Termino paieška - netikėtai sutikti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (26)

apjóti

Apibrėžtis

jóti, jója, jójo
1. intr., tr. SD73, R, K raitam keliauti, vykti: Jis nevažiuos, jis raitas jõs Ėr. Antkertąs arklys yr kratus joti Ggr. Tada sėdaus aš an itos kumelės jot Grv. Jok pamaži, žioply, nemušk be reikalo kuiną! K.Donel. Ne savo žirgeliu pas mane jojai JV10. Jojau dieną, jojau naktį, nėkur gero neprijojau jūros [v]andinelio žirgeliuo girdyti D7. Žirgai pabalnoti aukštais kalnais joti LB140. Oi kas tavę prašė, šelmi berneli, kad tu in mane jotai, kad mane dabotai TŽII296. Pakeleivingas ir jojąs į piršlius M.Valanč. Per dvarelį bejojančiam kepurėlė puolė LMD. Kada sugrįši krygaitėn jojęs? KlvD250. Ne savuoju jojęs, ir klane nusėsi Sim. Čeklija žirgą kaip į zalietas josiąs S.Dauk. Jójamos kelinės (su kuriomis maunasi, raitas jodamas) KII129. Galėtum pasipjauti smagią rykštę, tai turėtuva jojamąjį bizūną Mš. Per tiltelį bejojant, ir palūžo ramtelis KlvD193. Karalius joja mūsump DP2.
| Kostas jójo kumelę, sustojo ir stebėjos daržu Skr. Kur joji arklius? J.Jabl. Kas josit šiandien arklius nakties? J.Jabl. Žiūriu – jo arklys jojama į ganyklą J.Jabl. Kumelaitė da nebuvo jotà Ėr. Matyt, gražiai jotas arklys, kad sušilo Grš. Arklys jojamas R291. Arklys paprato jójamas Nm. Jis turi jójamų ir važiuojamų arklių KII129.
| Lygų lauką jojau Švnč. Ir jis jójo daug kelio LB181. Aš to tilto nejosiu: aukso žiedą ridensiu (d.) Grž. Tėvelis senas, brolelis mažas, nėr kam karužį jóti JD638. Balnok, tėveli, bėrą žirgelį, jósiu svečią šalelę JV985. Ryto josiu jomarkėlį, pirksiu vainikėlį JD521.
^ Palengvai jodamas, toliau nujosi M.Valanč. Svetimu protu netolie tenujosi (tenueisi) S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Arklys neduodas jótis (nesiduoda jojamas) KII129. Kas josis šiandien arklius nakties? J.Jabl.
2. refl. lipti, rioglintis: Kur jojies kaip gyvulys, argi nematai, kad čia indai sudėti! Grz.
3. tr. nešti, vežti, gabenti: Ką čia joji, ratuose paslėpęs? Ssk. O kur joji tas žirkles, reiks jau pamesti Vkš.
4. tr. vyti, varyti, mesti lauk: Nustok loti, o lauk jósiu Skr.
| Nereikėtų dar joti iš rašomosios kalbos žodžio tverti K.Būg.
5. tr., intr. nedailiai, nešvariai, paviršium pjauti (neaštriu įrankiu); dėl neaštrumo neimti; ką nešvariai, paviršium dirbti: Šitas peilis gal negaląstas, kad tik joja ir nepjauna Lš. Pasipustyk dalgę dažniau, nejók žolės Ėr. Nejók paviršium žolės, ale, primygęs dalgį, pjauk Ds. Kas čia tom žirklėm pasidarė, kad jos tep jója? Al. Kokia čia dalgė – viršum žolės jója! Vlk. Ruošai ji (mergaitė) nelabai gera: jója tik paviršium Slm.
◊ ant sprándo (sprándu) jóti išnaudoti, skriausti: Ant darbo valstiečio sprando jojo seniūnai ir viršaičiai (vargino, nedavė laisvės) sp. Pirmiau dvarionys visų sprandais jojo Vvr. Toks asesorius, uredninkas, žandaras, raštininkas – visi žmogaus sprandu joja J.Jabl(Žem).
antjóti (dial.) tr.
1. užjoti ant ko: Antjojęs kalną, pamatė miestą Krkl.
2. jojant užtikti, rasti: Ir antjojau (bejodamas užtikau, radau) girės viduj žalią liepuželę D58. Ir antjojėm vieškelelį, rūteliais barstytą D5.
3. jojant pasivyti: Būrelis antjojo keletą sodiečių rš.
apjóti tr.
1. aplinkui apkeliauti raitam: Apjojo bernelis aplinkui dvarą TDrV1. Mano vargelio su žirgu neapjosi, mano vargelio su kalaviju nesukaposi rš.
| Apjoju arklį (pratinu arkliui odą bejodamas) SD230.
^ Viena subine devynis jomarkus neapjosi (nespėsi vienas visur) Žem.
2. apveikti, nugalėti: Kaip tik marti ateina į namus, tuoj močią apjója Ds. Nemanyk, visų tu taip neapjosi: prieis žalis pri sieto Brs. Nori vienas kitą apjót Lp. Dar jis tave lengvai galės apjot Lš. Kad jie žiūrėtų, savo dirbtų, ale vis nori visą svietą apjót Bsg. Ta merga tokia zdraicas, ana ten visas apjós Lk.
3. aplenkti: Ji apjõs tave (jau ji bus mokytoja, o tu dar mokykloje tebebūsi) Db.
4. paviršium padaryti, atlikti: Apjójo žolę, gerai nenupjovė, dabar ir pačiam pažiūrėt negražu Ėr. Jis tik apjójo pievą ir parėjo ėst Nmn. Reikė gražiai morkas nuravėt, o tu apjójai, apjójai ir palikai Slm. Koks čia grėbstymas – bet tik apjóta! Slm.
5. suversti iš kraštų į vidų kultuvais kuliamus javus: Apkūlus žirnius, reikia apjot, kitaip negerai išsikuls Vj. Dar apjosim, ir žirniai bus iškulti Mlt.
atjóti
1. tr., intr. atvykti, atkeliauti raitam: Dar nenušlaviau pusės kiemelio, žiūriu – atjoja bernų pulkelis (d.) Vlk. Ir atjojo jaunas bernytis (d.) Čb. Ir atjojo bernelis ant juodbėrio žirgelio KlvD24. Vaikesas prie mergesos atjója su piršliu J. Atjojo bernužėlis kaip balta gulbelė LMD. Atjoja vaitas ant svirplio raitas (d.) Krtn. Jie atjojo dvikažiais, kaip čigonai su vaikais kad joja Mžk. Atjoti, atjoti šelmam berneliui, muštrindams, mandrindams bėrą žirgelį (d.) Kb. Vieną sykį atjojusys į Akmenę Žvėdų kareiviai M.Valanč. Šis sau ir išgrįžo atjotúoju keliu BM398. Per laukelį atjodamas, degutu smirdėjo JV40. Laukiu bernyčio atjojant Pš. Sako ir tavo bernelį netrukus atjosiant J.Jabl. Atjojom broliop tavo Ch1Moz32,6.
| prk.: Pinigai greit atjója, ale greit ir išjoja Trgn. Bus ruduo, atjos šiaurys, obelys pagels S.Nėr. Vėtros kaukdamos atjoja sp.
^ Bėda raita atjoja, pėsčia išeina Kp.
| Užaugs mano bernužis, iškirs ąžuolėlius, atjos bėrus žirgelius, nuės dobilėlius JV982.
| Vai da neatjojau pusiaukelį, išgirdau bitutę girioj dūzgiant BsO44.
2. tr. prk. atšipinti, atkirsti: Atjojo kirvį bebambydama į akmenis Všk. Peilis atjotas, sugaląskiat Rt. Nu, kad žirklės atjótos, visai neima Ll. Kaip atjotas peilis, nei duonos nebepjauna! Kvt.
3. tr. prk. atnešti, atvilkti: Ką gi čia atjójai? Srv.
◊ ant sprándo atsijóti prisisotinti, kitą varginant, kankinant: Atsijojai tu ant mano sprando?! Skr.

×dajóti (hibr.) tr. žr. prijoti 1: Dajojau dvarelį, varteliai užkelti Srj.
įjóti
1. intr. raitam įkeliauti kur nors: Perkūnas pro vartus įjojo KlvD334. Žentas įjójo į bangą ir įklimpo J. Nujojo pas stiklo kalną, bet tiktai į pusę teįjójo BM388. Dar neįjojau į pusę kelelio StnD29. O da neįjojau į pusę laukelio, ir užkilo šiaurus vėjas, nupūtė vainikėlį JV458. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas StnD14.
| refl. tr., intr.: Įsijósiu sau žirgelį žaliojon pievelėn Š.
2. refl. įsismaginti jojant, galėti greitai joti: Aš neįsijosiu: arklys labai kratus Š.
3. tr. įpratinti arklį raitą nešti: Visi žirgai buvo labai gerai įjoti Sch178.
išjóti
1. tr., intr. raitam iškeliauti: Išjojau, išjojau, į žalią girelę išjojau KlpD95. Ir išjojo trys bernyčiai balandžių šaudyti JV550. Ir išjojo sūnužiu du žirgučių girdyti KlpD9. Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, kaip išjosiu, taip parjosiu StnD25. Lietuvis išjo[ja] į girę raitas, o parvažiuo[ja] važiuotas (miške pasidirba ratus) S.Dauk. Aš, išjódamas į kareivėlius, mečiau šviesų kardelį JD629. Išjojo ižg miesto DP61. Ant šakos raitas išjojo Sim.
| Vaikai arklius išjojo į ganyklą J.Jabl. Išauš šviesus pavasaris, išjos broleliai žirgelius JD298.
| Aš išjojau [į] karūmenę karužį karauti JD633. Lig išjojau žalią girę, išaušo aušrelė D26. O aš išjojau šimtą dvarelių RD120. Išjojau dešimt mylių, prijojau žalią girią (d.) Ob.
| refl. tr.: Išsijósiu sau žirgelį ir pasiganysiu Š.
2. tr. išnešti, išgabenti; nudėti, pamesti: Kad netingėtum išjót šitas pamazgas karvei Ob. Tik viską išjok iš ratų, kad ko nepavogtų! Tj. Kas tas akėčias kur išjojo, kad nėkame nėr? Vkš. Turbūt vaikai bus išjoję kur nors mano žiedą rš.
3. tr. prk. atšipinti, išmušti: Į ką tą kirvį taip išjójo (išmušė ašmenis)? Skr.
4. tr. prk. išvaryti, išgrūsti: Ir jį vakar išjojo iš tenai J.Jabl. Išjójau iš stubos tą sukčių Skr. Išjos iš kailio visus mumis ta karė Ggr. Ji baisiai trokšta mane išjoti už vyro rš.
5. tr. M įpratinti arklį raitą nešti.
6. tr. prk. pavogti, išnešti: Vagys du arklius išjojo Kt. Nedėk in aikštės, po tam da kas išjõs Ktk. Nepalik namų nerakintų, ba svetimas inejęs gali ką nors išjóti Ds. Žiūrėk – šuva pagrandį išjojo Db.
7. tr. išmušti, išdaužti: Jau vėl langą išjojai! Šll. Ar nori, kad tau dantis išjóčiau?! Skr.
nujóti
1. intr., tr. raitam nuvykti, nukeliauti: Nujojau, nujojau, pas jauną mergelę nujojau JV1040. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelį, pas tėvelį į dvarelį, stainė[j] pastatysiu StnD29. Ans nujójo pirmąją kartelę mergintis J. Dar nenujojau į pusę kelio, pražvingo bėras žirgelis KlvD56.
^ Tai neaštrus peilis – boba į Rygą nujotų! Pg.
| Nuvargęs, sako, it laumės nujotas S.Dauk.
| refl.: Aš nusijočiau į tą kiemelį, kur aug mano mergelė N41. Pasibalnojau bėrą žirgelį, aš nusijojau į jaunimėlį JD913. Aš nusijočiau į tą kiemužėlį, į tą kiemelį, kur daug mergužėlių JV456. Būs nusijóti su arkliu i plėskę nusinešti [į pievas] Grg.
| Aš nusijočiau bėrus žirgelius, aš nuganyčiau žalią žolelę JD1238.
2. refl. nusidaužyti, nusitrankyti: Nusijojai kaip nakabis, per naktis besidaužydamas Sd.
| Nusijojo su vaikiais Šts.
| Nusijoju (bejodamas prasitrinu odą) SD230.
3. tr. prk. nuveikti, nugalėti: Liga apsėda žmogų ir nujó[ja] Šts. Bobos pamokė, kaip drugį nujoti galima, ir nujojau Šts. Menkasis esi visumet nujójamas Šts.
4. tr. prk. nugabenti, nukišti, nudėti: Jisai šakę nujojo Krkl. Kur tu viedrą nujojai? Rm. O kur pirštines nujójai, kad grynom rankom vaikščioji? Mrc. Nenujok mano laikraščio Ktk. Peilius tai amžinai nujoja ir nujoja nuo stalo Srv. Kur tu nujójai botagą? Šn. Nenujók adatą: paskuo nebgalės berasti Lk. Tik jau pasidėk ką čia, tujau vaikai būs kur nujoję Vvr.
5. tr. prk. nuplėšti; nulaužti, nusukti: Neseniai pasiūdinau anam šarką, ir jau nujojo (nudėvėjo) Vvr. Aš tavo kaklą nujósiu (nusuksiu, nulaušiu), jeigu visada tokis blogas būsi Nč.
| refl. tr.: Ko ten karstais po tus medžius, nusijosi kumet sprandą, ir būs po visų karstymos! Vkš.
6. tr. prk. pavogti: Pasdėjau obuolių, kad sunoktų, ėmė kažkas ir nujojo Ds. Nujójo aveles šiąnakt Ktk. Žiūrėk, kad tau kas dviračio nenujót Alv. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigus rš.
7. tr. prk. numesti; nuvaryti: Nujok tik tu nuo stalo lempą! Skr.
| Antsninga ir nujó[ja] (nuleidžia, nuvaro) tą sniegą – nėr žiemos kelio Šts.
8. tr. prk. paviršium žolę nupjauti: Pjovėjas, kad jį šunys: kiek pjovė, kiek ne – nujójo, nujójo paviršam! Srv.
pajóti intr.
1. nedaug joti: Jis, pajójęs biškį, sugrįžo J. Padėkavojęs pajojo toliaus BsMtI62. Valandelę pastovėjęs, pajojo viduriniuoju keliu Slnt. Anuodu broliu vienas vienu, antras antru pajojo keliu S.Dauk.
2. įstengti joti: Par lauką jojau, keliu nepajójau JV69. Nusilpęs jojikas nepajojo rš.
^ Girtas ir ant lazdos pajoja Mlt.
3. raitam palįsti po kuo: Nuo lietaus po stogu pajojo Rm.
4. prijoti prie ko: Jaunasis bernelis po gonkų pajojo JD1569. O ir pajójo jaunas bernelis po stiklelio langeliu (d.) Vlk.
parjóti
1. intr., tr. parkeliauti, pargrįžti raitam: Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, – kaip išjosiu, taip parjosiu D87, StnD25. Parjó[ja] mano brolužėlis JV43. Nei pas vieną nesustojau, in tave parjojau TDrIV19. Laukiu bernelio parjojančio, rūtų vainikelį parnešančio KlvD23. Mačiau išjojant, mačiau parjojant, mačiau žirgą balnojant (d.) Nmk.
| Kad parjosiu arklius, žiūrėk, kad man atsikėlęs būtum J.Jabl.
| refl. tr.: Žmogelis svetimą arklį panorėjęs parsijoti namo rš.
2. tr. prk. parvežti, pargabenti: Parjójo vežimą malkos Db.
pérjoti
1. tr., intr. raitam perkeliauti, išjodinėti: Pérjojo su viena adyna tris žemes LB219. Visą kiemelį perjojau, aš sau mergelės negavau JV226. Tas bernas jau vėl pérjojęs kelias žemes LB20. Dingojaus nepérjosiąs [per girelę] LB42.
2. intr. kiek pajoti, pajodinėti: Nevažinėjau dabar arkliu, tai nors pérjok (truputį pajodinėk), kad nuo kojų nenusistovėtų Ds. Gerai balną turėt, ar kada pérjot reikia Ds. Taigi, perjok (pajok, pamėgink), tada derėsta Sdk.
prajóti
1. intr. pro šalį raitam prakeliauti: Vyrai prajójo pro šalį Als.
2. intr. nujoti: Šimtą mylių prajojau, žalioj girioj sustojau (d.) Mlt.
3. tr. pratrinti, sugadinti jojant: Aš be balno tuoj užpakalį prajóju Ds. Man arklio negaila, ale naujas kelnes prajosi Ds.
| refl. tr.: Rietus prasijósi K.
4. tr. prajodinėti: Arklį prajodau, prajoju N. Arklį prajóti, įjoti KII379. Pilypas turėjo arklį, kurio niekas nemokėjo prajoti Mš. Prašo bėrą žirgą prajoti (d.) Nm. Gausi prajoti kumelę šimto metų BsPIII44. Turė[jo] broliai po žirgeliui, abu neprajoti̇̀ (d.) Švnč. Neprajotas arklys Yl.
prijóti
1. tr., intr. prisiartinti prie ko raitam: Prijójau vartus J. Jojau dieną, jojau naktį, niekur nieko neprijojau JV125.
| refl.: Vai aš prisijočiau prie to putelėlio, vai aš pasilaužčiau putelio šakelę TDrV92.
2. intr. prisirinkti raitų: Prijojo pilnas kiemas bernyčių RD152.
sujóti
1. intr., tr. susirinkti, sukeliauti, sueiti raitiems: Į kiemą sujojo būrys raitelių rš. Šuneliai sulojo, sveteliai sujojo JD1487. Kai tik piršleliai kieman sujojo, mañ jaunuolėlę pasidabojo (d.) Pnd. Kas mūsų kieme, kiemely sujojo? (d.) Ppl. Tuo kartu buvo dėl nekurių reikalų ūkės sujojusiu Algirdas su Keistutu S.Dauk. Abu riteriai pamažėl sujojo, sukryžiavo savo kardus ir vėl išsiskyrė A.Vien.
| Sujojom arklius [į vieną miško vietą] Ėr.
| refl.: Susijojo trys berneliai pas tą vieną mergužėlę JV54. Arklininkai tegu nesusijoja į krūvą rš. Pulko vadai susijojo [į draugę] rš. Jaunūmenė visų žemaičių susijojusi mokės kariauti ir guviai neprietelius terioti M.Valanč.
2. tr. prk. sudaužyti, sulaužyti, sugadinti; sutrypti: Petrai, kodėl tu mano dviratį sujojai? Ms. Sujosite (sumušite) visus butelius Skr. Kol parejau į numus, vaikai spėjo sujoti lėles Mžk. Sujojo (sudarkė) subuvo mano šventadienį užsivilkimą Jnšk. Baigia jau sujot (suminti) paskutinę pievelę Sv. Žiūrėk, kaip lovą sujójot, net baisu pažiūrėt! Ds.
3. intr., tr. prk. suprasti, išsiaiškinti, susiorientuoti: Ar aš to ano rašymo nebsujosu? Grg. Tos karvės buvo a dveigės – nebgal sujóti Grg. Kaip greitai sujojo! Dr.
užjóti
1. intr. užsukti, atvykti raitam: Užjok, berneli, pas savo mergelę JV63. Užjok, broleli, nors medžiodamas, užjok, raiteli, nors medžiodamas NS25. Jojant kur užjók pas manęs J. Ažjók, berneli, int mane (d.) Ds.
2. intr., tr. raitam užkeliauti, užlipti ant ko: Prieš kalnelį raitas užjosiu JD573. Tie kalneliai labai aukšti, neužjojami Pnd.
3. tr., intr. prijoti, aptikti; raitam rasti ką, sutikti, užtikti: Ir užjojau žalias lankas, baltuosius dobilėlius JD44. Kai aš jojau per žalią girelę, ir užjojau putino kelmelį (d.) Kp. Užjojau kryžkelę ir nebežinau, kur sukt Ds. Abu sustojo, abu dūmojo, tokio darželio neužjojo (d.) Aln. Užjojo pirmagalin (užjojo kelią iš priešakio) OG102. Užjoję raiti kaimiečiai visai netikėtai išgelbėję juodu iš tos nelaimės rš.
4. refl. prk. užlipti, užsirioglinti: Kur užsijojai toks arklys ant suolo! Kri.
| Užsijok (raitas užsisėsk) ant lazdos (vaikui sakoma) Ėr.
5. tr. prk. užuiti, užengti: Jin mum visus užjója, mes prieš ją visi nutylam Pc. Anyta aštra, ė mano duktė nuolaidi, neatsispiria prieš ją, tai ir ažjoja darbais Ml. Bet ką tu žmogus padarysi, kad pas mus turi užjoję tokie Usevičiai ir Kantičkos! rš. Kuris Dikojaus prekybos tarnautojas, darbininkas, tarnas gali būti taip užjotas, užguitas, atsietas nuo savo asmenybės, kaip jo žmona? rš.

