Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (43)
κομίζω
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - rūpintis
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - auklėti, auginti, puoselėti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - penėti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - gelbėti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nusinešti, nusivesti, nusivežti, nusivaryti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atgabenti, atvesti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sugrąžinti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - įkvėpti
nuniūkúoti
Apibrėžtis
2 niūkúoti, -úoja, -ãvo
1. tr. raginti: Niūkúok ir niūkúok tą mūs vaikėzą prie kiekvieno darbo Ilg.
2. intr. neaiškiai kalbėti, niūniuoti: Girdžiu: ažu sienos kas niūkúoja Prng.
3. intr. lėtai dirbti: Žiūriu žiūriu, kas te niūkúoja Lkm.
4. refl. bastinėtis, stumdinėtis: Ko jūs dabar taip ilgai čia niūkúojatės, o neinat prie darbo! Žvr. Ką jis dabar ten laukuos su tais arkliais niūkúojas, taip ilgai namo neparveda! Žvr.
2 nuniūkúoti
1. tr. nuskriausti, primušti: Jis ją nuniūkúoja Jrb.
2. refl. pamažu nuvažiuoti, nusivaryti: Visa naktis užtruko, kol nusiniūkãvo į Šakius Šk.
1. tr. raginti: Niūkúok ir niūkúok tą mūs vaikėzą prie kiekvieno darbo Ilg.
2. intr. neaiškiai kalbėti, niūniuoti: Girdžiu: ažu sienos kas niūkúoja Prng.
3. intr. lėtai dirbti: Žiūriu žiūriu, kas te niūkúoja Lkm.
4. refl. bastinėtis, stumdinėtis: Ko jūs dabar taip ilgai čia niūkúojatės, o neinat prie darbo! Žvr. Ką jis dabar ten laukuos su tais arkliais niūkúojas, taip ilgai namo neparveda! Žvr.
2 nuniūkúoti
1. tr. nuskriausti, primušti: Jis ją nuniūkúoja Jrb.
2. refl. pamažu nuvažiuoti, nusivaryti: Visa naktis užtruko, kol nusiniūkãvo į Šakius Šk.
nudãknyti
Apibrėžtis
dãknyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) tr., dàknyti Nm varginti: Kam dãknyji arklį, t. y. žudai? J. Nedãknyk vaikų su žiužiu J.
| refl.: Aš dãknyjaus visą rudenį su juomi, t. y. mūčijaus J.
| Juodvi su motina smarkiai dàknyjasi Skr.
išdãknyti tr. išvarginti: Vaikis išdãknijo vaiką, t. y. išgnaibė J.
nudãknyti tr. nuvarginti: Ta skranda nudàknys jį Skr.
| refl. Rs: Šiandien tai jau visai nusidàknijau, vos ant kojų bepastoviu Nm.
parsidãknyti daknijantis visai nusivaryti: Pati su vyru parsidãknijo, t. y. parsibarė J.
pridãknyti žr. pridakanoti: Pridãknydavo jis mergas, su žiužiu mušdamas J.
uždãknyti
1. žr. uždakanoti: Tu arklį uždãknijai, t. y. užmūčijai J.
2. refl. tr. aklinai užsidaryti: Užsidàknijo klėtelę, kad net dušna miegoti Br.
| refl.: Aš dãknyjaus visą rudenį su juomi, t. y. mūčijaus J.
| Juodvi su motina smarkiai dàknyjasi Skr.
išdãknyti tr. išvarginti: Vaikis išdãknijo vaiką, t. y. išgnaibė J.
nudãknyti tr. nuvarginti: Ta skranda nudàknys jį Skr.
| refl. Rs: Šiandien tai jau visai nusidàknijau, vos ant kojų bepastoviu Nm.
parsidãknyti daknijantis visai nusivaryti: Pati su vyru parsidãknijo, t. y. parsibarė J.
pridãknyti žr. pridakanoti: Pridãknydavo jis mergas, su žiužiu mušdamas J.
uždãknyti
1. žr. uždakanoti: Tu arklį uždãknijai, t. y. užmūčijai J.
2. refl. tr. aklinai užsidaryti: Užsidàknijo klėtelę, kad net dušna miegoti Br.
parsidãknyti
Apibrėžtis
dãknyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) tr., dàknyti Nm varginti: Kam dãknyji arklį, t. y. žudai? J. Nedãknyk vaikų su žiužiu J.
| refl.: Aš dãknyjaus visą rudenį su juomi, t. y. mūčijaus J.
| Juodvi su motina smarkiai dàknyjasi Skr.
išdãknyti tr. išvarginti: Vaikis išdãknijo vaiką, t. y. išgnaibė J.
nudãknyti tr. nuvarginti: Ta skranda nudàknys jį Skr.
| refl. Rs: Šiandien tai jau visai nusidàknijau, vos ant kojų bepastoviu Nm.
parsidãknyti daknijantis visai nusivaryti: Pati su vyru parsidãknijo, t. y. parsibarė J.
pridãknyti žr. pridakanoti: Pridãknydavo jis mergas, su žiužiu mušdamas J.
uždãknyti
1. žr. uždakanoti: Tu arklį uždãknijai, t. y. užmūčijai J.
2. refl. tr. aklinai užsidaryti: Užsidàknijo klėtelę, kad net dušna miegoti Br.
| refl.: Aš dãknyjaus visą rudenį su juomi, t. y. mūčijaus J.
| Juodvi su motina smarkiai dàknyjasi Skr.
išdãknyti tr. išvarginti: Vaikis išdãknijo vaiką, t. y. išgnaibė J.
nudãknyti tr. nuvarginti: Ta skranda nudàknys jį Skr.
| refl. Rs: Šiandien tai jau visai nusidàknijau, vos ant kojų bepastoviu Nm.
parsidãknyti daknijantis visai nusivaryti: Pati su vyru parsidãknijo, t. y. parsibarė J.
pridãknyti žr. pridakanoti: Pridãknydavo jis mergas, su žiužiu mušdamas J.
uždãknyti
1. žr. uždakanoti: Tu arklį uždãknijai, t. y. užmūčijai J.
2. refl. tr. aklinai užsidaryti: Užsidàknijo klėtelę, kad net dušna miegoti Br.
pridãknyti
Apibrėžtis
dãknyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) tr., dàknyti Nm varginti: Kam dãknyji arklį, t. y. žudai? J. Nedãknyk vaikų su žiužiu J.
| refl.: Aš dãknyjaus visą rudenį su juomi, t. y. mūčijaus J.
| Juodvi su motina smarkiai dàknyjasi Skr.
išdãknyti tr. išvarginti: Vaikis išdãknijo vaiką, t. y. išgnaibė J.
nudãknyti tr. nuvarginti: Ta skranda nudàknys jį Skr.
| refl. Rs: Šiandien tai jau visai nusidàknijau, vos ant kojų bepastoviu Nm.
parsidãknyti daknijantis visai nusivaryti: Pati su vyru parsidãknijo, t. y. parsibarė J.
pridãknyti žr. pridakanoti: Pridãknydavo jis mergas, su žiužiu mušdamas J.
uždãknyti
1. žr. uždakanoti: Tu arklį uždãknijai, t. y. užmūčijai J.
2. refl. tr. aklinai užsidaryti: Užsidàknijo klėtelę, kad net dušna miegoti Br.
| refl.: Aš dãknyjaus visą rudenį su juomi, t. y. mūčijaus J.
| Juodvi su motina smarkiai dàknyjasi Skr.
išdãknyti tr. išvarginti: Vaikis išdãknijo vaiką, t. y. išgnaibė J.
nudãknyti tr. nuvarginti: Ta skranda nudàknys jį Skr.
| refl. Rs: Šiandien tai jau visai nusidàknijau, vos ant kojų bepastoviu Nm.
parsidãknyti daknijantis visai nusivaryti: Pati su vyru parsidãknijo, t. y. parsibarė J.
pridãknyti žr. pridakanoti: Pridãknydavo jis mergas, su žiužiu mušdamas J.
uždãknyti
1. žr. uždakanoti: Tu arklį uždãknijai, t. y. užmūčijai J.
