį antráukia, tai jau naktis sustoja (sakoma, kai gruodžio 22 d. ima trumpėti naktis, ilgėti diena) LKKXIII119(Grv).
| refl.: Įsitraukęs į kuprą, tėvukas Jonas išspūdino pro duris A.Vaičiul. Pasėjėjęs kiek, mato Kalpokas, kad stovi pakelėj įsitraukęs gunčelėn Petriukas V.Krėv. Jis važiuoja insitráukęs Mrc. Atsigulė, užsikloj[o], insitráukė Lp. Tokia burnukė insitráukus – kap šaukštukas Pv. To pilvo nieko nėr: įsitráukę viskas Jrb. Ėsk, jug to[je] karūmenė[je] pilvai įsitráukę, neduoda lig sotės priėsti Krš. Jam skaudėjo kojeles, pilvelis įsitráukė, galvelė žemyn sviro P.Klim.
9. tr. įsukti, įsiurbti: Vandens verpetas įtráuka į savi, i gali paskęsti Štk.
| impers.: Arklinės [kūlimo] mašinos buvo, an tų narių įvėrė, įtráukė, kelius kartus apsuko aple kartį – i nebgyvas Krtn. Tą koją jo įtráukė į tą mašiną Jrb. Intráukė ranką palig pečio LKKIX219(Dv). Už pusbernį tarnaujant ranką nutraukė – įtráukė ranką [į mašiną], nupjovė pirštus Sdb. Ne vienas ranką prikišė, ben kiek artyn – ir intraũks [į veleną] Kvr. Ejau spanguolių į Kamanas (pelkės pavadinimas), įtráukė muni į akį, i mažne nuskendau Vkš. Giliai nebrisk – gali įtráukt Jnš.
10. refl. įsiskverbti, įsiveržti (apie vėją, kvapą): Kaip įmanydamas steik, kad oras ugnį neprieitų ir, jei galiama būtų, kad nė joks vėjas tenai neįsitrauktų S.Dauk. Tujaus turi duris uždaryti ir daboti, kad nėkur vėjas neįsitrauktų S.Dauk. Ką teip uždaryti, kad nei menkiausysis kvapas negal įsitráukti KII37.
11. impers. tr. esant traukai įnešti: Iš jaujos įtráukė [žiežirbą] – ir užsidegė klojimas Svn. Įtráukė ugnį [į biblioteką], plėnys lėkė kaip šarančiai, kad Žemaičių Kalvarijos bažnyčia degė Šts.
ǁ įgauti, įimti: Nu ir tie [spirgai] saugot reikia: kad ir slanikėliuos, jeigu tik biškį – ir įtráukia [pelėsį], pelyt tuoj [pradeda] Kpr.
ǁ intr. įsiskverbti, įeiti: Šaltis jau per vieną pėdą įtráukė [į žemę] Vrb.
12. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Įtráukti ing savi [vandenį], įmirkti I. Kaži kaip į vidų neįtráuka [mėsa] tą druską Trk. Kad įtrauktų į save spirtusą tie agurkai [, pastatyk saulėkaitoje] LMD. Kaip kietas akmuo negal aliejų ir vandenį į save įtraukti, kad ant to užpili srš.
| refl.: Drėgnumas iš javų į kalkius įsitrauk, ir javai išdžiūsta Kel1861,63. Tau ir į skūrą šnapsas įsitráukęs Snt.
13. tr. apimti, aptraukti: Yniaus medžiai intraukti̇̀ Str.
14. tr. įsiurbti, įgerti, įryti (skysčio, dujų): Į nosę įtrauk tu štinkspiričio Trk. Intráukė in gerklę vandens (prigėrė) Ps. Įtráukus į plaučius vandens, nugrimzdau Plv. Įtráuk į nosę šalto vandens – ir krau[ja]s nebebėgs Vkš. Ka tai (kam taip) šliurpi valgydamas, gatavas įtráukti smurglį J. Vaivorykštė, traukdama vandenį iš upės, įtráukusi ir žuveles (ps.) Vlkš. Sykį sužėrė trupinukų, nunešęs metė in jūres, o toj žuvis kaip traukė tuos trupinius in savę, intraukė ir tą žmogų – ir prarijo BsPIV291(Brt). Taip in lieka įtraukęs dūmą ir neišleidęs kvapo, nes vėl pradeda už miško kristi bombos J.Ap. Seniau tą pypkę rūkė – tai papsi i papsi, į plaučius neįtráukia, o daba dūmai eina i per nosį, ir per burną, i per ausis KzR. Neįtrauk šalto oro – vėl sirgsi KlbVI104(Mlk). Įtráukė į savi [benzino] smarvės, i mirė Krš. To dusto įtráukiau į plaučius Krž. Ka prikiši [kūdikiui saldainį], žiopčio[ja], ale baugu, ka neįtráuktų Vdk. Jei karvė atsistojo i įtráukė oro, būs pagada Sd.
| prk.: Nebįtráuksi pasakęs: žodis išlėkė ir išlėkė Rdn. Ir tokia ji graži, kad ir vėjas kvapą įtraukęs tyli I.Simon.
^ Žiūrėk, manę neintráuk besrėbdamas (juok.) Sdk.
| refl.. tr., intr.: Ruonis miega šitokiu būdu: išplaukęs į vandens paviršių, jis kiek galėdamas įsitraukia į plaučius oro, užsidaro šnerves ir pamažėli nugrimzta iki dugno T.Ivan. Suodžiai įsitraukia ir į plaučius, ir ten taipgi nemažai jų lieka V.Kudir.
15. tr. NdŽ kiek išgerti (alkoholinių gėrimų): Kai jau gerai degtinės įtráukė, ėmė dainuoti Up. Mieste įtraukė jie gero vyno rš. Iš senovės yra likę terp žmonių, būk kas kitąsyk tenai vaidydavosi, o kaip kam gerai įtraukusiam degtinės ir dabar šis tas pasirodo BsPIII70.
ǁ intr. Sd, Vkš, Šlv, Ėr, Pnd įsigerti: Vyrai jau įtraukę, net kaktos užkaitusios Žem. Spė[ja] žaltys nu ryto įtráukti Krš. Dabar dainiuo[ja] svietas tik įtráukęs Pln. Išgersi puslitarį, tai jusi, ka esi itin įtráukęs Grz. Aš liuobėjau įtráukti, i daba įtraũkčiu, ka būtų Vgr. Važiuodami iš turgaus jau įtraukę pats su pačia ir susitarę dainiuoti Sln.
| refl.: Kai po valandėlės sugrįžo Edvardas, Alfonsas tuojau pažino, kad jis jau įsitraukęs A.Vien. Pamaldų metu jau spėjęs įsitraukti, atsigrūdo pašventorin, kur tvirčiausiai būriavosi M.Katil. Kaip gerokai įsitráukė, ir sukniubo pry stalo Vvr. Įsitráukę vyrai, dribso kaip paršai Krš. Par veselią, žinai, įsitráukas, pasimaišos Krp.
16. tr. prk. priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenoje: Įtráukti bėdon BŽ44. Atleisk man, mieloji, kad nerimtu žingsniu įtraukiau tave į tokią nelaimę ir gal dar suteiksiu tau amžiną gėdą V.Krėv. Į ligas gali įtraukti, vaikus plikus išdarytus laikydama Šts. Matai, nora kunegą į grieką įtráukti Rdn. Mane tie autobusai in tinginį intráukė Prn. In vargą ir vaikus intráukia – išmoko gert Mlt. O mano vyreli, įtráukei mane į didį vargelį, į dideles ašarėles JD1187. Šelmi berneli, atsitrauk, mane į vargus neįtrauk KlpD101.
| refl.: Knitino knitino ir instráukė bėdon Ut. Įsitráukė į skolas Lg.
17. tr. NdŽ, Šlč, Vkš ką padaryti kokios veiklos ar proceso dalyviu, nariu, įjungti: Kaip?.. Nejaugi jūs ir Malviną įtraukėte į konspiraciją?! V.Myk-Put. Šnekėjosi ir įtraukė jį į savo kalbą, kad nei pats nesijautė, kaip tai nusidavė Vd. Jį kiti įtráukė į vagystę Smn. Neintraũks blogon kumpanijon manęs, neintraũks i kito, ė va šitą balvoną intráukė Rš.
| prk.: Retrobulbarinis pūlynas yra pavojingas todėl, kad į procesą įtraukiama ir akiduobės venų sistema rš.
| refl.: Pauliau, ko tu dabar? Negi varžaisi? – matydama, kad Lauritėnas vis dar neįsitraukia į kompaniją, padrąsino Aldona rš. Pagyvensime pamatysite, įsitrauks į mūsų gyvenimą ir Ksaveras Vaižg. Kai sugrįžo vyrai iš karo, įsitráukė į tarnybas, į darbus Bsg.
ǁ Plšk, Klp, Vkš pašaukti, paimti (į karą, kariuomenę ir pan.): Galiausiai jį į karą įtráukė Pgg. Jos pats buvo įtráuktas par kareivį LKT138(Nd). Įtráukė jį į karą – tris metus išbuvo Vn. Aš tapau py jūrininkų įtráuktas Šlu. Vislab, kas vyriška bei ginklus nešti gal, prie žalnierių įtraukiama LC1878,41.
18. tr. NdŽ priskirti: [Jie] įtraukiami į skaičių tų, kuriuos daugiausia gerbia J.Jabl.
| Į dėstomuosius dalykus buvo įtraukta ir lietuvių kalbos 1 val. per savaitę V.Myk-Put. Kai jau smėlingi plotai įtraukti į sėjomainą, pagal nustatytą rotaciją auginti vienamečius lubinus rš. Mažosios šventės daba yr įtrauktos į sekmadienius Šts.
| Gramatika ir šitą lytį įtraukia į linksnių tarpą J.Jabl.
19. tr. įnikinti, įpratinti: Iš mažumės intráukiau vaikus in darbą Sn.
| refl.: Įsitráukęs darban, žmogus nė nepamatai, kaip diena praeina Š. Kap insitráuki darban, viską užmiršti DrskŽ. Į skaitymą įsitráukti BŽ172. Įsitráukti į rūkymą BŽ55. Rūkyk rūkyk, paskui kap insitráuksi, tai sunku bus atprast Nč. Jis jau visai į tinginį įsitráukė Klvr. Laputynas dar spėjo gerai įsitraukti į miegus J.Ap. Aš kai į tą miegą įsitráukiu, tai miegu ir noriu Prn. Įsitráukė į gėrimą, nėkas nerūpa Krš. Vyrai įsitráukė į gėrimą, daba sunku sustoti Pln. Aprims truputį [šuva kaukęs] ir vėl pamažu kad įsitrauks, kad įsitrauks I.Šein.
| prk.: Nuo šiaudinių stogų lašas po lašo varva – dar iš vakarykščios, kai lietus pliaupė ir merkė įsitraukęs kelias dienas M.Katil.
20. tr. įrašyti, pažymėti, įregistruoti: Įtráukti į protokolą BŽ57. Įtráukti sąlygas BŽ55. Kurį daiktą skolos sąskaiton įtráukti BŽ172. Šian sąrašan aš teintraukiau tas versmes, kuriomis naudojausi žemiau dedamame straipsnyje K.Būg. Žinoma, yra kiek hidronimų, neįtrauktų į vardyną KlbX282(J.Balč). Didysis baublys įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą sp. Įtráuktas į kningas (įregistruotas naujagimis) – jau žmogus Krš. Buvau įtrauktas į kalinių, siunčiamų į Norilsko lagerius, sąrašus rš. Į gazietas įtráuka (išspausdina) surašę Šv. Tos knygos buvo įtráuktos sunaikyti Plšk. Į knygas įtráukė, ka mes jau atėjom Jrb. Į metrikus įtráukė, kad kilęs iš Šakių Smln. Dabar jau į griešnųjų knygą tave įtraũks (juok.) Snt.
| Kunigai, dievai šitose dainuškose intráukta Kzt.
| refl. tr.: Negalėdami iš tolimo užsienio atsiųsti vainiko ant Tavo grabo, bent į savo laikraštį įsitraukiame Tavo atminimą Vaižg.
ǁ Rz, Blnk užfiksuoti garsus, įrašyti: Kalbą intráukia [magnetofonas] Kpč. Jau tų senoviškų dainų į radiją įtráukta Erž. Įtráukė puikiai į mašyną (į magnetofoną) Rsn. Galima tą pasaką intráukt in juosteles kokias Srj.
ǁ sudėti, išspausdinti: Į tą tomą įtraukti 4 veikalai sp.
21. tr. Šn, Mrj apdrausti: Senutės sveikata kuo gražiausia: tarytum ji buvo įtraukta nuo visokių ligų ir nelaimių kaip koksai namas nuo ugnies Ašb. Reikia triobos nuo ugnies įtráukt, ba gali sudegt Ss.
22. intr. ŠT50 įeiti, įžygiuoti, įkeliauti, įvažiuoti ir pan.: Kuršo žemėn pirmųjų lietuvių įtraukta beveik vienu laiku su kuršiais K.Būg. Pilistinai su didžia galybe intraukė žydų žemėn Gmž. Prie rykavimo vartų būsią 1000 muzikantų bei 8000 giedotojų, kurie, ciesoriui pro vartus įtraukiant, žais bei giedos LC1883,10. Teip jie (vaikai) keliavo ir kaip jie į savo miestą įtraukė, tai didis sujudimas radosi BsV227-228. Į prienamį jau įtraukė gaidys, vedinas visą būrį vištų I.Simon.
| prk.: Ji (cholera) į visokius butus įtrauk Ns1850,1.
ǁ įsikraustyti, įsikelti, apsigyventi: Į mano stubą jau poryt įtrauks Kalvelis I.Simon. Pirmoj sėmenio dienoj naujas gacpadas galėtų įtraukti srš.
| Senamjam avilyj išperiamos bitys įtrauks į naująjį Rdž. Tai jūsų bitės veikiaus įtrauks į tus aulius ir kitų neieškos S.Dauk.
| refl. N: Įsitraukiu į namus R73, MŽ96. Įsitraukiu, įsikraustau R116, MŽ152.
| prk.: Karštis prie ronos prisimeta, į roną įsitráukia KI383.
ǁ refl. pasitraukti, pasišalinti: Jie įsitráukė į aną pusę, į Lietuvą Vrt. Jie į miškus įsitráukė Trš. Įsitráuksiu į vieną kambarelį, tik nemesk laukan Šts. Jonatas įsitraukia su broliu ing suardytą pilę I. Paveikta nu jų (romėnų), [lietuvių tauta galėjo] įsitraukti į gires ir versmes pri savo brolių S.Dauk. Įsitraukęs į priepirtį, į patamsį, kol tas praeis SI444. Aš įsitráukiau į sklepą – munęs ir nerado Šts. Albina buvo įsitraukusi į užkrosnį, prie motinos A.Rūt.
ǁ tr. įvesti: Armiją įtráukė Šk.
23. intr. pasiekti tam tikrą laiko, amžiaus ribą: Pusėn mėnasio jau intráukėm Klt. Jis jau įtráukęs į ketvirtą dešimtį [metų] DŽ1. Jau ėsu įtráukusi į septyniasdešimt pirmą metą Vlkš. [Bobutė] šimtan jau intráukė, o čysta burna, nėr raukylų Klt. Senas vaikis jau – įtráukęs į ketvirtą dešimtį Krš. Įtráukęs į devintą dešimtį – visai surukęs sukukęs Krš. Antruosna metuosna intráukė du mėnasiu (apie vaiką) Klt.
| refl.: Žanykias, į senumą įsitráuksi Krš.
24. intr. siekti tam tikrą laiko tarpą, įeiti į tam tikrą laiko tarpą ką veikiant: Ka neįtraũktų į žiemą su darbais – papratę Krš. Beželdindamas dobilus ir įtráukė į lytus Užv. Naktin intráukiau sėdėdama par taũ Klt. Mažna anksčiau apsišert, o tai naktin intráukia, kas te do šėrimas Sug. Bus [teliukas] teip gal ar sausio pabaigoj, ar vasarin intraũks Ut. Eisiu da šitą mėnesį [darban] ir kitan da įtráuksiu, o paskui velniai jų nematę! Slm. Kad ji vis įtraukdavai į nedėldienios rytą beverpdama, už tai aš jos kaulus sulaužiau Sln.
| refl.: Jei praleidai kūlės dieną, jau į speigą įsitráukei Šts. Jei nekasma bulvių, įsitráuksma į speigus, nebnukasma Ggr. Labai jau darbymetėn įsitráukė tas bolius Slm. Vaikai, neįsitráukiat į naktį, benkiat darbus Krš. Vėlai verdi [vakarienę] – į naktį įsitráuksma Krš. Įsitráuks [statyba] pavasarį į darbus – negalėsma žmonių niekur gauti Krš.
| impers.: Kad naktin įsitráukė, tai ejau tiesiai Skp.
ǁ tr. nudelsti, nuvilkinti, nutęsti į ką: Kūlę įtrauksi į speigus, kas tau beeis kulti, bengti reik lig speigų Šts. Darbą intráukė naktin Dkšt.
| refl. tr., intr.: Kartais darbai į vėlumą įsitráukdavo Pgg. Įsitráukė visus darbus į žiemą – tinginiai! Krš.
25. tr. tempiant, traukiant padaryti, gauti ką: Kad dar neinat gult, tai ir aš kokį sieksniuką įtáuksiu (suverpsiu) Gs. Par dieną špulę linų įtráukiu Bsg.
| Būtai anksčiau pašėręs karvę, būtau didesnį šlaką pieno intráukę (primelžusi) Rod.
26. tr. Slv gauti, įsitaisyti, įgyti: Bene naują paltą įtráukei? Snt. Iš kur tuos batus įtráukei? Kdl.
27. tr. prisiimti: Ne kiek daug, bet turiu skolos įtraukęs Šts. Įtraukė skolos ar aštuonis tūkstančius, nebišeita nė su savim (nebeišeina pelno) Šts.
| refl. tr.: Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukė Šts.
28. intr. kainuoti, atsieiti: Delto antráukia tas mokslas Mlt.
◊ į ki̇̀lpas įtráukti suvilioti: Įtráukė į tas ki̇̀lpas, turėjau eiti (tekėti) Krš.
(ką) į sùbinę įtráukti vlg. į bėdą įstumti, pražudyti: Į sùbinę munęs neįtráukė, nepražuvau Šv.
ištráukti Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24
1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištráukti raktą NdŽ. Ištráuk uožuolą su šaknimi (ps.) LzŽ. Ar tai juokai kasdien ištraukti po kelis tūkstančius kamščių iš alaus ar degtinės buteliukų? rš. Ištráukia volę, tekina [alų] Gsč. Ištráukė [bačkos] volę ir purkštė, žinai, giros kokios Kp. Pajutau tiktai: langiuką brūkšt, ištráukė tą kamštį i lenda pri munęs LKT112(Ldv). Be žnyplių vinies neištráuksi Pln. Nė vieno guziko nebebuvo, visi buvo ištraukti̇̀ anam Vkš. Tas dalgis toks geras: ir į žemę įlis, ištráuksi, i vėl pjausi Skd. Peilį kap ištráukia, kraują leidžia pasūdan Ad. Kai ištrauksi [peilį iš medžio], kad bus pusė surūdijusio, tai žinok, kad tavo brolio nebėr gyvo LTR(Ds). Peltakiams siūlai ištraukiami veik per visą audeklo plotį rš. Tada ištráukei siūluką [peltakiuodama], kad gražiau būtų Kpč. Ištráukiam tą siūleluką, kad būt regėt siena [audžiant] Rud. Reikia razsukt, ištráukt iš to skieto [nutrūkusį siūlą] Aps. Strigą iš padalkų ištráuk! Klt. Norėdamas sustabdyti iš įkirstos kojos kraują, turi ištraukti iš kelnių vieną siūlą audimo, kitą ataudimo LTR(VšR). Dantim, pečiais ištráukia kuolelį [kumelė] Klt. Arklys turėdavo gudrybės – ištráukdavo kuolą Č. Kad tik nesupančioji [karvės], trenkia kelius kartus ir ištráukia kuolą Slm. Kuolo negaliu nei ištráukt, nei įkalt Všn. Reikia inslidinėt kriūkas [šienui pešt] – inkišt šienan – ištráukt, inkišt – ištráukt Klt. Aš tau visas rakštis ištráuksiu JT312. Tokį didelį pašiną ištráukiau JnšM. Jų (ajerų) šaknys yra susipainiojusios, sunku ištráukt Skdv. Kerą ištráukei – vandens pilnas pribėga [lietingą rudenį] Vg. Šernai skabo lapus ir ištráukia tą visą [bulvių] gumbą Snt. Morkvės tik ištráuktos, valgom sviežias DrskŽ. Eitau daržan, kokią žolę ištrauktáu Dv. Apravėju, ištráukiu žolelę Asv. Rauk rauk, tik šaknelių neištrauk LTR(Brž). Idant ravėdami kūkalius neištrauktumbit drauge su jais ir kviečių BPI206. Pamokyti! Akis išlupinėti!.. Liežuvį ištraukti! Žem. Už tokius žodžius jam reikėtų liežuvis ištraukti V.Krėv. Jautis papjautas, liežuvis ištrauktas LLDI157(Jnšk). Visas tris galvas už karto nukirto smakuo, ištráukė liežuvius, nukapojo iš tų galvų Žr. Prašė ponia, ka širdį ištraũktų, plaučius ištraũktų i jai parneštų (ps.) Slč. Išsigadino dantes, reikia ištráuktie Grv. Paršankino daktarą – i tujau ištráukė tą dantį End. Dantis gėlė – tris iš karto ištráukė Lkv. Nieko gi te nebėr [danties], kabaldžiuoja, nu tai pasiėmė tokią baltą skepetėlę, trūkt – ir ištráukė, ir gerai dabar Skp. Ištraukus dantį, reik mest per petį, tada užaugs naujas LTR(VšR). Jei sapnuoji, kad ištraukei dantį, kas nors iš artimų mirs LTR(Šil). Iltes mažyčiams ištráuka paršiukams, kad nekąstų kiaulei į papus Klm. Tad išema plaučius, kepenis ir tą gerklę ištráuka LKT135(Prk). Ir jei tave akis tavo papiktina, ištrauk ir atmesk nuog savęs VlnE175. Jei tep inkalbėjo, kad gyslas ištraũks (venas operuos) – ir bus geriau Dg. Tada ponas ištraukia tris plaukus iš galvos ir sako: – Nukalk man iš jų noragą! LTR(Ds). Peša pešte [plunksnas], išsiplėšia su mėsa, kadgi kietos plūksnos išplėšt, ištráukt Rk. Šerį ištráukia iš skūros, jis dvišakas, o kai siuva, susmaluoja, nu tai tada lengviai praduria pro skūrą Pnd.
| Nugi kada vėjas ištráukia kokį šmotelį [šiaudinio stogo], tai palopia Slm. Velėnuoto[je] žemė[je] ištráuka šaltis rugius (rugių šaknis) Kal. Negerai, kai naktim pašąla – šaltis ištráukia šaknis Ktk.
| prk.: Negalė[jo] vis širdžia. Jau širdin kas anlindo, tai anlįsta – jau neištráuksi Švnč.
^ Kad tau kas liežiuvį ištrauktų̃! Ds. Visi tylėjo, tartum būtų jiems liežuvį kas ištraukęs J.Balč. Nelok, o ištráuksiu liežuvį i sukišiu į subinę! Trk. Kas iš sąnarių šito susirinkimo nuo šios dienos paminės „Apžvalgą“, tam bus ištrauktas per pakaušį liežuvis V.Kudir. Iš smėlio virvelės nenuvysi, iš pasturgalio rakšties neištrauksi LTR(Kz). Čia tik par mum gatavas iš šikinės ištráukt širdį (griežtai laikyti), o tenai ir po dvi karves turia Ob. Naujas chalatas, tik adata ištrauktà Šmn. Nupjovė galvą, ištráukė širdį, davė gert – pradėjo kalbėt (rašomoji plunksna) Kp.
| refl. tr.: Išsitráuk vinį iš sienos ir įsidėk kišenėn Š. Prisiriša prie rankenos ir prie dančio ir pati išsitráukia [dantį] Bsg.
ǁ refl. išlįsti kam įtvirtintam, įkištam, įkaltam ir pan.: Vanduo bėga iš kubilo, kaip vagis išsitráukia J. Vinys išsitráukė Mrj. Stogo čviekai išsitráukę, gal nuo pašalo pakelia [stogą] Slm. Braška ratai – išsitráukė stipinai iš lizdo Db(Lp). Surišk stipriau šluotą, matai, ka jau žabelis išsitráukia Skrb. Tą pėdą prisiverši, ka neišsitraũktų tas linas, i šukuosi Žr. Asiūklis traukos: vis išsitráukia išsitráukia – kaip ir sudurstytas Svn. Reikia didelis kuolas įbubyt: gi patemps jaučias – i tas kuolas išsitraũks Mžš. Visi artojai čiupo už [jaučių] uodegų, bet uodegos išsitraukė LTR(Žal).
| prk.: Koks žodis iš vieno punktelio išsitráukia, iš kito, o visos dainos nepasakysiu Šmn.
ǁ traukiant išimti, išpešti vieną, pluoštelį ko ar kelis iš daugelio, iš visumos: Pamečiau glėbį, tai karvė balandą atrado, ištraukė, suėdė, o an bulbienokus nė nežiūri Mžš. Katras [per Kūčias] ištráukė ilgiausį šiaudą, tas tura sėti linus, tada užaugą anie didesni Žr. Kūčių vakare traukia iš po staltiesės šiaudelius, kuris ilgesnį ištraukia – tas ilgiau gyvens LTR(Srj). Kokio ilgumo ištraũks [per Kūčias šieno stiebelį], tai tiek jau gyvens PnmR. Ištraukusi iš puokštės pačią sunkiausią pinaviją, atrėmė į paveikslą taip, kad žiedas uždengė sukryžiuotas ant krūtinės rankas M.Katil. Ale suveržta tep būna kūlin, kad šiaudo neištráuksi Sn. Matyk, iš šluotos ištráukta žabas Ob. Piemenė ištraukė žagarą iš šluotos LTR(Prng). Ištráuka linų saujelę, teip parlauža, jau ka gal parlaužti, ta jau tráuka lauk End.
| prk.: Žodžiai, „arklys“, „šienas“, „rugiai“ , „stogas“ „upė“ savaime suprantami, net iš konteksto ištraukti J.Balč. Pavyzdžių kiek ištrauksiu čia skaitytojui iš kalbamojo teksto J.Jabl. Su tokiais žmonėmis, kurie, ištraukę iš priešingo laikraščio faktą, begėdiškai jį susuka, negalima tiesos išsiaiškinti A.Sm. Aš kitą maž ištráuksiu [dainą] Blnk. Galvojimas visada ištraukdavo iš gilių užmaršties kampelių prisiminimus rš. Du supuvusiu kelmu … ištraukia iš praeivio lietuvio dvasios gelmių gilius atsiduksėjimus LTI144.
| refl. tr., intr.: Va man šiemet nebedaug, pusė tiktai, sako, va šieno to smilgos beišsitráukė, šieno koks žabelis, ar te kmynas koks išsitráukė [buriant per Kūčias] Kp. Jeigu išsitráukia vienas šiaudas ir įsikabinęs kitas šiaudas, tai laimės te būdavo [per Kūčias] Alz. Kap reikia pečius užkurt, tai išsitráuki šiaudų iš laškos ir pakuri Vrn. Nedėlią pabuvo [pamerkti linai], nueina, išsitráukia kuokštą ir žiūria, ar jau lūžta Kp.
ǁ traukiant, pešiojant padaryti, pagaminti: Spurginiai ištraukti̇̀ to audeklo Grz.
ǁ paimti pasirinktinai vieną iš kelių (buriant, loterijoje ir pan.): Tu laikyk, o mes trauksime [į kepurę įdėtas žalias ir juodas kadugio uogas]. Kai pasakysiu – atgniaužkite, visi parodysim, kas kokią ištraukėm K.Saj. Raštelius rašydavom [per Kūčias], po galvom pasidėdavom, berniokų vardus susirašom, kokį ištráuksi Plvn. Nereikdavo [eiti į armiją], kai ištráukdavo didelę kortelę Sl. Pakiši ranką, tada trauki [lapelį su užrašytu vardu per Kūčias], kokį ištráuki, tai už tokio ištekėsi PnmR.
| refl. tr.: Kas išsitráukia ilgesnį šiaudelį – ir malt eina DrskŽ. Išsitráukiau numerėlį, katras cukrinių runkelių sklypelis reiks ravėt Krs. Kai išsitráuki numarius [daržams ravėti], tai ažužymi Pnm.
ǁ laimėti traukiant burtus, išlošti: Aš ištráukiau iš lioterijos vieną pieštuką Šts. Šitam namu buvo ilgesnis ar trumpesnis degtukas, ir mano tėtė ištráukė šitą namą Č. Aš adetų pakelį ištráukiau kitą kartą Trk. Ant literijos buvau ištráukęs armoniką Šmn.
^ Ji mane kaip ant liuterijos ištráukė (jai labai pasisekė) Snt.
ǁ DŽ1 prk. iš ko išgauti laimėti (naudos), išpešti: Šeimininkas manė, kad aš netrukus mirsiu, todėl nusprendė ištraukti iš manęs visą naudą, kokią tik galėjo J.Balč. Kada imama branginti kiekvienas žemės sklypelis, žiūrėti, kaip čia iš jo daugiau pelno ištraukus, tuomet reikalinga didžiausia priežiūra A.Sm. Noram ištráukti visą naudą iš Tamstos dainų LTI550(Jn). Vaikam tėvai – tik ištráukt naudos, tep Brb. Ne dėl talpinimo eilių apie lakštingalių čiulbėjimą tapo paskirtas „Varpas“, bet dėl straipsnių, iš kurių galima būtų ištraukti nors truputėlį reališkos naudos Vrp1889,50.
^ Vienas centas ištrauka šimtą! Grg.
ǁ NdŽ išklausti, išgauti, iškvosti ką: Kurs ištráukia dainas, tas yra traukikas J. Vakmistras visą ištraukia N. Atejai kalbos ištráukt iš manę Kp. Rūpia [moterims] kaip kokią kalbą ištráukti Grd. Nora iš tavęs kokių naujynų ištráukti Krš. Zopė vėl visokių naujynų kokių ten ištráukusi Trk. Tautosakos rinkėjas iš kupiškėnų ištraukęs gražių dainų rš. Kaip lengva iš moters ištraukti paslaptį! rš. Ir nieko nepasakoja tai atlapaširdei moteriai, tačiau vienąkart ima ir prasitaria puse lūpų, ir Katrina žodis po žodžio daug ką ištraukia V.Bub. Ans iš papėdžių (viską) ištráukęs pasakytų, lig tik sužinotų Krš. Do iš jo teip greit i neištráuksi Klt. Aš tep šneku, ba noriu ištráukt iš jos Pv.
| Visgi iš laikraščių galima ištraukt apie tai maždaug artymą nuomonę V.Kudir.
2. tr. SD415 nutvėrus jėga atimti, išplėšti, išveržti: Ištráukė iš vaiko rankų lazdą NdŽ. Vaikas ištraũks tau iš nagų duoną, šaukštą J. Draugai mėgdavo pajuokauti: ištraukdavo iš rankų ir užversdavo knygą arba, eidami pro šalį, jį patį porą kartų apsukdavo LKVIII121. Aš neduot, traukt – ką tu, seni, ištráuksi Jd. Kareivis ištráukė iš rankų penkis auksinius i nusinešė Pp. Tuos kaliošus ištráukė [iš rankų], kad dėjo (sviedė) palovin Plvn. Mūsų augume (spaudos draudimo laikais) iš rankų naują knygą ištraukdavo Bt. Botagkotį ištráukė iš jo i par galvą, par galvą (ėmė mušti) Klt. Ant galo sutiko, kad, įsikandę vienas į vieną galą, antras į antrą traukt [žarną], kas ištrauks, to ir bus [žarna] LMD(Rz). Až kojų ištráukiau avelę iš vilko gerklės Klt. Ponas Dievas ištraukęs tą duoną iš voro nagų, kai metęs jam ant nugaros – ir iššokus vorui kupra Sln. Storokies, idant neprieteliuo tavo ištrauktumi iš nagų visą ginklą P.
| prk.: Idant nuodėmes numazgotų ir ižtrauktų̃ ižg rankų priešinykų mūsų, nuog giltinės ir nuog pragaro DK33-34. Id ištrauktumbei iš rankų piktųjų PK103. Ištrauk iš smarkios rankos neprieteliaus mano PK88. Stojais po dešinei žmogui pavargusiam ir ištraukei iš gerklės tam žmogui neteisiam PK89.
^ Ištraukiu duoną iš burnos (atimu maistą) R10, MŽ13. Bile tik viens kitą nuskriausti, viens kitam koją pakišti, duonos plutą iš dantų ištraukti Žem. Vaikai gimdytojams savo tankiai istrovą iš nasrų ištraukė, kada nei brolis brolio, nei sesuo sesers nepasigailėjo BPII343. Ne vieną kąsnelį ištráukė iš burnos, ne vienam ištuštino aruodus LKT106(Klm). Jis toks pavydus, kad gatavas kitam iš dantų ištráukti Jnš. Anas pagatavas i paskutinį kąsnelį iš gerklės ištráukt Tr. Senam žmogui iš gerklės ištráukia (atima pievą) Pl. Kad galėt, tai iš gerklės ištraũkt Slk.
ǁ prievarta išreikalauti, atimti: Turėdavo pinigų prisikavojęs visur, bet nieks iš jo anė kapeikos neištraukdavo LTR(Grk). Cirkų rodymas, žinok, kad tik pinigo ištráuktų Snt. Visokių kuleganų (chuliganų) eina – ištráukia rublių Pjv. Dvi bonkos už [malkų] supjovimą, ištráukia dar pinigo Drsk. Baisius pinigus ištráukė iš žmonių Ėr. Visiškai nemislytai, rupūžė, ištráukė kiek pinigų! Sdk. Ką kokia ranka paskolinsi, – ištraũks visa ką Klt. Tau turtą visą ištráukia, tau nelaimė atsitinka Skp.
3. tr. išlaisvinti suimtą, surištą, suvystytą, įautą, įkištą ir pan. (ppr. apie ranką, koją): Ji išraudo ir skubiai ištraukė ranką J.Dov. Juosta (instr.) insuka, kad anė rankų neištráukia, guli kap kuolas [suvystytas vaikas] Btrm. Ji ištraukė koją iš čeverykos ir nuvažiavo, kad jos nepažintų, kaip ir kožną kartą LMD(Trs). Įkišė [karvė] vartuos koją, nu ir negali ištráukt kojos – duoda pyška Kp. Barzda susvijus šakose, negali ištráukt (ps.) Klt. O toj motina sako: – Tik tu paleisk iš rankų kruopas, tai ištrauksi [ranką iš ąsočio] BsPIV251. Aš tau duosiu tokį krepšį, kad, kas ranką įkiš tan krepšin, be tavo pasakymo neištraũks (ps.) PnmR. Tai sniego privaryta: kojų iš pusnies neištráukiu Jrb. Nė kaip nė kojų ištráukt iš dumblo – tokio pavasario da nebuvo Mžš. Inklimpo kai musia medun, kojų negali ištráukt Švnč. Smėlio daug, ir žinai, atrodo, lyg kad kas kojas priturėtų, sunkiai možna ištráukt kojos Alz. Nebemožna rankų ištráukt [duoną minkant] Plvn.
| Stogus su smala nutepė, atleka varna, snapą ištráuka, uodega prikimba Žr. Lapė nabagė mėtos ir šen, ir ten, ištraukti uodegos iš ekečio nebegali Blv.
^ Vaikas iš knygos nosies neištráukia (nuolat skaito) Tr. Anas nosies iš purvo neištráukia (nešvariai gyvena) Tr.
| refl. tr.: Teip labai [kietai], kad kaip jau akmuo [, nevysto] – vaiku[i] negera labai, ale teip biškiuką paveržia, kad neišsitraũkt rankyčių Kp.
ǁ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Domas paskutinę akimirką sulaikė Semėnaitę už rankos, ir ji išsitraukusi nubėgo į šalinės galą J.Avyž. Kol jau pats [kūdikis] pradeda išsidraskyt, išsitráukia jau pats, tai tol ir vystydavom Kpr. Jy tiktai trūkt iš dėdės rankos ir išsitráukė Pl. Užlaužė [chuliganui] rankas, o išsitráukė! Krš. Šitoks katinas, anas su kojom spyrės, kiek galėjo, ir išsitráukė iš slastų Ob. Janyte, pažiūrėk, ar ožka neišsitráukė Skr. Šis (arklys) gerdamas vis brendąs gilyn, tolyn, gilyn, ant vieno karto šmakšt pavadį iš jos rankų – ir išsitraukęs LMD(Grz). Maskolius arty – meška į glėbį, nu lamdyt, nu lamdyt, – ką tiktai gyvas maskolius iš meškos išsitraukęs Sln.
4. tr. ką iš vidaus išvilkti, ištempti paskui save: Ažkabina puodą ir ištráukia Nmč. Iš pečio kap ištráuki, duona balta DrskŽ. Geltona šita sunka iškepusią [duoną patepu], kaip jau išemu karštą, kaip tik ištráuki Adm. Prideda kruopų, sutaisytų su spirgais, su krauju, pečių gerai pakūrina, anglius ištráukia ir sudeda tuos vėdarus Skp. Da šakės su ratukais buvo, kaipgi ištráuksi iš pečiaus didelius puodus Svn. Paėmė ukvotus, ištráukė viralą in pripečko Str. Kiaulį ištráukė kai kuolą išstipusį iš ažudaro Klt. [Jis] nuėjo į daržinę brikelio ištraukti K.Bor. Ištráuk vežimą iš daržinės ir kinkyk arklius! Jrb.
| refl. tr.: Išsitráukei su kačerga špižioką, jeigu tu vienas valgai, pavalgei, vėl pakišei Kp. Išsitráuk iš paviečio ratus ir pasitepk Š.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus, iš po ko išimti, išvilkti: Kaklis, kuriuo ką ižtraukia SD89. O tie vėžiai kad apkibs, tai vos ištráuksi, vos išvilksi tus vėžius Vž. Vienas vienu kraštu [brenda], tai ištráukia bent centnerį žuvies tenai Kp. Kaipgi ištraũks tinklą iš po ledo, traukia, suka [bobą] ben keli vyrai Všn. Kap užbrido, tai negalėj[o] ištraukti bredinio LTR(Klvr). Kap ištráukė tinklą iš ežero, pilnutėlė matnia žuvų buvo Lš. Aš baslius iš po žabų ištráukiau Pnd. Petras nuėjo ir ištraukė į sausumą tinklą SkvJn21,11. Vakare tinklas išmetamas, rytmetyj ištraukiamas Kel1852,150. Reik traliuoti, traukti virves, ištráuksi – žuvį išimti Plng. Ištráuktas [iš liūno] kalades reikia parvežt Lel. Sukapok, sako, lapines, ką iš linmarkos ištraukėm J.Balt. Tai žolę, būdavo, grėbliu paduoda, nu tai, ko neištráuki, tai liepdavo brist ir išgaudyt čystai žolę iš balos Jž. Tą šieną reik vartyti, kreikti, po visokias pelkes braidyti, ištráukti Ms. Ištráukiau kanapę an lygaus krantelio DrskD258. Iš tos markos ištráuks [linus], iškreiks i laikys LKT86(Kl). [Linus] sumerks į tas markas, su savim turėsi ištráukti Varn. Kai linus ištráukia iš markos, pro šalį einant tas vanduo smirdi labai Bsg. [Linus] ištráukia iš linmarkos, an rugienų pakloja, laiko; kolei geri mint Kpr. Pažiūria [linus] vis ištráukę [iš linmarkos], ar jau trinas ben kiek Plvn. Išmirkai [linus], pakloji, ištráuki, pakloji, suemi, veži jaujon, išmini, nu, išmynęs išbrauki Č. Išrūgsta [kailis], nu tai tada ištráuki ir džiovini Alz. Tas vilnas ištráukei, nutekėjo, sukišai į tokį ploną maišiuką, i sukišai į [krosnies] vidų Škn. Ištráukdavom iš to ežero senų daiktų: rogių, puodų Vj. Kurgi stakles ištraũks pro duris, sudegė varstotas, veleną traukė pro langą Žl. Pridedi [į kibirą] žemės, tas, kur viršuo, ištráuka [kasant šulinį] Žlb. Virvę užsinėriau už pažasties – ir ištráukė [iš šulinio] Gršl. Aš paturėsiu tavi už kojos, tu ištráuk mun tą viedrą Šts. Ištraukus oran vieną, pririšė antrą dukrę, kuri teipos gi ištraukta paliko Gmž(Krd). Trečią, pačią gražiąją, kur jis buvo apsirinkęs savo pačia, ar ištraukė [iš urvo] LMD(Lg). Bei anys ištraukė Jeremiošių iš duobės virvėmis BBJer38,13. Tą paną tuo nuvedė pas tą skylę, pasodino in kašių ir ištraukė anie BsPIV276. Ką tik gyvą sklepan įmeta, tai tik kaulus beištraukia, ir tuos apgraužtus [pelių] LTR(Kp). Krutina krutina [virvę], žiūro – užsikabino, ištráukė, žiūro – ragučiai, velnias (ps.) Sn. Rasi pieno norėtumiat, aš iš šulinės ištráuksiu Sd. Ir tada puoliau prie šulinio, ištraukiau sklidiną kibirą ir panėriau galvą taip, kad vanduo plūdo ir liejosi per kraštus M.Katil. Tu ištráuk vandenio, o aš paleisiu gyvulius Gs. Ištráuk iš šulinio vandenio šalto – mamai negera Antr. [V]andenio ištráukiu iš šulnio i pagirdau [karves], kam te plikyt Klt. Tai aš ištrauksiu iš šulnio šalto šalto [v]andenio Ds. Reikėdavo miltai prisistatyt, bulbos, susišutyt – kiek vandenio reikia ištráukt iš šulnio! Adm. Medinis kriūkas buvo iš vežimo mėšlas ištráukt Švn. Stovi velnias su kabliu, laukia jos dūšios ištráukt (ps.) Trgn. Sugūla – sunku rankomi ištráukt (išpešti) šieną Drsk. Iš palovio ištraukia dokumentų krūvą: kokių reikia, pasirinkit Alz.
^ Merga kaip iš žarijų ištrauktà (paraudusi) Tr. Tai kietas – ir su kriūkeliu neištráuksi ašarų Rš. Dėkui, kad manę iš pasuolio ištráukėt (džiaugiasi, kad jau galės tekėti) JT365. Kai pažiūri į ją, kai atsimeni, kokia ji buvo anksčiau, net širdį suspaudžia: paseno, pražilo, pabalo, kaip iš kapo ištraukta V.Krėv. Būtų čia kiaulšėre palikusi, išsivežė į Kauną, kaip iš po šluotos ištráukė Krš. Visi buvo juodi, kaip iš smalos ištráukti LKT115(Up). Įkiša kietus, ištráukia minkštus (linai) Kbr. Įkiša pastyrusį, ištrauka papliuškusį (linai) S.Dauk.
| refl. tr.: Jeigu man reikia iš šulnio išsitráukt vandenio, jau su viena ranka sunku Škn. Atsigeria [v]andenio išsitráukęs ir apspylęs prakaitu ir vė neša Mlk. Karvė šieną išsitráukia iš rindos (ėdžių) lauka ir ėda Jrb. Turi skubyt iš srovės tinklą išsitráukt Jrb. O ten skalbė netoli mergos, pamatė, kad atplaukia bačka, jos tą bačką išsitraukė BsPIV118.
ǁ gelbstint jėga išvilkti ką įklimpusį, nugrimzdusį, įstrigusį ir pan.: Mums šiaip taip pasisekė ištraukti tėvas iš po akmenų J.Jabl. Bet iš griuvėsių jį tikt teištraukėm Vd. Tai mat ištráukė mañ kaip ir negyvą iš po medžio draugai Sb. Neatmenu, kaip aš ten po tų žemių užmigau, atsibudau, ka muni iš po žemių ištraukusys Rt. Ne aš įlipau į maišą, ne aš lipsu – tu muni įkišai, tu muni ir ištráuk! Krt. Būtų sūnus nedaręs durų, būtų ištráukę vaikus [iš degančio namo] Žln. Nebegalia išimt, tai kad prikepę te visa, pagaliais visokiais ištráukė [iš traktoriaus sudegusį žmogų]. Ištráukė, tai suvyniojo paklodėn Slm. Paskutinį [vaiką] su gelžiais ištráukė, ką nenumirė Krš. Veršioką ištráukė vetrinorius, būt neapsteliavus pati karvė Klt. Vyrai, lupkim greičiau, ba neištráuksim – brinksta labai [negyvas] telukas Pv. Iš kaklo (paraštėje gerklės, gomurio) ištraukiau, ką prarijęs buvo BBJer51,44. Mašina susmuko purvan, tai dviem traktoriais net ištráukė Klt. Pavarė kitus miestiškius ištráukti tat arklius tus, iš to [v]andens išgreibti Jdr. Nepaspėja ištráuktie [įklimpusių karvių]: tik ištráukia – ir vėl priklimpsta Šmn. Piemenes neištráukia [įklimpusios] karvės, reikia gaspadorius šaukt Mlt. Nelįskit, vaikai, in glyną, ba kap inlįsit, tai neišlįsit, ištráukt reiks Lš. Vyrai puolė į vandenį i ištráukė [skęstantį] LKT103(Klm). Trys nuskendo, i tad vieną ištráukė Plng. Du tapinos, al vieną ištráukė Dbč. Kaiminka pamatė, kad manę įmetė [pamotė su kubilu sodželkon], tai atbėgo ir ištráukė manę iš sodželkos Kp. Kai nugrimsiu, ištrauksi P.Cvir. Nepaėmė už baltų rankelių, neištraukė iš gilių marelių LMD.
| Bet vis tiek geriau išartos, iš to [v]andens ištrauktos y[ra] [bulvės] Trk.
| prk. Kada tauta išmanymo netenka, viena ranka ją galim iš duobės ištraukti, o kita – į naują stumti J.Gruš. Tačiau man buvo pikta, kad negalėjau padėkoti žmogui, ištraukusiam mane jei ne iš bėdos, tai bent iš labai nemalonios padėties rš. Mane … ištraukei iš tos prapulties PK70. Ižtraukei, Viešpatie, ižg pragaro dūšią maną DP576. Idant būtumbite ižtraukti ižg jūsų pagriuvimo senatvės, turėkitės bendros meilės DP576. Angelai … mus … ant rankų nešioja, idant mus nuog visų priežastų nuodžiosp ižtráuktų DP522. Įsidūmok, kad jau atejo karalius tavo ant sumaišytos karalystės svieto to, kursai tave gali ištraukt iž visos smarkybės ir nedrąsybės jo MP165. Įvedęs artimą į grieką smertelną, nestorojas aną ištraukti iš peklos P. Bet ir iš tos peklos, ir iš to paties dugno griekų gal ponas Dievas žmogų ištraukti P. Susimilk ir ištrauk mane iš purvo, kad neįsmukčio ir nepalikčio pamestu par amžius M.Valanč. Jisai žinojo, iš kokio pavojaus jį ištraukė Ašb. I tuokart, sako, galėsi ištraukti sau tėvą ir motiną iš to čysčiaus Yl. Ana čia buvo senmerga, aš aną iš peklos ištráukiau Sd. Kol užaugini, iš šūdo ištráuki, kiek vargo, o nė po kam paskiau Rdn. Iš vargo vaikas ištráuktas (paaugintas), metus prabuvęs Jdr. Du vaiku metų, jau iš vargo ištráuktu, ėmė ir mirė sau Jdr. Jis mane iš vargo ištráukė Mrj. Iš tų vargų ištraukti alba išgelbėti BPII39. Parjojo tėvelis iš karo, ištraukė juos iš vargelio DvD92. Iš vargo ištraukti N. Iš vargo išgelbmi, ištraukiu R35, MŽ47.
ǁ R50, MŽ67, Sut, N, DŽ1 iš vidaus išimti: Ištraukė iš portfelio savo kelionės sąrašą J.Balč. Štai tuojaus Enskys, ištráukęs didelį peilį, virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė K.Donel. Tamošius, ištraukęs pypkę iš dantų, nusispjovęs tarė Žem. Klebonas, ištraukdamas iš ančio baranką, tarė M.Valanč. Tas ubagas ištraukė iš terbos duonos šmotalį LTR(Skd). Ištráukė iš kišenės didelę cukraus galvą i duoda munie Pp. Vimė paslaptingai sukikeno ir neskubėdamas ištraukė iš viršutinių švarko kišenių du butelius alaus J.Avyž. Tėvas ištraukė iš kažin kur buteliuką A.Vien. Dabar vyras ištráukė iš pasuolės geležines kurpes rš. Ažulėkė (užkrito) virbalas až laškos, niekaip neištráukiu KlbX133(Mlk). Nosinę ištráukė ir šluostė Ml. Nu ir da pasigraibė po kešenes, ištráukė [žiedus], vienas da ir kruvinas Kp. Karalaitis, ištraukęs saują auksinių pinigų, padavė jai MPs. Ištráukė dešimtį rublių: – Tu, – sako, – esi kalvis, tu sutaisyk Als. Abudu ištraukė po rublį ir užmokėjo Žlb. Ištráukė tris lapus multinskinio taboko, sako: – Susimalk Všv. Ir ištráukė (išėmė) sidabro ir aukso indus ir drapanas BB1Moz24,53. Pinčiukas buvo tuos siūlus iš kišenės ištraukęs LTR(Imb). Kap sugrūdus puode bulbes ištrauki kočėlą, jis būna maknotas, aplipęs koše Lš. Pagalį inkiša i vė ištráukia iš pečiaus (taupo) Klt. Ištráukė tą automatą, parkšt – i tas žąsis iššaudė Trkn. Ištráukti kalaviją I. Tad Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištráukė jį iž makštų ir kirto tarną byskupo DK154. Ans i anam buvo ištráukęs revolverį [pakišti po nosimi] Kl. O šis tatai ištráukė briauninką: – Nu žmonys badau[ja], o tu duonos skundi anims! Als. Kada aš mano kalaviją karaliui Babilonijos rankona induosiu, idant jis tą ant Egipto žemės ištrauktų BBEz30,25. Įdedi šmoteliuką, o, žiūrėk, ištráuki – didžiausia mėsos štuka, visa šeimyna privalgo Kp. Trauk lauk iš burnos tą lašiniuotį – ištráukia Sk. Vortinklį iš palubės ištráuks – senų laikų vaistai Up. Štai šuva šokinėja ant dviejų kojų, atneša pamestą kepurę, ištraukia iš vandens pagalį Blv.
| Į eketę įkiši [autais apvyniotas kojas], ištráuki, kaip sušalna, tai eini kaip su mediniais: kaukšt, kaukšt Krž.
^ Tie karo metai kaip ištraukti̇̀ iš gyvenimo Slk. Pirštai šalti kaip iš aketės ištraukti Ėr. Sušluostė kepurę į žemes, juodžiausia – kaip iš kamino ištraukta Krš. Anglinas kvartūkas, kaip iš pečiaus ištráuktas DūnŽ. Įkiša sausą, ištraukia šlapią (irklas) Jrg. Atėjo, pastatė, užlipo, inkišo, pamaišė, ištráukė, nukratė, nulipo, nuėjo (kaminkrėtys) Grl.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Iš sieninės spintos ji išsitraukė dulkių siurblį, ir kambaryje pasigirdo monotoniškas burzgimas rš. Paulius išsitraukia fleitą ir tyliai papučia V.Bub. Išsitráukė iš tarbos tą lydžioką ir paleidė Sb. Išsitráukęs iš ažančio abyšalę (duonos), ėmė godžiai valgyti Š. Gegutė kukuoja – išsitráukia duonos plutą, va tokią turėt reikia, sako Sdb. Išsitraukė pelėda pyrago galą, oi oi, džium džium, pyrago galą LLDI347(Vkš). Piršlys jau tujau išsitráuks savo peilį atriekti tai bulkai Tl. Ašarom nusišluostyt išsitráukė iš kešenės skepetėlę JT285. Išsitráuktas iš kešenės butelys, pusė nugerta, pasidėta Pl. Išsitráukti piniginę NdŽ. Jis (velnias) atsisėdo tam lavonui ant krūtinės, išsitraukė pypkę ir pradėjo rūkyt LTR(Jrb). Košę išvirs, silkę įdurs į košę, išsitráuksi tą silkę iš košės i valgysi Vž. Ta lapė tuo po pečium, ir išsitraukus kukulėlį ir išbėgus sau Sln. Atejai pietuit, iš po pripečko išsitraukei grucės rytykščios Rš. Būdavo, paplaki vandenin [daigienių miltų], pakiši karštan pečiun, tai prikepa prikepa, kad ir išsitráuki, tai kaip medus Šmn. Išsitráukė rimbą ir kad davė tai davė! Vlkv. Išsitráukiau kančiukėlį, nusikirtau dobilėlį DrskD133. Paskui užvažiavo su medžiais žmogus, dalbą iš ratų išsitráukė ir atgynė [nuo vilkų] Krs. Sulig tais žodžiais griebė jis pirklį už rankos, trenkė kniūpsčią į žemę ir išsitraukė kardą kirsti galvą J.Balč. Išsitráuksiu kardužėlį, pasikirsiu dobilėlių JD862. Dukterys išsitraukė peilius: – Klok pinigus ant stalo, vis tiek papjausim Tvr.
ǁ iškelti: Vėl visi sulekia ištráukt [iš medžio] avilio Kp.
ǁ sugauti (žvejojant, medžiojant): [Pradėjo gaudyti] ir ištraukė žuvį cūdaunos puikybės – kaipo būtų vieno aukso S.Dauk. Čia muno pažįstamas vienas aštuoniolekos kilogramų ištráukė lydeką Štk. Ištráukė maišą kuojų Ėr. Prakytro žuves – nemožna ištráukt Strn. Nueina [diedas] an rytojaus ir jau tris ištraukia žuveles, ne dvi LTR(Rš).
| Rodos, kartais nieko nėra, katė puola šiauduosna ir ištraukia pelę Blv.
| refl. tr., intr.: Inkišai po krūmu ranką, jei nesbijai, kad ingnybtų, – ir išsitráukei [vėžį] teipos Kpč. Su smaliekėliais kiek jų (vėžių) išsitráukia Aps.
ǁ slaptomis paimti, pagrobti, pavogti: Ištráukti kam pinigus iš kišenės NdŽ. Lėksiu, Butkioką papjausiu, jis man tris šimtus ištráukė Kpr. Kai pasigeriu ir nuvirstu – gali ištráukti ir pinigus Krs. Jam ištráukė šimtą rublių žulikas Žl. Daboja, kad tik iš kešeniaus kieno ištráukt Klt. Atasegė ridikulį i ištráukė [pinigus] Klt.
^ Kiba nerėpa tuos vaikus užpuolė ar per šonus jiem kas ištraukia, kad jiej punta punta ir vis alkani Lš.
ǁ Žln prk. iš kur paimti, gauti, įgyti ką: Iš kur tėvai ir ištraukė tokį vardą! rš. Jonelis iš kur ištraukia skatiką, tuojau į karčemą Žem. Da patefonas paliko – iš kur anie buvo ištráukę?! Krt. Iš kur tą kiaušį beištráuksi, ka vištos nebdeda End. Žentas paveizėjo [šautuvą]: – Iš kurios peklos tu aną ištráukei! Varn. Aš neturiu [pinigų], jug aš neištráuksiu nė iš kur Žd. Iš kur pati tokią gražią dukterį ištráukei? Jnš. Iš kur dabar jis tą dangtį ištráukė? Jrb. Iš kur jy tą laikrodį ištraukė, – anksčiau gi neturėjo Plm. Taip skaudžiai mėlenos [kojinės] – kaip iš dangaus ištráuktos Krš. Iš kur jūs tuos vokiečius ištraukėte? I.Simon. Tujau muzikantelį ištráuksi, ka duosi su mediniais klumpiais į grindį (šoksi) Lnk.
^ Ar iš subinės ištrauksi? S.Dauk.
| refl. tr.: Tokį vyrą išsitráukė, o jau trisdešim septynis turėjo! Vdk. Paskutinę veršio uodegą ir išsitraukė, jau negalėjo vertesnės [žmonos] rasti End.
ǁ DŽ1 išgalvoti, prasimanyti: Iš kur tu tai ištraukei, kad mergai nereikia laukuose dirbti? I.Simon. Iš kur tu ištráukei, kad mes duoną kepam? Plm.
5. tr. pajėgti traukti, vilkti (plūgą): Žemė būdavo užejus – jautis ištráukdavo [plūgą] Antr. Neištrauktum̃ arkliai [ariantį], kad anas (peilis) neatpjautum Pb.
ǁ pajėgti sukti, traukti (dalgį): Sunku ištráukt [dalgį], ka plačiai šienauni DrskŽ.
ǁ pajėgti atlikti veiksmus tempimo ar tampymo judesiu: Tą (didįjį) varpą ne žėdnas ištráukdavo Ps.
6. tr. tempimo judesiu tampant išspausti, ištrėkšti, išmelžti: Pienas ištráukt nemožna – akmeny (labai kieta karvė) Klt. Iš trečio spenio ištráukiau jau krešenis (karvė greit teliuosis) Klt. Nelaidysiu, ką te šitą šaukštą (mažai pieno) ištráuki Klt. Puodelį pieno ištráuksi – kam te laidyt pietų Klt. Eik, dukrele, pamelžk karvę, gal da ištráuksi kokį šlaką pieno Al. Kai pradėjau pieno n'ištráukt, tai paskui ėjau jau pas daktarus Slv.
ǁ pamelžti: Pirmiau melžėja pakol dvidešimt karvių ištráukdavo, o dabar nėra ką ir kalbėt Srj.
ǁ įstengti, pajėgti išmelžti: Rankos ažtirpsta, pieno neištráukiu iš karvės Klt. Pirštas kvaras – pieno neištráukiu Klt.
7. tr. NdŽ iš kur išvežti, išgabenti, išvilkti: Visa mediena buvo ištraukiama ir išvežama arkliais rš. Reik ištraukt į palaukę [malkas] Grz. Reiks daryt talka – ištráukt malkos Mžš. Kol aš tus alksnius ten ištráukiau, nusidirbau kaip gyvolys Klk. Tokias pjaus kartis, ne ištráukti gali, tatai sunkiai Krt.
ǁ kurį laiką traukti, vilkti: Traukė [nukirstus medžius], dvi dienas ištráukė i parvažiavo rėkdamas, kad labai ranka skauda iš riešo Mžš.
8. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Amerikonas praėjo pro mus ir ištraukė du jauniklius už rankovių (rinkosi darbininkus) rš. Vežė ir grąžino mane iž Vilnios, ištráukė iž vagono Drsk. Žaliukai suuodė, ištráukė iš už pečio ir užšovė Bgs. Va man tai ir labai jau metas važiuoti: vienu mišku keturi varstai, bet ką … ar tai manąjį greitai ištrauksi iš karčemos rš. Šitus tai tik ištráukt [iš trobos], kap ateina Lp. Karvė iš upės nemožna ištráukt – pardien negirdyta Klt.
| Pavasarį paskelia [naminės antys], nuskrenda upėn. Eina ižas, negali [ančių] ištráukt Kvr.
^ Noru, ka muni iš eilos ištraũktų (noriu mirti) Krš.
ǁ prievarta ištempti, išvilkti: Pasako[ja], iš arklio urėdą ištráukęs ir davęs į medį Grd. Norėjo tą kunigą [vilkai] ištráukti už nugaros iš ragių Krž. Nesmato kas, tiktai ištraukia bobą iš ragučių ir volioja LTR(Slk). Velykų panedėlė[je] jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebguliančiūsius; arba ištraukusi iš patalo nešė į upalį ir būtinai nuneštąjį mirkė M.Valanč.
| Ištráukiau iš miego vaiką Pn.
| refl. tr.: Išsitráukdavo, išsivilkdavo iš po palovio [girtas parėjęs], i nulupdavo kūčkailį (mušdavo) Up.
ǁ pagrobti, ištęsti: Vilkai, būdavo, ateina nat dangtin, pasikasa ir avelę ištráukia LKT361(Sem). Iš tvarto avis ištráukdavo, pamatus iškasdavo [vilkai] PnmŽ. Ožką iš gurbo ištráukė [vilkas] Dgč. Vilkai šunis iš būdos ištráukia Ob. Višta buvo pavožta po kašele – ištráukė lapė Klt. Jis ištraukė Dagiliuką iš klėtkos ir suėdė Blv. Sapnė[je] muni vieną sykį velnias par langą ištráukė Jdr. Mūsų sienos skylėtos, ištrau•ks jumis par sieną JV748.
^ Kad tave devyni ištrauktų per aukštinį! Lnkv.
| refl. tr.: Šuo išsitraukė už uodegos lapę ir sudraskė LTR(Klt). Tai Margio akytės nušvito, kad stvers už uodegytės – išsitraukė ir visą lapę LTR(Lp).
ǁ prk. prievarta kur išvežti, išgabenti: Anos vyrą ištráukė į vainą Šts. Šešerius metus pragyvenau, i išejo į karą, ištráukė aną Ms.
ǁ prk. prikalbinti, išvadinti, išvilioti išvykti, išsikelti: Ištrauksiu iš to prakeikto miestelio, gal atvirs į žmogų Žem. Kas jai, vargdienei, beliko, ištrauktai iš gimtųjų namų ir numestai vėjo pagairėje? M.Katil. Tu turėtum būti man dėkinga, kad aš tave ištraukiau iš to ubagiško žvejų kaimo I.Simon. Ištráukė dvi seseri į Ameriką Vn. Norėjo muni į Ameriką ištráukti Jdr. Tas latras ištráukė ir mergą į Ameriką Plng. Tas dėdė muni ir ištráukė į Ameriką Plt. Iš Amerikos parašė, brolį ištráukė Lpl. Aš aną tada iš ubagyno ištráukiau, o daba ans mun anė gero žodžio Varn. Vaikai ištráukė muni į miestą, i vargstu Krš. I vaikai nori, kad tik ana (motina) iš čia ištráukt Klt.
| refl. tr.: Vienas kitą išsitráukė į Ameriką Krš. Vyras pirmiau išvažiavo į Ameriką, paskuo pačią su vaikais išsitráukė Vkš.
9. tr. išvesdinti, išvesti (kariuomenę): Karūmenę ištráukė toliau Gs. Kap susitaikys [kariaujančios šalys], tai ištraũks kariuomenę Žal.
10. tr. Klp traukiant išleisti, išskleisti, išdidinti: Stubos gale lova; ji sena, žalios spalvos, ištraukiama I.Simon. Ištraukiamasis, ištraukiamoji Ser. Da kiek jis (stalas) yr, da kita tiek galiama ištráukt iš abiejų galų Sdb.
ǁ ką sulankstytą ištiesti, ištempti į ilgį: Kiek čia būs nu rūmo kerčios, nu, ištráukė lenciūgą, ten suskaičiavo matininkas tas Lk.
11. tr. BŽ78 traukiant atidaryti: Daubaras ištraukė apatinį stalo stalčių, išsiėmė pilkąjį aplanką V.Bub. Ištráukia tokį aukštinį, kad dūmai eitų Klvr. Juška ištrauktá stovi kai bazvėnas, do išlėks Klt.
12. tr. į viršų išleisti, išpešti (ppr. marškinius, bliuzę): Operatoriaus sumišimą pastebėjo vienas iš pašalaičių – pusamžis vyras žaliais marškiniais, ištrauktais iš kelnių J.Dov.
| refl. Erž: Biškį trumpoka, ale neišsitráukia iš andaroko [bliuzė] Žl. Matai, marškiniai buvo anam išsitráukę Trk.
ǁ refl. tr. padaryti kiek apdribusį, papešti: Išsitráukia marškinukus, priskiša [vėžių], tai apgnaibytas vaikas visas Dg.
13. tr. per kieno vidų ištempti, ištęsti, patraukti: Suverpdavo iš tų linų tolką, tai par žiedą ištráukdavo PnmŽ. Kad mergaitė jauna ištekėtų, reikia ją mažą ištraukti per marškinių rankovę VšR. Ten katarinka groja, ten čigonas beždžionę, suknele apvilkęs, šokdina, ten štukorius sieksninę virvę į burną susikiša ir pro ausį ištraukia J.Paukš. Per vieną ausį kuodeliuką įkiši, o per kitą ištráuksi drobės (ps.) KzR. Tai mergaitė sukimšo per vieną ausį pakulas, o per kitą ištraukė gatavus siūlus (ps.) LMD(Dkš).
ǁ išnerti: Paskui virbalu užgriebiamas siūlas ir ištraukiamas per šias visas tris akis rš. Akį didesnę ištráuk, kai mezgi Klt. Akies negali ištráukt – ot kietai mezga! Klt.
14. tr. Lž ištiesti, išvesti: Kelias buvo ištrauktas par sodos vidurį Šts. Kaminas buvo par lubas ištráuktas, ne par stogą Krš. Yr tokių, kur neseniai par stogą ištráukė kaminus Rdn.
15. tr. išbraukti, iššukuoti (linų pluoštą): Pirmu par tus stambiūsius ištráuki, po tam par tą smulkįjį antrą kartą ka išvarys, ta išvarys linus jau čystus Lž. Par antrųsius [šepečius] ištráuksi pašukas Užv.
ǁ braukiant, šukuojant kuo pašalinti, iššukuoti: Šukos tankios – visas utėles ištraũks Brž.
16. tr. Ds nuo svorio, darbo įskaudinti, nuvarginti, nuilsinti: Tokia sunkinybė – visas rankas ištráukė Krš. Penki kilogramai [toli nešant] rankas ištráukia Ėr. Ganyklą paskyrė toli – man, senai, pienas ranką [nešant] ištráukia Mžš. Kad kieta melžt [karvė], visas rankas iš gyslų ištráukia Skp. Tu ir rankas ištráuksi bevystydama Slm. Kašeles betąsant ir rankas ištráukė Užp. Kaip tiek atatempei, rankų neištráukė? Aln. Naščius paimk, ba prieš kalną ištraũks rankas Skdt. Ištráukė man rankas viedrai Dglš.
ǁ išnarinti: Jai per gimdymą ištráukė, išnarino klubus Graž.
17. tr. Ds esant traukai išnešti: Vėjas šaltas – ištráukia šilumą Erž. Šalta žiemą, pakūreni – ištráukia tuoj [šilumą] Trgn. Atadaryk duris – ištraũks dūmus Ktk.
| refl.: Kaminėlis nekištas, visa šiluma išsitráukus Gs.
18. tr. išgauti, išskirti: Jis jau aštuoneri metai laužė galvą, kaip ištraukti iš agurkų saulės spindulius J.Balč. Ištráukti, išgauti I. Ištrauktas auksas N. Metalurgijoje gyvsidabris vartojamas auksui ir sidabrui iš rūdų ištraukti EncIX109. Cukro nebuvo [pirkti], tai iš runkelių išverda, ištráukia Pun. Kaip anie iš to lieso pieno visą riebumą ištráuka? Krš.
| refl.: Iš pieno išsitráukęs tas visas gerumas Vrn.
19. tr. PolŽ41, ŽŪŽ25 kokiais prietaisais ar instrumentais išsiurbti: Su tais rageliais ištráuka kraują Klk. Dūrė į tą skaudamą daiktą – ištráukė pūlių Snt. Būdavo, kaip jis atlieka storas, tai daktaras ištráukia tą vandenį Kp. Karves melžia, pienus ištráukia jis (melžimo aparatas) Pžrl. Gerai gyvena, bagočiausiai, visi surbliai, dulkes kur ištráuka Žeml. Mėšlo valymo įrenginių valdymas automatizuotas, ventiliacija tiekiančioji ir ištraukiančioji rš. Dvipusio 37 centimetrų skersmens varinio rutulio, kai iš jo buvo ištrauktas oras, negalėjo perskirti keletas arklių rš.
| prk.: Jis jai paskutines ašaras ištráukė Dkš. Anas visų mūsų ašaras ištráukė Ml. Ir ana mažutėlė kiek man ašarų ištráukė Ob. Tas puikus suolelis, tas našlių pulkelis ištraũks mano ašarėles ant viso amželio JDI185. Ta gyvatė mun gyvybę ištráuks Krš. Ką sveikatos mano ištráukė tie darbai LKKV165(Smln). Vaikai mano visą sveikatą ištráukė Slk. Kur jie (vaikai) nebuvo, kur jie negyveno – jie man sveikatą ištráukė Kvr. Sako, norėk, ka sveikatos neištraũkt žmogui: reikia ir mokintis, ir dar vaikštinėt per žmones (apie kraštotyrininkus) Pnm. Koją susilaužė, namą statė, šitą aldiją, – sveikatą ištráukė Kpr. Kiek prakaito yr ištráukęs (vertęs sunkiai dirbti), sunku apsakyti! Krš. Daug ma[no] razumo iš galvos ištráukė tas vaikas Rod.
ǁ impers. leisti nubėgti, nuslūgti: Kai rave nuslugs [v]anduo, tai ir iš čia (iš rūsio) ištraũks Krs.
ǁ prk. pareikalauti, išsiurbti: Pradėti pradės provą, o kiek jam ištrauks grašio?.. Žem. Daugiaus piningų ištrauka užlaikymas vienos nedorybės, nekaip 2 vaiku ing mokslą atiduoti I.
ǁ KI165, NdŽ sumažinti ar panaikinti kokią ypatybę, susilpninti ar pašalinti kokį vyksmą: Virinimu ištráukti BŽ76. Sodnas viską ištráuka – daržai neauga Krš. Bulbom po miežienos, tai kas te bus (neaugs) – miežiai labai ištráukia Žl. Žemę inlijo, ale saulė greit ištraũks [vandenį] Ktk. Sausra vandenį ištráukė iš ežero Dg. Par aveles atsiranda [v]andenio, pradeda gulėt. Kap išeina in saulės, saulė ištráukia, išsiratavoja Klt. Ištraũks šaltis, išdžius [malkos] Klt. Reikia, kad vanduo šaltį ištráuktų [iš sušalusių kopūstų] Rm. Saulė ištráukia visus [vaistažolių] kvapus Bsg. Žolikių saulė[je] džiovinti negal, saulė viską ištráuka Krš. Ką daugiau maišysi, tą labiau ištraūks saldumą iš selyklo Šmn. Ištráukia kraują iš mėsos sūrymas Aln. Aliejus ištráukia sūrumą [iš silkės] Žl. Ilgiau pamirkysu [silkę], ka ištraũktų viską Krš. Degančios anglys ir duonos plutos ištráuka kartumą, dėl to ir deda į avižinį kisielių Šts. [Į avižinį kisielių] įdės beržinių anglių karštų, ka kartumą ištráuktum LKT79(Lpl). Saulė ištráukia, nutraukia parvą KII165. Sušalo dešros ragan – šaltis gi ištraũks raudonumą! Mžš. Malkinius pelenus išverdi, užpili ant audinių, tai ištráukia [žalią spalvą iš lininių audinių] Alvt. [Vaistažolės] labai traukia, visus kraujus ištráukia sukepusius, ir žaizda lieka švari Upn. Tvinkimas koks būva, medaus pridėk – ištráukia tvinkimą Klt. Patrina su kokiom žolelėm, pririša svogūno, rūgusio pieno – ištráukia votį Svn. Ridikas pūsles ištráukia [v]andenines Smal. Saulė ištráukia iš žmogaus visas ligas Ob. Pridėjau ridiko – ištráukė šašus Svn. Varlę dėjo pri kojos [įkirtus gyvatei], kad ištráuktų Kl. Sako, reikia kanapėsna atsigult – ir greitai ištráukia [nuodus] Pb. Ištrauks jam [apgaravusiam] galvą, perejus per orą Lp. An paparčių guliant, paparčiai ištráuka skausmą į sevi Akm. Ramuniais prausk akis, karščio ištraũks DrskŽ. Jegu kelias votis, reikia dėt kiškio taukų, kaipmat ištráukia [karštį] Žl. Kiaulinis riebulys karštį ištráukia, dėk kiaulinį riebulį [prie nudegimo] Klt. Karštį ištráukia nasturkų lapai Pl. Kiti rupūžę sugaudavo i pridėdavo prie kojos, ji karštį ištráukia, o pati nudvesia Bsg. Sutarkavokiat bulves, įkiškiat į tą tešlą – ištráuks karštį Yl.
20. tr. burna ar nosimi išsiurbti: Išplaki išplaki [kiaušinį], ištráuki, išgeri, ir tada pasidirbam tokią leikelytę, pripili cukraus, smulkaus labai, arba smalos, jegu smalinį [dirbi velykinį kiaušinį] Č.
| Beuostant aš ir ištráuksiu par nosį tą konjaką Jrb.
ǁ pajėgti išsiurbti: Par mažą kiaurynelę tuškelė[je] pradūrei – vaikas pieno neištráukia Vkš. Ko bereikia, kad iš pypkos dūmus savo pajėgoms gal ištraukti Sim.
ǁ pajėgti kvėpti (įkvėpti ar iškvėpti): Baisiai serga, neištráukia kvapo Snt. Aš visai nebegalėjau pareiti: dingsta kvapas, neištráuksi, neišeina atgal nė kiek Upn.
ǁ išgerti: Ištráukė ana tą visą arbatą Varn. Ištráukiau dvi stiklines vienos pastijolkos Brs.
ǁ išrūkyti: Nė[ra] ko žiūrėt [televizoriaus], varčiau pypka ištráukt Mžš.
21. tr., intr. Ser, NdŽ, DŽ1 kiek išgerti, įsigerti (svaigiųjų gėrimų): Senasis aiškiai ištraukęs mieste kokį buteliuką, ir jo geraširdiškumas grumiasi su saldžiu snauduliu rš. Ištráukdavo vyno gerokai Vn. B[uv]o nečysta galvelė – ištráukęs gerai Krtn. Aš šiandien net du stiklus ištráukiau Skd. Ištráukėm butelį džindžės (naminės) Žr. Turi̇̀ [degtinės], rūpi patraukt – teip ir ištráuki Žl. Gal da ištráuksit, ponas? Knv. Bonką ištráukė – i jau linksmiau Gs. Prieš karą, kad, būdavo, ištráukdavai butelį alaus – septynios kapeikos Lkš. Tikra nelaimė, kad visi amatninkai burną ištraukia rš.
| refl. Ser, NdŽ: Parėjo iš miestelio gerokai išsitráukęs Š. Urėdas buvo gerai nusiteikęs, nes buvo gerokai išsitraukęs LTsIV675.
ǁ intr. išgėrinėti: Abu labai mėgėjai ištráukt Krs. Ištraukąs buvo vyras, bet su protu, su saiku Dr. Veselėse ištráuka, iš, telpa anai KlvrŽ. Tas žmogelis ir gerai ištráuka Vvr. Ištráukia i valdininkai gerai Grd.
22. intr. LB78, Jrk140, BŽ338, DŽ1 išvykti, iškeliauti, išžygiuoti būriu: Kariuomenė ištráukė [į žygį] Mrj. Kad mes ištrauksim, išmaršieruosim į didįjį karelį LLDIII73. Šeimyna buvo ištraukusi į Rymą kariauti S.Dauk. Taip sykį trys karžygiškos tautos tuomi pačiu laiku ištraukė prieš Žemaičius J.Šliūp. Magistras su kareivyste prūsų … ištraukė Kauno linkon A1883,163. Nes jie buvo ištraukę, palikdami atvirus miestus SkvJoz8,17.
| Paukščiai jau ištraukė, jau tyku visur rš. Todėl ar senoji, ar jaunoji [bičių motina] su pulku savo šeimynos ištrauk iš aulio S.Dauk.
| Ryto visi ištráuksma į bulbes – pabūsi numsargu Krš. Vyrai ištráukė į vakaruškas Jnš. Jau visi ištráukė namo Jrb.
| refl.: Bet ir Skirmuntas po dienai antrai su pulkais savo vyrų išsitraukė namon V.Piet. Išsitraukitės ir darykit, ką karalius paliepė! Bb1Mak2,33.
ǁ išeiti, išvykti, iškeliauti: Jis, tėviškę mylėdamas, į karą ištráukė KII28. Kitaip galėjo jisai Nemurą ir visą dieną nepavyti, jeigu ans iš ryto spėtų ištraukti toliau V.Piet. Tiek ir džiaugsmo berno gyvenime, ką naktigonėn ištrauki, pasprunki nuo visų šitų kiauliasnukių J.Balt. Sau vakare i ištráuka kaži kur End. Kur beištráuki? Šts. Žinai, susizlastijai – sermėgą an peties ir ištráuki į numus Als. Gal Tirkšliūse ištráukė kas? Trk. Išrašo muni [iš ligoninės], ištráuku numie Pj. O man jaunam reiks ištraukti ir į krygį traukti KlpD107.
| refl.: Jam ineinant pro vienas duris, aš palengva išsitraukiau pro kitas I.Šein.
ǁ Plšk išvykti, išsikelti kitur gyventi, išsikraustyti iš kur: Advė mielai norėtų, kad juodu [su įnamiu] ištrauktų iš jos namų I.Simon. Beturčiai veik visi ištraukė į užrubežius prš.
| refl. H159, R199, MŽ265, N: Iš žemės išeimi, išsitraukiu R287, MŽ383. Išsitraukiu, traukiuos šalin, išsikeliu, išeimi R50, MŽ67. Išsitráukė iš čia už Nemno, Leipalingin Drsk. Kap išsitráukė, tai nė namuosna neažeina Arm. O Abramas buvo septynių dešimtų ir penkių metų, kaip išsitraukė (viršuje išėjo) iš Haran BB1Moz12,2. Ir kur jis išsitraukdavo; čia jis elgėsi išmintingai RB4Kar18,7. [Kristus] iš valsčiaus Herodo išsitraukė … ir nuėjo ing žemę pagonų BPI308.
| Bažnyčioj drūžkos (pamergės) trukteria kožna tą divoną, an kurio jaunoj klupėjo, tai reiškia – paskui ją ir jos išsitraũks (ištekės) Nč.
23. tr. impers. padaryti, kad atsirastų, iškiltų, iššoktų, sukelti: Dilgynės nudilgo rankas, kad nebežinau, kur dėtis: dega, kaista, tokias pūsleles ištráukia LKT240(Žml.). Kap nudegiau, net pūsles ištráukė Srj.
24. intr. turėti kiek (panašumo): Žiūriu in Gaidžių marčią ir misliju, kad vis panašumo ištráukia in Gaidžių sėklą (giminę) Ut.
25. intr. ištverti, išbūti, išlaikyti: Tik po metus ištráukdavo samdiniai [pas blogą ūkininką] Sk. Aš šiap tep mėnesį ištráukiau ir atsisakiau iš darbo Mrj. Aš per žiemą su vasariniu paltu ištráukiau, ale šalau Mrj. Aš maniau, kad ištráuksi lig pieno Ssk. Batai eina kaip melnyčia, nė metų neištráukiu Lb.
| tr.: Sunkiai ištráuka algą lig algos, vis trūktinai Krš.
ǁ išgyventi kurį laiką, iki kurio laiko: Gydytojas pasakė, kad ligonis neištraũks ligi ryto NdŽ. Ligašas, o ištráukė aštuoniasdešimt metų Krš. Muno krikšto tėvas dar šimtą ans ištráuks Yl. Metų neištráukė – i džiova mirė Šd.
26. intr. uždelsti, palaukti kurį laiką: Da ne, da metus laiko ištraukė, da metus laiko nevežė žmonių [į Sibirą] Plv.
27. tr. išgiedoti, išdainuoti: Visas senybines giesmes ištráukėm Aln.
ǁ pajėgti, išgalėti padainuoti, pagiedoti: Ištráuka dar bobelės giesmę Pj. Tokias gražias dainas ištráuka i pasenusios – pašiūro bobos Krš.
28. tr. nutraukti, nufotografuoti: Muno kumelė kaip ant potograpijos ištraukta – toki puiki Šts.
ǁ visus nufotografuoti: Paskuo i visą šeimyną ištráukė Kl.
29. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Mes sakome, kad ištraukėme trečiojo laipsnio šaknį iš 8 rš. Šaknis tiksliai yra neištraukiama rš.
◊ ãkį ištráukti apmulkinti: Kožnas nori ãkį ištráukt, vis tą biedną apšukot Ml.
ãšaras (ãšarą) [iš akių̃] ištráukti
1. pravirkdyti: Adomas armonika griežia, kad atsiklausyt negali, ašaras iš akių ištraukia A.Vencl. Mirk, iš jo ãšaros neištráuksi Skdt. Net ãšaras ištráukė, kai ažgiedojo jaunimas susrinkęs Sdk. Nuo to laiko man ãšaros lengvai neištraũks – daug reikia, kad ašarėlė pasrodyt Slk. Šiteip padirbk (suvaidink), kad būtum kaip akuratnà! Ir mum ãšarą ištráukei Svn.
2. pravirkti: Saviejie tai rauda, o svetimi negi ištraũks tau ãšaras Žb. Iš džiaugsmo net ištráukia ãšaras Ds. ×

į rõdą ištráukti sutvarkyti: Nūrašysma į Vilnių, ištráuksma visus į rõdą Šv.
iš giltinė̃s nagų̃ (iš grãbo) ištráukti išgydyti sunkiai sergantį, nuo mirties išgelbėti: Vos vos beišgelbėjo daktaras, vos ištraukė Jonienę iš giltinės nagų Žem. Šitie vaistai mane iš grãbo ištráukė Dgč. ×
iš kū́no dū̃šią ištráukti viską atimti, gauti, paimti: [Vaikai] pagatavi iš kū́no dū̃šią ištráukt Klt.
iš pil̃vo (iš pir̃što) ištráukti išgalvoti, pramanyti: Nereikia tikėt ištrauktóm iš pil̃vo žiniom – sarmata paskui tik Slk. Prielinksniui virš žmonių kalba jokio pagrindo neduoda, jis mūsų rašytojų iš kieno pirštų tėr ištrauktas J.Jabl.
kaip iš akiẽs ištráuktas
1. Rmš, NmŽ apie labai panašų į ką: Vaikas buvo jau penkerių metų, visai panašus į tą poną, kaip iš akies ištrauktas P.Cvir. Jonas į tėvą kaip iš akies ištrauktas Gmž. Ana kab kartas kab senoji Nastulia, kab iš akiẽs ištrauktà LzŽ. Visi vaikai in tėvą – kai iš akiẽs ištraukti̇̀ Vlk. Anies apsiženijo – kai brolis su seseria, kap iž akiẽs ištráukta Švnč. Kaip iš akiẽs ištráukta – mamos duktė Smal.
2. apie labai gražų: Gražus – kai iš akiẽs ištráuktas Švnč.

kaip (lyg) iš ausiẽs (iš [kalė̃s, kárvės, vil̃ko] gerklė̃s, iš kumẽlės uodegõs, iš rañkų, iš ùžpakalio) ištráuktas apie labai suglamžytą, susiglamžiusį: Susiraukšlėjęs – kaip iš ausies ištrauktas Lk. Šita skarelė suglamžyta, lyg iš gerklė̃s ištrauktà Mrj. Tas raištis surukęs, kaip iš kalė̃s gerklė̃s ištráuktas Šts. Atėjo suglamžytais, kaip iš karvės gerklės ištrauktais drabužiais Sml. Tai kad ji tokia kuodpeša: susivėlusi, susiglamžiusi – kaip iš vilko gerklės ištraukta Slv. Apsiaustas tavo surukšlotas raukšlomis, kaip iš vilko gerklės ištrauktas J. Sulijusi atsisėdau, o ka atsikėliau – palitas buvo kaip iš rañkų ištráuktas Yl. [Drabužis] kaip iš kumelės uodegos ištrauktas Pln. Vaikšto kap iš užpakalio ištrauktas Prn.
kaip iš bãlos (iš kùbilo, iš markõs, iš mar̃ko, iš vandeñs) ištráuktas KlK2,48 apie labai šlapią, peršlapusį: Kaštankė (kumelė) šlapia, taip kai iš kùbilo ištrauktà Grnk. Šlapias kaip iš markõs ištráuktas Tr. Šlapias kaip iš mar̃ko ištráuktas Vvr. Viena karvė į rykmetį būdavo kaip iš vandeñs ištráukta Vlkš. Prie šieno teip sušilo kaip iš vandeñs ištráuktas Jnš. Kirtikas per rugiapjūtę sumuręs kaip iš vandeñs ištráuktas PnmŽ.
kaip iš pi̇́eno ištráuktas apie ką gražiai, sveikai atrodantį: Nėko nedirba, kaip iš pi̇́eno ištrauktà, puiki Šts. Ana toki balta, graži, kaip iš pieno ištraukta Grg.
kaip per si̇́eną (per tórą) ištráuktas
1. apie liesą, ploną: Tas katinas kaip par si̇́eną ištráuktas, o jug i pieno, i meisos gauna Ms.
2. apie liekną: Stirninis arklys tas vadinas, kurs y[ra] kaip par torą ištrauktas Ggr.

liežùvį (liežiùvį) ištráukti
1. prašnekinti: Kiek čia yra lietuvių Jašiūnuose, tik neprisipažįsta – liežiùvio gi neištráuksi Dv.
2. klausinėjant sužinoti: Pagatavi buvo valdininkeliai liežùvį ištráukti, kad išvežti galėtų Krš.

pro aukšti̇̀nį (per lángą) ištraũks noriai, varžydamiesi ims į žmonas: Ją ir pro aukšti̇̀nį ištraũks Ds. Kad jau Kastutė išeis, tai mane par lángą ištraũks Mžš. Jei tavo duktė ištekės, tai mano pro lángą ištraũks Ukm.
vi̇̀są dvãsią (dū̃šią) ištráukia labai sekinantis, varginantis: Toks darbas vi̇̀są dū̃šią ištráukia Grž. Par visą reją paklo[ja] tą klojimą ir išeita [kuldami] par varpas, par ražus, vi̇̀są dvãsią ištráuks LKT65(Ms).
[kabliù, su kriukiù, su pirštù, rẽplėm] žõdį ištráukti J, BŽ116
1. prašnekinti, prakalbinti: Sunku iš jo žõdį ištráukt Dbk. Tik tyli ir tyli – iš jo žõdžio neištráuksi Ėr. Nešneki. Žodžio kabliu iš jos neištrauksi rš. Vienas klega ir klega, kitas žodį tik kyšteria, ė anas – su kriukiù žõdžio neištráuksi LKKXIII135(Grv). Dabar jau tylėsi, žodžio replėm neištrauksi iš tavęs rš. Kupiškėniškai [kalba], neištráuksi kito žõdžio (kitaip, kita tarme neprašnekinsi) Kp.
2. kamantinėjant, klausinėjant sužinoti: Poni nor ištráukti žõdį J. Niekas nė žodžio neištraukė iš jos lūpų apie praeitį J.Avyž. Nora tik žõdį ištráukti, ka galėtų po tam liežuvį laidyti Krš. Tyčiums taip šneka – nora žõdį ištráukti Krš. Žinai, bobos: ištráuks kokį žõdį i maišys su liežuviais Krš. Ana moka iš tavę žódį ištráukt Dglš. Tyko žõdį ištráukt, o paskum ir pilsto Antš. Nori tik žõdį ištráukti prieš valdžią Ėr. Iž manę ir kabliù žõdžio neištráuksi Azr. Nė su pirštù žõdžio neištráuksi Snt.
paištráukti (dial.) tr. visus ištraukti, pašalinti: Krutėj[o] dančiai, paištráukiau LzŽ.
nutráukti Rtr, ŠT1; R, MŽ, LL171, Ser
1. tr. SD384, R3, MŽ4, Sut, N, M, LL268,328, VĮ, DŽ1, DrskŽ staigiai atidalyti jungtį: Jijė nutráukė par pusę siūlą J. Netrauk virvės, nestipri – nutráuksi NdŽ. Vedu tvartan, bijau, kad pančio nenutraũkt karvė Klt. Išmetė inkarą uolotoje pakrantėje, bet audra nutraukė inkarą ir nunešė laivą K.Bor. Y[ra] miečiuką nutráukusi iš to smarkumo Vgr. Eikiam veizėti, kame buvo pririštas, nu šniūras nutráuktas, arklio nėr Kl. Su visu šniūru gali nutráukti, turi varginti [užkibusią žuvį] Štk. Ai gyslės kokios stiprios, negaliu nutraukt Pbr. Nutráukė negerai pavadėlį (bambos virkštelę), i serga moterė Sdb. Krupio kulšelę nutráuks, sutrins, jau lengvesnis kosulys Gd. Atsikeliu vieną rytą – gi kumelės nebėr: mat nutráukė lenciūgą i nulėkė ant arklius LKT280(Ssk). Karvė kaip pasmuistė – pykšt ir nutráukė virvę Ktk. Šitas siūlas tep sukriai susuktas, kad aš norėjau galuką nutráukt, tai net pirštą perpjoviau Ūd. Jeigu nutrauktas plaukas riečiasi, tai tas žmogus piktas LTR(VšR). O kad aš tau suriščia šilkais užpakalyj rankų nykščius, ar tu nutrauktum? BsPIV162(Graž). Oi atkilojo varinius vartelius, nutraukė lenciūgelius (d.) S.Dauk. Po vieną siūliuką storiausį šniūrą gali nutraukti LTR(Vdk).
| Atsargiai pjauk – nelygi vieta, dalgį nutráuksi Snt. Užkabino už kelmo ir nutráukė dalgį Alk.
| refl. tr.: Jis nusitráukė tris sagas nuo savo drabužių NdŽ.
ǁ plėšiant, sprogstant nunešti, atidalyti: Jo tėvu[i] ranka nutrauktà – riešas bėra Slm. Jai gi nutráukė koją, nu, jauna jauna da jy buvo – an stalelio buvo [kuliant] Skp. Talko[je] ranką nutráukė kulant Šv. Dešinės rankos nykštį lig sąnarėlio nutráukė Krs. O karè, vaikeli, mažas pyragas – rankas kojas nutráuka Vkš. Kažkaip antpuolė ant minos – ir abidvi kojas nutráukė Yl. Bėgdamas pro šalį aviai uodegą nūtráukė [vilkas] Lkv. Atsimenu, mano žalmargei uodegą perpus nutraukė A.Gric. Tai tik vienas telukas buvo gyvas, ir tam uodega nutrauktà Sn. Aš galvą kiekvienam nutrauksiu, kas tik norės man ką paveržt V.Kudir. Minų pilni laukai buvo, tai daug kam kojas nutráukė Slv. Tingėdavau šokt, nors man galvą nutráuk Antš. Gálvos žąsiokam nutráuktos, visi [šeško] papjauti Svn. Avelė Agotai pirštą lenciūgu nutráukė Klt. Jonai, iš tyko važiuok, mes tau galvą nutráuksma Lb. Vėliau apipjauni paūdrę ir nutráuki Dgp. Briedžių utėlė kai prilempa, nutráukt nemožna Klt. Nutraukė pelėda pyrago galą, ei džium džium džium džium, pyrago galą LLDI352(Brž). Barzda dar jau nutrauktà i to velnio nebė[ra] Yl. Vilkas atsisukęs kapt ir nutraukęs žąsinui galvą LMD(Sln). Tuoj vienas [paukštės] galvą, kitas kojas nutraukė ir suvalgė LTR(Ds). Bevažiuojant pamatė karalius, kad jis be pirščiuko, ir klausia: – Kodėl? – Mašina nutraukė, – atsakė vaikas BsPII127(Kdn). Su pūčkelėms kojeles nutráukė JDI102. Ir tenužnyb jam (karveliui) galvą užu sprandos ir tenenulauž (viršuje [tenenu]trauk) BB3Moz5,8.
| refl. tr.: Pirštus nustráukė du Klt.
ǁ nugnybti, tempiant atidalyti: Lapus nutráukė karvė NdŽ. Patraukiau i nutraukiau [žolę] Sdb. Nutráukiau pienę ir palaižiau Ėr. Kai nuarinėja, tai pereini bulbas, kur ne kur po svėrelę nutráuki Slm. I prišienauta yr, i batvinienį nutráukiu [karvei], i bulbienį Klt. Usnį tik nutráuki – galgi ją išrauni! Klt. Dovanokit man, susieduliai, ar kur žirnelį nutráukiau (rd.) Ml. Žalių rūtų neišrauk ir lapelių nenutrauk LTR(Ldk). Ir nutráukė kvajos šakelę (d.) Dv. Regėjos jai tatai lengvas daiktas obuolį nutraukt MP50.
| prk.: Galūnes mes ne nutęsiam, – nutraukiam Snt. Muno žodžiai par pusę nutraukti̇̀, neturu iškalbos Rdn. Atmerkime akis, gyvenkime matydami. Arba nutraukime nepakeliamą santuokos grandinę J.Gruš. Su savo klausytojais studentais visai nutraukti sieto nenorėčiau K.Būg. Nutráukiau vaiko čiupryną Dv.
^ Tai ten buvo, kad širdies pasaitus nutráukei Skr. Kožnas tokias „panas“ pakaltina: „Niekas nenutraukė joms liežuvio iš kosurės“ Žem.
| refl. tr.: Teip nusbodo, teip sušilau – nustráuksiu gi ir aš šitą obuolį Šmn. Tai vienąsyk perpiete aš pasilypėjau an vartų – nusitráuksiu kelias vyšniukes LKT191(Lkč). Kai eini par lauką, tai nusitráuki kokį žirnį Krč. Kazys nusitraukė smilgą ir ją kramtydamas stabtelėjo A.Rūt. Ožka nuo kryžiaus nusitráukė žolę i išlėkė Grnk.
2. refl. Š, DŽ1, NdŽ, Klk, Trš, Lk, Šv nutrūkti, pasileisti (pririštam, pritvirtintam): Nuo sieto karvė nusitráukė J. Misliau, ka šuo nusitráukė, – teip blaškės Žlb. Eik pri tų karvių daba girdyti, galia nusitráukti Trk. Ak tu, bjaurybė, – šuo nusitráukė Mžk. Dvi turėjom karves, tai nusitráukusias po tam čia Budriūse radom Kv. Einu už staldo, sakau, gal nusitráukė ir išejo lauko [karvikė] LKT106(Klm). Tas ožys ema nusitráuka, kaži ką dar užėda – ir išgaišo tas ožys Yl. O kita [ožka] tik duoda stiklinę [pieno], i da krioks tau nusitráukusi Yl. Antra naktis nusitráukia [šuo] ir prapuola Jnšk. Kai nusitráukia kalė, tai pro šalį i bėga – nekanda Jrb. Margis nieko nelaukė, nuo tvoros nusitraukė LTR(Krok).
3. tr. R412, MŽ555, Pin sugriauti, susprogdinti, sudaužyti, nuversti: Jeigu ne akmeninė bažnyčia būt, būt nutráukę Pls. Nutraukiau pušį – nei lapė nelojo Sv.
4. tr. Skrb, Krs, Pvn, Vkš liautis ką daryti: Nutráukti darbą NdŽ. Nutráukti posėdį NdŽ. Nutráukti lošimą NdŽ. Nutráukti derybas NdŽ. Teismas visą bylą nutraukė, numarino VĮ. Nutráuktas teismas, nebeteis jos Slm. Kelyje pakilo baisios arktinės pūgos, ir mūsų keleiviai turėjo nutraukti kelionę K.Bor. Cukrum (dat. sing.) tai auginom [burokų], ir linai buvo seniau, o dabar nutráukė: nei tų, nei tų – bulbas sodina Slm. Aš čia atvykau su svarbia misija – nutraukti šitą Sierakausko veiklą J.Gruš. Gali nutráukt tarnybą, ka turi darbo stažą Jrb. Jy tėvus gi prižiūrėjo: i prižiūrėjo, i slaugė, i darbą nutráukė Mžš. Vieną dieną kad ir nutráuksi darbo, tai nieko nebus Sn. Aš buvau biskį nutráukęs darbą, tai nenorėjo duot pensijos Dg. Nutráukė jau dieną, nutráukė šiandie mokslą Sml. Ka nenori, į mokyklą neik tad, nutráukti gali vieną dieną Trk. Nutrauktà statyba [kaime], varo visus į Raudėnus Rdn. Lietus lyja, – nutráuktas pjovimas lig pirmadienio Slm. Nutraũks jau kūrenimą visur Žl. Nutráuka vaistus [ligoniui] – jau i suprastė[ja] Rdn. Pradėjo ma[n] leist tas ampuoles i tuojau nutráukė, – ma[n] jos buvo negerai Jrb. Tepk tą koją ištisai i nenutráuk Smln. Nutráukti stipendininkui stipendiją NdŽ. Nutráuk, visai neduok [pinigų], tai negerai, ale akis užmesi – ir užteks Pv. Vaikai aštuonis metus turėjo – ir nutráukė pinigus (nebemoka pašalpų) Upn. Kai sužinojo, kad daug uždirba, tai nutráukė pensiją Slm. Dabar jau reikia nutráukt gegužines per sausras Slm. Jis pradėjo par daug didelį biznį varyt, tai jam nutráukė Jrb. Tiej, nutraukdami tą mokslą išganytingą …, tiktai apie ūkį ir namus savo rūpinase WP198. Prasidėjus šienapjūčiai, mum nutráukė atostogas Krs.
| Atėjęs jis mum kalbą nutráukė Jnšk. Kam tu kitam žodį nutráuki?! VšR. Jų pokalbį nutraukia skardus juokas J.Mik. Ir jam vėl ėmė kilti nerimastis, kad pavojingoji pažintis nebus nutraukta V.Myk-Put. Nutrauk su juo draugystę J.Gruš. Ne, Adomas visai ne dėl to spyrėsi, kad ji nenutrauktų nėštumo. Nubudo tėviški jausmai J.Avyž. Kilus karui, jis turėjo nutráukti savo užsienines studijas NdŽ. Nutráukti santykius NdŽ. Iš jaunumės pamėgęs teatrą, jis ir toliau nenutraukė su juo ryšių rš.
| impers.: Iš papykio jai ir kalbą nutráukė, nepašneka Ant.
ǁ padaryti nebegaliojantį, atšaukti, panaikinti: Gardino sutartimi Žygimantas turėjo įsipareigoti, kad nutrauks Švitrigailos 1431 m. Skirsnemunėje sudarytą sąjungą su Ordinu rš. Sudarytą darbo sutartį galima nutraukti rš. Šiandien pat siunčiu žmogų, kad užsakus nutraukiam M.Katil. Jis jai ant strovos, dengalo ir venčiavonystės skolos netur jai nutrauktie BB2Moz21,10. Ir sumainė aukso žiedus, nutraukė žodelį LTR(Čb). Karinė prievolė trejiems metams buvo nutraukta rš. Vieną autobusą, sako, nutráukė (reisą panaikino) Vs. Nutráukė mašiną (autobusą), tai kol pasieki Ukmergę, reikia eit ant kito kelio Ln. Nutráukė, nebevažiuoja keleivinė Vb.
5. tr. R206, MŽ274, LL171, Š paviršiumi nuvilkti, nutempti, nutęsti: Nuotráukti I. Ištikimasis šuo nutráukė savo poną nuo kiaurumos NdŽ. Nuog upelės lieptelį nutráukiau LzŽ. Kur aš tą mašiną nutráuksiu! Jrb. Su grėbliu nutráuki tuos didžiuosius [šiaudus, pelus], sušluoji į krūvą Krt. Jam reikia mėšlas nutráukt [iš gardo, iš tvarto] i pašert [jaučius], pakratyt Sdb. Kap iššukuojam [linus], pakulas nutráukiam Kpč. Viena mergaitė buvo labai drąsi, todėl nutraukė lovą, nes ant tų [rūsio] durų stovėjo lova LMD(Gdr).
ǁ šluostant pašalinti: Šitą puteklį nutráuksu su lakatu Kr.
ǁ atitolinti, nukelti: Karvė nutraũks koją, ir palaidysi Dgp. Ranką nutraukti nuo ko N.
| prk.: Nutráukė kur kita puse keleivinę, prie mus jau neina Klt.
ǁ refl. tr. nusikelti: Tą patį namą [į gyvenvietę] galiat nusitráukt Grz.
ǁ velkant atlikti (valkšną), užvilkti, nuvilkti: Trumpa dienos, tik dvi valkšnas nutráukėm Rš.
6. tr. Bsg įstengti, pajėgti nuvežti, ką nutempti: Da nutraũks toks arklys an Panevėžį Ėr.
7. tr. R199, MŽ264, LD64(Lkv), DŽ1, Erž traukiant nuimti, pašalinti, numesti, nuplėšti ką nuo ko viršaus: Nutráuk nuo tvoros paklodę, tik neperplėšk! NdŽ. Valgydavom, gal nutráukdavom tą staldengtę, o paskui vėl užklojam Ppl. Nutráuk marškinius nu virvės, matai, ka[d] trata (sausi) Krš. Aš liūbu tas sukneles nutráuksiu žemėn Trk. Atnešė maršką [stalui apdengti] – ar tik ne nuo lovos nutrauktà (nešvari) Ob. Turė[ja]u tokį šniūrą, tai prisirišiau, kad nenutraũkt vėjas [nuo traukinio stogo] Aps. Atsigulė naktį – kaip traukė kaldrą nuo jos ir nutráukė Aln. Šiferį nutráukt žemyn reikia Všt. Tai mes tą vainiką nutráukiam [neleidžiami kabinti], an šulnio apisukam tą vainiką, o nuo durų nutráukiam, būdavo Kpr. Nutráukdavo nuo kojos, ažniurkydavo tas dėles – negi leis (paleis) Svn. Nutráukė nu kūtės tą piršlį Vgr. Jį nuo stogo nutráukė Mrj. O jeigu dabar Mitrulionio šuo išlėks? Baisiai ryzgus. Įsikibs į kišką ir nutrauks žemėn [nuo dviračio] V.Bub. Nutraukęs nuo lentynos mylimą savo baltakę, lenkė, lenkė, lenkė, kol nė lašo nebeliko Žem. Ale aš, nusilaužęs nuo medžio storą kucių, kaip rėšiu striukiui per galvą, striukis apkvaito ir puldamas visus paskui save nutraukė BsPIII102(Plv). Jomis (virvėmis) surištus piktus anielus arba velinus nutrauktus iž dangaus ir pragaran įmestus SPI373.
| prk.: Aušros ranka nutrauks mėnulio baltą drobę, per žemę pereis saulės gandas įkypai B.Braz. Tu ko nori? Kad angelą jam iš dangaus nutraukčiau? J.Balt. Tada nutrauksi jungą jo nuog kaklo tavo Ch1Moz27,40. Tvirtapradės priegaidės galūnė nutráukia kirtį nuo šaknies ant savęs NdŽ.
^ Rūkai, būdavo, i rūpestį nuo save nutráuki Ar. Nutraukė kaip katiną nuo pečiaus LTR(Šl).
| refl. tr. NdŽ.: Petrelė nusitraukė nuo šatros rūbus, kurie jai buvo reikalingi, ir nusinešė kitan pirkios galan V.Krėv. Stepas pasuko klėtin, o tėvas, susiieškojęs nagines ir nusitraukęs nuo tvoros autus, sėdosi ir avėsi M.Katil. Nusitráukė kaldrą ir miega Grž. Rado [katės], tai i sudžiovintą [valerijoną] nusitraukė i surijo Upn. Bet jis, matyt, kerštą turėjo: nusitráukęs jį nuo pečiaus su tąj kėdele, kur kojas aunas, apmušė, apmušė Bsg. Tas kryžius jau nutriušęs buvo – [kriaučius] kaip griebė, tas kryžius lūžo ir jį nusitraukė BsPIV98(Brt). O tas senis, kaip papratęs, ir jam užsikraustė ant pečių, ale Jonas jį nusitraukė nuo pečių BsPIV21-22(Brt). Karo svirne kančiukėlis (kančiukaitis Vlk) – aš jį nusitrauksiu (d.) Pls. Neverk neverk, mergužėle, jau daugiau nebarsiu, karo svirne kančiukėlis, aš jo nenustráuksiu DrskD1901.
| intr.: Asla nešluota, pečius nekurtas – boba tik nustráukė nuo pečiaus Ml.
ǁ braukant nutašyti, nulyginti: Su skliutu kai su obliu nutráukia Ar. Kuprikę [sienojo] nutráuka su abliu, ka nebūtų guzų, ka būtų nūlaidžiau Krž.
8. tr. B, H153, R12, MŽ16, N, M, Š, Aln, Trgn, Bsg nutempti ką užmautą, užvilktą, užrištą, numauti, nusmaukti, nuvilkti, nuauti: Moterys nutraukė nuo jo į ragą sušalusią sermėgą A.Vencl. Drykst nutráukia kailinius ir numeta Šmn. Kad nuo pačios rūbą nutráuksiu, tai neturėsi Lb. Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie nugaros prilipusius marškinius, nutraukiau kelnes M.Katil. Kab bernai su čebatais, tai insuka [šokdami] tuos andarokus ir nutráukia Dg. Kamgi nutráukei man batą, užmauk! Ob. Aš nuo kojų nutráukiau [klumpes] ir pradė[ja]u pliaukšėt vilkui Aps. Nutráuk man batus NdŽ. Šmūkšt i nutráukė vieną batą Žlb. Reik nutráukti batus ir išpilti vandenį Lnk. Kai ateina te kas, tuoj bobulė kepurę nuo galvos nutráukia Pnm. Tas senukas kepures nutráukė, nutráukė Grv. Tuojau turiu išgirsti apilsusį sparnų švankštimą ir nutraukiu nuo galvos kepuršę M.Katil. Tas Jokimas, savo kepeliušą nutraukęs nuo galvos, ant to laiko pasirodė savo panai DS224. Vaikas tiktai capt už kepurės i nutraukė [ubagui nuo galvos] BM205(Grnk). Tau kepurelę nutraukčiau, į juodą purvą suminčiau N54. Aš jo kepurę nutráukiau, į purvynėlį įmečiau JD738. Tą kuskelę nutráukė nu galvos i sumyniojo po kojėms Trk. Nutraukusi nuo galvos skarelę, aprišo jam ranką MPs. Griebia vainiką, nutraukia, o tos neduoda Všk. Žiedas nuo rankos [vagių] nutrauktas i laikrodis [girtam] Klt. Dar nutraukęs žiedą nu piršto savo antmovė ant piršto Jūzupo M.Valanč. Seniau, sako, važiuoja, tai ratus nutráukia, o galas žino, kas tę nulupa tuos ratus, gal velniai koki Dg.
^ Mun kaip maišą nu galvos nutráukė, kai būdamas paklydęs atsižinau, kur esąs Gršl.
| refl. tr.: Albinas vienu ypu nusitraukė per galvą palaidinę rš. Dabar paėmė šitą laivelį, pririšė diržu savo, nuo kelnių nustráukė Lkm. Ji nusitráukė pirštines NdŽ. Nebgaliu pats sau batų nusitráukti Vkš.
| intr.: Bebėgant anai iš dvaro lauko, batelis nusitrauka ir paliekta prilipęs (ps.) Vkš.
ǁ BBMik3,3, N, Gršl nulupti, nudirti: Žievę nulupu, nutraukiu R9, MŽ11. Skūrą nutraukiu R41, MŽ55. Jaučiui odą nutraukti B. Tai menkei tą skūrą nutráuki, i prikiša tą skūrą, i verdam Plng. Jis (generolas) tuo sustojo, kardu aprėžė [levui] apie kojas ir tuo nutraukė jam tą kailį BsPIV195(Brt). Tą avį lapė nusinešė, skūrą nutraukė, mėsą suėdė, o tą prikimšo kokių mėšlų ir atsinešė in pakelę BsPIV285(Brt). Afierai sudeginojimo tur nutraukti odą (nudirti) ir tur (viršuje ją) stukuosna sukapoti BB3Moz1,6.
9. tr. nutempti, nuvesti paskui save: Gal jį biesas kur nutraukė, kad šįvakar nesulaukiau LTR(Brsl).
| prk.: Gero žmogaus nenutraũks [į plėšikus] Dv. Buvo noro ir pastangų Maironį nutraukti į atskiras visuomenines sroves rš. Jie nutauto ir paskui save nutraukė liaudį A.Sm. Klausytojį nutraukia misliomis į paupius Dubysos prš.
| refl. tr.: Vaikai nusitraukė, įkibę į skvernus, prie medžio vieną mažą, drūtą žmogelį J.Balč. Nenorėjau eiti, bet jis nusitráukė, už rankos paėmęs, į girią NdŽ. Vienas kitą nubado nusitraukęs krūman Šmn.
10. tr. atskirti: Nuo vaikų anas močią nutráukė Klt.
ǁ DP186 prk. atitolinti, atitraukti: Vaikus nutraũks iž vienos mokyklos, varis kiton Drsk. Nuog darbo nutráukia, ką geria Drsk. Žmones nutráukia nuo darbo Rd. Tėvas mirė, duoną reikė[jo] uždirbt, tai ir mane nuo mokyklos nutráukė Vrb. Tokia stambi buvau, mane nuo tos piemenystės greitai nutráukė Grž. Jo viernieji padonai nuog priderančio pilnasčio būtų nutraukti prš. Visai taip dedasi, kad kas girtuoklį išsyk nutrauktų nuo degtinės V.Kudir. Adomas didžiai nuliūdo, širdį jam baisiai suskaudo: jis nutraukė nuo Dievo palaiminimo tiek savo vaikų ir dėl to tik, kad jie buvo nuogi! BsPII98(Šl).
| Ak mano viernasis išganytojau, neduok, kad mano dūšia nutraukta būtų nuo dangiško palinksminojimo prš.
ǁ Snt prk. nupratinti: Vyskupas Valančius dideliai žmonis nutráukė nu gėrimo Varn.
11. tr. slapta paimti, pasisavinti, pačiupti, pagrobti, pavogti: Tu, moč, penkrublę nutráuksi PnmR. Pinigų nemažai prapuolo, ar kas nuo stalo jam nutráukė, ar nesumokėjo tiek, kiek reikė Krs. Anas visa kap nutráukt, kap pavogt LzŽ. Bijojo, ka nenutraũkt kas [balinamų audeklų] Eiš. An šėrimo kiti šiaudų nutráukia Rod. Keistas iš jo žmogus, jam vis kad kito nutráukt Dglš.
^ Tavo laimę šuo su uodega nutraukė Yl.
12. sumažinti ko kiekį, skaičių, dalį atimti nuo ko: Nutraukiu, numažinu SD376. Aš tau nieko nenoru nutraukti nuo tavo algos B. Nuotráukti, nuoimti, atimti I. Jis man nutráukė algos NdŽ. Nuo kai ko nutráukt ben kiek reikia [pinigų] Všn. Žmonės mus užsipuolė, girdi, darbadienius nuo jų nutraukiam V.Bub. Ka tik kaip nutráukti, ka tik kaip sumažinti uždarbę, ka ti̇̀k nuskriausti žmogų, ir gan! Trk. Nūtráukęs buvo arų Pj. Kad būt nenutráukęs brigadyrius, būt daugiau gavęs [už darbadienius] Ad. O dar kiek mumiem vogos nutráukė! Lp. Kupčiams kupčysta [veda į nuodėmę], kurie kupčiaudamos artimuo nuotrauka P. Nutraukus tuos trumpalaikius svetimus piningus, kurie turi atgal duodami būti, popierinių piningų padengimas sumažėjo prš. Ponai šeimynykščiui, viernai slūžijusiam, nutraukia jo algą brš. Seniau gyveno vienam dvare ponas labai neteisingas: krividydavo žmones arba šeimyną, vis nutraukdavo algą, dažnai ir be algos išvarydavo LTR. Jam algą mokėdamas biškį nutráukė, kam vasarojų išganė Jnšk. Sako, daug nutráukia už runkelius Gs. Ir nutrauktumei iš užmokesnio už dirvą Sut. Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13, MŽ16. Siuntė man į kambariuką po torielėlę išpliauškintos buizos turbūt šeimininkė iš geros širdies, šunims nutraukdama LzP. Nū mūsų nūtraukė, jims (neturintiems) davė [žemės] Vn. Nuo savęs kartais kąsnį nutráukiu ir žmogui atiduodu Vrb. Dėl riebalo tai nutrauksim nuo savo burnos, apseisim J.Avyž. [Tėvai] nuo savo burnos nutraukę penėjo, dengė ir sergėjo, kad kur galvos nenutrūktų O. Tėvai tau, rasit, paskutinį kąsnį nuo burnos nutraukę atidavė Ašb. Nežinai, mergaite, kiek vargo turėjo motinelė, kol uždirbo tą auksiną, ne kartą, rasi, nutraukė nuog savęs kąsnį Rp. Sviesto kilogramą nū savęs nūtráukęs parsiduodi Vn. Nu savęs reik nutráukti, kad reik atiduoti Ggr. Atiduodu kąsnelį vaikams nu savęs nutráukusys End. Reik nutráukti nu savęs kąsnelį Yl. Nuo savęs nutráuk, o jam duok Rs. Motina dėl vaikų visad nuo savęs nutraukia LTR(Vdkt). Ką nuo savo burnos nutráukiam, tą tau atduodam Lp. Ji nuo manęs nutráukia kur gardesnį kąsnelį ir jam atiduoda Ėr. Nuo miego nutráuk, bet padaryk Rs. Kiek man miego nutráukė šitos knygos Šmn. Valgyt man neginta, tik miego nutráukia – kelia pečiaus kūrent Ob. Tas karas sveikatos daug nutráukė Lb. Ką reik įsitaisyt (įsigyti), priseina nu maisto nutráukt Rs. Visas nes tas turtas, kurį nutraukė Dievas tėvui mūsų, yra mūsų ir sūnų mūsų Ch1Moz31,16.
| Kas tada sako, jog Jėzus, būdamas Dievu visagalinčiu, negalėjo ižg duonos padaryt kūno nei iž vyno kraujo savo švenčiausio, tas dievystei jo ir visagalybei nutraukia SPII191.
^ Įstatymas buvo aiškus: nieko nei pridėti, nei nutraukti Blv. Turiam sakyti tikrą teisybę, kaip žinom, nieko nepridurdamys nei nutraukdamys M.Valanč. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi NžR. Nuo savęs nenutráukęs, kitam nepaduosi Tr. Sau nenutraukęs, kitam gera nepadarysi LTR(Šmn). Ir pridėk, ir nutrauk B919. Nuo vieno žmogaus nutraukia, kitam duoda LTR(Ds). Nutrauk – bus mažiaus, pridėk – bus daugiaus B.
| refl. tr., intr.: Nuo savęs nusitráukė valgymą Ėr. Kiek nusitraukiam nuo savęs – ir turim išmainyt sviesto Ėr.
ǁ refl. tr. pasilikti: Ar da pieno nuo telioko nustráukiat? Mlt. Kas beliks anglių, nusitráuk [kitam kartui lyginti] Šts.
13. tr. kuo padengti, aptraukti paviršių: Koks gražus tas puodas paliko: kaip su lekeriu nutráuktas Žr. Vasarojaus suskis dobilus nutráuka, neleida augti Šts. Žiūriu, gi visos kojelės pūslėm nutráuktos Šd.
| refl.: Prie mūsų buvo šaltiniukas, bet daba jau nusitráukė (užžėlė) Škt.
14. tr. nukrėsti, nupurtyti: Ka muni nutráukė toks baisus šaltis Kl.
15. tr. DŽ1, Vkš, PnmR, An svoriu nuvarginti, nuveržti: O kai ušėtkas visai nutraukė rankas, persikreipiau kitą šoną J.Balt. Sunkus daiktas – tuoj rankas nutráukė Slm. Net rankas nutráukė vaiką benešant Klt. Šiandie mañ pusiau nutráukė, nuo darbo negaliu pastiest Ml. Na, pusę girios sunešėm, net pečius nutraukė V.Krėv. Nusvilk [kailinius], pečius nutraũks Ign. Brangūs (Tikri Pn) karoliai kaklą nutraukė (d.) Ad, LTR(Ukm).
^ Nevalgyk daug – pilvas kaklą nutráuks Kltn. Badu galo negausi, jei pilvas kaklo nenutrauks S.Dauk.
16. tr. esant vėjo traukai, nunešti su savimi: Didelės šiūpelės tokios būdavo, pili aukštyn, vėjukas nutráukia Škn.
| impers.: Nutráukė šonan debesį Lb. In Dūkštą lietų nutráukė Dglš.
ǁ traukos jėga nukreipti: Yra tam tikri išradimai, yra įtaisai, kurie nutraukia trenksmus Žem. Kieme statydavo perkūnsargius tokius aukštus – tie nutráukdavo Grz. Gal kad elektra visur yr, gal nutráukia, ka teip jau netranko [grausmas] Ssk. Eglė nutráukė perkūniją Sug. Kad ir spirs pušin, tai balon nutraũks [žaibą] Ob. Į obelį netrenka, į aukštus medžius nutráuka [žaibą] Vg. Ėjo ėjo debesiai, nelijo – upė gal nutráukia Tj. Nutráukė laukan šitą ugnį [šv. Agotos duona] Vdn.
17. tr. Plv nugramzdinti: Upės verpeto saugotis reikia, ba kas an verpeto užplaukia, tą verpetas gilyn ir nutráukia Kpč. Ė kap užsikabins [žuvis] až kriūkelio, tai šitą nutráukia jau vandenin probką Aps.
18. tr. nublukinti: Aš nenoriu žalio [drabužio]: tuo nutráukia saulė Jrb. Buvau geltonai nukvarbinęs, dabar saulė visai nutráukė (visai dažus nuėdė, nuėmė) Vlk.
19. tr. Skr, Trgn nuplikyti, apšutinti: Tos uogos nevirytos, tik su garu nutráuktos Smln.
20. tr. nudžiovinti, nuvytinti: Saulė nutráukė žiedus Pš.
ǁ nunokinti: Tie karščiai nutráukia avižas be laiko Jnš.
21. tr. kuo (ppr. prietaisais ar instrumentais) nusiurbti: Sako, blogą kraują nutráukia Graž. Nutráukė paskutinęjį kartą tus myžalus – i numirė Pln. Kai gėrimas nusistos, reikia gumine žarnele nutraukti į butelius rš. Nūtráukė nū plaučių pūlius Grd. Ka čia aukštas kraujo spaudimas, biškį kraujo nutráukė, biškį geriau Lž. Jeigu vaikas papo neišžinda, pieną iš papo reik nutráukti Vkš. Daktarai nutráukia viską – čystas, sausas [balzamuotas] kūnas Kpč.
| Nuog veido nutráukė kraują [su dėlėmis] – nieko nemačijo Jon. Inleidžia tas dėles, tai jos nutráukia kraują DrskŽ.
ǁ Pj, Vgr, LKT159(Pšš), Vdn, Trgn, Ad, Sb, Pl leisti, duoti nutekėti, nubėgti (vandeniui); nuleisti: Grioviai užžėlę, kada nevalyti, nenutraukia vandens, visiškas rūdynas pasidarys, vienos šlapokšnos V.Bub. Tie melioratoriai nutráukė [v]andenį, kitų i šulinės sausos Pln. Nutráukė iš čia (iš žemupio) [v]andenį, i sausà Krš. Girė velniškai nūtráuka žemę Šv. Kanalai nutráukia vandenį iš laukų Pgg. Griovį nukasė, tai nutráukė [vandenį] Kdn. Balos nutráukia vandenį, tai uogų nebe taip yr Šmn. Išbėga [iš ežero] upelis, nutráukia negerumą Sug. Nė kiek nenutráukia [išmelioravus] da labiau – užkiša tik Kpr. Upė nutráukia vandenį Mlt. Gerai da, kad [v]andenį nutráukė žemelė, tai ir burokai, ir vasarojus but skradžiai žemėn Tj. Čia versmė buvo, ale [melioracija] nutráukė Klt. Kad iškast [griovį], nutraũkt vandenį, tai augt, derėt Vlk. Šulniai sausi, nor bulvas pilk – vis ta miliracija vandenį nutráukė Pv.
| impers.: Jau kiek nutráukė OG68. Griovius traktoriais užvertė – vandens nebenutraukia, pavasarį vanduo dirvose telkšo J.Paukš. Toki kiauržemė – nutrauka viską į apačią Kl. Vandenį nutráukė, kai nebebuvo malūno Krž. Čia nusausymą darė, čia visur vandva plaukė, o iš sklepo nenutráukė vandenio Sdb. Seniau grioviai būdavo negi nutraukiami̇̀ Slm. Sausa. Ė pašalinėjo, pašalinėjo – i nutráukė Švnč. Iki šitą vandenį nutraũks, negalėsim sėt Mrj. Labai blogai leidžia [sniegą], ale gal nutraũks [vandenį] Pv.
| refl.: Purvynas pusiau blauzdų, ale vanduo greitai nusitráukia [pavasarį] LKT123(Žgč). O aš nepatingiu vakare, griovelį prakasu, tai kad išeina tas vanduo, per naktį nusitráukia Jon. Dabar kelias dienas nelyja, maž i nusitraũks Plv.
ǁ prk. burtais susiurbti sau: Norėdama iš kitos karvės nutraukti pieną, Joninių rytą, dar saulei nepatekėjus, moteris kerėtoja eina į kaimyno pievas ir su audeklo pala braukia nuo žolės rasą rš(Kp). Per Joną gyvulių iš ryto negalima gytie, kad an rasos neišeit Jono, ba, jeigu ant rasos Jono išeis – pieną nutrauks, tada jau be pieno LKKXVII194(Grv). Žmonys pasako[ja], kad ana mokanti karvėms pieną nutráukti Vkš.
22. tr. padaryti ne tokį smarkų, sumažinti intensyvumą, susilpninti, sumažinti, suimti: Pamerki vandeny, tas vanduo nutráukia žalumą, tas vanduo lieka žalias Bsg. Nupili, nupili su ta asta (actu), ta asta biskį nutráukia tą juodumą Všt. Mesk į vandenį [mėsą] – i nutráuks sūrį Dr. Vaistai sopulius kiek nutráukia Ad. Kur gaut sėmenų – paskaitinčia, gal sopę nutraũkt Švnč. Prided’ molio – nutraũks karštį Švnč. Vanduo nutráukė silpnumą (atgaivino) Stk. Pabandyk išgert šito, gal nutraũks [nemalonų skonį] Gž. Vyšnios smogas nutráukia nuo burnos Vlkv. Nutráuka tie kukurūzai [žemės] riebumą, kelius metus nėkas neauga Krš. Ogi žinot, širšė įkando, dėjau išrūgom – karštį nutráuksiu Plv. Dėjau pikio in piršto, gal ir biškį nutráukė [karštį] Dv. Užsidedi juos (tikrinius karolius), tai, sako, nutráukia geltligę Plv. Kap ranka tiej vaistai [skausmą] nutráukė DrskŽ. Apdėjau galvą skara – ir nutráukė [skausmą] Srj. Jei nori miego, tai valgyk: nutrauks! Lp.
| impers.: Man užeina dažnai [skausmas], būdavo, greit nutráukia Ds. Sako, vandenio viedrus reik pastatyt [, kai šalna], nutráukia tą šaltį Rs.
| refl.: Reik numirkyt šernieną acte – visi kvapai nusitráukia Vdk.
23. intr. kiek nugerti: Jis atkemša savo gertuvę, ir padoriai iš jos nutraukia rš. Nutráuk truptį, kad nebūtų sklidina Grž.
ǁ tr., intr. DŽ1 mėgti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Būdamas vienišas, panašiai kaip ir Kaupas, kartais nutraukdavo, „iš nuobodumo“ – kaip pats sakydavo LzP. Kai su visais geruoju, tai ir magaryčių pasitaiko. Ir kaip reikiant burną (stikliuką) nutraukti M.Katil. Buvau nutráukęs, nėko neatsiminu Krš. Aš biškį nutráukęs mergičkas pagaudau, pagniaužau, paniurkdau ir paleidžiu Škt. Pusę litro nutráukęs da malkas skaldo Ktč. Ir šnapsiuką juodu nutráukia KzR. Tas ir nutráukia gerai Gs. Ne šventasiai ir mūsiškis – nutráukia, kai nugriebia kur centą Skdt.
24. intr. kietai numigti: Labai puiku per popietį biškį nutráukt Žb.
25. tr. užtraukti, užrūkyti: Še, nutrauk keletą dūmų, kad lengviau būtų ant širdies J.Paukš. Iš tosios vietelės buvo išmušami kaliniai, norėję tenai užeiti ir su nekalčiausia intencija, pavyzdžiui, darbo metu dūmelį kitą nutraukti B.Sruog. Duoki ma[n] dūmą nutráukt Gs.
26. intr. DŽ1, Dr, Brs, KlvrŽ, Tv, Trg, Jrb, Šk, Mrj, Ėr, Mlt nueiti, nužygiuoti, nukeliauti, nuskristi, nuvykti ir pan.: Vienu trūkiu nutráukiau, t. y. nuejau J. Būrys žmonių nutráukė per lauką NdŽ. Į rūmus nutraukė tokia vestuvių procesija, kokios nebuvo matęs joks kitas karalius J.Balč. Užsivertęs pakinktus nutraukė takeliu per daržą, kalbėdamas poterius M.Katil. Nutraukiau į Skapiškės (= Skapiškio) parapiją ir ką siūti radau pas Svilą, Kreipšių ūlyčios gaspadorių M.Valanč. Tie vokyčiai, žinai, čia nutráukė ant Mažeikių Slnt. Nūtráuksi jaunas būdamas tolie Pj. Šitai į Sekmines nutráukdavom į Rietavą pėsčioms Kv. Kap nutráuksit, nueisit sodžiun, rasit Sn. Nutráukėm ten, kur nurodė, kur lietuviai gyvena Yl. Padėjo bliūdą pripylus ant kiemo ir nutráukė sau Skr. Kur nutráuksi, ar į Kauną? KzR. Tai pačiam dar tas dūkulys neišgaravo iš galvos – vis dar nutrauki pas ją? Jnš. Karvutės kur nutráukė? Šl. Vaikai gal miškan nutráukė, kad niekur nesmato Ut. Šiandie Alantoj atlaidai – daug svieto nutráukė Vdn. Dar senukas ir pas kaimynus nutráukia Prn. O kap vakaro sulaukiau, pas mergelę aš nutráukiau DrskD43. Pas karalių nutráukęs, pasiprašė dukterų pamatyt Jrk131. Vienos moteriškės vyras buvo per daug šimtų mylių į kovą nutraukęs BsV41. Tada visi dvylika brolių, paėmę dalgius, nutraukė į pamares pašaukti Žilviną BsPIII320. Jau saulė žemai, sunku man šiandien nutrauktie miestelin Sz. O po svodbos jie ten ir nutraukė LC1883,1. Tokį [be motynos] aulį svetimos bitės išplėš rudinį, ir tad palikusioji šeimyna nutrauks į tą aulį, į kurį svetimosios bitės jų naudą nunešė S.Dauk.
| prk. H165: Debesys nutráukė į vakarus BŽ413.
| refl.: Mažgi kap nustráuksme OG376. Po tam nusitraukė (viršuje nuejo) iš tę kalnop BB1Moz12,8. Paskui bitės pamaželiai nusitraukia į artimą kokią vietą, kur susimesti nora S.Dauk.
| prk.: Koleros liga jau dabar į Mozūrų kampą nusitraukusi Kel1853,8. [Debesys] nūsitráukės int šiaurei linkuo KlbXV131(Klp). Ir taip su vėju ūždama ta migla nusitraukė ing rytų šiaurią šalį DS257. Šviesi saulelė nuo mum nustráukė, šaltis žemelę gruodu sutraukė BM415(Kp).
ǁ nusikelti gyventi, nusikraustyti: Aš buvau vienąmet nūtráukusi į Vanagų kaimą Dov.
| refl.: Nustráukė bernas in gudus, su gude Drsk. Nūsitráukė už Joniškio [meistras], dirbo ratelius, – ten nemoka Grd. Sykį vienas jaunikaitis su dviem savo seserim prie pasiuntinio gyventinai nusitraukė, kad geriaus gautų Dievo žodį permanyti Ns1857,1. Po kelių metų nusitraukiáu toliau [gyventi] Rt. Ir ypačiai tarp nesenai ten nusitraukusiųjų, dar neįsigyvenusiųjų esanti dabar apgailėtinai didi bėda Kel1881,35. Šitai eš vaikus Israel atimsiu iš pagonių, kuriup nusitraukė, ir anus iš visur surinksiu, ir anus vėl jų žemėna nuvesiu BBEz37,21.
27. refl. R, MŽ, Sut, N pasislinkti tolyn: Atejo toks baisus, atbulas, atbulas i nusitráukė Užv. Nenusitráuk teip toli į pasienį Grž. Jis jau nusgando, ale nustraukė pasienin ir tyli, laukia, kas bus LTR(Kp).
ǁ išsikraustyti, išbėgti tolyn (ppr. gelbėjantis nuo ko): Paskui grįžom, kai nusitráukė frontas Vlkv. Jis nustráukė su visais karo pabėgėliais Knv. Toliau nustráukė vokiečiai Kp. Bet kiti nusitráukė toliau, mes gavom susišaudyti Plt. Nusitraukis nuog mūsų, nes tu macnesnis tapai nei mes BB1Moz26,16.
ǁ prk. pasišalinti nuo ko, vengti ko: Nu visi piktų surinkimų arba kompanijų nusitraukti del apturėjimo loskos p. Dievo brš.
28. refl. nusitęsti, nusidriekti: Į pietus gi ta lyguma nusitraukia gan toli LTI315. Paukščių kelias – kurisai nuo pietų šalies prasideda ir nusitraukia ant šiaurių rytų DS163(Rs). Nemnas (Nemunas) nustráukia kita puse ir apsema mūs pievas DrskŽ. Galbūt Vilnių myliu dar ir už tai, kad prie jo baltų bokštų glaudžiasi dzūkų šilai, nusitraukią iki pačios Dainavos rš.
| prk.: Jo valdžia iki kraštų žemės nuositrauks I.
ǁ pasistūmėti, išsiplėsti, išplisti (apie užimamą plotą, vietą, ribas): Ka nėkur negalėjom nusitráukti, ten į daubą buvom Kl. Jau labai seniai kitą kartą lietuvininkų šaka į anus kampus nusitraukė A1884,89. Šaudė visai čia pat, už anų trobesių ir daržų, pleškino visu ruožu, pradedant užmiesčio ežerėliu ir nusitraukiant į vakarus M.Katil.
29. intr. kurį laiką šiaip taip išgyventi, prabūti: Da jis nemirs nutraũks kelias dienas Ėr. Nutráuki dieną – ir vėl gyveni Ds. Aš galėčiau vandeniu gyvas savaitę nutraukt, bet su vaikais ką daryt? P.Cvir.
30. tr. uždelsti, užvilkinti, atidėti vėlesniam laikui, nukelti tolyn: Motyna susižeidė, ale veselės nenutráukė Rdn. Tas lietus labai darbus nutráukia, gaišina Jnšk. Jie pylė i pylė Panevėžin, užtat i tą kiaulę [paskersti] nutráukė Mžš. Nutráukė [paršą skersti] suvisu šilumon Švnč. Nu, jei palydinės lietai, nutraũks [pjovimą] Lp.
| refl. Mlk, Tr, Slm, Pl: Pietūs čia visada nusitraukdavo į vakarą J.Balt. Bulves ilgai kasėm, tai kūlimas nusitráukė į pabaigą rudens Stak. Nustráukdavo ir visi darbai, kai žmonių nebuvo Vrn. Pakalbėjau su dukteria, ir metukai nusitráukė (vestuvės nusikėlė) Mrs. Atejo karas – nusitráukė to ženatvė Antš. Nustráukė dabar bulbų akėjimas, – paliūtė Kln. Lyja ir lyja – darbai nustraũks rudenin Ktk. Nereikia darbas atadėliot, ba kai nustráukia tolyn, tai ir lieka Trgn. Nemisliau, kad teip nustraũks šienapjūtė Sdk. Vakare tai melžimas nustráukia (susivėlina) Kp.
31. refl. Ut, Lp užtrukti (apie laiką): Kartą mūsų giedojimo repeticijos ilgai nusitraukė I.Šein. Paškauskas buvo išvažiavęs į Minską, tai ten jį surado, tenai reikėjo siuntinėti kvotą, ir dėl šito tardymas nusitraukė A.Janul. Kolei merga parejo namo, nusitraukė keli mėnasiai LTR(Lp).
32. tr. CI38,572, DP374, R, R6, MŽ, MŽ7, N, NdŽ, DŽ1, Gršl, Tv, Brs, Tl, Šauk, Šll, Kv, Šv, Trg, Rd, Sdb nujunkyti nuo žindimo: Nutraukti, nujaukinti Q156. Nutrauktas kūdikis B. Nutraukiu, attraukiu nuo pieno R10, MŽ13. Kaipo vaikas nutrauktas (nebžindomas) par motiną savo: toks užmokesnis dūšiai mano M.Valanč. Pri savo krūtinės laikėm vaikus lig devynių dešimties mėnesių – anksčiau nėkumet nenutráukėm Pln. Nūtráukei nū savęs i nebduok papo Jdr. Žmonos vaiką nutráuka nu savęs, pagailsta – i vėl pradeda [žindyti] Eig. Kad, būdavo, kūdikį nutraukia, o paskui vėl atžindo, tai toks žmogus, gyvendamas ant svieto, gaudavęs piktas akis BsV241(Brt). Ir bernalis augo bei tapo nutrauktas BB1Moz21,8. [Samuelį motina] tuojau kaip nuog kreklo nutraukdė …, atvedė jį su savimi ing namus Dievo DP563. Ir vaikelis augo ir buvo nutrauktas RB1Moz21,8.
| Nutrauktas veršis B. Anų veršiukai, po keleto nedėlių žindimo nuog karvės nutraukti ir ant žalios išleisti žolės, įgauna žyvatavimą ir dvesia iš to Rp. Karvikę turu, i pavasarinį veršį esu nutráukusi Krkl. Kas metą nūtráukdavo penkis veršius Grd. Palaikėm savaitę pri karvės – i nutráukėm [veršiuką] Kal. Nutráuktuojuo veršiuo pieno nešk KlvrŽ. Jau veršį veislei nutráukti keta Plt. Jauname mėnesė[je] nutraukta kumelė geriau ims drigantus Trk. Po tam jis tuodu ėryčiu nutraukė ir tą senę milžo Rdž. Jaunus gyvulius taiko nutraukti nuo motinos prieš pilnatį, tai sako, kad gerai auga LTR(Br). Kai tik veršiukus nutráukėm, tuoj ir pradėjom vežt pieną Gs. Apsiteliavo [karvė], mažai pieno duoda, telukas neprižinda – ir nutráukėm Pv.
^ Nerimsta kaip veršis nutrauktas nuo motinos V.Kudir. Ko bliauji kai[p] nutráuktas veršis? Skr.
| refl. tr. R, MŽ, N, Krž: Šiemet penkis veršius nusitráukėm Kl. Turėjom dvi karves melžamas, tris veršius nusitráukę Stl. Šį metą veršuko neturėsu nusitráukti – karvelė paliko žiemmilžė End.
^ Koks apluokas, tokį i veršį reik nusitráukti (kokia materialinė padėtis, tiek ir vaikų reikia turėti) Slnt.
33. tr. sudainuoti: Stasel, kokią mes dainą tom mergšėm nutráuksim? Srj.
ǁ dainuojant nutęsti: Jis dainuodamas teip nutráukia, nuvelka Jnšk. Ir atrasdavo [giedotojas], kaip tą balsą nutráukt, kaip jį paleist Mšk.
34. tr. NdŽ, Srj, Šlvn, Žž, Bsg, Antr, Lb, Kpr, Sb, Tv, Kal nupaveiksluoti, nufotografuoti: Vardinės ka buvo, oi kaip visaip nutráukė Sk. Nutráukė nuotraukę prieš saulę, – išsiviepus DrskŽ. Mudu nutráukė terp tų jurgynų Jrb. A neturi [fotoaparato] nutráukti gandrą berže? Lc. [Fotografas] nutraukė ant vieno abrozdėlio Jo Mylistas abudu vyskupu TS1899,7-8. Tas tėvas … davė nutraukt jos (dukters) paveikslą, nunešė ant grįžkelės, pastatė BsMtI63(Brt).
| refl. NdŽ, Dl, Gdr, Kvr, Trgn, Užp, Švnč, Vlk, Al, Vgr, End, Trg: Nusitráukti drauge su kuo KŽ. Reikia nusitráukti pasui DŽ1. Nusitráukiau į paveikslą Tj. Kai nusitraũks visi, mudvi eisiva pažiūrėt Snt. Abu nuvažiavom Kupiškin, nustráukėm Šmn. Nustráukė, tai kap terlė kokia atrodo Kls.
| tr.: Kai vyras numirė, pakavojom gražiai, nuotraukas nusitráukėm Slm.
ǁ tr. kopijuoti: Visais iki šiol aprašytais būdais nutraukiant reljefą ir situaciją, pirmiausia reikėjo lauke išmatuoti kampus, linijas ir gauti kitus duomenis, reikalingus matuojamos vietovės planui sudaryti rš.
◊ akių̃ nenutráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį: Tas Jonis par tą sambarį akių̃ nenutráukia nuo jos Jnš.
karū̃ną nutráukti pažeminti, paniekinti: Atsivožijai [padarydamas nuodėmę] pačiam Sutvertojuo nuotraukti karūną P.
nuo širdiẽs nutráuktas apie labai mielą, malonų žmogų: Vaikas nuo širdiẽs nutráuktas Ds.
panutráukti (dial.) tr. visus, viską nutraukti, nutraukyti, nuplėšyti: Išvedė iš ažu stalo tą viedmą rageną (raganą) ir panutráukė itas gražias suknias Dv.
patráukti Rtr, NdŽ, KŽ; SD1133, Lex100, R87, MŽ115, M, L, LL149,151
1. tr. SD1127 traukiant pakišti, pabrukti po kuo: [Arklys] jam an kupros kaip šoko, jį po apačia patráukė, tą žmogų būt sumynęs Snt.
| Ėjo pagal gelžkelį, vėjas po traukiniu i patráukė Mžš.
| impers.: [Senelis] iškrito iš šitos lineikos, jį patráukė Pl. Viena vadelės pusė po lenke patrauktà PnmR. Gerai, ka jį nepatráukė po ledu Jrb.
ǁ pariesti, pasibrukti: Žąsis kaip ant vienos kojos stovi, antrą net po savim patráukia, tai ant didelio šalčio Upn.
| refl. tr.: Jis pasitraukia kojas ir sukryžiuoja jas po suolu I.Simon.
2. tr. traukiant padėti kur: Tuos sienojus patráuksma pastogėn Sb.
ǁ pakabinti: Mane dėdis patraukė po balkiu, ale teip bjauriai, kad nė su galva, nė su kojoms žemės nesiekiu BsPIII80.
ǁ pakarti: Jis užnėrė katinui ant kaklo virvę ir patraukė į sausą obelį rš.
| refl.: Pasitráukė su šniūriuku – i po visam Krš. Žiūria, ka pasikoręs vyras, nusijuosęs nuo kelnių diržą i pasitraukęs po šakos LTR(Žg).
3. tr., intr. suėmus, užkabinus traukiant kiek už ko patempti, truktelėti, timptelėti: Patráukė ją už rankos DŽ1. Savęsp patraukti N. Ąselę durų nuplėšė ne kažin kiek patráukęs Kp. Tas pripuvę tvartelis, žu sienojaičio patráukia [meška] ir sviedžia (ps.) Rod. Žabelis patraukė už skverno prasižiojusį Pleikį taip nemandagiai, jog tas ant pelenų atsisėdo, išmesdamas nagines į viršų M.Katil. Tėvas patraukė vaikui už ausų rš. Patráukiau spenį, do pienas neteka Klt. Noriant nuo to (kad nepavogtų arklio) pasisaugot, reik už tos kojos pasiėmus patraukti atgal Sln. Patraukei bulbę – visos nubirsta Trk. Jis patraukė stipriai vadeles. Arklys net pasimuistė, staiga sustabdytas A.Rūt. Asilkas išsigando, patráukė pavadeles LKKII220(Lz). Laikrodžiai su lenciūgais, patráuki už galo, kai išeina Šauk. Patraukė už virvės [avinuką], tas parpuolė, o kad jis žiūri – tik avies kailis prikimštas šiaudų! BsPIV286(Brt). [Jonas] atėjo pas tą skylę, patraukė diržą, pajuto, kad jau nupjautas BsPIV22(Brt). Už to lenciūgo tik drykt ka patráukė, tas šuo sucipo Lnk. Vaikas padarginimą [minos] patráukė – sprogo Kln. Pūčkos gaidį patraukti N. Jis į mane piktai pažiūrėjo ir patráukė skambutį Plšk. Patráukė jisai skambalą Alvt. Ji tą siūlą patraukė ir išgirdo varpus gaudžiant LTR(Rdm).
| Arklys koją buvo paniręs, ans mokėjo patráukti (truktelėjęs atstatyti) Krš.
^ Įminsiu mįslę per barono gyslę, kas tą gyslę patrauks, visą pasaulį sušauks (varpas) LTR.
ǁ tr. pajėgti pešti, išpešti: Ineš ratinį nepaminamą, pririš kuodelį nepatraukiamą LMD.
ǁ tr. traukant, tampant truputį išgauti ko: Ištepu riebuliais, patráukiu pieno, ištepu pienu, išminkštinu kakas, tada laidau Klt.
4. tr. L, LL261, Rtr, NdŽ kiek pavilkti, patempti i šalį, tolyn nuo ko arba artyn prie ko: Krasę į šalį patráuk J. Patráukė rąstą nuo tako DŽ1. Motina patraukia dukteriai kėdę šalia savęs V.Bub. Patráukiu an kraštą lovos [ligonę] ir vėl įstumu Svn. Vygė prie lovos patráukta Jrb. Suolą patráuk! Mrj. Galima patráukt stalas Dgp. Parejo tetė an pietų, aš pamislijau, patráuksu tetei kėdalę Pln. Ė tas [brolis] numirėlį pakels in langą – i vė patraukia, pakels – i vė patraukia LTR(Tvr). Patráuksiu dobilus, – kiaušiniai ta ta ta išbirėjo visi iš gūžtos Klt. Kur tiktai mun skausta, ten aš patráuku tą pūslę Žeml. Ma už vienos kojos ema, už kitos, už abiejų kojų trukt, žiūriu – aš prie vartų patráuktas Pg. Uždarė tą grabą, patráukė į pašaliuką Žr. Arklį turėdavo, su arkliu patráukia vagoną tą, kur reikia Sb.
| Čia svirnas buvo mūso pakalnė[je], daba patráukėm čia į kalną Všv. Čia tą gelžkelį patráukė Ktč.
^ Ponas Dievas maistelį patraukia (atima, sumažina) N.
| refl. tr. Š, NdŽ, DŽ1: Senelė irgi atsisėdo ant kulbelės, pataisė verpstoką ir pasitraukė arčiau į save ratelį V.Krėv. Jis atsisėda prie stalo, pasitraukia aplanką su popieriais V.Bub. Pastráukiau kėdę, tai atsistojau – būtau nepaskėlus Pv. Pasitráuk taburetę ir sėsk Klvr. Jau suolelį [vaikas] pats pastráukia, atsisėda Klt. Aš pasitráuksiu tą stalą į šviesą Pc. Po nosia mėsą pastráukė, surijo, o mes sriubos tik gaudavom Pv.
| intr. prk.: Vyžuonių geležinkelio stoties trobesiai riogso tolokai pasitraukę nuo miesčiuko Pt. Nuo kelio pastráukęs kiemeliukas Adm. Anksčiau ir apie Šimonis miškas buvo, dabar toliau pasitráukęs Šmn.
ǁ traukiant suėmus ar paėmus už ko į viršų, į šoną ar į save pakeisti kiek vietą, padėtį: Šliuižę patraukti N. Patráuki vieną pusę, kitą – ir užulipa [rąstas] Kur. Į vidurį to vogo įkiša štrikį ir patráuka į aukštą (aukštyn) LKT135(Prk). Įdėjo akminą ir sujudino lenciūgą, o broliai patraukė arti viršaus LMD(Žg). Patráuk rykštes atgal, – jau visiškai prie nyčių priėjo Brž. Patráukit rykštes, – negaliu išmint Rdm.
ǁ kiek pakelti, atitolinti: Patráuk koją iš tako! Šv. Aš nebipaspėjau patráukti tos rankos, ans mun sudevė Als. Patráuk galvą nu šviesos Šv.
ǁ pavesti, patolinti: Sūneli, patrauk žirgą nuo tako J.Jabl. Karalius sako raganai: eik, patrauk žirgą nuo tako LTR(Rk). Patrauk vaiką nuo kelio Pn.
ǁ refl. tr.: Pasitráukė jis man tolyn, išsiėmė penkius žiedus, sako: – Tu išsirink, katrą nori, vieną Plvn.
ǁ pavesti į kitą vietą ką pririštą, pakelti, perkelti (gyvulį): Eidama patráukiau karvę Sn. Patráuk karvę toliau – žolės daugiau Klt. Patráuk gyvulius pavėnin Mlt. Jis tą karvę nepatráukė ant pliko lauko, nuvedė į lenkutę Jrb.
5. tr. pasmaukti: Biškį buvo užuolaidos patráuktos, i pamatė iš lauko Všv.
| refl. tr. Ser, NdŽ: Kelnės benga nusmukti, reik aukštyn pasitráukti Vkš. Anas kalnius pastraukia, persižegnoja ir vėl guli LTR(Slk).
6. tr. pavežti.
| refl. tr.: Pasitráuki valčikę ledu išlipęs ir vė eini įsikibęs į jąją Vl.
7. tr., intr. įstengti, pajėgti traukti, tęsti, vilkti, vežti: Prikrovė vežimą – nė arkliai (tokį, jog nė arkliai) nepatraukia J.Jabl. Sunkiai ji bepatraukė plūgą ir vežimą P.Cvir. Arkliai vežimą vos patráukia DŽ1. Aštuonis arklius užkinkys liuob, – nepatráuka kiteip Gršl. Cielą vežimą vos arkliai patráuks Kl. Arkliai nė iš vietos ne[b]ipaeina, ne[b]ipatráuka Brs. Matai, toks purvynas didžiausis liūb ten būs, o teip arkliai vos [b]ipatráuks Sd. Jaunas žmogus įsisėdo į vežimą, spauda, ka tie arkliai ano ne[b]ipatráuka Sd. O arkliai stova ant vietos – nepatráuka arkliai Yl. Maušienė įsėdo į vežimą – i nepavažiuosi, nepatráuks arkliai Tl. Patraukanti̇̀ buvo kumelė Pvn. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepaveža iš vietos, nepatráuka anie Stl. Kitą kartą nežiūrėdavo – ka tik plūgą patraũktų [arklys] Škn. Ka gi te, ir arkliukam jeigu tik viksvelių duosi, tai plūgo nepatraũks Plvn. Daug nekrauk, – nepatraũks [arklys] Jnš. Traktorius turi traukt, arkliai nelabai patráukia [akmenų] Sn. Jaučiai daugiau patráukia, arkliai tiek nepatęs Gg. Arklynas nepatráukia vežimo Klt. Reikia pervažiuoti per upelį, o arklys negali nei kaip ratų patraukti LTR(Ukm). Kelias traktoristų išdirbtas, arklys ratų nepatráukia Mžš. Mano sena kumelė da patráukia ratus Pnd. Čia tai stebūklingas gyvulys (arklys) – vien ratai žmogum [sunku], nepatráuksi prieš kalnalį kokį PnmR. Traukiu traukiu – nepatráukiu Sb. Kad važiavau pro daržą, pro rūtelių darželį, nepatráukė bėrs žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1478. Nepaveža, nepatraukia širmi žirgeliai NS652. Da pėdo rugių nepatráukiau (buvau maža) – jau reikėjo ant šalinės lipt Graž. Ir metę [tinklus] negalėjo patraukti dėlei daugybės žuvų BPI409.
| Užejo miegas, nebgalė[ja]u nė grėblio patráukti Als. Dar grėblį patráuku, dar nesu visai atlikusi Rdn. Nu dar nėko, dar dalgį patráuka (dar stiprus) Pgr. Patrauktų̃ (įstengtų pjauti) – vyras prieg sylai Drsk. Nuejau pjaut – nieko nepatráukiu dalgės Kpč. Dar su dalge patráukiu Jz.
| prk.: Patraukami̇̀ tie muno darbai, kaip trauki, ištrauki Lk.
^ Nepavalgęs nepatrauksi, nepapustęs nepapjausi Pg.
ǁ pajėgti pavilkti, panešti (kojas): Vieną dieną pereisi, tai kitą kojų nepatráuksi Ds. Man išrodo, kad jei didelį arklį teip pašertume šiaudeliais kap šituos, tai ne tik vagos, ale ir kojų savo nepatrauktų Kpč. Kojų patráukt negalėjau Gdr.
ǁ galėti, pajėgti traukti, sukti: Negaliu patraukti girnas B, N.
ǁ intr. pajėgti veikti (apie mašiną): Jeigu rugius kulia, tai reikia rugių pėdus perpus pjaut, kitaip nepatráukia tas lokomobilis Pn.
8. tr. pertraukti: Paskui dirvonus plėšia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patraũks Antr.
ǁ prk. viršyti: Patráuks tėvo pusė – [vaikas] būs pijokas Krš.
9. tr., intr. Ser kieno paviršiumi pabraukti, brūkštelėti: Patráukti per stygas NdŽ. Jis patraukė ranka išilgai stalo, taikydamas katei per nugarą M.Katil. Par sieną patráuki su ranka – didžiausias sluoksnis širkšnio Grnk. Jeigu pryšais patráuksi, gali pasirakštint Krž. Būdavo, mama išplaka blynų tokią tašlą, tą silkę už uodegos patráukia par tą tašlą – ir an petelnios Alz. Jis peiliu patráukė gaidžiui per kaklą NdŽ. [Giltinė] dalgiu taip patraukė, kad iš karto patalan paguldė J.Mik. Šlapiu autuku patráukei [per bažnyčios lentukes] – ir švaru Sn. Ta pagal katilo dugną patráuksam šepetį Klk. Išskaluodavom, išskaluodavom [skalbinius], mušdavom patraukdami̇̀, patraukdami̇̀ sutartine Sdb. Ne tiesiai [kuldavo skalbinius], o patraukdami̇̀ Sdb. Gero daikto daug nereikia: pirštu patráukei, palaižei – ir abiem gerai Ssk.
ǁ apie įvairius veiksmus, atliekamus braukiant per ką: Jo juodi plaukai buvo šiurkštoki, bet jis daug jais nesirūpino: patrauks kokius tris kartus šukomis – ir pabaigtas darbas J.Balč. Patráuk su karštu prosu – nebūs taip susirukšlėjusi [skarelė] Krš. Sakau, patráuk man, ba storas noragas! Lp. Patrauktai̇̃s kirviais geriau ir rąstus tašyt Alv.
ǁ refl. tr. paviršiumi pabraukus, brūkštelėjus pasikabinti: Su pirštu pasitráuk nuo viršaus tos smetonos – kiek čia reikia Jrb.
10. intr. kiek suduoti, uždrožti, sušerti: Patráukė su diržu par kuprą gerai – i daba vaikas kai vaikas Jrb. Kančium per blauzdas smagiai patráukdavo Vlkv. Da šitai reikėjo rozą patráukt Plm. Patráukė vieną kitą sykį per pečius Rmš. Nebūdavo, ka kas patraũktų par veidelį Sdb. Lėkdamas pro šalį broliams patraukė su bizūnu par kalnierius LTR.
11. tr. patempti, kad veiktų, judėtų, suktųsi, pavaryti: Laikrodį patráukti NdŽ.
12. tr. ką surištą kiek sutraukti, paveržti: Reik patráukti arklio kojas – numina tolie par naktį Varn.
13. tr. sutraukti, suveržti: Virvelėmis Adamo patrauksiu juos, ryšiais meilės SPI373.
14. tr. paraukti: Tiek mažų mergyčių ji (siuvėja) turėjo aprengti baltai baltutėliai. Čia patraukti, čia pridurti, nes išaugta nuo to laiko, kai vedė prie pirmosios komunijos M.Katil. Baltai ans buvo aprėdytas, tokios kelnės patráuktos Klk.
15. tr. impers. Mžš kiek pritraukti, suriesti (ppr. dėl paralyžiaus): Toks kriaučius buvo, toks biškį koja patráukta buvo Skd. Tep ta koja patrauktà ir būdavo, čia tik po karų ją išgydė Graž. Kokia aš darbinykė – ma[n] patraukti̇̀ pirštai Vlk. Po vaiki darė vonias, – buvo kojos patràuktos (nepaėjo) Rod.
16. tr. padaryti sukritusį, suliesinti: Liga tuoj patráukia Antš. Jis labai ligos patráuktas Antš.
| impers.: Kiek per šituos metus patráukė, be čėso pasenau Ut. Tris dienas pasirgo, ir tuoj patráukė Antš. O Mikonis už jį gi vyresnis, tai turėjos turėjos, ale patráuktas jau Slm. Senai bematęs bobutę – jau patrauktà labai Slm.
| refl.: Subinikę atkišęs, pasitráukęs – susenęs gatavai Rdn. Jau jai kokia negeroja, kad nevalgo, visa pasitráukus Ds. Kiti jau kiek pagyvenę, pasitraukę, panokę kaip obuoliai J.Paukš. Jis ir jaunas pasitráukęs buvo, o dabar tai viškui senelis Slm.
ǁ impers. padaryti įkritusį, įdubusį: Tik tuos vidurius traukė patráukė Lp. Nuog vilensko valgio pasdariau kai kumelys patrauktai̇̃s viduriais Vlk. Tep patraukti̇̀ viduriai, rodos, nieko nėra Kt. [Vyras] pokūdis, žandai patraukti̇̀ kruopytę Slk. Patrauktai̇̃s pilvais šunys y[ra] visų greitiejai Šts.
ǁ refl. šiek tiek sumažėti apimtimi, kiek susitraukti, sušokti: Pastráukė kiek apsiavimas, tai nelekia nuo kojos Klt. Dimas pastráukia, kai išvelėji Klt. Sušlapę kailiniai būna pastráukę, būna maži Vrn. Paskuo biškį pasitráuka, kaip išemi [audeklą] Žlb. Pastráukė kamašeliai, tai dabar geri Klt.
| Darė nuotrauką – pasitráukęs mun inkstas Rdn.
17. tr. patempti, gūžtelėti: Barbė atmeta galvą, patraukia vieną petį ir paklausia: – Už ką ir kaip aš tau turėjau atsilyginti? I.Simon. Sėdi gurkliuką patráukus [bobutė] Klt.
18. tr. impers. traukuliams kiek patampyti, suspazmuoti: Patráukia, patráukia [akį], tik man retenybė tep būna Vlk.
19. tr., intr. kiek stingdyti, kietinti: Kai patráukė šaltukas, tuojaus apdžiūvo balos Vrn.
| impers. Akm, Lp, Lš, Skr, Ds: Šalnoja, patraukia R150, MŽ198. Šią naktį biskį patraukė N. Truputį patráukė ir apsnigo Šv. Šią naktį jau šalnavusi, patráukusi KI471. Nieko dar, kad plikšala patraukė, juk rugys ir dobilas iššustų po tokia [sniego] danga M.Katil. Iš ryto buvo patráukta, o dar̃ atleido! Rdm. Dabar kiekvieną rytą patráukia Stak. Vakar buvo patráukta po nakčiai Švnč. Biškį patráukė tą patį šlapumą Lk. Ravukai išsivalys: tuojau patrauks vandenį Žem. Šąla, maž patraũks biškį – nusbodo tas šlapumas Klt. Dieną buvo atašilas, ė in vakarą kiek patráukė Tvr. Atvažiuojant kelias buvo patrauktas, grįžtant bus daugiau ištižęs Škn. Iš nakties purvyną patráukė Stl. Šįryt gerokai patráukė Rs. Šįryt smarkiai patráukusi – jau arklį viršum purvo kela Klp.
ǁ tr. padžiovinti: Saulė šildo, tai gal nors kelią patrauks Vrn.
20. tr. kokiais įtaisais kiek pasiurbti: [Žvyrduobėje] vandens yr, bėdos tekus, a gaisras – yr jau iš kur vandens patráukti Klm.
21. tr., intr. Šv burna ar nosimi pasiurbti (skysčio ar dujų): Čiauduliui užėjus, smarkiai patrauk kvapą į nosį TS1899,72(Vaižg). Aš patráukiau to [bjauraus] kvapo – davai vemt! Vdn. Kap in save orą patráukiu, tai uždaro vienon šnirplėn Dg. Plūksnų padegina, sutrina, ka smaradas būtų, patráukia dūko [vaikas] ir pereina, apstoja [kirmėlės] Kpč. Ir jam stipriau patraukus dūmą, rausvi debesėliai išplisdavo virš galvos M.Katil. Dantį krapštė, patráukė į save kvapą, ir prarijo [smeigtuką] Graž. Senis prikimšo pypkę, užsidegė ir, patraukęs kelis kartus, tarė: – Lengvas dūmelis, nė seilės nepadaro V.Kudir. Kai mergelė jos (tabokos) patraukė, kai naginė susiraukė LTR(Lp). Duok nors dūmo patráukt, šiandiej da nekūrijęs Sdk. Einu numie dūmo patráukti Akm. Alekseli, duok dūmelį patráukti End. Patráuk kampoto Drsk. Iš butelio porą gurkšnių patráukiau Snt. Patráuk gurkšnelį iš butelio Ėr. Tu parsineši [degtinės], patráuki gurkšnį – i guli Jrb. Vienu rozu patráukiam [iš butelio], kitu rozu patráukiam, nebedaug ir liko Žl. Patráukia, patráukia teliokas, tai kai šoks, kai stums viedrą, i papilia Klt. Tas nulekia žiedeliukas, an kitą [gėlę] nuskrido, patráukė [bitės] Žl.
ǁ intr. pašniurkčioti (nosimi, šnervėmis): Nusiraminęs visai Antanukas patraukė vieną kitą kartą nosim, lyžtelėjo liežuviu viršutinę lūpą V.Krėv. Kroklys vaikas, kroka vis pašaukdamas, patráukdamas Rdn. Patraukė šnerkšlėm [smakas] ir šaukia į pačią: – Čia yra svetimas žmogus LMD(Žg).
ǁ parūkyti: Patráuku, patráuku i pametu, bijau daug rūkyti Pj. Pelenus nukračiau, patráukiu papirosą Dg. Tėvas ilgai tylėjo, paskui vėl patraukė pypkę ir ėmė lengviau alsuoti rš.
ǁ tr., intr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų); mėgti pagerti, įsigerti: Mėgsta jis patráukti DŽ1. Jaunasis Muselys, kurs mėgo patraukti degtinę, pasiliko trioboje TS1903,9b. Mūso i kunegas patrauką̃s – tik paduok Rdn. Patráukia vyras, nelaimingas žmogus DrskŽ. Kaniako (konjako) patráukia daktarai Adm. Patráukia, o stipras, raudonas Krs. Patráukę vyrai, liežuviai kliūna Krš. Ana buvo toki burną patraukanti̇̀ dar Varn.
22. refl. Š, ŠT7, Ser, KŽ kiek paeiti, pasislinkti kuria kryptimi, pasistumti artyn, tolyn ar į šalį: Pasitráukti kelis žingsnius (atgal) NdŽ. Pasitráuk a šen, a ten! Pln. Dar žingsnelį pasitrauk J.Jabl. Pasitraukit per žingsnį, pasitraukit! K.Saj. Prašom truputį dar pasitraukti KlK21,49. [Liūtą] pririšo tuo tarpu prie medžio ir patys pasitraukė į šalį ratų susiieškoti J.Jabl. Anusė susigūžia, pasitraukia atbula, atsišlieja sienos ir laukia rš. Ka eis šokti, tik į kertę pasitráuki, ka neprimintum Kal. Pasitráukiat, sako, nu durių toliau, tuokart kalbėkiamos Trk. Pasitráuk iš kelio! Vkš. Anie (vilkai) nu kelio pasitráukė, paskuo davai vytiese Krž. Tu pasitráuk – galvą dabar kišęs, i nieko nematyt Jrb. Jūs biskį in šoną pasitráukit Lbv. Kad jūs vienplaukės, tai kad jūs toliau pastrauktūt nuog lango [per perkūniją] Dg. Suploja su rankom, tie pasitráukia [šokdami kadrilį] Sk. Atsiminęs, ka negalima stovėt po medžiu, greit pasitráukia LKT264-265(RdN). Pasitráuk, vaikel, nuo kelio – da arkliai sumindis Ėr. Ožys pasistoja ant dviejų kojų ir šeria – tai da spėji pasitráukt, o kai avinas puola – nespėji Svn. Pasitráuk ma[n] iš akių! Jrk130. Pasitrauk bent į šalį, mano jauna mergele LLDII63. Ožka susiraukė, šalin pasitraukė, dreb iš baimės, kad iš meilės vilkas nebučiuotų NS1365(Brž). Pastráuk in stalą arčiau, valgysme Klt. Biškį pasitráuk, vaikas nora atsisėsti Trk. Pastráuk – visi pareisma [susėsti] Dbk. Pasitráuk, tu man skverną prisėdai, aš negaliu atsikelt Skrb. Niekas ant tavęs nepasitrauks, idant tau ko pikto padarytų BtApD18,10.
23. intr. kurį laiką tverti, išbūti, iškęsti: Patráuksim dienikę [kirsdami javus] – ir po rugiapjūtės Skr. Užkąsk kąsnelį – ir patráuksi lig sniedonės Tr.
| prk.: Žaliajam klony javai ir be lietaus dar gali patraukti rš.
ǁ įstengti šiaip tarp kurį laiką gyventi (apie ligonį, seną žmogų): Kelias dienas patraukęs po tos kalbos, nelaimingas žmogus mirė J.Balč. Seno čėso žmones patráukia (ilgėliau pagyvena) DrskŽ. Nekiek ilgai nusipirkęs [ūkį] patráukė Krš. Ka dar porą metų patraũkčiu, būtų gerai Krš. Gal da kokius metus patráuks, o gal jau i nepatráuks Jrb. Ligonis gal da patraũks Dgl. Lopaus lopaus, gydaus – kad dar patráukt Kvr. Kokią dieną [su vaistais] patráuksi, ar tan galan, ar tan – vis tiek reiks mirt Dbk. Maž kiek patraũks Juozapotelė Dglš. Nedėlią patráukė i numirė Kzt. Kojos išbrinkę, rankos išbrinkę – ką te ana bepatraũks Ds. Vėžys nepagydoma liga, gal da kokius metus gali patráukti Krs.
24. intr. kiek padelsti, pavilkinti: Biškį patráuk ligi rudenio, kai nebegražu lauke RdN. Ar čia tuoj tekėti, o gal dar toliau patráukti? Jnšk.
| Maž kiek do patraũks karvė (nesiveršiuos) Klt.
| refl.: Linai jau an rudenį pastráukia (raunami rudeniop, po kitų darbų) Vdn. Va susapnuota, tai šiandie, ryt ar poryt pastráukia, pastráukia, bet sapnas tai vis išeina Dg.
25. intr. DŽ1 kiek užtrukti, išbūti: Dar tris dienas patrauks giedra, o paskui šmakt lietus ir lyja rš.
| refl. NdŽ: Taip pasitraukė metai ir kiti, o bažnyčio[je] ramumo nėra LTR(Rm).
26. tr. R, MŽ, Sut, N, Vkš pertraukti, nutraukti: Seseres patráukė juostą, kur buvo suvystyta vaikas LzŽ. Miežį akė[je] reik musių grobais aptepti, patraukus pusiau Šts. Samsonas patraukęs apkalimus ant savę, pagavęs kaulą asilo, užumušė tūkstantį filistinų MP225.
| prk.: Patráukei surišimus manus, tau afieravosiu afierą garbės DP230.
^ Iš juoko ko žarnų̃ nepatráukė Rod.
ǁ LKKXIV206(Zt) sudraskyti, sulaužyti, susprogdinti: Kai skrisiu, tai aš tave tenai – ui, į drabnus kąsnelius patrauksiu! LTsIII139(Dv). O kam man lazda (lazdynas) kelines patráukė (sako gaidys) (ps.) Dv. Buvo patráukę tiltą, kap ledą daužė Lz. Oi, girdim kalba, kad mes ištapinom margą dobilėlį, o jiej patraukė plienines dalgeles LTR(Mrc).
| refl.: Pasitráukė (sprogo) LKKXIV213(Zt).
27. tr. išvilkti, ištempti: Anys (vilkai) jam jau daug avių patraukė iš tvarto Aru29(Dv).
ǁ traukiant iš kur gauti, laimėti, ištraukti ką: Gražių ešerių ar kuojų galima patraukti arčiau meldų, pakraščiuose rš.
| prk.: Patráukė jis pinigų Drsk.
28. tr. traukiant iškelti, užkelti: Ka jau ant štormo, būs patráuktas toks bumbulas Plng. Žėglį patraukti N.
ǁ traukiant paverti, pakabinti: Aš norėjau patráukt gardyną an to šniūro Jrb.
29. tr. parsivežti, parsigabenti iš kur: Šikšnosparnis, norėdamas patraukti prekių iš antrapus jūros, paskolijo sau piningų S.Dauk.
| impers.: Patraukti̇̀ tiej dalykai iš kitų kraštų DrskŽ. Pas mus koks žodis yra patráuktas ir iš vokiečių kalbos Snt.
30. tr. impers. Trgn imti, pirkti, įsivežti: Dabar až rubežiaus labiau kiaules patráukia, tai ir brangesnės Mlt.
31. tr. pamelžti: Eik, sesule, patráuk karvykštę, gal sutrauksi ašarėlę pieno viralui pražilint Rod.
| refl. tr.: Dar aš nubėgsiu, karves pastráuksiu Vlk.
32. tr. pasitempti sunkiai ką keliant, nešant, dirbant: Gal patráukė ką viduriuos [keldamas] Klt.
| impers.: Bulves ravėjau, žagus žolių reikėjo išnešt, patráukė rankas Škt. Taukai lapės – tepti ginslas patrauktas LMD.
| refl. tr.: Pasitráukė ginslą, ligoninė[je] gulia Krš.
33. tr. padengti, apvilkti, apdengti sluoksniu paviršių: Juodinti (plieną), patráukti juodai BŽ65. Patráukti vieną naugį kitu, nauginti BŽ368. Patráukti dažais pirmą kartą BŽ106. Patráukti žaliai, juodai NdŽ. Gelžį norėdami apginti nuo rūdies patraukia pakastu A1883,259. Sienas norime keletą kartų patraukti vopnine maliava A1885,51.
| refl.: Paprastinai sienos gruntavojasi kartą, o paskiaus su maliava pasitraukia (= patraukiamos) du kartu A1885,54.
34. tr. apnešti, apeiti, aptraukti: Geltos patráuktas veidas J. Jis toks geltos patráuktas, išblyškęs Skr.
| impers.: Sniegas nors netirpo nakčia ir buvo net pašalę, bet visur stovėjo vandens klanai, plonu leduliu patraukti V.Krėv. Daug kas apmūsoję, patraukta žalsvu pelėsiu, purto šalin, betgi Dievo dovana, neišmesi per tvorą J.Balt.
| Veidas gelta patráuktas Tat.
35. tr. padėti, patiesti, pakloti: Esu švelius patráukęs [tvartui] Rsn.
36. intr. pūstelėti, padvelkti (apie vėją): Staiga patraukė vėsus vėjelis Mš. Vėjui patraukus, [grūdelis] sujudo, nuo tako pakilo ir dingo Mš. Pro atdarą langą patraukia vėjelis ir lyg pakutena Jonui per skruostą I.Šein. Net kalvės skliautai dreba, kai vėjas patraukia iš anos pusės M.Katil. Čia ne taip karšta, šiek tiek vėjas patraukia J.Avyž. Nuo Lėvens pusės patraukė šiaurus vėjas rš. Dar pro nuogą vyšnyną patraukia pietys P.Andr. Kame nori ciongas patráukė, džinkt tas duris Kl. Vėjai tie, gal ciongas patráukė Erž.
ǁ plūstelėti, padvelkti, paduoti kuo: Jei ne duonos, tai bulvių parvilkdavo iš kur nors. Ir dūmeliu patraukdavo nuo jų kasamo ruožo M.Katil. Saulė jau grimzdo už akiračio, ir nuo ežero patraukė vėsa rš.
37. tr. impers. esant traukai, nunešti: Toli patráukia tas dulkes [nuo kelių] Vdk.
38. tr. įsiurbti: Vežimas su tavoru nuo srovės patrauktas prapuolė LC1883,12.
39. tr. traukos jėga priartinti, pritraukti: Bėgo garažan, patráukė [žaibą] – ir užmušė mirtinai Dg. Tas i tas langas buvo atdaras – i patráukė žaibą Skdv. Nereik smarkiai bėgti [griaudžiant], mat patráuka vėjas [žaibą] Skdv. Švęstu [v]andeniu reikia žemė papyluot, kad patraũkt lietų Klt.
40. atkreipti: Toks pasielgimas patráukė visų dėmesį DŽ1. Jau senų senovėje žmonių dėmesį patraukė šiaurė K.Bor. Mano pasakojimas patraukia jos domą rš. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Ar saulėlydžio pašvaistė, ar tolimas gaisras patraukė miestelėnų akis P.Cvir. Gražus pastatas patraukė akį rš. Trys atgimstančios Pabaltijo respublikos patraukė pasaulio visuomenės dėmesį sp.
41. tr. prk. palenkti, pakreipti į kieno pusę, paveikti, palankiai nuteikti: Ką savo pusėn patraukti LL186. Patraukiąs, žavįs LL168. Jis savo iškalba visus į save patráukė DŽ1. Jis jaučia savo galią patraukti žmones, juos uždegti, jiems vadovauti V.Myk-Put. Valstiečius į sukilimą gali patraukti tiktai viltis gauti žemės V.Myk-Put. Idėja šviežia, patraukianti, yra už ko rankas užkabinti, tik reikia kabinti Vaižg. Apsakymas patraukia vidine šiluma rš. Jį iš mažens patraukė egzotiški rytų kraštai rš. Vaičaitis iš karto patraukė Višinskį rš. Visus į kalvinų tikėjimą patraukė M.Valanč. Ir nuo to laiko daugel žemaičių patraukė į tą perkūno tikėjimą DS160(Rs). Patraũks daugiau prie katalikų, bus didesnė donė ant Rymo Gs. Anas nė vienon pusėn nepatráukiamas (nei į gerą, nei į blogą nesugundomas) Trgn. Paskelbtas apsireiškimas švenčiausios Marijos ant akmenių patraukė iš visų Žemaičių daugybę žmonių M.Valanč. Tačiau kartą atvyko toks gražus, turtingas ir galvotas karalaitis, kuris jos širdį tuojau patraukė J.Balč. Išsirinkau sau panelę, kur patraukė ma[n] širdelę LTR(Jnk). Kad juos Dievas patrauktų ant blaivystės ir pakūtos Sz. Per spaviednį patraukė mano širdį prie gailesties V.Kudir. Bet kiekvienas gundžiamas esti, kad nuog savo paties pageidimų patraukiamas ir vobijamas yra BtJokL1,14. O ašen kad būsiu pakeltas iš žemės, patrauksiu jus visus manęsp Ch1Jn12,32. O aš jei būsiu paaukštintas nuog žemės, patrauksiu vis pas save I.
^ Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia rš. Kvailo ir daina nepatrauksi TŽV602(Al).
patráukiančiai adv.: Pusiau padengtos nekirptomis kudlomis ausikės daro jį patraukiančiai ramų P.Cvir. Jis mokėjo labai patraukiančiai kalbėti I.Simon. Šachrazada turėjo nepaprastą dovaną gražiai ir patraukiančiai pasakoti ir paprašė sultono leisti jai apsakyti vieną istoriją J.Balč.
42. tr. pakviesti, paprašyti, pavadinti, patelkti: Nueinu, nevaro, do patráukia in stalą valgyt Klt.
| refl. tr.: Ką aš pasisiųsiu, pastráuksiu, kas apie mane vaikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt. Žmogų pastráukei [prie kokio darbo] – tai kiek reikia ažmokėt Klt. Antrojį, už mune mažesnį, tą pasitráukė [pamotė] pri savęs Varn.
ǁ įtraukti, įjungti: Daktaras, patrauktas į bendrą pašnekesį, ilgokai pašnekėjęs, vėl lyg svarbų daiktą prisiminęs, pagrįžo prie Elzės Pt.
43. tr. ŠT29 pakviesti, pareikalauti, paraginti kur atvykti, dalyvauti, pašaukti atvykti: Patraukti atsakomybėn, tieson Ser. Aš jį teisman patrauksiu už apgavystę! rš. Patraukė jį toliaus į aukščiausį sūdą Lietuvos M.Valanč. Idant nepatrauktų tave prieš sūdžią Ch1Luk12,58. Patraukti teismo atsakomybėn rš. Nelaiminga toji šalis, toji tauta ir tie josios valdovai, kuriuos jis patrauks atsakomybėn už įžeidimą V.Krėv. Žinau tiek, jog Žioplių Tamošius pasiliko patrauktas į sūdą TS1897,8(V.Piet). I patraukė už tą laidojimą į tardymą Šv. Rupūže, už tokį darbą aš tave teisman patráuksiu! Pv. Aš tave tuoj pas kunigą patráuksiu ant prysiegos Grdž. Žydelis apsigandęs … su ašarom pradėjo bernioką prašyties, kad dovanotų ir nepatrauktų po sūdu už tat, kad anas žmogum važinėja BsPII248. Aš broliukus pašauksiu, tave teisman patrauksiu LTR(Blnk).
44. intr., tr. impers. prk. užeiti, suimti norui, potraukiui kam, į ką: Kap jį patráukė valgyt! Lp. Ažusūdyt reikia, maž patraũks gert [telioką] Klt. Kap man patráukia pasakyt, tep ir pasakau Dv. Patraukė būtinai ją pamatyti, rasti, kad ji kažin kur būtų! I.Šein. Joną patraukė ją privyti I.Šein. Čia gimus – vis patráukia [atvažiuoti] DrskŽ. Patráukė mintis pas jus užeit Rmš. Kad patráuktų ant linksmumo [išgėrus], tai padainuočiau Skrd. Išgerkit, valgyt geriau patraũks Klt.
ǁ tr. sukelti, sužadinti (ppr. norą valgyti): Duok silkių, tai patraũks valgį Db. Kad ko sūresnio možnėt, tai valgį patraũkt Kpč. Valgį patraũks [degtinės lašelis], – nevalgi̇̀ vaikas Dg. Trilapiai, kad geriau valgį patrauktų LTR(Trgn).
45. intr. pajudėti kuria kryptimi – nueiti, nukeliauti, nuplaukti, nuvažiuoti, nuskristi: Bet ar taip jį atsisveikintų Katrytė, jei štai kurią dieną prasidėtų sukilimas ir jis sumanytų patraukti pas Mackevičių? V.Myk-Put. Ant rytojaus, prašvitus, visas pulkas vyrų patraukė linkon Gardino V.Piet. Rytą alpinistai patraukė kalnų kryptimi sp. Išklydom iš kelio ir patraukėm, kur akys mato, kur kojos neša rš. Bet jau lenkai šaudydami ant Varnių patraukė M.Valanč. Išmesi ūdas ir išeisi į Vokytijos pusę, laive patráuksi Plng. Iš Upynos į Varsėdžius gali patráukti Grd. Čia pro tą šilelį buvo kelias, tai ir patráukiau tiesiai Slv. Iš atlaidų patráukėm į šalį (pas gimines) Srv. Jis patráukia vakarais pas ją Ėr. Galvojo … ir toliau kur patraukti, į pasienį, arba ir už sienos rš. Šaltomis žiemomis iš miškų būriais patraukdavo į sodybas vilkai P.Cvir. Rudeniop šarkos patraukia į sodybas rš. Toksai varnėnų debesis, susiglausdamas ir ištįsdamas, čia vienon, čia kiton pusėn patraukdamas, aukštyn žemyn pasisupdamas, sukinėjasi viršum lankos rš.
| prk.: Čia grąžino spaudą, reikėjo patraukti aiškesniu keliu rš. Dabar gi visi an miesto patráukė Pnd.
| refl.: Jum iš Keižionių arčiau, į Nerį pasitráuksite (pasuksite link Neries) Čb.
46. refl. išsikelti, išvykti kitur gyventi, išsikraustyti: Aš palikau namie, o mano broliai pasitraukė iš savo krašto ir ėmė prekiauti svetur J.Balč. Vienas čia gyvena, o kitas išvažiavęs, pasitráukęs Sb. Čia muno trobelė kaip sudegė, aš pasitráukiau į kaimą Skd. Tie kaimai po biškį pradėjo nykt: žmonių pasitráukė, išmirė Grz. Žmonių apgyventose vietose jo nebėra: arba pasitraukė kitur, arba išnyko Blv.
| Žiemai sniegenos pasitraukia toli į pietus T.Ivan.
| prk.: Ledynui pasitraukus į Vidurio žemumą, jo išgulėtos dubumos, kuriomis dabar teka Bražuolė, Strėva, apie 200 metų buvo apsemtos prieledyninių marių MLTEI455.
ǁ prk. mirti: Kaip mės pasitrauksma, liks gryni laukai Adm. Šita žmona buvo labai gera, bet ji greit ir pasitráukė: širdis ir kraujo spaudimas Plv.
ǁ prk. nunykti, išnykti: Aleriodo atšilimo metu iš Pabaltijo kraštų pasitraukė tundra rš. Kasos visai pasitráukė, kur ne kur gali pamatyti Krš.
ǁ ŠT53 nueiti šalin, pasišalinti: Išgirdus kitus besibarant, ji visada pasitraukdavo, kad tik nieko negirdėtų I.Simon. Jis prisigretindavo prie Šarūnės, mergaitės pasitraukdavo, ir jiedu likdavo vieni du tamsų vakarą ant kelio V.Bub. Ir tas žmogus pasitráukė į pašalį – ką tu darysi anims, menkas žmogus būdamas Všv. Tol pasakoja tą patį, kol vaikai pasitraukia LTR(Srj). Pasitraukė vienas pulkas, atlėkė kitas Mš.
| prk.: Taboro kalne prigimtoji tamsa pasitraukė, ir Kristus sužibo taip, kaip ir prisikėlimo rytą A.Mac.
^ Ar tu, durniau, nustok, ar tu, plikiau, pasitráuk An.
ǁ atsiskirti: A tu pasitráuksi, a žmona pasitráuks – judums gyvenimas iširs Bdr. Pasitrauk, meldžiamasis, nuo manęs: jei tu eisi kairėn, aš laikysiuos dešiniosios Skv1Moz13,9.
ǁ kiek laiko nebūti, kuriam laikui išeiti, išvykti: Netrukus ir tau teks kelios dienos pasitraukti iš tarnybos J.Jabl. Iš namų valandėlės (nė valandėlę) nepasitraukė šiandie J.Jabl. Pasitraukiau kelias dienas iš namų, ir nelaimė atsitiko J.Balč. Pasitráuk iš namų tris dienas, tai tavęs žandarai neras J.Jabl. Pasitráukti iš namų, nebūti kurį laiką namie, būti išėjusiam BŽ334. Satkūnas nepasitraukė iš fabriko nė vienai dienai rš. Pradėjo sirgti, ir par naktį negalėjo bepasitráukti Rdn.
ǁ J.Jabl, ŠT1 atsisakyti, pasišalinti (iš darbo, tarnybos, iš kokios veiklos): Pasitráukti iš tarnybos BŽ326. Iš scenos (iš veiklos) pasitráukti BŽII489. Pasitráukti (iš vietos) BŽ76. Pasitráukti iš politikos (mesti politinę veiklą) DŽ1. Tas didikas Munodis buvo keletą metų Lagados gubernatorium, bet per ministrų klastas turėjo pasitraukti iš vietos J.Balč. Išleidęs už vyrų dukteris, apvesdinęs sūnų, jis tarėsi visai pasitrauksiąs iš ūkio P.Cvir. Ketvirtoji klasė būdavo reikšminga klasė. Iš jos daug kas pasitraukdavo – vieni į dvasinę seminariją, kiti šiaip kur nors į šalį V.Myk-Put. Būtų visai pasibaigęs besimokydamas, gerai, kad laiku pasitraukė S.Zob. Pirmoji pasitraukė iš žaidimo Sigutė: ji nebeturėjo nė vieno pinigėlio rš. Aš galiu pasitráukt – lai eina kiti dirbt Sk.
47. refl. SD1133, Sut išvykti, iškeliauti, išsikraustyti, išbėgti tolyn gelbėjantis nuo ko, atsitraukti, evakuotis: Ūmai pasitraukiąs SD1132. Kariuomenė pasitráukė į vakarus NdŽ. Suremti iš visų šonų, saldotai, paklausę savo komandos, pasitraukė iš mūšio lauko V.Myk-Put. Lietuvos vyriausybė prieš kelias dienas pasitraukė į Kauną sp. Kap čia puolimas buvo, mes buvom pasitráukę Vlkv. Priešo lėktuvai juos puldavo, ir turėjo jie pasitráukti Plšk. Ka ans būtų pasitráukęs, ano būt nesušaudę Slnt. O čia mas tatai ant Luokės pasitráukėm Knt. Tuokart pri giminių buvo pasitráukęs Šts. Rusijo[je] b[uv]au pasitráukęs į Kazanę, dirbau Kazanė[je] Žd. Vokyčiai pasitráukė, mes parejom atgal Lž. Į tokius krūmus pasitráukėm, ir užejo rūsai Klk. Čia būs da karas, rokuona, reik pasitráukti toliau Akm. Anie varė mumis toliau, bet mes į tas pelkes pasitráukėm Vgr. Mažyliokas buvo karinykas, tai tas pastráukė ir dingo Kp. Vienas brolis pasitráukė į pasienį [nuo caro kariuomenės] Sk. Per karą pasitráukėm šęnai Dgp. Jis buvo milicnyku, jis buvo pasitráukęs Akn. Bet Jėzus, žinodamas, kad jie nori ateiti Jo sugauti ir paskelbti Jo karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną SkvJn6,15.
48. intr. turėti panašumo, būti panašiam į ką: Sūnus į motiną patráukęs Rmš. Jeigu patraũks in mane, tai bus labai meilus [vaikas] Plm. Anoj [duktė] tai tėvelio patráukus pusėn Dg. I kalba, i juokas – gūdna močia, tik nosė an kitą pamiliją patráukia Mžš.
| tr. impers. Patráukia vaiką in gimines, in senelius DrskŽ. Ano mergaitė kaip ir moma buvo patrauktà Skp. Anas patráuktas in manęs Aps.
ǁ impers. pakrypti, pasikeisti, virsti į ką: Jau patráukė į šilumą Rmš.
49. intr. palaikyti, paremti kieno pusę, nuomonę: Tu už moteris patráuki Auk. Dzūkė už dzūkę patraũks, i bus gerai Vrn. Jis po manim truputį patráukia Ėr.
50. tr. paimti, pagriebti: Motociklu važiavo, sušalo – jau vėjas patráukė Ml. Šiltos jūs trobos, vė[ja]s patráukė – ir užteko Trk. Mane tik šiurpas patráukė, kai toji naujiena kaimą pasiekė Plv. Gal tave tryda patráukė, kad tu tiek popierių imi? Ob.
| Ka nesuvisai surūgęs [pienas], pilvą patráukia (paleidžia) Kv.
ǁ ištikti: Ponas Dievas jį patraukė tokiu smerčiu N.
51. intr. įsitraukti, įsismaginti ką daryti: Patráukėva ir išvalgėva visą ryšį obuolių Raud. Iš kulkosvaidžių ka patráukė [šaudyti] KzR. Iš kulkosviedžių i patráukė Prn.
52. tr., intr. NdŽ, KŽ uždainuoti, užtraukti: Kitas įsiūžęs jau mėgino dainą patraukt, tiktai kitų sudraustas laikėsi J.Balt. Kai ateis ant vargonų, tai kad patráukia Stk.
53. tr., intr. BzF190, Ser, KŽ pagriežti: Po tam atejo muzikė, kuriai pavelyta tapė tikt mažumelį patraukt TP1880,44. Patráukti maršą NdŽ.
◊ ãkį patráukti sulošti kortomis „dvidešimt vieną“: Lošti tūkstantį Antanui neįdomu, jis daug labiau mėgsta akį patraukti rš. O gal akutę patrauksim? rš.
kad tavè balà patráuktų toks keiksmas: Kad taũ balà patraũkt tokią karvę – bados! Skrb.
kad (lai̇̃, tegù) (jį, tave…) vélnias (velniai̇̃) patráukia toks keiksmas, piktas palinkėjimas: Tegù velniai̇̃ patráukia, jeigu meluoju NdŽ. Mesk rūpinęsis tuo žydu, kam jis tau reikalingas? Lai jį velniai patraukia LzP.
nė̃ pastùmt, nė̃ patráukt Žg sakoma apie lėtą, nepaslankų žmogų.
pečiùs (pečiai̇̃s) patráukė sakoma stebintis, abejojant, piktinantis kuo, nežinant ko: Po mano tų aiškinimų šeimininkas stebėdamasis ir piktindamasis tik pečius patraukė J.Balč. Kristupas patraukia pečiais, o Pranas, paspaudęs jam ranką, smuko į kitą pusę gatvės V.Mont. Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? V.Bub. Pečiùs patráukėm: kaip Stasys rašo – ot ir ketvirtokas Slč. Visi žmonys nustebo, patráukė pečiai̇̃s Krš. Mužikas pečiùs patráukė, paveizėjo velniuo į ragus Plng.
per dañtį patráukti NdŽ, DŽ1, Skrb pašiepti, pajuokti: Jei kas mėgino per dantį patraukti jį taip šaukdamas, tai šiandien nagus krims patyręs, kad šitokio vardo ne bet kam užsipelnyti M.Katil. Jo eisena buvo tokia iškilminga, pats atrodė toks išdidus ir savim patenkintas, kad aš neatsispyriau pagundai patraukti jį per dantį rš. Aš jį kai patráukiu par dañtį, tai nežino kur ir dėtis iš sarmatos Užp. Jis teip moka gražiai per dañtį patráukti Šl.
ši̇̀rdį patráukti palankiai nuteikti, palenkti į kieno pusę: Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį Pt. Mėlynos akys, veido skaistumas [bernelio] – patraukia širdį toksai gražumas LTR(Ps). Tik viena iš daugel man širdį patraukė, kad su ja sueiti kas valandą gaučia! LTR(Plv). Patrauka pri savęs širdį tavo P.
širdi̇̀s patrauktà silpna: Išsisirgau, kažko širdi̇̀s patrauktà, nebžinau kuo atgaivinti Vkš.
už liežùvio patráukti prakalbinti: Net susigraudžiau patraukęs bobą už liežuvio Vaižg.
vélnias už liežùvio patráukė (ką) parūpo, kilo noras pasakyti, išplepėti: Kažkurį iš pasiuntinių patraukė velnias už liežuvio: nulėkė ir išpliauškė poniai Z. Galvydienei J.Balt.
partráukti
1. tr. Lex65,98, Q573, N, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Ds, Ppl traukiant parversti, parmesti, pargriauti, parblokšti, parvelti: Sako, partráukė jį ant žemės ir ėmė spardyt Krs. Kad greit ir partráukė [arklį vilkas] Kp. Ir parmetė tas gaspadorius [žmogžudį], o kaip jau partraukė, ėmė mušt BsPIV272(Brt).
| prk.: Ar čia aš išsveiksiu, ar partraũks [liga] Kdl.
^ Ponas nebiškentėjo ilgiaus, jis lyg nei partrauktas parpuolė po pasiuntinio kojų LC1887,50. Lašai stogą partraukė (kad kiaulė paršyčius žindo) Sch59.
| refl. tr.: Kaip mudu parsitraukė ant to Kregždės kalno – ir mane, ir mano Teklę, – kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Šitą bernioką mergos parsitráukė dugnan Šmn. To mergaička parsitrauktà, tas kurkinas ir kamuoja Slm. Kaip tik truptį palaukė, šikšnys (šikšnosparnis) strazdą parsitraukė LTR(Šmn).
| prk.: Vaikus gripas buvo parsitráukęs Krs.
2. tr. Rtr, Ser, NdŽ paviršiumi partempti, parvilkti atgal, namo: Tą kumelę tas cigonas nusivežės, nusivedės, o anie tus ratus partráukė Klk.
3. tr. parvežti, pargabenti: Antai tą akminį tokį didžiausį partráukė su šešiais arkliais Klk. Nerado Antano, tai kas gi partraũks naktį Krč. Pakluonėj Vacys taiso dviratį vežimaitį šienui iš laukų partraukti V.Bub. Gal ir iš Vilniaus kiek reikalingiausių baldų partráuksiu, kur pasiliko iš mano redaktoriavimo laikų Pt. Čia nėra, iš kitų kraštų partráuka vaistų Krš. A iš Amerikos, iš kur čia partráukė tus drapokus Kv. Gelžies iš kitų kraštų partráukia Ll. Būdavo, partráukia iš kur lietuviškų knygų ir duoda skaityt Vrn.
^ Šviesi, graži, stamantri bus [žmona], kaip iš skaistaturgio partraukta! J.Balt.
| refl. tr. Ser: Žiemą rogių pavažą nulaužė ir jokiu bũdu negalėjo parsitraukti medžio naujai pasidaryti Mš. Pirkau medžių, bus sunku parsitraukt vienam į namus Dkš. Parsitráukė šieno iš kitur – užteks gyvoliams Krš. Ponai iš kitur parsitráuks drabužių gražiausių, o mas turėjom iš avių kailio Pj. Ans i liuobėjo parsitráukties visokių krūmokšlių Prk. Skaitau knygų sąrašą, kurios Stepono ketinta parsitraukti iš Varšuvos Db.
4. tr. prk. pakviesti, pavadinti kur atvykti, dalyvauti ar gyventi, parkviesti, parvadinti: Mes jau seniai manome tave į Lietuvą partráukti NdŽ. Jug anie nepartráukė tų vokyčių – patys atejo Trk. Partráukiau žmogų į savo butą: munie vienai sunkiai yr Jdr. Tėvelis mamą partráukė [iš labai toli] čia į Paupį Krž. Ponai partráukė kazokų pulką Kln. Jis partráukė miliciją, ka padarytų kratą Pns. Jis partráuksiąs iš Kauno kitą advokatą Jrb. Partráukė seserį in savo namus Drsk. [Reikia] partráukt vaikai iš miesto – ir gyvenkit sau Pv. Partraukė jie išmintingus smalininkus iš Mozūrijos prš. Iš kokios ten valstybės partráukė tus daktarus Sd. Paimsiu dalgelę, nupjausiu žolelę, nupjausiu žolelę, partrauksiu mergelę LTR(Vs).
| refl. tr. NdŽ: Neduosime, sako savo laukų, ir tiek! Tegu nors dar sykį saldotus parsitraukia, tegu nors negyvai užplaka! V.Myk-Put. Ana nujau parsitráukė dukterį Lkž. Parsitráukė tą marčią ir ėmė nesutikti Grdm. Parsitráukė muni mama, buvau išejusi Grd. Parsitráuka visą giminę vienas įlindęs Krš. Į tą miestą jis ją parsitráukė i gyvena Jrb. Parsitráukė dėlto ir kalnaberžiečiai matininką Srv. Ot parsitráukė an savo begalvės tokią raganą! Pv. Kiba jis nori jos (žmonos) parsitráukt čia! Lp.
ǁ prk. prišaukti: Buvo išsigalvoję, ka radija lytų partráuka Šv.
| refl. tr.: Visi galingi, protingi, tegul parsitráukia lietaus Vrn.
5. refl. tr. tam tikrais prietaisais traukiant, siurbiant atsivesti namo, artyn: Iš Inkstiliuko (šaltinio) parsitráuka [siurbliais] vandenį visi Skdv.
6. intr. N, KŽ, Vn, Vvr, KlvrŽ, Bsg pareiti, parvažiuoti, parvykti atgal, namo: Partráukia abudu iš miesto susikabinę kai knatai (apie girtus) Jrb. Partráuku nū karvei – stova priangė[je] kaži kas Gršl. Iš Šiaulių pėsti partráukė Krš. Paėmė į nagą – nebipartráuks jau Krš. Veizav [su mama] – partráuka vedims vaikiai tiesiau Bdr. Su čebatais tiesiai per laukus partráukė Pš. Kai pavasario sulaukiau, linksmas sau namo partráukiau (d.) Jrb. Pernai jie tikt 20 mercą prie mūsų tepartraukė (parlėkė) LC1887,7.
| refl.: Toji merga ką tik spėjo pasislėpti, tuoj ir tie žmogžudžiai parsitraukė, o sykiu parsivedė ir nuotaką LTsIV154. Led parsitráukėm namo [menkais arkliais]! Ukm.
ǁ Kv parvykti, grįžti iš kitur gyventi: Čia vienas yr partráukęs į mūsų kraštą Prk. Netruks partraukti iš įvairių mokyklų mūsų jaunuomenės būriai Pt.
| refl. DrskŽ: Daugelis parsitráukė į namus po karo Trg.
ǁ Dov atvykti iš kitur gyventi: Į mokyklą partráukė kitas mokytojis Šlu. Keturi jie nū Tilžės yr partráukę Rmč.
| refl.: Visi parsitráukė į Klaipėdą Plng.
pértraukti I, Š, NdŽ, pertráukti; SD1145, SD210,260,299,325, Lex101, Sut, N, M, ŠT5,28, Ser
1. Q133,592, LL268,320, L, Amb, Rtr, KŽ caus. pertrūkti 1: Ana pártraukė siūlą J. Virvę pértraukė pusiau DŽ1. Nepértrauk ražončiaus, padėk! Klt. Valaknas [iš kanapių] toks macnas – nepértrauki Pls. O tvirtūs [siūlai] – vieno siūliuko nepartráuksi, nešiok i nešiok Bsg. Moterys paima, partráukia tą saujelę (grįžtę, kuria surišta saujelė) ir krato ant žemės LKT237(Kri). Tarsit žodelius neužmirštamus, imsit ryšelius nepertraukiamus LTR(VšR).
^ Iž mažos pradžios nusidėjimas prasidest, iž mažo akių paveizdėjimo, iž lengvo pagudimo, iž žodelio nedidžio stojos didis, sunkus kaip lyna kokia nepertraukiama SPII158.
| prk.: Sylas giminių atkirto, o žmones stipras pertraukė SPII76. O kitos visos kacerstvos … sandaros niekad neturėjo, bet buvo visados pértrauktos pačios prieš save DP89.
ǁ perplėšti: Šis tiktai kopt [gyvatę]! su rankoms ir partraukė pusiau BsPII23(Varn). O ka miežis, musies pártrauk subinę, su tą subine ištrink ištrink – ir išgyna Yl. Per liemenį – pertraukti gali, [plona] kaip širšė rš. Gunčai katę pusiau pártraukė PP26.
| refl. prk.: Par pusę aš jug nepársitrauksu – negaliu nu vieno pri kito darbo lakstyti! Vkš.
ǁ nuskinti, nutraukti: Pienių pártraukdavo, appydavo virvę su gėlėms [per vestuves] Rsn.
2. tr. I, Amb, LL189,308, Rtr, Ser, DŽ1 sutrukdyti kokį vyksmą, eigą, procesą: Atsisėdo piktas, kad jam pertraukiau darbą A.Baran. Pértraukė mano ūturką Dglš. Gerai, – atsakė durnius, – aš papasakosiu, jei tiktai tu nepártrauksi muno pasakos BM322(Kv). [Gegutė] pertraukė kalbą šnekučiui Tat. Ar nemeluoji? – pértraukė mano pranašystę karalius (ps.) Plv. Tūlyd jaučiu griaunanties į širdį daugybę žemiškų daiktų, kurie partrauka maldą mano M.Valanč. Sugrįžo į garlaivį ir vėl ėmė žaisti pertrauktą vistą J.Balč. Vienu ar daugiau liežuvio galiuko dūžių pertraukiama ar sutrukdoma oro srovė KlbXIV79. Nepartrauktas I.
| Kad prieš tą vyresnybę spiras, barnius sukelia, partrauka vienybę M.Valanč.
| refl.: A mažas (gims vaikas), a kas, i parsitraũks [jaunai moteriai] mokslas Mžš.
ǁ nutraukti: Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Su kuo draugybę pertraukti, susipykti, persiskirti LL208. Pértraukti ryšį, santykius, susižadėjimą NdŽ. [Žandarai] gauna ligi šiol dvigubą algą, bet užtai turi visiškai pertraukti pažintis su pašaliečiais Pt. [Pabėgėliai lietuviai] dar ne visai pertraukė ryšius su savo tėvyne rš.
| refl.: Valančiaus ryšiai su Pabrėža nepersitraukė LTII272.
ǁ sustabdyti kokį vyksmą, nustoti, liautis daryti ką: Tyrinėjimus pértraukti KŽ. Pertraukė senis savo kalbą, atsigręždamas į žmoną, bet jos kambarėlyje nebebuvo LzP. Kažin, – sako kunigas, – ar bažnyčioj laikyt maldas, ar an šventoriaus, mat par maldą mės pertráukt maldos negaliam Slm. Klėties statymą partráukėm Jnšk. Vasarą žadam partráukt [duonos] kepimą Mžš. Gerai, kad nepertráuki – visą laiką kolchoze dirbi Slm. Toksaig buvo ir Mikalojus š[ventas], kursai … su velinu prakią pértraukė DP384. Tekynės mūsų nė vienu pasaulio ir menkumo jo geiduliu nepétraukime DP543. Adant mokėtų puotas ir kūno lapavimus pertraukt SPIII178.
pértrauktai adv.: Pertrauktai kalbėt, su pertrauka SD299. Pértrauktai kalbėti KŽ; N, [K].
| refl.: Pártrauksias mėlenes ėsti, nebibūs kieti viduriai Krš. Žiūro kino, negali pérstraukt Drsk.
3. intr. kuriam laikui padaryti pertrūkį, kurį laiką praleisti: Leidė tokius knatus [į pūlinį], partráukiau dvi dieni, daugiau nebejo Sdb. Ar paldienykan, ar mažu pértrauksi [tą dieną], tai utarnykan nuvažiuosi Lp. Kartu sodinom [bulves], tik jy vieną dieną pértraukė PnmR. Tai nieko, i dieną pertraukęs nuvažiuosiu pas jį svečiuosun Ml. Pertráukus kiek, pradėjom eit po visą kraštą – už Rokiškio, už Panvėžio [kasdami griovius] Alz.
| impers.: Nedėlios nepértraukė – ir vėl lyja! Srj. Vieną dieną pértraukė – i vė lyja Dglš.
4. tr. suėmus ar paėmus už ko pertęsti, pertempti, pervilkti į kitą vietą: Eikš, pértrauksime spintą DŽ1.
| refl. tr. Ser: O tas žmogus su tuom peiliu tą skūrą persitraukė in savo tą ratą ir sėdi BsPIV62(Brt).
5. tr. prk. viliojant, raginant pervesti, pervilioti: Moterys svetimos šalies partraukė jį jau pasenusį į tikėjimą pagonų S.Stan. Liucipierius pasipūtė, norėjo būti lygus aukščiausiam Dievui, nebenorėjo jo priklausyti ir pertraukė į savo pusę daug angelų M.Valanč.
6. tr. pernešti, pervežti, pergabenti per ką: Misliu, kaipgi dabar juos pertráukt per tą upelę Ppl. Tas vilkas paėmęs už kampo skepetaitės ir traukia: jai išrodo, kad ji stovi krome, o tas vilkas jau ją pertraukė per mares BsPIV171(Graž). Ar sauja tų popierių, su neišsakoma baime ir pavojum pertraukiama per rubežių [,platina šviesos idėją]? Pt.
| refl.: Gendroliui … buvo galiausiai tikt pasisekus nakties gūdume tylomis per upę persitraukti Kel1881,52.
7. tr. Vkš, Ds per ką ištraukti, perkišti: [Mergaitės] turėjo taip plonai vilnas rateliais verpti, kad visą sruogą galima būtų per šliūbinio žiedo vidurį pertraukti Pt. Viena akis nukeliama, antra išmezgama ir pertraukiama per nukeltąją rš. Invėrei, pértraukei siūlą, vėl invėrei Upn. Kad šuva nepasiust, reikia, kai jis dar turi tris dienas, pertraukt per rato stebulę LTR(Srj). Norint šunukas laikyt, reikia jis pertraukt per rato stebulę, tai niekada nepasiunta LTR(Vs).
| prk.: Duok ir man kąsnį per gerklę pértraukti (kiek užvalgyti) Snt.
8. tr. greitomis perleisti per ką (ppr. per mašiną, kokį įrankį): Par šepečius pertraukti linai be spalių Klov. Par mintuvus pártraukiau sterbles – paminkštėjo Rdn. Žąsis reik penėt – pértraukdavom (sumaldavom) rupiai Grž. Nebuvo mados malūnan vežt, su girnom pértraukei, ir gerai Šmn. Vilnos iškėdintos, tai teip tik pertráukiau, pertráukiau [per rankas] Slm.
^ Taigi per tas dienas taip nusivarai ne taip nuo darbo, kaip nuo gėrimo ir nedamiegojimo, jog pareini, lyg iš jaujos per linaminės krumplius pertrauktas M.Katil.
| refl.: O selyklo kad nedaug, parsitráukt girnom gerai Mžš.
9. tr. ištiesti, permesti nuo vieno krašto iki kito, perkloti: Balkavonė, sijos partrauktos S.Dauk. Parejusiu par partraukamąjį tiltą, apsistojo S.Dauk.
10. tr., intr. perbraukti, brūkštelėti (per ką): Ir par dantis pértraukia [rinkdamas dalgę] Ob. Skustuvą nuplaudavo, būdavo kitąsyk, kad net per ugnį pértraukia [prieš pjaudami pūlinį] Graž. Siūlus par puodą pártraukė, nupaišino, su skuduru nubraukė – jau ne baltas siūlas Erž. Pamirkyk aną (drobę) … ir lengvai partrauk par pažeistą vietą LMD. Jis tuo nupešė nuo kaktos plaukų, nunešęs pertraukė per aną savo brolį – ir [brolis] atgijo BsPIII200(Brt). Jeigu vyras nori tankų gražių ūsų, tai turi per Kūčią pertraukt virve per panosę LTR(Vs). Rado ją negyvą; par pilvą peiliu partráukta Krs. Prieš kemšant mėsą, žarną reikia dar kartą medine balanėle pertraukti, kad joje liktų kuo mažiau vandens rš. Blynai sukežę, suzmekę, nė žymės putnumo, dažinys be skilandžio, kur ne kur tauku pertrauktas, o daugiau vis vandeniu, vandeniu J.Balt. Karvė tingiai pertraukė šiurkščiu liežuviu senajai Mortai per ranką J.Avyž.
| Žvejys, pertraukęs tinklą, rado mažiau žuvies negu pirmą kartą LTR(Srv). Nueik į jūrę, partráuk tinklą – i rasi žuvių Šln.
| prk.: Staigiai atsisuka, kilsteli galvą, žvilgsniu lyg skustuvu pertraukia V.Bub.
ǁ paviršutiniškai atlikti kokį darbą kuo (akėčiomis, grėbliu, šluota ir pan) braukiant, traukiant, velkant, pertęsti, pervilkti: Kai su akėčioms pártrauki par žolę, vis tiek ne teip želia Jrb. Aną varstą da reiks partráukt sprendžinom kartą skersai ir kartą išilgai Sml. Kai drėgna žemė, tai pertraukei kartą su akėtėlėm ir sėk Jnšk. Ir skersai, ir išilgai pertráukit grėbliu, kad nelikt šiaudelių Pl. Žemė tokia minkštutė – pertrauksi kartą kitą su grėbliu – ir užteks Srv. Pértraukė šluota per lubas ir nubraukė voratinklius DŽ1. Mama ražu pertraukė aslą, ranka nubraukė stalą, pataisė pagalvį V.Bub. Tokia merga kai meška, pértraukt šluota grindų negali Brb. Kiekgi te to mazgojimo, su ryzu įlėkei, pertráukei per padlagą, ir gatava Slm. Senos [lentelės] neberadau, naują oblium pertraukiau ir va prikaliau rš. Atsinešk dvitraukį eblių, pártrauksam lentą Vvr. Ilga Adomo barzda pirma buvo pertraukta kerpamąja mašinėle, o paskui, Aleksandrui paėmus į rankas skustuvą, ir visai nuslinko A.Vencl. Toks ten ano ir prosavojimas – pártraukė su prosu, ir viskas Vvr.
| refl. tr.: Greitai aš pársitrauksu sijoną i lekam, – kaip iš vilko gerklės Krš.
ǁ Lp greitomis aptepti, apdažyti: Aliejinių melsvų dažų paimsiu ir pértrauksiu DrskŽ. Stalas pártrauktas baltais aliejiniais dažais Bt.
11. tr. Lp, Mrj, Jnšk, Pc, Ėr, Trgn iš naujo kuo apkalti, apkaustyti, aptraukti, apmušti iš viršaus ar aplinkui: Jau visai nusiplėšė ratai, reikės pértraukt Al. Kavolis ratą pértraukė Rmš. Reik pártraukti tekinius, kad neišbirėtų Šts.
| refl.: Namų stogai vienu akimirksniu persitraukė skarda ir apsidengė malksnomis A.Vencl.
ǁ iš naujo kaustant, mušant ką uždėti: Tiem ratam reiks šinas partráukt Paį. Spyrė barkštinėlę, kažkieno paliktą naujai lankams pertraukti M.Katil.
12. tr. NdŽ iš naujo nufotografuoti, perfotografuoti.
13. tr. viršyti svoriu, susverti: Obolių parduot, tai tep: uždeda [ant svarstyklių], jei pértraukia, tai obolį pusiau perpjauna Nč.
14. tr. šildant per daug sutraukti, peršildyti, perkaitinti: Tas sūris iš partrauktõs varškės Ėr.
| refl.: Mano varškė pársitraukė Ėr.
15. tr. kiek pradžiovinti: Saulė šieną pértrauks, ir galėsim vežt Mrj.
16. tr. susukti, sutraukti (apie traukulius): Ar mėšlungis gali pértraukt, ar kas Pnm.
17. refl. N dėl sunkaus darbo persitempti, patrūkti: Ižsitąsyt, persitraukt SD449. Pársitrauks arklys vien sunkius vežimus betraukdamas, o į kalną Šts. Pársitraukė i patroško gyvolelis (apie arklį) Dr. Pársitraukęs arklys paliekta su kupra Šts.
18. tr. impers. sulaisinti: Pabuvau kelias dienas kelionėj, tai arklį kad pértraukė, baisu žiūrėt Lel. Pértrauktas kaip be žarnų Sv. Ineini tvartan, tuoj mažna pažint, kokia gaspadinė – paršiokai tie pértraukti Ut.
| refl. Vs: Kūdi, pérsitraukę šunes Lp.
19. tr., intr. KŽ, PnmA, Gs, KzR, Lkš, Skr, Kv, End, Krtn, Vgr, Vkš vėjui pučiant ar šalčiui smelkiantis perimti, persmelkti, paveikti (ppr. ir pakenkti): Saugokis, kad skersvėjis nepertrauktų rš. Tik kiek sušilęs, vėjas pártraukia – i neuždarai burnos Jrb. Traukte pártraukė vėjis, i susirgo, – buvo sušilęs Krš. Neik, pártrauks vė[ja]s, i susirgsi Rdn. Tu basoms kojoms, vė[ja]s pártrauks – susirgti gali Sg. Geras drabužis: nė nugarą pártrauka, nė nieko Rsn. Arkliai opūs, sušilusį pastatė ant vėjo – pártraukė kojas Sk. Šaltas vėjas tráukia – jau man pártrauks galvą Žg. Šaltis traukte pertraukia N. Pártrauks šaltis, plikas neik Slnt. Tik keli žingsniai tėr, vis tiek vė[ja]s biškį pártrauka Trk.
20. tr. vėjui pučiant, traukiant kiek atvėsinti: Lai pártrauka bulves, nevalgyk, lai pravėsta Šts.
21. refl. įsigerti, prisitraukti (apie kvapą): Kur nei joks kvapas negal pérsitraukti KII37.
22. tr. Vvr sumažinti, susilpninti, numušti: Žolės pártrauka ligas, bet ne visas Šts. Kad užgirdžiau [su vaistais] – ir pártraukė kokliušą Šts. Tokie vaistai (agurkų spiritinis antpilas) greitai partrauka akių karštį LMD. Kiek ten valgiau – alkį biškį pártraukiau Lkv. Baimę partrauku P. Į alų aš kiaušinį geriu, jį alus pértraukia Snt. Krapai ir cebulės pártrauka viralo skonį Šts. Į avinius taukus tirpant deda sėtinių, morkų, kad ūmą pártrauktų Šts. Mėtros pártrauka visą grobo smarvę Brs. Degančias anglis deda, ka kartumą pártrauktum Gd.
23. refl. kiaurai prasiskverbti, persisunkti: Vanduo pérsitraukia per smiltį KI322.
24. refl. Lex26, Q135, N būriu persikelti, pereiti būriu keliaujant: Atėjo jie pas vieną didį driūtą miestą Epron, pakelėje gulintį, per kurį jiems reikėjo persitraukti, ir negalėjo pro šalį traukti Bb1Mak5,46.
ǁ prk. praūžti, pralėkti: Utarninko naktį persitraukė per šią apylinkę smarki audra prš. Panedėlį popiet ir vakare per pakalnę persitraukė labai skaudi perkūnija su dideliais lytaus pylimais prš.
25. intr. uždelsti, pavėlinti, užtrukti atvykti: Dešims minutų pértraukė autobusas Dglš.
26. refl. nusikelti, atsidėti tolyn: Atlankymas keturių bažnyčių vėl gal ant kitų dienų parsitraukti srš.
27. tr., intr. sudainuoti: Nenurimo vyrai ir be dainų. Dirbdami dainavo, valgyti susėdę pertraukdavo keletą posmų A.Rūt.
28. tr., intr. Trgn, Grv suduoti, peršerti, uždrožti, perlieti: Klausiamas Gustis, bene nušovė paštininką, pirmu gynės, bet paskiaus skersai partraukus prisipažino M.Valanč. Kad aš tau pertráuksiu per dantis, tai greit apsiašarosi! Pbr. Net raitos arklys, kai pértrauki tokiu botagu Skdt. Kai pártrauksiu virve per kuprą, žinosi, iš kur kojos dygsta! Jd. Ka pártrauksiu pasėmus diržą – nešnekėsi ma[n] priešais! Skr.
^ Ko stovi kaip botagu pertrauktas? J.Avyž. Bičiulio balsas truputį pašaipus, bet nepiktas, ir vis vien Antanas krūpteli, tarsi botagu pertrauktas rš.
◊ kai̇̃p per si̇́eną pértrauktas apie labai alkaną: Aš esu teip kai̇̃p par si̇́eną pártraukta KlvrŽ.
kai̇̃p (lýg) per tvõrą (per tõrą) pértrauktas apie nusikamavusį, nuvargusį: Vaikščioja lýg per tvõrą pértrauktas Mrj. Šiandien aš kai̇̃p par tõrą pártraukta Vkš.
per dañtį pértraukti pajuokti, pašiepti: Kelis kartus mane dvasiškis jau pertraukė per dantį I.Simon. Tėvas partráukdavo jį par dañtį Šln.
per gérklę pértraukti pragerti: Čebatus per gérklę pértraukė Snt.
pietráukti (ž.)
1. žr. pritraukti 9: Kad arklys pradeda siusti, tad pytráuka tus laužtinius Plik.
2. žr. pritraukti 11: Tik reik maišyti i maišyti labai daug [avižinį kisielių], nes greitai pytráuka py dugno Sg.
3. žr. pritraukti 12: Latrai tie pytráukė – i nebė[ra] vaiko Pj.
| refl.: Pirmą sykį buvo pysitráukęs [prie miškinių], atleido Pj.
4. žr. pritraukti 23: Nepytráuka vandens, kad kalnai Up.
pratráukti Rtr, NdŽ, KŽ; LL183
1. tr. Ser nutraukti (ppr. paviršiumi) pro šalį: Mokindavo pratráukti grėbliuką pro savi (moko grėbti) Kltn.
2. intr. N, Up praeiti, pražygiuoti (ppr. būriu) pro šalį: Visas jų būrys pratráukė pro šalį DŽ1. Tuo tarpu, kaip ant Raudonojo pleciaus ilgoj eilėj šimtas tūkstančių kareivių ir darbininkų pratraukė, ore pasirodė per 1000 didelių ir mažesnių lėktuvų prš. Aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greit pratraukiu LTR(VšR).
ǁ būriu praskristi pro šalį: Dažnai netgi dienos metu galima pastebėti pratraukiančias slankas rš.
ǁ refl. prk. praslinkti pro ką (apie debesis): Debesiai pro mėnutį prasitraukiant, pamatė jis ant to akmens mažą vaikiną BsMtII137(Tlž).
ǁ impers. prk. laimingai baigtis, praeiti kokiam nemalonumui: Nors vyrelis ir pyksta, bet pratraũks Mrj. Kelis šimtus metų nepadegėm, tai gal ir šį kartą pratrauks rš.
3. tr. praplėšti: Užsiuvė tą [cukraus] maišelį, – vis tiek reiks pratráukt Krč.
| prk.: Čia buvo pratráukę vokiečių liniją rusai [per karą] Ad.
| refl.: Šitie [polietileno] maišeliai greit prasitráukia Slm.
4. tr. pratrūkinti, prakiurdyti (votis): Žolės skaudulį pratráukė KI126. Morka labai gerai: pratarkuoji, uždedi – pratráukia skaudę Pl. Sūragrobis pratráukė skaudulį Šts. Ant skaudulio reik dėti keptą cebulę su medu – pratráuka skaudulį Vkš.
| impers.: Trauklapius ant auglių deda, i tada pratráuka Krž. Išeidinėja brudas, kap pratráukia [pūlinį] Rdš.
5. tr. kuo perbraukti, nubraukti kieno paviršių: Jeigu iš karto žievės nepavyksta nulupti, vytelė [žnyplėmis] pratraukiama antrą kartą nuo laibgalio iki storgalio rš. Pratráukia [obliumi] tokią lentą Klvr.
6. tr. kiek ištraukti, traukiant sumažinti: Da pratráukė ir šiemet tas samanas iš griovių Krs.
ǁ važiuojama priemone kiek išvežti, išgabenti: Einam, gal mėšlo ben kiek pratráuksma Lel.
7. tr. kiek ištraukti, atitraukti, atidaryti, atidengti: Pratráukiau vagį – ir išbėgo alus J. Pratrauk kiek šyberį – tegu dūmai išeina Paį. Aš patalų pratráukiau kertę ir veizėjaus Šts. Šviesi, aš pratráuksu naktines užlaidas – galėsi skaityti Krš. Veiza pro langą, užuolaidą pratráukęs Varn.
| refl. tr.: Prasitraukia stalčių – žalsva trirublė pirmoji krenta į akis S.Čiurl. Prasitráukusi drobulę žiūra [mergytė] Krš. Prastráukiau užuolaidą, žiūrau, kas te ateina Drsk.
ǁ kiek ištraukus, atitraukus ką pradaryti, pradengti: Reik biškelį langą pratraukti Vkš. Komoda (komodos stalčius) pratraukta su baronkoms ir primyžta vaikių Žeml.
| refl. tr.: Prasitráukiau langą ir pasikavojęs veizėjau į kiemą Vkš.
8. tr. paėmus už ko (ppr. jėga) pavesti į šalį: Močeka sako: – Sūneli, pratrauk šitą juodį nuo tako, aš jo bijausi VoK135(Mrj).
9. refl. paėjėti į šalį, pasitraukti, pasislinkti kelis žingsnius tolyn: Prastráukiau, kad jam daugiau daikto būt atsisėst Klt. Gaspadin, tu prastráuk nuog pečiaus Lp. Jis pradėjo greit važiuot, žmonės nespėjo prasitrauktie – jis daug žmonių suvažinėjo BsPIV290(Brt). Geras žirgelis, nespirs: pastūmėk, močiute, su ranka – ir prasitrauks [nuo tako] VoK135(Mrj).
| prk.: Reikia prasitraukt iš kelio prieš jus, jauniejie V.Kudir.
ǁ pasišalinti iš kur, išeiti: Jeigu, ponaiti, neliausi mane persekiojęs, tai aš prasitrauksiu iš dvaro V.Kudir. Jei gera dvasia, eik arčiau, jei pikta – prastrauk LTR(Lzd). Pasiuntė [aniolą] su žinia pas Perkūną, kad ans palieptų nepagadai prasitraukti J.Šliūp.
ǁ daugeliui išvažinėti: Reikia žiūrėt, kai bent kiek prasitraũks, išretės vežimų [turguje], tai tada tik išvažiuosi Slm.
ǁ būriu išeiti, atsitraukti, pasitraukti, evakuotis: Gali ir nepastráuktie [priešai] Str. Prastráukė toliau niemčiai Dglš.
ǁ išsikelti kitur gyventi: Per vainą jie prasitráukė iš čia Žal. Nuvažiavo tarnai in tą daiktą, kur kitąsyk ganė, jau jo nėra, jis jau buvo prasitraukęs in kitą daiktą, ir niekur jo neatrado BsPIII168(Brt). Smaugia lietuvius, idant jie prasitrauktų ir duotų vietą maskolių kolonistams V.Kudir.
10. intr. DŽ1 ištverti kurį laiką, prabūti, išsilaikyti: Rytoj gal neisiu darban, Birutė pratraũks gal viena Slm. Teip ir pratráukiau šitą laiką, niekas per daug manęs neužkabino Snt. Reikėjo kaip nors pratráukt, nepirkt. – Ką čia pratráuksi, kad nebeturėjau nė kuo užsivilkt Srv. Šią žiemą, vaikeli, dar turėsi kaip nors pratráukt su šita skrandute Lkč. Galgi pratráuksim ituo duonele nedėlią Rod.
| refl.: Nors kad ligi Sekminių su sava duona prastrauktumėm Ds.
ǁ šiaip taip išgyventi kurį laiką (apie seną ar ligotą žmogų): Dešimt metų reiktų pratráukt Vs. Kiek metų gali pratráukt su svetimu inkstu KzR. Ligonis kad da mėnesį pratraũks – tai ir visas gyvenimas Ėr. Vis tas pats, ai mėneselį pratráuksi, ai ne Dglš. Pratráukė ilgai sirgdamas Aps. Va kur daktaras – pasakė: nei dienos priekin, nei ažupakalin nepratrauks LTR(Trgn).
11. intr. Ds uždelsti, užvilkinti: Pratráukė nedėlią, kol gavo arklį Ėr. Deltog ne visados ateina, kaip prižada. Pratraukia keletą dienų I.Šein. Par vieną [karvės] ieškojimą [jaučio] galiama pratráukt (nevesti pas jautį, atidėti iki kito ieškojimo) Mžš. Pusė valandos kaip pratráukė (pavėlavo) Ktk.
| Karvė kai kada aštuoniolika dienų pratráukia [neatsivedusi] par sroką Klt. Žiūrėk, kokią nedėlią pratraũks par terminą Skdt.
| refl.: Parusnėnų atsivertimas dar prasitraukė Gmž.
12. intr. užtrukti: Jūs tai vakare pratráukiat [dirbdami], mės tai lig penkių Slm.
| refl.: Jei dar̃ bus lietaus, prastraũks nepagada DrskŽ. Mėnasius tris prastraũks, arčiau (greičiau) nepadaris Prng.
13. intr. impers. kuriam laikui padaryti pertrauką, pertraukti (apie orą): Dieną pratráukia, ir lyja DŽ1. Ė, kad dienelę pratráukia, tai kitoj ir lyja Kzt.
14. refl. Ds praeiti, praslinkti (apie laiką): Prasitraukė kiek tai čėso LTR(Lp). Prastráukė du mėnesiai nuo to čėso Dglš.
15. tr., intr. pradžiovinti: Nuvažiuojant tiek buvo šlapia, ka negalima buvo važiuot, o paskui vėjas pratráukė – i buvo sausa Slv. Pavasario vėjas greit laukus pratráukia Skrd.
| impers. Buvo šlapia, daba pratráukė kiek Ėr. Gerai, langai atadaryti – kaip ir pratráukia, sausumą padaro Žl. Išdžiausčiau baltinius, gal vis kiek pratraũks Všk. Nebus šlãpia – keliai̇̃s pratráukė Rm. Šiandien purvą pratráukė ben kiek Trgn.
16. intr. impers. atsirasti traukai, trauksmui: Rūko, kol pratráukė, įsidegė – nebrūksta Krš.
17. tr. Graž, Prn esant traukai, kiek ištraukti, pravėdinti: Bet ir tvanka baisi ant aukšto, dusina. Reiktų langelius skliautuose išimti, skersvėjis pratrauktų V.Bub. Atidaryk langus, tegu vėjas kiek dūmus pratráukia Paį.
| impers.: Tegu pratráukia čiodą – atadaryk juškas Klt.
18. refl. įsisiurbti, susigerti: Negal vanduo prasitráukti – žemė kai košė Rsn.
19. tr. DŽ1, Srv, Užp, Trgn, Mrj kiek sumažinti (karštį, skausmą, šleikštulį): Pagėry (pagerk) liekarstvų, maž pratraũks karštį Dglš. Pastãtai (pastatyk) bankas, gal sopę pratraũks Švnč. Išeik in oro – pratraũks sopę Ut. Maž vanduo pratraũks karštį Skdt. Sėmenai nusiplikius greitai pratraukia karštį LTR(Grk). Išgėriau barščių – ir pratráukė visą ledekumą Alk. Spalgenų prisikiši ausys, tai kaip ir pratráukia, lengviau palieka [apsinuodijus smalkėmis] Svn.
20. tr. įstengti kvėpuoti, įkvėpti: Dūchą nepratraũks, žmogus ir uždus Rdš.
21. tr. išdainuoti: Pratraũks patys dainą, tu tik žodžius pasakyk Gdr.
◊ linùs pratráukti eiti į svečius arba važinėtis per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Linùs pratráukia – linai bus dideli Pb.
pritráukti I, Š, Rtr, KŽ; Lex47,49, SD1147, SD302, R30, MŽ40, Sut, M, LL193, L, ŠT16,17
1. tr. NdŽ velkant priartinti, privilkti artyn prie ko: Laivą pritraukti pri kranto N.
| refl. tr.: Kol prisivobiji, prisitráuki su virvėm tą sienojį iš dumblyno Svn.
ǁ pajėgti privilkti: Užmetėm – tinklo nepritráukiam prie krašto (tiek daug žuvų) PnmŽ.
2. tr. traukiant padėti prie ko, priartinti prie ko: Tad aš gulėsiu, lopišis pritráuktas artie, ranka antdėsiuos an to vaiko Dr. Bliūdą pritráuk savęs artes LzŽ. Kaip susivela [milas], liuob pritráuks stalą pri to milvelio, an stalo kočėlą pasidės, i pradės ritinti tą milą Kl. Pritráukė lovą pri pat lango – vietos daugiau trobo[je] paliko Vkš. Minkšta žemė buvo, palyta, aš tik pritráukiau pritráukiau tas žemes prie bulvių – ir apkaupta Jrb.
| refl. tr. N, NdŽ: Vaiko lovelę prisitráukiau, i sėdu atsisėdusi Pln. Bernas pristraukė, vieną bliūdą išraitė, kitą išraitė LTR(Kp).
^ Maž tau toli bliūdas pristráukt? – Ne, man netoli, tam toli, kas už durų Ml.
ǁ sumažinti atstumą, priartinti: Per spektyvą (žiūronus) kai žiūri, tai teip arti pritráukia Jnš.
3. tr. tempiant paartinti, pritempti: Pritraukęs prie žemės, mušt su kūloku ėmęs par galvą, par antausius Sln.
| prk.: Ką čia plepi – arčiau [tų Šiaulių] nepritráuksi (abiem keliais važiuojant tiek pat km) Žr. Motina kiekviena gatava būt pritráukt dangų an žemę, kad visas gerumas būt vaikeliam Aps. Kad galėčiau, aš dangaus nors kraštelį jai pritráukčiau NdŽ.
^ Laimos ir replėms nepritrauksi, o nelaima pati ateita S.Dauk. Laimės replėm nepritráuksi, o nelaimė i[r] pati ateina Ar; LTR(Šl). Gero su repliums nepritrauksi, o piktas ir pats ateis VP15.
pritrauktai̇̃ adv.: Jos (ienos) būna trumpesnės ir pririšamos prie balnelio visiškai pritrauktai rš.
| refl. tr., intr.: Medyje prisitráukiu šakas ir prisiskinu tų žiedų Vlkv. O kad aš prisitráukčiau [stiklelį], aš jį visą išmaukčiau JD81. Albinas pajuto užplūdusį jėgų perteklių ir, pasiekęs virš durų prikaltas pasagas, pamėgino prisitraukti. Viena pasaga svorį atlaikė, o kita liko rankoj rš.
ǁ NdŽ pačiam traukiant, lenkiant, riečiant priartinti kūno dalį: Paemi, va, kietai [vyšnios šakelę] tarp delnų ir pirštų, pritráuki rankas, suspaudi vytelę ir iš lengvėlio vaikštinėji [ieškodamas vandens gyslos] Č. Tai vėl rankas tik pritráukęs, ristelėm, ristelėm ir nulėkiau vėl laukan, sutvarkiau arklius Č. Pritraukė vieną koją, kitą, pasispyrė, alkūnėm pasistūmė V.Bub. Pamatė [kunigas] prie karčemos žąsį, katra tąsyk pritraukus koją stovėjo, žinoma, kaip žiemos čėse LTR. Jis suraukia nosį ir pritraukia lūpų kampus, pašiepdamas Vilko Martyną I.Simon.
ǁ įgaužti, įtraukti: Pati nevalgius, pilvą pritráukus lakstau Alz. Stova pilvą pritráukusi (alkana, sulysusi) mieste, be darbo, be duonos Šts.
| impers.: Pritráukė čystai vidurius Upt. Dabar pavalgo, o pirma buvo nevalgęs, pilvas pritráuktas pritráuktas Skp.
4. tr. rš jėga privesti, prievarta priartinti.
| refl. tr. NdŽ: Sugriebė mane [klebonas] už pečių, prisitraukė artyn ir pabučiavo į vieną skruostą, į kitą J.Balt. Nepraeidavo nė valanda, kai Būtėnienė vėl prisitraukdavo sūnų prie savęs, imdavo bučiuoti, glamonėti, liūliuoti S.Zob. Žąsį iš tolo užkabina kabliuku už kojytės ir prisitráukia Pl.
5. refl. NdŽ pasislinkti artyn, priartėti, prisikišti: Ji kurčia, kap kalbi, pristráukia prieg tavę Vrn. Vyrai visi girkšno[ja], pasileidę, pri butelio prisitráukę Rdn. Prisitráuk arčiau, kad neužlašėtų [ant staltiesės] Ėr. Prisitráukė pri munęs ir sušnibždėjo į ausį Vkš. Pristráuk stalop artes LzŽ. Kaip tik artyn prisitráukė, prisitráukė, šviesų kardą išsitraukė, išsitraukė Š.
ǁ kraustantis, keliantis, žygiuojant būriu priartėti prie ko: Vokiečiai čia insistiprino, prie jų sienos prisitráukė Sn.
6. tr. pridėti, prijungti, priskirti, pridurti: Pri Kuršėnų [rajono] mumis pritráukė Krš. Kaip kolchozai užejo, mumis pritráukė pry Mamių [kaimo] Štk. Prytráukė pry tarybinio ūkio Šv.
| refl. tr. intr.: Apsėsma žole, tai an ganyklą prisitraũks (bus priedas prie ganyklos) Kp. Būdavo pirma, tai žemės da ir iš šono pristráuki, ė dabar ir savos nebereikia Sdk. Noris da i man prie pencijos da kiek prisitráukt (prisidurti) Ds.
7. tr. parietus parišti, patraukti: Tam veršiui tą koją pritráukiau (pririšau prie kaklo), i nešoka aukšty Jrb. Katras smalstus arklys, koją paskutinę pritráuki Pc.
8. tr. impers. NdŽ ligai surietus ar sulenkus padaryti nejudrų, nelankstų, sustingusį: Siuvėjo koja pritraukta, Topylis be pirštų, Stepas vienu langu (vienakis) Žem. Ranka mano pritraukta – negaliu darbo krutėt O. Visai prytráukė koją, an medžio (krukio) ejo Grd. Vieną koją pritráukė viškai par kelį Dkk. Ranką pritráukė, kojos nevaldė, visai pasiligojo Krš. Buvo pritraukti̇̀ visi tie pirštai, ale išsitaisė Vdk. Šiteip pritráuktos [rankos], pirštai šiteip va šitie dujai būdavo, o teip, Jezau, kad sutraukta buvo [moteris] Antš. Tus tėvas buvo invalidas, su lazdomi vaikščiojo, koja pritrauktà buvo Kpč. Senukės buvo pritraukti pirštai Pun. Pirštas nuog darbo pritráukta Mrc. Gali pritráukt kojas teip vienodai beguliant Sdk. Pritráukia koją – nepaeina Dgč. Prikamavo koją – ir pritráukė koją Kvr. Vaikas pasitaisė, ale kojeles jam pritraukė Tat. Kieno koja pritraukta buvus, to vėlė raiša pasirodo BsVXX.
^ Nespjau (nespjauk) vandenin – liežiuvį pritrauks Dglš.
| refl. tr. impers.: Pristráukta, prisbūta pirštas Adm. Paskui iš priemėčio galvytę pristráukė va šiteip [vaikui] Šmn.
9. tr., intr. traukiant, tempiant priveržti, kad nebūtų palaidas, sutempti: Virves permeta par kartį ir pritráukia, priveržia (rišant šieno vežimą) Žl. Netoli namų, kur prisieina sukti nuo vieškelio kieman, staigiai pritraukė vadžias taip, kad arklys turėjo stačiai sukties į šalį Vd. Jis pritraukia atvarslus, patsai traukiasi ant vieno pasostės galo darydamas vežime vietos dar vienam žmogui I.Simon. Virvė jau užmesta jiems ant kaklo, bereikia tik kilpą pritraukti I.Simon. Jei dar labai tep silpnai, tai dar pritráukiam [vyžos virvutę] Rud. Vyrai su stiprium rankum pritráukdavo, surišdavo, stovės [šiaudų stogas] ilgiausiai Škn.
| refl. tr.: Prisitraukti pavalkus su atvarslais (su ilginiais) Šts.
ǁ tr. NdŽ kuo veržiant sutvirtinti, pritvirtinti: Su vytike pritráuka, pririša vieną eilę, kitą eilę [dengdami šiaudais stogą] Krž. Skersai lentas dėjo ir su varžtais pritráukė Trg. Šienkartę ant prikrautojo vežimo uždėję bandė tą su virve pritraukti Kel1879,24.
ǁ intr. prispausti, pritvirtinti: Šita sąvarža gerai pritráukia Mrj. Ne ilgiausis vinis, ale, rodos, pritráukė Vdžg.
ǁ refl. prk. prisiploti: Tep noriu valgyt, kad pilvas prie strėnų prisitráukė Kt. Lūpos labai smarkiai įtemptos ir stipriai prisitraukusios prie dantų rš.
10. tr., intr. impers. gausiai apeiti, apnešti: Tokių juodulių pritrauktas, tokios smalos, i netrauks kaminas Krž. Jau medžiai būva balti, pritráukti – šarma PnmŽ. Šlapią uždedi katilioką in plytos, tai rūdo pritráukia Klt. Tvarto kampai pritráukta šerkšno Klt. Šerkšno pritráukta in pirkios, kur eina garai Klt. Šerkšno pritraukti̇̀ mūrai Klt. Miežiai drėgni, šarmos pritráukti Jrb.
ǁ apsinešti: Puodelis kovuotas. Kovą semia – i pritráukia Klt. Ka pritráuka tą bliūdą – baisu veizėti Vkš. Butelkikė nečysta, pritráukta Krš.
11. tr. NdŽ traukos jėga priartinti prie ko: Tokiuo yra akmuo, vadinamas magnes, kuris geležį savęsp pritraukia SPI183. Kumet burkštiną patrini į vilnonį drabužį, ans popieriaus skiautelę pritrauka Vkš. Saulė turi tokią sylą pritraukti prie savęs viską kaip ir žemė A1884,210. Ar tavo vištos nepritráukė (neužmušė mašina pravažiuodama)? Lkč. Geležį pritráukia magnasas BM94(Brž).
| impers.: Tada jis numetė kelis mažus deimanto gabaliukus ir pastebėjo, kad jie traukte buvo pritraukti prie bokšto viršūnės J.Balč. Kiti ieškodavo su karklu dvišaku [vandens gyslos]. Eidavo eidavo – ir pritráukdavo PnmŽ.
^ Kaip traukte pri lovos pritráukė (taip norėjau miego)! Krš.
12. pakviesti, prikalbinti, pavadinti, įjungti draugėn kur dalyvauti, ką dirbti ar daryti: Pritráukęs daugiau darbininkų, padirbs visa J. Jis turi teisę kai kuriems darbams pritraukti specializuotas organizacijas – subrangovus rš. Rado pažįstamų, tuojau tie ir jį į kompaniją pritraukė, pavaišino rš. Pritráukė ir muni šnapšės gerti Šts. I tėvą pritráukė pri tų pietų Brs. Pritráukė in stalą i mus Klt. Jis toks nebejaunas žmogus, ale pritráukiamas Ppl. Norėjo pritráukt tėvą vežt Pgg. Vyrišką, kad ir protingiausį, pri degtienės pritráuka Krš. [Velnias] pritrauktų jį draugystėn savo o ing karalystę savo peklos MP79.
^ Kitas gero pamokina, kitas gi prie blogo pritraukia Vrp1890,35.
| refl. tr. Ds, Kvr: Pristráukė kokį augėtinį i gyveno Dglš. Pristráukia žmogų iš šono i pasdaro Klt. Niekur žmogaus nepristráukė, pats pasdarė, turi do sveikatos Klt. Reiks prisitráukt kokį darbinyką Ėr. Ją prisitráukė pri to jojimo, i dabar ji sau patenkyta Smln. Prisitráukė da vieną mokytoją, ta pasakė, ką žinojo Smln. Jis da norėjo kaži ką prisitráukt (pasivadinti fotografuotis) Smln. Apleido tėvo namus, prisitraukė už draugą dar vieną vaikį TS1900,4-5.
ǁ Vd, Ser, NdŽ, Plv, Mlk patraukti, palenkti į save, privilioti, primasinti: Petronėlė gėrėjosi savo gražumu pritraukusi vaikį Žem. Ji mano širdį traukte pritraukė J.Bil. Nuošalus kampelis kasmet pritraukia jų (poilsiautojų) vis daugiau ir daugiau V.Bub. Tujau palojo, kad Elena nori Jugasės vyrą pritráukti Trk. Pritráukė ta merga mano vaiką Pkp. Tik su blevyzgom ir pritráukia žmones Užp. Tik dirstelia an žmogaus – i žmogų pritráukia Mrc. Jis toks protingas ir visus pritraukiantỹs Zp. Jos iškalbingumas pritráukė žmones Smln. Jis taip mokėjo pritráukt žmogų Slč. Pritrauksiu savęsp visus daiktus ne smarkumu, bet mylėjimu, ne kerštais, bet gerybėmis DP508. Tenai atejo, idant žmones grumzdymais ir pabaidomis savęsp pritrauktų̃ DP31. Širšes uogos pritráukia Jd.
| refl. tr. Dkšt: A su velnio plauku tokį vaikį prisitráukė?! Krš. Jauna – mokėjo prisitráukti vyrą Lkv. Tokia dalikatni greit galėjai i jaunikį prisitráukt Šmk. Pati merga jį prisitráukė Dglš. Prisitraũks kada kokia merga, tep ilgai nebus [vienas bernas] DrskŽ. O katra ir labai moka pristráukt prie savęs Trgn.
13. tr. atkreipti (dėmesį, žvilgsnį): Levas … mūsų atydą saviepi labiausiai pritraukia LTI3(Bs). Vyriškis pritraukė į save žmonių dėmesį rš. Štai mūsų akį pritraukia ežerėlis Vr. Akį žėdnam pritraukia tokia žemė Db.
14. intr. NdŽ šiaip taip, vargingai išbūti, išgyventi iki tam tikro laiko: Švenčiausios Motinos pagalba pritrauksiu iki rudens LzP. Gal pavasaris bus ankstyvesnis šįmet, pritrauksim kaip nors (užteksim bulvių) J.Balt. Man tai tik iki turgadienio pritraukti J.Balt. Su šituo centneriu [bulvių] pritráuksim prie šviežių Skr. Kas gi žino, ir mes ar bepritrauksma su duonele lig rugiapjūčio Sdk. Rodos, diedelis ir sunkenybę turėjo, ale mat pritraukė ligi aštuonių dešimtų [metų] Srv.
15. tr. traukiant, tempiant kiek pritrumpinti: Šautuvo diržas pritraukiamas (patrumpinamas) komanduojant: – Diržą – pritrauk! rš. Pritrauk jas (kilpas), per ilgos rš.
ǁ įsukant dagtį, sumažinti degimą, prisukti, prigesinti: Motina pritraukė gazelį A.Vien. Tą lempą reikia pritráukt – gal kiek prisnūsim Šmk. Pritráukei [lempą], jau nieko nematyt Lp. Ir pritraukė šitą lempą, kad taip šviesiai nedegtų LTR(Upn). Pritráuk ugnį [dujinės], kad tik šustų sriuba, o ne kupėtų Ktk.
16. tr. NdŽ kiek priverti, pridaryti: Tėvas įėjo į butą, duris pritráukė i atsisėdo Jrb. Pritráuk tu dures: tarpai, vė[ja]s puta Krš.
17. tr. kiek primerkti (akis): Ji vieną akį pritráukus i tupia kai gyva Jrb. Kai neišsimiegi, tai akys tik pritráuktos, veidas pageltęs Gs.
18. tr. NdŽ paviršiumi traukiant daug sutempti, suvilkti: Pasiunčiau rąstų pritráukti, liuob ten su arkliais privilks Kl. Da ir žarijų būdavo židinėj, žarijų pritráukia židinėn tenai, an prieždos Skp. Te pritrauktà krūva durpių, čia vėl pritrauktà, pakapojau žolę, ir pasimečiau Slm.
| refl. tr.: Po medžiu atsiguliau, lapų prisitráukiau ir guliu Pl.
ǁ daug privežti, prigabenti: Daug tankų pritráukė į frontą DŽ1.
| refl. tr.: Pristráukiam patys malkų iš miško Dgč.
| Reikėjo ji (lenkų kalba) gerai išmokti. Tam tikslui ir lenkiškų laikraščių prisitraukdavau Mš.
19. intr., tr. Kb traukiant iš kur daug paimti, gauti: Po penkis kilogramus, po trejetą pritráukia [žuvų iš po ledo] Sug. Į dieną kokį pūdą [žuvų] galima buvo pritraukti rš.
| refl. tr.: Su meškere galima prisitraukti žuvienei tinkančių ešeriokų rš. Kaip pradėjus traukt, tai traukus ir traukus ir visą kiaurą dieną lig vakaro, ir prisitraukus kokius penkius vežimus drobės LMD(Sln). Vyrai sugebėjo pramušti [kapčiuje] skyles kur reikia ir taip sau, ranką įkišus, kaip katinas į varnėno inkilą, prisitraukti bulvelių M.Katil.
| prk.: Piningų prisitráukę kaip skutinų Krš. Pristráukęs svetimų žodžių, vis ką inmaišo Mrp.
ǁ prk. daug atimti, ištraukti (sveikatos): Kiek man pritráukė sveikatos par tą žiemą! Šmn.
20. tr. daug įkelti, prikelti: Daug avilių buvę ąžuoluos pritráukta BM66(Žb).
21. tr. prk. daug sutraukti, sutelkti, suburti: Jo šauksmas pritraukė daug žmonių, tie palaikė jį kvailu J.Balč. [Kunigas] pritráukė tų dievobaimingų moterėlių, – jos nori kuo pirmiausia į dangų patekt Pžrl.
| refl. tr.: Pulką prisitraukti N. Bernaičiai draugų prisitráukė ir rėkaloja Vrn.
22. tr. daug prifotografuoti: Nuotraukų pritráukė daug Lb. Čia vis Petro pritráukta atvirukų Al.
23. tr. prinokinti: Ta pagada greit visus javus pritráukė Gs.
×24. tr. impers. pritvinkinti (skaudulį): Jau gal pritráukė votį, jau reikia pradurt Švnč. Votis jau pritráukę LzŽ. Pritráukė pirštą votis LzŽ.
25. tr. A1883,173, NdŽ prisisotinti, prisisodrinti, prisisunkti, prisigerti (kvapo, drėgmės, šalčio ir pan.): Barščiai špyžio pritráukė, nebegardūs Ėr. Jo drabužiai pritraukę nemalonaus kvapo rš. Šlapgarių pritráukė, atidrėko popieros nuo sienų Skr. Medžiaginės kaladkos, tai anos šlapumõs, vilgasties pritráukia, iš to buvo šimtakojai Dv. Ė va šitie daiktai, minkštimai, – pridėsi skepetą – pritráukia materijos Švnč. Sūrūs tokie pasidaro, pritráukę druskos [slėgti grybai] Vdk. Mat anie (stogo šiaudai) prismalėję, kaip gelžiai sugelžėję, pritráukdavę tokio rūkalo, ka te[n] nė ugnis nekibdavo Skdv. Dulkių pilna, akordijonas pritráukė tų dulkių End.
| impers.: Rasos rūbai pritraukti, lygiai sulyti Klt.
| refl. tr. Snt: Jei tuomkart neišsėmei [pasiliejusio pieno iš šulinio], sienos pristráukia Alv. Lauke šalčio prisitráukiau, tai nė kambary nesušylu Dkš. Pareina iš tos karvidės prisitráukusi smarvės, smirda amžinai End. Ale jei tik kas rūko, prisitráuka visas kambarys End. Šaltgarių, šlapgarių prisitráukę linai – sunkesni Ggr. Drėgnas garas, nuo jų (bičių) kilstąs, dėl šalčio aulėje prisitrauka. Iš ko randas pelėjimas bei paplėkimas S.Dauk. Medžiaga prisitráukė drėgmės DŽ1. Akmuo prisitráukęs vandenio FrnS45. Muno plaučiai prisitráukę labai tų visokių dulkių par tiek daug audimo Pln.
| prk.: Tenai (apie Širvintas) lenkų dūko prisitráukę, nemėgsta lietuvių Krš.
ǁ impers. traukiant drėgmei ar šalčiui sukelti (ligą): Jam pritráukė an pievos uždegimą plaučių Rš.
26. tr., intr. impers. NdŽ, DŽ1 kam užpiltam spiritu ar užplikytam pakankamai įgyti stiprumo, koncentracijos: Ar pritráukė arbotą? Db. Prieš sprogimą [beržų] spurgelių priskynei ir užpylei degtine, pritráukia per porą dienų Bsg. Pastovink arbatelę, tepritraũkie Krš. Pritráuka dikčiai, aš jau bijočiu pilti į savo skilvį [spiritą, užpiltą ant rupūžės]! End. Vyrišką gumbažolę išdžiovintą užpila karštu vandeniu arba degtine, kad pritrauktų, ir duoda vyrams nuo gumbo rš. Sudžiovinto augalo žiupsniuką įdėti į puodelį, užpilti verdančiu vandeniu, palaukti, kad pritrauktų ir nusistovėtų rš.
| refl.: Arbata prisitráukia NdŽ.
27. intr. nusidažyti: Po tam įdedi [žalius kiaušinius į dažus], anie pritráuka geriau Vg.
28. tr. tam tikrais prietaisais prisiurbti (skysčio): Į pipetę pritraukite muilino vandens rš. Tie aparatai i šūdo pritráuka, ka girtos milžėjos Rdn.
ǁ siurbiant, traukiant pripildyti: Pritráukti švirkštą NdŽ.
29. tr. prisiurbti, prigerti (skysčio oro, garų): Senis užmerkė akis, pritraukė plaučius ir išleido orą Šlč. Palenkiu tą šaką, prisiuostau, pritráukiu pilnus plaučius Bsg.
^ Tyli kai [v]andenio burnon pritráukęs Tr.
30. tr. gausiai prisiurbti, prisigerti (skysčio ar dujų): Vaikas pritráukė pieno kiek tik nori Upt.
| Pritráuki šito saparo gerklėn [rūkydamas] Žl. Girtas buvo, gavo dar benzino smarvės pritráukti – ir užkėlė kojas Krš. Mės jau seni, dūmų jau pritráukę [rūkydami] Žl.
| refl. tr.: Pradeda pačios [dėlės] atkritinėt, kap kraujo pristráukia Dg. Steponas ilgai be aiškaus tikslo kraustė jas (knygas) iš vietos į vietą ir, prisitraukęs dulkių, dusliai kosčiojo rš. O ans prisitráukė tos kimikalų smarvės – i žmogus tura mirti Als. Aš to narkozo nedaug prisitráukiau, greit užgesau Štk. Oro visokio prisitráukęs, tau i dvokia Btg.
ǁ NdŽ prisigerti (alkoholinių gėrimų): Atėjo gerai pritráukęs Ėr. Burokinio [alaus] pritráukę – i rėkia ožio balsais Krč.
pritrauktinai̇̃
| refl. tr. NdŽ: Eita kaip Telšių klebono avinas – kojas vydamas, prisitráukęs Šts. Taip ir šliūžinė[ja] prisitráukę, kiek tokių bjaurybių yr Krš. Kas nora, suranda [degtinės], prisitráuka tos smarvės Rdn. Lig pat girtumo prisitráukė, prisikaštavojo Užv. Prysitráuka gerai, pradeda dainą imti Grd. Nebuvo teip jau prisitráukę Krč. Nebepavažiuoja dviračiu, matos, ka gerai prisitráukęs Sk.
ǁ refl. prisirūkyti: Numie neleidam [rūkyti], į mišką nulėkęs prisitráuka Krš.
31. tr. įrašyti, surašyti: Tu tik šnekėk šnekėk – visą tavo kalbą pritráuks Ldv.
| refl. tr., intr.: Po dvi juosteles prisitraukė Lk.
◊ úodegą pritráukti prigriebti, nubausti: Pritraũks jiem úodegas! Lp.

