imti miegoti, pasidaryti mieguistam, apsiblausti, sušniurti
atbùsti
nustoti miegoti, nubusti, pakirsti
Tai apsnūsti beduodamas [su girnomis], tai vėl atbundi Alz.

Būsena, kurią sukelia nuolatinis nuovargis ir nepakankamas poilsis, ypač tarp darbo etapų. Rusų psichologas K. Platonovas skiria 4 pervargimo laipsnius. I laipsnio, arba prasidedančiam, pervargimui būdinga nedidelis darbo efektyvumo sumažėjimas; žmogų nuvargina didesnis negu įprasta darbo krūvis, tačiau darbingumas kompensuojamas be valios pastangų; kartais sumažėja domėjimasis darbu, darosi sunkiau užmigti ir nubusti. Protinis darbingumas nesumažėja. I laipsnio pervargimas šalinamas racionaliu darbo režimu, fiziniais pratimais, kultūrine veikla. II laipsnio, arba lengvas, pervargimas: sumažėja darbo efektyvumas, nuovargį sukelia įprastas darbo krūvis, darbingumas atgaunamas valios pastangomis, nuotaikos darosi nepastovios, sunkiau užmigti, nubusti, sutelkti dėmesį. Jį galima pašalinti ilgesniu poilsiu, atostogomis. III laipsnio, arba ryškus, pervargimas: labai sumažėja darbo efektyvumas, pavargstama net ir nuo mažesnio, negu įprasta, darbo krūvio, darbingumas valios pastangomis atgaunamas tik iš dalies, žmogus darosi irzlus, mieguistas, užmaršus. Šį pervargimą galima pašalinti organizuotu poilsiu. IV laipsnio, arba sunkus, pervargimas: labai sumažėja darbo našumas, pavargstama net ir be jokio darbo, darbingumas valios pastangomis beveik neatgaunamas, būdinga prislėgta nuotaika, didelis irzlumas, labai susilpnėjęs dėmesys ir atmintis. Sunkus pervargimas turi būti gydomas.

1 bùsti, buñda, bùdo intr.
1. K išeiti iš miego būklės: Jau išmiegojau, bundù, tuo kelsiu J. Greičiau kepkim duoną, vaikai jau buñda, neduos ramybės Kp.
ǁ prk. atgyti: Jos (pempės) leidosi ir kilo, sveikindamos bundančią (pavasarėjančią) žemę J.Avyž. Budo auksinis rytas rš.
2. prk. kilti, rastis: Kuo daugiau mokėsi, tuo labiau budo jos supratimas, kad maža temoka LzP.
3. R38 budėti: Aš miegmi, bet širdis mano bunda CII435. Tavo akys ant jų tebunda, tavo ranka juos t’apdengia KlM100.
1 atbùsti intr.
1. nustoti miegoti: Atbuñda čigonas ir pradeda apsakinėti savo sapną J.Jabl. Atbuñd seselė iš miego, parlek zylelė iš lauko JD646.
| refl.: Atsibudaũ iš miego da gerai prieš dienelę Jnšk.
| prk.: Ka an svieto atsibudaũ (gimiau), buvo medinės akėčios Kl.
2. prk. pakilti, susiprasti: O vienok Lietuva juk atbus gi kada Mair.
| refl.: Atsibus tėvynės sūnūs, didžią praeitį atminę Mair.
1 įbùsti intr. prk. įaugti, subręsti: Visi trys vaikai buvo nemaži, jau inbudę LMD(Prn).
1 išbùsti intr. iš miegų išsiblaškyti: Iš miego išbudaũ aš J. Vaikas išbùdo, niekaip negal beužmigyti Vvr. Štai tavo rūpesčiu tuojaus išbùsdavo kožnas K.Donel.
| prk.: Staiga išbudęs iš susimąstymo, paklausė J.Avyž.
| refl.: Kad išsibusi, atnaujink tą saldų jausmą brš.
1 nubùsti intr.