Daugiau informacijos

nujóti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

atiti̇̀kti

Apibrėžtis

ti̇́kti, tiñka (tiñkma LD352(Dv), teñka LzŽ), ti̇̀ko KBII159, K, Š, K.Būg, FrnW, DrskŽ; H, R, MŽ, N, L, Rtr
1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) Jnšk. Raktai netiko į spyną rš. Šitas dalgis tiñka in šitą dalgiakotį Lp. Dumčiaus siuvinys tinka vaikui kaip ir tėvui P.Cvir. O jis (ponaitis) tą čeveryką mieravo visom mergom ir moterėm ir visom panom ir poniom: nė vienai netinka – tai mažas, tai kitom didelis LB160. Laumė rėdo savo dukterį, rūbai netenka (par maži), laumė paėmė kirvį, aptašė pečius ir led ne led apitempė MPs. Norėjau nuspirkt, ale negavau tinkančių apsiavylų Pl.
| Pamačiau, kad netiñka vaistai, tai ir mečiau gėrus Krs. Liepų žiedai, ramunelių [arbata] vienam tiñka, kitam netiñka Všv. Ta mostis man tiñka, kap uždėjai an rankos, tik taksi Srj.
^ Netiks tos kelnės (nieko iš to nebus) B. Ti̇̀ko ka (kap Lp) Barbė prie Miko Mrj. Tinka kaip čia buvęs Jnš.
2. intr. LL110 būti pritaikomam kokiam nors reikalui, derėti: Visam tinkąs, tikras R299, MŽ404. Karūmenėn netikaũ penkioliktais metais Rod. Aš tąsyk ne koks vaikiščias buvau, jau į kareivius tikaũ Slv. Da ka valioji dirbt, tai da i ubagyne tinki̇̀ Jrb. Matau, kad man į pačias tinki, tik noriu žinoti, ar galiu tikėtis, kad už manęs eisi V.Kudir. Tik tų [jie] slūžyti karaliaus dvare BBDan1,4. Teisybę pasakius, jis nei neišrodo tinkančiu sūdžios vietą užimt rš. Su kairia ranka dirbu bet ką, tai man stygos neteñka (kaire ranka negali griežti smuiku) Mlt. Kur dėsi, tę tiñka LKT202(Kbr). Ir buvo tėvui vargas, kad taip visur tinkąs Petrukas nė kokiam darbui netiko LzP. Keturi arkliai buvo, visus paėmė, buvo teñkami kariuomenėn Alks. Lūpos atsikišę tik kiaušiniam gert tinka Grš. Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių, nebetiksiu į pulkelį savo mielų seselių LTR(Lbv). Neti̇̀ksi nė mašino[je] važiuoti, ka pačiupinėsu tavi Krž. Palankynom viskas tiñka, ale kožna parenka ką geresnio Kpč. Mielės sudžiūvę ragan – kam gi jos beti̇̀kę? Mžš. Bal̃dams uosiai tiñka i beržai da kiek Jrb. Kinktams arklių oda tiñka, o avalynei ne – vandenį leida Krž. Nebitiñkąs toks votegas bepaliko Slnt. Tokia stora medžiaga netiñka suknelei Vdžg. O tatai yra kilnojimo afiera, kurią nuog jų imsite: … žoles, mostims tikras (tinkančias) ir geram rūkymui BB2Moz25,3-6. Šaltam pienui tiks įpilt [suskilusi puodynė] Ėr. Vadovėlis buvo skiriamas vidurinėms mokykloms, bet jis labai tiko ir universiteto studentams J.Balč. Anasis kūlis ti̇̀ks pundamentuo KlbX125(Krtn). Nuo piktų dvasių atsiginti tinka šermukšnis LTR(Žgč). Be skujinės šluotos pečiaus neiššluosi, tik skujelės čia tiñka Lš. Sėtinėms pievoms įrengti tinka nusausintos žemapelkės rš. Vienur kaip ir ti̇̀kt, kitur nė pradėt netiñka Kp. Ilgais žiemos vakarais užsidaręs savo bute jis prisimena visus tuos apylinkės vyrus, kurie tinka sukilėlių gretoms V.Myk-Put. Kitokie pelenai šarmuo netiñka, tiktai beržo, alksnio Krš. Verpalas buvo geras – ti̇̀ko ir apmetams Kl. Iš ievų ir dangčius dirbdavom – viskam anos teñka Ob. Ir kad kur nor tiktų tos bjaurybės traknys! Lš. An baltų marškinių juoda jakutė tiñka ir in bažnyčią nueit Kpč. Šitas drobužis, pažiūrėk, bene tiktų tau žiemos apsiaustui J.Jabl(ž.). Žmogus kvailas tai tinki̇̀ tik vilkui suėst Grdž. Niekam netinkąs KBI19. Pasenęs ka niekam nebtinki̇̀ Šv. Pirkt, parduot, kupčiavot – tam tiñka [vyras] Kdn. Daugiausia senas stubas, kur jau niekam netiñka, pirčiai [skirdavo], vis tiek, sako, sudegs PnmŽ. Jūrinis [vėjas] nėkam netiñka, nėko nepavaro Klp. Mūsų bitys nėkam nebtiñka – neįneša nėko medaus Prk. Kuris niekam nebetinka, tas prie manęs sėda LTR(Kpč). Niekuomet nešluok kieman, kas dar tinka tau ar man rš. Dabar ti̇̀ktų lytaus Snt. O čia jau niekam netinka anie iškalbinėjimai atakingų ir smarkiųjų žmonių DP362.
^ Tas niekam netinka kaip tikt meškoms vadžioti M. Penėtas jautis veislei netinka, o lepintas žmogus – darbui LTR(Ds). Darbui visai netinka, bet rėkti moka KrvP(Rdd). Jis gavo apsukrią žmoną: tiñka ir prie pečiaus, ir prie svečio Jnš. Mergelė ti̇̀ko tanciuo i rožančiuo Trš. Tinka ir prie tanciaus, ir prie ražančiaus LTR(Grk). Alus be apynių, sviestas be druskos, arklys be uodegos, žmogus be doros niekam netinka LTR(Šl).
ǁ galioti, patenkinti: Šis skaičius tinka lygtims, bet netinka uždaviniui Z.Žem. Ši priklausomybė tinka tiek idealioms, tiek ir realioms dujoms rš.
3. intr. R306, MŽ410, NdŽ, KŽ, Slm, Pnm pritapti, derėti (prie ko, kur): Senas pri jaunų netinki̇̀, anie savo tvarką tura, tu iškrimti visur Rdn. Jaunas ir mažas – tai visur jis tiñka Upn. Tau baltas nuometėlis neti̇̀ks prie vainikėlio (d.) Antz. Nebetiksiu prie pulkelio savo mielų draugelių LTR(Al).
| Pirminykas geras, tinkantỹs VšR.
^ Jis tiñka tę kap šuo bažnyčio[je] Kt. Tep ji tiñka baliui kap šuva in kamantus Smn. Tu čia ir tinki kap meška karietoj LTR(Lzd). Tinka kap jautis in karietą LTR(Lp). Su verkiančiu verk, su dainuojančiu dainuok, tai visur tiksi Gs.
ǁ gerai derėti kam, derintis prie ko: Prieg žaliam palti skarelė labai ti̇̀ks Azr. Nu kaip, ar tiñka man ta suknelė? Skrb. Juodi akiniai jam labai tinka rš. Plaukai balti buvo, ale jai ti̇̀ko Jrb. Prie šalkui ti̇̀ks mėlyno[ji] [kepuraitė] Klt. Parsmaugta suknia jai, tokiai driučkei, netiñka Sml. I man tiktų̃be tokia kepurė! Klt. Su šitais senystos požymiais netiko skubotas žingsnis rš.
^ Tiñka kap šuniui balnas Alv. Tau tas švarkas tep tiñka kap šun[iui] penkta koja Plv. Tiñka kai nulieta Prn. Ėsk, kas patinka, nešiok, kas tiñka Krš. Kur tiko, ten ir paliko Pšl. Kur tinka, ten prilimpa LTR. Gražiam ir snarglys tiñka Prn. Tinka kaip (kap Lzd) karvei (šuniu Lzd, kiaulei Šl, Rm) balnas SkrT. Tiñka (Tiko Vlkv) kaip šuniui penkta koja Km, Ps. Tiñka kaip vagiui virvė Dl. Tinka kaip ubagui šluota LTR(Dkk). Tiñka kaip Mataušui skrybėlė KlK32,87(An). Tinka kaip kiaulei ragai LTR(Užp). Tiñka kaip šikšnai degutas Svn. Tinka kap karvei vainikas LTR(Vlkv). Tinka kaip šuniui rimbas (botagas LTR(Užp), vadžios LTR) Snt. Kol buvo ponas, tiko ir žiponas LTR(Zp).
ǁ KŽ derintis skoniu, kvapu: Su pyragu, su bulvėms labai tiñka kastinys Tl. Ar prie pieno, ar prie mėsos ti̇̀kdavo bulba Užp. Ti̇̀ko ta obūlynė pri kleckiukų Krš. Daba [pirktinė] duona netiñka nė prie pieno, nė prie mėsos Pšš. Spalgenos, kad ir primaišai prie obuolio, tai labai tinka Alz. Kysielis šiultas su bulbom tiñka, šaltas – su miešimu Kp. Agrazdai su serbentais labai tiñka [uogienei] Kvr. Šviežias ragaišis su prėsku pienu labai tiñka Kvr. Užkulas tiñka labai pri šviežių bulbių Krš. Kvynai tiñka į sūrį Sg. Miežio kvapas duonai netinka, va rugio Kp.
ǁ ppr. impers. Q195, CI709, NdŽ, KŽ derėti, priderėti: Vyrui i šep, i tep tiñka Mrj. Ar jai gi tiñka sa[vo] kūnas rodytie?! Grv. Tiñka netinka, o jy savo posmuoja, ir gana Mrj. Janė da nežino, prieš ką paspūst tiñka Užp. Nelabai tiñka ant žmogaus teip sakyt Erž. Netinka (neverta) žodį Dievo palikti ir tarnauti prie stalo CII607. Ar tinka, kad aš, paprasta moteriškė, mokyčiau tamstą? LzP. Neger yra (paraštėje netinka), ką tu darai, tu save nuodėmais apilsini BB2Moz18,17. Tiktiną laišką galėjau parašyti, o davatkos mokyta tebuvau Šts.
| Mun nebtiñka nė sakyti, kaip vargau Lc.
^ Kas tinka jaunam, netinka senam LTR(Gdr). Niekas netiñka, kas viršum mieros Lš. Iš elgetos imt lazdą netiñka Dkš. Sako, senam tiñka meluot, bagotam – vogt Žg. Vilkui aviną tinka ir papjauti, avinui [pjaunamam] netinka nė bliauti PPr440. Gi kas netiñka, tai ir nelimpa – netiñka moteriai rūkyt Mrj. Teip tiñka [moteriai rūkyti], kaip varlei an kemso sėdėt Aln. Ar vaikas, ar paršas – kur netiñka, neleisk An. Senam tiñka aple smertį šnekėti – kelė[je] jau [tu] stovi Rdn.
tiktinai̇̃ Tiktinai pasielgtis nepratęs brš. Tiktinai ištesėt galėtų Ns1838,1.
tiñkančiai adv., tenkančiai̇̃: Žiūrėk, tenkančiai̇̃ pasisveikink Sdk. Kožnas darbas tenkančiai̇̃ padaryt reikia noro Skdt.
| Jeigu pasrodis nebetiñkančiai šalta, tai šiltos [sriubos] pridėsiu Skp.
4. intr. S.Stan, Sut, I, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, patikti: Mokėjau dainų, tos ta mun ti̇̀ko – dainiuosu liuob i dainiuosu DūnŽ. Netiñka megzti, verpti munie tiñka Šts. Dar tiñka pajuokuoti, paplepėti Slnt. Man biskį tiñka pašnekėt Paž. Ka jauniejai šoka, tiñka pasiveizėti Šts. Mun tiñka tiktai įpilti, o gerti aš nenoru Rt. Tiñka motriškoms vyriškoms būti – su kelnėms eita Šv. Minti linai mun neti̇̀ko ir nevedės Nv. Keltis labai anksti tarnaitei, žinoma, netiko J.Jabl. Mun mieste neti̇̀ktum gyventi Slnt. Gaidukai (tokie grybai) jau auga, anie manie gerai tiñka Sg. Kertu (valgau) i kas tiñka, i kas netiñka Slnt. Tėvuo tiñka labiausiai ta veršputrė, Stasė – navalgo Žr. Mun netiñka drūžėti švarkai Trk. Gudkarkliai briedžiams labai tiñka Krš. Kožnam katinuo dideliai tiñka tas valerjonų kvapas, ans apsigera, voliojas Lpl. Tiñka vyrams tas gėrimas Jdr. Munie ti̇̀ko vyrai juodais plaukais Šv. Mun tiñka visoki atsitikimai Žv. Neti̇̀kdavo munie grybų ieškoti Vn. Neti̇̀ko dirbti – tinginiai tėvai Pj. Rauti, rinkti [linus] mun didliai ti̇̀ko Žlb. Ti̇̀ko anam su arkliais darbuoties Lk. Mun jau ti̇̀ko eiti į darbą didliai Skd. Lopeta jam ti̇̀ko, su lopeta jo darbas buvo Dkk. Mun kartais tiñka i košė Vž. Jis tą mokytojavimą žada mest, sako, netiñką Erž. Tas ma[n] netiñka, ka vyrų plaukai ilgi Plšk. Tiñka anam traktorius, neliáunas Rdn. Liuobsiav dirbti abudu, kaip kuriam tiñkai LKT70(Dr). O tu teip daryk, kaip tau tiñka, o aš darau, kaip mun tiñka Pln. Tiñka munie agurklai, tik nesukramtau Šv. Ti̇̀ko silkė, menkė rūkyta, seilė tįso Šv. Anam tiñka basam Trk. Kam neti̇̀ko, o mun ti̇̀ko, aš eidavau į bažnyčią Vdk. Veselės kitą kartą mun juo tiko kaip dabar Lpl. Vaikam sakau: – Katram netiñka [kaime], nevažiuokit, o jeigu atvažiavot, tai dirbkit Kp. Netiñka jam čianoj Žl. Kad tiñka, valgykiat Grd. Kiek anai ti̇̀ko, tiek ana ėdė, kiek neti̇̀ko, ana išvertė, ta kiaulė Trk. Mun geriau ti̇̀ko į darbą eiti nekaip tus vaikus kavoti Šts. Netiñka svietuo teisybė, nėkas nenora akių pabadymo Krš. Mun dideliai liuob ti̇̀ks kningas skaityti Als. Jau tiñka nepatinka, ka kvieta, jug reikia nueiti Slnt. Nenoriu aš gert, arielka man netiñka Žl. Senam tai ti̇̀kdavo bučiavimas [į ranką] Slm. O tam vaikiuo nelabai i teti̇̀ko ta mergaitė Lnk. Tikimo jy jam tai tiñka, nebežmoniškai tiñka Mžš. Mun ans netiñka ir aš ano neimsiu Yl. Jei tinka merga, ir imk, ilgai nerinkias Rdn. Merga kap šakalys, vyrami netiñka Drsk. I buvom strainios, i vaikiams ti̇̀kom Krt. Žentas tas neti̇̀ko, ka dideliai toks išgerąs buvo Gršl. Toks plepis – seniukams turi̇̀ ti̇̀kti Krš. Tas mislio[je] buvo, ka mergėms ti̇̀ktumi Šv. O ka jauna buvau, i vaikeliams tikáu, o daba ir arkleliai baidos Pln. Mun ans netiñka ne į akį Trk. Aš, ka i jauna buvau, netikáu sau Brs. Vienas antram ti̇̀ko, i žanijas Vn. Pradėjo mergelkos ti̇̀kti varložiuo Jdr. Jei neti̇̀ks pri žento, išeisiu pri sūnaus Trkn. Aš jam labai tikaũ – vakaruškose, būdavo, šokina i šokina Mžš. Jei muno gyvoliai netiñka, i tu netinki̇̀ Krš. Arklys, kurs nekandąs, mun baisiai tiñka Skd. Na, taigi man toks bernas ir tinka, aš tokio ir ieškau BsMtII99. Graži mergelė, daržo rūtelė, tiñka širdelei JD680. Tikti man tinka žirgelis ir ant žirgelio balnelis, tiktai netinka man pats bernelis KlpD57. Tau bernelis, matyt, tiko, nulenk galvą dėl vainiko O. O kam tiñka juodbruvėlė, ma[n] kožna JD787. Ir jam tiko skaistūs Meilužės veideliai V.Krėv. Valgis jam netiko, jei svečio par pietus neturėjo M.Valanč. Taip pasipuošusi ji ėmė šokti, jos šokimas visiems labai tiko J.Balč. Ši pasaka man labiausiai tikdavo, ir aš dažniausiai prašydavau ją papasakoti J.Jan. Man tinkas tas žiedas, kurs žydi blaiviai ir auga netoli vandens Mair. Vyskupui Krakės dideliai tiko, todėl tankiai liuobėjo ten važioties ir gan ilgai trukti M.Valanč. Tiko jam neretai skaityti tėvus šventus brš. Mums, lietuviams, labai tiktum, kad kas ir taip išspaustum dainas Jn. Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos, kai saulė beržynus auksuoja K.Bink. Dėl to, kad aš tiesą pasakau, netinka tau klausyties Žem. Jug ir tu, Tamošiau, aplei kiemą paauginai keletą medelių, o kad kas naktį atejęs išpjautų, ar tau tiktų? M.Valanč. Da jaunučiai jie, bėga kur jiems tiñka Jrb. Tas vaikis to velnio piningų prisigreibė, kiek anam ti̇̀ko Brs. Paleisk gaidelį, o tas kaip pradės giedot, labai raganai tiks LMD(Žg).
^ Tiko kaip šuniui botagas Kri. Kas širdžiai netiñka, ta nė akys nekimba Slnt. Širdžiai tinka – ir akys limpa LTR(Jnš). Ne kas puikus, bet kas kam tinka LTR(Yl). Ne tas gražus, kas gražus, bet kas kam tinka Plt. Ka ti̇̀ks zūbai, ti̇̀ks i rūbai Škn. Tinka ateisi, tinka neateisi – vis tiek Ggr. Kas tau netinka, to ir kitam nedaryk S.Dauk. Nelygu akis – vienai tiñka motyna, kitai – duktė Grd. Tinginiuo tiktum, kad kiekdiena būtum šventa LMD.
tiktinai̇̃ adv.: Tiktinai̇̃ (patinkamai, maloniai) niežta, ir kasaus Šts.
| refl.: Kai vienas kitam tiñkas, tai paskuniais pradeda draugauties Pgg.
ǁ įtikti: Jamui tiñka mano darbas J. Savo dukteriai netinkù, o svetimiems – tinkù Jrb. Netinkù, par trobą nemoku páreiti Krš. Kas leis [dainuoti], kas leis, gaspadoriuo neti̇̀ksi, tik skubėk nuprakaitavęs, tik skubėk Lpl. O mat Viksvienei kad nebetiñka marti – baras ir baras kasdien Slm. Apsišluo[ja] senoji, apsitvarko, lovas pataiso, mezginį suplauna – tai dar netiñka Bt. Baisi ožys – jai niekas netiñka LKT198(KzR). Neti̇̀ko kaži ko, atstatė Krš. Ta vokytė buvo gera, bet motinai vis tiek neti̇̀ko, kam buvo baltais panagiais Ms. Aš netiksiu par aslelę ėjus, aš netiksiu žodelį kalbėjus LTR. Netinku anytai sunkais darbais, o jaunam berneliui meilais žodžiais LTR(Mrk). Dėde, netiksi taip šnekėdamas mūsų tėvui Žem. Kokio baudžiauninko netiks darbas, puls nagaika raižyti Žem. Tegul mylėdams ir numirsiu, tad Dievui tikra meilė tiks Vnž. Reikia prašyti išgelbėjimo mūsų nuo tų nelaimių, išsikalbant šiteip: jeigu teip tau, Dieve, tiñka A.Baran. Dievui tinkąs Šlč.
^ Tikti vis mokąs B. Nei jis Dievui tinka, nei jo velniui reikia TŽIII383. Blogas būsi, kad tylėsi, ir netiksi, kad kalbėsi LTR(Tv). Dėl kito pirkęs netiksi S.Dauk. Visims netiksi VP50.
ǁ būti gerai: Vakar šalto vandens išgėriau, ir netiñka krūtinei Grdž. Man kopūstai negerai, netiñka valgyt Žl. Kas man te netiko [iš valgių] – paleido vidurius Ps. Esu pavargusi, tiñka munie sėdėti Šv. Pakurtas pečius, ma[n] netiñka [karštis] Jd. Ma[n] valgyt labai mažai kas tiñka Snt. Plaučiams tiñka riebumas, saldumas, o tau negal, i kosai Krš. Bul'bos karščio tai jos nebijo, bet kap šalta, tai bul'bom netiñka Dg. Skynė uogas, neti̇̀ko akiums, nebmato, ri̇̀ba Krš. O ma[n] netiñka – tuoj galvą skauda, tai neužimu tų gėrimų Ss.
tiñkamai adv.: Jau tiñkamai, tokios seilės burno[je] atsiranda Trk.
ǁ Žlb būti geram (augti, gyventi, tarpti ir pan.): Jai oras tenai ti̇̀ko, tai jy ir atliko Skp. Neteñka oras, ir blogai Sug. Tę gėlėm tiñka vieta – saulė, labai gražiai auga Pv. I krapams ta žemė netiñka, pribarsto visa ko Krš. Sodino girinykas medelius – neužaugo, a čia žemė jiem netiñka Dg. Muno kažkaip a žemės nebtiñka cibulėms Slnt. Cibulės paauga, o česnagai neauga, netiñka žemė Žlb. Tikt vienas molio gruntas ant kviečių auginimo tinkąs Kel1864,166. Jei dirva netiñka, tai ir medis neaugs Srj.
5. intr. pasisekti, nusitikti: Kai insirengėm sodan, tai ti̇̀ko! Obuolių priskrėtėm, kiek reikėj[o] Vlk.
^ Ot ti̇̀ko, kap šuniu ridiko Rod. Tiko kaip šuniui dešra po kaklu LTR(Zp).
6. intr. pataikyti, kliudyti: Širdin kiaulei neti̇̀kom [pjaudami] Rod. Neti̇̀ko per burną kirviu, abi rankas perkirto Dbč. Pirkion bombą žumetė, ali niekam neti̇̀ko Rod.
ǁ pakliūti, pataikyti, patekti: Nebeti̇̀kom ant mašiną RdN. Šarvinykas galingas bu[v]o velinas, kuris pirm atėjimo V. Christaus turėjo savo valdžioj visą pasaulį. Bet ti̇̀ko ant mistro už save galingesnio Christaus V., kursai jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Ot ti̇̀kot (atspėjot pavadinimą) – Utena! Rod.
^ Tokis an tokio ti̇̀ko Pls.
7. tr. Švn, Mtl rasti: Savų namų netikaũ, nepažinau LzŽ. A tiksi vienas kelią? Lz. Ar jūs ti̇̀ksit namus? Pls. Nueinu medžian ir netinkù [kelio] namop Lz. Ir kelelio netikau, po girelę blūdinau KrvD140. Neikie, martele, neikie, širdele, in motinėlės dvarą, ba netiksi kelelio (d.) Lp. Lietulis lija, tamsiai aptemo, netiko žirgelis uošvelio dvaro LMD(Rod). Netinku šulnelio, bijausi vilkelio LLDI100(Al). Svočia durų neti̇̀ko neti̇̀ko, po pečeliu pasmuko pasmuko DrskD171. Tris dienas naktis po girias klaidžiojo, kelio namo netiko V.Krėv. Trys keleliai suartiniai ir rugeliai (dobilėliai) pasėtiniai, netinku kelelio in savo tėvelį (bernelį) Vlkv.
8. intr. pasidaryti, nusiduoti, įvykti, atsitikti: Kas jai ti̇̀ko, kad tep verkia? Tvr. Mun buvo negerai ti̇̀kę Rt. Tai kas su juoj tiñkma pavasarį? Dv. Bernaiteli, kas tau ti̇̀ko, kad kačerga kaktoj liko (d.) Tvr. Kelkitės, tėveliai, gana miegoti, su tamstos dukrele negerai tiko LTR(Jž). Jam laimė ti̇̀ko Msn. Neščėslyvi tau, mergel, tiko pritikimai: pasibaigė visi tančiūs, visi ir šokimai A.Strazd.
^ Gerą galvą trejis metus sopa, i vis nieko netiñka Prng.
| refl. SD1181, SD371,446, H, Sut, N, K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Kas tau ti̇̀kos? KI229. Regi, kap tikõsi GrvT78. Ant svieto visaip tiñkas Trg. Mun yra tikęsýs vienąsyk Vdk. Man visur ti̇̀kos tik gerai Pls. Dabar, kai ma[n] kaip ti̇̀ksis, tai jūs atsakysit Skr. Taip ti̇̀kos – vaiką [mergina] turia Grd. Ale kiek taip ti̇̀kdavos, ka alus bačką išskleis Bt. Nieko jam nesti̇̀ks, šitam kirviui: anas labai kietas Str. Mano širdis jautė, kad negerai jiem tiksis LTR(Pls). Pasiuntė tarną pažiūrėt, kas tę ti̇̀kosi (ps.) Ss. Ir su tuo teip tikosi kaip ir su visais LMD. Kas te tikos šią šviesią dienelę, kad pravirko daržely mergelė? LTR(Dkk). Neik, neik! Kaži kas tę gali tau ti̇̀ktis Jrk87. Anyta prisakė … marčiai … palikti [kūdikį] laukuose, tikėdama, jog ir su šiuom kūdikiu tas pats tiksis BsPIII314. Pagal noro tikos SD61. Kas tikosi jumus, kalnai, jog šokinėjat kaip avinai? Mž462. Šitai niekas jam netikos, idant būtų vertas mirties esąs DP168. Norėjo jo jau akmenimis ažumušt, jau nuog aukšto kalno numest, o tečiau jam niekas iž to nesitiko SPI377. Nesitiks tau iš sylvarto niekas PK80. O jo sesuo iš tolo stovėjo, ištirt norėdama, kas jam tiksis RB2Moz2,4. Baisu apie tatai bylot ir dūmot, norint būtų tatai tikęs piktadėjai kokiam DP161. Kas tau tikosi, kad tu dabar visai kitoks išveizi? prš. Kad tai netiktųs (kiaušiniai neužšaltų), paukštis laiko lizdą globoje Blv. Bet girdėkit toliaus, kas kitą ti̇̀kosi sykį K.Donel. Christus praneša apaštalamus…, kas jiemus tiktis turėjo metu jų sakymo DP213. Dieve, saugok, idant jam netiktų̃s tatai, kas paskui to eit DP33. Ir nebteiravos jau, kas atenčiame laike su juomi tiksias M.Valanč. Visi subėgo, su lazdomis asilą teip supylė, kaip ant svieto niekam nesitiko Tat.
| Ir tikos, kad prisiartino Jerichop, aklas nekuris sėdėjo pas kelią elgdamasis SPI258. Tikos, jog jo tarnai buvo paskydę medžioti S.Dauk.
| Išgirdęs apei kraštą, kuriame baimes aukso grūdų ir žemčiūgų randa, užsikirto tiks kas tikęs į Braziliją keliauti S.Dauk.
ǁ pasitaikyti, ištikti, užklupti: Ti̇̀ko bėda, didė nemaža (ps.) Tvr. Tokia te nelaimė tiko, kad tik pelenai atliko LTR(Ob). Nelaimės upėmis plūsta, dėl to reik kas valanda spirtis nuog jų ir nenusiminti tikusiame varge brš.
| tr. NdŽ, KŽ: Bėdos tiktas B. Lenkai, bėdos tikti, rodos, tenkinasi vien etnografinėmis sienomis Vaižg. Į miesto proletarus teeina bėdos tiktas sodietis rš. Panele tu mano, kas tave tiko, jei nenori manęs, aš gaunu kitą LTR(Ob). Neesame bėdos tikę, yra duonos J. Ką gi daris žmogus, bėdos ti̇̀kęs Sdk.
| refl.: Andai tikos mūsų sodžiuje nelaimė Blv. Gerai, kad tai tik prie mūsų tikos LC1881,14. Tai tikose trečiame amžiuj krikščionystės rš. Jeib kantrus būtų, kada ko pikto tinkas CII615. Vidury dvaro liūliuoja marios, kaip ti̇̀ksis bėda, pasiskandinsiu JD682. Ten tikos baisingas darbas prš. Jei laimūs daiktai bus, kurie mumus, neg mes tikėjomės, tiktų̃s, tad juos pačiam Dievui prirašysime DP335. Kas norint mumus tiksis nuog kūno, nuog pasaulio…, tai mes lengvai ir kantriai ižkęskime DP531.
ǁ kilti: Nebūtų ti̇̀kę vėjai, būtų perplaukęs per ežerą Tvr.
| refl.: Ir šitai sujudimas didis tikos mariose DP78. Tikos barnis tarp mokytinių Viešpaties DP496. Marai tarpu gyvulių tinkas kaip ir tarpu žmonių, ir tuomet jie išdvesia būriais Blv.
9. intr. pasitaikyti, būti: Blogi metai ti̇̀ko Rk. Vieną kartą proga ti̇̀ko, kad namie nieko neliko (d.) Kbr.
| refl.: Kap an vestuvių būnu pakviestas ar žmogus tiñkas, tai išgeriu Pls. Tiñkasi gana tų tekėjimų, ale nesiženija mergos Kdl. Ti̇̀kosi negeras žmogus, vyras Žrm. Tokių tiñkasi, kad negali nė susišnekėt Gs. Kap lengviau tiñkas, aš valgyt sau išverdu Rod. Tinkasi pareiga žodžių iš eilios a kiton eilion A.Baran. Naktys kaip sykis tikosi aiškios, žvaigždėtos rš. Tai tikose priežasčia, jog budizmas išsiplatino po Aziją ir daug svetimų giminių prie indijonų prisibloškė rš. Tiñkasi ir kitų kurių ceremonijų atomainos A.Baran.
| Kada ti̇̀ksies, prašom užeit Jd.
ǁ refl. impers. tekti: Man ti̇̀kos pasibarti J. Tikõs būt ir Ukmergėj Grv. Gal i atsinešdavo knygų, mun neti̇̀kos pamatyt Nmk. Man nesti̇̀ko regėt Rod. Ti̇̀kos tenais vaikščioti Nmk. Nėra ti̇̀kusys taip daryti Vn. Ne sykį manie tikos girdėti, kaip lietuviai juokas Jn. Tikos ir man ten užeiti TS1899,4. Ale man tikos sykį Kaune būti cirke Blv. Ant viekšniškių kapų tikosi man kartą nueiti A1884,318. Lizdelis apvalus yra, kad niekur užkliūti ir prisispausti nesitiktų I. Tikos kipšui apsinakvoti karčemoje rš. Mun ti̇̀kos bėgti i matyti tą orlakį Grd. Bet kad toksai yra silpnumas mūsų, jog mes rūstybėsp ir atakiump greiti: kad mums tiksis pažeist žodžiu arba darbu artimą savą ir tapt kaltu ugnies peklos DP296. Tinkasi kartais išeit kam iž kalinės ant karalystės SPI39.
10. tr. NdŽ sutikti ką ateinantį: Ką tu ti̇̀ksi, a šiokį, a tokį žmogų Krt. Jojau perjojau viešą kelią, tikaũ patikau pulką mergų (d.) Asv.
| Ateis Nauji metai ir netikti̇̀ Ėr.
ǁ pasitikti: Jau čia, numūse, įdeiniavom, tiñka, priema Varn.
11. intr. DŽ, NdŽ, KŽ sutikti, neprieštarauti: Brolis tiñka ataduoti dalį J. Tiñka eiti į porą DūnŽ. Jei ti̇̀ktų [mokykla], eičiau po dvi klasi kožną metą DūnŽ. Jei taip nori, tinku mainyti savo karvę į arklį J.Balč. Aš turiu dukterį; jei tinki ją imti, tai parodysiu kelią iš miško J.Balč. Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti LTR. Tinku būtinai priimti Dusetų altariją ir nebenoriu nieko kito Blv. Tikti aš ant to tinku, tik su viena apitarme V.Piet. Prieš tąją tinku ne tiktai ant klupsčių klūpauti, bet ir ugnyje svilti Db. Tai, sūnau, tu nori santaikos? Tiksiu – gaila mano vyrų V.Kudir. Na, tiesa! – atsakė Keidošius tikdamas ant ponios žodžių V.Piet. O kad iš savo dalies duosiu tau trečią dalį, ar tiksi ant to? rš.
ǁ NdŽ sulygti, sutarti: Neti̇̀ko penkiais rubliais [arklį parduodant] Lp. Buvo apsiėmęs tarnaut, tik neti̇̀kom dėl vien pamušalo Krs. Tai ti̇̀ksim su kaina Brš. O gertuvėje panašiai samdosi, lygsta, tinka ir magaryčias geria M.Katk.
12. intr. NdŽ, Alz, Pl sutarti tarpusavy, sutikti, sugyventi: Mano motutė labai ti̇̀kdavo su kaiminkom Všn. Jis ir su žmona tiñka, ir su motina Ds. Ganydami neti̇̀kom su lenkais Jz. Visumet priduosu liuob, ti̇̀kom gyventi Krš. Graudinasi pardavus – su broliene netiñka būt Drsk. Jy su broliu nelabai ti̇̀kdavo Vb. Negalėjo nei vienų metų ti̇̀kt ir susipyko Antš. Su latrais neužsiimu i netinkù Stl.
ǁ sutapti, būti panašiam: Apsiženijus, ka netiñka būdai, tai sunkybė Gs.
| Vabalnykėnų, biržėnų kalba tiñka (yra panašios), o kupiškėnų skiriasi vėl Vb. Su kuo tiñka kalba – ne su kožnu paskalbėsi Pl.
| prk.: Mes sugyvenam, mūs plaukas tiñka (juok.) Prn.
13. intr. pasiekti, patekti: Bėgu, parbėgu, sakau, nu y[ra] laimė, gavau ti̇̀kti numie Klk. Kaip ti̇̀kste į namus? Žg. Aš noriu į dangų tikti Jzm. Noriu ti̇̀kt prie Anglijos, te ramiau Krkn.
14. refl. DŽ liestis: Tikte dasitiko, prisitiko vyras pri pačios, t. y. dasilytėjo J. Kas tikos pri kūno, tujau kruvinas paliko Šts. Patalų pašalys, jei ans tau tiñkas pri kūno, atrodo, ka bijai, tau ir y[ra] šalta Kl.
15. intr. SD193, SD44,175,386 pakakti, netrūkti: Nemitinka ko SD187. Ir duonos, ir tos netiñka Trgn. Ko bliauni, ko tau nètinka? Kr.
ǁ išsiversti, ištaikyti: Da aš galiu ti̇̀kt, nebedarysiu [tos kūtės] Jnš. Negal tikti iš pūro bulvių pramisti Šts. Pasipjausim meiteliuką ir tiksim kaip nors par žiemą Brž.
16. tr. KŽ taikyti.
◊ kai̇̃p tiñkant gerai, tinkamai, kaip reikiant: Gili upė nedaleido anoms vaikščioti kaip tiñkant PP44. Šiandieną noris mūsų šalė[je] gal valgyti kaip tinkant, vienok išganingas dideliai yra daiktas, seredoms… nu mėsiško prisitūrėti Jzm.
antti̇̀kti (ž.) NdŽ, KŽ
1. intr. atitikti, pritikti: Neantti̇̀ko batai, ir nepirko Šts. Anttiñkanti kepurė negriauš kaktos M.Unt. Rinkis ančti̇̀ko an kuknės Trk.
ǁ tr. atitaikyti: Mun neančti̇̀ko vaistų Štk.
2. tr. užtikti, užeiti, užklupti, rasti: Velnias, paežeriais, vaikščiodamas, ančtiko besėdintį [žmogų] LTR. Antti̇̀ko pėdas zuikio J. Tamysta turi antti̇̀kti gerą malagį, ka visa ko primaluotum Jdr. Oi, negerai mums klojas valsčiuose, kad negalime ančtikti gerų žmonių TS1898,8. Kad galėtumi antti̇̀kti tą motrišką gerą [vesdamas] KlvrŽ. Anttikaũ šviesybę J.
| prk.: Anttikáu vargo gana, kokį dar antti̇̀ksu, nežinau Nt.
ǁ intr. pataikyti: Antti̇̀ks ant tokio žmogaus Tv.
3. tr. atspėti: Ar negalit tą štuką ančti̇̀kt? MitI72.
ǁ įspėti, suprasti: Anttik, antmink Kos161. Ana munie visą ligą sakės ančtikusi S.Čiurl.
| refl.: Intsitik, kas tas yr Klp.
apti̇̀kti Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. netyčia, neieškant ar nesitikint rasti, užeiti, užtikti: Kaip tik medlinčius aptiñka kertantį, tuo kirvį ataema JI94. Aptikaũ tokį gražų tiltelį baravykų Srv. Aš aptikaũ miške geras vietas, kur baravykai auga Ut. Kad apti̇̀ko moters kūlynuos aviečių, tuoj išbraukė, i neliko Lnkv. Kad aptikaũ grybų, tai nors vežimu vežk Sv. Stalčiuje aptikau pinigų rš. Apti̇̀ko uogas, tai suvalgis! Ds. Aš aptikaũ miške strazdo lizdą Brž. Aptikę kurtai, šunes ir vijurkai Joną begulintį pradėjo loti ir aplinkui bėgioti BsPIII26. Paslėpiau prieskrinkin baronkas, tai vis tiek vaikų àptikta ir išsiimta Ds. Laivas, aptikęs didžuvių būrį, kreveizuoja aplinkui, o tuo tarpu du vyru tykauja užlipusiu ant laivo stiebo Blv. Kur buvau, te aptikaũ visko Azr. Nuskendo, po kelių savaičių apti̇̀ko Sug. Žvirbliai mat tas bulbes apti̇̀ko Pc. Tai buvo pirmiausia aptiktas vienas iš Lietuvos metraščių trumpojo sąvado nuorašų rš. Kokioj knygoj tu tą aptikai? rš. Lietuvoj rankinės girnos aptiktos viršutiniuose piliakalnių sluoksniuose EncIX621. Prie Jupiterio Galilėjus aptiko keturis palydovus P.Slavėn. Dyvai, išvydus žmogų labai stiprų, bet, apti̇̀kus dar stipresnį, dar didesni esti mums dyvai A.Baran. Tuo metu jis buvo namie aptinkamas Vaižg. Aptinkama šeškų ir dideliuose miestuose, ypač priemiesčiuose rš. Kirvių aptinkama dvejopų: įmovinių ir siauraašmenių rš. Užmoka už tą šunuką pusantro šimto rublių, tas klebonas juokas, ka durnį apti̇̀kęs Jdr.
ǁ Krž ieškant surasti: Apti̇̀ko, išėmė degtukus iš kišenės Brž. Aš ją aptiktáu, aš žinau, kur anos būsta Lz. Jonas apti̇̀ko veislingą kumelę Tsk. Aptikau kitoj parapijoj namą, bet daug prašo Aln. Kaune apti̇̀ko daktarą, kad išgydo kojas Mžš. Aš aptikaũ alyvos pirkt Ėr. Kaip kiškį aptiñka kur, tai tie šunys veja Sb. Pėdsakis aptiko kiškį S.Dauk. Žudikai, matydami, kad jie yra aptikti, leidosi bėgti rš. Tas (karalaitis) pasitikęs paklausia: ar aptikai̇̃ man panišką? Slūga atsakė, kad aptikaũ BM274(Šlv).
^ Aptiks kirvis kotą, o Jurgis bagotą KrvP(Mrj). Aptiks kiaulė paršą KrvP(Rs). Aptiks siūlas kamuolį KrvP(Ps).
| refl. tr. Š, KŽ: Buvo apie Velykius karvę apsiti̇̀kę [pirkti] Mžš. Turiu apsiti̇̀kęs gražų vienkiemį, pirksiu Pl. Buvau karvę apsiti̇̀kus Adm. Reikėjo apsitikti geresnį butą rš.
| Bitės turbūt pirma apsiti̇̀ko, paskum ir atskrido Pg.
2. intr., tr. suprasti, suvokti, išsiaiškinti; nustatyti: Apti̇̀ko, kad skanus sūris, riebus – supuolė visi Mžš. Aš jau apti̇̀kus: jeigu krinta vanduo šulny, tai pradės [lyti] Kp. Aptiñkam, kad jau išrūgę [burokai], kad geriam tą rasalą Alz. In liūno beuliodamas aptikaũ, kad supas [liūnas] Lel. Apti̇̀ko visos [moterys], ka tom kaproninėm [skarelėm] ravėt labai nesveika Mžš. Apti̇̀ko, kad jiem vėl duona nuriekta Vb. Mamytė apti̇̀ko, kad tėvas deda pinigus vailokan PnmR. Kaip te apti̇̀ko, kad jis turia tą plaktuką Č. Paskum apti̇̀ko, kad karvės brangios Krs. Apti̇̀kdavo žmonės su kuo gydyt patys Brž. Jau pačiomis pirmosiomis studijų dienomis aš aptikau, jog mūsų skaitykla – geras daiktas rš. Mes apti̇̀kom, kad kai pečių apklojam, tai šiultas, kai neapklojam – ataušta Kp. Tėvas, perskaitęs biteles, apti̇̀ko, kad vienos netenka BM4(Kp). Jeigu tėvai apti̇̀ko meilę, tai ir ženyba tuoj Skp. Tik jy noria, ka jai duot, i niekad nenoria atsilygyt, – aš aptikaũ jos gudrumą Pbr. Dabar bet kokią ligą greit aptiñka Sml. Tai mat apti̇̀ko valdžia gal [vagystę] PnmR.
| refl.: Nuvažiavę apsitinka, kad prie jų tinklo nebėr svarų LTR(Kp). Pabuvo ben mėnesį, apsiti̇̀ko: jau nebetikęs tas, nebetikęs tas Pnm.
atiti̇̀kti Rtr, LVI204; L, atati̇̀kti Š
1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatiti̇̀ko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų siūlų neatatiñka Aln. Atateñka rūbas in žmogaus gerai Ktk.
| Gal vaistai atiti̇̀ko, kad greit pasveiko Krs.
^ Atitiks Jurgiui kepurė KrvP(Vv). Atatiko raktas skylei LTR(Auk). Attiko cibukas pypkei LTR(Auk). Atiti̇̀ko kirvis kotą Pln, Slnt, Btg, Rm. Kablys kotą atiti̇̀ko (atati̇̀ko Ds) Nm. Atati̇̀ko šepetys kotą Pnd. Attiko kablys kotą B, N. Atiti̇̀ko kaplys kotą, t. y. marti gera ir anyta gera J. Dveigys treigį atitiko Erž.
| refl.: Raktas jutrynai atsitinka MitI223(Šd).
ǁ intr. sutapti: Siūlė į siūlę atitiñka Slnt. Mūs žingsniai atitiñka pėda į pėdą Slnt. Žodžiai nebeatitiñka su mūsų kantička Kp. Ir svoris [smalinio kiaušinio] reikia panašiai: nei padaugyt, nei pamažyt – kaip kiaušinio svoris kad atatiktų̃ Č. Pavardė tik atati̇̀ko – Žebrys, al ne giminė Krs. Kitam sugrįžo tie piningai, jei atiti̇̀ks ant laikraščio tas numerys Sd. Biškį įsiveizi: vieną sykį atitiñka, kitą sykį atitiñka [oro spėjimas] Jdr. Nu, i matai, neatitiñka: vienam patinka, kitam nepatinka, nu teip ir pasiliekta Mšk.
^ Žmonių mislis neattinka CII56. Jei atitiñka, ta ir sutiñka Grd.
| refl.: Tą žiedą rado, sudėjo, – atsitiñka Lnkv. Ramteliai atsitiñka iš tų medžiukų Mšk. Suriša juos (kūlius) gražiai, sutvarko, kad šiaudas šiaudan atsiti̇̀ktų Kpč.
| prk.: Duktė buvo į tėvą atsiti̇̀kusi Gršl.
^ Toks su tokiu atsiti̇̀ko – kaplys kirvį rado Jrb.
ǁ tr. NdŽ, KŽ prilygti: Nuorašas atitiñka originalą DŽ1. Ir ėmė vyrai minėti visus atsitikimus, kada Gugio pranašavimai tiesą atitiko V.Krėv. Viskas, ką sakai, turi atitikti tavo mintis rš.
^ Atatiko rūbas poną Mrk. Atatiñka kalba kalbą Ar.
ǁ tr., intr. būti ekvivalentiškam: Atitiñkąs FT. Didesnį garų slėgį atitinka žemesnė virimo temperatūra rš. Kampas matuojamas jį atitinkančiu lanku rš.
ǁ refl. KŽ tilpti, pasikartoti: Dujen atsitinka šešiuose tris kartus MitI223(Šd). Trys penkiolikoje atsitinka penkis kartus Db.
2. tr., intr. pataikyti; kliudyti; kliūti; patekti: Atatinku SD1181, SD371. Attinku [K], Sut. Nematau, tepu visur, atiti̇̀ks ir ant skaudumos Lkv. Eina jis per miestą visas apdriskęs, atitiko ateit pas tą meisterį ant nakvynės BsMtI181. Oi kad aš attiktau tėvulio šalelėn KrvD65. Susikalbėjo šaudyt ing žymę ir ją atatikt SPI192. O tikrai atatiksi ing anus amžinus iž seno tavi žadėtus namus savo MP269. Ir pradžiugo tamui labai, kad ing žemę aną attiko MP53. [Ėjo] šakeles mėtydamas paskui save …, idant mes paskui jį attiktumbim tuo taku anump … žadėtump nuog jo linksmybiump MP318. Reik atsistojus trobos gale tris kartus sviesti per kojų tarpą klumpį, ir jeigu klumpis atitiks į duris, tai apsižanysi šįmet LMD. Parnešus iš kitur seną katę, reikia ją padėti ant girnų ir tris kartus apsukti, tai tuomet ji neatitiks pargrįžti į senąją vietą LTR(Šd).
| Paskyrė tokį instramentą, koks atiti̇̀ks juo (labiau), ne kokį ans norėtum End.
| Jam dantis ant danties neatitiko rš.
ǁ tr. Š pataikyti rasti, atsekti (anksčiau žinomą dalyką): Dar̃ niekap negaliu atti̇̀kt tos vietos, kur sėdėjau Lš. Nakčia išejęs, i namų neatatiksi̇̀ Švnč. Aš nebeattinkù, kur kas buvo Sdb. Jau sykį buvau buvus, tai atitikaũ jūsų butą Skr. Patamsin duris atti̇̀kt nelengva Lš. Sunku atiti̇̀kt, senas laikas Bsg. Aš dar attinkù savo šniūrą (rėžį) Drsk. Smėlis daba te emamas, i aš nebeatatinkù, kur mūsų gryčia [buvo] Ln. Ba neatti̇̀ksim mes to daiktelio, katran gulėta mūsų brolelio (d.) Srj. Berželį skinsiu, vejelę minsiu, į savo močiutę kelelį attiksiu (d.) Kb. Naktys nūnai tamsios. Dar namų neatitikus sušalsiu pakelėj V.Krėv. Kaip medis aukštas iž grunto išverstas būt, teip jog ir vietos nottiks gyvenimo tavo MP338.
^ Ach, kad tu namo kelio neatitiktum! KrvP(Vlkv). Kad tu savų namų neattiktai, neprieteliau tu! Lš. Kad aš tau duosiu, tu nei durų neattiksi̇̀! Db. Atitiks siūlas kamuolį M.
| refl. tr.: Duktė neatsiti̇̀ko tos vietos Dg.
ǁ tr. surasti, užeiti (iš anksto nežinomą): Ieškok, lyg atiti̇̀ksi (obalį), t. y. atrasi J. Kasa jie visur šulinius, bet niekur negali atitikti jo (vandens) LTR. Jei atitikste vietą gerą, tai paliksit labai turtingi BsMtII193. Lai ans ieško – amžiaus gale atiti̇̀ks antrą pusę Brs. Kai reikia nusipirkt, neatitinki̇̀ karvės Jrb. Rask bent du žmogu, kad būtų vienodu, ieškojęs ieškosi ir neatitiksi niekados Blv. Nebeatatinki priešininkų, eik laukan gera valia ir veltui neerzink Vaižg. Labai aš džiaugiuose, kad gerą vietą del savęs atitikau DS249. Ir atitikęs vieną tokį berną, kad tas su juo susiderėjęs Sln. Taigi tu neik už vyro tolei, kol atatiksi tokį vyrą, kaip šis sapnas rodo LTR(Ds). Daug mylių reikėdavo suvaikščioti, lig toks žmogus atitikti pasisekdavo Pt. Užtai kitose vietose, kur nėra pirčių, neretai gali atitikti žmones, kurie per keletą metų neprausė savo kūno rš. Ir sugrįžo raitužėlis, ir nerado aukštų dvarų, tik atitiko gilų ežerėlį, didį vandenėlį V.Krėv.
| Po įžengai atitinkame straipsnį su daug žadančia tema prš.
| prk.: Bemedžiodamas užsukau tik šitan mielan kampelin ir netikėtai atitikau sau laimę rš.
^ Atiti̇̀ko toks tokį (abudu netikę) Ėr.
ǁ tr. suprasti, perprasti, atspėti: Kad neatatinku atalento: viseip verčiaus, ir vis nesiseka LTR. Negaliu atati̇̀kt naravo, kaip geriau aust Kp. Atatikaũ dabar raštą ir akių nebemaišau Rm. Toli gražu nebuvo patenkintas, jausdamasis neatitikęs tikrojo savo pašaukimo Vaižg. Vieni meldėsi, kiti būrė, kiti kvortas kėlė, bet neatitiko progos, kaip būt galima atrast …, kur pradingo teip mylima ir graži karalaitė BsPIII22.
| Neattinki̇̀ nei kap gaspadoriaut, nei kap gyvent Arm.
ǁ tr. atspėti, įminti: Ažmink mįslę, kad aš attiktáu Arm. Ir jūs neatti̇̀ksit mūsų žodžių Vrnv. Anys moj neatti̇̀ko, kas jai buvo Dv.
| Atitiko mano širdis VŽ1905,226.
ǁ tr. Kvr atitaikyti, pataikyti, parinkti, paskirti: Jam vaistus atiti̇̀ko, ir pasveiko Snt. Jau senai gydos, ale vis neatati̇̀ko liekarstų, ir nesugijo Kp.
ǁ intr. pataikyti ką daryti, sugebėti: Aš pati attiksiù tą darbą padaryt Arm. Maž neattiksiu žingsnelio žengtų, maž ir neattiksiu darbelio dirbtų d. Į rankas to pono kad pakliūsi sykį, išsisukti neatitiksi brš.
ǁ tr. ištaikyti: Attiñka reikalą Vilniun važiuot Trak. Tai laimingą adynėlę attikau, kad vyninę obelėlę prigydžiau LTR(Vs).
ǁ tr. pasiekti: Tėvai turi taikinti kūdikio žingsnius, apšviesti jo žemišką taką ir padėti jam atitikti paskutinį tikslą brš. Visi tartum bėga ir bėga ir savo tikrojo tikslo niekuomet neatitinka Pt.
3. refl. ppr. impers. Sut, LL29,194,199, L, Š, Rtr, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pasitaikyti įvykti kam, nusiduoti kam: Taip jam atsiti̇̀ko J. Visaipo atsitiñkma Dv. Ir reikėjo tep atsiti̇̀kt, kad vienas kito nepažinom Lš. Jis į mane šovė, o atsiti̇̀ko, kad šautuvas neperkirto patrono šaudminio ir šūvis nepasileido Plšk. Matai, kaip yr atsiti̇̀kusiai Jdr. Visokių kelmų tujau atsiti̇̀ko Als. Visaip ant svieto gyvenant atsiteñka Ds. Jai viso atsiti̇̀kdavo Dglš. Kas gali terpu jų atsitikt Db. Kad ir kas atsitiktų – man vis viena! rš. Atsitiñkas kelionė[je] visko Krž. Buvau tumet jau fronte daug ko matęs, visko atsiti̇̀kę y[ra] Žd. I daugiau tam žmoguo ramiausiai, nėkas nebatsiti̇̀kos Vgr. Muno tėvalio nabaštikuo y[ra] buvusiai atsiti̇̀kusiai Jdr. Vieniškai noriu iš rankos tavo priimti gerą ir piktą …, o už viską man atsitikusį sakyti tau ačiū M.Valanč. Atsitinka kartais, kad kūma pameta vaiką, vienus vystyklus parveža Žem. Ir atsitikit tu man šitaip! rš. Jei nieko ypatinga neatsitiks, vieną mėnesį dirbsime vasarą Laižuvoje J.Jabl. Pri vieno ūkininko atsiti̇̀ko, ka pradėjo baidyti Sd. Vištos, kai šitai deda, atsitiñka, ka padeda tokius mažus mažus kiaušelius Jdr. Atsitiko, kad dėl tarnų apsileidimo mes pristigom arkliams grūdų J.Balč. Čia pat sodo[je] a neatsitiñka visokių atsitikimų? Sd. Ir man kartą atsiti̇̀ko, kad biesiuką pasitikau (d.) Slm. Jeigu gerai atsiti̇̀ks, tai po operacijai girdės Rš. Neplaunu suknelės, bet niekas ir neatsitiñka Ps. Tikiam, jog toms žemėms nieko laimingesnio, nieko geresnio atsitikti negalėtum M.Valanč. Jam atsiti̇̀ko laimė BŽ83. Vakar, girdėjau, tau nelaimė (nelaimę) atsitikus J.Jabl. Jeigu kas atsitiñka, aš pirktiniu nerišu [žaizdos], ieškau drobinio Alz. Jeigu višta gieda, atsitiks nelaimė LTR(Klp). Tada najo boba į lauką i pradėjo parserginėt, gaspadorių, kad jam nelaimė atsiti̇̀kt gal[ia], kad myliama pati jį po pietų papjaut nor[ia] BM268(Rd). Tas tikrai taip buvo atsiti̇̀kęs, nemaluoju Vkš. Mun yr atsiti̇̀kę teip tokių baidymų Žeml.
| Paimk šakę atsitinkant (dėl visa ko) – galia užpulti naktį šuo Šts.
^ To laukiam, ko norim, o kas atsitinka, tą turim pakelti M. Ko bijai, taip ir atsitinka LTR(Grk). Bene su Ponadievu kantraktą esi padaręs, ka sakai, kas ryto[j] atsitiks? LTR(Vdk). Atsitinka, ka i minkšta velėna nulaužia kietą dalgį LTR(Vdk).
4. refl. įvykti; kilti: Kai atsiti̇̀kdavo gaisrų, ta pakuras ėmė statyti atskirai LKT112(Klm). Kada tas karas atsitiks, – niekas pranašauti negali Pt. Čion būrai yra pasitaisę gerus apkasus ir čion turės atsitikti didelis mūšis rš. Jo tėvynėj atsitiko baisus nuliūdimas MPs. Nei viena nibrė, nei vienas prašmintinis be jos neatsitikdavo LzP. Apie jo smertį, kurs atsitiko 107 metuose, kitur jau sakėm rš. Karviums pirm veršio arba ir po veršio tankiai atsitinka tešmens suputimas LMD. Jam (karaliui) ant kelio atsitiko visokios ugnys ir vandenai LMD(Dkš). Apalpimas labai tankiai atsitinkas iš didžio nubėgimo kraujo Rp. 1884 m. atsitinka trys saulės ir du mėnesio užtemimu rš. Numatytos visos kliūtys, kurios gali atsitikti kelyje J.Balč.
ǁ LL12 pasitaikyti būti, atsirasti: Kiti žmonės labai geri, nedaug tokių (blogų) atsiteñka Bsg. Visur atsitiñka gyvačių, žmones kanda Dbč. Jei atsiti̇̀ks kokia moteris, atiduosiu tą katę Žg. Neatsiti̇̀ko tokio žmogaus, ka mums tiek sumokėtum tų piningų Tl. Atsitiñka munie avelė, bet no[ri] šimtą trisdešimtį End. Kad beatsitiktų koks daktaras pareiti (atvykti gyventi), būtų gerai Šts. Kad i velnias atsiti̇̀ktum, kad muni parneštum. I atsiti̇̀ko velnias (ps.) Žlb. Da neišmesk, gal atsiti̇̀ks, kas nuperka Krs. Veiviržėnūse čia atsitiko butas už aštuonis šimtus litų Jdr. Atsitiko plaustininko vieta rš. Todėl Pestas, laivui atsitikus, ir išsiuntė jį (Povilą) į Rymą rš. Kad atsitiñka vė[ja]s, su vėju išvėtai greičiau Akm. Atsitiko svetelis, kai duonos netekom Pls. Kas valanda, netikėtam svečiui atsitikus, galėjo gerai pavaišinti Žem. Iš daugelio vaikų atsitikdavo ir nelabai gerų rš. Paleistuvis ir girtūklis didžiai retai kame teatsitiko M.Valanč. Lapkričio mėnesyje oras atsitinka paprastai šaltas ir drėgnas rš. Atsi̇̀tinka kitiejai žiuburius ten matę Žr. Mun verčiau į pagrabą, ka kame atsiti̇̀ko, o jau po tus tancius nemėgau vaikščioti Žr. Devyni jaučiai atkabyti i paleisti, [paprastai] vienas atsitiñka, ka [pats] nusimauna Sdb. Atsiti̇̀ko blogi metai – linai nederėjo (d.) Glv. Nors katė vandens nemėgsta, bet, reikalui atsitikus, plaukia visai neblogai Blv. Netrukus atsitiko proga padaryti, mano nuomone, nemažą patarnavimą J.Balč.
^ Daug prietelių prie buteliuko, maža – reikalui atsitikus KrvP(Mrj).
ǁ impers. KŽ pasitaikyti, tekti kam: Atsitinka čėsais pablūdyt ir dieną, kap kelio gerai nežinai Lš. Atsiti̇̀ko gerą žmogų rasti Kltn. Po kelių metų atsiti̇̀ko anam važiuoti pri vienos motriškos Brs. Atsiti̇̀ko pigiai karvę pirkt Ėr. Vienoj dienoj atsitiko man būti mieste I. Atsitiko vienam iš tų dviejų gaspadorių, katrie teip tarp savęs mylėjos, susirgti BM250(Krp). Vieam karalaičiui atsitikose su didele ablava medžioti DS64(Rs). Ar neatsitiko matyt mano brolį sakalu lekiojantį? BsMtI66. Atsitiko jam banko reikalais važiuoti į Vilnių Vaižg. Atsiti̇̀kdavo girdėti visokių atstikimų ir pasakų BM24(Č). Keliaujant namo, jam atsitiko nakvoti tame pačiame viešbuty, kur jo broliui apmainė staliuką J.Balč. Kaip jis vienok ilgai išėjo, neatsitiko išgirsti A1884,86. Neškiam tus kryželius, katrus mums ant tos ašarų pakalnės nešti atsitinka brš. Atsitiñka daug prilyt Šl. Vis vokyčiams atsiti̇̀kdavo rasti aną Skdv. Kunigų privažiuoja svetimų, kad atsitiñka, vyskupas est Ps. Ne ans kveteros turėjo, kur atsiti̇̀ks, parnakos ant žydų skadų Lk. Rytoj į miestelį eisiu, o paskui, jeigu atsitiks, kur nors pasilinksminti LzP. Atsiti̇̀ko, ir tylėk JnšM.
^ Nespjauk į [v]andinį, pačiam atsitiks atsigerti S.Dauk. Atsitinka ir žydui kiaulienos ragauti KrvP(Pkr). Atsitinka žyduo kelią keliauti VP7.
ǁ pasitaikyti, atsirasti (apie jaunikį ar nuotaką): Jei atsiti̇̀ks koks, leisu, taisysu – senmergei blogai! Krš. Toki nesutupėta, o koks gražus vaikis atsitiñka Rdn. Jug atsiti̇̀ko i našlių visokių, ka mun ukatos nebuvo, i nejau Sd. Daba šita atsiti̇̀ko, i gyvenam Vdk. Mažu bagotesnė, manau, atsiti̇̀ks Prn. Atsiti̇̀ko toks mažilelis vaikis, ir išejo Krš. Daba nerinkias: atsitiñka koks pamanomas, ir eik Rdn. Neatsitiñka tikroji, atsiti̇̀ks, nėko nebžiūrėsi Krš. Kaip ans numirė, kiek čia atsiti̇̀ko mun da visokių palaikių Trk. Kad dar būčiau mergoms pastigusi, gal ir būtų doresnis atsitikęs? Žem.
5. refl. KŽ atsirasti, atsidurti: Kada grįžtant atgal jisai atsitiko greta su Ilgūnu, tai šėptelėjo tam V.Piet. Kap šovė, atsitikaũ Kazluos (ps.) KzR. Kaip tik žirgą paleido, akies mirksnyj atsitiko tam mieste BsMtII257. Vienas krikščionis ir rašyto[ja]s tų laikų, atsitikęs iš netyčių an to pamokslo, rašo, jog niekuomet negirdėjęs išmintingesnio ir graudingesnio pamokslo S.Dauk.
6. intr. išsitekti, išsitaikyti, išsiversti: Trilinkus juostus nerk, kad atti̇̀ktum su tais siūlais J.
7. refl. pavykti: Nebatsitiñka rokunda su pirminyku Pš. Gaspadinė susipyko, kad jai duona neatstiko LTR(Kb).

