Termino paieška - nusiteikti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (22)

įtei̇̃kti

Apibrėžtis

1 tei̇̃kti, -ia, -ė KBII154, K, LVIV156, Š, K.Būg, Rtr, FrnW, DūnŽ; N, L
1. tr. DŽ, NdŽ aprūpinti kuo, duoti, tiekti: Ans tei̇̃kia visokius daiktus, pabūkles, padarynes J. Rupeika pila vyną į taures ir perduoda Daumantui, kuris jas teikia svečiams V.Krėv. Nuo kitų moterų neužsilikdama, pirko ir sau, ir vyrui, teikė drabužį šventadieniui apsivilkti LzP. Jam kas 3–4 valandos reikėjo teikti deguonies pagalvėlį A.Vien. Galima paskolą teikti rš. Saulės spinduliai, susigėrę augalų lapuose, teikia mums deguonį ir augina maistą rš. Dievas prikel debesis dangaus, teikdamas žemei lytaus Mž241.
| Kartais už tokį pasiūlymą teikti žinias jie gaudavo šį tą iš valdžios B.Sruog. Miestams imta sparčiau teikti savivaldos teises rš. Vilniaus aukštoji mokykla teikė mokslo šviesą ir darbo žmonėms – amatininkams rš. Skelbk jame žinią, kurią aš tau teikiu brš. Patarimų tei̇̃kti KŽ. Ketinu tokiame darbe, pakolei ponas Dievas man gyvatą teiks, pasilikti MT(Pratarmė).
^ Kai žmogui reikia, ir Dievas teikia Gmž. Peikia – sau tei̇̃kia (nori pats gauti, turėti) Vlkv, Ds. Kas peikia, tas sau tei̇̃kia Aln, Bsg. Kas kitam peikia, tai sau teikia Nm, Ndz. Ką giria – kitam skiria, ką peikia – tą sau tei̇̃kia Mrj. Kas sau teikia, to nepeikia LTsV97.
| refl. tr. KI280: Nė gyvenõs tei̇̃kias (nesirūpina įsigyti, įsitiekti), nė vaikų žiūria Nmk.
2. tr. daryti, atlikti, veikti kieno naudai: Pirmąją medicininę pagalbą teikia gerai paruošti žmonės sp. Maža buvo ir parama, kurią motina teikdavo paslapčiomis nuo tėvo A.Vien. Pirmenybė dirbti naujame skyriuje bus teikiama geriausiems darbininkams rš. Tei̇̃kti naudos NdŽ, DŽ1.
3. tr. NdŽ reikšti, rodyti kokį nusiteikimą, požiūrį į ką: Jis buvo tau artimas, ir jam gyvam tu didelę garbę teikei V.Krėv. Lietuviai didelę reikšmę teikė dvilypiam riešutui, dvilypei varpai rš. Meisteris parodo neteikiąs reikšmės tam sumanymui P.Cvir.
4. tr. pripažinti, skirti (garbingą vardą): Rašytojo vardas turėtų būti teikiamas tik didelio talento ir ypatingos dvasinės kultūros žmonėms rš.
5. tr. EncIX209 būti kokio išgyvenimo, jausmo, ypatybės priežastimi: Abudu sūnu vien rūpesnius tėvui teteikė LTI497. Tas nepalaužiamas įsitikinimas savo teisumu teikia jam ramybės ir tvirtumo J.Avyž. Žmogui pasitenkinimo teikia pati darbo eiga, jo turinys rš. Tei̇̃kti malonumo NdŽ. Paprasti liaudies žaidimai, neįmantrūs šokiai, rateliai teikia fizinės iškrovos ir dvasinės atgaivos rš.
| Eterinis aliejus teikia šiam augalui malonų, bet stiprų kvapą rš. Apysakai daug patrauklumo teikė nuotykinė intriga, vaizdingas, lyriškas stilius rš.
6. tr. SD354, BŽ27, KŽ siūlyti, rekomenduoti: Aš jums tei̇̃kčiau kitą dalyką NdŽ. Tas paprotys neteiktinas rš. Virtuvę Jablonskis sakydavosi pirmiausia teikęs vadinti „plytai“ (suvalkiečių „mašinai“), ant kurios valgį verdamės LKI49. Teikiamà daina užrašyta seniai NdŽ. Teikiu jums naują dainų knygelę KlpD(prakalba). Kitiems mielai teikiam, ko mums patiems nereikia J.Jabl.
^ Jis kitą peikia, o save teikia VoL454.
ǁ pratarti: Jonas teikė prasčiokėliams baigti kermošių ir eiti namon Rp. O teip teikiuot…, neduokis tiemus vagimus ir latramus išvadžiot DP248.
ǁ piršti: Jis man savo dukterį tei̇̃kia Pkp. Teikia kaip įmanydami Žem.
7. tr. N, S.Dauk, Kos55, O, NdŽ linkėti (gero): Teikiu, gero noriu (orig. noro) kam SD350. Teikiu jums visa gera J.Jabl. Krikščionys mielieji, geidžiu ir teikiu jumus… malonės Viešpaties mūsų DP53. Visi tūkstančius gyvenimo pasisekimų teikė, linkėjimo dainas dainavo rš. Neteiktinas Sut.
neteiktinai̇̃
8. intr. Sut malonėti ką padaryti: Padėkavok Dievui, teikusiam tave aplankyti brš. Prašome, idant šviesybe Dvasios savo šventosios apšviesti teiktumei brš.
| refl. Q628, SD1153, SD312, N, Sut, M, Rtr, LL202, Š, BŽ477, KŽ, FrnW: Teikiuos, gerą valią padarau R402, MŽ542. Jis nesi̇̀teikė atsakyti man NdŽ. Be nesiteiktų atsiliepti kiti kupiškėnai K.Būg. Prašause stancijos, teikiatės duoti! DS172(Rs). Teikis man Tamsta pranešti, ar greit ketini knygelę išleisti Pč. Tamsta siūsi dėl manęs kailinius trumpus, teikias pamieruoti M.Valanč. Dievas teročija (paraštėje teikiasi) man ir vieną dabar (dar) Sūnų priduoti BB1Moz30,24. Idant… tąjag vėl dieną širdyse mūsų teiktų̃s užgimt DP26. Tei̇̃kisig duot ir man anuos visus pritaisymus DP165. Nei jokiam sutvėrimu savamui nesiteikė atleist MP78. Žmogumi stotisi teikeisi MKr1. Prašau tavęs, kad munęs teiktumys išklausyti P. Užmiršti jo nesiteikia KN198.
| iron.: Ar daug čia žuvų? – pagaliau teikėsi paklausti Petras rš. Tik po pusvalandžio prie staliuko teikiasi pasirodyti padavėja sp.
ǁ refl. sutikti būti kuo: Tas žvirbliukas mažučiukas už broliuką teikės, toj varnelė juodasparnė už svočiutes teikės (d.) Auk.
9. intr. noromis ką daryti: Ana kad teikusi, t. y. nevaroma, gerai padirbo J.
| refl. R, R35, MŽ, MŽ47: Teikęsis, pagalvojęs ir papasakojo visokių istorijų Šts. Aš tei̇̃kusis geriau pasiūčio Plt. Kad ans teikias, t. y. gatavyjas, pasigatavyja, tai įsako gražiai pamokslą J.
10. intr. DP168 stengtis įgyti palankumą, gerintis, meilikauti, pataikauti: Kieno norui tei̇̃kdamas, tampa apskaluonimi DP489.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ, Mžš: Ans prie savo pačios nesigretina, t. y. nesitei̇̃kia, neeina J. Tei̇̃kės tei̇̃kės mumiem Jonas – ir neliko mūs žentas Lp. Bepig jai: turi gražų brolį, tai visos mergos tei̇̃kias Rdm. Jis blogas žmogus – visiem tei̇̃kias Slm. Teip su kokiuo gastinčiu tei̇̃kias, kad su juo kalbėtų Pl. Atsiprašinėjo dėdė savo jautelius už daromas jiems skriaudas ir kiek galėdamas teikės – ganė, šėrė, trinko, glostė Vaižg.
11. intr. K.Būg, NdŽ, DŽ1, Gmž, Str, Ml, Dkšt sugyventi, sutarti: Tai ramu, kai visa šeimyna tei̇̃kia Ktk. Adeliutė netei̇̃kdavo su savo šešuru Dglš. Anos jau seniai netei̇̃kia abi su močia Klt. Nèteikėm abu visą amžių Lb. Kad anas su visais netei̇̃kia Trgn. Tai, kad tik teiktų̃ terp savę – viso pakaks Sdk. Kaip anys (katinas su šunimi) netei̇̃kia, tai strošna Ds.
12. intr. kirsti, šerti, trenkti: Teikte užteikia su kančiu gerai, t. y. užduoda J.
1 aptei̇̃kti, -ia, àpteikė tr. Rtr; LL19 aprūpinti, apdovanoti: Klioštorių jai pabudavojo ir žeme apteikė rš.
| Jis buvo apteiktas dievinumo atributais J.Šliūp. Malone apteikti LL264.
1 įtei̇̃kti, -ia, į̇̃teikė; R, R422, MŽ572, N, LL179
1. tr. K, J, LL23 įduoti: Ar negalėtum jam štai šito raštelio įtei̇̃kti? Š. Įtei̇̃kti prašymą NdŽ. Iñteikė tokios salietros, kur degina Dglš. Į̃teikė šakę kraut vežimus Grš. Didžiausią kąsnelį iñteikė [pyrago] Str. Aš džiaugiuos, kad neturtingam žmogui įteikiu gerą daiktą SI264. Valdininkas priėjo artyn ir paėmė iš jo raštą įteikti valdovui J.Balč.
| prk.: Į tavo rankas dabar įteikiu savo garbę V.Krėv.
ǁ iškilmingai, oficialiai paduoti, įduoti: Įteikiamàsis (pagyrimo) raštas BŽ229. Įtei̇̃kti kam ordeną NdŽ. Maždaug per vidurį kamblių nukirstų rugių pėdelį, apkaišytą gėlėmis, pjovėjai parnešę įteikdavo šeimininkui, linkėdami jam išgyventi tiek metų, kiek yra parneštame pėde šiaudelių LKVII86.
ǁ Ser padovanoti: Visums reik ką nors įtei̇̃kti, kokią dovanelę Vgr. Iš rajono vyriausybės ejo, sveikino aną, tatai į̇̃teikė anai tokią kningą Jdr. Man už tai skarukę iñteikė Kpč.
2. tr. įduoti kieno globai: Vaiką jau iñteikė močiai, pati neturi kada Klt.
ǁ įsiūlyti, įpiršti: Kunigas Burba vieną seserį iñteikė Artimavičiui, kitą Cicėnui Dglš. Mažu tę intei̇̃ksim mergšę į butą Srj. Mažu kur galėsu aš tave in žentus inteiktie (ps.) Brt.
| Tai į̇̃teikė (įkišo, įbruko) man arklį! Mrj.
3. žr. 1 suteikti 1: Ateiviai… naujiems kaimams įteikė ir kitus naujus vardus A1884,1. Saliamonui didelę išmintį įteikė S.Stan. Garibaldis… trokšta… kožnam visą valnybę įteikti TP1880,41. Atgręžk būdus, mums priešingus, inteik daiktus reikalingus SGI15. Gentys susirinko laimindami jį dėl gėrybių, kokias jam įteikė Dievas S.Stan.
4. žr. 1 suteikti 2: Bevardė gimtis sakiniui taipo pat inteikia naujos reikšmės J.Jabl.
5. tr. skirti, lemti: Kožnam Dievas inteikė, kad stonas mainyt reikia KrvD204.
6. tr. Gs parūpinti vietą, įtaisyti: Laumė… apmainydavus jaunikį arba mergą – ir tokiu būdu įteikdavus savo augintinį į gerą, patogią vietą BsMtI106.
| refl.: Aš velnio rankon esmi įsiteikęs (patekęs) brš.
7. tr. R370, MŽ497 gauti, įgyti: Kad būčia apžiūrėjęs, būčia žinių įteikęs Vlkv.
| refl. tr. I: Įsi̇̀teikiau kardą tokį kietą ir aštrų, kurs trims an sykio galvas nukerta Jrk36. Įsiteikė naujus drabužius rš. Vien pasiturintiems tebuvo galima knygas įsiteikti prš.
8. intr. Q623, SD1150,185, SD41,379, Sut įtikti: Žmonėm neanteiksi̇̀ Švnč. Kas gi gali antei̇̃kt šitai pikčiurnai Žl. Niekas svietui neįtei̇̃kia, ir geriausį žmogų peikia JD9. Prie kuriam broleliui reiks man būtie, kap piktom martelėm reiks antei̇̃ktie (rd.) Ml. Idant įteiktų̃ aniemus, nebijos daryt daiktų, kurie yra prieš valią Dievo DP490. Inteikia kūnui savo aba geiduliamus jo SPI266. Pilotas, norėdamas žmonėmus inteikti, išleidė jiems Barabošių BtMr15,15.
įteiktinai̇̃ Pagal noro tikos, inteiktinai, su inteika tapo SD61.
| refl. BzF187, RtŽ, Š, Rtr, Ser, NdŽ, DŽ1, Ut: Jiems įsitei̇̃kti pirmiausia reikėjo J.Jabl. Ne kiekvienam gerumu įsitei̇̃ksi Mrj. Noriu marčiai įsitei̇̃kti – silkinę kuskelę nupirkau Vkš. Neklausyk ano plepalų: ans teip sako norėdamas įsitei̇̃kti Slnt. Ačiū ažu saldainius, anūkei instei̇̃kt bus Str. Aš insiteiksiù savo anytai: aš užsikelsiu anksti rytelį, tai aš nušluosiu didį dvarelį (d.) Lp. Vyresnysis Severos brolis, pastebėjęs, kaip senio kalba Elzę juokina, įsiteikdamas jai, ėmė senį pašiepti Pt. Kudlius lyžčiojo visus iš eilės, vizgino uodegą ir stengėsi visaip įsiteikti K.Saj.
9. tr. padaryti įtaką, paveikti: Neregitegu, jog nieko neinteikiat? (Cielas) svietas eit paskui jį Ch1Jn12,19.
1 ištei̇̃kti, -ia, i̇̀šteikė tr. LVI816, KŽ
1. išduoti: Žinoma, apie kokius nemalonumus gali rašyti prievaizdas: nederlius, neišteikti (neišmokėti) mokesčiai, sumažėjusios pajamos rš.
ǁ refl. teikiant, dalijant ištekti: Visi prašo, o iš kurgi aš visiem išsitei̇̃ksiu Žl.
2. parūpinti, dovanoti: Užsidirbsiu ir tau auksinį žiedelį išteiksiu LzP. Duoda mums loskas savo ir dovanų dangiškų išteikia brš.
3. padaryti, nuveikti, įvykdyti: Paminėsime, ką latviai i̇̀šteikė irklavimo dalykuose KŽ. Kaimynystėje atsitikę keli myriai lenkė kalbą ant mirties, ant klastų giltinės, kokias jinai išteikia (išdarinėja) dargi su jaunais žmonėms BsV31.
1 nutei̇̃kti, -ia, nùteikė Rtr, Ar
1. tr. KŽ duoti, patiekti: Skyrium nuteikia svaigalų krikštynoms, jungtuvėms A.Janul.
2. tr. Š, FT sukelti kokią nuotaiką, emocijas: Kad tu taip gerai nuteikei mano dukterį, atiduodu tau pusę karalystės ps. Petrą guviai nuteikdavo kiekvienas nugirstas žodis apie sukilimą V.Myk-Put. Nutei̇̃kti vienus prieš kitus DŽ. Ką liūdnai nutei̇̃kti NdŽ. Palankiai nutei̇̃kti ką KŽ.
| refl. KI109, Š, BŽ27, DŽ: Bijau uošviuo žodį pasakyti, nežinau, kaip ans nusitei̇̃kęs Vkš. Teip karingai buvau nusitei̇̃kusi an tų vaikių! Trk. A grėbs šieną, a pjaus, tujau linksmai jau nusitei̇̃kę būs Jdr. Tas žodis pirmą kartą privertė jį nusiteikti atsargiai ir susigūžti savyje V.Myk-Put. Jis atėjo į įstaigą visai blogai nusiteikęs P.Cvir. Kajetonas apsidairo ir gan rimtai nusiteikęs eina prie rašomojo stalo J.Paukš. Visi ateidavo ne tik šventiškai nusiteikę, bet ir šventiškai pasipuošę KlK38,6. Metraščio redakcijos autorius Lietuvai buvo nusiteikęs palankiai rš.
ǁ FT, KŽ sukelti gerą nuotaiką: Kur nebus linksmas, taip svečio nùteiktas J.Jabl. Kuo jį taip nuteikei? J.Jabl. Vaiką nùteikiau, ir nebeverkia Grž. Žmonės jau ir taip gražybių visokių nuteikti Žem.
| refl. N, K, J.Jabl, Š, Rtr, FT, Nm: Jis šiandien nenusitei̇̃kęs KII11,209. Vaikas nusiteikė, t. y. nebrėkia jau, iš piktumo į gerumą atėjo J. Mokiniai tuojau įspėja, ar mokytojas nusitei̇̃kęs, ar ūpingas NdŽ. Tokia nusitei̇̃kusi – i priš ką? Krš. Šį vakarą taip buvo nusiteikęs, jog papasakojo keletą atsitikimų Žem.
3. tr. Q198, CI724, NdŽ, KŽ paveikti, kad būtų linkęs ką daryti, palenkti: Nùteikėm – ir sutiko J.Jabl. Tą tėvą ji pavaišina, nutei̇̃kia i visur pr[i]eina Jrb. Prakilniems darbams jį nuteikia rš. Idant dovanomis Tavo nuteikti būdami, Tave garbintumim MKr47. Nutei̇̃kti ką savo pusėn BŽ150.
| refl.: Aš nusi̇̀teikiau vykti į kaimą BŽ482. Aš nenustei̇̃kęs in tokias kalbas Dg. Aš dar labai jauna, nenusiteikus dar tekėti rš.
4. intr. įtikti, pataikyti: Aš nùteikiau, t. y. taip padariau kaip jis, pagal jo būdą, ir jam patiko mano darbas J. Sunku jai nutei̇̃kti J.
5. refl. pavykti, pasisekti: Ir jiems ne visada nusitei̇̃kia apgaut Lkč. Linai nusiteikė (gerai užaugo) J.Jabl(Ilg). Patalkys neblogiausiai nusi̇̀teikė Vdžg. Kai nustei̇̃kia, žuvų daug sugaunam Blnk. Nenusitei̇̃kęs alus K7.
ǁ KŽ pasitaikyti būti geram: Jeigu nusiteikia oras, jos visu būreliu išlekia pasilakstyti aplink avilį A1885,127.
1 patei̇̃kti, -ia (pàteikia), pàteikė K, Rtr, NdŽ
1. tr. KŽ parūpinti, įtaisyti: Buvo… pateiktas balnas ir šlajikės BM330(Šv). Varnių katedros bažnyčią pagrindė akminimis arba marmurais, tai pačiai pateikė gražius vargonus M.Valanč.
| prk.: Buvo mergai vaiką patei̇̃kęs DūnŽ.
| refl. tr.: Pasitei̇̃kusi vaiką – šlovė prasta DūnŽ.
ǁ malonėti ką duoti: Ana gabalą męsos man pàteikė, t. y. davė J. Jis mums knygelę pateiks J. Ar nepateiktái man vytuškų? Lp.
2. tr. duoti kam ką susipažinti: Komisija pàteikė naują sutarties projektą DŽ1. Keliauninkas pateikė įdomių kelionės įspūdžių rš. Panašių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau rš. Fizikos uždavinių sąlygos gali būti pateikiamos įvairiais būdais rš.
ǁ įduoti, įteikti: Pareiškė savo pretenzijas nukentėję piliečiai, pateikė ieškinius per kratas apgrobti bei nuskriausti valstiečiai A.Vien. Pateikusiems pažymėjimą daroma nuolaida rš.
3. tr. M paruošti, pagaminti, patiekti (paprastai valgyti): Tada ji pàteikė jam tuos pietus Nm. Patei̇̃kti kam valgyti J.Jabl. Nesugeba vyrui ir doros sriubos pateikti rš.
| refl. tr., intr.: Žiemai pasiteikia maisto: žirnių, svogūnų ir bulbių Blv. Reikėjo šiek tiek pasiteikti, pasiruošti tinkamai viešnias priimti LzP. Pasitei̇̃kę [į vestuves] atvažiavo, labai gražiai susitaisę Krš.
4. refl. pasirengti, pasiryžti ką daryti: Abraomas buvo pasiteikęs atiduoti Dievui savo vienaitį sūnų I. Pavargėlė motina… pasiteikė elgetauti, eidama par sodas ir gyvenimus turtingųjų IM1864,25.
5. refl. susitvarkyti, pasidaryti: Dabar valdžia kiteip pasi̇̀teikė Tl.
6. intr. BB2Moz5,8, Sut stengtis įgyti palankumą, gerintis, pataikauti.
| refl. NdŽ: Aš pasi̇̀teikiau jam, t. y. įsimalonėjau J. Sūnus viršininkam pasi̇̀teikė, tai darbą gerą turi Mrc. Jau jei tu mane padarei vyresniuoju, tai gali man dar kitu kuom pasiteikti M.Katk.
7. refl. NdŽ pasidaryti geros nuotaikos.
8. refl. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Kad blogas oras atsimetėtų, o geras pasitei̇̃ktų savaime, suskaityk dvylika plikių (juok.) Švnč.
9. refl. tr. pasiteikti: Ta pasiteikė savo draugininkes I.
1 pérteikti
1. tr. NdŽ per daug ko duoti, perduoti.
2. tr. duoti, pasiūlyti, leisti perimti: Pérteikiame savo darbo patirtį visiems darbininkams DŽ1. Įpročiais bei papročiais perteikiamas ankstesniųjų kartų dorovinis patyrimas rš. Ar savo giminės išmintį visą jau perteikei sūneliui? rš.
3. tr. pavaizduoti: Rašytojui pamatyti nepakanka – reikia pajusti, atkurti tikrovę ir perteikti ją meniniais vaizdais T.Tilv. Rašytoja patraukliai piešia aplinką, suprantamai perteikia pažintinę medžiagą rš. Tokių pačių junginių su bendratimi sudaro ir kitų reikšmių veiksmažodžiai, galintys perteikti asmens valią LKGIII165. Tiksliausiai natūralių daiktų vaizdus perteikia fotonuotraukos rš.
4. intr., tr. uždrožti, suduoti, perlieti: Perteik gerai pančiu, tai klausys Srv.
1 pritei̇̃kti, -ia (pri̇̀teikia), pri̇̀teikė tr. K, NdŽ
1. I, KŽ parūpinti, duoti: Ans pritei̇̃ks tau vaiką bandai ganyti J. Vakare prasidės veselia, tai aš tau pritei̇̃ksiu kokį kaulą (sako šuo vilkui) BM256(Grz). Jam karalius davė apsirėdyt šarvu ir smarkius ginklus jam pri̇̀teikė Sch166. Priteik seniui duonos kokį papentį, jeigu pati dar kiek turi Žem. Aš tau tai buvau mislijęs duoti, pritei̇̃kti KII376. Sau priteikiu B. Nor… jam didesnę algą priteikti Kel1865,72. Kurios nemokėjo giedoti, pasiliko pakrosnyje, toms Onikė priteikė darbą: vienai pagalvę į grabą pasiūti, kitai kreizus iškarpyti Žem. Kitsai norėjo vėl… tam visam miestui reikalingąją šilumą priteikti Kel1881,105. Parodyk savo man žaizdas, nuo priešininkų priteiktas KlvD243. Jo galva tebesvaigo dar vis nuo to smūgio, kurį priteikė jo numylėtoji Urtelė rš. Jis jam gerą antausį priteikė LC1889,24.
| refl. tr. NdŽ.
2. daug duoti, priduoti, pritiekti: Pastatė tuos trobesius ir priteikė plytų ketamai statyti bažnyčiai J.Jabl. Atėjo vienas jo aukštųjų urėdninkų, sargams pinigų pritei̇̃kdamas ir žadėdamas da daugiau Jrk95. Storauna jų (lapų) dabosena pryteika daugybę žymių P.
3. R, MŽ įduoti, įteikti: Jis man pri̇̀teikė žvakės galelį, t. y. davė, prikišo J. Pri̇̀teikė jam į purvyną įpuolusįjį duonos kepalą Jrk123. Saulis jaunikaičiui šarvą savo priteikti norėjo S.Stan.
ǁ NdŽ, prš padovanoti: Jis šitas savo karališkas dovanas kam priteikti gal brš.
4. padaryti, kad kas ką patirtų, išgyventų: Kad galėčiau nors trupinėlį smagumo priteikti, palinksminti, pajuokinti Žem. Kurs tau linksmybę priteika brš. Priteiki man šviesos, kaip trokšt širdis brš.
5. padaryti, atlikti, nuveikti ką kieno naudai: Pagalbą priteikti N. Vaikai vis pagalbą kokią pri̇̀teikia Pgg. Tam kūdikiui priteikęs esi, idant jisai per šventą chrikštą atpenč gimtų Mž112.
6. KŽ įduoti kieno globai, įsiūlyti, įkišti: Man visus vaikus pri̇̀teikė, ir turiu vestis Vlkv. Man ją pri̇̀teikė parvežt Gs. Ar velnias dabar priteikė čia tą bedalį pas šitą mergą? BsPIV114. Čia palicija priteikė (priskyrė) žmogelį mūsų pulkeliui A1884,363.
| refl. NdŽ: Atvažiavęs tuojau mėgino prisiteikti (pritapti) prie teatro, norėdamas savo laimę rasti scenoje J.Balč.
ǁ I, BŽ488, NdŽ rekomenduoti: Atsivešiu visus protokolus provos, gal man priteikste advokatą gerą Žem.
| refl. KŽ.
7. I parinkti, pritaikyti, priderinti.
8. refl. K, Š, Rtr, NdŽ stengtis įgyti palankumą, prisigerinti, prisimeilinti: Jei nori kam prisiteikti, daryk jam viską žmoniškai Nz. Siuntė jam zuikius, norėdami prisiteikti LzP. Ateik, man su meile prįsiteik brš.
9. refl. J.Jabl, NdŽ būti linkusiam, norėti ką daryti.
10. refl. prisirengti: Kur prisiteiksi važiuoti į Kauną – brangiai kaštuo[ja] Pln. Neprisi̇̀teikiau nuvažiuoti į Vilnių. Sako, gražus miestas Pln.
1 sutei̇̃kti, -ia (sùteikia), sùteikė KŽ
1. tr. N, Š, Rtr, Tl duoti, parūpinti, patiekti: Sutei̇̃k man duonos bent kąsnelį J. Gal atvažiuos kokis ponelis, gal dar suteiks kelias kapeikas LTR(Alv). Tu dar nenumanai, kas suteikė tiek turto M.Valanč. Sutei̇̃kti kam paskolą DŽ1.
| Jam sùteikė teisę BŽ108. Sutei̇̃kti žodį (leisti kalbėti susirinkime) DŽ1. Kad Dievas jam suteiktų sveikatą, protą Lkš. Tėvas mislio vis, kokį jam (sūnui) amatą suteikti (ps.) Brt. Ką norėjai man sakyti, ar žinelę suteikti? LTR(Mrj). Karalius, vyresnybę jam suteikęs, pradžio[je] 1414 m. nuvyko į Trakus M.Valanč. Dviem giesmėm yra velionis mano brolis suteikęs melodijas Vd. Ačiū už paaiškinimą, kurį man esi suteikęs Blv. Sutei̇̃kti įgaliojimą NdŽ. Sutei̇̃kti vaikams mokslą NdŽ. [Vardų sąrašas] suteiks tyrinėtojams daug šviesos LTI83(K.Būg).
^ Šventa Ona, gera žmona, suteik duoną VP45. Kad tik reikia, Dievas suteikia LTR(Šmn). Ko reikia, tai ir Dievas sutei̇̃kia: va, kad radau kiaušinių! Slm.
ǁ padovanoti: Juzupas suteikė kiekvienam broliui gausias dovenas M.Valanč.
2. tr. būti kokio reiškinio, ypatybės priežastimi: Dvaras nebūtų man tiek džiaugsmo sutei̇̃kęs kaip tas arkliukas RdN. Likimas, amžinas mano priešas, nenorėjo suteikti man tos laimės J.Balč. Tavo kankliai nesuteiks mums stiprinančios galios, kurios mes dabar tiek reikalaujam V.Krėv. Kaimyno sūnaus laiškas suteikė didelio skausmo, sukėlė raudas P.Cvir. Lėnė degte dega man dar vieną smūgį suteikti I.Simon. Suteikti malonumo DŽ1. Po žieve esantis minkštas vytelės sluoksnis suteikia jai gražu blizgesį rš. Priešdėlis suteikia veiksmažodžiui naują leksinės reikšmės atspalvį LKGII14. Tie garsai suteikdavo viskam gyvybę rš. Sutei̇̃kti kalbai aiškumą NdŽ.
3. tr. NdŽ, DŽ1 daryti, atlikti, veikti ką kieno naudai: Žmogus jau nekvėpuoja – dirbtinį kvėpavimą sùteikia Pv. Pagalbą man tada žadėjote ir jos nesuteikę apgavote V.Krėv. Mokėjo suteikti pirmąją pagalbą, jei kaulo lūžis, išsinarinimas ar kokia žaizda rš. Ir aš džiaugiuosi, kai manęs klausosi susidomėję žmonės, kuriems aš galiu suteikti naudos J.Dov.
4. tr. M parodyti kam kokį nusiteikimą: Man sùteikta daug garbės NdŽ. Nesuteikęs man deramos pagarbos, nusidėjo savo broliui karaliui V.Krėv. Valdovas man suteikė garbę pietauti kartu su juo (ps.) J.Balč.
5. tr. Š, Rtr pripažinti, skirti (garbingą vardą): Sutei̇̃kti titulą NdŽ. Sutei̇̃kti kam bajorystę KŽ.
6. tr. pripiršti: Reikia Jurgį jai atpeikti, savo sūnų jai suteikti LTR(Mrj).
7. refl. padaryti malonę, malonėti ką padaryti: Kreditorius susiteikia pratęsti mokėjimo raką rš. Būrai susiteikė ir su jais suderybas padaryti prš.
8. intr. RtŽ, Š, DŽ1, KzR, Vlkv, Lp, Al, Mrs, Lb, Lkm, Kzt, Dgl, Sld, Sdk sugyventi, sutarti: Ans su savo pačia sutei̇̃kia, t. y. nesibara, santaiko[je] gyvena J. Mudvi visada suteikėm ir dabar sutei̇̃kiam Mrj. Mes čia su visais sutei̇̃kiam Dkš. Sesers, ale labai nesutei̇̃kia Plv. Jauni – ir nesùteikia Kbr. Kap negali sutei̇̃kt, tai į sūdą duoda Grv. Kas jau gali sutei̇̃ktie, jei jau moma su dukteria nesutei̇̃kia Švnč. Nesutei̇̃kia jų vaikai, vis mušas i mušas Klt. Nuvažiavo pas sūnų, tai su marčia nesutei̇̃kia Tvr. I velnias su jom būt nesutei̇̃kęs Dglš. Anos terp savę nesutei̇̃kia Ktk. Ot anys gerai sutei̇̃kia: kur eina, vis abu ir abu, niekur nesiskiria Km. Katė labai sutei̇̃kdavo su vištašuniu NdŽ. Nesutei̇̃kia kaip gaidys su kalakutu Lel. Nesutei̇̃kia – kaip kirvis su akmeniu Trgn. Anys teip sutei̇̃kia kaip katė su šuniu Mlt. Sutei̇̃kia kaip katė su pele Šn.
^ Vienas kitą peikia, ažtai nesutei̇̃kia Prng. Sutei̇̃kiant ir sausa pluta gardi Skdt. Dvi katės maiše nesutei̇̃kia Ds.
9. intr. sukirsti, sušerti, suduoti: Pakėlus tada ranką, smagiai suteikė jam per ausį V.Kudir. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat.
1 užtei̇̃kti, -ia (ùžteikia NdŽ), ùžteikė
1. tr. NdŽ, KŽ, Dkš, Vlkv, Bgt, Br, Nm dosniai duoti, parūpinti ko, patiekti: Ana teikdama užteikė daug pyragų J. Megsiu megztuką, mama siūlų ùžteikė Mrj. Ma[n] ùžteikė vaistų nuo kosulio Kt. Patys privalgė grybų i ùžteikė da mums Jrb. Kaimynas gardžių obuolių ùžteikė Ig. Visiems užteikė po stambų sidabro pinigą Tat.
| Ùžteikė ir man darbą sunkų Ut. Kap užtei̇̃ks parų (nubaus atsėdėti areštinėje skirtą parų skaičių), tai nesius Plv.
2. refl. Rz, Grž panorėti, užsimanyti, užsigeisti: Tai kas, kad senas: kai užsitei̇̃kia, ir sylos atsiranda Pln. Kad užsitei̇̃ks eit, tai nieko nepadaris Pšl. Kad užsitei̇̃ks ko, tai jau nebeparginsi Lnkv.
3. intr., tr. NdŽ, KŽ, Vrb užduoti, užkirsti, sušerti: Su kančiu užtei̇̃kia par pakalą, t. y. gerai užduoda J. Per ausį ausinę ùžteikė Prn. Užteik tu jam su grįžte J.Jabl. Tas diedas, iš užpečkio išlindęs, pašmagojo su rykštaite tiem žvėrim ir jam užteikė – teip tuojaus ir pavirto visi in akmenis BsPIII199. Užtei̇̃k drūčiai, rėžki smarkiai, suliek dikčiai, tai gerai JD726. Kareiviai felčeriui užteikė kelis rimbus per žiuponą rš.

Daugiau informacijos

pérteikti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

atstatýti

Apibrėžtis

statýti, stãto (stãčia), stãtė tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD353, H, R, MŽ, N, M, L
1. daryti, kad stačiai stovėtų, vertikaliai dėti, kelti, kad būtų stačias: Ans telepono stulpus stãtė Krš. Jei apynvarpčių tujau nestato, tad į jų vietą tu tarpu įbado mažus mietelius S.Dauk. Ant kojų statýti NdŽ. Statýti žvakę į žvakidę NdŽ. Eina an kapų, stãto žvakes [per Vėlines] Pb. Būdavo, par Jonines kalam vainikus prie durų i stãtom beržiukus prie tvorų Bsg. Statýk gubas į statas J. Ejom rugius rinkti, statýti – daba jau nebreik ne statýti, ne rinkti – kombainai KlvrŽ. Tus rugius su dalgiu pjovė, su rankoms rinkom i rišom į tokius pėdelius, į gubeles stãtėm Tl. Pėdus riša, stãčia, džiovina Grv. Kviečius stãtom po penkius pėdus, šeštu apdengiam Aps. Iš po pjautuvo nestãtom [rugių], renkam nuog lauko ir vežam Pls. Jau mano dukrelė nuvargo, tankius rugius bepjaudama, pėdelius bestatydama LTR(Auk). Linus stãtė po keturis pėdus, o rugius po dešims Rod. An tų karčių stãto [linus pirtyje] Pb. Linus pirtin stãto, džiovina Šlčn. Velniai labai šoko – net ausis statydami, uodegas kratydami LTR(Lkv). Žąsys klykavo, nardė, uodegas statė S.Stan. Kumelė ausis tik stãto stãto Jnšk. Arklys stato ausis nuo dviračio (baidosi) Ėr. Kas akis tur piktas, ižg tolo žvakę liepia sau statyti SPII141. Ponas neliepęs esti … žvakių apžadus statyti Mž371.
^ Kaip katė glostoma uodegą stãto Slk. Kantrus glostomas keterą stato LMD.
2. dėti ką kur, ant ko nors: Kur čia da bestatýsi tą stalą, ka jau nė apsisukt nėr kur Jrb. Statýti suolus į eiles NdŽ. Statau ką ant ko R67, MŽ89. Statýti lempą ant stalo BŽII470. Statýti po kuo NdŽ. Statýti priešais NdŽ. Tokia gera versmė raistely – pieną statýsiu Klt. Pernai sirgau – žiūrėjo vaistus, maistą virė, stãtė prie lovos Rs. Statýti vakarienę NdŽ. Oi berneli dobilėli, kur statýti pusrytėlį? (d.) Lar168. Kai numiršta kas, statom naktin pieną ir kitus gėrimus ir valgymus dubenyse ir ąsotyse V.Krėv. Kepurę statyti reiškė padėti ją ant teisėjo stalo ir pasakyti, už ką ji statoma rš. Nestačiau viedrelių, neguldžiau naštelių, nei padėjau bernuželiui žirgelius girdyti StnD8. Kojas užtroškusiojo iki kelių į drungną [v]andenį statyk S.Dauk. Matei šešką?.. Gražus, velnys. Slaikanas, ilgas. Parodon statyk J.Avyž. Nėra kada, reikia eit vandenio, puodai statýt (kaisti) Dv. Statýk puodą, ko žiopsai – matai, kad malkos bereikalingai dega Ldk. Nė vienas, uždegęs žvakę, nestãto jos paslėpime DP556. Demi, guldžiu, statau SD170.
^ Tegu koc puodu vadina, bet pečiun nestãto Arm.
ǁ einant, žengiant dėti (koją): Kur koją statai, tę ir akim žiurėk Vrn. Statýk pėdan koją (pažiūrėsim, ar čia tavo eita) Ob. Kap eina, jau nestãto kojų, ale švok švok švok [velka] Rod. Oi žirge žirgeli, juodasai bėreli, statyk kojas in kelelį, josiu in mergelę LTR(Lš). Nematau, kur koją statýti NdŽ. Vilkas dešinę užpakalinę koją stato į priešakinės kairės kojos pėdą sp.
| refl.: Kojos kažkodėl taip sunkiai statosi iš kulšių, pėdos pasisukusios į vidaus pusę I.Simon.
3. liepti, įsakyti kur stovėti, atsistoti: Stãto mokinį į kampą DŽ1. Mum stãtė po dvidešimt penkius i paveikslavo Gsč. Nuveža į vietą, stato į mierą, dėkuo Dievuo, netinku Plt. Bijo, kad benzinas neužsidegt – reikia sargyba statýt Sb. Žydai stato sargus pas grabą Kristaus M.Valanč. Ne vieną sykį liaudies gynėjai vežė tėvą į valsčių, statė prie nušautų banditų – bene sūnus? V.Bub. O Jonas į tuos tardymus ar kišasi? Turbūt į akivaizdą (į akistatą) stato? K.Saj. Visus [ligonius] stãto an šviesos (rentgeno), žiūri žiūri Ukm. Statýtas ties Kaifošiumi DP158(paraštėje). Kada mudu kunigėlis su mergele venčiavos, seredon po pietelių stati̇̀s mudu už grotelių DrskD232.
^ Kelios seseres ir keli broliai, ir gražūs, nor langan statýk! Pv.
4. palikti kur būti, stovėti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną ir pan.): Kur gyvena, nėr kur karvę statýt – tvarto nėr Rs. Pievoj karves vis vidudienio stãtė (sugindavo) Str. Nestatyk sušilusio arklio ant vėjo LKGII335(Kp). Jisai į savo intaką da nenorįs statýt (rišti) tos karvės Jrb. Ratus pakaladnykėn statýk Mrc. Pastogė vežimams statýti NdŽ. Statýti automobilį į garažą BŽII470. Automobilius statýti draudžiama! NdŽ. Pavargęs, nusiplūkęs laiškininkas vedasi dviratį, stato jį prie kiekvienų vartų rš. Svirne guldysma bernelį, stainioj statysma žirgelį NS1066. Kur aš statysiu žirgelį, kur aš kabinsiu balnelį? LTR(Slk). Statė pristatė pilnas stonias žirgelių LTR. Kur statysium laivelį, ties kuriuoj kiemeliu? KrvD17. Zebulon ant jūrių kranto gyvens ir stotėje ekrūtų (kur ekrūtai statomi yra) ir prasiteks iki Sidon BB1Moz49,13.
| Stãto (pradeda) kiaulę penėt Dv.
5. Sut, N, I, Amb, LL11, PolŽ51 daryti pastatą, statinį, įrenginį: Pas mus statomi nauji miestai rš. Taupant teritoriją, vis dažniau statomi daugiaaukščiai garažai rš. Mokėj[o] ma[no] tėvas namus iš medžiagos statýt Pls. Da šitas rūmas iš Valinių miško statýtas Krs. Akmenis vežėm abudu, namą statýt reikėjo Žln. Tadaik jau mes statýsim pirkią LKKII205(Zt). Anys ir dabar stãto namus an trijų langų Grv. Statýkit namus ant ratų, ba reiks išvažiuot Ukm. Kai trobą stãto, reikia statýt ryty vėjy, tai nebus pelių Ds. Sako, statýsiąs namus vaikam Ob. Niekur neisiu – čia aš su vyreliu rąsčiukus nešiau, trobeles stačiáu Nmk. Paskui su kirviu aš namą stačiaũ Nmč. Stãtė kirviu, nebuvo pielos – ir kokia sąspara graži! Mlt. Sąsparas statýti NdŽ. Stãtomoji medžiaga NdŽ. Po kari statýtas buvo namas Pb. Stãtė Vadakstės dvarą, pilį budavojo Klk. Mūs kluonas da dieduko statýtas Dglš. Tamošius pradėjo statyti trobesį: išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotus prikalo M.Valanč. Medinius tiltus kaimas pats statýdavo Grz. Persėdas stãtė an Ūlos Dbč. Pakirsiu klevelį ir aržuolėlį, statysiu tiltelį per Nemunėlį LTR(Nmj). Ožys malė baltus miltus, briedis stãtė aukštus tiltus DrskD267. Sukilėliai statė barikadas rš. Jonas žvalgėsi, kur čia geriau statyti palapinę K.Saj. Par atlydį vaikai stãto šnėmaną (senį besmegenį) Klp. Fundamentas iš akminų statýtas Rsn. Statýti krosnį NdŽ. Statýti sieną NdŽ. Reikia laiko turėt tvorom statýt Trgn. Bendorius, pristašęs šulelių, cebrikus stãto Kpč. Stãtę nestãtę paminklą – kap nori Dglš. Darau, statau, ižkeliu, ižvedu namus SD21. [Kryžius] po laukus ir ant vėžių stãtome ir viežlyvai laikome DP455.
| prk. kng.: Liaudis stãto sau šviesią ateitį DŽ1. Ant jo (tikrojo tikėjimo) kaip ant tikro fundamento statýsime visokius darbus geruosius DP86.
^ Numai statýti – ne kepurė pakelti! Krš. Ant kito gero stato dvarą LTR(Zp).
| refl. tr., intr.: Ten davė vietą visims tims statýties Krtn. Netoli pakrančio stãtos namiuką Erž. Jūs statýkitės, aš in valdžią inteisiu, man padarys (duos medžiagų) Jz. Petras jau stãtąsys pirkią LD380(Lkm). Lig kelintais metais mes stãtėms [namus], aš nežinau Skp. Po penkis aktarus nupirko žemės i stãtės miškūse Knt. Tu va kerties medžius i stãtais namus Dglš. Im', vežies i stãtais pirtį Aps. Kad būčių iš ko, tai statýčiųsi naują gryčią LKKVII191(Krs). Daba trobą tenai stãtose Vdk.
ǁ montuoti, sudėti, sudaryti iš dalių: Ar nemokė jos motulė stovelių statýtie, ar nemokė jos sesulė drobelių rėdytie? DrskD120. Kap motulė stovus stãtė, dar aš maža buvau (d.) Vrn.
6. NdŽ dėti į skirtą vietą ir įtvirtinti: Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Išgręždavo [akėčių skersinius] ir medinius dantis statýdavo Pv. Darys grėblelį, statys kotelį, ves mane jauną šienelio grėbtie KrvD205. Dantim statýtais (dirbtiniais) [mergina], negraži Klt. Stãtom langus, kad nebūtų vėjo Dgp.
| refl.: In ieneles stãtosis ratas Plm.
ǁ įdurti, įsiūti: Rankovės statytos trimis centimetrais žemiau pečių linijos sp.
7. padėti kokį įtaisymą ir palikti kurį laiką: Stačiaũ stačiaũ visąžiem kilpas ir nei vienos kurapkos nepagavau Rdm. Spąstai statomi prie olų, ant žvėrių takų rš. In lydekaičių stačiaũ bučius Aps. Taures statýti NdŽ. Ar esi taurių statýtas? Šts. Aš neesu kirminais statyta, ne kraujo leista Šts. Statýti kam klizmą NdŽ.
8. J jungti, kad veiktų: Statýti laikrodį NdŽ. Jeigu televizorius neina, radiją stãto Jrb.
9. daryti, kad būtų atsikišęs, iškelti: Statýti lūpas NdŽ. Paltas pečiais statýtais – nemadnas Klt. Tu i vėl tą pasturgalį statái! Tl. Statýk keterą, iki užkelsi medį Kt. Katė stato keterą prieš šunį Vlkv.
ǁ BBEz25,2 gręžti, kreipti (veidą, akis): Ir statyk (gręžk) veidą tavo priš jį BBEz4,3.
×10. rašyti, dėti: Statýti kablelį, tašką NdŽ. Numerius aš mokėjau statýti Vdk. Į laikraščius tik nestatýk! Vn. Buvo paprotys ant kožno nukryžiavoto galvų statyti parašą, reiškiantį, kas kybo ir už kokią kaltybę M.Valanč.
| refl.: Prieš visus kitus ir statosi skirsmelis A.Baran.
11. nurodyti, skirti: Prašysiu, ka pirmą rūšį statýtų Jrb. Manęs nebuvo, kai kainas [už vienkiemį] stãtė, pačius niekus sumokėjo Bb. Statyta yra žmogui vieną kartą mirti CII10. Statýta diena KI470. Neprašykite daugiaus, kaip statyta BbLuk3,13. Kam koravonę uždėti, statýti KII293.
12. siūlyti, skirti, kelti, daryti, dėti kuo, rinkti: Jį viršininku stãto DŽ. Galėčiau į gerą vietą statýti – mergikė zgrebni Vdk. Statýti savo kandidatūrą NdŽ. Žemaičiai atsisakė klausyti savo seniūno Mykolo Kęsgailos, Kazimiero šalininko, ir išvijo jo statytus apskričių valdytojus (tijūnus) rš. Ožį per užveizdą statyti N. Tegiveizd … išmintingo vyro ir testato šitą ant visos Egiptų žemės BB1Moz41,33. Pilnavoju, ant ko statytas esmi R63, MŽ84. Ne tiktai karaliumi vadina Dievą, bet ir karaliumi visų karalių tos žemės, kuriuos anas stato karaliumis SPII150. Idant nei vienas pakrutintas nebūtų tuose varguose, nes patys žinote, jog ant to esme statyti Bt1PvT3,3. Nemoku skaityt nė rašyt – žada mane karaliu statýt BM217(Nj).
13. versti, liepti, įsakyti, nurodyti ką dirbti: Mum tėvai nuo mažuomės prie darbo stãtė Ps. Vyrus prie girnų šeimininkai statė tik tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi Vaižg. Kur poni Zosę statė, čia ji dirbo Žem. Argi reiks mokytas sūnelis leisti bandos ganytų, o po tam statyti prie akėčių ir arklo? rš. Senių nestãto in darbo – prašo Krm. Pristatė riešutų malt – nepamaliau, statė žvirzdų grūsti – nepagrūdau, ir paleidė mane Sln. Anksti ryto nebudyk, prie girnelių nestatyk LTR(Srj).
14. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų, pristatyti kur: Statýti į kariuomenę NdŽ. Karas da buvo nepasbaigęs – sūnų ant karo stãtė Sb. Tu Taduką į gimnaziją statysi (leisi)? rš. Jei sumelavai, dešimt liudinykų statýk – neišsisuksi Alv. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem. Ei stãtė stãtė mus tris brolužėlius į kareivių pulkelį JD1153. Herodas atpen statyti Pilotui liep ir sūdyti SGI78.
| refl. SGI19: Tur tačiau [atgailojantis] statytis po akim kunigo DP76. Jo tiktai tasai karias balso klauso, ant jo tiktai įsakymo aba vieno mosterėjimo jam statos SPI261. Visi ant tos tiesos turi statytis SPI16. Statausi (pasirodau, ateinu) pokim SD420. Statause po akim Sut.
15. Pp, Skdv, Krš, Mžš, Krs, Mrc, Slv, Skrd tiekti: Pieną stãtom visą, o sviesto nusiperkam patys Bgt. Ar daug pieno stãtot į pieninę? Tl. Kad tų čia pieninių nebuvo, pieno nestãtė Lž. Kiti stato miesteliams meisą M.Valanč. Mėsą, pieną statýdavom į Joniškį – prievolės buvo Sk. Statýti žaliavas NdŽ. Seniau visa žydai stãtė miestam Slm. Tau reiks i valgį statýt, i viską – bus sunku Jrb. Mūsų pareiga buvo statyti literatūrą iš Tilžės į Šiaulius rš. Visą mėnesį daktaras išlaikė prie savęs, kiek išleido pinigais, kiek valgymų statėme Žem. Statýsi arklį šiandiej an turgaus? Sdk. Šią dieną nes statýtas yra Sutvėrėjui brangusis vaisius žemės DP427. Meldžiu …, idant statytumbite kūnus jūsų gyva, šventa … afiera Ch1PvR12,1.
16. vaišinant duoti, dėti (svaiginamųjų gėrimų): Suvedė mus, alaus stãtė [per pažintuves] Jnšk. Jau tas piršlys gaus tujaus duoti šnapšės jau, statýti piršlio kraujo Jdr. Stato butelį arielkos saldžios [pirmaryčių dalyviams] Pb. Rovėjos, baigę raut linus, šaukdavo: – Dabar, gaspador, statýk bačką! Skrb. Gėrė pakarčiuo alų ar arielką, katrą statė vaikeliai, o mergaitės tujaus ryšeliūse savo užkandos ieškojo M.Valanč. Samdant magaryčias stãtė gaspadorius Vkš. Šitą stiklą pats stataũ NdŽ.
^ Gera gerti kitam statant KrvP(Vs).
17. duoti užstatą (lažinantis, lošiant iš pinigų): Stataũ šimtą rublių, kad taip bus DŽ1. Statýti dvigubai NdŽ. Statýtieji pinigai NdŽ. Statýti už valetą BŽII470. Statau keturis tūkstančius svarų, kad neapvažiuosi J.Balč.
18. rengti, kurti (spektaklį, filmą): Naują spektaklį statýti DŽ. Pjesę, filmą statýti DŽ1. Statant naują šokį, reikia aiškiai ir tiksliai žinoti, kokį momentą jis vaizduos rš. Statomieji veikalai dažniausiai buvo grindžiami antikiniais mitais rš.
19. kelti; pateikti vykdyti, įvykdyti: Statau sąlygą rš. Nestatome jokių sąlygų rš. Aš stataũ (dedu) sau už pareigą BŽ56.
20. manyti turint kokių ypatybių, laikyti kuo: Jauni žmonės save drąsiais stãto Vv. Jis savę stãtė labai gudriu Ppl. Kad svietas matytų, man' mandrą statytų LTR(Slk). Kaip Antaną stataũ kantrum, tai baisiai Lel. Nesirūstinu, mielas broli, už tai, kad mane už nieką statai LTsIV726. Nereikia kitas durnu statýt Dglš. Kas yra neteisus, tas savo malagystę už teisybę stãto PP79. Įvairi bukli vyrai, atrasdamys tose kningose gilią išmintį, aukštesniai jas statė už visas nešventas kningas M.Valanč.
ǁ refl. PK120, N rodytis kokiu, vaizduoti save kuo: Ana dide stãtės, t. y. didžiavos J. Anas visiems stãtos bagotu Dglš. Turtingu baisiai stãtos, o vaikšto apiplyšęs Srv. Ponu statės – papirosus rūkė Plng. Viename daikte stãtos poni, kitame pasiverta į ubagę Krš. Jie dideli stãtėsi Ėr. Dar ką tik bandą varinėjosi, o jau stãtosi kažkokiu vyru Vdžg. Aš da statáus, kad aš vyras Rs. Už bernioką stãtosi Rm. Jei statai̇̃si toks drūtas, ava (eiva) persiimt Alk. Dar iš po mamos skverno neišlindusi, o jau stãtosi pana Gl. Kalakutas statėsi paukščių karalium rš. Statýtis teisėju NdŽ. Svetimims stãtos gera be vieno galo Krš. Aš nesistataũ šventąja Ar. Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Žem. Kvailas tu, broli, nors, gyvas būdamas, stateisi gudruoliu V.Krėv. Petras … gyrumi už kitus didesniu stãtės DP150.
^ Didžiu besistãtąs, o mažai tepakeliąs KlvrŽ. Ponu statos, o šūdas ant nosės LTR(Vdk).
ǁ refl. I, Trk didžiuotis: Kiekvienas statosi – kas aš! Gs. Jis nekas, bet baisiai stãtosi Alk. Ana labai stãčiasi GrvT78. Didžiai pykstu ant jų, kad jie prieš tave statosi brš.
| Retai kada vilkas prieš žmogų stãtosi (drįsta, kėsinasi pulti) Ig.
21. daryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Statýti ką į keblią padėtį BŽII470. Tėvas viską atidavė sukilėlių reikalams, stato į pavojų savo gyvybę J.Gruš. Statýti save į pavojų NdŽ. Dramaturgas stato savo herojų į dramatiškas situacijas rš.
22. atiduoti, paaukoti, skirti: Visą jėgą statýti NdŽ. Ko čia jėgą statai̇̃? Mrj. Dirbk pagal išgalėjimą, o ne paskutines sylas statýk Gs. Jis (batsiuvys), dratelius traukydamas, visą sylą statýdamas, kur tik jis sėdėjo, te pikis smirdėjo JV267. Visas pajėgas ant to stačiau V.Piet.
23. refl. prieštarauti, priešintis: Prieš ką statýtis KII185. Tu, Emne, vis dėlto drąsiai statais prieš vyrą ir nesivaržai rš. Jis pradėj[o] statỹtis prieš kunigą Mrc. Jis stãtosi prieš vyriausybę KBI23. Ten buvo Šaltabuizių kortininkas, su kuriuom tiktai vienas bernas tegalėjo statytis rš. Statausi vyringai Sut. Rojaus darže pradėjos prapultis, idant tenai V. Christus velinui statýtųs DP149. Ir satanas stovėjo po dešinės jo, idant pryš jį statytųse BBZak3,1. Dievas statosi prieš didžiuojančius, bet prastiemus yra malonus BPI82.
24. refl. mergintis, suktis: Paaugo mergelka, i stãtos vaikiai Krš. Galėtumi statýties pri Aldutės – graži mergikė Rdn.
ǁ gretintis, norėti dėtis: Toki bezdukai vaikai, ir jau prie vyrų stãtosi Dkš. Ko čia prie mano turto stãtotės?! Plv.
25. refl. palaikyti, ginti, užstoti: Aš stačiaũsi už jį Gs.
26. paversti kuo: Aš tave statysiu raiba gegule KrvD85. Dangų kaipo geležį, žemę kaipo varią statai …, idant žemė n'išduotų vaisiaus savo MKr41.
27. Lš traukti paviršių ledu, stingdyti (upę, ežerą): Jau geras šaltis, jau ir ežerą stati̇̀s Sn.
◊ aki̇̀s statýti
1. Plk, Lk piktai žiūrėti, baltakiuoti, šnairuoti, žvairuoti (ppr. nesutinkant, prieštaraujant, rengiantis gintis): Negražu prieš tėvą aki̇̀s statýt Skr. Dėl menkų niekų tuoj aki̇̀s stãto Grž. Stãto akès, jei ne taip pasakai Krš. Jeigu ben rubliu mažiau duosi, tai tuoj stãto aki̇̀s Slm. O ką vyrai sakys, mergos akis statys JD771. Dažnai ir mes vieno kito bijom, susitikę akis statom arba drebam J.Jabl. Ir mės tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuo į šalį A1884,124.
2. NdŽ stebėtis.
3. dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau aki̇̀s stãto Jrb.

akysè (akýsu) statýti įsivaizduoti: Statyk sau akysu amžiną prapultį P.
akysè (akýsa) stãtosi vaidenasi, rodosi: Ko tu bijai, gal tau akýsa stãtos? Kb. Josios paveikslas akyse statos LTR(Sv).
ant galvõs statýti greitai varyti, ginti: Jei arklį stati̇̀s an galvõs, tai gal dar ir suspės Kls.
ant juõko statýti sudaryti progą juoktis, šaipytis kam iš ko: Ne žydelis būtau, kad aš pasakytau ir tave, berneli, an juõko statýtau DrskD242.
ant kõrtos statýti rizikuoti: Gyvenimas tėra vienas, Adomai, ir aš nenoriu dar kartą jo statyti ant kortos J.Avyž.
ant pei̇̃lio statýti pykdyti: Kam jūs mane ant pei̇̃lio stãtot? Al.
ant sàvo statýtis užsispirti, nenusileisti: Toki užsispyrėlė: Aldonia teip ją lupa – nieko, an sàvo stãtos, ir viskas Slm.
ant žmonių̃ liežùvių statýti suteikti dingstį plepalams, pajuokai: Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu S.Čiurl.
ausi̇̀s statýti NdŽ suklusti.
baugštyklès statýti gąsdinti, grasinti: Ans mun stãto baugštyklès KlvrŽ.
bókštą statýti svajoti, fantazuoti: Ne, Antanai, aš nė jokio bokšto nestatau, visai siauras tėra mano tikslas Žem.
danti̇̀s statýti nenusileisti, nesutikti, prieštarauti: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus danti̇̀s stãto Prn.
ẽšerį statýti
1. priešgyniauti, prieštarauti: Nestatýk ẽšerį prieš tėvą, būk mažesnis Skr. Nu jau nestatýk nestatýk savo ẽšerio Lkš.
2. NdŽ puikautis, pūstis, didžiuotis.

gálvą statýti laiduoti, garantuoti: Už Joną stataũ gálvą Kt.
gerùs kãzilus statýti ant dùgno mušti: [Tėvas] paėmė gerą brūklį, pradėjo ant dugno gerus kazilus statyti, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
į kanapès (kanapiùs, kanãpėsen) statýti (stãtomas) apie negražų: Ė kai apsiskarmaliavęs, tik kanapė́sen statýt Švnč. Baidykla merga – į kanapiùs stãtoma Rdn. Vyras ne į kanapius statomas VP50.
į kõrtą statýti rizikuoti: Statė korton savo gyvybę, savo turtą, savo laisvę J.Jabl.
į pė́das statýti paimti kitą į kieno buvusio vietą: Valia nevalia – [mirus motinai] reikės kitą į jos pėdas statyti Žem.
kẽterą statýti spirtis, šiauštis: Prieš viens kitą kẽteras stãto kap katinai Gs. Jei tik ji pradės kẽterą statýt, tai aš į ją nė nežiūrėsiu Skr. Pasileido dabar svietas, tai ir pradėjo prieš ponus keterą statyti V.Myk-Put.
krūti̇̀nę statýti priešintis: Nors kartą, vyrai, pakelkim galvas, bangoms krūtinę statydami! V.Myk-Put.
kui̇̃benas statýti Krtn mirti.
kuõdą statýti pūstis, puikauti: Nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti J.Paukš.
lui̇̃šį statýti Ktk, Blnk, Vdš būti nepatenkintam, pykti.
niẽko (nė vi̇́eno) prieš savè ne(si)statýti NdŽ nieko nepaisyti, nesiskaityti su niekuo: Girtas nė vieno nestato priš savi, o pagiriomis nė penkių nepaskaito LMD. Nieko priš savi nestatos karalius I. Ji nieko prieš save nestato, vis pasipūtusi, vis su didyste Žem.
nors į lángą statýk labai gražus: O kai užvelka naują suknelę – gražuolė, nors į langą statyk A.Gric.
nósį statýti [į aũkštį, į aũkštą] NdŽ šiauštis, pūstis, didžiuotis: Visi stãto nóses į aũkštą! Krš. Baigė mokslus, nu statýs nósę į aũkštį! Krš. Tikra duktė stãto nósį, ko iš svetimų norėti? KlK6,63(Krš).
óbelę statýti atsistoti ant galvos: Vaikai, bandą ganydami, išmokdavo óbelę statýt Škn.
óžį (óžius) statýti Lž, Mrj aikštytis, šiauštis, pūstis: Negal išsiduoti, kad labai myliu – pradėsi óžius statýti KlK6,64(Krš).
pi̇̀nkles statýti klastingai elgtis: Aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato V.Krėv.
po akimi̇̀s statýti akivaizdžiai rodyti, vaizduoti: Statýdamas mumus po akimis didumą algos DP592.
po akių̃ statýtis įsivaizduoti: Ką gyvai po akių̃ statýtis KII14.
prie si̇́enos statýti Všv šaudyti.
ragùs (rãgą Ms) statýti DŽ, NdŽ pūstis, darytis nesugyvenamam, šiauštis: Šiaip dėl štukų niekas ragų̃ nestatýt Skrb. Toks paršelis, o jau ragùs stãto pryš muni Vkš. Nestatýk ragų̃ – niekas tavęs nebijo! Blnk.
skẽterą statýti NdŽ spirtis, šiauštis.
smė̃lio pili̇̀s statýti kurti nerealius planus, svajoti, fantazuoti: Kiekvienas įtemptai galvojo ir tylėjo, kūrė planus, statė smėlio pilis rš.
statýtas [mókslo KII18] žõdis; R299, MŽ401 teiginys, tezė.
šẽrį (šeriùs NdŽ) statýti prieštarauti, spirtis, šiauštis: Sunku gaspadoriams nuteikti šeimyną: musėlė nepralėkė pro nosį, tuoj šerį stato Žem. Nestatýk par daug šerių̃ prieš savo vyrą – pames Ps.
šerỹs stãtosi apima puikybė: Pasirodo, kad aš labai pageidautina. Man pradeda kažkaip malonu darytis, šerys statytis I.Simon.
ties akių̃ statýti akivaizdžiai rodyti: Saugojimas gavėnios … keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas DP111.
ti̇̀ltą statýti LKKIII140(Grv) toks žaidimas.
véidą (véidus NdŽ) statýti; N daryti grimasas.
žárdą (žagrès) statýti stotis aukštyn kojomis, remiantis į žemę rankomis ar galva: Vaikai laksto po kluoną, žárdą stãto Ėr. Aš stačiaũ stačiaũ žagrès, net galva pradėjo suktis Ps.
antstatýti (ž.) tr.
1. ant viršaus pastatyti: Paminklas antstatýtas Šts. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė S.Dauk. Anstatýta namo dalis, viršunamė BŽ263.
2. ant viršaus uždėti, užvožti: Puodą be dugno antstatýs Lc. Ant [avilio] antstatyk kepurę iš šiaudų, idant lytus neįtekėtų prš.
3. liepti stovėti prie ko, pastatyti: Sargus antstãtė pry kožno arklio su šautuvu Kl.
apstatýti tr. Rtr, Š; Q83, SD203, N, BzF176, LL116, L
1. K, NdŽ aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatýk, kad paukščiai nelestum J. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas Klt. Karves vainikais apipindavom, duris berželiais apstatýdavom [per Sekmines] Ob. Kai numirė, apstãtė ją gėlioms, gražiai pagiedojo Jrb. Aš apstatýsiu savo mergelę kuo šviesiausioms žvakelėms JD1216.
| refl. N, Š, NdŽ: Pasiėmęs jaunikaitis iš namų tris žvakes ir knygą sugrįžo koplyčion, apsistãtė tom trim žvakėm BM53(Vžns).
ǁ sudėti statmenai aplink ką: Apstatýti ką aplink ką K. Apstãtom [linus] aplink pečių, džiovenam, tada kuliam Klt.
^ Suraizgytas, sumazgytas, apie gyvulius apstatytas (tvora) LTR(Grk).
2. daug ko pristatyti paviršiuje, nustatyti visą kuo: Ten kryžius prie kryžiaus – visas kalnas i pakalnės visos aplinkui apstatýtos Mšk. Tas kalnas jau nuo senų laikų visas apstatytas kryžiais LMD(Sln).
3. NdŽ apkrauti, apdėti: Apstãto [gėrimais] stalą kai par veselę Kln. Tuoj apstatė buteliais stalą Žem. Treitą karčių uždėjo ir apstãtė (apdengė) stogą Vn. Šiąvasar jau reiks delto apstatýt sietkelė (uždėti pavaras ir plūdes) Sdk.
| refl. intr., tr.: Atsiveš ratus, ekėčias ben kelias, apsistatýs Gd. Tėvalis liuob apsistatys kaip eglyną alaus, kad liuob gers karčemo[je] Šts. Da apsistatỹs stalą, i sėdėk visą dieną Jrb.
| prk.: Visą gyvenimą (sodybą) buvo apsistãtę buteliais (dažnai gėrė) – tokie pijokai Krš. Apsistačiau darbais – nėr nė kada pailsėti Rs.
4. R66, MŽ87, Sut, Varn, Plšk liepti stovėti apstojus aplinkui, iš visų pusių: Visų laukų, visų kelių neapstati̇̀s karaūlu Grv. Vario vartai užrakyti, sargais apstatýti (d.) Vv. Garbingasis vyskupas Henrikas ir jo palydai sėdi savo kambary, sargyba apstatyti, kaip kaliniai – ir kenčia V.Krėv. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44. Vyresnybė apstatė sargais Varnių miestelį, kad nė vienas nebeišeitum, nė įeitum M.Valanč. Kaip šaudykliai zuikį pamatė, pamatė, visus kelius šunimis apstãtė, apstãtė JD1511. Urėdnykas karaliaus Aretas sargais apstatė miestą Damašką, norėdamas mane sugauti VlnE35. Tu mus, bernus savo, šventais apstatyk visad anielais PK20. Anys tada nuėję apstatė grabą sargybe Ch1Mt27,66.
^ Vidury auksas, aplink tą auksą sargai apstatyti (akys) Šd.
| refl.: Apsistatýčiau margais kurtužėliais; tai mano sargovužiai – margi mano kurtužiai JD798. Pats caras apsistatęs savo valdininkais, kad prie jo jokiu būdu negali prieiti Vrp1895,29.
5. palikti stovėti, sustatyti: Matau arklių apstatytų daug pri šventoriaus Yl. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apie tą trobelę BsPIV258.
6. Vdk visą pristatyti (pastatų): Gatvės buvo siauros, apstatytos sulūžusiomis mažomis trobelėmis J.Balč.
| refl.: Ir taip apsistãtę – kurgi dės klėtį Skp.
ǁ apsupti aplinkui sustatytais pastatais: Mes namais apstatýti Rmš.
7. išdėlioti (baldus): Didelė stuba, ale menkai apstatýta Rg. Kambarys senoviškais baldais apstatytas rš. Lauritėnas apsidairė po ištaigingai apstatytą kambarį rš.
8. Ml paskirti, išrinkti, padaryti kuo: Nei skaityt, nei rašyt [nemoku], ir nori manę karalium apstatýt (ps.) LKT369(Rdm).
9. užimti (pareigas): Apstatau urėdystę, slūžbą R66, MŽ87.
10. Lzd palaikyti kuo: Mañ labai sena apstãtė žmonės Dglš. Jos mane durne apstãtė Št.
×11. (plg. rus. oбcтaвить) Jdr, Varn, Kt, Žž, Jnšk, Ln apgauti: O tai apstãtė boba: dažylų vietoj suodžių davė Pn. Jis visus ten apstãtė Bb. I apstãtė žmogus velnį (ps.) LKT100(Krtv).
| refl.: Apsistačiáu – aštuonius šimtus aš parmokėjau Trš.
^ Apsistãtė kai merga su devintu vaiku Lkč.
atstatýti tr. K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, L
1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatýk Pc.
ǁ atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę LKT56(Akm). Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti Trk. Jeigu neatstatýs į kojas [paršelių], žinai, ka neparduosi Trk.
2. BŽ83 sugrąžinti į vietą ką išjudėjusį, pasisukusį: Atstatyti, grąžinti į išeities padėtį SkŽ30. Vieną [išsuktą ranką] trukterėjo trupučiuką ir atstãtė JnšM.
3. BŽ86 atkišti į priekį, atsukti: Eina krūtinę atstãtęs pats pirmasai Sdk. Į klevo viršūnę sutūpė būrys kuosų ir atstatė savo gūžius prieš vėją rš. Vipas pabudęs tuojau išbėgo į denį ir atstatė nosį prieš vėją Mš. Dykduoniai suvažiuo[ja] [į Palangą] i vartos, plikus pilvus atstãtę Krš. Būdavo, atsigulei an pečiaus, galvą nulenkei, kojas atstatei̇̃ Ds. Eina kelius atstãčius, kojos sulenktos Klt. Jaunõs nepadaris [ligoninėje], vis tiek vaikščios šikinę atstãčius (susilenkus) Ob. Rūrą atstãčius (sena, sulinkusi), ale bet eina, ir da vis su jaunom Slm. Kai tik broliukai dalgius atstatė, visi žolynai smūtką pamatė LTR(Gdž). Eina ubagas atstãtęs rankas (išmaldos prašydamas) Arm. Eidami par lauką, susitiko jie levą, kursai, atstãtęs nagus, norėjo jus sudraskyti BM276(Šlv). Dirbo pusnuogiai, saulei, darganom ir lietui atstatę nugaras P.Cvir. Jis atstatė ausį ir sumurmėjo A.Vencl. Jautis atstãtė ragus ir nė iš vietos Vkš. Asilas atstatė kaktą, padelbė akis J.Jabl. Malūno sparnai, atstatyti prieš vėją, sukėsi kaip pašėlę P.Cvir.
| refl.: Tas pilvas atsistãtęs anai Brs. Atsistãtę kaulai Mrc. Toks prakaulis arklys: a šeri jį, a ne – kaulai atsistãtę Ar.
4. LL118, BŽ61, PolŽ55 iš naujo, vėl pastatyti (pastatą, statinį): Išdegė visi seniejai numai, dabar atstatýta yr daug numų Klk. Bokštai buvo abudu sudaužyti, atstãtė po karu Krk. Reikė ūkį atstatýt LKT229(Žž). Anądien audra paskutinę tvorą apvertė. Kas ją atstatys? I.Simon. Nes jei ką suardžiau, vėl tai atstatau GNPvG2,18. Šitai tau, kursai griauni bažnyčią Dievo, o par tris dienas vėl atstatai! M.Valanč.
| refl. tr., intr. Š, Slk: Sudegė triobos, paskui dar geresnes atsistãtė Kp. Dabar jau Žarėnai atsistãtė, al bet nedaug teatsistãtė Lks. Kažin kuo beatsistatys sugriuvusias trobas ir malūną? Vaižg.
5. sugrąžinti pirmykštę būklę, būseną: Suvalgomas maistas – tai žaliavos yrančioms ląstelėms atstatyti K.Daukš. Atstatant sužeistą veidą, chirurgui reikia į tai kreipti labai rimtą dėmesį rš. Tų arų nebatstatýs, nebatsvadins, nebrėk Grd. Teismas atstãtė garbę jo geram vardui BŽ62.
| Aš pati tik atstačiaũ jį, kad važiuotų namo Rg.
| refl.: Raumens darbingumas gali atsistatyti tiktai tada, kai raumuo gauna deguonies V.Laš. Jį buvo suparalyžiavę, ale, sako, vėl atsistãtė Pv. Mano giminietė žolėm atsistãtė (išsigydė) Trgn.
6. iš naujo suorganizuoti, atkurti, įsteigti: Aš nesutariu su ponais bajorais, kurie nori atstatyti Žečpospolitą su senosiomis sienomis V.Myk-Put. Rimtis ir tvarka visame krašte esanti atstatyta P.Cvir.
| refl.: Kai tarybų valdžia atsistatė, pagalvojom, kad kam kam, o mūsų šeimai blogiau nebus sp. Greičiausia, kad jį išveš kur nors toliau į rytų gubernijas, o atsistačius tvarkai, leis grįžti į savo kraštą V.Myk-Put.
7. remiantis kuo, nustatyti, atkurti, atgaminti: Seniai tę buvau, dar jau ir atstatýt sunku, kur buvo tas namelis Vlk. Minėtieji laiškai vienintelė tėra medžiaga, iš kurios galima atstatyti Tatarės gyvenimas [tremtyje] LTII231.
ǁ lingv. transponuoti: Didžiausią dalį netikslumų sudaro blogai atstatytos arba visai neatstatytos į literatūrinę kalbą tarminės formos KlK3,55.
8. Vn, Grdm sugrąžinti į buvusias pareigas, darbą, užimamą vietą: Buvo iškėlę [agronomą], ale atstãtė atgalio Slm. Aš nėko nenoriu, atstatýk (grąžink) ma[n] vyrą Trg. Ir atstatė vyriausį šinkorių vėl ing savo urėdą šinkavimo BB1Moz40,21.
9. Lex3, Q10,11, H153, R9, MŽ11, Sut, K, LL121, Š, Sg, Srd, Snt, Vrb, Mrc atleisti, pašalinti iš vietos, iš darbo, atskirti iš draugės, pavaryti: Atstatė fabrikantas ir Lauryną, nors jis tam fabrikantui tiek metų dirbo, savo sveikatą padėjo J.Bil. Ponaičiai rengėsi važiuoti toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas LzP. Kad ir turim atstatyti [mergą], reikia širdis turėti V.Krėv. Kai brolis vedė, marti atstatė ją nuo namų šeimininkės pareigų A.Vien. Blogai dirbo, tai atstãtė Sb. Tingi – atstãto nū darbo Užv. Jis nepabūva niekur: iš fermų atstãtė, iš sandėlio atstãtė Mžš. Kuningas tavęs nekenčia ir nori nuo draugystės atstatyti DS258(Rs). Atstatyk Agarą nuog savęs su jos vaiku I. Aš jau ketverius piršlius atstačiaũ Rk. Klebonui pasakyti, kad jis prie kitos lenda, kaip matai ir nuo šliūbo atstatys Žem. Nu meilės atstatýsi, jei mušinėsi vaiką Šts. Atstatau, išmetu iš slūžbos, iš kuningų, iš amtmonų R18, MŽ23. Atstatyti nuo dalyko (nuo paveldėjimo) N. Atstatau ką SD216. Neatsikratomas, neatstatomas SD198. Bei anys našlės nė vienos nei atstatytos netur vesti BBEz44,22. Jis karalius atstato ir karalius įstato BBDan2,21. Ar tu jo todrin vieno neižkarotumbei arba neatstatýtumbei DP391.
ǁ R9,389, MŽ4,524 atleisti, paleisti (iš kariuomenės).
ǁ nuvaryti, nubaidyti, nuginti tolyn: Kalnų žąsis taip yra drąsi ir smarki, kad ji pigiai atstato lapę nuo savęs Blv. Kad iš jūros kerta vė[ja]s, atstãto žuvį nū mūso krašto tolyn Prk. Atstatė kaip šunį nu lakalo Šts. Atstãtė kap tą nuo stintų Plv.
| refl.: Ė, katinas atsistãto (nepasiduoda šuniui) Db.
10. nukelti į šalį, atstumti, atidėti į kitą vietą: Sueina, stalą atstati̇̀s – ir susėda, ir verpia Pb. Dvijau maišo ratūse neatstato – tokie menki muno vaikiai Šts. Pienas atstatytas nuog ugnies I. Vandenį įpylei į ramunes ir atstatai̇̃: negalima virti – jos pačios pritraukia Upn. Oligė, liovusi verpti, atstato šalin verpstį V.Krėv.
11. atiduoti, atvežti (prievolę): Atstatė visą meisą, o vokytis užrašė da i prylaidus Šts.
ǁ J atvežti, atgabenti: Atstatysiat pašarą, aš užmokėsu Šts. Paėmė jį šoferis, atstãtė ligoninėj (į ligoninę) Vlk. Ponuo nepatiksi, i atstatýs tavi į rekrūtus Lnk.
◊ aki̇̀s atstatýti įdėmiai, nekantraujant žiūrėti: Pareini namo, vaikai atstãtę akutès – nori valgyti, o paduoti nėra ko Rm.
danti̇̀s atstatýti šypsotis: Kol pr[i]ėdusios, tai besivaipot danti̇̀s atstãčiusios Jrb.
kãktą atstatýti pūstis, būti išdidžiam: Aš nestovėdavau kãktą atstãčius Lg.
kójas (kepšès Grž) [į duri̇̀s] atstatýti menk. mirti: Taip nesisaugodamas atstatýsi kepšès greit Vkš. Gyveno gyveno, ėmė ir atstãtė kójas Grž. Jei krau[ja]s sustos, ir atstatýsi kójas Rdn. Vai ilgai dar teks palaukti, kol aš kojas į duris atstatysiu V.Bub.
lū́pą atstatýti supykti, būti nepatenkintam: Ben kiek ne po juo, tai ir atstãto lū́pą Skdt. Tik lū́pą neatstatýk! Rg.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo: Tas tėvas i vaikšto visą dieną nagùs atstãtęs Jrb.
ragùs atstatýti priešiškai nusiteikti: Negerai kaimynystėje ragus atstačius gyventi, tačiau ką aš turėjau daryti? V.Bub.