2. refl. tr. aklinai užsidaryti: Užsidàknijo klėtelę, kad net dušna miegoti Br.
narys
Apibrėžtis
paskutìnis narỹs leñda iš subinė̃s vlg. apie nusenusį žmogų: Paskutinis narys iš subinės lenda – gerybė motriškos!. Krš.
nariùs gráužtis gailėtis: Narius graužias sutikusi [tekėti]. Krš.
ant paskutìnių narẽlių nusivarýti visai nusigyventi: Jau nusivarė ant paskutinių narelių. Brs.
į nariùs pùlti nuolankiai prašyti: Pulk tėvui į narius. Kv.
iš narių̃ išeĩti suglebti: Išėjo iš narių spirito prigėręs. Šts.
iš narių̃ išvarýti labai išvarginti (einantį, dirbantį): Esu išvarytas iš narių po tų rąstų kilnojimo. Šts.
nuo narių̃ nusprū́sti neig. mirti: Kad ans nusprūdo nuo narių, boba ir sako. Žr.
kaĩp ant narių̃ labai judrus, lankstus: Šiam apie degtinę kalbant, liežuvis kaip ant narių paliko. LzP.
keliais nareliais eiti:žr kelis
atmaskatúoti
Apibrėžtis
maskatúoti, -úoja, -ãvo, màskatuoti, -uoja, -avo Gl
1. intr. Dkš, Vžns judėti pakabusiam, tabaluoti, plevėsuoti: Balno kilpos maskatúoja Ds. Palubėj vorai maskatúoja (kabo) Rm. Gal kokia šiandiej šventė, kad vėliavos visur maskatúoja Ds. Šunio uodega terp kojų maskatúoja, ar jau bus pasiutęs? Dbk. Kažkokie karnagaliai maskatúoja – taip ir eini neapsižiūrėjęs Pšl. Žiūrėk, marškiniai išlindę maskatúoja Lnkv. Taip man nedailu, kad ta tavo rankovė màskatuoja (atplyšęs lopas) Žvr. Vilkas neša mūsų poną, kojos maskatuoja NS224.
| prk.: Liežuvis jo maskatavo pikčiau už menturį Blv.
| refl.: Maskatuojas kai maišas an pečių Dbk.
ǁ drebėti: Rankos maskatúoja nuo važinėjimo (apie šoferį) Ėr.
2. tr., intr. Vd, Sb, Ms judinti, siūbuoti, mosuoti: Vėjas maskatuoja nudrykusias beržo šakas rš. Tuos vartus vėjas maskatuoja ir kabaluoja Lnkv. Plikbajoriai mėgo daugiau kardu maskatuoti, negu kapoti B.Sruog. Ko čia su tuo pagaliu maskatuoji?! Škn. Atsisėdęs ant lovos, kojas maskatuoja Rm. Nemaskatúok kojom, kas čia do mada vis maskatúot! Ut. Eidamas màskatuoja su rankom Sk. Gali kiek nori rankom màskatuoti (skėtrioti, gestikuliuoti), o teisybė muno pusė[je], ir tiek! Up. Mergytė, maskatuodama kaselėm, švystelėjo kiemu rš. Kai bizai ėda, arkliai galvom maskatuoja Vrb. Loštelėjo atgal ir pratrūko parpiamu kosuliu, taip maskatuodamas galvą, tarsi būtų norėjęs, kad ji jam nutrūktų rš. Važiuojant ji màskatavo skarele Vrb. Maskatúoja vilkas iškišęs uodegą ir vilioja avis (ps.) Klm. Šunytis uodega maskatavo (vizgino) rš.
3. tr., intr. Dbk, Pšš ką nors daryti, dirbti rankomis mosuojant: Maskatúoji (mali) visą naktį Tj. Maskatúoju maskatúoju perdien vandenį iš šulinio, net rankas suka Ds.
| Žinai gi, nuvargsta: maskatúoja maskatúoja (eina sunkiai, mosikuodamas) par dienelę Mlt. O tu nemaskatuok kaip šuns uodega: tai jis atsilieka, tai pirmyn išbėga! rš. Atsilikęs kaip uodega ir maskatúoja Ds.
ǁ skraidyti (apie uodus), čiulkinį grūsti: Mačiau, keli uodai maskatúoja Ėr.
4. intr. skubiai eiti: Matai, kad maskatúoja bobutė per lauką Kur. Jis maskatavo greitai į miestą Lzd. O kurgi tamsta vakar maskatavai, gal Antalieptėn? Ds. Kurgi teip, bobelės, maskatúojat? Ktk. Katinėlis gale ratų paskui maskatavo LTR(Lnkv).
ǁ važiuoti, vykti (ppr. be reikalo): Tris kilometrus maskatuoji į lauką Ėr. Dabar vėl maskatúok tokią tolybę! Pc.
5. tr., intr. liežuviu malti, plepėti: Ką čia niekus maskatúoji, geriau nutiltum! Dbk. Toks maskatas tas Jonas, maskatúoja maskatúoja, kaip jam ir nenusibosta! Dgl. Nemaskatúok, bet tikrai pasakyk, kas buvo Ut.
6. intr. išdykauti, siausti: Nemaskatúok, nepliuškuok! (sakoma vaikui, kuris siaučia) Rm.
7. intr. keistai taisytis, puoštis, maivytis: Nemaskatúok, ims visi juoktis! Rm.
◊ (su) liežuviù maskatúoti plepėti, niekus kalbėti: Tu su savo liežuviù maskatúoji, nėra ir galo Rk. Maskatúoji maskatúoji liežuviù visą laiką, kaip tau ir nenusbosta! Dbk. Aš jo nė neklausau: vis maskatúoja tą patį su liežuviù Ut.
atmaskatúoti intr. ateiti, atsivilkti: Jau atmaskatúoja rėklodamas Dbk. Žiūriu, jis pats atmaskatúoja pavakary Bsg. Kaip tik kitądien ožkytė išejo šienautų, tuoj vilkas atmaskatavo an ožkytės vaikus BsPII327.
įmaskatúoti intr. įbėgti maskatuojant: Kogi čia tu dabar įmaskatavai̇̃?! Š.
išmaskatúoti
1. tr. išteliūskuoti, išmakaluoti, išplakti: Mieste atneša išmaskatúotą pieną Ėr.
2. tr. išskalauti, laisvai plakant vandenyje (skalbinį): Rūbus [v]andeny išmaskatãvo išmaskatãvo, i balti Dglš. Įbrido vandenin, išmaskatãvo maršką, nugręžė Kp.
3. refl. privargti dirbant, maskatuojant: Išsimaskatavaũ par visą dieną, mėšlą kratydama Sv. Tai šen, tai ten bėgiodamas žmogus perdien išsimaskatúoji Š. Pardien rugius pakirtėjau – kad išsimaskatavo rankos! An.
4. tr. Š išplepėti.
5. intr. Š išeiti, išskubėti: Kur to[ji] maskatė daba išmaskatãvo? Rm.
numaskatúoti
1. intr. nueiti: Vis dėlto jis ten numaskatãvo! An. Tokį tolimą kelią be jokio reikalo numaskatavai Vv.