×dati̇̀kti (hibr.)
1. intr. atitikti, sutapti: Dati̇̀ko muno krau[ja]s, daviau Vn. Metai metuosna negali dati̇̀ktienai [tuokiantis] Žl.
2. tr. rasti, atsekti, atitikti: Jau kitu kartu to daikto (vietos) nedatikaũ Dglš. Anas pernakt namų nedati̇̀ko Ml.
^ Dati̇̀ko i žabalas eit Dglš.
ǁ Antz atspėti, sužinoti, išsiaiškinti.
3. refl. impers. gauti mušti, tekti: Man kuokinėj gerai per galvą dasti̇̀ko Ml.
įti̇̀kti intr. K, Š, NdŽ, KŽ; SD1181, Lex29
1. J, Š, NdŽ, KŽ įtilpti, būti kaip tik; sutapti: Apmetai stori, neįti̇̀ko į skietą Štk. Jug ta neįti̇̀ks [patronas] į tą tavo ginklą Gd. I stiklus subjauriojo, išlaužė i sau nebįtiñka, ir gan, paliko tokie tarpai Žeml. Dalgis yr į kotą įtikęs, o nepapjaunu Šts. Briauna visuomet geriausiai įtiks špuntan rš. Liežuviai visi gražiai įtiko, ir nei viens negalėjo abejot, kad tai ne smako liežuviai BsPI51. Sūnaus šopagų padai lygiai įtiko į razbaininko pėdas LC1886,10.
^ Įtiko ing pat galą koto I.
ǁ Dg įgusti, priprasti, įtaikyti: Reikia rūbas inti̇̀kt pasiūt Klt.
ǁ būti tinkamam, geram: Oras iš viso buvo šienavimui įtinkąs, dėl to ir yra šienas labai gražiai suvalytas Kel1882,32.
įtiktinai̇̃ adv.: Netropniai, netropytinai, neįtiktinai, nepakliūtinai I.
2. Sut, N, Š, NdŽ, KŽ daryti ką pagal kieno norą, įtaikyti kam: Aš jai neintiksiù [pasiūti] Vlk. Mes, seniejai, nebįtinkam nei eiti, nei stovėti Šts. Neįtiñka ne virti, ne kepti, ne stovėti Trk. Neįtiñka anam nei ejusi, nei stovėjusi End. Įtiñka tam ponuo, tus arklius gerai šera Als. Daugiau įtikáu pri to gyvolio: kiaules šerti, karves milžti Yl. Aš pas velnių siuvau ir jiems įtikau, o, matai, jums įtikti negaliu! DS86(Rs). Ir muno vaikiai teip išsileido, kad nebgal įtikti kepurės nupirkti LTR(Krt). Tai aš neintiksiu jam darbelių darytie LTR(Rod). Buvo toks kunigas klebonas, kuriam niekas o niekas neintikdavo grot vargonais LTR(Slk). Verpti panai Elžbieai nieks neįtiko S.Čiurl.
ǁ LL21,287 elgtis pagal kieno skonį, norą, atitikti kieno reikalavimus; įsiteikti, sukelti prielankumą: Jis visiems įtinka R22, MŽ28. Gerai jam įtinku R405, MŽ545. Aš nežinau pati, kaip klausanti, kaip sakanti, kaip bevalganti: vis jums neįtinkù Šts. Sunku įtikt tokiai pikčiurnai Ėr. Kad tu visims įti̇̀ktai, tu dėvi trumpus plaukus Plšk. A šiokia valdžia tebūnie, a tokia, – visims neįti̇̀ks Žlp. Niekaip neintenkù dukteriai Kzt. Toki suosli, negalėjo anai įti̇̀kti Als. Neina (nesiseka) įti̇̀kt, i gana Žal. Ne tu nori įti̇̀kti, ne tau reik įti̇̀kti Trk. Vaikami nigdi neintiksi̇̀ – neik gyvent pas vaikus Drsk. Jei įti̇̀ksi, gerai, o jei neįti̇̀ksi, dar galia apibarti Bdr. Misli[j]ai, vaikam antiksi̇̀ visiem?! Švnč. Žentas storojas, kaip geriau įti̇̀kt tėvu, buvo labiai paklusnus BM141(Pkr). Žinoma, kaip del kuningo, bobos ir davatkos, besistorodamos įtikti, šio to prineša DS367. Anksti keliuos, vėlai guluos, vis senai anytai neintinkù, o jauną mošulę nepralenkiu LTR(Msn). Gražiai pačiai įtikdamas aš be laiko pasenau LTR(Jnk). Aš norėčiau tėtei įtikti kiek galėdamas! V.Kudir. Nuo kurio laiko ėmei rūpintis, kad man įtiktai? V.Krėv. Dukrele mano, jaunoji mano, kap tu intiksi̇̀ senai anytai? (d.) Dg. Aš motulei intiksiu, margas karves pamelšiu KrvD26.
| Kuo aš tau n'įtinkù? Slv. Jis jai niekuoj neinti̇̀ko! Lp. Aš maniau, kad tuo įtiksiu tau V.Krėv. Teta kunigėliui savo šneka neįtiko S.Čiurl. Savo tarnavimu jis abiem turėjo įtikti: šeimininkei ir tarnaitei J.Jabl.
^ Senųjų byla: dar toks negimęs, kurs būtų visiems įti̇̀kęs APhVII132(A.Baran). Jei atsileidęs dirbsi, neįti̇̀ksi ponuo, jei daug valgysi, neįti̇̀ksi gaspadoriuo Klp. Niekaip neintiksi: nei priklaupęs, nei pritūpęs Ds. Kitam pirkęs neįtiksi LTR. Jai šikinėn bučiuok, tai intiksi LTR(Ds). Moteriškei norėdamas įtikti, vadink ją dailia LTR(Brž). Ir geriausia anyta marčiom vis tiek neįtiks KrvP(Lzd). Be kailio liksi i visiem neintiksi̇̀ Dglš. Jei ir naktį neužmigsiu, visiem žmonėm neįtiksiu LTR(Kbr). Greičiau plikas paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Jnš). Ir be galvos liksi, visiem neintiksi̇̀ Lkm. Be marškinių liksi, visiem neįti̇̀ksi Mrj. Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Brž). Kad ir stipsi, visiem neįti̇̀ksi Prn. Nors iš kailio išsinersi, visiem neįtiksi LTR(Gdr). Ir dėdienei neįtiksi be pautienės KrvP(Lš). Kol ponui įti̇̀ksi, nuo Dievo atliksi J. Nė saulės duktė negal jam įtikti B. Nė saulės duktė jam neįtiks VP34. Blogam neįtiksi, kad ir angelu tapsi KrvP(Rs). Durnam i širdį parodęs neįtiksi LTR(Vdk). Jam nė aniolas iš dangaus neįtiktų LTR(Grk). Kol visims įti̇̀ksi, pats nė biesuo nebtiksi End. Intik Dievui, apgauk velnią – ir bus gerai LTR(Auk). Jai ir pats velnias neintiks LTR(Ds).
| refl.: Įsitikdamà jam sako teip Km. Šitas brigadyrius moka valdžiai insti̇̀kt Lel.
ǁ H178, R, R26,60,170,256,399, R1, MŽ, MŽ33,80,226,342,537, LL197, NdŽ, KŽ patikti; kelti prielankumą: Žmogus tikrai viežlybas, visiems įtinkąs R131, MŽ173. O kaip jau nebesi ponu, jau i nė vienam nebįtinki̇̀ Pln. Ar neįtinka vainikėliai, ant rankelių žiedužėliai LTR(Nm). Prausiau baltai burnelę, kad įti̇̀kčiau mergelei JV119. Nesakau, kad ana man neintinka rš. Nė vienas mano žodis n'įtinka Praksedai V.Kudir. Kai pamatė ją Raivedys, intiko jam jos skaistūs veidai V.Krėv. Jei jum intiñkami, tai duosiu obuolių Kpč. Rašyba visims įtikti negal Jn. Varyk šalin iš manęs vis tai, kas manyje tau neįtinka brš. Šita dūma gerai intiko bei karaliui, bei kunigaikščiams BB1Mak6,60. Ir įtiko toji kalba visai tūlybei BtApD6,5. [Vieni krikštijos,] kad dovenas gautum ar įgytų nenustotum, kiti ant galo, kad savo viešpačium įtiktum ir pamėgtum M.Valanč. Prisako mumus, ką daryti, ką vengti, idant Dievui įtiktumbim BPII48. Duok man tau visada įtikti Ns1832,8. Turi tu gelbėt žmogų prastojusį, tau įtikusį SGI105. Dievui lygiai ir žmonims įtikdavo ir meilus būdavo S.Stan. Norime, idant maldos, afieros, pasnykai …, darbai mūsų geri V. Dievui meilūs, intinką būtų DP296. Dievui įtinkamu būsi ir tuomi savo širdį ramdysi ir džiaugsys S.Dauk. O valgis nedaro mus įtinkančius Dievui GN1PvK8,8. Šis yra tobuliausias, gana įtinkąs, beje, apstingas ir per viršų pereinąs užmokėjimas už mano griekus brš. Eš prisakau jumus …, idant jūs mano prietelkos nepabudintumbit nei krutintumbit iki jai pačiai įtinkant BBGG3,5. Labai įtikau Dovėnų jaunūmenei, kuri manęs ir išleisti nebnorėjo M.Valanč. Tada pataisė jo augyvė istrovą, Tėvui intinkančią BB1Moz27,14. Dievui įtiktinas būsi ir tuomi savo širdį nuramdyt ir pasidžiaugtis galėsi rš.
| Mužikas įtikęs – nors prie ronos dėti rš. Bet ir tėvulis įti̇̀kęs – radęs miegantį ir šoka mušt (iron.) Ss.
| prk.: Jau dabar giltinei įti̇̀ksi Vdk.
^ Įtiko kai šun[iui] botagas B, B153,731, Sch98.
įtiñkančiai adv.: Kupčius tur mokėti žmonėms įtinkančiai pasielgti prš.
įtiktinai̇̃ Jam įtiktinai darau R162, MŽ214. Eš tiek gero nuog Dievo gavęs, kaltas esmi Jam intiktinai gyventi BPI68. Elgčiaus tau įtiktinai bevengdamas piktenybės PG. Po tavo akių mok jisai tau įtiktinai kalbėti RBSir27,26. Iš to gi nei jiem intiktinai gal tarnauti, neigi išganytu pastoti MTXI(Praefatio). Visuose daiktuose įtiktinai daryti B352. Reikia, kad jis ne svietui ir ne savo kūnui įtiktinai, ale pagal Kristaus pamokslą gyventų brš.
| refl.: Ta kalba vokiška labai įsiti̇̀ko ma[n] Kbr.
3. įsigauti, įtaikyti, patekti: Durys atdaros, vė[ja]s įtiñka KlvrŽ. Vė[ja]s įtiñka į vidų Šts. Vė[ja]s ka įti̇̀ks, pils grūdus i vėtys Brs.
| prk.: Inti̇̀ko kas (įlindo dieglys), sakau – prapuoliau Str.
išti̇̀kti NdŽ; L, Rtr
1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmones gertų BB2Moz17,6. Tu uola, rykšte ižtikta ir daug vandenio ižliedama SPII209. Angelas Viešpaties atėjo … ir ištiko Petro pašonį ir pabudino Petrą NTApD12,7. Vienas iž tarnų stovinčiųjų išti̇̀ko plaštaka Jėzų DP158. Ir spjaudė Jam ing akis, ir ėmė nendrę ir ištiko ta Jo galvą BPI382. Kas tave ištiks arba tvyksterės per vieną šalį veido, pastatyk jam antrą SPII247. Bet ašjan kalbu jumus, neatsiimkit piktamui, bet kas tave ištinka dešine puse, atversk jam ir antrą Ch1Mt5,39. Ir kurs tave ištinka per vieną skruostą, tam pasiūlyk ir antrąjį Bb1Luk6,29. O vienas iš tų, kurie tenai stovėjo, ištraukęs kalaviją, ištiko tarną aukščiausio kunigo ir nukirto jam ausį NTMr14,47. Tuojaus kaip šunys apniko, Jėzų parmetė, ištiko SGI75. Tu ištinki juos, o anys nepajunta, tu mūčiji juos, vargini juos, o anys nesigerina BBJer5,3. Ir pakėlė ansjan lazdą, ir ištiko aną vandenį, kursai buvo upėj Ch2Moz7,20. Jei kas savą tarną alba tarnaitę ing akį ištiks ir tą pagadins, tasai tur juos valnus išleisti dėlei tos akies BB2Moz21,26. Ale atsikeldamas jis berną su sukamąja pistūle taip skaudžiai per galvą ištikęs, kad tasai alpaliuodamas atgal pašlijo LC1878,37.
| Aš jį negalėjau nei vienu kirčiu išti̇̀kti KI55. Kulka ištiko Strazdienę į galvą I.Simon. Lietuvio kalavijas ištiks tave rš. Mane šūvis mažumą į koją išti̇̀ko KII214.
| intr.: Per burną ištinku, mušu SD1129. Pagaliu ištinku SD13. Ištiko per ausį R, MŽ. Liepė tiems, kurie prie Jo stovėjo, ištikti Jam ing burną GNApD23,2. Vienas iš tarnų ištiko Jėzui ing veidą I. Plaštaka ištiko veidan SGII83. Ir ištikęs ing šoną Petro, pabudino jį GNApD12,7. Ižti̇̀ks ing krūtis, tarys: – Dieve, susimilk man nusidėjusiam DP574. Bet jei kas tau ištiktų ing dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą GNMt5,39. Jakobas … septynis kartus kakta išti̇̀ko DP536. Ing vaikelio šoną kairį peiliu ištinka brš. Ištiko ponas par ausį piemeniui J.
| Dievas ištiks ing tą uolą širdies mūsų DP477.
| prk. tr.: Lyg botago pliaukšterėjimas kiekvieną kartą ištinka Vilių šis žodis („šmugelninkas“) I.Simon.
ǁ sužeisti: Jei kas žmogų ištiks, kaip numiršta, tasai smertimi numirs BB2Moz21,12. Bernui namon pareinant, popirm parbėgęsis gaspadorius priešais ateidamas jam į pilvą įšovė. Ištiktasis šiandien į kreislacaretą nugabentas tapė LC1883,15.
ǁ užmušti: Numuštas, ižtiktas SD376. Dabar nes ištiesiau ranką mano, kad ištikčia tave ir žmones tavo pavietro Ch2Moz9,15. Nes parašyta yra: ištiksu piemenį, o avys gardo bus išbarstytos NTMt26,31. Ištiksiu piemenį ir išsklaidysis avys guoto VlnE188. Ištiko Ponas visą pirmgimį Egiptų žemėje BB2Moz12,29. Del piktybės žmonių mano ižtikau jį SPII201. Aš galiu ištikti ir išgydyti BB5Moz32,39. Ale pakentėk mums, Viešpatie, neištik mus kaip pirmgimusius Egipte brš. O iškėlęs žemėn blokšdamas ištikai SGII56.
ǁ prk. nubausti kuo nors: Tasai širdį tėvų gręš vaikump ir širdį vaikų tėvump jų, idant eš neateičiau ir žemę neištikčiau užkeikimu BBMal3,24. Ir vyrai užu durų namų tapo ištikti aklybe BB1Moz19,11. Ištiko aklumu visus nuo mažiausio iki didžiausiam Skv1Moz19,11. Nesa aš mano ranką ištiesiu ir Egiptą ištiksiu visokiais stebuklais, kurius eš tinai padarysiu BB2Moz3,19. Todėl tu ištikai mane sunkiomis bausmėmis brš. Ponas Dievas žemę ištiksiąs kardu, maru ir badu Ns1850,1. Sodomo žmonės pasijuto apjakimu ištikti Kel1863,57. Ištiksiu varlėmis visą rubežį tavo Ch2Moz8,2. Ir tur valdžią ant vandenių parmainyti anus ing kraują ir ištikti žemę visokiu varginimu GNApr11,6. Prie poterių kas vakaras ir kas rytas pridėsiu keiksmą: – Dievas tave ištiks! V.Kudir.
ǁ SD242, N, Ms trenkti (apie žaibą, stabą): Žaibas jį išti̇̀ko KII138,234. Žaibas butą išti̇̀ko KI354. Kaulstabu ištiktas H180. Stabu muštas. Stabu i̇̀štiktas KII90. Atanešė Jam paralyžium ištiktą ant patalo gulintį Ev. Jėzus … tarė stabu ištiktamui BtMt9,2. Gydė raupotus ir oru ištiktus Pron. Nuleido žemyn guolį, kuriame gulėjo stabo ištiktasis SkvMr2,4. Stabas prem galia išti̇̀kti nū vilko Sg. Koja ištikta (paralyžiuota), buvo sveika Tvr.
^ Stovėjo kaip stabo ištiktas LzP. Tas [vaikas] kap i stabo i̇̀štiktas buvo (nejudrus) Iš.
ǁ užgriūti, užpulti: O kad atėjo tvanas, ištiko upė tuos namus GNLuk6,48. Pūtė vėjai ir ištiko anus namus BtMt7,25.
| Aš noriu ją ištikti ir nustumt nuo jos aukštybės V.Kudir.
ǁ atitrenkti, sutrenkti: Ir jog ims tave and rankų, kad kada neištiktumbei and akmenio kojos tavo Ch1Luk4,11.
| refl. intr., tr. SD1185, SD235, Sut, N: Eš tave vadžiosiu tikru taku, idant tau keliaujančiam nebūtų sunku ir tau tekančiam, jeib neišsitiktumbei BBPat4,12. Nesa jei augyvė nėščia … ko pikta išvysta, jei kur išsitinka, tuojaus iš to vaikelis, kačei negimęs, tur žyvate augyvės kentėti BPII509. Vanduo … daro putą ir ižsitikęs su ja ant akmenio … pats sugrįžta, o putą pameta, kuri tuojaus išgaišta SPI72. Nevaikščiok keliu …, kur galėtumbei išsitikti akmenį BBSir32,25.
ǁ išmušti: Mes, krikščionys, pradedame skaityti hadynas dienos dvylika ištikus naktį BPI232.
2. tr. DŽ, Lzd, Arm užgauti, sumušti: Ką nevalia užgauti, išti̇̀kti KII280. Galvą labai ištikaũ: ana (karvė) mane nešioj[o] po lauką Str. Vienuokart [karvė] koja kaip trenkė, ranką išti̇̀ko Slk. Dabok, kad aš neišti̇̀kč tavęs Dkšt. Ar niekur neišti̇̀ko? Mrs. Tankiai ir ištinkù, kap ką sūnus [bloga] padaro Rod. Šito karvė pasiutus, žiūrėk, kad neišti̇̀kt Str. Kaktą geležia išti̇̀ko Dkšt. Bijau tavo risto žirgo, ištiks kanopom LTR(Tvr). Tropysi vyrą piktą, tankiai būsi ištikta JV266. Jojau aš šuoliu, nuo žirgo puoliau, purvynely gulėjau, ištikau koją, ištikau ranką, ištikau jauną galvelę LLDIII622(Tvr).
^ Kas nori šunio ištikt, tai ir lazdą gauna LTR(Lp).
| refl. tr., intr. Nmn, Kpč: Vaikas verkė, strūbavo, kad išsiti̇̀ko pirštą Mrk. Berniukelis pargriuvo ir išsiti̇̀ko kojelę Tvr. Sūneli, ar neišsitikai̇̃ kojos puldamas? Mrs. Išsiti̇̀ko vaikutis akutę Vs. Neleipok, išsitiksi̇̀ Lp. Kai nuo žirgo lipė, šoną išsiti̇̀ko (d.) Švnč.
3. intr. BŽ60, DŽ, NdŽ kilti, užeiti, pakilti: Kad vėjis ištiñka, vilnys sudaužo valtį ir linksta girios medžiai J. O kad aš ėjau pas motynėlę, o ir išti̇̀ko šiaurus vėjelis JD493. Išti̇̀k, vėjuži, atkreipk laivužį nors ant tojo kaimelio, kur aug mano mergelė! Niem14. Da nei priplaukiau nė pusės marelių, ištiko vėjelis LTR(Klvr). Ištiko vėjelis, išvirto laivelis, skandin mane jauną į marių dugnelį LTR(Ldvn). Ir išti̇̀ko rytvėjėlis, ir nupūtė vainikėlį JV307. Kad vėjas didis ištinka, žiedas žemėn puola PK85. Ir anuos obuolius nuskint, bo kai vėtra išti̇̀ks, tai su šakom nulaužys Pc. Bevaikščiojant jai po sodą ištiko viesula ir tą dukterį nunešė LMD(Dkš). Sulaukus vienuoliktos valandos nakčia ištiko didelis viesulas BsMtII78. Paskui išti̇̀ko pustymas Pc. Bet čia staiga ištiko audra, kuri siautė gana ilgą laiką K.Bor. Šalna kap išti̇̀ko, tai panugriuvo visi žydėsiai LzŽ. Išti̇̀ks šalnelė, pakąs rūtelę (d.) Kp. Ištiko didi speigai, karalius ir visa jo ponybė turėjo nakvoti palapinėse rš. Aš uždarysiu tuos per šoną langus, – gali ledai išti̇̀kt Pc. Ale tai kad išti̇̀ko snigt Pg. Bet netrukus mus iš miego prikėlė baisus dundesys, lyg būtų ištikęs žemės drebėjimas J.Balč. Na, ištiko šaltis – pakūrenk, ištiko karšta – langus pradaryk! Vaižg. Kap ištiñka kokis oras, tai pirštus burnon kemša Lp. Sunku buvo, kai karas išti̇̀ko Bsg. Vyram blogiau, jeigum ištiktų̃ karas, o teip kas gi! Sug. Už tai susivaidijo ir ištiko muštynės LzP. Anglijoje gi tuo metu ištikę buvo sumišimai Š. Dainos atliko, verksmas išti̇̀ko, kad reik žanytis J. Vakar gaisras išti̇̀ko LKT111(Kltn). Čia išti̇̀ko didelė linksmybė BM277(Šlv). Ištiko lenkmetis rš. Avis yra smagurė, jei turi iš ko pasirinkti, ale moka pasitenkinti ir by kuo badui ištikus Blv. Jis jautė, kad ši mergina jo neužvils, o, reikalui ištikus, jai bus galima patikėti ir atsakingesnius uždavinius V.Myk-Put.
ǁ Š atsitikti, įvykti: Išti̇̀ko nelaimė vieną metą Brs. Pasidėk tą laišką, teismuo išti̇̀kus, turėsi pasirodyti DūnŽ. Liuob išeidavo dideli barniai, liuob i teismai išti̇̀ks Yl. Visi ištikę įvykiai paaiškinami fiziškai rš. Kritimo metu ištinka nesvarumo būsena rš. Nepalik peilio ašmenų į viršų, be bėda ištiks LTR(Ds). Jei [šuo] staugia žiūrėdamas į viršų, tai ugnis ištiks LTR(Ldvn). Jei šuo kaukia, tai ištiks kokia nelaimė LTR(Rk). Daba avarijos išti̇̀ko a dvi su tums mašinums Grd.
4. intr. KŽ pasitaikyti, būti: Išti̇̀ko blogi metai, kad rugiai buvo brangūs J. Antri metai išti̇̀ko jau blogesni J.Jabl. Trečia Velykų diena ištiko taip graži kaip dvi pirmoji Vaižg. Kokia puiki dienelė šiandien ištiko! J.Balč.
| Vakar dar dienikė ištiko (pasitaikė graži) Kv.
5. tr. DŽ, NdŽ, KŽ užklupti: Einant namon, mane ištiko vėjas ir žiponuką mano sudraskė in šmotukus BsPIII108. Naujoje vietoje juos ištiko didelė pūga K.Bor. Jų neištiks karštis ir saulė brš. Ištiko tave viesulas BBPs81,8. Koronė Dievo ne vieną jau už tai ištiko Sz. Galinti visus ištikti dievų rykštė Blv. Dievo pabauda [jį] išti̇̀ko VšR. Liga mane skaudžiai išti̇̀ko KI229. Beprotybė veikiai ištinka nelaimingąjį karalių rš. Žindyvė nuslėpė, kad serga limpamąja liga, ištikusia ją prieš persisamdžiant rš. Jeigu mano vyrą ištiks priepuolis – jūs būsite kaltas! K.Saj. Kraštą ištiko ypač didelis nederlius rš. Nelaimės ištikti reikalauja visokios pagelbos rš. Kad jau tikrai tu ištiktas nepalaimos, gal bus tau ir pagalbos Vd. Bėdos ištiktas žmogus Pn. Teištinka nelaimė žmogų, kuris tave (kregždę) palies MTtI81. Da labai senai vienais metais žmones ištikęs badas LTR(Ds). Kokia gi didesnė nelaimė gali ištikti mergelės širdį? V.Krėv. Nuo to laiko … ten nebesivaidena, ir kad būtų ką nors kas pikto ištikęs, nebegirdėti TŽIV446. Ir jį panašus likimas ištiko S.Nėr.
^ Grynas, plikas, kaip gaisro ištiktas KrvP(Ps). Nesijuok, kad kitam nesiseka – ir tave tas gali ištikti TŽIII379.
ǁ apimti: Mane ištinka linksma nuotaika rš. Aš grįžau prie savo darbo, džiaugdamasis mane ištikusia netikėta laime J.Balč.
6. intr. KŽ leistis į ką, pradėti kokį veiksmą, imtis: Žentas išti̇̀ko į provą J. Bronė jau į ašaras išti̇̀ko KlvrŽ. Ištikau į ristę, kol bepriginiau M.Unt. Į gvaltą išti̇̀kus, reik skubėti Pp. Varnos, besivaržydamos kokį kąsnį, ištinka kartais į kovą Žem. Virtinės užkampiais užpuldinėdamos neprietelius skardė, nes visumet saugodamos, idant neištiktum į aiškią mūšą S.Dauk. Pradėjo smulkus lytus dulkinti, o ant pavakarės ištiko į sodrų lytų Žem. Ištikus į tiesą, pats pasirodė neteisiu S.Dauk. Karvės trūksta, meisa baigiasi, į sausą posninką ant rudens ištiksime Žem.
| Argi jau pareis (teks) prie daktaro ištikti? LzP. Nėkas neištiko (greit nesikreipė) pry daktaro, ir mirė Lk.
7. intr. išsiversti, ištekti, apsieiti: Kaip nors išti̇̀ksiam i be patalų Skd. Par žiemą su miltais gal ir išti̇̀ksme Jnš. Išti̇̀kdavom: ir apsivilkę, ir pavalgę buvom Pbr. Kitas su nėkais ištiñka Yl. Meisos buvo mažai, to grūdo maž tebuvo, i reik išti̇̀kti Lnk. Da turiam bakanėlį duonos, išti̇̀ksim lig subatos Skrb. Gali eiti, išti̇̀ksiam i be tavęs Skd. To sijono netaisius negal išti̇̀kti – išplyšimai vieni Šts. Teip ištiñkav, ka jau turiav šio to Skd. Neišti̇̀ksiam be teismo Šts. Par gavėnią reikia su pusbačke silkių išti̇̀kt šeimynai Žml.
ǁ sutilpti, išsitekti: Visi išti̇̀ksiam vežime – gali sėsties Skd.
ǁ tr. iškęsti: Turėjom šaltas žiemas išti̇̀kti, kolek vėleik pasibudavojom Akm.
8. intr. RdN, Ps sutikti, sugyventi: Jie visi labai gerai ištiñka Brž. Tu munim ištiksi, nebijok, aš stovu žodžio Šts.
ištiñkamai
9. tr. KŽ užtikti, sutikti, rasti: Kurį anas išti̇̀ks, tam paduos Zt.
10. tr. atspėti, įminti: Pažvelgęs į didelę stovinčią pušį, neištiksi jos amžiaus rš.
nuti̇̀kti; Q86, M
1. intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pasitaikyti, įvykti, atsitikti: Kas nuti̇̀ko, ar sergąs esi, kad guli? J. Ką jos (kortos) tę parodys – kas nutiñka, tas nutiñka Aps. Kas nuti̇̀ko, kaimynėl, kas? Skrb. Kas nuti̇̀ko su akia? Slnt. Kad būt nelindęs, niekas nebūtų nuti̇̀kę LKT212(Klvr). Kas anam nuti̇̀ko, sunku pasakyti Brs. Kas [negera] nuti̇̀ks, – mazgo neatrišu Zp. Vis tas jam nutikęs, kas žmogaus amžių trumpina S.Dauk. Senelis greitai pasirodė duryse beveik išsigandęs, ar kas mergytei nenutiko Mš. Nėkas blogas nenuti̇̀ko, parejau Klk. Kunegas ne tus pasako daiktus, katrus pats regėjo, bet tus, katrie nutiko pirm keletos tūkstančių metų M.Valanč. Šuo ėmė jį (vilką) tramdyti, kad nedainuotų, nes gali kas nors bloga jiedviem nutikti LTR(Tt). Idant kokia norint nelaima nenutiktum S.Dauk. Ta mūša nutikusi metūse 755 S.Dauk. Kaime vis kas nors nauja nutikdavo V.Bub. Ką turi daryti ugnie nutikus? S.Dauk.
| impers.: Kartais nutinka šlapiam čėsui esant, jog šienas nebūtinai išdžiūna S.Dauk. Kad jau teip nuti̇̀ko, tai ką gi bepadarysi Brž. Par tave teip negerai nuti̇̀ko Grž. Kad it teip nenutiktum kaip tims pieminims, kurie, vilkams bandą apnikus, šunis lakina S.Dauk. Dėl ko taip nutiko, kad man' siratėlę tėveliai paliko (d.) Krč. Tuo tarpu kiti naktį pagal pas šventą ugnį šildydamos teiravos nu dievų, kaip nutiks sergančiam M.Valanč.
| refl. H, R, MŽ, N, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kaip kas gimęs, kaip jis gyvenęs ir kas jam nusitikę (nusitiko MŽ86) R65. Vargas jam nusitinka R69, MŽ91. Didelė nepalaima nusiti̇̀ko KII269. Tokiai negandai, žėlėk Dieve, nusiti̇̀kus, tuo pons amstrots su tarnais visais pasirodė K.Donel. Ar tamistai kokia nelaimė nusitiko, kad teip verki? Žem. Ką regime nusitikusį su svetimomis tautomis, tas pats yra buvęs ir su lietuvių tauta A1884,82. Po tokiu antru nusidavimu pagrįžęs namo pasisakė savo tėvam, kas jam nusitiko miške BsPII157. Bijojo nesang, idant kas kelė[je] nenusitiktų jam S.Stan. Tai nusitiko trečioje dienoje man atejus KBI27. Jei bernas [gimsta], taipajag tur remesovos kokios mokinties, keliauti, kur tam vel gana vargų gal nusitikti BPII510. Leidžiu savo tarną eiti, ir nieks tenelaiko jį, jam nieks netur nusitiktis brš.
| impers.: Teip nusiti̇̀ko, kad vis kakalys rūksta Pgg. Vieną metą kad ten nuejo, o V. Jėzus turėjo metų dvyleka, nusitiko, jog išeidamys iš miesto pasigedo kūdikio brš. Teip išpuolė nusitikti rš. Jam tei[p] nusiti̇̀ko, kai[p] pirmajam Jrk28.
ǁ refl. įvykti: Į šį kraštą menkai kas yr nusiti̇̀kę Rsn. Nusitiko didis sumišimas Europoje rš.
ǁ tr. KŽ užklupti: Bet ir šį (žmogų) nelaimė nutiko: kai tik jis užmigo, atbėgo mėnesio arklys ir nuėdė tas avižas LTR(Jz). Vis tiek, kas mane nutiks, – bet žengiu į jį (gyvenimą) lengva, pakilia širdimi rš.
2. intr. DŽ, KŽ pavykti, pasisekti: Kelionė man nuti̇̀ko, t. y. pasisekė J. Nenuti̇̀ko jai diena [važiuoti, dirbti] Ėr. Nenutiko nenutiko mano broliui ženybos LTR(Dv). Pirmieji bandymai puikiai nutiko rš. Žentas labai nenuti̇̀ko Ėr. Neieškojau kito vyro: nenuti̇̀ko vienas, tai nebereikėjo Tj.
| impers.: Vakar man nuti̇̀ko bulvienius padžiovint (nelijo) Ker. Nuti̇̀ko prieš lietų šienas pasigaut Rm. Nenuti̇̀ko: nuėjau miestelin – krautuvė uždaryta Mžš. Nuti̇̀ko gerai: tik atėjom, ir autobusas [atvažiavo] Pbs. Aš nebeatsidžiaugiu, kad nuti̇̀ko karvė gera nusipirkt Mžš. Nuti̇̀ko man šitas berželis parsivežt kai šuniui botagas Glv. Duoną išmokau kepti, tik nežinodavau to laikrodžio – kada išimti, ale ma[n] vis nuti̇̀kdavo Krž. Nenūti̇̀ko jei [ištekėti], nenūvyko, atsikryžiavok, neik už kito Grd. Oi mergelei nenutiko, netekėjus ana liko LTR(Čb). Ne kiekvienam nutiks taip iš karto atrasti uždarbio kaip man rš.
^ Nutiko kap šuniui botagas Plm.
| refl.: Nenusti̇̀ko jai vyras, nesugyvena Klt. I man, būdavo, nusti̇̀kdavo darbas Dglš. Nenusti̇̀ko gyvenimas Ad. Nenusti̇̀ko pati – ne po sau paėmiau Vlk. Tasai paketinimas nenusitiko Gmž. Vaidinimas nustiko puikiai rš.
| impers.: Kap kada ir nustiñka ištraukt žuvų Aps. Jam nusti̇̀ko, kad ausis pataisė (išgydė) Dglš. Tai tau nenusti̇̀ko, pati sugriuvai i pieną išpylei Vdš. Kad sutikai mergiotę su pilna kašele, tai jau nusti̇̀ks Vdš. Nenusti̇̀ko, numirė Rš. Ot nusti̇̀ko gerai! Aps. Nenusti̇̀ko Verusiai tekėt Dglš. Ažmiršau panosinyną, ale negrįšiu – nenusti̇̀ks Dkšt. Jam vis nenusteñka – šonakaulius suslaužė Klt. Nenusti̇̀ko pyragai iškept – sūžalius išėmėm Vlk. Man kad i nustiñka visur Dglš. Man nusti̇̀ko geras arklys pirktie Rod. Nenusti̇̀ko parlėktie autobūzui per ežerą (įsmuko po ledu) Aps. Nusti̇̀ko duoną gardžią iškept Ktk. Pasekiui nusitiko jiems praplatinti katalikų tikėjimą Brazilijoje Gmž.
^ Nusti̇̀ko tai nusti̇̀ko, kai žabalai vištai grūdas Žl. Nusti̇̀ko kai šuniui botagu Prng.
ǁ KŽ būti geram, tinkamam, nusisekusiam: Kviečiai šįmet nutiko Skr. Kaži ko duona nenuti̇̀ko, a čia raugas prastas Ll. Kelis kartus kindziukas mum nenuti̇̀ko Gdr. Jau nenuti̇̀ko telyčia, tai jau baisiai nenuti̇̀ko: neėdė, neaugo Mžš. Jei uogienė nuti̇̀ks, laikysiu žiemai Rmš. Kad jais (bites) prižiūrai, o orai nutiñka, tai daug medaus prineša Gs. Šiandien blogas oras, labai nenuti̇̀ko Upn. Smiltinėje žemėje [dobilai] tiktai drėgnuose metuose nutinka prš. Šiandie vaikas nuti̇̀ko (nerėkia) Alk. Ka toks nuti̇̀kęs vaikas, tai i augyt lengva Nm. Tik vienas daiktas – ka būt marti nuti̇̀kus Šd. Apsiaustukas taip nūti̇̀kęs, stova kaip nūlietas Lkv. Jis meisteris nuti̇̀kęs Skr. Nuti̇̀kęs žmogus, raudonpusis (raudonais žandais) Šts. Tokia nuti̇̀kusi duonelė, ėsk i norėk Krš. Nuti̇̀kęs laikrodis – jau a penkiolika metų eina Erž. Viralai anos visumet nuti̇̀kę, uždaryti Plt. Rūgštikė taip nuti̇̀kusi – skanybė kopūstų! Krš. Ir ramus buvo, ir tykus, viskam nuti̇̀kęs Skdv. Kas šiandie šeiminykui, kad toks nuti̇̀kęs? Šk. Nuti̇̀kęs buvo alus Erž. Jau šįmet metai nuti̇̀kę, negali dejuot Erž. Dailus, nutikęs vyras buvęs Benediktas J.Paukš. Paprastasis mūsų statrašas, nu lenkų įgytas, taip yra nenutikęs, kad skaitytojas nieko gero negali išversti iš lietuviškų kningų Jn. Jūs randate mano darbą nenutikusiu, tai ir tuščia jo V.Piet. Turime labai nutikusį priežodį: „Pavogė arklį, pridėk ir balną“ A1883,218.
nuti̇̀kusiai adv.: Nenuoti̇̀kusiai I.
nutiktinai̇̃ adv.: Nenuotiktinai I.
| refl.: Duona nusti̇̀ko Dbk. Alus nenusidavė, nenusiti̇̀ko KI521. Tarkė košė dažnai nenusitiñka Gs. Duona ne marti, kai nenusti̇̀ko Trgn. Kad tik darbui nusitinka [arklys], vis gerai – ar pigus, ar brangus Pš. Tokių bobų nėr [daugiau], ot nusti̇̀kus! Žl.
3. intr., tr. nutaikyti: Reikia nuti̇̀kt kap vienas [kuliant]; kap patiksi – lengva, nepatiksi – sunku LKT392(Brsl). Nenùtiktas siauris jo Prng. Kap tik čėsu nutikaũ nuvažiuot Dglš. Nepripratęs niekur nieko nenutiksi̇̀ Trgn. Tai gerai nutikai̇̃ man pasiūlyt pieno Dglš. Žodį nenūtikái [vyrui], tujau pykdavo Grd. Tu nenutikai žodelių pratarti, tu nenutikai darbelių dirbti LTR(Dl).
4. intr. įtikti, patikti: Kas nenuti̇̀ks, užšniokš – neturėsi vietos Krš. Kas biškį nenuti̇̀ko, i bliauna Rdn. Kas nenuti̇̀ks, pyškesiais viskas eis DūnŽ. Jam (vyrui) nenūti̇̀k, pultų mušties Grd. Aš vėjas, vėju nulėkęs pavalgau, i vė lekiu an keltavas, i vis jai nenutinkù Prng. Turbūt valgis jam nenutiko, kad ėmė pilvą skaudėt Gs.
| Kad nutinka žemė, auga bulvės Ggr.
| impers.: Jam nuti̇̀ko čia pas mus būt, i jis prisistatė vėl Šmk.
5. tr. SD3539, R69, MŽ91, Sut N, KŽ užklupti, užtikti: Tik tik nenutikaũ piemenio prie lašinių Dkšt. Nutiko jį valgant rš. Reikia tep padaryt: kur nutikai̇̃, tai ingurinai per žandus, ir tegu jį perkūnas! Al. Nenusekamas, nenutiktinas SD182.
6. intr., tr. SD28, Sut, N, KŽ kliudyti, pataikyti: Pautas [paritus] nùtinka, tai jį paima, o jei nenùtinka, tai leidžia trečias Dv.
^ Kas an karštą nutiko, tas ir šaltą pučia LTR(Krn). Kuom Dievas svies, tuom ir nuti̇̀ks Prng.
7. tr. rasti, gauti: Ar gerą bobą nūtikái? Lkv. Ar tu nenutikai̇̃ dėl manę aukselio sidabrėlio, kad negali manę išpirktie iš svetimos šalelės? (d.) Kb.
ǁ ištaikyti (laiko): Vis nenutenkù laiko Lnkv.
8. intr. pataikyti mušant, suduoti: Kap nutikaũ per galvą, tai ir griuvo kap negyvas Arm.
ǁ refl. tr. užsigauti: Meška trinkt nuo medžio ir nusti̇̀ko šonakaulį Ml.
9. intr. išnykti: Tep pasakė Asilkas ir nuti̇̀ko – liš iš to daikto paspylė kamuolaičių pie žemę LKKII220(Lz).
pati̇̀kti