×dastatýti (hibr.) tr.
1. pastatyti pastatą, prišliejant prie kito, pristatyti: Daržinė dastatýta gale Šč.
2. pristatyti, nugabenti: Į vietą dastatýk siuntį, gromatą J. Nieko dauges nenoriu, kad kap mane dastatýtai manan kraštan Lz.
| refl. Auk: Džiaugės namo dasistãtęs Str.
įstatýti K, Rtr, DŽ, KŽ; SD325, H169, R, MŽ, L
1. tr. įdėti į ką statmenai, vertikaliai: Skaitė knygą prie dviejų žvakių, įstatytų į žvakides rš. Pienas reikia šalto vandens kibiran įstatýti, kad taip veikiai nesurūgtų Š. Rapolas įstatė botagą į dėklę, prie dešiniojo turėklo J.Balt. Tuojau, aš pati jas (gėles) į puodelį įstatysiu Ašb. Šluotą į kertę įstatýti NdŽ. Vilkams didelę duobę iškas, vidurė[je] duobės kartį įstatýs Gd. Į tą grabę vandenyje įmerktus gluosnius tiesiai įstatyti turite K.Donel1. Į stiklinę [su taukais] įstatýs kokią skilelę – i degs Krtn. Kame rasi kaip numie: košę išverda, žvakę įstãto – ir valgo Šts.
ǁ užpildyti visą (patalpą) sustatytais daiktais: Pirtis jau instatýta (sudėti linai džiūti) Dsn.
2. tr. įdėti, padėti kur: Kap lieka kokio nors valgio nuo pusryčių, tai reikia instatýt pečiun pietum Nč. Ana instãtė skarvadą pečiun ir indegino Dv. Į klojimo langelį įstãto [lemputę], padega – i dega Krp.
| prk.: Vartoju čia skliaustelius – juose įstatau skaitytojui vieną kitą savo žodį J.Jabl. Tas buvo į laikraštį įstatýta (išspausdinta) Rsn. Buvo ir į laikraštį įstatýtas už tą vogimą NmŽ.
| refl. tr.: Ponai dūdavo in langų gramafonus insistãtę Kli.
3. tr. liepti stovėti kur įkeltam, pastatytam, priversti kur atsistoti: Senelė šiandien pirmą kartą jį čia (į stovynę) įstatė, sumaniusi išbandyti anūko kojyčių stiprumą J.Avyž. Tą žmoną įdeda į vežimą, nuveža į mišką, suranda, kur storiausias ąžuolas, į tą ąžuolą įstãtė i užkalė Jrb. Kad aš įmanyčia, dvarus pastatyčia, trisdešimt šešis strielčius tenai įstatyčia LTR(Plk). Kumelys nesiduoda įstatýt ant ienas Rm. Prikrovęs vežimą, [Meškausis] griebė vienai meškai už kaurų, įstãtė į ienas ir parvažiavo namo VoL327.
| prk.: O mano motynėlė, tik nedėkavoju – į ašarėles įstãčius palikai kaip į vandenėlį JD1182.
^ Rėkia kai ugnin instatýta, ko trobos negriūva Prng. Šventa nevalga, į koplyčelę įstatýta (apie tariamai nevalgų žmogų) Krš.
4. tr. pastatyti, įrengti (pastatą): Jis įstãtė svirną, įstãtė tvartus, visas trobas įstãtė Šk. Matytum, kad įstãtė triobas – kap dvaras! Alk. Čia namai an dviej, an trij aukštų instatýti Dbč. Triobos buvo rūpestingai ir dailiai įstatytos V.Kudir. Jis tą visą malūną įstãtė Jrb.
| refl. tr. Skr: Kiti jau įsistãtė trobas – ko begrįš Trk.
5. tr. įtvirtinti, įtaisyti, įmontuoti: In ką duris instatysi, jei ne adverijos? Kpč. Įstatýti naują šulą duryse BŽ44. Šios bažnyčios akmuo tapė įstatýtas trylektais metais Šlu. Daržo gale Anskis tvorą taiso, išvirtusius vartelius vėl įstato I.Simon. Noriu dančius instatýt Lz. Akį instãtė iš stiklo Ker. Vėžys eina atapakalias až tai, kad jam šikinėj akes instatýtos Pst. Kaip ans sugebėjo, ans sukirpo, rankoves įstãtė Gršl. Kap motka marškinus siuvo, pažastėsan klynelius instãtė Kpč. Padaro tokią skylę rungui įstatýti Žlp. Kumet rakini duris, rakto užkarpius turi įstatýti į skląsčio užkarpius Vkš. Žiedų vertikaliose sandūrose įstatoma armatūra rš. Tai mes padirbtum kitus namelius, tai mes įdėtum stiklo langelius ir įstatytum vario dureles TŽI296. Tik nepadėkavok, kad jiej (karstadirbiai) neinstãtė stiklelio langelio (rd.) LKT387(Rud). Imsite … akmenis insiūtus (viršuje instatytus) efodui BB2Moz25,3-7. Niekas teipag nesiuva naujos gelumbės lopinio and senos drapanos, kiteip lopinys naujas, įstatytas iš jos, plėšia seną (drapaną) Ch1Mr2,21.
| Radiją jis mums įstãtė (įrengė) Skr.
| refl. tr.: Gal dantų turi daugiau – maž insistãčius? Ml. Anksti įsistačiaũ audeklą [austi] Alks. Jau dvi nedėlios, kap insistãtėm stovus Arm.
6. tr. įremti: Instãtė krūtinėn strielbą Rod. Peilį nugaron instãtė i vedas Klt.
| prk.: Zaksok čia akis įstãtęs! Vvr.
7. tr. įvesti (į kelią), parodyti (kryptį, kelią): Aš tavi įstatýsiu į takelį, kad nepaklystumi Dr. Jonuk, instatýk mergaites takan Trgn. Liki tai varyklai atginiau, įstačiaũ gyvulius, paleidau Lkč. O kaip įstačiaũ į vieškelėlį: – Bėk, mano žirgeli, n'atsižiūrėki JV1069.
| prk.: Daugumas lėmė jai aukštą ateitį, reikią tik geros rankos jai pravesti, į vagą įstatyti Žem. Mokė, į kelį įstãtė – padėjo vaikams Krš. Ten darbas į vėžes įstatytas rš.
| refl. Sut: Insistãtė girtas kelian i eina – bet kelias Klt. Nuo mūs ūlyčios kai insistatýta vilko kelian, tai eita ir eita Prng.
8. tr. K, Krtn, Trk padėti, pasirūpinti, kad kur patektų, įstotų, įtaisyti: Įstãtė tėvą į darbą, tedirbie Krš. Buvo ją į pabriką įstãčius Jrb. Kur aną reiks įstatýti mokyties? End. Įstãtė (paliko dirbti) py munęs vaikiuką Vn. Aš neturiu iš ko tavęs įstatýt an daktarus a an kunigus Ėr. Par vasarą aš tavi į trečią klasę įstatáu, į gimnaziją Krt. Tu šeimynykštį į darbą kaip ašvienį į vagą įstatai̇̃ J.
| prk.: Jis drauge su mumis yra bėdoje, jis nor mus iš tos išimti ir garbėn įstatyti BPII105.
ǁ priversti, pavesti ką daryti, pristatyti prie ko: Tinginį reik po pryvarta įstatýti dirbti Šauk.
9. tr. padaryti sugebantį, išmokyti ką atlikti, įveikti: Išmokusią elementorių, įstatė jau į maldaknygę Žem. Motina per kelias žiemas jau buvo jį į kelias litanijas įstačiusi Pč.
10. tr. SD352,418, R341, MŽ456, Vln32, M įsteigti, įkurti: Kas mūsų krašte įstãtė vyskupystes? Š. Aerijus … mokė, jog nereika … laikyt pasnykų, nuog bažnyčios š[ventos] įstatýtų DP546. Yra sakramentai, kuriuos Christus įstatė SPII82. Tiesą įstatau SD289. Ten įstatė žmonėmus įstatymą Ch2Moz15,25.
| Ponas Christus večerą savo įstatė (suruošė) PK215.
11. tr., intr. nustatyti, nurodyti, įsakyti: Ponas įstãto pagal jo žodžio gyventi J. Instãtė laiką, kada operuos Dg. Didžiasis Lietuvos kunegaikštis įstatė, jog nėksai į svetimus medžius įkilų negal kelti S.Dauk. Teip instatyta yra žmogui, idant vieną kartą mirtų BPII202. Taip ponas įstatė, idant kurie evangelijum sako, iš evangelijos gyventų Mž30. Buvo Klaudijušas įstatęs, idant visi žydai iš Rymo išeitų BtApD18,2.
12. tr. OsG156, N, S.Dauk išrinkti, paskirti: Ją instãtė apylinkės pirminyke Dgč. Jo vietoj kitą anstãtė Lel. Vietinykas, instatytas ant kito vietos SD187. Įstatau, aprenku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Įstatyti ką klebonu B. Jis mums (nuo) Dievo karaliumi įstatytas KBI56. Dovydas įstatė sūdžias žemėje CI316. N'įstatýtas sūdžia KII261. Juk jie neyra tikri įstatyti mokytojai Ns1832,1. Nesa eš vėl ing mano urėdą įstatytas esmi BB1Moz41,13. Dievas įstatė mane viešpačiu visoj žemėj Egipto Ch1Moz45,9. Karalius įstato, bet be manęs CII173. Įstatė jį vyriausiu ant visų išmintingų Babilonijoje BBDan2,48.
^ Nemoku nei skaityt, nei rašyt – nori mane dangun karalium anstatýt Ad.
13. tr. duoti užstatą, įkeisti, užstatyti: Vienas ponas paėmė iš bankos šmotą piningų ir įstãtė dvarą Krp.
14. refl. N laiduoti, tarpininkauti: Įsistatau ažu ką SD440.
15. intr. pasiryžti, nusistatyti: Įstato ir prižadžia daugiaus nenusidėti Pron.
| refl.: Įsistãtė (užsispyrė) mokytoja, kad padainiuočiau vaikams Grd.
16. refl. Š, Krk įsivaizduoti, didžiuotis: Žiopla paskutinė, o įsistãto, ka baimė! Trk. Ale kam tau reik tei įsistatýt, ka tu tiek žinai? Jrb.
◊ į kójas įstatýti parengti savarankiškam gyvenimui: Ans muni mokė, į kójas įstãtė Krš.
liežùvį (liežiùvį) įstatýti liežuvauti: Nieko nedirba, tik eina per kiemą (kaimą) liežiùvį anstãtęs LKKXIII129(Grv).
išstatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; N, M, L
1. daugelį pastatyti vertikaliai: Linus, durpes išstatýti DŽ1. Kolei išstãtėm linus, ir sutemė Alv. Juo tabokai yra išstatyti į saulėkaitį, juo geresnę įgauna barvą ir kvapą S.Dauk.
2. kurį laiką statyti ką vertikaliai: Sena, o mandelius išstačiáu septynias dienas Pj.
3. daugelį išdėlioti, sustatyti: Ir išstatė avilelius vyšnelių sodelin LTR(Rš). Susirinkus svietui į didžiai ertą numą, jo kertėse išstatė bosus ir verpeles alaus ir midaus S.Dauk.
4. padėti stačią: Jakobas … akmenį (kurį buvo pasidėjęs po galva) ižstãtė ant atminimo DP571.
5. padėti ant ko: Išstatýsim (pastatysim virti) večerią ir eisim verpt Arm.
6. visą iš vidaus apdėlioti kuo statomu: Kitą kartą iškasdavę gilias vilkduobes, kraštus medžio statiniais išstatydavai Sln. Mūs klėtelės labai aukštos, zerkolėliais išstatytos LTR(Lp).
7. SD419, LL296 padėti visiems matomai, rodyti: Išstatýti (parodai) BŽ86. Salėje išstatyta apie 40 tapytojo kūrinių – tematinių drobių, peizažų, portretų sp. Lakuotų nagučių į parodą neišstatysi V.Bub.
8. SD419 daugeliui liepti, nurodyti kur stovėti: Čia išstatyta visur sargyba – neleidžia LTR(Bsg). Po skambučio klasė, išstačiusi sargybą už durų, vis dar tebedūko kaip galėjo V.Bub. Visam mieste išstatė daug sargų LTsIV149. Žvalgai pranešdavo, kur išstatyta naktį stepėse netikėlių piketai A.Vien.
9. NdŽ, Sut, Š, Dglš, Klt, Ktk pastatyti, suręsti, įrengti (ppr. įspūdingą pastatą, statinį): Dirbo kaip juodas jautis, tokias trobas išstãtė! Rdn. Kad jau gražios triobos išstatýtos! Srv. Buvo jau išstatýti triobesiai, viskas Grnk. Visas senovės triobas pardavė, o išstatė tokias kaip pono Tučinsko Tat. Neseniai išstatýtas svirnelis Mrc. Tai išstatytau an dvarelio klėtelę, tai aš sudėtau zerkolėlio langelius LTR(Vlk). O ir išstatė margą dvarelį ant aštuonių kampelių StnD21. Až vienos vasaros išstãtė bažnyčią Brsl. Išstatė namus savo ant smilties GNMt7,26. Apginklas – vieta, išstatyta dėl apsigynimo nuog užpuolimų I. Iš šito klaimo išstãtė malūną Km. Galiu ižardyt bažnyčią Dievo ir tą gi pačią trise dienose ižstatyt Ch1Mt26,61. Paskui išstatė altorių S.Stan.
| refl. tr. Mlk, Grv, Žln, Skr, Skdv: Daug kas išsistãtė gražius namus Dglš. Tokias trobas išsistãtė – gabus vyrukas Krš. Buvo išsistãtęs gerus namus – sudegė Dbč. Kad išsistãtė triobas – kaip dvaro Srv. Išsistatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Vrn).
ǁ kokiame plote pastatyti: Daug mūrų išstatýta, nebsuvoku gatvės Krš. Ant kapais to Šventarago Vilniaus miestas yra šiandien išstatytas S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Išsistãtė miestas Strn. Dirvonai buvo, reikė išsistatýt viską Vdn. Nu brolio atsiskyrės ir išsistãtės Krš. Bukonto kiemas y[ra] pačio[je] dvaravietė[je] išsistãtęs Vkš. Sodžius pagal kalnelį išsistatęs (įsikūręs) Grž. Kaimas išsistãtęs, išsimėtęs paupyje BŽ227.
ǁ statant iškelti: Kiek išstatysi namo per dieną, tai vakare uždėk ant sąsparos akmenį – velnias gali išardyt LTR(Auk).
10. Trk į priekį atkišti, iškišti į kurią pusę, atstatyti: Žiūria galvą išstãčiusi, įsiręžusi Krž. Stovi žmogus po bažnyčia išstãtęs ranką Grv. Vaikas miega pilvą išstãtęs LKKIX210(Dv). Kas apsigumuręs su skepeta, o kaktą išstatęs, tas kvaukis J. Sėdi visi [žvejai] kupras išstãtę prieš vėją Ktk. [Ežys] kad ką pamato, kuprą išstato D103. Eina briedis kramę išstãtęs Lpl. Ot prilesus višta, net išstatýtas gurklys Pb. Kad naktį yra pilnatis mėnuo, niekados negulk … šlunkus kokius kūno savo išstatęs prieš mėnesį! DS203(Šmk). Erkė galvą inkiša skūron, ė šikinė viršuj išstatýta Aps.
| refl. Azr: Kūdos rankos – labai kaulai išsistãtę, išlindę Ktv. Kniūpsčias atsigulė, kaulai išsistãtė Dbč. Telyčiūtės tešmeniukas išsistãtęs, jau ketvirtas mėnuo (veršinga) Klt.
^ Visa medžiaga lygi, tik viena šaka išsistãtė (melžtuvė) Dv.
11. SD457 paleisti (nuo karinės prievolės): Ižstatyt kareivius iž karionės SD421. Išstatau kareivius Sut.
12. laikyti didžiu, aukštinti, kelti: Y[ra] daug tokių, kas didliai savi išstãto Plng.
| refl.: Da pienburnis, o jau išsistãto Ds. Išsistãtąs, sako, einąs nosį iškėlęs! Krš. Išsistãtąs buvo pri kalbos Trg. Kad i daug turia mokslo, ale n'išsistãto Jrb. Mokytas, o nedamokytas, nežino, kaip išsistatýt Erž. Ka i grapas, bet nebuvo didžiai išsistãtęs Plng. Ana y[ra] be galo išsistãtanti, ta nuovadienė Šts. Labai išsistatai̇̃ suprantančiu Blnk.
^ Iš mužiko kai ponas palieka, labai išsistãto Skrb. Penkių neišmano, o kaip išsistato LTR(Jnš).
ǁ refl. dėtis, apsimesti: Nora išsistatýti gera i čiulba liežuvį paploninusi Krš.
13. skirti kokiam likimui: Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26.
14. nustatyti, sutvirtinti: Ir ižstatysiu sandarą mano terp manęs ir terp tavęs Ch1Moz17,7.
15. atsiųsti, pristatyti: Ir ižstatė mumus ragą ižganymo (gelbėtoją) namuose Dovydo Ch1Luk1,69. Aba išmanai, kad negalėčia dabar prašyt tėvą mano, o išstatytų mi daugiaus neig dvylika pulkų anielų Ch1Mt26,53.
16. išdėstyti, nurodyti: Toj pirmoj knygoj krainykų ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo Ch1Krn(santrauka).
17. pasirodyti kokiam: Rūpinkis, kad ižstatytumbei save datirtu Dievui darbinyku Ch11PvTm2,15.
◊ ant akių̃ išstatýti padaryti apkalbų objektu: Suviliojai man dukrelę, suvedžiojai, ant akių visiems išstatei, tai kur aš ją dabar dėsiu? J.Balt. Tai dabar jį išstatys visiems žmonėms ant akių rš.
ausi̇̀s išstatýti nustebti: Tas ausi̇̀s išstãto – kaip čia y[ra]: čia neturėjai pinigų, čia vėl turi Pgr.
danti̇̀s išstatýti juoktis, šypsotis: Ar neparduodai dantis, ko tep sėdi danti̇̀s išstãtęs?! LKKXIII118(Grv).
gálvą išstatýti pūstis, puikuotis: Statės tokia pana, ejo gálvą išstãčiusi Krš.
juõkui (ant juõko) išsistatýti sudaryti progą juoktis, šaipytis: Tu išsistatei̇̃ an juõko Db. Save juokui išsistatyti LL317.
nósį (krãmę) išstatýti didžiuotis, pasipūsti: Vaikščiojo nósę išstãčiusi i negavo vyro Krš. Rupūžė, nevėkšla, eina krãmę išstãčiusi Krš.
pãjuokai išstatýti sudaryti progą tyčiotis: Be reikalo ėjo į miestą, dabar išstãtė žmonių pãjuokai Jnš.
paišstatýti (dial.) tr. daugeliui pasistatyti (pastatus): Paškonys pirkias paišstãtė Dv.
nustatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD460, Sut, N, RtŽ, L
1. visą pristatyti, pridėti ko vertikaliai: Visas kalnas rikėm nustatýtas, net marguoja Alv. Kažkur už upės, gubomis nustatytame lauke, rėkavo kiškis J.Avyž. Ir nustatė tuos kampelius tik vienom lazdelėm KrvD285.
2. visą nudėlioti: Stalas nustatýtas buteliais, valgymais, kad baimės! Krš. Lentyna buvo nustatýta buteliais Pc. Virtuvė nustatýta vienais puodais Rm. Jo kambarys nustatytas visokiais daiktais J.Balč. Karių klubo salė stalais staleliais nustatyta A.Vien. Nustãtė bankom nugarą – visa juoda Žl.
| refl. tr.: Nusistatyta pilnas langas uogom Lp. Visus kampus nusistãtė vazonais DŽ1.
ǁ daug pridėti, pristatyti: Ir nustatė pirmą eilę armotų, šaudyklių LTR(Sv, Lp). O šitų (motociklų) eilios nustatýtos Krč. Žiūrėk, kiek avilių nustatýta – pilnas daržiukas LKT222(Vnd). Ant kiemo nustatė stalus [vakarienei] V.Piet. Tų vainikų nustãtė iki pat durų Jrb. Bankas nūstãtė, išvarinėjo kraują Vn. Taures nustãtė – ir sugijo Ob.
3. daugeliui liepti stovėti sustatytiems, išrikiuotiems: Te nustãtė eilužėles baltų kareivėlių JD1071.
ǁ visą pripildyti stovinčių, pastatytų: Visos gatvės buvo nustatytos sargybomis rš. Ale nustatýta mokiniais miestas iš abiejų pusių Mlt. Seniau arklių būdavo laukai nustatýti par atlaidus Šmn. Visos gatvės arklių nustatýtos [per mugę] Krš. Nustãtė dvarelį žirgeliais (d.) Prl.
4. NdŽ visą pristatyti (pastatų): Ėmė statyti namus vienus po kitų ir nustatė visą gatvę rš. Dalis miesto aukštais mūriniais namais nustatýta NdŽ. Oi, kokie plotai nustatýta Sug.
| refl.: Visas laukas nūsistãtęs – didelė grupinė Pvn.
5. nukaisti, nukelti į kitą vietą: Nustatýk sagoną nuo ugnies J. Kad i greit nustačiaũ puodą, ale vis tiek nubėgo Sdb. Užkursi pečių – rasi išdraskytą, užkaisi puodus – rasi nustatytus LTR(Ndz).
ǁ dedant nepataikyti, pro šalį pastatyti: Stačiaũ torielką an šėputės ir nustačiaũ an žemės Ėr.
6. suteikti reikiamą padėtį, nutaikyti, sureguliuoti: Yr kas nustãto tą laikrodį Pšl. Nustačiaũ dureles kaip an plauko Slm. Sunku teip nustatýt (pasiūti), kad rūbas stovėt kai an diego Trgn. Miopa (žemažiūrė) akis yra nustatyta skleistiniams spinduliams P.Aviž. Nustatýti taikiklį NdŽ. Nustatomasis varžtas PolŽ46.
| refl. tr., intr.: Gerai nusistatýk laikrodį, kad ryto[j] nepramiegotum Krs. Reguliatorius nusistatýt vagos gilumą i platumą LKKXV301(Jrb). Nusistatantis kontaktas SkŽ104.
7. N, Klt iš anksto nurodyti, nužymėti, nuskirti: O kad neturi ariamos [žemės], tai ir karvės ganyklon nevarysi. Šitaip iš seno čia (kaime) nustatyta J.Balt. Kiek kas duos – a dešimtį litų, a penkis – jau nebuvo nustatýta Jdr. Nu Užgavėnių jau austi, lig kol į lauką reiks eiti, jau buvo nustatýti laikai Plt. Miesto darbininkui darbo valandos nustatytos I.Simon. Drebėkit jūs, tarnai tamsybės, jums bausmę liaudis nustatys rš. Nustatýti metinį mokestį NdŽ. Viską saviškai nustatýti NdŽ. Nustatýta tvarka NdŽ.
| refl.: Nusistataũ par dieną išaust tokį gabaliuką Aln. Kiek tu nusistãtęs dirbt aukščio [lovelį]? Slm.
8. remiantis kokiais duomenimis išaiškinti, patvirtinti: Kamisija nustãtė man širdies reumatą Krs. Seniūnai, būdavo, nustatýdavo nuostolius Grz. Jo kaltumas jau tikrai nustatýtas NdŽ. Laiką [senovėje] nustatýdavo [pagal žvaigždes] LKT117(Rs). Danų mokslininkai nustatė, jog prieš mūsų geležinį buvę dar žalvarinis ir akmeninis amžiai J.Jabl. Dabar tiksliai neįmanoma nustatyti, kur stovėjo gimtieji rašytojo namai rš. Miškininkams dažnai reikia nustatyti medžių ir ištisų medynų amžių sp. Ji mañ pasiguldė, nustãtė, kad raktikaulis lūžęs Pnd. Morfologinės normos irgi nustatomos, remiantis zanavykų tarme rš. [J. Jablonskis] ne vienai mokslo sričiai padėjo nustatyti terminus KlbV62(J.Balč).
| refl. tr.: Nusistačiau kryptį an to kupsto LKGII587(Ar). Pačios nusistãto ligas – tokių yra bobų; i daktarai neparšneka Krš.
9. refl. Žlp nepalankiai, priešiškai nusiteikti: Jis viešai pasisakė esąs nusistatęs prieš popiežių J.Jabl. Sunku, kai žmogus vienas, ir prieš jį visi nusistatę V.Krėv. Vis daugiau jaunimo, nusistačiusio prieš fašizmą, atsidūrė kalėjimuose A.Vencl. Matyt, jau jam įkalbėta, kad iš pat mažens jis prieš mane nusistatytų I.Simon. Anam šone Nemuno – tę nusistãtę Dg.
10. refl. laikytis kokių pažiūrų, kokios nuomonės, kokio įsitikinimo: Kas lietuviškai nusistãtęs buvo, tas pasiliko Plšk.
11. refl. Š apsispręsti, pasiryžti: Nusistatýk nėkur neiti be pasiklausimo Krš. Ar man tekėt, ar teip nusistatýt gyvent? Jnšk. Širdyje ji nusistatė daryti taip, lyg kad Tautrimienės čia visai nėra I.Simon. Mat labai nusistatýt reikia, jeigu nori negert Pkr. Nusistačiaũ grynai nerūkyt, i nerūkau Jd. Griežtai nusistãtęs kovoti NdŽ.
12. LC1878,9 atleisti, pašalinti (iš darbo, iš pareigų): Ką nuo ūrėdo nustatýti KI28. Yra keli gendroliai nustatyti ir kiti į tųjų vietą nusiųsti Kel1881,184.
pastatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L
1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatýti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatýk grėblį prie tvoros Lzd. Kerdžius, pastatęs priemenėj botagą, slinko trobon J.Balt. Lazdą kampe pastačiáu Šll. Devynis pėdus pastatai̇̃, o dešimtu apdengi Pls. Tris pėdus suriša i pastãto bobą Ar. Reikia pastatýt [gubas] padėt vyrui Pb. Pastatýkim kruopą (kiek) pėdus, ba labai pavertė vėjas LKKII207(Zt). Vieną lovą [linų] pastãto, kitą lovą pastãto, o priemenė[je] mina Pb. Pasku pastãto juos (linus), išdžiūsta, suriša LKT185(Čk). Jaujon rugius pastãto pastãto ir ažukuria Vdn. Kai pradeda pjaut [rugius], ataneša gražų kūlelį, kampelin pastãto LKT332(Dbg). Jis savo žirgą piestu pastato rš. Pastatýk man apikaklę Mrj. Uodegos voverė nepastati̇̀s stačiai Rdš. Idant ją (žvakę) and lichtoriaus pastatytų Ch1Mr4,21. Ir stulpui auksinam, kurį tu pastatei̇̃, nekloniosimės DP81.
| refl. tr. Sut, N: Pasistatýk prie kiaulių kūtelės kopėtėles ir užlipsi kiaušinių paieškot Skrb. Prisėdau aš ant akmens, pasistatęs botagą tarp kojų J.Balt.
2. R268, MŽ358 padėti kur, ant ko nors: Burokus pečiun pastatai̇̃ ir verdi Aps. Kur pastatai, te ir verda Žsl. Pastatýta an stalo, ir reikia valgyt Nmč. Prieg va kanpo (kampo) pàstačia GrvT37. Pastàt' puodą ant pripečko Ad. Reikia [rūgštų pieną] pastatýt pečiun Nmč. Sukošia [pieną], pastãto in lentynos Dgč. Pastataũ [gėlę] po lašais – nelaistau Ad. Sumokėjo dešims dolerių [už vyžas] ir langan pastãtė Eiš. Vidury pirkios pastatýdavo diedą inkišt balanai Antr. Anas atanešė tą skrynią, pastãtė ant grindų Gdr. Akminą baisiausį pastãtė vaikai ant tėvo kapo Krž. Pastatei̇̃ (įstatei į vagą) – plūgas i eina Dglš. Pastatoma lempa Zr. Pastatomoji sienelė (paravanas) LL138. Jis atnešė maišą ir pastãtė tvarte NdŽ. Pastatai̇̃ [nagines] kur an pripečko, kad išdžiūt Rod. Pastatyk viedrelius, paguldyk naštelius, eikš padėki, mergužėle, žirgelius girdyti StnD8. Pastàt (pastatyk) viedrelius, paguld' nėšelius, pagird' mano žirgelį (d.) Švnč. Pastãtė lovą prie sienos NdŽ. Vidury salės buvo pastatýtas stalas NdŽ. Dar neinėjau aukšton klėtelėn, jau ir pastãtė naują krėslelį DrskD96. Aukavo aukavo ant rankelių, ilsėtis pastãtė ant savo kelių JD894. Bei malonės krėslą (sostą) padėk (pastatyk) ant skrynelės BB2Moz26,34. O buvo ten pastatyti iš akmenio šeši sūdai vandenio Ch1Jn2,6. Sosta pastatyta buvo danguj, ir sėdėjo ten viens and sostos Ch1Apr4,2. Įvaizdžiai pastatydlavo MT145. Padaryk variną žaltį ir pastatyk jį ant žymės DP454. Raštas šventas, kuris kaip zerkolas pokim širdies pastatytas SPI111.
| Adverniškai pastatei̇̃ žodžius, posmus dainoje, t. y. apkeitei J.
^ Du juodi puodai gale lauko pastatyti (batai) LTR. Surazgytas, sumazgytas, gale lauko pastatýtas (akėčios) Škn.
| refl. tr. N, K: Jeigu lova išsiteks, čia pasistatýsiu Jrb. Jis atsigulė pasistãtęs staliuką prie sienos NdŽ. Jie mintuvus pasistatýdavo klojime, netoli jaujos durų, ir čia mindavo linus Skrb. Priebrauką pasistatýdavo pirkioj i braukdavo linus Klt. Bast ant žemės pasistatei̇̃ [rąstą], pasiselsti i vėl neši Erž. Velnias pasidirbęs juodą ožką ir pasistatęs ant tvoros Sln. Sėdėjo vyras su pačia pasistãtę priešais keptą vištą NdŽ. Pasistãto kur kvarabiškai, i nuvirs puodas Dglš. Vaikų būrys, an pagalio pagalį pasistãtę, kerėplą mušė Kpč.
ǁ padėti, kad pasidarytų tinkamas vartoti: Ar jau pastatei̇̃ (užraugei) kopūstus? Alv. Apkirbęs [pienas], aš jį anta rūgštaus pastatýtau Drsk.
ǁ einant, žengiant padėti (koją): Pastatýti koją ant ko NdŽ.
ǁ pateikti gretinimui, lyginimui: Pajėga ir jėga nėra tapatūs dalykai: jėga pastatoma prieš negalią, pajėga – prieš veiksmą FT.
3. SPII1 liepti kur stovėti, būti: Kur pastatyk, ten tebrasi – toks ans slinkis darbininkas Šts. Aplink dvarą buvo pastatyta šiokia tokia sargyba rš. Jis kap kuolas: kur jį pastatai̇̃, tę jis ir stovi Kpč. Mokytojas seniau, būdavo, ausis nusuka, kertėn pastãto, paklupdo – kaip nebijosi! Mžš. Pastãtė prie durų sargą DŽ1. Piemenėlius po kokius du pastatýdavai an linijos: čia viena linija, čia kita apsuku bandą Mšk. Pastatýsim [pačią] kampe stačią su vienu dančiu, su tuoj klibančiu DrskD235. Ir pastatė jį ties paraono BB1Moz47,7. Duok, id mes po tavo dešinei pastatyti būtumbim visi PK174. Išeis angelai ir pastatys piktuosius ant kairės DP15. Tada velnias ėmė jį ingi miestą šventą ir pastatė jį ant viršaus bažnyčios VlnE44. Pavadinęs vaikelį, pastatė jį viduje jų BtMt18,2.
^ Jį pupos[e] pastatýkit, tai ir žvirblis nečirkš Jž.
| refl. tr.: Jau tokia pleškatainė ji: ka tavi nusitvers, tai pusę dienos laikys pasistãčius Jrb. Pasistãtęs jį prieš save, peržvelgė nuo galvos ligi kojų NdŽ.
4. palikti kur stovėti, būti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną): Pastãtė arklius saulės atokaitoje DŽ1. Esam keturios šeimos, neturam nė kur gyvolį pastatýti Tl. Neturėjom nė karvę pastatýt, nė nieko Kdn. Pastatýti nėra kur karvės [ir nelaikom] Nmk. Pastãtė (pririšo) gyvulį an pliko lauko i dvasina Mžš. Pastãtė šyvą žirgelį pas rūtų naują darželį (d.) Lš. Ai merguže, mergužele, kur man žirgas pastatytie? LTR(Slk). Jau žirgeliai pakinkyti ir prie gonkų pastatýti DrskD168. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė[je] pastatysiu StnD29. Vidulaukėj pastãtė traktorių i nue[jo] Klt. Vežimams pastatýti vieta NdŽ. Automobilį pastatýti NdŽ. Iš ryto atsistojo, in vakarą ir pastatė sielį Kaune Gg. Jam reikia armotą pastatýt, kad pabudintie tokį miegalį LKKXIII118(Grv).
| refl. tr.: Pasistãtęs arklius turia an dirvos, o pats kur įlindo Slm. Tik gauk girio[je] nors ratams vietą pasistatýt, o paskui bus malkų Skr. Jis čia po langu pasistãto tais mašinas Vv.
ǁ Alk laikyti (gyvulį) kokiomis mitybos sąlygomis: Pastatýk karvę an vienų šiaudų, tai tiek ji tau duos pieno Alv. Pastãtėm [karvę] an bado – vis tiek pieno duoda, sunku užleist Sdb.
5. SD20, Sut, J, Amb, LL149, Mlk, Dv, Skdt, Dbg, Nmč, Smal padaryti pastatą, statinį, įrenginį: Namas pastatýtas, tik vidus neinrengtas Klt. Kokią norėsim, tokią pastatýsim [pirkią] LKKII206(Zt). Jie visą mūrą pastãtė par dvi savaites Všn. Anas pats pirkią pastãtė, pats langus darė LKT399(Rod). Nebuvo klaimo pastatýta JnšM. Pastačiaũ pirtį linaminę Iš. Kalvė buvo naujoviška, iš plytų pastatýta Krš. Jis liepė savo vyrams pastatyti ant ežero kranto palapines sau ir visiems palydovams J.Balč. Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Šiaip teip tokį pastačiaũ tvartelį ir gyvenau Pb. Pastatýta gurbas kirviais Aps. Gale kiemo (kaimo) buvo vartai pastatýta GrvT125. Pastãtė pečių kap [pirties] krosnį Arm. Kakalį pastatyti N. Iš tų pelkių nešė, supylė tus kalnus Telšių miestuo pastatýti Tl. Mūsų miestas abipus upės pastatytas J.Jabl. Mes visas Mockas (Mockų kaimą) pastãtėm GrvT64. Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, tai pastatýtau viduj dvaro klėtelę (d.) Vlk. Man sapnuojasi, kad pastačiaũ kryžių Aps. Višinskis pirmasis iškėlė sumanymą pastatyti paminklą V. Kudirkai rš. Laivą pastatýti NdŽ. Pastatýti kartuves NdŽ. Pastatýti stovyklą NdŽ. Pastatýtas tiltas NdŽ. Bitei pri procios pridėk žmogaus razumą, tai antrą svietą pastatys LTR(Vdk). O ir pastãtė margą dvarelį su keturiais kampeliais DrskD42. Kuris ardai bažnyčią Dievo, o trise dienose vėl pastatai̇̃ DP172. Pastatė namus savo ant uolos SPI50. Kas pastatė tas baltas trobas, mūrinyčias, iš plytų ir iš akmens blizgančias bažnyčias? D.Pošk. Ir pastatyk jį (altorių) lauke užu užkabą BB2Moz30,6. Miestas, pastatytas and kalno, negali pasislėpt Ch1Mt5,14.
^ I tau namas pastatýtas, i man be langų (abiejų karstas laukia) Mžš. Namas pastatýt – ne kepurė pakelt Pmp. I su aukso razumu trobos nepastatysi – reik dirbti LTR(Vdk). Pastatyt reikia metų, sugriaut – dienos LTR(Km). Sugriaut lengviau kaip pastatyt LTR(Gdr). Su melu didžiausius palocius sugriauna, ale pastatyti tik su teisybe tegal LTR(Vdk). Be kirvio be kirvelio, be grąžto be grąžtelio, be medžio be medelio – pastato (padirba) tiltą (šaltis) J.Jabl. Šepetys repetys perdien pilį pastati̇̀s (grėblys) Ck. Be rankų ir be kirvio – ir pastatýta pirkia (lizdas) LKKIII204(Lz).
| refl. tr.: Iškirto mišką ir pasistãtė namus Ign. Tura savo numuką pasistãčiusys End. Pasistàt' tu čia namus! LKT345(Dsn). Čia pasistãtė trobukę – tokį galuką Alv. Pats pasistačiaũ savo lizdą Stk. Čia mes esam pasistãtę an dvaro žeme Plt. Pasistãtėm tą pirtelę i pradedam gyventi Klk. Pasistãtės pirmą mūrą [Kuršėnuose] ponas Krš. Pasistãtėv, o užejo karas – sudegė Skd. Namelius pasistãtė savo penkiais pirštais Šmn. Giliai miške esanti ištisa partizanų karalystė; pasistatę palapines, laužus susikūrę, dainuoja V.Bub. Susipratęs mirsiąs, užrašė jezavitams 2000 vengriškų raudonųjų, kad už tus piningus klioštorių Kražiūse sau pastatytumias M.Valanč.
6. įdėti į ką, įstatyti: A teip tas dantis i tebuvo kaip grybas pastatýtas (prastai įstatytas) Grg. Seniau buvo, ka skausta, reik surbėles pastatýti a kraujį nuleisti Lž. Liežuvis tieg pastatytas tarp sąnarių mūsų SPII7576. Teip yra pastatytas liežuvis terp sąnarių mūsų Ch1JokL4,6.
7. padėjus, pritvirtinus kokį įtaisymą palikti kurį laiką: Pastačiaũ kiškiam mūklas Švnč. Žiemą kaip apsnigo, tai tada nunešiau šitą kapkoną miškan ir pastačiaũ Dgč. Kilpų kiškiam nepastãtė, tai apgraužė visas obeliūtes Klt. Te kilpos mano pastatýta, tai mažgi žuvų rasiu kilpose (ps.) LKT336(Rš). Jis neleido nei su meškere sugaut žuvų, nei bučio pastatýtie LKT360(Sem). Pastatomasis tinklas lašišoms bei karšiams gaudyti rš. Slastus kap pastačiaũ kluone, tai du šešku iš rozo sugavau Lš.
8. J atkišti, iškelti, atstatyti: Ans pastatė kuprą, o antras užlipo LTR(Žg). Kiek jam tų aparacijų pridarė, o drūtas, eina kuprą sau pastãtęs, i gana Jrb. Dirbo kaip pašėlę, kupras pastãtę KlvrŽ. Marė, subinę pastãčiusi, vagą po vagos varo (kasa bulves) Vkš. Tik paėdė katė ir vėl žiūria kuprą pastãčius Skr. Karvės neturi pašaro, stovi kaulus pastãtę Ėr. Vienas meldžias ašaromis aptekęs, kitas stovi barzdą pastatęs bažnyčioje ir juokias iš visų religijos apeigų Blv. Atsisėdęs ant kupsto, besnaudžia, nosį pastatęs prieš saulę Žem. Knarkia barzdą pastatęs LTR(Žg). Ožys man, prieš mane pastãtė ragus NdŽ. Straigė ragelius pastãtė NdŽ. Katė nagus pastãtė NdŽ. Ji dūdele pastãtė savo burną NdŽ. Ko tę dabar pastãtęs kaktą žibini? Jrb. Prigėrė boba, nebė[ra] žmogaus, kojas pastãtė į aukštį Trk. Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastãtęs Jrb. Karvė aukštynelka įversta ir kojas aukštyn pastãčiusi ratūse gulėjo Sd. Tas zuikis dulkėjo ir nudulkėjo ausis pastatęs LMD(Sln). Katinas ilgą ūsą pastatė, uodegą pakratė LTR(Mrj). Kap šoko jis ant manęs, akis tik išpūtė, ūsus pastãtė, maniau, kad jau duos Gs. Plaukus pastatyti I. Ežys pastãtė savo šepetį NdŽ. Pastatė striekus kap ežgė LTR(Mrs). Laukai, atidavę pribrendusius rugius, ražus kaip šerį pastatę kėksojo Žem. Katė keterą pastãtė Vdžg. Bliūzės aukštai pastatytais pečiais, po smakru pinikiniais įstatais I.Simon. Jei kas tave ištiks dešinan žandan, pastatyk jam antrą DP488. Tvyksterės per vieną šalį veido – pastatyk jam antrą SPII247.
| refl. tr., intr.: Tai vienos kaulai pasistãtę, tai kitos karvės vėl kas negerai Jrb. Sėdi kelius pasistãtęs Sdk.
| Ant ryto tą atradę – galva į žemę įsismeigus, kojos aukštyn pasistačiusios Sln.
ǁ padaryti nejudrų, stačiai žvelgiantį (apie mirštančiojo, miegančiojo akis): Iš nustebimo net akis pastãtė (išplėtė) Gs. Paukščiai tarpais ateidami matė [neužsimerkus miegančios] pelėdos akis pastatýtas Jrk42. Akis pastãto ir miršta – neduok Dieve šitos (nuomario) ligos Lt. Priėjo – akys stulpu pastatytos – į lubas įbestos J.Paukš. Miega, i akys stulpu pastatýtos Klt.
| refl.: Tik man pelė po bliuzka krust krust krust, mano ãkys stulpù pasistãtė Skr.
×9. nustatyti, nurodyti, paskirti: Sąlygas pastatýti NdŽ. Vienas kainos nepastatýsi – kaip visi prašo, tai teip ir moka Užp. Mūsų obuoliam pastãtė aukštesnę kainą, o išmokėjo mažiau Slm. Pigiu pastãto vis pieną Klt. Ir ant to sau adyną tikrą pastatýt DP12. Apaštalai pastãtę est, idant … mirusiųjų atminimą darytų DP544. Pastatyta yra žmonėmus kartą vieną numirt SPI108. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą ir tiesą BB2Moz15,25-26. Ir pastatė [Dievas] žmogų ant šio svieto vargų Mž155. Aš pastatysiu ir nustiprysiu užkalbį PK194.
ǁ Mž81 nutarti, nuspręsti: Širdyj savo pastatė ižduot ir parduot Viešpatį SPII49.
10. paskirti kuo ar kokiam darbui, išrinkti, pavesti ką daryti: Jį direktoriu pastãtė Ėr. Mūsų Mikodemas tik ką nenorė[jo], ė būt jį dideliuom pastãtę Dglš. Mane pastãtė piemeniu Ar. Karalius pastãtė jį pirmuoju po savim NdŽ. Jei tau patarnauti reikia, pasišauk tuos, kurie tam pastatyti V.Krėv. Motina pastatė jį pri sodo už sargą DS310(Stak). Ė tu dabar pastàt' (pastatyk) karvę palaidyt penkiolikos metų [mergaitę]! Str. Išgydė tep, kad likau vyras – kur nori, kokian nori darban pastãtai Aps. Prie kunigo pastatyti N. Pastatė mergelę an pabarėlio rugelius pjautie ir pėdelius rištie KrvD129. Sako, daba išginei mergę, daba pastatýsi kitą į vietą Ms. Šeimininkė pastatýs mergą, ka tus blynus keptų Lpl. Pastatė pri gero žmogaus ir pasamdė derektorių M.Valanč. Ir aš esmi žmogus po valdžios pastatytas I. Penkis ar šešis pastatysim ryšininkais, kad per juos būtų pranešta, kas darosi Mš. Ir pastãtė žentą ciesoriu LB248. Jis turės jį ant viso lobio pastatyti VlnE135. Idant būtų maldos ir prašymai … už visus ant urėdo pastatýtus DP367. Vietinykas miestavaldžio, ant būklės miestavaldžio pastatytas SD21. Pastatys jį and visų turtų savo Ch1Mt24,47. Kadang man ant trupučio buvai ižtikimu, pastatýsiu tave ant daugio DP526. Žmogų karalium ir viešpatim pastatė SPI143.
^ Aš nemoku ne skaityti, ne rašyti, muni nora karalium pastatýti Vkš.
11. Ėr, Lz, Pls padaryti, pasirūpinti, kad kas kuo taptų, koks pasidarytų: Kad vaiką galia pastatýt par žmogų (išmokyti), tai labai gerai Brž. Ponu brolį Mykolas pastãtė (išmokė) Dglš. Kuoj tu jį pastatysi (išmokysi)? Lp. Ką tu man gerai padarei, aš tave pastatýsiu bagotesniu Ml. Aš galiu šventais visą familiją pastatýt [poteriaudama] Srj.
ǁ paversti: Ka muni pastatýtų jauną i ūkį duotų – nenorėčiau Stl. Jau aš tave, dukrele, gegute pastatýsiu (d.) Alk. Dievas kad būtų buvęs, būt akmenais pastãtęs juos (žudikus) Prl.
12. nugabenti, nuvežti, nuvesti, pristatyti: Karan pastãtė – ir negrįžo Trgn. Į žentus n'išleido, į vaiską pastãtė [sūnelį] LB22. Papundiju gerai, o jis tris liūdinykus pastãto Prn. Atnešė jį Jeruzalėna, idant jį pastatytų Ponui, kaip parašyta yra zokane Pono Vln39. Jei eš jį tau nesugrąžinsiu, po tavo akim pastatydamas BB1Moz43,9. Angelų urėdas yra dūšias … po Viešpaties Dievo akimis pastatýt ir afieravot DP523.
13. įsigyti, įsitaisyti: Šitoks paltas tai ir geram čėse sunku pastatýt Trgn. Ne ką už [samdinio] algą galėjai pastatýti Grd.
| refl. tr.: Ne teip lengva paltą pasistatýt PnmR. Pardaviau karvę, tai nors čebatus pasistatýsiu Srv.
14. Tl, Ign, Pb pavaišinti (ppr. gėrimais): Alaus butelį pastatysi – parvešiu namo, jei neužtruksi ilgai miestely V.Krėv. Pastatė litrą, ir užtenka visom vestuvėm Bgs. Atvažiuos tas ponas, pusbutelkį pastatýs muno tėvalis Všv. Pastatýsiu magaryčias visiems NdŽ. Aš kragą alaus kam pastatau B. Svočia pastãto mėsą, sūrį, babką Eiš.
| refl. tr. Všn, Pb, Klt: Pasistačiaũ alutėlį juodą be geltoną JV30. Susirenkam, degtinės pasistãtom, giedam an visų namų Btrm.
15. NdŽ užstatyti (lažinantis, lošiant): Lažybų dydis, pastatyta suma SkŽ24.
16. sukurti (filmą, spektaklį): Lietuvos kino studija neseniai pastatė naują pilnametražį filmą sp. K. Glinskis pastatė septynis veikalus, kuriuose dažnai pats ir vaidindavo rš. Pastatýti spektaklį, pjesę DŽ1.
17. iškelti, paskelbti: Ji pastãtė tai savo tikslu NdŽ. Jis pastãtė ją pavyzdžiu visai klasei NdŽ.
| refl. tr.: Kelias prie pasistatýtojo tikslo NdŽ. Jūs šitą pasistatėt sau idealu, tai privalote be paliovos jo siekti P.Vaičiūn.
18. palaikyti kuo esant: Mane durnu pastati̇̀s, ką aš lėksiu, rėksiu Str. Mislina sau vienas, kap jam iš svirno išejus, ba jį kap ras, tai vagim pastatỹs Lp.
19. H166 parodyti, atvaizduoti.
ǁ refl. H166 nusiteikti kaip, rodytis kokiam, vaizduotis kuo esant: Marti iš karto pasistatė ponia A.Vien. Tu pasistatyk, būk vyras! Krsn. Nieko negali pasistatyt prieš jį BsMtII70. Griežtai pasistatýti NdŽ. Ka tokiu ežiu pasistatai, ir kame sutikę lenks tavi žmonys iš tolo Šts. Pasistatęs ko nopuikiausiai, o nė kas, nė ko Gs. Bulius pasistãtė galingas KzR. Idant kūmai … su visu galimu už bernelį prieš čartą pasistatytų ir drąsiais pasirodytų Vln58.
20. SD217 padaryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Šitoks rūpestingumas ir klausimas pastato Vilių į labai keblią padėtį I.Simon. Rėžė žmonėms teisybę į akis, dažnai ir pašiepdavo jų silpnybes, pastatydavo juos į juokingą padėtį J.Balt. Rašytojas neretai pastato savo veikėjus į labai sunkias aplinkybes, kuriose atsiskleidžia svarbiausi jų charakterio bruožai rš. Nepasigirdamas pasakysiu: būčiau aš, kaip tamsta, mokslo paragavęs, ne vieną išminčių durniaus vieton pastatyčiau rš. Nepaklausė rimto patarimo, o dabar ne tik save prapuldė, bet ir kitus pastatė į pavojų rš.
×21. sutvarkyti: Šitas ūkis gerai pastatýtas NdŽ.
×22. suorganizuoti, įsteigti, įkurti: Pastatė večerą savo šventą PK124. Pastatau tavorių (tavorą Sut) SD430. Pastatyt teikeis karalystę, id daugintųsi PK72.
×23. refl. save paskirti, paaukoti: Atsižadėtų velniui irgi svietui su visais jų darbais ir geiduliais, insiduotų ir pasistatytų tena Ponui ir šventai bažnyčiai Mž124.
×24. refl. apsistoti: Bei garbė Pono vėl išėjo nuog slenksnio namų ir pasistatė ant cherubinų BBEz10,18.
◊ aki̇̀s pastãtęs nustebęs, išsigandęs (žiūri): Ko žiūrai į mane aki̇̀s pastãtęs? Mrj. Veiza aki̇̀s pastãčiusi Nt.
aki̇̀s pastatýti
1. Všt žvelgti išplėstomis, nustebusiomis ar išsigandusiomis akimis: Ka pasakiau, tik pastãtė aki̇̀s! Kair. Tik pasakiau, kad ne aš, tai ir pastãtė aki̇̀s Btr. Kumet pasisakiau iš numų išeinanti, visi aki̇̀s teip i pastãtė Vkš. Jis, sutikęs mani, kad pastãtė aki̇̀s! Jrb. Aš jį prirėmiau prie sienos už šunybes, o jis pastãtė aki̇̀s ir pradėjo kryžiavotis Plk. Ka senovės žmonys atsikeltų, akès pastatỹtų Krš.
2. atidžiai žiūrėti: In šitą mergaitę visi akis pastatė: ir vyrai, ir šinkarka V.Piet. Aki̇̀s pastãtėm į tą vietą, žiūriam – neiškilo, ir nuskendo Skr.
3. Trš, Pj sakoma apie supykusį, pasipiktinusį: Tuoj aki̇̀s pastãtė ir rėkia Pc. Akis pastatė kap ešerys Lp. Motyna jai (marčiai) padeda, o ji vis aki̇̀s pastãčiusi i pastãčiusi Vdk. Pastãtė akès, pryšais pulna Krš. Aki̇̀s pastãto – nėko negal pasakyti Rdn.
4. išsigąsti: Aš krebšt, o ji ir pastãtė aki̇̀s Mrj.

aki̇̀s [stulpù] pastatýti Slv numirti: Tik pamačiau, pastãtė aki̇̀s stulpù, ir baigta Blnk. Kaip tik akis pastatysi, tujaus pamatysi šunį su katineliu LTR(Trg). ×
ant kánto pastatýti išjuokti: Berneliai, jūs mane an kánto pastãtėt Rdm. Tai jau ir tave pastatė ant kanto Vv.
ant kẽlio pastatýti užauginti, išauklėti, išmokyti: Da kad pagyvent, kolei vaikus in kẽlio pastatýsiu Ktk.
ant kójų pastatýti
1. parengti savarankiškam gyvenimui, padėti įsigyventi, įsikurti: Galia jau mirt – vaikus ant kojų pastatė: dukterys ištekėjo, sūnai vedė LTR(Pnd). Brolis padėjo mun visus vaikus ant kójų pastatýti Vkš. Daug vaikų gerai, ale kol jus užaugini, ant kójų pastatái… Nmk. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiaũ ant kójų Btr. Jį arkliai an kójų pastãtė (iš arklių prasigyveno) Alv. Pagelbmi, ant kojų pastatau R155, MŽ205.
2. Mrj sukelti, pažadinti: Pastãtė visą šeimyną ant kójų Upn. Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų V.Myk-Put.
3. išgydyti: Kad mane an kójų pastatýt, nieko nežiūrėč, eič namo Ukm. Buvau tikras, kad jam vieni niekai pastatyti ant kojų sunkiausią ligonį rš.

ant kõrtos pastatýti surizikuoti: Negalima žaisti su ugnimi ir lengva ranka pastatyti ant kortos viską rš. Petras ne kartą turėjo apsispręsti ir pastatyti viską ant kortos: arba – arba rš.
ant sàvo (ant savę̃s) pastatýti padaryti pagal savo norą, įsitikinimą, nepaisant kitų prieštaravimo: Vis tiek in sàvo pastačiaũ, bobom nepasidaviau Ktk. Nors čia trūktų plyštų, aš turu ant sàvo pastatýti Užv. Sūnus pastãtė ant sàvo ir iš namų nėjo Skrb. Tolei gins, lig an savo pastatis LTR(Ds). Ne kap tu nori, ale kap aš – an sà[vo] nepastatýsi Vlk. Aš pastačiaũ tyčia an saũ, kad man gražų grabą nupirkt Slm.
ausi̇̀s pastãtęs labai atidžiai (klauso): Barė – i klausais ausi̇̀s pastãčiusi Rdn. Jam buvo dyvai, kodė dabar anų kalbą suprantąs, ale veik vis ausi̇̀s pastãtęs klausės Jrk113. Akis ir ausis pastatęs klausė Tat. Nuo avilio nesitrauk, klausyk ausi̇̀s pastãtęs i žiūrėk akis išpūtęs LKT205(Kt). Žmogus būni kap tas kiškis – tik ausi̇̀s pastãtęs ir klausai Rod. Aš ausis pastãtę ir klausau LKKXIV214(Zt).
ausi̇̀s pastatýti KII100 sukaupti dėmesį klausantis, suklusti: Turiu gerai ausi̇̀s pastatýt, kad suprasč LKT177(Smln). Pakelt, pastatyt ausis SD170. Pastatau ausis R333, MŽ446, Sut.
batùs pastatýti [į šiáurę]; bul̃kenas pastatýti Pp, Varn menk. mirti, nusibaigti: Kumelelis pastãtė batùs Šts. Ans dirbs, ka pastatýs batùs į šiáurę (nesulauksi, kad jis dirbtų) Ms.
bùrną pastatýti būti nepatenkintam: Burną (zūbus) pastatau CII25.
danti̇̀s pastãtęs įširdęs, supykęs: Ėmė visi akis pabalinę, dantis pastatę, ant jos pulti Žem.
ẽšerį (ẽžį) pastatýti prieštarauti, pykti: Ką tu jam padarysi: pastãtė ẽšerį – kad nori, tai pykis Gs. Pastatęs ešerį kaip bužys LMD. Bernas pastãtė ẽžį ir neina prie mėšlo vežimo Jnš.
gérklę pastatýti pradėti bartis, šaukti: Ka ji pastãtė ger̃klę ant to senio! Skdv.
gùrklį pastatýti pasipūsti: Eina gùrklį pastãtęs Plt.
į kójas pastatýti
1. padėti įsikurti: Visus keturius vaikus pastatýsi į kójas Als.
2. išgydyti: Daktarai muni bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs Šts.

į (kieno) pė́das pastatýti sudaryti tokias pat sąlygas: Daba[r] jaunūmenę, ka pastatỹtų į mūso pė́das, anie tokią revaliuciją pakeltų! Trš.
káušą pastatýti pradėti verkti: Aš tik pajuokavau, o tu jau ir pastatei̇̃ káušą Ob.
kẽterą pastãtęs pasipūtęs, išdidus, piktas: Ko vaikščioji kẽterą pastãtęs? Stak. Žiūri – viens ant kito keteras pastatę V.Kudir.
kẽterą pastatýti pasipriešinti, prieštarauti, nesutikti: Kai aš savo kẽterą pastatýsiu, tai visi cyps Kt.
kójas (kaũšenas Lkv, kebekštès, kė̃geles Rt, kė̃gelius, kepšès Jnš, Šl, kė́ženas, ki̇̀belkas, kójenas; Žem, kùlbenas) pastatýti [į vir̃šų, į aũkštą, į aũkštį] Bb menk. numirti, nusibaigti: Par tą didelę sprogseną i kójas pastãtė Vkš. Jei neėsi, kójas pastatýsi į aũkštą! Krš. Dirbsi dirbsi i bedirbdama kójas pastatýsi Vdk. Reiks visims kójas pastatýti į vir̃šų Grd. Arė arė, kol arklys kójas pastãtė Šll. Vienas gaidelis, veizam, kójas pastãtęs Mžk. Ka rėšu – i kė́ženas pastatýsi! Rt. Ėsk ėsk, bene pastatysi kėgelius! Krž. Gėrė gėrė, jau kebekštès ir pastãtė Erž. Plėšos plėšos kaip beprotė, o pastatýs kepšès, i būs po visko Krš. Tik bardokšt aukštielnykas, ir pastatė kepšes Grz. Kam čia taip storojies – pastatýsi ki̇̀belkas, ir bus po visam Sml. Pastatė kojenas vieną kartą ir tas vagies šmotas Brs. Jau greit reikės ir mun kulbenas pastatyti Akm. Nueinu į tvartą – kumelė kaušenas pastačiusi ir gulia Šll.
kóks (ki̇́ek) pari̇̀tus, tóks (ti̇́ek) pastãčius Jrb, Trk sakoma apie mažą storą žmogų: Ji tokia kupurna, kiek paritus, tiek pastačius Prn.
kõzerį pastatýti NdŽ didžiuotis.
krỹžių pastatýti baigti, nieko gera nebesitikint: Kur boba įsimaišo, ten geriau iš karto kryžių pastatyk – gero nebus A.Vien.
lẽtenas pastatýti [į vir̃šų Pvn, į sáulę NdŽ] menk. numirti, nusibaigti: Susidėdino dantis, o po mėnesio letenas pastatė Šts.
lui̇̃šį (lū́pas) pastatýti būti nepatenkintam: Kam pastatei̇̃ lui̇̃šį, gal pyksti? Dglš. Pastãtęs lui̇̃šį – neprijemnas žmogus Dsn. Lū́pas pastãčius mergaitė Ėr.
nagàs pastãtęs pasirengęs griebti: Laukia nagàs pastãtęs Dglš.
naujàs kójas pastatýti vesti jauną: Kap pati pamirė, ažsigeidė naujàs kójas pastatýt LKKXIII130(Grv).
nėrà kur kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nė̃r kur būt, kur kójos pastatýt Švn.
ni̇̀kį pastatýti užsispirti: Jug ans čia ni̇̀kį pastãto Gršl.
nósį (nósę) pastatýti [į vir̃šų Ggr]
1. Ggr menk. numirti, nusibaigti.
2. pasipūsti, didžiuotis: Išsirodė, kas par vienas, eina nósę pastãtęs Krš. Poni paliks, pastatýs nosi̇̀kę Krš. Parvažiavo iš Vilniaus, tuo ir vaikšto nósį pastãčiusi Varn.
3. supykti: Tuojau nósį pastãtė i išsikraustė Jrb.

óbelę pastatýti atsistoti aukštyn kojomis: Jau obelę beveik pastatau, tik biškį biškį da už kojų reik pritūrėt Škn.
óžį pastatýti užsispirti: Ir toks krupis jau moka óžį pastatýti Vvr. Monika pastãtė savo óžį Jz.
padùs (piñkules Kv) pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ji tik tik padùs nepastãtė Žlp.
pečiùs pastatýti Ukm nustebti.
po (kieno) akimi̇̀s (po akių̃; N) pastatýti parodyti, pateikti: Pastatau po akių, duomi R154, MŽ204. Jis man savo bėdą po akių̃ pastãtė (papasakojo) KII330.
prie si̇́enos pastatýti sušaudyti: Visus prie sienos pastatysiu! rš.
ragùs pastatýti Srv užsiožiuoti, supykti: Maža kiek nepatiko – tuoj pastãto ragùs Ėr. Neklauso, pastãtė ragùs ir neina prie darbo Jnš. Nespėju aš žodžio pasakyt, o marti ir pastãto ragùs Skrb.
ragõžių pastatýti parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų kad davė – ragõžių pastãtė Jrb.
raudóną gai̇̃dį pastatýti padegti: Galia iš keršto pastatyti raudoną gaidį Krkl. Aš tau raudóną gai̇̃dį pastatýsu, palauk! Krš.
ri̇́etus pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ri̇́etus pastãtė, i viskas Rdn.
skẽterą pastatýti NdŽ pasipriešinti.
skiaũterę pastatýti pasipūsti, didžiuotis: Anas eina kaip gaidys skiaũterę pastãtęs Dbk. Bagočius skiaũterę pastãtęs vaikšto, su nieku nesišneka Vlkj. Brazė jau įkaušęs, skiauterę pastatęs, nors didumo kaip gorčius, nuolat pylė panelei alų J.Paukš.
snùkį pastatýti būti nepatenkintam, įsižeidusiam: Prisitraukė tuos barščius, snùkį pastãtęs, pamaišė, pamaišė i blinkt šaukštą Mžš. Supyko pykutis, pastãtė snukùtį Prk.
sùbinę pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Pastatýsi sùbinę taip plėšydamos Krš.
šẽrį (šeriùs, šer̃stį) pastatýti prieštarauti, šiauštis, pykti: Nors dar jaunas, bet jau pastãto šẽrį prieš vyresnį Jnš. Ko dabar į Kupiškį? – pastatė šerius tėvas. – Vis prasimanai tu, Marijon! J.Balt. Aš tik žodį – jis tuoj šeriùs pastãtė Ps. Pastatýs šẽrį, ar su tokia susišnekėsi?! Krš. Daba tokią žlibelę [senutę] turu, i tatai ana da šẽrį pastãto Lkv. Kaip sendvariškiai kad šerį pastatė, pasipūtė provoties Žem. Anys buvo vienas kitam šer̃stį pastãtę Rš.
šerỹs pasistãtė supyko: Visiems ant jo šerys pasistatė kaip katinams prieš šunį Žem.
tóks paguldýtas (pàverstas Sln), tóks pastatýtas Skr; tóks pari̇̀tus, tóks pastãčius; Žem sakoma apie mažą storą žmogų.
úodegą (žagrès) pastatýti Krš menk. numirti, nusibaigti: Serga jau kelinti metai, turbūt ir žagrès pastatỹs Šl.
zūbùs pastatýti KII31 būti nepatenkintam: Pastatė zūbus kai kiaulė šerius B827.
žãgrę pastatýti atsistoti remiantis rankomis ir galva: Ot mano vaikas kad pastãtė žãgrę! Krs.
papastatýti (dial.) tr.
1. Dv daug pristatyti, statmenai pridėti.
2. pristatyti, pastatyti daug pastatų: Papastãtė naujas pirkias Dv.
priešpastatýti tr. kng.
1. sp sugretinti du dalykus, norint iškelti jų priešingumą, priešpriešinti, statyti priešais.
2. iškeliant priešingų jėgų skirtybes, ugdyti priešiškumą, nesantaiką: Jie nori priešpastatýti vienas tautas kitoms DŽ1.
pérstatyti tr. K, Š, perstatýti Rtr
1. Sut, N, M, LL166,190 perdėti, perkelti į kitą vietą: Stalą pérstatė į kampą DŽ1. Žmogus kluone nuejo pérstatyt kūlio, suėmė kūlį – gyvatė ir rankon [kirto] Dg. Kambario sienos plonutės, perstatomos J.Jabl. Pérstatyti puodus NdŽ. Paskui ėmė tais bačkas perstatė: kur buvo drūtas vanduo, tai jis pastatė minkštąjį, o kur buvo minkštas, tai jis pastatė drūtąjį BsPIV227. Pérstatoma sėdynė NdŽ. Pérstatomasis prietaisas NdŽ. Pérstatyti geležinkelio vagonus NdŽ.
| refl. NdŽ.
ǁ einant kelti į priekį (koją): Jau labai serga, negali eit, tik ką kojas pérstato Švnč.
2. Sut, J, LL182, NdŽ išardžius sukonstruoti, padaryti (pastatą, statinį) kitaip ar kitur: Pérstatė namą kitoje vietoje DŽ1. Tas jų namas párstatytas Jrb. Šiemet parstati̇̀s gurbus Mžš. Juk triobas párstatyt – tai ne tvorą užtvert Jsv. Pérstatis palaikį tvartą Ktk. Ta vieta dabar vadinama Gaidžio kalnu, kur ir šiandien tebestovi kelis kartus parstatyta raudona koplyčelė KlbXVII94(Slnt). Gyvenamąjį namą iš naujo perstatė – apipjautų rąstų, trumpesnį, platesnį rš. Reikia pečiuką pérstatyt Ln.
| refl. tr.: Pirkaitę pérsistatė ir skarda apsidengė Alv. Be amato nestova: kūtikę pársistato Krš.
ǁ iš naujo sumontuoti: Tas vežimas yr pérstatomas Plšk.
3. refl. tr. persiskirti, persitverti (patalpą): Kartėm parsistãtėm daržinę Ėr.
4. perkelti į naują vietą (gyvulį, pririštą ganykloje): Išvažiavau iš namų, tai be manęs nebuvo nė kam karvių pérstatyt Srv. Reikia eit an karves pérstatyt Gdr.
5. K perkelti, paskirti į kitą vietą: Jįjį párstatė iš Maksvos į Adesą, t. y. parkėlė J.
| Kristus mus išgelbėjo nuog darbų tamsybės, perstatydamas mus ing karalystę jo sūnaus BPI426.
6. iš naujo, kitaip parengti (veikalą, šokį ir pan.): Neretai choreografui, pradėjus repeticijas su orkestru, reikia perstatyti ne vieną šokį rš.
7. pertvarkyti, kitaip skirti, nurodyti: Po gali (galų gale) kitep pérstatyta buvo [kaimo] rėžiai Vlk.
ǁ refl. pasikeisti: I vis tiek išejo laikai, i pársistatė laikai Vž.
×8. pristatyti, supažindinti: Pažįstamas nuvedė Jurgį į lenkų draugystės posėdį ir perstatė jį kaipo atstovą ir pasiuntinį nuo Lietuvos M.Katk.
| refl. NdŽ: Tartum mes pažįstami? – tarė jis, persistatydamas Ievutei rš.
×9. vaizduoti: Čion paduotieji dainų variantai perstato mums levą dar su paukščiais besikovojantį LTI37(Bs).
10. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Ans y[ra] didliai pársistatęs Krn.
×11. N išversti iš vienos kalbos į kitą: Jo giesmių dalykėlis ir į lietuviškąją kalbą perstatytas prš. Naujas testamentas jų kalboj jau perstatytas ir išdrukavotas Ns1850,2.
piestatýti (ž.)
1. žr. pristatyti 10: Žmona pystãto daržų ravėti Sg.
| refl.: Aš turiu pysistatýti (prisiversti), kad viską išgerčiau Krg.
2. refl. žr. pristatyti 12 (refl.): Anam bešvilpant, pysistãtė velnias Krg.
prastatýti tr.
1. NdŽ pradėti, imtis statyti (pastatą).
2. NdŽ dedant, statant į kitą vietą, nepataikyti.
3. refl. NdŽ pramokti statyti.
4. K, NdŽ, KŽ užstačius (užstatą) netekti, prarasti.

×priešstatýti tr. N pastatyti, iškelti priešpriešiais: Ir kitur malonę nupelnymui ir vertystei darbų mūsų drąsiai priešstato MT79.
pristatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; L
1. SD308, N, LL198, VĮ padėti atrėmus į ką, prišlieti: Kopėčias prie medžio pristatė J.Jabl. Pristãtoma lova NdŽ. Tie visi pristatė koptas, ištraukaliojo vinis M.Valanč.
^ Iš medžio padaryta, prie lūpų pristatyta gražiu balsu gieda (dūdelė) Pnd.
| refl. tr.: Prisistatė prie lango kopėčias ir įlindo rš.
ǁ žengiant greta padėti (koją): Koją reik taip pristatýti, kad užkulniai kaukšteltų Rs.
2. daug sudėti statmenai: Ot laukai pristatýti mandelių! Pc. Pilni laukai sėdelių pristatyti, rikių pririkiuoti J.Jabl. Ar daug nukirtot rugelių? Ar daug pristãtėt kapelių? (d.) Vrn. Kiek vainike varpelių, tiek pristatėm kalne rugelių LTR(suv.). Tų kūlių pristatýdavo daržiniukės galą keliem metam Sk. Aplink visą grabą buvo pristatýta vaškinių žvakių Skrb. Rugių pristati̇̀s, pakurs i džiovena jaujuj Aps. Nuveži, pristatai̇̃ linų, išdžioveni Antr. Du gaspadoriai jaują pristãto [linų] Vdn. Ardai buvo tokie, pridžiovė, pristãtė, pečių kūreno i džiovino [linus] Vvr. Buvo kartys po tą pirtį, teip aukštai pristatýsi tų pėdų Nt.
3. I daug pridėti ko: Pilną stalą pristato visko Dbč. Visas stalas buvo pilnas pristatýtas alaus uzbonų Skrb. Pri̇̀stačiu puodų pilną pečių GrvT134. Pristãtė pilną stalą valgyti ir gerti NdŽ. Kambarys pristatytas gėlių rš. Džiaugės karalius gavęs paną, pasisodino prie stalo, pristatė visokių valgių ir vaišina BsPII137. Motyna pristatė užkandos, susvadino visus vaišinti Žem.
4. liepti įpareigoti kur, prie ko būti, stovėti: Šitas protas intiko Holofernui ir jo zalnai gerai, ir paguldė (apačioje pristatė) po šimtą pas kožną šulinį BBJdt7,11. Į Klevus atsidangino kažkokie žandarai, krečia rūmus, ponų neišleidžia, o ponaitį laiko atskirai, pristatę prie jo sargybinį V.Myk-Put. Kurie žmonys pėsčiokai buvo, tujau pabėgo, o kurie su arkliais, pristãtė sargybą, nebipaleido Knt. Sargybą anielų šventųjų jiemus pristatė SPI333. Apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristãtė sargus DP180.
5. palikti stovėti daugelį (arklių, vežimų): Pašaliais, pakraščiais pristãto tus vežimus i eis į vidų Akm. Vai kad prijojo pilnas dvaras svetelių, vai kad pristatė pilnas stonias žirgelių LTR(Grv). O ir pristãtė stainio[je] žirgelių, o ir prisėdo svečių suoleliai JV336. Žirgeliai sukinkyti, prie gonkų pristatyti (d.) Sn.
| Ešalonas dunda – pilnas prisėdęs kareivių, tankų pristatytos platformos, patrankų rš.
6. Sut, LL21,193 įrengti, padaryti (pastatą, statinį), prišliejant prie kito: Sugriuvo mano kiauliatvartis, reiks kitą prie tvarto pristatýt Kpč. Kiaulinykas prie tvarto pristatýtas Dg. Mūs per mažas tvartas, reikia pristatýt trisienis Alv. Pristatýta priemnė Šlčn. Pristatyt ką namump SD302.
| refl. tr.: Prie gryčios prisistatė pavietėlį žabams sukrauti rš.
7. daug įrengti, padaryti (pastatų, statinių): Dusmenys atsikūrė – žiūrėk, kiek namų pristãtė! Pv. Pilną miestą namų pristatysiu J.Jabl. Nepristačiau naujų klėčių dėl tavo dukrelės LTR(Kpč). Nepristačiaũ naujų stainių dėl tavo žirgelio (d.) Rod. Anas bažnyčių daug pristãtė …, o karčemos nė vienos nepastatė (ps.) LKT341(Lb). Ant visų kelelių pristatėm kryželių LTR(Lp).
| refl. tr. Š: Palei plentą žmonės prisistãtė namų DŽ1. Čia jau daba prisistãtė gyva bala Všv. Daug pirkelių prisistãtė Strn. Jis prisistatė dveja tiek kūčių Vaižg. Jiej (bebrai) prisistãto būdaičių Dbč.
ǁ užpildyti (vietą) pastatais, užstatyti: Pakalnė pristatyta viešbučių, kareivinių, krautuvių Šlč.
| refl.: Kaip miestelis toks išeina, prisistãtęs yra Lc.
8. Pb padėjus daugelį kokių įtaisymų palikti kurį laiką: Pelėkautų pristãtėm, gal vis kokią vieną žiurkę pagausme Krs. Dabar bulbõs pristačiaũ baltų maišų [šernams gąsdinti] Dgč.
×9. prirašyti: Ant kelnių, diržų ir petnešų jis pristatė šventa kreida daug kryžių ir vylėsi, kad kelnės ir traukiamos nenusmuks LTsIV473.
10. liepti, užduoti, priversti ką dirbti, daryti: Buvo berniokų, tai art pristãto, tai čia, tai te Skrb. Kad būt mano valia, tai pristatýč prie žemės darbo Ds. Pristãtė muni jovalo kapoti Varn. Būdavo, baigsi kult, prie girnų pristãto LKKXV289(Jrb). Po myriui Raulo motinos niekas nepasirūpino pamokyti jį skaityti arba rašyti, bet tuoj pristatė žąsis ir kiaules ganyti J.Bil. Tokį mažą vaiką i prie darbo pristãtė Dj. Prie grūdų punkto aš buvau pristatýtas Pgg. Dinderį muša mieste – reik pri dalgio, pri šakės pristatýti Krš. Reiktų šitas žmogus vėl pristatýt ant tą darbą LKT309(Žl). Pristãtė jį varpais skambinti NdŽ. Dievas pristatė visus žvėris kasti upes ir ežerus SI64. Pristãtė pelėdą su didžiausioms akims sargu prie pelės olos Jrk42.
| refl. Š, BŽ488.
ǁ palikti kieno priežiūrai: Pristãtė jį prie meistro NdŽ. Nuvežęs pristãtė prie vieno mokytojaus BM189(Šl). Nuvedė jį Kaunan ir pristatė pri gero kalvio M.Valanč. Mano [dėdė], tuojaus atėmęs iš mokyklos, pristatė mieste prie kurpiaus amato mokytis LzP.
11. A1884,324, M, LL24, Švnč atgabenti, nugabenti, nuvežti kur, nugabenus pateikti: Pristatýk man ko reikia J. Ko tik reik – a runkulių, a grūdų – jis viską pristãto Jrb. Nors daugiausia tų visų daiktų ponui turėdavom pristatyti, bet ir mums šis tas kliūdavo J.Bil. Nupirktos prekės pristãtomos į namus DŽ1. I pristãto šviežienėlių visokių [į parduotuves] Mšk. Meisos kiek pristãto (prineša), ka daba patys nebsuėda Trk. Seniai pristačiáu kiaulę Rsn. Kitims tą bjaurybę pristatydamas, ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo M.Valanč. Dabar linų nebereik mint: pristãto šiaudus – gauna išaustus Dt. Pristãto čia peno kiaulėm Dv. Pristačiaũ porą vežimų dobilų kariuomenei Srv. Į Skuodą pryvoles vežėm su purmankoms pristatyti valdžiai Ms. Laiku paduoti, pristatyti I. Medžiagas pristatýkiat, aš padirbsu Tl. Valgyti yr pristatýta visko Žeml. Pažiūrėsim, ką šiandiej man valgyt pristatis LTR(Zr). Nieko labai kompromituojančio [korespondencijoje] mes neradome, nors kai ką turėsime pristatyti pono generalgubernatoriaus kanceliarijai V.Myk-Put. Mėlennosiams blogai – savaitė rašalo nepristãto (juok.) Krš. Tuojau jai pristatė čeverykas, liepė apsiaut ir vėl vadina šokt LTR(Šd).
| prk.: Būt pristãčius (pagimdžiusi) [vaiką] i gyvenus Švnč.
pristatýtinai Tik pristatytinai teperka, t. y. nupirkus pardavėjas turi pristatyti rš. Įsakytinis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu pristatytinai rš.
12. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų: Anidvi daktarą tujau pristãtė Vž. A pristãtė tavo vaiką [į kariuomenę]? Jrb. Ažu šitokią neteisybę kas dabar bus? Pristatýk svietkus Mlk. Po metų aš tave pristatysu in tavo karalystę BsPIV199. Mes turiam tave pristatýt karaliui (ps.) Ar.
| refl. Rtr: Pirmadienio rytą jau turi laiku prisi̇̀statyti į darbą Kv. Skolininkai prisistãtė NdŽ. Matai, kiek cagių prisistãtė [vakaroti], nebūs ir kur susvadinti Krš. Kur gegužinė, kur vakarėlis, reikia prisistatýt Rk. Da nespėjo saulė patekėt, i prisistãtė Pmp. Barbutė tuoj prisistatė [merginoms] į pagelbą S.Čiurl. Taip besiriejant – šmakšt uredninkas ir prisistatė Žem. Lapė kojas ištiesė ir laukia varnos. Varna tuoj ir prisistatė rš.
ǁ refl. atvykus pasirodyti kam: Grįžę iš namų kareiviai turėjo kamandantui prisistatýti Plšk. Tuojau prisistačiau kalifui ir apsakiau, kaip atlikau jo pavestą reikalą J.Balč.
ǁ refl. tr. atsikviesti, įsigyti: Prisistãtė daktaras pagelbininką (felčerį) Užv.
13. refl. prie ko pristoti, prikibti: Prisistãtęs sekio[ja] i sekio[ja] paskui Vdk. Eik šalin, i prisi̇̀statys kaip cigonas (įkyriai prašai)! End. Ko čia dabar prisistatéi, ar neatsitrauksi! Pgr. Prisistãtė kap ožka prie vežimo Plv. I prisistatė kaip velnias pri gražio abrozo LTR(Krž). Prisistãtė kai velnias pri davatkos Erž.
14. nuvarginti, nualsinti: Dalgę gerai traukiu – da jaunus pristataũ Ssk. Ji vakar, kratydama mėšlus, dvi mergas pristãtė Snt. Tiek daug rugių neprikraukit, kad arklius pristatýtumėt! Žvr.
15. prarasti: Jis kupčiaudamas visą savo turtą pristãtė KII386.
16. prikimšti, prigurkti: Pristačiaũ pilną pilvą bandų Al. A morką išrovę, ar kame obulių tie velniukai pristatýs Tl. Ka pristãtė vištos gurklius žirnių, net nebepaeina Ps.
| refl.: Prisistačiaũ, kad visądie galėčiau kęst Alk.
17. suvesti į pažintį, supažindinti: Pristãtė naują tarnautoją DŽ1. Keblauskienė merkia Adomui, kad šis pristatytų ją Tomui K.Saj. Draugė Lauritėnienė, – pristatė ją meno tarybos nariams Lengvenis rš.
| refl.: Prisistatýk, kas esąs DŽ1. Jis prisistatė ir draugiškai pakratė man ranką rš. Piršlys su jaunikiu šeimininkams dažniausiai prisistatydavo kaip pirkliai ar medžiotojai rš.
ǁ refl. teikti ką aiškinant: Šimkaus recenzija ne tiek analitinė, kiek knygą propaguojanti, ją visuomenei pristatanti rš.
18. DŽ1 pasiūlyti, rekomenduoti: Pristatýti apdovanoti NdŽ.