1. R, J nustoti miegoti: Nubundi̇̀ žmogus anksternais ir nebeužmingi Grg. Kas tik krepšt, vaikas i nubuñda Gs. Kas prieš dieną nubuñda, to dera banda Tsk.
| prk.: Šiandien oras nubùdęs (giedras), gerai džius baltiniai Skrd.
ǁ prk. paaugti, įgyti nuovoką: Jau nubùdus mergaitė, jau tekėti gali Žln. Kaip tik aš nubudaũ (kaip tik atsimenu iš mažų dienų), prova ėjo ir dėl ganyklų Vžns. Jau nubùdęs vaikutis: jau juokiasi ir žmogų pažįsta Rdm.
2. prk. pasidaryti sąmoningam, susiprasti: Tauta yra jau nubudusi rš.
1 pabùsti intr.
1. SD207, K nebemiegoti, pakirsti: Kad kas brikš, aš tujau ir pabundù Grg. Kad ir juste juntu, ale nepabundu KlpD56. Vieversys anksti pabuñda Dkš. Užmigdama palikau, pabusdama neradau ant galvos vainikužio JV659.
| prk.: Nežinau, ar jau pabùdus (gimus) buvau, kai ana atitekėjo Ds.
| refl.: Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadindama JV355.
2. prk. įgyti nuovoką, atgauti sąmonę: Ir pabudo Noach iš vyno savo Ch1Moz9,24. Pagibuskim dėl Dievo SE207.
1 prabùsti intr.
1. Lz kiek nubusti: Prabùdo [nakčia vaikas] – ir valgyt Lp. Pamažu, kad neprabùstų OG61. Buvau kiek prabùdęs ir vėl užmigau Dr.
| refl.: Prasibudus paveizėjo į lovos šalį Pč.
2. prk. atsirasti, iškilti: Prabudo sieloje vėl nauji troškimai rš.
1 subùsti intr.
1. vienam po kito nubusti: Vargas su tais mažais (vaikais) – subuñda, tuoj rėkia valgyti! Jnšk. Subùdo, suskėlė visa šeimyna Sl.
2. prk. susiprasti, sukilti: Prūsų Lietuva irgi subunda rš. Nesubunda slėpiningoji paties žmogaus didybė Vd.

1 bùsti, buñda, bùdo intr.
1. K išeiti iš miego būklės: Jau išmiegojau, bundù, tuo kelsiu J. Greičiau kepkim duoną, vaikai jau buñda, neduos ramybės Kp.
ǁ prk. atgyti: Jos (pempės) leidosi ir kilo, sveikindamos bundančią (pavasarėjančią) žemę J.Avyž. Budo auksinis rytas rš.
2. prk. kilti, rastis: Kuo daugiau mokėsi, tuo labiau budo jos supratimas, kad maža temoka LzP.
3. R38 budėti: Aš miegmi, bet širdis mano bunda CII435. Tavo akys ant jų tebunda, tavo ranka juos t’apdengia KlM100.
1 atbùsti intr.
1. nustoti miegoti: Atbuñda čigonas ir pradeda apsakinėti savo sapną J.Jabl. Atbuñd seselė iš miego, parlek zylelė iš lauko JD646.
| refl.: Atsibudaũ iš miego da gerai prieš dienelę Jnšk.
| prk.: Ka an svieto atsibudaũ (gimiau), buvo medinės akėčios Kl.
2. prk. pakilti, susiprasti: O vienok Lietuva juk atbus gi kada Mair.
| refl.: Atsibus tėvynės sūnūs, didžią praeitį atminę Mair.
1 įbùsti intr. prk. įaugti, subręsti: Visi trys vaikai buvo nemaži, jau inbudę LMD(Prn).
1 išbùsti intr. iš miegų išsiblaškyti: Iš miego išbudaũ aš J. Vaikas išbùdo, niekaip negal beužmigyti Vvr. Štai tavo rūpesčiu tuojaus išbùsdavo kožnas K.Donel.
| prk.: Staiga išbudęs iš susimąstymo, paklausė J.Avyž.
| refl.: Kad išsibusi, atnaujink tą saldų jausmą brš.