2. refl. privargti, nusivaryti dirbant, maskatuojant: Nesunku sukt [vėtyklę], ale par ilgą laiką nusimaskatúoji Bsg. Per dieną pjaunant, manai, rankos nenusimaskatúoja! Vad. Tai nusmaskatúoji par metus – kaip knatas! Mlt. Visiškai nusmaskatãvo mergiotė, tarp tokių papuolus Dbk.
pamaskatúoti
1. tr., intr. kurį laiką maskatuoti, judinti, siūbuoti: Vaikas pamaskatavo kojomis rš. Pamaskatúok dažnai, ir nustos tirpti ranka Kair.
2. tr. pateliūskuoti, paplakti: Tik truputį pamaskatavaũ, o alus jau čirškia Všk.
parmaskatúoti intr. Ds pareiti maskatuojant.
pramaskatúoti intr. pravaikščioti, prasivalkioti: Išėjo ir pramaskatãvo lig pat nakčiai Sb.
| Sakėsi apsigalvojęs, šią vasarą pramaskatuosiąs dar piemeniu, o ten jau bus matyt J.Balt.
primaskatúoti
1. refl. privargti, nusivaryti dirbant, bėgiojant: Aš jau prisimaskatavaũ, visą rytą belakstydamas Bsg.
2. tr. priplepėti ko nereikia: Nežiūrėk, ką ten jis tau primaskatãvo! Vad. Primaskatavo, pribuvo boba, dabar tie pyksta Vj.
sumaskatúoti
1. intr. pajudinti į šonus, sumosikuoti: Aleksiejus prisimerkdamas sumaskatavo rankos strampu rš. Šunelis, sumaskatavęs uodega, nubėgo rš.
2. tr. suteliūskuoti, suplakti: Reikia bačką sumaskatúoti, kad mielės susimaišytų Všk.
3. tr. supainioti, sujaukti: Padėk tuos siūlus – sumaskatúosi Ut.
4. refl. nusivaryti, išvargti: Eina nuo darbo suvisu susmaskatãvęs, palaidas kai knatas Mlt.
užmaskatúoti intr. užbėgti, užeiti kur: Vakar buvo, ir šiandie užmaskatãvo Ėr.
1. intr. Dkš, Vžns judėti pakabusiam, tabaluoti, plevėsuoti: Balno kilpos maskatúoja Ds. Palubėj vorai maskatúoja (kabo) Rm. Gal kokia šiandiej šventė, kad vėliavos visur maskatúoja Ds. Šunio uodega terp kojų maskatúoja, ar jau bus pasiutęs? Dbk. Kažkokie karnagaliai maskatúoja – taip ir eini neapsižiūrėjęs Pšl. Žiūrėk, marškiniai išlindę maskatúoja Lnkv. Taip man nedailu, kad ta tavo rankovė màskatuoja (atplyšęs lopas) Žvr. Vilkas neša mūsų poną, kojos maskatuoja NS224.
| prk.: Liežuvis jo maskatavo pikčiau už menturį Blv.
| refl.: Maskatuojas kai maišas an pečių Dbk.
ǁ drebėti: Rankos maskatúoja nuo važinėjimo (apie šoferį) Ėr.
2. tr., intr. Vd, Sb, Ms judinti, siūbuoti, mosuoti: Vėjas maskatuoja nudrykusias beržo šakas rš. Tuos vartus vėjas maskatuoja ir kabaluoja Lnkv. Plikbajoriai mėgo daugiau kardu maskatuoti, negu kapoti B.Sruog. Ko čia su tuo pagaliu maskatuoji?! Škn. Atsisėdęs ant lovos, kojas maskatuoja Rm. Nemaskatúok kojom, kas čia do mada vis maskatúot! Ut. Eidamas màskatuoja su rankom Sk. Gali kiek nori rankom màskatuoti (skėtrioti, gestikuliuoti), o teisybė muno pusė[je], ir tiek! Up. Mergytė, maskatuodama kaselėm, švystelėjo kiemu rš. Kai bizai ėda, arkliai galvom maskatuoja Vrb. Loštelėjo atgal ir pratrūko parpiamu kosuliu, taip maskatuodamas galvą, tarsi būtų norėjęs, kad ji jam nutrūktų rš. Važiuojant ji màskatavo skarele Vrb. Maskatúoja vilkas iškišęs uodegą ir vilioja avis (ps.) Klm. Šunytis uodega maskatavo (vizgino) rš.
3. tr., intr. Dbk, Pšš ką nors daryti, dirbti rankomis mosuojant: Maskatúoji (mali) visą naktį Tj. Maskatúoju maskatúoju perdien vandenį iš šulinio, net rankas suka Ds.
| Žinai gi, nuvargsta: maskatúoja maskatúoja (eina sunkiai, mosikuodamas) par dienelę Mlt. O tu nemaskatuok kaip šuns uodega: tai jis atsilieka, tai pirmyn išbėga! rš. Atsilikęs kaip uodega ir maskatúoja Ds.
ǁ skraidyti (apie uodus), čiulkinį grūsti: Mačiau, keli uodai maskatúoja Ėr.
4. intr. skubiai eiti: Matai, kad maskatúoja bobutė per lauką Kur. Jis maskatavo greitai į miestą Lzd. O kurgi tamsta vakar maskatavai, gal Antalieptėn? Ds. Kurgi teip, bobelės, maskatúojat? Ktk. Katinėlis gale ratų paskui maskatavo LTR(Lnkv).
ǁ važiuoti, vykti (ppr. be reikalo): Tris kilometrus maskatuoji į lauką Ėr. Dabar vėl maskatúok tokią tolybę! Pc.
5. tr., intr. liežuviu malti, plepėti: Ką čia niekus maskatúoji, geriau nutiltum! Dbk. Toks maskatas tas Jonas, maskatúoja maskatúoja, kaip jam ir nenusibosta! Dgl. Nemaskatúok, bet tikrai pasakyk, kas buvo Ut.
6. intr. išdykauti, siausti: Nemaskatúok, nepliuškuok! (sakoma vaikui, kuris siaučia) Rm.
7. intr. keistai taisytis, puoštis, maivytis: Nemaskatúok, ims visi juoktis! Rm.
◊ (su) liežuviù maskatúoti plepėti, niekus kalbėti: Tu su savo liežuviù maskatúoji, nėra ir galo Rk. Maskatúoji maskatúoji liežuviù visą laiką, kaip tau ir nenusbosta! Dbk. Aš jo nė neklausau: vis maskatúoja tą patį su liežuviù Ut.
atmaskatúoti intr. ateiti, atsivilkti: Jau atmaskatúoja rėklodamas Dbk. Žiūriu, jis pats atmaskatúoja pavakary Bsg. Kaip tik kitądien ožkytė išejo šienautų, tuoj vilkas atmaskatavo an ožkytės vaikus BsPII327.
įmaskatúoti intr. įbėgti maskatuojant: Kogi čia tu dabar įmaskatavai̇̃?! Š.
išmaskatúoti
1. tr. išteliūskuoti, išmakaluoti, išplakti: Mieste atneša išmaskatúotą pieną Ėr.
2. tr. išskalauti, laisvai plakant vandenyje (skalbinį): Rūbus [v]andeny išmaskatãvo išmaskatãvo, i balti Dglš. Įbrido vandenin, išmaskatãvo maršką, nugręžė Kp.
3. refl. privargti dirbant, maskatuojant: Išsimaskatavaũ par visą dieną, mėšlą kratydama Sv. Tai šen, tai ten bėgiodamas žmogus perdien išsimaskatúoji Š. Pardien rugius pakirtėjau – kad išsimaskatavo rankos! An.
4. tr. Š išplepėti.
5. intr. Š išeiti, išskubėti: Kur to[ji] maskatė daba išmaskatãvo? Rm.
numaskatúoti
1. intr. nueiti: Vis dėlto jis ten numaskatãvo! An. Tokį tolimą kelią be jokio reikalo numaskatavai Vv.