×razstatýti (hibr.) tr.
1. iš naujo sustatyti, perstatyti: Tu nesbãstai niekur, eisim rugių razstatýt Grv.
2. išdėstyti, išdėlioti: Retai razstatýta [avilio] rėmeliai Aps.
3. refl. statantis daugeliui kitur persikelti: Buvo didesnė ūlyčia, tik razsistãtė Švnč.
4. išskėsti: Strielkos (laumžirgiai) skraido sparnus razstãtę Lz.
5. atkišti: Kojas razstãtę LKKXIV214(Zt).
| refl. Aps: Vieni kaulai razsistãtę kap tuinai Lz.
sustatýti tr. Rtr, Š, KŽ; LL269, L
1. N, K padaryti, kad stovėtų, stačiai, vertikaliai sudėti, pakelti, kad būtų stati: Sustãtėm stulpus, įdėjom kryžiavonę Vvr. Gubas, rikes sustatýk į statą, į eilią J. Sustãtėm miežius čiupkelėm Mlt. Vakare, jei neparvežė [rugių pėdų], i sustatýsi, nepaliksi End. Gubas sustãto po dešimt pėdų Adm. Nesustãtė rugių kuoruosna – sulis Klt. Grikius surauna, sustãto gubelėm Antr. Kap anys (linai) išauga, tai rauna juos, sustãto pėdus Dv. Linus sustãto gubukais Stl. Ka nenora į vandenį merkti [linų], sustãto an dirvono Gd. Stačiamalkin stačias malkas sustãtė ir užkūrė Šmn. Tę yra ardai, tokios kartys, ir sustãto tę linus LKT314(Rk). Sustati̇̀s [linus] jaujon, tada kūrena pečių – džiūsta Ml. In palų sustãtom [linus] aukštai, tada minam Klt. Sustatýdavai šiltose jaujose, gražiai eiliukėm tokiom [javus] Mšk. Dideles kupetas [rugių] sustatýs, pask apkepurės, i teip būs kupeta pri kupetos End. Yr mestinės turpės, anas sustãto į krūveles, veikiai išdžiūna Brs. Baltramiejus stirtas statė ir sustatė tris stirtaites KlvD3. Sustatýti šautuvai NdŽ. Vienu keliu priklaupiau, aukštyn plaukus sustačiau LTR(Klvr). Kap dar̃ jis tę tuos ūsus sustãto? Lp. Kad sustãtė ausis jaučias, kad pasipūtė! Ob.
| refl. tr., intr.: Ateis, padės rugius surinkti, matai, reikės i susi̇̀statyti Lpl. Jį suėmė baimė, kad net plaukai susistatė SI285. Mun toks skriaubis pašoko, plaukai susistãtė Dr. Arklio plaukai susistãtę, nesuglostyti, reik arklį gūniuoti Ggr. Pūrinių vištų plunksnos yr atbulos, ant galvos susistato Šts.
2. daugelį kurioje nors vietoje sudėti, išdėstyti tam tikra tvarka: Aikštelėje ant sustatytų pakraščiuose suolų sėdi Devynbėdžių žmonės K.Saj. Popiet stalus sustãtė, išgert, pasakė, kad sėstų Lt. Sustatýti paeiliui statines NdŽ. Prie bažnyčiai armotos sustatýtos – laukia vokiečių Kp. Atneš in stalo, sustãto – visi valgom Aps. Ir tuojaus žydelka, atnešus šešias butelkas, sustatė ant stalo eilion Sz. Sustãtė jau kiek tų bliūdų košės valgyti Lž. Dar aš neinejau aukštona klėtelėn, ir sustatė man krėslelius jauna švogerkėlė KrvD44.
| refl. tr., intr.: Ir knygų spintos visu pasieniu susistatys, ir jos bus pilnos knygų V.Bub. Neturiu kur puodų susistatýt Skdt.
ǁ užkėlus sudėti (kojas): Kojas tik sustačiaũ in suolo, bijau i nukart žemyn Klt.
3. Lt liepti, įsakyti keliems ar daugeliuį stovėti vienam šalia kito arba vienoje vietoje: Mus sustãtė į eilę DŽ1. Sustatýti pagal didumą NdŽ. Eilėj sustatýti kareiviai NdŽ. Mus čia sustãtė i varė toliau Plšk. Sustãto iš keturių pusių piemenis, išgena ant eikštės [karves] Sk. Pašešupy būdavo kareiviai sustatýti, ka neitų nė į Vokietiją, nė iš Vokietijos Nm. Prijojau kiemelį, uošvelės dvarelį – vario vartai uždaryti, sargai sustatýti JV64. Šįryt sustatęs darbininkus visus prie vieno darbo, gal dabar nebesirūpinti Žem. Nuejau rinkti [rugių], muni sustãtė su savo martele Kal. Sustatė brolius an aukšto kalno – dūzgia kulkelės pro jų galveles LTR(Vrnv). Ir sustãtė mus bernelius į vieną glitelę JD223. Ir sustatė vedu jaunu pri balto stalelio, ir parkeitė aukso žiedus ant baltų rankelių LTR(Klk).
| refl. tr. Šts: Susistãtė į būriuką i paveikslavos Jrb. Susistãtė ir kamantinėja DŽ1.
ǁ prk. sugretinti, sulyginti: Muni sustatyk su suvalkiečiu – didelis skirtumas Krg.
4. Kv suvedus ar privažiavus palikti stovėti (gyvulius, mašinas ir pan.): Ant dvaro ašvieniai sustatýti J. Arklius sustãtė kluonuose Dglš. Sustatýti mašinas NdŽ. Jau žirgeliai sukinkyti, prie gonkelių sustatýti (d.) Šmn.
5. pasirūpinti, kad atvyktų kur: Galiu ir dešimtį sustatýt liudininkų Jrb. Žinoma, užmokės, sustatysi gerus liudytojus, gerai apsisukęs nusmauksi Žem.
6. M suręsti, padaryti pastatą, statinį: Tėvas sūnui gražias trobas sustãtė Trgn. Davė [ponas] piningų bažnyčiai sustatýti Grd. Vasarą parsivežte [rąstus] ir sustatýste pirkią GrvT137. Priemenelė šakaliukų (plonų rąstelių) sustatýta Dglš. Triobos sustatytos keturkampiu Vrp1895,21. Apie laivus ir iš jų sustatytuosius tiltus ant upių turime ir kronikose gana įdėmias žinias LTI240(Bs). Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, sustatytau viduj dvaro klėtelę KrvD91. Šitoj ūlytėlė tankiai sustatýta LKT305(Kur). Sustatė savo stovyklas prie vandens Skv2Moz15,27. Jei pats ponas namų nesustatys, noprosnai jais rūpinas Viešpatis PK93.
| refl. tr. LKT167(Ktč), Vdžg, Skr, Lp, Skp, Ob: Susistãtė žmogus triobeles – kaip tik gyvent Ėr. Gavo [padegėliai] draudimus i susistãtė numus Krš. Keliautojai susistatė palapines, o aplinkui paleido kuprius ir arklius J.Balč.
ǁ įkurti: Gyvenimą sustatýt pinigų kaštuoja, o liuosinykaut nenoriu Gs.
| refl.: Ant mūsų žemės ta kaimutė susistãtė Krk. Iš senų senovės dvaras buvo taip pavadintas, o paskuo to[je] vieto[je] susistãtė Skaudvilė Skdv. Tarp balų susistãtęs kaimas Db. Anys čia jau susistãtę nuo senų senybės Vžns.
7. Mžš sumontuoti, sudėti, surinkti iš dalių: Kumet šulai y[ra] gatavi, tumet tik meistras emas bačką sustatýti Vkš. Sustãtė mašiną Lp. Atsiguliau, i lažka suvirto – šakaliukų sustatýta (menka) Klt. Man be galo įdomu, kada moterys, pailgėjus pavasario dienoms, iš daržinės į trobą atsineša stakles ir, vyrų padedamos, jas sustato A.Vencl. 1620 m. pargobino į Kretingą [vargonus] ir bažnyčio[je] sustatė M.Valanč.
| refl. tr. Klt.
ǁ sulaužytą (kaulą) vėl sudėti, kad sugytų: Atsitekėjo jis ligoninėje su suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Mašina koją sulaužė, reikėjo vežt an daktarą sustatýt Ėr.
ǁ Sk iš sukirptų dalių dygsniais susiūti, kad galima būtų pasimatuoti (drabužį): Jūsų paltus sustatýsiu pirmadieniui Lnkv. Nuėjau pasimatuot – suknelė da nesustatýta Snt.
ǁ siejant sudėstyti: Sustãto vaikas raides, paskaito Krš. Sintaksėje žiūrime, kaip su vienas kitu sustatomi mūsų kalbos žodžiai J.Jabl. Iš kalbų [teismas] sustãto (nustato) teisybę Pj.
ǁ nutarti: I būtum nušavę, jau buvo sustatýta Žeml.
ǁ refl. tr. suderinti: Nusinešė kišeninį [laikrodį], ten susistãtė End.
8. daugelį sudėti į ką, įtvirtinti: Sustatýti langus NdŽ. Jau gegnės sustatýtos, reikia tik grebėstuot Ėr.
9. suglaudus atkišti: Sustãtė kelius, aš par kelius plumpt Šts. Eina, būdo (būdavo), lūpas sustãtę, tai eina! Lp. Kaip tos bobos eina – papus sustãčiusios Pj. Gali rūkšoti šykas sustãtęs, – nėkas tavęs dideliai nebijo Vvr. Kuprą sustãtė (įsigaužė nepatenkintas) i iše[jo] Klt. Vaikščiauna sustãtęs pečius kap kuolas Vrnv. Eina sustãtęs pečius lodz kuprotas Grv. Lekia net pečius sustãtęs Klt.
| refl. tr.: Senam tik sėdėt in saulės, kelius susistãčius Klt.
ǁ sukišti, suglausti: Nugaras sustatýs tas į kupetą, parsvies tatai katras diktesnis Nv.
10. refl. Alk, Graž susivaidyti, susikivirčyti: Tai žinai, kad susistatys jie abu, tai aš tik jau bijau ir žiūriu į duris Žž. Žodis po žodžio ir susistãtė Gs.
| Šunes kad susistatė (susipjovė)! Šn.
| Kai su tuo susistãtė (susiėmė), tai nutrenkė jį nuo stogo Stk.
11. Sn, Alv, Rmš, Jz užtraukti paviršių ledu, sustingdyti (upę, ežerą): Kap tik sustati̇̀s ežerą, tai ir važiuosim – aplink labai toli Rdm. Stipriai pašalo – ir Nemuną sustãtė PnmA. Nukėlė (nunešė) Nemuno ledus, o jau buvo sustatýtas Lp.
| Ledą sustãto žiemą, ir eini [per ežerą] Dg.
×12. (sl.) A1884,73 surašyti, sudaryti, sukurti: Sustatýti protokolą NdŽ. Sustatýti laišką NdŽ. Jūs nuo manęs (užsirašinėdamas mano pasakojimus) visas knygas sustatýsit Vlkš. Tada ir sustatė tą dainą LTR(Ob). Mokslus išejo – nesustãto pasakėlės padabnos Trgn. Parašyti satyrą kur kas sunkiaus nekaip sustatyti puikiausią pamokslą V.Kudir. Jis ir kompozitorius – muzikai gaidas sustato Žem. Komisijos buvo sustatytas atsišaukimas į visuomenę LTII136. Sustatýti planą NdŽ.
| refl. tr. LL263.
◊ ausi̇̀s sustatýti labai atidžiai klausytis: Vaikai ausi̇̀s sustãtę klausysmos, ką didiejai šnekės Rt.
danti̇̀s sustatýti primušti: Danti̇̀s sustatýsiu tam rupūžei! NdŽ. Greičiau duokše, jei nenori, kad dantis sustatyčiau! rš.
į aki̇̀s sustatýti NdŽ suvesti vieną su kitu į akistatą: Sustatysiu jus į akis Žem.
káušą sustatýti Ds pradėti verkti.
lui̇̃šį sustatýti būti nepatenkintam, supykti: Kai užpyksta, tai tuoj ir sustato luišį Ktk. Kamgi sustatei luišį, manai tavęs bijau KlK29,63(Tvr).
prie duobė̃s sustatýti sušaudyti: Kartu su kitais šakiečiais sustatė prie duobės rš.
skẽterą (skiaũturę) sustatýti priešiškai nusiteikti, supykti, pasipūsti: Dar kiaulė pro kiaulę praeidama sukriunkia – krukt, o ta bieso bobutė eina skiauturę sustačiusi, tik iš paniūros blykt, žvilgt, ir tiek LzP. Mergėms kažkas nepatiko – kažko skẽterą sustãtė Vkš.
pasustatýti (dial.) tr. padaryti, kad visi stovėtų, vertikaliai sudėti: Rugius teip pačia reikia pasustatýt mendeliuosnan Dv.
užstatýti tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; N, L
1. padėti, pastatyti prie ko, kad būtų kliūtimi, užstotų: Langą spinta užstatýti DŽ1. Nunešė stalą prieg durų ir užstãtė Lp. Duris buvo akėčioms užstãtę Krš. Kam tu mane užstatai̇̃ [, kad neišeičiau]? Kr. Prijojo dvarelį, uošvelės vartelius – šiaudais vartai užstatýti, kelmais užramstyti JV178. Vario vartai užstatyti, lenciūgais rakyti LTR(Ldvn). Atimu šviesų pavyzdėjimą, ažustatau SD426.
| refl. tr., intr. SD1211, Sut, NdŽ: Atėjau, radau varpo nuolaužą ir užsistačiau nuo pūgos rš. Ans tus kailinius užsistãtęs (užleidęs ant veido) įejo paveizėti, kas ten tokie gẽra Akm.
| prk.: Ažusistato raštu (stengiasi pavaizduoti, kad juo remiasi) ir dangstos žodžiais jo SPI252.
2. LL313 uždėti ant ko: Sriuba užstatoma ant ugnies, kad užkaistų rš. Virtuvė[je] visos skylės statytos užstatýtos, aš išsivirti [prie marčios] negaliu Krš. Jau jam puodą ant ugnies užstačius ir pradėjus virti, pradėjo kas į buto duris barškyt BsPI98. Visa ko užstãtė [ant stalų], buvo viso ko Eiš. Man kai davė plytelių, tai ir aš puslitrį užustačiaũ Slm. Teip niežti galvą, kad nėra nė piršto kur užstatýt, kur neniežtėtų Upt.
| refl. tr., intr.: Užsistãtė vieną butelį [vyno] Km. Užsistatei̇̃ (užsikaitei) jau pieną, tai i stovėk Jrb. Kas kokį akmenį yr užsistãtęs, koks jau ten kokį paminklą Vgr. Kepurę ant galvos užsistatýti, užsidėti KII184.
| Skersai geležis, an ko pumpurė užsistãto Rm.
3. užimti kokią vietą, plotą, daugelį palikti stovėti: Laukus ažustatýdavo arkliais Paringy [per šventes] Dglš. Visur užstatýta – tiek mašinų privažiavo Dg. Prijojo svetelių prie tavęs (dukrelės), užstãtė dvarelį žirgeliais, užkorė tvorelę balneliais (d.) Š.
4. įsakyti, liepti stovėti ir saugoti: Užstãtė sargus, nebleida Šts. Užstãtė vyrus už duris Šts. Užstatýsiu vaktelius ant aštuonių kantelių JD189. O kaip į dvarą nuvarė, strielčius už durių užstãtė JD1067. Ir užstatė jį sode Eden, kad apdirbtų jį ir saugotų jo Ch1Moz2,15.
ǁ saugoti stovinčiai sargybai: Rubežius buvo užstatýtas – neišvažiuosi Grd.
5. refl. užsitraukti (apie ledą): An ežero žiemą ledas visur užsistãto Dg.
6. suręsti, įrengti pastatą: Gatvė pasibaigia, skersai trioba užstatýta Skr.
ǁ LL302 suręsti daug pastatų: Tas sklypas jau užstatýtas DŽ1. Sklypą užstatýti pastatais NdŽ. Ne per toli nuo šio uosto neužstatytoje aikštėje susimetė fakyrai Šlč.
| refl. Grd, Krž: Keturioliktais metais tas buvo, išdalino [žemę], užsistãtėm Žg. Buvo tuščias miestas, o dabar kad užsistãtė! Sug.
7. LL313 pridurti ant (pastato) viršaus: Namui užstãtė dar vieną aukštą DŽ1. Viršun, ant viršaus užstatýti NdŽ.
8. pakėlus atkišti: Galvą palenkė, kuprą užstãtė Ar.
9. padėjus palikti kurį laiką (kokį įtaisą kam sugauti): Šeškas vištas išpjovė. Užstačiau slastus, bet vis nieko V.Bub. Kada toji antukė įplaukė pas savo brolį, užstatė tinklą ant skylės ir ją begrįžtant pagavo BsMtII165.
| prk.: Tinklas užstatytas (įstatymas nusikaltėlių nepaleidžia) Srj.
10. Vl įjungti, prisukti mechanizmą, kad veiktų: Laikrodį užstačiaũ šeštai valandai DŽ1. Parėjo i užstãtė radiją vidurnakty Jrb. A užstatei̇̃ mašinėlę (magnetofoną), pasakot galiu? Bb.
| refl. tr.: Užsistatýk laikrodį, kad nepramiegotum DŽ1. Turi gramafoną, tai kad užsistãto! Klvr. Jis užsistãto radiją ir atsigula Jrb.
ǁ prk. duoti pradžią, pamokyti: Tu mun tik užstatýk, o paskuo aš vienas galėsu dirbti Up.
11. nustatyti, paskirti: Sumažino mokslaines, užstatė skaudžią cenzūrą ant knygų S.Dauk. Ir užstatė jamui zokoną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali MP79. Ant to gavėnia užstatýta DP11(paraštėje).
×12. Pbs, Brsl priversti, prispirti: Mane užustatýdavo par vaikus būt Adm. Jėgu nedirbs, tu jo neažustatýsi Sdk. O ką gi padarysi: ažustãtė, ir turi vežt Skdt. Tas ponas ažstãtė žmogų pakukuot geguže Trgn.
| refl. NdŽ.
13. Q556,598, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, BŽ157 duoti užstatą, įkeisti: Už skolą užstãtė armoniką DŽ1. Užstatýk drabužius į užstatą, tai gausi pinigų, duonos J. Užstãtė brolis pinigų, tai paleido iki teismui Gs. Viskas užstatyta lombarde: laikrodis, apsiaustas – daugiau turto aš neturiu rš. Kad tu nepabėgtum, tai užstatyk man savo vaiką BsPII165. Savo galvą užstatýti KI357. Ei, cit, neverki, mergelė, aš užstataũ bėrąjį žirgelį JV115. Ažuduomi, ažustatau SD3. Jisai savą dūšią užustatė CII201.
^ Išpirko marškinius, o žiponą užstatė LTR(Al).
| refl.: Kas neturi kuo užsistatyti, turi eiti į areštą iki teismui, kaltas nekaltas Vaižg.
14. refl. I, Rd, Pj, Pgr užsispirti: Užsistãtė – su pagaliu neišmuši Krš. Ka aš užsistatýsiu, ta (tai) munęs nėkas neparšnekės! Bt. Būčiau nejęs, bet Onutė užsistãtė, tai i užejau Up. Kad ant to užsistatysma, turime išgydyti Žem.
15. refl. pasiryžti, nusistatyti: Užsistačiáu par dieną visas roputes nūkasti Bt. Buvau užsistatęs neduoti be dešimties Žem.

Daugiau informacijos

paapreñgti

Apibrėžtis

reñgti, -ia, -ė tr., réngti
1. N ruošti, taisyti kelionei: Ji reñgia vaikus kelian, tai neturi laiko Švn. Aš jį rengiù į kelią, t. y. taisau aš jam vežimą, valgį J. Slūžbon eik, ir mažąjį vaikelį su savim renk Lz. Ne aš viena gailiai verksiu, – verks ir brolelis, pulkelį rengdamas (d.) Plv. Kur josi, broleli? Kam rengi̇̀ žirgelį? JD114. Viena seselė brolelį reñgė, antra seselė žirgą balnojo JD1136. Tai gailiai verkia sena motulė, sūnelį rengiant didžion kelionėlėn KrvD55. Leido, rengė bernužėlį į kelionę važiuoti JD204. Turi moma vieną sūnų – paskutinį vaiskan reñgė Aru22. O mano tėveli, saulelė teka, o mano tėvelį į kalnelį rengia JD1183.
| refl. R: Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą reñgtis? K.Donel. Į kelią, į kelionę rengtis N. Reñkis ir tu važiuot Azr. Tėvai reñgiasi važiuoti į svečius Srd. Mičiulių rytoj į miestą reñgiasi Kt. Kur rengi̇́es nūnai eit? Alv. Sūnelis reñgias, žirgelis žvengia, senas tėvelis tai gailiai verkia (d.) Pls. Jau veseilia baigias baigias, svotai namo reñgias reñgias (d.) Drsk. Vis rengiausi in motulę, prisikepiau pyragėlių TD79. Rengiuos į girią važiuoti J.Jabl.
^ Dūšia rengiasi namo, tai ir kūnui neramu KrvP(Šln). Ėda, kaip dausosna keliauti besirengdamas KrvP(Mrc). Rengiasi kai varna į dausas LMD. Dar kojų čia nesušildė, o jau namo rengiasi KrvP(Al).
2. refl. R ruoštis, taisytis ką daryti: Reñgiamės bulbų kast Lp. Jiej jau seniai reñgias dukterį išleist Švn. Rengiaũs pjaut rugius Eiš. Reñgėmės gult Rod. Obrys, mano bernas, medžių vogt ar ką pasikirst kas rudenį reñgias K.Donel. Vainorus rengėsi leisti spiečių avilin V.Krėv. Pasakyk, pope, kodėl taip ilgai rengeisi jį laidoti? V.Krėv. Troboje dar šalta, mūrelis neįkaitęs, mama tik rengiasi virti pusryčius A.Vencl. Tu dar jaunas, gal dar pirmą kartą rengiesi vogti, tai eik pirmu BsPII145. Tavo devyni broleliai, kukū, reñgiasi sugrįžt iš karo, kukū (d.) Prn. Broliai galanda pjautuvus, dalgius – tekančią saulę rengiasi sveikint B.Sruog. Tėvas reñgėsi mirt LKT376(Prl).
| Bulbės rengiasi žydėt Jz. Lietus reñgiasi, debesys užeina Brš. Saulė rengės ingi pietus – dar išgrytų nešerta Rod.
^ Blaškosi, kaip mirti besirengdamas KrvP(Mlt). Rengias rengias kai strielčius, nenorėdamas medžiot LTR(Grk). Rengiasi lyg ubagas iš nakvynės LTR(Mrj). Rengiasi kaip žemaitis kosėti LTR(Brt). Ans kaip kėkštas į dausas lėkti ilgai reñgias J. Rengsis rengsis lyg nuogas į dilgėles LTR(Klvr). Rengi̇́es kaip girtas šikt rugienon Arm.
3. Kos32, JJ ketinti, norėti, žadėti, manyti ką daryti: Sakė, kad Petronėlę rengiam ženyt Smn.
^ Kad rengei ant žuvies, renk ir ant srubos (kad norėjai žuvies, valgyk ir sriubą) VP20.
| refl. Grv: O ji vėl reñgias pirkt naują suknelę Smn. Vakar Morta reñgėsi eit pas Petrę, ale nėjo Brš. Dar vis rengiaũs kada eit [vėžiauti], ale kad nėr kada Vlk. Tas karalaitis rengėsi ženytis BsMtI86. Kalba, kad jis besirengiąs kitą vesti V.Krėv. Jis dar žentuosa nèsrengia Lp.
^ Dainų nepramokusi, tekėti rengiasi TŽV603. Rengies kap merga nutekėt Lp. Kad rengeisi ant žuvies, renkies ir ant sriubos M.
4. Švn kelti (vestuves, pokylį): Girdėjau, kaimynai vestuvėms didelį balių reñgia Šk. Galinio reñgia veseilią Brš. Užėjo į vieną dvarą, o ten pas tuos ponus berengiamas balius BsMtI36. Atvažiuoja meška su alučiaus bačka, o vilkelis nabagėlis svodbelę reñgė JV905. Mano viešpats ir valdovas rengia puotą V.Myk-Put. Sietyns brolelis manik rangelę rengė, žvaigždė sesutė ma[n] vainikėlį pynė JV313. Turi seną močiutę – padės rangelę reñgti Gs. Baunek tėvulis man rangelę rengė, baunek motulė baltą šarvelį krovė? (d.) Lp.
5. organizuoti, vykdyti: Reñgti kelionę į šiaurės polių yra sudėtingas darbas FT. Rašytojai, norėdami palaikyti operatyvius ryšius su visuomene, ėmė rengti literatūros vakarus rš. Reñgti sąmokslą NdŽ. Neilgai kentėsim vargą, rengsim ponams galą rš. O matai, kodėl nėjai už karaliūno, o dabar jau jam rengia smertį BsPIV184.
6. daryti tinkamą kokiam tikslui, tvarkyti: Moterys supuolė rengti pirkią; jos nušlavė visą kiemą, net gatvę ties kiemu V.Krėv. Reñgti kam gultą NdŽ. Reñgti stalą NdŽ.
ǁ tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): Visi berneliai šobleles varto, o aš jaunasai dalgelį rengiu KrvD106. Kai tėvulis arklą rengė, dar man nerūpėjo LTR(Srj). Kap motulė stovus rengė, dar aš maža buvau KrvD212. Sūnus ten pas kluoną, vežimą rengia V.Krėv.
7. sudarinėti, ruošti spaudai: Būtų man ir mano rengiamam žodynui labai sveika, kad ir kiti, kokią mano klaidą pastebėję, nepatingėtų man pranešti K.Būg. Latvių mitologijos esanti dabar rengiama antra, papildyta laida K.Būg. Reñgti rankraštį spaudai DŽ.
8. teikiamomis žiniomis daryti tinkamą, pasiruošusį kam: Mokinius reñgti (duoti pamokas) DŽ. Po 1831 m. Lietuvoje nustota rengti mokytojus rš. Reñgti egzaminams NdŽ. Reñgti penktai klasei NdŽ. Čia buvo pirmiau tiktai rengiamoji mokykla J.Jabl. Vaiką priėmė į rengiamąją klasę rš.
| refl.: Išpažinties rengtis rš.
9. mokytis tikrinamojo dalyko: Reñgti egzaminą NdŽ.
| refl.: Sėdėjau savo kambary: rengiaus egzaminams J.Bil.
10. daryti išankstinius, paruošiamuosius darbus: Ėmė ta ponia tą Elenėlę ir įmetė ją į marias, o tą avinėlį jau rengia pjaut: geldelę išmazgojo ir peilį išgalando BsMtI82. Aš rengiù padaryt tą darbą J. Knygas vartė, mišion rengė TD23.
| refl.: Abudu rengės, arba tiekės, į karę S.Dauk. Ar tiesa, kad jūsų karalius besirengiąs kariauti su mumis? V.Krėv. Visi tyliai rengės, kovos laukė V.Krėv.
11. statyti (pastatą): Dabar namą reñgia Brš. Meisteriai pas juos klėtį reñgia Kt. Aš ištekėjau, kai tą bažnyčią ant kalno reñgė Skr.
ǁ daryti vidaus įrengimus: Stubą rengiù, t. y. aslą piliu, lubas dedu, pečių dirbu, langus įdedu J.
12. LL260, DŽ vilkti drabužiais: Vežė ligoninėn, tai kap mažą vaiką reñgė Alv. Rengiúos labai, ir šalta Mrc. Parodyk kromą (prekes), noriu sūnų už [= kaip] kavalierių reñgti Skr.
^ Linelis rengia, avelė dengia Vnd, LTR(Srd).
| refl. Ktv: Jis reñgias visados gražiai Kb. Merga rengias pusė dienos, o išeina – pusė grynos Rod. Renkis taip, kad nekristum į akį rš. Jis rengęsis kukliai ir paprastai rš.
ǁ puošti, taisyti: Kuo galėsiu, tuo rengsiù ir dabysiu [kapą] Kls.
| refl.:
^ Reñkis, kol pritinka, o valgyk, kiek patinka Žg.
13. virti, gaminti, taisyti: Vaišinga Dovydienė tuoj suskato jam rengti užkandos Vaižg. Pusrytį, žinau, kad réngėm jau Lnkv. Privažiavo pilnas dvaras svečių, – nežinau, ką veikt, ką jiems valgyt rengt JD1420.
14. KBII153 lenkti: Reñgti(s) pirmykštė reikšmė bus buvusi „lenkti(s)“, plg. rangýti(s) GK1938,151.
| refl. K, BzBkXXI205.
◊ namõ reñgtis būti arti mirties: Pamatę, kad Lapinas tikrai silpnas ir ne juokais rengiasi namo, surengė vežimą ir, susidėję arkliais, nuvažiavo kunigo V.Krėv.
pir̃tį reñgti Srj žadėti, ketinti mušti: Saugokis – jie tau rengia pirtį Lp.
apreñgti, -ia, àprengė tr.
1. Š, LL260, Pls, DŽ apvilkti, aptaisyti: Paduokit ma[no] kelnes ir jau balakoną, tai aš aprengsiù jį Šlčn. Aprengt sutektau aš kuoj (turėčiau drabužių, autuvo) Lp. Atsikėlė toj viedma, àprengė tą mergaitę, kad [toji] an save negalėj[o] parnešt Ktv. Kaip bematant tuojaus jį aprengė, padarė tokiu gražum jaunikaičiu, kad kitą tokį ant šios žemės nebuvo BsMtI48. Lavonas aprengtas geriausiais senelio rūbais I.Simon.
| Ale atėjo jis in tą karaliaus miestą, žiūri, kad viskas tamsiai aprengta BsPIV155.
| prk.: Aprengia medžius šerkšnu speiguotos naktys rš. Darželių tvoros aprengtos baltai (apšerkšnijusios) rš.
^ Nuoga panelė visą svietą aprengia (adata) LTR(Kp). Maža mergelė visą pasaulį aprengia LTR.
| refl. DŽ: Jis jau apsireñgęs, gatavas važiuoti, t. y. apsitaisęs, apsirėdęs J. Pavalgė, apsi̇̀rengė ir išėjo Dkš. Apsirenk, o nebūk plikas kaip žaltys Prk. Lengvai apsireñgęs Vlk. Turi apsireñgt žiemiškai Brš. Juodais [drabužiais] apsiréngus Mšk. Visi šventadieniškai, švariai apsirengę P.Cvir. Po langu ateidavusi laumė baltai apsirengus, tarytum koks stulpas BsMtI105. Pasimaudę išėjo, apsirengė su savo plunksnoms ir nulėkė BsMtI133. Da reikia man eit in laznę apsireñgt ir apsipraust LB158. Ji buvo visa juodai apsirengusi, išbalusio dar neseno veido J.Gruš. Apsirengė taip margai, kaip čigonas Jnš.
| prk.: Tarp eglių prie pat geležinkelio sustoję jauni beržai jau geltonai apsirengė rš.
^ Vasarą apsirengęs, žiemą nuogas (medis) Rud.
ǁ įtaisyti drabužių: Vaikai reikia apréngt, reikia siuntiniai siųst Plm. Tegu džiaugias, kad tėvas apréngia Klvr. Priaudžia margienio – bi tik api̇̀rengtas būtų Ad. Prieg svietui anas (padegėlis) nepragaišo: i àprengė, i apsegė Pls. Aš jį àprengiau nuo galvos ligi kojų Mrj.
^ Bus metai geri – bus ir vaikeliai aprengti KrvP(Mrc).
| refl.: Neturi kuo apsireñgt Rod. Apsireñgę gerai ir apsiavę Vs. Kada jauni buvo, tai, žinai, jiem reikė daugiau: ir apsiréngt, ir dirbt vis daugiau Rmš. Nebuvo iš ko apsireñgt GrvT102. Nora užsidirbti, apsirengti Lž. Ir apsireñgt, ir apsvilkt, ir apsiaut – nepragyvensi, tik tik galai su galais sudurt Dv. Tu nori gražiai apsireñgt, gardžiai pavalgyt ir sunkiai nedarbuit Rud. Jis (tėvas) jų nežiūrėjo, tų vaikų, nieko: nė kuo jie apsireñgę, nė ką jie pavalgę Grl.
ǁ papuošti: Sudėjo ant jo kapo eglinių šakelių vainiką, aprengtą baltomis jazmino gėlėmis rš.
2. refl. apsitaisyti kuo (maskuojantis): Susiedas apsi̇̀rengė už velnią LKKXI224(Trak). Ona apsi̇̀rengė vyru ir išėjo į šokį Alk. Užgavėnių žydai viseip bjauriai apsirenga Krt.
3. paruošti kiek reikia kelionei, sudėti: Àprengiau didumą reikalingų daiktų į kelį, t. y. sudėjau, aptaisiau J.
| refl. N: Pavalgę pietus gerai, apsirengė toliau į mišką eiti LTR(Mrj).
4. užmauti (pavalkus), pakinkyti: Aprengti̇̀ arkliai su pavalkais jau J.
◊ apreñgia ir nureñgia apkalba: Atėjo kartą ta pati Rutkuvienė muštuvo pasiskolinti ir plepa, visą kaimą aprengia ir nurengia V.Bub.
paapreñgti, -ia, paàprengė (dial.) tr. keletą kartų apvilkti, aptaisyti: Aš vaiką paàprengiau ir paapaviau Dv.

×dasireñgti, -ia, dasi̇̀rengė (hibr.) Rod prisiruošti, prisibausti: Nedàsrengiu in tave ateit pakieminėt Rud. Vis nedasrengiu – reiks nedaugi apkirpt [šunį] Pls.
įreñgti, -ia, į̇̃rengė tr.
1. BŽ27, DŽ įruošti, įtaisyti (namą, trobesį, kambarį): Dar neįrengta troba nauja J. Aš da neį̇̃rengiau seklyčio[je] pečiaus, t. y. neįtaisiau J. Ar jau įrengė seklyčią? Kt. Namas į̇̃rengtas abygaliai LKKVII81. Ar jau į̇̃rengė tvartus žiemai? Jrb. Šiemet per Velykas gražiai buvo pokūčia iñrengta Lz. Rūmus skubėjo užbaigti ir įrengti iki liepos mėnesio pirmosios dienos A.Vien. Paskui buvo įrengiamas svečių kambarys su dviem lovom, marmurine praustuve ir veidrodine spinta I.Simon. Laivas buvo įrengtas pagal paskutinius technikos reikalavimus A.Vencl. Marčio tėvas kalbėjo labai gražiai. Kad reikia mylėti žvėrelius, kad reikia juos globoti, įrengti ėdžių V.Bub. Ant traktoriaus įrengiama darbinė dėžė, kuri varo javapjovės darbines dalis rš.
| refl. tr., intr.: Neseniai ans įsirengė naują namą Pp. Kol įsiréngė [namą], buvo pas mane Vlkš. O jis tuose [namuose] įsireñgęs be baimužėlės gyveno, kol gyvas Jrk104. Bet savo miegamąjį Grėtė vis dėlto įsirengė savo kraitiniais daiktais, kurie buvo išvežti į Pamarių kaimą ir taip išlikę I.Simon.
2. Lp apvilkti: Įrengtai nešalta Žž. Ragana parbėgo pirkion ir inrengė savo dukterį sesutės rūbuosna (ps.) Vrnv. Inrengta kailiniuosa [sesytė] ir kukuoja, ir verkia Žrm. Ir, kada žentas sugrįžo paimti sav[o] uošvę, mislydams atrasti negyvą, sustingusią, tai atrado puikiai įrengtą, šiltai besėdinčią BsMtII215.
| refl.: Insi̇̀rengiau kap skerdžius (storai), tai jau dar bus šilta Db.
ǁ Aps gerai, gražiai apvilkti, aptaisyti: Tą vieną vaiką turi, tai kad iñrengė – tik žiūrėk! Krok.
| refl.: Ale teip žmonės insireñgę dabar Čb. Jis insreñgęs lyg ponas Vrn. Dar̃ insireñgę, pririję, tada (seniau) tai vargas buvo Rud.
3. paruošti darbui: Kelkis, kelkis, tėvužėli, tašyki žagrelę, įrenki arklelį LTR(Srj).
4. pakloti, pataisyti (patalą): Patalą vaikam inrengsiù ir atskrisiu Rod.
5. paruošti audeklą austi; apmesti: Oi kas tau inrengė plonąsias drobeles? LTR(Smn).
6. refl. įlįsti, įsibrauti: Karvė insireñgusi javuosna, visa kosere šluoja Rod.
išreñgti, -ia, i̇̀šrengė tr.
1. išruošti kur išvykti, padėti susiruošti išvykstančiam: Gerai, aš jus išréngsiu, bet žiūrėkit, kad būt lauktuvių Dkš. Anyta i̇̀šrengė piemenį į bažnyčią J. Nūnai i̇̀šrengiau savo sūnų Vilniun Rud. Bobule, bobule, kas mane ryt art išrengs? Pls. Motule, jau visus vaikelius ir i̇̀šrengei kelionėlėn Dg. Savo pačios rankų darbu ji išrengė penkias savo dukteris, aprūpino jas kraičiais J.Jabl. Tėvas Utenon nevažiavęs, užtat išrengęs Skuodan pas Antaną sūnų Anuprą, kad sužinotų, kokia liga brolis serga A.Vien. Nutraukęs nuo karties kailinius, išrengė vyresnįjį sūnų naktigonėn J.Balt. Verkia tėvelis ir sena močiutė, mane jauną išrengdama LTR(Prl). Yra broleliai, balti dobilėliai, tai išreñgs, tai išleis į svečių šalelę JV940.
| refl.: Išsi̇̀rengėm kermošiun važiuot, o čia lietus pradėjo lyt Rud. Paki ji išsi̇̀rengė, nieko nepradėjau daryt Švn. Kada jis išsireñgs?! Arkliai laukia, tik sėst ir važiuot Lp. Išsireñgsim kelionei septynioms dienoms LKT200(KzR). Vieną gražų rytą Tekorius išsirengė į miestelį pirkinių J.Jabl(Žem). Ilgai praverčiau, lig išsi̇̀rengiau tolimon kelionėn Š. Jis buvo išsirengęs į turgų J.Balč. Aš neišsi̇̀rengiu kap Lydon važiuot Rod.
ǁ refl. išvykti, išsikraustyti: Išsi̇̀rengė Pervalkan šitus [žmogus] Azr.
2. refl. susitaisyti ką daryti: Tingiai išsirengia ir pradest ką dirbti N.
3. nuvilkti (drabužius): Jeigu jūs neišreñgsit, tai aš išreñgsiu Vv.
| refl.: Jis išsi̇̀rengė visai grynai Kb. Toks žvejotojas išsirengia nuogas Pd. Čigonas išsi̇̀rengė, užsilipo i gulia ant drabužių nuogas LKT177(Smln). Ak, vaikeli, koks tu šlapias. Išsireñk greičiau! Dg.
4. gražiai apvilkti, aptaisyti, papuošti: Nereikėjo teip išrėdyt, nereikėjo teip išreñgt Krn.
| refl.: Dar̃ pririję ir išsireñgę Rud.
5. išardyti, išmontuoti: Greit išreñk dalgę, tai aš kiek palygysiu Al. Išrenk ratus, dar intęsk pavietin – kam anys turi lydytis lietuj Rod. Jis išmoko išreñgti traktorių Gg. Ar pats i̇̀šrengei dviratį? Gg.
6. suruošti, iškelti (vestuves, pokylį, pobūvį): Tuojaus išrengė puikią veselę, kuri traukėsi per kelias dienas LMD(Gd). Išrenkit gražiai tą vakarėlį, tai ir mes ateisim Gs.
7. suorganizuoti: Buvo išrengta kelionė, kuri labai liūdnai pasibaigė K.Bor.
nureñgti, -ia, nùrengė tr.
1. nuvilkti (drabužius): Su mažais vaikais tai klapatas: juos apreñk ir nureñk Rud.
^ Tiej padotkai mus nuaus ir nureñgs (nuskurdins) Rud. Engė, kol visai nurengė – liko ant pečių skarmalėliai KrvP(Kri).
| refl. tr., intr. DŽ: Luote bus gerai nusirengti, einant maudytis, plaukytis J. Nusrengė kap gimęs ir vandenin Pls. Nusireñk, kad būtum grynas LKKXIII23(Grv). Nuėjo, nuogas nusi̇̀rengė ir gulėjo Pkn. O toj pati… nusirengė dienines drapanas, nusirengė visai nuoga BsPIV233. Drabužius nusirengia ir apsirengia švariais priepirtyje rš.
^ Žiemą nusirengia, o vasarą apsirengia (lapuočių miškas) LTR(Pnd).
2. nuimti ką uždedamą: Tai dar̃ da nenureñkit vežimo (nenuimkit gardžių) Al.
ǁ nurinkti, nudoroti, nukraustyti: Nureñgia [Kūčių] stalą, ituos šiaudus karvėm duoda, avimi duoda Pls.
◊ apreñgia ir nureñgia; V.Bub apkalba.
pareñgti, -ia, pàrengė tr.
1. L41 paruošti, suruošti kur vykti: Užprašė piršlį ir patį Joną parengė važiuoti pas mergą su piršliu BsPIII64. Seserėle lelijėle, motynėlės dukružėle, tau paréngta kelionėlė JV901.
| refl. N: Pasirengia in kelionę eiti J. Mes jau buvom pasirengę važiuot, nenorėjom nakvot Kdn. Pàsrengė važiuot Rod. Pasi̇̀rengė šeiminykas į turgų važiuotie Brt. Buvau pasireñgęs važiuotie Vlk. Pàsrengė ir nuvažiavo pas brolį Rod. Žalios levendrėlės pasilenkė, jau mūsų brolelis pasi̇̀rengė JV505. Kur pasi̇̀rengei taip vėlai vakarėlį? JV497.
2. atlikti išankstinius darbus: Inlindęs in olą, rado gaidį jau parengtą pjautie BsPIV287. Klausimams išspręsti reikia ilgesnio pareñgiamojo darbo NdŽ.
parengtinai̇̃ adv.: Teisėjas pašaukia teisman sutuoktinį supažindinti jį ir parengtinai išaiškinti išsituokimo motyvus rš.
| refl.: Taip pat Menelajus garsusis pasirengė kovai HI. O ta lapė jau pasirengė gaidį pjaut: pasidėjo geldą, pasigalando peilį, ale negali viena tą gaidį papjautie, laukia vaikų, kad ateitų palaikyt BsPIV287. Anryt jau pasirengę dukterys laukia jaunikio BsPIV50. Pasistatė jie savo arklius ir patys pasirengė in guolį LMD(Rm).
| Senas an to [=tam] jau esi pasireñgęs (lauki mirties) Jnš. Boba pasi̇̀rengė ant maro (mirčiai) J.
^ Gieda kaip gulbė, mirti pasirengusi KrvP(Ndz). Dar Dievo daržo nenuganei, o mirti pasirengei KrvP(Mlt).
3. tinkamai sutvarkyti ką kokiam tikslui: Briką pàrengiau gerai J. Tu parenk septynis laivus, mes važiuosim in kitą žemę BsPIV202. Tas pasiėmė spatą, griebė kelissyk – jau duobė parengta BsMtI146. Karalienė parengė karalaitei tokį arklį, katras galėjo kalbėt (ps.) Brt. Pareñgti stalą NdŽ. Po baltu pareñgia (pakloja) [patalus] Rod. Kambary kelios mergaitės; jos, matyti, vos tik parengė kunigaikštienei lovą V.Krėv.
4. sudaryti, sutvarkyti, paruošti skelbti: J. Basanavičius parengė ir pasirūpino išleisti keletą stambių tautosakos rinkinių, taip pat parašė tautosakos tyrinėjimų rš. Pareñgti pranešimą NdŽ. Chrestomatiją galutinai spaudai parengė moksliniai bendradarbiai rš.
5. DŽ teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą: Organizuojami kursai I ir II klasės šoferiams parengti sp. Vilniaus piešimo mokykla parengė šimtus dailininkų rš. Jokia politinė grupė nebuvo taip rimtai parengta susiformuoti į partiją, kaip bolševikų grupė rš. Vakarinėse mokyklose, parengiamuosiuose kursuose prie Vilniaus ir Kauno universitetų mokėsi darbininkai, buvę samdiniai rš. Dar parengiamojoje klasėje Maironis išsiskyrė matematiniais sugebėjimais rš.
ǁ iš anksto nuteikti kokiam dalykui: Aš, tiesą sakant, ją turėjau parengti tokiam rimtam pasikalbėjimui J.Dov.
| refl.: Skaityk, ponas Viktorai, – sutiko Mackevičius ir, pasirengęs klausyti, ėmė vaikščioti po kambarį iš kampo į kampą V.Myk-Put. Ir, be to, aiškiai matėsi – ji nepasirengusi tokiam klausimui J.Dov.
6. išmokti užduotąjį, tikrinamąjį dalyką: Pareñgti pamokas DŽ1.
7. apvilkti, aprengti: Visi vaikaičiai buvo parengti̇̀ po baltais Rud. Gražiai pàrengtas, parėdytas, minkštai pamigdytas Rod. Močia dukrelę gražiai parengė LTR(Btr). Pomerges jau pàrengė Ppr. Pareñgt [mirusio] vyro neturėjau kuoj Rud. Pareñgia kultuvę vaiku ir gandina Rod. Ir vaikučius pàrengė truputį tais pinigais Lp.
| refl.: Elena sugrįžo pirkion, šventadieniškai kelionėn pasirengus V.Krėv. Jis žiūrėdavo, kad jo pati būt kaip reik pasireñgus Grš. Ta pana išeidavo iš kalno pasireñgusi kaip į šliūbą Gl. Dūmoja, kad pasreñgt gražiai, nedarbuit Vrnv. Išeina gražiai pasireñgęs Trs. Lietuviai pàsrengė kap ir kareiviai Mrp. Nuoteka pàsrengė po baltais Rud. Seselės rūbais pàsrengė ir gano arklius Pls. Užsivilk tik kokį nors naują drabužį ir veizėk, kad kitą šventadienį ir kita bus jau taip pasirengusi Skd.
ǁ refl. gražiai apsivilkti, apsitaisyti: Jy ne tep pasreñgus, kap kitos Lp. Pasi̇̀rengi biskį teipo ir eini basas bažnyčion Pls. Pasreñgęs bernas Žrm.
8. refl. pasivilkti (po apačia): Man nešalta, ba aš po apačia daug pasireñgus Mrj.
9. refl. persivilkti, persitaisyti kuo (maskuojantis): Pasrengė merga Lp. Pasirengė tie žmogžudžiai jaunikiais ir atvažiavo pas tą poną BsPIII209. Pasirengė tada Perkūnas jaunu bernu, ponaičiu, prisirinko daug dovanų V.Krėv.
10. pagaminti, pataisyti: Jiems valgyt parengdavo žmonės Ps.
11. iškelti (pokylį): Pàrengė jis gerą pokelį kaimynams J.
12. refl. pasiryžti, nusistatyti ką padaryti: Žemei laisvę laimėt pasirengę šitie vyrai plačia krūtine A.Vencl. Dėl tavęs ne tik mirt pasirengus, bet gyvent ir nemirt amžinai! S.Nėr. Eina pamiškėmis švilpaudamas, lyg velnio kūmuosna pasirengęs prašyti KrvP(Lš).
pérrengti tr.
1. pervilkti kitais drabužiais: Aš lauksiu jo, perrengsiu ir išvešiu rš.
| refl.: Buvo galima juos palaikyti civiliškai persirengusiais kariškiais rš.
2. refl. persitaisyti kuo (maskuojantis): Pérsirengiau žydu Lp. Katinėlis persirengė ubagėliu ir sliedu sekt, kur nuvežė vištytę (ps.) Rdm.
3. rš atnaujinti įrengimus.
prireñgti, -ia, pri̇̀rengė tr.
1. N, Š tinkamai paruošti, sutvarkyti kelionei: Reikia prireñgt vežimas iš vakaro, tai anksčiau išvažiuosim Srj. Pri̇̀rengiau vežimą ir nenuvažiavau pas žentą Nč. Įsakė tarnui vežimą su keturiais arkliais prirengti LTR(Klp). Prieš pradedant vežti, reikia prirengti ratus tam tikslui M.Katk. Teip tuo prirengė laivus ir iškeliavo BsPIV202.
| refl.: Prisirengė kelionėn ir išvažiavo BsMtII120.
2. atlikti paruošiamuosius darbus: Parvažiavo namo, prirengė savo vaiską, atejęs užpuolė ant to karaliaus BsPIII75. Prireñgia vaiką krikštop Dv.
| refl.: Kapitonas, gerai pažindamas šią jūrą iš dažnų kelionų, liepė prisirengti sutikti audrą J.Balč.
3. A1884,227 padaryti tinkamą spaudai, suredaguoti: Latvijos švietimo ministerija, nupirkusi žodyno rankraštį nuo [K. Miūlenbacho] įpėdinių, šiemet pavedė jį pabaigti bei spaudai prirengti Jonui Endzelynui K.Būg.
4. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, pasiruošusį kam: Daviau pamokas savo draugams ir prirengdavau į apskrities mokyklą berniukus iš pradžios mokyklos rš. Prirengiamóji klasė NdŽ.
| refl.: Stojome į darbą, neprisirengusios prie jo kaip reikiant Pt. Prie darbo prisireñgti K. Mokiniai puikiausiai prisirengia, atsakinėja J.Paukš.
5. iš anksto nuteikti kokiam netikėtam dalykui: Aš bėgau pirmas namiškių prirengti, kad jie per daug neišsigąstų rš.
ǁ refl. DK99, Rp atliekant tam tikrus nurodymus, tinkamai nusiteikti: O kaipag turi prisitaisyt (paraštėje prirengtis), kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Idant žmonės per tą krikštymą ir gailėjimą prirengtų̃s priėmimop Jo DP24.
| „Tegu ji dar vieną dieną pagyvena“, – pagalvojo jis ir liepė jai vakare baigti savo apsakymą, o kitą rytą jau prisirengti prie mirties J.Balč.
6. padaryti, suteikti (ką negera): Žiūrėk, kad tu jį nužudytum, nes jis mirtį prirengs! BsMtI170. Tai tokį mylimajai prirengiau likimą! Vd.
7. refl. DŽ prisibausti, prisiversti, prisitaikyti ką padaryti: Niekap nepri̇̀srengiu in žentą nuvažiuot Rud. Niekap nepri̇̀srengiu nueit pas Antaną Lzd. Rengės ir nepri̇̀srengė padaryt Mrk. Šalta, tai nė neprisirengiau ateit Kt. Jau tos pupos seniai reikėjo iškult, bet jis niekap neprisi̇̀rengia Srj. Kol pri̇̀srengėt valgyt, tai abieda ir ledu stojos (visai ataušo) Arm.
^ Neprisirengia kap nuogas dirgėlyne šikt LTR(Lp).
8. LL95, DŽ prigaminti, pritaisyti, privirti: Ant stalo pri̇̀rengta visa [valgyti] Rod. Tarnai, visa prirengę, nustato skobnis žvėriena ir mido ąsočiais V.Krėv. Aš tau pietus prirengsiu BsMtII119. Tiek visko daug reikia veseiliai prireñgt, pridaryt Alv. Kur nori, kad mes tau prirengtumėm valgyti Velykų avinėlį? brš.
9. parūpinti drabužius, apvilkti: Buvo dvylika vaikų, reikėjo priaust, prirengt visus Grv.
10. gražiai apvilkti, aptaisyti: Ką juos (vaikus) prireñgs – bet tik apvilktas Ad.
11. refl. DŽ1 prisivilkti: Vargu prisireñgti, kad šalta J. Na, ir prisi̇̀rengiau kai cibulis – devyniom skūrutėm Prn.
12. papuošti, padabinti: Arkliai pri̇̀rengta stučkom, kvietkom, žolynais, pabalnoti Žrm. Appinsim žiedelį rūtelėm, darysim iš rūtų vainiką. Prirengsim Agotos galvelę, tai sėsis Agota až stalo (d.) Tvr.
| refl. Db.
13. prikrauti, prirūpinti (kraičio): Mergaitėms [laumės] duodavusios kraičius, ploniausių drobių gražiausių priausdavusios ir prirengdavusios BsMtI106.
14. padaryti, iškelti (vestuves, puotą): Vestuvės, tiesa, prirengtos, bet pakviestieji buvo neverti SkvMt22,8. Štai aš prirengiau savo pokylį SkvMt22,4. Vienas žmogus prirengė didelę vakarienę brš.
15. refl. būti pasiryžusiam, nusiteikusiam, nusistačiusiam ką atlikti: Aš už tave prisirengusi ir galvą padėti, kad tik tu, mano širdele, gyventum LTsIV274. Ir jūs privalote būti prisirengę stoti į kovą rš. Tarnauti tam, kas šventa, visuomet mums reikia būti prisirengusiems Vd.
◊ pir̃tį prireñgti primušti: Rengsiu aš tau pirtį, bet ir prirengsiu Rmš.
sureñgti, -ia, sùrengė tr.
1. N suruošti, sutaisyti kelionei: Į kelionę (kelegą) viską sùrengiau, t. y. pritaisiau, ko reikia J. Sureñk man visa, ba moja rytoj važiuosiu medžian Rud. Tas senukas sako: „Jau viskas surengta, galėsim keliautie“ BsPIV202. Mergužėle, lelijėle, motinėlės dukružėle, tau surengtà kelionėlė su rūtelių vainikėliu (d.) Smn.
| refl. tr., intr.: Dar iš vakaro visa susreñk, ba rytoj labai anksti išvažiuosim Rud. Anie jau susi̇̀rengė važiuoti kelionėn J. Jis dar iš vakaro susrengė važiuot miestan Kb. Nu, ar jau visi susirengėt keliaut? MPs. Mums susirengus grįžti atgal, aš patikau ant jūros kranto moterį J.Balč. Basasis susirengė į ilgą kelionę V.Piet. Šimts velnių, argi jau dabar aš taip ir nesusirengsiu į tą Ameriką! rš.
2. suruošti, sutaisyti: Rengia, rengia ir nesùrengia lietaus Mrj.
| refl.: Mažu susireñgs lytaus ant vakaro Skr.
3. iškelti (vestuves, pokylį): Veseilią sàrengė Krn. O karaliūnas tuoj surengė vestuves, pakėlė didelį balių ir apsipačiavo su ta karalaite LTsIV92. Gaspadorius liepė surengti visas šermenis LTR(Krsn). Mum gi noris sureñgt kokis baliukas Ad. Kolūkiečiai surengė visiems bendrus pietus J.Marc. Kur bus surengta vakarienė SkvMt26,18(komentarai). Surenk didę man rangelę, suprašyk svetelius LTR(Plv). Kelkis, kelkis, tėtužėli, surenkie ma[n] rangelę FM. Kelk, mano močiutė, kelk, mano širdelė, surenk didę rangelę JD587. Šviesus mėnelis ma[n] rangelę sùrengė Niem19. Diedus sùrengė (davė elgetoms išmaldą prie bažnyčios) Lp.
4. DŽ1 suorganizuoti, padaryti: Sureñgti koncertą NdŽ. Sureñgti išleistuves NdŽ. Ir pikčiausią provokaciją leidote surengti prieš mane! J.Gruš. Jis pasiūlė surengti naują ekspediciją, kuri patvirtins jo pranešimus ir pasieks rytuose naują žemę K.Bor. Trečią kartą jungtinės Švitrigailos ir Livonijos ordino jėgos surengė didelį žygį į Lietuvą 1433 m. vasarą rš. Dievulis ilgai rengia, bet kad jau surengia, tai surengia [bausmę] V.Krėv. Dabar bylą jai reñgs (sudarinės), kaži ar sureñgs ar ne Skr.
| refl. tr.: Susireñk veseliją ir atvažiuok in bažnyčią LB210.
5. tinkamai sutvarkyti kokiam tikslui: Paprašė tėvo, tėvas tuo jam surengė laivą ir kareivių, ir jie išvažiav[o] BsPIV135. Netrukus to krašto pirkliai surengė laivą į Basrą, ir karalius man davė leidimą keliauti su jais į mano kraštą J.Balč.
| Aš da jumi turiu dainą sureñgus (prisiminiau ir galėsiu padainuoti) Krn.
6. sudaryti, padaryti tinkamą spaudai: Jau bus dveji metai, kaip surengti ir ištaisyti spaudai visi Žemaitės darbai J.Jabl.
7. refl. atlikti parengiamuosius darbus: Susrengiau megzt švedarus Rod. Paki sùsrengė kūlimu[i], tai ir susvėlavo Švn.
8. žr. įrengti 1: Da jų kambarys nesùrengtas Drs.
9. sukrauti, sudėti (kraitį): Nežadėsiu dukrelę, nesurengiau kraitelio DvD329.
10. refl. tr. susivilkti, apsivilkti: Ką tik turėjau, ant savęs susi̇̀rengiau Prn.
11. refl. N, K, BzBkXXI205 susilenkti, susiriesti: Velnias netoli už akmens susireñgęs tykojo Sch162. Onikė, apklosčiusi, aptapnojusi senelaitę, susirengė prie vaikų lovikėje prie durių Žem. Senikė, susirengusi ant slenksčio, vis atkartoja Žem. Motyna, girčiu apsimetusi, susirengė lovoje, būsis nieko nejuntanti Žem.
užreñgti, -ia, ùžrengė tr.
1. paruošti audimui: Ùžrengiau drobę, ale neturėsiu kada aust Alv. Nū stovus užrengsiù, o už poros dienų išmesiu Nč. Suveriam nytysna, užreñgiam ir audžiam Onš. Močiutė užrengė baltąsias drobeles LTR(Pnd). Kelkis, kelkis, anytėle, užrenkie stovelius KrvD212.
| refl. tr.: Užsi̇̀rengiau aštuonianytinius abrūsus, tik nežnau, ar išausiu Rud.
2. duoti pradžią, įsteigti: Ta panelė užrengė mum mokyklą (pirmoji čia pradėjo mokyti) Švnč.
3. uždrožti, užduoti: Ale aš tolydžiaus išsikėsęs jam vieną [smūgį] užrengiau, o tas svetimasis tuomžyg iš po mūsų akių prapuolė BsV341. Didžiai supykęsis karalius jam su savo lendrine lazda ir tuomžyg kelis smarkius ypus užrengė prš.
4. refl. užlįsti, užsibrauti: Anys (bitės) ažùsrengia ir po apgaubtuvu Vrnv.

Daugiau informacijos

anttem̃pti

Apibrėžtis

tem̃pti, -ia, -ė KBII154, K, Rtr, NdŽ; Sut, N, M
1. tr. R, R98, MŽ, MŽ129, Sut, Rtr, KŽ traukiant, tęsiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį, tęsti: Siaura oda, reikia tem̃pti DŽ. Su ranka tūra, su koja tem̃pa aną (avikailį) Žlb. Tem̃pia kiek gali [audeklą], kad kraštai nesudribt Kpč. Tem̃ps tem̃ps tem̃ps takus ir ištampys Vkš. I vienas tem̃ps, ir antras tem̃ps, ka tas milas kuo kiečiau susiritintų an kočėlo Kl. Tempk savo ranka kilpinį CII544. Kai tempiamais lašiukais lašinu, lėlelė išsitempia, ir geriau matau Jž. Ilgųjų kaulų lūžgalius galima atitaisyti ir ilgesnį laiką tempiant galūnę rš. Varlė pamatė jaučio didilumą, norėdama tokia didelė būti kaip jautis, pradėjo tem̃pti savo rukšlotą kailį PP12. Lūpos šiepėsi iki ausų, tempiamos nesuvaldomos šypsenos J.Avyž. Brakš atidariau savo skrynelę, išėmiau skripyčias ir dzen dzen pradėjau tempti stygas M.Valanč.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ: Vieni autuvai tem̃piasi, kiti traukiasi DŽ1. Pirštinė tem̃piasi NdŽ. Stori parpinai, o žali lankai, tai į ilgumą tem̃pas, apskritumo neliekta Krž. Su silku i bovelna auda, ans tem̃pas Pkl. Parlaužia, kai tem̃pias tas pluoštelis sau, tai gatavi [linai] Kri.
^ Valgyk, kiek pilvas tem̃pas (kiek gali) Rdn. Rėkia, net sienos tem̃piasi Dkš. Pilna bažnyčia žmonių, net sienos tem̃piasi Dkš.
2. tr. gaminti, daryti tęsiant, traukiant: Vielą tem̃pia iš geležies DŽ. Tem̃pti vielas NdŽ.
| Teleponus tem̃pti (vesti) Ggr.
3. tr. PolŽ61 suėmus traukti tvirtai ką besilaikantį, laikomą, besispiriantį ar pan.: Vienas tem̃pa, antras neduoda, ir prasideda peštynės Lkv. Už čiupryno pradėjo tem̃pti, mušti Vkš. Kurgi dabar tempi̇̀ siūlą – nutruks Sdk. Par talkas zuikį liuob gaudys, kokią vivę tem̃psma Pln. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas StnD14. Į dvarelį įjodamas, bėrą žirgą mudrindamas, kamanėlius tem̃pdamas, muštukėliu dauždamas JV378. O aš teip apsikabinau, o ana už kojos tem̃pa Šts. Tėvelį turėjau iš paskos už palo tem̃pti Varn. Tem̃pti ką už pečių NdŽ. Jis tą arklį tem̃pia betem̃pia, o arklys į duobę [Nemune] pateko ir priputo Skr. Rapoliukas atsargiai užsidėjo ant pečių [akordeono] diržus, atsegė dumples ir, po truputį jas tempdamas, virpančiais pirštais prisilietė prie baltų klavišų rš.
ǁ suėmus tęsiant, traukiant skaudinti: Tem̃pti ką už ausų NdŽ. Tem̃pti kam ausis NdŽ. Bausdavo jau žiauriau kaip dabar, jau užpykdavo, jau už ausų tem̃ps Kv.
4. tr. traukiant vilkti, rengti, mauti: Ka nemoka apsivilkt: tem̃pia tem̃pia Jrb. Ans pribėgęs tem̃pa tus batus Dr. Nuo mirštančio žmogaus tem̃pt drebužį tik jau visai neįmanoma Slv. Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades, tempė žiponą ant kupros J.Balt.
| refl. tr.: Geriausią suknelę an savęs tem̃piasi Ig.
5. tr. NdŽ, KŽ, Rm sunkiai tęsti, vilkti, traukti ką paviršium: Pradėjo tem̃pti iš lovos lauku Kv. Tem̃pk, ar patempsi tą maišą DŽ. Nuplaukia [šuva] vidurin ir tem̃pia iš ežero [pašautą antį] Imb. Mes irgi šieną ant beržų sudėdavom ir virvę užrišdavom ir tada tempi̇̀ in krantą Krns. Užsikabina [geldą] už tos virvės i tem̃pia Pn. Anie su traktoriais tem̃pė [akmenis] pri kelio Bdr. Arkliukas tem̃pia kuprą išpūtęs Gs. Kam tu tokį vežimą ir sukrovei, arkliai vos vos tem̃pia Žvr. Vaikas įsiręžęs tem̃pia pilnas malkų rogeles Ps. Eina klojimą, tem̃pia ratus Pn. Uždenk kumpotą: galia kokia musis įlėkti, paskuo i tem̃pk lauka Vkš. Triskart užmetei bradinėlį, tai kap tik tem̃pt (daug) žuvies Dg.
| prk.: Inskinkei vargan, tai ir tem̃pk, aš jau negaliu padėt Ktk. Tiek metų tem̃pė tem̃pė (vargo) – ir sveikatos turėjo Vrn. Aš vis turiu tave tempti iš visokio purvo I.Simon. Tempi mane atgal į teorinius tyrinėjimus, bet tai mane atitraukia nuo praktinių pareigų rš.
^ Tempa kaip šuo ragutes priš kalną LTR(Yl).
6. tr. DŽ, Akm, Lnk, Šl, Jsv, Mžš, RdN, Pnd, Slm, Tvr jėga vesti: Tempù atsispyręs, neina Rdn. Tempiaũ tempiaũ až ragų – neina ožys Ktk. Kur nori, te mane karvė tem̃pia Vj. Tą piršlį ten jau tem̃pė karti Trk. Tą karvutę tem̃pė i nutempė Grš. Iš ryto gyvulius vis tem̃pdavo laukan Krs.
| prk.: Ta, penkiais kur mokinas, tempamà yra Trk. Darbai tempia mus į pavėsį mūsų saulėtos tėvynės A1885,26.
^ Mane kap namo kas tem̃pė, negalėjau nubūt Mrc. Miške gimus, miške augus, parėjus namo, prieš kalną tempia (lazda) LTR(Nj).
temptinai̇̃ Svečiai [vestuvėse] iš karto paprašyti nesėsdavo už stalo, gaudavo temptinai̇̃ tempti LTR(Kltn).
| prk.: Visa kultūra žmonystės temptinai tempia prie visatiškumo A1884,10.
| refl. tr.: Susitinka turguo, tem̃pas vienas kitą į snarglinę Krš. Dvi mergos sukimba muni ir tem̃pas, o aš nenoriu nė katros Šts.
ǁ refl. tr. su savimi, kartu vestis, vedžioti: Rugius pjaunu, tai vaikus tempiúos [į laukus] Mrc.
ǁ prk. vilioti, masinti: To boba duodavo kokį te šamarlaką i tem̃pdavo tuos bernus Mžš.
7. tr. DŽ, KŽ, Rg, Rsn, Ms, Trk, Ėr, Mžš, Jon, Kpč, Mrc, Vrn sunkiai nešti: Tempiaũ akmenis į krūvą NdŽ. Tempiaũ kibirus vandens NdŽ. Šitokį gezulį tempei̇̃ be reikalo Aln. Tempiaũ tempiaũ iš miško malkas, iš [savo] pašalės čėdiju Sug. Aš ėjau, tempiaũ šieną kūtėn ir ant kūtės Krs. Tem̃pėm iš prėslo dobilus visą dieną Vžns. Šieną tem̃pia ant naštos Šmn. Tem̃pia, tem̃pia maišais žolę [gyvuliams] Klt. Tai vaikelis ir patrūks tą vandenį bètempdamas Vvr. Autobusas paleidžia stotė[je] – tem̃pk vark tus kresčius Vdk. Vienas jų tempia kelias vantas ant pečių, kitas – šluotą, trečias – skujinę kaip kupstą V.Krėv.
| prk.: Tie tėvai tem̃pia i tem̃pia tiem savo vaikiem, paskutinį kąsnelį ištraukia iš burnos LKT259(Jnšk). Kaip skruzdėlė jis (M.Untulis) rinko ir tempė lietuviškus žodžius lietuvių kalbos žodyno kartotekon rš. Seniau vargą nešėm, tem̃pėm Rud. Lietuviai po šiai dienai tempia sunkiausią jungą prispaudimo ir politiškos nelaisvės A1886,186.
^ Ir pelė savo urvan tem̃pia Mlt.
ǁ gabenti: Vis tiek visi tem̃pia į ligoninę [gimdyti] Upn.
8. tr., intr. iš ankštumo, sutinimo ir pan. veržti, spausti: A kelnių subinė netem̃pia? Jrb.
| impers.: Išvirė grybus, net mum pilvus tem̃pė Gdl. Verža, teip tem̃pa, tus viršus kojų sutempa Yl.
ǁ tr. varginti, alinti: Y[ra] smagiai kulti, jeigu nesutara – rankas tem̃pa LKT73(Eig). Mane tem̃pia i tem̃pia liga Jnš.
ǁ tąsyti, sukelti traukulius: Raugulys tem̃pia Žlp.
9. tr. tiesti, ištiesti: Rankų negaliu tem̃pt kiek reikia Kp. Po dešimtį kartų mirkysi i tem̃psi [audeklą džiovinti] Žlb.
| refl.: Jį (stoties viršninką) išvydę, žandarai ir stoties tarnai tempiasi, nurimsta Pt.
^ Plaukai šiaušias, gyslos tem̃pias, velnias plikas skylės ieško (audžia) Ds.
ǁ refl. ręžtis: Žiūrėk, jau karvė tempias, – gal eis galynėn Lš.
10. refl. S.Dauk, NdŽ stengtis: Turi tem̃pties, stengties, biškį laisvai leidi laiką Kl. Kad ir gražiausią moterį sutikęs, ponas Skrodskis jau nebesitempdavo kaip anksčiau, nebekeldavo galvos, neberaitydavo ūso V.Myk-Put. Tempėsi vyrai, tempėsi ir moterys iš paskutiniųjų, bet argi su tokiu velniu susidėsi – lyg jam ir nuovargio nebuvo, lyg jam ir rankų nemielindavo V.Krėv. Matyt, ir ši šalis iš paskutiniųjų tempiasi, kad neatsiliktų nuo visų kitų Europos kraštų Šlč.
| Tem̃piasi tem̃piasi vieni prieš kitus (ginkluojasi), o karo vengia Vp.
11. refl. spirtis, priešintis: Vesk – tem̃piasi, neina [karvė] Rs. Tem̃pės tem̃pės karvė, i palikau čia graužt Klt.
^ Tempias atbulas kai meška vedama Sln. Tempias kai ožys vedamas Sln.
12. karti: Kai pasibaigdavo vestuvės, tada jį (piršlį) kardavo, tem̃pdavo po balkio LKT120(Bt). Ot, kad jį temptų̃ ant kartuvių! Smn.
| refl.: Jis atsigulė, žiūria, ka pati tem̃pias Kln.
13. refl. šnek. smarkiai griūti, klotis, tiestis: Ka tempiáus an ledo Ms.
ǁ gulti, atsigulti: Vilkias, tem̃pkias (gulkis), pailsink kojas Krš. Gana valkiotis, tem̃psiesiu Prn.
14. intr. šnek. smarkiai augti: Po lytaus apynys tem̃pa po sprindį par naktį Dr.
| refl.: Mažoja to tai da tem̃pias, da kiek paaugs Slm. Auga, tem̃pias kasdien – pavalgyt reikia Pv. Vieni lenda į žemę, kiti tem̃pas Krš. Ir mažiukas paršiukas pradėjo tem̃pties DūnŽ. Išeis pašalas, žolelė ims tem̃pties, gyvoliams būs gerai Krš.
| prk.: Miestai tem̃pas didžiausiai, kas beiššers?! DūnŽ.
15. tr. šnek. auginti: Šioks toks tem̃pa sodną DūnŽ.
16. intr., tr. šnek. sunkiai, vargingai dirbti: Viena tempù, viena dirbu Krš. Aš da tempiù vis tą patį darbą Krs. Tem̃pėm i tem̃pėm kap arkliai abu Str. O pats už trejus metus algos nė permušto grūdo negavo. Ketvirtus dykai tempia J.Balt.
17. intr. šnek. įstengti, tesėti (ką daryti): Metus kitus gal da tem̃psme, kaip jau visai nebegalėsme, nebelaikysme [karvės] Mžš.
ǁ įstengti gyventi, išgyventi: Gal da kokius metus kitus patem̃ps, tik jau daug netem̃ps Jrb. Ir tu nebeilgai tempsi̇̀ šitei besdarbuodama Užp. Svaitė[ja], ilgai nebtem̃ps Krš.
18. spirti, versti, raginti ką daryti: Jeigu nori gyvent – tem̃pk jį paskui save [dirbti] Upt. Čia išleidžia iš ligoninės, čia vėl tem̃pia šviest Slm. Ka būtų tem̃pęs tėvas, gal būtų išsimokiusi Rdn. Liuob tem̃ps tėvai vaikus potrų kalbėti Šts. Kur darbingą, tai kaip šunį kokį tem̃pia ir tem̃pia Kp. Tem̃pia tėvus vaikai [gyventi] Vilniun, o tie nenori Ant.
19. griežtai imti spausti, barti: Reik vaikus tem̃pti, taip negal paleisti DūnŽ. Vaikeli, daba mumis tem̃pa iš visų pusių End. Aš būčiau jį tem̃pusi už tokius darbus (gėrimą, šėlimą) Grd. Tokius (išdykusius) vaikus reik tem̃pti Krš. Negaliu tem̃pti [dėl malkų], neturu kiek reik piningų DūnŽ. Dabar dideliai su toms pyliavoms tem̃pa Šts. Kad tem̃pė už kiaušius, kad tem̃pė, vos neareštavo [valsčiuje] Ggr. Tempsiu ir gerai sutempsiu, jei neklausys, išvarysiu Žem.
20. tr., intr. šnek. vilkinti, delsti, traukti, atidėlioti: Liepė sunešt varinius daiktus, ale vis da tem̃pia Pn. Ateina dirbti, tem̃pa tem̃pa, nėkaip nepradeda Rdn. Šį rudenį pradėjo sopėt koją rieše, rankas, al da vis tempiù, neinu pas daktarą Krs. Darbą tem̃pė tem̃pė par visus metus, o ant galo – nebesuspėjo Upt. Ilgai netem̃pkit, ateikit greičiau Ukm.
| Žinai, senas tempi̇̀ dienas, kol pašauks Krš.
^ Tem̃pė tem̃pė, tem̃pė tem̃pė kaip šūdiną virvę Lk.
| refl.: Taip i tem̃pas tie reikalai nesutvarkyti DūnŽ. Atidėlioja vis, tai teip ir tem̃piasi tolyn visi žadėti darbai Krs. Pagonys iki paskuojo tempas ir nenora krikštyties S.Dauk.
21. intr. trukti, tęstis: Ko taip ilgai tem̃pa ta liga? DūnŽ. Be kokios atlaidos tem̃pė cielą mėnesį [šaltis] Vvr.
tem̃pusiai adv.: Šią naktį yr[a] gerai tem̃pusiai, ka visur yr[a] pašalusiai Vvr.
| refl. Slm: Ilgai negal tem̃pties – būs koki parmaina Šts. Tem̃pas ta betvarkė iš senovės Krš. Ilgai galia tem̃ptis skola, jeigu tik po tiek atskaito Slm.
22. lėtai, tęsiamai kalbėti, dainuoti, tęsti: Tem̃pia tem̃pia kai gylio žarną i nieko nepasako Zr. Dainą tempi̇̀, kad būt ilgesnė Plv. Netem̃pk gi teip, greičiau dainuok! Upt. Tem̃pia tem̃pia [dainuodamas] ir dvasios pritrūksta Pn. Balsą gali tem̃pt minutę Antš. Ji plonu virpančiu balsu aukštai ir ilgai tempia J.Paukš. Kaltinėnūs baisiai tem̃pia [tardami] Nmk.
ǁ tęsti, tvirtinti (kokią mintį): Bet romanams skaityti laiko lieka, – tempia Karalienė savo I.Simon.
23. intr. tęstis, driektis, plytėti: Nežinau, kur ta žemė tem̃pia Pn.
| refl.: Mano žemės nat anoj pusėj plento tem̃pės Srj. Deikiškių pušynė tem̃pias toli toli Vb.
24. šerti, kirsti, tvoti, duoti: Galėjo bi kam į ausį tem̃pti Trkn. Tris sykius jis ka tem̃pė su diržu par strėnas Jrb. Kap tem̃pė arkliuo botagu, tai net kraujas pasrodė Grv.
25. greit bėgti: Kad tėvs šunis švilpė, žents par laukus tempė LTR(Žr).
26. refl. šnek. vos, lėtai eiti: Tem̃pias kai musia per smalą Švnč.
ǁ sekioti: Tem̃pias iš paskos kaip šūdina virvė Tr. Tem̃pias ir tem̃pias iš paskos kaip uodega Ds.
27. tr. šnek. godžiai gerti, maukti: Tem̃pa ir tem̃pa šalčiausį vandenį, be pradės da dvėsti Vvr. Vyrai susėdę tempė alų rš.
28. refl. ginčytis: Klebonas tem̃pės su parakvija dėl klaupkų takso Šts.
◊ ant sàvo kurpãlio tem̃pti auklėti savo būdu: Viktarą bobos buvo pradėję tem̃pt ant sàvo kurpãlio, ale nepasidavė Slm.
ant vi̇́eno kurpãlio tem̃pti taikyti vienodus kriterijus vertinant, aiškinant: Viską ant vieno kurpãlio tem̃pti NdŽ.
aũsį tem̃pti įdėmiai klausyti: Veltui tempei ausį, norėdamas išgirsti rš.
dambrą tem̃pti rengtis verkti: Ko jau tep dambrą tempi?! Alk.
į šviẽsą tem̃pti demaskuoti: Tai ko jūs delsiat? Tempkite drąsiai į šviesą! rš.
jùngą tem̃pti; A1884,71 būti kieno priespaudoje: Sukilimas bus bendra ir mūsų, ir jūsų, ir turbūt visų Rusijos imperijos jungą tempiančių tautų kova dėl žemės ir laisvės V.Myk-Put.
lū́pą tem̃pti rengtis verkti: Jau mergučė tem̃pia lū́pą – šauks Jrb. Jau motina tylia, jau lū́pą tem̃pia Jrb. Kreivukai pažiūro vaikas, tem̃pia tem̃pia lūpùkę DrskŽ.
óžį tem̃pti Trk vemti.
pil̃vą tem̃pti sotintis: Pil̃vo netem̃psiu iš to darbo, mažas uždarbis Šts. Taip tvirtieji galvijai, supuolę šlemšti pašarą, tempė savo pilvus Žem.
už ausų̃ tem̃pti Užv perdėtai kuo rūpintis, stengtis padėti: Negabus ir tinginys, iš klasės į klasę už ausų̃ tem̃piamas Rdd.
võs kójas tem̃pia apie labai nusilpusį: Badav[o], võs kójas tem̃pė, ir gerai Kpč.
anttem̃pti, -ia, añttempė žr. užtempti:
1. J, Š Ančtem̃psi an kurpalio, teip išeis puiki, išlenkti, aš pati esu dirbusi medpadžius Pkl.
2. Sermėgą vis kokią ne kokią zuperinę anttem̃psma KlvrŽ.
3. žr. aptempti 2: Jos sijonai siaurai antitempti I.Simon.
antitemptai̇̃ adv.: Tautrimienė glostosi liemenį ir glodina antitemptai pasiūtą juodą šnabždančią suknią I.Simon.
aptem̃pti, -ia, àptempė tr. Rtr, Š
1. LL97, Rd aptraukti, apdėti, apsiūti, apkalti ir pan. kuo iš viršaus ar aplink: Milelio aptem̃pdavo an kailinių Sdb. Nuspirkai medžiagos kokios i api̇̀tempei paltelį Klt. Koja [sergančio reumatu] kailiu apsiūta, aptemptà Klt. Pagalvė aptemptà šikšna KŽ. Àptempė su toliu visą trobikę Krš. A gerai dratu [tvorą] api̇̀tempei? Rš. Aptemptas tinklu bučius, etnografų nuomone, vėlesnio tipo už skalų ar vytelių rš. Auksais dantys aptempti – maknelės antmaustytos Šts.
| prk.: Žliūgė vėlek àptempė burokus kaip su drobe Krtv. Tik skūra an kaulų aptemptà – toks suvargęs Krš. Rudens dienoms visa žemė vortinklių aptempta Šts.
| refl. tr., intr. KŽ.
| prk.: Rytą teip buvo gražu, ale apsi̇̀tempė rūku Slm.
2. LL113,129, Vkš iš visų pusių suveržti, apspausti: Gumą deda, ka aptem̃ptų par juosmenį Rdn. [Drabužis] àptempa subinę, pilvas išsprogsta – negražiai pasisiūna Krš. Jauniem – tik kad būt api̇̀tempta visur Mžš. Pirštinės riešas arba kojinės atvartėlis paprastai mezgamas stulpeliais, kad standžiai aptemptų ranką ar koją rš. Aptemptas sijonas rš. Aptemptas švarkas rš.
aptemptinai̇̃
| refl.: Kelnės ankštos, apsitem̃pusios DŽ1. Apsitem̃pt diržu Lp.
3. LL112 apvilkti tampiu (glaudžiu) drabužiu: Aptem̃pti vaiką megztinuku DŽ1.
| refl. tr., intr. Š, Alk: Apsi̇̀tempiau nesavu megztiniu – mažas Ktk. Apsitem̃pia tą siaurą manteliuką – kai koks skilandis Jrb. Pamatė, ka rūbas švarus, tai ir apsi̇̀tempė jau Pv. Mergos sarmatos neturi – kelnėm apstem̃pę Slk. Do jai taisytis reikia, apstem̃pk kokia suknele, i gerai Klt. Ant viršaus gi buvo apsitempęs kailinius, bet atvapai A1884,143. Velnias toks su tokia uodega apsidaręs, apsitem̃pęs (ps.) Yl. Velnias norėjo jo (žmogaus) skūrą apsitempęs eit žmonių gąsdyt BsPIV62(Brt).
4. padaryti išlavinto kūno, miklų: Aptempti̇̀ vaikesai parvažiuona kareiviai Rdn.
5. aptvarkyti, paremontuoti: Daba ir iš lauko tos trobos àptemptos, i langai surėžti Ms.
6. tempiant, traukiant apvežti, apvilkti aplink: Kuinas vos àptempė vežimą aplink tvenkinį LKGII616(Jrb).
7. Varn apibarti: Reikėjo tą senį aptem̃pti, ka tylėtų DūnŽ.
◊ vélnio skūrà apsitem̃pti pasidaryti tingiam, rambiam: Anas apsi̇̀tempė vélnio skūrà Ds.
atitem̃pti, -ia, ati̇̀tempė tr. KŽ; Ser, atatem̃pti, -ia, atàtempė Š, attem̃pti, -ia, àttempė KŽ
1. atvilkti, atitęsti: Jį ati̇̀tempė tie kuliganai prie kelio i visą sumuštą paliko Vl. Atitem̃psu karukus, i sutilps medžiai Vkš.
| refl. tr. Š.
2. Vkš, LTR(Škn) prievarta, jėga atvesti: Jis nenorėjo eit – mes jį prievarta ati̇̀tempėm Ėr. Ką tu jį atitem̃psi – jis neis Jrb.
ǁ refl. tr. Kv, Krs su savimi, kartu atsivesti: Jy dajuto, ka duos už nuravėjimą šieno, – tuoj i močią atsi̇̀tempė [ravėti] Mžš.
3. Mrj, Vkš, Trgn sunkiai atnešti: Toli [v]anduo atatem̃pt žiemą Vj. Kažin ką jau čia atitem̃pia? Srv. Ati̇̀tempė karbą obuolių Dt. Kaip tiek atàtempei, rankų neištraukė? Aln. Kaip tu, vaikel, galėjai atitem̃pt iš kluono tokias dideles šiaudų rezgines? Skrb. Attem̃pk kelmą – sukaposim Pns. Ana ką tę šuva àttempia Lp.
| refl. tr. KŽ, Slm: Būč miškan nuėjus, šakas kelias atsitem̃pus Ssk. Ar jūs šitą [rąstą] atsi̇̀tempėt malkai? Sug.
ǁ Mžš, Slk atgabenti: Tik kaip paėmė niankos tą lovą, ati̇̀tempė ir tą jos jaunikį, toj lovoj gulintį LB216-217. Ne eglaitė, bet didžiulė eglė buvo atitempta ir įvairiaspalvėm elektros lemputėm apkabinėta B.Sruog.
4. traukiant, tempiant atstatyti į vietą: Kumet išnirsta koja, reik atitem̃pti, atspausti į vietą – po kelių dienų viskas praeina Vkš.
5. refl. įsiręžti, išsitempti: Iššoko dvasia iš tos lempukės i žiūri atsitem̃pus Klvr.
6. refl. šnek. ateiti, atsivilkti: Tai jau ir atsi̇̀tempė, atsivilko Plv.
7. refl. KŽ atsigerti: Atsitempiau pyvo BzF187.
◊ lū́pas atitem̃pti rengtis verkti: Jam nepatiko, jis atitempė lūpas rš.
įtem̃pti, -ia, į̇̃tempė K; L
1. tr. Mž517, Q50, H157, Sut, N, I, M, LL97,98 Amb, Š, Rtr, KŽ, Pns tiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiesti: Įtem̃pk virvę, arklius, kad nepabėgtum J. Įtem̃pti stygas DŽ1. Įtem̃pti vadžias NdŽ. Įtemptos virvės B. Plaukeliai tik iñtempta, takelis per vidurį Klt. Audeklui įtempti, kad jis audžiant nesusiaurėtų ir negadintų, nelaužytų skieto, buvo naudojamas sprąstis rš. Audeklas eina skersas, iñtempė tą kraštą Klt. Tokį šniūrą į̇̃tempa pri rąsto Brs. Įtempk raumenis KlK25,54. Gyslas įtem̃pti, išsiręžti BŽ264. Iñtempta karvės lenciūgas tvarte, pasiekė teliokas i žindo Klt. Šriubas sukaliojas ar antem̃pia, ar atleidžia šniūrą Vdn. Dratą įtem̃pia ir užkabina Slm. Dratą į̇̃tempė an namus Ėr. Juk kumiečiai atvarslus įtem̃ps, anus (arklius) su votegais įkapos Trk. Atsisėdi, koją įremi, pusę kelio laikai vadeles įtem̃pęs Pg. Įtempiamieji skridiniai PolŽ28. Geležtė įtempiama, stipriau priveržiant veržles rš. Drobinį ryzą imk, intem̃pk ir skusk peiliu – bus šarpos Aln. Burės įtemptos baltuoja saulėje ir lengvai linguoja I.Simon. O Jokūbs, strūnas įtem̃pdams, čirškino smuiką K.Donel. Jie savo kilpinį intempė kaip neprietelius BBRd2,4. Lova su drobe įtempta (su baldakimu) R331, MŽ443. Vario trimitais trimitavo, būbnais įtemptais būbnavo RD30. [Varlė] įtempusi kailį kiek vien begalėjusi S.Dauk. Įtempkite kalbos padargus rš. Balsiai vėl atitinkamai, pagal padargų įtempimą, skirstomi į įtemptus, pvz., mūsų ilgieji ė, y, ū, ir neįtemptus, pvz., e, i, u EncVIII1021. Kartais įtemptesnė būna ne balsio pradžia, o jo vidurys ar pabaiga KlbXV33. Zūbus įtempti N.
| prk.: Lygiai įtempęs dvasios stygas jis buvo visada ir visur rš. Mes esame iki ribų įtempę vadžias, tobulindami organizavimą ir valdymą rš. Kameroje atsileisdavo įtempti nervai rš. Turi turi intem̃pę, kad negert [degtinės] Klt.
^ Virvė par dau įtempta trūksta VP50.
| refl. Š, Ser: Įsi̇̀tempė audeklas į vidurį riestuvo rietant J. Laidai labai įsitem̃pę DŽ1. Ale teip sėdėte sėdžia [pakaruoklis], tik šniūras įsitem̃pęs Grnk. Veršis įsitem̃pęs ant lenciūgo i da tempias Jrb. Ogi nueinam [gurban], tai karvė teip įsitem̃pus, teip įkliuvus vartos Kp.
2. tr. prk. padaryti sudėtingą, painų, keblų, komplikuoti: Santykiai su kaimynais įtempti ligi paskutiniųjų V.Myk-Put. Padėtis šiame pasaulio rajone tebėra smarkiai įtempta sp. Santykiai įtempti̇̀ ir nedraugingi KŽ. Rungtynės buvo labai įtemptos sp. Į̃temptas žygis NdŽ. Nuotaika buvo įtempta T.Tilv. Kambaryje buvo įtempta tyla J.Gruš. Mūsų gadynės į̇̃temptas gyvenimas KŽ.
| refl.: Politinė padėtis dar labiau įsitempė rš.
3. su(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Kokį daiktą įtem̃pk ieškoti, ir nerasi, o palengva – rasi J. Taip visi įtempti̇̀, dirbam kaip šunys Rdn. Visas jėgas įtem̃pti NdŽ. Į̃temptas dėmesys NdŽ. Įtempęs valią, jis prisiversdavo kurį laiką apie nieką negalvoti J.Avyž. Visas spėkas įtempti, stengties LL295. Pavakariop kieme arba laukuose įtempdavom klausą – bene išgirsime iš Gudelių būgno garsus V.Myk-Put. Žiūrau akis įtem̃pus i neįžiūrau Plv. Norėdama suprasti, kas buvo Irenos sakoma, turėjo ne tik ausis įtempti, bet ir akimis sekti kiekvieną jos stambių lūpų judesį Pt. Nesuprantamas ilgesys širdį traukia ten, kur protą įtempęs negali pasiekti rš.
įtemptai̇̃ adv.: Ji pabudo įtemptai besiklausydama, ir grumenimas tikrai tebesitęsė toliau I.Simon. Perbraukė veidą delnu, pastovėjo užsimerkęs, įtempai galvojo J.Dov. Rašė labai įtemptai, kartais pritrūkdamas jėgų, kamuodamasis dėl kiekvienos eilutės ir kiekvieno žodio rš.
| refl. I: Darbavaus įsitem̃pusi, kol apsidarbavau Šts. Anstem̃pus klausau ir sarmatinuos klaust, katro žodžio nesuprantu Žl. Kas pradėta, tai reikia įsitempus baigti rš. Sėdime, laukiame, visi truputį įsitempę J.Paukš. Tu per mažai neši, o aš baigiuos įsitempdams! V.Kudir. Su juoj (vyru) tik turėkis ir turėkis instem̃pus (sunku įtikti) Mrc.
ǁ intr. pajėgti, išgalėti, įstengti: Šoko bėgti kiek tik įtem̃pia BŽ151.
4. tr. įvilkti, įsivilkti: Į tą siaurąją [suknelę] neįtem̃ps – nė krust Trk.
| refl.: Vikst vikst trumpiausiu andarokeliu instem̃pus Klt.
5. tr. Q148 sunkiai įnešti, įtraukti, įvilkti: Vos į̇̃tempiau nešulį, toks sunkus buvo Š. Al kaip tu ją vidun įtem̃psi, tą kiaulę? Mžš. Ant kojų jau pats nebepastovėjo, reikėjo į trobą kaip kokį maišą įtem̃pti Vkš. Kai baigiasi vestuvės, akėčias iñtempia grinčion: sodina svočią išvežt Bgs. Vedė karvę girdyt įsigėręs, į̇̃tempė karvė senį Nevėžin, tas i nebeišlipė Mžš.
| refl. tr. KŽ: Vos įsitempiau ryšulį, toks sunkus surištas Š.
6. tr. jėga, per prievartą įvesti: Seniau tie pravodai: lyg i kokią kaltinykę į̇̃tempė klebonas, su žvakele eini Mžš. Tą piršlį į obelę įtem̃pę karti Trk.
| prk.: Kur velnias tave iñtemė, in šikną, in šikną! (bara vaiką) Azr.
| refl. tr.: Temptinai įsi̇̀tempė, taip nebūčiu ejusi Krš. Patėvis lyg replėmis suspaudė jį už alkūnės ir tempte įsitempė į vidų J.Marc.
7. tr. šnek. įtraukti, įjungti: Añtemptas darban labai buvo žmogus Dl. Tegul jį šaut tokį darbą: visąlaik žmogus tik iñtemptas ir iñtemptas Pv.
| refl.: Kad įsi̇̀tempė barties, tai be muštynių nesiskyrė Mžk. Jau aš į tą darbą įsitem̃pęs ir dabar nesunku Ss.
8. tr. šnek. sunkiai nešant nuvarginti: Dikčiai į̇̃tempė rankas, kol partęsėm iš girios anuos medžius Plk. Nekrauk tiek buvių, labai įtem̃ps rankas Plk.
9. refl. išsitiesti, pasitempti: Einu susirietęs ar įsitem̃pęs Sug. Jis įsitempė it styga, laukdamas brolio atsakymo rš.
10. tr. pastiprinti, paryškinti (balsą): Tėvas kalba toliau vienodu, įtemptu balsu V.Bub.
| refl.: Tėvo balsas įsitempė, suvirpėjo, tačiau jis susivaldė V.Bub.
11. intr. Bsg vilkinti, uždelsti: Su darbais įtem̃psma į žiemą Krš.
◊ ãkys į̇̃temptos (kam) labai nori, laukia: Ãkys tai karvei į̇̃temptos bėgti pri tų žolių Skdv.
bùrną įtem̃pti; MŽ, MŽ1118, N supykti.
ištem̃pti, -ia (i̇̀štempia), i̇̀štempė K, NdŽ; N, L
1. tr. R, R42,48, MŽ, MŽ56,64, M, Š, Rtr, KŽ, PolŽ61, Žb padaryti ilgesnį, platesnį ar didesnį, ištęsti: Labai ištem̃pus, virvė gali nutrūkti KŽ. Išriečia, ištem̃pia gražiai [kurpes] PnmŽ. Tėtis porą vakarų mėgino mano batus ištempti, užtraukęs ant savo darbo kurpalių A.Vencl. Jai koją ilgyn i̇̀štempė Rm. Tuojaus ta pūslė, vėju tuščiu ižtempus, nuslūgtų SPI85. Kaip šveitė pilvan, o prigėręs buvo, pilvas i̇̀štemptas, ir trūko Skdt. Neužaugo [vasarojus] – neištempsi̇̀ Klt. Primanyt, tai ištem̃pt jy tuos vaikus, kad tik didesni būt Pv. Ìštempia [ežys] snapą, drąsus, viškui prie manę stovia Svn. Bet Žnairiuks, zūbus ištem̃pęs, birbino vamzdį K.Donel. Seniuko burnelė ištemptà, gal sutinus Klt. Matome, kad kai kurios karvės keliasi ir rąžosi nugaras ištempę rš. Pažiūrėk, katros [šakos] jau ištem̃ptos nuo obuolių, paspirk spyriais Ob.
^ Ìštempė kaip strūną Pln. Esu kaip silkė ištemptas (sulysęs) Šts. Kaip styga ištempta ta nelaiminga žmogaus širdis Pč.
ištemptai̇̃
ištem̃pusiai
| refl. Š: Žemės paviršius čia juda, tai susitraukia, tai vėl išsitempia sp. Gyslos išsi̇̀tempė DŽ1. Da jauna [karvė], dviejų teliukų, trumpi speniai, ale da išsitem̃ps Slm. Tų vaikų i grobai turia išsitem̃pt nu šaukimo Nmk. Kiba jis tiek suvalgis, jam ir šonai išsitem̃ps Pv.
| prk.: Ar tuojau pulsime, ar palauksim, kolei jie išsitemps į ilgą kirbinę A.Vien. Viena žvaigždė danguje išsitempė į ilgą sidabrinį siūlą rš.
ǁ tempiant, tampant, dėvint padaryti laisvą, dukslų, palaidą: Mygo mygo [batas] koją – ištemptà visa ažulobė Klt. Savo nertinio aš tau neduosu: stora esi, apsivilkusi gali ištem̃pti Vkš.
| refl. KŽ: Siauri batai beavint išsitem̃ps Š. Šilkinė skarelė, tai išsitem̃pia visa, kai panešioji Klt.
2. tr. Sut, M, LL202 tempiant padaryti nebepalaidą ar sutrauktą, tiesų, ištiesti, ištiesinti, išlyginti: Jeigu skūra yr sutrauktà, susirukšlojusi, reik rukšlas ištem̃pti Vkš. Tai i̇̀štempia an tokio veleno, iškočėja [audeklą] Kpč. Bures ištem̃pti KŽ. Baltos burės pakeltos, vėjų ištemptos I.Simon. Ar tu eisi kaip karvė su šikna i̇̀štempta (siauru sijonu)? Stk. Sūnus i̇̀štempė kailius ant kaildžiaučių, kailmaučių J. Ištemptas ant rėmų audeklas Db. Šikšnosparnio sparno odelė ištempta tarp keturių pirštų rš. Šėtrą ištem̃pti KŽ. Iš bažnyčiai išeinant, žmonės, ištempusys ant juomi bragelį (baldakymą), vedė giedodamys į pat ligonies numus M.Valanč. Ištem̃pti aukštyn abi rankas NdŽ. Ištem̃pk vengruo ranką, ir pasakys ateitį Trš. Nušaukia tą žmogelį dvaran ir ištem̃pia kniūpsčią BM25(Č). Mama kojas ištem̃pusi stova Trk. Dykūnus augina, gulia šitai rietus ištem̃pę Rdn. Nuvilko į arklidę, i̇̀štempė ir pradėjo mušt Grv. Atsigùlo, kojas i̇̀štempė i dribso Krš. Pimpienė su marga prikyšte, gervės kaklą ištempusi, stypčiojo apie krosnį J.Paukš. An kelio atrandu atvarslus tus tatai i̇̀štemptus Jdr. Ištem̃pia mokytojas va šit va ranką ir šeria Trgn. Tas [jaunasis] i̇̀štempa tą kaklą tame dokle LKT46(Vgr). Dalgę plaki, tai jis (kalakutas) čiumpa už kiškos, kur kur kur gurklį ištem̃pęs Vb. Ištempė grandines [apie stotelę], apdažė Sdb. Vijoklinėms gėlėms lpti aukštyn vertikaliai ištempiamos virvutės arba vielos rš. Sueina žmonių, [sudedamus] stalus ištem̃pia, apkrauna, ai, ai! Jd. Tujaus tie sugrobę surišo, ištempė it šikšną ant būbnu M.Valanč. Bet idant būtų nuspjaudytas, nuplaktas ir ant kryžiaus ižtemptas DP62.
| prk.: Dabar ištem̃pia (tiesia) naują kelią RdN. Nelab seniai [Vilniaus krašte] tą kaminą i̇̀štempė an stogo DūnŽ.
^ Jie ištem̃pę bambas guli Pn. Visi pasturgalius ištem̃pę miegtat, o ana jau darbe Krš.
| refl. DŽ1, Aps: Išsipūsk, būsi išsitem̃pęs J. An šieno galėste išsitem̃pti – vėsi, gerai Rdn. Išsi̇̀tempė kaip kinkymai i dribso Trk. Kaip guliu išsitem̃pęs, ažušąla kojos Adm. Išsitem̃pęs ir guli Grv. Siuto siuto – daba gula išsitem̃pęs Trk. Žiūrįs – ta senė ragana gulia ant vidurio dvaro, miegta išsitempus LTR(Sln). Išsitem̃pk ant žolyno Šts. Pasidėk padušką po galvai, išsitem̃pk Kp. Gulia kiaulė išsitem̃pusi, išsipenėjusi – baisu Krš. Kitas [katinas] guli an suolo išsitem̃pęs Žl. Numiręs žmogus, sako, išsitem̃pia Aln. Karvė pri sieto nebgyva išsitem̃pusi Šts.
| prk.: Greit išsi̇̀tempė (mirė), amin Krš.
^ Kad tu išsitem̃ptum ant lentos! J. Čiūč lauka! Išsitem̃pęs kaip Adventas (sakoma šuniui, taikoma ir mergaitėms, norinčioms greičiau ištekėti, nes tik po Advento pradeda važiuoti piršliai) Kair.
ǁ tempiant pakloti: Ištem̃psi an žolyno [audeklą], nu i įbals Žlb. Ant pievos ištem̃pia drobes Všk. Paklodę ištem̃pia, prieš vėją pataikydavo [vėtydami] Kpr.
ǁ refl. N, Slk įsiręžti: Išsitempęs traukia OsG162. Arklys išsitem̃pęs sunkiai traukė vežimą KŽ. Dirbam išsitem̃pę, neturam kada lakstyti Krš. Maniškė [karvė] išsi̇̀tempė kai įsiutus, badyt nori Klt.
| Atsistojęs prie stalo, jis išsitempė visu liemeniu I.Simon. Klausau! – išsi̇̀tempė seržantas NdŽ. Ko te stovi išsitem̃pus?! Pc. Vargas buvo tam kaliniui, kuris užmiršo prieš jį nusiimti kepurę ir išsitempti kariamo šunies pavyzdžiu B.Sruog.
3. tr. prk. su(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Visą savo vieką ištem̃pti NdŽ. Reikia mums, lietuviams, imti gerus pavyzdžius nuo kaimynų ir ištempti visas savo pajėgas, kad kitataučiai pripažintų mus už savarankią tautą rš. O Petras su Jonu, stipriai (viršuje ištempęs) and jo žiūrėdami, tarė Ch1ApD3,4.
ištemptai̇̃ adv.: Dirbdavom ištemptai̇̃, sunku tada buvo Kp.
4. tr. Kpč išvilkti, ištraukti iš kur: Ìštempė tą senį iš ratų Žr. Ištem̃pti ožką iš tvarto DŽ1. Karvelė nusprogo, nė iš kūtės ištem̃pti galiu Trk. Šiandien da mėšlo iš punės neištem̃psim Dl. Vaikai, eikit gult: paskui ryte nė iš lovos negali ištem̃pt Žvr. Ištempė par slenksnį Šl. Bernas tą šeiminyką i̇̀štempė ir su ranka nabašnyko atkasė tuos pinigus (flk.) On. Dar stiprus. Lokio iš laužo jau nebeištempsiu už ausų, bet dar laikausi gerai V.Krėv. Būdavo vargo, kai karvė įklimpdavo baloje: ištempti karvę iš balos ne toks jau lengvas darbas rš.
| prk.: Mokytojai, surašę trejetus, ištempė jį į aštuntą klasę V.Bub.
ǁ sunkiai tempiant, velkant baigti ką daryti: Kumelės vos valioja ištempti vagą Žem.
ǁ taupant ištraukti, išspausti: Pienas nemožna iš [karvės] kakų ištem̃pt, sutrūkę kakos Klt.
5. tr. Š, NdŽ, KŽ, Vkš, Krs, Pns jėga išvesti: Tingi iš tvarto eit karvė, ištem̃pt nemožna – tempi̇̀ tempi̇̀ Klt. Man' mama i̇̀štempė naktį virtuvėn i pasodino an kaladės LKT275(Mžš). Vieną sekmadienį atėjo pas ją draugės ir tempte ištempė į vakaruškas SI116(Kdn). Jo iš gryčios neištem̃psi – niekur neina Ėr. Ìštempė muni į miestą, o čia taip bjauriai Krš.
| refl. tr.: Mergoms blogai [šokiuos] suvisu: ir lauk, kol koks vaikis išsitem̃ps Ub. Prisiplakė prie jos toks vyras i išsitempė ją tę Smln.
6. tr. sunkiai išnešti: Pasnešę žmonys in to pinigo – visą pienelį pieninėn ištem̃pia Slk.
| refl. tr.: Išsi̇̀tempė tris centnierius trąšų barstyti Krš.
7. tr. šnek. nuvarginti, įskaudinti: Kai reikia nešt vandenį, rankas ištem̃pia vis tiek Jrb. Prisirinkau pilną krežį uogų, rankas i̇̀štempė, kol numo parnešiau Vkš. Pilni krepšiai ištempė rankas ir pirštai nutirpo rš. Tas mokslas ir galvas ištem̃pia, ir akis Antš.
8. tr. šnek. pakarti: Užejo mat an tokio, kad ir jį ištempė BsPII292.
9. intr. šnek. išaugti: Ìštempė, didžiausis vaikis Krš.
| refl. Klt: Mūsų vyriausias sūnus irgi išsi̇̀tempė Krs. Didelė vaikas, išsitem̃pusi Krš. Valentas dar visai jauniklis – vos išsitempęs J.Paukš. Va i paršiukai išsi̇̀tempė – nugi pienas padarė Mžš.
10. tr., intr. šnek. pajėgti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Nuo lapkričio pirmos mano padėjėja išeis bendrabutin, nežinau, kaip aš tada fermo[je] ištem̃psiu viena Krs. Vaikūkštį i tą išaugina i̇̀štempa šiaip teip Rt. Vienuolektą [klasę] i̇̀štempė, sudžiūvo Krš. Ka tik ana ištem̃ptum aštuonias [klases], užteks Rdn.
ǁ intr. Krs išsiversti: Su pašaru gal šiaip teip ištem̃psiu lig pavasariui Jnšk.
ǁ intr. Rdn įstengti gyventi, išgyventi: Kažin kaip šią žiemą ištem̃psim Upt. Stipri giminė. Senelis devyniasdešimt [metų] ištempė J.Avyž.
| refl. tr.: Gal kaip norint tą aštuntą [dešimtį] ir ištem̃psias Krš.
11. tr. šnek. tęsiamai išdainuoti, ištęsti: Balsą ištempti N. Gerą balsą turia, galia ištem̃pt Antš. Krūtinė sveika, tai balsą gerai ištem̃pia Antš.
12. tr. šnek. išgerti: Kūbką [v]andenio i̇̀štempiau lig dugnie Grv.
◊ aki̇̀s ištem̃pęs (išsitem̃pęs)
1. Pc, Dglš, Vj su nuostaba, atidžiai (žiūri): Šitas vaikas ištem̃pęs akýtes vis klausia Skp. Pamato žmogų ir žiūri aki̇̀s ištem̃pęs Srv. Abu tokie smaliūgai, tik ir žiūria ištem̃pę aki̇̀s, kad ką nutvert Slm. Ir jam snaudulys lenda, bet jis, akis ištempęs, plačiomis žiūri Žem. Aš veizu aki̇̀s ištem̃pusi lygu pelėda Gd. Ko žiūri kaip pelėda aki̇̀s ištem̃pus?! Všn. Daboju kai kiškis aki̇̀s ištem̃pus parnakt, nemiegu Klt. Vaikučiai papūrę, akeles ištempęsi spokso Žem. Ko žiopsai ištempęs akis?! Rgv.
2. labai greitai (bėga): Veršiukas bėga akelès ištem̃pęs – gert nori Klt. Aki̇̀s ištem̃pus lėksi namo Upt. Lekia [vaikas pasitikti] ištem̃pęs akýtes ir krausto kešenes, ar nėr saldainių Slm. Tas aki̇̀s ištem̃pęs lekia PnmR.