×raztráukti (hibr.) tr.
1. sutraukyti, suplėšyti: Ėm kustą po pusiau raztráukė LzŽ. Vadžias vė raztráukė LD30(Ad). Dabok, gal kiaulės priemnėj, maišus [miltų] raztraũks, gali sumarnavot Rod.
ǁ iškedenti, išpešioti: Linus ar vilną raztráukia rankom, o tada šukuoja Lz.
2. mirtinai sudraskyti: Kralikas išbėgo an kiemo, tai šuva susiedo raztráukė Rod. Ižbėgo avis iž galo kiemo in telėdnyko – ir raztráukė vilkai Dv.
3. susprogdinti: Akmuva guli, papylė nedaugį žemės ir raztráukė Rod.
ǁ sudaužyti, suskaldyti: Automatu kap dav[ė] kakton, tai raztráukė galvą Šlčn.
4. prk. išsidalyti: Raztráukė visą dvarą LzŽ.
5. paleisti (vidurius): Raztráukė vidurius liekarstvos Dglš.
sutráukti Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Lex113, Q661, N, L, LL321, ŠT60, Ser
1. tr. traukiant sustumti, suvilkti, subraukti, suvaryti į vieną vietą: Viską dirba teknika: sukrauna į žagus, sutráuka, surėdo Ms. Miežius sutráukiau visus iš pašalių į vidurį Trk. Nupjautą šieną sutráukė su grėbliu Vkš. Sutráukėm šieno didumą, ryt sugrėbsma Ggr. Septyni nuvažiuos tą šieną sutráukti Vdk. Žemių sutráukta kupstan – prastas plūgelis Slm. Grėbelka paimt ir sutráukt [šienas] Kdn. Sutraukto šieno buvo, tai palaiduosiuos parsivežė Slm. Sutráuk žarijas iš pečiaus į židinį Iš. Tę jau kiek yra visokių [akmenų] tai traktorių sutráukta Dg.
| prk.: Sutraukė (sujungė) žemes į vieną labą Šts. Kožnas savo turės rėžius, kiek ten arų, po tam sutráukė į vieną gretą Lpl. Valdžia bandė visas ciesorystės žemes po visam į vieną sutraukti Kel1866,9.
| refl. prk.: Kai susitraukia visa žemė į vieną daiktą, tai pasidaro daug Lkč.
ǁ ką pasklidą, ištisą suimti į vieną vietą, surinkti: Teip gražiai sutrauktà, sutrauktà, sulankstyta, sulankstyta [drobė] PnmR. [Drobę] pamerkiam, patiesiam, vakare vėl sutráukiam Tj. Vakare sutráuksme [audeklus], o rytą vėl ant rasų Mšk. Vieną sykį nesutráukėm [audeklų], užmiršom – iš nakties i nėra, nurinko (pavogė) Škt. Sutráuki, vienas nebepakeli panešt to audeklo, jeigu ilgas Bsg. Lietus užeina – reikia audeklus sutráukt an pievos Ėr. O vakare vėl sutráukiam [rietimus], gražiai suringuojam Pl. Vakare suemam, kad jau pradeda saulė žemyn, gražiai sutráukiam, sutráukiam teip klodais Skp.
| refl. tr.: Lenciūgą brinkst per upę [permetė], ir pasdarė tiltas. Tada trukt tą lenciūgą – susitráukė, ir vėl nėr tilto (ps.) Tvr.
ǁ sudėti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutráukti Ds.
ǁ refl. susidėti: Tas [kambario] perdaras susitráukia kaip armonikos dumplės Snt.
2. tr. traukiant visus kur padėti: Sutraukti ratus į pašiūrę Db. Paskuo nuirklavęs į kitos upės įtaką arba uostą, tenai laivus savo sutraukęs ant krašto S.Dauk.
| prk.: Visas Padarbas, Medvalakę sutráukė (sukėlė) į Gergždelius Krš. Visus į krūvą sutráukė, ir teip gyvenam Vlkš.
ǁ traukiant visus sukelti į viršų, užkelti, užtraukti: Balkius kai sutráuki, dėdavom da vieną vainiką Krš. Lentos jau buvo nupirktos, ir per langą sutráukėm ant viršaus Slm. Atvažiuoja [furgonas], sutráukia [gyvulius] ir išveža Šmn. Aš sutráuksiu aukščiau tas podiškas, i būs aukštai ta galva Trk. O tai stojos po tris kartus, ir vis vėl sutraukta yra dangun Ch1ApD11,10.
ǁ DŽ1 visus ar daugelį suvežti, sunešti, sugabenti: Pilėnus apkasė perkasų perkasais per kelias eiles, aptaškavo su rąstais ir daugel ąžuolų į pilį sutraukė J.Balč(M.Valanč). Ale tai kai žiūri, tokį lauką šiaudų tuoj sutráukė stirton Slm. Reiktų rąstai sutráukt, kol da sniego yra Sv. Ar sutráukėt visus rugius? Dbk. Nenukinkyk arklio, da maž sutráuksma šienioką iš Paliepio Sdk. Lyg vogčiom rugius sutráukė Msn. Rugius tik spėjom sutráukt – ir pradėjo lyt Srv. Šienus sutráukt po strieku ir šiuosmet bus nelengva Drsk.
3. tr. tempiant suartinti vieną su kitu, sudurti vieną su kitu: Sutráukė du stalu, visi susėdo Pvn.
| Ančiukai, gūžius sutraukę į krūvą, šildose Jrb.
| prk.: Laukia, kab rublį su rubliu sutráukt DrskŽ.
4. tr. prk. išskirti: Zakaras tyčioms girdo Tupikį: nori sutraukti su Kaubraite, o bruka jam savo dukterį Žem.
5. tr. traukiant sugauti, surinkti: Sutráukėm [tinklais] kapą varnų ir prisūdėm pilną bačką Nd.
ǁ traukiant surinkti (akis lošiant kortomis): Net tada, kai ant stalo gulėjo sutrauktos dvidešimt šešios akys, jis nepajėgė įsivaizduoti, kas atsitiko rš. Kiek čia sutraukiau? rš.
ǁ suimti: Sakydavo, kad seniau Bikūnų Kanapeckas sutraukdavo sau susiedų karvių pieną LTR(Ant). Sakyčiau, mano sutráukei medų, o ka neturi nei pas savęs Vdžg.
| Tušti kaimai, visa sutráukė miestai Drsk.
6. tr. gausiai apimti, apeiti, aptekti: Traukutis sutráukė dobilus Sn. Žliūgės sutraukti̇̀ miežiai Klt. Kai sutráukė žole bulbas, i raunu, i pjaunu – nieko nepadarau Klt. Usnių, balandžių, vijoklių sutráukta, apitęsta [bulvės] Klt. Tos žolės, kur lieka, tai tep ir linus sutráukia Pns. Tokie traukučiai linuos auga, tai sako: brantai sutráukė linus Graž. Varputys žemę sutráukė, niekas neauga Jrb. Dirva jiems (miežiams) turi būti gryna nuo piktžolių, o ypač varpučio nesutraukta rš. Ronų sutrauktà guli Klt. Veja (instr.) traukta sutrauktà žemė Klt. Utėlių sutrauktà boba Dglš. Vaikai blusų sutraukti̇̀, sukapoti Klt. Kojas kaltūnas sutráukė Klt. Šitas Maušiukas tai sutráuktas visas šašų kap kiaulė Ml. Vočių, šašų paržiem sutráuktas [vaikas] Klt. Vyras visas sutráuktas vočių Dglš. Kojom sutrauktõm šašuotom ganiau Klt. Visos kopūstų galvos sutráuktos kirmėlių Klt.
| prk.: Žmogus vargų sutráuktas, ar dainas dainuot?! Rš. Sutrauks tau vargeliai iš jaunų dienelių LTR(Rš). Moterėlė vargų sutráukta Aps. Jos mergaitė kaprizų traukta sutrauktà Slk. Ir davatka, ale baisaus pavydo sutrauktà Ut. Ana nedurna, tik zlasties sutrauktà Lb.
7. tr. sutempti, suveržti: Suriša rankas per tą daiktą, sutráukia ir veda Graž. Sujuosi juosta arklį, atsispyręs sutráuksi pavalkus Všv. Tik sąmatą gerai sutráuk, ba pritrins [arkliui] Plm. Kiek reikia dydžio, reikia lankus sutráukt Kpč.
ǁ kuo suveržti, sutvirtinti: Vienas jo klumpis susprogęs ir sutrauktas viela I.Simon.
ǁ sukant suveržti: Varžtą sutráukti KŽ.
ǁ padaryti nepalaidą, raukiant suveržti: Buvo tai neaukštas, petingas vyras, apsivilkęs ilga pilka rudine, diržu sutraukta per juosmenį J.Balt. Šičia [vyžus] reikia sutráukt, apvynioja skuduru, indeda, tais raikštukais apriša Kpč. Apiveria virvele arba šikšna macna ir sutráukia da [nagines] Plvn. Apiveri, sutráuki nagines, tai lengva vaikščiot Imb. Viršuj sutráukta, surišta [naginės] Rs. Išpina pynikę, įveria i sutráukia naginikes PnmŽ. Apivaras ties kulnia sutráukia, i vyža nekris nuo kojos Jrb.
| refl. tr., intr.: Susitráukia apivaras ir traukia sau par laukus Jrb. Virvukė čia yra, susiriša, sustráukia (= sutraukiama) [naginė] Kpč.
ǁ tempiant, veržiant sumažinti: Sutráukti skylę NdŽ. Tinklus sutraukę siauriau Blv.
8. tr. suimant patrumpinti: Sutráuk vadeles Jnšk. Reikia sutráukt lenciūgas Dglš. Sutráuk botagą – labai ilgas Ėr.
9. tr. suimti klostėmis, suraukti: Sutráuktas raukšlėmis, stulpais NdŽ. Kiek daug į kliošą reikėjo sutráukti, kiek tų kvaldų [sijono] buvo Krtn. Buvo sijonai tokie daugiausiai sutraukti̇̀ Yl. Jaunajai pasiūs jau senovė[je] pečiais keltais, sutrauktai̇̃s tokiais Tl. O užpakalė[je] buvo sutráuktos tokios kvaldos, kad eina kaip su uodega tiek pat Vgr. Daugiau patrauktiniai būdavo sijonai: kitų kvalduoti, kitų sutráukti Žlp. [Sijonas] sutráuktas apie juosmenį, raukšlės buvo LKT164(Btg).
ǁ suklostyti, klostant padaryti: Sutráukdavo koriuką pailgai, rauktai i lapeliais (puošdami sukneles) PnmŽ.
10. tr. tempiant suartinti ko galus, sulenkti, suriesti, sugaužti: Suriečiu, sutraukiu SD124. Vaikščiojo truputį sutraukęs pečius, lyg besirengdamas kuprelę užsiauginti B.Sruog. Pečius sutraukti N. Tamošius Driskius yra galvą nulenkęs, pečius sutraukęs, kad eina, tankiai stena Tat. Tai aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greitai traukiu LTR(Mrj).
ǁ sulenkti per sąnarį, suriesti: Kamašiukai maži – pirštais sutrauktai̇̃s nutypči[oj]au Klt.
ǁ tempiant suglaudinti: Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Kraujo indų sutraukiamųjų ir kraujo indų plečiamųjų nervų šakelių darbas rš.
| refl.: Kada vieni raumenys susitraukia, antagonistiniai raumenys atsipalaiduoja V.Laš. Susitraukdami raumenys sustorėja, sutrumpėja ir sukietėja rš.
ǁ refl. išsitempti: Susitraukęs į pečius iš panaberijos Šts.
ǁ refl. susigūžti: Liurbis susitraukęs liurbso J. Priėjus prie sienos, išplėtė akis ir taip susitraukė, tarytum smūgio iš žandaro laukdama A.Vien. Mokytoja atšoko nuo durų ir susitraukė prie stalo K.Bor. Jis išgirdo durų trinktelėjimą. Pritūpė už krūmo. Visas susitraukė A.Rūt. Stovi sustraukęs – gal šalta Slk. Kaip šliužui pritinka – mazgu susitraukti ir laukti, ir laukti V.Myk-Put. Kiurksai visą dieną susitraukęs į bitę ir lauki K.Saj. Aš da susitraukiau … griovėje, kad pasiekčiau lazda arčiau pribėgusį TS1897,9(V.Piet). Ta višta stovėjo stovėjo susitráukus Jrb. Buvę visi sustráukę, kap čia buvo šalta Lp. Vokiečiai eina susitráukę, pamėlynavę Ėr. Žiemą prasčiau auga tie pusbekoniai, – šalta, susitráukę Mžš. Aš jau sėdu susitráukusi pri lango Trk. Veizu, anie supuolę į durių tarpą, visi tokie susitráukę Trk. Būdavo, vaikai susitráukę bėgs šalin, o daba vaikai pagarbo[je] Yl. Aš tik susitráukiau teip, kad anie munęs nematytų, paskiau i muni pradės lojoti Tl. I vieni ejo, i kiti ejo, o tims vietiniams – susitráukęs sėdėsi sėdėsi vis Plt. Pareinu apentais susitráukusi jau, virpu iš tos baimės Kl. Ko tu čia kiunksai susitráukęs?! Erž. Pajutęs priešininką, ežys susitraukia į kamuolį ir taip atsigina rš. Nė nenusivelku, kamuoliukan susitraukiu ir miegu Ds. Kupron sustraukia ir šoksta gyvatė Vdn. Kas te, kad tu ją (karvę) ištęsi – šalta, stovi krūvon sustráukus Klt. Vikšras pakyla žvalgydamasis, paskui susitraukia ir vėl išsitiesia, pasistūmėdamas į priekį V.Bub. Skris lėktuvai, žinomais, o mes kentam susitráukę sklepalė[je] Lnk. Abudu be kepurių susitráukę po egle stovėjo, bo diena labai buvo šalta ir smarkiai lijo BM4(Kp). Mergaitė kamputy susitráukus i miega an maišų Slv. Tada jy sustráukė an papečio ir gulėj[o] Vrn. Pirmą garnį pamatęs lekiant, būsi greitas, tupintį – susitraukęs LTR(VšR). Žirgelis pailso, krūvon susitraukė LLDII173(Dkšt).
^ Eina susitráukęs kaip kurpalis Kp. Susitráukęs it žirnių kirmis Pln. Tik suskaudėjo kas biškelį, tujau ans i susitráuka į žirnio kirmį Vvr. Susitráukęs kaip kirminas, bijo rankų prikišti pri darbo Šv. Susitraukęs kaip kurmis LTR(Mrs). Mano vyras visada susiraukęs, kaip ežys susitráukęs Nm. Ir eina kaip ežys susitraukęs Sd. Neužlyna ant kupros – i kentėk susitráukęs (daugiau nieko nenorėk) Vdk.
| prk.: Štai krūmokšniai susitraukę laukia vėl naujų aukų T.Tilv. Girdašių bažnyčia tokia sustráukus, mažutytė DrskŽ. Naumiesčio miestas man nesmagus, toks susitráukęs LTsV875.
ǁ refl. susiglausti: Greitai tos gėlės nepražysta, susitráukusios Krš. Jei vasarą pienių galvos susitraukia, tai bus lietaus LTR(Mrj).
ǁ padaryti nebetiesų, sumesti, sukūprinti: Nervos mane sutráukė, buvau tiesi Dglš. Sutraũks senatvė vis tiek, i dėdienė buvo didesnė Ml. Kas mane sutráukė, ar ne jo darbai? Kb.
| refl.: Dabar ana sustraukę nuog itų darbų LzŽ. Sena, sustráukus DrskŽ. Bernai apsileidę, su barzdomis, susitraukę lygiai seniai MitI233(Šd). Sustráukę – seniai negražūs Drsk. I ši ligonas yr, susitráukusi Slnt. Galgi tokia merga buvai: pajuodijus, sustráukus, dabar išsitiesei Žl. Vai̇̃keli, aš sustráukus, suskuprojus Kpč. Seniutė sustraukus kupron nuo darbo Ktk. Jau ir mano žento mama viškui kupron susitráukus LKT293(Kpr). Rūko, į kobinį susitráukusi Krš.
^ Par šimtą metų nebaugsi, į kankolą susitráuksi (juokais sakoma ką peržergus) Slnt. Kad tu sustraũktum! Ds. Laukia laukia, kol sustráukia (apie senbernį) Drsk. Laukiau laukiau ir sustráukiau laukdama Dglš. Sulauksiu ar sustráuksiu Žl. Anas lauks ir sustraũks, ir pinigų nereges Švnč. Ik sulauksi, tai ir sustráuksi Rod.
ǁ impers. sulenkti, sukumpinti, suriesti: Matai, mūsų kokie pirštai sutraukti̇̀ nuo darbų, kreivi pirštai nuo darbų Skp. Ar manę nuo mušimo taip sutráukė [į kuprą] Kvr. Ana dirba galva, ne rankom – jos kupron nesutráukė Dkšt. Jis buvo į kuprą sutráuktas Šk. Paršas suskurdęs, ir visos kojos į daiktą sutráuktos Rmš. Duodi duodi (šukuoji linus) – ir pečius sopa, ir kupron sutráukia Dg. Rankos gi jau sutráuktos nuo tų darbų Alz. Aš nuo visų bėdų sutrauktà Aln.
| Sutraukti̇̀ lapeliai [buvo], daba tiesiasi Sdb.
ǁ sutempti, suraukšlėti: Kas te kasdien ties [staltiesę]: vaikų būdavo, tai kits sutráukė, te apsisuko Plv.
| Šita siuvamoji mašina siūles sutráukia, suraukšlėja Mrj.
ǁ padaryti nelygų, suraukti: Susiraukus, kaktą visuomet sutraukusi, rimta tokia, jog net baisu žiūrėti V.Krėv. Sutrauktais antakiais, smarkiai sučiauptomis lūpomis nepaprastai energingais judesiais ėmė ristis į kalną Pt. Marė pažvelgė į skausmo sutrauktą Jokūbo veidą rš.
| refl.: Petro veidai ima kaisti, antakiai rūsčiai susitraukia ir dešinė gniaužiasi į kumštį V.Myk-Put. Revinskas paraudo, ir jo antakiai susitraukė piktai LzP.
ǁ padaryti nelygų, gruoblėtą, šiurkštų, raukšlėtą: Vėjas burną sutráukė, pastepk Sdk. Katros moliavojas, tai moliava sutráukia [veidą] Slm. Lietlempė kiaulės odą sutráukia Užp. Rūgštis sutráukė burną dabar, o buvo skanu Ad. Vikinių miltų kleckai sutrauka liežuvį, ans paliekta kaip rauplėtas Vkš. [Maurų] skonis aštrus, sutraukiąs ir posūris rš.
| impers.: Burnikė jau sutráukta kai naginė ant aparties Erž. Jau veidas sutrauktas – pažint neina Plv. Karalaitis, eidamas in miestą pro savo palocius, susitiko britkią raganą, sutrauktą kap rupūžę LTR(Srj). Paprosavoti negali, negali pajusti, ka gal [nuo karščio] sutráukti Trk. Man labai nuo šito muilo burną sutráukia Ds. Nuo šitos mosties sutráukė paršeliam skūrą Klt. Tai rūgštumas obuolio – net burną sutráukė Ml. Lūpas man sutráukė nuog to kartumo Pv.
| refl.: Kad žmogui yra rankų ar kojų nagai susitraukę, negražūs – kaltūnas LMD(Sln). Nukasa [bulves] anksčiausiai, nesupūs tau, susitráuka ta skūra Trk. Dantis turi̇̀, tai gražiau atrodai, o mano [burna] va sustráukus kap naginė Alv. Susirūkšlėjo, susitráukė kaip baidyklė nuo gėrimo Vdk.
^ Kad tu susitrauktum kaip naginė! LTsV875. Nors tu eik kaip rupkė susitráukusi, bil tik bagota (tai galėsi gerą jaunikį pasirinkti) Krž.
ǁ suimti į save, padaryti sudubusį: Begailėdamas gyvuliui šienelio, pats sutrauksi pilvelį LTR(Auk).
| impers.: Razpuolus karvė, sutráukta šonai Btrm.
ǁ padaryti mažesnį, menkesnį, sukritusį: Arelka sutrauks vidurius tavo, jogei tu nė valgintie negalėsi Tat.
| impers.: Sutraukia mane R367, MŽ492. Man pilvą sutráukė Bsg.
ǁ refl. sumažėti apimtimi, tūriu: Sustraũks pilvas, nustos visiškai [valgyti] Žl. Vilko vėderiukas sustráukia, ir anas gali būt pusę mėnesio neėdęs Dgč. Plaukuos jau nemožna sučiupt tešmuo, kakos sustráukė – ką čia aš ją (karvę) tampysiu Klt. Šalčio bijo taukai, susitráukia ir atšoksta nuo sienelių – reikia [nuolat] pažiūrėt Kpr. Mėsa bevirdama susitráukė Rg. Į jauną pjauna kiaules, – męsa geriau išverda i nesusitráukia Grd. Kiaulė pjaut, kad būtų apie pilnatį, kad toks laikas geras – mėsa nesustraũkt, ale išsipūst Kp. Užupiliam in aukšto cibulius, sustráukia, katrie žali, sustvarko, tada supinam Žl. Nuo šito akmenio muilinio susitráukia, sudžiūsta tas muilas, ka te rankas ir skūrą nuimtų, aštrus Skp. Kepdama tešla susitraukia rš. Vopninė tešla džiūdama nor' susitraukti A1884,416. Durpės susitraukia, suslūgsta ir sausinant pelkę rš. Pagal reikalo jis (gumbas) pasididinąs ar susitraukiąs LMD. Mezginys džiūdamas susitráukia DŽ1. [Sušlapusios Martyno] kelnės sušoko, susitraukė, sutrumpėjo I.Simon. Tie drūžainiai išplauti labai susitráukės Krš. Susitráukė suknelė – aukščiau kelių beveik buvo Jrb. Išploviau suknelę – ir susitráukė kap marška Dkš. Pastaiko pervelėt, tai sustráukia marška Dg. Deltai anys (kailiniai) sustráukia, neilgam anys Vdn. Teip skarelė sustráukė, kad nebėr ko ir apsiriša Žl. Y[ra] susitráukusios, suplonėjusios tos gyslos Trk. Sausojo puvinio pažeistos augalo dalys sukietėja, susitraukia ir susiraukšlėja rš. [Juodųjų serbentų uogos] verdamos ant silpnos ugnies, nes nuo per didelio karščio jos susitraukia, sukietėja rš. Nuejau biržynan [aviečiauti] – uogos mažutės, sustráukę – kaip muselės, da ir kirmėliuotos Slk. Vyšnios šiemet mažutės, susitráukę, tik kauliukai Slk. Vyšnios užsimezga, o paskui sustráukę – neužauga Kvr. Juo dresvė yra retesnė, labiaus išakijusi, juo ji džiūdama labiaus susitraukia A1884,59. Sustráukė kamašeliai, kojos neinkiša Klt.
| prk.: Visi gaspadoriai tum čėsu sustráukė (nusigyveno) Arm. Žiemą pienai susitráuka Šts. Pienas susitraukė į ožio ragą Sv. Kaip ganyklą nugraužė, tai pienas ir susitráukė Šn. Rudenį, kai dienos susitrauks, lempos dvigubai pasvarbės J.Avyž. Susitráukė viskas – kiek čia mums liko gyventi?! Krž.
^ Atsisėdo kaip in valako, palauk, tuoj sustrauks rūra Skdt.
ǁ suliesėti, susibaigti, sudžiūti, sukristi: Jis suliesėjo, susitraukė, apšepo barzda ir atrodė lyg žmonių bijąs A.Vien. Eina lyg be žarnų, susitráukus Rmš. Susitraũks kiaulės nuo blogo šėrimo J. Kiaulės susitráukę – nėr kam prižiūrėt Šn. Susitráukusi, kokia ten motriška, maželytė, kojos klišos Krž. Jau i ana pintėn sustráukus Klt. Ans kai šiškeliukas sustráukęs diedokas, mažutis Klt. Susitráukus, sudžiūvus senikė, o nupasakoja daiktas nu daikto (nuosekliai) Vdk. Ta karvė susitráukė, sudžiūvo visai Pgr. Ragana vėl rėkia: – Pjausim [baronėlį], bo visiškai susitraukė! LTR(Rm).
^ Susitraukęs kaip blogus metus jausdamas LTR(Grk). Susitraukęs kaip milo rankovė LTR(Grk).
11. tr. traukiant, gaužiant, riečiant ir pan. paslėpti: Kaklą sutraukti, įtraukti KII385. Vežėjas susirietęs į kuprą, ausis į apikaklę sutraukęs Žem. Bonifacas žingsniavo pasistatęs švarko apykaklę, kaklą sutraukęs vidun, pasiramsčiuodamas lazda rš.
| refl.: Tai ištarusi, ji (sraigė) susitraukė į savo namelį pailsėti A.Vaičiul.
| prk.: Nuo Gintauto kuo ne viskas pridera: tars žodį, ir tamstos gešeftas susitrauks kaip sraigis į kiautą Vaižg. O dabar kalbu jumus: duokit pakajų tiems žmonėmus ir paleiskit juos, jeigu nes ta roda aba tas darbas yra iš žmonių, susilūš (išnašoje sunyks, susitrauks) Ch1ApD5,38-39.
12. tr. suimti, ištikti (apie mėšlungį, spazmą), suriesti: Mėšlungis sutráukė, pasinėrė, ir neliko Tt. Kiek čia yr nuskendusi, priburbuliavusi mėšlungio sutrauktų̃jų Krš. Krampis sutráukė koją RdN. Kad sopėjo koją, kai mėšlungis sutráukė An.
| impers.: Al' teip sutráukė stubergalį, kad nebegaliu pasijudyt Mžš. Iš lovos išlipai, sutráukė kai į kamūlį, skaudu Vdk.
ǁ padaryti nejudrų, nelankstomą, suriesti, surakinti, susukti, suparalyžiuoti: Liga rankas, kojas sutraukianti R414, MŽ557. Jis darbo sutráuktas nuo pat mažų dienelių Slč. Gaspadorius labai buvo nesveikas, ramato sutráuktas sąnarių Trgn. Jau ir paukšteliai šalčio sutraukti̇̀ Kp. O ketant jau zvanyti, pririša pri varpo širdies strykelį, vildamos trumpame laike zvanysiant po mirusio jo neprieteliaus arba sutrauksiant ligai it virvėmis M.Valanč. Mane liga sutráukė Ps. Kiti per visą gyvenimą buvo priemėčio sutraukti LTR(Kp). Tuos vaikus rachitas sutraũks Ign. Aukso dziegoriai pilvus nutraukė, o jau senysta kupron sutráukė Prng. Mañ ar velniai sutraũks krūvon už tą žodį Pl. Čeraunykas sutraukė Š. Nevalgyk to smetono neigi už jo suk sviesto, nes susirgsi, liga sutrauks tamstą į kamūlį M.Valanč. Suriestas, sutrauktas SD340.
| impers.: Man visi pirštai sutraukti̇̀, sąnariai nebesilanksto Ps. Nusibodo: visą gyvenimą melžia melžia – sutraũks ir rankas Slm. Mano bevardį pirštą nuo sopės net sutráukė PnmR. Kaip rankos sutráuktos mano, neištiesiu Čk. Mane sutráuktų visai, kad nesigydyčiau Smln. Pirštai sutraukti̇̀ ne nu šaukšto, o nu darbo Šauk. Jei sutráuks į krūvą, geriau už sykio numirti Krš. Nuog mažų dienų jį sutráukė krūvon Arm. Užpirkau mišias prie švento Antano – ir sutráukė į kamuolį [vagį] Jnš. Viena karves milžo, ciongai parėmė, i sutráukė į kamūlį Yl. Sesuo nu aštuoniolekos metų buvusi sutrauktà Kl. Toki buvo sutrauktà ubagė, kad aš augau tėviškė[je] Ms. Daba kur dingsi, kad aš numirsiu toki sutrauktà Yl. Bet vis tiek sutráuktas buvo žmogus Žeml. Muno toks dėdė buvo, anam buvo ranka sutrauktà Vgr. Sutráukė tą tėvą, gulėjo pagal pečiumi Pj. Iš išgąsčio sutrauktà buvau VšR. Jam kojas sutráukė Rgv. Sušilau, išlėkiau sodan ir int žemės nukritau [pagulėti] – kaip manę nesutráukė?! Tr. Papurkšti, tai juos (kolorado vabalus) visus sutráukia Kvr. Ana visa sutrauktà, visą laiką sėdi An. Sutráukė ją iš sielvarto Ktk. Buvau sutráuktas, išgulėjau pusė mėnasio Žl. Gyslas sutráukė pie kelius Str. O šioje evangelijoje rašo … apie žmogų, kurį velinas buvo apsėdęs ir jo liežuvį sutraukęs, kaip prakalbėti negalėjo BPII292. Sutrauktą žmogų stebuklingai išgydžia M.Valanč.
^ Kad jį kur mėšlungis sutrauktų ar griausmas nutrenktų! rš. Ka tave šikantį sutraũktų! KzR.
13. tr. NdŽ, DŽ1 sustingdyti, sukietinti (apie šaltį ar karštį): Šaltis kietai kelią gruodan sutraukia Vaižg. Pelkės buvo užšalusios, žemė gruodo sutraukta A.Vien. Ašvienis, jausdamas už savęs žmogų, žengė ir žengė pašalo sutrauktu keliu J.Balt. Kaip gera buvo, kai tą purvynę buvo sutráukęs šaltis Krs. Šaltis Birbautą sutráukė Aln. Seniai jau gruodas sutráukė, purvyno nėra DrskŽ. Mažas šaltis, bet sutráukė purvynus KzR. Šviesi saulelė nuo mum nustraukė, šaltis žemelę gruodu sustráukė BM415(Kp). Taip ūmai iškėlė į aukštį, kad nespėjome susimesti nė į vandens lašus, ir mus šaltis sutraukė į baltus pundulėlius, kaip į kokias kruopas Mš.
| impers.: Velniškas vėjas!.. Žemė išvien sutraukta į ragą J.Avyž. Ruduo, buvo jau žemė sutrauktà Rdn. Sutráukė kiek tą upę, tai vaikai i duodas su ragutelėm Klt. Sutraũks vandenį, šąla, nereiks brist [per balas] Aln. Žemė sutrauktà (uždžiūvus) – piršto negal įkišti Jnš. Kai pagada, labai sutráukia žemę, kai lyja – vėl negerai Šmn. Tas trąšas tik pila ir pila, žemę sutráukė kaip gremdymą Alvt.
| refl.: Ir debesis kitas niekas neyra, kaip tikt šlapias garas, kurs po tam į lašus susitraukia srš.
ǁ nuo šalčio stingstant, kietėjant uždėti: Šalta žiemužė gruodą sutráukė, jauna mergelė piršlelių laukė LTR(Šmn, Ob).
| impers.: Iš ryto jau sutráukia gruodelį Jnš.
ǁ impers. džiovinant, kaitinant subrandinti, sunokinti: Čia smėlynė, rugiai pagados bijo – sutráukia greit Slm. Dabar pagada – sutraũks tuoj [varpas] Ps.
| refl.: Nebuvo lytaus, vaikeliai, i tas pašaras jau susitráukė (sudžiūvo) Yl.
14. tr. sukrekinti, sutirštinti: Šiltas vanduo sutraukia pieno baltymus, ir butelius sunku išplauti rš. Sutraũks rūgšti [grietinė] prėską, kai inpilsi viralan Klt. Pieną šliužu sutráukti, sušankinti, suklekinti KI524. Sutráuk pieno – bus vakare su bulvėm Upt. Tą kanapių pieną sutráuka, prideda cibulių, pakaitina ten aną – vėl su bulbe valgėm Krp.
| impers.: Pieną sutráukia KII57. Sutráukia pieną, kai ažuleji surūgusias kruopas Š. Nešutyk sugižusio pieno, bo sutraũks ant varškę Ps. Krekenuotą pieną greit sutráukia: kaip i kruopos, kaip varškė pasidaro, kaip virini Mžš. Nepaspėjo ana inpiltie laidytuvėn – ir sutráukė pieną Aps. Sumaišiau pieną su vakarykščiu, – gali sutráukt Klt. Pienas buvo sugižę, tai verdant sutráukė į mazgelius Mrj. Menka čia patieka srėbti sutráuktą putrą Slnt. Saldį [pieną] atvirins, rūgšto įpils ir maišys – i sutráuks, i būs sūris Yl. Sutráukė putrelę – gižtelėjusio pieno įverčiau Krš. Jei pagyžęs pienas – sutrauka, nėkas nepadeda Krš. Pienas sugižęs, užbaltinau bulves – ir sutráukė Šlv. Ar nesutráukia gi ožkos pieno? Sdk. Kol da nesutráuktas – rūgelis [pienas]? Vb. Ažuleja batvinius makaisku [pienu], tai stulgos būdavo, kaip valgai, stulgos, sutráukia Jž. Nepadėjau varškės pašildyt, tai ir nesutráukė Rz. Sutráuks tavie tą pieną Šv. Vos tik iškošiau pieną, tuojau ir sutráukė į varškes rš. Kap verdi, sutráukia [avižinį] kisielių, ir gardus Ml. Ilgai nereikia virt [jukos], bo sutráukia kraują Slm. Dažus kai pieną sutráukė į tokius krekenis Jrb.
| refl. KŽ: Pienas susitráukė J. Susitraukęs pienas N. Prabaltinus barščius, pienas susitraukia – laukiama didelių karščių LTR(Pns).
ǁ refl. tr. šildant sukrekinti: Sustráukiam pieno lig valiai, varškės, virtinių Ln.
15. tr., intr. sujungti, surišti: Kai mūras išdžiūsta, kalkiai taip tvirtai sutraukia plytas, kad jos sunku atplėšti nuo kita kitos rš. Tę košės krečia, ka sutráuktų, kokios tę vopnos [mūrydami pamatą] Krk. Kad kleisteris geriau sutrauktų, reikia pridėti kelis gramus alūno rš.
16. tr. paveikti, kad iššoktų, sukelti (pūslę, guzą): Vasarą bet kokius baltinius užsinert, kad tik saulė pūslių nesutráuktų Skr.
| impers.: Pykiši py karšto – i sutráuka pūslę Dov. Pūslę sutráuka į dangų (gomurį), kad par karštą įgeri Prk. Kiaulamėšlį karštą kaip uždėjau, sutraukė pušką – ir nebnugijo Šts. Nuo plaučių uždegimo krienų ant šono dėdavo, net pūsles sutráukdavo PnmŽ. Sutráukia guzą, ale atsisėdu – guzas ir pragaišo Vlk. Teip sutráukė kaži ką tokius ant šlaunių, tokius kaip žirniai Žeml.
17. tr. impers. esant traukai susiurbti: [Krienus] tarkuoju lauke arba prieš ugnį, tai sutráukia visą smarvę Lkč.
18. tr. prk. sukviesti, suvadinti: 1539 m. jis (A. Culva) įsteigė įžymią kolegiją Vilniuje, kur sutraukė daugelį kitų lenkų ir lietuvių rš. Galas jus sutraũks visus (sušauks į darbą iš laukų)! Lp. Dar̃ prie kūlimo sutráukta visi žmonės Vlk. Žmonių daug sutráukta čia Gdr. Jeigu vienas atvažiuoja – ir kitus sutráukia Dgp. Kiti medžiotojai buvo sutraukti iš miesto, kad grafas medžiojo Šts. Susirgus [pačiai] daugel daktarų sutraukiau M.Valanč.
| Visą svietą sutráukė (iš visų skolinosi), kai karvę pirko ana Klt.
| refl. tr.: Vienas atvažiuo[ja], i visus [gimines] greit susitráuka Krš. Jis turia susitráukęs visą savo giminę Jrb. Viršinykas pasdarė, daug pažįstamų sustráukė miestan Adm. Žmonės sustráukia vienas kitą Krd.
ǁ prk. užtraukti, prisišaukti: Par svetmoterystę gal nustoti gero vardo, įkristi į baisius griekus, sutraukti ant savęs koronę Dievo ir būtiną atmetimą M.Valanč. Ai, sūnaiti, jau tu ne su geru darai, sutrauksi ant mūsų visų nelaimę M.Valanč. Kas tiek nelaimių ant žmogaus sutraukė? brš.
ǁ daugelį patraukti, suburti, privilioti: Petras Vileišis sutraukė tuo savo laikraščio įkūrimu Vilniun ano laiko šviesesnes, gabesnes galvas Pt. Daug lankytojų sutraukia greta Rumšiškių gyvenvietės išaugęs Lietuvos liaudies buities muziejus rš. Mes dar lankėmės Žemaičių Kalvarijoje. Jos atlaiduose, gal ne pačiuose garsiausiuose, bet vis sutraukusiuose minias M.Katil. Tų metų kermošius sutraukė dar nematytą jūrą žmonių P.Cvir. Daug svieto liuobės sutráuks tie jomarkai End. Atvažiavo cirkas ir visus žmonis į miestelį sutráukė Vkš. Atlaidai sutráukia daug svietelio Jnšk. Išmokinti lietuvius lietuviškai mislyti, sujudinti ir sutraukti juos į darbą… tai užduotė „Varpo“ Vrp1889,2. Lesinimas sutraukia paukščius į vieną vietą, o paskui, liovusis lesinti, jie kenčia labiau, negu prieš tai kentėjo T.Ivan.
| refl. tr.:
^ Ir kalė sustráukia visus šunis (apie palaidūnes) Ppr.
ǁ suvienyti, sujungti: Teip tuomet Rymo karalystė, išpleista po visą pasaulę, žmones sutraukė vienyston brš.
ǁ Q657, H, Plšk, Grv iš įvairių vietų sutelkti, suburti, suspiesti, sukoncentruoti: Sutráukė gausius šarvuočių dalinius DŽ1. Dėlto sutraukęs iš visur savo pulkus, iš paties ryto patraukė ant namų V.Piet. Laivų sutrauktų̃ yra, i karūmenės, puls Krš. Sutráukė vaisko į parubežį Jrb. Išsigando žmonių, tai i policiją iš aplinkui sutráukė Slv. Karalius sutráukė visą karūmenę (ps.) Vlkv. Aplink mum buvo maniebrai dideli, daug kariuomenės sutráukta buvo, visos pamiškės kareivių prikištos buvo Krs.
| Dvi savaites trukusi kaitra sutraukė virš jūros debesis rš. Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs: atimti javams brandą, sutraukti perkūnijas ir krušas M.Valanč.
| refl. I, KŽ: Lietuviai nebsuskubėdamys į vieną kariauną susitraukti S.Dauk.
| Myglia tirštesnė pastoja, susitráukia KII289. Jei rūkas susitráukia aukštyn, tai prieš lietų, jei žemyn, tai prieš pagadą Snt.
| prk.: Debesys tarp Vokietijos bei tarp Maskolijos buvo susitraukusios tamsesnės kaip dar niekada nebuvusios LC1882,48.
19. tr. prk. sukaupti, surinkti ką pasklidą: Žodynas rūpinasi sutraukti į vieną daiktą kalbos leksinį lobį J.Balč. Kadangi išbarstyta medega nepigu sugraibyti, par tai aš pasiryžau sutraukti ją krūvon, parašęs šitą kningą Blv. Antrojoje dalyje, be Mažvydo, sutraukti ir Mažvydo mokslo bei kunigavimo draugų vertimai rš. Jo sutraukta krūvon medega – ypačiai apie vėles – tur ne viename inžvilgyje didesnę vertę neng indų bei eranų šventknygės BsVIII. Krūvon sutrauktos pasakos LTII491(Bs). Man pasisekė krūvon sutraukti [apie A. Strazdą] pluoštas žinelių LTI530(Bs). O vyriausieji sąnariai krikščioniško pamokslo ing vieną sumą sutraukti ir surašyti yra katechizme BPII168.
| Žinių sutráukti, atsižinoti, atsiklausti BŽ259.
ǁ surašyti: Tas dainas ka sutráuktų, tai [būtų] gražu Pšš. Sutráuk tą šneką Šlv. Profesorius vėl grįžo į savo pastabas, sutrauktas čia dideliuose lapuose, čia mažose, apdraskytose skiautėse A.Vaičiul.
20. sustumti, sukaupti į vieną vietą: Tas lietus darbus žmonėm sutráukė (vienu kartu daug darbų pasidarė) Ėr. Kol tu turi tokią madą: subatoj, – tai sutráuki visus darbus Sdk. Ir arimą, ir pjovimą sutráukei visa, dabar tik turėkis Ut. Sutraũks šienus su rugiais lietus (sykiu reiks vežti) Smn.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarys, sutraũks, kai tokie orai Snt.
| refl. intr., tr. Trgn, Jnšk: Darbai vienon vieton susitraukė rš. Visi darbai vėliau sustráukė Sld. Nėr ko pasamdo; sustráukė darbas, – kožnas ima JnšM. Visi darbai vienon dienon sustráukė Ds. Gaspadinės kaip nėr, taip nėr, dabar susitráukė visi darbai ant pabaigos Slm. Orų nebuvo, darbai susitráukė Mžš. [Sūnus] susitráukdavo darbus an pabaigą Plvn.
21. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Kempinė sutráukia vandenį DŽ1. Žemė pri molio, užpylė lytaus – žemė taip greitai nesutrauka Šauk. Dabok, kiek žemė [v]andenio sutráukė, kai tokia didelė buvo pagada Trgn. Kažkur jos buvo girdėjusios, kad karštas vanduo šaltį sutraukia rš. Gerai išdegusi plyta įmerkta į vandenį neatsimaino ir savėp vandenio sutraukia ne daugiaus kaip 4 procentus A1884,174. Drėgnumas, šaltis sutráukia šilimą Žl. Tamsus drabužis viską sutráukia – visokias dulkes Jrb. Rūpužė blogą orą sutráukia į save Grnk.
| impers.: Gal daba nukris tas vanduo – i sutráuks į žemę Krž. Vis tiek į žemę sutráukė, vis tiek gerai, kad i mažai telijo Vdk. Sausino šiemet, tai sutráukė vandenį Sdb. Gryna miežių sultis – otrus žemės kraujas, per vasarą sutrauktas iš grumstų, iš podirvio į varpas M.Katil.
| refl.: Nelijo vakar – ir susitráukė [vanduo] Kdn. Migla kai būsta ir eina in vandenį, tai prieš lietų, o kada susitraukia in mišką – bus sausra Upn.
22. tr. suimti burna ar nosimi į save, susiurbti: Al kiek tų dulkelių reikėjo sutráukti, kiek to brūdelio reikėjo įalsuoti Kl.
^ Ką par burną išleisi, tai par nosis sutrauksi Brž.
ǁ įkvėpti: Tris kartus oro sutraukė į savi – i sustingo Rdn.
ǁ surūkyti: Ir tu nunešei [laišką], ir vėl drauge su Mindaugu sutraukei kvepiančią cigaretę V.Bub. Duok šę – sutráukiam kokį papirosą Sk.
ǁ išgerti: Mas tą alutį greitai sutraukėm Lnkv. Cielą kvortą jau sutráukiau, savo moters nesulaukiau JD356.
ǁ intr. kiek išgerti: Mažu žinai, kur galima sutráukt? Arm. Ėmėm ir sutraukėm įėję rš.
23. intr. daugeliui sueiti, suvažiuoti, susirinkti ir pan.: Aš sukau dalgį lankoje, apsivilkęs baltutėlės drobės marškinius, kokiais nedėvima namie, tiktai lankoje, kai sutraukia šienpjoviai J.Balč. Šiandiej Alanton daug svieto sutráukė Vdn. Sutraukdavo gyventojai iš tolimiausių kampų kaimelių „pasiklausyti protingų žmonių“ rš. Teip ten visi [kareiviai] sutraukė an to dvaro BsPIII131(Brt). Prie sodybų galulaukėje paliktų šiaudų stirtų sutraukė kurapkų šeimynos sp.
| refl. Plt: Mes susitráuksiam kame į kokią kertelę i sėdėsiam, ka nė šapš [, kai tėvas girtas grįžta] Krtn. Kaip jau artie susitraukė, pikštelietas išsitraukė S.Dauk. Kai tik gerybą nuimam, visos pelės iš laukų in kluonus susitráukia Krok.
24. intr. sulaukti iki tam tikro laiko: Daug uogų prisverda ir dar ik uogų [šviežių] nesutráukia, o pieno nevalgo visai Pv.
ǁ išgyventi: Šimtą senis sutraũks – tokis greitas Drsk.
25. tr., intr. sudainuoti: Vyrai, bent giesmę sutráukim Ds. Da giesmelę sutráukt vieną! Dglš. Ka jau nueinu, vedi sutráukav dainą Sd. O mas ka sutráuksma dainą, sutartinę, ta ka skambės laukai! Eig. Seniau kai sutráukia, būdavo, bernai – gražu! Trgn.
26. tr. užkirsti, užduoti: Ponas Šiukšta liuob sutráuks su lazda kitąjį kumietį Žr.
27. tr. LL239, NdŽ glaustai atpasakoti, apibendrinti: Kitoj audiencijoj karalius sutraukė į krūvą viską, kas buvo mūsų kalbėta J.Balč. Sutráuksime išdėstytąsias mintis (padarysime santrauką) DŽ1.
ǁ du gretimus kalbos garsus sujungti į vieną tarpinį garsą: Sutraukė seniai̇̃ jau savo dvibalses į vientisas balses LTII554(Jn). Kadangi lietuvių kalboje … geminatų nėra, tai žodyje susidūrę du tokie pat arba artimos darybos priebalsiai sutraukiami į vieną KlK2,58.
ǁ jungiant į vieną, sutrumpinti (žodžių junginius, sakinius): Tokia prielinksninė konstrukcija – tai sutrauktas šalutinis sakinys KlbXXXV(1)20. Keliažodžių pavadinimų negalima sutraukti į sudurtinį žodį KlK53,41. Ne visus vienarūšius aiškinamųjų sakinių šalutinius dėmenis galima sutraukti į vientisinį su santykine grupe KlbXXVII(1)18.
28. tr. DŽ1 suprastinti, panaikinant kai kuriuos (ppr. panašiuosius) narius: Sutraukti panašieji nariai Z.Žem.
◊ į kiaũlę (į devýnias kiaulès, į krum̃pį, į vãbalą) sutráukti suparalyžiuoti: Į devynias kiaules sutrauktum žaviklis, t. y. sužavėtum J. Šaukė, būrė: į kiaũlę sutráuks! Krš. Skersvėjis baisiausis, gal į kiaũlę sutráukti Krš. Sutráuktas į vãbalą gula lovo[je], nepajuda Vkš. Tą, kur norėjo [pinigus] kasti, į kiaũlę sutráukė Užv. Kad tave į kiaũlę sutraũktų! Tl. Ka tavi velnias už tokį darbą kiaũlę sutráuktų! Vvr. Buvo vaikas į krum̃pį sutráuktas, bet darėm mažųjų kiečių vanas, ir atsitaisė Plng.
nesutráukia gãlo su galù sunkiai verčiasi, gyvena nepritekliuje: Toks didelys ūkis, o nesutráukia gãlo su galù Vrn. Tę nesutráukdavo gãlo su galù, o tau netrūksta nieko Pv.
pečiùs sutráukė sakoma reiškiant abejojimą, nustebimą: Tie kunegai sutráukė pečiùs, kažin kas ten gal pasakyti, kas ten yr Krtn. Nieko jis man nepasakė, sutráukė pečiùs, ir tiek Srv.
véislę sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Nevalgyk [rūgščiai] – veislę sutrauks LTR(Kp).
vi̇̀są gi̇̀minę (visùs gi̇̀mines) [į kãktą End, į krū̃vą] sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Gira taip įrūgo, kad vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į krū̃vą Jnš. Rūgštūs barščiai – sutrauks visą giminę į krūvą LTR(Grz). Rūgštumėlis visùs gi̇̀mines sutráukė Svn. Rūgštus sūris vi̇̀są gi̇̀minę į krū̃vą sutráukia LKT203(Kbr). Ale betgi šiandien kopūstų rūgštumeinia, kad inėmus burnon vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia Mrk. Tiek skani tie agurklai, ka vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į kãktą Trk. Nu, ir batvinių rūgštumas – visą giminę į kaktą sutraukė KlK13,98(Knt).
vi̇̀są ši̇̀rdį sutráukė (kam) labai privargino, nuilsino, nukamavo: Kosulys man visą širdį sutraukė N.
užtráukti Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD1296, SD399,426, Q567, Sut, N, M, L, Ser
1. tr. R34, MŽ45 traukiant ant viršaus užkelti, užtempti, užvilkti, užgabenti: Gal ir drangas kur ant stogo užtraukė – ką tu su jais? M.Katil. Maišai skūriniai ilgi, su lenciūgu užtráukami Skdv. Ratas, kuriuo ką užtraukia arba suka SD99. Rages užtráukė ant stogo [per Užgavėnes] Všv. Būdavo, vakarais berniokai kokiam seniokui tai ir ratus užtráukia ant stogaus Pl. Užtraukė [malūne į viršų] pusmaišėlį miežių ir kaipmat parmalė Jnšk. Užtráuk liesvas an stogo Aln. Medžio viršūnę nupjauna, savo darbo akėčias užtráukia, pridėdavo dar kokių žagarų [gandralizdžiui] Kpč. Nuvedė visas tris [seseris] prie skylės, kur karojo ragažė geležinė, insodino vieną ir pajudino lenciūgą – tuoj tavorščiai užtraukė (ps.) Slč. Pipiris viena ranka užtraukė dvyliką vežimų, an kurių dar sėdėj[o] tiej purmonai LTR(Lzd).
| refl. tr. Ėr: Bet vos tik spėjus patiems sulipti ir valtis užsitraukti, ledo lytis sprogo K.Bor. Grabą pasdarė i užsitráukė in pirkios. Laukia smerties Klt. Tuoj an gryčios [užlipo], kopėčias užsitráukė, až kamino atsigulė Svn. Jie (broliai) dabar sulipė šiton eglėn, o tas durnius duris užsitráukė vidurin (ps.) PnmR.
ǁ užsidėti, užsikelti ant ko: Senatvės sulaukus, kojas an pečiaus užtráukus Plš.
ǁ su savimi užnešti: Tas vanduo neša mane, užtraukia ant bangos Žg.
ǁ įtaisyti: Paukščiam užtráukta dvi skrynelytės pušy Dgč. Viežos (bokštai) buvo neužtráukta, mūs parapijoj, rodos, tik du galė[jo] paklibint [jas] iž daikto, anas paėmė i atkėlė, i apisukė Švnč.
ǁ Ch1ApD27,40, NdŽ ką nuleistą ar nusileidusį traukiant iškelti, ištempti: Kai audra nutilo, vėl užtraukėme visas bures ir plaukėme į žiemryčius J.Balč. Jo laivo žėgliai užtraukti buvo, ir jis tiktai tinkančio vėjo laukė rš.
| Užtraukiamas tiltas KŽ; Q174, N.
| Jei zvambalai būdavo jau gana žemai nusikorę, dėdė imdavo už grandinėlių ąselės ir užtraukdavo juos aukštyn prie pat dėželės V.Myk-Put.
2. tr., intr. užvežti: Arkliai vos užtráukė vežimą ant kalno DŽ1. Kokios moterės užtráukia ma[n] keliu [vežimėlį į kalną] Grnk.
ǁ tr. pirmauti, pralenkti, viršyti traukiant, vežant: Ant vakaro kumelė Rauduką jau ir užtráuka Užv.
3. tr. R153, MŽ202, N ką ant ko užkloti, užtiesti, ištiesti: Patiesiam šieną iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai], tadam tas paklodes užtráukiam Ps. Paklodę užtráukiau an poduškos – ūžvalkalas nėr švarus Jrb. Tėvas užtraukė ant stalo staldengę rš. Ligoniui veltinius numovė, padėjo nusirengti, atsigulti, duknas ant jo užtraukė Z.Žem. Užtráuk šiaudų ant tos skylės Jrb. Paulius pamatė, kad svetainės langas neuždengtas, ir užtraukė sunkias portjeras V.Bub. Vidudienis, bet ant langų užtrauktos užuolaidos J.Gruš. Vakare užtráukia kokią te kas turi užuolaidą Plv. Užtráukia užuolaidas – tuojaus vėsiaus paliekta Žg.
| prk.: Per naktį voras ant durų vis savo tinklą užtráukia Vlkv. Pleštekė užtráukė tinklą ant korio akutės Prk.
^ Baužys drobulę užtráukė (sakoma, kai užeina ilgas lietus) Krt.
| refl. tr. NdŽ: Senatvė! – sumurmėjo senis, užsitraukė dar seną, skylėtą gunčę, apsivertė ant kito šono ir, sušilęs truputį, užsnūdo V.Krėv. Kazys jau seniai miega nusisukęs į sieną, tokiu pažįstamu papratimu ant ausies užsitraukęs antklodę rš. Užsitráuksi kaldrą – ka prisilies prie kūno, rodos, ka kanda skaudžiausiai Mšk. Užsitráuk langatiesę DŽ1.
ǁ refl. kuo apsidengti, apsikloti: Puolė an žemės, šiaudais užsitráukė Pns.
ǁ užsmaukti: Juoda, stačiais kraštais kepurė ant akių kiek užtraukta J.Paukš. Bet akiniai ant nosies blykčioja piktai iš po ant veido užtrauktos juodos skepetos I.Simon. Sijonėlį užtraukusi ant kelių, iškiurksojo ant slenksčio visą naktelę M.Katil.
| refl. tr.: Antai kelios mergiotės, užsitraukę skareles ant veidų V.Myk-Put. Turbaną jis buvo užsitraukęs ant akių J.Balč. Ant galvos užsitraukiau kepurę su snapu A.Vencl. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Užsitráuk daugiau tą kepurę ant akių: saulė į akis Jrb. Turi̇̀ skarą užsitráukti už burnos (ant veido): bjauriai yr, smirda – ant suolo pašikta Rsn. Geriau už berželio pasitrauk ir skarytę užsitrauk RdN.
| prk.: [Gaidys] snaudė, ant akių užsitraukęs baltas plėveles A.Vaičiul.
ǁ tiesiant, traukiant kuo uždengti: Buvo langai užtráukti, ka niekas nematytų Jrb. Ka ejau par tiltą, trobos durys tebebuvo atdarytos, o pribėgu pri pat [trobos] – durys užsklęstos, langas užtráuktas [užuolaida] Kl. O tai kartais pasikavosiam, langą užtráuksma, po lovos palįsma Sd.
ǁ Grš uždaryti ką atvirą: Langeliai yra maži, iš stiklo arba su lentelėmis užtraukiami M.Valanč. Užtráuk duris įeidama Šts. Užtráuk duris, o vaikas sušals Up. Durys nebuvo drūčiai užtráuktos Šmk.
4. tr. užmauti, užvilkti ką ant ko: Užvalkalą užtraukti N. Paskui [žmona] užtraukia ant kruvino mano kūno šiurkščius marškinius iš ožkos vilnų, o ant viršaus dėl pajuokimo apvelka karališkais drabužiais J.Balč. Ant kelnių pančekas užtráukia ir pasiriša, kad nenusmuktų Pns. Aš basa, da klibà, užtráuksiu nors kojines Ob. Trejas vadžias sutraukiau, liki buksvas (kelnes) užtráukiau JD1443. Galima ir uždėtąją akį užtraukti ant vienos, dviejų ir daugiau akių rš.
| refl. tr. Š, KŽ, Plm, PnmR: Vyriškas kelnes ant subinės užsitráukė, i gana – jau pasirėdęs Krš. Žiemą užsitráuki sau tas kelnes i klampok po sniegą Jrb.
ǁ užmauti apavą, užauti: Gamašus užtráuki, o kelnės viršuj teip Rg.
| refl. tr.: [Povilas,] paskubomis užsitraukęs batus, išėjo į kolūkio valdybą rš.
ǁ kuo apmauti, apvilkti: Pančeka užtráuki apipleišiojusias blauzdas ir eini Šmn.
| refl.: Užsitráuki kokiu rūdiniu ir tąsais DrskŽ. Užsitráuk anom kelnėm an viršaus! Lp.
5. tr. suėmus ar paėmus už ko užvesti, užtempti, užlaipinti ant ko: Manę až rankos – ir ažtráukė ant kalno! Kp. Jis tuoj karvę sugavo ir ant stogo užtraukė LTR(Ant). Supuldavo kaimos bernai i užtráukia [piršlių] arklį ant pakuros viškų Nmk. Atsivedė gaspadorius karvę, užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų, paki jis ją užtraukė, i užkankino (ps.) LKT221(Jon).
| refl. tr. Š.
ǁ refl. tr. užsivesti ką už ko: Užsitráukiau už kerčios aną, sakau: ko pliurpi! Šv.
6. refl. Vkš, Žr užlįsti, užsislėpti už ko: Baltaragis, nubėgęs ligi jaujos, užsitraukė už kertės ir juokdamos žiūrėjo, kas čia bus toliau Žem. Išsibugštinęs vaikščiojo po mišką užsitráukdamas [už medžių] Šts. Aš ėmiau užsitráukiau teip už durių LKT44(Lž). Aš ir einu užsitráukusi už ano Trk. Vienas vilkas eis aplinkuo šunį viliodamas, o kiti stovės kur užsitráukę Sd. Užsitráukė už sienos, ranką prakišo i barškinas Šv. Iš užpečkio kyšt galvikę – ir vėl atgal užsitráuka Užv. Studentas užsitraukęs už kito medžio ir, sulaužęs savo sidabrinį žiedą, šovęs LMD(Sln).
| prk.: Pavasaris kybo ant nosies, bet kaži kur užsitraukęs, nesirodo aiškiai Žem. Mėnuo, tankiai iš debesų iškišęs galvą, žvalgės ir atgal užsitraukė Žem.
7. tr. NdŽ, DŽ1, Ėr, Paį, Antr, Mrj kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus ar aplink: Dar niekad nebuvau matęs, kaip ant rato užtraukiamas ratlankis A.Vencl. Lankus užtráuka, su varžtais suvaržo Krž. Prie kalvės yra varstotas ratlankiui užtráukti Sml. Iškala skyles ir stipinus sukala, po tam latrankį užtráukia Vb. An stipinų ratalankis užtráuktas Gdr. Pirkdavau štangą, ir kalvis turėj[o] ją išriest, suviryt ir užtráukt an to medinio rato Pns. Skūrą ant būbno užtráukti KI119. Peilio buvo plonukės kriaunos, šitą gumą užtráukiau Kpč. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Ant kailinių užtráukdavo milą – vos pakelt galėdavai Krž. Užtráuk kokio pakulnio ant viršaus [suplyšusių kailinių] Bsg. Ant lentų reik užtráukti tolį Krž.
8. tr. užkloti sluoksniu kieno paviršių, uždengti, apvilkti: Varpis užtráukė lauką Ėr. Avietės užtráukė viską Grnk. Seniau piktžolės laukus užtráukdavo KzR. Karklai buvo užtráukę visą tą [kapinių] kraštą Pv. Paskui [patraukiau] ir per žmonių girią, ar ne dešimties tūkstančių hektarų didumo, pilną ežerų ežerėlių, žiemos aklinai užtrauktų ledu J.Balt. Visa laimė – didelis šaltis tuojau tuos plyšius užtraukdavo ledu, ir ekspedicija galėjo toliau vykti K.Bor. Speigas užtráukė langus Šts. Naktį šaltis užtraukia šerkšnu visus langus rš.
| Gėlinę nudažo ar užtraukia leku rš.
| impers.: Dabar tas ežeras baigia užaugt, baigia jį užtráukt Krs. Žemė perdžiūvus, sutrūkinėjus, bulvienojai nulėpę, užkežę, vijokliais užtraukti V.Bub. Veja (instr.) ažtráukė – raviu i raviu bulbas Klt. Girią iškirto, – berželiais užtráukė, ir po visam Alk. Žolėm užtráukė [bulves] amžinai, Dieve o Pone! Iš. Žole užtraukė bulbes Brž. Miežių pabėrėm (pasėjom), o usnėm ka užtráukė Prn. Pusė dangaus dar skaisčiai nutvieksta saulės, mėlynuoja vaiski aukštybių giluma, o kita pusė jau užtraukta audros debesim, juoda lyg naktelė J.Balt. Užtráuktas tokia migla ežeras Nv. Tumonas kokis ažkrito, nieko nesiregis, i langai ažtráukta tumonu Švn. Langą užtráukė [garais] – nematyt, lyja a ne Jrb. Migla užtrauktà, i dieną be žiuburio nepavažiuosi Krš. Niaukės niaukės – i užtráukė Kv. Buvo jau prašviesėję, vėl užtráukė, pradės vėl lyti Vkš. Kad ažtráukė – kaip maiše, visur tamsu Alks. Beržų pumpurų turu su degtiene užsipylusi, patepu – užtráuka žaizdą Krš. Jei įsipjovei, patepei [su kraujažolių sultimis] – užtráuka Krž. Paliko gal sierčiko galvelė tokia žaizda – ir neažtráukia Ob. Patepk žaizdą šita mostim – tuoj ažtraũks Ktk. Neuždarei langinyčių – ir užtráukė langus Srv. Ažtráukta kiek, šitas [langas] vakar nebuvo, šiandie ažtráukta Švnč. Pradės šalt – langus ažtráukė Sug. Buvo ažtráukta visa akis Dgp. Nuo vienos miežio ašakos ažtráukė moteriai akį Ps. Man [ant akių] dūmai ažutráukta, aš adaton negaliu invert siūlelį LKT288(Šr). Tik su viena akia matau, kitą užtráukė Krm. Užtráukė akis mun, kad dangus atsivėrė, lygu apakau Šts. Užtráukė miglą ant agrastų Vdk. Šįmet labai daug užtrauktų̃, su juodumu [agrastų] Kvr. Kur su plėvike [kiaušiniai], neužtraukti̇̀ kevaliukai, tus gal parsinešti [namo] Vdk.
^ Dangus apsblendęs – kap pienu ažtráuktas Švnč. Nieko nesmato – kaip maišu akis ažtraukė LTR(Km).
| refl.: Žėlė žėlė ir užsitraukė ežeras Grd. Ta plynia niekad neužsitráukdavo: vis būdavo kiaura i kiaura Sdr. Ir vėl ažsitráukė dangus kai sūramaišeliu Krd. Dangus jau ištisai maišu užsitraukęs, o žemė juoda M.Katil. O žaizdos vis dar neužgijo, tik šašais užsitraukė Vaižg. Žaizdos užsitraukė, ir jis pagijo Mš. Grei̇̃ta žaizdukė užsitráukė, gijo gijo DrskŽ. Prakiurna i velek užsitráuka – kas par liga anos! Krš. Žaizda užsitráukus, važiuosiu iš ligoninės, gana Bb. Koja sutino, ir įdūrimas (skylutė) užsitráukė Dgl. Eketė užsitráukia LKGII209. Jau vanduo leduku užsitráukęs Mrj. Kai tik kiek šąla, tai langai i ažsitráukia Klt.
ǁ ko sluoksnį dengti, kloti, tęsti, vilkti paviršiuje, ant paviršiaus: Šalta žiemužė gruodą užtraukė, jauna mergelė piršlelio laukė LTR(Vvr).
| refl. DŽ1: Naktį staiga suėmė šaltis, ir rytą ant balų blizgėjo užsitraukęs pirmasai ledas P.Cvir. Ant ežerų kartais užsitraukdavo plonytis ledas J.Dov. Padažas atšaldomas maišant, kad neužsitrauktų plėvelė rš.
ǁ refl. apsiniaukti: Koki graži buvo diena – ir užsitráukė End. Užsitráukė – vers (lis) Krš. Pabuvo graži i vėlek užsitráukė Krš. Toki buvo graži šį rytą, o dabar užsitráukė Pln. Užsiraugė užsitráukė, kap marška užsitęsė Drsk. Kap an ilgo čėso užsitráukia, tai sako – palietė Kpč. Užsitraũks paliūčia (intr.) Ktk.
9. tr. uždėti, įrengti, padaryti, pakloti, pastatyti ir pan.: Šiandiej nelabai užtráuksta antrą klodą [sieną mūrydami] Slm. Būt užtráukę balkius, uždėję lubas Snt. Išejo [vielinės] toros užtráukti (tverti) Kal. Tinklas užtráukta, kuolukai sukalta – ir vištos neįeina [į braškes] Kpč. Geležinės grotos sostinėn užtráuktos Upn. Užtráukti skersai duris siją NdŽ. Pavieškelė[je] buvo užtraukama kartis Ggr. Buomą užtráukia ant gelžkelio pervažos Rg. Užkelti čia vartužėliai, užtraukti lenciūgužėliai JV70. Vai ir užkelti variniai varteliai, užtraukti lenciūgėliai BsO87. Užtráukė visą tą stogą, vinium da prikalė Grz. Stogą tik užtráukiau ir palikau – baigt [statyti] gal kiti metai bus geresni Srv.
| refl. tr.: Vasaros metu pakrūmė[je] susimetę [čigonai], būdą užsitráuka i gyvena Krž.
ǁ užtverti (uždarant ką): Viskas su vieloms užtráukta Pgg. Bereikėjo tarpas tarp jų užtraukti dviem sienom, ir turi trečią klėtį Vaižg. Bus vestuvės, užtráuksim kelią Rm.
10. tr. užveisti, užsodinti: Užtráukė visur miškus KŽ.
| refl. tr.: Užsitráuksi sodną, būsi ponas Krš.
ǁ apželdinti: Visus arus užtráukė sodnu Krš.
11. tr. prk. atsiųsti, kad ką darytų, užleisti: Pšemickis įkalbinėja [poną Skrodskį] vėl užtraukti egzekuciją, saldotų rotą V.Myk-Put. Tuos popierius sudeginsiu, galit dar žandarus užtraukti Žem. Apsiaus anus, kariūmenę užtráuks anims (miškiniams) Kl. Gubernatorius kazokus užtráukė [,kad nubaustų besipriešinančius] Krž. Kad ponus neišpjautų, užtráukė vokyčius ponai Vdk. Užtráukė valdininkus, atlėkė Jd. Sakiau, užtráuksiu miliciją, pasakyk, su kuo gėrei! Snt. Tėvas jaunas numirė, o vaikai liko, užtráukė globą iš kaimynų prižiūrėt tą ūkę, kad nenualintų Snt. Išblaškė žmonis [1863 m.], užtráukė rūsus, užsvadino pulką kareivių BsMtII223(Lnkl).
| Žada čia užtraukti frontą Šts.
ǁ padaryti, kad atsirastų, kiltų, užeitų: Viską prigalvoja [žmonės], o kad lytų užtráukt, neprigalvoja Vdk. Pradėjo kalbėt, kad radijai lietų užtráukia Rm.
12. įgauti, įgyti, prisiimti: Daug skolos užtráukti I. Važiuok Biržuos, užtrauk paskolą Alz. Užmokėjęs vos pusę tų piningų, pasiėmė išmokėti skolas par Radzivilus užtrauktas ant Kražių M.Valanč. Besistatant naujas trobas reikėjo užtraukti skolą TS1902,4-5. Skolų užtrauktų neataduoda, kvotų nesugrąžina P. Globėjas gali užtraukti skolas ir išduoti vekselius, jei tai reikalinga geresnei turto eksploatacijai EncIX175. Manoma užtraukti vidaus paskolą rš.
| Kūmas par krikštą šv. dar užtrauk gentystę dvasišką su tuomi kūdikiu ir gimdytojais jo brš. Tokios yra pavynastys, kurias kožnas krikščionis pry krikšto š[vento] užtraukia ant savęs ir tų pavynasčių užtrauktų sviedku yra dangus ir žemė P.
| refl. tr.: Vos pusei metų praslinkus, jau siuntė tėvui visą skolą, kurią tasai buvo užsitraukęs sūnui Amerikon išleisti V.Krėv. Tada ir užsitraukė Budreika trumpalaikę paskolą žemės ūkio banke rš.
| Visi jie (sukilėliai) jautė, kokią didelę pareigą ir atsakomybę užsitraukė, tardami priesaikos žodžius ir bučiuodami kryžių V.Myk-Put. Argi gali tokiose aplinkybėse prietelystės ryšys tarp lietuvių ir ruskių užsitraukti? TS1894,10(Vaižg).
| Didingą išvaizdą užsitráukti BŽ440.
13. tr. prk. padaryti, kad koks blogis, nemalonumas paliestų, apniktų ką, užleisti, užkarti: Bėdą, nešlovę ant savo galvos užtráukti BŽ226. Baimė, kad rašytoja savo raštais neužtrauktų valdžios persekiojimo, versdavo drebėti visą šeimyną Pt. Per savo atkaklumą patys ant savęs rykštes užtraukė Žem. Tik tu su tuo bjaurybe nesusidėk, dar nelaimę užtrauksi V.Kudir. Už jos eina tėvas; murmėdamas, be garsų žodžių keikdamas okupaciją, visą pasaulį ir savo sūnus, kurie užtraukė pragarą ant jų žilų galvų A.Rūt. Ironiškas mano nusišypsojimas buvo beužtraukiąs naują tūžmą rš. Kerštas kris ant galvos to, kuris tas kančias užtraukė ant jūsų V.Myk-Put. Jeigu aš pasakyčiau, kokius žaibus ir perkūnus aš užtraukčiau ant jos galvos! I.Simon. Ulė mirdama prakeikimą ant jo laukų užtraukusi K.Bor. Atrodo tau, kad motiną velionę aš įžeidžiau. Namam užtraukiau gėdą B.Sruog. Vargą mun užtráukė su tum šunuku Grd. Toks (tingintis, geriantis) tai vargą tik užtráukia saviejiem Mžš. Ta Vida čia nelaimę namams užtráukė Mžk. Seniejai prūsai liuob sakyti, ka dainos užtráuka Dievo koravonę Klp. Kad tu raudona ugnia nueitum, kokią man sarmatą užtráukei! Rmš. Sako, ans ligas užtrauką̃s LKT81(Ub). Aš tau užtráukiau tokį vargelį Stak. Broliai apsigandę rėkia ant jo: – Eikš greičiau, da tu čia bėdą užtrauksi ant mūsų! BsPIII71(Ukm). Kamuoliuoti debesys nesiūlė nei giedros, nei ūmo lytaus nežadėjo – tik snaudulį užtraukė TS1902,10b. Teneužtraukia and savęs neapipjaustymo Ch11PvK7,18. Užtrauks ant savęs rūstybę Dievo P. Ūkininkai artojau, žiūrėk, idant vietoj padėjimo Dievo neužtrauktumi pabarimo jo Nz. Ir aš užtraukčiau ant savęs prakeikimą užuot palaiminimo Skv1Moz27,12. Smūtnybę mūsų ciecoriškai giminei ūmai užtraukė LC1883,4.
| refl. tr. DŽ1, Skr, Snt, Grš, Mrj, Trgn, Krkl, Vkš, Vdk: Bevaliūkaujant ką užsitráukti BŽ118. Tokias audras užsitrauktum [prisipažinęs], kad savo paties skeveldrų nebesurankiotum! J.Gruš. Pagaliau [su knygomis] ir bėdą galima įgyti, kratą užsitraukti Žem. Ar jis (A.Mackevičius) turi teisę šaukti juos į tokį žygį? Ar jis neužsitrauks ant savo galvos ašaras, kraują? V.Myk-Put. Nelaimę užsitráukė, tai ir turi Rmš. Ka an savo galvos užsitráuksi [nelaimę], ta pamatysi Trk.
^ Užpykdei tėvą – užsitraukei prakeiksmą LTR(Zp).
14. tr. raukiant, traukiant uždaryti angą, užraukti, sutraukti: Šlapias, išmirkytas [skūras] liuob su peiliu suraižys i galus užtráuks [raukdami nagines] Kl. [Krepšelis tabokai] su kutosais ant užtraukiamos virvelės, bet suveltas ir nupikiuotas M.Katil. Kraštą ažtráukia i išlaužia [skieto] dantis verdama siūlus Klt.
| Megztinis, užtraukiamas ant krūtinės voreliu, atdaras M.Katil. Skeltiniai [batai] yra tokie, kurių aulas perskeltas ir užtraukiamas užtrauktuku, užvarstomas arba užsegiojamas sagomis KlK35,34.
| prk.: Dangus užtraukė savo kiaurą maišą (nustojo lyti) rš.
^ Kodė tu perdi? – Šikna ne vadelės! Neužtráuksi Kt.
| refl.: Kai šoko, taip ir pataikė į maišę. Maišė užsitraukė. Broliai berną visaip išbarė, išplūdo rš(Kp).
| prk.: Rudenį varlėms zūbai visai užsitráuka LKT111(Klm). Galų gale žemė užsitraukė ir uždarė kapą LTR(Km).
ǁ raukiant, traukiant uždaryti viduje: Maišelin įkišė ir ažutráukė vapsvas Ob.
15. tr. nusmailinti, nusiaurinti viršų (ppr. kraunant): Vežimas užtráuktas – šuo užbėgtų LTR(Vlkv). Kad šieno vežimas būtų puikus, kriovėja turi mokėti kriauti: kerčių nenuleisti, vežimo neužtráukti Vkš.
16. tr. ką užveržti (ppr. mazgą, kilpą): Vienas sargas, užtraukdamas mazgą, prisilytėjo prie Kaributo rankų ir slaptingai žiūrėjo į akis A.Vaičiul.
| refl. NdŽ: Užsitráukė burlečių ryšiai – ir nors su dantim krimsk Ds.
ǁ kuo suveržti: Šerį arklio uodegos ištraukė, užtráukė, užveržė tą apgamą Bsg.
17. tr. Alk, Kal bet kaip, greitomis užsiūti, užraukti: Vacys persirengė, susirado atlape adatą ir užtraukė juodu siūlu dvi nedideles skylutes švarko nugaroje rš. Užtráukė skylę [maiše], užtaisė be lopo, užraukė Ukm. Užtráuk, kad neiširt [kojinės] blauzda Slm.
| Ažtráuk pirštinę, matai, pirštas lenda Mlt. Neturi adatos? Kojinę reiktų užtráukt Sdk. Užtráuk man kelnių kelienį Užg.
18. tr. impers. nuo karščio, šilimos sutraukti, uždžiovinti: Nuo pavasario kai užtráukė žemę, uždžiovino, tai nebuvo iš ko augt javeliam Jnšk.
| refl.: Kaip sodinom bulves, labai šlapia, o kai užsitráukė, nė atart žmoniška Ps.
19. užgniaužti, užimti, užturėti (kvėpavimą, žadą ir pan.): Ir užtraukė jam žadą, akyse sublizgo ašaros J.Paukš. Kartais grįžtančiam prieš vėją užtraukdavo kvapą, nebuvo kaip alsuoti rš. Ant pusiaužodžio užsikirto, užtraukė dvasią rš. Kaip duos į pačią pašonę, tuoj kvėpt kvėpt – žadą užtraukė Grž. Kai reikia prieš kalną užlipt, dvasią užtráukia Krč. Taip labai skubėjau, kad net kvapą užtráukė Jnš. Šaukšte vandens gal nūskęsti – užtráukei dvasią, ir gatavas Mžk. Toks šaltas [v]anduo tau dvasią užtráuka Lpl. Mun tujau dvasią užtráuka – nebepaeitu Pln. Toks vė[ja]s, ka pro duris išejus dvasią užtráuka Plt. Kai pažengiu kelis žingsnius, užtráuka dvasią Kv. Ka supykstu, mun žadą užtráuka Krš. Norėjo [mirštąs] kaži ką pasakyti vaikams, ale užtráukė dvasią Krš. O kojelių smirdėjimas – dvasią užtráuka Krš. Nė juste nejunta žmogus, kai žadą užtráukia, i nebėr, i atliekta viskas Grz.
20. tr. prk. sustabdyti, sulaikyti kokį vyksmą: Oras užtraukė ungurius, gaudyklės tuščios rš. Rūtos traidą užtráukė Krš. Traũko žolės užtráuka vidurius paleistus žmonims ir kiaulėms Ggr. Traukų tris lapus suvirink ir gerk – užtráuks trydą Šts. Duokit man ko valgyt, kelinta diena vidurių neužtráukiu Vrn. Valgio man nei kiek neužtraukė, miegčiu geriausiai Db. Kumet šetonas nora, tumet atveda ant pomėties, o kumet nenora, užtrauka, ir žmogus nebgal atminti S.Dauk.
ǁ uždrausti: Visi mislino, ką parėks ir beigs, a čia tąj diena gėrimą užtráukė ir užtráukė Drsk.
21. tr. nustoti melžti prieš veršiavimąsi, užleisti, užtrūkinti: Trumpiau ažtráukia, ilgiau laidos [karvė] Švnč. Ažtráukiau karvę, ką čia aš ją tampysiu, tegu pasilsi gyvulys Klt. Ažtrauktà ožka, jau gėruosis Klt. Nesirado pienas, tai užtráukę ir pardavėm tą karvę Krs. Tada žutráukė tą karvę Rod. Laikė karvę, nemelžė – užtráukė Kpč. Jei nori, kad karvytė būtų, užtráuk karvę šventą dieną MTtV165(Šn).
22. intr., tr. Sn, Vlk nustoti duoti pieną, užtrūkti: Po teluki duoda pieno [karvė], paskui užtráukia DrskŽ. Karvė užtráukė [prieš telią] Lp. Senė karvė jau beigia užtráukt Rdm. Ateina karščiai, vėl užtráukia pieną Lš. Šiemet mūs karvė anksti užtráukė Rud. Visos karvės užtráukė, veršingos Vžn. Karvė jau buvo užtráukus, ale kap ėmėm gerai šert, tai vėl pieno daugel duoda Nč. Karvė ažutráukė – ir dabar neseka nei biskio sulaidyt Btrm. Jeigu juos užleisi, tuos spenius, visai pieną užtraũks Jrb.
| refl.: Pramesi, vaikel, rudenį, kap užsitraũks karvės, o dar̃ pieno dar yra Nč.
ǁ nustoti dėti (kiaušinius): Vištos ratą išdeda ir užtráuka ilsas Krš.
23. tr. padaryti (ppr. traukiant), kad eitų, veiktų, užvesti, užsukti: Ziegorių užtráukti KII251. Kiekvieną rytą atidaro ir patikrina, ar tikrai kas pusvalandis laikrodėlis užtrauktas I.Simon. Nėkas neužtráukė, stova laikrodis Šv. Dieniniai [laikrodžiai] buvo kiekvienai dienai užtráukti End. Septynioleka valandų turėjai dirbti teip kaip šitai laikrodį, ka užtráukei, kad ans vis klibėtų i klibėtų Sd. Užtráuk laikrodį ir padėk ant staliuko Skrb. Laikrodis sustojęs! Užtráuk jį Zp. Užtráuk [laikrodį], kad skambintų pusiau aštuntą Vlkv. Užtraukiamąją mašiną prižiūriu labai atidžiai sp.
24. tr. įleisti, nugramzdinti, užmesti (tinklą): Tinklą užtráukiau ant prūdo J. Užtráukiam triubicą par visą Šušvę, su pagaliais patarškinam į akmenius – vos parnešam [laimikį] Grnk.
25. intr. kuo patraukti, pabraukti kur, per ką: Seniau jie žuvų prisigaudydavo bulvinius krepšius, o jeigu jau užtraukdavo tinklu, tai braškėdavo virvės ir klupdavo arkliai rš. O kad jis su tuom tinklu užtraukė, pagav[o] daugybę žuvų! BsPIV129(Brt). Tik užtráuki [su šukom gyvuliui per nugarą] – ir yra tų plaukų [kamuoliukui velti] Ppl.
ǁ tr. atlikti vienu traukimu, braukimu: Kiek trūkelių užtraukiau, tiek grėblelių sulaužiau KlpD37.
26. intr. DŽ1 suduoti, užkirsti, užtvoti: Lazda užtráukit tam šuniui! Krok. Užtráuk botagu, tai eis Al. Ar tu nori, kad aš tau diržu užtrauktáu?! Lp. Gaspadorius liepė jam imt asilą art ir gerai rimbu užtraukt LTR(Krs). Kėdok kėdok kojom, tai kap užtrauksiu gerai diržu, tai žinosi, kap kėdot! LMD(Pns). Motina čepelnyku kai ažtraũks par nugarą! Lb. Baik daužyt, o tai kai užtráuksiu! Slk. Užtráuksu rupūžei už pliurpimą! Krš. Užtráuk par subingalį – i nusiramins Krš. Kai supykdavo tėvas, užtráukdavo skaudžiai Skdv. O kad tėvas užtraukė gerai su trivirviu, o dar to nemačijo – paėmė gerą brūklį, pradėjo „ant dugno gerus kazilus statyti“, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
27. intr. NdŽ užpūsti (apie vėją): Kur čigonai apsigyvena, tai lapinės (palapinės), ka vėjas a kas biskį neužtraũktų Snt.
28. tr. užplikyti, kad pritrauktų: Širdžiai nuglostyti ant šaknelių čia pati užtraukiau [degtinę] J.Balt.
ǁ impers. pritraukti, užplikti: Užšutino kmynus, ir jie pabuvo, kol užtráukė Pns. Du kartus užpyliau liepos žiedus, trečią kartą jau nebepilsu – nebužtráuks Vkš.
29. intr. kiek įtraukti, įryti (kokio skysčio, oro, garų ir pan.): Užtráukė kiek vandens i prigėrė Grz. Dūšios (oro) užtraukti N. Ažtráukiau porą dūmų, i nusviedžiau Švnč. Aš neužtráukdamas kūryju, aš tik par lūpas leidžiu Slm. Jau moki i dū́mą užtráukti Krtn. Prie išgėrimui tai ir aš ažtráukiu dūmo Kli. Mes pasidarėm to taboko, užtráukėm po tą dū́mą Lnk. Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę LTR(Plv).
| refl. tr., intr. NdŽ, Gs, Jnšk: Petras giliai užsitraukė dūmo, išpūtė, patylėjo J.Balt. Papsėdamas, dūmais užsitraukdamas, grįžo ir atsisėdo V.Krėv. Nuejo vyrukai užsitráukti dū́mo, pašnekėti Krš. Užsitráukiant rūkyti nesveika Ll.
30. tr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų): Mielai užtraukdavo degtinės. Užgėręs mielai dainuodavo I.Simon.
| refl.: Aš tik kartais užsitraukiu, o tu geri kas dieną V.Kudir.
ǁ pasigerti, užgerti: Aš turu butelkelę, vedu to[je] pirtė[je] susėsva ir užtráuksiav Kl. Pirma gerai užtráukė, daba jau mažiaus Dov. Kaip gerai užtráukia, prageria razumėlį Kp. Kaip tik gerai užtraukė, teip ir užmigo visi BsPIV179(Brt).
| refl. KŽ, Ėr: Svečias užsitraukęs vos tik pasėdi V.Kudir. Užsitráukęs gerai ir dainuoja Gs.
31. tr., intr. Pkn, Als, Trk, Rdn užrūkyti: Te, užtrauk OG99. Tvirtos tabokos užtraukus, jį apėmė seilėtekis, ir spjaudėsi sau ant pašukinių kelnių M.Katil. Dabar šnapšės negaliu begerti, tada popirosą kartais užtráuku Pln. Ar pypką gal užtráukti išpuolęs lauka [iš mašinos]? Tl. Nemokėjau užtráukti, užtroškau Krš. Kap ji tabokos užtraukė, nei kačiukė susiraukė LTR(Mrj).
| refl. tr., intr. DŽ1: Užsirūkau, užsitráukiu, ale negardu KzR.
32. intr. užeiti, užsukti: Užtráukęs teiraujas, kaip ten buvo Rdn.
33. intr. užslinkti, užeiti: Debesỹs užtráukė – ir lyja Ker. Ka užtráukia debesys, kad paliko tamsu Rd. Pakol ji tais žąsis išvaikė iš vandens, jau debesys artyn užtraukė BsPIV78(Brt).
| refl. CII639: Užsitráukė debesys Dg. Nu ir čia gal užsitraũks [debesis] Žl. Užsitráukė miglos – a lis, a išsipagadys? Gs. Užsitráukęs kiaulinis lietus Antr.
| impers.: Gali užsitráukt lietaus – dangus debesuotas Ktk.
34. intr. padidinti kiekį, pridėti: Viršaus užtráukti (skaitliuje) I.
35. intr., tr. DŽ1, Kvr, Mžš, Sdk, Rs, Jrb, Šmk, Lp uždelsti, užvilkinti: Kiaulės tada nepapjovėm, užtráukėm lig gruodžio mėnesio Krs. Gali užtráukt dieną, do nevažiuot Dglš. Išėjo namon, truputį jau užtraukus prš. Algos jam reguliariai neišmoka, po kelis mėnesius užtraukia rš. Atėmiau iš iždo užtrauktą algą už kelius metus TS1900,2-3. Jau rudenį žadėjo atiduot skolą, o užtráukė lig pavasario Vdžg. Vis užtráukta ir užtráukta mokestes Mrp. O jei daug sykių per metus užtraukdavo baudžiavą, tada ponas tą gaspadorių ištaksavodavo, visą gėrybę ano į dvarą atimdavo DS167(Rs). Tai, būdavo, užtráukia siuvimo baisybę, žmona padėdavo kartais Antš. To [žodžių] rinkimo negalima labai ilgai užtraukti: gyvos kalbos senesni žodžiai ir pasakymai nuolat nyksta, reikia tuojau gelbėti, ką tėvai per ilgus amžius išsaugoję mums paliko J.Balč. Ar jau pirtis pakurta? Moterys pratusios užtraukti vėlumai, kad jas gaidys M.Katil. Užtráukė (pratęsė) tarnybą, mus sulaiko Šk. Daktarai užtráukė mirties valandą tris dienas Sl. Gal užtráukia [duoti švarius marškinius] an kitos nedėlios Lp. Vestuvių nėra ko užtraukti rš. Užtraukta [gydyti] tai jau liga, mes nenorim padėt gyvos an stalo, o nuimt negyvos Gdr. Užtráukė [karvė veršiuotis], teliuosis anta Naujų metų DrskŽ. Karvė labai smarkiai įtvinkusi, gal da užtraũks kokią parą [veršiuotis] Snt. Mūsų perniai to baužytė tik vieną dieną teužtráukė Mžš. Telyčia užtráukė dvidešium dienų Slm. Neužtráuka ana, atveda [jauniklį], kaip suskaitai Krš.
| refl. tr., intr.: Bet [žodžių] rinkimo darbas daug daugiau užsitraukė, negu buvo tikėtasi J.Balč. Skubini, kad greičiau ką padaryt, kad neužsitráuktų darbai Pns. Per tas liūtis tik užsitráukė visi darbai Srv. Sunku pasdaro, kap pietus ažsitráukiu Dkšt. Seniai turėjo išeiti, užsitráukusi anam karūmenė Krš. Kur žmonės tamsūs ir tingūs, tenai užsitraũks darbas ant ilgiau KŽ. Jei ilgiau užtráukas [išvažiuoti į mokslus], piktumų būna Krš. Vis laukiau kokio nors paaiškėjimo, tai teip ir užsitráukė, teip ir neparašiau Krs.
36. intr. ilgai būti, užtrukti: Ka liuob teip būs atlydeliai, ale šį metą kaip užtráukė [žiema] Šts.
| refl.: Lig vėlumo užsitráukėm, ale kaip jei ponai [viską suvežę] Rdn.
| O katras kai užsitraukė, tai rodėsi, kad galo visai nebus Pt. Užsitraukęs karas labai skurdino kraštą J.Balč. Ruduo užsitraukė, ir aišku buvo, kad dar ilgai taip pabus A.Vien. Šiandie mišios užsitráukė labai ilgai Ėr. Liną mynimas užsitráukė iki gavėnios Up. Ale tu matai, kiek užsitráukė laiko, ir niekas neatsitiko Upn.
| Ažsitráukė liga, negydė Str. Nieko tie vaistai nemačijo, da labiau užsitráukė [liga] Sdb.
37. tr. pradėti ką daryti, užvesti: Katrądien reiks užtráukt audimo, verpimo Drsk. Reikė užtráukt kalbą su Braniu, pamatytum, ką sakytų Slm.
ǁ įvesti: Užtráukti paprotį NdŽ.
38. tr., intr. DŽ1, DrskŽ uždainuoti, užgiedoti: Užtrauksim naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras! Mair. Ažtráukit, ir aš padėsiu LzŽ. Dar pavakarę tebevalgant, Gaubys ėmė ir užtraukė, kiek kakarinė leido I.Simon. O tu dar blogiau užtraukei. Negi tokiu balsu vyrui dainuoti?.. V.Krėv. Užtráukiatav gražią dainą, pasisėskiatav – abudu jaunu, abudu gražiu Sg. Ka uždainiuosiam, ka užtráuksiam – Šerkšnėnų kaimas linguojas Žeml. Jau saulė nebetoli sėdimo, kad užtraũks, kad uždainuos pjovėjai Plvn. Pjauni, duodi duodi, o vakare kaip užtráukiam eidami, tai išeję seniejie, bobutės klauso Kp. Paskuo jau sueinam vienu keliu, nu tujau greitai dainą užtráuksma Lpl. Giedorka, būdavo, kad užtráuka, kad užgiesta Skdv. Vyrai ka užtráuka [litaniją] – par širdį eina Krš. Kai užtráukėm, tai lempa ažgiso GrvT31. Kap užtráukia vakarais, net laukai skamba Mrk. Pabaigsiu darbelį, užtrauksiu dainelę TŽV603(Al). Seniau kad užtraũks – net lubos kelias Pl. Ale kad užtráukė vyrai grįždami, tai par visą miestelį nuskambėjo! Jrb.
ǁ sučiulbėti, užgiedoti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau: jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
39. tr., intr. užgriežti, užgroti: Ji prašinėjo, kad Gaubys užtrauktų valsą I.Simon. Atsisėdo bernas kamputyje ir užtraukė linksmą polkutę Plv. Kai tik užtráukdavau, tai tuoj iš kampų visi juda Snt.
×40. (germ.) tr. N nubrėžti, pažymėti, parašyti: Ant to jų projekto nebuvo užtráukta tas šaltinis Žgč.
◊ nósį užtráukė parodė nepasitenkinimą, užpyko: Nósį kai avies subinę užtráukė Erž.
užtráukęs žãdą labai įdėmiai, atidžiai (klausosi): Ji užtráukus žãdą ėmė klausytis NdŽ.

1 vil̃kti, vel̃ka (-a Zt), -o KBII164, K, Rtr, Š, BŽ56, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1195, R, R311, MŽ, MŽ416, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M, RtŽ, L1
1. tr., intr. traukti taip, kad šliaužtų: Jis eidamas kojas vel̃ka KII159. Jis tur vel̃kamą eiseną KII159. Vilkti pažemiu kojomis I. Jis ligonis buvo, koją vieną vil̃ko Sdb. Vil̃k žeme pagal J. Koją vilktè vil̃ko – radikulitas įsimetė Smln. Velki̇̀ koją – ką tu eisi, būk namie Jrb. Su kaliošais čiukšt, čiukšt – kojas vel̃ka Kbr. Y[ra] toki šliūžė, taip kaip kailinių rankovė vilktà Gd. Mažileliai šarkais apvalkstyti, rankoves vil̃ks lig žemės Jdr. Šeimininkė šluotą apsižergs ir eis vilkdamà par tą rasą Tl. Ten bėga lapės teip kaip šunys uodegas vil̃kdamos Sd. Žąselė vieną sparnelį vel̃ka per vandenį ir svirduliuoja (ps.) Grš. Būdavo, [elgetos] šliures vel̃ka, krepšiai skuduriniai tabaluoja Snt. Mes kurpes vil̃kom, su kurpiukėm ėjom Ar. Kurpes vil̃kdavau ant kojų, nepanešdavau Nmk. Kaipgi tuplius vilksi̇̀ – sausa, karšta, apsiauk nagines Skp.
^ Uodegą vil̃ko – šliūža paliko (įsitaisė vaiką) Kal.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Velka tą gūnią vilktinai̇̃ RdN. Paskuo piemeneliuo įsmilko nugara benešant, pradėjo vilktinos vilkti par akminis LTR(ž.).
| refl. D.Pošk: Arklį mažą turėjo, ka ans jos, kuo ne žeme vel̃kas i kojos Plt. Sijonai buvo lig pat žemės, jau vil̃ksas pagal žeme Vgr. Išsiaudžiam sijonus, pasisiuvam gražiai – ne kad žeme vil̃ktųsi Krk. Ilgais andarokais apsirengus eit labai bloga: andaroko kraštai minas, andarokas žeme vel̃kas ir dulkes kelia Lš. Sijonai dideli išausti, ilgi toki, ka žeme vel̃kas Trg. Sijonai buvo ilgi, o ta uodega šliukš, šliukš iš paskos i vil̃ksas, taką nušluos tie sijonai End. Jau buvom pasistruginusios, mun jau nebvil̃kos sijonai Krš. Rankovės atraitytos, o kai neatraitytos – žeme vel̃kas Kp. Diržo atsijuosta, gerasai galas už juosmenio laikos, o sagtelė vel̃kas ir skamba Kp. Uodega ant žemės vel̃kas Klp. Ji trinko galvą par metus du sykiu, kasos vil̃kos žeme (buvo ilgos) Jrb. Karukus prikabydavo – rąstai ilgi, žeme vil̃ktųs Pšš. Apžėlęs kaip meška, gaurai žeme vel̃kas (labai ilgi) Krš.
^ Kur eiti vyža, čia velkas ir apvarta RD213. Jo snerglys da žeme vel̃kas (apie mažą vaiką) Tr.
2. refl. šliaužti, ropoti paviršiumi: Vaikas su šaukštu kaukš tam žalčiui par kaktą, tas ir vilkdavęsis – čykš, čykš čypdamas atgal po pečka Sln.
3. tr. Skr traukiant paviršiumi keisti daikto padėtį erdvėje: Pati [katė] atbulai eina, pacą žeme velka Grz. Par storąsias lūpeles katė pelę vilko, par retuosius dantelius kisielėlį sunkė LTR(Brž). Du berželiu nukerta, ant šitų berželių prikrauna šieno, ir velki̇̀ par vandenį Šmn. Užmigusį piemenį už kojų suriša ir vel̃ka, kad prabustų Kdn. Vel̃kamas tinklas KII159. Buvo ir velkami̇̀ tinklai Smln. Velkamasis tinklas būdavo pririšamas prie valties ir tempiamas rš. Ka vagą kerta bebrų ar vėtrų pakirsti medžiai, tada baidares tenka vilkti krantu rš. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu. Jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31. Paskui vilko bluką per kiemus, beje, senuosius metus, tabalus mušdamys (toks senovinis Kalėdų paprotys) S.Dauk. [Jėzus] davės vilkt ir tęst tiemus žalnieriumus šarvuotiemus, idant tavęs velinas netrauktų ant pasmerkimo amžino DP157.
^ Tai viralas – vilkas šunį velka Kp. Tą valgį gali ir už kojų vel̃kamas valgyt (geras) Plv. Negyvas gyvą velka (šepetys utėles šukuoja) B304.
vilktinai̇̃ adv.: Išvers iš šlajikių, o pasku vilktinai̇̃ įtrauks į trobą [girtuoklį] End.
4. tr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Cielą vežimą pora arklių sau vel̃ka, i gan Vvr. Tas vaikinas vel̃ka tąs roges jau sulūžusias Jrb. Jegu čia tei[p] bjauru, tai ma[n] dviratį neapsimoka nė vil̃kt Jrb. Žmona keravoja tą plūgą, o aš velkù Ppl. Arkliai geri: pora arklių keturias ekėčias vil̃kdavo Grz. Velkamieji padargai rš. Velkamas rulys sukasi ir kuolais kaip alkūnėmis galveles maigo, kol visi sėmenys iš jų išbyra rš. Ir aš (arklys), kad buvau jaunas, kad galėjau traukti žambį, vilkti ekėčias, nešti balną, buvau geru gaspadoriui S.Dauk.
^ Prastai mokinas: vos velka cibė ratus Jrb. Vel̃ka lyg cibė ratus (prastai gyvena) Lkš. Vel̃ka kaip šuo rages Užv. Vel̃ka kai gudas ratus (apie lėtai ką darantį) Gs.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą): Aš žiūriu, kad anas (ratelio raištis, ryšys) nevel̃ka Žl.
ǁ pririšus tempti, buksyruoti: Laivą vilkti LL47. Vilkti laivą virvėmis ŠT279. Velkamàsis garlaivis DŽ1. Automobilių velkamasis kablys KlK46,42. Priekabos velkamoji kilpa KlK46,42. Velkama transporto priemonė dažniausiai pririšama lanksčia vilktimi rš. Vėplį užkabino velkamuoju diržu ir ėmė tempti į krantą rš.
5. tr. tempte imti iš kur: Vil̃kdavom iš balų žolę, prisitaisę valkčius Rm. Būdavo, velki̇̀ velki̇̀ iš vandenio tą šieną Krs. Nedėlią mirksta, paskum vel̃ka, traukia iš tos sodželkos tuos linus Svn. I tujau parrėžė pilvą, grobus kaip kiaulės sau vel̃ka Jdr. Jau paugterėjusį sūnų tėvas vedė su savim silkelių žvejoti ir vilkti iš jūros kerpes su gintarais M.Valanč.
| prk.: Kitas kitą iš vargo vel̃ka (apie pametinukus vaikus) End.
ǁ pajėgti išgriebti, ištraukti (žuvis).
vilktinai̇̃ adv.: Tura žuvies nevilktinai̇̃ – daug Lk.
6. tr. sunkiai nešti, tempti: Kiti vilko ant pečių užsidėję sunkiai panešamus ryšulius A.Vien. Matos – nelengvas daiktas, kad vos vel̃ka Lel. Sunku, ar geležų velki̇̀ prisikrovus Brš. Visą dieną tuos medžius vilkaũ – net akys lindo Sk. Sesuo net elksnius vil̃kdavo pasikirtus iš miško PnmŽ. Aš dykas nebūvu: šakas velkù nuo pavasario Jrb. Žmogus akmenis vil̃ko vil̃ko visą dieną Sb. Neša vel̃ka an kupros šienus – galia pasprogti End. An pečių viską tęsėm, vil̃kom, kas tau arklį duos Nmj. Neši ant pakraštį, velki̇̀, tai šitep ir prisišienaudavom su savo žmogum [nuo griovių] PnmR. Pryš lytų gandras vel̃ka kokių velėnų, šienų į lizdą – i susipurvina Grd. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pelus vil̃kt, šiaudus varyt lauko Sk. Vandenį velkù karvei tokio[je] tolybė[je] – nebė[ra] vargo didesnio Mžš. Vil̃ksi vil̃ksi tą vandenį i liesi vis tą daržalį End. Privertė, idant paskui jį kryžių jo vilktų SPII220.
| prk.: Gerai vaikai mokos – vel̃ka penketus kaip pacus Krš. Velkù savo vargą per dienas Mrj. Įkyrna senatvė[je] vargą vil̃kti, kaip koks škurlis visims painiojys Krš. Gerai žinau, kokią darbo naštą Tamsta velki Pč. Jūs vergai, velkantieji ant savo sprando jungą! Jūs jį velkate jau nebe vieną tūkstantį metų J.Bil. Nešei jungą visą amžių, dar kare už kažin ką kariavai, dabar kaulus vos bevelki ir… tylėk J.Paukš. Ne kitaip piešia baudžiavą ir valstiečiai senoliai, kurie dar tebegyvena ir kurie yra ją vilkę ant savo pečių A.Sm. Petras savo karčeminėj kantriai vilko bobelio buitį, vos nuo bado beatsigindamas V.Myk-Put. Nebepaslinkom nuvažiuoti, senus kaulus kur vil̃ksi Rdn.
^ Tėvui terbos sutrūko bevelkant, o vaikams nuo tėvo bevagiant TŽV621. Ko jis mirs dabar laisvė[je] gyvendamas: doklos nebereikia vil̃kt (nebereikia sunkiai dirbti) Mžš. Jau jai reikia lazdelė vil̃kt (jau ji sena) Mžš.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Nešvari [marti] – valkčiais visa ko vilktinõs tura uošvėnė vilkti Krš.
| refl. tr.: Jau ji ant rytojaus imas viską i vel̃kase Jrb.
ǁ gausiai nešti, gabenti: Dešimt karvių melžamų – viedrais vel̃ka tą pieną Lpl. Vil̃ksu krapšais kiaušius [į turgų], būs piningo kaip molio Krš. Ana numie vel̃ka maišais tus miltus Trk. Toksai baltapūkis ka saldainius vil̃ko [merginai]! Krš. Po tris karves turia, Jėzus Marija, kad vel̃ka pieną [į pieninę] Slm. Kūrina našiai, tik spėk vil̃kti cigarietus Trk. Tarnai tik velka ir velka valgius vis prašmatnesnius TS1902,1. Nori ko gauti, turi vil̃kti kyšio pluokštais Krš. Ir pyeina toks kaukaitis, kur piningus vel̃ka Rsn. Aitvaras, nepažinęs, ar šventyta, ar ne, lunkus vis nenustojąs vilkęs BsPIII274(Vlkv).
ǁ paslapčiomis pjauti, grobti: Čia tokie kuisynai, krūmynai, tai vilkai aves vil̃kdavo Krž.
ǁ paslapčiomis paėmus, pavogus nešti, gabenti, grobstyti: Iš kolkozo obelų tai žmonės vil̃ko vil̃ko obuolius Slm. Ką nutvėrus visa iš namų vel̃ka Skp. Vãga kaip pasiutę, vel̃ka bulbes priekaboms, mauna i mauna numie Trk. Vil̃ko į numus kaip kaukas Krš. Visi grieba, visi vel̃ka, kas tik kur prieina Rsn. Šit kaimynūse vel̃ka iš numų, pardalio[ja], liuoža – šeimynai kryžius Krš. Sako, ana velkantýs šieną kupetums Krš. Tiek metų vil̃kę, nešę, iš sykio negalia nustoti Krš. Pirmininkai, brigadininkai vel̃ka viską visais kraštais, i nėkas nėko nesako Krš. Dešras [iš fabriko] vel̃ka, neapėda Rdn.
| Kiaušinius tai tikrai ežys vel̃ka Svn.
| refl. tr.: Kas nori, vel̃kasi mūs obuolius Ig. Sako, ka i deputatai piningus vel̃kas Eig.
7. tr. vežti (ką sunkų): Šieną vel̃ka su žieminėms šlajėms Žr.
ǁ vežant sunkiai gabenti: Iš Bielarusijos, iš kaži kur anos pačios vel̃ka [paltus], nė[ra] tų pavasarinių Trk.
8. tr. nešti, traukti drauge su savimi: Kelias užpūstas, i vel̃ka [vėjas] pagal žemę sniegą Sk.
| impers.: Pečius dideliai traukus yr, i vel̃ka liepsną lauku Štk.
9. intr. turėti trauką, traukimą: Toks duslus oras, da medžiai aplinkui, už tai ir nèvelka kaminas Akn.
10. tr. jėga vesti, versti eiti: Vel̃ka pačią pri darbų Krš. Karves [pavasarį] reikėjo vil̃kti su arkliais iš kūtės lauk (buvo nusilpusios) Sd. Nebereikia pavasarį gyvuliai vil̃kt laukan Vb. Meta [piršliui] abrūsą už kaklo ir vel̃ka karti Tl. Aš tai einu, širdele, maniškio iš smuklės vilkti J.Marc.
| prk.: Už menką mažmožį kaimynas kaimyną velka į sūdą TS1902,2–3. Vilko jį iš miesto laukan CII442–443.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Tie, sudavę cigonui dar porą kartų į kuprą, mažne vilktinai pas horodničą nuvedė DS371.
| prk.: Neteisingumas ir ardymas lygybės vilktinai vilko į bedugnį A1884,1(J.Šliūp). Muni snaudulys vilktinõs įvilko į lovą – būs lytaus Krš.
ǁ prk. kalbinti, vadinti, raginti: Seniau ir muni liuob kunigai vil̃ks pri partijų Dr.
ǁ prk. traukti, vilioti, masinti: Vis tiek vel̃ka ir vel̃ka gimtinė RdN. Tiesą pasakius, jį vilko labiausiai visokie žaislai ir gimnastika rš.
11. refl. Sut lėtai, sunkiai, vos eiti, šliaužti: Tu tavaliojies, velki̇́es po kojų kaip kišenė nutįsusi J. Vel̃kas kaip atsėjęs (viską pasėjęs), rodos, kojų nepavelka Šll. Tai vel̃kasi lyg negyvas Prn. Eik greičiau, ko daba velkys koja pro koją Erž. Senis vel̃kas – perdyla suvisu Švnč. Vel̃kas kaip ežis, pusė dienos užtruks, kol pareis numie Pln. Kur aš prinešiosiu [vandens] – vos pati velkúos Alks. Bobos darbas – eini velki̇́es nepasivilkdama, tei[p] reikia Lkč. Paskui plūgą ir aš velkúosi Dt. Jei pavasarį dar kiek vilktų̃si kumelė… Sdk. Arklys liuob vil̃ksias kuprą išpūtęs Plt. Arkliai vilkosi koja už kojos viduriu kelio Žem. Alkanas aš vos velkuosi B.Sruog.
^ Velkasi kap uodega paskui Gž. Velkasi kap šlapiu maišu per špokinyčią gavęs Vlkv. Velkas kaip kelnių palagas S.Dauk. Velkas kaip carienės padurkai LTR(Grk). Ko velkies kai šūdina virvė LTR(Šmn). Velkas kaip vyžos apivaras Pnd. Na ir velkas – kaip vyžos pavara LTR(Zp). Velkas kaip utėlė par kailinius Up. Velkas kaip utėlė į šašą Krp. Vel̃kas kaip žirnių kirminas Eig. Velkies kaip vėžys su mielėm LTR(Lnkv). Koja už koją vel̃kas – kaip žydas silkininkas Plt. Velkas kaip Zablockio ratai LTR(Zp).
ǁ menk. eiti: Kur velkýs negalėdama, sėdėk numie Krš. Pasakyk, tegu vel̃kas namo Trgn. Einam gryčion, kurgi velki̇́es LKT314(Ob). Tegu pavaikšto tėvas, negi aš vil̃ksiesu KzR. Anas vil̃kasi negalėdamas Zt. Spaudimą turu, susirietusi velkúos visur Krš. Kur velkýs naktį [šokti], a vaiką nori parsinešti?! Krš. Ko ten mergoms vil̃kties į kitą sodą – jokia mada [šokti] neleido Krš. To boba vis tiek vil̃ksis iš paskos, nepaliks jo vieno Krs. Tai ko čia reikėjo vil̃ktis, jei tingi dirbt Rgv. Par balsavimus lynanti, kas tau vil̃ksias į tolybes Krš. Jeigu kurs [mokinys] patvirkęs, lai ans vel̃kas [kur nori], jei nemačija – meta iš mokyklos Yl. Vil̃kis greičiau iš čia Bgt. A jau vil̃ksies gult? Slv. Kad jau levui nusibodo medžiotie, liepė asilui sau namo vilktis Tat.
| Norėčiu ką dirbti, ale kojos nèvelkas Krš.
| prk.: Jis negaudavo stipendijos, nes vilkosi studentų uodegoje rš. Visi iš jo juokėsi ir erzino, kad, pramiegojęs orės pradžią, dabar su visais darbais per visus metus turėsiąs uodegoj vilktis V.Myk-Put. Jo užpakalis per sieksnį vel̃kas iš paskos Tr. Mun grabas vel̃kas pasku Vn. Vekseliai paskuo karietą šluotoms vel̃kas – toks ans bagotas Šts.
ǁ menk. vykti: Ar negali kur vilktis į svietą sau duonos storotis? DS61(Rs). Savo turėdama, vil̃ksuos aš tau [gyventi] pri marčios į miestą Krš. Atsižadėjusi ir savo šlovės, ir turtelio, ir giminės, ir savo pašalio eina, velkas losnai šliužė paskuo pulką, kuriame yra jos myliamasis P.
ǁ menk. lankytis, bastytis: Per robaksus vil̃kosi vil̃kosi, kol paseno Plv.
12. refl. iš lėto, pamažu važiuoti: Iš lengvo velkas traukinys Mair.
| menk.: Per Kamajus visos mašinos vel̃kas Vilniun Pnm. Pagal jų nuomonės, ratūse vilkties vergo darbas buvo, ne liuoso žmogaus S.Dauk.
13. refl. lėtai judėti erdve, slinkti: Tie debesys teip vel̃kas pažemiu, o saulelė pro to debesies kraštą prasikišusys veiza End. Skersai per kelią velkasi baltas šešėlis – bene katinas I.Simon.
14. refl. iš lėto eiti, slinkti (apie laiką): Vel̃kas tas gyvenimas kai šūdinas pantis Bsg.
15. refl. galėti, pajėgti krutėti, judėti, dirbinėti: Gerai, ka velkúos – vaikai laimingi Rdn.
16. refl. sunkiai eitis, sektis: Matematika ėjo gerai, kalbos tik tik vil̃kdavos Akn.
17. refl. šiaip taip laikytis, gyvuoti: Par žiemą da vil̃ksamos. – Kaip nevil̃ksys, reik vil̃kties, ką darysi End. Kolkozai dar vil̃ksis vienus kitus metus Btg.
18. refl. šiaip taip kuo dirbti: Kazalė tas muno jug tuo mokytoju vis būtų galėjęs vil̃kties šiaip teip – nenorėjo bjaurybė End.
19. tr. sunkiai dirbti: Susilpo [tėvas] – žentas visus darbus vil̃ko Rdn.
20. tr. atlikinėti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Lietuvis, noris krikščionys, nė kokio amato vilkti negalėjo S.Dauk. Motriškosios, numie palikusios, ūkę vilko, beje, numų darbus be vyriškųjų atliko S.Dauk. Nesuskaitomus melus ir paklepus vel̃ka ant mūsų DP535.
^ Sunku ūkę vilkti, kad laimos nėra S.Dauk.
21. tr. traukti ant kūno (drabužį), mauti: Jau jis (kūdikis) miego norės, jau kelneles reik vil̃kt kitas Žlp. Dė[l] ko tas kelnes vilkái? Subjauros, i gan Trk. Vaikuo ką vil̃ksi, sunešios, girtūkliuo ko pakiši, surys Krš. Nu i vil̃ks ta duktė kožną vakarą kitus marškinius Trk. Ne mes tų batelių austėm, ne mes tų kelnikių vil̃kom Dr. Kame aš prisiūsiu kožnam – vil̃k i nešiok Trkn. Velkamų̃ drobužių galybės an sienos prikabinta Krš. Taip nupirk, ka būtum vel̃kamas Rdn. Vakaruot neduodavo mamos visų suknių vil̃kt Alz. Žiemą kailinius velka po sermėga M.Valanč. Kaip tik jau pamato sniegą, žėdnas vel̃ka skrandą JD198. Kai šukavo galvytėlę, ašaros birėjo, kai mum vil̃ko marškinėlius, kauleliai braškėjo (d.) Pl. Kad ir velka [pamotė] šniūrelkelę, spaudo muno širdelę D30. Mes knatinių nebevil̃ktum ir baronais apsivil̃ktum (d.) Slm.
| Pakulinės kaldros buvo, tai kas tę vil̃ks [užvalkalą] Kpč.
^ Pigų rūbą dvi dieni velka TŽV599. Panelė balta, marškiniai raudoni, kai juos velki̇̀, gailiai raudi (svogūnas) JT76.
| refl. tr.: Vaikis kožną savaitę turėjo vil̃kties [švarius baltinius] End. Svetį pamatom, tai gražesnį jupiką vel̃kamos Grd. Tėvas jau vel̃kas sermėgą, važiuos į turgų Pln. Palig saũ vilksiúos švarką Aln. Nieko gudresnio negali vil̃kties, tuoj išsimaknoja Ps. Karailiuoja [suknelė] – nėr in ko vel̃kas (tokia sulysusi) Švnč. Tus baltinius pasiūs, drebės širdis, ka reiks vil̃kties pirmą kartą Žr. Devyni kostiumai nupirkti, nė vieno nesivel̃ka Kvr. Iš to vargo ka įlipo į tą gerovę, tai nebežino nė ką vil̃ktis, nė ką autis Grz. Kelnes vel̃kas tėvalis KlvrŽ. Eisiav eisiav kelnikes vil̃kties Trk. Avęs[is] kojas, jau vil̃kęs[is] kelnes Trk. Velkúos mantelį eit Jrb. Išejo apsiausto nevil̃kusys Lkv.
ǁ nuo kūno traukti drabužį: Vil̃k tas kelnes po bieso – koks atrodai End. Nu ta reik vil̃kti nu tos subinės tims vaikams tas kelnes Trk. Vil̃k šarką žemėn Kal. Tas tik sugrobė muni už apkaklio – pri žemės, vel̃ka tas kelnes žemėn Yl.
| refl. tr.: Marškinių nuo pečių nesvel̃ka, paki supūsta – dilina dilina Klt. Burnoselį vel̃kas nuo savęs, duoda tėvas vokiečiui Klt. Vil̃kis tik švarką žemėn ir eik gulti! BM181(Jnš).
22. tr. rengti (drabužiais): Tuom strošnu audeklu [vaikus] vilkaũ Aps. Su tuo burnosu gal vil̃kti i motrišką Ms. Paskuo gavau vil̃kti kitus, tus nuvilkau Kl. Bene aš juos kelnėmis vilksiu? Žem. Kap vil̃ko marškinėliais, laužė mano rankeles DrskD212. Numirėlis negalima vilkti kiauru rūbu LTR(Užp).
| refl. M.Valanč: Skubinkim vil̃kties ir einam Užp. Važiuotam reikia labiau vil̃kties Dglš. Sniegas do stovi in žemės, vil̃kis šiultai Klt. Kuo aš čia vil̃ksiuosi: jeigu šilta, plonąja [suknele], jeigu šalta – čerkasine Slm. Daba mažiausis vaikas nevil̃ksis tokio drabužio Vdk. Panešiotu rūbu niekas nenori vil̃kties Dglš. Jaisiais (marškiniais) nesvil̃kie, velėtie reikia GrvT70. Kelinėmu vilkaũs Dv. Da gi aš nei avusys, nei vil̃kusys Švnč. Kelinėlėm vilkaũs, čebatėliais aviaus (d.) Dv.
ǁ refl. nusirengti: Vilkiẽs lig grynam (iki nuogumo) Rš.
ǁ refl. puoštis drabužiu, taisytis: Ko ana šite rėdos, vel̃kas, gražinas? Dglš. Pasenęs gali vil̃kties, gali auties – nėkai Krš.
23. tr. aprūpinti apranga, drabužiais: Anys tą mergaitelę ir vel̃ka, ir mokina Aps. Močia davė padušką, kaldrą, paklodę, o toliau jos sūnų tegul pati marti vel̃ka Ps. Nei ana valgyt davė, nei ana vil̃ko [vaiko] – keliai nuogi, ir duonos neduoda, užrakina šėpoj Žl. Reikėjo man juos (senukus) i mazgot, i vil̃kt, i papenėt Kr. Kas jį (vaiką) vil̃ko kada, – stovi stovi pašaly basas Klt. Iš linų audžiama drobė – jąja šeimininkė velka save, vyrą ir vaikus M.Katk. Tinginių mes nevalgydinam ir nevelkam rš.
| prk.: Balabaikos mane nevalgins ir nevil̃ks Ml.
^ Tu geriau vil̃kt nei penėt (sakoma daug valgančiam) Dglš.
24. tr. siūti, kalti kuo iš viršaus ar aplinkui, traukti, mušti: Kailius vil̃kdavom [milu] mas – i moteriškos [dėvėjom], i vyram apvilkdavom Grz. Nevilktų̃ dekių nebuvo – kertuotas, uždėtas milas Sdb.
25. tr. kloti, dengti sluoksniu kieno paviršių: Lindo švininių debesų kamuoliai ir vilkte vilko dangų Šlč.
| impers.: Ka dirbu pasilenkusi, vel̃ka miglą už akių (temsta akyse) Šts.
ǁ impers. Dg, Krž traukti valkiumi (apie kataraktą): Akis vel̃ka, nematau Šd. Vargšuo tas akis vel̃ka jau Rnv. Jau suka, vel̃ka akį šitą gerąją Dbk. Sako, vis da lašyk tuos lašelius, kad vel̃ka [akis] iš pakraščių jau Alz. Akį anam, sako, iš apačios velką̃ Krš. Da vis buvo neapibaigta vil̃kt [akis]. Apibaigė vil̃kt – nebesimato jau Kp. Seniau nevil̃ko tų akių kap dartės Drsk. Va tą akį vel̃ka, va kairę Št. Tais vėgėlės kepenų taukais ir tepa velkamas akis Sln.
| refl.: Vilkis vel̃kas, nebmatau Krš.
ǁ impers. traukti valkčių (apie miltligę): Agrastų uogas valkčiu velka Al. Preitą metą vil̃ko i šį metą agrastus, musti, koki žemė y[ra] netinkama Gršl.
ǁ impers. dengtis debesimis, niauktis: Vakaruose vel̃ka Grž.
26. tr. impers. šalčiui stingdant dėti ko sluoksnį, dengti: Po biškį vel̃ka gruodą – gal šals Dr.
27. tr. Slm ilgai, ištęstai tarti, kalbėti: Vieną žodį vel̃ka, o kitą taip stačiai sako Antš. Kas čia bus gero – vis tos pačios bėdos, – vilko žodžius Paliutė J.Paukš. Petrui ėmė rodytis juokinga, kam jie ne taip taria, kaip užnemuniečiai, ir velka Vaižg.
28. refl. tęstis, trukti: Nusprendžia jaunuomenę suprašyt i viską padaryt, kad i gėrimas dykai, i valgymas dykai ka būtų, i tris dienas vil̃ktuos ilgumo [puota] Žg. Karas vilkos dvylika metų M.Jan. Su pertraukomis liga velkasi per daug mėnesių ir metų P.Aviž.
ǁ trukti, tęstis, užsilikti: „Iš kalno“ padaryta klaida velkasi per keletą amžių LTIII282.
29. tr. sunkiai, vargingai leisti (laiką): Velkame nelinksmas dienas ir nežinome, ką atneš rytdiena J.Paukš.
^ Teip ir vel̃kam metus kaip žydai ratus Krč. Šep tep vel̃ka dienas kap Grigas ratus Kt.
30. intr., tr. delsti, tęstis, vilkinti, atidėlioti: Jis vel̃ka ir vel̃ka, vis negalia pradėt savo darbo dirbt Pmp. Tu velki̇̀ velki̇̀ ir vis da nepradedi to darbo Jnšk. Sakė, paleis paleis, o čia vis vel̃ka ir vel̃ka Ėr. Ar tu žinai, kiek mum karvė ilgai vil̃ko (nedavė pieno, buvo užtrūkusi) Akn. Nelyginant kaip tas nusidėjėlis: ką tolyn spaviednį vel̃ka, tą vargiaus jam prisiruošti A.Baran. Jei ką prižadėjai Dievu, nevilk išpildyti brš.
^ Velka kai smertį Brž.
| refl. SD400, I, N, Tat: Kokis tinginys, tai iki Užgavėnių vel̃kasi kūlimas Graž. Bėga, lekia viens pro kitą, o darbai vel̃kasi – susikuitę, apsivertę Lkč. Tai šę, tai tę, o darbai vis vel̃kasi Bgt. Darbas vilkosi, pamaži apsiaubdamas jo mislis ir norus V.Kudir. O daugumui ir metas nuo meto skolos vilkdavos ir didyn augdavo Sln.
31. tr. tiesti, rengti, kloti: Gelžkelį vil̃ko vokiečiai čia, prie gelžkelio varė – dirbom Svn. Vil̃ko visas tas gronyčias ir mum prijungė prie Latvijos Akn.
32. refl. būti panašiam į ką: Ant latvišką [kalbą] čia mum daug vel̃kas (daug latviškų žodžių) RdN.
◊ aki̇̀s vil̃kti apgaudinėti: Kam čia dar akis žmonėms vilkti TS1899,3.
bãdą vil̃kti Gž badauti: Taupom, bãdą vel̃kam, norim taksiuką pirkt Mrj. Duonos neturėjo, bãdą vil̃ko, bet rūkė Graž. Karvės bãdą vel̃ka po šilus šiokie sausie Lnk.
gyvýbę (gývastį) vil̃kti Vkš būti vos gyvam, gyvalioti: Ans gývastį savo vel̃ka, i pakajus Dov. Šiaip teip biškį apsikriuša, gyvýbę vel̃ka Yl. Širdį kiek pastiprino, i dar vel̃ka gývybę Krš. Koks muno be gyvenimas – tiktai gyvybę velku Šts.
júodą klùmpę vil̃kti daug, sunkiai dirbti: Aš nuo mažens júodą klùmpę vilkaũ Jrb. ×
jupàs vil̃ktis mokytis kunigu: Tėvai norėjo, ir išejo jùpų vil̃kties Šv.
kitùs káilinius vil̃kti keisti įsitikinimus, pažiūras: Kum pasižadėjau, tum i mirsu, – kitų̃ kailinių̃ nevil̃ksu Akm.
kójas (kepšès) vil̃kti įstengti eiti: Senas – vos kójas vel̃ka Msn. Toks tinginys, led vel̃ka kójas Krs. Kaip nèbvelka kójų, pri Dievo šaukas Krš. Keli seniai [kaime], kójas vos vel̃ka Sutk. Jis vos kojas velka, o čia braidžiok tokioj palaidoje, tokioje slidumoj, iki klupsčio šlapias, purvinas V.Krėv. Atliko kai bizūnas, led kójas vel̃ka Šmn. Kójų kai nèvelki – ką padirbsi!? Adm. Kryžiškai senis pjaustytas (daug sykių operuotas), o dar vel̃ka kepšès Krš.
krỹžių vil̃kti Šmn vargingai gyventi, vargti: Vilkáu i velkù krỹžių – visas toks gyvenimelis Krš.
nãginę vil̃kti daug, sunkiai dirbti: Jis taip pat vil̃ko nãginę nuo tamsos iki tamsos Ps.
per siū́lą vil̃kti nesistengti, pritingėti: Anas mokytis tik tik per siūlą vel̃ka, ir sunkiai einasi Akn. ×
rõdą vil̃kti meiliai kalbėtis: Bene velki̇̀ rõdą su panoms Šts. Aš bulbėse ravėjau, ans atejo tatai, vedu rõdą vil̃kov po bulbes Lpl.
skersàs kójas vil̃kti apie girto ėjimą: Jau girtas, jau skersàs kójas vel̃ka Iš.
velniai̇̃ vel̃ka danginasi: Kur naktį velniai vel̃ka, neik! Krš.
1 antvil̃kti, añtvelka, -o (ž.) Š, NdŽ; M
1. Skd, Lnk žr. 1 užvilkti 6: Jis antvil̃ko sermėgą ant kailinių J. Antvil̃ks nūšukinius marškinius ant kupros, ir eik End. Daba mūso vaikiams antvil̃ktum kas tokias kelnes? – Pasiusk, neantvil̃ksi! Sd. Iš marškono pasiūs jupelę, antvil̃ks tam vaikuo, ne kaip dabar kad eina silkūse Lpl. Neturėjėm nė marškinių dorų, nebibuvo ant nugaros ką beantvil̃kti Trkn. Antvil̃ko naujus tus užvalklius, o blusos visos paliko Krt. Švarias dvilinkes antvil̃kdavom Kv.
| refl. tr. Lnk, Krtn, Všv: Antsi̇̀vilk tą juodąjį šarkelį Slnt. Baltą skarelę antsigobsi, švaresnę bliuską antsivil̃ksi, kvartugelį antsinersi Žlb. Antsivil̃k kitus marškinius Vvr. Einat ar į sodą, a kur, antsivil̃kiat švaresnį drabužį Sd. Geresnį skurlį ančsivil̃kos – nosę pakėlė! Pvn. Pamėlinavusios kokios kenklės – negali kokias kelnes antsivil̃kti?! End. Kelnes teip per milines antsivilkęs S.Dauk.
2. žr. 1 užvilkti 7: Kas antvil̃ko tavi? Krtn. Kad kas ančvil̃ktų žmogų senovės drobužiais, parsigąstų Ub. Ten pirmosias kelnes antvil̃ko Žlb. An toros kelnes antvil̃k, i ta (tai) mergos veizėtum End.
| refl.: Kur senesnės – su sijonu, su nažutka, kokia sermėga antsivil̃ks Sd. Kunegas, baltais drobiniais antsivilkęs, ejo ar važiavo į tą butą, katro[je] ligonas typsojo M.Valanč.
1 apvil̃kti, àpvelka (apvel̃ka), -o K, Rtr, NdŽ, KŽ; Q29, SD1101,110,137, SD305, S.Dauk, Sut, M, LL196
1. intr. velkant paviršiumi aptempti aplink ką: Tuo šniūreliu apvilkti apie trobas ar kitą kokį daiktą ir patį šniūrelį įkasti ten pat į žemę LMD(Žg).
2. tr. H156, Š užtraukti ką ant kūno, užmauti: Apvilkti sermėgą B. Ir apvilks kunigas drobės rūbus savo, apvilks teipag drobės apatines kelnes and kūno savo Ch3Moz6,10. Apvilko Ester karališkį rūbą ChEst5,1.
| prk.: Jėzus Christus [yra] drapana nekaltybės mūsų, rūbas išganymo, kurį ant savę per krikštymą šventą apvelkam PK193.
| refl. tr., intr. N: Apsivil̃k sermėgą K. Sermėgą apsi̇̀velka, būdavo, ir joja naktigonių Vdn. An tų gerų [kailinių], kad važiuoji, tai apsi̇̀velki šituos nemuštus kailinius Plvn. Tai lengviai apsivil̃kęs, tai sušalsi Mšg. Jug daba ans apsivil̃ktų gerą kostimą, gerus marškinius antsivil̃ks – nu gražiausis vyras Trk. Kaip tik aš apsi̇̀velku šituos kaproninius [marškinius], Jėzau Marija, mañ’ kaip velniai ėda (graužia) Rk. Aš, kai augom, neturėjau drabužio apsivil̃kt Bsg. Turia burnosą apiplyšusį apsivil̃kęs Grnk. Du rozu apsvil̃ko i nusviedė rūbą Klt. Palitus ilgus kad apsi̇̀velkas, kad eina į tokį balių Akm. Kelines buvau apsvil̃kę išvirkščiai Dv. Eik tu, gyvate, tu nebapsi̇̀velki kelnių, nu kaip tu bepavažiuosi Kal.
| prk.: Žodis mums kūnu stojose, kailiu žmogaus apvilkose SGI46.
3. tr. SD199, H160, R, R30, MŽ, MŽ40, LL114,124, ŠT15,29 aprengti, aptraukti kuo: Baltai, baltais rūbais apvilktas N. Vaiką apvil̃k baltais marškiniais J. Vaikus api̇̀velku, išvedu mokyklėn Ukm. Trys mergelikės: jei nori, iš kailio išeik – nėr kuo apvil̃kti End. Žvigdė žvigdė vaiką, paki apvil̃ko Klt. Visumet šviežiais marškiniais àpvelkam Trk. Ka paauga, tai suknele koka àpvelki, tai tada nė kelnaičių nebuvo Gž. Dabar kad apvil̃ktų drobiniu, tai badytų labai Kvr. Apvil̃ko ją suknute, kap pamirė Vlk. Apvil̃ko muni tokiu ilgu sijonu Sd. Àpvelka muni tokioms kelnėms – pakulinėms, išdėvėtoms Vkš. Su bateliais apaus, gražioms suknelėms apvil̃ks Als. Vaikas didyn – bet kuo neapvilksi̇̀ (išrankūs darosi) Mžš. Api̇̀vilktos [baidyklės] vyriškai, pagaliai da užpakalin inspirta Slk. Moteriškė priėjo, žiūri – šilkais àpvilktas tas vaikelis (ps.) LKT333(Dbg). Tarp tų buvo viena mergelė, su dryžais kartūneliais apvilkta M.Valanč. Apvilko jį paties rūbais ir vedė jį ant nukryžiavojimo VlnE206. Baltarūbis kunigas, baltais rūbais apvilktas SD101. Ansai karalius… baltu rūbu… buvo apvilktas DP164. Ir apvilko jį drobina sermėga, ir juosė jį juosta BB3Moz8,7. Šarvais apvelku, šarvoju ką SD445. Serdoku geležiniu apvilktas SD240.
| prk.: [Dievas] tikinčius ing jį apvelka juos savo teisybe, dovanoja Dvasią Š[ventą] MT18(pratarmė). Tamęjag kūne, kurime dabar esme apvilkti̇̀, turime būt prikelti iž numirusių DP584. O jog tas didžturis lapino kūną savą švelniuose ir putluose rūbuose, todrin nū àpvilktas yr liepsnomis laiždančiomis DP272.
^ Įkapių nedalyk, ka tavęs neapvil̃ktų (nesiūlyk kitiems mirties, kad pačiam pirma netektų) Krš.
apvilktinai̇̃
| refl. intr., tr. H156, R, MŽ, MŽ40, Š, ŠT15,17: Apsivil̃k su kailiniais J. Vaikiuką apsivilkaũ, pati apstaisiau i einam Klt. Nieko anam nereikėjo, bi ans turėjo su kuo apsivil̃kti End. Neturiu kuom apsivil̃kties LKT102(Vg). Nėr kada ir apsvel̃ka Mlk. Mes apsivil̃kom su kelnėms, apsiavėm su naginėms Trk. Graži buvo: kuo apsvil̃kdavo, tas derėdavo Klt. Bėgova į klėtį apsivil̃kti gražesnėm suknelėm Grš. Apsivil̃k kuom papuola Nmč. Eik nusprausk, šventinėm drapanom apsivil̃k JT259. Negi suplyšus [esu], apsi̇̀velku kaip reikia tartum Kp. Anos (samdinės) buvo geriau apsivil̃kę už tas, kur turėjo žemės Dgč. Beveik kap gryna, neapsvil̃kus vaikščioji Ml. Jau aš buvau suaugus pana, tai jau tada prašvitę žmonės buvo jau, nešiodavo jau gražiau apsivil̃kę Plvn. Žmonėsna eidamas gražesniuom apsvil̃k KlbIII8(Lkm). Ka kas būtų bi skurlelį mums atkišęs, o išbėgom kaip apsivil̃kę [namui užsidegus] End. Seniau naminiais rūbais visi buvo apsvil̃kę Dglš. Medžiolais apsievus, sermėgele apsvil̃kus Dglš. Ana tokia: apsvel̃ka berno sermėga ir eina Sug. Su kailiniukais apsivil̃ksam – pasiūs kraučiai Akm. Skrebučiukais apsivil̃kus, graužia plutą net suslenkus (d.) Švnč. Ėjo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat. Apsivelku rūbu, drebužiu, apsirėdau R25, MŽ33. Apsivilkime, idant nuogi nebūtumbime rasti MT139. Ir tur apsivilkti savo kitais rūbais ir po tam laukan žmoniumpi išeiti BBEz42,14. O eš, aniems sergant, apvilkaus maišu BBPs35,13.
| prk.: Dievui Tėvui lygus esi, norint kūnu apsivilkaisi Mž153. Šventas sutvertojis visų daiktų apsivilko kūnu žmogišku Mž178. Apvilkitės gamta kantrumo DP591. Apvilkimės šarvu šviesybės DP5.
^ Apsivilko kaip pelėda su sermėga KrvP. Tankiai su sermėga apsivilkusi vaikščio[ja] tikra išmintis M.Valanč. Vasarą kailiniais apsivilkęs, o žiemą nuogas (žirnis) LTR(Dbk). Gimsta apsivil̃kęs, miršta nuogas (sūris) Kp. Graži pana šimtu suknelių apsivilkus (višta) LTR(Mrk). Balta ponia raudonom suknelėm apsivilkus (svogūnas) LTR(Lp). Senas diedukelis šimtu kailiniukų apsivilkęs, kap pakliudai, verki (svogūnas) Dglš. Striukas bukas vokiečiukas šimtu rūbų apsivil̃kęs (kopūstas) JT163. Žiemą plikas, vasarą apsivelka (medis) LTR(Vdk).
ǁ refl. apsigaubti: Ir važiuodavom, ir eidavom, apsivil̃kdavom šitom skarom Zr. Patys kaimo bernai apsivil̃kdavo kokiom baltom marškom ir gąsdydavo Alz.
ǁ refl. pasipuošti drabužiu, apsitaisyti: Noris gi jaunam ir apsiaut, apsivil̃kt – visko reikėjo Zr. Ką aš eisiu šokt, kad aš neapsivil̃kus, marškinių neturiu (ps.) KzR. Kaip aš eisiu šokti, ka aš neturiu marškinelių apsivil̃kti (ps.) Žd.
4. tr. aprūpinti drabužiais: Bėda vaikus pripenėt i apvil̃kt Aps. Kiek mokėjo, mokino, apvil̃ko tuos vaikus Slm. Kito neapvilksi̇̀, neprigirdysi (reikia savo šeima rūpintis) Klt. Grynas basas atejo, ana apvil̃ko – basioku atejo (apie užkurį) Švnč. Sena, gana vaikai ką apvil̃ko Ad. Pasoginę karvę pardaviau i apvilkaũ povaikius Klt. Kap ištekėsi až bagoto, būsi aptaisyta, api̇̀vilkta Rš. Kokių jam rūbų nebėr, kuo jis nebeapi̇̀vilktas? PnmR. Reikia i apvil̃kt, i apaut bernas Imb. Kuris àpvelka visus, nuogas šaltyje guli DP39.
^ Ubago nei pavalgensi, nei apvilksi̇̀ Dglš. Maža bobelė visą svietą apivelka (adata) LTR(PnmR).
| refl.: Neapsvilksi̇̀, neapstaisysi iš penkiolikos kapeikų už [darbo] dieną Kvr. Reikia žmogu[i] gyvent, reikia apsiaut, reikia apsivil̃kt Plvn. Ir pavalgęs, ir apsivil̃kęs, apvelėtas [senukas] – gerai gyvena Aln. Pats perkasi ir apsivil̃kt, ir apsiaut, ir iš indų, kas reikalinga Krs. Latvijoj gerai mokėjo, te ūkinykai dideli, tai, būdavo gi, ir apsi̇̀velki [iš algos] Zr. Linų neturėsi, tai ir neapsivilksi̇̀ Vvs. Reikdavo gi apsvil̃ktienai, tai verpdavom ir ausdavom LKT306(Skm). Kai reikia apsvil̃kt, eini grybauni, parduodi Kpč. Mes apsvil̃kdavom baravykais (pardavę baravykus) Dglš.
5. tr. R59, MŽ79, N, Lp, Ds apsiūti, apkalti kuo iš viršaus ar aplinkui, aptraukti, apmušti: Sagas padarydavo iš medinių pagaliukų ir apvil̃kdavo kailiu Bsg. Lopšio lankas àpvilktas medžiaga Dg. Apvilkti̇̀ kaliniai Ker. I vyram apvil̃kdavom [kailinius] – spindžia tie milai Grz. Apvilkti misingiu L65. Apvilkti ratą B. Apvil̃kti ratpėdžius, t. y. aplėgioti J. Mašinas visokias kuliamas taisydavo, visokius daiktus, ratus visokius apvil̃kdavo Kp. Legas būt gerai vytelėm apvil̃kus Sdk. Padirbdino skrynią sandaros, tikru auksu apvilktą, į kurią įdėjo toblyčias įstatymo Dievo S.Stan. Bevelijos tukint savo šunis ir kuinus, apvil̃kt sienas šilkais ir auksu DP16.
| prk.: Mokėjo mintį apvilkti taip, kad jau sunku buvo ją nedviprasmiškai suvokti B.Radz.
ǁ apmauti (dantis): Du dančiu apvil̃ko i da liko [aukso] Slm. Lig šaknų nulūžta [dantys], išgriūva, kad ir apvil̃ktas Plvn.
ǁ padengti: Ankštys su kevalais iš lauko ir iš vidaus žieve skūrinta apvilktos P. Kad kartais minkštainį pameta višta, tokia plėvike tik àpvilktas Erž. Tik kaulai, oda apvilkti̇̀ (toks sudžiūvęs) Drsk.
| prk.: Apvilkai mane negarbe ir gėda V.Kudir.
6. tr. apkloti užsidedant, apaugant ir pan., apeiti: Sunkūs, tamsūs debesiai apvilko dangų V.Piet. Žvaigždes apvilko juodi debesys J.Marc. Dūmikai smagesni prie darbo iš ryto, kada smagenys jų da neapvilktos tabaku V.Kudir.
| prk.: Reikia…, idant ana (šviesybė) nebūtų apvilkta debesimis ir rūku žemiško drėgnumo A1884,331. Jau ir akis man apvilko silpnybė S.Dauk. Kokis skausmas taip didis tau akis apvilko? V.Kudir.
| impers.: Liežuvis apvilktas KlK12,7. Akys tik àpvilktos, jau gėręs Snt. O jiem akys girtiems apivilktos LMD(Pl). Jau girta, akes išverstos, kokios tik àpvilktos, veidai jau raudoni Srj. Apvilktõm akim parė[jo], visas purvinas KzR. Iš baimės jau jai ir akis apvilko: pataikė in medį ir užsimušė (ps.) Brt.
| refl.: Medis kai apsi̇̀velka geleže, tai da baika Slm. Ašis apsivil̃ko purvais – negal šalant bepavažiuoti Šts. Tvenkinys apsivil̃ko dumblu BŽ162. Apsivil̃ko visas dangus, ilgai lys Vvr. Dirvos jau apsivilko žaliu javų ir žolių rūbu TS1899,5.
ǁ impers. N, Lkč, Nmj, Kt, Kp aptraukti valkiumi (apie kataraktą): Akys apvilktos, tik baltakiuoja Snt. Jo [akys] baltai api̇̀vilkta Dbk. Jos viena akis apvilktà, kažna, ana juo mato? Klt. Buvo àpvilktos akys tokia tamsa Grd. Api̇̀vilktos mano akys, juoda tik juoda viskas Žl. Į metus laiko apvil̃ko akis, aperavo, prisimetė dar kita liga Sutk. Muno vyro buvo apvil̃kę akis, Kaune anam atdarė (operavo) End. Tėvas susirgo – akims nemato, akis apvil̃ko Krž. Trissyk išgėrė tų žolikių, i jai apvil̃ko akis PnmŽ. Viena akis pradėm apvilktà Šv. Apvil̃ko abi aki, devyniasdešimt metų – kas lups tą vilkį Krš. Apvil̃ko akį, daktarai lups Rdn. Kiba tau akis apvil̃ko, kad nieko nematai Lp. Kad akys arba kaltymu apvilktos yra, arba pusėtinai apakusios: tad tuojau kiti sąnariūs tamsybėse gyvena DP559.
| refl. Skr: Mano akys apsivil̃ko, nieko nebemato Ėr.
ǁ impers. aptraukti valkčiu (apie miltligę): Vienais metais buvo labai apvilkti̇̀ agrazdai Žl. Apvilkti̇̀ agrazdai pigiau Kvr.
7. intr. aplink apibraukti: Jis pirštu tik apvil̃ko ir atasukė butelį Slm.
◊ aki̇̀s apvil̃kti Alv apgauti, įtikinti melu: Lietuviams inteligentams apvelka akis kiti, kad nebesugeba pamatyti savo giminumo A.Sm. Jau, matyt, mums tik akis nori apvilkti TS1904,1. Daugumas, norėdamas tikriems lietuviams akis apvilkti, įšneka, būk lietuviai dirbą dėl Maskolijos A1884,176. Ir negirtam kai kada aki̇̀s apvel̃ka Trgn.
pelė́dos sermėgà apsivil̃kti; MŽ, N, S.Dauk esant neramiai sąžinei, ko gėdijantis, slapta pasišalinti, nepasirodyti: Apsivilko pelėdos sermėga B. ×
vélnio skūrà apsivil̃kti Šv, Krš, Pp pasidaryti suktam.
vil̃ko káiliu apsivil̃kti; E nenorėti klausyti: Aš matau, kad tu vilko kailiu apsivilkai KlK10,39(Šmn).
1 atvil̃kti, àtvelka, -o tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut, N, M, L
1. traukiant atitempti, atitęsti: Atatraukiu, atvelku SD218. Atvil̃kęs pro langą tiktai cinkt į tą langą tą šunį Žd. Pri balos atvil̃kęs i užkasęs tą avį [vilkas] Krž. Medžius liuob atvil̃ks su jaučiais teip pat paprasti žmonys Brs. Par peleniją, kaip būdavo baliai kur nors, žiūrėk, ir àtvelka stulpą kokį prisirišę Grz. Traktoriais atvil̃ko klėtį ir pastatė prie mūsų Šd. Pavasariais jiems (vaikams) visokių gėrybių atvelka B.Radz. Beregiant vaikiukai atvilko ekėtes, paguldė ant tų piršlį nebagą ir traukė M.Valanč.
| refl. tr.: Atsivilkaũ aš šitan galan [kubiliuką] ir užsitraukiau ant pirmutinio to pastoliuko Kpr. Atsivil̃ko int kiemo tuos medžius Nmj. Kur klėtis yra, tai tą atsivil̃kom, ir kryželį atsivil̃kom Antš. Mūso svirną kulkozas nusitempė, aš atsi̇̀velku atgaliau Krš.
2. sunkiai atnešti: Vos atvilkaũ tokią naštą šieno J. Maišą mėsos atvil̃ko Dglš. Velnias atvil̃ko geležį labai didelę, kad žmogus nė vieno galo nepajudina (ps.) Sb. Ką tas vaikas àtvelka – patrūks Krš. Da jy telyčiom [v]andenio atàvelka Kp.
| refl. tr.: Atsi̇̀velki [gyvulio] galvą dviejuos nueję Kp.
ǁ menk. atnešti: Šaukščiokus atàvelku, išsimaišysta arbotą Vj. Šnypšdamas atvil̃ko šampano butelį, palaižėm susėdę Krš. Starklizdis yra, tai starkai gyvačių àtvelka Vb. Kai aš mirsiu, man vainiką atvil̃k, ka niekas negalėtų panešt (ps.) Pš. Bėgi bėgi žmogus, pasijusim, ka čia (į kapus) atvil̃ks greit Jrb. Tau paštininkė atvil̃ko laiškų Krš. Aš neprašau atvil̃kt, kad àtvelka – nemesi KzR.
| prk.: Ar mato šito pavidalo polemistas, kiek pragaišties atvelka jis lietuvystės reikalams? V.Kudir.
| refl. tr.: Atsivil̃ko viską, ką ji tura Rsn.
3. menk. atvežti, atgabenti: Pamatė visi, kad ana àtvelka kažin ką ragės[e] Als. Va kokią kukelę atvil̃ko Švnč. Kai jijė atvažiuo[ja], àtvelka skudurų Smln.
4. jėga, prievarta atvesti: Vilktinai atvil̃ko tą vaikį, nenorėjo eiti Krš. Ir mañ atvil̃ko už rankos to[ja] mergaitė įsitvėrus Kp.
| prk.: Nenusigąsk, ka į pasaulį neatvil̃ksi kokių kluikių (nepagimdysi vaikų) Šll.
5. ateiti: Ans atsivil̃ko kaip valkačia J. Čia koks ubagas atsivil̃ko Vžns. Viškum gi girtas atsivil̃kęs ir sugriuvo prie durų Slm. Ko čia atsivilkai̇̃ girtas kai šuva? Dbk. Prasimeta, kad eina tėvų palankyt, o atsi̇̀velka pagert Mžš. Je, lauksu aš ten, kol ans atsivil̃ks! KlvrŽ. Kur būs buvęs, atsivil̃ko ir tas! Užv. Atsivil̃ko kokia bobyna ir sėdi Mlk. Atsivil̃ko čia visi, do ir sėdi Zt. Šutink, iš kur atsivil̃kęs Eig. Šuo lo[ja] – kas nors jau atsi̇̀velka pri mūso Dr. Tiek lakstė, tiek lupė kumelę jodinėdamas, kad an rytą led gyva beatsivilko an klėtį BsPII232. Kurie ledva vieną sykį ant metų spavėdnės šventos atlikti ant Velykų privesti atsivelka, negadni yra akių Dievo Tat.
| prk.: Atėjo pavasaris ir vėl ta pati bėda atsivilko TS1900,9.
6. refl. menk. lėtai atvažiuoti: Visą dieną važiuodami, vos vakarop in Čekiškę teatsivilkomės Rp.
7. atitolinti, atidėti: Kaip tai negerai yra atvilktie pakūtą šventą nuog čėso iki čėsui, nuog dienos iki dienai Tat.
◊ kójas atvil̃kti šiaip taip, sunkiai ateiti: Dar kójas atvilkaũ į miestelį Ėr.
1 ×davil̃kti, dàvelka, -o (hibr.)
1. tr. D.Pošk traukiant pritempti, pritęsti prie ko.
| refl. tr. D.Pošk.
2. refl. pakankamai apsivilkti: Mano vaikai vargo regėję: i nedavalgę, i nedasvil̃kę Dglš.
1 įvil̃kti, į̇̃velka (įvel̃ka), -o tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut, M, Amb, L
1. velkant paviršiumi įtraukti į vidų: Kad nebepàneši ant pečių šiaudų naštos, tai vilktè įvil̃k Š. Pirma lazdą inkėlė, paskui kojas invil̃ko Srj. Šiaip taip ratus į vazaunę įvilkáu Vkš. Tėvo lovą aš čia įvil̃ksiu, tegu jis čia miega Jrb. Karvė jį įvil̃ko į tokius brūzgus Sutk. Į̃velka tą žmogų į trobą negyvą Lk.
| refl. tr.: Ka būč nepamačius, šuo būt į būdą įsivil̃kęs Jrb.
2. menk. įnešti: Velniams tus bezdus įvilkái – smirda pats ožys End.
| prk.: Idant dabar šita išgaišinanti ir teriojanti sloga į mūsų žemę neįvilkta būtų prš. Čia ta liga, per svetimus galvijus, čionai slapta iš kito kampo atgabentus, įvilkta Kel1856,35.
3. įvežti, įgabenti: Du vežimuku dobilų įvilkáu Grg.
| prk.: [Vaikas] užganė keturiosdešimts pudų javo, invil̃ko namam Drsk.
4. jėga, prievarta įvesti, įtempti: Paskiau ir į jaunųjų lovą į̇̃velka [piršlį] Tl.
| refl. tr.: Taip muni [į trobą] įsivil̃kęs[is], a primuši? Rdn. Kitas kitą įsivil̃kdavo į prūdą, mėšlus išvežę Vn.
5. užtraukti ant kūno, užmauti: Pasiuvus naujį drabužį įvil̃k, t. y. įsiausk J. Da į̇̃velka, bet jau ankšta toki [jupelė] Trk.
| refl. tr.: Labai sunku insivilkt [paltą] Brb. Jeigu pernai siuvo, šiemet gal jau neįsivil̃ksi Vdžg. Jug aš ir ne velnias, įsivil̃ksu kelnes Krg.
6. ŠT47 aprengti (drabužiu): Apsisiautęs vaikščioja, neįvilktõm rankom Š. Ranka sutino, nei rankovėn invil̃kt Tvr. Berniokas tik iñvilktas baltais marškiniais Klt. Davatkavo baltoms skarelėms, o kaip išmoko regulas, įvilko į juodas jupeles Pln. Taip ir gulėjo senasis Dirda ant lentos, įvilktas į įkapes J.Balt.
| Ans į maišą į̇̃velka šakę i dalgį LKT147(Rsn).
| prk.: Tik tuo rūsčiu metu, dėvint kario milinę, suvokiau į poetinį rūbą įvilkto žodžio ypatingumą rš.
| refl.: Tai nutuko: nė į vienus marškinius n’įsi̇̀velka Jrb. Tokia siaura rudinė, kad negaliu įsivil̃kti Š. Ateina kokios, abi juodais paltais insvil̃kę Klt. I putras įsivil̃kę, o papeisiai muilini (nenusiprausę) Erž. Suknia (instr. sing.) šilko tik insvil̃kus i tampos Klt. Sėdės an kelio į kailinius įsivil̃kęs Akm. Senis kiurksojo užkrosnyje, įsivilkęs į ilgus drobinius marškinius J.Balt. Ant nakties vėžys išeina iš savo skūros, o rytą vėl įsivelka LMD(Rz).
ǁ refl. pasipuošti drabužiu, apsitaisyti: Insrėdžius, insvil̃kus, gražiausia [merga] Dglš.
7. užakėti: Miežiai neįvilkti̇̀ paliko Jnšk.
įvilktinai̇̃ adv.: Įvilktinai̇̃ sėti miežius, t. y. po ekėčiomis J. Pasėjom rugius įvilktinai̇̃ Yl.
8. refl. lėtai, sunkiai įeiti: Šiaip ne teip įsivilkęs į trobą, Švaksas pasisakė labai susirgęs TS1899,3.
ǁ menk. įeiti: Kurgi čia dabar įsivilkai̇̃! Š. Kai sustempa orie, tai įsivel̃ka tada gryčion Ds. Te nereikia kuryt, sakis, kas čia buvo įsivil̃kę Slm.
9. refl. nusitęsti, užsivilkinti: Įsivilko ilgas lietus sp. Jei nelyna, nelyna, jei įsi̇̀velka – tai nė su kumščia nebužkiši Vvr.
10. pastatyti, įtaisyti: Par mum nebuvo kam įvil̃kt stulpų alektrai Akn.
◊ į drabužiùs įvil̃kti išmokyti kunigu: Sūnus jau buvo įvilktas į drabužius LTR(Žg).
1 išvil̃kti, i̇̀švelka (išvel̃ka), -o K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q65, SD422, H153,159, R, MŽ, Sut, N, LL298
1. tr. iš vidaus ištraukti, ištempti paskui save: O mūsų užvakar sarčiukas išdvėsė, išvilko jį į pakluonę Vaižg. Kiti ir su skūra, toliau ir nuo namų [nustipusį gyvulį] išvil̃kę, paliekti šunim sugraužt Lš. Mes ar kad kiek, ir būtume išvil̃kę [nustipusią] karvę už uodegos Sk. Vyras išvil̃ko iš karčemos girtą J. Aš šią naktį apdegiau, muni pusgyvį išvil̃ko iš trobos Krt. Aš ją (bičių motiną) į kitą gerą ir sveiką aulį įleidau, bet čia, neilgai trukus, bitės ją papjautą išvilko laukan S.Dauk. Akėjant… išraunamos dygstančios piktžolės, išvelkami daugiamečių piktžolių šakniastiebiai LTEI104. Pliaukši botagai, ragina, bet arkliai neišvelka už kažin kokios velnio ausies užkliuvusių ratų L.Dovyd.
| refl. tr.: Įėjęs viena ranka išsivil̃ko tą stalą Krs. Petrelis, išsivilkęs savo rogeles, pats atsisėdo priešakyje Mš. Matytum, kai antys ryja išsivil̃kusios varlę Jrb.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus išimti, ištraukti: Iš šulinio išvilkau pilną kibirą vandens sp. Šieną iš liūno led išvil̃kdavom Krs. Būdavo tokia [klampi] vieta, kad vilkte reikdavo išvil̃kt šienas iš Šiekštės Alz. Valkčiais i̇̀švelkam žolę an krašto Rm. Ir išvil̃ksma pašarus ant kalvos – bjaurios pievos Rt. Pažiūri, nuo stiebo pluoštas jau skirias, tai tada vėl i̇̀švelka iš tos sodželkos [linus] Kp. Rąstų buvo, liuob iš upės išvilkti̇̀, kur jau patapas buvęs Ms. O tie vėžiai kad apkibs, ta vos ištrauksi, vos išvil̃ksi tus vėžius Vž. Pamary ant kranto išvilktas stovi prakiuręs burinis laivas I.Simon. Tuo tarpu kiti apaštolai traukė tinklus, o išvilkę tujaus pradėjo kepti žuvį ir valgyti M.Valanč. O anie, išvilkę laivus ant krašto, vis palikę, nuėjo paskui jį BtLuk5,11. O kuo metu [tinklas] pilnas yra, tada išvelka ant krašto VlnE187.
ǁ gelbstint jėga ištraukti įklimpusį, nugrimzdusį: Karvės įlįsdavo gatavai, reikdavo išvil̃kt Antš. Atėję trys ar keturi vyrai su virvėm ištraukdavo tą karvę iš balos ir išvil̃kdavo ant sausumos Sb. Gerai, kad žuvautojai kirto ekertę, tai išvil̃ko [skęstantį] Kp. Nebgyvą jau beišvil̃ko [iš upės], bet biškį judėjo Gršl.
ǁ iš vidaus išimti: Jau sūri [mėsa], tai i̇̀švelka iš sūrymo ir kaminan [rūko] Alz.
ǁ ištraukti, pavogti: Įkišo ranką ir išvil̃ko lietsargį Krš.
2. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Kelis žodžius dar jis prišaukė Matui, kurių svetimieji nesuprato, o tada išvilko vokiečiai jaunąjį lietuvį bajorą I.Simon. Išvilko Andrių tėvas ir Jonas į prieangį ir ėmė mušti P.Cvir.
| refl. tr.: Jis ir mane išsivil̃kdavo į svečius Bgt.
ǁ prievarta ištempti, ištraukti: Išvil̃ko jį iš traktoriaus i suspardė, sužaliavo (nj. sužalojo) Vdk. Vos mes išvedėm: įsispiria tai kojom, tai rankom, keturi vilkom ir vos išvil̃kom laukan [išvežti į psichiatrijos ligoninę] Kpr. Jį už plaukų nutvėrė, išvil̃ko Lg. Aš jau vedėja buvau dainuot, tai vyrai poneval išvil̃kdavo iš namų Slm.
| refl. tr.: Tik mane už plaukų išsivil̃ko, ka ėmė duot ma[n] su rykšte Stak. Išsitraukdavo, išsivil̃kdavo iš po palovio [girtas parėjęs] i nulupdavo kūčkailį (primušdavo) Up.
ǁ ištraukti, išvesti kitur gyventi: Prietelkos paleistuvės vyrus savo vilkte išvelka iš tėviškių P.
3. tr. išnešti, ištempti (ką sunkų): Da maišą miltų išvilkáu į kaimynus Gršl. Kiek aš [v]andens [žąsims] išvilkáu Užv. Nagom visa ką išvel̃ka žmonės, pigu Sug. Visa ką išnešė, išvil̃ko Krs.
| refl. tr.: Ji visą maistą išsivil̃kus, išsinešus Bgt.
ǁ refl. tr. nudobus išsinešti: Jei vilkas užuodė, ka avinas yra, tai pamatus išsikasdavo i išsivil̃kdavo PnmŽ.
4. tr. menk. išvežti, išgabenti: Išvil̃ksu aš tus katinus po šimts keturioleka Krš. Matai, kiek grūdų išvilkaũ prievolei Slm. A lašinį kokį palaikysi – suleka išsmukę (peralkę) [vaikai] i i̇̀švelka į tus savo miestus End.
ǁ prievarta išvežti, ištremti: Per karą mano mama buvo į Rusiją išvilktà Smln. Ji buvo išvilktà, o dabar partraukė Smln.
5. tr. impers. esant traukai išnešti, ištraukti: Kai kaminą pašildau, tuoj visa (šilumą) i̇̀švelka Akn.
6. tr. išreikalauti, išgauti: Gaunu pensiją, vaikai ir i̇̀švelka Krš. Kiek tie vaikai kapeikų iš munęs i̇̀švelka! Krš. Naudos negalia išvil̃kti, nereik i tėvo Rdn. Sūnus labai daug išvelka pinigų iš namų A1885,98. Pirmiau reik visus gilius (kryžius, tokias kortas) iš anos išvil̃kti Krš.
7. refl. menk. išeiti: Išsivil̃ko kažin kur iš namų ir valkiojas visą dieną Š. Viską suėdė, išgėrė ir išsivilko! V.Piet. Vyras kažkur išsivil̃ko iš namų Jnš. Kad ir kojų nepavelka, dėlto tanciun išsivelka LTR(Aln). Ko tos giltinės išsivil̃kusios neparsivelka? Krš. Bernai, velniai, išsivilko į gūžynes, o man liko arkliai šert Brt. Sekmadienė[je] buvau išsivil̃kęs į svečius Grd. Boba kaži kur išsivil̃ko vaikus palikusi Pgr. Pijokai kaip įsigera, nebžino, ka reik išsivil̃kti Pln. Išsi̇̀velka kožną vakarą i tampos patvoriais su tom mergelkom Grz. Man tiek pikta, ka Jonas vėl kur išsivil̃ko Brž. Kur tas nelabasis buvo išsivil̃kęs? Krš. Nėkur nebuvai čia išsivil̃kusi teip tolie? Trk. Sudiev, išsi̇̀velku! Rdn.
8. tr. šiaip taip išlaikyti, iššerti: Ilgiau neišvilks savo gyvolių kaip lig Velykų: pritrūks pašaro Dr. Žolės, pieno, parūgų į vandenį įpilti [paršui vasarą] – teip ir i̇̀švelki Kl.
| refl.: Lig rudenies būtumiam išsivil̃kę kaip nors End.
ǁ išauginti: Mano dukrą sesuo išvil̃ko Akn.
9. intr. Yl šiaip taip išgyventi kurį laiką: Jug anam reik tą dieną išvil̃kti Trkn. Jeigu išvil̃ksim šią žiemą, tada ilgai gyvensim Šln. Kažin, gal neišvilksiù tiek (šimto metų), kontrakto sudaryta nėr (juok.) Pnd.
10. tr. Sut, ŠT14 nutraukti nuo kūno, numauti: Išvilko anys jam jo sermėgą BB1Moz37,23. Tur po tam savo rūbus išvilkti ir kitais rūbais apsivilkti BB3Moz6,11.
| refl. tr. R, MŽ: Išsivil̃k mantelį KI32. O strokais pamiršo žvaigzdžių rūbus išsivil̃kt Jrk80. Dvi laumi skalbės ir buvo išsivil̃kusi savo plunksnų drobužes VoL286.
| prk.: Išsivilkis, Jeruzale, savo gedulingą rūbą BbBar5,1.
ǁ nutraukus nuo kūno atimti: Paletą išvil̃ko, pinigus atėmė Aln. Teip atsitiko, kad ir man jeką išvil̃ko Plšk. Anie nučiupinėjo, ka kelnes merga tura, ir išvil̃ko kelnes sau Rt. Sermėgelę milo pilką žyds už orielką išvil̃ko (d.) Plt.
11. tr. ŠT52 išrengti: Iš drabužių išvil̃kti vagį J. Vagys žmogų išvil̃kę nuogą paleido Š. Išvilkai̇̃ tokį velnią! Mlt. Nevalkiokias naktims – išvil̃ks vieną sykį iš švarko Krš. Išvil̃ko iš paleto Krž. Tu nevilkis su ta bliuska, išvil̃ks tavi kas norint (labai graži) End. Išvil̃ko tokį vyrą iš kelnių – i viskas Trk. Ka jie plauna [vaikus], išvil̃kę, marškinėlius pakeldami Mšk. Kaip tik pienas užvirė, liepė jį išvilkti nuogą DS78(Rs). Sūnus Tavo davės išvilkti iš rūbų savo brš. Jį išvilko ir apvilko kanicha BPI382.
| Jis išvil̃kęs iš tų apdarų ma[n] knygą šitą Graž.
^ Čia išvilko, ten nudavė KrvP(Grš). Maža moteriškėlė dvejais kailiniukais, ją išvelkant reikia verkti (svogūnas) prš.
| refl. R50, MŽ67, Sut: Darbymety tik reikia išsivilkti ir kirsti iš peties J.Paukš. Tasai (sūnus) iš naminio darbo rūbo neišsivelka kaip kažkoks vargšas samdininkėlis V.Krėv. Išsivil̃k, šiltà į stubą Sg. Pjaunam visi išsivil̃kę Lnkv. Išsivil̃kęs – paršalsi! Rdn. Ką tu čia plika išsivil̃kusi po tą pievą darei? Dov. Ana, išsivilkusi iš drabužių, lindo į pečių DS233.
^ Prie darbo apsivilkęs, prie valgio išsivilkęs LTR(Plng). Iš namų apsirėdyk, girioj išsivilk B.
ǁ refl. apsinuoginti, madingai nepridengti kūno dalių: Išsivil̃kusios mergos, valkiojas be jokios sarmatos Krš.
ǁ apiplėšti: Ir išvilkęs kunigaikštystes ir valdžias, vedė jas ant pavaizdo, regimai triumfą darydamas iš jų pats per save BtPvKol2,15.
12. tr. išnerti, nulupti kam odą: Lupikas arklius išvilko N. Karvę iš marškinių (kailio) išvil̃ko Alk. Geras katinas – guli pelės tik i̇̀švilktos iš skūros Klt. Vienas žuvis iš kailio i̇̀švelka, kitas marinuoja Adm.
13. refl. išsinerti, išlįsti iš odos: Pavasarį, kovo mėnasį, tai jos išsivel̃ka iš savo rūbų, gyvatės Ml.
14. tr. atitikti tam tikrą dydį, išimti, išpildyti: Tu gerai išvelki̇̀ šitą suknelę Klt. Tu išvelki̇̀ rūbą, o man par žemę tęsias Klt.
15. tr. sunkiai ką pasakyti, ištarti: Pakol i̇̀švelka žodį, nusibosta ir laukti Krp. Jau ana led žodį i̇̀švelka Trgn. Grafo gerklę siaubas užsmaugė, jis nebegalėjo žodžio išvilkti rš.
16. tr. išgiedoti: Kregždės visokiom notom i̇̀švelka tą giesmę Žml.
17. tr. pratęsti: Reiktų da išvil̃kt šitą darbą koc metus Tr.
ǁ intr. pragyventi kurį laiką: Ligonis po operacijos dar išvil̃ko metus ir tuoj mirė Bgt.
18. tr. išplakti, ištinti: Dalgio ašmenis reik plačiai išvil̃kti Šts.
◊ [sàvo] gyvýbę išvil̃kti šiaip taip išgyventi: Kas tau duos [gerai pavalgyti] – ka tik gyvýbę i̇̀švelki End. Žiemos laiku nereik kiaulėms daug miltų, jos išvelka savo gyvybę per žiemą su menku pašaru rš.
į áikštę (aikštė̃n, į šviẽsą) išvil̃kti kng. iškelti į viešumą, viešai paskelbti, išaiškinti: Ir kam iš tikro buvo namų dalykus išvilkti į aikštę TS1900,4–5. Teismas išvilko aikštėn šių nežmoniškų nusikaltimų įkvėpėjus sp. Tiesą nelengva išvilkti į šviesą! P.Vaičiūn. Išvilktas aikštėn tarmės žodis yra senų seniausias, nors jis kitam rodosi naujadaras A.Sm. ×
iš jùpų išvil̃kti Jdr, Brs pastūmėti mesti kunigystę: I seniau neištūrės [klierikai]: veizėk, ir išvil̃kusi kokį iš jùpų gražesnė merga Krš. Ne vieną [klieriką] mergės yr iš jùpų išvil̃kusios – jug ir anie vyrai, nenusilaiko kitas Eig.
iš kélnių išvil̃kti nuskurdinti: Šiemet mane žemės ažėmimai ir iš kélnių išvil̃ko Prng.
iš rū̃bų išsivil̃kti mesti kunigystę: Anai metais buvo išsivil̃kę iš rū̃bų du kunigai Šmn.
kójas išvil̃kti
1. sunkiai išeiti: Arkliai vos i̇̀švelka kójas iš tvarto Rmš. Ir Eliukę reikia gydyti, ir kaliniui maisto nors šiek tiek patiekti. Kitaip jis ir kojų neišvilktų Pt.
2. išsigelbėti, pasveikti: Šiaip teip kojas išvilko Všk. Vos kójas išvilkaũ iš ligos Rmš. Kaži ar beišvil̃ks tėvas kójas? Sml.

liežùvį išvil̃kti sunkiai pratarti, pasakyti: Latvis nenoromis kalba lietuviškai, o lietuvis, jei šiaip taip latviškai išvelka liežuvį, stengiasi pasirodyti latvis A.Sm.
nósį išvil̃kti išsigelbėti, pasveikti: Kažin ar aš išvilksiu nosį po tos aperacijos Slm.
rankóvę išvil̃kti pralošti: Aš išvilkaũ rankóvę Šts.
svei̇̃ką káilį išvil̃kti pasprukti, išsigelbėti: Ką ten! tas vaikigalis ir vakar vos vos tik spėjo išvilkti sveiką kailį par duris, būtų ta (motina) vėl aptalžius KlK10,38(Jnš).
1 nuvil̃kti, nùvelka (nuvel̃ka), -o tr. Š, DŽ, NdŽ; SD1204
1. SD462, Sut, K, LL316 paviršiumi nutempti, nutraukti, nutęsti: Nuvelku kur SD442. Nuvil̃k maišą ten J. Už kojų virvę užnarysi i nuvil̃ksi Jrb. Až kojų ažrišę miestelin nuvil̃kdavo ir an rinkos numesdavo [miškinį] Skp. Nuvil̃ko į tą duobę ir užkasė [žmogų] Sk. Išrautas kelmas ir nuvilktas – tik šliūžė BsPIV22(Brt).
^ Neina kaip perskaityt: kai atžagarias kačiukas nùvilktas per lapą Pžrl.
| refl. tr.: Pamatėm, kad šliūžė: nusi̇̀vilkta [avis] in griovį, bent kiek paėsta [vilko] Kp. Galėste tą patį namą nusivil̃kt [į gyvenvietę] Grz.
ǁ nugalėti velkant: Suriša keturias vištas į krūvą i žiūri, katra nuvil̃ks Pš.
2. sunkiai nunešti: Su dvim tašim nuvil̃ko visa ko Krš. Toj lapė, nuvilkus gana gerą galą, atsirišo maišą pažiūrėt, ar riebios vištos BsPIV282(Brt). Po daugio kilių grybų nùvelka punktan Drsk. Bent keselį [grybų] nùvelku per bolių Šmn. Levokas dvi kašeles vyšnių nuvil̃ko parduot Dglš.
ǁ menk. nunešti: Paskerdei jau paršelį – rūpi nuvilkti motynai mėsos ryšį! Žem. Ant veselijos nuėjo, nuvil̃ko paklodžių glėbį – nei prie stalo nekvietė! Mžš. Tuos pinigus nuvilko in karčemą, tol gėrė, pakol visus pragėrė BsPIII165(Brt).
ǁ nepastebėtą nunešti: Meisą jau šunys nuvilkę LTR(Plng). Vilkas veršį papjovęs nuvil̃ko NdŽ.
^ Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nuvil̃ko Gl.
| refl. tr.: Vilkas paršelį nusivil̃ko į mišką ir suėdė NdŽ.
3. nuvežti, nugabenti: Nenuneši ekėčių pats į dirvą – ant ekėtvilkų antsidės i nuvil̃ks End. Įduosu kokiam šoperiukuo – nuvil̃ks tau uogų, obūlių Krš.
4. jėga nuvesti: Negali nuvil̃kt tas avis, neina Gs. Nuvil̃ks tus gyvolelius į tą žvyro duobę, ten anų gyvybę atims Varn. Nematė nėkas, kaip aną kur nuvil̃ko į tą kalėjimą Lk. Nuvil̃k, sako, šitą [girtą] diedą Kbr. Ka atvažiuo[ja], ta nū̃velku į bažnyčią Kv. Paėmęs už barzdos, nuvil̃ko [senį] in girią BsPIV22(Brt).
5. nueiti: Nusvel̃ka ūlyčion ir sėdi pardien – namie darbo tiek yr Skdt. Mano vyras nusivil̃kęs girtuokliauja Upn. Vėl buvo pas tuos bernus nusivil̃kus, tris dienas girtuokliavo Krs. Pasenau, be kojų, nenusi̇̀velku nė į bažnyčią Krš. Nusvilkai net in kitą sodžių Lš. Po to nušaudymo kelintą dieną nusivilkáu į tą miškelį – o smarvė! o kraujo! Plt. Koks vienas iš kaimo nusivil̃ks liuob, pabalsuos, o taip nejo Rdn. Nenusivil̃k tol, paskui atgal kelio nežinosi Sld. Nusivilko į savo trobą ir lig savo guolio Vd.
ǁ nuvykti: Pavasarį nusivilkau į Salantus Sekminių atpuskus pelnyti M.Valanč.
6. refl. sunkiai nuvažiuoti: Dvesa, rodos, muno kumelė, i gana, šiaip teip nusivil̃kov lig Rietavo End.
7. SD1204, H153, MŽ67, N, LL174,321 nutraukti nuo kūno, numauti: Nuvelku rūbus SD462. Neduoda rūbo nuo pečių nuvil̃kt velėt, sako, suplėšysi Klt. Saulė ir vėjas derėjęsis, katras nuvilks žmogui sermėgą Sln. Nu savęs [girtuoklis] nuvil̃ks, už kelias kapeikas užstatys šarką End. Nu nuvil̃ko mun tas kelnes žemėn, aš palikau plika Vgr. Kaži kumet brangį drabužį nu savo nugaros nuvilkęs atidavė nuogam M.Valanč. Šventieji mūčelnykai nuvilkdavo rūbus savus ir dėdavo ant kelio DP5.
| prk.: Ąžuoleli, kas tavo žalią kostymą nuvil̃ko, kas su pilku apvilko? End. Ligas nuovilkęs Adomo užustojo sūnu Dievo Mž416. Nuvilk… senuosius anuos rūbus, tatai yra visas nuodėmes ir piktuosius papratimus DP4. Nuvilk nuog tave piktą paprotį tavo: nunuogink dūšią tavo po akim kunigo SPII169. Rūstenybes nuog save nuvelkam PK193.
| refl. tr. R50, MŽ67, N: Nusivil̃k marškinius J. Šlapius drabužius nusivil̃ko Vkš. Nusvelkù nuo savęs rūbus i minu šieną, niekas nepadeda Klt. Tėvas nusivil̃ko parėdnes Jrb. Nusvil̃k tas skaras, ba su skūra nuvilksu Mrc. Tus gerūsius drabužius reikėjo nusivil̃kti Sd. Ans tus drabužius nusivil̃kęs – pliumpt į tą [v]andenį – i nuskendęs LKT49(Pkl). Nueidavo paupėn maudytis, nusi̇̀velka tuos rūbus, numeta – supranti, blusos šoka PnmR. Ragana vėl liepė jai nusivilkt marškinius VoK132(Mrj). Nusivil̃ko visas drapanas Dl. Savo ploščių nusivilkáu purviną, padėjau ant rankos ir įejau Varn. Šarką nusivil̃kęs, ten pasidėjęs ant ežios Plt. Sejoną nusvilkaũ, atsigulau – da nemiegu. Tik smilkt kas (gyvatė įkando) Dgč. Vyrai, katrie buvo pijokai, o neturėjo iš ko gert, nevet ir apatines kelnes nusivil̃ko ir užstatė Krp. Reikėjo, sako, kelnes nusivil̃kti i parodyti: šitai muno dvaras y[ra] Skd. Ir nusvil̃ko dukružėlė baltus marškinėlius, ir parodė motinėlei mėlynus petelius DrskD103.
| Jaunasis prieš gulsiant nusivelka vėžio odelę ir palieka neišpasakytai gražiu jaunikaičiu LTR(Brž).
| prk.: O nusivilk ir atmesk anus senus rūbus anų senų užblūdijimų savo MP131. Ąžuolas nusivilko savo žaliąjį rūbą J.Balč.
ǁ nurengus, numovus pasisavinti, pavogti: Jei eisi už to bambizo, tai viską nuvil̃ksiu, tik su marškiniais paleisiu RdN. Yra kad ir čiukolus nuvel̃ka [senelių namuose] Avl.
ǁ numovus paimti kaip užmokestį: Sermėgėlę milo pilko žyds už arielką nuvil̃ko JD1425.
ǁ refl. pajėgti nusimauti: Tims jauniesims kad reikėtų taip dirbti, tai gatkų (apatinių kelnių) nebnusivil̃ktų Akm.
8. SD1101, SE259 nurengti: Kūnas jo saulės nematęs, nuvil̃k vaiką Klt. Nuvil̃ko nuogą ir su kareivišku diržu žakt Žl. Nuvil̃kdavo juos (šaudomus žydus) – nenuvil̃ks, tai daug aukso prapuls Kp. Ir nuvil̃kę apvilko jį skreiste purpuros DP167.
| Tuojau juos sutiko namų savininkė, nuvilko juos ir pasodino SI176.
| refl. intr., tr.: Nusvilkaũ ir atsiguliau Aln. Parejęs [girtas] nigdi nedegdavo žiburio, nebenusi̇̀velka ir gula jau Kpr. Aš sena, negreita: kol aš apsivelku, kol nusi̇̀velku – krapštulė gi jau Plvn. Jis liepė mane nuogą nusivilkt Ln.
^ Iš namų apsirėdyk, girio[je] nusivil̃k Sch90.
9. nulupti, nudirti: Kaip bematant žydas [gyvulio] odą nuvil̃ko Rd. Jis (šuniukas) tuoj ir skūrą nuo jo nuvil̃ks, bet katinas tyli Kpč.
^ Vilkui skūrą nuvil̃k, anas vis tiek vilkas Klt.
| refl.: Prisplėšia, pamerkia [liepos] šakas, atšunta – tuoj tas kailis (žievė) ir nusvel̃ka Žl.
10. pašalinti (valkių): Vežė pas daktarą, tei nuvil̃ko, nuėmė valkį [nuo akių] PnmŽ. Kaip užtrauks dar [akis], atvažiuok, nūvil̃ksma Grd.
11. tęsiamai ištarti, nutęsti: Nuo Panemunėlio tai te jau nùvelka žodžius, o čia stačiai [kalba] Pnd. Biržėnai tai teip trumpai taria takš takš, onuškėnai nùvelka ilgiau Svn. Kalba tai nei Dievu[i], nei žmogu[i] – giedodama kad nùvelka Slm.
12. Alk volu nulyginti, nuvoluoti: Kelią nuvil̃kti reikėjo Tlž. Nuvil̃k išvažiuotą kelią pirm, kol pradės šalti Klp.
13. nutęsti, nuvilkinti: Meistrai labai nuvil̃ko [darbą] Ėr.
| refl.: Visi darbai nusivil̃ko, sunku būs apsidirbti Ll.
◊ drabužiùs nuvil̃kti nuo kuprõs išprašyti viską: Su jais prasidėk, tai nuvil̃ks drabužiùs nuo kuprõs Snt.
kójas nuvil̃kti sunkiai nueiti: Pakilo ir nuvil̃ko kójas tolyn JT468.
paskutiniùs márškinius nuvil̃kti išnaudoti, atimti viską: Geras sūnus – nėr ko sakyti: kad sumanytų, tai paskutinius marškinius tėvui nuvilktų! A.Vien.
paskutiniùs márškinius nusivil̃kti nieko nepagailėti, viską atiduoti: Labutis yra linkęs nusivilkti paskutinius marškinius ir kovoti iki galo už savo teises rš.
paskuti̇̀nį sijõną nuvil̃kti gauti, išvilioti viską: Aš anai galiu paskuti̇̀nį sijõną nuvil̃kti, jei aš norėčiau Trk.
sutãną nusivil̃kti mesti kunigystę: Jeigu aš nusivil̃kč sutãną, tėvus kaip basliu užmušč Užp.
1 pavil̃kti, pàvelka (pavel̃ka), -o K, Rtr, KŽ, DŽ1; L
1. tr. SD286, Sut kiek vilkti paviršiumi: Pavilkaũ iš vietos maišą, pilną grūdų J. Gerokai pavil̃ko rąstą NdŽ. Pagriebęs už kojų [vagį], pavilko į laukymę, iškasė duobę, įmetė ir užkasė BsPII44. Tą vieną moterišką kareiviai pasiėmė ir pavilko toliau nuo tos malkinės Plšk.
| Intsakė, pavil̃kom namus in šoną – viskas atstatyta [prof. J. Kazlausko tėviškėje] Nmj.
| refl. tr.: Pragera, į šalį pasivil̃kę (pavogę) maišą kūlėjai Krš.
2. tr. velkant pakišti po apačia: Rytmetė[je] rado po pečiaus pàvilktą, sudegusį [žmogų] Nv. Ale tas i po šunio būda buvo pàvilktas Srd. Mūsų muzikantus katinas papjovė, po pečiaus pavil̃ko, kojos nepatilpo (d.) Lk.
| refl. tr.: Kaip tik [motinai] numirus, tuoj ta marti ją pasivilkus po lova, su jos ranka atkrapščius tuos piningus Sln.
3. tr. pajėgti, įstengti vilkti, tempti: Geri gyvoliai (arkliai), anie pavil̃ks i didelius tus ratus Kl. Arkliai vežimą vos pàvelka KII159. Arkliukas, prie stagutės prikinkytas, vos pavelka ją I.Simon. Arkliai ką tik pavelka, ką tik išbrenda, kėblina vos gyvi Žem. Rodos, kad kas būtų dešimt centnerių įdėjęs, ledva pavelka [arkliai] LTR(Krž). Arklys turi išeit an pavasarį geras, kad galėtum su juo dirbt žemę, o jeigu jis plūgo nepàvelka, ti niekai Jdp. Arkliai pavargo, vos drapaką pàvelka Jd.
| Senis šliūkčio[ja] kojų negalėdamas pavil̃kti J. Ma[n] tep koją skauda, ka tik pavil̃kt galiu Graž. Tą koją ma[n] sunku pavil̃kt Jrb.
^ Da šluotą ledu pàvelka, da galia ženytis (juok.) Jrb. Kai sulauksi mano metų, ledu pūslės nebepavilksi̇̀ Skp.
pavilktinai̇̃ adv.: Tris šimtelius algos gaunu, tai teip pavilktinai̇̃ ir gyvenu Rt.
4. tr. pajėgti pavesti: Kai tik kokio gyvulio nepàvelki, tuoj užstovas blauzdeles atamuša Trgn. Nu paskiau jau čiut bepavilkáu aš aną (karvę) Rdn.
5. tr. pajėgti panešti: Stamantus tėtukas mano jaunystėj buvo, po kelis maišus grūdų ant nugaros pavil̃kdavo Kbr. Jis nepàvelka tų drabužių Lkč. Nežymu, Antanas an katrą pusę eina, doklą velka nebepàvelka Mžš. Pašildę ką, įdėjo kiek [pietų darbininkams] – daug tas vaikas nepavil̃ks Sdb. Nepàvelkamus čimodanus grūdas į miestus Krš.
^ Ot netikęs – pats savę nepàvelka Nmj. Lūšis didžiausias, užpakalio tik nepàvelka Kp. Išsiėdusios bobos, lašinių nepàvelka – sveika pabadauti Krš.
| prk.: Ai, vieni vargai, aš jau anų nepàvelku Krš. Vargą, sako, gal pavil̃kti Yl.
pavelkamai̇̃ adv.: Prisipirkę saldainių nepavelkamai̇̃ Rs. O kainos, kainos: piningų turi̇̀ pluokštais, nepavelkamai̇̃ nešti! Krš.
6. refl. menk. pajėgti eiti: Kojų nebeturiu, tai nebepasi̇̀velku Antš. Aš ledva pasi̇̀velku Nmk. Drūkta, kojums nepasi̇̀velka Krš. Skausta pakinkiai, nepasi̇̀velka Rdn. Eina teliokas, eina, nepasi̇̀velka – aš jam tik vėst išilgai nugaros su lazda! Zr. Toki tinginė rambi darban, vos pasi̇̀velka Krs. Jeigu da gali žmogus, da pasi̇̀velki, tai gali gyvent Šmn. Senė nepasi̇̀velka, o nora mandravoti Varn. Ana nepasvel̃ka, o mados galvoj Ktk. Ir insėt gal nebaigsiu – arklys jau visai nepasvel̃ka Skdt. Jis tą giltinę tep paalsino, kad ji ką tik galėjo pasivilkt LMD(Vlkv).
7. refl. menk. nueiti: Pasivil̃ko kaži kur, čia vos tik buvo Šts. Skaudžiai buvo, dar pasivilkáu biškį nu kelalio Sd. Meška… atgal į krūmą pasivil̃ko BM344(Dr).
8. tr. išvežti, prievarta išgabenti: Per pirmąjį karą buvau į Rusiją pavilktà – tris metus ir šešis mėnesius Vlkš.
9. tr. apsimauti, pasirengti po apačia: Ans pàvelka kailinius po apsiaustu J.
| refl. tr., intr.: Pasivilktàsis (apatinis) drabužis NdŽ. Apačio[je] storiau pasi̇̀velku – nešalta Mžš. Jeke žalia pasvilkaũ apačion, tai sukaitau gražiai Pv. Reikė tau pasvil̃kt drobiniai marškiniokai – bus šalta Sdk. Pasivilk ką po apačia Rmš. Aš po juo pasi̇̀velku megztinį Jrb. Apačion pasvilk andarokelį kokį Klt. Po gunče pasvilk dar ir kailinius Lš. Pasivilk balakaną po kailinių, kad nesušaltum Užv. Nematysi, ką ans tura pasivil̃kęs End. Kiek bepasivil̃ktum apačion [drabužių], kai kojom šalta, tai ir visam šalta Ut. Apačion kad ir ryzą kokį pasivilksi̇̀, niekas te tavo nematis Skdt. Teko pasivilkti dar kelis sijonus, kad atrodytų šiek tiek žmoniškiau I.Simon.
ǁ padėti, įsiūti (ppr. pamušalą): Po tokio milo iškada tokį gerą pamušą pavil̃kti Up.
10. tr. N, LL153 aptraukti, padengti: Pavil̃kt storiau reik kokiu skuduru [kamštį] Erž. Tas kamštis gumu pàvilktas Alk. Reikia pavil̃kt kirvis (apvynioti kirvio kotą audeklu prieš kišant į pentį) Lp. Prieg tam pavilko aslą anų namų auksu iš apačios ir iš viršaus Ch1Kar6,30.
11. tr. Km tariant patęsti: Panemunėlis jau pavil̃kdavo žodžius Pnd. Kas čionai da pavil̃ks „Bajoriūnas“: „Bajoras“, i gatava Jnšk. Ana ka gražiai šneka, tus žodžius ka ana pàvelka, ka pasako (apie suvalkietę) Plt. Jo tokia pavilktinà kalba Slm. Šneka pavilkdamõs J.Jabl(Als).
pavilktinai̇̃ adv.: Jis ir kalba pavilktinai̇̃, ne taip kaip mes, kupiškėnai Kp. Rokišky tai labai pavilktinai̇̃, o kai mes, tai paprastai [kalbam] Kpr. Kazliškis pavilktinai̇̃ kalba Žb.
12. intr. kiek išgyventi, pagyventi: Tik pàvelka kas vienus, kas dvejis, kas trejus metus [po operacijos], o paskui visi eina žemės[na] Ppl.
13. tr. Rz kiek uždelsti, užvilkinti (laiką): Ji tik mislija, kaip pavilkti čėsą, kad tiktai ji rykščių negautų Sln.
| refl. tr.: Dar ir su pelais vieną kitą dieną pasivilks Ll.
◊ gyvýbę pavil̃kti gyvalioti: Karvės tik gývybę pavil̃ko nu tokio pašaro Trk. Turbūt jau vos gývybę bepàvelki – sudžiūvai kaip menkė KlvrŽ.
káulus (×kadokùs, kepšès, ×klỹną, kójas, kulnùs, kū́ną) pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Nešei jungą visą amžių, dar kare už kažin ką kariavai, dabar kaulus vos bepavelki J.Paukš. Nedaug turiam [šienauti], ale káulų nepàvelkam Krž. Ko tep povaliai judinies, ar kadõkų nebepàvelki? Srj. Tiek metų, o dar krapštos, pàvelka kepšès Krš. Klỹno jau nepàvelka, o dar apie mergas šneka Skr. Dabar nei tau sūnų, nei tau žentų: dirbi, pakol pàvelki kójas Mžš. Vos kójas pavil̃kdavo Tlž. Aš rankų nebepakeliu, kójų nebepàvelku, o jis dykai dykas! Mžš. Kójų pavil̃kt nebegaliu, kur čia benueisi Sdb. Tep parsiplakiau, kad kójų nepàvelku Prn. Kójas vos tik pàvelku – jau turbūt baigsiuos Jrb. Daug ėdu, o šūdas išeina, – kójų nepàvelku Krš. Kad šitep kójų nepavil̃ktau – geriau negyvęt KzR. Nepaėsi i kójų nepavil̃ksi Krš. Šliauži šliauži kójų nepavil̃kdamas, eini eini Krš. Nusmenčijau, jau ir kójų nepàvelku LKKXXIX(Lz). Rodėsi kojų nepavelkąs Žem. Tie seniai greit ir kójų nebepavil̃ks Akn. Musėk, voverės kūmūs buvai, ka taip kojų nepavelki LTR(Vdk). Da pàvelku kulnùs Vb. Pardien teip nusiakėjau, kad vos kulnùs pàvelku JT250. Tas šuo iš bado kulnų nepavilkdamas išė[jo] nuo to žmogaus (ps.) Brt. Tokia šiluma – negali pavil̃kt tą kū́ną Gs.
liežùvį pavil̃kti įskųsti: Pavil̃ko kas liežùvį ir pražudė žmogų Rm.
nãgines pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Negaliu pavil̃kt tas nãgines Žml.
paki̇̀nklius (pastùrgalį, pil̃vą, strė́nas Graž, stubárgalį, sùbinę, úodegą) pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Kad jau duoti – tai duoti, kad bestija pakinklių nebepavilktų! B.Sruog. Pasturgalio nepavelka, sprogtina ant nosies Žem. Karvės teip įsiliuobė, kad ir pilvų nepavelka Ds. Per daug polkų [jaunystėje] sutrenkta turbūt – dabar strė́nų nepàvelku Snt. Strėnų nepavelku nėkaip Kv. Vienas paršas nepàvelka stubárgalio, ir tiek Pc. Jau nėkai senis – sùbinės nepàvelka Pln. Tėvai, sùbinės nepàvelki, tos žemės nebnorėk Rdn. Buvau vežimų krovėja pašaukta, dabar uodegõs nepàvelku Rdn.
1 parvil̃kti, par̃velka (parvel̃ka), -o tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut
1. Bgt partempti ką paviršiumi: Pririšę kelmą didžiausį [karvei prie uodegos] i parvil̃ko Mšk. Vakare plūgą parvil̃k namo Pc. Po tos ašies pasiriša mietą, tas mietas į žemę brėš, i parvažiuos šiaip teip, i parvil̃ks ratus End. Norint, kad agurkai geriau augtų, reikia, radus vyžą ant lauko, parvilkt atžagarią ir mest ant agurkų LTR(Nj).
| refl. tr.: Paėdęs [ežys arklio mėsos] ir norėjęs visą [arklį] namo parsivilkti Sln.
2. sunkiai parnešti: Susisėmė bernas pinigus į maišą ir parvilko namo (ps.) rš. Grybų parvilkaũ iš kokios tolybės Upt. Kol aš parvil̃ksiu tą krežį iš miško, grobai lįs lauko[n] Sd. Suñkis [kopūsto] galvõs, vos parvilkáu Krš. O iš kur tų medžių tiek parvilkái? Trš.
| prk.: Parvil̃ks [bobelė] klėbiais naujynų! Krš.
| refl. tr.: Ir iš kur tokį gremėzdą parsivilkai̇̃? Slv. Parsivilkáu tokių virbų, knabojuos Trk. Vargau, kol aš parsivilkáu tus miltus Varn. Nu Užvenčio parsivil̃kusi mėlenių krapšą, nusivariusi labai Krš. Parsivilko didžiausią ryšį linų, neverptų ir suverptų, akys slysta žiūrint, kaip tik šilkai! Žem. Motyna (žmona) parsivil̃ko katiną, tat žiurkių nebibūs Krš.
ǁ menk. parnešti: Par̃velka visokių niekų – nė kur juos dėt, nė kur išmest Slv. Nekokių grybų parvilkai̇̃: lepšės, ūmėdėlės, storalūpiai Mžš. I vėl parvil̃ko skarmalą naują – a bežinai, kelis turi? End. Žaltys, matai, dar to samagono parvil̃kusi Trk.
| prk.: Visos tos mergos po vaiką parvil̃ko (pasigavo) Krš. Tankiau išgirsi parvilktą iš kariūmenės, iš tolo atsiduodančią saldotų dainą V.Kudir.
| refl. tr.: Parsivilkáu vaistų už aštuonius rublius, a čia mun padės Krš.
3. parvežti, pargabenti: Čia parvil̃ko mun anie i daktarą, i kunigą – gulėjau a dvi dieni lovo[je] Sd. Aleksis atvažiuos su ragikėms i parvil̃ks [miltus] End. Porą valkčiukų šieno parvilkáu Krž.
| refl. tr.: Kelmus parsivil̃kdavo savė[je] namõ i sukapodavo Erž. Parsivil̃kęs viską (įrankius, mašinas) turi persidaryt, persirinkt Stk.
4. Bgt jėga parvesti: Aš nebiparvil̃ksu, gausu už kritės tempti į autobusą End. Tuojau jis liepė savo greičiausiems velniams jų gintis ir abudu gyvus parvilkt BsPII83. Parvilkáu nū tų kekšių nežanotą [sūnų] Šv.
| refl. tr.: Pareidamas parsivil̃ko tą girtuoklį į namus Jnš.
5. refl. menk. pareiti: Led ne led parsvilkaũ namo Lel. Kaip išsivilkau, teip parsivilkáu Trk. Išlekia dabar, o žiūrėk, parsivil̃ks apie vidunaktį Pl. Kone žėdna diena parsi̇̀velka namo girtas ir štrumija Šmn. Parsi̇̀velkas prisisprogęs, ką tu su tokiu Krš. Pagaliau ir jis parsivil̃ko namo Č. Kad ans, rupūžė, neparsi̇̀velka daba! Krž. Ka parsivil̃ko prieš rytą, ta jau į darbą neprikelsi Jnš. Kaip vakare išeina, tai tik į rytą namo parsi̇̀velka Slv. Kogi anas teip neparsivel̃ka? Sug.
| Užmeta [pamotei] – an mūso gero parsivilkái Rdn.
ǁ parvykti: Dėl didžio visame kūne silpnumo niekam nebderėdamas parsivilko į Kražius ir įsikūrė ypatingo[je] trobalė[je] M.Valanč.
◊ káilį (kójas, kulnùs) parvil̃kti įstengti pareiti: Tris metus ištarnavau, vos tik káilį parvilkáu Skd. Sutemus šiaip taip parvilkau kojas Jnš. Tik tik kójas parvilkáu, šiltà be vieno galo Krš. Led ne led parvil̃ko kulnùs namo BM76(Vb).
1 pérvilkti KI540, K, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, pervil̃kti Rtr, KŽ
1. tr. SD292, N pertempti į kitą vietą: Nuėmė [klėtį] nuo pamūro, užtraukė ant šliūžių ir párvilko apie kokį kilometrą Šd. Nepárvilksi tų mūrų [iš gyvenvietės], ne rąstai čia Krš. Kol nebuvo išrastas ratas, žmogus naudojo primityvias roges sunkumams pervilkti žeme LEXXXIII486.
2. tr., intr. perbraukti: Pasiema iš pečiaus kaktos tokią lupatą suodiną ir pérvelka tau par burną, par rūbus PnmR. Pervilko su piršteliais per plonąsias stygas LTR(Upn). Dėdė dar kartą pervilko sugrubusia ranka karsto viršų ir pasižiūrėjo į delną J.Mik.
| prk.: Levukui lyg kieno maloni ranka pervilko per pačią širdį J.Paukš. Krinta nuotaika, kaip dilgynė širdį pervelka L.Dovyd. Vis kartojo ji tą patį, nejučiom žvilgsniu pervilkdama abu nelauktus svečius J.Mik.
ǁ pertraukti: Tiek tos žemės: akėčiom žmogus dukart pérvelka, ir viskas Vrb.
3. tr. numovus pakeisti (drabužį, patalynę): Pérvilkau marškiniukus, i vė šlapi Klt. Párvilkau patalynę, t. y. juodus nuvilkau, baltus užvilkau J. Po pirties párvilksu patalynę, viską išvėdinsu Rdn. Párvilksu viską, būk švarus par šventes Krš.
| refl. tr. Vkš: Pérsvelk’ marškinius, ažnešioji, paskui nemožna išvelėt Švnč. Tus drabužius pársivilkau kitais, i nėko Sd. Kaip važiavo, pársivilko geresnes kelnes Varn. Lukter’, ė suknią pérsvelku Dglš.
ǁ refl. tr. iš eilės pavilkėti: Ana visus muno drobužius pársivelka, aš taip nenoru Krš.
4. tr. perrengti kitais drabužiais: Nusidirbusiom rankom motina pervilko mane švariais drobiniais marškiniais J.Balt. Nuvedė pirtin [ubagą], numazgojo, pérvilko rūbais Skp. Ka parejom, nėko neradom – drabuželio vaikuo párvilkti, visos skrynės tuščios Sd.
| Jau pervilkot mašinos ratą? Slm.
| refl.: Namie pérsivilksim sausais rūbais Sdk. Imk švarius marškinius, persivilk J.Ap. Pérsvilk i lėk, maž do suspėsi in traukinio Klt. Vežas skrynioj parėdnias, tada per žydus pérsvelka Dglš. Antrą dieną jaunoja pérsivelka kitu rūbu, jau ne šliūbo PnmR. Ar bus te kur pérsvelka? Sdk.
5. refl. apsitaisyti kuo, persirengti: Kartą kalifas išėjo su savo didžiuoju viziriu, persivilkę pirkliais, pasižvalgyti po Bagdado miestą J.Balč.
◊ per lū́pas (zūbùs) pérvilkti šiek tiek išgerti svaigiųjų gėrimų: Per lū́pas parvilko ir nužleibo Lnkv. Pérvilko par zūbùs ir jau girtas Všk.
1 pievil̃kti, piẽvelka, -o (dial.) tr. privežti, prigabenti: Tie pelkininkai vežimų vežimais tų ropių (bulvių) pyvil̃ks Dov.
1 pravil̃kti, pràvelka, -o tr. K, NdŽ, KŽ, DŽ1
1. vilkti pro šalį: Tokias patrankas priešas pro mus pravilko sp.
2. refl. tr. trumpam nusirengti: Galėtum prasvil̃kt Vj. Rūbus prasivil̃kit ir sėskit Dg. Prasvel̃k’ maninarką, šilta bus Dglš. Tuoj prasivil̃k, duosiu karštimo Ut.
3. praeiti: Mačiau, pro šalį tas prasivil̃ko Up.
4. kiek pailginti, padaryti ilgesnės trukmės: Gal būt pravil̃kę [gyvenimą] kiek, pagydę geri daktarai Jd.
| refl. Sut: O kuo ilgiaus pietūs prasi̇̀velka, tuo… tūlesni gėriai ižg tūlų ėdesių ir gardumynų vieno po antram išeit DP597. Apgulimas prasivilko iki pradžiai lapkričio prš.
5. šiaip taip praleisti, prastumti: Piemens, dairydamies į užsėdančią saulę, traukėsi koja už kojos, kad nors kiek laiką pravilkus Vaižg.
1 privil̃kti, pri̇̀velka, -o K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD309, N, M, L, LL199
1. tr. velkant priartinti prie ko, pritempti: Senelis pri̇̀velka rogeles, pakiša ir mešką užritina an rogelių (ps.) Brž.
2. tr. daug ko pritempti: Atvažiavo gaisrininkas, tų gyslų privil̃ko Gršl.
| Pri̇̀vilkta dviračių apie krautuvę Slm.
3. tr. daug ko prinešti: Medžių pilną kerčią privilkaũ J. Oho! Tu privil̃k, prinešk tiek žalio šieno [teliukams]! Slm. Pryvilkáu medelių, prysvadinsiu Grd. To vandenio privil̃kt tiek [pirtin]! Mžš. Ko pamačiusi, vis nuperka, i pri̇̀velka visa ko Krš. Stiprios bitės privil̃ktų daug medaus Ėr. Ji tę visko prinešė ir da visokių valgių privil̃ko į namus Vlkv. Privil̃ko iš visų kampų ma[n] tų vištų, nežinau, nė kiek jų yr Jrb. Kovo mėnesė[je], ka troško žuvis po ledo, Dieve Dieve, privil̃ko kamarą tos žuvies End. Privil̃ko dovenų par Oną (vardines), labiáu skarikių Rdn.
| Jug da vyro netura – iš kur tus vaikus privil̃ks? Trk.
| refl. tr.: Prisivilko aną pilną užpečkį šliurkštų Vvr. Pamatytum, kiek sausų šakų iš miško prisvilkaũ Slk. Prisi̇̀velka iš klojimo malkų visokių ir kūrina ugnį Kp. Kiek te jie prisivil̃ko tų grybių! Kp. Prisivyteliavo, prisivil̃ko, o tie karklai visai netinkami karbam! Mžš. Pensininkai miestūse prisi̇̀velkas visako – nedirba, o eina par krautuves Krš.
ǁ pripustyti: Velka i velka vėjas sniegą; privil̃ks pilnus pašalius Sk.
4. refl. tr. daug ko prisivežti, prisigabenti: Prisivil̃ko iš kaimo [bulvių], nesuėda Krš. Jūs patys privežkit, prisivil̃kit fermon pašaro Krs.
5. tr. jėga privesti: [Mane] vilkte privilko prie fortepijono, užžibino žvakes, atskleidė natas Pt.
6. daug ko prieiti: Prisvil̃ko pilna gryčia vyrų Ds. Girtų kaip aulų prisvil̃ko pilna pirkia Krd.
7. refl. menk. prisiartinti: Tiliponas duoda duoda, nėkas neprisi̇̀velka ragiuko pakelti Rdn.
8. tr. daug ko prirengti: Privil̃ko megztinių, kad nesušaltų DŽ1.
| refl. intr., tr.: Ale tu ir prisvil̃kus! Slk. Nebevilksiu suknelės, aš ir taip šiltai prisivilkaũ Rm. Aš apačioj daug prisvil̃kus, nešalta Klt. Prisi̇̀velki drapanų, prisiauni kojinių – tai i šaltis nebaisus Mžš. Kiek turiu, tiek prisivilkaũ Žl.
9. refl. tr. kartais apsivilkti: Šiaip tas nertinis retsykiais prisivilkti geras, ale dėvėti ne piktuojuo netikęs Vvr. Bjaurie reik turėti prastesnį drabužį prisivil̃kti Vvr. Gi apsivilko prisi̇̀velkamu (išeiginiu) paltu ir išėjo in miestą Mrj. Pasisiuvau sau kartūnėlio jakę, tai bus prisivelkama Sn. Prisi̇̀velkamos skaros veliasi sykiu su kasdieninėm Rdm.
ǁ prisimatuoti: Siuvėjas sakė ateiti prisivilkti kelnių Ggr.
10. intr. užvilkti, uždelsti: Vilks vilks, privil̃ks, kad ir nebegalės operuot Ob. Ans nori privilkti lig vakaro LTR(Žg).
1 paprisivil̃kti, paprisi̇̀velka, -o (dial.) žr. privilkti 8 (refl.): Šiltai paprisvil̃kę, ir sunku Dv.
1 ×razvil̃kti, razvel̃ka, -o (hibr.)
1. refl. ištįsti, nusidriekti: Atšlaimas buvo didelis, razsivil̃kęs Ign.
2. žr. 1 išvilkti 11: Sėdė[jo] i nerazvilkti̇̀, nepriėmiau kaip reikia Klt.
| refl.: Razvil̃kitės, čia par mum šiulta Pb. Banditai liepė razsivil̃kt Švnč. Razsivilkaũ, kad atvėsus kiek, i pūsterėjo vėjas Klt. Ana (sesuo) razsivil̃ko, paklausė laumės i paganė tuos arklius (ps.) Aps.
1 suvil̃kti, sùvelka (suvel̃ka), -o tr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1; M, L
1. sutraukti, sutęsti į krūvą: Tu akėdamas suvelki̇̀ visus varpius Ds. Tik neskersuokit (skersai lauko nevažiuokit), paskui nuo manęs žoles suvil̃ks Slv. Kur nesùvilkta [šienas], tai jau sausa Slm. Visus vištyčius papjovusi žiurkė i suvil̃kusi po to kubilo Rnv.
| refl. tr.: Žebenkštė pjauna vištas i susi̇̀velka į urvą Vdk.
2. sunkiai sunešti: Priemenėn suvil̃kom [grūdus], tai paskui susitvarkysiu Slm. Už butelį vaikiai sklypuką suara, maišus sùvelka Krš. Visus žabus i akmenus ant namus suvil̃ko Upt. Gaspadinė liepė suvil̃kti visus medžius į vieną malką i sudegint Lpl. Kai lietus, tai sùvelki tuos audeklus su dvasia (labai greitai) Bsg.
| Žmonys sùvelka šimtus daktarams Krš. Iš numų viskas būs sùvilktas į karčiumas Klk.
| refl. tr.: Ant taukšto susivil̃kusi skrynes pilnas tura Rsn. Susivil̃kom visus medžius po pastogės Krš.
3. sugabenti: Ka traktoriai geri, tai viską sùvelka: i grūdus, i silosą Snt. Iš tėvų daugiau viskas suvilktà Rdn.
| refl.: Par laiką velkas, kas velkas, i susi̇̀velkas (susikaupia turto) Krš.
4. refl. menk. sueiti, susirinkti: Susivil̃ko viso miesto bernai ir dūksta Ds. Susi̇̀velka bobos i pliurpa Krš. Į tais profteknines susi̇̀velka negeri – kiek tokių bernų Barbierišky! Brb. Kad ir kojų nepavelka, ant vestuvių susivelka LTR(Lel). Kas ir kojų nepavilko, tanciavotie susivil̃ko (d.) LKKXXIX185(Lz).
5. refl. tr., intr. daug prisirengti: Mes susi̇̀velkam švarkus, megztinius, užsisagstom kietai Pkl. Ji kudurų susivil̃kusi, nešvariai yr Rsn. Maž dvejais susvilksi̇̀ marškiniais? Dglš. Negi aš ben keliom susivilksiù [suknelėm] Kp. Vilkus susvil̃kus jos rūbais i eina Klt. A ketverias kelnes susivilkáu – vis tiek šalta Trk. Susivil̃k šiltai, labai šaltas vėjis užkilo Krš. Susi̇̀velku viską, nešalnu, ligos neieškaus Rdn.
6. refl. susivilkinus, nusitęsus susidaryti daugeliui (reikalų, darbų): Į rudenį visi darbai susivil̃ko Gs. Vienas darbas susivil̃ko, kitas, ir nieko nebus Snt. Iš to nemaža darbų susivil̃ko A.Baran.
7. suvalgyti, sušveisti: Sùvelka [bernaitis] tokį šmotą pyrago Drsk.
8. supūsti: Atidaro duris – iš visų pusių vėjas sùvelka Akn.
1 užvil̃kti, ùžvelka, -o Rtr, NdŽ, KŽ; M, L
1. tr. užtempti, užnešti ant ko: Tas maišas baisiai smagus – ledva užvilkáu ant viršaus Pp. Nuneša valgyt: įdeda tokiam lopšely, užùvelka tą valgymą (ps.) Brž. Ùžvelka kopėčias an dangčiaus JT430. Ant kalniuko led užvil̃kom tuos sienojus Krs. Stebules ant kalno ùžvelkam, uždegam ir na dūktų tada! On.
| refl. tr.: Užsivilkaũ an gryčios dvi baleikas Kpr. Užsivilko luotą an krašto, kad nenuneštų vilnys, pats ėjo an salos, ar neras ko valgyt LTR(Ps). Jie jį rado ant kalno su rogutėms, tas jis vis aukštyn užsivil̃ko, o po tam pakalniui nusileido SchL190.
2. tr. užtempti, užnešti už ko: Ažùvelka kopėčias až gurbų JT430. Ta i papjovęs tą savo žmoną, užvil̃kęs į užpečkį (ps.) Jdr. Užvil̃ko rąstą už namo DŽ1.
3. tr. užstumti: Ažvel̃k’ pirties duris, kad kas mintuvų neišneštų Ml.
4. tr. prisukti, užvesti (laikrodį): Kai kada užmirštu užvil̃kt [laikrodį], sustoja Krč.
5. refl. menk. užeiti: Prikūrijo gryčią – tas Atkočiūniokas užsivil̃ko Slm. Gerai, kad niekas neužsi̇̀velka, netrukdo Šmn. Niekas neužsivil̃ko nereikalingų Gs. Ema ir užsi̇̀velkas, o aš taip ano nenoru Krš.
6. tr. SD423, Sut užtraukti, užmauti: Užvelku rūbus SD199. Užvil̃ko sejoną lig žemės Grnk. Ant jo užvilkdavo kokius suplyšusius kailinius ar paltą Sb. Išvirkščius kailinius užvil̃kdavo, i būdavo toks ožys Sk. Ir vos tik užvilko jam pirmąsias kelnaites, kaip ir išvarė sau duoną pelnytis I.Simon. Uždės man kiverėlį, užvilks man munderėlį NS507. Ant patalo naują užvalkalą užvilkti N. Arkliui pavalkus užvil̃ko Dg. Ūkinykai kaip nulupa avelę, an to kailiavelkio ùžvelka Pš.
| prk.: Numesk, tėvyne, rūbą seną, kurį užvilko svetimi! Mair.
| refl. tr.: Daba žiemą kailinius gerus užsivilkái – nebuvo šalta Vgr. Vaikšto suknę tokią šiltą užsivil̃kus par karštybę Mžš. Deltai sermėgą kai užsivelki̇̀ in kalnių – kas kita: keliam šilčiau Skdt. Ana užsivil̃kusi tokį megztinį bjaurį Varn.
^ Trumpa drūta panelė, daugel rūbų užsivilkusi, į ją žiūrint ašaros byra (svogūnas) LTR.
ǁ užsitraukti, užsimauti ant kūno: Suknelę užvil̃kt reikia Šk. Viešpats karaliaut per savo stiprybę nor, ažuvilkęs ant savęs gražybę SGII49. Tada perplėšė Mardocheušas rūbus savo ir užvilko maišą su pelenais ChEst4,1.
7. tr. Mžš aptraukti kuo, aprengti: Su dvilinke užvil̃k patalus J.
| refl. tr., intr.: Įdedu užvalkalą, galėsi padušką užsivil̃kt Jnšk. Sermėga ant viršaus užsivil̃k J. Užsivil̃kt ir vėl neturėjo kuom Ker. Nebuvo kuom ažsivil̃kt Nmč. Spadnyčiūte trumpučiute, puspalčiuku užsivil̃kus Klt. Apsipuošė: čia jau kepures užsidėjo, paltais geraisiais užsivil̃ko Alz.
8. refl. turėti aprangos: Reikia pavalgyt, reikia užsivil̃kt Ėr.
9. tr. kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus: Užvil̃kom ant tekinio lanką Kv. Ant stipinų lankas medinis užvil̃ktas Lnkv.
10. tr. apkloti, aptraukti, apeiti: Dūmai akis užvilko, nematai nė plautų, nė [v]antos Lk.
| prk.: Debesys užvilko visą Lietuvos padangę V.Piet.
ǁ impers. aptraukti valkiumi (apie kataraktą): Užvil̃ko akis, ir nematau Krm. Užvilktos akys nė kaip par miglą nemato Žeml. Viena ta akelė užvilktà, o su antroja ana ir į adatą da įvera Žd. Visai užvil̃ks akis, myžt neižeisi Drsk.
11. intr., tr. uždelsti, užtęsti, užvilkinti: Mes dar užvil̃kom, tik paskiau išvažiavom Žg. Mūs karvė šįmet užvil̃ko dvylika dienų Jrb. Vis tiek žinojo Ksaverą neužvilksiant ir ateisiant Vaižg. Jeigu da kaltininkas paprašydavo užvilkt sugrąžinimą skolos, tai raštninkėlis ir iš čia pelnydavo V.Kudir.
| refl.: Užsi̇̀velka ta kelionė, nusitęsia: vis nėr kada Jd. Užsivilko iki naujo meto N.
ǁ gaišinti: Tu nebužvil̃k nė gydytojaus, nė pats neleisk piningų Pln.
12. tr. padaryti ilgesnės trukmės: Eina pri vieno, eina pri kito [gydytojo] – užvilktà liga Žgn.
| refl.: Darbai užsivil̃ko lig rudenio Ėr. Mum tie darbai baisiai užsivil̃ko Brž. Tas arimas užsivil̃ko iki vėlybo rudens Alk. O tep užsivil̃ks, užsitęs remontas Mrj. Netikėtai prasidėjo šokiai prie gęstančios saulelės šviesos ir užsivilko iki drūčiai sutemus V.Piet.
13. intr. dar kiek pagyventi: Gal dar kiek užvil̃ks žmona Jrb.
14. intr. užtvoti: Šalinkis iš čia, užvilksiu su lakatu par nosį Dr.
×15. (sl.) tr. priimti: Kad vardana jo (Kristaus) est krikštijami [kūdikiai], aną ant savę su visomis gėrybėmis, bažnyčiai smerčia jo padarytomis,… užvelka PK196. Užvilkite ant savęs Jėzų Christų, tai yra jo gėrybių būkite sekiotojais, jo nekaltybe ir šventybe apsidenkite SPII132.