2. refl. privargti, nusivaryti dirbant, maskatuojant: Nesunku sukt [vėtyklę], ale par ilgą laiką nusimaskatúoji Bsg. Per dieną pjaunant, manai, rankos nenusimaskatúoja! Vad. Tai nusmaskatúoji par metus – kaip knatas! Mlt. Visiškai nusmaskatãvo mergiotė, tarp tokių papuolus Dbk.
pamaskatúoti
1. tr., intr. kurį laiką maskatuoti, judinti, siūbuoti: Vaikas pamaskatavo kojomis rš. Pamaskatúok dažnai, ir nustos tirpti ranka Kair.
2. tr. pateliūskuoti, paplakti: Tik truputį pamaskatavaũ, o alus jau čirškia Všk.
parmaskatúoti intr. Ds pareiti maskatuojant.
pramaskatúoti intr. pravaikščioti, prasivalkioti: Išėjo ir pramaskatãvo lig pat nakčiai Sb.
| Sakėsi apsigalvojęs, šią vasarą pramaskatuosiąs dar piemeniu, o ten jau bus matyt J.Balt.
primaskatúoti
1. refl. privargti, nusivaryti dirbant, bėgiojant: Aš jau prisimaskatavaũ, visą rytą belakstydamas Bsg.
2. tr. priplepėti ko nereikia: Nežiūrėk, ką ten jis tau primaskatãvo! Vad. Primaskatavo, pribuvo boba, dabar tie pyksta Vj.
sumaskatúoti
1. intr. pajudinti į šonus, sumosikuoti: Aleksiejus prisimerkdamas sumaskatavo rankos strampu rš. Šunelis, sumaskatavęs uodega, nubėgo rš.
2. tr. suteliūskuoti, suplakti: Reikia bačką sumaskatúoti, kad mielės susimaišytų Všk.
3. tr. supainioti, sujaukti: Padėk tuos siūlus – sumaskatúosi Ut.
4. refl. nusivaryti, išvargti: Eina nuo darbo suvisu susmaskatãvęs, palaidas kai knatas Mlt.
užmaskatúoti intr. užbėgti, užeiti kur: Vakar buvo, ir šiandie užmaskatãvo Ėr.
numaskatúoti
Apibrėžtis
maskatúoti, -úoja, -ãvo, màskatuoti, -uoja, -avo Gl
1. intr. Dkš, Vžns judėti pakabusiam, tabaluoti, plevėsuoti: Balno kilpos maskatúoja Ds. Palubėj vorai maskatúoja (kabo) Rm. Gal kokia šiandiej šventė, kad vėliavos visur maskatúoja Ds. Šunio uodega terp kojų maskatúoja, ar jau bus pasiutęs? Dbk. Kažkokie karnagaliai maskatúoja – taip ir eini neapsižiūrėjęs Pšl. Žiūrėk, marškiniai išlindę maskatúoja Lnkv. Taip man nedailu, kad ta tavo rankovė màskatuoja (atplyšęs lopas) Žvr. Vilkas neša mūsų poną, kojos maskatuoja NS224.
| prk.: Liežuvis jo maskatavo pikčiau už menturį Blv.
| refl.: Maskatuojas kai maišas an pečių Dbk.
ǁ drebėti: Rankos maskatúoja nuo važinėjimo (apie šoferį) Ėr.
2. tr., intr. Vd, Sb, Ms judinti, siūbuoti, mosuoti: Vėjas maskatuoja nudrykusias beržo šakas rš. Tuos vartus vėjas maskatuoja ir kabaluoja Lnkv. Plikbajoriai mėgo daugiau kardu maskatuoti, negu kapoti B.Sruog. Ko čia su tuo pagaliu maskatuoji?! Škn. Atsisėdęs ant lovos, kojas maskatuoja Rm. Nemaskatúok kojom, kas čia do mada vis maskatúot! Ut. Eidamas màskatuoja su rankom Sk. Gali kiek nori rankom màskatuoti (skėtrioti, gestikuliuoti), o teisybė muno pusė[je], ir tiek! Up. Mergytė, maskatuodama kaselėm, švystelėjo kiemu rš. Kai bizai ėda, arkliai galvom maskatuoja Vrb. Loštelėjo atgal ir pratrūko parpiamu kosuliu, taip maskatuodamas galvą, tarsi būtų norėjęs, kad ji jam nutrūktų rš. Važiuojant ji màskatavo skarele Vrb. Maskatúoja vilkas iškišęs uodegą ir vilioja avis (ps.) Klm. Šunytis uodega maskatavo (vizgino) rš.
3. tr., intr. Dbk, Pšš ką nors daryti, dirbti rankomis mosuojant: Maskatúoji (mali) visą naktį Tj. Maskatúoju maskatúoju perdien vandenį iš šulinio, net rankas suka Ds.
| Žinai gi, nuvargsta: maskatúoja maskatúoja (eina sunkiai, mosikuodamas) par dienelę Mlt. O tu nemaskatuok kaip šuns uodega: tai jis atsilieka, tai pirmyn išbėga! rš. Atsilikęs kaip uodega ir maskatúoja Ds.
ǁ skraidyti (apie uodus), čiulkinį grūsti: Mačiau, keli uodai maskatúoja Ėr.
4. intr. skubiai eiti: Matai, kad maskatúoja bobutė per lauką Kur. Jis maskatavo greitai į miestą Lzd. O kurgi tamsta vakar maskatavai, gal Antalieptėn? Ds. Kurgi teip, bobelės, maskatúojat? Ktk. Katinėlis gale ratų paskui maskatavo LTR(Lnkv).
ǁ važiuoti, vykti (ppr. be reikalo): Tris kilometrus maskatuoji į lauką Ėr. Dabar vėl maskatúok tokią tolybę! Pc.
5. tr., intr. liežuviu malti, plepėti: Ką čia niekus maskatúoji, geriau nutiltum! Dbk. Toks maskatas tas Jonas, maskatúoja maskatúoja, kaip jam ir nenusibosta! Dgl. Nemaskatúok, bet tikrai pasakyk, kas buvo Ut.
6. intr. išdykauti, siausti: Nemaskatúok, nepliuškuok! (sakoma vaikui, kuris siaučia) Rm.
7. intr. keistai taisytis, puoštis, maivytis: Nemaskatúok, ims visi juoktis! Rm.
◊ (su) liežuviù maskatúoti plepėti, niekus kalbėti: Tu su savo liežuviù maskatúoji, nėra ir galo Rk. Maskatúoji maskatúoji liežuviù visą laiką, kaip tau ir nenusbosta! Dbk. Aš jo nė neklausau: vis maskatúoja tą patį su liežuviù Ut.
atmaskatúoti intr. ateiti, atsivilkti: Jau atmaskatúoja rėklodamas Dbk. Žiūriu, jis pats atmaskatúoja pavakary Bsg. Kaip tik kitądien ožkytė išejo šienautų, tuoj vilkas atmaskatavo an ožkytės vaikus BsPII327.
įmaskatúoti intr. įbėgti maskatuojant: Kogi čia tu dabar įmaskatavai̇̃?! Š.
išmaskatúoti
1. tr. išteliūskuoti, išmakaluoti, išplakti: Mieste atneša išmaskatúotą pieną Ėr.
2. tr. išskalauti, laisvai plakant vandenyje (skalbinį): Rūbus [v]andeny išmaskatãvo išmaskatãvo, i balti Dglš. Įbrido vandenin, išmaskatãvo maršką, nugręžė Kp.
3. refl. privargti dirbant, maskatuojant: Išsimaskatavaũ par visą dieną, mėšlą kratydama Sv. Tai šen, tai ten bėgiodamas žmogus perdien išsimaskatúoji Š. Pardien rugius pakirtėjau – kad išsimaskatavo rankos! An.
4. tr. Š išplepėti.