1 nubùsti intr.
1. R, J nustoti miegoti: Nubundi̇̀ žmogus anksternais ir nebeužmingi Grg. Kas tik krepšt, vaikas i nubuñda Gs. Kas prieš dieną nubuñda, to dera banda Tsk.
| prk.: Šiandien oras nubùdęs (giedras), gerai džius baltiniai Skrd.
ǁ prk. paaugti, įgyti nuovoką: Jau nubùdus mergaitė, jau tekėti gali Žln. Kaip tik aš nubudaũ (kaip tik atsimenu iš mažų dienų), prova ėjo ir dėl ganyklų Vžns. Jau nubùdęs vaikutis: jau juokiasi ir žmogų pažįsta Rdm.
2. prk. pasidaryti sąmoningam, susiprasti: Tauta yra jau nubudusi rš.
1 pabùsti intr.
1. SD207, K nebemiegoti, pakirsti: Kad kas brikš, aš tujau ir pabundù Grg. Kad ir juste juntu, ale nepabundu KlpD56. Vieversys anksti pabuñda Dkš. Užmigdama palikau, pabusdama neradau ant galvos vainikužio JV659.
| prk.: Nežinau, ar jau pabùdus (gimus) buvau, kai ana atitekėjo Ds.
| refl.: Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadindama JV355.
2. prk. įgyti nuovoką, atgauti sąmonę: Ir pabudo Noach iš vyno savo Ch1Moz9,24. Pagibuskim dėl Dievo SE207.
1 prabùsti intr.
1. Lz kiek nubusti: Prabùdo [nakčia vaikas] – ir valgyt Lp. Pamažu, kad neprabùstų OG61. Buvau kiek prabùdęs ir vėl užmigau Dr.
| refl.: Prasibudus paveizėjo į lovos šalį Pč.
2. prk. atsirasti, iškilti: Prabudo sieloje vėl nauji troškimai rš.
1 subùsti intr.
1. vienam po kito nubusti: Vargas su tais mažais (vaikais) – subuñda, tuoj rėkia valgyti! Jnšk. Subùdo, suskėlė visa šeimyna Sl.
2. prk. susiprasti, sukilti: Prūsų Lietuva irgi subunda rš. Nesubunda slėpiningoji paties žmogaus didybė Vd.

budi̇̀mas sm. (2) → 1 busti 2: Rašo apie lietuvių raštiją, tėvų žemės budimą Žem.
atbudi̇̀mas sm. (2) → 1 atbusti:
1. Nuo to atbudi̇̀mo daugiau ir nebeužmigau Jnšk.
2. Atbudimo banga ėmė ristis per kraštą I.Simon.
išbudi̇̀mas sm. (2)
1. → 1 išbusti: Neišbudi̇̀mas jo – kaip užmuštas miega! Jnšk.
2. prk. sąmoningumas, susipratimas: Juo didesnis išbudimas rastųs, ir juo didesnis viernumas ir stropumas Ns1852,2.
nubudi̇̀mas sm. (2) → 1 nubusti 1: Tokio gi tavo nenubudi̇̀mo – visi rėkia klykia, o jis miega, ir gana Kp.
| prk.: Pavasario garsai, gamtos nubudimas išjudino žmones rš.
pabudi̇̀mas sm. (2) → 1 pabusti:
1. Nepabudi̇̀mas ano – mietą gali ant kaktos tašyti! Vvr.
2. Darbininkų klasės pabudimas reiškiasi kasdien vis ryškiau ir plačiau rš.
subudi̇̀mas sm. (2) → 1 subusti 2: Prūsų lietuviams visiškai nerūpėjo vadinamasis tautos iš miego subudimas J.Jabl.