1 vil̃kti, vel̃ka (-a Zt), -o KBII164, K, Rtr, Š, BŽ56, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1195, R, R311, MŽ, MŽ416, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M, RtŽ, L1
1. tr., intr. traukti taip, kad šliaužtų: Jis eidamas kojas vel̃ka KII159. Jis tur vel̃kamą eiseną KII159. Vilkti pažemiu kojomis I. Jis ligonis buvo, koją vieną vil̃ko Sdb. Vil̃k žeme pagal J. Koją vilktè vil̃ko – radikulitas įsimetė Smln. Velki̇̀ koją – ką tu eisi, būk namie Jrb. Su kaliošais čiukšt, čiukšt – kojas vel̃ka Kbr. Y[ra] toki šliūžė, taip kaip kailinių rankovė vilktà Gd. Mažileliai šarkais apvalkstyti, rankoves vil̃ks lig žemės Jdr. Šeimininkė šluotą apsižergs ir eis vilkdamà par tą rasą Tl. Ten bėga lapės teip kaip šunys uodegas vil̃kdamos Sd. Žąselė vieną sparnelį vel̃ka per vandenį ir svirduliuoja (ps.) Grš. Būdavo, [elgetos] šliures vel̃ka, krepšiai skuduriniai tabaluoja Snt. Mes kurpes vil̃kom, su kurpiukėm ėjom Ar. Kurpes vil̃kdavau ant kojų, nepanešdavau Nmk. Kaipgi tuplius vilksi̇̀ – sausa, karšta, apsiauk nagines Skp.
^ Uodegą vil̃ko – šliūža paliko (įsitaisė vaiką) Kal.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Velka tą gūnią vilktinai̇̃ RdN. Paskuo piemeneliuo įsmilko nugara benešant, pradėjo vilktinos vilkti par akminis LTR(ž.).
| refl. D.Pošk: Arklį mažą turėjo, ka ans jos, kuo ne žeme vel̃kas i kojos Plt. Sijonai buvo lig pat žemės, jau vil̃ksas pagal žeme Vgr. Išsiaudžiam sijonus, pasisiuvam gražiai – ne kad žeme vil̃ktųsi Krk. Ilgais andarokais apsirengus eit labai bloga: andaroko kraštai minas, andarokas žeme vel̃kas ir dulkes kelia Lš. Sijonai dideli išausti, ilgi toki, ka žeme vel̃kas Trg. Sijonai buvo ilgi, o ta uodega šliukš, šliukš iš paskos i vil̃ksas, taką nušluos tie sijonai End. Jau buvom pasistruginusios, mun jau nebvil̃kos sijonai Krš. Rankovės atraitytos, o kai neatraitytos – žeme vel̃kas Kp. Diržo atsijuosta, gerasai galas už juosmenio laikos, o sagtelė vel̃kas ir skamba Kp. Uodega ant žemės vel̃kas Klp. Ji trinko galvą par metus du sykiu, kasos vil̃kos žeme (buvo ilgos) Jrb. Karukus prikabydavo – rąstai ilgi, žeme vil̃ktųs Pšš. Apžėlęs kaip meška, gaurai žeme vel̃kas (labai ilgi) Krš.
^ Kur eiti vyža, čia velkas ir apvarta RD213. Jo snerglys da žeme vel̃kas (apie mažą vaiką) Tr.
2. refl. šliaužti, ropoti paviršiumi: Vaikas su šaukštu kaukš tam žalčiui par kaktą, tas ir vilkdavęsis – čykš, čykš čypdamas atgal po pečka Sln.
3. tr. Skr traukiant paviršiumi keisti daikto padėtį erdvėje: Pati [katė] atbulai eina, pacą žeme velka Grz. Par storąsias lūpeles katė pelę vilko, par retuosius dantelius kisielėlį sunkė LTR(Brž). Du berželiu nukerta, ant šitų berželių prikrauna šieno, ir velki̇̀ par vandenį Šmn. Užmigusį piemenį už kojų suriša ir vel̃ka, kad prabustų Kdn. Vel̃kamas tinklas KII159. Buvo ir velkami̇̀ tinklai Smln. Velkamasis tinklas būdavo pririšamas prie valties ir tempiamas rš. Ka vagą kerta bebrų ar vėtrų pakirsti medžiai, tada baidares tenka vilkti krantu rš. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu. Jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31. Paskui vilko bluką per kiemus, beje, senuosius metus, tabalus mušdamys (toks senovinis Kalėdų paprotys) S.Dauk. [Jėzus] davės vilkt ir tęst tiemus žalnieriumus šarvuotiemus, idant tavęs velinas netrauktų ant pasmerkimo amžino DP157.
^ Tai viralas – vilkas šunį velka Kp. Tą valgį gali ir už kojų vel̃kamas valgyt (geras) Plv. Negyvas gyvą velka (šepetys utėles šukuoja) B304.
vilktinai̇̃ adv.: Išvers iš šlajikių, o pasku vilktinai̇̃ įtrauks į trobą [girtuoklį] End.
4. tr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Cielą vežimą pora arklių sau vel̃ka, i gan Vvr. Tas vaikinas vel̃ka tąs roges jau sulūžusias Jrb. Jegu čia tei[p] bjauru, tai ma[n] dviratį neapsimoka nė vil̃kt Jrb. Žmona keravoja tą plūgą, o aš velkù Ppl. Arkliai geri: pora arklių keturias ekėčias vil̃kdavo Grz. Velkamieji padargai rš. Velkamas rulys sukasi ir kuolais kaip alkūnėmis galveles maigo, kol visi sėmenys iš jų išbyra rš. Ir aš (arklys), kad buvau jaunas, kad galėjau traukti žambį, vilkti ekėčias, nešti balną, buvau geru gaspadoriui S.Dauk.
^ Prastai mokinas: vos velka cibė ratus Jrb. Vel̃ka lyg cibė ratus (prastai gyvena) Lkš. Vel̃ka kaip šuo rages Užv. Vel̃ka kai gudas ratus (apie lėtai ką darantį) Gs.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą): Aš žiūriu, kad anas (ratelio raištis, ryšys) nevel̃ka Žl.
ǁ pririšus tempti, buksyruoti: Laivą vilkti LL47. Vilkti laivą virvėmis ŠT279. Velkamàsis garlaivis DŽ1. Automobilių velkamasis kablys KlK46,42. Priekabos velkamoji kilpa KlK46,42. Velkama transporto priemonė dažniausiai pririšama lanksčia vilktimi rš. Vėplį užkabino velkamuoju diržu ir ėmė tempti į krantą rš.
5. tr. tempte imti iš kur: Vil̃kdavom iš balų žolę, prisitaisę valkčius Rm. Būdavo, velki̇̀ velki̇̀ iš vandenio tą šieną Krs. Nedėlią mirksta, paskum vel̃ka, traukia iš tos sodželkos tuos linus Svn. I tujau parrėžė pilvą, grobus kaip kiaulės sau vel̃ka Jdr. Jau paugterėjusį sūnų tėvas vedė su savim silkelių žvejoti ir vilkti iš jūros kerpes su gintarais M.Valanč.
| prk.: Kitas kitą iš vargo vel̃ka (apie pametinukus vaikus) End.
ǁ pajėgti išgriebti, ištraukti (žuvis).
vilktinai̇̃ adv.: Tura žuvies nevilktinai̇̃ – daug Lk.
6. tr. sunkiai nešti, tempti: Kiti vilko ant pečių užsidėję sunkiai panešamus ryšulius A.Vien. Matos – nelengvas daiktas, kad vos vel̃ka Lel. Sunku, ar geležų velki̇̀ prisikrovus Brš. Visą dieną tuos medžius vilkaũ – net akys lindo Sk. Sesuo net elksnius vil̃kdavo pasikirtus iš miško PnmŽ. Aš dykas nebūvu: šakas velkù nuo pavasario Jrb. Žmogus akmenis vil̃ko vil̃ko visą dieną Sb. Neša vel̃ka an kupros šienus – galia pasprogti End. An pečių viską tęsėm, vil̃kom, kas tau arklį duos Nmj. Neši ant pakraštį, velki̇̀, tai šitep ir prisišienaudavom su savo žmogum [nuo griovių] PnmR. Pryš lytų gandras vel̃ka kokių velėnų, šienų į lizdą – i susipurvina Grd. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pelus vil̃kt, šiaudus varyt lauko Sk. Vandenį velkù karvei tokio[je] tolybė[je] – nebė[ra] vargo didesnio Mžš. Vil̃ksi vil̃ksi tą vandenį i liesi vis tą daržalį End. Privertė, idant paskui jį kryžių jo vilktų SPII220.
| prk.: Gerai vaikai mokos – vel̃ka penketus kaip pacus Krš. Velkù savo vargą per dienas Mrj. Įkyrna senatvė[je] vargą vil̃kti, kaip koks škurlis visims painiojys Krš. Gerai žinau, kokią darbo naštą Tamsta velki Pč. Jūs vergai, velkantieji ant savo sprando jungą! Jūs jį velkate jau nebe vieną tūkstantį metų J.Bil. Nešei jungą visą amžių, dar kare už kažin ką kariavai, dabar kaulus vos bevelki ir… tylėk J.Paukš. Ne kitaip piešia baudžiavą ir valstiečiai senoliai, kurie dar tebegyvena ir kurie yra ją vilkę ant savo pečių A.Sm. Petras savo karčeminėj kantriai vilko bobelio buitį, vos nuo bado beatsigindamas V.Myk-Put. Nebepaslinkom nuvažiuoti, senus kaulus kur vil̃ksi Rdn.
^ Tėvui terbos sutrūko bevelkant, o vaikams nuo tėvo bevagiant TŽV621. Ko jis mirs dabar laisvė[je] gyvendamas: doklos nebereikia vil̃kt (nebereikia sunkiai dirbti) Mžš. Jau jai reikia lazdelė vil̃kt (jau ji sena) Mžš.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Nešvari [marti] – valkčiais visa ko vilktinõs tura uošvėnė vilkti Krš.
| refl. tr.: Jau ji ant rytojaus imas viską i vel̃kase Jrb.
ǁ gausiai nešti, gabenti: Dešimt karvių melžamų – viedrais vel̃ka tą pieną Lpl. Vil̃ksu krapšais kiaušius [į turgų], būs piningo kaip molio Krš. Ana numie vel̃ka maišais tus miltus Trk. Toksai baltapūkis ka saldainius vil̃ko [merginai]! Krš. Po tris karves turia, Jėzus Marija, kad vel̃ka pieną [į pieninę] Slm. Kūrina našiai, tik spėk vil̃kti cigarietus Trk. Tarnai tik velka ir velka valgius vis prašmatnesnius TS1902,1. Nori ko gauti, turi vil̃kti kyšio pluokštais Krš. Ir pyeina toks kaukaitis, kur piningus vel̃ka Rsn. Aitvaras, nepažinęs, ar šventyta, ar ne, lunkus vis nenustojąs vilkęs BsPIII274(Vlkv).
ǁ paslapčiomis pjauti, grobti: Čia tokie kuisynai, krūmynai, tai vilkai aves vil̃kdavo Krž.
ǁ paslapčiomis paėmus, pavogus nešti, gabenti, grobstyti: Iš kolkozo obelų tai žmonės vil̃ko vil̃ko obuolius Slm. Ką nutvėrus visa iš namų vel̃ka Skp. Vãga kaip pasiutę, vel̃ka bulbes priekaboms, mauna i mauna numie Trk. Vil̃ko į numus kaip kaukas Krš. Visi grieba, visi vel̃ka, kas tik kur prieina Rsn. Šit kaimynūse vel̃ka iš numų, pardalio[ja], liuoža – šeimynai kryžius Krš. Sako, ana velkantýs šieną kupetums Krš. Tiek metų vil̃kę, nešę, iš sykio negalia nustoti Krš. Pirmininkai, brigadininkai vel̃ka viską visais kraštais, i nėkas nėko nesako Krš. Dešras [iš fabriko] vel̃ka, neapėda Rdn.
| Kiaušinius tai tikrai ežys vel̃ka Svn.
| refl. tr.: Kas nori, vel̃kasi mūs obuolius Ig. Sako, ka i deputatai piningus vel̃kas Eig.
7. tr. vežti (ką sunkų): Šieną vel̃ka su žieminėms šlajėms Žr.
ǁ vežant sunkiai gabenti: Iš Bielarusijos, iš kaži kur anos pačios vel̃ka [paltus], nė[ra] tų pavasarinių Trk.
8. tr. nešti, traukti drauge su savimi: Kelias užpūstas, i vel̃ka [vėjas] pagal žemę sniegą Sk.
| impers.: Pečius dideliai traukus yr, i vel̃ka liepsną lauku Štk.
9. intr. turėti trauką, traukimą: Toks duslus oras, da medžiai aplinkui, už tai ir nèvelka kaminas Akn.
10. tr. jėga vesti, versti eiti: Vel̃ka pačią pri darbų Krš. Karves [pavasarį] reikėjo vil̃kti su arkliais iš kūtės lauk (buvo nusilpusios) Sd. Nebereikia pavasarį gyvuliai vil̃kt laukan Vb. Meta [piršliui] abrūsą už kaklo ir vel̃ka karti Tl. Aš tai einu, širdele, maniškio iš smuklės vilkti J.Marc.
| prk.: Už menką mažmožį kaimynas kaimyną velka į sūdą TS1902,2–3. Vilko jį iš miesto laukan CII442–443.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Tie, sudavę cigonui dar porą kartų į kuprą, mažne vilktinai pas horodničą nuvedė DS371.
| prk.: Neteisingumas ir ardymas lygybės vilktinai vilko į bedugnį A1884,1(J.Šliūp). Muni snaudulys vilktinõs įvilko į lovą – būs lytaus Krš.
ǁ prk. kalbinti, vadinti, raginti: Seniau ir muni liuob kunigai vil̃ks pri partijų Dr.
ǁ prk. traukti, vilioti, masinti: Vis tiek vel̃ka ir vel̃ka gimtinė RdN. Tiesą pasakius, jį vilko labiausiai visokie žaislai ir gimnastika rš.
11. refl. Sut lėtai, sunkiai, vos eiti, šliaužti: Tu tavaliojies, velki̇́es po kojų kaip kišenė nutįsusi J. Vel̃kas kaip atsėjęs (viską pasėjęs), rodos, kojų nepavelka Šll. Tai vel̃kasi lyg negyvas Prn. Eik greičiau, ko daba velkys koja pro koją Erž. Senis vel̃kas – perdyla suvisu Švnč. Vel̃kas kaip ežis, pusė dienos užtruks, kol pareis numie Pln. Kur aš prinešiosiu [vandens] – vos pati velkúos Alks. Bobos darbas – eini velki̇́es nepasivilkdama, tei[p] reikia Lkč. Paskui plūgą ir aš velkúosi Dt. Jei pavasarį dar kiek vilktų̃si kumelė… Sdk. Arklys liuob vil̃ksias kuprą išpūtęs Plt. Arkliai vilkosi koja už kojos viduriu kelio Žem. Alkanas aš vos velkuosi B.Sruog.
^ Velkasi kap uodega paskui Gž. Velkasi kap šlapiu maišu per špokinyčią gavęs Vlkv. Velkas kaip kelnių palagas S.Dauk. Velkas kaip carienės padurkai LTR(Grk). Ko velkies kai šūdina virvė LTR(Šmn). Velkas kaip vyžos apivaras Pnd. Na ir velkas – kaip vyžos pavara LTR(Zp). Velkas kaip utėlė par kailinius Up. Velkas kaip utėlė į šašą Krp. Vel̃kas kaip žirnių kirminas Eig. Velkies kaip vėžys su mielėm LTR(Lnkv). Koja už koją vel̃kas – kaip žydas silkininkas Plt. Velkas kaip Zablockio ratai LTR(Zp).
ǁ menk. eiti: Kur velkýs negalėdama, sėdėk numie Krš. Pasakyk, tegu vel̃kas namo Trgn. Einam gryčion, kurgi velki̇́es LKT314(Ob). Tegu pavaikšto tėvas, negi aš vil̃ksiesu KzR. Anas vil̃kasi negalėdamas Zt. Spaudimą turu, susirietusi velkúos visur Krš. Kur velkýs naktį [šokti], a vaiką nori parsinešti?! Krš. Ko ten mergoms vil̃kties į kitą sodą – jokia mada [šokti] neleido Krš. To boba vis tiek vil̃ksis iš paskos, nepaliks jo vieno Krs. Tai ko čia reikėjo vil̃ktis, jei tingi dirbt Rgv. Par balsavimus lynanti, kas tau vil̃ksias į tolybes Krš. Jeigu kurs [mokinys] patvirkęs, lai ans vel̃kas [kur nori], jei nemačija – meta iš mokyklos Yl. Vil̃kis greičiau iš čia Bgt. A jau vil̃ksies gult? Slv. Kad jau levui nusibodo medžiotie, liepė asilui sau namo vilktis Tat.
| Norėčiu ką dirbti, ale kojos nèvelkas Krš.
| prk.: Jis negaudavo stipendijos, nes vilkosi studentų uodegoje rš. Visi iš jo juokėsi ir erzino, kad, pramiegojęs orės pradžią, dabar su visais darbais per visus metus turėsiąs uodegoj vilktis V.Myk-Put. Jo užpakalis per sieksnį vel̃kas iš paskos Tr. Mun grabas vel̃kas pasku Vn. Vekseliai paskuo karietą šluotoms vel̃kas – toks ans bagotas Šts.
ǁ menk. vykti: Ar negali kur vilktis į svietą sau duonos storotis? DS61(Rs). Savo turėdama, vil̃ksuos aš tau [gyventi] pri marčios į miestą Krš. Atsižadėjusi ir savo šlovės, ir turtelio, ir giminės, ir savo pašalio eina, velkas losnai šliužė paskuo pulką, kuriame yra jos myliamasis P.
ǁ menk. lankytis, bastytis: Per robaksus vil̃kosi vil̃kosi, kol paseno Plv.
12. refl. iš lėto, pamažu važiuoti: Iš lengvo velkas traukinys Mair.
| menk.: Per Kamajus visos mašinos vel̃kas Vilniun Pnm. Pagal jų nuomonės, ratūse vilkties vergo darbas buvo, ne liuoso žmogaus S.Dauk.
13. refl. lėtai judėti erdve, slinkti: Tie debesys teip vel̃kas pažemiu, o saulelė pro to debesies kraštą prasikišusys veiza End. Skersai per kelią velkasi baltas šešėlis – bene katinas I.Simon.
14. refl. iš lėto eiti, slinkti (apie laiką): Vel̃kas tas gyvenimas kai šūdinas pantis Bsg.
15. refl. galėti, pajėgti krutėti, judėti, dirbinėti: Gerai, ka velkúos – vaikai laimingi Rdn.
16. refl. sunkiai eitis, sektis: Matematika ėjo gerai, kalbos tik tik vil̃kdavos Akn.
17. refl. šiaip taip laikytis, gyvuoti: Par žiemą da vil̃ksamos. – Kaip nevil̃ksys, reik vil̃kties, ką darysi End. Kolkozai dar vil̃ksis vienus kitus metus Btg.
18. refl. šiaip taip kuo dirbti: Kazalė tas muno jug tuo mokytoju vis būtų galėjęs vil̃kties šiaip teip – nenorėjo bjaurybė End.
19. tr. sunkiai dirbti: Susilpo [tėvas] – žentas visus darbus vil̃ko Rdn.
20. tr. atlikinėti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Lietuvis, noris krikščionys, nė kokio amato vilkti negalėjo S.Dauk. Motriškosios, numie palikusios, ūkę vilko, beje, numų darbus be vyriškųjų atliko S.Dauk. Nesuskaitomus melus ir paklepus vel̃ka ant mūsų DP535.
^ Sunku ūkę vilkti, kad laimos nėra S.Dauk.
21. tr. traukti ant kūno (drabužį), mauti: Jau jis (kūdikis) miego norės, jau kelneles reik vil̃kt kitas Žlp. Dė[l] ko tas kelnes vilkái? Subjauros, i gan Trk. Vaikuo ką vil̃ksi, sunešios, girtūkliuo ko pakiši, surys Krš. Nu i vil̃ks ta duktė kožną vakarą kitus marškinius Trk. Ne mes tų batelių austėm, ne mes tų kelnikių vil̃kom Dr. Kame aš prisiūsiu kožnam – vil̃k i nešiok Trkn. Velkamų̃ drobužių galybės an sienos prikabinta Krš. Taip nupirk, ka būtum vel̃kamas Rdn. Vakaruot neduodavo mamos visų suknių vil̃kt Alz. Žiemą kailinius velka po sermėga M.Valanč. Kaip tik jau pamato sniegą, žėdnas vel̃ka skrandą JD198. Kai šukavo galvytėlę, ašaros birėjo, kai mum vil̃ko marškinėlius, kauleliai braškėjo (d.) Pl. Kad ir velka [pamotė] šniūrelkelę, spaudo muno širdelę D30. Mes knatinių nebevil̃ktum ir baronais apsivil̃ktum (d.) Slm.
| Pakulinės kaldros buvo, tai kas tę vil̃ks [užvalkalą] Kpč.
^ Pigų rūbą dvi dieni velka TŽV599. Panelė balta, marškiniai raudoni, kai juos velki̇̀, gailiai raudi (svogūnas) JT76.
| refl. tr.: Vaikis kožną savaitę turėjo vil̃kties [švarius baltinius] End. Svetį pamatom, tai gražesnį jupiką vel̃kamos Grd. Tėvas jau vel̃kas sermėgą, važiuos į turgų Pln. Palig saũ vilksiúos švarką Aln. Nieko gudresnio negali vil̃kties, tuoj išsimaknoja Ps. Karailiuoja [suknelė] – nėr in ko vel̃kas (tokia sulysusi) Švnč. Tus baltinius pasiūs, drebės širdis, ka reiks vil̃kties pirmą kartą Žr. Devyni kostiumai nupirkti, nė vieno nesivel̃ka Kvr. Iš to vargo ka įlipo į tą gerovę, tai nebežino nė ką vil̃ktis, nė ką autis Grz. Kelnes vel̃kas tėvalis KlvrŽ. Eisiav eisiav kelnikes vil̃kties Trk. Avęs[is] kojas, jau vil̃kęs[is] kelnes Trk. Velkúos mantelį eit Jrb. Išejo apsiausto nevil̃kusys Lkv.
ǁ nuo kūno traukti drabužį: Vil̃k tas kelnes po bieso – koks atrodai End. Nu ta reik vil̃kti nu tos subinės tims vaikams tas kelnes Trk. Vil̃k šarką žemėn Kal. Tas tik sugrobė muni už apkaklio – pri žemės, vel̃ka tas kelnes žemėn Yl.
| refl. tr.: Marškinių nuo pečių nesvel̃ka, paki supūsta – dilina dilina Klt. Burnoselį vel̃kas nuo savęs, duoda tėvas vokiečiui Klt. Vil̃kis tik švarką žemėn ir eik gulti! BM181(Jnš).
22. tr. rengti (drabužiais): Tuom strošnu audeklu [vaikus] vilkaũ Aps. Su tuo burnosu gal vil̃kti i motrišką Ms. Paskuo gavau vil̃kti kitus, tus nuvilkau Kl. Bene aš juos kelnėmis vilksiu? Žem. Kap vil̃ko marškinėliais, laužė mano rankeles DrskD212. Numirėlis negalima vilkti kiauru rūbu LTR(Užp).
| refl. M.Valanč: Skubinkim vil̃kties ir einam Užp. Važiuotam reikia labiau vil̃kties Dglš. Sniegas do stovi in žemės, vil̃kis šiultai Klt. Kuo aš čia vil̃ksiuosi: jeigu šilta, plonąja [suknele], jeigu šalta – čerkasine Slm. Daba mažiausis vaikas nevil̃ksis tokio drabužio Vdk. Panešiotu rūbu niekas nenori vil̃kties Dglš. Jaisiais (marškiniais) nesvil̃kie, velėtie reikia GrvT70. Kelinėmu vilkaũs Dv. Da gi aš nei avusys, nei vil̃kusys Švnč. Kelinėlėm vilkaũs, čebatėliais aviaus (d.) Dv.
ǁ refl. nusirengti: Vilkiẽs lig grynam (iki nuogumo) Rš.
ǁ refl. puoštis drabužiu, taisytis: Ko ana šite rėdos, vel̃kas, gražinas? Dglš. Pasenęs gali vil̃kties, gali auties – nėkai Krš.
23. tr. aprūpinti apranga, drabužiais: Anys tą mergaitelę ir vel̃ka, ir mokina Aps. Močia davė padušką, kaldrą, paklodę, o toliau jos sūnų tegul pati marti vel̃ka Ps. Nei ana valgyt davė, nei ana vil̃ko [vaiko] – keliai nuogi, ir duonos neduoda, užrakina šėpoj Žl. Reikėjo man juos (senukus) i mazgot, i vil̃kt, i papenėt Kr. Kas jį (vaiką) vil̃ko kada, – stovi stovi pašaly basas Klt. Iš linų audžiama drobė – jąja šeimininkė velka save, vyrą ir vaikus M.Katk. Tinginių mes nevalgydinam ir nevelkam rš.
| prk.: Balabaikos mane nevalgins ir nevil̃ks Ml.
^ Tu geriau vil̃kt nei penėt (sakoma daug valgančiam) Dglš.
24. tr. siūti, kalti kuo iš viršaus ar aplinkui, traukti, mušti: Kailius vil̃kdavom [milu] mas – i moteriškos [dėvėjom], i vyram apvilkdavom Grz. Nevilktų̃ dekių nebuvo – kertuotas, uždėtas milas Sdb.
25. tr. kloti, dengti sluoksniu kieno paviršių: Lindo švininių debesų kamuoliai ir vilkte vilko dangų Šlč.
| impers.: Ka dirbu pasilenkusi, vel̃ka miglą už akių (temsta akyse) Šts.
ǁ impers. Dg, Krž traukti valkiumi (apie kataraktą): Akis vel̃ka, nematau Šd. Vargšuo tas akis vel̃ka jau Rnv. Jau suka, vel̃ka akį šitą gerąją Dbk. Sako, vis da lašyk tuos lašelius, kad vel̃ka [akis] iš pakraščių jau Alz. Akį anam, sako, iš apačios velką̃ Krš. Da vis buvo neapibaigta vil̃kt [akis]. Apibaigė vil̃kt – nebesimato jau Kp. Seniau nevil̃ko tų akių kap dartės Drsk. Va tą akį vel̃ka, va kairę Št. Tais vėgėlės kepenų taukais ir tepa velkamas akis Sln.
| refl.: Vilkis vel̃kas, nebmatau Krš.
ǁ impers. traukti valkčių (apie miltligę): Agrastų uogas valkčiu velka Al. Preitą metą vil̃ko i šį metą agrastus, musti, koki žemė y[ra] netinkama Gršl.
ǁ impers. dengtis debesimis, niauktis: Vakaruose vel̃ka Grž.
26. tr. impers. šalčiui stingdant dėti ko sluoksnį, dengti: Po biškį vel̃ka gruodą – gal šals Dr.
27. tr. Slm ilgai, ištęstai tarti, kalbėti: Vieną žodį vel̃ka, o kitą taip stačiai sako Antš. Kas čia bus gero – vis tos pačios bėdos, – vilko žodžius Paliutė J.Paukš. Petrui ėmė rodytis juokinga, kam jie ne taip taria, kaip užnemuniečiai, ir velka Vaižg.
28. refl. tęstis, trukti: Nusprendžia jaunuomenę suprašyt i viską padaryt, kad i gėrimas dykai, i valgymas dykai ka būtų, i tris dienas vil̃ktuos ilgumo [puota] Žg. Karas vilkos dvylika metų M.Jan. Su pertraukomis liga velkasi per daug mėnesių ir metų P.Aviž.
ǁ trukti, tęstis, užsilikti: „Iš kalno“ padaryta klaida velkasi per keletą amžių LTIII282.
29. tr. sunkiai, vargingai leisti (laiką): Velkame nelinksmas dienas ir nežinome, ką atneš rytdiena J.Paukš.
^ Teip ir vel̃kam metus kaip žydai ratus Krč. Šep tep vel̃ka dienas kap Grigas ratus Kt.
30. intr., tr. delsti, tęstis, vilkinti, atidėlioti: Jis vel̃ka ir vel̃ka, vis negalia pradėt savo darbo dirbt Pmp. Tu velki̇̀ velki̇̀ ir vis da nepradedi to darbo Jnšk. Sakė, paleis paleis, o čia vis vel̃ka ir vel̃ka Ėr. Ar tu žinai, kiek mum karvė ilgai vil̃ko (nedavė pieno, buvo užtrūkusi) Akn. Nelyginant kaip tas nusidėjėlis: ką tolyn spaviednį vel̃ka, tą vargiaus jam prisiruošti A.Baran. Jei ką prižadėjai Dievu, nevilk išpildyti brš.
^ Velka kai smertį Brž.
| refl. SD400, I, N, Tat: Kokis tinginys, tai iki Užgavėnių vel̃kasi kūlimas Graž. Bėga, lekia viens pro kitą, o darbai vel̃kasi – susikuitę, apsivertę Lkč. Tai šę, tai tę, o darbai vis vel̃kasi Bgt. Darbas vilkosi, pamaži apsiaubdamas jo mislis ir norus V.Kudir. O daugumui ir metas nuo meto skolos vilkdavos ir didyn augdavo Sln.
31. tr. tiesti, rengti, kloti: Gelžkelį vil̃ko vokiečiai čia, prie gelžkelio varė – dirbom Svn. Vil̃ko visas tas gronyčias ir mum prijungė prie Latvijos Akn.
32. refl. būti panašiam į ką: Ant latvišką [kalbą] čia mum daug vel̃kas (daug latviškų žodžių) RdN.
◊ aki̇̀s vil̃kti apgaudinėti: Kam čia dar akis žmonėms vilkti TS1899,3.
bãdą vil̃kti Gž badauti: Taupom, bãdą vel̃kam, norim taksiuką pirkt Mrj. Duonos neturėjo, bãdą vil̃ko, bet rūkė Graž. Karvės bãdą vel̃ka po šilus šiokie sausie Lnk.
gyvýbę (gývastį) vil̃kti Vkš būti vos gyvam, gyvalioti: Ans gývastį savo vel̃ka, i pakajus Dov. Šiaip teip biškį apsikriuša, gyvýbę vel̃ka Yl. Širdį kiek pastiprino, i dar vel̃ka gývybę Krš. Koks muno be gyvenimas – tiktai gyvybę velku Šts.
júodą klùmpę vil̃kti daug, sunkiai dirbti: Aš nuo mažens júodą klùmpę vilkaũ Jrb. ×
jupàs vil̃ktis mokytis kunigu: Tėvai norėjo, ir išejo jùpų vil̃kties Šv.
kitùs káilinius vil̃kti keisti įsitikinimus, pažiūras: Kum pasižadėjau, tum i mirsu, – kitų̃ kailinių̃ nevil̃ksu Akm.
kójas (kepšès) vil̃kti įstengti eiti: Senas – vos kójas vel̃ka Msn. Toks tinginys, led vel̃ka kójas Krs. Kaip nèbvelka kójų, pri Dievo šaukas Krš. Keli seniai [kaime], kójas vos vel̃ka Sutk. Jis vos kojas velka, o čia braidžiok tokioj palaidoje, tokioje slidumoj, iki klupsčio šlapias, purvinas V.Krėv. Atliko kai bizūnas, led kójas vel̃ka Šmn. Kójų kai nèvelki – ką padirbsi!? Adm. Kryžiškai senis pjaustytas (daug sykių operuotas), o dar vel̃ka kepšès Krš.
krỹžių vil̃kti Šmn vargingai gyventi, vargti: Vilkáu i velkù krỹžių – visas toks gyvenimelis Krš.
nãginę vil̃kti daug, sunkiai dirbti: Jis taip pat vil̃ko nãginę nuo tamsos iki tamsos Ps.
per siū́lą vil̃kti nesistengti, pritingėti: Anas mokytis tik tik per siūlą vel̃ka, ir sunkiai einasi Akn. ×
rõdą vil̃kti meiliai kalbėtis: Bene velki̇̀ rõdą su panoms Šts. Aš bulbėse ravėjau, ans atejo tatai, vedu rõdą vil̃kov po bulbes Lpl.
skersàs kójas vil̃kti apie girto ėjimą: Jau girtas, jau skersàs kójas vel̃ka Iš.
velniai̇̃ vel̃ka danginasi: Kur naktį velniai vel̃ka, neik! Krš.
1 antvil̃kti, añtvelka, -o (ž.) Š, NdŽ; M
1. Skd, Lnk žr. 1 užvilkti 6: Jis antvil̃ko sermėgą ant kailinių J. Antvil̃ks nūšukinius marškinius ant kupros, ir eik End. Daba mūso vaikiams antvil̃ktum kas tokias kelnes? – Pasiusk, neantvil̃ksi! Sd. Iš marškono pasiūs jupelę, antvil̃ks tam vaikuo, ne kaip dabar kad eina silkūse Lpl. Neturėjėm nė marškinių dorų, nebibuvo ant nugaros ką beantvil̃kti Trkn. Antvil̃ko naujus tus užvalklius, o blusos visos paliko Krt. Švarias dvilinkes antvil̃kdavom Kv.
| refl. tr. Lnk, Krtn, Všv: Antsi̇̀vilk tą juodąjį šarkelį Slnt. Baltą skarelę antsigobsi, švaresnę bliuską antsivil̃ksi, kvartugelį antsinersi Žlb. Antsivil̃k kitus marškinius Vvr. Einat ar į sodą, a kur, antsivil̃kiat švaresnį drabužį Sd. Geresnį skurlį ančsivil̃kos – nosę pakėlė! Pvn. Pamėlinavusios kokios kenklės – negali kokias kelnes antsivil̃kti?! End. Kelnes teip per milines antsivilkęs S.Dauk.
2. žr. 1 užvilkti 7: Kas antvil̃ko tavi? Krtn. Kad kas ančvil̃ktų žmogų senovės drobužiais, parsigąstų Ub. Ten pirmosias kelnes antvil̃ko Žlb. An toros kelnes antvil̃k, i ta (tai) mergos veizėtum End.
| refl.: Kur senesnės – su sijonu, su nažutka, kokia sermėga antsivil̃ks Sd. Kunegas, baltais drobiniais antsivilkęs, ejo ar važiavo į tą butą, katro[je] ligonas typsojo M.Valanč.
1 apvil̃kti, àpvelka (apvel̃ka), -o K, Rtr, NdŽ, KŽ; Q29, SD1101,110,137, SD305, S.Dauk, Sut, M, LL196
1. intr. velkant paviršiumi aptempti aplink ką: Tuo šniūreliu apvilkti apie trobas ar kitą kokį daiktą ir patį šniūrelį įkasti ten pat į žemę LMD(Žg).
2. tr. H156, Š užtraukti ką ant kūno, užmauti: Apvilkti sermėgą B. Ir apvilks kunigas drobės rūbus savo, apvilks teipag drobės apatines kelnes and kūno savo Ch3Moz6,10. Apvilko Ester karališkį rūbą ChEst5,1.
| prk.: Jėzus Christus [yra] drapana nekaltybės mūsų, rūbas išganymo, kurį ant savę per krikštymą šventą apvelkam PK193.
| refl. tr., intr. N: Apsivil̃k sermėgą K. Sermėgą apsi̇̀velka, būdavo, ir joja naktigonių Vdn. An tų gerų [kailinių], kad važiuoji, tai apsi̇̀velki šituos nemuštus kailinius Plvn. Tai lengviai apsivil̃kęs, tai sušalsi Mšg. Jug daba ans apsivil̃ktų gerą kostimą, gerus marškinius antsivil̃ks – nu gražiausis vyras Trk. Kaip tik aš apsi̇̀velku šituos kaproninius [marškinius], Jėzau Marija, mañ’ kaip velniai ėda (graužia) Rk. Aš, kai augom, neturėjau drabužio apsivil̃kt Bsg. Turia burnosą apiplyšusį apsivil̃kęs Grnk. Du rozu apsvil̃ko i nusviedė rūbą Klt. Palitus ilgus kad apsi̇̀velkas, kad eina į tokį balių Akm. Kelines buvau apsvil̃kę išvirkščiai Dv. Eik tu, gyvate, tu nebapsi̇̀velki kelnių, nu kaip tu bepavažiuosi Kal.
| prk.: Žodis mums kūnu stojose, kailiu žmogaus apvilkose SGI46.
3. tr. SD199, H160, R, R30, MŽ, MŽ40, LL114,124, ŠT15,29 aprengti, aptraukti kuo: Baltai, baltais rūbais apvilktas N. Vaiką apvil̃k baltais marškiniais J. Vaikus api̇̀velku, išvedu mokyklėn Ukm. Trys mergelikės: jei nori, iš kailio išeik – nėr kuo apvil̃kti End. Žvigdė žvigdė vaiką, paki apvil̃ko Klt. Visumet šviežiais marškiniais àpvelkam Trk. Ka paauga, tai suknele koka àpvelki, tai tada nė kelnaičių nebuvo Gž. Dabar kad apvil̃ktų drobiniu, tai badytų labai Kvr. Apvil̃ko ją suknute, kap pamirė Vlk. Apvil̃ko muni tokiu ilgu sijonu Sd. Àpvelka muni tokioms kelnėms – pakulinėms, išdėvėtoms Vkš. Su bateliais apaus, gražioms suknelėms apvil̃ks Als. Vaikas didyn – bet kuo neapvilksi̇̀ (išrankūs darosi) Mžš. Api̇̀vilktos [baidyklės] vyriškai, pagaliai da užpakalin inspirta Slk. Moteriškė priėjo, žiūri – šilkais àpvilktas tas vaikelis (ps.) LKT333(Dbg). Tarp tų buvo viena mergelė, su dryžais kartūneliais apvilkta M.Valanč. Apvilko jį paties rūbais ir vedė jį ant nukryžiavojimo VlnE206. Baltarūbis kunigas, baltais rūbais apvilktas SD101. Ansai karalius… baltu rūbu… buvo apvilktas DP164. Ir apvilko jį drobina sermėga, ir juosė jį juosta BB3Moz8,7. Šarvais apvelku, šarvoju ką SD445. Serdoku geležiniu apvilktas SD240.
| prk.: [Dievas] tikinčius ing jį apvelka juos savo teisybe, dovanoja Dvasią Š[ventą] MT18(pratarmė). Tamęjag kūne, kurime dabar esme apvilkti̇̀, turime būt prikelti iž numirusių DP584. O jog tas didžturis lapino kūną savą švelniuose ir putluose rūbuose, todrin nū àpvilktas yr liepsnomis laiždančiomis DP272.
^ Įkapių nedalyk, ka tavęs neapvil̃ktų (nesiūlyk kitiems mirties, kad pačiam pirma netektų) Krš.
apvilktinai̇̃
| refl. intr., tr. H156, R, MŽ, MŽ40, Š, ŠT15,17: Apsivil̃k su kailiniais J. Vaikiuką apsivilkaũ, pati apstaisiau i einam Klt. Nieko anam nereikėjo, bi ans turėjo su kuo apsivil̃kti End. Neturiu kuom apsivil̃kties LKT102(Vg). Nėr kada ir apsvel̃ka Mlk. Mes apsivil̃kom su kelnėms, apsiavėm su naginėms Trk. Graži buvo: kuo apsvil̃kdavo, tas derėdavo Klt. Bėgova į klėtį apsivil̃kti gražesnėm suknelėm Grš. Apsivil̃k kuom papuola Nmč. Eik nusprausk, šventinėm drapanom apsivil̃k JT259. Negi suplyšus [esu], apsi̇̀velku kaip reikia tartum Kp. Anos (samdinės) buvo geriau apsivil̃kę už tas, kur turėjo žemės Dgč. Beveik kap gryna, neapsvil̃kus vaikščioji Ml. Jau aš buvau suaugus pana, tai jau tada prašvitę žmonės buvo jau, nešiodavo jau gražiau apsivil̃kę Plvn. Žmonėsna eidamas gražesniuom apsvil̃k KlbIII8(Lkm). Ka kas būtų bi skurlelį mums atkišęs, o išbėgom kaip apsivil̃kę [namui užsidegus] End. Seniau naminiais rūbais visi buvo apsvil̃kę Dglš. Medžiolais apsievus, sermėgele apsvil̃kus Dglš. Ana tokia: apsvel̃ka berno sermėga ir eina Sug. Su kailiniukais apsivil̃ksam – pasiūs kraučiai Akm. Skrebučiukais apsivil̃kus, graužia plutą net suslenkus (d.) Švnč. Ėjo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat. Apsivelku rūbu, drebužiu, apsirėdau R25, MŽ33. Apsivilkime, idant nuogi nebūtumbime rasti MT139. Ir tur apsivilkti savo kitais rūbais ir po tam laukan žmoniumpi išeiti BBEz42,14. O eš, aniems sergant, apvilkaus maišu BBPs35,13.
| prk.: Dievui Tėvui lygus esi, norint kūnu apsivilkaisi Mž153. Šventas sutvertojis visų daiktų apsivilko kūnu žmogišku Mž178. Apvilkitės gamta kantrumo DP591. Apvilkimės šarvu šviesybės DP5.
^ Apsivilko kaip pelėda su sermėga KrvP. Tankiai su sermėga apsivilkusi vaikščio[ja] tikra išmintis M.Valanč. Vasarą kailiniais apsivilkęs, o žiemą nuogas (žirnis) LTR(Dbk). Gimsta apsivil̃kęs, miršta nuogas (sūris) Kp. Graži pana šimtu suknelių apsivilkus (višta) LTR(Mrk). Balta ponia raudonom suknelėm apsivilkus (svogūnas) LTR(Lp). Senas diedukelis šimtu kailiniukų apsivilkęs, kap pakliudai, verki (svogūnas) Dglš. Striukas bukas vokiečiukas šimtu rūbų apsivil̃kęs (kopūstas) JT163. Žiemą plikas, vasarą apsivelka (medis) LTR(Vdk).
ǁ refl. apsigaubti: Ir važiuodavom, ir eidavom, apsivil̃kdavom šitom skarom Zr. Patys kaimo bernai apsivil̃kdavo kokiom baltom marškom ir gąsdydavo Alz.
ǁ refl. pasipuošti drabužiu, apsitaisyti: Noris gi jaunam ir apsiaut, apsivil̃kt – visko reikėjo Zr. Ką aš eisiu šokt, kad aš neapsivil̃kus, marškinių neturiu (ps.) KzR. Kaip aš eisiu šokti, ka aš neturiu marškinelių apsivil̃kti (ps.) Žd.
4. tr. aprūpinti drabužiais: Bėda vaikus pripenėt i apvil̃kt Aps. Kiek mokėjo, mokino, apvil̃ko tuos vaikus Slm. Kito neapvilksi̇̀, neprigirdysi (reikia savo šeima rūpintis) Klt. Grynas basas atejo, ana apvil̃ko – basioku atejo (apie užkurį) Švnč. Sena, gana vaikai ką apvil̃ko Ad. Pasoginę karvę pardaviau i apvilkaũ povaikius Klt. Kap ištekėsi až bagoto, būsi aptaisyta, api̇̀vilkta Rš. Kokių jam rūbų nebėr, kuo jis nebeapi̇̀vilktas? PnmR. Reikia i apvil̃kt, i apaut bernas Imb. Kuris àpvelka visus, nuogas šaltyje guli DP39.
^ Ubago nei pavalgensi, nei apvilksi̇̀ Dglš. Maža bobelė visą svietą apivelka (adata) LTR(PnmR).
| refl.: Neapsvilksi̇̀, neapstaisysi iš penkiolikos kapeikų už [darbo] dieną Kvr. Reikia žmogu[i] gyvent, reikia apsiaut, reikia apsivil̃kt Plvn. Ir pavalgęs, ir apsivil̃kęs, apvelėtas [senukas] – gerai gyvena Aln. Pats perkasi ir apsivil̃kt, ir apsiaut, ir iš indų, kas reikalinga Krs. Latvijoj gerai mokėjo, te ūkinykai dideli, tai, būdavo gi, ir apsi̇̀velki [iš algos] Zr. Linų neturėsi, tai ir neapsivilksi̇̀ Vvs. Reikdavo gi apsvil̃ktienai, tai verpdavom ir ausdavom LKT306(Skm). Kai reikia apsvil̃kt, eini grybauni, parduodi Kpč. Mes apsvil̃kdavom baravykais (pardavę baravykus) Dglš.
5. tr. R59, MŽ79, N, Lp, Ds apsiūti, apkalti kuo iš viršaus ar aplinkui, aptraukti, apmušti: Sagas padarydavo iš medinių pagaliukų ir apvil̃kdavo kailiu Bsg. Lopšio lankas àpvilktas medžiaga Dg. Apvilkti̇̀ kaliniai Ker. I vyram apvil̃kdavom [kailinius] – spindžia tie milai Grz. Apvilkti misingiu L65. Apvilkti ratą B. Apvil̃kti ratpėdžius, t. y. aplėgioti J. Mašinas visokias kuliamas taisydavo, visokius daiktus, ratus visokius apvil̃kdavo Kp. Legas būt gerai vytelėm apvil̃kus Sdk. Padirbdino skrynią sandaros, tikru auksu apvilktą, į kurią įdėjo toblyčias įstatymo Dievo S.Stan. Bevelijos tukint savo šunis ir kuinus, apvil̃kt sienas šilkais ir auksu DP16.
| prk.: Mokėjo mintį apvilkti taip, kad jau sunku buvo ją nedviprasmiškai suvokti B.Radz.
ǁ apmauti (dantis): Du dančiu apvil̃ko i da liko [aukso] Slm. Lig šaknų nulūžta [dantys], išgriūva, kad ir apvil̃ktas Plvn.
ǁ padengti: Ankštys su kevalais iš lauko ir iš vidaus žieve skūrinta apvilktos P. Kad kartais minkštainį pameta višta, tokia plėvike tik àpvilktas Erž. Tik kaulai, oda apvilkti̇̀ (toks sudžiūvęs) Drsk.
| prk.: Apvilkai mane negarbe ir gėda V.Kudir.
6. tr. apkloti užsidedant, apaugant ir pan., apeiti: Sunkūs, tamsūs debesiai apvilko dangų V.Piet. Žvaigždes apvilko juodi debesys J.Marc. Dūmikai smagesni prie darbo iš ryto, kada smagenys jų da neapvilktos tabaku V.Kudir.
| prk.: Reikia…, idant ana (šviesybė) nebūtų apvilkta debesimis ir rūku žemiško drėgnumo A1884,331. Jau ir akis man apvilko silpnybė S.Dauk. Kokis skausmas taip didis tau akis apvilko? V.Kudir.
| impers.: Liežuvis apvilktas KlK12,7. Akys tik àpvilktos, jau gėręs Snt. O jiem akys girtiems apivilktos LMD(Pl). Jau girta, akes išverstos, kokios tik àpvilktos, veidai jau raudoni Srj. Apvilktõm akim parė[jo], visas purvinas KzR. Iš baimės jau jai ir akis apvilko: pataikė in medį ir užsimušė (ps.) Brt.
| refl.: Medis kai apsi̇̀velka geleže, tai da baika Slm. Ašis apsivil̃ko purvais – negal šalant bepavažiuoti Šts. Tvenkinys apsivil̃ko dumblu BŽ162. Apsivil̃ko visas dangus, ilgai lys Vvr. Dirvos jau apsivilko žaliu javų ir žolių rūbu TS1899,5.
ǁ impers. N, Lkč, Nmj, Kt, Kp aptraukti valkiumi (apie kataraktą): Akys apvilktos, tik baltakiuoja Snt. Jo [akys] baltai api̇̀vilkta Dbk. Jos viena akis apvilktà, kažna, ana juo mato? Klt. Buvo àpvilktos akys tokia tamsa Grd. Api̇̀vilktos mano akys, juoda tik juoda viskas Žl. Į metus laiko apvil̃ko akis, aperavo, prisimetė dar kita liga Sutk. Muno vyro buvo apvil̃kę akis, Kaune anam atdarė (operavo) End. Tėvas susirgo – akims nemato, akis apvil̃ko Krž. Trissyk išgėrė tų žolikių, i jai apvil̃ko akis PnmŽ. Viena akis pradėm apvilktà Šv. Apvil̃ko abi aki, devyniasdešimt metų – kas lups tą vilkį Krš. Apvil̃ko akį, daktarai lups Rdn. Kiba tau akis apvil̃ko, kad nieko nematai Lp. Kad akys arba kaltymu apvilktos yra, arba pusėtinai apakusios: tad tuojau kiti sąnariūs tamsybėse gyvena DP559.
| refl. Skr: Mano akys apsivil̃ko, nieko nebemato Ėr.
ǁ impers. aptraukti valkčiu (apie miltligę): Vienais metais buvo labai apvilkti̇̀ agrazdai Žl. Apvilkti̇̀ agrazdai pigiau Kvr.
7. intr. aplink apibraukti: Jis pirštu tik apvil̃ko ir atasukė butelį Slm.
◊ aki̇̀s apvil̃kti Alv apgauti, įtikinti melu: Lietuviams inteligentams apvelka akis kiti, kad nebesugeba pamatyti savo giminumo A.Sm. Jau, matyt, mums tik akis nori apvilkti TS1904,1. Daugumas, norėdamas tikriems lietuviams akis apvilkti, įšneka, būk lietuviai dirbą dėl Maskolijos A1884,176. Ir negirtam kai kada aki̇̀s apvel̃ka Trgn.
pelė́dos sermėgà apsivil̃kti; MŽ, N, S.Dauk esant neramiai sąžinei, ko gėdijantis, slapta pasišalinti, nepasirodyti: Apsivilko pelėdos sermėga B. ×
vélnio skūrà apsivil̃kti Šv, Krš, Pp pasidaryti suktam.
vil̃ko káiliu apsivil̃kti; E nenorėti klausyti: Aš matau, kad tu vilko kailiu apsivilkai KlK10,39(Šmn).
1 atvil̃kti, àtvelka, -o tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut, N, M, L
1. traukiant atitempti, atitęsti: Atatraukiu, atvelku SD218. Atvil̃kęs pro langą tiktai cinkt į tą langą tą šunį Žd. Pri balos atvil̃kęs i užkasęs tą avį [vilkas] Krž. Medžius liuob atvil̃ks su jaučiais teip pat paprasti žmonys Brs. Par peleniją, kaip būdavo baliai kur nors, žiūrėk, ir àtvelka stulpą kokį prisirišę Grz. Traktoriais atvil̃ko klėtį ir pastatė prie mūsų Šd. Pavasariais jiems (vaikams) visokių gėrybių atvelka B.Radz. Beregiant vaikiukai atvilko ekėtes, paguldė ant tų piršlį nebagą ir traukė M.Valanč.
| refl. tr.: Atsivilkaũ aš šitan galan [kubiliuką] ir užsitraukiau ant pirmutinio to pastoliuko Kpr. Atsivil̃ko int kiemo tuos medžius Nmj. Kur klėtis yra, tai tą atsivil̃kom, ir kryželį atsivil̃kom Antš. Mūso svirną kulkozas nusitempė, aš atsi̇̀velku atgaliau Krš.
2. sunkiai atnešti: Vos atvilkaũ tokią naštą šieno J. Maišą mėsos atvil̃ko Dglš. Velnias atvil̃ko geležį labai didelę, kad žmogus nė vieno galo nepajudina (ps.) Sb. Ką tas vaikas àtvelka – patrūks Krš. Da jy telyčiom [v]andenio atàvelka Kp.
| refl. tr.: Atsi̇̀velki [gyvulio] galvą dviejuos nueję Kp.
ǁ menk. atnešti: Šaukščiokus atàvelku, išsimaišysta arbotą Vj. Šnypšdamas atvil̃ko šampano butelį, palaižėm susėdę Krš. Starklizdis yra, tai starkai gyvačių àtvelka Vb. Kai aš mirsiu, man vainiką atvil̃k, ka niekas negalėtų panešt (ps.) Pš. Bėgi bėgi žmogus, pasijusim, ka čia (į kapus) atvil̃ks greit Jrb. Tau paštininkė atvil̃ko laiškų Krš. Aš neprašau atvil̃kt, kad àtvelka – nemesi KzR.
| prk.: Ar mato šito pavidalo polemistas, kiek pragaišties atvelka jis lietuvystės reikalams? V.Kudir.
| refl. tr.: Atsivil̃ko viską, ką ji tura Rsn.
3. menk. atvežti, atgabenti: Pamatė visi, kad ana àtvelka kažin ką ragės[e] Als. Va kokią kukelę atvil̃ko Švnč. Kai jijė atvažiuo[ja], àtvelka skudurų Smln.
4. jėga, prievarta atvesti: Vilktinai atvil̃ko tą vaikį, nenorėjo eiti Krš. Ir mañ atvil̃ko už rankos to[ja] mergaitė įsitvėrus Kp.
| prk.: Nenusigąsk, ka į pasaulį neatvil̃ksi kokių kluikių (nepagimdysi vaikų) Šll.
5. ateiti: Ans atsivil̃ko kaip valkačia J. Čia koks ubagas atsivil̃ko Vžns. Viškum gi girtas atsivil̃kęs ir sugriuvo prie durų Slm. Ko čia atsivilkai̇̃ girtas kai šuva? Dbk. Prasimeta, kad eina tėvų palankyt, o atsi̇̀velka pagert Mžš. Je, lauksu aš ten, kol ans atsivil̃ks! KlvrŽ. Kur būs buvęs, atsivil̃ko ir tas! Užv. Atsivil̃ko kokia bobyna ir sėdi Mlk. Atsivil̃ko čia visi, do ir sėdi Zt. Šutink, iš kur atsivil̃kęs Eig. Šuo lo[ja] – kas nors jau atsi̇̀velka pri mūso Dr. Tiek lakstė, tiek lupė kumelę jodinėdamas, kad an rytą led gyva beatsivilko an klėtį BsPII232. Kurie ledva vieną sykį ant metų spavėdnės šventos atlikti ant Velykų privesti atsivelka, negadni yra akių Dievo Tat.
| prk.: Atėjo pavasaris ir vėl ta pati bėda atsivilko TS1900,9.
6. refl. menk. lėtai atvažiuoti: Visą dieną važiuodami, vos vakarop in Čekiškę teatsivilkomės Rp.
7. atitolinti, atidėti: Kaip tai negerai yra atvilktie pakūtą šventą nuog čėso iki čėsui, nuog dienos iki dienai Tat.
◊ kójas atvil̃kti šiaip taip, sunkiai ateiti: Dar kójas atvilkaũ į miestelį Ėr.
1 ×davil̃kti, dàvelka, -o (hibr.)
1. tr. D.Pošk traukiant pritempti, pritęsti prie ko.
| refl. tr. D.Pošk.
2. refl. pakankamai apsivilkti: Mano vaikai vargo regėję: i nedavalgę, i nedasvil̃kę Dglš.
1 įvil̃kti, į̇̃velka (įvel̃ka), -o tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut, M, Amb, L
1. velkant paviršiumi įtraukti į vidų: Kad nebepàneši ant pečių šiaudų naštos, tai vilktè įvil̃k Š. Pirma lazdą inkėlė, paskui kojas invil̃ko Srj. Šiaip taip ratus į vazaunę įvilkáu Vkš. Tėvo lovą aš čia įvil̃ksiu, tegu jis čia miega Jrb. Karvė jį įvil̃ko į tokius brūzgus Sutk. Į̃velka tą žmogų į trobą negyvą Lk.
| refl. tr.: Ka būč nepamačius, šuo būt į būdą įsivil̃kęs Jrb.
2. menk. įnešti: Velniams tus bezdus įvilkái – smirda pats ožys End.
| prk.: Idant dabar šita išgaišinanti ir teriojanti sloga į mūsų žemę neįvilkta būtų prš. Čia ta liga, per svetimus galvijus, čionai slapta iš kito kampo atgabentus, įvilkta Kel1856,35.
3. įvežti, įgabenti: Du vežimuku dobilų įvilkáu Grg.
| prk.: [Vaikas] užganė keturiosdešimts pudų javo, invil̃ko namam Drsk.
4. jėga, prievarta įvesti, įtempti: Paskiau ir į jaunųjų lovą į̇̃velka [piršlį] Tl.
| refl. tr.: Taip muni [į trobą] įsivil̃kęs[is], a primuši? Rdn. Kitas kitą įsivil̃kdavo į prūdą, mėšlus išvežę Vn.
5. užtraukti ant kūno, užmauti: Pasiuvus naujį drabužį įvil̃k, t. y. įsiausk J. Da į̇̃velka, bet jau ankšta toki [jupelė] Trk.
| refl. tr.: Labai sunku insivilkt [paltą] Brb. Jeigu pernai siuvo, šiemet gal jau neįsivil̃ksi Vdžg. Jug aš ir ne velnias, įsivil̃ksu kelnes Krg.
6. ŠT47 aprengti (drabužiu): Apsisiautęs vaikščioja, neįvilktõm rankom Š. Ranka sutino, nei rankovėn invil̃kt Tvr. Berniokas tik iñvilktas baltais marškiniais Klt. Davatkavo baltoms skarelėms, o kaip išmoko regulas, įvilko į juodas jupeles Pln. Taip ir gulėjo senasis Dirda ant lentos, įvilktas į įkapes J.Balt.
| Ans į maišą į̇̃velka šakę i dalgį LKT147(Rsn).
| prk.: Tik tuo rūsčiu metu, dėvint kario milinę, suvokiau į poetinį rūbą įvilkto žodžio ypatingumą rš.
| refl.: Tai nutuko: nė į vienus marškinius n’įsi̇̀velka Jrb. Tokia siaura rudinė, kad negaliu įsivil̃kti Š. Ateina kokios, abi juodais paltais insvil̃kę Klt. I putras įsivil̃kę, o papeisiai muilini (nenusiprausę) Erž. Suknia (instr. sing.) šilko tik insvil̃kus i tampos Klt. Sėdės an kelio į kailinius įsivil̃kęs Akm. Senis kiurksojo užkrosnyje, įsivilkęs į ilgus drobinius marškinius J.Balt. Ant nakties vėžys išeina iš savo skūros, o rytą vėl įsivelka LMD(Rz).
ǁ refl. pasipuošti drabužiu, apsitaisyti: Insrėdžius, insvil̃kus, gražiausia [merga] Dglš.
7. užakėti: Miežiai neįvilkti̇̀ paliko Jnšk.
įvilktinai̇̃ adv.: Įvilktinai̇̃ sėti miežius, t. y. po ekėčiomis J. Pasėjom rugius įvilktinai̇̃ Yl.
8. refl. lėtai, sunkiai įeiti: Šiaip ne teip įsivilkęs į trobą, Švaksas pasisakė labai susirgęs TS1899,3.
ǁ menk. įeiti: Kurgi čia dabar įsivilkai̇̃! Š. Kai sustempa orie, tai įsivel̃ka tada gryčion Ds. Te nereikia kuryt, sakis, kas čia buvo įsivil̃kę Slm.
9. refl. nusitęsti, užsivilkinti: Įsivilko ilgas lietus sp. Jei nelyna, nelyna, jei įsi̇̀velka – tai nė su kumščia nebužkiši Vvr.
10. pastatyti, įtaisyti: Par mum nebuvo kam įvil̃kt stulpų alektrai Akn.
◊ į drabužiùs įvil̃kti išmokyti kunigu: Sūnus jau buvo įvilktas į drabužius LTR(Žg).
1 išvil̃kti, i̇̀švelka (išvel̃ka), -o K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q65, SD422, H153,159, R, MŽ, Sut, N, LL298
1. tr. iš vidaus ištraukti, ištempti paskui save: O mūsų užvakar sarčiukas išdvėsė, išvilko jį į pakluonę Vaižg. Kiti ir su skūra, toliau ir nuo namų [nustipusį gyvulį] išvil̃kę, paliekti šunim sugraužt Lš. Mes ar kad kiek, ir būtume išvil̃kę [nustipusią] karvę už uodegos Sk. Vyras išvil̃ko iš karčemos girtą J. Aš šią naktį apdegiau, muni pusgyvį išvil̃ko iš trobos Krt. Aš ją (bičių motiną) į kitą gerą ir sveiką aulį įleidau, bet čia, neilgai trukus, bitės ją papjautą išvilko laukan S.Dauk. Akėjant… išraunamos dygstančios piktžolės, išvelkami daugiamečių piktžolių šakniastiebiai LTEI104. Pliaukši botagai, ragina, bet arkliai neišvelka už kažin kokios velnio ausies užkliuvusių ratų L.Dovyd.
| refl. tr.: Įėjęs viena ranka išsivil̃ko tą stalą Krs. Petrelis, išsivilkęs savo rogeles, pats atsisėdo priešakyje Mš. Matytum, kai antys ryja išsivil̃kusios varlę Jrb.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus išimti, ištraukti: Iš šulinio išvilkau pilną kibirą vandens sp. Šieną iš liūno led išvil̃kdavom Krs. Būdavo tokia [klampi] vieta, kad vilkte reikdavo išvil̃kt šienas iš Šiekštės Alz. Valkčiais i̇̀švelkam žolę an krašto Rm. Ir išvil̃ksma pašarus ant kalvos – bjaurios pievos Rt. Pažiūri, nuo stiebo pluoštas jau skirias, tai tada vėl i̇̀švelka iš tos sodželkos [linus] Kp. Rąstų buvo, liuob iš upės išvilkti̇̀, kur jau patapas buvęs Ms. O tie vėžiai kad apkibs, ta vos ištrauksi, vos išvil̃ksi tus vėžius Vž. Pamary ant kranto išvilktas stovi prakiuręs burinis laivas I.Simon. Tuo tarpu kiti apaštolai traukė tinklus, o išvilkę tujaus pradėjo kepti žuvį ir valgyti M.Valanč. O anie, išvilkę laivus ant krašto, vis palikę, nuėjo paskui jį BtLuk5,11. O kuo metu [tinklas] pilnas yra, tada išvelka ant krašto VlnE187.
ǁ gelbstint jėga ištraukti įklimpusį, nugrimzdusį: Karvės įlįsdavo gatavai, reikdavo išvil̃kt Antš. Atėję trys ar keturi vyrai su virvėm ištraukdavo tą karvę iš balos ir išvil̃kdavo ant sausumos Sb. Gerai, kad žuvautojai kirto ekertę, tai išvil̃ko [skęstantį] Kp. Nebgyvą jau beišvil̃ko [iš upės], bet biškį judėjo Gršl.
ǁ iš vidaus išimti: Jau sūri [mėsa], tai i̇̀švelka iš sūrymo ir kaminan [rūko] Alz.
ǁ ištraukti, pavogti: Įkišo ranką ir išvil̃ko lietsargį Krš.
2. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Kelis žodžius dar jis prišaukė Matui, kurių svetimieji nesuprato, o tada išvilko vokiečiai jaunąjį lietuvį bajorą I.Simon. Išvilko Andrių tėvas ir Jonas į prieangį ir ėmė mušti P.Cvir.
| refl. tr.: Jis ir mane išsivil̃kdavo į svečius Bgt.
ǁ prievarta ištempti, ištraukti: Išvil̃ko jį iš traktoriaus i suspardė, sužaliavo (nj. sužalojo) Vdk. Vos mes išvedėm: įsispiria tai kojom, tai rankom, keturi vilkom ir vos išvil̃kom laukan [išvežti į psichiatrijos ligoninę] Kpr. Jį už plaukų nutvėrė, išvil̃ko Lg. Aš jau vedėja buvau dainuot, tai vyrai poneval išvil̃kdavo iš namų Slm.
| refl. tr.: Tik mane už plaukų išsivil̃ko, ka ėmė duot ma[n] su rykšte Stak. Išsitraukdavo, išsivil̃kdavo iš po palovio [girtas parėjęs] i nulupdavo kūčkailį (primušdavo) Up.
ǁ ištraukti, išvesti kitur gyventi: Prietelkos paleistuvės vyrus savo vilkte išvelka iš tėviškių P.
3. tr. išnešti, ištempti (ką sunkų): Da maišą miltų išvilkáu į kaimynus Gršl. Kiek aš [v]andens [žąsims] išvilkáu Užv. Nagom visa ką išvel̃ka žmonės, pigu Sug. Visa ką išnešė, išvil̃ko Krs.
| refl. tr.: Ji visą maistą išsivil̃kus, išsinešus Bgt.
ǁ refl. tr. nudobus išsinešti: Jei vilkas užuodė, ka avinas yra, tai pamatus išsikasdavo i išsivil̃kdavo PnmŽ.
4. tr. menk. išvežti, išgabenti: Išvil̃ksu aš tus katinus po šimts keturioleka Krš. Matai, kiek grūdų išvilkaũ prievolei Slm. A lašinį kokį palaikysi – suleka išsmukę (peralkę) [vaikai] i i̇̀švelka į tus savo miestus End.
ǁ prievarta išvežti, ištremti: Per karą mano mama buvo į Rusiją išvilktà Smln. Ji buvo išvilktà, o dabar partraukė Smln.
5. tr. impers. esant traukai išnešti, ištraukti: Kai kaminą pašildau, tuoj visa (šilumą) i̇̀švelka Akn.
6. tr. išreikalauti, išgauti: Gaunu pensiją, vaikai ir i̇̀švelka Krš. Kiek tie vaikai kapeikų iš munęs i̇̀švelka! Krš. Naudos negalia išvil̃kti, nereik i tėvo Rdn. Sūnus labai daug išvelka pinigų iš namų A1885,98. Pirmiau reik visus gilius (kryžius, tokias kortas) iš anos išvil̃kti Krš.
7. refl. menk. išeiti: Išsivil̃ko kažin kur iš namų ir valkiojas visą dieną Š. Viską suėdė, išgėrė ir išsivilko! V.Piet. Vyras kažkur išsivil̃ko iš namų Jnš. Kad ir kojų nepavelka, dėlto tanciun išsivelka LTR(Aln). Ko tos giltinės išsivil̃kusios neparsivelka? Krš. Bernai, velniai, išsivilko į gūžynes, o man liko arkliai šert Brt. Sekmadienė[je] buvau išsivil̃kęs į svečius Grd. Boba kaži kur išsivil̃ko vaikus palikusi Pgr. Pijokai kaip įsigera, nebžino, ka reik išsivil̃kti Pln. Išsi̇̀velka kožną vakarą i tampos patvoriais su tom mergelkom Grz. Man tiek pikta, ka Jonas vėl kur išsivil̃ko Brž. Kur tas nelabasis buvo išsivil̃kęs? Krš. Nėkur nebuvai čia išsivil̃kusi teip tolie? Trk. Sudiev, išsi̇̀velku! Rdn.
8. tr. šiaip taip išlaikyti, iššerti: Ilgiau neišvilks savo gyvolių kaip lig Velykų: pritrūks pašaro Dr. Žolės, pieno, parūgų į vandenį įpilti [paršui vasarą] – teip ir i̇̀švelki Kl.
| refl.: Lig rudenies būtumiam išsivil̃kę kaip nors End.
ǁ išauginti: Mano dukrą sesuo išvil̃ko Akn.
9. intr. Yl šiaip taip išgyventi kurį laiką: Jug anam reik tą dieną išvil̃kti Trkn. Jeigu išvil̃ksim šią žiemą, tada ilgai gyvensim Šln. Kažin, gal neišvilksiù tiek (šimto metų), kontrakto sudaryta nėr (juok.) Pnd.
10. tr. Sut, ŠT14 nutraukti nuo kūno, numauti: Išvilko anys jam jo sermėgą BB1Moz37,23. Tur po tam savo rūbus išvilkti ir kitais rūbais apsivilkti BB3Moz6,11.
| refl. tr. R, MŽ: Išsivil̃k mantelį KI32. O strokais pamiršo žvaigzdžių rūbus išsivil̃kt Jrk80. Dvi laumi skalbės ir buvo išsivil̃kusi savo plunksnų drobužes VoL286.
| prk.: Išsivilkis, Jeruzale, savo gedulingą rūbą BbBar5,1.
ǁ nutraukus nuo kūno atimti: Paletą išvil̃ko, pinigus atėmė Aln. Teip atsitiko, kad ir man jeką išvil̃ko Plšk. Anie nučiupinėjo, ka kelnes merga tura, ir išvil̃ko kelnes sau Rt. Sermėgelę milo pilką žyds už orielką išvil̃ko (d.) Plt.
11. tr. ŠT52 išrengti: Iš drabužių išvil̃kti vagį J. Vagys žmogų išvil̃kę nuogą paleido Š. Išvilkai̇̃ tokį velnią! Mlt. Nevalkiokias naktims – išvil̃ks vieną sykį iš švarko Krš. Išvil̃ko iš paleto Krž. Tu nevilkis su ta bliuska, išvil̃ks tavi kas norint (labai graži) End. Išvil̃ko tokį vyrą iš kelnių – i viskas Trk. Ka jie plauna [vaikus], išvil̃kę, marškinėlius pakeldami Mšk. Kaip tik pienas užvirė, liepė jį išvilkti nuogą DS78(Rs). Sūnus Tavo davės išvilkti iš rūbų savo brš. Jį išvilko ir apvilko kanicha BPI382.
| Jis išvil̃kęs iš tų apdarų ma[n] knygą šitą Graž.
^ Čia išvilko, ten nudavė KrvP(Grš). Maža moteriškėlė dvejais kailiniukais, ją išvelkant reikia verkti (svogūnas) prš.
| refl. R50, MŽ67, Sut: Darbymety tik reikia išsivilkti ir kirsti iš peties J.Paukš. Tasai (sūnus) iš naminio darbo rūbo neišsivelka kaip kažkoks vargšas samdininkėlis V.Krėv. Išsivil̃k, šiltà į stubą Sg. Pjaunam visi išsivil̃kę Lnkv. Išsivil̃kęs – paršalsi! Rdn. Ką tu čia plika išsivil̃kusi po tą pievą darei? Dov. Ana, išsivilkusi iš drabužių, lindo į pečių DS233.
^ Prie darbo apsivilkęs, prie valgio išsivilkęs LTR(Plng). Iš namų apsirėdyk, girioj išsivilk B.
ǁ refl. apsinuoginti, madingai nepridengti kūno dalių: Išsivil̃kusios mergos, valkiojas be jokios sarmatos Krš.
ǁ apiplėšti: Ir išvilkęs kunigaikštystes ir valdžias, vedė jas ant pavaizdo, regimai triumfą darydamas iš jų pats per save BtPvKol2,15.
12. tr. išnerti, nulupti kam odą: Lupikas arklius išvilko N. Karvę iš marškinių (kailio) išvil̃ko Alk. Geras katinas – guli pelės tik i̇̀švilktos iš skūros Klt. Vienas žuvis iš kailio i̇̀švelka, kitas marinuoja Adm.
13. refl. išsinerti, išlįsti iš odos: Pavasarį, kovo mėnasį, tai jos išsivel̃ka iš savo rūbų, gyvatės Ml.
14. tr. atitikti tam tikrą dydį, išimti, išpildyti: Tu gerai išvelki̇̀ šitą suknelę Klt. Tu išvelki̇̀ rūbą, o man par žemę tęsias Klt.
15. tr. sunkiai ką pasakyti, ištarti: Pakol i̇̀švelka žodį, nusibosta ir laukti Krp. Jau ana led žodį i̇̀švelka Trgn. Grafo gerklę siaubas užsmaugė, jis nebegalėjo žodžio išvilkti rš.
16. tr. išgiedoti: Kregždės visokiom notom i̇̀švelka tą giesmę Žml.
17. tr. pratęsti: Reiktų da išvil̃kt šitą darbą koc metus Tr.
ǁ intr. pragyventi kurį laiką: Ligonis po operacijos dar išvil̃ko metus ir tuoj mirė Bgt.
18. tr. išplakti, ištinti: Dalgio ašmenis reik plačiai išvil̃kti Šts.
◊ [sàvo] gyvýbę išvil̃kti šiaip taip išgyventi: Kas tau duos [gerai pavalgyti] – ka tik gyvýbę i̇̀švelki End. Žiemos laiku nereik kiaulėms daug miltų, jos išvelka savo gyvybę per žiemą su menku pašaru rš.
į áikštę (aikštė̃n, į šviẽsą) išvil̃kti kng. iškelti į viešumą, viešai paskelbti, išaiškinti: Ir kam iš tikro buvo namų dalykus išvilkti į aikštę TS1900,4–5. Teismas išvilko aikštėn šių nežmoniškų nusikaltimų įkvėpėjus sp. Tiesą nelengva išvilkti į šviesą! P.Vaičiūn. Išvilktas aikštėn tarmės žodis yra senų seniausias, nors jis kitam rodosi naujadaras A.Sm. ×
iš jùpų išvil̃kti Jdr, Brs pastūmėti mesti kunigystę: I seniau neištūrės [klierikai]: veizėk, ir išvil̃kusi kokį iš jùpų gražesnė merga Krš. Ne vieną [klieriką] mergės yr iš jùpų išvil̃kusios – jug ir anie vyrai, nenusilaiko kitas Eig.
iš kélnių išvil̃kti nuskurdinti: Šiemet mane žemės ažėmimai ir iš kélnių išvil̃ko Prng.
iš rū̃bų išsivil̃kti mesti kunigystę: Anai metais buvo išsivil̃kę iš rū̃bų du kunigai Šmn.
kójas išvil̃kti
1. sunkiai išeiti: Arkliai vos i̇̀švelka kójas iš tvarto Rmš. Ir Eliukę reikia gydyti, ir kaliniui maisto nors šiek tiek patiekti. Kitaip jis ir kojų neišvilktų Pt.
2. išsigelbėti, pasveikti: Šiaip teip kojas išvilko Všk. Vos kójas išvilkaũ iš ligos Rmš. Kaži ar beišvil̃ks tėvas kójas? Sml.

liežùvį išvil̃kti sunkiai pratarti, pasakyti: Latvis nenoromis kalba lietuviškai, o lietuvis, jei šiaip taip latviškai išvelka liežuvį, stengiasi pasirodyti latvis A.Sm.
nósį išvil̃kti išsigelbėti, pasveikti: Kažin ar aš išvilksiu nosį po tos aperacijos Slm.
rankóvę išvil̃kti pralošti: Aš išvilkaũ rankóvę Šts.
svei̇̃ką káilį išvil̃kti pasprukti, išsigelbėti: Ką ten! tas vaikigalis ir vakar vos vos tik spėjo išvilkti sveiką kailį par duris, būtų ta (motina) vėl aptalžius KlK10,38(Jnš).
1 nuvil̃kti, nùvelka (nuvel̃ka), -o tr. Š, DŽ, NdŽ; SD1204
1. SD462, Sut, K, LL316 paviršiumi nutempti, nutraukti, nutęsti: Nuvelku kur SD442. Nuvil̃k maišą ten J. Už kojų virvę užnarysi i nuvil̃ksi Jrb. Až kojų ažrišę miestelin nuvil̃kdavo ir an rinkos numesdavo [miškinį] Skp. Nuvil̃ko į tą duobę ir užkasė [žmogų] Sk. Išrautas kelmas ir nuvilktas – tik šliūžė BsPIV22(Brt).
^ Neina kaip perskaityt: kai atžagarias kačiukas nùvilktas per lapą Pžrl.
| refl. tr.: Pamatėm, kad šliūžė: nusi̇̀vilkta [avis] in griovį, bent kiek paėsta [vilko] Kp. Galėste tą patį namą nusivil̃kt [į gyvenvietę] Grz.
ǁ nugalėti velkant: Suriša keturias vištas į krūvą i žiūri, katra nuvil̃ks Pš.
2. sunkiai nunešti: Su dvim tašim nuvil̃ko visa ko Krš. Toj lapė, nuvilkus gana gerą galą, atsirišo maišą pažiūrėt, ar riebios vištos BsPIV282(Brt). Po daugio kilių grybų nùvelka punktan Drsk. Bent keselį [grybų] nùvelku per bolių Šmn. Levokas dvi kašeles vyšnių nuvil̃ko parduot Dglš.
ǁ menk. nunešti: Paskerdei jau paršelį – rūpi nuvilkti motynai mėsos ryšį! Žem. Ant veselijos nuėjo, nuvil̃ko paklodžių glėbį – nei prie stalo nekvietė! Mžš. Tuos pinigus nuvilko in karčemą, tol gėrė, pakol visus pragėrė BsPIII165(Brt).
ǁ nepastebėtą nunešti: Meisą jau šunys nuvilkę LTR(Plng). Vilkas veršį papjovęs nuvil̃ko NdŽ.
^ Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nuvil̃ko Gl.
| refl. tr.: Vilkas paršelį nusivil̃ko į mišką ir suėdė NdŽ.
3. nuvežti, nugabenti: Nenuneši ekėčių pats į dirvą – ant ekėtvilkų antsidės i nuvil̃ks End. Įduosu kokiam šoperiukuo – nuvil̃ks tau uogų, obūlių Krš.
4. jėga nuvesti: Negali nuvil̃kt tas avis, neina Gs. Nuvil̃ks tus gyvolelius į tą žvyro duobę, ten anų gyvybę atims Varn. Nematė nėkas, kaip aną kur nuvil̃ko į tą kalėjimą Lk. Nuvil̃k, sako, šitą [girtą] diedą Kbr. Ka atvažiuo[ja], ta nū̃velku į bažnyčią Kv. Paėmęs už barzdos, nuvil̃ko [senį] in girią BsPIV22(Brt).
5. nueiti: Nusvel̃ka ūlyčion ir sėdi pardien – namie darbo tiek yr Skdt. Mano vyras nusivil̃kęs girtuokliauja Upn. Vėl buvo pas tuos bernus nusivil̃kus, tris dienas girtuokliavo Krs. Pasenau, be kojų, nenusi̇̀velku nė į bažnyčią Krš. Nusvilkai net in kitą sodžių Lš. Po to nušaudymo kelintą dieną nusivilkáu į tą miškelį – o smarvė! o kraujo! Plt. Koks vienas iš kaimo nusivil̃ks liuob, pabalsuos, o taip nejo Rdn. Nenusivil̃k tol, paskui atgal kelio nežinosi Sld. Nusivilko į savo trobą ir lig savo guolio Vd.
ǁ nuvykti: Pavasarį nusivilkau į Salantus Sekminių atpuskus pelnyti M.Valanč.
6. refl. sunkiai nuvažiuoti: Dvesa, rodos, muno kumelė, i gana, šiaip teip nusivil̃kov lig Rietavo End.
7. SD1204, H153, MŽ67, N, LL174,321 nutraukti nuo kūno, numauti: Nuvelku rūbus SD462. Neduoda rūbo nuo pečių nuvil̃kt velėt, sako, suplėšysi Klt. Saulė ir vėjas derėjęsis, katras nuvilks žmogui sermėgą Sln. Nu savęs [girtuoklis] nuvil̃ks, už kelias kapeikas užstatys šarką End. Nu nuvil̃ko mun tas kelnes žemėn, aš palikau plika Vgr. Kaži kumet brangį drabužį nu savo nugaros nuvilkęs atidavė nuogam M.Valanč. Šventieji mūčelnykai nuvilkdavo rūbus savus ir dėdavo ant kelio DP5.
| prk.: Ąžuoleli, kas tavo žalią kostymą nuvil̃ko, kas su pilku apvilko? End. Ligas nuovilkęs Adomo užustojo sūnu Dievo Mž416. Nuvilk… senuosius anuos rūbus, tatai yra visas nuodėmes ir piktuosius papratimus DP4. Nuvilk nuog tave piktą paprotį tavo: nunuogink dūšią tavo po akim kunigo SPII169. Rūstenybes nuog save nuvelkam PK193.
| refl. tr. R50, MŽ67, N: Nusivil̃k marškinius J. Šlapius drabužius nusivil̃ko Vkš. Nusvelkù nuo savęs rūbus i minu šieną, niekas nepadeda Klt. Tėvas nusivil̃ko parėdnes Jrb. Nusvil̃k tas skaras, ba su skūra nuvilksu Mrc. Tus gerūsius drabužius reikėjo nusivil̃kti Sd. Ans tus drabužius nusivil̃kęs – pliumpt į tą [v]andenį – i nuskendęs LKT49(Pkl). Nueidavo paupėn maudytis, nusi̇̀velka tuos rūbus, numeta – supranti, blusos šoka PnmR. Ragana vėl liepė jai nusivilkt marškinius VoK132(Mrj). Nusivil̃ko visas drapanas Dl. Savo ploščių nusivilkáu purviną, padėjau ant rankos ir įejau Varn. Šarką nusivil̃kęs, ten pasidėjęs ant ežios Plt. Sejoną nusvilkaũ, atsigulau – da nemiegu. Tik smilkt kas (gyvatė įkando) Dgč. Vyrai, katrie buvo pijokai, o neturėjo iš ko gert, nevet ir apatines kelnes nusivil̃ko ir užstatė Krp. Reikėjo, sako, kelnes nusivil̃kti i parodyti: šitai muno dvaras y[ra] Skd. Ir nusvil̃ko dukružėlė baltus marškinėlius, ir parodė motinėlei mėlynus petelius DrskD103.
| Jaunasis prieš gulsiant nusivelka vėžio odelę ir palieka neišpasakytai gražiu jaunikaičiu LTR(Brž).
| prk.: O nusivilk ir atmesk anus senus rūbus anų senų užblūdijimų savo MP131. Ąžuolas nusivilko savo žaliąjį rūbą J.Balč.
ǁ nurengus, numovus pasisavinti, pavogti: Jei eisi už to bambizo, tai viską nuvil̃ksiu, tik su marškiniais paleisiu RdN. Yra kad ir čiukolus nuvel̃ka [senelių namuose] Avl.
ǁ numovus paimti kaip užmokestį: Sermėgėlę milo pilko žyds už arielką nuvil̃ko JD1425.
ǁ refl. pajėgti nusimauti: Tims jauniesims kad reikėtų taip dirbti, tai gatkų (apatinių kelnių) nebnusivil̃ktų Akm.
8. SD1101, SE259 nurengti: Kūnas jo saulės nematęs, nuvil̃k vaiką Klt. Nuvil̃ko nuogą ir su kareivišku diržu žakt Žl. Nuvil̃kdavo juos (šaudomus žydus) – nenuvil̃ks, tai daug aukso prapuls Kp. Ir nuvil̃kę apvilko jį skreiste purpuros DP167.
| Tuojau juos sutiko namų savininkė, nuvilko juos ir pasodino SI176.
| refl. intr., tr.: Nusvilkaũ ir atsiguliau Aln. Parejęs [girtas] nigdi nedegdavo žiburio, nebenusi̇̀velka ir gula jau Kpr. Aš sena, negreita: kol aš apsivelku, kol nusi̇̀velku – krapštulė gi jau Plvn. Jis liepė mane nuogą nusivilkt Ln.
^ Iš namų apsirėdyk, girio[je] nusivil̃k Sch90.
9. nulupti, nudirti: Kaip bematant žydas [gyvulio] odą nuvil̃ko Rd. Jis (šuniukas) tuoj ir skūrą nuo jo nuvil̃ks, bet katinas tyli Kpč.
^ Vilkui skūrą nuvil̃k, anas vis tiek vilkas Klt.
| refl.: Prisplėšia, pamerkia [liepos] šakas, atšunta – tuoj tas kailis (žievė) ir nusvel̃ka Žl.
10. pašalinti (valkių): Vežė pas daktarą, tei nuvil̃ko, nuėmė valkį [nuo akių] PnmŽ. Kaip užtrauks dar [akis], atvažiuok, nūvil̃ksma Grd.
11. tęsiamai ištarti, nutęsti: Nuo Panemunėlio tai te jau nùvelka žodžius, o čia stačiai [kalba] Pnd. Biržėnai tai teip trumpai taria takš takš, onuškėnai nùvelka ilgiau Svn. Kalba tai nei Dievu[i], nei žmogu[i] – giedodama kad nùvelka Slm.
12. Alk volu nulyginti, nuvoluoti: Kelią nuvil̃kti reikėjo Tlž. Nuvil̃k išvažiuotą kelią pirm, kol pradės šalti Klp.
13. nutęsti, nuvilkinti: Meistrai labai nuvil̃ko [darbą] Ėr.
| refl.: Visi darbai nusivil̃ko, sunku būs apsidirbti Ll.
◊ drabužiùs nuvil̃kti nuo kuprõs išprašyti viską: Su jais prasidėk, tai nuvil̃ks drabužiùs nuo kuprõs Snt.
kójas nuvil̃kti sunkiai nueiti: Pakilo ir nuvil̃ko kójas tolyn JT468.
paskutiniùs márškinius nuvil̃kti išnaudoti, atimti viską: Geras sūnus – nėr ko sakyti: kad sumanytų, tai paskutinius marškinius tėvui nuvilktų! A.Vien.
paskutiniùs márškinius nusivil̃kti nieko nepagailėti, viską atiduoti: Labutis yra linkęs nusivilkti paskutinius marškinius ir kovoti iki galo už savo teises rš.
paskuti̇̀nį sijõną nuvil̃kti gauti, išvilioti viską: Aš anai galiu paskuti̇̀nį sijõną nuvil̃kti, jei aš norėčiau Trk.
sutãną nusivil̃kti mesti kunigystę: Jeigu aš nusivil̃kč sutãną, tėvus kaip basliu užmušč Užp.
1 pavil̃kti, pàvelka (pavel̃ka), -o K, Rtr, KŽ, DŽ1; L
1. tr. SD286, Sut kiek vilkti paviršiumi: Pavilkaũ iš vietos maišą, pilną grūdų J. Gerokai pavil̃ko rąstą NdŽ. Pagriebęs už kojų [vagį], pavilko į laukymę, iškasė duobę, įmetė ir užkasė BsPII44. Tą vieną moterišką kareiviai pasiėmė ir pavilko toliau nuo tos malkinės Plšk.
| Intsakė, pavil̃kom namus in šoną – viskas atstatyta [prof. J. Kazlausko tėviškėje] Nmj.
| refl. tr.: Pragera, į šalį pasivil̃kę (pavogę) maišą kūlėjai Krš.
2. tr. velkant pakišti po apačia: Rytmetė[je] rado po pečiaus pàvilktą, sudegusį [žmogų] Nv. Ale tas i po šunio būda buvo pàvilktas Srd. Mūsų muzikantus katinas papjovė, po pečiaus pavil̃ko, kojos nepatilpo (d.) Lk.
| refl. tr.: Kaip tik [motinai] numirus, tuoj ta marti ją pasivilkus po lova, su jos ranka atkrapščius tuos piningus Sln.
3. tr. pajėgti, įstengti vilkti, tempti: Geri gyvoliai (arkliai), anie pavil̃ks i didelius tus ratus Kl. Arkliai vežimą vos pàvelka KII159. Arkliukas, prie stagutės prikinkytas, vos pavelka ją I.Simon. Arkliai ką tik pavelka, ką tik išbrenda, kėblina vos gyvi Žem. Rodos, kad kas būtų dešimt centnerių įdėjęs, ledva pavelka [arkliai] LTR(Krž). Arklys turi išeit an pavasarį geras, kad galėtum su juo dirbt žemę, o jeigu jis plūgo nepàvelka, ti niekai Jdp. Arkliai pavargo, vos drapaką pàvelka Jd.
| Senis šliūkčio[ja] kojų negalėdamas pavil̃kti J. Ma[n] tep koją skauda, ka tik pavil̃kt galiu Graž. Tą koją ma[n] sunku pavil̃kt Jrb.
^ Da šluotą ledu pàvelka, da galia ženytis (juok.) Jrb. Kai sulauksi mano metų, ledu pūslės nebepavilksi̇̀ Skp.
pavilktinai̇̃ adv.: Tris šimtelius algos gaunu, tai teip pavilktinai̇̃ ir gyvenu Rt.
4. tr. pajėgti pavesti: Kai tik kokio gyvulio nepàvelki, tuoj užstovas blauzdeles atamuša Trgn. Nu paskiau jau čiut bepavilkáu aš aną (karvę) Rdn.
5. tr. pajėgti panešti: Stamantus tėtukas mano jaunystėj buvo, po kelis maišus grūdų ant nugaros pavil̃kdavo Kbr. Jis nepàvelka tų drabužių Lkč. Nežymu, Antanas an katrą pusę eina, doklą velka nebepàvelka Mžš. Pašildę ką, įdėjo kiek [pietų darbininkams] – daug tas vaikas nepavil̃ks Sdb. Nepàvelkamus čimodanus grūdas į miestus Krš.
^ Ot netikęs – pats savę nepàvelka Nmj. Lūšis didžiausias, užpakalio tik nepàvelka Kp. Išsiėdusios bobos, lašinių nepàvelka – sveika pabadauti Krš.
| prk.: Ai, vieni vargai, aš jau anų nepàvelku Krš. Vargą, sako, gal pavil̃kti Yl.
pavelkamai̇̃ adv.: Prisipirkę saldainių nepavelkamai̇̃ Rs. O kainos, kainos: piningų turi̇̀ pluokštais, nepavelkamai̇̃ nešti! Krš.
6. refl. menk. pajėgti eiti: Kojų nebeturiu, tai nebepasi̇̀velku Antš. Aš ledva pasi̇̀velku Nmk. Drūkta, kojums nepasi̇̀velka Krš. Skausta pakinkiai, nepasi̇̀velka Rdn. Eina teliokas, eina, nepasi̇̀velka – aš jam tik vėst išilgai nugaros su lazda! Zr. Toki tinginė rambi darban, vos pasi̇̀velka Krs. Jeigu da gali žmogus, da pasi̇̀velki, tai gali gyvent Šmn. Senė nepasi̇̀velka, o nora mandravoti Varn. Ana nepasvel̃ka, o mados galvoj Ktk. Ir insėt gal nebaigsiu – arklys jau visai nepasvel̃ka Skdt. Jis tą giltinę tep paalsino, kad ji ką tik galėjo pasivilkt LMD(Vlkv).
7. refl. menk. nueiti: Pasivil̃ko kaži kur, čia vos tik buvo Šts. Skaudžiai buvo, dar pasivilkáu biškį nu kelalio Sd. Meška… atgal į krūmą pasivil̃ko BM344(Dr).
8. tr. išvežti, prievarta išgabenti: Per pirmąjį karą buvau į Rusiją pavilktà – tris metus ir šešis mėnesius Vlkš.
9. tr. apsimauti, pasirengti po apačia: Ans pàvelka kailinius po apsiaustu J.
| refl. tr., intr.: Pasivilktàsis (apatinis) drabužis NdŽ. Apačio[je] storiau pasi̇̀velku – nešalta Mžš. Jeke žalia pasvilkaũ apačion, tai sukaitau gražiai Pv. Reikė tau pasvil̃kt drobiniai marškiniokai – bus šalta Sdk. Pasivilk ką po apačia Rmš. Aš po juo pasi̇̀velku megztinį Jrb. Apačion pasvilk andarokelį kokį Klt. Po gunče pasvilk dar ir kailinius Lš. Pasivilk balakaną po kailinių, kad nesušaltum Užv. Nematysi, ką ans tura pasivil̃kęs End. Kiek bepasivil̃ktum apačion [drabužių], kai kojom šalta, tai ir visam šalta Ut. Apačion kad ir ryzą kokį pasivilksi̇̀, niekas te tavo nematis Skdt. Teko pasivilkti dar kelis sijonus, kad atrodytų šiek tiek žmoniškiau I.Simon.
ǁ padėti, įsiūti (ppr. pamušalą): Po tokio milo iškada tokį gerą pamušą pavil̃kti Up.
10. tr. N, LL153 aptraukti, padengti: Pavil̃kt storiau reik kokiu skuduru [kamštį] Erž. Tas kamštis gumu pàvilktas Alk. Reikia pavil̃kt kirvis (apvynioti kirvio kotą audeklu prieš kišant į pentį) Lp. Prieg tam pavilko aslą anų namų auksu iš apačios ir iš viršaus Ch1Kar6,30.
11. tr. Km tariant patęsti: Panemunėlis jau pavil̃kdavo žodžius Pnd. Kas čionai da pavil̃ks „Bajoriūnas“: „Bajoras“, i gatava Jnšk. Ana ka gražiai šneka, tus žodžius ka ana pàvelka, ka pasako (apie suvalkietę) Plt. Jo tokia pavilktinà kalba Slm. Šneka pavilkdamõs J.Jabl(Als).
pavilktinai̇̃ adv.: Jis ir kalba pavilktinai̇̃, ne taip kaip mes, kupiškėnai Kp. Rokišky tai labai pavilktinai̇̃, o kai mes, tai paprastai [kalbam] Kpr. Kazliškis pavilktinai̇̃ kalba Žb.
12. intr. kiek išgyventi, pagyventi: Tik pàvelka kas vienus, kas dvejis, kas trejus metus [po operacijos], o paskui visi eina žemės[na] Ppl.
13. tr. Rz kiek uždelsti, užvilkinti (laiką): Ji tik mislija, kaip pavilkti čėsą, kad tiktai ji rykščių negautų Sln.
| refl. tr.: Dar ir su pelais vieną kitą dieną pasivilks Ll.
◊ gyvýbę pavil̃kti gyvalioti: Karvės tik gývybę pavil̃ko nu tokio pašaro Trk. Turbūt jau vos gývybę bepàvelki – sudžiūvai kaip menkė KlvrŽ.
káulus (×kadokùs, kepšès, ×klỹną, kójas, kulnùs, kū́ną) pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Nešei jungą visą amžių, dar kare už kažin ką kariavai, dabar kaulus vos bepavelki J.Paukš. Nedaug turiam [šienauti], ale káulų nepàvelkam Krž. Ko tep povaliai judinies, ar kadõkų nebepàvelki? Srj. Tiek metų, o dar krapštos, pàvelka kepšès Krš. Klỹno jau nepàvelka, o dar apie mergas šneka Skr. Dabar nei tau sūnų, nei tau žentų: dirbi, pakol pàvelki kójas Mžš. Vos kójas pavil̃kdavo Tlž. Aš rankų nebepakeliu, kójų nebepàvelku, o jis dykai dykas! Mžš. Kójų pavil̃kt nebegaliu, kur čia benueisi Sdb. Tep parsiplakiau, kad kójų nepàvelku Prn. Kójas vos tik pàvelku – jau turbūt baigsiuos Jrb. Daug ėdu, o šūdas išeina, – kójų nepàvelku Krš. Kad šitep kójų nepavil̃ktau – geriau negyvęt KzR. Nepaėsi i kójų nepavil̃ksi Krš. Šliauži šliauži kójų nepavil̃kdamas, eini eini Krš. Nusmenčijau, jau ir kójų nepàvelku LKKXXIX(Lz). Rodėsi kojų nepavelkąs Žem. Tie seniai greit ir kójų nebepavil̃ks Akn. Musėk, voverės kūmūs buvai, ka taip kojų nepavelki LTR(Vdk). Da pàvelku kulnùs Vb. Pardien teip nusiakėjau, kad vos kulnùs pàvelku JT250. Tas šuo iš bado kulnų nepavilkdamas išė[jo] nuo to žmogaus (ps.) Brt. Tokia šiluma – negali pavil̃kt tą kū́ną Gs.
liežùvį pavil̃kti įskųsti: Pavil̃ko kas liežùvį ir pražudė žmogų Rm.
nãgines pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Negaliu pavil̃kt tas nãgines Žml.
paki̇̀nklius (pastùrgalį, pil̃vą, strė́nas Graž, stubárgalį, sùbinę, úodegą) pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Kad jau duoti – tai duoti, kad bestija pakinklių nebepavilktų! B.Sruog. Pasturgalio nepavelka, sprogtina ant nosies Žem. Karvės teip įsiliuobė, kad ir pilvų nepavelka Ds. Per daug polkų [jaunystėje] sutrenkta turbūt – dabar strė́nų nepàvelku Snt. Strėnų nepavelku nėkaip Kv. Vienas paršas nepàvelka stubárgalio, ir tiek Pc. Jau nėkai senis – sùbinės nepàvelka Pln. Tėvai, sùbinės nepàvelki, tos žemės nebnorėk Rdn. Buvau vežimų krovėja pašaukta, dabar uodegõs nepàvelku Rdn.
1 parvil̃kti, par̃velka (parvel̃ka), -o tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut
1. Bgt partempti ką paviršiumi: Pririšę kelmą didžiausį [karvei prie uodegos] i parvil̃ko Mšk. Vakare plūgą parvil̃k namo Pc. Po tos ašies pasiriša mietą, tas mietas į žemę brėš, i parvažiuos šiaip teip, i parvil̃ks ratus End. Norint, kad agurkai geriau augtų, reikia, radus vyžą ant lauko, parvilkt atžagarią ir mest ant agurkų LTR(Nj).
| refl. tr.: Paėdęs [ežys arklio mėsos] ir norėjęs visą [arklį] namo parsivilkti Sln.
2. sunkiai parnešti: Susisėmė bernas pinigus į maišą ir parvilko namo (ps.) rš. Grybų parvilkaũ iš kokios tolybės Upt. Kol aš parvil̃ksiu tą krežį iš miško, grobai lįs lauko[n] Sd. Suñkis [kopūsto] galvõs, vos parvilkáu Krš. O iš kur tų medžių tiek parvilkái? Trš.
| prk.: Parvil̃ks [bobelė] klėbiais naujynų! Krš.
| refl. tr.: Ir iš kur tokį gremėzdą parsivilkai̇̃? Slv. Parsivilkáu tokių virbų, knabojuos Trk. Vargau, kol aš parsivilkáu tus miltus Varn. Nu Užvenčio parsivil̃kusi mėlenių krapšą, nusivariusi labai Krš. Parsivilko didžiausią ryšį linų, neverptų ir suverptų, akys slysta žiūrint, kaip tik šilkai! Žem. Motyna (žmona) parsivil̃ko katiną, tat žiurkių nebibūs Krš.
ǁ menk. parnešti: Par̃velka visokių niekų – nė kur juos dėt, nė kur išmest Slv. Nekokių grybų parvilkai̇̃: lepšės, ūmėdėlės, storalūpiai Mžš. I vėl parvil̃ko skarmalą naują – a bežinai, kelis turi? End. Žaltys, matai, dar to samagono parvil̃kusi Trk.
| prk.: Visos tos mergos po vaiką parvil̃ko (pasigavo) Krš. Tankiau išgirsi parvilktą iš kariūmenės, iš tolo atsiduodančią saldotų dainą V.Kudir.
| refl. tr.: Parsivilkáu vaistų už aštuonius rublius, a čia mun padės Krš.
3. parvežti, pargabenti: Čia parvil̃ko mun anie i daktarą, i kunigą – gulėjau a dvi dieni lovo[je] Sd. Aleksis atvažiuos su ragikėms i parvil̃ks [miltus] End. Porą valkčiukų šieno parvilkáu Krž.
| refl. tr.: Kelmus parsivil̃kdavo savė[je] namõ i sukapodavo Erž. Parsivil̃kęs viską (įrankius, mašinas) turi persidaryt, persirinkt Stk.
4. Bgt jėga parvesti: Aš nebiparvil̃ksu, gausu už kritės tempti į autobusą End. Tuojau jis liepė savo greičiausiems velniams jų gintis ir abudu gyvus parvilkt BsPII83. Parvilkáu nū tų kekšių nežanotą [sūnų] Šv.
| refl. tr.: Pareidamas parsivil̃ko tą girtuoklį į namus Jnš.
5. refl. menk. pareiti: Led ne led parsvilkaũ namo Lel. Kaip išsivilkau, teip parsivilkáu Trk. Išlekia dabar, o žiūrėk, parsivil̃ks apie vidunaktį Pl. Kone žėdna diena parsi̇̀velka namo girtas ir štrumija Šmn. Parsi̇̀velkas prisisprogęs, ką tu su tokiu Krš. Pagaliau ir jis parsivil̃ko namo Č. Kad ans, rupūžė, neparsi̇̀velka daba! Krž. Ka parsivil̃ko prieš rytą, ta jau į darbą neprikelsi Jnš. Kaip vakare išeina, tai tik į rytą namo parsi̇̀velka Slv. Kogi anas teip neparsivel̃ka? Sug.
| Užmeta [pamotei] – an mūso gero parsivilkái Rdn.
ǁ parvykti: Dėl didžio visame kūne silpnumo niekam nebderėdamas parsivilko į Kražius ir įsikūrė ypatingo[je] trobalė[je] M.Valanč.
◊ káilį (kójas, kulnùs) parvil̃kti įstengti pareiti: Tris metus ištarnavau, vos tik káilį parvilkáu Skd. Sutemus šiaip taip parvilkau kojas Jnš. Tik tik kójas parvilkáu, šiltà be vieno galo Krš. Led ne led parvil̃ko kulnùs namo BM76(Vb).
1 pérvilkti KI540, K, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, pervil̃kti Rtr, KŽ
1. tr. SD292, N pertempti į kitą vietą: Nuėmė [klėtį] nuo pamūro, užtraukė ant šliūžių ir párvilko apie kokį kilometrą Šd. Nepárvilksi tų mūrų [iš gyvenvietės], ne rąstai čia Krš. Kol nebuvo išrastas ratas, žmogus naudojo primityvias roges sunkumams pervilkti žeme LEXXXIII486.
2. tr., intr. perbraukti: Pasiema iš pečiaus kaktos tokią lupatą suodiną ir pérvelka tau par burną, par rūbus PnmR. Pervilko su piršteliais per plonąsias stygas LTR(Upn). Dėdė dar kartą pervilko sugrubusia ranka karsto viršų ir pasižiūrėjo į delną J.Mik.
| prk.: Levukui lyg kieno maloni ranka pervilko per pačią širdį J.Paukš. Krinta nuotaika, kaip dilgynė širdį pervelka L.Dovyd. Vis kartojo ji tą patį, nejučiom žvilgsniu pervilkdama abu nelauktus svečius J.Mik.
ǁ pertraukti: Tiek tos žemės: akėčiom žmogus dukart pérvelka, ir viskas Vrb.
3. tr. numovus pakeisti (drabužį, patalynę): Pérvilkau marškiniukus, i vė šlapi Klt. Párvilkau patalynę, t. y. juodus nuvilkau, baltus užvilkau J. Po pirties párvilksu patalynę, viską išvėdinsu Rdn. Párvilksu viską, būk švarus par šventes Krš.
| refl. tr. Vkš: Pérsvelk’ marškinius, ažnešioji, paskui nemožna išvelėt Švnč. Tus drabužius pársivilkau kitais, i nėko Sd. Kaip važiavo, pársivilko geresnes kelnes Varn. Lukter’, ė suknią pérsvelku Dglš.
ǁ refl. tr. iš eilės pavilkėti: Ana visus muno drobužius pársivelka, aš taip nenoru Krš.
4. tr. perrengti kitais drabužiais: Nusidirbusiom rankom motina pervilko mane švariais drobiniais marškiniais J.Balt. Nuvedė pirtin [ubagą], numazgojo, pérvilko rūbais Skp. Ka parejom, nėko neradom – drabuželio vaikuo párvilkti, visos skrynės tuščios Sd.
| Jau pervilkot mašinos ratą? Slm.
| refl.: Namie pérsivilksim sausais rūbais Sdk. Imk švarius marškinius, persivilk J.Ap. Pérsvilk i lėk, maž do suspėsi in traukinio Klt. Vežas skrynioj parėdnias, tada per žydus pérsvelka Dglš. Antrą dieną jaunoja pérsivelka kitu rūbu, jau ne šliūbo PnmR. Ar bus te kur pérsvelka? Sdk.
5. refl. apsitaisyti kuo, persirengti: Kartą kalifas išėjo su savo didžiuoju viziriu, persivilkę pirkliais, pasižvalgyti po Bagdado miestą J.Balč.
◊ per lū́pas (zūbùs) pérvilkti šiek tiek išgerti svaigiųjų gėrimų: Per lū́pas parvilko ir nužleibo Lnkv. Pérvilko par zūbùs ir jau girtas Všk.
1 pievil̃kti, piẽvelka, -o (dial.) tr. privežti, prigabenti: Tie pelkininkai vežimų vežimais tų ropių (bulvių) pyvil̃ks Dov.
1 pravil̃kti, pràvelka, -o tr. K, NdŽ, KŽ, DŽ1
1. vilkti pro šalį: Tokias patrankas priešas pro mus pravilko sp.
2. refl. tr. trumpam nusirengti: Galėtum prasvil̃kt Vj. Rūbus prasivil̃kit ir sėskit Dg. Prasvel̃k’ maninarką, šilta bus Dglš. Tuoj prasivil̃k, duosiu karštimo Ut.
3. praeiti: Mačiau, pro šalį tas prasivil̃ko Up.
4. kiek pailginti, padaryti ilgesnės trukmės: Gal būt pravil̃kę [gyvenimą] kiek, pagydę geri daktarai Jd.
| refl. Sut: O kuo ilgiaus pietūs prasi̇̀velka, tuo… tūlesni gėriai ižg tūlų ėdesių ir gardumynų vieno po antram išeit DP597. Apgulimas prasivilko iki pradžiai lapkričio prš.
5. šiaip taip praleisti, prastumti: Piemens, dairydamies į užsėdančią saulę, traukėsi koja už kojos, kad nors kiek laiką pravilkus Vaižg.
1 privil̃kti, pri̇̀velka, -o K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD309, N, M, L, LL199
1. tr. velkant priartinti prie ko, pritempti: Senelis pri̇̀velka rogeles, pakiša ir mešką užritina an rogelių (ps.) Brž.
2. tr. daug ko pritempti: Atvažiavo gaisrininkas, tų gyslų privil̃ko Gršl.
| Pri̇̀vilkta dviračių apie krautuvę Slm.
3. tr. daug ko prinešti: Medžių pilną kerčią privilkaũ J. Oho! Tu privil̃k, prinešk tiek žalio šieno [teliukams]! Slm. Pryvilkáu medelių, prysvadinsiu Grd. To vandenio privil̃kt tiek [pirtin]! Mžš. Ko pamačiusi, vis nuperka, i pri̇̀velka visa ko Krš. Stiprios bitės privil̃ktų daug medaus Ėr. Ji tę visko prinešė ir da visokių valgių privil̃ko į namus Vlkv. Privil̃ko iš visų kampų ma[n] tų vištų, nežinau, nė kiek jų yr Jrb. Kovo mėnesė[je], ka troško žuvis po ledo, Dieve Dieve, privil̃ko kamarą tos žuvies End. Privil̃ko dovenų par Oną (vardines), labiáu skarikių Rdn.
| Jug da vyro netura – iš kur tus vaikus privil̃ks? Trk.
| refl. tr.: Prisivilko aną pilną užpečkį šliurkštų Vvr. Pamatytum, kiek sausų šakų iš miško prisvilkaũ Slk. Prisi̇̀velka iš klojimo malkų visokių ir kūrina ugnį Kp. Kiek te jie prisivil̃ko tų grybių! Kp. Prisivyteliavo, prisivil̃ko, o tie karklai visai netinkami karbam! Mžš. Pensininkai miestūse prisi̇̀velkas visako – nedirba, o eina par krautuves Krš.
ǁ pripustyti: Velka i velka vėjas sniegą; privil̃ks pilnus pašalius Sk.
4. refl. tr. daug ko prisivežti, prisigabenti: Prisivil̃ko iš kaimo [bulvių], nesuėda Krš. Jūs patys privežkit, prisivil̃kit fermon pašaro Krs.
5. tr. jėga privesti: [Mane] vilkte privilko prie fortepijono, užžibino žvakes, atskleidė natas Pt.
6. daug ko prieiti: Prisvil̃ko pilna gryčia vyrų Ds. Girtų kaip aulų prisvil̃ko pilna pirkia Krd.
7. refl. menk. prisiartinti: Tiliponas duoda duoda, nėkas neprisi̇̀velka ragiuko pakelti Rdn.
8. tr. daug ko prirengti: Privil̃ko megztinių, kad nesušaltų DŽ1.
| refl. intr., tr.: Ale tu ir prisvil̃kus! Slk. Nebevilksiu suknelės, aš ir taip šiltai prisivilkaũ Rm. Aš apačioj daug prisvil̃kus, nešalta Klt. Prisi̇̀velki drapanų, prisiauni kojinių – tai i šaltis nebaisus Mžš. Kiek turiu, tiek prisivilkaũ Žl.
9. refl. tr. kartais apsivilkti: Šiaip tas nertinis retsykiais prisivilkti geras, ale dėvėti ne piktuojuo netikęs Vvr. Bjaurie reik turėti prastesnį drabužį prisivil̃kti Vvr. Gi apsivilko prisi̇̀velkamu (išeiginiu) paltu ir išėjo in miestą Mrj. Pasisiuvau sau kartūnėlio jakę, tai bus prisivelkama Sn. Prisi̇̀velkamos skaros veliasi sykiu su kasdieninėm Rdm.
ǁ prisimatuoti: Siuvėjas sakė ateiti prisivilkti kelnių Ggr.
10. intr. užvilkti, uždelsti: Vilks vilks, privil̃ks, kad ir nebegalės operuot Ob. Ans nori privilkti lig vakaro LTR(Žg).
1 paprisivil̃kti, paprisi̇̀velka, -o (dial.) žr. privilkti 8 (refl.): Šiltai paprisvil̃kę, ir sunku Dv.
1 ×razvil̃kti, razvel̃ka, -o (hibr.)
1. refl. ištįsti, nusidriekti: Atšlaimas buvo didelis, razsivil̃kęs Ign.
2. žr. 1 išvilkti 11: Sėdė[jo] i nerazvilkti̇̀, nepriėmiau kaip reikia Klt.
| refl.: Razvil̃kitės, čia par mum šiulta Pb. Banditai liepė razsivil̃kt Švnč. Razsivilkaũ, kad atvėsus kiek, i pūsterėjo vėjas Klt. Ana (sesuo) razsivil̃ko, paklausė laumės i paganė tuos arklius (ps.) Aps.
1 suvil̃kti, sùvelka (suvel̃ka), -o tr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1; M, L
1. sutraukti, sutęsti į krūvą: Tu akėdamas suvelki̇̀ visus varpius Ds. Tik neskersuokit (skersai lauko nevažiuokit), paskui nuo manęs žoles suvil̃ks Slv. Kur nesùvilkta [šienas], tai jau sausa Slm. Visus vištyčius papjovusi žiurkė i suvil̃kusi po to kubilo Rnv.
| refl. tr.: Žebenkštė pjauna vištas i susi̇̀velka į urvą Vdk.
2. sunkiai sunešti: Priemenėn suvil̃kom [grūdus], tai paskui susitvarkysiu Slm. Už butelį vaikiai sklypuką suara, maišus sùvelka Krš. Visus žabus i akmenus ant namus suvil̃ko Upt. Gaspadinė liepė suvil̃kti visus medžius į vieną malką i sudegint Lpl. Kai lietus, tai sùvelki tuos audeklus su dvasia (labai greitai) Bsg.
| Žmonys sùvelka šimtus daktarams Krš. Iš numų viskas būs sùvilktas į karčiumas Klk.
| refl. tr.: Ant taukšto susivil̃kusi skrynes pilnas tura Rsn. Susivil̃kom visus medžius po pastogės Krš.
3. sugabenti: Ka traktoriai geri, tai viską sùvelka: i grūdus, i silosą Snt. Iš tėvų daugiau viskas suvilktà Rdn.
| refl.: Par laiką velkas, kas velkas, i susi̇̀velkas (susikaupia turto) Krš.
4. refl. menk. sueiti, susirinkti: Susivil̃ko viso miesto bernai ir dūksta Ds. Susi̇̀velka bobos i pliurpa Krš. Į tais profteknines susi̇̀velka negeri – kiek tokių bernų Barbierišky! Brb. Kad ir kojų nepavelka, ant vestuvių susivelka LTR(Lel). Kas ir kojų nepavilko, tanciavotie susivil̃ko (d.) LKKXXIX185(Lz).
5. refl. tr., intr. daug prisirengti: Mes susi̇̀velkam švarkus, megztinius, užsisagstom kietai Pkl. Ji kudurų susivil̃kusi, nešvariai yr Rsn. Maž dvejais susvilksi̇̀ marškiniais? Dglš. Negi aš ben keliom susivilksiù [suknelėm] Kp. Vilkus susvil̃kus jos rūbais i eina Klt. A ketverias kelnes susivilkáu – vis tiek šalta Trk. Susivil̃k šiltai, labai šaltas vėjis užkilo Krš. Susi̇̀velku viską, nešalnu, ligos neieškaus Rdn.
6. refl. susivilkinus, nusitęsus susidaryti daugeliui (reikalų, darbų): Į rudenį visi darbai susivil̃ko Gs. Vienas darbas susivil̃ko, kitas, ir nieko nebus Snt. Iš to nemaža darbų susivil̃ko A.Baran.
7. suvalgyti, sušveisti: Sùvelka [bernaitis] tokį šmotą pyrago Drsk.
8. supūsti: Atidaro duris – iš visų pusių vėjas sùvelka Akn.
1 užvil̃kti, ùžvelka, -o Rtr, NdŽ, KŽ; M, L
1. tr. užtempti, užnešti ant ko: Tas maišas baisiai smagus – ledva užvilkáu ant viršaus Pp. Nuneša valgyt: įdeda tokiam lopšely, užùvelka tą valgymą (ps.) Brž. Ùžvelka kopėčias an dangčiaus JT430. Ant kalniuko led užvil̃kom tuos sienojus Krs. Stebules ant kalno ùžvelkam, uždegam ir na dūktų tada! On.
| refl. tr.: Užsivilkaũ an gryčios dvi baleikas Kpr. Užsivilko luotą an krašto, kad nenuneštų vilnys, pats ėjo an salos, ar neras ko valgyt LTR(Ps). Jie jį rado ant kalno su rogutėms, tas jis vis aukštyn užsivil̃ko, o po tam pakalniui nusileido SchL190.
2. tr. užtempti, užnešti už ko: Ažùvelka kopėčias až gurbų JT430. Ta i papjovęs tą savo žmoną, užvil̃kęs į užpečkį (ps.) Jdr. Užvil̃ko rąstą už namo DŽ1.
3. tr. užstumti: Ažvel̃k’ pirties duris, kad kas mintuvų neišneštų Ml.
4. tr. prisukti, užvesti (laikrodį): Kai kada užmirštu užvil̃kt [laikrodį], sustoja Krč.
5. refl. menk. užeiti: Prikūrijo gryčią – tas Atkočiūniokas užsivil̃ko Slm. Gerai, kad niekas neužsi̇̀velka, netrukdo Šmn. Niekas neužsivil̃ko nereikalingų Gs. Ema ir užsi̇̀velkas, o aš taip ano nenoru Krš.
6. tr. SD423, Sut užtraukti, užmauti: Užvelku rūbus SD199. Užvil̃ko sejoną lig žemės Grnk. Ant jo užvilkdavo kokius suplyšusius kailinius ar paltą Sb. Išvirkščius kailinius užvil̃kdavo, i būdavo toks ožys Sk. Ir vos tik užvilko jam pirmąsias kelnaites, kaip ir išvarė sau duoną pelnytis I.Simon. Uždės man kiverėlį, užvilks man munderėlį NS507. Ant patalo naują užvalkalą užvilkti N. Arkliui pavalkus užvil̃ko Dg. Ūkinykai kaip nulupa avelę, an to kailiavelkio ùžvelka Pš.
| prk.: Numesk, tėvyne, rūbą seną, kurį užvilko svetimi! Mair.
| refl. tr.: Daba žiemą kailinius gerus užsivilkái – nebuvo šalta Vgr. Vaikšto suknę tokią šiltą užsivil̃kus par karštybę Mžš. Deltai sermėgą kai užsivelki̇̀ in kalnių – kas kita: keliam šilčiau Skdt. Ana užsivil̃kusi tokį megztinį bjaurį Varn.
^ Trumpa drūta panelė, daugel rūbų užsivilkusi, į ją žiūrint ašaros byra (svogūnas) LTR.
ǁ užsitraukti, užsimauti ant kūno: Suknelę užvil̃kt reikia Šk. Viešpats karaliaut per savo stiprybę nor, ažuvilkęs ant savęs gražybę SGII49. Tada perplėšė Mardocheušas rūbus savo ir užvilko maišą su pelenais ChEst4,1.
7. tr. Mžš aptraukti kuo, aprengti: Su dvilinke užvil̃k patalus J.
| refl. tr., intr.: Įdedu užvalkalą, galėsi padušką užsivil̃kt Jnšk. Sermėga ant viršaus užsivil̃k J. Užsivil̃kt ir vėl neturėjo kuom Ker. Nebuvo kuom ažsivil̃kt Nmč. Spadnyčiūte trumpučiute, puspalčiuku užsivil̃kus Klt. Apsipuošė: čia jau kepures užsidėjo, paltais geraisiais užsivil̃ko Alz.
8. refl. turėti aprangos: Reikia pavalgyt, reikia užsivil̃kt Ėr.
9. tr. kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus: Užvil̃kom ant tekinio lanką Kv. Ant stipinų lankas medinis užvil̃ktas Lnkv.
10. tr. apkloti, aptraukti, apeiti: Dūmai akis užvilko, nematai nė plautų, nė [v]antos Lk.
| prk.: Debesys užvilko visą Lietuvos padangę V.Piet.
ǁ impers. aptraukti valkiumi (apie kataraktą): Užvil̃ko akis, ir nematau Krm. Užvilktos akys nė kaip par miglą nemato Žeml. Viena ta akelė užvilktà, o su antroja ana ir į adatą da įvera Žd. Visai užvil̃ks akis, myžt neižeisi Drsk.
11. intr., tr. uždelsti, užtęsti, užvilkinti: Mes dar užvil̃kom, tik paskiau išvažiavom Žg. Mūs karvė šįmet užvil̃ko dvylika dienų Jrb. Vis tiek žinojo Ksaverą neužvilksiant ir ateisiant Vaižg. Jeigu da kaltininkas paprašydavo užvilkt sugrąžinimą skolos, tai raštninkėlis ir iš čia pelnydavo V.Kudir.
| refl.: Užsi̇̀velka ta kelionė, nusitęsia: vis nėr kada Jd. Užsivilko iki naujo meto N.
ǁ gaišinti: Tu nebužvil̃k nė gydytojaus, nė pats neleisk piningų Pln.
12. tr. padaryti ilgesnės trukmės: Eina pri vieno, eina pri kito [gydytojo] – užvilktà liga Žgn.
| refl.: Darbai užsivil̃ko lig rudenio Ėr. Mum tie darbai baisiai užsivil̃ko Brž. Tas arimas užsivil̃ko iki vėlybo rudens Alk. O tep užsivil̃ks, užsitęs remontas Mrj. Netikėtai prasidėjo šokiai prie gęstančios saulelės šviesos ir užsivilko iki drūčiai sutemus V.Piet.
13. intr. dar kiek pagyventi: Gal dar kiek užvil̃ks žmona Jrb.
14. intr. užtvoti: Šalinkis iš čia, užvilksiu su lakatu par nosį Dr.
×15. (sl.) tr. priimti: Kad vardana jo (Kristaus) est krikštijami [kūdikiai], aną ant savę su visomis gėrybėmis, bažnyčiai smerčia jo padarytomis,… užvelka PK196. Užvilkite ant savęs Jėzų Christų, tai yra jo gėrybių būkite sekiotojais, jo nekaltybe ir šventybe apsidenkite SPII132.

1 ski̇̀rti, -ia, skýrė tr. K, Rtr, Š; SD185, H153, R, N, M, L
1. valant atrinkti, atmesti, kas netinkama (ppr. apie grūdus): Puikiai ski̇̀ria arputė kūkales ir viską Gs. Čia pirmlakai, čia antrininkai, čia žolelės, – pati mašiną skýrė Lpl. Par vėjį ka leido, grūdus neskýrė Grg. Nečysti grūdai, su pelais buvo, visai neskýrė Yl. Mašina ta toki buvo, kad ana su visais pelais, su viskuo, neskýrė nė biškio Als. Šlapių javų nė mašina nèskiria Dkš. Vyresnysis [brolis] ėjo ėjo, užėjo tokius žmones, katrie grūdus skiria rankom LTR(Rk). Tau būs (reikės) grybai ski̇̀rti Bt. Eisiva grybų ski̇̀rt Snt.
2. skaidyti į dalis, dalyti: Šita bičių šeimyna didelė, reikia ski̇̀rt, tai bus dvi Prn. Jeigu tas avilys spiečiaus neleis, reiks ski̇̀rt Sb. Kaimenę ski̇̀rti pusiau NdŽ. Vinculis skiria juos (linus) saujomis ir duoda mynėjoms J.Balt. Reikia pirma suvyt kamuolin siūlus, tada ski̇̀rt Klt. Skiriamasis piltuvas PolŽ54. Riešutus skirk į dvi dali lygiai vienam ir antram J. Ana skyrė bulves dėl sėklos ir dėl valgio J. Ing dvi dali skiriu, dvejinu SD48. Skirti, dalyti ing margius I. Girią taškais skirti I. Čvertavoti, skirti ing keturias dalis I.
| Kiekviena dvasia, kuryji skiria Jėzų, ižg Dievo neest, bet yra antichristu DP140.
^ Skirk lygiai, tik savęs neapsigauk Sln.
| refl.: Kap išeina kartum dvi motinos, bitės ski̇̀rias ir eina iž avilio Rod. Spiečias bitės, ė naujos mamelės nėr, i anos nesi̇̀skiria Rš. Sodžiai skiriasi vienasėdžiais, visur pasidaro reikalingumas lengvai gaunamos paskolos Pt.
ǁ atidalyti: Ožkos pienas grietienės nèskiria – visas pienas toks Upn. Sudėjau sūrį neski̇̀rto pieno Ktk.
| refl.: Mėsa nuo kaulų ski̇̀rias KI18. Varškė labai gerai skýrėsi [nuo išrūgų] šį rytą Snt. Naujos karvės pienas ski̇̀rias (gerai atsiskiria grietinė) Lel. [Ožkos pieno] ir į pieninę nenora priimti, ka ans nèskiras LKT67(KlvrŽ).
ǁ refl. prk. nesutikti nesutariant dėl nuomonių skirtumo, nebūti vieningam: Kožnas teipag miestas aba namai, kurie skirias prieš save (suskilę), neapsistos Ch1Mt12,25. Tėvas skirsis prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą Ch1Luk12,53.
3. stengtis atitraukti, atstumti vieną nuo kito (susimušusius, susiginčijusius): Jie pešas, o aš einu ski̇̀rt Jrb. Ana skýrė skýrė juos, sakiau, gal patruks Klt. Kiti žmonės gieda, kiti barnį skiria – tikra mugė VoL429(Žem).
4. imti iš būrio: Aš vienas tebuvau vaikelis, kur ims į karumenę, ski̇̀rs [nuo tėvų] Sd. Ims vainikėlį, dės nuometėlį, skir̃s mane jauną iš seserėlių (d.) Alvt.
skiriamai̇̃ adv.: Neskiriamai I.
skirtinai
| refl. H153, R, Sut.
5. refl. skilti, plyšti, trūkti: Ski̇̀ras tokiais trupiniais [duona], i viskas Trk. Jei duona skirias (kepalas įplyšta išilgai), tai iš namų kas išsiskirs LTR(Ant). Kad žemė po kojom skirtųsi, kad dangus ant mano galvelės griūtų, už nieko netekėsiu V.Krėv. Skirkis, sieroj žemynyka, tai ir aš su tavim razsiskirsiu (rd.) Arm.
ǁ nesilaikyti sudėtam, irti: Malkų kūgis ski̇̀riasi DŽ. Pirmažolė ski̇̀rias, o atolas velias, kai dedi žaginin Klt. Tas kaulas turėtų ski̇̀rtis: čia parkirsta Jrb. Pabrūžkuok, pabrūžkuok, kad siūlai lengviau skirtų̃s (nebūtų sukibę vejant) Aln. Namo siena ski̇̀riasi į šonus DŽ1.
^ Laiko viena ranka dubenį, o kita virtinius kemša, net žandai skiriasi rš.
ǁ skleistis (apie pumpurą): Jau ski̇̀rias, tuoj žydės Pv.
6. refl. šakotis, dalytis: Nuog Šadžiūnų [kaimo] kelias ski̇̀riasi Dv. Tas vieškelis skyrės į dvi puses LTR(Trg). Ėjo tada ir atrado asilaitį, pririštą pas duris ore (lauke,) kur kelias skiras, ir atrišo jį BtMr11,4.
7. praskleisti, prastumti į šalis, kad pasidarytų tarpas: Laužydamas medžių šakas, skirdamas ir lankstydamas krūmus, išbėgo didelis briedis A.Vien. Blogą rūtos šakelę skýrė (lenkė) į šalį, o gerą šakelę nuskynė Rdd.
| refl.: Gal išsigiedris – debesiai ski̇̀riasi Ėr. Su kiekvienu jo žingsniu ščiuvo šokėjai, paguromis skyrėsi, darė taką Stanislovui J.Balt. Plačioji tamsybė skirias – daro taką prš. Skirkis, ūlyčia tu plačioji, tegul broleliai uliavoja LTR(Ldvn).
ǁ daryti tarpą praskleidžiant, prastumiant: Staiga Drižas pakilo iš vietos ir, skirdamas rankomis taką, ėjo prie durų rš. Mielas mėnulis ir sietynėlis skyrė kelelį tėvo sūneliui BsO420.
| prk.: [Nedidelė nuodėmė] skiria kelią nuodėmėsp marinančiosp DK93.
8. refl. krikti, sklaidytis, skirstytis: Gal gana sėdėt, gal jau ski̇̀rsmės Slm. Vieni vienon pusėn skýrės, kiti kiton Žln. Jau ir po dvylikos, jau turgus skirias, pirkėjai išvaikščiojo rš. Ir kad susiejo su jais, įsakė jiemus, kad neskirtųs iš Jeruzalės, bet lauktų Ch1ApD1,4.
9. neleisti būti, gyventi kartu: Skir̃s tave jauną nuo motinėlės kap žalią rūtą nuo lelijėlės DrskD141. Bernužėli mano, dobilėli mano, žada mudu jaunu ski̇̀rti, poro[je] nelaikyti JD352. Ką tada Dievas suvienijo, žmogus (to) teneskiria Ch1Mt19,6. Smertis tur mane ir tave skirti CII407.
ǁ atjunkyti: Kumet vaiką skiri̇̀ nu savęs, reik aną paržegnoti, pabučiuoti ir tik tada atskirti Vkš.
ǁ ardyti (bendrą gyvenimą): Atleka ir keika: tu mun skiri̇̀ gyvenimą! Krš.
ǁ refl. trauktis nuo ko, nustoti kartu būti, gyventi: Kaip yra sunku skirtis su tėvyne, nesitikint daugiau jon grįžti! A.Vien. Broliai nor skirtis šalin nuo mūsų J. Seniau vaikai nenorėdavo nuo tėvų ski̇̀rties Ad. Kai skýrės nuo mūsų, norėjo kalnan neštis namą Klt. Skirdamasis su ja, kiekvieną kartą duodavau sau žodį niekad daugiau nebesusitikti rš. Atėjo Kūčia, kada pas mus mainosi šeimynos; jau tiem bernam reikia skirtis BsPIV29. Gaila buvo ski̇̀rtis su jum Krs. Jis nuo jos nesi̇̀skiria: prie šono ir prie šono Ėr. Skiriuosi nuog ko SD326. Skirkias nuog manęs. Jei tu nori po kairės, tad eš eisiu po dešinės BB1Moz13,9.
| prk.: Žiemą ir vasarą turbūt jam buvo vienodai šalta, nes su kailiniais nesiskyrė P.Cvir. Žmogus prisiriši pri to darbo i gaila ski̇̀rtis Kdn.
| Norė[jo] ana nuo karvių ski̇̀rties (atsisakyti melžti) Dglš.
ǁ refl. prk. mirti: Atrodo, ka reiks ski̇̀rtis jau Krš. Nedavėt man žinios, kad mano vaikas iš jūs ski̇̀rias Lp.
ǁ refl. prk. gaišti: Kaip žąsyčiai užbadė[ja], teip ir pradeda ski̇̀rties Grg.
10. refl. nutraukus santuoką, kartu negyventi, išsituokti: Seniau retai kad kada ski̇̀rdavos Sug. Nei geras vyras, nei gera boba nesi̇̀skiria Dglš. Jau jei ski̇̀rias, tai didelė negražovė per kelis kaimus Nmn. Ski̇̀rtis – tai ski̇̀rtis! Kam žudytis – a neužtenka sviete vietos?! Žlp. Pagyvena mėnesį du, jau ski̇̀ras Trk. Tai svietas: tik susideda i ski̇̀rias Jrb. Teisman padaviau – ski̇̀riams Slm. Šauka: negaliu širdies užlaužti, ski̇̀rsuos! Krš. O noris ir skirias, teneteka Ch11PvK7,11. Kurs nuo moters savo skiriasi, tas tur jai duoti ženklą persiskyrimo CII406-407.
11. P, I, Trgn justi, suvokti kieno būdingas ypatybes, matyti skirtumą: Reikia mokėti ski̇̀rti du skirtingus dalykus DŽ. Nors pagal vieškelį žemė priklausė tik vienam Jonui Puodžiūnui, bet dabar abu broliai jau nebeskyrė, kas vieno, kas kito A.Vien. Anas nèskiria, kad tai šitas rūbas darban, šitas geresnis, išeit kur – par jį visi sudokanoti Mlt. Jis (laiko įnagininkas) skirtinas, kaip matyti iš kalbos pavyzdžių, nuo laiko galininko J.Jabl. Neskiriami̇̀ yra dalykai, tarp kurių nedaroma skirtumo FT. Kirtis tarmėje esti ir kaip skiriamasis žodžio reikšmių ar formų elementas GrvT13. Įterptas j tarp dviejų balsių kaip skiriamasis garsas rš. Idant … tą dvasišką … penukšlą ir gėrimą nuog kitų penukšlų ir gėrimų visų pilnai skirtumbim PK217-218. Gaila, kai žmogus nèskiria gėlės nuo dilgėlės Mrj.
12. daryti skirtingą, kitokį, teikti būdingų ypatybių: Mokėjimas pasigaminti įrankius ir su jais dirbti yra skiriamasis žmogaus bruožas rš. Ir tataig yra, kas ypačiai krikščionis nuog klaidėjimo pahonių skiria DP584.
| refl.: Bet ypač jie skiriasi iš kitų savo batais, tų batų aulai tokie ilgi, jog niekur kitur pasaulyje tokių nesiuva J.Balč. Dabar ir darbai ski̇̀rias, ir laikas ski̇̀rias Vdn. Pusvaikio skýrės darbas, matai, jau lengvesnis Lkž. Jau dabar tai nesi̇̀skiria [miesto ir kaimo apsirengimas], o kap kadaise, tai skýręsis LKT231(Ktv). Jau beveik nesi̇̀skiria tie ančiukai, o tas buvo daug mažesnis Jrb. Drebulės štamas sunkiau ski̇̀ras nu jovaro Plšk. Jau obuoliai iš lapų ski̇̀rias – jau vasaros galas Jrb. Šviesos nematyti, diena nuo nakties nesiskyrė V.Krėv. Barbės veido spalva labai nežymiai tesiskiria nuo durų spalvos – toks jis baltas I.Simon. Jo žodžiai nesi̇̀skiria nuo darbų DŽ1. Čia niekas neperkirtinėjo vienas kito kalbos, nenuobodžiavo, nesikarščiavo, nesiskyrė savo nuomonėmis J.Balč. Žmogus kaip žmogus: nieku nesiskiria nuo kitų P.Vaičiūn. Baltas ant balto man nèskirias – nematau Vdžg. Tuo didžiausiai skyrė̃s tikusios [mergos] nuog netikusių, jog anos aliejų turėjo, o šios jo neturėjo DP569. Tuo [žmogus] nuog kitų žvėrų nekalbančių skiriasi PK232.
^ Skiriasi kaip dangus nuo žemės LTR.
ǁ lingv.: Skiriamojo sujungimo sakiniais pasakomi reiškiniai bei veiksmai, kurių vienas pašalina kito galimybę LKGIII770. Sakiniai su kartojamuoju jungtuku arba … arba paprastai vartojami savo pagrindine skiriamąja reikšme LKGIII771.
13. pažinti, suprasti: Jauna būdama par du kilometrus skirdavau iš eisenos, iš viso ko, moteris ar vyras ir kas Dgl. Jaunikliai jau pirmomis dienomis skiria motinos balsą rš. Kas pasieny gyvena, tie ski̇̀ria kalbas, o kiti nèskiria RdN. Plaučių uždegimu susirgau, porą savaičių nieko neskýriau Krtn.
14. skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Manę neskýrė jaunimas, mylėjo, prašė Ad. Seniau labai ski̇̀rdavo: bagotos atskirai, tarnaitės atskirai Pnm. Berniokai trys, ale negaliu ski̇̀rt nė vieno Lb. Nekokie te žmonės: šeimyną ski̇̀ria (skyrium valgyti duoda) Dbk. Senė buvo bešokanti į akis: – Kaip gyva neskyriau samdinio nuo šeimynos ir dabar neskirsiu! J.Balt. Kitas liūb šeimyną ski̇̀rs nu valgymo (prasčiau maitins) Ub. Eik ėsti – paskiau sakysi, ka nu valgymo ski̇̀ram Krš. Skýrė su valgymu, negalėjo pri anų pabūti DūnŽ. Idant ištirtumbit, kaipo ponas Egiptą ir Izraelią skiria BB2Moz11,7.
15. riboti: Sėlių žemę skirianti nuo latvių Dauguvos upė K.Būg. Žuvinto ežeras skiria dzūkus nuo kapsų rš. Pro raudonai išdažytus vartus sienoje, kuri skyrė gatvę nuo namų, įėjome į keturkampį kiemelį A.Vencl. Skiriamasis (intarpo) žiedas VĮ.
ǁ prk. trukdyti bendrauti: Visi gėrėjosi Stašio drąsa ir džiaugėsi, kad dabar jau bus pasibaigęs tas įtarinėjimas, tiek metų skyręs kaimyną nuo kaimyno V.Myk-Put.
16. duoti, suteikti, aprūpinti kuo: Tėvelis man skýrė tris šimtus Krs. Ski̇̀rti premiją NdŽ. Jai už metų bus skirtà pensija Upn. Ski̇̀rti pinigų patobulinimams NdŽ. Ski̇̀rti kam butą, kambarį NdŽ. Vaistus geriausius skýrė Erž. Šitą žiedą tau skýriau Pv. Jos čia paliko bitys, jau jai ski̇̀rtos: kur brolio – brolio, kur jai – jai Mšk. [Žmonės] iškirto jiem ski̇̀rtą mišką, kai sudegė Tvr. Kiek ski̇̀ria dalies, čia taip nu tėvų priklausė Trk. Ski̇̀rk lygiai visiem! Ml. Išėjo mada: i dukterim reikia lygi dalia ski̇̀rt Jnšk. Ski̇̀ria, kad mergiotei i mašina, i namas, o kitiem vaikam nieko Klt. Kad nors pusę karvės skirtų̃be sūnui Klt. Nėr man matušės kraiteliui kloti, nėr man tetušio dalelei skirti D84. Kad ir verksiu, bet ne viena, verks ir tėvulis, dalelę ski̇̀rdamas DrskD142. Tada skyrė sau Lot visą žemę pas Jordaną BB1Moz13,11. O eš tuo čėsu pakėliau savo ranką, idant išvesčiau juos iš Egiptų žemės žemėna, kurią eš jiemus skyriau BBEz20,6. Dievas nudalijo (viršuje skyrė dalią) kožnamui Ch11PvK7,17. Ir aš skiriu jumus … karalystą DP495.
^ Nei skirtas, nei pamestas TŽIV514.
ǁ paaukoti: Pašvęsk (paraštėje Skirkite) man visą pirmgimį BB2Moz13,2.
17. pateikti vartoti, naudotis kuo pritaikytu kuriam tikslui: Mokyklai skiriami̇̀ skaitiniai DŽ1. Tokie straipsniai yra tikrai geri dalykai, bet jie skirti reikėtų vadovėliuose ne pirmai mokslo pradžiai J.Jabl. Tik mažas krūmais apžėlęs, apdulkėjęs sodelis glaudžiasi prie tos mūro trobos, kuri skiriama keliauninkams Pt. Peiliai, skirti knygrišystės darbams, galandami iš vieno, dešiniojo šono rš. Javams sėti ski̇̀rtas laukas NdŽ.
18. leisti patirti: Neski̇̀rk peilio (operacijos), Dieve, i neprieteliui Adm. Tėvelis mirė – vargą skyrė ir nuo giminės mane atskyrė LTR(Grv).
^ Ką Dievas myli, tam i kryžių skyrė LTR(Rm).
ǁ perleisti, teikti kam ką:
^ Nei čia kitam ski̇̀rt, nei čia savo išbėgt (apie mirtį) Ob. Kad peikia, tai reikia; kad giria, tai kitam ski̇̀ria Slm.
ǁ linkėti: Tep pragyvenau ir jiemi skiriù gyvenimo laimingo Lp.
^ Ko pats nenori, kitam neski̇̀rk Sb.
19. panaudoti, teikti kuriam reikalui (laiką, jėgas ir pan.): J. Lelevelis domėjosi ir Lietuvos istorija ir ne vieną veikalėlį ar straipsnelį yra jai skyręs rš. Pačias geriausias rytmečių valandas turėdavau atiduoti mokyklai, o popiečius ir vakarus skirdavau literatūrai J.Paukš. Daug dėmesio kritikas skyrė literatūrinio palikimo tyrimo, vertinimo ir tvarkymo klausimams rš.
ǁ pavesti, panaudoti ką vykdomą tam tikram tikslui: Dvi dienas vyko seminaras, skirtas ideologinio darbo tobulinimo klausimams (sov.) sp. Vakar įvyko iškilmingas susirinkimas, skirtas Raketinės kariuomenės ir artilerijos dienai (sov.) sp.
20. nustatyti: Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje T.Tilv. Dievas surėdė žmogų, gyvulius, skýrė metus visiem (ps.) LKT267(Brž). Ski̇̀rti baudą, atlyginimą DŽ1.
21. pavesti eiti kokias pareigas, užimti kokią vietą: Jį čia mokytoju skirsią J.Jabl. Švietimo skyrius pavedė man mokyklos vedėjo pareigas. Čia yra skiriamasis raštas rš. Tave skirsim apylinkės pirmininku rš. Vienus [piemenis] kiaulium ski̇̀rdavai ganyt, kitus ski̇̀rdavai žąsim ganyt po laukus Mšk. Nu, ir skýrė ans: katrie jaunesni, tus į darbą, į darbą Trš. Martynas Karalius skirtas trečiuoju pabroliu I.Simon. Su didžiu nusižeminimu meldė karaliaus Aleksendros, kad tokių niekam Žemaičiūse nederančių kunegų nebskirtum į klebonus M.Valanč.
| Jį turbūt į sanatoriją skir̃s (siųs) kur no[rs] Jrb.
ǁ duoti (darbą, vietą): Skýrė darbą Radvilišky Sug. Ei močiute, motule, skyrei ma[n] vietelę, ir išskyrei ma[n] vietelę į didį vargelį (d.) VšR.
ǁ užduoti ką padaryti: Atidirbau, kas man buvo ski̇̀rta NdŽ. Lig šiem metam ravėjau, šiemet jau neskýrė Str.
22. rinkti (susitarus ar balsuojant) į kokį postą: Skirkime, kas mūsų sąžinei arčiau. Juk turime pastatytą savo lietuvišką kandidatą. Aišku, kad tą ir skirsime I.Simon. Mes tave paukščių karaliene turėsim skirti J.Jabl. Ne svietas beskyrė sau vyresniūsius, nes karaliai pardėjo jus svietui S.Dauk.
23. rinkti geresnį, tinkamesnį: Prie ūkės visiem reikėjo dirbt, i neskiriant darbų: ar vyriškas, ar moteriškas – viską iš vieno dirbom Bsg. Ski̇̀rdavom [perinti], kad būtų apskritesni kiaušiniai – tai viščikės Rs. Aš skiriù tau arklį, t. y. išrenku J. Daba aš tai jau viską galiu valgyt, nieko nèskiriu Šmk. Laiminga esu: nieko nèskiru, viską ėdu Krš. Neskiriant (viską) liepta jam valgyti Gmž. Vaikius skýrė i paliko be vyro Jdr. Skýriau skýriau tą skarelę, i netiko Vž. Skirk sau bernelį, kur raudonais veideliais J.Jabl. Eičiau, skirčiau iš to pulkelio kur sau lygią mergelę JV1083. A jūs tokį ėrelį sau skirkiat (imkiat), kursai yra be nutarties (paraštėje patinėlis) bei mitulys BB2Moz12,5.
| Dobilai, miežiai žemę ski̇̀ra – prasto[je] neauga Šts.
| refl. tr. DŽ: Tu, vaikeli, nesiski̇̀rk, viską valgyk Kdl. Yra iš ko ski̇̀rties Vkš. Kiti vaikai ski̇̀ras sau žąsyčius, o Stasius nesi̇̀skira Šll. Tų kavalierių buvo riaušės, o skýrės skýrės i pasiliko netekėjus Jrb. Aš jums nebepiršiu, skirkitės, kokius sau norite Žem. Matote, ik šiol buvau jaunikis, laikas jau skirtis moteriškę V.Kudir. Laikas vieną iš dviejų skirtis prš. Geriaus yra tarp dviejų piktų daiktų mažesnįjį skirtis prš. Ski̇̀rkis ar smertį, ar vergystę KII334. Ei sūnyt, sūnyt, sūnyti mano, ski̇̀rkis širdy mergelę LB69. O aš tau duosiu ski̇̀rtisi iš šimto JD693. Valia man skirtis iš visų, kuri dailiausia KlvD19. Seserele muno, skirkis po visą stalnelį tinkamą žirgelį (d.) Krtn.
ǁ ieškoti reikiamo, pritaikyto: Įėjo į krautuvę, užsibrėžė žiuburį ir ėmė rakčiukus prie stalčiaus skirti Žem.
24. įtraukti į tam tikrą kategoriją pagal būdingas ypatybes: Visi šie veiksmažodžiai skiriami prie I asmenuotės LKGII131.
25. lemti, žadėti, numatyti: Jam skirtà didi ateitis NdŽ. Ji ne tau skirtà NdŽ. Taip jam likimo ski̇̀rta DŽ1. Tavo tokia dalia ski̇̀rta OG111. Kodėl, kodėl likimas skyrė keliaut man svetimus kelius? S.Nėr. Kiek ma[n] ski̇̀rta [amžiaus], tiek užteks i be peilių (operacijos) Jrb. Kas man ski̇̀rta, atsiimsiu alei kruopelytę Ds. Dievas žino, kam ski̇̀rta ta [užkasta] skrynia buvo Sug. Nieko nepadarysi – kaip jau kam ski̇̀rta Sdk. Anam buvo laimė skirtà, bet nesugebėjo pasiimti Tl. Neverkie, mergele, neverkie, jaunoji, kad bus mumim Dievo skirta, tai mes nesiskirsim (d.) Vlk.
^ Kam kas skirta, tai kaip koja įspirta LTsV205(Vrn). Kaip ski̇̀rta, tą pasiemi Rs.
| refl.: Kad pelėda vaitoja, tai tam kieme nelaimė skir̃sis (priet.) Vdšk.
ǁ manyti ką įvyksiant: Visi skýrė smertį mamai, o pasidarė tetei Mžš.
26. numatyti, nuspręsti kam ką daryti: Ana buvo skirtà an operacijos Upn.
ǁ refl. rengtis, ketinti ką daryti: Aš skiriúosi rytoj važiuot į Braziūkus Zp.
27. refl. sektis, klotis: Kad darbas skirtumias, reik gero gaspadoriaus Šts. Anai viskas (visi darbai) baisiai ski̇̀ras, kaip žaibas ana yra visur Plt. Kad tik skiras darbas tam vaikiuo Šts. Kalba anam ski̇̀ras MitI80(Klp). Darbas neskiras (nevedas) MitI80(Klp).
◊ ant lãpių ski̇̀rti laikyti nebetinkamu: Ant lãpių jau mane ski̇̀ria Grdž.
burnõs neski̇̀rti neprašnekti: I burnõs neskýrė, i žodžio netarė [marti] Klt.
Diẽvulia neski̇̀rk nusistebėjimui reikšti: Šaltis – Diẽvulia neski̇̀rk! Lp.
dūšià ski̇̀rias nuo kū́no KII235 miršta.
gẽlumbes ski̇̀rti Lk snausti: Ir skirs gelumbes kaip tris naktis nemiegojęs Krkl.
kū́nas ski̇̀riasi su dūšià apie didelį nuovargį: Nežino, ka muno kū́nas su dūšià ski̇̀ras nu darbo Šts.
pãlaikus ski̇̀rti dvėsti (apie gyvulį): Užvirtęs paršas kojom tik buria, matyt, pãlaikus ski̇̀ria Gs.
pelùs nuo grūdų̃ ski̇̀rti suvokti, kas gera, vertinga, kas ne: Mokėk ski̇̀rt pelùs nuo grūdų̃ Ut.
ski̇̀rto gãlo nebū́ti turėti vargo (su kuo): Matos, kad nebus skirto galo su tuo durnium An.
su [šiuõ, tuõ] pasáuliu (ámžiumi, gyvẽnimu rš, svi̇́etu) ski̇̀rtis mirti: Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas S.Dauk. Be laiko reikia ski̇̀rtis su tuõm pasáuliu Kdn. Jau anas ski̇̀riasi su šiuõ ámžiu LKKXIII135(Grv). Vesk pakajuj ing tavą šventą garbę su tuo svietu skiriančius MKr30.
keliai̇̃ (takai̇̃) ski̇̀riasi (kieno) rš nutrūksta, neįmanomas bendravimas, buvimas drauge: Man baisu – žinau, kad mūsų skiriasi takai S.Nėr.
vė́lei ski̇̀rtis su kū́nu mirti: Didi nuodėmė, jei leisi po žeme jo vėlei su kūnu skirtis V.Krėv.
žẽmė ski̇̀riasi [po kójų] apie smarkų, intensyvų veiksmą: Arkliai būdavo geri: net žẽmė ski̇̀riasi, būdavo, kai važiuoja Krs. Tai bent vyras: kai eina, žẽmė po kójų ski̇̀riasi! Dkš. Keikia, net žẽmė ski̇̀riasi Mrj.
1 apski̇̀rti, àpskiria, apskýrė tr. Rtr
1. liepti, pavesti ką daryti: Apskyrė man įstato mokslą, bet aš su visu kitokį turėjau savo pastatymą I. Kunigų yra urėdas žmones mokyti, bo ant to visi yra apskirti Mž11.
2. N, Š išrinkti (balsuojant ar susitarus) į kokį postą: Karalius mirė po tų metų, o ing ano vietą žmonys apskyrė tą meistrą DS149(Vdk). Ant galo diena nemetu apskyrė jį savo Viešpačiu S.Dauk. Apskirkiam sau vadovą I. Todėl Dievą jūsų kaipo stipresnį saunoriai už Dievą apskiram ir išpažįstam M.Valanč.
| refl. tr.: Pasisaugokit, kad, tėviškę mylintį skirt norėdami, neapsiskirtumbit tėviškės neprietelių TP1881,8.
3. parinkti, surasti (vietą): Einam, apski̇̀rsim daržinei vietą Grž. Apskyrus vietą dėl skynimo, reikia aulių pridirbintise Nz. Tranai àpskira vietą bitims Lk. Žemaičių reikalingas skaitlius susirinkęs iš čėso apskirto[je] vieto[je] BM332(Šv). Stovėjo vienas [medis] nelab toli krašto jūrės, ir tą patį lovos vietoj sau apskyriau I.
4. išrinkti ką tinkamą, parinkti: Apskýrė parinktinius vyrus imti akrūtams J. Apskýrei vietą, nu apski̇̀rk sau moterišką ir žanykis J. Čia tokio vyro aš negaliu apski̇̀rti Gr. Nebàpskiru seno žmogaus mūsų parakvijo[je] Šts. Vištą jau apskýriau, katrą papjauti Užv. Na, vaikai, kokį vardą dėsma tai lėlei? – Vincelis, jau mano apskirtas, – atsiliepė pati Žem. Nė kokios kitos negalįs sau apskirti, tiktai tą [paną] S.Dauk. Ir apskýrė ma[n] bernelį kaip lauže kelmelį JD142. Vesk mus keliu teisuoju, tau ant garbės apskirtuoju Mž50.
| refl. tr.: Visi turiam po karvę apsiskýrę Grd. Motriška kol nejo pri daktaro, tol ana negalėjo apsiski̇̀rti akuliorių Lks. Mikolas jau buvo apsiskýręs mergą, ale motyna neleido imti Krš. Tu negražią moterį apsiskýrei. – O kad tu su mano akia matytum! Prk. Pačios, rodos, ir dar neturi apsiskyręs? I.Simon. Ten yr sūnus, gali apsiski̇̀rties par kavalierių Krg. Iš pat pradžios vakaro jis ją apsiskyrė, visus beveik šokius su ja šoko LzP. Apsiskýrė viens bernelis kur jauniausią mergužėlę JV54.
5. nustatyti, sutarti: Neapskirtas, neapimtas, neuždėtas laikas I. Atgiedojus himną, kunigas kozonį tur savo apskirtąją sakyti Mž496.
6. refl. išsivaikščioti, išsiskirstyti: Apsiskýrė svečiai, susėdo valgyti numiškiai Šts.
7. duoti nuosavybėn, suteikti, aprūpinti kuo: Tau yra apski̇̀rtos pievos J. Nėr man motušės kraiteliui krauti, anei tetušelio dalelę apskirti LTR(Kltn).
1 atski̇̀rti, àtskiria, atskýrė tr. K, Š, Rtr; SD208,211,414, H153, R42, N, LL185
1. DŽ1, Dv atrinkti, atmetant, kas netinkama: Àtskiria gerus grūdus sėklai JnšM. Rugius su kretilais sijos: kas sėklai, kas kiaulioms atski̇̀rs LKT63(Lkž).
| refl. tr., intr. H, Sut, N, L, Š: Vėto su rankom – pelai sau, grūdai sau atsi̇̀skiria Gg. Kaip atsi̇̀skiria grūdai, tai švarūs būdavo Trgn. Bulbes rinksiam, gatavai sėklai atsiski̇̀rsiam Trk.
ǁ pašalinti iš visumos: Vėtydami žirnius, mas nuo jų atskiriam avižas Skrb. Niekočia tai jau pelus atàskiria Imb. Kai šukuoji šepečiu, pakulas àtskiri LKT332(Gdr). Pirmuliausia pilam [pieną] betonan (į bidoną), smetoną àtskiriam Pls.
| refl.: Eina pripiestin [grikiai] su lukštu, per sietą išsijoji – miltai atsi̇̀skiria Eiš. Patrina ir supranta tujau pat – spalis atsi̇̀skira nu to pluokšto Yl. Atsiski̇̀rs, būs vieni gryni jau, jokių pakulų susimaišymų nebūs [linuose] Lž. Jai tai atsi̇̀skiria pienas labai Kp.
2. atidėti dalį, atidalyti iš visumos: Ataski̇̀rtas spiečius Jž. Atskirkite savo daržuose po kelias ežes apvyniams Rp. Atskirk linų pluoštelį Sk. Žiupsniuką atàskiri ramunėlių, indedi vandenin Upn. [Sušlapęs gaidys] po plūksnelę vieną atàskiria ir džiovena Ob. Pavienių [gyventojų] atskirti̇̀ sienojai paravėj Slm. Tada buvo atskirti̇̀ kapai, katrie pasikorę Ob.
| refl. tr.: Aš išsiėmiau pinigus, dešimtį auksinių atsiskyriau, o kitus sudėjau į sėlenų puodą J.Balč. Atsipjauk, atsiski̇̀rk raumenį Erž.
3. atidalyti vieną nuo kito: Susviję, susisukę siūlai matkoj, negaliu atski̇̀rt Klt.
| refl.: Kūda boba, žiaunos tik atsiskýrę (labai įdubę žandai)! Klt.
ǁ atidalyti, atitraukti ką glaudžiai susijusį: Sąvokų turinys neatskiriamas nuo formos EncIX1179.
atskiriamai̇̃ adv.: Rinkos dydis yra neatskiriamai susijęs su visuomeninio darbo specializacijos laipsniu rš.
atskirtinai̇̃ Neatskirtinai I. Du bus viename kūne, tai est neatskirtinai suglausti MT229.
4. MP64, NdŽ paimti, pašalinti iš būrio, atitolinti nuo kitų: Savo avį atski̇̀rk sau J. Baltį atskýrė penėt Dkš. Trys [karvės] jau buvo ataski̇̀rtos ligotos, tai tas, va, saugok Antz. I kiaules atski̇̀rtas ganydavai Mšk. Atskirtas nuo giminelės kai baltas akmenelis [v]andeny (d.) Ad. Atskyrėm ir neprileidžiam večeriosp jo šventosp PK208. Ir atskirs jis vienus nuog antrų VlnE131. Išeis angelai ir atskirs piktuosius ižg vidurio teisinykų DP524. Ir pats jas atskirs vieną nuog kito, kaipo piemuo atskiria avis nuog ožių Ch1Mt25,32.
| refl. tr., intr. R, Š, Rtr, NdŽ: Atsiskirtisi H153. Kap išeini perimot [gyvulių], ir atsi̇̀skiria savi Ad. Atsiskýrė nuo keltavų ir lekia miežiuosna karvė Pb. Juodu nejučiomis atsiskyrė nuo kitų ir nuėjo vienu du pasivaikščioti į pamarį I.Simon. Ir atsiskyrė nuog jų …, ir klaupė and kelių ir meldės Ch1Luk22,41. Tie patys nuog tos draugystės tikrai atsiskiria PK209. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
5. refl. nutolti (nuo vietos, prie kurios buvo priglusta): Laivė buvo jau atsiskyrusi nuo kranto J.Balč. Nuo tamsios pilkos namo sienos atsiskyrė šešėlis rš.
6. refl. atsišakoti, atsidalyti: Tarama – ežeriokas, anas atsi̇̀skiria nuo Dringių Ign.
7. neleisti būti, gyventi kartu: Juos abeitą (abu) atskýrė Lz. Kartais nuo vaikų meilingus àtskiria tėvus K.Donel. Negerk, sesute, žalio vynelio, ba tave atskir̃s nuo motinėlės DrskD141. Verks našlaitė nevirkdyta, nuo tėvelio atskirta LTR(Grv). Jau atskýrė mudu jaunu ir meilius žodelius JD352.
| Nė vieno ižg bendrumo to džiaugsmo neatskiria, visi vieną džiaugsmo priežastį tur bendrą DP47. Vislab, kas mūsų širdį nuo Viešpaties atskiria, tur būti atskiriama Ns1832,8.
ǁ atjunkyti: Ji maitina jį (kūdikį), o paskui, kai laikas ateina, ji àtskiria jį nuo savę Šmk. Kai atskýriau vaiką nuo savę, ir ėmė negeruot Ds. Paršeliai jau keturių savaičių, galiama būs nu kiaulės atski̇̀rti Vkš. Tėvai, užtverk gardinį, reikia teliokas atski̇̀rt Ds.
ǁ refl. R9, LL214, DŽ1 nustoti kartu būti, drauge nebegyventi: Kai vyresnysiai sūnus pasistatė gryčią, tuoj pat ir atsiskýrė nuo tėvo Skrb. Po mažai žemės mes turėjom, kap atsiskýrėm Eiš. Jis atsiskýrė nuo brolių J. Matai, anie atsi̇̀skira, anims (tėvams) išimtinę duoda, anie į pryšininkę išeita Knt. Susiblakavo su juo, i jau neina atsiski̇̀rt Jrb. Tas kareivis atsiskyręs nuo to senuko ir nukeliavęs toliau BsPIV7. Ka tie bajorai atsiski̇̀rdavai, tai mum mažiau tos bandos būdavai [ganyti] Mšk. Atsiski̇̀rki, dukrele, atsiski̇̀rki, jaunoja, nuo pijoko bernelio (d.) Šmn. Ko saulužės atsiskyrei? Aušrinę pamylėjai? RD27. Ir šitaipo atsiskyrė brolis nug antro BB1Moz13,11.
ǁ refl. pasitraukti nuošaliai vienam, nebendrauti su kitais: Atsiskyręs nuog žmonių SD211. O jūs kaip kokie vieniši kurmiai norit lindėti savo urve, atsiskyrę nuo žmonių ir nuo gyvenimo A.Gric. Atsiskyręs it girios paukštelė Pšl. Turime … nuog žmonių atskirtis DP619.
ǁ refl. prk. pasitraukti iš gyvųjų tarpo: Sušalę, išalkę, visokie vargai spaudžia, o išeiti iš tos žemės, atsiskirti nė vienas nenori Žem. Kas metai mūsų kartos vis mažiau lieka: tai vienas, tai kitas atsiskiria ir nueina sau namo (miršta) V.Krėv.
8. refl. nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Pykosi – ir atsiskýrė Mrj. Girdėjau, kad su vyru atsiskýrė Ln. Toks gražus vaikas buvo, o pasidarė nė šioks, nė toks – su boba atsiskýrė Vdk. Motka atsiskýrė nuog vyro, mylėjo tą berną Dbč. Bet jeigu neviernas atsiskiria, tesiskiria Ch11PvK7,15.
9. R329, LL122 suvokti, pajusti kieno būdingas ypatybes, skirtumus: Nuo draugo priešą, o nuo priešo draugą atskirti šiandien nebemoku V.Myk-Put. Daba vyro nuo mergaitės neatski̇̀rsi [iš aprangos] Vdk. Paseno ir da nemoka merginos nuo moters atskirti V.Kudir. Kad abidi sutinku – àtskiru, kad vieną – nežinau, katra LKT73(Eig). Kaip ji (katė) atskiria pelės tylius žingsnius nuo vėjelio ošimo už klėties durų, tai jau jos slaptis Blv. Pridera ji skaityti atsargiai, t. y. ataskiriant, kas tikra, kas ne A.Baran.
^ Auksą ir pelenuose atskirsi KrvP(Erž, Vkš). Geras bernas, kad pažagrės nuo žagrės neatskiria TŽV599. Abu kaip vienas: nei pats velnias neatskirs KrvP(Lš). Aklas šviesos nuo tamsos neàtskiria Lp. Kad tu jau dienos nuo nakties neatskirtum, tėvo motinos nepažintum! KrvP(Vlkv). Ir durnius atskiria lašinius nuo pelų, ir aklas – dieną nuo nakties KrvP(Vs).
10. LL209,213, DŽ atpažinti: Žymė įkirpta [avies ausyje], kad atskir̃tų Žg. Raidžių neatàskiriu, nematau Ut. Paukščių aš nepažįstu, varną atàskiriu Pnd. Ma[n] įdomu, kaip tie paukščiai àtskiria, katram vaikui davė lest Šl. Iš tolo àtskiria mano balsą LKT353(JnšM). Jie (gyvuliai) atskiria laiką, vietą, spalvą, gaidą Blv.
| refl.: Ji atsi̇̀skira, ka ne vainutiškis esi Vn.
11. padaryti skirtingą, parodyti būdingas ypatybes: Sakiau, jos moterystė yra padorus suglaudimas, o tatai todrin, idant jį atskirčia nuog nepadoraus sujungimo DP69.
| refl. LL212: Maž teàtskirias kalba lietuvių ir žemaičių J. Juk aš negaliu atsiski̇̀rt nu kitų Vdk. Sakau, kaipo ilgai tėvonis yra vaikas, nieku neatsiskyręsi nuog tarno VlnE17. Kuriuo pašlovinimu atsiskyrė nuog kitų visų numirusiųjų žmonių MT269. Naujasis aprėdas vaiskui atsiskir visuotinai nuo dabarnykščiojo prš.
ǁ pažymėti kuo, padaryti kitokį, kuo ypatingą: Šiuosmet ažu bėdų tai nebus kuom ir šventės atski̇̀rt Arm.
12. LL291 skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Našlaitis, vaikel, vis visų atski̇̀rtas Ds. Atski̇̀rdavo samdininkus, daug tokių buvo vietų, kur atski̇̀rdavo nū valgymo Grd. Muni valdžia neàtskira i pensiją duoda Stl.
13. BŽ78, NdŽ atriboti, atitverti: Per ištisus devynis mėnesius vienuoliai būdavo atskirti nuo viso pasaulio A.Vien. Jara (upė) mus atàskiria – gretimai gyvenam Adm. Eilia medžių eina, kaip ir laukai atskirti̇̀ Alks. Vaisingus medžius aplink savo sklypą sodino, kad savo kupelį (aptvarą) kiekviens nuo kito atskirtų K.Donel1. Užtveriu, tvora atskiriu R12. Ir atskyrė vandenį po tvirtybės nuog vandenio aukštai (ant) tvirtybės BB1Moz1,7.
| Sujungiamieji sakiniai visada vienas nuo kito atskiriami tam tikru skyrybos ženklu rš.
ǁ izoliuoti nuo įtakos: Įstatymiškai bažnyčia atskiriama nuo valstybės ir mokykla nuo bažnyčios (sov.) rš.
ǁ neduoti teisės į ką, nepripažinti kuo, pašalinti iš kur: Jis buvo atskirtas nuo bažnyčios ir ištremtas J.Jabl. Atskirti nuo surinkimo H. Atskiriu, iš surinkimo išmetu R362. Atskiriu nuo tėviško dalyko, nuo tėvonystės R119.
14. BŽ79 atidalijus iš visumos, duoti nuosavybėn: Duoda sūnui [tėvai], nuog savo žemės atskýrę Rud. Jau kraitis atskirtas, skrynia užrakinta M.Katk. Dėkui tėvužėliu[i], dėkui senajam, kad atskýrei man dalelę, jau daugiau nereiks DrskD168. Mes tau atski̇̀rsim didę dalelę, mes tau sukrausim aukštą kraitelį JD1242. Matužėlė širdužėlė, atski̇̀rk manei kraitelį JV579. Randu tėvo numirta, maža dalelė atskirta (d.) Krč.
| Paprašyčiau gegutytės, kad atskirtų man plunksnytę. Lėkčiau greitai ant kapelių LTR(Brž).
◊ dūšià (vėlė̃) atsiskýrė nuo kū́no numirė: Kaip dūšia Kristaus nuog jo kūno atsiskyrė, tai žemė būk kad nuo savęs atsiskirti norėjo brš. Vėlė atsiskyrė nuo kūno J.Balč.
su šiuõ pasáuliu (svi̇́etu Rtr, Ls) atsiski̇̀rti numirti: Abu mano seneliai buvo atsiskyrę su šiuo pasauliu J.Marc. Atsiskyrė su šiuo svietu brš.
šiáudus atski̇̀rti nuo grūdų̃ suvokti, kas gera, vertinga, kas ne: Matai, aš atskýriau šiáudus nuo grūdų̃ Jnš.
1 ×daski̇̀rti, dàskiria, daskýrė (hibr.) žr. 1 paskirti 3: Daski̇̀rkie gi man dalelę LKKIX209(Dv).
1 įski̇̀rti, į̇̃skiria, įskýrė tr. įtraukti į tarpą: [Žmones] į krikščionių surinkimą priėmiau ir įskyriau Ns1832,6. Neįskirk ing peklą manęs su razbainykais PK52.
| Į šią grupę reikia įskirti ir vadinamuosius samplaikinius įvardžius rš.
įskiriamai̇̃ adv. imtinai, įskaitytinai: Visi pareigūnai, iki eilinio įskiriamai, turi žinoti, kaip bus puolama rš.
įskirtinai̇̃ adv. imtinai, įskaitytinai: Būrys sudaromas iš pareigūnų, esančių Kėdainių–Baisogalos geležinkelio plote įskirtinai rš.
1 išski̇̀rti, i̇̀šskiria, išskýrė tr.
1. SD185, H, Sut, N, K, Š, Rtr padaryti atranką, atmetant, kas netinkama: Išski̇̀rk man grūdus, kurie susimaišę J. Prieš sėjimą mes grūdus išskiriam, parvėtom, kad sėkla būt čystesnė Jnšk. Aš per valandą kitą išskirsiu visus grūdus LTR(Rk). Žirnius išski̇̀rs teip, kad jeigu pusė žirnio būs, įkirmėjęs būs, i tą atims šalin Trk. Bandą ganysi, liuob mamai parneši krežį išskirtų̃ grybų Lpl.
2. suskaidyti, atidalyti: Skanus sūris – pienas da neišski̇̀rtas Kp. Siūlas nesusuktas, možnės išski̇̀rt Klt.
3. paimti, pašalinti iš būrio, atitolinti nuo kitų: Jis apžiūrėjo suimtuosius ir nurodė dar keletą vyrų ir moterų, kuriuos kareiviai tuojau išskyrė iš minios ir pavedė sargybai V.Myk-Put. Išski̇̀rs tus, katrie biškį tokie jau smarkesni Nv. Kalėjimas baisus tuo, kad išskiria žmogų iš kitų tarpo rš. Visa šeima, nei̇̀šskiriant tarnų NdŽ. Iš pulko seselių vieną išskyrė, geltonas kaseles broliai išpynė LTR(Plv). Ir išskyrė muni jauną iš seselių būrio kaip roželę pražydusią iš lelijų tarpo D22. Jūs, seselės jaunosios, seseružės dailiosios, turite man išskirtie tą jauniausią sesutę BsO142. Ir išskirsiu visas šlakeliais apkrapytas ir margas avis BB1Moz30,32. Išimu, ižskiriu iž skaičiaus SD422.
išskiriamai̇̃
išskirtinai̇̃
| refl. Rtr, NdŽ: Vaikas išsiskýrė iš tunto ir nuėjo sau J. Išsi̇̀skiria vienas kareivis iš pulko ir užsuka pas mus į kiemą Mrc. Tada pažinau vargingas dienas, kai išsiskyriau iš pulko vienas LMD(Sln). Kurio klumpė iššoka pirmiausiai, tai tas greit iš tos šeimos išsiskirs (ves ar ištekės) LTR(Klvr).
4. DŽ1 atstumti vieną nuo kito (susimušusius): Šuva ir gaidžius išskiria, vištas iš kviečių išvaro Bt.
| refl.: Visą viedrą vandinio kap kliusterėjau an gaidžių tai tiej tuoj išsiskýrė Kpč.
5. arti esančius atitolinti vieną nuo kito: Grįžtant ištiko didelė audra, kuri laivus išskyrė ir vos nepražudė K.Bor.
^ Juos naktis suartina, o diena išskiria LTR(Srd).
6. DŽ1 atriboti: Kableliais išskiriamas sudėtinis derinamasis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio rš. Išskiriamà dalelytė NdŽ. Išskiriamieji ženklai rš.
7. refl. pasidarius tarpui, prasiskleisti į šalis: Kada Jonelis mostelėjo ant girios – medžiai nulinko, kada mostelėjo an marių – vanduo išsiskyrė! BsMtII257.
8. išskleisti ką sudėtą: Maryt, išski̇̀rk kaldrą! Pc.
9. refl. suirti, iširti: Ana druskos puodą kad duos, pūkš vidurin gryčios – puodynėlė ir išsiskýrė (subyrėjo suskilusi)! Vdšk. Malkų kūgis išsiskýrė DŽ. Arklys persigandęs šuoliais lyg skriste perskrenda su vežimu į kitą krantą, nespėjus tiltui nei išsiskirti, nei subyrėti rš. Kad paleidžiau zovadom, tai ratai tuoj po velnių išsiskýrė Jnšk. Vežimus reikėjo dailiai nukraut – pėdeliai kitaip išsiskir̃s Sk. Supintas kasas an pakaušio kap susuku, špilkom jas persmaigstau, kad neišsiski̇̀rtų Kpč.
^ Kas didelį kąsnį kanda, to žandai išsi̇̀skiria Kp. Išsiskyrė kaip genio plaučiai TŽIV511.
10. pašalinti, išmesti: Ką tu su ja veiksi, jei aš tave iš ūkio išskirsiu? P.Vaičiūn. Pašlovinti este, kad jūsų žmones nopkenčia ir kad jus ižskiria Ch1Luk6,22. Būtų išskirtas iš sinagogos, jei kas išpažintų jį Kristum Ev.
11. refl. Slm išsivaikščioti: Laimingai pasiekę Salaką, išsiskyrė kas kur sau LTR(Slk). Mano viena šeimynėlė išsiskýrė, kita susirinko Kp. Per kiekvienus pietus, kai stalas jau būdavo nukraustytas ir visi išsiskyrę, ištikimas tarnas turėdavo atnešti dar vieną valgį J.Balč.
12. išskirstyti, išdalyti: Ta banka suvisu išskýrė (išvaržė) tą dvarą lauk Knt.
13. refl. kartu nebebūti, nebegyventi: Kai susmyli, tai jau sunku išsiski̇̀rt Ut. Juodu išsiskyrė ir daugiau nebesusitiko J.Dov. Jie jau išsiskýrę gyvena, nebe draugėj Š. Pr[i]eina ant kryžiakelės. – Čia, – sako vienas kitam, – išsiski̇̀rkim! BM205(Pg).
14. Rtr ištuokti: Teismas juos išskýrė DŽ1. Ne tu aną žanindinai, ne tu anus išski̇̀rsi, kad anai patinka Trk.
ǁ refl. nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Dabar tokia mada: dieną pagyvena ir išsi̇̀skiria Lel. Ką muštis, tai geriau išsi̇̀skiria i gyvena Vad. Išsiskýriau, nebgyvenau Slnt.
15. LL290, NdŽ atpažinti pagal būdingas savybes: Tas ašvienis nuo visų i̇̀šskiriamas J. Šeškus įsisuko, jau i̇̀šskiramas vištikes išpjovė Krš. Neišskýriau aš juodviejų, katra tę buvo Jrb. Nė tėvas jų beišskyręs, ir jos visos jį tėvu vadinusios BsMtI12. Negaliam išski̇̀rti, a čia vaikelis, a mergelė (taip panašūs atrodo) Akm. Atvesdavo tris užsidengusias merginas, ir piršlys turėdavo išskirti, kuri jaunoji LTR(Rs). Jau žmogų išski̇̀rsi po kalbai, iš kur [kilęs] Nč. Ka eisi par lauką, neišski̇̀rsi, ar rugiai, ar atuodogiai (vasariniai rugiai), tik vėliau pjaunas Vdk. Ar jaučio ėjimas, ar žmogaus pėdos, negal išski̇̀rti Lkv. Jei „velnio piningą“ išski̇̀rsi ir išmesi, būs tavo visi piningai Brs. Šerno mesos negal iš kiaulės išski̇̀rti Dr. Paėmė pačią iš pelėdos nei̇̀šskiramą (labai negražią) Plt. Vienas iš vieno (labai panašūs) – negalėjo anuodums išskirti nė katro Lkž. Plaukai ilgiausiai, vyrų iš motriškų negal išski̇̀rti Krš. Eis su kelnėms motriškos kaip vyrai, negalės išski̇̀rti vyriško iš motriškos Trkn. Tada bitės nug tranų lengvai gal būti išskiriamos Nz. Kruopynė bus iš sermėgos neišskiriama – turi valgyti KlK13,97(Pln).
ǁ pajėgti suvokti skirtumą: Per sekundę žmogus išskiria ne daugiau kaip 20 greitai besikeičiančių vaizdų rš.
16. padaryti kitokį, skirtingą dėl tam tikrų ypatybių; pabrėžti, iškelti: Yra savybių, kurios ypač išskiria tam tikrą kūrinį iš kitų tarpo A.Vencl. Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria vienus daiktus iš kitų pagal savo leksinę reikšmę KlK1,12. Pasitaiko sakmių, kuriose užsimenama ir apie tokius laumių išvaizdos bruožus, kurie išskiria jas iš paprastų moterų rš. Didūs laikai išskiria iš minių didžius žmones M.Katk. Mūs kunigai vis per daug aiškiai išskiria save iš tarpo visų draugijos sąnarių V.Kudir.
^ Kap išski̇̀rtas (puikiai atrodo) šniūras [javų]! Lp.
išskiriamai̇̃ adv.: Išskiramai̇̃ įstabiai rėdos Vn.
| refl. NdŽ: Eiškiai pažinsi, ka jis latvys – a mūsų žmonys išsi̇̀skiria? Mšk. Jin išsiskýrus iš viso miesčiuko, pasiutus Šln. Visokiums madums [vaikiščiai] nora iš būrio išsiski̇̀rti Krš. Burtininkai, kaip ir raganos, sakmėse iš kitų žmonių išsiskiria vien savo sugebėjimais, o ne išvaizda rš. Prieveiksmis iš kitų nekaitomųjų kalbos dalių išsiskiria tuo, kad jis, kaip ir būdvardis, turi laipsnio kategoriją MLTEII22. Iš XIX a. vidurio lietuvių poezijos „Anykščių šilelis“ išsiskyrė ir savo kalbos liaudiškumu rš. Baldai kaimiški, iš jų išsiskiria kampe stovinti sofa ir puošnus bufetas J.Avyž.
17. skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Nei̇̀šskiru ne vieno, geri visi vaikiai Krš. Su vaiku [mergina] paliko, iš viso būrio išskirtà, niekam nebreikalinga Rdn.
×18. (sl.) DŽ1 suteikti, paskirti: Draugija privalo kasmet išskirti lėšų ūkiui tvarkyti rš. Tam reikalui bus išskirti specialūs prekių ir statybinių medžiagų fondai sp.
19. pavesti eiti kokias pareigas: Volterį valdžia išskyrė į lietuviškųjų raštų cenzorį K.Būg. Posėdyje iš tarpo Komiteto narių išskirta (sudaryta) iš trijų žmonių … komisija LTII137.
20. išrinkti (susitarus ar balsuojant) į kokį postą: Žadėjo to klausyti kunigaikščio, kurį abi pusi vienybė[je] išskirs S.Dauk. Patys išskyrusys tinkamąjį kunegą, liuob rašyti pri vyskupo, kad klebonu padarytum M.Valanč. Jurkų ir Malakauskį pašalinkime nuo perdėtinystės, o į jų vietą išskirkime dorus žmones TS1897,9. Kurį jis išskirs (paraštėje išrinks), tas jam teafieravoj BB4Moz16,5.
| refl. tr.: Bet turi atminti, kad mes išsiskiriame tik vieną kandidatą I.Simon.
21. NdŽ išrinkti ką geresnį, tinkamesnį, parinkti: Tėvai išskiria visuomet sau žentą, nors tuo paprastai sunkiausią naštą užkrauna dukteriai ant pečių Pt. Išskýrė vardą – baisu klausyties! Krš. Liuobav čystą anglį išski̇̀rsma [dėti į kisielių] Grd. Paskambins [pirkdamas] dalgį ir išski̇̀rs geriausį Krš. Ne visumet ant žemės lygios tegal išskirti vietas, kuriose reik parkasus kasti Rp. Reik išskirti du stiebu to meto stipriu ir lenkti judu apei apynvarptį S.Dauk. Kaip jis tave iš mergų viso svieto išskyrė BPI337. Kam išskyrei man bernelį kaip šile kelmelį? LTR(Bt). Išskirsi sau tris miestus Ch5Moz19,7.
^ Kaip gegužė užrištomis akimis išskyrė sau vyrą S.Dauk, M.
| refl. tr. N, NdŽ: Pamatysiu, kokį tu žentą išsiskirsi Žem. Davė išsiskirti porą arklių LTR(Grk). Kokį ji gražų vardą išsiskýrė mergučei! Skr. Išsiski̇̀rkiat valgį, koki šiandien pietai būs Žeml. Kad aš numirsiu, kožnas išsiski̇̀rkiat sau lauką BM352(Vkš). Išsirašiau raštužėlį, kokį tik mokėjau, išsiskýriau sau bernelį, kokį tik norėjau (d.) Šmk. Aš išsiski̇̀rsiu, išsilasysiu kur sau lygų bernelį JV250. Ei, išeik, išeik, mano brolužėli, išsiski̇̀rk sau mergužėlę JD441.
^ Iš cielo bliūdo mesos išsiskyrė veršio uodegą (ilgai rinkęs, prastą žmoną išsirinko) LTR(Plng). Skyrė skyrė ir iš visos mėsos išsiskyrė uodegą Žem.
22. išleisti iš savęs: Skrandžio sienelių liaukos i̇̀šskiria tam tikras sultis DŽ1. Išskiriami̇́eji organai NdŽ. Daugiausia prakaito išskiriama tada, kai oro temperatūra lygi kūno temperatūrai arba aukštesnė rš. Bandymas rodo, kad augalai kvėpuodami naudoja deguonį ir išskiria anglies dvideginį rš.
| refl.: Skrandžio sultys išsiskiria ne tik patekus maistui į burną, bet ir pamačius jį, užuodus jo kvapą V.Laš. Išsiskyrusios ašaros drėkina akį, vienodai vilgydamos jos paviršių rš.
23. refl. išsiristi: Ir išsiskyrė iš to kiaušinio tokis ledokas DS342(Vlk).
◊ keliai̇̃ išsi̇̀skiria (kieno) nutrūksta, nebeįmanomas bendravimas, buvimas drauge: Mūsų keliai̇̃ išsiskýrė BŽ485.
nuo šiõ svi̇́eto (į ámžiną gyvẽnimą) išsiski̇̀rti mirti: Numiršta tas agradnykas, o netrukus išsiskýrė ir pati nuo šiõ svi̇́eto BM90(Brž). Vyras išsiskýrė į ámžiną gyvẽnimą Vdk.
1 nuski̇̀rti, nùskiria, nuskýrė tr. Š, Rtr; Ser
1. nuvalyti, nudaryti: Nūski̇̀rs kruopus su pakeltums girnums Grd. Kapūstus nukertam, nùskiriam StngŽ72. Grybus parnešus tuojau nùskiriu Snt.
2. atidalijus duoti nuosavybėn: Ir dalys, nuski̇̀rtos anksčiau, pagal dabartinius metus turėtų būt mažinamos Gs. Ans nuskýrė man dalį, t. y. nudalino J. Nuskyrė man žemės iš to paties dvaro P.Cvir.
3. duoti, suteikti: Nuski̇̀rtas jai kambariukas, ir būna Gs. Ji liepė jiems (velniams) nuski̇̀rtą mišką išraut MitI371.
ǁ nuspręsti, numatyti duoti: Buvo nuski̇̀rtas butas, būt gavus Klt. Karšintis ant mūro, kai namuose ir taip kiekvienas kąsnis nuskirtas (kam nors numatytas, apskaičiuotas), skriauda namams P.Cvir.
4. refl. būti kitokiam, nutolti, nesutapti: Literatūra nusiskyrusi nuog rašliavos A1884,199.
5. DŽ nustatyti, sutarti: Prisiminiau, kad ši diena nuskirta mano mokslo pradžiai rš. Atėjau nuskirtu laiku Juoziokų galan pusryčių, o ten stalas tuščias J.Balt. Nuski̇̀rtas metas NdŽ. Ir algą nuskýrė nuog tos dienos Lp. Vaikams šitaip buvo nuskiriama tikyba: sūnūs seka tėvo tikybą, dukterys – motinos A.Janul.
| refl.: Nusiskýrę iš anksto b[uv]o pro čia eit Gs.
6. NdŽ pavesti užimti kokią vietą, eiti kokias pareigas: Buvo nuskýrę mokytoju į Juozapavą Krš. Gal sužinojai, kur mūs bernioką nuskýrė? Ds. Jį nuskýrė dirbt mūsų kolūky (sov.) Grdž. Nuskýrė jį prie griovių Rm. Tris vyrus nuskyrė kaminus išvalyti Užv.
| Nežino, ar paims vaiskan – nuskýrė (nusprendė guldyti) ligoninėn Mlt.
ǁ užduoti kokį darbą: Jam buvo nuski̇̀rta tuos arklius žiūrėt Krs. Man čia ravėt nuski̇̀rta Sug.
7. išrinkti (susitarus ar balsuojant): Žmonės duoda prašymus valdžiai, kad nuskirtų komisiją iškadai apžiūrėt Grž. Apiekūnus nuskýrė [našlaičiams] Grz.
| refl. tr.: Susirinkimas nusiskyręs vyresnybę – viršininką, raštininką ir piningių A1885,25.
8. išrinkti geresnį, tinkamesnį, parinkti: Ana nuskýrė slūgą J. Dalgį nū̃skira, su nūšukomis braukdami Ggr.
| refl. tr., intr.: Nevedęs atrodė ant gyvenimo (tinkamas gyventi), ir nusiskýriau, o pasirodė niekai Skr. Jei blogai nusiskýrei – blogai Plng. Aš nusiskyriau jaunąjį bernelį, kurs į vaiskelį išjojo LTR(Vkš). Pigesnis skustuvas nusiskýrė (buvo išsirinktas) geresnis, o paskuo paprastėjo Šts.
^ Skyreis ir nusiskýrei veršio uodegą (ilgai rinkdamasis, išsirinkai blogiausią merginą) Mžk.
9. lemti: Matyt, jam taip nuski̇̀rta visą amžių vargt Rs. Kiek anam amželius nuski̇̀rtas, ans tiek išgyvęs sau Sd.
10. įjungti, įtraukti į tam tikrą kategoriją: Čia yra ir tokių kalbos savotiškumų, kurie į vieną kurią klaidų rūšį sunku nuskirti J.Jabl. Į prieveiksmius čia nuskiriami ir žodžiai be, irgi, ir J.Jabl.
1 paski̇̀rti, pàskiria, paskýrė tr. Š, Rtr
1. nuspręsti duoti, suteikti: Už gerą darbą paskýrė premiją DŽ1. Gautą pelną jie paskýrė pabėgėliams šelpti NdŽ. Piningų didliai daug paskirtà pabrikuo (fabrikui) plėsti Trk. Be teismo, be nieko jisai pats kiek tę pàskiria ir atsiunčia pinigų Jrb. Kodėl mama, paskirdama man kokį kąsnį, visada slėpėsi nuo tėtušio? LzP. Aš tau algos paskiriu tris avis BsPIV126. O mañ jauną jaunuolėlę berneliui paskýrė (d.) Šmn. Daėjo jis tokį dvarą, kur karalaitė buvo paskirta smakui LTI163. Karo lauko teismas paskyrė mirties bausmę rš. Lempas jai paskýrė šildyt (gydytis) Jrb.
| refl. tr.: Geriausią dalį sau pasiskýrė DŽ1. Artojas bulves vagomis aria, o kasėjai, kiekvienas pasiskyręs po vagą, jas kasa rš.
ǁ Sch167, NdŽ duoti naudotis (vietą, patalpą, plotą): Tą namą visą mokyklai paskýrė Vlkv. Grūdams reikia paskirti geriausias patalpas rš. Labai gerą ganiavą pàskiria jaučiam Žln. Tokį kampą paskýrė toms kapinėms LKT190(Šk). Ten buvo didelis gabalas paski̇̀rtas [prekyvietei] Krp. Gamta, paskyrusi elniui gyvenimo vietą nemalonią šiaurę, davė visa, kas tenai reikia turėti Blv. Kamaros priš šiaurę ir kamaros priš pietus bažnyčiospi, tos paskirtos yra švenčiausiop BBEz42,13.
2. atiduoti nuosavybėn, suteikti: Paskýrė jai savo suknelę mirdama Klt. Ar didį sukrovė motulė kraitelį, ar didžią paskýrė tėvulis dalelę? DrskD34. Tėvas jei numiršta nepaskýręs [dalių], tada [turtą] dalinas į lygias dalis vaikai Grz. Išleidant duoda gyvolių, kiek jau paskiramà, piningų, tas vadinas jau kraitis Trš. Ir aš skiriu jumus, kaip man tėvas manas paskyrė, karalystą DP495. Paski̇̀rk man tą, ko namie nepalikai (ps.) Aln. Dėkui, tėveli, dėkui, tikrasai, kad paskyrei man dalelę, – daugiau nebereiks LTR(Grv).
ǁ paaukoti: Visus savo žemės turtus bažnyčiai paskyrė Žem. Nuvedus bažnyčion, mañ Dievui paskýrei BM448. Pàskiriu jam dūšią DK69.
| prk.: Turbūt savo širdį jau paskyrei kam nors J.Dov.
ǁ NdŽ dedikuoti: Nežinau, kodėl ji parašė tokį eilėraštį ir kodėl paskyrė Adomui J.Gruš.
ǁ LL75 (testamentu) užrašyti, palikti: Jis savo turtą paskýrė geriems tikslams NdŽ.
3. panaudoti, pavesti kuriam nors tikslui: Paskýrė savo gabumus mokslui DŽ1.
| Veiksmažodžiams paskirta mažne pusė visos gramatikos J.Jabl. Tam mokslui paskirti trys puslapiai KlbIII240(J.Balč).
| refl. tr., intr. NdŽ: Pirmosios XIX šimtmečio pusės socialistai utopistai visa siela pasiskiria tokiems tyrinėjimams rš.
4. BŽ264 nustatyti, numatyti: Vestuvių diena jau paskirtà NdŽ. Traukinys išėjo paskirtą valandą J.Balč. Čiagi nepaski̇̀rtas laikas: kada spės, ir padaris Ob. Kiekvienas jų (perkūnų) turįs paskirtą sau metą MitII178. Parašė in visas karalystes, kad jis paskirtoj dienoj parodys savo dukterį BsPIV19. Paskalba toki buvo, kad geras kalendorius pàskira orą sėti Ggr. Paskirtas metas N. Po kelių dienų jau abudu buvo paskirtame mieste BsMtII48. Paski̇̀rdavo į kokią daržinę [piemenukams rinktis] Mšk. Paskyrė susitikimą vėlai vakare už kaimo trobų rš. Ir kad buvo paskirta, idant leistumbimės vandeniu Vlakuosna (į Italiją), padavė Povilą ir nekurius kitus kalinius šimtininkui Ch1ApD27,1.
| refl. tr.: Pasiskýrė sau gyvenime tikslą DŽ1. Kiek buvom pasiskýrę, tiek ir užsėjom PnmA.
5. SD147, H, Sut, I, NdŽ pavesti eiti kokias pareigas, įpareigoti atlikti kokį darbą: Jį čia mokytoju mums paskirsią J.Jabl. Iš mūs kaimo vienas buvo paski̇̀rtas kaip vyresnis Plšk. Komisiją paskýrė nuostoliams apskaičiuoti DŽ. Jis buvo paskirtas ligoninėn eiliniu gydytoju rš. Paski̇̀rdavo mergaites [iš piemenių], kas išvirs varškėčių [per sambarį] Sk. Į darbą žmonys eina, kas kur paski̇̀rtas LKT254(Srv). Nuo laukų tik dabojo paskirti̇̀ piemeniukai, kad į vasarojų, tai į rugius neįeitų LKT183(Prnv). Viršininkas (kerdžius) buvo ant anų (piemenų) paski̇̀rtas Krp. Blogai renka tavo Dievas, jei paskyrė būti valdovais mane ir mano brolį Jogailą V.Krėv. Iš antelerijos (artilerijos) mane atmetė, paskýrė in karališką gvardiją LKT229(Žž). Pirm paskirti buvome pagal nustatymą to, kursai daro visus daiktus pagal rodą valės savo BtPvE1,11. Kožnas nes aukščiausias kunigas, iš žmonių imtas, paskiriamas est dėl žmonių Ch1PvŽ5,1. Jis est paskirtasis nuog Dievo sūdžia gyvųjų ir numirusiųjų VlnE78. Akies mirkterėjime iž karalysčių savo bus ižvaryti, o kiti jų vieton nuog Dievo paskirti SPI134.
| refl. tr. NdŽ: Pasiskýrė sau padėjėją DŽ1. Apygudris buvo, tai ponas į dvarą pasiskýrė Mšk.
ǁ liepti atlikti, užduoti (darbą): Ji paskyrė namų darbus ir užvertė žurnalą V.Bub.
ǁ suteikti (vietą, pareigas): Rodžia didumą apaštalų, kad juos paskirtamęjime (orig. paskirtumęjime) urėde lygius sau daro DP203.
6. išrinkti (susitarus ar balsuojant): Paskyrusys sau vaideliotus arba kunegus, vėl sukūrė šventą ugnį M.Valanč.
| refl. tr.: Kiekvienas žmogus, ant savo žeme ir savo piningais naujus pastatęs numus Dievo, galėjo visumet paskirties tinkamą į kleboną M.Valanč.
7. R42, Sut, K, M parinkti ką geresnį, tinkamesnį: Aš paskýriau taų arklį, t. y. išrinkau iš kitų J. Tokių arklių – paskirti (mažai belikę) Šts. Paskirk tokią dainą, kad pritiktų tokiai dienai! Žem. Paski̇̀rsma į raudoną molį pasėti – kviečiai būs laužas (vešlūs) Lk. Ridikų išrauk paskýrusi [kur geresni] Žr. Vietą augynojui reik paskirti aukštą S.Dauk. Bet kurius jis paskyrė, tus taipajeg ir pavadino VlnE163. Idant šita būtų ta, kurią tu tavam tarnui Isaak paskyrei BB1Moz24,14.
paskiriamai̇̃ adv. retai, paieškais: Paskiramai̇̃ galėjo kur šokti [senovėje] Šv. Paskiramai̇̃ bėr žolininkių Šts.
paskiriančiai̇̃ adv.: Daba y[ra] obulų paskirančiai̇̃ Ms.
paskirtinai̇̃ adv.
1. specialiai pasirinkus: Dabar matai, – kalbėjo toliau jisai, kreipdamasi paskirtinai į Bukotą V.Piet.
2. retai, paieškais: Paskirtinai̇̃ ponai buvo geri Krš. Paskirtinai̇̃ būs liuob koks pijokas, o taip negėrė Krš.
| refl. tr. K, NdŽ: Pati nueisi ir pasiski̇̀rsi [dovaną] Jrb. Su kauliuku pasiski̇̀rk mėsos Erž. Anie, sako, eis, ten paršelius pasiski̇̀rs Als. Berniokas katrą gyvulį pasi̇̀skiria, tai vis užauga Sdk. Iš visų riebiausią žąsį pasiskýriau Kdl. Pačią gražiausią vištikę pasiskýrė sau Šll. Pasi̇̀skiras [karvė], kokia žolelė skanesnė yr LKT56(Akm). Kad jis, būdavo, kokį gyvulį sau pasiskiria, tai vis, būdavo, jam pastimpa BsPIV8. Ją pasiskýrė į marčias Jrb. Kad aš tokiam turte gyvenus, būč ne tokį pasiskýrus Ds. Mes pasiski̇̀rdavom, su kuo eiti šokti KlvrŽ. Taip jai buvo gamtos žadėta, ne savo pasiskirta Vaižg. An rėžių galų pasiskýrėm gyventi, meilijom daugiau žemės Vn. Esant iš ko pasiskirti, rodos, nebėra gero Žem. Aulį būtinai išdrevėjus, paskirkiatės iš tų perų korių keturis ar penkis geriausius S.Dauk. Pasiskýriau, kur gyventi J.
^ Pasiski̇̀rk mergą iš pulko kai roputę iš gurbo Jrb. Neatpūtauk: kokią norėsi, tokią gausi – jei beliks, ir pasiskirsi Plt.
pasiskiriamai̇̃ adv.: Į Telšius nuvažiuosu i gausu pasiskiramai̇̃ [vaistų] Gd. Gėralų buvo pasiskiramai LzP.
pasi̇̀skiriančiai adv.: Pasi̇̀skirančiai yr knygų visokių Šts. Pasi̇̀skirančiai ėda karvės, laukus atvokus Šts.
pasiskirtinai̇̃ adv.: Pasiskirtinai̇̃ yra kunigų bažnyčio[je] J.
8. atitraukti, atitolinti vieną nuo kito: Tas šnapšiukas pàskira žmonis, protus sumaišo Rdn.
| refl.: Negrūskit gyvulių krūvon, tegul pasiskyrę ėda Pnd. Bet niekaip negalėjo pačios (moterys) su avinu pasiskirti (atlipti) BsPII185.
ǁ refl. iširti, nutrūkti: Pasiskýrė mūsų draugystė Sv.
9. refl. išsiskirstyti, išsivaikščioti: Po vakaruškų jaunimas an visas puses pasiskýrė Vžns.
10. refl. N, NdŽ nustoti kartu būti, gyventi; nebebendrauti: Šeimos pasiskýrė: kur tėvas, kur sūnus Grv. Jau anas kai sustinka tą savo mergą, tai pardien negali pasiski̇̀rt Ds. Išeikime! Tesižinai vienas; bene greičiau pasiskirs Vaižg. Kol krūvoj buvom, nemeiliai buvom, kad pasiskirsim, tai graudžiai verksim N263. Broliai paklausė ir, supylę pinigus, pasiskyrė: kunigas sau nuvažiavo, ė anys namo parvažiavo BsPII204. Jie toj kryžkelėj pasiskyrė LTR(An).
11. refl. Upn, Pnm, Žl, Aln, Sug nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Kai šitei blogai sugyvena, tegul pasi̇̀skiria Lel. Vyras pasiskýrė su tą[ja] pirmąja [žmona] Klk. O šitas jaunis tai su pačia pasiskýrė Skp. Su pirmuoju [vyru] pasiskýrus, o su tuo susidėjus gyvena Klt.
12. nulemti: Taip likimas paskýrė NdŽ. Koki yra paskirtà, ar tu gink negink – apsiženis Slm. Klaidžiais, pilkais žemės takais paskirta mums klajot S.Nėr. Pražūčiai save paskyrėte, pripažinę savo dievais piktų atėjūnų žiaurius dievus V.Krėv. Rodos, širdžiai paskirta mylėti, tai kodėl gi jai tenka kentėti? Mair. Tėvelis mirė – dalelę skyrė, močiutė mirė – vargą paskýrė (d.) Ds. Žmogui buvo paski̇̀rta trisdešim metų [gyventi] LKT267(Brž).
1 pérskirti tr. K; Q586, SD50,294, H184, Sut, M, Š
1. padaryti atranką: Párskirk geresnį nuo blogesnio grūdo J. Blogai miežius párskyrė – sėklai netiks Brs.
2. padalyti į dalis: Pusiau perskirti N. Dvišakai pérskirti NdŽ. Knygutę lengvai gali perskirti į dvi dali V.Kudir. Teresė, perskyrusi kūlį perpus, suriša du stambius pėdus V.Bub. Tris šimtus vyrų į tris dalis parskyrė S.Stan. Geriau [šeimos] nepérskirt, ale pačiom (bitėms) leist spiest, tada geriau jos dirba LKT205(Kt). Žmonės buvo pérskirti į du luomu NdŽ. [Sala] parskirta yra ant 5 pavietų ir 11 parakvijų I. Perskirtasgu yra Christusas? Ch11PvK1,13.
| refl. N, K, Gs: Kaip šveis kūju – akmuo į tris dalis persiskyrė J.Paukš. Būrys pérsiskyrė į dvi dalis DŽ. O minia miesto persiskyrė Ch1ApD14,4. Ir dvejos žmones persiskirsis iš tavo žyvato BB1Moz25,23.
ǁ refl. tr. pasidalyti: Jeigu vienam patinka, kitam – nepatinka, i pársiskiria žemę Mšk. Broliai žemę pársiskyrė, tėvai kaip mirė Žg. Mudu tą lobį pérsiskirsime pusiau Lkš.
ǁ refl. prk. suskilti, pasidalyti, nesutariant dėl nuomonių skirtumo: Nuog šio meto nes penketas vienuose namuose persiskirs: trejetas prieš dvejetą ir dvejetas prieš trejetą Ch1Luk12,52. Kožna karalystė, kuri skirias (taisyta iš persiskiria) prieš save, gaišta Ch1Mt12,25.
3. H, LL209,210, Rtr, NdŽ atitolinti vieną nuo kito: Likimas pérskyrė juodu NdŽ.
| prk.: Kitąsyk tų skyrimos nebuvo, tik grabo lenta párskyrė Vdk.
ǁ išardyti, nutraukti (tarpusavio ryšį): Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Moteres paėmimas yr nepérskirtinas suglaudimas DP69. Šlovin tą būtį šventa traicė, kuri esti neperskirtoji vienybė Mž322.
^ Jų draugystės lašu vandens nepérskirsi (labai susidraugavę, ištikimi) Vlkj.
pérskiriamai adv.: Neparskiriamai I.
pérskirtinai adv.: Nepárskirtinai I. Natūra … yra suglausta nepérskirtinai su dievyste DP230.
pérskirtai adv.: Turi dėl savęs pačias aprinkti ir vesti sau už prietelkas, su kuriomis reiks gyventi neparskirtai iki smerties DS186(Rs).
4. refl. R412 perskilti: Pársiskyrė duona Krš. Žemė kalbėjo persiskirdama: dar tau ne laikas, vargo berneli, dar tau ne laikas in žemę eitie BsO340. Gali žemė pársiskirt Krm.
5. refl. išsišakoti, pasidalyti: Į Akmeną įbėga tie intakai i pársiskiria Erž. Viena upė persiskyrė į keturias dides upes CII747.
6. SD322, LL216 perdalyti, praskleisti, kad atsirastų tarpas: Mozešius melsdamasi perskyrė marias BPII99.
^ Jūros neperskirsi, upės neužtvenksi LTR(Šll).
| refl. NdŽ: Kad liepos grabelis atsivertų, plonos drobelės persiskirtų LTR(PnmR). [Reikia] į dubenį pūsti, kad pienas persiskirtų LTR(Mrk). Kad turėjo ranką ištiestą ant marios, vandenys parsiskyrė S.Stan. Ir išdžiovino marias, ir vandenys persiskyrė BB2Moz14,21.
ǁ DŽ, NdŽ padaryti sklastymą, praskirti (plaukus): Motina sklastyman kaip dideliam vyrui jam perskyrė plaukelius P.Cvir. Tasai kuodas kartais tiesiu sklastu perskirtas per vidurį galvos I.Simon.
| refl. tr.: Zelika buvo lig pat pakaušio persiskyręs skyrimą Vaižg.
7. atriboti: Mūsų žemės eže tit parskirtos J.
8. neleisti kartu būti, gyventi: Pérskirti vaikus su motina NdŽ. Mes mudu gyvenom kap pora karvelių, o kas mus pérskyrė, Dieve, jį korokie DrskD109.
ǁ refl. H, LL216 kartu nebebūti, drauge nebegyventi: Broliai pársiskyrė ir pasidalino tėvo naudą J. Čia baigėsi kelias, reikėjo pérsiskirti NdŽ. Besėdėdami broliai nutarė persiskirti: vienas vienu, kitas kitu keliu eiti LTR(Žal). Tikos nesuderėjimas tarp Povilo ir Barnabo, teip kad perskyrės viens nuog antro DP496.
| prk.: Lietuviai su savo pamėgtais raginiais indais nepersiskirdavę ir mirdami LTII113.
^ Nepersiskiria kaip bezdalas su marškiniais LTR(Rz).
ǁ refl. atsisveikinti: Pérsiskirta didžiausiais prieteliais NdŽ. Apsiverkė persiskyręs, apsidžiaugė pasimatęs KrvP(Ašm). Susitikom, ka rėkėm vedvi, ne pársiskirti negalėjom susitikusios Lc.
| Suspaudė aną sopuliai neišpasakyti, ale nė jokiu spasabu parsiskirti (pagimdyti) negalėjo P.
9. NdŽ ištuokti: Teismas pérskyrė vyrą su pačia DŽ1. Ką ponas Dievas suvedė, to nė vienas žmogus netur perskirti Vln50.
ǁ refl. NdŽ nutraukus santuoką, kartu nebegyventi: Iš didelios nelaimės kame ka būtum žanoti žmonys pársiskyrę Trk. Kaip aš atminu, nė vienas nėr pársiskyręs Tl.
10. NdŽ iš naujo, pakartotinai skirti.
11. padaryti, kad būtų žinomas, matomas vienų ir kitų skirtumas: Klebonams įsakė parskirti pavargėlius: tikrai nebgaliantims duonos uždirbti liepė duoti kokius nor ženklus M.Valanč. Būk žvakės ant tvirtybės dangaus, perskiriančios dieną bei naktį BB1Moz1,14.
12. pajusti, suvokti skirtumą: Idant galėtumbit perskirti, kas šventa ir nešventa, kas nečysta bei čysta yra BB3Moz10,10.
13. atskirti, atpažinti: A čia būs kielė, a blezdinga – aš nepárskiru anų Dov. Nutraukuos ant nosės galo akinius i párskiru žolę Kl. Aš matau, bet nepárskiru kas Rt.
◊ rankàs pérskirti NdŽ trečiajam asmeniui kaip liudininkui patvirtinti dviejų asmenų susitarimą, lažybas ir pan.
su protù pérsiskirti išprotėti: Ar tu durnas, ar su protù pársiskyrei? Krž.
su šiuõ (su šiuomi̇̀) pasáuliu (svi̇́etu) pérsiskirti NdŽ; su šià pasáule pérsiskirti mirti: Jos da mažos buvo, kai tėvai parsiskýrė su šiuõ svi̇́etu BM86(Brž). Visi žinojo – ėjo ant mirties, kad su šiuo pasauliu persiskirt reikės LTR(Švnč). Nė biškio nežinom, kumet ir kaip vyskupas Jokūbas parsiskyrė su šia pasaule M.Valanč. Mun liepsi parsiskirti su šiuomi svietu P.
1 praski̇̀rti, pràskiria, praskýrė tr. Š
1. kiek atrinkti, atmetant, kas netinkama: Kviečių dėl sėklos praskýriau J. Praski̇̀rk keletą kapų, kur didesnių, rugių sėklai Ds.
2. Rtr atitraukti tolyn, atitolinti vieną nuo kito: Truputį pašokus, kojos praskiriamos į šonus tiek, kad būtų galima jas sukeisti vietomis rš.
| refl.: Grikštelės ranka, kad kaulas prasiskirs J.
3. N praskleisti, atstumti į šalis, kad pasidarytų tarpas: Ėjau, praski̇̀rdamas krūmų šakas DŽ1. Praski̇̀rti tiltą NdŽ. Ji pasilenkė, praskyrė kregždės plunksneles ties galva ir pabučiavo jos užmerktas akis J.Balč. Ten aukšta žolė buvo praskirta Šlč. Praskirtos laivo bangos susilieja – to griovio nepalieka ir žymelės T.Tilv. Tai riebi sriuba: negali visai praski̇̀rt (prapūsti) Jrb. Praskýriau tas metmenis Eiš. Aš, rugelius praskirdama, vosilkėles pamindama, aš rasiu kelelį pas močiutę JV1011. Nueisiu, berneli, nueisiu, jaunasis, berželius praskirdama, dobilėlius pramindama LTR(Mrj). Nor verksi, sesule, gegule kukuosi, nepraskirsi žemelės an mano kapo KrvD64.
| prk.: Tai rago balsas tylumą praskyrė V.Kudir.
| refl. tr., intr. Š, DŽ1: Paršas, kai noria, tvorą prasi̇̀skiria ir eina į daržą Skr. Žmonės ant turgų prasiskirs prieš tave TS1896,9(Vaižg). Salėj užgeso lempos, iš lėto į šonus prasiskyrė uždanga P.Cvir. Susyk prasiskyrė grindys, ir ji nuėjo BsPIV88. Ale su sykiu tik iškilo vėjas, prasiskyrė vandenys BsPIV159. Pastogės galai prasiskyrę, stogo viršus nelygus Lg.
ǁ refl. tr., intr. pasidaryti tarpą, prastumiant, praskleidžiant ką į šalis: Ėjau per minią, prasiskirdamas taką rš. Poviliokas prasiskyrė pro juos (svečius) prie Alyzo, suėmė šį glėbin J.Balt.
ǁ padaryti sklastymą: Mano mergelė kruglagalvelė, in abejas šaleles praskirtais plaukeliais (d.) Rod.
4. išskleisti (sudėtą, sulankstytą): Praski̇̀rk praski̇̀rk [antklodę], tegu šyla Pc.
ǁ refl. prasiskleisti, pražysti: Jau ir rožės keli žiedai prasiskýrė Kč. Neprasiskiria, ir gana Lp.
5. refl. NdŽ perskilti, prasiverti: O, kad dabar mane prasiskyrusi žemė prarytų ir ten aš galėtau amžinai pasislėpti… V.Krėv. Vai, tu prasiskirki, motule žemele, vai, tu atsikelki, jaunasai berneli!.. V.Krėv. Žemė kalbėjo prasiskirdama: dar tau ne laikas, vargo martele, dar tau ne laikas in žemę eitie BsO340. Maž ir prasiskirtų sunkioja žemelė, maž ir prakalbėtų miela motinėlė LTR(Ds).
6. refl. nustoti drauge gyventi, išsisklaidyti: Prasiskýrė broliai ir seserys iš pulko Antš.
7. refl. NdŽ išsivaikščioti, išsiskirstyti: Kaip aš nuėjau, buvo jau prasiskýrę žmonys Mžš. Jau po dvylikės šokėjai pamažėle prasiskyrė SI179.
8. refl. kartu nebebūti, atsiskirti: Eidami jiej sugalvojo: reikia mum prasiski̇̀rt (ps.) Ppr.
◊ kójas praski̇̀rti išeiti: Jis man neduoda niekur kójas praski̇̀rt Skr.
kójomis praski̇̀rti negali̇̀ labai daug ko: Ot dagyvenom: moterų kójom praski̇̀rt negali̇̀, o vyrai turi puodus kilot! Ob.
nė̃ praskirtų̃ nagų̃; praskirtų̃ nagų̃ neturė́ti apie labai užsiėmusį, neturintį laiko pailsėti: Aš neturėdavau laiko nė̃ praskirtų̃ nagų̃ Rm. Kadgi dabar pati darbymetė – nėr nė̃ praskirtų̃ nagų̃ Ssk. Dievuliau mano, praskirtų̃ nagų̃ šiąvasar netùriam! Mžš.
rañkoms (nagáms) praski̇̀rti būtiniausiems reikalams (yra, bus): Užsidirbau kelius rublius, bus rañkom praski̇̀rt Ktk. Rañkom tik praski̇̀rt šitie pinigai Klt. Nėr kapeikos nė nagám praski̇̀rt Sdk.
rankàs (nagùs) praski̇̀rti atsikvėpti, pailsėti: Kad tik nagùs praskýrei, tai, žiūrėk, ir jie čia Lš. Neturiu laiko: nė nagų̃ nepràskiriu Srv. Žu darbų ir vaikų rañkų nepràskiri Rod. Dirbu, plūkiu, rankų nepraskiriu nuo ryto iki naktelės tamsios J.Balt. Už vaikiščių rañkų nepràskiri Vlk. Kai užsikeli, tai už tų darbų nei rañkų praski̇̀rt negali Al. Negali rañkų praski̇̀rt nuo darbo, kada gi atsipūsi?! Sb. Kaip čia nepyksi, nerėksi, kaip čia nebarsi – už darbų nėra kada nei rankų praskirti V.Krėv.
1 priski̇̀rti, pri̇̀skiria, priskýrė tr. K, Rtr, Š; SD1150, M
1. DŽ1 prijungti: Kolūkiams priskirti nemaži miškų plotai (sov.) sp. Sako, ežeras būsiąs miesto poilsio zonai priskirtas V.Bub. Dabar mus priskýrė Molėtuosna JnšM. Pry Kelmės mumis priskýrė Užv. I Trakai buvo priski̇̀rta šitam pačiam apskričiu[i] Pb. Mes buvom priskirti Dūkštosnan (tai apylinkei) Ker. Jei pamiškės dirvoje išdygdavęs koks medelis, tai ponas uždrausdavęs arti ir tą sklypelį priskirdavęs prie miško A.Vien.
| refl. K: Mes norėjom prisiski̇̀rt in Vilnių Rod.
2. įtraukti į būrį, prigretinti prie ko: Jam [į porą] priskirta Tautrimytė I.Simon. Į tą grupę, kur mane priskýrė, buvo pora šimtų vyrų Plšk.
ǁ refl. Sut, N pritapti, prisišlidinti: In lenkus neprisiskýriau Zr. Ir tie, kurie paklydę, prisiskirs prie pulko dorų brolių savo A1885,5. Tai aš dartės tai kap blūdna avelė, tai kap vienas stulpelis: tai niekas nei neprisglaudžia, tai niekas nei neprisi̇̀skiria (rd.) Rod. Dėl to apleis žmogus tėvą ir motiną savo, o prisiskirs moterėsp savo GNPvE5,31. Ir keli iš jų įtikėjo ir prisiskyrė Povilui ir Zylui NTApD17,4. Prisiskyrė pri jo jaunikaitis brš.
3. DŽ1 įtraukti į tam tikrą kategoriją, į kieno nors tarpą pagal būdingas ypatybes, laikyti kuo: Vilius su Anskiu jau buvo priskiriami prie suaugusių I.Simon. Žvaigždės pri̇̀skiriamos prie saulių BŽ336. Tarnai ir padienininkai priskirtini prie darbininkų klasės rš. Jau tėvas, dėku, priskýrė prie pusberniuko LKT217(Šl). Kurs nelaiko ašrumo, trupa, tą dalgį pri̇̀skira pri prasto Ggr. Šitie laiškeliai visiems žinovams iš sevęs prymena, kam anie pryskirti MitI61(Klp).
| refl. tr. NdŽ.
4. R418, N, LL194 pavesti eiti kokias pareigas, įpareigoti atlikti kokį darbą, liepti ką daryti: Arkliai (arklių priežiūra) jam buvo priski̇̀rti Jrb. Jį (kvailutį) priskýrė kiaulių ganytie (ps.) Lp. Kam padėjėją priski̇̀rti NdŽ. Priski̇̀rtas buvo prie purkštimo Mžš. Mañ priskýrė in Molėtų vieškelio sniegą valyt Ktk. Mañ šiandiej priskýrė prie Petrui, tai bitonavom Slm. Duokiam ant pabudavojimo ir išlaikymo namų Dievo ir tarnų, kurie tiemus priskirti yra BPI194. Ir puolė burta ant Motiejaus, o priskirtas yra bendru balsu ing vienuolika apaštalų BtApD1,26.
priskirtinai̇̃
| refl. tr. NdŽ.
ǁ užduoti (darbą), pavesti prižiūrėti: Dabar juk nieko daugiaus daryt negaliu, kaip atlikti, ko man priskyrė TŽV325. Penki ar šeši ežerai buvo priskirti̇̀ prie mañ, kad negaudyt žuvų Dgč.
5. nustatyti, paskirti: Dabar gaus jam priskirtąją bausmę, pustretį metą, atsėdėti prš. Liuob an trijų rūšių priski̇̀rs (suskirstys) tus grūdus Trkn.
6. duoti nuosavybėn, aprūpinti, suteikti: Tėvas savo vaikus myl, už juos rūpinas, jiems dalį priskiria prš. Moteriškė, kurią tu man priskyrei, davė man valgyt nuo to medžio, ir aš valgiau Bb11Moz3,12.
ǁ N testamentu palikti.
7. I, NdŽ išrinkti tinkamą, geresnį: Kas priskirs jam tokį arklį, tokią tarnę, kokios jis nor J. Lepni [mergaitė] an valgymo: kol anai pri̇̀skiri, kol paduodi! Krš. Motynėlė širdužėlė, ką tu ma padarei? Tu priskýrei ma bernelį kaip girio[je] kelmelį JV783.
| refl. tr.: Valgyt teip nenoriu – neprisi̇̀skiriu nieko Jrb. Nėr motriškinių didesnių batų, negal prisiski̇̀rti Krš. Ten tekinių daržinė[je] prikriauta: jeigu tau reiks, prisiskýrei, antsimovei, i važiuok Trk. Čia gali prisiski̇̀rti akinius vogul akių Akm. Matušėle, aš tau akinius nupirksiu, eikim, prisiskirsi prie akių Žem. Virsta ant vieno, virsta ant kito šono – niekur neprisiskiria sau vietos Žem. Vyras pačią sau, o tu drabužį prisiskýrei J. Jau neprisi̇̀skiri [merginos], kad nežanotas Rdn. Prisiskýrė sau vietą i gyvena gerai Krš. Toks tokį prisiskira ir gyvena susidėję Šts.
ǁ pritaikyti, priderinti: Kokiu būdu priėjai prie duonos, rakčiukus pagavai, o gal kitus priskyrei? Žem.
8. Š, Kv liepti vartoti, taikyti kuriam nors tikslui: Nuo daktarų yr priski̇̀rta ryžių klijus Jrb. Jam daktaras akinius priskýrė Skr.
9. nulemti: Ar teks dangus tau, ar pekla, priskirs viena tai adyna PG.
1 ×razski̇̀rti, ràzskiria, razskýrė (hibr.) tr.
1. išskaidyti, padalyti: Kaimą reikia razski̇̀rt: sodybos bus plačiau Tvr.
2. atitolinti vieną nuo kito: Abu razskýrė, ale vė vienas kitą rado Rš. Tep mylisi, tai mylisi, negal'ma ir razski̇̀rt – kap smala susmaluota Dv. Svieto liežiuviai daug žmonių razskýrė LKKXIII135(Grv).
| refl.: Jaunas bernelis su miela razsiskyrė LTR(Švnč).
3. refl. išsisklaidyti, pasklisti: Anys razsiskýrė vienan šonan kelio Aps.
4. refl. JnšM nebegyventi santuokoje, išsituokti: Kap susmušė, ir razsiskýrė su vyru paskui Dbč. Kap kada i nuo dvidešimties metų razsi̇̀skiria vyras su pačia Dglš.
5. refl. išsileisti: Išvelė[jo] rozą drobę, ir razsiskyrė Dglš.
1 suski̇̀rti, sùskiria, suskýrė tr. Š
1. Erž atrinkti, išvalyti: Jau grybus suskýriau Pgr.
ǁ atrinkus tinkamus, sudėti: Suski̇̀rk mun ramules Vn. Lygias gijas suskirk man dėl audimo, kad nebūtų vienos storesnės, o kitos plonesnės J.
2. sujungti, suvienyti: Kad mus Dievas suskirt Rod. Su kuo ponas suskýrė, su tuo turėjo žanyties Plng. Norėjo suskirti sektas, bet juoba didesnį sumaištį suteikė brš.
| refl.: Partizanai norė[jo] su frontu susiski̇̀rtie Dsn. Puzionyse buvo ir daugiau tamečių bernaičių, o betgi tesusiskyrė į keimarį Jonas su Kaziu Vaižg. Nesusiskirk su griešnykais, nei valgyk su anais, nei gerk brš.
3. NdŽ sudėstyti, išdėlioti, suskirstyti: O tas pulkauninkas kaipo rabauninkas sùskir į pulkelius jaunuosius bernelius (d.) Š. Staliorius turi teip suskirti ir sustatyti išdirbinio dalis, kad jis nepagestų nuo sukimos rš. Surasti ir suskirti dalykus mes padėtumėme TS1899,2.
| refl.: Susiski̇̀rkiam, kas su kuo šoksma Šts.
4. NdŽ, Vvr pavesti daugeliui eiti kokias pareigas, užimti kokią vietą, liepti ką daryti: Suskýrė geresnius mokytojus į mokyklą Krš. Mus, šešis liokajus, suskyrė slūžyti pietums Žem.
5. įtraukti, įjungti (į būrį): Į tą grupę buvo tie suskirti, kurie turėjo toliau varomi būti Plšk.
6. refl. susidaryti, susirinkti: Kada su mintuvais mynėm, tumet susiski̇̀rs tiek vyrų, tiek motriškų minti Žr.
7. refl. susikurti, susiorganizuoti: Valdžia susiskýrė iš biednųjų Šts.
8. išrinkti: Sùskira stipresnius vyrus strunguo traukti (apie tokį žaidimą) Štk. Suski̇̀rti drabužių važiavo į Šilalę Pj.
| refl. tr.: Vokyčiai susiskýrė penkias karves ir išvarė Šts.
9. perskirti (plaukus): Nusiprausus tuojaus [reikia] suskirti plaukus, kad galva nebūtų panaši į šieno glėbį rš.
10. refl. nebegyventi santuokoje, išsituokti: Su savo žmona susiskýrė Pgg.
11. sukergti: Kumelys buvo artiẽ suski̇̀rt [kumelei] Aps.
1 užski̇̀rti, ùžskiria, užskýrė tr. užtverti, užstoti: Kad tu valiai, bernuželi, akmeneliu virtęs, nei ką tu man jaunutelei kelelį užskýrei (d.) Švnč.