5. intr. Š išeiti, išskubėti: Kur to[ji] maskatė daba išmaskatãvo? Rm.
numaskatúoti
1. intr. nueiti: Vis dėlto jis ten numaskatãvo! An. Tokį tolimą kelią be jokio reikalo numaskatavai Vv.
2. refl. privargti, nusivaryti dirbant, maskatuojant: Nesunku sukt [vėtyklę], ale par ilgą laiką nusimaskatúoji Bsg. Per dieną pjaunant, manai, rankos nenusimaskatúoja! Vad. Tai nusmaskatúoji par metus – kaip knatas! Mlt. Visiškai nusmaskatãvo mergiotė, tarp tokių papuolus Dbk.
pamaskatúoti
1. tr., intr. kurį laiką maskatuoti, judinti, siūbuoti: Vaikas pamaskatavo kojomis rš. Pamaskatúok dažnai, ir nustos tirpti ranka Kair.
2. tr. pateliūskuoti, paplakti: Tik truputį pamaskatavaũ, o alus jau čirškia Všk.
parmaskatúoti intr. Ds pareiti maskatuojant.
pramaskatúoti intr. pravaikščioti, prasivalkioti: Išėjo ir pramaskatãvo lig pat nakčiai Sb.
| Sakėsi apsigalvojęs, šią vasarą pramaskatuosiąs dar piemeniu, o ten jau bus matyt J.Balt.
primaskatúoti
1. refl. privargti, nusivaryti dirbant, bėgiojant: Aš jau prisimaskatavaũ, visą rytą belakstydamas Bsg.
2. tr. priplepėti ko nereikia: Nežiūrėk, ką ten jis tau primaskatãvo! Vad. Primaskatavo, pribuvo boba, dabar tie pyksta Vj.
sumaskatúoti
1. intr. pajudinti į šonus, sumosikuoti: Aleksiejus prisimerkdamas sumaskatavo rankos strampu rš. Šunelis, sumaskatavęs uodega, nubėgo rš.
2. tr. suteliūskuoti, suplakti: Reikia bačką sumaskatúoti, kad mielės susimaišytų Všk.
3. tr. supainioti, sujaukti: Padėk tuos siūlus – sumaskatúosi Ut.
4. refl. nusivaryti, išvargti: Eina nuo darbo suvisu susmaskatãvęs, palaidas kai knatas Mlt.
užmaskatúoti intr. užbėgti, užeiti kur: Vakar buvo, ir šiandie užmaskatãvo Ėr.
1. intr. Dkš, Vžns judėti pakabusiam, tabaluoti, plevėsuoti: Balno kilpos maskatúoja Ds. Palubėj vorai maskatúoja (kabo) Rm. Gal kokia šiandiej šventė, kad vėliavos visur maskatúoja Ds. Šunio uodega terp kojų maskatúoja, ar jau bus pasiutęs? Dbk. Kažkokie karnagaliai maskatúoja – taip ir eini neapsižiūrėjęs Pšl. Žiūrėk, marškiniai išlindę maskatúoja Lnkv. Taip man nedailu, kad ta tavo rankovė màskatuoja (atplyšęs lopas) Žvr. Vilkas neša mūsų poną, kojos maskatuoja NS224.
| prk.: Liežuvis jo maskatavo pikčiau už menturį Blv.
| refl.: Maskatuojas kai maišas an pečių Dbk.
ǁ drebėti: Rankos maskatúoja nuo važinėjimo (apie šoferį) Ėr.
2. tr., intr. Vd, Sb, Ms judinti, siūbuoti, mosuoti: Vėjas maskatuoja nudrykusias beržo šakas rš. Tuos vartus vėjas maskatuoja ir kabaluoja Lnkv. Plikbajoriai mėgo daugiau kardu maskatuoti, negu kapoti B.Sruog. Ko čia su tuo pagaliu maskatuoji?! Škn. Atsisėdęs ant lovos, kojas maskatuoja Rm. Nemaskatúok kojom, kas čia do mada vis maskatúot! Ut. Eidamas màskatuoja su rankom Sk. Gali kiek nori rankom màskatuoti (skėtrioti, gestikuliuoti), o teisybė muno pusė[je], ir tiek! Up. Mergytė, maskatuodama kaselėm, švystelėjo kiemu rš. Kai bizai ėda, arkliai galvom maskatuoja Vrb. Loštelėjo atgal ir pratrūko parpiamu kosuliu, taip maskatuodamas galvą, tarsi būtų norėjęs, kad ji jam nutrūktų rš. Važiuojant ji màskatavo skarele Vrb. Maskatúoja vilkas iškišęs uodegą ir vilioja avis (ps.) Klm. Šunytis uodega maskatavo (vizgino) rš.
3. tr., intr. Dbk, Pšš ką nors daryti, dirbti rankomis mosuojant: Maskatúoji (mali) visą naktį Tj. Maskatúoju maskatúoju perdien vandenį iš šulinio, net rankas suka Ds.
| Žinai gi, nuvargsta: maskatúoja maskatúoja (eina sunkiai, mosikuodamas) par dienelę Mlt. O tu nemaskatuok kaip šuns uodega: tai jis atsilieka, tai pirmyn išbėga! rš. Atsilikęs kaip uodega ir maskatúoja Ds.
ǁ skraidyti (apie uodus), čiulkinį grūsti: Mačiau, keli uodai maskatúoja Ėr.
4. intr. skubiai eiti: Matai, kad maskatúoja bobutė per lauką Kur. Jis maskatavo greitai į miestą Lzd. O kurgi tamsta vakar maskatavai, gal Antalieptėn? Ds. Kurgi teip, bobelės, maskatúojat? Ktk. Katinėlis gale ratų paskui maskatavo LTR(Lnkv).
ǁ važiuoti, vykti (ppr. be reikalo): Tris kilometrus maskatuoji į lauką Ėr. Dabar vėl maskatúok tokią tolybę! Pc.
5. tr., intr. liežuviu malti, plepėti: Ką čia niekus maskatúoji, geriau nutiltum! Dbk. Toks maskatas tas Jonas, maskatúoja maskatúoja, kaip jam ir nenusibosta! Dgl. Nemaskatúok, bet tikrai pasakyk, kas buvo Ut.
6. intr. išdykauti, siausti: Nemaskatúok, nepliuškuok! (sakoma vaikui, kuris siaučia) Rm.
7. intr. keistai taisytis, puoštis, maivytis: Nemaskatúok, ims visi juoktis! Rm.
◊ (su) liežuviù maskatúoti plepėti, niekus kalbėti: Tu su savo liežuviù maskatúoji, nėra ir galo Rk. Maskatúoji maskatúoji liežuviù visą laiką, kaip tau ir nenusbosta! Dbk. Aš jo nė neklausau: vis maskatúoja tą patį su liežuviù Ut.
atmaskatúoti intr. ateiti, atsivilkti: Jau atmaskatúoja rėklodamas Dbk. Žiūriu, jis pats atmaskatúoja pavakary Bsg. Kaip tik kitądien ožkytė išejo šienautų, tuoj vilkas atmaskatavo an ožkytės vaikus BsPII327.
įmaskatúoti intr. įbėgti maskatuojant: Kogi čia tu dabar įmaskatavai̇̃?! Š.
išmaskatúoti
1. tr. išteliūskuoti, išmakaluoti, išplakti: Mieste atneša išmaskatúotą pieną Ėr.
2. tr. išskalauti, laisvai plakant vandenyje (skalbinį): Rūbus [v]andeny išmaskatãvo išmaskatãvo, i balti Dglš. Įbrido vandenin, išmaskatãvo maršką, nugręžė Kp.