skubýti, skùbia, skùbė Rtr žr. skubėti:
1. Skubiù ravėt, kad šiandiej pabaigčia Slm. Šiandiej skubi̇̀s kult Ds. Kam mum skubýt Ob. Vis skùbė skùbė bulbas nukast, tai tada eisiąs ligoninėn Kp.
| refl.: Skubýkis, kad prieš lietų spėtum nueit Lel. Nesiskubýsiu važiuotie namo, tegul gydžia Adm. Nėra ko skubýtis [mirti]: va duonos yr, druska nebrangi, o [v]anduo visai dykai Ob. Ko skubýtis [vesti] – šitos košės pakaks Km. Jaunas berneli, skubykis joti, tavo mergelė baigia raudoti LTR(Ob). Gaili ligonio ir skubies jam tą operaciją padaryti Vaižg. Jam atduot garbes skubias ko veikiausiai KN29.
2. Kai drožia, kad skubia, net padai aukštyn šoka LTR(Rk).
| refl.: Vakaras – reikia skubýtis namo An. Skubiaũs, kad nepaliktų An. Kurgi taip skubies? V.Krėv. Anksti jau reikia visiem nubusti, laukan skubýtis, dirbti, sukrusti BM437.
| prk.: Saulė … skùbias vakaruos BM70(Žb).
^ Skubiasi kaip selyklą padiegęs LTR(J.Jabl).
atskubýti Š žr. atskubėti.
| refl. Š: Atsiskùbia kas nors (kad šaukštas nukrito) Dkk.
išskubýti Š žr. išskubėti 1: Jis išskubė pas savo naujus padėjėjus liokajus A.Vien.
| refl. Š: Anys išsiskùbė, tėvas, sako, silpnas Ob. Tu išsiskubei̇̃, paskui nors vykis Sdk.
nuskubýti žr. nuskubėti 1.
| refl. Š: Vyrai nusiskubė žirgų balnotų A.Vien. Urėdas greit nusiskubė ton vieton ir nieko nerado BsPII201(Jž).
paskubýti žr. paskubėti 1: Paskubýk paskubýk, matai, jau vakaras Ut.
| refl. Š: Važiuosma, važiuosma, – atsakė vyras, – tik greičiau pasiskubýk, netruk BM28(Č). Mes da anksčiau pasiskùbėm, tai nedaug apipuvo [šieno] LKT291(Svn).
priskubýti žr. priskubinti 2: Girtybė gyvenimą trumpina, smertį priskubia rš.
užskubýti tr. skubant gauti, laimėti: Skubė skubė – ką gi užuskùbė Slm.

skubýti, skùbia, skùbė Rtr žr. skubėti:
1. Skubiù ravėt, kad šiandiej pabaigčia Slm. Šiandiej skubi̇̀s kult Ds. Kam mum skubýt Ob. Vis skùbė skùbė bulbas nukast, tai tada eisiąs ligoninėn Kp.
| refl.: Skubýkis, kad prieš lietų spėtum nueit Lel. Nesiskubýsiu važiuotie namo, tegul gydžia Adm. Nėra ko skubýtis [mirti]: va duonos yr, druska nebrangi, o [v]anduo visai dykai Ob. Ko skubýtis [vesti] – šitos košės pakaks Km. Jaunas berneli, skubykis joti, tavo mergelė baigia raudoti LTR(Ob). Gaili ligonio ir skubies jam tą operaciją padaryti Vaižg. Jam atduot garbes skubias ko veikiausiai KN29.
2. Kai drožia, kad skubia, net padai aukštyn šoka LTR(Rk).
| refl.: Vakaras – reikia skubýtis namo An. Skubiaũs, kad nepaliktų An. Kurgi taip skubies? V.Krėv. Anksti jau reikia visiem nubusti, laukan skubýtis, dirbti, sukrusti BM437.
| prk.: Saulė … skùbias vakaruos BM70(Žb).