1 ski̇̀rti, -ia, skýrė tr. K, Rtr, Š; SD185, H153, R, N, M, L
1. valant atrinkti, atmesti, kas netinkama (ppr. apie grūdus): Puikiai ski̇̀ria arputė kūkales ir viską Gs. Čia pirmlakai, čia antrininkai, čia žolelės, – pati mašiną skýrė Lpl. Par vėjį ka leido, grūdus neskýrė Grg. Nečysti grūdai, su pelais buvo, visai neskýrė Yl. Mašina ta toki buvo, kad ana su visais pelais, su viskuo, neskýrė nė biškio Als. Šlapių javų nė mašina nèskiria Dkš. Vyresnysis [brolis] ėjo ėjo, užėjo tokius žmones, katrie grūdus skiria rankom LTR(Rk). Tau būs (reikės) grybai ski̇̀rti Bt. Eisiva grybų ski̇̀rt Snt.
2. skaidyti į dalis, dalyti: Šita bičių šeimyna didelė, reikia ski̇̀rt, tai bus dvi Prn. Jeigu tas avilys spiečiaus neleis, reiks ski̇̀rt Sb. Kaimenę ski̇̀rti pusiau NdŽ. Vinculis skiria juos (linus) saujomis ir duoda mynėjoms J.Balt. Reikia pirma suvyt kamuolin siūlus, tada ski̇̀rt Klt. Skiriamasis piltuvas PolŽ54. Riešutus skirk į dvi dali lygiai vienam ir antram J. Ana skyrė bulves dėl sėklos ir dėl valgio J. Ing dvi dali skiriu, dvejinu SD48. Skirti, dalyti ing margius I. Girią taškais skirti I. Čvertavoti, skirti ing keturias dalis I.
| Kiekviena dvasia, kuryji skiria Jėzų, ižg Dievo neest, bet yra antichristu DP140.
^ Skirk lygiai, tik savęs neapsigauk Sln.
| refl.: Kap išeina kartum dvi motinos, bitės ski̇̀rias ir eina iž avilio Rod. Spiečias bitės, ė naujos mamelės nėr, i anos nesi̇̀skiria Rš. Sodžiai skiriasi vienasėdžiais, visur pasidaro reikalingumas lengvai gaunamos paskolos Pt.
ǁ atidalyti: Ožkos pienas grietienės nèskiria – visas pienas toks Upn. Sudėjau sūrį neski̇̀rto pieno Ktk.
| refl.: Mėsa nuo kaulų ski̇̀rias KI18. Varškė labai gerai skýrėsi [nuo išrūgų] šį rytą Snt. Naujos karvės pienas ski̇̀rias (gerai atsiskiria grietinė) Lel. [Ožkos pieno] ir į pieninę nenora priimti, ka ans nèskiras LKT67(KlvrŽ).
ǁ refl. prk. nesutikti nesutariant dėl nuomonių skirtumo, nebūti vieningam: Kožnas teipag miestas aba namai, kurie skirias prieš save (suskilę), neapsistos Ch1Mt12,25. Tėvas skirsis prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą Ch1Luk12,53.
3. stengtis atitraukti, atstumti vieną nuo kito (susimušusius, susiginčijusius): Jie pešas, o aš einu ski̇̀rt Jrb. Ana skýrė skýrė juos, sakiau, gal patruks Klt. Kiti žmonės gieda, kiti barnį skiria – tikra mugė VoL429(Žem).
4. imti iš būrio: Aš vienas tebuvau vaikelis, kur ims į karumenę, ski̇̀rs [nuo tėvų] Sd. Ims vainikėlį, dės nuometėlį, skir̃s mane jauną iš seserėlių (d.) Alvt.
skiriamai̇̃ adv.: Neskiriamai I.
skirtinai
| refl. H153, R, Sut.
5. refl. skilti, plyšti, trūkti: Ski̇̀ras tokiais trupiniais [duona], i viskas Trk. Jei duona skirias (kepalas įplyšta išilgai), tai iš namų kas išsiskirs LTR(Ant). Kad žemė po kojom skirtųsi, kad dangus ant mano galvelės griūtų, už nieko netekėsiu V.Krėv. Skirkis, sieroj žemynyka, tai ir aš su tavim razsiskirsiu (rd.) Arm.
ǁ nesilaikyti sudėtam, irti: Malkų kūgis ski̇̀riasi DŽ. Pirmažolė ski̇̀rias, o atolas velias, kai dedi žaginin Klt. Tas kaulas turėtų ski̇̀rtis: čia parkirsta Jrb. Pabrūžkuok, pabrūžkuok, kad siūlai lengviau skirtų̃s (nebūtų sukibę vejant) Aln. Namo siena ski̇̀riasi į šonus DŽ1.
^ Laiko viena ranka dubenį, o kita virtinius kemša, net žandai skiriasi rš.
ǁ skleistis (apie pumpurą): Jau ski̇̀rias, tuoj žydės Pv.
6. refl. šakotis, dalytis: Nuog Šadžiūnų [kaimo] kelias ski̇̀riasi Dv. Tas vieškelis skyrės į dvi puses LTR(Trg). Ėjo tada ir atrado asilaitį, pririštą pas duris ore (lauke,) kur kelias skiras, ir atrišo jį BtMr11,4.
7. praskleisti, prastumti į šalis, kad pasidarytų tarpas: Laužydamas medžių šakas, skirdamas ir lankstydamas krūmus, išbėgo didelis briedis A.Vien. Blogą rūtos šakelę skýrė (lenkė) į šalį, o gerą šakelę nuskynė Rdd.
| refl.: Gal išsigiedris – debesiai ski̇̀riasi Ėr. Su kiekvienu jo žingsniu ščiuvo šokėjai, paguromis skyrėsi, darė taką Stanislovui J.Balt. Plačioji tamsybė skirias – daro taką prš. Skirkis, ūlyčia tu plačioji, tegul broleliai uliavoja LTR(Ldvn).
ǁ daryti tarpą praskleidžiant, prastumiant: Staiga Drižas pakilo iš vietos ir, skirdamas rankomis taką, ėjo prie durų rš. Mielas mėnulis ir sietynėlis skyrė kelelį tėvo sūneliui BsO420.
| prk.: [Nedidelė nuodėmė] skiria kelią nuodėmėsp marinančiosp DK93.
8. refl. krikti, sklaidytis, skirstytis: Gal gana sėdėt, gal jau ski̇̀rsmės Slm. Vieni vienon pusėn skýrės, kiti kiton Žln. Jau ir po dvylikos, jau turgus skirias, pirkėjai išvaikščiojo rš. Ir kad susiejo su jais, įsakė jiemus, kad neskirtųs iš Jeruzalės, bet lauktų Ch1ApD1,4.
9. neleisti būti, gyventi kartu: Skir̃s tave jauną nuo motinėlės kap žalią rūtą nuo lelijėlės DrskD141. Bernužėli mano, dobilėli mano, žada mudu jaunu ski̇̀rti, poro[je] nelaikyti JD352. Ką tada Dievas suvienijo, žmogus (to) teneskiria Ch1Mt19,6. Smertis tur mane ir tave skirti CII407.
ǁ atjunkyti: Kumet vaiką skiri̇̀ nu savęs, reik aną paržegnoti, pabučiuoti ir tik tada atskirti Vkš.
ǁ ardyti (bendrą gyvenimą): Atleka ir keika: tu mun skiri̇̀ gyvenimą! Krš.
ǁ refl. trauktis nuo ko, nustoti kartu būti, gyventi: Kaip yra sunku skirtis su tėvyne, nesitikint daugiau jon grįžti! A.Vien. Broliai nor skirtis šalin nuo mūsų J. Seniau vaikai nenorėdavo nuo tėvų ski̇̀rties Ad. Kai skýrės nuo mūsų, norėjo kalnan neštis namą Klt. Skirdamasis su ja, kiekvieną kartą duodavau sau žodį niekad daugiau nebesusitikti rš. Atėjo Kūčia, kada pas mus mainosi šeimynos; jau tiem bernam reikia skirtis BsPIV29. Gaila buvo ski̇̀rtis su jum Krs. Jis nuo jos nesi̇̀skiria: prie šono ir prie šono Ėr. Skiriuosi nuog ko SD326. Skirkias nuog manęs. Jei tu nori po kairės, tad eš eisiu po dešinės BB1Moz13,9.
| prk.: Žiemą ir vasarą turbūt jam buvo vienodai šalta, nes su kailiniais nesiskyrė P.Cvir. Žmogus prisiriši pri to darbo i gaila ski̇̀rtis Kdn.
| Norė[jo] ana nuo karvių ski̇̀rties (atsisakyti melžti) Dglš.
ǁ refl. prk. mirti: Atrodo, ka reiks ski̇̀rtis jau Krš. Nedavėt man žinios, kad mano vaikas iš jūs ski̇̀rias Lp.
ǁ refl. prk. gaišti: Kaip žąsyčiai užbadė[ja], teip ir pradeda ski̇̀rties Grg.
10. refl. nutraukus santuoką, kartu negyventi, išsituokti: Seniau retai kad kada ski̇̀rdavos Sug. Nei geras vyras, nei gera boba nesi̇̀skiria Dglš. Jau jei ski̇̀rias, tai didelė negražovė per kelis kaimus Nmn. Ski̇̀rtis – tai ski̇̀rtis! Kam žudytis – a neužtenka sviete vietos?! Žlp. Pagyvena mėnesį du, jau ski̇̀ras Trk. Tai svietas: tik susideda i ski̇̀rias Jrb. Teisman padaviau – ski̇̀riams Slm. Šauka: negaliu širdies užlaužti, ski̇̀rsuos! Krš. O noris ir skirias, teneteka Ch11PvK7,11. Kurs nuo moters savo skiriasi, tas tur jai duoti ženklą persiskyrimo CII406-407.
11. P, I, Trgn justi, suvokti kieno būdingas ypatybes, matyti skirtumą: Reikia mokėti ski̇̀rti du skirtingus dalykus DŽ. Nors pagal vieškelį žemė priklausė tik vienam Jonui Puodžiūnui, bet dabar abu broliai jau nebeskyrė, kas vieno, kas kito A.Vien. Anas nèskiria, kad tai šitas rūbas darban, šitas geresnis, išeit kur – par jį visi sudokanoti Mlt. Jis (laiko įnagininkas) skirtinas, kaip matyti iš kalbos pavyzdžių, nuo laiko galininko J.Jabl. Neskiriami̇̀ yra dalykai, tarp kurių nedaroma skirtumo FT. Kirtis tarmėje esti ir kaip skiriamasis žodžio reikšmių ar formų elementas GrvT13. Įterptas j tarp dviejų balsių kaip skiriamasis garsas rš. Idant … tą dvasišką … penukšlą ir gėrimą nuog kitų penukšlų ir gėrimų visų pilnai skirtumbim PK217-218. Gaila, kai žmogus nèskiria gėlės nuo dilgėlės Mrj.
12. daryti skirtingą, kitokį, teikti būdingų ypatybių: Mokėjimas pasigaminti įrankius ir su jais dirbti yra skiriamasis žmogaus bruožas rš. Ir tataig yra, kas ypačiai krikščionis nuog klaidėjimo pahonių skiria DP584.
| refl.: Bet ypač jie skiriasi iš kitų savo batais, tų batų aulai tokie ilgi, jog niekur kitur pasaulyje tokių nesiuva J.Balč. Dabar ir darbai ski̇̀rias, ir laikas ski̇̀rias Vdn. Pusvaikio skýrės darbas, matai, jau lengvesnis Lkž. Jau dabar tai nesi̇̀skiria [miesto ir kaimo apsirengimas], o kap kadaise, tai skýręsis LKT231(Ktv). Jau beveik nesi̇̀skiria tie ančiukai, o tas buvo daug mažesnis Jrb. Drebulės štamas sunkiau ski̇̀ras nu jovaro Plšk. Jau obuoliai iš lapų ski̇̀rias – jau vasaros galas Jrb. Šviesos nematyti, diena nuo nakties nesiskyrė V.Krėv. Barbės veido spalva labai nežymiai tesiskiria nuo durų spalvos – toks jis baltas I.Simon. Jo žodžiai nesi̇̀skiria nuo darbų DŽ1. Čia niekas neperkirtinėjo vienas kito kalbos, nenuobodžiavo, nesikarščiavo, nesiskyrė savo nuomonėmis J.Balč. Žmogus kaip žmogus: nieku nesiskiria nuo kitų P.Vaičiūn. Baltas ant balto man nèskirias – nematau Vdžg. Tuo didžiausiai skyrė̃s tikusios [mergos] nuog netikusių, jog anos aliejų turėjo, o šios jo neturėjo DP569. Tuo [žmogus] nuog kitų žvėrų nekalbančių skiriasi PK232.
^ Skiriasi kaip dangus nuo žemės LTR.
ǁ lingv.: Skiriamojo sujungimo sakiniais pasakomi reiškiniai bei veiksmai, kurių vienas pašalina kito galimybę LKGIII770. Sakiniai su kartojamuoju jungtuku arba … arba paprastai vartojami savo pagrindine skiriamąja reikšme LKGIII771.
13. pažinti, suprasti: Jauna būdama par du kilometrus skirdavau iš eisenos, iš viso ko, moteris ar vyras ir kas Dgl. Jaunikliai jau pirmomis dienomis skiria motinos balsą rš. Kas pasieny gyvena, tie ski̇̀ria kalbas, o kiti nèskiria RdN. Plaučių uždegimu susirgau, porą savaičių nieko neskýriau Krtn.
14. skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Manę neskýrė jaunimas, mylėjo, prašė Ad. Seniau labai ski̇̀rdavo: bagotos atskirai, tarnaitės atskirai Pnm. Berniokai trys, ale negaliu ski̇̀rt nė vieno Lb. Nekokie te žmonės: šeimyną ski̇̀ria (skyrium valgyti duoda) Dbk. Senė buvo bešokanti į akis: – Kaip gyva neskyriau samdinio nuo šeimynos ir dabar neskirsiu! J.Balt. Kitas liūb šeimyną ski̇̀rs nu valgymo (prasčiau maitins) Ub. Eik ėsti – paskiau sakysi, ka nu valgymo ski̇̀ram Krš. Skýrė su valgymu, negalėjo pri anų pabūti DūnŽ. Idant ištirtumbit, kaipo ponas Egiptą ir Izraelią skiria BB2Moz11,7.
15. riboti: Sėlių žemę skirianti nuo latvių Dauguvos upė K.Būg. Žuvinto ežeras skiria dzūkus nuo kapsų rš. Pro raudonai išdažytus vartus sienoje, kuri skyrė gatvę nuo namų, įėjome į keturkampį kiemelį A.Vencl. Skiriamasis (intarpo) žiedas VĮ.
ǁ prk. trukdyti bendrauti: Visi gėrėjosi Stašio drąsa ir džiaugėsi, kad dabar jau bus pasibaigęs tas įtarinėjimas, tiek metų skyręs kaimyną nuo kaimyno V.Myk-Put.
16. duoti, suteikti, aprūpinti kuo: Tėvelis man skýrė tris šimtus Krs. Ski̇̀rti premiją NdŽ. Jai už metų bus skirtà pensija Upn. Ski̇̀rti pinigų patobulinimams NdŽ. Ski̇̀rti kam butą, kambarį NdŽ. Vaistus geriausius skýrė Erž. Šitą žiedą tau skýriau Pv. Jos čia paliko bitys, jau jai ski̇̀rtos: kur brolio – brolio, kur jai – jai Mšk. [Žmonės] iškirto jiem ski̇̀rtą mišką, kai sudegė Tvr. Kiek ski̇̀ria dalies, čia taip nu tėvų priklausė Trk. Ski̇̀rk lygiai visiem! Ml. Išėjo mada: i dukterim reikia lygi dalia ski̇̀rt Jnšk. Ski̇̀ria, kad mergiotei i mašina, i namas, o kitiem vaikam nieko Klt. Kad nors pusę karvės skirtų̃be sūnui Klt. Nėr man matušės kraiteliui kloti, nėr man tetušio dalelei skirti D84. Kad ir verksiu, bet ne viena, verks ir tėvulis, dalelę ski̇̀rdamas DrskD142. Tada skyrė sau Lot visą žemę pas Jordaną BB1Moz13,11. O eš tuo čėsu pakėliau savo ranką, idant išvesčiau juos iš Egiptų žemės žemėna, kurią eš jiemus skyriau BBEz20,6. Dievas nudalijo (viršuje skyrė dalią) kožnamui Ch11PvK7,17. Ir aš skiriu jumus … karalystą DP495.
^ Nei skirtas, nei pamestas TŽIV514.
ǁ paaukoti: Pašvęsk (paraštėje Skirkite) man visą pirmgimį BB2Moz13,2.
17. pateikti vartoti, naudotis kuo pritaikytu kuriam tikslui: Mokyklai skiriami̇̀ skaitiniai DŽ1. Tokie straipsniai yra tikrai geri dalykai, bet jie skirti reikėtų vadovėliuose ne pirmai mokslo pradžiai J.Jabl. Tik mažas krūmais apžėlęs, apdulkėjęs sodelis glaudžiasi prie tos mūro trobos, kuri skiriama keliauninkams Pt. Peiliai, skirti knygrišystės darbams, galandami iš vieno, dešiniojo šono rš. Javams sėti ski̇̀rtas laukas NdŽ.
18. leisti patirti: Neski̇̀rk peilio (operacijos), Dieve, i neprieteliui Adm. Tėvelis mirė – vargą skyrė ir nuo giminės mane atskyrė LTR(Grv).
^ Ką Dievas myli, tam i kryžių skyrė LTR(Rm).
ǁ perleisti, teikti kam ką:
^ Nei čia kitam ski̇̀rt, nei čia savo išbėgt (apie mirtį) Ob. Kad peikia, tai reikia; kad giria, tai kitam ski̇̀ria Slm.
ǁ linkėti: Tep pragyvenau ir jiemi skiriù gyvenimo laimingo Lp.
^ Ko pats nenori, kitam neski̇̀rk Sb.
19. panaudoti, teikti kuriam reikalui (laiką, jėgas ir pan.): J. Lelevelis domėjosi ir Lietuvos istorija ir ne vieną veikalėlį ar straipsnelį yra jai skyręs rš. Pačias geriausias rytmečių valandas turėdavau atiduoti mokyklai, o popiečius ir vakarus skirdavau literatūrai J.Paukš. Daug dėmesio kritikas skyrė literatūrinio palikimo tyrimo, vertinimo ir tvarkymo klausimams rš.
ǁ pavesti, panaudoti ką vykdomą tam tikram tikslui: Dvi dienas vyko seminaras, skirtas ideologinio darbo tobulinimo klausimams (sov.) sp. Vakar įvyko iškilmingas susirinkimas, skirtas Raketinės kariuomenės ir artilerijos dienai (sov.) sp.
20. nustatyti: Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje T.Tilv. Dievas surėdė žmogų, gyvulius, skýrė metus visiem (ps.) LKT267(Brž). Ski̇̀rti baudą, atlyginimą DŽ1.
21. pavesti eiti kokias pareigas, užimti kokią vietą: Jį čia mokytoju skirsią J.Jabl. Švietimo skyrius pavedė man mokyklos vedėjo pareigas. Čia yra skiriamasis raštas rš. Tave skirsim apylinkės pirmininku rš. Vienus [piemenis] kiaulium ski̇̀rdavai ganyt, kitus ski̇̀rdavai žąsim ganyt po laukus Mšk. Nu, ir skýrė ans: katrie jaunesni, tus į darbą, į darbą Trš. Martynas Karalius skirtas trečiuoju pabroliu I.Simon. Su didžiu nusižeminimu meldė karaliaus Aleksendros, kad tokių niekam Žemaičiūse nederančių kunegų nebskirtum į klebonus M.Valanč.
| Jį turbūt į sanatoriją skir̃s (siųs) kur no[rs] Jrb.
ǁ duoti (darbą, vietą): Skýrė darbą Radvilišky Sug. Ei močiute, motule, skyrei ma[n] vietelę, ir išskyrei ma[n] vietelę į didį vargelį (d.) VšR.
ǁ užduoti ką padaryti: Atidirbau, kas man buvo ski̇̀rta NdŽ. Lig šiem metam ravėjau, šiemet jau neskýrė Str.
22. rinkti (susitarus ar balsuojant) į kokį postą: Skirkime, kas mūsų sąžinei arčiau. Juk turime pastatytą savo lietuvišką kandidatą. Aišku, kad tą ir skirsime I.Simon. Mes tave paukščių karaliene turėsim skirti J.Jabl. Ne svietas beskyrė sau vyresniūsius, nes karaliai pardėjo jus svietui S.Dauk.
23. rinkti geresnį, tinkamesnį: Prie ūkės visiem reikėjo dirbt, i neskiriant darbų: ar vyriškas, ar moteriškas – viską iš vieno dirbom Bsg. Ski̇̀rdavom [perinti], kad būtų apskritesni kiaušiniai – tai viščikės Rs. Aš skiriù tau arklį, t. y. išrenku J. Daba aš tai jau viską galiu valgyt, nieko nèskiriu Šmk. Laiminga esu: nieko nèskiru, viską ėdu Krš. Neskiriant (viską) liepta jam valgyti Gmž. Vaikius skýrė i paliko be vyro Jdr. Skýriau skýriau tą skarelę, i netiko Vž. Skirk sau bernelį, kur raudonais veideliais J.Jabl. Eičiau, skirčiau iš to pulkelio kur sau lygią mergelę JV1083. A jūs tokį ėrelį sau skirkiat (imkiat), kursai yra be nutarties (paraštėje patinėlis) bei mitulys BB2Moz12,5.
| Dobilai, miežiai žemę ski̇̀ra – prasto[je] neauga Šts.
| refl. tr. DŽ: Tu, vaikeli, nesiski̇̀rk, viską valgyk Kdl. Yra iš ko ski̇̀rties Vkš. Kiti vaikai ski̇̀ras sau žąsyčius, o Stasius nesi̇̀skira Šll. Tų kavalierių buvo riaušės, o skýrės skýrės i pasiliko netekėjus Jrb. Aš jums nebepiršiu, skirkitės, kokius sau norite Žem. Matote, ik šiol buvau jaunikis, laikas jau skirtis moteriškę V.Kudir. Laikas vieną iš dviejų skirtis prš. Geriaus yra tarp dviejų piktų daiktų mažesnįjį skirtis prš. Ski̇̀rkis ar smertį, ar vergystę KII334. Ei sūnyt, sūnyt, sūnyti mano, ski̇̀rkis širdy mergelę LB69. O aš tau duosiu ski̇̀rtisi iš šimto JD693. Valia man skirtis iš visų, kuri dailiausia KlvD19. Seserele muno, skirkis po visą stalnelį tinkamą žirgelį (d.) Krtn.
ǁ ieškoti reikiamo, pritaikyto: Įėjo į krautuvę, užsibrėžė žiuburį ir ėmė rakčiukus prie stalčiaus skirti Žem.
24. įtraukti į tam tikrą kategoriją pagal būdingas ypatybes: Visi šie veiksmažodžiai skiriami prie I asmenuotės LKGII131.
25. lemti, žadėti, numatyti: Jam skirtà didi ateitis NdŽ. Ji ne tau skirtà NdŽ. Taip jam likimo ski̇̀rta DŽ1. Tavo tokia dalia ski̇̀rta OG111. Kodėl, kodėl likimas skyrė keliaut man svetimus kelius? S.Nėr. Kiek ma[n] ski̇̀rta [amžiaus], tiek užteks i be peilių (operacijos) Jrb. Kas man ski̇̀rta, atsiimsiu alei kruopelytę Ds. Dievas žino, kam ski̇̀rta ta [užkasta] skrynia buvo Sug. Nieko nepadarysi – kaip jau kam ski̇̀rta Sdk. Anam buvo laimė skirtà, bet nesugebėjo pasiimti Tl. Neverkie, mergele, neverkie, jaunoji, kad bus mumim Dievo skirta, tai mes nesiskirsim (d.) Vlk.
^ Kam kas skirta, tai kaip koja įspirta LTsV205(Vrn). Kaip ski̇̀rta, tą pasiemi Rs.
| refl.: Kad pelėda vaitoja, tai tam kieme nelaimė skir̃sis (priet.) Vdšk.
ǁ manyti ką įvyksiant: Visi skýrė smertį mamai, o pasidarė tetei Mžš.
26. numatyti, nuspręsti kam ką daryti: Ana buvo skirtà an operacijos Upn.
ǁ refl. rengtis, ketinti ką daryti: Aš skiriúosi rytoj važiuot į Braziūkus Zp.
27. refl. sektis, klotis: Kad darbas skirtumias, reik gero gaspadoriaus Šts. Anai viskas (visi darbai) baisiai ski̇̀ras, kaip žaibas ana yra visur Plt. Kad tik skiras darbas tam vaikiuo Šts. Kalba anam ski̇̀ras MitI80(Klp). Darbas neskiras (nevedas) MitI80(Klp).
◊ ant lãpių ski̇̀rti laikyti nebetinkamu: Ant lãpių jau mane ski̇̀ria Grdž.
burnõs neski̇̀rti neprašnekti: I burnõs neskýrė, i žodžio netarė [marti] Klt.
Diẽvulia neski̇̀rk nusistebėjimui reikšti: Šaltis – Diẽvulia neski̇̀rk! Lp.
dūšià ski̇̀rias nuo kū́no KII235 miršta.
gẽlumbes ski̇̀rti Lk snausti: Ir skirs gelumbes kaip tris naktis nemiegojęs Krkl.
kū́nas ski̇̀riasi su dūšià apie didelį nuovargį: Nežino, ka muno kū́nas su dūšià ski̇̀ras nu darbo Šts.
pãlaikus ski̇̀rti dvėsti (apie gyvulį): Užvirtęs paršas kojom tik buria, matyt, pãlaikus ski̇̀ria Gs.
pelùs nuo grūdų̃ ski̇̀rti suvokti, kas gera, vertinga, kas ne: Mokėk ski̇̀rt pelùs nuo grūdų̃ Ut.
ski̇̀rto gãlo nebū́ti turėti vargo (su kuo): Matos, kad nebus skirto galo su tuo durnium An.
su [šiuõ, tuõ] pasáuliu (ámžiumi, gyvẽnimu rš, svi̇́etu) ski̇̀rtis mirti: Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas S.Dauk. Be laiko reikia ski̇̀rtis su tuõm pasáuliu Kdn. Jau anas ski̇̀riasi su šiuõ ámžiu LKKXIII135(Grv). Vesk pakajuj ing tavą šventą garbę su tuo svietu skiriančius MKr30.
keliai̇̃ (takai̇̃) ski̇̀riasi (kieno) rš nutrūksta, neįmanomas bendravimas, buvimas drauge: Man baisu – žinau, kad mūsų skiriasi takai S.Nėr.
vė́lei ski̇̀rtis su kū́nu mirti: Didi nuodėmė, jei leisi po žeme jo vėlei su kūnu skirtis V.Krėv.
žẽmė ski̇̀riasi [po kójų] apie smarkų, intensyvų veiksmą: Arkliai būdavo geri: net žẽmė ski̇̀riasi, būdavo, kai važiuoja Krs. Tai bent vyras: kai eina, žẽmė po kójų ski̇̀riasi! Dkš. Keikia, net žẽmė ski̇̀riasi Mrj.
1 apski̇̀rti, àpskiria, apskýrė tr. Rtr
1. liepti, pavesti ką daryti: Apskyrė man įstato mokslą, bet aš su visu kitokį turėjau savo pastatymą I. Kunigų yra urėdas žmones mokyti, bo ant to visi yra apskirti Mž11.
2. N, Š išrinkti (balsuojant ar susitarus) į kokį postą: Karalius mirė po tų metų, o ing ano vietą žmonys apskyrė tą meistrą DS149(Vdk). Ant galo diena nemetu apskyrė jį savo Viešpačiu S.Dauk. Apskirkiam sau vadovą I. Todėl Dievą jūsų kaipo stipresnį saunoriai už Dievą apskiram ir išpažįstam M.Valanč.
| refl. tr.: Pasisaugokit, kad, tėviškę mylintį skirt norėdami, neapsiskirtumbit tėviškės neprietelių TP1881,8.
3. parinkti, surasti (vietą): Einam, apski̇̀rsim daržinei vietą Grž. Apskyrus vietą dėl skynimo, reikia aulių pridirbintise Nz. Tranai àpskira vietą bitims Lk. Žemaičių reikalingas skaitlius susirinkęs iš čėso apskirto[je] vieto[je] BM332(Šv). Stovėjo vienas [medis] nelab toli krašto jūrės, ir tą patį lovos vietoj sau apskyriau I.
4. išrinkti ką tinkamą, parinkti: Apskýrė parinktinius vyrus imti akrūtams J. Apskýrei vietą, nu apski̇̀rk sau moterišką ir žanykis J. Čia tokio vyro aš negaliu apski̇̀rti Gr. Nebàpskiru seno žmogaus mūsų parakvijo[je] Šts. Vištą jau apskýriau, katrą papjauti Užv. Na, vaikai, kokį vardą dėsma tai lėlei? – Vincelis, jau mano apskirtas, – atsiliepė pati Žem. Nė kokios kitos negalįs sau apskirti, tiktai tą [paną] S.Dauk. Ir apskýrė ma[n] bernelį kaip lauže kelmelį JD142. Vesk mus keliu teisuoju, tau ant garbės apskirtuoju Mž50.
| refl. tr.: Visi turiam po karvę apsiskýrę Grd. Motriška kol nejo pri daktaro, tol ana negalėjo apsiski̇̀rti akuliorių Lks. Mikolas jau buvo apsiskýręs mergą, ale motyna neleido imti Krš. Tu negražią moterį apsiskýrei. – O kad tu su mano akia matytum! Prk. Pačios, rodos, ir dar neturi apsiskyręs? I.Simon. Ten yr sūnus, gali apsiski̇̀rties par kavalierių Krg. Iš pat pradžios vakaro jis ją apsiskyrė, visus beveik šokius su ja šoko LzP. Apsiskýrė viens bernelis kur jauniausią mergužėlę JV54.
5. nustatyti, sutarti: Neapskirtas, neapimtas, neuždėtas laikas I. Atgiedojus himną, kunigas kozonį tur savo apskirtąją sakyti Mž496.
6. refl. išsivaikščioti, išsiskirstyti: Apsiskýrė svečiai, susėdo valgyti numiškiai Šts.
7. duoti nuosavybėn, suteikti, aprūpinti kuo: Tau yra apski̇̀rtos pievos J. Nėr man motušės kraiteliui krauti, anei tetušelio dalelę apskirti LTR(Kltn).
1 atski̇̀rti, àtskiria, atskýrė tr. K, Š, Rtr; SD208,211,414, H153, R42, N, LL185
1. DŽ1, Dv atrinkti, atmetant, kas netinkama: Àtskiria gerus grūdus sėklai JnšM. Rugius su kretilais sijos: kas sėklai, kas kiaulioms atski̇̀rs LKT63(Lkž).
| refl. tr., intr. H, Sut, N, L, Š: Vėto su rankom – pelai sau, grūdai sau atsi̇̀skiria Gg. Kaip atsi̇̀skiria grūdai, tai švarūs būdavo Trgn. Bulbes rinksiam, gatavai sėklai atsiski̇̀rsiam Trk.
ǁ pašalinti iš visumos: Vėtydami žirnius, mas nuo jų atskiriam avižas Skrb. Niekočia tai jau pelus atàskiria Imb. Kai šukuoji šepečiu, pakulas àtskiri LKT332(Gdr). Pirmuliausia pilam [pieną] betonan (į bidoną), smetoną àtskiriam Pls.
| refl.: Eina pripiestin [grikiai] su lukštu, per sietą išsijoji – miltai atsi̇̀skiria Eiš. Patrina ir supranta tujau pat – spalis atsi̇̀skira nu to pluokšto Yl. Atsiski̇̀rs, būs vieni gryni jau, jokių pakulų susimaišymų nebūs [linuose] Lž. Jai tai atsi̇̀skiria pienas labai Kp.
2. atidėti dalį, atidalyti iš visumos: Ataski̇̀rtas spiečius Jž. Atskirkite savo daržuose po kelias ežes apvyniams Rp. Atskirk linų pluoštelį Sk. Žiupsniuką atàskiri ramunėlių, indedi vandenin Upn. [Sušlapęs gaidys] po plūksnelę vieną atàskiria ir džiovena Ob. Pavienių [gyventojų] atskirti̇̀ sienojai paravėj Slm. Tada buvo atskirti̇̀ kapai, katrie pasikorę Ob.
| refl. tr.: Aš išsiėmiau pinigus, dešimtį auksinių atsiskyriau, o kitus sudėjau į sėlenų puodą J.Balč. Atsipjauk, atsiski̇̀rk raumenį Erž.
3. atidalyti vieną nuo kito: Susviję, susisukę siūlai matkoj, negaliu atski̇̀rt Klt.
| refl.: Kūda boba, žiaunos tik atsiskýrę (labai įdubę žandai)! Klt.
ǁ atidalyti, atitraukti ką glaudžiai susijusį: Sąvokų turinys neatskiriamas nuo formos EncIX1179.
atskiriamai̇̃ adv.: Rinkos dydis yra neatskiriamai susijęs su visuomeninio darbo specializacijos laipsniu rš.
atskirtinai̇̃ Neatskirtinai I. Du bus viename kūne, tai est neatskirtinai suglausti MT229.
4. MP64, NdŽ paimti, pašalinti iš būrio, atitolinti nuo kitų: Savo avį atski̇̀rk sau J. Baltį atskýrė penėt Dkš. Trys [karvės] jau buvo ataski̇̀rtos ligotos, tai tas, va, saugok Antz. I kiaules atski̇̀rtas ganydavai Mšk. Atskirtas nuo giminelės kai baltas akmenelis [v]andeny (d.) Ad. Atskyrėm ir neprileidžiam večeriosp jo šventosp PK208. Ir atskirs jis vienus nuog antrų VlnE131. Išeis angelai ir atskirs piktuosius ižg vidurio teisinykų DP524. Ir pats jas atskirs vieną nuog kito, kaipo piemuo atskiria avis nuog ožių Ch1Mt25,32.
| refl. tr., intr. R, Š, Rtr, NdŽ: Atsiskirtisi H153. Kap išeini perimot [gyvulių], ir atsi̇̀skiria savi Ad. Atsiskýrė nuo keltavų ir lekia miežiuosna karvė Pb. Juodu nejučiomis atsiskyrė nuo kitų ir nuėjo vienu du pasivaikščioti į pamarį I.Simon. Ir atsiskyrė nuog jų …, ir klaupė and kelių ir meldės Ch1Luk22,41. Tie patys nuog tos draugystės tikrai atsiskiria PK209. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
5. refl. nutolti (nuo vietos, prie kurios buvo priglusta): Laivė buvo jau atsiskyrusi nuo kranto J.Balč. Nuo tamsios pilkos namo sienos atsiskyrė šešėlis rš.
6. refl. atsišakoti, atsidalyti: Tarama – ežeriokas, anas atsi̇̀skiria nuo Dringių Ign.
7. neleisti būti, gyventi kartu: Juos abeitą (abu) atskýrė Lz. Kartais nuo vaikų meilingus àtskiria tėvus K.Donel. Negerk, sesute, žalio vynelio, ba tave atskir̃s nuo motinėlės DrskD141. Verks našlaitė nevirkdyta, nuo tėvelio atskirta LTR(Grv). Jau atskýrė mudu jaunu ir meilius žodelius JD352.
| Nė vieno ižg bendrumo to džiaugsmo neatskiria, visi vieną džiaugsmo priežastį tur bendrą DP47. Vislab, kas mūsų širdį nuo Viešpaties atskiria, tur būti atskiriama Ns1832,8.
ǁ atjunkyti: Ji maitina jį (kūdikį), o paskui, kai laikas ateina, ji àtskiria jį nuo savę Šmk. Kai atskýriau vaiką nuo savę, ir ėmė negeruot Ds. Paršeliai jau keturių savaičių, galiama būs nu kiaulės atski̇̀rti Vkš. Tėvai, užtverk gardinį, reikia teliokas atski̇̀rt Ds.
ǁ refl. R9, LL214, DŽ1 nustoti kartu būti, drauge nebegyventi: Kai vyresnysiai sūnus pasistatė gryčią, tuoj pat ir atsiskýrė nuo tėvo Skrb. Po mažai žemės mes turėjom, kap atsiskýrėm Eiš. Jis atsiskýrė nuo brolių J. Matai, anie atsi̇̀skira, anims (tėvams) išimtinę duoda, anie į pryšininkę išeita Knt. Susiblakavo su juo, i jau neina atsiski̇̀rt Jrb. Tas kareivis atsiskyręs nuo to senuko ir nukeliavęs toliau BsPIV7. Ka tie bajorai atsiski̇̀rdavai, tai mum mažiau tos bandos būdavai [ganyti] Mšk. Atsiski̇̀rki, dukrele, atsiski̇̀rki, jaunoja, nuo pijoko bernelio (d.) Šmn. Ko saulužės atsiskyrei? Aušrinę pamylėjai? RD27. Ir šitaipo atsiskyrė brolis nug antro BB1Moz13,11.
ǁ refl. pasitraukti nuošaliai vienam, nebendrauti su kitais: Atsiskyręs nuog žmonių SD211. O jūs kaip kokie vieniši kurmiai norit lindėti savo urve, atsiskyrę nuo žmonių ir nuo gyvenimo A.Gric. Atsiskyręs it girios paukštelė Pšl. Turime … nuog žmonių atskirtis DP619.
ǁ refl. prk. pasitraukti iš gyvųjų tarpo: Sušalę, išalkę, visokie vargai spaudžia, o išeiti iš tos žemės, atsiskirti nė vienas nenori Žem. Kas metai mūsų kartos vis mažiau lieka: tai vienas, tai kitas atsiskiria ir nueina sau namo (miršta) V.Krėv.
8. refl. nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Pykosi – ir atsiskýrė Mrj. Girdėjau, kad su vyru atsiskýrė Ln. Toks gražus vaikas buvo, o pasidarė nė šioks, nė toks – su boba atsiskýrė Vdk. Motka atsiskýrė nuog vyro, mylėjo tą berną Dbč. Bet jeigu neviernas atsiskiria, tesiskiria Ch11PvK7,15.
9. R329, LL122 suvokti, pajusti kieno būdingas ypatybes, skirtumus: Nuo draugo priešą, o nuo priešo draugą atskirti šiandien nebemoku V.Myk-Put. Daba vyro nuo mergaitės neatski̇̀rsi [iš aprangos] Vdk. Paseno ir da nemoka merginos nuo moters atskirti V.Kudir. Kad abidi sutinku – àtskiru, kad vieną – nežinau, katra LKT73(Eig). Kaip ji (katė) atskiria pelės tylius žingsnius nuo vėjelio ošimo už klėties durų, tai jau jos slaptis Blv. Pridera ji skaityti atsargiai, t. y. ataskiriant, kas tikra, kas ne A.Baran.
^ Auksą ir pelenuose atskirsi KrvP(Erž, Vkš). Geras bernas, kad pažagrės nuo žagrės neatskiria TŽV599. Abu kaip vienas: nei pats velnias neatskirs KrvP(Lš). Aklas šviesos nuo tamsos neàtskiria Lp. Kad tu jau dienos nuo nakties neatskirtum, tėvo motinos nepažintum! KrvP(Vlkv). Ir durnius atskiria lašinius nuo pelų, ir aklas – dieną nuo nakties KrvP(Vs).
10. LL209,213, DŽ atpažinti: Žymė įkirpta [avies ausyje], kad atskir̃tų Žg. Raidžių neatàskiriu, nematau Ut. Paukščių aš nepažįstu, varną atàskiriu Pnd. Ma[n] įdomu, kaip tie paukščiai àtskiria, katram vaikui davė lest Šl. Iš tolo àtskiria mano balsą LKT353(JnšM). Jie (gyvuliai) atskiria laiką, vietą, spalvą, gaidą Blv.
| refl.: Ji atsi̇̀skira, ka ne vainutiškis esi Vn.
11. padaryti skirtingą, parodyti būdingas ypatybes: Sakiau, jos moterystė yra padorus suglaudimas, o tatai todrin, idant jį atskirčia nuog nepadoraus sujungimo DP69.
| refl. LL212: Maž teàtskirias kalba lietuvių ir žemaičių J. Juk aš negaliu atsiski̇̀rt nu kitų Vdk. Sakau, kaipo ilgai tėvonis yra vaikas, nieku neatsiskyręsi nuog tarno VlnE17. Kuriuo pašlovinimu atsiskyrė nuog kitų visų numirusiųjų žmonių MT269. Naujasis aprėdas vaiskui atsiskir visuotinai nuo dabarnykščiojo prš.
ǁ pažymėti kuo, padaryti kitokį, kuo ypatingą: Šiuosmet ažu bėdų tai nebus kuom ir šventės atski̇̀rt Arm.
12. LL291 skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Našlaitis, vaikel, vis visų atski̇̀rtas Ds. Atski̇̀rdavo samdininkus, daug tokių buvo vietų, kur atski̇̀rdavo nū valgymo Grd. Muni valdžia neàtskira i pensiją duoda Stl.
13. BŽ78, NdŽ atriboti, atitverti: Per ištisus devynis mėnesius vienuoliai būdavo atskirti nuo viso pasaulio A.Vien. Jara (upė) mus atàskiria – gretimai gyvenam Adm. Eilia medžių eina, kaip ir laukai atskirti̇̀ Alks. Vaisingus medžius aplink savo sklypą sodino, kad savo kupelį (aptvarą) kiekviens nuo kito atskirtų K.Donel1. Užtveriu, tvora atskiriu R12. Ir atskyrė vandenį po tvirtybės nuog vandenio aukštai (ant) tvirtybės BB1Moz1,7.
| Sujungiamieji sakiniai visada vienas nuo kito atskiriami tam tikru skyrybos ženklu rš.
ǁ izoliuoti nuo įtakos: Įstatymiškai bažnyčia atskiriama nuo valstybės ir mokykla nuo bažnyčios (sov.) rš.
ǁ neduoti teisės į ką, nepripažinti kuo, pašalinti iš kur: Jis buvo atskirtas nuo bažnyčios ir ištremtas J.Jabl. Atskirti nuo surinkimo H. Atskiriu, iš surinkimo išmetu R362. Atskiriu nuo tėviško dalyko, nuo tėvonystės R119.
14. BŽ79 atidalijus iš visumos, duoti nuosavybėn: Duoda sūnui [tėvai], nuog savo žemės atskýrę Rud. Jau kraitis atskirtas, skrynia užrakinta M.Katk. Dėkui tėvužėliu[i], dėkui senajam, kad atskýrei man dalelę, jau daugiau nereiks DrskD168. Mes tau atski̇̀rsim didę dalelę, mes tau sukrausim aukštą kraitelį JD1242. Matužėlė širdužėlė, atski̇̀rk manei kraitelį JV579. Randu tėvo numirta, maža dalelė atskirta (d.) Krč.
| Paprašyčiau gegutytės, kad atskirtų man plunksnytę. Lėkčiau greitai ant kapelių LTR(Brž).
◊ dūšià (vėlė̃) atsiskýrė nuo kū́no numirė: Kaip dūšia Kristaus nuog jo kūno atsiskyrė, tai žemė būk kad nuo savęs atsiskirti norėjo brš. Vėlė atsiskyrė nuo kūno J.Balč.
su šiuõ pasáuliu (svi̇́etu Rtr, Ls) atsiski̇̀rti numirti: Abu mano seneliai buvo atsiskyrę su šiuo pasauliu J.Marc. Atsiskyrė su šiuo svietu brš.
šiáudus atski̇̀rti nuo grūdų̃ suvokti, kas gera, vertinga, kas ne: Matai, aš atskýriau šiáudus nuo grūdų̃ Jnš.
1 ×daski̇̀rti, dàskiria, daskýrė (hibr.) žr. 1 paskirti 3: Daski̇̀rkie gi man dalelę LKKIX209(Dv).
1 įski̇̀rti, į̇̃skiria, įskýrė tr. įtraukti į tarpą: [Žmones] į krikščionių surinkimą priėmiau ir įskyriau Ns1832,6. Neįskirk ing peklą manęs su razbainykais PK52.
| Į šią grupę reikia įskirti ir vadinamuosius samplaikinius įvardžius rš.
įskiriamai̇̃ adv. imtinai, įskaitytinai: Visi pareigūnai, iki eilinio įskiriamai, turi žinoti, kaip bus puolama rš.
įskirtinai̇̃ adv. imtinai, įskaitytinai: Būrys sudaromas iš pareigūnų, esančių Kėdainių–Baisogalos geležinkelio plote įskirtinai rš.
1 išski̇̀rti, i̇̀šskiria, išskýrė tr.
1. SD185, H, Sut, N, K, Š, Rtr padaryti atranką, atmetant, kas netinkama: Išski̇̀rk man grūdus, kurie susimaišę J. Prieš sėjimą mes grūdus išskiriam, parvėtom, kad sėkla būt čystesnė Jnšk. Aš per valandą kitą išskirsiu visus grūdus LTR(Rk). Žirnius išski̇̀rs teip, kad jeigu pusė žirnio būs, įkirmėjęs būs, i tą atims šalin Trk. Bandą ganysi, liuob mamai parneši krežį išskirtų̃ grybų Lpl.
2. suskaidyti, atidalyti: Skanus sūris – pienas da neišski̇̀rtas Kp. Siūlas nesusuktas, možnės išski̇̀rt Klt.
3. paimti, pašalinti iš būrio, atitolinti nuo kitų: Jis apžiūrėjo suimtuosius ir nurodė dar keletą vyrų ir moterų, kuriuos kareiviai tuojau išskyrė iš minios ir pavedė sargybai V.Myk-Put. Išski̇̀rs tus, katrie biškį tokie jau smarkesni Nv. Kalėjimas baisus tuo, kad išskiria žmogų iš kitų tarpo rš. Visa šeima, nei̇̀šskiriant tarnų NdŽ. Iš pulko seselių vieną išskyrė, geltonas kaseles broliai išpynė LTR(Plv). Ir išskyrė muni jauną iš seselių būrio kaip roželę pražydusią iš lelijų tarpo D22. Jūs, seselės jaunosios, seseružės dailiosios, turite man išskirtie tą jauniausią sesutę BsO142. Ir išskirsiu visas šlakeliais apkrapytas ir margas avis BB1Moz30,32. Išimu, ižskiriu iž skaičiaus SD422.
išskiriamai̇̃
išskirtinai̇̃
| refl. Rtr, NdŽ: Vaikas išsiskýrė iš tunto ir nuėjo sau J. Išsi̇̀skiria vienas kareivis iš pulko ir užsuka pas mus į kiemą Mrc. Tada pažinau vargingas dienas, kai išsiskyriau iš pulko vienas LMD(Sln). Kurio klumpė iššoka pirmiausiai, tai tas greit iš tos šeimos išsiskirs (ves ar ištekės) LTR(Klvr).
4. DŽ1 atstumti vieną nuo kito (susimušusius): Šuva ir gaidžius išskiria, vištas iš kviečių išvaro Bt.
| refl.: Visą viedrą vandinio kap kliusterėjau an gaidžių tai tiej tuoj išsiskýrė Kpč.
5. arti esančius atitolinti vieną nuo kito: Grįžtant ištiko didelė audra, kuri laivus išskyrė ir vos nepražudė K.Bor.
^ Juos naktis suartina, o diena išskiria LTR(Srd).
6. DŽ1 atriboti: Kableliais išskiriamas sudėtinis derinamasis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio rš. Išskiriamà dalelytė NdŽ. Išskiriamieji ženklai rš.
7. refl. pasidarius tarpui, prasiskleisti į šalis: Kada Jonelis mostelėjo ant girios – medžiai nulinko, kada mostelėjo an marių – vanduo išsiskyrė! BsMtII257.
8. išskleisti ką sudėtą: Maryt, išski̇̀rk kaldrą! Pc.
9. refl. suirti, iširti: Ana druskos puodą kad duos, pūkš vidurin gryčios – puodynėlė ir išsiskýrė (subyrėjo suskilusi)! Vdšk. Malkų kūgis išsiskýrė DŽ. Arklys persigandęs šuoliais lyg skriste perskrenda su vežimu į kitą krantą, nespėjus tiltui nei išsiskirti, nei subyrėti rš. Kad paleidžiau zovadom, tai ratai tuoj po velnių išsiskýrė Jnšk. Vežimus reikėjo dailiai nukraut – pėdeliai kitaip išsiskir̃s Sk. Supintas kasas an pakaušio kap susuku, špilkom jas persmaigstau, kad neišsiski̇̀rtų Kpč.
^ Kas didelį kąsnį kanda, to žandai išsi̇̀skiria Kp. Išsiskyrė kaip genio plaučiai TŽIV511.
10. pašalinti, išmesti: Ką tu su ja veiksi, jei aš tave iš ūkio išskirsiu? P.Vaičiūn. Pašlovinti este, kad jūsų žmones nopkenčia ir kad jus ižskiria Ch1Luk6,22. Būtų išskirtas iš sinagogos, jei kas išpažintų jį Kristum Ev.
11. refl. Slm išsivaikščioti: Laimingai pasiekę Salaką, išsiskyrė kas kur sau LTR(Slk). Mano viena šeimynėlė išsiskýrė, kita susirinko Kp. Per kiekvienus pietus, kai stalas jau būdavo nukraustytas ir visi išsiskyrę, ištikimas tarnas turėdavo atnešti dar vieną valgį J.Balč.
12. išskirstyti, išdalyti: Ta banka suvisu išskýrė (išvaržė) tą dvarą lauk Knt.
13. refl. kartu nebebūti, nebegyventi: Kai susmyli, tai jau sunku išsiski̇̀rt Ut. Juodu išsiskyrė ir daugiau nebesusitiko J.Dov. Jie jau išsiskýrę gyvena, nebe draugėj Š. Pr[i]eina ant kryžiakelės. – Čia, – sako vienas kitam, – išsiski̇̀rkim! BM205(Pg).
14. Rtr ištuokti: Teismas juos išskýrė DŽ1. Ne tu aną žanindinai, ne tu anus išski̇̀rsi, kad anai patinka Trk.
ǁ refl. nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Dabar tokia mada: dieną pagyvena ir išsi̇̀skiria Lel. Ką muštis, tai geriau išsi̇̀skiria i gyvena Vad. Išsiskýriau, nebgyvenau Slnt.
15. LL290, NdŽ atpažinti pagal būdingas savybes: Tas ašvienis nuo visų i̇̀šskiriamas J. Šeškus įsisuko, jau i̇̀šskiramas vištikes išpjovė Krš. Neišskýriau aš juodviejų, katra tę buvo Jrb. Nė tėvas jų beišskyręs, ir jos visos jį tėvu vadinusios BsMtI12. Negaliam išski̇̀rti, a čia vaikelis, a mergelė (taip panašūs atrodo) Akm. Atvesdavo tris užsidengusias merginas, ir piršlys turėdavo išskirti, kuri jaunoji LTR(Rs). Jau žmogų išski̇̀rsi po kalbai, iš kur [kilęs] Nč. Ka eisi par lauką, neišski̇̀rsi, ar rugiai, ar atuodogiai (vasariniai rugiai), tik vėliau pjaunas Vdk. Ar jaučio ėjimas, ar žmogaus pėdos, negal išski̇̀rti Lkv. Jei „velnio piningą“ išski̇̀rsi ir išmesi, būs tavo visi piningai Brs. Šerno mesos negal iš kiaulės išski̇̀rti Dr. Paėmė pačią iš pelėdos nei̇̀šskiramą (labai negražią) Plt. Vienas iš vieno (labai panašūs) – negalėjo anuodums išskirti nė katro Lkž. Plaukai ilgiausiai, vyrų iš motriškų negal išski̇̀rti Krš. Eis su kelnėms motriškos kaip vyrai, negalės išski̇̀rti vyriško iš motriškos Trkn. Tada bitės nug tranų lengvai gal būti išskiriamos Nz. Kruopynė bus iš sermėgos neišskiriama – turi valgyti KlK13,97(Pln).
ǁ pajėgti suvokti skirtumą: Per sekundę žmogus išskiria ne daugiau kaip 20 greitai besikeičiančių vaizdų rš.
16. padaryti kitokį, skirtingą dėl tam tikrų ypatybių; pabrėžti, iškelti: Yra savybių, kurios ypač išskiria tam tikrą kūrinį iš kitų tarpo A.Vencl. Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria vienus daiktus iš kitų pagal savo leksinę reikšmę KlK1,12. Pasitaiko sakmių, kuriose užsimenama ir apie tokius laumių išvaizdos bruožus, kurie išskiria jas iš paprastų moterų rš. Didūs laikai išskiria iš minių didžius žmones M.Katk. Mūs kunigai vis per daug aiškiai išskiria save iš tarpo visų draugijos sąnarių V.Kudir.
^ Kap išski̇̀rtas (puikiai atrodo) šniūras [javų]! Lp.
išskiriamai̇̃ adv.: Išskiramai̇̃ įstabiai rėdos Vn.
| refl. NdŽ: Eiškiai pažinsi, ka jis latvys – a mūsų žmonys išsi̇̀skiria? Mšk. Jin išsiskýrus iš viso miesčiuko, pasiutus Šln. Visokiums madums [vaikiščiai] nora iš būrio išsiski̇̀rti Krš. Burtininkai, kaip ir raganos, sakmėse iš kitų žmonių išsiskiria vien savo sugebėjimais, o ne išvaizda rš. Prieveiksmis iš kitų nekaitomųjų kalbos dalių išsiskiria tuo, kad jis, kaip ir būdvardis, turi laipsnio kategoriją MLTEII22. Iš XIX a. vidurio lietuvių poezijos „Anykščių šilelis“ išsiskyrė ir savo kalbos liaudiškumu rš. Baldai kaimiški, iš jų išsiskiria kampe stovinti sofa ir puošnus bufetas J.Avyž.
17. skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Nei̇̀šskiru ne vieno, geri visi vaikiai Krš. Su vaiku [mergina] paliko, iš viso būrio išskirtà, niekam nebreikalinga Rdn.
×18. (sl.) DŽ1 suteikti, paskirti: Draugija privalo kasmet išskirti lėšų ūkiui tvarkyti rš. Tam reikalui bus išskirti specialūs prekių ir statybinių medžiagų fondai sp.
19. pavesti eiti kokias pareigas: Volterį valdžia išskyrė į lietuviškųjų raštų cenzorį K.Būg. Posėdyje iš tarpo Komiteto narių išskirta (sudaryta) iš trijų žmonių … komisija LTII137.
20. išrinkti (susitarus ar balsuojant) į kokį postą: Žadėjo to klausyti kunigaikščio, kurį abi pusi vienybė[je] išskirs S.Dauk. Patys išskyrusys tinkamąjį kunegą, liuob rašyti pri vyskupo, kad klebonu padarytum M.Valanč. Jurkų ir Malakauskį pašalinkime nuo perdėtinystės, o į jų vietą išskirkime dorus žmones TS1897,9. Kurį jis išskirs (paraštėje išrinks), tas jam teafieravoj BB4Moz16,5.
| refl. tr.: Bet turi atminti, kad mes išsiskiriame tik vieną kandidatą I.Simon.
21. NdŽ išrinkti ką geresnį, tinkamesnį, parinkti: Tėvai išskiria visuomet sau žentą, nors tuo paprastai sunkiausią naštą užkrauna dukteriai ant pečių Pt. Išskýrė vardą – baisu klausyties! Krš. Liuobav čystą anglį išski̇̀rsma [dėti į kisielių] Grd. Paskambins [pirkdamas] dalgį ir išski̇̀rs geriausį Krš. Ne visumet ant žemės lygios tegal išskirti vietas, kuriose reik parkasus kasti Rp. Reik išskirti du stiebu to meto stipriu ir lenkti judu apei apynvarptį S.Dauk. Kaip jis tave iš mergų viso svieto išskyrė BPI337. Kam išskyrei man bernelį kaip šile kelmelį? LTR(Bt). Išskirsi sau tris miestus Ch5Moz19,7.
^ Kaip gegužė užrištomis akimis išskyrė sau vyrą S.Dauk, M.
| refl. tr. N, NdŽ: Pamatysiu, kokį tu žentą išsiskirsi Žem. Davė išsiskirti porą arklių LTR(Grk). Kokį ji gražų vardą išsiskýrė mergučei! Skr. Išsiski̇̀rkiat valgį, koki šiandien pietai būs Žeml. Kad aš numirsiu, kožnas išsiski̇̀rkiat sau lauką BM352(Vkš). Išsirašiau raštužėlį, kokį tik mokėjau, išsiskýriau sau bernelį, kokį tik norėjau (d.) Šmk. Aš išsiski̇̀rsiu, išsilasysiu kur sau lygų bernelį JV250. Ei, išeik, išeik, mano brolužėli, išsiski̇̀rk sau mergužėlę JD441.
^ Iš cielo bliūdo mesos išsiskyrė veršio uodegą (ilgai rinkęs, prastą žmoną išsirinko) LTR(Plng). Skyrė skyrė ir iš visos mėsos išsiskyrė uodegą Žem.
22. išleisti iš savęs: Skrandžio sienelių liaukos i̇̀šskiria tam tikras sultis DŽ1. Išskiriami̇́eji organai NdŽ. Daugiausia prakaito išskiriama tada, kai oro temperatūra lygi kūno temperatūrai arba aukštesnė rš. Bandymas rodo, kad augalai kvėpuodami naudoja deguonį ir išskiria anglies dvideginį rš.
| refl.: Skrandžio sultys išsiskiria ne tik patekus maistui į burną, bet ir pamačius jį, užuodus jo kvapą V.Laš. Išsiskyrusios ašaros drėkina akį, vienodai vilgydamos jos paviršių rš.
23. refl. išsiristi: Ir išsiskyrė iš to kiaušinio tokis ledokas DS342(Vlk).
◊ keliai̇̃ išsi̇̀skiria (kieno) nutrūksta, nebeįmanomas bendravimas, buvimas drauge: Mūsų keliai̇̃ išsiskýrė BŽ485.
nuo šiõ svi̇́eto (į ámžiną gyvẽnimą) išsiski̇̀rti mirti: Numiršta tas agradnykas, o netrukus išsiskýrė ir pati nuo šiõ svi̇́eto BM90(Brž). Vyras išsiskýrė į ámžiną gyvẽnimą Vdk.
1 nuski̇̀rti, nùskiria, nuskýrė tr. Š, Rtr; Ser
1. nuvalyti, nudaryti: Nūski̇̀rs kruopus su pakeltums girnums Grd. Kapūstus nukertam, nùskiriam StngŽ72. Grybus parnešus tuojau nùskiriu Snt.
2. atidalijus duoti nuosavybėn: Ir dalys, nuski̇̀rtos anksčiau, pagal dabartinius metus turėtų būt mažinamos Gs. Ans nuskýrė man dalį, t. y. nudalino J. Nuskyrė man žemės iš to paties dvaro P.Cvir.
3. duoti, suteikti: Nuski̇̀rtas jai kambariukas, ir būna Gs. Ji liepė jiems (velniams) nuski̇̀rtą mišką išraut MitI371.
ǁ nuspręsti, numatyti duoti: Buvo nuski̇̀rtas butas, būt gavus Klt. Karšintis ant mūro, kai namuose ir taip kiekvienas kąsnis nuskirtas (kam nors numatytas, apskaičiuotas), skriauda namams P.Cvir.
4. refl. būti kitokiam, nutolti, nesutapti: Literatūra nusiskyrusi nuog rašliavos A1884,199.
5. DŽ nustatyti, sutarti: Prisiminiau, kad ši diena nuskirta mano mokslo pradžiai rš. Atėjau nuskirtu laiku Juoziokų galan pusryčių, o ten stalas tuščias J.Balt. Nuski̇̀rtas metas NdŽ. Ir algą nuskýrė nuog tos dienos Lp. Vaikams šitaip buvo nuskiriama tikyba: sūnūs seka tėvo tikybą, dukterys – motinos A.Janul.
| refl.: Nusiskýrę iš anksto b[uv]o pro čia eit Gs.
6. NdŽ pavesti užimti kokią vietą, eiti kokias pareigas: Buvo nuskýrę mokytoju į Juozapavą Krš. Gal sužinojai, kur mūs bernioką nuskýrė? Ds. Jį nuskýrė dirbt mūsų kolūky (sov.) Grdž. Nuskýrė jį prie griovių Rm. Tris vyrus nuskyrė kaminus išvalyti Užv.
| Nežino, ar paims vaiskan – nuskýrė (nusprendė guldyti) ligoninėn Mlt.
ǁ užduoti kokį darbą: Jam buvo nuski̇̀rta tuos arklius žiūrėt Krs. Man čia ravėt nuski̇̀rta Sug.
7. išrinkti (susitarus ar balsuojant): Žmonės duoda prašymus valdžiai, kad nuskirtų komisiją iškadai apžiūrėt Grž. Apiekūnus nuskýrė [našlaičiams] Grz.
| refl. tr.: Susirinkimas nusiskyręs vyresnybę – viršininką, raštininką ir piningių A1885,25.
8. išrinkti geresnį, tinkamesnį, parinkti: Ana nuskýrė slūgą J. Dalgį nū̃skira, su nūšukomis braukdami Ggr.
| refl. tr., intr.: Nevedęs atrodė ant gyvenimo (tinkamas gyventi), ir nusiskýriau, o pasirodė niekai Skr. Jei blogai nusiskýrei – blogai Plng. Aš nusiskyriau jaunąjį bernelį, kurs į vaiskelį išjojo LTR(Vkš). Pigesnis skustuvas nusiskýrė (buvo išsirinktas) geresnis, o paskuo paprastėjo Šts.
^ Skyreis ir nusiskýrei veršio uodegą (ilgai rinkdamasis, išsirinkai blogiausią merginą) Mžk.
9. lemti: Matyt, jam taip nuski̇̀rta visą amžių vargt Rs. Kiek anam amželius nuski̇̀rtas, ans tiek išgyvęs sau Sd.
10. įjungti, įtraukti į tam tikrą kategoriją: Čia yra ir tokių kalbos savotiškumų, kurie į vieną kurią klaidų rūšį sunku nuskirti J.Jabl. Į prieveiksmius čia nuskiriami ir žodžiai be, irgi, ir J.Jabl.
1 paski̇̀rti, pàskiria, paskýrė tr. Š, Rtr
1. nuspręsti duoti, suteikti: Už gerą darbą paskýrė premiją DŽ1. Gautą pelną jie paskýrė pabėgėliams šelpti NdŽ. Piningų didliai daug paskirtà pabrikuo (fabrikui) plėsti Trk. Be teismo, be nieko jisai pats kiek tę pàskiria ir atsiunčia pinigų Jrb. Kodėl mama, paskirdama man kokį kąsnį, visada slėpėsi nuo tėtušio? LzP. Aš tau algos paskiriu tris avis BsPIV126. O mañ jauną jaunuolėlę berneliui paskýrė (d.) Šmn. Daėjo jis tokį dvarą, kur karalaitė buvo paskirta smakui LTI163. Karo lauko teismas paskyrė mirties bausmę rš. Lempas jai paskýrė šildyt (gydytis) Jrb.
| refl. tr.: Geriausią dalį sau pasiskýrė DŽ1. Artojas bulves vagomis aria, o kasėjai, kiekvienas pasiskyręs po vagą, jas kasa rš.
ǁ Sch167, NdŽ duoti naudotis (vietą, patalpą, plotą): Tą namą visą mokyklai paskýrė Vlkv. Grūdams reikia paskirti geriausias patalpas rš. Labai gerą ganiavą pàskiria jaučiam Žln. Tokį kampą paskýrė toms kapinėms LKT190(Šk). Ten buvo didelis gabalas paski̇̀rtas [prekyvietei] Krp. Gamta, paskyrusi elniui gyvenimo vietą nemalonią šiaurę, davė visa, kas tenai reikia turėti Blv. Kamaros priš šiaurę ir kamaros priš pietus bažnyčiospi, tos paskirtos yra švenčiausiop BBEz42,13.
2. atiduoti nuosavybėn, suteikti: Paskýrė jai savo suknelę mirdama Klt. Ar didį sukrovė motulė kraitelį, ar didžią paskýrė tėvulis dalelę? DrskD34. Tėvas jei numiršta nepaskýręs [dalių], tada [turtą] dalinas į lygias dalis vaikai Grz. Išleidant duoda gyvolių, kiek jau paskiramà, piningų, tas vadinas jau kraitis Trš. Ir aš skiriu jumus, kaip man tėvas manas paskyrė, karalystą DP495. Paski̇̀rk man tą, ko namie nepalikai (ps.) Aln. Dėkui, tėveli, dėkui, tikrasai, kad paskyrei man dalelę, – daugiau nebereiks LTR(Grv).
ǁ paaukoti: Visus savo žemės turtus bažnyčiai paskyrė Žem. Nuvedus bažnyčion, mañ Dievui paskýrei BM448. Pàskiriu jam dūšią DK69.
| prk.: Turbūt savo širdį jau paskyrei kam nors J.Dov.
ǁ NdŽ dedikuoti: Nežinau, kodėl ji parašė tokį eilėraštį ir kodėl paskyrė Adomui J.Gruš.
ǁ LL75 (testamentu) užrašyti, palikti: Jis savo turtą paskýrė geriems tikslams NdŽ.
3. panaudoti, pavesti kuriam nors tikslui: Paskýrė savo gabumus mokslui DŽ1.
| Veiksmažodžiams paskirta mažne pusė visos gramatikos J.Jabl. Tam mokslui paskirti trys puslapiai KlbIII240(J.Balč).
| refl. tr., intr. NdŽ: Pirmosios XIX šimtmečio pusės socialistai utopistai visa siela pasiskiria tokiems tyrinėjimams rš.
4. BŽ264 nustatyti, numatyti: Vestuvių diena jau paskirtà NdŽ. Traukinys išėjo paskirtą valandą J.Balč. Čiagi nepaski̇̀rtas laikas: kada spės, ir padaris Ob. Kiekvienas jų (perkūnų) turįs paskirtą sau metą MitII178. Parašė in visas karalystes, kad jis paskirtoj dienoj parodys savo dukterį BsPIV19. Paskalba toki buvo, kad geras kalendorius pàskira orą sėti Ggr. Paskirtas metas N. Po kelių dienų jau abudu buvo paskirtame mieste BsMtII48. Paski̇̀rdavo į kokią daržinę [piemenukams rinktis] Mšk. Paskyrė susitikimą vėlai vakare už kaimo trobų rš. Ir kad buvo paskirta, idant leistumbimės vandeniu Vlakuosna (į Italiją), padavė Povilą ir nekurius kitus kalinius šimtininkui Ch1ApD27,1.
| refl. tr.: Pasiskýrė sau gyvenime tikslą DŽ1. Kiek buvom pasiskýrę, tiek ir užsėjom PnmA.
5. SD147, H, Sut, I, NdŽ pavesti eiti kokias pareigas, įpareigoti atlikti kokį darbą: Jį čia mokytoju mums paskirsią J.Jabl. Iš mūs kaimo vienas buvo paski̇̀rtas kaip vyresnis Plšk. Komisiją paskýrė nuostoliams apskaičiuoti DŽ. Jis buvo paskirtas ligoninėn eiliniu gydytoju rš. Paski̇̀rdavo mergaites [iš piemenių], kas išvirs varškėčių [per sambarį] Sk. Į darbą žmonys eina, kas kur paski̇̀rtas LKT254(Srv). Nuo laukų tik dabojo paskirti̇̀ piemeniukai, kad į vasarojų, tai į rugius neįeitų LKT183(Prnv). Viršininkas (kerdžius) buvo ant anų (piemenų) paski̇̀rtas Krp. Blogai renka tavo Dievas, jei paskyrė būti valdovais mane ir mano brolį Jogailą V.Krėv. Iš antelerijos (artilerijos) mane atmetė, paskýrė in karališką gvardiją LKT229(Žž). Pirm paskirti buvome pagal nustatymą to, kursai daro visus daiktus pagal rodą valės savo BtPvE1,11. Kožnas nes aukščiausias kunigas, iš žmonių imtas, paskiriamas est dėl žmonių Ch1PvŽ5,1. Jis est paskirtasis nuog Dievo sūdžia gyvųjų ir numirusiųjų VlnE78. Akies mirkterėjime iž karalysčių savo bus ižvaryti, o kiti jų vieton nuog Dievo paskirti SPI134.
| refl. tr. NdŽ: Pasiskýrė sau padėjėją DŽ1. Apygudris buvo, tai ponas į dvarą pasiskýrė Mšk.
ǁ liepti atlikti, užduoti (darbą): Ji paskyrė namų darbus ir užvertė žurnalą V.Bub.
ǁ suteikti (vietą, pareigas): Rodžia didumą apaštalų, kad juos paskirtamęjime (orig. paskirtumęjime) urėde lygius sau daro DP203.
6. išrinkti (susitarus ar balsuojant): Paskyrusys sau vaideliotus arba kunegus, vėl sukūrė šventą ugnį M.Valanč.
| refl. tr.: Kiekvienas žmogus, ant savo žeme ir savo piningais naujus pastatęs numus Dievo, galėjo visumet paskirties tinkamą į kleboną M.Valanč.
7. R42, Sut, K, M parinkti ką geresnį, tinkamesnį: Aš paskýriau taų arklį, t. y. išrinkau iš kitų J. Tokių arklių – paskirti (mažai belikę) Šts. Paskirk tokią dainą, kad pritiktų tokiai dienai! Žem. Paski̇̀rsma į raudoną molį pasėti – kviečiai būs laužas (vešlūs) Lk. Ridikų išrauk paskýrusi [kur geresni] Žr. Vietą augynojui reik paskirti aukštą S.Dauk. Bet kurius jis paskyrė, tus taipajeg ir pavadino VlnE163. Idant šita būtų ta, kurią tu tavam tarnui Isaak paskyrei BB1Moz24,14.
paskiriamai̇̃ adv. retai, paieškais: Paskiramai̇̃ galėjo kur šokti [senovėje] Šv. Paskiramai̇̃ bėr žolininkių Šts.
paskiriančiai̇̃ adv.: Daba y[ra] obulų paskirančiai̇̃ Ms.
paskirtinai̇̃ adv.
1. specialiai pasirinkus: Dabar matai, – kalbėjo toliau jisai, kreipdamasi paskirtinai į Bukotą V.Piet.
2. retai, paieškais: Paskirtinai̇̃ ponai buvo geri Krš. Paskirtinai̇̃ būs liuob koks pijokas, o taip negėrė Krš.
| refl. tr. K, NdŽ: Pati nueisi ir pasiski̇̀rsi [dovaną] Jrb. Su kauliuku pasiski̇̀rk mėsos Erž. Anie, sako, eis, ten paršelius pasiski̇̀rs Als. Berniokas katrą gyvulį pasi̇̀skiria, tai vis užauga Sdk. Iš visų riebiausią žąsį pasiskýriau Kdl. Pačią gražiausią vištikę pasiskýrė sau Šll. Pasi̇̀skiras [karvė], kokia žolelė skanesnė yr LKT56(Akm). Kad jis, būdavo, kokį gyvulį sau pasiskiria, tai vis, būdavo, jam pastimpa BsPIV8. Ją pasiskýrė į marčias Jrb. Kad aš tokiam turte gyvenus, būč ne tokį pasiskýrus Ds. Mes pasiski̇̀rdavom, su kuo eiti šokti KlvrŽ. Taip jai buvo gamtos žadėta, ne savo pasiskirta Vaižg. An rėžių galų pasiskýrėm gyventi, meilijom daugiau žemės Vn. Esant iš ko pasiskirti, rodos, nebėra gero Žem. Aulį būtinai išdrevėjus, paskirkiatės iš tų perų korių keturis ar penkis geriausius S.Dauk. Pasiskýriau, kur gyventi J.
^ Pasiski̇̀rk mergą iš pulko kai roputę iš gurbo Jrb. Neatpūtauk: kokią norėsi, tokią gausi – jei beliks, ir pasiskirsi Plt.
pasiskiriamai̇̃ adv.: Į Telšius nuvažiuosu i gausu pasiskiramai̇̃ [vaistų] Gd. Gėralų buvo pasiskiramai LzP.
pasi̇̀skiriančiai adv.: Pasi̇̀skirančiai yr knygų visokių Šts. Pasi̇̀skirančiai ėda karvės, laukus atvokus Šts.
pasiskirtinai̇̃ adv.: Pasiskirtinai̇̃ yra kunigų bažnyčio[je] J.
8. atitraukti, atitolinti vieną nuo kito: Tas šnapšiukas pàskira žmonis, protus sumaišo Rdn.
| refl.: Negrūskit gyvulių krūvon, tegul pasiskyrę ėda Pnd. Bet niekaip negalėjo pačios (moterys) su avinu pasiskirti (atlipti) BsPII185.
ǁ refl. iširti, nutrūkti: Pasiskýrė mūsų draugystė Sv.
9. refl. išsiskirstyti, išsivaikščioti: Po vakaruškų jaunimas an visas puses pasiskýrė Vžns.
10. refl. N, NdŽ nustoti kartu būti, gyventi; nebebendrauti: Šeimos pasiskýrė: kur tėvas, kur sūnus Grv. Jau anas kai sustinka tą savo mergą, tai pardien negali pasiski̇̀rt Ds. Išeikime! Tesižinai vienas; bene greičiau pasiskirs Vaižg. Kol krūvoj buvom, nemeiliai buvom, kad pasiskirsim, tai graudžiai verksim N263. Broliai paklausė ir, supylę pinigus, pasiskyrė: kunigas sau nuvažiavo, ė anys namo parvažiavo BsPII204. Jie toj kryžkelėj pasiskyrė LTR(An).
11. refl. Upn, Pnm, Žl, Aln, Sug nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Kai šitei blogai sugyvena, tegul pasi̇̀skiria Lel. Vyras pasiskýrė su tą[ja] pirmąja [žmona] Klk. O šitas jaunis tai su pačia pasiskýrė Skp. Su pirmuoju [vyru] pasiskýrus, o su tuo susidėjus gyvena Klt.
12. nulemti: Taip likimas paskýrė NdŽ. Koki yra paskirtà, ar tu gink negink – apsiženis Slm. Klaidžiais, pilkais žemės takais paskirta mums klajot S.Nėr. Pražūčiai save paskyrėte, pripažinę savo dievais piktų atėjūnų žiaurius dievus V.Krėv. Rodos, širdžiai paskirta mylėti, tai kodėl gi jai tenka kentėti? Mair. Tėvelis mirė – dalelę skyrė, močiutė mirė – vargą paskýrė (d.) Ds. Žmogui buvo paski̇̀rta trisdešim metų [gyventi] LKT267(Brž).
1 pérskirti tr. K; Q586, SD50,294, H184, Sut, M, Š
1. padaryti atranką: Párskirk geresnį nuo blogesnio grūdo J. Blogai miežius párskyrė – sėklai netiks Brs.
2. padalyti į dalis: Pusiau perskirti N. Dvišakai pérskirti NdŽ. Knygutę lengvai gali perskirti į dvi dali V.Kudir. Teresė, perskyrusi kūlį perpus, suriša du stambius pėdus V.Bub. Tris šimtus vyrų į tris dalis parskyrė S.Stan. Geriau [šeimos] nepérskirt, ale pačiom (bitėms) leist spiest, tada geriau jos dirba LKT205(Kt). Žmonės buvo pérskirti į du luomu NdŽ. [Sala] parskirta yra ant 5 pavietų ir 11 parakvijų I. Perskirtasgu yra Christusas? Ch11PvK1,13.
| refl. N, K, Gs: Kaip šveis kūju – akmuo į tris dalis persiskyrė J.Paukš. Būrys pérsiskyrė į dvi dalis DŽ. O minia miesto persiskyrė Ch1ApD14,4. Ir dvejos žmones persiskirsis iš tavo žyvato BB1Moz25,23.
ǁ refl. tr. pasidalyti: Jeigu vienam patinka, kitam – nepatinka, i pársiskiria žemę Mšk. Broliai žemę pársiskyrė, tėvai kaip mirė Žg. Mudu tą lobį pérsiskirsime pusiau Lkš.
ǁ refl. prk. suskilti, pasidalyti, nesutariant dėl nuomonių skirtumo: Nuog šio meto nes penketas vienuose namuose persiskirs: trejetas prieš dvejetą ir dvejetas prieš trejetą Ch1Luk12,52. Kožna karalystė, kuri skirias (taisyta iš persiskiria) prieš save, gaišta Ch1Mt12,25.
3. H, LL209,210, Rtr, NdŽ atitolinti vieną nuo kito: Likimas pérskyrė juodu NdŽ.
| prk.: Kitąsyk tų skyrimos nebuvo, tik grabo lenta párskyrė Vdk.
ǁ išardyti, nutraukti (tarpusavio ryšį): Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Moteres paėmimas yr nepérskirtinas suglaudimas DP69. Šlovin tą būtį šventa traicė, kuri esti neperskirtoji vienybė Mž322.
^ Jų draugystės lašu vandens nepérskirsi (labai susidraugavę, ištikimi) Vlkj.
pérskiriamai adv.: Neparskiriamai I.
pérskirtinai adv.: Nepárskirtinai I. Natūra … yra suglausta nepérskirtinai su dievyste DP230.
pérskirtai adv.: Turi dėl savęs pačias aprinkti ir vesti sau už prietelkas, su kuriomis reiks gyventi neparskirtai iki smerties DS186(Rs).
4. refl. R412 perskilti: Pársiskyrė duona Krš. Žemė kalbėjo persiskirdama: dar tau ne laikas, vargo berneli, dar tau ne laikas in žemę eitie BsO340. Gali žemė pársiskirt Krm.
5. refl. išsišakoti, pasidalyti: Į Akmeną įbėga tie intakai i pársiskiria Erž. Viena upė persiskyrė į keturias dides upes CII747.
6. SD322, LL216 perdalyti, praskleisti, kad atsirastų tarpas: Mozešius melsdamasi perskyrė marias BPII99.
^ Jūros neperskirsi, upės neužtvenksi LTR(Šll).
| refl. NdŽ: Kad liepos grabelis atsivertų, plonos drobelės persiskirtų LTR(PnmR). [Reikia] į dubenį pūsti, kad pienas persiskirtų LTR(Mrk). Kad turėjo ranką ištiestą ant marios, vandenys parsiskyrė S.Stan. Ir išdžiovino marias, ir vandenys persiskyrė BB2Moz14,21.
ǁ DŽ, NdŽ padaryti sklastymą, praskirti (plaukus): Motina sklastyman kaip dideliam vyrui jam perskyrė plaukelius P.Cvir. Tasai kuodas kartais tiesiu sklastu perskirtas per vidurį galvos I.Simon.
| refl. tr.: Zelika buvo lig pat pakaušio persiskyręs skyrimą Vaižg.
7. atriboti: Mūsų žemės eže tit parskirtos J.
8. neleisti kartu būti, gyventi: Pérskirti vaikus su motina NdŽ. Mes mudu gyvenom kap pora karvelių, o kas mus pérskyrė, Dieve, jį korokie DrskD109.
ǁ refl. H, LL216 kartu nebebūti, drauge nebegyventi: Broliai pársiskyrė ir pasidalino tėvo naudą J. Čia baigėsi kelias, reikėjo pérsiskirti NdŽ. Besėdėdami broliai nutarė persiskirti: vienas vienu, kitas kitu keliu eiti LTR(Žal). Tikos nesuderėjimas tarp Povilo ir Barnabo, teip kad perskyrės viens nuog antro DP496.
| prk.: Lietuviai su savo pamėgtais raginiais indais nepersiskirdavę ir mirdami LTII113.
^ Nepersiskiria kaip bezdalas su marškiniais LTR(Rz).
ǁ refl. atsisveikinti: Pérsiskirta didžiausiais prieteliais NdŽ. Apsiverkė persiskyręs, apsidžiaugė pasimatęs KrvP(Ašm). Susitikom, ka rėkėm vedvi, ne pársiskirti negalėjom susitikusios Lc.
| Suspaudė aną sopuliai neišpasakyti, ale nė jokiu spasabu parsiskirti (pagimdyti) negalėjo P.
9. NdŽ ištuokti: Teismas pérskyrė vyrą su pačia DŽ1. Ką ponas Dievas suvedė, to nė vienas žmogus netur perskirti Vln50.
ǁ refl. NdŽ nutraukus santuoką, kartu nebegyventi: Iš didelios nelaimės kame ka būtum žanoti žmonys pársiskyrę Trk. Kaip aš atminu, nė vienas nėr pársiskyręs Tl.
10. NdŽ iš naujo, pakartotinai skirti.
11. padaryti, kad būtų žinomas, matomas vienų ir kitų skirtumas: Klebonams įsakė parskirti pavargėlius: tikrai nebgaliantims duonos uždirbti liepė duoti kokius nor ženklus M.Valanč. Būk žvakės ant tvirtybės dangaus, perskiriančios dieną bei naktį BB1Moz1,14.
12. pajusti, suvokti skirtumą: Idant galėtumbit perskirti, kas šventa ir nešventa, kas nečysta bei čysta yra BB3Moz10,10.
13. atskirti, atpažinti: A čia būs kielė, a blezdinga – aš nepárskiru anų Dov. Nutraukuos ant nosės galo akinius i párskiru žolę Kl. Aš matau, bet nepárskiru kas Rt.
◊ rankàs pérskirti NdŽ trečiajam asmeniui kaip liudininkui patvirtinti dviejų asmenų susitarimą, lažybas ir pan.
su protù pérsiskirti išprotėti: Ar tu durnas, ar su protù pársiskyrei? Krž.
su šiuõ (su šiuomi̇̀) pasáuliu (svi̇́etu) pérsiskirti NdŽ; su šià pasáule pérsiskirti mirti: Jos da mažos buvo, kai tėvai parsiskýrė su šiuõ svi̇́etu BM86(Brž). Visi žinojo – ėjo ant mirties, kad su šiuo pasauliu persiskirt reikės LTR(Švnč). Nė biškio nežinom, kumet ir kaip vyskupas Jokūbas parsiskyrė su šia pasaule M.Valanč. Mun liepsi parsiskirti su šiuomi svietu P.
1 praski̇̀rti, pràskiria, praskýrė tr. Š
1. kiek atrinkti, atmetant, kas netinkama: Kviečių dėl sėklos praskýriau J. Praski̇̀rk keletą kapų, kur didesnių, rugių sėklai Ds.
2. Rtr atitraukti tolyn, atitolinti vieną nuo kito: Truputį pašokus, kojos praskiriamos į šonus tiek, kad būtų galima jas sukeisti vietomis rš.
| refl.: Grikštelės ranka, kad kaulas prasiskirs J.
3. N praskleisti, atstumti į šalis, kad pasidarytų tarpas: Ėjau, praski̇̀rdamas krūmų šakas DŽ1. Praski̇̀rti tiltą NdŽ. Ji pasilenkė, praskyrė kregždės plunksneles ties galva ir pabučiavo jos užmerktas akis J.Balč. Ten aukšta žolė buvo praskirta Šlč. Praskirtos laivo bangos susilieja – to griovio nepalieka ir žymelės T.Tilv. Tai riebi sriuba: negali visai praski̇̀rt (prapūsti) Jrb. Praskýriau tas metmenis Eiš. Aš, rugelius praskirdama, vosilkėles pamindama, aš rasiu kelelį pas močiutę JV1011. Nueisiu, berneli, nueisiu, jaunasis, berželius praskirdama, dobilėlius pramindama LTR(Mrj). Nor verksi, sesule, gegule kukuosi, nepraskirsi žemelės an mano kapo KrvD64.
| prk.: Tai rago balsas tylumą praskyrė V.Kudir.
| refl. tr., intr. Š, DŽ1: Paršas, kai noria, tvorą prasi̇̀skiria ir eina į daržą Skr. Žmonės ant turgų prasiskirs prieš tave TS1896,9(Vaižg). Salėj užgeso lempos, iš lėto į šonus prasiskyrė uždanga P.Cvir. Susyk prasiskyrė grindys, ir ji nuėjo BsPIV88. Ale su sykiu tik iškilo vėjas, prasiskyrė vandenys BsPIV159. Pastogės galai prasiskyrę, stogo viršus nelygus Lg.
ǁ refl. tr., intr. pasidaryti tarpą, prastumiant, praskleidžiant ką į šalis: Ėjau per minią, prasiskirdamas taką rš. Poviliokas prasiskyrė pro juos (svečius) prie Alyzo, suėmė šį glėbin J.Balt.
ǁ padaryti sklastymą: Mano mergelė kruglagalvelė, in abejas šaleles praskirtais plaukeliais (d.) Rod.
4. išskleisti (sudėtą, sulankstytą): Praski̇̀rk praski̇̀rk [antklodę], tegu šyla Pc.
ǁ refl. prasiskleisti, pražysti: Jau ir rožės keli žiedai prasiskýrė Kč. Neprasiskiria, ir gana Lp.
5. refl. NdŽ perskilti, prasiverti: O, kad dabar mane prasiskyrusi žemė prarytų ir ten aš galėtau amžinai pasislėpti… V.Krėv. Vai, tu prasiskirki, motule žemele, vai, tu atsikelki, jaunasai berneli!.. V.Krėv. Žemė kalbėjo prasiskirdama: dar tau ne laikas, vargo martele, dar tau ne laikas in žemę eitie BsO340. Maž ir prasiskirtų sunkioja žemelė, maž ir prakalbėtų miela motinėlė LTR(Ds).
6. refl. nustoti drauge gyventi, išsisklaidyti: Prasiskýrė broliai ir seserys iš pulko Antš.
7. refl. NdŽ išsivaikščioti, išsiskirstyti: Kaip aš nuėjau, buvo jau prasiskýrę žmonys Mžš. Jau po dvylikės šokėjai pamažėle prasiskyrė SI179.
8. refl. kartu nebebūti, atsiskirti: Eidami jiej sugalvojo: reikia mum prasiski̇̀rt (ps.) Ppr.
◊ kójas praski̇̀rti išeiti: Jis man neduoda niekur kójas praski̇̀rt Skr.
kójomis praski̇̀rti negali̇̀ labai daug ko: Ot dagyvenom: moterų kójom praski̇̀rt negali̇̀, o vyrai turi puodus kilot! Ob.
nė̃ praskirtų̃ nagų̃; praskirtų̃ nagų̃ neturė́ti apie labai užsiėmusį, neturintį laiko pailsėti: Aš neturėdavau laiko nė̃ praskirtų̃ nagų̃ Rm. Kadgi dabar pati darbymetė – nėr nė̃ praskirtų̃ nagų̃ Ssk. Dievuliau mano, praskirtų̃ nagų̃ šiąvasar netùriam! Mžš.
rañkoms (nagáms) praski̇̀rti būtiniausiems reikalams (yra, bus): Užsidirbau kelius rublius, bus rañkom praski̇̀rt Ktk. Rañkom tik praski̇̀rt šitie pinigai Klt. Nėr kapeikos nė nagám praski̇̀rt Sdk.
rankàs (nagùs) praski̇̀rti atsikvėpti, pailsėti: Kad tik nagùs praskýrei, tai, žiūrėk, ir jie čia Lš. Neturiu laiko: nė nagų̃ nepràskiriu Srv. Žu darbų ir vaikų rañkų nepràskiri Rod. Dirbu, plūkiu, rankų nepraskiriu nuo ryto iki naktelės tamsios J.Balt. Už vaikiščių rañkų nepràskiri Vlk. Kai užsikeli, tai už tų darbų nei rañkų praski̇̀rt negali Al. Negali rañkų praski̇̀rt nuo darbo, kada gi atsipūsi?! Sb. Kaip čia nepyksi, nerėksi, kaip čia nebarsi – už darbų nėra kada nei rankų praskirti V.Krėv.
1 priski̇̀rti, pri̇̀skiria, priskýrė tr. K, Rtr, Š; SD1150, M
1. DŽ1 prijungti: Kolūkiams priskirti nemaži miškų plotai (sov.) sp. Sako, ežeras būsiąs miesto poilsio zonai priskirtas V.Bub. Dabar mus priskýrė Molėtuosna JnšM. Pry Kelmės mumis priskýrė Užv. I Trakai buvo priski̇̀rta šitam pačiam apskričiu[i] Pb. Mes buvom priskirti Dūkštosnan (tai apylinkei) Ker. Jei pamiškės dirvoje išdygdavęs koks medelis, tai ponas uždrausdavęs arti ir tą sklypelį priskirdavęs prie miško A.Vien.
| refl. K: Mes norėjom prisiski̇̀rt in Vilnių Rod.
2. įtraukti į būrį, prigretinti prie ko: Jam [į porą] priskirta Tautrimytė I.Simon. Į tą grupę, kur mane priskýrė, buvo pora šimtų vyrų Plšk.
ǁ refl. Sut, N pritapti, prisišlidinti: In lenkus neprisiskýriau Zr. Ir tie, kurie paklydę, prisiskirs prie pulko dorų brolių savo A1885,5. Tai aš dartės tai kap blūdna avelė, tai kap vienas stulpelis: tai niekas nei neprisglaudžia, tai niekas nei neprisi̇̀skiria (rd.) Rod. Dėl to apleis žmogus tėvą ir motiną savo, o prisiskirs moterėsp savo GNPvE5,31. Ir keli iš jų įtikėjo ir prisiskyrė Povilui ir Zylui NTApD17,4. Prisiskyrė pri jo jaunikaitis brš.
3. DŽ1 įtraukti į tam tikrą kategoriją, į kieno nors tarpą pagal būdingas ypatybes, laikyti kuo: Vilius su Anskiu jau buvo priskiriami prie suaugusių I.Simon. Žvaigždės pri̇̀skiriamos prie saulių BŽ336. Tarnai ir padienininkai priskirtini prie darbininkų klasės rš. Jau tėvas, dėku, priskýrė prie pusberniuko LKT217(Šl). Kurs nelaiko ašrumo, trupa, tą dalgį pri̇̀skira pri prasto Ggr. Šitie laiškeliai visiems žinovams iš sevęs prymena, kam anie pryskirti MitI61(Klp).
| refl. tr. NdŽ.
4. R418, N, LL194 pavesti eiti kokias pareigas, įpareigoti atlikti kokį darbą, liepti ką daryti: Arkliai (arklių priežiūra) jam buvo priski̇̀rti Jrb. Jį (kvailutį) priskýrė kiaulių ganytie (ps.) Lp. Kam padėjėją priski̇̀rti NdŽ. Priski̇̀rtas buvo prie purkštimo Mžš. Mañ priskýrė in Molėtų vieškelio sniegą valyt Ktk. Mañ šiandiej priskýrė prie Petrui, tai bitonavom Slm. Duokiam ant pabudavojimo ir išlaikymo namų Dievo ir tarnų, kurie tiemus priskirti yra BPI194. Ir puolė burta ant Motiejaus, o priskirtas yra bendru balsu ing vienuolika apaštalų BtApD1,26.
priskirtinai̇̃
| refl. tr. NdŽ.
ǁ užduoti (darbą), pavesti prižiūrėti: Dabar juk nieko daugiaus daryt negaliu, kaip atlikti, ko man priskyrė TŽV325. Penki ar šeši ežerai buvo priskirti̇̀ prie mañ, kad negaudyt žuvų Dgč.
5. nustatyti, paskirti: Dabar gaus jam priskirtąją bausmę, pustretį metą, atsėdėti prš. Liuob an trijų rūšių priski̇̀rs (suskirstys) tus grūdus Trkn.
6. duoti nuosavybėn, aprūpinti, suteikti: Tėvas savo vaikus myl, už juos rūpinas, jiems dalį priskiria prš. Moteriškė, kurią tu man priskyrei, davė man valgyt nuo to medžio, ir aš valgiau Bb11Moz3,12.
ǁ N testamentu palikti.
7. I, NdŽ išrinkti tinkamą, geresnį: Kas priskirs jam tokį arklį, tokią tarnę, kokios jis nor J. Lepni [mergaitė] an valgymo: kol anai pri̇̀skiri, kol paduodi! Krš. Motynėlė širdužėlė, ką tu ma padarei? Tu priskýrei ma bernelį kaip girio[je] kelmelį JV783.
| refl. tr.: Valgyt teip nenoriu – neprisi̇̀skiriu nieko Jrb. Nėr motriškinių didesnių batų, negal prisiski̇̀rti Krš. Ten tekinių daržinė[je] prikriauta: jeigu tau reiks, prisiskýrei, antsimovei, i važiuok Trk. Čia gali prisiski̇̀rti akinius vogul akių Akm. Matušėle, aš tau akinius nupirksiu, eikim, prisiskirsi prie akių Žem. Virsta ant vieno, virsta ant kito šono – niekur neprisiskiria sau vietos Žem. Vyras pačią sau, o tu drabužį prisiskýrei J. Jau neprisi̇̀skiri [merginos], kad nežanotas Rdn. Prisiskýrė sau vietą i gyvena gerai Krš. Toks tokį prisiskira ir gyvena susidėję Šts.
ǁ pritaikyti, priderinti: Kokiu būdu priėjai prie duonos, rakčiukus pagavai, o gal kitus priskyrei? Žem.
8. Š, Kv liepti vartoti, taikyti kuriam nors tikslui: Nuo daktarų yr priski̇̀rta ryžių klijus Jrb. Jam daktaras akinius priskýrė Skr.
9. nulemti: Ar teks dangus tau, ar pekla, priskirs viena tai adyna PG.
1 ×razski̇̀rti, ràzskiria, razskýrė (hibr.) tr.
1. išskaidyti, padalyti: Kaimą reikia razski̇̀rt: sodybos bus plačiau Tvr.
2. atitolinti vieną nuo kito: Abu razskýrė, ale vė vienas kitą rado Rš. Tep mylisi, tai mylisi, negal'ma ir razski̇̀rt – kap smala susmaluota Dv. Svieto liežiuviai daug žmonių razskýrė LKKXIII135(Grv).
| refl.: Jaunas bernelis su miela razsiskyrė LTR(Švnč).
3. refl. išsisklaidyti, pasklisti: Anys razsiskýrė vienan šonan kelio Aps.
4. refl. JnšM nebegyventi santuokoje, išsituokti: Kap susmušė, ir razsiskýrė su vyru paskui Dbč. Kap kada i nuo dvidešimties metų razsi̇̀skiria vyras su pačia Dglš.
5. refl. išsileisti: Išvelė[jo] rozą drobę, ir razsiskyrė Dglš.
1 suski̇̀rti, sùskiria, suskýrė tr. Š
1. Erž atrinkti, išvalyti: Jau grybus suskýriau Pgr.
ǁ atrinkus tinkamus, sudėti: Suski̇̀rk mun ramules Vn. Lygias gijas suskirk man dėl audimo, kad nebūtų vienos storesnės, o kitos plonesnės J.
2. sujungti, suvienyti: Kad mus Dievas suskirt Rod. Su kuo ponas suskýrė, su tuo turėjo žanyties Plng. Norėjo suskirti sektas, bet juoba didesnį sumaištį suteikė brš.
| refl.: Partizanai norė[jo] su frontu susiski̇̀rtie Dsn. Puzionyse buvo ir daugiau tamečių bernaičių, o betgi tesusiskyrė į keimarį Jonas su Kaziu Vaižg. Nesusiskirk su griešnykais, nei valgyk su anais, nei gerk brš.
3. NdŽ sudėstyti, išdėlioti, suskirstyti: O tas pulkauninkas kaipo rabauninkas sùskir į pulkelius jaunuosius bernelius (d.) Š. Staliorius turi teip suskirti ir sustatyti išdirbinio dalis, kad jis nepagestų nuo sukimos rš. Surasti ir suskirti dalykus mes padėtumėme TS1899,2.
| refl.: Susiski̇̀rkiam, kas su kuo šoksma Šts.
4. NdŽ, Vvr pavesti daugeliui eiti kokias pareigas, užimti kokią vietą, liepti ką daryti: Suskýrė geresnius mokytojus į mokyklą Krš. Mus, šešis liokajus, suskyrė slūžyti pietums Žem.
5. įtraukti, įjungti (į būrį): Į tą grupę buvo tie suskirti, kurie turėjo toliau varomi būti Plšk.
6. refl. susidaryti, susirinkti: Kada su mintuvais mynėm, tumet susiski̇̀rs tiek vyrų, tiek motriškų minti Žr.
7. refl. susikurti, susiorganizuoti: Valdžia susiskýrė iš biednųjų Šts.
8. išrinkti: Sùskira stipresnius vyrus strunguo traukti (apie tokį žaidimą) Štk. Suski̇̀rti drabužių važiavo į Šilalę Pj.
| refl. tr.: Vokyčiai susiskýrė penkias karves ir išvarė Šts.
9. perskirti (plaukus): Nusiprausus tuojaus [reikia] suskirti plaukus, kad galva nebūtų panaši į šieno glėbį rš.
10. refl. nebegyventi santuokoje, išsituokti: Su savo žmona susiskýrė Pgg.
11. sukergti: Kumelys buvo artiẽ suski̇̀rt [kumelei] Aps.
1 užski̇̀rti, ùžskiria, užskýrė tr. užtverti, užstoti: Kad tu valiai, bernuželi, akmeneliu virtęs, nei ką tu man jaunutelei kelelį užskýrei (d.) Švnč.

léisti, léidžia, léido (léidė)
I. duoti sutikimą, laisvę.
1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau léidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama teka Als. Jo neleistas, nėko nedrįsk daryti S.Dauk. Kas gi leido dagilėliui dobilėlio dukrą vesti?! rš. Léidmi (praes. 1 prs. sing.) K. Leiskiat (imper.) bernelius manęsp eiti ir nedrauskiat anų Mž96. Meldžiams, leiskiem eiti, idant vėl savo broliump ateičiau BB2Moz4,18.
| Leiskite Jums padėkoti (prašoma sutikimo iš mandagumo) rš. Léiskite ir man žodį tarti NdŽ.
| Geidžiamosios nuosakos trečiasis asmuo turi ir leidžiamosios nuosakos (m. permissivus) reikšmę J.Jabl. „Уcтyпитeльныe пpeдлoжeния“ galime vadinti „leidžiamaisiais“ sakiniais, „laidõs“ sakiniais (bene geriau, kaip „nuolaidos“?) K.Būg.
ǁ tr., intr. nesipriešinti, nesukliudyti, nesudrausti: Kam léidi vaiku[i] po purvynę braidžiot?! Slm. Kur vaikai ėjo, ten motina léido Kn. Kam léidi tą ožką į avižas? Krš. O jis kap léido, tep léidžia [gyvulius pievon] Vlkv. Ir neleisime niekam ir niekad paniekint to, kas karo ugny iškovota krauju rš. Aš neléisiu jo skriausti BŽ108. Savęs niekinti neleisiu rš. Ugniai neléido išgesti NdŽ.
| Žemė palaiminta neleisdavo bado, pakol pikto garo rūgšties netsirado TŽVII346(A.Baran).
ǁ tr., intr. duoti teisę, nevaržyti nuostatais: To įstatymai neléidžia NdŽ. Jų tikyba neléido numirėlių lavonų deginti NdŽ.
| Garbė neleidžia meluoti rš. Neléidamys žvejojo ir medžiojo Gršl. Man širdis neléidžia (gaila) pamesti vaikus vienus miške NdŽ.
neleidžiamai̇̃ adv.: Neleidamai atlaidus kėlė (be policijos leidimo) Šts.
| refl.: Daug norėtumias, bet ne vis leidas S.Dauk.
ǁ tr. panaikinti draudimą, draudžiantį nuostatą: Aš dar vaikis tebebuvau, kai leido spaudą Šts.
2.
léiskime imper. 1 prs. pl. sakykime, sakysime (įterptinis žodis): Leiskime, šie trikampiai lygūs rš.
3. refl. duotis, sutikti (ppr. su kito veiksmažodžio bendratimi ar neveikiamosios rūšies dalyviu): Ilgainiui leidos perkalbėti S.Dauk. Senutė leidžiasi paguldoma į lovą, užklojama P.Cvir. Šuva pirmiau nesiléisdavo paglostyt, dabar jau léidžiasi, nekanda Ėr. O ana mergaitė, atrodo, niekada nesileis Ilžės gydoma I.Simon. Kaip lengvai léidžiamės įtikinami tų, kuriuos mylime! NdŽ. Vaikas nesileidžia pasakyti (nenori klausyti, ką jam liepia daryti) Rm. Sabalas leidžias prijaukinti Blv. Nesiléido nė kalbėti Vlkv. Kam – gi tu léidaisi, kad tavo žmona tave taip savo valion paimtų?! NdŽ. Motina nesiléido nė sudie pasakyt Skr.
| prk.: Sąmonė, susigyvenusi su visais galimais pavojais, dabar mažiausiai leidosi nuraminama lūkesčiais, viltimis, paguoda rš.
4. tr. duoti įeiti; duoti eiti kur, atsitolinti nuo ko: Neléidžia į vidų Grž. Par pagalį lenda, kaip aną neléisi?! Krš. Ir namuosna savuosna jų neleiskime DP304. Budreika, pirmuoju leidęs Kaušpėdų Povilą, antrąją pradalgę užėmė pats rš. Ar pro šalelę sveteliai leistie, ar an didžio dvarelio? KrvD191. Jis neléisdavo sūnaus nuo savęs NdŽ.
| Leidžiamàsis raštelis (raštu duotas leidimas kur įeiti) NdŽ.
^ Neleisk ašvos prie dobilų, pačios prie pinigų SkrT. Jo labai nereikia prašyti – jis neleidžia pro šalį (mėgsta išgerti) Jnš.
| refl. tr.: Šeimininkas jam liepė nieko nesiléisti NdŽ.
ǁ tr., intr. sutikti priimti: Maž leistum pernaktuitie? Ml. Ei mergužė, mergužėlė, ar leisi nakvynužėlę, ar leisi nakvynužę? JD761. Leisim į suolelį sėsti JV528.
ǁ tr. priimti gyventi (nuomininkus): Mano tėvas medžius kirstų, budavotų budinkus, léistų randaunykus LB168.
ǁ tr. duoti patekti, sklisti į vidų: Daryk duris – leidi šaltį! Ėr.
ǁ tr. prižiūrėti įeinančius, suvaryti: Ei mergužė, mergužėlė, leisk žirgą į stainužėlę JV70. Jau pagirdžiau, ar léist diendaržin [karves]? Vb. Vainorius rengėsi leisti spiečių avilin V.Krėv.
ǁ refl. su ne- neduoti prisiartinti: Norėjau paglostyti [šunį] – iš tolo nesiléidžia Vb. Nesiléisk arčiau per tris žingsnius Grž. Šuniui aną dieną uždaviau botagu, dabar prie manęs nesiléidžia Kt.
5. intr. sudaryti sąlygas, netrukdyti, įgalinti ką daryti: Nečiršk, … leisk muni miegoti PP43. Léiskit išeit iš vagono (duokit kelią) Ut. Praded gaidžiai giedoti, neleid munęs miegoti D46. Supliukš pūslė! Kam leidi orui išeit – užspausk! Vb.
| Šiame straipsnyje, kiek leis dabar turimi duomenys, pasistengsime į šiuos klausimus atsakyti rš. Kalbėdamas leido jai suprasti, kad geriau nė nemėgintų į tą viršininką kreiptis rš.
| Ruduo léido nuimti [nuo laukų] viską gražiai Krš. Kišenė viską leido jam daryti (buvo turtingas) rš. Kada jau lei̇̃s Dievas (kai bus gražus oras), rugius kirs Dglš. Kol orai leido, vakarieniaudavome sode rš. Norėtų grįžti mokyklon, bet amžius nebeleidžia rš. Aš tikiuos padaryt, jeigu sveikata léis (jei nesirgsiu) Rs. Žingsniavo taip arti, kiek leido gaisras J.Dov. Pažiūrėjo į nuotrauką iš arti, paskui – atitraukusi toliau, kiek leidžia ranka rš. Aš sena, o šiteip įverčiau adatą, kaip toli rankos léidžia Skr.
^ Pakalnis ristele, kiek tik senos kojos leido (kiek išgalėjo), nubėgo į mišką rš. Gaubys užtraukė, kiek kakarinė leido (iš visos gerklės) I.Simon. Šauka, kiek tik galvo[je] balsas léidžia Pgr. Šaukia, kaip galva leidžia Tat. Kokią dieną jie uliavoja, kaip tik galva léidžia Ar.
| refl.: Metas buvo šlapias, neléidos sėti Jdr.
6. intr. skirti, lemti: Kaip norėjai, taip Viešpats ir leido M.Valanč. Mum leista gyvent lig šimtui metų Šr.
7. tr. suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Leisti vergą NdŽ. Paėmęs jau dabar geruoju tavęs neleis Grž. Išjojo jojo brolis medžiotų, paleidė leidė juodus kurtelius J.Jabl. Leisk, aš daugiau tavęs nebemušiu! – prašėsi užgultasis rš.
ǁ nustoti laikius: Léisk tą katytę – tegul bėgioja! Vb. Visą dieną vaiko iš rankų neléidžia, užtat jis ir ožiuojas Slm.
^ Marti ne tinginė, darbo iš rankų neléidžia (visą laiką dirba) Vb. Tų akinių iš kišenės neléido (labai saugojo, stengėsi laikyti kišenėje) Skr.
ǁ atpalaiduoti nuo įpareigojimo: Dabar leidi … tarną savo pakajuj, pagal žodžio tavo Ch1Luk2,29.
8. tr. ginti (gyvulius) ganytis: Ankstybas dar pavasaris buvo, bet pašaro žmonėms pritrūko, ir dėl to arklius jau leisti pradėjo LzP. Jau buvo šviesu šviesu, kap leidom laukan arklius Rod. Ka pirmą dieną léidė į bandą, liuobėjo smilkyt a su švęstoms žolėms Vgr. Leisčiau žirgužį į pūdymužį JD429. Leid (leisk) arklį pievon Prng. Leiskie leiskie jautelius žalian dobilėlin KrvD183. Žirgus, pekų leisk ant žolės R170.
9. tr., intr. daryti pertrauką, skirti laiką (nuo darbo) pailsėti: Léisk arklius, gana art! Ds. Eik pasakyk jam, tegu léidžia pietų Žvr. Kada kūlėjai leis pietų? Jnš. Metas léisti pusryčio [artoją] Ėr. Tais metais ir mokinius anksčiau leido atostogų rš.
10. tr. kergti: Šiemet kumelę léidom po geru kumeliu Ėr. Ar jie su tuo eržilu kumeles léidžia? Žvr. Pavasarį kumelė buvo leista [prie eržilo] Vp. Ar šiemet daug bus leidžiamųjų kumẽlių? Grž.
| Léidžiamas (veislinis) eržilas Grž. Léidžiamas jautis Grž.
ǁ refl. reikalauti eržilo (apie kumelę): Kumelė leidžiasi Smn. Kelintukart vedu kumelę pas eržilą, ir vis léidžiasi Kt.
11. tr. MŽ437 duoti perėti, perinti: Kano, ar jau nebe anksti višta léist? Ds. Šiemet aš ančių viškai neléisiu Ds. Gaspadinė ant Sekminių leido vištą ant kiaušinių Gs. Atėjo kiaušinių vištom leisti Ėr. Jeigu kiaušinius leidi delčią, tai išsiris vištytės, dažnai perinčios LTR(Vlkv). Gavėnion leisti̇̀ [žąseliai] Srj.
| Dė[jo] kiaušinius pelėda, leido vaikus pelėda (d.) Srj.
12. tr. palikti, rezervuoti (veislei): Teliuko neléiskie veislei OG391. Nemožna leist veislei OG400.
II. daryti laisvesnį, palaidesnį, silpnesnį.
1. tr. daryti mažiau suveržtą, mažiau suspaustą, mažiau įtemptą, atpalaiduoti: Reikia léist diržą, negaliu atsidvėst Vb. Teip jau priveržei [vežimą], léisk ben kiek, kad kartis sprogdama dangaus nepramušt Sb. Pripūtė pūslę per nemierą, ir iššovė; negi klaũsė, kai sakiau valniau léist Slm. Gana, léisk (atgniaužk) pirštus – broliuku[i] sopa rankytė Vb. Kam laikai duris užrėmęs, leisk – tų vaikpalaikių nei padujų nebėr! Slm.
2. tr., intr. daryti ne tokį smarkų, silpnesnį: Vakar surakino sopuliai, ir šiandiej da neléidžia Vb. Neléidžia tinimo (nemažėja tinimas) Ėr.
ǁ refl. silpnėti, liautis: Eina šiltyn – léidas speigas Dr. Šaltis leidosi Kv. Jei šaltis léisis, aš eisu į mokyklą Šts.
3. refl. bliūkšti: Putmenys leidas, o netrūksta Šts. Votis léidžiasi DŽ.
4. refl. prk. rimti, ramintis (įsikarščiavus): Pradeda leistis, ir atsileida, nebepyksta Pln.
5. refl. atsisakyti savo nuomonės: Aš jau léidžiuosi Pun.
6. intr. mažinti užprašytą kainą: Prašo šimto rublių, gal da lei̇̃s Pn. Bulvių neléidžia pigiau, kaip po aštuonis Jrb.
| refl.: Aš anam gerai dedu, ans neleidas – vedu ir nesumainėv Šts.
7. intr. nesilaikyti prigulusiam, priveržtam, atsipalaiduoti: Prastos mašinkos (drabužių spaustukjai, spraustukai) – léidžia (atsisega) Mlt. Muterką tol veržė, kol gvintai pradėjo léist Krs.
8. tr. daryti ne taip sukrų, duoti atsisukti, atsivyti (apie siūlus, virvę): Kam leidi [nutraukęs virvagalį] – mazgą tuoj užmegzk! rš.
| refl.: Siūlai leidžiasi rš.
ǁ išpinti (kasas): Krykščia, žaidžia, plaukus leidžia ir vėl pina ir dabina pievažiedžių vainikus rš.
9. tr. ilginti, platinti (atardant drabužio siūles): To tavo suknytė jau labai striuka, ar yr iš ko léist? Vb. Žiūrėk, kiek šonuos įsiūta, gali leist per kokius du pirštus, nebus labai dukslus [sijonas] Slm.
10. tr. aižyti, gliaudyti (grūdus iš varpų, ankščių, uogas nuo šakelių…); birinti: Varnos kviečius léidžia Rs. Pelės smarkiai léidžia vasarojų Vdžg. Strazdai jau vyšnias léidžia – reik baidyklė įkelt Alk.
11. tr. Grž skleisti, kratyti, draikyti (šieną): Nėr ko šieno tokio lietoto[je] dieno[je] léisti Jnšk. Šieno neléidom, tuoj vežėm Srd.
12. refl. kedėti, retėti, plyšti (apie drabužį): Marškiniai pradėjo léistis Ut. Kolei turis, turis šitokia, ė kai pradės leisties, tai ir nebėr Sdk.
ǁ nustoti pavidalo, irti, byrėti.
| prk.: Tie bernai kai ateidavo į veselią, tai stuba léisdavos Jrb.
13. refl. merdėti, mirti: Mamut, mamut, kelkis – tėveliukas leidžias! A.Vien. Apkabino, pabučiavo ir pradėjo leistis Ėr. Kiek tai maž ir kartų akis tavo veizdėjo ant leidžiančiuosius ligonis ir ką gi tenai? brš.
III. daryti minkštesnį, skystesnį; tekinti.
1. refl. drėgti: Kviečiai leidas po pietų, nebgal bekulti su spragilais Šts.
2. refl. skystėti: Šiųmečiai rugiai léidžiasi – sunku bus gera duonelė iškepti Pbr. Į blogesnių miltų patiekalus, kurie gaminant leidžiasi, reikia dėti kiaušinių rš.
ǁ Alk tižti, gesti, pūti: Surinko drauge tas supuvėles (bulves), tai dabar visos leidžiasi Gs.
3. tr., intr. pašalui eiti; pašalą varyti: Važiuok, kol dar léist nepradėjo, paskui kelio nebebus Ds. Bijom, kad kelio nebaigtų léisti Jnšk.
| refl.: Pašalas leidžiasi ir kela akmenis aukštyn ar apsistovėjusį medį Tl. Pavasarį sniegas nutirpsta, o vėliau ir žemė ima pamažu leistis rš.
ǁ tr., intr. tirpti, tirpdyti (sniegą, ledą): Sniego maža laukuose, bemaž visą nedėlią léido Jnšk. Nespėjo pasnigti, o jau léida Krš. Šiemet anksčiau pradėjo sniegą léist Sdk. Čia pašalo, čia vėl pradėjo léist Erž. Vandens leidamuoju laiku atsiranda atlajai Ggr. Snieguo leidant, genys kankorėžius aižo Šts. Vagi, biškį pakūrenam, ir leidžia langus Ut.
| refl.: Kai tik šaltis ne toks didelis, tuoj langai léidžiasi prieš saulę Pc. Ka ir atdrėkis, o langai vis tiek neleidas Vvr.
4. tr. versti tirpalu, tirpdyti: Geriau šiltam vandeny léisk druską, greičiau ištirps Vb.
| refl.: Cukrus léidžiasi vandenyje NdŽ.
^ Bandelės net burnoj léidžias (labai skanios), ką te besakyt! Vb. Obuoliai net nastruosa léidžias (tokie prinokę, minkšti) Pls.
5. tr. skleisti (dažus) skalbiant: Sunku skalbt – dažus léidžia Kn.
6. tr. lydyti: Vašką léisti Kv. Leisti taukai Šts.
| refl.: Nelaikyk sviestą šiltai – pradės léisties Up. Žvakė nuo saulės leidas Skdv.
7. tr. skystinti (vidurius): Neėsk žalesų – léida Krš. Sena gira leida vidurius, negerk Šts. Vidų léida Vkš. Vidurių léidžiamas vaistas BŽ518.
8. tr. skiesti: Su neleistu uksusu užpyliau, visas karpas išdeginau Šts.
9. intr. minkštus kiaušinius dėti: Vištos ėmė léisti – tik tokius minkštpaučius deda Alk. Ar kas parmušo, ar iš didelio dėjimo léida Krš. Jau trys vištos minkštais leidžia rš.
10. tr., intr. euf. šlapintis, teršti, bjauroti: Srutą léisti (šlapintis) KII8. Vaikas pilveliu leidžia (viduriuoja) Dglš. Jau jis kraujais léido, al' aš išgydžiau Lnkv. Senė jau seniai iš lovos nebeišlipa nė savo reikalu – po savęs leida Als. Jei viduriai kraujais leidžia, reikia karvelio mėsa gydytis MTtI85. Lašinių priputus, kap vole leidžia Vlk. Kap apsiėdė, tai devintan rąstan léido Vlk.
^ Pamato gražesnį vaikį ir léida į kelnes (susižavi) Krš. Bagotam velnias košėj spirgučiais leidžia LTR(Srj).
ǁ intr. Lp, Ds orą gadinti: Na, katras čia dabar léidžiat? Alk.
11. tr., intr. tekėti, sunktis, praleisti skystį, nelaikyti skysčio ar oro dėl nesandarumo: Pradėjo jau per stogą léist (varva vanduo) Mrc. Čelna (valtis) leidžia vandenį (įsisunkia į vidų vanduo) Mlt. To bačka jau labai perdžiūvus – léidžia Sb. Viena padanga léidžia orą (nelaiko oro), negali važiuot Jrb.
| refl.: Ežeras sproginėjo, vanduo leidos (sunkėsi), negalėjo beiti Šts.
ǁ tr. duoti persisunkti, persigerti: Bloga oda, vandenį leidžia Lš.
12. tr. SD370 tekinti, bėginti: Sulą léidžia iš klevo ir iš beržo Vkš. A tas puodas jau dykas, kur léidžiu alų? Pš. Leidžiu gėrimą R409. Mano vynelį leidai, nemielą čestavojai (d.) Rod. Į parūgas kraują léisk jukai virti, kad pjauni žąsis J. Kraują léidžia Grž. Aš nesu kraujo leista, nė kirminais (dėlėmis) statyta Šts. Brolis léidžia sau kraujį dėlėmis (duoda iščiulpti) JI309. Léisti vandens srovę DŽ. Vandenį léidžia iš prūdo (duoda nutekėti) Grž. Kirto galvelę kaip kopūstėlį, leido kraujelį kaip rasalėlį DvD5.
| Oro leidžiamàsis vamzdis BŽ131.
| Tėvas žarstė rankomis grūdus, pasiėmęs delne atidžiai juos tyrinėjo, leido (bėrė) kaip vandenį pro pirštus V.Myk-Put.
^ Broliškos rankos brolio kraują leidžia (brolius žudo) V.Kudir.
13. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išvirsti (iš vidaus): Viename krašte atsirado toks šernas ir darė daug jeibių: kniso ūkininkų laukus, draskė gyvulius ir žmonėms vidurius leido J.Balč.
14. tr. melžti: Leidžiama karvė Kos35.
15. tr. daryti, gaminti (skystus daiktus): Duoną valgė iš pelų, o arielką leidė iš grūdų Pl. Vieną kartą leista šnapšė baisiai y[ra] prasta pagirioti, kas kita du kartu leista Šts. Kelmus lupdavo ir smalą ratam tepti leisdavo BsPIII97.
IV. išduoti į aplinką, teikti, skleisti.
1. tr., intr. išduoti (iš savęs) į aplinką: Pats nerštas – kuojos ikrus léidžia Ėr. Šnekučiuodami leidžia dūmus (rūko) kaip iš kamino Žem. Įsikandęs papirosą, i léidžia sau pro ūsą dūmą Gs. Dėdė ėmė leist iš savo pypkės dūmų debesis Mš. Garvežys šniokšdamas leido garus rš. Muilo burbulus léidžia Ėr. Gvazdiko dervuočio kotas leidžia rausvas sultis, limpančias kaip derva rš. Smakas pradėjo ugnia leist; kareivis tąj skepetaite mosterėjo, prapuolė ugnis BsMtI169.
| Man liepė neléist viso balso (taip smarkiai nedainuoti) Sml. Skamba sodnas nuo dainelių, kur susėjusios sesutės leidžia balsą iš burnelių LTR(Ps). Skrisdamas viršum medžių, pačioj viršūnėj sėdžiu, leidžiu balsą per tamsias girias A.Strazd. Leidau balsą į žalią girelę JD1019. Viršuj medžio sėdėjau, aplink save žiūrėjau, leidau balselį par žalią girelę Tl.
| Ženklą leisti N.
| prk.: Arkadijus, tarytum smaguriaudamas, kiekvieną žodį leidžia pro savo gražius ūsus rš.
ǁ skraidinti: Bitės tik ūžia, neina an darbą, matyt, spiečių lei̇̃s Ėr. Bitės rengas jau spietlių leisti S.Dauk.
ǁ tr. skleisti, teikti: Ramunės žiedas didelį léidžia kvapą NdŽ. Oi tu mirta, labai tvirta, leidi gardų kvapą (d.) Pnd. Saulė leidžia spindulius per visą kambarį rš. Vakare, uždegus lempą, vaikai dar žaidė su tuo kristalu, ir jie pastebėjo, kad jis leidžia šviesą J.Balč. Aptems saulė ir mėnuo, nebeleis savo šviesos brš.
| Versk mus kožnam meiliai slūžyti, tikrą meilę viernai leisti Mž384.
ǁ tr. platinti (kalbas, gandus…): I leida tokią teisybę į pasaulį, a ne pasiutę! Krš. Aš suseksiu, kas tas kalbas leidžia Ašb. Plepalą leida, kad švedai čia pareita Šts. Leido apie jį gandą visoje anoje šalyje SkvMt9,31. Gandus pikti leidžia, kvaili platina KrvP(Krkn). Žmonės visokius liežuvius (apkalbas) leido rš.
2. tr. sukelti, padaryti: Léidžia rasą vakarėly visokie upeliai Kp. Devynius rytus miglužę leisiu JD1174. Apskardą, apskrabą leida, – sako šatiškiai (Šačių apylinkės gyventojai), o laukuviškiai sako: ledija Lkv. Apskardu léida, kad lyja ir šąla J. Kas griaudžia, žaibus, perkūnus leidžia? brš. Leido velns ant jo daug vočių Mž436. Sakės atejęs ugnies leist SPI312.
3. tr. bažn. sukurti, sutverti: Šiandien dar senu įpročiu yra sakoma: tą žmogų yra Dievas leidęs ant svieto, nesakoma sutvėręs S.Dauk. Dievs leido svietą R127, MŽ167. Toks Dievo leistas B. Ir Dievas leido didžius ešketrus ir visokias žvėris BB1Moz1,21. Tu gimdi žoleles, tu leidi paukšteles KN215. Kuriop galop esti Dievas visus daiktus leidęs? MT44. Kaip tasai negirdėtų, kursai leido ausį? Ir kaip neišvystų, kursai leido akį? BPII389.
| Nemanykit, dainiai, kad čion esat leisti (kad jums gyvenime pavesta) tik vien ditirambus linksmai sau dainuoti J.Jan.
| Iš kur léistas Jūs (iš kur kilęs, kur gimęs)? Km.
^ Pailgo veido, kap Dievas léido Vlkv.
4. tr. auginti, želdinti (daigus, atžalas, šaknis…): Medžiai atažalas léidžia Lš. Žirniai jau ūsus léidžia Ėr. Anie rugiai léidžia krūmus (iš vieno daigo pasidaro keli) Lp. Augo klevelis žaliam gojely, leidė šakeles pagal upelį LTR(Klov). Stiebus leisti I. Apynys leidė plačius laiškelius – tai jais išrašė mano veidelį VoL338. Jau mano kopūstai kelintus lapus léidžia Skr. Ai lazda lazda, lazda sausoja, kada lapelius tu leisi?! TDrIV21(Ck). Skleidė žalius lapelius, leido baltus žiedelius (d.) Prn. Rugeliai žaliavo, kviečiai varpas leido TDrV65. Jau leidžia daigus rugiai – tuoj dygs po lietaus Km. Šaknį léisti, įsišaknyti KII364. Lapo gysla léidžia daugelį šalutinių gyslelių NdŽ.
| Dantis leidžiu SD447.
^ Dažnai mažas medžias plačiai šaknis leidžia KrvP(Mrk). Tirnags, titirnags, aukštyn lipdams, žemyn kiaušius leidžia (apynys) rš.
| refl.: Atšilo oras, ir lapai ėmė leistis Arm. Kad jau šaka jo sprogsta ir lapai leidžias, žinote, jog arti yra vasara GNMt24,32. Po lieti jau rūškyniai leisis Rod.
5. tr. iškišti: Jau jau léidžia ragus [sraigė] Sb.
| Léisk léisk daugiau to nosiniuko iš to kišenio – kas čia tokią mažą kertelytę matys! Škn.
| Krantinėn leidžiamas (nutiesiamas) trapas rš.
6. tr. teikti apyvartai, platinti: Kad po truputį leistų tiražą to žodyno (ne iš karto atgabentų iš sandėlių), labiau žmonės pirktų rš.
| Ėmė leisti raštus į žmonis Žem.
7. tr. tiekti, gaminti (spaudą); skelbti raštu; spausdinti: Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką J.Jabl. Maksvoje buvo pažadėtas leisti jaunuomenės laikraštis K.Būg. Vis dėlto aš jums siunčiu keletą pataisymų, kuriuos galėsit įdėti, jeigu ši knyga kada nors bus leidžiama antrą kartą J.Balč.
ǁ sudaryti ir paskelbti: Įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia ten buvo vienose rankose sp.
8. tr. eikvoti (pinigus, turtą…): Ta mažoji [mergaitė] piningą léida, o didžioji jau nepraleis, tūrės susispaudusi Krš. Lengvai uždirbu, lengvai leidžiu NdŽ. Jisai léido pinigus už niekus, t. y. eikvojo J. Tu vis mano uždirbtus pinigus saujom léidi Užp. Neturiu padėjėjo dirbime (darbe), ė leist yr kam Str. Tėvelis rinko dūsaudamas, sūnelis leido ūpaudamas J.Jabl. Darmai sveikatą leidi Ktk.
| refl.: An šituos daktarus tik léidžiuos, o nieko nemačija Mlt.
9. tr. parduoti: Leisiu ir tą karvę, neina į ranką (mažai pieno duoda, blogsta) Srv. Aš savo arklio už jokius pinigus neleisiu Žž. Ar už penkiolika léisi tą skepetą? Vlkv. Už mano juodbėrėlį tris šimtus siūlinėjo. Kad gražiai šokinėjo, be keturių neleidau JD993.
10. tr. atiduoti, atmesti, atsisakyti: Tam, kursai imtų rūbą tavo, leisk jam ir ploščių brš. Gausma sėklą leisti šalin Krtn. Kitąmet jie léidžia gyvenimą i eina į miestą Rs.
11. tr. atiduoti nuomai, išnuomoti: Butą leidamą pajutau ir išsinuomojau Šts.
^ Leido žemę renda Šts. Pirko namus ir leido į randas Tat.
V. sudaryti sąlygas kam išvykti; siųsti.
1. tr. rengti kur išvykti: Jie pasiskolino pas mane, kai tą vaiką į Ameriką léido Skr. Manderėlę aš siuvau, marškinėlius surinkau – reiks ma[n] leisti sūnelį į vaiską JD26. Reiks ma[n] leisti sūnų karūmenę JD555. Jei mane vainon leisi, pirk man bėrą žirgelį LB150. Oi lyliai, tatatai, leidė tėvas sūnelį … žalion girion medžiotų LTR(Ob).
2. tr. duoti už vyro, į marčias: Leiskit Elzę, kad tik geras vyras atsitaikintų LzP. Tėvuli manas, tėvuli senasai, leisk mane už jauno bernelio, už jauno raitužėlio V.Krėv. Neduok, neléiskie už kareivėlio Vlkv. Tėveli mano, mano širdele, leisk leisdamas dukrelę (d.) J.Jabl. Ir leiste leisiu, ir pažadėsiu JV330. Leisiu dukrelę savo jaunam ženteliui JV289. Ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį? StnD14. Žada žvirblelis dukrytę léisti Sch17.
3. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (mokytis): Tarutis nusprendė savo Kaziuką leisti į mokslus P.Cvir. Nuo aštuntų metų pradėjo léist mokytis iškalos GB81. Ir léido jį in klesas LB208. Į daktarus leisiu savo pyplį rš. Vieną leido į dišėres (dailides), antrą į račius mokytis BsPI14. Tėvas, matydams, kad iš to vaiko gal kas geras išeiti, pradėjo léisti aukštus mokslus BM393.
4. tr. liepti kur vykti; siųsti ką kur: Kai vaikai paaugo, Gailiūnas vieną po kito pradėjo leisti juos į žmones už piemenis, o vėliau jau už pusbernius bei pusmerges A.Vien. Vieną vaiką teturiv, neleiskiv ano kiaulių ganyti M.Valanč. Jis sakėsi ne pats bėgsiąs, bet léisiąs savo tarną NdŽ. Ant rytojaus davė jam gerą arklį, sutaisė kareivius ir leidžia užbaigtie karę BsPIII282. Ubagais leisti [vaikus] (siųsti elgetauti) N. Mes jums, sesės, piršlius leisim NS402. Aš esu kvieslys, nuo pono Dievo leistas (iš oracijos) Nm. O kaip tu josi pas jaunąją mergelę, vis pirma leiski savo didį pulkelį JV497. Pro vienus vartus panelę leisiu, pro kitus aš pats josiu (d.) Rk. Ne tiktai į svetimus laivus tuos turtus lodãvo (krovė, dėjo), bet ir patys daugybes savo laivų leido į svečias šalis S.Dauk. Leido kurtus į pėdsakas JD106.
| Sūnų iš dangaus leisti, tą ant svieto siųsti BPII150.
| prk.: Vai, kad aš ėjau viešu keleliu, leidau vargelį viduriu kelio (d.) Ktv.
ǁ duoti potvarkį išvykti, išvažiuoti: Viršinykas jau eina traukinio léist Vb.
5. tr. siundyti, pjudyti: Kai eina vasarojun, šunim léidžiu [karvę] Vb. Netęsia arklys, koc tu jį žvėrimu leisk Vrnv.
6. tr. siųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Léidom anam jau du laišku, bet nėko neatrašė Grg. Varšuvon gi ir atarašą leisiu LTI418(A.Baran). Keturias pagrečiu grometas leidžiau pas jumis Sz. Leidė paleidė tėvas lakštelį per lygųjį laukelį Tvr.
ǁ gabenti: Dides daugybes [kailių] leido par vandenį į svečias šalis S.Dauk.
ǁ Strn plukdyti (sielius): Sielių (rąstų, sienojų) Nerimi dėl sausos vasaros neleidžia šiemet į Vilnių J.Jabl.
7. tr. perduoti elektromagnetinėmis bangomis, transliuoti: Šiandie radija neleidžia žinių – šventa Jrb. Programa bus leidžiama ir trumpomis bangomis rš.
| Dirginimo leidžiamoji sistema (fiziol.) rš.
8. tr. lydėti (išeinantį): Aš tavę nebeléidžiu, pats išeisi Ėr. Išeisiu ir neléistas, gal dienos neišsinešiu Ds. Toliau neléisiu, tik lig durų Ėr. Leiskit, lydėkit mane, brolyčiai, per rugių lauką, per žalią lanką RD60.
ǁ lydėti mirusį, laidoti: Aš mačiau, kai jį ant kapų léido Skr. Sustokim, broliukai, sudūmokim, kur leisim, kur kavosim TŽI141. Kad mane leido į aukštą kalnelį, mergužėlė gailiai verkė JD1145. Tai leis muni matušelė, tai leis muni sengalvelė ant aukštojo kalnelio StnD27. Gana kloniojais, mano dukružėlė, į kapelius leisdama JD587. Pagrabą léida Ll.
9. tr. prabūti, pragyventi, praleisti (kurį nors laiką); duoti praeiti (laikui): Antrą karą jau léidžiu Ėr. Įdomiai ir turtingai vasaros atostogas leidžia studentai sp. Tėviškėje leidau ramų gyvenimą rš. Aš taip léidau, léidau (kenčiau) vargą Grš. Naudingai leidome laiką rš. Aš dienas léidžiu tik ant to lapavimo (kiaulėms lapus skindama) Rdm. Jam ne tep nuobodu leistie dienas Brt. Aštuoniasdešimt keturis turėjau, penktus léidau Mrj. Ai, sūniuk, daug metų turiu – devintą dešimtį léidžiu JnšM.
| refl.: Gyvenimas léidosi léidosi geriau po biskį, no kiek lengviau pasidarė Grš. Tuo čėsu leidos (ėjo) tretį dešimtą metą BPI255.
VI. duoti veiksmui eigą; judėti tolyn.
1. tr. duoti veikti kokiam mechanizmui, įtaisui, jėgai: Mašiną léisti BŽ110. Nedaug malimo, neléidžia girnų (nemala) Ėr. Vaikai aitvarą léidžia Rm. Negražu, kai kunigas plėšos dėl skatiko, varpų be penkeklio neleidžia rš. Vargonų maž teleida (silpnai, vos girdimai vargonuoja) – vis mergaitės gieda Dr.
| Adomas pirmas darban įtemptus raumenis leido rš.
2. tr. duoti eigą veiksmui; daryti, kad kas judėtų, eitų, slinktų tolyn: Budavočiau laivelį, leisč ant jūrių marelių JD97. Padirbysiu laivelį, leisiu jūrėms marelėms KlpD89. Nešvarios bruknės – reiks léist (berti) par stalą (riedančias geriau perrinkti) Mžš. Leisti siūlą į ritę rš. Nežymiai kreipdamas vamzdį čia į kairę, čia į dešinę, jis leido vieną šovinių kaspiną po kito rš.
| Leis tavo plūksneles ant vėjo (duos vėjui išnešioti) NS9. Po ta obelim sėdi trys senelės, kurios verpia gijas ir vėju leidžia V.Krėv.
| Kam daba léist (pirmajam dėti, mesti ant stalo kortą)? Škn. Léisk į grajų Krš. Leisk pirma tas septynias, ko čia laikai suspaudęs [kortas] kaip gerą daiktą! Škn.
| Léidi iš eilios (kalbi apie viską nesivaržydamas) Dglš. Nemoka, o léida (perkelia) iš klasės į klasę Krš.
ǁ perduoti iš eilės kitam: Nu, sukiam peilį: kam pirmam gert, kas pradės stiklinę léist? (ties kuriuo peilis viršūne sustos, tas turi pirmas pradėti gerti) Škn. Gerkit, broleliai, leiskit aplinkui [taurę, stiklinę] KrvD95.
ǁ reguliuoti ką judantį, slenkantį tolyn; nustatyti veiksmo pobūdį: Neleisk siūlų gurgždūlėms [verpdama] – būs nestiprus siūlas Šts. Verpk, dukryte, netingėk, į kuodelį vis žiūrėk. Neleisk siūlą per storai, nelipink, nesuk sukriai RD91. Kad tu labai storom pliauskėm léidi, smulkiau kapok! Vb. Kieti makaronai, negaliu sukramtyti – cielus léidžiu (ryju) Upt. Neléisk vežimo taip plačiai [kraudamas], išvirs vežant Rm. Klynu leidžiu (pleištiškai ką darau) SD93. Lėta žingine leido vežimą su karstu žentas Miknius, kad ir pėstieji neatsiliktų V.Myk-Put.
| Mokytojų vaikas, lengviau léida (mažiau reikalauja mokėti) Krš.
3. tr. BsPIV262 raginti, smarkiai varyti (arklį): Kad léidžia kumelę, kad net šokinėja ratai Mžš. Jis tyli ir leidžia arklį smarkia ristele J.Marc.
4. refl. imtis kokio veiksmo, pradėti ką daryti: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti, kiek kojos nešė J.Balč. Ir pasikėlė tie vyrai iš te, leidosi eiti Sodomopi BB1Moz18,16. Velniai, sparnus smagesnius prisidėję, vėl leidės gintis MitI382. Léistis lenktynių NdŽ. Visi kareiviai leidosi ieškoti ir gaudyti bėglio V.Myk-Put. Į mūšį nesileido, tik gynėsi A.Vien. Valandėlę pastovi, paskui vėl leidžiasi į kelią rš. Tada sėdo ant arklio ir leidos į kelionę Gd. Nenorėjo leistis ginčan su mokytoju rš. Darbo dienų rytmečiais ji pavalgydina jį greičiau, nelabai leisdamasi į ilgas kalbas I.Simon. Ji niekad nesileidžia su manim į šneką rš. Ėmė léistis į miegą Grž. Jau léidžiuos miegan, tik bar bar bar kažin kas langan Vb. Širdis ir muno susigriauža, bet aš neleiduos į rūpesnį Šts. Léidos ant baidymo (ėmė bauginti) DP23. Ant piktų darbų leidos S.Stan.
ǁ pradėti eiti (amžiaus metus): Leiduos į trečią metą B. Leidžias į ketvirtą nedėlią R164.
| Diena leidės vakarop eit BtLuk9,12.
5. refl. krypti, gilintis, įsitraukti į kurią nors sritį: Jis dažnai kalbindavo kareivius ir būtinai leisdavosi į politiką rš. Nemanau leisties į visų grunaviškės Romovės išgalių kritiką LTI338(K.Būg). Į kalbos teoriją, į platesnius apibendrinimus Jablonskis rečiau tesileisdavo rš. Autoriaus, kaip ir kitų keliautojų, truputį per daug leistasi į smulkmenas J.Balč.
6. pasitikėti, pasikliauti; atsiduoti: Leidžiuosi ant ko SD350. Leistis ant laimės N. Ant jo valios leidėsi PK160. Leidžiuosi ant viernų jo žodžių žadėjimo brš. Ant tavo … šaukimo drąsiai visi leidžiamėsi PK24.
7. intr. eiti, keliauti, vykti: Nu, tad aš jau ir léidu Pln. Visi buvome kaip avys paklydę, ir kiekvienas leidęs buvo savu keliu DP282.
| refl.: Iš Birštono pakliuvome į Alytų, o iš ten pėsti leidomės per Dainavos kraštą A.Vencl. Leidosi žmogus į girias arklio ieškoti P.Cvir. Jau ankstybas buvo rytas, kada jis iš Pagirių leidosi namo I.Simon. Vakaras, reik leisties ant namų Dr. Milciades, trukti laiko neturėdamas, leidos, kur ketėjo S.Dauk. Leidžiuosi kur SD378. Ir tarė ans senas žmogus: kur besileidi ir iš kur ateini? ChTeis19,17. Leisiuos iš tų vargų, kur mano akys mato, kur kojos neša Rod. Žmogus … geru keliu leidžias VoK3. Broliai, léiskimės ing šitą kelią gyvatos DP542.
ǁ refl. varytis (su banda): Pavakary piemenys su galvijais léidžiasi panamėn Slm. Žmonių laukuose nebesimatė, tik leidosi artyn namų piemenys su savo bandomis A.Vien.
ǁ refl. vandeniu keliauti, plaukti: Leidos laivais į Padaugavį S.Dauk. Jonas su samdytais vaikiukais leidos į jūrą menkių meškerioti M.Valanč. Sėdos į akrūtus ir leidos per jūras MPs. Akrūtu leidžiuos MŽ57. Leidosi už jūrių marių, kur ne vieną didis vargas varo A1884,183. Leidos tada eldijoj pūston vieto[n] patys Ch1Mr6,32.
| Tais vėjais leiskis, tais plauk SPI280.
ǁ važiuoti: Nuvažiavai į Klaipėdą, įsėdai į traukinį i léisk Šts.
| refl.: Liuob tuo keliu visi léisias Pp.
| Nėr žiemos – negal su ledžingoms léisties (čiuožti) Krš.
ǁ bėgti: Nu tai aš jau ir léidu Krtn. Numetęs dalgį į krūmus, ka leidžiau namie Krp.
| refl.: Žiūriu – jau jis par kiemą léidžias Jrb. Arklys vėl leidosi risčiuke P.Cvir.
ǁ artėti: Pri krašto leisti N. Barzdoti vyrai, vyrai iš jūrių, prie krašto leidant, į daržą kopant, rūtas numynė Sch5.
8. intr. smarkiai eiti, smarkiai bėgti, smarkiai važiuoti: Kur teip léidi, kaip avis į uodigą įkirpta? Slnt. Leidam visi kaip iškertam Vž. Jonuk, léisk atvarslų atnešti! Kal. Kad léida, tik eina purvai ant galvos Vkš. Kur teip smarkiai leidi (važiuoji)? Dr. Tra tra tra! tekinis į velnio miltus beleidant (greitai važiuojant) išejo Dr.
| refl.: Kad duodu, kad einu – léidžiuos, brolyti Skr. Léiskis, kiek tik gali Žd. Vaikal, leiskis, būs prastai! Šv. Léidžias vaikai iš sodo, kiek tik įkabina Jrb. Griebė muilą ir įnirtęs leidos tekinas į pirtį K.Bink. Ka léidas greit – kaip vė[ja]s! Krš. Ka ta višta tą šunį ginė, ka tas léidės į būdą! Škn. Kad léidaus, tai léidaus, nežiūrėjau tvoros ar grabės Skr. Žaibu léidės iš miško bernaitis FrnS205. Leidžiuos per padangių plynes su pavasariu lenktyniais K.Bink.
ǁ tr., intr. šiaip ką smarkiai daryti: Leidam (smarkiai grojame) tą maršą, o jauniejai nekelas Šts. Ir leis (dainuos) par vakarus štrailus, – gulti eikiat! Vvr. Léida (geria) lygia dalia su vyrais tą šnapšę Skd. Da aš aru dirvas, šieną léidu (pjaunu) kiaurai Nt.
^ Ana léida (plepa) kaip šeštarnė Pln. Ana léida (plepa) kaip nū siūlo, negal nė beapsiklausyti Pln.
VII. daryti, kad kas eitų žemyn, žemėti.
1. tr. keisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi: Laikyk iškėlęs, neléisk rankos, ir nustos bėgti kraujas Vb. Jau léidžia vėliavą Slm. Kam taip aukštai kali, léisk žemiau [vinį] Vb. Labai jau atsiraitei rankoves, bus šalta rankom, léisk ben kiek žemiau Slm.
^ Neleisk taip akių žemyn (nesigėdink, nenusimink), aš sveiko nekaltinu J.Jabl.
| refl.: Taip neléidas tas skietas šį kartą Ms.
2. tr. duoti nukristi, nebelaikyti: Durnius, sėdėdamas eglėj su durim, i sako: „Broliai, léisiu duris!“ (ps.) Plš.
| Liepos mėnesį žąsys jau pradeda plunksnas leisti (šertis) Lš. Žąsys jau perėt eis – pūkus léidžia Ds. Léisti plaukus NdŽ.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti žemyn: Stalas didelis, griozdas, koridoriukas siauras – reikėjo su virvėmis pro langą leisti rš.
| refl.: Aš léidžiuos iš aukšto virve pagal J. Nusivijo virvę, prisirišo prie dangaus ir leidos BsPIV35. Žiūrėk, voras ties tavo galva léidžias! Vb.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti gilyn: Dėk viedran [mėsą] ir léisk šulnin Vb. A jau visą pieną sukošei, į šulnį galiama léist? Rd. Ėmė, virves sumegzdami, leist [duobėn] BsPII217. Leiskit mane į duobelę, kaskit kuo giliausiai JD1218.
| refl.: Atsirado vienas muzikantas, katras pasisiūlė leisties su virve in tą duobę BsPII217. Jūros dugne yra gražu, ir žmonės be reikalo bijo ten leistis J.Balč. Luotas į vandenį grimzta, t. y. leidžiasi į dugną JI471.
3. refl. judėti žemyn, kristi: Pradėjo lovos dangtis pamaželiu žemy léistis Jrk107. Leiskis žemyn (krisk nuo kalno) SPII14. Pasakojo, kad susilaužęs koją leisdamasis parašiutu rš. Leidos snaigės, krito snaigės iš aukštybių pamažu P.Cvir.
ǁ bažn. iš nematomo pasaulio (dangaus) pereiti į matomąjį: Aš todėl užgimęs esmi ir ant šio svieto leidausi, idant apie teisybę liudyčiau BPI377. Kristus iš dangaus leidosi ir žmogumi užgimė BPI272.
ǁ skristi žemyn: Paukščiai čia kilo aukštyn, čia vėl leidosi žemyn J.Dov. Iš aukštumo čirvendamas leidžiasi vyturys J.Balt. Léiskis žemyn ant žemės (sako lapė gaidžiui, tupinčiam ąžuole) PP39. Pagaliau lėktuvas pradėjo leistis rš.
| Ir Jonas išvydo dvasią … kaip karvelį, žemai leidenčiąsią BPI267.
4. intr. nutūpti: Atskrido skrido pilkas sakalelis, leidė, prisleidė prie pilkai gegutei Rš.
| refl.: Ėmė skristi visokie paukščiai ir léistis prie upės kranto NdŽ. Jei sniegena leidžias ant langų, bus sniego ar šalčio Pnd.
5. intr. slėptis už horizonto, sėsti, žemėti (apie dangaus šviesulius): Saulelei tekant, žirgą pašėriau, saulei leidžiant, balnojau JV384.
| refl.: Saulelė léidos skaudžiai raudona, lys Pj. Dirbo lig saulei leidžiantis J.Jabl. Vai, eisiu eisiu į tą šalelę, kur nesileidžia niekad saulelė S.Nėr. Vieną pavasario vakarą mes trys sėdėjome prie lango ir žiūrėjome į besileidžiančią saulę P.Cvir. Leiskis, saulė, tekėk, mėnuo, duok man šventą vakarelį D10. Saulė léidžiasi į debesį Pc. Nevalgydavo net saulei leidžiantis DP108.
| prk.: Jau diena léidžias vakarop (artinasi vakaras) KII220. Atėjo popietis, paskui ir vakaras ėmė leistis Mš. Leidžias vakaras lėtas, ramus Mair.
| Už lango jau leidosi pilka prieblanda J.Avyž.
^ Žinok, kad jau mūsų saulė léidžias (jau senatvė, artinasi mirtis) Ut.
6. tr. guldyti (nukirstą ar nupjautą medį), kirsti (medį): Tokias ilgas pušis leidžia Pnm. Perdien leisdami, nuleidom šimtą medžių Sn. Girelę kirto, girelę leido, pagirėmi pastatė TD30.
7. refl. slūgti: Vanduo ėmė pamažu leistis NdŽ.
8. refl. būti nuožulniam, nuolaidžiam, žemėti: Paskui ten leidosi gražus šlaitas rš. Sodyba vienu šonu rėmėsi į kalvą, kitu leidosi į krūmais ir medžiais užaugusią pelkę rš.
9. tr. duoti nusiristi, duoti nuriedėti, nušliaužti į pakalnę: Sielinykai rąstus leidžia nuo kranto į upę Prn. Tokios bačkos iš ratų neiškelsi – priremk nuožulniai plačią lentą ir léisk žemyn Vb. Užtempia rogeles aukštyn [vaikas], o paskui dykàs leidžia nuo kalniuko, pats bijo sėstis Slm. Léisk atgal vežimą (duok riedėti): kaip tu užvarysi, kad ratai eina atgal?! Rmš.
10. refl. eiti, važiuoti, vykti į pakalnę: Motina leidžiasi takučiu žemyn P.Cvir. Vaikai rogutėmis léidosi nuo kalno NdŽ. Teko keltis į aukščiausius kalnus, čia vėl leistis į pakalnes rš. Ilgas vagonų sąstatas leidosi į daubą J.Dov.
ǁ lipti žemyn (laiptais, kopėčiomis…): Laiptais mes leidomės iš lėto: pakopa po pakopos rš.
11. tr. storinti, žeminti (balsą): Nekelk taip aukštai balso, léisk žemiau Rm. Šito žemai leidžiama giesmė, reikia jai žemo balso Prng.
| refl.: Melodija vėl leidžiasi žemyn, tiktai negrįžta tuo pačiu keliu LTII98.
12. tr. daryti, kad apdribtų, apgultų, nusvarinti žemyn: Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės, įgijo batus ir ant tų leido kelnes M.Valanč. Be reikalo suki tą kuodą – léisk ant pečių kasas Vb.
13. intr. mezgant mažinti akių skaičių: Bus trumpas nykštys – per anksti pradėjau léist Vb.
ǁ baigiant megzti, naikinti akis: Užteks megzt, gali̇̀ jau léist Rd. Baigu [megzti], léidu visai Krš.
VIII. kišti.
1. tr. merkti (į vandenį), nardinti: Atėjo lapė pas upę ir ėmė leisti uodegą į vandenį Ašb. Dėjau galvą ant akmenio, … leidžiau kojas Dauguvėlėj NS500. Jis ėjo žvejoti kasdien ir buvo įpratęs tik keturius kartus leisti savo tinklą į vandenį J.Balč. Pamatė du broliu … beleidžiančius tinklą ing marias (nes buvo žvejai) DP377.
ǁ pamažu dėti, krėsti, pilti į skystį: Verdant leistinius kukulius, tešla šaukštu leidžiama į verdantį vandenį ar buljoną rš.
2. tr. švirkšti (vaistus): Siūloma leisti į poodį fiziologinio tirpalo rš.
| Tie vaistai į nosį leidami̇̀ (lašinami) Krš.
3. tr. durti, smeigti: To katis teip giliai nagus leidžia, geriau jos nekibink Vb.
| Toks kudlotas, sunku bitei geluonį léist Slm. Aš tau gylių į kaklą neleidžiu (sako musė arkliui) S.Dauk. Bitys nū gauruoto bi̇̀jos – léida tujau gylį Krg.
4. tr. kišti javus, šiaudus… (į mašiną): Aš šiaudus kroviau, o kitas į mašiną léido Šts. Nepjautų pėdų neléisk, bo mašiną užkiši Škn. Ploniau léisk javus į mašiną, kad išsikultų Rm. Aš vienas pasuksiu akselinę, tu tik spėk léist Lš. Leidžiamasis stalas (mašinos) rš.
5. tr. duoti praeiti per ką: Pienas léist (separuoti) reikia Dglš. Bruknių čielų nevirinu, per mašinką léidžiu Vb. Leisk per tankesnį sietą [miltus] – bus geresnis pyragas Slm. Daržinio[je] pasiriš į durų tarpą kretilą i par vėjį léis tus grūdus Skd. Du sykiu pušį gavo par pjūklus léisti [lentpjūvėje] Šv.
| Leisti par lembikį (distiliuoti) I.
| Kiaurai léidamas buvo kadrilius Užv.
^ Léisti per galvą juodas mintis (pasiduoti pesimizmui) NdŽ. Vaikas motynos žodžius par burną léida (kartoja), ne kitaip Krš.
IX. mesti tolyn, smogti.
1. tr., intr. mesti tolyn: Léisk ripką Ėr. Jis akmenį léidžia par stogą Up. Neléisk akmeno į šunį Ėr. Leisk su kūliu į galvą Kal. Léisiu, kas papuls po ranka Pmp. Ai, metė leidė manę motynėlė raudonais obuolėliais JV787. Gulėdamas pradedu malkom léist tos vietos, kur anos (pelės) triukšmauna Ob.
^ Leisk šuniuo – kliūs muzikantuo (daug muzikantų) Šts.
leistinai̇̃ adv., leistinõs: Nenorėjo imti, leistinai̇̃ leido Rdn. Leistinos leidęs su klumpiu į kaktą Šts.
| refl.: Pirma dagiais leidosi, o galop ristis pradėjo LzP.
2. tr. iš prietaiso sviesti ką į tolį, šauti: Iš šaudyklių kulkas leido JD1150. Kad mes leidom iš muškietų, iš muškietų, kulkos lėkė kaip bitutės, kaip bitutės BsO82. Kai jie per daug prisiartindavo prie pilies sienų, į juos leisdavo iš lankų strėles, mėtydavo ietis A.Vien. Iš laidynės léisti akmenukus J. Leidžiamoji ugnis (raketa) LL203.
3. intr. Nt smogti, kirsti: Tik tik norėjau léisti lopeta – būtų lig žemei išsiskyręs Jnšk. Léidžia per ausį Grž.
4. tr. moti, siausti: Ranką leisk vienokiu šūviu (jėga) – gerai išbersi duoną (rugius) Sd. Ėmė dalgį ir leido jį į pievos žolę rš. Leisiu dalgelį palei žemelę, kirsiu dobilą palei šakneles DvD96.
X. lyginti, glausti.
1. tr. laidyti, lyginti, „prosyti“: Geležis rūbam léist Ds. Léisti marškinius BŽ592.
2. tr. obliuoti, lyginti kraštus: Stalui lentas léidžia Lš. Vyrai per visą dieną léido lentas Brt.
ǁ ką prie ko priderinti, lygiai sudėti: Viskas padaryta, rytoj pradėsim kampus leisti rš.
3. tr. pustyti, aštrinti: Asla (pustyklė) dalgei léist Žln. Šitoj asla gerai léidžia dalgę Lp. Ė tavo dalgė – pora rozų moster[ėj]ai, ir vėl leisk Drsk. Gal barzdą skusies, kad skustuvą léidi? Lš. Riebus arklys – nor britvą lei̇̃d' (leisk) Prng.
4. tr. Trgn sukti, vyti (virvės šakas į vieną): Privijau knatų, rytoj vadžias leisme Mlt. Juozas prieš pusryčius botagą léido Smn. Ar da léiste daugiau virvių? Dglš.
◊ akimi̇̀s (akim̃) léisti
1. peržvelgti: Eina šiaučius per girią, akim̃ léidžia medžius: tai kreivas, tai šakotas, nėr padabno kurpaliui Prng. Čigonė inejus teip ir léidžia akim̃ pirkią Trgn. Tik léidžia léidžia visus akim̃ Ds.
2. žvilgsniu sekioti: Akimi̇̀s léidžiu jį, kur jis eina J.

akių̃ neléisti įsispyrus į ką žiūrėti: Žmogus neleido akių nuo jūrių V.Kudir.
ant kójų léistis užaugti: Pas mus tep: vaikai leidos an kojų, tai darbuja ir darbuja Rod.
ãšaras léisti; SGI101 verkti: Kojų… palytėjos, upes ašarų ižg akių leisdama DP35.
dū́mus léisti į aki̇̀s Vv meluoti.
gérklę léisti smarkiai šaukti: Gaidžiai gerkles leido rš.
į aki̇̀s nesiléisti nenorėti matyti (ppr. nekenčiant): Močeka į akis nesileido Sigutės (ps.) VoK131. Yra tokiam ir tokiam dvare pana, kad ji nuo gimtos dienos int savo aki̇̀s vyro nesiléidus LB255.
į gálvą léistis įsidėmėti, įsiminti: Munie būtum įdomu, o aš nebnoru dideliai ką į gálvą léistis Štk.
į kójas (į stáibius Šts) léistis bėgti: Leiskis į kojas, kad sveikus šonus beišneštumi Šts. Pamatęs gaspadorių ateinant, piemuo leidosi į kojas Šts. Zuikutis susiprato, suglaudė ausis ir leidos į kojas BM377.
į šãlį léisti tekinti: Jau antrą dukterį į šalį leidam Als.
į vãlią (į valiàs Krš) léisti duoti daryti, ką nori; nevaržyti, paikinti: Léisk vaiką valion – pats būsi nevalioj Vb. Motyna léidžia vaiką į vãlią J. Kam vaiką taip į valias leidi?! Vkš. Reikė manęs jaunos valelėn neleisti TDrIV66. O ir supyko jaunas bernelis, leido žirgą į valią JV69.
į žmónes léisti tekinti: Kurią duosi man skrynelę į žmones leisdama? Vlkv. Tėvelis leidžia žmonelėse NS555.
iš akių̃ neléisti NdŽ nuolat stebėti, sekti.
juokai̇̃s léistis labai juoktis, leipti juokais: Grigas išvertė akis, kaimynas leidosi juokais V.Kudir. Teip nutaikė, jog žmonės leidosi juokais V.Piet.
kóserę léisti negražiai kalbėti: Kam tu tep leidi sa[vo] koserę – svietas iš tavę juokias! Vrnv.
liežùvį léisti apkalbėti, liežuvauti: Ana y[ra] papratusi leisti liežuvį ant visų Ms.
lū́pas léisti vãlion kalbėti, plepėti: Dėl manęs lūpų neleisk valion – ne tavo reikalas! rš.
monùs (mõną) léisti į aki̇̀s NdŽ apgaudinėti: Jumi tik léidžia mõną akysà Lp. Monùs in aki̇̀s léist moka Vlkv. Monus tik akysa leidžia Mrc. Ką dar tu čia monus į akis leidi?! rš.
nãsrą léisti smarkiai rėkti, šaukti: Léido nãsrą, net kaži kur girdėt Gs.
niekai̇̃s (niekù CI186) léisti duoti sunykti, sugesti; nepanaudoti iš apsileidimo; nekreipti dėmesio: Daug turi, daug ir niekais leidžia rš. Šitiek grūdų perniek léidžia (neprižiūri, duoda sugesti)! Vb. Ale bėda, kad mes šį mokslą, taip čystą turėdami, o nieku leidžiam MšK.
per ausi̇̀s (per gálvą) léisti Šts nekreipti dėmesio, nepaisyti, neklausyti, nesirūpinti: Adomas viską leido per galvą rš. Buvau manęs duoti į teismą, ale leidžiau par galvą Žg.
per gérklę léisti pragerti: Ką tik uždirba, vis per gérklę léidžia Vb.
per niẽką (per pirštùs) léisti nekreipti dėmesio: Par niẽką motynos žodžius léidau Sg. Aš nieko nepaisiau, viską léidau per pirštùs Drsk.
prãkaitą léisti sunkiai dirbti: Kačei gana pilnai dirbam ir prakaitą savą leidžiam, tačiau tankiai nieko negalim nupelnyti BPII280.
pro pirštùs léisti nekreipti dėmesio: Ką pro pirštùs léisti NdŽ.
šónais léisti labai juoktis: Nors tu imk ir šónais léisk iš jo šnekos Alv.
vė́jais (vė́ju) léisti eikvoti (turtą, pinigus): Ar ilgai teip sūnus tėvo pinigus vė́jais lei̇̃s?! Vb. Pinigus leidžia kaip kvailys vėju Žem. Skaitys skaitys visus niekus, o kas iš to – tik pinigus vėjais leidžia! Žem.
ži̇́ežirbas léisti NdŽ purkšti (apie katę).
žodžiùs léisti vė́jais tuščiai kalbėti, plepėti: Jei ką sakydavo, tai neleisdavo žodžių vėjais rš.
antléisti tr.
1. nedrausti, netrukdyti: Išbraukėm, išgainiojom, neantleidom manipolių daužyti [1905 m.] Šts.
2. duoti pasiganyti: Ančleido ant žolės i pradėjo [karvę] milžti Pvn.
3. užleisti (kergtis): Antleidom kuilį ant kiaulės Dr.
4. refl. duoti, kad ateitų viešpatauti: Lenkai buvo sukilę, mat vokyčio nenorėjo antsileisti Dr. Jug ir vokytys galingas, mislijo neantsiléisti KlvrŽ.
5. užleisti, užsiundyti: Jam galžudžius antleido S.Dauk.
6. smogti, kirsti: Reikėjo dar antleisti vieną žybą (smūgį) Dr.
7. uždėti, priliesti kuo: Atvarslą antleidu [ant arklių] – kaip ugnį antleisčio Šts.
8. duoti didesnį saiką, matą, užleisti: Antléisk an maišo tos druskos kelis gramus Jdr.
◊ ãšarą (ãšaras) antléisti verkti: Kad ben ašarą būt antleidęs pačią laidodamas! Šts. Fui, ka ans būt ãšarą antléidęs Sd. O ši nė ašaros neantleido, nė ai nepasakė M.Valanč. Kas tau nekait su geru vyru: ãšarų neesi antléidusi Šts.
apléisti tr.
1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai neišgyventi Jzm. Ten apleistos pilys griūva ant kalnų aukštai Mair. Apleistose trobose žolės pro langus išžėlė S.Dauk. Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus ir dirvos nepleiski V.Kudir.
| Knygų platinimas apleistas rš.
| Ir apleistas (negydomas, įsisenėjęs) suskis nugyna, ištepus išsuktų ratų šmyru Šts.
2. DP509, BBMr15,34 nepalaikyti su kuo santykių; neteikti pagalbos; neduoti išlaikymo: Sunki senatvė ir jam: visų užmirštas, apleistas J.Bil. Koks tu vaikas, kad savo tėvą senatvė[je] apleidai! Šv. Kam apleidai tą vaiką, kad jįjį ten visi bara, muša? J. Apleistas nuog gydytojų SD216. Kam tu apileidęs esi mane?! Mž447. Didžiai linksmini tuos, kurie est apleisti Mž339. Kurie jam duksisi, nopleisti niekados, bus sotūs visados KN216. Tavęsp šaukiam …, jeib mus neapleistumbi Mž483.
^ Geras draugas nei bėdoje neapleidžia KrvP(Nm). Dievas neapleis, kiaulės nesuės (nepražūsiu) Dl.
3. refl. pasidaryti netvarkingam, nešvariam: Urvakis nustojo skustis ir kirptis, apsileido rš. Labai apsileidęs, baisiai atrodo Skdt. Apsiléidęs kap lapų ryšys Gs.
apsiléidusiai adv.: Apsiléidusiai gyvena Šts.
4. refl. pasidaryti tingiam, vangiam, nestropiam: Ale tėvui apsileidus, ėmus tingėti, neapsižiūrėjus, visas turtas vėjais nuėjo Blv.
apsiléidusiai
5. DP254 praleisti, aplenkti: Perniai nei vienos dienos neapleidau (kasdien dirbau) Pls. Nei vieno šokio neapleido (visus šoko) Lp. Saulė neapleidžia kelmo, o jūs mane apleidžiat Tsk. Apléido Kuršėnus su lytum (Kuršėnų apylinkėse nelyja) Krš. Bet aš, sekdamas Lietuvos rašytojus, negalėjau tos mūšos apleisti, kuri didžią garbę lietuviams daro S.Dauk.
| refl.: Yra ir kitų tol daugesn vardų …, kurie dėl trumpybės čionai apsileidžia SPI357.
ǁ DP110 ko nedaryti, neatlikti: Apléido nerinį, knygas skaito Krš. Pamoką apléisti NdŽ. Dažnai apleidžia gerus darbus SPII176.
ǁ nukrypti nuo ko, nesilaikyti ko: Nors jisai (Kuršaitis) rašo pagal kiekvieno tarsnio ištarmės, vienog kartais apleidžia savo rašybos instatymus ir rašo pagal žodžių kilmės Jn.
6. atiduoti, prarasti: Aš kito nenoriu, bet ir savo neapléidžiu Lš. Dalgelę suleisiu, dobilą išpjausiu, savo panaitėlės kitam neapleisiu (d.) Kb.
^ Savo neapléisk, kito nenorėk Pnd, Šr, Kt, Trgn. Svetimo nenorėk, savo neapleisk Krn. Mergoms apsileisk, gyvenimą apleisk (jei turėsi daug dukterų, išdalysi visą turtą dalims) KlvrŽ.
7. SD229, R367, Ch1Mt4,13 palikti, mesti (buvimo vietą), pasišalinti, pasitraukti: Apleidau namus, kuriuose par aštuoniolika metų tarnavau BsPII14. Kad Abromas kūnu ir apleido žemaičius, širdžia vienok visumet su jais buvo M.Valanč. Tas ne lietuvis, kurs tėvynę bailiai kaip kūdikis apleis Mair. Jeigu kregždė staiga lizdą apleidžia, nujaučia tuose namuose gaisrą MTtII106.
| prk.: Vaikeli, jei taip elgsys, gali kumet tave ir paskutinis kąsnis duonos apléisti Šv. Apleido mane syla mana Mž469.
^ Neapleisk kelio dėl takelio Plv, Trgn.
ǁ pasišalinant palikti ką be apsaugos, be priežiūros, be globos: Barė mane močiutė, kam apleidžiau darželį, pamylėjau bernelį (d.) Sb. Ką tu veiksi, sesutele, apléidus darželį?! Kzt. Barė mane tėvelis, barė mane senasai, kad apleidau žirgelį, pamylėjau mergelę (d.) Gdr. Alkanus papildė geru, o didžturius apléido tuščius DP471. Regiu, mielas pone, jog tu apleidi galiūnus MP91. Prastot, arba apléist, avis savas DP208.
apleistinai̇̃ adv.: Girioj buvo palikęs apleistinai savo motiną I.
ǁ Ch1Mt4,11 atsiskirti nuo ko, palikti ką: Dukrele mano, viešnele mano miela, dėl sa[vo] bernelio apleisi motinėlę MTtII25. Motinėle nešiotojėle, kodėl mane apleidai (mirei)?! dz. Todelei apleis vyras tėvą ir motiną savą ir pristos moterį savą BB1Moz2,24.
ǁ DP511 išsižadėti, atsisakyti: Neapleisti savo teisių rš. Kaukus, žemėpatis ir laukasargus pameskiat, visas velnuvas, deives apleiskiat Mž9. Apleidę žemės daiktus, dangujęjų ieško MP161.
8. refl. duoti paimti viršų, duotis nugalėti, pasiduoti: Tik neapsileisk jam imdamasis Vrb. Apsiléisk, ir sumins į purvą Krš. Kaip apsileisi, tad ir lips ant sprando visi dvaro šunys Žem. Kodėl tu apsiléidi tokiu? Gž. Ko tu juo apsileidi? Dgl. Apsileisi vienam geruoju, kitam teks apsileisti jau piktuoju KrvP(Ut). Apsileisk su ligoms – anos ir pagaus viršų Šts. Tik neapsiléisk su vaikais! Krš. Apsiléidau slinkiu šįrytais, einu gulti Plt.
ǁ ppr. su neiginiu duotis pralenkti, atsilikti: Tu daryk, kaip tas daro, neapsiléisk Skr. Vikrumu neapsileisdamas, neprisileido pažinti tikro savo silpnumo Vaižg.
9. refl. dėtis, apsimesti: Apsileido nesveikata, ir parejo iš kalėjimo Šts.
10. užkrėsti, duoti įsiveisti, duoti užvaldyti: Apleido vyrą niežais Šts. Vilkais apléisdavo [burtininkai] Dglš. Apléidžiu ką, pvz., šunimis, blusomis K. Ir tie velniai apleido jį kirmėlėm LB178. Apleido mus tumet Dievas labai piktais ugnies žalčiais I.
| Apleido miegu aną piktoji dvasia Šts. Mane apleido sapnu BM367. Apleido vargais Plng.
| Apléisti miestą ugnele (padegti) BŽ418.
ǁ daryti, kad kas nuo ko nukentėtų, būtų skriaudžiamas, duoti apipulti, apnikti ką: Senį vaikais apléido Rs. Ar aš tau ne sesuo, kad vaikais apléidi! Ds. Anas neapléidžia marčia (neleidžia žmonai motinos skriausti) Arm. Jis tujau princą su urėdninkais apleido, kurie jį suėmė TP1881,46. Apleido su savo bitimis, mūsąsias ir išpjovė Šts. Ką šunimis apléisti K.
| Apléido rugius su karvėms Šts. A jūs pašėlę esat taip apleisti kiaulėms rugius?! Žem.
ǁ duoti išsikeroti, duoti užgožti ką: Rūteles sėjo, nenuravėjo, dilgėlėmis apleido JV966. Žolėmis neapleidžiat, kad gerąją sėklą nenusmelktų Ns1857,4. Erškėčiais apleisti I.
11. refl. daug ko turėti, apsikrauti kuo: Par daug apsiléidę su tais vaikais: devyni Krš. Galvoj man, kad jūs vaikais apsileidot?! rš. Apsileidusi esu su darbais, negal beišgalėti Šts.
ǁ apželdinti, padaryti apkritusį (plaukais): Gaurais apleisti I.
| refl.: Popai yr plaukais apsileidę Dr. Barzda apsileidęs – juo nepažins Šts.
12. Šv leisti apibėgti, aplieti, užlieti ką: Vanduo apleistas apie visą dvarą BsPIII256. Pievą vandenim apléisti K. Rugius įsėjo, n'išvarinėjo, vandenužiu apleido KlvD148. Apléidamos lankos duoda geriausį šieną Šts.
| refl.: Olandija buvo apsileidusi su vandenimis Šts.
13. refl. apsilieti, apsipilti: Diedas bobai kad smogė nosin, tai ir apsileido kraujais Rod.
14. euf. apteršti, apibjauroti: Mažiukas tik turkšt, ir apleido kelius Gs.
^ Nors ir kulnus apléisiu, bet neapsileisiu Vb. Kad ir vienas, vis apleidžia sienas Pnd.
15. apipilti: Bulvės taukais apleistos – man pirmasis valgis Šts. Košę apleido su taukais – kas aną bevalgys Šts. Būčiau po du į kiaušinius apléidus (užpylusi ant spirgintų lašinių), būt geriau išėję, negu tas blynas Skr.
16. uždėti paviršium sluoksnį, aplydyti: Apleidžiu sidabru B. [Kalvis] Laerkas, karvės ragus kuo greičiausiai nuvalęs, tuoj auksu apleido HO. Visas šepetys buvo apleistas sakais Plt. Apkala (lijundra) buvo apleidusi sniegą Šts. Apléistas stiklas (Schmelzglas) KII162.
ǁ apdriekti: Avis sudėjo į gardes, apkrovė rakibolais, apleido dobilais ir paslėpė Šts. Kūlių šiemet nėr, tai apléisma dangtį lig laikui plonai po varpom Ob.
17. žemyn nuleisti, nusvarinti: Mužikai čiūna (ščiūva, tilsta), apleidę galvas Aru39. Rankeles apleido, žodžio nekalbėjo Ndz. Kam apleidai baltas rankas an kelelių savo?! (d.) Rod. Ko tas mūsų žąsinas vaikščioja sparnus apléidęs? Slm. Oi, smūtnas, liūdnas baltas berželis, tankias šakas apleidęs, viršūnėlę nuleidęs (d.) Srj. Stovi girioj eglė, šakeles apléidus Mrc. Sudrebėjo lelijėlė, žiedelius apleido KrvD134. Oi rūtele, oi tu žalioji, oi, kam apléidai tankias šakeles ir an šakelių drabnus lapelius?! (d.) Lp.
ǁ refl. nuslinkti, nusmukti: Kap nešiau ją anta pečių, apsileido ji žemai Azr.
18. apdribinti ką, apsiausti, nusvirinti žemyn: Apléisk man kelnes ant kurpių Plv. Auga auga egliutelė žalioj girioj, apleisdama žaliom šakelėm (d.) Ml.
| refl. tr., intr.: Višta sparnais apsiléidė, gal jau sudribus Ob. Skarą apsiléidus lig žemei eina Krkn. Apsileidė plaukais kai nuo devynių vėjų kluonas šiaudais Str. Apsileidusiais plaukais nebūk, susišukuok Šts.
apsileistinai̇̃ adv.: Galvą turėjo apsileistinai su skara pridengtą IM1864,7.
ǁ užtiesti, užleisti: Langai apleisti muslinais Lp.
19. padaryti ne taip priveržtą, atpalaiduoti: Buiniau (stambiau) eima, kap suktuvelį pakeli, o kap apléidi, tada mykščiau eima (smulkiau malasi) Lz.
^ Ko tu čia vaikščioji kai Grigas, apivaras apleidęs?! Vlk.
20. R199, MŽ264, Nč duoti perėti, perinti: Apleidau dvi vištas ir kalakutę ant kiaušinių Lzd. Apléisk dvi vištas vištukų Alk. Apleidau net tris vištas žąsiukais Vv. Mes ant žąsiukų dvi vištas apléidom Lš.
| refl.: Apsiléidom ančiukų Lp.
21. R60, Skr sukergti: Su tuo eržilu šiemet daug kumelių apléidau Žvr. Lukošiaus drigantu kumelę apléidau Rs.
22. apvaryti ratą, perduodant iš eilės kitam: Anys apléidė po čėrkai aplink Tvr.
◊ ãšara (ãšaromis) apsiléisti Vrnv, LTR(Užp) apsiverkti: Kaip ėmė iškoneveikdyt pamotė podukrai, tai toj ir apsileido ašarom Rod.
ausi̇̀s apléisti nustoti drąsos: Ašiai ir vėl ausi̇̀s apsiléidžiau Ob.
juokù apsiléisti būti pajuoka: Su šlėdėms, pora jaučių pasikinkęs, bevažiuojąs grapas Tiškevyčia, juoku apsileidęs Dr.
kalbomi̇̀s (liežùviais) apléisti apkalbėti: Dorus žmones apleisdavo bjauriomis kalbomis rš. Pri anų turi bijoti ir žodį kokį prasižioti – tujau apleida liežuviais Vvr. Taip ir mudu jaunu sviets kalboms apleido KlpD93.
pásaulį apléisti Akm mirti: Šį pasáulį aš apléisiu, į kapus gyvent eisiu Jnšk.
plepalai̇̃s apléisti apkalbėti: Visą miestelį plepalais apleidę rš.
rankàs apléisti
1. netekti dvasinės pusiausvyros, nusiminti: Nustebo vyrai pamatę ir narsias rankas apleido V.Krėv.
2. mirti: Ten mano miela rankeles apleido Kb.

sparnùs apléisti nustoti drąsos, nusiminti: Na tai jiej ir apléido sparnùs dz.
svi̇́etą apléisti mirti: Pons apleido tą svietą BsPIII207.
širdi̇̀s neapléidžia nemalonu, sunku; bjauru: Širdis neapleidžia jam tai pasakyti Upt. Širdis neapleidžia man tų barščių valgyti Upt.
atléisti
1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atléisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I.Simon. Kaltybė atleistina SD68. Neteisybė mano didesnė yra, nekaip galėtumi būt atleista Ch1Moz4,13. Atmileisk tatai BPII294. Atgileisk ir tu kaltes jai DP546.
atleistinai̇̃
| refl. R365, SPI238: Sūnau, atsileidžia tau nusidėjimai tavo M.Valanč. Taigi ir mes suvisu atsileiskime tiems, kurie prieš mumus nukalto A.Baran.
2. refl. nustoti pykti, atlyžti: Ana tokios mados: čia supyksta, čia atsileida Krš. Mirsiu ir neatsléisiu an tokio žmogaus Gdr. Ir didžiausias pikčiurna kartais atsiléidžia Kp. Ans atsiléido pykti J. Saulyka leidžias, ir žmogus in žmogų turi atsileist Arm. Kaip saulė nūsileido, reik atsiléistis Prk. Piktumas atsiléidęs KII304. Atsileiskies nuog rūstybės tavo keršto BB2Moz32,12.
^ Kai kiaules paleis, tada jis atsileis Klt. Supyko nuo baravyko, atsiléido ant katino veido (erzina vaikus) Skr.
neatsileistinai̇̃ adv.: Sūnus … neatsileistinai įkiršęs ant savo tėvo TP1880,46.
3. tr., intr. sumažėti, susilpnėti (šalčiui, karščiui, skausmui…): Dabar negal važiuoti, kol neatléis šaltis Užv. Naktį šalta, dieną biškį atléida Vkš. Atleistu sninga, nėr speigo Šts. Trečia diena karštis neatléidžia Vlkv. Skauda, ale jau atléido, galiu eit Skr. Man koją šitą sopė[jo] sopė[jo], ir atléidė Brsl. Liga atleidžia R245.
| Šaltį atléido Vs. Kap tik išgėriau, tai karštį tep ir atléido Vlk. Tujau geryn geryn – atléido kosulį Kl. Pradedi žiovauti, išsižiovauji, ir skausmą atléidžia Rk. Ar jau atléidė sopę? PnmR.
| refl.: Šaltis atsiléidžia, tuoj oras atidrėgsta Jnšk. Mažum ryt atsilei̇̃s Vrn. Šaltymetis vėlesniu laiku atsileida I. Atsileidęs oras N. Didžiausias šaltis atsileidžia, tai ir žmogus turi atsileisti KrvP(Ut). Gelžis labai greit įkaista, bet greit ir atsiléida Up. Žaizdos ir skauduliai atsileisdavo ir ne taip skaudėdavo P.Cvir. [Nemuno] narsums … greit atsileidžia, ir vėl lėtai slenka A1884,279.
| Šarmas jau yra atsiléidęs, nebestipras (nebeturi gailumo, glitumo) rš.
ǁ tr. padaryti ne taip skaudamą, ne taip smarkiai suimtą (skausmo, sunkumo ir pan.): Nakčia man nedaugį atléido pečius Arm. Išmankštinau gerai skaudulį, ir atleido koją Vvr. Bulvių verdančių garą trauk į save, ir atléis kaklą Šts. Kai burna sutinsta, tai atleidžia dantį Skr. Karštis vaiko niekaip neatleida Bt. Mun atléido tas sunkumas Rsn. Kai tik ištariau žodelį, žodį pirmutinį, tartum akmuo kuo didžiausias atleido krūtinę LTR(Skp). Ka tave tep suimt ir neatlei̇̃st diegliai! (toks keiksmas) Rod. Mune jau ir atleido – nebebūgštu, kaip išaušo Šts.
| Aš jau pana buvau, buvo gavėnia atleistà (palengvintas pasninkas) Užv.
| refl.: Galva biškį atsiléido nu tų liekarstų Vkš.
4. tr. Rdm, Ktk, Šn atslūginti (tinimą): Reikia dėt karštus kompresus, kad atléistų tinimą Srv. Tynių atléido, tai greit sugis Ml. Putmenis pradeda atléisti Bt.
ǁ intr. atslūgti (tinimui): Ar jau atleido kojos tanius? Jrb.
| refl.: Tynius atsiléidė Dglš.
5. tr. sumažinti kietumą, suminkštinti: Kam peilį teip an saulės palieki – nori gal atléist? Mlt. Kalvis gal atleisti dalgiuo ašmenis, įkaitindamas baltai geltonai ašmenis Šts. Atleisk vielą – bus minkštesnė Lš. Negerai britvą kišt karštan vandenin – atleis Sdk.
| refl.: Par rūgštinį obulą partrauktas dalgis atsileida Šts. Peilio nekišk į ugnį, ba atsilei̇̃s ir nepjaus Lš. Per daug spaudžiant, gali įkaisti pjūklas ir atsileisti rš.
6. refl. atsimisti, atšipti, pasidaryti jautriam (apie dantis): Nuo girinių obuolukų ir dantys atsiléido Vn.
7. tr. atidrėkinti: Dieve lenk, šitokius sausus bulbienius atléist (sulydyti)! Dglš.
| refl.: Rugiai, rodos, sausi susivežė, tai gal kluone atsiléido Gs. Susemk rugius nuo grendymo, ba atsilei̇̃s Ūd. Salykla atsiléidusi K. Kai dobilai atsileis, tada sudėsi kūgin Dsm. In pavakarį ir šienas atsiléido Rod. Atsiléidusi žuvis (džiovinta ir vėl drėgmės prisigėrusi) Plng. Tokia buvo kieta duonos pluta, dabar atsiléido Ob. Paraką padėk sausai – gali atsiléisti Up. Atsiléidę sierčikai (degtukai) Lp.
8. tr. suminkštinti, atšildyti ką nuo šalčio sustyrusį, sukietėjusį, suledėjusį: Be karšto vandens įšolėjusį lakatą neatleisi Šts. Prieš šeriant gyvuliams, sušalusius šakniavaisius pirmiau reikia atleisti rš.
| refl.: Niekis, kad ir apšalo – atsilei̇̃s Pc. Sušalusias bulves įnešiau į pirtį, ir greit atsiléido Pbr.
ǁ tr. pašalą išvaryti: Pašalą atleido Grž. Žemę atléido Lp.
| refl.: Pašlaps keliai, kai žemė atsilei̇̃s Pkr. Kap tik žemė atsiléidžia, tai ir renka smarškas (briedžiukus) Azr.
ǁ refl. atsipalaiduoti nuo sustingimo, atgauti lankstumą, jautrumą: Aš padaužiau, bet suklupę nuo šalčio pirštai neatsileido ir neklausė, ką liepiami J.Balt. Sužeisto ranka ir veidas atsileido Žem.
9. intr. atšilti; nuo šilumos tirpti: Jau vidudienį po truputį atléidžia Ds. Kap tik pavasarį pradeda atleisti, tuoj parlekia ir vieversėliai Vrb. Naktį buvo atleidę, bet paryčiui vėl ėmė šalti rš.
| refl.: Šaltis sprogo, užburbėję langai pradeda po truputį atsiléisti Vkš. Visiems nykštukams atsileido apšalę ūsai rš.
10. tr. padaryti ne tokios stiprios koncentracijos, atskiesti: Reik spiritą atleisti su vandeniu arba su uogų sunka Mžk. Atleisk sulą su vandeniu, kad rūgšta nebūtų Šts. Arbatą atléisk (vandens įleisk, kad nebūtų per daug stipri) J.Jabl(Als). Reiks atléist karštas vanduo šaltu Lp. Atleidau duoną su šaltu vandeniu (padariau minkštesnį įmaišalą) Šts.
11. tr. padaryti nebe taip įtemptą, atpalaiduoti: Atléisk ryšį K. Žiobrė lengvai atleido atvarslus, arkliai užkabino šuolį I.Simon. Atléisk tu šitam eržilui galvą – žiūrėk, kap jis čia pakartas (aukštai pririštas) Brt. Tuo tarpu Daubaras, išvaręs naują vagą, šaukė [jaučiams]: – Margi, atleisk! V.Myk-Put. Kur akmenan tūksters [ariant], da ir atleidžia (sustoja) – geras arklys Mlt. Baugščiam arkliui neatleisk pavadžių, jei nenori po vežimu gulėti KrvP(Varn).
| Nusiramink ir atleisk veido raukšles rš. Sušilsiu, tai gal atleisiu gyslas Vlk.
^ Karia ir dar atleidžia Lp.
| refl.: Atsileido stygos rš. Virvė atsileidusi Sr. Pertemptos gyslos ir raumens atsileido ir nieko nebeveikė Vaižg. Maloni šilumos banga perliejo pono Skrodskio vidurius, nervai atsileido V.Myk-Put. Jų įnirtę veidai atsileido rš. Ir atsiléidė kaip šeškas ant duknų (sutižo, aptingo) Vb.
ǁ padaryti nebe taip priveržtą, nebe taip prispaustą, nebe taip sutrauktą, atlaisvinti: Raktu atleido sraigtus ir pirštais juos atsuko rš. Jei šautuvo diržas neatleistas, tai prieš komandą „ginklą pasikabink!“ komanduojama: „diržą atleisk!“ rš. Jaunoja iššoka iš vežimo ir atleidžia [pavalkų] sąmatą Klt. Motina atsigręžė jo raminti ir truputį atleido duris (nebe taip stipriai laikė), ir senis dar giliau įvarė lazdą rš.
| refl. tr., intr.: Ar galima peikti mechanizatorių, jei per sėją atsileidžia sėjamosios ir kultivatoriaus veržlės? sp. Atsiléido diržą ir vėl toliau valgė Vkš. Rado šikšnikę atsiléidusią Krš. Sutrauk geriau sąmatą – atsileis Vrn. Paskui atsileidžia skilveliai ir visa širdis, kol prieširdžiai vėl susitraukia rš. Pastarųjų dienų įspūdžiai veržė galvą lyg spyruoklės, pasiruošusios kiekvienu momentu atsileisti ir su trenksmu išsiveržti rš.
| prk.: Atsileidus priespaudos varžtams, viena po kitos kūrėsi darbininkų profesinės sąjungos, dažnėjo įmonėse streikai rš.
12. tr. atkabinti, atrišti, atsegti: O kad atkeltų ma[n] varinius vartelius, o kad atleistų cidabro lenciūgėlius JD235. Knygą susiuvus, juostelės atleidžiamos, o pati knyga išimama iš staklelių rš.
| Vilnos sunku verpt: rankų negali nei kiek atléist (atitraukti) Lzd.
ǁ intr. atšokti, atkibti, atsikabinti, atsisegti, atsirišti: Tie padai nepraplyšta, tik kraštai atléidžia Skr. Jau atsidarė vario varteliai, atleido lenciūgėliai JV622.
| refl.: Žievė atsiléidžia, lupas KI10. Mano kelnių diržas atsileidžia ir atsileidžia Ds. Ryšys, mazgas atsileido K. O čia dar lyg tyčia nutrūko kairės klumpės ąselė, atsileido apivarai J.Balt. Ir justi nepajutau, kaip atsileido naginės auklės Pbr.
13. tr. pailginti arba paplatinti (drabužį), atardant įsiuvus ar siūles: Da sukneles atléisiu Mrj. Sijonas siauras paliko, reikės biškį iš šonų atleisti Vkš.
14. refl. pasidaryti nebe taip sukriam, atsivyti, atsisukti: Siūlai (botagas…) atsileido rš.
15. tr., intr. Rdm, Pc, PnmR duoti tekėti (melžiant), papydyti: Ir nemislyk, kad tau žebrė atlei̇̃st pieną Vb. Šėmoji ilgai pieno neatléidžia Ktk. Margoji šiandie visai neatleido Sv.
16. intr. imti ką lėčiau daryti, sumažinti smarkumą, intensyvumą: Kas tik truputį atléidžia (mažiau dirba), i nėr gyvenimo Alvt. Suskambino pietums, grėbėjai atleido skubėję Žem.
atleidžiančiai̇̃ adv.: Itas arklys veža atleidžiančiai̇̃ Arm. Arklys ima neatleidžiančiai̇̃ Arm.
| refl.: Buvau pirmūnas, o dabar jau atsiléidau Štk. Reik styrinti numie atsiléidus (pamažu, neskubant) Slnt. Taip aiškiai, atsiléidęs pasako[ja] Krt. Dirbam visai atsileidę Tl. Ką čia mun skubėti – i atsiléidęs pareisiu Dr.
17. intr. pailsėti: Ne visumet gal dirbti – reik vieną kitą valandą atléisti Up.
| refl.: Sėsk, tai nors atsiléisi kiek Lš.
ǁ tr. Drsk, Vrn duoti pailsėti, pailsinti: Nedaugį atléisiu kojas ir eisiu malkų pjaut Arm. Atléisk kojas (atsisėsk) Dv. Nors tu atleisi rankeles, nors atsilsėsi LTR(Vlk). Sėskis, diedule, atsilsėk, atleisk sa[vo] petelius Rod. Gana tau tas šienas iš balos nešioti – atléisk nors kiek pečius Nč.
18. refl. mirti: Apie vidunaktį ligonis ir atsiléido Ds. Atradom senį atsiléidusį Antz. Kaip tik su prietemėle ir atsiléidė Dbk. Akis pastatė ir atsileidė Krik. Būk visados su mumis …, neapleisk atsileidžiančius MKr30.
19. intr. ppr. su ne- Ds, Lp perstoti, liautis, baigtis: I tuom žygiu man tas traukimas eit an dešinės atléido, i aš įejau į vidų Prk. Reikėjo vasarą neatléisti – duoti ir duoti avižų [arkliams] Pln. Kasdien ir kasdien keliu [vaiką ganyti], niekada neatléidžiu Lp. Darbą varau, neatleidžiu R30. Neatleisdami sekėm akimis, ką jie ten daro Mš. Šuo šokinėjo aplink tvirtovę ir lojo neatleisdamas Mš. Laiškai iš Štetino ėjo vis tankiaus ir neatleisdami šaukė jį atgal V.Kudir.
neatleidžiančiai̇̃ adv. be paliovos: Kad tave suimt neatleidžiančiai̇̃ (kad susirgtum ir nepasveiktum)! Arm.
neatleistinai be paliovos, be atlydos: Notleistinai, be atlaidos SD9. Neatleistinai į duris barškina BsPI98. Pradėjęs šuo … neatleistinai kaukt BsV70. Sveikino draugus, ragindamas neatleistinai pradėtą darbą toliau varyti prš.
| refl.: Daktaras liepė muni nu liekarstų nėkuomet neatsiléisti (visą laiką gerti) Vkš. Neatsileisdamas prašęs BsPI119. Festina lente – reiškia: dirbk neatsileisdamas, nors ir palengva Vaižg.
20. intr. Lp atsitraukti, atsitolinti, atstoti: I da jis neatleidžia nuo jų, da stovia, gal vis ką gaus Šmk. Jis neatleido, kol ji jam davė nešt BsPI8.
| refl. Lp.
21. refl. atsisakyti savo nuomonės, nusileisti: Ant tų žodžių kiti broliai maždaug atsileido S.Stan. Nuo savo neatsiléisti BŽ545.
22. tr. užprašytą kainą sumažinti, nuleisti: Aš pardavinėjau po du auksinu, o kaip paskutinė, tai tau atleisiu dešimtuką BsPIV55.
23. tr. duoti pasitraukti, duoti išsiskirstyti, paleisti: Atléidžia ryt poilsiui Vlkv. Atléido atostogų Ss. Iš gimnazijos jį atléido pusę metų (pasilsėti, namie pagyventi) J.Jabl. Atleidęs kitus, palik tiktai tris šimtus vyrų S.Stan. Baiganties karuo, atléido numien Pvn. Jei atleisiu anus alkanus ing namus jų, pails ant kelio I. Tai tu eik, išpiršk ir atvesk ją, tai aš tave gyvą atleisiu MPs. Mokytiniai … prašė jį bylodami: atleid ją DP113. Ir atleido juos nuog savęs MP266. Neatleidau Juozaus (prašiau, kad skaitytų toliau) Lp. Mylėjo jį visi: ir žmonės, ir bajoras, neatleisdamas jo nei žingsnio nuo savęs V.Krėv. Prie darbo nėra kada žiopsoti – darbas neatleidžia Jnš.
| refl.: Aš nenoriu nuo jo atsiléisti (atsitraukti) – man jis geriau patinka Lzd.
24. tr. atpalaiduoti nuo įpareigojimo, nebereikalauti ko vykdyti: Greitai, be jokio užtūrėjimo, atléido [nuo darbo paprašius] Krš. Ponai jau ir tada vienur kitur atleisdavo iš baudžiavos valstiečius be žemės V.Myk-Put. Atleisti nuo mokesčių rš. Neatléidžia nuog mėsos (nuo mėsos prievolės) Rmš.
ǁ R125 dovanoti: Atleido man bausmę Vv. Jei atleisite nuo bausmės, tai daugiau nebegrosiu LTR(Alvt). Skolą jamui taipajag atleido BPII485.
25. tr. nebelaikyti toliau tarnyboje, darbe, pašalinti iš darbo: Jei gerai dirbsi, niekas tavęs iš darbo neatleis rš. Iš vietos atleisti rš.
atleistinai̇̃ adv.: Šeimą (šeimyną) laikyk neatleistinai̇̃, t. y. nebargavok J.
26. tr. padaryti neužimtą, tuščią, atituštinti, atidykinti: Atleisk man tą puodynėlę Jž. Šitą kašytę atléisk, kur kiaušiniai Vdn. Ir atléisk, kai nėr kur išpilia! Trgn. Kai žmogus ateina, reikia atleistie ažustalę Dgl. Stalas kad man būtų atléistas (nukraustytas, atituštintas)! Mlt. Atleisk padą – reiks rugiai vežt Sdk. Kap dirvą atlei̇̃s, tai žąsiukam bus gera ganiava Dglš. Keikė kaimynai, kad Dirdos kliudo ganyti rugienas, neatleidžia vasarienų J.Balt.
| prk.: Širdį bailums atleido jau (dingo širdį slėgusi baimė), ištikimai ji linksta prie tavęs V.Kudir.
| refl. tr., intr.: Atsileisk bliūdą, ir nusiprausi Jž. Sviestavičius vėl džiaugėsi, kad jam ariamoji, pjaunamoji ir ganomoji žemė veikiau atsileis, neg manė iš pradžių Vaižg. Vidury vasaros atsileidžia bent vienas laukas Kp. Kai ratai atsléidė, davėm jiem malkom atsvežt Trgn. Kai kiaulį paskersma, ažudaras (atitvėrimas) paršeliam atslei̇̃s Trgn.
| Buvo trys kandidatai atsileidžiamai vietai J.Balč. Neseniai pašte atsléidė vieta Ut.
27. tr. Lzd, Ml atiduoti kitam, perleisti: Atleid' man, ko namie nepalikai, tai leisiu, – sako velnias Ad. Aš savo mielo, savo mieliulio kitam neatleisiu Tvr.
^ Nereikia savo atléisti, o kito norėti Ds.
| refl.: Nenori namų atsiléist (atsižadėti, netekti) Dglš.
ǁ paskolinti: Jūs turit dvi, atleiskit vieną Vrn.
28. tr. patiekti: Šaknys savo naujoj vietoj išduoti negal vienkartu teip daug sulos ir atleisti į šakas ir jas pastiprinti S.Dauk.
×29. (sl.) tr. parduoti: Atléisk man kiaulaitę Lp. Šitos prekės bus atleidžiamos tik po patikrinimo rš. Jei tu ją (dirvą) man nori atleisti BB1Moz23,13.
30. tr. atiduoti už vyro: Atleido į Vaineikius už Kantrimo savo dukterį Dr. Aš esu atleista už Rankaičio Dr.
31. tr. atsiųsti ką kokiam nors reikalui, kokiam darbui: Atléisk man vaikiuką – galės parsinešti šiaudų Lkv. Kad ne pati ateisiu, tai dukterį atléisiu Trgn. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? LzP. Žadėjo Česioką atleist kokiai dienai papjovėt Ktk. Gal atléisit savo vaikištį pas mus talkoj? Rdm. Ar negalėtumėte atléisti mergelę į rišikes? Pgr. Kol aš patsai atjosiu ar vedelius atleisiu NS122(Ppl). Atleido arklius žemei išgyventi Šts.
32. tr. atsiųsti (laišką, pinigų, daiktų…): Atléidė laišką, kad serga Dbk. No (< nu o) Antukas ar atléidžia laišką? Skp. Nurašiau gromatą, ir neatléidė atgal Brž. Atléidžia tankiai lakštus Dkšt. Vieton meilių žodžių atleisiu raštelį NS509. Atleido dukrelė pas tėvą žinelę JD995. Jei galima gaut darbo, tai atléiskit žinią Pn. Tatai jos Joniuko paveikslėlis, jai iš Amerikos atleistas J.Bil. Dėdė piningų atléido Vkš. Atléidžia gi drapanų, skarelių kiek Alz.
33. tr. atlydėti (einantį): Aš kitąkart eidavau naktį, tai šunys atléisdavo kiaurai į namus Lnkv.
ǁ atlydėti mirusį: Nūmirėlį su dūdoms atléida Krš. Numirėlį atléidžia į kapines Mrc. Dingojom, bitutės atūžiančios, o buvo seselė atleidžiama JV912. Ne miško bitelės atūža atūža, ten mūsų sesaitę atleida atleida Krp.
34. refl. tr. atsivaryti (gyvulius): Visądien medy ganėm keltuvas, tik pavakarėj atsileidom an lauko Nč.
35. refl. atkeliauti, atplaukti: Gudas atsileidžia luotu per ežerą Vlk.
36. intr. greitai atbėgti: Per pusnis atleidžia zuikis rš.
37. tr. atmesti, atsviesti: Atleisk ir mun obuolį Up. Leisk akmeną – ar lig manęs atléisi? Rm.
38. tr. atželdinti, atauginti: Nupjoviau itą obelį, tai atažalas atléido Bn.
39. intr. su ne- nesuteikti galimumo ką daryti: Ką jau tikru vokiečiu tapsi – kraujas neatleidžia! I.Simon. Prigimtis neatleidžia – tokia kvaila Rmš.
ǁ neduoti teisės, varžyti, neleisti: Labai gali būti teisybė, mat paprotys neatleidžia V.Kudir. Nešiočiau, bet mada neatléidžia Skr. Kiek ant rašto yr, tiek duosiu, daugiau ne: juk raštas neatléidžia Jrb.
^ Veislė veislės neatleidžia (jaunieji taip daro, kaip senieji) R32.
40. tr. žemyn nuleisti: Mergužėlė neatsakė, tik baltas rankas atléido (d.) Rtn.
41. tr. atgal traukti, atgal varyti: Kaminas dūmus atléidžia (tarpais gerai traukia, o tarpais dūmus pūsteli atgal) Rdm. Jau gana šitas kaminas neatleidžia dūmų, kad ir šlapia malka kūreni Rdm.
◊ atleidžiamàsis ožỹs apie žmogų, kuriam suverčiama už ką nors visa atsakomybė: Ksaveras gal ne geriau jautės už anąjį atleidžiamąjį ožį, kuriam savo kaltybes sukraudavo, liepdavo į tyrus nunešti ir ten išbarstyti Vaižg.
gálvą atléisti išsivaduoti nuo rūpesčių, susikrimtimo, širdgėlos: Kad tu, bernužėlis, pats galvelę trūktum, mažgi man, varguolėlei, galvelę atleistų NS1256.
kai̇̃p rankà atléido nustojo skaudėti: Ėmė i kap rankà atléido Prn.
liežùvį atléisti įgalinti plepėti, šnekėti: Bet Nainio alutis atleidžia liežuvį, sužadina dainą, kalbas ir linksmybę P.Cvir.
liežiùvis atsiléidžia ima daug plepėti, šnekėti: Kaip išgėrė, visiem liežiùvis atsiléidė Rm.
rañkos atsiléidžia įgauna valios: Nori, kad tik jam atsileistų rankos, jis paskui pradėtų visus smaugt Plv.
ši̇̀rdį atléisti
1. atsigauti, atsigaivinti: Širdį tujau atleido, kad išgėriau vengro bonipatijos (homeopatinių vaistų) Šts. Netikėtas džiaugsmas atleido mano širdį rš.
2. atsikeršyti (?): Kruglodurovui pasisekė atleist širdį, t. y. nubaust kunigus V.Kudir.

širdi̇̀s atsiléidžia nustoja pykti: Kap gražiai imi prašyt, atsiléidžia kiekvieno širdi̇̀s Gs.
vadžiàs atléisti
1. pailsėti nuo rūpesčių, atsikvėpti: Navikui pasirodė, kad dabar jau galima šiek tiek atleisti vadžias ir daugiau pasirūpinti privačiu bizniu rš.
2. duoti laisvę, nevaržyti: Vaikai tol geri, kol neatleidi vadžių Jnš.

×daléisti (hibr.)
1. intr. duoti sutikimą, teisę kam ką daryti: Damileisk nueit ir pakast pirm tėvą mano Ch1Luk9,59. Mano širdis nedaleist šitei padaryt Užp. Kaip jam širdis daleidė paskutinį kąsnelį atimt! Ktk.
ǁ nesukliudyti, neuždrausti, neužkirsti kelio: Ale ne, aš ant to stovėjau, nedaléidau [apgauti] Krš. Ir nedaleido stabmeldžiams ant Šatrijos kalno apent įkurti šventos ugnies M.Valanč. O dabar damileisk, kad užsidegtų rūstybė mano Ch2Moz32,10.
| refl.: Nusidemi, prastoju, pražengiu, dasileidžiu piktybės SD69. Daleidos žmogus pražengimo SGI13. Giminė pikta ir bjaurybės dasileidžianti BtMt12,39.
| Dar klaidų dasiléidžiu (padarau) [rašydamas] Rs.
2.
daléiskime imper. 1 prs. pl. sakykime, sakysime (įterptinis žodis): Daleiskime, tavo teisybė rš.
3. refl. duoti prisiartinti: Petrienė baili: nedasléidžia žmogaus – ką tu su ja darysi! Rdš.
4. tr. palydėti iki kurios nors vietos: Tik daleido dalydėjo rūtelių darželį Drsk.
5. tr. duoti siekti, liestis, prisitikti: Žemėn nedaléidžiu kojos (nepriminu) Zt.
6. refl. pasiekti ką leidžiantis žemyn: Leidos leidos [virve iš dangaus], dasileido liki debesių BsMtII34.
7. tr. primesti, prisviesti ligi ko: Leisk akmenį, ar daléisi? Žrm.
įléisti
1. tr. SD403, R114 duoti įeiti, įvažiuoti į vidų: Ans vis tiek eita: i ka įléida, i ka neįléida Slnt. Įléisk greičiau, bo sugargėjęs (sušalęs) Jnšk. Atejo lapė ir prašos, kad inlei̇̃st Lš. Šuva čypia, draskosi už durų, reikia įleist vidun Š. Prašėsi įleidžiamas su savo draugu LTR(Šlv). Ji ma[n] atkėlė vario vartelius, įleido į dvarelį JV503.
| Įleisti traukinį rš.
| prk.: Įleido lokamstvą ing širdį savo brš. Lietuvių kalba, nors ir buvo įleista Panevėžio mokytojų seminarijon, bet pamažėl iš ten varoma rš. Dieną į tarpą įleisi (dieną praleisi), ir gerk, – sakė daktaras Šts. Įleiskit mano žodžius į savo ausis NTApD2,14.
^ Visus įleisiu, ale pats tai neisiu (raktas) Vdk. Ir velnią už pinigus į dangų įleis (toks godus pinigų, mėgstantis kyšius) LTR. Gera gaspadinė, kad vilką daržan inléido (neravėjo daržo) Rod. Neinléisk šluotos aruodan (neišsemk visų grūdų) Dbk. Įleisk čigoną priepirtin, įlįs ir pirtin Pnd. Įleisk velnią bažnyčion, lips ir ant altoriaus Sr. Įléisk ožį į bažnyčią, palips ir ant altoriaus Akm. Įleisk utį (utėlę) į rankovę, įlįs ir į kailinius Sim.
| refl. tr. K: Sargas sutiko mane įsiléisti NdŽ. Vis vario vartai, vis užrakinti; neįsileidžia manę mergužė JV380. Oi, panytėle, kodėl tylėjai, ar įsileidus kitą turėjai?! (d.) VšR.
^ Įsileisk velnį į bažnyčią, lips ir ant altoriaus NžR. Įsileisk velnią pirtin, tuoj užlips ir ant plautų Trgn.
ǁ duoti sklisti, patekti į vidų: Langas įléidžia šviesą (į vidų) KI348. Keturi langai iš gatvės pusės ne tik įleisdavo pakankamą kiekį šviesos, bet pro juos įeidavo ir patys pirmieji ryto saulės spinduliai T.Tilv.
| refl. tr.: Įsileisti į vidų tikros šviesos spindulius rš.
| prk.: Smėlis lengvai įsileidžia vandenį, o molis sunkiai rš. Smala purvo į tekinį neįsileida Šts. Linai plaukiniai neįsileida į save pakulų Šts.
| Neesu bugštus, neesu baimės įsileidąs Šts. Apkasus pradėjus kasti, beprotį į save buvau įsileidusi (beveik iš proto buvau išėjusi, bijodama karo) Šts.
ǁ priimti (į draugystę, bendrą gyvenimą, bendrą darbą): Susitarusys pavarė jį būtinai ir nebįleido į draugystę savo M.Valanč. Įleidžiu ką svetimą kur SD42. Įrišu, įleidžiu turtėn (palieku, užrašau turtą) SD408.
| refl. tr.: Įsiléidė gyventoją – bus jai smagiau gyvent Jnšk. Nemokėsi ir par trobą pareiti, marčią įsiléidęs Krš. Tačiau į namus žentų jis neįsileido P.Cvir.
ǁ įginti, įvaryti: Senis, parsivedęs ožką namo, įleido ją į staldą BsPI16. Arklį įleidė į kūtę MitI377. Paukštytį įleisti į kurbutę N.
2. tr. įtekinti, įbėginti: Ta žmonelė įleido į uzbonėlį alaus Sln. Įléisk sulos iš klevo Rk. Įleido jam arbatos puoduką [iš virtuvo] rš.
| prk.: Įleisk ing širdį mano ben vieną šlaką tos kartybės brš.
| refl. tr.: Nežinojau, kad sustabdys [vandenį], būčiau įsileidusi rš. Argi nemoki pats įsileisti [arbatos]?! Š. Pašėlusį alų padirbo: norėjo įsiléisti – špuntą išmušo Krš.
ǁ įlieti, įpilti, primaišyti: Įleidžiu apypenus, apypenais pagadinu SD168.
3. tr. įlydėti į kur: Įleisiu į takelį, toliau pats galėsi eiti Šts.
ǁ mirusį įlydėti: Numirėlį įléido Lp.
4. refl. nusileisti, įsėsti (apie saulę): Ryto lis – saulė į debesį įsileidė Ėr. Saulelė, rodėsi, kartais įsileidžia į debesis Žem. Oi, aš įteku šviesiu nemunėliu, oi, įsileidžiu vakarine žarnyčėle (d.) Vlk.
5. refl. įtūpti: Važiuojant per girią, insleidė medžian gegužė ir ažkukavo BsPII227. Insileidė pova sedulės medelin (d.) Ds. Įsileido paukštelis žaliam diemedėly (d.) Krč. Ir atskrido gegutėlė, įsileido darželin rūtelių (d.) Bgs. Ir insileidus obelėlėn, kukuosiu skardžiu balseliu (d.) Šmn.
6. refl. įlįsti, įsimesti (apie skausmą, ligą): Kažkoks baisus dygulys įsiléido į strėnas Vkš. Įsileido tokiu įsileidimu į kojas ramatika, kad nebužmingu nė naktį Šts.
7. tr. įterpti, įsprausti, įtaisyti ką į vidų: Plačkelnes įleido į dabitiškas pušnis rš. Kišenės įleistos (įsiūtos), atlapėliai dygsniuoti rš. Žemaičių gyvenamų namų trobos siena nuo priemenės dažnai esti įleista tik į iškirstą šoninėse sienose griovelį EncIX90. Dabokim, jog ataugai įleisti, ne ing tikrą kelmą įčiepyti PK186.
| Ne, čia nieko nebuvo inléista (į raštą įterpta) Lp.
įleistinai adv.: Dišeris sudeda lentas įleistinai R133.
ǁ įkasti ką: Katilas su piningais buvo įleistas po grindis Plng. Reikia balkis inléist giliau Lp.
| Dūmtraukių pamatai yra įleisti į žemę rš.
ǁ įauginti (šaknį): Šaknis įremiu, įleidžiu, šakninuosi SD106. [Ąžuolai] drūtas savo šaknis intléidė gilumon kalno BM65. Piktžolės žemėn šaknį įleido rš.
^ Jau kad įleidė šaknį (įsigyveno), tai sunku beiškrapštyt Sln.
8. tr. įkišti į ką (atsargiai, pamažu): Gervė savo snapą vilkui į žiotis įleido J.Jabl. Tą pincetą įleido kupreliui į gerklę, ištraukė žuvies kaulą J.Balč. Esą, įléisk į akį vėžio girnikes, i bus sveika Rs. Išgelbėtasis įleido ranką į savo krepšelį rš.
ǁ įdėti į ką nors: Laikrodį įléidė į bato aulą Ėr. Juristas išsitraukė ir savo šautuvą ir į abudu vamzdžiu įleido kulką V.Myk-Put.
| Bačką į kelnorę (į rūsį) įleisti (įridenti) N.
| Tvardauskis liuobąs išimti dūšią ir įleisti į butelį Plng.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti gilyn: Paskui į tą duobę įleido karstą, kapą užkasė J.Bil. Įleido dukrelę į duobelę JD61. Inleido jį in tą skylę BsPIV276. Įleidę [virvę į duobę] antrą kartą, ištraukė antrą MPs. Buvo įleistà trys bitonai [pieno į šulinį] Krš.
| refl.: Insléisk šulnin ir ištrauksi [kibirą] Ds. Kaip tik anas insileidė gilumon, da nebuvo viškai galas, ė jau tolyn virvė nebėjo BsPII217. Gaspadorius pasku kamuoliuką įsiléido [į urvą] BM240.
9. tr. įsmeigti, įdurti, įvaryti: Bitė gylį įleido Prk. Įleis giliau nagus [katė], ir nebepaspurdės žvirblis Vb. Įléidžiau rakštį Rm.
| prk.: Nuleis kelnes, paguldys ant suolo, įléis (įkirs) penkis sykius Pln.
| Pašokusi [saulė] žiūrėjo kiaurai į visas žemės kerteles, gilių giliausiai įleisdama savo liepsnotą akį Žem. [Šventmarė] žiūrėjo, visa linkdama pirmyn, lyg akis į kito akis įleidus S.Čiurl.
^ Kad įleidė nagus (įsikabino) ant čiupryną Upt. Prigriuvinėjo prie senio ir įleido savo pirštus į jo nutriušusią barzdą rš.
| refl. tr.: Skiedrom nešluok, rakštį įsiléisi Pc.
10. tr. įšvirkšti: Įleido ligoniui po oda kamforos rš. Gal daktaras kokių vaistų įleistų̃, vis būt geriau Vb.
11. tr. įkišti, įgramzdinti (į skystį), įmerkti: Akmuo, į vandenį įleistas, tuoj skęsta J.Jabl. Inléiskie uodegą aketėn Dglš. Priėjo prie nedidelio upelio, atsisėdo ant kranto, kojas į vandenį įleido ir ilsasis BsMtII205. Įleiskite tinklą dešiniame laivo šone ir rasite SkvJn21,6.
| prk.: Buto neįleido į skolą, nors ir našlė paliko ž.
^ Be darbo dieną praleisti – kaip akmuo į marias įleisti KrvP(Krtn).
| refl. I: Tekiniai į purvą įsileida (įklimpsta), kad ir pryš atkalnalę Šts.
| Karvės užėdis įsiléidęs yr, reik iškelti Pln.
12. refl. imti plaukti (laivu, valtimi): Vos buvo į jūrą įsileidęs S.Dauk. Ir inskėlė, ir insleidė vidun marių tai giliųjų (d.) Tvr.
13. refl. įsitraukti į kokį veiksmą: Su tėvais įsileisti į kalbas vengė ir vieni į kitus šnairavo lyg visai svetimi ar susipykę A.Vien. Aš neįsileidu į skolą Lkž. Įsiléisti į ginčus BŽ44. Su bobom, vaikel, niekad neįsiléisk (nesiginčyk) – jos vis ant savo verčia (nori, kad jų būtų viršus) Jnšk. Geradėjas įsileidai į smulkmenas Blv. Čia Jauniaus įsileista be reikalo į paprastųjų vadovėlių terminologiją LTII320(J.Jabl). Tik ką įsileidęs tarpti augmuo Vaižg. Insléidžia meluot, tai nė kokio galo nebėr Sdk. Mūsų arklys kai įsileidžia bėgti, tai sunku sustabdyti Svn. Įsiléisti žiovauti, įsižiovauti BŽ471. Kad įsileidė [gerti], tai jau nesusiturės Krkn. Insleidė šnekėt Ds. Insleidžia insleidžia pyktin, tai ir pasikelia nervos Užp. Jūs dabar miegan kai insleiste, tai vasarą bus sunku Ml.
ǁ įsismaginti, įsilaiduoti: Kai bėris įsileisdavo, tik dulkės parūkdavo rš. Pirma blogai siuvo, ė dabar jau insleidė Dglš. O Kęstutis įsileidęs pasakojo ir pasakojo rš. Šaltis įsileido, ir nebėra galo Grž.
ǁ pradėti eiti (amžiaus metus): Įsileidė į šešioliktą metą N.
14. refl. sueiti į draugystę, susiartinti: Tu su juo labai neinsléisk Ds. Kam tau reikia su tais gličais (snargliais) įsileisti! rš. Mano tėvas pasakojo apie tokį berną, kurs su velniu į draugystę įsileidęs BsV281.
15. tr., intr. išvaryti pašalą, įdienoti: Tada buvo labai įléista (klimpo, buvo giliai išvarytas pašalas) Pc. Dirvos buvo įléistos Pc. Sniegas neseniai dar nutirpo, ale žemė jau gerokai įléista Jrb. Keliai įléisti, mažai pašalo Jrb. Kap saulėka inšildys, tir (tai ir) ledą inleis Rod.
16. tr. neįdirbti (žemės), užleisti: Žemė įleistà, išklibint negali – tik varputys Alk. Kelis metus tik nedirbk žemės, pamatytum, kaip ji būtų įleista Žvr. Laukas geras, tik intléistas – niekas nedera Brt.
| refl.: Laukas greit įsiléidžia Gs.
◊ di̇́egą įléisti išdykinti (vaiką): Inléidžia di̇́egą [vaikui, negrėsdami jo] Al.
į óžį įsiléisti imti ožiuotis: Įsileida įsileida į ožį, pasku nė pats nebsusivaldo Vvr.
išléisti; SD417
I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti.
1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išléidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai tandiej neišlei̇̃s (prašys pasilikti, neleis išeiti) Sdk.
2. tr. duoti galimumą kam kur išeiti, išvykti: Išléidžiau pačią dukteries aplankytų, tai dabar vienas, be gaspadinės Ds. Mergaites išleidžiau spanguolių rinktų Sz. Pasiuvo senelė gaidžiukui naujas kelnytes, o vištelei sijonuką ir išleido vieną dieną abu juodu riešutauti J.Jabl. Aš išléidau aną į pieninę Akm. Išléidau savo žmogų į malūną Krš.
ǁ duoti kam išeiti, pačiam pasiliekant jo vietoje namie: Nėr kam manęs turgun išléisti (nėra kas namie pabūva) Ps.
3. tr. parengti kur išvykti, padėti susiruošti išvykstančiam: Išleidžiu sūnelį, gal sulauksiu kareivėlį Bsg. Užteka saulelė anksti rytą, išleidžiau dukrelę pas anytą LTR. Aš išleidau bernelį į didįjį karelį JD439. Gandras jau vaikelius užaugusius buvo išléidęs ir be rūpesčių ant lizdo lopė sermėgą K.Donel.
4. tr. liepti kur išvykti, išeiti, išsiųsti: Tėveliai kai mirė, neatmenu – mažučius išléidė tarnaut Antš. Kai išleido jį mėšlo kratyti, tai jam ir vėjas griežė šakėse J.Jabl. Parsivežęs namo ir išleidęs bandos ganyti Sln. Ižleidžiu sūnų iž tėviškos valdžios SD214. Išleido į Rymą Mikalojų kaipo savo pasiuntinį M.Valanč. Išléidė … sūnų jų vytųs BM14. Tada išleido jį Dievas ponas iš žardžio (paraštėje daržo) Eden BB1Moz3,23.
ǁ duoti nurodymą išvykti, išvažiuoti: [Stoties viršininkas] eina išléist traukinio Šd.
5. tr. BB2Moz21,8 išduoti už vyro, į marčias (vyrą į žentus): Trys mergos, visas reik išléisti, iškišti Krš. Buvo su vienu sutarę, bet kažkas perkalbėjo, ir išleido dukterį už kito Srv. Didžian vargelin man motinytė išgileidė (rd.) LMD. Oi, matušele, balta lelijele, tu turėsi didį vargą, lig mane paugusią išleisi D44. Rūpinosi matušelė, rūpinosi sengalvelė – kur išleisiu dukrelę? StnD27. Leidosi saulelė į vakarus, išleidau dukrelę į ašaras JV859. Išleidai dukrelę į marteles, įdavei rūtelę į rankeles d. Vincelis jau vieną sūnų žentuosna išleido Alv.
6. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (ko išmokti, ką pasiekti): Sūnų į daktarus išléido Vkš. Jiedu išaugino gražią šeimą ir visus išleido aukštesnį mokslą rš. Ne labadė man buvo jaunystėj: sudegėm, brolį išléidau kuniguos Jnšk. Balsys jau seniai savo širdyje apgailestauja, kad Petro negalėjo į mokslą išleisti V.Myk-Put. Ir išleido mokslą gerą kaip ponaitį kokio dvaro LTR(Žg). Ir išlei̇̃s vaikus žmonėmi Srj.
| refl. tr.: Anys vienas kitą mokslan išsiléidė Ds.
7. tr. išsiųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Išléisiu šiandie broliui laišką Jrb. Drauge su šiuo laiškeliu išleidžiu savo straipsnio juodraštį K.Būg. Išleidžiau jau paskutinę pirmojo lakšto korektūrą J.Jabl. Tas karalius visur išleido raštus, kad kas atsirastų, o tą jo dukterį išgydytų, tai būtų žentu BsPIV49. Karalius išleido žinias po visas karalystes Kbr. Sakė, išléidėm [telegramą] iš Vilniaus Plš. Išleido į svečią šalį dvi tūkstanti pundų vaško S.Dauk.
8. tr. R išlydėti: Norėjo vyresnysis sūnus jį išleisti, bet Jonas pats pakilęs išėjo laukan Ašb. Išléisk žmogų nors ligi durų Srv. Išléidžia par visą sodą, kad obuoliuko nepaimtum Skr. Išleido per visą kiemą – labai malonus žmogus Kt. Pasėdėjo kiek ir išejo, da išleidžiau in kiemo Skdt.
^ Išléist, kad dienos neišsineštum (sako rengdamasis palydėti svečią) Sdk. Išléisim, kad dieną neišneštūt Pkn. Išléisk, kad neišnešt nakties Žml. Reikia išleisti, kad diena nesutrumpėtų MTtVII54. Išléisiu, kad diena būt ilgesnė Šln. Reikia išleisti, kad duris neužrištumėt MTtVII54.
ǁ mirusį išlydėti: Mane išleisi, vartus užkelsi, tu pas kitą nujosi JD1009. Kur išleisiu dukrelę?… Ar į aukštą kalnelį? JD173.
9. tr. kurį laiką prabūti, pragyventi, praleisti: Jau vieną išléidom vasaros mėnesį Skr. Išléisim liepos tris savaites, ir jau rugiai bus pjautini Skr. Kad [nors] būt mėsos šventę išléist Arm. Kaip išleido pusę metų, pareina baltas vilkas LB168.
II. suteikti laisvę.
1. tr. DP167, SD423, R247 suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Palikau namie, žiopsojai – ir išléidei žąsis Vb. Žiūrėk, neišleisk paršiukų, kai neši ėdalą Vb. Tą paukštę išleidžia apiepiet in sodą palakstyt per langą BsPIV185. Išléisk katę į lauką Dkš. Išejo strielčiukas girelėn medžiotų, išleidė šunelius po girią bėgiotų LTR(Ds). Ir išleido (išlėkdino) varną BB1Moz8,7.
| Sėdėjo kalėjime, o dabar jį iš tenai išleido rš. Išleido ją valdžia kaip beprotę, jai nebekenksmingą J.Bil. Tad išleis jį valną Ch2Moz21,27.
| refl. tr.: Išsiléido kiaules, knisa kaip velniai Krš.
2. tr. išginti (gyvulius), duoti pasiganyti: Pro sniegą išléido gyvulius – nugraužė, nutrynė, tuščia, plika Skr. Išleisk išleisk pilkąsias aveles, pradėjo žaliuoti ant laukų žolelė JD287. Veršius, kiaules į aptvarą išleida Slnt.
| Ganyklos buvo išleidamos (aptvertos) Ggr.
| refl. tr.: Buvau išsiléidęs avis paganyti, bet, pradėjus lyti, vėl susivariau Š.
3. tr. nustoti laikius, paleisti: Užmigo ir išleidė iš rankų knygą Vb. Neišleisdamas iš rankų bobulės suknelės, verkdamas reikalauja, kad bobulė duotų jam pieno, ir gana V.Krėv. Veršiukas visai išleidžia spenį (nežinda) Lš.
4. refl. išdykti: Vaike, tu išsiléidęs! Sg. Išsiléidęs kaip rankovė Kin.
5. tr. R125 dovanoti kaltę, atleisti: Anais žodžiais išleidžia, aba išriša, nusidėjusį žmogų SPII160.
III. padaryti laisvesnį, palaidesnį, silpnesnį.
1. tr. padaryti nesujungtą, padaryti laisvesnį ką susuktą, supintą, suvyniotą, atsukti, atrišti, išpinti, išvynioti: Kasas išpinti, išleisti KII35. Paskui klojėjos išleidžia linų pėdus ir saujas kloja lygiai eilėmis plonu sluoksniu rš. Duok man skritulį – aš išléisiu (išvyniosiu susuktus linus ar nuobraukas virvei vyti) Kp. Išleisk [sutrauktą] botagą Lp.
| Seniau dvarai išleistais arkliais (pora pirma, kita paskui sukinkytais) tik lekia, švilpia Lp.
| refl.: Neužmezgei mazgą, ir išsiléido visas galas virvės Jrb. Net plaukai jai bešokant išsileido rš. Mano naktį vis kasos išsiléidžia Ds. Prastai suraitė [plaukus], pabuvo kiek ir išsiléido Krš.
ǁ refl. iširti, prairti: Susiuvimas išsiléido Grž.
2. tr. išskėsti, išskleisti, ištiesti: Jau lyja, išleisk parasoną Ėr. Veranda apstatyta lengvais pintiniais baldais ir drobinėmis išleidžiamomis kėdėmis rš. Panytėlės, drobes išléisdamos, žalioj lankoj tiesia, baltai baldydamos Lnkv.
3. tr. pailginti, paplatinti (atardant siūles ir panaudojant įsiūtą medžiagos atsargą): Kad išléistų to sijono padalkas, tai nebebūtų striukas Jnšk. Tai bliuskelei kai išleis pašones, tai bus ilgesnė Jnšk. Per juozmenį reikia ben kiek išléist – labai apitempta Vb.
4. tr. pakreikti, paskleisti, padriekti: Jau dangus blausias, neverta šieną išleisti Žln. Išléiskit šieną an kluonienos Lp. Išléisk vežimą žemių [ant trobos] Lp. Nukerta tą kraiką, paskui išleidam iš pradalgių (išdaužome grėblio kotu pradalges) StngŽ73.
5. refl. nusidėvėti, iškedėti, suplyšti (apie audeklą): Nekietai austas audeklas, tai drapaną panešioji kiek, ir išsiléidžia Jnšk.
6. tr., intr. sumažinti kainą, pigiau atiduoti, nuleisti: Neimsiu, jei neišlei̇̃s Ėr. Išleisk dar iš penkių kiek, tiek nemokėsim Ėr. Seniau liuob dar išleis iš rublio už kalvaratą Šts. Išléisk iš kelnių (iš kelnėms perkamos medžiagos kainos) ben kiek Ds. Jau tu gi ė kiek išleisk OG106. Išleisk iš dviej šimtų kokią dešimtį rublių Alv. Iš visų paminėtų kainų išleidžiamas nuošimtis rš.
7. tr. R44 praleisti, nepasakyti: Kalboje labai dažnai išleidžiamos lengvai suprantamos sakinio dalys J.Jabl.
IV. padaryti minkštesnį, skystesnį; ištekinti.
1. refl. netekti formos, patižti: Išsiléidė tie paplotėliai Pš. Kruopos išsiléidę (labai suvirę) Vlk. Kai miltai susalę, tai pyragas esti toks išsileidęs, suzmegęs Jnšk. Vienoj vietoj jis atrado išsileidusią nuo rasos nuorūką P.Cvir.
| prk.: Iš meilės jis išsileido lyg vaškas (neteko savo nuomonės, charakterio; suminkštėjo) J.Avyž.
2. tr. išvaryti (pašalą): Šiemet anksti pavasarį išleido pašalą rš.
ǁ refl. atšilti, išeiti pašalui: Po nubėgimo sniego žemė, kuri par visą žiemą buvo sušalusi, išsileid BM318.
3. tr. ištirpdyti, atskiesti: Išléisk mieles Ėr. Gerai, kad da mielės neišléistos Al. Įmaišyti pašildytame vandenyje ir sudėti atskirai šiltame vandenyje išleistą raugą rš. Ar jau išléidai kvarbą (dažus)? Al. Įdėti šaukštelį vandenyje išleisto krakmolo rš.
| refl. KII307: Sniego prinešei, išsileido, ir dartės pirkia pašlapo Rod. Ar jau išsiléido cukrus? Jrb.
4. tr. išlydyti: Gal neišleisti̇̀ taukai? Lp. Vaškas jau išleistas Ktk.
| refl. R145: Šiulta (šilta), tai sviesto ir ant turgaus negali nuvežt – išsiléidžia Ds. Žvakė nū šilimos išsiléido Up. Par didelį karštį visa kas išsiléidžia Trgn.
5. tr. išpilti, ištekinti, ištuštinti, išbėginti: Tas … ją pamokino, kad ji imtų vištkiaušį, tą gražiai išleistų, o į tą kevalą vandens įpiltų BsPI67. Išléisk pieną (ištekink per indo apačią), jau bus smetona nusistojus Kt. Prašo, kad leistum tą prūdą išléist Žr. Iš balos visą vandenį išleido Alv. Atmatas (nedirbamą žemę) išarė, pelkes išleido (nusausino) ir gyvena Šts. Kraujus išleisti BB3Moz1,15. Kubilų tulis (volė su skyle) buvo išleidama (pro ją leisdavo alų) Lnk. Išleidžiamieji inkstų takeliai rš. Šlapimo išleidžiamasis kanalas rš.
| Eisim, vyručiai, alaus išleist (nusišlapinti) Srv.
^ Kãsa senukas, seilę išléidęs (labai atsidėjęs, net jam seilės bėga) Skr.
ǁ duoti nubėgti verdančiam skysčiui: Išléidau putrą, išbėginau Ggr.
ǁ duoti išbyrėti, išbirinti: Išleidimo dėžė sėmenims išleisti į elevatorių rš.
6. tr. tiesiai iš lukšto išpilti į keptuvę kiaušinį, kepant neplaktą: Ji man du kiaušinius išléido Lš.
7. tr. prakiurdant duoti išlįsti, ištrykšti, išbyrėti: Žiurkės praės ir išlei̇̃s maišą (išbirs miltai) Ėr. Vilkas išléido veršelio vidurius, prikimšo pilvan virkščių (ps.) Rod. Katei kad kiek žarnų neišléidžiau (vos nesumindžiau) Ėr.
| refl. tr., intr.: Viduriai jo persprogo ir žarnos išsiléido Jrk.
^ Kad tu kur žarnas išsiléistum taip bepuldinėdamas! Grž.
8. tr. daryti, gaminti (degtinę, vyną…): Išleido bobelė karčią arielką JD381.
| refl. tr.: Kad norėjai eit į svočias, reikė išsileisti rinckojo vynelio JV726.
V. išduoti į aplinką, paskleisti, suteikti.
1. tr. išduoti (iš savęs) į aplinką: Išleidęs dūmą pro nosį, senis užsikosėjo Ėr. Išleidžiamasis, atidirbtas [garvežio] garas rš. Smaks iš piktumo dvylika sieksnių liepsnos iš savo nasrų išleido BsPI6. Jei aš būsiu gyvas, išleisiu pieno putas, jei negyvas – kraujo putas BsMtII68. Kruviną prakaitą išleidž ponas darže BPI144. Dabokiat gerai ir ant to senojo aulio, kurs tą spietlių išleido S.Dauk. Širdyj verkė, o verkimo (ašarų) iž akių neišléido Asv. Ką aš ãšarų išléidau, dabar ir nematau Gg. Da ji nė vienos ãšaros ant dukters neišléido (dėl dukters neverkė) Skr. Jeigu spindulius saulė išleidžia, tai greit gal būt audros Btg. Tu išleidi savo dvasią ir atnaujini žemės veidą brš.
ǁ ištarti, pasakyti: Išleidžiu žodį R119. Susizgribo išsitarusi, bet išleisto žodžio nebesugausi Žem. Jis be buteluko tai žodelio iš po liežuvio neišleidžia – vis tyli kap siera žemelė Nč. Balsu mano šauksmą išleisiu brš.
^ Žodis – kai paukštis: išleidei ir nebesugausi NžR.
ǁ K duoti patirti, duoti pajusti; išlieti: Boba savo piktumą ant to senio išleido BsPI16. Bet Grėtė, norėdama ant ko nors išleisti savo pyktį, smogė didele ropute į vištyčius I.Simon. Ieškojo, ant ko jis savo kerštą išleisti galėtų LMD. Nesa kada tu savo kerštą išleidai, tada jis anus išpustijo kaip stambrus BB2Moz15,7.
ǁ paskleisti: Išleiski šviesybės tavo spindulį Mž318.
| Buvo kalbas išleidusi ant mūsų tėvo Krt. Toksai durnius pasidrįso pikčiausius melus į svietą išleisti A1884,288.
2. tr. iškišti, išstumti; padaryti (labiau) matomą: Bėgiojo šuo, liežuvį išleidęs rš. Ir liežuvius it pančius išleidę lekavo LTI41(Bs). Vapsva kai išléidžia gyluonį, tai bent colis būtų Ds. Katinas pribėgęs, nagus išléidęs už akių čiumpa Žln. Kurčgalius išléisk ir per balkį [šalinėje] Žvr. Inkorą išleisti N. Šilkinių suknelių išleistos kilpos siuvamos kilpiniu dygsniu rš.
| Išléisk labiau šviesą (iškelk lempos dagtį) Jnšk. Išleisk šviesiau lempą rš.
3. tr. išauginti, išskleisti: Ižleidžiu varpą, lapus SD94,133. Išleidžiu uoglį R316. Dar grūdas tik išléidęs daigus Lp. Šaką išléidžia į šoną [kambarinė gėlė] ir vėl auga Rm. Jau jų (seradėlių) šaknys išleistos rš. Išleidž žolelę, žolelę šilkinę TDrIV132(Ml). Kokius žiedelius išleisi? JD1191.
4. refl. iškilti, išsipūsti, susiformuoti: Suputo, gumbas išsileido kaip duonos kepalas Dr. Suodys prigargėjusios ant lubų, t. y. burbulais išsiléidusios J.
5. tr. pateikti parengus darbui, išmokius: Vien aukštosios mokyklos kasmet išleidžia daugelį tūkstančių specialistų įvairioms darbo šakoms sp.
| Vis dėlto šeštoje išleidžiamoje (baigiamojoje) klasėje gavau pabūti dvejus metus Vaižg. Kada bus išleidžiamieji egzaminai? J.Jabl.
6. tr. pateikti apyvartai, pagaminti: Pramonės darbuotojai siekia išleisti kuo daugiau ir kuo geresnės produkcijos sp. Visa išleidžiamoji produkcija eina žmonėms sp. Naują mašinos modelį išléisti DŽ.
7. tr. parengti spaudai ir išspausdinti: Šiandien tobulas žodynas išleisti nėra dar galimas daiktas, nes tam per maža turime surinkę medžiagos K.Būg. Kai kada minkštais apdarais išleidžiamos ir storos knygos rš.
ǁ sudaryti ir paskelbti (potvarkį, nuostatą, įstatymą…): 1918 metų gruodžio 16 d. Lietuvos laikinoji darbininkų ir vargingųjų valstiečių revoliucinė vyriausybė išleido istorinį manifestą dėl tarybų valdžios paskelbimo (sov.) sp.
8. tr. išeikvoti (pinigus, turtą): Kelionei jis buvo išleidęs arti devyniolikos tūkstančių J.Balč. Pinigą greit gali išleist, o kai reik jį paimt, tai iš šuns nasrų neištrauksi P.Cvir. Išléidė daug pinigų Vad. Daug turėdams, daug išleidi RD213. Piningai visi išléisti KI44. Nusižengė išleidęs svetimą turtą rš.
| Saulėje vienas medžiagos gramas išleidžia vidutiniškai apie 2 ergus per sekundę P.Slavėn.
| Jau sylą išleidau (visai nebetekau jėgų, išsisėmiau) B, PrLXVII8.
| refl. tr., intr.: Piningai greitai išsiléidžia KI137. Pinigus išsiléidai, ką dabar veiksi? Skr. Būsi turtingas, kai jai (degtinei) neišsileisi Vaižg. Ant tokio gyvenimo žmogus negali išsileisti (nėr iš ko plačiai gyventi) Gr. Šiemet išsiléidėm labai su tuo statyba Mžš. Ponai išsibergždė, t. y. išsiléido, jau tušti, nieko neturi J. Iš pinigų išsileidom Lp. Jis iš pinigo neišsiléidžia, bet turi iš ko ir pasidaryt Alv.
9. tr. R47 parduoti, nebelaikyti: Nebepasiveršiavo man karvė, paliko su senu pienu, tai išléidžiau Pin. Vargsiu be karvės, ale telyčių neparduosiu, šitos veislės neišleisiu Tvr.
| Išleisti iš varžytynių rš.
| refl.: Neišsiléisk su medum (per daug neparduok) Pš.
10. tr. išduoti (kam kas priklauso): Išduomi, išleidžiu R362. Verk senoji močiutė, kraitelį išleisdama, o senasis tėvelis – dalelę atskirdamas JV202.
| Ko snaudi, tau išléisti (leisti, išmesti kortą)! Krš.
11. tr. atiduoti (nuomai, iš pusės): Neturėjo nei arklių, nei padarynių, [žemę] išleisdavo nuomininkam, ir tiek Srv.
| Laukas reikia išleisti pusei – Mikas ir pusinį jau surado V.Krėv.
VI. pradėti ką daryti; išjudėti.
1. refl. imtis, pradėti ką daryti: Jau kad išsiléidai eit, tai ir eik Lp. Jau kad išsiléidęs kelionėn, reikia eit toliau Tvr. Tarnas išsileido vyti vaiką Al.
^ Tu an to išsiléidęs (tai pamėgęs, pasirinkęs, tam pasiryžęs) jau iš mažens Krok.
2. refl. išeiti, išvykti, iškeliauti: Tingėjau kinkyt – išsileidau pėsčias rš. Jonas su savo pulku slapčiai iš miesto išsileido Jrk. Išgirdo alasą ir išsiléido visi namo Jrb. Kur tu dabar tep išsileidai, gal turgun? Alv.
3. intr. išbėgti: Ka išléido ans į laukus, pradėm dulkės rūksta Vvr.
| refl.: Kai pradėjo lyti, visi iš turgaus išsileido Up.
4. refl. pradėti smarkiai bėgti, įsismaginti bėgti: Vilkas, pagavęs ėrelį, tai kadgi išsiléido, tai tik ol dada, ol dada! Vlk. Kap išsiléido [bėgti], tai kap žaibas! Knv.
VII. padaryti, kad kas eitų žemyn.
1. tr. iškirsti, išpjauti (medžius): Medžiagą išléidžia, tik kelmai lienka Šlčn. Dėdė išléidžia medžius kuitė[je] (miškelyje), t. y. iškerta J.
2. tr. padaryti, kad nukartų, nutįstų: Jo marškiniai buvo išleisti ant baltų drobinių kelnių rš.
| refl.: Drobulė toki juoda išsileidusi iš lovos Dr. Per kepurę plaukai išsileidę TDrIV248(Kb). Valandėlei ji atsisėdo ant kušetės, suimdama rankomis išsileidusius ant pečių ir nugaros šviesius, išsitaršiusius plaukus rš.
VIII. duoti praeiti per ką; išmesti, išmušti.
1. tr. perleisti, pervaryti per ką: Arpų nebuvo: grūdus liuob išleis par vėjį (išleis par kretilą) (išvėtys, išsijos) ir veš malti Šts.
ǁ iškulti: Eikit greičiau in kluoną, kad iki vakari rugius išlei̇̃stūt Al. Mašina kokias keturias kapas išléisim Alv.
2. tr. išmesti, išsviesti:
^ Akmenio, iš rankos išleidęs, nebepačiupsi Lnkv.
| refl.: Eikiam išsileisti, katras aukščiau išleisma: su palaidine ar su svilksniu? Šts.
3. tr. iššauti: Išleidžiu pūčką R247. Greitšovumas – ginklų ypatybė per kiek galint trumpesnį laiką išleisti ko daugiausia šūvių EncIX588.
4. tr. išmušti: Kap davė per petį, ir išleido ranką Kb.
IX. išlyginti.
1. tr. išlaidyti, išlyginti: Išleisk man marškinius K.Būg(Ds).
2. tr. Rtn išgaląsti: Kad išléidau savo peilį, tai kap britva Lš.
| refl. tr.: Išsiléido britvą Lp.
◊ ant (in) akių̃ neišsiléisti labai nekęsti: Anys motkos ir tėvo tai ir in akių̃ neišsiléidžia Arm.
ant svi̇́eto išléisti duoti gyvybę, pagimdyti: Ant svieto vaikus savo išleidė, potam apie juos nieko notbojo MP62.
dū̃šią (dvãsią KII305) išléisti KII305 mirti: Rankeles sudėjęs, išleido dvasią Ns1832,8. Žvilgterėjo seserspi, bet toji tuom tarpu dvasią jau išleidusi buvo BsV151. Jeigu ji (ragana) pasigauna žmogų, kutena jį teip ilgai, kol žmogus dvasią išleidžia BsMtI74. Turėjo palikti savo didį skarbą ir visus savo gerus draugus, turėjo išdvėsti, dūšią savo išleisti BPII195.
į [svečių̃] šãlį išléisti ištekinti: Seserį išlei̇̃s į šãlį, o tau namai Alk. Išleidau dukrelę svečių šalį, jauniausią dukrelę svečių šalį JD1203.
į valiàs (vãlią) išléisti išpaikinti: Ir ana, matyti, yr į valias išleista KlvrŽ. Lig mažus išléido vaikus į vãlią, dabar patys gailias Užv. Tą vieną [dukterį] turiu, tai truputį išleidau į valią LzP.
į valiàs išsiléisti išdykti: Išsiléido į valiàs [vaikas] Kl.
į žmónes išléisti ištekinti: Išléidom dukterį žmonė́sna ir jau išdavėm pasogą Vrn.
iš akių̃ išléisti
1. akimis nesekioti, nesirūpinti, kad būtų matomas: Žiūrėk, jei išleisi karves iš akių, jos tuoj sueis į javus Jnš. Tas senis įtartinas, jo negalima išleisti iš akių Pš.
2. neturėti galvoje, nesirūpinti: Čia dirbo toliau mokslo darbą ir neišleido iš akių savo tikslo rš.