3. refl. privargti dirbant, maskatuojant: Išsimaskatavaũ par visą dieną, mėšlą kratydama Sv. Tai šen, tai ten bėgiodamas žmogus perdien išsimaskatúoji Š. Pardien rugius pakirtėjau – kad išsimaskatavo rankos! An.
4. tr. Š išplepėti.
5. intr. Š išeiti, išskubėti: Kur to[ji] maskatė daba išmaskatãvo? Rm.
numaskatúoti
1. intr. nueiti: Vis dėlto jis ten numaskatãvo! An. Tokį tolimą kelią be jokio reikalo numaskatavai Vv.
2. refl. privargti, nusivaryti dirbant, maskatuojant: Nesunku sukt [vėtyklę], ale par ilgą laiką nusimaskatúoji Bsg. Per dieną pjaunant, manai, rankos nenusimaskatúoja! Vad. Tai nusmaskatúoji par metus – kaip knatas! Mlt. Visiškai nusmaskatãvo mergiotė, tarp tokių papuolus Dbk.
pamaskatúoti
1. tr., intr. kurį laiką maskatuoti, judinti, siūbuoti: Vaikas pamaskatavo kojomis rš. Pamaskatúok dažnai, ir nustos tirpti ranka Kair.
2. tr. pateliūskuoti, paplakti: Tik truputį pamaskatavaũ, o alus jau čirškia Všk.
parmaskatúoti intr. Ds pareiti maskatuojant.
pramaskatúoti intr. pravaikščioti, prasivalkioti: Išėjo ir pramaskatãvo lig pat nakčiai Sb.
| Sakėsi apsigalvojęs, šią vasarą pramaskatuosiąs dar piemeniu, o ten jau bus matyt J.Balt.
primaskatúoti
1. refl. privargti, nusivaryti dirbant, bėgiojant: Aš jau prisimaskatavaũ, visą rytą belakstydamas Bsg.
2. tr. priplepėti ko nereikia: Nežiūrėk, ką ten jis tau primaskatãvo! Vad. Primaskatavo, pribuvo boba, dabar tie pyksta Vj.
sumaskatúoti
1. intr. pajudinti į šonus, sumosikuoti: Aleksiejus prisimerkdamas sumaskatavo rankos strampu rš. Šunelis, sumaskatavęs uodega, nubėgo rš.
2. tr. suteliūskuoti, suplakti: Reikia bačką sumaskatúoti, kad mielės susimaišytų Všk.
3. tr. supainioti, sujaukti: Padėk tuos siūlus – sumaskatúosi Ut.
4. refl. nusivaryti, išvargti: Eina nuo darbo suvisu susmaskatãvęs, palaidas kai knatas Mlt.
užmaskatúoti intr. užbėgti, užeiti kur: Vakar buvo, ir šiandie užmaskatãvo Ėr.
parmaskatúoti
Apibrėžtis
maskatúoti, -úoja, -ãvo, màskatuoti, -uoja, -avo Gl
1. intr. Dkš, Vžns judėti pakabusiam, tabaluoti, plevėsuoti: Balno kilpos maskatúoja Ds. Palubėj vorai maskatúoja (kabo) Rm. Gal kokia šiandiej šventė, kad vėliavos visur maskatúoja Ds. Šunio uodega terp kojų maskatúoja, ar jau bus pasiutęs? Dbk. Kažkokie karnagaliai maskatúoja – taip ir eini neapsižiūrėjęs Pšl. Žiūrėk, marškiniai išlindę maskatúoja Lnkv. Taip man nedailu, kad ta tavo rankovė màskatuoja (atplyšęs lopas) Žvr. Vilkas neša mūsų poną, kojos maskatuoja NS224.
| prk.: Liežuvis jo maskatavo pikčiau už menturį Blv.
| refl.: Maskatuojas kai maišas an pečių Dbk.
ǁ drebėti: Rankos maskatúoja nuo važinėjimo (apie šoferį) Ėr.
2. tr., intr. Vd, Sb, Ms judinti, siūbuoti, mosuoti: Vėjas maskatuoja nudrykusias beržo šakas rš. Tuos vartus vėjas maskatuoja ir kabaluoja Lnkv. Plikbajoriai mėgo daugiau kardu maskatuoti, negu kapoti B.Sruog. Ko čia su tuo pagaliu maskatuoji?! Škn. Atsisėdęs ant lovos, kojas maskatuoja Rm. Nemaskatúok kojom, kas čia do mada vis maskatúot! Ut. Eidamas màskatuoja su rankom Sk. Gali kiek nori rankom màskatuoti (skėtrioti, gestikuliuoti), o teisybė muno pusė[je], ir tiek! Up. Mergytė, maskatuodama kaselėm, švystelėjo kiemu rš. Kai bizai ėda, arkliai galvom maskatuoja Vrb. Loštelėjo atgal ir pratrūko parpiamu kosuliu, taip maskatuodamas galvą, tarsi būtų norėjęs, kad ji jam nutrūktų rš. Važiuojant ji màskatavo skarele Vrb. Maskatúoja vilkas iškišęs uodegą ir vilioja avis (ps.) Klm. Šunytis uodega maskatavo (vizgino) rš.
3. tr., intr. Dbk, Pšš ką nors daryti, dirbti rankomis mosuojant: Maskatúoji (mali) visą naktį Tj. Maskatúoju maskatúoju perdien vandenį iš šulinio, net rankas suka Ds.
| Žinai gi, nuvargsta: maskatúoja maskatúoja (eina sunkiai, mosikuodamas) par dienelę Mlt. O tu nemaskatuok kaip šuns uodega: tai jis atsilieka, tai pirmyn išbėga! rš. Atsilikęs kaip uodega ir maskatúoja Ds.
ǁ skraidyti (apie uodus), čiulkinį grūsti: Mačiau, keli uodai maskatúoja Ėr.
4. intr. skubiai eiti: Matai, kad maskatúoja bobutė per lauką Kur. Jis maskatavo greitai į miestą Lzd. O kurgi tamsta vakar maskatavai, gal Antalieptėn? Ds. Kurgi teip, bobelės, maskatúojat? Ktk. Katinėlis gale ratų paskui maskatavo LTR(Lnkv).
ǁ važiuoti, vykti (ppr. be reikalo): Tris kilometrus maskatuoji į lauką Ėr. Dabar vėl maskatúok tokią tolybę! Pc.
5. tr., intr. liežuviu malti, plepėti: Ką čia niekus maskatúoji, geriau nutiltum! Dbk. Toks maskatas tas Jonas, maskatúoja maskatúoja, kaip jam ir nenusibosta! Dgl. Nemaskatúok, bet tikrai pasakyk, kas buvo Ut.
6. intr. išdykauti, siausti: Nemaskatúok, nepliuškuok! (sakoma vaikui, kuris siaučia) Rm.
7. intr. keistai taisytis, puoštis, maivytis: Nemaskatúok, ims visi juoktis! Rm.
◊ (su) liežuviù maskatúoti plepėti, niekus kalbėti: Tu su savo liežuviù maskatúoji, nėra ir galo Rk. Maskatúoji maskatúoji liežuviù visą laiką, kaip tau ir nenusbosta! Dbk. Aš jo nė neklausau: vis maskatúoja tą patį su liežuviù Ut.
atmaskatúoti intr. ateiti, atsivilkti: Jau atmaskatúoja rėklodamas Dbk. Žiūriu, jis pats atmaskatúoja pavakary Bsg. Kaip tik kitądien ožkytė išejo šienautų, tuoj vilkas atmaskatavo an ožkytės vaikus BsPII327.
įmaskatúoti intr. įbėgti maskatuojant: Kogi čia tu dabar įmaskatavai̇̃?! Š.
išmaskatúoti
1. tr. išteliūskuoti, išmakaluoti, išplakti: Mieste atneša išmaskatúotą pieną Ėr.