^ Skubiasi kaip selyklą padiegęs LTR(J.Jabl).
atskubýti Š žr. atskubėti.
| refl. Š: Atsiskùbia kas nors (kad šaukštas nukrito) Dkk.
išskubýti Š žr. išskubėti 1: Jis išskubė pas savo naujus padėjėjus liokajus A.Vien.
| refl. Š: Anys išsiskùbė, tėvas, sako, silpnas Ob. Tu išsiskubei̇̃, paskui nors vykis Sdk.
nuskubýti žr. nuskubėti 1.
| refl. Š: Vyrai nusiskubė žirgų balnotų A.Vien. Urėdas greit nusiskubė ton vieton ir nieko nerado BsPII201(Jž).
paskubýti žr. paskubėti 1: Paskubýk paskubýk, matai, jau vakaras Ut.
| refl. Š: Važiuosma, važiuosma, – atsakė vyras, – tik greičiau pasiskubýk, netruk BM28(Č). Mes da anksčiau pasiskùbėm, tai nedaug apipuvo [šieno] LKT291(Svn).
priskubýti žr. priskubinti 2: Girtybė gyvenimą trumpina, smertį priskubia rš.
užskubýti tr. skubant gauti, laimėti: Skubė skubė – ką gi užuskùbė Slm.

1 bùdinti (-yti), -ina, -ino caus. 1 busti:
1. R394, J žadinti, kelti iš miego: Šeimyną bùdinti K. Bùdina ir bùdina iš miego Škn. Aušt aušrelė, jau tek saulelė, budin mane mamuželė KlpD5. Bernelis mane bùdino, svirno duris judino Sch31.
^ Lobis budina, vargas migina B.
| refl.: Greičiau bùdinkis, einam šieno pjautų Kp. Motule mano, širdele mano, keliesi, budiniesi Kb.
2. prk. kelti politinį susipratimą, žadinti sąmonę: Savo raštais budino tautą iš miego rš. O kad mes, kitus bebudindami, patys neužmigtume! V.Kudir.
1 atbùdinti
1. K caus. atbusti 1.
2. refl. atbusti: Pakol tėvužėlis atsibudino, jaunasis bernelis ant žirgo sėdo KlpD116.
1 išbùdinti K, J caus. 1 išbusti: Kap tas žumigo, nebuvo kas išbùdina Rod. Išbùdinsiu aną iš miegų BM237. Giest graudžiai olingėlė, išbudin iš miegelio N62. Rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbùdini Jurgį K.Donel.
| refl. R260: Išsibùdinau, tai dabar negaliu užmigt Pnd. Krūmai su šilais visais išsibùdino keltis K.Donel.
1 nubùdinti caus. 1 nubusti 1: Tyliai būkit, vaiko nenubùdinkit Kp.
| refl.: Girdėjau visa, tik niekaip nusbùdint negalėjau Sdk. Jei užmigęs, nusibudyk, pasižiūrėk per langelį KlvD2.
1 pabùdinti
1. SD21, R, K caus. 1 pabusti 1: Abu jauni, abu gražūs, kas mus pabùdins anksti rytelį? Pkp. Duružes subildinau, močiutę pabudinau JD21. Ir priėję mokytiniai … pabùdino jį DP78.
| refl. tr.: Visus pasibudino ir išėjo BsMtI83. Ėjo motutė auštant prie kapelio pasibudintų savo dukrelės TŽI139.
2. sukelti: Nepabudintumbim ant savę baisios rūstybės tavo PK211.
1 prabùdinti caus. 1 prabusti:
1. Dureles suvarstysiu, močiutę prabùdinsiu JD564.
| refl.: Kai jie kėlė, buvau ir aš prasibùdinęs, bet vė užmigau Gs.
2. Idant girdėjimu to balso prabudintų širdėje savo artimo tą, ką jis savoje junta S.Dauk.
1 pribùdinti tr. prižadinti, prikelti iš miego: Ėjau per kiemelį an galų pirštelių, kad nepribudyčia mergelės tėvelių (d.) Vlkv. Oi aš budinau savo motinėlę per visą dienelę iki vakarėliui ir nepribùdinau Mrs.
| refl. tr.: Ėjo močiutė aukštan kalnelin prisibùdinti savo dukrelės Šr.