1. intr. Q629, H, H178, R, R162,358, MŽ, M214,480, S.Stan, Sut, K, M, LL229,233, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, teikti pasigėrėjimą, malonumą: Ar tai jums patinka? R168, MŽ222. Su arkliais arti, ekėti, nu tas pati̇̀ko Šv. Dažom tokia kvorba marškas, kokia patiñka Dg. I teip jau pati̇̀kdavo [austi], ka toks išeitų languotas Žlb. Piemenukam patiñka botagu pliauškyt Lš. Man pateñka, kai apyniai kvėpia Ob. Man patiñkma lietuviškai dudent LKKIX207(Dv). Nepati̇̀ko mumi, ką sūnus apsiženino Rod. Man labai patiñka dabar malkaut po mišką Krs. Kad jai nepati̇̀ko ben kiek, tai par galvą kavalieriui – ir eik kur nori Rk. Menka kiek nepati̇̀ko – tuoj lekia, skirias Mžš. Jos vyras jau yr toks karštas: jei tik kas kiek nepatiñka, tuoj užsiplieskia Skrb. Jum gal nepateñka, o aš tai rūkysiu Ob. Gal kas nepati̇̀ko, kad nebeatvažiuoji pas mum? Jnšk. Anam patiñka, ka jau [jo] bijo Akm. Man patiñka, kaip šiulta Kkl. Gražiai pasiūta suknelė, man tai patiñka Pš. Man labai nepatiñka [linus] mint, braukt, ai kaip kentėdavau Trgn. Anam ta muno šneka i nepati̇̀ko Sd. Nepatiñka – užsikimšk ausis Msn. Ka čia nepatiñka, tai eik į šikną blėkų šinkuot! Vlkv. Aš šiandien visą dieną vienas pats su traktoriu dirbau – taip dideliai pati̇̀ko Akm. Mun patiñka ta balta duonelė Yl. Dabar tai jau nežinau, man tai tokia duona dabar nepatenka Jž. Kap pažiūrėjot, kap čia žmonės gyvena, ar pàtinka? Rod. Dabar kaip kam patiñka, teip ir gyvena Šmn. Ką aš tiktai palei Dievą gyvenu, o valdžia geriausia man šitoj patiñka Rūd. Jam pateñka bais kačiukas Ob. Labai pati̇̀kę buvo vyrui [bitės], sako, auklėsma visada Kp. Ot man geriausia patiñka, kap stačiokę iškepa Pv. Kap tau pati̇̀ks, tep paskirstysi Vlkv. Man nepatiñka itoks mainas LzŽ. Mani patiñka saldainiai kaip tai meškai saldumas Dov. Kas pati̇̀ko, tą suėdė Vgr. Kožnas savo, kaip katram pati̇̀ko, teip kalbėjo – niekas nedraudė Sb. Aš valgau po tris, po keturias, ka mun patiñka ta silkė Kal. Čia mun pati̇̀ko ta vieta, patiko, ir gan Trk. Eik eik, ką patiks, a ligoninė, a kalėjimas (tas pats) Kv. Patiñka gandruo py vandens: ans gauna žuvies, kokių varlių LKT133(Plik). Avižienio kisielio nevalgydavau, – man nepati̇̀kdavo kvapas Krs. Man labai jos (bitės) pati̇̀kdavo, i nekąsdavo Ps. Anam labai pri gyvolių pati̇̀ko Akm. Mun pati̇̀ko šeimininkė, – devė gerą darbą Tl. Kiek mun galia ans pati̇̀kti! Trk. Man irgi nelabai pateñka bagočiai Imb. Katra an veido patiñka, katra an proto patiñka Kpč. Kiek man mergelės patiñka, kiek aš anas mylėjau! Vkš. Ant amžių (labai) nepati̇̀ko Krž. Tam karaliuo pati̇̀ko didliai Elenytė (ps.) Pln. Tenepatiñkie, teinie persti toks susisukėlis! Krš. Ir jai patikau – puolo kaip dūmuos Kp. O apsiženyt tai negi apsiženysi kokios jau, kokia tau patiñka, ale kur pasogo daug Č. Jug suaugau į mergę, nu pradeda jau ir tie vaikiai pati̇̀kti Klk. I munie anie ne tikti nepatiñka Krt. I mamai, i tetei, i seserelėms aš noriu pati̇̀kti Trk. Pri gyvo kaulo (labai) ta merga nepatiñka Krš. Abu jaunu esatav, vienas antram tik patiñkatav Krg. Tai kas, kad pati̇̀ks, pagulėt galia, o ženytis – ne Vdk. Kad būt nepati̇̀kęs, tai būčia ir nejus Skp. Eik su žmona, kur nori, jei tėvam nepatiñka Grv. Vieta man patinka, ale merga nepatinka N. Man ne teip pateñka šitas kaip anas Dgp. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ma[n] patiñka veidas tavo JD541. Plonas drobeles audžiau, kad berneliam patikčiau LTR(Užp). Linksmi mano širdelė, kad patiñka mergelė (d.) Jnšk. Nėra tos mergelės, kuri man patinka, kuri juodbėrėlį avižėlėms šėrė LTsI48. Man patinka kepurėlė, ant kojelių pentinėliai, tik nepatinki, mano berneli, kad su kitom kalbėjai LTR(Nm). Duosiu šimtelį, kad nori imkai, jeigu dukrelė mano patinka LTR(Rk). Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šits turėjo nudėvėt BsPI114. Velniu[i] labai pati̇̀ko tas alus (ps.) Sb. Geriausiai man būtų patikę namie likti Mš. Jam pradėjo patikti teisėjo pareigos rš. Jam tai patiñka, kad kas jį ponu vadina KII28. Ant vieno tikslo nupirkau, kad patiñka man J. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Žemė mano tau atvira yra, gyvenk, kur tau patinka BB1Moz20,15. O jei ji ponui savam nepatinka ir nenor jos ant venčiavystės išleisti, tada teduodi jis ją ant išvadavimo BB2Moz21,8. Jei jis (kūdikis) buvęs gražus ir laumei patinką̃s, tai apmainydavę jį ant tokio bjauraus, kad negalėjai žiūrėti MitII57.
^ Pati̇̀ko kaip kvailiui pagyrimas Ukm. Patiko kaip avis vilkui TŽIII376. Patiko kaip vaikas motinai LTR(Zp). Pati̇̀ko kaip (kap Al) šuniui botagas Vl, Jnšk. Patiko kai šun[iui] rimbas LTR(Vlkv). Patiko kaip gužui varlė LTR(Jnš). Vienam patiñka motina, kitam – duktė Rsn. Kam patinka močia, o kam – duktė LTR(Gdr). Kas kam patinka: žąsinui – avižos, cigonui – lašiniai, žydui – cibuliai Pn. Jeigu kailis nepatiñka, širdies neprilauši Pvn. Jei pati̇̀ks žmogus, pati̇̀ks ir ano kepurė Lpl. Nei tas gražus, kas gražus, bet kas kam patiñka Grz. Kad patiko – nė lašelio nebeliko LTR(Žd). Kad patiko, tai neliko LTR(Mrj). Pati̇̀ko ir prie širdies prilipo Pšl, Ds. Pati̇̀ko durniui duona KzR. Pati̇̀ktų, kad šuo pašiktų Skr. Nepatiko kūmai prėskas LTR(Ldvn). Dideliai žuvys patiko, be žuvų prūdai paliko S.Dauk. Be pinigų liksi, niekam nepatiksi LTR(Gdr). Su kuo sustiko, toks ir pati̇̀ko Trgn. Valgyk, kol patiñka, rėdykis, kol pritinka Jrb.
patiñkančiai
patiktinai̇̃ Ale man širdingai būt gailu, jei aš Dievo nesibijantiems patiktinai tame būč ką daręs brš. Čia bus, beje, tūlas minėjimas, kas jums nepatiktinai skambės prš.
| refl.: Atvažiavo piršliuos, vienas kitam pasiti̇̀ko, greit ir sutarė Slm. Jeigu juodu pasiti̇̀ktų vienas kitam, tai būt graži pora Jrb.
ǁ įtikti, įtaikyti: Nei kap aš nepatinkù tau Pls. Išplakčiau ir jam dalgį, bet nenoriu – galiu nepati̇̀kt Krok.
^ Ligi visiem patiksi, ir nuo Dievo atliksi Gs. Lengviaus parikti nekaip patikti S.Dauk.
ǁ būti mėgstamam (augalų, gyvūnų): Bulbiums toki žemelė lengvesnė juo patiñka Vgr. Javam labiai pati̇̀ko mėšlo dėjimas Všk. Slyvom gal žemė nepateñka Krns. Čia žemė nepatiñka kopūstam Krs. Buvo [kriaušių], nežinau, ko te nepati̇̀ko, matai, prie žvyrio Kp. Jam (medžiui) pati̇̀ko augt Ps. Tos kandys pradeda dvėsti, kažin kas anoms nepatiñka LKT110(Kltn). Bitėm kūtės kvapas nepatiñka Pš.
| Cukrus nepatiñka dantims (nesveika) Krš.
2. tr. S.Stan, Sut, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Jž sutikti: Pati̇̀ko vyrą an tilto Pj. Patikáu einantį į Raudėnus, įsišnekom Krš. Senas seną pati̇̀kęs dar pašneki, o jauniejai neita į kalbas Jdr. Kad bažnyčioj patiksi̇̀ katrą giminę, ažprašyk svečiuos Trgn. Patikáu gaspadorių Užventė[je], kad ans veiza į muni Užv. Patikaũ Juozapą Varėnon Drsk. Patiñka jie tuos vokiečius miške Bb. Galvoju, daba jei kas muni pati̇̀ktum, sakytų, ka paklydęs Žr. Ka pati̇̀ksi aną, galėsi rokuoties Rt. Patiksi̇̀ ką ir sveikysies, dartės nesisveikina Drsk. Rykmetį ką pati̇̀ksi, prašyk į kūmas (tada vaikas sveikas augs) Rs. Nenora nė žmogaus pati̇̀kti, ka nesušnekintum Šv. Tik sūnus išvažiavo, mažu pati̇̀kot? Drsk. Kad aš jį pati̇̀ksiu, nieko nebijau – subadysiu ant vietos Jrb. Neik naktį vienas, pati̇̀ksi kokį plėšiką DūnŽ. Aš neesu pati̇̀kusi jokios baidyklės, aš neesu bijojusi Vvr. Aš šunį patikáu – kramė raudona, papilvė raudona Všv. Ant žmogaus nepuola [vilkai], žiemą jei pati̇̀ktum, tai gal suėstų LKT161(Šlv). Patikáu repežę, tokią didelę kaip kepurę Krg. Pati̇̀kom bitutę atbyzgiančią (d.) Al. Aš, patikęs mergelę, klausiau savo žirgelio LTR(Grv). Kai aš ejau namo, patikau pulką vyrų, didelių neprietelių LTR(Sv). Ėjo bernelis ūlyčioj, patiko mergytė netyčia LB115. Ir nueina miškan, patiñka mešką ir kuo naigreičiausia in riešutų krūmą pasikavoja LKT361(Trak). Eina abu toliau. Patinka kitą vyrą LTR(Mrj). Patiko bobulė tris vilkus pilkus LLDI181(Ml). Vienas karalius patiko vaikelį dešimtų metų Sz. Žadėjau patikęs akis jam išdraskyti Žem.
^ Namie palikęs, lauke pati̇̀kęs, savo gero nepažįsta (bitės) Sml.
| refl. tr. NdŽ, Drsk: Senuką žmogų tokį pasi̇̀tikau, sakau, dėde, kaip čia yr tas toks kalnas? Vvr. Esu pasiti̇̀kusi vieną sykį aną End. Beidamas pasi̇̀tinka draugą Žr. Pasti̇̀ko žmogus [mane], nustvėrė ir pasisodino [vaišinti] Azr. Rozą pastaikė eit per mišką ir pasti̇̀kt vilką Lš. Ir dabar da šuo, pasitikęs šunį, ima tuojau uostyt Ašb. Eina vėl durnius par sodžių ir pasitiñka palaidojančius nabašnyką BM152(Kri). Pasti̇̀ko kitą tokį durną kap anas LzŽ. Pasti̇̀ko vieną apdriskusį žmogų ir klausia jo patylom: ar neitumėm, geradėji, vogt? BM135(Klov). Aš to bernelio nepažinojau, nei viešu keleliu nepastikau KrvD226.
^ Geriau vilką pasiti̇̀kt kaip girtą Tr.
ǁ refl. KŽ susieiti, susitikti: Gerai, ka turi su kuom pasiti̇̀kti Žv. Sako, sudiev, drauge, greit nebipasiti̇̀ksiav Všv. Ne aš pasitinkù, ne aš šneku Grdm. Pasiti̇̀ko visi saviškėj Kdn. Su girtuokliais niekur nė pasitiktie nenorėjo Tat. Ejo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat.
ǁ rasti, užeiti: Tatai eitu eitu, nuejau i patikáu daržinę Kv. Bemoksliai žmonys: patikái parašytą – nematai nėko Vž. Kap tik pati̇̀ks, ką kraujai eina, tai ir paplėšis Nmč. Vogė, ką patiko Tat. Visokias žolaites eidami par laukus ir miškus vasarą renka, kokias tiktai patinka ant savo kelio LMD(Sln).
| Patikau bernelį, pažinau vargelį (d.) Ck. Visur galima patikt gerus žmones rš.
| refl. tr.: Tu nedrįsk užeiti pri munęs, o pasiti̇̀ksi muni piktą Varn.
ǁ prk. patirti, gauti: Niekas nežinom, kur katras smertį pati̇̀ksim Sml. Čia namuos pati̇̀ko tokią nelaimingą mirtį Mšk. E, sunkius laikus šiądien patikom rš. Apie gerą sudorojimą daiktų regimųjų ir bėgimą pas Dievą, prapultį patikus A.Baran. Kryžius todėl yra visumet patiktas ir visur laukia tavęs Jzm. Ruoškit jauną ponaitelę patikti vargelio LLDII116(Pb).
3. tr. DŽ, NdŽ išeiti kam priešais, sutikti, priimti: Paeik tu priekin, pati̇̀k jį (vaiką), mažutis, sunku jam Alks. Aš lekiu pati̇̀kt i vartų atidaryt Jon. Pati̇̀kt reikia svečiai, pas mus visur pateñka Sug. Pareinu iš darbo, tai jis patiñka mane prie darželio Snt. Išejo pati̇̀ktų jo brolis Žb. Tu manę pati̇̀k Antr. Su ašarom patenkù [vaikus], su ašarom išleidžiu Aln. Išlipom iš traukinio, pati̇̀ko mus Nmk. Prie durim patiñkam ir lydžiam in vidų ČrP. Ir dabar patiñka su duona ir druska [jaunuosius] Kvr. Svočią visi patiñkam, apdainuojam Šmn. Ateina tik ryto, tai močia su kočėlu ir patiñka PnmR. Ponia, pamačius arklius, manė, kad ponas atvažiavo, išėjo patikt LTsIV686. Pati̇̀ks taũ anyta, bernelio močiutė (d.) Trgn. Patik, tėveli, dukrelę savo, o kai patiksi, tai nepažinsi LTR(Jz). Kas gi tave patiks, pijokėli mano? LTR(Imb). Eičiau, brisčiau per mareles motutės patikti LTR(Pbs). Bobos atbėga pati̇̀kt sa[vo] karvių Rod. Spirginiais šunis prisvilioj[o], tai iš tolo patiñka Pv.
| Anksčiau būdavo tokia tvarka: gimusį reikia pati̇̀kt, o mirusį palydėt Ob. Kai ataveža nabašnyką, i patiñka varpai Tj. Maž pateñka [mirusįjį], kad teip ilgai zvanija Lb.
| prk.: Naujų metų buvau pati̇̀kt nuvažiavus Dglš. Mergaitės bėgdavusios į laukus patiktų pavasario LTII113. Einu art, mane patiñka kryžius Ktk.
^ Pateñka pagal rūbą, palydi pagal protą Sug.
| refl. tr. Sut, LL234, DŽ, NdŽ: Anas mane pasitiñkma LKKIX207(Dv). Neduoda tam nė lig stalu nueit – prie durų pasitiñka Lnkv. Susitariau, kad atvažiuos mañ pasiti̇̀kt vakare apie aštuntą valandą Krs. Žiūrėk, ateina svečias, išeik pasiti̇̀ktų Ds. Tada anys pasti̇̀ko až upės mus LKKIX215(Dv). Atejau pasiti̇̀kti, ka tavi vilkai neišbaidytų Trk. Pasteñka ana mane tada verkdama Klt. Nėr kam mane pasiti̇̀kti, vartelius atkelti (d.) Mrj. Jaunuosius pasteñka muzikantai, tėvai Skdt. Berną pastiñka su duona ir druska LzŽ. Išeika, motute, nuo gonkelių pastiktų martelės prie vartelių LTR(Kp). Pasitiñka, groja, jaunoja ažu stalo rauda – baisus daiktas Šmn. Nei aš eisiu iš darželio, nei aš eisiu prie svetelių – yra tėvas, motinėlė pasitikti sveteliam LTR(Dkk). Jauniej įeina pirkion nepasitikti̇̀ Jz. Visi tos mergiotės pusės išejo pasti̇̀ktų prie bromo Kp. Turėsi pridėti tą, katras pirmu pasiti̇̀ks tave (ps.) Gd. Netikėto svečio išbėgo pasitikti lodami šunys K.Bor. Niekas daugiau jo nepasitiko, nepastebėjo pareinant J.Bil. Ką turiu, tuom pastinkù Plš. Tai jis važiuoja peklon, ir ateina ponaičiai dujai pasiti̇̀ktų (ps.) PnmR.
| Bobutę atveš iš Panevėžio iš ligoninės nebegyvą kavot an Kupiškio kapų, tai mes ejom pasti̇̀kt jos Kp. Gražiai kavojo – kunigas iš pačių namų pasiti̇̀ko Jnšk.
| Aš skubinu eiti, anos (karvės) pareina, reik pasiti̇̀kti Krž.
| prk.: Man taip norisi savo jaunystę pasitikti drauge su tavim E.Miež. Naują pavasarį Tarutis pasitiko tuščiais aruodais P.Cvir. Marių viduryje juos pasitiko vėjas J.Dov. Vestibiulyje pasitinka didžiulis spalvotas vitražas sp.
^ Parvažiavus iš šliūbo su žvake nepasitinka LTR(Rdš). Kas pasitinka artoją, jei ne garnys LTR(Zp).
ǁ DŽ priimti, sutikti kokiu nors būdu: Žvairom akim pati̇̀ko A.Baran.
| refl. tr.: Priešą pasiti̇̀kome ugnimi DŽ1. Karštais aplodismentais pasitiko salė smuikininką rš. Tomas mato, kad tėvas išgėręs ir pasitinka jį rūsčiu žvilgsniu K.Saj.
ǁ NdŽ pastoti kelią, užklupti, užpulti: Bijau miške, kad kas nepati̇̀kt Dglš. Važiuojant pateñka [kareiviai] ir atajema gerą kumeliuką, o blogą duoda Ob. Pati̇̀ko jį kartą miške i nušovė Vb. An kelio pati̇̀kęs atims liūb piningus Ub. Ejau namo, ale va pati̇̀ko vilkas Dgč. Pamatę anys (plėšikai), kad šitas vengrius bagotas, tai tuoj išbėgo miškan, kad patikt LTR(Ds).
| refl. tr.: Pasti̇̀ko miške – ataduo[k] pinigus! Str. Ale, žinai, sako, tave broliai užmuš pasiti̇̀kę Plv. Da čia pirmininkas pasiti̇̀ko, rokuo[ja], Stankau, kur tu eiti̇̀ Jdr. Nu i latviai anus čia pasiti̇̀ko i po malūnu anus iššaudė labai daug Lc.
| prk.: Kovos lauke kulka jį pasitiko sp.
4. intr. KŽ kilti, užeiti, ištikti: Pati̇̀ko toks šaltis, ka niekur išeit negalėjau Rs. Atvažiuosiu, nebent šaltis pati̇̀ktų Mrj. Iš ryto buvo gražus oras, o paskui tokia bjauri pati̇̀ko Skr. Toks patiko vėsulas, kad jam ir kepurę nunešė nuo galvos ir jį patį supurtė DS208(Šmk). Kaip vėjelis pati̇̀ko, ma[n] lopšelį pasupo JD933. Jei tuos kalkazus darys, tai badas pati̇̀ks Gs.
| refl.: Naktis pasti̇̀ko Prng.
5. intr. Sut pasitaikyti, atsitikti, įvykti: Man vienąkart tep pati̇̀ko Pst. Dievasžin, kas pati̇̀ko Kp. Ui, vargai mano, kas ma[n] pati̇̀ko JD613. Ant tos ašarų pakalnės daugel pikto patinka Tat. Esą tokios dienos, kuriose nereikia važiuoti kelionėn, kad nepatiktų̃ kokia nelaimė A.Baran. Dar nepabuvau pusės metelių, pati̇̀ko nedalelė DrskD99. Jei bent tik visai nepasisektų arba kokios didelės kliūtys patiktų A.Vien. Ir pati̇̀ko ta nelaimė, sulaukiau mažutį Mrj. Tai tu man pamačyk, tai aš tau, bėdai patikus, pamačysiu LTR(Dglš). Užmiršta visus patikusius pereitaisiais metais nuliūdimus rš.
| refl.: Kas jam pasitiko? N. Aš nežnau, kap tę pas juos kas pasti̇̀ko Str.
ǁ refl. impers. pasitaikyti, kliūti, tekti: Nu, jam beeidamam tep pasti̇̀ko, nu pastaikė beeidamam Dbč. Iš dešim vienam gal ir tep pastiñka, kab nežumuša Žrm. Karvei pasiti̇̀ko užėst tokio šieno, i nusprogo Škn. Tokios vieros nepasiti̇̀ko matyti Žr. Pasti̇̀ko darbuit sunkiai Rod. Mokykitės čia, mergos, … ne stabčiot ūlyčiose, ne trukt ant kelio (kad kur pati̇̀ksis išeit), bet kuo greičiaus išeit ižg akių žmonių, o daugiaus vyriškių DP472.
ǁ pasitaikyti, būti: Marčios pati̇̀ko labai blogos Ad.
| refl.: Įsidaužiau nugarkaulį, nes kritau aukštynelka ant pasitikusio akmens M.Valanč. Bet daugiaus žmonių pasitiko, kurie vargdienius gelbėjo ir kaip įmanydamys ugnį gesė S.Dauk. Kartais nė lito nepasitinka, o reik gyventi Šts. Bepigi šienauti, kumet pasitiñka gražios dienos Vvr. Jei kame kalno nepasitiko, tad tokį supylė upės vingėje S.Dauk. Ant galo pasitinka … lizdai skruzdėlių, mintančių grūdeliais žolių A1885,115. Pačiu [v]andeniu gal užgesyti, jei ano gausiai pasitinka S.Dauk. Kad vasarą lytotas ir šaltas oras pasitinka, tad kregždės savo vaikus vienomis bitimis pena S.Dauk. Man nepasti̇̀ko kvaras, ma[no] sveikas vyras Rod.
ǁ refl. J, Slnt pasitaikyti būti kur nors: Ir aš ten pasitikáu KlvrŽ. Pasitikáu bažnyčio[je], ka ans ėmė šliūbą KlvrŽ. Pasitikus suspaudime ligos S.Dauk. Tarp jo klausytojų pasitiko ir š[venta] Teklė M.Valanč. Vis nepasitinka numie: kad aš nueinu, ano nėr Šts. Pasitikos su mažu vaiku, ir neišejau į Gegrėnus Ggr.
6. tr. Dglš užklupti, pagauti, ištikti: Ar nepati̇̀ks mane lietus? Dbč. Smertis jį be čėso patiko! Tat. Ją beeinančią pati̇̀ko pustymai Rs. Bėda jį didelė pati̇̀ko Ck. Va kokia nelaimė mane pati̇̀ko Vrn. Išpins kaselę, barstis rūtelę, pati̇̀ks mergelę didis vargelis (d.) Drsk. Taip rūstybė tėvo ir nelaima patiks muni vieto[je] jo meilės S.Stan. Pagaliau Raulą patiko laimė: jis gavo darbą nedidelėj dirbtuvėj J.Bil.
^ Kad tave šiąj minuta pati̇̀kt lentos! Arm.
7. intr. pataikyti kur, į ką: Pati̇̀ko akmeniu galvon ir ažudaužė vištą Arm. Šovė [į vilką], ale nepati̇̀ko Grv.
^ Pati̇̀ko kap pirštu skylėn (žirnių tvoron) Rod. Patiko kap kulka (instr.) tvoron Rod.
ǁ pataikyti užeiti: Kap kada nepatinki̇̀ an sviežių pėdų Dbč. Kap kartas an abiedos patikaũ LzŽ. Eidamos nepatikaũ jūs pirkion, turėjau klaust Lz.
ǁ patekti, pakliūti: Tę sunku pati̇̀kt Lz.
| Po pojiezdu (= traukiniu) pati̇̀ko, ir atpjovė koją Lz. O kap patikai karaliaus slūžbelėn, tai išsimokei pėsteliu vaikščiotie KrvD278.
| refl.: Iš kur pasti̇̀ko liesnykai ton pirkion Lz.
8. intr. įtaikyti, pataikyti, sugebėti: Kultuvais kult kap patiksi̇̀ – lengva, nepatiksi̇̀ – sunku Brsl. Aš suprantu, al negaliu pati̇̀kt žmogu[i], kap pasakyt Šč. Moma nepàtenka jam nieko pasakyt LzŽ. Jau toliau nepatiksiù ir ūtaryt Lz. Ana jam šokt nepatinka Rod. Anas pati̇̀ko jai inkalbėt Rod. Generolą sustikau ir tai patikaũ jam atduot čėstį Rod. Gal aš nepatikau savo senam tėvuliu spartų darbelių darytie? LTR(Lp). Maciulis su Andruliu tas tám darbe pàtinka Rod.
9. intr. pasisekti, nusitikti: Man šiandie miežienis nepati̇̀ko Jnšk. Šįmet avižos visiems pati̇̀ko (užderėjo) Rs.
| refl. impers.: Man pasti̇̀ko geras pirkinys pirkt Rod. Nepasti̇̀ko čia jam, geras buvo darbas [ir prarado] Str.
^ Pasti̇̀ko kap šuniu[i] ridiko Rod.
įsipati̇̀kti (dial.) labai įtikti: Kolūkio bitis jau prižiūru, įsipati̇̀kos Vgr.
pértikti intr., perti̇̀kti
1. SD44, N, Kos56 žr. pertekti 3: Parti̇̀kę gyvena, visko turia, nežino ko noria Žml.
perti̇̀kusiai adv.: Anie sodžiai visi parti̇̀kusiai gyvena Jnšk.
2. išsiversti, ištikti: Ji jau su savo nebegali parti̇̀kt Lnkv. Su tiek pinigų nepartiksi Grž.
3. nebepatikti: Jis tiko pirma, o nū jau pártiko, t. y. nebtinka jau J.
pieti̇̀kti (dial.)
1. žr. pritikti 2: Burnelę turi tyką turėti, tad visur pyti̇̀ksi Krg. Aš py jūsų draugystės nepytinku Prk.
2. refl. žr. pritikti 5 (refl): Balta nugara, kur pysitikái Sg.
prati̇̀kti
1. intr. išlįsti, kyšoti iš po ko: Pasaitas nuo kelnių iš apačios prati̇̀kęs J.
2. intr. J, DŽ, NdŽ, Rt, Krt, Grg išlįsti, pasirodyti, prasimušti (apie saulę): Iš ryto buvo saulė prati̇̀kusi Dov. Saulė pro debesį pratiñka leisdamos, galia i lyti Lkv. Ant vakaro i saulikė da prati̇̀ko Šv. Saulelė prati̇̀ko, neblys Ggr. Saulė čia prati̇̀ko, čia nebliko – šiandien blomuota (ruožuota) Grg. Štai skaisti saulė ūmai pro tą langą pratiko, pro kurį visados duoda jums žinią, jog į vidudienius eina Vaižg.
3. tr. Š, NdŽ, KŽ išsklaidyti, pramušti (debesis, miglą): Saulė pratinka tamsybę, miglas Db. Vis dėlto … sutemos nebuvo tokios nepratinkamos kaip pirma MTtVI186.
| prk.: Viena [kalba] tegali šiandie savo šviesa pratikti mūsų senovę uždengiančią miglą K.Būg.
4. intr. KŽ blandytis, giedrytis: Ans mato, kad prati̇̀ko pagada, pasiėmė mergę ir išvažiavo avižų Plt. Šiandieną prati̇̀ko nėko sau dienelė – bėgsiam į laukus Plt.
| impers.: Prati̇̀ks i vėl lys NmŽ.
5. intr. DŽ, KlvrŽ, Als pratarpti, pagyti: Pats prati̇̀ko, o pati mirė Šts. Biškį vasarą pratikáu, t. y. pasveikėjau J. Jau buvau prati̇̀kęs iš ligos Trk. Su nedatūriu (denatūratu) gydžiaus, bet nepagijau, nepratikáu Šts. Buvo įsisirgęs, bet girdėti prati̇̀kęs Šts.
| Iš miego jau pratinku, t. y. blandaus, einu geryn J. Ans jau prati̇̀ko iš pijukystos, t. y. išsipagiriojo J.
6. intr. išsiversti, išbūti be ko: Mes tai ir su mažiau pratiñkam, o kitas tai tik griebia griebia sau Antš. Šią žiemą reiks be palto prati̇̀kt RdN. Par žiemą kaip nors su bulbom prati̇̀ksim RdN. Nors šieno nedaug, bet iki pavasario pratiksiù Svn.
priti̇̀kti Š; H, N, L, Rtr
1. intr. pritapti (glaudžiant): Nepritiñka musi ta plyta gerai pry pašalio Trk.
pritiktinai̇̃ adv.: Tuomi pritaisymu abudu kraštu sukulto indo patepk ir, pritiktinai sudėjęs, kaitink ant anglių, kad gerai pritrauktų IM1859,60. Kožnas kaulelis susimetė ir ing buvusiąją vietą pritiktinai susinėrė I.
2. intr. R, R28,290, MŽ, MŽ37,388, Sut, NdŽ pritapti, prisiderinti: Jis pritiñka prie svieto, prie visų: prie mažo ir prie didelio J. Nepritikau pri jaunūmenės, buvau padavatkiškas Šts. Senės – kur bepriti̇̀ksiam Krž. Ar aš priti̇̀ksiu pri tokių mokytų? Vkš. Tamsta visur pritinki̇̀ Jnš. Ir ans su visais iš vieno kalba i viseip pri visų pritiñka Sd. O aš nepritinkù nė pri vieno Slnt. Mužikas pri pono negalia priti̇̀kti Šts. Aš niekur nepritiksiù su lenkiška kalba Lp. Su jaunais nepritinku kalbà Pn. Jau daba nepritinkù prie vestuvių Grdž. Nebepritiksi pri šių laikų pasenęs Plng. Nėr mun vietos tarp jaunųjų, nepritinkù pri senųjų (d.) Krš. Vai atsitraukie, tu bagočiaus sūneli, … aš nepritiksu prie tavo giminėlių BsO184. Kaip priėjo prie seselių, pritiñk prie seselių JV968. Prie ko jūs pritiksite, kai senberniais atliksite? LTR(Skm). Reiks sūneliui karan joti, reiks tėveliui žirgas duoti. Ne tik žirgą – ir balnelį, kad pritiktų prie pulkelio LTR(Kz). Netekau valnių dienelių, nepritinku prie mergelių LTR(Lp). Nepritinka gegutėlė prie mažųjų paukštelių LTR(Vb). Glaudus, lipšnus, menkos išvaizdos žmogelis visuomet pritiko prie žmonių TS1899,7-8.
| Mes, gaspadoriai, komunos laikais buvom kaip ne savo vieto[je]: ne atlikę, ne pritikę Šts.
^ Blaivus prie girtų nepritinka KrvP(Ps). Daug prietelių prie valgio pritiko, bet, nelaimei ištikus, nė vieno neliko KrvP(Ps). Niekur nebepritinka, kaip riekė nu kepalo atriekta LMD(Rs). Ant palaikę šikinę naujos kojos nepriti̇̀ks – reikia tokios pat kojos durtie Pl. Nebūk veršis, bet veršio uodega – ben pri žmonių pritiksi S.Dauk. Pasibaigė šitaip: povu nepaliko, prie varnų nebepritiko Blv.
ǁ derintis (apie balsą, kalbą): Balsas atskiras nepritiñka prie kitų J. Anos kaži kaip balsas nepriti̇̀ko Jdr. Ka tokie tie balsai, matai, didliai priti̇̀ko keturims kulant Krtn.
| Seniejai šneka kaip plungiškiai, dar i šiauliškiai pritiñka pri mūso Kl.
ǁ sutapti: Pavardė pritiko, bet nežinau, ar gentis Pl.
3. intr. būti geram, kaip tik, kaip reikiant: Reikia dabar mieruot, kurgi priti̇̀ks šitas kaliošiukas, – niekam netinka (ps.) LKT325(Lel). Nė vienai nepriti̇̀ko tas čevarykas BM203(Grnk).
| Pritiktini̇̀ akulioriai – litaros kaip pabertos Šts.
^ Ne kiekvienai (kožnai VP32) kojai pritinka tie patys batai M. Pritiko puodui dangtelis LTR(Krp).
4. intr. R306, MŽ410, K, BzF188, NdŽ, KŽ būti gerai, derėti: Kūlė ta naktį priti̇̀ko (atrodė, kad taip ir reikia) Užv. Kas mažai mokęsis kimbas prie amato, tokiam ši pasaka pritinka Sln. Piningiukai, matai, geras daiktas, visur jie pritinka ir visur jų reikia! A1884,93. Tokia kytrystė šviesybės vaikams niekaip ir nei maž nepritinka Ns1832,7. Natūrai pritinkamą daiktą sant sako MT217. Lietuvei pritinka tik rūta meilioji Mair. Ar pritiks Karaliaus sūnui kašelė ant kupros? I.Simon. Paties Dunojaus vaizdas dainose pritinka šiai upei LTII536(Bs). Pritinkąs, padorus R61, MŽ82. Pritinkanti vieta R166, MŽ219. Nepritinkas I. Susirasiam dainelę pritiñkančią i liuobam pinti vainikus Šts. Liepė išvesti laukan, aprėdyti pritiñkančiais drabužiais Žr. Aš ieškau pritinkantį medį, kad galėčiau pasikart BsPI80. Pritinkančio peno ir sauso kinio stokodamos sergalojo … kiaulės, nenorėdamos taip gerai tarpsti LC1887,39. Tūnėjo tūkstančiai gyvasties diegų, kurie tiktai laukė pritinkančios valandos, kad užgimtų ir pradėtų valgyt V.Kudir.
^ Daugiau pritiko vyžas į jo kelnes dryžas KrvP(Ašm). Pritinka pri tanciaus ir pri rožančiaus LTR(Pp).
| impers.: Ir tai ne kunegui pritiñka tą jaunimui skelbti! Plšk. Jau an kelių nebipritiñka tokiam dideliam Kl. Tai tau priti̇̀ko pas juos prie stalo pirmo[je] vieto[je] sėdėt, o ne tai kūtvėlai Stak. Savo giminės išsižadėt kaip ir nepritiñka Skrb. Klumpės lietuvninkams nešiot nepritiñka K.Donel. O pats būsi tam pritiñkant rėdytas kai ponas Jrk133. Nepritinka mums puikavotis Tat. Lietuvos oras, pritiktų sakyti, visados vienodas rš. Nepritinkamas apsiėjimas LL107. Vaiku[i] pritiñka murinam [būti], dideliam tik negražu Mžš. Daug raštų pridėt nepritiñka, negražu Pšl. Širmasai žirgelis ir tymo balnelis, tas patinka ir pritinka joti į vaiskelį LLDII159(Slč).
^ Pritinka bagotam vogti, senam maluoti KlvrŽ. Išmintingam nepritinka pykti PPr191.
pritiñkančiai Tas miestas gul' ant kupčystės labai pritiñkančiai KII2. Apsėjo (elgėsi) labai pritinkančiai Pš. Prekios yra pritinkančiai pigokos A1884,293.
pritiñkamai adv.: Nepritinkamai I. Jaunikiai šiandien žiaurūs, su jais ir elgtis reikia pritinkamai Db. Geriau ir pritenkamiau Romovę išaiškino K. Jaunius LTI339(K.Būg).
priti̇̀ktinai Tūluose dalykuose baisiai pasileido ir nesielgė valdonui pritiktinai rš.
ǁ LL259 būti gražu, gerai derėti: Tiek anai nepritiñka, tiek plaukus nudažė juodai Trk. Ir anai priti̇̀ko tas raudonumas Žg. Šukuodamos užleisk plaukus ant plonimų – taip tau geriau pritiñka Vkš. Jaunas, tai jam viskas pritiñka Rs. Mun pritiñka bi koki kepurė Slnt. Ta puikiai pritiñka pri burnos (prie veido) Trk. Nusipirko sau gražius drabužius, kokie prie jo priti̇̀ko LB215. Sako, ka pri tokio šviesio paleto priti̇̀ks gerai Trk. Pasiuvau teip pri kūno pritinkančius, teip gražius, jog visi stebėjos M.Valanč. Tas kareiviškas apsirengimas nelabai, bet tau nieko, pritinka V.Bub. Ar tau gailu vainiko, kur tau dailiai pritiko? LTR(Rk).
^ Dėvėk, kol pritiñka, valgyk, kol patinka Nm. Valgyk, kas patinka, o renkis, kas pritiñka Jrb. Puikiam žmoguo i snarglys pritiñka Trk. Pritiko ir prilipo LTR(Grk). Priti̇̀ko kaip lipte prilipo Slnt. Pryti̇̀ko kaip Elzė pry Miko Šv. Pritiko kai (it VP39) šunie (šuniuo Grdm) votegas (vategas Grdm) Lpl. Tai pritinka kai kumščia ant akies B. Pritiko kaip plikas prie pliko LTR(Jnš). Pritinka kap šuni balnas LTR(Lzd). Priti̇̀ko kaip kiaulei balnas Krs. Pritiñka kaip paršui plunksna prie pasturgalio Nm. Pritinka kaip kiaulei naginės LTR(Klm). Pritinka kap šuniu penkta koja LTR(Krn). Kas prie visko pritiñka? (vardas) Šmk.
ǁ derintis skoniu: Pritiñka varškė su medum Ėr. Pri kastinio pritiñka bulbės neluptos Yl. Kai sviesto nėr, tai ir taukai pritiñka prie arbatos Jnšk. Su pienu bulkelė tai priteñka JnšM. Mun tas pyragelis priti̇̀ks čia pri tos butelkelės Kl.
ǁ būti tinkamam, naudingam, praversti: Priti̇̀ko tie eglišakiai – kaminus iššluosčiau DūnŽ. Aš tau papasakosiu vieną istoriją. Gal tau, kaip rašytojui, pritiks K.Saj.
^ Et, vis tiek žmogui netinka, Dievui nereikia, galgi velniui pritiks KrvP(Grk).
ǁ atitikti poreikius: Pieninė, tyčiomis statoma pienui laikyti, tuo bus sugadnesnė, juo anose šilima nuostovesniai pritiks prireikimui I.
5. intr., tr. pri(si)liesti, pri(si)glausti: Notnėrės nelabosios nedorosios, priti̇̀kus degina Ub. Eželis – ans dura, negali priti̇̀kti pri ano: tik priti̇̀k, ans susirieta į kamūlelį Mžk.
| Bet baisiai pritiko ta žiužė prie jo kaulų, nes ir dabar vis skausmą jautė LzP. Nė su pirštu niekas mane nepriti̇̀ko, t. y. neužgavo J. Priti̇̀ko muni, nuglostė ir apvogė Bdr.
| prk.: O dabar tu jį priti̇̀k (paimk), kad nori! Skr. Paspaudžiau mašyną, ka greičiau jau Endriejavą priti̇̀kčio (pasiekčiau) Vž.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ, Žr, Kv: Prisitikaũ tik prie sagono ir supaišiau žiurstą J. Nugara y[ra] nudegusi, ka negal nė prisiti̇̀kti KlvrŽ. Kaži kaip ana prisiti̇̀ko pri kojų, kojos šaltos kaip ledai Kal. Buvai prisiti̇̀kęs kur – ir išsismalinai Krš. Prysitiñka pry sienos, i trata [popieriai] DūnŽ. Išdažyta, neprisiti̇̀k! Krš. Aš tavo žaizdos neprisitikau, o tu rėki Šts. Čia kaip nugriauta yr, trūksta tik prisiti̇̀kti Trk. Kiaušiniai tujau, tau kur prisiti̇̀ko kas – tekšt, i turi̇̀ Grdm. Ligi tik plika ranka prisitikai, jau ir įpjovė, jau ir varva kraujas Vaižg. Led tiktai prisiti̇̀ko pri balno, pradėjo visūs pašaliūs skambėti BM398(Slnt). A pri papo norės prisiti̇̀kti, ka aš anam skelsiu, ką tik sugreibdama Trk.
| Numirė kūdikis, prie kurio daktaras vos tikt prisitiko, tai tuojaus ir apkaltino daktarą, kad jis kūdikį numarino rš. Yra žmonių, mokančių užvardyti gyvatės kandį; nereikia jiems nė matyti ligonį, nė prisitikti LTR. Nei prie jo prieisi, nei prisitiksi Vaižg. Kinkymus vilkai suėda ir šniūrus, arklio prisitiktus Ggr. Tavi, Dievą ir Sutvertojį, muša į veidą plaštakomis, o aš, bjaurus gyvačiukas, šaudau gyliu piktumą ir zlastis, kad kas prisitinka drabužį muno! P. Žardai, anie pri lubų neprisiti̇̀ko Tl. Mergaitė, prisitikusi pri pagalvės, gulia Šv.
| prk.: Mama neprisitiko (neprisidėjo prie pietų ruošimo) Db.
ǁ refl. prilįsti, prieiti: Jei kur prysiti̇̀ko – ir ėmė Šv.
6. tr. KŽ pataikyti sueiti, sutikti: Pakeliui jis labai pasidžiaugė, draugą ant šasijės pritikęs LC1878,41. Ir tropyjos karaliui po girę medžiojant šitąją darbininkę priti̇̀kt Jrk101. Juodu krūvo[je] bekeliaudami pritiko šneiderį Sch231.
ǁ rasti (neieškant), užeiti: Pritiksi kitą tokią prastą gaspadinę par ilgą čėsą, t. y. gausi J. Matyt, nesi gero žmogaus priti̇̀kęs, ka kožnam šoki į akis Vvr. Kaip kokį žmogų pritinki̇̀, taip yra Šv. Praėjusioj nedėlėj pritiko senasis medinčius … darbininką … bevagiant LC1880,51. Greitai naujai pritikęs minimą žmogų, kaip slapstydamos vėl bandęs su spąstais eiti girion kokį girinį gyvulį susigauti Vd.
| Vyriausias kaltininkas ir šiaip visur vogė, ką tiktai pritikdavo prš. Ištyrinėdami materiją, dvasios dar niekuomet nėra pritikę Vd.
^ Toks tokį pritikęs ne veikiai apgauna VP47. Žinai, toks tokį priti̇̀kov Bdr. Mandrus mandrį pritiko PP78. Mandras mandrą priti̇̀ks, t. y. atras J.
| refl. CI253, N, KŽ: Užteku jam, prisitinku, susitinku SD163. Prisitinka miestalė[je] draugai, ir grįžta vyralis girtas Šts.
ǁ prk. patirti: Šioj gyvastyje daug vargų pritiksim Ns1843,3.
7. refl. SD1151, Q619, Sut, J, NdŽ atsitikti, nusiduoti, įvykti: Kad niekados nepamėgintumėte to, kas man prisitiko Tat. Sargai grabo miestan bėga, byskupams vis tatai sako, kas jiems grabiep prisitiko Mž279. Neduok tai bėdai mums prisitikti KlM713. Eš turėčiau regėti vargus, kurie manam tėvui prisitiktų BB1Moz44,34. Mieliausi, nebūkite nežinančiais …, kaip būt koks naujas daiktas jums prisitikęs GN1Ptr4,12. O šeimyna … išlėkėjo ingi žardį vartump užpakaliejump, idant regėtų, kas jai prisitiko BBDan13,26. Kas jam prisitiko po smerties? BPII199.