2. tr. išskalauti, laisvai plakant vandenyje (skalbinį): Rūbus [v]andeny išmaskatãvo išmaskatãvo, i balti Dglš. Įbrido vandenin, išmaskatãvo maršką, nugręžė Kp.
3. refl. privargti dirbant, maskatuojant: Išsimaskatavaũ par visą dieną, mėšlą kratydama Sv. Tai šen, tai ten bėgiodamas žmogus perdien išsimaskatúoji Š. Pardien rugius pakirtėjau – kad išsimaskatavo rankos! An.
4. tr. Š išplepėti.
5. intr. Š išeiti, išskubėti: Kur to[ji] maskatė daba išmaskatãvo? Rm.
numaskatúoti
1. intr. nueiti: Vis dėlto jis ten numaskatãvo! An. Tokį tolimą kelią be jokio reikalo numaskatavai Vv.
2. refl. privargti, nusivaryti dirbant, maskatuojant: Nesunku sukt [vėtyklę], ale par ilgą laiką nusimaskatúoji Bsg. Per dieną pjaunant, manai, rankos nenusimaskatúoja! Vad. Tai nusmaskatúoji par metus – kaip knatas! Mlt. Visiškai nusmaskatãvo mergiotė, tarp tokių papuolus Dbk.
pamaskatúoti
1. tr., intr. kurį laiką maskatuoti, judinti, siūbuoti: Vaikas pamaskatavo kojomis rš. Pamaskatúok dažnai, ir nustos tirpti ranka Kair.
2. tr. pateliūskuoti, paplakti: Tik truputį pamaskatavaũ, o alus jau čirškia Všk.
parmaskatúoti intr. Ds pareiti maskatuojant.
pramaskatúoti intr. pravaikščioti, prasivalkioti: Išėjo ir pramaskatãvo lig pat nakčiai Sb.
| Sakėsi apsigalvojęs, šią vasarą pramaskatuosiąs dar piemeniu, o ten jau bus matyt J.Balt.
primaskatúoti
1. refl. privargti, nusivaryti dirbant, bėgiojant: Aš jau prisimaskatavaũ, visą rytą belakstydamas Bsg.
2. tr. priplepėti ko nereikia: Nežiūrėk, ką ten jis tau primaskatãvo! Vad. Primaskatavo, pribuvo boba, dabar tie pyksta Vj.
sumaskatúoti
1. intr. pajudinti į šonus, sumosikuoti: Aleksiejus prisimerkdamas sumaskatavo rankos strampu rš. Šunelis, sumaskatavęs uodega, nubėgo rš.
2. tr. suteliūskuoti, suplakti: Reikia bačką sumaskatúoti, kad mielės susimaišytų Všk.
3. tr. supainioti, sujaukti: Padėk tuos siūlus – sumaskatúosi Ut.
4. refl. nusivaryti, išvargti: Eina nuo darbo suvisu susmaskatãvęs, palaidas kai knatas Mlt.
užmaskatúoti intr. užbėgti, užeiti kur: Vakar buvo, ir šiandie užmaskatãvo Ėr.
1. intr. Dkš, Vžns judėti pakabusiam, tabaluoti, plevėsuoti: Balno kilpos maskatúoja Ds. Palubėj vorai maskatúoja (kabo) Rm. Gal kokia šiandiej šventė, kad vėliavos visur maskatúoja Ds. Šunio uodega terp kojų maskatúoja, ar jau bus pasiutęs? Dbk. Kažkokie karnagaliai maskatúoja – taip ir eini neapsižiūrėjęs Pšl. Žiūrėk, marškiniai išlindę maskatúoja Lnkv. Taip man nedailu, kad ta tavo rankovė màskatuoja (atplyšęs lopas) Žvr. Vilkas neša mūsų poną, kojos maskatuoja NS224.
| prk.: Liežuvis jo maskatavo pikčiau už menturį Blv.
| refl.: Maskatuojas kai maišas an pečių Dbk.
ǁ drebėti: Rankos maskatúoja nuo važinėjimo (apie šoferį) Ėr.
2. tr., intr. Vd, Sb, Ms judinti, siūbuoti, mosuoti: Vėjas maskatuoja nudrykusias beržo šakas rš. Tuos vartus vėjas maskatuoja ir kabaluoja Lnkv. Plikbajoriai mėgo daugiau kardu maskatuoti, negu kapoti B.Sruog. Ko čia su tuo pagaliu maskatuoji?! Škn. Atsisėdęs ant lovos, kojas maskatuoja Rm. Nemaskatúok kojom, kas čia do mada vis maskatúot! Ut. Eidamas màskatuoja su rankom Sk. Gali kiek nori rankom màskatuoti (skėtrioti, gestikuliuoti), o teisybė muno pusė[je], ir tiek! Up. Mergytė, maskatuodama kaselėm, švystelėjo kiemu rš. Kai bizai ėda, arkliai galvom maskatuoja Vrb. Loštelėjo atgal ir pratrūko parpiamu kosuliu, taip maskatuodamas galvą, tarsi būtų norėjęs, kad ji jam nutrūktų rš. Važiuojant ji màskatavo skarele Vrb. Maskatúoja vilkas iškišęs uodegą ir vilioja avis (ps.) Klm. Šunytis uodega maskatavo (vizgino) rš.
3. tr., intr. Dbk, Pšš ką nors daryti, dirbti rankomis mosuojant: Maskatúoji (mali) visą naktį Tj. Maskatúoju maskatúoju perdien vandenį iš šulinio, net rankas suka Ds.
| Žinai gi, nuvargsta: maskatúoja maskatúoja (eina sunkiai, mosikuodamas) par dienelę Mlt. O tu nemaskatuok kaip šuns uodega: tai jis atsilieka, tai pirmyn išbėga! rš. Atsilikęs kaip uodega ir maskatúoja Ds.
ǁ skraidyti (apie uodus), čiulkinį grūsti: Mačiau, keli uodai maskatúoja Ėr.
4. intr. skubiai eiti: Matai, kad maskatúoja bobutė per lauką Kur. Jis maskatavo greitai į miestą Lzd. O kurgi tamsta vakar maskatavai, gal Antalieptėn? Ds. Kurgi teip, bobelės, maskatúojat? Ktk. Katinėlis gale ratų paskui maskatavo LTR(Lnkv).
ǁ važiuoti, vykti (ppr. be reikalo): Tris kilometrus maskatuoji į lauką Ėr. Dabar vėl maskatúok tokią tolybę! Pc.
5. tr., intr. liežuviu malti, plepėti: Ką čia niekus maskatúoji, geriau nutiltum! Dbk. Toks maskatas tas Jonas, maskatúoja maskatúoja, kaip jam ir nenusibosta! Dgl. Nemaskatúok, bet tikrai pasakyk, kas buvo Ut.
6. intr. išdykauti, siausti: Nemaskatúok, nepliuškuok! (sakoma vaikui, kuris siaučia) Rm.
7. intr. keistai taisytis, puoštis, maivytis: Nemaskatúok, ims visi juoktis! Rm.
◊ (su) liežuviù maskatúoti plepėti, niekus kalbėti: Tu su savo liežuviù maskatúoji, nėra ir galo Rk. Maskatúoji maskatúoji liežuviù visą laiką, kaip tau ir nenusbosta! Dbk. Aš jo nė neklausau: vis maskatúoja tą patį su liežuviù Ut.
atmaskatúoti intr. ateiti, atsivilkti: Jau atmaskatúoja rėklodamas Dbk. Žiūriu, jis pats atmaskatúoja pavakary Bsg. Kaip tik kitądien ožkytė išejo šienautų, tuoj vilkas atmaskatavo an ožkytės vaikus BsPII327.