◊ liežùvį pribùdinti; N nekalbėti, patylėti.
1 ×razbùdinti (hibr.) tr. išbudinti, prižadinti: Po večerinkų nemožna razbùdint – miego nori Dv.
1 subùdinti caus. 1 subusti:
1. Ne balandžio balselis, ne girinio paukštelio, o tai senas tetušėlis sūnelius subùdino JD742.
2. „Aušra“ užsiėmė … subudinti lietuvių tėviškės meilę A1883,194.

1 bùdinti (-yti), -ina, -ino caus. 1 busti:
1. R394, J žadinti, kelti iš miego: Šeimyną bùdinti K. Bùdina ir bùdina iš miego Škn. Aušt aušrelė, jau tek saulelė, budin mane mamuželė KlpD5. Bernelis mane bùdino, svirno duris judino Sch31.
^ Lobis budina, vargas migina B.
| refl.: Greičiau bùdinkis, einam šieno pjautų Kp. Motule mano, širdele mano, keliesi, budiniesi Kb.
2. prk. kelti politinį susipratimą, žadinti sąmonę: Savo raštais budino tautą iš miego rš. O kad mes, kitus bebudindami, patys neužmigtume! V.Kudir.
1 atbùdinti
1. K caus. atbusti 1.
2. refl. atbusti: Pakol tėvužėlis atsibudino, jaunasis bernelis ant žirgo sėdo KlpD116.
1 išbùdinti K, J caus. 1 išbusti: Kap tas žumigo, nebuvo kas išbùdina Rod. Išbùdinsiu aną iš miegų BM237. Giest graudžiai olingėlė, išbudin iš miegelio N62. Rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbùdini Jurgį K.Donel.
| refl. R260: Išsibùdinau, tai dabar negaliu užmigt Pnd. Krūmai su šilais visais išsibùdino keltis K.Donel.
1 nubùdinti caus. 1 nubusti 1: Tyliai būkit, vaiko nenubùdinkit Kp.
| refl.: Girdėjau visa, tik niekaip nusbùdint negalėjau Sdk. Jei užmigęs, nusibudyk, pasižiūrėk per langelį KlvD2.
1 pabùdinti
1. SD21, R, K caus. 1 pabusti 1: Abu jauni, abu gražūs, kas mus pabùdins anksti rytelį? Pkp. Duružes subildinau, močiutę pabudinau JD21. Ir priėję mokytiniai … pabùdino jį DP78.
| refl. tr.: Visus pasibudino ir išėjo BsMtI83. Ėjo motutė auštant prie kapelio pasibudintų savo dukrelės TŽI139.
2. sukelti: Nepabudintumbim ant savę baisios rūstybės tavo PK211.
1 prabùdinti caus. 1 prabusti:
1. Dureles suvarstysiu, močiutę prabùdinsiu JD564.
| refl.: Kai jie kėlė, buvau ir aš prasibùdinęs, bet vė užmigau Gs.
2. Idant girdėjimu to balso prabudintų širdėje savo artimo tą, ką jis savoje junta S.Dauk.
1 pribùdinti tr. prižadinti, prikelti iš miego: Ėjau per kiemelį an galų pirštelių, kad nepribudyčia mergelės tėvelių (d.) Vlkv. Oi aš budinau savo motinėlę per visą dienelę iki vakarėliui ir nepribùdinau Mrs.
| refl. tr.: Ėjo močiutė aukštan kalnelin prisibùdinti savo dukrelės Šr.
◊ liežùvį pribùdinti; N nekalbėti, patylėti.
1 ×razbùdinti (hibr.) tr. išbudinti, prižadinti: Po večerinkų nemožna razbùdint – miego nori Dv.
1 subùdinti caus. 1 subusti:
1. Ne balandžio balselis, ne girinio paukštelio, o tai senas tetušėlis sūnelius subùdino JD742.
2. „Aušra“ užsiėmė … subudinti lietuvių tėviškės meilę A1883,194.