aki̇̀s ištem̃pti Dg, Rmš; Sut, N su nuostaba, atidžiai, įtemptai žiūrėti: Ištem̃pęs aki̇̀s kap vilkas Ign. Tie mažiukai aki̇̀s kad ištem̃pia! Jd. Ìštempė aki̇̀s ir tyli Rgv. Ãkys [vaiko] i̇̀štemptos, kur moma Švnč. Paspartutas ištempė akis ir pastatė ausis J.Balč. Ižtempiu akis SD3508.
ausi̇̀s ištem̃pęs (ištem̃pusys) KŽ, Adm atidžiai (klauso): Klauso visi ausi̇̀s ištem̃pę Š. Kai dėdė sakė pasaką, tai visi vaikai klausės ausi̇̀s ištem̃pę Skrb. Klausaus klausaus ausis ištempusi, ne ta daina, apsigavau Žem. Aš i klausaus ausi̇̀s ištem̃pusys, ką čia pasako[ja] End. Klausos kaip zuikiai ausi̇̀s ištem̃pę Krš.
ausi̇̀s ištem̃pti suklusti: Protarpiais bebijodama, aš ištempdavau ausis, ar neišgirsiu barškant į sieną I.Simon.
kai̇̃p išsitem̃pti labai greitai (lekia, bėga, joja): Ale gi lėkė (jojo) – kàp išsitem̃pt Grv.
kójas išsitem̃pti nudvėsti: Karvės, sakau, nebėr jau! kójas išsitem̃pusi LKT56(Akm).
kójas ištem̃pti pasiligoti: Par Velykas buvo trūkus galvoj [kraujagyslė], tai viškum buvau ištem̃pęs kójas Kp.
krãmę ištem̃pęs atidžiai, įtemptai, su nuostaba (žiūri): Klasė[je] musi veiza į kitus krãmę ištem̃pusi Trk.
nósį ištem̃pęs susikaupęs, atkakliai (laukia, tyko, smakso): Ir jie ištem̃pę nósis smakso, bene ką gaus Pkr.
pagal̃ sàvo kurpãlių ištem̃pti savaip perauklėti: Tekėk. O paskui jį pagal savo kurpalių ištempsi rš.
pil̃vą ištem̃pti NmŽ, Yl prisisotinti: Bene čia iš anų (saujelės uogų) pil̃vą ištem̃psu? Grdm. Pilvą ištempti negal su maisto kartele M.Unt. Karvelė tik viena, prielaidėlį pasipjovęs pilvo neištempsi Žem. Su bulvėms pil̃vą neištem̃psi, paliks šįmet nenukastos, apšalusios Šts.
su ištemptomi̇̀s akimi̇̀s atidžiai, įtemptai (žiūrėti): Ant viso to žiūrėjau su ištemptõms akimi̇̀s BM216.
svei̇̃ką káilį ištem̃pti išsisukti: Tai ką, vaikel, išsisukai, ištempei sveiką kailį, nu, tai džiaukis! KlK10,37(Sk).
nutem̃pti, -ia (nùtempia), nùtempė Š, Rtr, KŽ
1. tr. tempiant numauti, nuvilkti, nutraukti žemyn: Jis atsegė pirštinę ir atsargiai nutempė ją rš. Aš liuobu tas sukneles žemėn nutem̃psiu Trk. Staltiesę jaunoj nùtempia, kad ir kitos mergos ištekėt (flk.) Dbč.
ǁ padaryti, kad nukristų: Lijundra visus žiedus nùtempė Vdšk.
| refl.: Baigia nusitem̃pt žemỹ[n] mano megztinis, užkabyk Rg.
2. tr. sunkiai nutraukti, nuvilkti, nutęsti kur: Nutem̃pk maišą nuo tako DŽ1. Privargo moterys, kol nùtempė rogeles lik Karsakiškio Krs. Agota bando senį nuo krosnies nutempti P.Cvir. Ir vienas arklys nutem̃ps į miestą Ėr.
| refl. tr.: Knapt už avelės, nùstempė medžian GrvT114. Kartą jis pasišėrė arklius, veršius, šunis palakino ir pats, rogučiutes pasidaręs, nusitempė jas ant kalno LTR. Atšliaužė iš upelio bebras ir pliauskas į užtvanką naktį nusitempė sp.
3. tr. Š, DŽ1, Alvt, Stak, Vkš, Šln, Kp jėga nuvesti: Jis nùtempė mane į teismą NdŽ. Bet Meškausis nepaleidė velnio, nùtempė jį į pirtį VoL327(Jnš). Išvedė kareivį iš kalėjimo ir surišę nutempė prie kartuvių LTR(Auk). Ką tik šitą karvę nùtempiau į jomarką Žvr. Kumelę greitai nutempė prie tvarto, įspraudė į vežėčias T.Tilv.
| refl. tr. Š, Ūd, Vkš: Kaimynas nusi̇̀tempė pas save Mrj.
ǁ slapčiomis nusivesti: Gãli nuvest, gãli nutem̃pt tą karvę Jrb.
4. tr. PnmA sunkiai nunešti: Argi tu nutem̃psi vienas tokį sunkų maišą? NdŽ. Baisus sugaištis tas pienas: kol jį nùtempi, kol partempi – i pietai Jnš. Ot, nùtempė miestan pilną kašelę kiaušinių Švnč.
ǁ Šd nugabenti, nuvežti: Tai gal ir tave Viktoras Vilniun nutem̃ps [savo mašina]? Slk. Cibuliai paaugo – reiks turgun nutem̃pt Mžš.
ǁ nematant, vogčiomis, slapta pagauti, pagrobti, nusinešti: Šarka varna vis nùtempia [viščiuką] Drsk. Vilkas nùtempė didžiausią avį NdŽ. Pamesk (palik), tai ir nutem̃ps Dv.
5. tr. šnek. nuvarginti, nukamuoti: O ji vėl sakys, kad taip man ir reikia, benkartui prakeiktam, kad nutempiau aš jai visus pečius, ant sprando besėdėdamas J.Balt. Jaunamartė su pilnais, jai pečius nutempusiais kibirais įėjo į priemenę rš.
6. refl. šnek. nusitęsti, nusitraukti, užsivilkinti (apie darbus): Kai nė[ra] gero pavasario, visi darbai nusitempia į rudenį Rs.
7. tr. šnek. nutęsti (dainuojant): Tempia [dainuodama], ką tik daugiau nutem̃pt Ps.
8. refl. nusitęsti, nusidriekti, plytėti: Mūsų brigada lig latvių rubežiaus nusi̇̀tempias Žg. Lig Panevėžio nueina miškai tie, nusitem̃pia te kur Sb.
9. intr. šnek. nueiti, nubėgti: Aš per adyną te nutempsiù Grv. O kur šeimininkė? – Ogi nutempė neseniai per lauką, turi būt prie tėvų Žem.
◊ lū́pą nutem̃pti nusiminti: Nùtempė lū́pą ta boba Vb.
patem̃pti, -ia (pàtempia), pàtempė K, Š, DŽ, KŽ
1. tr., intr. Klt tempiant, traukiant padidinti, pailginti, paplatinti: Stalas pàtemptas, svečiai susėdę Krš. Norints ir labai norėjo būt didelis, bet gerai žinojo, ka niekas manęs až ausų aukštyn nepatem̃ps Skrb. Nepatem̃psi arų, tiek duoda Krš. Vištos patemptomi̇̀s pagurklėmis NdŽ. Pàtempta (stačia) nosele – dailus vaikelis Šts. Lai patempia zūbus B. Zūbus patempti N. Ironiškai patem̃pti lūpomis NdŽ.
patemptai̇̃ adv.
| prk.: Ta panelė patemptai̇̃ (neaiškiai, neįskaitomai) rašo Slč.
| refl. tr.: Džiumbatė (gyvatė) plauka murzą patempusis ežeru Ggr. Jos smakras pasitempė ir skruostai nelaimingai sudrebėjo rš.
2. tr., intr. Vkš, Trkn suėmus patraukti, truktelėti, timptelėti: Patem̃pk sijoną žemyn, ir nebūs stibynai pliki Vkš. Senė dėbt akimis į marčią, dėbt ir, trenkusi į pintinę bulvę su peiliu, patempia pasmakrėj skarelės kampus V.Bub. Patempė už skverno – einam šokti rš. Jis patem̃pia smarkiai pavadžius NdŽ. Susivokė patempti reikalingą virvės galą prš. Atsiguliau ir juntu, tarytum kas vieną koją patempia, kitą koją, paskiau užmiegu rš. Jis pàtempė (aukštyn) nusmukusias kelnes NdŽ. Paėmė anam už ausies, pàtempė, pàtempė Krp.
| Nėra jau pieno, eik patem̃pk (pamelžk) karvę Trg.
^ Susiraukus moterėlė, kai patempia, linksmai gieda (armonika) Škn.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Pasitem̃pk kelnes, ir nevadins nėkas nusmuktkelniu Vkš. Pirmininkas, aulus pasitempęs, taip pat [varo srutas] J.Paukš.
ǁ tr. Vgr kiek įtempti, paveržti: Audeklą, kad stipriai stovėtų, patem̃pk J. Nytis palaiduoja, reikia patem̃pt Aln. Patempti (paveržti) presą rš.
ǁ tr. timptelėjus pakviesti: Vienas pàtempa šokti, kitas pàtempa – patenkinta be vieno galo Krš.
3. tr. patraukti paviršiumi, pavilkti: Patem̃pk medžius nuo kelio Ds. Patem̃pk dėžę į šalį DŽ1. Kai aš atsitupiu, tai ji patem̃pia [per ledą] man' Krs.
| refl. tr.: Žiūriu – vanagas pasitem̃pęs vištą po aviliu, purina LKT157(Grz).
ǁ slapčiomis pavilkus pasisavinti: Bedarbiuo reik pavogti, patem̃pti maišą į šalį – kaip gyvens? Rdn.
ǁ kiek pavėžėti, kiek gabenti: Tę, lig anuom kalnu, pàtempė tuos lašinius [ant rogelių] LKT222(Vnd).
4. tr. Ser pajėgti, įstengti tempti, vilkti paviršiumi: Ekėčios pasidarė taip sunkios, kad jis vos pàtempė NdŽ. Šitą vežimą ką tik arkliai patem̃pia Žvr. Ant ledo negalia patem̃pti poras arklių Tl. Menka, nudžiūvusi, neturiu sylos to vaiko patem̃pti Žeml.
5. tr. jėga pavesti: Telyčiūtę kur pàtempei, te ėda, nebrokija Klt. Kas pribėga, pàtempa į šalį, ta ožka tujau šauka Gršl.
| refl. tr.: Pasitem̃pęs an šoną, pasakyk jam, kad eitų namo Ėr.
6. tr. pajėgti, įstengti panešti: Ir šio, ir to parduotuvėje paėmiau, nepatempiu V.Bub.
7. tr. DŽ1, Slk, Dv sunkiai ką keliant, nešant, nikstelėjus ir pan. traumuoti: Gyslą pàtempiau kojos, tai negaliu paeit Klt. Kaip griuvau, tai vėl tą pačią koją pàtempiau Krs. Pàtemptos gyslos, jaučiu kaklą Drsk.
| refl. tr., intr. DŽ1, Ėr, Krs, Šv: Trynė tą ranką, gydė, bijojo, kad gyslos nebūt[ų] pasitem̃pę Mžš. Pasi̇̀tempiau gyslas, kuris laikas nepraeina Slv. Tei[p] sunkiai kilnojant, galia gyslos pasitem̃pt Jrb. Tetis būt da nemiręs, ale jis buvo pasitem̃pęs, mat rąstus kėlė Trgn.
8. tr. ištiesti: Patempiù kojas, šalčiau būva Adm. Žmogus taip nusiminęs žengė paskui velionį ir taip sielvartingai patempė kaklą prakalbai sakyti rš.
| Katinėlis rainas nieko neatsakė, tik pàtempė ilgus ūsus ir ausis pastatė DrskD254.
^ Matai, tinginys – miegta pilvą patem̃pęs Krš. Guliat kaip karvės, subines patem̃pusios Krš. Ko čia veizat krames patem̃pusios! (vištoms) Šts.
| refl. tr., intr.: Pasitem̃pęs kojas, galiu būti ilgesnis NdŽ. Stovi pastem̃pęs Lp. Sėdi pastem̃pęs Knv. Galvą patem̃pęs[is] begulįs Šts.
ǁ refl. pasiręžti: Tiesiai reikia atsistot, pasitempus B.Sruog. Atsigulęs aukštielninkas, jis pasitempė visu kūnu, pasirąžė, nugalėdamas sąnariuose nuovargį V.Myk-Put.
ǁ pakloti, patiesti: Ant aikštelės pàtempi jau drobulę, nudaužai Vgr. Pàtempė po paklode virvę Šlv.
| refl. tr.: Regztį pasi̇̀tempa [ant stalo], kaip daba antai tokie tinklai kad yr (apie milo vėlimą) Žlb.
9. pasistengti: Dirbdamas nesnausk, ale pasitem̃pk biškį Vkš. Kitais metais pasitem̃psi ir prisivysi kitus Upt. Pamislyk – dabar dvidešium ektarų reikt apart, sudrapot, pasėt, o tai tada biškį pasitem̃ptum, nuo saulės tekėjimo iki kol nusės saulė Kp. Mes visi kiek pasitempę, orūs, mandagūs J.Paukš.
^ Iš pono ubagas – tai greit, ale iš ubago ponas – tai da reikia pasitempt LTR(Kp).
10. pakarti, pakabinti: Ka pradėjo draskyti šuo vištas, tujau ir pàtempiau į obelę Vvr. Iškamšą pàtempia i tas (piršlio iškamša) kabaruo[ja] Nmk.
| refl. BzF187, LC1887,21, KŽ, Plv, Šlv, Grg, Kl, Brs, Vkš: Senis pasi̇̀tempė po balkiu Šv. Į beržą ir pasitem̃pęs Šts. Norėjo pasitem̃pti po šakos Šv. Pats kuo nepasitempė ant šakos Žem. Mikė buvo mūsų sodžiuj, – kas į galvą atėjo, kas ne, susivaidijo su pačia, išėjo į priemenę ir pasitempė LzP.
^ Pasitem̃pk tu su savo darbais! Jrb. O kad tu pasitem̃ptum! Skr.
11. refl. šnek. paaugti: Par metus pasi̇̀tempė vaikas Ėr. Kai reiks pjaut, gal kiek pasitem̃ps [kukurūzai] RdN.
12. intr. šnek. kiek gyventi, pagyventi: Jeigu šita boba nebūtų įnikus į svaigalus, ji būtų patempusi dar dešimtį metelių rš.
| refl.: Jei būtų opieravę, būtų pasitem̃pusi Krš. Pasi̇̀tempė metus i mirė Krš. Kiek to boba da pastem̃ps Sug.
13. intr. šnek. padelsti, užtraukti, užvilkinti: Jis liepia pjaut dabar kiaulę, bet aš da noriu patem̃pt lig mėnesio pabaigai Krs.
14. intr. kiek užtrukti, tęstis: Patem̃ps (užtruks šaltis) kokią naktį, i būs po viso arimo Vvr.
15. refl. šnek. pasipūsti supykus, pasišiaušti: Regėjau jį: vaikščioja pastem̃pęs be darbo Kb. Jei tik kas, tai jau užširdo, pàstempė Kpč. Ko tu čia pastem̃pus, ko tu čia širsti?! Lp. Tai dabar toj dar pàstempė, – negerai, matai! Pv. Bernas pastem̃pęs iš puikumo Vlk.
◊ aki̇̀s patem̃pęs įtemptai, atidžiai (žiūri, pažiūrėjo): Jie tik pažiūrėjo vienas į kitą aki̇̀s patem̃pę Jsv. Aki̇̀s patem̃pęs paveizėjo piktai Šts.
ausi̇̀s (ausès) patem̃pęs Ds atidžiai (klausosi): Ausès patem̃pęs klausos palitikos – i kas iš to? Krš.
dam̃brą patem̃pti nusiminti, rengtis verkti: Ko čia sėdi, dam̃brą patem̃pęs?! Skrd.
gùrklį patem̃pęs išpuikęs, išdidus: Kurgi – toks ponas: gùrklį patem̃pęs, pažint nebenori Dbk. Gùrklį patem̃pęs – negeras žmogus Str. Priejo, jau matau: pikta, tik gùrklį patem̃pus Slk.
| Patempus gurklį nemaža plėčka pilkosios arielkytės gurkso vidury stalo rš.
kójas (kulni̇̀s) patem̃pti mirti: Kójas patem̃psma visi, čia nėkas neatsipirks Rdn. Mūsiškiai dar negrįžo, ar nepatempė tiktai kur kojų? rš. Kiškelis [iš bado] patempė kulnis rš.
lui̇̃šį patem̃pti būti nepatenkintam, susiraukusiam, pykti: Jaunoja sėdi lui̇̃šį patem̃pus ažustalėj Prng.
lū́pą (lū́pas) patem̃pti Rtr, BŽ107, NdŽ, KŽ
1. NmŽ būti nepatenkintam, supykti: Kas negerai, ko vaikščioji patem̃pęs lū́pą?! Vkš. Ko lū́pą pàtempei, kas čia ne taip?! Rdn. Ko tep lū́pą pàtempei, kaktą raukai?! Gs. Žiūrėk, boba patem̃pus lū́pą Pn. Užgynė sprogti, i kiek lū́pas patem̃pusių Krš. Sėdi [vaikas] lūpùkę patem̃pęs, nepatenkytas DrskŽ. Kitas šnirpštė, lūpeles patempęs, piktai akelėm delbsėdamas Vaižg. Tai ko stovi patem̃pęs lū́pą kai bėris?! Kt.
2. rengtis pravirkti: Aš tik pasijuokiau, o ji tuoj ir pàtempė lū́pą ir rauda kaip mažas vaikas Ėr. Kad tik tiek, tai tuoj ir patempia lūpą Vv. Nepatiko kas, tai lū́pą pàtempė i bliauja Gs. Da nepradėjau nė barties, o jau lū́pą pàtempei Vkš. Vaikas jau lū́pą patem̃pęs, o ana vis jį trotina (erzina) Švnč.

nósį (nósę) patem̃pti (pasitem̃pti)
1. tuščiai didžiuotis, pūstis: Patem̃pęs nósę ir valkiojas Vvr. Mažame mieste nósės nepatem̃psi – ten yra didesnių ponų Šts. Kur ta šaldrelė eita nósį patem̃pusi? Dr. Ko tu veizi teip nósį patem̃pęs[is] Krtn. Ir spokso kaip giltinė nósę patem̃pęs į aukštą Šv. O paklausus ko kaliniui, niekuomet neatsakys, tik eis nosį patempusi – būsianti negirdinti Žem.
2. labai norėti, geisti: Visi [vaikai] patem̃pę nósis, kad pinigėlių duotai DrskŽ.

pagùrklį patem̃pti nusiminti, nuliūsti: Sėdi pagùrklį patem̃pęs Srd. Išgirdusios tai, moterys tik nustebusios apsidairė, o vyrai patempė pagurklius rš.
partem̃pti, -ia (par̃tempia), par̃tempė tr. NdŽ
1. DŽ1, Trk sunkiai parvilkti: I kaip aną partem̃psi už tų plaukų suėmęs? Žeml. Kažin ar tokį vežimą arkliai partem̃ps namo? Žvr.
| refl. tr.: Senelis su šuneliu parsi̇̀tempė rogutes namo Brž.
2. Sug jėga parvesti: Vos par̃tempiau jį namo DŽ1. Sėsk, bajore, balnan, surask Šarūną, partempk jį kaip stumbrą už ragų – nudžiuginsi visus V.Krėv.
| refl. tr. Vkš: Senis vos ne vos parsitempė ožką namo K.Bor.
3. Snt, Jnš, Vkš, Kal sunkiai parnešti: Aš tau par̃tempu visako, tavi šeru Krš. Tokių jaunų, gražių kelmukių prisirinkau – vos par̃tempiau namo Krs. Prisimilši pieno i partem̃pti reik ant rankų Lnk. Išvelėjus, švaran upelio vandinin išplovus, vėl žlugtą an peties namo par̃tempiau Lš. Jisai atvertęs akmenį, ištraukęs didelį katilą su pinigais ir partempęs namon BsMtI34(Brt).
ǁ refl. tr. parsivežti, parsigabenti: Miestan nulekiu, vaistų parsitempiù Kp.
pértempti tr. N, KŽ
1. Vkš ištiesti, užtiesti, permesti per ką arba nuo vienos pusės iki kitos: Išilgai vežimo pértempė virvę DŽ1. Nuo vieno upės krašto lig kito jau partem̃ptas lynas dėl paramo Skrb. Pártempė par kelią virvę – apsimokėkiat Rdn.
| prk.: O iš to auksinio [karoso] ten jau nėko nė[ra], ten tiktai jau kaip plėvelė par tus kriauklus pártempa Lž.
^ Katino uodega par marias partempta (kibiro pasaitas) LTR(Jnšk).
| refl. tr.: Skepetą šiltą par pečius pársitempiau, nešalta Krš.
2. per daug įtempti, ištempti: Nepértempk siūlo – trūks DŽ1. Bet matyt, kad skūrą pertempė, nes trūko par pusę BsPII207(Jž). Staiga jos balsas nutrūko tarytum pertempta smuiko styga V.Bub.
3. NdŽ iš naujo tempti.
| refl. tr. NdŽ.
4. timptelėjus, kryptelėjus, nikstelėjus traumuoti: Pértempė gyslas Tj. Kojytė sulaužyta, sausgyslės pártemptos Kvr.
ǁ NdŽ prk. intensyviu darbu, didele įtampa nuvarginti, nualinti: Silosą ant rankų par toras kilnot reikėjo – pártempiau rankas Erž. Geriau nepertempk savo jėgų rš. Gyveno aukštai įtemptais nervais, kol galų gale juos pertempė Vaižg.
| refl. NdŽ: Bekeldama pérsitempė ir susirgo DŽ1. Nesveikas esi, nepársitempk Krš. Sunkiau padirbėjau, paskubinau, sušilau, tai iš karto ir atkritau, matyt, pársitempiau Krš. Persitempiau, susirgau, nebeištraukęs nė iki mokslo metų pabaigos J.Paukš.
5. refl. persikreipti (ppr. sunkiai ką nešant, keliant): Ką tu rankoj neši tep sunkaus, kad eini net pérsitempęs Nč.
6. Pn jėga pervesti į kitą pusę: Pértempė ožką per griovį DŽ1. Policininkai Piterį pertempė per gatvę ir įtraukė į namą rš.
7. Skr šnek. peršerti, pertvoti: Kad aš tave pártempsiu bizūnu, tai žinosi! Jrb. Jau kas nors pártempė su pagaikščiu, kad strėnų nepavelki Jrb.
◊ gi̇̀ją (stỹgą) pértempti persistengti: Gintautas jautės ben kiek pertempęs giją, tik jau nebebuvo kas daro Vaižg. Vis dėlto jautė, jog Petro teisybė, jog jie pertempė stygą ir dabar nebeatitaisysi Vaižg.
pietem̃pti, -ia, piẽtempė (dial.) tr. įtempti: Pytem̃pk šiutą (virvę burėms įtempti), kiek valioji, ir važiuok [burlaiviu] Dov.
pratem̃pti, -ia, pràtempė NdŽ
1. tr. DŽ, KŽ tempiant pailginti ar paplatinti: Batai kojas spauda, reiks nešti šiaučiuo, gal galės ant kurpulio užmovęs pratem̃pti Vkš. Jau baltuo[ja], kai pratempi̇̀ (išnešioji drabužį) Jrb. Velnias sukando dantim skūrą pratem̃pt (ps.) Švnč. Nu užėdėm pilvą pràtempėm Krš.
| Pràtempė (išplakė, išplojo, išplonino) dalgio ašmenis Grz.
| prk.: Žiūri an prakeiktą kapeiką, kad ją pratem̃pt ilgyn Kp.
| refl. Š, NdŽ, KŽ: Su rasa pauliojau – prasi̇̀tempė [batai] Skdt.
2. tr. šnek. šiaip taip paauginti: Būtų gerai, ka paršiukus pratem̃ptum lig kovo Krš.
ǁ refl. paaugti: Prasi̇̀tempė, didelė vaikas Krš. Par žiemą bene tas žvirblis praaugs, prasitem̃ps Rdn.
3. intr. šnek. tesėti, užtekti, išsiversti: Su uždaru pratem̃psime iki pavasario DŽ1.
ǁ DūnŽ, Slk ištverti, išgyventi; išsilaikyti: Be lašo lytaus kiek čia mas pratem̃psma, matysu Krš. Ka tik tą dieną kaip pratem̃ptumiam Pvn. Ne vienas negaliam žinoti, kiek prasitęsma, kiek pratem̃psma Krš. Pratem̃pus metelius, kitus, būt gerai Vj. Karceryje ilgai nepratempsi rš.
4. slepiant tikruosius tikslus, įgyvendinti, prakišti, prastumti: Tokių kalbų negal pratem̃pti DūnŽ. Rašyk toliau. Atnešk, spausdinsim, ką tiktai pratempsim pro karo cenzūrą. Rašyk! J.Balt.
pritem̃pti, -ia (pri̇̀tempia), pri̇̀tempė tr. Š, NdŽ, KŽ
1. BzF187, LL21, KlvrŽ tempiant priartinti: Pritem̃pk virvę ligi stulpo DŽ1.
| prk.: Prie socialinių problemų kartais pritempiamas ir kalbų tarpusavio poveikis LKXVI18. Išvados pri̇̀temptos DŽ1.
| refl. NdŽ: Prieškariniai studentai, svetur išsiblaškę, turėjo prisitempti ligi užsienio visuomenės lygio rš.
2. LL21 privilkti, pritraukti artyn: Na tai tą geldą pritem̃pia prie to jau pečiaus Sml. Vapsva išlindo ir, pritempusi jį prie urvelio, vėl įlindo į vidų rš.
| refl. tr.: Prisitempia staliuką, užsirepečkina ant jo B.Sruog.
3. Mžš jėga privesti, atvesti: Led pri̇̀tempiau už ausies Lp. Antanėlis stvėrė Kazytę už rankos, pritempė pro brolius prie lovos, puolė ant kelių priešais motiną J.Balt.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ refl. tr. su savimi, kartu daug atsivesti: Prigužėję bobų visokių, vaikų baisiausia prisitem̃pę Mžš.
4. DŽ1, Mrc, Mžš daug prinešti: Pri̇̀tempei tu čia tų malkų, tai ir kojai vietos nėr Šk. Taip mun gerai, ka yra kas [v]andens pri̇̀tempa Krš. Ė [v]andenio pritem̃pia šitas diedas Švnč.
| refl. tr.: Malkų prisi̇̀tempė visai žiemai Prn.
ǁ daug privežti, prigabenti: Priveža, pri̇̀tempa tėvams visa ko – ans prieina visur Krš.
5. Als, KlvrŽ tempiant pritvirtinti, sutvirtinti, priveržti, pritraukti: Neužsegei pasagos, matai – balnelis plampčio[ja], pritem̃pk, priveržk pasagas J. Nuvesk tą bjaurybę šunį ir pritem̃pk pri lenciūgo Up.
| refl. tr.: Klynelį pakimš ir virvėm an ragočių pristem̃ps Pb.
6. prikloti, pritiesti: [Pavasarį] būdavo kluonai pritempti̇̀ drobių, balydavo jas Sk.
7. refl. tr. prisiauginti: Prisi̇̀tempė sodnų [žmonės], obūlių – nors vežimais vežk Krš.
8. šnek. prikimšti maisto: Duok kiaulei avižų, juo pilvą pritemps vežant vokyčiams Šts.
ǁ refl. tr. prisigerti, prisipliaupti: Prysi̇̀tempiau arbatos, ka ir prakaitas pilti pradėjo Vvr.

×raztem̃pti, -ia, ràztempė (hibr.) žr. ištempti 1: Ir šitą [odą velnias] do ràztempė, kad do būt kur rašyt (ps.) Aps.
| impers.: Ràztempė burną kai liktarną (sutino burna) Švnč.
sutem̃pti, -ia (sùtempia), sùtempė tr. NdŽ, KŽ
1. DŽ1, Trk truktelėti, timptelėti: I parvažiuos par ugnį, sutem̃ps arklius i leis Tl. Įvėrei, sùtempei [raštelį], čia [naginių] kilpos, iškišai Žlb. Vienas [dragūnas] taip sutempė savo arklį, kad tas net atbulas ėmė šokti Žem. Sutem̃pk arklius pakalniuo važiuojant, kad nebėgtų J. Tada pabunda jų (kuinų) savininkai, sutempia iš papratimo vadeles, trindami mieguistas akis Pt. Nebskubėjo sutempti žirgą ir įšoko į būrį skrejančiųjų S.Dauk.
2. Ser suveržti, sutraukti: Veizės, ka būtų stiprios rankos, ka sutem̃ptų tą milą [ritindami ant kočėlo] Kl. Musi mėšlalunkis sùtempė Grv.
| Speigas sutempė kelius Šts. Vieną dieną sùtempa (šąla), kitą – lyna Šts.
| prk.: Sùtempė (suremontavo) klebonas kleboniją ir bažnyčią, dabar y[ra] skambanti Šts.
| refl. tr.: Bet laivo vadovas atsistojo, susitempė diržą, pakėlė skvernus, paprašė Alachą apginti nuo šėtono rš.
3. jėga suvesti.
| refl.: Avys labai anksti vidun susitem̃ps Kp.
ǁ prk. patraukti, suvilioti kuo, sumasinti: Iš pradžios papiginsiu prekes ir sutempsiù žmonis prie savęs Ds.
4. Rtr, DŽ1, Vkš, Mžš, Ėr sunkiai sunešti: Sùtempiau iš vežimo visas bulves NdŽ. Sùtempė visas bulbas Švnč.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ suvežti, sugabenti: Mūsų su rogėm da sùtempė visus rąstus Bsg.
| refl. tr. prk.: Po vieną, po vieną visą giminę susi̇̀tempė (susikvietė) čia Krš.
5. patempus traumuoti: Puldama raumenį sùtempiau Rmš. Sùtempė gyslas Pln.
6. refl. prk. pasistengti, pasispausti: Susitempė ir išritino maišą iš vežimo Šts. Dabar turėsim susitempti, kol žemėmis apmesim Žem. Ir labai susitempę išmoksta tik vienos lotynų kalbos rš.
ǁ refl. Šts, Brs prk. susitvarkyti, rimtai nusiteikti: Susitem̃pk gerai – mergių ateis Trk. Adomas ka susitem̃pęs – baimė Trk.
7. Vkš, Rdn, Užv, Up šnek. griežtai suimti, prispirti, subarti, sudrausminti: Tėvai sùtempė tokį kavalieraitį, nebjodos Krš. Sutem̃pk, ka atvežtų medžių DūnŽ. Kas čia būs, ka teip sùtempė su pyliavoms Krtn. Ka būčio nesutem̃pusi kunigą parvežti, tą atvėsėlį nė į kapus būtų nepriėmę Šts.
| Sutem̃pti (sutramdyti) kieno puikybę NdŽ.
8. šnek. suduoti, užkirsti: Sutempė skaudžiai kumelę rimbu V.Krėv. Tik sutem̃pęs, sukirtęs arkliams ir išlėkė. Kad ejo arkliai į kalną! End.
9. refl. NdŽ susibarti, susiginčyti: Susi̇̀tempiau dėl bažnyčių uždarymo Ggr.
◊ pãvadžius (vadžiàs) sutem̃pti sugriežtinti drausmę, sudrausminti: Sutem̃pti pãvadžius, kad nesivalkiotų vaikas, kur nereikia Jnš. Sutem̃pk vadžiàs, nebūk durna, i bus gerai Jnš.
užtem̃pti, -ia (ùžtempia), ùžtempė Rtr, Š, NdŽ; L, Ser
1. tr. N, DŽ1, Aln tempiant uždėti, užtraukti, uždengti, užtiesti ant ko: Užtem̃pk gelumbę ant kailinių J. Kailį užtempi̇̀, kiteip nemožna – sustrauks Alz. Virvė užtemptà, neleida visų [pirkėjų] eiti pri prekių, ka neišnešiotų Krš. Ùžtempė drobulę ant lango, kad saulė trobos neįkaitintų Vkš. Užtem̃pti antklodę ant savęs NdŽ. Tokia pusvilnone (vadydavos kaldra) užtem̃ps visą [lovą] Mšk. Cigonai būdą užtem̃pia ant vežimo ir jiems neįlyja Skr. Balaganai užtempti̇̀, turgus lūžo Krš. Tuo aukščiu (ligi krūtinės) ùžtempė dračiuką pievo[je] Pvn. Užtem̃pęs palą kailinių ant kojų, pasiklausydamas tėvų kalbos, žiūrėjo prisimerkęs į lubas T.Tilv. Pernai buvo mado[je] ùžtempamos kepurės Šts. Užtempiu skepetą R154, MŽ204.
| prk.: Debesiai ùžtempė dangų – pradės lyti Krš. Ùžtempė langus šaltis, negal nė bepamatyti Ds.
| refl.: Skareliūte juoda užsitem̃pus kokia, sustraukus Klt.
| prk.: Po tų žodžių senuko vaikiškai žydros akys užsitempė raukšlių audeklu P.Cvir.
2. tr. KŽ, Upt traukiant sunkiai užmauti, apvilkti, apauti: Vaikiukuo ùžtempei kelnes, marškinius – i parėdytas, o mergelkai kiek tų škurlių reik Rdn. Muno sijono ant savo storo sturplio tikrai negalėsi užtem̃pti Vkš. Ragana, paėmusi kirvį, ir koją aptašė ir led ne led užtempė [kurpelę] ant kojos rš.
| refl. tr. Š, KŽ: Neištepk suknelės, do prie žmogui užsitem̃pt gera Klt. Krominelį švarkelį užsitem̃pęs – visi juokdavos Rdn. Vaikai (berniukai) užsitem̃pia ką ir laksto, mergaitėm reik tų skudurų KzR. Basas gi neisiu – palauk, užsitem̃psiu čebatus Ėr. Dviem marnarkom ižsitem̃pęs, ką ir paeit negali Arm.
3. tr. M, L93 užveržti: Ùžtempė šriūbą, ne atsukti nebgal Vvr.
| refl.: Šunmazgis kai užsi̇̀tempia, nots tu griaužk atsistojęs Erž.
4. tr. Upt jėga užvesti kur, už ko, ant ko: Dienos švieson laiptais mane užtem̃pia NdŽ.
| refl. tr.: Buvau, kaleč užsi̇̀tempė Slm.
5. tr. DŽ1, Akm, Jnš sunkiai užnešti: Spaliai drėgni, led ùžtempiau doklą ant stogo Ėr. Tokį peniukšlį trys vyrai ledva ant ragių ùžtempė Vkš.
6. refl. užsispirti, priešiškai nusiteikti: Ko esi užsitempusi? Šts. Užsi̇̀tempė, kad neturinti drabužių, – ir nejo į bažnyčią Šts.
7. intr. šnek. versti, raginti ką daryti: Ùžtempė valdžia pasus imti Šts.
8. uždelsti, užtęsti, užvilkinti, užtraukti: Leidė man užtem̃pt ligą, dabar jau viskas Jnšk. Karvė kartais užtem̃pia i dvi savaites, i daugiau Jrb.
| refl.: Mat vienuolika metų užsi̇̀tempė, kol gavom palikimą Slm.
9. tr. iš anksto rengtis, ketinti, pasiryžti ką daryti, sumanyti, numatyti: Tirkšliūse kunigai bažnyčią ùžtempė didelę, o parakvija maža Trk.
| refl. tr.: Užsitempa poni pirkti miško užvadas tris Šts.
10. tr. surengti, iškelti: Nė kiek netrukus, ùžtempė balių didžiausį Šts.
ǁ užveisti: Užtempti̇̀ sodnai, uogų, vaisių netrūksta DūnŽ.
ǁ užstatyti: Ùžtemptas didžiausis miestas, baisu matyties Krš.
11. tr., intr. šnek. garsiai uždainuoti: Kaip kada užgėrę smarkiai ùžtempam, nemislyk Krž.
12. užduoti, užkirsti, užtvoti: Aš skaudžiai užtem̃psu – ta tau būs kaukti! Pln. Užtem̃psiu par kramę už neklausymą Šts. Bernas supliauškino gerai su votegu ir užtempa vien tai ožkai par subinę TDrVII78(Dov).
^ Jei neklauso su geru, užtem̃pk su makaru Vvr.
13. užgerti, užtraukti (degtinės): Iš darbo parejo užtem̃pęs Vkš. Ans biškį buvo užtem̃pęs Lnk.
ǁ užrūkyti, užtraukti: Kai ùžtempiau pirmą dūmą, tai obuoliais kvepia, o kai ùžtempiau antrą, tai akys išsprogo Skr.
◊ ant sàvo kurpãlio užtem̃pti NdŽ savaip, savo būdu perauklėti.