įmaskatúoti intr. įbėgti maskatuojant: Kogi čia tu dabar įmaskatavai̇̃?! Š.
išmaskatúoti
1. tr. išteliūskuoti, išmakaluoti, išplakti: Mieste atneša išmaskatúotą pieną Ėr.
2. tr. išskalauti, laisvai plakant vandenyje (skalbinį): Rūbus [v]andeny išmaskatãvo išmaskatãvo, i balti Dglš. Įbrido vandenin, išmaskatãvo maršką, nugręžė Kp.
3. refl. privargti dirbant, maskatuojant: Išsimaskatavaũ par visą dieną, mėšlą kratydama Sv. Tai šen, tai ten bėgiodamas žmogus perdien išsimaskatúoji Š. Pardien rugius pakirtėjau – kad išsimaskatavo rankos! An.
4. tr. Š išplepėti.
5. intr. Š išeiti, išskubėti: Kur to[ji] maskatė daba išmaskatãvo? Rm.
numaskatúoti
1. intr. nueiti: Vis dėlto jis ten numaskatãvo! An. Tokį tolimą kelią be jokio reikalo numaskatavai Vv.
2. refl. privargti, nusivaryti dirbant, maskatuojant: Nesunku sukt [vėtyklę], ale par ilgą laiką nusimaskatúoji Bsg. Per dieną pjaunant, manai, rankos nenusimaskatúoja! Vad. Tai nusmaskatúoji par metus – kaip knatas! Mlt. Visiškai nusmaskatãvo mergiotė, tarp tokių papuolus Dbk.
pamaskatúoti
1. tr., intr. kurį laiką maskatuoti, judinti, siūbuoti: Vaikas pamaskatavo kojomis rš. Pamaskatúok dažnai, ir nustos tirpti ranka Kair.
2. tr. pateliūskuoti, paplakti: Tik truputį pamaskatavaũ, o alus jau čirškia Všk.
parmaskatúoti intr. Ds pareiti maskatuojant.
pramaskatúoti intr. pravaikščioti, prasivalkioti: Išėjo ir pramaskatãvo lig pat nakčiai Sb.
| Sakėsi apsigalvojęs, šią vasarą pramaskatuosiąs dar piemeniu, o ten jau bus matyt J.Balt.
primaskatúoti
1. refl. privargti, nusivaryti dirbant, bėgiojant: Aš jau prisimaskatavaũ, visą rytą belakstydamas Bsg.
2. tr. priplepėti ko nereikia: Nežiūrėk, ką ten jis tau primaskatãvo! Vad. Primaskatavo, pribuvo boba, dabar tie pyksta Vj.
sumaskatúoti
1. intr. pajudinti į šonus, sumosikuoti: Aleksiejus prisimerkdamas sumaskatavo rankos strampu rš. Šunelis, sumaskatavęs uodega, nubėgo rš.
2. tr. suteliūskuoti, suplakti: Reikia bačką sumaskatúoti, kad mielės susimaišytų Všk.
3. tr. supainioti, sujaukti: Padėk tuos siūlus – sumaskatúosi Ut.
4. refl. nusivaryti, išvargti: Eina nuo darbo suvisu susmaskatãvęs, palaidas kai knatas Mlt.
užmaskatúoti intr. užbėgti, užeiti kur: Vakar buvo, ir šiandie užmaskatãvo Ėr.
prikalãtyti
Apibrėžtis
×kalãtyti, -ija, -ijo (brus. кaлaцiц)
1. tr. M mušti, daužyti: Su vėzdu kalãtyk šonus jam, tai jis nemandravos J.
2. tr. tinti, plakti: Vyrai, einam dalgių kalãtyti Kal.
3. tr., intr. verpti, klebetuoti, triukšmą daryti: Užteks, nebekalãtyk! Krkn.
4. intr. [K] bartis, ginčytis.
×dasikalãtyti; Sut prisibelsti.
×įkalãtyti intr. įsakyti, įkalti, kad įsidėmėtų: Juk tiek įkalãtijau, vis tiek užmiršo Ms.
×iškalãtyti tr. išpliekti, išperti: Šeimininkas iškalatijo kumelei kailį Rdn. Sūnus iškalãtijo vagį, t. y. išmušė J.
×nusikalãtyti nuvargti, nusivaryti, nuilsti: Ir gyvuliai, ir žmonės par dieną nusikalãtija Skr.
×prikalãtyti tr. J primušti.
×sukalãtyti
1. intr. supliekti, suduoti: Priejęs su lazda sukalatyk ir pabėk Tv. Sukalatysu gerai į kuprą, ir apsistosi bliovusi Vvr.
2. tr. sumindyti, sutrypti: Gyvuoliai dirvą taip sukalãtijo, kad ir įarti nebgalės Varn. Vaičkus savo arkliais visus dobilus sukalatijęs Ub.
3. tr. suvaikščioti: Pamislyk, tokį kelią sukalãtijau Vdk.
4. tr. suplakti, suteliuskuoti, sumaišyti: Sakiau, kad jau sukalãtyti kiaušiniai, ale kur jis tau vierys Mrs. Motina išėmė iš po vištos tris sukalãtytus kiaušinius Kč.
5. tr. sujaukti, suversti: Tik įleisk į kamarą, viską sukalãtija aukštyn kojom Rs. Trobo[je] viskas buvo taip gerai sutvarkyta, ale įejo tas latras ir viską sukalãtijo Vdk.
6. refl. R409, MŽ551, [K] susibarti, susiginčyti.
×užkalãtyti
1. intr. Dr užkirsti, užduoti.
2. tr. uždaryti miltais sriubą: Reikia jau prėskas užkalãtyt Drsk.
1. tr. M mušti, daužyti: Su vėzdu kalãtyk šonus jam, tai jis nemandravos J.
2. tr. tinti, plakti: Vyrai, einam dalgių kalãtyti Kal.
3. tr., intr. verpti, klebetuoti, triukšmą daryti: Užteks, nebekalãtyk! Krkn.
4. intr. [K] bartis, ginčytis.
×dasikalãtyti; Sut prisibelsti.
×įkalãtyti intr. įsakyti, įkalti, kad įsidėmėtų: Juk tiek įkalãtijau, vis tiek užmiršo Ms.
×iškalãtyti tr. išpliekti, išperti: Šeimininkas iškalatijo kumelei kailį Rdn. Sūnus iškalãtijo vagį, t. y. išmušė J.
×nusikalãtyti nuvargti, nusivaryti, nuilsti: Ir gyvuliai, ir žmonės par dieną nusikalãtija Skr.
×prikalãtyti tr. J primušti.
×sukalãtyti
1. intr. supliekti, suduoti: Priejęs su lazda sukalatyk ir pabėk Tv. Sukalatysu gerai į kuprą, ir apsistosi bliovusi Vvr.
2. tr. sumindyti, sutrypti: Gyvuoliai dirvą taip sukalãtijo, kad ir įarti nebgalės Varn. Vaičkus savo arkliais visus dobilus sukalatijęs Ub.
3. tr. suvaikščioti: Pamislyk, tokį kelią sukalãtijau Vdk.
4. tr. suplakti, suteliuskuoti, sumaišyti: Sakiau, kad jau sukalãtyti kiaušiniai, ale kur jis tau vierys Mrs. Motina išėmė iš po vištos tris sukalãtytus kiaušinius Kč.
5. tr. sujaukti, suversti: Tik įleisk į kamarą, viską sukalãtija aukštyn kojom Rs. Trobo[je] viskas buvo taip gerai sutvarkyta, ale įejo tas latras ir viską sukalãtijo Vdk.
6. refl. R409, MŽ551, [K] susibarti, susiginčyti.
×užkalãtyti
1. intr. Dr užkirsti, užduoti.
2. tr. uždaryti miltais sriubą: Reikia jau prėskas užkalãtyt Drsk.