| impers.: Maža aba nedirbęs ima algą, kai kartais terp žmonių prisitinka SPI328. Prisitinka ir dūšiai ligota būt, kurios liga ir negalė yra kaltybė koki SPII121.
8. intr. kilti, užeiti, rastis, pasitaikyti: Badas priti̇̀ko – nėr ko valgyt Kt. Klėtyje jo javų nuo šešių penkių metų; jei reikalas būtų pritikęs, būtų galėjęs sėti ir grūdai būtų dygę Tat. Nupjausma, o ka priti̇̀ks saulikė, galėsam tūjau suvežti Jdr.
| A pritiks jumus ant liudijimo Ev.
| refl.: Jei prisitiks patogumas rš.
ǁ tr. NdŽ ištikti: Tada ir mane badas priti̇̀ko Alk.
9. refl. impers. tekti: Man savo buityj nepristi̇̀ko vilko išvyst Rod.
10. refl. pataikyti, patekti: Skraidė skraidė sakalėlis ir pristi̇̀ko pas gegulę (d.) Rod.
11. intr. H178, NdŽ, Rz, Stč patikti, būti pagal skonį: Jis man nepriti̇̀ko – kalboj nei šioks, nei toks Škt. Senas žmogus nepritinki̇̀ jauniem Rmš. Valgyk, kas tavo dūšelei pritinka Tat. Saldi arelka tai gardu gerti, pritiñka širdelei su pipirėliais JD1422. Munie ta jūso mergelė dideliai pritiñka Krtn. Pirštinę paema, išdegutuoja ar išsuodina ir ištepa mergai burną, jei merga nepritiñka Lel. Kaip Dievą myliu, nežmoniškai tu mano širdelei pritikai rš. Kuri [mergina] pritiks prie širdies, parsivesk šeimininkauti LzP.
pritiñkančiai adv.: Priš vakarą teip kvepa pritiñkančiai Ms.
suti̇̀kti; Q627, H, N Rtr, L
1. intr. sutapti (glaudžiant), sueiti: Aliejus sėsta ir par sutikusius šulus, o [v]anduo – ne Šts. Jei tiktai visu mažiausis krislelis nesutiks kaip reikiant, sprogymė padžiūs S.Dauk. Kaip čia suriši, ka galas su galu nesutiñka Vkš.
| prk.: Pernait vasarą į tą čėsą, kur diena su nakčia sutinka, iš numų buvau išejęs biškį pasimankštint MitI71.
| tr. prk.: Vos vos rublį su rubliu gali suti̇̀kti Brs.
sutiktinai̇̃ adv.: Surentė kryželį iš virbelių sutiktinai, ir gana, kad neiširtų Ggr.
| refl.: Jos (liepos) augo arti viena kitos susvadintos, i anos susiti̇̀ko (suaugo kamienai) Vg.
| prk.: Galai susitiñka: Vižančiai yr ant rytų, o Dilbikiai – ant vakarų Yl.
2. intr. R420, MŽ568, SkŽ153 būti darniems, sutapti, derintis: Sutiñkančios teorijos NdŽ. Mūsų nuomonės sutiñka DŽ. Pajamų ir išlaidų knygos sutinka rš. Nesutinka tuodu žodžiu: yra ir nėra brš. Būdvardžiai su savo daiktavardžiais tur sutikti trijūse daiktūse: lytė[je], lykė[je] ir linkė[je] S.Dauk. Ženklai sutiñka, ta yr mūso avis Skd. Tos klaidos čia yr, ir nesutiñka su teisybe Smln. Šis Dimšos patarimas sutinka ir su jo paties manymu V.Myk-Put. Kas vienam nesutinka su logika, tas kitam kartais visai taisyklinga, logiška rodosi J.Jabl. Darbai viršutini nesatinka su zokanu Dievo MT58. Ir jų liudymai dabar nesatiko VlnE196. Kas nori, nesutinka su jų išmonia DP212. Forma eš yra senesnė už lk. aš ir sutinka su lat. es, pr. es LKKVI32. Apskaičiavimai, rodos, sutinka rš.
sutiñkančiai adv.: Kitasis nėmaž nededas į galvą, o kitas parejęs numie sutinkančiai papasakoja Šts. Idant elgtumiamos sutinkančiai su teisybe, į kurią įtikiam brš.
ǁ J.Jabl, NdŽ, KŽ mat. santykiauti.
3. intr. NdŽ turėti bendrumo, derintis, sutarti: Anuodum suti̇̀ko būdai J. Vedim mados nesuti̇̀ko – nesuti̇̀kov Lkž. Charakteriai sutiñka – nors in vienos šakos kabink, nenusvert gal nei toj, nei toj Skdt. Juodu dėl visko sutaria, i šnekos jų sutiñka Rs.
| Anie nu šio krašto buvo, o mums suti̇̀ko dainės visos Kl. Ritmas ir reimas gražiai sutinka, už tai jos (eilės) smagiai skaitomos A1884,419.
ǁ Kl sutaikyti, sutarti (dainuojant, kuliant, šokant ir pan.): Balsais sutinka R419, MŽ567. Tryse kap kulia, kap sutiñka, tai gražu paklausyt, kap stuksi spragelais Dg. Kulia keturiuos, dviejuos, trijuos, sutiñka gražiai Kvr. Ar suti̇̀ksim šokt – aš sena Drsk. Kaip mes gražiai giedosiam, kaip mūsų balsai gražiai liuob suti̇̀ks! Yl. Žmonys giedojo, be ne visai tesutiko M.Valanč.
sutiñkančiai adv.: Teip liūdnai ir pagiedojo jie, bet teip gražiai ir sutinkančiai, kaip niekas nesitikėjo TS1899,3.
sutiktinai̇̃ adv.: Jos visos veikia sutiktinai Blv.
4. intr. R114,341,359,379,420, MŽ149,457,481,509,568, N, I, K, J, LL110,321, Š, DŽ, NdŽ, KŽ sutarti, sugyventi: Dabar negirdėsi, kad sutiktų̃ gražiai – urkščias visi Slm. Mano tėveliai visą amžių gražiai suti̇̀ko Ps. Iš senų laikų suti̇̀kdavom visi [kaime] Pl. Iš karto gerai gyvenom, labai suti̇̀kom Akm. Buvom dvi marčios ir anyta, ale suti̇̀kdavom Dg. Nesuteñka gyvent, ir gana Aln. Buvęs tokią bobą paėmęs, ka negalės nėkaip suti̇̀kti Trk. Ana pryšinga, aš nepasiduodanti, i nesutiñkam Krš. Gal ir nesuteñka, ale gyvena, ir gana Žl. Nelabai tesutiñka anie gyventi – baisiai gerąs, gera be rokundo Krž. Anys nesutiñka: baras, artie muštynių Dgč. Nesutiñka kaip kalės: riejas, skundžias Mžš. Nesutiñkam su marčia, i gatava Plv. Seniau – nesuti̇̀kdavo su žmona, – tuoj Amerikon! Mžš. Labai suti̇̀kdavom abiedvi Sdb. Kol vaikai būdavom, suti̇̀kdavom, nesipykdavom Snt. Vaikai nesuteñka su jąj, kurgi ana eis an juos Žl. Visu pirmiausiai [pamotė] pradėjo grauti, ka mas tarp savęs susirietumiam, ka mas nesuti̇̀ktumiam, tie trys vaikai Varn. Kai tik apsiženino, tai mušėsi, o dar̃ labai gražiai sutiñka Krok. Ten visos bobos nepėsčios, kažin kaip jos te suti̇̀ks Sk. Vienas labai gražiai sutiko su pačia BsPIV27. Jaunasis su jaunoja tarsi nesutiko, tarsi vienas ant antro rūstavo M.Valanč. Lietuviai … tarp saũ nesutiñka, sūdo ištol siekia A.Baran. Duok, kad visi šiandien susivaidiję gražiai vėl sutiktų KlM750. Tu bagotas, o aš biedna – nesutiksim mudu LLDII368(Mrk).
| Bajoriškiai su Nainiškiais (kaimų pavadinimai) labai suti̇̀kdavo: vakaruot – vis kartu i kartu Mžš.
| Karvės, būdavo, viena su kita nesutiñka Krs. Nesutiñka anos (vištos), mušties nora Krž.
| Aš su juomi jau sutikaũ, susitaikinau KII309. Parsimušo [vištos], sutiñka Krš.
^ Sutinka kaip (kai B180, MŽ) akmuo su kirviu S.Dauk. Sutinka kaip kirvis su akmeniu LTR(Užp). Sutinka kai vanta su subine Sln. Sutiñka kaip subinė su marškiniais End. Sutinka kai ašmens kirvių B180. Sutinka kaip šuo su kate LTR(Srd, Trg, Krž). Sutinka kaip akmuo su kirviu, ugnis su vandeniu M. Sutinka kap katės maiše LTR(Vs). Du gaidžiai viename kieme nesutiñka Slnt. Du gaidžiu ant vieno mėžinio nesutiñka Rsn; B, CII1118, Sch80. Sutinka, kad vanduo per jųdviejų tarpą neperbėgtų LTR(Vlkv). Su juo ir saulės duktė nesutiktų LTR. Boba tik su velniu gal sutiktų LTR(Grk).
sutiñkamai adv.: Šliūpas ir Burba pradžioje dirbo gana sutinkamai rš.
sutiktinai̇̃
5. intr. Q536 R7,179,257,336,344,379,400, MŽ9,237,450,460,509,539, Sut, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pareikšti valią išpildyti kieno nors prašymą, pageidavimą, nebeprieštarauti, pritarti: Jei kas sakytų: grįžk į jaunystę, – nesutiktáu (daug vargta) Vlk. Siūlė gult ligoninėn, o aš teip nenoriu gult – ir nesutikaũ Krs. Kuris nesutiñka [eiti į pulką], tai neina nė valgyt, nė gert LKT205-206(Ig). Nesuti̇̀ko operuotis, prašė vaistais gydyt Krs. Kai lengvesnis darbas kliuvo, sutikaũ būtiej, ištarnavau penkius metus Imb. Jonas prikalbėtas sutiko, ir abu nuėjo vakaruškos LTR(Pnd). Tekėti ir vesti galima buvo tėvams sutikus rš. O kartais ta mergaitė nenorės, nesuti̇̀ks, išbėgs, krioks Plt. Kad ir kažin kokius pinigus siūlytų, tu nesutik S.Nėr. Kvailys atsisakinėjo iš pirmo, ant galo sutiko eiti BsPII32(Tl). Jei suti̇̀kt mainytis, tai man gyliukas būt Pv. Tikiuos, čia sutiksi su manimi? Blv. Mes, moteriškosios, esame silpnoji pusė žmonių veislės, su tuo sutinku Blv. Ką jis padarė, mano liepiamas ir tavo sutinkamas padarė V.Krėv.
| Visaip reik suti̇̀kt (susitaikyti su padėtimi), ne aš viena – šimtai tokių motinų (kurias pamiršta vaikai) Rs.
^ Su ponu nesutik, pačiai teisybės nesakyk LTR(Pš). Gaut sutinka, bet duot – ne KrvP(Ut).
sutiñkamai adv.: Angelas linkterėjo sutinkamai galva J.Balč.
ǁ susitarti, palaikyti tam tikrą nuomonę: O kaip savo tarpe nesutiko, atstojo jie CII55. Atvažiavo piršliai, tėvams, visims sutinkant, žanijos Akm. Vienas sako kelk, kitas – nuleisk, vienas liepia stumti, antras – traukti, – visi nesutinka Blv. Tai paskui jiedu sutiko: tą žiedą pusiau persikirto BsPIV258.
| Sako, kaip sutiksi̇̀, ar dovanosi, ar nedovanosi? Dgč.
ǁ intr., tr. NdŽ, KŽ sulygti, suderėti: Aš sutiksiu arklį, tada galėsim važiuot Kn. Dviem rubliais nesutikom: jis siūlė penkis, aš prašiau septynių Lp. Vienas dėkim, kitas leiskim – ir suti̇̀ksim Ėr. Jei sutiñka su pasoga, tai sustaria – būna vestuvė Dg. Jei suteñka, ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja in jaunąjį kiaulių skaityt Skdt. Kiek sutinki̇̀ algos, tiek, maisto neskaičiuoja Grnk. An tiekõ sùtikta Lp. Jei tau patinka mano duktė, tai galėsim sutikti BsPI17.
6. tr. R, R56,405, MŽ75,545, DŽ, NdŽ, KŽ pamatyti ką nors (einant) priešais, susieiti: Sutikau namo beeinant MŽ. Einu namo, sutinkù bobą Žl. Sutikaũ aš jį an kelio LzŽ. Eina jis, eina ir sutinka ponaičiuką LTR(Aln). Aš anuodu abudu sutikáu beitančiu Vž. A suti̇̀kot ką bevažiuojant? LKT99(Užv). Vieną žmogų, ką suti̇̀ksi an keliu, paimk ir vežk Yl. Sutikaũ in gatvės, tai turiu prakalbėt Dg. Jau liptą bengdamas eiti sutiñka pryš vyrišką Nv. Su arkliais da kada važiavom, sutiñkam atnešant kryžių Mšk. Toks ponaitis vis ten vaikščiodavo, i vis suti̇̀kdavo visi Jdr. Jų pievos buvo kažin kur toli, tos[e] pievos[e] suti̇̀ko eigulį – ir mušt Slm. Eina pasidaryt galo, ir baigta, ir sutiñka tokį senelį (ps.) PnmR. Nuėjo į girią medžių ir sutiko giltinę LTR(Kbr). Toliau lapė sutinka karvių bandą LKT196(Žvr). Jei arkliai prunkščia, ką nors sutiksi VšR. Vilką sutik – laimė. Zuikį sutik – nelaimė. Bobą sutik – nelaimė DS197(Rs). Sutikaũ sesulę po sodą vaikščiojant (d.) Rod. Tep aš lenkiuos tavę, berneli, keleliu sutikdama LTR(Lp). Ir nešė Jis kryžių savo, o išeidami sutiko žmogų, praentį iš Cyrene, vardu Simoną VlnE206.
| prk.: Ar sutiksiu tavo žvilgsnį dar nors kartą? S.Nėr. Jis atmerkė akis ir sutiko jos žvilgsnį V.Myk-Put.
^ Namie palikau, lauke sutikau i savo gero nepažinau (bitės) LTR(Slk).
| refl. tr. R56, MŽ75, LL98, NdŽ: Susti̇̀ko diedą, seną senelių LzŽ. Žmogus eina toliau, sustiñka kitą žmogų Azr. Eini, ją sustenki̇̀, tai ir grįžk, ana be laimės Aln. Vaikščioja vaikščioja po dangų – niekur nieko nesustinka LTR. Kad i kely aš jo nesusti̇̀kčia Dglš. Nei aš jos išlojojau, nei pavogiau ką, ko ana manęs bijo susti̇̀kt Klt. Tais keliais lekia vėl atgal ir susti̇̀ko gaspadorių ieškantį Sb. Važiuoja [ožys] toliau – sustenka kitą pulką LTR(Tvr). Jojau jojau par šilelį, par žalią lankelę, susitikau panytelių didelį pulkelį (d.) Cs. Susitikau bernužėlį keleliu einantį NS1138. Papasakojo motinai, kad buvęs susitikęs miške gerą savo bičiulį J.Balč. Eina bernas vienon veselion ir susitinka velnią SI212. Tas jo susitiktas ponaitis tai buvo velnias LTR(Ob). Turklį susti̇̀kęs an kelio, turi sergėties Rod.
ǁ pasitaikyti sueiti, užeiti, rasti: Kame aš aną besuti̇̀ksu, jug ans išvažiavo jau Pln. Jeigu girtą suti̇̀ko darbe, nebėr darbo Grz. Kur tu, sako, durniau, kame tu tą Dievą sutikái? Vž. Ponas, jei sutiks mumis čia, užmuš Varn. Bijojo žmogus, suti̇̀ksi, ta nuplucins teip Trk. I gerų žmonių sutikáu, i blogų Krt. Ta katelė y[ra] suti̇̀kusi tokį patinelį mandrą Šts. Sutikaũ senobinius draugus Žl. Lig suti̇̀kęs žmogų tujau pasakysi, kad ne iš čia y[ra] Lž. Jei savo vyrą satikčià Zt. Tokį suti̇̀kęs, bėk Klt. Tad eisi tokiais šmotais, kad nesuti̇̀ktumi žmogaus Kl. Nežinai, kokį sutiksi̇̀ i až kokio išeisi Klt. Tiek esam jau įbūgusios, ka tik to vokyčio nesuti̇̀ktumiam Plt. Tep dar̃ vilkas, ką nesùtenka, tą ema, ba jo dokumentai pragaišo (ps.) Lz. J. Jablonskį sutikau vaikščiojant žemės ūkio parodoj J.Balč. Sutikau bernelį – pažinau vargelį LTR(Slk). Raiteliai ilgai jojo miškais ir šlaitais, nematydami jokių gyvenamų sodybų ir nieko nesutikdami A.Vien. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vėl jopi vesk BB2Moz23,4.
| Daktaro nebuvo suti̇̀kusi par visą amželį (nesirgo) Ub.
^ Ką sutinka, tam patinka Sim. Kokį sutiksi, tokiu pats liksi LTR(Zp). Suti̇̀ks dveigys treigį Sd. Kurį sutiko, tas patiko Šts. Bėgsi nu vilko, suti̇̀ksi mešką Sd. Vilką sutikęs, pasitrauk į šalį LTR(Žg). Kiukurza, keverza, ką sutinka, tą sudrasko (akėčos) LTR.
| refl. tr.: Ar susitinki̇̀ jį, ar matai? Krs. I paskiau antrąją dieną ans susiti̇̀kęs draugą Als. In rinko sustikaũ sa[vo] savaičius Dv. Jis mumis susti̇̀ko, tuo mamytės ranką pabučiavo Vl. Sustikaũ žmogų mūsio krašto Dv. Jau kaltininkų nebsusiti̇̀ksi, o lobį, sako, rasma Lk. Kartą susitikaũ du [vilkus], tai plaukai paaugo an galvos KzR. Ai, neduok Dieve, tokis žmogus gyvenime susti̇̀ktie Smal. Nereikėjo dukterį tep toli išleist, dažniau būtai ją susti̇̀kus Lš. Žemaičių susti̇̀ktie teko Smal. Einu per dvarelį, pro rūtų darželį ir sustikaũ mergužėlę rūtelių darželin DrskD17. Paulina susti̇̀ko [gyvatę], o aš tai nemačiau Žl. Jau anas jos (gyvatės) nekliudi̇̀s, kai susti̇̀ks, nei muš Ck.
^ Toks tokį ir susteñka Trgn. Kitas ir kiškį susti̇̀ks, o sakis, kad velnias Antr.
ǁ NdŽ aptikti, rasti: Kur tiktai sutikaũ vandenį, i gėriau Kvr.
| Labai dažnai sutinki visai nebūtų žodžių rš. Kalboje dar galima sutikti ir sudėtingesnių junginių KlbXIII32.
ǁ NdŽ prk. patirti: A tokie vargai y[ra]? A tokius vargus tesuti̇̀ksi par gyvenimą? Varn. Matai, kur vaikas smertį suti̇̀ko Pš. Nedžiaukias iš kito nelaimės, rytą i tu tą patį gali sutikti LTR(Plt). Sutikau dideles sunkenybes mintims išreikšti rš.
ǁ refl. H, H160, N, Sut, K, L, Š, NdŽ, KŽ susieiti vienoje vietoje, susidurti: Anuodu susiti̇̀ko tarpdury kaktotykiu, kaktomušiais J. Jomarke susiti̇̀kom akis į akį, ale nieko nesakė Sk. Labydavos susti̇̀kę, visi sveikydavos Pl. Aš pieninėn, jis iš pieninės, tai sustiñkam, kalbos nepabaigiam Kp. Vat broliai tai broliai: kryžiakelėj susti̇̀kę nusisuka Švnč. Jeigu susiti̇̀ktūt an kelio su čystu lenku, tai ir razsikalbėtūt Dv. Anys kartą sasiti̇̀ko – ir pasigėrė Zt. Susiti̇̀kom, ka rėkėm vedvi, nė parsiskirti negalėjom susiti̇̀kusios Lc. Pavasarį atsivežiau an rinko bulbų parduot ir sustinkù su katarais buvom tęnai (fronte) Aps. Susi̇̀tenki kasdien ir viską matai pats Dgp. Visi bijo su milžinu susitikti J.Jabl. Turtingas ir grynas susitiko ant kelio SPII87.
| Eilės susiti̇̀kę sutrepsi ir vėl eina atbuli Mrj. Susiti̇̀ko du traukiniai ir susidūrė Krs. Tos mašynelės gerai jau, sau susitiñka i susimuša, ui perka Ms. Ten, kur visi keliai subėgdavo susitikdavo, stovėjo aukštas laibas akmuo V.Krėv. Jie žinojo par penkis metus, kada mėnuo su saule susiti̇̀ks On. Jeib gėrybė ir viernybė susitiktųs CII593.
| prk.: Jo akys susitinka su klausiamu Viliaus žvilgiu I.Simon. Staiga jų žvilgsniai susitiko rš. Tokios audros metu buvo pavojinga susitikti su ledo kalnais K.Bor.
^ Su kuo susitiksi̇̀, pats toks liksi An. Ir kiaulė susti̇̀kus su kiaule sukriuksi Ds. Ant vieno liepto du tai negalia susitikti LTR(Vdk). Eik, sesele, vienu keliu, aš eisiu kitu – susitiksime už kalno (juosta) LTR.
ǁ intr. Sut susidurti, sueiti (kautis): Sutinku su neprieteliu SD284. Ir labai mušėsi, ir net du ar tris kartus buvo suti̇̀kę an durtuvų, suėję Sb.
| refl.: Per tris kartus buvo an durtuvų susiti̇̀kę rusai ir vokiečiai Sb. Susitikusi abidvi šali, pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais M.Valanč. Mus išmokyt, kaip idant mes su čertu prieštarnyku o piktadėju mūsų susitikt o jo pagundymų gintis turėtumbim MP107.
ǁ intr. pasimatyti, sueiti pasimatyti, bendrauti: Aš su žmonėm sutenkù ir pakalbu Ob. Kad toks durnas, aš nenoriu su juom suti̇̀kt ir kalbėt Alks.
| refl.: Laiškus susleidžia, o susti̇̀kt neturi kur siratos Skdt. Teip anuodu nesusi̇̀tinka, tik išvažiuodamu LKT66(Ms). O jauna kol buvau, kas mun rūpėjo, tiktai pasirėdyti, išeiti, susiti̇̀kti Lk. Da kame norints susiti̇̀ksiam, jug ne į Ameriką išvažiuojam Trk. Ir šoko, ir grajino, ir verkė visi susti̇̀kę Kpč. Nesustenkù nieko, nesueinam Sug. Nebebuvom susti̇̀kę šimtą metų Tr. Kad būčia žinojus, kad su jum teks susiti̇̀kt, būčia visą dešrą pasiėmus Krs. Diendien darban, nė[ra] kada su žmogu susiti̇̀kt Mžš. Mes džiaugėmos susiti̇̀kusios Mžk. Veizėk, šventą dieną turėjai su kuo susiti̇̀kti Pln. O kame besusiti̇̀ksam? – Ankšto[je] vieto[je] kaip žardieno[je] End. Kaime po savo trobą visi trenas, o kaip nesusitiñkas, i negripuojas Rdn. Kad jau su giminėm susiti̇̀kt nebenori, tai jau visai ne daiktas Mžš. Susteñkam senos, visos pasižįstam Strn. Į bažnyčią ejom, su pamilija susiti̇̀kom Slnt. Gyvent – nėr žinios koks, susiti̇̀kt – baika žmogus Klt. Susiti̇̀kov iš kelių kartų Lpl. Nežinau, ar iš meilės, ar iš reikalo, susitiñkav ir vėl Trk. Per du metus mės nė karto nesusti̇̀kom Grv. Kam anys nesusitiñkma padudent Dv. Susitikusios moteriškės susėdo čia pat, drėgnoje žolėje P.Cvir. Rudeniop – prabėgs greit laikas – susitiksim vėlei S.Nėr.
| prk.: Tam laimė – su gyvasčia susiti̇̀ko (liko gyvas) Pvn. Bijau daktaro, peilio, jug nelaimė čia, gali su smerčiu susitikti Trš. Mes žiemą su obuoliu nesusiti̇̀kdavom, o dabar pilna Zr.
^ Ko pykti – reiks susitikti LTR. Ir akmuo su akmeniu susitiñka Brš. Susiti̇̀ksiam žydo pupose (juok.) Kv.
ǁ refl. pasitaikyti (kam) kelyje: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. Nueinu žiūrėtų, kas te da žvėris mergai susiti̇̀kęs BM69(An). Susiti̇̀ko jiem senelio arklys BM194(Krkn).
7. tr. DŽ, NdŽ, KŽ priimti ką laukiamą, pasitikti, palaukti atvykstančio (kur nors): Jau tuokart, kaip jaunąją tą parvėdluos, suti̇̀ks jaunąjį Tl. Išvažiavom rytmetė[je], pareinu, ta ans suti̇̀ko čia vienas Gršl. Sutiñka [vestuvininkus] gražiai: su kvietkais, su vainikais Šd. Neik, pamatysi, kas tave ten suti̇̀ks Mšk. Kunigas sutiko svečius su būdingu jam santūrumu, tačiau su nuoširdžia, šilta šypsena veide V.Myk-Put. Išeik, šeimininke, ant dvaro, sutik talkelę tarp vartų LTR(suv.). O kad ejo pasakyt mokytiniamus Jo, štai Jėzus sutiko jas kalbėdams: – Sveikos Ch1Mt28,9. Parenčiam sutiko jį tarnai jo ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122.
| prk.: Naujų metų suti̇̀kti kvietė miestan Krs. Rytojaus dieną jie sutiko su džiaugsmu, nes atėjo giedra, nebelijo, švietė saulė rš.
^ Pirma sutiko, paskui paliko (tiltas) LTR.
| refl. tr.: Labas labas, – tuoj taũ priema, susteñka Lb. O aš viena atsiliksiu, kaip galėsiu, susiti̇̀ksiu [girtą vyrą] sirgdama, vargdama (d.) Pb.
ǁ DŽ, NdŽ, KŽ priimti, parodyti savo santykį su kuo nors: Nuoširdžiai sutiko jį ir namiškiai A.Vien.
| prk.: Ji nori matyti, kaip tą žinią sutiks Marčius V.Bub.
^ Meiliais sutiko žodeliais, kaip girtą vyrą žmona su vaikeliais TŽV599. Sutinka pagal rūbą, išleidžia pagal protą LTR(Vdšk).
8. refl. atsitikti, pasitaikyti: Kito bėda nesidžiauk, bo i tau susti̇̀ks Str. Vežimus vežiau, nesusti̇̀ko toks dalykas, ė dabar susti̇̀ko (išsikinkė arklys) Str.
9. tr. ištikti, užklupti: Ir teip nekurius ant svieto dar tebegyvenant už šventvagišnas spaviednes koronė Dievo sutiko P. Pasakė visus jų prakeikimus, kurie juos turėjo sutikt MP148.
^ Pažįsti žmogų vargelio sutiktas LTR.
| refl. tr.: Karvę pavogė, bet jau jį susti̇̀ko diena [bevedant] Str. Nesveikata žmogų susti̇̀ko LzŽ.
10. tr. užgauti, užkliūti: Sutikaũ koją LzŽ.
| refl.: Tamsiai eidamos medžiu, sustiksi̇̀ až šakos LzŽ.
11. part. praet. Kos159, NdŽ, KŽ, Kl, Prk, Mšk tikęs, geras, darnus, viskam tinkamas: Buvo pora suti̇̀kusi, ale ka vel[nia]s uodegą įsuko Grd. Grajys, dainiuos, viską – toks suti̇̀kęs vyras buvo Trk. Vyrai žaliūkai, su visu sutikę S.Dauk. Vyskupas, teip su visu sutikęs sūdūse, negalėjo būti kitokiu ir savo vieto[je] M.Valanč. Jei apynojas yra su visu sutikęs, tai yra, jei augminys auga derlingai ir linksmai, tad žemės blusos nedidžiai tegadina S.Dauk. Paršelis buvo suti̇̀kusių vidurių, daug ėdė Šts. Toks nesuti̇̀kęs audeklas, kaip rėtis Skd. Nesuti̇̀kusi ta bobelė – su gėrimu pražuvusi Krš. Ne kožna gaspadinė teišverda sutikusį ėdį Šts. Ant visa ko sutikęs bus kunigelis Žem.
ǁ gražiai nuaugęs, gerai sudėtas, riebus: Veizėk, kokia štrami, kokia suti̇̀kusi merga MitI75. Y[ra] plati, suti̇̀kusi motriška, vienu žodžiu Vvr. Karalienės liemuo, kad ir nestoras, bet gerai sutikęs I.Simon. Jaučiai jų riebi, su visu sutikę M.Unt.
pasuti̇̀kti (dial.) tr. sutikti, sueiti: Pasuti̇̀ksi mielą tėvelį LKKVII196(ČrP).
| refl. tr.: Pasisutiksi̇̀ [jį] par tą didį kelelį LKKVII196(ČrP).
užti̇̀kti Rtr; Ser
1. tr. L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Sb netyčia, neieškant rasti, užeiti, pamatyti, aptikti: Eina medkirtys toliau ir užtiñka kitą senį Snt. Ot užtikáu daug grybų! Varn. Eidamas par tankynę, užtikaũ šeško pėdus Ėr. Gal užti̇̀ksi kur jaučiuką, atvesk Pc. Po tuo berželiu užti̇̀kom žaltį Br. Štai jauniausioji užtinka savo marškinių rankovėje įsirangiusį žaltį BsPIII317. Ant tvartų šešką buvau užti̇̀kęs Jrb. Užti̇̀ks šernai žirnių, tai tę nudirbs, kad tę nieko neliks Lkč. Daug apėjo ir nieko neužtiko KrvP(Bb).
| refl. tr.: Parlėksias par krautuves, gal užti̇̀ksias miltų Krš.
ǁ pataikyti sutikti: Suprato ponas, kad užtiko už save gudresnį LTsIV185. Pamatysi sodietį, kokio niekuomet nesi dar užtikęs V.Krėv. Tokio žmogaus aš neužtikaũ, kur turto nenorėtų Jrb. A tai jau čia pažįstamų niekur neužtiñkat? Gl. Kai vokiečius užtinkame čia kaipo svečius, galim įspėti, ką Mindaugas yra sumanęs V.Krėv.
| Nora užti̇̀kti tą vaikį ir viską išsiklausinėti Krš.
| Mūsų krašte dažniau [gluodena] užtinkama apysausiuose durpynuose EncIX193. Yra gyvačių „karalius“, bet retai kas jį užtinka LTR(Slk).
^ Gal tokį durnių užtiksi, kuriam patiksi KrvP(Šk). Nu nu, palaukit, laumės, užtiks dveigys treigį LzP.
ǁ intr. pataikyti: Su visais [marti] rejas, ne an tokios geros užti̇̀ko Krš.
^ Bėgdamas nuo balos, ant velnio užtiko KrvP(Ašm).
ǁ rasti ieškant: Aš neužtikaũ jo namie BŽ279. Avelė nutrūkus buvo, vos užtikaũ paraisty Vp. Dėlto ažtikaũ, kur ana (višta) deda Užp. Grabinėjo grabinėjo, neužtinka niekur skylutės BsPIII25. Niekur nepavyko jiems užtikti nei žuvusios ekspedicijos laivų, nei jos įgulos buvimo ženklų K.Bor. Uredininkams vieną paslėptą drukoriją užtikus, ant jų šovęs esąs TP1880,46.
ǁ I atrasti, pajusti, suprasti: Užti̇̀ko vaistus, pagijau Grd. Vis tiek vieną sykį užti̇̀ksit, kas (kokie vaistai) padeda Smln. Rapolas užtiko tikrąjį savo pašaukimą – tijūnauti Vaižg. Avižos įmanomai uždera… užtikus sėjant gerą laiką IM1852,12.
^ Nebridęs neužtiksi, ar gilu yra LTR.
ǁ tr., intr. I atspėti: Visi ponai sušuko, kad ans užtiko, kas to[je] torielko[je] yra LTR(Kl). Nugis kas gali užtikti, kaip reik skaityti šiokį žodį Jn.
ǁ I, DŽ, NdŽ užklupti (ką nors veikiantį): Jis užti̇̀ko mergą besivelkant marškinius, t. y. rado J. Užtikaũ bevagiant šieną Ėr. Jeigu miegantį užtikstà, tai rasta ČrP. Užtikaũ ją berumžiant [žemę] Smln. Užtikaũ aš jį sode obuolius beraškantį Ssk. Pats nubėgo, nepersergėjęs mane tyčiomis bjaurybė, kad čionai mane žmonės užtiktų! V.Piet.
2. intr. NdŽ sutapti: Uždėjau, užti̇̀ko i laikos Šv. Neužtiñkančios durys, dėl to šaltis eina J. Tura būti užtinkamas geras dangtis Kl. Mūso nė langai užtiñką, eita šaltis pro visus pašalius Ms. Šėpas yra neužti̇̀kęs, pridulka Šts.
3. tr., intr. H, H160, NdŽ, KŽ mušti, suduoti: Ką užgauti, užti̇̀kti KII234. Tik biskį rykštuke užtikau, tai jau ir žliumbia Všt. Nedoras Publiušas užtiko i užgavo į veidą šventą moteriškę brš.
| prk.: Teisinga ranka Viešpaties užtiko tavo vaikus, bet ir patį užtiks, jei nepamesi rūstybės tavo M.Valanč. Dieve kūrėji, supyk ant pūstytojų, užtik juos S.Dauk.
ǁ tr. mušti, trenkti (apie paralyžių, stabą, žaibą): Paralyžius buvo užti̇̀kęs aną Kl. Teip bebruzdantį vyskupą 21 d. liepos mėnesies staiga parlyžius užtiko M.Valanč. Viešpatie, tarnas mano gul namiej paralyžiumi užtiktas ir sunkiai yra suspaustas brš.
^ Kad tave paralius užti̇̀ktum! J.
4. tr., intr. J, Onš, Vrn, Nč užgauti: Neužti̇̀k, vaike, jo: anas gi mažesnis Lkm. Viena vištaitė nededa tokia – gal užtiktà? Lt. Neužti̇̀k – telinga karvė Vlk. Ažtikaũ koją in akmenį Ktk.
| refl. tr., intr. Vrn, Mrc: Koją užsitikaũ, kad jau negaliu, kap sopa LKKXIII26(Grv). Kask pamažu, neužsiti̇̀k kojos Brsl. Dabar minkšta (daug sniego), neužsitiksi̇̀ labai, kad ir virsi Prng. Vaikas bliauna – gal užsiti̇̀ko Ktk. Mergytė su kuprele – užsiti̇̀ko maža Klt. Užsitiksi̇̀ gi galvą, žiopla! Trgn. Kap nuo žirgo lipė, šoną užsitiko LMD(Švnč).
5. tr. J, KŽ paliesti, užkliudyti: Ans atpjaus duonos riekę, paduos, kepalo, ranką antdėjęs, neužti̇̀ksi pats Žd. Didžiosios lempos neužti̇̀k Vkš. Kad važiavau vieškeleliu, smiltelės dulkėjo, kad užtikau akmenelį, ugnelė žėrėjo LTR(Lkv).
| Blužnis paskutinė jau liga – anos užti̇̀kti negal Trk.
ǁ prk. liesti, užkabinėti: Aš tavęs neužtinkù, i tu munęs neužti̇̀k KlvrŽ. Ne ten aš daugiau pasiuntu, ne nėko, jei neužtiñka nėkas Trk. Ta kad aną užtiñka, ta tik ans spira su tums kojoms Vgr. Išgerti liūb, bet nėkumet neužti̇̀ks žmogaus Yl. Ne čia nėkas pula, ne nėkas nora anų užti̇̀kti, lei anus vel[nia]s atema! Trk. Užtiñka prisprogusį (girtą), prisprogęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Jug ka negėręs, neužti̇̀ko nėko Yl. Tėvų nereik užti̇̀kti Žeml. Jug ans tau nėko nedaro, ans tavęs neužtiñka Sd. Mokytojuo nevalnu vaikų užti̇̀kti, ant kelių klupyti, ne uždaužti Trk. Pyragu papirkom tus vokyčius, ka neužti̇̀ktum mūso Lž. Nė vieno daba neužtiñka, kaip paseno, o vaikis liuob pilsias kaip žaltys Trk. Nė kokia valdžia mūso nėkumet neužtiñka KlvrŽ. Taip su bitimis: gražią dieną eik pri anų i anų neužti̇̀k, gali̇̀ paimti [medaus] Všv.
ǁ prk. liesti, imti: Tėvas, motina rūpinos, kad svetimo neužti̇̀ktų Trk. Su pančiu gausi, jeigu užti̇̀ksi kame ką Trk. Viščiukus į šiaurės pusę paleisti – varna tada neužtiñka Klk.
6. intr. N, NdŽ, KŽ kilti, užeiti: Užti̇̀ko nederlius, laukų nėr kuo sėt Grv. Ir užtiko šiauras vėjas, ir įpūtė vainikėlį ing marių gilumėlį RD6. Ir užtiko šiaurusis vėjelis, ir išmetė iš rankų kūpkelę LTR(Nm). Ateis rudenėlis, užti̇̀ks šalnytėlė, nukrės žiedus ir lapelius nuo žalių rūtelių (d.) Všn. Užtiks šalnelė, pakąs žolelę, atjos bernelis, kalbins panelę LTR(Km). Nupuls vasarėlė, užtiks žiemužėlė LTR(Kp). O rudiniui užtikus, vėl šaltymetis prispaudė I. Užtiks šiltas pavasaris – reiks vainelėj joti LTR(Krsn). Užtinka sujudimas oro ant jūrės I. Par Adomo ir Ievos grieką užti̇̀ko visoki šio gyvenimo vargai A.Baran. Bet vieną sykį didi mane paėmė baimė. Užtiko bangas su skaudžia perkūnija I. Užtiko ūkanos an marių, ir paklydo laivas tos karalystės, kur toj jo pana buvo BsPIV181. Ir čion užtikusi giedra išdžiovino vandenį I.
ǁ tr. prk. užklupti, rasti: Rytas užtiko mus miške rš. Auštant ten jis (liūtas) gulias ir miega, kame aušra užtiko Blv. O varge! šitoj salėje gal tave diena užtikti V.Kudir. Tada motina atgulė, ir pavasaris ją užtiko dar lovoj rš. Mus vaina užti̇̀ko namie Brsl. Teužtinka jį ant pavargusio žirgo kalnuose audra! A.Vien. Užti̇̀ks taũ, rūtele, šaltoja žiemelė Ut. Užti̇̀ks tavę vėtrytėlė, iškrės tavo obuolėlius (d.) Kp. Teip žmoneles, iš bado žemėm papenėtus, kad užti̇̀ksiant pavietris! – ir labai pakrėtus A.Baran.
^ Kad tave lietus, vėjis užti̇̀ktum! J.
7. tr., intr. NdŽ, KŽ užpulti, užeiti; ištikti; apimti: Vargas manę užti̇̀ko Knv. Koronė Dievo užti̇̀ko: atsivėrė žemė, viską prarijo Kl. Kas par nelaimė užtiko mergelę? M.Valanč. Kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės A.Baran.
| Pagrįžęs iš kelionės imsiuosi visomis sylomis kalbomokslio, kad nebeužtiktų̃ manęs naujas koksai matematikos karštis A.Baran.
^ Daug prietelių pri valgio, kaip nelaimė užtiko, nė vieno nebliko VP11.
8. intr. Q346,629, H, R, R169,257, MŽ, MŽ224,343, N, K, KII60,239,359, LVIV392, NdŽ, KŽ, Plšk, Vdžg, Skr užderėti, nusisekti (apie derlių): Javai ant lauko užtiko B553. Kačeig ilgai audra buvo, javai tikt gerai užti̇̀ko KBI35. Kviečiai jam gerai užti̇̀kę KI354. Obuolai bei kriaušės labai užti̇̀ko KII98. Neužti̇̀ko šįmet dobilai, tai reikia pirkt žiemai šieno Jrb. Linai šišion ir užti̇̀kdavo gerai Šlu. Tai paskui kad ir javai neužti̇̀kdavo, tai jau bulvių būdavo Rg. Ar užti̇̀ko daga? Tlž. Be šilumos ir be lytaus negal javai užtikti Ns1849,2. Atolas gerai užtiko, ir galėjo vis gražioje pagadoje nušienautas tapti Kel1879,175. Rugiai miežiai kaip užti̇̀ks, mums bajorai, mums atpigs JD1399. Šįmet žemės vaisius ne visur užtiko LC1879,51. Žirniai bei vikiai užtinką tikt ant drėgnų laukų prš. Roputės šįmet pas mus buvo įmanytinai užtikusios TP1880,45. Dėkavojam tau …, kad tu … mūsų arimus ir sėjimus peržegnojai ir javams duodi užtikti KlM714. Tu duodi gerai užtikti jų javams RBPs65,10.
9. intr. K, Up, Trg patikti, įtikti: Kaip tos braškės išsirpo, jerau, kaip neužti̇̀ko – rūgštos tokios Yl. Užti̇̀ko alaus anam, t. y. prie širdies patiko J. Labai jiem užti̇̀ko mano valgis Nč. Edelmons užpyko, jam didžiai n'užti̇̀ko LB22.
^ Užti̇̀ko kai šun[iui] botagas (muilas) Jrk122. Nor ir numirsi, bet visiem nežutiksi̇̀ Nč.
10. intr. imti, pradėti, įnikti ką daryti: Šuniukas užti̇̀ko šaukti, kaukti, rėkti J. Užti̇̀ko ginti, draskyti J.