Daugiau informacijos

pértempti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

koja

Apibrėžtis

kójų apačiojè bū́ti klausyti (ko): Vyras buvo pačios kojų apačioj. Šts.
kójų apačiosè yrà susijęs su darbštumu: Žmogaus turtai kojų apačiose. Jz.
kójų ãpačias iščiupinė́ti smulkmeniškai iškritikuoti: Kojų apačias iščiupinėjo Druskius. Jabl.
iš kójų apačių̃ smarkiai (barti, keikti): Išsibariau, išsiriejau, išsiėmiau iš pat kojų apačių, iš pat panagučių. Šts.
nuo kójų apačių̃ smarkiai (barti, keikti): Ji tą žmogelį nuo kojų apačių išdirba su liežuviu. Dr.
kójų atsukìmas į durìs Šln. mirtis:
į kójos aũtą smarkiai (išbarti, iškeikti): Išdirbo į kojos autą. Kal. Aš šiokia, tokia ir anokia – išdirbo į kojos autą. Slnt.
kójos aũto nestóvi niekam tikęs: Aš nė kojos auto nestoviu, kad ans mane taip kreizavoja. Šv.
kójomis galvomìs labai greitai (eina, bėga): Ėjau kojoms galvoms, kad buvo vidurius bepaleidžią. Šts.
kója grabè arti mirties: Grabe jau koja, o teisybės prie tavęs nė už grašį. Žem. Kokie gi ten dabar be giedotojai, kad jų koja jau grabe. Mžš.
kójos grabè arti mirties: Jau kojos grabe, o dar ženytis ruošies. Ds. Kojos grabe, jau ana tokia ir bus, nepakeisi. End. Dabar grabe kojos žmonių, kogi bedurniuot. Ut.
kójos karstè arti mirties: Karste kojos yr. Kv.
po kójų pãdais padė́ti leisti nugalėti: Tu žinai, kad mano tėvas negalėjo statyti namų Viešpaties, savo tėvo, vardu per jam grasinančius priešus, kol Viešpats nebuvo jų padėjęs jam po kojų padais. ŠR.
po kójų padù pamìnti paniekinti, nepaisyti: Ką matęs, ką regėjęs, pamink po kojų padu, būsi geresnis. B.
iš kójų panagių̃ smulkmeniškai, išsamiai (klausinėti): Jis viską iš kojų panagių klausinėdavo. Raud.
kójų plakìmas ėjimas (be reikalo, veltui): Svietelis subėgo supuolė gminon (valsčiun) miltų ir nieko negavo, tik gaila dienos ir kojų plakimo. Tvr.
kója rankà apie nerišlią kalbą: Kokia ten jo kalba – koja ranka, bet aš susgaudau. Lš.
kójas rankàs bučiúoti nusižeminus, labai prašyti: Bučiavo kojas rankas, kad dovanok, žmonel, dovanok!. Mžš.
kójas rankàs padžiáuti mirti: O kai padžiausiu kojas rankeles, tada išvargsiu savo vargelį. Zp.
kójų sūkulìmas nuėjimas (be reikalo, be naudos, veltui): Šįmet gailu tik kojų sukūlimo. Žem.
abíem kójomis rem̃tis rš. turėti tvirtą pagrindą:
abíem kójomis stovė́ti turėti tvirtą pagrindą: Jis abiem kojom stovi, neprapuls. rš. Jis gal net abiem kojomis semitinėje rasėje stovi (yra semitas). Šein.
aukštỹn kójomis netvarka, suversta: Kaži kaip ta Lietuva, a nebus aukštyn kojom. Graž. Kai susimušė, viskas ėjo aukštyn kojom. Mrj. Tai išeina, kad visi mūsų planai aukštyn kojom. Dovyd. Tarėmės tarėmės, – vėl sumurmėjo Alis, – o jis viską žybt aukštyn kojom. Saj.
aukštỹn kójomis apsiver̃sti
1.iš esmės pakisti: Neapsakomai daug kas per šitą valandą apsivertė aukštyn kojom. Zur. Kodėl viskas taip aukštyn kojom apsivertė: ir vėliava, ir tokios kalbos, ir bažnyčia. Krš.
2.suirti tvarkai: Motinai sergant namuose viskas apsivertė aukštyn kojomis. rš. Kitaip pasaulis apsiverstų aukštyn kojomis. rš.
aukštỹn kójomis apver̃sti
1.iš esmės pakeisti: Karas viską sujaukė, apvertė aukštyn kojom. Daut. Aš ta pati Virginija Tyrulytė, kuri viską aukštyn kojomis apvertė internate!. Zur. Ir atėjo tada pavasaris, kuris Prano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Cvir.
2.padaryti netvarką: Tada mudu juokdavomės visa gerkle ir visai iš niekų, apversdavom butą aukštyn kojom.... Bub. Nejaugi tie žmonės, be jokių ceremonijų įsiveržę į svetimus namus ir apvertę juos aukštyn kojomis, pagaliau prisiminė šeimininką?. Avyž. Kas jo nežino: kol geras – geras, o kai supyksta, tai tokia audra pakyla, kad, rodos, viską pasirengęs aukštyn kojom apversti. Paukš. Gyvena bendrabutyje, disciplina, kliauzūra, lygu vienuolyne, bet Myliutė sugebėjo viską aukštyn kojomis apversti. Žem. Vaikas apvertė gryčią aukštyn kojom. Tr.
aukštỹn kójomis apvir̃sti iš esmės pasikeisti: Einant nuo durų iki egzaminatorių stalo, man apvirto viskas kojom aukštyn. Gric. Paskui buvo Didysis karas, viskas aukštyn kojom apvirto, visi giminės kažkur išnyko. Mont. Agotai atėjus į Noreikų sodybą, per dešimtis metų įprasta tvarka apvirto aukštyn kojomis. Avyž.
aukštỹn kójomis išver̃sti sujaukti: Viską išvertė aukštyn kojom. Mrj.
aukštỹn kójomis lė̃kti darytis netvarkai: Ši diena vargšelei viena iš tų, kai viskas lekia aukštyn kojom. rš.
aukštỹn kójomis ver̃sti
1.iš esmės keisti: Jūs viską verčiate aukštyn kojom. Gruš.
2.daryti netvarką, jaukti:
aukštỹn kójomis ver̃stis
1.iš esmės keistis: Pati matote, kas iš to išeina... Visos jūsų programos verčiasi aukštyn kojomis. rš. Dar čia gali viskas aukštyn kojom verstis. Mrj.
2.darytis netvarkai: Viskas kažkaip aukštyn kojomis vertėsi ir vakar, ir užvakar. rš.
nė̃ basà kója nesistóti ant žẽmės nesivarginti pradėti ką nors dirbti: Pati žebravojo, o jisai tai nė basa koja nestojos ant žemės. Vlk.
drūktomìs kójomis nėščia: Padirbo mergą drūktomis kojomis, o nepaėmė. Nt.
ìlgos kójos greitas: O kas per tą laiką įvyko Daučiūnuose ir tolimesnėse apylinkėse? Vargui, sako, ilgos kojos. Marc.
ìlgas kójas turė́ti greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga. Pt.
kairią́ja kója išlìpti iš lóvos Ds. apie prastai nusiteikusį: Prieš šaukdamas pasiklaustum. Kaire koja iš lovos išlipai?. rš.
kairią́ja kója išsirõpšti iš lóvos būti prastai nusiteikusiam: Žinokite visi, kad panelė Elzė šiandien kairiąja kojyte iš lovelės išsiropštė. Pt.
kám kója kám rankà bet kaip, atmestinai: Primetė tom karvyštėm kokios siečkos kam koja kam ranka ir nuėjo švirkšdamas kieman. Arm. Kam koja kam ranka nudaužia – kokis ten jo darbas. Grv. Kada ar bulbes nečystai renka ar ką, tai sako: kokis tę darbas – kam koja kam ranka. Pls.
katrà kója ráišti
1.kaip išsisukti (iš keblios padėties): Nežinojo žmonės po karo kaip šokinėti, katra koja raišti. Vn.
2.kokią turi silpnybę: Dabar žinosi, katra koja raišti. Šts.
kreivà kója atsistóti iš pãtalo prastai nusiteikti: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo. Krėv.
kurià kója ráišti kaip išsisukti (iš keblios padėties): Ot skubu, tai skubu, nebeišmanau, kuria koja beraišti!. Gršl.
laisvà kója galima bet ką daryti: Kai tu išvažiuosi, man bus laisva koja. Pln. Palmyrai dabar laisva koja. Lkv. Kol buvau netekėjusi, buvo laisva koja. Krž. Jis gali važiuoti kur tik nori, jam laisva koja, o moteriška turi būti namie. Stl. Vaikiams, vyrams laisvesnė koja, gyvena pašvytraudami. Krš.
liuosà kója be rūpesčių: Ko jam reik – dabar liuosa koja. Erž. Petronėlei Dauginienei dar liuosa koja. Nutekėjo pernai rudenį, grynai iš meilės. Žem. Šiandie ir tavo liuosa koja. Lkv.
naujàs kójas pastatýti vėl vesti: Anas senas, ale kai pati pamirė, užsigeidė naujas kojas pastatyt. Grv.
naujàs kójas statýti vėl dirbti: Augini augini vaikus, o senystoj ir statyk naujas kojas [iškrikus vaikams]. Vlk.
paskutìnėmis kójomis kàsti siekti daugiau naudos: Šita kai atėjo – dabar kas kojom paskutinėm, kilstels kainas. Sur.
sàvo víeno kójomis pastovė́ti savarankiškai gyventi: Dvidešimt vienerių metų tu jau savo vieno kojomis pastovėsi. Jabl.
skersà kója nėščia: Ko tamsta iš jos benori, juk matai, kad jau skersa koja. Žg.
skersàs kójas vil̃kti apie girto ėjimą: Jau girtas, jau skersas kojas velka. Iš.
smėliúotomis kójomis sakoma apie žmogų, ką tik palaidojusį ką iš artimųjų: Smėliuotom kojom, ir jau ženijas. Ds.
stačiomìs kójomis išvargęs: Grįžom stačiom kojom. Dg.
sunkių̃ kójų nėščia: Ano žmona buvo sunkių kojų. NmŽ.
sunkiomìs kójomis nėščia: Ana sunkiom kojom. Sug. Jau mano pati sunkiom kojom vaikščioja. Tvr.
ne tà kója atsikė́lė iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Tu šiandien turbūt ne ta koja iš lovos atsikėlei. Jabl.
ne tą̃ kóją iškė́lė iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Kas čia tarp jūsų atsitiko? Ar ne tą koją iš lovos iškėlėte, ar ką?. Saj. Gal ne tą koją iš lovos iškėlei, kad toks piktas?. Všk.
ne tą̃ kóją iškė́lė pìrmą iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Iš tikrųjų ji šiandien ne tą koją pirmą iš lovos bus iškėlusi. Paukš.
ne tà kója išlìpo iš lóvos Jrb. apie prastai nusiteikusį: Kas tau, tėve, šiandien atsitiko? – juokdamasi paklausė ji. – Ne ta koja iš lovos išlipai ar blogą sapną sapnavai?. rš. Jis paniuręs ir, kaip atrodo, ne ta koja išlipęs iš lovos. Cinz.
trumpomìs kójomis nėščia: Buvo trumpomis kojomis. Nt. Trumpom kojom netoli nueisi. Pnd.
víena kója beveik (būti kur): Ir pragare kaip teatre esmi jau viena koja. Trein.
víena kója grabè arti mirties: Ar galima stebėtis, kad visi jaučiamės viena koja jau grabe. Pt. Motutė viena koja jau kaip ir grabe, tėvas – tas vėl vos krutuliuojas. Vien. Žmogus – jau viena koja grabe – ir dar jam visko reikia!. Mžš. Nors jau viena koja grabe, o vis savo kalba. Pnd.
vienà kója karstè arti mirtis: Mano viena koja seniai karste. Rmš.
vienà kója prãšo šiẽno kità šiaudų̃ sunkiai eina, šlubuoja: Nebepaeinu – viena koja prašo šieno kita šiaudų. Rm.
víena kója stovė́ti (kur) būti arti kokios grėsmės: Tu viena koja ant laužo stovi (būsi greitai sudegintas), todėl taip kalbi. Krėv. Ilgai laukti aš negalėsiu, viena koja garbe stoviu, kad tiktai spėčiau tave užauginti!. Bor. Nyku. Apima tokia nuotaika, tartum pati jau stovėtum viena koja grabe. Avyž.
víena kója stovė́ti prie grãbo grėsti mirčiai: Šoferio gyvenimas: viena koja stovi prie grabo, kita – prie kalėjimo. Klrv.
víena kója teñ kità čià apie greitą nuėjimą kur ir sugrįžimą: Sulakstei greitai in Alponą, ale kad viena koja ten kita čia!. Švnč.
kójomis apsikepurė́ti neig. mirti: Ans apsikepurėjo kojomis, t. y. mirė. J.
kójomis apsiklóti smarkiai virsti: Kai duosiu, net kojom apsklosi. Akn.
kójas apšìlti
1.kiek apsiprasti: Sūnaitis dar nei kojų neapšilo. Grv. Dar kojų nespėjęs apšilti šiame aukščiausiame poste, įžengė jis su vėjeliu į mūsų teatrą. Trein.
2.kiek pabūti: Nespės kojas apšilti, jau pažadins kulti su spragilais rugius. Kv. Matai, kaip apšilai kojas pas marčią!. Klt. Pas jį ir kojų neapšilsi. Švnč.
kójos apšìlo apsiprato: Dar kojos neapšilo [stojus tarnauti], kelk su gaidžiais kulti. Krš.
kójas atgrę̃žti į durìs mirti: Ji nuvaikščiotas kojas atgręžė į vėjo klabenamas duris. Nėr.
kójas atim̃ti pailsti (einant): Kai reik striokuot, tai atima kojas. Gs.
kójas atitę̃sti lėtai, sunkiai ateiti: Čiut kojas atitęsiau, tokis klampynas. Grv.
kóją atitráukti trumpam išeiti: Vaikas negeruoja, tai nė kojos negaliu iš namų atitraukti. Ds.
kóją atkélti ateiti: Jis bijo pas mus ir koją atkelti. Als. Neatkelsiu aš pas tave kojos, ne!. Vkš. Pirma tai gulė kėlė pas mane, o dabar nė kojos neatkelia. Srv. Sirgau, o duktė kojos neatkėlė prie motinos. Šts.
kójas atkélti daug dirbti, gerokai padirbėti: Prie žemės reik atkelti kojas. Gs.
kójas atmèsti nugaišti: Atmetė kojas to žvynė. Kvt.
kójos atsãkė sunku eiti: Nežinau, kaip būčiau bepasivilkusi... kojos atsakė... dvasios nebeatgaunu. Žem.
kójos atsisãkė negali paeiti: Per šventes buvau taip nusigėręs, kad ir kojos atsisakė. Vkš.
kójas atstatýti mirti: Gyveno gyveno, ėmė ir atstatė kojas. Grž. Jei kraujas sustos, ir atstatysi kojas. Rdn.
kójas atstatýti į durìs mirti: Vai ilgai dar teks palaukti, kad aš kojas į duris atstatysiu. Bub.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsukus kojas. Plv.
kójas atsùkti ant dùrų mirti: Kojas atsuksi ant durų, bus be vargo. Rdn. Šiandieną Jonų senelė atsuko kojas ant durų. Šlv. Jei kojas ant durų neatsuksiu, tai susitiksim. Jd.
kójas atsùkti į durìs Pjv. mirti: Tai atsuko vargšelis kojas į duris. Mrj. Gydykis, ba gali kojas atsukt į duris. Šk.
kójas atvil̃kti sunkiai ateiti: Dar kojas atvilkau į miestelį. Ėr.
kójas aũtis baigtis (apie maisto produktus): Duonelę baigiam, bet jau ir bulvelės kojeles aunas. Šts. Badas ateina – duona per kluoną išbėgo, o putra jau kojas aunas. Sim.
kójomis briksė́ti Ds. dvėsti:
kójomis bùrti dvėsti: Jau tik kojomis buria. Alk.
kójose bū́ti turėti paklausą: Dabar obuolių košė tai kojose bus. Skrb. Labai jau obuolas kojose. Lkv. Šį metą obuoliai kojose. KlvrŽ.
kójos dẽga nerimsta vienoje vietoje, linkęs lakstyti: Ans prie ūkininko negali išbūti – ano kojos dega. Dr. Nepasėdi, dega ano kojos. Plt.
atmìnti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant mušti: Tik atvėlei atvėlei malkapagaliu per šonus, kad atmintų visą buitį, iš kur kojos dygsta. Rod.
pamatýti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant: Nu nu, pamatysite, iš kur kojos dygusios, jei kalbėsit ant pirmininko. Šln.
parodýti, iš kur̃ kójos dýgsta Krs. sakoma grasinant primušti ar kitaip nuskriausti: Aš tau greit parodysiu, iš kur kojos dygsta!. Užp. Joną kapan nuvarė, tai dabar Petras parodys jiems, iš kur kojos dygsta!. Balt. O, jeigu man dabar būtų keturiolika! Parodyčiau Albinui, iš kur kojos dygsta. Bub.
pažiūrė́ti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant: Pažiūrėsiu, iš kur tavo kojos dygsta!. Grž. Reiks pažiūrėti, iš kur tavo kojos dygsta!. Alk. Dabar mes patys jį pačiupinėsim, pažiūrėsim, iš kur kojos dygę. rš. Tik supipsėk nors kartą, vėl pažiūrėsiu, iš kur kojos dygsta. Ss.
kójoms dúoti žinóti nueiti, pasišalinti: Pavalgiau ir daviau kojoms žinoti. Btg.
kíek kójos įkabìna greitai: Juodbėris nusistovėjęs pasileidžia kiek kojos įkabina. Dovyd.
kóją įkélti
1.bent trumpam įeiti, ateiti: Neįkels jis kojos į mano gryčią. Bsg. Kone mirties bausme buvo uždrausta be reikalo ir koją įkelti. Vien. Nespėjau kojos įkelti, tuoj tu į kišenę, – šaukia. – Aš tau pamokysiu!. Žem. Kai tik įkels mūsų gyvulys koją jų daržan, tai ji tuoj ir atsidrasko. Slm. Jei ne tos aplinkybės, gal niekad nebūtų įkėlęs kojos į žemaičių kraštą. Švaist.
2.atsikelti gyventi: O tas tik įkėlęs koją iš armijos pasakė: – Būtų gerai, kad iš čia išeitum. Ap. Kad tik aš ten įkelsiu koją, manęs nebeišvarys. Lnkv. Greitai pradėjo jie mirti. Nespėjo kojos įkelti ir jau miršta. Švaist.
kójos įkéltos grabè visai prie mirties: Grabe kojos įkeltos, o dar žemės gauti graibsto. Šts.
kója įkirstà labai susirūpinęs: Kad vyras išeina kur, žmonai vis koja įkirsta. Bsg. Anos koja vis įkirsta, kad vaikas neapsivogtų. Užv.
kójas įkir̃tęs pasirengęs (ką daryti): Jau ir mes kojas įkirtę išbėgt (per karą). Alvt.
kíek kójos į̃kerta greitai: Bėk kiek kojos įkerta!. Slv.
kóją įkìšti
1.trumpam įeiti: O sesuo, namie pasilikus, ėmė ir įkišo koją pas tuos žmogžudžius. Bs.
2.pradėti kokią veiklą: Kur jis koją įkišo, tai ir paliko. Mrc.
kóją įsikir̃sti turėti daug rūpesčių: Tai aš dabar įsikirtus koją su tais paršiukais. Kž.
kójas išdaũžti suvilioti: Ką jis nebus mandras, kad jis jai pirma kojas išdaužė. Skr.
kóją iškélti
1.trumpam išeiti: Taip pribaidė, kad dabar bijo vienas ir kojos į orą iškelti. Grž. Mus suvarė į barakus, pastatė sargybas su šunimis ir uždraudė po saulės sėdimo ir koją iš barakų iškelti. Vien. Kai tik Marė koją iškėlė iš bažnyčios, prie pat slenksčio Tautkus su piršliu belaukią poterių vestis. Žem. Būk namie, kad man niekur iš trobos kojos neiškeltumei. Vvr. Per tuos vaikus nė kojos iš gryčios negaliu iškelti. Srv. Tokiais atvejais tik iškelk koją iš namų, tau visados kas nors pasidarys ne taip. Myk-Put.
2.išlipti: Per visą žiemelę karšusi, dususi, taip parsisirgo, nusikamavo, ant pavasario visai nublogo, jog nė iš lovos kojos nebeiškelia. Žem.
kóją iškìšti tumpam išeiti: Tik iškiši koją, ir pasineri purvan. Dbk.
kójas iškìšti atsikėlus išeiti trumpam: Perdien lovoj pratupėjau, tik dabar kojas iškišau. Švnč.
kójas išmìnti nusivaikščioti: Aš ko kojas neišmyniau – bėk bėk apie tuos svečius. Gs.
kóją išnèšti pabėgti, išsigelbėti: Niekas gyvas kojos neišnešė. Pt.
kójas išnèšti pabėgti: Gerai, kad išnešė kojas, o būt užmušę. Pst.
kójas išraitýti
1.pabėgti: Tuo pačiu akimirksniu išraitė kojas ir jo draugas. rš.
2.gražiai šokti: Matyt, dar nesenas, kad prie armonikos taip išraito kojas. Ėr.
kójas išsitem̃pti nudvėsti: Karvės, sakau, nebėr jau! Kojas išsitempusi. Akm.
kójas ištaisýti galą gauti: Kad tu sa[vo] kojas ištaisytai. Rod. Ištaisys kojas taip lakiodama. Mrk.
kójas ištem̃pti pasiligoti: Per Velykas buvo trūkus galvoj [kraujagyslė], tai viškum buvau ištempęs kojas. Kp.
kójas ištiẽsti
1.pailsėti: Sakėsi dar nevedęs ir labai mielai norėtų sukurti savo šeimynėlę, norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas, ir taip toliau. Simon.
2.mirti: Maniau, kad jau kojas ištiesiu. Ob. Davė marčiai darbo anytėlė, kad ištiesė kojas per nedėlėlę. KrvP. Išgėrė šilto alaus ir ištiesė kojas. Krč. Kur nenusigąs – vaikų skruzdėlynas – ką jis darytų, jei boba kojas ištiestų?. Paukš. Aš manau, kad senis auštant išties kojas. LzP.
3.pastipti: Jei telią nuo karvės atimdinėsi, greit kojas išties. Rod. Iš ryto lesė [višta], per pietus jau žiūriu – kojas ištiesus. Žl. Kad ta kiaulė tik kojų neištiestų!. Krš.
kójas išvil̃kti
1.sunkiai išeiti: Arkliai vos išvelka kojas iš tvarto. Rmš. Ir Eliuką reikia gydyti, ir kaliniui maisto nors šiek tiek patiekti. Kitaip jis ir kojų neišvilktų. Pt.
2.pasveikti: Šiaip taip kojas išvilko. Všk. Vos kojas išvilkau iš ligos. Rmš. Kaži ar beišvilks tėvas kojas?. Sml.
kójas jùdinti dirbti: Kas kojas judina, tai ir duoną valgo. Grv.
kójomis kabìnti smarkiai eiti: Kabina kojom kiek tik gali ir šnervėm orą uodžia. Mont.
kóją káišioti nuolat kliudyti: Anglija nesiliovė jam (Napoleonui) kaišiojusi koją. rš.
kóją kélti eiti, žengti (ppr. ateinant, išeinant ar nueinant): Būk apdairus, kai keli koją į Dievo namus. ŠR. Jeigu ponas šauktų rokuotis dėl ganyklų, nevalnu nė vienam kojos kelti prie pono. Žem. Eglei naramu – bijo kelti kojos iš tėvų namų. Nėr.
kójos kẽliasi ima didelis noras: Kai šokt, tai kojos kelias, o kai darbui, tai ne. Vrn.
kójas kilnóti šokti: Visi džiaugiasi, kojas kilnoja. LTR.
kóją kìšti trukdyti, kliudyti: Ten kas nors koją kiša. Rmš.
kójas kratýti mirti: Prirūko [vyrai], prigeria ir kojas krato. Krš.
kóją kùlti eiti (be tinkamos naudos): Dėl kelių rublių nėr ko ir koją kulti. Krš.
kójas kùlti smarkiai ar toli eiti, daug lakstyti: Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė. Bs. Kur tik kojas kūlęs, žiūrėk, ir čia besąs. Ll.
kójas laižýti pataikaujant žemintis: Kur žmogus laižo kojas, tai jo kaip velnio bijok. Ob. Kiti galinčiams laižo kojas, kad šviesią dalį nor įgyt. Mač-Kėk. Laižo visi kojas pirmininkui. Slm.
kójas mainýti pavaduoti: Kai tau kojas mainė ir be skatiko, tai gera buvo. Prng. Tavo, motinėle, kojų nemainysiu. Str.
kójas mìndžioti niekinti: Mindžioja mums kojas ir juokias iš mūs veršiško būdo. Kudir.
kójomis mìndžioti niekinti: Teisybę kojomis mindžioti. K.
kójas mìnti eiti (nepasiekiant norimo tikslo): Nei tu mink kojas, nei tu vaikščiok!. Lkš. Dabar aš čia eisiu tiek kelio, kojas minsiu!. Vlkv. Dirbi dirbi, ir sekmadienį kojas mink. Gs.
kójomis mìnti naikinti, žaloti, gadinti: Tik tas karas, tas karas! Visus žmogaus geriausius jausmus mina kojomis.... Pt.
kójos mìrga apie smarkų bėgimą: Vyriškis ėmė vytis Alyzą. Šis kūrė neatsisukdamas, tik kojos jo mirgėjo. Balt.
kójas mùšasi eiti (be naudos): Tik dovanai kojas muši – negausi. Rdm.
kójos mùšasi į ùžpakalį apie greitą bėgimą: Kad lekia, net kojos į užpakalį mušas. LTR.
kad ir̃ kójos nebū́tų sakoma reikalaujant daugiau neateiti: Kad daugiau mano namuose jo ir kojos nebūtų!... Vien.
kad nė̃ kójos nebū́tų sakoma reikalaujant daugiau neateiti: Kad mano namuose daugiau tavo nė kojos nebūtų, – kartą riktelėjo supykęs senis Gerulavičius. Vien. Kad daugiau nė kojos čia nebūtum!. Ėr. Eik iš mano akių, kad tavo čia nė kojos nebūtų!. Rod.
kad nė̃ kója nepastovė́tų sakoma reikalaujant daugiau nesilankyti: Kad tu man šitaip padarei, tai žiūrėk, kad tavo nė koja čia daugiau nepastovėtų!. Gs. Kad man nė tavo koja karčemoj nepastovėtų!. Gdl.
(kieno) kójos nebùvo nėra lankęsis: Kai gyvas – mano kojos teisme nėra buvę!. Gric.
kójos neįkélti neužeiti: Jūs man nepavydėkite, jus tik myliu ir į vestuves prašau, o Jokimukas su Kaziu kojos pas mane neįkels!. Žem. Anasis girininkas, gali sakyti, kasdien užsukdavo, o jūs kojos neįkeliat. Ap. Daugiau ji čia man nė kojos neįkels. Mont.
kójų nejaũsti būti išvargusiam: Išvarginti kelių dienų kelionės akinančioje saulėje, nebejausdami kojų jie nugriuvo kažkokioje sodyboje ant šieno ir užmigo. rš.
kójų nejaũsti po savimì
1.būti išvargusiam, negalėti greitai eiti: Eina Jonukas ir kojų po savim nejaučia. Svyruoja kaip girtas.... Nėr.
2.apie greitą bėgimą: Kaip išsigandau, tai taip nešiausi, kad net kojų po savim nejaučiau. Ml.
kójos nekélti
1.neužeiti: Kaip sau nori, bet tavim dėtas aš ten mažiausiai savaitę kojos nekelčiau. Mark. Ir aš daugiau kojos ten nebekėliau. Žeml. Mano vaike, nesileisk į kelią su jais, nekelk kojos į jų takus. ŠR. Daugiau pas mane nė kojos nekelk. Šk. Ir tetulė, pati eidama išpažinties pas altaristą, nekėlė kojos klebonijon. Dovyd. Jis jau seniai pas mus kojos nekelia. Lš. Pasiuski! – sušnibždėjo Simonaitienė. – Kojos niekur nekeliu nuo šios dienos, kam aš čia sveikatą dėsiu. LzP.
2.neišeiti: Būčiau žinojęs, būčiau ir kojos iš namų nekėlęs. Vien. Kelias savaites kaimynas kojos nekėlė iš namų – tvarkė savo biblioteką. rš. Tarp saviškių galima ir atviriau: baisokas ten (Afganistane) gyvenimas. Be ginklo nekeliam kojos. Vienas gatvėj nepasirodyk. Ap.
kójos neláužia neverčia skubėti: Tas reikalas kojos nelaužia!. Rs. Neskubink, niekas kojos nelaužia. Ėr.
kójos nelim̃pa į žẽmę greitai eina: Eina, net kojos nelimpa į žemę. Klt.
kójomis nelypója apie greitą bėgimą: Kaip šoko bėgti, tai nelypojo ir kojom, kaip žaibas prapuolė. Vrn.
kójos nenutrū̃ks sakoma sutinkant ar raginant kur nueiti: Nubėgsiu, man kojos nenutrūks, aš savo kojų negailiuos. Dr.
kójų nepàkelia
1.nerangus: Ė jau šita tai kojų nepakelia. Sdk.
2.silpnas: Kai kojų nepakeliu, tai ir stumdo. Rmš.
kójų nepanèšti labai pavargti: Labai gerai statyba vyksta – kojų nebepanešu. Sur. Tai pavargau, kojų nepanešu. Mrj.
kójų nepavil̃kti
1.sunkiai, tingiai eiti: Eidamas darban, kojų nepavelka, iš darbo – arklį pralenkia. KrvP. Eina ir kojų nepavelka. Kt. Rajono gydytojai gydė patys juokaudami, kad toks jaunas ir jau nebepavelka kojų. Ap. Aš rankų nebepakeliu, kojų nebepavelku. Mžš.
2.nusilpti: Ką čia įskalsinsi! Kojų nepavilksi. Krš.
kójos neródyti visai neateiti: Tol laidė, kol neliko nė skatiko, o tuomet, žinoma, ir kojos nerodė. Ml.
kójos nesíekia žẽmės smarkiai bėga: Ir aš išvykau baisiausiai bijodamas, kad tasai karas nesibaigtų, man dar nenuvažiavus į vietą. Mano kojos žemės nesiekė, kol aš nuvykau į kazarmę. Simon.
kójos nesíekia žẽmių nori šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kojos žemių nebesiekia. Šmn.
kójas nèšti eiti (nuvargusiam): Nusivazojau – tik ką kojas nešu. Ktk.
kíek kójos nẽša labai greitai (eiti, bėgti): Nuėjo kaip gali, kiek kojos nešė. Krok. Ištrūkęs vaikas nudūmė kiek kojos neša. Jnš. Pamatęs vilką kad jau ėjau, kiek tik kojos nešė. Srv. Vyresnysis liepė broliui bėgti kiek kojos neša į kaimą ir šaukti žmones. rš.
kur̃ kójos nẽša bet kur (eiti): O jie nebeteks gerai apmokamo, garbingo ir pelningo darbo ir turės išeiti kur akys veda, kur kojos neša. Tilv. Einu, kur akys mato, kur kojos neša, kur bėdos žmonių dar nesurado. KrvP. Eisiu kur kojos neš. Sv. Kur kojos neša eitau, kad tik to vargo išvengtau. Lš.
kójomis nẽšinas vos paeinantis: Nuėjo kojomis nešinas. Pvn.
kójų netèkti nuvargti: Eini eini, ir kojų netenki, o dar kiekvienas tau prikiša, kad nieko nedirbanti. Krėv.
kójų neužkélti neiti (kur): Reikia užsistatyti ir kojų neužkelti. Krš.
kóją nukélti bent kiek apsilankyti, nueiti: Gal teks ir man į tas vestuves koją nukelti. Jnšk. Nenukėliau kojos aš ten. Ggr. Jei tik šį vakarą manęs nepaprašys, neleisiu nė tavęs nė kojos nukelti... Kokie mat begėdžiai!. Žem. Daugiau kojos nenukelsiu. Ms.
kójas nukratýti neig. mirti: Negerk tų stypžolių – kojas nukratysi. Plv. Pabraidyk šaltan vandeny – tuoj kojas nukratysi. Sur. Aš čia ir kojas nukratysiu per tuos darbus. Šts. O, dar senis stiprus, negreit kojas nukratys!. Dbk. Nė metų nepagyveno apsiženijęs, ir nukratė kojas. Ker. Kad bent kojas nukratytų, tai būčiau ramus. Vencl.
kóją nukùlti toli nueiti: Pas jį Jonas nukūlė koją – gavo penkiasdešimt litų. Lš.
kójas numìnti pailsti (einant): Taip kojas numyniau, o visai be reikalo. Skr.
kójomis nunèšti nuniokoti, apversti: O čia Beržėnus įmanė kojomis nunešti klausiukai beieškodami Čapskio. Žem. Javai kojomis nunešti. Dauk. Karvės kojomis nunešė visus daržus. Krž.
kóją nusimùšti būti sušelptam, pamylėtam: Ir aš kada ne kada nusimušiu koją pas tave. Kt. Tai dar aš vis tėviškėje koją nusimušu. Plv. Kitąsyk visi atėjo, visi koją nusimušė pas juos. Gs.
kójomis nusitargýti mirti: Senelė kojom nustargytų, jei negautų taip iš žmonių. Drsk.
kója nuspìrti lengvai padaryti: Ką pirma koja nuspyriau, dabar ranka nepaimu. Dkš.
kójomis nuspárdomas lengvai padaromas: Mūsų darbai kojomis nuspardomi, nepavargstas. Šts.
kójas nustirénti neig. mirti: Tu čia pat ir nustirensi kojas. Jnšk.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau kojas nusukusi ant durų, kad ne tie vaistai. Skdv.
kójas nušálti būti silpnam: Be duonos valgysi, ir kojas nušalsi. Yl.
kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas veterinoriaus nesulaukęs. Balt.
kójomis nutrỹpti dažnai kur lankytis: Šaligatvis į „Versalį" buvo jo kojomis nutryptas, o prie bufeto, kurį jis vadindavo altoriumi, jis visada rasdavo pripiltą klebonišką. Tilv.
kójas nuvar̃vinti turėti pastogę, prisiglausti, nukaršti: Tėvai vis sakydavo, kad Jurgis blogas vaikas, o dabar ir gerai, kai gauna senatvėje kojas nuvarvinti. Žvr. Turėsiu senatvėj nors kur kojeles nuvarvinti. Skr.
kójas nuvìrbinti neig. numirti: Tokion Rūdiškėn ligoninė – tik kojas nuvirbinti. Onš.
kójomis pabùrti sakoma apie stimpantį, mirštantį: Paskui nusimoviau klumpę ir drožiau per galvą taip smarkiai, kad jis tik pabūrė kojomis, išsižiojo ir išleido paskutinį atodūsį.... Mont. Eik eik prie arklių, kaip spirs, tuojau pabursi kojomis!. Dkš. Jis tik kojomis pabūrė ir atliko (nugaišo). Plv.
kójas padžiáuti
1.mirti: Padžiausime kojas tuoj mes visi. Ds. Ar čia seniai jis ūžė, linksminosi, o jau šiandien kojas padžiovęs. Srv.
2.atsisėsti pailsėti:
kójas pakáustyti sumušti: Dar labiau apniuko ir išėjo. Ir jau kelinta diena nebesirodo. Arba jam Petras kojas pakaustė, arba oras kliudo. Balt.
kóją pakélti pasirengti išeiti: Ir Petras jau koją pakėlęs. Rs. Ar žinote, kad jau mūsų Bronė koją pakėlė. Skr. Aš vis pakėlęs koją ieškoti darbo. Lkš.
kójas pakélti
1.imti bėgti, sprukti: Pakėlė ir Vanka kojas, kai pradėjo smalyt (šaudyti). Skdt. Tada tai pakėliau kojas!. Gdr.
2.imti šokti: Užplėšk užplėšk (užgriežk), tegul ir seniai pakelia kojas. Ktk.
3.sugebėti darbuotis: Kolei kojas pakeliu, tolei ir skurstu. Dg.
kóją pakė́lęs pasiruošęs išvykti: Jis seniai koją pakėlęs miestan. Kp.
kóją pakylė́ti trumpam išeiti: Tik koją kur pakylėki, tai ir tu ten. rš.
kójas pakir̃sti
1.sujaudinti, išgąsdinti: Per rugiapjūtę vieną vakarą Marelei, rodos, kas kojas pakiro – krito į lovą. Žem. Apie Šarūno nelaimę stengiausi negalvoti, bet, kai pamačiau dvi juodas gegnes, sugniaužė širdį, pakirto kojas. Mik.
2.apgauti (merginą): Vaikis mergei pakirto kojas. Skdv.
kóją pakìšti sukliudyti, sutrukdyti ką daryti, pakenkti: Jie neužmiega, jei nėra kam kojos pakišę. ŠR. Bėda, kiekvienas nori didesnis, mandresnis pasirodyti, – įsimaišė kitas, – o labiausiai kitam už akių užbėgti, koją pakišti, labiausiai tą trirublinę sau išmilminti. Žem. Ir ką gi jis gavo, kad draugui koją pakišo?. Alv. Velnias, matyt, koją pakišė, kad nebesulaukiam ateinant. Alz. Pamidorai labai pakišė koją agurkam: kad ne pamidorai, gal ir agurką valgytų. Mžš.
kójas pakìšti po (kieno)stalù gyventi nesavarankiškai: Kol po tėvo stalu kojas pakišęs. Snt.
kójas pakratýti neig.
1.mirti: Dar nesenas buvo, o jau, veizėk, ir pakratė kojas. Šll. Jau mėnuo laiko, kaip ji kojas pakratė. Skr. Nuo tokio valgio gali ir kojas pakratyti. Ll. O tai kas padės? Ar kad aš čia toj baltoj lovoj pastipsiu, kojas pakratysiu?. Ap. Tas jau kojas vieną kartą pakratė. Skd. O dabar tik ir stypčiojat aplink lovą, tik žvairiakiuojat visi ratu: kada tas senis kojas pakratys, kada griebsim viską. Balt.
2.pastipti: Gyvulys jau kojas pakratė. Lp. Veršiukas jau pakratė kojas. Alz. Kada ta kumelė poną pamatė, ausis pastatė, kojas pakratė. An.
kójas pakùlti apvaisinti: Muderės kojas pakūliau (žmona pagimdė). B.
kójas paléisti į dárbą sprukti: Jam vieną tik šūvį būt tereikėję iššauti, ir darbininkai būtų paleidę savo kojas į darbą. SnV.
kójas paleñkti atsisėsti: Prašom nors kojeles palenkti. Krž.
kója pamèsti nevertinti (kokio daikto): Vasarą koja pamesi, žiemą ranka paimsi. Rod.
kójas pamèsti
1.nuvargti bevaikščiojant: Kojas gali pamesti tie paštaljonai benešiodami paštą. Šts. Ir kojas pamečiau, iki tave suradau. Brs. Aš buvau didžiai greita – pamečiau kojas. Dov. Aš bevaikščiodama ir kojas pamečiau. Mrj.
2.galą gauti: Per tokią muižę (baudžiavą) ir kojas reiks pamesti. Lk.
kójos pamirgė́jo apie greitą bėgimą: Kad pasileido nuo kalno, tai tik kojos pamirgėjo. Švnč.
kójas panèšti
1.sunkiai paeiti: Lyg ėjo kažkas labai senas, vos kojas panešdamas. Krėv. Kai ženijos, tai čiut šiltas buvo, vos kojeles panešė. Šauk.
2.sugebėti eiti: Berniokas nusprendė tol eiti, kol paneš kojos, nors visai neturėjo vilties rasti. Balč.
kójas papùrtinti mirti: Galvą į tvorą – kojas papurtinu, ir gana, – ne ko už našlio ėjusi. Šts.
kóją pariẽtus smarkiai (eiti): Eina koją perietęs. KrvP.
kójas parvil̃kti sunkiai pareiti: Sutemus šiaip taip parvilkau kojas. Jnš. Tik tik kojas parvilkau, šilta be vieno galo. Krš.
kójas pasipustýti pasirengti ką daryti: Pasipustysma, vyrai, kojas – vienas, du, trys. On.
kójos pasistãtė parvirto: Kad pastumtum girtą, tai tuoj kojos pasistatytų. Jrb.
kója paspirtà
1.labai nori: Yra anos koja paspirta su tais baliais, šokiais. Šts.
2.apie nėščią: Cilei besanti koja paspirta. KlvrŽ.
kója paspìrti neig. labai mažai (yra): To darbo – tik koja paspirti. Bgt.
kójos paspìrtos apie nėščią: Kojos paspirtos anos, t. y. nėščia. J.
kójas pastatýti neig.
1.ne laiku, negražiai atsigulti: Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastatęs. Jrb.
2.mirti: Dabar senis ponas kojas pastatė, o žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso!... Žem. Kojas visi pastatė, tie gudrieji. Pj. Vieną valandą šneki, kitą kojas pastatai. End. Per tą didelę sprogseną ir kojas pastatė. Vkš. Dirbsi dirbsi ir bedirbdama kojas pastatysi. Vdk. O pėsčiam tai ne juokai yra suklankti, paskui dar kojas galiu pastatyti. LzP.
3.pastipti: Vienas gaidelis, veizam, kojas pastatęs. Mžk. Arė arė, kol arklys kojas pastatė. Šll.
kójas pastatýti aukštỹn neig. mirti: Valgyk, o aukštyn kojas pastatysi!. Grg.
kójas pastatýti į aũkštą neig. mirti: Jei neėsi, kojas pastatysi į aukštą. Krš.
kójas pastatýti į vir̃šų neig. mirti: Reiks visiems kojas pastatyti į viršų. Grd.
kójas pastatýti prieš mėnùlį galą gauti: O boncai dabar jau veik veik pastatysią kojas prieš mėnulį, nes jie patys juk dirbti nemoką, o darbininkų jie dabar, po karo, nė vieno nebegausią. Simon.
nėrà kur̃ kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nėr kur būt, kur kojos pastatyt. Švn.
kójos pàsuktos ant dùrų miręs: Kojos ant durų pasuktos, nieko nebenorėk. Ukm.
kójas pašálti
1.būti apgautai, suvedžiotai: Mergė kojas pašalo ant švento Jono. Tršk. Ona pašalė kojas. Akm.
2.nusikalsti: Tas vaikis buvo kojas pašalęs, turėjo kitur išbėgti. Vkš.
kójas patem̃pti mirti: Kojas patempsma visi, čia niekas neatsipirks. Rdn. Mūsiškiai dar negrįžo, ar nepatempė tiktai kur kojų. rš.
kójas patiẽsti mirti: Turbūt greit teks patiesti kojas. Mont. Tu man pieno atnešk ir duonos kokį kriaukšlį, kad iš bado kojų nepatiesčiau. Bor. Dar stiprus senis, toks kojų greit nepaties. Sb.
kójomis patrem̃ti suniekinti: Neras jie niekuomet rimasties, jog dėl tuštybės savo patrėmė kojomis prakilniausias savo pareigas ir užduotis. Mač-Kėk.
kójas paver̃sti neig. mirti: Kad nemylėtų, tai gal seniai pavertus kojas būčiau. Trgn. Senesnių jau nebėr, pavertė kojas jau visi. Ob.
kójas pavil̃kti sunkiai paeiti: Pavargau, vos kojas pavelku. Mrj. Aš taip esu pavargusi, kad vos tik kojas pavelku. Skr. O koks čia begali būti grūmimasis, jeigu paskui teodolitą vos bepavelki kojas?. Ap. Dabar nei tau sūnų, nei tau žentų: dirbi, pakol pavelki kojas. Mžš. Kojų pavilkt nebegaliu, kur čia benueisi. Sdb.
kójas pìlti eiti smarkiai (toli ar ilgai): Atėjai iš kolionijos, dabok, tuoj ir vėl pilk kojas kolionijon atgalio. Vj.
kójos pìnasi svirduliuoja, svyruoja: Sudžiūvo, susisuko, kojos pinas. Krš. Ar kojos pinas nuo tų pienų?. Rdn. Ačiui, ačiui, aš jau prisigėriau – kojos pinasi. Jrb.
kójas plàkti eiti (be naudos): Neverta kojas plakt. Ml.
kójas plū̃kti eiti (be naudos): Be reikalo kojas plūkei. Sdk.
kójas praskìrti išeiti: Jis man neduoda niekur kojas praskirt. Skr.
kójomis praskìrti negalì labai daug yra: Ot prigyvenom – moterų kojom praskirt negali, o vyrai turi puodus kilot!. Ob.
kójas pridė́ti šùniui veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šuniui kojas prideda. Skr.
kóją prikìšti atsikratyti kuo įskundžiant: Dievobaimingam činovninkui neparankus buvo viršininkas, persekiojantis kyšius, taigi prisitaikęs prikišo jam koją. Kudir.
kójas prileñkti prisėsti: Prašom toliau, prilenk kojas... užsidek pypkę. Žem. Prilenk kojas, būsi svečias. Užv.
kójas primainýti pakankamai dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu. Prng.
kóją primýnus
1.smarkiai (muša): Koją primynęs jam davė [į kailį]. Rsn.
2.labai daug (reikalauja): Plėšia [už kambarį] koją primynę. Ėr.
kójas priplū̃kti einant privargti: Tik kojas priplūkiau, o nieko gera negavau. Svn. Tai priplūkiau kojas – kelias blogas. Dglš.
kóją prispáudus labai daug (reikalauja): Iš tokio bagočiaus tai galima plėšti koją prispaudus. Užp.
kójas raitýti teig.
1.smarkiai bėgti: Žiūrėk, jis kad raito kojas, tai raito!. Rm. Kad bėga risokas, kad raito kojas, gražu žiūrėt. Ob.
2.suktis, darbuotis: Petras gerai kojas raito. Ds. Tai raito kojas, raito!. Upt.
kójomis rašýti teig. gražiai bėgti (apie arklį): Apjojo kartą, kitąkart, trečiąkart, o kumelys tik kojom rašo, kaip skraido. Lz.
kója rãšo labai mokytas: Prasgėręs, praslakęs, bet koja rašo. Ml.
kójomis skaitýti
1.gražiai bėgti (apie arklį): Sartukas kojukėm tik skaito. Pns.
2.brūkščioti stimpant: Arklys dvėsdamas jau tik kojomis skaito. Švnč.
kójos smeñga į žẽmę nėra jėgų, silpna: Rodos, niekas neskausta, o širdis taip bloga, net kojos į žemę smenga. Žem. Akyse viskas sukosi, kojos į žemę smego; drebančiomis rankomis atdarė duris ir vietoje kaip įkastas pasiliko. LzP.
kójos smìrdi grabù senatvė, arti mirties: Jeigu kojos smirda grabu, kamgi reikėjo to senio dėl to laužo. Mžš.
kójomis stirénti neig. mirti: Kas geria, tas kojom stirena. Rš.
kójose stovė́ti
1.galėti vaikščioti: Kai jau kojose stovėjau, išvežė į Kauną. Slnt.
2.savarankiškai gyventi: Kaip vaikai kojose stovės, tada [tėvai] skirsis. Krš. Kojose visi vaikai stovi. Vn.
kójomis subùrti sakoma apie stimpantį: Gyvulėlis, smūgį gavęs, tik kojomis subūrė ir atliko. Brt.
kójomis sùkti ant dùrų mirti: Jei ji man nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kojas sukti ant durų. Skdv.
kójas sùkti prie dùrų mirti: Vargsti vargsti, žiūrėk, jau reik sukti kojeles prie durų. Btg.
kójas sukùlti nueiti toli ir be naudos: Be reikalo būtumei kojas sukūlusi, nebūtumei išplikusi dantų. Žem. Be reikalo kojas sukūliau, o neradau daktaro. Šts.
kójas suleñkti
1.atsisėsti: Adomas, tiesa, parbėgęs retai tesulenkia kojas. Simon. Kur tu paklydai? Seniai bematyta. Še kėdę, sulenk kojas. Simon.
2.nusižeminti: Nesulenksiu prieš jį savo kojų. Mont.
kójos suliñdo į sùbinę vlg. sakoma pavargus nuo vaikščiojimo: Kol visus žygius apėjau, kojos į subinę sulindo. Krš.
kójos suliñdo į úodegą sakoma pavargus nuo stovėjimo: Nusibodo stovėt – net kojos į uodegą sulindo. Srv.
kójos suliñdo į ùžpakalį pavargo: Per dieną kojos į užpakalį sulindo. Krš. Kur ten beeisi, ir taip kojos į užpakalį sulindo. Avyž.
kójomis sumìnti lengvai nugalėti: Tvirtai jie tikėjosi visas kliūtis pergalėsią, visus priešininkus kojomis suminsią. Žem.
kójas suplàkti be naudos suvaikščioti: Nuėjau, tik kojas suplakiau ir nieko negavau. Plš.
kójas suplū̃kti einant nuvargti: Suplūkei kojas be vieno reikalo. Lkm. Et, be reikalo tik kojas suplūkiau. Ds.
kójas suraitýti greit pasileisti bėgti: Suraityk gerai kojas, ir suspėsi. Ds.
kójas sušìldyti apsiprasti: Dar kojų čia nesušildė. KrvP.
kójas sušìlti apsiprasti, priprasti: Sušils kojas ir vėl lėks kur. Vrn. Jau paėmėt piemenį ant dantų, – pasakė tyliai. – Vaikas dar kojų nesušilo, o jau čia visi jūs: er – rr, er – rr!. Balt. Kitą pavasarį Martynas su savo anūku įsikūrė savo sodyboj, tačiau dar gerai nesušilo kojų, kai brakšt – karas.... Avyž. Nė šilt kojų nesušilo; parvažiavo – ir vėl tuoj išvažiuot. Srv. Kurgi taip skubiniesi, nė kojų nespėjęs sušilt. Krs. Tas šunadvokatis kojų Amerikoj nesušilęs grįžo atgal. Dovyd.
kójomis sutabalúoti mirti: Reikia mokėt [grybus] paruošt, ba ne, tai ir kojom sutabaluosi. Srj.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirmà kojas sutaisysi!. Lp.
kójas šìldyti gyventi (ppr. namie): Anas maža kada namie šildo kojas. Arm. Neilgai aš pas jį šildžiau kojas – prasvarė. Arm.
kójas šìlti gyventi kur: Pas tėvus kojas šyli, tėvų ir klausyk. KzR.
kójas taisýti rengtis ką daryti: Taisykit, mergos, kojas – šiandien kaimynuos šokis. Gs. Vokietys taiso kojas an karo. Krš. Taisyk kojas, brauksim – ir taip sutems, kol parsikapstysim. Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk. Dauk.
kójas taisýti į grãbą rengtis mirti: Žmogus sulaužytas ligų, tai tik taisyk kojas graban. Svn.
kójas tę̃sti lėtai eiti: Ot pavargau mieste, čiut kojas tęsiu. Grv.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiesim kojas, visiem tas bus, ale visi dar norim pagyvent. Bb.
kójas trankýti daug eiti: Vis Panevėžin kojas trankydavo. Mžš.
kóją uždė́ti už ausiẽs tinginiauti: Šiandien nėra valgyt, virėja koją už ausies uždėjo. Vrn.
kóją uždė́ti už galvõs gimdyti: Ma[no] boba uždėjo koją už galvos. Arm.
kójas uždìrti nusibaigti: Tik bumt iš muškietos ir uždyrė kojas kiškelis. Nč. Prisikūreno pirtį drūčiai, nuė[jo] ir aždyrė kojas. Grv. Jau jis uždyrė kojas. Knv.
kóją užkélti apie ilgai neateinantį, nepareinantį: Kame tas daktaras buvo koją užkėlęs taip ilgai?. Žem. Jau dabar anys seniai nebuvo, kaži kur koją užkėlė. Akn. Jau kad neparėjo, must užkėlė koją kur nors. End.
kójas užkélti
1.nusibaigti: Knirkia paršelis, nebeišrėkia, greit užkels kojas. Srv.
2.mirti: Jis jau užkėlė kojas. Ds. Dirbo labai ir užkėlė kojas. Krš.
3.apie ilgai neateinantį, užtrukusį: Turbūt kojas ir užkėlė, – bambėjo sau, – čyst jau pavakarė, o dar nėra!. Žem.
kóją užkélti už galvõs apie ilgai neateinantį, negrįžtantį: Tėvai, bene užkėlei koją už galvos?. Šts.
kóją užkélti už kãklo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį: Bene buvai koją už kaklo užkėlusi. J.
kójas užláužti neig. mirti: Gyveno dar senis su sūnum, senis užlaužė kojas, o sūnus kažkur dingo. Ap.
kóją užmìnti nuskriausti: Dar ne vienam koją užmins, kol jo veidai patins. KrvP.
kójas užplė́šti neig. mirti: Ar dar kojų neužplėšė?. Ker.
kójas užriẽsti neig. mirti: Senis bėgo bėgo, kol užrietė kojas. Skdt. Kugėjo kugėjo (drebėjo) nuo šalčio ir užrietė kojeles. Lkm. Su darbais apsieiliosim, kai kojas užriesim. Al. Mums kas, daug čia liko? Užriesi kojas... ir baigta. Mark. Jei kojų neužriesiu, nuvažiuosiu kada. Švn. Juk tai Gimbutis! Ot, broleli, kur jo atsikraustyta kojų užriesti. Zob.
kóją užsidė́ti už ausiẽs mirti: Jau ana žusdės koją žu ausies. Rod.
kóją užsidė́ti už kãklo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Gal ji ten koją užsidėjo už kaklo. Krok.
kóją užsikélti apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Sakau, kur ana koją užsikėlė, o mat serga. Krž.
kóją užsikélti ant sprándo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Ar jis koją užsikėlęs ant sprando ar ką, kad neateina?. Prn.
kóją užsikélti už sprándo sakoma apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Ar anie ten koją užsikėlė už sprando?. Sd.
kójomis užsiklóti smarkiai parvirsti: Kad galėčiau, tai kad duočiau aš šituos kiauliapirkius iš trobos, kad net savo kojomis užsiklotų. Vaižg. Kaip pavargsiu, tai ir kojomis užsiklosiu. Nč. Kaip virto, tai net kojom užsiklojo. Arm.
kójomis užsivirbénti neig. numirti: Iššoko iš patiltės, kaukšt kupčiui kakton tuinu – ir užsivirbeno anas kojom. Ml.
kójas užvartýti išmirti: Visi kojeles užvartysma. Krš.
kójas užver̃sti
1.mirti: Jau metai, kai Šikšnių kaimo burtininkas užvertė kojas. Ds. Palauk, kol dar senis užvers kojas, tai tu turėsi vargti be duonos kąsnio. Lš. Tas nevidonas kojas užvertė. Šn. Nuo tokios supyliotos degtienės kiek jau kojas yr užvertusių. Krš. Sugrąžins [žemę], kai jau būsi kojeles užvertęs. Brš. Greit ir man reikės kojas užverst. Ker. Parodytau tau, kad patsai kojas greičiau užverstai, bet tik nenoriu rankų purvint. Krėv.
2.pastipti: Du mano paršai užuvertė kojas. Krs. Sveikiausi arkliai pradėdavo kriokti ir užversdavo kojas. Bor. Kojas užvertęs paukštelis gulėjo palangėje. Sav.
kójas užver̃sti aukštỹn neig. mirti: Užversi kojas aukštyn, ir liks ir ragutėlės, ir ragutės. Žl.
kójomis užvirbénti neig. mirti: Pasiėmęs lazdą drykst diedukui – tik tas ir užvirbeno kojom. Ign.
kójomis užvirbė́ti neig. mirti: Barės barės, tas kirvapente galvon ir užmušė motką – tik kojom užvirbėjo. LTR.
kójomis užvìrbinti neig. mirti: Anas jau greit kojom užvirbins. Rš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tabletes, užtai pusamžiai ir varto kojas į aukštą. Krš.
kójas vẽjant sunkiai, svirduliuojant (eiti): Taip sylos nebeturiu: einu kojas vydama. Skd. Ko tu čia eini kojas vydamas?. Yl. Kojas vydami ėjom – tokie buvom susibaigę. Šts.
kójas ver̃sti neig. mirti: Visi žino, kad reiks verst kojas, tik raminas, kad negreit. Jd. Jau maniau kojas versiu. Bb.
kójomis ver̃stis į vir̃šų keisti gyvenimą: Vaikai verčias kojom į viršų. Nmn.
kójas vil̃kti sunkiai eiti nuvargus, nusilpus: Jis per dieną dirbdavo ir vakarais pareidavo vos vilkdamas kojas, visas apskretęs moliu. Mont. Ir pas mus ne Velykos – vos kojas velkame. Vencl. Atliko kaip bizūnas, led kojas velka. Šmn. Senas – kojas vos velka. Msn. Toks tinginys led velka kojas. Krs. Jis vos kojas velka, o čia braidžiok tokioj palaidoje, tokioj slidumoj, iki klupsčio šlapias, purvinas. Krėv.
ant kójų
1.stojasi, keliasi, atsikėlęs: Apie Severją sakydavo: tereikią paliesti sieną ir ji tuoj ant kojų – tokia esanti budri ir klusni. Vaižg. Saulė įspinsta, aš ant kojų. Krš. Kelkis, tinginy, nemiegojęs. Aš senesnis už tave, o štai, matai, seniai jau ant kojų. Krėv.
2.stovi, pastovi: Jonelis pervirto per galvą, bet stypt – ir vėl ant kojų. Mont. Šidlauskiokas nusidažęs (pasigėręs), vos ant kojų, piršliais atvažiavo mat. Slm.
3.dirba, triūsia, vaikščioja: Ne tik prieš kunigėlį, bet prieš patį Dievą parvežant reikia tinkamai pasiruošti, – todėl visi ant kojų. Žem. Visą dieną ant kojų, neprisėdo nė minutės. Jnš. Ir piemeniui nelengva: visa diena ant kojų ir ant kojų. Kp. Aš papratus: aš daugiau ant kojų ir ant kojų. Graž. Ar tau lietus lyja, ar griaustinis griaudžia, ar sniegas sninga – vis ant kojų ir ant kojų... vis bėk.... Pt. Jį išvežė greitoji, ir galas žino, kaip ten bus toliau, o aš va ant kojų.... Avyž. Žinai, per dienas ant kojų ir ant kojų. Vakare, nusivaręs kaip šuo, sėdžiu ligi išnaktų prie popierių. Bub.
ant (kieno)kójų kliūdamas, trukdydamas: Pirma gyvenau ant visų kojų. Mrj.
ant antrõs kójos sakoma raginant išgerti: Dar po vieną! Ant antros kojos, – perbraukia lūpas delnu. Dovyd.
ant naujų̃ kójų stóti rūpintis kitais reikalais: Man vėl ant naujų kojų reikia stoti. Drs.
ant naujų̃ kójų stótis imti naujai gyventi: Reikėjo ant naujų kojų stotis. Mlt.
ant sàvo kójų atsistóti pradėti savarankiškai gyventi: Daug prisikamavo, kol ant savo kojų atsistojo. KrvP. Aštuoniolikos ar kiek ten metų vaikas jau dabar, manai, ant savo kojų atsistos. Simon. Laimė?! Laimė – tai atsistoti ant savo kojų. Mik.
ant sàvo kójų stovė́ti savarankiškai gyventi: Jis jau ant savo kojų stovi. Alv.
ant savų̃ kójų atsistóti pradėti savarankiškai gyventi: Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai. Baran.
ant skaudamõs kójos užmìnti M. paliesti jautrią vietą:
ant stipresnių̃ kójų atsistóti prasigyventi: O kaip tik turėtume džiaugtis, kad štai jau ir lietuvių vienas kitas atsistoja ant stipresnių kojų. Gruš.
ant sunkių̃ kójų nėščia: Tiesa, po kelerių metų sugrįžo viena duktė – Marė, nuvargusi, nuliūdusi, pageltusi ir ant sunkių kojų. Simon. Ji ir vėl vaikščioja ant sunkių kojų. Ck. Ant sunkių kojų buvau. Šln.
ne ant tõs kójos atsistóti būti blogos nuotaikos: Piktas, kaip ne ant tos kojos atsistojęs. Krs.
ant tõs kójos pataikýti išlìpti iš lóvos būti geros nuotaikos: Ar tame jo posėdyje vakar kas nors gerai nusisekė, ar ant tos kojos pataikė iš lovos išlipti, bet nusiteikęs jis buvo puikiai. Ap.
ant trumpų̃ kójų eĩti būti nėščiai: Ji eina ant trumpų kojų. prš.
ant vienõs kójos
1.trumpai (būti kur): Nebūsiu ilgai – tik ant vienos kojos. Lp.
2.apie svaigalų gėrimą: Ant vienos kojos išgėrė, reik ir ant antrosios. End.
ant vienõs kójos apsisùkęs greitai: Šis ant vienos kojos apsisukęs, greit padavęs gerti. Šts.
ant vienõs kójos stovė́ti būti pasiruošusiam greitai išvykti: Kas dar kaltas, kad verkia Poli-na, kad Steponas čia ant vienos kojos stovi?. Bub.
ant vienõs kójos sùktis
1.džiaugtis: Linksmiausioji, sukas ant vienos kojos. Lž.
2.būti judriam, vikriam: Septyniasdešimt metų, o dar sukas ant vienos kojos. Klt. Tai mano boba, kaip ratas ant ašies, tik sukas ant vienos kojos. Ml.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: Ant vienos kojos šokom, kad carą nuvertė. Btg. Vyras džiaugės, ant vienos kojos šoko, kad karas prasidėjo. Trgn. Kad tu itokį namą turėtum, tai ant vienos kojos šoktum. Švnč.
ant kójų atsistóti
1.prasigyventi, atkusti: O vis dėlto Kazys turi racijos: norint tvirčiau atsistot ant kojų, negalima vien sentimentais vadovautis. Vien. Šitaip, brolau, niekada ant kojų neatsistosi. Jei ganysi centą, tai litas pas tave pats atsiras. Gric. Jau žmogus prasigyveno, jau ant kojų atsistojo. Dkš. Man tik dabar pradžia sunki, ale kai jau atsistosiu ant kojų, tai pagyvensiu ne šitaip. Užp. Vaikinas, matyt, rimtas, jau atsistojęs ant kojų. Mark. Antanavičius, besiversdamas knygomis, stipriai atsistojo ant kojų. Švaist. Kol jie (išeiviai) negrįš, tėvynė tegul nė nebando atsistoti ant kojų. Andr.
2.susitvarkyti, įeiti į vėžes: Prekyba jau visai atsistojo ant kojų. rš.
3.pasveikti: Jos padedama Katrė greitai atsistojo ant kojų. Myk-Put. Aš tikiu – tu dar atsistosi ant kojų ir būsi kūrybingas žmogus. Saj. Buvai aplankyti Toleikio?.. – Gero mėnesio prireiks, kol atsistos ant kojų. Avyž. Kai Jurgis vėl atsistojo ant kojų, juodviejų keliai nesuėjo. Mart.
ant kójų išbė́gęs ištįsęs, išaugęs ne pagal amžių: Jis po ūsu, o ji dar jauna, tik ant kojų išbėgus – argi tai pora?!. Vlk.
ant kójų kélti išjudinti, paskatinti veikti, telkti: Viktoras kėlė vyrus ant kojų ir tęsė drąsų žygį. rš.
ant kójų laikýtis
1.pastovėti: Buvau be galo nuvargusi ir vos besilaikiau ant kojų, arba, teisingiau pasakius, ant savo kriukio. Simon. Bet bajorai, nors ir neblaivūs, dar ant kojų laikos. rš.
2.šiaip taip pragyventi: Prisimušiau žuvų, ir laikomės ant kojų.... rš.
ant kójų léistis paūgėti: Pas mus taip: vaikai leidos ant kojų, tai darbuja ir darbuja. Pls.
ant kójų lìpti užbėgti už akių, nekantrauti: Kiek, kiek, kiek... tūkstančių? – nedavė toliau kalbėti iš nekantrumo valdininkai, lipdami teisėjui ant kojų. Cvir.
ant kójų nepastovė́ti labai išvargti: Eini eini žmogus, kol viską apeini, ir ant kojų nebepastovi. Srv.
ant kójų nunèšti iškapstyti, išmynioti: Vištos viralus ant kojų nunešė. Arm.
ant kójų nupùlti nepaeiti: Nagai atbuko, išbirėjo tie dantys, kuriais draskydavo neprietelius, nupuolė nuo kojų. Blv. Kiaulė nupuolė nuo kojų, nebegali nė iš kinio bepasikelti. Vkš.
ant kójų pakélti
1.išjudinti, paskatinti veikti: Parvažiuosiu namo, kad pakelsiu ant kojų visus!. Upt. Kai atėjo su armonika, tuoj visus pakėlė ant kojų. Sdk. Mūsų aprašomo miestelio ponija buvo išgąsdinta, tiesiog ant kojų pakelta naujo įvykio. Cvir. Tu pakeli ant kojų visas ligas tiek vaistų gerdama. Sur.
2.padaryti, kad prasigyventų: Vainos kitus pakelia ant kojų. Gs.
ant kójų pastatýti
1.prikelti, sukelti: Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų. Myk-Put. Pastatė visą šeimyną ant kojų. Upn.
2.išgydyti: Na, nieko, aš jį tuoj pastatysiu ant kojų. Dvd. O kai pradingo Karusės motina, pardavė paskutinę ožką, aulines pušnis ir vis dėlto pastatė Jurgį ant kojų. rš. Motinos rankos pastatys ant kojų, ir mes vėl turėsim kovotoją. Bub.
3.parengti savarankiškam gyvenimui, išmokyti: Aš daug nukenčiau nemokytas, – galvoja tėvas, – bet mano nors vienas vaikas nebekentės, pastatysiu ant kojų, palauk.... Žem. O man dar reikia du vaikus ant kojų pastatyti. Trein. Jis vaikus ant kojų pastatė, išmokino, aprūpino. Mrj. Daug vaikų gerai, bet kol juos užauginai, ant kojų pastatei.... Nmk.
4.sutvarkyti: Tu galėtum pastatyti spaustuvę ant kojų, nes tu esi teisingas žmogus. Mont. Sakysime, pastatę visą biznį ant kojų, mes galėsime paleist į darbą po penketą tūkstančių grabų per dieną. Cvir.
5.įgalinti prasigyventi: Aš jį pastačiau ant kojų, – vis dar nenorėdamas sutikti su tuo, ką Piskarskis pasakė, dantim griežė Spiritavičius, – o jis man užpakalį parodė!. Tilv. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiau ant kojų. Btr. Auksas ir sidabras žmogų ant kojų pastato. ŠR. Jį arkliai ant kojų pastatė. Alv.
võs ant kójų pastovė́ti būti silpnam, ligotam: Juk Marė visiškai iš veido buvo išėjusi, vos ant kojų bepastovėjo, kai pagaliau ją išvežė į Bachmaną. Simon.
ant kójų stótis
1.keltis ir eiti: Kaip tik užtrūbija, tai visos moterys ant kojų stojasi. Grv.
2.pasveikti: Nieko nedarbuik, kol net ant kojų nestosies. Arm.
3.prasigyventi: Naujakuriai tvirtai stojasi ant kojų. rš. Jų vaikai stipriai stojos ant kojų. Grv.
ant kójų stovė́ti būti nepjautam: Tegu pieva tavo ant kojų stovi. Btg.
ant kójų sukélti visus išjudinti, paskatinti veikti: Praeitą savaitę ji sukėlė visą mokyklą ant kojų. Bub. Nei savęs, nei artimųjų nematydamas, visus žmones ant kojų sukėlęs, meistrauja paslapčia kažką. Daut. Ponija buvo išgąsdinta, tiesiog ant kojų sukelta. Cvir. Sukėlė sargė valsčiaus ponus ant kojų. Trein.
ant kójų sukìlti visiems išjudėti, sujusti: Visas Kaunas ant kojų sukilo. Marc.
ant kójų užmìnti įkyrėti, vis kliūti: Savo šeimoje Rokas taip pat saugojosi, kad neužmintų kam nors ant kojų. Avyž.
be kójų nuvargęs belakstydamas: Daugelio ponų slūga be kojų. KrvP.
be kójų lìkti vaikščiojant labai nuvargti: Vaikas ištisą dieną miške grybavo ir vakarop liko be kojų. rš.
be kójų padarýti nugirdyti: Kada tik jis atvažiuodavo į Naupylę, tai visą biurą, anot žydo pasakos, padarydavo be kojų: nuo Dinės jau rėplomis grįždavo namo. Kudir.
be kójų palìkti einant nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi. Als. Jei jūs pėsti, va Jėzus Marija, reiks be kojų palikti. Plt.
į kóją sutartinai (eiti): Gyvenimas eina pirmyn ir negailestingai baudžia tuos, kurie nespėja eiti su juo į koją. Tilv. Nešant sužeistąjį, reikia eiti ne į koją, kad einant nesisuptų. rš.
į kójas apie greitą bėgimą: Per krūmus ir į kojas. Bsg. Vaikai, į kojas, žąsiukai darže!. Jrb. Akvilė kyštelėjo liežuvį ir į kojas. Avyž.
kója į kóją
1.sutartinai: Gerai žengti koja kojon su visais: tada nejauti nuovargio. rš. Einame koja į koją su mūsų amžiumi. rš. Fizinio lavinimo mokytojas visą koloną turėjo nuvesti iki šventoriaus, o iš tenai jau žygiuoti koja kojon pro mokyklą, kur ant cementinių laiptų stovėjo svečiai. Ap.
2.lėtai (vykti, eiti): Koja kojon stūmėmės. Trgn.
į kójas atsistóti pasveikti: O kažin ta boba ar atsistojo į tas kojas?. Trk.
į kójas bū́ti kliūti: Kas tai padarė, kas buvo toks beširdis, kam buvo tos bitelės į kojas?. Simon.
į kójas dė́ti
1.bėgti: Lekiu, sutvarkysiu, – dėjo į kojas dar vienas veidas. Žil.
2.sprukti: Vyrukas dėjo į kojas, dingęs šlaito krūmuose. Andr.
į kójas dúoti greitai bėgti: Pajutęs pavojų, davė į kojas ir pasislėpė. Jnš. Vokiečių armija bėga. Matyt, kad jau paliko miestą, o gal ir ne, tik tam tikra dalis duoda į kojas. Simon. Unguriai pagavo raitytis, bėgt, kad jis davės į kojas nuo tų ungurių!. Kin.
į kójas įstatýti padėti tapti savarankiškam: Ans mane mokė, į kojas įstatė. Krš.
į kójas léistis greitai bėgti, sprukti: Leiskis į kojas, kad sveikus šonus išneštum. Šts. Pamatęs gaspadorių ateinant, piemuo leidosi į kojas. Šts. Danielius pašoko ir leidosi į kojas. Bub.
į kójas lìpti keltis iš patalo: Tuojau lipk į kojas, juk išmiegojai. Dr.
į kójas nerem̃ti nepastovėti, nepaeiti: Jau cielų metų vaikas, o dar nė biškį neremia į kojas. Vvr. Neremia į kojas ir kalboje klysta ana. Pj.
į kójas nuspiẽsti nubėgti: Vyrai buvo jau nuspietę į kojas. Plng.
į kójas padýžti Krtn. pabėgti:
į kójas pakùrti pabėgti: Jonas nusigandęs pakūrė į kojas. Dr.
į kójas pasė́sti apsvaiginti: Padėk man eiti dėl to, kad ta degtinė pasėdo man į kojas. Šts.
į kójas pastatýti
1.išgydyti: Daktarai mane bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs. Šts. Karvę pastatėm į kojas. Plt.
2.padėti įsikurti: Visus keturis vaikus pastatysi į kojas. Als.
į kóją patáikyti sugyventi, sutarti: Kas gali su juo, tokiu lepūnu, į koją pataikyti. rš. Man būdavo skaudžiai sunku žiūrėti į šį švelniasielį savo kolegą, tyliai pasiskųsdavusį, kaip jam sunku pataikyti savo viršininkui į koją. Trein.
į kójas puldinė́ti nuolankiai žemintis pagerbiant: Regėdamas Korneliusą, puldinėjantį kojump jo, idant jam kloniotųs, atatiesė jį. Dk.
į kójas pùlti žemintis (prašant): Į kojas puolu. R. Tėvas nori, kad į kojas jam pultų. Jnš. Puolė broliui kojosun. Rs. Priėjęs kloniojos jam ir puolė kojosemp jo ant veido savo. Dk. Pulk savo motinėlei labai žemai į kojas. JD. Jonas š. puolė kojosemp jo, idant jam duotų pakloniojimą. Dk. Pulk į kojas vienas prieš vieną. Jeigu nepavyktų – pulsim visas teatras. Trein.
į kójas spáusti skubėti: Spausk į kojas, kad nepavėluotum. Dr.
į kójas spìrti bėgti: Velnias greit spyrė į kojas, o žmogus, ant kumelės užsisėdęs, velnią privijo ir vėl paliko. ps.
į kójas stóti keltis: Pirma [valandą] – jau turi į kojas stoti ir kulti. KlvrŽ. Saulė teka – stoji į kojas ir varai bandą. Mšk.
į kójas stótis
1.pasveikti: Stojaus į kojas ir vaikščioju. Skd.
2.atsigauti: Katrie ūkininkai vėl tuojau stojos į kojas. Trš.
į kójas sukélti visus išjudinti, paskatinti judėti: Visus žmones į kojas sukėlė tas gaisras. Šts.
į kóją sutáikyti sutartinai veikti: Ir anksčiau jis su žmona nekaip sugyveno, vis negalėjo sutaikyti į koją – jis varė vienaip, o ji bandė sukti savaip. rš.
į kójas varýti bėgti: Tas vyras, tą kunigą pamatęs, pagavo varyti į kojas. Klp.
kójos ikì žẽmės juok. raminama dėl mažo ūgio: Nesvarbu, kad jis mažas, bet užtat kojos lig žemės. Trš.
iš kairė̃s kójos atsikélti apie prastą nuotaiką: Kolgi toks piktas, gal iš kairės kojos atsikėlei?. Ds.
iš kójų bū́ti pasidaryti silpnam, nedarbingam: Senyn einam: tuoj būsim iš kojų. Brt.
ìš kójų eĩti smarkiai bildėti: Iš kojų eidavo tos šliurės, kai šokdavom patalky. Jrb.
ìš kójų išeĩti nusidirbti: Viena merga ant tokio namo gali išeiti iš kojų. Brt.
iš kójų iškir̃sti parversti, priversti gultis: Kas galėjo mislyti, kad toks žiogas galėtų tokį vyrą iš kojų iškirsti. Skd.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kojų išsivarydavo. Skr.
ìš kójų išsivartelióti išmirti: Kas bus, kai visi seniai iš kojų išsivartelios?. Drsk.
iš kójų išvarýti labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Toks vaikščiojimas išvarys mane iš kojų. Mrj. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia. Bor.
iš kójų išver̃sti pargriauti: Galva pradeda suktis, akyse pažaliuoja, nei juste nepajuntu, kaip išverčia iš kojų. Skd.
iš kójų išvir̃sti
1.nusigerti: Be to, turėjo būti parodoma, kad senovėje gerdavo ne iš stiklinių, bet iš ąsočių, o išvirtę iš kojų dar įvairias karžygių dainas dainavo. Cvir.
2.nualpti: Per pat sumą išvirto iš kojų. Varn.
kõ iš kójų neišvir̃to sakoma apie smarkų juoką: Mes pirmąjį kartą ko iš kojų neišvirtom, tavo jojimą pamatę. Vkš.
iš kójų išvýti labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvaryta, išvyta kumelė iš kojų. Alvt.
iš kójų ver̃sti
1.atleisti iš pareigų: Tu anam nei gera, nei bloga nepadarysi: vis tiek aną jau vers iš kojų. Štk.
2.pakirsti jėgas: Iki pietų darbas eidavo palyginti greitai, o į vakarą nuovargis versdavo iš kojų. rš. Atpūškoję aikštėn, turim sustoti: vėjas verčia iš kojų, ir sniego gilu. Dovyd. Senam tai tas suskausta, tai tas – verčia iš kojų jau. Krš.
iš kójų vir̃sti
1.alpti: Vienu tarpu labai virtau iš kojų. Krš.
2.netekti jėgų: Jūs teisus, sūnų matau tik vakare, kai pats iš kojų virstu. rš.
iš po kójų iš čia pat: Kurapka pakilo iš po kojų. Jnš. Eik iš po kojų, ko čia vis maišai?. Jrb.
iš po kójų ir rañkų iš čia pat: Mūsų buvo daug, [vilkas] bijojo imt iš po kojų ir rankų [šunį]. Vlk.
nuo kójų nukrìsti apšlubti: Arklys nukrito nuo kojų, visai nepaeina. Jnš.
nuo kójos nuléisti papjauti: Vieną dieną pamatysi – aš tą senį nuleisiu nuo kojos. Žml.
nuo kójų nulė̃kti nuvirsti: Kad rėžė snukin, tai net nuo kojų nulėkė. Dglš. Dvi stiklines stiprios išgėrė ir nulėkė nuo kojų. Skdt.
nuo kójų numùšti
1.atimti jėgas: Nemisliau, kad, šitiek išgėrus, taip numuš nuo kojų. Ds.
2.nugalėti: Greit Petras buvo nuo kojų numuštas. rš.
3.sugadinti nuotaiką: Aš, taip sakydamas, visiškai numušiau jį nuo kojų. Šlv.
nuo kójų nupùlti
1.nepajėgti eiti, nepaeiti: Mano teta jau visai nuo kojų nupuolė. Al. Su bėriu greit nepavažiuosi – nuo kojų nupuolęs. Krok. Nėr kur išleisti, nupuls vištos nuo kojų. Krš.
2.nusilpti: Tas darbas žmogų turi: be darbo nuo kojų nupultum. Krš.
nuo kójų nusimùšti netekti jėgų, nuvargti: Tie rugiai tokie tiršti, taip sunku imt, nusimušiu ant vakaro visai nuo kojų. Bsg. Eit negaliu, kaip nusimušiau nuog kojų – ir teip toli. Arm. Kol nuėjau Balatnon, tai čystai nuo kojų nusimušiau. Arm.
nuo kójų nusivarýti
1.nuvargti dirbant, einant, nusidirbti: Na ir nusivariau vakar nuo kojų. Šk. Buvo taip nusivariusi nuo kojų, jog peržengė slenkstį ir tuoj susmuko ant suolo. Balt. Būtų gera išsimaudyti ežere, bet visi taip nusivarę nuo kojų, kad kiekvienas žingsnis brangus. Avyž. Visai nusivarė arkliai nuo kojų. Jrb. Nusivariau nuo kojų bevaikščiodama. Ig.
2.išsekti, nusilpti: Nusvarysi nuo kojų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą. Aln.
nuo kójų nustóti negalėti paeiti: Tėtė nustojo nuo kojų – per Didįjį karą aną išgandino. Akm.
nuo kójų nuvarýti
1.labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ji buvo veikli labdaroje, net tiek, kad nuvarė nuo kojų visas miesto aukštuomenės moteris. Šein. Kam taip vaikai arklį – nuvarysi nuo kojų, i bus po gyvulio. Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarytas nuo kojų. Ut.
2.išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kojų nuvarė. Ukm.
nuo kójų nuver̃sti nugirdyti: Šeimininkė nuvers nuo kojų didžiausią armiją svečių. Andr.
nuo kójų ver̃sti svaiginti (išgėrus): Buvo daug ir gėrimų – ir vyno, ir alaus, ir tokios naminės girelės – šamerlako, kuri mušė ne tik į galvą, bet vertė ir nuo kojų. Vien.
nuo kójų ikì galvõs
1.daug (apsirengimo): Drabužio turi nuo kojų lig galvos prisikrovusi. Lnkv.
2.ištisai, visą: Nelė nesivaržydama apžiūrinėjo ją nuo kojų iki galvos. rš. Švelnus vėjelio pūtimas perbėgo nuo kojų lig galvos ir išblaškė tylias mintis. Šein.
kója per kóją lėtai, pamažu: Vakar per pusę adynos koja per koją Peleson nuėjau. Pls.
kójas per pẽtį apie greitą bėgimą: Reikėjo matyti, kaip „džentelmenas" pasižiūrėjo į mane ir, nemeluodama galiu sakyti, kad jis tik savo kojas per petį ir dui!. Simon.
per sàvo kójas klùpti būti nuvargusiam: Garsiai murmėdami įėjo bernai, per savo pačių kojas klupdamos vos įsivilko mergos. Simon.
po kójomis nesvarbu: Jei [yra] meilė, o turtas po kojomis. Šts.
po (kieno)kójomis priklausomybėje: Visas miestas būtų po jos kojomis. Pt.
po kójų klóti duoti, teikti: Tik reikia džiaugsmą po kojų kloti ir žengt prie laimės gražiu taku!. Mont.
po kójų maišýtis
1.kliudyti, kliūti: Ko tu čia, vaikeli, maišaisi po kojų, eik šalin!. Mrj. Vysiu lauk tave: nieko man nepadedi, tik po kojų maišaisi. Lkč.
2.atkreipti į save dėmesį: Geriau nepakliūti šnipams į akis ir nesimaišyti po kojų. rš.
po kójomis maišýtis
1.kliudyti, trukdyti: Iš mūsų jokios naudos. Tik maišomės po kojomis. rš.
2.atkreipti į save dėmesį: Dabar jisai bijo trobon beeiti. Verčiau jau ant spalių gulėti: vis mažiau kitiems po kojom maišytis. Bil.
po kójomis mìndyti niekinti: Ji visą jį ardo, po savo kojomis mindo. Šein.
po kójų mìnti
1.būti geresniam, pralenkti: Našlys ir jauną vaikį mina po kojų. Varn.
2.niekinti, nepaisyti: Visas mynė po kojų. Sml. O nebok nieko, mano mergužėle, mink šaunius žodelius vis po kojužių. JD. Kitus po kojų savo mina. Bret. Ašaras išverktas po kojų mindama šypsos. Donel.
po kójomis mìnti niekinti: Kas šventa, kas brangu, tą po kojomis mina. KzR. Pats klysta ir mina po kojomis taisykles tos santaros. Jabl.
po kójomis nesimė́to turi vertę: Klebonas pasijuto kaip rūkorius, atradęs papirosus, bet pametęs degtukus: penkiasdešimt litų po kojom nesimėto, bet ir Liūto gaila. Skodž.
po kójomis nueĩti niekais virsti: Kokis ponas, koki pinigai buvo: visus regėjom – visi nuėjo po kojom. Šlčn.
po kójų pablõkšti atiduoti, perleisti (demonstratyviai): Ak, kad jis dabar turėtų tiek, kiek Pals–Pamarneckas: kokie būtų jam niekai visi tie dvarai, kokiu nusijuokimu juos pablokštų Severjai po kojų. Vaižg.
po kójų padė́ti padaryti ką nugalėtoju: Sėskis mano dešinėje, iki kol padėsiu tavo priešus po tavo kojų. brš.
po kójomis padúoti padaryti ką nugalėtoju: Visa padavė po kojomis jo. Dk.
po (kieno)kója pagniáužti pavergti: Pečius išskėtęs, viršum dangų remia, tarytum plačią Palemono žemę stiebias pagniaužti po kryžioko koja. Mač-Kėk.
po kójų páiniotis trukdyti (arti būnant): Nesipainiok po kojų!. Rk. Po visam, einant per miestelį, mergos kaip tyčiomis painiojosi jam po kojų. Žem. Ten paviešės savaitę kitą, kol pamatys iš akių, iš veidų, kad jau darosi našta, kad pradeda visiems painiotis po kojų. Gran.
po kójų paklóti atiduoti: Net ir toji pajėga buvo paklota jankiui po kojų. rš.
po kójų pamìnti paniekinti, nepaisyti: Nebok tu tų kalbužėlių, jas pamink po kojelių. JD. Kur kalbėjom meilų žodį, po kojų pamyniau. Klvr. Neprietelius apgalėjęs ir po kojų savo pamynęs. Bret. Tas bagotesnis tave pagal tavo biednystę po kojų pamins. Klp.
po kójomis pamìnti paniekinti, nepaisyti: Ir principus pamini po kojomis. rš.
po kójų pìntis trukdyti (arti būnant): Nenusinešiu šios lovos, kur taip švaru, minkšta ir ramu buvo miegoti... Nei šios klėtelės, kur niekas po kojų nesipynė. Vaižg.
po kójomis pìntis trukdyti (arti būnant): Ko čia tas kačiūkštis pinas po kojom?!. Vb.
po kójų pùlti žemintis, maldauti: Pulk po kojų brolutėliui paskutinį kartą. LTR. Leonardžiuk, pulk po kojų, prašyk! Prašyk nusižeminęs, visaip prašyk!. Dovyd. Nepulsiu aš po kojų piktam seniui. Nėr.
po kójų spjáuti nelaikyti svarbiu, niekinti: Dabar kiekvienas pasvalietis spjauna jam po kojų. Ps.
po kójų sùktis trukdyti (arti būnant): Nuėjęs nesprūdo kur kampe, ale sukasi po kojų. Dkš.
po kóją sumèsti susituokti: Ana nekokia buvo, kaip ir jis, ir sumetė po koją. Šmk.
po sàvo kójomis žiūrė́ti tik savimi rūpintis: Nereikia tik po savo kojomis žiūrėti. rš.
prie (kieno)kójų nusižeminęs: Aš esu kaip mažas sargas prie tvirtovės vartų budėjimu saldžiuoju gyvas... Ženklo sulauksiu vos – ir jau prie tavo kojų.... Sruog. Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku, padėjai visa prie jo kojų. ŠR.
prie kójos bū́ti pagelbėti (darbe): O juk ar aš nedirbu? Ir dar kaip! Visą vasarą prie kojos buvau. Simon.
prie kójos prikabìntas trukdo: Kūdikis man prie kojos prikabintas. B.
kója pro kóją lėtai, sunkiai (eiti): Eik greičiau, ko velkies koja pro koją!. Erž. Pasiskubink kiek, ką bimbini koja pro koją!. Vlk. Koja pro koją bepaeina. Lk.
su kójomis atmestinai (dirba): Jie su kojom, o ne su rankom dirba. Mrj.
su kairè kója péržegnoti visai nekreipti dėmesio, ignoruoti: Kad būčiau žinojusi, būčiau peržegnojusi su kaire koja. Brs.
su kójomis ir su rañkomis visiškai: Kitas mažas didelį su kojom ir su rankom atvalgo. Asv.
šalìp kójos apie suplyšusią avalynę, kojines: Kad yra nušiuręs čystai, batai šalip kojos. Trk. Matysi, kad bus pančekos šalip kojos. Trk.
kója už kójos R. lėtai, sunkiai (eina): Koja už kojos jis ėjo per kalvotus miškelius. Ap. Koja už kojos parėjau namo sirgdamas. Mrj. Čia ėjome koja už kojos. Žem. Iš gilios Lietuvos koja už kojos vilkosi į Rygą keturios dešimtys vežimų su sėmenimis. Kudir. Ėjo namo koja už kojos. Alz. O tie bindzina koja už kojos. Cvir. Saulė iš lėto, pavargusi, koja už kojos lipo į antrąjį aukštą. Švaist.
virš kójomis apver̃sti sujaukti: Pagaliau užėjo revoliucija ir karas virš kojomis apvertė. Sav.
anė̃ kójos negalima eiti: Į vestuves anė kojos, nė pro duris, nei vaikai, nei niekas... tegul juos velniai!. Žem.
kur̃ kója kur̃ galvà viskas išmėtyta: Priemenėj kur koja kur galva. Šk.
kur̃ kója kur̃ rankà
1.menkas, prastas: Dainos mano – tai jau kur koja kur ranka. Lkš.
2.prastai, kaip pakliuvo, ne iš eilės: Aš kur koja kur ranka – visos pasakos nemoku. rš. Eidavo Šešiapūdis kur koja kur ranka. Cvir. Kaip jau ten mokino, kur koja kur ranka. Dg. Viską reik savon vieton padėt, o ne taip – kur koja kur ranka. Gž.
ne (kieno)kójai nevertas (ko): Juk tu žinojai, kad už jo netekėsi – ne tavo kojai jis, tai kamgi jį erzinai, ko lindai prie jo?. Paukš.
nė̃ kójos
1.negalima eiti: Kai tik lakstysit, pamatys ponas ir iššaudys kaip šuniukus! Nė kojos man niekur.... Žem.
2.visai (neužeiti): Pamėgink, seneli, apsiženyt, čia mūsų nė kojos nebus. Gdž. Anelė pas mum visai nebuvo, nė kojos. Mžš.
3.visai (nevertas): Jau aš jo nė kojos neverta buvau, o gražus, o didelis [vyras]. Mrc.
kaĩp kójomis labai prastai (atliktas): Jei dirba, jo darbas kaip kojomis. Tat.
kaĩp nesavomìs kójomis išvargęs: Kaip nesavomis kojomis neriu atgal pas Emiliutę. Dovyd.
kaĩp ne sàvo kójomis prastai, silpnai (eina): Eina kaip ne savo kojom. KrvP. Na ir eina, kaip ne sa[vo] kojom, čia sustodo, čia eina. Grv.
kaĩp kóją įkir̃tęs susirūpinęs, neramus: Mergaitės jau buvo kaip koją įkirtę. Gs. Jau kelintas mėnuo mes kaip koją įkirtę, dieną ir naktį ant atsargos. Piet. Nuo mažens maniškis brolutis kaip koją įkirtęs. Katil. Mano tas gyvenimas tai lyg koją įkirtus. Dkš.
kaĩp kóją įsikir̃tęs susirūpinęs, neramus: Visą laiką esu kaip koją įsikirtęs. Krž. Vakar visądien kaip koją insikirtus sėdėjau. Pv.
kaĩp kójas pasvìlęs greitai (išbėgo): Pabėgo kaip kojas pasvilęs. LTR.
kaĩp ant naujų̃ kójų atsistójo pradėjo kitaip gyventi: Tu jau dabar kaip an naujų kojų atsistojai – tokį žentą gerą gavai. Ut.
kaĩp be kójų silpnai, lėtai (eiti): Eina kaip be kojų. Vl.
kaĩp į kóją įkir̃tęs turi rūpesčių: Kol Bukotukas būtų buvęs pilėje ir mūsų rankose, tol būtume mes turėję ramybę. O dabar vėl kaip kojon įkirtę. Piet. Taip kaip į koją įkirstas, kad reikia laukti. Lkv. Taip dabar po to visko nesmagu, aš kaip į koją įkirtus. Mrj.
kaĩp į kóją įsikir̃tęs labai susirūpinęs: Negerai taip ilgai rengtis į kelionę, vis kaip į koją įsikirtęs, rūpesnis prieš akis. Žem. Vaikščioja kaip kojon įsikirtęs. Slm. Visi kaip į koją įsikirtę, nežino, ko laukia. Mrj. Ir ana kaip kojon įsikirtus su sveikata. Aln.
kaĩp su kójomis labai prastai (atliktas): Koks čia tavo darbas? Koks prosijimas?.. Kaip su kojomis... vienos raukšlės.... Žem. Dirba kaip su kojomis. Grdm.
nė po arklio koja žr arklys
asilo koja žr asilas
iš (kieno)burnos ir Dievo kojose nekliudytų žr burna
Dieve duok kojas žr Dievas
Dievą stvarstyti už kojų žr Dievas
dyselį valdyti koja žr dyselis
kaip gaidys su koja žr gaidys
galvomis kojomis žr galva
gudas kiša koją žr gudas
karvė įkėlė koją žr karvė
laumės koja žr laumė
meška išsilaužtų kojas žr meška
nosį šluostyti su koja negebėti žr nosis
ožkos koja žr ožka
paršo koja žr paršas
pusė kojos žr pusė
rankai kojai žr ranka
rankas kojas atlaužti žr ranka
rankas kojas bučiuoti žr ranka
rankas kojas išbučiuoti žr ranka
rankas kojas nubučiuoti žr ranka
rankas kojas nukirsti žr ranka
rankas kojas pakirsti žr ranka
rankas kojas susinerti žr ranka
rankas kojas užkrutėti žr ranka
abi rankas ir kojas kelti žr ranka
abiem rankomis ir abiem kojomis žr ranka
rankomis ir kojomis žr ranka
rankas ir kojas atimti žr ranka
rankas ir kojas mušti žr ranka
rankas ir kojas pakelti žr ranka
rankas ir kojas surišti žr ranka
kur ranka kur koja žr ranka
svietą laiminti kojomis žr svietas
tarantulas perbėgo per kojas žr tarantulas
ubago kojos žr ubagas
uodas neįkištų kojos žr uodas
valią duoti kojoms žr valia
varlės koja žr varlė
varlių kojelės žr varlė
velnias kojose žr velnias
velnias nusilaužtų (nusisuktų)koją žr velnias
velnias pasisukeliotų kojas žr velnias
vietos nėra kojai žr vieta
virtimas iš kojų žr virtimas
vištos koja žr višta
kaip ant vištos kojos žr višta
kaip su vištos koja žr višta
kaip višta su koja žr višta
žemė dega po kojomis žr žemė
žemė dreba po kojų žr žemė
žemės negriebti (neliesti)kojomis žr žemė
žemės nelypauti kojomis žr žemė
žemės nelypoti (nelypstoti)kojomis žr žemė
žemės nesiekia kojomis žr žemė
žemė skiriasi po kojų žr žemė
žemės slysta iš po kojų žr žemė
žibainys eina iš po kojų žr žibainys
žinią duoti kojoms (į kojas) žr žinia