iš dantų̃ neišléisti visą laiką kalbėti apie tą patį: Motina marčios neišléida iš dantų̃ Kv.
iš galvõs išléisti užmiršti: Iš galvõs tą kalbą išléidė Pp. Visai išléidžiau iš galvõs, ka vištos žabinė[je] uždarytos Jnš. Aš jau visai iš galvõs išléidau Prk.
iš nagų̃ neišléisti nenustoti dirbti: Senelė buvo be galo darbšti: ir viešėti atvykusi, ji neišleisdavo darbo iš nagų J.Balč.
iš širdiẽs neišléisti visą laiką apie ką mąstyti, kuo gyventi: Be paliaubimo kalbėti, mislyti ir niekada iš širdies savo neišleisti BPI236.
kvãpo neišléisti labai ramiai, tyliai būti: Stovėsiu kaip ėriukas – tyliai, ramiai, nė kvapo neišleisiu V.Kudir.
liežùvį išléidus Šll intensyviai (ką veikti).
paskuti̇̀nį atódūsį (kvãpą) išléisti mirti: Išleido paskutinį atodūsį rš. Tą žmogų pusgyvį išvežė už miesto, kur jis ir išleido paskutinį kvapą BsPIII9.
per gérklę išléisti pragerti: Visą mūsų gyvenimą (ūkį) par savo ger̃klę išléido Vkš.
per šãlį išléisti neteisėtai parduoti: Meistrai daug plytų ir cemento išleido per šalį Mrj.
prie Diẽvo išléisti numarinti: Tris kūdikius pri Dievo išleido N.
vė́jais išléisti niekams išeikvoti: Iškada piningus vė́jais išléisti Krš.
nuléisti
I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn.
1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuléidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su Perminu bejėgiškai nuleido rankas J.Avyž. Iškėlę svarstį aukštyn, pirma nuleiskime jį iki krūtinės ir tik po to žemyn rš. Pastato kibirą, lėtai nuleisdama lanką, kad neskambteltų rš. Reik mokėti dalgį vienaip nuleisti [pjaunant] – ne giliau ir ne sekliau Šts. Juras ėjo per kiemą, nuleidęs galvą P.Cvir. Arkliai kol nuleidę galvas stovinėja, neėda TDrIV222(Rod). Taip gražiai žydėjo vakar [gėlės], o šiandien jau nuleido savo galveles J.Balč. Nuleido uodegą kaip šuo, lazdą pamatęs TŽV597. Vaikščioja lodz kiaulė be kryžiaus – nuléidęs petį Grv. Briedis stovi tuomet (ragams krintant) ausis nuleidęs Blv. Sparnus nuléisti (suglausti) K. O ko pavytai, žalia būdama, o kam nuleidai žalias šakeles?! JD241.
ǁ padaryti, kad kas nuslinktų, atsidurtų žemiau: Ant sienų viename bokšte buvo nuleista vėliava, kas reiškė, kad šeimininkų nėra namie A.Vien. Bures nuleidęs, tyliai iriuosi B.Sruog. Kapitonas liepė nuleisti bures J.Balč. Ponai galėjo pakarti ir nuleisti – tokie buvo galingi Plng. Nuléisk sėdauką (dviračio sėdynę) Azr. Nuleidžiamasis tiltas LL330.
ǁ nukreipti žemyn (akis, žvilgsnį): Senis nuleido akis žemyn ir atsiduso V.Kudir. Moteriškė artinasi prie Andriaus, nuleidusi akis P.Cvir. Sėdi, akis nuleidęs, t. y. murkso, žiūri iš pakerės J. Susisarmatinęs vaikas akeles nuléidė Jnšk. Dūlina, akis nuleidęs, kaip šuva, lašinius suėdęs KrvP(Mlt).
| Ligonis pramerkė akis ir vėl nuleido blakstienas rš. Kristina nuleido ilgas, tamsias blakstienas J.Dov.
| refl.: Abraomo akys neramiai sumirksėjo ir nusileido žemyn rš.
2. tr. numauti, nusmaukti žemyn: Nuléisdavo kelnes i par pliką droždavo Žml. Jonas nutraukė tau skepetėlį, tu jam nuleidai kepurę Žem.
| refl. tr.: Boba skepečikę nusiléido žemyn Skr.
3. tr. numesti žemyn: O tas senis tą šaukštą nuleido ant žemės, sako: „Paduok, vaikeli!“ BsPIV21. An tę šviesą nuleido, i girdėt bumbsėjo (apie bombardavimą) Gs.
4. tr., intr. duoti nukristi, nubyrėti, nuvarvėti iš viršaus žemyn: Atmeni, kad tavi nuleidau maną ant peniukšlo tavo MP252. Ir nuleidžia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų BtMt5,45. Šitai eš rytoje šiuo metu tokiais ledais nuleisiu, kokių Egipte nebuvo BB2Moz9,18. Rasokite, arba nuleiskite rasą, dangūs, ižg viršaus DP502.
5. refl. BB2Moz8,4, SPII1 iš aukšto priartėti prie žemės, prie ko nors žemai esančio: Dangus aukštai, reikia palaukti, kol žemiau nusileis, tada gal ir teks keliauti KrvP(Dgč). Rūkas nusileido pievose BŽ231. Ir štai dangus pasidengė nuo krašto iki krašto nematytai storais švininiais debesimis, nusileidusiais iki pat žemės J.Balt. Sausas lapas, atitrūkęs nuo medžio, nusileido ant jos tamsios suknelės J.Dov.
| prk.: Nusileido debesėliai, verkė manę giminėlė JD1151. Nuo pilko žemai nusileidusio dangaus gatvėse buvo prietema rš. Jau vėlu. Į Gedimino aikštę nusileido rugpjūčio naktis rš. Naktis nusileido staiga P.Cvir. Kažkaip anksti nusileido prietema rš.
^ Paskėlė aukščiausia, nusleidė žemiausia Švnč.
6. tr. nutupdyti: Nuleistų žemėn iš 450 km aukščio bandomųjų gyvulių būklė gera sp.
ǁ refl. nutūpti: Pavasarį Kuomiškėse nusileisdavo pailsėti laukinių žąsų pulkai A.Vien. Atlėkė dvyleka ančių, nusileidė ant žemės MitI363. Ašiai nuskrisčiau, ašiai nusileisčiau in motulės svirnelio, in vyšnelių sodelio Rš. Skrisčia ant motutės sodą, šakon nusileisčia NS1247. Bičiuliui ant nosies musė nusileido J.Jabl. Nusileisdamas lėktuvas, be abejo, patenka į sniego, o gal ir į lietaus debesis rš. Tarybiniai kosmonautai sėkmingai nusileido gimtojoje žemėje (sov.) sp. Nusileidžiamasis skėtis (parašiutas) LL232.
7. refl. intr., tr. pasislėpti už horizonto, nusėsti (apie dangaus šviesulius): Saulė į debesį nusiléidė Pc. Ligi saulei nenusileidus, reikėjo vaikščioti, ne dabar J.Jabl(Tl). Saulė nusileidė až aukšto kalnelio Vnž. Numirė saulei nusileidžiančiai BB2Krn18,34. Anys neveizdi nakties ir saulės nusileidusios BPII28. Nusileis mėnuo, … patiešys mane … siratėlę JD942.
| Kur tave saulė nusiléido (kur tu buvai, kai saulė leidosi)? Ss.
| Tada diena labai nusileido (buvo vėlus vakaras) ChTeis19,11.
| prk.: Diena su saule nusileido S.Nėr. Su saule džiaugsmas nusileido, su saule vėl nubus S.Nėr.
8. tr. nuimti, nukelti žemyn: Noriu, ka šienyką nuléistum no aukšto, paskui tamso[je] tę kabykis Jrb. Ir staigiai nuleido ji kodžių žemyn ant savo rankos BB1Moz24,18. Tatut, nuleisk mane nuo pečiaus žemėn! – Tėvas kilst i nuleido vaiką žemėn Švnč. Nuléisk kojas nuo suolo Š.
| refl. tr.: Sustojo, nusileido luotelį nuo laivo BsPIV190. Nusileidžia kojas nuo lovos ir ieško pypkės rš.
9. tr. prilaikant duoti nuslinkti žemyn, gilyn: Bet pro langą virve pintinėje per mūrą buvau nuleistas Bt2PvK11,33. Ant galo išmislijau nuleisti virvę lig žemei BM145. Siūlas nuleidžiamas pro lentelės apačią (padarius kilpą, neriant tinklą) sp. Karalius liepė tą medį nukirst ir ją (našlaitę) astražniai nuléist [su medžiu] BM183.
| Vyrai nuleido karstą į duobę rš.
| refl.: Vagys pro langą per virves iš antro gyvenimo nusileido Jnšk. Jis sau padarė kokių ten audimų virvę ir nusileido an žemės BsPIII163.
| Jei voras nusileis ant žmogaus, tai bus laimė Skp.
10. tr. pamažu įdėti, nukišti: Jonas nuleidžia ranką į kabančio švarko kišenę P.Cvir.
| Tą užgirdus, moteriškė nuleidė savo dešinę ranką palovėn BsPII191.
| prk.: Kiekvieną Valterio žodį gaudo mergelė ausim ir per mintį į širdį nuleidžia V.Kudir.
11. refl. pamažu pakeisti statesnę kūno padėtį gulstesne (atsisėsti, atsiklaupti, atsigulti): Senis sunkiai nusileido į kėdę rš. Nusileido ant vieno kelio ir jisai A.Vien. Jis pamėgino apsiversti, bet tik kilsterėjo pečius ir vėl nusileido ant margų pagalvių rš.
12. refl. nuslūgti, nukristi: Kviečiai siūbuoja pakildami ir nusileisdami rš.
| Krūtinės ląsta nusileidžia, jos tūris sumažėja, ir iškvepiama rš. O kad norėtų pasisemt vyno iš to šulnio, tai tas vynas nusileidžia teip giliai, kad jos negali pasiekt BsPIV93.
13. tr. prk. padaryti žemesnį, tylesnį (balsą): [Lakštingala] čia pakelia balsą, čia vėl nuleidžia J.Jabl. Po šitos iškilmingos įžangos ponas nuo rogių, jau truputį nuleidęs balsą, skaitė toliau V.Myk-Put. Kainas prisislinko dar arčiau prie jo ir dar labiau nuleido balsą rš.
14. tr. nubrėžti iš viršaus žemyn (statmenį): Iš taško A nuleisti statmuo turimajai tiesiajai Z.Žem.
15. tr. nukirsti, nupjauti (medį, šiaip augalą): Ankšlis (alksnis) nuleista Bn. Nuléidėm eglę nuo kelmo Trgn. Visus medžius gerai nuleidome, tik paskutinieji keli pasikorė Pkr. Kad ir vienu dalgiu, bet gal daug rugių nuleisti par pavakarę Šts.
| Darata ir barzdą Gusčiui taip pat nuleido (nukirpo), kaip ir plaukus Vaižg.
| refl. tr.: Nuvažiavom, nusiléidom po eglę gerą ir važiuojam Rm.
16. tr. nuversti nuo bėgių: Atsimenu, kaip kartą mes nuleidom ešeloną rš. Sako, ne vieną traukinį nuleidęs nuo bėgių J.Avyž.
17. tr. palikti per neapsižiūrėjimą neišmegztą akį: Akį nuléisti KII47. Gera mezgėja akies nenulei̇̃s Rod.
ǁ mezgant nukelti ant kito virbalo neišmegztą akį: Dvi uždėtos akys iš pereitos eilės nuo kairiojo virbalo neišmegztos nuleidžiamos rš.
18. tr. susiaurinti (nėrinį) mažinant akių skaičių: Norėdami tinklą nuleisti, per dvi paskutines akutes neriame vieną sp. Jau pradėk nuléisti po akį nu kiekvieno virbalo Brs. Užteks megzt – jau gali nuléist Kš. Pradėsu kojinę nuléisti Krš.
19. tr. padaryti nuožulnų, nuolaidų: Sermėgos pečiai nuleisti, dabar toki mada Šts. Labiau nuléisk pečius, per statūs Rm. Papjoviau vištą – tą nuleistoms strėnoms Šts. Nuleistų kriauklų arklys y[ra] pigesnis Šts. Arklys nuléisto pirmagalio Rod.
20. tr. padaryti plonesnį (vejant), nuploninti: Botagas vienodas, į galą nė kiek nenuléistas Ėr. Nuléisk laibesnį botagą Ėr.
21. tr. duoti nusiristi, duoti nuriedėti, nušliaužti į pakalnę: Nemesk taip smarkiai [sviedinio], nuléisi nuo kalno, įkris į upę rš. Ir mažąjį [vaiką] kartą nuo tos didžiosios pusnies nuleidžiau Vb. Vaikai, katras muno kurpes nuléidot į pakalnę? Up.
22. refl. nueiti, nuvažiuoti, nuslinkti į pakalnę, į žemesnę vietą: Kelis kartus nusileidę nuo kalno, pasitampę, jie vėl kimba į darbą P.Cvir. Užlipo ant aukšto kalno, paskui nusileido į plačią lygumą J.Balč. Siauru keleliu raitelių būrys nusileido prie pat Dubysos A.Vien. Nereik ne ragikių, ne nėko – subinvaža nu pakalnės nusileida Krš.
| Kol jie kalną nusilei̇̃s Srd.
ǁ nulipti (laiptais, kopėčiomis…): Iš lėto perėjęs ilgu koridorium, gydytojas nusileido cementiniais laiptais į kiemą rš. Jam pavyko nusileisti lipyne, nesutikus savo šeimininkės rš.
ǁ nueiti, nukeliauti, įsirausti gilyn: Nusiléisti gilyn BŽ44. Tuojau persikėlė visi į netolimą salą ir iš ten nusileido į požemį, po jūra rš.
| Kuomet vabalai žiemą nusileidžia giliau, ir kurmis rausia gilumoje Blv.
23. tr. plukdyti, duoti plaukti: O kaip padirbdinčiau naują laivužėlį, nuleisiu ant jūružėlių, nuleisiu ant marelių JD441.
24. tr. padaryti ką nusvirusį, nutįsusį, karantį, pakibusį: Viršuje galima nuleisti nedideles užuolaidėles rš. Šilkų juostelė šalin nuleistà LB30. Botagas prie jo šono nuléistas buvo Ns1857,4. Kepurytė su nuleistu kutosu Sb.
| refl.: Plaukai nusileidžia lig pečių BŽ346. O juodi ūsai grožina jo veidą, o ilga barzda žemyn nusileido A1884,396. Šlebės (suknelės) užpakalis nusileidęs kaip žąsies dėtys Pln. Jam ausys nusiléidusios KI588. Kaip pradėjo šalti, ilgiausi leketai nu stogo nusileido Vvr.
25. tr. N įkišti į vandenį, nuskandinti, nugramzdinti: Nuleidžiu šviną gelmės ieškomą R115.
| Uoste laivas nuleido inkarą rš.
ǁ netyčia paskandinti (nusimaunamą daiktą): O ir nuleidau aukso žiedužėlį į jūružių dugnužėlį JV123. Tik nenuléisk viedro semdamas vandenį [iš šulinio] Rm.
II. padaryti, kad kas eitų tolyn; judėti tolyn.
1. tr. nesukliudyti, nesudrausti kam kur eiti; duoti eiti: Onelė niekur nenuléidžia žąselių į javus Š.
2. tr. išrengti kur išvykti; padėti susiruošti: Kur tu jį (sūnelį) nuleisi? RD67.
3. tr. duoti už vyro, į marčias: Dukterį nuléidom į krãžiškius Ll. Savo dukrą ant kitą parapiją nuléidžiau Jnšk. Privertė, nuleido dukterį už našlio Ašb. Te aš dukrelę nuduosiu, savo vaikutį nuleisiu LTR. Ei, verkė verkė mūsų seselė, taip toli nuleistoji JV860. Žada mane už seno nuleisti LTR(Trg).
4. tr. liepti nuvykti, nusiųsti: Pats nenorėjau te eitie, tai nuléidžiau pačią Ds. Venckuo vertai būt grėbėją nuleisti Slnt. Karalius nuléidė pasižiūrėt, ar teisybė, o nuleisti̇̀ parodė, kad teisybė BM112. Nuleisti į talką rš. Kada jo sūnus paaugo, tai jis ir nuleido jį pas tą mokinčių mokytis BsPIII106. Parašyk, kada parvažiuosi, tai nuléisim ar į Joniškėlį, ar kitur padvadą parvežti Grž.
5. tr. nusiųsti (laišką, pinigus, siuntinį…): Neturim adreso, reiktų nuléist [laiškas] Pl. Gromatėlę surašiau, pas tėvelio nuleidau JV343. Pats taip pat Parčevskis nuleido raštą į Varnius M.Valanč. Reiks tą metriką nuléisti į Ameriką Als. Galėčiau Voronežan nuleisti ben 5 egz. korektūros K.Būg. Augymę tą, rastą Žemaičiūse, nuleidau į Vilnių P. Mes vis anam kas mėnesį nuléidame tai piningų, tai pavilgos siuntinį Grg. Du kartus nuléidėm lašinių Ėr. Mes savo vaikui vis šį tą iš valgymo nuléidžiam Jnšk.
6. tr. nulydėti: Ateik pas mane – aš tave prie garlaivio nuléisiu Skr. Domicela išvirusi pavaišino ir nuleido svetį gulti M.Valanč.
ǁ mirusį nulydėti: Pavasarį nuléidau vyrą į kapus KzR. Jį ant vežimo iškėlė, parėdė ir tei[p] nuléido ant kapų Skr. Nuléido in kapinyną Lp. Nuleidė močiutę aukštan kapelin LTR(Pnd).
7. tr. Krtn, Pls, Vrnv praleisti (laiką): Kelias dienas nuleidę, ejo mazgoties [į pirtį] S.Dauk. Dieną nuléidi ir vėl bėgi Rod. Vėl naktį nuléisi be miego Lp. Iš pradžios kalbėjosi gan tyliai, o kiek laiko nuleidus, galima buvo numanyti, kad ne prie tuščio stalo sėdi LzP.
| Savo jaunas dienas ant nėko (tuščiai) nuléido Žv.
| refl. tr.: Nuleidęsis kelias dienas, nueik ž.
ǁ intr. palaukti: Daba da ugnį kurti anksti – kiek nuléisma i kursma Lkv.
8. tr. duoti praeiti pro ką, perleisti: Rugius nuléisk par vėją, gal nuneš pelus Varn. Par vėjį nuleido, nuklastė, nukulstė ir nubėrė su šiūpele bertinius rugius Šts.
ǁ apdoroti (kokiu įrankiu, priemone): Šėpą ryzu kad nulei̇̃s, blizga! Slm.
9. intr. nubėgti, nuvažiuoti: Zuikis nuléido į krūmalius Vvr. Petrelis nuléis į Kalnalį taboko parnešti Kal.
| refl.: Pats mačiau, kaip vakar vakare kažkieno vaikas iš mūsų sodno nusiléido Up.
| Mes buvom nusiléidę (nuvažiavę) vieną dieną ant Arimaičių ežero Rd.
ǁ refl. nuplaukti (pavandeniui): Šį rytą vyrai nusiléido Nemunu Al.
10. tr. išauginti, išleisti: Ant pamato džiūsta jurginiai, nuleidę po tą vieną žieduką Jrb.
III. nekreipti dėmesio, apleisti, praleisti; susilpninti.
1. tr. nugyventi, apleisti: Vaikai nuléido namus, o tėvai kap gražiai gyveno! Alk. Nusitvers Gaičiaus Anė kokį nors niekam vertą vyrą, šisai nuleis ūkį I.Simon. Ans norėjo didelio ūkio, kad ans ir nuleistas būtum Prk. Nuléidė tuos pastovus, nugriuvo, nubuvo, galų gale paliko, ka reik javus dėt į kauges Sk.
| refl.: Žmogus nusléido viškai Pl. Ar tik ans nenusileis tiek gerdamas?! Dr. Žemės gẽros, viskas auga – ko teip nusiléidot?! Skr.
nusiléidusiai adv.: Gerąs žmogus gyvena nusileidusiai Šts.
ǁ nulaisinti, nualinti, nusilpninti: Ne kokio pažytko paskuo negausi iš nuleistos dirvos Vkš. Nuleista žemė J.Jabl(Žem). Visi tie alkoholiški gėralai nepakelia sveikatos, ale nuleidžia ją žemyn Blv.
| refl.: Nusléido gaspadorstva nuog viso ko Rod.
2. tr. duoti niekais nueiti: Kap susinarpliojo, tai visą špulią siūlo nuléidau Lš. Jau mes, tinginiai, nuléidom dieną (nedirbome) Lp. Dvi antis pašovė ir abi nuléido (nerado) Skr.
3. tr. Alk nulesti, nuėsti, sunaikinti: Pradeda raust kokia vyšnia, tuoj strazdai ir nuléidžia Gs. Kviečius, brolau, žvirbliai nuléido Jrb. Reikia jau rauti kanapes – žvirbliai visas nuleis Kpč. Varlės visas linam galvutes nuleis – tokia palietė Rdm.
4. tr. neimti dėmesin, nepaisyti: Turi jų kvailumą nuléist, kad nenori pyktis Skr. Ar jau nebeduosi teisman už avižų išganymą, taip nuleisi? Ds. Piktas vyras, reik aną nuléisti Rdn.
| Barė brigadierius ir muni skaudžiai, ale aš nenuléidau ne vieno žodžio (į visus atsikirtau) Krš. Idant vienas kitam nutylėtų, žodį nuleistų brš.
ǁ atleisti, dovanoti: O svetimus silpnumus maloniai nuleistumbime DP150.
ǁ praleisti, aplenkti, palikti: Ne vienos [nuodėmės] nenuléidžia be koronės DP183. Nesa ponas nenuleis nekorotą, kursai jo vardą piktai vartoj BB5Moz5,11. Piktybę nekoravotą tur nuleisti BPII250.
5. tr. sutramdyti: Nuleisti rūstybę SD228. Teg nuleid kerštą, tetvardai širdį DP37.
6. refl. būti nuolaidžiam, neprieštarauti, sutikti, atsisakyti savo nuomonės: Tu jaunesnis – nusiléisk jam Jrb. Kiekvienu žodžiu jam nusiléisk, tai būsi geras Gž. Visą pavasarį ir vasarą ji laukė, kad Povilas nusileistų ir sugrįžtų pas ją J.Dov. Jis toks žmogus nusileidžią̃s Žg. Lentas žmogus kitais nusileidžia J.Jabl. Toks užsispyrimas: viena kitai nenusiléida Krš. Jaunesnysis ir nenusiléidžia vyresniuoju Mrj. Nenusiléidi nė per nago juodymą (labai užsispyręs) Kt. Nė per plauką nenusiléisiu – geriau tegul mane gyvą sudrasko! Vkš. Galvos nepramuši, senam nusileisdamas KrvP(Rod).
7. refl. būti pralenktam, atsilikti kokiu nors požiūriu: Aš savo kūno išvaizda, spalva ir švarumu toli prašokantis jo krašto jahus, nors ir nusileidžiantis jiems savo stiprumu J.Balč. Mūsų liaudis sukūrė pasakas, kurios savo fantazija ir grožiu nenusileidžia jokios kitos tautos pasakoms A.Vencl.
8. tr. SD383 sumažinti (kainą, mokestį): Prašiau nuléisti nuomos dalį Jnšk. Nuo dešimties rublį nuleidžia, ir šventa rš. Da pusšimtį nuléidė Skdt. Verk – būtų nenuleidęs [skolos] Ėr. Parduodamas kokį daiktą iš neturto, gatavas yra jį nuléisti pigiaus, nekaip yra vertas A.Baran.
| refl.: Nenusileido nuo savo pasakytos kainos rš. Lygo lygo, i nusileidau ant pusės prekio Vvr.
9. refl. menk. NmŽ mirti: Tas jau nusileido Dr.
10. refl. psn. pasitikėti, pasikliauti: Pasaulyje nėr nieko patenkančio, ant ko žmogus nuléistis turėtų DP581. Bijokimės Viešpaties …, o ant mielaširdumo jo … nenuleiskimės DP509. Ant tavo, pon, valios nusileidžiame MKr42.
IV. nutirpdyti, nutekinti, nubėginti; supilti.
1. tr. nutirpdyti: Kap atšilo, tai penkiom dienom visą sniegą nuléido Sn. Baigia sniegą nuléisti, jau kalneliai kyši Kp. Jau keliūtė gera buvo, i vėl nuléidė Ml. Nulei̇̃s kelią, kaip su rogelėm važiuosi? Rm.
| refl.: Langai jau nusiléido – būs atdrėkis Skdv. Palaikykiat šiltai, ir nusileis [ledas nuo kibiro] Skdv.
2. tr. R nutekinti, nubėginti: Per pilną bačką prikošei [alaus], nuleisk truputį Srv. Kubilai buvo pro tules nuleidamys Šts. Einu nuleisiu pieną iš kibiriuko, galėsi neštis Lkč. Nuleisti šlapimą pro pūslės fistulę rš. Kai nebegal, sako, pagydyt, tai nuléidžia kraują, ir žmogus miršta Jnšk. Jis jam daug kraujo nuléido KI36. Nuleidžiamasis vamzdelis rš.
| prk.: Buliai nenuléisti (neišsieikvoję), o karvė nepasėjo Jrb.
| refl.: Nusileiskim (nusišlapinkime), vyrai, bus lengviau Jnšk.
ǁ prakasus griovį, duoti nutekėti (vandeniui): Nuleido vandenį nu kiemo Krš. Prūdą nuléido Vkš. Nenuleidamūse prūdūse žuvis trokšta Ggr. Iškasiojo griovius griovelius ir nuo visų dirvų vandenį nuléido Vkš. Pavasarį nuleida rudenį užtvenktą lanką i turia šviežios žolės pasipjauti Šts.
ǁ nutekinti liesą, be grietinės (pieną): Duoda nuléisto pieno Krn. Nuléistas pienas neskanus Skr.
ǁ prk. išlieti palengvinant širdį: Tą piktùmą nėr kur nuléist, tai muša gyvuolius Jrb. Piktumui nuleist galėjo jam snukį sudaužyti kur patamsy, ale ne padegt Skr. Juk nieko su tuom nepadarysi, tik uparą nuléida Erž.
3. tr. supilti: Núleisk puodan zacirką Vdš. Ar nuléidai avižas lovin? Vdš.
V. numesti, pamušti.
1. tr. numesti: Paėmė kepurę ir nuléido į dilgynes Up.
^ Viena ranka nuleidi (netvarkingai pasidedi, numeti kur pakliūva), o nė abidvim nerandi Lkv.
2. tr. nusviesti šaunant: Aš žinau, kad jūs ėjot lenktynių, kas toliau nuleis strėlę J.Balč.
3. tr. pamušti: Ir nuléido šuneliui koją – tuturst, tuturst nuskalijo šunelis an triej kojų Rod. Babt boba kalytei ir nuleido klubą (ps.) Nč. Aš tau nuléisiu blauzdas Sn. Ranką iš pat alkūnės nuleidė Srv. Aš jam nuléisiu nagus Antz. Nugi balvonas – nuléido meitėlukui lazda strėnas Mrj.
VI. nulyginti, suvyti.
1. tr. leistuvu nulyginti, nuobliuoti: Leistuvu nuléisk, ir bus gerai Trgn. Pagedo leistuvas, nebėr kuo nuléidžia Ds. Kai deda grindis, tai lentas dailiai nuleidžia Gž. Kai nuléidau lentą su leistuvu, tiesi kaip iššauta pasidarė Vvr.
^ Lygus kaip nuléistas Sdk.
2. tr. išgaląsti: Gerai nuléidai peilį Rdm.
ǁ išlyginti aštrumą: Nuleisti pjūklo asnį – pjūklo aštrimas iš viršaus pabraukti Tl.
3. tr. susukti, suvyti: Iš pakulų gero šniūro nenuleisi Vkš. Šniūras, nusuktas ar nuleistas jauname mėnesy, metas į varžkanas Trk.
◊ aki̇̀s (ãkį) nuléisti atitraukti žvilgsnį, neprižiūrėti: Tik nuléidžiu nuo vaiko aki̇̀s – žiūrėk, jis jau ir kiša ką burnon Vb. Tie varlės pradėjo kėžinėti, negali akių̃ nuléisti Krš. Nenuleisk akies nuo jos, ba ir dings žagaruose Lš.
aki̇̀s nuléisti nusiminti, apsiblausti: Vakar veidu kaip rožė žydėjo, o šiandieną nuleido akis Mair.
akimi̇̀s nuléisti apmesti žvilgsniu, apžvelgti nuo galvos iki kojų: Nuléidė visus žąsiukus akim̃ Slm.
akių̃ nenuléisti įsispyrus, įsistebeilijus žiūrėti: Visą vakarą nenuleidžia nuo jos akių Jnš.
ant juõko (ant vė́jų), nuléisti nekreipti dėmesio: An juõko nuléidau viską Krš. Velytina, kad … tikras lietuvis šitą svarbų reikalą nenuleistų ant vėjų A1885,92.
ãšarą nuléisti paverkti: Ir aš nuleidau ašarą paisant in itos škados Arm.
ausi̇̀s nuléisti liautis didžiavusis, smarkavusis: Tu nuléisk ausi̇̀s (nešokinėk prieš jį)! Lp.
baltõsiomis nuléisti viską apžvelgti: Kad kas negerai, tai tik baltõsiom nuléidžia Ds.
iš kóto nuléisti nužudyti: Tegu tik dar pasišoka prieš mane, tai nei neapsižiūrės, kap iš koto nuleisiu aš jį Lš.
juokù (juokai̇̃s) nuléisti nekreipti dėmesio: Jis juokù nuléidžia tavo barnį (laiko nevertu dėmesio, pasišaipo) J.Jabl. Ką juokù nuléisti, ką juoku dėti KII1. Aš nieko nesakiau, juokai̇̃s nuléidau Jrb.
káilį nuléisti primušti: Tu manai, kad už tai kada nors nenuleis kailio ir jums! rš.
kraũją nuléisti
1. mūšyje susilpninti jėgas: Divizijai buvo nuleistas kraujas rš. Legionininkai nebepuolė, matyt, gerai nuleidome jiems kraujo rš.
2. euf. nusišlapinti: Nespėja išgert [alaus] ir beina kraujo nuleisti Grž. Eisim kraũją nuo širdies nuléist Alk.

negirdomi̇̀s nuléisti nekreipti dėmesio: Ji ir dabar negirdomis nuleido vyro šneką rš. Man, seniui, lyg nepritiko negirdoms nuleisti rašytojo žodžiai J.Jabl.
nei̇̃ pakártas, nei̇̃ paléistas apie neaiškią būklę: Dabar esu nei pakartas, nei nuleistas Blv.
niekù (niẽkais) nuléisti
1. nekreipti dėmesio: Negalima tą kalbą visai nieku nuleist TP1882,9. Kaip ir melą kokį nieku nuleisti BPI80. Ir Petrui, ir kitiemus niekù nuléido jų stambumą ir gintijimą DP150. Ir dabar taip viską niekais nuleisti?! rš.
2. nuskurdinti, išeikvoti: Per tą smarvę (degtinę) ir gyvenimą niekai̇̃s nuléido Skr.

nósį nuléisti
1. KII86 nusiminti, apsiblausti: Pasakiau, kad reiks būt namie, tai ir nuléido nósį Gs. Dainuokit, ko sėdit nuléidę nósis! Gs. Malūnininkas nuleido nosį – suprato, kad jis yra apgautas J.Balč. Nósį nuléidęs, kaip žemę pardavęs Kv. Sėdi nosį nuleidęs, kaip višta pereklė Sim.
2. pasidaryti nebe taip išdidžiam: B[uv]o labai mandras, dabar jau nósį nuléido Gs.

nuo akių̃ nuléisti atitraukti žvilgsnį, neprižiūrėti: Kad tik nuleidai nuo akių, ir nuejo kažin kur LTR(Ds). Nenuléiskit avių nuo akių̃, kad neįeit daržan Slm.
nuo kójos nuléisti nužudyti: Vieną dieną pamatysi – aš tą senį nuléisiu nuo kójos Žml.
nuo pãdų nuléisti paskersti: Naujims metams tujau vieną veršį nu pãdų nuléido Trkn.
pasiùtkraujį nuléisti mušeiką primušti ligi kraujų: Pasiutkraujį nuleido – geresnis būs Vkš.
prãkaitą nuléisti paprakaituoti: Reikėjo gerokai prakaito nuleisti, kol baigėme darbą rš.
pro ausi̇̀s nuléisti nekreipti dėmesio: Plẽpės bobelės dažnai nežino, ar tikėti, ar pro ausis visas Kasparo istorijas nuleisti P.Cvir.
pro šãlį nuléisti neteisėtai parduoti: Ji miltus pro šalį nuleidžia sp.
rankàs nuléisti netekti noro, energijos ką nors veikti, dirbti; nusiminti: Kai mirė tavo teta, dėdė visai nuleido rankas rš. Jis dirbo, rañkų nenuléidė Ėr. Tik rankų nenuleiskim ir vilties nenustokim A.Vien. Stovi pušelė, stovi ir eglelė, stovi mano mergužėlė, rankeles nuleidus JD610.
séilę nuléisti Krč numigti: Seilẽlę nuléidžiau, tai daugiau nebeužmigdysi Vb.
sparnùs nuléisti pasidaryti nebesmarkiam: Toks buvo drąsus, o dabar ir nuleido sparnus rš.
strė́nas (šónus) nuléisti primušti: Aš jam su pagaliu strėnas nuleisiu Žem. Ateis mano tėvas, nuleis tavo strėnas LTR(Tršk). Tylėk, be kai nuléisiu šónus, tai nė neprisiglausi! Ds.
šùniui ant uodegõs nuléisti išeikvoti, tuščiai praleisti: Taip visas gėrybes šuniui ant uodegõs ir nuléido Vb.
tylomi̇̀s nuléisti nutylėti: Užmiršo ar dėl kurios priežasties tylomis nuleido tą svarbų jų gyvenimo bruožą rš. Aš tai tylomis nuleidau, o jis dar bandė ginčytis su Kiaune rš.
vė́jais nuléisti išeikvot: Visą turtą vėjais nuleido Krš.
žadai̇̃s nuléisti neištesėti pažado: Žadėk ir išpildyk, nenuléisk visko žadai̇̃s Krš.
žvil̃gsnio nenuléisti įsistebeilijus žiūrėti: Mergaitė, nenuleisdama žvilgsnio nuo atėjusiojo, gnaibė pašiurpusius kasų galiukus rš.
nuo pečių̃ (kójų…) nenuléisti ištisai, be pertraukos, nepasikeičiant nešioti: Trejus metus išnešiojau [megztinį], nei nuo pečių̃ nenuléidžiau Dgl. Jau tu jų (klumpių) nuog kójų nenuleistái Lp.
panuléisti (dial.) žr. nuleisti I 1.
◊ nósį panuléisti nusiminti: Ko panuléidot nósis?! Lz. Parej[o] verkdami, nósis panuléidę Dv.
paléisti
I. suteikti laisvę, duoti sutikimą.
1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paléistas VoL352. Katro gi norit paleidžiamo? BPI380. Ką sugausva, tą paleisva JD95. Gausim eiti įsukti paršeliams knyslius, antriaip verta kiemą, negal bepaléisti Krtn. Kai tik paléidžia iš gardo [vištas], tai ir į mano lauką Jrb. O tas brolis dvarininkas, kai ateidavo elgetos, šunis paleisdavo LTR. Vieniuolekto[je] paleida velnius Pp. Pasibudavojom trobas, tad nėko nebebijojom – kaip léiste paléidė (pasijutome visai laisvi, nepriklausomi) Akm. Paléisk šunelį an lenciūgo – nusitupa toj[e] būdo[je] Krš.
| Kada nuo dvarų paléidė (panaikino baudžiavą), ji jau sena buvo Jnš.
| prk.: Atėjo vasara, bet ledai nepaleido laivo iš savo nelaisvės rš.
^ Paleidęs balandį iš rankų, nebgaudyk Vvr. Pinigai žmogų pakaria ir paleidžia S.Čiurl. Liežuvis pakaria ir paleidžia Tsk. Tas pats pakartas, tas pats paleistas Kos161.
| refl. tr., intr.: Aš eisiu dabar karves pasiléisiu (pririštas ganykloje atrišiu ir laisvas paganysiu) Pc. Tėvai, eik, padėk – paršeliai pasileido! Šv. Arkliai pasileido (nutrūko) ir išbraidė javus Jnš. Vežimą betaisant pasiléido šuo Krg. Šuo pasiléidžia ir pasiléidžia Skr. Kai ožka nori, tai stovi, kai nenori, tai brūkšt ir pasiléidžia Skr.
2. tr. išvesti į ganyklą; duoti paėsti ganykloje: Paleido arklius iš tvarto ant dobilų Jnš. Paléidė nepančiotas karves – iš rugių liks vieni trapai Ktk.
| refl. tr.: Gumbas parjojęs ganyklose nusibalnojo arklį, pasileido Žem. Pasiléido karves kluone ir saugo, o jos žolę skuta Jnšk. Pasileisk jautelius baltan dobilėlin, ateik tu pas mane vėlai vakarėlį (d.) Pn. Aš pasileidau bėrus žirgelius į žalią lanką (d.) Jrb. Pasileisk žirgelį baltam dobilėly NS1109. [Gulbelės,] pasileidę želmenuos, terpu save ūtura Tvr.
3. tr. iškinkyti arklius (ar jaučius) (arus ar akėjus): Jau pietų metas, paléisk arklius Sdk. Pareina ir tėtė, arklius paleidęs ant pusryčio Srv. Ar jau paleido arę? J.Jabl(Ds). Kur paleis, kad dar saulė pusdienėly Sml. Ir randa žmogaus ką tik paleistus iš jungo arklį ir veršį SI61.
4. tr. pakeisti, pavaduoti (ką nors dirbantį): Kas eis šiandie piemenio pusryčio paleistų? J.Jabl(Kp). Paleisk mane pietų Lp. Paléisiu nuo kiaulių Onutę Slč. Paléisk tu mane nuo rugių [rišimo] popiet, aš tave kitą kartą paleisiu Rm.
| refl. tr.: Apie devintą valandą piemenys pasileidžia pusryčių Kp. Pasiléida [piemenys] vienas kitą ėsti Pvn.
5. tr. duoti pasitraukti (iš mokyklos, iš darbo, tarnybos…), leisti nutraukti (darbą, mokslą…): Paleido mane septynias dienas Rm. Prašau mane paleisti namo trims mėnesiams K.Būg. Jį visą mėnesį paleido atostogų J.Jabl. Tris dienas paléido atostogo Krš. Jau vaikus paléidė iš mokyklos (pamokos baigėsi) Jnšk.
ǁ duoti išeiti, išsiskirstyti: Prisotino ir primylėjo visus lig sočiai ir paleidė svečius pilnais gurkliais namo BsPII258. Susvadino (susodino) visus už stalo, privaišino ir tik tada paléido Krš. Paleidę tada anys minią Ch1Mr4,36. Paleisk, matai, kad žmogus skubinas Brž. Susirinkimą paléisti KII305. Anys jo nieku būdu nenor nuog savęs paleisti BPII27.
| refl.: Suskliudė draugai, tai jau perdien nebepaslei̇̃s (nebeatsiskirs) Ds.
6. tr. išlaipinti: Šlapias buvo kelias, tai prie Salamiesčiu ir paleidė (toliau autobusas neišvažiavo) Vb. Paléisk manę prie šitam keliuku, pėsčiam po tiesumai nebetoli Slm.
7. tr. psn. palikti, pasitraukti, atsiskirti (nuo žmonos): Ar valia vyrui paleisti moterį? SkvMr10,2. Kiekvienas, kurs paleidžia savo moterį, išskyrus paleistuvybės priežastį, daro, kad ji svetimauja brš.
8. tr. R119 atsakyti darbą, tarnybą, atleisti: Ji tarnavo ligoninė[je], o daba nuo rytojaus ją jau paléidžia Jrb.
ǁ panaikinti: Paleisti organizaciją rš.
| Kai paleido baudžiavą, tėvai prisirašė prie miesto Rs.
9. tr. nebelaikyti ką apėmus, išleisti: Tedaužo mus jūra piktais sūkuriais, sustingusios rankos irklų nepaleis V.Myk-Put. Vyrai paleido iš rankų vadeles rš. Katrė sustojo, atsigręžė, paleido ryšulį ir bėgo jo pasitikti V.Myk-Put. Ėmė vilką ginti, vilks ožį paleido [iš nasrų] JD651. Užkliuvo koja, ir paléidžiau stiklinę Vb. Kedulis trumpai suniurnėjo nepaleisdamas iš dantų pypkės V.Myk-Put. Kamuolėlį paléisk, tegu rieda (saujoje laikant, ne taip vyniojasi siūlai) Rm.
^ Paleido liežuvio vadžias (kalbėdami pradėjo nebesivaržyti, nepadoriai kalbėti) rš. Kad arklį už karčių paleidai, už uodegos neišlaikysi LTR. Paleisk žalį, paliaus ir laukis B.
nepaleistinai adv.: Nepaleistinai turėkimos Gaig237.
| refl. tr., intr.: Pasileidau abidvi rankas ir nukritau nu lipto Šts. Pasiléisk, aš tave nutūrėsu Rdn.
ǁ netyčia duoti išsprūsti: Šulny viedrą paleidau – niekaip nebegaliu išgriebti Jnšk. Velėdama upė[je] marškinius paléidė (srovė nunešė) Ėr.
10. tr. nepasirūpinti išlaikyti sau: Jis tokį kąsnį paléido! Skdv. Tokią paną radęs, nepaléisk, jei gali, ženykis Ėr.
| Ir kad nors vieną kada spiečių būtų paleidęs! V.Krėv.
| refl.: Jau dár tu ir nepasléisk, jau dar̃ tu turėkis (vesk ją)! Lp.
11. tr. netekti, prarasti, atiduoti: Žmogui, matai, paléist sveikata greit, ale pataisyt sunku Ut. Niekas nenorėjo paleisti savo pinigų rš. Savo turėdamas, nenoru paléisti Krš. Nenoriu to darbo paléist Šmk. Gavai gerą vietą, dabar storokis, nepaléisk jos! Ėr. Anas savo niekur nepaléidžia Rod. Mas esam seniai, al savo nepaléidam Pln. Mama mun prisakė savo lizdo nepaléisti Krš. Bloga gaspadinė namus greičiau paleidžia, ne gaspadorius LTR(Ds).
| Jie nenori paléist mašinos [kuliamosios] (nori, kad pas juos baigtų kulti) Jnšk.
^ Svetimo netykok, savo nepaleisk S.Dauk. Kito nenorėk, savo nepaleisk LTR(Vl).
12. tr. atsisakyti, atsižadėti: Niekaip nepaleido savo seną įpratimą S.Dauk. I mokytas žmogus savo prigimtos kalbos nepaléida Jdr. Ana paleido savo katalikystą J. Savo teisybę paléisti KI30. Paléido (metė) tą biznį i parvažiavo [vyras] pri munęs Krš.
13. tr. pražiūrėti, išleisti iš akių: Paleidau taką ir paklydau Šts. Zuikio pėdas nepaleisk Šts.
14. tr. praleisti, aplenkti: Kalbėdamas nepaléida nė vienos litaros (aiškiai kalba) Krtn. Niekada nepaleidžia grieko be koronės brš.
15. tr., intr. su ne- neatstoti, neatsitraukti: Kosulys manęs nepaléidžia Ėr. Karštis, o darbas nepaléida, i turi dirbti Rdn. Tingėjau, nemokiaus, ale tėvai nepaléido (prispyrė), ir išejau (baigiau mokyklą) Krš.
| prk.: Kėksojo iškežoti, dar gruodo nepaleisti purvo luitai J.Balt.
^ Kelias valandas miegosi – jaunystė pati nepaléida (jaunystė palaiko jėgas) Gd. Pats kraujas nepaleidžia (kraujo ryšiai, giminystė sieja). Saviškis vis ne svetimas! LzP. Motina i [palieka] motina, pats krau[ja]s nepaléida (motina pagaili vaiko) Krš. Krau[ja]s tas nepaleida [svetimoje šalyje] – numai kvepėtinai kvepa KlvrŽ. Galėč kalbėt radviliškietiškai, ale priprotis nepaléidžia (sunku atprasti) Rd. Vaikas nebibūtų, ale metai paléida, protas nepaléida (metų daug, bet protas vaiko) Krš.
16. tr. nustoti varginus, palengvėti: Nugarkaulį paléidė jam PnmR. Kad pradėč žiobaut, maž galvą paleistų Sdk.
17. tr. palikti (pasitraukiant): Vieno vaiko tai jau nepaléisk Vb. Paléidau vieną kai paukštelį, i susirgo Krš.
| Ne į pastogę paléido, an lauko pakratė [Sibire] Užv.
18. tr. duoti valią, nevaržyti, paikinti: Tavo vaikas paleistas kap ubago botagas Kb. Vaikai paleisti į valią i nesižino, ką daro Jnš. Paleido savo liežuvį ant apkalbėjimų P. Akis … paleido ant geidulių to pasaulio DP479. Širdes junso pagadino paleisti geidimai brš.
^ Ne vienas tėvas ir motina, paleidę savo piktumą ing valią, mažus kūdikėlius muša Tat.
19. refl. SD407 išdykti, išpaikti, ištvirkti: Teip anas būtų geras vaikas, tik truputį pasléidęs Vžns. Ir dėl ko, tėte, dabar taip pasileido svietas? A.Vien. Paaugęs Jurgis ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo. Žodžiu sakant, pasileido M.Valanč. Reikia pamušt – pasiléidę, neklauso Vrn. Ten (kolonijoje) mat pasileidusius vaikus laiko Rm. Kaip tada Moziešius regėjo žmones pasileidusias BB2Moz32,25. Verkia už nuodėmes … pasiléidusių žmonių DP533. Pasiléidęs mūsų šuva, retai namie tebūva Nj. Šis vaikis ant vietos (labai, visiškai) pasiléidęs: nė vieną šventdienį nepabūs numie Žgč. Kap dar̃ Vilkanastrai pasléidę an darbo Lp. Sena merga, pasiléidus ant liežuvio Skr. Be vanago paukščiai pasileistų KrvP(Jnš).
^ Gerą bara, ka nepasileistų, blogą – kad pasitaisytų Tsk. Pasileidęs kaip šuva piemuo Srv. Pasileidęs kai lapų ryšys Grš. Pasiléido kap mėšlas po lietaus Gs. Pasileido kaip vėžio mielės LTR(Brž). Pasléidė kap ubago sviestas Str. Pasiléido kaip ubago kelnės Krš. Pasiléidę kaip čigono kelnės LTR(Šll). Pasileidęs lyg šimto metų tvora Mrk. Pasileidęs kaip žabinė tvora PPr401. Pasileidęs kaip bizūnas Pnd. Pasileido kaip čigono kančius LTR(Nm). Pasiléidęs kaip ubago botagas Ds. Pasileidę kap skarulinis botagas Smn. Pasileidęs kaip plaušų botagas LTR(Zp). Pasiléidę kaip ubago lazda Zp. Pasiléidęs kai diedo anūkas Vlk. Pasléidęs kap čigono vaikas Vdš. Pasileidęs kaip ubago paršelis Plng.
pasileidusiai adv.: Tieka skelėdami, kamgi teip pasileidusiai gyvenam BPII489.
20. tr. duoti sutikimą kur išeiti, išvykti, išleisti: Paléisk man bent truputį vakarėlin Ds. Sėdžiu sėdžiu, nė minutytei niekur nuo vaiko nepaléidžia Ds. Manę nepaléido moma Vilnin Lz. Aš nepaléisiu jos namo, tu nebijok Šmk. Titai paleistè (paleiskite) jūs mane an turgų Švnč.
ǁ netrukdyti, nesudrausti, duoti (ką daryti): Kam tu paleidai skatynas pošnion?! Arm. Paleiskiat (leiskitem) eiti ponop mano BB1Moz24,54. Pamileisk, idant mano rūstybė ant jų įkirštų BB2Moz32,10.
| Dabar paléido krūmais [buvusią dirvą] (leido apaugti krūmais) Arm.
ǁ sudaryti sąlygas, įgalinti ką daryti: Man nervos nepaléidžia ginčyt Skr. Nereiktų nieko sakyti, ale nervai nepaléida Krš.
| Širdis nepaléidžia tiek brangiai prašyt nuo žmogaus už duoną Upt.
ǁ priimti, įsileisti vidun: Nepaléidus naktuit, krūtinė nepazvalioja Brsl.
21. intr. su ne- varžyti, apriboti: Daugiau negaliu pilti – saikas nepaléida Als. Kodėl taip lengvas [sviestas] teatrodo? – Nu, nėko, svaras nepaleida Dr. Reikalavimai nepaléida: nemoki – nepriema Pvn. Dokumentą turi̇̀, dokumentas nepaléida (įrodo teisybę) Krš. Metai nepaléida, sena esu Šv. Antrą sykį skolos neprašysu, sumnenė nepaléida Krš.
22. tr. Vdš palikti veislei, rezervuoti: Paleidėm telyčelę, tai iš pradžių i nieko augo Ml. Lengva tada gyvent, kai ką paleidi – auga, ką pasėji – dera Prng.
| refl. tr.: Pasléidėm veršelį, ir išaugo Arm. Diedas pasleido sau gaidelį, o boba – vištelę (ps.) Tvr.
II. atpalaiduoti suspaustą, atrišti; paskleisti.
1. tr. atrišti, atlaisvinti: Paleisk pėdus, tai geriau džius Lš. Paleisti rankas [surištas] Šts.
^ Visiems daba kaip rankas paleido, vokyčius kad išvarė Šts. Apivaras paleidęs klausia, dėl ko atsirišo KrvP(Ds). Apivarus paleidęs, kliaučių ieško J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Surišęs sutrink mazgelį, kad siūlas nepasileistų Šts. Tiktai pasileido ryšiai, kuriais surišti buvo S.Stan. Pasileido juostą, kad daugiau suvalgytų Grž. Pats apartis pasiléidęs, pričinių (priekabių) ieškai Rs.
^ Kad kitam tai labai greit „apivarai pasileidžia“ (kiek išgėręs, ima dažnai šlapintis) Grž.
ǁ atlaisvinti ką įtemptą: Kumelikė bėgli, tai paléidau ją i palikau tą ugnį Vdžg.
ǁ atpalaiduoti ką pritvirtintą: Kad beržai lapų nepaleida, būs ruduo vėlybas Ggr. Į pavasarį ir juodausė plaukus paleido Kal. Kazilus paléido, vos tūras [stogas] Krš.
| Parpjovė tą trobą broliai i paléido (suardė) Krš. Tiek buvo pacų, žiurkių, ka miegas paléido Krš.
| refl.: Mūsų karvė pasiléido nuo sieto Šln. Kabėjo, paskum pasiléidė ir nukrito Upt. Nutrūkę uolų gabalai, pasileidę akmenys taipos gi užmuša ne vieną Blv. Bernužėli dobilėli, pasikark, metus kitus pakybojęs, pasileisk JD658.
ǁ išskleisti, išpinti (kasas): Paleisti plaukai SD327. Paleistini plaukai MŽ329.
| refl. tr., intr.: Tada supykstu, kai kasas pasiléidžiu (ps.) Skr.
| Pakaitis tol, kol rankos pasiléis gaspadoriui sunertos Ggr.
2. tr. atsisagstyti, atsilapoti (drabužį): Ko tu ten vaikščioji, kelnes paleidęs? Trk.
3. tr. pailginti atardant palenkimus: Nebėra jau iš ko jupos paleisti Vkš.
4. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išsiveržti: Karvė arkliui pilvą paléido (perdūrė) Rs. Vilkas telyčią papjovė – paléido žarnas, ir tiek Pš. Plunksnas vaikai iš poduškos paléido Krš.
5. refl. įvykti savaiminiam abortui: Moteriškė pasiléido (ne laiku pagimdė) J.Jabl(Žem).
6. tr. išbarstyti: Išpjaukit tuos kiečius, tik sėklas palei̇̃s Rdm.
7. tr. paskleisti, pakratyti: Valentas padavė kūlį, senis jį atrišo, paleido ant grebėsto, išlygino delnu, gniutelę uždėjo J.Paukš. Paléisk [iš kupetos] šieną, gal nebelis Plm. Maž čia ne vėjas, maž ir žmogus paléidė kupečius Trgn.
8. tr. atsikabinti, prairti (ppr. apie mezginio akis): Marškiniai paléido akį Skr.
| refl. intr., tr.: Megztinis jau kiauras, kelios akys pasiléidę Ėr. Pasileido akys, reik surinkt Plv. Par vakarelį mano kojinės akis pasiléido Mžk. Pasileidusios (mezgant nuo virbalo nuslydusios) akies surinkimas rš.
| Siūlė pasileido, i palikau be žekių Šts.
9. refl. išplūšijus nutrūkti: Vienas liuntas (suvytas linų pluoštas) pasiléidė, gal virvė trūkt Jnšk.
10. intr. susinešioti, suplyšti: Jau mano kelnės visai paléido, nežinau net su kuo reiks važiuot į turgų Btr. Mano batai jau paleido, reikia nešt taisyt Rtn.
11. refl. sudribti: Pasiléido visa, negali panešt Gs.
12. refl. R, CII22 pailsti.
ǁ suglebti, apsileisti: Pasileidžiu, tingiu, vengiu, nesirūpinu R205.
13. intr. sumažinti kainą parduodant; parduoti pigiau: Prašė po aštuonis, o kai paléidė po septynis, tai tuoj išgaudė [kiaušinius] Ėr. Iš karto branginosi kiek. Tiktai prieš baigiantis turgui, paleido pigiau [paršelius] I.Simon. Paleido veršį už šimtą rublių, bet nėkas neduoda nė to šimto Šts.
III. sutižti, suskystėti.
1. refl. netekti pavidalo, subyrėti, sukristi, ištižti: Kiaušinis pasiléidęs, jau vištos patupėtas (užperėtas) Jnšk. Pasiléidžia (subyra) gruzuliai, kap akėja Žln. Bulbės sukrinta ir tuoj pasiléidžia Ėr. Mėsa pasiléidus (labai suvirusi), nesugaunu puode Jrb. Nugi vandenio užpilsi, tai molis paslei̇̃s Lp.
| prk.: Ar tik tau, broliau, kartais protas nepasileido? V.Kudir.
ǁ refl. supūti: Pasileidę ir pasileidę [bulvės] Rm.
2. tr., intr. atšilti, pašalui išeiti: Jau paléido, nebibūs žiemos, pavasaris atejo Vkš. Buvo paleistà, dabar užšalo i slysta baisiausiai Krš.
ǁ tr. pajudėti ledams: Paléidė upę, išmetė ledą Sv.
ǁ tr. pabjurinti: Reikia vežiot malkas, ba greit kelią paleis Tvr. Ka kelius paléido, į mišką nebįvažiuosi nė kokia mada Slnt. Lietus, vėjas – ragutinį kelią palei̇̃s Ml. Paleistas kelias Rod.
ǁ tr. imti tirpdyti: Pavasarį, paléidus sniegą, pabjūra keliai Dgl. Sniego privertė: kaip paléis, plauksma Krš. Nuo paleisto sniego pažliugo laukai rš.
| refl.: Marių ledas pasileido prš.
3. refl. pavirsti tirpalu, ištirpti: Man septynios stirnenos medaus į vandenį įkrito ir pasileido J.Jabl. Ne cukrus, nepasleisi, kad ir sulis Trgn.
4. tr. išlydyti: Paleisti keptuvėje pusę šaukšto sviesto rš.
| refl.: Tokioj šilumoj sviestas kaipmat pasileidžia Ėr. Kol danešiau, tai ir pasleido sviestas Vrnv.
^ Kad jis smala pasileistų! (toks keiksmas) SI309.
5. tr. suskystinti, padaryti laisvus (vidurius): Jau kelinta diena, kaip vidurius paleido Srv. Pilvą paléidė Trgn. A gal gaidėna vidurius paléisti? Krš. Kam tą gyvolaitį pusiaužnegį tampot – vidurius paléis Plt. Paleidžiamas vaistas rš. O aš čiut pilvo nepaléidžiau iš to juoko Šln.
| refl.: Karvėm viduriai pasiléidžia nuo tų lapų Rm.
6. tr. padėti be lukšto (kiaušinį): Kažkas tai vištai pasidarė – jau kelinta diena kiaušinį paleidžia Srv. Višta minkšpautį paléido Vlkv.
7. intr. euf. šlapintis, viduriuoti: Susapnavęs po savim paléido Krš. Paléido ir šlapumu Lp.
^ Kad tu paleistái kraujais! (toks keiksmas) Arm. Kad tu paleistái viduriais! Arm. Tai kad tu žarnom paleistai! Alv. Aš daugiau tep sunkiai nekelsiu – ko žarnom nepaléidau Alv. Kad tu paleistái per tris sieksnius prieš vėją! Lp. Kad tu paleistái skysčiau už vandenį! Lp.
ǁ orą pagadinti: Kaži kas iš pulko kad paléido Jnšk.
8. tr. tiesiai iš lukšto išpilti į keptuvę kiaušinį, kepant neplaktą: Kalvienė sakė kiaušinių paleisianti ir arbatos išvirsianti rš. Greit kiaušinį paléisk Pnd. Du kiaušiu paléistu Šts. Paleisk ant keptuvės porą kiaušinių pusdieniui Srv.
9. tr. duoti tekėti, duoti bėgti: Parėjus motina žiūri, kad jau alus paleistas rš. Vanduo paléistas – mala Ėr.
| Erškėčiai kraują paleido, bliaukia ir varva nuo veido A.Baran.
| refl.: Apteko šulinė – pienas pasiléidos Užv.
ǁ duoti nubėgti skysčiui (verdant): Taip pradėjo bėgt, kad ir maišymas nepadėjo – gal kokią stiklinę uogų paléidžiau Vb.
10. tr. duoti išsiskirti: Kanapes tol trini, kol paleis aliejų rš.
| refl.: Patrini patrini [kanapes], kad pasileistų pienas Sl.
ǁ paskleisti (dažus): Vyšnios visą spalvą paléidžia ing tą skystimą Žml.
IV. išduoti į aplinką, teikti, skleisti.
1. tr. išduoti į aplinką, leisti išeiti, išpūsti: Paleistas garas pypdamas ėjo iš vamzdžių [garlaivyje] rš. Paleidęs kelis dūmus iš pypkės, pamažu prašneko rš.
| Bitės spietį paleido (išspietė) Lz.
^ Piktą dvasią bažnyčioj paléido (orą pagadino bažnyčioje) Plt. Turbūt jau kas paleido dūlį, kad tep „kvepia“ Kt.
2. tr. ištarti, pasakyti: Lūpas kietai sučiaupė, tartum bijodamas negerą žodį paleisti rš. Paleidžia keiksmą tinginio vardu rš. Paléido visokias kukūžes (ėmė keikti, kukūžiuoti) Gs. Staiga prišoko oficierius, paleisdamas triaukštę keiksmų tiradą rš. Vyras kartais skaudų žodį paleisdavo žmonai rš.
^ Blogą žodį lengva paleisti, bet sunku sugauti KrvP(Jnš). Žodį paleisi, žirgu jo nepavysi TŽV598.
ǁ duoti sklisti (balsui), išduoti balsą: Paleidau balsą namopi, oi, vėlai vėlai užgirdo LTR(Vlk). Ir, užlaužus baltas rankeles, paleido gūdų balselį po didįjį dvarą V.Krėv. Oi, aš paleisiu savo balselį pro rūtų darželį KrvD194. Paleisti visą (didelį) balsą rš. Paleido kalbą it šaltenį M.Valanč.
3. tr. duoti pajusti, patirti; paskleisti (kvapą): Paleido gėlės malonų kvapą rš. Įdėk šakelytę [tos žolės į arbatą], ir paléidžia savo kvapą Ėr. Skilandis jau kvapsnį paléido Kt.
| Tegu paverda obuoliukai, kad skonį paleistų, kad rūgšties turėtų Rm.
| refl.: Jonas su kirviu kaip rėžė, ir nulėkė smako galva, kraujas ir smarvė pasileido visoj stuboj BsPIII33–34.
4. tr. duoti paplisti, paskleisti: Paleisti rankraštį (dienraštį) į žmones (į skaitytojus) rš. Sodžiaus berniokas ima ir sudeda dainą ir paleidžia ją vaikščiot po pasaulį B.Sruog. Aš atdarysiu dainų skrynelę, paleisiu į liustelį StnD1. Žemaičiai … norėtų kalbą tą paleisti ant visos istoriškosios Lietuvos ploto LTII266. Kas paléidžia kokias kalbas, vis anys Sdk. Ten ničnėkaičio nebuvo, ale tas krupis kalbą paléido Krš. Šimas paleidė garsą, kad numirė anas BsPII299. Paleidė garsą po aplinkinį BsV244. Tai ana ir be niekur nieko moka pletkus paleist Skdt. Paleido bjaurius liežuvius rš. Kad nepaleist vėl an jūs liežuvių! Lp. Apie pirmąją sūnaus pačią buvo lyg ir per daug paskalbų paleidusi I.Simon. Kokiu būdu Jablonskis paleido tą žodį (degtuką), buvo rašyta, todėl tos istorijos čia nekartosime J.Balč. Buvo paleistas posakis, kuris gana plačiai prigijo rš.
| refl.: Pasiléido kalbos, kad į mano vietą priimsią Dumčikę Slv.
ǁ paskelbti raštu, išspausdinti: Atsišaukimą paleisti rš. Jis net paléido į laikraščius, kad ūkį parduoda Plv. Būt po laikraščius paleidęs, kad pirmąkart traukiniu važiuoju Pl. Knygosan būtum gi paleidę Tvr. Buvo tada mane laikraštin paléidę (apie mane buvo laikraštyje rašyta) Všn.
5. tr., intr. sukelti, padaryti: Paleido geltąjį šaltį in mareles, in žuveles Švnč. Devynius rytus neužtekėsiu, o šį dešimtą – rūkeliu paleisiu NS495(Ppl). Kai tą lytų paléido, tai tik dideli medžiai iš šaknų virsta Skr.
6. tr. psn. sukurti, sutverti: Kam Dievas paléido šituos uodus? Rmš. Žmogus yr paléistas krutėt Švnč.
^ Tai vaikelis, švento Petro paleistas (negeras) Tvr.
7. tr. auginti, želdinti, išauginti: Medžias jau paléido atažalas Gg. Jau ir mūs pamidorai daigus paléido Alv. Toji šakelė išsprogs, pražydės, žalius lapelius paleis V.Krėv. Ir paleisiu savo tankias šakeles po visą naują darželėlį TDrIV168(Kb).
8. tr. išeikvoti, išleisti: Tik nuėjo į Gelgaudiškį, šmakšt dešimt rublių ir paléido Skr. Daug mes pinigų paléidom, ir nieko nepadarėm Pls. Kitus [pinigus] paléidau vaistams, truputį maistui Rs. Paleido šimtą rublių, o nieko gero nepirko – tai tikras lauke vėjas Kzt. Pasileido gerti ir paleido (prašvilpė) gyvenimą Šts. Atmink, panele, ant savęs, kiek aš paleidau ant tavęs LTR(Aln).
9. tr. parduoti: Senas jau mano kuinas – reiks paleisti Slk. Sudevė (turguje pasiūlė) šimtą, ale aš be dvidešim penkių (125 rb) nepaléidau Krš. Pagalop liko vieni kailiniai, ir tų nepaleido tik dėl to, jog žiema buvo Blv. Joks bankas jau nepaleis iš varžytynių tų, kurie gavo žemės sp.
| Komisija rado jo ir niekieno kito dirbamos ir ganomos keturius valakus ir visus juos paleido jam išpirkti Vaižg.
10. tr. išnuomoti: Paleido ant nūdarbės (už atlyginimą nudirbti) butą Šts.
V. sudaryti sąlygas išvykti, pasiųsti.
1. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (mokytis): Aš jį mokyties paléidau Švnč. Buvo paléidę gimnazijoj Str. Kad būt paléidę mokytis, būt žmogus Rod. Jį praminė Medeužiu ir paleido pas daraktorius Mrc.
ǁ kam išeinant pabūti namie, pasaugoti namus: Nėr kam paléidžia važiuot Dglš.
2. tr. liepti kur eiti, vykti, pasiųsti: Gimnazistus paleidė ravėtų Kpr. Buvo paleisti tankai rš. Vaikus pasidariau, ant vargo kai paukščius paléidau Skr.
^ Paleisk šunį pirkt mėsos Klt. Aš tave paléisiu Rygon druskos, tik neklausyk! Trgn.
3. tr. nusiųsti (laišką, pinigus, siuntinį…): Paléido laišką į Kauną Lzd. Leidė paleidė tėvas lakštelį per lygųjį laukelį Tvr. Paleidžiau žinelę su meiliu žodeliu LMD(Prng). Ir bagažą paléidom iki Rygos Ign.
ǁ nugabendinti: Aš Lietuvon jį (kūdikį) paléisiu Str.
4. tr. palydėti: Paléisk nors iki galulaukės Všk. Paléidžiau ją lig vartų Pš. Išgėrėme alų, paléisime Joną Mšk. Palydėti, angu paleisti WP52.
VI. duoti eigą veiksmui, pajudėti.
1. tr. duoti veikti kokiam mechanizmui, įtaisui, jėgai: Paléido mašiną rugius kult, sėklą daryt Skr. Malūną paléisti KII71. Tuojaus paleisim girnas ir sumalsim tamstos kviečius MPs. Paleista Kauno HES sp. Kaip paleido armatėlę, plyšo ūlyčėlė KlvD140. Kas dieną į darbą paleidžiamos vis naujos staklės ir mašinos sp. Sako, dabar naują garlaivį paléido Skr. Vargonus paléisti rš. Gaulė vėl paleido iš visų jėgų armoniką V.Mont. Radiją paléisim, ir bus linksma Rm.
| refl. tr.: Aš pasileisiu radiją, juo nebūs ilgu Šts.
ǁ įžiebti, sukurti: Paléisk, tėvai, ugnį po pečiu Lnkv.
2. tr. padaryti, kad kas judėtų, eitų, lėktų tolyn: Paleidę laivą pavėjui, buvome tolyn nešami SkvApD27,15. O štai šits laivūnas paleido laivą ir paliko ten juos BsMtI150.
ǁ paridenti: Tai aš paleisiu žiedelį, kad jis nubėgt vieškelin (d.) Smn.
ǁ duoti išnešioti (vėjui): Paleidė an vėjo visą druską ir duoną BsPII301. Oi, aš ją (gegulę) pagausiu, … raibas plūksnas paleisiu KrvD146.
^ Paleisk plūksną ant vėjo – jau nesugaudysi Ml.
ǁ duoti eiti per rankas: Ryto seniūnas vėl krivūlę paleis rš. Godžiai kiekvienas stveria per rankas paleistą laiškelį rš.
3. tr. nustatyti veiksmo eigą, veiksmo pobūdį: Paléisk miltus stambiai Lnk. Paléiskie kiek storiau (kiek storesniu sluoksniu šiaudus stogui) OG391. Povilas manė, kad Jurgis iškrito, ir dar smarkiau paleido į kalną traukinį, norėdamas jį lygioj vietoj sustabdyti rš. Padrąsintas tos minties, šoko ant arklio ir, paleidęs kiek tik gali, per kelias minutes prijojo prie uolos J.Balč. Arklius paléidė visakertos (visų smarkumu) Jnšk.
| Motoras paleida šimto kilometrų greitį Ggr.
4. refl. pradėti eiti, bėgti, plaukti, keliauti: Šarūnas iš tolo atpažino brolį ir, pliaukšėdamas botagu, pasileido priešais J.Avyž. Darbininkai jau pasileido numie eiti Lkv. Mergaitės, pamačiusios ir supratusios, kas atsitiko, sukliko ir pasileido sodybų link rš. Kai autobusas, išvažiuodamas iš miestelio, ūždamas pasileido į kalną, rytuose jau liepsnojo aušros gaisras rš. Pasléido svietan ieškot darbo (ps.) Vrn. Ant žirgo užsėdau, į svietą pasléidau Čb. Pasileidžiu nuo krašto R4. Ašiai nueisiu tai ežerelin ir pasleisiu aukso žuvele TDrIV30(Prng). Varnas porą kartų bandė pakilti, pasileisti kur nors į kaimą P.Cvir. Tuomet iš naujo pasileidau kelionėn rš.
| Joja joja, jie pasiléidė (pasuko) pagal marę, i da joja Šln.
| Pasileido ant vargelio kaip gegelė ant sparnų JV865.
5. refl. imti smarkiai judėti (bėgti, čiuožti, plūsti, srūti ir t. t.): Ka pasiléidau nu pakalnės, nosį nusibalnojau Krš. Kad pasléidė nuo kalno, tai tik kojos pamirgėjo Švnč. Ir dabar, sugriebusios laisvą valandėlę, jos dažnai pasileidžia [su slidėmis] per laukus rš. Jis numetė šakę ir kaip katinas pasileido aukštyn kopėčiomis J.Avyž. Nejausdamas po savimi žemės, aš pasileidau į mokyklą rš. Kad pasiléidėm ant obelis! Slm. Jiems beeinant, karalaitė pasivertė į žvaigždę, pasileido į padanges MPs. Sėdęs ant arklio, kibaldom pasileido vieškeliu P.Cvir. Sušlamštė vėjas, pasileido laukais rš. Iš po pusnyno pasileido grioviu vanduo Žem.
| Pasileido kraujas pro burną Šts.
6. intr. (su bendratimi) imti, pradėti smarkiai ką daryti: Ėmiau ir paléidau verkt Lp. Kaip paleidau čiaudėti! Šts. Kad paléis erdėti tie kailiniai! Šts. Pasidarė Jonukui blogai ant širdies, ir paleido vargšas vemti rš. Padėjau ant žemės [vaiką], kaip paléido šaukti Plt. Pilnas dangus vandens, tik reikia paléist lyt Skr. Kai paléido pernai lyt, bobos iki pilvo brido, kol linus nurovė Skr.
| Kad jis paléido [smarkiai dainuoti], tai kaip iš devynių klumbokų Skr.
| refl.: Cinoko taip pat visa šeimyna pasileido bėgti Žem. Visa jaunuomenė pasileido šokti su nauja aitra V.Piet. Neretai pasitaiko, kad kuri individualinio poeto daina pasileidžia po liaudį vaikščiot B.Sruog. Tėvus išlaidojęs, pasileido gerti, naktimis karstytis Skd. Tada pasileido apie tą dalyką kalbėt ir kalbėjo iki vėlybos nakties Mš. O jūs, neprieteliai, vis tikt kirmyt pasiléidot! K.Donel. Kai jis pradėjo pasakoti, kad pasileido visi juoktis! Jrb.
7. refl. palinkti, pakrypti, atsiduoti: Ant visų šelmystų jau visai pasiléido K.Donel. Pats ant tingėjimo ir nedorybės pasileida S.Dauk. Geiduliams pasiduoti, į geidulius pasiléisti KII39. Patys būtinai pasileido ant visų piktų darbų I. Į amžiną tinginį pavirtai, pasileidęs ant miego Žem. Į pasileidimą pasiduoti, į bjaurybę pasiléisti KII9. Pasileido į girtuoklystę ir kekšystę CII523. Pasileidęs yra ant visokių prakeikimų brš. Patys ant visokių piktybių pasileisdami SPI363.
ǁ pasiryžti: Aš in to pasléidęs: kap bus, tep bus – šoksiu vandenin Prng.
8. refl. remtis kuo, pasikliauti: Pasileidžiu ant ko R63. Ant manęs vieno negalit pasileisti rš.
VII. padaryti, kad kas eitų žemyn, žemėtų.
1. tr. padaryti, kad kas nuslinktų, būtų žemiau; nuleisti: Paleidžiau žagrę lig ienelėm, nu jau dabar tai giliai išarsiu Ad. Tiltas paleidžiams R133.
| Paleidžiu rankas R328. Eina kalakutas, sparną paleidęs LTR(Grz). Paleidai šakytėles lig žemelei, parėmei augmenėliu dangelį (d.) Kp.
ǁ refl. tr., intr. atpalaiduoti, kad pailgėtų (pasikaišytas, pakeltas drabužis): Pasileisk sijoną – visas pryšakis plikas Šts. Sijonas pasileido (išsitraukė) – velkasi žeme Jnšk.
2. refl. nutūpti: [Sakalas] pasileidė leidė an medelio LTR(Dkšt). I nuskridęs pasileiskie, pasileidęs apsdairykie LTR(Tvr).
3. tr. nukirsti, nuleisti (medį): Vakar vieną drebulę paléidom Erž.
4. tr. duoti nusiristi, nuriedėti į pakalnę: Paleistas pakalniui kamuolys ritasi į bedugnę I.Simon. Paėmusi ratą lapė įkišo varną ir paleido nuo kalno rš.
5. tr. padaryti atvėpusį, nukarusį: Jis lumso, lūpą paleidęs J.Jabl. Veizėk, lūpą paleidęs, nieko nepelnysi Nt. Ji suraukė kaktą, paleido lūpą, ir per skruostus skubiai nubėgo dvi ašaros I.Simon. Vaikščio[ja] kaip kalakutas, brantą paleidęs (su didyste) Šts. Eina gurklį paleidęs Srd. Karvė tešmenį paléido – greit ves (turės) Varn. Žukaltas (uždarytas) paršas greit paléidžia pilvą Rod. Pautinga višta – višta, kuri dėtis paléidusi KII122. Neša skersas, snarglį paleidęs malkas iš girios Skr.
VIII. mesti, mušti.
1. tr., intr. mesti, sviesti: Paleidžiau akmenį zimblio (kad zimbtų, bimbtų), tai kad zimbė Ds. Kad paléido akmenį, tas net urgzdamas lekia Up. Kad paléidė akmeniu, tai tiesiai languos Trgn. Kad paleisiu šituo samčiu į kaktą, tai neatsišnekėsi Mrj. Pamatęs, kad jau tas žvirblis an lango tupi, paleido lazda, langą išmušė Brt. Iš obuolio (obuoliu) paleido į pakojas Krš. Obuolėliais svaidžiau, žiedeliu paléidžiau VoL398. Aš paėmiau kočėlą ir paleidžiau tam katiniu[i] Azr.
^ Paleidęs akmenį iš rankos, nesuturėsi NžR.
iš paleistos adv. paleistinai, leiste (?): Leido iš paleistos su akmeniu Ggr.
2. tr. iššauti: Paleidęs keletą šūvių tą naktį, Petras jautėsi didvyris rš. Brolis paleido šūvį, bet lapė nekrito S.Nėr. Naktį ugnį vieną paleido iš brauninko ans Dr. Vieni pasakojo, kad jį nušovęs žandaras, o kiti, jog paskutinę kulką paleidęs sau pats rš. Ir paleido į stimpantį žvėrį savo strėlą rš. Kada strėlas paleidžia CI5. Lavoną beįžegnojant tapė pėstininkų garbės salvė paleista LC1885,25.
^ Kai Dievas daleis, tai ir iš lazdos paleis LTR(Mrj).
| refl.: Pasileido [šūvis] netyčia rš.
◊ ant aparė̃lės paléisti juok. neduoti per išpažintį išrišimo: Kunigelis kartais ir davatką paleida ant aparelės Šts.
ant ilgų̃jų paléisti pravirkti: O Viliukas, pastebėjęs, kad mamaitė verkia ir Barbė verkia, taip pat paleido ant ilgųjų I.Simon.
ant svi̇́eto paléisti duoti gyvybę, pagimdyti: Kam mane tėvas ant svieto paleido?! Gs. Penkias pačias amžinatilsin palydėjau ir paleidau svietan trisdešimt šešis vaikus rš.
ant vė́jo paléisti nekreipti dėmesio į ką, nebranginti, niekais nuleisti: Žodį girdėtą, o neišmanytą drin tinginio savo ant vė́jo paléidžia DP212.
bal̃są paléisti
1. garsiai rėkti, šaukti, barti: Savo bal̃są kad palei̇̃s, tai kažno kur girdėt Klvr. Rėkia kaip jautis, balsą paleidęs, o nieko nedaro Rz. Džiugys bal̃są ka paléida, Karpėnūse girdėti Vgr.
2. imti garsiai verkti: Atsibudo mažasis lopšyje, ir tas paleido savo balsą Žem.

birbỹnę paléisti imti garsiai verkti: Bobos kad paléido birbynès – baisus daiktas! Jnšk.
bùrną paléisti
1. negražiai kalbėti: Paléidęs bùrną, baisu klausyt Gs. Burna paleista valioj, savo šnekà nestoja nė senos mergos Jnšk.
2. plūsti, keikti: Gal iš rūstybės ant artimo burną paleidai? brš. Paléido bùrną an ano tik pamačiusi Krš.

dū̃dą (dūdàs) paléisti imti garsiai verkti: Dūdą paleido Grž. Kroklys bestija, biškelį kas, tujau dūdas ir paleida Krš.
dū́mais paléisti
1. prarūkyti: Kas iš tų rūkorių – viską dūmais paleidžia! Srv. Pusę uždarbio dū́mais paléidi Krž.
2. sudeginti (trobesius): Savo susiedo ežias tol perardinėjo, kol tas jį dū́mais paléido Krok. Tai jau paleidei dūmais pirtelę? LTR(Dkk).

el̃geta (el̃getomis) paléisti atimti ar sunaikinti turtą: Užvaldė jų turtą ir paleido elgetomis jų šeimas su mažais vaikais rš. Mano turtas išvaržytas, o aš pats elgeta paleistas rš. Jie ir tavo žemę varžė, rengės elgetom paleist V.Mozūr.
gamari̇̀nę paléidus smarkiai (šaukti, verkti): Vilius paleido gerklę juoktis I.Simon. Gamarines paleidę rėkauja, armonikas liurlina Žem.
gamari̇̀nę paléisti plūsti, keikti: Kad paléido gamari̇̀nę, baugu klausytis Užv.
gamari̇̀nę pasiléisti liežuvauti: Tos bobos gamarinès pasiléid i duodas Krš.
gérklę paléisti
1. imti garsiai verkti: Vos tik prikišau pirštą, ir paléido vaikas ger̃klę Vvr.
2. imti garsiai rėkti: Aš kap užsikeliu, kap paléidžiu gérklę, tai iki gult Lzd. Kad paleido ana ger̃klę – tenkinaus pro duris išnėręs Vkš. Ka paléido gérklę, neit laukai skamba Vlkv. Visi paleido savo gerkles, pritardami tai dainai Ašb. Paléidus gérklę, tik šaukt težino Jrb.

gérklę pa(si)léidus smarkiai (šaukti, verkti): Pats nieko neišmano, o gerklę paleidęs rėkia Pc. Vaikas išsigando ir ėmė verkti, iš karto tylomis, o paskui visą gerklę paleidęs J.Balč. Kad šauka, kad šauka ger̃klę pasiléidusi Ll.
į dárbą paléisti imti veikti (kuo): Janis paleidžia į darbą ilgą botagą (ima mušti botagu) rš. Reik paleisti kojas į darbą (bėgti) Dr.
į laukùs paléisti nevaldyti: Kad paleidi į laukus savo piktus pageidimus, tuokart stojies nevalnyke savo piktų pageidimų brš.
į visùs kẽturis vė́jus paléisti išvaryti: Išveskite ją ir paleiskite į visus keturis vėjus rš.
iš akių̃ paléisti atitraukti dėmesį, neprižiūrėti: Tik paleisk juos iš akių, tuoj visko prasimanys rš. Arklių negalima paléisti iš akių̃ – tuoj sueis į javus Jnš.
iš akių̃ nepaléisti
1. akis įspyrus, į ką žiūrėti: Jie nepaleido iš akių nė vieno Petro judesio rš. Aš takučio iš akių nepaleisiu rš. Duris trenkdama, ji įeina į virtuvę ir nebepaleidžia Barbės iš akių I.Simon.
2. domėtis, nuolatos stebėti: Tik vienas Balsių Petras štai jau treti metai nepaleidžia Katrytės iš akių V.Myk-Put.

iš pasáulio paléisti užmušti: Paléidė iš pasáulio Upt.
iš pėdõs nepaléisti visą laiką kartu būti, laikyti prie savęs: Kur neženysis anuodu, ka ana nė iš pėdõs nepaléido Krtn. Nepaleidžia nei iš pėdos vaiko, o galėtų bėgt paskui Jrb. Ans muni nepaléida nė iš pėdõs Kl.
iš rañkų nepaléisti tvarkyti, valdyti: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu V.Mont. Kol painu, nepaléisu samčio (neperduosiu šeimininkavimo) iš savo rañkų Krš.
jùką paléisti sumušti nosį iki kraujo: Tik lįsk – tuoj juką paleisiu! Všk.
juokai̇̃s pasiléisti imti smarkiai juoktis: Kva, kva, kva, – visi pasileido juokais Gs. Moteris čiuptelėjo barzdą, kitiems juokais pasileidžiant rš.
kakari̇̀nę paléisti imti garsiai šaukti: Kai paléidžia kakari̇̀nę, tai visi langai dreba Všk. Paleisk savo kakarinę – juk ji neperkama Asv.
káušą paléisti pradėti verkti: Kad kiek, ir paleidžia kaušą Slm.
kósurą paléisti imti garsiai šaukti: Kaimynas vaikščioja, kosurę paleidęs laukuos ant žmonių, namuos ant pačios Alvt.
liežùvį paléisti
1. negražiai kalbėti, plūsti: Kaip paléido liežùvį, ir pats nesižino, ką kalbąs Krš. Aje gi, neprabavok ją pakliudyt – kai paleis savo liežiuvį, nežinosi, katran šonan lėkt Ut. Teip paléidęs liežùvį ir vaikšto Jnšk. Neužkibink širšuonies – paléis dar liežùvį – nežinosi, kur sprukti Vkš. Paléidęs liežùvį ir loja kap koks lojynė Gs.
2. daug plepėti: An senatvės tos bobos paléida liežuvį Krš.

paléisti liežuviùs liežuvauti: Žmonės vėl paleido liežuvius V.Kudir. Sužinojo kaimo moterėlės, davatkos, zokoninkės ir paleido savo liežuvius A.Vien.
pasiléisti liežùvį nepadoriai kalbėti: Patauzija senovės papratimu, liežùvį pasiléidęs Pvn.
lū́pą pasiléisti verkšlenti: Kas vaikuo, ko ans lūpą paleido? Pln.
mielès paléisti viduriams sugesti: Mieles paleido Grž.
mùziką paléisti pravirkti: Ko čia paléidai mùziką kaip mažas vaikas?! Jnš.
nãsrą (nasrùs) paléisti imti garsiai šaukti: Kad paléido nãsrą ant visų laukų! Alk. Paléidė nasrùs ant viso lauko Ėr.
nãtą paléisti išeiti iš ritmo, sutrikti: Nū tėvo nabaštiko gavau į kuprą – paléidau nãtą bekulant [spragilais] Jdr.
nei̇̃ pakártas, nei̇̃ paléistas Vj sakoma, pakliuvus į neaiškią padėtį.
nórus paléisti labai ko įsigeisti: Paléido nórus, tai dabar ir reiks Alk.
pelenai̇̃s (plė́nimis) paléisti sudeginti (trobesius): Paleisti pelenais rš. Plėnimis paléido gyvenimą, ir gana Jrb.
rankàs paléisti liautis dirbus: Kai tik vyras rankàs paléido, nieko nebliko Skr.
raudóną gai̇̃dį paléisti ant stógo uždegti (trobesius): Paléisu raudóną gai̇̃dį an stógo, jei Palionikei ūkį užrašysi Krš.
snùkį paléisti liežuvauti: Paléidęs snùkį, ir loja kaip koks lojynė Gs. Jo snukis paleistas kai sena vyža Ss.
striūnàs paléisti pravirkti: Jau tas ir vėl paléidė striūnàs Krs.
su dū́mais paléisti sudeginti (namus): Pakišo po jo stogo ugnį ir paleido su dūmais ne tik namus tėvo, bet ir keleto susiedų V.Kudir.
ši̇̀rdį paléisti užpykti, užširsti: Ši̇̀rdį paléidžia, užpyksta, ir daryk ką nori Klvr.
ubagai̇̃s paléisti atimti turtą: Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs J.Bil.
ùgnį paléisti imti šaudyti: Paléido ùgnį i nuginė [priešus] Vn.
ū̃mą paléisti nusiminti: Ūmą paleidžiu, nusimenu CII92.
už niẽką paléisti išeikvoti, iššvaistyti: Paleido už nieką pinigus rš.
vargonùs paléisti imti garsiai verkti: Paleido vargonus ir bliauna kaip veršis Jnš.
vė́jais paléisti išeikvoti, iššvaistyti: Jis pusę algos paleido vėjais rš.
papaléisti (dial.) žr. paleisti I 6: Mažgi anksčiau ateis [iš armijos], kitus gi papaléidė Str.
parléisti
1. tr. duoti parvykti namo (iš mokyklos, darbo, tarnybos…): Neparléida ne numie vaiko Krš. Parléido visus, kur buvo išvežę Krš. Saimą (seimą) namon parleisti KII5. Atostogų jį parleido tik tris savaites J.Jabl. Saulelė raudona, vakaras netoli. Parleisk mane, močiute, su saule namolio LTR(Krč).
2. tr. pakeisti, pavaduoti dirbantį, kol šis pareis namo ir grįš: Jonuk, nueik piemenį parléisti pietų Žvr. Vieną kartą atėjo durnasis savo brolį pietų parleist BsPIII110.
3. tr. parlydėti: Parléidęs namolio, svirne paguldysiu, lig saulės tekant panelę migdysiu LTR(Grž).
4. tr. liepti nuvykti ten, kur buvo, iš kur išvyko, parsiųsti (žmogų): [Išjojęs] parleido tarnelį – ką mergelė veikia? JD648. Susikalbėjo jie, parleido vieną darbininką pasakyti ponui, kad Martynas neduoda malkų rš.
5. tr. parsiųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Sakyk, kame buvęs, kodėl laiško neparleidai? LzP. Ei, parleidž, parleidžia mūsų brolužėlis tris margas gromatėles JD78. Broliai parléido atsisakymą nu gyvenimo Pln. Seniau dėdė da ir pinigų parléisdavo, o dabar nė laiško neatrašo Vrb.
| prk.: Parleida ant tavęs nelaimes, atema vaikus, parleida negerus metus P.
| refl. tr.: „Tilžės Ceitunga“ parsileidžia kas diena su telegrafu naujausias svietiškosios valdžios žinias Kel1881,75.
6. intr. greitai pareiti, parbėgti, parkeliauti; parlėkti: Išejo vaikelis ir besiveizant parléido iš miesto Vvr. Vis tik greit parléidai Kal.
| refl.: Kaimynas iš turgaus jau parsiléidė Lg. Išgirdęs tėvą sergant, tuojau parsiléido namo Jrb. Parléidusi numie juodai mėlena Kal. Kelios valtės parsiléido iš marių su pūsle StngŽ66. Trys prūsai Nemunu iš aukšto parsiléido Lp. Aš veizu, iš kur tas autobusas parsiléida Prk.
7. refl. atsigulti: Parsiléiskim, vyrai, ant pievutės pasilsėt Jrb. Parsiléido ant kranto ir geria vandenį Skr. Eik parsiléisk kokias dvi valandas į lovą Trg. Parsileidęs savo patale, išleido savo dvasią LC1886,42.
pérleisti
I. atiduoti, aplenkti ką, nepadaryti ko.
1. tr. atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti: Savo lovą aš perleidau senelei rš. Jei jums dabar nereik [mašinos], párleiskiat mums Pgr. Ir man kokią kamarėlę perleisi LzP. Jis galia parleisti savo skolą kitam J. Pradėjo prašyt, kad tą radinį jam perleistų LTR(Dkk). Perleidžiu kam ką, duomi ant noro kam SD45. Perleidau savo ūkį sūnui Vv. Būk žmogus, párleisk munie tas kelias lentikes Pj. Vely parleisčiau ūbą laukužį, ne kad jauną mergužę JV454. Atgyvenančios klasės neperleidžia savo viešpatavimo be kovos sp.
2. tr. parduoti: Kainos forma numato, kad prekės perleidžiamos už pinigus ir kad toks perleidimas yra būtinas rš. Jis man tas malkeles popigiai pérleido Jnšk. Kad geras žmogus pasisuktų, bėroką galėtum ir visai nebrangiai pérleisti Srv.
3. tr. praleisti, padaryti pertrūkį: Anas kožnądien ateina in mane, retai kada pérleidžia dieną Šr. Vienoj dienoj sudeda [višta kiaušinį], ė tris pérleidžia Dglš. Da perléidžiau vieną dainelę (pamiršau padainuoti) Ps.
| Pérleido čėsą (laiku nepadavė prašymo) Lp.
| refl.: Šita tik po pirmam teliukui pérsileidė (pertraukė, praleido metus nesiveršiavus) Ds.
4. refl. paliauti: Prieš pačias Velykas, kai kiaušinių reikia, tai vištos dėt pérsleidė Ml.
5. intr. dovanoti kaltę, atleisti: Parleisk, dovinok neišmintingam žmogui P. Kartais ir aš apei kitus pakalbu, ko čia stebėties, kad ir kiti man neparleida M.Valanč. Jei nenorėjo kas iš puikybės kitam parleisti brš.
II. patirti, praleisti.
1. tr. išbūti, pragyventi, praleisti (kurį laiką): Párleidom vestuves Šts. Sveikas, šventes pérleidęs ir naujus metus pradėjęs A.Baran. Tam susidėjo gyvenimas nuo pat jaunų dienų, kurį kiekvienas kitaip perleido LzP. Perleidau metų apie šimtą kokį (d.) Nm. Džiaugsis, vakarui atejus, dieną gerai parleidęs M.Valanč. Man taipgi rūpi, kaip čia vienas perleidi laiką Žem. Gražiai savo jaunystę parleidė Sz. Niekam nerūpi, kaip jis perleis šaltąją žiemelę J.Jabl. Sunkiai šaltymetį parleida bitės IM1852,30. Mažne pusę gyvatos … miegodamas perleidai DP580.
ǁ refl. praeiti (laikui): Persileis savaitė, ir vėl yr tas pats Ds.
ǁ patirti gyvenant, išgyventi, perkęsti: Visokių madų reikėjo perleisti Ėr. Kai visokių vaistų reikia párleist, tai ilgas gydymas Skr. Aš visko párleidau: i sargyt, i maryt Jrb. Du karu esu párleidęs, užtenka Dov. Visko žmonės pérleidžia šiame pasauly: ir linksmumo, ir liūdnumo Slv. Aš daug skaudžios nepalaimos esu pérleidęs KII153. Visokių reikia perleisti metų – gerų ir blogų Ėr. Kad tei[p] párleistų, kai aš, kitas būtų jau kvailas (būtų iš proto išėjęs) Skr. Esu párleidęs visokius laikus savo amžiuo[je] Dr. Dabar suslaukei dienelės, perleidei visas kalbeles LTR(Kp). Buvo tai Genaveitė, kuri, savo sunkią ligą parleidusi, ilsėjosi silpna ir nuvarginta I.
| refl.: Visokių tų išgąsčių párleidos Užv.
2. tr. priimti praeinantį, pravažiuojantį: Kai senyboj, tai buvo ir [kalėdojantys] kunigai pérleist rūpestis Prng.
ǁ palaukti, žiūrint, kol kas praeina, pravažiuoja: Traukinį pérleidėm (bežiūrinėdami į keleivius prabuvome stotyje, kol stovėjo traukinys) – niekur nėra [laukiamo žmogaus] Str. Kol veselnykus perleidėm, ir sutemo Vb.
3. tr. turėti, laikyti kurį laiką (ppr. apie daugelį tos pat rūšies laikinų, nuolat keičiamų objektų): Esam daug párleidę ringinių vištų ir kitokių Šts. Parleida gaspadoriai daug mergių, vis neįtinkančios Šts. Esu daug piningų pérleidusi Pgg.
| Kiek tas kambarėlis yra žmonių perleidęs! Pn. Aš laikau save teisingu žmogum, bet, tiesą pasakius, esu perleidęs daug amatų J.Balč.
4. tr. persiuntinėti (laiškais): Visus kraštus parleidau su gromatoms – nėr pačios, ir gana Šts.
III. duoti pereiti per ką.
1. tr. duoti pereiti, pervaryti per ką (per mašiną, įrankį…): Dobilus tik pérleido per mašiną Jnš. Iš ausies [grūdus] perleisim dar kartą per arpą Pg. Avižines kruopas perleisk per mėsinę mašinėlę, ir bus miltų Ob. Oi, koki rupūs miltai, ėmęs dar pérleisk Rdm. Rugių duonai taip neperleisi (nepermalsi), kaip kad kiaulėm avižas Vad. Jei tyrė išeis ne visai vienoda, tad perleisti ją per sietą rš. Sakiau, nū sėmenis perleisiu per maišus, tai vis gal ne tiek varpučių bus Pls. Sėmenis tai vis tiek pérleisiu an vėjo Lš. Perleisk grūdus per vėją, tai bus čystesni Arm. Bruknes par stalą párleidom (riedančias perrinkome), gal virti Vkš. Kietą dalgį kalvis parleida par ugnį, ir paminkštė[ja] dalgis Šts. Perleisiu skaras per vandenį (perplausiu, perskalausiu) ir eisiu bulbų sodint Arm.
| Visą skinstalą [inkstai] par save párleida Krš. Perleidžiu vyną (išvalau mieles, drumzles) SD211.
^ Sutarėme, kad mes, matematikai ir fizikai, projektuosime mūsų specialybių terminus, ir po to Jablonskis perleis juos pro kalbos rėtį (kalbiškai apdoros) Z.Žem.
ǁ šiaip taip, paviršutiniškai ką padaryti, apdoroti: Žuvis tik pérleido per dūmus (šiek tiek parūkė) Jnš. Skalbinius tik pérleido prosu (šiek tiek palygino), ir gerai Jnš. Plaukus tik pérleido žirklėm (skubiai apkirpo) Jnš. Lentą tik pérleido oblium (šiek tiek paobliavo) Jnš. Dirvą reikia tik pérleisti akėčiom (šiek tiek paakėti) Jnš. Pérleisk truputį gryčią (truputį perkurk), bo labai šalta Kp. Truputį pečių perleidžiau malkelėm Pn. Tuoj išblokšim, dabar saulutė yra, truputį perleisim (kiek padžiovinsime saulėje) Vad.
2. tr. duoti susigerti, praleisti (vandenį): Sausa žemė parleida lytų Šts.
IV. duoti sutikimą kam ką daryti.
1. tr. SD298 leisti pereiti, pervažiuoti per ką nors: [Žmogus] meldė, kad jis jį per tiltą perleistų BsPI73.
2. intr. psn. duoti sutikimą, nedrausti kam ką daryti: Perleidžiu, paveliju, valią duomi R417. Ginu kam ko, neperleidžiu SD175. Kai Dievas perleido …, velns … nuėjo Jobo gundinti Mž433. Nieko nedraus, bet viso, ko norės daryt, perleis SPI71. Perleisk man rinkti paskun pjovėjus CII475. Neperleistų į namus savo įsiveržti VlnE134-135.
ǁ psn. duoti teisę, nevaržyti nuostatais: Įstatymai tai nepavelija, nepérleidžia KII378. Tvardome … sąnarius, idant nelytėtųs neperleidžiamų daiktų DP568. Kurie netik …, netur būti … top sakramentopi perleisti Mž28.
ǁ KI527 psn. nesukliudyti, nesutrukdyti: Perleiskite abejiems augt drauge iki pjūties BtMt13,30. Neperleidž iš savęs juoką daryti Vln39.
| Liuosybė nuog visokių afektų, kurie neperleidžia šviesiai tiesos regėt SPI15.
ǁ tr. duoti teisę pereiti iš žemesnės į aukštesnę pakopą: Nepárleido į penktą klasę, paliko antrus metus Krš.
3. tr., intr. psn. sudaryti sąlygas kam ką veikti, įgalinti ką daryti: Nū jam miegot perleiskiam Mž414. Dirbk, kiek tavo syla pérleidžia KII190. Tėtiška širdis neperleidžia CI396. Kačeig jūs ir visada rūpinote, bet čėsai jums tai neperleido Bb1PvP4,10.
4. suteikti, duoti; skirti, lemti: Teip regias nu pačių dievų bu[v]o parleista S.Dauk. Párleisiu ant numų Helio tokį negerą, kurio nėkas negalės girdėti S.Stan. Sunkias ligas tu perleidęs esi Mž438. Vainas pats perleidi ir vedi pagal valios tavo MKr40. Perleido tada … didį miegą ant Adomo Vln50. Teisiai ant jų perleidė tą iškorojimą DP412.
V. padaryti, kad kas eitų žemyn, ilgyn, pervirš.
1. tr. nuleisti žemyn, nutraukti, nuimti: Žėglius (bures) perleisti N.
2. refl. įvykti savaiminiam abortui: Karvė išsimeta, boba pársileida Krš. Kėlė sunkiai ir pérsileidė Ds. Vaikščiodama jau antrą mėnesį pérsileidau Vrb. Moters girtuoklės tankiai persileidžia arba tampa visai bevaisėmis V.Kudir. Motriška pársileidus J.
3. refl. tr., intr. persisverti, persimesti: Visą sa[vo] gėrybę prašveitė, išpardav[ė] ir išej[o], maišelį per pečius pérsileidęs, per žmones Rod.
4. refl. atsigulti: Kol aš susiūsiu, gali ant lovos pársileisti Šv.
5. tr. pailginti, patraukti (įšautį): Ratus ilgai párleisk i sukrausi daug rąstų Ggr. Párleistais ratais gyvoliuo lengviau traukti Ggr.
VI. permesti, perkelti, perpliekti.
1. tr. permesti: Pagalį pérleisti per tvorą DŽ. Leisk, ar perleisi akmeną par upę? Ėr.
2. tr. perverti, persmeigti: Párleisk su šriūbu, būs stipriau Dr.
3. tr. perkelti, perirti į kitą (upės) pusę: Gal perleistumėte per Lėvenį? Paį.
| refl.: Su luge persileidė an kitą pusę Ps.
4. tr. uždrožti, užrėžti, perpliekti: Prisivijo ir parleidė kelis kartus par nugarą Rm. Kai pérleisiu virveliniu, tai tuoj nustosi murmėt Dbk. Jis toks neklaužada už tai, kad jam niekada tėvas neperleidžia Vad.
5. nubausti: Tu jau raišas, Dievo perleistas Ml. Taip Dievas perleido tėvą, per daug savo vaikams pataikaujantį I. Dieve, neperleisk, Dieve, apsaugok! B.
VII. padaryti skystesnį; perpilti.
1. tr. SD298 sulydyti.
2. tr. tekinant per viršų perpilti: Leidau ir párleidau alų bepyliodama Šts.
◊ akimi̇̀s pérleisti peržvelgti: Praeinant Petronelei, nuo kojų ligi galvos perleidęs ją akimis Žem. Akimis perleidęs gretimus staliukus, [leitenantas] priėjo tiesiai prie Aldonos rš. Toks jau jo notūras – kožną pérleidžia akim̃ Mlt.
per danti̇̀s pérleisti apkalbėti: Jau katrą pérleis per savo danti̇̀s, tas jau šventas išeis Ut.
per gérklę (kãklą) pérleisti
1. N pragerti: Perleido viską per savo gerklelę rš. Ką turėjo, tą praleido – i par ger̃klę párleido Plt.
2. suvalgyti: Kiek gaidžių, vištų viščiukų, kiaušinių, kiek sviesto vokietis perleido per savo gerklę! P.Cvir.

per pil̃vą (vi̇̀durius) pérleisti suvalgyti: Viena diena karvę párleido par pil̃vą Šv. Prūsai, daugiaus vaisių per vidurius perleisdami, sveikesni už mus rš.
per rankàs pérleisti
1. Užp įsigyti ir vėl išleisti: Jau dėlto daug pérleidžiau per savo rankàs gyvulių, nu tokio da neturėjau Ktk. Duok tu man šiandiej, kiek aš per savo rankas perleidžiau, tai būč bagočius Ktk.
2. patikrinti: Kožną nėkelį párleidu par rankàs Skdv.

pro aki̇̀s ir gálvą pérleisti patirti, pergyventi: Perleidžiau pro savo akis ir galvą visa ko Antš.
praléisti
I. duoti praeiti; aplenkti, prarasti.
1. tr. SD326 duoti kitam praeiti pirma ar pro šalį: Bet ji praleido Ilžę pirma, o pati vis per keletą žingsnių ėjo paskui I.Simon. Praleisk, neša viedrą vandenio! Arm. Praleisk pro šalį, kas eina J.
| refl. tr.: Mokyti kai eina, tai vis vienas kitą prasileisdami Ds.
2. tr. priimti praeinantį, pravažiuojantį: Man vis rūpi, kaip tuos ekskursantus reikės praleisti rš.
ǁ sustojus žiūrėti į praeinančius, pravažiuojančius: Praleidau būrį [žmonių], eitu toliau Plng. Eiseną praleidom ir parejom numo Vkš.
| Jau daug vandens praleidau į Baltjūres (tiltas pasakoja) V.Kudir.
3. tr. Rod, Aps, Stlm palydėti: Praléisk svečią nors iki pro šunį Vrb. Kaziukas mane iki pat namų praleido Žž. Praléisiu svečią i grįšiu Ad. Praléisk namo Lp.
ǁ daryti ką įkandin einančio: Praléisk (apmėtyk) tu jį akmenais Arm.
ǁ VoK33, Lp, Šlčn palydėti mirusį.
4. intr. skubiai pravažiuoti: Ka praleido su dviračiu pro šalį kaip vė[ja]s Vvr.
5. tr. išbūti, pragyventi kurį laiką: Aš visą savo amžių praleidau pas tėvelį I.Simon. Jau pusę žiemos praleidom Šts. Su savo pačia seniaus linksmiai dienas praléidė BM89. Aš praléidau tiek metų, žinau, kaip pirma buvo Krm. Vasarą jis daugiausia laiko praleisdavo sode ir prie bičių rš. Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai! Mair.
| Mano tėtis be krienų šventės nepraléisdavo Skr. Aš vakarienę dažnai praleidžiu ar su pienu, ar su kuo Skr.
| Šešerius metus praleidus, Siernauskis norėjo užimti gabalą žemės M.Valanč.
^ Negal nusiliauti vargais: eisu į kiną – vis valandelė praleistóji Šts.
ǁ iškęsti, išgyventi, patirti gyvenant: Par savo gyvenimą žmogus daug daug turi visko praléisti Vvr. Visas didžiąsias bėdas jau praleido, Marelė nusiramino Žem. Visokių rūpesčių praléidęs Ėr. Kokių negerų laikų reikia praléist žmogui! Ėr. Kiek vargo reikė[jo] praléist, kol susitvarkėm Rd.
| refl. tr.: Kaip tą žiemą praléisis?! Krš.
6. tr. turėti kurį laiką (apie daugelį tos pat rūšies laikinų, nuolat keičiamų objektų): Jau, dėku Dievui, nemažai viršininkų praleidau, o tokio gero dar nebuvo rš.
| Mūsų teatrai kasmet pro savo sienas praleidžia šimtus tūkstančių ir milijonus žiūrovų rš.
7. tr., intr. aplenkti, padaryti pertrūkį: Dėl ko tu praléidei kelius lapus [skaitydamas]? Vb. Praleidai vieną siūlą, beskubydama vert in skietą Dkš. Sudurtinio tarinio jungtis gali būti praleidžiama rš. Gal šiandie pralei̇̃s neliję Ėr. Tėvas nė dienelės nepraleisdavo nesbaręs Ut. Dieną praleisdama kepa duoną J. Šuva nieko nepraleidžia nelojęs J.Balč. Vieną dieną praléidova garlaivį (nenuėjome pasitikti), o antrą dieną nesulaukėva Skr.
| refl. tr., intr.: Drugys jį krečia, vis dieną prasiléisdamas KII251. Būtų gerai, kad metai neprasilei̇̃stų [einant mokslą] Ėr.
ǁ nelankyti, nedalyvauti: Retą kiną praléidu Krš. Tu pamanink: juk aš esu nusenęs, o nenoru darbo praléisti – juk sėjos laikas yr Štk.
ǁ duoti praeiti (laikui): Eičiau į darbą, kad ne lytus: dabar sėdžiu, laukiu, laiką praléidžiu Skr. Ir su mezgimu daug laiko praléidi Srd. Aš praléidau penkias dienas po termino BŽ452. Šienelis buvo sausas, tik praléidžiau laiką (pavėlavau) Švnč.
8. intr. nebausti, dovanoti, atleisti: Kas kadai girdėjo apie tokį tėvą, … idant latrui ir priesakiui savam praléistų DP242. Pergalėtojas Izraelyj nepraleis nusidėjusiam SPI10.
ǁ (l. przepuścić komu) SD54 pagailėti, išsaugoti, neduoti patirti (sunkumų, kančių): Sūnui savo nepraleido, bet už mus visus išdavė Mž449. Jei … tikram savam sūnui nepraleidė, kaipog mumus nemeilingiemus praleis? DP192. Ne vienam liežuvis piktas nepraleidžia, ant visų užpuola SPII77.
9. tr. prarasti, išeikvoti, išleisti: Argi praléistą sveikatą indės?! Rdm. Praléido savo vietelę Šts. Praléisi viską kaip matai – i esi biednas Pln. Praléido (pragėrė) namus Dkš. Ta mažoji piningą leida, o didžioji jau nepraléis, tūrės suspaudusi Krš.
| refl.: Piningai prasiléisias, i nė čimodano, i nė piningų Krš. Daugiau turi, daugiau ir prasiléidžia Sdk.
10. tr. parduoti: Mažu pralei̇̃s gyvulius Lp.
| refl. tr.: Prasléidžiu (pardavinėju) skareles, kai bulbų nebėr Mrc.
11. tr. duoti praeiti per ką: Būdavo, praléidi per mašinaitę kokią kapą [rugių], jau i turi duonutei Gs.
II. sudaryti sąlygas kam nors tekėti, byrėti, skverbtis.
1. tr. pradėti tekinti: Praléidom naują bačkelę – gardesnio alaus Jnšk. Praléisk alaus verpelę J. Senas tėvas kaip ateis, trečią bačkelę praleis LTR(Vkš).
| refl. tr.: Ėmiau ir prasiléidžiau vieną bačką [vyno] Pc.
ǁ padaryti, kad tekėtų: Pavasarį praléidžia beržus arba klevus, ir bėga sula Skr. Tėvelis praléidė beržą [sulai] Ėr. Ar praléidot sulos? Rs. Daktaro praleistas kraujas bėga čirkšliais Šts. Padaryk man praleidžiamą kubilą Šts.
| refl. tr.: Reik iš beržo siulos prasiléist Pc.
ǁ sudaryti sąlygas nubėgti, nutekėti; nusausinti: Būtų praleidę vandenį, būtų rugiai buvę tokie pat, kaip mano Žem. Ežerą praléisti KI69.
2. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išbyrėti: Vilko grobai praleisti Šts. Galėj[o] karvei žarnas praléist Lp.
| Pelių tiek priviso, kad visus maišus su grūdais praleido Žsl.
3. tr. duoti išeiti šilumai, užšaldyti (krosnį): Tu, mergele, duonai pečiaus nepraléisk! Plt. Siuto siuto i pečių praléido – duona paliko žalia Lkv.
4. tr. duoti pereiti, persiskverbti, nesulaikyti: Langai nevarauni – šilumą praléida Vkš. Batai vandenį praléida Vkš.
5. refl. tr. pasirūpinti, kad išperėtų: Prasléidžiau truputį viščiokų, ir užteks Ds.
III. tr. padaryti laisvesnį, didesnės apimties, skystesnį.
1. pralaisvinti: Pėdo drūtgalį praléisk (atrišk) Ėr.
2. pailginti, paplatinti: Praléisk kiek ilgiau kairį viržį Paį. Ankštokos rankovės, duok, tegul kriaučius praléidžia Šk. Čia praléido (paplatino) platų kelią Arm.
3. atmiešti: Sūrą putrą reik praleisti, o tirštą praskiesti Kal. Praleisma pienu, ir būs veršputrė, pienu praleista Šts. Praleisto rūgšto pieno gausi ir vasarą, kad mažiau srėbtumi Šts.
4. skystinti, minkštinti: Rūdynų vanduo praleida vidurius Tl.
◊ ant vė́jo praléisti niekams išeikvoti: Paėmė algą ir teip praleido ant vėjo Ds.
negirdomi̇̀s praléisti nekreipti dėmesio: Nereikia negirdomis praleisti nė „mažmožių“ J.Jabl. Nepraleiskite negirdomis šito mūsų gamtininko balso Vaižg. Suprantama, kad mokslo pasaulis tokių sukakčių negirdomis praleisti negalėjo rš.
nuo sàvo galvų̃ praléisti nusikratyti: Jau praleidau neprietelius nuo savo galvų Ar.
per gérklę praléisti pravalgyti: Ėdūnai visą uždarbį praleisdavo per gerklę rš.
pro aki̇̀s praléisti nepastebėti: Kaip jie galėjo praleisti pro akis tokį šlamštą?! sp.
pro ausi̇̀s praléisti nekreipti dėmesio: Daug aštrių žodžių krisdavo skaudžiais akmenimis Anicetui į širdį, bet viską jis praleisdavo pro ausis, kartais nutylėdamas, o kartais paversdamas įžeidimą juokais J.Avyž.
pro gérklę praléisti pragerti: Kiek uždirba, tiek pro gerklę praleidžia Jnš.
pro pirštùs praléisti išeikvoti, išleisti: Pro pirštùs viską (turtą) praléido Krš.
pro šãlį praléisti
1. nekreipti dėmesio: Jis tuos žodžius pro šãlį praléido Btg.
2. neteisėtai parduoti, praspekuliuoti: Praléida torpių pro šãlį Krš.

tylomi̇̀s praléisti BŽ581 nekreipti dėmesio.
priléisti
I. duoti prisiartinti, duoti įeiti, duoti darytis.
1. tr. SD306 duoti prieiti, prisiartinti: Prasto žmogaus prie pono neprileisdavo Jnšk. Ne iš tolo munęs nepriléido pri vyro Vkš. Prileisk jį prie savęs J. Ne, ne, jis nebeprileisiąs prie savo arklių nė vieno kito I.Simon. Vaikus be eilės prileida Krš. Tuojaus buvo prileisti prie karaliaus BsMtI18. Prileisk veršį pri karvės B. Prigiléiskit, tikri tėveliai, savo dukrelę prie gimtųjų namelių (rd.) Jž. Negipriléiskit, sesytės mano, šito totorėlio an mano rūtų vainikėlį (rd.) Jž. Greičiaus prileidžia savęsp lopiniuotus, apdriskusius ir nuogus SPI45.
| Tu jo nepriléisk prie tų malkų, varyk iš paskutiniosios (neduok jam nupirkti per varžytynes) Jnšk. Prileisk ją tik prie [siuvamosios] mašinos – tuoj sugadins Jnšk. Ale tik priléisk tokią gaspadinę pri kuknės, tai po tam neturėsi kur viralo kišti Krš. Moteris nebuvo prileidžiama prie jokio atsakingo darbo valstybiniame aparate sp.
| prk.: Prileisk ausump tavo maldas tarno savo SGII29.
^ In roną priléidžiamas tasai žmogus lipsnus Prng. Kad tik an rankas gerai Dievas prileist (leistų pasinaudoti)! Trgn.
| refl. tr.: Ligonis nieko neprisileidžia Jnšk. Briedis neprisileidžia šunų prie savęs J.Jabl. Ir mirdamas uošvis žento neprisléidė an sau Ds. Dieną milžau, buvo sveika, o vakare nainu – neprisiléidžia, tešmuo sutinęs Jrb. Neprisileidžia kaip garnys baloj LTR(Zp). Tai laukinis žmogus, nė artyn neprisileidžia V.Kudir. Tokio žmogaus negal nė iš tolo prisiléisti Vkš. Kyšių neima, bet be dovanų neprisileidžia TŽV596. Prisileidę vokiečius visai arti, kariai atidengė smarkią automatų ugnį rš. Neprisileidant pačiai savą vyrą S.Dauk. Prisileido mergė vaikį, o dabar rėka Vkš. Neprileiskies kito nė vieno, nesa ir aš tiktai su tavim laikysiuos BBOz3,3.
ǁ duoti įeiti, priimti: Tu gali tiesiog ateit in mano dvarą ir būsi prileistas BsPIV209. Turėjo būt prileistas anosp draugybėsp žmonių MP76.
2. tr. suleisti kergtis: Karvę prie buliaus priléisti K. Šiandie vieną karvę prie jaučio prileidom Jnšk. Kamgi reikia avino – nag nuveši aveles uošvijon ir prileisi Ds. Prileido kumelę prie eržilo Krkl. Prie karališkųjų eržilų prileistinąsias kumeles prirašys LC1889,27.
| refl.: Ar karvė prisileido? Jnšk. Neprisileidžia nė kaip kumelė, kad ir ieško kumelių Jnšk.
3. tr. daug ko įleisti kur, daug ką priimti: Svieto aibės priléista [į tuos namus] J.Jabl(Žem). Kam tų visokių bernų į veselijas priléidot?! Jnšk.
| refl. tr.: Prisiléido pilną kluoną gyvulių ir goniojasi Jnšk. Prisiléido musų̃ pilną trobą, dabar ir ūža Krš. Lankos prileistos būs avinų, jaučių Šts.
ǁ refl. tr. prisiimti gyventi (nuomininkų): Į butą prisileido nuomininkų rš.
^ Prisleisi svetimų, pats eisi iš namų Vlk.
ǁ priveisti: Utėlių prileido patalus tuos Vlkv. Mažų žuvikių prileisti LL99.
| refl. tr.: Jis prisileido ir žuvų į savo tvenkinį J.Jabl.
4. tr. užkrėsti kuo: Kažin, ar čia tau gripas buvo ar kas, kad man nepriléidai Krok.
5. tr. duoti pribėgti, prisisunkti: Neprilei̇̃s vandenio [batai] Lp.
6. tr., intr. leisti įvykti, nesukliudyti: Aš pykau ant savo vyro, kad ans prileido muno brolį tokį darbą padaryti Brs. Rūpestingas gydytojas jokių komplikacijų neprileido rš. Pryš kaplaną skundimo neprieleisk Mž31. Dirvos širdies savos neiždarys, bet … prileis erškėčiais apželt DP548.
| Širdis nepriléidžia tiek valgyti Ėr. Piršlio gera širdis to neprileidžia prš.
| refl.: Ištvirkęs žmogus ko gi neprisileidžia! rš. Gėdingai sugaudintis ir surišdintis prileidais DP157.
ǁ duoti sutikimą kam ką daryti, nedrausti: Norėjom šį metą taisyti [ratus], motyna neipriléido (nebeprileido) Slnt. Nepryléido vaikai motynai žanyties antrą kartą Jdr.
ǁ leisti paimti, paliesti: Mums adatos neprileida – toks skūpas mūsų bočius Dr.
7. tr. duoti teisę: Priléisk mano vaiką prie egzaminų Jnšk.
8. refl. sutikti, nusileisti: Ir mun reik prisileisti: reik kalėdotojus pavežioti Šts. Prisileida austi, o aš anai žemę išgyvenu Ggr.
| Aš neprisileidu gerti (negeriu) daug šnapšės Šts.
9. (l. przypuścić na kogo) atsiduoti, pasikliauti: Prašyk jos tėvą, man rodos, kad prisileis ant noro tavo S.Stan. Žmonės … niekad jo neprašė …, tiktai visa prileido ant valios… MP74.
10. intr. manyti, teigti: Ne visa, ką žmonės priléidžia, yra hipotezė FT. Kiekviena prielaida priléidžia arba teigia tam tikrą tiesą FT. Sunku prileisti (iš tolo žiūrint), kad tai būtų paukščiai rš.
11. refl. kainą sumažinti, nusileisti, nupiginti: Aš prisiléidu, bet ir tu antdėk Šts. O ar tas, ar kitas meistras siūs, vis tas pats – jug sakos užmokesnė[je] prisileisiąs M.Valanč. Kad viskas jau teip atpigo, reik ir man kiek prisileisti Skr.
12. tr. pasirūpinti, kad daug išperėtų, priperinti: B[uv]o daug žąsukų priléidę Gs. Mūsų moterys šįmet daug vištų prileido Jnšk.
| refl. tr.: Noriu viščiukų prisiléist, bet neperi šėtonai (vištos) Skr. Prisileidžia ančių, vištų, ir viskas po mūs javus! Kt.
13. tr. Rdm palikti, rezervuoti veislei, penėti: Priléidom telyčėkę Rod. Šįmet jau antrą kiaulę prileido Lš.
14. tr. priskirti, prijungti: Taigi atmieravo mums po tris dešimtines, žinai, kur mes išplėšėm, ir prileidom prie savo laukų Žem. Išgirdę apie tą mokyklą, Gasčiūnų ir Ibutonių sodžiai taip pat prileido savo vaikus M.Valanč.
| refl. tr.: Jų arai prie valdiškos žemės yra, tai jie iš tę vieną kitą pėdą prie savo prisiléist norėjo Šmk.
15. tr. lygiai pridėti, priderinti: [Knygos] viršelius reikia visai glaudžiai prileisti prie nugarėlės (įrišant) rš.
ǁ nudrožus, nuobliavus lygiai sudėti, suglausti: Tą lentą reik prileisti prie šitos, tai dar vežėčios stovėję stovės Jnšk. Ir lankai užtraukti, tik buksos įsodyt ir ašys priléist Lp. Geru leistuvu galima tep gerai priléisti lentas, kad nė plyšelio jokio nebelieka Brt.
| refl.: Mūsų durys prie adverijos neprisiléidžia, šaltis eina Lš.
16. refl. prie ko nors greta atsitūpti: Atskrido skrido pilkas sakalėlis iš girios, iš girios, leidė prisleidė prie pilkai gegutei prie šalies, prie šalies Rš.
17. tr. priartinti prie ko, duoti prisiliesti, prisitikti prie ko: Kojos pri žemės prileisti negaliu, teip gela Šts. Negaliu prileisti nė šilto, nė šalto pri danties skaudančio Šts. Kai jis pradėjo maišus dėti, tai tartum patys maišai vežiman bėga, aš nespėjau ir rankų prileisti SI368. Priléido kirvį pri piršto ir atkirto galelį Plng. Jei tu manę nesibaidai, duok prileisti lūpom veidą (d.) Vr. Peilis aštrus, lapus pjausčiau, tai tik reik priléist Skr.
| Dar tik kojas priléidau (atsisėdau) Lp. Tik prileis galvą į padušką (atsiguls), ir miega Ds. Neprileidau galvelės an paduškėlę, anytėlė tarė, žodelį kalbėjo Pls.
18. tr. Lnkv laidojant prilydėti prie ko.
19. refl. prisiartinti plaukiant, priplaukti: Prie krašto prisiléisti KII4. Prisileisti su akrūtu pri kranto N.
20. intr. užkirsti, uždrožti: Kad priléidžiau botagu! Ėr. Jau kai aš nors kartą priléisiu jam, tai ir gana bus Ml. Kap prileido sa[vo] penkinį (ranką), tai net parvirto Arm.
21. intr. metant pasiekti, primesti: Šulinalė netolie: su akmeniu gal prileisti Šts.
II. tr. pribėginti, pripildyti.
1. prilydyti: Tris puodus taukų priléidom Krš.
2. pritekinti, pripilti: Priléisk alaus pilną uzboną J. Aparines nagines liuob prileis gysakių, ir ilgiausiai tvers Šts. Priléisk man arbatos puodelį Gg. Prileidžiau alaus vieną putelę, sėdi sveteliai linksmi už stalo (d.) Šln. Būtum kubilą medaus prileidę Ėr.
| refl. tr.: Prisiléidę alaus, susėdę ir geria Jnšk. Šįmet medaus ir metai – mes patys tris kipius prisiléidom Vkš.
ǁ pripildyti: Vandenilio prileidžia lekiamąsias pūsles rš.
ǁ refl. tr. prisibirinti: Pragręžė padlagoj skylę ir, prisleidęs rugių maišą, parsinešė namo BsPII280.
3. euf. priteršti, prišlapinti: Kelnes iš baimės priléido Vkš. Kad ir kelnes prileisiu, vis tiek neapsileisiu Kz.
| refl. tr.: Prisileisk kelnes, ir turėsi balną LTR(Šmk).
4. priverpti: Aš jai prileisiu ben porą špūlių Sdk.
III. tr. nuleisti žemyn (daug).
1. pripjauti, prikirsti (medžių): Miške daug priléidė sienojų Ėr. Per karą labai daug prileido medžių Lietuvoje Gž.
2. tr. daugeliui nutūpti: Kiek čia varnų prisiléidę! Ėr. Kad daug prisileido pušyse žvirblių! rš.
IV. tr. padaryti (lygių objektų).
1. obliumi nulyginti (daugelį): Šiandie man tep gerai sekėsi – kad priléidau apie penkiasdešimts lentų Brt.
2. refl. tr. prisivyti (virvių): Visą maišą virvių prisiléidė Pc. Kad prisiléidžiau, tai prisiléidžiau botagų – visai vasarai pakaks Jnšk.

×razléisti (hibr.)
1. tr. išskleisti, išdriekti: Kūlį razléidžia in lotų Dv. Kupetą reikia razléist, kad išdžiūt Arm.
2. refl. išsprogti: Žiūrėk, ąžuolas dar nerazsiléidė, regi! Arm. Bit pupšikas (pumpuras) – vandenin inleidom, ir razsiléido Zt.
3. refl. išsivyti, išsidėvėti: Raztrūkinėjęs, razsléidęs [ratelio] šniūras Švnč.
4. refl. išsilydyti: Kai alavas razsiléidžia, leidžia jį vandenin Lz. Instatysiu vašką pečiun, kad anas razsileist Lz.
5. tr. duoti valią, išdykinti: Tai razléidei tu savo vaikus! Švnč.
6. intr. išdykti, ištvirkti, pasileisti: Vienas vaikas, ir razléido kai bizūnas Rod.
| refl.: Razkrito svietas, razsiléidė, geria visi Prng.
suléisti
I. sudaryti sąlygas kartu būti, sujungti, suglausti.
1. tr. duoti sueiti, duoti susirinkti: Per anksti žiūrovus suleido į salę, dar galima buvo ilgiau pavėdinti rš.
| Liuob tėvai suléis vaikus pri daraktoriaus ir mokys Šts.
ǁ priimti, įleisti gyventi (kelis ar daugelį): Troba nors supuvusi, vienok suléidau [gyventi] keturias bobas NdŽ.
2. tr. prižiūrėti sueinančius, suvaryti, suginti: Eik, suléisi kiaules gurban Ds. Į aptvarą liuob kiaules suléisti Mžk. Suléisk karves miškelin Kzt. Suleido žirgus į daržą, patys suėjo į sodą JD875. Susėmė spietlių ir suléido į aulį Krš. Suleisim bitukes naujan naman V.Krėv.
| refl. tr.: Gyvulius susiléidžiau Jnšk. Susiléidė gyvulėlius į sodą ir gano Jnšk.
ǁ nesukliudyti sueiti kur nors: Kamgi vištas gryčion suleidi?! Ds. Žąsis į avižas suleido Vkš. Suléido avis in grendymą Kt. Kerdžius ganė galvijus i suléido į rugius (d.) Rs.
3. tr. SD350, R417 duoti drauge būti, sueiti į krūvą: Gaidžių negalima suléisti NdŽ. Suléiskim avinus pasimušti, gaidžius pasipešti Jnšk. Nesuléisk abiejų [arklių] į krūvą, susimuš Ėr. Suléidau senas bitis su naujoms Lnk. Negalime su kaimynu karvių vienoj ganykloj ganyti: kaip tik suléidam, bados kaip pasiutusios Vkš. Nesuleidž manę jauną su jauna mergele JD739.
| Mušties nebsuleida savo tarpe Šts.
^ Suleisk du piemenis ant ežios – tuoj pradės bartis Rs.
| refl.: Jisai su anuoju susiléido į bendrystą J.
4. tr. sukiršinti, supjudyti: Senus aš greit suléidžiu, ale jaunųjų niekaip negaliu Škn.
5. tr. sukergti: Suléist kumelę suléidau, o ar pasdovijo, tai pažiūrėsma Ds. Reiks kitąkart kralikę su juoduoju patinu suléist Ds.
6. tr. sujungti, suvienyti: Suléido kambariukus, dabar tos vietos užtenka Krš. Tas skolas suleisk į vieną Plng. Akėjant reikia vis aplinkui sukti ir suleisti kraštus su kraštais rš.
7. tr. KI474 padaryti, kad glaudžiai prigultų, prisišlietų; obliuojant, drožiant priderinti, sujungti: Grindų lentos dailiai suléistos, kad nematyti nei plyšių Gž. Blogai suleido duris – jau dabar spinda, o ką bedarys, kad sudžiūs Vkš. Tarp nesuleistų lentų švietė prasižioję plyšiai Vaižg. Taip gerai stalą suléidė, kad ir ženklo nėra Vj. Nesuleisti gerai langai Lp. Blogai suleistas kubilas – leida vandenį Vkš. Ne kiekvienas meistras moka šulus gerai suleisti (sudėti į dugną) Vkš. Aš paprašysiu, o jis man suobliuos, sulei̇̃s loviuką skalbt Skr. Dėžės kertės buvo gerai suleistos, durys sklandžiai darėsi, todėl vandens į vidų negalėjo daug įeiti J.Balč. Nekaip, matyt, rąstai suleisti, kad pro kertes vėjai laksto Srv. Ot suléidė sienojus – kumštis lenda! Ds. Blogai suleidžiami atskiri gintaro gabaliukai rš.
suleistinai adv.: Tašai dažniausiai sujungiami suleistinai rš.
| refl.: Lentos kai susileis, tai nė plyšelio nebebus Jnšk.
8. tr. sukąsti (dantis): Negaliu dantų besuleisti: vienas ilgas, kitas trumpas Šts. Nuo rūgščiuolių obuolių teip atšipau dantis, kad ir suleist jų negaliu Rod. Turbūt žemėti kviečiai buvo, kad tik suleidi dantis, tai kriugžda kukulaičiai Gs. Kokia čia duona: kai knišys, pilna žvyro, neseka nei dantų suleist – dantysa treikši Rod. Blynai čirška, negali nė dantų suléist Rs. Tep krečia drebulys, kad net dančio su dančiu negaliu suleisti Ml.
9. tr. suglausti, suartinti: Reikia girnas suléisti, jeigu nori smulkiau susimalti Vkš. Suleistom girnom sunku malt Dglš. Reikia suléist tuos akmenis, kad labiau jie susimaut Vb. Daugiau mašiną suleisk, ba neiškulia gerai avižų Km.
10. tr. susukti, sujungti į vieną (virvės sluoksnas, šakas): Piemenys botagą iš trijų virvelių suléidžia su kabliukais Jnšk. Nemoki tu nė botago suléist – tuoj atsileidžia Ds. Suleisk tą virvutę dvilinką, tai bus drūtesnė Grš. Stangiai suléidė vadžias Pc. Bevydamas suleido virves į garankštes, užtat dabar sutrūko Klm.
| refl.: Susileida gurgždūlės, ir yr siūlai gurgždūloti Šts.
11. tr. suskleisti: Tošinis parasodninkas (skėtis) nesuleidamas – neįduok vėjuo Šts.
| Gal aš tau suléidau [atverstą knygą]? Lp.
II. lyginti; derinti; aštrinti.
1. tr. sulaidyti, išlyginti: Eik, verčiau kelnes suléisi Antz. Suléisk ir man skarelę Ds. Išvelėjom rūbus, dabar reikia suléistienai Ds.
2. tr. obliuojant sulyginti, nuobliuoti: Imk leistuvą ir suléisk lentas Alk. Da paskui reikės nuobliuot, su leistuvu suléist, tik tada kalsim lankus Rs. Obliuodamas nepalik nelygaus lanko – gerai suleisk Km. Lentleistuvis reikalingas labai ilgoms lentoms suleisti rš.
3. tr. suderinti: Jis kap suléidžia striūnas, tai skripka taryt klega Mrc.
4. tr. pagaląsti; papustyti: Suleisk peilius, ba jau nė kiek neima Ml. Į aną kietąjį diržą skustuvą reikia galąst, į tą švelnutį – suléisti Rm. Duok man savo aslos dalgei suléist Drsk. Suléisk ėmęs šitą dalgę – jau tik peša, nepjauna visai Rdm.
| refl. tr.: Duok aslą, susiléisiu dalgę Dg. Dalgelį susleisiu, žoleles išpjausiu, savo mergužėlės kitam nepaleisiu Kb.
5. tr., intr. sušerti, suduoti, sudrožti: Aš suléidžiau arkliam, ir lėkt Rm.
ǁ sudurstyti, padaužyti: Suléidžia [klojimo] padan pėdus, ir išeina gražūs kūliai Vdn.
III. nustoti pavidalo; suskystėti; sutirpdyti; sutekinti.
1. refl. susmukti, nugriūti netekus jėgų, nualpus: Suriko, ka bloga, ir susiléido Krš. Be žado pas krosnį ant suolo susileido LzP. Sauliukas bejėgis susileido žemėn Vaižg. Ir susleido persigandęs an vietos Vj. Šliūkš pagal stalo ir susileido girtas Šts. Pasiutęs ponas prirakinęs atgal žmogelį ir raižęs, kol tik negyvas susileidęs Žem. Kaip paseno žmogelis, ir susiléido gatavai ant kenklių Vvr. Aš užsimerkiau akis, susileidau į kenkles … ir glūdojau susitūpęs Mc. Ir susileido kaip šniaukšlė ant karklų Lkv.
^ Kad ir susileisiu, o neapsileisiu LTR(Vlkv).
2. refl. sudubti, suirti: Triobos senos: pakrutysi, i susilei̇̃s Šmk. Susiléidusios trobos (susmegusios į žemę) Šts. Sodžiaus stogai susileido rš.
3. refl. suplyšti: Tai susiléido maišai, o turiu i pakulų, i visko, i nėr kada išaust Šmk.
4. refl. pasidaryti žemesniam, susmukti, sukristi: Šienas kaip išdžiūvo, i susiléido Up. Kai susiléido, tai tokia maža maža krūva teliko Up. Kugelis susileido ant dugno (suzmeko) Skdv.
ǁ subliūkšti: Pliukšt ir susileido pūslė Vvr. Pirma buvo kaip pūslė, dabar visai susiléido Up.
ǁ atslūgti: Galva apteko pūslėms, gumbais, aptepiau, ir susileido gumbai Šts. Plaunant karboliniu vandeniu, susileidžia putmenys rš. Naktį susileida [koja], dieną papunta vėl Krtn.
ǁ sutižti, sukristi: Bulvės užvirė ir susiléido DŽ.
5. tr. daryti kietą, supuolusį, suplakti: Lietus suléidė žemę Pc. Po lietui žemė suleista kai padas Prng. Kur anksčiau suartas pūdymas, jau ir suleistas Skr.
6. tr. laistyti vandeniu, gesinti (kalkes): Suleistà vapna Drsk.
7. tr. sulydyti: Suléidžiau pusę paūdrės ir taukus, tai galėsi valgyt vietoj sviesto Skdt. Ar jau visą šviną suléidai? Up.
| Šerius kiaulės suleida su sakais (suklijuoja su ištirpdytais sakais), ir yr plaukams šepetys Tv.
ǁ refl. suskystėti: Sutirpęs vaškas susileido rš. Nepadėjai sviesto šaltai, ir susléidė kai koks pliūra Ds. Geležiai susléist reikia karštos ugnės Trgn.
8. refl. ištirpti: [Akmens] nesusileida vandenėje IM1862,49.
9. tr. supilti; sutekinti, subėginti, suvarvinti: Pienas suleistas į butelius rš. Suleisk tris trynius ir plak Trk. Alų iš bačkos į viedrą suléidė Jnšk. Vyną suleisti per guminę žarnelę į mažesnius indus rš. Nesuleisk varvulio pienan Ds.
ǁ duoti sutekėti: Ji suleis visas tas srutas į grindų plyšius J.Jabl.
10. tr. supilti kepti neplakus (kiaušinį): Suléisk greitosiomis keletą kiaušinių ant petelnės Krp.
IV. sudėti, sukišti.
1. tr. į ką nors sudėti, sukišti: Jis suleidžia rankas į kišenes, kažko ieško rš. Pūkų ar devynis kilus į patalus suléidusi Plt. Į šiaudus suléido šaukštelius ir nebranda nė pati Šts. Suléido pečiun medų Lp.
| Spinteles galima suleisti į sienas (įtaisyti sienose) [statant namus] rš.
ǁ padaryti, kad nusileistų žemyn, į ką nors įlįstų: Suleidė kubilus (rentinius) į šulnį Ėr. Suléisti kibirus į šulnį NdŽ.
| Mažesnius akmenis išrinksma, o kur labai dideli, iškasę žemė̃s (į žemę) suleisma Ds.
ǁ sudėti į vandenį, sumerkti: Katilas jau verda, suléiskiat kleckus Krp. Suléido į vandenį visas lentas Klk. Druską suléisk vandenin Azr. Suléisti tinklus NdŽ.
2. refl. sutūpti: Žvirblių pulkas susileido į kviečių lauką rš. Varnų pulkas ant gubų susiléido ir lesa kviečius Jnšk. Kur gegužėlė, ten sakalėlis. Anys suskrido vienan sodelin, anys susleido vienan klevelin (d.) Tvr. Matė – kaip kepurė spiečius, žilvity susiléidęs Rm.
3. tr. įšvirkšti (vaistus): Ana suléidė vaistų, jau man i lengviau Str.
ǁ švirkščiant suvartoti (vaistus): Jau visą dešimtį ampulių suleido tų vaistų rš.
4. tr. susmeigti, sukišti gilyn: Vanagas visus nagus suléido į vištos plunksnas Pbr. Kad suléidė katė nagas rankon! Ds. Pakraštys [daržo] taip kietas ravėti – nagų negaliu suléisti Krš. Šuva suléidžia iltis į koją paršo J. Gyvatė suleido savo nuodingus dantis į rupūžės kaklą rš. Šuo suléido dantis į pat blauzdą Vkš. Vilko dantys kur suleisti, užputo kaklas, ir padvėsė avis Ggr. Nakutis suleido rankų pirštus į voluotą dirvą sp. Savo liaunus pirštus suleido į plaukų garbanas rš. Suléido pirštus savo barzdon NdŽ.
ǁ duoti įsisiurbti: Suléido dėles Lp.
5. tr. įauginti (šaknis): Medžiai giliai suléidę šaknis (į žemę) NdŽ.
| prk.: Nerimas dar giliau suleido šaknis rš.
6. tr. sukamšyti (drabužio apatinę dalį į kitą drabužį ar apavą): Berniūkštis buvo apsivilkęs purvinai pilkais nenusakomos spalvos marškiniukais, suleistais į kelnes rš. Treningo kelnes buvo suleidus į batus rš.
7. tr. sukišti į mašiną (kuliant): Suléisti (javus) į mašiną NdŽ.
8. tr. sumalti: Suleida miltus stambiai ir verda žiūrę Lnk.
9. tr. nesukriai suverpti: Dabėgdama būtau suléidus Lp. Suleisk pakiltai – greičiau suverpsi Šts.
10. tr. sukaršti: Suleidžia linus an grebenio ir tą sąlaidinį verpia Ml.
11. tr. nusiųsti (nesėkmingai): Suléidau dvi gromati, o atrašo negavau Šts.
V. duoti praeiti (laikui); praleisti; imtis ką daryti.
1. tr. išbūti, išgyventi, praleisti: Ir suleidau trejus metus kai vieną dienelę TŽI230. Oi, metelius šiuos suleidus eisiu in motulę KrvD89.
2. tr. palaukti: Suléisk kelias dienas, ir gana Jrb.
| Mūs karvė visada pora dienų nesuléidžia (atsiveda prieš terminą) Lš.
3. tr., intr. atidėti, palikti nedarytą, neatliktą; praleisti: Uošvienė buvo benorinti į turgų važiuoti, bet suleido kelionę I.Simon. Karui užėjus, suleido pirkimą, sakėsi po karo pirksiąs I.Simon. Aš tą darbą ant kitos dienos paliksiu, suléisiu KII309. Šį sekmadienį aš suleisiu – nenuvažiuosiu Vdžg. Ar toliau kovot, ar suleist? Vd.
4. pradėti ką daryti: Izraelitai, kad be insakymo … kovą suleido (ėmė kovoti), buvo pamušti DP620.
| refl.: Kap susleido eit, tai net mirga Arm.
◊ aki̇̀s (ãkį) suléisti
1. užsimerkti: Taip pamaniusi, suleido šviesias akis ir užmigo valandėlei V.Krėv. Ana (karaliūčia) kap aki̇̀s suléido, tai ir susnūdo (ps.) Prng.
2. kiek nusnūsti, numigti: Akis tik suleidžiau, ir arkliai pakliuvo tvartan Švnč. Tik aki̇̀s suléidžiau, ir kelia Ktk. Antrą naktį bernelis gulėjo, akių nesuleido V.Krėv. Mes, moterys, akių nesuleidžiam, kol užauginam vaikus rš. Ãkį suléist nedavė Str.

nė blúosto nesuléisti visai nemiegoti: Šiąnakt nei blúosto nesuléidau Kč.
sótį suléisti pavalgius prigulti: Popiet, kad ir neužmiegi, bet vis nor sotis suleist reikia Rdm. Suléisi sótį ir nueik klojiman šiaudų Smn.
užléisti
1. tr. DP130 atiduoti vietą, daiktą… kitam naudotis, perleisti: Užléido vietą – sėskias, sako, tamsta senesnė Krš. Jie savo lizdą užleido svetimiems V.Krėv. Užléisk tu man šitą daiktuką Lp. Sėdėjusieji susispaudė, užleido suolą rš. Važiuojantiems užleisk kelią rš. Kęstutis buvo užleidęs valdžią savo broliui Algirdui rš. Tai, kas sena, be kovos neužleidžia vietos tam, kas nauja rš. Barokas drauge su feodaline aristokratija turėjo užleisti vietą naujoms, demokratinėms visuomenės jėgoms rš. Ir tarp savę kaip broliai visi susižodę ažleist dirvas šileliui A.Baran.
2. tr. duoti vietą eilėje pirma savęs: Užléidė mane toks vyras, ir priėjau anksčiau Jnšk. Mokytoją ažléiskim be eilios Užp.
3. tr. leisti užeiti ant ko, leisti įeiti: Žmonės šneką, jog ant jo klėties aitvars esąs …: ant aukšto gaspadoriai patys apsitrūsdavę ir nei vieną neužleisdavę BsMtII133. Ant pačių kapinių tiktai nabaštininko gentys bei prieteliai tebuvo užleidžiami LC1883,3. Atverkie vario vartelius, užleiskie ant dvarelio KlvD47. Pasakyk, kad jie neužleistų nė ant savo žemės jo Upt. Mūsų šuva nė kojos svetimo savan laukan neužleidžia Ds.
ǁ duoti pasiganyti: Užléisk karves an dobilų, tik žiūrėk, kad neapsiėst Mrk. Vasarojų nuėmė, bulbes ir užléidė galvijais Pc. Užléidai savo vištas [ant mano lauko], ir nukūlė visą kampą miežių Jrb.
ǁ refl. leistis užeiti už ko: Neužsileisk į užpakalį, kad nepaukšterėtų į pakaušį Šts.
4. tr. duoti perėti: Jau aš užléidau ančiukų – greit risis Jrb. Kiek sudėjo žąsis, an visų ir užléidėm Ds. Reikės jau užleisti vištą, bus ankstyvesnių viščiukų Krik. Tamstos gal jau užleidėt kokius paukščius? Upt. Užléidžiau vištą ant penkiolikos kiaušinių Skp. Šiemet užléidžiau viščiokų, žąsiokų ir kalakučiokų Dbk.
| refl. tr.: Šiemet neužsiléidžiau viščiukų Ėr.
5. tr. užperėti: Reikia pažiūrėti, ar visus kiaušinius višta užleidė Ds. Iš penkiolikos tik devyni užleisti̇̀ kiaušiniai Dbk.
6. tr. sukergti: Užléidė jautį ant karvės Jnšk.
| refl. tr.: Užsileidau drigantą, dabar ilsinu kumelę Šts.
7. tr. palikti, rezervuoti (veislei, sėklai, penėjimui…): Užléidau šiemet visus dobilus sėklai Srv.
| Kai tik užléidau kiaulę (atskyriau penėti), tai ka pakilo kai ant mielių Vdk.
| Kitąmet čia reikės užléisti pūdymą Jnš. Anas pusę lauko ažléidė dirvonu Ds.
8. tr. nustoti melžti (karvę) prieš apsiveršiuojant: Karvė pieno visai nebedaug duoda – reikia jau užléist Užp. Jau kadai kadžių karvę ažléidė, o da neatsiveda Ob. Du mėnesiu užleistà karvė buvo Ėr. Karvės reiks užléist prieš turėjimą Jnšk. Neseniai užleistas karves ganom pempynūse Šts.
9. tr. nesukliudyti, nepasipriešinti: Jau beveik beveik gauna viršų Vilius [grumdamasis], bet to neužleidžia Vanagūtis. Jis puola gelbėti silpnesniojo I.Simon.
10. tr., intr. (ppr. impers. su bendratimi) duoti priimti, vartoti (valgį); galėti, pajėgti: Valgyt man tai užleidžia, ale tep visą turi surėmus [liga] Pls. Jau man valgyt užleidžia – pavalgau, jau atsitaisiau Tvr. O kai skilandžio gabaliuką paimi, geriau valgį užléidžia Skr. Jam valgyt neužleidžia – tuoj vemia Rm. Tokia čia mano sveikata: valgį neužleidžia (nesivalgo arba užvalgius ima vidurius skaudėti), tuoj prie širdies kabinasi (ima skaudėti širdį) Gs. Man neužléidžia mėsos, tai valgau tik pieną Ds. Valgymo neužléidžia Ėr. Man neužléidžia nė šnekėt su juom, nė klausyt Rd.
ǁ duoti galimumą ką daryti: Man nervai neužléidžia te būt Rd. Gerai, kad širdis užleidžia, o tai žiaukčiotum Kzt. Norėčiau [valgyti], bet širdis neužléidžia (nepriima, bjauru) Kp.
| Man širdis neužléidžia žiūrėt į tokią žaizdą Ds.
ǁ duoti teisę, nevaržyti: Kalba tesidaro tik taip, kaip kraujas, prigimtis tai užleidžia Vd. Man širdis neužleidžia (gaila, nemalonu) jo mušt Ds.
11. refl. pasiduoti, nusileisti: Kad tu nesulauktum tau užsileist! Ds. Tu jam neužsiléisk – nebūk mažesnis Ėr. Bet karalienė neužsileidė – jai būtinai norėjos pamatyt, kas tę do gryčelytė BsPII284. Jo pati niekaip neužsiléidžia – vis kad jos viršus būtų Ds. Dėdė ėmęs neužsileisdamas tvirtinti, kad mokslo dalykus jis geriau išmanantis J.Balč. Mano mėsos jai akysa šoks [mušant], tai neužsiléisiu! Lp. Marti neužsileidžiama, ne pėsčia Vl.
12. refl. su ne- neduoti pralenkti, neduoti kitam būti pranašesniam: Savo greitumu, vikrumu [briedis] neužsileis niekam Blv. Net užkimusi ir neatsikvėpdama plėšia savo gerklę rugių lauke griežlė ir lenktyniaudamos neužsileidžia viena kitai Šeimyniškių valakuose lakštingalos A.Vien. Jie ėjo ant to kalno, neužsileisdami paskui vienas kitą J.Bil. Ona neužsileis niekuomet: aš įmečiau audeklą, ir ji jau riečia Srv.
13. refl. psn. pasikliauti: Gali tu man tikėt, gali ant manęs užleistis DP255.
14. tr. palikti be priežiūros, neprižiūrėti, apleisti: Ir gyvulį ažléisk, ir tai tuoj sunyks Trgn. Ale ir užléistas seniokas! Dbk. Gerai peržiem išmitink kumelioką, neužleisk, tai vasarą galėsi skraidyt Ds. Toks geras buvo šulnys, ale užleidė, tai nieko iš jo nebėr Ob. Britva nebloga, ale kad baisiai ažleista Sdk. Pievos ažléistos, samanom ažaugę Ob. Žemė užleistà, kas čia joj gali augt Skdt. Užléidė žemę, ir nebėr duonos Sdk. Kur rasi tokį kvailą, kas, gailėdamas sėklos, trąšią dirvą užleistų Sim. Išdraskysim užleistus kelmynus, aukso varpos iš dirvos kupės T.Tilv. Ė galva kad užleista, ir šukos nebelenda Ds.
^ Dera kap usnys užleistoj dirvoj KrvP(Vlkv). Bloga žolė užleistą lauką mėgsta KrvP(Ndz).
| refl.: Laukai užsileidę Ppr.
ǁ nesirūpinti, užmesti: Savo darbą jis visiškai užleido sp. Užleistas ir darbas su inteligentija sp.
| refl.: Užsiléido užsiléido (buvo nesirūpinama, buvo negydoma liga), ir nebėr sveikatos Krš.
15. tr. leisti apaugti, apželti: Neužléisk žolėm daržo Ds. Mano darželis jau užleistas žaliom dilgėlėlėm (d.) Pns. Niekai buvo tas laukas pagiry, ir užléidau giria Jrb. Kurmino tėvas, o ypač senelis, taip mėgę medžius, kad du trečdalius savo žemės užleido mišku A.Vien. Dirvą užleido pieva Ukm.
ǁ apsodinti, apželdinti: Žemė prasta, geriau būt sodu užléist Ds.
ǁ duoti užaugti, užauginti (plaukus): Ažuleidžiu plaukus SD437. Senelis užleido barzdą Ukm. Užleidęs barzdą, apsikabinėjęs krepšiais Rp.
| refl. tr.: Žiemon reiks užsileist barzdą Lp.
16. tr. padaryti, kad, veikiant antgamtinėms jėgoms, koks blogis apniktų, apipultų, paliestų ką: Užléisiu tave utėlėm, blusom, pelėm Šr. Ant faraono užleido varles ir kitus stebuklingus daiktus MP88. Kiti sakosi esą nuodnykais (žavėtojais) ir moką, šnibždėdami žodžius arba pridėdami kokius daiktus, užleisti ant kito kokią nelaimę A.Baran. Ką aš padarysiu, kad jau Dievas užleido mane nelaimėmis V.Krėv. Tas vilkas ant jų užleido miegą tuomsyk BsPIII170. Dievai liga jį užleido Lp. Kam koravonę uždėti, ant ko koravonę užleisti KII296. Juos tenai suspaudimu teikės užleisti MP70.
| refl. tr.: Ir šitą glumą žmogus užsileido ant savęs dar nuo Adomo laikų rš.
ǁ padaryti, kad užeitų, atsirastų, kiltų: Užleido smarkų vėją, ir vanduo pamažu nuseko S.Stan. Užléidė kas tokią velnio veseliją (didelį viesulą), kaip žmonės sako BM56. Užvesiu (užleisiu) debesis ant žemės BB1Moz9,14.
17. tr. atsiųsti, kad ką užpultų: Karūmenę užleido – susėmė [miškinius] Krš. Kaip užleido tais kareiviais, tos bobos tuojaus jam viską atdavė VoL302. Bei ponas marias vėl ant jų užpuldino (paraštėje užleido) BB2Moz15,19.
18. tr., intr. užpjudyti: Kaimynas kiaules šunim užleido Lp. Kai užléisiu ant tavęs šunis, tuoj sudraskis Ds. Aš to senio seniai nemylėjau, per girelę kurteliais užleidau (d.) Plm. Per ūlyčią bėgančiam šuneliais užleidau KrvD215.
ǁ pakurstyti, užsiundyti: Užléidau senę, tai ana nuginė [vaikus] Krš. Užléido senį, o tas (žentas) nemoka šnekėti Krš.
19. tr. paskleisti (kalbą, paskalas…): Buvo tokia kalba užleista, ka tas vokietis pleną (planą) šič dirba RdN.
20. tr. duoti prisiliesti, prisitikti: Kad skaudėjo tas dantis, liuob kad užléisi šilto a šalto Mžk.
21. tr. duoti pasklisti: Užteko kvapsnį valgio to užleisti, tuoj pelės stipo, kraustėsi svirpliai V.Kudir.
22. intr. euf. orą pagadinti: Kas čia teip užléido, ka nosį aukšty riečia? Jrb. Ot, žuleido, kad ir dūko neseka sumainyt Pls.
23. tr. uždainuoti, užtraukti: Ka užléida kokią tabalaiką, skleidas ir butas Vvr. Dėdė kažkokią dainelę išklerusiu balsu užleido rš.
24. tr. paleisti veikti (įtaisą, instrumentą, mechanizmą): Gal patefoną užléistum? Ds. Kai tiek javų, tai čia nei ko mašina užléist Ds. Užléidžia tą pulemetą (kulkosvaidį) – tik pu pu pu pu pu Gs. Dobilienai reikia užleisti drapaką (išdrapakuoti) Jnš.
25. tr. padaryti, kad užkiltų: Užléisti šelmenin [sūpuokles] Sv.
26. tr. įmaišyti, užraugti (mielėmis): Iš vakaro užleido duoną, pernakt parūgo, ir antryt kepė Sn. Duoną užmaišo, kad rūgt, o pyragus užléidžia [mielėmis], kad augt Lp. Jau valanda, kai užleidau pyragus, bet dar nekyla Rdm.
27. tr. užliẽti (skylę, plyšį): Tėvas senąją statinę su sakais užléido Up. Šaltkalvis su švinu kortos dugną užléido Up. Eglės bėgančiais gyvsakiais užleisk kulnų sprogius, ir nebsproginės Šts. Su vašku užléisk tą plyšį, ir nebėgs vanduo Jrb.
28. tr. leisti užbėgti, užlieti: Neužléisk vandenio ant daržo, prakask, kad nubėgtų Rm.
| refl.: Vadaksnis, kur vanduo pavasarį užsileidžia J.
29. tr. iškepti neplaktą (kiaušinį): Man vieno kiaušinio užtenka, užléisto ant skaurados Skr.
| refl. tr.: Taip norisi valgyti, eisiu ir užsiléisiu kiaušinių Ėr.
30. refl. nutūpti: Atskrido paukštelis ir užsiléidė an diemedžio šakelės Užp. Kada nykštukas pavargo, ėmė ir užsileido ant sakalo BsMtII11–12.
31. refl. nusėsti (apie dangaus šviesulius): Saulei užsileidus, įspindo mėnulis Žem. Saulelė ir visiškai užsiléido už kalno Vaižg. Lig pat saulei užsiléidant pjovė šieną Mžk. Saulė vis tuo patim laiku užteka ir ažsileidžia Gmž.
| Neažusléidę buvo (saulė buvo nesėdusi) Dv.
ǁ tr. užklupti saulėlydžiui: Da mus toli nuo namų saulė ažsiléidė Trgn.
32. tr. paslėpti: Ai Dievuli mano, kam užleidai dėl manę šviesią saulelę Ml.
| refl.: Kai pamatė mane, bernelį, užsileidė už berželio LMD. Už berželio užsileido, kad neregėtų jos veido LTR(Plt). Užsiléida ir susikela žiburelis (žvakelė) klaidžiodamas Šts.
33. tr. duoti užgesti, nebekūrenti: Neužleisk ugnį, lai dega Šts. Trauk pypką, neužleisk – su kuo beuždegsi Žeml.
34. tr. padaryti, kad būtų ant viršaus, ne sukištas (drabužis): Kelnes užléidžiu ant viršaus (ant aulų), tai sniego neprilenda Pc.
| refl. tr.: Užsileiskit [marškinius] ant kelnių rš.
35. tr. ištiesus, pasmaukus žemyn, uždengti: Taip, užuolaidos užleistos, bet jos kiaurytos, ir, kiek įsižiūrėjus, galima, kad ir ne viską, bet šį tą atskirti ir pamatyti I.Simon. Dabar vartai užkelti, langai užleisti Ašb.
| prk.: Bet dabar į akis tau pažvelgti bijau – jas blakstienais užleidi tuojau Mair.
| refl. tr.: Skarytėlę užsileido, kad nematytų jos veido (d.) Vdk, Žmt, Nj.
ǁ refl. nusvirti (iš kraštų): Baisiai platus – par tą stalą užsiléistų Jrb.
36. tr. nuleisti ką žemyn ar skersai (uždarant ką): Užleisk gaidelį, kad neišsišautum Šts. Užleiskiam kartį už kelio, ir piršlys duos butelį Šts. Pasiėmęs už barzdos, nuvedė tą poną pas kluoną, pakėlė saisparą, barzdą inkišo ir vėl užleido BsPIII243. Užkėlė vartus, uždėjo kuolus, užleido grandinėles DvD291.
| refl.: Vos krūpterėjus užsileida slastai Šts.
37. tr. pasukti, pakreipti: Neužleisk bures už vėjo, laikykis pryš vėjį, kiteip laivas išvirs Plng. Užleido už vėjo, ir apvertė laivą Plng.
38. tr. uždėti viršaus (svorio, ilgio, pločio): Užléist nesunku, kai yr iš ko Trgn. Užléisk truputį šniūro, kad kartais nebūt trumpas Alk. Sakau, užléisk viršaus, ba te jų svėrimu nebus tiek Ktk. Užléisk dešimtį centimetrų Ėr. Kaip jau rauksi (siūsi) kelnikes, užleisk an išaugimo Krš. Padrūktėjai a pamenkėjai, gali partaisyti [drabužį], jei užleida Krš. Gerokai į ilgumą užleidom, kai babūnei grabą dirbom Krš.
^ Geriau užleisk daugiau, nepridursi vėliau KrvP(Zr).
39. tr. užmauti, užkalti: Baisiai kreivai kirvį užleidei [ant kirvakočio], negaliu kapot Dgl.
40. tr. užkišti, užremti: Jei medis yra didis, gal užleisti mietą po šaknies ir palengvai, saugodamos, sverti S.Dauk.
41. tr. DP526 užmesti, įleisti, įmerkti (tinklą): Irkiesi ing gilumą, ir užleiskit tinklus jūsų ant valksmo VlnE90. Prilyginta yra karalystė … tinklui, užleistam ing marias I.
42. intr. mesti, sviesti, paleisti: Užleido su akmeniu ir pataikė vaikuo Šts.
ǁ metant užgauti, pataikyti: Belaidydamas užleisi į akį Šts. Užleisi žąsyčiuo, nelaidykis Šts.
43. intr. suduoti, uždrožti: Tas turi našią ranką: kad užléida, tujau apvirsi Sd. Užléis par snukį, i žinosi Klk. Ar gerai užléido su diržu? Ll.
ǁ smogti, kirsti: Užleisk su kaltiniu dalgiu, ir nupjausi atvašes beregint Šts.
44. tr. pagaląsti: Gal negerai dalgę užléidau, kad visai neima? Al. Ne bile durnius gerai užléidžia dalgę Krok.
| refl. tr.: Jei nemoki dalgės užsileist, tai neik nei šienaut Ūd.
45. (l. zapuścić się) refl. SD437 imtis ko, įsitraukti į ką: Ažusileidžiu ant ko SD443.
◊ an akių̃ neužléisti labai nekęsti: Tep susgyveno, kad jau sūnaus ir an akių neužleidžia Vrn.
dū́lį užléisti orą pagadinti: Pavėjui atsistojęs, kad užléidžia dūlį – net nosį riečia Gs.
perkū́nus (×truciznàs) užléisti nusikeikti: An vaikų tris sykius perkū́nus užléidau (perkūnais sukeikiau) Mrj. Kad jis užléido truciznàs kelias, tuoj vaikai išlakstė Gs.
užléisti var̃valio užgerti svaigiųjų gėrimų, įkaušti: Ans biškį var̃valio užléido i pasidarė dideliai šnekus Pln.

taisýti, tai̇̃so, tai̇̃sė K, Š, Rtr, FrnW, KŽ; H161, R, MŽ, Sut, I, L
1. tr. SD169, K šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisýk, kas pagedęs J. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti J.Jabl. Trobesiai apleisti, daug taisýti reikėjo Plšk. Te nėr kas tai̇̃so – supuvę suvisu trobos Ck. Taisái ir taisái tą trantą (dviratį) – ir kaip tau kantrybės nepritrūksta! Šv. Laikrodžiai nėra sunkus darbas taisýti, tik kantrybės daugiau turėti [reikia] End. Tas televizorius, matai, nebgenda, ka geras [meistras] paėmė taisýti Trk. Kitą kartą jug nė kokių dirbtuvių nebuvo, kame tu paremontuosi, – patys dirbo, tai̇̃sė Yl. Vyras mašinas tai̇̃sė, kalvis buvo Všv. Reik ratus kaustyti, plūgus taisýti Pp. Dalgė reikia taisýt – atmušta Ūd. Kam jau tep taisai̇̃ kap pavalkus – pirk naują! Pv. Tiltas byra, ir niekas netai̇̃so Grv. Trioba taisomà (taisytina) Tj. Todėl tuo abu [gandrai], kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisýt ir provyt sukosi greitai K.Donel. Mesk, broliukai, rašytie, imk grėblelį taisytie LTR(Dkšt). Bernuželi balandeli, taisyk mun grėblelį LTR(Plt). Brolelis laukia, dalgužį tai̇̃so, taisýdams graudžiai verkia. O tegu tai̇̃sai, tegu neverkia, juk žino, kad negrįšiu JD514.
^ Ka kriaučius tai̇̃sė plūgą, ta jau nearsi Rd.
| refl. tr., intr. R288, MŽ385, Sut, Š: Ana tai̇̃sės dėl savęs, ta muno sesuo, ir ana susiaurino [palaidinę] Žr.
ǁ NdŽ daryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kelius reik taisýti, tus mažūsius keliukus Gd. Kad tik kur kelius taisýt, naujus tiltus daryt, šaltyšius ir šaukia vyrus Lš. Keliai buvo tai̇̃somi nuo ektaro: arba atidirbk, jei ne – mokėk pinigais Grv. Didiejai keliai buvo gerai tai̇̃somi Mšk. Savo kelius taisýdavai žmonys patys Gsč. Kelią reikdavo taisýt – žvyro reikia važiuot Všk.
| Taisykite kelią Viešpaties DP21, SPI69. Idant vėl ir mes taisýtumbim kelią Viešpati savam DP24.
| impers.: Sninga, šąla – tai̇̃so [žiemos] kelią Ėr.
| refl.: Keliai tai̇̃sosi NdŽ.
ǁ daryti, kad būtų tiesus: Taisau, tiesum darau SD290. Kap taisýsi [pradalgę], tai manę nedavysi Btrm.
ǁ LKT142(Kin), Ėr, Klt, Pb šalinti spragas, skyles, lopyti: Taisýti drabužius, kurpes NdŽ. Šaučius kokis buvo, tai̇̃sė čeverykus Mrc. Žiemą tinklus taisýdavom PnmŽ. Malkinės stogą tai̇̃sęs i nuo to stogo nukritęs Jrb. Tai bent ūkininkas: stogas vienos skylės, o taisyti nėra kam Šv. Dabar tai̇̃so itą šalią [stogo] Šlčn. Vengrai taisýdavo varinius katilus Rg. Jis viedrukus tai̇̃so Rmš. Niekas nebelopė kiūrančių stogų, nebetaisė tvorų J.Balt. Keršis dabar nuo ryto iki vakaro trynėsi po sodybą – aprišinėjo obelaites, taisė spragas J.Avyž. Išvydo kitu du broliu … laivėj su tėvu jų Zebedėju betaisančius tinklus savo Ch1Mt4,33. O paskui [pavadino] tuos, kurie tai̇̃sė arba varžė tinklus DP379. Rūbus taisyti N.
^ Netaisyk stogą – supūs; neparemk numų – sugriūs S.Dauk. Taisýtą daiktą ilgiau nešioji nekaip naują Trgn. Taisýtu rūbu ilgiau nešiosi Klt.
| refl. tr.: Žvirblis tai̇̃sos lopos trinyčius NdŽ.
2. tr. Rtr, BŽ83, L, DŽ šalinti klaidas, netikslumus, apsirikimus, nesklandumus: Taisýti rankraštį NdŽ. Taisýti tarimą NdŽ. Taisytinosias vietas ištaisysiu K.Būg. Taisytajame leidime palikta daug žemaitiškumų J.Jabl. Remdamasis tuo principu, jis visą gyvenimą taisė mūsų raštų kalbą J.Balč. Vaikai taisė savo klaidas, žiūrėjo viens kitam į sąsiuvinį, norėdami žinoti, kaip kurio parašyta Pč. Jis išdėstė visa, ką laikęs žodyne taisytinu ir ką kaip taisęs LKV246. Paėmęs sąsiuvinių krūvą taisyti, vėl kiūtojo lyg prikaustytas V.Bub.
| Tę ta sesuo dirbdavo, kvitas taisýdavo (klastodavo) – i papuolė Kln.
ǁ tarminį žodį keisti bendrinės kalbos žodžiu: Tai̇̃so visi tus žodžius, jergau, o tu senovės ieškai! DūnŽ. Netaisáu aš kalbos: šneku kuršėniškai kaip šnekėjusi Krš. Šneka [tarmiškai], ale jau tai̇̃so lietuviškai Šll. Tai̇̃so žodžius, žemaitiškai nebnora i bešnekėti Šll.
ǁ naikinti, išgyvendinti (negeroves): Priemonės taisýti visuomeninėms negerovėms NdŽ.
3. tr. KŽ, DŽ gerinti ką prastą, pašlijusį: Yr tokių, ka badu sveikatą tai̇̃so Krš. Tai̇̃so sveikatą – vaisiuką (prastą, pigų vyną) siurbia (juok.) KzR. Kava gerai – vidurius taiso K.Saj. Miežinis alus apetitą tai̇̃so Ps. Tai̇̃sė vaiką šitą, tai̇̃sė kalbą Drsk. Pasoga viską tai̇̃so, kad ir negraži ar sena [nuotaka] Ktk. Besivažiodamos vyskupas pasergėjo vyskupystė[je] nekurius dalykus taisytinus M.Valanč. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk Vaižg. Viseip manę šelpė ir mano reikalus taisė TS1900,1. Mintis apie laišką taisė jo nuotaiką rš. Taisýti šlovę NdŽ. Tai̇̃santis (vaisto skonį, spalvą) MedŽ123.
| refl. Š: Sako, kad anas (linas) nesigadina [ilgai laikomas], ale ans tai̇̃sos Škt. Jei krau[ja]s iš savęs netai̇̃sos, vaistų nebėr Grd. Tai̇̃sos nervai, tai̇̃sos apetitas Kp. Man po truputį tai̇̃sosi sveikata Krs. Sakom, gal einant mokyklėn jam baigs taisýtis kalba Krs. Amalis juto, kad jo nuotaika taisosi J.Dov. Jo reikalai pradėjo taisýtis NdŽ. Oras, diena tai̇̃sosi DŽ1.
ǁ daryti geresnį, tobulinti: Karas žmones gadina, o ne tai̇̃so Šmn. Maži vaikai reikia taisýt, o kai dideli užauga, tai nebe para Ds. Taisykime vieni kitus, tik be piktumų, be kerštų, be paniekinimų V.Kudir. Tik kvailys gali taip lengvabūdiškai taisyti pasaulį J.Gruš. Norėdami taisyti spaudos kalbą, turim pradėti taisyti mokyklą J.Balč. Apsireiškė ta motita tam sūnui ir sako: – Taisýk gyvenimą (ps.) Rm. Idant jisai … taisýtų mus ant to pasaulio Dvasia savąja šventąja DP135. Teikis mus taisyti ir mus, Pon, rėdyti, id teip gyventumbim, tave regėtumbim PK149.
| refl. P: Pasižada pasitaisyt, tai̇̃sosi Dg.
4. tr. NdŽ, Klt daryti derlingesnį, trąšesnį: Vešma torpių, taisýsma žemę Krš. Dobilai žemę gerai tai̇̃so Imb. Vai ką kalba apynėlis, sodelin augdamas: jei tu manę nesmaigysi, žemelę taisýsiu (d.) Drsk.
| refl.: Po pupų žemė irgi gerai tai̇̃sos Imb.
5. tr. DŽ, NdŽ, DūnŽ gydyti: To moterė išvažiavo akių taisýt Brž. Nedėkavoju už vaistus – geriau taisỹs Šil. Negirdėjom, kuom ten tai̇̃so [pasiutimą] Upn.
| refl. tr.: Taisýtis nervus NdŽ.
ǁ plombuoti (dantį): Vaikas da – jau dantis tai̇̃so: pirmi išbiro, da nespėjo atželt, jau vė tai̇̃so KzR. Tai̇̃sė, ale neištaisė gerai [dantų] Klt. Geriausia, kai be dantų: nereikia nė taisýt, nė niek Žl.
ǁ refl. R, MŽ, N, K, LzŽ, Pns, Pv, Lb, Trgn, Ds, Sdk sveikti, gyti: Kai tik pradėjau gert tuos vaistus, ir pradėjo taisýtis galva Jrb. Paguldė į ligoninę, ale prastai tai̇̃sose Stak. Pradė[jo] koja taisýties Aps. Gal jau tau tai̇̃sosi akys? Krs. Taisýkis, nepasiduok, netoli jau pavasaris! Dkš. Kada ligą nutvėrė (nustatė), tujaus pradėjo taisýties Lkv. Tėvas buvo suvisam sujukęs, dabar pamažu tai̇̃sos Vkš. Kas tai̇̃sės – pastaisė, kas mirė – pamirė Vrn. Ligonis nei miršta, nei tai̇̃sos Dglš. Praėjo mėnuo. Įpusėjo ir kitas, o Antanienė vis nesitaisė A.Vien. Visos kiaulės sirgo, bet jau kitos tai̇̃sosi Kt.
| prk.: Mūsų pijokas išejo taisýtis (pagiriotis) Ktk.
ǁ Vv, Grdm, Krtn, Skd atstatyti į vietą (išnirimą): Senūse laikūse buvo narininkų, kas narius tai̇̃sė arba sulūžusius kaulus LKT78(Pln). Atejo meška, didi daktarka, voruo sprando taisýti (d.) Vkš, Plng.
ǁ masažuoti, trinti (sprandą): Aš liuobu pirtė[je] visoms motriškoms sprandus taisýti Vkš.
6. refl. Švnč riebėti, storėti: Kap karšta, teliukai nestai̇̃so Dglš. Kad vyras tai̇̃sos, žmona gera Ml.
7. tr. LTR(Nm, Jnk), Sdr daryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Taisýti priegalvį NdŽ. Taisýti skarelę NdŽ. Plaukus taisyti N. Su viena ranka reikia taisýt siūlą, ka verpi Smln. Špulia turi suktis, o tu taisýk tą siūlą Dg. Motriškoms reiks šukuoti vėl tus linus, taisýti, verpti Lc. Verks mano seselės nevirkdomos, mano vainikėlį taisýdamos JV959. Tai jis mane an rankelių nešė ir rūtelių vainikėlį tai̇̃sė DrskD89. Mergelė sėdėjo, šilkelius taisė KrvD142. Sėdi už ratelio graži verpėjėlė, taisydama lygiai šilkinį siūlelį LTR(Sv). Ir atlėkė balta gulbė žalius šilkus taisydama LTR(Klvr).
| Mėšlą reikėjo taisýt (lyginti), valyt Št.
| refl. tr.: Rūpestingai tai̇̃sėsi baltą apikaklę NdŽ. Vilius trūkčioja pečiais, lyg taisydamasis jaką I.Simon. Prie katedros Vaižgantas kalba, rankom mosčioja, akinius nuolat taisosi, lyg jie norėtų jam kristi J.Paukš. Moterys atitoko. Sušilusios, sunkiai dvėsuodamos, taisėsi plaukus J.Balt. Bobą ar popą sutikus, apsisukti aplink ir sustojus ką nors daryti lyg taisytaisi LTR(Srj).
ǁ SD371, NdŽ tam tikru būdu šukuoti, garbiniuoti, daryti šukuoseną: Kirpyklo[je] ta buvo, plaukus ana tai̇̃so Žeml. Mun nėkumet tiek neliuob taukuoti plaukai kaip šį metą – reiks taisýti Ms. Dvejus metus netaisiáu plaukus visai Mžk.
8. tr. Mrk, Srj, Švn išplėtojus tiesti, skleisti: Jau ir išaudžiau tankias drobeles, panemunėn taisýsiu DrskD266. Žalioj girioj, lygioj lankoj motinėlė drobes taiso LTR(Kpč).
ǁ refl. TŽI203, Dg, LTR(Vrn) draikytis, driektis: Pas mus upeliai žalio vyno, iš kraštų tai̇̃sos žali šilkai DrskD107. Teka upelė vandenėlio, iš kraštelių taisos žali maurai LTR(Mrk). Per beržlynaičius, per skujynaičius tęnai guli – taisos viešas kelelis KrvD42.
ǁ refl. virsti išilgam, tiestis: Kap šoko lėkt, tai kap tai̇̃sėsi an žemės – o čia tokias purvynas! Pns.
9. tr. Krt, Lkž, Ilg, Pv, Krs, Pnd, Trgn tvarkyti, prižiūrėti: Pavasarį gal tai̇̃sė kapą, ale dabar vėl apaugęs Skdt. Ka nėr kam tų kapų taisýt, reik sulygyt su žeme, i gana Jrb. Ta judvi abidvės tai̇̃sotav tus kapus? Žeml. Neberavėk, nebetaisýk to darželio Mžš. Vakare jin tai̇̃so rūtas – ateina seniukas Šln. Vakar taisiáu tą laukiuką Vdk. Eisim darželių gražiai taisyti ir gegutėlių pasiklausyti LMD(Brž). Ūkės nieko netaisė Ėr. Rėdyk ir taisyk … visus daiktus mano hūkė[je] Mž591.
ǁ Adm pakelti vagojant užverstą: Vienas bul'bas tai̇̃so, kitas ravi Dglš. Išsivagojom daržą, turiam darbo šiandien taisýti Žlb. Jug nepaslenka eiti batvinių taisýti KlvrŽ.
10. tr. Všk, Rk, Svn doroti, darinėti, valyti: Taisýk grybus ir virk grybynę Šts. Aš einu veizėti, ar ana tai̇̃so grybus Trk. Eisu burokų taisýti, – prašo Rdn. Eisiu žarnų Kazienei padėt taisýt Mžš. Lai sau tai̇̃so tą žuvį: kad susigaudė, tai tegul ir tai̇̃so Slm. Išnyko bobutei karvytė. Bobutė tai̇̃so tą karvytę ir rauda (ps.) Slm. Ateina urėdas dvaran varyti – atrado žvirblį beigiant taisyti LLDI271(Pn). Amilia taiso išmirkytą silkę, mala pipirus J.Balt.
11. tr. SD1115, NdŽ įtvirtinti, įstatyti: Dalges tai̇̃so trumpan kotan BM23(Č). Duris in zavieckų ne par senai taisýt pradėjo Sv. O stuboj langai, naujai taisýti, sudrisko [nuo šūvio] K.Donel.
12. tr. Š, J.Jabl(Skp), DŽ, NdŽ rišti (knygą); dėti viršelius, aplankus: Tai knygas tai̇̃so, tai čebatus siuva Dglš.
ǁ Š, Ser dėti į rėmus, rėminti.
13. tr. NdŽ, Brs, Trkn kloti (lovą, patalą): Tatai ta mergaitė tai̇̃sė rytmetį lovas Žr. Musintais tu šiandieną taiséi lovas, ka nė šienikai neišpurtinti Slnt. Reikia eit gult – lova netaisýta! Mžš. Kad man prie lovos nelįstumėt – nespėju nė taisýt! Kair. Kam tu taisai patalelį kas subatos vakarą? N123. Pietų vėjelis taisė patalėlį, o šiaurinis pureno LLDIII275(Grz).
^ Keturi broliai patalą taiso, o vienas atsigula (šuo) LTR.
| refl. tr.: Taisýtis patalą, kinį NdŽ. I da neini taisýtis lovos?! Mžš. Visi ant žemės tai̇̃sosi i gula Rm.
14. tr. L, Rtr, DŽ, NdŽ rengti, vilkti (drabužiais): Visos ponios šoko karalaitės taisyti J.Balč. Tai̇̃somasis kambarys KŽ; LL260. Taiso rėdo sesė brolį NS515.
| refl. NdŽ: Taisýkis greičiau, o jau greit į vežimą reiks sėsti Vvr. Neapsijuoksu [eidamas į vestuves], taisýsuos kaip geriau Krš. Vaikai, taisýkitės – sušalsit! Slč. Nekišk čia snapo: aš einu gult, taisaũs (nusirengiu) Mžš.
^ Merga taisos pusę dienos, o kai išeina – pusė nuogos LTR(Ds).
ǁ refl. dėvėti, vilkėti: O taisýdavoms labai gražiai ČrP. Ir tai̇̃sės su naginėm, su čiulkėm Ps. Pats taisėsi kuo prasčiausiai ir stengėsi pasirodyti tikru mužiku rš.
ǁ aprūpinti drabužiais: Senovė[je] iš savo drobės išaustos siuvo marškinius, kelnes – rėdė tai̇̃sė Krp.
^ Laiba aukšta panaitytė visą svietą tai̇̃so (adata) Slk.
ǁ dengti, tiesti: Klevo grindims aslužė išgrįsta, kartūnėliais stalužiai taisyti JV781.
15. tr. Ser, Šll, Trgn rengti gražiais, puošniais drabužiais: To viena [duktė], tai tai̇̃so baisiausia Klt. Labai jau ana savo mergas tai̇̃so Užp. Karalius daug turėjo rūbų atsivežęs ir pradėjo taisyt suskrebėlę MPs. Kad pirktumei, rėdytumeis pati ir vaikus taisytumei, ar aš tau užginčiau? Žem.
| refl. Rtr, NdŽ, Lkm, Lel, Dgl, Slm: Tai̇̃sos, nori da, kad kas paimt (vestų) Klt. Nebeapsmoka [senam] taisýtis – žmonės juoksis Žl. Pamatytum, kaip jo dukterys tai̇̃sos: šiamet vėl visos naujom suknelėm Dbk. Jis taip mėgo taisytis, jog drabužiams visus savo pinigus išleisdavo J.Balč. Anos bagočkėlės taisos su šilkeliais LTR(Brž).
16. tr. puošti, gražinti kuo: Ji altorius taisýdavo Rm. Kur vainiką dės – tai̇̃so senį (vardinėms prikalė vainiką) Kpr. Povą velnias visaip taisė SI89. Nenorėjo, idant ant jo skreistėmis arba zlataglovais (auksiniais vainikais) taisyt turėtų, kaip daro karaliamus to pasaulio DP4. Davažiavau didį dvarą, tę radau ženklelį: an vartelių variavųjų nuometai taisyta LTR(Lzd).
ǁ I, Lkm teikti išvaizdai gražumo: Šita skepeta tau labai veidą tai̇̃so Gs. Plaukai [bernioką] tai̇̃so: juodi, garbiniuoti Mžš. Geras apsvilkimas tai̇̃so žmogų Dbk. Šitie du kvietkai tai̇̃so kapą – viskas sudžiūvę Ktk.
^ Vidus viršų tai̇̃so (sveikata gerina išvaizdą) Stl. Sveikata žmogų tai̇̃so NdŽ. Jauną mergą tai̇̃so zūbai, seną mergą tai̇̃so rūbai An.
17. tr. daryti, gaminti kokį daiktą: Garšvos žolės lygios, drūtos, [iš jų] piemens taiso švirkšles J.Jabl(Slč). Beržinius šaukštus iš pašaknės berželio jauno taisýdavo Brž. Tokie senoviški [aviliai], ar (irgi) taisýdavo čia, iškabydavo tą vidų Mšk. Iš žąsų pūko paduškas tai̇̃so Dgp. Algelis vainiką betai̇̃sąs Varn. Išgyk, voreli, taisyk tinklelį, iškarkie visas museles LLDI371(Pgg). Ai turi turi name močekėlę, taisỹs plonas drobeles JV493. Vingrius raštelius mudvi taisysim LMD(Pns). Plunksną peilis taisomas (orig. taisams) Q177. Plunksną (rašomąją) taisyti N.
| prk.: Miškas leidžia lapelius, taisydamas sau paunksnėlį LTR(Lnkv). Pats sau taisė nelaimę Žem. Gerdamas žudo save ir duobę kapuose sau taiso rš.
| impers.: Žiemą tai̇̃so – sninga Ds.
^ Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą PPr235(Ds). Geras žodis gerą vietą taiso Prk. Taisyk žodžiui vietą – gyvensi ant svieto LTR(Jnš).
| refl. tr.: I virtienius darydavom, kruopas taisýdavomės [iš miežių] Gsč. Audimų kiekvienas taisės sau Vaižg.
ǁ Gsč, Ant tiesti (kelią): Tai̇̃so kelius ant Laižuvos Mžk. Taisiau taisiau vieškelėlį į margą dvarelį (d.) Nj. Oi sakyk sakyk, jaunas berneliau, kada taisysi tiesų kelelį, kada mainysi aukso žiedelius (d.) Anč.
ǁ tverti (tvorą): Kad tu iš smilgų taisai̇̃ tvorą! (ps.) LKT365(Vlk).
ǁ NdŽ sukti, krauti (lizdą, migį ir pan.): Gandrai lizdą tik tai̇̃so ir tai̇̃so Gdr. Kiaulė tai̇̃so migį, tuoj atsives paršelius Ds. Jau tai̇̃so voverytė gūžtą – vaikus turės Svn.
| refl. tr.: Ko ten tie špokai an to gluoksnio galo tai̇̃sos, a kinį? LKKVII169(Vgr). Jei pelės lizdus taisosi pelkėse arba žemose vietose, bus sausi metai MTtV207(Pnd). Kai orai atvėsta, ežys ima taisytis guolį sp.
| prk.: Vaikis po karūmenės, tura lizdą taisýties, mergos veizėties Rdn.
ǁ daryti ką tam tikro pavidalo, formuoti: Kepalelius taisýs teip su rankoms dailiai, iškeps duoną po pečiaus Sd. Dedam ant ližės, tai̇̃som gražį kepalą didelį i kišam po pečiaus Klk. Čia kočėlėlis, kur lakšinius tai̇̃so LTR(Brž). Minant linus su mašina, reikdavo dviejų žmonių saujom taisýt Skrb.
| refl. tr.: Ežę taisáus, sėsuos morkų Krš.
ǁ Rmš krauti, auginti: Pavasarį šiltas oras, taiso gėlės žiedelius LTR(Lbv).
ǁ sudaryti iš garsų tam tikrą vienumą: Pelėda, pelėdėlė ąžuole tupėdama giesmes taiso NS37. O jos man padėtų alasėlį taisyti ir žodelius kalbėti LTsII528. Tie visoki balseliai teip krūvon suplaukia, tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia ir sutartinę tai̇̃so, ir teip gražiai dera A.Baran.
18. tr. Slč statyti, statydinti (statinį): Samdė meistrus ir tai̇̃sė varpinyčią naują BM69(Žb). Ėmė taisýt namą – visa vasara praėjo Jnš. Taigi taisyk savo namus ant šios uolos brš.
| Eikit, vaikai, žardų taisýt Brž. Kasęs kasęs tus piningus, žiūrįs, ka tai̇̃so kartuves anam an galvos, leidžia šniūrą an sprando Krp. Mūsų kaime niekas te jų (sūpuoklių) netaisýdavo Vdn. Abazą taisyti N.
| refl. tr.: Tai̇̃sėmės tai̇̃sėmės tas triobas i daba da tebsitai̇̃som Grdž. Kada aš pradėjau taisýtis tą triobelę, čia da nieko nebuvo LKT213(Jnš). Taigi teip jie (žaidžiantys vaikai) sau tai̇̃sosi melnyčią MitII249(S.Dauk).
ǁ Slm daryti vidaus įrengimus: Jau ir viršuj baigia taisýt kambarius Mlt.
| refl. tr.: Ka tas trobas tai̇̃sės, ana buvo didliai įsiskolinusi Vgr.
19. tr. Lž, Pšl kurti, steigti, rengti: Pirma darželius taisýdavom, o daba a tai̇̃so? Šd. Viską pasisėjot? I darželį tai̇̃sėt? Trk. Jis gerą sodą tai̇̃sė Ėr. Virvę vis, vadeles vis, – taisi̇̀s gaspadorystę Rz. Viena an kitą ėjo sakyti, kokius darželius imsma taisýti (d.) Šmn.
| refl. tr., intr. Šd: Mes ta (tai) jau nieko netai̇̃somos: mes šiandien gyvenam, ryt galiam nebgyventi Pkl. Viena už kitos [mergaitės] darželius taisýdavos Mšk. Visi kapai niekais paversti. Jie reiks mums nebent naujoje vietoje taisytis Vaižg.
^ Žmogus gyveni dešimt metų – taisai̇̃s ant šimto metų Bsg.
20. tr. I, Krž, Nv, Vkš, Šts, Tv, Šv, Lnkv, Dgp gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą): Taisýti ką gardžiai pavalgyti NdŽ. Kiemiškės susėjusios visos tai̇̃so valgius Rg. Daba kiteip vestuvėms tai̇̃so Kv. Skenu agurkus i taisáu pri šutynės Rdn. Kur ten išvažiuosi – vaikai, ėsti taisýti reik Sd. Aš esu i mačiusi, i valgiusi, i tai̇̃siusi [lydekas] Lž. I kad jau taisýs cibulynę, tad visumet prašysiam silkės Žd. Tai̇̃sėm iš kanapių pieną, mums aguonų nebuvo Vgr. Daba nebtai̇̃so, o seniau buvo oi kastinys! Vgr. Buvau pramokusi taisýti viralus Trkn. Kūčių dieną jug tai̇̃sė, liuob padirbs kankolelių tokių mažiliūčių Nt. Kūčias vis tiek taisýdavo, grybų pataisydavo Jdr. Velykoms, Kalėdoms, Užgavėnėms jau tatai tie valgiai buvo tai̇̃somys Kl. Moku taisýti žuvis žydiškai Slnt. Uogas tai̇̃som an žiemos, pridedam buteliuosna Rod. Jis tai̇̃sąs įkurtuvėm alaus Krs. Gyvoliams čia (šiame katile) tai̇̃som Rsn. Tokia mada – tai̇̃som tortus Ps. Seniau taisýdavo košę iš miežienių miltų Slč. Bulbes virdavo, kanapių druską taisýdavo Vgr. Dabar tik tu taisýk tuos grybus – aš pasiliuobsiu Pmp. Dabar nebėr galo nė valgymų, nė gėrimų taisýt Skp. Man svečias pasigadija – nebetaisaũ valgyt: jeigu noriat, patys pasitaisykit Slm. Dar mama pusrytį tebtaisýs, mas lovo[je] tebgulėsiam Plt. Vakare tarnaitės ir merginos taisė puikią vakarienę kaip dėl tokio bagoto svečio BsPIII15(Nm). Kam tie pūrai, miežiai?… – Alučiui taisyti KlpD99. Kas tik su medum taisyta, tai gardi patrova LTR(Ds). Iš prėsko pieno taiso rūgusį, varškę, sūrį, smetoną, sviestą, lydytą smetoną Vaižg. Ant suolo, geldą pasidėjusi, senė virtinius taisė J.Paukš. Bernotienė taisė kaip įmanydama laidotuvininkams vaišes LzP. Kada tu večerę taisai CI5.
^ Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas (medus) Jrg(Pn).
| refl. tr., intr. Pš, Pnd: Aš sau pietus taisaũsi Klvr. Argi jos taisỹsis valgyt – pavalgis to paties! Rm. Mergaitė vakar tai̇̃sės bul'bų su taukais Skp.
ǁ gaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanas skalbi – reikia šarmo taisýt Všk. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu galvą NS195. Apkyrėjo vaistinė[je] būti, taisýti vaistus Eig. Aš pradėjau tą skystį taisýt i duot – tuo išgijo Smln. O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso ir pardovytoms dirvelėms uždarą tai̇̃so? K.Donel. Druskos vanus taiso nuo sausgėlių LMD(Sln).
21. intr. daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti: Tai̇̃so taip, ka dukterums paliks viskas, sūnuo nieko Krš. Tėvai vaikams tai̇̃so kaip geriau, o vaikai atbulai Krš. Ka ans rūpinos tiek gyvenimu, viskuo, tai̇̃sė taip, ka tik nieko nereikėtum žyčioti eiti Trk. Laidarai čia buvo – tai̇̃sė, pry ganyklos arčiau ka būtų Vgr. Pabengęs darbą, leidaus linkuo Žarėnų teip taisydamas, kad nedėlės dienoj galėčio būti tame miestelėj M.Valanč.
ǁ bandyti: An savo armoškos pradėjau taisýti, taisýti – ir įtaisiau Trš.
ǁ elgtis: Tai̇̃so taip, ka vyro giminė – ne giminė Krš.
| refl.: Turėjo dukterį – šun šėko pjaut išėjo; turėjo vaiką – tas irgi nesitai̇̃sė kaip reik Skr.
ǁ refl. DūnŽ dėtis, rodytis: Jie ūkinykais tai̇̃sėsi Vv. Pakvepo tėvo šimtai – gerai tai̇̃sos Krš. Tai̇̃sos mokyta: kaip tus žodžius gaudo iš gramatikos! Krš.
^ Netaisykis už kitą mandresnis, bo paliksi durnesnis Sln.
22. tr. K, NdŽ, KŽ išdirbinėti (juokus, išdaigas, nemalonumus ir pan.): Juokus tai̇̃so tie pasiutėliai Krš. Sako, tai pikta dvasia gąsdinant, vedžiojant ir tokiuos daiktus tai̇̃sant BM59(Žb). Tas bernelis, tas bloznelis, nusigręžęs kitan šonan juokus tai̇̃so (d.) Slk. Taip po tam keli tarp jų, aklai prisimaukę …, būriškas šūtkas glūpai taisýdami juokias K.Donel. Žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso! Žem. Kam pinkles taisýti NdŽ. Dabar ponas jam ir taisąs priekabes Sln.
ǁ šmeižti, apkalbinėti: Neturiu geros širdies ant jos: visaip tai̇̃so, bjauroja Jnšk.
23. tr. SD190, M, DŽ, KŽ ruošti, rengti (kelionei, kokiai veiklai, įvykiui): Jukniai tai̇̃so savo sūnų į vaiską Kv. [Šv. Dvasia] mus sau pašventina, rėdo ir tai̇̃so gyvatosp amžinosp DP244. Bausk ir taisyk širdis ir rankas jų kovospi MKr40.
| refl. M, Š, Rtr, NdŽ, Vd, KŽ, LzŽ, Gd, Kal, Jnš, Bsg, Brž, Sb, PnmR, Sl, Slk: Jis tai̇̃sos iškeliauti KI76. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi J.Jabl. Dar prieš Žolinę pradeda jos (kregždės) rinktis į būrelius ir taisytis į kelionę J.Jabl. Kartą ji taisėsi eiti į girią parnešti ėdesio J.Balč. Žibalas baigiasi, reik taisýtis gult Skr. Ans labai tai̇̃sės tai karūmenei: kilnojo štangas, raitės, norėjo būti stipras Krš. Kiti tai̇̃sos piršlį karti Trš. Ans jau tai̇̃sės veselei Všv. Jau diegti (sodinti) tai̇̃somos Plt. Sako, anie jau tai̇̃sos tave šauti žemėn Plt. Aš nieko nelaukdamas jau pradėjau taisýties lipti į lazdyną Als. Jau perniai taisiaũs mirt, bet išsisukiau Vb. Aš veikiai išvažiuosu (mirsiu), į aną pasaulį taisáus Prk. Nu, čėsas numie taisýties Grdm. Kur jau taisai̇̃si vė[l] eit? Pns. Rytoj ir jis taisýsiąsis Škn. Keturios poros tai̇̃sos [šokti] Sk. Anos teip taisos, tarytum ryto[j] į Rymą išeis Lnkv. Ant Bauskę važiuot reikia iš vakaro taisýtis: ratus pasitept, šieno maišą prisikišt, avižų terbą prisipilt Skrb. O kur rėdos, o kur taisos vėlai vakaraitė[je] RD186. Teip ji rytą taisantis praust dukrelę, tik šmakšt ir įeinant laumė LTR(Kp). Žiūriu, kur tie kareiviai važiuoja. – Taigi vėl karui taisosi. Kariuomenę grūda K.Saj. Paėmė kryželį nuog sienos ir prie numirties taisytis pradėjo I. Par dveitą valandų taisės mišias laikyti, antra tiek mišias laikė M.Valanč. Tai Kazys dabar vis labiau bijojo užbėgti į Butkius, kada jie taisos valgytų Vaižg. Taisykis prieš smertį OsG158. Nugi taisykias gerai tu ir visi tavo pulkai, kurie pas tave yra, ir būk tu jiemus vadu BBEz38,7. Tuogi anys apie tą dieną nei dūmoj, nei ant jos taisos BPI18. Taisykitės priš Babiloniją apsukui visi strielčiūs BBJer50,14.
^ Taisos kaip senas jauną vesti S.Dauk. Taisos ir taisos kaip į vestuves, kaip varna į dausas J.Jabl. Da karvė neieškos, o jau taisos veršį pjauti LTR(Vdk). Tai̇̃sos kaip į pagrabą Kv. Taisos ir taisos kai meškos šaut eidamas Sln. Taisos kai žylė jūrą degti Sim. Taisos it varna į užmarį lėkti LTsV323. Taisos it meška riešutauti S.Dauk. Taisos it į mugę važiuosiąs S.Dauk.
ǁ refl. Skr, P ketinti, norėti, manyti, numatyti (ką daryti): Tas tėvas nieko nepadaro – tas vaikinas tai̇̃sose ženytis Jrb. Trečias metas taisaũs įsitaisyt bičių Jd. Ana su antru gyvenimu (su uošviais) tai̇̃sos gyventi Krš. Sako, ka žadat išeiti iš čia, tai̇̃sotės mieste gyventi? Als. Veizu, vagis tai̇̃sos par langą lįsti Vkš. Lipšniai kalba, tai̇̃sos apgaut Žg. Ji čia prisituri, tai̇̃sos nuo to vyro bėgt Ps. Jie buvo tai̇̃siusys pėsčiūs eit, ale bėdoj mat, tai nuvežė Slm. Erodas taisosi ieškoti vaikelio, kad jį nužudytų brš.
| Ir žmogui pridera ben kartais pamąstyti apie tai, koks gyvenimas yra ir koks jis taisos būti Vd.
ǁ refl. NdŽ, Tl, Plng, Srv artėti pradžiai, reikštis juntamais kokio būsimo reiškinio požymiais: Jau tai̇̃sos lyt, i ma[n] reik krutytis Jrb. Kol tik nenumanysi, kad tai̇̃sos aušti, tol nešerkias Užv. Tai̇̃sės tai̇̃sės tris dienas, ir lyja Ėr. Tai̇̃sos tai̇̃sos – nepralyja Mžš. Kažin rožė ar nežydžia? – Jau tai̇̃sos [žydėti] Slm. Pradėjo diena švisti ir saulelė taisės užtekėti MPs. Ankstie rytą saulelė ką tik taisės karščiau šildyti Žem. Tai žiema tai̇̃sosi: vakar lijo, šiandie jau šąla Prn. Jau tai̇̃sos an žiemai Krtn. Jau pavasaris pradės taisytis Lnkv. Jau taisýsias ant vasaros – birželis jau vasara Vgr. Karas tai̇̃sės būti, kad gimiau Lk. Jau tai̇̃sos ant lytaus Up. Tokie sparnai sparnai par dangų eina, tai žinok, kad ant lietų tai̇̃sos Antš. Vakaruos lyg į debesį taisos Grž. Tai̇̃sos an dieną jau (švinta) Brž. Pamatė jis tai̇̃santisi vėtrą BM115(Ppl). Žiūriu – ant praėjusio debesio laumės juosta taisosi taisosi LTsIV589.
| Jau tai̇̃sos užsakai, reikia poterius atbūt Btg.
24. tr. N, Lp tvarkyti, rengti (padargą, įrankį, kitą kokią priemonę), kad tiktų vartoti, naudotis: Ejau ratų taisýti [kelionei] KlvrŽ. Todėl jau vežimus kaip reik taisýkite kožnas ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai K.Donel. Tada taisai̇̃ girinę: apidedi dugną pagaliukais ir sukryžiuoji dugne Pnm. Nu tai taisýk katilėlį – aš jau kuriu Sdk. Taisyk sėklą, oras taigi minkštas kaip vilna J.Balt. Kelk, močiute, kelk, širdele, taisyk man stakleles. – Jau nekelsiu, netaisysiu, jaunoji dukrele LTR(Nm). Dar močiutės klausysiu ir stakleles taisysiu, o tai dar ausiu plonąsias drobeles, broleliam dovanėles LTR(Vlkv). Kelki, mūso seserelė, taisyk naujas stakluželes, auski plonas drobeles StnD27. Viena staklužes taisė, antroji plonai verpė RD85. Linai nerauti, drobės neaustos, staklelės netaisytos LTR(Mrj). Kaip reiks eiti į laukelį, reiks samdyti susiedėlių žagrelių taisýti JD145. Laukas neartas, šienas nepjautas, žagrelė netaisyta LTR(Mrj), Smn. Kad tetušis žambį taisė, tuokart mažas buvau D8. Taisyk žagrelę, eik į dirvelę KlpD111. Taip iššveiskite strėlas gerai ir taisykiat skydas BBJer51,11. Mergaitės atsikėlė ir taisė savo žibintus SkvMt25,7.
| refl. tr.: Aš jau čia taisáus (kinkausi) tą arklį, nebmačiau nieko Trk. Nu, jau reik taisýties žambius Dr. Audėjėlės staklužėles taisýtis pradėjo JD214. Aš ant ryto taisáus viską čia, produktus, į turgų važiuoti Vvr.
ǁ miklinti, mankštinti: Prieš bėgimą visi tik vaikšto, kojas tai̇̃so Ds. Elžbieta taisė ranką (pratinosi rašyti) prie stalelio prisispaudus S.Čiurl.
^ Bėda kojas tai̇̃so Rz, Pnd, Ds, Aln, Gdr; S.Dauk, N. Baimė kojas taiso LTR(Žg). Baimė kojas taiso, šaltis pečius laižo KrvP(Ašm). Protas kojas taiso VP39. Duona badą, bėda kojas taiso B121,292.
ǁ derinti: Jau striūnas tai̇̃so (tuoj ims griežti) Lp. Strūnas taisyti N. Kūjelis strūnų taisomas R341, MŽ457.
25. tr. DŽ, NdŽ, Bsg dėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Kareiviai tai̇̃so šautuvus ir, rokuona, šaudysiam vokyčių šnipus Mžk.
26. tr. rengti sėjai, dirbti (žemę): Kai tėvelis žemę tai̇̃sė, dar aš mažas buvau (d.) Žž.
| refl. tr.: Tai̇̃sosi žemę morkom [sėti] Ėr.
27. tr. NdŽ rūpinti, tiektis: Anie (kanapiai) buvo tvirti labai, šniūrams tus tiktai tai̇̃sė Lž. Drabužiuo [linų] reikėjo a dėl pardavos tai̇̃sė Lnk. Par dienas medžius tus taisýs, kapos ten Tl. Atejo žiema, ta tujau į miškus – kirsk malkas, taisýk! Tl.
| refl. tr.: Lapų prisigrėbsim, karklų prisirišim į pundus, taisýsimės ožkai pašarą Skr. Ana pirmu nieko nemokėjo, o dabar jau i šieną pjauna, ir pašarą tai̇̃sos Žr.
ǁ parūpinti, įgyti, pirkti: Pradėjo mašinas taisýt, tai rankom nebeteko dirbt Kp. Jau mūs vyrai kad tai̇̃so drapanas, tai nuo koto nusitaiso Vlkv. Tokims piemenims taisýti matociklus – tėvai kalti! Krš. Jeigu ką taisaũ, tai neužtenka maistui Rs. Do bobutės [siuvamoji] mašina taisýta Dglš. Ne tavo buvo žirgelis ir ant žirgelio balnelis, ne tavo buvo brangios suknelės taisytos LTR(Šl). Taisant sau tautiškus rūbus, reikėtų laikytis kiek galima daugiau savotiškumo rš.
| refl. tr. NdŽ, Šll: Visa iš šitų pinigų reikia taisytis J.Jabl. Akiniai mano jau blogi, reikės taisýtis kitus Rs. Dvyleka tūkstančių uždirbo, nebži̇̀nos, ką beėsti, ką betaisýties Krš. Papa vakar i šiandie Šilalė[je] pasą tai̇̃sos Lkv. Reiks taisýties naujus drobužius, o jau gatavai plyšta Vvr. Kas par baisybė! Pasako: vėžys – grabą taisýkias Jdr. Kad gyvensma, reiks taisýties miežių sėklai Lel. Kiaulių reiks daugiau taisýtis Plv. Vištų neturiu, išsibaigė vištos, i nesitaisáus Gr. Reikia avelės taisýtis – nieko nebus Ktk.
| prk.: Be dešimt metų aš tų vaikų nesitaisýsiu (negimdysiu) Jrb.
28. tr. Šv kaupti, krauti, dėti: Žibės šviesiukė par naktis – tai̇̃sėm tuos kraičius Škn. Kraitį taisýti dukterims liūbam Sd. Čia reik į turgų, čia reik šeimynai algas taisýti Plt. Tai̇̃so piningus, perka [lengvuosius automobilius], i gan Ms. Ans jau tai̇̃sė piningus keliuo Žeml. Ans tik bėgo bėgo, tus piningus krovė i krovė, tai̇̃sė tai̇̃sė ir ans jau pats sau bijojo išleisti kapeikelę Jdr.
29. tr. rūpintis, kad kur patektų, būtų priimtas: Tai̇̃so vaiką į darželį – eis į darbą Krš.
| refl. Ser.
30. tr. Ds, Rk, Kp, Slm, Krč, Ps, Akm kelti (vestuves, pokylį): Ka tas budynes tai̇̃sė, aš esu buvusi Vgr. Pakravus tai̇̃sė – kokius tris šimtus padėjo Klt. Nėr dabar iš ko tai̇̃so veselijos Sdk. Klausiu ją, kokį bolių tai̇̃sot Ktk. Sūnus gal kai ką (kokį balių) taisi̇̀s, svečių pasikvies Svn. Partijų vadai ir ministrai gerinosi jam ir jo garbei taisė puikius priėmimus J.Balč.
| refl.: Ten netoli karalaitės taisiusis veselė, ir atvažiavus ta karalaitė su mergelėm skalbtis Sln. Daba jau taip kaip veselei tai̇̃sos kožnas vienas Kv.
31. tr. Grg, Pnd, Rk, Trgn, Lb organizuoti, rengti: Taisýti karo žaidimus NdŽ. Vaikiai nibrę tai̇̃so Krš. Liuobam i mas tus vaidinimus taisýti Vgr. Anie pri Steckio vakarelį tai̇̃sė Slnt. Smiltynėj gegužines tai̇̃so Brž. Jie leidžia ir knygynus, ir skaityklas kurti, paskaitas, vakarus ir spektaklius taisyti rš. Gaidelis pirmiausia pradė[jo] korą (chorą) taisýt GrvT131. Ir tą šventę taisė kas metai J.Bil. Pagirių gelžkelio salėje mūsų jaunoji dailininkų draugija taisė koncertą Pt. Dažnai žaidė muzika ir buvo taisomi net šokiai J.Balč. Pasibaigus mokslo metams, buvo taisomos gimnazijoje tikros iškilmės Mš.
| Ir ant to buvo atejęs, idant tenai taisýtų atpirkimą mūsų DP2.
32. refl. telktis, rinktis: Tad žmonys anie tai̇̃sės į būrius, bet anie nežinojo, pri ko prisidėties Vgr.
33. intr. Sut, I, N, FrnW taikyti (į taikinį): Taisau ing žymę SD455.
34. tr. kreipti reikiama linkme: Taisyti, sukti kur reikiant I. Klausykime karštai žodžių Jo … ir pagalei Jį taisykime tikėjimą ir gyvatą mūsų DP298. Pažiūrėjo ing dangų rodydamas mumus …, kur visas dūmas ir veikalus mūsų taisyt turime DP319. Ir valdžioja, ir tai̇̃so Dvasia šventąja DK40. Ne fortūna, bet Dievas veikia, tai̇̃so ir skiria, ir rėdo DP335. [Dievystė] valdė ir taisė visuose veikaluose žmogystę savo SPII113. Pasirodyt tiemus, kurie sėdi tamsybėj ir šešėlyj smerties, taisyt kojas mūsų and kelio pakajaus Ch1Luk1,79.
35. intr. gretintis, ketinant ką daryti: Piktos anos (bitės), tai̇̃so tik į akį kąsti! Vgr.
| refl.: Kam prie gerklės taisýtis (ruoštis nužudyti) NdŽ. Anie jau taisos pri langų – muš langus Šts.
36. refl. gretintis, taikstytis, šlietis (prie ko patinkamo): Toks negražus, mažilelis, o tai̇̃sos pri tokios gražios mergos! Krš. Koki mun parėdkininkė patiks, nu taisýsuos taisýsuos! Tl. Taip graži ta duktė, kad ans tai̇̃sos iš kiek kartų pri tos Lk. Par vėlai, vyreli: kalvis pri anos tai̇̃sos Trk. Tas bagotasis to biednojo nemylėjo, o tas – ans vis tiek tai̇̃sos pri ano LKT48(Žd). Sakė, ka pry ano tai̇̃siusys Šll.
| Jau, vaikali, pri morkų taisáis, o pats pasirauti, nusiskusti negali?! Krš.
37. refl. DūnŽ rastis, reikštis, mestis (apie ligą, skausmą): Sudžiūvau, a čia vėžys tai̇̃sos?! Krš. Ka jau koki sklirozė tai̇̃sos, anie nepagydo Trk. Jau anam tai̇̃sos smertis, jau ans tura mirti Jdr. Taisos kvaroba Žrm. Toliau belaukiant, kad parstotų sopės, ėmė taisytiesi didesnės J.Jabl.
38. godžiai valgyti, kirsti: Nu, vyraliai, ans i tai̇̃so gerai: puskepalį duonos jau benga Šll. Kad jis tai̇̃so tą mėsą! Ėr. Pasigarsiuodamas tai̇̃so virtienius Jnšk. Kad taisiaũ, tai taisiaũ – [kopūstų] rūgštis net kvepia! Trgn. Pakūlėtum rankom ben pusrytį, tai net apsiputojęs taisýtum Ds. Kad tai̇̃so, net ausys lepsi Sv.
39. mušti, daužyti: Skubina, lekia, lygiai kad jį kas virže taisýtų Ėr. Kai vanagas vištą da vis tai̇̃so [žmona vyrą] Žrm. Kap ėmė jį pagaliu taisýt! (ps.) Švnč.
ǁ naikinti: Kad ėmė griaut, taisýt pacukus katė! Ėr.
40. tr. šnek. brangiai imti, plėšti, lupti: Mieste žmogų visur kur tai̇̃so Jnš.
◊ batùs taisýtis rengtis mirti: Metų galas netolie – reik batùs taisýties Klk.
dambràs taisýti rengtis verkti: Jau vaikas dambràs tai̇̃so Skrd.
dū̃šią taisýti pagiriotis: Šįryt ejom dū̃šios taisýt Pln.
į keliùs taisýtis stengtis įsiteikti, meilikauti, žemintis: Gal į keliùs kame tai̇̃sos? Trk.
káilį taisýti mušti: Sugrįžo supykęs pas raganą ir kaip pradės vėl jai káilį taisýt VoL333(Jnš).
kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė tartum taip ir reikėjo: Nueitu kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė: nesą numie Gršl.
klỹną taisýti mušti: Menkai kiek kas, tuoj [tėvas vaikui] klỹną tai̇̃so Jnšk.
kójas grabañ taisýti rengtis mirti: Žmogus sudaužytas ligų, tai tik taisýk kójas grabañ Svn.
kójas taisýti Sn, Švn, Lbv, Plv, Šmk, Brž, Kltn, Šll rengtis (eiti, bėgti, keliauti, ką daryti): Taisýkit, mergos, kójas – šiandien kaimynuos šokis Gs. Vokytys tai̇̃so kójas an karo Krš. Taisýk kójas, brauksiam – ir taip sutems, kol parsikapstysiam Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk S.Dauk. Taisyk kojas kelionėlėn, nešk mergelei dovanėlių LTR(Rtn). Žirgeli manas, juodbėreli manas, tai̇̃sai kójas – ilgas kelias in mergelę jotie (d.) Dglš. Oi žirgeli juodbėrėli, taisýk kójas in kelelį DrskD49. Oi žirgeli mano, juodbėrėli mano, taisyk kojas ant kelelio – pri mergelių joti D71.
krãmę (kùprą, nùgarą, pažándes) taisýti mušti: Krãmę tai̇̃so: deda, ka velniai juokas Žr. Viens su botkočiu jau Pričkaus nùgarą tai̇̃sė K.Donel. O kad tie vaikai ėmė kùprą taisýt jam! Erž. Vienas antram su kumstėmis tai pažandes taisė, tai plaukus ir barzdas dailino TS1903,9. ×
prie kalniẽriaus taisýtis rengtis mušti: Tie ėmė vėl prie kalniẽriaus taisýtis Jnš.
skùdurus taisýti Trg mušti.
stygàs taisýti Mrj giedoti: Sode lakštingalėlė netaiso jau stygų LTR(Mrj). ×
striūnàs (strūnàs) taisýti Alk rengtis verkti: Nutilau, kai pamačiau, kad jau mergelė tai̇̃so strūnàs Smn.
vélnius taisýti vaidytis, triukšmauti: Bet daba y[ra] nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių̃ nebtai̇̃so Trk.
anttaisýti (ž.) tr.
1. pritvirtinti: Ant žagrės ančtaisýti du noragai Mžk. I plaukai [išdrožtų] stirninų kaip tikri anttaisýti Ms.
2. uždėti, įtalpinti: Teip norėjau tų šiaudų ant tų rugių kaip norint anttaisýti KlvrŽ.
aptaisýti tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131
1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptai̇̃sė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiáu, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptai̇̃sė [radijo aparatą], piningus susiglemžė ir išdulkėjo Šv. Reikia prieš žiemą dar šulinys aptaisýt Alv. Šiemet aptai̇̃sėm ir langus Ad. Aptai̇̃sėm namą pamažu Grv. Žiūrėk, va aptai̇̃sė burlečius, mažna gi da nešiot Ktk. Reikė buvo šiaudų dengtie pelėpę, reikė buvo visur aptaisýtie Smal. Siuvėjas, drapanas aptai̇̃sė Všk. Jundu aptaisė tą akrūtą, aplopė, apklijavo, kad vanduo niekur neįeitų DS262(Rs).
| refl. tr., intr.: Ano pusė [pirkios] visai nebuvo taisyta; dabar, kai apsiženijo, tai ir apstai̇̃sė Smal. Apstai̇̃sėm namus i gyvenam Dglš. Apsitai̇̃sė i gyvena to[je] trobikė[je] Grd. Kad apstaisýtų su namais, gal nusgodot (nusipirktų) kokią [karvę] Str.
ǁ Klk aplopyti: Jis stogus aptai̇̃sė – vyriškas vis Pgg. Pliorui stogai aptaisýti, kur tik kiaurai – užkamšyti JD181. Nu, tai tave (tavo drabužius) jau aptaisiaũ Krok.
2. Pbr padaryti tvarkingą, tinkamą: Gyvenimą aptaisýk J. Ant ta kalvele riogso kryžauna gerai aptaisyta mūro bažnyčia M.Valanč. Toras apent, kaip buvo, aptaisýti galėsiat Kl.
| refl. tr.: Ant trejų metų nieko nuo ano nereikalaudavo, kolei išsistatė savo trobas ir kolei savo gaspadorystę apsitaisė DS167(Rs).
3. refl. apgyti, apsveikti: Tai jis paskum kap apsitai̇̃sė truputį, tai nežinau, da metų kiek gyveno Eiš. Kas pas mus pagyvena, tas apstai̇̃so Rud.
4. Iš, Dkš aplyginti: Dėsi duonos kukulį, aptaisýsi ir išmausi po pečiu Slnt. Aš tik apdaužau [linų saują], o marti aptai̇̃so Rdm. Vyrai apbloškia [linų saują], aptaisýt gali ir vaikai Rdm. Kelkiatės ir jūs, mergelės, aptaisýkiat sau kaseles Žr.
| refl.: Kap jau dar tu eisi visas susivėlęs – nors kiek apsitaisýk! Dkš.
ǁ Kč, Lp, Krok vagojant, apkaupiant užverstą patvarkyti, atitiesinti: Mudu su rankom aptai̇̃sėm bulves Lzd. Aptaisiaũ cukrinius Brb.
5. LTR(Lbv), Krm, Čb, Trgn, Sdb, Slm, Grž, Šv aptvarkyti, apšvarinti, pagražinti: Kap atšils, aptaisýsim pie namų LzŽ. Apravėjau, aptaisiáu kapelius, vis geriau an širdies – tegulie Krš. Ne kapelio neaptai̇̃so, ne antkapio nededa Žeml. Kola gyvas, ė numirė, tai ažmiršta, i kapo nenori aptaisýt Dglš. Milžino moma pamirė, tai anas nue[jo] kapo aptaisyt LTR(Brsl).
| refl. tr., intr.: Apsitaisýti yra apsigerbti J. Mergaitės kiemelius nusišlavė, darželius apsitaisė Žem.
ǁ apvalyti: O kaip bulbes, a ten, tame sklepe, ir aptai̇̃sė? Trk. Svilini, kolei aptaisai̇̃ lig vertingumo (nj.) Dgp.
6. Š, LL130, NdŽ įrišti (knygą); uždėti viršelius, aplanką: Anas aptai̇̃sė visas knygas Str.
| refl. tr.: Apstaisýk knygas Ds.
ǁ Š, LL130, NdŽ įrėminti.
7. patvarkyti (patalą), apkloti: Biškį lovas aptaisýsu – akės[e] pašviesės Krš.
8. Š, LL260, NdŽ, Jrb, Bb, Mžš, Sv, Krš aprengti, apvilkti (drabužiais): Naujais [drabužiais] aptaisiáu, galės į mokyklą eiti Kv. Tiktai ką duktė daboja: ir valgyt duoda, ir aptai̇̃so, apiprausia Trgn. Aptai̇̃so [vestuvėse] kitą jaunąją ir pasodina galuj stalo, o svotas turi išpirkt vietą tikrai jaunajai Lel. Gul motutė ant lentyčių, juodais rūbais aptaisyta, aplink žvakėm apstatyta (d.) Gdr. Motriška toki aptaisýta, aprėdyta – morė Kal. Žiūri – guli aptaisýtas pėdas Krs.
| Gerki gerki, uliavoki, savo pačią šėnavoki: žiemą basos nelaikyki, čeverykom aptaisyki (d.) Brž.
| prk.: Pati egle tapo, jaunučiukus aptai̇̃sė vaikus rūbais lapo (pavertė medžiais) A.Baran.
| refl. Š, LL269, KŽ, LzŽ, Sdb, Všk: Apsitai̇̃sė išeiginiais rūbais NdŽ. Apsitaisýdavo [Lašininis] prastai, an botago škurlas pakabytas, i važiuodavo PnmŽ. Aš tą visą naktį apsitai̇̃sius išbuvau Jrb. Tokiums ilgums [sukniomis] apsitai̇̃siusios Vdk. Kaip kokie kotai – raudonai apsitai̇̃sę Krš. Prisipūškinusios ir išsipraususios išlipo ant kranto apsitaisýti Trš. Eik eik jau, tokia čiupė – kol apsitaisýs, ir vakaras ateis Šv. Bais gražiai apstai̇̃sius jaunoja Ktk. Apstaisiaũ balta momos seseres apatine, nešu bukietą sulig savim didumo Strn. Privarė moterų, apsitai̇̃siusių vyriškai Nj. Žiemą teip šiultai apstaisýdavau, vis tiek būdavo šalta Dgl. Šalta, dreba bobos, plonai apsitai̇̃sę, – vis tiek stovi Mžš.
| Apsitai̇̃sęs į mūšį (su kario apranga, prisikabinęs ginklų) NdŽ.
| prk.: Paukšteliai paūgėjo, apsitaisė pilkomis plunksnelėmis J.Jabl. Pavasarį … miškai apsitai̇̃so žaliais lapais OGLIII364. Zuikiai baltai, šiltai apsitai̇̃sę Vdk.
^ Kai apstai̇̃so – negraži, kai nustaiso – graži (asla) Kp.
ǁ refl. storai apsirengti, apsivilkti: Apsitaisaũ kaip pupų pėdas, tai nė kiek man nešalta Mžš. Kūtis nešalta, apsitaisiáu i sėdu Skd. Kad apsitaisė, žiemą po vartais nesušaltų LTR(Šd).
ǁ Vžns, Ds, Jnš parūpinti drabužių: Kam tų pinigų ma[n] reikia – vaikas aptai̇̃so Jd. Aptai̇̃sė tą savo dukterį jie gražiai, o kas iš to Jrb. Užgimė vaikas – nuejo į krautuvę, nupirko, aptai̇̃sė, o pirma reikėjo iš savo procės Žgn. O vaikų mes buvom aštuoni, nu i vis aptaisýti – i ką tu iš to aktaro! Lkž. Aptai̇̃sė nuo galvos lig kojų Mžš.
^ Skrynią drobių išrėžysi, pakol driskių aptaisysi LTR(Alv). Maža moteriškelė visą svietą aptaiso (adata) Tvr.
| refl. Ds, Dbk, Kvr, Krkn: Iš ko gi apstaisýsi, jeigu nedirbsi? Kp. Duonos gana, ale apstaisýt, rūbo reikė[jo] [, todėl tarnavo] Vdn. Uždarbiavom – pinigų reikėjo apstaisýt Lb. Reikia iš to ir apsitaisýti, apsiauti Krtv.
ǁ refl. KŽ, Vg, Lnk, Kdn, Tj persirengti kuo: Par Užgavėnes apsitaisýs kiti gerve, kiti – smerčiu Všv. Bernukas apsitai̇̃sė až jaunąjį, mergzna – až jaunąją LKKIII200(Lz). Cigonais apstai̇̃sė i landžioja po pirkias Klt. Ant vestuvių ateidavo čigonai apsitai̇̃sę (čigonais persirengę) Ps. Vaikščiojo jo diedukas apsitai̇̃sęs gerve per Kalėdas Ldk. Toj ragana apsitaisė karaliene ir pasitiko karalių LTR(Al).
9. Š, Sdb, Sdk, Vb, Sv aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Vaikus gražiai parėdo, aptai̇̃so Kb. Vaikam dabar gera gyvent: vaikšto išsipūtę, aptaisýti Slm. Kad vedu kur vaiką, vis aptaisaũ, teip sau nevedu Svn. Tą savo dukterį aptai̇̃sė, net čiuža Mžš. Tų vaikų eilios būdavo, visi basūs, pliki – ne teip kaip daba aptaisýti Ps.
^ I kelmą aptai̇̃sai – bus gražus Dglš. Aptaisýk stuobrį, ir tas bus gražus Krs.
| refl. Š, Varn, Krtn, Kvr, Ėr, Ukm, Slk, Trgn, Lb, Ad: Ka reik eit an balio, tai jin labai gražiai apsitaisýdavo Slč. Daba žmonys i apsitai̇̃sę, i pavalgę Kdn. Tau jau nereikia apstaisýt, duok jauniem Žl. Apstai̇̃sęs, net gurgžda Klt. Tarnaudavau, neturėjau kuom apstaisýt: pakulnis sijoniukas ir bliuzkelė pakulnė Aln. Kaip aš atamenu, katros turėjo apstaisýt, tos buvo pagerbtos Lel. Kokia jau šventė šiandiej, kad teip apstai̇̃sęs? Sdk. Uždek, matuše, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę, apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme StnD26.
10. LL193,196,198, NdŽ, KŽ, Nm, Jnšk papuošti: Dideliai puikiai atrodė: visa balta, galva rūtais aptaisýta Šv. Karves aptai̇̃som, vainikus an ragų uždedam Sug. Su arkliais važiuodavo, arkliai aptaisýti gėlėm ir kasnykais Všk. Aptaisýk suknelės pakraščius, bus daug gražiau Ds. Mergaitės aptai̇̃sė vaiko grabelį Sv. Par Sekmines gėlėm aptai̇̃so vartus LKKVII203(ČrP). Daugiausia gonkų mūsų sodžiuj aptai̇̃so par šventą Joną Skrb. Rytoj Onelės vardo diena, reikia aptaisýt [vainiku] PnmR. Sulaukę kampą aptai̇̃som [per vestuves] Kdn. Žibalines lempas aptai̇̃som su popieriukais raudonais, žaliais Trs. Visi kapai baltai (baltomis gėlėmis) aptaisýti Pc. Pataisydavo gegužines, kalnelį gražiai aptaisýdavo Adm. Pamatė viduo brangį su deimantais aptaisytą kryžių M.Valanč. Prieš kiekvieną jų (bajorų) stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta V.Krėv.
| prk.: Žinau, pasibaigs tas audros ūžesys, pavasaris žemę žiedais aptaisys V.Myk-Put.
| refl. LL269, NdŽ.
11. P, Jnšk, Mšk apdengti, apdėti: Atejo vaikas kupečių aptaisýt – bijo, kad nelyt Slm. Tas bitis reikia, kaip ateis ruduo, apžiūrėt, šiltai aptaisýt Kair. Žaltys pridegino pilną duobę anglių ir aptaisė su velėnom taip, kad nebūtų žymu MPs. Stalai balta drobe buvo aptaisýti Adm. Bejodamas nujojo į vieno karaliaus dvarą, žiūri, kad visas dvaras juodai aptaisytas BsMtI169.
| refl. tr., intr.: Apsitai̇̃sę (apkalę lentomis) stubą gerai, susitvarkę juodu buvo Jrb. Dieną langai nušilo, o ant nakties vėl apsitai̇̃sė Dkš.
ǁ aplieti: Atsparios rūgštims turi būti medžiagos, kuriomis aptaisomi kai kurie pramonės statiniai rš. Kiti su pikiu, sakais ir vašku aptaisyti ir didžių žvakių vietoje uždegti prš.
12. padaryti tinkamą, parengti darbui: Jei gerai būsi jau aptai̇̃sęs, ta (tai) jau būs labai dailus audeklas Rt.
| refl. tr.: Ponia pamokindavo apsimesti, apsitaisýti [siūlus austi] Krkl.
13. apdirbti (žemę): Arklio nėra, nė kaip tą darželį aptaisýt Kr.
14. šnek. su noru suvalgyti, suėsti, sudoroti: Ė viską aptaisęs [velnias] iškūrė Gmž(Krd).
15. Ds, Dgl, Jnš, Srd, Krž šnek. apmušti, apkulti, apdaužyti: Jis bijo, o aš aptaisiaũ aptaisiaũ kriukiu, ir baigta! Gs. Ta kas gi tave taip gražiai aptai̇̃sė? Šv. Tokiam dar mažai šonus aptaisýti! Krš. Tik snukį aptaisýt tokiam! Alv. Kap aptaisýsiu aplink ausis! Tvr. Aptai̇̃sė per ausis i paleidė Dglš. Tėvas tą netikėlį kartais i diržu aptai̇̃so Ėr.
16. DŽ, Dgl, Trgn, Ėr šnek. apgauti, apmauti, apsukti: Aptai̇̃so [girtuoklius] kaip šiltą vilną DūnŽ. Tai kad aptai̇̃sė – kaip čigonas su arkliais! Ds. Sukčiai teip aptai̇̃sė žmogų, kad liko be pinigų ir be arklio Jnš.
| refl.: Pigiai parduodamas labai apsitai̇̃sė Jnš.
ǁ Mlt, Dgl, Slm, Erž apvogti: Girdėjau, kad tave puikiai aptai̇̃sė Vvr. Ot aptai̇̃sė girtą tave: ir kalnius nuvilko, ir pinigus iškratė Dbk.
ǁ Šts, Ms, Lkš apvilti, suvedžioti (merginą): Kiek anas mergų aptai̇̃sė! Ktk.
ǁ padaryti žalos: Praeitais metais mumis aptai̇̃sė (šernai bulves iškniso) Yl.
ǁ refl. tr. pasidaryti ką bloga: Susirgo, pats save apsitai̇̃sė Krš.
17. euf. apdergti: Užsirito ant akmens ir aptai̇̃sė teip labai Jnšk.
| refl.: Apsitai̇̃sė vaikas Nj.
18. apnuodyti (valgį) ar užkalbėti, kad pakenktų valgančiam: Ji mūs valgio nevalgo: jai atrodo, kad aptaisýtas Rmš.
atitaisýti tr.
1. Š, NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, tinkamai sutvarkyti: Tas nutrūko, tas nūdilė, kitas apvirto – viską reikėjo atitaisýti Trk. Peilis į vieną pusę nuverstas, – kai tik atitaisiaũ Jrb. Reikė attaisýt, ba rudenį sugriuvo [bulvių rūsys] Dg. Pas mum sugadino i niekas nebeatitai̇̃so tos drenos Bsg. Atitai̇̃so Rygos senamiestį RdN. Paminklinė ta bažnyčia, valdžia liepė atitaisýt Škt. Namelius atitaisysime ir visa priruošime didžiam metui! Vd.
| refl. Š, NdŽ: Sėda važiuot, tai brika brinkt, rodos, atsitai̇̃sė – i parvažiavo namo Mšk.
2. NdŽ, KŽ pašalinti įsibrovusias klaidas, apsirikimus: Atitaisýti tekstą DŽ1. Suriktas raštas – reikia atgal [pakojos] mint, atataisýt Kvr.
| refl. tr.: Ir Viktariukas šiemet pavardę atsitai̇̃sė, kai pasus ėmė Slm.
3. panaikinti, išlyginti neigiamus kokio veiksmo, elgesio padarinius: Aš, Mikeli, padariau didelę, nebeatitaisomą kvailystę I.Simon. Auklėjimo klaidos sunkiai atitaisomos rš. Paleidai kalbas aplink mune, nuplėšei šlovę, daba imk ir atitaisýk (atšauk) viską Vkš. Senoji Karalienė buvo maniusi atitaisyti marčiai pasakytus per daug aštrius ir neapgalvotus žodžius I.Simon. Atmeni vokiečių riterį, kuris norėjo tau gero, bet tapo priežastimi neatitaisomos nelaimės V.Krėv. Žinojo, kad tai, kas atsitiko, buvo baisu, neatitaisoma V.Bub.
^ Klaidą greit padaryt, o atataisýt sunkiau Klt. Ašarom klaidų neatitaisysi LTR(Zp).
atitai̇̃somai adv.: Steponas Kašauskas buvo paprašytas palikti policiją, kurios mundurą jis suteršė neatitaisomai J.Balt.
| refl.: Teip piktai atsakė, tik paskui atsitai̇̃sė Adm.
ǁ atlyginti, atmokėti, atsiteisti: Tėvo padarytas skriaudas žmonėms ji pamažu atitaiso V.Myk-Put.
4. KŽ grąžinti į buvusią gerą būklę: Sveikata neatitai̇̃soma, kojos skausta Vdk. Niekas neatatai̇̃so jau [sveikatos] Švnč. Barsčiau, sūdžiau, bet nebeatitai̇̃sė [mėsos] to druska Mžš. Man dabar nebėr mislies atataisýt gyvenimas Skp. Meinardas, didis mistras, attaisęs ir padauginęs savo kareivius antplūdusioms gaujoms kryžnešių, traukė visuomenę į Lietuvą S.Dauk. Aš tave (šeimininko išvarytą šunį) attaisysiu, apent kad tu paliksi geru S.Dauk. Ką attaisýti KI575.
| Pakajus tarp Dievo bei žmonių vėl attaisytas (atkurtas, atstatytas) esąs brš.
| refl. Š, KŽ, Vkš, Krs, Skp: Jau ji daug geresnė, i veidas atsitai̇̃sė (pasidarė nekreivas) Stak. Kaži ar ta mano sveikata atsitaisýs? Rs. Daba papasnykuotumi [kaip kad anksčiau pasninkaudavo] po septynias savaites, teip atsitaisỹtų (praeitų, išnyktų) i kraujo kalkėjimas, i tas kraujo spaudimas Všv. Buvo karvei vienas spenys pagedęs, paskiau atsitai̇̃sė Mžš. Paskiau jau dvaras tas atsitai̇̃sė, jau buvo duonos užtenkamai Vvr. Po pietų oras atsitai̇̃so Rsn. Kaip metai atsitaisys, pabrings ir rugiai Šts. Jis jau atsitai̇̃sė (vėl prasigyveno) Lp. Kai pradėjau dobilus sėt, vėl atsitai̇̃sė žemė Srv. I tuoj pienas atsitai̇̃sė karvei, i kaip davė, teip vėl duoda karvė pieno Lnkv.
ǁ LTR(Brž) padaryti gerą, patobulinti, perauklėti: Kad aš atitekėsiu, tai tą kiemą (kiemo gyventojus) atitaisýčia Krč. Kad tei[p] žmogus prigimęs, sunku tą prigimimą atitaisýt Skr. Ta kraujo viera vienat attaiso ir baisingiausiuosius Ns1850,2.
^ Geras ir žodžio klauso, pikto ir lazda neatitaiso PPr89(Šll).
| refl.: Tei tai gana pasiutęs vaikyščias buvo, ale iš armijos grįžęs atsitai̇̃sė Nm.
5. Slm pagydyti: Jis daug žmonių yr atitai̇̃sęs Skr. Pasakė – su ta ause savo amžiuo[je] nebgirdėsi; tą atitai̇̃sė Rt. Lašelines ėmė statyti – atitai̇̃sė Rdn.
ǁ refl. BŽ83, Tl, Upt, Ps, Lp, Ml pasveikti, pagyti: Davė vaistų, i ta koja atsitai̇̃sė Jrb. Tris keturius metus negirdėjau, paskui atsitai̇̃sė ma[n] [ausis] Smln. Sako, jeigu dabar nešios akuliorius, tai paskum atsitaisi̇̀s akys, nebereiks nešiot Slm. Galva jau atsitai̇̃sė, nebe teip skauda Rm. Atsitai̇̃so inkstai nuo šaltekšnio Sk. Pradėjau gerti šv. Jono žolynėlius, tikiuosi atsitaisýsiąs A.Baran. Biškį atsitai̇̃sos nugara Rsn. Kiek aš prisikentėjau su ta savo rankele, dabar jau biškį atsitai̇̃sė Šv. Nėr ko norėt greit po tokios sunkios ligos – iš lengvo atsitaisỹs Pg. Šita liga [sergantys] nedaug kas atstai̇̃so Trgn. Gyvatę tą išverda, duoda – i pradeda ėst, i kiaulės tada atsitai̇̃so Bsg. Da vis neatsitaisaũ – tokia galva sunki, ūžia Mžš. Mano sveikata ir pablogėja, ir vėl atsitaisaũ Krs.
| prk.: Ėjo atsitaisýt (atsipagirioti), ir visai nusitaisė Rmš.
ǁ atstatyti į vietą (išnirimą, lūžimą ir pan.): Narininkas daktaras būtum pirštą atitai̇̃sęs Jdr. Lūžgalius atitaiso chirurgai, atpalaidavę raumenų įtempimą ir numalšinę skausmą rš. Daktarai šiaip taip atitaisė ranką, – ir jis pagijo J.Bil. Katra [karvė] atsiveda, tai dantys, sako, palaidi – reikia atataisýt Alks. Led atitaisiaũ išsiveržusią žarną Rm.
| refl.: Padeda atsitaisyti užsispaudusiai [žarnų] kilpai rš.
6. tr. nupenėti: Ale tavo arklys atataisýtas, riebesnis až mano Ml.
ǁ refl. Dbk, Ds, Skdv, Plt sustorėti: Gerai valgo, tai ir atsitai̇̃sė, nei pažint nemožna Vrnv. Kai sirgo, buvo kaip mūkelė (labai liesas), o dabar jau atstai̇̃sė Lel. Nežiūrėk, kad dabar kūdas – an žolės atstaisi̇̀s Sdk. Nors stipriai [ežys] sublogsta bemiegodamas kiaurą žiemą, ale tai niekis: stojus šilumai, išbunda ir vėl atsitaiso Blv.
7. refl. atgauti jėgas, sustiprėti: Išsisirgai, sudžiūvai kaip kuokštelis – kada tu atsitaisýsi! Srv. Nedavęs gyvatei atsitaisyti, šerniukas ėmė trypti ją kojomis Mš. Šuniukelis atsitai̇̃sė, atsigavo, i bėgt su tuo žiedu in paną (ps.) Tvr.
ǁ Sdb atsigauti prastai augus: Pupelės ėmė ir atsitai̇̃sė Mrs. Ma[no] sodas ėmė augt, lapai atsitai̇̃sė Dv. Dabar jau atsitai̇̃sė plaukai Rėnytės Kp.
8. Šil atburti, atkerėti, atkalbėti: Buvo toks raganius: ar pienas sugenda, ar kas, tai jis attaisýdavo Dg. Tas senis ėjo pas kokį ten užkalbėtoją ir gyrėsi, kad tas atitai̇̃sė smuiką Ar. Vienas [burtininkas] atatai̇̃so karvę, kitas visai pagadina Lb. Paburia ir atitai̇̃so karvę, vėl pieną duoda Pnm. Jeigut jį gražiai paprašo arba girdo, tai anas attaiso, o kad teip neužprašysi, tai palienka DS340(Vlk). Tada [dieveris] pasakęs: „lįsk iš palovio“, … ir atataisęs žmogų BsMtII190(Krs). Ir tenai anas teip padarė – atataisė vyno šulnelį, nečystuosius išvaikė ps.
ǁ refl. atvirsti buvus paverstam kuo: Reik tą dukterį parplėšti, su tuo krauju aptepti – ans atsitaisys į žmogų LTR(Skd). Pasistiebęs [ožys] pagraužė tų obuolių – ir atsitaisė vėl žmogum ps.
9. Rm, Kp atidaryti (ką stipriai uždarytą, užtaisytą), atkišti, atkimšti: Teip kietai ažtaisytas [stiklainis], negaliu atataisýt Svn. Atatai̇̃sė butelį Ob.
ǁ atverti, atidaryti: Vartus atitai̇̃so valioj, įleidžia viduj RdN. Išeina, atitai̇̃so tuos duris, žiūri – senelis toks Pbr. Eik, atitaisýk daržinę, mat jau su šienu atvažiuoja Brž.
ǁ atidengti: Atataisýk langą – tamsu Svn.
ǁ atversti, atskleisti: Jei priseina žinot, atitaisaũ tą sąsiuvinį ir žinau Slč.
ǁ atlaisvinti, patuštinti: Reikia atataisýt vietą garaže ir papilt grūdus Slm.
×10. (sl.) atlikti, įvykdyti: Pakūtą attaisiaũ Lz. Bei ta afiera buvo vėl atataisyta giesmėmis, vamzdžiais, harpomis ir cimbalomis BB1Mak4,54. Kaip žemai giesmėmis attaisyta yra PK29.
×11. (sl.) paleisti: Attai̇̃sai tu mane Lz.
ǁ atleisti, pavaryti: Ponas attai̇̃sė iš darbo, to (nes) aš apsivėlavau (ps.) Lz.
×12. (sl.) išsiųsti, nuvaryti: Tuos banditus parinko ir attai̇̃sė LzŽ.
13. šnek. išlupti, išperti: Va, kai atitaisýsiu paskuigalį diržu, tai visi vakarėliai pasiriks! Ds.