Daugiau informacijos

išti̇̀kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

prikri̇̀sti

Apibrėžtis

kri̇̀sti, kriñta (kreñta, krim̃ta ž., krem̃ta ž., krim̃sta Rdn), kri̇̀to intr.
1. R, N, K staigiai leistis žemyn, pulti; birti: Vaisiai, didumo sulig galva, krenta iš medžių su triukšmu J.Jabl. Kriñta medžio žiedai, lapai, krinta byra putino uogelės J.Jabl. Mirė žmonės, it lapas rudenį krito J.Jabl. Dideli ir stambūs lašai krito iš lapuotų medžių P.Cvir. Kap krinta lietus, tai ir užauga Aps. Ko ant krūtinės ašara krinta griaudi? Mair. Snieguolės žemėn krinta iš aukštai T.Tilv. Kiekvieną giedrią naktį danguje pasirodo tariamai „krintančios žvaigždės“, arba, geriau tariant, meteorai P.Slavėn. Ant šito kavalko kri̇̀to (sėjant) netoli centnerio vikių Btr. Į aũkštą nekrisi NžR. Akminaitis, išmestas į aukštį, ilgainiuo apsisto[ja], o paskuo gurdams krimta nu aukšto žemyn S.Dauk. Krinta prakaitas nuo kaktos kaip lietus BM23. Jei bulvė nekrimta nu laiško (išrovus), teauga, nekask Šts. Kad krito, ir žegterėjo Brs. Krito ir pliumptelėjo Brs. Lipa krimta, lipa krimta kareiviai, o paimti to miesto negalia Šts. Obulas kriñta nu obelies J. Nė varna nuo mieto nekri̇̀stum, kad yra šilta, graži diena J. Krim̃ta toki šlapdriba, ka nė nosies laukan iškišti negal Vvr. Lapai krim̃ta Als. Ar krito [vaikas], užsigavo – jai vis tiek Rs. Jį gandina ir kriñtantis lapas Ds. Pjaukim rugius – pradeda kristi (birti grūdai) Lš. Pučia saldus vėjelis, krenta lengvas lietelis A.Strazd. Krinta duona iš rankų neuždirbta Rs. Geriau lipti į kalną, nekaip kristi Sch83. Kai žvaigždė kreñta, žmogus miršta Ds. Krint raselė iš medelių ant bėro žirgelio KlpD79. Krinta rasa nuo berželių ant žalių rūtelių JD1249. Krito rito nuo medžių raselė (d.) Rš. Krint ašarėlės man iš akelių BsO250. Kriste krito ašaraitės nuog mano veidelio RD1. Krenta byra putino uogelės, krenta rieda mano ašarėlės Krkn. Krinta ritas ašarėlės per skaistus veidelius KlvD72. Per kiemelį jojau, kepurėlė krito KlvD105. Kur galva krito, rožė išdygo StnD24. Vienam karužėly kardelis krito, antram karužėly plintelė liko JD1133. Už mani krito žaliejai lapeliai, ne matušės žodeliai D95. Krimta i raselė, krimta i miglelė, krimt ir merguželės graudžios ašarelės D95. Padžiūst žolės, ir lapai krint ant žemės Mž62.
| Vieversėliai pašokę pavyturiuos pavyturiuos ir vėl krinta (staiga leidžiasi) ant žemės Žem.
| prk.: Seniai žmonės peklon kaip lietus krinta DP72.
| Krito žodžiai po kits kito Petrui ant galvos kaip kirvio kirčiai Žem. Kaip saulės spinduliai tie žodžiai krito, paskelbdami lygybę, laisvę, taiką rš. Kiekvienas žodis lyg perkūnas krito V.Kudir.
| Aukštaičių tvirtagalę priegaidę Žemaičiuose atstoja kriñtančioji K.Būg.
^ Mano širdin krinti kaip gaili raselė (d.) Vb.
| Ne visumet kriñta ir nu geros karvės geras veršis Prk. Gaspadorius nulipė nuo lovos ir kad pradės vanoti savo bobą, kad net jai ugnys iš akių pradėjo kristi (kibirkštys pasirodė) LMD(Rm). Vaikui krintant, angelas priegalvį pabruka, seniui puolant, velnias akmenį pakiša J.Jabl. Jei krim̃ta į puodelį, kris ir į maišelį Vvr. Obuoliai nuo elksnių nekrinta Plv. Obuolys nuo obels netoli krenta Slk, Ds. Kur paukštis skrenda, ten plunksnos krenta Ukm, Bsg. Leka kaip sakalas, krimta kaip vabalas LTR(Yl). Šoko kaip levas, krito kaip lapas Pnd. Aukštai skrenda, žemai krenta Nj. Aukštai šoksi, žemai krisi KrvP(Kdn). Jei jau kri̇̀sti nuo arklio, tai nors nuo gero Žl. Nekriñta nuo jų niekas (jie nieko nedovanoja) Gs. Kri̇̀to kai musia buzon Švnč.
kristinai̇̃ adv.: Maldynų žvirblis skrenda lengvai, leidžias žemyn kristinai Blv. Kristinai̇̃ sukrito į bulbes Jnš.
2. atsirasti, darytis (apie rasą, miglą): Rasoja, rasa krinta SD317. Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa, kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa kriñta A.Baran. Naktį buvo kritusi didelė rasa I.Simon. Kad nenubirtų ankštės, teip pat reik pjauti, rasai nueinant, arba vakarop, rasai krimtant S.Dauk. Par man upelė midulium teka, par man raselė aukseliu krenta LTR(Rk). Migla krim̃ta Lkv.
3. virsti, griūti, pulti: Padrioskėjo šūvis, ir juodasis arklys krito ir pavirto degutu (ps.) S.Nėr. Kumelė krito an žemę, kojas pakratė ir nusistireno Ds. Nesijuok, kai kitas krinta, pasijuok, kai patsai sugriūsi: tai būsi vyras TŽIII382. Vaiskas neprietelių krito kaip medžiai BM168.
ǁ staigiai gulti ar sėstis: Danutė jau nieko nenorėjo, tik kristi į lovą ir miegoti iki rytdienos rš. Norėjau valandikę kristi prasnausti Žem. Aš taip pavargęs, rodos, tuoj kri̇̀sčia miegot Bsg. Tėtė krinta kaip jautis ir miega Rz. Kai parėjęs iš vakaruškos kritau lovon, tai lig ryto nesukrutėjau Užp. Kritau ir užmigau Gs. Teneket pokaičio kristi JD181. Jis nuėjo į savo kambarį, krito į krėslą ir sušuko J.Balč. [Vaikas] krinta alkūnėmis ant suolo ir rauda P.Cvir. Juozapas, regėdams numirusį tėvą, krito ant jo verkdamas S.Stan.
| Jis aiškino Marytei, kad iš tų miežių padarysiąs tokį alų, nuo kurio krisią (pasigersią) visi jo svečiai T.Tilv.
| Ryt poryt sužvangės dalgiai, kris glėbys prie glėbio, stos pėdas prie pėdo, išsities geltonų rikių eilės J.Marc. Krito pievoj pradalgėlis, pievelėj žalioje Gdr.
^ Į pelkę kri̇̀tęs, sausas nebkelsi Slnt.
kristinai̇̃ adv.: Jis greit, kristinai atsisėdo rš.
4. skleistis, leistis, tiestis (apie šviesą, spindulius, šešėlius): Pakelsi akis aukštyn – saulės spinduliai kriste krinta Vaižg. Tuomet didesniai juntam [saulę], juo statesniai jos spinduliai krimta ant žemės IM1849,8. Mūsų šešėliai krito mums po kojų rš.
| Jei dūmai krinta žemyn, bus lytaus Škn.
5. kuliant birti, užderėti (apie javus): Šį metą gerai krim̃ta rugių (pakulūs rugiai) Als. Ar gerai javai krim̃ta? Als. Ar išarbavot? Kaip krito? Grg. Ka tiek iš pūro sėjimo krim̃ta, geri yr Grg. Avižos užderėjo, bet nekrito, buvo be milto Šts.
| Nėr tokios žemės krimtančiõs (derlios), kaip juodžemis Dr.
6. birti (apie dantis); slinkti (apie plaukus): Dantys krim̃ta, paliksu be dantų Lkv. Pirmu krimta plaukai, paskiaus krimta ir pats žmogus VP38.
7. prk. patekti į kokią padėtį: Vargan kri̇̀sti BŽ295. Kritęs į nelaimę, nenusimink, bet žiūrėk, kaip išsisukti Sim. Tenekrintie jūsų širdys į didį liūdesį! rš.
^ Jam mintys greit krinta (ateina) į galvą Vlkv.
8. prk. tekti kieno daliai, liesti ką, patekti ant ko, pasitaikyti kam: Krizio sunkenybės visų pirma krinta ant plačiųjų darbo masių prš. Ant jo karalystės krito liga, nuo katros niekas išgydyti negalėjo BM238. Kad tokia nelaimė krito, nieko nepadarysi Skr. Kris slogos nu mažųjų ir ant didžiųjų (nuo vaikų užsikrės ir suaugusieji) Vkš. Nušalau, ir dabar ma[n] labiausiai krito ant ausų (ausis pradėjo skaudėti) Jrb. Aišku buvo, jog ant jo krito prakeikimas rš. Bijokiamos, kad ir ant mūsų tie patys žodžiai nekristum P. Ant manęs krito apkalbos, bėdos rš. Povilo Daubaro mirtis krinta ant kaltininko galvos V.Myk-Put. Krito amaras ir ant žmonių, ir ant gyvulių, ir ant laukų V.Krėv. Krito atsakymas ant piemens M.Valanč. Kiek pelno kri̇̀to Vvr. Mano daliai kri̇̀to laimikis BŽ83. Nežinom, kam kokia laimė kris Lg. Bevakarieniaujant dvare, visi jau žinojo kritus Jonienei laimę Žem. Man kri̇̀to gera proga Alk. Dabar mato, kai toki metai kri̇̀to, kad negal didžiuotis Gs. Gal manifestas kris, gal paleis [kalinį] Skr. Daug sunkių kaltinimų krito vietos komitetui sp.
| Balsiai a, e, jei nekrinta ant jų kirtis, yra tariami trumpai, netęsiamai J.Jabl.
9. sektis, vykti: Anam nekrito gydyti: visi ano ligonys išmirė Šts. Kaip kri̇̀s, taip kri̇̀s, dabar reik laukti Up. Ne dyvai man būtų nuliūsti, nežinau, kaip krisiu Žem. Jam visada gerai kriñta Skdv.
10. leistis (apie saulę): Saulelė tik kriñta kriñta, o aš vienais marškiniais Gl. Saulė jau krito už alksnyno rš. Pakluonėje smarkiai žemyn krito saulė J.Paukš.
11. pulti, imtis ką daryti: Tie špokai kriñta kai pasiutę vyšnių lest Žml.
| Reiks kristi pri pono prašyti, gal pažyčios piningų Vkš. Kai tik pareinu, tuoj krenta man pasakot, kad aš valkata Smn.
12. Dbk, Snt, Šlv dvėsti, stipti: Po viens kitam du arkliai kri̇̀to Gs. Kaimynui kri̇̀to geriausia kumelė Jnš. Maras užpuolė – pradėjo mirti svietas, gyvoliai kri̇̀sti J. Paskutinė karvelė kri̇̀to Kv. Pavasarį viena karvė kri̇̀to, dabar kita Ėr. Kriñta kap musės Gs. Ar ne vis tiek: ar šiandieną varnoms krisi, ar rytoj Šts. Gyvoliai baisiai kristi pradėjo S.Dauk.
^ Meškai vedamajai kritus, mesk ir dūdas VP29. Senam arkliui kritus, nieks nevaitoja Sim.
13. žūti kovoje; mirti: Žalia žolelė an pievos vyto, o mūsų broliukai kaip lapai krito Pb. Daug mūsų tautiečių krito šventojoje kovoje dėl Tarybų šalies laisvės (sov.) A.Vencl. Broliai, mano broliai, kritot – kaip lapeliai, kaip rudens atolas sugulėt prie kelio S.Nėr. Du sūnu kri̇̀tusiu į karą Sg. Draugai, kovoj už didžią tiesą kritę, gyventi lieka liaudies atminty (sov.) rš. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens, baltveidės oi verks, nes mylėjo Mair. Šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Bet kritusiųjų vieton ėjo ir ėjo naujos drąsuolių minios ir lipo ant kalno J.Bil. Geram reikale geriau kristi, kaip pasiduoti KrvP(Pln). Krimta kovė[je] jaunikaitis S.Dauk. Dvidešimt du tūkstančiu jų krito S.Stan. Iš 9 kūdikių du sūnu krito kare, o kiti yra gyvi išlikę prš.
| Nuo visokių drėgmių pavasarį daugiausia krinta žmonės J.Avyž. Būt kritęs blusinėms, kad ne daktaras Šts. Šįmet krito tų džiovinykų dikčiai Plv. Monika nesirgs kaip kita, ji kris ant daikto (staiga mirs) Skr.
14. leipti, alpti: Tai buvo sunki ir varginga kelionė. Krito žmonės, netekdami jėgų rš. Krinta verkia motinėlė NS503. Verkia graudžiai mergužėlė, kap aguona krinta Lp.
15. žlugti, nykti: Krito viena valstybė po kitos sp. Baudžiava krito rš. Krito viena didelė kupčystė rš. Ta mada ėmė kristi, ir atsirado kita Šts.
16. pigti, mažėti vertei: Per visus metus javai kri̇̀to ir kri̇̀to, pavasarį visiškai už niekus reikė[jo] atiduot Jnšk.
17. mažėti, menkėti; slūgti: Šaltis kri̇̀to, bus atlaigà (atodrėkis) Bsg. Na, eisiu gyvulėlių gyti – karštis krinta, ir karvutės išalko V.Krėv. Imsrė, mārod (man rodos), biskį krinta Jrb. Upėj vanduo buvo viena pėda kritęs (sekęs) LC1885,27.
| Gerybinės išeities atveju svoris sustoja kritęs rš. Taip kreñta mano sveikata, kano ar kas bus iš manęs Ds. Arklys apydieniui kriñta (nuo vidurdienio šilumos pavargsta) Gs.
| Kol eina – eina, kai sykį kri̇̀s, tai pūkų svaro nepaneš Krž.
| Lašiniai krito (sulyso), kaip menkas maistas beliko Varn.
| Autorius parašė šį vadovėlį krintamąja tvarka (nuo žinduolių pradėjo ir pirmuonimis baigė) rš.
18. tikti, pritapti, gerai gulėti: Naujasis paltas gerai kreñta Pn. Šitas švarkas taip puikiai nekri̇̀s Pn. Štapelis y[ra] toks krintą̃s Prk.
19. išsileisti, suvirti (apie bulves): Krintančias bulves sunku sveikas išvirti rš. Vėlyvos bulbės nekriñta Ėr. Mūsų bulvės labai kreñta Ds.
20. atsigimti, panašiam būti: Matyt, Adelė į mane kritusi, visai panašus skonis rš. Žinai – vienas vaikas ant tėvo kri̇̀tęs, kitas – ant motynos Prk.
21. turėti palinkimą: Kas ant ko yr kri̇̀tęs: vienas – py mokslo, kitas – py karvių Prk.
22. niršti, pykti: Ėmė krist ir dabar jis manę nekalbina Antš.
◊ galù kri̇̀sti nebeturėti jėgų, nusilpti: Galù kritaũ – sylos nebėr, jau nebedirbu J. Ką bedarysi galù kri̇̀tęs: reik ir paskutinį daiktą parduoti J.
gerù vė́ju kri̇̀tęs; VP16 iš prigimimo turintis gerų savybių, laimingas: Tas tiktai tebuvo tarp jų mylimas ir godojamas, kas vargo vaiku, ne minkštapaučiu, arba geru vėju kritusiu buvo vadinamas S.Dauk.
į ãkį (akiñ) kri̇̀sti
1. patikti: Ta mergina krimta man į akį Vkš. Man į ãkį kri̇̀to ta jos duktė Alk. Ji jam iš pirmo pamatymo krito į akį Bgt. Jam Anė krito akin Lp. Kritai akin su visom padalkom Žmt.
2. patraukti dėmesį: Kiti raštai ir savo antraštėmis daug kam krinta į akį J.Jabl. Šitas jo pasielgimas ir man krito į akį J.Jabl. Kad taip nekristų į akį policijai ir žvalgybininkams, darbininkai atvyko iš įvairių vietų A.Vien.