Daugiau informacijos

aptaisýti

Apibrėžtis

taisýti, tai̇̃so, tai̇̃sė K, Š, Rtr, FrnW, KŽ; H161, R, MŽ, Sut, I, L
1. tr. SD169, K šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisýk, kas pagedęs J. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti J.Jabl. Trobesiai apleisti, daug taisýti reikėjo Plšk. Te nėr kas tai̇̃so – supuvę suvisu trobos Ck. Taisái ir taisái tą trantą (dviratį) – ir kaip tau kantrybės nepritrūksta! Šv. Laikrodžiai nėra sunkus darbas taisýti, tik kantrybės daugiau turėti [reikia] End. Tas televizorius, matai, nebgenda, ka geras [meistras] paėmė taisýti Trk. Kitą kartą jug nė kokių dirbtuvių nebuvo, kame tu paremontuosi, – patys dirbo, tai̇̃sė Yl. Vyras mašinas tai̇̃sė, kalvis buvo Všv. Reik ratus kaustyti, plūgus taisýti Pp. Dalgė reikia taisýt – atmušta Ūd. Kam jau tep taisai̇̃ kap pavalkus – pirk naują! Pv. Tiltas byra, ir niekas netai̇̃so Grv. Trioba taisomà (taisytina) Tj. Todėl tuo abu [gandrai], kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisýt ir provyt sukosi greitai K.Donel. Mesk, broliukai, rašytie, imk grėblelį taisytie LTR(Dkšt). Bernuželi balandeli, taisyk mun grėblelį LTR(Plt). Brolelis laukia, dalgužį tai̇̃so, taisýdams graudžiai verkia. O tegu tai̇̃sai, tegu neverkia, juk žino, kad negrįšiu JD514.
^ Ka kriaučius tai̇̃sė plūgą, ta jau nearsi Rd.
| refl. tr., intr. R288, MŽ385, Sut, Š: Ana tai̇̃sės dėl savęs, ta muno sesuo, ir ana susiaurino [palaidinę] Žr.
ǁ NdŽ daryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kelius reik taisýti, tus mažūsius keliukus Gd. Kad tik kur kelius taisýt, naujus tiltus daryt, šaltyšius ir šaukia vyrus Lš. Keliai buvo tai̇̃somi nuo ektaro: arba atidirbk, jei ne – mokėk pinigais Grv. Didiejai keliai buvo gerai tai̇̃somi Mšk. Savo kelius taisýdavai žmonys patys Gsč. Kelią reikdavo taisýt – žvyro reikia važiuot Všk.
| Taisykite kelią Viešpaties DP21, SPI69. Idant vėl ir mes taisýtumbim kelią Viešpati savam DP24.
| impers.: Sninga, šąla – tai̇̃so [žiemos] kelią Ėr.
| refl.: Keliai tai̇̃sosi NdŽ.
ǁ daryti, kad būtų tiesus: Taisau, tiesum darau SD290. Kap taisýsi [pradalgę], tai manę nedavysi Btrm.
ǁ LKT142(Kin), Ėr, Klt, Pb šalinti spragas, skyles, lopyti: Taisýti drabužius, kurpes NdŽ. Šaučius kokis buvo, tai̇̃sė čeverykus Mrc. Žiemą tinklus taisýdavom PnmŽ. Malkinės stogą tai̇̃sęs i nuo to stogo nukritęs Jrb. Tai bent ūkininkas: stogas vienos skylės, o taisyti nėra kam Šv. Dabar tai̇̃so itą šalią [stogo] Šlčn. Vengrai taisýdavo varinius katilus Rg. Jis viedrukus tai̇̃so Rmš. Niekas nebelopė kiūrančių stogų, nebetaisė tvorų J.Balt. Keršis dabar nuo ryto iki vakaro trynėsi po sodybą – aprišinėjo obelaites, taisė spragas J.Avyž. Išvydo kitu du broliu … laivėj su tėvu jų Zebedėju betaisančius tinklus savo Ch1Mt4,33. O paskui [pavadino] tuos, kurie tai̇̃sė arba varžė tinklus DP379. Rūbus taisyti N.
^ Netaisyk stogą – supūs; neparemk numų – sugriūs S.Dauk. Taisýtą daiktą ilgiau nešioji nekaip naują Trgn. Taisýtu rūbu ilgiau nešiosi Klt.
| refl. tr.: Žvirblis tai̇̃sos lopos trinyčius NdŽ.
2. tr. Rtr, BŽ83, L, DŽ šalinti klaidas, netikslumus, apsirikimus, nesklandumus: Taisýti rankraštį NdŽ. Taisýti tarimą NdŽ. Taisytinosias vietas ištaisysiu K.Būg. Taisytajame leidime palikta daug žemaitiškumų J.Jabl. Remdamasis tuo principu, jis visą gyvenimą taisė mūsų raštų kalbą J.Balč. Vaikai taisė savo klaidas, žiūrėjo viens kitam į sąsiuvinį, norėdami žinoti, kaip kurio parašyta Pč. Jis išdėstė visa, ką laikęs žodyne taisytinu ir ką kaip taisęs LKV246. Paėmęs sąsiuvinių krūvą taisyti, vėl kiūtojo lyg prikaustytas V.Bub.
| Tę ta sesuo dirbdavo, kvitas taisýdavo (klastodavo) – i papuolė Kln.
ǁ tarminį žodį keisti bendrinės kalbos žodžiu: Tai̇̃so visi tus žodžius, jergau, o tu senovės ieškai! DūnŽ. Netaisáu aš kalbos: šneku kuršėniškai kaip šnekėjusi Krš. Šneka [tarmiškai], ale jau tai̇̃so lietuviškai Šll. Tai̇̃so žodžius, žemaitiškai nebnora i bešnekėti Šll.
ǁ naikinti, išgyvendinti (negeroves): Priemonės taisýti visuomeninėms negerovėms NdŽ.
3. tr. KŽ, DŽ gerinti ką prastą, pašlijusį: Yr tokių, ka badu sveikatą tai̇̃so Krš. Tai̇̃so sveikatą – vaisiuką (prastą, pigų vyną) siurbia (juok.) KzR. Kava gerai – vidurius taiso K.Saj. Miežinis alus apetitą tai̇̃so Ps. Tai̇̃sė vaiką šitą, tai̇̃sė kalbą Drsk. Pasoga viską tai̇̃so, kad ir negraži ar sena [nuotaka] Ktk. Besivažiodamos vyskupas pasergėjo vyskupystė[je] nekurius dalykus taisytinus M.Valanč. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk Vaižg. Viseip manę šelpė ir mano reikalus taisė TS1900,1. Mintis apie laišką taisė jo nuotaiką rš. Taisýti šlovę NdŽ. Tai̇̃santis (vaisto skonį, spalvą) MedŽ123.
| refl. Š: Sako, kad anas (linas) nesigadina [ilgai laikomas], ale ans tai̇̃sos Škt. Jei krau[ja]s iš savęs netai̇̃sos, vaistų nebėr Grd. Tai̇̃sos nervai, tai̇̃sos apetitas Kp. Man po truputį tai̇̃sosi sveikata Krs. Sakom, gal einant mokyklėn jam baigs taisýtis kalba Krs. Amalis juto, kad jo nuotaika taisosi J.Dov. Jo reikalai pradėjo taisýtis NdŽ. Oras, diena tai̇̃sosi DŽ1.
ǁ daryti geresnį, tobulinti: Karas žmones gadina, o ne tai̇̃so Šmn. Maži vaikai reikia taisýt, o kai dideli užauga, tai nebe para Ds. Taisykime vieni kitus, tik be piktumų, be kerštų, be paniekinimų V.Kudir. Tik kvailys gali taip lengvabūdiškai taisyti pasaulį J.Gruš. Norėdami taisyti spaudos kalbą, turim pradėti taisyti mokyklą J.Balč. Apsireiškė ta motita tam sūnui ir sako: – Taisýk gyvenimą (ps.) Rm. Idant jisai … taisýtų mus ant to pasaulio Dvasia savąja šventąja DP135. Teikis mus taisyti ir mus, Pon, rėdyti, id teip gyventumbim, tave regėtumbim PK149.
| refl. P: Pasižada pasitaisyt, tai̇̃sosi Dg.
4. tr. NdŽ, Klt daryti derlingesnį, trąšesnį: Vešma torpių, taisýsma žemę Krš. Dobilai žemę gerai tai̇̃so Imb. Vai ką kalba apynėlis, sodelin augdamas: jei tu manę nesmaigysi, žemelę taisýsiu (d.) Drsk.
| refl.: Po pupų žemė irgi gerai tai̇̃sos Imb.
5. tr. DŽ, NdŽ, DūnŽ gydyti: To moterė išvažiavo akių taisýt Brž. Nedėkavoju už vaistus – geriau taisỹs Šil. Negirdėjom, kuom ten tai̇̃so [pasiutimą] Upn.
| refl. tr.: Taisýtis nervus NdŽ.
ǁ plombuoti (dantį): Vaikas da – jau dantis tai̇̃so: pirmi išbiro, da nespėjo atželt, jau vė tai̇̃so KzR. Tai̇̃sė, ale neištaisė gerai [dantų] Klt. Geriausia, kai be dantų: nereikia nė taisýt, nė niek Žl.
ǁ refl. R, MŽ, N, K, LzŽ, Pns, Pv, Lb, Trgn, Ds, Sdk sveikti, gyti: Kai tik pradėjau gert tuos vaistus, ir pradėjo taisýtis galva Jrb. Paguldė į ligoninę, ale prastai tai̇̃sose Stak. Pradė[jo] koja taisýties Aps. Gal jau tau tai̇̃sosi akys? Krs. Taisýkis, nepasiduok, netoli jau pavasaris! Dkš. Kada ligą nutvėrė (nustatė), tujaus pradėjo taisýties Lkv. Tėvas buvo suvisam sujukęs, dabar pamažu tai̇̃sos Vkš. Kas tai̇̃sės – pastaisė, kas mirė – pamirė Vrn. Ligonis nei miršta, nei tai̇̃sos Dglš. Praėjo mėnuo. Įpusėjo ir kitas, o Antanienė vis nesitaisė A.Vien. Visos kiaulės sirgo, bet jau kitos tai̇̃sosi Kt.
| prk.: Mūsų pijokas išejo taisýtis (pagiriotis) Ktk.
ǁ Vv, Grdm, Krtn, Skd atstatyti į vietą (išnirimą): Senūse laikūse buvo narininkų, kas narius tai̇̃sė arba sulūžusius kaulus LKT78(Pln). Atejo meška, didi daktarka, voruo sprando taisýti (d.) Vkš, Plng.
ǁ masažuoti, trinti (sprandą): Aš liuobu pirtė[je] visoms motriškoms sprandus taisýti Vkš.
6. refl. Švnč riebėti, storėti: Kap karšta, teliukai nestai̇̃so Dglš. Kad vyras tai̇̃sos, žmona gera Ml.
7. tr. LTR(Nm, Jnk), Sdr daryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Taisýti priegalvį NdŽ. Taisýti skarelę NdŽ. Plaukus taisyti N. Su viena ranka reikia taisýt siūlą, ka verpi Smln. Špulia turi suktis, o tu taisýk tą siūlą Dg. Motriškoms reiks šukuoti vėl tus linus, taisýti, verpti Lc. Verks mano seselės nevirkdomos, mano vainikėlį taisýdamos JV959. Tai jis mane an rankelių nešė ir rūtelių vainikėlį tai̇̃sė DrskD89. Mergelė sėdėjo, šilkelius taisė KrvD142. Sėdi už ratelio graži verpėjėlė, taisydama lygiai šilkinį siūlelį LTR(Sv). Ir atlėkė balta gulbė žalius šilkus taisydama LTR(Klvr).
| Mėšlą reikėjo taisýt (lyginti), valyt Št.
| refl. tr.: Rūpestingai tai̇̃sėsi baltą apikaklę NdŽ. Vilius trūkčioja pečiais, lyg taisydamasis jaką I.Simon. Prie katedros Vaižgantas kalba, rankom mosčioja, akinius nuolat taisosi, lyg jie norėtų jam kristi J.Paukš. Moterys atitoko. Sušilusios, sunkiai dvėsuodamos, taisėsi plaukus J.Balt. Bobą ar popą sutikus, apsisukti aplink ir sustojus ką nors daryti lyg taisytaisi LTR(Srj).
ǁ SD371, NdŽ tam tikru būdu šukuoti, garbiniuoti, daryti šukuoseną: Kirpyklo[je] ta buvo, plaukus ana tai̇̃so Žeml. Mun nėkumet tiek neliuob taukuoti plaukai kaip šį metą – reiks taisýti Ms. Dvejus metus netaisiáu plaukus visai Mžk.
8. tr. Mrk, Srj, Švn išplėtojus tiesti, skleisti: Jau ir išaudžiau tankias drobeles, panemunėn taisýsiu DrskD266. Žalioj girioj, lygioj lankoj motinėlė drobes taiso LTR(Kpč).
ǁ refl. TŽI203, Dg, LTR(Vrn) draikytis, driektis: Pas mus upeliai žalio vyno, iš kraštų tai̇̃sos žali šilkai DrskD107. Teka upelė vandenėlio, iš kraštelių taisos žali maurai LTR(Mrk). Per beržlynaičius, per skujynaičius tęnai guli – taisos viešas kelelis KrvD42.
ǁ refl. virsti išilgam, tiestis: Kap šoko lėkt, tai kap tai̇̃sėsi an žemės – o čia tokias purvynas! Pns.
9. tr. Krt, Lkž, Ilg, Pv, Krs, Pnd, Trgn tvarkyti, prižiūrėti: Pavasarį gal tai̇̃sė kapą, ale dabar vėl apaugęs Skdt. Ka nėr kam tų kapų taisýt, reik sulygyt su žeme, i gana Jrb. Ta judvi abidvės tai̇̃sotav tus kapus? Žeml. Neberavėk, nebetaisýk to darželio Mžš. Vakare jin tai̇̃so rūtas – ateina seniukas Šln. Vakar taisiáu tą laukiuką Vdk. Eisim darželių gražiai taisyti ir gegutėlių pasiklausyti LMD(Brž). Ūkės nieko netaisė Ėr. Rėdyk ir taisyk … visus daiktus mano hūkė[je] Mž591.
ǁ Adm pakelti vagojant užverstą: Vienas bul'bas tai̇̃so, kitas ravi Dglš. Išsivagojom daržą, turiam darbo šiandien taisýti Žlb. Jug nepaslenka eiti batvinių taisýti KlvrŽ.
10. tr. Všk, Rk, Svn doroti, darinėti, valyti: Taisýk grybus ir virk grybynę Šts. Aš einu veizėti, ar ana tai̇̃so grybus Trk. Eisu burokų taisýti, – prašo Rdn. Eisiu žarnų Kazienei padėt taisýt Mžš. Lai sau tai̇̃so tą žuvį: kad susigaudė, tai tegul ir tai̇̃so Slm. Išnyko bobutei karvytė. Bobutė tai̇̃so tą karvytę ir rauda (ps.) Slm. Ateina urėdas dvaran varyti – atrado žvirblį beigiant taisyti LLDI271(Pn). Amilia taiso išmirkytą silkę, mala pipirus J.Balt.
11. tr. SD1115, NdŽ įtvirtinti, įstatyti: Dalges tai̇̃so trumpan kotan BM23(Č). Duris in zavieckų ne par senai taisýt pradėjo Sv. O stuboj langai, naujai taisýti, sudrisko [nuo šūvio] K.Donel.
12. tr. Š, J.Jabl(Skp), DŽ, NdŽ rišti (knygą); dėti viršelius, aplankus: Tai knygas tai̇̃so, tai čebatus siuva Dglš.
ǁ Š, Ser dėti į rėmus, rėminti.
13. tr. NdŽ, Brs, Trkn kloti (lovą, patalą): Tatai ta mergaitė tai̇̃sė rytmetį lovas Žr. Musintais tu šiandieną taiséi lovas, ka nė šienikai neišpurtinti Slnt. Reikia eit gult – lova netaisýta! Mžš. Kad man prie lovos nelįstumėt – nespėju nė taisýt! Kair. Kam tu taisai patalelį kas subatos vakarą? N123. Pietų vėjelis taisė patalėlį, o šiaurinis pureno LLDIII275(Grz).
^ Keturi broliai patalą taiso, o vienas atsigula (šuo) LTR.
| refl. tr.: Taisýtis patalą, kinį NdŽ. I da neini taisýtis lovos?! Mžš. Visi ant žemės tai̇̃sosi i gula Rm.
14. tr. L, Rtr, DŽ, NdŽ rengti, vilkti (drabužiais): Visos ponios šoko karalaitės taisyti J.Balč. Tai̇̃somasis kambarys KŽ; LL260. Taiso rėdo sesė brolį NS515.
| refl. NdŽ: Taisýkis greičiau, o jau greit į vežimą reiks sėsti Vvr. Neapsijuoksu [eidamas į vestuves], taisýsuos kaip geriau Krš. Vaikai, taisýkitės – sušalsit! Slč. Nekišk čia snapo: aš einu gult, taisaũs (nusirengiu) Mžš.
^ Merga taisos pusę dienos, o kai išeina – pusė nuogos LTR(Ds).
ǁ refl. dėvėti, vilkėti: O taisýdavoms labai gražiai ČrP. Ir tai̇̃sės su naginėm, su čiulkėm Ps. Pats taisėsi kuo prasčiausiai ir stengėsi pasirodyti tikru mužiku rš.
ǁ aprūpinti drabužiais: Senovė[je] iš savo drobės išaustos siuvo marškinius, kelnes – rėdė tai̇̃sė Krp.
^ Laiba aukšta panaitytė visą svietą tai̇̃so (adata) Slk.
ǁ dengti, tiesti: Klevo grindims aslužė išgrįsta, kartūnėliais stalužiai taisyti JV781.
15. tr. Ser, Šll, Trgn rengti gražiais, puošniais drabužiais: To viena [duktė], tai tai̇̃so baisiausia Klt. Labai jau ana savo mergas tai̇̃so Užp. Karalius daug turėjo rūbų atsivežęs ir pradėjo taisyt suskrebėlę MPs. Kad pirktumei, rėdytumeis pati ir vaikus taisytumei, ar aš tau užginčiau? Žem.
| refl. Rtr, NdŽ, Lkm, Lel, Dgl, Slm: Tai̇̃sos, nori da, kad kas paimt (vestų) Klt. Nebeapsmoka [senam] taisýtis – žmonės juoksis Žl. Pamatytum, kaip jo dukterys tai̇̃sos: šiamet vėl visos naujom suknelėm Dbk. Jis taip mėgo taisytis, jog drabužiams visus savo pinigus išleisdavo J.Balč. Anos bagočkėlės taisos su šilkeliais LTR(Brž).
16. tr. puošti, gražinti kuo: Ji altorius taisýdavo Rm. Kur vainiką dės – tai̇̃so senį (vardinėms prikalė vainiką) Kpr. Povą velnias visaip taisė SI89. Nenorėjo, idant ant jo skreistėmis arba zlataglovais (auksiniais vainikais) taisyt turėtų, kaip daro karaliamus to pasaulio DP4. Davažiavau didį dvarą, tę radau ženklelį: an vartelių variavųjų nuometai taisyta LTR(Lzd).
ǁ I, Lkm teikti išvaizdai gražumo: Šita skepeta tau labai veidą tai̇̃so Gs. Plaukai [bernioką] tai̇̃so: juodi, garbiniuoti Mžš. Geras apsvilkimas tai̇̃so žmogų Dbk. Šitie du kvietkai tai̇̃so kapą – viskas sudžiūvę Ktk.
^ Vidus viršų tai̇̃so (sveikata gerina išvaizdą) Stl. Sveikata žmogų tai̇̃so NdŽ. Jauną mergą tai̇̃so zūbai, seną mergą tai̇̃so rūbai An.
17. tr. daryti, gaminti kokį daiktą: Garšvos žolės lygios, drūtos, [iš jų] piemens taiso švirkšles J.Jabl(Slč). Beržinius šaukštus iš pašaknės berželio jauno taisýdavo Brž. Tokie senoviški [aviliai], ar (irgi) taisýdavo čia, iškabydavo tą vidų Mšk. Iš žąsų pūko paduškas tai̇̃so Dgp. Algelis vainiką betai̇̃sąs Varn. Išgyk, voreli, taisyk tinklelį, iškarkie visas museles LLDI371(Pgg). Ai turi turi name močekėlę, taisỹs plonas drobeles JV493. Vingrius raštelius mudvi taisysim LMD(Pns). Plunksną peilis taisomas (orig. taisams) Q177. Plunksną (rašomąją) taisyti N.
| prk.: Miškas leidžia lapelius, taisydamas sau paunksnėlį LTR(Lnkv). Pats sau taisė nelaimę Žem. Gerdamas žudo save ir duobę kapuose sau taiso rš.
| impers.: Žiemą tai̇̃so – sninga Ds.
^ Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą PPr235(Ds). Geras žodis gerą vietą taiso Prk. Taisyk žodžiui vietą – gyvensi ant svieto LTR(Jnš).
| refl. tr.: I virtienius darydavom, kruopas taisýdavomės [iš miežių] Gsč. Audimų kiekvienas taisės sau Vaižg.
ǁ Gsč, Ant tiesti (kelią): Tai̇̃so kelius ant Laižuvos Mžk. Taisiau taisiau vieškelėlį į margą dvarelį (d.) Nj. Oi sakyk sakyk, jaunas berneliau, kada taisysi tiesų kelelį, kada mainysi aukso žiedelius (d.) Anč.
ǁ tverti (tvorą): Kad tu iš smilgų taisai̇̃ tvorą! (ps.) LKT365(Vlk).
ǁ NdŽ sukti, krauti (lizdą, migį ir pan.): Gandrai lizdą tik tai̇̃so ir tai̇̃so Gdr. Kiaulė tai̇̃so migį, tuoj atsives paršelius Ds. Jau tai̇̃so voverytė gūžtą – vaikus turės Svn.
| refl. tr.: Ko ten tie špokai an to gluoksnio galo tai̇̃sos, a kinį? LKKVII169(Vgr). Jei pelės lizdus taisosi pelkėse arba žemose vietose, bus sausi metai MTtV207(Pnd). Kai orai atvėsta, ežys ima taisytis guolį sp.
| prk.: Vaikis po karūmenės, tura lizdą taisýties, mergos veizėties Rdn.
ǁ daryti ką tam tikro pavidalo, formuoti: Kepalelius taisýs teip su rankoms dailiai, iškeps duoną po pečiaus Sd. Dedam ant ližės, tai̇̃som gražį kepalą didelį i kišam po pečiaus Klk. Čia kočėlėlis, kur lakšinius tai̇̃so LTR(Brž). Minant linus su mašina, reikdavo dviejų žmonių saujom taisýt Skrb.
| refl. tr.: Ežę taisáus, sėsuos morkų Krš.
ǁ Rmš krauti, auginti: Pavasarį šiltas oras, taiso gėlės žiedelius LTR(Lbv).
ǁ sudaryti iš garsų tam tikrą vienumą: Pelėda, pelėdėlė ąžuole tupėdama giesmes taiso NS37. O jos man padėtų alasėlį taisyti ir žodelius kalbėti LTsII528. Tie visoki balseliai teip krūvon suplaukia, tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia ir sutartinę tai̇̃so, ir teip gražiai dera A.Baran.
18. tr. Slč statyti, statydinti (statinį): Samdė meistrus ir tai̇̃sė varpinyčią naują BM69(Žb). Ėmė taisýt namą – visa vasara praėjo Jnš. Taigi taisyk savo namus ant šios uolos brš.
| Eikit, vaikai, žardų taisýt Brž. Kasęs kasęs tus piningus, žiūrįs, ka tai̇̃so kartuves anam an galvos, leidžia šniūrą an sprando Krp. Mūsų kaime niekas te jų (sūpuoklių) netaisýdavo Vdn. Abazą taisyti N.
| refl. tr.: Tai̇̃sėmės tai̇̃sėmės tas triobas i daba da tebsitai̇̃som Grdž. Kada aš pradėjau taisýtis tą triobelę, čia da nieko nebuvo LKT213(Jnš). Taigi teip jie (žaidžiantys vaikai) sau tai̇̃sosi melnyčią MitII249(S.Dauk).
ǁ Slm daryti vidaus įrengimus: Jau ir viršuj baigia taisýt kambarius Mlt.
| refl. tr.: Ka tas trobas tai̇̃sės, ana buvo didliai įsiskolinusi Vgr.
19. tr. Lž, Pšl kurti, steigti, rengti: Pirma darželius taisýdavom, o daba a tai̇̃so? Šd. Viską pasisėjot? I darželį tai̇̃sėt? Trk. Jis gerą sodą tai̇̃sė Ėr. Virvę vis, vadeles vis, – taisi̇̀s gaspadorystę Rz. Viena an kitą ėjo sakyti, kokius darželius imsma taisýti (d.) Šmn.
| refl. tr., intr. Šd: Mes ta (tai) jau nieko netai̇̃somos: mes šiandien gyvenam, ryt galiam nebgyventi Pkl. Viena už kitos [mergaitės] darželius taisýdavos Mšk. Visi kapai niekais paversti. Jie reiks mums nebent naujoje vietoje taisytis Vaižg.
^ Žmogus gyveni dešimt metų – taisai̇̃s ant šimto metų Bsg.
20. tr. I, Krž, Nv, Vkš, Šts, Tv, Šv, Lnkv, Dgp gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą): Taisýti ką gardžiai pavalgyti NdŽ. Kiemiškės susėjusios visos tai̇̃so valgius Rg. Daba kiteip vestuvėms tai̇̃so Kv. Skenu agurkus i taisáu pri šutynės Rdn. Kur ten išvažiuosi – vaikai, ėsti taisýti reik Sd. Aš esu i mačiusi, i valgiusi, i tai̇̃siusi [lydekas] Lž. I kad jau taisýs cibulynę, tad visumet prašysiam silkės Žd. Tai̇̃sėm iš kanapių pieną, mums aguonų nebuvo Vgr. Daba nebtai̇̃so, o seniau buvo oi kastinys! Vgr. Buvau pramokusi taisýti viralus Trkn. Kūčių dieną jug tai̇̃sė, liuob padirbs kankolelių tokių mažiliūčių Nt. Kūčias vis tiek taisýdavo, grybų pataisydavo Jdr. Velykoms, Kalėdoms, Užgavėnėms jau tatai tie valgiai buvo tai̇̃somys Kl. Moku taisýti žuvis žydiškai Slnt. Uogas tai̇̃som an žiemos, pridedam buteliuosna Rod. Jis tai̇̃sąs įkurtuvėm alaus Krs. Gyvoliams čia (šiame katile) tai̇̃som Rsn. Tokia mada – tai̇̃som tortus Ps. Seniau taisýdavo košę iš miežienių miltų Slč. Bulbes virdavo, kanapių druską taisýdavo Vgr. Dabar tik tu taisýk tuos grybus – aš pasiliuobsiu Pmp. Dabar nebėr galo nė valgymų, nė gėrimų taisýt Skp. Man svečias pasigadija – nebetaisaũ valgyt: jeigu noriat, patys pasitaisykit Slm. Dar mama pusrytį tebtaisýs, mas lovo[je] tebgulėsiam Plt. Vakare tarnaitės ir merginos taisė puikią vakarienę kaip dėl tokio bagoto svečio BsPIII15(Nm). Kam tie pūrai, miežiai?… – Alučiui taisyti KlpD99. Kas tik su medum taisyta, tai gardi patrova LTR(Ds). Iš prėsko pieno taiso rūgusį, varškę, sūrį, smetoną, sviestą, lydytą smetoną Vaižg. Ant suolo, geldą pasidėjusi, senė virtinius taisė J.Paukš. Bernotienė taisė kaip įmanydama laidotuvininkams vaišes LzP. Kada tu večerę taisai CI5.
^ Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas (medus) Jrg(Pn).
| refl. tr., intr. Pš, Pnd: Aš sau pietus taisaũsi Klvr. Argi jos taisỹsis valgyt – pavalgis to paties! Rm. Mergaitė vakar tai̇̃sės bul'bų su taukais Skp.
ǁ gaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanas skalbi – reikia šarmo taisýt Všk. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu galvą NS195. Apkyrėjo vaistinė[je] būti, taisýti vaistus Eig. Aš pradėjau tą skystį taisýt i duot – tuo išgijo Smln. O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso ir pardovytoms dirvelėms uždarą tai̇̃so? K.Donel. Druskos vanus taiso nuo sausgėlių LMD(Sln).
21. intr. daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti: Tai̇̃so taip, ka dukterums paliks viskas, sūnuo nieko Krš. Tėvai vaikams tai̇̃so kaip geriau, o vaikai atbulai Krš. Ka ans rūpinos tiek gyvenimu, viskuo, tai̇̃sė taip, ka tik nieko nereikėtum žyčioti eiti Trk. Laidarai čia buvo – tai̇̃sė, pry ganyklos arčiau ka būtų Vgr. Pabengęs darbą, leidaus linkuo Žarėnų teip taisydamas, kad nedėlės dienoj galėčio būti tame miestelėj M.Valanč.
ǁ bandyti: An savo armoškos pradėjau taisýti, taisýti – ir įtaisiau Trš.
ǁ elgtis: Tai̇̃so taip, ka vyro giminė – ne giminė Krš.
| refl.: Turėjo dukterį – šun šėko pjaut išėjo; turėjo vaiką – tas irgi nesitai̇̃sė kaip reik Skr.
ǁ refl. DūnŽ dėtis, rodytis: Jie ūkinykais tai̇̃sėsi Vv. Pakvepo tėvo šimtai – gerai tai̇̃sos Krš. Tai̇̃sos mokyta: kaip tus žodžius gaudo iš gramatikos! Krš.
^ Netaisykis už kitą mandresnis, bo paliksi durnesnis Sln.
22. tr. K, NdŽ, KŽ išdirbinėti (juokus, išdaigas, nemalonumus ir pan.): Juokus tai̇̃so tie pasiutėliai Krš. Sako, tai pikta dvasia gąsdinant, vedžiojant ir tokiuos daiktus tai̇̃sant BM59(Žb). Tas bernelis, tas bloznelis, nusigręžęs kitan šonan juokus tai̇̃so (d.) Slk. Taip po tam keli tarp jų, aklai prisimaukę …, būriškas šūtkas glūpai taisýdami juokias K.Donel. Žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso! Žem. Kam pinkles taisýti NdŽ. Dabar ponas jam ir taisąs priekabes Sln.
ǁ šmeižti, apkalbinėti: Neturiu geros širdies ant jos: visaip tai̇̃so, bjauroja Jnšk.
23. tr. SD190, M, DŽ, KŽ ruošti, rengti (kelionei, kokiai veiklai, įvykiui): Jukniai tai̇̃so savo sūnų į vaiską Kv. [Šv. Dvasia] mus sau pašventina, rėdo ir tai̇̃so gyvatosp amžinosp DP244. Bausk ir taisyk širdis ir rankas jų kovospi MKr40.
| refl. M, Š, Rtr, NdŽ, Vd, KŽ, LzŽ, Gd, Kal, Jnš, Bsg, Brž, Sb, PnmR, Sl, Slk: Jis tai̇̃sos iškeliauti KI76. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi J.Jabl. Dar prieš Žolinę pradeda jos (kregždės) rinktis į būrelius ir taisytis į kelionę J.Jabl. Kartą ji taisėsi eiti į girią parnešti ėdesio J.Balč. Žibalas baigiasi, reik taisýtis gult Skr. Ans labai tai̇̃sės tai karūmenei: kilnojo štangas, raitės, norėjo būti stipras Krš. Kiti tai̇̃sos piršlį karti Trš. Ans jau tai̇̃sės veselei Všv. Jau diegti (sodinti) tai̇̃somos Plt. Sako, anie jau tai̇̃sos tave šauti žemėn Plt. Aš nieko nelaukdamas jau pradėjau taisýties lipti į lazdyną Als. Jau perniai taisiaũs mirt, bet išsisukiau Vb. Aš veikiai išvažiuosu (mirsiu), į aną pasaulį taisáus Prk. Nu, čėsas numie taisýties Grdm. Kur jau taisai̇̃si vė[l] eit? Pns. Rytoj ir jis taisýsiąsis Škn. Keturios poros tai̇̃sos [šokti] Sk. Anos teip taisos, tarytum ryto[j] į Rymą išeis Lnkv. Ant Bauskę važiuot reikia iš vakaro taisýtis: ratus pasitept, šieno maišą prisikišt, avižų terbą prisipilt Skrb. O kur rėdos, o kur taisos vėlai vakaraitė[je] RD186. Teip ji rytą taisantis praust dukrelę, tik šmakšt ir įeinant laumė LTR(Kp). Žiūriu, kur tie kareiviai važiuoja. – Taigi vėl karui taisosi. Kariuomenę grūda K.Saj. Paėmė kryželį nuog sienos ir prie numirties taisytis pradėjo I. Par dveitą valandų taisės mišias laikyti, antra tiek mišias laikė M.Valanč. Tai Kazys dabar vis labiau bijojo užbėgti į Butkius, kada jie taisos valgytų Vaižg. Taisykis prieš smertį OsG158. Nugi taisykias gerai tu ir visi tavo pulkai, kurie pas tave yra, ir būk tu jiemus vadu BBEz38,7. Tuogi anys apie tą dieną nei dūmoj, nei ant jos taisos BPI18. Taisykitės priš Babiloniją apsukui visi strielčiūs BBJer50,14.
^ Taisos kaip senas jauną vesti S.Dauk. Taisos ir taisos kaip į vestuves, kaip varna į dausas J.Jabl. Da karvė neieškos, o jau taisos veršį pjauti LTR(Vdk). Tai̇̃sos kaip į pagrabą Kv. Taisos ir taisos kai meškos šaut eidamas Sln. Taisos kai žylė jūrą degti Sim. Taisos it varna į užmarį lėkti LTsV323. Taisos it meška riešutauti S.Dauk. Taisos it į mugę važiuosiąs S.Dauk.
ǁ refl. Skr, P ketinti, norėti, manyti, numatyti (ką daryti): Tas tėvas nieko nepadaro – tas vaikinas tai̇̃sose ženytis Jrb. Trečias metas taisaũs įsitaisyt bičių Jd. Ana su antru gyvenimu (su uošviais) tai̇̃sos gyventi Krš. Sako, ka žadat išeiti iš čia, tai̇̃sotės mieste gyventi? Als. Veizu, vagis tai̇̃sos par langą lįsti Vkš. Lipšniai kalba, tai̇̃sos apgaut Žg. Ji čia prisituri, tai̇̃sos nuo to vyro bėgt Ps. Jie buvo tai̇̃siusys pėsčiūs eit, ale bėdoj mat, tai nuvežė Slm. Erodas taisosi ieškoti vaikelio, kad jį nužudytų brš.
| Ir žmogui pridera ben kartais pamąstyti apie tai, koks gyvenimas yra ir koks jis taisos būti Vd.
ǁ refl. NdŽ, Tl, Plng, Srv artėti pradžiai, reikštis juntamais kokio būsimo reiškinio požymiais: Jau tai̇̃sos lyt, i ma[n] reik krutytis Jrb. Kol tik nenumanysi, kad tai̇̃sos aušti, tol nešerkias Užv. Tai̇̃sės tai̇̃sės tris dienas, ir lyja Ėr. Tai̇̃sos tai̇̃sos – nepralyja Mžš. Kažin rožė ar nežydžia? – Jau tai̇̃sos [žydėti] Slm. Pradėjo diena švisti ir saulelė taisės užtekėti MPs. Ankstie rytą saulelė ką tik taisės karščiau šildyti Žem. Tai žiema tai̇̃sosi: vakar lijo, šiandie jau šąla Prn. Jau tai̇̃sos an žiemai Krtn. Jau pavasaris pradės taisytis Lnkv. Jau taisýsias ant vasaros – birželis jau vasara Vgr. Karas tai̇̃sės būti, kad gimiau Lk. Jau tai̇̃sos ant lytaus Up. Tokie sparnai sparnai par dangų eina, tai žinok, kad ant lietų tai̇̃sos Antš. Vakaruos lyg į debesį taisos Grž. Tai̇̃sos an dieną jau (švinta) Brž. Pamatė jis tai̇̃santisi vėtrą BM115(Ppl). Žiūriu – ant praėjusio debesio laumės juosta taisosi taisosi LTsIV589.
| Jau tai̇̃sos užsakai, reikia poterius atbūt Btg.
24. tr. N, Lp tvarkyti, rengti (padargą, įrankį, kitą kokią priemonę), kad tiktų vartoti, naudotis: Ejau ratų taisýti [kelionei] KlvrŽ. Todėl jau vežimus kaip reik taisýkite kožnas ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai K.Donel. Tada taisai̇̃ girinę: apidedi dugną pagaliukais ir sukryžiuoji dugne Pnm. Nu tai taisýk katilėlį – aš jau kuriu Sdk. Taisyk sėklą, oras taigi minkštas kaip vilna J.Balt. Kelk, močiute, kelk, širdele, taisyk man stakleles. – Jau nekelsiu, netaisysiu, jaunoji dukrele LTR(Nm). Dar močiutės klausysiu ir stakleles taisysiu, o tai dar ausiu plonąsias drobeles, broleliam dovanėles LTR(Vlkv). Kelki, mūso seserelė, taisyk naujas stakluželes, auski plonas drobeles StnD27. Viena staklužes taisė, antroji plonai verpė RD85. Linai nerauti, drobės neaustos, staklelės netaisytos LTR(Mrj). Kaip reiks eiti į laukelį, reiks samdyti susiedėlių žagrelių taisýti JD145. Laukas neartas, šienas nepjautas, žagrelė netaisyta LTR(Mrj), Smn. Kad tetušis žambį taisė, tuokart mažas buvau D8. Taisyk žagrelę, eik į dirvelę KlpD111. Taip iššveiskite strėlas gerai ir taisykiat skydas BBJer51,11. Mergaitės atsikėlė ir taisė savo žibintus SkvMt25,7.
| refl. tr.: Aš jau čia taisáus (kinkausi) tą arklį, nebmačiau nieko Trk. Nu, jau reik taisýties žambius Dr. Audėjėlės staklužėles taisýtis pradėjo JD214. Aš ant ryto taisáus viską čia, produktus, į turgų važiuoti Vvr.
ǁ miklinti, mankštinti: Prieš bėgimą visi tik vaikšto, kojas tai̇̃so Ds. Elžbieta taisė ranką (pratinosi rašyti) prie stalelio prisispaudus S.Čiurl.
^ Bėda kojas tai̇̃so Rz, Pnd, Ds, Aln, Gdr; S.Dauk, N. Baimė kojas taiso LTR(Žg). Baimė kojas taiso, šaltis pečius laižo KrvP(Ašm). Protas kojas taiso VP39. Duona badą, bėda kojas taiso B121,292.
ǁ derinti: Jau striūnas tai̇̃so (tuoj ims griežti) Lp. Strūnas taisyti N. Kūjelis strūnų taisomas R341, MŽ457.
25. tr. DŽ, NdŽ, Bsg dėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Kareiviai tai̇̃so šautuvus ir, rokuona, šaudysiam vokyčių šnipus Mžk.
26. tr. rengti sėjai, dirbti (žemę): Kai tėvelis žemę tai̇̃sė, dar aš mažas buvau (d.) Žž.
| refl. tr.: Tai̇̃sosi žemę morkom [sėti] Ėr.
27. tr. NdŽ rūpinti, tiektis: Anie (kanapiai) buvo tvirti labai, šniūrams tus tiktai tai̇̃sė Lž. Drabužiuo [linų] reikėjo a dėl pardavos tai̇̃sė Lnk. Par dienas medžius tus taisýs, kapos ten Tl. Atejo žiema, ta tujau į miškus – kirsk malkas, taisýk! Tl.
| refl. tr.: Lapų prisigrėbsim, karklų prisirišim į pundus, taisýsimės ožkai pašarą Skr. Ana pirmu nieko nemokėjo, o dabar jau i šieną pjauna, ir pašarą tai̇̃sos Žr.
ǁ parūpinti, įgyti, pirkti: Pradėjo mašinas taisýt, tai rankom nebeteko dirbt Kp. Jau mūs vyrai kad tai̇̃so drapanas, tai nuo koto nusitaiso Vlkv. Tokims piemenims taisýti matociklus – tėvai kalti! Krš. Jeigu ką taisaũ, tai neužtenka maistui Rs. Do bobutės [siuvamoji] mašina taisýta Dglš. Ne tavo buvo žirgelis ir ant žirgelio balnelis, ne tavo buvo brangios suknelės taisytos LTR(Šl). Taisant sau tautiškus rūbus, reikėtų laikytis kiek galima daugiau savotiškumo rš.
| refl. tr. NdŽ, Šll: Visa iš šitų pinigų reikia taisytis J.Jabl. Akiniai mano jau blogi, reikės taisýtis kitus Rs. Dvyleka tūkstančių uždirbo, nebži̇̀nos, ką beėsti, ką betaisýties Krš. Papa vakar i šiandie Šilalė[je] pasą tai̇̃sos Lkv. Reiks taisýties naujus drobužius, o jau gatavai plyšta Vvr. Kas par baisybė! Pasako: vėžys – grabą taisýkias Jdr. Kad gyvensma, reiks taisýties miežių sėklai Lel. Kiaulių reiks daugiau taisýtis Plv. Vištų neturiu, išsibaigė vištos, i nesitaisáus Gr. Reikia avelės taisýtis – nieko nebus Ktk.
| prk.: Be dešimt metų aš tų vaikų nesitaisýsiu (negimdysiu) Jrb.
28. tr. Šv kaupti, krauti, dėti: Žibės šviesiukė par naktis – tai̇̃sėm tuos kraičius Škn. Kraitį taisýti dukterims liūbam Sd. Čia reik į turgų, čia reik šeimynai algas taisýti Plt. Tai̇̃so piningus, perka [lengvuosius automobilius], i gan Ms. Ans jau tai̇̃sė piningus keliuo Žeml. Ans tik bėgo bėgo, tus piningus krovė i krovė, tai̇̃sė tai̇̃sė ir ans jau pats sau bijojo išleisti kapeikelę Jdr.
29. tr. rūpintis, kad kur patektų, būtų priimtas: Tai̇̃so vaiką į darželį – eis į darbą Krš.
| refl. Ser.
30. tr. Ds, Rk, Kp, Slm, Krč, Ps, Akm kelti (vestuves, pokylį): Ka tas budynes tai̇̃sė, aš esu buvusi Vgr. Pakravus tai̇̃sė – kokius tris šimtus padėjo Klt. Nėr dabar iš ko tai̇̃so veselijos Sdk. Klausiu ją, kokį bolių tai̇̃sot Ktk. Sūnus gal kai ką (kokį balių) taisi̇̀s, svečių pasikvies Svn. Partijų vadai ir ministrai gerinosi jam ir jo garbei taisė puikius priėmimus J.Balč.
| refl.: Ten netoli karalaitės taisiusis veselė, ir atvažiavus ta karalaitė su mergelėm skalbtis Sln. Daba jau taip kaip veselei tai̇̃sos kožnas vienas Kv.
31. tr. Grg, Pnd, Rk, Trgn, Lb organizuoti, rengti: Taisýti karo žaidimus NdŽ. Vaikiai nibrę tai̇̃so Krš. Liuobam i mas tus vaidinimus taisýti Vgr. Anie pri Steckio vakarelį tai̇̃sė Slnt. Smiltynėj gegužines tai̇̃so Brž. Jie leidžia ir knygynus, ir skaityklas kurti, paskaitas, vakarus ir spektaklius taisyti rš. Gaidelis pirmiausia pradė[jo] korą (chorą) taisýt GrvT131. Ir tą šventę taisė kas metai J.Bil. Pagirių gelžkelio salėje mūsų jaunoji dailininkų draugija taisė koncertą Pt. Dažnai žaidė muzika ir buvo taisomi net šokiai J.Balč. Pasibaigus mokslo metams, buvo taisomos gimnazijoje tikros iškilmės Mš.
| Ir ant to buvo atejęs, idant tenai taisýtų atpirkimą mūsų DP2.
32. refl. telktis, rinktis: Tad žmonys anie tai̇̃sės į būrius, bet anie nežinojo, pri ko prisidėties Vgr.
33. intr. Sut, I, N, FrnW taikyti (į taikinį): Taisau ing žymę SD455.
34. tr. kreipti reikiama linkme: Taisyti, sukti kur reikiant I. Klausykime karštai žodžių Jo … ir pagalei Jį taisykime tikėjimą ir gyvatą mūsų DP298. Pažiūrėjo ing dangų rodydamas mumus …, kur visas dūmas ir veikalus mūsų taisyt turime DP319. Ir valdžioja, ir tai̇̃so Dvasia šventąja DK40. Ne fortūna, bet Dievas veikia, tai̇̃so ir skiria, ir rėdo DP335. [Dievystė] valdė ir taisė visuose veikaluose žmogystę savo SPII113. Pasirodyt tiemus, kurie sėdi tamsybėj ir šešėlyj smerties, taisyt kojas mūsų and kelio pakajaus Ch1Luk1,79.
35. intr. gretintis, ketinant ką daryti: Piktos anos (bitės), tai̇̃so tik į akį kąsti! Vgr.
| refl.: Kam prie gerklės taisýtis (ruoštis nužudyti) NdŽ. Anie jau taisos pri langų – muš langus Šts.
36. refl. gretintis, taikstytis, šlietis (prie ko patinkamo): Toks negražus, mažilelis, o tai̇̃sos pri tokios gražios mergos! Krš. Koki mun parėdkininkė patiks, nu taisýsuos taisýsuos! Tl. Taip graži ta duktė, kad ans tai̇̃sos iš kiek kartų pri tos Lk. Par vėlai, vyreli: kalvis pri anos tai̇̃sos Trk. Tas bagotasis to biednojo nemylėjo, o tas – ans vis tiek tai̇̃sos pri ano LKT48(Žd). Sakė, ka pry ano tai̇̃siusys Šll.
| Jau, vaikali, pri morkų taisáis, o pats pasirauti, nusiskusti negali?! Krš.
37. refl. DūnŽ rastis, reikštis, mestis (apie ligą, skausmą): Sudžiūvau, a čia vėžys tai̇̃sos?! Krš. Ka jau koki sklirozė tai̇̃sos, anie nepagydo Trk. Jau anam tai̇̃sos smertis, jau ans tura mirti Jdr. Taisos kvaroba Žrm. Toliau belaukiant, kad parstotų sopės, ėmė taisytiesi didesnės J.Jabl.
38. godžiai valgyti, kirsti: Nu, vyraliai, ans i tai̇̃so gerai: puskepalį duonos jau benga Šll. Kad jis tai̇̃so tą mėsą! Ėr. Pasigarsiuodamas tai̇̃so virtienius Jnšk. Kad taisiaũ, tai taisiaũ – [kopūstų] rūgštis net kvepia! Trgn. Pakūlėtum rankom ben pusrytį, tai net apsiputojęs taisýtum Ds. Kad tai̇̃so, net ausys lepsi Sv.
39. mušti, daužyti: Skubina, lekia, lygiai kad jį kas virže taisýtų Ėr. Kai vanagas vištą da vis tai̇̃so [žmona vyrą] Žrm. Kap ėmė jį pagaliu taisýt! (ps.) Švnč.
ǁ naikinti: Kad ėmė griaut, taisýt pacukus katė! Ėr.
40. tr. šnek. brangiai imti, plėšti, lupti: Mieste žmogų visur kur tai̇̃so Jnš.
◊ batùs taisýtis rengtis mirti: Metų galas netolie – reik batùs taisýties Klk.
dambràs taisýti rengtis verkti: Jau vaikas dambràs tai̇̃so Skrd.
dū̃šią taisýti pagiriotis: Šįryt ejom dū̃šios taisýt Pln.
į keliùs taisýtis stengtis įsiteikti, meilikauti, žemintis: Gal į keliùs kame tai̇̃sos? Trk.
káilį taisýti mušti: Sugrįžo supykęs pas raganą ir kaip pradės vėl jai káilį taisýt VoL333(Jnš).
kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė tartum taip ir reikėjo: Nueitu kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė: nesą numie Gršl.
klỹną taisýti mušti: Menkai kiek kas, tuoj [tėvas vaikui] klỹną tai̇̃so Jnšk.
kójas grabañ taisýti rengtis mirti: Žmogus sudaužytas ligų, tai tik taisýk kójas grabañ Svn.
kójas taisýti Sn, Švn, Lbv, Plv, Šmk, Brž, Kltn, Šll rengtis (eiti, bėgti, keliauti, ką daryti): Taisýkit, mergos, kójas – šiandien kaimynuos šokis Gs. Vokytys tai̇̃so kójas an karo Krš. Taisýk kójas, brauksiam – ir taip sutems, kol parsikapstysiam Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk S.Dauk. Taisyk kojas kelionėlėn, nešk mergelei dovanėlių LTR(Rtn). Žirgeli manas, juodbėreli manas, tai̇̃sai kójas – ilgas kelias in mergelę jotie (d.) Dglš. Oi žirgeli juodbėrėli, taisýk kójas in kelelį DrskD49. Oi žirgeli mano, juodbėrėli mano, taisyk kojas ant kelelio – pri mergelių joti D71.
krãmę (kùprą, nùgarą, pažándes) taisýti mušti: Krãmę tai̇̃so: deda, ka velniai juokas Žr. Viens su botkočiu jau Pričkaus nùgarą tai̇̃sė K.Donel. O kad tie vaikai ėmė kùprą taisýt jam! Erž. Vienas antram su kumstėmis tai pažandes taisė, tai plaukus ir barzdas dailino TS1903,9. ×
prie kalniẽriaus taisýtis rengtis mušti: Tie ėmė vėl prie kalniẽriaus taisýtis Jnš.
skùdurus taisýti Trg mušti.
stygàs taisýti Mrj giedoti: Sode lakštingalėlė netaiso jau stygų LTR(Mrj). ×
striūnàs (strūnàs) taisýti Alk rengtis verkti: Nutilau, kai pamačiau, kad jau mergelė tai̇̃so strūnàs Smn.
vélnius taisýti vaidytis, triukšmauti: Bet daba y[ra] nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių̃ nebtai̇̃so Trk.
anttaisýti (ž.) tr.
1. pritvirtinti: Ant žagrės ančtaisýti du noragai Mžk. I plaukai [išdrožtų] stirninų kaip tikri anttaisýti Ms.
2. uždėti, įtalpinti: Teip norėjau tų šiaudų ant tų rugių kaip norint anttaisýti KlvrŽ.
aptaisýti tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131
1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptai̇̃sė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiáu, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptai̇̃sė [radijo aparatą], piningus susiglemžė ir išdulkėjo Šv. Reikia prieš žiemą dar šulinys aptaisýt Alv. Šiemet aptai̇̃sėm ir langus Ad. Aptai̇̃sėm namą pamažu Grv. Žiūrėk, va aptai̇̃sė burlečius, mažna gi da nešiot Ktk. Reikė buvo šiaudų dengtie pelėpę, reikė buvo visur aptaisýtie Smal. Siuvėjas, drapanas aptai̇̃sė Všk. Jundu aptaisė tą akrūtą, aplopė, apklijavo, kad vanduo niekur neįeitų DS262(Rs).
| refl. tr., intr.: Ano pusė [pirkios] visai nebuvo taisyta; dabar, kai apsiženijo, tai ir apstai̇̃sė Smal. Apstai̇̃sėm namus i gyvenam Dglš. Apsitai̇̃sė i gyvena to[je] trobikė[je] Grd. Kad apstaisýtų su namais, gal nusgodot (nusipirktų) kokią [karvę] Str.
ǁ Klk aplopyti: Jis stogus aptai̇̃sė – vyriškas vis Pgg. Pliorui stogai aptaisýti, kur tik kiaurai – užkamšyti JD181. Nu, tai tave (tavo drabužius) jau aptaisiaũ Krok.
2. Pbr padaryti tvarkingą, tinkamą: Gyvenimą aptaisýk J. Ant ta kalvele riogso kryžauna gerai aptaisyta mūro bažnyčia M.Valanč. Toras apent, kaip buvo, aptaisýti galėsiat Kl.
| refl. tr.: Ant trejų metų nieko nuo ano nereikalaudavo, kolei išsistatė savo trobas ir kolei savo gaspadorystę apsitaisė DS167(Rs).
3. refl. apgyti, apsveikti: Tai jis paskum kap apsitai̇̃sė truputį, tai nežinau, da metų kiek gyveno Eiš. Kas pas mus pagyvena, tas apstai̇̃so Rud.
4. Iš, Dkš aplyginti: Dėsi duonos kukulį, aptaisýsi ir išmausi po pečiu Slnt. Aš tik apdaužau [linų saują], o marti aptai̇̃so Rdm. Vyrai apbloškia [linų saują], aptaisýt gali ir vaikai Rdm. Kelkiatės ir jūs, mergelės, aptaisýkiat sau kaseles Žr.
| refl.: Kap jau dar tu eisi visas susivėlęs – nors kiek apsitaisýk! Dkš.
ǁ Kč, Lp, Krok vagojant, apkaupiant užverstą patvarkyti, atitiesinti: Mudu su rankom aptai̇̃sėm bulves Lzd. Aptaisiaũ cukrinius Brb.
5. LTR(Lbv), Krm, Čb, Trgn, Sdb, Slm, Grž, Šv aptvarkyti, apšvarinti, pagražinti: Kap atšils, aptaisýsim pie namų LzŽ. Apravėjau, aptaisiáu kapelius, vis geriau an širdies – tegulie Krš. Ne kapelio neaptai̇̃so, ne antkapio nededa Žeml. Kola gyvas, ė numirė, tai ažmiršta, i kapo nenori aptaisýt Dglš. Milžino moma pamirė, tai anas nue[jo] kapo aptaisyt LTR(Brsl).
| refl. tr., intr.: Apsitaisýti yra apsigerbti J. Mergaitės kiemelius nusišlavė, darželius apsitaisė Žem.
ǁ apvalyti: O kaip bulbes, a ten, tame sklepe, ir aptai̇̃sė? Trk. Svilini, kolei aptaisai̇̃ lig vertingumo (nj.) Dgp.
6. Š, LL130, NdŽ įrišti (knygą); uždėti viršelius, aplanką: Anas aptai̇̃sė visas knygas Str.
| refl. tr.: Apstaisýk knygas Ds.
ǁ Š, LL130, NdŽ įrėminti.
7. patvarkyti (patalą), apkloti: Biškį lovas aptaisýsu – akės[e] pašviesės Krš.
8. Š, LL260, NdŽ, Jrb, Bb, Mžš, Sv, Krš aprengti, apvilkti (drabužiais): Naujais [drabužiais] aptaisiáu, galės į mokyklą eiti Kv. Tiktai ką duktė daboja: ir valgyt duoda, ir aptai̇̃so, apiprausia Trgn. Aptai̇̃so [vestuvėse] kitą jaunąją ir pasodina galuj stalo, o svotas turi išpirkt vietą tikrai jaunajai Lel. Gul motutė ant lentyčių, juodais rūbais aptaisyta, aplink žvakėm apstatyta (d.) Gdr. Motriška toki aptaisýta, aprėdyta – morė Kal. Žiūri – guli aptaisýtas pėdas Krs.
| Gerki gerki, uliavoki, savo pačią šėnavoki: žiemą basos nelaikyki, čeverykom aptaisyki (d.) Brž.
| prk.: Pati egle tapo, jaunučiukus aptai̇̃sė vaikus rūbais lapo (pavertė medžiais) A.Baran.
| refl. Š, LL269, KŽ, LzŽ, Sdb, Všk: Apsitai̇̃sė išeiginiais rūbais NdŽ. Apsitaisýdavo [Lašininis] prastai, an botago škurlas pakabytas, i važiuodavo PnmŽ. Aš tą visą naktį apsitai̇̃sius išbuvau Jrb. Tokiums ilgums [sukniomis] apsitai̇̃siusios Vdk. Kaip kokie kotai – raudonai apsitai̇̃sę Krš. Prisipūškinusios ir išsipraususios išlipo ant kranto apsitaisýti Trš. Eik eik jau, tokia čiupė – kol apsitaisýs, ir vakaras ateis Šv. Bais gražiai apstai̇̃sius jaunoja Ktk. Apstaisiaũ balta momos seseres apatine, nešu bukietą sulig savim didumo Strn. Privarė moterų, apsitai̇̃siusių vyriškai Nj. Žiemą teip šiultai apstaisýdavau, vis tiek būdavo šalta Dgl. Šalta, dreba bobos, plonai apsitai̇̃sę, – vis tiek stovi Mžš.
| Apsitai̇̃sęs į mūšį (su kario apranga, prisikabinęs ginklų) NdŽ.
| prk.: Paukšteliai paūgėjo, apsitaisė pilkomis plunksnelėmis J.Jabl. Pavasarį … miškai apsitai̇̃so žaliais lapais OGLIII364. Zuikiai baltai, šiltai apsitai̇̃sę Vdk.
^ Kai apstai̇̃so – negraži, kai nustaiso – graži (asla) Kp.
ǁ refl. storai apsirengti, apsivilkti: Apsitaisaũ kaip pupų pėdas, tai nė kiek man nešalta Mžš. Kūtis nešalta, apsitaisiáu i sėdu Skd. Kad apsitaisė, žiemą po vartais nesušaltų LTR(Šd).
ǁ Vžns, Ds, Jnš parūpinti drabužių: Kam tų pinigų ma[n] reikia – vaikas aptai̇̃so Jd. Aptai̇̃sė tą savo dukterį jie gražiai, o kas iš to Jrb. Užgimė vaikas – nuejo į krautuvę, nupirko, aptai̇̃sė, o pirma reikėjo iš savo procės Žgn. O vaikų mes buvom aštuoni, nu i vis aptaisýti – i ką tu iš to aktaro! Lkž. Aptai̇̃sė nuo galvos lig kojų Mžš.
^ Skrynią drobių išrėžysi, pakol driskių aptaisysi LTR(Alv). Maža moteriškelė visą svietą aptaiso (adata) Tvr.
| refl. Ds, Dbk, Kvr, Krkn: Iš ko gi apstaisýsi, jeigu nedirbsi? Kp. Duonos gana, ale apstaisýt, rūbo reikė[jo] [, todėl tarnavo] Vdn. Uždarbiavom – pinigų reikėjo apstaisýt Lb. Reikia iš to ir apsitaisýti, apsiauti Krtv.
ǁ refl. KŽ, Vg, Lnk, Kdn, Tj persirengti kuo: Par Užgavėnes apsitaisýs kiti gerve, kiti – smerčiu Všv. Bernukas apsitai̇̃sė až jaunąjį, mergzna – až jaunąją LKKIII200(Lz). Cigonais apstai̇̃sė i landžioja po pirkias Klt. Ant vestuvių ateidavo čigonai apsitai̇̃sę (čigonais persirengę) Ps. Vaikščiojo jo diedukas apsitai̇̃sęs gerve per Kalėdas Ldk. Toj ragana apsitaisė karaliene ir pasitiko karalių LTR(Al).
9. Š, Sdb, Sdk, Vb, Sv aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Vaikus gražiai parėdo, aptai̇̃so Kb. Vaikam dabar gera gyvent: vaikšto išsipūtę, aptaisýti Slm. Kad vedu kur vaiką, vis aptaisaũ, teip sau nevedu Svn. Tą savo dukterį aptai̇̃sė, net čiuža Mžš. Tų vaikų eilios būdavo, visi basūs, pliki – ne teip kaip daba aptaisýti Ps.
^ I kelmą aptai̇̃sai – bus gražus Dglš. Aptaisýk stuobrį, ir tas bus gražus Krs.
| refl. Š, Varn, Krtn, Kvr, Ėr, Ukm, Slk, Trgn, Lb, Ad: Ka reik eit an balio, tai jin labai gražiai apsitaisýdavo Slč. Daba žmonys i apsitai̇̃sę, i pavalgę Kdn. Tau jau nereikia apstaisýt, duok jauniem Žl. Apstai̇̃sęs, net gurgžda Klt. Tarnaudavau, neturėjau kuom apstaisýt: pakulnis sijoniukas ir bliuzkelė pakulnė Aln. Kaip aš atamenu, katros turėjo apstaisýt, tos buvo pagerbtos Lel. Kokia jau šventė šiandiej, kad teip apstai̇̃sęs? Sdk. Uždek, matuše, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę, apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme StnD26.
10. LL193,196,198, NdŽ, KŽ, Nm, Jnšk papuošti: Dideliai puikiai atrodė: visa balta, galva rūtais aptaisýta Šv. Karves aptai̇̃som, vainikus an ragų uždedam Sug. Su arkliais važiuodavo, arkliai aptaisýti gėlėm ir kasnykais Všk. Aptaisýk suknelės pakraščius, bus daug gražiau Ds. Mergaitės aptai̇̃sė vaiko grabelį Sv. Par Sekmines gėlėm aptai̇̃so vartus LKKVII203(ČrP). Daugiausia gonkų mūsų sodžiuj aptai̇̃so par šventą Joną Skrb. Rytoj Onelės vardo diena, reikia aptaisýt [vainiku] PnmR. Sulaukę kampą aptai̇̃som [per vestuves] Kdn. Žibalines lempas aptai̇̃som su popieriukais raudonais, žaliais Trs. Visi kapai baltai (baltomis gėlėmis) aptaisýti Pc. Pataisydavo gegužines, kalnelį gražiai aptaisýdavo Adm. Pamatė viduo brangį su deimantais aptaisytą kryžių M.Valanč. Prieš kiekvieną jų (bajorų) stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta V.Krėv.
| prk.: Žinau, pasibaigs tas audros ūžesys, pavasaris žemę žiedais aptaisys V.Myk-Put.
| refl. LL269, NdŽ.
11. P, Jnšk, Mšk apdengti, apdėti: Atejo vaikas kupečių aptaisýt – bijo, kad nelyt Slm. Tas bitis reikia, kaip ateis ruduo, apžiūrėt, šiltai aptaisýt Kair. Žaltys pridegino pilną duobę anglių ir aptaisė su velėnom taip, kad nebūtų žymu MPs. Stalai balta drobe buvo aptaisýti Adm. Bejodamas nujojo į vieno karaliaus dvarą, žiūri, kad visas dvaras juodai aptaisytas BsMtI169.
| refl. tr., intr.: Apsitai̇̃sę (apkalę lentomis) stubą gerai, susitvarkę juodu buvo Jrb. Dieną langai nušilo, o ant nakties vėl apsitai̇̃sė Dkš.
ǁ aplieti: Atsparios rūgštims turi būti medžiagos, kuriomis aptaisomi kai kurie pramonės statiniai rš. Kiti su pikiu, sakais ir vašku aptaisyti ir didžių žvakių vietoje uždegti prš.
12. padaryti tinkamą, parengti darbui: Jei gerai būsi jau aptai̇̃sęs, ta (tai) jau būs labai dailus audeklas Rt.
| refl. tr.: Ponia pamokindavo apsimesti, apsitaisýti [siūlus austi] Krkl.
13. apdirbti (žemę): Arklio nėra, nė kaip tą darželį aptaisýt Kr.
14. šnek. su noru suvalgyti, suėsti, sudoroti: Ė viską aptaisęs [velnias] iškūrė Gmž(Krd).
15. Ds, Dgl, Jnš, Srd, Krž šnek. apmušti, apkulti, apdaužyti: Jis bijo, o aš aptaisiaũ aptaisiaũ kriukiu, ir baigta! Gs. Ta kas gi tave taip gražiai aptai̇̃sė? Šv. Tokiam dar mažai šonus aptaisýti! Krš. Tik snukį aptaisýt tokiam! Alv. Kap aptaisýsiu aplink ausis! Tvr. Aptai̇̃sė per ausis i paleidė Dglš. Tėvas tą netikėlį kartais i diržu aptai̇̃so Ėr.
16. DŽ, Dgl, Trgn, Ėr šnek. apgauti, apmauti, apsukti: Aptai̇̃so [girtuoklius] kaip šiltą vilną DūnŽ. Tai kad aptai̇̃sė – kaip čigonas su arkliais! Ds. Sukčiai teip aptai̇̃sė žmogų, kad liko be pinigų ir be arklio Jnš.
| refl.: Pigiai parduodamas labai apsitai̇̃sė Jnš.
ǁ Mlt, Dgl, Slm, Erž apvogti: Girdėjau, kad tave puikiai aptai̇̃sė Vvr. Ot aptai̇̃sė girtą tave: ir kalnius nuvilko, ir pinigus iškratė Dbk.
ǁ Šts, Ms, Lkš apvilti, suvedžioti (merginą): Kiek anas mergų aptai̇̃sė! Ktk.
ǁ padaryti žalos: Praeitais metais mumis aptai̇̃sė (šernai bulves iškniso) Yl.
ǁ refl. tr. pasidaryti ką bloga: Susirgo, pats save apsitai̇̃sė Krš.
17. euf. apdergti: Užsirito ant akmens ir aptai̇̃sė teip labai Jnšk.
| refl.: Apsitai̇̃sė vaikas Nj.
18. apnuodyti (valgį) ar užkalbėti, kad pakenktų valgančiam: Ji mūs valgio nevalgo: jai atrodo, kad aptaisýtas Rmš.
atitaisýti tr.
1. Š, NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, tinkamai sutvarkyti: Tas nutrūko, tas nūdilė, kitas apvirto – viską reikėjo atitaisýti Trk. Peilis į vieną pusę nuverstas, – kai tik atitaisiaũ Jrb. Reikė attaisýt, ba rudenį sugriuvo [bulvių rūsys] Dg. Pas mum sugadino i niekas nebeatitai̇̃so tos drenos Bsg. Atitai̇̃so Rygos senamiestį RdN. Paminklinė ta bažnyčia, valdžia liepė atitaisýt Škt. Namelius atitaisysime ir visa priruošime didžiam metui! Vd.
| refl. Š, NdŽ: Sėda važiuot, tai brika brinkt, rodos, atsitai̇̃sė – i parvažiavo namo Mšk.
2. NdŽ, KŽ pašalinti įsibrovusias klaidas, apsirikimus: Atitaisýti tekstą DŽ1. Suriktas raštas – reikia atgal [pakojos] mint, atataisýt Kvr.
| refl. tr.: Ir Viktariukas šiemet pavardę atsitai̇̃sė, kai pasus ėmė Slm.
3. panaikinti, išlyginti neigiamus kokio veiksmo, elgesio padarinius: Aš, Mikeli, padariau didelę, nebeatitaisomą kvailystę I.Simon. Auklėjimo klaidos sunkiai atitaisomos rš. Paleidai kalbas aplink mune, nuplėšei šlovę, daba imk ir atitaisýk (atšauk) viską Vkš. Senoji Karalienė buvo maniusi atitaisyti marčiai pasakytus per daug aštrius ir neapgalvotus žodžius I.Simon. Atmeni vokiečių riterį, kuris norėjo tau gero, bet tapo priežastimi neatitaisomos nelaimės V.Krėv. Žinojo, kad tai, kas atsitiko, buvo baisu, neatitaisoma V.Bub.
^ Klaidą greit padaryt, o atataisýt sunkiau Klt. Ašarom klaidų neatitaisysi LTR(Zp).
atitai̇̃somai adv.: Steponas Kašauskas buvo paprašytas palikti policiją, kurios mundurą jis suteršė neatitaisomai J.Balt.
| refl.: Teip piktai atsakė, tik paskui atsitai̇̃sė Adm.
ǁ atlyginti, atmokėti, atsiteisti: Tėvo padarytas skriaudas žmonėms ji pamažu atitaiso V.Myk-Put.
4. KŽ grąžinti į buvusią gerą būklę: Sveikata neatitai̇̃soma, kojos skausta Vdk. Niekas neatatai̇̃so jau [sveikatos] Švnč. Barsčiau, sūdžiau, bet nebeatitai̇̃sė [mėsos] to druska Mžš. Man dabar nebėr mislies atataisýt gyvenimas Skp. Meinardas, didis mistras, attaisęs ir padauginęs savo kareivius antplūdusioms gaujoms kryžnešių, traukė visuomenę į Lietuvą S.Dauk. Aš tave (šeimininko išvarytą šunį) attaisysiu, apent kad tu paliksi geru S.Dauk. Ką attaisýti KI575.
| Pakajus tarp Dievo bei žmonių vėl attaisytas (atkurtas, atstatytas) esąs brš.
| refl. Š, KŽ, Vkš, Krs, Skp: Jau ji daug geresnė, i veidas atsitai̇̃sė (pasidarė nekreivas) Stak. Kaži ar ta mano sveikata atsitaisýs? Rs. Daba papasnykuotumi [kaip kad anksčiau pasninkaudavo] po septynias savaites, teip atsitaisỹtų (praeitų, išnyktų) i kraujo kalkėjimas, i tas kraujo spaudimas Všv. Buvo karvei vienas spenys pagedęs, paskiau atsitai̇̃sė Mžš. Paskiau jau dvaras tas atsitai̇̃sė, jau buvo duonos užtenkamai Vvr. Po pietų oras atsitai̇̃so Rsn. Kaip metai atsitaisys, pabrings ir rugiai Šts. Jis jau atsitai̇̃sė (vėl prasigyveno) Lp. Kai pradėjau dobilus sėt, vėl atsitai̇̃sė žemė Srv. I tuoj pienas atsitai̇̃sė karvei, i kaip davė, teip vėl duoda karvė pieno Lnkv.
ǁ LTR(Brž) padaryti gerą, patobulinti, perauklėti: Kad aš atitekėsiu, tai tą kiemą (kiemo gyventojus) atitaisýčia Krč. Kad tei[p] žmogus prigimęs, sunku tą prigimimą atitaisýt Skr. Ta kraujo viera vienat attaiso ir baisingiausiuosius Ns1850,2.
^ Geras ir žodžio klauso, pikto ir lazda neatitaiso PPr89(Šll).
| refl.: Tei tai gana pasiutęs vaikyščias buvo, ale iš armijos grįžęs atsitai̇̃sė Nm.
5. Slm pagydyti: Jis daug žmonių yr atitai̇̃sęs Skr. Pasakė – su ta ause savo amžiuo[je] nebgirdėsi; tą atitai̇̃sė Rt. Lašelines ėmė statyti – atitai̇̃sė Rdn.
ǁ refl. BŽ83, Tl, Upt, Ps, Lp, Ml pasveikti, pagyti: Davė vaistų, i ta koja atsitai̇̃sė Jrb. Tris keturius metus negirdėjau, paskui atsitai̇̃sė ma[n] [ausis] Smln. Sako, jeigu dabar nešios akuliorius, tai paskum atsitaisi̇̀s akys, nebereiks nešiot Slm. Galva jau atsitai̇̃sė, nebe teip skauda Rm. Atsitai̇̃so inkstai nuo šaltekšnio Sk. Pradėjau gerti šv. Jono žolynėlius, tikiuosi atsitaisýsiąs A.Baran. Biškį atsitai̇̃sos nugara Rsn. Kiek aš prisikentėjau su ta savo rankele, dabar jau biškį atsitai̇̃sė Šv. Nėr ko norėt greit po tokios sunkios ligos – iš lengvo atsitaisỹs Pg. Šita liga [sergantys] nedaug kas atstai̇̃so Trgn. Gyvatę tą išverda, duoda – i pradeda ėst, i kiaulės tada atsitai̇̃so Bsg. Da vis neatsitaisaũ – tokia galva sunki, ūžia Mžš. Mano sveikata ir pablogėja, ir vėl atsitaisaũ Krs.
| prk.: Ėjo atsitaisýt (atsipagirioti), ir visai nusitaisė Rmš.
ǁ atstatyti į vietą (išnirimą, lūžimą ir pan.): Narininkas daktaras būtum pirštą atitai̇̃sęs Jdr. Lūžgalius atitaiso chirurgai, atpalaidavę raumenų įtempimą ir numalšinę skausmą rš. Daktarai šiaip taip atitaisė ranką, – ir jis pagijo J.Bil. Katra [karvė] atsiveda, tai dantys, sako, palaidi – reikia atataisýt Alks. Led atitaisiaũ išsiveržusią žarną Rm.
| refl.: Padeda atsitaisyti užsispaudusiai [žarnų] kilpai rš.
6. tr. nupenėti: Ale tavo arklys atataisýtas, riebesnis až mano Ml.
ǁ refl. Dbk, Ds, Skdv, Plt sustorėti: Gerai valgo, tai ir atsitai̇̃sė, nei pažint nemožna Vrnv. Kai sirgo, buvo kaip mūkelė (labai liesas), o dabar jau atstai̇̃sė Lel. Nežiūrėk, kad dabar kūdas – an žolės atstaisi̇̀s Sdk. Nors stipriai [ežys] sublogsta bemiegodamas kiaurą žiemą, ale tai niekis: stojus šilumai, išbunda ir vėl atsitaiso Blv.
7. refl. atgauti jėgas, sustiprėti: Išsisirgai, sudžiūvai kaip kuokštelis – kada tu atsitaisýsi! Srv. Nedavęs gyvatei atsitaisyti, šerniukas ėmė trypti ją kojomis Mš. Šuniukelis atsitai̇̃sė, atsigavo, i bėgt su tuo žiedu in paną (ps.) Tvr.
ǁ Sdb atsigauti prastai augus: Pupelės ėmė ir atsitai̇̃sė Mrs. Ma[no] sodas ėmė augt, lapai atsitai̇̃sė Dv. Dabar jau atsitai̇̃sė plaukai Rėnytės Kp.
8. Šil atburti, atkerėti, atkalbėti: Buvo toks raganius: ar pienas sugenda, ar kas, tai jis attaisýdavo Dg. Tas senis ėjo pas kokį ten užkalbėtoją ir gyrėsi, kad tas atitai̇̃sė smuiką Ar. Vienas [burtininkas] atatai̇̃so karvę, kitas visai pagadina Lb. Paburia ir atitai̇̃so karvę, vėl pieną duoda Pnm. Jeigut jį gražiai paprašo arba girdo, tai anas attaiso, o kad teip neužprašysi, tai palienka DS340(Vlk). Tada [dieveris] pasakęs: „lįsk iš palovio“, … ir atataisęs žmogų BsMtII190(Krs). Ir tenai anas teip padarė – atataisė vyno šulnelį, nečystuosius išvaikė ps.
ǁ refl. atvirsti buvus paverstam kuo: Reik tą dukterį parplėšti, su tuo krauju aptepti – ans atsitaisys į žmogų LTR(Skd). Pasistiebęs [ožys] pagraužė tų obuolių – ir atsitaisė vėl žmogum ps.
9. Rm, Kp atidaryti (ką stipriai uždarytą, užtaisytą), atkišti, atkimšti: Teip kietai ažtaisytas [stiklainis], negaliu atataisýt Svn. Atatai̇̃sė butelį Ob.
ǁ atverti, atidaryti: Vartus atitai̇̃so valioj, įleidžia viduj RdN. Išeina, atitai̇̃so tuos duris, žiūri – senelis toks Pbr. Eik, atitaisýk daržinę, mat jau su šienu atvažiuoja Brž.
ǁ atidengti: Atataisýk langą – tamsu Svn.
ǁ atversti, atskleisti: Jei priseina žinot, atitaisaũ tą sąsiuvinį ir žinau Slč.
ǁ atlaisvinti, patuštinti: Reikia atataisýt vietą garaže ir papilt grūdus Slm.
×10. (sl.) atlikti, įvykdyti: Pakūtą attaisiaũ Lz. Bei ta afiera buvo vėl atataisyta giesmėmis, vamzdžiais, harpomis ir cimbalomis BB1Mak4,54. Kaip žemai giesmėmis attaisyta yra PK29.
×11. (sl.) paleisti: Attai̇̃sai tu mane Lz.
ǁ atleisti, pavaryti: Ponas attai̇̃sė iš darbo, to (nes) aš apsivėlavau (ps.) Lz.
×12. (sl.) išsiųsti, nuvaryti: Tuos banditus parinko ir attai̇̃sė LzŽ.
13. šnek. išlupti, išperti: Va, kai atitaisýsiu paskuigalį diržu, tai visi vakarėliai pasiriks! Ds.