×dataisýti (hibr.) tr.
1. priderinti: Ten ta mergaitė i nedatai̇̃so tą balsą Gd.
2. įkyrumu įpykinti, išvesti iš kantrybės: Mane teip datai̇̃sė, kad jau gal iš namų reiks išeit Dbk.
įtaisýti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q143, H169, R, MŽ, N, M, LL268
1. tr. Sut, L, Kl, Trš įstatyti, įtvirtinti: Tvoroje įtaisyti varteliai I.Simon. Įtaisýta varstote (staklėse) lentelė atsisėst Sdb. Užkerta itą dalgakotį, rukavėtį antai̇̃so LzŽ. Jei pjovėjys tura gerai įtai̇̃sęs dalgį, pjauna gerai Krž. Viena rankena įtaisýta [mintuvuose], i spauda aną Brs. Kuodelis ant lentelės intaisýtas LKT314(Ob). Ta [Užgavėnių] boba įtaisýta ant tekinio Sk. Aukštai bokštai išstatyta, viršuj kryžiai įtaisýta (d.) Vlkv. Išdirbino marmuro jo stovylą, kurią įtaisė į mūrą Tytuvėnų bažnyčio[je] M.Valanč. Įtai̇̃sė inkilą medyje DŽ1.
| prk.: Tokį aš jam gumbą kaktoj su samčiu įtaisiau, kad iš karto atvėso rš.
| refl. tr. Ser.
2. tr. Jon, Trgn padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Tokia mašina linam mint buvo intaisýta Dglš. Až pusė dienos ir antai̇̃sė tokią lovą Grv. Blėkele du [ragočiaus] ragelius apkala ir antai̇̃so veršiam jungus, an kaklo aždema LKKII224(Lz). Įsitaisiáu prytaisą musums (musėms) mušti LKT96(Krš). Kas tau intai̇̃sė tokį šakiakotį? Pns. Lopšiukus pabarėse intaisýdavo vaikam Dglš. Seniau ardavo vis arklais: tokie arklai mediniai antaisýti LKT284(Bgs). Reiks klepčius (spąstus) įtaisýti toms bjaurybėms (pelėms) – jau apsikęsti nebgaliu Šv. Kaupuose įtaisydavo vėdinimo angas rš.
| refl. tr.: Buvo įsitai̇̃sęs plūgą in jaučio ir in arklio Gg.
ǁ nutiesti (kelią): Čia tai jau intaisýta geras kelias LKT334(Smal).
| prk.: Aš siunčiu savo angelą pirm tavo veido, kurs įtaisys tavo kelią pirm tavęs NTLuk7,27.
ǁ refl. tr. Gs susisukti, susikrauti (lizdą): Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž.
ǁ sudaryti: Sąnariai taip įtaisyti, kad vieno kaulo gale yra įdubimas, į kurį įeina kito kaulo apskrita galvutė rš.
| I anų (aukštesnes pareigas einančių) taip pat gerklės įtaisýtos – taip pat su visais sprogsta (geria) Krš.
3. tr. Lb pastatyti (statinį): Prie to vingio įtai̇̃sė stotį Smln. Grapienė davė lėšų, tai įtai̇̃sė tą bažnyčią Pžrl. Par Varduvą paskuo įtai̇̃sė tiltą Pkl. Par upę pereit yr toks lieptas antaisýtas Kkl.
| refl. tr.: Tasai brolis, įsitaisęs tokius stiprius rūmus, ėmė spausti savo brolius, panorėjo juos visai išvaryti LTR.
ǁ KŽ, Slm, Plšk, Kvr, Ėr, Grz, Lnkv, Lkm įrengti: Gerai įtaisýta krautuvė NdŽ. Antai̇̃sė ituos namus ir gyvena LzŽ. Meistra buvo, intai̇̃sė namus, kur te! Klt. Ant tvarto vandens baseiną įtaisiáu Plšk. Tas malūnas su elektra buvo įtaisýtas i sudegė Ms. Vienas [trobos] galas stovamas, kitas neįtaisýtas Krš. Su rankoms septynius metus išmilžau, paskiau jau tus aperatus įtai̇̃sė Rdn. Pri muno augumo jau čia Viekšniūse įtai̇̃sė valcius Akm. Maniežą parvežė, intai̇̃sė Lp. Turim girnas, bet dar̃ intaisýtos an variklio Kpč. Šventorius intaisýtas lygumiukėj – teip karšta, kad nemona Dgč. Buvo antaisýta apie tą altorių eit keliais LTR(Slk). Katrie gerai įtaisýdavai, daug galėdavai ir su vėjiniu [malūnu] sumalt Gsč. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų? P.Cvir. Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta J.Jabl. Tas didikas liepė įtaisyti savo namuose man kambarį J.Balč. Valdžia įtaiso du dideliu sandėliu maistui LTI476. Vislab ant gesinimo įtaisýti KII35. Intai̇̃sė šviesą (elektrą) Dgč.
| prk.: Bažnyčią sau … širdyse mūsų pabudavok ir intaisyk MKr7.
| refl. tr. KII35, Rtr, FrnW, Krt, Smln, Grz, Kzt: Įsitaisė stubą, i nereikia – niekas nemiela [, kai susirgo] Jrb. Galgi kokį įsitaisi̇̀s kambarioką rudenį Skp. Jau naujuose namuose gyvena, labai gražiai įsitai̇̃sę, kaip mieste Krs. Su broliu gyveno, buvo i antrą [trobos] galą įsitai̇̃siusi Vvr. Kalvę i buvo ne baika įsitaisýt – tėvas pinigų neduoda Slv. Daržinė[je] buvo įsitai̇̃sę šiaudūse slaptyklę Žd. Vandens triūbas įsitai̇̃sėm abypusiai stogo LKKIX151(Dv). Buvo anksčiau žmonės įsitai̇̃sę girnas, malūnėlius an maniežiaus Bsg. Jis tuoj atsikėlęs, įsitai̇̃sęs šviesą Sln.
4. tr. Rtr, Š, L, J.Jabl, NdŽ, Rsn, Krtn, Sv įkurti, įsteigti: Jau krautuves įtai̇̃sė, maisto kokio atveždavo Krt. Čia da tik kaimūse valgyklų nė[ra] įtai̇̃sę Lc. Mokyklą prieš karą antai̇̃sė Giriosa GrvT105. [Valdžia] ligonines įtai̇̃sė LKT245(Lg). Kultūros draugija yra įtaisiusi lietuvių kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems prš.
| refl. tr. Tj: Susivienijimo kuopa turėjo įsitaisius knygyną rš.
5. tr. pagaminti, patiekti (valgį): Įtaisė gerą vakarienę Mš. Liepė įtaisyti pietus ir pakvietė brolius savo M.Valanč.
ǁ gaminant įmaišyti: Taisomi vaistai – kad ko neįtaisỹtum piemenės (jaunos vaistininkės)! Rdn.
6. intr., Rtr, Š padaryti kam ką (paprastai bloga), įkliudyti, įkišti: Susiedu dėtas, įtaisyčio anam, nepadėčio Šv. Ot intai̇̃sė man bėdą! Btr. Kad jis (pusininkas) įtaisi̇̀s, tai mes nei sėklos, nei duonos neturėsim Ėr. Anas intaisi̇̀s geriau kaip kitas Sdk. O už kelių dienų to gaspadoriaus pagedo visi gyvuliai, turėjo visus užmušt ir užkast, tai jis tuosyk pažino, ką jam tas kerdžius intaisė BsPIV283. Už tokią kalbą aš tau intaisýsiu penkiolika parų Ut.
^ Vaikas įtai̇̃sė bėdos, tėvas negauna rodos Jnš.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Kad įsitaisiaũ su tais vaikais – tokie nevalyvi, tokie rėksniai Š. Tik bėdą anstaisiaũ su tais paršeliais Mlt. Instaisýsiu bėdą, kai pamesiu svetimus pinigus Užp.
ǁ tr. iškrėsti (juoką, išdaigą): Įtaisýti kokį šposą NdŽ. Jam reikia baika intaisýt! Nu ale kokia? Pns. Inpyko bernas, mislija: palauk, aš tau intaisysiu štuką LTR(Dkk).
7. refl. pasirengti (kokiam veiksmui, veiklai, įvykiui): Anas jo žentas ansitaisė keliaut ir nuej[o] LKKII227(Lz).
ǁ nusistatyti, pasiryžti: Buvau įsitai̇̃siusi nieko niekam nesakyti Krš.
8. refl. susitvarkyti, baigti: Jau mes su pjovimu ansitai̇̃sėm, liš liko linai rautie Lz.
9. intr. pradėti, imti ką daryti: Paskui įtai̇̃sė su alūnu vietiniai [kailius dirbti] Grz.
| refl. NdŽ: Paskui instai̇̃sė arkliais mašiną sukt Dglš. Daugiau įsitai̇̃sė skiedrom dengt [stogus] Pšš.
^ Ans neįsitai̇̃so skaityti, kaip Plungė degti Krtn.
ǁ refl. NdŽ, KŽ, Rt, Gl, Skr, Mlk, Sld įnikti, įprasti; įjunkti: Įsitai̇̃sė kas vakarą išeidinėti iš namų DŽ1. Įsitai̇̃sė tą patį kartoti BŽ267. Ir įsitai̇̃sė išvien dejuot Vdžg. Įsitai̇̃so gert tie jauni Sdb. Įsitai̇̃sė degti – iš trijų kartų degė Kuršėnai Krš. Įsitai̇̃sė šernai bulbes knisti End. Višta anstai̇̃sė dienadaržy[je] dėt Tj. Vaikas įsitai̇̃sė rėkt ir rėkia Rm. Vienas šėrikas įsitai̇̃sė miltus vogt Krs. O tos karvės, būdavo, kur įsitai̇̃so viena, te ir visos Paį. Įsitai̇̃sė rytais miegot Jnš.
ǁ refl. Jnšk imti smarkiai ką daryti, įsismaginti: Kai jis įsitai̇̃so eit, tai jo devyni šunes nepagautų Kt. Kaip įsitai̇̃so [kiaulės] lėkt, neužvysi Kvr. Per dieną smulkus lytus pamažėliais dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti Žem. Matos, ka jau tas lietus įsitaisi̇̀s ilgai lyt Skrb. Žvirbliui bėda tik tuomet, kada įsitaiso pustyti J.Jabl. Kai įsitaisys, būdavo, siausti kalnuose pūga, kai ims pustyt nuo Kazbeko sniegą A.Vien.
ǁ refl. Š, FrnW, Ėr ilgesnį laiką nesibaigti, nusistovėti: Lytotos dienos įsitai̇̃sė J. Ot kad insitai̇̃sė lietus – jau antra nedėlia lija Rod. Instaisi̇̀s jau, dabok, šalčiai Klt. Tu matai, koks šaltis instai̇̃sė apie Grabnyčias! Krd.
10. tr. padaryti tinkamą vartoti, naudotis (padargą, įrankį ir kt.): Tik parišk pakojas, ir audimas bus įtaisýtas Trg. Buvo staklės[e] šešios sienos intaisýtos – neišaudžiau Lel. Kolei intaisai̇̃ audeklą, tai privargsti Aln. Tris dienas dimus taisė ir nieko neišejo, tik Ona pabaigė intaisýt Ds. Kai įtai̇̃so, parodo, tai galėdavau aust, o teip tai nemokėjau Svn. O kas tau intaisė naujaisias stakleles? LTR(Klvr). Dveji treji metužėliai, kaip staklužes taisiau, ateis ir ketvirti, pakol įtaisýsiu JD766. Reikia žagrė intaisýtie, gaspadoriu pasakytie DrskD245. Duok man jaunam rodužėlę, įtaisyk žagrelę (d.) Smn. Intaisykie, tetužėli, naująją žagrelę BsO418.
^ Įtaisė drobę – išaudė tinklą LTR(Kp).
| refl. tr. Imb, Pl, Nm: Staklės išklerusios, i negaliu įsitaisýti audimo LKT109(Kv). Įsitaisýt nebemoka [jaunos], apmest audžiant Alz. Stalatieses instai̇̃sė aust Skdt. Instaisiaũ da tokį audeklioką, ale kad nėr kada audžia Sdk. Tas senelis pamokinęs, kaip reik į stakles įsitaisyti nytis, skietą Sln. Įsitaisė bernytis žagružę, pasijungė šėmuosius jautukus KlvD107.
ǁ N, KŽ suderinti (instrumentą): Intaisyti organai (vargonai) SD355. Užtraukiu strūnas, įtaisau, įtempiu R40, MŽ54.
ǁ Krkl išmiklinti, įpratinti daryti kokį judesį: Jo ranka neįtaisyta, jam negalima duoti į rankas gero dalgio M.Katk. Pamokytas [šieną pjauti] žmogus bemojuodamas pats įtaiso ranką rš.
11. tr. K.Donel1, Up įdirbti, įtręšti: Kap aš buvau intai̇̃sęs savo žemę! Kli. Galulaukė buvo, ale kai intai̇̃sė, tai matai dabar Sdk. Rendauninkas jau tau žemės neįtaisýs! Trk. Daržus dabar intai̇̃so gerai Ad.
12. tr. Š, NdŽ parūpinti, gauti: Jai puikius drabužius įtai̇̃sė Plšk. Jam įtaisiaũ vežimą Jrb. Iš tėvų nėr ką i norėt, kad parėdytų a įtaisýtų ką Slv. Už nunėrimą visokių niekiukų suknikę įtai̇̃sė Krš. Anam įtai̇̃sėm bitis, esam bičiuliai Pvn. Vaikuon dviratį už penkis šimtus įtaisiáu Kv. Dirbau kaip jautis, gyvenimus vaikams įtaisiáu Grd.
| prk.: Įtai̇̃sė vaiką i pabėgo Rdn. Trankykis par naktis su anuo – įtaisýs vaiką, galėsi šokinėti! Šv. Tiek ans žanysias, kol ans vaiką įtaisýs Trk. Klega, ką itą vaiką jai antai̇̃sė Juza GrvT67.
| refl. tr. J, L, DŽ1, NdŽ, KŽ, Kv, Trk, Pln, Plt, Grz, PnmA, Vl, Kt, Trgn, Vj: Kai visa buvom išsipardavę, tai vėl reikia visa įsitaisyt J.Jabl(r.). Įsitai̇̃sėm gerus arklius, tai dabar lengviau ir darbai eina Š. „Kalbos ir senovės“ honoraru aš įsitaisiau rudeninį apsiaustą K.Būg. Tai paskui įsitai̇̃sė i mano tėvas geležinę žagrę LKT190(Šk). Senovės ūkininkai kokį žebenkštuką pamatydavo, tokią karvę įsitaisýdavo – labai eidavo į ranką Vg. Balanai pasibaigė, instai̇̃sėm grikį (spingsulę) Klt. Po tam liktarną įsitai̇̃sėm i skalų nebskaldėm Všv. Tokį sodną įsitai̇̃sęs negersi i nesiusi Akm. Įsi̇̀taisiau birbynę, išmokau grajyti Klk. Įsitaisiáu vieną avilį bičių Pgg. Antai Puidokai buvo įsitai̇̃sę [kuliamąją], par kiemus liuob važiuoti Gršl. Įsitai̇̃sė kiti bliukį, o man ar teko kult su kultuvais Gsč. Aš pirmasiai [geležinį] plūgą instaisiaũ Švd. Mano buvo insitaisýta (pasirinkta) toks kelmas: atsisėdi ir mataruoji meškerę Ob. Tokiu būdu esą galima dideles daugybes gero mėšlo įsitaisyti A1884,78.
| Iš kur tokį vyrą įsitai̇̃sėt (apie atėjusį pas didesnius vaikus mažą vaikiuką)? Krš. Abu durniai netikusias bobas įsitai̇̃sė, tai dabar ir vargsta patys Krs.
^ Prieš nusigyvenimą įsitaiso ožką LTR(Grk). Neturėjo boba bėdos, tai paršelį instai̇̃sė Sdk.
| prk.: Priš amžiaus galą įsitai̇̃sė vaiką – kur mergos protas?! Rdn. Įsitai̇̃sėt tokį pasiutusį vaiką ir augykitės! Sml.
ǁ įkalbėti, įpiršti: Ans norėjo vieną dukterį munie įtaisýti Als. Gerą buvau įtai̇̃sęs (prirodęs) jam žmogų (piemenį) Rm.
| Pri miško galo Virkutis ir įtai̇̃sė anam tą gyvenimą ten Trk.
13. tr. R37, MŽ49, Š, KŽ, LzŽ, Slm pasirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, padėti gauti vietą, įstatyti: Įtaisiaũ aš jįjį į gerą vietą J. Čia tokią Adomaitienę įtaisiaũ į virėjas Jrb. Vaikas dar nebuvo įtaisýtas į darželį, ir neturėdavo kur palikt Kn. Par pažįstamus aną ten įtai̇̃sė Šv. Norėjo i muni tatai čia anie įtaisýti ten į tą ubagyną Ms. Nuvedžiau jį prie krautuvės ir intaisiaũ eilios pradžioj Ut.
| refl. Rtr, KŽ: Tokie čia tie darbai, tokios čia tos algos, ale čia įsitaisýt sunku Jrb. Į tokį gerą darbą įsitaisiáu Trk. Instai̇̃sė an darbo Lt. Paskiau kap įsitaisýsiatav, muni priimsiatav Slnt. Ale tu čia ir įsitai̇̃siusi kaip inkstas taukūse Šv. Dabar įsitaisiaũ kaip į devintą dangų Trs. Jie abu prie nuolatinių darbų įsitai̇̃sė Krs. Dėdė įsitai̇̃sė tada krautuvėn dirbt Skp. Jis visur visuomet sugebėdavo turtingai ir sočiai įsitaisyti B.Sruog.
14. refl. LL268, Rtr, DŽ1, Trk, Kv, Plšk, Jnš, Strn įsikurti: Buvo įsitai̇̃sęs prie vieno žmogaus Gršl. Pardevė i tą savo ūkį ir įsitai̇̃sė Endriejave End. Da neintai̇̃sė [pirkios] suvis, ale instai̇̃sė – bi tik savoj Lkm. Kazienės klėtelėj kaip insitai̇̃sė, tai ir neina niekur Km. Jis poniškai įsitai̇̃sė BŽ151. Pri pat kelio i ten įsitai̇̃sė toks vengras, pasivertęs į velnią (ps.) Šv.
ǁ nepageidaujamam kur nors būti, atsirasti, įsiveisti: Šiemet ka buvo insitai̇̃sę briedžiai – prie šulnio guldavo Šd. Kažin ar tik ne šeškas būs į daržinę įsitai̇̃sęs Šv. Mūsų gryčioj šiemet svirplys įsitai̇̃sė Pnd. Vieną dieną buvo meškos į rugių lauką įsitaisiusios LTR(Klp). Ten įsitai̇̃sė tokie kuliganai Žeml. Kad sode prie obelei įsitai̇̃sius šiurpė, tai neraudavom – tegul žydžia Svn.
15. refl. NdŽ, Kpč, Prn užimti patogią vietą (patogiai atsisėsti, atsigulti, atsitūpti ir pan.): Kad guli kralikai instai̇̃sę! Drsk. Šuva įsitai̇̃sė kertėj ir drybso Rm. Akis primerkė Petras, pajudino pečius, geriau įsitaisydamas atgultoj vietoj J.Balt. Katinėlis po egle, po šakom įsitai̇̃so ir atsigula (ps.) Nm.
| prk.: Toks vaikis galėtų pats dirbti, ale ne: įsitai̇̃sė tėvuo ant galvos ir nei ausų sau nekrutina Šv.
^ Įsitai̇̃sė kap velnias į ropes Gž. Įsitai̇̃sė kaip višta ant kiaušių Šv. Įsitai̇̃sė kap šuo kanapėse (gerai, patogiai) Kt.
ǁ įsisprausti: Jau a kur bijojau, ejau, ta (tai) aš įsitaisýsiu į vidurį Kl.
16. tr. surengti, suorganizuoti, atlikti: Vakare universitete įtaisėme visą lyginamosios kalbotyros seminarą Šlč. Valdžiai neleidus paskirtuoju laiku to koncerto įtaisyti, pranešimas apie jį pasirodė laikraščiuose tik už dienos Pt. Draugija įtaisė tris šeimyniškus vakarėlius savo bute rš.
ǁ įvesti: Blaivybę buvo įtai̇̃sęs tas vyskupas Ms.
17. refl. Vdn persirengti kuo: Anas pats insitai̇̃sė až mergutą ir atej[o] pas tuos tvartus arklių vogt (ps.) Lz. Ubage instai̇̃sius nuejo berno namuosna LTR(Slk).
18. tr. gražiai aprengti, aptaisyti, papuošti: Ją intai̇̃sė kap ponią LzŽ.
| refl.: Insitai̇̃sęs kap an mišios Mrc. Žiūrau – eina jaunikis išsiprausęs, visas puikiai įsitaisęs Tat. Rūbų reikia – instaisýt nori, ė dirbt tingi Dgl. Labanoro merginos gražiai instai̇̃sę Sug. Kad ir nevalgęs būsiu, bet instai̇̃sęs Trgn.
19. tr. aprūpinti drabužiais, aprengti: Antai̇̃sėm vaikus LzŽ.
20. tr. išpuošti: Graži Imbrado bažnyčia, labai intaisýta Slk. Žvaguliai žlega, arkliai intaisýta Švd. Nerasit gražesnių [kapinių], kap tę intaisýta Kpč.
21. tr. sukelti (ligą): Tie vaistai gydo vieną, o įtai̇̃so kitą Smln. Matyt, nori su ta amžina kiaušiniene skrandžio opą įtaisyti, ne kitaip rš.
| refl.: Iš daktarų knebinėjimo vėžys įsitai̇̃sė Krš. Įsitai̇̃sė ir įsitai̇̃sė toks karkulys Trk. Įsitai̇̃sė šašiukai tokie nosy[je] Rm. Baimė ema, kad jam nebūtų įsitaisius gelta Grž.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Įsitaisiaũ tokią slogą, kad atkvapo nėr pro nosis visai Jrb. Gėrė ir įsitai̇̃sė ligą Rmš. Kad įsitai̇̃sėm, tai įsitai̇̃sėm visi ligas lig mirties Krs.
22. tr. Sut pasukti tam tikra linkme: Mes ją intai̇̃sėm geran kelian, ana paėmė ne tą kelią Lkm.
| prk.: Tuog tad būdu tur būt intaisýta širdis mūsų DP561. [Šėtonas] visas yra ant to, idant kuo daugiausiai žmonių intaisýtų ing paklydimus DP86.
| refl. KŽ: Įsitaisýk į taką ir nepaklysi pareiti nė par valakus Šts.
23. tr., intr. R292, MŽ390, LL311 nustatyti, sutvarkyti: Įtaisau, davadą, parėdą padarau, rėdau, tvarkau R26, MŽ34. Paikai įtaisýta ant amžiaus galo (vaikai seniems negimsta, nors jiems reikalingesni negu jauniems) Rsn. Taip pats Dievas, mus (lapes) leisdamas, įtaisė – tam, kad šunes negalėtų visų lapių išgaudyti J.Jabl.
24. tr., intr. sugalvoti, sukurti: Tą gaidą (melodiją) vargonykas įtai̇̃sė Ps. Gromatą įtaisau (rašau juodraštį) R121. Jis tei[p] įtai̇̃so, kad ką pasakys, tai visi juokias Skr. Nors ir aš neblogai įšneku, bet jis dar geriau įtai̇̃so Žvr.
25. tr., intr. Krkl, Mšk, Žvr įtaikyti, sugebėti ką kaip reikiant padaryti: Palauk, da turėsi į taktą įtaisýti [kuliant spragilais] Lk. An savo armoškos pradėjau taisyti taisyti – ir įtaisiáu Trš. Neįtaisiáu, kaip ką reik pasakyti Kv. Aš visas gaidas galiu įtaisýti Vgr. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? Mano merga neįtaiso, – vargas tik! LzP. Mokėjome Kalėdų giesmes iš atminties, įtaisėme balsus, gaidoje sutarėme M.Katk. O šatonas, kaip moka visokius balsus įtaisýti! Krš. Taip įtai̇̃so, kad, rodos, pats Berkis kalba Vdžg. Mūsų prigimta kalba, o įtaisýta (išmokta) ta jau ne tas Krž.
26. intr., tr. įgristi, nusibosti, privarginti, prikamuoti: Jau intai̇̃sė svečiai lig gyvo kaulo Ut. Kad intai̇̃sė tas tavo vaikas, tai vos daturėjau Sv. Neduok Dieve, kaip tas manę įtai̇̃so: visa jam negerai, vis bamba ir bamba Kp. Mint linai oi kaip manę įtaisýdavo! Skp. Su šita smerčia tu teip įtaisai̇̃ (prigąsdini, kad mirsi), kad oi! Skp.
| refl. NdŽ.
27. tr. apgaule įstumti į vargą, įpainioti: Tas žmogus mane labai įtai̇̃sė J.Jabl(Kp).
| refl.: Įsitaisiaũ (besibylinėdamas) J.Jabl(Kp).
28. tr., intr. šnek. primušti, prilupti, išperti, įkrėsti: Va, kelnes suplėšei, mama tau intaisi̇̀s kaip reikia Vdn. Apie vieną žmogų, katras poną intaisė BsPII261.
ǁ intr. sušerti, suduoti, sudrožti: Kab intai̇̃so par pėdą velnias, tai pėdos grendyman linksta (ps.) Azr.
◊ į vãgą įsitaisýti padaryti gerą pradžią: Niekada neina gerai, kol įsitaisai̇̃ į vãgą Jnšk.
pir̃tį įtaisýti paimti į nagą, prigriebti; išperti, primušti: Na, aš tau pirtį įtaisysiu J.Jabl.
rañką įtaisýti įprasti: Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Daba anie kaip įtai̇̃sė rañką, taip i darys Lk.
paįtaisýti (dial.) tr.
1. pritvirtinti: Paantai̇̃so ituos jungelius, kur pas spragelus LKKII222(Lz).
2. įrengti: Būsta, kap lietus, tai ir po kluonu paantaisýta [žardai] LKKII225(Lz).
3. padaryti tinkamą darbui: Vyrai paantai̇̃so spragelus, ragotes Lz.
4. refl. gražiai apsirengti: Dabar seloj paanstai̇̃sę kap gorode (mieste) LzŽ.
ištaisýti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203
1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisýt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip naujas Ps.
| refl. tr., intr. Rtr, Š: Išsitai̇̃sė [televizorius], gražiai rodo Krš.
ǁ Jd, Skd užlyginti duobes, padaryti tinkamą važiuoti: Ištai̇̃sė, išžvyravo tą kelią Krs. [Kelias] šlapias buvo; daba ištai̇̃sė, išpylė LKT217(Šl). Liepė [ponas] tarnams gražiai ištaisyt kelius LTR(Klt). Buvo medžiai įsvadinti, kelias ištaisýtas Jdr. Pririšk margus kurtelius, ištaisýk man takelius (d.) Jnk.
ǁ panaikinti skyles, užadyti, užlopyti: Dvi ištaisiáu skyles, viena liko – užsiūsu vakare Krš.
2. tr. KŽ pašalinti klaidas, nesklandumus, netikslumus: Ištaisýti rašomąjį darbą, projektą DŽ1. Ištaisýti vertimą NdŽ. Sniege mėtėsi neištaisyti sąsiuviniai sp.
ǁ DŽ1 pašalinti negeroves, trūkumus: Šį trūkumą mūsų spauda turėtų sparčiai ištaisyti sp. Nedelsdamas, su visa energija jis buvo nusprendęs ištaisyti padėtį J.Dov.
| Fizikos – dvejetas?! – Ištaisysiu, yra laiko V.Bub.
3. tr. padaryti geresnį ką prastą, netikusį: Kad but piktai žmonai papuolęs, but ištai̇̃sius Mžš. Jei jau toks gimė, tai nė pats velnias nebištaisýs Šv. Koks gimė, toks ir mirs – niekas ano nebištaisýs Vkš. Ką gi dabar šitas baudimas ištaisė? Ns1851,1. Piktą širdį sunku ištaisýti NdŽ. Tėvus tus davė Dievas dėl paveizdo visims zokaninkams, kad jų paveizdas juoba mumis ragintų kaskarts geresniai ištaisyti širdis savo M.Valanč.
| refl.: Kada tu išsitaisýsi? Rmš. Kartais suaugę išsitai̇̃so, proto įgauna Krš. Niekaip neišsitai̇̃so marti, be vieno galo bloga (juok.) Krš. Pirma tas vaikas toks nei šioks, nei toks buvo, gal dabar išsitai̇̃sė? Mžš.
^ Išsitaisys merga kai karvė trečiu veršiu B.
ǁ refl. atsigauti, sustiprėti: Toks skursna tas paršiukas, kaži a jis išsitaisỹs Jrb. Išsitai̇̃sė, kūnelin meičiukas nue[jo] Dglš. Išsitai̇̃sė kap šuva po metų, o buvo tokia suvargus Mrj. Išsitai̇̃sė ir karvė buvo gera Antr. Paskiau daugyn daugyn to pieno – išsitai̇̃sė karvė Mžš. Galgi palengva sveikata jam išsitaisi̇̀s Krs.
| Mergaitė gudri, tik kad kalba sunku suprast. – Kalba išsitaisi̇̀s Mžš.
ǁ refl. R50, MŽ67, N, Šv, Rk, Svn, Mžš išsigiedryti: Oras in vakarą išsitai̇̃sė Ktk. Iš ryto buvo apsiniaukę, pasku išsitai̇̃sė Ėr. O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir iš patvorių J.Balt.
4. tr. išgydyti: Ar ištaisýs muni, ar išgydys?! Rdn. Ištaisiaũ bites, jau vėl sveikos Nč. Jei aš stovėsiu prie galvos, tai sakyk, kad jau aš negaliu ištaisyt, jau mirs BsPIV112.
ǁ refl. N, Š, KŽ, Prk, Rs, Gd, Užv, Kl, PnmŽ, Lp pasveikti, išgyti: Iš ligos negaliu išsitaisýti, t. y. išsitvalyti J. Gavau į galvą tokį sukinį, i kažinaičiais a beišsitaisýsu End. Iš šitos ligos da išsitaisýsi Pns. Nuvežė ligoninėn, ir neišsitai̇̃sė – numirė Skdt. Mažu išsitaisỹs tau tie sąnariai Jrb. Negirdžiu, buvau išsitai̇̃sius – vė negirdžiu Vj. Milšim keturis sykius, kol tešmuo išsitaisỹs Jrb. Į pradžią šlubavo [arklys], paskui lyg kad išsitai̇̃sė Skr.
ǁ įdėti plombą, užplombuoti (dantis): Taisė, ale neištai̇̃sė gerai [dantų] Klt.
ǁ atstatyti (išnirusią vietą): Ir teip smagiai jis gavo nuog žmogaus, kad ką tik ištaisė savo sprandą LMD.
5. tr. KŽ, Slnt, Žeml padaryti lygų, neraukšlėtą, neišdrikusį: Surūkšlėtą drabužį ištai̇̃sė jijė, marti, ir tu rukšlas ištaisýk J. Turėsi ištaisýti saujas, išdulkinti tus spalius Tl. Šiaudus išpurtini, ištaisái pasiėmęs, teip išdulkinsi Gršl. Ištaisai̇̃ ištaisai̇̃ tuos šiaudus – ir stogas: pririši, priverži Kvr. Su medinėm šakutėm teip gražiai iškrato, ištai̇̃so tuos javus Mšk. Drėgnai pagadai esant, reik lengvai tabokų lapus nuimti nu šniūrų ir ištaisyti lapus, kurie būtų sukrypę S.Dauk. Išskalbti siūlai lengvai nugręžiami, sruoga ištaisoma rš.
^ Verkdamas kaktos neištaisýsi Rdm, Žsl, Gr, LTR(Mrj, Zp, Jz, Lp, Slk). Verkdamas kaktą neištaisýsi, o juokdamasis dantų nepakavosi Igl. Su rėksmu kaktos neištaisýsi Pnd.
| refl.: Kai supyksti, raukšlės pasidaro, o paskui jos n'išsitai̇̃so Jrb.
6. tr. išnarplioti, išpainioti: Suvelsiat – mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisýs [ūdas] Plng. Ažsibūrė siūlai, nė ištaisýt Ds.
| refl. tr.: Išsitaisýk vadeles ir virvę Pns.
ǁ refl. Sut prk. išsipainioti, išsivaduoti, išsisukti: Pilotas …, idant iž tų visų vargų ištaisytųs, nuvesdino jį karaliausp Herodop DP166.
7. tr. Auk ištiesti: Atsiklaupia [nusikaltęs vaikas], rankas ištai̇̃so viršun Drsk. Stovi [vaiduoklis] rankas ištai̇̃sęs – einu pačiupinėsiu Žln. Nei ing čia sulenkt galiu [pirštų], nei ištaisýt galiu Kpč. Tai suraitoja daktaris koją, tai ištai̇̃so Drsk. Žiūrėk – sparną ištaisýsiu, vėl intrauksiu (ps.) Žln. Nedavė [lietus, šalna] man, linelio (dat.), nei stogelio ištaisýtie, valaknėlio sudrūtytie, sėmenėlio sunokytie (d.) Vlk.
ǁ Sdr padaryti tiesų, nesulinkusį, ištiesinti: Kariuomenės mokslas kuprotam ištai̇̃so kuprą, sveikam kriauklus įlaužia Š. Mėnasį išgulėjo pakabintas – koją reikia ištaisýt Sug. Puolė lazda an piršto – jau tik sulinko; kalvis ją ištaisė BsPIV274.
| Ištaisi̇̀s [storą, išvirtusį] pilvą valdiška duona (juok.) Kpč.
^ Kuprotą tik kapas ištaiso LTR(Vl). Pūsk nepūsk – vis tiek per uodegą karvei ragų neištaisýsi Lš.
ǁ išskleisti sulankstytą, sudėtą: Ištaisýk staltę, pažiūrėsim Pv. Ištai̇̃so ryšuliuką ant stalo Dg. Ištaisýk prieš langą [audeklą], geriau matysis Svn. Vieną naktį išejo prie ežero. Tę moterų buvo ištaisyti audeklai LTR(Srj).
ǁ ištempti: Liuob ištaisýs ant viršaus skūrą, apačio[je] medis Yl.
ǁ Nm, Kč, Srj išplėtojus paskleisti: Veža an pievos [linus] ir ištai̇̃so Mrs. Tris ketrias savaites laiko an lauko ištaisýtus [linus] Kpč.
| refl.: Meškauogės išsitai̇̃sę kap paklotės Mrc.
ǁ Nm paguldyti ištisą, ištiestą: Ištaisė vilką ant mėšlų, atskaitė vilkui iš tiesų LTR(Btr).
^ Tavo miela ant kalnelio kai linelis ištaisyta (d.) Prl. Kad tę juos an lentos ištaisýtų! (toks piktas mirties linkėjimas supykus, netekus kantrybės) Krsn. Kad taũ ištaisýtų vilkas, tokį gyvulėlį! (keik.) Arm.
| refl.: Ot jau ir išsitaisei̇̃ (atsigulei) kap penimė! Lp.
ǁ refl. Lp, LTR(Mrc) išsitiesti: Aš neužmigtau išsitai̇̃sius Vlk. Guli an pečiaus išsitai̇̃sęs Klt. Ežis susitraukia ir vėl išsitaiso Lp. Gyvatė buvo išsitai̇̃sius, ne susrietus Vrn. Kap pasliduosi, tai ir išsitaisýsi Pns. Lubos teip buvo žemai, jog mažiausias žmogus vos galėjo išsitaisyt rš. Ji (ragana) išsitaisė an ližės, kad Pinčiukas ją da pečiun šust LTR(Kb).
ǁ refl. pargriūti, parvirsti išilgam: Tik brinkt ir išsitai̇̃sė vyras an žemės Pns. Bėgau bėgau, tai kap išsitaisiaũ! Vrn.
8. tr. DŽ1, Ps, Nv, Knt padaryti tvarkingą, švarų, gražų: Ištaisýti sodai NdŽ. Tą kiemą gražį jau ištai̇̃sėt? Trk. Kapai kaip gražiai ištaisýti yr Sd. Rąžės krantos yrai ištaisýtos Plng. Aš darželį teip ištaisaũ gražiai Sdb. Ten ežės tos ištaisýtos, žinai, gražios Trk. Kad ištaiso jos darželius kaip bitelės korį LTR. Ta sodybikė ve kokia buvo graži, ištai̇̃sė ją kai stiklą Srd. Gyvenimą ištaisė, kaip sakoma, skambamai Žem. Ryga labai ištaisýta RdN.
9. tr. kurį laiką tvarkyti, prižiūrėti: Ištaisiáu kapus keturius metus, kiek to [v]andens išvilkau! Krš.
10. tr. Kp, Rz išdoroti, išdarinėti, išvalyti: Ka parvažiuosi, ištaisýk tas žuveles Žr. Marti ištai̇̃so paukštį, nuneša motinai ir duoda valgyti (ps.) Vkš. Žarnas ištaisýti ne taip jau malonus darbas Krp. Bjauriausia yr vyšnė, kol aną ištaisái Krš. Gyvulį papjovė, ištai̇̃sė ir sušaldė, reikia pjaustyt – negalia Slm. Medkirtys papjovęs vieną jautį, ištaisęs įdėjo katilan, pradėjo virt MPs.
11. tr. NdŽ išimti šovinį iš šaunamojo ginklo lizdo.
12. tr. pakloti (lovą): Jie visi įejo nakvynės prašyti, bet nieko nerado – visur buvo dyka, tikt puikiausios lovos ištaisytos BsMtII178(Tl).
13. tr. KŽ, Jnšk aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Ka tiek ištaiséi, išrėdei tą savo dukterį! Skd. Taip jau turi̇̀ ištai̇̃siusi tą savo mergelką! Šv.
| refl. Š, NdŽ, Rmš, Ub: Visi išsitai̇̃so, ir aš išsitaisýsiu Prn. Teip motriška nešpetni dar, ka išsitai̇̃so, išsidažo Trk. Išvažiavo, išsitai̇̃sė kaip ir pamergys Slm. Išsirėdžius išsitaisius kaipo lelijėlė, su auksiniais žiedelėliais ir su vainikėliais LTR(Upn).
ǁ Skdt aprūpinti naujais, gražiais drabužiais: Jų mergos labai ištaisýtos Klt. Tą vieną mergytę turėjo, tai išrėdyta, ištaisýta buvo Bsg. Žmoną teip ištai̇̃sė, kad atrodo kaip ponia šilkuose Jnš.
| refl. Mlt: I daba y[ra] išsipuošę, išsitai̇̃sę, visko tura, – nėra kantinys (patenkinti) Ms.
14. refl. Sb persirengti kuo: Užgavėnių žydais išsitaisýsiam, išsitepsiam Klk.
15. tr. Sk, Gsč išpuošti, išgražinti: Tą palaidinukę da kiaurai ištai̇̃so Bsg. Kaip ištai̇̃sė mūsų bažnyčią! Šd. Kalėdom ištaisýkit egliutę kuo puikiausiai Trgn. Tiktai sienas taigi reikia ištaisýt (dažant išmarginti) Pnm. Privažiavom margus vartus, didžiai ištaisýtus (d.) Kl. Randame stalą ištaisýtą kaipo altorių, lino žiedu apdengtą, gabiją užšviestą JR88.
| refl.: [Vaikai] miško kvietkais apsikaišę, gieda giesmes išsitai̇̃sę DrskD251.
16. tr. P, KŽ, Vad padaryti kokį daiktą: Ką tu nori iš tos lentos ištaisýt? Skr. Ten lapės urvus y[ra] ištai̇̃siusios Vgr. Ka važiavom į vestuves, tokie bromai ištaisýti Akm. Pašventorė[je] ištai̇̃sė kryžius, padirbo suolelius sėdėti Jdr. Teip ištai̇̃sė šakes, kad nepasakysi Ob. Daba tai graži duona buvo. Kur jie tokią ištai̇̃sė (iškepė) – nė suplyšus, nė sudegus Jnš. Tas tėvas ištaisęs Striubauseliui balną, pabalnojęs gaidį S.Dauk. Užvis tus audeklus ištaiso rietaviškės mergaitės M.Valanč.
| Ličbos ištaisýta (skaičiai surašyta) GrvT7. Mama tai mūsų gerai ausdavo, raštus visokius ištaisýdavo ausdama Mšk.
| refl. tr. Rtr: Tas ličynas antsidėjo, visokias išsitai̇̃sė Lnk. Išlupau akminą ir išsitaisiau tokią skylę, kaip tiktai galiu aš išlįst Sln.
ǁ Klk nutiesti (kelią): Daba ištai̇̃sė čia geresnį kelią Krž. O ten į pajūrį antai yr puiki keliai ištaisýti Plng. O dabar žiūri – keliai ištaisýti, visur vieškeliai padaryti Upn. Nei išskyniau skynimelio per žalią girelę, nei ištaisiau vieškelelio in margą dvarelį (d.) Tvr. Po tą parką ta (tai) ten buvo visokių alėjų ištaisýta Lž. Upelio jau nebėr, daba ištai̇̃sė (iškasė) griovį Slč.
ǁ užtverti (tvorą): T[v]oros nū medžio ištai̇̃somos Krg.
17. tr. Vgr, Kv, Žg, Upn, Sug pastatyti (statinį): Ka dabar kas atiduotų tą mišką, puikiausį namą galėtų ištaisýti Všv. Degutinė išmūryta, ištaisýta Krs.
| Kas ten par pylimai ištaisýti! Trk. Ka čia tas žmogus neatejo sklepalio ištaisýti – ot būtų gerai uogoms pasidėti! Plt.
ǁ DŽ1, Als, Klk, Skp, Brž padaryti vidaus įrengimus, įrengti: Ištai̇̃sė, išgražino vaikams darželį – žiuba žiuba! Krš. Pirkią ištai̇̃sė, apšaliavojo Lz. Priš tą karą ka jau pasistatėm, ka buvo kambariai jau ištaisýti! Vgr. Tą namelį i pastatė, i ištai̇̃sė – vyras su nagais Mžš. Seklyčią ištai̇̃sė kaip bažnyčią Jnš. Jiedu tą butelį teip gražiai ištai̇̃sė, padarė kaip didžiausius pakajus BsPIV106.
| refl. tr.: Anys naujus namus pasistatė, kad išsitai̇̃sė kambarius! Skdt. Vieną kambarelį neišsitai̇̃so, o jau žilą plauką tura End. Dabar tai išsitai̇̃sė, tai ką gi, labai išsitai̇̃sė dabar Skrb. Jezavitai, padirbusys vieną pusę klioštoriaus, ištaisės ten pat sau koplyčią M.Valanč.
ǁ iškloti, padengti: Lizdelis yra viduje dailiais ir minkštais gaurais ištaisytas I. [Karalius] tuoj įsakė ištaisyti juodai kambarius, iškelti juodus šydus LTR(Zp). Liepk visą kelią ir bažnyčią ištaisýtie raudonu aksomu (ps.) Rdm.
18. tr. sukurti: Apie Daukniūnų kaimą aš pats buvau ištai̇̃sęs dainą Krč.
19. tr. Žg, Rdn, Ėr pagaminti (valgį): Ištaisýkit gerus pietus Sn. An veseliu būdavo visa ko ištaisýta Vn. Ištai̇̃so tų grybų, tų uogų visokių Kv. Prieina linai mint – reikia vis viena ištaisýt [valgyti] kap kokiai veseliai Ad. Tegul jam ištai̇̃so pusrytį iš tų gėrelių (ps.) RdN. Tai ką dabar, pon, tamstai reik vakarienės ištaisyti? LTR(Sln). Žuvį ištaisýti gražiausiai mokėjau Krš.
| refl. tr. Dglš: Šitai giedojom kalnus – kaip gražiai visokio [valgio] išsitai̇̃so! Gršl.
20. tr., intr. Upt, Jnšk padaryti, nuveikti: Ji dar šiandien ką apsiėmusi ištaisỹs NdŽ. Tai tu gerai padarei, ištaisei̇̃ KII359. Su savo klykimu nieko neištaisysi N. Tu man nieko neištaisýsi, kad ir į teismą paduosi Žvr. Visos nusirėkusios sto[vi] prie grabo, i ką tu ištaisýsi! Jrb. Aš nežinau, ką jisai ištaisỹs, kai aš numirsiu Stak. Reikės jau pačiam dirbt, ponas, kitaip jau nieko neištaisýsi Skr. Tai matai, ką ta tavo geroji Onutė ištaisýt moka Plv. Bobos dar̃ geriau ištai̇̃so kap vyrai Žln. Susibėgo i nieko n'ištai̇̃so Vlkš. Nieko nebištaisái (nebesugebi), matau NmŽ. Tie žyniai nieko neištai̇̃so Rsn. Kitas, kad ir gerą galvą tura, nieko neištai̇̃so Akm. Nieko neištaisýsi, jeigu jau jo naguos pakliuvo Sv. Reikia teip ištaisýt, kad niekas negertų Rm. Kad reiks mirt, nebe ką ištaisýsi Grž. Mat ką gali̇̀ ištaisýt girtas! Škn. Ką man padarys: pasprangys pasprangys (neduos valgyti), aš sena – ką jie iš manęs ištaisỹs! Sk. Matydamas nieko n'ištai̇̃sąs, išėjęs pabutšaliais šlaistės Jrk106. Ką vienas lietuvninkas seime ištaisys! I.Simon. Kaip gal vanduo tokius didžius daiktus ištaisyt? prš. Tie darbai tau per sunku yra, tu vienas tatai negali ištaisyti BB2Moz18,18. Šis žodis daugiaus ištaisė, nekaip ans mislijo Ns1850,2.
^ Tą patį ištai̇̃so tie šventiejai, tie prakeiktiejai Krš. Sa geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu B615.
ǁ išdarinėti: Ką motynos matytum, ką ištai̇̃so su vaikais [kariuomenėje], nedetūrėtum Rdn.
ǁ atlikti, įvykdyti: Dvi giesmes ištaisýsiu (prisiminusi pagiedosiu) Ad. O gal kaip norints reik ištaisýti tą dainą Varn. Pons …, kad urdelį n'ištaisiaũ, tuo mušė per ausį K.Donel. Kas užduota, išvesti, ištaisýti KII35. Jozua ištaisė prisakymą, sau duotą BB1Mak2,55. Tuogi ir žydų žemėje norėjo ištaisyti savo urėdą BPII113.
ǁ NmŽ, Krtn, Lk pataikyti, įstengti ką kaip reikiant padaryti, atlikti: Ans neištai̇̃so (gerai neištaria) to žodžio Jn(Kv). Jau mūso vaikas „r“ ištai̇̃so pasakyti Krt. Mes taip jau nė neištaisýsiam (gerai nepapasakosim) Vgr. Reikia žiūrėt, kur iškilot, kur ištaisýt (gerai pririšti) karves Skdt.
ǁ turėti naudos, laimėti, pasiekti: Iš tų kiaušinių juk nieko n'ištaisai̇̃ – šįmet jie pigūs Jrb. Jis prie karaliaus nieko n'ištaisys KBI15. Kurgi aš dabar neperpykęs būsiu, tokį ilgą čėsą sugaišęs, o nieko neištai̇̃sęs Sch161.
21. tr. KŽ, Tlž, Trk, Jnš, Skrb padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Kokių visokių šposų ištaisýsam susirinkę Lk. Ans ka įsigera, ta i ištai̇̃so gražias komedijas Kv. Iškalbingi žmonys labai juokų ištai̇̃so Šv. Ot ištai̇̃sė baiką, kad jau geresnės nereikia Pns. Matai, da kokią linksmybę ištaisi̇̀s Slk. Aš jiem tokį juoką ištaisýsiu, ka anie i verks, i juoksis Všk.
| Kad ištaisýdavo (išgąsdindavo) mergaites, tai geriau, kaip reikia Skp.
ǁ NdŽ, Sv padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: I nulėkė lapė, visą kelią mislydama, ką čia tam vilkui ištai̇̃sius (ps.) Ps. I ko neištai̇̃so tie žmonių liežuveliai! Krš. Ot žentas ištai̇̃sė! Dbk.
ǁ apkalbėti, apšmeižti: Visaip tave ištai̇̃so su kalbom Jnšk. Jis mane kad ištai̇̃sė visam sodžiuj! Jnšk.
ǁ Skr, Upt išbarti, išplūsti, išpeikti: Ištai̇̃sė aną tėvai, ta užsiuto Krš. Ištai̇̃sė visus, ka labai netikę, tik anie [geri] Krš. Teip ištaisi̇̀s, kad nei akių neturėsi kur dėt Sv. Šilkų drapanėlėm neaptaisė – visokiais žodeliais jau ištai̇̃sė (d.) Brž.
ǁ išpeikus pašalinti: Ją ištai̇̃sė iš vištų [fermos] Jnš.
22. intr. sudaryti kokią nuomonę apie ką: Ištai̇̃so, kad anos vaikas geriausis, o jug velnias! Krš. Taip ištai̇̃so, kad aš kalta Krš.
| refl.: Anos išsitaisýs (mokės pasirodyti geros), o aš paliksu kalta Krš.
23. tr. NdŽ, KŽ, Sb išruošti, išrengti (kur eiti, vykti): Ištai̇̃sėm sūnų, mokslan kad eitų Š. Reik į mokyklą šešius vaikus ištaisýti – tikra bėda! Krš. Ištai̇̃sė ją medžian karnų lupt Lz. Ištai̇̃sė any ganyt veršelį tą bernuką LzŽ.
| refl. KŽ, Grž, Slč: Visa bėda, kol iš namų išsitaisai̇̃ NdŽ. Moters ilgai taisosi, lig išsitai̇̃so iš namų Š. Išsi̇̀taisiau i nuvažiavau pas daktarą Als. Ar tu beišsi̇̀taisysi šiandien? Skd. Kol į jomarką išsitai̇̃sė, ir pietai atejo Vkš. Durnius pasipjovė savo kumeliuką ir išsitaisė į kelionę LTR(Pp).
ǁ išleisti: Ištai̇̃sė vaikus į žmonis – visus pramokė, akis atprausė Rdn. Dukterį ištai̇̃sė, devė visą pradžią gyvenimo Rdn. Duktaite mano, ka tu išaugtai …, aš tave ištaisýtau až jaunikio LKKII221(Lz).
24. tr. Brb padaryti tinkamą, parengti, sutvarkyti kuriam tikslui: Rūbai ištaisýti, tik tu eik! Adm. Sėmenis ištaisýs, išvėtys i veš parduoti į Liepoją Gd. Teip ištaisáu [grūdus], ka gali sėti į dirvą Lkž. Ištaisiaũ (išgalandau) kirviuką, koks aštrus dabar Rm. Stalas ištaisýtas, svečių laukiam Prn. Viskas namie jam ištaisýta Lb. Ištaisýti stalai, viskas sudėta Všv. Ten bus del mumis stalai ištaisýti, baltom skotertimi užtiesti LB272. Kad čia būtų suolai ištaisyti, kad čia būtų svočia pasodinta JV761.
ǁ apdoroti, apdirbti: Pabrike ištai̇̃so linus, mas neklojėjam Krš. Linus ištaisýsi, suverpsi, išskalbsi kartkartėms, ka nebūtų nė kokio spalelio, kad būtų puiki drobelė Lpl. Nebėra su kuo linai gražiai ištaisýt Kvr. Tuos pakulinius lininius kol juos ištaisai̇̃, kol juos išmini … Mšk. Gul motulė paguldyta kap linelis ištaisýtas, kap drobelė išbaltyta (d.) Vlk.
ǁ Drsk suverpti: Aš dukrelės neklausysiu, plonai linus ištaisýsiu (d.) Kb.
ǁ priderinti: Prie dainų balsus ištaisýti J.
25. tr. išdirbti, išpurenti, padaryti tinkamą sėjai (žemę): Išdirbo, ištai̇̃sė [laukus] – kas dobilai, kas javai, gyvoliai ganos! Krš. Darželis nedidelis, ištaisýs sau su arkliais, išgyvens Pln. Kęsynai, pelkės – ištaisýk tokią žemę! Krt. Ištaisýt žemę reikėjo, būtum turėjęs javų Srv. Dabar, kai išarė, ištai̇̃sė – puikiausias šienas Jnšk. Tą liekną ištai̇̃sė ant laukus Všk. Par mus dirvoną ištai̇̃sė Sug. Ažuėmė daržą vaisingą, dirvą ištaisytą Gmž.
| refl. tr.: Triobas išsistatė, žemę išsitai̇̃sė Krs. Čia gavom keturis ektarus, išsiplėšėm, išsitai̇̃sėm Krtn.
26. tr. NdŽ, KŽ, Alk, Rt, Štk parūpinti, gauti: Vaikinas ištai̇̃sė sau naujį drabužį, naują stubą J. Brolis ištai̇̃sė man visus rūbus, tėvai nedavė nė skatiko Š. Didelius batus ištaisiáu vyruo Krš. Kokį dešimtį tūkstančių ištaisỹtumiam tavie Všv.
| refl. tr.: Ir rūbus išsitaisýdavau, ir teip viso turėjau Sdk.
| Aš išsitaisysiu kur sau lygų bernelį (d.) Nm.
ǁ aprūpinti: Ginklais ištaisyti N.
27. tr. išsirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, gautų vietą, liktų kur: Kas čia ištai̇̃sė jums tą sklypą statyties mieste? Krš. Pakėlė [Čerskį] į Kermeliškės klebonus ir dar ištaisė jam vietą mokytojaus Vilniaus mokslinyčio[je] M.Valanč. Ištai̇̃sė, ka paliktum [senutė] numie Rdn. Ištai̇̃sė, ka neėmė į karūmenę Krš.
28. iškelti (vestuves, pokylį): Ot, tai vieną metą tai buvo puikias ištai̇̃sę Užgavėnes! Krp. Kad ištai̇̃sė pabaigtuves gaspadorius! Švnč. Kad ištai̇̃sė dukteriai vestuves, tai net visos apylinkės jaunimas paūžė Lkm. Kai numirsiu, tai nors pakravus ištaisýkit Trgn.
| refl. tr. Str: Voversiukas in dirvono išsitai̇̃sė didį bolių (d.) Švd.
29. godžiai išvalgyti, išgerti, išlesti: Ištaisiaũ bliūdą virtienių, dabar esu pilnas Jnšk. Ištaisýk visą butelį – gal ir jusi Krš. Paukščiai užpuola uogas ir kaip matai ištai̇̃so Upt. Vištos par vasarą kokį pūrą ištai̇̃sė miežių Lnkv.
30. primušti, išperti: Kad ištaisiaũ lazda šunį! Rš. Ištaisiaũ kelis kartus diržu Dg. Piemenį ištai̇̃sė ištai̇̃sė – žinos dabar vasarojų ganyt Jnšk.
ǁ intr. smogti, suduoti, sušerti: Kad ištaisýsiu aš tau ausin, tai neplepėsi, ko nereikia! Rš. Par vieną ausį, par kitą ausį ištai̇̃sė ištai̇̃sė! Lnkv.
ǁ tr. išmušti: Ledai užėjo i ištai̇̃sė paukščius, i daržus sumušė Ps.
31. tr. smarkiai sulyti: Nu i ištai̇̃sė, net po liežiuviu šlapia! Sv.
32. tr. šnek. apgauti, apsukti: Sukčiai teip ištai̇̃sė vyrą, kad paliko be nieko Jnš.
ǁ išvogti: Jam tuos septynis šimtus i ištai̇̃sė Dl.
33. tr. išeikvoti, prašvilpti: Visą tėvo ūkį ištai̇̃sė su savo gėrimu Ps.
34. tr. ištrypti, išniokoti: Jauniklė karvė ištai̇̃sė burokus Dkšt. Nutrūkta šiąnakt arklių ir ištaisýta avižos Ds.
ǁ sudraskyti: Vilkas keturias aveles papjovė: ištai̇̃sė, ir tiek Pš.
35. tr. iškastruoti: Du meičiokai reikia palikt veislei, o kiti možna ištaisýt Ds.
36. tr. Rš išžaginti, išprievartauti.
◊ añtausius (ausi̇̀s) ištaisýti Gs, Užv suduoti (per veidą): Ausi̇̀s ištaisýsu, i nebmonysys (nebedarysi niekų) Vvr. Ištaisýsu ausès gyvatei! Krš. Ántausius ištai̇̃sė visims tokims bulkinams Brs.
káilį (kalniẽrių, krãmę, kùprą Šl, nùgarą, skū̃rą Mrj) ištaisýti Gž, Sb, Ps primušti: Ištai̇̃sė kalniẽrių mūsų Pranui – šventas paliko Srv. Girdėjau – per balių ans kailį vėl anam ištaisęs KlK10,45(Škn). Tau ta krãmė tujau būs ištaisýta LKKXXI193(Pln). Aš tau, tinginy, ištaisýsiu kùprą! Kt. Būtum ištai̇̃sęs nùgarą, ir neitų į vakaruškas Šlv.
kójas ištaisýti galą gauti, numirti: Kad tu sa kójas ištaisýtai! Rod.
liežùvį (liežiùvį) ištaisýti kalbėti nestačiokiškai: Možnėt ir gražiau ištaisýt liežiùvis Ad.
marmū̃zę (murzẽlę, smùrglį, snùkį) ištaisýti suduoti (per veidą): Snukiùs mas jums ištaisýsma Ub. Ištaisýsu tau marmū̃zę, žinosi tada! Šlu. Jeigu neliausys, aš tau murzẽlę ištaisýsiu Yl. Kad ištaisýsu smùrglį, tai žinosi liežuvio nelaidinti! Brs.
pir̃tį ištaisýti primušti, prilupti: Ištaisýsiu aš tau pir̃tį, kad skūra atšoks! Ds.
ringès ištaisýti privalgyti: Nu, vaikai, galit ištaisýt ringès, ba priviriau gerai Al.
nutaisýti Š, Rtr, KŽ; N
1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisýtas DŽ1. Nutaisýti automobilį NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …, nutaisytų kalbą A1884,147.
2. tr. NdŽ, Mrj, Šv taisant sugadinti: Taisė taisė tą laikrodį, kol visai nutai̇̃sė Skr. Nu i nutai̇̃sė tas kalvis tau dviratį! Kv. Taisei taisei ratelį ir nutaisei̇̃ Ėr. Taisė taisė par kelius kartus man tą vatinį ir nutai̇̃sė Jnšk. Taisytas drobužis tankiau nutaisýtas Rdn.
ǁ Ser taisant pridaryti klaidų.
3. refl. KII220, KŽ nusigiedryti: Nenusitaisiusi diena MŽ465. Po pietų kad nustai̇̃sė ir oras Sdk. Žiūrėk, kaip dangus nusitai̇̃sė – nė vieno debesėlio nebeliko Vb. Po Jo kojų buvo kaip gražus safyras ir kaip paveikslas dangaus nusitaisiusio BB2Moz24,10.
4. refl. KŽ pailsėti, atsigauti.
5. tr. Jd gydant labiau susargdinti, nugydyti: Tie vaistai muni nutai̇̃sė Krš. Taisė daktarai, visai nutai̇̃sė – ką nemirė Krš.
| refl.: Bestaisydamas kitas ir nustai̇̃so Adm.
6. tr. padaryti patogų, lygų, apdailinti: Menturį paskui nutaisai̇̃ (apdroži), kad muštokėn lįst[ų] Antš. [Medpadžių] apačią nutaisýdavo gražiai, viršus skūrinis Sdb.
ǁ suformuoti pagal tam tikrą pavyzdį: Pagal pavaizdos arba skvarmo nutaisýtas, padarytas I. Neturiąs pavidulo, nenutaisýtas I.
nenutaisýtai
nenutaisýtinai
7. tr. iškloti, nubarstyti: Kelias pėdų pėdoms nutaisýtas Vgr. Vai kad mes žinotūm, tai mes nutaisytūm tėvuliu kelelius TŽI280. Išėjęs ponas žiūri – kluonai dega, šiaudais nutaisytas kelias LTR(Vlkv).
8. tr. sutvarkyti: Nuejom, bulbes nuakėjom, nutai̇̃sėm Krš. Nutaisýsim, kap naujas bus kapčius LzŽ.
| refl. LVII871.
9. tr. Krtn, Rm išdoroti, išdarinėti: Žąsį nutaisiaũ Lp. Iškapojau iškapojau [vištas], nutaisiaũ – turgun! Mžš. Parneša broliai zuikį numo, marti nutai̇̃so, paduoda motinai valgyti (ps.) Vkš. Ta nutaisė žuvis, sudėjo į keptuvę ir ėmė čirškinti ant ugnies J.Balč.
ǁ Bsg nuvalyti: Nutaisýk grybus vakarienei Sdb. Par sekmadienį morkas nutaisiaũ Krs. Nurauti i nutaisýti burokų arą – rublis Krš.
| refl. tr.: Aš pirmoji visą brokų (runkelių) normą nusitaisiaũ Krs.
ǁ nuimti ir nuvalyti, nudoroti: Devynias vagas tik tenutaisiáu Krž.
| refl. tr.: Daržus nusitai̇̃sė, nusidirbo Trk.
ǁ apšvarinti: Tas su šepečiu atbėgo, tujau nušvietė, nutai̇̃sė Žlb.
10. tr. nukloti, nurinkti patalynę: Nutaisiáu lovą, parklosu Krš.
11. tr. LL209, Š, NdŽ, KŽ, Ds, Sv nurengti, nuvilkti (drabužius): Nutaisýk vaiką, aš einu prie šieno Bsg. Aš jau buvau nutaisytas gulti, bet dar mačiau įbėgusią moteriškę Vaižg.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ, Krtn, Vdk, Šmk, Žgn, Sdk, Brž, Jnšk: Nusitai̇̃sė drobužius i nuejo miegoti Šauk. Atsiguls nenustai̇̃sęs, paskui jį tąsyk kaip mešką, ligi nutaisai Ds. Priepirtė padaryta nusitaisýt, drapanom pasidėt Vd. Kogi nenusitai̇̃sęs atsidriblinai lovon! Nusitaisyk ir gulk Krs. Nusitaisė plikai ir perbrido par upę LMD(Rz).
ǁ prievarta nurengti ir pavogti drabužius: Brače, vakare kaži kas pamiškė[je] aną nutai̇̃sė Kv. Aure, Dūdą buvo užstoję (užpuolę) – i nutai̇̃sė, i pinigus atėmė Mžš.
ǁ nudengti: Aure, Petras nutai̇̃sė tą katuką (dėžę), tai jau obaliai apšalo pavirš Mžš.
| Stogai nutaisýti (nuardyti), lapais užtaisyti Lbv. Nuo tų nevienodų dresvės ypatybių paeina visi tie atsitikimai, kuriuos regime medžiui džiūstant arba kad jį nutaisome (nulupame) A1884,59.
12. refl. Vlkv nevykusiai, prastai apsirengti, apsivilkti: Taip nusitai̇̃sęs, kad gėda eit prie žmogaus Skr. Supratimo jokio netura: kad nusitai̇̃so, ta kaip sena boba Šv.
13. tr. išgražinti: Žalsva suknikė, gėlėms nutaisýta Krš. Par vestuves žmonės visą kiemą nutai̇̃sė, nustatė Bsg.
ǁ nuimti papuošimus, pagražinimus: Nora [vaikai] tortą nutaisýti – aptaisymus nuės Rdn.
14. tr. Lž, Vgr, Slm padaryti kokį daiktą: Teip, rodos, pečius nutaisýtas yr geras Slnt. Tas kirvukas buvo nū titnago nutaisýtas Prk. Jis kad nutai̇̃so krėslus – yr ko žiūrėt Ėr. Velnias nuėjęs į mišką, nudirbęs, nutaisęs [vilką] iš samanų Sln.
| prk.: Neprieteliai pas save vilioja, žabangus po mano kojų nutaiso Tat.
| refl. tr.: Žiema artinasi, reik nusitaisyti šiltesnius rūbus TS1903,7.
15. tr. pagaminti (valgį): Įkaito troba – dvi žąsi nūtai̇̃sė Pj.
16. Skrb, Jnš, KzR suteikti veidui ar balsui tam tikrą (paprastai apsimestinę, dėl kitų akių) išraišką: Kai teip pasakiau, anas nutai̇̃sė tokią rūgščią miną, kad mane net juokas paėmė Lel. Jau taip nutai̇̃so snukį, rodos, kad nekalčiausias avinelis būtum Šv. Geras žmogus: šypsenikę nūtai̇̃sęs ir ateina Grd. Aš linkterėjau ir stengiausi nutaisyti užuojautos kupiną veidą I.Simon. Tei[p] tai baisi stačiokas, o kai prie svetimų, tai jau kad nutaisỹs tą savo balselį! Lkč.
| refl. tr.: Ko tas nusitai̇̃sęs šikančio miną? Ar.
17. tr., intr. Alk sąmojingai, įdomiai pasakyti, nupasakoti: Nusako nutai̇̃so kaip čia buvę Rm. Jis kad ką nutaisỹs, tai tik juokis Prn. Nutai̇̃sė ans gerai – visi kritom iš juoko Kv. Kožnas toksai kareivis, kaip štai aš esu, moka tiktai su kalavija kapoti, bet ne liežuviu ką gerai nutaisyti I.
ǁ tr. iškrėsti (pokštą): Ot tau ir nutai̇̃sė štuką! PG.
| refl. tr.: Sau juoką nusitai̇̃sė Dkš.
ǁ intr. nei šį, nei tą pasakyti, nušnekėti: Na, tu, tėvai, čia tai nutaisei̇̃, nušnekėjai Šil.
18. tr. KŽ, Nm nustatyti, sureguliuoti, padaryti tinkamą darbui (padargą, įrankį ir kt.): Kas moka nutaisýt tą žagrę, tai gera būdavo art Vlkv. Reik mokėt žirkles nutaisýt (išgaląsti), o tei[p] tai nepakirpsi Jrb. Nutaisyti reik pečių duonai Šts. Moka grėblį padaryt, žagrę dailiai nutaisyt LTR(Klvr). Visi gaspadoriški padarai taip gerai nutaisyti kaip muzikanto smuika Tat. Kad kuliamoji mašina žirnių nesuskaldytų, reikia ją tinkamai nutaisyti J.Krišč.
| refl. tr.: Pagal radiją laikrodį nusitaisýk Snt.
ǁ KlvrŽ, Ėr, Grz apdoroti, apdirbti: Ka švari būs, gerai nutaisýti – aukštesnę kainą gausi Knt. Aš mokėjau linus nutaisyti, kad būtų spindą ir svarbi Ggr. Ne vieną birkavą linų esu kaip šilką nutaisęs rš.
ǁ Ser suderinti: Visi muzikės rykai vienaip nutaisyti buvo prš.
19. intr. I nutaikyti (į taikinį): Jeig būt pataikę, ta būt nieko nelikę – nepataikė, nenutai̇̃sė Gršl. Prisispaudė prie peties gvintinį šautuvą ir taip tvirtai nutaisė į patį pirmąjį priešininką Vaižg.
20. tr., intr. Trk tiksliai, kaip reikiant padaryti, nutaikyti, kiek ar kur reikia: Nūgavines, košes taip nutaisiaũ virti: nebeliko – nebetrūko J. Nutaisýk suolą į pat sykį, į mierą, t. y. nulykuok J. Magdė nenutai̇̃sė į viralą druskos dėjusi ir persūdė NdŽ. Dabar nebdirbu [kastinio] – daug su anuo vargo: reik dideliai nutaisýti Lpl. Jaunas arklys nenutai̇̃so traukti, tįsčio[ja] Šts. Tas daktaras gydyti nenutai̇̃so Šts. Nutaiséi žmogų [paklausti], kurs žino KlvrŽ. Nenutaisiáu pečių iškūrenti, ir apdegė duona Krtn. Bėgdamas nenutaisiau išpulti pro langą – įpuoliau į duris Slnt. Niekaip kopūstams rūgštumo negaliu nutaisýti Vkš. Čia moterys ilgiausiai sugaišta, kol prieš veidrodį nutaiso skarytės užrišimą rš(Kp).
| refl.: Nusitaisiáu čia eiti, ir paklaidino muni vel[nia]s Šts. Nusitaisaũ, kiek reikia šilimos [sviestui mušti] Ėr.
ǁ refl. prisitaikyti: Ir aš žodį pasakiau nutai̇̃sęs[is] Dr. Nusitai̇̃sė, kaip nieko nebuvo, ir pagreibė piningus į kišenę Vvr. Nusitaisęs ejau piningų kasti Pln.
ǁ tr. numatyti, įspėti: Nenutai̇̃so žmogus savo mirimo dienos Šts.
ǁ refl. pasitaikyti: Nelygu, kaip nusitai̇̃so kiaulės: kartais ema peną, kartais neema Šts.
ǁ refl. MŽ, N, KII359, KŽ pavykti, nusisekti: Labai nusitaisęs alus R405. Čia nusitai̇̃sę (gerai suaugę) linai, nieko netrūkę Šts.
| impers.: Nusitai̇̃sė linus nustovinti Šts.
21. nuėsti, nuvalgyti, nugerti, nuraškyti, nulesti: Kiškiai ežią nutai̇̃sė Grž. Nutaisiaũ kilbasos galą, ir tvirta man paliko Jnšk. Priruošta, pritaisyta visko tiek, kad, rodos, tris dienas gerk, valgyk, vėl gerk, ir vis tiek nė pusės nenutaisysi J.Balt. Uogas visas nutai̇̃sė tie vaikai Vb. Kaipmat i nutai̇̃so, i nugeria tuos uogas tie špokai Mžš.
22. tr. šnek. nugirdyti: Teip prūselį nutai̇̃sė, kad tas nuvirto ant suolo Klvr. Vakar nutaisiaũ jį kaip reikiant Jnš.
| refl. Jnš, Rmš, Ktk: Nuejo pasitaisyti ir vėl nusitai̇̃sė Krp. Tę visi buvo nustai̇̃sę gražiai Pns.
23. prilupti, nuperti, nučaižyti: Kad nutaisýsiu, tai žinosi bliaut be reikalo! Dgl. Radai agurkuos – reikė niekam nesakius nutaisýt botagu par blauzdas, ir baigta! Ds. Neklausyk tu tėvo – nutaisi̇̀s diržu, ir bus tau! Ėr. Kol susizgrimbu, kol atšokstu, išruožuoja jis (kerdžius) man visą kuprą, nutaiso blauzdas J.Balt.
ǁ TS1897,5 užmušti: Aš sykį su lazda penkis žvirblius nutaisiaũ Gž.
24. apgauti, apmauti, apsukti: Mainėm arkliais, ir kad mane nutai̇̃sė, tai nutai̇̃sė: davė visiškai nuo kojų nuvarytą arklį Š. Ot nutai̇̃sė nabagą: atvažiavo ir be arklio, ir be pinigų Dbk. Pastaiko ir ne žioplius nutaisýt Užp. Bobas da greičiau nutai̇̃so Erž.
ǁ Srv, Vad, Ds apvilti, suvedžioti (merginą).
ǁ nulupti, apiplėšti: Juokdamos lig siūlės nutai̇̃sė [mokesčių agentas] Trk. Tu pasrodyk te – tuoj nutaisi̇̀s Ut. Nutai̇̃sė tą čystai ir išvažiavo Slm.
ǁ atimti: Anas visa pavogė, viską nutai̇̃sė Sl. Nutai̇̃sė jam visus pinigus tie žul'kai Č. Kad teisių jiem nenutaisýtų! Slm.
ǁ nugalėti, aplošti: Klebonas visus nutai̇̃so [kortomis] Rm. Išlindo antras velniūkštis, ir tą Meškausis nutai̇̃sė VoL329(Jnš).
◊ káilį nutaisýti primušti: Aš tau tuoj káilį nutaisýsiu Antz.
kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas, veterinoriaus nesulaukęs J.Balt.
pataisýti Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652
1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisýk J. Žiūrėk, kad patai̇̃sęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo, ka reikdavo pataisýt ar dengt [stogą] PnmŽ. Klojimas buvo – nugriuvo, i niekas nebepatai̇̃so LKT218(Šl). Kas pataisỹs, jei ne patys?! Pgg. Pataisei ratelį – nuo dantų sopsto (tam kartui) KlK42,79-80(Aln). Galiu ratus pataisýt, drobynėles padaryt Dv. Miestelio šaučius ne tik pataiso, jis ir naujus [batus] pasiūna Lš. Turi tą tiltą pataisýt, jeigu tavo daly papuolė Škn. Anas prismano – patai̇̃sė mašiną Klt. Nenulaužykit skrynių kojeles – nepataisýste be Tilžės dišėrėlių LB28. Pataisýti drabužį, kelnes NdŽ. Didesnis daiktas yra padaryt tatai, ko niekad nebuvo, neg pataisyt, kas buvo DP585. Geras žmogus buvo ir darbštus: tai grėblį padarydavo, tai kokį padargą pataisydavo rš. Atnaujint, pataisyt SD315. Nepataisomas SD10.
^ Veiku pagadinti, bet neveiku pataisyti S.Dauk. Lengva pagadinti, sunku pataisyti LTR(Vl). Greitai pagadinti, bet negreitai pataisyti LTR(Šl). Ne visi moka pataisyt, bet visi sugadint LTR(Brž). Žmogus pagadina, žmogus ir pataiso Blv.
| refl. tr., intr. Rtr, L, NdŽ, Slm: Reikia pinigų šiam tam, ar tas arklas pasitaisýt, ar kas Alz. Muno buvo sutrūkę kinkymai, ir aš įsinešiau į trobą tus kinkymus pasi̇̀taisyti Als.
ǁ padaryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kur kalva, pirmiau patai̇̃sė [kelią], o kur loma – paliko Jrb. Kelius patai̇̃sė – geriausi Bsg.
| refl. tr.: [Ir seniau,] būdavo, pasitaisỹs [kelią]: atveždavo žvyros iš kur, pasipildavo LKT217(Šl).
ǁ palopyti: I marškinius išvelėja, i patai̇̃so, o jai neduoda i rubliaus Klt.
ǁ kitaip perdaryti, pertaisyti: Palaikė suknelė buvo, tai pataisýta, indėta prieky lentelė Klt. Kada tujen važiuosi podykis, atvežk tą kietą padušką, aš ją pataisýsiu Mžš.
2. tr. pašalinti ar nurodyti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Surašydamas daugybę pataisytinų tos kalbos pasakymų, duodu po jų tuojau ir savų sakinių J.Jabl. Antras pataisýtas leidimas NdŽ. Klaidą pataisýti NdŽ. Nelabai blogas straipsnis, truputį pataisius galima dėti ir į „Trečią frontą“ J.Balt. Negerą žodį pasakė, tai tu pataisyk, pamokyk, kaip geriaus pasakyt Ašb. Visas sodžius pamena, kaip jisai net kunigą pataisė V.Krėv.
| refl. Sut, Š: Apsirikau ir vėl pasitaisiaũ KŽ. Netrukus skaitytojo balsas prikimo, jis ėmė painiotis ilguose sakiniuose, bet vėl įtempė jėgas ir pasitaisė skaitydamas V.Myk-Put.
ǁ pašalinti negeroves: Pataisýti finansinę padėtį NdŽ. Tai, kas yra įvykę, jau nepatai̇̃soma NdŽ. Susizgribo vargšas, norėjo viską pataisyti, bet nebibuvo jau laiko M.Valanč. Pataisomasis egzaminas Ser. Abudu nusmelkė skausmingas nujautimas, kad vyksta kažkas baisaus, lemiamo, nepataisomo V.Myk-Put. Pataisyk piktą gyvatą, idant piktai nenumirtumbei DP584.
patai̇̃somai adv.: Liga gali progresuoti ir nepataisomai sugadinti klubo sąnarį rš. Jis vilkosi šaligatviu, neaiškiai suvokdamas, kad įvyko kažkas nepataisomai baisaus J.Avyž.
| refl.: Ji nežinojo, ką daryti, kad padėjimas pasitaisýtų NdŽ. Tautrimui išėjus, kiek pasitaisė kebli padėtis I.Simon. Jis turi pasitaisýti iš aritmetikos NdŽ.
3. tr. SD1131, LL166, KŽ, An pagerinti ką suprastėjusį, netikusį: Valgio skonį pataisýti NdŽ. Torpė labai patai̇̃so žemę Krš. Ar patai̇̃sėt alų, kur nerūgo? Upt. Liepos mėnuo patai̇̃sė: kai tik užlijo, viskas užsikūrė (ėmė labai augti) Erž. Vakar lytus ka užrėžė taip gerai, ale daržus tai patai̇̃sė Žlp. Su beržo lapais plaukus patai̇̃sė Lc. Jau čia nei iškreipsite tų žodžių, nei pataisýsite PnmŽ. Matau, kad daug kas netvarkingai, neteisingai eina, tik pataisýti neįmanoma Plšk. Apetitą rasi i patai̇̃so biškį šnapšė nu kirmino (gyvatės) Krt. Ką jaunikis pagadino, tą piršlys pataisis Ukm. Man dainos gyvenimą patai̇̃so (padaro mielesnį, lengvesnį) Pš. Ar prisižadi savo elgimą pataisýt? Smln. Pokalbis su Dulke Kristinai pataisė nuotaiką J.Dov. Kaip ten būtų su dvidešimt dviem skyriais, šis dvidešimts trečiasis pataisys viską Blv. Garbę savo pataisyti norėjo S.Stan. Duod, idant stipriai jau gyvatą maną pataisyčia ir ant geresnio atmainyčia DK145. Ir pataisys savu metu mūsų gendančiuosius kūnus DP185.
| impers.: Pataisė kelią (daug prisnigo) – nors armotas vežk LTR(Kvt).
| refl. intr., tr. Vvr, Slm, Pn: Jų santykiai pasitai̇̃sė NdŽ. Javų kaina pasitai̇̃sė NdŽ. Imbiero į burną su medum – pasitai̇̃so balsas Krž. Mano sveikata labai greitai pasitai̇̃sė Plšk. Viskas ant gero pasitaisýs Plšk. Pirma nė kalbėt negalėjo, dabar jau kalba kiek pasitai̇̃sė, jau galiama susišnekėt Krs. Jam reikia pasitaisyti sveikata, atsigriebti J.Jabl. Kaip jau prisigimėm, jau kalbos nepasitaisýsme Erž. Jam iš karto pasitaisė nuotaika, ir taip smagu, kad jis beveik pats kištųsi į tuos senių ginčus I.Simon. Gaspadorius per pričinią velnio pasitaisė (pralobo) ps. Kai atleis, i tie keliai pasitaisỹs (pasidarys neslidūs) Jrb. Kai kelias pasitaisi̇̀s, tai nuvažiuos Jnšk. Dabar pasitai̇̃sė burokai, galgi bus Mžš. Reikės šarmo užvirint ir užpilt – pasitai̇̃so svogūnai Kdn. Nuo švento Jono pasitaisi̇̀s aviža Klt. Šitie kviečiai pastaisė LTR(Slk).
ǁ SD176, KŽ, Blv, Užv, Šv, Klt, Žl patobulinti, perauklėti: Atkaklaus nepataisýsi NdŽ. Jis mani nė pataisỹs, nė pagadys Jrb. Vagis paskutinis buvo, o aš pataisiáu Krš. Karuomenė patai̇̃so žmogų Mžš. Tėvas devė į tą pasturgalį i tą vaiką patai̇̃sė Yl. Kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina J.Bil. Nepatai̇̃somi (nesiduoda pamokomi) šios gadynės vaikai Krš. Puikus žmogus, bet nepataisomas svajotojas V.Myk-Put. Daugumas vaizduojamų valdininkų – tai nepataisomi girtuokliai, kyšininkai, aferistai rš.
^ Vieną žodis pataiso, o kitas nė lazdos neklauso LTR. Darbas žmogaus nepagadina, ale tik patai̇̃so Trgn. Geras drabužis blogo nepataisis, menkas gero nepabaidis LMD. Rambaus arklio ir lazda nepataisys TŽIII384. Gera boba blogą vyrą patai̇̃so Pnd. Greičiaus vienas piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso DP514.
| refl.: Bijau, drebu dėl savo nedorybių, bet nenoriu pasitaisýti KŽ. Aš rašiau jiems laiškus, kad jie nors prieš mirtį pasitaisýtų Jrb. Jeigu ana nepasitaisýs, tai vyras tarkuos nugarą Šv. Gyvena gerai, matai, iš pijoko i pasitai̇̃sė, i ką tu padarysi Trk. Yr pasitai̇̃siusi – gal praeiti pro šalį be mieto (juok.) Slnt. Kitą savaitę vėl atjojo: jei jau nepasitaiséi, da gulkias – vėl gausi lupos Jdr. Pasitai̇̃sė sūnus, jau malonesnis Pv. Kas žino, gal ir pasitaisi̇̀s, gal maž dabar nebegers Krs. Jis nėra blogas berniukas, – suklydo, bet ir vėl tuojau pasitaisė prisipažindamas K.Bink. Vai, nemainyki mane, mergelė, aš pats pasitaisýsiu JD175. Mąstau visas nuodėmes …, ketindamas pasitaisyt DK68. Bet pirm apisakiau tiemus, kurie buvo … cieloj žemėj Judėjos …, idand pasitaisytų ir atsigrįžtų Dievop Ch1ApD26,15.
^ Pasitai̇̃sė kap (kai Krn) šuva po metų Plv, Sn. Po (Nuo Ob, Ėr) metų ir šuva pasitai̇̃so Slk. I tu kai šuo nuo metų pasitaisýt žadi Prng. Pasitaisys kai kalė po pirmų vaikų Rs. Jeigu suklydai, nesigėdyk ir pasitaisyt LTR(Smn).
ǁ refl. FrnW išsigiedryti: Maž in rytdienos oras pastaisi̇̀s Ktk.
4. tr. Vrb, Al, Smn, Slv, Sug pagydyti: Medus skrandį patai̇̃so LKT111(Kltn). Beržiukai, pavasarį ką tik išsprogę, uždegimą patai̇̃so Krž. Daktarai pasakė, kad patai̇̃somas žmogus Klt. Nepataisi̇̀s akies, kad išdeginta lėlė Btrm. Kaip aš (giltinė) stovėsiu pas kojas ligonio, tada tu jį pataisysi, uždavęs noris kokių žolių BsMtI123.
| prk.: Kokį ligotą, šlubą [arklį] čigonai su botagu patai̇̃so Mšk.
| refl. tr.: Mano vyras eidavo miškan, sako, aš nervus te pastaisaũ Pnd. Moteriškė gėrė gėrė alyvą ir pastai̇̃sė inkstus Drsk.
ǁ užplombuoti (dantį): Tu duok dantį pataisýt, ka matai, kad kiauras Rg. Dantuose ka yra skylutės, jie patai̇̃so [arkliui] Žg.
ǁ refl. R36, MŽ48, N, Rtr, KŽ, Nv, Trk, Kb, Dg, Plm, Krs, Lb, Skdt, Lel, Sld, Vj, LKT340(Ign) pasveikti, pagyti: Ne iš daktarų pasitaisiáu – iš žolikių Krš. Anas jau pastai̇̃sė, ryt eis darban LzŽ. Uogų paėdei, pieno pagėrei – pasi̇̀taisysi greitai Krš. Kur ans ten pasitaisýs, kad jau viena koja grabe gulia Šv. Bet ta karvė mun i nebipasitai̇̃sės i dideliai ana draskės Akm. Nu nagatkų arbatos gerklė pasitai̇̃sė Vkš. Jis nuo šito diegliaus nepasitaisi̇̀s Alv. Gydytojų nebuvo: jei pasitaisi̇̀s – testaiso, jei mirs – temiršta Eiš. Nėr čia ko be čėso raudot, gal do pastaisi̇̀s Mlk. Širdis pastai̇̃so, kai vaikščioji Šmn. Valgyk, kvapu nepastaisýsi! Adm. Žmogus … išvarė ir trečią [velnią], o mergina nuog priepuolio pasitai̇̃sė MitII188(Bs). Pasitaisysi čionai, po pušynėlius vaikščiodamas J.Bil. Ir pasitaisė kūnas jo (raupsuotojo) kaip mažo vaikelio SPII181.
| prk.: Po vakarykščiai reikia pastaisýt (atsipagirioti) Ktk.
ǁ atstatyti (išnirimą): Glimštelėjus, pasisukus ieško, kas moka pataisyt Sln.
ǁ išmasažuoti, ištrinti: Magdė mun sprandą patai̇̃sė, buvau nugulėjusi Vkš.
5. tr. nupenėti, nušerti: Karvikę būtumėm patai̇̃sę ir pardavę Ll. Davė avižų ir tuoj patai̇̃sė arklį Sr.
ǁ refl. L, Vžns, Slm, Trk, Šk pariebėti: Jis iš veido atrodo pasitai̇̃sęs Jnšk. Ans jau pasitai̇̃sęs, nebėr toks sudžiūvęs Vkš. Jis dabar labai pasitai̇̃sęs, papilnėjęs, kogi ne: pavalgęs, pamiegojęs, ligoninė[je] prižiūrėtas Krs.
ǁ refl. KŽ įgyti jėgų, atsigauti: Arklys pasitaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina Lš. Duokit man ben kiek pastaisýt, aš išeisiu Imb. Keletą dienų turėjo be darbo pasiilsėti, kol atgal pasitaisė Žem.
6. tr. padaryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Pataisýk užuolaidą – negražu, kai taip sutraukta DŽ1. Ji patai̇̃sė ant galvos skarelę NdŽ. Patai̇̃sė priegalvį Vr. Vaikut, pataisýk (pakurstyk) ugnikę Grk. Eikše, aš tau pataisýsiu – kelnytės nulėks Alks. Kad aš žinočia, kad mano būtų, aš persikelčiau per Nemunėlį, aš pataisyčiau jai vainikėlį LTR(VšR). Ant galvelės rūteles pataisė, ant rankelių žiedelius užmaustė LTR(Klvr).
| refl. tr., intr. Šmn: Atsisėdusi pasitai̇̃sė suknelę DŽ1. Jis pasitai̇̃sė ant nosies akinius NdŽ. Pasitaisýti prieš veidrodį NdŽ. Duoj pastaisýt, bo nugrius našta nuog pečių LzŽ. Pasitaisýk kelnes – vaikštai kaip smukčius! Snt. Diržas persisukęs, pastaisýk Pv. Lengvu rankos judesiu pasitaisė šviesius plaukus, sudėtus aukšta kupetėle V.Bub.
7. tr. padaryti tiesų, ištiesti: Pataisau, tiesumi darau SD189. Labai klampi buvo [pieva], tai jos (karvės) an šono atsigula, kojas patai̇̃so, pakelia tas kojas, [atsigula] an kito šono, i tei[p] brenda ėsti tą žolę LKT219(Grnk).
ǁ refl. išsitiesti išilgam:
^ Ar jau geresnis ligonis? – Bus geriau, kap an lentos pastaisi̇̀s (mirs) Lp.
8. tr. Šv, Vvr, Km, Kp sutvarkyti, apšvarinti, apsodinti: Biškį an kapų padirbu: kam kapus pataisáu, kam paleju, kam paravėju Žd. Mano darželis pataisýtas buvo Bsg. Patai̇̃sė tėvo kaupą (kapą) labai puikiai Plšk. Tep ją mylėj[o], o nenueina nei kapo pataisýt Pv. Jis mum ir bulbas pasodino, ir daržą patai̇̃sė Krs.
9. tr., intr. N, KII40, NdŽ, Všv, Lk, Plt, Kl, Lnk, Vkš, Gdž, Rgv, Krkn, Skrb, Trgn, Ds pakloti (lovą, patalą): Gal nori lovą patai̇̃somas Lkv. Kaip atsikėlė, teip i paliko nepatai̇̃sę lovų Slnt. Jaujuj pataisiaũ jam šiltą vietą Ob. Da, būdavo, marškas užkloju, o šiandiej nebepataisiaũ [lovų] Kp. Patai̇̃sė jam patalą, nu tai jis pernakvojo Antš. Buvom patai̇̃sę dvi lovas, sakom, gal bus svečių Krs. Gulėti jai pataisė minkštutę lovelę su raudonais šilko pagalvėliais, prikimštais mėlynų gardžiai kvepiančių žibučių J.Balč. Gana dūdos beklausyti, reik patalą pataisýti JD1532. Aš pataisiau patalelį šešių kartų priegalvelių KlpD12. Madlė dar nepataisė mano lovos, aš norėčiau eiti atsigulti, – skundžiasi senis anūkui I.Simon. Ji sustūmė du suolus, pataisė guolį ir užpūtė žiburį V.Bub. Benutis guli, kojas atsukęs į vežimo galą, jam taip pataisyta, kad galva yra daug aukščiau rš.
| refl. tr., intr.: Aš pasitaisýsiu asloje ant šiaudų NdŽ. Alkierukė[je] pasitaisiáu gulti Žr. Galit į stubą pasitaisýti ant grindų [miegoti] Plšk. Lovą gausi pats pasitaisýti Vkš. Pastaisýk lovą, ir gulsme Lp. An sofos pasitaisiaũ minkščiausiai Skp. Atsikėlęs tuoj pasitaisýk lovą, nepalik kaip kiaulių migio Skrb.
^ Meškos eidamas medžioti pataisykis lovą, o šerno – grabą S.Dauk. Kaip pasitaisysiam, šiteip ir atsilsėsiam brš.
10. refl. apsirengti, apsivilkti (drabužiais): Sodietiškai pasitai̇̃siusi moteriškė NdŽ.
ǁ LKT241(Pš), Dr, Vž persirengti kuo: Pasi̇̀taisys šitai Daukanto nabaštikė liuob gerve, įeis Kal. Žydais, būdavo, pastai̇̃so, tai kumelį injoja gryčion [per Užgavėnes] Krns.
11. tr. papuošti: Mums nėkumet tėvai eglelę nepatai̇̃sė Klk. Ten gėlę pataisýsiam, jau i būs vardo diena Skd. Vaikai užsimetė, sako, pataisýk eglutę Dj. Pakabino užkabus ir pataisė visą bažnyčią BB1Mak4,51.
| refl.: Kitas liuob raitas jos pasitai̇̃sęs, arklį apsistrajijęs Krt.
12. tr. Klk, Sd, Kri, Zr padaryti kokį daiktą: Patai̇̃so rėmelius tokius uždaromus – džiovindavo sūrius Ps. Namie verpdavai, namie ausdavai, drabužį pataisýdavai stiprų, gerą Gsč. Būdavo ir viedrai mediniai pataisýti, ir milžtuvės medinės buvo, viskas Kdn. O ta morė buvo pataisýta motriška, buvo pastatyta an tos šlajės Vvr. O tretįjį [kvartūgą] suardysiu, kaldrą pataisysiu D82.
| prk.: Vieną vaiką patai̇̃sė i mirė Pvn. Vaikis vaiką buvo mergei patai̇̃sęs Šts.
| refl. tr. L, Ps, Plng, Mžš, Bsg: Reik prisirinkties paparčių, pasitaisýti sienikelį ir an paparčių gulėti Akm. Meškerę reikia pasitaisýti balandžio mėnesį – žuvys kibs Vkš. Daba žmogus gyveni ant savęs: ką pasitaisái, tą i turi Skd. Tas nagines naujas buvo pasiraukęs, jau pasitai̇̃sęs Lnk. Tai pasku gi mušdavom [kiaušinius], ridinėdavom, loveliukus pasitaisýdavom Dj. Jos (bitės) kaip pasitai̇̃so ten tuos korius – nedėdavai ten korių niekas [į kelminius avilius] Mšk. Inkarą pasitaisiau iš didelio akmens, kurį netikėtai radau ant kranto J.Balč. Jis sau ypatišką vamzdelę pasitaisęs nor birbyt prš.
ǁ refl. susidaryti, atsirasti: Jeigu didelis šaltis – barškuliai pasitai̇̃so ant rauktų, panagys užeina [skalbiant eketėje] Grnk. Iš misos toks rūgštelis pasitai̇̃so, ir žmonys gera (geria) tą rūgštelį Plng.
ǁ Šlčn, Gdl nutiesti (kelią): Pri ežero kareiviai kelią patai̇̃sė Gd. Pataisýta čia tiesiai – seniau aplink reikė važiuot Sdb.
| prk.: Šitai eš savo angelą siųsiu, kursai pirm manęs kelį pataisys BBMal3,1. Adomas … kelią mums ing rojų patai̇̃sė DP40.
| refl. tr.: Jis sugalvojo pasitaisýti kelią NdŽ. Žemaičiai buvo pasitai̇̃sę vingiuotus kelius Pp.
| prk.: Mes sau patys kelią ant puolimo pasitaisom prš.
ǁ užtverti (tvorą, gardą ir pan.): Jau tu gardą pataisei̇̃ vištų gerai! Jrb. Kitam gi liks, kap gerą pataisýsi [tvorą]! LKT365(Vlk).
| refl. tr.: Kas liks, tas pastaisi̇̀s [tvorą], o man gana jau bus: pastaisýsiu an tos dienos LKT365(Vlk).
ǁ susukti, sukrauti (lizdą): Erelis lizdą patai̇̃sė PP11.
^ Pirm pataisyk gūžtelę, paskui gauk vištelę Pšl.
| refl. tr.: Varna eglės viršūnė[je] pasitai̇̃sė sau lizdą PP68. Savo siūleliais vikšras apsivynioja ir pasitaiso iš jų minkštą šiltą lopšelį rš.
ǁ Pn padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Tėvai, pataisýk lysves, reik jau agurklus svadinti Šv. Iš maldrų (meldų) kūlį pataisýdavom ir plaukdavom Slč. Reikdavai iškult par rudenį, kūlius pataisýt, ka gražūs būtų Mšk. Vieną kartą mažas vaikelis stoviąs ūlyčioj, rankeles į kišenėlius susikišęs, o turėjęs į špygas pataisęs Sln. Duobikę patai̇̃sė, įdėjo sviesto LKT135(Dov).
| refl. tr.: Kad linus verpėm, reikėjo pasitaisýti kuodelius Klp. Duobelę tokią pasitaisýsi i tropysi įmesti po tris guzikus (toks žaidimas) Ms.
13. tr. pastatyti (statinį): Bitėm namelis tokis pataisýtas Dgp.
| refl. tr. Kdn, Jdr: Pasitai̇̃sė trobelę tokią ir ans ten gyveno Šts. Jam davė tris desentinas miško išsikirst ir pasitaisýt gryčią Kri. Pasitaisýdavom diendaržius, karves suvarydavom Ps.
ǁ Tl, Klk, Trk, Plng įrengti, įtaisyti: Pataisýs senikei kambariuką an taukšto, i galės gyventi Krš. Tokį plėšrų žvėrį beauginąs, narvas, sako, pataisýtas Nv. Kunegaikščiai sulaidoti sklepūse, anie (sklepai) jau yr pataisýti gražiai Rt. In dvie[jų] galų namas, patai̇̃sė – leis vasarotojus Klt. Kuknelę patai̇̃sė, tai dabar abi verdas valgyt Skdt. Būdavo pataisýta tokia dalgė, nukerta ant ją [linų galvutes] Všk. Pataisýti velenai trys toj (linų minamojoje) mašinoj Vb. Aukštai buvo rieklės pataisýtos, i ten sustatė linus – par visą pirtį Klp. Su didžiu įtempimu vedė ūkę, arba gaspadorystę, važiojos po savo valsčius, pataisė Varniūse daug butų M.Valanč. Žabangus pataisyti N. Kam pataisýti pinkles NdŽ. O pagonys, aplinkui gyvenantys, kaip girdėjo altorą vėl pataisytą …, papyko anys didžiai BB1Mak5,1.
^ Pirmiau pamatą pataisyk, tada namą statyk LTR(Jnš).
| refl. tr., intr. Eig, Ėr, Pš: Antrame gale pasitaisiáu kuknę – pasidirbinu i gyvenu Trk. Dabar aš turu pasitai̇̃sęs sukamas dumples, su koja minamas Pp. Tokias sūpiekles pasitaisýdavo, supdavosis Gsč. Da trobelė tebėr, y[ra] žmogus įsikūręs ir gyvena, puikiai y[ra] pasitai̇̃sęs Pkl. Užsidirbsiu daug pinigų ir pasitaisýsiu visa kaip reikiant NdŽ. Būtum viską pastai̇̃sę abudu gražiai Skp. Nebuvo kaip pasitaisýti geriau gyventi Yl. Kurkės dobiluos pastaisýta [perėti] – du kiaušinius rado Ob. Šeškas tura urvą pasitai̇̃sęs Prk. Kas neturėjo kalvarto, pasitaisýdavo ant verpstelio [verpti] Ps.
14. tr. įkurti, įsteigti: Pataisė kursus suaugusių Ps. Ir eš pataisysiu savo ryšį terp manęs ir tavęs BB1Moz17,3. Dievas iš dangaus karalystę pataisys, kuri niekada neišpūstij[a]ma yra BBDan2,44.
| refl. tr. Tl, Kv: Da pasi̇̀taisiau darželį, prisisėjau visokių kvietkų i pati džiauguos Vkš. Papyko žmonės ir atskirai pasitai̇̃sė kapus Svn.
ǁ parengti, sudaryti: Litanija lietuviška pataisyta pagal vieros chrikščioniškosios Mž552. Iš tų aprašų Etikus buvo pataisęs trumpą išrašą S.Dauk.
15. tr., intr. N, J pagaminti (valgį, gėrimą, ėdesį ir pan.), patiekti: Gerai pataisýta mėsa NdŽ. Aš tau pataisýsiu gėrimo NdŽ. Ką patai̇̃sė, tą turi ir valgyt Rmš. Nieko nėra, nė nežinau, ką pietų pataisýt Slv. Ka žinočio, ką mėgsti, pataisýčio ko skaniau Šv. Arbatą tiktai lėtą (nestiprią) pataisýk Lkv. Moku pataisýti iš trušėnos, ale nenoru terlenties Krš. Eik į sodną pavaikščiok, kol aš pataisýsu valgyti Žr. Šeimininkė pataisýs krienų dar pri tos meisos šviežios Tl. Paskiau aguonas sumals, pieną tokį pataisýs Akm. Kol tus pietus pataisýs, padėjo keptos žuvies šaltos Trk. Py ropių su lupinoms reik pataisýti baltojo sviesto (kastinio) Klp. Pieną surūgina, mėtų įdeda ir patai̇̃so sūrį Antš. [Reikia] eit pataisýt vištom, pataisýt kiaulėm Mžš. Tokių skanių baravykėlių pataisiau K.Saj. Pataisyk (įpilk ir atnešk) man arbatos Žr. Nebuvo kas bepatai̇̃sąs valgyti KlvrŽ. Eš bijausi savo pono karaliaus, kursai jumus jūsų strovą ir gėrimą pataisė BBDan1,10.
| refl. tr., intr.: Vyriškų rankos ne grėbliai, o ėsti anie nepasitai̇̃so Rdn. Uogų atvažiuokiat, prisirinkiat, kiek jums reik, ir pasitaisýkiat Trk. Buvom ten pasitai̇̃sę to maisto biškį an kelio, dar užtekov Žd. Pusrytį pasitaisaũ, tai šį tą siuvu Gr. Vakar pastaisýta jos čibulio ir valgyta Kp. Pyragų išsikepi, alaus pasitaisai̇̃ Brž.
ǁ Als pagaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanom skalbt gailaus šarmo patai̇̃sė Grž. Seniau pataisýdavo gerą salyklą [alui] Gsč. Pataiso mostelę iš kamparo ir muilo, tepa skaudamą vietą šiltai LMD(Sln). Teip greit tenai tų vaistų nepatai̇̃so Krč. Kaip tankiai menkos, prastos žolelės, nuo laukų surankiotos ir namiej pataisytos, geriaus prieš kokią ligą mačija prš. Uksusą tą kartą vien iš surūgusio vyno pataisydavo prš. O anos sugrįžusios pataisė brangias žoles ir mostį BPI396.
| refl. tr.: Norėjau vaistų pastaisýt galvai Kp.
16. intr. dirbtinai, apsimetant padaryti: Ar anos tokia kalba, ar ana taip patai̇̃so? Krš.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Buvo piktas šuo pasitaisęs, bet pavogė Šts.
ǁ refl. dėtis kuo, pasirodyti kokiam, apsimesti: Tum tarpu pasitai̇̃sė geri, o paskiau pasiuto Krš. Sūnus už kunigą pasitai̇̃sės Vgr.
17. intr. padaryti nemalonumą: Aš pataisýsu anoms, ka čiaudės! Krš.
18. refl. pasitaikyti: Gerai, kad pasitai̇̃sė graži diena Up. Lytai vasarą pasitaisė, ir supuvo šienas Šts. Subato[je] pasitai̇̃sė būti Kalėdoms Šts. Ne vienu kartu baudžiaus namus pamesti, kad nesitikėtas atsitropijimas pasitaisė mano išbėgimui I.
ǁ pataikyti, pakliūti kur: Vieną moterę kavojo, ir aš pasitaisiáu būt pagrabe Vdk. Tekinis pasitai̇̃sė par pat kelmą, dėl to ir aprietėjom Užv.
| Akmuo nepasitai̇̃sęs (atsitiktinai, nenumatytai) nukrimta – gal nudaužti avį belaidant akmenis Als.
ǁ atsitikti: O vieną kartą ir jam taip pasitai̇̃sė Vdk.
| Pasitaisė (išėjo) sūris sutįsęs, miklus, ir niekas nevalgė Varn.
19. tr. R419, MŽ566 paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): Tris klausimus mun turi ryto[j] pataisýti Všv. Pradės [Viešpats] mylėtojamus saviemus amžinumą ir nemaruonį dovanot, kuriosp juos atgydymu kraujo savo patai̇̃sė DP542.
| refl. R62, MŽ82, Rtr, Skd, Ms, Bdr: Visos pasitai̇̃siusios laukė svečių NdŽ. Labai gerai veselia buvo, labai buvo pasitai̇̃sę Krš. Ūkininkai liuob didžiai pasi̇̀taisyti surinkimuo Klp. Buvau pasitai̇̃siusi važiuoti į Tauragę ir nespėjau Trg. Reik pasitaisýti aves kirpti Lkv. Visi [kraštai] pasitai̇̃sę mušties, laukia tik pradėt Adm. Pasitai̇̃sė bagotasis su pačia ir išvažiavo BM405(End). Pasitai̇̃sė su tom žirklėm, ček ček i atkirpo liežiuvį (ps.) Ad. Mes … savo darbus ant laukų jau dirbt pasitai̇̃som K.Donel. O ar pasitaisei kaip reikiant, kad galėtumi drąsiai stoti į teip šviesias akis? M.Valanč. Teip pasitaisę kryžeiviai apgulė pilį S.Dauk. Tada išėjo karalius Sodomos … ir pasitaisė kariauti BB1Moz14,3. Kaip žmogus ant tos [dienos] tur pasitaisyti BPI17.
ǁ refl. nusiteikti, ketinti (ką daryti): Ketinau eiti pro uodigą – arklys pasitaisė spirti M.Valanč. Mirti iš rožės pasitai̇̃sęs Grd. Jis už tikėjimą buvo pasitaisęs pagaliaus ir galvą padėti rš.
20. tr. SD190, I, KŽ, Krž, Varn, Skd, Dgč sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotis: Pataisýdavo arklius, ka aš jais galėčiau dirbt Mšk. Paskui nuvedė jį į puikią salę, pataisytą vestuvių vaišėms J.Balč. Po tam patai̇̃sė vonią BM99(Krč). Patai̇̃sėm gražiai šarvonę, žvakių pristatėm Vl. Balti stalai pataisyti, margi kragai pastatyti B770. Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarą pastatyk BB2Moz40,4. Viešpatis … pataisė krėslą savo ant sūdymo Mž520. Nesa ponas pamušamą afierą pataisė ir savo svečius ant to pakvietė BBSof1,7.
| refl. tr. L, KŽ, Kl: Kodė aš vežimo nepasitai̇̃sęs, jie nepatenkyti Jrb. Pasikinko arklį, pasitai̇̃so ratus ir išvažiuoja iš namų LKT240(Pš). Nebėr kam stalas pastai̇̃so Ds. Tas žmogus, pasitaisęs gerą bizūną, svirne laukia LTsIV217. Pasitaisýsiu sparnelius, lėksiu į uošvės dvarelį JD1529.
ǁ BŽ267, Vdn parengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.): Patai̇̃so [alui] tokius kubilus, apačio[je] padeda tokius medžiukus Sk. Asla lygi [klojime] būdavo pataisýta, išmušta su moliu Krž. Tas kluonas geras buvo pataisýtas, išmindytas su arkliais, gero molio Vvr. Gerą lazdą pataisyti N. Ir pabalgnavo (pataisė) savo asilą BB1Moz22,3.
| Anų ir svarstyklės pataisýtos (rodo didesnį, netikrą svorį) – seni vagys Rdn.
| refl. tr.: A vagą platyn, a siauryn – mokėjau plūgą pasitaisýti Kltn. Tavo darbelis – nauja žagrelė, naujoji žagrelė pasitaisýti JD910.
ǁ išmiklinti:
^ Baimė kojas patai̇̃sė Vkš.
21. tr. įdirbti (žemę): Sau numus įkūrė ir dirvas pataisė S.Dauk. Labai uždera tabakas ant taip pataisytos žemės rš.
| refl. tr.: Tuos krūmus rovė rovė ir pasitai̇̃sė sau žemės Kp.
22. tr. Krkn, LKT248(Rz) parūpinti, įgyti: Mat reikėjo dukterims duoti dalis, reikėjo patalynės pataisýti KlvrŽ. Dabar, vaikel, tai paskutines drapanas pataisaũ. Ėgu nesitaupysi, tai vaikščiosi apdriskus Mžš. Patai̇̃sė mun žemės toliau nu miško Krš. Del duonos, del sėklos reikėjo pataisýti [grūdų] Akm. Pataisýk balanėlių prakurom Mžš. Pataisýk sausų medžių duonai kepti Šts. Reikia kąsnį pataisýt bulbom trąšų LzŽ.
| refl. tr., intr.: Kad skolininkai atiduotų, pasitaisỹčiu iš drobužio Krš. Nebuvo iš ko pasitaisýt apsiavimo – pinigų nebuvo Bsg. Petras tai karus labai gerus pasitai̇̃sė Mžš. O kokių drabužių ji turi pasitaisiusi! I.Simon. Miežius sumaldavo [naminėmis girnomis], kruopų pasitaisýdavo Gsč.
ǁ Nv parinkti, pataupyti: Pinigų reikia pataisýt Ėr.
| refl. tr.: Pinigų kūmystėms pasitaisė rugių pardavęs Žem.
23. tr. paskirti, nurodyti ką kam daryti, kuo būti: Išskyriau tave pirm, nei iš augyvės gimei, ir pataisiau tave praraku tarp žmonių BBJer1,5. Dievas pataisė, kad skaitytų tą vietą I. Kitus raitinykus pataisė (pastatė) jisai ant abiejų šalių BB1Mak6,38. O Ponas pataisė didę žuvį, kuri Joną prarijo BBJon2,1.
24. tr. Dr, Rsn iškelti (vestuves, pokylį): Gali̇̀ pataisýti tą metinę, by tik turi̇̀ iš ko Užv. Šeštadienio vakarą jau pataisýs tas nūbangas Krt. Merga patai̇̃sė veselią pati, anas neturė[jo] iš ko Klt. Vaikam buvom patai̇̃sę balių Krs.
| refl.: Ka pagrabas pasitai̇̃so, tai daugiau žmonių [būna bažnyčioje] Grd.
25. tr. sukelti kokį reiškinį: Kas tą karą patai̇̃so? Vgr.
ǁ užtraukti (negerovę): Jūs man nepalaimą pataisėt BB1Moz34,30.
26. tr. pakreipti kuria linkme: Pataisyti, pasukti I.
| refl.: Buvau pasitaisęs į bitis, ir išbudeliojo Šts.
27. pavalgyti, užkirsti: Ligonis tai ligonis, o atsisėdęs prie stalo gerai patai̇̃so Ėr. Ale tu gerai pataisai̇̃! Ds. Sūrį pataisi̇̀s! Lp.
28. primušti: Aš tave tei[p] pataisýsiu, ka nė ubagaut netiksi! Jrb. Buvo dideliai prykabus, ale kai patai̇̃sė, pasidarė minkštesnis Bt. Nieko, tik kuolas paimt ir pataisyt motka, duktė ir žentas! Lp.
29. tr. užmušti, nužudyti: Būtum anie muni patai̇̃sę kaipmat Trš. Guli pataisýtas (nušautas) žmogus Lp.
^ Kad vilkai kur pataisýt[ų] (sudraskytų)! Lp.
30. tr. Trk prigauti, suvedžioti (merginą): Musėt buvo ano pataisýta, kad teip veikiai vaiką pasigavo Šts.
31. tr. pavogti: Į eilę atsistojau, i patai̇̃sė [pinigus] Erž.
32. tr. išleisti, išeikvoti: Vakar cielą šimtą pataisiaũ Lp.
◊ rañką pataisýti
1. pramokti, įsimiklinti gerai ką daryti: Prie geram šaučiui maž i aš rañką pataisýsiu Švnč.
2. laiduoti, užtikrinti sėkmę: Reiks mainyt avižų sėklą, gal rañką pataisi̇̀s Sml.

šónus pataisýti primušti: Lėk tu ten, liežuvį išleidęs – kaip pareisi kada pataisýtais šónais, nė į tą pusę nebžiūrėsi Šv.
pértaisyti tr. Š, NdŽ, pertaisýti Rtr; M, L
1. LL192, DŽ1, KŽ, FrnW, SkŽ182, Šv kitaip perdirbti, perdaryti: Pirkaitę pértaisėm an tvarto LzŽ. Partai̇̃sė biškiuką sūnus tą gryčelę LKT264(RdN). Trobesius visus pertaisė, kitus ir visai naujus pastatė Žem. Pagadintą drabužį pártaisyk J. Pértaisė ratelį, tai tep kap naujas verpia Dkš. Blogai padarys – a pártaisys į gerąją pusę? Ms. Partaisiaũ pečiuką – traukia iš pasiutimo Mžš. Padrūktėjai ar pamenkėjai – gali pártaisyti, jei užleida Krš. Didelės poduškos dvi buvo, tas pártaisė į mažesnes Akm. Pértaisyti testamentą NdŽ.
| refl. tr. LL192, KŽ: Buvo sena suknelė, tai ir pérsitaisė ant naujos Zr.
ǁ pašalinti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Kap jy šneka, tai tėvas nori pértaisyt Pv. Prižadėjo pártaisyti užrašą Krž. Paskiau aš pértaisiau savo [gimimo] metus Akn.
2. pertvarkyti: Tas Odinas partaisęs visuomenę (visą) svieto draugę naujais įstatymais S.Dauk.
3. iš naujo išlyginti: Pértaisyti pievą NdŽ.
4. NdŽ kitaip padėti, pakeisti padėtį: Jumi nuo krašto kaip paguldys, tai tu nustumk mergą nuo krašto, o tu atsigulk nuo sienos ir visus brolius teip pértaisyk LB206.
5. sutvarkius vėl iš naujo tvarkyti: Jis ilgai triūsia apie vežimą, taiso ir pertaiso arklio pakinktus rš.
6. NdŽ perrišti (knygą).
7. NdŽ perkloti: Tei[p], rodos, dailiai sutaisiau lovą, o ji atsikėlus par nauja pártaiso Vdžg.
8. Ser, NdŽ, KŽ perrengti, pervilkti (kitais drabužiais): Anie (artistai) tik taip pártaisyti, o yr tokie pat žmonys Šv.
| refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kur tas mano sijonas driskis i suknė driskelė – parsitaisýsiu, eisiu kiaulių liuobt Mžš. Ė šitas žmogus persitaisė poniškais rūbais, užsidėjo barzdą ir akuliorus BsPII261. Plėšikas, sutikęs atlikti tą darbą, persitaisė taip, jog niekas negalėjo jo pažinti J.Balč.
ǁ refl. KŽ persirengti kuo: Prasidėjus veselijai, atkeliavo ir tas karalaitis, parsitai̇̃sęs į ubagą BM199(Krk). Aš buvau persitaisiusi pavargėle rš.
9. perskirti, pertverti: Gryčia partaisýta, tai ta močia kambarėly Jnšk.
10. iš ko padaryti ką, ką perdaryti į ką: Kiti jau nuimtus nuo lauko javus pertaiso į miltus, į duoną A1884,1.
pietaisýti (dial.)
1. žr. pritaisyti 3: In dviejų gembių liuob duris pytaisýti Plik. Lizdukai blezdingų py balkio pytaisýti Prk.
2. žr. pritaisyti 10: Kol pytaisái [valgyti], kiek vargsti Sg. Bliūdų bliūdus buvom pytai̇̃sę Kin.
prataisýti tr.
1. pagydyti: Man pratai̇̃sė tą vieną akytę RdN.
ǁ refl. NdŽ, Žd, Plš kiek pasveikti, pagyti, sustiprėti: Biškį sirguliavo, daba prasitai̇̃sė Trk. Prastai̇̃sė kiek, ale gal nieko iš jo nebus Klt. Muno skrandis pamažu prasitai̇̃sė Vkš.
2. refl. kiek pagerėti, pasidaryti tinkamam: Kada kelias šiek tiek prasitaisys, nuvažiuos rš.
3. įdėti kiek uždaro, paskaninti, pagardinti: Cibulių daug niekas nesvadino, tik kokį viralą prataisýti DūnŽ.
4. padaryti (skylę, tarpą), praskleisti, praskirti: Kas tą spragą pratai̇̃sė tvoro[je]? Žg. Prataisýk kelią par maigus Jnšk.
| refl. tr., intr.: Sėsk kupety ažuvėją prastai̇̃sęs Kp. Ta lapė prasitaisius, prasikniurvinus skylelę ligi tų žiuvelių ir metant[i] lauka Sln. Kad kokia skylė prasitai̇̃so, ir išlenda pelė Lnkv.
ǁ pralaisvinti (vietą): Prataisýkiat vietą – atnešu ėsti Krš. Man pratai̇̃sė vietą, ir aš atsisėdau Trs.
5. refl. kiek įsirengti, pasitvarkyti: Pargrįžo iš Latvijos, prasitai̇̃sė ir gyvena Trkn.
6. NdŽ, Šv, Ėr, Sb greitomis kiek pagaminti (valgio): Pašnekučiuokiat, aš ko ėsti prataisýsu Krš. Pratai̇̃sė sviesto kelionei Šts.
| Tabokos ir neblogos prataisýčia Pl.
| refl.: Valgyti prasitaisýtumėv i gyventumėv Šv.
7. refl. praleisti laiką ruošiantis, rengiantis: Prasitaisýti kam, į ką NdŽ.
8. refl. impers. susirengti ką daryti: Buvo prasitaisiusi lyti, bet vėjas išgainiojo debesis M.Unt.
9. Srv paruošti kokiam tikslui: Prataisýk skilų duonai kepti Šts. Kad malkų kiek prataisýtum (prakapotum) Ul.
| refl. tr.: Kai dėl botago, tai ir vaikai bežiūrint gali mintuvais linų prastaisýt Šmn.
10. įgyti, prarūpinti, gauti: Reikėjo vaikams marškinio prataisýti Pp.
| refl. tr. Skp: Prasitaisýs visa ko: jauni, uždirba Krš.
| prk.: Gal da kituokart čėso dėl pogulio prastaisýsiu Kp.
11. NdŽ prastai pataisyti (ką sugedusį).
12. Grž pralėbauti: Visus pinigus pratai̇̃sė Ut. Parduos bekoną ir pratai̇̃so parvakar Ds. Su Maryte pratai̇̃sė vietą, ir išvaržė ant varžytynių Žml. Po karčemas belandžiodamas ir savo žemę pratai̇̃sė Jnšk.
ǁ pralošti: Sako, Reketijos ponui kortomis visą savo krautuvę ir ūkį prataisė A.Vencl.
pritaisýti Š, Rtr; R418, MŽ566, H161, Sut, M, L, LL197
1. tr. daugelį (sugedusių) pataisyti: Vaje, kiek par savo amželį esu pritai̇̃sęs visko! Šv.
ǁ refl. tr. daugelį susilopyti: Kad nepristaisýsi, tai rūbo neturėsi Tvr.
2. tr. NdŽ daug įrišti (knygų).
3. tr. Q25, I, NdŽ, KŽ, Ėr pritvirtinti: Dailiai pritaisýk siūdamas, kad siūlė būtum daili J. Penkios nytys, o ant vienos pakojos būva pritaisýtos Nm. Pritaisýk pri pamautų žąslus – nepažaboto arklio nenutūrėsi Pln. Šakę prytaisýk kaip nors pry vežimo, ir nereiks nešti Šv. Prie girnom pritaisýta rankelė Aps. Až ragiukų pritaisiaũ [karvę], tai riečia galvelę, riečia – gal jai sopa Klt. Blinda, apsivilkęs ilga rudine, su pritaisyta ruda barzda, sėdi kertėje prie stalo rš. Uodegą pritai̇̃so [užgavėnininkui], kaip velnį padirba Kl. An pečių pritaisaũ (tvirtai uždedu) maišą ir nešu Jon.
| refl. tr., intr.: Prisitaisýk plūdę prie meškerės DŽ1. Prisi̇̀taisiau pri ekėčių tokį kumpą medį, ka nereiktų teip lig žemės pasilenkti Als. Bùrna [groja], tiktainos šakaliukus pristai̇̃so ir groja Mlk. Pristai̇̃so virvę až bolkio, toks kablys [kailiui ištempti] Aln. Vilkdavom iš balių žolę prisitai̇̃sę valkčius Rm. Su eldijom pristai̇̃sę pjaudavo viksvas Ut.
4. tr. Sml, Šv pridėti, prikrauti, pripilti: Ana pritai̇̃sė pilną puodą smetono J. Pilną kubilą burokų pritaisái ant žiemos LKT107(Tt). Namie nuėmė jam (jaučiui) skūrą, pritai̇̃sė bent kelius kubilus mėsos BM6(Kp). Tada mėšlų pritaisė ne tiktai tą kambarį, bet ir visą dvarą MPs. Su padaryne pritaisyti I.
| prk.: O pritaisęs savo gurklį, vėl pasogą dera (d.) Ps.
| refl. tr.: Du viedrus prisitaisýsiu pieno – veizėk, kiek smetono: pusė viedro! Trk. Prisitaisýsi pilnas gardis ir išvažiuosi į Klaipėdą Šts.
5. tr. pakloti: Viršininkas atsisakė nuo vakarienės, o prašė tik pritaisyt lovą V.Kudir.
6. tr. daug pakloti: Kas spės pritaisýti lovas tokiam būriuo! Rdn.
7. refl. apsirengti, apsivilkti, pasipuošti: Pats, pristai̇̃sęs gražiai, inskrido (įvažiavo) atšlaiman Dglš.
8. tr. Mlk įtaisyti, įrengti: Pritai̇̃so kapčius, apipilia žemėm, ir būna bul'bos Sld. Pritaisýk tu vaikam kokiuos ratelius Sdk. Buvo pritaisýta tokia mašina, kranas LKT315(Rk). In to ravo malūnas buvo pritaisýtas Vp. Du [namo] galai buvo pritaisýti Krs. Pasamdė muziką, sūpekles pritai̇̃sė Kvr. Teip pritai̇̃so ne vieną tą duobę [vilkams gaudyti], gal kokiom eilėm Ps.
| prk.: Kas tokius goželius vaikus būt pritai̇̃sęs, kad ne goželis tėvas KzR. Prisisuko toks i pritai̇̃sė vaiką Krš.
| refl. tr.: Anies pristai̇̃sė strelbą kokią ir šaudo Aps. Meškeriot turi pristai̇̃sę lazdas su rateliais – ir meta Dgč. Raktus [vagys] prisitai̇̃so ir išvaga Krš.
9. tr. I, Kzt daug pridaryti kokių daiktų: Yr jau pavalkų pritaisýtų Dglš. Tada i drobių, i rankšluosčių, i visokių daiktų pritaisýdavai skrynias, ne teip ką Mšk. Supešioju [plunksnas], pritaisaũ poduškų Žg.
| prk.: Mergums vaikų yr pritai̇̃sęs – pasiutęs Krš. Vaikų va pritai̇̃sė, ė kur vaikai dėsis? Adm.
| refl. tr.: Visi tura prisitai̇̃sę [ginklų], duos tei duos Užv. Šulnių nebuvo, dabar gal prisitai̇̃sė Lb.
| prk.: Tų vaikų a reik tiek daug prisitaisýt – kiek vargo! Jrb.
ǁ daug suformuoti: Keršis, iš vakaro pritaisęs vagų, irgi stojo greta talkininkų J.Avyž.
ǁ priveisti: Seniau buvau nusipirkus muilo, tai pleiskanų pritai̇̃sė galvą Slm.
| refl. prk.: Visokių dabar žul'kų prisitai̇̃sė, iš viso svieto suvažiavę Slm.
10. tr. I, N, Sz, NdŽ, Dbk, Sdk, Srv pagaminti (valgį, gėrimą ar ėdalą): Aš arbotytės pritaisýsiu – pasėdėk Km. Valgį pritai̇̃sius, bijojos tokiai aukštai žiūponei įnešt Jrk12. Ji savo talkai priešpiečius pritaisė BsPI71. Įdavė [žuvį] pačiai, kad pritaisýtų kaip reikia BM210(Pg). Gal čia kiaulei pritaisýta? Pc. Kas vakarą jaučiukam pritaisaũ lapų – brokus pradėjom raut Krs. Valgymus … gardžiai sau pritai̇̃so DP109. Kur nori, idant pritaisytumbim tau valgyt avinėlį Velykos? BtMt26,18.
| prk.: Aš dabojau visą vakarą, vartus užkėlęs, ir jau buvau dėdei pritaisęs gerą vakarienę (numatęs, kaip atkeršyti) BsPIII79.
| refl. tr.: Ji kiaulėm prisitai̇̃so vis iš vakaro Ėr.
ǁ pagaminti ko kokiam reikalui: Aš liekarstas pritaisysiu, ligos ugnį užgesysiu O. Su tums čemeryčiums pritaisytums ištepk savo visą kūną LMD. Vilkas alų darė, žvirblis misą maišė, gegužėlė nabagėlė apvynių pritai̇̃sė JV904. Su siera pritaisyti I.
| refl. tr.: Turiu pristai̇̃sius liekvarstų Dglš.
11. tr. I, DŽ1, NdŽ, PnmŽ, Skr, Vg, Vkš, Skp, Paį, Tršk prigaminti, pritiekti (maisto): Ir prytaisei tu čia visko – kas ir suvalgys! Šv. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nubangos, pavadins muzikantą, pritaisýs valgyti skaniai, jaunieji pašoks, padainiuos Kl. Pritaisýta arielkos, užkandos Imb. Uogų visokių pritai̇̃sė, tik valgyk! Adm. Kūčiom pritaisýdavo dvyleka patrovų Bsg. Pritai̇̃so mėsos visai savaitei ir susmardina Slč. Pritai̇̃so jovalo – į lovį netelpa Krš.
| refl. tr., intr. LKT48(Žd), Akm, Kal, End, Lp: Daug visko prisitai̇̃sėva, tai nereikėjo akių svilyt Jrb. Visako prisitai̇̃sė [vardinėms], o niekas neatejo Krš. Prisitai̇̃sė baliuo – stalai lūžo Rdn. Grybų vėl apent slėgtų prisitaisýsi Sd. Gėrimų visokių, valgių visokių gaspadinės prisitai̇̃siusios Trk. Visokių mėsų prisikepėm, prisitai̇̃sėm Ds.
ǁ kokį kiekį pagaminti (maisto): Iš vidurio išsuki [salotų gūžę], tai pusę bliūdo pritaisai̇̃ Škt.
12. tr. LL197, KŽ pagerinti valgį uždaru, paskaninti, pagardinti: Tai buvo šiltas lynas su grikiene koše, pritaisytas aliejumi ir grybomis Blv. Arielka, pritaisytoji uogomis arba vaisiais I. Jokių valgių nevalgysiu, pritaisytų su česnaku rš.
13. tr. prikalbėti, prišnekėti: Ana jums pritaisýs ko reikia ir ko nereikia Nmk.
14. intr. NdŽ padaryti bloga, atkeršyti: Reik parašyti [skundą], reik tokims ponams prytaisýti Grd. Palauk, degučiau, aš tau pritaisýsiu, kad tu lig smerčiai man atminsi BM51(Skp).
| Pritai̇̃so visos klaidų Sl.
15. tr. KII382, KŽ, Skd paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): O kunigas tave jau pritaisė į aną amžių I.Simon. Gramatika ir mokslas senovės kalbų nepritaiso vaikų nei ant gyvenimo A1884,51(J.Šliūp). Ketėdami pritaisyti sūnus į gimnaziją, geriaus pasamdykite naminius guvernerius TS1899,2. Pritaisykite du šimtu kareivių, idant eitų iki Cezareos GNApD23,23. Pats mus tavo šventop stalop pritaisyk brš.
| refl. N, NdŽ, KŽ, Skd, Ob, Vb, Krs, Srv: Vieną kartą ir aš prisitaisiáu jums laišką parašyti Krtn. Kol prisitai̇̃so pas daktarą nuvažiuot, ir numiršta Slm. Aš neprisitaisáu (neištaikau) nėkumet atgulti KlvrŽ. Noria čia kast, bet vis dar neprisitai̇̃so Ps. Po trijų metų karalius prisitaisė savo dukterį apvesdyt su jos išgelbėtoju BsPI49. Jūs, piemenėliai, prisitaisýkit, ilgus botagus sau nusivykit BM412. Dienai pašventinimo prisitaisė, galima sakyt, priderančiai V.Kudir. Jeigu žmogus esi prisitaisęs mirti, tai jau nieko nebebijai I.Simon. Kursai … tims žodžiams netik …, tasai est piktai prisitaisęs Mž28. O kaipag turi prisitaisyt, kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Jonas tuoj nuo marės užėjęs ir prisitaisęs (pritykojęs) greibęs ją (marių mergą) į glėbį Sln.
^ Neprisitai̇̃so kaip višta dėti KlvrŽ. Kol prisitaisis kaip meškos šokt! LTR(Jnš).
16. tr. padaryti tinkamą, sutvarkyti, parengti vartoti, naudotis: Vežimą pritai̇̃sė kūnui vežti NdŽ. O anys pritaisė dovanas BB1Moz43,25. O kad nueisiu ir pritaisysiu jums vietą GNJn14,3. O invedęs juos namuosna savo, pritaisė jiems stalą GNApD16,34. Tada kėlės visos anos panos ir pritaisė lempas savo BtMt25,7.
| refl. tr.: Vakar ratus prisitai̇̃sė ir šiandie anksti išvažiavo Pb. Aš tuoj tuoj būsiu gatava; ogi tu ar jau vi̇̀sa prisitaisei̇̃? – Jau visa, ir arklys pakinkytas BM28(Č). Reikia pristaisýt karvalatas i suverpt šitos vilnos Klt. Bulbom tik aparinėt šitokį [arklą] pristaisýdavo Mlt.
17. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai, sodinimui: Teip pritaisę apyniams žemę, tiesiai eiliomis skersai ir išilgai išbiržiokite visą tą daržą Rp.
| refl. tr.: Penkis aktarus žemės pavyko prisitaisýti Trkn.
18. tr. daug prirūpinti, pritiekti: Nebuvo kas to pašaro pritai̇̃sąs Skd.
| refl. tr.: Trobas juk klojo su tais ilginiais [šiaudais], i reikėjo prisitaisýti ilginių Ms. Stomenis, rankšluosčius turėdavo prisitaisýt [jaunoji] Antr. Prisitai̇̃sė įpilų, patalų kaip ponios Krš. Turiam trąšų prisitai̇̃sę, visko Trk. Prisitai̇̃sė pašaro [žiemai] Rk.
ǁ kokį kiekį parūpinti, patiekti: Pritaisysiu visą vežimą puikiausios išdžiovintos kaip ragas medžiagos Žem. Mama pritaisýdavo mum [v]andenio karšto palivoną, tai įkiši rankas ir vėl trauki – sušilę jau būva Kp.
ǁ refl. tr. įsigyti: Gyvulių tai pristaisė – jinai griebias labai Kp.
19. tr. visą sukloti, sukrauti (kraitį): Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisýtas (d.) Brs.
20. tr. KŽ užtaisyti (ginklą): Dideliu šūviu pritaisiau šaudyklę rš.
21. tr. prisukti.
^ Juokias kaip pritaisýtas Lel. Kogi vaikštai kai pritaisyta Ds.
22. tr., intr. pritaikyti, priderinti: Muziką prie to žaidimo pritai̇̃so tokią Šmk. Aš pri Jono nepritaisáu šokti Šts. Nedainiuok, bo tu nepritaisysi pri balso žmonių (sako šuo vilkui) S.Dauk. Panos Marijos šlovinimas … ant visų tonų prietaisytas Mž484.
| refl. Ser.
ǁ intr. pritarti: Grajykiat, aš pritaisysu jums, pripūsu Šts.
23. tr. įtaisyti, įkišti (į darbą): Ją prie darželio pritai̇̃sė Jrb. Šiltgyvių (nieko nesuprantančių) vaikelių man norį pritaisýt Vlkv. Prytai̇̃sė muni į gerą darbą Grd.
| refl. Trk: Prisitaisė velnias pas gaspadorių už berną (ps.) Auk.
ǁ paskirti: Da teliokų nepritai̇̃sė tau [prižiūrėti, šerti]? Slm. Kai pritai̇̃sė mane prie naujo daktaro, tai ir sveikata susitaisė Rd.
24. tr. parūpinti, surasti: Atvažiuok į Telšius, pritaisýsu darbo Krš. Kaži kokią [gydančią] bobą pritai̇̃sė (pakvietė) Krkl. Moteriškė, kurią tu man pritaisei, davė man iš to medžio, bei eš valgiau BB1Moz3,12.
25. tr. Up pripiršti: Pritai̇̃sė anai tą kavalierių, tokį seną vaikį Krš.
26. refl. Sln, NdŽ, Vkš, Varn, Šv, Up, Dj prisigretinti, prisiplakti: Vaikai žaisdavo, pri vaikų i didesniai prisitaisýdavo Krž. Prisitai̇̃sė kavalierius lydėti muni i tą kūmaitę Krš. Ir aš prisitaisiáu eiti kartu su kitais kalnus Šts. Tik išejo vieni, prisitai̇̃sė (prisistatė) kiti Trgn.
ǁ prisitaikyti, prilįsti: Prisitai̇̃sė prie saldainių ir jau baigia valgyt Jnš.
ǁ prikibti: Su senosėms dainėms prisitai̇̃sė dainiuoti (prašo senųjų dainų padainuoti) Šv. Ėmė karalaitė tujau prisitai̇̃sė – kaip tu čia turi tokį budinką! Žr.
ǁ Všv, Lnk, Skd, Šts, Žeml, Dj, Slč, Jnš prisimeilinti, prisigerinti: Liežuviai [vaikių] kaip velnių, kol prisitai̇̃so [prie merginų] Krš. Taip graži ta duktė, kad ans taisos i niekaip negalia prisitaisýti Lk. Gudri merga: prisitai̇̃sė prie to senio ir, žiūrėk, gyvena Grz. Kaip moka velnuitis prisi̇̀taisyti, ka ėsti duotų! Krš. Moka prisitaisýti prie visų Jnš.
27. refl. įsimesti, prikibti (apie ligą): Biednai motriškai an galo i vėžys prisitai̇̃sė Krkl. Jai į pirštą čerplaukis prisitai̇̃sė, i mirė Jnš.
28. tr. NdŽ iškelti (pokylį): Pritai̇̃so baliušką, atvažiuoja giminės ir baliavoja Sl. Pritaisė bankietą brš.
29. daug privalgyti, prikirsti: Privalgė, pritai̇̃sė ir nė ačiū Dkš. Kad pritaisiaũ bulbių – pilvas kaip barabanas Ėr.
| refl. tr., intr. Alk, Jnk, Alvt: Aš antsyk kad prisitaisaũ, tai visai dienai Gs. Tai švariai prisitaisiaũ – net šonai braška Lkč. Valgykita judu, jis prisitai̇̃sęs pietų, tai neima Snt. Prisitai̇̃sė duonos su sviestu Jnš. Prisitaisiáu kaip ant tėvo veselės Kv.
30. tr. PnmR, Ob, Ėr prigauti, suvedžioti (merginą): Jis jau nebe vieną mergiotę pritai̇̃sė Slm.
31. primušti, prilupti: Su diržu jį pritai̇̃sė DŽ1. Tokį varlę pritaisei̇̃ pasigavęs, tai ir akių neparodytų! Ds.
32. pridergti: Nebeduokit uogų tam vaiku – kelnias pritaisi̇̀s Slm. Tu pritaisei lovą TDrVII85(Plik).
^ Murkso lyg katinas, į pelenus pritai̇̃sęs Dkš. Pritai̇̃sė kap katė į miltus Kt.
◊ añtausius pritaisýti NdŽ apmušti.
gálvą pritaisýti daug prikalbėti, pripasakoti: Pasiųsčio pas aną, nu ta (tai) pritaisỹtų jums gálvas! Vgr.

×razsitaisýti (hibr.) nusirengti: Grįžo atgal, razsitai̇̃sė, atsigulė miego anas LzŽ.
sutaisýti; Q656, M
1. tr. N, Š, L, LL205, Rtr, KŽ, NdŽ, Šl, Krs, Upt, Trk pašalinti gedimus: Pagedusį dziegorių sutaisýk J. Sutai̇̃sė meistrai trobą teip, kad ana negriūtum Yl. Sutai̇̃sė, sutvarkė man gryčelę Pl. Anie ten remontuo[ja], taiso – sutai̇̃sė tus savo matorus Plng. Kad orai bus nešalti, gal sutaisýsiu i kitą plūgą Mžš. Jie grįžo sutaisę įlūžusį medinį tiltą J.Gruš. Jeigu ratai nuo sunkumo suluš, vilkas juos sutaisis LTR(Lzd).
| refl. tr. Rtr, Ėr: Čia trobos sudraskytos buvo [po karo] – kol susitai̇̃sėm! Pžrl. Aš viską sau susitaisáu, nereik nieko prašinėti Varn. Ans važiuoti jau moka: susitai̇̃sė i važinėjas LKT54(Trk). Susitaisėm savo plaustą ir laukėm tik kito ryto leistis į vandenį J.Balč. Susitaisýti apsiaustą NdŽ.
ǁ Žg, Trk, Lp sulopyti: Vaikų būrys – reikėjo avalynę sutaisýti, reikėjo apdarelį Tl. Na ir rankelės! Taip sutaisė kailinius, kad nė žymelės Šv. Jau lopas ant lopo – nebsutaisýsi Klp. Reikia drapaniukės sutaisýt Šn. Sutai̇̃sė torą, vištos ir nebišlenda Vkš. Stoguo sutaisýti, sukloti ilginius krės, būs atskirti rugiai Žd.
| refl. tr.: Susitaisýti stogus NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Rašydamas pagal tikros sanžinės negalėjau užtylėti ir to, kas man rodės sutaisýtina Jn.
2. tr. pagerinti, padaryti tinkamą ką pašlijusį, suprastėjusį: Jis led sukruopė suardytą gyvenimą, t. y. sutai̇̃sė, skolas išmokėjo J. Kad žmogui galėtų sutaisýti jiegą, tai būt gerai Vlkv. Žiedai gerami – kraują sutai̇̃so Lk.
| refl. Š, KŽ: Ka ana (karvė) susitai̇̃sė, daba duoda po penkioleka lytarių pieno Šv. Susitaisė jai gražumas LTR(Ob). Kai yr vaikas, tai susitai̇̃so gyvenimas [vedusiems] žmonėm Slm.
ǁ refl. atsistatyti, atgyti: Susitai̇̃sė Švėkšna, kaip buvo nūdegusi Šv.
ǁ patobulinti, perauklėti: O ką sutaisýsi tokią, jei katra gremėzdas Zp. Paimsu austi (mušti), visus sutaisýsu į žmonis! Pvn.
| refl.: Buvo tokia prasčia motriška, i kaip susitai̇̃sė! Rdn. Susitai̇̃sė vaikis, nebgera, nebrūko, nebduodas Krš.
ǁ refl. NdŽ, Ėr išsigiedryti: Ale diena sustai̇̃sė – iš ryto panašu buvo in lietų Skdt. Laukiu oro susitai̇̃sant Ds.
3. tr. Š, Kv, End, Vad sugydyti: Grobą įplėšė, o nemoka varniškiai [gydytojai] sùtaisyti Varn. Tas gerai susileisti – nervas sutai̇̃so Skdv.
| refl.: Susitai̇̃sė akės Krš.
ǁ refl. tr. Krs užplombuoti (dantį): Vos kantrybės nepamečiau, kol dantis susitaisiáu Šv.
ǁ refl. R66, MŽ88, N, Jrb, Upn, Žl, Ign, Švnč pasveikti, sugyti: Greičiau[sia], ka jau paskutinoji – jau kaži a susitaisỹs Plv. Susitai̇̃sė su vaistais Pj. Jau buvo sustai̇̃sęs pilvas, o dar̃ vėl sopčioja Pv. Liaudegojo liaudegojo dvi savaites, kol susitai̇̃sė Rm. Pašutinus būtum, šilčiau apklojus tą ausiapalaikę, ir būtų susitaisius J.Balt.
^ Ir susitaisė kaip tabokas nosė[je] LTR(Lkv). Kažin ar susitaisýs kaip tabokas nosė[je], ar ne? Užv.
ǁ atstatyti (išnirimą, lūžimą): Koją sutaisyti N. Palaužtą kaulą sutaiso, sutvarko, apdeda gluosnelių metūgėm, apriša kietai LMD(Sln).
4. refl. NdŽ sustorėti; sustiprėti, atsigauti: Jau atsitaisai – toks susitai̇̃sęs, gaivus Krš. Susitaisė pečiūkė kumelė, o buvo menkas kumelaitis Šts. Daba jis (šuo) jau y[ra] biškį susitai̇̃sęs, o pirma kai ašaka Grdm. Abi kiaules žinda [paršiukai] – kad sustai̇̃sė! Vlk. Paduok milto [karvei], i sustaisi̇̀s Klt.
ǁ NdŽ, Ėr, Lnkv, Slm, Ktk, Klt, Žl suvešėti: Palijos, susitai̇̃sė geri pūrai Šts. Kap lietulis palyjėj[o], visas javas sustai̇̃sė Rod. Tokie nusmurgę buvo mieželiai, ale po lietaus susitai̇̃sė Jnš.
5. tr. NdŽ padaryti tvarkingą, sulyginti: Ka jau teip išminkys [duoną], nu i paskuo apdangstys, sutaisýs, ana i rūgs Sd. Dažnai šiaudus iškultus sutaiso ir suriša atgal į kūlius Žem. Pėdus iškrečiam, sudedam gražiai, sutai̇̃som [kūlius] Mšk. Teip reik sutaisyti rugių pėdą, kad [duodami į mašiną] lėktum vienas pri vieno Šts. Nu i minti linai mun netiko ir nevedės – nemokėjau aš tų saujų sutaisýti Nv. Spalius iškratė, sutai̇̃sė taip puikiai saujas Akm. Paskui nuvydavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisýdavai, suraukdavai Sk.
^ Blogas išknaiso, o geras sutai̇̃so An.
| refl. tr.: Kaip išlauš, saują [linų] susitaisýsi, susipašiosi i minsi Kl. Paims po saują, susitaisýs i par tus brauktuvus brauks linus Kv.
ǁ NdŽ tam tikru būdu sušukuoti, sugarbiniuoti, padaryti šukuoseną: Plaukus dailiai sutaisýti KI470. Ar iš savęs sutaisýti plaukai? Vžns. Kas tau taip plaukus sutai̇̃sė? Šv. Oną kad sutai̇̃sė gražiai – ką te kalbėt! Slm.
| refl. tr. Jdr: Še, kaip gražiai plaukus susitai̇̃so! LKT249(Rz). Plaukus susitai̇̃sius, visai kitokia Trs.
ǁ tvarkingai sustatyti, sudėti, susodinti, surikiuoti: Sutaisýk grabus parėdniai duobė[je] J.
| refl.: Teip pasipuošusys susitaisė į dvi eili pagal vyresnybės ir nuejo pakviesti vyskupo į susirinkimą M.Valanč.
ǁ Akm tvarkingai sulankstyti: Išmazgok, suprosyk, sutaisýk – bais įkyria tas [rūbų] mazgojimas Svn.
6. tr. išdoroti, išdarinėti: Ana sutai̇̃sė zuikį kepti J. Ruibienė paukščius sutai̇̃sė, sūdė į geldelę ir pakėlė savo marčiai gražų prašmintėlį JD1512. Kol grybus sutaisai̇̃, prailgsta Jd.
7. tr., intr. Pp sujungti, sutvirtinti: Padarys suopynę an tokių karčių, tvirtai sutaisýs, ka nenukristų Akm. Sugipsavo, sutaisė į gipsą – parvažiavo numie Skd. Ir padarė penkisdešimts kabelių ir sutaisė kaurus kabeliais anais su kitais krūvon BB2Moz36,13.
8. tr. Ėr, Šd pakloti (lovą): Tavo darbas kožną rytą sutaisýti lovas Slnt. Teip, rodos, dailiai lovą sutaisaũ, o ji atsikėlus par naują partaiso Vdžg.
| Pavakarieniavęs liepė mergaitei, kad ji sutaisytų jam guolį LTR(Mrj).
9. tr. Š, Vdk padaryti kokį daiktą: Dabar kiti drabužiai yr, jau kiteip sutaisýta Ms. Visom rūbelius sutaisiaũ, suaudžiau Klt. Marškinius sutai̇̃so i vienus, i kitus Rd. I verpi, i suki [siūlus], i sutaisai̇̃ [audeklą] vis žiemą Žg. Tėvas jau nearė su žagre – jau plūgai buvo sutaisýti Kpč. O knatų suk nesukęs – galo nematyti. Kai tik sutaisom daugėliau, Dovydonis tuoj suima krūvon ir neša J.Balt. Iš šikšnų nupintieji ir su gelžinomis vielomis sutaisytieji botagai prš.
| Kiaulės kai užryja [arklienos], tai paskui ryja, ką bepakištum, ir lašinius sutaiso (užaugina) per plaštaką arba storesnius J.Balt.
^ Nieks nežino, kaip sutaiso medų ir korelius LTR(Lnkv).
| refl. tr. Š, Pnd, End: I langus susitaisiáu, i dubilti langai ant troba yr Trk. Daba senu papratimu audžiu, kokios medžiagiukės susitaisaũ Grnk. Paduškų dvylika susitaisiaũ Sdb. Tėvas buvo pasdaręs bričką, sustai̇̃sė vežimėlį miestan važiuotie Kpč. Viską (visus žvejybos įrankius) turėjėm patys susi̇̀taisyti Klp.
| prk.: Led du susitaisiaũ vaikus Sdb.
ǁ LL262 padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Sutai̇̃sėm sutai̇̃sėm tą duoną i pakišom po pečium Krž. Ta jau apvali kleckai – suplokština, sutai̇̃so be vidurio Krtn. Sumašinavo[ja], sumala, viską sudeda, sutai̇̃so – ir į tokią blėkelę ir po pečiaus Lk. Kleckų virdavo [iš žirninių miltų] – rankom sutaisýdavo Grž. Šis [voras] tuos trupinėlius surankiojęs, sutaisęs į kepalėlį ir nunešęs pas poną Dievą parodyt Slnt. Iškratėm paskutinius spalius ir sutai̇̃sėm kuodelius Klp. Suveria suveria šituos šiaudelius, gražiai sutai̇̃so – ir sodas Pnm. Ežę sutai̇̃sė, viską susvadino Krš. Sutaisýti lysvę NdŽ.
ǁ sudėti iš atskirų dalių: Užnešė vežimą ant stogo dalims i sutai̇̃sė tę Slv. Meistras sutai̇̃sė (sustatė) mašiną iš daugalio dalių Š(Sl).
| refl. tr., intr.: Sustai̇̃sė jie po žabų kūlelį Šmn. Po du kūliuku [kraujažolių] susitaisaũ, privirinu Šd. Kaip tik gaidžiukas sugiedojo, [subyrėjęs] duonkubilis pats savaime susitaisė ps.
ǁ NdŽ padaryti ką kokios sandaros: Šikšnosparnio visas kūnas sutaisytas tik oru skraidyti J.Jabl. Dievas teip sutaisė kūną, idant vieni sąnariai apei kitus rūpintumias M.Valanč. Visas kūnas patogiai sutaisytas ir susegtas per visus sąnarius, kurie vienas antram padėjimą duoda BtPvE4,16. Šakelė taip pat sutaisyta kaip ir stiebas rš.
ǁ refl. susidaryti iš ko, atsirasti: Didi upė susitaiso iš mažų upelių TS1900,8. Kur susitaiso slėny liūgė, tai tų puntagalvių atsiranda Rz.
ǁ sudainuoti, sugiedoti: Duok sutaisýt [dainą] – nejunk [magnetofono] Ad.
10. tr. ppr. impers. padaryti, kad kiltų, užeitų (paprastai apie lietų): Gal vakaruo sutaisýti lytaus Lpl.
| refl. Rtr, DŽ1, Sb, Pn, Mžš, Srv, Jnš: Bene susitaisýs ir lytaus iš tų debesų Šts. Matai, ir te susitai̇̃sė debesis Pc. Neblogai būtų, kad taip koks būrelis lietaus susitaisytų J.Avyž.
ǁ refl. įsitvirtinti, nusistovėti: Sninga, šal̃na, matai, i susitaisýs žiema Krš.
11. tr. KŽ pastatyti (statinį): Palago šventėje sutai̇̃so keturias lapinyčias ties bažnyčia J. Būdelė an lauko sutaisýta Pbr.
| refl. tr. Ub, Dglš: Brolis gražius namus susitai̇̃sė Rmš. Susitai̇̃sė tokį lauželį, anudu ten gyvena Sd.
12. tr. įrengti, įtaisyti: Neilgai galvojęs žmogelis įsakė teip sutaisyt lovą, kad galima būtų ją sukti LMD(Sml). Nu tokie aukštai erdai buvo sutaisyti̇̀ Gršl. [Alyzas] patyliukais nubogino prie Lėvens karčių ir baslių ir sutaisė iš jų perkolą skersai upės, o į perkolą suspendė varžas J.Balt. Čia nebuvo elektrų tų – po karo viską sutai̇̃sė Žr.
13. tr. LL270, KŽ, Krš, Ktč sukurti, sudaryti: Muno paties sutaisýta yr daina aplei Medingėnus Žr. Jaunius mirdamas nepaliko savąja rašyba sutaisyto rankoraščio K.Būg. Jis raštą apie meilę sutai̇̃sęs, surašęs KI13. Kaipgi farmaceutai, norėdami sutaisyti savotišką terminologiją, galės be botanikos apsieiti? LTII432. Vadovėlį sutaisė Juozapas Damijonaitis rš. Nieko tuo čėsu nebuvo, iš ko pons Dievas svietą būtų sutaisyti galėjęs brš.
| Palšys uks miks, uks miks, nebesutaisė atsakymo Žem. Aš jau nebsutaisáu (nebeatsimenu, nebemoku pasakyti) NmŽ.
| refl. tr. Rtr: Gulėjo nabagė pagaliau nurimus nuo savo susitaisytų sielavartų Vaižg. Kitas vėl pagal savo dingsčią kitokią dainelę susitaisęs kvirklina prš.
ǁ refl. Vb susikurti: Visi vienan daiktan kėlės, tada kaimas sustai̇̃sė ČrP.
14. tr. NdŽ, KŽ, Vkš, Ms, Ėr, Vj, Lb pagaminti (valgį, gėrimą, ėdalą): Tą tarkę košę reik mokėt sutaisýt KzR. Atneša tuo[j] sutaisýtą gėrimą Slv. Tą varškę sutaisýdavo su saldžia grietine Rg. Antę, žąsį išvirino, sutai̇̃sė svečiams – labai laukė Krš. Ana ką sutaisi̇̀s, visa gardu Ds. Sutaisýsiu tau, vaikel, šviežio sviesto Kp. Še, nusidavė man nučiupti pono sakalą, sutaisyk jį tuojau – turėsim gerus pietus BsPII110. Sėdint prie stalo, ji liepė vergei atnešti dvi taures jos sutaisyto vyno J.Balč. Perpylimas (padažas) sutaisytas Q537. Vieną kartą supykus ir sutaisius valgymus su nuodais Sln. Sutaisyk girą, vaišink svečius, kaip kadaise tavo tėvas V.Bub. Boba sutai̇̃sė kiaulėms ėsti i liepė munie nunešti Vž. Sutaisýk kai ką karvytei gert Kp. Vakar bitėm indėjau sirupo sutai̇̃sęs Jon. Sutai̇̃so su rūgusiu pienu [dilgynes], juos (kalakutus) lesina LKT240(Žml).
^ Kosuliu netveruos. – Sutaisýk su dyguliu ir parduosi (juok.) Šts.
| refl. tr., intr. Tl, Gd: Susitaisiaũ kiaulėms jovalo Skr. Varškę susitaisiáu, peletrūnų įpjausčiau – burno[je] tirps! Krš. Pieno tuokart nevežė, pieninių nebuvo – sviesto susitai̇̃sė Pkl. Neįmanė, iš kurio puodo pilties ir kaip susitaisyti pieną Žem.
ǁ pagaminti kokiam tikslui, reikalui: Pyragams tešla įvairiai sutai̇̃soma DŽ1. Paršą papjovęs turi sutaisýti – taip nelaikysi Krš. Reik mokėti dažyves sutaisýti: bile kaip sumaišysi – gerai nenukąs Krš. Karklų žievių sutaisýsi – būs geltoni kailiniai Gd. Ka jau rožę kas turės, sutaisýs vaistus Kv. Ramunėles jei stipriai ir tirštai sutaisai̇̃, tai paleidžia [vidurius] Kvr.
| refl. tr.: Sutaisykis žolelių kokių nora į butelkeles S.Dauk. Vaistinėje lašeliai brangiai kaštuoja; kam mokėti pinigus už tai, ką patys mokame susitaisyti rš. Iš aguonų susitai̇̃sę kokius ten vaistus leidas, i blogai esą (apie narkomanus) Rdn.
15. tr. paskaninti prieskoniais: Sutai̇̃sėm šnabę – laižės! Rdn.
16. žr. nutaisyti 16: Sutai̇̃so lūpas, akes parverta – pyksta Krš. Moteriškė, nedrąsiai priėjusi, pabučiavo į ranką ir laukė, ką ji pasakys. Panelė sutaisė liūdną veidą LzP. Kas čia per bobų subuvimas? – paklausė ponas Meškelė, rūsčią miną sutaisęs rš.
^ Sutai̇̃sė lūpas kap prūsė į balių Klvr.
17. tr. padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: Iš Napalio buvo galima susilaukti didesnių netikėtumų, neg buvo jiems sutaisęs Petras Vaižg. Matai, kas tau buvo sutaisyta MPs.
18. tr. Rtr parengti kokiam veiksmui: Parėjo in dvarą, žiūri – jau ateina tas meškinas. Tuojaus sutaisė kareivius šaudyt: jis nieko nebijo BsPIII245.
| refl. J, Rtr, KŽ, NdŽ, Ms, Trk, Vvr, Plšk, Pšl: Tik susitai̇̃sėm šieno grėbti, ir pradėjo pilti [lietus] Šv. Susitai̇̃sėm eit vakaraut Brž. Nuvalius stalą, susitaisė vėl giedoti Žem.
ǁ refl. Srv pradėti, imti ką daryti: Taisosi taisosi ir nesusitai̇̃so lyt Ėr. Dangus aukštas ir toks palšas, jokio debesiuko. Kad nors nesusitaisytų lyti V.Bub. Jeigu nesusitaisi̇̀s šalt, ateis greit pavasaris Rm.
19. tr. Š, Rtr, Šts parengti ką kokiam reikalui: Sutaisiaũ valgius į kelionę, gali važiuoti J. Jaunius pats būtų sutaisęs spausdinti visą tą savo darbą J.Jabl. Mun sutaisýk maistą ir aš eisu Vkš. O tą pašarą jums sutaisýtą atveža? Trk. Kai sutaisýdavo (sukapodavo) malkas, eidavo kitų darbų dirbt Jnšk. Eigulys sutai̇̃sė tų malkų šįmet Žeml. Kartą sutaisiau as dešimtį laivų ir išplaukiau su jais J.Balč. Noriu siuntinį sutaisýt Plm. Anie paėmė, suvyniojo, sutai̇̃sė nešinį Všv. Aš sutaisysiu jam dovaną ir per tave nusiųsiu J.Balč. Kad čia būtų sutaisýta baltiejie staleliai, kad čia būtų ir padėta rinckasis vynelis JV598. [Paurukas] ėmėsi pėdų iš naujo. Bematant sutaisė [kultį] jau visą klojimą J.Balt.
| refl. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Šts: Mes gi susitai̇̃sėm (susikrovėm) karves, kiaules ir važiuojam Vv. An žiemai maisto susi̇̀taisai Krtn. Galiu važiuot nors ir tuoj – viską susitaisiaũ Srv. Einu virti: kol susitaisýsu, kol išpliupės Krš. Turėjau da metams susitai̇̃siusi kruopų, miltų, makaronų – jau baigas Lkv. Susitaisiáu dešimt kepalų ir vėl vežiau ten Eig. Susitai̇̃sė vilnų i išvažiavo karšt Šd. Smetono susitaisáu i leku į turgų End. Palapys išėjo susitaisyti vežimus ir kinkyties Žem. Iš vakaro reiks susi̇̀taisyti, jei anksti išvažiuoji Krš.
| prk.: Turu susitai̇̃siusi (pasirengusi ką pasakyti), drėbsu kumet gerą žodį! Krš. Nebežinau, ką aš turėjau susitai̇̃sius senybės sakyt Skp.
ǁ sutvarkyti (padargą, įrankį ir kt.), kad tiktų vartoti, naudotis: Turim girnas, bet nesutaisýtos – nemalam Kpč. Penkiolekos metų vaikinai dabar nemoka dalgio sutaisýti Šv. Jūs, berneliai, paklausykiat, greit dalgelius sutaisykiat LTR(Ms). Šieną nupjausiu, lauką išarsiu, žagružę sutaisysiu LTR(VšR). Linus nurausiu, drobes išausiu, stakleles sutaisysiu LTR(Plv). Turėjau dalgį, ir gerai sutaisytą A1884,401.
| refl. tr.: Iš vakaro susitai̇̃so ratus, sudeda pašarą Klk. Muzikantas lauka susitaisęs muziką BsV318. Nei moka verptie, naujų staklužių susitaisýtie (d.) Dkš.
ǁ Knt apdoroti, apdirbti: Kol sutaisai̇̃ pakulas – pakulas sau verpt, linus sau verpt – jetu mano, kiek prisidirbdavai! Mšk. Pats linabruktis, kas man linus sutaisys, jeigu tave areštuos? Ar kito pusbernio lėksiu ieškotis? J.Balt.
| refl. tr.: Susitai̇̃so žėdnas sau tuos linus Ps.
ǁ Pš sukinkyti, pakinkyti (arklius): Sutaisýk arklius i važiuojam Lk. Tas velnias tuo[j] sutaisė arklius, karietą, pats sėdo važnyčiot BsPII50. Jis išvedė jį iš to kambario, sutaisė arklius ir liepė važiuoti namo SI205.
| refl. tr.: Kitą rytą jis susitaisė visus tris savo asilus ir iškeliavo į mišką ieškoti Kasimo J.Balč.
ǁ suderinti: Strūnas jau sutaisi̇̀s Lp.
| Turi̇̀ su spragelu teip rankas sutaisýti, ka galėtumi kulti Yl.
20. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai: Daržą sutai̇̃sė, suekėjo Pvn. Kai anas žemę sutaisi̇̀s, tai pas jį augs Ds. Dirvą sutaisyti N.
21. tr. Lz, Srj, Dglš, Rš įgyti, įtaisyti, nupirkti: Du kostiumu sutaisiaũ – ir kur jiej (greit sudėvėjo)? Drsk. Paltelį tėvas sutai̇̃sė, tupliukus pasiuvo Klt.
| refl. tr. Prnv, Rš, Pst, Dglš, Dkšt, Ml, Slk: Susitaisiaũ gerą arklį Vrn. Gerą drabužį ne tep jau lengva sustaisýt Pns. Da nori kostiumo gražaus sustaisýt Sug. Kada kokį paršą vėl sustaisýsiu Skp. Par laiką susitaisýsi (susipirksi) – iš pradžios tos plikos sienos bjauriai Krš.
ǁ gauti, parūpinti: Kiek tų svečių – kurgi te sutaisi̇̀s visiem lėkštutes, visiem šakutes! Mžš. Sutai̇̃sė porą arklių LzŽ.
22. tr. NdŽ, DŽ1, Kv, Brž, Ėr, Srv, Dj po kiek dedant surinkti, sukaupti, sukrauti: Palauk, kaip sutaisýsiu piningų, nūpirksiu Up. Jug tus šimtus sunkiai buvo sutaisýti Lc. Jug dėjo į pančekas, kišo piningus – dukterums i dalį reik sutaisýti Trš. Ta tėvelis eis ir eis an tų dienų, kol sutaisýs rendą Rt. Sutai̇̃so kiek auksinių, ažukeikia, ažuburia ir pakavoja Šmn. Nuo tryliktų metų tarnaudamas sutaisiau kapeikos šiek tiek LzP. Parduosiu arklį ir karvę … ir tą šimtinę sutaisysiu TS1903,9. Kai atėjo ruduo, Coliukės kraitis buvo visas sutaisytas J.Balč. Pažadėjęs [tėvas dukteriai] jokios dalies neduoti, atimti visą sutaisytą kraitį I.Simon. Aš to plovimo (skalbinių) daug nesutaisaũ Žg.
| refl. tr. Vgr, Trš, Srv, Adm: Susitai̇̃so piningų tik sprogti, o geresnio daikto neperka Krš. Kol pasogos biškį susitaisiáu ir pasenau Tl. Ans susitai̇̃sė a porą tūkstančių i nusipirko pas Alsėdžius vietelę Ms. Pinigų susitai̇̃sė ir nusipirko gryčią Sb. [Katrė] ir kraičio buvo susitaisiusi nemenkai I.Simon. Kaip susitai̇̃so daug to mazgojimo, apdžiausto lauke visus šniūrus Mšk.
ǁ iš smulkių vienetų sudaryti tam tikrą sumą: Gal aš sutaisýsu iš tų kapeikų kiek reik Kv.
| refl.: Jeigu lemputės didelės, sustai̇̃so [mokesčių už elektrą] Slm.
23. tr. Adm, Dbk, Ut, Pnm, Pšl, Pj iškelti (vestuves, pokylį): Nora sutaisýti abijų dukterų veseles kartu Krš. Liepė sutaisýt vestuves, ka visi būt pavalgę i pagėrę Šln. Sutai̇̃sė pokylius, suvadino kaimynus ir gimines Pgr. Šiandien pat mes keliame vestuves, puota jau sutaisyta! (ps.) J.Balč. Visi supuolę sutai̇̃sė, iškėlė pagrabą kaip reikia Pl. Sutai̇̃sė pagrabą BM220(Jsv).
| refl. tr., intr. Š, Ukm, Ssk, Trk: Susitai̇̃sė tą sambarį jos abi Jnš. Kur jau artimesni trys keturi kiemai, susitai̇̃so Kūčias vienam kieme Sb. Voversiukas ant dirvonų susitai̇̃sė didį bolių (d.) Gdr. Nu i ryto metą jau susitai̇̃sė tas balius Vkš.
24. tr. NdŽ, Žd suorganizuoti, surengti: Buvo sudarytas (sutaisytas) viešas vakaras J.Jabl. Sakyk, ar besutaisýs ponai karą? Nt. Sutaisė bobos mišias, ir nebliko žiburelių vaikščiojančių Šts. Suaugusių kursus mokytojas buvo sutai̇̃sęs Krs. Any atvažiavo muzikos – jau večerinką sutaisýt LzŽ. Ant Žvelgaičio kalno sutaisýdavo Jonines Žg. Mokytojas mum sutai̇̃sė – tas senobines dainas ir šokius Msn. Mergvakaris, arba pintuvių vakaras, sutai̇̃somas yra paprastai panedėly vakare JV475(išnaša).
| refl.: Sustai̇̃sė didžiausia vakaruška Šmn.
ǁ įsteigti, įkurti: Ans buvo sutai̇̃sęs korą – dvidešimt penkis žmonis turėjo jau Pln. Buvo … vargonykas, tai orkestra buvo sutaisýta su dūdom GrvT131.
| refl. tr.: Ten buvom susitai̇̃sę tokį savo kuopos orkestrelį Plt. Tadas Blinda susitai̇̃sė savo karuomenę Grnk.
25. tr. Žr, Lc suburti, sutelkti: Skubotai sutaisýtas vaidintojų būrelis NdŽ. Po dešimtį tų braukėjų sutaisýs i mins Ms. Sutai̇̃sė (supiršo) žmonis į porą, i gyvena, proto pasiėmę Krš.
| Sutaisytamjam saimui tapė jis per viceprezidentą išskirtas prš.
| refl. KŽ, NdŽ, Žeml, Trk, Krš, Varn, Krt, Vd, Grk, Šd, Sl, Alz, Kp: Susitaisỹs, būdavo, koks penkiasdešimt vyrų ir ims dainuot Raud. Susitai̇̃sės kokie trys a keturi, išvaga viską ten Akm. Jeigu abudu tokie tinginiai susitaisýs, badu išdvės Vkš. Susitaisýs tokios kumpanijos, kad eis kaip pašėlę par vestuves Klk. Buvo seniukai susitai̇̃sę – kadrilių šoko Pp. Y[ra] toki brigada susitai̇̃siusi: briedžius nušauna, šernus Rt. Pradės eit grėbėjos, pjovėjai, tai susitaisi̇̀s pulkas kaip debesis ir valiai dainuot Slm. Tai, būdavo, sustai̇̃som ir ažtráukiam Adm. Su kuo jiem (piemenukams) patinka, susitai̇̃so į krūvą, susigena bandas Mšk. Imtų kada, susitaisỹtų keli vyrai i padirbtų tą tiltą, i nebereiktų bevargt Škn. Pulkais susitai̇̃som i einam ant gegužinę Všk. Susitaisė mūsų ketvertas norinčių arklių pirkti, ir drožiame kažkur dešimt varstų už miestelio LzP. Susitaisę visi … supjautą šienelį sutrypė A1885,218. Jos (miškinės kiaulės) susitai̇̃so viena paskui kitą par miežius eit Bsg.
^ Susitai̇̃sė pora pagal Dievo norą Ll.
26. tr. I, Dglš, Vj nustatyti, sutvarkyti: Teip sutaisýta, ka žmogui tik vargt ant svieto Jrb. Teip sutai̇̃sė, kad antradieniais vinčiavos Yl. Teip jau Dievo sutaisyta, sudaryta nuo amžių J.Jabl. Šitaip gamta viską sutaisė J.Balt.
| refl. KŽ: Nuo to vakaro taip ir susitaisė mano dienos: ligi pietų turguje, pjaunam, skaldom, kraunam malkas, vakare – į skaityklą J.Balt.
27. sparčiai suvalgyti, suėsti: Parėjęs sutai̇̃sė riekę duonos su svogūnu ir eina švilpaudamas Kpč. Sutai̇̃sė vaikas silkę kaip niekur nieko Pl. Lašiniai man visi pietūs: ben pusę kilogramo sutaisýdavau Pg. Vilkas sutai̇̃sė avį Š(Sl). Būdavo, įmesk skruzdėlynan gyvatę, tai tuoj sutai̇̃so Slm.
| refl.: Neilgai to paršelio užteks, greit susitaisi̇̀s Ėr.
28. sumušti, sutalžyti: Dar aš jį sutaisýsiu! Skr. Tėvas kad sutai̇̃sė, tai sutai̇̃sė tą netikėlį Lp. Apveizą sutai̇̃sė Gršl.
ǁ intr. suduoti, sušerti: Petras kap reikiant jam sutai̇̃sė Vrn. Kad sutaisiaũ šatra išilgo, tai net sussukė Vrnv. Lapinas pajuto, kad jisai sutaisė jam per nugarą sagtimi V.Krėv.
29. tr. Srv, Gršl nugalėti, įveikti, suriesti: Iš karto sutaisiaũ (griežtai pasakiau, prigriebiau), ir dabar neturi ką sakyt Žvr. Trušienė viščiokus sutai̇̃so – jų grūdus suėda Ut. Aš būčiau ne Jonas Vijurkas, šimts perkūnų, jeigu nesutaisysiu šito senio TS1901,11-12.
| prk.: Mane sutai̇̃sė ta liga, tai dabar nebetikęs Pnm.
^ Sutai̇̃sė kai Abelių Švnč.
30. tr. apgaule įstumti į vargą: Jis mane sutai̇̃sė J.Jabl(Kp). Tas sukčius juos sutai̇̃sė, iš dubos išvarė, o dabar pats negyvena Sml. Kaip ana tas merges sutai̇̃sė, ka negavo vyrų Krš.
◊ añtausius (ė́dmenis, káilį NdŽ, snùkį NdŽ, šónus NdŽ) sutaisýti NdŽ primušti: Jei nori, nustok lojęs, o sutaisýsu ė́dmenis! Vvr.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirma kójas sutaisýsi! Lp.
krãmę susitaisýti būti sumuštam: Neilgai tik važiuos: susitaisýs krãmę, i pasibengs Trk.
užtaisýti J, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. I, Nm, Užg, Km, Pl, Pšš, Srv, Pn, Vkš, Šv pašalinti spragą, skylę, užlopyti: Tu tvoron skylę užtaisýk, ba kiaulės in daržą sulįs Lš. Juodu su savo tarnais didį akmenį užrito ir angą drūtai užtaisė prš. Ažtaisiaũ, ažlipdžiau visus plyšius pirkios Klt. Užtaisýt reikia kraigas Lp. Užtai̇̃so (apkamšo) šiltai avilį, kad būtų šilta Jnšk. Užtaisýti prakiurusias pirštines KŽ.
| refl. tr. Srj: Užsitaisýk rankoves, visai jau baigia atskutot Nm. Jau tie Gruiniai amžini sulūžėliai, negali spragų užsitaisyti J.Avyž. Koki keturšimti žmonių sulindom į bunkerius, užsitai̇̃sėm, nu, kaip jau būs, taip būs! Akm.
2. tr. įdėti plombą, užplombuoti: Ažtai̇̃so, ažtai̇̃so tuos dantis, ir vėl ištrupa Svn.
3. tr. KŽ uždaryti, užrakinti, užkabinti, užsklęsti: Langai užtaisýti, stubo[je] trošku – kai čia gali išgyt! Smln. Lig įejau pro vartus į kiemą – kiemas užtaisýtas Klk. Ažtaisýk duris, jau visi namie Svn. Užtaisýk tą langą Pbr. Tėvelio kluonas buvo užtaisýtas tokiom kartim. Užtaisýdavo, kad gyvuliai neįlįstų Žml.
| refl. tr. Rtr: Nueit tai nuėjau, o jie užsitai̇̃sę duris: beldžiau beldžiau – neprisibeldžiau Pbr.
ǁ užkalti: Lentomis, skalomis, geležimis užtaisýti NdŽ. Karstą aklinai užtaisýti NdŽ.
ǁ užtverti: Užtaisýti pylimu NdŽ.
| prk.: Šitiems melams kelias užtaisytas prš.
| refl. prk.: Jam buvo užsitai̇̃sęs (susilaikęs) šlapumas Brž.
ǁ Vgr sandariai uždengti: Ir antras galas tam bosuo užtaisýtas Klk. Teip reik užtaisýti, kad neišeitų garas Kl. Langai užtaisýti, kiemo vartai atkili Bsg. Perskaičius [laišką] užtaisė (užklijavo) kaip buvo LzP.
| Ka par smarkiai, ans užtai̇̃so (pridaręs, uždaręs sulaiko) tą garą Pp.
ǁ apvynioti, apmuturiuoti.
| refl. tr.: Lakstai kaklo neažsitai̇̃sius [šaliku] ir nori nesirgt Svn.
ǁ paslėpti kuo uždengus: Dvi karvi buvom užtai̇̃sę tarp šiaudų, kad neatimtų LKKVI279(Všk). Tam namely aš užtaisiaũ senelį Lnkv. Kaip mes bandą ganėm, i užtai̇̃sė [čigonai] į mišką tokius du [pavogtus], arklius Mšk.
ǁ prk. nutraukti veikimą, uždaryti: Gal užtaisi̇̀s tą bendrabutį Brž. Tos kapinės jau visur užtaisýtos (nebeleidžia laidoti) Brž.
4. tr. NdŽ uždėti, pritvirtinti: O jo kirvis, liuosai užtaisýtas, tik pašmukšt nuo koto, papliumpt į vandenį Jrk21. Dabar geriau kirvelį užtaisysiu ant kotelio Vd.
5. tr. taisant sugadinti: Taisė i ažtai̇̃sė zagarką Dglš.
6. tr. kokiomis priemonėmis pagerinti ką prastą, netikusį, užmaskuoti trūkumus: Kur arkliai sunkumus turia, [čigonai] užtai̇̃so – ir nepučia [arkliai] Mšk.
7. tr. aprengti, apvilkti (drabužiais): Pasims abrūsą, uždės rėtį ar už[v]oš puodynę ant galvos, užtaisýs, aprėdys jau jį (piršlį) čia kaip ir įveda LKT124(Trg).
| refl.: Nu tai tas diedas užsitai̇̃sė i nuej[o] LKKII217(Lz).
ǁ refl. persirengti kuo: Ažsitai̇̃sė až jaunąjį LzŽ.
ǁ Ūd, Lbv užtiesti, užkloti: Svočia užtai̇̃so stalą staltiese sava ir tada pasdeda karvojų ant stalo Alv. Baltas skomas užtaisiaũ, baltą duoną jau padėjau LMD. Svirno stalai užtaisyti, vyno stiklai pripildyti LTR. Oi mergele lelijėle, užtaisykie skomužėles, užtaisykie skomužėles, atskaitysiu pinigėlius LTR(Vs). Tik mūsų seselę čion atlydi, baltamjam grabelyj inguldytą …, plonomjom drobelėm užtaisytą BsO44. Oi tu laškele, gražiai užtaisýta, kas an tavę atsiguls? DrskD68.
8. tr. padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Poliams kalti toks mušeklis buvo užtaisýtas Trg.
| refl. tr.: Užsitaisiaũ tokią žagrutę, i gerai kaupia Jrb.
ǁ užtverti (tvorą): Užtai̇̃sė torą iš žabų Vgr. I tvoras užtaisýdavai, kur jau ganai, kur pūdymas Mšk.
9. tr. pastatyti (statinį): Užtaisiaũ pirtį, galėsit visi vanotis Dj.
| refl. tr.: Užsitai̇̃sė vėjinį malūną Nmn. Užsitai̇̃so tokią būdelę – i maudydavos Jnšk.
ǁ Pc įrengti, įtaisyti: Reiktų užtaisýt abarus – ir galėtumėm paršus vasarai suvaryt Kair. [Skobtiniuose aviliuose] plautai, landžiukai buvo užtaisýti Škn. O čia vėl užtaisýta tokia apskriti ta [girnų dėžė], byra miltai tie Mšk. Čia buvo užtaisýtos žabų kamšos pravažiuot žmonėm; pavasario laike vanduo išnešė LKT240(Žml). [Voras] nuejo į krūmus, užtai̇̃sė savo tinklą ant šakų BM361(Pkl). Užtaisiaũ paklaimėj šeškam slastus Ds. Ka žvejosma tiktai kame upelė[je] kokiame, ten ventarį kame užtaisýsi Všv. Kam kilpas užtaisýti NdŽ.
| refl. tr., intr.: Aš užsitaisiaũ slastus pelėm gaudyt rudenyje Pžrl. Užsitai̇̃sė anie ir gerai gyvena Skdv. Griovys yr, ir buvo užsitai̇̃sę vebrai Ppl.
10. tr. įkurti, įsteigti: Ans buvo žadėjęs pabriką užtaisýti Akm. Kartą užtaisius gerą valgyklą ir viską gerai tvarkant, viskas gerai eitų rš. Geriausioj kviečių žemėj vištyną užtaisė! J.Paukš.
11. refl. tr. susitvarkyti, pasigražinti: Ažsitaisýt rūpi [kambarį], išsivelėt Klt.
12. tr., intr. Žr pagaminti (valgį, ėdalą): Reikia užtaisýt, kad būt gatavas ėdalas Vlkj. Pati žiemai užtaisýdavo [grybus] Krž. Užtai̇̃so karališkus pietus Lnkv.
| refl. tr.: Nešiu kiaulei ėst viedruką užsitai̇̃sius Skr. Užsitaisiaũ [salotas] su cibuliais, su krapais, su smetonėle Grnk.
ǁ Dj pagaminti ko kokiam darbui, reikalui: Užtai̇̃sė tam karaliuo migdomus vaistus, ans nieko i negirdėjo, ką ana pasakojo (ps.) Lpl.
| Ką tai pelei geriau užtaisýt (įkabinti į slastus): a čia lašinių, a čia duonos? Jrb.
| refl. tr. Dj: Šarmas rankas nuėda, nudirba, jeigu macniau užsitaisái Žlp. Jeigu per stipriai užsitaisýsi žolikes, gali nusinuodyt PnmŽ.
ǁ įdaryti: Dešra – užtaisýta žarna LzŽ.
13. tr. įdėti, įmaišyti į valgį, gėrimą prieskonių, pagerinti uždaru: Mėsą su česnaku, su pipirais užtai̇̃so LzŽ. Da toki braškė buvo verdama: cukrų užtaisýs, nu ir gyvens gyvens Všv. Veršieną apdėti keptais bulvių griežinėliais arba bulvių koše, užtaisyta žaliu kiaušiniu rš. Vynas būdavo taip užtaisomas grūstais prieskoniais, kad kiekvienas gurkšnis plikydavo koserę rš.
ǁ Rmš, Lpl, Vgr įdėti nuodų ar užburti (valgį, gėrimą), kad pakenktų: Nevalgyk, čia užtaisýtas valgis! Alk. Juodvi abidvi buvo tę jiems užtai̇̃siusios: kai tik jie to alaus užgėrė, gatavai padūko Rg. Mėsos gabaliukus nuodais užtaisýti NdŽ.
14. tr. įtaisyti, padaryti, įrengti: Viską gudriai užtaisýti NdŽ.
15. tr. Dj padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Aš jai da užtaisýsiu vieną štuką! Skrb. Dabar galėsi važiuot namo, pavėžys tave ponas – tiktai mes tau važiuojančiam užtaisysim šposą BsPIII293.
ǁ tr., intr. NdŽ, KŽ, Rg, Šv, Up padaryti ką bloga, ką nemalonaus: Ir užtaiséi tu čia mun, dėkuo! Šv. Tu tik man bėdą užtaisýsi, daugiau nieko Ėr. Ką užtai̇̃sė ji tau, ka tei[p] ilgai pyksti? Jrb. Kad užtai̇̃sė, tai užtai̇̃sė – dabar visą amžių atmins! Jnš. Seniau žmonės mokėdavo užtaisyt važiuojančiam, kad šio ratai sustotų ir jau daugiau nė iš vietos nepajudėtų LTR(Šil).
| refl. tr., intr. NdŽ: Su tuo motociklu tik bėdą užsitaisýsi – susilaužysi kur Ėr. Užsitai̇̃sė ant savos galvos Jnš.
16. refl. imti nuolat ką daryti, įnikti: Užsitai̇̃sė naktį nemiegot Jd.
17. tr. NdŽ padaryti tinkamą, parengti ką kokiam tikslui: Tura užtaisęs šnapšę kliukinti (virti) Šts.
| refl. tr. prk.: Aš jau turėjau rupūžei (nedorėlei) užsitai̇̃sius atsakymą, bet nieko nesakiau Skr.
ǁ NdŽ, Srv sutvarkyti (padargą, įrankį ir pan.), kad tiktų vartoti, naudotis: Sėdęs užtai̇̃sė dalgį – vis vyras Grd. Jisai užtai̇̃sė tą aparatą (fotoaparatą) i pats atbėgo i atsistojo į tarpą tų Pžrl. Mašinos dirbo, tik užtaisýti reikėjo Gd. Pati nemoku, prašau kitų užtaisýti audeklą Krš. Varlakio [audeklo] nebįverčio i nebužtaisýčio, dėl to ka aną didliai seniai audėm Kl. Kai mama užtaisýdavo, tai i aš įlipdavau [į stakles] Grnk. Žagrę kap užtai̇̃so, nepajiegia vežt [jautukas mokinys] Plv. Barė mane tėvelis, barė mane senasis, kad nemoku art, žagrelę užtaisyt LTR(Jnk). Tėvelis padarė naująsias stakleles, močiutė užtaisė plonąsias drobeles DvD323, LTR(Br).
| refl. tr. KŽ, Plv, Bsg, Upt: Ana užsitaisė audimą austi J. Reik mokėt užsitaisýt kaip reik žagrę LKT189(Šk). Kaip jie (sielininkai) tę užsitai̇̃so tuos trioptus (sielius) – i plaukia Nemunu PnmŽ. I nytis, i skietą užsitaisai̇̃, užsimazgai, tai paskui gali aust Slv. Dvyleka sienų užsitaisiáu austi, ilgai išeis, kol išausu Akm. Tai stakles paskuon užsitaisýdavom ir ausdavom LKT120(Bt). Pasilikęs vienas, velnias užsitaisė mašiną ir pradėjo kulti SI244. Nė jokio darbelio nemoka dirbti, nemoka verpti, nemoka austi nė plonų drobelių užsitaisyti LTR(Lnkv). Nemoka austie plonų drobelių, užsitaisýtie naujų staklelių (d.) Grl.
ǁ pakinkyti (arklį): Reikia pažiūrėt, kam tie arkliai užtaisýti Mšk.
| refl. tr.: Jūs užsitaisýkit arklius gerai, vežimus gerai ir lėkit Skr.
ǁ suderinti: Užtaisýti striūnas KŽ.
| refl. tr. KŽ.
ǁ įdėti muzikos įrašą, paruošti griežti: Užtai̇̃sė tę tokią muziką – grajy[ja], šoka Jrb.
ǁ refl. tr. KŽ įsijungti.
ǁ refl. tr. užsukti, kad veiktų: Kūčių naktį užsitaisýdavom laikrodį i dvyliktą valandą eidavom klausytis gyvulių kalbos Vl.
18. tr. DŽ, KŽ, Všv, Plšk įdėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Mat šautuvas buvęs užtaisýtas, kaip iššovė, tas tik blakt ir gulia negyvas Šv. Jiej turi ir parako muškietom užtaisýt Lš. Mano tėvas laikė vienavamzdį, šratais užtaisomą šautuvą V.Myk-Put. Norint namiškiai ir sakė, idant užtaisytų šaudyklę namie, jis neužtaisė Blv. Užtai̇̃somasis prietaisas NdŽ.
| prk.: Būsiu su atomais užtaisýtas (apšvitintas), gal tos ligos išlakstys?! Jd.
| refl. tr. Rtr, Jdr, Žr: Užsitai̇̃sėme šautuvus ir granatas KŽ. Užsitaisė šautuvą kaip tik šaut LTR(Rm).
ǁ pripildyti: Užtaisýti šovinį NdŽ.
19. tr. NdŽ įgyti, parūpinti, gauti.
| prk.: Kokiai mergei vaiką užtai̇̃so vaikis ir ema kitą Akm.
| refl. tr. NdŽ: Su kiaule tik darbo užsi̇̀taisai, pelno neišeina Rdn. Kam mum reik tų kerštininkų užsitaisýt, ka mes galiam i be jų gyvęt Jrb.
| prk.: Vaiką užsitai̇̃sė, išejo pizulais Krš.
20. tr. sukelti (ligą): Tas dustas esąs pirmi vaistai vėžį užtaisýti Krš.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Užsitai̇̃sė džiovą: prasčiai ėdė, labai daug dirbo Rdn. Nebdirbk, imparktą (infarktą) užsi̇̀taisysi Rdn.
21. tr. NdŽ suorganizuoti, surengti, įvykdyti: Vakare, pabaigus kulti, užtaiso šokį LTR(Šmk). Dabar užtaisýkit kokį vakarėlį Jnšk.
| prk.: Pabandyk nepapjauti žolės ir nepaduoti su miltais kiaulėms: tokį koncertą tau užtaisys, kad net špokas ant stogo pritils rš.
| refl. tr.: Užsitai̇̃so šokį [senovėje] su klumpium apsiavę, su vyžikium Jd.
22. suduoti, sušerti: Dar vieną lazdą turiu tau į sprandą užtaisýt Gž. Ans mun teip užtai̇̃sė par sprandą, kad dar ir šiandie gela Klp. Su diržu užtai̇̃sė vaikam par kelnes Jnš.
ǁ tr. sumušti, uždaužti: Buvo girtas akis užtai̇̃sęs Rdn.
23. tr. NdŽ prigauti, suvedžioti (merginą): Atvažiavo iš kažin kokių pasviečių, užtai̇̃sė mergą ir paliko Dievo valiai Ut. Ką ji bešoks, kad jau užtaisýta Sml.
◊ bãlių užtaisýti primušti: Dar aš jam bãlių užtaisýsiu Skr. ×
dū̃šią užtaisýti įkaušti, pasigerti: Važiavę iš turgaus pats su pačia. Jau abu buvę gerai dūšias užtaisę Sln.
pir̃tį užtaisýti prigriebti: Jau tas vėl mėlenas (girtas) vambrina (eina) numie – užtaisýs boba pir̃tį! Šv. Užtaisysiu, ag užtaisysiu šeškeliams pirtį, – linksmai grasino Keršis, įknibęs į savo pelėkautus J.Avyž.

taisýti, tai̇̃so, tai̇̃sė K, Š, Rtr, FrnW, KŽ; H161, R, MŽ, Sut, I, L
1. tr. SD169, K šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisýk, kas pagedęs J. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti J.Jabl. Trobesiai apleisti, daug taisýti reikėjo Plšk. Te nėr kas tai̇̃so – supuvę suvisu trobos Ck. Taisái ir taisái tą trantą (dviratį) – ir kaip tau kantrybės nepritrūksta! Šv. Laikrodžiai nėra sunkus darbas taisýti, tik kantrybės daugiau turėti [reikia] End. Tas televizorius, matai, nebgenda, ka geras [meistras] paėmė taisýti Trk. Kitą kartą jug nė kokių dirbtuvių nebuvo, kame tu paremontuosi, – patys dirbo, tai̇̃sė Yl. Vyras mašinas tai̇̃sė, kalvis buvo Všv. Reik ratus kaustyti, plūgus taisýti Pp. Dalgė reikia taisýt – atmušta Ūd. Kam jau tep taisai̇̃ kap pavalkus – pirk naują! Pv. Tiltas byra, ir niekas netai̇̃so Grv. Trioba taisomà (taisytina) Tj. Todėl tuo abu [gandrai], kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisýt ir provyt sukosi greitai K.Donel. Mesk, broliukai, rašytie, imk grėblelį taisytie LTR(Dkšt). Bernuželi balandeli, taisyk mun grėblelį LTR(Plt). Brolelis laukia, dalgužį tai̇̃so, taisýdams graudžiai verkia. O tegu tai̇̃sai, tegu neverkia, juk žino, kad negrįšiu JD514.
^ Ka kriaučius tai̇̃sė plūgą, ta jau nearsi Rd.
| refl. tr., intr. R288, MŽ385, Sut, Š: Ana tai̇̃sės dėl savęs, ta muno sesuo, ir ana susiaurino [palaidinę] Žr.
ǁ NdŽ daryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kelius reik taisýti, tus mažūsius keliukus Gd. Kad tik kur kelius taisýt, naujus tiltus daryt, šaltyšius ir šaukia vyrus Lš. Keliai buvo tai̇̃somi nuo ektaro: arba atidirbk, jei ne – mokėk pinigais Grv. Didiejai keliai buvo gerai tai̇̃somi Mšk. Savo kelius taisýdavai žmonys patys Gsč. Kelią reikdavo taisýt – žvyro reikia važiuot Všk.
| Taisykite kelią Viešpaties DP21, SPI69. Idant vėl ir mes taisýtumbim kelią Viešpati savam DP24.
| impers.: Sninga, šąla – tai̇̃so [žiemos] kelią Ėr.
| refl.: Keliai tai̇̃sosi NdŽ.
ǁ daryti, kad būtų tiesus: Taisau, tiesum darau SD290. Kap taisýsi [pradalgę], tai manę nedavysi Btrm.
ǁ LKT142(Kin), Ėr, Klt, Pb šalinti spragas, skyles, lopyti: Taisýti drabužius, kurpes NdŽ. Šaučius kokis buvo, tai̇̃sė čeverykus Mrc. Žiemą tinklus taisýdavom PnmŽ. Malkinės stogą tai̇̃sęs i nuo to stogo nukritęs Jrb. Tai bent ūkininkas: stogas vienos skylės, o taisyti nėra kam Šv. Dabar tai̇̃so itą šalią [stogo] Šlčn. Vengrai taisýdavo varinius katilus Rg. Jis viedrukus tai̇̃so Rmš. Niekas nebelopė kiūrančių stogų, nebetaisė tvorų J.Balt. Keršis dabar nuo ryto iki vakaro trynėsi po sodybą – aprišinėjo obelaites, taisė spragas J.Avyž. Išvydo kitu du broliu … laivėj su tėvu jų Zebedėju betaisančius tinklus savo Ch1Mt4,33. O paskui [pavadino] tuos, kurie tai̇̃sė arba varžė tinklus DP379. Rūbus taisyti N.
^ Netaisyk stogą – supūs; neparemk numų – sugriūs S.Dauk. Taisýtą daiktą ilgiau nešioji nekaip naują Trgn. Taisýtu rūbu ilgiau nešiosi Klt.
| refl. tr.: Žvirblis tai̇̃sos lopos trinyčius NdŽ.
2. tr. Rtr, BŽ83, L, DŽ šalinti klaidas, netikslumus, apsirikimus, nesklandumus: Taisýti rankraštį NdŽ. Taisýti tarimą NdŽ. Taisytinosias vietas ištaisysiu K.Būg. Taisytajame leidime palikta daug žemaitiškumų J.Jabl. Remdamasis tuo principu, jis visą gyvenimą taisė mūsų raštų kalbą J.Balč. Vaikai taisė savo klaidas, žiūrėjo viens kitam į sąsiuvinį, norėdami žinoti, kaip kurio parašyta Pč. Jis išdėstė visa, ką laikęs žodyne taisytinu ir ką kaip taisęs LKV246. Paėmęs sąsiuvinių krūvą taisyti, vėl kiūtojo lyg prikaustytas V.Bub.
| Tę ta sesuo dirbdavo, kvitas taisýdavo (klastodavo) – i papuolė Kln.
ǁ tarminį žodį keisti bendrinės kalbos žodžiu: Tai̇̃so visi tus žodžius, jergau, o tu senovės ieškai! DūnŽ. Netaisáu aš kalbos: šneku kuršėniškai kaip šnekėjusi Krš. Šneka [tarmiškai], ale jau tai̇̃so lietuviškai Šll. Tai̇̃so žodžius, žemaitiškai nebnora i bešnekėti Šll.
ǁ naikinti, išgyvendinti (negeroves): Priemonės taisýti visuomeninėms negerovėms NdŽ.
3. tr. KŽ, DŽ gerinti ką prastą, pašlijusį: Yr tokių, ka badu sveikatą tai̇̃so Krš. Tai̇̃so sveikatą – vaisiuką (prastą, pigų vyną) siurbia (juok.) KzR. Kava gerai – vidurius taiso K.Saj. Miežinis alus apetitą tai̇̃so Ps. Tai̇̃sė vaiką šitą, tai̇̃sė kalbą Drsk. Pasoga viską tai̇̃so, kad ir negraži ar sena [nuotaka] Ktk. Besivažiodamos vyskupas pasergėjo vyskupystė[je] nekurius dalykus taisytinus M.Valanč. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk Vaižg. Viseip manę šelpė ir mano reikalus taisė TS1900,1. Mintis apie laišką taisė jo nuotaiką rš. Taisýti šlovę NdŽ. Tai̇̃santis (vaisto skonį, spalvą) MedŽ123.
| refl. Š: Sako, kad anas (linas) nesigadina [ilgai laikomas], ale ans tai̇̃sos Škt. Jei krau[ja]s iš savęs netai̇̃sos, vaistų nebėr Grd. Tai̇̃sos nervai, tai̇̃sos apetitas Kp. Man po truputį tai̇̃sosi sveikata Krs. Sakom, gal einant mokyklėn jam baigs taisýtis kalba Krs. Amalis juto, kad jo nuotaika taisosi J.Dov. Jo reikalai pradėjo taisýtis NdŽ. Oras, diena tai̇̃sosi DŽ1.
ǁ daryti geresnį, tobulinti: Karas žmones gadina, o ne tai̇̃so Šmn. Maži vaikai reikia taisýt, o kai dideli užauga, tai nebe para Ds. Taisykime vieni kitus, tik be piktumų, be kerštų, be paniekinimų V.Kudir. Tik kvailys gali taip lengvabūdiškai taisyti pasaulį J.Gruš. Norėdami taisyti spaudos kalbą, turim pradėti taisyti mokyklą J.Balč. Apsireiškė ta motita tam sūnui ir sako: – Taisýk gyvenimą (ps.) Rm. Idant jisai … taisýtų mus ant to pasaulio Dvasia savąja šventąja DP135. Teikis mus taisyti ir mus, Pon, rėdyti, id teip gyventumbim, tave regėtumbim PK149.
| refl. P: Pasižada pasitaisyt, tai̇̃sosi Dg.
4. tr. NdŽ, Klt daryti derlingesnį, trąšesnį: Vešma torpių, taisýsma žemę Krš. Dobilai žemę gerai tai̇̃so Imb. Vai ką kalba apynėlis, sodelin augdamas: jei tu manę nesmaigysi, žemelę taisýsiu (d.) Drsk.
| refl.: Po pupų žemė irgi gerai tai̇̃sos Imb.
5. tr. DŽ, NdŽ, DūnŽ gydyti: To moterė išvažiavo akių taisýt Brž. Nedėkavoju už vaistus – geriau taisỹs Šil. Negirdėjom, kuom ten tai̇̃so [pasiutimą] Upn.
| refl. tr.: Taisýtis nervus NdŽ.
ǁ plombuoti (dantį): Vaikas da – jau dantis tai̇̃so: pirmi išbiro, da nespėjo atželt, jau vė tai̇̃so KzR. Tai̇̃sė, ale neištaisė gerai [dantų] Klt. Geriausia, kai be dantų: nereikia nė taisýt, nė niek Žl.
ǁ refl. R, MŽ, N, K, LzŽ, Pns, Pv, Lb, Trgn, Ds, Sdk sveikti, gyti: Kai tik pradėjau gert tuos vaistus, ir pradėjo taisýtis galva Jrb. Paguldė į ligoninę, ale prastai tai̇̃sose Stak. Pradė[jo] koja taisýties Aps. Gal jau tau tai̇̃sosi akys? Krs. Taisýkis, nepasiduok, netoli jau pavasaris! Dkš. Kada ligą nutvėrė (nustatė), tujaus pradėjo taisýties Lkv. Tėvas buvo suvisam sujukęs, dabar pamažu tai̇̃sos Vkš. Kas tai̇̃sės – pastaisė, kas mirė – pamirė Vrn. Ligonis nei miršta, nei tai̇̃sos Dglš. Praėjo mėnuo. Įpusėjo ir kitas, o Antanienė vis nesitaisė A.Vien. Visos kiaulės sirgo, bet jau kitos tai̇̃sosi Kt.
| prk.: Mūsų pijokas išejo taisýtis (pagiriotis) Ktk.
ǁ Vv, Grdm, Krtn, Skd atstatyti į vietą (išnirimą): Senūse laikūse buvo narininkų, kas narius tai̇̃sė arba sulūžusius kaulus LKT78(Pln). Atejo meška, didi daktarka, voruo sprando taisýti (d.) Vkš, Plng.
ǁ masažuoti, trinti (sprandą): Aš liuobu pirtė[je] visoms motriškoms sprandus taisýti Vkš.
6. refl. Švnč riebėti, storėti: Kap karšta, teliukai nestai̇̃so Dglš. Kad vyras tai̇̃sos, žmona gera Ml.
7. tr. LTR(Nm, Jnk), Sdr daryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Taisýti priegalvį NdŽ. Taisýti skarelę NdŽ. Plaukus taisyti N. Su viena ranka reikia taisýt siūlą, ka verpi Smln. Špulia turi suktis, o tu taisýk tą siūlą Dg. Motriškoms reiks šukuoti vėl tus linus, taisýti, verpti Lc. Verks mano seselės nevirkdomos, mano vainikėlį taisýdamos JV959. Tai jis mane an rankelių nešė ir rūtelių vainikėlį tai̇̃sė DrskD89. Mergelė sėdėjo, šilkelius taisė KrvD142. Sėdi už ratelio graži verpėjėlė, taisydama lygiai šilkinį siūlelį LTR(Sv). Ir atlėkė balta gulbė žalius šilkus taisydama LTR(Klvr).
| Mėšlą reikėjo taisýt (lyginti), valyt Št.
| refl. tr.: Rūpestingai tai̇̃sėsi baltą apikaklę NdŽ. Vilius trūkčioja pečiais, lyg taisydamasis jaką I.Simon. Prie katedros Vaižgantas kalba, rankom mosčioja, akinius nuolat taisosi, lyg jie norėtų jam kristi J.Paukš. Moterys atitoko. Sušilusios, sunkiai dvėsuodamos, taisėsi plaukus J.Balt. Bobą ar popą sutikus, apsisukti aplink ir sustojus ką nors daryti lyg taisytaisi LTR(Srj).
ǁ SD371, NdŽ tam tikru būdu šukuoti, garbiniuoti, daryti šukuoseną: Kirpyklo[je] ta buvo, plaukus ana tai̇̃so Žeml. Mun nėkumet tiek neliuob taukuoti plaukai kaip šį metą – reiks taisýti Ms. Dvejus metus netaisiáu plaukus visai Mžk.
8. tr. Mrk, Srj, Švn išplėtojus tiesti, skleisti: Jau ir išaudžiau tankias drobeles, panemunėn taisýsiu DrskD266. Žalioj girioj, lygioj lankoj motinėlė drobes taiso LTR(Kpč).
ǁ refl. TŽI203, Dg, LTR(Vrn) draikytis, driektis: Pas mus upeliai žalio vyno, iš kraštų tai̇̃sos žali šilkai DrskD107. Teka upelė vandenėlio, iš kraštelių taisos žali maurai LTR(Mrk). Per beržlynaičius, per skujynaičius tęnai guli – taisos viešas kelelis KrvD42.
ǁ refl. virsti išilgam, tiestis: Kap šoko lėkt, tai kap tai̇̃sėsi an žemės – o čia tokias purvynas! Pns.
9. tr. Krt, Lkž, Ilg, Pv, Krs, Pnd, Trgn tvarkyti, prižiūrėti: Pavasarį gal tai̇̃sė kapą, ale dabar vėl apaugęs Skdt. Ka nėr kam tų kapų taisýt, reik sulygyt su žeme, i gana Jrb. Ta judvi abidvės tai̇̃sotav tus kapus? Žeml. Neberavėk, nebetaisýk to darželio Mžš. Vakare jin tai̇̃so rūtas – ateina seniukas Šln. Vakar taisiáu tą laukiuką Vdk. Eisim darželių gražiai taisyti ir gegutėlių pasiklausyti LMD(Brž). Ūkės nieko netaisė Ėr. Rėdyk ir taisyk … visus daiktus mano hūkė[je] Mž591.
ǁ Adm pakelti vagojant užverstą: Vienas bul'bas tai̇̃so, kitas ravi Dglš. Išsivagojom daržą, turiam darbo šiandien taisýti Žlb. Jug nepaslenka eiti batvinių taisýti KlvrŽ.
10. tr. Všk, Rk, Svn doroti, darinėti, valyti: Taisýk grybus ir virk grybynę Šts. Aš einu veizėti, ar ana tai̇̃so grybus Trk. Eisu burokų taisýti, – prašo Rdn. Eisiu žarnų Kazienei padėt taisýt Mžš. Lai sau tai̇̃so tą žuvį: kad susigaudė, tai tegul ir tai̇̃so Slm. Išnyko bobutei karvytė. Bobutė tai̇̃so tą karvytę ir rauda (ps.) Slm. Ateina urėdas dvaran varyti – atrado žvirblį beigiant taisyti LLDI271(Pn). Amilia taiso išmirkytą silkę, mala pipirus J.Balt.
11. tr. SD1115, NdŽ įtvirtinti, įstatyti: Dalges tai̇̃so trumpan kotan BM23(Č). Duris in zavieckų ne par senai taisýt pradėjo Sv. O stuboj langai, naujai taisýti, sudrisko [nuo šūvio] K.Donel.
12. tr. Š, J.Jabl(Skp), DŽ, NdŽ rišti (knygą); dėti viršelius, aplankus: Tai knygas tai̇̃so, tai čebatus siuva Dglš.
ǁ Š, Ser dėti į rėmus, rėminti.
13. tr. NdŽ, Brs, Trkn kloti (lovą, patalą): Tatai ta mergaitė tai̇̃sė rytmetį lovas Žr. Musintais tu šiandieną taiséi lovas, ka nė šienikai neišpurtinti Slnt. Reikia eit gult – lova netaisýta! Mžš. Kad man prie lovos nelįstumėt – nespėju nė taisýt! Kair. Kam tu taisai patalelį kas subatos vakarą? N123. Pietų vėjelis taisė patalėlį, o šiaurinis pureno LLDIII275(Grz).
^ Keturi broliai patalą taiso, o vienas atsigula (šuo) LTR.
| refl. tr.: Taisýtis patalą, kinį NdŽ. I da neini taisýtis lovos?! Mžš. Visi ant žemės tai̇̃sosi i gula Rm.
14. tr. L, Rtr, DŽ, NdŽ rengti, vilkti (drabužiais): Visos ponios šoko karalaitės taisyti J.Balč. Tai̇̃somasis kambarys KŽ; LL260. Taiso rėdo sesė brolį NS515.
| refl. NdŽ: Taisýkis greičiau, o jau greit į vežimą reiks sėsti Vvr. Neapsijuoksu [eidamas į vestuves], taisýsuos kaip geriau Krš. Vaikai, taisýkitės – sušalsit! Slč. Nekišk čia snapo: aš einu gult, taisaũs (nusirengiu) Mžš.
^ Merga taisos pusę dienos, o kai išeina – pusė nuogos LTR(Ds).
ǁ refl. dėvėti, vilkėti: O taisýdavoms labai gražiai ČrP. Ir tai̇̃sės su naginėm, su čiulkėm Ps. Pats taisėsi kuo prasčiausiai ir stengėsi pasirodyti tikru mužiku rš.
ǁ aprūpinti drabužiais: Senovė[je] iš savo drobės išaustos siuvo marškinius, kelnes – rėdė tai̇̃sė Krp.
^ Laiba aukšta panaitytė visą svietą tai̇̃so (adata) Slk.
ǁ dengti, tiesti: Klevo grindims aslužė išgrįsta, kartūnėliais stalužiai taisyti JV781.
15. tr. Ser, Šll, Trgn rengti gražiais, puošniais drabužiais: To viena [duktė], tai tai̇̃so baisiausia Klt. Labai jau ana savo mergas tai̇̃so Užp. Karalius daug turėjo rūbų atsivežęs ir pradėjo taisyt suskrebėlę MPs. Kad pirktumei, rėdytumeis pati ir vaikus taisytumei, ar aš tau užginčiau? Žem.
| refl. Rtr, NdŽ, Lkm, Lel, Dgl, Slm: Tai̇̃sos, nori da, kad kas paimt (vestų) Klt. Nebeapsmoka [senam] taisýtis – žmonės juoksis Žl. Pamatytum, kaip jo dukterys tai̇̃sos: šiamet vėl visos naujom suknelėm Dbk. Jis taip mėgo taisytis, jog drabužiams visus savo pinigus išleisdavo J.Balč. Anos bagočkėlės taisos su šilkeliais LTR(Brž).
16. tr. puošti, gražinti kuo: Ji altorius taisýdavo Rm. Kur vainiką dės – tai̇̃so senį (vardinėms prikalė vainiką) Kpr. Povą velnias visaip taisė SI89. Nenorėjo, idant ant jo skreistėmis arba zlataglovais (auksiniais vainikais) taisyt turėtų, kaip daro karaliamus to pasaulio DP4. Davažiavau didį dvarą, tę radau ženklelį: an vartelių variavųjų nuometai taisyta LTR(Lzd).
ǁ I, Lkm teikti išvaizdai gražumo: Šita skepeta tau labai veidą tai̇̃so Gs. Plaukai [bernioką] tai̇̃so: juodi, garbiniuoti Mžš. Geras apsvilkimas tai̇̃so žmogų Dbk. Šitie du kvietkai tai̇̃so kapą – viskas sudžiūvę Ktk.
^ Vidus viršų tai̇̃so (sveikata gerina išvaizdą) Stl. Sveikata žmogų tai̇̃so NdŽ. Jauną mergą tai̇̃so zūbai, seną mergą tai̇̃so rūbai An.
17. tr. daryti, gaminti kokį daiktą: Garšvos žolės lygios, drūtos, [iš jų] piemens taiso švirkšles J.Jabl(Slč). Beržinius šaukštus iš pašaknės berželio jauno taisýdavo Brž. Tokie senoviški [aviliai], ar (irgi) taisýdavo čia, iškabydavo tą vidų Mšk. Iš žąsų pūko paduškas tai̇̃so Dgp. Algelis vainiką betai̇̃sąs Varn. Išgyk, voreli, taisyk tinklelį, iškarkie visas museles LLDI371(Pgg). Ai turi turi name močekėlę, taisỹs plonas drobeles JV493. Vingrius raštelius mudvi taisysim LMD(Pns). Plunksną peilis taisomas (orig. taisams) Q177. Plunksną (rašomąją) taisyti N.
| prk.: Miškas leidžia lapelius, taisydamas sau paunksnėlį LTR(Lnkv). Pats sau taisė nelaimę Žem. Gerdamas žudo save ir duobę kapuose sau taiso rš.
| impers.: Žiemą tai̇̃so – sninga Ds.
^ Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą PPr235(Ds). Geras žodis gerą vietą taiso Prk. Taisyk žodžiui vietą – gyvensi ant svieto LTR(Jnš).
| refl. tr.: I virtienius darydavom, kruopas taisýdavomės [iš miežių] Gsč. Audimų kiekvienas taisės sau Vaižg.
ǁ Gsč, Ant tiesti (kelią): Tai̇̃so kelius ant Laižuvos Mžk. Taisiau taisiau vieškelėlį į margą dvarelį (d.) Nj. Oi sakyk sakyk, jaunas berneliau, kada taisysi tiesų kelelį, kada mainysi aukso žiedelius (d.) Anč.
ǁ tverti (tvorą): Kad tu iš smilgų taisai̇̃ tvorą! (ps.) LKT365(Vlk).
ǁ NdŽ sukti, krauti (lizdą, migį ir pan.): Gandrai lizdą tik tai̇̃so ir tai̇̃so Gdr. Kiaulė tai̇̃so migį, tuoj atsives paršelius Ds. Jau tai̇̃so voverytė gūžtą – vaikus turės Svn.
| refl. tr.: Ko ten tie špokai an to gluoksnio galo tai̇̃sos, a kinį? LKKVII169(Vgr). Jei pelės lizdus taisosi pelkėse arba žemose vietose, bus sausi metai MTtV207(Pnd). Kai orai atvėsta, ežys ima taisytis guolį sp.
| prk.: Vaikis po karūmenės, tura lizdą taisýties, mergos veizėties Rdn.
ǁ daryti ką tam tikro pavidalo, formuoti: Kepalelius taisýs teip su rankoms dailiai, iškeps duoną po pečiaus Sd. Dedam ant ližės, tai̇̃som gražį kepalą didelį i kišam po pečiaus Klk. Čia kočėlėlis, kur lakšinius tai̇̃so LTR(Brž). Minant linus su mašina, reikdavo dviejų žmonių saujom taisýt Skrb.
| refl. tr.: Ežę taisáus, sėsuos morkų Krš.
ǁ Rmš krauti, auginti: Pavasarį šiltas oras, taiso gėlės žiedelius LTR(Lbv).
ǁ sudaryti iš garsų tam tikrą vienumą: Pelėda, pelėdėlė ąžuole tupėdama giesmes taiso NS37. O jos man padėtų alasėlį taisyti ir žodelius kalbėti LTsII528. Tie visoki balseliai teip krūvon suplaukia, tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia ir sutartinę tai̇̃so, ir teip gražiai dera A.Baran.
18. tr. Slč statyti, statydinti (statinį): Samdė meistrus ir tai̇̃sė varpinyčią naują BM69(Žb). Ėmė taisýt namą – visa vasara praėjo Jnš. Taigi taisyk savo namus ant šios uolos brš.
| Eikit, vaikai, žardų taisýt Brž. Kasęs kasęs tus piningus, žiūrįs, ka tai̇̃so kartuves anam an galvos, leidžia šniūrą an sprando Krp. Mūsų kaime niekas te jų (sūpuoklių) netaisýdavo Vdn. Abazą taisyti N.
| refl. tr.: Tai̇̃sėmės tai̇̃sėmės tas triobas i daba da tebsitai̇̃som Grdž. Kada aš pradėjau taisýtis tą triobelę, čia da nieko nebuvo LKT213(Jnš). Taigi teip jie (žaidžiantys vaikai) sau tai̇̃sosi melnyčią MitII249(S.Dauk).
ǁ Slm daryti vidaus įrengimus: Jau ir viršuj baigia taisýt kambarius Mlt.
| refl. tr.: Ka tas trobas tai̇̃sės, ana buvo didliai įsiskolinusi Vgr.
19. tr. Lž, Pšl kurti, steigti, rengti: Pirma darželius taisýdavom, o daba a tai̇̃so? Šd. Viską pasisėjot? I darželį tai̇̃sėt? Trk. Jis gerą sodą tai̇̃sė Ėr. Virvę vis, vadeles vis, – taisi̇̀s gaspadorystę Rz. Viena an kitą ėjo sakyti, kokius darželius imsma taisýti (d.) Šmn.
| refl. tr., intr. Šd: Mes ta (tai) jau nieko netai̇̃somos: mes šiandien gyvenam, ryt galiam nebgyventi Pkl. Viena už kitos [mergaitės] darželius taisýdavos Mšk. Visi kapai niekais paversti. Jie reiks mums nebent naujoje vietoje taisytis Vaižg.
^ Žmogus gyveni dešimt metų – taisai̇̃s ant šimto metų Bsg.
20. tr. I, Krž, Nv, Vkš, Šts, Tv, Šv, Lnkv, Dgp gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą): Taisýti ką gardžiai pavalgyti NdŽ. Kiemiškės susėjusios visos tai̇̃so valgius Rg. Daba kiteip vestuvėms tai̇̃so Kv. Skenu agurkus i taisáu pri šutynės Rdn. Kur ten išvažiuosi – vaikai, ėsti taisýti reik Sd. Aš esu i mačiusi, i valgiusi, i tai̇̃siusi [lydekas] Lž. I kad jau taisýs cibulynę, tad visumet prašysiam silkės Žd. Tai̇̃sėm iš kanapių pieną, mums aguonų nebuvo Vgr. Daba nebtai̇̃so, o seniau buvo oi kastinys! Vgr. Buvau pramokusi taisýti viralus Trkn. Kūčių dieną jug tai̇̃sė, liuob padirbs kankolelių tokių mažiliūčių Nt. Kūčias vis tiek taisýdavo, grybų pataisydavo Jdr. Velykoms, Kalėdoms, Užgavėnėms jau tatai tie valgiai buvo tai̇̃somys Kl. Moku taisýti žuvis žydiškai Slnt. Uogas tai̇̃som an žiemos, pridedam buteliuosna Rod. Jis tai̇̃sąs įkurtuvėm alaus Krs. Gyvoliams čia (šiame katile) tai̇̃som Rsn. Tokia mada – tai̇̃som tortus Ps. Seniau taisýdavo košę iš miežienių miltų Slč. Bulbes virdavo, kanapių druską taisýdavo Vgr. Dabar tik tu taisýk tuos grybus – aš pasiliuobsiu Pmp. Dabar nebėr galo nė valgymų, nė gėrimų taisýt Skp. Man svečias pasigadija – nebetaisaũ valgyt: jeigu noriat, patys pasitaisykit Slm. Dar mama pusrytį tebtaisýs, mas lovo[je] tebgulėsiam Plt. Vakare tarnaitės ir merginos taisė puikią vakarienę kaip dėl tokio bagoto svečio BsPIII15(Nm). Kam tie pūrai, miežiai?… – Alučiui taisyti KlpD99. Kas tik su medum taisyta, tai gardi patrova LTR(Ds). Iš prėsko pieno taiso rūgusį, varškę, sūrį, smetoną, sviestą, lydytą smetoną Vaižg. Ant suolo, geldą pasidėjusi, senė virtinius taisė J.Paukš. Bernotienė taisė kaip įmanydama laidotuvininkams vaišes LzP. Kada tu večerę taisai CI5.
^ Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas (medus) Jrg(Pn).
| refl. tr., intr. Pš, Pnd: Aš sau pietus taisaũsi Klvr. Argi jos taisỹsis valgyt – pavalgis to paties! Rm. Mergaitė vakar tai̇̃sės bul'bų su taukais Skp.
ǁ gaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanas skalbi – reikia šarmo taisýt Všk. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu galvą NS195. Apkyrėjo vaistinė[je] būti, taisýti vaistus Eig. Aš pradėjau tą skystį taisýt i duot – tuo išgijo Smln. O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso ir pardovytoms dirvelėms uždarą tai̇̃so? K.Donel. Druskos vanus taiso nuo sausgėlių LMD(Sln).
21. intr. daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti: Tai̇̃so taip, ka dukterums paliks viskas, sūnuo nieko Krš. Tėvai vaikams tai̇̃so kaip geriau, o vaikai atbulai Krš. Ka ans rūpinos tiek gyvenimu, viskuo, tai̇̃sė taip, ka tik nieko nereikėtum žyčioti eiti Trk. Laidarai čia buvo – tai̇̃sė, pry ganyklos arčiau ka būtų Vgr. Pabengęs darbą, leidaus linkuo Žarėnų teip taisydamas, kad nedėlės dienoj galėčio būti tame miestelėj M.Valanč.
ǁ bandyti: An savo armoškos pradėjau taisýti, taisýti – ir įtaisiau Trš.
ǁ elgtis: Tai̇̃so taip, ka vyro giminė – ne giminė Krš.
| refl.: Turėjo dukterį – šun šėko pjaut išėjo; turėjo vaiką – tas irgi nesitai̇̃sė kaip reik Skr.
ǁ refl. DūnŽ dėtis, rodytis: Jie ūkinykais tai̇̃sėsi Vv. Pakvepo tėvo šimtai – gerai tai̇̃sos Krš. Tai̇̃sos mokyta: kaip tus žodžius gaudo iš gramatikos! Krš.
^ Netaisykis už kitą mandresnis, bo paliksi durnesnis Sln.
22. tr. K, NdŽ, KŽ išdirbinėti (juokus, išdaigas, nemalonumus ir pan.): Juokus tai̇̃so tie pasiutėliai Krš. Sako, tai pikta dvasia gąsdinant, vedžiojant ir tokiuos daiktus tai̇̃sant BM59(Žb). Tas bernelis, tas bloznelis, nusigręžęs kitan šonan juokus tai̇̃so (d.) Slk. Taip po tam keli tarp jų, aklai prisimaukę …, būriškas šūtkas glūpai taisýdami juokias K.Donel. Žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso! Žem. Kam pinkles taisýti NdŽ. Dabar ponas jam ir taisąs priekabes Sln.
ǁ šmeižti, apkalbinėti: Neturiu geros širdies ant jos: visaip tai̇̃so, bjauroja Jnšk.
23. tr. SD190, M, DŽ, KŽ ruošti, rengti (kelionei, kokiai veiklai, įvykiui): Jukniai tai̇̃so savo sūnų į vaiską Kv. [Šv. Dvasia] mus sau pašventina, rėdo ir tai̇̃so gyvatosp amžinosp DP244. Bausk ir taisyk širdis ir rankas jų kovospi MKr40.
| refl. M, Š, Rtr, NdŽ, Vd, KŽ, LzŽ, Gd, Kal, Jnš, Bsg, Brž, Sb, PnmR, Sl, Slk: Jis tai̇̃sos iškeliauti KI76. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi J.Jabl. Dar prieš Žolinę pradeda jos (kregždės) rinktis į būrelius ir taisytis į kelionę J.Jabl. Kartą ji taisėsi eiti į girią parnešti ėdesio J.Balč. Žibalas baigiasi, reik taisýtis gult Skr. Ans labai tai̇̃sės tai karūmenei: kilnojo štangas, raitės, norėjo būti stipras Krš. Kiti tai̇̃sos piršlį karti Trš. Ans jau tai̇̃sės veselei Všv. Jau diegti (sodinti) tai̇̃somos Plt. Sako, anie jau tai̇̃sos tave šauti žemėn Plt. Aš nieko nelaukdamas jau pradėjau taisýties lipti į lazdyną Als. Jau perniai taisiaũs mirt, bet išsisukiau Vb. Aš veikiai išvažiuosu (mirsiu), į aną pasaulį taisáus Prk. Nu, čėsas numie taisýties Grdm. Kur jau taisai̇̃si vė[l] eit? Pns. Rytoj ir jis taisýsiąsis Škn. Keturios poros tai̇̃sos [šokti] Sk. Anos teip taisos, tarytum ryto[j] į Rymą išeis Lnkv. Ant Bauskę važiuot reikia iš vakaro taisýtis: ratus pasitept, šieno maišą prisikišt, avižų terbą prisipilt Skrb. O kur rėdos, o kur taisos vėlai vakaraitė[je] RD186. Teip ji rytą taisantis praust dukrelę, tik šmakšt ir įeinant laumė LTR(Kp). Žiūriu, kur tie kareiviai važiuoja. – Taigi vėl karui taisosi. Kariuomenę grūda K.Saj. Paėmė kryželį nuog sienos ir prie numirties taisytis pradėjo I. Par dveitą valandų taisės mišias laikyti, antra tiek mišias laikė M.Valanč. Tai Kazys dabar vis labiau bijojo užbėgti į Butkius, kada jie taisos valgytų Vaižg. Taisykis prieš smertį OsG158. Nugi taisykias gerai tu ir visi tavo pulkai, kurie pas tave yra, ir būk tu jiemus vadu BBEz38,7. Tuogi anys apie tą dieną nei dūmoj, nei ant jos taisos BPI18. Taisykitės priš Babiloniją apsukui visi strielčiūs BBJer50,14.
^ Taisos kaip senas jauną vesti S.Dauk. Taisos ir taisos kaip į vestuves, kaip varna į dausas J.Jabl. Da karvė neieškos, o jau taisos veršį pjauti LTR(Vdk). Tai̇̃sos kaip į pagrabą Kv. Taisos ir taisos kai meškos šaut eidamas Sln. Taisos kai žylė jūrą degti Sim. Taisos it varna į užmarį lėkti LTsV323. Taisos it meška riešutauti S.Dauk. Taisos it į mugę važiuosiąs S.Dauk.
ǁ refl. Skr, P ketinti, norėti, manyti, numatyti (ką daryti): Tas tėvas nieko nepadaro – tas vaikinas tai̇̃sose ženytis Jrb. Trečias metas taisaũs įsitaisyt bičių Jd. Ana su antru gyvenimu (su uošviais) tai̇̃sos gyventi Krš. Sako, ka žadat išeiti iš čia, tai̇̃sotės mieste gyventi? Als. Veizu, vagis tai̇̃sos par langą lįsti Vkš. Lipšniai kalba, tai̇̃sos apgaut Žg. Ji čia prisituri, tai̇̃sos nuo to vyro bėgt Ps. Jie buvo tai̇̃siusys pėsčiūs eit, ale bėdoj mat, tai nuvežė Slm. Erodas taisosi ieškoti vaikelio, kad jį nužudytų brš.
| Ir žmogui pridera ben kartais pamąstyti apie tai, koks gyvenimas yra ir koks jis taisos būti Vd.
ǁ refl. NdŽ, Tl, Plng, Srv artėti pradžiai, reikštis juntamais kokio būsimo reiškinio požymiais: Jau tai̇̃sos lyt, i ma[n] reik krutytis Jrb. Kol tik nenumanysi, kad tai̇̃sos aušti, tol nešerkias Užv. Tai̇̃sės tai̇̃sės tris dienas, ir lyja Ėr. Tai̇̃sos tai̇̃sos – nepralyja Mžš. Kažin rožė ar nežydžia? – Jau tai̇̃sos [žydėti] Slm. Pradėjo diena švisti ir saulelė taisės užtekėti MPs. Ankstie rytą saulelė ką tik taisės karščiau šildyti Žem. Tai žiema tai̇̃sosi: vakar lijo, šiandie jau šąla Prn. Jau tai̇̃sos an žiemai Krtn. Jau pavasaris pradės taisytis Lnkv. Jau taisýsias ant vasaros – birželis jau vasara Vgr. Karas tai̇̃sės būti, kad gimiau Lk. Jau tai̇̃sos ant lytaus Up. Tokie sparnai sparnai par dangų eina, tai žinok, kad ant lietų tai̇̃sos Antš. Vakaruos lyg į debesį taisos Grž. Tai̇̃sos an dieną jau (švinta) Brž. Pamatė jis tai̇̃santisi vėtrą BM115(Ppl). Žiūriu – ant praėjusio debesio laumės juosta taisosi taisosi LTsIV589.
| Jau tai̇̃sos užsakai, reikia poterius atbūt Btg.
24. tr. N, Lp tvarkyti, rengti (padargą, įrankį, kitą kokią priemonę), kad tiktų vartoti, naudotis: Ejau ratų taisýti [kelionei] KlvrŽ. Todėl jau vežimus kaip reik taisýkite kožnas ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai K.Donel. Tada taisai̇̃ girinę: apidedi dugną pagaliukais ir sukryžiuoji dugne Pnm. Nu tai taisýk katilėlį – aš jau kuriu Sdk. Taisyk sėklą, oras taigi minkštas kaip vilna J.Balt. Kelk, močiute, kelk, širdele, taisyk man stakleles. – Jau nekelsiu, netaisysiu, jaunoji dukrele LTR(Nm). Dar močiutės klausysiu ir stakleles taisysiu, o tai dar ausiu plonąsias drobeles, broleliam dovanėles LTR(Vlkv). Kelki, mūso seserelė, taisyk naujas stakluželes, auski plonas drobeles StnD27. Viena staklužes taisė, antroji plonai verpė RD85. Linai nerauti, drobės neaustos, staklelės netaisytos LTR(Mrj). Kaip reiks eiti į laukelį, reiks samdyti susiedėlių žagrelių taisýti JD145. Laukas neartas, šienas nepjautas, žagrelė netaisyta LTR(Mrj), Smn. Kad tetušis žambį taisė, tuokart mažas buvau D8. Taisyk žagrelę, eik į dirvelę KlpD111. Taip iššveiskite strėlas gerai ir taisykiat skydas BBJer51,11. Mergaitės atsikėlė ir taisė savo žibintus SkvMt25,7.
| refl. tr.: Aš jau čia taisáus (kinkausi) tą arklį, nebmačiau nieko Trk. Nu, jau reik taisýties žambius Dr. Audėjėlės staklužėles taisýtis pradėjo JD214. Aš ant ryto taisáus viską čia, produktus, į turgų važiuoti Vvr.
ǁ miklinti, mankštinti: Prieš bėgimą visi tik vaikšto, kojas tai̇̃so Ds. Elžbieta taisė ranką (pratinosi rašyti) prie stalelio prisispaudus S.Čiurl.
^ Bėda kojas tai̇̃so Rz, Pnd, Ds, Aln, Gdr; S.Dauk, N. Baimė kojas taiso LTR(Žg). Baimė kojas taiso, šaltis pečius laižo KrvP(Ašm). Protas kojas taiso VP39. Duona badą, bėda kojas taiso B121,292.
ǁ derinti: Jau striūnas tai̇̃so (tuoj ims griežti) Lp. Strūnas taisyti N. Kūjelis strūnų taisomas R341, MŽ457.
25. tr. DŽ, NdŽ, Bsg dėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Kareiviai tai̇̃so šautuvus ir, rokuona, šaudysiam vokyčių šnipus Mžk.
26. tr. rengti sėjai, dirbti (žemę): Kai tėvelis žemę tai̇̃sė, dar aš mažas buvau (d.) Žž.
| refl. tr.: Tai̇̃sosi žemę morkom [sėti] Ėr.
27. tr. NdŽ rūpinti, tiektis: Anie (kanapiai) buvo tvirti labai, šniūrams tus tiktai tai̇̃sė Lž. Drabužiuo [linų] reikėjo a dėl pardavos tai̇̃sė Lnk. Par dienas medžius tus taisýs, kapos ten Tl. Atejo žiema, ta tujau į miškus – kirsk malkas, taisýk! Tl.
| refl. tr.: Lapų prisigrėbsim, karklų prisirišim į pundus, taisýsimės ožkai pašarą Skr. Ana pirmu nieko nemokėjo, o dabar jau i šieną pjauna, ir pašarą tai̇̃sos Žr.
ǁ parūpinti, įgyti, pirkti: Pradėjo mašinas taisýt, tai rankom nebeteko dirbt Kp. Jau mūs vyrai kad tai̇̃so drapanas, tai nuo koto nusitaiso Vlkv. Tokims piemenims taisýti matociklus – tėvai kalti! Krš. Jeigu ką taisaũ, tai neužtenka maistui Rs. Do bobutės [siuvamoji] mašina taisýta Dglš. Ne tavo buvo žirgelis ir ant žirgelio balnelis, ne tavo buvo brangios suknelės taisytos LTR(Šl). Taisant sau tautiškus rūbus, reikėtų laikytis kiek galima daugiau savotiškumo rš.
| refl. tr. NdŽ, Šll: Visa iš šitų pinigų reikia taisytis J.Jabl. Akiniai mano jau blogi, reikės taisýtis kitus Rs. Dvyleka tūkstančių uždirbo, nebži̇̀nos, ką beėsti, ką betaisýties Krš. Papa vakar i šiandie Šilalė[je] pasą tai̇̃sos Lkv. Reiks taisýties naujus drobužius, o jau gatavai plyšta Vvr. Kas par baisybė! Pasako: vėžys – grabą taisýkias Jdr. Kad gyvensma, reiks taisýties miežių sėklai Lel. Kiaulių reiks daugiau taisýtis Plv. Vištų neturiu, išsibaigė vištos, i nesitaisáus Gr. Reikia avelės taisýtis – nieko nebus Ktk.
| prk.: Be dešimt metų aš tų vaikų nesitaisýsiu (negimdysiu) Jrb.
28. tr. Šv kaupti, krauti, dėti: Žibės šviesiukė par naktis – tai̇̃sėm tuos kraičius Škn. Kraitį taisýti dukterims liūbam Sd. Čia reik į turgų, čia reik šeimynai algas taisýti Plt. Tai̇̃so piningus, perka [lengvuosius automobilius], i gan Ms. Ans jau tai̇̃sė piningus keliuo Žeml. Ans tik bėgo bėgo, tus piningus krovė i krovė, tai̇̃sė tai̇̃sė ir ans jau pats sau bijojo išleisti kapeikelę Jdr.
29. tr. rūpintis, kad kur patektų, būtų priimtas: Tai̇̃so vaiką į darželį – eis į darbą Krš.
| refl. Ser.
30. tr. Ds, Rk, Kp, Slm, Krč, Ps, Akm kelti (vestuves, pokylį): Ka tas budynes tai̇̃sė, aš esu buvusi Vgr. Pakravus tai̇̃sė – kokius tris šimtus padėjo Klt. Nėr dabar iš ko tai̇̃so veselijos Sdk. Klausiu ją, kokį bolių tai̇̃sot Ktk. Sūnus gal kai ką (kokį balių) taisi̇̀s, svečių pasikvies Svn. Partijų vadai ir ministrai gerinosi jam ir jo garbei taisė puikius priėmimus J.Balč.
| refl.: Ten netoli karalaitės taisiusis veselė, ir atvažiavus ta karalaitė su mergelėm skalbtis Sln. Daba jau taip kaip veselei tai̇̃sos kožnas vienas Kv.
31. tr. Grg, Pnd, Rk, Trgn, Lb organizuoti, rengti: Taisýti karo žaidimus NdŽ. Vaikiai nibrę tai̇̃so Krš. Liuobam i mas tus vaidinimus taisýti Vgr. Anie pri Steckio vakarelį tai̇̃sė Slnt. Smiltynėj gegužines tai̇̃so Brž. Jie leidžia ir knygynus, ir skaityklas kurti, paskaitas, vakarus ir spektaklius taisyti rš. Gaidelis pirmiausia pradė[jo] korą (chorą) taisýt GrvT131. Ir tą šventę taisė kas metai J.Bil. Pagirių gelžkelio salėje mūsų jaunoji dailininkų draugija taisė koncertą Pt. Dažnai žaidė muzika ir buvo taisomi net šokiai J.Balč. Pasibaigus mokslo metams, buvo taisomos gimnazijoje tikros iškilmės Mš.
| Ir ant to buvo atejęs, idant tenai taisýtų atpirkimą mūsų DP2.
32. refl. telktis, rinktis: Tad žmonys anie tai̇̃sės į būrius, bet anie nežinojo, pri ko prisidėties Vgr.
33. intr. Sut, I, N, FrnW taikyti (į taikinį): Taisau ing žymę SD455.
34. tr. kreipti reikiama linkme: Taisyti, sukti kur reikiant I. Klausykime karštai žodžių Jo … ir pagalei Jį taisykime tikėjimą ir gyvatą mūsų DP298. Pažiūrėjo ing dangų rodydamas mumus …, kur visas dūmas ir veikalus mūsų taisyt turime DP319. Ir valdžioja, ir tai̇̃so Dvasia šventąja DK40. Ne fortūna, bet Dievas veikia, tai̇̃so ir skiria, ir rėdo DP335. [Dievystė] valdė ir taisė visuose veikaluose žmogystę savo SPII113. Pasirodyt tiemus, kurie sėdi tamsybėj ir šešėlyj smerties, taisyt kojas mūsų and kelio pakajaus Ch1Luk1,79.
35. intr. gretintis, ketinant ką daryti: Piktos anos (bitės), tai̇̃so tik į akį kąsti! Vgr.
| refl.: Kam prie gerklės taisýtis (ruoštis nužudyti) NdŽ. Anie jau taisos pri langų – muš langus Šts.
36. refl. gretintis, taikstytis, šlietis (prie ko patinkamo): Toks negražus, mažilelis, o tai̇̃sos pri tokios gražios mergos! Krš. Koki mun parėdkininkė patiks, nu taisýsuos taisýsuos! Tl. Taip graži ta duktė, kad ans tai̇̃sos iš kiek kartų pri tos Lk. Par vėlai, vyreli: kalvis pri anos tai̇̃sos Trk. Tas bagotasis to biednojo nemylėjo, o tas – ans vis tiek tai̇̃sos pri ano LKT48(Žd). Sakė, ka pry ano tai̇̃siusys Šll.
| Jau, vaikali, pri morkų taisáis, o pats pasirauti, nusiskusti negali?! Krš.
37. refl. DūnŽ rastis, reikštis, mestis (apie ligą, skausmą): Sudžiūvau, a čia vėžys tai̇̃sos?! Krš. Ka jau koki sklirozė tai̇̃sos, anie nepagydo Trk. Jau anam tai̇̃sos smertis, jau ans tura mirti Jdr. Taisos kvaroba Žrm. Toliau belaukiant, kad parstotų sopės, ėmė taisytiesi didesnės J.Jabl.
38. godžiai valgyti, kirsti: Nu, vyraliai, ans i tai̇̃so gerai: puskepalį duonos jau benga Šll. Kad jis tai̇̃so tą mėsą! Ėr. Pasigarsiuodamas tai̇̃so virtienius Jnšk. Kad taisiaũ, tai taisiaũ – [kopūstų] rūgštis net kvepia! Trgn. Pakūlėtum rankom ben pusrytį, tai net apsiputojęs taisýtum Ds. Kad tai̇̃so, net ausys lepsi Sv.
39. mušti, daužyti: Skubina, lekia, lygiai kad jį kas virže taisýtų Ėr. Kai vanagas vištą da vis tai̇̃so [žmona vyrą] Žrm. Kap ėmė jį pagaliu taisýt! (ps.) Švnč.
ǁ naikinti: Kad ėmė griaut, taisýt pacukus katė! Ėr.
40. tr. šnek. brangiai imti, plėšti, lupti: Mieste žmogų visur kur tai̇̃so Jnš.
◊ batùs taisýtis rengtis mirti: Metų galas netolie – reik batùs taisýties Klk.
dambràs taisýti rengtis verkti: Jau vaikas dambràs tai̇̃so Skrd.
dū̃šią taisýti pagiriotis: Šįryt ejom dū̃šios taisýt Pln.
į keliùs taisýtis stengtis įsiteikti, meilikauti, žemintis: Gal į keliùs kame tai̇̃sos? Trk.
káilį taisýti mušti: Sugrįžo supykęs pas raganą ir kaip pradės vėl jai káilį taisýt VoL333(Jnš).
kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė tartum taip ir reikėjo: Nueitu kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė: nesą numie Gršl.
klỹną taisýti mušti: Menkai kiek kas, tuoj [tėvas vaikui] klỹną tai̇̃so Jnšk.
kójas grabañ taisýti rengtis mirti: Žmogus sudaužytas ligų, tai tik taisýk kójas grabañ Svn.
kójas taisýti Sn, Švn, Lbv, Plv, Šmk, Brž, Kltn, Šll rengtis (eiti, bėgti, keliauti, ką daryti): Taisýkit, mergos, kójas – šiandien kaimynuos šokis Gs. Vokytys tai̇̃so kójas an karo Krš. Taisýk kójas, brauksiam – ir taip sutems, kol parsikapstysiam Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk S.Dauk. Taisyk kojas kelionėlėn, nešk mergelei dovanėlių LTR(Rtn). Žirgeli manas, juodbėreli manas, tai̇̃sai kójas – ilgas kelias in mergelę jotie (d.) Dglš. Oi žirgeli juodbėrėli, taisýk kójas in kelelį DrskD49. Oi žirgeli mano, juodbėrėli mano, taisyk kojas ant kelelio – pri mergelių joti D71.
krãmę (kùprą, nùgarą, pažándes) taisýti mušti: Krãmę tai̇̃so: deda, ka velniai juokas Žr. Viens su botkočiu jau Pričkaus nùgarą tai̇̃sė K.Donel. O kad tie vaikai ėmė kùprą taisýt jam! Erž. Vienas antram su kumstėmis tai pažandes taisė, tai plaukus ir barzdas dailino TS1903,9. ×
prie kalniẽriaus taisýtis rengtis mušti: Tie ėmė vėl prie kalniẽriaus taisýtis Jnš.
skùdurus taisýti Trg mušti.
stygàs taisýti Mrj giedoti: Sode lakštingalėlė netaiso jau stygų LTR(Mrj). ×
striūnàs (strūnàs) taisýti Alk rengtis verkti: Nutilau, kai pamačiau, kad jau mergelė tai̇̃so strūnàs Smn.
vélnius taisýti vaidytis, triukšmauti: Bet daba y[ra] nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių̃ nebtai̇̃so Trk.
anttaisýti (ž.) tr.
1. pritvirtinti: Ant žagrės ančtaisýti du noragai Mžk. I plaukai [išdrožtų] stirninų kaip tikri anttaisýti Ms.
2. uždėti, įtalpinti: Teip norėjau tų šiaudų ant tų rugių kaip norint anttaisýti KlvrŽ.
aptaisýti tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131
1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptai̇̃sė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiáu, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptai̇̃sė [radijo aparatą], piningus susiglemžė ir išdulkėjo Šv. Reikia prieš žiemą dar šulinys aptaisýt Alv. Šiemet aptai̇̃sėm ir langus Ad. Aptai̇̃sėm namą pamažu Grv. Žiūrėk, va aptai̇̃sė burlečius, mažna gi da nešiot Ktk. Reikė buvo šiaudų dengtie pelėpę, reikė buvo visur aptaisýtie Smal. Siuvėjas, drapanas aptai̇̃sė Všk. Jundu aptaisė tą akrūtą, aplopė, apklijavo, kad vanduo niekur neįeitų DS262(Rs).
| refl. tr., intr.: Ano pusė [pirkios] visai nebuvo taisyta; dabar, kai apsiženijo, tai ir apstai̇̃sė Smal. Apstai̇̃sėm namus i gyvenam Dglš. Apsitai̇̃sė i gyvena to[je] trobikė[je] Grd. Kad apstaisýtų su namais, gal nusgodot (nusipirktų) kokią [karvę] Str.
ǁ Klk aplopyti: Jis stogus aptai̇̃sė – vyriškas vis Pgg. Pliorui stogai aptaisýti, kur tik kiaurai – užkamšyti JD181. Nu, tai tave (tavo drabužius) jau aptaisiaũ Krok.
2. Pbr padaryti tvarkingą, tinkamą: Gyvenimą aptaisýk J. Ant ta kalvele riogso kryžauna gerai aptaisyta mūro bažnyčia M.Valanč. Toras apent, kaip buvo, aptaisýti galėsiat Kl.
| refl. tr.: Ant trejų metų nieko nuo ano nereikalaudavo, kolei išsistatė savo trobas ir kolei savo gaspadorystę apsitaisė DS167(Rs).
3. refl. apgyti, apsveikti: Tai jis paskum kap apsitai̇̃sė truputį, tai nežinau, da metų kiek gyveno Eiš. Kas pas mus pagyvena, tas apstai̇̃so Rud.
4. Iš, Dkš aplyginti: Dėsi duonos kukulį, aptaisýsi ir išmausi po pečiu Slnt. Aš tik apdaužau [linų saują], o marti aptai̇̃so Rdm. Vyrai apbloškia [linų saują], aptaisýt gali ir vaikai Rdm. Kelkiatės ir jūs, mergelės, aptaisýkiat sau kaseles Žr.
| refl.: Kap jau dar tu eisi visas susivėlęs – nors kiek apsitaisýk! Dkš.
ǁ Kč, Lp, Krok vagojant, apkaupiant užverstą patvarkyti, atitiesinti: Mudu su rankom aptai̇̃sėm bulves Lzd. Aptaisiaũ cukrinius Brb.
5. LTR(Lbv), Krm, Čb, Trgn, Sdb, Slm, Grž, Šv aptvarkyti, apšvarinti, pagražinti: Kap atšils, aptaisýsim pie namų LzŽ. Apravėjau, aptaisiáu kapelius, vis geriau an širdies – tegulie Krš. Ne kapelio neaptai̇̃so, ne antkapio nededa Žeml. Kola gyvas, ė numirė, tai ažmiršta, i kapo nenori aptaisýt Dglš. Milžino moma pamirė, tai anas nue[jo] kapo aptaisyt LTR(Brsl).
| refl. tr., intr.: Apsitaisýti yra apsigerbti J. Mergaitės kiemelius nusišlavė, darželius apsitaisė Žem.
ǁ apvalyti: O kaip bulbes, a ten, tame sklepe, ir aptai̇̃sė? Trk. Svilini, kolei aptaisai̇̃ lig vertingumo (nj.) Dgp.
6. Š, LL130, NdŽ įrišti (knygą); uždėti viršelius, aplanką: Anas aptai̇̃sė visas knygas Str.
| refl. tr.: Apstaisýk knygas Ds.
ǁ Š, LL130, NdŽ įrėminti.
7. patvarkyti (patalą), apkloti: Biškį lovas aptaisýsu – akės[e] pašviesės Krš.
8. Š, LL260, NdŽ, Jrb, Bb, Mžš, Sv, Krš aprengti, apvilkti (drabužiais): Naujais [drabužiais] aptaisiáu, galės į mokyklą eiti Kv. Tiktai ką duktė daboja: ir valgyt duoda, ir aptai̇̃so, apiprausia Trgn. Aptai̇̃so [vestuvėse] kitą jaunąją ir pasodina galuj stalo, o svotas turi išpirkt vietą tikrai jaunajai Lel. Gul motutė ant lentyčių, juodais rūbais aptaisyta, aplink žvakėm apstatyta (d.) Gdr. Motriška toki aptaisýta, aprėdyta – morė Kal. Žiūri – guli aptaisýtas pėdas Krs.
| Gerki gerki, uliavoki, savo pačią šėnavoki: žiemą basos nelaikyki, čeverykom aptaisyki (d.) Brž.
| prk.: Pati egle tapo, jaunučiukus aptai̇̃sė vaikus rūbais lapo (pavertė medžiais) A.Baran.
| refl. Š, LL269, KŽ, LzŽ, Sdb, Všk: Apsitai̇̃sė išeiginiais rūbais NdŽ. Apsitaisýdavo [Lašininis] prastai, an botago škurlas pakabytas, i važiuodavo PnmŽ. Aš tą visą naktį apsitai̇̃sius išbuvau Jrb. Tokiums ilgums [sukniomis] apsitai̇̃siusios Vdk. Kaip kokie kotai – raudonai apsitai̇̃sę Krš. Prisipūškinusios ir išsipraususios išlipo ant kranto apsitaisýti Trš. Eik eik jau, tokia čiupė – kol apsitaisýs, ir vakaras ateis Šv. Bais gražiai apstai̇̃sius jaunoja Ktk. Apstaisiaũ balta momos seseres apatine, nešu bukietą sulig savim didumo Strn. Privarė moterų, apsitai̇̃siusių vyriškai Nj. Žiemą teip šiultai apstaisýdavau, vis tiek būdavo šalta Dgl. Šalta, dreba bobos, plonai apsitai̇̃sę, – vis tiek stovi Mžš.
| Apsitai̇̃sęs į mūšį (su kario apranga, prisikabinęs ginklų) NdŽ.
| prk.: Paukšteliai paūgėjo, apsitaisė pilkomis plunksnelėmis J.Jabl. Pavasarį … miškai apsitai̇̃so žaliais lapais OGLIII364. Zuikiai baltai, šiltai apsitai̇̃sę Vdk.
^ Kai apstai̇̃so – negraži, kai nustaiso – graži (asla) Kp.
ǁ refl. storai apsirengti, apsivilkti: Apsitaisaũ kaip pupų pėdas, tai nė kiek man nešalta Mžš. Kūtis nešalta, apsitaisiáu i sėdu Skd. Kad apsitaisė, žiemą po vartais nesušaltų LTR(Šd).
ǁ Vžns, Ds, Jnš parūpinti drabužių: Kam tų pinigų ma[n] reikia – vaikas aptai̇̃so Jd. Aptai̇̃sė tą savo dukterį jie gražiai, o kas iš to Jrb. Užgimė vaikas – nuejo į krautuvę, nupirko, aptai̇̃sė, o pirma reikėjo iš savo procės Žgn. O vaikų mes buvom aštuoni, nu i vis aptaisýti – i ką tu iš to aktaro! Lkž. Aptai̇̃sė nuo galvos lig kojų Mžš.
^ Skrynią drobių išrėžysi, pakol driskių aptaisysi LTR(Alv). Maža moteriškelė visą svietą aptaiso (adata) Tvr.
| refl. Ds, Dbk, Kvr, Krkn: Iš ko gi apstaisýsi, jeigu nedirbsi? Kp. Duonos gana, ale apstaisýt, rūbo reikė[jo] [, todėl tarnavo] Vdn. Uždarbiavom – pinigų reikėjo apstaisýt Lb. Reikia iš to ir apsitaisýti, apsiauti Krtv.
ǁ refl. KŽ, Vg, Lnk, Kdn, Tj persirengti kuo: Par Užgavėnes apsitaisýs kiti gerve, kiti – smerčiu Všv. Bernukas apsitai̇̃sė až jaunąjį, mergzna – až jaunąją LKKIII200(Lz). Cigonais apstai̇̃sė i landžioja po pirkias Klt. Ant vestuvių ateidavo čigonai apsitai̇̃sę (čigonais persirengę) Ps. Vaikščiojo jo diedukas apsitai̇̃sęs gerve per Kalėdas Ldk. Toj ragana apsitaisė karaliene ir pasitiko karalių LTR(Al).
9. Š, Sdb, Sdk, Vb, Sv aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Vaikus gražiai parėdo, aptai̇̃so Kb. Vaikam dabar gera gyvent: vaikšto išsipūtę, aptaisýti Slm. Kad vedu kur vaiką, vis aptaisaũ, teip sau nevedu Svn. Tą savo dukterį aptai̇̃sė, net čiuža Mžš. Tų vaikų eilios būdavo, visi basūs, pliki – ne teip kaip daba aptaisýti Ps.
^ I kelmą aptai̇̃sai – bus gražus Dglš. Aptaisýk stuobrį, ir tas bus gražus Krs.
| refl. Š, Varn, Krtn, Kvr, Ėr, Ukm, Slk, Trgn, Lb, Ad: Ka reik eit an balio, tai jin labai gražiai apsitaisýdavo Slč. Daba žmonys i apsitai̇̃sę, i pavalgę Kdn. Tau jau nereikia apstaisýt, duok jauniem Žl. Apstai̇̃sęs, net gurgžda Klt. Tarnaudavau, neturėjau kuom apstaisýt: pakulnis sijoniukas ir bliuzkelė pakulnė Aln. Kaip aš atamenu, katros turėjo apstaisýt, tos buvo pagerbtos Lel. Kokia jau šventė šiandiej, kad teip apstai̇̃sęs? Sdk. Uždek, matuše, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę, apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme StnD26.
10. LL193,196,198, NdŽ, KŽ, Nm, Jnšk papuošti: Dideliai puikiai atrodė: visa balta, galva rūtais aptaisýta Šv. Karves aptai̇̃som, vainikus an ragų uždedam Sug. Su arkliais važiuodavo, arkliai aptaisýti gėlėm ir kasnykais Všk. Aptaisýk suknelės pakraščius, bus daug gražiau Ds. Mergaitės aptai̇̃sė vaiko grabelį Sv. Par Sekmines gėlėm aptai̇̃so vartus LKKVII203(ČrP). Daugiausia gonkų mūsų sodžiuj aptai̇̃so par šventą Joną Skrb. Rytoj Onelės vardo diena, reikia aptaisýt [vainiku] PnmR. Sulaukę kampą aptai̇̃som [per vestuves] Kdn. Žibalines lempas aptai̇̃som su popieriukais raudonais, žaliais Trs. Visi kapai baltai (baltomis gėlėmis) aptaisýti Pc. Pataisydavo gegužines, kalnelį gražiai aptaisýdavo Adm. Pamatė viduo brangį su deimantais aptaisytą kryžių M.Valanč. Prieš kiekvieną jų (bajorų) stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta V.Krėv.
| prk.: Žinau, pasibaigs tas audros ūžesys, pavasaris žemę žiedais aptaisys V.Myk-Put.
| refl. LL269, NdŽ.
11. P, Jnšk, Mšk apdengti, apdėti: Atejo vaikas kupečių aptaisýt – bijo, kad nelyt Slm. Tas bitis reikia, kaip ateis ruduo, apžiūrėt, šiltai aptaisýt Kair. Žaltys pridegino pilną duobę anglių ir aptaisė su velėnom taip, kad nebūtų žymu MPs. Stalai balta drobe buvo aptaisýti Adm. Bejodamas nujojo į vieno karaliaus dvarą, žiūri, kad visas dvaras juodai aptaisytas BsMtI169.
| refl. tr., intr.: Apsitai̇̃sę (apkalę lentomis) stubą gerai, susitvarkę juodu buvo Jrb. Dieną langai nušilo, o ant nakties vėl apsitai̇̃sė Dkš.
ǁ aplieti: Atsparios rūgštims turi būti medžiagos, kuriomis aptaisomi kai kurie pramonės statiniai rš. Kiti su pikiu, sakais ir vašku aptaisyti ir didžių žvakių vietoje uždegti prš.
12. padaryti tinkamą, parengti darbui: Jei gerai būsi jau aptai̇̃sęs, ta (tai) jau būs labai dailus audeklas Rt.
| refl. tr.: Ponia pamokindavo apsimesti, apsitaisýti [siūlus austi] Krkl.
13. apdirbti (žemę): Arklio nėra, nė kaip tą darželį aptaisýt Kr.
14. šnek. su noru suvalgyti, suėsti, sudoroti: Ė viską aptaisęs [velnias] iškūrė Gmž(Krd).
15. Ds, Dgl, Jnš, Srd, Krž šnek. apmušti, apkulti, apdaužyti: Jis bijo, o aš aptaisiaũ aptaisiaũ kriukiu, ir baigta! Gs. Ta kas gi tave taip gražiai aptai̇̃sė? Šv. Tokiam dar mažai šonus aptaisýti! Krš. Tik snukį aptaisýt tokiam! Alv. Kap aptaisýsiu aplink ausis! Tvr. Aptai̇̃sė per ausis i paleidė Dglš. Tėvas tą netikėlį kartais i diržu aptai̇̃so Ėr.
16. DŽ, Dgl, Trgn, Ėr šnek. apgauti, apmauti, apsukti: Aptai̇̃so [girtuoklius] kaip šiltą vilną DūnŽ. Tai kad aptai̇̃sė – kaip čigonas su arkliais! Ds. Sukčiai teip aptai̇̃sė žmogų, kad liko be pinigų ir be arklio Jnš.
| refl.: Pigiai parduodamas labai apsitai̇̃sė Jnš.
ǁ Mlt, Dgl, Slm, Erž apvogti: Girdėjau, kad tave puikiai aptai̇̃sė Vvr. Ot aptai̇̃sė girtą tave: ir kalnius nuvilko, ir pinigus iškratė Dbk.
ǁ Šts, Ms, Lkš apvilti, suvedžioti (merginą): Kiek anas mergų aptai̇̃sė! Ktk.
ǁ padaryti žalos: Praeitais metais mumis aptai̇̃sė (šernai bulves iškniso) Yl.
ǁ refl. tr. pasidaryti ką bloga: Susirgo, pats save apsitai̇̃sė Krš.
17. euf. apdergti: Užsirito ant akmens ir aptai̇̃sė teip labai Jnšk.
| refl.: Apsitai̇̃sė vaikas Nj.
18. apnuodyti (valgį) ar užkalbėti, kad pakenktų valgančiam: Ji mūs valgio nevalgo: jai atrodo, kad aptaisýtas Rmš.
atitaisýti tr.
1. Š, NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, tinkamai sutvarkyti: Tas nutrūko, tas nūdilė, kitas apvirto – viską reikėjo atitaisýti Trk. Peilis į vieną pusę nuverstas, – kai tik atitaisiaũ Jrb. Reikė attaisýt, ba rudenį sugriuvo [bulvių rūsys] Dg. Pas mum sugadino i niekas nebeatitai̇̃so tos drenos Bsg. Atitai̇̃so Rygos senamiestį RdN. Paminklinė ta bažnyčia, valdžia liepė atitaisýt Škt. Namelius atitaisysime ir visa priruošime didžiam metui! Vd.
| refl. Š, NdŽ: Sėda važiuot, tai brika brinkt, rodos, atsitai̇̃sė – i parvažiavo namo Mšk.
2. NdŽ, KŽ pašalinti įsibrovusias klaidas, apsirikimus: Atitaisýti tekstą DŽ1. Suriktas raštas – reikia atgal [pakojos] mint, atataisýt Kvr.
| refl. tr.: Ir Viktariukas šiemet pavardę atsitai̇̃sė, kai pasus ėmė Slm.
3. panaikinti, išlyginti neigiamus kokio veiksmo, elgesio padarinius: Aš, Mikeli, padariau didelę, nebeatitaisomą kvailystę I.Simon. Auklėjimo klaidos sunkiai atitaisomos rš. Paleidai kalbas aplink mune, nuplėšei šlovę, daba imk ir atitaisýk (atšauk) viską Vkš. Senoji Karalienė buvo maniusi atitaisyti marčiai pasakytus per daug aštrius ir neapgalvotus žodžius I.Simon. Atmeni vokiečių riterį, kuris norėjo tau gero, bet tapo priežastimi neatitaisomos nelaimės V.Krėv. Žinojo, kad tai, kas atsitiko, buvo baisu, neatitaisoma V.Bub.
^ Klaidą greit padaryt, o atataisýt sunkiau Klt. Ašarom klaidų neatitaisysi LTR(Zp).
atitai̇̃somai adv.: Steponas Kašauskas buvo paprašytas palikti policiją, kurios mundurą jis suteršė neatitaisomai J.Balt.
| refl.: Teip piktai atsakė, tik paskui atsitai̇̃sė Adm.
ǁ atlyginti, atmokėti, atsiteisti: Tėvo padarytas skriaudas žmonėms ji pamažu atitaiso V.Myk-Put.
4. KŽ grąžinti į buvusią gerą būklę: Sveikata neatitai̇̃soma, kojos skausta Vdk. Niekas neatatai̇̃so jau [sveikatos] Švnč. Barsčiau, sūdžiau, bet nebeatitai̇̃sė [mėsos] to druska Mžš. Man dabar nebėr mislies atataisýt gyvenimas Skp. Meinardas, didis mistras, attaisęs ir padauginęs savo kareivius antplūdusioms gaujoms kryžnešių, traukė visuomenę į Lietuvą S.Dauk. Aš tave (šeimininko išvarytą šunį) attaisysiu, apent kad tu paliksi geru S.Dauk. Ką attaisýti KI575.
| Pakajus tarp Dievo bei žmonių vėl attaisytas (atkurtas, atstatytas) esąs brš.
| refl. Š, KŽ, Vkš, Krs, Skp: Jau ji daug geresnė, i veidas atsitai̇̃sė (pasidarė nekreivas) Stak. Kaži ar ta mano sveikata atsitaisýs? Rs. Daba papasnykuotumi [kaip kad anksčiau pasninkaudavo] po septynias savaites, teip atsitaisỹtų (praeitų, išnyktų) i kraujo kalkėjimas, i tas kraujo spaudimas Všv. Buvo karvei vienas spenys pagedęs, paskiau atsitai̇̃sė Mžš. Paskiau jau dvaras tas atsitai̇̃sė, jau buvo duonos užtenkamai Vvr. Po pietų oras atsitai̇̃so Rsn. Kaip metai atsitaisys, pabrings ir rugiai Šts. Jis jau atsitai̇̃sė (vėl prasigyveno) Lp. Kai pradėjau dobilus sėt, vėl atsitai̇̃sė žemė Srv. I tuoj pienas atsitai̇̃sė karvei, i kaip davė, teip vėl duoda karvė pieno Lnkv.
ǁ LTR(Brž) padaryti gerą, patobulinti, perauklėti: Kad aš atitekėsiu, tai tą kiemą (kiemo gyventojus) atitaisýčia Krč. Kad tei[p] žmogus prigimęs, sunku tą prigimimą atitaisýt Skr. Ta kraujo viera vienat attaiso ir baisingiausiuosius Ns1850,2.
^ Geras ir žodžio klauso, pikto ir lazda neatitaiso PPr89(Šll).
| refl.: Tei tai gana pasiutęs vaikyščias buvo, ale iš armijos grįžęs atsitai̇̃sė Nm.
5. Slm pagydyti: Jis daug žmonių yr atitai̇̃sęs Skr. Pasakė – su ta ause savo amžiuo[je] nebgirdėsi; tą atitai̇̃sė Rt. Lašelines ėmė statyti – atitai̇̃sė Rdn.
ǁ refl. BŽ83, Tl, Upt, Ps, Lp, Ml pasveikti, pagyti: Davė vaistų, i ta koja atsitai̇̃sė Jrb. Tris keturius metus negirdėjau, paskui atsitai̇̃sė ma[n] [ausis] Smln. Sako, jeigu dabar nešios akuliorius, tai paskum atsitaisi̇̀s akys, nebereiks nešiot Slm. Galva jau atsitai̇̃sė, nebe teip skauda Rm. Atsitai̇̃so inkstai nuo šaltekšnio Sk. Pradėjau gerti šv. Jono žolynėlius, tikiuosi atsitaisýsiąs A.Baran. Biškį atsitai̇̃sos nugara Rsn. Kiek aš prisikentėjau su ta savo rankele, dabar jau biškį atsitai̇̃sė Šv. Nėr ko norėt greit po tokios sunkios ligos – iš lengvo atsitaisỹs Pg. Šita liga [sergantys] nedaug kas atstai̇̃so Trgn. Gyvatę tą išverda, duoda – i pradeda ėst, i kiaulės tada atsitai̇̃so Bsg. Da vis neatsitaisaũ – tokia galva sunki, ūžia Mžš. Mano sveikata ir pablogėja, ir vėl atsitaisaũ Krs.
| prk.: Ėjo atsitaisýt (atsipagirioti), ir visai nusitaisė Rmš.
ǁ atstatyti į vietą (išnirimą, lūžimą ir pan.): Narininkas daktaras būtum pirštą atitai̇̃sęs Jdr. Lūžgalius atitaiso chirurgai, atpalaidavę raumenų įtempimą ir numalšinę skausmą rš. Daktarai šiaip taip atitaisė ranką, – ir jis pagijo J.Bil. Katra [karvė] atsiveda, tai dantys, sako, palaidi – reikia atataisýt Alks. Led atitaisiaũ išsiveržusią žarną Rm.
| refl.: Padeda atsitaisyti užsispaudusiai [žarnų] kilpai rš.
6. tr. nupenėti: Ale tavo arklys atataisýtas, riebesnis až mano Ml.
ǁ refl. Dbk, Ds, Skdv, Plt sustorėti: Gerai valgo, tai ir atsitai̇̃sė, nei pažint nemožna Vrnv. Kai sirgo, buvo kaip mūkelė (labai liesas), o dabar jau atstai̇̃sė Lel. Nežiūrėk, kad dabar kūdas – an žolės atstaisi̇̀s Sdk. Nors stipriai [ežys] sublogsta bemiegodamas kiaurą žiemą, ale tai niekis: stojus šilumai, išbunda ir vėl atsitaiso Blv.
7. refl. atgauti jėgas, sustiprėti: Išsisirgai, sudžiūvai kaip kuokštelis – kada tu atsitaisýsi! Srv. Nedavęs gyvatei atsitaisyti, šerniukas ėmė trypti ją kojomis Mš. Šuniukelis atsitai̇̃sė, atsigavo, i bėgt su tuo žiedu in paną (ps.) Tvr.
ǁ Sdb atsigauti prastai augus: Pupelės ėmė ir atsitai̇̃sė Mrs. Ma[no] sodas ėmė augt, lapai atsitai̇̃sė Dv. Dabar jau atsitai̇̃sė plaukai Rėnytės Kp.
8. Šil atburti, atkerėti, atkalbėti: Buvo toks raganius: ar pienas sugenda, ar kas, tai jis attaisýdavo Dg. Tas senis ėjo pas kokį ten užkalbėtoją ir gyrėsi, kad tas atitai̇̃sė smuiką Ar. Vienas [burtininkas] atatai̇̃so karvę, kitas visai pagadina Lb. Paburia ir atitai̇̃so karvę, vėl pieną duoda Pnm. Jeigut jį gražiai paprašo arba girdo, tai anas attaiso, o kad teip neužprašysi, tai palienka DS340(Vlk). Tada [dieveris] pasakęs: „lįsk iš palovio“, … ir atataisęs žmogų BsMtII190(Krs). Ir tenai anas teip padarė – atataisė vyno šulnelį, nečystuosius išvaikė ps.
ǁ refl. atvirsti buvus paverstam kuo: Reik tą dukterį parplėšti, su tuo krauju aptepti – ans atsitaisys į žmogų LTR(Skd). Pasistiebęs [ožys] pagraužė tų obuolių – ir atsitaisė vėl žmogum ps.
9. Rm, Kp atidaryti (ką stipriai uždarytą, užtaisytą), atkišti, atkimšti: Teip kietai ažtaisytas [stiklainis], negaliu atataisýt Svn. Atatai̇̃sė butelį Ob.
ǁ atverti, atidaryti: Vartus atitai̇̃so valioj, įleidžia viduj RdN. Išeina, atitai̇̃so tuos duris, žiūri – senelis toks Pbr. Eik, atitaisýk daržinę, mat jau su šienu atvažiuoja Brž.
ǁ atidengti: Atataisýk langą – tamsu Svn.
ǁ atversti, atskleisti: Jei priseina žinot, atitaisaũ tą sąsiuvinį ir žinau Slč.
ǁ atlaisvinti, patuštinti: Reikia atataisýt vietą garaže ir papilt grūdus Slm.
×10. (sl.) atlikti, įvykdyti: Pakūtą attaisiaũ Lz. Bei ta afiera buvo vėl atataisyta giesmėmis, vamzdžiais, harpomis ir cimbalomis BB1Mak4,54. Kaip žemai giesmėmis attaisyta yra PK29.
×11. (sl.) paleisti: Attai̇̃sai tu mane Lz.
ǁ atleisti, pavaryti: Ponas attai̇̃sė iš darbo, to (nes) aš apsivėlavau (ps.) Lz.
×12. (sl.) išsiųsti, nuvaryti: Tuos banditus parinko ir attai̇̃sė LzŽ.
13. šnek. išlupti, išperti: Va, kai atitaisýsiu paskuigalį diržu, tai visi vakarėliai pasiriks! Ds.