į aki̇̀s kri̇̀sti patraukti dėmesį: Per daug visiems į akis krinta tinginio sūnaus ūmus išponėjimas P.Cvir. Atsistojo taip, kad visiems krinta į akis Jnš.
į ãpačią kri̇̀sti pralaimėti: Seime valniejai su savo prieštaravimu į apačią krito LC1889,9.
į gálvą kri̇̀sti darytis atmenamam: Iš to visko yra likę atminty tik keli tokie pasakojimai, savo nepaprastumu labiau kritę į galvą J.Balč.
į miẽgą (miegañ) kri̇̀sti staigiai užmigti: Kaip tik anys išgėrė, tuoj visi krito miegan BsPII293. Pabudo ji staiga, kaip ir kritus į miegą, akimis surado vaiką P.Cvir. Jau gal ar vargas koks ateina, kad aš taip miegan krentu Ds. Ir groja, ir šoka, krentu miegan, nors ką nori daryk Ds. Severja buvo nuvargusi dienos darbais ir miegan krito kaip akmuo į vandenį Vaižg.
į ši̇̀rdį kri̇̀sti
1. daryti įspūdį: Nes Tamošius viską girdi: žodžiai krinta jam į širdį K.Bink.
2. patikti: Vokiečiukas teip krito į širdį mergaitei BsPII160.

iš juõko kri̇̀sti labai juoktis: Net krinta abudu iš juoko Arm.
iš kišẽnės nèkrenta visą laiką turi su savimi: Raktai nekrenta iš kišenės: rodos, kad kiekvienas vogti tetyko Žem.
iš rañkų kriñta nesiseka (dirbti): Kai atvažiuodavo piršliai, mergaitei darbas iš rankų krisdavo rš. Sunku žiūrėt – darbas kriñta iš rañkų Kt.
iš rañkų nekriñta vis šį tą dirbinėja: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jam iš rankų nekrito LzP.
juokai̇̃s kri̇̀sti labai juoktis: Tikros komedijos, nebegalime ištūrėti, juokais krentame Lnkv. Jis žiūrėdamas juokais krinta Vb. Leidžiasi juokais, krinta juokais Dkš.
kai̇̃p iš mẽdžio kri̇̀tęs apie nesusigaudantį: Vakar gėlė galva, šiandien mažiau, bet esu toki, kaip iš medžio kritusi Skd.
kalbà (×rodà) kriñta sutaria (kalbėdami): Anuodums roda krim̃ta Als. Nekrimta vedum kalba Šts. Suprantu aš seniai, kad jums krinta roda, bet atleisk, aš, nuo tavęs žodžio neturėdamas, turėjau mergą sudrausti LzP.
kri̇̀sti kiaurai̇̃ (plg. vok. durchfallen) pralaimėti, žūti; dingti: Egzaminus laikiau, bet kritáu kiáurai Ggr. Esam kritę kiaurai Šts. Ar girdėjai, kad mūsų bendrovė kri̇̀to kiaurai̇̃? Skd. Aš seniai sakiau, kad čia su doru nebus – turės kri̇̀sti kiaurai̇̃ Skd.
kietai̇̃ kri̇̀sti būti smarkiai nubaustam: Aš mislijau, kris nabagas kietai už tokį darbą, bet užteko šešių metų kalėjimo Skd.
nuo rañkų nekriñta nesiseka (dirbti): Nežinau, kas tas yra, kad jam nekrinta darbas nuo rankų, o, rodos, dirba Brs.
per nagùs kri̇̀sti daug turėti: Kad ir per nagùs kri̇̀stų, o neduos Gs.
prie širdiẽs kri̇̀sti patikti: Ta pasaka man nekrinta prie širdies Blv.
rugiai̇̃ nekriñta nėra ko skubėti: Ne rugiai krinta B.
antkri̇̀sti (ančkri̇̀sti) (ž.) intr.
1. kristi ant ko, užkristi: Kad ant kokio žmogaus margas vabalas antkrinta, tai tas gauna svotbon eiti LTR. Trys juodvarniai ir ančkrito ant laivės Užv.
2. prk. gimti: Būs aniems antkri̇̀tęs vaikas, ir negalės beparvažiuoti Plt.
3. būti užkrečiamam (apie ligą): Didelė kaitra sukels antkrintamosias ligas rš.
4. užsidėti, atsirasti (apie rasą): Jei ant jų (džiovinamo tabako lapų) rasa antkris ar lytus aplys, tad jie palengvai pūna S.Dauk.
5. užvirsti, užgulti: Aš aną (puodą įsprogusį) pakylėjau, ans ir ištižo. – Tavo ranka antkrito, tu ir atsakai Skd.
| refl.: Verkė mergelė, verkė jaunoji, ant grėblio kotelio antsikrisdama TDrV24. Kad eita, ant pečio (greta einančio) antkritusys Šts.
6. refl. užsipulti: Antsikrito latvis pirkti karvę Šts. Ar kitur arklių nebėra, kad taip ant mūsųjų antsikritai? Vkš. Antsikritau pirkti, lygti ir nulygau Šts.
apkri̇̀sti
1. intr. Lkv apibirti kuo: Žemė apkri̇̀to lapais Ds. Šaltas vėjelis pučia siautoja, lapelius medžių drasko, nešioja. Šlama apkri̇̀tę visi takeliai BM439. Mergele jaunoji, tu man patikai, rūtelių lapeliais visa apkritai̇̃ Š. Apkris drobelės juodais dūmais JD937.
2. tr. apiberti: Bet apsnigo, apipustė ir apkrito visą krantą obelų žiedais E.Miež. Lapai apkrito grybus, nėko nebsugrybausi Šts. Juos apkrisdavo pirmieji obelų žiedai rš.
3. intr. šiek tiek nubirti nuo ko: Lapai apkri̇̀to rudeny nuo medžio J. Nuo artimųjų kalnų apkrinta ir aptirpsta baugieji sniego gabalai A.Vien. Ruduo jau, ir lapai apkritę Alv.
4. intr. apdribti, apsidriekti ant ko viršaus: Apkrito plaukai ant kaklo Lp. Apkri̇̀tę plaukai, kap kraitis Lp. Žvakė krito apkri̇̀to (aptekėjo taukais) Skr.
5. tr. apipulti ką; pulti ką daryti: Žvėrys apsupė, apkrito, jau apžioję savo maistą rš.
| Apkrito šiedvi manęs prašyti Šts.
6. intr. būti apipultam: Žaizdos apkrito musimis Šts.
7. intr. šiek tiek išdvėsti, išstipti, dvesiant sumažėti ko: Buvo biškį apkri̇̀tę musės, ir vėl prieina par langus Bsg.
8. intr. šiek tiek sumažėti, susileisti: Apkrito ir ponams pyragai karės metais Šts. Tuoj bus gaisras baigtas: jau stogas ir sienos apkrito An. [Šėkas] veikiai padžiūsta ir apkrinta DP90.
9. intr. apliesėti: Buvau drūkta, dabar apkritáu, sulysau Šts, Tv. Padirbtų, tai lašiniai apkri̇̀stų Gs. Arkliai nenusitūria, tokie geri buvo, o paskuo apkrito Šts.
10. intr. apiplyšti, apskarti: Aš, kad ir biednas būčia, vis šit apkritęs nevaikščiočia Ml. Senio kelnės apkritusios rš.
11. intr. užsikrėsti: Baisu eiti pas tokį ligonį: kitą sykį gali pats apkristi tuoj liga Srj.
atkri̇̀sti intr.
1. atpulti šen: Akmuo krisdamas lig pat kojų atkri̇̀to Als.
2. atvipti: Akys kaip šuliniai, lūpa atkritusi Žem. Lūpa atkrito kaip senos kumelės J.Balč. Ir lūpa atkrito besiklausant Šts. Apatinis žandas tik dreba atkritęs (susigraudinus) Pt.
ǁ atsiknoti: Suplyšo batai, atkri̇̀to padai, myliu mergelę jau treti metai (d.) Ds. Toks čia sulopymas: vaikas pasitąsė – viskas iširo, lopai atkri̇̀to Skr. Atkri̇̀to tinka nu sienos Skd. Nuo sienos popieriai atkritę rš. Sutikęs bejojantį žmogų, Mikė sušuko: „Tėvai, nosis atkrito!“ M.Valanč. Nešok per smarkiai, bo atkrisi kaip tošis! LMD(Rs).
3. atsitraukti, pasišalinti; netekti reikšmės, atpulti: Lepšiai atkrito, tikslo nepasiekę rš. Neilgai laukus, tos tautos atkrito nuog bažnyčios Gmž. Redaktoriai bijojo, kad atkris skaitytojai Vaižg. Ilgainiui vienas kitas tų terminų gali būt ir atkris (išeis iš apyvartos) J.Jabl.
| Atkrinta paskutinis noras kur beiti Vaižg. Dabar jau tas reikalas atkrito rš.
4. BM108 pasikėlus vėl virsti, sėstis, griūti; grįžti į pirmykščią padėtį: Jo galva vėl atkrito į pagalves rš. Ji atkrito į kėdę rš. Vilkai lipa į medį ir atkrimta – neįlip PP57.
| prk.: Per daug prastu radaus, į griekus atkrisdams P.
5. R, MŽ147, Krš dar ne visai išgijus, vėl smarkiau susirgti ta pačia liga; atslūgstančiai ligos eigai staiga pasmarkėti: Šiltine persirgo, pradėjo vaikščioti ir atkri̇̀to J. Į ligą atkri̇̀sti KII380. Jis pasigavęs vėl atkri̇̀to K. Buvo pasveikęs, šaltis grybštelėjo, ir vėl atkri̇̀to Gs. Štai ne per seniai vėl atkrito V.Piet. Buvo jau pasveikęs, bet nepasivaktavo, atkrito ir mirė Grl. Buvo jau pagijęs, ale persišaldė – ir vėl atkrito Srv. Saugokis, kad neatkristum, tada tai sunku išgyt Krkn. Iš tokios ligos išgijus, bijojo atkristi Kltn. Tik pakilo iš ligos ir vėl atkri̇̀to Brs. Jis persišaldęs atkri̇̀to, tai dabar smarkiai serga Trgn. Neik ant kiemo dar, ba dar atkrisi̇̀ Lp. Jis jau vaikščiojo po ligai, bet kai atkrito, tai daugiau nekėlė Lš. Pasinaujina, atkrinta SD274.
| Atšals kojas su tais kaliošais, ir vėl gripas atkri̇̀s Pš. Šašai atkrito (vėl išbėrė) N. Atkrintamóji karštinė, šiltinė Š.
6. atslūgti; sumažėti: Įrūgusi duona duonmaišė[je] atkri̇̀to atgal J. Kaip tas upis greit atkri̇̀to! Up. Vanduo visas lankas užliejo, šiandien jau atkrito Stak.
| Šaltis jau visai atkri̇̀to, bus palaidinys Brt.
7. atsitaisyti, atsigauti (apie užkritusį žadą, sutrikusį protą): Ano žadas jau atkrito, ans vėl jau galia kalbėti Rt. Atkrito protas (grįžo atmintis) Šts.
8. Vkš atpigti: Dabar gyvoliai atkri̇̀to – mažai pašaro beturia žmonys Dr. Atkri̇̀to kiaušiai: praeitą seredą brangiau mokėjo Dr.
9. nustoti augti: Anas šiemet labai atkri̇̀to: jau už mūs mergaites mažesnis Ut.
10. tekti: Ir kai jam bufete nedavė degtinės, jis prisėdo prie Viliaus Karaliaus stalo, tikėdamasis, gal ten atkris ir jam I.Simon.
11. atsigimti į ką: Ir tie vaikai atkri̇̀tę į jį (į tėvą) Skr. Juk tavo vaikai yra graži, visi į tave atkri̇̀tę Plt. Į ką būs atkritę tie vaikai? Šts. Teip atkri̇̀tęs [tas kumelys] – pati kumelė Grg.
| refl.: Atsikritęs esu į dėdę Šts. Jau tas bindokas gatavai atsikri̇̀to į savo tėvą Slnt.
◊ nuo nósies atkri̇̀to neteko vertės: Tokią davė, kur jiems nuo nosies atkrito! Žem.
įkri̇̀sti intr.
1. K krintant patekti į ką: Krislas į akį įkrito J. Kepurė įkri̇̀to vandenin Š. Lapė netyčiomis įkrito į šulinį S.Dauk. Man septynios stirnenos medaus į vandenį įkrito ir pasileido J.Jabl. Įkrito mano ašara į vyną V.Kudir. Nu to kobinio įkrim̃ta viedras į šulinę Lkv. Neįkrisk akin (ežere) Vb. Įkritęs į vandenį, sausas neišlipsi flk. Neikit ant ledo – įkriste M.Valanč. Senė kumelė pula smarkiai ir įkrim̃ta tujau (įsmunka pievoje) KlvrŽ. Kad sniegas įkrimta (įsninga) į lapus, vagių metai būs (bus prasti metai, ir rasis daug vagių) Šts. Akis įkrito (į akį įkrito) Antš.
| prk.: Į širdį ramumas įkrito Vaižg. Bet mano sielon dabar kitoki rūpesčiai įkrito rš.
^ Nekask duobės kitam, pats įkrisi VP32. Kas kitam duobę kasa, tas ton pačion intkriñta BM48. Krito įkrito, kaip ugny sudegė Grž. Įkrito kaip varlė į balą LTR. Įkrito kaip į vandenį (dingo be pėdsakų) Brs. Prapuolė, kaip į ugnį įkrito rš. Įkrito kaip inkstas į taukus (gavo gerą vietą) Ggr. Kuri Kurmeliui paklius, įkris kaip inkstas į taukus Žem. Į kokį sūrų rasalą įkrito mergelė (į vargą atitekėjo) Žem. Neturi nei į akį ką įkrist (su juo baigta) B.
2. prk. patekti, pakliūti į kokią padėtį: Tie žmonelės įkri̇̀to į didelį vargą Plt. Įkrito žmogelis į bėdą ir ką ans dabar tura daryti Vvr. Reik turėti akis, į bėdą įkritus Šts. Įkrito į ligas (įsisirgo) ir atidavė daktarams visus piningus Plng. Į ligas įkrisi: supykęs nekarščiuokis Dr. Kas tai Burvėnei yra, ka teip greitai įkri̇̀to į ligas? Plt. Tretį kartą karalienei į ligą įkri̇̀tus, pasirodė smertis pri galvos BM395. Į skolas įkritęs buvo Šts. Šįmet mes patys įkri̇̀tom į skolą Skr. Verksman boba inkri̇̀to Gdr. Neduok bobai valios, pats įkrisi į nevalią Žem. Nuodėmėn įkri̇̀sti BŽ68. Apie vakarą jis įkrinta į gilų miegą P.Cvir. Įkritęs į bažnyčios iškeikimą P. Nabagelis įkrito (įkliuvo, apsigaudino), nujau nebišsikas Dr. Įkrisi į liudytojus ir pats, juk matei, kaip mušės Šts.
^ Aš, senas žvirblis, vos tik neįkritau į jos žabangas LzP. Įkrito kaip vel[nia]s į žabangas Sd. Išėjęs medžiotų, įkrito spąstuosna Blv. Į spąslus įkri̇̀to Slnt. Įkrito kaip šeškas į slastus Plt. Aš nė į nagus anam negalėjau įkristi (toks plonas, liesas buvau) Šts. Įkritau į mažus vaikus (turiu mažų vaikų) Šts.
3. prk. likti atmintyje, padaryti įspūdį: Tėvo pavyzdys turėjo įkristi ir sūnui rš. Vietomis ką ne ką ir skyrium pažymiu saviškai, lyg aiškindamas labiau turintį įkristi skaitytojui prielinksnio dalyką J.Jabl.
4. prk. įnikti: Petras buvo įkritęs į uogynę Šv.
5. smarkiai sėstis į ką, įvirsti: Barbutė kaip prigainiotas viščiukas žiopčiojo, į fotelį įkritus S.Čiurl.
ǁ įgulti: Buvo karščiais įkritęs, vos bepagijo Dr.
6. smarkiai įeiti, įpulti: Jis įkrenta, visas nuo dūmų pajuodavęs sp. Ir aš tik vakar įkritáu Skdv.
7. įgriūti į vidų (apie lubas): Cirke įkrito lubos rš.
8. įdubti: Priš pat smertį akys įkrim̃ta Vkš. Jo paakiai įkrito ir pasidarė mėlyni rš. Skruostai įkrito, išblyško J.Avyž. Dar labiau linkęs į dusulį, dar labiau įkritusiais žandais P.Cvir. Grįžo perbadėję: sudžiūvę visiškai, žandai įkri̇̀tę Srv. Jos (kumelės) šonai įkrito, stuburkaulio briauna dar labiau išsišoko P.Cvir. Kai karvė nepriėdusi, tai šonai įkri̇̀tę Jnšk. Įkritę šonai arkliui, gal nieko nedavei? Srv.
9. prk. pasitaikyti, atsitikti: Kalėdų diena įkrito subato[je] Šts.
10. prk. gimti, atsirasti staiga: Įkrito vaikelis (berniukas), o teip norėjom mergelės Šts. Mudviem su ponia viena nakčia įkrito LzP. Jau tatai penktas įkrito, o nė po vieno nesu gulėjusi LzP.
◊ į ãkį įkri̇̀sti
1. patikti: Iš pirmo pasimatymo jis man įkrito į akį Šl. Jis man taip įkri̇̀to į ãkį, kad niekaip užmiršt negaliu Upt.
2. atkreipti dėmesį: Mes keli įkritome į grafo akį rš.

į aki̇̀s įkri̇̀sti atkreipti dėmesį: Pirmiausiai į aki̇̀s man įkri̇̀to ano nešvarumas Varn. Žmogelis ne per daug buvo kazokams į akis įkritęs Pt.
į ãtmintį įkri̇̀sti būti atmenamam: Kas žmogui įdomu, tas jam geriau įkrinta į atmintį sp.
į gálvą įkri̇̀sti atsirasti galvoje (kokiai minčiai): Jam įkri̇̀to į gálvą BŽ98.
į (kieno) kišẽnę (pinigi̇̀nę) įkri̇̀sti įsiskolinti kam: Dvaro piniginėn įkritau, o išsikapstyti nėr kaip P.Cvir. Saugokis, kad nereiktų įkri̇̀sti į kito kišẽnę Skr.
į (kieno) nãgą įkri̇̀sti atsirasti kieno griežtoje valdžioje: Nori, kad veikiau į jų nagą įkristumėte M.Valanč.
į ši̇̀rdį įkri̇̀sti padaryti įspūdį, patikti: Įkrito man į širdį tie žodžiai kaip ligoniui sveikata P.Cvir. Oi mergele, mergužėle, tu graži mergelė, tu įkritai man į širdį kaip gaili raselė LTR(Krk).
iškri̇̀sti intr.
1. išpulti iš kur: Vaikas iškri̇̀to iš lopšio J. Vaikas, iškri̇̀tęs iš medžio, koją pasilaužė J. Viliui iš rankų iškrinta pagalys I.Simon. Telefono ragelis vos neiškrito Laboniui iš rankos J.Dov. Pinigai man iš rankos iškrito N. Gaili ašarėlė seneliui iškrito Mair. Jei valgant iškrenta kąsnis, ateis išalkęs svečias rš. Iš mano širdies tarytum iškrito sunkus akmuo V.Mont. Ir visi grobai jo iškrito DP163.
^ Kalba – žodis kaip kriste i̇̀škremta (sąmojingai kalba) Krtn. Iš jos mažai kas iškriñta (mažai ką ji duoda) Skr. Ar i̇̀škremta kumet saldinis obulas iš rūgštinės obelės? Als. Kas iškrito iš maišo, tas ir pragaišo LTR. O kad tau kiaurai iškristų! LTR. Turėdamas kursų baigimo pažymėjimą, iš penkių šimtų neiškri̇̀si (dirbdamas negausi mažiau kaip penkis šimtus) Krš. Kitas ir iš eglės iškritęs pasiilso LTR(ž.).
2. nusileisti žemėn, nukristi: Atsiskleidžia naujas gyvenimo istorijos puslapis – tuo tarpu švarus ir skaidrus kaip tik ką iškritusios snaigės P.Cvir. Visų medelių lapai iškrito (d.) Slm. Iškri̇̀to keli lytaus lašai Vvr. Kad iškri̇̀stų sniego, reiktų nuvažiuoti pas brolį Pc. Rūkas iškris, bus graži diena Ėr.
^ Iškris obuolys, kai nunoks B.
3. išvirsti, išgriūti: Iškrisk (atsigulk) kiek ant lovos, pasilsėk! Upt.
| Jau visa šeimyna iškrito (sugulė) Krtn.
4. išbirti (apie dantis); išslinkti (apie plaukus); nukristi (apie ragus): Dančiui iškritus, reikia jis užmesti ant pečiaus kalbant: „Pele, pele! še tau dantį kaulinį, atnešk man geležinį!“ Pnd. Iškristą gyvulio dantį dėk į sienotarpį, kad pavogti daiktai sugrįžtų LTR.
| Gal ir nuo vandenio bais iškrito plaukai Sdk. Blakstienai iškrito senatvėj rš.
| Seniams (briedžiams) ragai iškrinta gegužės mėnesyje ir iki rugsėjo vėl atauga Blv. Kaip prieš iškrintant, taip ir iškritus, briedis ragais nebesigina, bet, reikalui atsitikus, kojomis neprietelį muša Blv.
5. išdvėsti, išgaišti (apie gyvulius): Avys iškri̇̀to Kv. Visos karvės iškri̇̀to Lnkv. Nėko netrukus, iškrito Egipte daug gyvolių M.Valanč. Visos vištelės kaip lapai iškri̇̀to Vvr. O galvijai kad iškrito, visas sviets raudavo KlpD29. Visos musės iškris nuo tų vaistų Vdn.
6. daugeliui išmirti: Jie visi jauni iškri̇̀to Ėr. Badu būtumėm iškri̇̀tę, kad ne jis Šmk.
7. prk. dingti, išnykti, prapulti: Iškrito visos užgaidos, kai tėvas mirė Krtn. Pavaikščiojom pavaikščiojom ore, ir miegai vėl iškri̇̀to Skr. Uždaviau ausų, tuoj pagirios iškri̇̀to (išsipagiriojo) Gs. Tai Monikutei kai iškri̇̀to parėdnės – jau eina su apiplyšusiais batukais! Skr.
8. prk. staigiai atsirasti, ištikti; tekti, pasitaikyti: Beiškrito diena visų lauktos pagados Kv. Iš kur tu iškritái? Jau penki metai kaip bebuvau matęs tave Dr. Biednai mergai iškrito tokia laimė rš.
9. prk. atsiskirti nuo ko nors; netekti turėtos reikšmės: Mes dabar turime iškristi iš dorų žmonių tarpo rš.
| Kiekviena prekė, žengdama savo pirmąjį žingsnį cirkuliacijų procese, pirmą kartą pakeisdama savo formą, iškrinta iš cirkuliacijos sferos, į kurią jos vieton nuolat stoja nauja prekė rš.
| Iš kalbos žodyninės sudėties paprastai iškrinta tam tikras kiekis pasenusių žodžių rš.
10. prk. netekti turėtų pareigų, turėtos tarnybos, vietos, malonės: Būtų iškritęs iš gubernatoriaus, kam įvažiavo į šventorių su karieta Šts. Pasileido gerti, dar apsivogė, ir iškrito iš vietai Skd. Drįsti ginti iškritusius iš malonės rš.
11. išplyšti, iškiurti, išdriksti: Kelnių keliai iškrito Žem. Da palto viršus geras, tik pamušalas labai iškri̇̀tęs Ds.
◊ iš dantų̃ neiškri̇̀sti (kam) būti kieno šmeižiamam, apkalbamam: Jau aš ten jiems, matyt, iš dantų̃ neiškrintù Skr.
iš galvõs iškri̇̀sti būti užmirštam: Iškrito iš galvos, o laikos ant galo liežuvio Mrc.
iš juõko iškri̇̀sti labai juoktis: Kaip jis papasakojo, mes visi iškri̇̀tom iš juõko Vl. ×
iš jùpų iškri̇̀sti mesti kunigystę: Kunigas iškris iš jupų Šts.
iš kójų iškri̇̀sti pargriūti: Šliūk, iškritau iš kojų, paslydęs nu kūlių į upį Šts.
iš sterblė̃s iškri̇̀sti kilti, gimti: Pasiutęs garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę, kaip ir Dovis Plonis I.Simon.
iš véido iškri̇̀sti labai suliesėti, sublogti, pasikeisti; išblykšti: Oje, kaip iškri̇̀tęs iš véido! Nj. Kodėl tu iškritai̇̃ iš véido? Šd. Po baliaus visai iškritęs iš veido Jnš.
kai̇̃p iš ą́žuolo (mẽdžio) iškri̇̀tę nesusigaudantis: Stovia kaip iš ąžuolo iškritęs Žg. Dabar žiūrės į kits kitą kaip iš mẽdžio iškri̇̀tę BM145.
širdi̇̀s iškri̇̀to labai išsigando: Jam širdi̇̀s iš baimės iškri̇̀to BŽ131. Širdis taip ir iškrito rš.
nukri̇̀sti intr.
1. R, K nupulti iš kur žemėn: Vieni lapai jau nukri̇̀to, o da kiti krinta J. Tik lept, ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės J.Jabl. Po jų kojom ant tako čežėjo nukritę lapai J.Dov. Padžius medeliai, nukris lapeliai RD17. Lietaus pas mus nebuvo, tik keli lašeliai nukrito, nulašėjo Jnšk. Gerai lipti, bet skaudu nukristi Ldvn. Kaip ans šoko į antrą eglę ir nukrito ant žemės BsPII12. Sudegus visai bokšto medigai (medžiagai), dziegorius nukrito, o varpai sutirpę žemėn lašėjo M.Valanč. Kaip žaibas nukrinta nejusčiomis, taip ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio vienam akių mirksnyje Blv. Nukri̇̀to šaukštas, da ateis alkanas Gs.
^ Pakilo kaip sakalas, nukrito kaip vabalas Ps. Nesikelk su gandrais – su varnom nukrisi Mrk. Dejuosi – toliau nujosi, pasigirsi – tuoj nukrisi (nesiseks) Rs. Nukrito, koptų nepastatęs, nuskendo, lipto nepamatęs I. Ant žemės sėdėdamas, kur nukrisi? Šll. Gal tu iš dangaus nukritus, kad nieko nežinai?! Ds. Pergalė iš dangaus nenukris rš.
2. tekti kieno daliai; patekti ant ko, paliesti ką: Nugi ir tau, kaip zakristijonui, šis tas nukris. Bent už žvakes rš.
| Kalba, kad ant jo nukritus Dievo rykštė (nelaimė) Pč. Kokia bus laimė, kada nukritusi [bausmė] juos suvaržys! rš.
3. nupulti nuo ko, nusiristi: Vaikai nuo šieno nukris J. Nuo stalo nukri̇̀to Pmp. Turėkis stipriai, kad nenukristumei MPs. Našiai užlipa ant skardžių ir žiūri sau žemyn, nemanydamas nukristi Blv. Bejojančiam, bejojančiam kepurė nukri̇̀to JD368.
^ Geriau į kalną lipti, nekaip nuo kalno nukristi KrvP(Ps). Eina, kad kiaušinis nuo galvos nenukristų Mrk.
4. kristi šalin, atsiskirti; nusmukti, nuslinkti; nubyrėti: Jo (briedžio) ypatybė – tai išsišakoję ragai lyg koks karklynas, kurie kasmet nukrinta ir kiti atauga Blv. Įvairių medžių veislių negyvos šakos nukrinta rš. Mėsa nuo kaulų nukrito BsPI62. Pavyto žolė, ir žiedas nukrito DP463. Nuvyto kvietkeliai, nukrito žiedeliai KrvD118. O da nedajojau uošvelės dvarelio, ir nukrito bijūnėlio raudoni žiedeliai (d.) Klvr. Nukris obels lapužiai ir bijūno žiedužiai, … prapuls mano mergužėlės meiliejai žodeliai LB24. Nukris žiedužėliai, bus ir obuolėliai, nukris mano mergelės veidelių skaistumėlis JD1144. O kad nuėjau pas anytėlę, nukrito roželė nuo mano veidelių JV828. O kaip patekau šelmiui berneliui, po mano langais roželės nukrito JD586. Nukrito medis, noragas nuo žagrės J. Nuo mano kaklo perlai nubiro, nuo mano rankų žiedai nukrito Šl.
| prk.: Vergovės pančiai jau nukrito! rš. Nuo pečių nukrito priespauda sunkioji rš. Nukrito man didiejai vargai Dr. Per ilgą laiką nukris nuo manęs prakeikimas, ir būsiva laimingu S.Nėr. Nukris meirūnų žali lapeliai ir nuo manęs kalbelės JV144. Nukris nuo tavęs jaunos netikri žodeliai DvD332.
^ Galva nenukris, prieš žilą plauką nusilenkus KrvP(Mrk). Kažin kas nukrinta nuo širdies (lengviau pasidaro) rš. Už tėvo galvos vaiko nė plaukas nenukrimta VP48.
5. atsirasti, užsidėti (apie rasą): Rasa nukrito N.
6. išnykti, išgaruoti, dingti (apie rasą, šalną): Kaip tik saulė pakilo, tai ir rasa nukri̇̀to Lš. Kai nukrito rasa, išėjo prie rugių J.Avyž. Išplak dalges, nukri̇̀s rasą, eisime pjauti Pc. Užtekėjo saulelė šviesi, raselė nukrito (d.) Krč. Ką čia dirbsim, kaip nukris šalna? Žem.
7. nudribti, nusvirti, nusileisti: Gūžiai nukri̇̀tę, ir vis dar lest norit Skr. Nukri̇̀tę žandai iš riebumo Upt. Nukrito senio Andersono galva ant gysloto, smaloto kumščio sp. Ant mano peties nukrito ranka rš. Trečias buvo išblyškęs, vagotais paakiais, nukritusių pečių ir ištįsusių rankų jaunuolis rš.
8. pavirsti, pargriūti: Gėrė gėrė, paskui žiūrau – vienas nukritęs grabėj, kitas šalia vežimo Kt. Kap pasimalsi (padirbsi, pasitrankysi) perdien, nukri̇̀si – ir miegi Aps. Ji nukriñta, apmiršta, tai kol ją išdrasko (kol atgaivina)! Skr.
ǁ pargriuvus nusnausti: Dabar po pietų biškį galiam nukri̇̀sti Slnt. Aš čia pat pri stalo valandelę nukritáu ant suolo, o dabar vėl gyvas Slnt.
9. sugulti (apie nepjautus javus): Kaip rugiai nukri̇̀to, tada eina pjovėjų samdyt Arm.
10. nugaišti, nudvėsti: Jauna kumelė nukrito Ėr. Šią žiemą nukrito du arkliai Lnkv.
11. numirti, žūti: Devyni sūnūs krygužė[je] nukrito ArchIV601.
12. nuslūgti, nusileisti: Vandens, staigu užkilę, greit ir nukrito Žem. Šiandie jau Nevėžis nukri̇̀tęs Srv. Jeigu vanduo Nemune nukri̇̀s, galėsim vėl meškerioti Skr. Kai pradėjo šalti, tuoj visi ravai nukri̇̀to Up. Gerkit, nukri̇̀to putos (alaus) visai Skr.
| Saulelė jau nukrito (žemiau nusileido), greit pavakarę atneš Šts. Kai saulutė žemiau nukri̇̀s, bus šalta Šk.
ǁ sumažėti: Šiandie jau nebebaisu nosies iškišt į lauką, šaltis jau nukritęs Srv. Ant ryto nukrito ligoniui karštis Ėr. Oro temperatūra nukritusi J.Balč.
| Išdirbio normos nukrito J.Avyž.
13. suliesėti, palengvėti: Jau tep tas riebulis nukrito, kad net nepanašus pats į save Bgt. Kažin ar aš daugiau nukritaũ už tave, ar mažiau per šį mėnesį? Alvt. Anas greit nukri̇̀s itokioj buityj Arm. Aš vasarą kelius kilus nukrintù Vlkv. Anas per darbymetį pusę pūdo nukrito Dgl. Aną reiktų pėsčia varyti – juo nukri̇̀stų lašiniai KlvrŽ. Nukri̇̀s jam lašiniai, kai nebeturės vietos Jnšk.
14. atpigti; sumažėti (apie vertę): Dabar javai labai nukri̇̀tę, pilnas turgus vakar buvo – niekas neima Jnšk. Palauk, dabar nukris ir sviestas, kada karvės ant ganyklos vėl atsigaus prš.
15. nusigyventi: Nenori garsaus piniguočio garbės: per vintą ar vienas nukrito? Mair.
16. Ps nustoti gero vardo, garbės, moralės: Žmonės pas mūsų labai nukri̇̀tę Žr. Jis dėl savo ištvirkimo tai nukri̇̀to Skr.
17. nusilpti, suglebti (iš senatvės arba nuovargio): Pasenau, nukritau, greit ir pasimirsiu Plng. Nukri̇̀to vienkart, paseno Plng. Žmogus nukrinta kaip žolės žiedas Krz11. Visiškai nukrisi teip patsjan, kaipo tos žmones, kurios yra su tavim Ch2Moz18,18.
18. nuplyšti, nuskarti, nusidėvėti: Jau tavo tos kelnės visai nukri̇̀to, reikės jau naujas pirkti Rt. Nešk taisyti tus savo batus: nukri̇̀s ir bepataisyti nebgalės Skd. Mano čebatai baigia nukri̇̀sti Ds. Ant tavę, vaikeli, tai kai an šakos: panešiojai dienelę, kitą, tai ir nukri̇̀to marškiniai Rod. Girtam nesarmata, kad ir nukritęs Sdk.
19. atsimainyti, pasikeisti (apie veidą): Užsidegė tada Kain labai, ir nukrito veidas Ch1Moz4,5.
◊ akmuõ nukri̇̀to nuo širdiẽs dingo rūpestis: Kaip akmuõ man nuo širdiẽs nukri̇̀to BŽ100.
nuo kójų nukri̇̀sti apšlubti: Arklys nukri̇̀to nuo kójų, visai nepaeina Jnš.
nuo kóto nukri̇̀sti labai pasigerti: Vakar vakare aš nukritáu nu kóto Sd.
nuo širdiẽs nukri̇̀tęs labai mielas: Mano vaikas nuo mano širdies nukritęs, man ir brangus Vad.
várnoms nukri̇̀sti vesti arba ištekėti: Nukri̇̀to várnoms Grš.
põpieriai nukri̇̀to (kieno) pasidarė prasti reikalai kieno: Fogo popieriai labai nukrito J.Balč.
pakri̇̀sti intr.
1. šiek tiek ko nukristi (žemėn): Šiąnakt nedaug tepasnigo, truputį pakrito Ėr. Ot, kad pakri̇̀stų da sniego, tai būtų kelias [rogėmis] Bsg. Net šakelės dai palinko, net lapeliai dai pakrito (d.) TDrV64.
2. M atsidurti po kuo, pariedėti: Tą pradalgę sukočiok – mano sidoklis po jai pakri̇̀to Pc.
3. parpulti, pargriūti, parvirsti: Vaikas iš zlasties ant žemės pakri̇̀to ir rėkdamas spardosi Vkš. Tas kaip išgėrė, tujau ten pat ir pakrito LTR(ž.). Rėčiu duok į galvą – tuoj pakri̇̀s Pc. Briedis ant šono pakrito PP14. Kaimynas pakritęs ir negyvas – mat jį perkūnas užmušė BsMtI11. Viena [laumė] kaip mes į jį su stipinu, jis ir pakrito negyvas BsPII70.
ǁ atsigulti: Pakritęs ant lovos užmigo Sz. Norėjo pasikelti, bet vėl pakrito ant gulto LzP.
4. atsigulti trumpam miegui, nusnausti: Pakrisk valandą ligi pusryčių… taip šįryt gera miegoti Žem. Nuejo adyną pakri̇̀sti Lž. Vaikai, pakri̇̀skit kiek – tuoj vėl eisim mėšlo vežti Jnšk.
| refl.: Truputį pakriskiamos pakaičio Krt.
5. galą gauti, pastipti, padvėsti: Sartoji šiemet mažne pakri̇̀to Upn. Žirgą žynys taip nujodęs, jog nu vargo pats žirgas pakritęs S.Dauk. Rašoma, kad blezdingos vargstančios, jei šen bei ten tūkstančiais iš bado pakrintančios Kel1881,158.
6. numirti, žūti: Aštuoniolika kryžiokų tuoj vietoj pakrito (d.) Nm. Jei atsitiko kovoje pačiam kunigaikščiui pakristi, gėda būtų tarnams gyvims palikti S.Dauk. Kažin, ar šią žiemą mis, ar pakri̇̀s Skd.
7. suliesėti: Neilgai tesirgo, o toks pakri̇̀tęs pasidarė Stl. Šėkelis pavyto, žirgelis pakrito JD376. Žolelė suvyto, žirgelis pakrito, nežinau, ar dajosiu į jauną mergelę (d.) Ktv.
8. palinkti, pasvirti: Pakri̇̀tęs laikrodis (laikrodžio rodyklės nelygiai ties numeriais stovi) Jrb. Į katrą pusę pakris medis, toj ir visados paliks rš.
9. kiek nusvirti: Vesiančios karvės pauodegis yra pakritęs Ggr.
10. kiek sugulti, sukristi (apie nepjautus javus): Pakrito nenurauti linai, būs glindoti Šts.
11. nusekti, nuslūgti; kiek suzmekti, supulti: Kiaušis pakritęs Vkš. Neiškilusi, pakritusi duona Ggr. Dobilai nora pakritusios žemės, be žolių Krš.
12. kiek išsileisti verdant (apie bulves): Ta bulbė kiek pakri̇̀tusi Ėr. Pernai mūsų bulvės daugiau pakri̇̀sdavo Ds. Bul'bos jau pakreñta, možna dažniau pakast Ut.
13. Ašm suplyšti, sudriksti: Pakrito visos vaikų skaros Lp.
14. gimti: Vos pakritęs teliukas, o jau laksto Slč. Tuoj pakritęs kumelys buvo baltas Ggr. Jei geru vėju pakri̇̀to, paaugs greitai [paršeliai] Dr.
15. atsigimti į ką, panašiam būti: Ši yr pakritusi į savo motiną Šts. Vaikai pakrint po tėvo J. Adomis po tėvo pakrito Kal. Aš esu po tėvo pakritęs Šts. Ji skūpa pakritusi buvo Šts.
◊ juokai̇̃s (iš juõko) pakri̇̀sti labai smarkiai juoktis: Tos mergos pakri̇̀to juokai̇̃s Lp. Pakri̇̀tom mes iš juõko Lp.
širdi̇̀s paki̇̀rto pasidarė silpna (nevalgius, alkanam): Taip širdi̇̀s pakri̇̀to, bepjaunant šieną, o pusrytės nekaip neatneša Krt. Įsikišk bent porą virtų kiaušelių: ši̇̀rdžiai pakri̇̀tus būs gerai Kal. Taip širdi̇̀s yra pakri̇̀tusi: kartais sausų bulvių užsikandu, ir užtenka Plt. Mėsos nė kąsnelio neturiam, širdi̇̀s pakriñta, bulbes ir putrą bevalgant Vkš. Taip širdis pakrito, nėko nė dirbti negaliu, tik aplink pietus ir begalvoju Slnt.
parkri̇̀sti intr.
1. parpulti, pargriūti: Jonas, eidamas ledu, parkri̇̀to ir nusilaužė ranką Vl. Mergytė nebejautė savo kojų ir be žado parkrito į sniegą rš. Marytė parkrito ant lovos ir veidą paslėpė į pagalvę LzP.
2. atsigulti trumpam poilsiui: Jis parkrito kiek pasilsėti Ėr. Vilius tuojau parkrinta į lovą ir knarkia I.Simon. Mamelė pietų stundį parkrito rš. Parkri̇̀siu biškį ant lovos, bent kojas pailsinsiu Vkš.
3. susilpnėti, suklupti: Nekaltinkit manęs už tat, kad aš visai nedaug tepadariau, kad greitai parkritau J.Jan.
4. prk. smarkiai pareiti: Ką tik dabar parkri̇̀tom iš raskažių (iš pokylio, iš vaišių) Bsg.
pérkristi intr., parkri̇̀sti
1. sukristi, susileisti (degant): Namelis jau baigė perkristi Grž. Mano pečius pusiaukuris, dar neparkri̇̀tęs (malkos dar nesudegė ir nesukrito) Jnšk. Taip greit sudegė, stogas kaimat ir parkri̇̀to Bsg.
2. pasidaryti įdubusiais šonais (nuo alkio), perkliokti, sulysti, sublogti: Vaikščioja jaučias pérkritęs Jz. Iš kai kurių kiemų išvarė karves – išbadėjusias, perkritusias, vos besilaikančias ant kojų V.Myk-Put. Gal užmiršai arklį paliuobti, kad jis taip pérkritęs stovi? Pg. Pérkritusiu arkliu netoli važiuosi Vlk. Po kelionės arkliai smarkiai pérkrito Lp. Šiaudais šeramos karvės taip baisiai párkrito, kad net gaila žiūrėti Up. Karvė, kap pabuvo neėdus, tai tep perkrito Sn. Kiekvieną dieną karvės pérkritę ir pérkritę, – kas čia ir bus su tokiu ganymu? Srv. Karvė apsisukus apie medį stovi pérkritus Gs. Tokioj ganykloj ir karvės visiškai parkri̇̀to, nebėr nė pieno Paį. Karvės, kai lauke būna, neparkreñta Pc. Mūs teliukas pilnas, neperkritęs kap obuolys Alv. Tie jų ėriukai tokie párkritę Jrb. Šuo párkritęs vaikščio[ja] J. Perkritęs [vilkas], alkanas kap šaka, o uodega kap šatra Lp. Perkritęs, kaip tris dienas neėdęs Grk. Perkritęs vaikščioja R.
3. tekti: Vis zuja Saliamutė, nušvitusi, įraudusi taip, jog aiškiai matei, kad ir jai perkrito lašelis kitas J.Balt.
4. praeiti, atslūgti (apie skubų darbą): Kukurūzus pjausite apie spalį, – pastebėjo Gasiūnas. – Skubiausi darbai bus perkritę J.Avyž. Dabar jau parkrito kiek darbai [siuvėjui]: žmonės kailinių nebesiuva Bsg.
prakri̇̀sti intr. K, Als nukristi pro šalį: Nepataikai nė bulbės į krestį įmesti, prakrim̃ta pro šalį Lkv.
prikri̇̀sti
1. intr. daug ko nukristi, pribirti: Šiąnakt buvo didelis vėjas, daug obuolių prikrito Mrj. Atėjo ruduo, ir prikrito aukso lapų ant pievų, kelių E.Miež. Ot kad prikri̇̀to obelių (obuolių)! Pc.
| prk.: Daug žvaigždžių danguje prikrito rš. Kai atėjo, kai užėjo šaltas rudenėlis, ir pribiro, ir prikrito žemė artojėlių T.Tilv.
2. intr., tr. daug įkristi, pribirti į ką: Šùlinė lapų prikri̇̀to Als. Prikrito pienas musių Gr. Man prikrito akį, ar neišliežtum? Mrj.
| Iš rytmečio oras buvo prikri̇̀tęs (miglotas) Skdv.
3. intr. prigulus priglusti, prisišlieti prie ko: Prie žemės prikri̇̀tęs klausėsi, ką jie kalba Srv. Jis prikrenta prie žemės, vėjeliui pučiant, ir aiškių aiškiausiai girdi visą pievą skambant Vaižg. Aleksiukas kartais, lyg meilės jausmo pagautas, prikrisdavo į priegalvį Vaižg. Aš prikrimtù pri žemės ir tūriu, kad anos vėjas nenuneštų BM348(Vkš). Oniukė prikrito prie žemės pasiklausyti, bene atsigena BsPII83. Ir Mykoliukas prie motinos rankos prikrito, verkiantį atitraukė jį kaimynė LzP.
4. intr., tr. prisilenkti, prigulti prie ko (smarkiai ką darant): Vilkas ėda stačias, o lapė prikritusi Rt. Paršeliai išalkę: ger pieną, prikritę pri žemės Šts. Žiūriu, kad bėga prikri̇̀sdamas Skdv. Šuo, prikrisdamas prie žemės, sveikino atėjusį LzP.
| Kapuose ji verkė kukčiodama, prikrisdama prie žemės Vaižg. Ieškosi mamytės – ji smėly miegos, – ją šauksi, prikritęs prie žemės nuogos S.Nėr. Dega žvakelės prigęsdamos, ašai verkiu prikrisdamas Ppl. Verk motinelė, žemę prikrisdama LTR(Užv).
| prk.: Jo trobesiai visiškai prikritę prie žemės (susmukę) J.Avyž.
| refl.: Eita arkliai prisikritę (labai greit bėga) Šts. Bėga prisikrisdamas Krkl. Šiandie nėriau par visą dieną prisikri̇̀tusi (neatsitraukdama, labai skubėdama) Lkv. Jie prisikrisdami kirto irklais (yrėsi) HO. Vaikai klykia verkia, prie žemės prisikrisdami Žem. Šipa lekia, prisikrisdamas prie žemės, arklys J. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, prie juodos žemelės prisikrisdama JD418. Verkė abidvi, prie baltos smiltelės prisikritusios Žem.
5. intr. trumpam atsigulti (pailsėti, pamiegoti): Grįžęs iš kelio (kelionės) prikritáu biškį numiegoti Vvr. Rodėjo prikri̇̀st pasilsėt Lnkv. Vyrai, kai pavargste, galėste prikri̇̀sti Up. Nėr kada ir prikri̇̀st Ds. Prikriskim bent kokį pusvalandį! SI183. Prieteliau, prikrisk ir atsilsėk Žlv.
6. intr. glaudžiai prisispausti, pritapti: Gerai pasiūti drabužiai yr prikritę Lk. Kas taip prikri̇̀s pri žmogaus, kaip patalai Plt. Lentas nubraukiau, ir prikrito grindų lentos Šts. Ekėčios narinės eita prikritusios [prie žemės] Kal.
7. intr. prk. prisiplakti prie ko, neatstoti: Ka prikri̇̀to pri munęs tas vaikinas, negal nė atsiginti Vkš. Taip tai iš tolo mergõs bijodavo, bet paskui kai prikrito, tai niekaip nebegalėjom atitraukt Jnšk.
8. intr. prk. pripulti, prišokti: Prikri̇̀skit jūs prie jo ir atimsit jam cukierkas Grž.