×dataisýti (hibr.) tr.
1. priderinti: Ten ta mergaitė i nedatai̇̃so tą balsą Gd.
2. įkyrumu įpykinti, išvesti iš kantrybės: Mane teip datai̇̃sė, kad jau gal iš namų reiks išeit Dbk.
įtaisýti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q143, H169, R, MŽ, N, M, LL268
1. tr. Sut, L, Kl, Trš įstatyti, įtvirtinti: Tvoroje įtaisyti varteliai I.Simon. Įtaisýta varstote (staklėse) lentelė atsisėst Sdb. Užkerta itą dalgakotį, rukavėtį antai̇̃so LzŽ. Jei pjovėjys tura gerai įtai̇̃sęs dalgį, pjauna gerai Krž. Viena rankena įtaisýta [mintuvuose], i spauda aną Brs. Kuodelis ant lentelės intaisýtas LKT314(Ob). Ta [Užgavėnių] boba įtaisýta ant tekinio Sk. Aukštai bokštai išstatyta, viršuj kryžiai įtaisýta (d.) Vlkv. Išdirbino marmuro jo stovylą, kurią įtaisė į mūrą Tytuvėnų bažnyčio[je] M.Valanč. Įtai̇̃sė inkilą medyje DŽ1.
| prk.: Tokį aš jam gumbą kaktoj su samčiu įtaisiau, kad iš karto atvėso rš.
| refl. tr. Ser.
2. tr. Jon, Trgn padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Tokia mašina linam mint buvo intaisýta Dglš. Až pusė dienos ir antai̇̃sė tokią lovą Grv. Blėkele du [ragočiaus] ragelius apkala ir antai̇̃so veršiam jungus, an kaklo aždema LKKII224(Lz). Įsitaisiáu prytaisą musums (musėms) mušti LKT96(Krš). Kas tau intai̇̃sė tokį šakiakotį? Pns. Lopšiukus pabarėse intaisýdavo vaikam Dglš. Seniau ardavo vis arklais: tokie arklai mediniai antaisýti LKT284(Bgs). Reiks klepčius (spąstus) įtaisýti toms bjaurybėms (pelėms) – jau apsikęsti nebgaliu Šv. Kaupuose įtaisydavo vėdinimo angas rš.
| refl. tr.: Buvo įsitai̇̃sęs plūgą in jaučio ir in arklio Gg.
ǁ nutiesti (kelią): Čia tai jau intaisýta geras kelias LKT334(Smal).
| prk.: Aš siunčiu savo angelą pirm tavo veido, kurs įtaisys tavo kelią pirm tavęs NTLuk7,27.
ǁ refl. tr. Gs susisukti, susikrauti (lizdą): Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž.
ǁ sudaryti: Sąnariai taip įtaisyti, kad vieno kaulo gale yra įdubimas, į kurį įeina kito kaulo apskrita galvutė rš.
| I anų (aukštesnes pareigas einančių) taip pat gerklės įtaisýtos – taip pat su visais sprogsta (geria) Krš.
3. tr. Lb pastatyti (statinį): Prie to vingio įtai̇̃sė stotį Smln. Grapienė davė lėšų, tai įtai̇̃sė tą bažnyčią Pžrl. Par Varduvą paskuo įtai̇̃sė tiltą Pkl. Par upę pereit yr toks lieptas antaisýtas Kkl.
| refl. tr.: Tasai brolis, įsitaisęs tokius stiprius rūmus, ėmė spausti savo brolius, panorėjo juos visai išvaryti LTR.
ǁ KŽ, Slm, Plšk, Kvr, Ėr, Grz, Lnkv, Lkm įrengti: Gerai įtaisýta krautuvė NdŽ. Antai̇̃sė ituos namus ir gyvena LzŽ. Meistra buvo, intai̇̃sė namus, kur te! Klt. Ant tvarto vandens baseiną įtaisiáu Plšk. Tas malūnas su elektra buvo įtaisýtas i sudegė Ms. Vienas [trobos] galas stovamas, kitas neįtaisýtas Krš. Su rankoms septynius metus išmilžau, paskiau jau tus aperatus įtai̇̃sė Rdn. Pri muno augumo jau čia Viekšniūse įtai̇̃sė valcius Akm. Maniežą parvežė, intai̇̃sė Lp. Turim girnas, bet dar̃ intaisýtos an variklio Kpč. Šventorius intaisýtas lygumiukėj – teip karšta, kad nemona Dgč. Buvo antaisýta apie tą altorių eit keliais LTR(Slk). Katrie gerai įtaisýdavai, daug galėdavai ir su vėjiniu [malūnu] sumalt Gsč. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų? P.Cvir. Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta J.Jabl. Tas didikas liepė įtaisyti savo namuose man kambarį J.Balč. Valdžia įtaiso du dideliu sandėliu maistui LTI476. Vislab ant gesinimo įtaisýti KII35. Intai̇̃sė šviesą (elektrą) Dgč.
| prk.: Bažnyčią sau … širdyse mūsų pabudavok ir intaisyk MKr7.
| refl. tr. KII35, Rtr, FrnW, Krt, Smln, Grz, Kzt: Įsitaisė stubą, i nereikia – niekas nemiela [, kai susirgo] Jrb. Galgi kokį įsitaisi̇̀s kambarioką rudenį Skp. Jau naujuose namuose gyvena, labai gražiai įsitai̇̃sę, kaip mieste Krs. Su broliu gyveno, buvo i antrą [trobos] galą įsitai̇̃siusi Vvr. Kalvę i buvo ne baika įsitaisýt – tėvas pinigų neduoda Slv. Daržinė[je] buvo įsitai̇̃sę šiaudūse slaptyklę Žd. Vandens triūbas įsitai̇̃sėm abypusiai stogo LKKIX151(Dv). Buvo anksčiau žmonės įsitai̇̃sę girnas, malūnėlius an maniežiaus Bsg. Jis tuoj atsikėlęs, įsitai̇̃sęs šviesą Sln.
4. tr. Rtr, Š, L, J.Jabl, NdŽ, Rsn, Krtn, Sv įkurti, įsteigti: Jau krautuves įtai̇̃sė, maisto kokio atveždavo Krt. Čia da tik kaimūse valgyklų nė[ra] įtai̇̃sę Lc. Mokyklą prieš karą antai̇̃sė Giriosa GrvT105. [Valdžia] ligonines įtai̇̃sė LKT245(Lg). Kultūros draugija yra įtaisiusi lietuvių kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems prš.
| refl. tr. Tj: Susivienijimo kuopa turėjo įsitaisius knygyną rš.
5. tr. pagaminti, patiekti (valgį): Įtaisė gerą vakarienę Mš. Liepė įtaisyti pietus ir pakvietė brolius savo M.Valanč.
ǁ gaminant įmaišyti: Taisomi vaistai – kad ko neįtaisỹtum piemenės (jaunos vaistininkės)! Rdn.
6. intr., Rtr, Š padaryti kam ką (paprastai bloga), įkliudyti, įkišti: Susiedu dėtas, įtaisyčio anam, nepadėčio Šv. Ot intai̇̃sė man bėdą! Btr. Kad jis (pusininkas) įtaisi̇̀s, tai mes nei sėklos, nei duonos neturėsim Ėr. Anas intaisi̇̀s geriau kaip kitas Sdk. O už kelių dienų to gaspadoriaus pagedo visi gyvuliai, turėjo visus užmušt ir užkast, tai jis tuosyk pažino, ką jam tas kerdžius intaisė BsPIV283. Už tokią kalbą aš tau intaisýsiu penkiolika parų Ut.
^ Vaikas įtai̇̃sė bėdos, tėvas negauna rodos Jnš.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Kad įsitaisiaũ su tais vaikais – tokie nevalyvi, tokie rėksniai Š. Tik bėdą anstaisiaũ su tais paršeliais Mlt. Instaisýsiu bėdą, kai pamesiu svetimus pinigus Užp.
ǁ tr. iškrėsti (juoką, išdaigą): Įtaisýti kokį šposą NdŽ. Jam reikia baika intaisýt! Nu ale kokia? Pns. Inpyko bernas, mislija: palauk, aš tau intaisysiu štuką LTR(Dkk).
7. refl. pasirengti (kokiam veiksmui, veiklai, įvykiui): Anas jo žentas ansitaisė keliaut ir nuej[o] LKKII227(Lz).
ǁ nusistatyti, pasiryžti: Buvau įsitai̇̃siusi nieko niekam nesakyti Krš.
8. refl. susitvarkyti, baigti: Jau mes su pjovimu ansitai̇̃sėm, liš liko linai rautie Lz.
9. intr. pradėti, imti ką daryti: Paskui įtai̇̃sė su alūnu vietiniai [kailius dirbti] Grz.
| refl. NdŽ: Paskui instai̇̃sė arkliais mašiną sukt Dglš. Daugiau įsitai̇̃sė skiedrom dengt [stogus] Pšš.
^ Ans neįsitai̇̃so skaityti, kaip Plungė degti Krtn.
ǁ refl. NdŽ, KŽ, Rt, Gl, Skr, Mlk, Sld įnikti, įprasti; įjunkti: Įsitai̇̃sė kas vakarą išeidinėti iš namų DŽ1. Įsitai̇̃sė tą patį kartoti BŽ267. Ir įsitai̇̃sė išvien dejuot Vdžg. Įsitai̇̃so gert tie jauni Sdb. Įsitai̇̃sė degti – iš trijų kartų degė Kuršėnai Krš. Įsitai̇̃sė šernai bulbes knisti End. Višta anstai̇̃sė dienadaržy[je] dėt Tj. Vaikas įsitai̇̃sė rėkt ir rėkia Rm. Vienas šėrikas įsitai̇̃sė miltus vogt Krs. O tos karvės, būdavo, kur įsitai̇̃so viena, te ir visos Paį. Įsitai̇̃sė rytais miegot Jnš.
ǁ refl. Jnšk imti smarkiai ką daryti, įsismaginti: Kai jis įsitai̇̃so eit, tai jo devyni šunes nepagautų Kt. Kaip įsitai̇̃so [kiaulės] lėkt, neužvysi Kvr. Per dieną smulkus lytus pamažėliais dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti Žem. Matos, ka jau tas lietus įsitaisi̇̀s ilgai lyt Skrb. Žvirbliui bėda tik tuomet, kada įsitaiso pustyti J.Jabl. Kai įsitaisys, būdavo, siausti kalnuose pūga, kai ims pustyt nuo Kazbeko sniegą A.Vien.
ǁ refl. Š, FrnW, Ėr ilgesnį laiką nesibaigti, nusistovėti: Lytotos dienos įsitai̇̃sė J. Ot kad insitai̇̃sė lietus – jau antra nedėlia lija Rod. Instaisi̇̀s jau, dabok, šalčiai Klt. Tu matai, koks šaltis instai̇̃sė apie Grabnyčias! Krd.
10. tr. padaryti tinkamą vartoti, naudotis (padargą, įrankį ir kt.): Tik parišk pakojas, ir audimas bus įtaisýtas Trg. Buvo staklės[e] šešios sienos intaisýtos – neišaudžiau Lel. Kolei intaisai̇̃ audeklą, tai privargsti Aln. Tris dienas dimus taisė ir nieko neišejo, tik Ona pabaigė intaisýt Ds. Kai įtai̇̃so, parodo, tai galėdavau aust, o teip tai nemokėjau Svn. O kas tau intaisė naujaisias stakleles? LTR(Klvr). Dveji treji metužėliai, kaip staklužes taisiau, ateis ir ketvirti, pakol įtaisýsiu JD766. Reikia žagrė intaisýtie, gaspadoriu pasakytie DrskD245. Duok man jaunam rodužėlę, įtaisyk žagrelę (d.) Smn. Intaisykie, tetužėli, naująją žagrelę BsO418.
^ Įtaisė drobę – išaudė tinklą LTR(Kp).
| refl. tr. Imb, Pl, Nm: Staklės išklerusios, i negaliu įsitaisýti audimo LKT109(Kv). Įsitaisýt nebemoka [jaunos], apmest audžiant Alz. Stalatieses instai̇̃sė aust Skdt. Instaisiaũ da tokį audeklioką, ale kad nėr kada audžia Sdk. Tas senelis pamokinęs, kaip reik į stakles įsitaisyti nytis, skietą Sln. Įsitaisė bernytis žagružę, pasijungė šėmuosius jautukus KlvD107.
ǁ N, KŽ suderinti (instrumentą): Intaisyti organai (vargonai) SD355. Užtraukiu strūnas, įtaisau, įtempiu R40, MŽ54.
ǁ Krkl išmiklinti, įpratinti daryti kokį judesį: Jo ranka neįtaisyta, jam negalima duoti į rankas gero dalgio M.Katk. Pamokytas [šieną pjauti] žmogus bemojuodamas pats įtaiso ranką rš.
11. tr. K.Donel1, Up įdirbti, įtręšti: Kap aš buvau intai̇̃sęs savo žemę! Kli. Galulaukė buvo, ale kai intai̇̃sė, tai matai dabar Sdk. Rendauninkas jau tau žemės neįtaisýs! Trk. Daržus dabar intai̇̃so gerai Ad.
12. tr. Š, NdŽ parūpinti, gauti: Jai puikius drabužius įtai̇̃sė Plšk. Jam įtaisiaũ vežimą Jrb. Iš tėvų nėr ką i norėt, kad parėdytų a įtaisýtų ką Slv. Už nunėrimą visokių niekiukų suknikę įtai̇̃sė Krš. Anam įtai̇̃sėm bitis, esam bičiuliai Pvn. Vaikuon dviratį už penkis šimtus įtaisiáu Kv. Dirbau kaip jautis, gyvenimus vaikams įtaisiáu Grd.
| prk.: Įtai̇̃sė vaiką i pabėgo Rdn. Trankykis par naktis su anuo – įtaisýs vaiką, galėsi šokinėti! Šv. Tiek ans žanysias, kol ans vaiką įtaisýs Trk. Klega, ką itą vaiką jai antai̇̃sė Juza GrvT67.
| refl. tr. J, L, DŽ1, NdŽ, KŽ, Kv, Trk, Pln, Plt, Grz, PnmA, Vl, Kt, Trgn, Vj: Kai visa buvom išsipardavę, tai vėl reikia visa įsitaisyt J.Jabl(r.). Įsitai̇̃sėm gerus arklius, tai dabar lengviau ir darbai eina Š. „Kalbos ir senovės“ honoraru aš įsitaisiau rudeninį apsiaustą K.Būg. Tai paskui įsitai̇̃sė i mano tėvas geležinę žagrę LKT190(Šk). Senovės ūkininkai kokį žebenkštuką pamatydavo, tokią karvę įsitaisýdavo – labai eidavo į ranką Vg. Balanai pasibaigė, instai̇̃sėm grikį (spingsulę) Klt. Po tam liktarną įsitai̇̃sėm i skalų nebskaldėm Všv. Tokį sodną įsitai̇̃sęs negersi i nesiusi Akm. Įsi̇̀taisiau birbynę, išmokau grajyti Klk. Įsitaisiáu vieną avilį bičių Pgg. Antai Puidokai buvo įsitai̇̃sę [kuliamąją], par kiemus liuob važiuoti Gršl. Įsitai̇̃sė kiti bliukį, o man ar teko kult su kultuvais Gsč. Aš pirmasiai [geležinį] plūgą instaisiaũ Švd. Mano buvo insitaisýta (pasirinkta) toks kelmas: atsisėdi ir mataruoji meškerę Ob. Tokiu būdu esą galima dideles daugybes gero mėšlo įsitaisyti A1884,78.
| Iš kur tokį vyrą įsitai̇̃sėt (apie atėjusį pas didesnius vaikus mažą vaikiuką)? Krš. Abu durniai netikusias bobas įsitai̇̃sė, tai dabar ir vargsta patys Krs.
^ Prieš nusigyvenimą įsitaiso ožką LTR(Grk). Neturėjo boba bėdos, tai paršelį instai̇̃sė Sdk.
| prk.: Priš amžiaus galą įsitai̇̃sė vaiką – kur mergos protas?! Rdn. Įsitai̇̃sėt tokį pasiutusį vaiką ir augykitės! Sml.
ǁ įkalbėti, įpiršti: Ans norėjo vieną dukterį munie įtaisýti Als. Gerą buvau įtai̇̃sęs (prirodęs) jam žmogų (piemenį) Rm.
| Pri miško galo Virkutis ir įtai̇̃sė anam tą gyvenimą ten Trk.
13. tr. R37, MŽ49, Š, KŽ, LzŽ, Slm pasirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, padėti gauti vietą, įstatyti: Įtaisiaũ aš jįjį į gerą vietą J. Čia tokią Adomaitienę įtaisiaũ į virėjas Jrb. Vaikas dar nebuvo įtaisýtas į darželį, ir neturėdavo kur palikt Kn. Par pažįstamus aną ten įtai̇̃sė Šv. Norėjo i muni tatai čia anie įtaisýti ten į tą ubagyną Ms. Nuvedžiau jį prie krautuvės ir intaisiaũ eilios pradžioj Ut.
| refl. Rtr, KŽ: Tokie čia tie darbai, tokios čia tos algos, ale čia įsitaisýt sunku Jrb. Į tokį gerą darbą įsitaisiáu Trk. Instai̇̃sė an darbo Lt. Paskiau kap įsitaisýsiatav, muni priimsiatav Slnt. Ale tu čia ir įsitai̇̃siusi kaip inkstas taukūse Šv. Dabar įsitaisiaũ kaip į devintą dangų Trs. Jie abu prie nuolatinių darbų įsitai̇̃sė Krs. Dėdė įsitai̇̃sė tada krautuvėn dirbt Skp. Jis visur visuomet sugebėdavo turtingai ir sočiai įsitaisyti B.Sruog.
14. refl. LL268, Rtr, DŽ1, Trk, Kv, Plšk, Jnš, Strn įsikurti: Buvo įsitai̇̃sęs prie vieno žmogaus Gršl. Pardevė i tą savo ūkį ir įsitai̇̃sė Endriejave End. Da neintai̇̃sė [pirkios] suvis, ale instai̇̃sė – bi tik savoj Lkm. Kazienės klėtelėj kaip insitai̇̃sė, tai ir neina niekur Km. Jis poniškai įsitai̇̃sė BŽ151. Pri pat kelio i ten įsitai̇̃sė toks vengras, pasivertęs į velnią (ps.) Šv.
ǁ nepageidaujamam kur nors būti, atsirasti, įsiveisti: Šiemet ka buvo insitai̇̃sę briedžiai – prie šulnio guldavo Šd. Kažin ar tik ne šeškas būs į daržinę įsitai̇̃sęs Šv. Mūsų gryčioj šiemet svirplys įsitai̇̃sė Pnd. Vieną dieną buvo meškos į rugių lauką įsitaisiusios LTR(Klp). Ten įsitai̇̃sė tokie kuliganai Žeml. Kad sode prie obelei įsitai̇̃sius šiurpė, tai neraudavom – tegul žydžia Svn.
15. refl. NdŽ, Kpč, Prn užimti patogią vietą (patogiai atsisėsti, atsigulti, atsitūpti ir pan.): Kad guli kralikai instai̇̃sę! Drsk. Šuva įsitai̇̃sė kertėj ir drybso Rm. Akis primerkė Petras, pajudino pečius, geriau įsitaisydamas atgultoj vietoj J.Balt. Katinėlis po egle, po šakom įsitai̇̃so ir atsigula (ps.) Nm.
| prk.: Toks vaikis galėtų pats dirbti, ale ne: įsitai̇̃sė tėvuo ant galvos ir nei ausų sau nekrutina Šv.
^ Įsitai̇̃sė kap velnias į ropes Gž. Įsitai̇̃sė kaip višta ant kiaušių Šv. Įsitai̇̃sė kap šuo kanapėse (gerai, patogiai) Kt.
ǁ įsisprausti: Jau a kur bijojau, ejau, ta (tai) aš įsitaisýsiu į vidurį Kl.
16. tr. surengti, suorganizuoti, atlikti: Vakare universitete įtaisėme visą lyginamosios kalbotyros seminarą Šlč. Valdžiai neleidus paskirtuoju laiku to koncerto įtaisyti, pranešimas apie jį pasirodė laikraščiuose tik už dienos Pt. Draugija įtaisė tris šeimyniškus vakarėlius savo bute rš.
ǁ įvesti: Blaivybę buvo įtai̇̃sęs tas vyskupas Ms.
17. refl. Vdn persirengti kuo: Anas pats insitai̇̃sė až mergutą ir atej[o] pas tuos tvartus arklių vogt (ps.) Lz. Ubage instai̇̃sius nuejo berno namuosna LTR(Slk).
18. tr. gražiai aprengti, aptaisyti, papuošti: Ją intai̇̃sė kap ponią LzŽ.
| refl.: Insitai̇̃sęs kap an mišios Mrc. Žiūrau – eina jaunikis išsiprausęs, visas puikiai įsitaisęs Tat. Rūbų reikia – instaisýt nori, ė dirbt tingi Dgl. Labanoro merginos gražiai instai̇̃sę Sug. Kad ir nevalgęs būsiu, bet instai̇̃sęs Trgn.
19. tr. aprūpinti drabužiais, aprengti: Antai̇̃sėm vaikus LzŽ.
20. tr. išpuošti: Graži Imbrado bažnyčia, labai intaisýta Slk. Žvaguliai žlega, arkliai intaisýta Švd. Nerasit gražesnių [kapinių], kap tę intaisýta Kpč.
21. tr. sukelti (ligą): Tie vaistai gydo vieną, o įtai̇̃so kitą Smln. Matyt, nori su ta amžina kiaušiniene skrandžio opą įtaisyti, ne kitaip rš.
| refl.: Iš daktarų knebinėjimo vėžys įsitai̇̃sė Krš. Įsitai̇̃sė ir įsitai̇̃sė toks karkulys Trk. Įsitai̇̃sė šašiukai tokie nosy[je] Rm. Baimė ema, kad jam nebūtų įsitaisius gelta Grž.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Įsitaisiaũ tokią slogą, kad atkvapo nėr pro nosis visai Jrb. Gėrė ir įsitai̇̃sė ligą Rmš. Kad įsitai̇̃sėm, tai įsitai̇̃sėm visi ligas lig mirties Krs.
22. tr. Sut pasukti tam tikra linkme: Mes ją intai̇̃sėm geran kelian, ana paėmė ne tą kelią Lkm.
| prk.: Tuog tad būdu tur būt intaisýta širdis mūsų DP561. [Šėtonas] visas yra ant to, idant kuo daugiausiai žmonių intaisýtų ing paklydimus DP86.
| refl. KŽ: Įsitaisýk į taką ir nepaklysi pareiti nė par valakus Šts.
23. tr., intr. R292, MŽ390, LL311 nustatyti, sutvarkyti: Įtaisau, davadą, parėdą padarau, rėdau, tvarkau R26, MŽ34. Paikai įtaisýta ant amžiaus galo (vaikai seniems negimsta, nors jiems reikalingesni negu jauniems) Rsn. Taip pats Dievas, mus (lapes) leisdamas, įtaisė – tam, kad šunes negalėtų visų lapių išgaudyti J.Jabl.
24. tr., intr. sugalvoti, sukurti: Tą gaidą (melodiją) vargonykas įtai̇̃sė Ps. Gromatą įtaisau (rašau juodraštį) R121. Jis tei[p] įtai̇̃so, kad ką pasakys, tai visi juokias Skr. Nors ir aš neblogai įšneku, bet jis dar geriau įtai̇̃so Žvr.
25. tr., intr. Krkl, Mšk, Žvr įtaikyti, sugebėti ką kaip reikiant padaryti: Palauk, da turėsi į taktą įtaisýti [kuliant spragilais] Lk. An savo armoškos pradėjau taisyti taisyti – ir įtaisiáu Trš. Neįtaisiáu, kaip ką reik pasakyti Kv. Aš visas gaidas galiu įtaisýti Vgr. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? Mano merga neįtaiso, – vargas tik! LzP. Mokėjome Kalėdų giesmes iš atminties, įtaisėme balsus, gaidoje sutarėme M.Katk. O šatonas, kaip moka visokius balsus įtaisýti! Krš. Taip įtai̇̃so, kad, rodos, pats Berkis kalba Vdžg. Mūsų prigimta kalba, o įtaisýta (išmokta) ta jau ne tas Krž.
26. intr., tr. įgristi, nusibosti, privarginti, prikamuoti: Jau intai̇̃sė svečiai lig gyvo kaulo Ut. Kad intai̇̃sė tas tavo vaikas, tai vos daturėjau Sv. Neduok Dieve, kaip tas manę įtai̇̃so: visa jam negerai, vis bamba ir bamba Kp. Mint linai oi kaip manę įtaisýdavo! Skp. Su šita smerčia tu teip įtaisai̇̃ (prigąsdini, kad mirsi), kad oi! Skp.
| refl. NdŽ.
27. tr. apgaule įstumti į vargą, įpainioti: Tas žmogus mane labai įtai̇̃sė J.Jabl(Kp).
| refl.: Įsitaisiaũ (besibylinėdamas) J.Jabl(Kp).
28. tr., intr. šnek. primušti, prilupti, išperti, įkrėsti: Va, kelnes suplėšei, mama tau intaisi̇̀s kaip reikia Vdn. Apie vieną žmogų, katras poną intaisė BsPII261.
ǁ intr. sušerti, suduoti, sudrožti: Kab intai̇̃so par pėdą velnias, tai pėdos grendyman linksta (ps.) Azr.
◊ į vãgą įsitaisýti padaryti gerą pradžią: Niekada neina gerai, kol įsitaisai̇̃ į vãgą Jnšk.
pir̃tį įtaisýti paimti į nagą, prigriebti; išperti, primušti: Na, aš tau pirtį įtaisysiu J.Jabl.
rañką įtaisýti įprasti: Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Daba anie kaip įtai̇̃sė rañką, taip i darys Lk.
paįtaisýti (dial.) tr.
1. pritvirtinti: Paantai̇̃so ituos jungelius, kur pas spragelus LKKII222(Lz).
2. įrengti: Būsta, kap lietus, tai ir po kluonu paantaisýta [žardai] LKKII225(Lz).
3. padaryti tinkamą darbui: Vyrai paantai̇̃so spragelus, ragotes Lz.
4. refl. gražiai apsirengti: Dabar seloj paanstai̇̃sę kap gorode (mieste) LzŽ.
ištaisýti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203
1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisýt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip naujas Ps.
| refl. tr., intr. Rtr, Š: Išsitai̇̃sė [televizorius], gražiai rodo Krš.
ǁ Jd, Skd užlyginti duobes, padaryti tinkamą važiuoti: Ištai̇̃sė, išžvyravo tą kelią Krs. [Kelias] šlapias buvo; daba ištai̇̃sė, išpylė LKT217(Šl). Liepė [ponas] tarnams gražiai ištaisyt kelius LTR(Klt). Buvo medžiai įsvadinti, kelias ištaisýtas Jdr. Pririšk margus kurtelius, ištaisýk man takelius (d.) Jnk.
ǁ panaikinti skyles, užadyti, užlopyti: Dvi ištaisiáu skyles, viena liko – užsiūsu vakare Krš.
2. tr. KŽ pašalinti klaidas, nesklandumus, netikslumus: Ištaisýti rašomąjį darbą, projektą DŽ1. Ištaisýti vertimą NdŽ. Sniege mėtėsi neištaisyti sąsiuviniai sp.
ǁ DŽ1 pašalinti negeroves, trūkumus: Šį trūkumą mūsų spauda turėtų sparčiai ištaisyti sp. Nedelsdamas, su visa energija jis buvo nusprendęs ištaisyti padėtį J.Dov.
| Fizikos – dvejetas?! – Ištaisysiu, yra laiko V.Bub.
3. tr. padaryti geresnį ką prastą, netikusį: Kad but piktai žmonai papuolęs, but ištai̇̃sius Mžš. Jei jau toks gimė, tai nė pats velnias nebištaisýs Šv. Koks gimė, toks ir mirs – niekas ano nebištaisýs Vkš. Ką gi dabar šitas baudimas ištaisė? Ns1851,1. Piktą širdį sunku ištaisýti NdŽ. Tėvus tus davė Dievas dėl paveizdo visims zokaninkams, kad jų paveizdas juoba mumis ragintų kaskarts geresniai ištaisyti širdis savo M.Valanč.
| refl.: Kada tu išsitaisýsi? Rmš. Kartais suaugę išsitai̇̃so, proto įgauna Krš. Niekaip neišsitai̇̃so marti, be vieno galo bloga (juok.) Krš. Pirma tas vaikas toks nei šioks, nei toks buvo, gal dabar išsitai̇̃sė? Mžš.
^ Išsitaisys merga kai karvė trečiu veršiu B.
ǁ refl. atsigauti, sustiprėti: Toks skursna tas paršiukas, kaži a jis išsitaisỹs Jrb. Išsitai̇̃sė, kūnelin meičiukas nue[jo] Dglš. Išsitai̇̃sė kap šuva po metų, o buvo tokia suvargus Mrj. Išsitai̇̃sė ir karvė buvo gera Antr. Paskiau daugyn daugyn to pieno – išsitai̇̃sė karvė Mžš. Galgi palengva sveikata jam išsitaisi̇̀s Krs.
| Mergaitė gudri, tik kad kalba sunku suprast. – Kalba išsitaisi̇̀s Mžš.
ǁ refl. R50, MŽ67, N, Šv, Rk, Svn, Mžš išsigiedryti: Oras in vakarą išsitai̇̃sė Ktk. Iš ryto buvo apsiniaukę, pasku išsitai̇̃sė Ėr. O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir iš patvorių J.Balt.
4. tr. išgydyti: Ar ištaisýs muni, ar išgydys?! Rdn. Ištaisiaũ bites, jau vėl sveikos Nč. Jei aš stovėsiu prie galvos, tai sakyk, kad jau aš negaliu ištaisyt, jau mirs BsPIV112.
ǁ refl. N, Š, KŽ, Prk, Rs, Gd, Užv, Kl, PnmŽ, Lp pasveikti, išgyti: Iš ligos negaliu išsitaisýti, t. y. išsitvalyti J. Gavau į galvą tokį sukinį, i kažinaičiais a beišsitaisýsu End. Iš šitos ligos da išsitaisýsi Pns. Nuvežė ligoninėn, ir neišsitai̇̃sė – numirė Skdt. Mažu išsitaisỹs tau tie sąnariai Jrb. Negirdžiu, buvau išsitai̇̃sius – vė negirdžiu Vj. Milšim keturis sykius, kol tešmuo išsitaisỹs Jrb. Į pradžią šlubavo [arklys], paskui lyg kad išsitai̇̃sė Skr.
ǁ įdėti plombą, užplombuoti (dantis): Taisė, ale neištai̇̃sė gerai [dantų] Klt.
ǁ atstatyti (išnirusią vietą): Ir teip smagiai jis gavo nuog žmogaus, kad ką tik ištaisė savo sprandą LMD.
5. tr. KŽ, Slnt, Žeml padaryti lygų, neraukšlėtą, neišdrikusį: Surūkšlėtą drabužį ištai̇̃sė jijė, marti, ir tu rukšlas ištaisýk J. Turėsi ištaisýti saujas, išdulkinti tus spalius Tl. Šiaudus išpurtini, ištaisái pasiėmęs, teip išdulkinsi Gršl. Ištaisai̇̃ ištaisai̇̃ tuos šiaudus – ir stogas: pririši, priverži Kvr. Su medinėm šakutėm teip gražiai iškrato, ištai̇̃so tuos javus Mšk. Drėgnai pagadai esant, reik lengvai tabokų lapus nuimti nu šniūrų ir ištaisyti lapus, kurie būtų sukrypę S.Dauk. Išskalbti siūlai lengvai nugręžiami, sruoga ištaisoma rš.
^ Verkdamas kaktos neištaisýsi Rdm, Žsl, Gr, LTR(Mrj, Zp, Jz, Lp, Slk). Verkdamas kaktą neištaisýsi, o juokdamasis dantų nepakavosi Igl. Su rėksmu kaktos neištaisýsi Pnd.
| refl.: Kai supyksti, raukšlės pasidaro, o paskui jos n'išsitai̇̃so Jrb.
6. tr. išnarplioti, išpainioti: Suvelsiat – mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisýs [ūdas] Plng. Ažsibūrė siūlai, nė ištaisýt Ds.
| refl. tr.: Išsitaisýk vadeles ir virvę Pns.
ǁ refl. Sut prk. išsipainioti, išsivaduoti, išsisukti: Pilotas …, idant iž tų visų vargų ištaisytųs, nuvesdino jį karaliausp Herodop DP166.
7. tr. Auk ištiesti: Atsiklaupia [nusikaltęs vaikas], rankas ištai̇̃so viršun Drsk. Stovi [vaiduoklis] rankas ištai̇̃sęs – einu pačiupinėsiu Žln. Nei ing čia sulenkt galiu [pirštų], nei ištaisýt galiu Kpč. Tai suraitoja daktaris koją, tai ištai̇̃so Drsk. Žiūrėk – sparną ištaisýsiu, vėl intrauksiu (ps.) Žln. Nedavė [lietus, šalna] man, linelio (dat.), nei stogelio ištaisýtie, valaknėlio sudrūtytie, sėmenėlio sunokytie (d.) Vlk.
ǁ Sdr padaryti tiesų, nesulinkusį, ištiesinti: Kariuomenės mokslas kuprotam ištai̇̃so kuprą, sveikam kriauklus įlaužia Š. Mėnasį išgulėjo pakabintas – koją reikia ištaisýt Sug. Puolė lazda an piršto – jau tik sulinko; kalvis ją ištaisė BsPIV274.
| Ištaisi̇̀s [storą, išvirtusį] pilvą valdiška duona (juok.) Kpč.
^ Kuprotą tik kapas ištaiso LTR(Vl). Pūsk nepūsk – vis tiek per uodegą karvei ragų neištaisýsi Lš.
ǁ išskleisti sulankstytą, sudėtą: Ištaisýk staltę, pažiūrėsim Pv. Ištai̇̃so ryšuliuką ant stalo Dg. Ištaisýk prieš langą [audeklą], geriau matysis Svn. Vieną naktį išejo prie ežero. Tę moterų buvo ištaisyti audeklai LTR(Srj).
ǁ ištempti: Liuob ištaisýs ant viršaus skūrą, apačio[je] medis Yl.
ǁ Nm, Kč, Srj išplėtojus paskleisti: Veža an pievos [linus] ir ištai̇̃so Mrs. Tris ketrias savaites laiko an lauko ištaisýtus [linus] Kpč.
| refl.: Meškauogės išsitai̇̃sę kap paklotės Mrc.
ǁ Nm paguldyti ištisą, ištiestą: Ištaisė vilką ant mėšlų, atskaitė vilkui iš tiesų LTR(Btr).
^ Tavo miela ant kalnelio kai linelis ištaisyta (d.) Prl. Kad tę juos an lentos ištaisýtų! (toks piktas mirties linkėjimas supykus, netekus kantrybės) Krsn. Kad taũ ištaisýtų vilkas, tokį gyvulėlį! (keik.) Arm.
| refl.: Ot jau ir išsitaisei̇̃ (atsigulei) kap penimė! Lp.
ǁ refl. Lp, LTR(Mrc) išsitiesti: Aš neužmigtau išsitai̇̃sius Vlk. Guli an pečiaus išsitai̇̃sęs Klt. Ežis susitraukia ir vėl išsitaiso Lp. Gyvatė buvo išsitai̇̃sius, ne susrietus Vrn. Kap pasliduosi, tai ir išsitaisýsi Pns. Lubos teip buvo žemai, jog mažiausias žmogus vos galėjo išsitaisyt rš. Ji (ragana) išsitaisė an ližės, kad Pinčiukas ją da pečiun šust LTR(Kb).
ǁ refl. pargriūti, parvirsti išilgam: Tik brinkt ir išsitai̇̃sė vyras an žemės Pns. Bėgau bėgau, tai kap išsitaisiaũ! Vrn.
8. tr. DŽ1, Ps, Nv, Knt padaryti tvarkingą, švarų, gražų: Ištaisýti sodai NdŽ. Tą kiemą gražį jau ištai̇̃sėt? Trk. Kapai kaip gražiai ištaisýti yr Sd. Rąžės krantos yrai ištaisýtos Plng. Aš darželį teip ištaisaũ gražiai Sdb. Ten ežės tos ištaisýtos, žinai, gražios Trk. Kad ištaiso jos darželius kaip bitelės korį LTR. Ta sodybikė ve kokia buvo graži, ištai̇̃sė ją kai stiklą Srd. Gyvenimą ištaisė, kaip sakoma, skambamai Žem. Ryga labai ištaisýta RdN.
9. tr. kurį laiką tvarkyti, prižiūrėti: Ištaisiáu kapus keturius metus, kiek to [v]andens išvilkau! Krš.
10. tr. Kp, Rz išdoroti, išdarinėti, išvalyti: Ka parvažiuosi, ištaisýk tas žuveles Žr. Marti ištai̇̃so paukštį, nuneša motinai ir duoda valgyti (ps.) Vkš. Žarnas ištaisýti ne taip jau malonus darbas Krp. Bjauriausia yr vyšnė, kol aną ištaisái Krš. Gyvulį papjovė, ištai̇̃sė ir sušaldė, reikia pjaustyt – negalia Slm. Medkirtys papjovęs vieną jautį, ištaisęs įdėjo katilan, pradėjo virt MPs.
11. tr. NdŽ išimti šovinį iš šaunamojo ginklo lizdo.
12. tr. pakloti (lovą): Jie visi įejo nakvynės prašyti, bet nieko nerado – visur buvo dyka, tikt puikiausios lovos ištaisytos BsMtII178(Tl).
13. tr. KŽ, Jnšk aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Ka tiek ištaiséi, išrėdei tą savo dukterį! Skd. Taip jau turi̇̀ ištai̇̃siusi tą savo mergelką! Šv.
| refl. Š, NdŽ, Rmš, Ub: Visi išsitai̇̃so, ir aš išsitaisýsiu Prn. Teip motriška nešpetni dar, ka išsitai̇̃so, išsidažo Trk. Išvažiavo, išsitai̇̃sė kaip ir pamergys Slm. Išsirėdžius išsitaisius kaipo lelijėlė, su auksiniais žiedelėliais ir su vainikėliais LTR(Upn).
ǁ Skdt aprūpinti naujais, gražiais drabužiais: Jų mergos labai ištaisýtos Klt. Tą vieną mergytę turėjo, tai išrėdyta, ištaisýta buvo Bsg. Žmoną teip ištai̇̃sė, kad atrodo kaip ponia šilkuose Jnš.
| refl. Mlt: I daba y[ra] išsipuošę, išsitai̇̃sę, visko tura, – nėra kantinys (patenkinti) Ms.
14. refl. Sb persirengti kuo: Užgavėnių žydais išsitaisýsiam, išsitepsiam Klk.
15. tr. Sk, Gsč išpuošti, išgražinti: Tą palaidinukę da kiaurai ištai̇̃so Bsg. Kaip ištai̇̃sė mūsų bažnyčią! Šd. Kalėdom ištaisýkit egliutę kuo puikiausiai Trgn. Tiktai sienas taigi reikia ištaisýt (dažant išmarginti) Pnm. Privažiavom margus vartus, didžiai ištaisýtus (d.) Kl. Randame stalą ištaisýtą kaipo altorių, lino žiedu apdengtą, gabiją užšviestą JR88.
| refl.: [Vaikai] miško kvietkais apsikaišę, gieda giesmes išsitai̇̃sę DrskD251.
16. tr. P, KŽ, Vad padaryti kokį daiktą: Ką tu nori iš tos lentos ištaisýt? Skr. Ten lapės urvus y[ra] ištai̇̃siusios Vgr. Ka važiavom į vestuves, tokie bromai ištaisýti Akm. Pašventorė[je] ištai̇̃sė kryžius, padirbo suolelius sėdėti Jdr. Teip ištai̇̃sė šakes, kad nepasakysi Ob. Daba tai graži duona buvo. Kur jie tokią ištai̇̃sė (iškepė) – nė suplyšus, nė sudegus Jnš. Tas tėvas ištaisęs Striubauseliui balną, pabalnojęs gaidį S.Dauk. Užvis tus audeklus ištaiso rietaviškės mergaitės M.Valanč.
| Ličbos ištaisýta (skaičiai surašyta) GrvT7. Mama tai mūsų gerai ausdavo, raštus visokius ištaisýdavo ausdama Mšk.
| refl. tr. Rtr: Tas ličynas antsidėjo, visokias išsitai̇̃sė Lnk. Išlupau akminą ir išsitaisiau tokią skylę, kaip tiktai galiu aš išlįst Sln.
ǁ Klk nutiesti (kelią): Daba ištai̇̃sė čia geresnį kelią Krž. O ten į pajūrį antai yr puiki keliai ištaisýti Plng. O dabar žiūri – keliai ištaisýti, visur vieškeliai padaryti Upn. Nei išskyniau skynimelio per žalią girelę, nei ištaisiau vieškelelio in margą dvarelį (d.) Tvr. Po tą parką ta (tai) ten buvo visokių alėjų ištaisýta Lž. Upelio jau nebėr, daba ištai̇̃sė (iškasė) griovį Slč.
ǁ užtverti (tvorą): T[v]oros nū medžio ištai̇̃somos Krg.
17. tr. Vgr, Kv, Žg, Upn, Sug pastatyti (statinį): Ka dabar kas atiduotų tą mišką, puikiausį namą galėtų ištaisýti Všv. Degutinė išmūryta, ištaisýta Krs.
| Kas ten par pylimai ištaisýti! Trk. Ka čia tas žmogus neatejo sklepalio ištaisýti – ot būtų gerai uogoms pasidėti! Plt.
ǁ DŽ1, Als, Klk, Skp, Brž padaryti vidaus įrengimus, įrengti: Ištai̇̃sė, išgražino vaikams darželį – žiuba žiuba! Krš. Pirkią ištai̇̃sė, apšaliavojo Lz. Priš tą karą ka jau pasistatėm, ka buvo kambariai jau ištaisýti! Vgr. Tą namelį i pastatė, i ištai̇̃sė – vyras su nagais Mžš. Seklyčią ištai̇̃sė kaip bažnyčią Jnš. Jiedu tą butelį teip gražiai ištai̇̃sė, padarė kaip didžiausius pakajus BsPIV106.
| refl. tr.: Anys naujus namus pasistatė, kad išsitai̇̃sė kambarius! Skdt. Vieną kambarelį neišsitai̇̃so, o jau žilą plauką tura End. Dabar tai išsitai̇̃sė, tai ką gi, labai išsitai̇̃sė dabar Skrb. Jezavitai, padirbusys vieną pusę klioštoriaus, ištaisės ten pat sau koplyčią M.Valanč.
ǁ iškloti, padengti: Lizdelis yra viduje dailiais ir minkštais gaurais ištaisytas I. [Karalius] tuoj įsakė ištaisyti juodai kambarius, iškelti juodus šydus LTR(Zp). Liepk visą kelią ir bažnyčią ištaisýtie raudonu aksomu (ps.) Rdm.
18. tr. sukurti: Apie Daukniūnų kaimą aš pats buvau ištai̇̃sęs dainą Krč.
19. tr. Žg, Rdn, Ėr pagaminti (valgį): Ištaisýkit gerus pietus Sn. An veseliu būdavo visa ko ištaisýta Vn. Ištai̇̃so tų grybų, tų uogų visokių Kv. Prieina linai mint – reikia vis viena ištaisýt [valgyti] kap kokiai veseliai Ad. Tegul jam ištai̇̃so pusrytį iš tų gėrelių (ps.) RdN. Tai ką dabar, pon, tamstai reik vakarienės ištaisyti? LTR(Sln). Žuvį ištaisýti gražiausiai mokėjau Krš.
| refl. tr. Dglš: Šitai giedojom kalnus – kaip gražiai visokio [valgio] išsitai̇̃so! Gršl.
20. tr., intr. Upt, Jnšk padaryti, nuveikti: Ji dar šiandien ką apsiėmusi ištaisỹs NdŽ. Tai tu gerai padarei, ištaisei̇̃ KII359. Su savo klykimu nieko neištaisysi N. Tu man nieko neištaisýsi, kad ir į teismą paduosi Žvr. Visos nusirėkusios sto[vi] prie grabo, i ką tu ištaisýsi! Jrb. Aš nežinau, ką jisai ištaisỹs, kai aš numirsiu Stak. Reikės jau pačiam dirbt, ponas, kitaip jau nieko neištaisýsi Skr. Tai matai, ką ta tavo geroji Onutė ištaisýt moka Plv. Bobos dar̃ geriau ištai̇̃so kap vyrai Žln. Susibėgo i nieko n'ištai̇̃so Vlkš. Nieko nebištaisái (nebesugebi), matau NmŽ. Tie žyniai nieko neištai̇̃so Rsn. Kitas, kad ir gerą galvą tura, nieko neištai̇̃so Akm. Nieko neištaisýsi, jeigu jau jo naguos pakliuvo Sv. Reikia teip ištaisýt, kad niekas negertų Rm. Kad reiks mirt, nebe ką ištaisýsi Grž. Mat ką gali̇̀ ištaisýt girtas! Škn. Ką man padarys: pasprangys pasprangys (neduos valgyti), aš sena – ką jie iš manęs ištaisỹs! Sk. Matydamas nieko n'ištai̇̃sąs, išėjęs pabutšaliais šlaistės Jrk106. Ką vienas lietuvninkas seime ištaisys! I.Simon. Kaip gal vanduo tokius didžius daiktus ištaisyt? prš. Tie darbai tau per sunku yra, tu vienas tatai negali ištaisyti BB2Moz18,18. Šis žodis daugiaus ištaisė, nekaip ans mislijo Ns1850,2.
^ Tą patį ištai̇̃so tie šventiejai, tie prakeiktiejai Krš. Sa geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu B615.
ǁ išdarinėti: Ką motynos matytum, ką ištai̇̃so su vaikais [kariuomenėje], nedetūrėtum Rdn.
ǁ atlikti, įvykdyti: Dvi giesmes ištaisýsiu (prisiminusi pagiedosiu) Ad. O gal kaip norints reik ištaisýti tą dainą Varn. Pons …, kad urdelį n'ištaisiaũ, tuo mušė per ausį K.Donel. Kas užduota, išvesti, ištaisýti KII35. Jozua ištaisė prisakymą, sau duotą BB1Mak2,55. Tuogi ir žydų žemėje norėjo ištaisyti savo urėdą BPII113.
ǁ NmŽ, Krtn, Lk pataikyti, įstengti ką kaip reikiant padaryti, atlikti: Ans neištai̇̃so (gerai neištaria) to žodžio Jn(Kv). Jau mūso vaikas „r“ ištai̇̃so pasakyti Krt. Mes taip jau nė neištaisýsiam (gerai nepapasakosim) Vgr. Reikia žiūrėt, kur iškilot, kur ištaisýt (gerai pririšti) karves Skdt.
ǁ turėti naudos, laimėti, pasiekti: Iš tų kiaušinių juk nieko n'ištaisai̇̃ – šįmet jie pigūs Jrb. Jis prie karaliaus nieko n'ištaisys KBI15. Kurgi aš dabar neperpykęs būsiu, tokį ilgą čėsą sugaišęs, o nieko neištai̇̃sęs Sch161.
21. tr. KŽ, Tlž, Trk, Jnš, Skrb padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Kokių visokių šposų ištaisýsam susirinkę Lk. Ans ka įsigera, ta i ištai̇̃so gražias komedijas Kv. Iškalbingi žmonys labai juokų ištai̇̃so Šv. Ot ištai̇̃sė baiką, kad jau geresnės nereikia Pns. Matai, da kokią linksmybę ištaisi̇̀s Slk. Aš jiem tokį juoką ištaisýsiu, ka anie i verks, i juoksis Všk.
| Kad ištaisýdavo (išgąsdindavo) mergaites, tai geriau, kaip reikia Skp.
ǁ NdŽ, Sv padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: I nulėkė lapė, visą kelią mislydama, ką čia tam vilkui ištai̇̃sius (ps.) Ps. I ko neištai̇̃so tie žmonių liežuveliai! Krš. Ot žentas ištai̇̃sė! Dbk.
ǁ apkalbėti, apšmeižti: Visaip tave ištai̇̃so su kalbom Jnšk. Jis mane kad ištai̇̃sė visam sodžiuj! Jnšk.
ǁ Skr, Upt išbarti, išplūsti, išpeikti: Ištai̇̃sė aną tėvai, ta užsiuto Krš. Ištai̇̃sė visus, ka labai netikę, tik anie [geri] Krš. Teip ištaisi̇̀s, kad nei akių neturėsi kur dėt Sv. Šilkų drapanėlėm neaptaisė – visokiais žodeliais jau ištai̇̃sė (d.) Brž.
ǁ išpeikus pašalinti: Ją ištai̇̃sė iš vištų [fermos] Jnš.
22. intr. sudaryti kokią nuomonę apie ką: Ištai̇̃so, kad anos vaikas geriausis, o jug velnias! Krš. Taip ištai̇̃so, kad aš kalta Krš.
| refl.: Anos išsitaisýs (mokės pasirodyti geros), o aš paliksu kalta Krš.
23. tr. NdŽ, KŽ, Sb išruošti, išrengti (kur eiti, vykti): Ištai̇̃sėm sūnų, mokslan kad eitų Š. Reik į mokyklą šešius vaikus ištaisýti – tikra bėda! Krš. Ištai̇̃sė ją medžian karnų lupt Lz. Ištai̇̃sė any ganyt veršelį tą bernuką LzŽ.
| refl. KŽ, Grž, Slč: Visa bėda, kol iš namų išsitaisai̇̃ NdŽ. Moters ilgai taisosi, lig išsitai̇̃so iš namų Š. Išsi̇̀taisiau i nuvažiavau pas daktarą Als. Ar tu beišsi̇̀taisysi šiandien? Skd. Kol į jomarką išsitai̇̃sė, ir pietai atejo Vkš. Durnius pasipjovė savo kumeliuką ir išsitaisė į kelionę LTR(Pp).
ǁ išleisti: Ištai̇̃sė vaikus į žmonis – visus pramokė, akis atprausė Rdn. Dukterį ištai̇̃sė, devė visą pradžią gyvenimo Rdn. Duktaite mano, ka tu išaugtai …, aš tave ištaisýtau až jaunikio LKKII221(Lz).
24. tr. Brb padaryti tinkamą, parengti, sutvarkyti kuriam tikslui: Rūbai ištaisýti, tik tu eik! Adm. Sėmenis ištaisýs, išvėtys i veš parduoti į Liepoją Gd. Teip ištaisáu [grūdus], ka gali sėti į dirvą Lkž. Ištaisiaũ (išgalandau) kirviuką, koks aštrus dabar Rm. Stalas ištaisýtas, svečių laukiam Prn. Viskas namie jam ištaisýta Lb. Ištaisýti stalai, viskas sudėta Všv. Ten bus del mumis stalai ištaisýti, baltom skotertimi užtiesti LB272. Kad čia būtų suolai ištaisyti, kad čia būtų svočia pasodinta JV761.
ǁ apdoroti, apdirbti: Pabrike ištai̇̃so linus, mas neklojėjam Krš. Linus ištaisýsi, suverpsi, išskalbsi kartkartėms, ka nebūtų nė kokio spalelio, kad būtų puiki drobelė Lpl. Nebėra su kuo linai gražiai ištaisýt Kvr. Tuos pakulinius lininius kol juos ištaisai̇̃, kol juos išmini … Mšk. Gul motulė paguldyta kap linelis ištaisýtas, kap drobelė išbaltyta (d.) Vlk.
ǁ Drsk suverpti: Aš dukrelės neklausysiu, plonai linus ištaisýsiu (d.) Kb.
ǁ priderinti: Prie dainų balsus ištaisýti J.
25. tr. išdirbti, išpurenti, padaryti tinkamą sėjai (žemę): Išdirbo, ištai̇̃sė [laukus] – kas dobilai, kas javai, gyvoliai ganos! Krš. Darželis nedidelis, ištaisýs sau su arkliais, išgyvens Pln. Kęsynai, pelkės – ištaisýk tokią žemę! Krt. Ištaisýt žemę reikėjo, būtum turėjęs javų Srv. Dabar, kai išarė, ištai̇̃sė – puikiausias šienas Jnšk. Tą liekną ištai̇̃sė ant laukus Všk. Par mus dirvoną ištai̇̃sė Sug. Ažuėmė daržą vaisingą, dirvą ištaisytą Gmž.
| refl. tr.: Triobas išsistatė, žemę išsitai̇̃sė Krs. Čia gavom keturis ektarus, išsiplėšėm, išsitai̇̃sėm Krtn.
26. tr. NdŽ, KŽ, Alk, Rt, Štk parūpinti, gauti: Vaikinas ištai̇̃sė sau naujį drabužį, naują stubą J. Brolis ištai̇̃sė man visus rūbus, tėvai nedavė nė skatiko Š. Didelius batus ištaisiáu vyruo Krš. Kokį dešimtį tūkstančių ištaisỹtumiam tavie Všv.
| refl. tr.: Ir rūbus išsitaisýdavau, ir teip viso turėjau Sdk.
| Aš išsitaisysiu kur sau lygų bernelį (d.) Nm.
ǁ aprūpinti: Ginklais ištaisyti N.
27. tr. išsirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, gautų vietą, liktų kur: Kas čia ištai̇̃sė jums tą sklypą statyties mieste? Krš. Pakėlė [Čerskį] į Kermeliškės klebonus ir dar ištaisė jam vietą mokytojaus Vilniaus mokslinyčio[je] M.Valanč. Ištai̇̃sė, ka paliktum [senutė] numie Rdn. Ištai̇̃sė, ka neėmė į karūmenę Krš.
28. iškelti (vestuves, pokylį): Ot, tai vieną metą tai buvo puikias ištai̇̃sę Užgavėnes! Krp. Kad ištai̇̃sė pabaigtuves gaspadorius! Švnč. Kad ištai̇̃sė dukteriai vestuves, tai net visos apylinkės jaunimas paūžė Lkm. Kai numirsiu, tai nors pakravus ištaisýkit Trgn.
| refl. tr. Str: Voversiukas in dirvono išsitai̇̃sė didį bolių (d.) Švd.
29. godžiai išvalgyti, išgerti, išlesti: Ištaisiaũ bliūdą virtienių, dabar esu pilnas Jnšk. Ištaisýk visą butelį – gal ir jusi Krš. Paukščiai užpuola uogas ir kaip matai ištai̇̃so Upt. Vištos par vasarą kokį pūrą ištai̇̃sė miežių Lnkv.
30. primušti, išperti: Kad ištaisiaũ lazda šunį! Rš. Ištaisiaũ kelis kartus diržu Dg. Piemenį ištai̇̃sė ištai̇̃sė – žinos dabar vasarojų ganyt Jnšk.
ǁ intr. smogti, suduoti, sušerti: Kad ištaisýsiu aš tau ausin, tai neplepėsi, ko nereikia! Rš. Par vieną ausį, par kitą ausį ištai̇̃sė ištai̇̃sė! Lnkv.
ǁ tr. išmušti: Ledai užėjo i ištai̇̃sė paukščius, i daržus sumušė Ps.
31. tr. smarkiai sulyti: Nu i ištai̇̃sė, net po liežiuviu šlapia! Sv.
32. tr. šnek. apgauti, apsukti: Sukčiai teip ištai̇̃sė vyrą, kad paliko be nieko Jnš.
ǁ išvogti: Jam tuos septynis šimtus i ištai̇̃sė Dl.
33. tr. išeikvoti, prašvilpti: Visą tėvo ūkį ištai̇̃sė su savo gėrimu Ps.
34. tr. ištrypti, išniokoti: Jauniklė karvė ištai̇̃sė burokus Dkšt. Nutrūkta šiąnakt arklių ir ištaisýta avižos Ds.
ǁ sudraskyti: Vilkas keturias aveles papjovė: ištai̇̃sė, ir tiek Pš.
35. tr. iškastruoti: Du meičiokai reikia palikt veislei, o kiti možna ištaisýt Ds.
36. tr. Rš išžaginti, išprievartauti.
◊ añtausius (ausi̇̀s) ištaisýti Gs, Užv suduoti (per veidą): Ausi̇̀s ištaisýsu, i nebmonysys (nebedarysi niekų) Vvr. Ištaisýsu ausès gyvatei! Krš. Ántausius ištai̇̃sė visims tokims bulkinams Brs.
káilį (kalniẽrių, krãmę, kùprą Šl, nùgarą, skū̃rą Mrj) ištaisýti Gž, Sb, Ps primušti: Ištai̇̃sė kalniẽrių mūsų Pranui – šventas paliko Srv. Girdėjau – per balių ans kailį vėl anam ištaisęs KlK10,45(Škn). Tau ta krãmė tujau būs ištaisýta LKKXXI193(Pln). Aš tau, tinginy, ištaisýsiu kùprą! Kt. Būtum ištai̇̃sęs nùgarą, ir neitų į vakaruškas Šlv.
kójas ištaisýti galą gauti, numirti: Kad tu sa kójas ištaisýtai! Rod.
liežùvį (liežiùvį) ištaisýti kalbėti nestačiokiškai: Možnėt ir gražiau ištaisýt liežiùvis Ad.
marmū̃zę (murzẽlę, smùrglį, snùkį) ištaisýti suduoti (per veidą): Snukiùs mas jums ištaisýsma Ub. Ištaisýsu tau marmū̃zę, žinosi tada! Šlu. Jeigu neliausys, aš tau murzẽlę ištaisýsiu Yl. Kad ištaisýsu smùrglį, tai žinosi liežuvio nelaidinti! Brs.
pir̃tį ištaisýti primušti, prilupti: Ištaisýsiu aš tau pir̃tį, kad skūra atšoks! Ds.
ringès ištaisýti privalgyti: Nu, vaikai, galit ištaisýt ringès, ba priviriau gerai Al.
nutaisýti Š, Rtr, KŽ; N
1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisýtas DŽ1. Nutaisýti automobilį NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …, nutaisytų kalbą A1884,147.
2. tr. NdŽ, Mrj, Šv taisant sugadinti: Taisė taisė tą laikrodį, kol visai nutai̇̃sė Skr. Nu i nutai̇̃sė tas kalvis tau dviratį! Kv. Taisei taisei ratelį ir nutaisei̇̃ Ėr. Taisė taisė par kelius kartus man tą vatinį ir nutai̇̃sė Jnšk. Taisytas drobužis tankiau nutaisýtas Rdn.
ǁ Ser taisant pridaryti klaidų.
3. refl. KII220, KŽ nusigiedryti: Nenusitaisiusi diena MŽ465. Po pietų kad nustai̇̃sė ir oras Sdk. Žiūrėk, kaip dangus nusitai̇̃sė – nė vieno debesėlio nebeliko Vb. Po Jo kojų buvo kaip gražus safyras ir kaip paveikslas dangaus nusitaisiusio BB2Moz24,10.
4. refl. KŽ pailsėti, atsigauti.
5. tr. Jd gydant labiau susargdinti, nugydyti: Tie vaistai muni nutai̇̃sė Krš. Taisė daktarai, visai nutai̇̃sė – ką nemirė Krš.
| refl.: Bestaisydamas kitas ir nustai̇̃so Adm.
6. tr. padaryti patogų, lygų, apdailinti: Menturį paskui nutaisai̇̃ (apdroži), kad muštokėn lįst[ų] Antš. [Medpadžių] apačią nutaisýdavo gražiai, viršus skūrinis Sdb.
ǁ suformuoti pagal tam tikrą pavyzdį: Pagal pavaizdos arba skvarmo nutaisýtas, padarytas I. Neturiąs pavidulo, nenutaisýtas I.
nenutaisýtai
nenutaisýtinai
7. tr. iškloti, nubarstyti: Kelias pėdų pėdoms nutaisýtas Vgr. Vai kad mes žinotūm, tai mes nutaisytūm tėvuliu kelelius TŽI280. Išėjęs ponas žiūri – kluonai dega, šiaudais nutaisytas kelias LTR(Vlkv).
8. tr. sutvarkyti: Nuejom, bulbes nuakėjom, nutai̇̃sėm Krš. Nutaisýsim, kap naujas bus kapčius LzŽ.
| refl. LVII871.
9. tr. Krtn, Rm išdoroti, išdarinėti: Žąsį nutaisiaũ Lp. Iškapojau iškapojau [vištas], nutaisiaũ – turgun! Mžš. Parneša broliai zuikį numo, marti nutai̇̃so, paduoda motinai valgyti (ps.) Vkš. Ta nutaisė žuvis, sudėjo į keptuvę ir ėmė čirškinti ant ugnies J.Balč.
ǁ Bsg nuvalyti: Nutaisýk grybus vakarienei Sdb. Par sekmadienį morkas nutaisiaũ Krs. Nurauti i nutaisýti burokų arą – rublis Krš.
| refl. tr.: Aš pirmoji visą brokų (runkelių) normą nusitaisiaũ Krs.
ǁ nuimti ir nuvalyti, nudoroti: Devynias vagas tik tenutaisiáu Krž.
| refl. tr.: Daržus nusitai̇̃sė, nusidirbo Trk.
ǁ apšvarinti: Tas su šepečiu atbėgo, tujau nušvietė, nutai̇̃sė Žlb.
10. tr. nukloti, nurinkti patalynę: Nutaisiáu lovą, parklosu Krš.
11. tr. LL209, Š, NdŽ, KŽ, Ds, Sv nurengti, nuvilkti (drabužius): Nutaisýk vaiką, aš einu prie šieno Bsg. Aš jau buvau nutaisytas gulti, bet dar mačiau įbėgusią moteriškę Vaižg.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ, Krtn, Vdk, Šmk, Žgn, Sdk, Brž, Jnšk: Nusitai̇̃sė drobužius i nuejo miegoti Šauk. Atsiguls nenustai̇̃sęs, paskui jį tąsyk kaip mešką, ligi nutaisai Ds. Priepirtė padaryta nusitaisýt, drapanom pasidėt Vd. Kogi nenusitai̇̃sęs atsidriblinai lovon! Nusitaisyk ir gulk Krs. Nusitaisė plikai ir perbrido par upę LMD(Rz).
ǁ prievarta nurengti ir pavogti drabužius: Brače, vakare kaži kas pamiškė[je] aną nutai̇̃sė Kv. Aure, Dūdą buvo užstoję (užpuolę) – i nutai̇̃sė, i pinigus atėmė Mžš.
ǁ nudengti: Aure, Petras nutai̇̃sė tą katuką (dėžę), tai jau obaliai apšalo pavirš Mžš.
| Stogai nutaisýti (nuardyti), lapais užtaisyti Lbv. Nuo tų nevienodų dresvės ypatybių paeina visi tie atsitikimai, kuriuos regime medžiui džiūstant arba kad jį nutaisome (nulupame) A1884,59.
12. refl. Vlkv nevykusiai, prastai apsirengti, apsivilkti: Taip nusitai̇̃sęs, kad gėda eit prie žmogaus Skr. Supratimo jokio netura: kad nusitai̇̃so, ta kaip sena boba Šv.
13. tr. išgražinti: Žalsva suknikė, gėlėms nutaisýta Krš. Par vestuves žmonės visą kiemą nutai̇̃sė, nustatė Bsg.
ǁ nuimti papuošimus, pagražinimus: Nora [vaikai] tortą nutaisýti – aptaisymus nuės Rdn.
14. tr. Lž, Vgr, Slm padaryti kokį daiktą: Teip, rodos, pečius nutaisýtas yr geras Slnt. Tas kirvukas buvo nū titnago nutaisýtas Prk. Jis kad nutai̇̃so krėslus – yr ko žiūrėt Ėr. Velnias nuėjęs į mišką, nudirbęs, nutaisęs [vilką] iš samanų Sln.
| prk.: Neprieteliai pas save vilioja, žabangus po mano kojų nutaiso Tat.
| refl. tr.: Žiema artinasi, reik nusitaisyti šiltesnius rūbus TS1903,7.
15. tr. pagaminti (valgį): Įkaito troba – dvi žąsi nūtai̇̃sė Pj.
16. Skrb, Jnš, KzR suteikti veidui ar balsui tam tikrą (paprastai apsimestinę, dėl kitų akių) išraišką: Kai teip pasakiau, anas nutai̇̃sė tokią rūgščią miną, kad mane net juokas paėmė Lel. Jau taip nutai̇̃so snukį, rodos, kad nekalčiausias avinelis būtum Šv. Geras žmogus: šypsenikę nūtai̇̃sęs ir ateina Grd. Aš linkterėjau ir stengiausi nutaisyti užuojautos kupiną veidą I.Simon. Tei[p] tai baisi stačiokas, o kai prie svetimų, tai jau kad nutaisỹs tą savo balselį! Lkč.
| refl. tr.: Ko tas nusitai̇̃sęs šikančio miną? Ar.
17. tr., intr. Alk sąmojingai, įdomiai pasakyti, nupasakoti: Nusako nutai̇̃so kaip čia buvę Rm. Jis kad ką nutaisỹs, tai tik juokis Prn. Nutai̇̃sė ans gerai – visi kritom iš juoko Kv. Kožnas toksai kareivis, kaip štai aš esu, moka tiktai su kalavija kapoti, bet ne liežuviu ką gerai nutaisyti I.
ǁ tr. iškrėsti (pokštą): Ot tau ir nutai̇̃sė štuką! PG.
| refl. tr.: Sau juoką nusitai̇̃sė Dkš.
ǁ intr. nei šį, nei tą pasakyti, nušnekėti: Na, tu, tėvai, čia tai nutaisei̇̃, nušnekėjai Šil.
18. tr. KŽ, Nm nustatyti, sureguliuoti, padaryti tinkamą darbui (padargą, įrankį ir kt.): Kas moka nutaisýt tą žagrę, tai gera būdavo art Vlkv. Reik mokėt žirkles nutaisýt (išgaląsti), o tei[p] tai nepakirpsi Jrb. Nutaisyti reik pečių duonai Šts. Moka grėblį padaryt, žagrę dailiai nutaisyt LTR(Klvr). Visi gaspadoriški padarai taip gerai nutaisyti kaip muzikanto smuika Tat. Kad kuliamoji mašina žirnių nesuskaldytų, reikia ją tinkamai nutaisyti J.Krišč.
| refl. tr.: Pagal radiją laikrodį nusitaisýk Snt.
ǁ KlvrŽ, Ėr, Grz apdoroti, apdirbti: Ka švari būs, gerai nutaisýti – aukštesnę kainą gausi Knt. Aš mokėjau linus nutaisyti, kad būtų spindą ir svarbi Ggr. Ne vieną birkavą linų esu kaip šilką nutaisęs rš.
ǁ Ser suderinti: Visi muzikės rykai vienaip nutaisyti buvo prš.
19. intr. I nutaikyti (į taikinį): Jeig būt pataikę, ta būt nieko nelikę – nepataikė, nenutai̇̃sė Gršl. Prisispaudė prie peties gvintinį šautuvą ir taip tvirtai nutaisė į patį pirmąjį priešininką Vaižg.
20. tr., intr. Trk tiksliai, kaip reikiant padaryti, nutaikyti, kiek ar kur reikia: Nūgavines, košes taip nutaisiaũ virti: nebeliko – nebetrūko J. Nutaisýk suolą į pat sykį, į mierą, t. y. nulykuok J. Magdė nenutai̇̃sė į viralą druskos dėjusi ir persūdė NdŽ. Dabar nebdirbu [kastinio] – daug su anuo vargo: reik dideliai nutaisýti Lpl. Jaunas arklys nenutai̇̃so traukti, tįsčio[ja] Šts. Tas daktaras gydyti nenutai̇̃so Šts. Nutaiséi žmogų [paklausti], kurs žino KlvrŽ. Nenutaisiáu pečių iškūrenti, ir apdegė duona Krtn. Bėgdamas nenutaisiau išpulti pro langą – įpuoliau į duris Slnt. Niekaip kopūstams rūgštumo negaliu nutaisýti Vkš. Čia moterys ilgiausiai sugaišta, kol prieš veidrodį nutaiso skarytės užrišimą rš(Kp).
| refl.: Nusitaisiáu čia eiti, ir paklaidino muni vel[nia]s Šts. Nusitaisaũ, kiek reikia šilimos [sviestui mušti] Ėr.
ǁ refl. prisitaikyti: Ir aš žodį pasakiau nutai̇̃sęs[is] Dr. Nusitai̇̃sė, kaip nieko nebuvo, ir pagreibė piningus į kišenę Vvr. Nusitaisęs ejau piningų kasti Pln.
ǁ tr. numatyti, įspėti: Nenutai̇̃so žmogus savo mirimo dienos Šts.
ǁ refl. pasitaikyti: Nelygu, kaip nusitai̇̃so kiaulės: kartais ema peną, kartais neema Šts.
ǁ refl. MŽ, N, KII359, KŽ pavykti, nusisekti: Labai nusitaisęs alus R405. Čia nusitai̇̃sę (gerai suaugę) linai, nieko netrūkę Šts.
| impers.: Nusitai̇̃sė linus nustovinti Šts.
21. nuėsti, nuvalgyti, nugerti, nuraškyti, nulesti: Kiškiai ežią nutai̇̃sė Grž. Nutaisiaũ kilbasos galą, ir tvirta man paliko Jnšk. Priruošta, pritaisyta visko tiek, kad, rodos, tris dienas gerk, valgyk, vėl gerk, ir vis tiek nė pusės nenutaisysi J.Balt. Uogas visas nutai̇̃sė tie vaikai Vb. Kaipmat i nutai̇̃so, i nugeria tuos uogas tie špokai Mžš.
22. tr. šnek. nugirdyti: Teip prūselį nutai̇̃sė, kad tas nuvirto ant suolo Klvr. Vakar nutaisiaũ jį kaip reikiant Jnš.
| refl. Jnš, Rmš, Ktk: Nuejo pasitaisyti ir vėl nusitai̇̃sė Krp. Tę visi buvo nustai̇̃sę gražiai Pns.
23. prilupti, nuperti, nučaižyti: Kad nutaisýsiu, tai žinosi bliaut be reikalo! Dgl. Radai agurkuos – reikė niekam nesakius nutaisýt botagu par blauzdas, ir baigta! Ds. Neklausyk tu tėvo – nutaisi̇̀s diržu, ir bus tau! Ėr. Kol susizgrimbu, kol atšokstu, išruožuoja jis (kerdžius) man visą kuprą, nutaiso blauzdas J.Balt.
ǁ TS1897,5 užmušti: Aš sykį su lazda penkis žvirblius nutaisiaũ Gž.
24. apgauti, apmauti, apsukti: Mainėm arkliais, ir kad mane nutai̇̃sė, tai nutai̇̃sė: davė visiškai nuo kojų nuvarytą arklį Š. Ot nutai̇̃sė nabagą: atvažiavo ir be arklio, ir be pinigų Dbk. Pastaiko ir ne žioplius nutaisýt Užp. Bobas da greičiau nutai̇̃so Erž.
ǁ Srv, Vad, Ds apvilti, suvedžioti (merginą).
ǁ nulupti, apiplėšti: Juokdamos lig siūlės nutai̇̃sė [mokesčių agentas] Trk. Tu pasrodyk te – tuoj nutaisi̇̀s Ut. Nutai̇̃sė tą čystai ir išvažiavo Slm.
ǁ atimti: Anas visa pavogė, viską nutai̇̃sė Sl. Nutai̇̃sė jam visus pinigus tie žul'kai Č. Kad teisių jiem nenutaisýtų! Slm.
ǁ nugalėti, aplošti: Klebonas visus nutai̇̃so [kortomis] Rm. Išlindo antras velniūkštis, ir tą Meškausis nutai̇̃sė VoL329(Jnš).
◊ káilį nutaisýti primušti: Aš tau tuoj káilį nutaisýsiu Antz.
kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas, veterinoriaus nesulaukęs J.Balt.
pataisýti Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652
1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisýk J. Žiūrėk, kad patai̇̃sęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo, ka reikdavo pataisýt ar dengt [stogą] PnmŽ. Klojimas buvo – nugriuvo, i niekas nebepatai̇̃so LKT218(Šl). Kas pataisỹs, jei ne patys?! Pgg. Pataisei ratelį – nuo dantų sopsto (tam kartui) KlK42,79-80(Aln). Galiu ratus pataisýt, drobynėles padaryt Dv. Miestelio šaučius ne tik pataiso, jis ir naujus [batus] pasiūna Lš. Turi tą tiltą pataisýt, jeigu tavo daly papuolė Škn. Anas prismano – patai̇̃sė mašiną Klt. Nenulaužykit skrynių kojeles – nepataisýste be Tilžės dišėrėlių LB28. Pataisýti drabužį, kelnes NdŽ. Didesnis daiktas yra padaryt tatai, ko niekad nebuvo, neg pataisyt, kas buvo DP585. Geras žmogus buvo ir darbštus: tai grėblį padarydavo, tai kokį padargą pataisydavo rš. Atnaujint, pataisyt SD315. Nepataisomas SD10.
^ Veiku pagadinti, bet neveiku pataisyti S.Dauk. Lengva pagadinti, sunku pataisyti LTR(Vl). Greitai pagadinti, bet negreitai pataisyti LTR(Šl). Ne visi moka pataisyt, bet visi sugadint LTR(Brž). Žmogus pagadina, žmogus ir pataiso Blv.
| refl. tr., intr. Rtr, L, NdŽ, Slm: Reikia pinigų šiam tam, ar tas arklas pasitaisýt, ar kas Alz. Muno buvo sutrūkę kinkymai, ir aš įsinešiau į trobą tus kinkymus pasi̇̀taisyti Als.
ǁ padaryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kur kalva, pirmiau patai̇̃sė [kelią], o kur loma – paliko Jrb. Kelius patai̇̃sė – geriausi Bsg.
| refl. tr.: [Ir seniau,] būdavo, pasitaisỹs [kelią]: atveždavo žvyros iš kur, pasipildavo LKT217(Šl).
ǁ palopyti: I marškinius išvelėja, i patai̇̃so, o jai neduoda i rubliaus Klt.
ǁ kitaip perdaryti, pertaisyti: Palaikė suknelė buvo, tai pataisýta, indėta prieky lentelė Klt. Kada tujen važiuosi podykis, atvežk tą kietą padušką, aš ją pataisýsiu Mžš.
2. tr. pašalinti ar nurodyti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Surašydamas daugybę pataisytinų tos kalbos pasakymų, duodu po jų tuojau ir savų sakinių J.Jabl. Antras pataisýtas leidimas NdŽ. Klaidą pataisýti NdŽ. Nelabai blogas straipsnis, truputį pataisius galima dėti ir į „Trečią frontą“ J.Balt. Negerą žodį pasakė, tai tu pataisyk, pamokyk, kaip geriaus pasakyt Ašb. Visas sodžius pamena, kaip jisai net kunigą pataisė V.Krėv.
| refl. Sut, Š: Apsirikau ir vėl pasitaisiaũ KŽ. Netrukus skaitytojo balsas prikimo, jis ėmė painiotis ilguose sakiniuose, bet vėl įtempė jėgas ir pasitaisė skaitydamas V.Myk-Put.
ǁ pašalinti negeroves: Pataisýti finansinę padėtį NdŽ. Tai, kas yra įvykę, jau nepatai̇̃soma NdŽ. Susizgribo vargšas, norėjo viską pataisyti, bet nebibuvo jau laiko M.Valanč. Pataisomasis egzaminas Ser. Abudu nusmelkė skausmingas nujautimas, kad vyksta kažkas baisaus, lemiamo, nepataisomo V.Myk-Put. Pataisyk piktą gyvatą, idant piktai nenumirtumbei DP584.
patai̇̃somai adv.: Liga gali progresuoti ir nepataisomai sugadinti klubo sąnarį rš. Jis vilkosi šaligatviu, neaiškiai suvokdamas, kad įvyko kažkas nepataisomai baisaus J.Avyž.
| refl.: Ji nežinojo, ką daryti, kad padėjimas pasitaisýtų NdŽ. Tautrimui išėjus, kiek pasitaisė kebli padėtis I.Simon. Jis turi pasitaisýti iš aritmetikos NdŽ.
3. tr. SD1131, LL166, KŽ, An pagerinti ką suprastėjusį, netikusį: Valgio skonį pataisýti NdŽ. Torpė labai patai̇̃so žemę Krš. Ar patai̇̃sėt alų, kur nerūgo? Upt. Liepos mėnuo patai̇̃sė: kai tik užlijo, viskas užsikūrė (ėmė labai augti) Erž. Vakar lytus ka užrėžė taip gerai, ale daržus tai patai̇̃sė Žlp. Su beržo lapais plaukus patai̇̃sė Lc. Jau čia nei iškreipsite tų žodžių, nei pataisýsite PnmŽ. Matau, kad daug kas netvarkingai, neteisingai eina, tik pataisýti neįmanoma Plšk. Apetitą rasi i patai̇̃so biškį šnapšė nu kirmino (gyvatės) Krt. Ką jaunikis pagadino, tą piršlys pataisis Ukm. Man dainos gyvenimą patai̇̃so (padaro mielesnį, lengvesnį) Pš. Ar prisižadi savo elgimą pataisýt? Smln. Pokalbis su Dulke Kristinai pataisė nuotaiką J.Dov. Kaip ten būtų su dvidešimt dviem skyriais, šis dvidešimts trečiasis pataisys viską Blv. Garbę savo pataisyti norėjo S.Stan. Duod, idant stipriai jau gyvatą maną pataisyčia ir ant geresnio atmainyčia DK145. Ir pataisys savu metu mūsų gendančiuosius kūnus DP185.
| impers.: Pataisė kelią (daug prisnigo) – nors armotas vežk LTR(Kvt).
| refl. intr., tr. Vvr, Slm, Pn: Jų santykiai pasitai̇̃sė NdŽ. Javų kaina pasitai̇̃sė NdŽ. Imbiero į burną su medum – pasitai̇̃so balsas Krž. Mano sveikata labai greitai pasitai̇̃sė Plšk. Viskas ant gero pasitaisýs Plšk. Pirma nė kalbėt negalėjo, dabar jau kalba kiek pasitai̇̃sė, jau galiama susišnekėt Krs. Jam reikia pasitaisyti sveikata, atsigriebti J.Jabl. Kaip jau prisigimėm, jau kalbos nepasitaisýsme Erž. Jam iš karto pasitaisė nuotaika, ir taip smagu, kad jis beveik pats kištųsi į tuos senių ginčus I.Simon. Gaspadorius per pričinią velnio pasitaisė (pralobo) ps. Kai atleis, i tie keliai pasitaisỹs (pasidarys neslidūs) Jrb. Kai kelias pasitaisi̇̀s, tai nuvažiuos Jnšk. Dabar pasitai̇̃sė burokai, galgi bus Mžš. Reikės šarmo užvirint ir užpilt – pasitai̇̃so svogūnai Kdn. Nuo švento Jono pasitaisi̇̀s aviža Klt. Šitie kviečiai pastaisė LTR(Slk).
ǁ SD176, KŽ, Blv, Užv, Šv, Klt, Žl patobulinti, perauklėti: Atkaklaus nepataisýsi NdŽ. Jis mani nė pataisỹs, nė pagadys Jrb. Vagis paskutinis buvo, o aš pataisiáu Krš. Karuomenė patai̇̃so žmogų Mžš. Tėvas devė į tą pasturgalį i tą vaiką patai̇̃sė Yl. Kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina J.Bil. Nepatai̇̃somi (nesiduoda pamokomi) šios gadynės vaikai Krš. Puikus žmogus, bet nepataisomas svajotojas V.Myk-Put. Daugumas vaizduojamų valdininkų – tai nepataisomi girtuokliai, kyšininkai, aferistai rš.
^ Vieną žodis pataiso, o kitas nė lazdos neklauso LTR. Darbas žmogaus nepagadina, ale tik patai̇̃so Trgn. Geras drabužis blogo nepataisis, menkas gero nepabaidis LMD. Rambaus arklio ir lazda nepataisys TŽIII384. Gera boba blogą vyrą patai̇̃so Pnd. Greičiaus vienas piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso DP514.
| refl.: Bijau, drebu dėl savo nedorybių, bet nenoriu pasitaisýti KŽ. Aš rašiau jiems laiškus, kad jie nors prieš mirtį pasitaisýtų Jrb. Jeigu ana nepasitaisýs, tai vyras tarkuos nugarą Šv. Gyvena gerai, matai, iš pijoko i pasitai̇̃sė, i ką tu padarysi Trk. Yr pasitai̇̃siusi – gal praeiti pro šalį be mieto (juok.) Slnt. Kitą savaitę vėl atjojo: jei jau nepasitaiséi, da gulkias – vėl gausi lupos Jdr. Pasitai̇̃sė sūnus, jau malonesnis Pv. Kas žino, gal ir pasitaisi̇̀s, gal maž dabar nebegers Krs. Jis nėra blogas berniukas, – suklydo, bet ir vėl tuojau pasitaisė prisipažindamas K.Bink. Vai, nemainyki mane, mergelė, aš pats pasitaisýsiu JD175. Mąstau visas nuodėmes …, ketindamas pasitaisyt DK68. Bet pirm apisakiau tiemus, kurie buvo … cieloj žemėj Judėjos …, idand pasitaisytų ir atsigrįžtų Dievop Ch1ApD26,15.
^ Pasitai̇̃sė kap (kai Krn) šuva po metų Plv, Sn. Po (Nuo Ob, Ėr) metų ir šuva pasitai̇̃so Slk. I tu kai šuo nuo metų pasitaisýt žadi Prng. Pasitaisys kai kalė po pirmų vaikų Rs. Jeigu suklydai, nesigėdyk ir pasitaisyt LTR(Smn).
ǁ refl. FrnW išsigiedryti: Maž in rytdienos oras pastaisi̇̀s Ktk.
4. tr. Vrb, Al, Smn, Slv, Sug pagydyti: Medus skrandį patai̇̃so LKT111(Kltn). Beržiukai, pavasarį ką tik išsprogę, uždegimą patai̇̃so Krž. Daktarai pasakė, kad patai̇̃somas žmogus Klt. Nepataisi̇̀s akies, kad išdeginta lėlė Btrm. Kaip aš (giltinė) stovėsiu pas kojas ligonio, tada tu jį pataisysi, uždavęs noris kokių žolių BsMtI123.
| prk.: Kokį ligotą, šlubą [arklį] čigonai su botagu patai̇̃so Mšk.
| refl. tr.: Mano vyras eidavo miškan, sako, aš nervus te pastaisaũ Pnd. Moteriškė gėrė gėrė alyvą ir pastai̇̃sė inkstus Drsk.
ǁ užplombuoti (dantį): Tu duok dantį pataisýt, ka matai, kad kiauras Rg. Dantuose ka yra skylutės, jie patai̇̃so [arkliui] Žg.
ǁ refl. R36, MŽ48, N, Rtr, KŽ, Nv, Trk, Kb, Dg, Plm, Krs, Lb, Skdt, Lel, Sld, Vj, LKT340(Ign) pasveikti, pagyti: Ne iš daktarų pasitaisiáu – iš žolikių Krš. Anas jau pastai̇̃sė, ryt eis darban LzŽ. Uogų paėdei, pieno pagėrei – pasi̇̀taisysi greitai Krš. Kur ans ten pasitaisýs, kad jau viena koja grabe gulia Šv. Bet ta karvė mun i nebipasitai̇̃sės i dideliai ana draskės Akm. Nu nagatkų arbatos gerklė pasitai̇̃sė Vkš. Jis nuo šito diegliaus nepasitaisi̇̀s Alv. Gydytojų nebuvo: jei pasitaisi̇̀s – testaiso, jei mirs – temiršta Eiš. Nėr čia ko be čėso raudot, gal do pastaisi̇̀s Mlk. Širdis pastai̇̃so, kai vaikščioji Šmn. Valgyk, kvapu nepastaisýsi! Adm. Žmogus … išvarė ir trečią [velnią], o mergina nuog priepuolio pasitai̇̃sė MitII188(Bs). Pasitaisysi čionai, po pušynėlius vaikščiodamas J.Bil. Ir pasitaisė kūnas jo (raupsuotojo) kaip mažo vaikelio SPII181.
| prk.: Po vakarykščiai reikia pastaisýt (atsipagirioti) Ktk.
ǁ atstatyti (išnirimą): Glimštelėjus, pasisukus ieško, kas moka pataisyt Sln.
ǁ išmasažuoti, ištrinti: Magdė mun sprandą patai̇̃sė, buvau nugulėjusi Vkš.
5. tr. nupenėti, nušerti: Karvikę būtumėm patai̇̃sę ir pardavę Ll. Davė avižų ir tuoj patai̇̃sė arklį Sr.
ǁ refl. L, Vžns, Slm, Trk, Šk pariebėti: Jis iš veido atrodo pasitai̇̃sęs Jnšk. Ans jau pasitai̇̃sęs, nebėr toks sudžiūvęs Vkš. Jis dabar labai pasitai̇̃sęs, papilnėjęs, kogi ne: pavalgęs, pamiegojęs, ligoninė[je] prižiūrėtas Krs.
ǁ refl. KŽ įgyti jėgų, atsigauti: Arklys pasitaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina Lš. Duokit man ben kiek pastaisýt, aš išeisiu Imb. Keletą dienų turėjo be darbo pasiilsėti, kol atgal pasitaisė Žem.
6. tr. padaryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Pataisýk užuolaidą – negražu, kai taip sutraukta DŽ1. Ji patai̇̃sė ant galvos skarelę NdŽ. Patai̇̃sė priegalvį Vr. Vaikut, pataisýk (pakurstyk) ugnikę Grk. Eikše, aš tau pataisýsiu – kelnytės nulėks Alks. Kad aš žinočia, kad mano būtų, aš persikelčiau per Nemunėlį, aš pataisyčiau jai vainikėlį LTR(VšR). Ant galvelės rūteles pataisė, ant rankelių žiedelius užmaustė LTR(Klvr).
| refl. tr., intr. Šmn: Atsisėdusi pasitai̇̃sė suknelę DŽ1. Jis pasitai̇̃sė ant nosies akinius NdŽ. Pasitaisýti prieš veidrodį NdŽ. Duoj pastaisýt, bo nugrius našta nuog pečių LzŽ. Pasitaisýk kelnes – vaikštai kaip smukčius! Snt. Diržas persisukęs, pastaisýk Pv. Lengvu rankos judesiu pasitaisė šviesius plaukus, sudėtus aukšta kupetėle V.Bub.
7. tr. padaryti tiesų, ištiesti: Pataisau, tiesumi darau SD189. Labai klampi buvo [pieva], tai jos (karvės) an šono atsigula, kojas patai̇̃so, pakelia tas kojas, [atsigula] an kito šono, i tei[p] brenda ėsti tą žolę LKT219(Grnk).
ǁ refl. išsitiesti išilgam:
^ Ar jau geresnis ligonis? – Bus geriau, kap an lentos pastaisi̇̀s (mirs) Lp.
8. tr. Šv, Vvr, Km, Kp sutvarkyti, apšvarinti, apsodinti: Biškį an kapų padirbu: kam kapus pataisáu, kam paleju, kam paravėju Žd. Mano darželis pataisýtas buvo Bsg. Patai̇̃sė tėvo kaupą (kapą) labai puikiai Plšk. Tep ją mylėj[o], o nenueina nei kapo pataisýt Pv. Jis mum ir bulbas pasodino, ir daržą patai̇̃sė Krs.
9. tr., intr. N, KII40, NdŽ, Všv, Lk, Plt, Kl, Lnk, Vkš, Gdž, Rgv, Krkn, Skrb, Trgn, Ds pakloti (lovą, patalą): Gal nori lovą patai̇̃somas Lkv. Kaip atsikėlė, teip i paliko nepatai̇̃sę lovų Slnt. Jaujuj pataisiaũ jam šiltą vietą Ob. Da, būdavo, marškas užkloju, o šiandiej nebepataisiaũ [lovų] Kp. Patai̇̃sė jam patalą, nu tai jis pernakvojo Antš. Buvom patai̇̃sę dvi lovas, sakom, gal bus svečių Krs. Gulėti jai pataisė minkštutę lovelę su raudonais šilko pagalvėliais, prikimštais mėlynų gardžiai kvepiančių žibučių J.Balč. Gana dūdos beklausyti, reik patalą pataisýti JD1532. Aš pataisiau patalelį šešių kartų priegalvelių KlpD12. Madlė dar nepataisė mano lovos, aš norėčiau eiti atsigulti, – skundžiasi senis anūkui I.Simon. Ji sustūmė du suolus, pataisė guolį ir užpūtė žiburį V.Bub. Benutis guli, kojas atsukęs į vežimo galą, jam taip pataisyta, kad galva yra daug aukščiau rš.
| refl. tr., intr.: Aš pasitaisýsiu asloje ant šiaudų NdŽ. Alkierukė[je] pasitaisiáu gulti Žr. Galit į stubą pasitaisýti ant grindų [miegoti] Plšk. Lovą gausi pats pasitaisýti Vkš. Pastaisýk lovą, ir gulsme Lp. An sofos pasitaisiaũ minkščiausiai Skp. Atsikėlęs tuoj pasitaisýk lovą, nepalik kaip kiaulių migio Skrb.
^ Meškos eidamas medžioti pataisykis lovą, o šerno – grabą S.Dauk. Kaip pasitaisysiam, šiteip ir atsilsėsiam brš.
10. refl. apsirengti, apsivilkti (drabužiais): Sodietiškai pasitai̇̃siusi moteriškė NdŽ.
ǁ LKT241(Pš), Dr, Vž persirengti kuo: Pasi̇̀taisys šitai Daukanto nabaštikė liuob gerve, įeis Kal. Žydais, būdavo, pastai̇̃so, tai kumelį injoja gryčion [per Užgavėnes] Krns.
11. tr. papuošti: Mums nėkumet tėvai eglelę nepatai̇̃sė Klk. Ten gėlę pataisýsiam, jau i būs vardo diena Skd. Vaikai užsimetė, sako, pataisýk eglutę Dj. Pakabino užkabus ir pataisė visą bažnyčią BB1Mak4,51.
| refl.: Kitas liuob raitas jos pasitai̇̃sęs, arklį apsistrajijęs Krt.
12. tr. Klk, Sd, Kri, Zr padaryti kokį daiktą: Patai̇̃so rėmelius tokius uždaromus – džiovindavo sūrius Ps. Namie verpdavai, namie ausdavai, drabužį pataisýdavai stiprų, gerą Gsč. Būdavo ir viedrai mediniai pataisýti, ir milžtuvės medinės buvo, viskas Kdn. O ta morė buvo pataisýta motriška, buvo pastatyta an tos šlajės Vvr. O tretįjį [kvartūgą] suardysiu, kaldrą pataisysiu D82.
| prk.: Vieną vaiką patai̇̃sė i mirė Pvn. Vaikis vaiką buvo mergei patai̇̃sęs Šts.
| refl. tr. L, Ps, Plng, Mžš, Bsg: Reik prisirinkties paparčių, pasitaisýti sienikelį ir an paparčių gulėti Akm. Meškerę reikia pasitaisýti balandžio mėnesį – žuvys kibs Vkš. Daba žmogus gyveni ant savęs: ką pasitaisái, tą i turi Skd. Tas nagines naujas buvo pasiraukęs, jau pasitai̇̃sęs Lnk. Tai pasku gi mušdavom [kiaušinius], ridinėdavom, loveliukus pasitaisýdavom Dj. Jos (bitės) kaip pasitai̇̃so ten tuos korius – nedėdavai ten korių niekas [į kelminius avilius] Mšk. Inkarą pasitaisiau iš didelio akmens, kurį netikėtai radau ant kranto J.Balč. Jis sau ypatišką vamzdelę pasitaisęs nor birbyt prš.
ǁ refl. susidaryti, atsirasti: Jeigu didelis šaltis – barškuliai pasitai̇̃so ant rauktų, panagys užeina [skalbiant eketėje] Grnk. Iš misos toks rūgštelis pasitai̇̃so, ir žmonys gera (geria) tą rūgštelį Plng.
ǁ Šlčn, Gdl nutiesti (kelią): Pri ežero kareiviai kelią patai̇̃sė Gd. Pataisýta čia tiesiai – seniau aplink reikė važiuot Sdb.
| prk.: Šitai eš savo angelą siųsiu, kursai pirm manęs kelį pataisys BBMal3,1. Adomas … kelią mums ing rojų patai̇̃sė DP40.
| refl. tr.: Jis sugalvojo pasitaisýti kelią NdŽ. Žemaičiai buvo pasitai̇̃sę vingiuotus kelius Pp.
| prk.: Mes sau patys kelią ant puolimo pasitaisom prš.
ǁ užtverti (tvorą, gardą ir pan.): Jau tu gardą pataisei̇̃ vištų gerai! Jrb. Kitam gi liks, kap gerą pataisýsi [tvorą]! LKT365(Vlk).
| refl. tr.: Kas liks, tas pastaisi̇̀s [tvorą], o man gana jau bus: pastaisýsiu an tos dienos LKT365(Vlk).
ǁ susukti, sukrauti (lizdą): Erelis lizdą patai̇̃sė PP11.
^ Pirm pataisyk gūžtelę, paskui gauk vištelę Pšl.
| refl. tr.: Varna eglės viršūnė[je] pasitai̇̃sė sau lizdą PP68. Savo siūleliais vikšras apsivynioja ir pasitaiso iš jų minkštą šiltą lopšelį rš.
ǁ Pn padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Tėvai, pataisýk lysves, reik jau agurklus svadinti Šv. Iš maldrų (meldų) kūlį pataisýdavom ir plaukdavom Slč. Reikdavai iškult par rudenį, kūlius pataisýt, ka gražūs būtų Mšk. Vieną kartą mažas vaikelis stoviąs ūlyčioj, rankeles į kišenėlius susikišęs, o turėjęs į špygas pataisęs Sln. Duobikę patai̇̃sė, įdėjo sviesto LKT135(Dov).
| refl. tr.: Kad linus verpėm, reikėjo pasitaisýti kuodelius Klp. Duobelę tokią pasitaisýsi i tropysi įmesti po tris guzikus (toks žaidimas) Ms.
13. tr. pastatyti (statinį): Bitėm namelis tokis pataisýtas Dgp.
| refl. tr. Kdn, Jdr: Pasitai̇̃sė trobelę tokią ir ans ten gyveno Šts. Jam davė tris desentinas miško išsikirst ir pasitaisýt gryčią Kri. Pasitaisýdavom diendaržius, karves suvarydavom Ps.
ǁ Tl, Klk, Trk, Plng įrengti, įtaisyti: Pataisýs senikei kambariuką an taukšto, i galės gyventi Krš. Tokį plėšrų žvėrį beauginąs, narvas, sako, pataisýtas Nv. Kunegaikščiai sulaidoti sklepūse, anie (sklepai) jau yr pataisýti gražiai Rt. In dvie[jų] galų namas, patai̇̃sė – leis vasarotojus Klt. Kuknelę patai̇̃sė, tai dabar abi verdas valgyt Skdt. Būdavo pataisýta tokia dalgė, nukerta ant ją [linų galvutes] Všk. Pataisýti velenai trys toj (linų minamojoje) mašinoj Vb. Aukštai buvo rieklės pataisýtos, i ten sustatė linus – par visą pirtį Klp. Su didžiu įtempimu vedė ūkę, arba gaspadorystę, važiojos po savo valsčius, pataisė Varniūse daug butų M.Valanč. Žabangus pataisyti N. Kam pataisýti pinkles NdŽ. O pagonys, aplinkui gyvenantys, kaip girdėjo altorą vėl pataisytą …, papyko anys didžiai BB1Mak5,1.
^ Pirmiau pamatą pataisyk, tada namą statyk LTR(Jnš).
| refl. tr., intr. Eig, Ėr, Pš: Antrame gale pasitaisiáu kuknę – pasidirbinu i gyvenu Trk. Dabar aš turu pasitai̇̃sęs sukamas dumples, su koja minamas Pp. Tokias sūpiekles pasitaisýdavo, supdavosis Gsč. Da trobelė tebėr, y[ra] žmogus įsikūręs ir gyvena, puikiai y[ra] pasitai̇̃sęs Pkl. Užsidirbsiu daug pinigų ir pasitaisýsiu visa kaip reikiant NdŽ. Būtum viską pastai̇̃sę abudu gražiai Skp. Nebuvo kaip pasitaisýti geriau gyventi Yl. Kurkės dobiluos pastaisýta [perėti] – du kiaušinius rado Ob. Šeškas tura urvą pasitai̇̃sęs Prk. Kas neturėjo kalvarto, pasitaisýdavo ant verpstelio [verpti] Ps.
14. tr. įkurti, įsteigti: Pataisė kursus suaugusių Ps. Ir eš pataisysiu savo ryšį terp manęs ir tavęs BB1Moz17,3. Dievas iš dangaus karalystę pataisys, kuri niekada neišpūstij[a]ma yra BBDan2,44.
| refl. tr. Tl, Kv: Da pasi̇̀taisiau darželį, prisisėjau visokių kvietkų i pati džiauguos Vkš. Papyko žmonės ir atskirai pasitai̇̃sė kapus Svn.
ǁ parengti, sudaryti: Litanija lietuviška pataisyta pagal vieros chrikščioniškosios Mž552. Iš tų aprašų Etikus buvo pataisęs trumpą išrašą S.Dauk.
15. tr., intr. N, J pagaminti (valgį, gėrimą, ėdesį ir pan.), patiekti: Gerai pataisýta mėsa NdŽ. Aš tau pataisýsiu gėrimo NdŽ. Ką patai̇̃sė, tą turi ir valgyt Rmš. Nieko nėra, nė nežinau, ką pietų pataisýt Slv. Ka žinočio, ką mėgsti, pataisýčio ko skaniau Šv. Arbatą tiktai lėtą (nestiprią) pataisýk Lkv. Moku pataisýti iš trušėnos, ale nenoru terlenties Krš. Eik į sodną pavaikščiok, kol aš pataisýsu valgyti Žr. Šeimininkė pataisýs krienų dar pri tos meisos šviežios Tl. Paskiau aguonas sumals, pieną tokį pataisýs Akm. Kol tus pietus pataisýs, padėjo keptos žuvies šaltos Trk. Py ropių su lupinoms reik pataisýti baltojo sviesto (kastinio) Klp. Pieną surūgina, mėtų įdeda ir patai̇̃so sūrį Antš. [Reikia] eit pataisýt vištom, pataisýt kiaulėm Mžš. Tokių skanių baravykėlių pataisiau K.Saj. Pataisyk (įpilk ir atnešk) man arbatos Žr. Nebuvo kas bepatai̇̃sąs valgyti KlvrŽ. Eš bijausi savo pono karaliaus, kursai jumus jūsų strovą ir gėrimą pataisė BBDan1,10.
| refl. tr., intr.: Vyriškų rankos ne grėbliai, o ėsti anie nepasitai̇̃so Rdn. Uogų atvažiuokiat, prisirinkiat, kiek jums reik, ir pasitaisýkiat Trk. Buvom ten pasitai̇̃sę to maisto biškį an kelio, dar užtekov Žd. Pusrytį pasitaisaũ, tai šį tą siuvu Gr. Vakar pastaisýta jos čibulio ir valgyta Kp. Pyragų išsikepi, alaus pasitaisai̇̃ Brž.
ǁ Als pagaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanom skalbt gailaus šarmo patai̇̃sė Grž. Seniau pataisýdavo gerą salyklą [alui] Gsč. Pataiso mostelę iš kamparo ir muilo, tepa skaudamą vietą šiltai LMD(Sln). Teip greit tenai tų vaistų nepatai̇̃so Krč. Kaip tankiai menkos, prastos žolelės, nuo laukų surankiotos ir namiej pataisytos, geriaus prieš kokią ligą mačija prš. Uksusą tą kartą vien iš surūgusio vyno pataisydavo prš. O anos sugrįžusios pataisė brangias žoles ir mostį BPI396.
| refl. tr.: Norėjau vaistų pastaisýt galvai Kp.
16. intr. dirbtinai, apsimetant padaryti: Ar anos tokia kalba, ar ana taip patai̇̃so? Krš.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Buvo piktas šuo pasitaisęs, bet pavogė Šts.
ǁ refl. dėtis kuo, pasirodyti kokiam, apsimesti: Tum tarpu pasitai̇̃sė geri, o paskiau pasiuto Krš. Sūnus už kunigą pasitai̇̃sės Vgr.
17. intr. padaryti nemalonumą: Aš pataisýsu anoms, ka čiaudės! Krš.
18. refl. pasitaikyti: Gerai, kad pasitai̇̃sė graži diena Up. Lytai vasarą pasitaisė, ir supuvo šienas Šts. Subato[je] pasitai̇̃sė būti Kalėdoms Šts. Ne vienu kartu baudžiaus namus pamesti, kad nesitikėtas atsitropijimas pasitaisė mano išbėgimui I.
ǁ pataikyti, pakliūti kur: Vieną moterę kavojo, ir aš pasitaisiáu būt pagrabe Vdk. Tekinis pasitai̇̃sė par pat kelmą, dėl to ir aprietėjom Užv.
| Akmuo nepasitai̇̃sęs (atsitiktinai, nenumatytai) nukrimta – gal nudaužti avį belaidant akmenis Als.
ǁ atsitikti: O vieną kartą ir jam taip pasitai̇̃sė Vdk.
| Pasitaisė (išėjo) sūris sutįsęs, miklus, ir niekas nevalgė Varn.
19. tr. R419, MŽ566 paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): Tris klausimus mun turi ryto[j] pataisýti Všv. Pradės [Viešpats] mylėtojamus saviemus amžinumą ir nemaruonį dovanot, kuriosp juos atgydymu kraujo savo patai̇̃sė DP542.
| refl. R62, MŽ82, Rtr, Skd, Ms, Bdr: Visos pasitai̇̃siusios laukė svečių NdŽ. Labai gerai veselia buvo, labai buvo pasitai̇̃sę Krš. Ūkininkai liuob didžiai pasi̇̀taisyti surinkimuo Klp. Buvau pasitai̇̃siusi važiuoti į Tauragę ir nespėjau Trg. Reik pasitaisýti aves kirpti Lkv. Visi [kraštai] pasitai̇̃sę mušties, laukia tik pradėt Adm. Pasitai̇̃sė bagotasis su pačia ir išvažiavo BM405(End). Pasitai̇̃sė su tom žirklėm, ček ček i atkirpo liežiuvį (ps.) Ad. Mes … savo darbus ant laukų jau dirbt pasitai̇̃som K.Donel. O ar pasitaisei kaip reikiant, kad galėtumi drąsiai stoti į teip šviesias akis? M.Valanč. Teip pasitaisę kryžeiviai apgulė pilį S.Dauk. Tada išėjo karalius Sodomos … ir pasitaisė kariauti BB1Moz14,3. Kaip žmogus ant tos [dienos] tur pasitaisyti BPI17.
ǁ refl. nusiteikti, ketinti (ką daryti): Ketinau eiti pro uodigą – arklys pasitaisė spirti M.Valanč. Mirti iš rožės pasitai̇̃sęs Grd. Jis už tikėjimą buvo pasitaisęs pagaliaus ir galvą padėti rš.
20. tr. SD190, I, KŽ, Krž, Varn, Skd, Dgč sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotis: Pataisýdavo arklius, ka aš jais galėčiau dirbt Mšk. Paskui nuvedė jį į puikią salę, pataisytą vestuvių vaišėms J.Balč. Po tam patai̇̃sė vonią BM99(Krč). Patai̇̃sėm gražiai šarvonę, žvakių pristatėm Vl. Balti stalai pataisyti, margi kragai pastatyti B770. Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarą pastatyk BB2Moz40,4. Viešpatis … pataisė krėslą savo ant sūdymo Mž520. Nesa ponas pamušamą afierą pataisė ir savo svečius ant to pakvietė BBSof1,7.
| refl. tr. L, KŽ, Kl: Kodė aš vežimo nepasitai̇̃sęs, jie nepatenkyti Jrb. Pasikinko arklį, pasitai̇̃so ratus ir išvažiuoja iš namų LKT240(Pš). Nebėr kam stalas pastai̇̃so Ds. Tas žmogus, pasitaisęs gerą bizūną, svirne laukia LTsIV217. Pasitaisýsiu sparnelius, lėksiu į uošvės dvarelį JD1529.
ǁ BŽ267, Vdn parengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.): Patai̇̃so [alui] tokius kubilus, apačio[je] padeda tokius medžiukus Sk. Asla lygi [klojime] būdavo pataisýta, išmušta su moliu Krž. Tas kluonas geras buvo pataisýtas, išmindytas su arkliais, gero molio Vvr. Gerą lazdą pataisyti N. Ir pabalgnavo (pataisė) savo asilą BB1Moz22,3.
| Anų ir svarstyklės pataisýtos (rodo didesnį, netikrą svorį) – seni vagys Rdn.
| refl. tr.: A vagą platyn, a siauryn – mokėjau plūgą pasitaisýti Kltn. Tavo darbelis – nauja žagrelė, naujoji žagrelė pasitaisýti JD910.
ǁ išmiklinti:
^ Baimė kojas patai̇̃sė Vkš.
21. tr. įdirbti (žemę): Sau numus įkūrė ir dirvas pataisė S.Dauk. Labai uždera tabakas ant taip pataisytos žemės rš.
| refl. tr.: Tuos krūmus rovė rovė ir pasitai̇̃sė sau žemės Kp.
22. tr. Krkn, LKT248(Rz) parūpinti, įgyti: Mat reikėjo dukterims duoti dalis, reikėjo patalynės pataisýti KlvrŽ. Dabar, vaikel, tai paskutines drapanas pataisaũ. Ėgu nesitaupysi, tai vaikščiosi apdriskus Mžš. Patai̇̃sė mun žemės toliau nu miško Krš. Del duonos, del sėklos reikėjo pataisýti [grūdų] Akm. Pataisýk balanėlių prakurom Mžš. Pataisýk sausų medžių duonai kepti Šts. Reikia kąsnį pataisýt bulbom trąšų LzŽ.
| refl. tr., intr.: Kad skolininkai atiduotų, pasitaisỹčiu iš drobužio Krš. Nebuvo iš ko pasitaisýt apsiavimo – pinigų nebuvo Bsg. Petras tai karus labai gerus pasitai̇̃sė Mžš. O kokių drabužių ji turi pasitaisiusi! I.Simon. Miežius sumaldavo [naminėmis girnomis], kruopų pasitaisýdavo Gsč.
ǁ Nv parinkti, pataupyti: Pinigų reikia pataisýt Ėr.
| refl. tr.: Pinigų kūmystėms pasitaisė rugių pardavęs Žem.
23. tr. paskirti, nurodyti ką kam daryti, kuo būti: Išskyriau tave pirm, nei iš augyvės gimei, ir pataisiau tave praraku tarp žmonių BBJer1,5. Dievas pataisė, kad skaitytų tą vietą I. Kitus raitinykus pataisė (pastatė) jisai ant abiejų šalių BB1Mak6,38. O Ponas pataisė didę žuvį, kuri Joną prarijo BBJon2,1.
24. tr. Dr, Rsn iškelti (vestuves, pokylį): Gali̇̀ pataisýti tą metinę, by tik turi̇̀ iš ko Užv. Šeštadienio vakarą jau pataisýs tas nūbangas Krt. Merga patai̇̃sė veselią pati, anas neturė[jo] iš ko Klt. Vaikam buvom patai̇̃sę balių Krs.
| refl.: Ka pagrabas pasitai̇̃so, tai daugiau žmonių [būna bažnyčioje] Grd.
25. tr. sukelti kokį reiškinį: Kas tą karą patai̇̃so? Vgr.
ǁ užtraukti (negerovę): Jūs man nepalaimą pataisėt BB1Moz34,30.
26. tr. pakreipti kuria linkme: Pataisyti, pasukti I.
| refl.: Buvau pasitaisęs į bitis, ir išbudeliojo Šts.
27. pavalgyti, užkirsti: Ligonis tai ligonis, o atsisėdęs prie stalo gerai patai̇̃so Ėr. Ale tu gerai pataisai̇̃! Ds. Sūrį pataisi̇̀s! Lp.
28. primušti: Aš tave tei[p] pataisýsiu, ka nė ubagaut netiksi! Jrb. Buvo dideliai prykabus, ale kai patai̇̃sė, pasidarė minkštesnis Bt. Nieko, tik kuolas paimt ir pataisyt motka, duktė ir žentas! Lp.
29. tr. užmušti, nužudyti: Būtum anie muni patai̇̃sę kaipmat Trš. Guli pataisýtas (nušautas) žmogus Lp.
^ Kad vilkai kur pataisýt[ų] (sudraskytų)! Lp.
30. tr. Trk prigauti, suvedžioti (merginą): Musėt buvo ano pataisýta, kad teip veikiai vaiką pasigavo Šts.
31. tr. pavogti: Į eilę atsistojau, i patai̇̃sė [pinigus] Erž.
32. tr. išleisti, išeikvoti: Vakar cielą šimtą pataisiaũ Lp.
◊ rañką pataisýti
1. pramokti, įsimiklinti gerai ką daryti: Prie geram šaučiui maž i aš rañką pataisýsiu Švnč.
2. laiduoti, užtikrinti sėkmę: Reiks mainyt avižų sėklą, gal rañką pataisi̇̀s Sml.