×dataisýti (hibr.) tr.
1. priderinti: Ten ta mergaitė i nedatai̇̃so tą balsą Gd.
2. įkyrumu įpykinti, išvesti iš kantrybės: Mane teip datai̇̃sė, kad jau gal iš namų reiks išeit Dbk.
įtaisýti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q143, H169, R, MŽ, N, M, LL268
1. tr. Sut, L, Kl, Trš įstatyti, įtvirtinti: Tvoroje įtaisyti varteliai I.Simon. Įtaisýta varstote (staklėse) lentelė atsisėst Sdb. Užkerta itą dalgakotį, rukavėtį antai̇̃so LzŽ. Jei pjovėjys tura gerai įtai̇̃sęs dalgį, pjauna gerai Krž. Viena rankena įtaisýta [mintuvuose], i spauda aną Brs. Kuodelis ant lentelės intaisýtas LKT314(Ob). Ta [Užgavėnių] boba įtaisýta ant tekinio Sk. Aukštai bokštai išstatyta, viršuj kryžiai įtaisýta (d.) Vlkv. Išdirbino marmuro jo stovylą, kurią įtaisė į mūrą Tytuvėnų bažnyčio[je] M.Valanč. Įtai̇̃sė inkilą medyje DŽ1.
| prk.: Tokį aš jam gumbą kaktoj su samčiu įtaisiau, kad iš karto atvėso rš.
| refl. tr. Ser.
2. tr. Jon, Trgn padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Tokia mašina linam mint buvo intaisýta Dglš. Až pusė dienos ir antai̇̃sė tokią lovą Grv. Blėkele du [ragočiaus] ragelius apkala ir antai̇̃so veršiam jungus, an kaklo aždema LKKII224(Lz). Įsitaisiáu prytaisą musums (musėms) mušti LKT96(Krš). Kas tau intai̇̃sė tokį šakiakotį? Pns. Lopšiukus pabarėse intaisýdavo vaikam Dglš. Seniau ardavo vis arklais: tokie arklai mediniai antaisýti LKT284(Bgs). Reiks klepčius (spąstus) įtaisýti toms bjaurybėms (pelėms) – jau apsikęsti nebgaliu Šv. Kaupuose įtaisydavo vėdinimo angas rš.
| refl. tr.: Buvo įsitai̇̃sęs plūgą in jaučio ir in arklio Gg.
ǁ nutiesti (kelią): Čia tai jau intaisýta geras kelias LKT334(Smal).
| prk.: Aš siunčiu savo angelą pirm tavo veido, kurs įtaisys tavo kelią pirm tavęs NTLuk7,27.
ǁ refl. tr. Gs susisukti, susikrauti (lizdą): Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž.
ǁ sudaryti: Sąnariai taip įtaisyti, kad vieno kaulo gale yra įdubimas, į kurį įeina kito kaulo apskrita galvutė rš.
| I anų (aukštesnes pareigas einančių) taip pat gerklės įtaisýtos – taip pat su visais sprogsta (geria) Krš.
3. tr. Lb pastatyti (statinį): Prie to vingio įtai̇̃sė stotį Smln. Grapienė davė lėšų, tai įtai̇̃sė tą bažnyčią Pžrl. Par Varduvą paskuo įtai̇̃sė tiltą Pkl. Par upę pereit yr toks lieptas antaisýtas Kkl.
| refl. tr.: Tasai brolis, įsitaisęs tokius stiprius rūmus, ėmė spausti savo brolius, panorėjo juos visai išvaryti LTR.
ǁ KŽ, Slm, Plšk, Kvr, Ėr, Grz, Lnkv, Lkm įrengti: Gerai įtaisýta krautuvė NdŽ. Antai̇̃sė ituos namus ir gyvena LzŽ. Meistra buvo, intai̇̃sė namus, kur te! Klt. Ant tvarto vandens baseiną įtaisiáu Plšk. Tas malūnas su elektra buvo įtaisýtas i sudegė Ms. Vienas [trobos] galas stovamas, kitas neįtaisýtas Krš. Su rankoms septynius metus išmilžau, paskiau jau tus aperatus įtai̇̃sė Rdn. Pri muno augumo jau čia Viekšniūse įtai̇̃sė valcius Akm. Maniežą parvežė, intai̇̃sė Lp. Turim girnas, bet dar̃ intaisýtos an variklio Kpč. Šventorius intaisýtas lygumiukėj – teip karšta, kad nemona Dgč. Buvo antaisýta apie tą altorių eit keliais LTR(Slk). Katrie gerai įtaisýdavai, daug galėdavai ir su vėjiniu [malūnu] sumalt Gsč. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų? P.Cvir. Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta J.Jabl. Tas didikas liepė įtaisyti savo namuose man kambarį J.Balč. Valdžia įtaiso du dideliu sandėliu maistui LTI476. Vislab ant gesinimo įtaisýti KII35. Intai̇̃sė šviesą (elektrą) Dgč.
| prk.: Bažnyčią sau … širdyse mūsų pabudavok ir intaisyk MKr7.
| refl. tr. KII35, Rtr, FrnW, Krt, Smln, Grz, Kzt: Įsitaisė stubą, i nereikia – niekas nemiela [, kai susirgo] Jrb. Galgi kokį įsitaisi̇̀s kambarioką rudenį Skp. Jau naujuose namuose gyvena, labai gražiai įsitai̇̃sę, kaip mieste Krs. Su broliu gyveno, buvo i antrą [trobos] galą įsitai̇̃siusi Vvr. Kalvę i buvo ne baika įsitaisýt – tėvas pinigų neduoda Slv. Daržinė[je] buvo įsitai̇̃sę šiaudūse slaptyklę Žd. Vandens triūbas įsitai̇̃sėm abypusiai stogo LKKIX151(Dv). Buvo anksčiau žmonės įsitai̇̃sę girnas, malūnėlius an maniežiaus Bsg. Jis tuoj atsikėlęs, įsitai̇̃sęs šviesą Sln.
4. tr. Rtr, Š, L, J.Jabl, NdŽ, Rsn, Krtn, Sv įkurti, įsteigti: Jau krautuves įtai̇̃sė, maisto kokio atveždavo Krt. Čia da tik kaimūse valgyklų nė[ra] įtai̇̃sę Lc. Mokyklą prieš karą antai̇̃sė Giriosa GrvT105. [Valdžia] ligonines įtai̇̃sė LKT245(Lg). Kultūros draugija yra įtaisiusi lietuvių kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems prš.
| refl. tr. Tj: Susivienijimo kuopa turėjo įsitaisius knygyną rš.
5. tr. pagaminti, patiekti (valgį): Įtaisė gerą vakarienę Mš. Liepė įtaisyti pietus ir pakvietė brolius savo M.Valanč.
ǁ gaminant įmaišyti: Taisomi vaistai – kad ko neįtaisỹtum piemenės (jaunos vaistininkės)! Rdn.
6. intr., Rtr, Š padaryti kam ką (paprastai bloga), įkliudyti, įkišti: Susiedu dėtas, įtaisyčio anam, nepadėčio Šv. Ot intai̇̃sė man bėdą! Btr. Kad jis (pusininkas) įtaisi̇̀s, tai mes nei sėklos, nei duonos neturėsim Ėr. Anas intaisi̇̀s geriau kaip kitas Sdk. O už kelių dienų to gaspadoriaus pagedo visi gyvuliai, turėjo visus užmušt ir užkast, tai jis tuosyk pažino, ką jam tas kerdžius intaisė BsPIV283. Už tokią kalbą aš tau intaisýsiu penkiolika parų Ut.
^ Vaikas įtai̇̃sė bėdos, tėvas negauna rodos Jnš.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Kad įsitaisiaũ su tais vaikais – tokie nevalyvi, tokie rėksniai Š. Tik bėdą anstaisiaũ su tais paršeliais Mlt. Instaisýsiu bėdą, kai pamesiu svetimus pinigus Užp.
ǁ tr. iškrėsti (juoką, išdaigą): Įtaisýti kokį šposą NdŽ. Jam reikia baika intaisýt! Nu ale kokia? Pns. Inpyko bernas, mislija: palauk, aš tau intaisysiu štuką LTR(Dkk).
7. refl. pasirengti (kokiam veiksmui, veiklai, įvykiui): Anas jo žentas ansitaisė keliaut ir nuej[o] LKKII227(Lz).
ǁ nusistatyti, pasiryžti: Buvau įsitai̇̃siusi nieko niekam nesakyti Krš.
8. refl. susitvarkyti, baigti: Jau mes su pjovimu ansitai̇̃sėm, liš liko linai rautie Lz.
9. intr. pradėti, imti ką daryti: Paskui įtai̇̃sė su alūnu vietiniai [kailius dirbti] Grz.
| refl. NdŽ: Paskui instai̇̃sė arkliais mašiną sukt Dglš. Daugiau įsitai̇̃sė skiedrom dengt [stogus] Pšš.
^ Ans neįsitai̇̃so skaityti, kaip Plungė degti Krtn.
ǁ refl. NdŽ, KŽ, Rt, Gl, Skr, Mlk, Sld įnikti, įprasti; įjunkti: Įsitai̇̃sė kas vakarą išeidinėti iš namų DŽ1. Įsitai̇̃sė tą patį kartoti BŽ267. Ir įsitai̇̃sė išvien dejuot Vdžg. Įsitai̇̃so gert tie jauni Sdb. Įsitai̇̃sė degti – iš trijų kartų degė Kuršėnai Krš. Įsitai̇̃sė šernai bulbes knisti End. Višta anstai̇̃sė dienadaržy[je] dėt Tj. Vaikas įsitai̇̃sė rėkt ir rėkia Rm. Vienas šėrikas įsitai̇̃sė miltus vogt Krs. O tos karvės, būdavo, kur įsitai̇̃so viena, te ir visos Paį. Įsitai̇̃sė rytais miegot Jnš.
ǁ refl. Jnšk imti smarkiai ką daryti, įsismaginti: Kai jis įsitai̇̃so eit, tai jo devyni šunes nepagautų Kt. Kaip įsitai̇̃so [kiaulės] lėkt, neužvysi Kvr. Per dieną smulkus lytus pamažėliais dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti Žem. Matos, ka jau tas lietus įsitaisi̇̀s ilgai lyt Skrb. Žvirbliui bėda tik tuomet, kada įsitaiso pustyti J.Jabl. Kai įsitaisys, būdavo, siausti kalnuose pūga, kai ims pustyt nuo Kazbeko sniegą A.Vien.
ǁ refl. Š, FrnW, Ėr ilgesnį laiką nesibaigti, nusistovėti: Lytotos dienos įsitai̇̃sė J. Ot kad insitai̇̃sė lietus – jau antra nedėlia lija Rod. Instaisi̇̀s jau, dabok, šalčiai Klt. Tu matai, koks šaltis instai̇̃sė apie Grabnyčias! Krd.
10. tr. padaryti tinkamą vartoti, naudotis (padargą, įrankį ir kt.): Tik parišk pakojas, ir audimas bus įtaisýtas Trg. Buvo staklės[e] šešios sienos intaisýtos – neišaudžiau Lel. Kolei intaisai̇̃ audeklą, tai privargsti Aln. Tris dienas dimus taisė ir nieko neišejo, tik Ona pabaigė intaisýt Ds. Kai įtai̇̃so, parodo, tai galėdavau aust, o teip tai nemokėjau Svn. O kas tau intaisė naujaisias stakleles? LTR(Klvr). Dveji treji metužėliai, kaip staklužes taisiau, ateis ir ketvirti, pakol įtaisýsiu JD766. Reikia žagrė intaisýtie, gaspadoriu pasakytie DrskD245. Duok man jaunam rodužėlę, įtaisyk žagrelę (d.) Smn. Intaisykie, tetužėli, naująją žagrelę BsO418.
^ Įtaisė drobę – išaudė tinklą LTR(Kp).
| refl. tr. Imb, Pl, Nm: Staklės išklerusios, i negaliu įsitaisýti audimo LKT109(Kv). Įsitaisýt nebemoka [jaunos], apmest audžiant Alz. Stalatieses instai̇̃sė aust Skdt. Instaisiaũ da tokį audeklioką, ale kad nėr kada audžia Sdk. Tas senelis pamokinęs, kaip reik į stakles įsitaisyti nytis, skietą Sln. Įsitaisė bernytis žagružę, pasijungė šėmuosius jautukus KlvD107.
ǁ N, KŽ suderinti (instrumentą): Intaisyti organai (vargonai) SD355. Užtraukiu strūnas, įtaisau, įtempiu R40, MŽ54.
ǁ Krkl išmiklinti, įpratinti daryti kokį judesį: Jo ranka neįtaisyta, jam negalima duoti į rankas gero dalgio M.Katk. Pamokytas [šieną pjauti] žmogus bemojuodamas pats įtaiso ranką rš.
11. tr. K.Donel1, Up įdirbti, įtręšti: Kap aš buvau intai̇̃sęs savo žemę! Kli. Galulaukė buvo, ale kai intai̇̃sė, tai matai dabar Sdk. Rendauninkas jau tau žemės neįtaisýs! Trk. Daržus dabar intai̇̃so gerai Ad.
12. tr. Š, NdŽ parūpinti, gauti: Jai puikius drabužius įtai̇̃sė Plšk. Jam įtaisiaũ vežimą Jrb. Iš tėvų nėr ką i norėt, kad parėdytų a įtaisýtų ką Slv. Už nunėrimą visokių niekiukų suknikę įtai̇̃sė Krš. Anam įtai̇̃sėm bitis, esam bičiuliai Pvn. Vaikuon dviratį už penkis šimtus įtaisiáu Kv. Dirbau kaip jautis, gyvenimus vaikams įtaisiáu Grd.
| prk.: Įtai̇̃sė vaiką i pabėgo Rdn. Trankykis par naktis su anuo – įtaisýs vaiką, galėsi šokinėti! Šv. Tiek ans žanysias, kol ans vaiką įtaisýs Trk. Klega, ką itą vaiką jai antai̇̃sė Juza GrvT67.
| refl. tr. J, L, DŽ1, NdŽ, KŽ, Kv, Trk, Pln, Plt, Grz, PnmA, Vl, Kt, Trgn, Vj: Kai visa buvom išsipardavę, tai vėl reikia visa įsitaisyt J.Jabl(r.). Įsitai̇̃sėm gerus arklius, tai dabar lengviau ir darbai eina Š. „Kalbos ir senovės“ honoraru aš įsitaisiau rudeninį apsiaustą K.Būg. Tai paskui įsitai̇̃sė i mano tėvas geležinę žagrę LKT190(Šk). Senovės ūkininkai kokį žebenkštuką pamatydavo, tokią karvę įsitaisýdavo – labai eidavo į ranką Vg. Balanai pasibaigė, instai̇̃sėm grikį (spingsulę) Klt. Po tam liktarną įsitai̇̃sėm i skalų nebskaldėm Všv. Tokį sodną įsitai̇̃sęs negersi i nesiusi Akm. Įsi̇̀taisiau birbynę, išmokau grajyti Klk. Įsitaisiáu vieną avilį bičių Pgg. Antai Puidokai buvo įsitai̇̃sę [kuliamąją], par kiemus liuob važiuoti Gršl. Įsitai̇̃sė kiti bliukį, o man ar teko kult su kultuvais Gsč. Aš pirmasiai [geležinį] plūgą instaisiaũ Švd. Mano buvo insitaisýta (pasirinkta) toks kelmas: atsisėdi ir mataruoji meškerę Ob. Tokiu būdu esą galima dideles daugybes gero mėšlo įsitaisyti A1884,78.
| Iš kur tokį vyrą įsitai̇̃sėt (apie atėjusį pas didesnius vaikus mažą vaikiuką)? Krš. Abu durniai netikusias bobas įsitai̇̃sė, tai dabar ir vargsta patys Krs.
^ Prieš nusigyvenimą įsitaiso ožką LTR(Grk). Neturėjo boba bėdos, tai paršelį instai̇̃sė Sdk.
| prk.: Priš amžiaus galą įsitai̇̃sė vaiką – kur mergos protas?! Rdn. Įsitai̇̃sėt tokį pasiutusį vaiką ir augykitės! Sml.
ǁ įkalbėti, įpiršti: Ans norėjo vieną dukterį munie įtaisýti Als. Gerą buvau įtai̇̃sęs (prirodęs) jam žmogų (piemenį) Rm.
| Pri miško galo Virkutis ir įtai̇̃sė anam tą gyvenimą ten Trk.
13. tr. R37, MŽ49, Š, KŽ, LzŽ, Slm pasirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, padėti gauti vietą, įstatyti: Įtaisiaũ aš jįjį į gerą vietą J. Čia tokią Adomaitienę įtaisiaũ į virėjas Jrb. Vaikas dar nebuvo įtaisýtas į darželį, ir neturėdavo kur palikt Kn. Par pažįstamus aną ten įtai̇̃sė Šv. Norėjo i muni tatai čia anie įtaisýti ten į tą ubagyną Ms. Nuvedžiau jį prie krautuvės ir intaisiaũ eilios pradžioj Ut.
| refl. Rtr, KŽ: Tokie čia tie darbai, tokios čia tos algos, ale čia įsitaisýt sunku Jrb. Į tokį gerą darbą įsitaisiáu Trk. Instai̇̃sė an darbo Lt. Paskiau kap įsitaisýsiatav, muni priimsiatav Slnt. Ale tu čia ir įsitai̇̃siusi kaip inkstas taukūse Šv. Dabar įsitaisiaũ kaip į devintą dangų Trs. Jie abu prie nuolatinių darbų įsitai̇̃sė Krs. Dėdė įsitai̇̃sė tada krautuvėn dirbt Skp. Jis visur visuomet sugebėdavo turtingai ir sočiai įsitaisyti B.Sruog.
14. refl. LL268, Rtr, DŽ1, Trk, Kv, Plšk, Jnš, Strn įsikurti: Buvo įsitai̇̃sęs prie vieno žmogaus Gršl. Pardevė i tą savo ūkį ir įsitai̇̃sė Endriejave End. Da neintai̇̃sė [pirkios] suvis, ale instai̇̃sė – bi tik savoj Lkm. Kazienės klėtelėj kaip insitai̇̃sė, tai ir neina niekur Km. Jis poniškai įsitai̇̃sė BŽ151. Pri pat kelio i ten įsitai̇̃sė toks vengras, pasivertęs į velnią (ps.) Šv.
ǁ nepageidaujamam kur nors būti, atsirasti, įsiveisti: Šiemet ka buvo insitai̇̃sę briedžiai – prie šulnio guldavo Šd. Kažin ar tik ne šeškas būs į daržinę įsitai̇̃sęs Šv. Mūsų gryčioj šiemet svirplys įsitai̇̃sė Pnd. Vieną dieną buvo meškos į rugių lauką įsitaisiusios LTR(Klp). Ten įsitai̇̃sė tokie kuliganai Žeml. Kad sode prie obelei įsitai̇̃sius šiurpė, tai neraudavom – tegul žydžia Svn.
15. refl. NdŽ, Kpč, Prn užimti patogią vietą (patogiai atsisėsti, atsigulti, atsitūpti ir pan.): Kad guli kralikai instai̇̃sę! Drsk. Šuva įsitai̇̃sė kertėj ir drybso Rm. Akis primerkė Petras, pajudino pečius, geriau įsitaisydamas atgultoj vietoj J.Balt. Katinėlis po egle, po šakom įsitai̇̃so ir atsigula (ps.) Nm.
| prk.: Toks vaikis galėtų pats dirbti, ale ne: įsitai̇̃sė tėvuo ant galvos ir nei ausų sau nekrutina Šv.
^ Įsitai̇̃sė kap velnias į ropes Gž. Įsitai̇̃sė kaip višta ant kiaušių Šv. Įsitai̇̃sė kap šuo kanapėse (gerai, patogiai) Kt.
ǁ įsisprausti: Jau a kur bijojau, ejau, ta (tai) aš įsitaisýsiu į vidurį Kl.
16. tr. surengti, suorganizuoti, atlikti: Vakare universitete įtaisėme visą lyginamosios kalbotyros seminarą Šlč. Valdžiai neleidus paskirtuoju laiku to koncerto įtaisyti, pranešimas apie jį pasirodė laikraščiuose tik už dienos Pt. Draugija įtaisė tris šeimyniškus vakarėlius savo bute rš.
ǁ įvesti: Blaivybę buvo įtai̇̃sęs tas vyskupas Ms.
17. refl. Vdn persirengti kuo: Anas pats insitai̇̃sė až mergutą ir atej[o] pas tuos tvartus arklių vogt (ps.) Lz. Ubage instai̇̃sius nuejo berno namuosna LTR(Slk).
18. tr. gražiai aprengti, aptaisyti, papuošti: Ją intai̇̃sė kap ponią LzŽ.
| refl.: Insitai̇̃sęs kap an mišios Mrc. Žiūrau – eina jaunikis išsiprausęs, visas puikiai įsitaisęs Tat. Rūbų reikia – instaisýt nori, ė dirbt tingi Dgl. Labanoro merginos gražiai instai̇̃sę Sug. Kad ir nevalgęs būsiu, bet instai̇̃sęs Trgn.
19. tr. aprūpinti drabužiais, aprengti: Antai̇̃sėm vaikus LzŽ.
20. tr. išpuošti: Graži Imbrado bažnyčia, labai intaisýta Slk. Žvaguliai žlega, arkliai intaisýta Švd. Nerasit gražesnių [kapinių], kap tę intaisýta Kpč.
21. tr. sukelti (ligą): Tie vaistai gydo vieną, o įtai̇̃so kitą Smln. Matyt, nori su ta amžina kiaušiniene skrandžio opą įtaisyti, ne kitaip rš.
| refl.: Iš daktarų knebinėjimo vėžys įsitai̇̃sė Krš. Įsitai̇̃sė ir įsitai̇̃sė toks karkulys Trk. Įsitai̇̃sė šašiukai tokie nosy[je] Rm. Baimė ema, kad jam nebūtų įsitaisius gelta Grž.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Įsitaisiaũ tokią slogą, kad atkvapo nėr pro nosis visai Jrb. Gėrė ir įsitai̇̃sė ligą Rmš. Kad įsitai̇̃sėm, tai įsitai̇̃sėm visi ligas lig mirties Krs.
22. tr. Sut pasukti tam tikra linkme: Mes ją intai̇̃sėm geran kelian, ana paėmė ne tą kelią Lkm.
| prk.: Tuog tad būdu tur būt intaisýta širdis mūsų DP561. [Šėtonas] visas yra ant to, idant kuo daugiausiai žmonių intaisýtų ing paklydimus DP86.
| refl. KŽ: Įsitaisýk į taką ir nepaklysi pareiti nė par valakus Šts.
23. tr., intr. R292, MŽ390, LL311 nustatyti, sutvarkyti: Įtaisau, davadą, parėdą padarau, rėdau, tvarkau R26, MŽ34. Paikai įtaisýta ant amžiaus galo (vaikai seniems negimsta, nors jiems reikalingesni negu jauniems) Rsn. Taip pats Dievas, mus (lapes) leisdamas, įtaisė – tam, kad šunes negalėtų visų lapių išgaudyti J.Jabl.
24. tr., intr. sugalvoti, sukurti: Tą gaidą (melodiją) vargonykas įtai̇̃sė Ps. Gromatą įtaisau (rašau juodraštį) R121. Jis tei[p] įtai̇̃so, kad ką pasakys, tai visi juokias Skr. Nors ir aš neblogai įšneku, bet jis dar geriau įtai̇̃so Žvr.
25. tr., intr. Krkl, Mšk, Žvr įtaikyti, sugebėti ką kaip reikiant padaryti: Palauk, da turėsi į taktą įtaisýti [kuliant spragilais] Lk. An savo armoškos pradėjau taisyti taisyti – ir įtaisiáu Trš. Neįtaisiáu, kaip ką reik pasakyti Kv. Aš visas gaidas galiu įtaisýti Vgr. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? Mano merga neįtaiso, – vargas tik! LzP. Mokėjome Kalėdų giesmes iš atminties, įtaisėme balsus, gaidoje sutarėme M.Katk. O šatonas, kaip moka visokius balsus įtaisýti! Krš. Taip įtai̇̃so, kad, rodos, pats Berkis kalba Vdžg. Mūsų prigimta kalba, o įtaisýta (išmokta) ta jau ne tas Krž.
26. intr., tr. įgristi, nusibosti, privarginti, prikamuoti: Jau intai̇̃sė svečiai lig gyvo kaulo Ut. Kad intai̇̃sė tas tavo vaikas, tai vos daturėjau Sv. Neduok Dieve, kaip tas manę įtai̇̃so: visa jam negerai, vis bamba ir bamba Kp. Mint linai oi kaip manę įtaisýdavo! Skp. Su šita smerčia tu teip įtaisai̇̃ (prigąsdini, kad mirsi), kad oi! Skp.
| refl. NdŽ.
27. tr. apgaule įstumti į vargą, įpainioti: Tas žmogus mane labai įtai̇̃sė J.Jabl(Kp).
| refl.: Įsitaisiaũ (besibylinėdamas) J.Jabl(Kp).
28. tr., intr. šnek. primušti, prilupti, išperti, įkrėsti: Va, kelnes suplėšei, mama tau intaisi̇̀s kaip reikia Vdn. Apie vieną žmogų, katras poną intaisė BsPII261.
ǁ intr. sušerti, suduoti, sudrožti: Kab intai̇̃so par pėdą velnias, tai pėdos grendyman linksta (ps.) Azr.
◊ į vãgą įsitaisýti padaryti gerą pradžią: Niekada neina gerai, kol įsitaisai̇̃ į vãgą Jnšk.
pir̃tį įtaisýti paimti į nagą, prigriebti; išperti, primušti: Na, aš tau pirtį įtaisysiu J.Jabl.
rañką įtaisýti įprasti: Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Daba anie kaip įtai̇̃sė rañką, taip i darys Lk.
paįtaisýti (dial.) tr.
1. pritvirtinti: Paantai̇̃so ituos jungelius, kur pas spragelus LKKII222(Lz).
2. įrengti: Būsta, kap lietus, tai ir po kluonu paantaisýta [žardai] LKKII225(Lz).
3. padaryti tinkamą darbui: Vyrai paantai̇̃so spragelus, ragotes Lz.
4. refl. gražiai apsirengti: Dabar seloj paanstai̇̃sę kap gorode (mieste) LzŽ.
ištaisýti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203
1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisýt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip naujas Ps.
| refl. tr., intr. Rtr, Š: Išsitai̇̃sė [televizorius], gražiai rodo Krš.
ǁ Jd, Skd užlyginti duobes, padaryti tinkamą važiuoti: Ištai̇̃sė, išžvyravo tą kelią Krs. [Kelias] šlapias buvo; daba ištai̇̃sė, išpylė LKT217(Šl). Liepė [ponas] tarnams gražiai ištaisyt kelius LTR(Klt). Buvo medžiai įsvadinti, kelias ištaisýtas Jdr. Pririšk margus kurtelius, ištaisýk man takelius (d.) Jnk.
ǁ panaikinti skyles, užadyti, užlopyti: Dvi ištaisiáu skyles, viena liko – užsiūsu vakare Krš.
2. tr. KŽ pašalinti klaidas, nesklandumus, netikslumus: Ištaisýti rašomąjį darbą, projektą DŽ1. Ištaisýti vertimą NdŽ. Sniege mėtėsi neištaisyti sąsiuviniai sp.
ǁ DŽ1 pašalinti negeroves, trūkumus: Šį trūkumą mūsų spauda turėtų sparčiai ištaisyti sp. Nedelsdamas, su visa energija jis buvo nusprendęs ištaisyti padėtį J.Dov.
| Fizikos – dvejetas?! – Ištaisysiu, yra laiko V.Bub.
3. tr. padaryti geresnį ką prastą, netikusį: Kad but piktai žmonai papuolęs, but ištai̇̃sius Mžš. Jei jau toks gimė, tai nė pats velnias nebištaisýs Šv. Koks gimė, toks ir mirs – niekas ano nebištaisýs Vkš. Ką gi dabar šitas baudimas ištaisė? Ns1851,1. Piktą širdį sunku ištaisýti NdŽ. Tėvus tus davė Dievas dėl paveizdo visims zokaninkams, kad jų paveizdas juoba mumis ragintų kaskarts geresniai ištaisyti širdis savo M.Valanč.
| refl.: Kada tu išsitaisýsi? Rmš. Kartais suaugę išsitai̇̃so, proto įgauna Krš. Niekaip neišsitai̇̃so marti, be vieno galo bloga (juok.) Krš. Pirma tas vaikas toks nei šioks, nei toks buvo, gal dabar išsitai̇̃sė? Mžš.
^ Išsitaisys merga kai karvė trečiu veršiu B.
ǁ refl. atsigauti, sustiprėti: Toks skursna tas paršiukas, kaži a jis išsitaisỹs Jrb. Išsitai̇̃sė, kūnelin meičiukas nue[jo] Dglš. Išsitai̇̃sė kap šuva po metų, o buvo tokia suvargus Mrj. Išsitai̇̃sė ir karvė buvo gera Antr. Paskiau daugyn daugyn to pieno – išsitai̇̃sė karvė Mžš. Galgi palengva sveikata jam išsitaisi̇̀s Krs.
| Mergaitė gudri, tik kad kalba sunku suprast. – Kalba išsitaisi̇̀s Mžš.
ǁ refl. R50, MŽ67, N, Šv, Rk, Svn, Mžš išsigiedryti: Oras in vakarą išsitai̇̃sė Ktk. Iš ryto buvo apsiniaukę, pasku išsitai̇̃sė Ėr. O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir iš patvorių J.Balt.
4. tr. išgydyti: Ar ištaisýs muni, ar išgydys?! Rdn. Ištaisiaũ bites, jau vėl sveikos Nč. Jei aš stovėsiu prie galvos, tai sakyk, kad jau aš negaliu ištaisyt, jau mirs BsPIV112.
ǁ refl. N, Š, KŽ, Prk, Rs, Gd, Užv, Kl, PnmŽ, Lp pasveikti, išgyti: Iš ligos negaliu išsitaisýti, t. y. išsitvalyti J. Gavau į galvą tokį sukinį, i kažinaičiais a beišsitaisýsu End. Iš šitos ligos da išsitaisýsi Pns. Nuvežė ligoninėn, ir neišsitai̇̃sė – numirė Skdt. Mažu išsitaisỹs tau tie sąnariai Jrb. Negirdžiu, buvau išsitai̇̃sius – vė negirdžiu Vj. Milšim keturis sykius, kol tešmuo išsitaisỹs Jrb. Į pradžią šlubavo [arklys], paskui lyg kad išsitai̇̃sė Skr.
ǁ įdėti plombą, užplombuoti (dantis): Taisė, ale neištai̇̃sė gerai [dantų] Klt.
ǁ atstatyti (išnirusią vietą): Ir teip smagiai jis gavo nuog žmogaus, kad ką tik ištaisė savo sprandą LMD.
5. tr. KŽ, Slnt, Žeml padaryti lygų, neraukšlėtą, neišdrikusį: Surūkšlėtą drabužį ištai̇̃sė jijė, marti, ir tu rukšlas ištaisýk J. Turėsi ištaisýti saujas, išdulkinti tus spalius Tl. Šiaudus išpurtini, ištaisái pasiėmęs, teip išdulkinsi Gršl. Ištaisai̇̃ ištaisai̇̃ tuos šiaudus – ir stogas: pririši, priverži Kvr. Su medinėm šakutėm teip gražiai iškrato, ištai̇̃so tuos javus Mšk. Drėgnai pagadai esant, reik lengvai tabokų lapus nuimti nu šniūrų ir ištaisyti lapus, kurie būtų sukrypę S.Dauk. Išskalbti siūlai lengvai nugręžiami, sruoga ištaisoma rš.
^ Verkdamas kaktos neištaisýsi Rdm, Žsl, Gr, LTR(Mrj, Zp, Jz, Lp, Slk). Verkdamas kaktą neištaisýsi, o juokdamasis dantų nepakavosi Igl. Su rėksmu kaktos neištaisýsi Pnd.
| refl.: Kai supyksti, raukšlės pasidaro, o paskui jos n'išsitai̇̃so Jrb.
6. tr. išnarplioti, išpainioti: Suvelsiat – mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisýs [ūdas] Plng. Ažsibūrė siūlai, nė ištaisýt Ds.
| refl. tr.: Išsitaisýk vadeles ir virvę Pns.
ǁ refl. Sut prk. išsipainioti, išsivaduoti, išsisukti: Pilotas …, idant iž tų visų vargų ištaisytųs, nuvesdino jį karaliausp Herodop DP166.
7. tr. Auk ištiesti: Atsiklaupia [nusikaltęs vaikas], rankas ištai̇̃so viršun Drsk. Stovi [vaiduoklis] rankas ištai̇̃sęs – einu pačiupinėsiu Žln. Nei ing čia sulenkt galiu [pirštų], nei ištaisýt galiu Kpč. Tai suraitoja daktaris koją, tai ištai̇̃so Drsk. Žiūrėk – sparną ištaisýsiu, vėl intrauksiu (ps.) Žln. Nedavė [lietus, šalna] man, linelio (dat.), nei stogelio ištaisýtie, valaknėlio sudrūtytie, sėmenėlio sunokytie (d.) Vlk.
ǁ Sdr padaryti tiesų, nesulinkusį, ištiesinti: Kariuomenės mokslas kuprotam ištai̇̃so kuprą, sveikam kriauklus įlaužia Š. Mėnasį išgulėjo pakabintas – koją reikia ištaisýt Sug. Puolė lazda an piršto – jau tik sulinko; kalvis ją ištaisė BsPIV274.
| Ištaisi̇̀s [storą, išvirtusį] pilvą valdiška duona (juok.) Kpč.
^ Kuprotą tik kapas ištaiso LTR(Vl). Pūsk nepūsk – vis tiek per uodegą karvei ragų neištaisýsi Lš.
ǁ išskleisti sulankstytą, sudėtą: Ištaisýk staltę, pažiūrėsim Pv. Ištai̇̃so ryšuliuką ant stalo Dg. Ištaisýk prieš langą [audeklą], geriau matysis Svn. Vieną naktį išejo prie ežero. Tę moterų buvo ištaisyti audeklai LTR(Srj).
ǁ ištempti: Liuob ištaisýs ant viršaus skūrą, apačio[je] medis Yl.
ǁ Nm, Kč, Srj išplėtojus paskleisti: Veža an pievos [linus] ir ištai̇̃so Mrs. Tris ketrias savaites laiko an lauko ištaisýtus [linus] Kpč.
| refl.: Meškauogės išsitai̇̃sę kap paklotės Mrc.
ǁ Nm paguldyti ištisą, ištiestą: Ištaisė vilką ant mėšlų, atskaitė vilkui iš tiesų LTR(Btr).
^ Tavo miela ant kalnelio kai linelis ištaisyta (d.) Prl. Kad tę juos an lentos ištaisýtų! (toks piktas mirties linkėjimas supykus, netekus kantrybės) Krsn. Kad taũ ištaisýtų vilkas, tokį gyvulėlį! (keik.) Arm.
| refl.: Ot jau ir išsitaisei̇̃ (atsigulei) kap penimė! Lp.
ǁ refl. Lp, LTR(Mrc) išsitiesti: Aš neužmigtau išsitai̇̃sius Vlk. Guli an pečiaus išsitai̇̃sęs Klt. Ežis susitraukia ir vėl išsitaiso Lp. Gyvatė buvo išsitai̇̃sius, ne susrietus Vrn. Kap pasliduosi, tai ir išsitaisýsi Pns. Lubos teip buvo žemai, jog mažiausias žmogus vos galėjo išsitaisyt rš. Ji (ragana) išsitaisė an ližės, kad Pinčiukas ją da pečiun šust LTR(Kb).
ǁ refl. pargriūti, parvirsti išilgam: Tik brinkt ir išsitai̇̃sė vyras an žemės Pns. Bėgau bėgau, tai kap išsitaisiaũ! Vrn.
8. tr. DŽ1, Ps, Nv, Knt padaryti tvarkingą, švarų, gražų: Ištaisýti sodai NdŽ. Tą kiemą gražį jau ištai̇̃sėt? Trk. Kapai kaip gražiai ištaisýti yr Sd. Rąžės krantos yrai ištaisýtos Plng. Aš darželį teip ištaisaũ gražiai Sdb. Ten ežės tos ištaisýtos, žinai, gražios Trk. Kad ištaiso jos darželius kaip bitelės korį LTR. Ta sodybikė ve kokia buvo graži, ištai̇̃sė ją kai stiklą Srd. Gyvenimą ištaisė, kaip sakoma, skambamai Žem. Ryga labai ištaisýta RdN.
9. tr. kurį laiką tvarkyti, prižiūrėti: Ištaisiáu kapus keturius metus, kiek to [v]andens išvilkau! Krš.
10. tr. Kp, Rz išdoroti, išdarinėti, išvalyti: Ka parvažiuosi, ištaisýk tas žuveles Žr. Marti ištai̇̃so paukštį, nuneša motinai ir duoda valgyti (ps.) Vkš. Žarnas ištaisýti ne taip jau malonus darbas Krp. Bjauriausia yr vyšnė, kol aną ištaisái Krš. Gyvulį papjovė, ištai̇̃sė ir sušaldė, reikia pjaustyt – negalia Slm. Medkirtys papjovęs vieną jautį, ištaisęs įdėjo katilan, pradėjo virt MPs.
11. tr. NdŽ išimti šovinį iš šaunamojo ginklo lizdo.
12. tr. pakloti (lovą): Jie visi įejo nakvynės prašyti, bet nieko nerado – visur buvo dyka, tikt puikiausios lovos ištaisytos BsMtII178(Tl).
13. tr. KŽ, Jnšk aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Ka tiek ištaiséi, išrėdei tą savo dukterį! Skd. Taip jau turi̇̀ ištai̇̃siusi tą savo mergelką! Šv.
| refl. Š, NdŽ, Rmš, Ub: Visi išsitai̇̃so, ir aš išsitaisýsiu Prn. Teip motriška nešpetni dar, ka išsitai̇̃so, išsidažo Trk. Išvažiavo, išsitai̇̃sė kaip ir pamergys Slm. Išsirėdžius išsitaisius kaipo lelijėlė, su auksiniais žiedelėliais ir su vainikėliais LTR(Upn).
ǁ Skdt aprūpinti naujais, gražiais drabužiais: Jų mergos labai ištaisýtos Klt. Tą vieną mergytę turėjo, tai išrėdyta, ištaisýta buvo Bsg. Žmoną teip ištai̇̃sė, kad atrodo kaip ponia šilkuose Jnš.
| refl. Mlt: I daba y[ra] išsipuošę, išsitai̇̃sę, visko tura, – nėra kantinys (patenkinti) Ms.
14. refl. Sb persirengti kuo: Užgavėnių žydais išsitaisýsiam, išsitepsiam Klk.
15. tr. Sk, Gsč išpuošti, išgražinti: Tą palaidinukę da kiaurai ištai̇̃so Bsg. Kaip ištai̇̃sė mūsų bažnyčią! Šd. Kalėdom ištaisýkit egliutę kuo puikiausiai Trgn. Tiktai sienas taigi reikia ištaisýt (dažant išmarginti) Pnm. Privažiavom margus vartus, didžiai ištaisýtus (d.) Kl. Randame stalą ištaisýtą kaipo altorių, lino žiedu apdengtą, gabiją užšviestą JR88.
| refl.: [Vaikai] miško kvietkais apsikaišę, gieda giesmes išsitai̇̃sę DrskD251.
16. tr. P, KŽ, Vad padaryti kokį daiktą: Ką tu nori iš tos lentos ištaisýt? Skr. Ten lapės urvus y[ra] ištai̇̃siusios Vgr. Ka važiavom į vestuves, tokie bromai ištaisýti Akm. Pašventorė[je] ištai̇̃sė kryžius, padirbo suolelius sėdėti Jdr. Teip ištai̇̃sė šakes, kad nepasakysi Ob. Daba tai graži duona buvo. Kur jie tokią ištai̇̃sė (iškepė) – nė suplyšus, nė sudegus Jnš. Tas tėvas ištaisęs Striubauseliui balną, pabalnojęs gaidį S.Dauk. Užvis tus audeklus ištaiso rietaviškės mergaitės M.Valanč.
| Ličbos ištaisýta (skaičiai surašyta) GrvT7. Mama tai mūsų gerai ausdavo, raštus visokius ištaisýdavo ausdama Mšk.
| refl. tr. Rtr: Tas ličynas antsidėjo, visokias išsitai̇̃sė Lnk. Išlupau akminą ir išsitaisiau tokią skylę, kaip tiktai galiu aš išlįst Sln.
ǁ Klk nutiesti (kelią): Daba ištai̇̃sė čia geresnį kelią Krž. O ten į pajūrį antai yr puiki keliai ištaisýti Plng. O dabar žiūri – keliai ištaisýti, visur vieškeliai padaryti Upn. Nei išskyniau skynimelio per žalią girelę, nei ištaisiau vieškelelio in margą dvarelį (d.) Tvr. Po tą parką ta (tai) ten buvo visokių alėjų ištaisýta Lž. Upelio jau nebėr, daba ištai̇̃sė (iškasė) griovį Slč.
ǁ užtverti (tvorą): T[v]oros nū medžio ištai̇̃somos Krg.
17. tr. Vgr, Kv, Žg, Upn, Sug pastatyti (statinį): Ka dabar kas atiduotų tą mišką, puikiausį namą galėtų ištaisýti Všv. Degutinė išmūryta, ištaisýta Krs.
| Kas ten par pylimai ištaisýti! Trk. Ka čia tas žmogus neatejo sklepalio ištaisýti – ot būtų gerai uogoms pasidėti! Plt.
ǁ DŽ1, Als, Klk, Skp, Brž padaryti vidaus įrengimus, įrengti: Ištai̇̃sė, išgražino vaikams darželį – žiuba žiuba! Krš. Pirkią ištai̇̃sė, apšaliavojo Lz. Priš tą karą ka jau pasistatėm, ka buvo kambariai jau ištaisýti! Vgr. Tą namelį i pastatė, i ištai̇̃sė – vyras su nagais Mžš. Seklyčią ištai̇̃sė kaip bažnyčią Jnš. Jiedu tą butelį teip gražiai ištai̇̃sė, padarė kaip didžiausius pakajus BsPIV106.
| refl. tr.: Anys naujus namus pasistatė, kad išsitai̇̃sė kambarius! Skdt. Vieną kambarelį neišsitai̇̃so, o jau žilą plauką tura End. Dabar tai išsitai̇̃sė, tai ką gi, labai išsitai̇̃sė dabar Skrb. Jezavitai, padirbusys vieną pusę klioštoriaus, ištaisės ten pat sau koplyčią M.Valanč.
ǁ iškloti, padengti: Lizdelis yra viduje dailiais ir minkštais gaurais ištaisytas I. [Karalius] tuoj įsakė ištaisyti juodai kambarius, iškelti juodus šydus LTR(Zp). Liepk visą kelią ir bažnyčią ištaisýtie raudonu aksomu (ps.) Rdm.
18. tr. sukurti: Apie Daukniūnų kaimą aš pats buvau ištai̇̃sęs dainą Krč.
19. tr. Žg, Rdn, Ėr pagaminti (valgį): Ištaisýkit gerus pietus Sn. An veseliu būdavo visa ko ištaisýta Vn. Ištai̇̃so tų grybų, tų uogų visokių Kv. Prieina linai mint – reikia vis viena ištaisýt [valgyti] kap kokiai veseliai Ad. Tegul jam ištai̇̃so pusrytį iš tų gėrelių (ps.) RdN. Tai ką dabar, pon, tamstai reik vakarienės ištaisyti? LTR(Sln). Žuvį ištaisýti gražiausiai mokėjau Krš.
| refl. tr. Dglš: Šitai giedojom kalnus – kaip gražiai visokio [valgio] išsitai̇̃so! Gršl.
20. tr., intr. Upt, Jnšk padaryti, nuveikti: Ji dar šiandien ką apsiėmusi ištaisỹs NdŽ. Tai tu gerai padarei, ištaisei̇̃ KII359. Su savo klykimu nieko neištaisysi N. Tu man nieko neištaisýsi, kad ir į teismą paduosi Žvr. Visos nusirėkusios sto[vi] prie grabo, i ką tu ištaisýsi! Jrb. Aš nežinau, ką jisai ištaisỹs, kai aš numirsiu Stak. Reikės jau pačiam dirbt, ponas, kitaip jau nieko neištaisýsi Skr. Tai matai, ką ta tavo geroji Onutė ištaisýt moka Plv. Bobos dar̃ geriau ištai̇̃so kap vyrai Žln. Susibėgo i nieko n'ištai̇̃so Vlkš. Nieko nebištaisái (nebesugebi), matau NmŽ. Tie žyniai nieko neištai̇̃so Rsn. Kitas, kad ir gerą galvą tura, nieko neištai̇̃so Akm. Nieko neištaisýsi, jeigu jau jo naguos pakliuvo Sv. Reikia teip ištaisýt, kad niekas negertų Rm. Kad reiks mirt, nebe ką ištaisýsi Grž. Mat ką gali̇̀ ištaisýt girtas! Škn. Ką man padarys: pasprangys pasprangys (neduos valgyti), aš sena – ką jie iš manęs ištaisỹs! Sk. Matydamas nieko n'ištai̇̃sąs, išėjęs pabutšaliais šlaistės Jrk106. Ką vienas lietuvninkas seime ištaisys! I.Simon. Kaip gal vanduo tokius didžius daiktus ištaisyt? prš. Tie darbai tau per sunku yra, tu vienas tatai negali ištaisyti BB2Moz18,18. Šis žodis daugiaus ištaisė, nekaip ans mislijo Ns1850,2.
^ Tą patį ištai̇̃so tie šventiejai, tie prakeiktiejai Krš. Sa geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu B615.
ǁ išdarinėti: Ką motynos matytum, ką ištai̇̃so su vaikais [kariuomenėje], nedetūrėtum Rdn.
ǁ atlikti, įvykdyti: Dvi giesmes ištaisýsiu (prisiminusi pagiedosiu) Ad. O gal kaip norints reik ištaisýti tą dainą Varn. Pons …, kad urdelį n'ištaisiaũ, tuo mušė per ausį K.Donel. Kas užduota, išvesti, ištaisýti KII35. Jozua ištaisė prisakymą, sau duotą BB1Mak2,55. Tuogi ir žydų žemėje norėjo ištaisyti savo urėdą BPII113.
ǁ NmŽ, Krtn, Lk pataikyti, įstengti ką kaip reikiant padaryti, atlikti: Ans neištai̇̃so (gerai neištaria) to žodžio Jn(Kv). Jau mūso vaikas „r“ ištai̇̃so pasakyti Krt. Mes taip jau nė neištaisýsiam (gerai nepapasakosim) Vgr. Reikia žiūrėt, kur iškilot, kur ištaisýt (gerai pririšti) karves Skdt.
ǁ turėti naudos, laimėti, pasiekti: Iš tų kiaušinių juk nieko n'ištaisai̇̃ – šįmet jie pigūs Jrb. Jis prie karaliaus nieko n'ištaisys KBI15. Kurgi aš dabar neperpykęs būsiu, tokį ilgą čėsą sugaišęs, o nieko neištai̇̃sęs Sch161.
21. tr. KŽ, Tlž, Trk, Jnš, Skrb padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Kokių visokių šposų ištaisýsam susirinkę Lk. Ans ka įsigera, ta i ištai̇̃so gražias komedijas Kv. Iškalbingi žmonys labai juokų ištai̇̃so Šv. Ot ištai̇̃sė baiką, kad jau geresnės nereikia Pns. Matai, da kokią linksmybę ištaisi̇̀s Slk. Aš jiem tokį juoką ištaisýsiu, ka anie i verks, i juoksis Všk.
| Kad ištaisýdavo (išgąsdindavo) mergaites, tai geriau, kaip reikia Skp.
ǁ NdŽ, Sv padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: I nulėkė lapė, visą kelią mislydama, ką čia tam vilkui ištai̇̃sius (ps.) Ps. I ko neištai̇̃so tie žmonių liežuveliai! Krš. Ot žentas ištai̇̃sė! Dbk.
ǁ apkalbėti, apšmeižti: Visaip tave ištai̇̃so su kalbom Jnšk. Jis mane kad ištai̇̃sė visam sodžiuj! Jnšk.
ǁ Skr, Upt išbarti, išplūsti, išpeikti: Ištai̇̃sė aną tėvai, ta užsiuto Krš. Ištai̇̃sė visus, ka labai netikę, tik anie [geri] Krš. Teip ištaisi̇̀s, kad nei akių neturėsi kur dėt Sv. Šilkų drapanėlėm neaptaisė – visokiais žodeliais jau ištai̇̃sė (d.) Brž.
ǁ išpeikus pašalinti: Ją ištai̇̃sė iš vištų [fermos] Jnš.
22. intr. sudaryti kokią nuomonę apie ką: Ištai̇̃so, kad anos vaikas geriausis, o jug velnias! Krš. Taip ištai̇̃so, kad aš kalta Krš.
| refl.: Anos išsitaisýs (mokės pasirodyti geros), o aš paliksu kalta Krš.
23. tr. NdŽ, KŽ, Sb išruošti, išrengti (kur eiti, vykti): Ištai̇̃sėm sūnų, mokslan kad eitų Š. Reik į mokyklą šešius vaikus ištaisýti – tikra bėda! Krš. Ištai̇̃sė ją medžian karnų lupt Lz. Ištai̇̃sė any ganyt veršelį tą bernuką LzŽ.
| refl. KŽ, Grž, Slč: Visa bėda, kol iš namų išsitaisai̇̃ NdŽ. Moters ilgai taisosi, lig išsitai̇̃so iš namų Š. Išsi̇̀taisiau i nuvažiavau pas daktarą Als. Ar tu beišsi̇̀taisysi šiandien? Skd. Kol į jomarką išsitai̇̃sė, ir pietai atejo Vkš. Durnius pasipjovė savo kumeliuką ir išsitaisė į kelionę LTR(Pp).
ǁ išleisti: Ištai̇̃sė vaikus į žmonis – visus pramokė, akis atprausė Rdn. Dukterį ištai̇̃sė, devė visą pradžią gyvenimo Rdn. Duktaite mano, ka tu išaugtai …, aš tave ištaisýtau až jaunikio LKKII221(Lz).
24. tr. Brb padaryti tinkamą, parengti, sutvarkyti kuriam tikslui: Rūbai ištaisýti, tik tu eik! Adm. Sėmenis ištaisýs, išvėtys i veš parduoti į Liepoją Gd. Teip ištaisáu [grūdus], ka gali sėti į dirvą Lkž. Ištaisiaũ (išgalandau) kirviuką, koks aštrus dabar Rm. Stalas ištaisýtas, svečių laukiam Prn. Viskas namie jam ištaisýta Lb. Ištaisýti stalai, viskas sudėta Všv. Ten bus del mumis stalai ištaisýti, baltom skotertimi užtiesti LB272. Kad čia būtų suolai ištaisyti, kad čia būtų svočia pasodinta JV761.
ǁ apdoroti, apdirbti: Pabrike ištai̇̃so linus, mas neklojėjam Krš. Linus ištaisýsi, suverpsi, išskalbsi kartkartėms, ka nebūtų nė kokio spalelio, kad būtų puiki drobelė Lpl. Nebėra su kuo linai gražiai ištaisýt Kvr. Tuos pakulinius lininius kol juos ištaisai̇̃, kol juos išmini … Mšk. Gul motulė paguldyta kap linelis ištaisýtas, kap drobelė išbaltyta (d.) Vlk.
ǁ Drsk suverpti: Aš dukrelės neklausysiu, plonai linus ištaisýsiu (d.) Kb.
ǁ priderinti: Prie dainų balsus ištaisýti J.
25. tr. išdirbti, išpurenti, padaryti tinkamą sėjai (žemę): Išdirbo, ištai̇̃sė [laukus] – kas dobilai, kas javai, gyvoliai ganos! Krš. Darželis nedidelis, ištaisýs sau su arkliais, išgyvens Pln. Kęsynai, pelkės – ištaisýk tokią žemę! Krt. Ištaisýt žemę reikėjo, būtum turėjęs javų Srv. Dabar, kai išarė, ištai̇̃sė – puikiausias šienas Jnšk. Tą liekną ištai̇̃sė ant laukus Všk. Par mus dirvoną ištai̇̃sė Sug. Ažuėmė daržą vaisingą, dirvą ištaisytą Gmž.
| refl. tr.: Triobas išsistatė, žemę išsitai̇̃sė Krs. Čia gavom keturis ektarus, išsiplėšėm, išsitai̇̃sėm Krtn.
26. tr. NdŽ, KŽ, Alk, Rt, Štk parūpinti, gauti: Vaikinas ištai̇̃sė sau naujį drabužį, naują stubą J. Brolis ištai̇̃sė man visus rūbus, tėvai nedavė nė skatiko Š. Didelius batus ištaisiáu vyruo Krš. Kokį dešimtį tūkstančių ištaisỹtumiam tavie Všv.
| refl. tr.: Ir rūbus išsitaisýdavau, ir teip viso turėjau Sdk.
| Aš išsitaisysiu kur sau lygų bernelį (d.) Nm.
ǁ aprūpinti: Ginklais ištaisyti N.
27. tr. išsirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, gautų vietą, liktų kur: Kas čia ištai̇̃sė jums tą sklypą statyties mieste? Krš. Pakėlė [Čerskį] į Kermeliškės klebonus ir dar ištaisė jam vietą mokytojaus Vilniaus mokslinyčio[je] M.Valanč. Ištai̇̃sė, ka paliktum [senutė] numie Rdn. Ištai̇̃sė, ka neėmė į karūmenę Krš.
28. iškelti (vestuves, pokylį): Ot, tai vieną metą tai buvo puikias ištai̇̃sę Užgavėnes! Krp. Kad ištai̇̃sė pabaigtuves gaspadorius! Švnč. Kad ištai̇̃sė dukteriai vestuves, tai net visos apylinkės jaunimas paūžė Lkm. Kai numirsiu, tai nors pakravus ištaisýkit Trgn.
| refl. tr. Str: Voversiukas in dirvono išsitai̇̃sė didį bolių (d.) Švd.
29. godžiai išvalgyti, išgerti, išlesti: Ištaisiaũ bliūdą virtienių, dabar esu pilnas Jnšk. Ištaisýk visą butelį – gal ir jusi Krš. Paukščiai užpuola uogas ir kaip matai ištai̇̃so Upt. Vištos par vasarą kokį pūrą ištai̇̃sė miežių Lnkv.
30. primušti, išperti: Kad ištaisiaũ lazda šunį! Rš. Ištaisiaũ kelis kartus diržu Dg. Piemenį ištai̇̃sė ištai̇̃sė – žinos dabar vasarojų ganyt Jnšk.
ǁ intr. smogti, suduoti, sušerti: Kad ištaisýsiu aš tau ausin, tai neplepėsi, ko nereikia! Rš. Par vieną ausį, par kitą ausį ištai̇̃sė ištai̇̃sė! Lnkv.
ǁ tr. išmušti: Ledai užėjo i ištai̇̃sė paukščius, i daržus sumušė Ps.
31. tr. smarkiai sulyti: Nu i ištai̇̃sė, net po liežiuviu šlapia! Sv.
32. tr. šnek. apgauti, apsukti: Sukčiai teip ištai̇̃sė vyrą, kad paliko be nieko Jnš.
ǁ išvogti: Jam tuos septynis šimtus i ištai̇̃sė Dl.
33. tr. išeikvoti, prašvilpti: Visą tėvo ūkį ištai̇̃sė su savo gėrimu Ps.
34. tr. ištrypti, išniokoti: Jauniklė karvė ištai̇̃sė burokus Dkšt. Nutrūkta šiąnakt arklių ir ištaisýta avižos Ds.
ǁ sudraskyti: Vilkas keturias aveles papjovė: ištai̇̃sė, ir tiek Pš.
35. tr. iškastruoti: Du meičiokai reikia palikt veislei, o kiti možna ištaisýt Ds.
36. tr. Rš išžaginti, išprievartauti.
◊ añtausius (ausi̇̀s) ištaisýti Gs, Užv suduoti (per veidą): Ausi̇̀s ištaisýsu, i nebmonysys (nebedarysi niekų) Vvr. Ištaisýsu ausès gyvatei! Krš. Ántausius ištai̇̃sė visims tokims bulkinams Brs.
káilį (kalniẽrių, krãmę, kùprą Šl, nùgarą, skū̃rą Mrj) ištaisýti Gž, Sb, Ps primušti: Ištai̇̃sė kalniẽrių mūsų Pranui – šventas paliko Srv. Girdėjau – per balių ans kailį vėl anam ištaisęs KlK10,45(Škn). Tau ta krãmė tujau būs ištaisýta LKKXXI193(Pln). Aš tau, tinginy, ištaisýsiu kùprą! Kt. Būtum ištai̇̃sęs nùgarą, ir neitų į vakaruškas Šlv.
kójas ištaisýti galą gauti, numirti: Kad tu sa kójas ištaisýtai! Rod.
liežùvį (liežiùvį) ištaisýti kalbėti nestačiokiškai: Možnėt ir gražiau ištaisýt liežiùvis Ad.
marmū̃zę (murzẽlę, smùrglį, snùkį) ištaisýti suduoti (per veidą): Snukiùs mas jums ištaisýsma Ub. Ištaisýsu tau marmū̃zę, žinosi tada! Šlu. Jeigu neliausys, aš tau murzẽlę ištaisýsiu Yl. Kad ištaisýsu smùrglį, tai žinosi liežuvio nelaidinti! Brs.
pir̃tį ištaisýti primušti, prilupti: Ištaisýsiu aš tau pir̃tį, kad skūra atšoks! Ds.
ringès ištaisýti privalgyti: Nu, vaikai, galit ištaisýt ringès, ba priviriau gerai Al.
nutaisýti Š, Rtr, KŽ; N
1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisýtas DŽ1. Nutaisýti automobilį NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …, nutaisytų kalbą A1884,147.
2. tr. NdŽ, Mrj, Šv taisant sugadinti: Taisė taisė tą laikrodį, kol visai nutai̇̃sė Skr. Nu i nutai̇̃sė tas kalvis tau dviratį! Kv. Taisei taisei ratelį ir nutaisei̇̃ Ėr. Taisė taisė par kelius kartus man tą vatinį ir nutai̇̃sė Jnšk. Taisytas drobužis tankiau nutaisýtas Rdn.
ǁ Ser taisant pridaryti klaidų.
3. refl. KII220, KŽ nusigiedryti: Nenusitaisiusi diena MŽ465. Po pietų kad nustai̇̃sė ir oras Sdk. Žiūrėk, kaip dangus nusitai̇̃sė – nė vieno debesėlio nebeliko Vb. Po Jo kojų buvo kaip gražus safyras ir kaip paveikslas dangaus nusitaisiusio BB2Moz24,10.
4. refl. KŽ pailsėti, atsigauti.
5. tr. Jd gydant labiau susargdinti, nugydyti: Tie vaistai muni nutai̇̃sė Krš. Taisė daktarai, visai nutai̇̃sė – ką nemirė Krš.
| refl.: Bestaisydamas kitas ir nustai̇̃so Adm.
6. tr. padaryti patogų, lygų, apdailinti: Menturį paskui nutaisai̇̃ (apdroži), kad muštokėn lįst[ų] Antš. [Medpadžių] apačią nutaisýdavo gražiai, viršus skūrinis Sdb.
ǁ suformuoti pagal tam tikrą pavyzdį: Pagal pavaizdos arba skvarmo nutaisýtas, padarytas I. Neturiąs pavidulo, nenutaisýtas I.
nenutaisýtai
nenutaisýtinai
7. tr. iškloti, nubarstyti: Kelias pėdų pėdoms nutaisýtas Vgr. Vai kad mes žinotūm, tai mes nutaisytūm tėvuliu kelelius TŽI280. Išėjęs ponas žiūri – kluonai dega, šiaudais nutaisytas kelias LTR(Vlkv).
8. tr. sutvarkyti: Nuejom, bulbes nuakėjom, nutai̇̃sėm Krš. Nutaisýsim, kap naujas bus kapčius LzŽ.
| refl. LVII871.
9. tr. Krtn, Rm išdoroti, išdarinėti: Žąsį nutaisiaũ Lp. Iškapojau iškapojau [vištas], nutaisiaũ – turgun! Mžš. Parneša broliai zuikį numo, marti nutai̇̃so, paduoda motinai valgyti (ps.) Vkš. Ta nutaisė žuvis, sudėjo į keptuvę ir ėmė čirškinti ant ugnies J.Balč.
ǁ Bsg nuvalyti: Nutaisýk grybus vakarienei Sdb. Par sekmadienį morkas nutaisiaũ Krs. Nurauti i nutaisýti burokų arą – rublis Krš.
| refl. tr.: Aš pirmoji visą brokų (runkelių) normą nusitaisiaũ Krs.
ǁ nuimti ir nuvalyti, nudoroti: Devynias vagas tik tenutaisiáu Krž.
| refl. tr.: Daržus nusitai̇̃sė, nusidirbo Trk.
ǁ apšvarinti: Tas su šepečiu atbėgo, tujau nušvietė, nutai̇̃sė Žlb.
10. tr. nukloti, nurinkti patalynę: Nutaisiáu lovą, parklosu Krš.
11. tr. LL209, Š, NdŽ, KŽ, Ds, Sv nurengti, nuvilkti (drabužius): Nutaisýk vaiką, aš einu prie šieno Bsg. Aš jau buvau nutaisytas gulti, bet dar mačiau įbėgusią moteriškę Vaižg.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ, Krtn, Vdk, Šmk, Žgn, Sdk, Brž, Jnšk: Nusitai̇̃sė drobužius i nuejo miegoti Šauk. Atsiguls nenustai̇̃sęs, paskui jį tąsyk kaip mešką, ligi nutaisai Ds. Priepirtė padaryta nusitaisýt, drapanom pasidėt Vd. Kogi nenusitai̇̃sęs atsidriblinai lovon! Nusitaisyk ir gulk Krs. Nusitaisė plikai ir perbrido par upę LMD(Rz).
ǁ prievarta nurengti ir pavogti drabužius: Brače, vakare kaži kas pamiškė[je] aną nutai̇̃sė Kv. Aure, Dūdą buvo užstoję (užpuolę) – i nutai̇̃sė, i pinigus atėmė Mžš.
ǁ nudengti: Aure, Petras nutai̇̃sė tą katuką (dėžę), tai jau obaliai apšalo pavirš Mžš.
| Stogai nutaisýti (nuardyti), lapais užtaisyti Lbv. Nuo tų nevienodų dresvės ypatybių paeina visi tie atsitikimai, kuriuos regime medžiui džiūstant arba kad jį nutaisome (nulupame) A1884,59.
12. refl. Vlkv nevykusiai, prastai apsirengti, apsivilkti: Taip nusitai̇̃sęs, kad gėda eit prie žmogaus Skr. Supratimo jokio netura: kad nusitai̇̃so, ta kaip sena boba Šv.
13. tr. išgražinti: Žalsva suknikė, gėlėms nutaisýta Krš. Par vestuves žmonės visą kiemą nutai̇̃sė, nustatė Bsg.
ǁ nuimti papuošimus, pagražinimus: Nora [vaikai] tortą nutaisýti – aptaisymus nuės Rdn.
14. tr. Lž, Vgr, Slm padaryti kokį daiktą: Teip, rodos, pečius nutaisýtas yr geras Slnt. Tas kirvukas buvo nū titnago nutaisýtas Prk. Jis kad nutai̇̃so krėslus – yr ko žiūrėt Ėr. Velnias nuėjęs į mišką, nudirbęs, nutaisęs [vilką] iš samanų Sln.
| prk.: Neprieteliai pas save vilioja, žabangus po mano kojų nutaiso Tat.
| refl. tr.: Žiema artinasi, reik nusitaisyti šiltesnius rūbus TS1903,7.
15. tr. pagaminti (valgį): Įkaito troba – dvi žąsi nūtai̇̃sė Pj.
16. Skrb, Jnš, KzR suteikti veidui ar balsui tam tikrą (paprastai apsimestinę, dėl kitų akių) išraišką: Kai teip pasakiau, anas nutai̇̃sė tokią rūgščią miną, kad mane net juokas paėmė Lel. Jau taip nutai̇̃so snukį, rodos, kad nekalčiausias avinelis būtum Šv. Geras žmogus: šypsenikę nūtai̇̃sęs ir ateina Grd. Aš linkterėjau ir stengiausi nutaisyti užuojautos kupiną veidą I.Simon. Tei[p] tai baisi stačiokas, o kai prie svetimų, tai jau kad nutaisỹs tą savo balselį! Lkč.
| refl. tr.: Ko tas nusitai̇̃sęs šikančio miną? Ar.
17. tr., intr. Alk sąmojingai, įdomiai pasakyti, nupasakoti: Nusako nutai̇̃so kaip čia buvę Rm. Jis kad ką nutaisỹs, tai tik juokis Prn. Nutai̇̃sė ans gerai – visi kritom iš juoko Kv. Kožnas toksai kareivis, kaip štai aš esu, moka tiktai su kalavija kapoti, bet ne liežuviu ką gerai nutaisyti I.
ǁ tr. iškrėsti (pokštą): Ot tau ir nutai̇̃sė štuką! PG.
| refl. tr.: Sau juoką nusitai̇̃sė Dkš.
ǁ intr. nei šį, nei tą pasakyti, nušnekėti: Na, tu, tėvai, čia tai nutaisei̇̃, nušnekėjai Šil.
18. tr. KŽ, Nm nustatyti, sureguliuoti, padaryti tinkamą darbui (padargą, įrankį ir kt.): Kas moka nutaisýt tą žagrę, tai gera būdavo art Vlkv. Reik mokėt žirkles nutaisýt (išgaląsti), o tei[p] tai nepakirpsi Jrb. Nutaisyti reik pečių duonai Šts. Moka grėblį padaryt, žagrę dailiai nutaisyt LTR(Klvr). Visi gaspadoriški padarai taip gerai nutaisyti kaip muzikanto smuika Tat. Kad kuliamoji mašina žirnių nesuskaldytų, reikia ją tinkamai nutaisyti J.Krišč.
| refl. tr.: Pagal radiją laikrodį nusitaisýk Snt.
ǁ KlvrŽ, Ėr, Grz apdoroti, apdirbti: Ka švari būs, gerai nutaisýti – aukštesnę kainą gausi Knt. Aš mokėjau linus nutaisyti, kad būtų spindą ir svarbi Ggr. Ne vieną birkavą linų esu kaip šilką nutaisęs rš.
ǁ Ser suderinti: Visi muzikės rykai vienaip nutaisyti buvo prš.
19. intr. I nutaikyti (į taikinį): Jeig būt pataikę, ta būt nieko nelikę – nepataikė, nenutai̇̃sė Gršl. Prisispaudė prie peties gvintinį šautuvą ir taip tvirtai nutaisė į patį pirmąjį priešininką Vaižg.
20. tr., intr. Trk tiksliai, kaip reikiant padaryti, nutaikyti, kiek ar kur reikia: Nūgavines, košes taip nutaisiaũ virti: nebeliko – nebetrūko J. Nutaisýk suolą į pat sykį, į mierą, t. y. nulykuok J. Magdė nenutai̇̃sė į viralą druskos dėjusi ir persūdė NdŽ. Dabar nebdirbu [kastinio] – daug su anuo vargo: reik dideliai nutaisýti Lpl. Jaunas arklys nenutai̇̃so traukti, tįsčio[ja] Šts. Tas daktaras gydyti nenutai̇̃so Šts. Nutaiséi žmogų [paklausti], kurs žino KlvrŽ. Nenutaisiáu pečių iškūrenti, ir apdegė duona Krtn. Bėgdamas nenutaisiau išpulti pro langą – įpuoliau į duris Slnt. Niekaip kopūstams rūgštumo negaliu nutaisýti Vkš. Čia moterys ilgiausiai sugaišta, kol prieš veidrodį nutaiso skarytės užrišimą rš(Kp).
| refl.: Nusitaisiáu čia eiti, ir paklaidino muni vel[nia]s Šts. Nusitaisaũ, kiek reikia šilimos [sviestui mušti] Ėr.
ǁ refl. prisitaikyti: Ir aš žodį pasakiau nutai̇̃sęs[is] Dr. Nusitai̇̃sė, kaip nieko nebuvo, ir pagreibė piningus į kišenę Vvr. Nusitaisęs ejau piningų kasti Pln.
ǁ tr. numatyti, įspėti: Nenutai̇̃so žmogus savo mirimo dienos Šts.
ǁ refl. pasitaikyti: Nelygu, kaip nusitai̇̃so kiaulės: kartais ema peną, kartais neema Šts.
ǁ refl. MŽ, N, KII359, KŽ pavykti, nusisekti: Labai nusitaisęs alus R405. Čia nusitai̇̃sę (gerai suaugę) linai, nieko netrūkę Šts.
| impers.: Nusitai̇̃sė linus nustovinti Šts.
21. nuėsti, nuvalgyti, nugerti, nuraškyti, nulesti: Kiškiai ežią nutai̇̃sė Grž. Nutaisiaũ kilbasos galą, ir tvirta man paliko Jnšk. Priruošta, pritaisyta visko tiek, kad, rodos, tris dienas gerk, valgyk, vėl gerk, ir vis tiek nė pusės nenutaisysi J.Balt. Uogas visas nutai̇̃sė tie vaikai Vb. Kaipmat i nutai̇̃so, i nugeria tuos uogas tie špokai Mžš.
22. tr. šnek. nugirdyti: Teip prūselį nutai̇̃sė, kad tas nuvirto ant suolo Klvr. Vakar nutaisiaũ jį kaip reikiant Jnš.
| refl. Jnš, Rmš, Ktk: Nuejo pasitaisyti ir vėl nusitai̇̃sė Krp. Tę visi buvo nustai̇̃sę gražiai Pns.
23. prilupti, nuperti, nučaižyti: Kad nutaisýsiu, tai žinosi bliaut be reikalo! Dgl. Radai agurkuos – reikė niekam nesakius nutaisýt botagu par blauzdas, ir baigta! Ds. Neklausyk tu tėvo – nutaisi̇̀s diržu, ir bus tau! Ėr. Kol susizgrimbu, kol atšokstu, išruožuoja jis (kerdžius) man visą kuprą, nutaiso blauzdas J.Balt.
ǁ TS1897,5 užmušti: Aš sykį su lazda penkis žvirblius nutaisiaũ Gž.
24. apgauti, apmauti, apsukti: Mainėm arkliais, ir kad mane nutai̇̃sė, tai nutai̇̃sė: davė visiškai nuo kojų nuvarytą arklį Š. Ot nutai̇̃sė nabagą: atvažiavo ir be arklio, ir be pinigų Dbk. Pastaiko ir ne žioplius nutaisýt Užp. Bobas da greičiau nutai̇̃so Erž.
ǁ Srv, Vad, Ds apvilti, suvedžioti (merginą).
ǁ nulupti, apiplėšti: Juokdamos lig siūlės nutai̇̃sė [mokesčių agentas] Trk. Tu pasrodyk te – tuoj nutaisi̇̀s Ut. Nutai̇̃sė tą čystai ir išvažiavo Slm.
ǁ atimti: Anas visa pavogė, viską nutai̇̃sė Sl. Nutai̇̃sė jam visus pinigus tie žul'kai Č. Kad teisių jiem nenutaisýtų! Slm.
ǁ nugalėti, aplošti: Klebonas visus nutai̇̃so [kortomis] Rm. Išlindo antras velniūkštis, ir tą Meškausis nutai̇̃sė VoL329(Jnš).
◊ káilį nutaisýti primušti: Aš tau tuoj káilį nutaisýsiu Antz.
kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas, veterinoriaus nesulaukęs J.Balt.
pataisýti Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652
1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisýk J. Žiūrėk, kad patai̇̃sęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo, ka reikdavo pataisýt ar dengt [stogą] PnmŽ. Klojimas buvo – nugriuvo, i niekas nebepatai̇̃so LKT218(Šl). Kas pataisỹs, jei ne patys?! Pgg. Pataisei ratelį – nuo dantų sopsto (tam kartui) KlK42,79-80(Aln). Galiu ratus pataisýt, drobynėles padaryt Dv. Miestelio šaučius ne tik pataiso, jis ir naujus [batus] pasiūna Lš. Turi tą tiltą pataisýt, jeigu tavo daly papuolė Škn. Anas prismano – patai̇̃sė mašiną Klt. Nenulaužykit skrynių kojeles – nepataisýste be Tilžės dišėrėlių LB28. Pataisýti drabužį, kelnes NdŽ. Didesnis daiktas yra padaryt tatai, ko niekad nebuvo, neg pataisyt, kas buvo DP585. Geras žmogus buvo ir darbštus: tai grėblį padarydavo, tai kokį padargą pataisydavo rš. Atnaujint, pataisyt SD315. Nepataisomas SD10.
^ Veiku pagadinti, bet neveiku pataisyti S.Dauk. Lengva pagadinti, sunku pataisyti LTR(Vl). Greitai pagadinti, bet negreitai pataisyti LTR(Šl). Ne visi moka pataisyt, bet visi sugadint LTR(Brž). Žmogus pagadina, žmogus ir pataiso Blv.
| refl. tr., intr. Rtr, L, NdŽ, Slm: Reikia pinigų šiam tam, ar tas arklas pasitaisýt, ar kas Alz. Muno buvo sutrūkę kinkymai, ir aš įsinešiau į trobą tus kinkymus pasi̇̀taisyti Als.
ǁ padaryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kur kalva, pirmiau patai̇̃sė [kelią], o kur loma – paliko Jrb. Kelius patai̇̃sė – geriausi Bsg.
| refl. tr.: [Ir seniau,] būdavo, pasitaisỹs [kelią]: atveždavo žvyros iš kur, pasipildavo LKT217(Šl).
ǁ palopyti: I marškinius išvelėja, i patai̇̃so, o jai neduoda i rubliaus Klt.
ǁ kitaip perdaryti, pertaisyti: Palaikė suknelė buvo, tai pataisýta, indėta prieky lentelė Klt. Kada tujen važiuosi podykis, atvežk tą kietą padušką, aš ją pataisýsiu Mžš.
2. tr. pašalinti ar nurodyti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Surašydamas daugybę pataisytinų tos kalbos pasakymų, duodu po jų tuojau ir savų sakinių J.Jabl. Antras pataisýtas leidimas NdŽ. Klaidą pataisýti NdŽ. Nelabai blogas straipsnis, truputį pataisius galima dėti ir į „Trečią frontą“ J.Balt. Negerą žodį pasakė, tai tu pataisyk, pamokyk, kaip geriaus pasakyt Ašb. Visas sodžius pamena, kaip jisai net kunigą pataisė V.Krėv.
| refl. Sut, Š: Apsirikau ir vėl pasitaisiaũ KŽ. Netrukus skaitytojo balsas prikimo, jis ėmė painiotis ilguose sakiniuose, bet vėl įtempė jėgas ir pasitaisė skaitydamas V.Myk-Put.
ǁ pašalinti negeroves: Pataisýti finansinę padėtį NdŽ. Tai, kas yra įvykę, jau nepatai̇̃soma NdŽ. Susizgribo vargšas, norėjo viską pataisyti, bet nebibuvo jau laiko M.Valanč. Pataisomasis egzaminas Ser. Abudu nusmelkė skausmingas nujautimas, kad vyksta kažkas baisaus, lemiamo, nepataisomo V.Myk-Put. Pataisyk piktą gyvatą, idant piktai nenumirtumbei DP584.
patai̇̃somai adv.: Liga gali progresuoti ir nepataisomai sugadinti klubo sąnarį rš. Jis vilkosi šaligatviu, neaiškiai suvokdamas, kad įvyko kažkas nepataisomai baisaus J.Avyž.
| refl.: Ji nežinojo, ką daryti, kad padėjimas pasitaisýtų NdŽ. Tautrimui išėjus, kiek pasitaisė kebli padėtis I.Simon. Jis turi pasitaisýti iš aritmetikos NdŽ.
3. tr. SD1131, LL166, KŽ, An pagerinti ką suprastėjusį, netikusį: Valgio skonį pataisýti NdŽ. Torpė labai patai̇̃so žemę Krš. Ar patai̇̃sėt alų, kur nerūgo? Upt. Liepos mėnuo patai̇̃sė: kai tik užlijo, viskas užsikūrė (ėmė labai augti) Erž. Vakar lytus ka užrėžė taip gerai, ale daržus tai patai̇̃sė Žlp. Su beržo lapais plaukus patai̇̃sė Lc. Jau čia nei iškreipsite tų žodžių, nei pataisýsite PnmŽ. Matau, kad daug kas netvarkingai, neteisingai eina, tik pataisýti neįmanoma Plšk. Apetitą rasi i patai̇̃so biškį šnapšė nu kirmino (gyvatės) Krt. Ką jaunikis pagadino, tą piršlys pataisis Ukm. Man dainos gyvenimą patai̇̃so (padaro mielesnį, lengvesnį) Pš. Ar prisižadi savo elgimą pataisýt? Smln. Pokalbis su Dulke Kristinai pataisė nuotaiką J.Dov. Kaip ten būtų su dvidešimt dviem skyriais, šis dvidešimts trečiasis pataisys viską Blv. Garbę savo pataisyti norėjo S.Stan. Duod, idant stipriai jau gyvatą maną pataisyčia ir ant geresnio atmainyčia DK145. Ir pataisys savu metu mūsų gendančiuosius kūnus DP185.
| impers.: Pataisė kelią (daug prisnigo) – nors armotas vežk LTR(Kvt).
| refl. intr., tr. Vvr, Slm, Pn: Jų santykiai pasitai̇̃sė NdŽ. Javų kaina pasitai̇̃sė NdŽ. Imbiero į burną su medum – pasitai̇̃so balsas Krž. Mano sveikata labai greitai pasitai̇̃sė Plšk. Viskas ant gero pasitaisýs Plšk. Pirma nė kalbėt negalėjo, dabar jau kalba kiek pasitai̇̃sė, jau galiama susišnekėt Krs. Jam reikia pasitaisyti sveikata, atsigriebti J.Jabl. Kaip jau prisigimėm, jau kalbos nepasitaisýsme Erž. Jam iš karto pasitaisė nuotaika, ir taip smagu, kad jis beveik pats kištųsi į tuos senių ginčus I.Simon. Gaspadorius per pričinią velnio pasitaisė (pralobo) ps. Kai atleis, i tie keliai pasitaisỹs (pasidarys neslidūs) Jrb. Kai kelias pasitaisi̇̀s, tai nuvažiuos Jnšk. Dabar pasitai̇̃sė burokai, galgi bus Mžš. Reikės šarmo užvirint ir užpilt – pasitai̇̃so svogūnai Kdn. Nuo švento Jono pasitaisi̇̀s aviža Klt. Šitie kviečiai pastaisė LTR(Slk).
ǁ SD176, KŽ, Blv, Užv, Šv, Klt, Žl patobulinti, perauklėti: Atkaklaus nepataisýsi NdŽ. Jis mani nė pataisỹs, nė pagadys Jrb. Vagis paskutinis buvo, o aš pataisiáu Krš. Karuomenė patai̇̃so žmogų Mžš. Tėvas devė į tą pasturgalį i tą vaiką patai̇̃sė Yl. Kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina J.Bil. Nepatai̇̃somi (nesiduoda pamokomi) šios gadynės vaikai Krš. Puikus žmogus, bet nepataisomas svajotojas V.Myk-Put. Daugumas vaizduojamų valdininkų – tai nepataisomi girtuokliai, kyšininkai, aferistai rš.
^ Vieną žodis pataiso, o kitas nė lazdos neklauso LTR. Darbas žmogaus nepagadina, ale tik patai̇̃so Trgn. Geras drabužis blogo nepataisis, menkas gero nepabaidis LMD. Rambaus arklio ir lazda nepataisys TŽIII384. Gera boba blogą vyrą patai̇̃so Pnd. Greičiaus vienas piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso DP514.
| refl.: Bijau, drebu dėl savo nedorybių, bet nenoriu pasitaisýti KŽ. Aš rašiau jiems laiškus, kad jie nors prieš mirtį pasitaisýtų Jrb. Jeigu ana nepasitaisýs, tai vyras tarkuos nugarą Šv. Gyvena gerai, matai, iš pijoko i pasitai̇̃sė, i ką tu padarysi Trk. Yr pasitai̇̃siusi – gal praeiti pro šalį be mieto (juok.) Slnt. Kitą savaitę vėl atjojo: jei jau nepasitaiséi, da gulkias – vėl gausi lupos Jdr. Pasitai̇̃sė sūnus, jau malonesnis Pv. Kas žino, gal ir pasitaisi̇̀s, gal maž dabar nebegers Krs. Jis nėra blogas berniukas, – suklydo, bet ir vėl tuojau pasitaisė prisipažindamas K.Bink. Vai, nemainyki mane, mergelė, aš pats pasitaisýsiu JD175. Mąstau visas nuodėmes …, ketindamas pasitaisyt DK68. Bet pirm apisakiau tiemus, kurie buvo … cieloj žemėj Judėjos …, idand pasitaisytų ir atsigrįžtų Dievop Ch1ApD26,15.
^ Pasitai̇̃sė kap (kai Krn) šuva po metų Plv, Sn. Po (Nuo Ob, Ėr) metų ir šuva pasitai̇̃so Slk. I tu kai šuo nuo metų pasitaisýt žadi Prng. Pasitaisys kai kalė po pirmų vaikų Rs. Jeigu suklydai, nesigėdyk ir pasitaisyt LTR(Smn).
ǁ refl. FrnW išsigiedryti: Maž in rytdienos oras pastaisi̇̀s Ktk.
4. tr. Vrb, Al, Smn, Slv, Sug pagydyti: Medus skrandį patai̇̃so LKT111(Kltn). Beržiukai, pavasarį ką tik išsprogę, uždegimą patai̇̃so Krž. Daktarai pasakė, kad patai̇̃somas žmogus Klt. Nepataisi̇̀s akies, kad išdeginta lėlė Btrm. Kaip aš (giltinė) stovėsiu pas kojas ligonio, tada tu jį pataisysi, uždavęs noris kokių žolių BsMtI123.
| prk.: Kokį ligotą, šlubą [arklį] čigonai su botagu patai̇̃so Mšk.
| refl. tr.: Mano vyras eidavo miškan, sako, aš nervus te pastaisaũ Pnd. Moteriškė gėrė gėrė alyvą ir pastai̇̃sė inkstus Drsk.
ǁ užplombuoti (dantį): Tu duok dantį pataisýt, ka matai, kad kiauras Rg. Dantuose ka yra skylutės, jie patai̇̃so [arkliui] Žg.
ǁ refl. R36, MŽ48, N, Rtr, KŽ, Nv, Trk, Kb, Dg, Plm, Krs, Lb, Skdt, Lel, Sld, Vj, LKT340(Ign) pasveikti, pagyti: Ne iš daktarų pasitaisiáu – iš žolikių Krš. Anas jau pastai̇̃sė, ryt eis darban LzŽ. Uogų paėdei, pieno pagėrei – pasi̇̀taisysi greitai Krš. Kur ans ten pasitaisýs, kad jau viena koja grabe gulia Šv. Bet ta karvė mun i nebipasitai̇̃sės i dideliai ana draskės Akm. Nu nagatkų arbatos gerklė pasitai̇̃sė Vkš. Jis nuo šito diegliaus nepasitaisi̇̀s Alv. Gydytojų nebuvo: jei pasitaisi̇̀s – testaiso, jei mirs – temiršta Eiš. Nėr čia ko be čėso raudot, gal do pastaisi̇̀s Mlk. Širdis pastai̇̃so, kai vaikščioji Šmn. Valgyk, kvapu nepastaisýsi! Adm. Žmogus … išvarė ir trečią [velnią], o mergina nuog priepuolio pasitai̇̃sė MitII188(Bs). Pasitaisysi čionai, po pušynėlius vaikščiodamas J.Bil. Ir pasitaisė kūnas jo (raupsuotojo) kaip mažo vaikelio SPII181.
| prk.: Po vakarykščiai reikia pastaisýt (atsipagirioti) Ktk.
ǁ atstatyti (išnirimą): Glimštelėjus, pasisukus ieško, kas moka pataisyt Sln.
ǁ išmasažuoti, ištrinti: Magdė mun sprandą patai̇̃sė, buvau nugulėjusi Vkš.
5. tr. nupenėti, nušerti: Karvikę būtumėm patai̇̃sę ir pardavę Ll. Davė avižų ir tuoj patai̇̃sė arklį Sr.
ǁ refl. L, Vžns, Slm, Trk, Šk pariebėti: Jis iš veido atrodo pasitai̇̃sęs Jnšk. Ans jau pasitai̇̃sęs, nebėr toks sudžiūvęs Vkš. Jis dabar labai pasitai̇̃sęs, papilnėjęs, kogi ne: pavalgęs, pamiegojęs, ligoninė[je] prižiūrėtas Krs.
ǁ refl. KŽ įgyti jėgų, atsigauti: Arklys pasitaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina Lš. Duokit man ben kiek pastaisýt, aš išeisiu Imb. Keletą dienų turėjo be darbo pasiilsėti, kol atgal pasitaisė Žem.
6. tr. padaryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Pataisýk užuolaidą – negražu, kai taip sutraukta DŽ1. Ji patai̇̃sė ant galvos skarelę NdŽ. Patai̇̃sė priegalvį Vr. Vaikut, pataisýk (pakurstyk) ugnikę Grk. Eikše, aš tau pataisýsiu – kelnytės nulėks Alks. Kad aš žinočia, kad mano būtų, aš persikelčiau per Nemunėlį, aš pataisyčiau jai vainikėlį LTR(VšR). Ant galvelės rūteles pataisė, ant rankelių žiedelius užmaustė LTR(Klvr).
| refl. tr., intr. Šmn: Atsisėdusi pasitai̇̃sė suknelę DŽ1. Jis pasitai̇̃sė ant nosies akinius NdŽ. Pasitaisýti prieš veidrodį NdŽ. Duoj pastaisýt, bo nugrius našta nuog pečių LzŽ. Pasitaisýk kelnes – vaikštai kaip smukčius! Snt. Diržas persisukęs, pastaisýk Pv. Lengvu rankos judesiu pasitaisė šviesius plaukus, sudėtus aukšta kupetėle V.Bub.
7. tr. padaryti tiesų, ištiesti: Pataisau, tiesumi darau SD189. Labai klampi buvo [pieva], tai jos (karvės) an šono atsigula, kojas patai̇̃so, pakelia tas kojas, [atsigula] an kito šono, i tei[p] brenda ėsti tą žolę LKT219(Grnk).
ǁ refl. išsitiesti išilgam:
^ Ar jau geresnis ligonis? – Bus geriau, kap an lentos pastaisi̇̀s (mirs) Lp.
8. tr. Šv, Vvr, Km, Kp sutvarkyti, apšvarinti, apsodinti: Biškį an kapų padirbu: kam kapus pataisáu, kam paleju, kam paravėju Žd. Mano darželis pataisýtas buvo Bsg. Patai̇̃sė tėvo kaupą (kapą) labai puikiai Plšk. Tep ją mylėj[o], o nenueina nei kapo pataisýt Pv. Jis mum ir bulbas pasodino, ir daržą patai̇̃sė Krs.
9. tr., intr. N, KII40, NdŽ, Všv, Lk, Plt, Kl, Lnk, Vkš, Gdž, Rgv, Krkn, Skrb, Trgn, Ds pakloti (lovą, patalą): Gal nori lovą patai̇̃somas Lkv. Kaip atsikėlė, teip i paliko nepatai̇̃sę lovų Slnt. Jaujuj pataisiaũ jam šiltą vietą Ob. Da, būdavo, marškas užkloju, o šiandiej nebepataisiaũ [lovų] Kp. Patai̇̃sė jam patalą, nu tai jis pernakvojo Antš. Buvom patai̇̃sę dvi lovas, sakom, gal bus svečių Krs. Gulėti jai pataisė minkštutę lovelę su raudonais šilko pagalvėliais, prikimštais mėlynų gardžiai kvepiančių žibučių J.Balč. Gana dūdos beklausyti, reik patalą pataisýti JD1532. Aš pataisiau patalelį šešių kartų priegalvelių KlpD12. Madlė dar nepataisė mano lovos, aš norėčiau eiti atsigulti, – skundžiasi senis anūkui I.Simon. Ji sustūmė du suolus, pataisė guolį ir užpūtė žiburį V.Bub. Benutis guli, kojas atsukęs į vežimo galą, jam taip pataisyta, kad galva yra daug aukščiau rš.
| refl. tr., intr.: Aš pasitaisýsiu asloje ant šiaudų NdŽ. Alkierukė[je] pasitaisiáu gulti Žr. Galit į stubą pasitaisýti ant grindų [miegoti] Plšk. Lovą gausi pats pasitaisýti Vkš. Pastaisýk lovą, ir gulsme Lp. An sofos pasitaisiaũ minkščiausiai Skp. Atsikėlęs tuoj pasitaisýk lovą, nepalik kaip kiaulių migio Skrb.
^ Meškos eidamas medžioti pataisykis lovą, o šerno – grabą S.Dauk. Kaip pasitaisysiam, šiteip ir atsilsėsiam brš.
10. refl. apsirengti, apsivilkti (drabužiais): Sodietiškai pasitai̇̃siusi moteriškė NdŽ.
ǁ LKT241(Pš), Dr, Vž persirengti kuo: Pasi̇̀taisys šitai Daukanto nabaštikė liuob gerve, įeis Kal. Žydais, būdavo, pastai̇̃so, tai kumelį injoja gryčion [per Užgavėnes] Krns.
11. tr. papuošti: Mums nėkumet tėvai eglelę nepatai̇̃sė Klk. Ten gėlę pataisýsiam, jau i būs vardo diena Skd. Vaikai užsimetė, sako, pataisýk eglutę Dj. Pakabino užkabus ir pataisė visą bažnyčią BB1Mak4,51.
| refl.: Kitas liuob raitas jos pasitai̇̃sęs, arklį apsistrajijęs Krt.
12. tr. Klk, Sd, Kri, Zr padaryti kokį daiktą: Patai̇̃so rėmelius tokius uždaromus – džiovindavo sūrius Ps. Namie verpdavai, namie ausdavai, drabužį pataisýdavai stiprų, gerą Gsč. Būdavo ir viedrai mediniai pataisýti, ir milžtuvės medinės buvo, viskas Kdn. O ta morė buvo pataisýta motriška, buvo pastatyta an tos šlajės Vvr. O tretįjį [kvartūgą] suardysiu, kaldrą pataisysiu D82.
| prk.: Vieną vaiką patai̇̃sė i mirė Pvn. Vaikis vaiką buvo mergei patai̇̃sęs Šts.
| refl. tr. L, Ps, Plng, Mžš, Bsg: Reik prisirinkties paparčių, pasitaisýti sienikelį ir an paparčių gulėti Akm. Meškerę reikia pasitaisýti balandžio mėnesį – žuvys kibs Vkš. Daba žmogus gyveni ant savęs: ką pasitaisái, tą i turi Skd. Tas nagines naujas buvo pasiraukęs, jau pasitai̇̃sęs Lnk. Tai pasku gi mušdavom [kiaušinius], ridinėdavom, loveliukus pasitaisýdavom Dj. Jos (bitės) kaip pasitai̇̃so ten tuos korius – nedėdavai ten korių niekas [į kelminius avilius] Mšk. Inkarą pasitaisiau iš didelio akmens, kurį netikėtai radau ant kranto J.Balč. Jis sau ypatišką vamzdelę pasitaisęs nor birbyt prš.
ǁ refl. susidaryti, atsirasti: Jeigu didelis šaltis – barškuliai pasitai̇̃so ant rauktų, panagys užeina [skalbiant eketėje] Grnk. Iš misos toks rūgštelis pasitai̇̃so, ir žmonys gera (geria) tą rūgštelį Plng.
ǁ Šlčn, Gdl nutiesti (kelią): Pri ežero kareiviai kelią patai̇̃sė Gd. Pataisýta čia tiesiai – seniau aplink reikė važiuot Sdb.
| prk.: Šitai eš savo angelą siųsiu, kursai pirm manęs kelį pataisys BBMal3,1. Adomas … kelią mums ing rojų patai̇̃sė DP40.
| refl. tr.: Jis sugalvojo pasitaisýti kelią NdŽ. Žemaičiai buvo pasitai̇̃sę vingiuotus kelius Pp.
| prk.: Mes sau patys kelią ant puolimo pasitaisom prš.
ǁ užtverti (tvorą, gardą ir pan.): Jau tu gardą pataisei̇̃ vištų gerai! Jrb. Kitam gi liks, kap gerą pataisýsi [tvorą]! LKT365(Vlk).
| refl. tr.: Kas liks, tas pastaisi̇̀s [tvorą], o man gana jau bus: pastaisýsiu an tos dienos LKT365(Vlk).
ǁ susukti, sukrauti (lizdą): Erelis lizdą patai̇̃sė PP11.
^ Pirm pataisyk gūžtelę, paskui gauk vištelę Pšl.
| refl. tr.: Varna eglės viršūnė[je] pasitai̇̃sė sau lizdą PP68. Savo siūleliais vikšras apsivynioja ir pasitaiso iš jų minkštą šiltą lopšelį rš.
ǁ Pn padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Tėvai, pataisýk lysves, reik jau agurklus svadinti Šv. Iš maldrų (meldų) kūlį pataisýdavom ir plaukdavom Slč. Reikdavai iškult par rudenį, kūlius pataisýt, ka gražūs būtų Mšk. Vieną kartą mažas vaikelis stoviąs ūlyčioj, rankeles į kišenėlius susikišęs, o turėjęs į špygas pataisęs Sln. Duobikę patai̇̃sė, įdėjo sviesto LKT135(Dov).
| refl. tr.: Kad linus verpėm, reikėjo pasitaisýti kuodelius Klp. Duobelę tokią pasitaisýsi i tropysi įmesti po tris guzikus (toks žaidimas) Ms.
13. tr. pastatyti (statinį): Bitėm namelis tokis pataisýtas Dgp.
| refl. tr. Kdn, Jdr: Pasitai̇̃sė trobelę tokią ir ans ten gyveno Šts. Jam davė tris desentinas miško išsikirst ir pasitaisýt gryčią Kri. Pasitaisýdavom diendaržius, karves suvarydavom Ps.
ǁ Tl, Klk, Trk, Plng įrengti, įtaisyti: Pataisýs senikei kambariuką an taukšto, i galės gyventi Krš. Tokį plėšrų žvėrį beauginąs, narvas, sako, pataisýtas Nv. Kunegaikščiai sulaidoti sklepūse, anie (sklepai) jau yr pataisýti gražiai Rt. In dvie[jų] galų namas, patai̇̃sė – leis vasarotojus Klt. Kuknelę patai̇̃sė, tai dabar abi verdas valgyt Skdt. Būdavo pataisýta tokia dalgė, nukerta ant ją [linų galvutes] Všk. Pataisýti velenai trys toj (linų minamojoje) mašinoj Vb. Aukštai buvo rieklės pataisýtos, i ten sustatė linus – par visą pirtį Klp. Su didžiu įtempimu vedė ūkę, arba gaspadorystę, važiojos po savo valsčius, pataisė Varniūse daug butų M.Valanč. Žabangus pataisyti N. Kam pataisýti pinkles NdŽ. O pagonys, aplinkui gyvenantys, kaip girdėjo altorą vėl pataisytą …, papyko anys didžiai BB1Mak5,1.
^ Pirmiau pamatą pataisyk, tada namą statyk LTR(Jnš).
| refl. tr., intr. Eig, Ėr, Pš: Antrame gale pasitaisiáu kuknę – pasidirbinu i gyvenu Trk. Dabar aš turu pasitai̇̃sęs sukamas dumples, su koja minamas Pp. Tokias sūpiekles pasitaisýdavo, supdavosis Gsč. Da trobelė tebėr, y[ra] žmogus įsikūręs ir gyvena, puikiai y[ra] pasitai̇̃sęs Pkl. Užsidirbsiu daug pinigų ir pasitaisýsiu visa kaip reikiant NdŽ. Būtum viską pastai̇̃sę abudu gražiai Skp. Nebuvo kaip pasitaisýti geriau gyventi Yl. Kurkės dobiluos pastaisýta [perėti] – du kiaušinius rado Ob. Šeškas tura urvą pasitai̇̃sęs Prk. Kas neturėjo kalvarto, pasitaisýdavo ant verpstelio [verpti] Ps.
14. tr. įkurti, įsteigti: Pataisė kursus suaugusių Ps. Ir eš pataisysiu savo ryšį terp manęs ir tavęs BB1Moz17,3. Dievas iš dangaus karalystę pataisys, kuri niekada neišpūstij[a]ma yra BBDan2,44.
| refl. tr. Tl, Kv: Da pasi̇̀taisiau darželį, prisisėjau visokių kvietkų i pati džiauguos Vkš. Papyko žmonės ir atskirai pasitai̇̃sė kapus Svn.
ǁ parengti, sudaryti: Litanija lietuviška pataisyta pagal vieros chrikščioniškosios Mž552. Iš tų aprašų Etikus buvo pataisęs trumpą išrašą S.Dauk.
15. tr., intr. N, J pagaminti (valgį, gėrimą, ėdesį ir pan.), patiekti: Gerai pataisýta mėsa NdŽ. Aš tau pataisýsiu gėrimo NdŽ. Ką patai̇̃sė, tą turi ir valgyt Rmš. Nieko nėra, nė nežinau, ką pietų pataisýt Slv. Ka žinočio, ką mėgsti, pataisýčio ko skaniau Šv. Arbatą tiktai lėtą (nestiprią) pataisýk Lkv. Moku pataisýti iš trušėnos, ale nenoru terlenties Krš. Eik į sodną pavaikščiok, kol aš pataisýsu valgyti Žr. Šeimininkė pataisýs krienų dar pri tos meisos šviežios Tl. Paskiau aguonas sumals, pieną tokį pataisýs Akm. Kol tus pietus pataisýs, padėjo keptos žuvies šaltos Trk. Py ropių su lupinoms reik pataisýti baltojo sviesto (kastinio) Klp. Pieną surūgina, mėtų įdeda ir patai̇̃so sūrį Antš. [Reikia] eit pataisýt vištom, pataisýt kiaulėm Mžš. Tokių skanių baravykėlių pataisiau K.Saj. Pataisyk (įpilk ir atnešk) man arbatos Žr. Nebuvo kas bepatai̇̃sąs valgyti KlvrŽ. Eš bijausi savo pono karaliaus, kursai jumus jūsų strovą ir gėrimą pataisė BBDan1,10.
| refl. tr., intr.: Vyriškų rankos ne grėbliai, o ėsti anie nepasitai̇̃so Rdn. Uogų atvažiuokiat, prisirinkiat, kiek jums reik, ir pasitaisýkiat Trk. Buvom ten pasitai̇̃sę to maisto biškį an kelio, dar užtekov Žd. Pusrytį pasitaisaũ, tai šį tą siuvu Gr. Vakar pastaisýta jos čibulio ir valgyta Kp. Pyragų išsikepi, alaus pasitaisai̇̃ Brž.
ǁ Als pagaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanom skalbt gailaus šarmo patai̇̃sė Grž. Seniau pataisýdavo gerą salyklą [alui] Gsč. Pataiso mostelę iš kamparo ir muilo, tepa skaudamą vietą šiltai LMD(Sln). Teip greit tenai tų vaistų nepatai̇̃so Krč. Kaip tankiai menkos, prastos žolelės, nuo laukų surankiotos ir namiej pataisytos, geriaus prieš kokią ligą mačija prš. Uksusą tą kartą vien iš surūgusio vyno pataisydavo prš. O anos sugrįžusios pataisė brangias žoles ir mostį BPI396.
| refl. tr.: Norėjau vaistų pastaisýt galvai Kp.
16. intr. dirbtinai, apsimetant padaryti: Ar anos tokia kalba, ar ana taip patai̇̃so? Krš.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Buvo piktas šuo pasitaisęs, bet pavogė Šts.
ǁ refl. dėtis kuo, pasirodyti kokiam, apsimesti: Tum tarpu pasitai̇̃sė geri, o paskiau pasiuto Krš. Sūnus už kunigą pasitai̇̃sės Vgr.
17. intr. padaryti nemalonumą: Aš pataisýsu anoms, ka čiaudės! Krš.
18. refl. pasitaikyti: Gerai, kad pasitai̇̃sė graži diena Up. Lytai vasarą pasitaisė, ir supuvo šienas Šts. Subato[je] pasitai̇̃sė būti Kalėdoms Šts. Ne vienu kartu baudžiaus namus pamesti, kad nesitikėtas atsitropijimas pasitaisė mano išbėgimui I.
ǁ pataikyti, pakliūti kur: Vieną moterę kavojo, ir aš pasitaisiáu būt pagrabe Vdk. Tekinis pasitai̇̃sė par pat kelmą, dėl to ir aprietėjom Užv.
| Akmuo nepasitai̇̃sęs (atsitiktinai, nenumatytai) nukrimta – gal nudaužti avį belaidant akmenis Als.
ǁ atsitikti: O vieną kartą ir jam taip pasitai̇̃sė Vdk.
| Pasitaisė (išėjo) sūris sutįsęs, miklus, ir niekas nevalgė Varn.
19. tr. R419, MŽ566 paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): Tris klausimus mun turi ryto[j] pataisýti Všv. Pradės [Viešpats] mylėtojamus saviemus amžinumą ir nemaruonį dovanot, kuriosp juos atgydymu kraujo savo patai̇̃sė DP542.
| refl. R62, MŽ82, Rtr, Skd, Ms, Bdr: Visos pasitai̇̃siusios laukė svečių NdŽ. Labai gerai veselia buvo, labai buvo pasitai̇̃sę Krš. Ūkininkai liuob didžiai pasi̇̀taisyti surinkimuo Klp. Buvau pasitai̇̃siusi važiuoti į Tauragę ir nespėjau Trg. Reik pasitaisýti aves kirpti Lkv. Visi [kraštai] pasitai̇̃sę mušties, laukia tik pradėt Adm. Pasitai̇̃sė bagotasis su pačia ir išvažiavo BM405(End). Pasitai̇̃sė su tom žirklėm, ček ček i atkirpo liežiuvį (ps.) Ad. Mes … savo darbus ant laukų jau dirbt pasitai̇̃som K.Donel. O ar pasitaisei kaip reikiant, kad galėtumi drąsiai stoti į teip šviesias akis? M.Valanč. Teip pasitaisę kryžeiviai apgulė pilį S.Dauk. Tada išėjo karalius Sodomos … ir pasitaisė kariauti BB1Moz14,3. Kaip žmogus ant tos [dienos] tur pasitaisyti BPI17.
ǁ refl. nusiteikti, ketinti (ką daryti): Ketinau eiti pro uodigą – arklys pasitaisė spirti M.Valanč. Mirti iš rožės pasitai̇̃sęs Grd. Jis už tikėjimą buvo pasitaisęs pagaliaus ir galvą padėti rš.
20. tr. SD190, I, KŽ, Krž, Varn, Skd, Dgč sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotis: Pataisýdavo arklius, ka aš jais galėčiau dirbt Mšk. Paskui nuvedė jį į puikią salę, pataisytą vestuvių vaišėms J.Balč. Po tam patai̇̃sė vonią BM99(Krč). Patai̇̃sėm gražiai šarvonę, žvakių pristatėm Vl. Balti stalai pataisyti, margi kragai pastatyti B770. Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarą pastatyk BB2Moz40,4. Viešpatis … pataisė krėslą savo ant sūdymo Mž520. Nesa ponas pamušamą afierą pataisė ir savo svečius ant to pakvietė BBSof1,7.
| refl. tr. L, KŽ, Kl: Kodė aš vežimo nepasitai̇̃sęs, jie nepatenkyti Jrb. Pasikinko arklį, pasitai̇̃so ratus ir išvažiuoja iš namų LKT240(Pš). Nebėr kam stalas pastai̇̃so Ds. Tas žmogus, pasitaisęs gerą bizūną, svirne laukia LTsIV217. Pasitaisýsiu sparnelius, lėksiu į uošvės dvarelį JD1529.
ǁ BŽ267, Vdn parengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.): Patai̇̃so [alui] tokius kubilus, apačio[je] padeda tokius medžiukus Sk. Asla lygi [klojime] būdavo pataisýta, išmušta su moliu Krž. Tas kluonas geras buvo pataisýtas, išmindytas su arkliais, gero molio Vvr. Gerą lazdą pataisyti N. Ir pabalgnavo (pataisė) savo asilą BB1Moz22,3.
| Anų ir svarstyklės pataisýtos (rodo didesnį, netikrą svorį) – seni vagys Rdn.
| refl. tr.: A vagą platyn, a siauryn – mokėjau plūgą pasitaisýti Kltn. Tavo darbelis – nauja žagrelė, naujoji žagrelė pasitaisýti JD910.
ǁ išmiklinti:
^ Baimė kojas patai̇̃sė Vkš.
21. tr. įdirbti (žemę): Sau numus įkūrė ir dirvas pataisė S.Dauk. Labai uždera tabakas ant taip pataisytos žemės rš.
| refl. tr.: Tuos krūmus rovė rovė ir pasitai̇̃sė sau žemės Kp.
22. tr. Krkn, LKT248(Rz) parūpinti, įgyti: Mat reikėjo dukterims duoti dalis, reikėjo patalynės pataisýti KlvrŽ. Dabar, vaikel, tai paskutines drapanas pataisaũ. Ėgu nesitaupysi, tai vaikščiosi apdriskus Mžš. Patai̇̃sė mun žemės toliau nu miško Krš. Del duonos, del sėklos reikėjo pataisýti [grūdų] Akm. Pataisýk balanėlių prakurom Mžš. Pataisýk sausų medžių duonai kepti Šts. Reikia kąsnį pataisýt bulbom trąšų LzŽ.
| refl. tr., intr.: Kad skolininkai atiduotų, pasitaisỹčiu iš drobužio Krš. Nebuvo iš ko pasitaisýt apsiavimo – pinigų nebuvo Bsg. Petras tai karus labai gerus pasitai̇̃sė Mžš. O kokių drabužių ji turi pasitaisiusi! I.Simon. Miežius sumaldavo [naminėmis girnomis], kruopų pasitaisýdavo Gsč.
ǁ Nv parinkti, pataupyti: Pinigų reikia pataisýt Ėr.
| refl. tr.: Pinigų kūmystėms pasitaisė rugių pardavęs Žem.
23. tr. paskirti, nurodyti ką kam daryti, kuo būti: Išskyriau tave pirm, nei iš augyvės gimei, ir pataisiau tave praraku tarp žmonių BBJer1,5. Dievas pataisė, kad skaitytų tą vietą I. Kitus raitinykus pataisė (pastatė) jisai ant abiejų šalių BB1Mak6,38. O Ponas pataisė didę žuvį, kuri Joną prarijo BBJon2,1.
24. tr. Dr, Rsn iškelti (vestuves, pokylį): Gali̇̀ pataisýti tą metinę, by tik turi̇̀ iš ko Užv. Šeštadienio vakarą jau pataisýs tas nūbangas Krt. Merga patai̇̃sė veselią pati, anas neturė[jo] iš ko Klt. Vaikam buvom patai̇̃sę balių Krs.
| refl.: Ka pagrabas pasitai̇̃so, tai daugiau žmonių [būna bažnyčioje] Grd.
25. tr. sukelti kokį reiškinį: Kas tą karą patai̇̃so? Vgr.
ǁ užtraukti (negerovę): Jūs man nepalaimą pataisėt BB1Moz34,30.
26. tr. pakreipti kuria linkme: Pataisyti, pasukti I.
| refl.: Buvau pasitaisęs į bitis, ir išbudeliojo Šts.
27. pavalgyti, užkirsti: Ligonis tai ligonis, o atsisėdęs prie stalo gerai patai̇̃so Ėr. Ale tu gerai pataisai̇̃! Ds. Sūrį pataisi̇̀s! Lp.
28. primušti: Aš tave tei[p] pataisýsiu, ka nė ubagaut netiksi! Jrb. Buvo dideliai prykabus, ale kai patai̇̃sė, pasidarė minkštesnis Bt. Nieko, tik kuolas paimt ir pataisyt motka, duktė ir žentas! Lp.
29. tr. užmušti, nužudyti: Būtum anie muni patai̇̃sę kaipmat Trš. Guli pataisýtas (nušautas) žmogus Lp.
^ Kad vilkai kur pataisýt[ų] (sudraskytų)! Lp.
30. tr. Trk prigauti, suvedžioti (merginą): Musėt buvo ano pataisýta, kad teip veikiai vaiką pasigavo Šts.
31. tr. pavogti: Į eilę atsistojau, i patai̇̃sė [pinigus] Erž.
32. tr. išleisti, išeikvoti: Vakar cielą šimtą pataisiaũ Lp.
◊ rañką pataisýti
1. pramokti, įsimiklinti gerai ką daryti: Prie geram šaučiui maž i aš rañką pataisýsiu Švnč.
2. laiduoti, užtikrinti sėkmę: Reiks mainyt avižų sėklą, gal rañką pataisi̇̀s Sml.

šónus pataisýti primušti: Lėk tu ten, liežuvį išleidęs – kaip pareisi kada pataisýtais šónais, nė į tą pusę nebžiūrėsi Šv.
pértaisyti tr. Š, NdŽ, pertaisýti Rtr; M, L
1. LL192, DŽ1, KŽ, FrnW, SkŽ182, Šv kitaip perdirbti, perdaryti: Pirkaitę pértaisėm an tvarto LzŽ. Partai̇̃sė biškiuką sūnus tą gryčelę LKT264(RdN). Trobesius visus pertaisė, kitus ir visai naujus pastatė Žem. Pagadintą drabužį pártaisyk J. Pértaisė ratelį, tai tep kap naujas verpia Dkš. Blogai padarys – a pártaisys į gerąją pusę? Ms. Partaisiaũ pečiuką – traukia iš pasiutimo Mžš. Padrūktėjai ar pamenkėjai – gali pártaisyti, jei užleida Krš. Didelės poduškos dvi buvo, tas pártaisė į mažesnes Akm. Pértaisyti testamentą NdŽ.
| refl. tr. LL192, KŽ: Buvo sena suknelė, tai ir pérsitaisė ant naujos Zr.
ǁ pašalinti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Kap jy šneka, tai tėvas nori pértaisyt Pv. Prižadėjo pártaisyti užrašą Krž. Paskiau aš pértaisiau savo [gimimo] metus Akn.
2. pertvarkyti: Tas Odinas partaisęs visuomenę (visą) svieto draugę naujais įstatymais S.Dauk.
3. iš naujo išlyginti: Pértaisyti pievą NdŽ.
4. NdŽ kitaip padėti, pakeisti padėtį: Jumi nuo krašto kaip paguldys, tai tu nustumk mergą nuo krašto, o tu atsigulk nuo sienos ir visus brolius teip pértaisyk LB206.
5. sutvarkius vėl iš naujo tvarkyti: Jis ilgai triūsia apie vežimą, taiso ir pertaiso arklio pakinktus rš.
6. NdŽ perrišti (knygą).
7. NdŽ perkloti: Tei[p], rodos, dailiai sutaisiau lovą, o ji atsikėlus par nauja pártaiso Vdžg.
8. Ser, NdŽ, KŽ perrengti, pervilkti (kitais drabužiais): Anie (artistai) tik taip pártaisyti, o yr tokie pat žmonys Šv.
| refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kur tas mano sijonas driskis i suknė driskelė – parsitaisýsiu, eisiu kiaulių liuobt Mžš. Ė šitas žmogus persitaisė poniškais rūbais, užsidėjo barzdą ir akuliorus BsPII261. Plėšikas, sutikęs atlikti tą darbą, persitaisė taip, jog niekas negalėjo jo pažinti J.Balč.
ǁ refl. KŽ persirengti kuo: Prasidėjus veselijai, atkeliavo ir tas karalaitis, parsitai̇̃sęs į ubagą BM199(Krk). Aš buvau persitaisiusi pavargėle rš.
9. perskirti, pertverti: Gryčia partaisýta, tai ta močia kambarėly Jnšk.
10. iš ko padaryti ką, ką perdaryti į ką: Kiti jau nuimtus nuo lauko javus pertaiso į miltus, į duoną A1884,1.
pietaisýti (dial.)
1. žr. pritaisyti 3: In dviejų gembių liuob duris pytaisýti Plik. Lizdukai blezdingų py balkio pytaisýti Prk.
2. žr. pritaisyti 10: Kol pytaisái [valgyti], kiek vargsti Sg. Bliūdų bliūdus buvom pytai̇̃sę Kin.
prataisýti tr.
1. pagydyti: Man pratai̇̃sė tą vieną akytę RdN.
ǁ refl. NdŽ, Žd, Plš kiek pasveikti, pagyti, sustiprėti: Biškį sirguliavo, daba prasitai̇̃sė Trk. Prastai̇̃sė kiek, ale gal nieko iš jo nebus Klt. Muno skrandis pamažu prasitai̇̃sė Vkš.
2. refl. kiek pagerėti, pasidaryti tinkamam: Kada kelias šiek tiek prasitaisys, nuvažiuos rš.
3. įdėti kiek uždaro, paskaninti, pagardinti: Cibulių daug niekas nesvadino, tik kokį viralą prataisýti DūnŽ.
4. padaryti (skylę, tarpą), praskleisti, praskirti: Kas tą spragą pratai̇̃sė tvoro[je]? Žg. Prataisýk kelią par maigus Jnšk.
| refl. tr., intr.: Sėsk kupety ažuvėją prastai̇̃sęs Kp. Ta lapė prasitaisius, prasikniurvinus skylelę ligi tų žiuvelių ir metant[i] lauka Sln. Kad kokia skylė prasitai̇̃so, ir išlenda pelė Lnkv.
ǁ pralaisvinti (vietą): Prataisýkiat vietą – atnešu ėsti Krš. Man pratai̇̃sė vietą, ir aš atsisėdau Trs.
5. refl. kiek įsirengti, pasitvarkyti: Pargrįžo iš Latvijos, prasitai̇̃sė ir gyvena Trkn.
6. NdŽ, Šv, Ėr, Sb greitomis kiek pagaminti (valgio): Pašnekučiuokiat, aš ko ėsti prataisýsu Krš. Pratai̇̃sė sviesto kelionei Šts.
| Tabokos ir neblogos prataisýčia Pl.
| refl.: Valgyti prasitaisýtumėv i gyventumėv Šv.
7. refl. praleisti laiką ruošiantis, rengiantis: Prasitaisýti kam, į ką NdŽ.
8. refl. impers. susirengti ką daryti: Buvo prasitaisiusi lyti, bet vėjas išgainiojo debesis M.Unt.
9. Srv paruošti kokiam tikslui: Prataisýk skilų duonai kepti Šts. Kad malkų kiek prataisýtum (prakapotum) Ul.
| refl. tr.: Kai dėl botago, tai ir vaikai bežiūrint gali mintuvais linų prastaisýt Šmn.
10. įgyti, prarūpinti, gauti: Reikėjo vaikams marškinio prataisýti Pp.
| refl. tr. Skp: Prasitaisýs visa ko: jauni, uždirba Krš.
| prk.: Gal da kituokart čėso dėl pogulio prastaisýsiu Kp.
11. NdŽ prastai pataisyti (ką sugedusį).
12. Grž pralėbauti: Visus pinigus pratai̇̃sė Ut. Parduos bekoną ir pratai̇̃so parvakar Ds. Su Maryte pratai̇̃sė vietą, ir išvaržė ant varžytynių Žml. Po karčemas belandžiodamas ir savo žemę pratai̇̃sė Jnšk.
ǁ pralošti: Sako, Reketijos ponui kortomis visą savo krautuvę ir ūkį prataisė A.Vencl.
pritaisýti Š, Rtr; R418, MŽ566, H161, Sut, M, L, LL197
1. tr. daugelį (sugedusių) pataisyti: Vaje, kiek par savo amželį esu pritai̇̃sęs visko! Šv.
ǁ refl. tr. daugelį susilopyti: Kad nepristaisýsi, tai rūbo neturėsi Tvr.
2. tr. NdŽ daug įrišti (knygų).
3. tr. Q25, I, NdŽ, KŽ, Ėr pritvirtinti: Dailiai pritaisýk siūdamas, kad siūlė būtum daili J. Penkios nytys, o ant vienos pakojos būva pritaisýtos Nm. Pritaisýk pri pamautų žąslus – nepažaboto arklio nenutūrėsi Pln. Šakę prytaisýk kaip nors pry vežimo, ir nereiks nešti Šv. Prie girnom pritaisýta rankelė Aps. Až ragiukų pritaisiaũ [karvę], tai riečia galvelę, riečia – gal jai sopa Klt. Blinda, apsivilkęs ilga rudine, su pritaisyta ruda barzda, sėdi kertėje prie stalo rš. Uodegą pritai̇̃so [užgavėnininkui], kaip velnį padirba Kl. An pečių pritaisaũ (tvirtai uždedu) maišą ir nešu Jon.
| refl. tr., intr.: Prisitaisýk plūdę prie meškerės DŽ1. Prisi̇̀taisiau pri ekėčių tokį kumpą medį, ka nereiktų teip lig žemės pasilenkti Als. Bùrna [groja], tiktainos šakaliukus pristai̇̃so ir groja Mlk. Pristai̇̃so virvę až bolkio, toks kablys [kailiui ištempti] Aln. Vilkdavom iš balių žolę prisitai̇̃sę valkčius Rm. Su eldijom pristai̇̃sę pjaudavo viksvas Ut.
4. tr. Sml, Šv pridėti, prikrauti, pripilti: Ana pritai̇̃sė pilną puodą smetono J. Pilną kubilą burokų pritaisái ant žiemos LKT107(Tt). Namie nuėmė jam (jaučiui) skūrą, pritai̇̃sė bent kelius kubilus mėsos BM6(Kp). Tada mėšlų pritaisė ne tiktai tą kambarį, bet ir visą dvarą MPs. Su padaryne pritaisyti I.
| prk.: O pritaisęs savo gurklį, vėl pasogą dera (d.) Ps.
| refl. tr.: Du viedrus prisitaisýsiu pieno – veizėk, kiek smetono: pusė viedro! Trk. Prisitaisýsi pilnas gardis ir išvažiuosi į Klaipėdą Šts.
5. tr. pakloti: Viršininkas atsisakė nuo vakarienės, o prašė tik pritaisyt lovą V.Kudir.
6. tr. daug pakloti: Kas spės pritaisýti lovas tokiam būriuo! Rdn.
7. refl. apsirengti, apsivilkti, pasipuošti: Pats, pristai̇̃sęs gražiai, inskrido (įvažiavo) atšlaiman Dglš.
8. tr. Mlk įtaisyti, įrengti: Pritai̇̃so kapčius, apipilia žemėm, ir būna bul'bos Sld. Pritaisýk tu vaikam kokiuos ratelius Sdk. Buvo pritaisýta tokia mašina, kranas LKT315(Rk). In to ravo malūnas buvo pritaisýtas Vp. Du [namo] galai buvo pritaisýti Krs. Pasamdė muziką, sūpekles pritai̇̃sė Kvr. Teip pritai̇̃so ne vieną tą duobę [vilkams gaudyti], gal kokiom eilėm Ps.
| prk.: Kas tokius goželius vaikus būt pritai̇̃sęs, kad ne goželis tėvas KzR. Prisisuko toks i pritai̇̃sė vaiką Krš.
| refl. tr.: Anies pristai̇̃sė strelbą kokią ir šaudo Aps. Meškeriot turi pristai̇̃sę lazdas su rateliais – ir meta Dgč. Raktus [vagys] prisitai̇̃so ir išvaga Krš.
9. tr. I, Kzt daug pridaryti kokių daiktų: Yr jau pavalkų pritaisýtų Dglš. Tada i drobių, i rankšluosčių, i visokių daiktų pritaisýdavai skrynias, ne teip ką Mšk. Supešioju [plunksnas], pritaisaũ poduškų Žg.
| prk.: Mergums vaikų yr pritai̇̃sęs – pasiutęs Krš. Vaikų va pritai̇̃sė, ė kur vaikai dėsis? Adm.
| refl. tr.: Visi tura prisitai̇̃sę [ginklų], duos tei duos Užv. Šulnių nebuvo, dabar gal prisitai̇̃sė Lb.
| prk.: Tų vaikų a reik tiek daug prisitaisýt – kiek vargo! Jrb.
ǁ daug suformuoti: Keršis, iš vakaro pritaisęs vagų, irgi stojo greta talkininkų J.Avyž.
ǁ priveisti: Seniau buvau nusipirkus muilo, tai pleiskanų pritai̇̃sė galvą Slm.
| refl. prk.: Visokių dabar žul'kų prisitai̇̃sė, iš viso svieto suvažiavę Slm.
10. tr. I, N, Sz, NdŽ, Dbk, Sdk, Srv pagaminti (valgį, gėrimą ar ėdalą): Aš arbotytės pritaisýsiu – pasėdėk Km. Valgį pritai̇̃sius, bijojos tokiai aukštai žiūponei įnešt Jrk12. Ji savo talkai priešpiečius pritaisė BsPI71. Įdavė [žuvį] pačiai, kad pritaisýtų kaip reikia BM210(Pg). Gal čia kiaulei pritaisýta? Pc. Kas vakarą jaučiukam pritaisaũ lapų – brokus pradėjom raut Krs. Valgymus … gardžiai sau pritai̇̃so DP109. Kur nori, idant pritaisytumbim tau valgyt avinėlį Velykos? BtMt26,18.
| prk.: Aš dabojau visą vakarą, vartus užkėlęs, ir jau buvau dėdei pritaisęs gerą vakarienę (numatęs, kaip atkeršyti) BsPIII79.
| refl. tr.: Ji kiaulėm prisitai̇̃so vis iš vakaro Ėr.
ǁ pagaminti ko kokiam reikalui: Aš liekarstas pritaisysiu, ligos ugnį užgesysiu O. Su tums čemeryčiums pritaisytums ištepk savo visą kūną LMD. Vilkas alų darė, žvirblis misą maišė, gegužėlė nabagėlė apvynių pritai̇̃sė JV904. Su siera pritaisyti I.
| refl. tr.: Turiu pristai̇̃sius liekvarstų Dglš.
11. tr. I, DŽ1, NdŽ, PnmŽ, Skr, Vg, Vkš, Skp, Paį, Tršk prigaminti, pritiekti (maisto): Ir prytaisei tu čia visko – kas ir suvalgys! Šv. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nubangos, pavadins muzikantą, pritaisýs valgyti skaniai, jaunieji pašoks, padainiuos Kl. Pritaisýta arielkos, užkandos Imb. Uogų visokių pritai̇̃sė, tik valgyk! Adm. Kūčiom pritaisýdavo dvyleka patrovų Bsg. Pritai̇̃so mėsos visai savaitei ir susmardina Slč. Pritai̇̃so jovalo – į lovį netelpa Krš.
| refl. tr., intr. LKT48(Žd), Akm, Kal, End, Lp: Daug visko prisitai̇̃sėva, tai nereikėjo akių svilyt Jrb. Visako prisitai̇̃sė [vardinėms], o niekas neatejo Krš. Prisitai̇̃sė baliuo – stalai lūžo Rdn. Grybų vėl apent slėgtų prisitaisýsi Sd. Gėrimų visokių, valgių visokių gaspadinės prisitai̇̃siusios Trk. Visokių mėsų prisikepėm, prisitai̇̃sėm Ds.
ǁ kokį kiekį pagaminti (maisto): Iš vidurio išsuki [salotų gūžę], tai pusę bliūdo pritaisai̇̃ Škt.
12. tr. LL197, KŽ pagerinti valgį uždaru, paskaninti, pagardinti: Tai buvo šiltas lynas su grikiene koše, pritaisytas aliejumi ir grybomis Blv. Arielka, pritaisytoji uogomis arba vaisiais I. Jokių valgių nevalgysiu, pritaisytų su česnaku rš.
13. tr. prikalbėti, prišnekėti: Ana jums pritaisýs ko reikia ir ko nereikia Nmk.
14. intr. NdŽ padaryti bloga, atkeršyti: Reik parašyti [skundą], reik tokims ponams prytaisýti Grd. Palauk, degučiau, aš tau pritaisýsiu, kad tu lig smerčiai man atminsi BM51(Skp).
| Pritai̇̃so visos klaidų Sl.
15. tr. KII382, KŽ, Skd paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): O kunigas tave jau pritaisė į aną amžių I.Simon. Gramatika ir mokslas senovės kalbų nepritaiso vaikų nei ant gyvenimo A1884,51(J.Šliūp). Ketėdami pritaisyti sūnus į gimnaziją, geriaus pasamdykite naminius guvernerius TS1899,2. Pritaisykite du šimtu kareivių, idant eitų iki Cezareos GNApD23,23. Pats mus tavo šventop stalop pritaisyk brš.
| refl. N, NdŽ, KŽ, Skd, Ob, Vb, Krs, Srv: Vieną kartą ir aš prisitaisiáu jums laišką parašyti Krtn. Kol prisitai̇̃so pas daktarą nuvažiuot, ir numiršta Slm. Aš neprisitaisáu (neištaikau) nėkumet atgulti KlvrŽ. Noria čia kast, bet vis dar neprisitai̇̃so Ps. Po trijų metų karalius prisitaisė savo dukterį apvesdyt su jos išgelbėtoju BsPI49. Jūs, piemenėliai, prisitaisýkit, ilgus botagus sau nusivykit BM412. Dienai pašventinimo prisitaisė, galima sakyt, priderančiai V.Kudir. Jeigu žmogus esi prisitaisęs mirti, tai jau nieko nebebijai I.Simon. Kursai … tims žodžiams netik …, tasai est piktai prisitaisęs Mž28. O kaipag turi prisitaisyt, kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Jonas tuoj nuo marės užėjęs ir prisitaisęs (pritykojęs) greibęs ją (marių mergą) į glėbį Sln.
^ Neprisitai̇̃so kaip višta dėti KlvrŽ. Kol prisitaisis kaip meškos šokt! LTR(Jnš).
16. tr. padaryti tinkamą, sutvarkyti, parengti vartoti, naudotis: Vežimą pritai̇̃sė kūnui vežti NdŽ. O anys pritaisė dovanas BB1Moz43,25. O kad nueisiu ir pritaisysiu jums vietą GNJn14,3. O invedęs juos namuosna savo, pritaisė jiems stalą GNApD16,34. Tada kėlės visos anos panos ir pritaisė lempas savo BtMt25,7.
| refl. tr.: Vakar ratus prisitai̇̃sė ir šiandie anksti išvažiavo Pb. Aš tuoj tuoj būsiu gatava; ogi tu ar jau vi̇̀sa prisitaisei̇̃? – Jau visa, ir arklys pakinkytas BM28(Č). Reikia pristaisýt karvalatas i suverpt šitos vilnos Klt. Bulbom tik aparinėt šitokį [arklą] pristaisýdavo Mlt.
17. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai, sodinimui: Teip pritaisę apyniams žemę, tiesiai eiliomis skersai ir išilgai išbiržiokite visą tą daržą Rp.
| refl. tr.: Penkis aktarus žemės pavyko prisitaisýti Trkn.
18. tr. daug prirūpinti, pritiekti: Nebuvo kas to pašaro pritai̇̃sąs Skd.
| refl. tr.: Trobas juk klojo su tais ilginiais [šiaudais], i reikėjo prisitaisýti ilginių Ms. Stomenis, rankšluosčius turėdavo prisitaisýt [jaunoji] Antr. Prisitai̇̃sė įpilų, patalų kaip ponios Krš. Turiam trąšų prisitai̇̃sę, visko Trk. Prisitai̇̃sė pašaro [žiemai] Rk.
ǁ kokį kiekį parūpinti, patiekti: Pritaisysiu visą vežimą puikiausios išdžiovintos kaip ragas medžiagos Žem. Mama pritaisýdavo mum [v]andenio karšto palivoną, tai įkiši rankas ir vėl trauki – sušilę jau būva Kp.
ǁ refl. tr. įsigyti: Gyvulių tai pristaisė – jinai griebias labai Kp.
19. tr. visą sukloti, sukrauti (kraitį): Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisýtas (d.) Brs.
20. tr. KŽ užtaisyti (ginklą): Dideliu šūviu pritaisiau šaudyklę rš.
21. tr. prisukti.
^ Juokias kaip pritaisýtas Lel. Kogi vaikštai kai pritaisyta Ds.
22. tr., intr. pritaikyti, priderinti: Muziką prie to žaidimo pritai̇̃so tokią Šmk. Aš pri Jono nepritaisáu šokti Šts. Nedainiuok, bo tu nepritaisysi pri balso žmonių (sako šuo vilkui) S.Dauk. Panos Marijos šlovinimas … ant visų tonų prietaisytas Mž484.
| refl. Ser.
ǁ intr. pritarti: Grajykiat, aš pritaisysu jums, pripūsu Šts.
23. tr. įtaisyti, įkišti (į darbą): Ją prie darželio pritai̇̃sė Jrb. Šiltgyvių (nieko nesuprantančių) vaikelių man norį pritaisýt Vlkv. Prytai̇̃sė muni į gerą darbą Grd.
| refl. Trk: Prisitaisė velnias pas gaspadorių už berną (ps.) Auk.
ǁ paskirti: Da teliokų nepritai̇̃sė tau [prižiūrėti, šerti]? Slm. Kai pritai̇̃sė mane prie naujo daktaro, tai ir sveikata susitaisė Rd.
24. tr. parūpinti, surasti: Atvažiuok į Telšius, pritaisýsu darbo Krš. Kaži kokią [gydančią] bobą pritai̇̃sė (pakvietė) Krkl. Moteriškė, kurią tu man pritaisei, davė man iš to medžio, bei eš valgiau BB1Moz3,12.
25. tr. Up pripiršti: Pritai̇̃sė anai tą kavalierių, tokį seną vaikį Krš.
26. refl. Sln, NdŽ, Vkš, Varn, Šv, Up, Dj prisigretinti, prisiplakti: Vaikai žaisdavo, pri vaikų i didesniai prisitaisýdavo Krž. Prisitai̇̃sė kavalierius lydėti muni i tą kūmaitę Krš. Ir aš prisitaisiáu eiti kartu su kitais kalnus Šts. Tik išejo vieni, prisitai̇̃sė (prisistatė) kiti Trgn.
ǁ prisitaikyti, prilįsti: Prisitai̇̃sė prie saldainių ir jau baigia valgyt Jnš.
ǁ prikibti: Su senosėms dainėms prisitai̇̃sė dainiuoti (prašo senųjų dainų padainuoti) Šv. Ėmė karalaitė tujau prisitai̇̃sė – kaip tu čia turi tokį budinką! Žr.
ǁ Všv, Lnk, Skd, Šts, Žeml, Dj, Slč, Jnš prisimeilinti, prisigerinti: Liežuviai [vaikių] kaip velnių, kol prisitai̇̃so [prie merginų] Krš. Taip graži ta duktė, kad ans taisos i niekaip negalia prisitaisýti Lk. Gudri merga: prisitai̇̃sė prie to senio ir, žiūrėk, gyvena Grz. Kaip moka velnuitis prisi̇̀taisyti, ka ėsti duotų! Krš. Moka prisitaisýti prie visų Jnš.
27. refl. įsimesti, prikibti (apie ligą): Biednai motriškai an galo i vėžys prisitai̇̃sė Krkl. Jai į pirštą čerplaukis prisitai̇̃sė, i mirė Jnš.
28. tr. NdŽ iškelti (pokylį): Pritai̇̃so baliušką, atvažiuoja giminės ir baliavoja Sl. Pritaisė bankietą brš.
29. daug privalgyti, prikirsti: Privalgė, pritai̇̃sė ir nė ačiū Dkš. Kad pritaisiaũ bulbių – pilvas kaip barabanas Ėr.
| refl. tr., intr. Alk, Jnk, Alvt: Aš antsyk kad prisitaisaũ, tai visai dienai Gs. Tai švariai prisitaisiaũ – net šonai braška Lkč. Valgykita judu, jis prisitai̇̃sęs pietų, tai neima Snt. Prisitai̇̃sė duonos su sviestu Jnš. Prisitaisiáu kaip ant tėvo veselės Kv.
30. tr. PnmR, Ob, Ėr prigauti, suvedžioti (merginą): Jis jau nebe vieną mergiotę pritai̇̃sė Slm.
31. primušti, prilupti: Su diržu jį pritai̇̃sė DŽ1. Tokį varlę pritaisei̇̃ pasigavęs, tai ir akių neparodytų! Ds.
32. pridergti: Nebeduokit uogų tam vaiku – kelnias pritaisi̇̀s Slm. Tu pritaisei lovą TDrVII85(Plik).
^ Murkso lyg katinas, į pelenus pritai̇̃sęs Dkš. Pritai̇̃sė kap katė į miltus Kt.
◊ añtausius pritaisýti NdŽ apmušti.
gálvą pritaisýti daug prikalbėti, pripasakoti: Pasiųsčio pas aną, nu ta (tai) pritaisỹtų jums gálvas! Vgr.

×razsitaisýti (hibr.) nusirengti: Grįžo atgal, razsitai̇̃sė, atsigulė miego anas LzŽ.
sutaisýti; Q656, M
1. tr. N, Š, L, LL205, Rtr, KŽ, NdŽ, Šl, Krs, Upt, Trk pašalinti gedimus: Pagedusį dziegorių sutaisýk J. Sutai̇̃sė meistrai trobą teip, kad ana negriūtum Yl. Sutai̇̃sė, sutvarkė man gryčelę Pl. Anie ten remontuo[ja], taiso – sutai̇̃sė tus savo matorus Plng. Kad orai bus nešalti, gal sutaisýsiu i kitą plūgą Mžš. Jie grįžo sutaisę įlūžusį medinį tiltą J.Gruš. Jeigu ratai nuo sunkumo suluš, vilkas juos sutaisis LTR(Lzd).
| refl. tr. Rtr, Ėr: Čia trobos sudraskytos buvo [po karo] – kol susitai̇̃sėm! Pžrl. Aš viską sau susitaisáu, nereik nieko prašinėti Varn. Ans važiuoti jau moka: susitai̇̃sė i važinėjas LKT54(Trk). Susitaisėm savo plaustą ir laukėm tik kito ryto leistis į vandenį J.Balč. Susitaisýti apsiaustą NdŽ.
ǁ Žg, Trk, Lp sulopyti: Vaikų būrys – reikėjo avalynę sutaisýti, reikėjo apdarelį Tl. Na ir rankelės! Taip sutaisė kailinius, kad nė žymelės Šv. Jau lopas ant lopo – nebsutaisýsi Klp. Reikia drapaniukės sutaisýt Šn. Sutai̇̃sė torą, vištos ir nebišlenda Vkš. Stoguo sutaisýti, sukloti ilginius krės, būs atskirti rugiai Žd.
| refl. tr.: Susitaisýti stogus NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Rašydamas pagal tikros sanžinės negalėjau užtylėti ir to, kas man rodės sutaisýtina Jn.
2. tr. pagerinti, padaryti tinkamą ką pašlijusį, suprastėjusį: Jis led sukruopė suardytą gyvenimą, t. y. sutai̇̃sė, skolas išmokėjo J. Kad žmogui galėtų sutaisýti jiegą, tai būt gerai Vlkv. Žiedai gerami – kraują sutai̇̃so Lk.
| refl. Š, KŽ: Ka ana (karvė) susitai̇̃sė, daba duoda po penkioleka lytarių pieno Šv. Susitaisė jai gražumas LTR(Ob). Kai yr vaikas, tai susitai̇̃so gyvenimas [vedusiems] žmonėm Slm.
ǁ refl. atsistatyti, atgyti: Susitai̇̃sė Švėkšna, kaip buvo nūdegusi Šv.
ǁ patobulinti, perauklėti: O ką sutaisýsi tokią, jei katra gremėzdas Zp. Paimsu austi (mušti), visus sutaisýsu į žmonis! Pvn.
| refl.: Buvo tokia prasčia motriška, i kaip susitai̇̃sė! Rdn. Susitai̇̃sė vaikis, nebgera, nebrūko, nebduodas Krš.
ǁ refl. NdŽ, Ėr išsigiedryti: Ale diena sustai̇̃sė – iš ryto panašu buvo in lietų Skdt. Laukiu oro susitai̇̃sant Ds.
3. tr. Š, Kv, End, Vad sugydyti: Grobą įplėšė, o nemoka varniškiai [gydytojai] sùtaisyti Varn. Tas gerai susileisti – nervas sutai̇̃so Skdv.
| refl.: Susitai̇̃sė akės Krš.
ǁ refl. tr. Krs užplombuoti (dantį): Vos kantrybės nepamečiau, kol dantis susitaisiáu Šv.
ǁ refl. R66, MŽ88, N, Jrb, Upn, Žl, Ign, Švnč pasveikti, sugyti: Greičiau[sia], ka jau paskutinoji – jau kaži a susitaisỹs Plv. Susitai̇̃sė su vaistais Pj. Jau buvo sustai̇̃sęs pilvas, o dar̃ vėl sopčioja Pv. Liaudegojo liaudegojo dvi savaites, kol susitai̇̃sė Rm. Pašutinus būtum, šilčiau apklojus tą ausiapalaikę, ir būtų susitaisius J.Balt.
^ Ir susitaisė kaip tabokas nosė[je] LTR(Lkv). Kažin ar susitaisýs kaip tabokas nosė[je], ar ne? Užv.
ǁ atstatyti (išnirimą, lūžimą): Koją sutaisyti N. Palaužtą kaulą sutaiso, sutvarko, apdeda gluosnelių metūgėm, apriša kietai LMD(Sln).
4. refl. NdŽ sustorėti; sustiprėti, atsigauti: Jau atsitaisai – toks susitai̇̃sęs, gaivus Krš. Susitaisė pečiūkė kumelė, o buvo menkas kumelaitis Šts. Daba jis (šuo) jau y[ra] biškį susitai̇̃sęs, o pirma kai ašaka Grdm. Abi kiaules žinda [paršiukai] – kad sustai̇̃sė! Vlk. Paduok milto [karvei], i sustaisi̇̀s Klt.
ǁ NdŽ, Ėr, Lnkv, Slm, Ktk, Klt, Žl suvešėti: Palijos, susitai̇̃sė geri pūrai Šts. Kap lietulis palyjėj[o], visas javas sustai̇̃sė Rod. Tokie nusmurgę buvo mieželiai, ale po lietaus susitai̇̃sė Jnš.
5. tr. NdŽ padaryti tvarkingą, sulyginti: Ka jau teip išminkys [duoną], nu i paskuo apdangstys, sutaisýs, ana i rūgs Sd. Dažnai šiaudus iškultus sutaiso ir suriša atgal į kūlius Žem. Pėdus iškrečiam, sudedam gražiai, sutai̇̃som [kūlius] Mšk. Teip reik sutaisyti rugių pėdą, kad [duodami į mašiną] lėktum vienas pri vieno Šts. Nu i minti linai mun netiko ir nevedės – nemokėjau aš tų saujų sutaisýti Nv. Spalius iškratė, sutai̇̃sė taip puikiai saujas Akm. Paskui nuvydavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisýdavai, suraukdavai Sk.
^ Blogas išknaiso, o geras sutai̇̃so An.
| refl. tr.: Kaip išlauš, saują [linų] susitaisýsi, susipašiosi i minsi Kl. Paims po saują, susitaisýs i par tus brauktuvus brauks linus Kv.
ǁ NdŽ tam tikru būdu sušukuoti, sugarbiniuoti, padaryti šukuoseną: Plaukus dailiai sutaisýti KI470. Ar iš savęs sutaisýti plaukai? Vžns. Kas tau taip plaukus sutai̇̃sė? Šv. Oną kad sutai̇̃sė gražiai – ką te kalbėt! Slm.
| refl. tr. Jdr: Še, kaip gražiai plaukus susitai̇̃so! LKT249(Rz). Plaukus susitai̇̃sius, visai kitokia Trs.
ǁ tvarkingai sustatyti, sudėti, susodinti, surikiuoti: Sutaisýk grabus parėdniai duobė[je] J.
| refl.: Teip pasipuošusys susitaisė į dvi eili pagal vyresnybės ir nuejo pakviesti vyskupo į susirinkimą M.Valanč.
ǁ Akm tvarkingai sulankstyti: Išmazgok, suprosyk, sutaisýk – bais įkyria tas [rūbų] mazgojimas Svn.
6. tr. išdoroti, išdarinėti: Ana sutai̇̃sė zuikį kepti J. Ruibienė paukščius sutai̇̃sė, sūdė į geldelę ir pakėlė savo marčiai gražų prašmintėlį JD1512. Kol grybus sutaisai̇̃, prailgsta Jd.
7. tr., intr. Pp sujungti, sutvirtinti: Padarys suopynę an tokių karčių, tvirtai sutaisýs, ka nenukristų Akm. Sugipsavo, sutaisė į gipsą – parvažiavo numie Skd. Ir padarė penkisdešimts kabelių ir sutaisė kaurus kabeliais anais su kitais krūvon BB2Moz36,13.
8. tr. Ėr, Šd pakloti (lovą): Tavo darbas kožną rytą sutaisýti lovas Slnt. Teip, rodos, dailiai lovą sutaisaũ, o ji atsikėlus par naują partaiso Vdžg.
| Pavakarieniavęs liepė mergaitei, kad ji sutaisytų jam guolį LTR(Mrj).
9. tr. Š, Vdk padaryti kokį daiktą: Dabar kiti drabužiai yr, jau kiteip sutaisýta Ms. Visom rūbelius sutaisiaũ, suaudžiau Klt. Marškinius sutai̇̃so i vienus, i kitus Rd. I verpi, i suki [siūlus], i sutaisai̇̃ [audeklą] vis žiemą Žg. Tėvas jau nearė su žagre – jau plūgai buvo sutaisýti Kpč. O knatų suk nesukęs – galo nematyti. Kai tik sutaisom daugėliau, Dovydonis tuoj suima krūvon ir neša J.Balt. Iš šikšnų nupintieji ir su gelžinomis vielomis sutaisytieji botagai prš.
| Kiaulės kai užryja [arklienos], tai paskui ryja, ką bepakištum, ir lašinius sutaiso (užaugina) per plaštaką arba storesnius J.Balt.
^ Nieks nežino, kaip sutaiso medų ir korelius LTR(Lnkv).
| refl. tr. Š, Pnd, End: I langus susitaisiáu, i dubilti langai ant troba yr Trk. Daba senu papratimu audžiu, kokios medžiagiukės susitaisaũ Grnk. Paduškų dvylika susitaisiaũ Sdb. Tėvas buvo pasdaręs bričką, sustai̇̃sė vežimėlį miestan važiuotie Kpč. Viską (visus žvejybos įrankius) turėjėm patys susi̇̀taisyti Klp.
| prk.: Led du susitaisiaũ vaikus Sdb.
ǁ LL262 padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Sutai̇̃sėm sutai̇̃sėm tą duoną i pakišom po pečium Krž. Ta jau apvali kleckai – suplokština, sutai̇̃so be vidurio Krtn. Sumašinavo[ja], sumala, viską sudeda, sutai̇̃so – ir į tokią blėkelę ir po pečiaus Lk. Kleckų virdavo [iš žirninių miltų] – rankom sutaisýdavo Grž. Šis [voras] tuos trupinėlius surankiojęs, sutaisęs į kepalėlį ir nunešęs pas poną Dievą parodyt Slnt. Iškratėm paskutinius spalius ir sutai̇̃sėm kuodelius Klp. Suveria suveria šituos šiaudelius, gražiai sutai̇̃so – ir sodas Pnm. Ežę sutai̇̃sė, viską susvadino Krš. Sutaisýti lysvę NdŽ.
ǁ sudėti iš atskirų dalių: Užnešė vežimą ant stogo dalims i sutai̇̃sė tę Slv. Meistras sutai̇̃sė (sustatė) mašiną iš daugalio dalių Š(Sl).
| refl. tr., intr.: Sustai̇̃sė jie po žabų kūlelį Šmn. Po du kūliuku [kraujažolių] susitaisaũ, privirinu Šd. Kaip tik gaidžiukas sugiedojo, [subyrėjęs] duonkubilis pats savaime susitaisė ps.
ǁ NdŽ padaryti ką kokios sandaros: Šikšnosparnio visas kūnas sutaisytas tik oru skraidyti J.Jabl. Dievas teip sutaisė kūną, idant vieni sąnariai apei kitus rūpintumias M.Valanč. Visas kūnas patogiai sutaisytas ir susegtas per visus sąnarius, kurie vienas antram padėjimą duoda BtPvE4,16. Šakelė taip pat sutaisyta kaip ir stiebas rš.
ǁ refl. susidaryti iš ko, atsirasti: Didi upė susitaiso iš mažų upelių TS1900,8. Kur susitaiso slėny liūgė, tai tų puntagalvių atsiranda Rz.
ǁ sudainuoti, sugiedoti: Duok sutaisýt [dainą] – nejunk [magnetofono] Ad.
10. tr. ppr. impers. padaryti, kad kiltų, užeitų (paprastai apie lietų): Gal vakaruo sutaisýti lytaus Lpl.
| refl. Rtr, DŽ1, Sb, Pn, Mžš, Srv, Jnš: Bene susitaisýs ir lytaus iš tų debesų Šts. Matai, ir te susitai̇̃sė debesis Pc. Neblogai būtų, kad taip koks būrelis lietaus susitaisytų J.Avyž.
ǁ refl. įsitvirtinti, nusistovėti: Sninga, šal̃na, matai, i susitaisýs žiema Krš.
11. tr. KŽ pastatyti (statinį): Palago šventėje sutai̇̃so keturias lapinyčias ties bažnyčia J. Būdelė an lauko sutaisýta Pbr.
| refl. tr. Ub, Dglš: Brolis gražius namus susitai̇̃sė Rmš. Susitai̇̃sė tokį lauželį, anudu ten gyvena Sd.
12. tr. įrengti, įtaisyti: Neilgai galvojęs žmogelis įsakė teip sutaisyt lovą, kad galima būtų ją sukti LMD(Sml). Nu tokie aukštai erdai buvo sutaisyti̇̀ Gršl. [Alyzas] patyliukais nubogino prie Lėvens karčių ir baslių ir sutaisė iš jų perkolą skersai upės, o į perkolą suspendė varžas J.Balt. Čia nebuvo elektrų tų – po karo viską sutai̇̃sė Žr.
13. tr. LL270, KŽ, Krš, Ktč sukurti, sudaryti: Muno paties sutaisýta yr daina aplei Medingėnus Žr. Jaunius mirdamas nepaliko savąja rašyba sutaisyto rankoraščio K.Būg. Jis raštą apie meilę sutai̇̃sęs, surašęs KI13. Kaipgi farmaceutai, norėdami sutaisyti savotišką terminologiją, galės be botanikos apsieiti? LTII432. Vadovėlį sutaisė Juozapas Damijonaitis rš. Nieko tuo čėsu nebuvo, iš ko pons Dievas svietą būtų sutaisyti galėjęs brš.
| Palšys uks miks, uks miks, nebesutaisė atsakymo Žem. Aš jau nebsutaisáu (nebeatsimenu, nebemoku pasakyti) NmŽ.
| refl. tr. Rtr: Gulėjo nabagė pagaliau nurimus nuo savo susitaisytų sielavartų Vaižg. Kitas vėl pagal savo dingsčią kitokią dainelę susitaisęs kvirklina prš.
ǁ refl. Vb susikurti: Visi vienan daiktan kėlės, tada kaimas sustai̇̃sė ČrP.
14. tr. NdŽ, KŽ, Vkš, Ms, Ėr, Vj, Lb pagaminti (valgį, gėrimą, ėdalą): Tą tarkę košę reik mokėt sutaisýt KzR. Atneša tuo[j] sutaisýtą gėrimą Slv. Tą varškę sutaisýdavo su saldžia grietine Rg. Antę, žąsį išvirino, sutai̇̃sė svečiams – labai laukė Krš. Ana ką sutaisi̇̀s, visa gardu Ds. Sutaisýsiu tau, vaikel, šviežio sviesto Kp. Še, nusidavė man nučiupti pono sakalą, sutaisyk jį tuojau – turėsim gerus pietus BsPII110. Sėdint prie stalo, ji liepė vergei atnešti dvi taures jos sutaisyto vyno J.Balč. Perpylimas (padažas) sutaisytas Q537. Vieną kartą supykus ir sutaisius valgymus su nuodais Sln. Sutaisyk girą, vaišink svečius, kaip kadaise tavo tėvas V.Bub. Boba sutai̇̃sė kiaulėms ėsti i liepė munie nunešti Vž. Sutaisýk kai ką karvytei gert Kp. Vakar bitėm indėjau sirupo sutai̇̃sęs Jon. Sutai̇̃so su rūgusiu pienu [dilgynes], juos (kalakutus) lesina LKT240(Žml).
^ Kosuliu netveruos. – Sutaisýk su dyguliu ir parduosi (juok.) Šts.
| refl. tr., intr. Tl, Gd: Susitaisiaũ kiaulėms jovalo Skr. Varškę susitaisiáu, peletrūnų įpjausčiau – burno[je] tirps! Krš. Pieno tuokart nevežė, pieninių nebuvo – sviesto susitai̇̃sė Pkl. Neįmanė, iš kurio puodo pilties ir kaip susitaisyti pieną Žem.
ǁ pagaminti kokiam tikslui, reikalui: Pyragams tešla įvairiai sutai̇̃soma DŽ1. Paršą papjovęs turi sutaisýti – taip nelaikysi Krš. Reik mokėti dažyves sutaisýti: bile kaip sumaišysi – gerai nenukąs Krš. Karklų žievių sutaisýsi – būs geltoni kailiniai Gd. Ka jau rožę kas turės, sutaisýs vaistus Kv. Ramunėles jei stipriai ir tirštai sutaisai̇̃, tai paleidžia [vidurius] Kvr.
| refl. tr.: Sutaisykis žolelių kokių nora į butelkeles S.Dauk. Vaistinėje lašeliai brangiai kaštuoja; kam mokėti pinigus už tai, ką patys mokame susitaisyti rš. Iš aguonų susitai̇̃sę kokius ten vaistus leidas, i blogai esą (apie narkomanus) Rdn.
15. tr. paskaninti prieskoniais: Sutai̇̃sėm šnabę – laižės! Rdn.
16. žr. nutaisyti 16: Sutai̇̃so lūpas, akes parverta – pyksta Krš. Moteriškė, nedrąsiai priėjusi, pabučiavo į ranką ir laukė, ką ji pasakys. Panelė sutaisė liūdną veidą LzP. Kas čia per bobų subuvimas? – paklausė ponas Meškelė, rūsčią miną sutaisęs rš.
^ Sutai̇̃sė lūpas kap prūsė į balių Klvr.
17. tr. padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: Iš Napalio buvo galima susilaukti didesnių netikėtumų, neg buvo jiems sutaisęs Petras Vaižg. Matai, kas tau buvo sutaisyta MPs.
18. tr. Rtr parengti kokiam veiksmui: Parėjo in dvarą, žiūri – jau ateina tas meškinas. Tuojaus sutaisė kareivius šaudyt: jis nieko nebijo BsPIII245.
| refl. J, Rtr, KŽ, NdŽ, Ms, Trk, Vvr, Plšk, Pšl: Tik susitai̇̃sėm šieno grėbti, ir pradėjo pilti [lietus] Šv. Susitai̇̃sėm eit vakaraut Brž. Nuvalius stalą, susitaisė vėl giedoti Žem.
ǁ refl. Srv pradėti, imti ką daryti: Taisosi taisosi ir nesusitai̇̃so lyt Ėr. Dangus aukštas ir toks palšas, jokio debesiuko. Kad nors nesusitaisytų lyti V.Bub. Jeigu nesusitaisi̇̀s šalt, ateis greit pavasaris Rm.
19. tr. Š, Rtr, Šts parengti ką kokiam reikalui: Sutaisiaũ valgius į kelionę, gali važiuoti J. Jaunius pats būtų sutaisęs spausdinti visą tą savo darbą J.Jabl. Mun sutaisýk maistą ir aš eisu Vkš. O tą pašarą jums sutaisýtą atveža? Trk. Kai sutaisýdavo (sukapodavo) malkas, eidavo kitų darbų dirbt Jnšk. Eigulys sutai̇̃sė tų malkų šįmet Žeml. Kartą sutaisiau as dešimtį laivų ir išplaukiau su jais J.Balč. Noriu siuntinį sutaisýt Plm. Anie paėmė, suvyniojo, sutai̇̃sė nešinį Všv. Aš sutaisysiu jam dovaną ir per tave nusiųsiu J.Balč. Kad čia būtų sutaisýta baltiejie staleliai, kad čia būtų ir padėta rinckasis vynelis JV598. [Paurukas] ėmėsi pėdų iš naujo. Bematant sutaisė [kultį] jau visą klojimą J.Balt.
| refl. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Šts: Mes gi susitai̇̃sėm (susikrovėm) karves, kiaules ir važiuojam Vv. An žiemai maisto susi̇̀taisai Krtn. Galiu važiuot nors ir tuoj – viską susitaisiaũ Srv. Einu virti: kol susitaisýsu, kol išpliupės Krš. Turėjau da metams susitai̇̃siusi kruopų, miltų, makaronų – jau baigas Lkv. Susitaisiáu dešimt kepalų ir vėl vežiau ten Eig. Susitai̇̃sė vilnų i išvažiavo karšt Šd. Smetono susitaisáu i leku į turgų End. Palapys išėjo susitaisyti vežimus ir kinkyties Žem. Iš vakaro reiks susi̇̀taisyti, jei anksti išvažiuoji Krš.
| prk.: Turu susitai̇̃siusi (pasirengusi ką pasakyti), drėbsu kumet gerą žodį! Krš. Nebežinau, ką aš turėjau susitai̇̃sius senybės sakyt Skp.
ǁ sutvarkyti (padargą, įrankį ir kt.), kad tiktų vartoti, naudotis: Turim girnas, bet nesutaisýtos – nemalam Kpč. Penkiolekos metų vaikinai dabar nemoka dalgio sutaisýti Šv. Jūs, berneliai, paklausykiat, greit dalgelius sutaisykiat LTR(Ms). Šieną nupjausiu, lauką išarsiu, žagružę sutaisysiu LTR(VšR). Linus nurausiu, drobes išausiu, stakleles sutaisysiu LTR(Plv). Turėjau dalgį, ir gerai sutaisytą A1884,401.
| refl. tr.: Iš vakaro susitai̇̃so ratus, sudeda pašarą Klk. Muzikantas lauka susitaisęs muziką BsV318. Nei moka verptie, naujų staklužių susitaisýtie (d.) Dkš.
ǁ Knt apdoroti, apdirbti: Kol sutaisai̇̃ pakulas – pakulas sau verpt, linus sau verpt – jetu mano, kiek prisidirbdavai! Mšk. Pats linabruktis, kas man linus sutaisys, jeigu tave areštuos? Ar kito pusbernio lėksiu ieškotis? J.Balt.
| refl. tr.: Susitai̇̃so žėdnas sau tuos linus Ps.
ǁ Pš sukinkyti, pakinkyti (arklius): Sutaisýk arklius i važiuojam Lk. Tas velnias tuo[j] sutaisė arklius, karietą, pats sėdo važnyčiot BsPII50. Jis išvedė jį iš to kambario, sutaisė arklius ir liepė važiuoti namo SI205.
| refl. tr.: Kitą rytą jis susitaisė visus tris savo asilus ir iškeliavo į mišką ieškoti Kasimo J.Balč.
ǁ suderinti: Strūnas jau sutaisi̇̀s Lp.
| Turi̇̀ su spragelu teip rankas sutaisýti, ka galėtumi kulti Yl.
20. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai: Daržą sutai̇̃sė, suekėjo Pvn. Kai anas žemę sutaisi̇̀s, tai pas jį augs Ds. Dirvą sutaisyti N.
21. tr. Lz, Srj, Dglš, Rš įgyti, įtaisyti, nupirkti: Du kostiumu sutaisiaũ – ir kur jiej (greit sudėvėjo)? Drsk. Paltelį tėvas sutai̇̃sė, tupliukus pasiuvo Klt.
| refl. tr. Prnv, Rš, Pst, Dglš, Dkšt, Ml, Slk: Susitaisiaũ gerą arklį Vrn. Gerą drabužį ne tep jau lengva sustaisýt Pns. Da nori kostiumo gražaus sustaisýt Sug. Kada kokį paršą vėl sustaisýsiu Skp. Par laiką susitaisýsi (susipirksi) – iš pradžios tos plikos sienos bjauriai Krš.
ǁ gauti, parūpinti: Kiek tų svečių – kurgi te sutaisi̇̀s visiem lėkštutes, visiem šakutes! Mžš. Sutai̇̃sė porą arklių LzŽ.
22. tr. NdŽ, DŽ1, Kv, Brž, Ėr, Srv, Dj po kiek dedant surinkti, sukaupti, sukrauti: Palauk, kaip sutaisýsiu piningų, nūpirksiu Up. Jug tus šimtus sunkiai buvo sutaisýti Lc. Jug dėjo į pančekas, kišo piningus – dukterums i dalį reik sutaisýti Trš. Ta tėvelis eis ir eis an tų dienų, kol sutaisýs rendą Rt. Sutai̇̃so kiek auksinių, ažukeikia, ažuburia ir pakavoja Šmn. Nuo tryliktų metų tarnaudamas sutaisiau kapeikos šiek tiek LzP. Parduosiu arklį ir karvę … ir tą šimtinę sutaisysiu TS1903,9. Kai atėjo ruduo, Coliukės kraitis buvo visas sutaisytas J.Balč. Pažadėjęs [tėvas dukteriai] jokios dalies neduoti, atimti visą sutaisytą kraitį I.Simon. Aš to plovimo (skalbinių) daug nesutaisaũ Žg.
| refl. tr. Vgr, Trš, Srv, Adm: Susitai̇̃so piningų tik sprogti, o geresnio daikto neperka Krš. Kol pasogos biškį susitaisiáu ir pasenau Tl. Ans susitai̇̃sė a porą tūkstančių i nusipirko pas Alsėdžius vietelę Ms. Pinigų susitai̇̃sė ir nusipirko gryčią Sb. [Katrė] ir kraičio buvo susitaisiusi nemenkai I.Simon. Kaip susitai̇̃so daug to mazgojimo, apdžiausto lauke visus šniūrus Mšk.
ǁ iš smulkių vienetų sudaryti tam tikrą sumą: Gal aš sutaisýsu iš tų kapeikų kiek reik Kv.
| refl.: Jeigu lemputės didelės, sustai̇̃so [mokesčių už elektrą] Slm.
23. tr. Adm, Dbk, Ut, Pnm, Pšl, Pj iškelti (vestuves, pokylį): Nora sutaisýti abijų dukterų veseles kartu Krš. Liepė sutaisýt vestuves, ka visi būt pavalgę i pagėrę Šln. Sutai̇̃sė pokylius, suvadino kaimynus ir gimines Pgr. Šiandien pat mes keliame vestuves, puota jau sutaisyta! (ps.) J.Balč. Visi supuolę sutai̇̃sė, iškėlė pagrabą kaip reikia Pl. Sutai̇̃sė pagrabą BM220(Jsv).
| refl. tr., intr. Š, Ukm, Ssk, Trk: Susitai̇̃sė tą sambarį jos abi Jnš. Kur jau artimesni trys keturi kiemai, susitai̇̃so Kūčias vienam kieme Sb. Voversiukas ant dirvonų susitai̇̃sė didį bolių (d.) Gdr. Nu i ryto metą jau susitai̇̃sė tas balius Vkš.
24. tr. NdŽ, Žd suorganizuoti, surengti: Buvo sudarytas (sutaisytas) viešas vakaras J.Jabl. Sakyk, ar besutaisýs ponai karą? Nt. Sutaisė bobos mišias, ir nebliko žiburelių vaikščiojančių Šts. Suaugusių kursus mokytojas buvo sutai̇̃sęs Krs. Any atvažiavo muzikos – jau večerinką sutaisýt LzŽ. Ant Žvelgaičio kalno sutaisýdavo Jonines Žg. Mokytojas mum sutai̇̃sė – tas senobines dainas ir šokius Msn. Mergvakaris, arba pintuvių vakaras, sutai̇̃somas yra paprastai panedėly vakare JV475(išnaša).
| refl.: Sustai̇̃sė didžiausia vakaruška Šmn.
ǁ įsteigti, įkurti: Ans buvo sutai̇̃sęs korą – dvidešimt penkis žmonis turėjo jau Pln. Buvo … vargonykas, tai orkestra buvo sutaisýta su dūdom GrvT131.
| refl. tr.: Ten buvom susitai̇̃sę tokį savo kuopos orkestrelį Plt. Tadas Blinda susitai̇̃sė savo karuomenę Grnk.
25. tr. Žr, Lc suburti, sutelkti: Skubotai sutaisýtas vaidintojų būrelis NdŽ. Po dešimtį tų braukėjų sutaisýs i mins Ms. Sutai̇̃sė (supiršo) žmonis į porą, i gyvena, proto pasiėmę Krš.
| Sutaisytamjam saimui tapė jis per viceprezidentą išskirtas prš.
| refl. KŽ, NdŽ, Žeml, Trk, Krš, Varn, Krt, Vd, Grk, Šd, Sl, Alz, Kp: Susitaisỹs, būdavo, koks penkiasdešimt vyrų ir ims dainuot Raud. Susitai̇̃sės kokie trys a keturi, išvaga viską ten Akm. Jeigu abudu tokie tinginiai susitaisýs, badu išdvės Vkš. Susitaisýs tokios kumpanijos, kad eis kaip pašėlę par vestuves Klk. Buvo seniukai susitai̇̃sę – kadrilių šoko Pp. Y[ra] toki brigada susitai̇̃siusi: briedžius nušauna, šernus Rt. Pradės eit grėbėjos, pjovėjai, tai susitaisi̇̀s pulkas kaip debesis ir valiai dainuot Slm. Tai, būdavo, sustai̇̃som ir ažtráukiam Adm. Su kuo jiem (piemenukams) patinka, susitai̇̃so į krūvą, susigena bandas Mšk. Imtų kada, susitaisỹtų keli vyrai i padirbtų tą tiltą, i nebereiktų bevargt Škn. Pulkais susitai̇̃som i einam ant gegužinę Všk. Susitaisė mūsų ketvertas norinčių arklių pirkti, ir drožiame kažkur dešimt varstų už miestelio LzP. Susitaisę visi … supjautą šienelį sutrypė A1885,218. Jos (miškinės kiaulės) susitai̇̃so viena paskui kitą par miežius eit Bsg.
^ Susitai̇̃sė pora pagal Dievo norą Ll.
26. tr. I, Dglš, Vj nustatyti, sutvarkyti: Teip sutaisýta, ka žmogui tik vargt ant svieto Jrb. Teip sutai̇̃sė, kad antradieniais vinčiavos Yl. Teip jau Dievo sutaisyta, sudaryta nuo amžių J.Jabl. Šitaip gamta viską sutaisė J.Balt.
| refl. KŽ: Nuo to vakaro taip ir susitaisė mano dienos: ligi pietų turguje, pjaunam, skaldom, kraunam malkas, vakare – į skaityklą J.Balt.
27. sparčiai suvalgyti, suėsti: Parėjęs sutai̇̃sė riekę duonos su svogūnu ir eina švilpaudamas Kpč. Sutai̇̃sė vaikas silkę kaip niekur nieko Pl. Lašiniai man visi pietūs: ben pusę kilogramo sutaisýdavau Pg. Vilkas sutai̇̃sė avį Š(Sl). Būdavo, įmesk skruzdėlynan gyvatę, tai tuoj sutai̇̃so Slm.
| refl.: Neilgai to paršelio užteks, greit susitaisi̇̀s Ėr.
28. sumušti, sutalžyti: Dar aš jį sutaisýsiu! Skr. Tėvas kad sutai̇̃sė, tai sutai̇̃sė tą netikėlį Lp. Apveizą sutai̇̃sė Gršl.
ǁ intr. suduoti, sušerti: Petras kap reikiant jam sutai̇̃sė Vrn. Kad sutaisiaũ šatra išilgo, tai net sussukė Vrnv. Lapinas pajuto, kad jisai sutaisė jam per nugarą sagtimi V.Krėv.
29. tr. Srv, Gršl nugalėti, įveikti, suriesti: Iš karto sutaisiaũ (griežtai pasakiau, prigriebiau), ir dabar neturi ką sakyt Žvr. Trušienė viščiokus sutai̇̃so – jų grūdus suėda Ut. Aš būčiau ne Jonas Vijurkas, šimts perkūnų, jeigu nesutaisysiu šito senio TS1901,11-12.
| prk.: Mane sutai̇̃sė ta liga, tai dabar nebetikęs Pnm.
^ Sutai̇̃sė kai Abelių Švnč.
30. tr. apgaule įstumti į vargą: Jis mane sutai̇̃sė J.Jabl(Kp). Tas sukčius juos sutai̇̃sė, iš dubos išvarė, o dabar pats negyvena Sml. Kaip ana tas merges sutai̇̃sė, ka negavo vyrų Krš.
◊ añtausius (ė́dmenis, káilį NdŽ, snùkį NdŽ, šónus NdŽ) sutaisýti NdŽ primušti: Jei nori, nustok lojęs, o sutaisýsu ė́dmenis! Vvr.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirma kójas sutaisýsi! Lp.
krãmę susitaisýti būti sumuštam: Neilgai tik važiuos: susitaisýs krãmę, i pasibengs Trk.
užtaisýti J, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. I, Nm, Užg, Km, Pl, Pšš, Srv, Pn, Vkš, Šv pašalinti spragą, skylę, užlopyti: Tu tvoron skylę užtaisýk, ba kiaulės in daržą sulįs Lš. Juodu su savo tarnais didį akmenį užrito ir angą drūtai užtaisė prš. Ažtaisiaũ, ažlipdžiau visus plyšius pirkios Klt. Užtaisýt reikia kraigas Lp. Užtai̇̃so (apkamšo) šiltai avilį, kad būtų šilta Jnšk. Užtaisýti prakiurusias pirštines KŽ.
| refl. tr. Srj: Užsitaisýk rankoves, visai jau baigia atskutot Nm. Jau tie Gruiniai amžini sulūžėliai, negali spragų užsitaisyti J.Avyž. Koki keturšimti žmonių sulindom į bunkerius, užsitai̇̃sėm, nu, kaip jau būs, taip būs! Akm.
2. tr. įdėti plombą, užplombuoti: Ažtai̇̃so, ažtai̇̃so tuos dantis, ir vėl ištrupa Svn.
3. tr. KŽ uždaryti, užrakinti, užkabinti, užsklęsti: Langai užtaisýti, stubo[je] trošku – kai čia gali išgyt! Smln. Lig įejau pro vartus į kiemą – kiemas užtaisýtas Klk. Ažtaisýk duris, jau visi namie Svn. Užtaisýk tą langą Pbr. Tėvelio kluonas buvo užtaisýtas tokiom kartim. Užtaisýdavo, kad gyvuliai neįlįstų Žml.
| refl. tr. Rtr: Nueit tai nuėjau, o jie užsitai̇̃sę duris: beldžiau beldžiau – neprisibeldžiau Pbr.
ǁ užkalti: Lentomis, skalomis, geležimis užtaisýti NdŽ. Karstą aklinai užtaisýti NdŽ.
ǁ užtverti: Užtaisýti pylimu NdŽ.
| prk.: Šitiems melams kelias užtaisytas prš.
| refl. prk.: Jam buvo užsitai̇̃sęs (susilaikęs) šlapumas Brž.
ǁ Vgr sandariai uždengti: Ir antras galas tam bosuo užtaisýtas Klk. Teip reik užtaisýti, kad neišeitų garas Kl. Langai užtaisýti, kiemo vartai atkili Bsg. Perskaičius [laišką] užtaisė (užklijavo) kaip buvo LzP.
| Ka par smarkiai, ans užtai̇̃so (pridaręs, uždaręs sulaiko) tą garą Pp.
ǁ apvynioti, apmuturiuoti.
| refl. tr.: Lakstai kaklo neažsitai̇̃sius [šaliku] ir nori nesirgt Svn.
ǁ paslėpti kuo uždengus: Dvi karvi buvom užtai̇̃sę tarp šiaudų, kad neatimtų LKKVI279(Všk). Tam namely aš užtaisiaũ senelį Lnkv. Kaip mes bandą ganėm, i užtai̇̃sė [čigonai] į mišką tokius du [pavogtus], arklius Mšk.
ǁ prk. nutraukti veikimą, uždaryti: Gal užtaisi̇̀s tą bendrabutį Brž. Tos kapinės jau visur užtaisýtos (nebeleidžia laidoti) Brž.
4. tr. NdŽ uždėti, pritvirtinti: O jo kirvis, liuosai užtaisýtas, tik pašmukšt nuo koto, papliumpt į vandenį Jrk21. Dabar geriau kirvelį užtaisysiu ant kotelio Vd.
5. tr. taisant sugadinti: Taisė i ažtai̇̃sė zagarką Dglš.
6. tr. kokiomis priemonėmis pagerinti ką prastą, netikusį, užmaskuoti trūkumus: Kur arkliai sunkumus turia, [čigonai] užtai̇̃so – ir nepučia [arkliai] Mšk.
7. tr. aprengti, apvilkti (drabužiais): Pasims abrūsą, uždės rėtį ar už[v]oš puodynę ant galvos, užtaisýs, aprėdys jau jį (piršlį) čia kaip ir įveda LKT124(Trg).
| refl.: Nu tai tas diedas užsitai̇̃sė i nuej[o] LKKII217(Lz).
ǁ refl. persirengti kuo: Ažsitai̇̃sė až jaunąjį LzŽ.
ǁ Ūd, Lbv užtiesti, užkloti: Svočia užtai̇̃so stalą staltiese sava ir tada pasdeda karvojų ant stalo Alv. Baltas skomas užtaisiaũ, baltą duoną jau padėjau LMD. Svirno stalai užtaisyti, vyno stiklai pripildyti LTR. Oi mergele lelijėle, užtaisykie skomužėles, užtaisykie skomužėles, atskaitysiu pinigėlius LTR(Vs). Tik mūsų seselę čion atlydi, baltamjam grabelyj inguldytą …, plonomjom drobelėm užtaisytą BsO44. Oi tu laškele, gražiai užtaisýta, kas an tavę atsiguls? DrskD68.
8. tr. padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Poliams kalti toks mušeklis buvo užtaisýtas Trg.
| refl. tr.: Užsitaisiaũ tokią žagrutę, i gerai kaupia Jrb.
ǁ užtverti (tvorą): Užtai̇̃sė torą iš žabų Vgr. I tvoras užtaisýdavai, kur jau ganai, kur pūdymas Mšk.
9. tr. pastatyti (statinį): Užtaisiaũ pirtį, galėsit visi vanotis Dj.
| refl. tr.: Užsitai̇̃sė vėjinį malūną Nmn. Užsitai̇̃so tokią būdelę – i maudydavos Jnšk.
ǁ Pc įrengti, įtaisyti: Reiktų užtaisýt abarus – ir galėtumėm paršus vasarai suvaryt Kair. [Skobtiniuose aviliuose] plautai, landžiukai buvo užtaisýti Škn. O čia vėl užtaisýta tokia apskriti ta [girnų dėžė], byra miltai tie Mšk. Čia buvo užtaisýtos žabų kamšos pravažiuot žmonėm; pavasario laike vanduo išnešė LKT240(Žml). [Voras] nuejo į krūmus, užtai̇̃sė savo tinklą ant šakų BM361(Pkl). Užtaisiaũ paklaimėj šeškam slastus Ds. Ka žvejosma tiktai kame upelė[je] kokiame, ten ventarį kame užtaisýsi Všv. Kam kilpas užtaisýti NdŽ.
| refl. tr., intr.: Aš užsitaisiaũ slastus pelėm gaudyt rudenyje Pžrl. Užsitai̇̃sė anie ir gerai gyvena Skdv. Griovys yr, ir buvo užsitai̇̃sę vebrai Ppl.
10. tr. įkurti, įsteigti: Ans buvo žadėjęs pabriką užtaisýti Akm. Kartą užtaisius gerą valgyklą ir viską gerai tvarkant, viskas gerai eitų rš. Geriausioj kviečių žemėj vištyną užtaisė! J.Paukš.
11. refl. tr. susitvarkyti, pasigražinti: Ažsitaisýt rūpi [kambarį], išsivelėt Klt.
12. tr., intr. Žr pagaminti (valgį, ėdalą): Reikia užtaisýt, kad būt gatavas ėdalas Vlkj. Pati žiemai užtaisýdavo [grybus] Krž. Užtai̇̃so karališkus pietus Lnkv.
| refl. tr.: Nešiu kiaulei ėst viedruką užsitai̇̃sius Skr. Užsitaisiaũ [salotas] su cibuliais, su krapais, su smetonėle Grnk.
ǁ Dj pagaminti ko kokiam darbui, reikalui: Užtai̇̃sė tam karaliuo migdomus vaistus, ans nieko i negirdėjo, ką ana pasakojo (ps.) Lpl.
| Ką tai pelei geriau užtaisýt (įkabinti į slastus): a čia lašinių, a čia duonos? Jrb.
| refl. tr. Dj: Šarmas rankas nuėda, nudirba, jeigu macniau užsitaisái Žlp. Jeigu per stipriai užsitaisýsi žolikes, gali nusinuodyt PnmŽ.
ǁ įdaryti: Dešra – užtaisýta žarna LzŽ.
13. tr. įdėti, įmaišyti į valgį, gėrimą prieskonių, pagerinti uždaru: Mėsą su česnaku, su pipirais užtai̇̃so LzŽ. Da toki braškė buvo verdama: cukrų užtaisýs, nu ir gyvens gyvens Všv. Veršieną apdėti keptais bulvių griežinėliais arba bulvių koše, užtaisyta žaliu kiaušiniu rš. Vynas būdavo taip užtaisomas grūstais prieskoniais, kad kiekvienas gurkšnis plikydavo koserę rš.
ǁ Rmš, Lpl, Vgr įdėti nuodų ar užburti (valgį, gėrimą), kad pakenktų: Nevalgyk, čia užtaisýtas valgis! Alk. Juodvi abidvi buvo tę jiems užtai̇̃siusios: kai tik jie to alaus užgėrė, gatavai padūko Rg. Mėsos gabaliukus nuodais užtaisýti NdŽ.
14. tr. įtaisyti, padaryti, įrengti: Viską gudriai užtaisýti NdŽ.
15. tr. Dj padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Aš jai da užtaisýsiu vieną štuką! Skrb. Dabar galėsi važiuot namo, pavėžys tave ponas – tiktai mes tau važiuojančiam užtaisysim šposą BsPIII293.
ǁ tr., intr. NdŽ, KŽ, Rg, Šv, Up padaryti ką bloga, ką nemalonaus: Ir užtaiséi tu čia mun, dėkuo! Šv. Tu tik man bėdą užtaisýsi, daugiau nieko Ėr. Ką užtai̇̃sė ji tau, ka tei[p] ilgai pyksti? Jrb. Kad užtai̇̃sė, tai užtai̇̃sė – dabar visą amžių atmins! Jnš. Seniau žmonės mokėdavo užtaisyt važiuojančiam, kad šio ratai sustotų ir jau daugiau nė iš vietos nepajudėtų LTR(Šil).
| refl. tr., intr. NdŽ: Su tuo motociklu tik bėdą užsitaisýsi – susilaužysi kur Ėr. Užsitai̇̃sė ant savos galvos Jnš.
16. refl. imti nuolat ką daryti, įnikti: Užsitai̇̃sė naktį nemiegot Jd.
17. tr. NdŽ padaryti tinkamą, parengti ką kokiam tikslui: Tura užtaisęs šnapšę kliukinti (virti) Šts.
| refl. tr. prk.: Aš jau turėjau rupūžei (nedorėlei) užsitai̇̃sius atsakymą, bet nieko nesakiau Skr.
ǁ NdŽ, Srv sutvarkyti (padargą, įrankį ir pan.), kad tiktų vartoti, naudotis: Sėdęs užtai̇̃sė dalgį – vis vyras Grd. Jisai užtai̇̃sė tą aparatą (fotoaparatą) i pats atbėgo i atsistojo į tarpą tų Pžrl. Mašinos dirbo, tik užtaisýti reikėjo Gd. Pati nemoku, prašau kitų užtaisýti audeklą Krš. Varlakio [audeklo] nebįverčio i nebužtaisýčio, dėl to ka aną didliai seniai audėm Kl. Kai mama užtaisýdavo, tai i aš įlipdavau [į stakles] Grnk. Žagrę kap užtai̇̃so, nepajiegia vežt [jautukas mokinys] Plv. Barė mane tėvelis, barė mane senasis, kad nemoku art, žagrelę užtaisyt LTR(Jnk). Tėvelis padarė naująsias stakleles, močiutė užtaisė plonąsias drobeles DvD323, LTR(Br).
| refl. tr. KŽ, Plv, Bsg, Upt: Ana užsitaisė audimą austi J. Reik mokėt užsitaisýt kaip reik žagrę LKT189(Šk). Kaip jie (sielininkai) tę užsitai̇̃so tuos trioptus (sielius) – i plaukia Nemunu PnmŽ. I nytis, i skietą užsitaisai̇̃, užsimazgai, tai paskui gali aust Slv. Dvyleka sienų užsitaisiáu austi, ilgai išeis, kol išausu Akm. Tai stakles paskuon užsitaisýdavom ir ausdavom LKT120(Bt). Pasilikęs vienas, velnias užsitaisė mašiną ir pradėjo kulti SI244. Nė jokio darbelio nemoka dirbti, nemoka verpti, nemoka austi nė plonų drobelių užsitaisyti LTR(Lnkv). Nemoka austie plonų drobelių, užsitaisýtie naujų staklelių (d.) Grl.
ǁ pakinkyti (arklį): Reikia pažiūrėt, kam tie arkliai užtaisýti Mšk.
| refl. tr.: Jūs užsitaisýkit arklius gerai, vežimus gerai ir lėkit Skr.
ǁ suderinti: Užtaisýti striūnas KŽ.
| refl. tr. KŽ.
ǁ įdėti muzikos įrašą, paruošti griežti: Užtai̇̃sė tę tokią muziką – grajy[ja], šoka Jrb.
ǁ refl. tr. KŽ įsijungti.
ǁ refl. tr. užsukti, kad veiktų: Kūčių naktį užsitaisýdavom laikrodį i dvyliktą valandą eidavom klausytis gyvulių kalbos Vl.
18. tr. DŽ, KŽ, Všv, Plšk įdėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Mat šautuvas buvęs užtaisýtas, kaip iššovė, tas tik blakt ir gulia negyvas Šv. Jiej turi ir parako muškietom užtaisýt Lš. Mano tėvas laikė vienavamzdį, šratais užtaisomą šautuvą V.Myk-Put. Norint namiškiai ir sakė, idant užtaisytų šaudyklę namie, jis neužtaisė Blv. Užtai̇̃somasis prietaisas NdŽ.
| prk.: Būsiu su atomais užtaisýtas (apšvitintas), gal tos ligos išlakstys?! Jd.
| refl. tr. Rtr, Jdr, Žr: Užsitai̇̃sėme šautuvus ir granatas KŽ. Užsitaisė šautuvą kaip tik šaut LTR(Rm).
ǁ pripildyti: Užtaisýti šovinį NdŽ.
19. tr. NdŽ įgyti, parūpinti, gauti.
| prk.: Kokiai mergei vaiką užtai̇̃so vaikis ir ema kitą Akm.
| refl. tr. NdŽ: Su kiaule tik darbo užsi̇̀taisai, pelno neišeina Rdn. Kam mum reik tų kerštininkų užsitaisýt, ka mes galiam i be jų gyvęt Jrb.
| prk.: Vaiką užsitai̇̃sė, išejo pizulais Krš.
20. tr. sukelti (ligą): Tas dustas esąs pirmi vaistai vėžį užtaisýti Krš.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Užsitai̇̃sė džiovą: prasčiai ėdė, labai daug dirbo Rdn. Nebdirbk, imparktą (infarktą) užsi̇̀taisysi Rdn.
21. tr. NdŽ suorganizuoti, surengti, įvykdyti: Vakare, pabaigus kulti, užtaiso šokį LTR(Šmk). Dabar užtaisýkit kokį vakarėlį Jnšk.
| prk.: Pabandyk nepapjauti žolės ir nepaduoti su miltais kiaulėms: tokį koncertą tau užtaisys, kad net špokas ant stogo pritils rš.
| refl. tr.: Užsitai̇̃so šokį [senovėje] su klumpium apsiavę, su vyžikium Jd.
22. suduoti, sušerti: Dar vieną lazdą turiu tau į sprandą užtaisýt Gž. Ans mun teip užtai̇̃sė par sprandą, kad dar ir šiandie gela Klp. Su diržu užtai̇̃sė vaikam par kelnes Jnš.
ǁ tr. sumušti, uždaužti: Buvo girtas akis užtai̇̃sęs Rdn.
23. tr. NdŽ prigauti, suvedžioti (merginą): Atvažiavo iš kažin kokių pasviečių, užtai̇̃sė mergą ir paliko Dievo valiai Ut. Ką ji bešoks, kad jau užtaisýta Sml.
◊ bãlių užtaisýti primušti: Dar aš jam bãlių užtaisýsiu Skr. ×
dū̃šią užtaisýti įkaušti, pasigerti: Važiavę iš turgaus pats su pačia. Jau abu buvę gerai dūšias užtaisę Sln.
pir̃tį užtaisýti prigriebti: Jau tas vėl mėlenas (girtas) vambrina (eina) numie – užtaisýs boba pir̃tį! Šv. Užtaisysiu, ag užtaisysiu šeškeliams pirtį, – linksmai grasino Keršis, įknibęs į savo pelėkautus J.Avyž.