šónus pataisýti primušti: Lėk tu ten, liežuvį išleidęs – kaip pareisi kada pataisýtais šónais, nė į tą pusę nebžiūrėsi Šv.
pértaisyti tr. Š, NdŽ, pertaisýti Rtr; M, L
1. LL192, DŽ1, KŽ, FrnW, SkŽ182, Šv kitaip perdirbti, perdaryti: Pirkaitę pértaisėm an tvarto LzŽ. Partai̇̃sė biškiuką sūnus tą gryčelę LKT264(RdN). Trobesius visus pertaisė, kitus ir visai naujus pastatė Žem. Pagadintą drabužį pártaisyk J. Pértaisė ratelį, tai tep kap naujas verpia Dkš. Blogai padarys – a pártaisys į gerąją pusę? Ms. Partaisiaũ pečiuką – traukia iš pasiutimo Mžš. Padrūktėjai ar pamenkėjai – gali pártaisyti, jei užleida Krš. Didelės poduškos dvi buvo, tas pártaisė į mažesnes Akm. Pértaisyti testamentą NdŽ.
| refl. tr. LL192, KŽ: Buvo sena suknelė, tai ir pérsitaisė ant naujos Zr.
ǁ pašalinti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Kap jy šneka, tai tėvas nori pértaisyt Pv. Prižadėjo pártaisyti užrašą Krž. Paskiau aš pértaisiau savo [gimimo] metus Akn.
2. pertvarkyti: Tas Odinas partaisęs visuomenę (visą) svieto draugę naujais įstatymais S.Dauk.
3. iš naujo išlyginti: Pértaisyti pievą NdŽ.
4. NdŽ kitaip padėti, pakeisti padėtį: Jumi nuo krašto kaip paguldys, tai tu nustumk mergą nuo krašto, o tu atsigulk nuo sienos ir visus brolius teip pértaisyk LB206.
5. sutvarkius vėl iš naujo tvarkyti: Jis ilgai triūsia apie vežimą, taiso ir pertaiso arklio pakinktus rš.
6. NdŽ perrišti (knygą).
7. NdŽ perkloti: Tei[p], rodos, dailiai sutaisiau lovą, o ji atsikėlus par nauja pártaiso Vdžg.
8. Ser, NdŽ, KŽ perrengti, pervilkti (kitais drabužiais): Anie (artistai) tik taip pártaisyti, o yr tokie pat žmonys Šv.
| refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kur tas mano sijonas driskis i suknė driskelė – parsitaisýsiu, eisiu kiaulių liuobt Mžš. Ė šitas žmogus persitaisė poniškais rūbais, užsidėjo barzdą ir akuliorus BsPII261. Plėšikas, sutikęs atlikti tą darbą, persitaisė taip, jog niekas negalėjo jo pažinti J.Balč.
ǁ refl. KŽ persirengti kuo: Prasidėjus veselijai, atkeliavo ir tas karalaitis, parsitai̇̃sęs į ubagą BM199(Krk). Aš buvau persitaisiusi pavargėle rš.
9. perskirti, pertverti: Gryčia partaisýta, tai ta močia kambarėly Jnšk.
10. iš ko padaryti ką, ką perdaryti į ką: Kiti jau nuimtus nuo lauko javus pertaiso į miltus, į duoną A1884,1.
pietaisýti (dial.)
1. žr. pritaisyti 3: In dviejų gembių liuob duris pytaisýti Plik. Lizdukai blezdingų py balkio pytaisýti Prk.
2. žr. pritaisyti 10: Kol pytaisái [valgyti], kiek vargsti Sg. Bliūdų bliūdus buvom pytai̇̃sę Kin.
prataisýti tr.
1. pagydyti: Man pratai̇̃sė tą vieną akytę RdN.
ǁ refl. NdŽ, Žd, Plš kiek pasveikti, pagyti, sustiprėti: Biškį sirguliavo, daba prasitai̇̃sė Trk. Prastai̇̃sė kiek, ale gal nieko iš jo nebus Klt. Muno skrandis pamažu prasitai̇̃sė Vkš.
2. refl. kiek pagerėti, pasidaryti tinkamam: Kada kelias šiek tiek prasitaisys, nuvažiuos rš.
3. įdėti kiek uždaro, paskaninti, pagardinti: Cibulių daug niekas nesvadino, tik kokį viralą prataisýti DūnŽ.
4. padaryti (skylę, tarpą), praskleisti, praskirti: Kas tą spragą pratai̇̃sė tvoro[je]? Žg. Prataisýk kelią par maigus Jnšk.
| refl. tr., intr.: Sėsk kupety ažuvėją prastai̇̃sęs Kp. Ta lapė prasitaisius, prasikniurvinus skylelę ligi tų žiuvelių ir metant[i] lauka Sln. Kad kokia skylė prasitai̇̃so, ir išlenda pelė Lnkv.
ǁ pralaisvinti (vietą): Prataisýkiat vietą – atnešu ėsti Krš. Man pratai̇̃sė vietą, ir aš atsisėdau Trs.
5. refl. kiek įsirengti, pasitvarkyti: Pargrįžo iš Latvijos, prasitai̇̃sė ir gyvena Trkn.
6. NdŽ, Šv, Ėr, Sb greitomis kiek pagaminti (valgio): Pašnekučiuokiat, aš ko ėsti prataisýsu Krš. Pratai̇̃sė sviesto kelionei Šts.
| Tabokos ir neblogos prataisýčia Pl.
| refl.: Valgyti prasitaisýtumėv i gyventumėv Šv.
7. refl. praleisti laiką ruošiantis, rengiantis: Prasitaisýti kam, į ką NdŽ.
8. refl. impers. susirengti ką daryti: Buvo prasitaisiusi lyti, bet vėjas išgainiojo debesis M.Unt.
9. Srv paruošti kokiam tikslui: Prataisýk skilų duonai kepti Šts. Kad malkų kiek prataisýtum (prakapotum) Ul.
| refl. tr.: Kai dėl botago, tai ir vaikai bežiūrint gali mintuvais linų prastaisýt Šmn.
10. įgyti, prarūpinti, gauti: Reikėjo vaikams marškinio prataisýti Pp.
| refl. tr. Skp: Prasitaisýs visa ko: jauni, uždirba Krš.
| prk.: Gal da kituokart čėso dėl pogulio prastaisýsiu Kp.
11. NdŽ prastai pataisyti (ką sugedusį).
12. Grž pralėbauti: Visus pinigus pratai̇̃sė Ut. Parduos bekoną ir pratai̇̃so parvakar Ds. Su Maryte pratai̇̃sė vietą, ir išvaržė ant varžytynių Žml. Po karčemas belandžiodamas ir savo žemę pratai̇̃sė Jnšk.
ǁ pralošti: Sako, Reketijos ponui kortomis visą savo krautuvę ir ūkį prataisė A.Vencl.
pritaisýti Š, Rtr; R418, MŽ566, H161, Sut, M, L, LL197
1. tr. daugelį (sugedusių) pataisyti: Vaje, kiek par savo amželį esu pritai̇̃sęs visko! Šv.
ǁ refl. tr. daugelį susilopyti: Kad nepristaisýsi, tai rūbo neturėsi Tvr.
2. tr. NdŽ daug įrišti (knygų).
3. tr. Q25, I, NdŽ, KŽ, Ėr pritvirtinti: Dailiai pritaisýk siūdamas, kad siūlė būtum daili J. Penkios nytys, o ant vienos pakojos būva pritaisýtos Nm. Pritaisýk pri pamautų žąslus – nepažaboto arklio nenutūrėsi Pln. Šakę prytaisýk kaip nors pry vežimo, ir nereiks nešti Šv. Prie girnom pritaisýta rankelė Aps. Až ragiukų pritaisiaũ [karvę], tai riečia galvelę, riečia – gal jai sopa Klt. Blinda, apsivilkęs ilga rudine, su pritaisyta ruda barzda, sėdi kertėje prie stalo rš. Uodegą pritai̇̃so [užgavėnininkui], kaip velnį padirba Kl. An pečių pritaisaũ (tvirtai uždedu) maišą ir nešu Jon.
| refl. tr., intr.: Prisitaisýk plūdę prie meškerės DŽ1. Prisi̇̀taisiau pri ekėčių tokį kumpą medį, ka nereiktų teip lig žemės pasilenkti Als. Bùrna [groja], tiktainos šakaliukus pristai̇̃so ir groja Mlk. Pristai̇̃so virvę až bolkio, toks kablys [kailiui ištempti] Aln. Vilkdavom iš balių žolę prisitai̇̃sę valkčius Rm. Su eldijom pristai̇̃sę pjaudavo viksvas Ut.
4. tr. Sml, Šv pridėti, prikrauti, pripilti: Ana pritai̇̃sė pilną puodą smetono J. Pilną kubilą burokų pritaisái ant žiemos LKT107(Tt). Namie nuėmė jam (jaučiui) skūrą, pritai̇̃sė bent kelius kubilus mėsos BM6(Kp). Tada mėšlų pritaisė ne tiktai tą kambarį, bet ir visą dvarą MPs. Su padaryne pritaisyti I.
| prk.: O pritaisęs savo gurklį, vėl pasogą dera (d.) Ps.
| refl. tr.: Du viedrus prisitaisýsiu pieno – veizėk, kiek smetono: pusė viedro! Trk. Prisitaisýsi pilnas gardis ir išvažiuosi į Klaipėdą Šts.
5. tr. pakloti: Viršininkas atsisakė nuo vakarienės, o prašė tik pritaisyt lovą V.Kudir.
6. tr. daug pakloti: Kas spės pritaisýti lovas tokiam būriuo! Rdn.
7. refl. apsirengti, apsivilkti, pasipuošti: Pats, pristai̇̃sęs gražiai, inskrido (įvažiavo) atšlaiman Dglš.
8. tr. Mlk įtaisyti, įrengti: Pritai̇̃so kapčius, apipilia žemėm, ir būna bul'bos Sld. Pritaisýk tu vaikam kokiuos ratelius Sdk. Buvo pritaisýta tokia mašina, kranas LKT315(Rk). In to ravo malūnas buvo pritaisýtas Vp. Du [namo] galai buvo pritaisýti Krs. Pasamdė muziką, sūpekles pritai̇̃sė Kvr. Teip pritai̇̃so ne vieną tą duobę [vilkams gaudyti], gal kokiom eilėm Ps.
| prk.: Kas tokius goželius vaikus būt pritai̇̃sęs, kad ne goželis tėvas KzR. Prisisuko toks i pritai̇̃sė vaiką Krš.
| refl. tr.: Anies pristai̇̃sė strelbą kokią ir šaudo Aps. Meškeriot turi pristai̇̃sę lazdas su rateliais – ir meta Dgč. Raktus [vagys] prisitai̇̃so ir išvaga Krš.
9. tr. I, Kzt daug pridaryti kokių daiktų: Yr jau pavalkų pritaisýtų Dglš. Tada i drobių, i rankšluosčių, i visokių daiktų pritaisýdavai skrynias, ne teip ką Mšk. Supešioju [plunksnas], pritaisaũ poduškų Žg.
| prk.: Mergums vaikų yr pritai̇̃sęs – pasiutęs Krš. Vaikų va pritai̇̃sė, ė kur vaikai dėsis? Adm.
| refl. tr.: Visi tura prisitai̇̃sę [ginklų], duos tei duos Užv. Šulnių nebuvo, dabar gal prisitai̇̃sė Lb.
| prk.: Tų vaikų a reik tiek daug prisitaisýt – kiek vargo! Jrb.
ǁ daug suformuoti: Keršis, iš vakaro pritaisęs vagų, irgi stojo greta talkininkų J.Avyž.
ǁ priveisti: Seniau buvau nusipirkus muilo, tai pleiskanų pritai̇̃sė galvą Slm.
| refl. prk.: Visokių dabar žul'kų prisitai̇̃sė, iš viso svieto suvažiavę Slm.
10. tr. I, N, Sz, NdŽ, Dbk, Sdk, Srv pagaminti (valgį, gėrimą ar ėdalą): Aš arbotytės pritaisýsiu – pasėdėk Km. Valgį pritai̇̃sius, bijojos tokiai aukštai žiūponei įnešt Jrk12. Ji savo talkai priešpiečius pritaisė BsPI71. Įdavė [žuvį] pačiai, kad pritaisýtų kaip reikia BM210(Pg). Gal čia kiaulei pritaisýta? Pc. Kas vakarą jaučiukam pritaisaũ lapų – brokus pradėjom raut Krs. Valgymus … gardžiai sau pritai̇̃so DP109. Kur nori, idant pritaisytumbim tau valgyt avinėlį Velykos? BtMt26,18.
| prk.: Aš dabojau visą vakarą, vartus užkėlęs, ir jau buvau dėdei pritaisęs gerą vakarienę (numatęs, kaip atkeršyti) BsPIII79.
| refl. tr.: Ji kiaulėm prisitai̇̃so vis iš vakaro Ėr.
ǁ pagaminti ko kokiam reikalui: Aš liekarstas pritaisysiu, ligos ugnį užgesysiu O. Su tums čemeryčiums pritaisytums ištepk savo visą kūną LMD. Vilkas alų darė, žvirblis misą maišė, gegužėlė nabagėlė apvynių pritai̇̃sė JV904. Su siera pritaisyti I.
| refl. tr.: Turiu pristai̇̃sius liekvarstų Dglš.
11. tr. I, DŽ1, NdŽ, PnmŽ, Skr, Vg, Vkš, Skp, Paį, Tršk prigaminti, pritiekti (maisto): Ir prytaisei tu čia visko – kas ir suvalgys! Šv. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nubangos, pavadins muzikantą, pritaisýs valgyti skaniai, jaunieji pašoks, padainiuos Kl. Pritaisýta arielkos, užkandos Imb. Uogų visokių pritai̇̃sė, tik valgyk! Adm. Kūčiom pritaisýdavo dvyleka patrovų Bsg. Pritai̇̃so mėsos visai savaitei ir susmardina Slč. Pritai̇̃so jovalo – į lovį netelpa Krš.
| refl. tr., intr. LKT48(Žd), Akm, Kal, End, Lp: Daug visko prisitai̇̃sėva, tai nereikėjo akių svilyt Jrb. Visako prisitai̇̃sė [vardinėms], o niekas neatejo Krš. Prisitai̇̃sė baliuo – stalai lūžo Rdn. Grybų vėl apent slėgtų prisitaisýsi Sd. Gėrimų visokių, valgių visokių gaspadinės prisitai̇̃siusios Trk. Visokių mėsų prisikepėm, prisitai̇̃sėm Ds.
ǁ kokį kiekį pagaminti (maisto): Iš vidurio išsuki [salotų gūžę], tai pusę bliūdo pritaisai̇̃ Škt.
12. tr. LL197, KŽ pagerinti valgį uždaru, paskaninti, pagardinti: Tai buvo šiltas lynas su grikiene koše, pritaisytas aliejumi ir grybomis Blv. Arielka, pritaisytoji uogomis arba vaisiais I. Jokių valgių nevalgysiu, pritaisytų su česnaku rš.
13. tr. prikalbėti, prišnekėti: Ana jums pritaisýs ko reikia ir ko nereikia Nmk.
14. intr. NdŽ padaryti bloga, atkeršyti: Reik parašyti [skundą], reik tokims ponams prytaisýti Grd. Palauk, degučiau, aš tau pritaisýsiu, kad tu lig smerčiai man atminsi BM51(Skp).
| Pritai̇̃so visos klaidų Sl.
15. tr. KII382, KŽ, Skd paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): O kunigas tave jau pritaisė į aną amžių I.Simon. Gramatika ir mokslas senovės kalbų nepritaiso vaikų nei ant gyvenimo A1884,51(J.Šliūp). Ketėdami pritaisyti sūnus į gimnaziją, geriaus pasamdykite naminius guvernerius TS1899,2. Pritaisykite du šimtu kareivių, idant eitų iki Cezareos GNApD23,23. Pats mus tavo šventop stalop pritaisyk brš.
| refl. N, NdŽ, KŽ, Skd, Ob, Vb, Krs, Srv: Vieną kartą ir aš prisitaisiáu jums laišką parašyti Krtn. Kol prisitai̇̃so pas daktarą nuvažiuot, ir numiršta Slm. Aš neprisitaisáu (neištaikau) nėkumet atgulti KlvrŽ. Noria čia kast, bet vis dar neprisitai̇̃so Ps. Po trijų metų karalius prisitaisė savo dukterį apvesdyt su jos išgelbėtoju BsPI49. Jūs, piemenėliai, prisitaisýkit, ilgus botagus sau nusivykit BM412. Dienai pašventinimo prisitaisė, galima sakyt, priderančiai V.Kudir. Jeigu žmogus esi prisitaisęs mirti, tai jau nieko nebebijai I.Simon. Kursai … tims žodžiams netik …, tasai est piktai prisitaisęs Mž28. O kaipag turi prisitaisyt, kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Jonas tuoj nuo marės užėjęs ir prisitaisęs (pritykojęs) greibęs ją (marių mergą) į glėbį Sln.
^ Neprisitai̇̃so kaip višta dėti KlvrŽ. Kol prisitaisis kaip meškos šokt! LTR(Jnš).
16. tr. padaryti tinkamą, sutvarkyti, parengti vartoti, naudotis: Vežimą pritai̇̃sė kūnui vežti NdŽ. O anys pritaisė dovanas BB1Moz43,25. O kad nueisiu ir pritaisysiu jums vietą GNJn14,3. O invedęs juos namuosna savo, pritaisė jiems stalą GNApD16,34. Tada kėlės visos anos panos ir pritaisė lempas savo BtMt25,7.
| refl. tr.: Vakar ratus prisitai̇̃sė ir šiandie anksti išvažiavo Pb. Aš tuoj tuoj būsiu gatava; ogi tu ar jau vi̇̀sa prisitaisei̇̃? – Jau visa, ir arklys pakinkytas BM28(Č). Reikia pristaisýt karvalatas i suverpt šitos vilnos Klt. Bulbom tik aparinėt šitokį [arklą] pristaisýdavo Mlt.
17. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai, sodinimui: Teip pritaisę apyniams žemę, tiesiai eiliomis skersai ir išilgai išbiržiokite visą tą daržą Rp.
| refl. tr.: Penkis aktarus žemės pavyko prisitaisýti Trkn.
18. tr. daug prirūpinti, pritiekti: Nebuvo kas to pašaro pritai̇̃sąs Skd.
| refl. tr.: Trobas juk klojo su tais ilginiais [šiaudais], i reikėjo prisitaisýti ilginių Ms. Stomenis, rankšluosčius turėdavo prisitaisýt [jaunoji] Antr. Prisitai̇̃sė įpilų, patalų kaip ponios Krš. Turiam trąšų prisitai̇̃sę, visko Trk. Prisitai̇̃sė pašaro [žiemai] Rk.
ǁ kokį kiekį parūpinti, patiekti: Pritaisysiu visą vežimą puikiausios išdžiovintos kaip ragas medžiagos Žem. Mama pritaisýdavo mum [v]andenio karšto palivoną, tai įkiši rankas ir vėl trauki – sušilę jau būva Kp.
ǁ refl. tr. įsigyti: Gyvulių tai pristaisė – jinai griebias labai Kp.
19. tr. visą sukloti, sukrauti (kraitį): Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisýtas (d.) Brs.
20. tr. KŽ užtaisyti (ginklą): Dideliu šūviu pritaisiau šaudyklę rš.
21. tr. prisukti.
^ Juokias kaip pritaisýtas Lel. Kogi vaikštai kai pritaisyta Ds.
22. tr., intr. pritaikyti, priderinti: Muziką prie to žaidimo pritai̇̃so tokią Šmk. Aš pri Jono nepritaisáu šokti Šts. Nedainiuok, bo tu nepritaisysi pri balso žmonių (sako šuo vilkui) S.Dauk. Panos Marijos šlovinimas … ant visų tonų prietaisytas Mž484.
| refl. Ser.
ǁ intr. pritarti: Grajykiat, aš pritaisysu jums, pripūsu Šts.
23. tr. įtaisyti, įkišti (į darbą): Ją prie darželio pritai̇̃sė Jrb. Šiltgyvių (nieko nesuprantančių) vaikelių man norį pritaisýt Vlkv. Prytai̇̃sė muni į gerą darbą Grd.
| refl. Trk: Prisitaisė velnias pas gaspadorių už berną (ps.) Auk.
ǁ paskirti: Da teliokų nepritai̇̃sė tau [prižiūrėti, šerti]? Slm. Kai pritai̇̃sė mane prie naujo daktaro, tai ir sveikata susitaisė Rd.
24. tr. parūpinti, surasti: Atvažiuok į Telšius, pritaisýsu darbo Krš. Kaži kokią [gydančią] bobą pritai̇̃sė (pakvietė) Krkl. Moteriškė, kurią tu man pritaisei, davė man iš to medžio, bei eš valgiau BB1Moz3,12.
25. tr. Up pripiršti: Pritai̇̃sė anai tą kavalierių, tokį seną vaikį Krš.
26. refl. Sln, NdŽ, Vkš, Varn, Šv, Up, Dj prisigretinti, prisiplakti: Vaikai žaisdavo, pri vaikų i didesniai prisitaisýdavo Krž. Prisitai̇̃sė kavalierius lydėti muni i tą kūmaitę Krš. Ir aš prisitaisiáu eiti kartu su kitais kalnus Šts. Tik išejo vieni, prisitai̇̃sė (prisistatė) kiti Trgn.
ǁ prisitaikyti, prilįsti: Prisitai̇̃sė prie saldainių ir jau baigia valgyt Jnš.
ǁ prikibti: Su senosėms dainėms prisitai̇̃sė dainiuoti (prašo senųjų dainų padainuoti) Šv. Ėmė karalaitė tujau prisitai̇̃sė – kaip tu čia turi tokį budinką! Žr.
ǁ Všv, Lnk, Skd, Šts, Žeml, Dj, Slč, Jnš prisimeilinti, prisigerinti: Liežuviai [vaikių] kaip velnių, kol prisitai̇̃so [prie merginų] Krš. Taip graži ta duktė, kad ans taisos i niekaip negalia prisitaisýti Lk. Gudri merga: prisitai̇̃sė prie to senio ir, žiūrėk, gyvena Grz. Kaip moka velnuitis prisi̇̀taisyti, ka ėsti duotų! Krš. Moka prisitaisýti prie visų Jnš.
27. refl. įsimesti, prikibti (apie ligą): Biednai motriškai an galo i vėžys prisitai̇̃sė Krkl. Jai į pirštą čerplaukis prisitai̇̃sė, i mirė Jnš.
28. tr. NdŽ iškelti (pokylį): Pritai̇̃so baliušką, atvažiuoja giminės ir baliavoja Sl. Pritaisė bankietą brš.
29. daug privalgyti, prikirsti: Privalgė, pritai̇̃sė ir nė ačiū Dkš. Kad pritaisiaũ bulbių – pilvas kaip barabanas Ėr.
| refl. tr., intr. Alk, Jnk, Alvt: Aš antsyk kad prisitaisaũ, tai visai dienai Gs. Tai švariai prisitaisiaũ – net šonai braška Lkč. Valgykita judu, jis prisitai̇̃sęs pietų, tai neima Snt. Prisitai̇̃sė duonos su sviestu Jnš. Prisitaisiáu kaip ant tėvo veselės Kv.
30. tr. PnmR, Ob, Ėr prigauti, suvedžioti (merginą): Jis jau nebe vieną mergiotę pritai̇̃sė Slm.
31. primušti, prilupti: Su diržu jį pritai̇̃sė DŽ1. Tokį varlę pritaisei̇̃ pasigavęs, tai ir akių neparodytų! Ds.
32. pridergti: Nebeduokit uogų tam vaiku – kelnias pritaisi̇̀s Slm. Tu pritaisei lovą TDrVII85(Plik).
^ Murkso lyg katinas, į pelenus pritai̇̃sęs Dkš. Pritai̇̃sė kap katė į miltus Kt.
◊ añtausius pritaisýti NdŽ apmušti.
gálvą pritaisýti daug prikalbėti, pripasakoti: Pasiųsčio pas aną, nu ta (tai) pritaisỹtų jums gálvas! Vgr.

×razsitaisýti (hibr.) nusirengti: Grįžo atgal, razsitai̇̃sė, atsigulė miego anas LzŽ.
sutaisýti; Q656, M
1. tr. N, Š, L, LL205, Rtr, KŽ, NdŽ, Šl, Krs, Upt, Trk pašalinti gedimus: Pagedusį dziegorių sutaisýk J. Sutai̇̃sė meistrai trobą teip, kad ana negriūtum Yl. Sutai̇̃sė, sutvarkė man gryčelę Pl. Anie ten remontuo[ja], taiso – sutai̇̃sė tus savo matorus Plng. Kad orai bus nešalti, gal sutaisýsiu i kitą plūgą Mžš. Jie grįžo sutaisę įlūžusį medinį tiltą J.Gruš. Jeigu ratai nuo sunkumo suluš, vilkas juos sutaisis LTR(Lzd).
| refl. tr. Rtr, Ėr: Čia trobos sudraskytos buvo [po karo] – kol susitai̇̃sėm! Pžrl. Aš viską sau susitaisáu, nereik nieko prašinėti Varn. Ans važiuoti jau moka: susitai̇̃sė i važinėjas LKT54(Trk). Susitaisėm savo plaustą ir laukėm tik kito ryto leistis į vandenį J.Balč. Susitaisýti apsiaustą NdŽ.
ǁ Žg, Trk, Lp sulopyti: Vaikų būrys – reikėjo avalynę sutaisýti, reikėjo apdarelį Tl. Na ir rankelės! Taip sutaisė kailinius, kad nė žymelės Šv. Jau lopas ant lopo – nebsutaisýsi Klp. Reikia drapaniukės sutaisýt Šn. Sutai̇̃sė torą, vištos ir nebišlenda Vkš. Stoguo sutaisýti, sukloti ilginius krės, būs atskirti rugiai Žd.
| refl. tr.: Susitaisýti stogus NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Rašydamas pagal tikros sanžinės negalėjau užtylėti ir to, kas man rodės sutaisýtina Jn.
2. tr. pagerinti, padaryti tinkamą ką pašlijusį, suprastėjusį: Jis led sukruopė suardytą gyvenimą, t. y. sutai̇̃sė, skolas išmokėjo J. Kad žmogui galėtų sutaisýti jiegą, tai būt gerai Vlkv. Žiedai gerami – kraują sutai̇̃so Lk.
| refl. Š, KŽ: Ka ana (karvė) susitai̇̃sė, daba duoda po penkioleka lytarių pieno Šv. Susitaisė jai gražumas LTR(Ob). Kai yr vaikas, tai susitai̇̃so gyvenimas [vedusiems] žmonėm Slm.
ǁ refl. atsistatyti, atgyti: Susitai̇̃sė Švėkšna, kaip buvo nūdegusi Šv.
ǁ patobulinti, perauklėti: O ką sutaisýsi tokią, jei katra gremėzdas Zp. Paimsu austi (mušti), visus sutaisýsu į žmonis! Pvn.
| refl.: Buvo tokia prasčia motriška, i kaip susitai̇̃sė! Rdn. Susitai̇̃sė vaikis, nebgera, nebrūko, nebduodas Krš.
ǁ refl. NdŽ, Ėr išsigiedryti: Ale diena sustai̇̃sė – iš ryto panašu buvo in lietų Skdt. Laukiu oro susitai̇̃sant Ds.
3. tr. Š, Kv, End, Vad sugydyti: Grobą įplėšė, o nemoka varniškiai [gydytojai] sùtaisyti Varn. Tas gerai susileisti – nervas sutai̇̃so Skdv.
| refl.: Susitai̇̃sė akės Krš.
ǁ refl. tr. Krs užplombuoti (dantį): Vos kantrybės nepamečiau, kol dantis susitaisiáu Šv.
ǁ refl. R66, MŽ88, N, Jrb, Upn, Žl, Ign, Švnč pasveikti, sugyti: Greičiau[sia], ka jau paskutinoji – jau kaži a susitaisỹs Plv. Susitai̇̃sė su vaistais Pj. Jau buvo sustai̇̃sęs pilvas, o dar̃ vėl sopčioja Pv. Liaudegojo liaudegojo dvi savaites, kol susitai̇̃sė Rm. Pašutinus būtum, šilčiau apklojus tą ausiapalaikę, ir būtų susitaisius J.Balt.
^ Ir susitaisė kaip tabokas nosė[je] LTR(Lkv). Kažin ar susitaisýs kaip tabokas nosė[je], ar ne? Užv.
ǁ atstatyti (išnirimą, lūžimą): Koją sutaisyti N. Palaužtą kaulą sutaiso, sutvarko, apdeda gluosnelių metūgėm, apriša kietai LMD(Sln).
4. refl. NdŽ sustorėti; sustiprėti, atsigauti: Jau atsitaisai – toks susitai̇̃sęs, gaivus Krš. Susitaisė pečiūkė kumelė, o buvo menkas kumelaitis Šts. Daba jis (šuo) jau y[ra] biškį susitai̇̃sęs, o pirma kai ašaka Grdm. Abi kiaules žinda [paršiukai] – kad sustai̇̃sė! Vlk. Paduok milto [karvei], i sustaisi̇̀s Klt.
ǁ NdŽ, Ėr, Lnkv, Slm, Ktk, Klt, Žl suvešėti: Palijos, susitai̇̃sė geri pūrai Šts. Kap lietulis palyjėj[o], visas javas sustai̇̃sė Rod. Tokie nusmurgę buvo mieželiai, ale po lietaus susitai̇̃sė Jnš.
5. tr. NdŽ padaryti tvarkingą, sulyginti: Ka jau teip išminkys [duoną], nu i paskuo apdangstys, sutaisýs, ana i rūgs Sd. Dažnai šiaudus iškultus sutaiso ir suriša atgal į kūlius Žem. Pėdus iškrečiam, sudedam gražiai, sutai̇̃som [kūlius] Mšk. Teip reik sutaisyti rugių pėdą, kad [duodami į mašiną] lėktum vienas pri vieno Šts. Nu i minti linai mun netiko ir nevedės – nemokėjau aš tų saujų sutaisýti Nv. Spalius iškratė, sutai̇̃sė taip puikiai saujas Akm. Paskui nuvydavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisýdavai, suraukdavai Sk.
^ Blogas išknaiso, o geras sutai̇̃so An.
| refl. tr.: Kaip išlauš, saują [linų] susitaisýsi, susipašiosi i minsi Kl. Paims po saują, susitaisýs i par tus brauktuvus brauks linus Kv.
ǁ NdŽ tam tikru būdu sušukuoti, sugarbiniuoti, padaryti šukuoseną: Plaukus dailiai sutaisýti KI470. Ar iš savęs sutaisýti plaukai? Vžns. Kas tau taip plaukus sutai̇̃sė? Šv. Oną kad sutai̇̃sė gražiai – ką te kalbėt! Slm.
| refl. tr. Jdr: Še, kaip gražiai plaukus susitai̇̃so! LKT249(Rz). Plaukus susitai̇̃sius, visai kitokia Trs.
ǁ tvarkingai sustatyti, sudėti, susodinti, surikiuoti: Sutaisýk grabus parėdniai duobė[je] J.
| refl.: Teip pasipuošusys susitaisė į dvi eili pagal vyresnybės ir nuejo pakviesti vyskupo į susirinkimą M.Valanč.
ǁ Akm tvarkingai sulankstyti: Išmazgok, suprosyk, sutaisýk – bais įkyria tas [rūbų] mazgojimas Svn.
6. tr. išdoroti, išdarinėti: Ana sutai̇̃sė zuikį kepti J. Ruibienė paukščius sutai̇̃sė, sūdė į geldelę ir pakėlė savo marčiai gražų prašmintėlį JD1512. Kol grybus sutaisai̇̃, prailgsta Jd.
7. tr., intr. Pp sujungti, sutvirtinti: Padarys suopynę an tokių karčių, tvirtai sutaisýs, ka nenukristų Akm. Sugipsavo, sutaisė į gipsą – parvažiavo numie Skd. Ir padarė penkisdešimts kabelių ir sutaisė kaurus kabeliais anais su kitais krūvon BB2Moz36,13.
8. tr. Ėr, Šd pakloti (lovą): Tavo darbas kožną rytą sutaisýti lovas Slnt. Teip, rodos, dailiai lovą sutaisaũ, o ji atsikėlus par naują partaiso Vdžg.
| Pavakarieniavęs liepė mergaitei, kad ji sutaisytų jam guolį LTR(Mrj).
9. tr. Š, Vdk padaryti kokį daiktą: Dabar kiti drabužiai yr, jau kiteip sutaisýta Ms. Visom rūbelius sutaisiaũ, suaudžiau Klt. Marškinius sutai̇̃so i vienus, i kitus Rd. I verpi, i suki [siūlus], i sutaisai̇̃ [audeklą] vis žiemą Žg. Tėvas jau nearė su žagre – jau plūgai buvo sutaisýti Kpč. O knatų suk nesukęs – galo nematyti. Kai tik sutaisom daugėliau, Dovydonis tuoj suima krūvon ir neša J.Balt. Iš šikšnų nupintieji ir su gelžinomis vielomis sutaisytieji botagai prš.
| Kiaulės kai užryja [arklienos], tai paskui ryja, ką bepakištum, ir lašinius sutaiso (užaugina) per plaštaką arba storesnius J.Balt.
^ Nieks nežino, kaip sutaiso medų ir korelius LTR(Lnkv).
| refl. tr. Š, Pnd, End: I langus susitaisiáu, i dubilti langai ant troba yr Trk. Daba senu papratimu audžiu, kokios medžiagiukės susitaisaũ Grnk. Paduškų dvylika susitaisiaũ Sdb. Tėvas buvo pasdaręs bričką, sustai̇̃sė vežimėlį miestan važiuotie Kpč. Viską (visus žvejybos įrankius) turėjėm patys susi̇̀taisyti Klp.
| prk.: Led du susitaisiaũ vaikus Sdb.
ǁ LL262 padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Sutai̇̃sėm sutai̇̃sėm tą duoną i pakišom po pečium Krž. Ta jau apvali kleckai – suplokština, sutai̇̃so be vidurio Krtn. Sumašinavo[ja], sumala, viską sudeda, sutai̇̃so – ir į tokią blėkelę ir po pečiaus Lk. Kleckų virdavo [iš žirninių miltų] – rankom sutaisýdavo Grž. Šis [voras] tuos trupinėlius surankiojęs, sutaisęs į kepalėlį ir nunešęs pas poną Dievą parodyt Slnt. Iškratėm paskutinius spalius ir sutai̇̃sėm kuodelius Klp. Suveria suveria šituos šiaudelius, gražiai sutai̇̃so – ir sodas Pnm. Ežę sutai̇̃sė, viską susvadino Krš. Sutaisýti lysvę NdŽ.
ǁ sudėti iš atskirų dalių: Užnešė vežimą ant stogo dalims i sutai̇̃sė tę Slv. Meistras sutai̇̃sė (sustatė) mašiną iš daugalio dalių Š(Sl).
| refl. tr., intr.: Sustai̇̃sė jie po žabų kūlelį Šmn. Po du kūliuku [kraujažolių] susitaisaũ, privirinu Šd. Kaip tik gaidžiukas sugiedojo, [subyrėjęs] duonkubilis pats savaime susitaisė ps.
ǁ NdŽ padaryti ką kokios sandaros: Šikšnosparnio visas kūnas sutaisytas tik oru skraidyti J.Jabl. Dievas teip sutaisė kūną, idant vieni sąnariai apei kitus rūpintumias M.Valanč. Visas kūnas patogiai sutaisytas ir susegtas per visus sąnarius, kurie vienas antram padėjimą duoda BtPvE4,16. Šakelė taip pat sutaisyta kaip ir stiebas rš.
ǁ refl. susidaryti iš ko, atsirasti: Didi upė susitaiso iš mažų upelių TS1900,8. Kur susitaiso slėny liūgė, tai tų puntagalvių atsiranda Rz.
ǁ sudainuoti, sugiedoti: Duok sutaisýt [dainą] – nejunk [magnetofono] Ad.
10. tr. ppr. impers. padaryti, kad kiltų, užeitų (paprastai apie lietų): Gal vakaruo sutaisýti lytaus Lpl.
| refl. Rtr, DŽ1, Sb, Pn, Mžš, Srv, Jnš: Bene susitaisýs ir lytaus iš tų debesų Šts. Matai, ir te susitai̇̃sė debesis Pc. Neblogai būtų, kad taip koks būrelis lietaus susitaisytų J.Avyž.
ǁ refl. įsitvirtinti, nusistovėti: Sninga, šal̃na, matai, i susitaisýs žiema Krš.
11. tr. KŽ pastatyti (statinį): Palago šventėje sutai̇̃so keturias lapinyčias ties bažnyčia J. Būdelė an lauko sutaisýta Pbr.
| refl. tr. Ub, Dglš: Brolis gražius namus susitai̇̃sė Rmš. Susitai̇̃sė tokį lauželį, anudu ten gyvena Sd.
12. tr. įrengti, įtaisyti: Neilgai galvojęs žmogelis įsakė teip sutaisyt lovą, kad galima būtų ją sukti LMD(Sml). Nu tokie aukštai erdai buvo sutaisyti̇̀ Gršl. [Alyzas] patyliukais nubogino prie Lėvens karčių ir baslių ir sutaisė iš jų perkolą skersai upės, o į perkolą suspendė varžas J.Balt. Čia nebuvo elektrų tų – po karo viską sutai̇̃sė Žr.
13. tr. LL270, KŽ, Krš, Ktč sukurti, sudaryti: Muno paties sutaisýta yr daina aplei Medingėnus Žr. Jaunius mirdamas nepaliko savąja rašyba sutaisyto rankoraščio K.Būg. Jis raštą apie meilę sutai̇̃sęs, surašęs KI13. Kaipgi farmaceutai, norėdami sutaisyti savotišką terminologiją, galės be botanikos apsieiti? LTII432. Vadovėlį sutaisė Juozapas Damijonaitis rš. Nieko tuo čėsu nebuvo, iš ko pons Dievas svietą būtų sutaisyti galėjęs brš.
| Palšys uks miks, uks miks, nebesutaisė atsakymo Žem. Aš jau nebsutaisáu (nebeatsimenu, nebemoku pasakyti) NmŽ.
| refl. tr. Rtr: Gulėjo nabagė pagaliau nurimus nuo savo susitaisytų sielavartų Vaižg. Kitas vėl pagal savo dingsčią kitokią dainelę susitaisęs kvirklina prš.
ǁ refl. Vb susikurti: Visi vienan daiktan kėlės, tada kaimas sustai̇̃sė ČrP.
14. tr. NdŽ, KŽ, Vkš, Ms, Ėr, Vj, Lb pagaminti (valgį, gėrimą, ėdalą): Tą tarkę košę reik mokėt sutaisýt KzR. Atneša tuo[j] sutaisýtą gėrimą Slv. Tą varškę sutaisýdavo su saldžia grietine Rg. Antę, žąsį išvirino, sutai̇̃sė svečiams – labai laukė Krš. Ana ką sutaisi̇̀s, visa gardu Ds. Sutaisýsiu tau, vaikel, šviežio sviesto Kp. Še, nusidavė man nučiupti pono sakalą, sutaisyk jį tuojau – turėsim gerus pietus BsPII110. Sėdint prie stalo, ji liepė vergei atnešti dvi taures jos sutaisyto vyno J.Balč. Perpylimas (padažas) sutaisytas Q537. Vieną kartą supykus ir sutaisius valgymus su nuodais Sln. Sutaisyk girą, vaišink svečius, kaip kadaise tavo tėvas V.Bub. Boba sutai̇̃sė kiaulėms ėsti i liepė munie nunešti Vž. Sutaisýk kai ką karvytei gert Kp. Vakar bitėm indėjau sirupo sutai̇̃sęs Jon. Sutai̇̃so su rūgusiu pienu [dilgynes], juos (kalakutus) lesina LKT240(Žml).
^ Kosuliu netveruos. – Sutaisýk su dyguliu ir parduosi (juok.) Šts.
| refl. tr., intr. Tl, Gd: Susitaisiaũ kiaulėms jovalo Skr. Varškę susitaisiáu, peletrūnų įpjausčiau – burno[je] tirps! Krš. Pieno tuokart nevežė, pieninių nebuvo – sviesto susitai̇̃sė Pkl. Neįmanė, iš kurio puodo pilties ir kaip susitaisyti pieną Žem.
ǁ pagaminti kokiam tikslui, reikalui: Pyragams tešla įvairiai sutai̇̃soma DŽ1. Paršą papjovęs turi sutaisýti – taip nelaikysi Krš. Reik mokėti dažyves sutaisýti: bile kaip sumaišysi – gerai nenukąs Krš. Karklų žievių sutaisýsi – būs geltoni kailiniai Gd. Ka jau rožę kas turės, sutaisýs vaistus Kv. Ramunėles jei stipriai ir tirštai sutaisai̇̃, tai paleidžia [vidurius] Kvr.
| refl. tr.: Sutaisykis žolelių kokių nora į butelkeles S.Dauk. Vaistinėje lašeliai brangiai kaštuoja; kam mokėti pinigus už tai, ką patys mokame susitaisyti rš. Iš aguonų susitai̇̃sę kokius ten vaistus leidas, i blogai esą (apie narkomanus) Rdn.
15. tr. paskaninti prieskoniais: Sutai̇̃sėm šnabę – laižės! Rdn.
16. žr. nutaisyti 16: Sutai̇̃so lūpas, akes parverta – pyksta Krš. Moteriškė, nedrąsiai priėjusi, pabučiavo į ranką ir laukė, ką ji pasakys. Panelė sutaisė liūdną veidą LzP. Kas čia per bobų subuvimas? – paklausė ponas Meškelė, rūsčią miną sutaisęs rš.
^ Sutai̇̃sė lūpas kap prūsė į balių Klvr.
17. tr. padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: Iš Napalio buvo galima susilaukti didesnių netikėtumų, neg buvo jiems sutaisęs Petras Vaižg. Matai, kas tau buvo sutaisyta MPs.
18. tr. Rtr parengti kokiam veiksmui: Parėjo in dvarą, žiūri – jau ateina tas meškinas. Tuojaus sutaisė kareivius šaudyt: jis nieko nebijo BsPIII245.
| refl. J, Rtr, KŽ, NdŽ, Ms, Trk, Vvr, Plšk, Pšl: Tik susitai̇̃sėm šieno grėbti, ir pradėjo pilti [lietus] Šv. Susitai̇̃sėm eit vakaraut Brž. Nuvalius stalą, susitaisė vėl giedoti Žem.
ǁ refl. Srv pradėti, imti ką daryti: Taisosi taisosi ir nesusitai̇̃so lyt Ėr. Dangus aukštas ir toks palšas, jokio debesiuko. Kad nors nesusitaisytų lyti V.Bub. Jeigu nesusitaisi̇̀s šalt, ateis greit pavasaris Rm.
19. tr. Š, Rtr, Šts parengti ką kokiam reikalui: Sutaisiaũ valgius į kelionę, gali važiuoti J. Jaunius pats būtų sutaisęs spausdinti visą tą savo darbą J.Jabl. Mun sutaisýk maistą ir aš eisu Vkš. O tą pašarą jums sutaisýtą atveža? Trk. Kai sutaisýdavo (sukapodavo) malkas, eidavo kitų darbų dirbt Jnšk. Eigulys sutai̇̃sė tų malkų šįmet Žeml. Kartą sutaisiau as dešimtį laivų ir išplaukiau su jais J.Balč. Noriu siuntinį sutaisýt Plm. Anie paėmė, suvyniojo, sutai̇̃sė nešinį Všv. Aš sutaisysiu jam dovaną ir per tave nusiųsiu J.Balč. Kad čia būtų sutaisýta baltiejie staleliai, kad čia būtų ir padėta rinckasis vynelis JV598. [Paurukas] ėmėsi pėdų iš naujo. Bematant sutaisė [kultį] jau visą klojimą J.Balt.
| refl. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Šts: Mes gi susitai̇̃sėm (susikrovėm) karves, kiaules ir važiuojam Vv. An žiemai maisto susi̇̀taisai Krtn. Galiu važiuot nors ir tuoj – viską susitaisiaũ Srv. Einu virti: kol susitaisýsu, kol išpliupės Krš. Turėjau da metams susitai̇̃siusi kruopų, miltų, makaronų – jau baigas Lkv. Susitaisiáu dešimt kepalų ir vėl vežiau ten Eig. Susitai̇̃sė vilnų i išvažiavo karšt Šd. Smetono susitaisáu i leku į turgų End. Palapys išėjo susitaisyti vežimus ir kinkyties Žem. Iš vakaro reiks susi̇̀taisyti, jei anksti išvažiuoji Krš.
| prk.: Turu susitai̇̃siusi (pasirengusi ką pasakyti), drėbsu kumet gerą žodį! Krš. Nebežinau, ką aš turėjau susitai̇̃sius senybės sakyt Skp.
ǁ sutvarkyti (padargą, įrankį ir kt.), kad tiktų vartoti, naudotis: Turim girnas, bet nesutaisýtos – nemalam Kpč. Penkiolekos metų vaikinai dabar nemoka dalgio sutaisýti Šv. Jūs, berneliai, paklausykiat, greit dalgelius sutaisykiat LTR(Ms). Šieną nupjausiu, lauką išarsiu, žagružę sutaisysiu LTR(VšR). Linus nurausiu, drobes išausiu, stakleles sutaisysiu LTR(Plv). Turėjau dalgį, ir gerai sutaisytą A1884,401.
| refl. tr.: Iš vakaro susitai̇̃so ratus, sudeda pašarą Klk. Muzikantas lauka susitaisęs muziką BsV318. Nei moka verptie, naujų staklužių susitaisýtie (d.) Dkš.
ǁ Knt apdoroti, apdirbti: Kol sutaisai̇̃ pakulas – pakulas sau verpt, linus sau verpt – jetu mano, kiek prisidirbdavai! Mšk. Pats linabruktis, kas man linus sutaisys, jeigu tave areštuos? Ar kito pusbernio lėksiu ieškotis? J.Balt.
| refl. tr.: Susitai̇̃so žėdnas sau tuos linus Ps.
ǁ Pš sukinkyti, pakinkyti (arklius): Sutaisýk arklius i važiuojam Lk. Tas velnias tuo[j] sutaisė arklius, karietą, pats sėdo važnyčiot BsPII50. Jis išvedė jį iš to kambario, sutaisė arklius ir liepė važiuoti namo SI205.
| refl. tr.: Kitą rytą jis susitaisė visus tris savo asilus ir iškeliavo į mišką ieškoti Kasimo J.Balč.
ǁ suderinti: Strūnas jau sutaisi̇̀s Lp.
| Turi̇̀ su spragelu teip rankas sutaisýti, ka galėtumi kulti Yl.
20. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai: Daržą sutai̇̃sė, suekėjo Pvn. Kai anas žemę sutaisi̇̀s, tai pas jį augs Ds. Dirvą sutaisyti N.
21. tr. Lz, Srj, Dglš, Rš įgyti, įtaisyti, nupirkti: Du kostiumu sutaisiaũ – ir kur jiej (greit sudėvėjo)? Drsk. Paltelį tėvas sutai̇̃sė, tupliukus pasiuvo Klt.
| refl. tr. Prnv, Rš, Pst, Dglš, Dkšt, Ml, Slk: Susitaisiaũ gerą arklį Vrn. Gerą drabužį ne tep jau lengva sustaisýt Pns. Da nori kostiumo gražaus sustaisýt Sug. Kada kokį paršą vėl sustaisýsiu Skp. Par laiką susitaisýsi (susipirksi) – iš pradžios tos plikos sienos bjauriai Krš.
ǁ gauti, parūpinti: Kiek tų svečių – kurgi te sutaisi̇̀s visiem lėkštutes, visiem šakutes! Mžš. Sutai̇̃sė porą arklių LzŽ.
22. tr. NdŽ, DŽ1, Kv, Brž, Ėr, Srv, Dj po kiek dedant surinkti, sukaupti, sukrauti: Palauk, kaip sutaisýsiu piningų, nūpirksiu Up. Jug tus šimtus sunkiai buvo sutaisýti Lc. Jug dėjo į pančekas, kišo piningus – dukterums i dalį reik sutaisýti Trš. Ta tėvelis eis ir eis an tų dienų, kol sutaisýs rendą Rt. Sutai̇̃so kiek auksinių, ažukeikia, ažuburia ir pakavoja Šmn. Nuo tryliktų metų tarnaudamas sutaisiau kapeikos šiek tiek LzP. Parduosiu arklį ir karvę … ir tą šimtinę sutaisysiu TS1903,9. Kai atėjo ruduo, Coliukės kraitis buvo visas sutaisytas J.Balč. Pažadėjęs [tėvas dukteriai] jokios dalies neduoti, atimti visą sutaisytą kraitį I.Simon. Aš to plovimo (skalbinių) daug nesutaisaũ Žg.
| refl. tr. Vgr, Trš, Srv, Adm: Susitai̇̃so piningų tik sprogti, o geresnio daikto neperka Krš. Kol pasogos biškį susitaisiáu ir pasenau Tl. Ans susitai̇̃sė a porą tūkstančių i nusipirko pas Alsėdžius vietelę Ms. Pinigų susitai̇̃sė ir nusipirko gryčią Sb. [Katrė] ir kraičio buvo susitaisiusi nemenkai I.Simon. Kaip susitai̇̃so daug to mazgojimo, apdžiausto lauke visus šniūrus Mšk.
ǁ iš smulkių vienetų sudaryti tam tikrą sumą: Gal aš sutaisýsu iš tų kapeikų kiek reik Kv.
| refl.: Jeigu lemputės didelės, sustai̇̃so [mokesčių už elektrą] Slm.
23. tr. Adm, Dbk, Ut, Pnm, Pšl, Pj iškelti (vestuves, pokylį): Nora sutaisýti abijų dukterų veseles kartu Krš. Liepė sutaisýt vestuves, ka visi būt pavalgę i pagėrę Šln. Sutai̇̃sė pokylius, suvadino kaimynus ir gimines Pgr. Šiandien pat mes keliame vestuves, puota jau sutaisyta! (ps.) J.Balč. Visi supuolę sutai̇̃sė, iškėlė pagrabą kaip reikia Pl. Sutai̇̃sė pagrabą BM220(Jsv).
| refl. tr., intr. Š, Ukm, Ssk, Trk: Susitai̇̃sė tą sambarį jos abi Jnš. Kur jau artimesni trys keturi kiemai, susitai̇̃so Kūčias vienam kieme Sb. Voversiukas ant dirvonų susitai̇̃sė didį bolių (d.) Gdr. Nu i ryto metą jau susitai̇̃sė tas balius Vkš.
24. tr. NdŽ, Žd suorganizuoti, surengti: Buvo sudarytas (sutaisytas) viešas vakaras J.Jabl. Sakyk, ar besutaisýs ponai karą? Nt. Sutaisė bobos mišias, ir nebliko žiburelių vaikščiojančių Šts. Suaugusių kursus mokytojas buvo sutai̇̃sęs Krs. Any atvažiavo muzikos – jau večerinką sutaisýt LzŽ. Ant Žvelgaičio kalno sutaisýdavo Jonines Žg. Mokytojas mum sutai̇̃sė – tas senobines dainas ir šokius Msn. Mergvakaris, arba pintuvių vakaras, sutai̇̃somas yra paprastai panedėly vakare JV475(išnaša).
| refl.: Sustai̇̃sė didžiausia vakaruška Šmn.
ǁ įsteigti, įkurti: Ans buvo sutai̇̃sęs korą – dvidešimt penkis žmonis turėjo jau Pln. Buvo … vargonykas, tai orkestra buvo sutaisýta su dūdom GrvT131.
| refl. tr.: Ten buvom susitai̇̃sę tokį savo kuopos orkestrelį Plt. Tadas Blinda susitai̇̃sė savo karuomenę Grnk.
25. tr. Žr, Lc suburti, sutelkti: Skubotai sutaisýtas vaidintojų būrelis NdŽ. Po dešimtį tų braukėjų sutaisýs i mins Ms. Sutai̇̃sė (supiršo) žmonis į porą, i gyvena, proto pasiėmę Krš.
| Sutaisytamjam saimui tapė jis per viceprezidentą išskirtas prš.
| refl. KŽ, NdŽ, Žeml, Trk, Krš, Varn, Krt, Vd, Grk, Šd, Sl, Alz, Kp: Susitaisỹs, būdavo, koks penkiasdešimt vyrų ir ims dainuot Raud. Susitai̇̃sės kokie trys a keturi, išvaga viską ten Akm. Jeigu abudu tokie tinginiai susitaisýs, badu išdvės Vkš. Susitaisýs tokios kumpanijos, kad eis kaip pašėlę par vestuves Klk. Buvo seniukai susitai̇̃sę – kadrilių šoko Pp. Y[ra] toki brigada susitai̇̃siusi: briedžius nušauna, šernus Rt. Pradės eit grėbėjos, pjovėjai, tai susitaisi̇̀s pulkas kaip debesis ir valiai dainuot Slm. Tai, būdavo, sustai̇̃som ir ažtráukiam Adm. Su kuo jiem (piemenukams) patinka, susitai̇̃so į krūvą, susigena bandas Mšk. Imtų kada, susitaisỹtų keli vyrai i padirbtų tą tiltą, i nebereiktų bevargt Škn. Pulkais susitai̇̃som i einam ant gegužinę Všk. Susitaisė mūsų ketvertas norinčių arklių pirkti, ir drožiame kažkur dešimt varstų už miestelio LzP. Susitaisę visi … supjautą šienelį sutrypė A1885,218. Jos (miškinės kiaulės) susitai̇̃so viena paskui kitą par miežius eit Bsg.
^ Susitai̇̃sė pora pagal Dievo norą Ll.
26. tr. I, Dglš, Vj nustatyti, sutvarkyti: Teip sutaisýta, ka žmogui tik vargt ant svieto Jrb. Teip sutai̇̃sė, kad antradieniais vinčiavos Yl. Teip jau Dievo sutaisyta, sudaryta nuo amžių J.Jabl. Šitaip gamta viską sutaisė J.Balt.
| refl. KŽ: Nuo to vakaro taip ir susitaisė mano dienos: ligi pietų turguje, pjaunam, skaldom, kraunam malkas, vakare – į skaityklą J.Balt.
27. sparčiai suvalgyti, suėsti: Parėjęs sutai̇̃sė riekę duonos su svogūnu ir eina švilpaudamas Kpč. Sutai̇̃sė vaikas silkę kaip niekur nieko Pl. Lašiniai man visi pietūs: ben pusę kilogramo sutaisýdavau Pg. Vilkas sutai̇̃sė avį Š(Sl). Būdavo, įmesk skruzdėlynan gyvatę, tai tuoj sutai̇̃so Slm.
| refl.: Neilgai to paršelio užteks, greit susitaisi̇̀s Ėr.
28. sumušti, sutalžyti: Dar aš jį sutaisýsiu! Skr. Tėvas kad sutai̇̃sė, tai sutai̇̃sė tą netikėlį Lp. Apveizą sutai̇̃sė Gršl.
ǁ intr. suduoti, sušerti: Petras kap reikiant jam sutai̇̃sė Vrn. Kad sutaisiaũ šatra išilgo, tai net sussukė Vrnv. Lapinas pajuto, kad jisai sutaisė jam per nugarą sagtimi V.Krėv.
29. tr. Srv, Gršl nugalėti, įveikti, suriesti: Iš karto sutaisiaũ (griežtai pasakiau, prigriebiau), ir dabar neturi ką sakyt Žvr. Trušienė viščiokus sutai̇̃so – jų grūdus suėda Ut. Aš būčiau ne Jonas Vijurkas, šimts perkūnų, jeigu nesutaisysiu šito senio TS1901,11-12.
| prk.: Mane sutai̇̃sė ta liga, tai dabar nebetikęs Pnm.
^ Sutai̇̃sė kai Abelių Švnč.
30. tr. apgaule įstumti į vargą: Jis mane sutai̇̃sė J.Jabl(Kp). Tas sukčius juos sutai̇̃sė, iš dubos išvarė, o dabar pats negyvena Sml. Kaip ana tas merges sutai̇̃sė, ka negavo vyrų Krš.
◊ añtausius (ė́dmenis, káilį NdŽ, snùkį NdŽ, šónus NdŽ) sutaisýti NdŽ primušti: Jei nori, nustok lojęs, o sutaisýsu ė́dmenis! Vvr.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirma kójas sutaisýsi! Lp.
krãmę susitaisýti būti sumuštam: Neilgai tik važiuos: susitaisýs krãmę, i pasibengs Trk.
užtaisýti J, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. I, Nm, Užg, Km, Pl, Pšš, Srv, Pn, Vkš, Šv pašalinti spragą, skylę, užlopyti: Tu tvoron skylę užtaisýk, ba kiaulės in daržą sulįs Lš. Juodu su savo tarnais didį akmenį užrito ir angą drūtai užtaisė prš. Ažtaisiaũ, ažlipdžiau visus plyšius pirkios Klt. Užtaisýt reikia kraigas Lp. Užtai̇̃so (apkamšo) šiltai avilį, kad būtų šilta Jnšk. Užtaisýti prakiurusias pirštines KŽ.
| refl. tr. Srj: Užsitaisýk rankoves, visai jau baigia atskutot Nm. Jau tie Gruiniai amžini sulūžėliai, negali spragų užsitaisyti J.Avyž. Koki keturšimti žmonių sulindom į bunkerius, užsitai̇̃sėm, nu, kaip jau būs, taip būs! Akm.
2. tr. įdėti plombą, užplombuoti: Ažtai̇̃so, ažtai̇̃so tuos dantis, ir vėl ištrupa Svn.
3. tr. KŽ uždaryti, užrakinti, užkabinti, užsklęsti: Langai užtaisýti, stubo[je] trošku – kai čia gali išgyt! Smln. Lig įejau pro vartus į kiemą – kiemas užtaisýtas Klk. Ažtaisýk duris, jau visi namie Svn. Užtaisýk tą langą Pbr. Tėvelio kluonas buvo užtaisýtas tokiom kartim. Užtaisýdavo, kad gyvuliai neįlįstų Žml.
| refl. tr. Rtr: Nueit tai nuėjau, o jie užsitai̇̃sę duris: beldžiau beldžiau – neprisibeldžiau Pbr.
ǁ užkalti: Lentomis, skalomis, geležimis užtaisýti NdŽ. Karstą aklinai užtaisýti NdŽ.
ǁ užtverti: Užtaisýti pylimu NdŽ.
| prk.: Šitiems melams kelias užtaisytas prš.
| refl. prk.: Jam buvo užsitai̇̃sęs (susilaikęs) šlapumas Brž.
ǁ Vgr sandariai uždengti: Ir antras galas tam bosuo užtaisýtas Klk. Teip reik užtaisýti, kad neišeitų garas Kl. Langai užtaisýti, kiemo vartai atkili Bsg. Perskaičius [laišką] užtaisė (užklijavo) kaip buvo LzP.
| Ka par smarkiai, ans užtai̇̃so (pridaręs, uždaręs sulaiko) tą garą Pp.
ǁ apvynioti, apmuturiuoti.
| refl. tr.: Lakstai kaklo neažsitai̇̃sius [šaliku] ir nori nesirgt Svn.
ǁ paslėpti kuo uždengus: Dvi karvi buvom užtai̇̃sę tarp šiaudų, kad neatimtų LKKVI279(Všk). Tam namely aš užtaisiaũ senelį Lnkv. Kaip mes bandą ganėm, i užtai̇̃sė [čigonai] į mišką tokius du [pavogtus], arklius Mšk.
ǁ prk. nutraukti veikimą, uždaryti: Gal užtaisi̇̀s tą bendrabutį Brž. Tos kapinės jau visur užtaisýtos (nebeleidžia laidoti) Brž.
4. tr. NdŽ uždėti, pritvirtinti: O jo kirvis, liuosai užtaisýtas, tik pašmukšt nuo koto, papliumpt į vandenį Jrk21. Dabar geriau kirvelį užtaisysiu ant kotelio Vd.
5. tr. taisant sugadinti: Taisė i ažtai̇̃sė zagarką Dglš.
6. tr. kokiomis priemonėmis pagerinti ką prastą, netikusį, užmaskuoti trūkumus: Kur arkliai sunkumus turia, [čigonai] užtai̇̃so – ir nepučia [arkliai] Mšk.
7. tr. aprengti, apvilkti (drabužiais): Pasims abrūsą, uždės rėtį ar už[v]oš puodynę ant galvos, užtaisýs, aprėdys jau jį (piršlį) čia kaip ir įveda LKT124(Trg).
| refl.: Nu tai tas diedas užsitai̇̃sė i nuej[o] LKKII217(Lz).
ǁ refl. persirengti kuo: Ažsitai̇̃sė až jaunąjį LzŽ.
ǁ Ūd, Lbv užtiesti, užkloti: Svočia užtai̇̃so stalą staltiese sava ir tada pasdeda karvojų ant stalo Alv. Baltas skomas užtaisiaũ, baltą duoną jau padėjau LMD. Svirno stalai užtaisyti, vyno stiklai pripildyti LTR. Oi mergele lelijėle, užtaisykie skomužėles, užtaisykie skomužėles, atskaitysiu pinigėlius LTR(Vs). Tik mūsų seselę čion atlydi, baltamjam grabelyj inguldytą …, plonomjom drobelėm užtaisytą BsO44. Oi tu laškele, gražiai užtaisýta, kas an tavę atsiguls? DrskD68.
8. tr. padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Poliams kalti toks mušeklis buvo užtaisýtas Trg.
| refl. tr.: Užsitaisiaũ tokią žagrutę, i gerai kaupia Jrb.
ǁ užtverti (tvorą): Užtai̇̃sė torą iš žabų Vgr. I tvoras užtaisýdavai, kur jau ganai, kur pūdymas Mšk.
9. tr. pastatyti (statinį): Užtaisiaũ pirtį, galėsit visi vanotis Dj.
| refl. tr.: Užsitai̇̃sė vėjinį malūną Nmn. Užsitai̇̃so tokią būdelę – i maudydavos Jnšk.
ǁ Pc įrengti, įtaisyti: Reiktų užtaisýt abarus – ir galėtumėm paršus vasarai suvaryt Kair. [Skobtiniuose aviliuose] plautai, landžiukai buvo užtaisýti Škn. O čia vėl užtaisýta tokia apskriti ta [girnų dėžė], byra miltai tie Mšk. Čia buvo užtaisýtos žabų kamšos pravažiuot žmonėm; pavasario laike vanduo išnešė LKT240(Žml). [Voras] nuejo į krūmus, užtai̇̃sė savo tinklą ant šakų BM361(Pkl). Užtaisiaũ paklaimėj šeškam slastus Ds. Ka žvejosma tiktai kame upelė[je] kokiame, ten ventarį kame užtaisýsi Všv. Kam kilpas užtaisýti NdŽ.
| refl. tr., intr.: Aš užsitaisiaũ slastus pelėm gaudyt rudenyje Pžrl. Užsitai̇̃sė anie ir gerai gyvena Skdv. Griovys yr, ir buvo užsitai̇̃sę vebrai Ppl.
10. tr. įkurti, įsteigti: Ans buvo žadėjęs pabriką užtaisýti Akm. Kartą užtaisius gerą valgyklą ir viską gerai tvarkant, viskas gerai eitų rš. Geriausioj kviečių žemėj vištyną užtaisė! J.Paukš.
11. refl. tr. susitvarkyti, pasigražinti: Ažsitaisýt rūpi [kambarį], išsivelėt Klt.
12. tr., intr. Žr pagaminti (valgį, ėdalą): Reikia užtaisýt, kad būt gatavas ėdalas Vlkj. Pati žiemai užtaisýdavo [grybus] Krž. Užtai̇̃so karališkus pietus Lnkv.
| refl. tr.: Nešiu kiaulei ėst viedruką užsitai̇̃sius Skr. Užsitaisiaũ [salotas] su cibuliais, su krapais, su smetonėle Grnk.
ǁ Dj pagaminti ko kokiam darbui, reikalui: Užtai̇̃sė tam karaliuo migdomus vaistus, ans nieko i negirdėjo, ką ana pasakojo (ps.) Lpl.
| Ką tai pelei geriau užtaisýt (įkabinti į slastus): a čia lašinių, a čia duonos? Jrb.
| refl. tr. Dj: Šarmas rankas nuėda, nudirba, jeigu macniau užsitaisái Žlp. Jeigu per stipriai užsitaisýsi žolikes, gali nusinuodyt PnmŽ.
ǁ įdaryti: Dešra – užtaisýta žarna LzŽ.
13. tr. įdėti, įmaišyti į valgį, gėrimą prieskonių, pagerinti uždaru: Mėsą su česnaku, su pipirais užtai̇̃so LzŽ. Da toki braškė buvo verdama: cukrų užtaisýs, nu ir gyvens gyvens Všv. Veršieną apdėti keptais bulvių griežinėliais arba bulvių koše, užtaisyta žaliu kiaušiniu rš. Vynas būdavo taip užtaisomas grūstais prieskoniais, kad kiekvienas gurkšnis plikydavo koserę rš.
ǁ Rmš, Lpl, Vgr įdėti nuodų ar užburti (valgį, gėrimą), kad pakenktų: Nevalgyk, čia užtaisýtas valgis! Alk. Juodvi abidvi buvo tę jiems užtai̇̃siusios: kai tik jie to alaus užgėrė, gatavai padūko Rg. Mėsos gabaliukus nuodais užtaisýti NdŽ.
14. tr. įtaisyti, padaryti, įrengti: Viską gudriai užtaisýti NdŽ.
15. tr. Dj padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Aš jai da užtaisýsiu vieną štuką! Skrb. Dabar galėsi važiuot namo, pavėžys tave ponas – tiktai mes tau važiuojančiam užtaisysim šposą BsPIII293.
ǁ tr., intr. NdŽ, KŽ, Rg, Šv, Up padaryti ką bloga, ką nemalonaus: Ir užtaiséi tu čia mun, dėkuo! Šv. Tu tik man bėdą užtaisýsi, daugiau nieko Ėr. Ką užtai̇̃sė ji tau, ka tei[p] ilgai pyksti? Jrb. Kad užtai̇̃sė, tai užtai̇̃sė – dabar visą amžių atmins! Jnš. Seniau žmonės mokėdavo užtaisyt važiuojančiam, kad šio ratai sustotų ir jau daugiau nė iš vietos nepajudėtų LTR(Šil).
| refl. tr., intr. NdŽ: Su tuo motociklu tik bėdą užsitaisýsi – susilaužysi kur Ėr. Užsitai̇̃sė ant savos galvos Jnš.
16. refl. imti nuolat ką daryti, įnikti: Užsitai̇̃sė naktį nemiegot Jd.
17. tr. NdŽ padaryti tinkamą, parengti ką kokiam tikslui: Tura užtaisęs šnapšę kliukinti (virti) Šts.
| refl. tr. prk.: Aš jau turėjau rupūžei (nedorėlei) užsitai̇̃sius atsakymą, bet nieko nesakiau Skr.
ǁ NdŽ, Srv sutvarkyti (padargą, įrankį ir pan.), kad tiktų vartoti, naudotis: Sėdęs užtai̇̃sė dalgį – vis vyras Grd. Jisai užtai̇̃sė tą aparatą (fotoaparatą) i pats atbėgo i atsistojo į tarpą tų Pžrl. Mašinos dirbo, tik užtaisýti reikėjo Gd. Pati nemoku, prašau kitų užtaisýti audeklą Krš. Varlakio [audeklo] nebįverčio i nebužtaisýčio, dėl to ka aną didliai seniai audėm Kl. Kai mama užtaisýdavo, tai i aš įlipdavau [į stakles] Grnk. Žagrę kap užtai̇̃so, nepajiegia vežt [jautukas mokinys] Plv. Barė mane tėvelis, barė mane senasis, kad nemoku art, žagrelę užtaisyt LTR(Jnk). Tėvelis padarė naująsias stakleles, močiutė užtaisė plonąsias drobeles DvD323, LTR(Br).
| refl. tr. KŽ, Plv, Bsg, Upt: Ana užsitaisė audimą austi J. Reik mokėt užsitaisýt kaip reik žagrę LKT189(Šk). Kaip jie (sielininkai) tę užsitai̇̃so tuos trioptus (sielius) – i plaukia Nemunu PnmŽ. I nytis, i skietą užsitaisai̇̃, užsimazgai, tai paskui gali aust Slv. Dvyleka sienų užsitaisiáu austi, ilgai išeis, kol išausu Akm. Tai stakles paskuon užsitaisýdavom ir ausdavom LKT120(Bt). Pasilikęs vienas, velnias užsitaisė mašiną ir pradėjo kulti SI244. Nė jokio darbelio nemoka dirbti, nemoka verpti, nemoka austi nė plonų drobelių užsitaisyti LTR(Lnkv). Nemoka austie plonų drobelių, užsitaisýtie naujų staklelių (d.) Grl.
ǁ pakinkyti (arklį): Reikia pažiūrėt, kam tie arkliai užtaisýti Mšk.
| refl. tr.: Jūs užsitaisýkit arklius gerai, vežimus gerai ir lėkit Skr.
ǁ suderinti: Užtaisýti striūnas KŽ.
| refl. tr. KŽ.
ǁ įdėti muzikos įrašą, paruošti griežti: Užtai̇̃sė tę tokią muziką – grajy[ja], šoka Jrb.
ǁ refl. tr. KŽ įsijungti.
ǁ refl. tr. užsukti, kad veiktų: Kūčių naktį užsitaisýdavom laikrodį i dvyliktą valandą eidavom klausytis gyvulių kalbos Vl.
18. tr. DŽ, KŽ, Všv, Plšk įdėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Mat šautuvas buvęs užtaisýtas, kaip iššovė, tas tik blakt ir gulia negyvas Šv. Jiej turi ir parako muškietom užtaisýt Lš. Mano tėvas laikė vienavamzdį, šratais užtaisomą šautuvą V.Myk-Put. Norint namiškiai ir sakė, idant užtaisytų šaudyklę namie, jis neužtaisė Blv. Užtai̇̃somasis prietaisas NdŽ.
| prk.: Būsiu su atomais užtaisýtas (apšvitintas), gal tos ligos išlakstys?! Jd.
| refl. tr. Rtr, Jdr, Žr: Užsitai̇̃sėme šautuvus ir granatas KŽ. Užsitaisė šautuvą kaip tik šaut LTR(Rm).
ǁ pripildyti: Užtaisýti šovinį NdŽ.
19. tr. NdŽ įgyti, parūpinti, gauti.
| prk.: Kokiai mergei vaiką užtai̇̃so vaikis ir ema kitą Akm.
| refl. tr. NdŽ: Su kiaule tik darbo užsi̇̀taisai, pelno neišeina Rdn. Kam mum reik tų kerštininkų užsitaisýt, ka mes galiam i be jų gyvęt Jrb.
| prk.: Vaiką užsitai̇̃sė, išejo pizulais Krš.
20. tr. sukelti (ligą): Tas dustas esąs pirmi vaistai vėžį užtaisýti Krš.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Užsitai̇̃sė džiovą: prasčiai ėdė, labai daug dirbo Rdn. Nebdirbk, imparktą (infarktą) užsi̇̀taisysi Rdn.
21. tr. NdŽ suorganizuoti, surengti, įvykdyti: Vakare, pabaigus kulti, užtaiso šokį LTR(Šmk). Dabar užtaisýkit kokį vakarėlį Jnšk.
| prk.: Pabandyk nepapjauti žolės ir nepaduoti su miltais kiaulėms: tokį koncertą tau užtaisys, kad net špokas ant stogo pritils rš.
| refl. tr.: Užsitai̇̃so šokį [senovėje] su klumpium apsiavę, su vyžikium Jd.
22. suduoti, sušerti: Dar vieną lazdą turiu tau į sprandą užtaisýt Gž. Ans mun teip užtai̇̃sė par sprandą, kad dar ir šiandie gela Klp. Su diržu užtai̇̃sė vaikam par kelnes Jnš.
ǁ tr. sumušti, uždaužti: Buvo girtas akis užtai̇̃sęs Rdn.
23. tr. NdŽ prigauti, suvedžioti (merginą): Atvažiavo iš kažin kokių pasviečių, užtai̇̃sė mergą ir paliko Dievo valiai Ut. Ką ji bešoks, kad jau užtaisýta Sml.
◊ bãlių užtaisýti primušti: Dar aš jam bãlių užtaisýsiu Skr. ×
dū̃šią užtaisýti įkaušti, pasigerti: Važiavę iš turgaus pats su pačia. Jau abu buvę gerai dūšias užtaisę Sln.
pir̃tį užtaisýti prigriebti: Jau tas vėl mėlenas (girtas) vambrina (eina) numie – užtaisýs boba pir̃tį! Šv. Užtaisysiu, ag užtaisysiu šeškeliams pirtį, – linksmai grasino Keršis, įknibęs į savo pelėkautus J.Avyž.

Daugiau informacijos

nutaisýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

razsitaisýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (22)

įtei̇̃kti

pérteikti

atstatýti

paapreñgti

anttem̃pti

pértempti

koja

aptaisýti

nutaisýti

razsitaisýti