taisýti, tai̇̃so, tai̇̃sė K, Š, Rtr, FrnW, KŽ; H161, R, MŽ, Sut, I, L
1. tr. SD169, K šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisýk, kas pagedęs J. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti J.Jabl. Trobesiai apleisti, daug taisýti reikėjo Plšk. Te nėr kas tai̇̃so – supuvę suvisu trobos Ck. Taisái ir taisái tą trantą (dviratį) – ir kaip tau kantrybės nepritrūksta! Šv. Laikrodžiai nėra sunkus darbas taisýti, tik kantrybės daugiau turėti [reikia] End. Tas televizorius, matai, nebgenda, ka geras [meistras] paėmė taisýti Trk. Kitą kartą jug nė kokių dirbtuvių nebuvo, kame tu paremontuosi, – patys dirbo, tai̇̃sė Yl. Vyras mašinas tai̇̃sė, kalvis buvo Všv. Reik ratus kaustyti, plūgus taisýti Pp. Dalgė reikia taisýt – atmušta Ūd. Kam jau tep taisai̇̃ kap pavalkus – pirk naują! Pv. Tiltas byra, ir niekas netai̇̃so Grv. Trioba taisomà (taisytina) Tj. Todėl tuo abu [gandrai], kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisýt ir provyt sukosi greitai K.Donel. Mesk, broliukai, rašytie, imk grėblelį taisytie LTR(Dkšt). Bernuželi balandeli, taisyk mun grėblelį LTR(Plt). Brolelis laukia, dalgužį tai̇̃so, taisýdams graudžiai verkia. O tegu tai̇̃sai, tegu neverkia, juk žino, kad negrįšiu JD514.
^ Ka kriaučius tai̇̃sė plūgą, ta jau nearsi Rd.
| refl. tr., intr. R288, MŽ385, Sut, Š: Ana tai̇̃sės dėl savęs, ta muno sesuo, ir ana susiaurino [palaidinę] Žr.
ǁ NdŽ daryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kelius reik taisýti, tus mažūsius keliukus Gd. Kad tik kur kelius taisýt, naujus tiltus daryt, šaltyšius ir šaukia vyrus Lš. Keliai buvo tai̇̃somi nuo ektaro: arba atidirbk, jei ne – mokėk pinigais Grv. Didiejai keliai buvo gerai tai̇̃somi Mšk. Savo kelius taisýdavai žmonys patys Gsč. Kelią reikdavo taisýt – žvyro reikia važiuot Všk.
| Taisykite kelią Viešpaties DP21, SPI69. Idant vėl ir mes taisýtumbim kelią Viešpati savam DP24.
| impers.: Sninga, šąla – tai̇̃so [žiemos] kelią Ėr.
| refl.: Keliai tai̇̃sosi NdŽ.
ǁ daryti, kad būtų tiesus: Taisau, tiesum darau SD290. Kap taisýsi [pradalgę], tai manę nedavysi Btrm.
ǁ LKT142(Kin), Ėr, Klt, Pb šalinti spragas, skyles, lopyti: Taisýti drabužius, kurpes NdŽ. Šaučius kokis buvo, tai̇̃sė čeverykus Mrc. Žiemą tinklus taisýdavom PnmŽ. Malkinės stogą tai̇̃sęs i nuo to stogo nukritęs Jrb. Tai bent ūkininkas: stogas vienos skylės, o taisyti nėra kam Šv. Dabar tai̇̃so itą šalią [stogo] Šlčn. Vengrai taisýdavo varinius katilus Rg. Jis viedrukus tai̇̃so Rmš. Niekas nebelopė kiūrančių stogų, nebetaisė tvorų J.Balt. Keršis dabar nuo ryto iki vakaro trynėsi po sodybą – aprišinėjo obelaites, taisė spragas J.Avyž. Išvydo kitu du broliu … laivėj su tėvu jų Zebedėju betaisančius tinklus savo Ch1Mt4,33. O paskui [pavadino] tuos, kurie tai̇̃sė arba varžė tinklus DP379. Rūbus taisyti N.
^ Netaisyk stogą – supūs; neparemk numų – sugriūs S.Dauk. Taisýtą daiktą ilgiau nešioji nekaip naują Trgn. Taisýtu rūbu ilgiau nešiosi Klt.
| refl. tr.: Žvirblis tai̇̃sos lopos trinyčius NdŽ.
2. tr. Rtr, BŽ83, L, DŽ šalinti klaidas, netikslumus, apsirikimus, nesklandumus: Taisýti rankraštį NdŽ. Taisýti tarimą NdŽ. Taisytinosias vietas ištaisysiu K.Būg. Taisytajame leidime palikta daug žemaitiškumų J.Jabl. Remdamasis tuo principu, jis visą gyvenimą taisė mūsų raštų kalbą J.Balč. Vaikai taisė savo klaidas, žiūrėjo viens kitam į sąsiuvinį, norėdami žinoti, kaip kurio parašyta Pč. Jis išdėstė visa, ką laikęs žodyne taisytinu ir ką kaip taisęs LKV246. Paėmęs sąsiuvinių krūvą taisyti, vėl kiūtojo lyg prikaustytas V.Bub.
| Tę ta sesuo dirbdavo, kvitas taisýdavo (klastodavo) – i papuolė Kln.
ǁ tarminį žodį keisti bendrinės kalbos žodžiu: Tai̇̃so visi tus žodžius, jergau, o tu senovės ieškai! DūnŽ. Netaisáu aš kalbos: šneku kuršėniškai kaip šnekėjusi Krš. Šneka [tarmiškai], ale jau tai̇̃so lietuviškai Šll. Tai̇̃so žodžius, žemaitiškai nebnora i bešnekėti Šll.
ǁ naikinti, išgyvendinti (negeroves): Priemonės taisýti visuomeninėms negerovėms NdŽ.
3. tr. KŽ, DŽ gerinti ką prastą, pašlijusį: Yr tokių, ka badu sveikatą tai̇̃so Krš. Tai̇̃so sveikatą – vaisiuką (prastą, pigų vyną) siurbia (juok.) KzR. Kava gerai – vidurius taiso K.Saj. Miežinis alus apetitą tai̇̃so Ps. Tai̇̃sė vaiką šitą, tai̇̃sė kalbą Drsk. Pasoga viską tai̇̃so, kad ir negraži ar sena [nuotaka] Ktk. Besivažiodamos vyskupas pasergėjo vyskupystė[je] nekurius dalykus taisytinus M.Valanč. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk Vaižg. Viseip manę šelpė ir mano reikalus taisė TS1900,1. Mintis apie laišką taisė jo nuotaiką rš. Taisýti šlovę NdŽ. Tai̇̃santis (vaisto skonį, spalvą) MedŽ123.
| refl. Š: Sako, kad anas (linas) nesigadina [ilgai laikomas], ale ans tai̇̃sos Škt. Jei krau[ja]s iš savęs netai̇̃sos, vaistų nebėr Grd. Tai̇̃sos nervai, tai̇̃sos apetitas Kp. Man po truputį tai̇̃sosi sveikata Krs. Sakom, gal einant mokyklėn jam baigs taisýtis kalba Krs. Amalis juto, kad jo nuotaika taisosi J.Dov. Jo reikalai pradėjo taisýtis NdŽ. Oras, diena tai̇̃sosi DŽ1.
ǁ daryti geresnį, tobulinti: Karas žmones gadina, o ne tai̇̃so Šmn. Maži vaikai reikia taisýt, o kai dideli užauga, tai nebe para Ds. Taisykime vieni kitus, tik be piktumų, be kerštų, be paniekinimų V.Kudir. Tik kvailys gali taip lengvabūdiškai taisyti pasaulį J.Gruš. Norėdami taisyti spaudos kalbą, turim pradėti taisyti mokyklą J.Balč. Apsireiškė ta motita tam sūnui ir sako: – Taisýk gyvenimą (ps.) Rm. Idant jisai … taisýtų mus ant to pasaulio Dvasia savąja šventąja DP135. Teikis mus taisyti ir mus, Pon, rėdyti, id teip gyventumbim, tave regėtumbim PK149.
| refl. P: Pasižada pasitaisyt, tai̇̃sosi Dg.
4. tr. NdŽ, Klt daryti derlingesnį, trąšesnį: Vešma torpių, taisýsma žemę Krš. Dobilai žemę gerai tai̇̃so Imb. Vai ką kalba apynėlis, sodelin augdamas: jei tu manę nesmaigysi, žemelę taisýsiu (d.) Drsk.
| refl.: Po pupų žemė irgi gerai tai̇̃sos Imb.
5. tr. DŽ, NdŽ, DūnŽ gydyti: To moterė išvažiavo akių taisýt Brž. Nedėkavoju už vaistus – geriau taisỹs Šil. Negirdėjom, kuom ten tai̇̃so [pasiutimą] Upn.
| refl. tr.: Taisýtis nervus NdŽ.
ǁ plombuoti (dantį): Vaikas da – jau dantis tai̇̃so: pirmi išbiro, da nespėjo atželt, jau vė tai̇̃so KzR. Tai̇̃sė, ale neištaisė gerai [dantų] Klt. Geriausia, kai be dantų: nereikia nė taisýt, nė niek Žl.
ǁ refl. R, MŽ, N, K, LzŽ, Pns, Pv, Lb, Trgn, Ds, Sdk sveikti, gyti: Kai tik pradėjau gert tuos vaistus, ir pradėjo taisýtis galva Jrb. Paguldė į ligoninę, ale prastai tai̇̃sose Stak. Pradė[jo] koja taisýties Aps. Gal jau tau tai̇̃sosi akys? Krs. Taisýkis, nepasiduok, netoli jau pavasaris! Dkš. Kada ligą nutvėrė (nustatė), tujaus pradėjo taisýties Lkv. Tėvas buvo suvisam sujukęs, dabar pamažu tai̇̃sos Vkš. Kas tai̇̃sės – pastaisė, kas mirė – pamirė Vrn. Ligonis nei miršta, nei tai̇̃sos Dglš. Praėjo mėnuo. Įpusėjo ir kitas, o Antanienė vis nesitaisė A.Vien. Visos kiaulės sirgo, bet jau kitos tai̇̃sosi Kt.
| prk.: Mūsų pijokas išejo taisýtis (pagiriotis) Ktk.
ǁ Vv, Grdm, Krtn, Skd atstatyti į vietą (išnirimą): Senūse laikūse buvo narininkų, kas narius tai̇̃sė arba sulūžusius kaulus LKT78(Pln). Atejo meška, didi daktarka, voruo sprando taisýti (d.) Vkš, Plng.
ǁ masažuoti, trinti (sprandą): Aš liuobu pirtė[je] visoms motriškoms sprandus taisýti Vkš.
6. refl. Švnč riebėti, storėti: Kap karšta, teliukai nestai̇̃so Dglš. Kad vyras tai̇̃sos, žmona gera Ml.
7. tr. LTR(Nm, Jnk), Sdr daryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Taisýti priegalvį NdŽ. Taisýti skarelę NdŽ. Plaukus taisyti N. Su viena ranka reikia taisýt siūlą, ka verpi Smln. Špulia turi suktis, o tu taisýk tą siūlą Dg. Motriškoms reiks šukuoti vėl tus linus, taisýti, verpti Lc. Verks mano seselės nevirkdomos, mano vainikėlį taisýdamos JV959. Tai jis mane an rankelių nešė ir rūtelių vainikėlį tai̇̃sė DrskD89. Mergelė sėdėjo, šilkelius taisė KrvD142. Sėdi už ratelio graži verpėjėlė, taisydama lygiai šilkinį siūlelį LTR(Sv). Ir atlėkė balta gulbė žalius šilkus taisydama LTR(Klvr).
| Mėšlą reikėjo taisýt (lyginti), valyt Št.
| refl. tr.: Rūpestingai tai̇̃sėsi baltą apikaklę NdŽ. Vilius trūkčioja pečiais, lyg taisydamasis jaką I.Simon. Prie katedros Vaižgantas kalba, rankom mosčioja, akinius nuolat taisosi, lyg jie norėtų jam kristi J.Paukš. Moterys atitoko. Sušilusios, sunkiai dvėsuodamos, taisėsi plaukus J.Balt. Bobą ar popą sutikus, apsisukti aplink ir sustojus ką nors daryti lyg taisytaisi LTR(Srj).
ǁ SD371, NdŽ tam tikru būdu šukuoti, garbiniuoti, daryti šukuoseną: Kirpyklo[je] ta buvo, plaukus ana tai̇̃so Žeml. Mun nėkumet tiek neliuob taukuoti plaukai kaip šį metą – reiks taisýti Ms. Dvejus metus netaisiáu plaukus visai Mžk.
8. tr. Mrk, Srj, Švn išplėtojus tiesti, skleisti: Jau ir išaudžiau tankias drobeles, panemunėn taisýsiu DrskD266. Žalioj girioj, lygioj lankoj motinėlė drobes taiso LTR(Kpč).
ǁ refl. TŽI203, Dg, LTR(Vrn) draikytis, driektis: Pas mus upeliai žalio vyno, iš kraštų tai̇̃sos žali šilkai DrskD107. Teka upelė vandenėlio, iš kraštelių taisos žali maurai LTR(Mrk). Per beržlynaičius, per skujynaičius tęnai guli – taisos viešas kelelis KrvD42.
ǁ refl. virsti išilgam, tiestis: Kap šoko lėkt, tai kap tai̇̃sėsi an žemės – o čia tokias purvynas! Pns.
9. tr. Krt, Lkž, Ilg, Pv, Krs, Pnd, Trgn tvarkyti, prižiūrėti: Pavasarį gal tai̇̃sė kapą, ale dabar vėl apaugęs Skdt. Ka nėr kam tų kapų taisýt, reik sulygyt su žeme, i gana Jrb. Ta judvi abidvės tai̇̃sotav tus kapus? Žeml. Neberavėk, nebetaisýk to darželio Mžš. Vakare jin tai̇̃so rūtas – ateina seniukas Šln. Vakar taisiáu tą laukiuką Vdk. Eisim darželių gražiai taisyti ir gegutėlių pasiklausyti LMD(Brž). Ūkės nieko netaisė Ėr. Rėdyk ir taisyk … visus daiktus mano hūkė[je] Mž591.
ǁ Adm pakelti vagojant užverstą: Vienas bul'bas tai̇̃so, kitas ravi Dglš. Išsivagojom daržą, turiam darbo šiandien taisýti Žlb. Jug nepaslenka eiti batvinių taisýti KlvrŽ.
10. tr. Všk, Rk, Svn doroti, darinėti, valyti: Taisýk grybus ir virk grybynę Šts. Aš einu veizėti, ar ana tai̇̃so grybus Trk. Eisu burokų taisýti, – prašo Rdn. Eisiu žarnų Kazienei padėt taisýt Mžš. Lai sau tai̇̃so tą žuvį: kad susigaudė, tai tegul ir tai̇̃so Slm. Išnyko bobutei karvytė. Bobutė tai̇̃so tą karvytę ir rauda (ps.) Slm. Ateina urėdas dvaran varyti – atrado žvirblį beigiant taisyti LLDI271(Pn). Amilia taiso išmirkytą silkę, mala pipirus J.Balt.
11. tr. SD1115, NdŽ įtvirtinti, įstatyti: Dalges tai̇̃so trumpan kotan BM23(Č). Duris in zavieckų ne par senai taisýt pradėjo Sv. O stuboj langai, naujai taisýti, sudrisko [nuo šūvio] K.Donel.
12. tr. Š, J.Jabl(Skp), DŽ, NdŽ rišti (knygą); dėti viršelius, aplankus: Tai knygas tai̇̃so, tai čebatus siuva Dglš.
ǁ Š, Ser dėti į rėmus, rėminti.
13. tr. NdŽ, Brs, Trkn kloti (lovą, patalą): Tatai ta mergaitė tai̇̃sė rytmetį lovas Žr. Musintais tu šiandieną taiséi lovas, ka nė šienikai neišpurtinti Slnt. Reikia eit gult – lova netaisýta! Mžš. Kad man prie lovos nelįstumėt – nespėju nė taisýt! Kair. Kam tu taisai patalelį kas subatos vakarą? N123. Pietų vėjelis taisė patalėlį, o šiaurinis pureno LLDIII275(Grz).
^ Keturi broliai patalą taiso, o vienas atsigula (šuo) LTR.
| refl. tr.: Taisýtis patalą, kinį NdŽ. I da neini taisýtis lovos?! Mžš. Visi ant žemės tai̇̃sosi i gula Rm.
14. tr. L, Rtr, DŽ, NdŽ rengti, vilkti (drabužiais): Visos ponios šoko karalaitės taisyti J.Balč. Tai̇̃somasis kambarys KŽ; LL260. Taiso rėdo sesė brolį NS515.
| refl. NdŽ: Taisýkis greičiau, o jau greit į vežimą reiks sėsti Vvr. Neapsijuoksu [eidamas į vestuves], taisýsuos kaip geriau Krš. Vaikai, taisýkitės – sušalsit! Slč. Nekišk čia snapo: aš einu gult, taisaũs (nusirengiu) Mžš.
^ Merga taisos pusę dienos, o kai išeina – pusė nuogos LTR(Ds).
ǁ refl. dėvėti, vilkėti: O taisýdavoms labai gražiai ČrP. Ir tai̇̃sės su naginėm, su čiulkėm Ps. Pats taisėsi kuo prasčiausiai ir stengėsi pasirodyti tikru mužiku rš.
ǁ aprūpinti drabužiais: Senovė[je] iš savo drobės išaustos siuvo marškinius, kelnes – rėdė tai̇̃sė Krp.
^ Laiba aukšta panaitytė visą svietą tai̇̃so (adata) Slk.
ǁ dengti, tiesti: Klevo grindims aslužė išgrįsta, kartūnėliais stalužiai taisyti JV781.
15. tr. Ser, Šll, Trgn rengti gražiais, puošniais drabužiais: To viena [duktė], tai tai̇̃so baisiausia Klt. Labai jau ana savo mergas tai̇̃so Užp. Karalius daug turėjo rūbų atsivežęs ir pradėjo taisyt suskrebėlę MPs. Kad pirktumei, rėdytumeis pati ir vaikus taisytumei, ar aš tau užginčiau? Žem.
| refl. Rtr, NdŽ, Lkm, Lel, Dgl, Slm: Tai̇̃sos, nori da, kad kas paimt (vestų) Klt. Nebeapsmoka [senam] taisýtis – žmonės juoksis Žl. Pamatytum, kaip jo dukterys tai̇̃sos: šiamet vėl visos naujom suknelėm Dbk. Jis taip mėgo taisytis, jog drabužiams visus savo pinigus išleisdavo J.Balč. Anos bagočkėlės taisos su šilkeliais LTR(Brž).
16. tr. puošti, gražinti kuo: Ji altorius taisýdavo Rm. Kur vainiką dės – tai̇̃so senį (vardinėms prikalė vainiką) Kpr. Povą velnias visaip taisė SI89. Nenorėjo, idant ant jo skreistėmis arba zlataglovais (auksiniais vainikais) taisyt turėtų, kaip daro karaliamus to pasaulio DP4. Davažiavau didį dvarą, tę radau ženklelį: an vartelių variavųjų nuometai taisyta LTR(Lzd).
ǁ I, Lkm teikti išvaizdai gražumo: Šita skepeta tau labai veidą tai̇̃so Gs. Plaukai [bernioką] tai̇̃so: juodi, garbiniuoti Mžš. Geras apsvilkimas tai̇̃so žmogų Dbk. Šitie du kvietkai tai̇̃so kapą – viskas sudžiūvę Ktk.
^ Vidus viršų tai̇̃so (sveikata gerina išvaizdą) Stl. Sveikata žmogų tai̇̃so NdŽ. Jauną mergą tai̇̃so zūbai, seną mergą tai̇̃so rūbai An.
17. tr. daryti, gaminti kokį daiktą: Garšvos žolės lygios, drūtos, [iš jų] piemens taiso švirkšles J.Jabl(Slč). Beržinius šaukštus iš pašaknės berželio jauno taisýdavo Brž. Tokie senoviški [aviliai], ar (irgi) taisýdavo čia, iškabydavo tą vidų Mšk. Iš žąsų pūko paduškas tai̇̃so Dgp. Algelis vainiką betai̇̃sąs Varn. Išgyk, voreli, taisyk tinklelį, iškarkie visas museles LLDI371(Pgg). Ai turi turi name močekėlę, taisỹs plonas drobeles JV493. Vingrius raštelius mudvi taisysim LMD(Pns). Plunksną peilis taisomas (orig. taisams) Q177. Plunksną (rašomąją) taisyti N.
| prk.: Miškas leidžia lapelius, taisydamas sau paunksnėlį LTR(Lnkv). Pats sau taisė nelaimę Žem. Gerdamas žudo save ir duobę kapuose sau taiso rš.
| impers.: Žiemą tai̇̃so – sninga Ds.
^ Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą PPr235(Ds). Geras žodis gerą vietą taiso Prk. Taisyk žodžiui vietą – gyvensi ant svieto LTR(Jnš).
| refl. tr.: I virtienius darydavom, kruopas taisýdavomės [iš miežių] Gsč. Audimų kiekvienas taisės sau Vaižg.
ǁ Gsč, Ant tiesti (kelią): Tai̇̃so kelius ant Laižuvos Mžk. Taisiau taisiau vieškelėlį į margą dvarelį (d.) Nj. Oi sakyk sakyk, jaunas berneliau, kada taisysi tiesų kelelį, kada mainysi aukso žiedelius (d.) Anč.
ǁ tverti (tvorą): Kad tu iš smilgų taisai̇̃ tvorą! (ps.) LKT365(Vlk).
ǁ NdŽ sukti, krauti (lizdą, migį ir pan.): Gandrai lizdą tik tai̇̃so ir tai̇̃so Gdr. Kiaulė tai̇̃so migį, tuoj atsives paršelius Ds. Jau tai̇̃so voverytė gūžtą – vaikus turės Svn.
| refl. tr.: Ko ten tie špokai an to gluoksnio galo tai̇̃sos, a kinį? LKKVII169(Vgr). Jei pelės lizdus taisosi pelkėse arba žemose vietose, bus sausi metai MTtV207(Pnd). Kai orai atvėsta, ežys ima taisytis guolį sp.
| prk.: Vaikis po karūmenės, tura lizdą taisýties, mergos veizėties Rdn.
ǁ daryti ką tam tikro pavidalo, formuoti: Kepalelius taisýs teip su rankoms dailiai, iškeps duoną po pečiaus Sd. Dedam ant ližės, tai̇̃som gražį kepalą didelį i kišam po pečiaus Klk. Čia kočėlėlis, kur lakšinius tai̇̃so LTR(Brž). Minant linus su mašina, reikdavo dviejų žmonių saujom taisýt Skrb.
| refl. tr.: Ežę taisáus, sėsuos morkų Krš.
ǁ Rmš krauti, auginti: Pavasarį šiltas oras, taiso gėlės žiedelius LTR(Lbv).
ǁ sudaryti iš garsų tam tikrą vienumą: Pelėda, pelėdėlė ąžuole tupėdama giesmes taiso NS37. O jos man padėtų alasėlį taisyti ir žodelius kalbėti LTsII528. Tie visoki balseliai teip krūvon suplaukia, tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia ir sutartinę tai̇̃so, ir teip gražiai dera A.Baran.
18. tr. Slč statyti, statydinti (statinį): Samdė meistrus ir tai̇̃sė varpinyčią naują BM69(Žb). Ėmė taisýt namą – visa vasara praėjo Jnš. Taigi taisyk savo namus ant šios uolos brš.
| Eikit, vaikai, žardų taisýt Brž. Kasęs kasęs tus piningus, žiūrįs, ka tai̇̃so kartuves anam an galvos, leidžia šniūrą an sprando Krp. Mūsų kaime niekas te jų (sūpuoklių) netaisýdavo Vdn. Abazą taisyti N.
| refl. tr.: Tai̇̃sėmės tai̇̃sėmės tas triobas i daba da tebsitai̇̃som Grdž. Kada aš pradėjau taisýtis tą triobelę, čia da nieko nebuvo LKT213(Jnš). Taigi teip jie (žaidžiantys vaikai) sau tai̇̃sosi melnyčią MitII249(S.Dauk).
ǁ Slm daryti vidaus įrengimus: Jau ir viršuj baigia taisýt kambarius Mlt.
| refl. tr.: Ka tas trobas tai̇̃sės, ana buvo didliai įsiskolinusi Vgr.
19. tr. Lž, Pšl kurti, steigti, rengti: Pirma darželius taisýdavom, o daba a tai̇̃so? Šd. Viską pasisėjot? I darželį tai̇̃sėt? Trk. Jis gerą sodą tai̇̃sė Ėr. Virvę vis, vadeles vis, – taisi̇̀s gaspadorystę Rz. Viena an kitą ėjo sakyti, kokius darželius imsma taisýti (d.) Šmn.
| refl. tr., intr. Šd: Mes ta (tai) jau nieko netai̇̃somos: mes šiandien gyvenam, ryt galiam nebgyventi Pkl. Viena už kitos [mergaitės] darželius taisýdavos Mšk. Visi kapai niekais paversti. Jie reiks mums nebent naujoje vietoje taisytis Vaižg.
^ Žmogus gyveni dešimt metų – taisai̇̃s ant šimto metų Bsg.
20. tr. I, Krž, Nv, Vkš, Šts, Tv, Šv, Lnkv, Dgp gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą): Taisýti ką gardžiai pavalgyti NdŽ. Kiemiškės susėjusios visos tai̇̃so valgius Rg. Daba kiteip vestuvėms tai̇̃so Kv. Skenu agurkus i taisáu pri šutynės Rdn. Kur ten išvažiuosi – vaikai, ėsti taisýti reik Sd. Aš esu i mačiusi, i valgiusi, i tai̇̃siusi [lydekas] Lž. I kad jau taisýs cibulynę, tad visumet prašysiam silkės Žd. Tai̇̃sėm iš kanapių pieną, mums aguonų nebuvo Vgr. Daba nebtai̇̃so, o seniau buvo oi kastinys! Vgr. Buvau pramokusi taisýti viralus Trkn. Kūčių dieną jug tai̇̃sė, liuob padirbs kankolelių tokių mažiliūčių Nt. Kūčias vis tiek taisýdavo, grybų pataisydavo Jdr. Velykoms, Kalėdoms, Užgavėnėms jau tatai tie valgiai buvo tai̇̃somys Kl. Moku taisýti žuvis žydiškai Slnt. Uogas tai̇̃som an žiemos, pridedam buteliuosna Rod. Jis tai̇̃sąs įkurtuvėm alaus Krs. Gyvoliams čia (šiame katile) tai̇̃som Rsn. Tokia mada – tai̇̃som tortus Ps. Seniau taisýdavo košę iš miežienių miltų Slč. Bulbes virdavo, kanapių druską taisýdavo Vgr. Dabar tik tu taisýk tuos grybus – aš pasiliuobsiu Pmp. Dabar nebėr galo nė valgymų, nė gėrimų taisýt Skp. Man svečias pasigadija – nebetaisaũ valgyt: jeigu noriat, patys pasitaisykit Slm. Dar mama pusrytį tebtaisýs, mas lovo[je] tebgulėsiam Plt. Vakare tarnaitės ir merginos taisė puikią vakarienę kaip dėl tokio bagoto svečio BsPIII15(Nm). Kam tie pūrai, miežiai?… – Alučiui taisyti KlpD99. Kas tik su medum taisyta, tai gardi patrova LTR(Ds). Iš prėsko pieno taiso rūgusį, varškę, sūrį, smetoną, sviestą, lydytą smetoną Vaižg. Ant suolo, geldą pasidėjusi, senė virtinius taisė J.Paukš. Bernotienė taisė kaip įmanydama laidotuvininkams vaišes LzP. Kada tu večerę taisai CI5.
^ Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas (medus) Jrg(Pn).
| refl. tr., intr. Pš, Pnd: Aš sau pietus taisaũsi Klvr. Argi jos taisỹsis valgyt – pavalgis to paties! Rm. Mergaitė vakar tai̇̃sės bul'bų su taukais Skp.
ǁ gaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanas skalbi – reikia šarmo taisýt Všk. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu galvą NS195. Apkyrėjo vaistinė[je] būti, taisýti vaistus Eig. Aš pradėjau tą skystį taisýt i duot – tuo išgijo Smln. O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso ir pardovytoms dirvelėms uždarą tai̇̃so? K.Donel. Druskos vanus taiso nuo sausgėlių LMD(Sln).
21. intr. daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti: Tai̇̃so taip, ka dukterums paliks viskas, sūnuo nieko Krš. Tėvai vaikams tai̇̃so kaip geriau, o vaikai atbulai Krš. Ka ans rūpinos tiek gyvenimu, viskuo, tai̇̃sė taip, ka tik nieko nereikėtum žyčioti eiti Trk. Laidarai čia buvo – tai̇̃sė, pry ganyklos arčiau ka būtų Vgr. Pabengęs darbą, leidaus linkuo Žarėnų teip taisydamas, kad nedėlės dienoj galėčio būti tame miestelėj M.Valanč.
ǁ bandyti: An savo armoškos pradėjau taisýti, taisýti – ir įtaisiau Trš.
ǁ elgtis: Tai̇̃so taip, ka vyro giminė – ne giminė Krš.
| refl.: Turėjo dukterį – šun šėko pjaut išėjo; turėjo vaiką – tas irgi nesitai̇̃sė kaip reik Skr.
ǁ refl. DūnŽ dėtis, rodytis: Jie ūkinykais tai̇̃sėsi Vv. Pakvepo tėvo šimtai – gerai tai̇̃sos Krš. Tai̇̃sos mokyta: kaip tus žodžius gaudo iš gramatikos! Krš.
^ Netaisykis už kitą mandresnis, bo paliksi durnesnis Sln.
22. tr. K, NdŽ, KŽ išdirbinėti (juokus, išdaigas, nemalonumus ir pan.): Juokus tai̇̃so tie pasiutėliai Krš. Sako, tai pikta dvasia gąsdinant, vedžiojant ir tokiuos daiktus tai̇̃sant BM59(Žb). Tas bernelis, tas bloznelis, nusigręžęs kitan šonan juokus tai̇̃so (d.) Slk. Taip po tam keli tarp jų, aklai prisimaukę …, būriškas šūtkas glūpai taisýdami juokias K.Donel. Žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso! Žem. Kam pinkles taisýti NdŽ. Dabar ponas jam ir taisąs priekabes Sln.
ǁ šmeižti, apkalbinėti: Neturiu geros širdies ant jos: visaip tai̇̃so, bjauroja Jnšk.
23. tr. SD190, M, DŽ, KŽ ruošti, rengti (kelionei, kokiai veiklai, įvykiui): Jukniai tai̇̃so savo sūnų į vaiską Kv. [Šv. Dvasia] mus sau pašventina, rėdo ir tai̇̃so gyvatosp amžinosp DP244. Bausk ir taisyk širdis ir rankas jų kovospi MKr40.
| refl. M, Š, Rtr, NdŽ, Vd, KŽ, LzŽ, Gd, Kal, Jnš, Bsg, Brž, Sb, PnmR, Sl, Slk: Jis tai̇̃sos iškeliauti KI76. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi J.Jabl. Dar prieš Žolinę pradeda jos (kregždės) rinktis į būrelius ir taisytis į kelionę J.Jabl. Kartą ji taisėsi eiti į girią parnešti ėdesio J.Balč. Žibalas baigiasi, reik taisýtis gult Skr. Ans labai tai̇̃sės tai karūmenei: kilnojo štangas, raitės, norėjo būti stipras Krš. Kiti tai̇̃sos piršlį karti Trš. Ans jau tai̇̃sės veselei Všv. Jau diegti (sodinti) tai̇̃somos Plt. Sako, anie jau tai̇̃sos tave šauti žemėn Plt. Aš nieko nelaukdamas jau pradėjau taisýties lipti į lazdyną Als. Jau perniai taisiaũs mirt, bet išsisukiau Vb. Aš veikiai išvažiuosu (mirsiu), į aną pasaulį taisáus Prk. Nu, čėsas numie taisýties Grdm. Kur jau taisai̇̃si vė[l] eit? Pns. Rytoj ir jis taisýsiąsis Škn. Keturios poros tai̇̃sos [šokti] Sk. Anos teip taisos, tarytum ryto[j] į Rymą išeis Lnkv. Ant Bauskę važiuot reikia iš vakaro taisýtis: ratus pasitept, šieno maišą prisikišt, avižų terbą prisipilt Skrb. O kur rėdos, o kur taisos vėlai vakaraitė[je] RD186. Teip ji rytą taisantis praust dukrelę, tik šmakšt ir įeinant laumė LTR(Kp). Žiūriu, kur tie kareiviai važiuoja. – Taigi vėl karui taisosi. Kariuomenę grūda K.Saj. Paėmė kryželį nuog sienos ir prie numirties taisytis pradėjo I. Par dveitą valandų taisės mišias laikyti, antra tiek mišias laikė M.Valanč. Tai Kazys dabar vis labiau bijojo užbėgti į Butkius, kada jie taisos valgytų Vaižg. Taisykis prieš smertį OsG158. Nugi taisykias gerai tu ir visi tavo pulkai, kurie pas tave yra, ir būk tu jiemus vadu BBEz38,7. Tuogi anys apie tą dieną nei dūmoj, nei ant jos taisos BPI18. Taisykitės priš Babiloniją apsukui visi strielčiūs BBJer50,14.
^ Taisos kaip senas jauną vesti S.Dauk. Taisos ir taisos kaip į vestuves, kaip varna į dausas J.Jabl. Da karvė neieškos, o jau taisos veršį pjauti LTR(Vdk). Tai̇̃sos kaip į pagrabą Kv. Taisos ir taisos kai meškos šaut eidamas Sln. Taisos kai žylė jūrą degti Sim. Taisos it varna į užmarį lėkti LTsV323. Taisos it meška riešutauti S.Dauk. Taisos it į mugę važiuosiąs S.Dauk.
ǁ refl. Skr, P ketinti, norėti, manyti, numatyti (ką daryti): Tas tėvas nieko nepadaro – tas vaikinas tai̇̃sose ženytis Jrb. Trečias metas taisaũs įsitaisyt bičių Jd. Ana su antru gyvenimu (su uošviais) tai̇̃sos gyventi Krš. Sako, ka žadat išeiti iš čia, tai̇̃sotės mieste gyventi? Als. Veizu, vagis tai̇̃sos par langą lįsti Vkš. Lipšniai kalba, tai̇̃sos apgaut Žg. Ji čia prisituri, tai̇̃sos nuo to vyro bėgt Ps. Jie buvo tai̇̃siusys pėsčiūs eit, ale bėdoj mat, tai nuvežė Slm. Erodas taisosi ieškoti vaikelio, kad jį nužudytų brš.
| Ir žmogui pridera ben kartais pamąstyti apie tai, koks gyvenimas yra ir koks jis taisos būti Vd.
ǁ refl. NdŽ, Tl, Plng, Srv artėti pradžiai, reikštis juntamais kokio būsimo reiškinio požymiais: Jau tai̇̃sos lyt, i ma[n] reik krutytis Jrb. Kol tik nenumanysi, kad tai̇̃sos aušti, tol nešerkias Užv. Tai̇̃sės tai̇̃sės tris dienas, ir lyja Ėr. Tai̇̃sos tai̇̃sos – nepralyja Mžš. Kažin rožė ar nežydžia? – Jau tai̇̃sos [žydėti] Slm. Pradėjo diena švisti ir saulelė taisės užtekėti MPs. Ankstie rytą saulelė ką tik taisės karščiau šildyti Žem. Tai žiema tai̇̃sosi: vakar lijo, šiandie jau šąla Prn. Jau tai̇̃sos an žiemai Krtn. Jau pavasaris pradės taisytis Lnkv. Jau taisýsias ant vasaros – birželis jau vasara Vgr. Karas tai̇̃sės būti, kad gimiau Lk. Jau tai̇̃sos ant lytaus Up. Tokie sparnai sparnai par dangų eina, tai žinok, kad ant lietų tai̇̃sos Antš. Vakaruos lyg į debesį taisos Grž. Tai̇̃sos an dieną jau (švinta) Brž. Pamatė jis tai̇̃santisi vėtrą BM115(Ppl). Žiūriu – ant praėjusio debesio laumės juosta taisosi taisosi LTsIV589.
| Jau tai̇̃sos užsakai, reikia poterius atbūt Btg.
24. tr. N, Lp tvarkyti, rengti (padargą, įrankį, kitą kokią priemonę), kad tiktų vartoti, naudotis: Ejau ratų taisýti [kelionei] KlvrŽ. Todėl jau vežimus kaip reik taisýkite kožnas ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai K.Donel. Tada taisai̇̃ girinę: apidedi dugną pagaliukais ir sukryžiuoji dugne Pnm. Nu tai taisýk katilėlį – aš jau kuriu Sdk. Taisyk sėklą, oras taigi minkštas kaip vilna J.Balt. Kelk, močiute, kelk, širdele, taisyk man stakleles. – Jau nekelsiu, netaisysiu, jaunoji dukrele LTR(Nm). Dar močiutės klausysiu ir stakleles taisysiu, o tai dar ausiu plonąsias drobeles, broleliam dovanėles LTR(Vlkv). Kelki, mūso seserelė, taisyk naujas stakluželes, auski plonas drobeles StnD27. Viena staklužes taisė, antroji plonai verpė RD85. Linai nerauti, drobės neaustos, staklelės netaisytos LTR(Mrj). Kaip reiks eiti į laukelį, reiks samdyti susiedėlių žagrelių taisýti JD145. Laukas neartas, šienas nepjautas, žagrelė netaisyta LTR(Mrj), Smn. Kad tetušis žambį taisė, tuokart mažas buvau D8. Taisyk žagrelę, eik į dirvelę KlpD111. Taip iššveiskite strėlas gerai ir taisykiat skydas BBJer51,11. Mergaitės atsikėlė ir taisė savo žibintus SkvMt25,7.
| refl. tr.: Aš jau čia taisáus (kinkausi) tą arklį, nebmačiau nieko Trk. Nu, jau reik taisýties žambius Dr. Audėjėlės staklužėles taisýtis pradėjo JD214. Aš ant ryto taisáus viską čia, produktus, į turgų važiuoti Vvr.
ǁ miklinti, mankštinti: Prieš bėgimą visi tik vaikšto, kojas tai̇̃so Ds. Elžbieta taisė ranką (pratinosi rašyti) prie stalelio prisispaudus S.Čiurl.
^ Bėda kojas tai̇̃so Rz, Pnd, Ds, Aln, Gdr; S.Dauk, N. Baimė kojas taiso LTR(Žg). Baimė kojas taiso, šaltis pečius laižo KrvP(Ašm). Protas kojas taiso VP39. Duona badą, bėda kojas taiso B121,292.
ǁ derinti: Jau striūnas tai̇̃so (tuoj ims griežti) Lp. Strūnas taisyti N. Kūjelis strūnų taisomas R341, MŽ457.
25. tr. DŽ, NdŽ, Bsg dėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Kareiviai tai̇̃so šautuvus ir, rokuona, šaudysiam vokyčių šnipus Mžk.
26. tr. rengti sėjai, dirbti (žemę): Kai tėvelis žemę tai̇̃sė, dar aš mažas buvau (d.) Žž.
| refl. tr.: Tai̇̃sosi žemę morkom [sėti] Ėr.
27. tr. NdŽ rūpinti, tiektis: Anie (kanapiai) buvo tvirti labai, šniūrams tus tiktai tai̇̃sė Lž. Drabužiuo [linų] reikėjo a dėl pardavos tai̇̃sė Lnk. Par dienas medžius tus taisýs, kapos ten Tl. Atejo žiema, ta tujau į miškus – kirsk malkas, taisýk! Tl.
| refl. tr.: Lapų prisigrėbsim, karklų prisirišim į pundus, taisýsimės ožkai pašarą Skr. Ana pirmu nieko nemokėjo, o dabar jau i šieną pjauna, ir pašarą tai̇̃sos Žr.
ǁ parūpinti, įgyti, pirkti: Pradėjo mašinas taisýt, tai rankom nebeteko dirbt Kp. Jau mūs vyrai kad tai̇̃so drapanas, tai nuo koto nusitaiso Vlkv. Tokims piemenims taisýti matociklus – tėvai kalti! Krš. Jeigu ką taisaũ, tai neužtenka maistui Rs. Do bobutės [siuvamoji] mašina taisýta Dglš. Ne tavo buvo žirgelis ir ant žirgelio balnelis, ne tavo buvo brangios suknelės taisytos LTR(Šl). Taisant sau tautiškus rūbus, reikėtų laikytis kiek galima daugiau savotiškumo rš.
| refl. tr. NdŽ, Šll: Visa iš šitų pinigų reikia taisytis J.Jabl. Akiniai mano jau blogi, reikės taisýtis kitus Rs. Dvyleka tūkstančių uždirbo, nebži̇̀nos, ką beėsti, ką betaisýties Krš. Papa vakar i šiandie Šilalė[je] pasą tai̇̃sos Lkv. Reiks taisýties naujus drobužius, o jau gatavai plyšta Vvr. Kas par baisybė! Pasako: vėžys – grabą taisýkias Jdr. Kad gyvensma, reiks taisýties miežių sėklai Lel. Kiaulių reiks daugiau taisýtis Plv. Vištų neturiu, išsibaigė vištos, i nesitaisáus Gr. Reikia avelės taisýtis – nieko nebus Ktk.
| prk.: Be dešimt metų aš tų vaikų nesitaisýsiu (negimdysiu) Jrb.
28. tr. Šv kaupti, krauti, dėti: Žibės šviesiukė par naktis – tai̇̃sėm tuos kraičius Škn. Kraitį taisýti dukterims liūbam Sd. Čia reik į turgų, čia reik šeimynai algas taisýti Plt. Tai̇̃so piningus, perka [lengvuosius automobilius], i gan Ms. Ans jau tai̇̃sė piningus keliuo Žeml. Ans tik bėgo bėgo, tus piningus krovė i krovė, tai̇̃sė tai̇̃sė ir ans jau pats sau bijojo išleisti kapeikelę Jdr.
29. tr. rūpintis, kad kur patektų, būtų priimtas: Tai̇̃so vaiką į darželį – eis į darbą Krš.
| refl. Ser.
30. tr. Ds, Rk, Kp, Slm, Krč, Ps, Akm kelti (vestuves, pokylį): Ka tas budynes tai̇̃sė, aš esu buvusi Vgr. Pakravus tai̇̃sė – kokius tris šimtus padėjo Klt. Nėr dabar iš ko tai̇̃so veselijos Sdk. Klausiu ją, kokį bolių tai̇̃sot Ktk. Sūnus gal kai ką (kokį balių) taisi̇̀s, svečių pasikvies Svn. Partijų vadai ir ministrai gerinosi jam ir jo garbei taisė puikius priėmimus J.Balč.
| refl.: Ten netoli karalaitės taisiusis veselė, ir atvažiavus ta karalaitė su mergelėm skalbtis Sln. Daba jau taip kaip veselei tai̇̃sos kožnas vienas Kv.
31. tr. Grg, Pnd, Rk, Trgn, Lb organizuoti, rengti: Taisýti karo žaidimus NdŽ. Vaikiai nibrę tai̇̃so Krš. Liuobam i mas tus vaidinimus taisýti Vgr. Anie pri Steckio vakarelį tai̇̃sė Slnt. Smiltynėj gegužines tai̇̃so Brž. Jie leidžia ir knygynus, ir skaityklas kurti, paskaitas, vakarus ir spektaklius taisyti rš. Gaidelis pirmiausia pradė[jo] korą (chorą) taisýt GrvT131. Ir tą šventę taisė kas metai J.Bil. Pagirių gelžkelio salėje mūsų jaunoji dailininkų draugija taisė koncertą Pt. Dažnai žaidė muzika ir buvo taisomi net šokiai J.Balč. Pasibaigus mokslo metams, buvo taisomos gimnazijoje tikros iškilmės Mš.
| Ir ant to buvo atejęs, idant tenai taisýtų atpirkimą mūsų DP2.
32. refl. telktis, rinktis: Tad žmonys anie tai̇̃sės į būrius, bet anie nežinojo, pri ko prisidėties Vgr.
33. intr. Sut, I, N, FrnW taikyti (į taikinį): Taisau ing žymę SD455.
34. tr. kreipti reikiama linkme: Taisyti, sukti kur reikiant I. Klausykime karštai žodžių Jo … ir pagalei Jį taisykime tikėjimą ir gyvatą mūsų DP298. Pažiūrėjo ing dangų rodydamas mumus …, kur visas dūmas ir veikalus mūsų taisyt turime DP319. Ir valdžioja, ir tai̇̃so Dvasia šventąja DK40. Ne fortūna, bet Dievas veikia, tai̇̃so ir skiria, ir rėdo DP335. [Dievystė] valdė ir taisė visuose veikaluose žmogystę savo SPII113. Pasirodyt tiemus, kurie sėdi tamsybėj ir šešėlyj smerties, taisyt kojas mūsų and kelio pakajaus Ch1Luk1,79.
35. intr. gretintis, ketinant ką daryti: Piktos anos (bitės), tai̇̃so tik į akį kąsti! Vgr.
| refl.: Kam prie gerklės taisýtis (ruoštis nužudyti) NdŽ. Anie jau taisos pri langų – muš langus Šts.
36. refl. gretintis, taikstytis, šlietis (prie ko patinkamo): Toks negražus, mažilelis, o tai̇̃sos pri tokios gražios mergos! Krš. Koki mun parėdkininkė patiks, nu taisýsuos taisýsuos! Tl. Taip graži ta duktė, kad ans tai̇̃sos iš kiek kartų pri tos Lk. Par vėlai, vyreli: kalvis pri anos tai̇̃sos Trk. Tas bagotasis to biednojo nemylėjo, o tas – ans vis tiek tai̇̃sos pri ano LKT48(Žd). Sakė, ka pry ano tai̇̃siusys Šll.
| Jau, vaikali, pri morkų taisáis, o pats pasirauti, nusiskusti negali?! Krš.
37. refl. DūnŽ rastis, reikštis, mestis (apie ligą, skausmą): Sudžiūvau, a čia vėžys tai̇̃sos?! Krš. Ka jau koki sklirozė tai̇̃sos, anie nepagydo Trk. Jau anam tai̇̃sos smertis, jau ans tura mirti Jdr. Taisos kvaroba Žrm. Toliau belaukiant, kad parstotų sopės, ėmė taisytiesi didesnės J.Jabl.
38. godžiai valgyti, kirsti: Nu, vyraliai, ans i tai̇̃so gerai: puskepalį duonos jau benga Šll. Kad jis tai̇̃so tą mėsą! Ėr. Pasigarsiuodamas tai̇̃so virtienius Jnšk. Kad taisiaũ, tai taisiaũ – [kopūstų] rūgštis net kvepia! Trgn. Pakūlėtum rankom ben pusrytį, tai net apsiputojęs taisýtum Ds. Kad tai̇̃so, net ausys lepsi Sv.
39. mušti, daužyti: Skubina, lekia, lygiai kad jį kas virže taisýtų Ėr. Kai vanagas vištą da vis tai̇̃so [žmona vyrą] Žrm. Kap ėmė jį pagaliu taisýt! (ps.) Švnč.
ǁ naikinti: Kad ėmė griaut, taisýt pacukus katė! Ėr.
40. tr. šnek. brangiai imti, plėšti, lupti: Mieste žmogų visur kur tai̇̃so Jnš.
◊ batùs taisýtis rengtis mirti: Metų galas netolie – reik batùs taisýties Klk.
dambràs taisýti rengtis verkti: Jau vaikas dambràs tai̇̃so Skrd.
dū̃šią taisýti pagiriotis: Šįryt ejom dū̃šios taisýt Pln.
į keliùs taisýtis stengtis įsiteikti, meilikauti, žemintis: Gal į keliùs kame tai̇̃sos? Trk.
káilį taisýti mušti: Sugrįžo supykęs pas raganą ir kaip pradės vėl jai káilį taisýt VoL333(Jnš).
kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė tartum taip ir reikėjo: Nueitu kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė: nesą numie Gršl.
klỹną taisýti mušti: Menkai kiek kas, tuoj [tėvas vaikui] klỹną tai̇̃so Jnšk.
kójas grabañ taisýti rengtis mirti: Žmogus sudaužytas ligų, tai tik taisýk kójas grabañ Svn.
kójas taisýti Sn, Švn, Lbv, Plv, Šmk, Brž, Kltn, Šll rengtis (eiti, bėgti, keliauti, ką daryti): Taisýkit, mergos, kójas – šiandien kaimynuos šokis Gs. Vokytys tai̇̃so kójas an karo Krš. Taisýk kójas, brauksiam – ir taip sutems, kol parsikapstysiam Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk S.Dauk. Taisyk kojas kelionėlėn, nešk mergelei dovanėlių LTR(Rtn). Žirgeli manas, juodbėreli manas, tai̇̃sai kójas – ilgas kelias in mergelę jotie (d.) Dglš. Oi žirgeli juodbėrėli, taisýk kójas in kelelį DrskD49. Oi žirgeli mano, juodbėrėli mano, taisyk kojas ant kelelio – pri mergelių joti D71.
krãmę (kùprą, nùgarą, pažándes) taisýti mušti: Krãmę tai̇̃so: deda, ka velniai juokas Žr. Viens su botkočiu jau Pričkaus nùgarą tai̇̃sė K.Donel. O kad tie vaikai ėmė kùprą taisýt jam! Erž. Vienas antram su kumstėmis tai pažandes taisė, tai plaukus ir barzdas dailino TS1903,9. ×
prie kalniẽriaus taisýtis rengtis mušti: Tie ėmė vėl prie kalniẽriaus taisýtis Jnš.
skùdurus taisýti Trg mušti.
stygàs taisýti Mrj giedoti: Sode lakštingalėlė netaiso jau stygų LTR(Mrj). ×
striūnàs (strūnàs) taisýti Alk rengtis verkti: Nutilau, kai pamačiau, kad jau mergelė tai̇̃so strūnàs Smn.
vélnius taisýti vaidytis, triukšmauti: Bet daba y[ra] nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių̃ nebtai̇̃so Trk.
anttaisýti (ž.) tr.
1. pritvirtinti: Ant žagrės ančtaisýti du noragai Mžk. I plaukai [išdrožtų] stirninų kaip tikri anttaisýti Ms.
2. uždėti, įtalpinti: Teip norėjau tų šiaudų ant tų rugių kaip norint anttaisýti KlvrŽ.
aptaisýti tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131
1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptai̇̃sė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiáu, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptai̇̃sė [radijo aparatą], piningus susiglemžė ir išdulkėjo Šv. Reikia prieš žiemą dar šulinys aptaisýt Alv. Šiemet aptai̇̃sėm ir langus Ad. Aptai̇̃sėm namą pamažu Grv. Žiūrėk, va aptai̇̃sė burlečius, mažna gi da nešiot Ktk. Reikė buvo šiaudų dengtie pelėpę, reikė buvo visur aptaisýtie Smal. Siuvėjas, drapanas aptai̇̃sė Všk. Jundu aptaisė tą akrūtą, aplopė, apklijavo, kad vanduo niekur neįeitų DS262(Rs).
| refl. tr., intr.: Ano pusė [pirkios] visai nebuvo taisyta; dabar, kai apsiženijo, tai ir apstai̇̃sė Smal. Apstai̇̃sėm namus i gyvenam Dglš. Apsitai̇̃sė i gyvena to[je] trobikė[je] Grd. Kad apstaisýtų su namais, gal nusgodot (nusipirktų) kokią [karvę] Str.
ǁ Klk aplopyti: Jis stogus aptai̇̃sė – vyriškas vis Pgg. Pliorui stogai aptaisýti, kur tik kiaurai – užkamšyti JD181. Nu, tai tave (tavo drabužius) jau aptaisiaũ Krok.
2. Pbr padaryti tvarkingą, tinkamą: Gyvenimą aptaisýk J. Ant ta kalvele riogso kryžauna gerai aptaisyta mūro bažnyčia M.Valanč. Toras apent, kaip buvo, aptaisýti galėsiat Kl.
| refl. tr.: Ant trejų metų nieko nuo ano nereikalaudavo, kolei išsistatė savo trobas ir kolei savo gaspadorystę apsitaisė DS167(Rs).
3. refl. apgyti, apsveikti: Tai jis paskum kap apsitai̇̃sė truputį, tai nežinau, da metų kiek gyveno Eiš. Kas pas mus pagyvena, tas apstai̇̃so Rud.
4. Iš, Dkš aplyginti: Dėsi duonos kukulį, aptaisýsi ir išmausi po pečiu Slnt. Aš tik apdaužau [linų saują], o marti aptai̇̃so Rdm. Vyrai apbloškia [linų saują], aptaisýt gali ir vaikai Rdm. Kelkiatės ir jūs, mergelės, aptaisýkiat sau kaseles Žr.
| refl.: Kap jau dar tu eisi visas susivėlęs – nors kiek apsitaisýk! Dkš.
ǁ Kč, Lp, Krok vagojant, apkaupiant užverstą patvarkyti, atitiesinti: Mudu su rankom aptai̇̃sėm bulves Lzd. Aptaisiaũ cukrinius Brb.
5. LTR(Lbv), Krm, Čb, Trgn, Sdb, Slm, Grž, Šv aptvarkyti, apšvarinti, pagražinti: Kap atšils, aptaisýsim pie namų LzŽ. Apravėjau, aptaisiáu kapelius, vis geriau an širdies – tegulie Krš. Ne kapelio neaptai̇̃so, ne antkapio nededa Žeml. Kola gyvas, ė numirė, tai ažmiršta, i kapo nenori aptaisýt Dglš. Milžino moma pamirė, tai anas nue[jo] kapo aptaisyt LTR(Brsl).
| refl. tr., intr.: Apsitaisýti yra apsigerbti J. Mergaitės kiemelius nusišlavė, darželius apsitaisė Žem.
ǁ apvalyti: O kaip bulbes, a ten, tame sklepe, ir aptai̇̃sė? Trk. Svilini, kolei aptaisai̇̃ lig vertingumo (nj.) Dgp.
6. Š, LL130, NdŽ įrišti (knygą); uždėti viršelius, aplanką: Anas aptai̇̃sė visas knygas Str.
| refl. tr.: Apstaisýk knygas Ds.
ǁ Š, LL130, NdŽ įrėminti.
7. patvarkyti (patalą), apkloti: Biškį lovas aptaisýsu – akės[e] pašviesės Krš.
8. Š, LL260, NdŽ, Jrb, Bb, Mžš, Sv, Krš aprengti, apvilkti (drabužiais): Naujais [drabužiais] aptaisiáu, galės į mokyklą eiti Kv. Tiktai ką duktė daboja: ir valgyt duoda, ir aptai̇̃so, apiprausia Trgn. Aptai̇̃so [vestuvėse] kitą jaunąją ir pasodina galuj stalo, o svotas turi išpirkt vietą tikrai jaunajai Lel. Gul motutė ant lentyčių, juodais rūbais aptaisyta, aplink žvakėm apstatyta (d.) Gdr. Motriška toki aptaisýta, aprėdyta – morė Kal. Žiūri – guli aptaisýtas pėdas Krs.
| Gerki gerki, uliavoki, savo pačią šėnavoki: žiemą basos nelaikyki, čeverykom aptaisyki (d.) Brž.
| prk.: Pati egle tapo, jaunučiukus aptai̇̃sė vaikus rūbais lapo (pavertė medžiais) A.Baran.
| refl. Š, LL269, KŽ, LzŽ, Sdb, Všk: Apsitai̇̃sė išeiginiais rūbais NdŽ. Apsitaisýdavo [Lašininis] prastai, an botago škurlas pakabytas, i važiuodavo PnmŽ. Aš tą visą naktį apsitai̇̃sius išbuvau Jrb. Tokiums ilgums [sukniomis] apsitai̇̃siusios Vdk. Kaip kokie kotai – raudonai apsitai̇̃sę Krš. Prisipūškinusios ir išsipraususios išlipo ant kranto apsitaisýti Trš. Eik eik jau, tokia čiupė – kol apsitaisýs, ir vakaras ateis Šv. Bais gražiai apstai̇̃sius jaunoja Ktk. Apstaisiaũ balta momos seseres apatine, nešu bukietą sulig savim didumo Strn. Privarė moterų, apsitai̇̃siusių vyriškai Nj. Žiemą teip šiultai apstaisýdavau, vis tiek būdavo šalta Dgl. Šalta, dreba bobos, plonai apsitai̇̃sę, – vis tiek stovi Mžš.
| Apsitai̇̃sęs į mūšį (su kario apranga, prisikabinęs ginklų) NdŽ.
| prk.: Paukšteliai paūgėjo, apsitaisė pilkomis plunksnelėmis J.Jabl. Pavasarį … miškai apsitai̇̃so žaliais lapais OGLIII364. Zuikiai baltai, šiltai apsitai̇̃sę Vdk.
^ Kai apstai̇̃so – negraži, kai nustaiso – graži (asla) Kp.
ǁ refl. storai apsirengti, apsivilkti: Apsitaisaũ kaip pupų pėdas, tai nė kiek man nešalta Mžš. Kūtis nešalta, apsitaisiáu i sėdu Skd. Kad apsitaisė, žiemą po vartais nesušaltų LTR(Šd).
ǁ Vžns, Ds, Jnš parūpinti drabužių: Kam tų pinigų ma[n] reikia – vaikas aptai̇̃so Jd. Aptai̇̃sė tą savo dukterį jie gražiai, o kas iš to Jrb. Užgimė vaikas – nuejo į krautuvę, nupirko, aptai̇̃sė, o pirma reikėjo iš savo procės Žgn. O vaikų mes buvom aštuoni, nu i vis aptaisýti – i ką tu iš to aktaro! Lkž. Aptai̇̃sė nuo galvos lig kojų Mžš.
^ Skrynią drobių išrėžysi, pakol driskių aptaisysi LTR(Alv). Maža moteriškelė visą svietą aptaiso (adata) Tvr.
| refl. Ds, Dbk, Kvr, Krkn: Iš ko gi apstaisýsi, jeigu nedirbsi? Kp. Duonos gana, ale apstaisýt, rūbo reikė[jo] [, todėl tarnavo] Vdn. Uždarbiavom – pinigų reikėjo apstaisýt Lb. Reikia iš to ir apsitaisýti, apsiauti Krtv.
ǁ refl. KŽ, Vg, Lnk, Kdn, Tj persirengti kuo: Par Užgavėnes apsitaisýs kiti gerve, kiti – smerčiu Všv. Bernukas apsitai̇̃sė až jaunąjį, mergzna – až jaunąją LKKIII200(Lz). Cigonais apstai̇̃sė i landžioja po pirkias Klt. Ant vestuvių ateidavo čigonai apsitai̇̃sę (čigonais persirengę) Ps. Vaikščiojo jo diedukas apsitai̇̃sęs gerve per Kalėdas Ldk. Toj ragana apsitaisė karaliene ir pasitiko karalių LTR(Al).
9. Š, Sdb, Sdk, Vb, Sv aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Vaikus gražiai parėdo, aptai̇̃so Kb. Vaikam dabar gera gyvent: vaikšto išsipūtę, aptaisýti Slm. Kad vedu kur vaiką, vis aptaisaũ, teip sau nevedu Svn. Tą savo dukterį aptai̇̃sė, net čiuža Mžš. Tų vaikų eilios būdavo, visi basūs, pliki – ne teip kaip daba aptaisýti Ps.
^ I kelmą aptai̇̃sai – bus gražus Dglš. Aptaisýk stuobrį, ir tas bus gražus Krs.
| refl. Š, Varn, Krtn, Kvr, Ėr, Ukm, Slk, Trgn, Lb, Ad: Ka reik eit an balio, tai jin labai gražiai apsitaisýdavo Slč. Daba žmonys i apsitai̇̃sę, i pavalgę Kdn. Tau jau nereikia apstaisýt, duok jauniem Žl. Apstai̇̃sęs, net gurgžda Klt. Tarnaudavau, neturėjau kuom apstaisýt: pakulnis sijoniukas ir bliuzkelė pakulnė Aln. Kaip aš atamenu, katros turėjo apstaisýt, tos buvo pagerbtos Lel. Kokia jau šventė šiandiej, kad teip apstai̇̃sęs? Sdk. Uždek, matuše, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę, apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme StnD26.
10. LL193,196,198, NdŽ, KŽ, Nm, Jnšk papuošti: Dideliai puikiai atrodė: visa balta, galva rūtais aptaisýta Šv. Karves aptai̇̃som, vainikus an ragų uždedam Sug. Su arkliais važiuodavo, arkliai aptaisýti gėlėm ir kasnykais Všk. Aptaisýk suknelės pakraščius, bus daug gražiau Ds. Mergaitės aptai̇̃sė vaiko grabelį Sv. Par Sekmines gėlėm aptai̇̃so vartus LKKVII203(ČrP). Daugiausia gonkų mūsų sodžiuj aptai̇̃so par šventą Joną Skrb. Rytoj Onelės vardo diena, reikia aptaisýt [vainiku] PnmR. Sulaukę kampą aptai̇̃som [per vestuves] Kdn. Žibalines lempas aptai̇̃som su popieriukais raudonais, žaliais Trs. Visi kapai baltai (baltomis gėlėmis) aptaisýti Pc. Pataisydavo gegužines, kalnelį gražiai aptaisýdavo Adm. Pamatė viduo brangį su deimantais aptaisytą kryžių M.Valanč. Prieš kiekvieną jų (bajorų) stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta V.Krėv.
| prk.: Žinau, pasibaigs tas audros ūžesys, pavasaris žemę žiedais aptaisys V.Myk-Put.
| refl. LL269, NdŽ.
11. P, Jnšk, Mšk apdengti, apdėti: Atejo vaikas kupečių aptaisýt – bijo, kad nelyt Slm. Tas bitis reikia, kaip ateis ruduo, apžiūrėt, šiltai aptaisýt Kair. Žaltys pridegino pilną duobę anglių ir aptaisė su velėnom taip, kad nebūtų žymu MPs. Stalai balta drobe buvo aptaisýti Adm. Bejodamas nujojo į vieno karaliaus dvarą, žiūri, kad visas dvaras juodai aptaisytas BsMtI169.
| refl. tr., intr.: Apsitai̇̃sę (apkalę lentomis) stubą gerai, susitvarkę juodu buvo Jrb. Dieną langai nušilo, o ant nakties vėl apsitai̇̃sė Dkš.
ǁ aplieti: Atsparios rūgštims turi būti medžiagos, kuriomis aptaisomi kai kurie pramonės statiniai rš. Kiti su pikiu, sakais ir vašku aptaisyti ir didžių žvakių vietoje uždegti prš.
12. padaryti tinkamą, parengti darbui: Jei gerai būsi jau aptai̇̃sęs, ta (tai) jau būs labai dailus audeklas Rt.
| refl. tr.: Ponia pamokindavo apsimesti, apsitaisýti [siūlus austi] Krkl.
13. apdirbti (žemę): Arklio nėra, nė kaip tą darželį aptaisýt Kr.
14. šnek. su noru suvalgyti, suėsti, sudoroti: Ė viską aptaisęs [velnias] iškūrė Gmž(Krd).
15. Ds, Dgl, Jnš, Srd, Krž šnek. apmušti, apkulti, apdaužyti: Jis bijo, o aš aptaisiaũ aptaisiaũ kriukiu, ir baigta! Gs. Ta kas gi tave taip gražiai aptai̇̃sė? Šv. Tokiam dar mažai šonus aptaisýti! Krš. Tik snukį aptaisýt tokiam! Alv. Kap aptaisýsiu aplink ausis! Tvr. Aptai̇̃sė per ausis i paleidė Dglš. Tėvas tą netikėlį kartais i diržu aptai̇̃so Ėr.
16. DŽ, Dgl, Trgn, Ėr šnek. apgauti, apmauti, apsukti: Aptai̇̃so [girtuoklius] kaip šiltą vilną DūnŽ. Tai kad aptai̇̃sė – kaip čigonas su arkliais! Ds. Sukčiai teip aptai̇̃sė žmogų, kad liko be pinigų ir be arklio Jnš.
| refl.: Pigiai parduodamas labai apsitai̇̃sė Jnš.
ǁ Mlt, Dgl, Slm, Erž apvogti: Girdėjau, kad tave puikiai aptai̇̃sė Vvr. Ot aptai̇̃sė girtą tave: ir kalnius nuvilko, ir pinigus iškratė Dbk.
ǁ Šts, Ms, Lkš apvilti, suvedžioti (merginą): Kiek anas mergų aptai̇̃sė! Ktk.
ǁ padaryti žalos: Praeitais metais mumis aptai̇̃sė (šernai bulves iškniso) Yl.
ǁ refl. tr. pasidaryti ką bloga: Susirgo, pats save apsitai̇̃sė Krš.
17. euf. apdergti: Užsirito ant akmens ir aptai̇̃sė teip labai Jnšk.
| refl.: Apsitai̇̃sė vaikas Nj.
18. apnuodyti (valgį) ar užkalbėti, kad pakenktų valgančiam: Ji mūs valgio nevalgo: jai atrodo, kad aptaisýtas Rmš.
atitaisýti tr.
1. Š, NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, tinkamai sutvarkyti: Tas nutrūko, tas nūdilė, kitas apvirto – viską reikėjo atitaisýti Trk. Peilis į vieną pusę nuverstas, – kai tik atitaisiaũ Jrb. Reikė attaisýt, ba rudenį sugriuvo [bulvių rūsys] Dg. Pas mum sugadino i niekas nebeatitai̇̃so tos drenos Bsg. Atitai̇̃so Rygos senamiestį RdN. Paminklinė ta bažnyčia, valdžia liepė atitaisýt Škt. Namelius atitaisysime ir visa priruošime didžiam metui! Vd.
| refl. Š, NdŽ: Sėda važiuot, tai brika brinkt, rodos, atsitai̇̃sė – i parvažiavo namo Mšk.
2. NdŽ, KŽ pašalinti įsibrovusias klaidas, apsirikimus: Atitaisýti tekstą DŽ1. Suriktas raštas – reikia atgal [pakojos] mint, atataisýt Kvr.
| refl. tr.: Ir Viktariukas šiemet pavardę atsitai̇̃sė, kai pasus ėmė Slm.
3. panaikinti, išlyginti neigiamus kokio veiksmo, elgesio padarinius: Aš, Mikeli, padariau didelę, nebeatitaisomą kvailystę I.Simon. Auklėjimo klaidos sunkiai atitaisomos rš. Paleidai kalbas aplink mune, nuplėšei šlovę, daba imk ir atitaisýk (atšauk) viską Vkš. Senoji Karalienė buvo maniusi atitaisyti marčiai pasakytus per daug aštrius ir neapgalvotus žodžius I.Simon. Atmeni vokiečių riterį, kuris norėjo tau gero, bet tapo priežastimi neatitaisomos nelaimės V.Krėv. Žinojo, kad tai, kas atsitiko, buvo baisu, neatitaisoma V.Bub.
^ Klaidą greit padaryt, o atataisýt sunkiau Klt. Ašarom klaidų neatitaisysi LTR(Zp).
atitai̇̃somai adv.: Steponas Kašauskas buvo paprašytas palikti policiją, kurios mundurą jis suteršė neatitaisomai J.Balt.
| refl.: Teip piktai atsakė, tik paskui atsitai̇̃sė Adm.
ǁ atlyginti, atmokėti, atsiteisti: Tėvo padarytas skriaudas žmonėms ji pamažu atitaiso V.Myk-Put.
4. KŽ grąžinti į buvusią gerą būklę: Sveikata neatitai̇̃soma, kojos skausta Vdk. Niekas neatatai̇̃so jau [sveikatos] Švnč. Barsčiau, sūdžiau, bet nebeatitai̇̃sė [mėsos] to druska Mžš. Man dabar nebėr mislies atataisýt gyvenimas Skp. Meinardas, didis mistras, attaisęs ir padauginęs savo kareivius antplūdusioms gaujoms kryžnešių, traukė visuomenę į Lietuvą S.Dauk. Aš tave (šeimininko išvarytą šunį) attaisysiu, apent kad tu paliksi geru S.Dauk. Ką attaisýti KI575.
| Pakajus tarp Dievo bei žmonių vėl attaisytas (atkurtas, atstatytas) esąs brš.
| refl. Š, KŽ, Vkš, Krs, Skp: Jau ji daug geresnė, i veidas atsitai̇̃sė (pasidarė nekreivas) Stak. Kaži ar ta mano sveikata atsitaisýs? Rs. Daba papasnykuotumi [kaip kad anksčiau pasninkaudavo] po septynias savaites, teip atsitaisỹtų (praeitų, išnyktų) i kraujo kalkėjimas, i tas kraujo spaudimas Všv. Buvo karvei vienas spenys pagedęs, paskiau atsitai̇̃sė Mžš. Paskiau jau dvaras tas atsitai̇̃sė, jau buvo duonos užtenkamai Vvr. Po pietų oras atsitai̇̃so Rsn. Kaip metai atsitaisys, pabrings ir rugiai Šts. Jis jau atsitai̇̃sė (vėl prasigyveno) Lp. Kai pradėjau dobilus sėt, vėl atsitai̇̃sė žemė Srv. I tuoj pienas atsitai̇̃sė karvei, i kaip davė, teip vėl duoda karvė pieno Lnkv.
ǁ LTR(Brž) padaryti gerą, patobulinti, perauklėti: Kad aš atitekėsiu, tai tą kiemą (kiemo gyventojus) atitaisýčia Krč. Kad tei[p] žmogus prigimęs, sunku tą prigimimą atitaisýt Skr. Ta kraujo viera vienat attaiso ir baisingiausiuosius Ns1850,2.
^ Geras ir žodžio klauso, pikto ir lazda neatitaiso PPr89(Šll).
| refl.: Tei tai gana pasiutęs vaikyščias buvo, ale iš armijos grįžęs atsitai̇̃sė Nm.
5. Slm pagydyti: Jis daug žmonių yr atitai̇̃sęs Skr. Pasakė – su ta ause savo amžiuo[je] nebgirdėsi; tą atitai̇̃sė Rt. Lašelines ėmė statyti – atitai̇̃sė Rdn.
ǁ refl. BŽ83, Tl, Upt, Ps, Lp, Ml pasveikti, pagyti: Davė vaistų, i ta koja atsitai̇̃sė Jrb. Tris keturius metus negirdėjau, paskui atsitai̇̃sė ma[n] [ausis] Smln. Sako, jeigu dabar nešios akuliorius, tai paskum atsitaisi̇̀s akys, nebereiks nešiot Slm. Galva jau atsitai̇̃sė, nebe teip skauda Rm. Atsitai̇̃so inkstai nuo šaltekšnio Sk. Pradėjau gerti šv. Jono žolynėlius, tikiuosi atsitaisýsiąs A.Baran. Biškį atsitai̇̃sos nugara Rsn. Kiek aš prisikentėjau su ta savo rankele, dabar jau biškį atsitai̇̃sė Šv. Nėr ko norėt greit po tokios sunkios ligos – iš lengvo atsitaisỹs Pg. Šita liga [sergantys] nedaug kas atstai̇̃so Trgn. Gyvatę tą išverda, duoda – i pradeda ėst, i kiaulės tada atsitai̇̃so Bsg. Da vis neatsitaisaũ – tokia galva sunki, ūžia Mžš. Mano sveikata ir pablogėja, ir vėl atsitaisaũ Krs.
| prk.: Ėjo atsitaisýt (atsipagirioti), ir visai nusitaisė Rmš.
ǁ atstatyti į vietą (išnirimą, lūžimą ir pan.): Narininkas daktaras būtum pirštą atitai̇̃sęs Jdr. Lūžgalius atitaiso chirurgai, atpalaidavę raumenų įtempimą ir numalšinę skausmą rš. Daktarai šiaip taip atitaisė ranką, – ir jis pagijo J.Bil. Katra [karvė] atsiveda, tai dantys, sako, palaidi – reikia atataisýt Alks. Led atitaisiaũ išsiveržusią žarną Rm.
| refl.: Padeda atsitaisyti užsispaudusiai [žarnų] kilpai rš.
6. tr. nupenėti: Ale tavo arklys atataisýtas, riebesnis až mano Ml.
ǁ refl. Dbk, Ds, Skdv, Plt sustorėti: Gerai valgo, tai ir atsitai̇̃sė, nei pažint nemožna Vrnv. Kai sirgo, buvo kaip mūkelė (labai liesas), o dabar jau atstai̇̃sė Lel. Nežiūrėk, kad dabar kūdas – an žolės atstaisi̇̀s Sdk. Nors stipriai [ežys] sublogsta bemiegodamas kiaurą žiemą, ale tai niekis: stojus šilumai, išbunda ir vėl atsitaiso Blv.
7. refl. atgauti jėgas, sustiprėti: Išsisirgai, sudžiūvai kaip kuokštelis – kada tu atsitaisýsi! Srv. Nedavęs gyvatei atsitaisyti, šerniukas ėmė trypti ją kojomis Mš. Šuniukelis atsitai̇̃sė, atsigavo, i bėgt su tuo žiedu in paną (ps.) Tvr.
ǁ Sdb atsigauti prastai augus: Pupelės ėmė ir atsitai̇̃sė Mrs. Ma[no] sodas ėmė augt, lapai atsitai̇̃sė Dv. Dabar jau atsitai̇̃sė plaukai Rėnytės Kp.
8. Šil atburti, atkerėti, atkalbėti: Buvo toks raganius: ar pienas sugenda, ar kas, tai jis attaisýdavo Dg. Tas senis ėjo pas kokį ten užkalbėtoją ir gyrėsi, kad tas atitai̇̃sė smuiką Ar. Vienas [burtininkas] atatai̇̃so karvę, kitas visai pagadina Lb. Paburia ir atitai̇̃so karvę, vėl pieną duoda Pnm. Jeigut jį gražiai paprašo arba girdo, tai anas attaiso, o kad teip neužprašysi, tai palienka DS340(Vlk). Tada [dieveris] pasakęs: „lįsk iš palovio“, … ir atataisęs žmogų BsMtII190(Krs). Ir tenai anas teip padarė – atataisė vyno šulnelį, nečystuosius išvaikė ps.
ǁ refl. atvirsti buvus paverstam kuo: Reik tą dukterį parplėšti, su tuo krauju aptepti – ans atsitaisys į žmogų LTR(Skd). Pasistiebęs [ožys] pagraužė tų obuolių – ir atsitaisė vėl žmogum ps.
9. Rm, Kp atidaryti (ką stipriai uždarytą, užtaisytą), atkišti, atkimšti: Teip kietai ažtaisytas [stiklainis], negaliu atataisýt Svn. Atatai̇̃sė butelį Ob.
ǁ atverti, atidaryti: Vartus atitai̇̃so valioj, įleidžia viduj RdN. Išeina, atitai̇̃so tuos duris, žiūri – senelis toks Pbr. Eik, atitaisýk daržinę, mat jau su šienu atvažiuoja Brž.
ǁ atidengti: Atataisýk langą – tamsu Svn.
ǁ atversti, atskleisti: Jei priseina žinot, atitaisaũ tą sąsiuvinį ir žinau Slč.
ǁ atlaisvinti, patuštinti: Reikia atataisýt vietą garaže ir papilt grūdus Slm.
×10. (sl.) atlikti, įvykdyti: Pakūtą attaisiaũ Lz. Bei ta afiera buvo vėl atataisyta giesmėmis, vamzdžiais, harpomis ir cimbalomis BB1Mak4,54. Kaip žemai giesmėmis attaisyta yra PK29.
×11. (sl.) paleisti: Attai̇̃sai tu mane Lz.
ǁ atleisti, pavaryti: Ponas attai̇̃sė iš darbo, to (nes) aš apsivėlavau (ps.) Lz.
×12. (sl.) išsiųsti, nuvaryti: Tuos banditus parinko ir attai̇̃sė LzŽ.
13. šnek. išlupti, išperti: Va, kai atitaisýsiu paskuigalį diržu, tai visi vakarėliai pasiriks! Ds.

×dataisýti (hibr.) tr.
1. priderinti: Ten ta mergaitė i nedatai̇̃so tą balsą Gd.
2. įkyrumu įpykinti, išvesti iš kantrybės: Mane teip datai̇̃sė, kad jau gal iš namų reiks išeit Dbk.
įtaisýti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q143, H169, R, MŽ, N, M, LL268
1. tr. Sut, L, Kl, Trš įstatyti, įtvirtinti: Tvoroje įtaisyti varteliai I.Simon. Įtaisýta varstote (staklėse) lentelė atsisėst Sdb. Užkerta itą dalgakotį, rukavėtį antai̇̃so LzŽ. Jei pjovėjys tura gerai įtai̇̃sęs dalgį, pjauna gerai Krž. Viena rankena įtaisýta [mintuvuose], i spauda aną Brs. Kuodelis ant lentelės intaisýtas LKT314(Ob). Ta [Užgavėnių] boba įtaisýta ant tekinio Sk. Aukštai bokštai išstatyta, viršuj kryžiai įtaisýta (d.) Vlkv. Išdirbino marmuro jo stovylą, kurią įtaisė į mūrą Tytuvėnų bažnyčio[je] M.Valanč. Įtai̇̃sė inkilą medyje DŽ1.
| prk.: Tokį aš jam gumbą kaktoj su samčiu įtaisiau, kad iš karto atvėso rš.
| refl. tr. Ser.
2. tr. Jon, Trgn padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Tokia mašina linam mint buvo intaisýta Dglš. Až pusė dienos ir antai̇̃sė tokią lovą Grv. Blėkele du [ragočiaus] ragelius apkala ir antai̇̃so veršiam jungus, an kaklo aždema LKKII224(Lz). Įsitaisiáu prytaisą musums (musėms) mušti LKT96(Krš). Kas tau intai̇̃sė tokį šakiakotį? Pns. Lopšiukus pabarėse intaisýdavo vaikam Dglš. Seniau ardavo vis arklais: tokie arklai mediniai antaisýti LKT284(Bgs). Reiks klepčius (spąstus) įtaisýti toms bjaurybėms (pelėms) – jau apsikęsti nebgaliu Šv. Kaupuose įtaisydavo vėdinimo angas rš.
| refl. tr.: Buvo įsitai̇̃sęs plūgą in jaučio ir in arklio Gg.
ǁ nutiesti (kelią): Čia tai jau intaisýta geras kelias LKT334(Smal).
| prk.: Aš siunčiu savo angelą pirm tavo veido, kurs įtaisys tavo kelią pirm tavęs NTLuk7,27.
ǁ refl. tr. Gs susisukti, susikrauti (lizdą): Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž.
ǁ sudaryti: Sąnariai taip įtaisyti, kad vieno kaulo gale yra įdubimas, į kurį įeina kito kaulo apskrita galvutė rš.
| I anų (aukštesnes pareigas einančių) taip pat gerklės įtaisýtos – taip pat su visais sprogsta (geria) Krš.
3. tr. Lb pastatyti (statinį): Prie to vingio įtai̇̃sė stotį Smln. Grapienė davė lėšų, tai įtai̇̃sė tą bažnyčią Pžrl. Par Varduvą paskuo įtai̇̃sė tiltą Pkl. Par upę pereit yr toks lieptas antaisýtas Kkl.
| refl. tr.: Tasai brolis, įsitaisęs tokius stiprius rūmus, ėmė spausti savo brolius, panorėjo juos visai išvaryti LTR.
ǁ KŽ, Slm, Plšk, Kvr, Ėr, Grz, Lnkv, Lkm įrengti: Gerai įtaisýta krautuvė NdŽ. Antai̇̃sė ituos namus ir gyvena LzŽ. Meistra buvo, intai̇̃sė namus, kur te! Klt. Ant tvarto vandens baseiną įtaisiáu Plšk. Tas malūnas su elektra buvo įtaisýtas i sudegė Ms. Vienas [trobos] galas stovamas, kitas neįtaisýtas Krš. Su rankoms septynius metus išmilžau, paskiau jau tus aperatus įtai̇̃sė Rdn. Pri muno augumo jau čia Viekšniūse įtai̇̃sė valcius Akm. Maniežą parvežė, intai̇̃sė Lp. Turim girnas, bet dar̃ intaisýtos an variklio Kpč. Šventorius intaisýtas lygumiukėj – teip karšta, kad nemona Dgč. Buvo antaisýta apie tą altorių eit keliais LTR(Slk). Katrie gerai įtaisýdavai, daug galėdavai ir su vėjiniu [malūnu] sumalt Gsč. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų? P.Cvir. Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta J.Jabl. Tas didikas liepė įtaisyti savo namuose man kambarį J.Balč. Valdžia įtaiso du dideliu sandėliu maistui LTI476. Vislab ant gesinimo įtaisýti KII35. Intai̇̃sė šviesą (elektrą) Dgč.
| prk.: Bažnyčią sau … širdyse mūsų pabudavok ir intaisyk MKr7.
| refl. tr. KII35, Rtr, FrnW, Krt, Smln, Grz, Kzt: Įsitaisė stubą, i nereikia – niekas nemiela [, kai susirgo] Jrb. Galgi kokį įsitaisi̇̀s kambarioką rudenį Skp. Jau naujuose namuose gyvena, labai gražiai įsitai̇̃sę, kaip mieste Krs. Su broliu gyveno, buvo i antrą [trobos] galą įsitai̇̃siusi Vvr. Kalvę i buvo ne baika įsitaisýt – tėvas pinigų neduoda Slv. Daržinė[je] buvo įsitai̇̃sę šiaudūse slaptyklę Žd. Vandens triūbas įsitai̇̃sėm abypusiai stogo LKKIX151(Dv). Buvo anksčiau žmonės įsitai̇̃sę girnas, malūnėlius an maniežiaus Bsg. Jis tuoj atsikėlęs, įsitai̇̃sęs šviesą Sln.
4. tr. Rtr, Š, L, J.Jabl, NdŽ, Rsn, Krtn, Sv įkurti, įsteigti: Jau krautuves įtai̇̃sė, maisto kokio atveždavo Krt. Čia da tik kaimūse valgyklų nė[ra] įtai̇̃sę Lc. Mokyklą prieš karą antai̇̃sė Giriosa GrvT105. [Valdžia] ligonines įtai̇̃sė LKT245(Lg). Kultūros draugija yra įtaisiusi lietuvių kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems prš.
| refl. tr. Tj: Susivienijimo kuopa turėjo įsitaisius knygyną rš.
5. tr. pagaminti, patiekti (valgį): Įtaisė gerą vakarienę Mš. Liepė įtaisyti pietus ir pakvietė brolius savo M.Valanč.
ǁ gaminant įmaišyti: Taisomi vaistai – kad ko neįtaisỹtum piemenės (jaunos vaistininkės)! Rdn.
6. intr., Rtr, Š padaryti kam ką (paprastai bloga), įkliudyti, įkišti: Susiedu dėtas, įtaisyčio anam, nepadėčio Šv. Ot intai̇̃sė man bėdą! Btr. Kad jis (pusininkas) įtaisi̇̀s, tai mes nei sėklos, nei duonos neturėsim Ėr. Anas intaisi̇̀s geriau kaip kitas Sdk. O už kelių dienų to gaspadoriaus pagedo visi gyvuliai, turėjo visus užmušt ir užkast, tai jis tuosyk pažino, ką jam tas kerdžius intaisė BsPIV283. Už tokią kalbą aš tau intaisýsiu penkiolika parų Ut.
^ Vaikas įtai̇̃sė bėdos, tėvas negauna rodos Jnš.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Kad įsitaisiaũ su tais vaikais – tokie nevalyvi, tokie rėksniai Š. Tik bėdą anstaisiaũ su tais paršeliais Mlt. Instaisýsiu bėdą, kai pamesiu svetimus pinigus Užp.
ǁ tr. iškrėsti (juoką, išdaigą): Įtaisýti kokį šposą NdŽ. Jam reikia baika intaisýt! Nu ale kokia? Pns. Inpyko bernas, mislija: palauk, aš tau intaisysiu štuką LTR(Dkk).
7. refl. pasirengti (kokiam veiksmui, veiklai, įvykiui): Anas jo žentas ansitaisė keliaut ir nuej[o] LKKII227(Lz).
ǁ nusistatyti, pasiryžti: Buvau įsitai̇̃siusi nieko niekam nesakyti Krš.
8. refl. susitvarkyti, baigti: Jau mes su pjovimu ansitai̇̃sėm, liš liko linai rautie Lz.
9. intr. pradėti, imti ką daryti: Paskui įtai̇̃sė su alūnu vietiniai [kailius dirbti] Grz.
| refl. NdŽ: Paskui instai̇̃sė arkliais mašiną sukt Dglš. Daugiau įsitai̇̃sė skiedrom dengt [stogus] Pšš.
^ Ans neįsitai̇̃so skaityti, kaip Plungė degti Krtn.
ǁ refl. NdŽ, KŽ, Rt, Gl, Skr, Mlk, Sld įnikti, įprasti; įjunkti: Įsitai̇̃sė kas vakarą išeidinėti iš namų DŽ1. Įsitai̇̃sė tą patį kartoti BŽ267. Ir įsitai̇̃sė išvien dejuot Vdžg. Įsitai̇̃so gert tie jauni Sdb. Įsitai̇̃sė degti – iš trijų kartų degė Kuršėnai Krš. Įsitai̇̃sė šernai bulbes knisti End. Višta anstai̇̃sė dienadaržy[je] dėt Tj. Vaikas įsitai̇̃sė rėkt ir rėkia Rm. Vienas šėrikas įsitai̇̃sė miltus vogt Krs. O tos karvės, būdavo, kur įsitai̇̃so viena, te ir visos Paį. Įsitai̇̃sė rytais miegot Jnš.
ǁ refl. Jnšk imti smarkiai ką daryti, įsismaginti: Kai jis įsitai̇̃so eit, tai jo devyni šunes nepagautų Kt. Kaip įsitai̇̃so [kiaulės] lėkt, neužvysi Kvr. Per dieną smulkus lytus pamažėliais dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti Žem. Matos, ka jau tas lietus įsitaisi̇̀s ilgai lyt Skrb. Žvirbliui bėda tik tuomet, kada įsitaiso pustyti J.Jabl. Kai įsitaisys, būdavo, siausti kalnuose pūga, kai ims pustyt nuo Kazbeko sniegą A.Vien.
ǁ refl. Š, FrnW, Ėr ilgesnį laiką nesibaigti, nusistovėti: Lytotos dienos įsitai̇̃sė J. Ot kad insitai̇̃sė lietus – jau antra nedėlia lija Rod. Instaisi̇̀s jau, dabok, šalčiai Klt. Tu matai, koks šaltis instai̇̃sė apie Grabnyčias! Krd.
10. tr. padaryti tinkamą vartoti, naudotis (padargą, įrankį ir kt.): Tik parišk pakojas, ir audimas bus įtaisýtas Trg. Buvo staklės[e] šešios sienos intaisýtos – neišaudžiau Lel. Kolei intaisai̇̃ audeklą, tai privargsti Aln. Tris dienas dimus taisė ir nieko neišejo, tik Ona pabaigė intaisýt Ds. Kai įtai̇̃so, parodo, tai galėdavau aust, o teip tai nemokėjau Svn. O kas tau intaisė naujaisias stakleles? LTR(Klvr). Dveji treji metužėliai, kaip staklužes taisiau, ateis ir ketvirti, pakol įtaisýsiu JD766. Reikia žagrė intaisýtie, gaspadoriu pasakytie DrskD245. Duok man jaunam rodužėlę, įtaisyk žagrelę (d.) Smn. Intaisykie, tetužėli, naująją žagrelę BsO418.
^ Įtaisė drobę – išaudė tinklą LTR(Kp).
| refl. tr. Imb, Pl, Nm: Staklės išklerusios, i negaliu įsitaisýti audimo LKT109(Kv). Įsitaisýt nebemoka [jaunos], apmest audžiant Alz. Stalatieses instai̇̃sė aust Skdt. Instaisiaũ da tokį audeklioką, ale kad nėr kada audžia Sdk. Tas senelis pamokinęs, kaip reik į stakles įsitaisyti nytis, skietą Sln. Įsitaisė bernytis žagružę, pasijungė šėmuosius jautukus KlvD107.
ǁ N, KŽ suderinti (instrumentą): Intaisyti organai (vargonai) SD355. Užtraukiu strūnas, įtaisau, įtempiu R40, MŽ54.
ǁ Krkl išmiklinti, įpratinti daryti kokį judesį: Jo ranka neįtaisyta, jam negalima duoti į rankas gero dalgio M.Katk. Pamokytas [šieną pjauti] žmogus bemojuodamas pats įtaiso ranką rš.
11. tr. K.Donel1, Up įdirbti, įtręšti: Kap aš buvau intai̇̃sęs savo žemę! Kli. Galulaukė buvo, ale kai intai̇̃sė, tai matai dabar Sdk. Rendauninkas jau tau žemės neįtaisýs! Trk. Daržus dabar intai̇̃so gerai Ad.
12. tr. Š, NdŽ parūpinti, gauti: Jai puikius drabužius įtai̇̃sė Plšk. Jam įtaisiaũ vežimą Jrb. Iš tėvų nėr ką i norėt, kad parėdytų a įtaisýtų ką Slv. Už nunėrimą visokių niekiukų suknikę įtai̇̃sė Krš. Anam įtai̇̃sėm bitis, esam bičiuliai Pvn. Vaikuon dviratį už penkis šimtus įtaisiáu Kv. Dirbau kaip jautis, gyvenimus vaikams įtaisiáu Grd.
| prk.: Įtai̇̃sė vaiką i pabėgo Rdn. Trankykis par naktis su anuo – įtaisýs vaiką, galėsi šokinėti! Šv. Tiek ans žanysias, kol ans vaiką įtaisýs Trk. Klega, ką itą vaiką jai antai̇̃sė Juza GrvT67.
| refl. tr. J, L, DŽ1, NdŽ, KŽ, Kv, Trk, Pln, Plt, Grz, PnmA, Vl, Kt, Trgn, Vj: Kai visa buvom išsipardavę, tai vėl reikia visa įsitaisyt J.Jabl(r.). Įsitai̇̃sėm gerus arklius, tai dabar lengviau ir darbai eina Š. „Kalbos ir senovės“ honoraru aš įsitaisiau rudeninį apsiaustą K.Būg. Tai paskui įsitai̇̃sė i mano tėvas geležinę žagrę LKT190(Šk). Senovės ūkininkai kokį žebenkštuką pamatydavo, tokią karvę įsitaisýdavo – labai eidavo į ranką Vg. Balanai pasibaigė, instai̇̃sėm grikį (spingsulę) Klt. Po tam liktarną įsitai̇̃sėm i skalų nebskaldėm Všv. Tokį sodną įsitai̇̃sęs negersi i nesiusi Akm. Įsi̇̀taisiau birbynę, išmokau grajyti Klk. Įsitaisiáu vieną avilį bičių Pgg. Antai Puidokai buvo įsitai̇̃sę [kuliamąją], par kiemus liuob važiuoti Gršl. Įsitai̇̃sė kiti bliukį, o man ar teko kult su kultuvais Gsč. Aš pirmasiai [geležinį] plūgą instaisiaũ Švd. Mano buvo insitaisýta (pasirinkta) toks kelmas: atsisėdi ir mataruoji meškerę Ob. Tokiu būdu esą galima dideles daugybes gero mėšlo įsitaisyti A1884,78.
| Iš kur tokį vyrą įsitai̇̃sėt (apie atėjusį pas didesnius vaikus mažą vaikiuką)? Krš. Abu durniai netikusias bobas įsitai̇̃sė, tai dabar ir vargsta patys Krs.
^ Prieš nusigyvenimą įsitaiso ožką LTR(Grk). Neturėjo boba bėdos, tai paršelį instai̇̃sė Sdk.
| prk.: Priš amžiaus galą įsitai̇̃sė vaiką – kur mergos protas?! Rdn. Įsitai̇̃sėt tokį pasiutusį vaiką ir augykitės! Sml.
ǁ įkalbėti, įpiršti: Ans norėjo vieną dukterį munie įtaisýti Als. Gerą buvau įtai̇̃sęs (prirodęs) jam žmogų (piemenį) Rm.
| Pri miško galo Virkutis ir įtai̇̃sė anam tą gyvenimą ten Trk.
13. tr. R37, MŽ49, Š, KŽ, LzŽ, Slm pasirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, padėti gauti vietą, įstatyti: Įtaisiaũ aš jįjį į gerą vietą J. Čia tokią Adomaitienę įtaisiaũ į virėjas Jrb. Vaikas dar nebuvo įtaisýtas į darželį, ir neturėdavo kur palikt Kn. Par pažįstamus aną ten įtai̇̃sė Šv. Norėjo i muni tatai čia anie įtaisýti ten į tą ubagyną Ms. Nuvedžiau jį prie krautuvės ir intaisiaũ eilios pradžioj Ut.
| refl. Rtr, KŽ: Tokie čia tie darbai, tokios čia tos algos, ale čia įsitaisýt sunku Jrb. Į tokį gerą darbą įsitaisiáu Trk. Instai̇̃sė an darbo Lt. Paskiau kap įsitaisýsiatav, muni priimsiatav Slnt. Ale tu čia ir įsitai̇̃siusi kaip inkstas taukūse Šv. Dabar įsitaisiaũ kaip į devintą dangų Trs. Jie abu prie nuolatinių darbų įsitai̇̃sė Krs. Dėdė įsitai̇̃sė tada krautuvėn dirbt Skp. Jis visur visuomet sugebėdavo turtingai ir sočiai įsitaisyti B.Sruog.
14. refl. LL268, Rtr, DŽ1, Trk, Kv, Plšk, Jnš, Strn įsikurti: Buvo įsitai̇̃sęs prie vieno žmogaus Gršl. Pardevė i tą savo ūkį ir įsitai̇̃sė Endriejave End. Da neintai̇̃sė [pirkios] suvis, ale instai̇̃sė – bi tik savoj Lkm. Kazienės klėtelėj kaip insitai̇̃sė, tai ir neina niekur Km. Jis poniškai įsitai̇̃sė BŽ151. Pri pat kelio i ten įsitai̇̃sė toks vengras, pasivertęs į velnią (ps.) Šv.
ǁ nepageidaujamam kur nors būti, atsirasti, įsiveisti: Šiemet ka buvo insitai̇̃sę briedžiai – prie šulnio guldavo Šd. Kažin ar tik ne šeškas būs į daržinę įsitai̇̃sęs Šv. Mūsų gryčioj šiemet svirplys įsitai̇̃sė Pnd. Vieną dieną buvo meškos į rugių lauką įsitaisiusios LTR(Klp). Ten įsitai̇̃sė tokie kuliganai Žeml. Kad sode prie obelei įsitai̇̃sius šiurpė, tai neraudavom – tegul žydžia Svn.
15. refl. NdŽ, Kpč, Prn užimti patogią vietą (patogiai atsisėsti, atsigulti, atsitūpti ir pan.): Kad guli kralikai instai̇̃sę! Drsk. Šuva įsitai̇̃sė kertėj ir drybso Rm. Akis primerkė Petras, pajudino pečius, geriau įsitaisydamas atgultoj vietoj J.Balt. Katinėlis po egle, po šakom įsitai̇̃so ir atsigula (ps.) Nm.
| prk.: Toks vaikis galėtų pats dirbti, ale ne: įsitai̇̃sė tėvuo ant galvos ir nei ausų sau nekrutina Šv.
^ Įsitai̇̃sė kap velnias į ropes Gž. Įsitai̇̃sė kaip višta ant kiaušių Šv. Įsitai̇̃sė kap šuo kanapėse (gerai, patogiai) Kt.
ǁ įsisprausti: Jau a kur bijojau, ejau, ta (tai) aš įsitaisýsiu į vidurį Kl.
16. tr. surengti, suorganizuoti, atlikti: Vakare universitete įtaisėme visą lyginamosios kalbotyros seminarą Šlč. Valdžiai neleidus paskirtuoju laiku to koncerto įtaisyti, pranešimas apie jį pasirodė laikraščiuose tik už dienos Pt. Draugija įtaisė tris šeimyniškus vakarėlius savo bute rš.
ǁ įvesti: Blaivybę buvo įtai̇̃sęs tas vyskupas Ms.
17. refl. Vdn persirengti kuo: Anas pats insitai̇̃sė až mergutą ir atej[o] pas tuos tvartus arklių vogt (ps.) Lz. Ubage instai̇̃sius nuejo berno namuosna LTR(Slk).
18. tr. gražiai aprengti, aptaisyti, papuošti: Ją intai̇̃sė kap ponią LzŽ.
| refl.: Insitai̇̃sęs kap an mišios Mrc. Žiūrau – eina jaunikis išsiprausęs, visas puikiai įsitaisęs Tat. Rūbų reikia – instaisýt nori, ė dirbt tingi Dgl. Labanoro merginos gražiai instai̇̃sę Sug. Kad ir nevalgęs būsiu, bet instai̇̃sęs Trgn.
19. tr. aprūpinti drabužiais, aprengti: Antai̇̃sėm vaikus LzŽ.
20. tr. išpuošti: Graži Imbrado bažnyčia, labai intaisýta Slk. Žvaguliai žlega, arkliai intaisýta Švd. Nerasit gražesnių [kapinių], kap tę intaisýta Kpč.
21. tr. sukelti (ligą): Tie vaistai gydo vieną, o įtai̇̃so kitą Smln. Matyt, nori su ta amžina kiaušiniene skrandžio opą įtaisyti, ne kitaip rš.
| refl.: Iš daktarų knebinėjimo vėžys įsitai̇̃sė Krš. Įsitai̇̃sė ir įsitai̇̃sė toks karkulys Trk. Įsitai̇̃sė šašiukai tokie nosy[je] Rm. Baimė ema, kad jam nebūtų įsitaisius gelta Grž.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Įsitaisiaũ tokią slogą, kad atkvapo nėr pro nosis visai Jrb. Gėrė ir įsitai̇̃sė ligą Rmš. Kad įsitai̇̃sėm, tai įsitai̇̃sėm visi ligas lig mirties Krs.
22. tr. Sut pasukti tam tikra linkme: Mes ją intai̇̃sėm geran kelian, ana paėmė ne tą kelią Lkm.
| prk.: Tuog tad būdu tur būt intaisýta širdis mūsų DP561. [Šėtonas] visas yra ant to, idant kuo daugiausiai žmonių intaisýtų ing paklydimus DP86.
| refl. KŽ: Įsitaisýk į taką ir nepaklysi pareiti nė par valakus Šts.
23. tr., intr. R292, MŽ390, LL311 nustatyti, sutvarkyti: Įtaisau, davadą, parėdą padarau, rėdau, tvarkau R26, MŽ34. Paikai įtaisýta ant amžiaus galo (vaikai seniems negimsta, nors jiems reikalingesni negu jauniems) Rsn. Taip pats Dievas, mus (lapes) leisdamas, įtaisė – tam, kad šunes negalėtų visų lapių išgaudyti J.Jabl.
24. tr., intr. sugalvoti, sukurti: Tą gaidą (melodiją) vargonykas įtai̇̃sė Ps. Gromatą įtaisau (rašau juodraštį) R121. Jis tei[p] įtai̇̃so, kad ką pasakys, tai visi juokias Skr. Nors ir aš neblogai įšneku, bet jis dar geriau įtai̇̃so Žvr.
25. tr., intr. Krkl, Mšk, Žvr įtaikyti, sugebėti ką kaip reikiant padaryti: Palauk, da turėsi į taktą įtaisýti [kuliant spragilais] Lk. An savo armoškos pradėjau taisyti taisyti – ir įtaisiáu Trš. Neįtaisiáu, kaip ką reik pasakyti Kv. Aš visas gaidas galiu įtaisýti Vgr. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? Mano merga neįtaiso, – vargas tik! LzP. Mokėjome Kalėdų giesmes iš atminties, įtaisėme balsus, gaidoje sutarėme M.Katk. O šatonas, kaip moka visokius balsus įtaisýti! Krš. Taip įtai̇̃so, kad, rodos, pats Berkis kalba Vdžg. Mūsų prigimta kalba, o įtaisýta (išmokta) ta jau ne tas Krž.
26. intr., tr. įgristi, nusibosti, privarginti, prikamuoti: Jau intai̇̃sė svečiai lig gyvo kaulo Ut. Kad intai̇̃sė tas tavo vaikas, tai vos daturėjau Sv. Neduok Dieve, kaip tas manę įtai̇̃so: visa jam negerai, vis bamba ir bamba Kp. Mint linai oi kaip manę įtaisýdavo! Skp. Su šita smerčia tu teip įtaisai̇̃ (prigąsdini, kad mirsi), kad oi! Skp.
| refl. NdŽ.
27. tr. apgaule įstumti į vargą, įpainioti: Tas žmogus mane labai įtai̇̃sė J.Jabl(Kp).
| refl.: Įsitaisiaũ (besibylinėdamas) J.Jabl(Kp).
28. tr., intr. šnek. primušti, prilupti, išperti, įkrėsti: Va, kelnes suplėšei, mama tau intaisi̇̀s kaip reikia Vdn. Apie vieną žmogų, katras poną intaisė BsPII261.
ǁ intr. sušerti, suduoti, sudrožti: Kab intai̇̃so par pėdą velnias, tai pėdos grendyman linksta (ps.) Azr.
◊ į vãgą įsitaisýti padaryti gerą pradžią: Niekada neina gerai, kol įsitaisai̇̃ į vãgą Jnšk.
pir̃tį įtaisýti paimti į nagą, prigriebti; išperti, primušti: Na, aš tau pirtį įtaisysiu J.Jabl.
rañką įtaisýti įprasti: Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Daba anie kaip įtai̇̃sė rañką, taip i darys Lk.
paįtaisýti (dial.) tr.
1. pritvirtinti: Paantai̇̃so ituos jungelius, kur pas spragelus LKKII222(Lz).
2. įrengti: Būsta, kap lietus, tai ir po kluonu paantaisýta [žardai] LKKII225(Lz).
3. padaryti tinkamą darbui: Vyrai paantai̇̃so spragelus, ragotes Lz.
4. refl. gražiai apsirengti: Dabar seloj paanstai̇̃sę kap gorode (mieste) LzŽ.
ištaisýti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203
1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisýt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip naujas Ps.
| refl. tr., intr. Rtr, Š: Išsitai̇̃sė [televizorius], gražiai rodo Krš.
ǁ Jd, Skd užlyginti duobes, padaryti tinkamą važiuoti: Ištai̇̃sė, išžvyravo tą kelią Krs. [Kelias] šlapias buvo; daba ištai̇̃sė, išpylė LKT217(Šl). Liepė [ponas] tarnams gražiai ištaisyt kelius LTR(Klt). Buvo medžiai įsvadinti, kelias ištaisýtas Jdr. Pririšk margus kurtelius, ištaisýk man takelius (d.) Jnk.
ǁ panaikinti skyles, užadyti, užlopyti: Dvi ištaisiáu skyles, viena liko – užsiūsu vakare Krš.
2. tr. KŽ pašalinti klaidas, nesklandumus, netikslumus: Ištaisýti rašomąjį darbą, projektą DŽ1. Ištaisýti vertimą NdŽ. Sniege mėtėsi neištaisyti sąsiuviniai sp.
ǁ DŽ1 pašalinti negeroves, trūkumus: Šį trūkumą mūsų spauda turėtų sparčiai ištaisyti sp. Nedelsdamas, su visa energija jis buvo nusprendęs ištaisyti padėtį J.Dov.
| Fizikos – dvejetas?! – Ištaisysiu, yra laiko V.Bub.
3. tr. padaryti geresnį ką prastą, netikusį: Kad but piktai žmonai papuolęs, but ištai̇̃sius Mžš. Jei jau toks gimė, tai nė pats velnias nebištaisýs Šv. Koks gimė, toks ir mirs – niekas ano nebištaisýs Vkš. Ką gi dabar šitas baudimas ištaisė? Ns1851,1. Piktą širdį sunku ištaisýti NdŽ. Tėvus tus davė Dievas dėl paveizdo visims zokaninkams, kad jų paveizdas juoba mumis ragintų kaskarts geresniai ištaisyti širdis savo M.Valanč.
| refl.: Kada tu išsitaisýsi? Rmš. Kartais suaugę išsitai̇̃so, proto įgauna Krš. Niekaip neišsitai̇̃so marti, be vieno galo bloga (juok.) Krš. Pirma tas vaikas toks nei šioks, nei toks buvo, gal dabar išsitai̇̃sė? Mžš.
^ Išsitaisys merga kai karvė trečiu veršiu B.
ǁ refl. atsigauti, sustiprėti: Toks skursna tas paršiukas, kaži a jis išsitaisỹs Jrb. Išsitai̇̃sė, kūnelin meičiukas nue[jo] Dglš. Išsitai̇̃sė kap šuva po metų, o buvo tokia suvargus Mrj. Išsitai̇̃sė ir karvė buvo gera Antr. Paskiau daugyn daugyn to pieno – išsitai̇̃sė karvė Mžš. Galgi palengva sveikata jam išsitaisi̇̀s Krs.
| Mergaitė gudri, tik kad kalba sunku suprast. – Kalba išsitaisi̇̀s Mžš.
ǁ refl. R50, MŽ67, N, Šv, Rk, Svn, Mžš išsigiedryti: Oras in vakarą išsitai̇̃sė Ktk. Iš ryto buvo apsiniaukę, pasku išsitai̇̃sė Ėr. O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir iš patvorių J.Balt.
4. tr. išgydyti: Ar ištaisýs muni, ar išgydys?! Rdn. Ištaisiaũ bites, jau vėl sveikos Nč. Jei aš stovėsiu prie galvos, tai sakyk, kad jau aš negaliu ištaisyt, jau mirs BsPIV112.
ǁ refl. N, Š, KŽ, Prk, Rs, Gd, Užv, Kl, PnmŽ, Lp pasveikti, išgyti: Iš ligos negaliu išsitaisýti, t. y. išsitvalyti J. Gavau į galvą tokį sukinį, i kažinaičiais a beišsitaisýsu End. Iš šitos ligos da išsitaisýsi Pns. Nuvežė ligoninėn, ir neišsitai̇̃sė – numirė Skdt. Mažu išsitaisỹs tau tie sąnariai Jrb. Negirdžiu, buvau išsitai̇̃sius – vė negirdžiu Vj. Milšim keturis sykius, kol tešmuo išsitaisỹs Jrb. Į pradžią šlubavo [arklys], paskui lyg kad išsitai̇̃sė Skr.
ǁ įdėti plombą, užplombuoti (dantis): Taisė, ale neištai̇̃sė gerai [dantų] Klt.
ǁ atstatyti (išnirusią vietą): Ir teip smagiai jis gavo nuog žmogaus, kad ką tik ištaisė savo sprandą LMD.
5. tr. KŽ, Slnt, Žeml padaryti lygų, neraukšlėtą, neišdrikusį: Surūkšlėtą drabužį ištai̇̃sė jijė, marti, ir tu rukšlas ištaisýk J. Turėsi ištaisýti saujas, išdulkinti tus spalius Tl. Šiaudus išpurtini, ištaisái pasiėmęs, teip išdulkinsi Gršl. Ištaisai̇̃ ištaisai̇̃ tuos šiaudus – ir stogas: pririši, priverži Kvr. Su medinėm šakutėm teip gražiai iškrato, ištai̇̃so tuos javus Mšk. Drėgnai pagadai esant, reik lengvai tabokų lapus nuimti nu šniūrų ir ištaisyti lapus, kurie būtų sukrypę S.Dauk. Išskalbti siūlai lengvai nugręžiami, sruoga ištaisoma rš.
^ Verkdamas kaktos neištaisýsi Rdm, Žsl, Gr, LTR(Mrj, Zp, Jz, Lp, Slk). Verkdamas kaktą neištaisýsi, o juokdamasis dantų nepakavosi Igl. Su rėksmu kaktos neištaisýsi Pnd.
| refl.: Kai supyksti, raukšlės pasidaro, o paskui jos n'išsitai̇̃so Jrb.
6. tr. išnarplioti, išpainioti: Suvelsiat – mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisýs [ūdas] Plng. Ažsibūrė siūlai, nė ištaisýt Ds.
| refl. tr.: Išsitaisýk vadeles ir virvę Pns.
ǁ refl. Sut prk. išsipainioti, išsivaduoti, išsisukti: Pilotas …, idant iž tų visų vargų ištaisytųs, nuvesdino jį karaliausp Herodop DP166.
7. tr. Auk ištiesti: Atsiklaupia [nusikaltęs vaikas], rankas ištai̇̃so viršun Drsk. Stovi [vaiduoklis] rankas ištai̇̃sęs – einu pačiupinėsiu Žln. Nei ing čia sulenkt galiu [pirštų], nei ištaisýt galiu Kpč. Tai suraitoja daktaris koją, tai ištai̇̃so Drsk. Žiūrėk – sparną ištaisýsiu, vėl intrauksiu (ps.) Žln. Nedavė [lietus, šalna] man, linelio (dat.), nei stogelio ištaisýtie, valaknėlio sudrūtytie, sėmenėlio sunokytie (d.) Vlk.
ǁ Sdr padaryti tiesų, nesulinkusį, ištiesinti: Kariuomenės mokslas kuprotam ištai̇̃so kuprą, sveikam kriauklus įlaužia Š. Mėnasį išgulėjo pakabintas – koją reikia ištaisýt Sug. Puolė lazda an piršto – jau tik sulinko; kalvis ją ištaisė BsPIV274.
| Ištaisi̇̀s [storą, išvirtusį] pilvą valdiška duona (juok.) Kpč.
^ Kuprotą tik kapas ištaiso LTR(Vl). Pūsk nepūsk – vis tiek per uodegą karvei ragų neištaisýsi Lš.
ǁ išskleisti sulankstytą, sudėtą: Ištaisýk staltę, pažiūrėsim Pv. Ištai̇̃so ryšuliuką ant stalo Dg. Ištaisýk prieš langą [audeklą], geriau matysis Svn. Vieną naktį išejo prie ežero. Tę moterų buvo ištaisyti audeklai LTR(Srj).
ǁ ištempti: Liuob ištaisýs ant viršaus skūrą, apačio[je] medis Yl.
ǁ Nm, Kč, Srj išplėtojus paskleisti: Veža an pievos [linus] ir ištai̇̃so Mrs. Tris ketrias savaites laiko an lauko ištaisýtus [linus] Kpč.
| refl.: Meškauogės išsitai̇̃sę kap paklotės Mrc.
ǁ Nm paguldyti ištisą, ištiestą: Ištaisė vilką ant mėšlų, atskaitė vilkui iš tiesų LTR(Btr).
^ Tavo miela ant kalnelio kai linelis ištaisyta (d.) Prl. Kad tę juos an lentos ištaisýtų! (toks piktas mirties linkėjimas supykus, netekus kantrybės) Krsn. Kad taũ ištaisýtų vilkas, tokį gyvulėlį! (keik.) Arm.
| refl.: Ot jau ir išsitaisei̇̃ (atsigulei) kap penimė! Lp.
ǁ refl. Lp, LTR(Mrc) išsitiesti: Aš neužmigtau išsitai̇̃sius Vlk. Guli an pečiaus išsitai̇̃sęs Klt. Ežis susitraukia ir vėl išsitaiso Lp. Gyvatė buvo išsitai̇̃sius, ne susrietus Vrn. Kap pasliduosi, tai ir išsitaisýsi Pns. Lubos teip buvo žemai, jog mažiausias žmogus vos galėjo išsitaisyt rš. Ji (ragana) išsitaisė an ližės, kad Pinčiukas ją da pečiun šust LTR(Kb).
ǁ refl. pargriūti, parvirsti išilgam: Tik brinkt ir išsitai̇̃sė vyras an žemės Pns. Bėgau bėgau, tai kap išsitaisiaũ! Vrn.
8. tr. DŽ1, Ps, Nv, Knt padaryti tvarkingą, švarų, gražų: Ištaisýti sodai NdŽ. Tą kiemą gražį jau ištai̇̃sėt? Trk. Kapai kaip gražiai ištaisýti yr Sd. Rąžės krantos yrai ištaisýtos Plng. Aš darželį teip ištaisaũ gražiai Sdb. Ten ežės tos ištaisýtos, žinai, gražios Trk. Kad ištaiso jos darželius kaip bitelės korį LTR. Ta sodybikė ve kokia buvo graži, ištai̇̃sė ją kai stiklą Srd. Gyvenimą ištaisė, kaip sakoma, skambamai Žem. Ryga labai ištaisýta RdN.
9. tr. kurį laiką tvarkyti, prižiūrėti: Ištaisiáu kapus keturius metus, kiek to [v]andens išvilkau! Krš.
10. tr. Kp, Rz išdoroti, išdarinėti, išvalyti: Ka parvažiuosi, ištaisýk tas žuveles Žr. Marti ištai̇̃so paukštį, nuneša motinai ir duoda valgyti (ps.) Vkš. Žarnas ištaisýti ne taip jau malonus darbas Krp. Bjauriausia yr vyšnė, kol aną ištaisái Krš. Gyvulį papjovė, ištai̇̃sė ir sušaldė, reikia pjaustyt – negalia Slm. Medkirtys papjovęs vieną jautį, ištaisęs įdėjo katilan, pradėjo virt MPs.
11. tr. NdŽ išimti šovinį iš šaunamojo ginklo lizdo.
12. tr. pakloti (lovą): Jie visi įejo nakvynės prašyti, bet nieko nerado – visur buvo dyka, tikt puikiausios lovos ištaisytos BsMtII178(Tl).
13. tr. KŽ, Jnšk aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Ka tiek ištaiséi, išrėdei tą savo dukterį! Skd. Taip jau turi̇̀ ištai̇̃siusi tą savo mergelką! Šv.
| refl. Š, NdŽ, Rmš, Ub: Visi išsitai̇̃so, ir aš išsitaisýsiu Prn. Teip motriška nešpetni dar, ka išsitai̇̃so, išsidažo Trk. Išvažiavo, išsitai̇̃sė kaip ir pamergys Slm. Išsirėdžius išsitaisius kaipo lelijėlė, su auksiniais žiedelėliais ir su vainikėliais LTR(Upn).
ǁ Skdt aprūpinti naujais, gražiais drabužiais: Jų mergos labai ištaisýtos Klt. Tą vieną mergytę turėjo, tai išrėdyta, ištaisýta buvo Bsg. Žmoną teip ištai̇̃sė, kad atrodo kaip ponia šilkuose Jnš.
| refl. Mlt: I daba y[ra] išsipuošę, išsitai̇̃sę, visko tura, – nėra kantinys (patenkinti) Ms.
14. refl. Sb persirengti kuo: Užgavėnių žydais išsitaisýsiam, išsitepsiam Klk.
15. tr. Sk, Gsč išpuošti, išgražinti: Tą palaidinukę da kiaurai ištai̇̃so Bsg. Kaip ištai̇̃sė mūsų bažnyčią! Šd. Kalėdom ištaisýkit egliutę kuo puikiausiai Trgn. Tiktai sienas taigi reikia ištaisýt (dažant išmarginti) Pnm. Privažiavom margus vartus, didžiai ištaisýtus (d.) Kl. Randame stalą ištaisýtą kaipo altorių, lino žiedu apdengtą, gabiją užšviestą JR88.
| refl.: [Vaikai] miško kvietkais apsikaišę, gieda giesmes išsitai̇̃sę DrskD251.
16. tr. P, KŽ, Vad padaryti kokį daiktą: Ką tu nori iš tos lentos ištaisýt? Skr. Ten lapės urvus y[ra] ištai̇̃siusios Vgr. Ka važiavom į vestuves, tokie bromai ištaisýti Akm. Pašventorė[je] ištai̇̃sė kryžius, padirbo suolelius sėdėti Jdr. Teip ištai̇̃sė šakes, kad nepasakysi Ob. Daba tai graži duona buvo. Kur jie tokią ištai̇̃sė (iškepė) – nė suplyšus, nė sudegus Jnš. Tas tėvas ištaisęs Striubauseliui balną, pabalnojęs gaidį S.Dauk. Užvis tus audeklus ištaiso rietaviškės mergaitės M.Valanč.
| Ličbos ištaisýta (skaičiai surašyta) GrvT7. Mama tai mūsų gerai ausdavo, raštus visokius ištaisýdavo ausdama Mšk.
| refl. tr. Rtr: Tas ličynas antsidėjo, visokias išsitai̇̃sė Lnk. Išlupau akminą ir išsitaisiau tokią skylę, kaip tiktai galiu aš išlįst Sln.
ǁ Klk nutiesti (kelią): Daba ištai̇̃sė čia geresnį kelią Krž. O ten į pajūrį antai yr puiki keliai ištaisýti Plng. O dabar žiūri – keliai ištaisýti, visur vieškeliai padaryti Upn. Nei išskyniau skynimelio per žalią girelę, nei ištaisiau vieškelelio in margą dvarelį (d.) Tvr. Po tą parką ta (tai) ten buvo visokių alėjų ištaisýta Lž. Upelio jau nebėr, daba ištai̇̃sė (iškasė) griovį Slč.
ǁ užtverti (tvorą): T[v]oros nū medžio ištai̇̃somos Krg.
17. tr. Vgr, Kv, Žg, Upn, Sug pastatyti (statinį): Ka dabar kas atiduotų tą mišką, puikiausį namą galėtų ištaisýti Všv. Degutinė išmūryta, ištaisýta Krs.
| Kas ten par pylimai ištaisýti! Trk. Ka čia tas žmogus neatejo sklepalio ištaisýti – ot būtų gerai uogoms pasidėti! Plt.
ǁ DŽ1, Als, Klk, Skp, Brž padaryti vidaus įrengimus, įrengti: Ištai̇̃sė, išgražino vaikams darželį – žiuba žiuba! Krš. Pirkią ištai̇̃sė, apšaliavojo Lz. Priš tą karą ka jau pasistatėm, ka buvo kambariai jau ištaisýti! Vgr. Tą namelį i pastatė, i ištai̇̃sė – vyras su nagais Mžš. Seklyčią ištai̇̃sė kaip bažnyčią Jnš. Jiedu tą butelį teip gražiai ištai̇̃sė, padarė kaip didžiausius pakajus BsPIV106.
| refl. tr.: Anys naujus namus pasistatė, kad išsitai̇̃sė kambarius! Skdt. Vieną kambarelį neišsitai̇̃so, o jau žilą plauką tura End. Dabar tai išsitai̇̃sė, tai ką gi, labai išsitai̇̃sė dabar Skrb. Jezavitai, padirbusys vieną pusę klioštoriaus, ištaisės ten pat sau koplyčią M.Valanč.
ǁ iškloti, padengti: Lizdelis yra viduje dailiais ir minkštais gaurais ištaisytas I. [Karalius] tuoj įsakė ištaisyti juodai kambarius, iškelti juodus šydus LTR(Zp). Liepk visą kelią ir bažnyčią ištaisýtie raudonu aksomu (ps.) Rdm.
18. tr. sukurti: Apie Daukniūnų kaimą aš pats buvau ištai̇̃sęs dainą Krč.
19. tr. Žg, Rdn, Ėr pagaminti (valgį): Ištaisýkit gerus pietus Sn. An veseliu būdavo visa ko ištaisýta Vn. Ištai̇̃so tų grybų, tų uogų visokių Kv. Prieina linai mint – reikia vis viena ištaisýt [valgyti] kap kokiai veseliai Ad. Tegul jam ištai̇̃so pusrytį iš tų gėrelių (ps.) RdN. Tai ką dabar, pon, tamstai reik vakarienės ištaisyti? LTR(Sln). Žuvį ištaisýti gražiausiai mokėjau Krš.
| refl. tr. Dglš: Šitai giedojom kalnus – kaip gražiai visokio [valgio] išsitai̇̃so! Gršl.
20. tr., intr. Upt, Jnšk padaryti, nuveikti: Ji dar šiandien ką apsiėmusi ištaisỹs NdŽ. Tai tu gerai padarei, ištaisei̇̃ KII359. Su savo klykimu nieko neištaisysi N. Tu man nieko neištaisýsi, kad ir į teismą paduosi Žvr. Visos nusirėkusios sto[vi] prie grabo, i ką tu ištaisýsi! Jrb. Aš nežinau, ką jisai ištaisỹs, kai aš numirsiu Stak. Reikės jau pačiam dirbt, ponas, kitaip jau nieko neištaisýsi Skr. Tai matai, ką ta tavo geroji Onutė ištaisýt moka Plv. Bobos dar̃ geriau ištai̇̃so kap vyrai Žln. Susibėgo i nieko n'ištai̇̃so Vlkš. Nieko nebištaisái (nebesugebi), matau NmŽ. Tie žyniai nieko neištai̇̃so Rsn. Kitas, kad ir gerą galvą tura, nieko neištai̇̃so Akm. Nieko neištaisýsi, jeigu jau jo naguos pakliuvo Sv. Reikia teip ištaisýt, kad niekas negertų Rm. Kad reiks mirt, nebe ką ištaisýsi Grž. Mat ką gali̇̀ ištaisýt girtas! Škn. Ką man padarys: pasprangys pasprangys (neduos valgyti), aš sena – ką jie iš manęs ištaisỹs! Sk. Matydamas nieko n'ištai̇̃sąs, išėjęs pabutšaliais šlaistės Jrk106. Ką vienas lietuvninkas seime ištaisys! I.Simon. Kaip gal vanduo tokius didžius daiktus ištaisyt? prš. Tie darbai tau per sunku yra, tu vienas tatai negali ištaisyti BB2Moz18,18. Šis žodis daugiaus ištaisė, nekaip ans mislijo Ns1850,2.
^ Tą patį ištai̇̃so tie šventiejai, tie prakeiktiejai Krš. Sa geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu B615.
ǁ išdarinėti: Ką motynos matytum, ką ištai̇̃so su vaikais [kariuomenėje], nedetūrėtum Rdn.
ǁ atlikti, įvykdyti: Dvi giesmes ištaisýsiu (prisiminusi pagiedosiu) Ad. O gal kaip norints reik ištaisýti tą dainą Varn. Pons …, kad urdelį n'ištaisiaũ, tuo mušė per ausį K.Donel. Kas užduota, išvesti, ištaisýti KII35. Jozua ištaisė prisakymą, sau duotą BB1Mak2,55. Tuogi ir žydų žemėje norėjo ištaisyti savo urėdą BPII113.
ǁ NmŽ, Krtn, Lk pataikyti, įstengti ką kaip reikiant padaryti, atlikti: Ans neištai̇̃so (gerai neištaria) to žodžio Jn(Kv). Jau mūso vaikas „r“ ištai̇̃so pasakyti Krt. Mes taip jau nė neištaisýsiam (gerai nepapasakosim) Vgr. Reikia žiūrėt, kur iškilot, kur ištaisýt (gerai pririšti) karves Skdt.
ǁ turėti naudos, laimėti, pasiekti: Iš tų kiaušinių juk nieko n'ištaisai̇̃ – šįmet jie pigūs Jrb. Jis prie karaliaus nieko n'ištaisys KBI15. Kurgi aš dabar neperpykęs būsiu, tokį ilgą čėsą sugaišęs, o nieko neištai̇̃sęs Sch161.
21. tr. KŽ, Tlž, Trk, Jnš, Skrb padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Kokių visokių šposų ištaisýsam susirinkę Lk. Ans ka įsigera, ta i ištai̇̃so gražias komedijas Kv. Iškalbingi žmonys labai juokų ištai̇̃so Šv. Ot ištai̇̃sė baiką, kad jau geresnės nereikia Pns. Matai, da kokią linksmybę ištaisi̇̀s Slk. Aš jiem tokį juoką ištaisýsiu, ka anie i verks, i juoksis Všk.
| Kad ištaisýdavo (išgąsdindavo) mergaites, tai geriau, kaip reikia Skp.
ǁ NdŽ, Sv padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: I nulėkė lapė, visą kelią mislydama, ką čia tam vilkui ištai̇̃sius (ps.) Ps. I ko neištai̇̃so tie žmonių liežuveliai! Krš. Ot žentas ištai̇̃sė! Dbk.
ǁ apkalbėti, apšmeižti: Visaip tave ištai̇̃so su kalbom Jnšk. Jis mane kad ištai̇̃sė visam sodžiuj! Jnšk.
ǁ Skr, Upt išbarti, išplūsti, išpeikti: Ištai̇̃sė aną tėvai, ta užsiuto Krš. Ištai̇̃sė visus, ka labai netikę, tik anie [geri] Krš. Teip ištaisi̇̀s, kad nei akių neturėsi kur dėt Sv. Šilkų drapanėlėm neaptaisė – visokiais žodeliais jau ištai̇̃sė (d.) Brž.
ǁ išpeikus pašalinti: Ją ištai̇̃sė iš vištų [fermos] Jnš.
22. intr. sudaryti kokią nuomonę apie ką: Ištai̇̃so, kad anos vaikas geriausis, o jug velnias! Krš. Taip ištai̇̃so, kad aš kalta Krš.
| refl.: Anos išsitaisýs (mokės pasirodyti geros), o aš paliksu kalta Krš.
23. tr. NdŽ, KŽ, Sb išruošti, išrengti (kur eiti, vykti): Ištai̇̃sėm sūnų, mokslan kad eitų Š. Reik į mokyklą šešius vaikus ištaisýti – tikra bėda! Krš. Ištai̇̃sė ją medžian karnų lupt Lz. Ištai̇̃sė any ganyt veršelį tą bernuką LzŽ.
| refl. KŽ, Grž, Slč: Visa bėda, kol iš namų išsitaisai̇̃ NdŽ. Moters ilgai taisosi, lig išsitai̇̃so iš namų Š. Išsi̇̀taisiau i nuvažiavau pas daktarą Als. Ar tu beišsi̇̀taisysi šiandien? Skd. Kol į jomarką išsitai̇̃sė, ir pietai atejo Vkš. Durnius pasipjovė savo kumeliuką ir išsitaisė į kelionę LTR(Pp).
ǁ išleisti: Ištai̇̃sė vaikus į žmonis – visus pramokė, akis atprausė Rdn. Dukterį ištai̇̃sė, devė visą pradžią gyvenimo Rdn. Duktaite mano, ka tu išaugtai …, aš tave ištaisýtau až jaunikio LKKII221(Lz).
24. tr. Brb padaryti tinkamą, parengti, sutvarkyti kuriam tikslui: Rūbai ištaisýti, tik tu eik! Adm. Sėmenis ištaisýs, išvėtys i veš parduoti į Liepoją Gd. Teip ištaisáu [grūdus], ka gali sėti į dirvą Lkž. Ištaisiaũ (išgalandau) kirviuką, koks aštrus dabar Rm. Stalas ištaisýtas, svečių laukiam Prn. Viskas namie jam ištaisýta Lb. Ištaisýti stalai, viskas sudėta Všv. Ten bus del mumis stalai ištaisýti, baltom skotertimi užtiesti LB272. Kad čia būtų suolai ištaisyti, kad čia būtų svočia pasodinta JV761.
ǁ apdoroti, apdirbti: Pabrike ištai̇̃so linus, mas neklojėjam Krš. Linus ištaisýsi, suverpsi, išskalbsi kartkartėms, ka nebūtų nė kokio spalelio, kad būtų puiki drobelė Lpl. Nebėra su kuo linai gražiai ištaisýt Kvr. Tuos pakulinius lininius kol juos ištaisai̇̃, kol juos išmini … Mšk. Gul motulė paguldyta kap linelis ištaisýtas, kap drobelė išbaltyta (d.) Vlk.
ǁ Drsk suverpti: Aš dukrelės neklausysiu, plonai linus ištaisýsiu (d.) Kb.
ǁ priderinti: Prie dainų balsus ištaisýti J.
25. tr. išdirbti, išpurenti, padaryti tinkamą sėjai (žemę): Išdirbo, ištai̇̃sė [laukus] – kas dobilai, kas javai, gyvoliai ganos! Krš. Darželis nedidelis, ištaisýs sau su arkliais, išgyvens Pln. Kęsynai, pelkės – ištaisýk tokią žemę! Krt. Ištaisýt žemę reikėjo, būtum turėjęs javų Srv. Dabar, kai išarė, ištai̇̃sė – puikiausias šienas Jnšk. Tą liekną ištai̇̃sė ant laukus Všk. Par mus dirvoną ištai̇̃sė Sug. Ažuėmė daržą vaisingą, dirvą ištaisytą Gmž.
| refl. tr.: Triobas išsistatė, žemę išsitai̇̃sė Krs. Čia gavom keturis ektarus, išsiplėšėm, išsitai̇̃sėm Krtn.
26. tr. NdŽ, KŽ, Alk, Rt, Štk parūpinti, gauti: Vaikinas ištai̇̃sė sau naujį drabužį, naują stubą J. Brolis ištai̇̃sė man visus rūbus, tėvai nedavė nė skatiko Š. Didelius batus ištaisiáu vyruo Krš. Kokį dešimtį tūkstančių ištaisỹtumiam tavie Všv.
| refl. tr.: Ir rūbus išsitaisýdavau, ir teip viso turėjau Sdk.
| Aš išsitaisysiu kur sau lygų bernelį (d.) Nm.
ǁ aprūpinti: Ginklais ištaisyti N.
27. tr. išsirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, gautų vietą, liktų kur: Kas čia ištai̇̃sė jums tą sklypą statyties mieste? Krš. Pakėlė [Čerskį] į Kermeliškės klebonus ir dar ištaisė jam vietą mokytojaus Vilniaus mokslinyčio[je] M.Valanč. Ištai̇̃sė, ka paliktum [senutė] numie Rdn. Ištai̇̃sė, ka neėmė į karūmenę Krš.
28. iškelti (vestuves, pokylį): Ot, tai vieną metą tai buvo puikias ištai̇̃sę Užgavėnes! Krp. Kad ištai̇̃sė pabaigtuves gaspadorius! Švnč. Kad ištai̇̃sė dukteriai vestuves, tai net visos apylinkės jaunimas paūžė Lkm. Kai numirsiu, tai nors pakravus ištaisýkit Trgn.
| refl. tr. Str: Voversiukas in dirvono išsitai̇̃sė didį bolių (d.) Švd.
29. godžiai išvalgyti, išgerti, išlesti: Ištaisiaũ bliūdą virtienių, dabar esu pilnas Jnšk. Ištaisýk visą butelį – gal ir jusi Krš. Paukščiai užpuola uogas ir kaip matai ištai̇̃so Upt. Vištos par vasarą kokį pūrą ištai̇̃sė miežių Lnkv.
30. primušti, išperti: Kad ištaisiaũ lazda šunį! Rš. Ištaisiaũ kelis kartus diržu Dg. Piemenį ištai̇̃sė ištai̇̃sė – žinos dabar vasarojų ganyt Jnšk.
ǁ intr. smogti, suduoti, sušerti: Kad ištaisýsiu aš tau ausin, tai neplepėsi, ko nereikia! Rš. Par vieną ausį, par kitą ausį ištai̇̃sė ištai̇̃sė! Lnkv.
ǁ tr. išmušti: Ledai užėjo i ištai̇̃sė paukščius, i daržus sumušė Ps.
31. tr. smarkiai sulyti: Nu i ištai̇̃sė, net po liežiuviu šlapia! Sv.
32. tr. šnek. apgauti, apsukti: Sukčiai teip ištai̇̃sė vyrą, kad paliko be nieko Jnš.
ǁ išvogti: Jam tuos septynis šimtus i ištai̇̃sė Dl.
33. tr. išeikvoti, prašvilpti: Visą tėvo ūkį ištai̇̃sė su savo gėrimu Ps.
34. tr. ištrypti, išniokoti: Jauniklė karvė ištai̇̃sė burokus Dkšt. Nutrūkta šiąnakt arklių ir ištaisýta avižos Ds.
ǁ sudraskyti: Vilkas keturias aveles papjovė: ištai̇̃sė, ir tiek Pš.
35. tr. iškastruoti: Du meičiokai reikia palikt veislei, o kiti možna ištaisýt Ds.
36. tr. Rš išžaginti, išprievartauti.
◊ añtausius (ausi̇̀s) ištaisýti Gs, Užv suduoti (per veidą): Ausi̇̀s ištaisýsu, i nebmonysys (nebedarysi niekų) Vvr. Ištaisýsu ausès gyvatei! Krš. Ántausius ištai̇̃sė visims tokims bulkinams Brs.
káilį (kalniẽrių, krãmę, kùprą Šl, nùgarą, skū̃rą Mrj) ištaisýti Gž, Sb, Ps primušti: Ištai̇̃sė kalniẽrių mūsų Pranui – šventas paliko Srv. Girdėjau – per balių ans kailį vėl anam ištaisęs KlK10,45(Škn). Tau ta krãmė tujau būs ištaisýta LKKXXI193(Pln). Aš tau, tinginy, ištaisýsiu kùprą! Kt. Būtum ištai̇̃sęs nùgarą, ir neitų į vakaruškas Šlv.
kójas ištaisýti galą gauti, numirti: Kad tu sa kójas ištaisýtai! Rod.
liežùvį (liežiùvį) ištaisýti kalbėti nestačiokiškai: Možnėt ir gražiau ištaisýt liežiùvis Ad.
marmū̃zę (murzẽlę, smùrglį, snùkį) ištaisýti suduoti (per veidą): Snukiùs mas jums ištaisýsma Ub. Ištaisýsu tau marmū̃zę, žinosi tada! Šlu. Jeigu neliausys, aš tau murzẽlę ištaisýsiu Yl. Kad ištaisýsu smùrglį, tai žinosi liežuvio nelaidinti! Brs.
pir̃tį ištaisýti primušti, prilupti: Ištaisýsiu aš tau pir̃tį, kad skūra atšoks! Ds.
ringès ištaisýti privalgyti: Nu, vaikai, galit ištaisýt ringès, ba priviriau gerai Al.
nutaisýti Š, Rtr, KŽ; N
1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisýtas DŽ1. Nutaisýti automobilį NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …, nutaisytų kalbą A1884,147.
2. tr. NdŽ, Mrj, Šv taisant sugadinti: Taisė taisė tą laikrodį, kol visai nutai̇̃sė Skr. Nu i nutai̇̃sė tas kalvis tau dviratį! Kv. Taisei taisei ratelį ir nutaisei̇̃ Ėr. Taisė taisė par kelius kartus man tą vatinį ir nutai̇̃sė Jnšk. Taisytas drobužis tankiau nutaisýtas Rdn.
ǁ Ser taisant pridaryti klaidų.
3. refl. KII220, KŽ nusigiedryti: Nenusitaisiusi diena MŽ465. Po pietų kad nustai̇̃sė ir oras Sdk. Žiūrėk, kaip dangus nusitai̇̃sė – nė vieno debesėlio nebeliko Vb. Po Jo kojų buvo kaip gražus safyras ir kaip paveikslas dangaus nusitaisiusio BB2Moz24,10.
4. refl. KŽ pailsėti, atsigauti.
5. tr. Jd gydant labiau susargdinti, nugydyti: Tie vaistai muni nutai̇̃sė Krš. Taisė daktarai, visai nutai̇̃sė – ką nemirė Krš.
| refl.: Bestaisydamas kitas ir nustai̇̃so Adm.
6. tr. padaryti patogų, lygų, apdailinti: Menturį paskui nutaisai̇̃ (apdroži), kad muštokėn lįst[ų] Antš. [Medpadžių] apačią nutaisýdavo gražiai, viršus skūrinis Sdb.
ǁ suformuoti pagal tam tikrą pavyzdį: Pagal pavaizdos arba skvarmo nutaisýtas, padarytas I. Neturiąs pavidulo, nenutaisýtas I.
nenutaisýtai
nenutaisýtinai
7. tr. iškloti, nubarstyti: Kelias pėdų pėdoms nutaisýtas Vgr. Vai kad mes žinotūm, tai mes nutaisytūm tėvuliu kelelius TŽI280. Išėjęs ponas žiūri – kluonai dega, šiaudais nutaisytas kelias LTR(Vlkv).
8. tr. sutvarkyti: Nuejom, bulbes nuakėjom, nutai̇̃sėm Krš. Nutaisýsim, kap naujas bus kapčius LzŽ.
| refl. LVII871.
9. tr. Krtn, Rm išdoroti, išdarinėti: Žąsį nutaisiaũ Lp. Iškapojau iškapojau [vištas], nutaisiaũ – turgun! Mžš. Parneša broliai zuikį numo, marti nutai̇̃so, paduoda motinai valgyti (ps.) Vkš. Ta nutaisė žuvis, sudėjo į keptuvę ir ėmė čirškinti ant ugnies J.Balč.
ǁ Bsg nuvalyti: Nutaisýk grybus vakarienei Sdb. Par sekmadienį morkas nutaisiaũ Krs. Nurauti i nutaisýti burokų arą – rublis Krš.
| refl. tr.: Aš pirmoji visą brokų (runkelių) normą nusitaisiaũ Krs.
ǁ nuimti ir nuvalyti, nudoroti: Devynias vagas tik tenutaisiáu Krž.
| refl. tr.: Daržus nusitai̇̃sė, nusidirbo Trk.
ǁ apšvarinti: Tas su šepečiu atbėgo, tujau nušvietė, nutai̇̃sė Žlb.
10. tr. nukloti, nurinkti patalynę: Nutaisiáu lovą, parklosu Krš.
11. tr. LL209, Š, NdŽ, KŽ, Ds, Sv nurengti, nuvilkti (drabužius): Nutaisýk vaiką, aš einu prie šieno Bsg. Aš jau buvau nutaisytas gulti, bet dar mačiau įbėgusią moteriškę Vaižg.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ, Krtn, Vdk, Šmk, Žgn, Sdk, Brž, Jnšk: Nusitai̇̃sė drobužius i nuejo miegoti Šauk. Atsiguls nenustai̇̃sęs, paskui jį tąsyk kaip mešką, ligi nutaisai Ds. Priepirtė padaryta nusitaisýt, drapanom pasidėt Vd. Kogi nenusitai̇̃sęs atsidriblinai lovon! Nusitaisyk ir gulk Krs. Nusitaisė plikai ir perbrido par upę LMD(Rz).
ǁ prievarta nurengti ir pavogti drabužius: Brače, vakare kaži kas pamiškė[je] aną nutai̇̃sė Kv. Aure, Dūdą buvo užstoję (užpuolę) – i nutai̇̃sė, i pinigus atėmė Mžš.
ǁ nudengti: Aure, Petras nutai̇̃sė tą katuką (dėžę), tai jau obaliai apšalo pavirš Mžš.
| Stogai nutaisýti (nuardyti), lapais užtaisyti Lbv. Nuo tų nevienodų dresvės ypatybių paeina visi tie atsitikimai, kuriuos regime medžiui džiūstant arba kad jį nutaisome (nulupame) A1884,59.
12. refl. Vlkv nevykusiai, prastai apsirengti, apsivilkti: Taip nusitai̇̃sęs, kad gėda eit prie žmogaus Skr. Supratimo jokio netura: kad nusitai̇̃so, ta kaip sena boba Šv.
13. tr. išgražinti: Žalsva suknikė, gėlėms nutaisýta Krš. Par vestuves žmonės visą kiemą nutai̇̃sė, nustatė Bsg.
ǁ nuimti papuošimus, pagražinimus: Nora [vaikai] tortą nutaisýti – aptaisymus nuės Rdn.
14. tr. Lž, Vgr, Slm padaryti kokį daiktą: Teip, rodos, pečius nutaisýtas yr geras Slnt. Tas kirvukas buvo nū titnago nutaisýtas Prk. Jis kad nutai̇̃so krėslus – yr ko žiūrėt Ėr. Velnias nuėjęs į mišką, nudirbęs, nutaisęs [vilką] iš samanų Sln.
| prk.: Neprieteliai pas save vilioja, žabangus po mano kojų nutaiso Tat.
| refl. tr.: Žiema artinasi, reik nusitaisyti šiltesnius rūbus TS1903,7.
15. tr. pagaminti (valgį): Įkaito troba – dvi žąsi nūtai̇̃sė Pj.
16. Skrb, Jnš, KzR suteikti veidui ar balsui tam tikrą (paprastai apsimestinę, dėl kitų akių) išraišką: Kai teip pasakiau, anas nutai̇̃sė tokią rūgščią miną, kad mane net juokas paėmė Lel. Jau taip nutai̇̃so snukį, rodos, kad nekalčiausias avinelis būtum Šv. Geras žmogus: šypsenikę nūtai̇̃sęs ir ateina Grd. Aš linkterėjau ir stengiausi nutaisyti užuojautos kupiną veidą I.Simon. Tei[p] tai baisi stačiokas, o kai prie svetimų, tai jau kad nutaisỹs tą savo balselį! Lkč.
| refl. tr.: Ko tas nusitai̇̃sęs šikančio miną? Ar.
17. tr., intr. Alk sąmojingai, įdomiai pasakyti, nupasakoti: Nusako nutai̇̃so kaip čia buvę Rm. Jis kad ką nutaisỹs, tai tik juokis Prn. Nutai̇̃sė ans gerai – visi kritom iš juoko Kv. Kožnas toksai kareivis, kaip štai aš esu, moka tiktai su kalavija kapoti, bet ne liežuviu ką gerai nutaisyti I.
ǁ tr. iškrėsti (pokštą): Ot tau ir nutai̇̃sė štuką! PG.
| refl. tr.: Sau juoką nusitai̇̃sė Dkš.
ǁ intr. nei šį, nei tą pasakyti, nušnekėti: Na, tu, tėvai, čia tai nutaisei̇̃, nušnekėjai Šil.
18. tr. KŽ, Nm nustatyti, sureguliuoti, padaryti tinkamą darbui (padargą, įrankį ir kt.): Kas moka nutaisýt tą žagrę, tai gera būdavo art Vlkv. Reik mokėt žirkles nutaisýt (išgaląsti), o tei[p] tai nepakirpsi Jrb. Nutaisyti reik pečių duonai Šts. Moka grėblį padaryt, žagrę dailiai nutaisyt LTR(Klvr). Visi gaspadoriški padarai taip gerai nutaisyti kaip muzikanto smuika Tat. Kad kuliamoji mašina žirnių nesuskaldytų, reikia ją tinkamai nutaisyti J.Krišč.
| refl. tr.: Pagal radiją laikrodį nusitaisýk Snt.
ǁ KlvrŽ, Ėr, Grz apdoroti, apdirbti: Ka švari būs, gerai nutaisýti – aukštesnę kainą gausi Knt. Aš mokėjau linus nutaisyti, kad būtų spindą ir svarbi Ggr. Ne vieną birkavą linų esu kaip šilką nutaisęs rš.
ǁ Ser suderinti: Visi muzikės rykai vienaip nutaisyti buvo prš.
19. intr. I nutaikyti (į taikinį): Jeig būt pataikę, ta būt nieko nelikę – nepataikė, nenutai̇̃sė Gršl. Prisispaudė prie peties gvintinį šautuvą ir taip tvirtai nutaisė į patį pirmąjį priešininką Vaižg.
20. tr., intr. Trk tiksliai, kaip reikiant padaryti, nutaikyti, kiek ar kur reikia: Nūgavines, košes taip nutaisiaũ virti: nebeliko – nebetrūko J. Nutaisýk suolą į pat sykį, į mierą, t. y. nulykuok J. Magdė nenutai̇̃sė į viralą druskos dėjusi ir persūdė NdŽ. Dabar nebdirbu [kastinio] – daug su anuo vargo: reik dideliai nutaisýti Lpl. Jaunas arklys nenutai̇̃so traukti, tįsčio[ja] Šts. Tas daktaras gydyti nenutai̇̃so Šts. Nutaiséi žmogų [paklausti], kurs žino KlvrŽ. Nenutaisiáu pečių iškūrenti, ir apdegė duona Krtn. Bėgdamas nenutaisiau išpulti pro langą – įpuoliau į duris Slnt. Niekaip kopūstams rūgštumo negaliu nutaisýti Vkš. Čia moterys ilgiausiai sugaišta, kol prieš veidrodį nutaiso skarytės užrišimą rš(Kp).
| refl.: Nusitaisiáu čia eiti, ir paklaidino muni vel[nia]s Šts. Nusitaisaũ, kiek reikia šilimos [sviestui mušti] Ėr.
ǁ refl. prisitaikyti: Ir aš žodį pasakiau nutai̇̃sęs[is] Dr. Nusitai̇̃sė, kaip nieko nebuvo, ir pagreibė piningus į kišenę Vvr. Nusitaisęs ejau piningų kasti Pln.
ǁ tr. numatyti, įspėti: Nenutai̇̃so žmogus savo mirimo dienos Šts.
ǁ refl. pasitaikyti: Nelygu, kaip nusitai̇̃so kiaulės: kartais ema peną, kartais neema Šts.
ǁ refl. MŽ, N, KII359, KŽ pavykti, nusisekti: Labai nusitaisęs alus R405. Čia nusitai̇̃sę (gerai suaugę) linai, nieko netrūkę Šts.
| impers.: Nusitai̇̃sė linus nustovinti Šts.
21. nuėsti, nuvalgyti, nugerti, nuraškyti, nulesti: Kiškiai ežią nutai̇̃sė Grž. Nutaisiaũ kilbasos galą, ir tvirta man paliko Jnšk. Priruošta, pritaisyta visko tiek, kad, rodos, tris dienas gerk, valgyk, vėl gerk, ir vis tiek nė pusės nenutaisysi J.Balt. Uogas visas nutai̇̃sė tie vaikai Vb. Kaipmat i nutai̇̃so, i nugeria tuos uogas tie špokai Mžš.
22. tr. šnek. nugirdyti: Teip prūselį nutai̇̃sė, kad tas nuvirto ant suolo Klvr. Vakar nutaisiaũ jį kaip reikiant Jnš.
| refl. Jnš, Rmš, Ktk: Nuejo pasitaisyti ir vėl nusitai̇̃sė Krp. Tę visi buvo nustai̇̃sę gražiai Pns.
23. prilupti, nuperti, nučaižyti: Kad nutaisýsiu, tai žinosi bliaut be reikalo! Dgl. Radai agurkuos – reikė niekam nesakius nutaisýt botagu par blauzdas, ir baigta! Ds. Neklausyk tu tėvo – nutaisi̇̀s diržu, ir bus tau! Ėr. Kol susizgrimbu, kol atšokstu, išruožuoja jis (kerdžius) man visą kuprą, nutaiso blauzdas J.Balt.
ǁ TS1897,5 užmušti: Aš sykį su lazda penkis žvirblius nutaisiaũ Gž.
24. apgauti, apmauti, apsukti: Mainėm arkliais, ir kad mane nutai̇̃sė, tai nutai̇̃sė: davė visiškai nuo kojų nuvarytą arklį Š. Ot nutai̇̃sė nabagą: atvažiavo ir be arklio, ir be pinigų Dbk. Pastaiko ir ne žioplius nutaisýt Užp. Bobas da greičiau nutai̇̃so Erž.
ǁ Srv, Vad, Ds apvilti, suvedžioti (merginą).
ǁ nulupti, apiplėšti: Juokdamos lig siūlės nutai̇̃sė [mokesčių agentas] Trk. Tu pasrodyk te – tuoj nutaisi̇̀s Ut. Nutai̇̃sė tą čystai ir išvažiavo Slm.
ǁ atimti: Anas visa pavogė, viską nutai̇̃sė Sl. Nutai̇̃sė jam visus pinigus tie žul'kai Č. Kad teisių jiem nenutaisýtų! Slm.
ǁ nugalėti, aplošti: Klebonas visus nutai̇̃so [kortomis] Rm. Išlindo antras velniūkštis, ir tą Meškausis nutai̇̃sė VoL329(Jnš).
◊ káilį nutaisýti primušti: Aš tau tuoj káilį nutaisýsiu Antz.
kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas, veterinoriaus nesulaukęs J.Balt.
pataisýti Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652
1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisýk J. Žiūrėk, kad patai̇̃sęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo, ka reikdavo pataisýt ar dengt [stogą] PnmŽ. Klojimas buvo – nugriuvo, i niekas nebepatai̇̃so LKT218(Šl). Kas pataisỹs, jei ne patys?! Pgg. Pataisei ratelį – nuo dantų sopsto (tam kartui) KlK42,79-80(Aln). Galiu ratus pataisýt, drobynėles padaryt Dv. Miestelio šaučius ne tik pataiso, jis ir naujus [batus] pasiūna Lš. Turi tą tiltą pataisýt, jeigu tavo daly papuolė Škn. Anas prismano – patai̇̃sė mašiną Klt. Nenulaužykit skrynių kojeles – nepataisýste be Tilžės dišėrėlių LB28. Pataisýti drabužį, kelnes NdŽ. Didesnis daiktas yra padaryt tatai, ko niekad nebuvo, neg pataisyt, kas buvo DP585. Geras žmogus buvo ir darbštus: tai grėblį padarydavo, tai kokį padargą pataisydavo rš. Atnaujint, pataisyt SD315. Nepataisomas SD10.
^ Veiku pagadinti, bet neveiku pataisyti S.Dauk. Lengva pagadinti, sunku pataisyti LTR(Vl). Greitai pagadinti, bet negreitai pataisyti LTR(Šl). Ne visi moka pataisyt, bet visi sugadint LTR(Brž). Žmogus pagadina, žmogus ir pataiso Blv.
| refl. tr., intr. Rtr, L, NdŽ, Slm: Reikia pinigų šiam tam, ar tas arklas pasitaisýt, ar kas Alz. Muno buvo sutrūkę kinkymai, ir aš įsinešiau į trobą tus kinkymus pasi̇̀taisyti Als.
ǁ padaryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kur kalva, pirmiau patai̇̃sė [kelią], o kur loma – paliko Jrb. Kelius patai̇̃sė – geriausi Bsg.
| refl. tr.: [Ir seniau,] būdavo, pasitaisỹs [kelią]: atveždavo žvyros iš kur, pasipildavo LKT217(Šl).
ǁ palopyti: I marškinius išvelėja, i patai̇̃so, o jai neduoda i rubliaus Klt.
ǁ kitaip perdaryti, pertaisyti: Palaikė suknelė buvo, tai pataisýta, indėta prieky lentelė Klt. Kada tujen važiuosi podykis, atvežk tą kietą padušką, aš ją pataisýsiu Mžš.
2. tr. pašalinti ar nurodyti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Surašydamas daugybę pataisytinų tos kalbos pasakymų, duodu po jų tuojau ir savų sakinių J.Jabl. Antras pataisýtas leidimas NdŽ. Klaidą pataisýti NdŽ. Nelabai blogas straipsnis, truputį pataisius galima dėti ir į „Trečią frontą“ J.Balt. Negerą žodį pasakė, tai tu pataisyk, pamokyk, kaip geriaus pasakyt Ašb. Visas sodžius pamena, kaip jisai net kunigą pataisė V.Krėv.
| refl. Sut, Š: Apsirikau ir vėl pasitaisiaũ KŽ. Netrukus skaitytojo balsas prikimo, jis ėmė painiotis ilguose sakiniuose, bet vėl įtempė jėgas ir pasitaisė skaitydamas V.Myk-Put.
ǁ pašalinti negeroves: Pataisýti finansinę padėtį NdŽ. Tai, kas yra įvykę, jau nepatai̇̃soma NdŽ. Susizgribo vargšas, norėjo viską pataisyti, bet nebibuvo jau laiko M.Valanč. Pataisomasis egzaminas Ser. Abudu nusmelkė skausmingas nujautimas, kad vyksta kažkas baisaus, lemiamo, nepataisomo V.Myk-Put. Pataisyk piktą gyvatą, idant piktai nenumirtumbei DP584.
patai̇̃somai adv.: Liga gali progresuoti ir nepataisomai sugadinti klubo sąnarį rš. Jis vilkosi šaligatviu, neaiškiai suvokdamas, kad įvyko kažkas nepataisomai baisaus J.Avyž.
| refl.: Ji nežinojo, ką daryti, kad padėjimas pasitaisýtų NdŽ. Tautrimui išėjus, kiek pasitaisė kebli padėtis I.Simon. Jis turi pasitaisýti iš aritmetikos NdŽ.
3. tr. SD1131, LL166, KŽ, An pagerinti ką suprastėjusį, netikusį: Valgio skonį pataisýti NdŽ. Torpė labai patai̇̃so žemę Krš. Ar patai̇̃sėt alų, kur nerūgo? Upt. Liepos mėnuo patai̇̃sė: kai tik užlijo, viskas užsikūrė (ėmė labai augti) Erž. Vakar lytus ka užrėžė taip gerai, ale daržus tai patai̇̃sė Žlp. Su beržo lapais plaukus patai̇̃sė Lc. Jau čia nei iškreipsite tų žodžių, nei pataisýsite PnmŽ. Matau, kad daug kas netvarkingai, neteisingai eina, tik pataisýti neįmanoma Plšk. Apetitą rasi i patai̇̃so biškį šnapšė nu kirmino (gyvatės) Krt. Ką jaunikis pagadino, tą piršlys pataisis Ukm. Man dainos gyvenimą patai̇̃so (padaro mielesnį, lengvesnį) Pš. Ar prisižadi savo elgimą pataisýt? Smln. Pokalbis su Dulke Kristinai pataisė nuotaiką J.Dov. Kaip ten būtų su dvidešimt dviem skyriais, šis dvidešimts trečiasis pataisys viską Blv. Garbę savo pataisyti norėjo S.Stan. Duod, idant stipriai jau gyvatą maną pataisyčia ir ant geresnio atmainyčia DK145. Ir pataisys savu metu mūsų gendančiuosius kūnus DP185.
| impers.: Pataisė kelią (daug prisnigo) – nors armotas vežk LTR(Kvt).
| refl. intr., tr. Vvr, Slm, Pn: Jų santykiai pasitai̇̃sė NdŽ. Javų kaina pasitai̇̃sė NdŽ. Imbiero į burną su medum – pasitai̇̃so balsas Krž. Mano sveikata labai greitai pasitai̇̃sė Plšk. Viskas ant gero pasitaisýs Plšk. Pirma nė kalbėt negalėjo, dabar jau kalba kiek pasitai̇̃sė, jau galiama susišnekėt Krs. Jam reikia pasitaisyti sveikata, atsigriebti J.Jabl. Kaip jau prisigimėm, jau kalbos nepasitaisýsme Erž. Jam iš karto pasitaisė nuotaika, ir taip smagu, kad jis beveik pats kištųsi į tuos senių ginčus I.Simon. Gaspadorius per pričinią velnio pasitaisė (pralobo) ps. Kai atleis, i tie keliai pasitaisỹs (pasidarys neslidūs) Jrb. Kai kelias pasitaisi̇̀s, tai nuvažiuos Jnšk. Dabar pasitai̇̃sė burokai, galgi bus Mžš. Reikės šarmo užvirint ir užpilt – pasitai̇̃so svogūnai Kdn. Nuo švento Jono pasitaisi̇̀s aviža Klt. Šitie kviečiai pastaisė LTR(Slk).
ǁ SD176, KŽ, Blv, Užv, Šv, Klt, Žl patobulinti, perauklėti: Atkaklaus nepataisýsi NdŽ. Jis mani nė pataisỹs, nė pagadys Jrb. Vagis paskutinis buvo, o aš pataisiáu Krš. Karuomenė patai̇̃so žmogų Mžš. Tėvas devė į tą pasturgalį i tą vaiką patai̇̃sė Yl. Kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina J.Bil. Nepatai̇̃somi (nesiduoda pamokomi) šios gadynės vaikai Krš. Puikus žmogus, bet nepataisomas svajotojas V.Myk-Put. Daugumas vaizduojamų valdininkų – tai nepataisomi girtuokliai, kyšininkai, aferistai rš.
^ Vieną žodis pataiso, o kitas nė lazdos neklauso LTR. Darbas žmogaus nepagadina, ale tik patai̇̃so Trgn. Geras drabužis blogo nepataisis, menkas gero nepabaidis LMD. Rambaus arklio ir lazda nepataisys TŽIII384. Gera boba blogą vyrą patai̇̃so Pnd. Greičiaus vienas piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso DP514.
| refl.: Bijau, drebu dėl savo nedorybių, bet nenoriu pasitaisýti KŽ. Aš rašiau jiems laiškus, kad jie nors prieš mirtį pasitaisýtų Jrb. Jeigu ana nepasitaisýs, tai vyras tarkuos nugarą Šv. Gyvena gerai, matai, iš pijoko i pasitai̇̃sė, i ką tu padarysi Trk. Yr pasitai̇̃siusi – gal praeiti pro šalį be mieto (juok.) Slnt. Kitą savaitę vėl atjojo: jei jau nepasitaiséi, da gulkias – vėl gausi lupos Jdr. Pasitai̇̃sė sūnus, jau malonesnis Pv. Kas žino, gal ir pasitaisi̇̀s, gal maž dabar nebegers Krs. Jis nėra blogas berniukas, – suklydo, bet ir vėl tuojau pasitaisė prisipažindamas K.Bink. Vai, nemainyki mane, mergelė, aš pats pasitaisýsiu JD175. Mąstau visas nuodėmes …, ketindamas pasitaisyt DK68. Bet pirm apisakiau tiemus, kurie buvo … cieloj žemėj Judėjos …, idand pasitaisytų ir atsigrįžtų Dievop Ch1ApD26,15.
^ Pasitai̇̃sė kap (kai Krn) šuva po metų Plv, Sn. Po (Nuo Ob, Ėr) metų ir šuva pasitai̇̃so Slk. I tu kai šuo nuo metų pasitaisýt žadi Prng. Pasitaisys kai kalė po pirmų vaikų Rs. Jeigu suklydai, nesigėdyk ir pasitaisyt LTR(Smn).
ǁ refl. FrnW išsigiedryti: Maž in rytdienos oras pastaisi̇̀s Ktk.
4. tr. Vrb, Al, Smn, Slv, Sug pagydyti: Medus skrandį patai̇̃so LKT111(Kltn). Beržiukai, pavasarį ką tik išsprogę, uždegimą patai̇̃so Krž. Daktarai pasakė, kad patai̇̃somas žmogus Klt. Nepataisi̇̀s akies, kad išdeginta lėlė Btrm. Kaip aš (giltinė) stovėsiu pas kojas ligonio, tada tu jį pataisysi, uždavęs noris kokių žolių BsMtI123.
| prk.: Kokį ligotą, šlubą [arklį] čigonai su botagu patai̇̃so Mšk.
| refl. tr.: Mano vyras eidavo miškan, sako, aš nervus te pastaisaũ Pnd. Moteriškė gėrė gėrė alyvą ir pastai̇̃sė inkstus Drsk.
ǁ užplombuoti (dantį): Tu duok dantį pataisýt, ka matai, kad kiauras Rg. Dantuose ka yra skylutės, jie patai̇̃so [arkliui] Žg.
ǁ refl. R36, MŽ48, N, Rtr, KŽ, Nv, Trk, Kb, Dg, Plm, Krs, Lb, Skdt, Lel, Sld, Vj, LKT340(Ign) pasveikti, pagyti: Ne iš daktarų pasitaisiáu – iš žolikių Krš. Anas jau pastai̇̃sė, ryt eis darban LzŽ. Uogų paėdei, pieno pagėrei – pasi̇̀taisysi greitai Krš. Kur ans ten pasitaisýs, kad jau viena koja grabe gulia Šv. Bet ta karvė mun i nebipasitai̇̃sės i dideliai ana draskės Akm. Nu nagatkų arbatos gerklė pasitai̇̃sė Vkš. Jis nuo šito diegliaus nepasitaisi̇̀s Alv. Gydytojų nebuvo: jei pasitaisi̇̀s – testaiso, jei mirs – temiršta Eiš. Nėr čia ko be čėso raudot, gal do pastaisi̇̀s Mlk. Širdis pastai̇̃so, kai vaikščioji Šmn. Valgyk, kvapu nepastaisýsi! Adm. Žmogus … išvarė ir trečią [velnią], o mergina nuog priepuolio pasitai̇̃sė MitII188(Bs). Pasitaisysi čionai, po pušynėlius vaikščiodamas J.Bil. Ir pasitaisė kūnas jo (raupsuotojo) kaip mažo vaikelio SPII181.
| prk.: Po vakarykščiai reikia pastaisýt (atsipagirioti) Ktk.
ǁ atstatyti (išnirimą): Glimštelėjus, pasisukus ieško, kas moka pataisyt Sln.
ǁ išmasažuoti, ištrinti: Magdė mun sprandą patai̇̃sė, buvau nugulėjusi Vkš.
5. tr. nupenėti, nušerti: Karvikę būtumėm patai̇̃sę ir pardavę Ll. Davė avižų ir tuoj patai̇̃sė arklį Sr.
ǁ refl. L, Vžns, Slm, Trk, Šk pariebėti: Jis iš veido atrodo pasitai̇̃sęs Jnšk. Ans jau pasitai̇̃sęs, nebėr toks sudžiūvęs Vkš. Jis dabar labai pasitai̇̃sęs, papilnėjęs, kogi ne: pavalgęs, pamiegojęs, ligoninė[je] prižiūrėtas Krs.
ǁ refl. KŽ įgyti jėgų, atsigauti: Arklys pasitaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina Lš. Duokit man ben kiek pastaisýt, aš išeisiu Imb. Keletą dienų turėjo be darbo pasiilsėti, kol atgal pasitaisė Žem.
6. tr. padaryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Pataisýk užuolaidą – negražu, kai taip sutraukta DŽ1. Ji patai̇̃sė ant galvos skarelę NdŽ. Patai̇̃sė priegalvį Vr. Vaikut, pataisýk (pakurstyk) ugnikę Grk. Eikše, aš tau pataisýsiu – kelnytės nulėks Alks. Kad aš žinočia, kad mano būtų, aš persikelčiau per Nemunėlį, aš pataisyčiau jai vainikėlį LTR(VšR). Ant galvelės rūteles pataisė, ant rankelių žiedelius užmaustė LTR(Klvr).
| refl. tr., intr. Šmn: Atsisėdusi pasitai̇̃sė suknelę DŽ1. Jis pasitai̇̃sė ant nosies akinius NdŽ. Pasitaisýti prieš veidrodį NdŽ. Duoj pastaisýt, bo nugrius našta nuog pečių LzŽ. Pasitaisýk kelnes – vaikštai kaip smukčius! Snt. Diržas persisukęs, pastaisýk Pv. Lengvu rankos judesiu pasitaisė šviesius plaukus, sudėtus aukšta kupetėle V.Bub.
7. tr. padaryti tiesų, ištiesti: Pataisau, tiesumi darau SD189. Labai klampi buvo [pieva], tai jos (karvės) an šono atsigula, kojas patai̇̃so, pakelia tas kojas, [atsigula] an kito šono, i tei[p] brenda ėsti tą žolę LKT219(Grnk).
ǁ refl. išsitiesti išilgam:
^ Ar jau geresnis ligonis? – Bus geriau, kap an lentos pastaisi̇̀s (mirs) Lp.
8. tr. Šv, Vvr, Km, Kp sutvarkyti, apšvarinti, apsodinti: Biškį an kapų padirbu: kam kapus pataisáu, kam paleju, kam paravėju Žd. Mano darželis pataisýtas buvo Bsg. Patai̇̃sė tėvo kaupą (kapą) labai puikiai Plšk. Tep ją mylėj[o], o nenueina nei kapo pataisýt Pv. Jis mum ir bulbas pasodino, ir daržą patai̇̃sė Krs.
9. tr., intr. N, KII40, NdŽ, Všv, Lk, Plt, Kl, Lnk, Vkš, Gdž, Rgv, Krkn, Skrb, Trgn, Ds pakloti (lovą, patalą): Gal nori lovą patai̇̃somas Lkv. Kaip atsikėlė, teip i paliko nepatai̇̃sę lovų Slnt. Jaujuj pataisiaũ jam šiltą vietą Ob. Da, būdavo, marškas užkloju, o šiandiej nebepataisiaũ [lovų] Kp. Patai̇̃sė jam patalą, nu tai jis pernakvojo Antš. Buvom patai̇̃sę dvi lovas, sakom, gal bus svečių Krs. Gulėti jai pataisė minkštutę lovelę su raudonais šilko pagalvėliais, prikimštais mėlynų gardžiai kvepiančių žibučių J.Balč. Gana dūdos beklausyti, reik patalą pataisýti JD1532. Aš pataisiau patalelį šešių kartų priegalvelių KlpD12. Madlė dar nepataisė mano lovos, aš norėčiau eiti atsigulti, – skundžiasi senis anūkui I.Simon. Ji sustūmė du suolus, pataisė guolį ir užpūtė žiburį V.Bub. Benutis guli, kojas atsukęs į vežimo galą, jam taip pataisyta, kad galva yra daug aukščiau rš.
| refl. tr., intr.: Aš pasitaisýsiu asloje ant šiaudų NdŽ. Alkierukė[je] pasitaisiáu gulti Žr. Galit į stubą pasitaisýti ant grindų [miegoti] Plšk. Lovą gausi pats pasitaisýti Vkš. Pastaisýk lovą, ir gulsme Lp. An sofos pasitaisiaũ minkščiausiai Skp. Atsikėlęs tuoj pasitaisýk lovą, nepalik kaip kiaulių migio Skrb.
^ Meškos eidamas medžioti pataisykis lovą, o šerno – grabą S.Dauk. Kaip pasitaisysiam, šiteip ir atsilsėsiam brš.
10. refl. apsirengti, apsivilkti (drabužiais): Sodietiškai pasitai̇̃siusi moteriškė NdŽ.
ǁ LKT241(Pš), Dr, Vž persirengti kuo: Pasi̇̀taisys šitai Daukanto nabaštikė liuob gerve, įeis Kal. Žydais, būdavo, pastai̇̃so, tai kumelį injoja gryčion [per Užgavėnes] Krns.
11. tr. papuošti: Mums nėkumet tėvai eglelę nepatai̇̃sė Klk. Ten gėlę pataisýsiam, jau i būs vardo diena Skd. Vaikai užsimetė, sako, pataisýk eglutę Dj. Pakabino užkabus ir pataisė visą bažnyčią BB1Mak4,51.
| refl.: Kitas liuob raitas jos pasitai̇̃sęs, arklį apsistrajijęs Krt.
12. tr. Klk, Sd, Kri, Zr padaryti kokį daiktą: Patai̇̃so rėmelius tokius uždaromus – džiovindavo sūrius Ps. Namie verpdavai, namie ausdavai, drabužį pataisýdavai stiprų, gerą Gsč. Būdavo ir viedrai mediniai pataisýti, ir milžtuvės medinės buvo, viskas Kdn. O ta morė buvo pataisýta motriška, buvo pastatyta an tos šlajės Vvr. O tretįjį [kvartūgą] suardysiu, kaldrą pataisysiu D82.
| prk.: Vieną vaiką patai̇̃sė i mirė Pvn. Vaikis vaiką buvo mergei patai̇̃sęs Šts.
| refl. tr. L, Ps, Plng, Mžš, Bsg: Reik prisirinkties paparčių, pasitaisýti sienikelį ir an paparčių gulėti Akm. Meškerę reikia pasitaisýti balandžio mėnesį – žuvys kibs Vkš. Daba žmogus gyveni ant savęs: ką pasitaisái, tą i turi Skd. Tas nagines naujas buvo pasiraukęs, jau pasitai̇̃sęs Lnk. Tai pasku gi mušdavom [kiaušinius], ridinėdavom, loveliukus pasitaisýdavom Dj. Jos (bitės) kaip pasitai̇̃so ten tuos korius – nedėdavai ten korių niekas [į kelminius avilius] Mšk. Inkarą pasitaisiau iš didelio akmens, kurį netikėtai radau ant kranto J.Balč. Jis sau ypatišką vamzdelę pasitaisęs nor birbyt prš.
ǁ refl. susidaryti, atsirasti: Jeigu didelis šaltis – barškuliai pasitai̇̃so ant rauktų, panagys užeina [skalbiant eketėje] Grnk. Iš misos toks rūgštelis pasitai̇̃so, ir žmonys gera (geria) tą rūgštelį Plng.
ǁ Šlčn, Gdl nutiesti (kelią): Pri ežero kareiviai kelią patai̇̃sė Gd. Pataisýta čia tiesiai – seniau aplink reikė važiuot Sdb.
| prk.: Šitai eš savo angelą siųsiu, kursai pirm manęs kelį pataisys BBMal3,1. Adomas … kelią mums ing rojų patai̇̃sė DP40.
| refl. tr.: Jis sugalvojo pasitaisýti kelią NdŽ. Žemaičiai buvo pasitai̇̃sę vingiuotus kelius Pp.
| prk.: Mes sau patys kelią ant puolimo pasitaisom prš.
ǁ užtverti (tvorą, gardą ir pan.): Jau tu gardą pataisei̇̃ vištų gerai! Jrb. Kitam gi liks, kap gerą pataisýsi [tvorą]! LKT365(Vlk).
| refl. tr.: Kas liks, tas pastaisi̇̀s [tvorą], o man gana jau bus: pastaisýsiu an tos dienos LKT365(Vlk).
ǁ susukti, sukrauti (lizdą): Erelis lizdą patai̇̃sė PP11.
^ Pirm pataisyk gūžtelę, paskui gauk vištelę Pšl.
| refl. tr.: Varna eglės viršūnė[je] pasitai̇̃sė sau lizdą PP68. Savo siūleliais vikšras apsivynioja ir pasitaiso iš jų minkštą šiltą lopšelį rš.
ǁ Pn padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Tėvai, pataisýk lysves, reik jau agurklus svadinti Šv. Iš maldrų (meldų) kūlį pataisýdavom ir plaukdavom Slč. Reikdavai iškult par rudenį, kūlius pataisýt, ka gražūs būtų Mšk. Vieną kartą mažas vaikelis stoviąs ūlyčioj, rankeles į kišenėlius susikišęs, o turėjęs į špygas pataisęs Sln. Duobikę patai̇̃sė, įdėjo sviesto LKT135(Dov).
| refl. tr.: Kad linus verpėm, reikėjo pasitaisýti kuodelius Klp. Duobelę tokią pasitaisýsi i tropysi įmesti po tris guzikus (toks žaidimas) Ms.
13. tr. pastatyti (statinį): Bitėm namelis tokis pataisýtas Dgp.
| refl. tr. Kdn, Jdr: Pasitai̇̃sė trobelę tokią ir ans ten gyveno Šts. Jam davė tris desentinas miško išsikirst ir pasitaisýt gryčią Kri. Pasitaisýdavom diendaržius, karves suvarydavom Ps.
ǁ Tl, Klk, Trk, Plng įrengti, įtaisyti: Pataisýs senikei kambariuką an taukšto, i galės gyventi Krš. Tokį plėšrų žvėrį beauginąs, narvas, sako, pataisýtas Nv. Kunegaikščiai sulaidoti sklepūse, anie (sklepai) jau yr pataisýti gražiai Rt. In dvie[jų] galų namas, patai̇̃sė – leis vasarotojus Klt. Kuknelę patai̇̃sė, tai dabar abi verdas valgyt Skdt. Būdavo pataisýta tokia dalgė, nukerta ant ją [linų galvutes] Všk. Pataisýti velenai trys toj (linų minamojoje) mašinoj Vb. Aukštai buvo rieklės pataisýtos, i ten sustatė linus – par visą pirtį Klp. Su didžiu įtempimu vedė ūkę, arba gaspadorystę, važiojos po savo valsčius, pataisė Varniūse daug butų M.Valanč. Žabangus pataisyti N. Kam pataisýti pinkles NdŽ. O pagonys, aplinkui gyvenantys, kaip girdėjo altorą vėl pataisytą …, papyko anys didžiai BB1Mak5,1.
^ Pirmiau pamatą pataisyk, tada namą statyk LTR(Jnš).
| refl. tr., intr. Eig, Ėr, Pš: Antrame gale pasitaisiáu kuknę – pasidirbinu i gyvenu Trk. Dabar aš turu pasitai̇̃sęs sukamas dumples, su koja minamas Pp. Tokias sūpiekles pasitaisýdavo, supdavosis Gsč. Da trobelė tebėr, y[ra] žmogus įsikūręs ir gyvena, puikiai y[ra] pasitai̇̃sęs Pkl. Užsidirbsiu daug pinigų ir pasitaisýsiu visa kaip reikiant NdŽ. Būtum viską pastai̇̃sę abudu gražiai Skp. Nebuvo kaip pasitaisýti geriau gyventi Yl. Kurkės dobiluos pastaisýta [perėti] – du kiaušinius rado Ob. Šeškas tura urvą pasitai̇̃sęs Prk. Kas neturėjo kalvarto, pasitaisýdavo ant verpstelio [verpti] Ps.
14. tr. įkurti, įsteigti: Pataisė kursus suaugusių Ps. Ir eš pataisysiu savo ryšį terp manęs ir tavęs BB1Moz17,3. Dievas iš dangaus karalystę pataisys, kuri niekada neišpūstij[a]ma yra BBDan2,44.
| refl. tr. Tl, Kv: Da pasi̇̀taisiau darželį, prisisėjau visokių kvietkų i pati džiauguos Vkš. Papyko žmonės ir atskirai pasitai̇̃sė kapus Svn.
ǁ parengti, sudaryti: Litanija lietuviška pataisyta pagal vieros chrikščioniškosios Mž552. Iš tų aprašų Etikus buvo pataisęs trumpą išrašą S.Dauk.
15. tr., intr. N, J pagaminti (valgį, gėrimą, ėdesį ir pan.), patiekti: Gerai pataisýta mėsa NdŽ. Aš tau pataisýsiu gėrimo NdŽ. Ką patai̇̃sė, tą turi ir valgyt Rmš. Nieko nėra, nė nežinau, ką pietų pataisýt Slv. Ka žinočio, ką mėgsti, pataisýčio ko skaniau Šv. Arbatą tiktai lėtą (nestiprią) pataisýk Lkv. Moku pataisýti iš trušėnos, ale nenoru terlenties Krš. Eik į sodną pavaikščiok, kol aš pataisýsu valgyti Žr. Šeimininkė pataisýs krienų dar pri tos meisos šviežios Tl. Paskiau aguonas sumals, pieną tokį pataisýs Akm. Kol tus pietus pataisýs, padėjo keptos žuvies šaltos Trk. Py ropių su lupinoms reik pataisýti baltojo sviesto (kastinio) Klp. Pieną surūgina, mėtų įdeda ir patai̇̃so sūrį Antš. [Reikia] eit pataisýt vištom, pataisýt kiaulėm Mžš. Tokių skanių baravykėlių pataisiau K.Saj. Pataisyk (įpilk ir atnešk) man arbatos Žr. Nebuvo kas bepatai̇̃sąs valgyti KlvrŽ. Eš bijausi savo pono karaliaus, kursai jumus jūsų strovą ir gėrimą pataisė BBDan1,10.
| refl. tr., intr.: Vyriškų rankos ne grėbliai, o ėsti anie nepasitai̇̃so Rdn. Uogų atvažiuokiat, prisirinkiat, kiek jums reik, ir pasitaisýkiat Trk. Buvom ten pasitai̇̃sę to maisto biškį an kelio, dar užtekov Žd. Pusrytį pasitaisaũ, tai šį tą siuvu Gr. Vakar pastaisýta jos čibulio ir valgyta Kp. Pyragų išsikepi, alaus pasitaisai̇̃ Brž.
ǁ Als pagaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanom skalbt gailaus šarmo patai̇̃sė Grž. Seniau pataisýdavo gerą salyklą [alui] Gsč. Pataiso mostelę iš kamparo ir muilo, tepa skaudamą vietą šiltai LMD(Sln). Teip greit tenai tų vaistų nepatai̇̃so Krč. Kaip tankiai menkos, prastos žolelės, nuo laukų surankiotos ir namiej pataisytos, geriaus prieš kokią ligą mačija prš. Uksusą tą kartą vien iš surūgusio vyno pataisydavo prš. O anos sugrįžusios pataisė brangias žoles ir mostį BPI396.
| refl. tr.: Norėjau vaistų pastaisýt galvai Kp.
16. intr. dirbtinai, apsimetant padaryti: Ar anos tokia kalba, ar ana taip patai̇̃so? Krš.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Buvo piktas šuo pasitaisęs, bet pavogė Šts.
ǁ refl. dėtis kuo, pasirodyti kokiam, apsimesti: Tum tarpu pasitai̇̃sė geri, o paskiau pasiuto Krš. Sūnus už kunigą pasitai̇̃sės Vgr.
17. intr. padaryti nemalonumą: Aš pataisýsu anoms, ka čiaudės! Krš.
18. refl. pasitaikyti: Gerai, kad pasitai̇̃sė graži diena Up. Lytai vasarą pasitaisė, ir supuvo šienas Šts. Subato[je] pasitai̇̃sė būti Kalėdoms Šts. Ne vienu kartu baudžiaus namus pamesti, kad nesitikėtas atsitropijimas pasitaisė mano išbėgimui I.
ǁ pataikyti, pakliūti kur: Vieną moterę kavojo, ir aš pasitaisiáu būt pagrabe Vdk. Tekinis pasitai̇̃sė par pat kelmą, dėl to ir aprietėjom Užv.
| Akmuo nepasitai̇̃sęs (atsitiktinai, nenumatytai) nukrimta – gal nudaužti avį belaidant akmenis Als.
ǁ atsitikti: O vieną kartą ir jam taip pasitai̇̃sė Vdk.
| Pasitaisė (išėjo) sūris sutįsęs, miklus, ir niekas nevalgė Varn.
19. tr. R419, MŽ566 paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): Tris klausimus mun turi ryto[j] pataisýti Všv. Pradės [Viešpats] mylėtojamus saviemus amžinumą ir nemaruonį dovanot, kuriosp juos atgydymu kraujo savo patai̇̃sė DP542.
| refl. R62, MŽ82, Rtr, Skd, Ms, Bdr: Visos pasitai̇̃siusios laukė svečių NdŽ. Labai gerai veselia buvo, labai buvo pasitai̇̃sę Krš. Ūkininkai liuob didžiai pasi̇̀taisyti surinkimuo Klp. Buvau pasitai̇̃siusi važiuoti į Tauragę ir nespėjau Trg. Reik pasitaisýti aves kirpti Lkv. Visi [kraštai] pasitai̇̃sę mušties, laukia tik pradėt Adm. Pasitai̇̃sė bagotasis su pačia ir išvažiavo BM405(End). Pasitai̇̃sė su tom žirklėm, ček ček i atkirpo liežiuvį (ps.) Ad. Mes … savo darbus ant laukų jau dirbt pasitai̇̃som K.Donel. O ar pasitaisei kaip reikiant, kad galėtumi drąsiai stoti į teip šviesias akis? M.Valanč. Teip pasitaisę kryžeiviai apgulė pilį S.Dauk. Tada išėjo karalius Sodomos … ir pasitaisė kariauti BB1Moz14,3. Kaip žmogus ant tos [dienos] tur pasitaisyti BPI17.
ǁ refl. nusiteikti, ketinti (ką daryti): Ketinau eiti pro uodigą – arklys pasitaisė spirti M.Valanč. Mirti iš rožės pasitai̇̃sęs Grd. Jis už tikėjimą buvo pasitaisęs pagaliaus ir galvą padėti rš.
20. tr. SD190, I, KŽ, Krž, Varn, Skd, Dgč sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotis: Pataisýdavo arklius, ka aš jais galėčiau dirbt Mšk. Paskui nuvedė jį į puikią salę, pataisytą vestuvių vaišėms J.Balč. Po tam patai̇̃sė vonią BM99(Krč). Patai̇̃sėm gražiai šarvonę, žvakių pristatėm Vl. Balti stalai pataisyti, margi kragai pastatyti B770. Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarą pastatyk BB2Moz40,4. Viešpatis … pataisė krėslą savo ant sūdymo Mž520. Nesa ponas pamušamą afierą pataisė ir savo svečius ant to pakvietė BBSof1,7.
| refl. tr. L, KŽ, Kl: Kodė aš vežimo nepasitai̇̃sęs, jie nepatenkyti Jrb. Pasikinko arklį, pasitai̇̃so ratus ir išvažiuoja iš namų LKT240(Pš). Nebėr kam stalas pastai̇̃so Ds. Tas žmogus, pasitaisęs gerą bizūną, svirne laukia LTsIV217. Pasitaisýsiu sparnelius, lėksiu į uošvės dvarelį JD1529.
ǁ BŽ267, Vdn parengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.): Patai̇̃so [alui] tokius kubilus, apačio[je] padeda tokius medžiukus Sk. Asla lygi [klojime] būdavo pataisýta, išmušta su moliu Krž. Tas kluonas geras buvo pataisýtas, išmindytas su arkliais, gero molio Vvr. Gerą lazdą pataisyti N. Ir pabalgnavo (pataisė) savo asilą BB1Moz22,3.
| Anų ir svarstyklės pataisýtos (rodo didesnį, netikrą svorį) – seni vagys Rdn.
| refl. tr.: A vagą platyn, a siauryn – mokėjau plūgą pasitaisýti Kltn. Tavo darbelis – nauja žagrelė, naujoji žagrelė pasitaisýti JD910.
ǁ išmiklinti:
^ Baimė kojas patai̇̃sė Vkš.
21. tr. įdirbti (žemę): Sau numus įkūrė ir dirvas pataisė S.Dauk. Labai uždera tabakas ant taip pataisytos žemės rš.
| refl. tr.: Tuos krūmus rovė rovė ir pasitai̇̃sė sau žemės Kp.
22. tr. Krkn, LKT248(Rz) parūpinti, įgyti: Mat reikėjo dukterims duoti dalis, reikėjo patalynės pataisýti KlvrŽ. Dabar, vaikel, tai paskutines drapanas pataisaũ. Ėgu nesitaupysi, tai vaikščiosi apdriskus Mžš. Patai̇̃sė mun žemės toliau nu miško Krš. Del duonos, del sėklos reikėjo pataisýti [grūdų] Akm. Pataisýk balanėlių prakurom Mžš. Pataisýk sausų medžių duonai kepti Šts. Reikia kąsnį pataisýt bulbom trąšų LzŽ.
| refl. tr., intr.: Kad skolininkai atiduotų, pasitaisỹčiu iš drobužio Krš. Nebuvo iš ko pasitaisýt apsiavimo – pinigų nebuvo Bsg. Petras tai karus labai gerus pasitai̇̃sė Mžš. O kokių drabužių ji turi pasitaisiusi! I.Simon. Miežius sumaldavo [naminėmis girnomis], kruopų pasitaisýdavo Gsč.
ǁ Nv parinkti, pataupyti: Pinigų reikia pataisýt Ėr.
| refl. tr.: Pinigų kūmystėms pasitaisė rugių pardavęs Žem.
23. tr. paskirti, nurodyti ką kam daryti, kuo būti: Išskyriau tave pirm, nei iš augyvės gimei, ir pataisiau tave praraku tarp žmonių BBJer1,5. Dievas pataisė, kad skaitytų tą vietą I. Kitus raitinykus pataisė (pastatė) jisai ant abiejų šalių BB1Mak6,38. O Ponas pataisė didę žuvį, kuri Joną prarijo BBJon2,1.
24. tr. Dr, Rsn iškelti (vestuves, pokylį): Gali̇̀ pataisýti tą metinę, by tik turi̇̀ iš ko Užv. Šeštadienio vakarą jau pataisýs tas nūbangas Krt. Merga patai̇̃sė veselią pati, anas neturė[jo] iš ko Klt. Vaikam buvom patai̇̃sę balių Krs.
| refl.: Ka pagrabas pasitai̇̃so, tai daugiau žmonių [būna bažnyčioje] Grd.
25. tr. sukelti kokį reiškinį: Kas tą karą patai̇̃so? Vgr.
ǁ užtraukti (negerovę): Jūs man nepalaimą pataisėt BB1Moz34,30.
26. tr. pakreipti kuria linkme: Pataisyti, pasukti I.
| refl.: Buvau pasitaisęs į bitis, ir išbudeliojo Šts.
27. pavalgyti, užkirsti: Ligonis tai ligonis, o atsisėdęs prie stalo gerai patai̇̃so Ėr. Ale tu gerai pataisai̇̃! Ds. Sūrį pataisi̇̀s! Lp.
28. primušti: Aš tave tei[p] pataisýsiu, ka nė ubagaut netiksi! Jrb. Buvo dideliai prykabus, ale kai patai̇̃sė, pasidarė minkštesnis Bt. Nieko, tik kuolas paimt ir pataisyt motka, duktė ir žentas! Lp.
29. tr. užmušti, nužudyti: Būtum anie muni patai̇̃sę kaipmat Trš. Guli pataisýtas (nušautas) žmogus Lp.
^ Kad vilkai kur pataisýt[ų] (sudraskytų)! Lp.
30. tr. Trk prigauti, suvedžioti (merginą): Musėt buvo ano pataisýta, kad teip veikiai vaiką pasigavo Šts.
31. tr. pavogti: Į eilę atsistojau, i patai̇̃sė [pinigus] Erž.
32. tr. išleisti, išeikvoti: Vakar cielą šimtą pataisiaũ Lp.
◊ rañką pataisýti
1. pramokti, įsimiklinti gerai ką daryti: Prie geram šaučiui maž i aš rañką pataisýsiu Švnč.
2. laiduoti, užtikrinti sėkmę: Reiks mainyt avižų sėklą, gal rañką pataisi̇̀s Sml.

šónus pataisýti primušti: Lėk tu ten, liežuvį išleidęs – kaip pareisi kada pataisýtais šónais, nė į tą pusę nebžiūrėsi Šv.
pértaisyti tr. Š, NdŽ, pertaisýti Rtr; M, L
1. LL192, DŽ1, KŽ, FrnW, SkŽ182, Šv kitaip perdirbti, perdaryti: Pirkaitę pértaisėm an tvarto LzŽ. Partai̇̃sė biškiuką sūnus tą gryčelę LKT264(RdN). Trobesius visus pertaisė, kitus ir visai naujus pastatė Žem. Pagadintą drabužį pártaisyk J. Pértaisė ratelį, tai tep kap naujas verpia Dkš. Blogai padarys – a pártaisys į gerąją pusę? Ms. Partaisiaũ pečiuką – traukia iš pasiutimo Mžš. Padrūktėjai ar pamenkėjai – gali pártaisyti, jei užleida Krš. Didelės poduškos dvi buvo, tas pártaisė į mažesnes Akm. Pértaisyti testamentą NdŽ.
| refl. tr. LL192, KŽ: Buvo sena suknelė, tai ir pérsitaisė ant naujos Zr.
ǁ pašalinti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Kap jy šneka, tai tėvas nori pértaisyt Pv. Prižadėjo pártaisyti užrašą Krž. Paskiau aš pértaisiau savo [gimimo] metus Akn.
2. pertvarkyti: Tas Odinas partaisęs visuomenę (visą) svieto draugę naujais įstatymais S.Dauk.
3. iš naujo išlyginti: Pértaisyti pievą NdŽ.
4. NdŽ kitaip padėti, pakeisti padėtį: Jumi nuo krašto kaip paguldys, tai tu nustumk mergą nuo krašto, o tu atsigulk nuo sienos ir visus brolius teip pértaisyk LB206.
5. sutvarkius vėl iš naujo tvarkyti: Jis ilgai triūsia apie vežimą, taiso ir pertaiso arklio pakinktus rš.
6. NdŽ perrišti (knygą).
7. NdŽ perkloti: Tei[p], rodos, dailiai sutaisiau lovą, o ji atsikėlus par nauja pártaiso Vdžg.
8. Ser, NdŽ, KŽ perrengti, pervilkti (kitais drabužiais): Anie (artistai) tik taip pártaisyti, o yr tokie pat žmonys Šv.
| refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kur tas mano sijonas driskis i suknė driskelė – parsitaisýsiu, eisiu kiaulių liuobt Mžš. Ė šitas žmogus persitaisė poniškais rūbais, užsidėjo barzdą ir akuliorus BsPII261. Plėšikas, sutikęs atlikti tą darbą, persitaisė taip, jog niekas negalėjo jo pažinti J.Balč.
ǁ refl. KŽ persirengti kuo: Prasidėjus veselijai, atkeliavo ir tas karalaitis, parsitai̇̃sęs į ubagą BM199(Krk). Aš buvau persitaisiusi pavargėle rš.
9. perskirti, pertverti: Gryčia partaisýta, tai ta močia kambarėly Jnšk.
10. iš ko padaryti ką, ką perdaryti į ką: Kiti jau nuimtus nuo lauko javus pertaiso į miltus, į duoną A1884,1.
pietaisýti (dial.)
1. žr. pritaisyti 3: In dviejų gembių liuob duris pytaisýti Plik. Lizdukai blezdingų py balkio pytaisýti Prk.
2. žr. pritaisyti 10: Kol pytaisái [valgyti], kiek vargsti Sg. Bliūdų bliūdus buvom pytai̇̃sę Kin.
prataisýti tr.
1. pagydyti: Man pratai̇̃sė tą vieną akytę RdN.
ǁ refl. NdŽ, Žd, Plš kiek pasveikti, pagyti, sustiprėti: Biškį sirguliavo, daba prasitai̇̃sė Trk. Prastai̇̃sė kiek, ale gal nieko iš jo nebus Klt. Muno skrandis pamažu prasitai̇̃sė Vkš.
2. refl. kiek pagerėti, pasidaryti tinkamam: Kada kelias šiek tiek prasitaisys, nuvažiuos rš.
3. įdėti kiek uždaro, paskaninti, pagardinti: Cibulių daug niekas nesvadino, tik kokį viralą prataisýti DūnŽ.
4. padaryti (skylę, tarpą), praskleisti, praskirti: Kas tą spragą pratai̇̃sė tvoro[je]? Žg. Prataisýk kelią par maigus Jnšk.
| refl. tr., intr.: Sėsk kupety ažuvėją prastai̇̃sęs Kp. Ta lapė prasitaisius, prasikniurvinus skylelę ligi tų žiuvelių ir metant[i] lauka Sln. Kad kokia skylė prasitai̇̃so, ir išlenda pelė Lnkv.
ǁ pralaisvinti (vietą): Prataisýkiat vietą – atnešu ėsti Krš. Man pratai̇̃sė vietą, ir aš atsisėdau Trs.
5. refl. kiek įsirengti, pasitvarkyti: Pargrįžo iš Latvijos, prasitai̇̃sė ir gyvena Trkn.
6. NdŽ, Šv, Ėr, Sb greitomis kiek pagaminti (valgio): Pašnekučiuokiat, aš ko ėsti prataisýsu Krš. Pratai̇̃sė sviesto kelionei Šts.
| Tabokos ir neblogos prataisýčia Pl.
| refl.: Valgyti prasitaisýtumėv i gyventumėv Šv.
7. refl. praleisti laiką ruošiantis, rengiantis: Prasitaisýti kam, į ką NdŽ.
8. refl. impers. susirengti ką daryti: Buvo prasitaisiusi lyti, bet vėjas išgainiojo debesis M.Unt.
9. Srv paruošti kokiam tikslui: Prataisýk skilų duonai kepti Šts. Kad malkų kiek prataisýtum (prakapotum) Ul.
| refl. tr.: Kai dėl botago, tai ir vaikai bežiūrint gali mintuvais linų prastaisýt Šmn.
10. įgyti, prarūpinti, gauti: Reikėjo vaikams marškinio prataisýti Pp.
| refl. tr. Skp: Prasitaisýs visa ko: jauni, uždirba Krš.
| prk.: Gal da kituokart čėso dėl pogulio prastaisýsiu Kp.
11. NdŽ prastai pataisyti (ką sugedusį).
12. Grž pralėbauti: Visus pinigus pratai̇̃sė Ut. Parduos bekoną ir pratai̇̃so parvakar Ds. Su Maryte pratai̇̃sė vietą, ir išvaržė ant varžytynių Žml. Po karčemas belandžiodamas ir savo žemę pratai̇̃sė Jnšk.
ǁ pralošti: Sako, Reketijos ponui kortomis visą savo krautuvę ir ūkį prataisė A.Vencl.
pritaisýti Š, Rtr; R418, MŽ566, H161, Sut, M, L, LL197
1. tr. daugelį (sugedusių) pataisyti: Vaje, kiek par savo amželį esu pritai̇̃sęs visko! Šv.
ǁ refl. tr. daugelį susilopyti: Kad nepristaisýsi, tai rūbo neturėsi Tvr.
2. tr. NdŽ daug įrišti (knygų).
3. tr. Q25, I, NdŽ, KŽ, Ėr pritvirtinti: Dailiai pritaisýk siūdamas, kad siūlė būtum daili J. Penkios nytys, o ant vienos pakojos būva pritaisýtos Nm. Pritaisýk pri pamautų žąslus – nepažaboto arklio nenutūrėsi Pln. Šakę prytaisýk kaip nors pry vežimo, ir nereiks nešti Šv. Prie girnom pritaisýta rankelė Aps. Až ragiukų pritaisiaũ [karvę], tai riečia galvelę, riečia – gal jai sopa Klt. Blinda, apsivilkęs ilga rudine, su pritaisyta ruda barzda, sėdi kertėje prie stalo rš. Uodegą pritai̇̃so [užgavėnininkui], kaip velnį padirba Kl. An pečių pritaisaũ (tvirtai uždedu) maišą ir nešu Jon.
| refl. tr., intr.: Prisitaisýk plūdę prie meškerės DŽ1. Prisi̇̀taisiau pri ekėčių tokį kumpą medį, ka nereiktų teip lig žemės pasilenkti Als. Bùrna [groja], tiktainos šakaliukus pristai̇̃so ir groja Mlk. Pristai̇̃so virvę až bolkio, toks kablys [kailiui ištempti] Aln. Vilkdavom iš balių žolę prisitai̇̃sę valkčius Rm. Su eldijom pristai̇̃sę pjaudavo viksvas Ut.
4. tr. Sml, Šv pridėti, prikrauti, pripilti: Ana pritai̇̃sė pilną puodą smetono J. Pilną kubilą burokų pritaisái ant žiemos LKT107(Tt). Namie nuėmė jam (jaučiui) skūrą, pritai̇̃sė bent kelius kubilus mėsos BM6(Kp). Tada mėšlų pritaisė ne tiktai tą kambarį, bet ir visą dvarą MPs. Su padaryne pritaisyti I.
| prk.: O pritaisęs savo gurklį, vėl pasogą dera (d.) Ps.
| refl. tr.: Du viedrus prisitaisýsiu pieno – veizėk, kiek smetono: pusė viedro! Trk. Prisitaisýsi pilnas gardis ir išvažiuosi į Klaipėdą Šts.
5. tr. pakloti: Viršininkas atsisakė nuo vakarienės, o prašė tik pritaisyt lovą V.Kudir.
6. tr. daug pakloti: Kas spės pritaisýti lovas tokiam būriuo! Rdn.
7. refl. apsirengti, apsivilkti, pasipuošti: Pats, pristai̇̃sęs gražiai, inskrido (įvažiavo) atšlaiman Dglš.
8. tr. Mlk įtaisyti, įrengti: Pritai̇̃so kapčius, apipilia žemėm, ir būna bul'bos Sld. Pritaisýk tu vaikam kokiuos ratelius Sdk. Buvo pritaisýta tokia mašina, kranas LKT315(Rk). In to ravo malūnas buvo pritaisýtas Vp. Du [namo] galai buvo pritaisýti Krs. Pasamdė muziką, sūpekles pritai̇̃sė Kvr. Teip pritai̇̃so ne vieną tą duobę [vilkams gaudyti], gal kokiom eilėm Ps.
| prk.: Kas tokius goželius vaikus būt pritai̇̃sęs, kad ne goželis tėvas KzR. Prisisuko toks i pritai̇̃sė vaiką Krš.
| refl. tr.: Anies pristai̇̃sė strelbą kokią ir šaudo Aps. Meškeriot turi pristai̇̃sę lazdas su rateliais – ir meta Dgč. Raktus [vagys] prisitai̇̃so ir išvaga Krš.
9. tr. I, Kzt daug pridaryti kokių daiktų: Yr jau pavalkų pritaisýtų Dglš. Tada i drobių, i rankšluosčių, i visokių daiktų pritaisýdavai skrynias, ne teip ką Mšk. Supešioju [plunksnas], pritaisaũ poduškų Žg.
| prk.: Mergums vaikų yr pritai̇̃sęs – pasiutęs Krš. Vaikų va pritai̇̃sė, ė kur vaikai dėsis? Adm.
| refl. tr.: Visi tura prisitai̇̃sę [ginklų], duos tei duos Užv. Šulnių nebuvo, dabar gal prisitai̇̃sė Lb.
| prk.: Tų vaikų a reik tiek daug prisitaisýt – kiek vargo! Jrb.
ǁ daug suformuoti: Keršis, iš vakaro pritaisęs vagų, irgi stojo greta talkininkų J.Avyž.
ǁ priveisti: Seniau buvau nusipirkus muilo, tai pleiskanų pritai̇̃sė galvą Slm.
| refl. prk.: Visokių dabar žul'kų prisitai̇̃sė, iš viso svieto suvažiavę Slm.
10. tr. I, N, Sz, NdŽ, Dbk, Sdk, Srv pagaminti (valgį, gėrimą ar ėdalą): Aš arbotytės pritaisýsiu – pasėdėk Km. Valgį pritai̇̃sius, bijojos tokiai aukštai žiūponei įnešt Jrk12. Ji savo talkai priešpiečius pritaisė BsPI71. Įdavė [žuvį] pačiai, kad pritaisýtų kaip reikia BM210(Pg). Gal čia kiaulei pritaisýta? Pc. Kas vakarą jaučiukam pritaisaũ lapų – brokus pradėjom raut Krs. Valgymus … gardžiai sau pritai̇̃so DP109. Kur nori, idant pritaisytumbim tau valgyt avinėlį Velykos? BtMt26,18.
| prk.: Aš dabojau visą vakarą, vartus užkėlęs, ir jau buvau dėdei pritaisęs gerą vakarienę (numatęs, kaip atkeršyti) BsPIII79.
| refl. tr.: Ji kiaulėm prisitai̇̃so vis iš vakaro Ėr.
ǁ pagaminti ko kokiam reikalui: Aš liekarstas pritaisysiu, ligos ugnį užgesysiu O. Su tums čemeryčiums pritaisytums ištepk savo visą kūną LMD. Vilkas alų darė, žvirblis misą maišė, gegužėlė nabagėlė apvynių pritai̇̃sė JV904. Su siera pritaisyti I.
| refl. tr.: Turiu pristai̇̃sius liekvarstų Dglš.
11. tr. I, DŽ1, NdŽ, PnmŽ, Skr, Vg, Vkš, Skp, Paį, Tršk prigaminti, pritiekti (maisto): Ir prytaisei tu čia visko – kas ir suvalgys! Šv. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nubangos, pavadins muzikantą, pritaisýs valgyti skaniai, jaunieji pašoks, padainiuos Kl. Pritaisýta arielkos, užkandos Imb. Uogų visokių pritai̇̃sė, tik valgyk! Adm. Kūčiom pritaisýdavo dvyleka patrovų Bsg. Pritai̇̃so mėsos visai savaitei ir susmardina Slč. Pritai̇̃so jovalo – į lovį netelpa Krš.
| refl. tr., intr. LKT48(Žd), Akm, Kal, End, Lp: Daug visko prisitai̇̃sėva, tai nereikėjo akių svilyt Jrb. Visako prisitai̇̃sė [vardinėms], o niekas neatejo Krš. Prisitai̇̃sė baliuo – stalai lūžo Rdn. Grybų vėl apent slėgtų prisitaisýsi Sd. Gėrimų visokių, valgių visokių gaspadinės prisitai̇̃siusios Trk. Visokių mėsų prisikepėm, prisitai̇̃sėm Ds.
ǁ kokį kiekį pagaminti (maisto): Iš vidurio išsuki [salotų gūžę], tai pusę bliūdo pritaisai̇̃ Škt.
12. tr. LL197, KŽ pagerinti valgį uždaru, paskaninti, pagardinti: Tai buvo šiltas lynas su grikiene koše, pritaisytas aliejumi ir grybomis Blv. Arielka, pritaisytoji uogomis arba vaisiais I. Jokių valgių nevalgysiu, pritaisytų su česnaku rš.
13. tr. prikalbėti, prišnekėti: Ana jums pritaisýs ko reikia ir ko nereikia Nmk.
14. intr. NdŽ padaryti bloga, atkeršyti: Reik parašyti [skundą], reik tokims ponams prytaisýti Grd. Palauk, degučiau, aš tau pritaisýsiu, kad tu lig smerčiai man atminsi BM51(Skp).
| Pritai̇̃so visos klaidų Sl.
15. tr. KII382, KŽ, Skd paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): O kunigas tave jau pritaisė į aną amžių I.Simon. Gramatika ir mokslas senovės kalbų nepritaiso vaikų nei ant gyvenimo A1884,51(J.Šliūp). Ketėdami pritaisyti sūnus į gimnaziją, geriaus pasamdykite naminius guvernerius TS1899,2. Pritaisykite du šimtu kareivių, idant eitų iki Cezareos GNApD23,23. Pats mus tavo šventop stalop pritaisyk brš.
| refl. N, NdŽ, KŽ, Skd, Ob, Vb, Krs, Srv: Vieną kartą ir aš prisitaisiáu jums laišką parašyti Krtn. Kol prisitai̇̃so pas daktarą nuvažiuot, ir numiršta Slm. Aš neprisitaisáu (neištaikau) nėkumet atgulti KlvrŽ. Noria čia kast, bet vis dar neprisitai̇̃so Ps. Po trijų metų karalius prisitaisė savo dukterį apvesdyt su jos išgelbėtoju BsPI49. Jūs, piemenėliai, prisitaisýkit, ilgus botagus sau nusivykit BM412. Dienai pašventinimo prisitaisė, galima sakyt, priderančiai V.Kudir. Jeigu žmogus esi prisitaisęs mirti, tai jau nieko nebebijai I.Simon. Kursai … tims žodžiams netik …, tasai est piktai prisitaisęs Mž28. O kaipag turi prisitaisyt, kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Jonas tuoj nuo marės užėjęs ir prisitaisęs (pritykojęs) greibęs ją (marių mergą) į glėbį Sln.
^ Neprisitai̇̃so kaip višta dėti KlvrŽ. Kol prisitaisis kaip meškos šokt! LTR(Jnš).
16. tr. padaryti tinkamą, sutvarkyti, parengti vartoti, naudotis: Vežimą pritai̇̃sė kūnui vežti NdŽ. O anys pritaisė dovanas BB1Moz43,25. O kad nueisiu ir pritaisysiu jums vietą GNJn14,3. O invedęs juos namuosna savo, pritaisė jiems stalą GNApD16,34. Tada kėlės visos anos panos ir pritaisė lempas savo BtMt25,7.
| refl. tr.: Vakar ratus prisitai̇̃sė ir šiandie anksti išvažiavo Pb. Aš tuoj tuoj būsiu gatava; ogi tu ar jau vi̇̀sa prisitaisei̇̃? – Jau visa, ir arklys pakinkytas BM28(Č). Reikia pristaisýt karvalatas i suverpt šitos vilnos Klt. Bulbom tik aparinėt šitokį [arklą] pristaisýdavo Mlt.
17. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai, sodinimui: Teip pritaisę apyniams žemę, tiesiai eiliomis skersai ir išilgai išbiržiokite visą tą daržą Rp.
| refl. tr.: Penkis aktarus žemės pavyko prisitaisýti Trkn.
18. tr. daug prirūpinti, pritiekti: Nebuvo kas to pašaro pritai̇̃sąs Skd.
| refl. tr.: Trobas juk klojo su tais ilginiais [šiaudais], i reikėjo prisitaisýti ilginių Ms. Stomenis, rankšluosčius turėdavo prisitaisýt [jaunoji] Antr. Prisitai̇̃sė įpilų, patalų kaip ponios Krš. Turiam trąšų prisitai̇̃sę, visko Trk. Prisitai̇̃sė pašaro [žiemai] Rk.
ǁ kokį kiekį parūpinti, patiekti: Pritaisysiu visą vežimą puikiausios išdžiovintos kaip ragas medžiagos Žem. Mama pritaisýdavo mum [v]andenio karšto palivoną, tai įkiši rankas ir vėl trauki – sušilę jau būva Kp.
ǁ refl. tr. įsigyti: Gyvulių tai pristaisė – jinai griebias labai Kp.
19. tr. visą sukloti, sukrauti (kraitį): Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisýtas (d.) Brs.
20. tr. KŽ užtaisyti (ginklą): Dideliu šūviu pritaisiau šaudyklę rš.
21. tr. prisukti.
^ Juokias kaip pritaisýtas Lel. Kogi vaikštai kai pritaisyta Ds.
22. tr., intr. pritaikyti, priderinti: Muziką prie to žaidimo pritai̇̃so tokią Šmk. Aš pri Jono nepritaisáu šokti Šts. Nedainiuok, bo tu nepritaisysi pri balso žmonių (sako šuo vilkui) S.Dauk. Panos Marijos šlovinimas … ant visų tonų prietaisytas Mž484.
| refl. Ser.
ǁ intr. pritarti: Grajykiat, aš pritaisysu jums, pripūsu Šts.
23. tr. įtaisyti, įkišti (į darbą): Ją prie darželio pritai̇̃sė Jrb. Šiltgyvių (nieko nesuprantančių) vaikelių man norį pritaisýt Vlkv. Prytai̇̃sė muni į gerą darbą Grd.
| refl. Trk: Prisitaisė velnias pas gaspadorių už berną (ps.) Auk.
ǁ paskirti: Da teliokų nepritai̇̃sė tau [prižiūrėti, šerti]? Slm. Kai pritai̇̃sė mane prie naujo daktaro, tai ir sveikata susitaisė Rd.
24. tr. parūpinti, surasti: Atvažiuok į Telšius, pritaisýsu darbo Krš. Kaži kokią [gydančią] bobą pritai̇̃sė (pakvietė) Krkl. Moteriškė, kurią tu man pritaisei, davė man iš to medžio, bei eš valgiau BB1Moz3,12.
25. tr. Up pripiršti: Pritai̇̃sė anai tą kavalierių, tokį seną vaikį Krš.
26. refl. Sln, NdŽ, Vkš, Varn, Šv, Up, Dj prisigretinti, prisiplakti: Vaikai žaisdavo, pri vaikų i didesniai prisitaisýdavo Krž. Prisitai̇̃sė kavalierius lydėti muni i tą kūmaitę Krš. Ir aš prisitaisiáu eiti kartu su kitais kalnus Šts. Tik išejo vieni, prisitai̇̃sė (prisistatė) kiti Trgn.
ǁ prisitaikyti, prilįsti: Prisitai̇̃sė prie saldainių ir jau baigia valgyt Jnš.
ǁ prikibti: Su senosėms dainėms prisitai̇̃sė dainiuoti (prašo senųjų dainų padainuoti) Šv. Ėmė karalaitė tujau prisitai̇̃sė – kaip tu čia turi tokį budinką! Žr.
ǁ Všv, Lnk, Skd, Šts, Žeml, Dj, Slč, Jnš prisimeilinti, prisigerinti: Liežuviai [vaikių] kaip velnių, kol prisitai̇̃so [prie merginų] Krš. Taip graži ta duktė, kad ans taisos i niekaip negalia prisitaisýti Lk. Gudri merga: prisitai̇̃sė prie to senio ir, žiūrėk, gyvena Grz. Kaip moka velnuitis prisi̇̀taisyti, ka ėsti duotų! Krš. Moka prisitaisýti prie visų Jnš.
27. refl. įsimesti, prikibti (apie ligą): Biednai motriškai an galo i vėžys prisitai̇̃sė Krkl. Jai į pirštą čerplaukis prisitai̇̃sė, i mirė Jnš.
28. tr. NdŽ iškelti (pokylį): Pritai̇̃so baliušką, atvažiuoja giminės ir baliavoja Sl. Pritaisė bankietą brš.
29. daug privalgyti, prikirsti: Privalgė, pritai̇̃sė ir nė ačiū Dkš. Kad pritaisiaũ bulbių – pilvas kaip barabanas Ėr.
| refl. tr., intr. Alk, Jnk, Alvt: Aš antsyk kad prisitaisaũ, tai visai dienai Gs. Tai švariai prisitaisiaũ – net šonai braška Lkč. Valgykita judu, jis prisitai̇̃sęs pietų, tai neima Snt. Prisitai̇̃sė duonos su sviestu Jnš. Prisitaisiáu kaip ant tėvo veselės Kv.
30. tr. PnmR, Ob, Ėr prigauti, suvedžioti (merginą): Jis jau nebe vieną mergiotę pritai̇̃sė Slm.
31. primušti, prilupti: Su diržu jį pritai̇̃sė DŽ1. Tokį varlę pritaisei̇̃ pasigavęs, tai ir akių neparodytų! Ds.
32. pridergti: Nebeduokit uogų tam vaiku – kelnias pritaisi̇̀s Slm. Tu pritaisei lovą TDrVII85(Plik).
^ Murkso lyg katinas, į pelenus pritai̇̃sęs Dkš. Pritai̇̃sė kap katė į miltus Kt.
◊ añtausius pritaisýti NdŽ apmušti.
gálvą pritaisýti daug prikalbėti, pripasakoti: Pasiųsčio pas aną, nu ta (tai) pritaisỹtų jums gálvas! Vgr.

×razsitaisýti (hibr.) nusirengti: Grįžo atgal, razsitai̇̃sė, atsigulė miego anas LzŽ.
sutaisýti; Q656, M
1. tr. N, Š, L, LL205, Rtr, KŽ, NdŽ, Šl, Krs, Upt, Trk pašalinti gedimus: Pagedusį dziegorių sutaisýk J. Sutai̇̃sė meistrai trobą teip, kad ana negriūtum Yl. Sutai̇̃sė, sutvarkė man gryčelę Pl. Anie ten remontuo[ja], taiso – sutai̇̃sė tus savo matorus Plng. Kad orai bus nešalti, gal sutaisýsiu i kitą plūgą Mžš. Jie grįžo sutaisę įlūžusį medinį tiltą J.Gruš. Jeigu ratai nuo sunkumo suluš, vilkas juos sutaisis LTR(Lzd).
| refl. tr. Rtr, Ėr: Čia trobos sudraskytos buvo [po karo] – kol susitai̇̃sėm! Pžrl. Aš viską sau susitaisáu, nereik nieko prašinėti Varn. Ans važiuoti jau moka: susitai̇̃sė i važinėjas LKT54(Trk). Susitaisėm savo plaustą ir laukėm tik kito ryto leistis į vandenį J.Balč. Susitaisýti apsiaustą NdŽ.
ǁ Žg, Trk, Lp sulopyti: Vaikų būrys – reikėjo avalynę sutaisýti, reikėjo apdarelį Tl. Na ir rankelės! Taip sutaisė kailinius, kad nė žymelės Šv. Jau lopas ant lopo – nebsutaisýsi Klp. Reikia drapaniukės sutaisýt Šn. Sutai̇̃sė torą, vištos ir nebišlenda Vkš. Stoguo sutaisýti, sukloti ilginius krės, būs atskirti rugiai Žd.
| refl. tr.: Susitaisýti stogus NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Rašydamas pagal tikros sanžinės negalėjau užtylėti ir to, kas man rodės sutaisýtina Jn.
2. tr. pagerinti, padaryti tinkamą ką pašlijusį, suprastėjusį: Jis led sukruopė suardytą gyvenimą, t. y. sutai̇̃sė, skolas išmokėjo J. Kad žmogui galėtų sutaisýti jiegą, tai būt gerai Vlkv. Žiedai gerami – kraują sutai̇̃so Lk.
| refl. Š, KŽ: Ka ana (karvė) susitai̇̃sė, daba duoda po penkioleka lytarių pieno Šv. Susitaisė jai gražumas LTR(Ob). Kai yr vaikas, tai susitai̇̃so gyvenimas [vedusiems] žmonėm Slm.
ǁ refl. atsistatyti, atgyti: Susitai̇̃sė Švėkšna, kaip buvo nūdegusi Šv.
ǁ patobulinti, perauklėti: O ką sutaisýsi tokią, jei katra gremėzdas Zp. Paimsu austi (mušti), visus sutaisýsu į žmonis! Pvn.
| refl.: Buvo tokia prasčia motriška, i kaip susitai̇̃sė! Rdn. Susitai̇̃sė vaikis, nebgera, nebrūko, nebduodas Krš.
ǁ refl. NdŽ, Ėr išsigiedryti: Ale diena sustai̇̃sė – iš ryto panašu buvo in lietų Skdt. Laukiu oro susitai̇̃sant Ds.
3. tr. Š, Kv, End, Vad sugydyti: Grobą įplėšė, o nemoka varniškiai [gydytojai] sùtaisyti Varn. Tas gerai susileisti – nervas sutai̇̃so Skdv.
| refl.: Susitai̇̃sė akės Krš.
ǁ refl. tr. Krs užplombuoti (dantį): Vos kantrybės nepamečiau, kol dantis susitaisiáu Šv.
ǁ refl. R66, MŽ88, N, Jrb, Upn, Žl, Ign, Švnč pasveikti, sugyti: Greičiau[sia], ka jau paskutinoji – jau kaži a susitaisỹs Plv. Susitai̇̃sė su vaistais Pj. Jau buvo sustai̇̃sęs pilvas, o dar̃ vėl sopčioja Pv. Liaudegojo liaudegojo dvi savaites, kol susitai̇̃sė Rm. Pašutinus būtum, šilčiau apklojus tą ausiapalaikę, ir būtų susitaisius J.Balt.
^ Ir susitaisė kaip tabokas nosė[je] LTR(Lkv). Kažin ar susitaisýs kaip tabokas nosė[je], ar ne? Užv.
ǁ atstatyti (išnirimą, lūžimą): Koją sutaisyti N. Palaužtą kaulą sutaiso, sutvarko, apdeda gluosnelių metūgėm, apriša kietai LMD(Sln).
4. refl. NdŽ sustorėti; sustiprėti, atsigauti: Jau atsitaisai – toks susitai̇̃sęs, gaivus Krš. Susitaisė pečiūkė kumelė, o buvo menkas kumelaitis Šts. Daba jis (šuo) jau y[ra] biškį susitai̇̃sęs, o pirma kai ašaka Grdm. Abi kiaules žinda [paršiukai] – kad sustai̇̃sė! Vlk. Paduok milto [karvei], i sustaisi̇̀s Klt.
ǁ NdŽ, Ėr, Lnkv, Slm, Ktk, Klt, Žl suvešėti: Palijos, susitai̇̃sė geri pūrai Šts. Kap lietulis palyjėj[o], visas javas sustai̇̃sė Rod. Tokie nusmurgę buvo mieželiai, ale po lietaus susitai̇̃sė Jnš.
5. tr. NdŽ padaryti tvarkingą, sulyginti: Ka jau teip išminkys [duoną], nu i paskuo apdangstys, sutaisýs, ana i rūgs Sd. Dažnai šiaudus iškultus sutaiso ir suriša atgal į kūlius Žem. Pėdus iškrečiam, sudedam gražiai, sutai̇̃som [kūlius] Mšk. Teip reik sutaisyti rugių pėdą, kad [duodami į mašiną] lėktum vienas pri vieno Šts. Nu i minti linai mun netiko ir nevedės – nemokėjau aš tų saujų sutaisýti Nv. Spalius iškratė, sutai̇̃sė taip puikiai saujas Akm. Paskui nuvydavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisýdavai, suraukdavai Sk.
^ Blogas išknaiso, o geras sutai̇̃so An.
| refl. tr.: Kaip išlauš, saują [linų] susitaisýsi, susipašiosi i minsi Kl. Paims po saują, susitaisýs i par tus brauktuvus brauks linus Kv.
ǁ NdŽ tam tikru būdu sušukuoti, sugarbiniuoti, padaryti šukuoseną: Plaukus dailiai sutaisýti KI470. Ar iš savęs sutaisýti plaukai? Vžns. Kas tau taip plaukus sutai̇̃sė? Šv. Oną kad sutai̇̃sė gražiai – ką te kalbėt! Slm.
| refl. tr. Jdr: Še, kaip gražiai plaukus susitai̇̃so! LKT249(Rz). Plaukus susitai̇̃sius, visai kitokia Trs.
ǁ tvarkingai sustatyti, sudėti, susodinti, surikiuoti: Sutaisýk grabus parėdniai duobė[je] J.
| refl.: Teip pasipuošusys susitaisė į dvi eili pagal vyresnybės ir nuejo pakviesti vyskupo į susirinkimą M.Valanč.
ǁ Akm tvarkingai sulankstyti: Išmazgok, suprosyk, sutaisýk – bais įkyria tas [rūbų] mazgojimas Svn.
6. tr. išdoroti, išdarinėti: Ana sutai̇̃sė zuikį kepti J. Ruibienė paukščius sutai̇̃sė, sūdė į geldelę ir pakėlė savo marčiai gražų prašmintėlį JD1512. Kol grybus sutaisai̇̃, prailgsta Jd.
7. tr., intr. Pp sujungti, sutvirtinti: Padarys suopynę an tokių karčių, tvirtai sutaisýs, ka nenukristų Akm. Sugipsavo, sutaisė į gipsą – parvažiavo numie Skd. Ir padarė penkisdešimts kabelių ir sutaisė kaurus kabeliais anais su kitais krūvon BB2Moz36,13.
8. tr. Ėr, Šd pakloti (lovą): Tavo darbas kožną rytą sutaisýti lovas Slnt. Teip, rodos, dailiai lovą sutaisaũ, o ji atsikėlus par naują partaiso Vdžg.
| Pavakarieniavęs liepė mergaitei, kad ji sutaisytų jam guolį LTR(Mrj).
9. tr. Š, Vdk padaryti kokį daiktą: Dabar kiti drabužiai yr, jau kiteip sutaisýta Ms. Visom rūbelius sutaisiaũ, suaudžiau Klt. Marškinius sutai̇̃so i vienus, i kitus Rd. I verpi, i suki [siūlus], i sutaisai̇̃ [audeklą] vis žiemą Žg. Tėvas jau nearė su žagre – jau plūgai buvo sutaisýti Kpč. O knatų suk nesukęs – galo nematyti. Kai tik sutaisom daugėliau, Dovydonis tuoj suima krūvon ir neša J.Balt. Iš šikšnų nupintieji ir su gelžinomis vielomis sutaisytieji botagai prš.
| Kiaulės kai užryja [arklienos], tai paskui ryja, ką bepakištum, ir lašinius sutaiso (užaugina) per plaštaką arba storesnius J.Balt.
^ Nieks nežino, kaip sutaiso medų ir korelius LTR(Lnkv).
| refl. tr. Š, Pnd, End: I langus susitaisiáu, i dubilti langai ant troba yr Trk. Daba senu papratimu audžiu, kokios medžiagiukės susitaisaũ Grnk. Paduškų dvylika susitaisiaũ Sdb. Tėvas buvo pasdaręs bričką, sustai̇̃sė vežimėlį miestan važiuotie Kpč. Viską (visus žvejybos įrankius) turėjėm patys susi̇̀taisyti Klp.
| prk.: Led du susitaisiaũ vaikus Sdb.
ǁ LL262 padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Sutai̇̃sėm sutai̇̃sėm tą duoną i pakišom po pečium Krž. Ta jau apvali kleckai – suplokština, sutai̇̃so be vidurio Krtn. Sumašinavo[ja], sumala, viską sudeda, sutai̇̃so – ir į tokią blėkelę ir po pečiaus Lk. Kleckų virdavo [iš žirninių miltų] – rankom sutaisýdavo Grž. Šis [voras] tuos trupinėlius surankiojęs, sutaisęs į kepalėlį ir nunešęs pas poną Dievą parodyt Slnt. Iškratėm paskutinius spalius ir sutai̇̃sėm kuodelius Klp. Suveria suveria šituos šiaudelius, gražiai sutai̇̃so – ir sodas Pnm. Ežę sutai̇̃sė, viską susvadino Krš. Sutaisýti lysvę NdŽ.
ǁ sudėti iš atskirų dalių: Užnešė vežimą ant stogo dalims i sutai̇̃sė tę Slv. Meistras sutai̇̃sė (sustatė) mašiną iš daugalio dalių Š(Sl).
| refl. tr., intr.: Sustai̇̃sė jie po žabų kūlelį Šmn. Po du kūliuku [kraujažolių] susitaisaũ, privirinu Šd. Kaip tik gaidžiukas sugiedojo, [subyrėjęs] duonkubilis pats savaime susitaisė ps.
ǁ NdŽ padaryti ką kokios sandaros: Šikšnosparnio visas kūnas sutaisytas tik oru skraidyti J.Jabl. Dievas teip sutaisė kūną, idant vieni sąnariai apei kitus rūpintumias M.Valanč. Visas kūnas patogiai sutaisytas ir susegtas per visus sąnarius, kurie vienas antram padėjimą duoda BtPvE4,16. Šakelė taip pat sutaisyta kaip ir stiebas rš.
ǁ refl. susidaryti iš ko, atsirasti: Didi upė susitaiso iš mažų upelių TS1900,8. Kur susitaiso slėny liūgė, tai tų puntagalvių atsiranda Rz.
ǁ sudainuoti, sugiedoti: Duok sutaisýt [dainą] – nejunk [magnetofono] Ad.
10. tr. ppr. impers. padaryti, kad kiltų, užeitų (paprastai apie lietų): Gal vakaruo sutaisýti lytaus Lpl.
| refl. Rtr, DŽ1, Sb, Pn, Mžš, Srv, Jnš: Bene susitaisýs ir lytaus iš tų debesų Šts. Matai, ir te susitai̇̃sė debesis Pc. Neblogai būtų, kad taip koks būrelis lietaus susitaisytų J.Avyž.
ǁ refl. įsitvirtinti, nusistovėti: Sninga, šal̃na, matai, i susitaisýs žiema Krš.
11. tr. KŽ pastatyti (statinį): Palago šventėje sutai̇̃so keturias lapinyčias ties bažnyčia J. Būdelė an lauko sutaisýta Pbr.
| refl. tr. Ub, Dglš: Brolis gražius namus susitai̇̃sė Rmš. Susitai̇̃sė tokį lauželį, anudu ten gyvena Sd.
12. tr. įrengti, įtaisyti: Neilgai galvojęs žmogelis įsakė teip sutaisyt lovą, kad galima būtų ją sukti LMD(Sml). Nu tokie aukštai erdai buvo sutaisyti̇̀ Gršl. [Alyzas] patyliukais nubogino prie Lėvens karčių ir baslių ir sutaisė iš jų perkolą skersai upės, o į perkolą suspendė varžas J.Balt. Čia nebuvo elektrų tų – po karo viską sutai̇̃sė Žr.
13. tr. LL270, KŽ, Krš, Ktč sukurti, sudaryti: Muno paties sutaisýta yr daina aplei Medingėnus Žr. Jaunius mirdamas nepaliko savąja rašyba sutaisyto rankoraščio K.Būg. Jis raštą apie meilę sutai̇̃sęs, surašęs KI13. Kaipgi farmaceutai, norėdami sutaisyti savotišką terminologiją, galės be botanikos apsieiti? LTII432. Vadovėlį sutaisė Juozapas Damijonaitis rš. Nieko tuo čėsu nebuvo, iš ko pons Dievas svietą būtų sutaisyti galėjęs brš.
| Palšys uks miks, uks miks, nebesutaisė atsakymo Žem. Aš jau nebsutaisáu (nebeatsimenu, nebemoku pasakyti) NmŽ.
| refl. tr. Rtr: Gulėjo nabagė pagaliau nurimus nuo savo susitaisytų sielavartų Vaižg. Kitas vėl pagal savo dingsčią kitokią dainelę susitaisęs kvirklina prš.
ǁ refl. Vb susikurti: Visi vienan daiktan kėlės, tada kaimas sustai̇̃sė ČrP.
14. tr. NdŽ, KŽ, Vkš, Ms, Ėr, Vj, Lb pagaminti (valgį, gėrimą, ėdalą): Tą tarkę košę reik mokėt sutaisýt KzR. Atneša tuo[j] sutaisýtą gėrimą Slv. Tą varškę sutaisýdavo su saldžia grietine Rg. Antę, žąsį išvirino, sutai̇̃sė svečiams – labai laukė Krš. Ana ką sutaisi̇̀s, visa gardu Ds. Sutaisýsiu tau, vaikel, šviežio sviesto Kp. Še, nusidavė man nučiupti pono sakalą, sutaisyk jį tuojau – turėsim gerus pietus BsPII110. Sėdint prie stalo, ji liepė vergei atnešti dvi taures jos sutaisyto vyno J.Balč. Perpylimas (padažas) sutaisytas Q537. Vieną kartą supykus ir sutaisius valgymus su nuodais Sln. Sutaisyk girą, vaišink svečius, kaip kadaise tavo tėvas V.Bub. Boba sutai̇̃sė kiaulėms ėsti i liepė munie nunešti Vž. Sutaisýk kai ką karvytei gert Kp. Vakar bitėm indėjau sirupo sutai̇̃sęs Jon. Sutai̇̃so su rūgusiu pienu [dilgynes], juos (kalakutus) lesina LKT240(Žml).
^ Kosuliu netveruos. – Sutaisýk su dyguliu ir parduosi (juok.) Šts.
| refl. tr., intr. Tl, Gd: Susitaisiaũ kiaulėms jovalo Skr. Varškę susitaisiáu, peletrūnų įpjausčiau – burno[je] tirps! Krš. Pieno tuokart nevežė, pieninių nebuvo – sviesto susitai̇̃sė Pkl. Neįmanė, iš kurio puodo pilties ir kaip susitaisyti pieną Žem.
ǁ pagaminti kokiam tikslui, reikalui: Pyragams tešla įvairiai sutai̇̃soma DŽ1. Paršą papjovęs turi sutaisýti – taip nelaikysi Krš. Reik mokėti dažyves sutaisýti: bile kaip sumaišysi – gerai nenukąs Krš. Karklų žievių sutaisýsi – būs geltoni kailiniai Gd. Ka jau rožę kas turės, sutaisýs vaistus Kv. Ramunėles jei stipriai ir tirštai sutaisai̇̃, tai paleidžia [vidurius] Kvr.
| refl. tr.: Sutaisykis žolelių kokių nora į butelkeles S.Dauk. Vaistinėje lašeliai brangiai kaštuoja; kam mokėti pinigus už tai, ką patys mokame susitaisyti rš. Iš aguonų susitai̇̃sę kokius ten vaistus leidas, i blogai esą (apie narkomanus) Rdn.
15. tr. paskaninti prieskoniais: Sutai̇̃sėm šnabę – laižės! Rdn.
16. žr. nutaisyti 16: Sutai̇̃so lūpas, akes parverta – pyksta Krš. Moteriškė, nedrąsiai priėjusi, pabučiavo į ranką ir laukė, ką ji pasakys. Panelė sutaisė liūdną veidą LzP. Kas čia per bobų subuvimas? – paklausė ponas Meškelė, rūsčią miną sutaisęs rš.
^ Sutai̇̃sė lūpas kap prūsė į balių Klvr.
17. tr. padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: Iš Napalio buvo galima susilaukti didesnių netikėtumų, neg buvo jiems sutaisęs Petras Vaižg. Matai, kas tau buvo sutaisyta MPs.
18. tr. Rtr parengti kokiam veiksmui: Parėjo in dvarą, žiūri – jau ateina tas meškinas. Tuojaus sutaisė kareivius šaudyt: jis nieko nebijo BsPIII245.
| refl. J, Rtr, KŽ, NdŽ, Ms, Trk, Vvr, Plšk, Pšl: Tik susitai̇̃sėm šieno grėbti, ir pradėjo pilti [lietus] Šv. Susitai̇̃sėm eit vakaraut Brž. Nuvalius stalą, susitaisė vėl giedoti Žem.
ǁ refl. Srv pradėti, imti ką daryti: Taisosi taisosi ir nesusitai̇̃so lyt Ėr. Dangus aukštas ir toks palšas, jokio debesiuko. Kad nors nesusitaisytų lyti V.Bub. Jeigu nesusitaisi̇̀s šalt, ateis greit pavasaris Rm.
19. tr. Š, Rtr, Šts parengti ką kokiam reikalui: Sutaisiaũ valgius į kelionę, gali važiuoti J. Jaunius pats būtų sutaisęs spausdinti visą tą savo darbą J.Jabl. Mun sutaisýk maistą ir aš eisu Vkš. O tą pašarą jums sutaisýtą atveža? Trk. Kai sutaisýdavo (sukapodavo) malkas, eidavo kitų darbų dirbt Jnšk. Eigulys sutai̇̃sė tų malkų šįmet Žeml. Kartą sutaisiau as dešimtį laivų ir išplaukiau su jais J.Balč. Noriu siuntinį sutaisýt Plm. Anie paėmė, suvyniojo, sutai̇̃sė nešinį Všv. Aš sutaisysiu jam dovaną ir per tave nusiųsiu J.Balč. Kad čia būtų sutaisýta baltiejie staleliai, kad čia būtų ir padėta rinckasis vynelis JV598. [Paurukas] ėmėsi pėdų iš naujo. Bematant sutaisė [kultį] jau visą klojimą J.Balt.
| refl. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Šts: Mes gi susitai̇̃sėm (susikrovėm) karves, kiaules ir važiuojam Vv. An žiemai maisto susi̇̀taisai Krtn. Galiu važiuot nors ir tuoj – viską susitaisiaũ Srv. Einu virti: kol susitaisýsu, kol išpliupės Krš. Turėjau da metams susitai̇̃siusi kruopų, miltų, makaronų – jau baigas Lkv. Susitaisiáu dešimt kepalų ir vėl vežiau ten Eig. Susitai̇̃sė vilnų i išvažiavo karšt Šd. Smetono susitaisáu i leku į turgų End. Palapys išėjo susitaisyti vežimus ir kinkyties Žem. Iš vakaro reiks susi̇̀taisyti, jei anksti išvažiuoji Krš.
| prk.: Turu susitai̇̃siusi (pasirengusi ką pasakyti), drėbsu kumet gerą žodį! Krš. Nebežinau, ką aš turėjau susitai̇̃sius senybės sakyt Skp.
ǁ sutvarkyti (padargą, įrankį ir kt.), kad tiktų vartoti, naudotis: Turim girnas, bet nesutaisýtos – nemalam Kpč. Penkiolekos metų vaikinai dabar nemoka dalgio sutaisýti Šv. Jūs, berneliai, paklausykiat, greit dalgelius sutaisykiat LTR(Ms). Šieną nupjausiu, lauką išarsiu, žagružę sutaisysiu LTR(VšR). Linus nurausiu, drobes išausiu, stakleles sutaisysiu LTR(Plv). Turėjau dalgį, ir gerai sutaisytą A1884,401.
| refl. tr.: Iš vakaro susitai̇̃so ratus, sudeda pašarą Klk. Muzikantas lauka susitaisęs muziką BsV318. Nei moka verptie, naujų staklužių susitaisýtie (d.) Dkš.
ǁ Knt apdoroti, apdirbti: Kol sutaisai̇̃ pakulas – pakulas sau verpt, linus sau verpt – jetu mano, kiek prisidirbdavai! Mšk. Pats linabruktis, kas man linus sutaisys, jeigu tave areštuos? Ar kito pusbernio lėksiu ieškotis? J.Balt.
| refl. tr.: Susitai̇̃so žėdnas sau tuos linus Ps.
ǁ Pš sukinkyti, pakinkyti (arklius): Sutaisýk arklius i važiuojam Lk. Tas velnias tuo[j] sutaisė arklius, karietą, pats sėdo važnyčiot BsPII50. Jis išvedė jį iš to kambario, sutaisė arklius ir liepė važiuoti namo SI205.
| refl. tr.: Kitą rytą jis susitaisė visus tris savo asilus ir iškeliavo į mišką ieškoti Kasimo J.Balč.
ǁ suderinti: Strūnas jau sutaisi̇̀s Lp.
| Turi̇̀ su spragelu teip rankas sutaisýti, ka galėtumi kulti Yl.
20. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai: Daržą sutai̇̃sė, suekėjo Pvn. Kai anas žemę sutaisi̇̀s, tai pas jį augs Ds. Dirvą sutaisyti N.
21. tr. Lz, Srj, Dglš, Rš įgyti, įtaisyti, nupirkti: Du kostiumu sutaisiaũ – ir kur jiej (greit sudėvėjo)? Drsk. Paltelį tėvas sutai̇̃sė, tupliukus pasiuvo Klt.
| refl. tr. Prnv, Rš, Pst, Dglš, Dkšt, Ml, Slk: Susitaisiaũ gerą arklį Vrn. Gerą drabužį ne tep jau lengva sustaisýt Pns. Da nori kostiumo gražaus sustaisýt Sug. Kada kokį paršą vėl sustaisýsiu Skp. Par laiką susitaisýsi (susipirksi) – iš pradžios tos plikos sienos bjauriai Krš.
ǁ gauti, parūpinti: Kiek tų svečių – kurgi te sutaisi̇̀s visiem lėkštutes, visiem šakutes! Mžš. Sutai̇̃sė porą arklių LzŽ.
22. tr. NdŽ, DŽ1, Kv, Brž, Ėr, Srv, Dj po kiek dedant surinkti, sukaupti, sukrauti: Palauk, kaip sutaisýsiu piningų, nūpirksiu Up. Jug tus šimtus sunkiai buvo sutaisýti Lc. Jug dėjo į pančekas, kišo piningus – dukterums i dalį reik sutaisýti Trš. Ta tėvelis eis ir eis an tų dienų, kol sutaisýs rendą Rt. Sutai̇̃so kiek auksinių, ažukeikia, ažuburia ir pakavoja Šmn. Nuo tryliktų metų tarnaudamas sutaisiau kapeikos šiek tiek LzP. Parduosiu arklį ir karvę … ir tą šimtinę sutaisysiu TS1903,9. Kai atėjo ruduo, Coliukės kraitis buvo visas sutaisytas J.Balč. Pažadėjęs [tėvas dukteriai] jokios dalies neduoti, atimti visą sutaisytą kraitį I.Simon. Aš to plovimo (skalbinių) daug nesutaisaũ Žg.
| refl. tr. Vgr, Trš, Srv, Adm: Susitai̇̃so piningų tik sprogti, o geresnio daikto neperka Krš. Kol pasogos biškį susitaisiáu ir pasenau Tl. Ans susitai̇̃sė a porą tūkstančių i nusipirko pas Alsėdžius vietelę Ms. Pinigų susitai̇̃sė ir nusipirko gryčią Sb. [Katrė] ir kraičio buvo susitaisiusi nemenkai I.Simon. Kaip susitai̇̃so daug to mazgojimo, apdžiausto lauke visus šniūrus Mšk.
ǁ iš smulkių vienetų sudaryti tam tikrą sumą: Gal aš sutaisýsu iš tų kapeikų kiek reik Kv.
| refl.: Jeigu lemputės didelės, sustai̇̃so [mokesčių už elektrą] Slm.
23. tr. Adm, Dbk, Ut, Pnm, Pšl, Pj iškelti (vestuves, pokylį): Nora sutaisýti abijų dukterų veseles kartu Krš. Liepė sutaisýt vestuves, ka visi būt pavalgę i pagėrę Šln. Sutai̇̃sė pokylius, suvadino kaimynus ir gimines Pgr. Šiandien pat mes keliame vestuves, puota jau sutaisyta! (ps.) J.Balč. Visi supuolę sutai̇̃sė, iškėlė pagrabą kaip reikia Pl. Sutai̇̃sė pagrabą BM220(Jsv).
| refl. tr., intr. Š, Ukm, Ssk, Trk: Susitai̇̃sė tą sambarį jos abi Jnš. Kur jau artimesni trys keturi kiemai, susitai̇̃so Kūčias vienam kieme Sb. Voversiukas ant dirvonų susitai̇̃sė didį bolių (d.) Gdr. Nu i ryto metą jau susitai̇̃sė tas balius Vkš.
24. tr. NdŽ, Žd suorganizuoti, surengti: Buvo sudarytas (sutaisytas) viešas vakaras J.Jabl. Sakyk, ar besutaisýs ponai karą? Nt. Sutaisė bobos mišias, ir nebliko žiburelių vaikščiojančių Šts. Suaugusių kursus mokytojas buvo sutai̇̃sęs Krs. Any atvažiavo muzikos – jau večerinką sutaisýt LzŽ. Ant Žvelgaičio kalno sutaisýdavo Jonines Žg. Mokytojas mum sutai̇̃sė – tas senobines dainas ir šokius Msn. Mergvakaris, arba pintuvių vakaras, sutai̇̃somas yra paprastai panedėly vakare JV475(išnaša).
| refl.: Sustai̇̃sė didžiausia vakaruška Šmn.
ǁ įsteigti, įkurti: Ans buvo sutai̇̃sęs korą – dvidešimt penkis žmonis turėjo jau Pln. Buvo … vargonykas, tai orkestra buvo sutaisýta su dūdom GrvT131.
| refl. tr.: Ten buvom susitai̇̃sę tokį savo kuopos orkestrelį Plt. Tadas Blinda susitai̇̃sė savo karuomenę Grnk.
25. tr. Žr, Lc suburti, sutelkti: Skubotai sutaisýtas vaidintojų būrelis NdŽ. Po dešimtį tų braukėjų sutaisýs i mins Ms. Sutai̇̃sė (supiršo) žmonis į porą, i gyvena, proto pasiėmę Krš.
| Sutaisytamjam saimui tapė jis per viceprezidentą išskirtas prš.
| refl. KŽ, NdŽ, Žeml, Trk, Krš, Varn, Krt, Vd, Grk, Šd, Sl, Alz, Kp: Susitaisỹs, būdavo, koks penkiasdešimt vyrų ir ims dainuot Raud. Susitai̇̃sės kokie trys a keturi, išvaga viską ten Akm. Jeigu abudu tokie tinginiai susitaisýs, badu išdvės Vkš. Susitaisýs tokios kumpanijos, kad eis kaip pašėlę par vestuves Klk. Buvo seniukai susitai̇̃sę – kadrilių šoko Pp. Y[ra] toki brigada susitai̇̃siusi: briedžius nušauna, šernus Rt. Pradės eit grėbėjos, pjovėjai, tai susitaisi̇̀s pulkas kaip debesis ir valiai dainuot Slm. Tai, būdavo, sustai̇̃som ir ažtráukiam Adm. Su kuo jiem (piemenukams) patinka, susitai̇̃so į krūvą, susigena bandas Mšk. Imtų kada, susitaisỹtų keli vyrai i padirbtų tą tiltą, i nebereiktų bevargt Škn. Pulkais susitai̇̃som i einam ant gegužinę Všk. Susitaisė mūsų ketvertas norinčių arklių pirkti, ir drožiame kažkur dešimt varstų už miestelio LzP. Susitaisę visi … supjautą šienelį sutrypė A1885,218. Jos (miškinės kiaulės) susitai̇̃so viena paskui kitą par miežius eit Bsg.
^ Susitai̇̃sė pora pagal Dievo norą Ll.
26. tr. I, Dglš, Vj nustatyti, sutvarkyti: Teip sutaisýta, ka žmogui tik vargt ant svieto Jrb. Teip sutai̇̃sė, kad antradieniais vinčiavos Yl. Teip jau Dievo sutaisyta, sudaryta nuo amžių J.Jabl. Šitaip gamta viską sutaisė J.Balt.
| refl. KŽ: Nuo to vakaro taip ir susitaisė mano dienos: ligi pietų turguje, pjaunam, skaldom, kraunam malkas, vakare – į skaityklą J.Balt.
27. sparčiai suvalgyti, suėsti: Parėjęs sutai̇̃sė riekę duonos su svogūnu ir eina švilpaudamas Kpč. Sutai̇̃sė vaikas silkę kaip niekur nieko Pl. Lašiniai man visi pietūs: ben pusę kilogramo sutaisýdavau Pg. Vilkas sutai̇̃sė avį Š(Sl). Būdavo, įmesk skruzdėlynan gyvatę, tai tuoj sutai̇̃so Slm.
| refl.: Neilgai to paršelio užteks, greit susitaisi̇̀s Ėr.
28. sumušti, sutalžyti: Dar aš jį sutaisýsiu! Skr. Tėvas kad sutai̇̃sė, tai sutai̇̃sė tą netikėlį Lp. Apveizą sutai̇̃sė Gršl.
ǁ intr. suduoti, sušerti: Petras kap reikiant jam sutai̇̃sė Vrn. Kad sutaisiaũ šatra išilgo, tai net sussukė Vrnv. Lapinas pajuto, kad jisai sutaisė jam per nugarą sagtimi V.Krėv.
29. tr. Srv, Gršl nugalėti, įveikti, suriesti: Iš karto sutaisiaũ (griežtai pasakiau, prigriebiau), ir dabar neturi ką sakyt Žvr. Trušienė viščiokus sutai̇̃so – jų grūdus suėda Ut. Aš būčiau ne Jonas Vijurkas, šimts perkūnų, jeigu nesutaisysiu šito senio TS1901,11-12.
| prk.: Mane sutai̇̃sė ta liga, tai dabar nebetikęs Pnm.
^ Sutai̇̃sė kai Abelių Švnč.
30. tr. apgaule įstumti į vargą: Jis mane sutai̇̃sė J.Jabl(Kp). Tas sukčius juos sutai̇̃sė, iš dubos išvarė, o dabar pats negyvena Sml. Kaip ana tas merges sutai̇̃sė, ka negavo vyrų Krš.
◊ añtausius (ė́dmenis, káilį NdŽ, snùkį NdŽ, šónus NdŽ) sutaisýti NdŽ primušti: Jei nori, nustok lojęs, o sutaisýsu ė́dmenis! Vvr.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirma kójas sutaisýsi! Lp.
krãmę susitaisýti būti sumuštam: Neilgai tik važiuos: susitaisýs krãmę, i pasibengs Trk.
užtaisýti J, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. I, Nm, Užg, Km, Pl, Pšš, Srv, Pn, Vkš, Šv pašalinti spragą, skylę, užlopyti: Tu tvoron skylę užtaisýk, ba kiaulės in daržą sulįs Lš. Juodu su savo tarnais didį akmenį užrito ir angą drūtai užtaisė prš. Ažtaisiaũ, ažlipdžiau visus plyšius pirkios Klt. Užtaisýt reikia kraigas Lp. Užtai̇̃so (apkamšo) šiltai avilį, kad būtų šilta Jnšk. Užtaisýti prakiurusias pirštines KŽ.
| refl. tr. Srj: Užsitaisýk rankoves, visai jau baigia atskutot Nm. Jau tie Gruiniai amžini sulūžėliai, negali spragų užsitaisyti J.Avyž. Koki keturšimti žmonių sulindom į bunkerius, užsitai̇̃sėm, nu, kaip jau būs, taip būs! Akm.
2. tr. įdėti plombą, užplombuoti: Ažtai̇̃so, ažtai̇̃so tuos dantis, ir vėl ištrupa Svn.
3. tr. KŽ uždaryti, užrakinti, užkabinti, užsklęsti: Langai užtaisýti, stubo[je] trošku – kai čia gali išgyt! Smln. Lig įejau pro vartus į kiemą – kiemas užtaisýtas Klk. Ažtaisýk duris, jau visi namie Svn. Užtaisýk tą langą Pbr. Tėvelio kluonas buvo užtaisýtas tokiom kartim. Užtaisýdavo, kad gyvuliai neįlįstų Žml.
| refl. tr. Rtr: Nueit tai nuėjau, o jie užsitai̇̃sę duris: beldžiau beldžiau – neprisibeldžiau Pbr.
ǁ užkalti: Lentomis, skalomis, geležimis užtaisýti NdŽ. Karstą aklinai užtaisýti NdŽ.
ǁ užtverti: Užtaisýti pylimu NdŽ.
| prk.: Šitiems melams kelias užtaisytas prš.
| refl. prk.: Jam buvo užsitai̇̃sęs (susilaikęs) šlapumas Brž.
ǁ Vgr sandariai uždengti: Ir antras galas tam bosuo užtaisýtas Klk. Teip reik užtaisýti, kad neišeitų garas Kl. Langai užtaisýti, kiemo vartai atkili Bsg. Perskaičius [laišką] užtaisė (užklijavo) kaip buvo LzP.
| Ka par smarkiai, ans užtai̇̃so (pridaręs, uždaręs sulaiko) tą garą Pp.
ǁ apvynioti, apmuturiuoti.
| refl. tr.: Lakstai kaklo neažsitai̇̃sius [šaliku] ir nori nesirgt Svn.
ǁ paslėpti kuo uždengus: Dvi karvi buvom užtai̇̃sę tarp šiaudų, kad neatimtų LKKVI279(Všk). Tam namely aš užtaisiaũ senelį Lnkv. Kaip mes bandą ganėm, i užtai̇̃sė [čigonai] į mišką tokius du [pavogtus], arklius Mšk.
ǁ prk. nutraukti veikimą, uždaryti: Gal užtaisi̇̀s tą bendrabutį Brž. Tos kapinės jau visur užtaisýtos (nebeleidžia laidoti) Brž.
4. tr. NdŽ uždėti, pritvirtinti: O jo kirvis, liuosai užtaisýtas, tik pašmukšt nuo koto, papliumpt į vandenį Jrk21. Dabar geriau kirvelį užtaisysiu ant kotelio Vd.
5. tr. taisant sugadinti: Taisė i ažtai̇̃sė zagarką Dglš.
6. tr. kokiomis priemonėmis pagerinti ką prastą, netikusį, užmaskuoti trūkumus: Kur arkliai sunkumus turia, [čigonai] užtai̇̃so – ir nepučia [arkliai] Mšk.
7. tr. aprengti, apvilkti (drabužiais): Pasims abrūsą, uždės rėtį ar už[v]oš puodynę ant galvos, užtaisýs, aprėdys jau jį (piršlį) čia kaip ir įveda LKT124(Trg).
| refl.: Nu tai tas diedas užsitai̇̃sė i nuej[o] LKKII217(Lz).
ǁ refl. persirengti kuo: Ažsitai̇̃sė až jaunąjį LzŽ.
ǁ Ūd, Lbv užtiesti, užkloti: Svočia užtai̇̃so stalą staltiese sava ir tada pasdeda karvojų ant stalo Alv. Baltas skomas užtaisiaũ, baltą duoną jau padėjau LMD. Svirno stalai užtaisyti, vyno stiklai pripildyti LTR. Oi mergele lelijėle, užtaisykie skomužėles, užtaisykie skomužėles, atskaitysiu pinigėlius LTR(Vs). Tik mūsų seselę čion atlydi, baltamjam grabelyj inguldytą …, plonomjom drobelėm užtaisytą BsO44. Oi tu laškele, gražiai užtaisýta, kas an tavę atsiguls? DrskD68.
8. tr. padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Poliams kalti toks mušeklis buvo užtaisýtas Trg.
| refl. tr.: Užsitaisiaũ tokią žagrutę, i gerai kaupia Jrb.
ǁ užtverti (tvorą): Užtai̇̃sė torą iš žabų Vgr. I tvoras užtaisýdavai, kur jau ganai, kur pūdymas Mšk.
9. tr. pastatyti (statinį): Užtaisiaũ pirtį, galėsit visi vanotis Dj.
| refl. tr.: Užsitai̇̃sė vėjinį malūną Nmn. Užsitai̇̃so tokią būdelę – i maudydavos Jnšk.
ǁ Pc įrengti, įtaisyti: Reiktų užtaisýt abarus – ir galėtumėm paršus vasarai suvaryt Kair. [Skobtiniuose aviliuose] plautai, landžiukai buvo užtaisýti Škn. O čia vėl užtaisýta tokia apskriti ta [girnų dėžė], byra miltai tie Mšk. Čia buvo užtaisýtos žabų kamšos pravažiuot žmonėm; pavasario laike vanduo išnešė LKT240(Žml). [Voras] nuejo į krūmus, užtai̇̃sė savo tinklą ant šakų BM361(Pkl). Užtaisiaũ paklaimėj šeškam slastus Ds. Ka žvejosma tiktai kame upelė[je] kokiame, ten ventarį kame užtaisýsi Všv. Kam kilpas užtaisýti NdŽ.
| refl. tr., intr.: Aš užsitaisiaũ slastus pelėm gaudyt rudenyje Pžrl. Užsitai̇̃sė anie ir gerai gyvena Skdv. Griovys yr, ir buvo užsitai̇̃sę vebrai Ppl.
10. tr. įkurti, įsteigti: Ans buvo žadėjęs pabriką užtaisýti Akm. Kartą užtaisius gerą valgyklą ir viską gerai tvarkant, viskas gerai eitų rš. Geriausioj kviečių žemėj vištyną užtaisė! J.Paukš.
11. refl. tr. susitvarkyti, pasigražinti: Ažsitaisýt rūpi [kambarį], išsivelėt Klt.
12. tr., intr. Žr pagaminti (valgį, ėdalą): Reikia užtaisýt, kad būt gatavas ėdalas Vlkj. Pati žiemai užtaisýdavo [grybus] Krž. Užtai̇̃so karališkus pietus Lnkv.
| refl. tr.: Nešiu kiaulei ėst viedruką užsitai̇̃sius Skr. Užsitaisiaũ [salotas] su cibuliais, su krapais, su smetonėle Grnk.
ǁ Dj pagaminti ko kokiam darbui, reikalui: Užtai̇̃sė tam karaliuo migdomus vaistus, ans nieko i negirdėjo, ką ana pasakojo (ps.) Lpl.
| Ką tai pelei geriau užtaisýt (įkabinti į slastus): a čia lašinių, a čia duonos? Jrb.
| refl. tr. Dj: Šarmas rankas nuėda, nudirba, jeigu macniau užsitaisái Žlp. Jeigu per stipriai užsitaisýsi žolikes, gali nusinuodyt PnmŽ.
ǁ įdaryti: Dešra – užtaisýta žarna LzŽ.
13. tr. įdėti, įmaišyti į valgį, gėrimą prieskonių, pagerinti uždaru: Mėsą su česnaku, su pipirais užtai̇̃so LzŽ. Da toki braškė buvo verdama: cukrų užtaisýs, nu ir gyvens gyvens Všv. Veršieną apdėti keptais bulvių griežinėliais arba bulvių koše, užtaisyta žaliu kiaušiniu rš. Vynas būdavo taip užtaisomas grūstais prieskoniais, kad kiekvienas gurkšnis plikydavo koserę rš.
ǁ Rmš, Lpl, Vgr įdėti nuodų ar užburti (valgį, gėrimą), kad pakenktų: Nevalgyk, čia užtaisýtas valgis! Alk. Juodvi abidvi buvo tę jiems užtai̇̃siusios: kai tik jie to alaus užgėrė, gatavai padūko Rg. Mėsos gabaliukus nuodais užtaisýti NdŽ.
14. tr. įtaisyti, padaryti, įrengti: Viską gudriai užtaisýti NdŽ.
15. tr. Dj padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Aš jai da užtaisýsiu vieną štuką! Skrb. Dabar galėsi važiuot namo, pavėžys tave ponas – tiktai mes tau važiuojančiam užtaisysim šposą BsPIII293.
ǁ tr., intr. NdŽ, KŽ, Rg, Šv, Up padaryti ką bloga, ką nemalonaus: Ir užtaiséi tu čia mun, dėkuo! Šv. Tu tik man bėdą užtaisýsi, daugiau nieko Ėr. Ką užtai̇̃sė ji tau, ka tei[p] ilgai pyksti? Jrb. Kad užtai̇̃sė, tai užtai̇̃sė – dabar visą amžių atmins! Jnš. Seniau žmonės mokėdavo užtaisyt važiuojančiam, kad šio ratai sustotų ir jau daugiau nė iš vietos nepajudėtų LTR(Šil).
| refl. tr., intr. NdŽ: Su tuo motociklu tik bėdą užsitaisýsi – susilaužysi kur Ėr. Užsitai̇̃sė ant savos galvos Jnš.
16. refl. imti nuolat ką daryti, įnikti: Užsitai̇̃sė naktį nemiegot Jd.
17. tr. NdŽ padaryti tinkamą, parengti ką kokiam tikslui: Tura užtaisęs šnapšę kliukinti (virti) Šts.
| refl. tr. prk.: Aš jau turėjau rupūžei (nedorėlei) užsitai̇̃sius atsakymą, bet nieko nesakiau Skr.
ǁ NdŽ, Srv sutvarkyti (padargą, įrankį ir pan.), kad tiktų vartoti, naudotis: Sėdęs užtai̇̃sė dalgį – vis vyras Grd. Jisai užtai̇̃sė tą aparatą (fotoaparatą) i pats atbėgo i atsistojo į tarpą tų Pžrl. Mašinos dirbo, tik užtaisýti reikėjo Gd. Pati nemoku, prašau kitų užtaisýti audeklą Krš. Varlakio [audeklo] nebįverčio i nebužtaisýčio, dėl to ka aną didliai seniai audėm Kl. Kai mama užtaisýdavo, tai i aš įlipdavau [į stakles] Grnk. Žagrę kap užtai̇̃so, nepajiegia vežt [jautukas mokinys] Plv. Barė mane tėvelis, barė mane senasis, kad nemoku art, žagrelę užtaisyt LTR(Jnk). Tėvelis padarė naująsias stakleles, močiutė užtaisė plonąsias drobeles DvD323, LTR(Br).
| refl. tr. KŽ, Plv, Bsg, Upt: Ana užsitaisė audimą austi J. Reik mokėt užsitaisýt kaip reik žagrę LKT189(Šk). Kaip jie (sielininkai) tę užsitai̇̃so tuos trioptus (sielius) – i plaukia Nemunu PnmŽ. I nytis, i skietą užsitaisai̇̃, užsimazgai, tai paskui gali aust Slv. Dvyleka sienų užsitaisiáu austi, ilgai išeis, kol išausu Akm. Tai stakles paskuon užsitaisýdavom ir ausdavom LKT120(Bt). Pasilikęs vienas, velnias užsitaisė mašiną ir pradėjo kulti SI244. Nė jokio darbelio nemoka dirbti, nemoka verpti, nemoka austi nė plonų drobelių užsitaisyti LTR(Lnkv). Nemoka austie plonų drobelių, užsitaisýtie naujų staklelių (d.) Grl.
ǁ pakinkyti (arklį): Reikia pažiūrėt, kam tie arkliai užtaisýti Mšk.
| refl. tr.: Jūs užsitaisýkit arklius gerai, vežimus gerai ir lėkit Skr.
ǁ suderinti: Užtaisýti striūnas KŽ.
| refl. tr. KŽ.
ǁ įdėti muzikos įrašą, paruošti griežti: Užtai̇̃sė tę tokią muziką – grajy[ja], šoka Jrb.
ǁ refl. tr. KŽ įsijungti.
ǁ refl. tr. užsukti, kad veiktų: Kūčių naktį užsitaisýdavom laikrodį i dvyliktą valandą eidavom klausytis gyvulių kalbos Vl.
18. tr. DŽ, KŽ, Všv, Plšk įdėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Mat šautuvas buvęs užtaisýtas, kaip iššovė, tas tik blakt ir gulia negyvas Šv. Jiej turi ir parako muškietom užtaisýt Lš. Mano tėvas laikė vienavamzdį, šratais užtaisomą šautuvą V.Myk-Put. Norint namiškiai ir sakė, idant užtaisytų šaudyklę namie, jis neužtaisė Blv. Užtai̇̃somasis prietaisas NdŽ.
| prk.: Būsiu su atomais užtaisýtas (apšvitintas), gal tos ligos išlakstys?! Jd.
| refl. tr. Rtr, Jdr, Žr: Užsitai̇̃sėme šautuvus ir granatas KŽ. Užsitaisė šautuvą kaip tik šaut LTR(Rm).
ǁ pripildyti: Užtaisýti šovinį NdŽ.
19. tr. NdŽ įgyti, parūpinti, gauti.
| prk.: Kokiai mergei vaiką užtai̇̃so vaikis ir ema kitą Akm.
| refl. tr. NdŽ: Su kiaule tik darbo užsi̇̀taisai, pelno neišeina Rdn. Kam mum reik tų kerštininkų užsitaisýt, ka mes galiam i be jų gyvęt Jrb.
| prk.: Vaiką užsitai̇̃sė, išejo pizulais Krš.
20. tr. sukelti (ligą): Tas dustas esąs pirmi vaistai vėžį užtaisýti Krš.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Užsitai̇̃sė džiovą: prasčiai ėdė, labai daug dirbo Rdn. Nebdirbk, imparktą (infarktą) užsi̇̀taisysi Rdn.
21. tr. NdŽ suorganizuoti, surengti, įvykdyti: Vakare, pabaigus kulti, užtaiso šokį LTR(Šmk). Dabar užtaisýkit kokį vakarėlį Jnšk.
| prk.: Pabandyk nepapjauti žolės ir nepaduoti su miltais kiaulėms: tokį koncertą tau užtaisys, kad net špokas ant stogo pritils rš.
| refl. tr.: Užsitai̇̃so šokį [senovėje] su klumpium apsiavę, su vyžikium Jd.
22. suduoti, sušerti: Dar vieną lazdą turiu tau į sprandą užtaisýt Gž. Ans mun teip užtai̇̃sė par sprandą, kad dar ir šiandie gela Klp. Su diržu užtai̇̃sė vaikam par kelnes Jnš.
ǁ tr. sumušti, uždaužti: Buvo girtas akis užtai̇̃sęs Rdn.
23. tr. NdŽ prigauti, suvedžioti (merginą): Atvažiavo iš kažin kokių pasviečių, užtai̇̃sė mergą ir paliko Dievo valiai Ut. Ką ji bešoks, kad jau užtaisýta Sml.
◊ bãlių užtaisýti primušti: Dar aš jam bãlių užtaisýsiu Skr. ×
dū̃šią užtaisýti įkaušti, pasigerti: Važiavę iš turgaus pats su pačia. Jau abu buvę gerai dūšias užtaisę Sln.
pir̃tį užtaisýti prigriebti: Jau tas vėl mėlenas (girtas) vambrina (eina) numie – užtaisýs boba pir̃tį! Šv. Užtaisysiu, ag užtaisysiu šeškeliams pirtį, – linksmai grasino Keršis, įknibęs į savo pelėkautus J.Avyž.