×razkri̇̀sti (hibr.) intr. verdant išsileisti, sukristi (apie bulves): Bulvės su visu razvirę, razkri̇̀tę Prng.
sukri̇̀sti
1. intr. parpulti, pargriūti; sukniubti: Arklys po našta parvirto; sukri̇̀to KII276. Staiga pasirėmė alkūnėmis, bandė atsisėsti, vėl sukrito į patalą P.Cvir. Jis paliko trobą ir, sukritęs ant suoliuko po obelaite, susimąstė sp. Bedirbdamas sukrito ir mirė ant vietos Gs. Atrado negyvą, sukritusį Šts. Tik sukritaũ visa, koja kai lūžo Vlkv. Kareivis mostelėjo šoble, ir tasai sukrito ant aslos Žvr. Prašos atleidami, sukrito kẽliais (suklaupė) Šts. Nuvažiavus sukrito jo arklys ir tuoj padvėsė prš. Stabo ištiktas ūmai ant žemės negyvas sukrito Kel1881,35. Kaip tik gaidys pragydo, mergaitė sukrito an žemės BsPII232. Ansai sukritęs gyvop Dievop šaukė Ns1832,3.
| Verksmu sukrito jis iš tokių nuopulių J. O ir sukri̇̀to mergelė graudžioms ašarėlėms, jaunoji JD702. Moteros sukri̇̀to verkt Lp. Kai paklausiau apie vaiką, sukrito verksmu Bsg. Sukrito juoku Lkm. Kad sukris visi juoktis! Lp.
| refl.: Kriokė (verkė) susikrisdams savo motinos Šts. Graudžiai verkė, ant naujo grėblelio susikrisdamà VoL314. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, ant juodos žemės susikrisdama Kltn. Kad verkė marti – susikrisdamà Upt.
2. intr. visiems suvirsti; trumpam sugulti: Į ratukus sukritę drožiame ant namų Žem. Būtų parbėgę danajai ir savo laivuosna sukritę HI. Už kadugynų sukritę (vaikai) ėmė žiūrėti, kas bus toliau LzP. Jaunimas, sukritęs į vieną didžiulę margą krūvą, gulėjo po beržais rš.
| Kitos dienininkės sukrinta pokaičio snausti Žem. Kiek papjovėję, sukritom ant pievos ir užmigom Al.
| refl.: Kartoms grajija ir vaikai, ant pilvo susikritę Šts.
3. intr. visiems įkristi, supulti kur: Obuoliai sukrito duobėn Š. Zuikis lėkė – įkrito į duobę, lapė įkrito; stirna, vilkas, briedis, meška, levas – visi sukrito BsPII102. Žuvys sukrito ant žarijų ir visos pavirto į juodą anglį J.Balč.
| prk.: Visi ūkio rūpesčiai ant mano galvos sukrito J.Paukš. Ant katro sukris daugiau balsų, tas ir būs išrinktas Šts.
^ Kad aklas aklą veda, abudu sukris į duobę LTR(Rk).
4. intr. sugulti, suvirsti (apie javus, augalus): Nuo dažnų vėjų šįmet javai visai sukri̇̀to Lš. Sukri̇̀tusios avižos Vkš. Linai sukritę subuvę Šts. Miežiai yra nu lytaus sukritę Klp. Derlingi metai: javai net sukri̇̀tę laukūse Sd.
5. intr. susmukti kur: Arkliai balo[je] sukri̇̀to Brs. Bevažiuodami sukri̇̀to į mogną su visais ratais Užv. Velėna viršutinioji partrūko, ir arklys su visu vežimu sukrito neišpasakytai BM329.
6. intr. supulti, suzmekti; susmukti: Būtų labai geri pyragai, kad nebūtų sukri̇̀tę Šl. Šį kartą duona nepavyko: išėjo sukritus kaži koki Škn. Išlytų rugių duona sukriñta Šl. Pečių blogai iškūrenau ir duonos negalėjau gerai iškepti – visa apačia sukri̇̀tusi Vkš. Tėvas išgins mane į pipirų žemę, kaip sukris pyragai Žem.
| Pečius jau sukrito (perdegė malkos) Jnšk. Blynai, kol švieži, buvo tokie stori, bet dabar kažkodėl taip sukri̇̀to Rt.
ǁ atslūgti: Biškį sukri̇̀to upis KlvrŽ. Venta jau gerokai sukritusi Šauk. Kažin dėl ko dideliai sukrinta taukai (puode), kad užšąla? Gršl.
7. intr. Lkv suliesėti, sunykti: Kumelė sukūdo, sukri̇̀to J. Buvo riebus arklys, dabar tik sukri̇̀to Srv. Po ilgai kelionei arkliai sukri̇̀to Kt. Sartis jau tep sukritęs, kad tik skūra ir kaulai likę Mrj. Nuo pažandžių mūsų arkliai visai sukri̇̀to Vl. Kelias dienas arklys nebgavo avižum ir sukri̇̀to Krt. Reik pagirdyti: sukrimta arkliai negėrę Dr. Parduok, kol riebus, nes kai sukri̇̀s, ką begausi Sml. Par darbymetį arklys labai sukri̇̀to Lkm. Kumelė sukritusi kaip šaka On. I tu ma[n] tei sukri̇̀sk, o tokia graži karvė buvo! Jrb. Šienelis pavyto, žirgelis sukrito, nežinau, ar dajosiu aš savo mergelę (d.) Mrj. Tokioj ganykloj besiganydamos karvės visiškai sukri̇̀to Paį. Karvės su visu sukri̇̀s po itokią ganiavą vaikščiodamos Arm. Po šaltos žiemos stotkas (gyvuliai) sukrinta Rod.
| Monika vis negalavo, skundėsi diegliais, o pavasarį visai sukrito P.Cvir. Sukri̇̀to vaikas – ir pažintiej negalima Ktk. Ko toks sukri̇̀tęs – ar serga? Vkš. Anas dabar labai sukri̇̀tęs, nebegali pažint Ut. Pavasarį mokiniai nuo mokslo esti sukri̇̀tę Č. Kaip pradėjo ana sirgt, gatavai jau sukri̇̀to Vvr. Par šiuos metus labai sukritaũ, visi sijonai tabaluoja Užp.
| Prispaustų kas prie darbo, tuo sukristų lašiniai Žem. Kaip vargas prispaudė, ir lašinukai jos sukri̇̀to Kv. Užmiršo valgį ir miegą, net pilvas sukrito rš. Pasenėjus, veidai sukritę Antš. Jo veidas sukrito LzP.
8. intr. sugriūti, suirti, sutižti: Trioba jau labai sugriuvusi; sukri̇̀tusi KII292. Kibiras iširo; sugriuvo, sukri̇̀to KII368. Rūmas sukrito griuvėsių krūva LzP. Trobos visai sukri̇̀tę Gs.
| Buvo viskas sukri̇̀tę. Kai marti atėjo, viskas atgijo Gs.
9. intr. žlugti: Sukrito Romos viešpatystė Gmž.
10. intr. R išsileisti verdant, suvirti: Bulvės miltingos sukriñta, nors da vidurys nesuviręs J. Smėlyne augę bulbės greitai sukrenta Sdb. Sukrito bulvės pervirintos Ob. Labai šlapia vasara šiemet, nesukri̇̀s bulvos Ds. Jau bul'ba, katroj nesukrenta, tai ir skonio par ją nėr Skdt. Bulbės sukri̇̀to, reik nukaisti Pc. Šiemet bulbės gerai suverda, sukriñta Ėr. Miltingos bulvės sukrenta Mšk. Nepasaugojau – bulbės ir sukri̇̀tusios Als. Bulvės gardesnės, kur sukri̇̀tusios Br. Ar jūs bulvės sukrinta? Alk. Mėsa, bulvės sukrito Grž. Žirniai bevirdami taip sukrito, kad košė pasidarė Svn. Lietaus vandeny virinamos pupos sukrinta Pnd. Nemaišyk žuvų: ir taip da sukri̇̀s, lig išvirsi Sdk. Kviečiai reikia gerai virinti, kad sukristų Sn, Pn. Bulvynė, čibulynė, ir sukrito roputynė JD162.
11. intr. suplyšti, sukiurti, susinešioti: Mano marškiniai visai sukri̇̀tę Alk. Tiek sukritę vyrų kelnės, kad nemožna tolko rast, kaip čia ir sulopyt Skdt. Jojo marškiniai tiek jau sukrito, kad tik drizgai beliko rš.
12. intr. prk. sutapti, sutikti: Jųdviejų nuomonės taip sukrinta ir sudaro atskirą krypsnį Vaižg.
13. intr. prk. sugesti: Yra vynyčia visatimė koki aba miestai, didžiais nusidėjimais pagedę ir sukritę SPI321.
14. tr. susišlapinti rasa: Mūsų vainikas nei sudžiovintas, nei suvytintas, aukso kūbke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei vėjo supūstas, nei rasų sukristas Plš.
◊ kalbà (×rodà) sukriñta sutaria, susitaria: Su seserim nesukriñta man rodà KlvrŽ. Sukrimta kalba, galiau vedu (mudu) žanyties Šts.
ši̇̀rdys sukriñta
1. gerai sugyvena, sutaria: Įsūnint įsūnino, o kaip teko sugyventi, nesugyveno: nesukrito širdys, ir tiek Vaižg. Su lietuviais estų širdys sukrinta, sako, dėl didesnio vienodumo charakterių Vaižg.
2. pamilsta vienas kitą: Na, jaunų širdys sukrito Vaižg.
užkri̇̀sti
1. intr. nukristi ant ko: Molio šmotas užkrito ant galvos J. Medis man užkrito N. Užkrito sniegas, pasidarė žiemos kelias Žem. Kai užkris daugiau sniego, važiuosim su rogėm Jnš. Jei užkristų nors vienas saulės spindulys, jis pavirstų į balandį (ps.) J.Balč.
2. intr. nukristi už ko: Tabokinės būta užkritusios už pamušalo rš. Oi užkris užkris už vainikelio žydras linų žiedelis D47. Užkrito rasa už kepurėlės JD969. O kur užkrito tau raselė už gelsvųjų kaselių? JV658.
| Klemka gerai užkrim̃ta (gerai užsidaro) Lkv.
3. intr. užsidėti, atsirasti (apie rasą): Pasiraitok kelnes, ba jau rasa užkrito, tai sušlapsi Lš. Oi, aš nušalau kojas rankeles, užkri̇̀to rasa ant vainikėlio Š. Užkrito miglužėlė ant mano galvelės JV1013.
4. tr. krintant pridengti (apie rasą, miglą): Dėl ko tavo vainikėlį miglelė užkri̇̀to? Dkš. Laukus rasa užkrito rš. O kur tavo vainikėlį raselė užkrito? JD436.
5. intr. nusileisti (apie saulę): Netrukus saulelė užkrito už miško Žem. Kol mišką perėjo, saulelė jau užkrito. Jos tik pėdsakas bešvitėjo Žem.
6. intr. staiga užšokti ant ko: Bėroji apluoke ėda: užkritęs kurk raitas Žem. Ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio viename akių mirksnyje Blv.
7. intr. žemyn nusvirti, užsmukti ant ko: Jis džiaugės žvairuodamas į sūnų iš po savo tankių užkritusių antakių rš. Vaiko akys nuolat užkrinta, bet atrodo, kad jis iš mandagumo jas vėl ir vėl atidaro I.Simon. Kepurė užkritusi už akis Šts.
8. tr., intr. nusvyrant, nusileidžiant pridengti ką: Antakiai užkrito akis rš. Vyro galva nuskusta, akys užkritusios rš.
9. intr. trumpam atsigulti pasilsėti; užmigti: Po pietų eisu užkri̇̀sti Pln. Ar jau užkrito tavo merga (duktė)? Krtn.
10. intr. užgriūti: Urvas tujau užkri̇̀to taip, kad nė kokio znoko nepaliko BM365. Bebėgant užkri̇̀to lubos, ir sudegė vaikas BM325.
11. intr. užpulti ką, norint sunaikinti: Jo bičiulis su mokintiniais užkrito ant bažnyčių Gmž.
12. refl. užsipulti priekaištaujant, kaltinant; atkakliai, prisispyrus prašyti, reikalauti: Jis užsikri̇̀to ant manęs JI697, BŽ307. Ko tu taip užsikritai an manę An. Neužsikrisk be reikalo, o gal ir ne jis pavogė Grl. Jie užsikrito ant jo rėkdami A1884,209. Atė[jo] viena moteris, užsikri̇̀to – turi parduoti Kt. Užsikri̇̀to ir neatleidžia, tiek prašė prašė, ir turėjau sutikti Gs. Kap užsikrito mane prašyti teta į svečius Brt.
13. refl. užsigulti (labai smarkiai ką darant): Valgyt svečią ragina užsikrisdami LTII424. Ir Barbikė juokias vis užsikrisdama I.Simon. Visgi tas žmogus nenustojąs klabinti durų užsikrisdamas, kad jam prietelius pažyčiotų duonos A.Baran.
14. intr. prk. staiga, netikėtai atsirasti, ištikti, paliesti: Aš dar nėkur nėko netaisiaus, o jau svečiai užkri̇̀to Up. Jis gali kiekvieną valandą užkri̇̀sti Up. Užkritus paskutinį kartą žemės valdovui, abu Augustai puolė jam kojosna ir prašė, maldavo, kad gryčios neardytų ir jų iš čia nevarytų rš.
| Saulei tuotarp nusileidus, užkrito tamsumas ant žemės HO. Naktis užkrito nerami sp.
| Užkrito karas, visos nelaimės užtiko mumis Yl. Už ką užkrito ant mūsų ta nelaimė? Vaižg. Ant jo galvos gali užkristi didžia nelaimė rš. Užkrito toki nelaimė, akys pradėjo žlibiniuoti, užtraukė miglą, ir apakau Šts. Vargai po vargų staiga ant manęs užkrito I. Ak, koki nelaimė ant manęs užkrito BsPII76. Tais metais užkrito kantonas, ir išvarė muni į Rosiją Šts. Tuokart užkrito geriau gyventi Šts.
15. intr. tekti, atsirasti: Kraitelių pripyniau keliolika, parduosiu nunešęs, skatikas ir užkris J.Balt.
16. intr. užkimti (apie gerklę), užgulti (apie ausis); užsikirsti, sutrikti (apie kalbą): Taip užkri̇̀to gerklė, kad nė žodžio pasakyti nebegaliu Vvr. Atšalau kojas, ir užkri̇̀to gerklė Vvr. Kulkos taip zvimbia, kad ausys užkrenta Pt. Nu to šūvio ir ausys užkri̇̀to Vvr. Po ligos vaiko ausys užkri̇̀to (vaikas apkurto) Skdv. Kalba protarpiais užkrisdavo, ir atrodė, kad nelaimingasis springsta savo žodžiais LzP. Kai ponai kalba, man ausys užkrinta. Nieko negirdžiu A.Gric. Ligonie žadas užkrito: nebištara nė žodžio Skd. Nabagėms nu išgąsčio ir žadas užkrito PP23.
| Man pačiam kartais liežuvis užkriñta (nesiseka kalbėti) P.Cvir.
17. intr. išeiti iš atminties, pasimiršti: Pavardės man užkrim̃ta (nebeatmenu pavardžių) Šts. Kažką norėjau pasakyti, kaip reik – ir užkrito Vvr. Žinojau, tikriausiai žinojau, ale ėmė ir užkri̇̀to, ir nėkaip nebgaliu atsiminti Trk.
18. intr. nėščiai pasidaryti, pastoti: Jau ji vėl užkri̇̀tus, turbūt su devintu [vaiku] Grl.
19. intr. gimti: Bevargstant, besibastant iš vietos į vietą, iš miestelio į miestelį, užkrinta Burbams dukrelė Žem. Vaikas ùžkremta, visokių cackų reik Krš.
20. intr. įniršti: Dėl niekų užkrito, ir kad būtų galas pykčiu[i]! Antš.

Daugiau informacijos

sukri̇̀sti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

im̃ti

Apibrėžtis

im̃ti, i̇̀ma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M
I. tr., intr.
1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emi̇̀, im̃k greičiau! Slm. Kam emi̇̀ tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna im̃ti OG400. Ėmęs indelį vandens M.Valanč. Skruzdėlė, ėmus gražų grūdą iš savo aruodo, nešėsi Tat. Reikia imtienai geresnių daiktų ažu šituos niekus Ds. Imtè (imkite) vaiką! Švnč. Im̃' (imk) tu pirma! Dsn. Tu, stikleli baltasis, į rankeles imamasis JD1029. Mesiu šviesų kardelį, imsiu naują žagrelę DvD7. Mesk gromatą rašyti, imk grėblelį taisyti JD1103. Vyrai imdavo rankosn aną dalį DP139. Kodrinag ubagas su tavimi netur imt (orig. impt) ėdesio DP33. Imt (orig. impt) nemaruonies rūbą DP33.
| Ima mane už rankelės, veda už stalelio (d.) Vlk. Ema už rankelių, veda ant seklyčią NS527.
| Tik pribėgo, ėmė už krūtų ir trenkė Joną į žemę Lp.
| Štai imki mūsų tvirtą ranką ir kelkis, mylimoji žeme! S.Nėr. Tas žmonių kalbeles rankelėm imsim NS1078.
| prk.: Tų namų ugnis neims (nelies) TŽIV480. Neik prie ugnies, o pradės tave ugnis im̃ti Skr. Vėjas iš visų pusių gerai ima (pučia) Gs. Ko gi šitas svetelis įėjo: ar ugnelės imtų (įsižiebti, užsidegti), ar kelelio klaustų? Užp. Oi ūžia ūžia sieros girnelės, oi ima ima mano viekelį (d.) Eiš. Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450. Ka (= kad) jo ir smertis neima (ilgai jis nemiršta)! Gs. Liga ima (griebia) ir jaunikius, ir stiprius vyrus BPII459. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji jam galvą ėmė KlvD246.
| Kelmus imdami (raudami), radę ir pamatus VoL294.
| Už balto stalo martelę rėdė, aukštoj klėtelėj rūtelę ėmė (nuo galvos rūtų vainiką) LB100. Po eglele, po žaliąja imti vainikėliai Niem17. Jaunos mošelės vainiką ėmė JV684.
| Mėsą iš puodo im̃ti (griebti) K.
| Jie ėmė (sėmė) suodžius iš pečiaus CII169. Bul'bas iš rūsio ẽma (semia ir į maišus pila) Slm.
| Žiūrėk, imu (nešuos, vežuos) šitą knygą pasiskaityti Jrb. O kad aš išjosiu į svečią šalelę, imsiu vieną dobilėlį su savimi drauge D2. Imk ir muni drauge su savi, josiam abudu į svečią šalelę (d.) S.Dauk.
^ Imk tave velniai (sakoma supykus, keikiantis)! Vlkv. Imsia juos galai! Rod. Im̃ tau velniai! Ds. Ìmai jį budelis, t. y. lai budelis jį ima J. Ima jį balti arimai (magilos, šaltos dienos)! B. Ima jį dievai! MŽ. Imai tave bala su tavo žirgeliu! JV1073. Pinigai imami (tikri, geri) R168. Darbo nė kokio neleido anai vyras nė į rankas imti (neleido dirbti) Žem. Reikia likimą imti už vadžių (reikia kovoti, nepasiduoti likimui) rš. Gyvenimą reikia imti, taip sakyt, už ragų A.Vien. Mergučės, imkim dainą (uždainuokim)! Skr. Pati iš savęs viską ima (prasimano) Skr. Kareivius visada aštriai ima (griežtai laiko) I.Simon. Imkit ausin kalbą mano (klausykit)! Ch1Moz4,23. Nevalgyk paskutinio kąsnelio – niekas šoktų neim̃s (neves, nekvies) Slm. Šiandie dvasią i̇̀ma, kai išeini (labai šalta) Pc. Vos prie jos durų prieini – kvapą i̇̀ma (labai dvokia; darosi labai nedrąsu) Skr.
| refl.: Im̃kis savo daiktus ir eik Kp. Kelkitės, sūneliai, imkitės dalgelių! d.
| Jis vėl nutvėrė dalgę ir ėmėsi pradalgio rš.
| Nieko nesiimkit (nesivežkit, nesineškit) su savim į kelią SkvLuk9,3.
| Kodrin to nimies (= neimies) po akimis savo? MP239.
| Šiandien labai žuvys imas (griebia meškerę, kimba ant meškerės) Lš. Vilkas įkišo šulinin uodegą ir laukia, kole žuvys imsis (ps.) Rš.
| prk.: Rūpinuosi, imuosi apie ką SD39.
2. dirti, lupti (odą, žievę): Diedas davai (pradėjo) ožkai kailį imt Tvr. Kad Mikita ožį pjovė, Mikitienė skūrą ėmė JD1360.
^ Neklausyk, neklausyk – im̃s tau tėvas kailį (muš tave)! Slm.
3. valyti, doroti (javus, šieną, daržoves): Rugius pjaut pradėdinėjam, pievas i̇̀mam (šieną pjaunam, vežam) Ad. Kitą savaitę im̃siam ir mes runkelius Dov. Metas im̃t apyniai Ėr. Apynėli žaliasis, puruonėli gražusis, tave ėmė nuo kartelių, mane vedė už rankelių JV677.
4. rėžti, užsibrėžti (vagą, pradalgį, barą): Ar tai jis mažą pradalgį i̇̀ma? Skr. Ašmininkas žambis platesnę vagą ema Trk. Kam taip platų barą emi̇̀ (linus raudama)! Slm.
5. žymėti; daryti: Matinykas pleną ẽma Slm.
6. nešioti, dėvėti (drabužius): Šis raištis maž tèimtas (tenešiotas) Šts. Drabužiai maž teimti, tenešioti Dr.
7. dirbti, įtempus jėgas; traukti (sunkumą): Mūs Juodis kalnan labai gerai ima Lš. Šešetas arklių neimtų̃ (nepavežtų), o jis vienas varo Srj. Rąstas sunkus, vienas arklys neima (nepaveža) Lb. Vežėjas pliauškina botagu, dėl to arkliai ir ima (žengia) tokius didelius žingsnius I.Simon. Bet jau im̃kit grynai (smarkiai čiupkit dirbti)! Alk.
| refl.: Karšta šienapjūtė, svietelis su šienais i̇̀mas Rod. Iš kapitų ėmiáus (smarkiai dirbau), mažne patrūkau Skd.
8. refl. intr., tr. pradėti dirbti, stvertis (darbo); ryžtis; įsipareigoti: Mūsų šalis ėmėsi kurti istorijoje negirdėtu maštabu elektrines, kasti milžiniškus kanalus A.Vencl. Ar prie lauko imsies (ieškosi vietos), ar prie amato? V.Kudir. Imuos ką, prademi, ketinu, ketu, žadu R153. Imas ar pratęs imtis ne savo darbą dirbti J.Jabl. Tu per daug emi̇́es, tai ir nepadirbi Slm. Prie darbo ėmės jauni, karšti vyrai V.Kudir. Ir tas miegalis vieną kartą ė̃mės darbo Als. Apie mergystę taryta: kas jos gali imtis, teimies DP598.
9. refl. mokytis: Bet dar ir daugiaus iš mūsų pasakos im̃kis K.Donel. Jei kuri imasi iš savęs, nors priešokiais … paėmusi pieštuką, kiek pabraižo Žem. Gerai ė̃mėsi – ir pabaigė mokslą Ėr. Jis labai gerai emas Pmp. Jų visi vaikai labai i̇̀masi Rm. Jei nesiimsi̇̀ pats per save, tai joks mokytojas neišmokins tavęs Nč. Per daug mokslą ant savo galvos imdamos (per daug mokydamasis), susirgo M.Valanč. Ot mūsų susiedo vaikai tai gerai imasi mokslan Alv. Pastebėta, jog mergaitės ne mažiau už vyrus imasi mokslo rš.
10. refl. pratintis: Nesiim̃k vis taip nosies traukt – negražu! Slm. Arklys ẽmas naravą Slm.
| refl.: Kad pakalbi ką, tai imas tuoj į galvą (jaudinasi, pyksta) Jnšk. Nesiimk jau taip į širdį – aš nieko bloga nesakiau Srv.
11. prk. lengvai (aštriai) pjauti, rėžti, kirsti, kirpti (apie peilį, kirvį, žirkles): Gerai išgaląstas peilis i̇̀ma viską Snt. Neseniai galandau peilį, o jau nebèima Srv. Ans turėjo gerą pjūklą, į medį ė̃mė kaip į sviestą Vvr. Gero šienpjovėlio gera dalgelė – i̇̀ma Rod. Mano dalgė vilkaplaukio nèima Pšl. Ot dalgė aštra: ima kai ugnė! Švnč. Kaip tu tekinai tą kirvį, kad jis nieko nèima – reikia pagaląsti Mrj. Geležė visiškai nebèima – reikia pagaląst! Sml. Visai mintuvai nèima braukt (neaštrūs) Rdm.
| refl.: Su šunkoju (dalgiu) neemas kirtis (nesikerta), su klėbiniu jau emas Šts.
12. traukti: Juoda drapana labai dulkes ir šilimą ẽma Slm.
| Tamsi drapana greit dėmes ima Ėr.
13. kąsti (apie dažus), dažyti: Geroja rauda (skaisčiai raudoni dažai) gerai ẽma Ppl. Šunio vilnų nė kokia daryla nèema Ds. Prasti darylai: nèema Slm.
14. prk. dėti (į burną); valgyti (ėsti, ryti); gerti: Motina, kai ajerus geria, i̇̀ma cukraus gabaliuką į burną Skr.
| Paršą visu geroji (geriausia) laikyti: peną geriau ima kaip kiaulė Vkš. Net akimu (akimi) ima, kad valgo Arm. Jau visiems pavalgius, aš dar porą kąsnių ėmiau BsV94.
| Martynas ima sriubsnį ir pastato butelį ant stalo I.Simon.
| Mano dėdė ima (geria, girtauja) iki dainavimui Alvt. Jau, berneli, tu šiandien ė̃męs Alk. Ėmę apipenus (nuodus) DP40. Imk, švoger, burniukę (gerk), neužlaikyk! Skr. Jis niekad nė į burną neėmė arielkos (negėrė) V.Kudir. Baltai ẽma (valgo), juodai triema (šakalys dega, juodi angliai griūna žemėn) Lz.
| refl.: Nei sveikas, nei kvaras – niekas nesopa, ė valgyt niekas nesi̇̀ima (nesivalgo) Prng.
15. reikalauti: Projektavimas ima daug laiko sp. Sviestas ẽma druską (sviestui reikia daug druskos – nesūrus sviestas negardus) Slm. Retan skietan suvertas audeklas ẽma daug ataudų Slm. Mokslas ima pinigų Gs.
II. tr.
1. šaukti (į karo tarnybą); mobilizuoti: Rudenį vėl im̃s naujokus Als. Ar jūsų sūnaus do šiemet nèėmė? Slm. Žemaičiai nebgalėjo beglobti žemgalių, turėdamys visur imtūsius kareivius išleistus S.Dauk.
| Ėmė į ginklą (mobilizavo karui) S.Dauk.
2. pirkti gyvulius, grūdus (valstybei); rekvizuoti (karo reikalams): Rajone jau ẽma grūdus Alz.
| Kaip sužinojom, kad vokyčiai ims karves, išvarėm į mišką Als.
3. vesti (į nelaisvę); areštuoti: Kurie pasiduoda, tus ẽma į nelaisvę Als.
| Milicija nekaltų nèema Kp.
4. užkariauti; laimėti: Proletariatas ima valstybinę valdžią ir paverčia gamybos priemones visų pirma valstybės nuosavybe rš.
| Imu, gaunu miestą SD41. Kiekvienas namas reikia im̃ti Kp.
5. prk. eiti (miegui, juokui); ištikti (pykčiui, baimei); paliesti: Monikos neėmė miegas P.Cvir. Dainuot ir šokti šiandien ima noras T.Tilv. Snaudulys i̇̀ma, eisiu gult Ėr. Šitokiu važiavimu miegas tik i̇̀ma, ir daugiau niekas Švnč. Šiandien miegas i̇̀ma, gali būti lietaus Pc. Jo miegas nèima OG82. Ka man juokas ėmė par talką KlvrŽ. Kad juokas ima, tai reiks verkt (priet.) Ds. Vedė mane šokti, ėmė mane džiaugsmas JD1001. Baisumas, baugumas ema Šts. Mane ema gėda prieš tuos žmones, kurie daug daugiau už mane yra nudirbę rš. Žiovulys i̇̀ma Pkr. Ema raudonis, tokių kalbų klausantys Šts. Čiauduliai ẽma Šts. Rūpesneliai ẽma širdį Šts. Nerimas ėmė galvą, gailestis spaudė širdį V.Piet. Nuovargis ima J.Jabl. Neima jo dygliai Arm. Peiliu valgyti neseka: diegliai ims (priet.) TŽIII372. Kiekvieną valandą vis didesnė jį ėmė nekantrybė rš. Mane zlastis ẽma KlvrŽ. Pyktis mane ẽma, žiūrint ant tavo darbą Slm. Mani nė ėdis neema (nesinori valgyti) iš to rūpesnio Šts. Kai padirbi lauke, labiau i̇̀ma valgymas Ėr. Ka nesveikas, tai greit ir šaltis i̇̀ma Vlkv. Nė darbas nebema (nebesinori dirbti) pavargusio žmogaus Ggr.
| refl.: Sako, nu tokios arbatos valgyti labai ẽmas (noris) Skd.
III. tr.
1. priimti; priglobti: Imkim (= imk mane) savęspi srš. Tą žmogų meldė, kad jis ją imtų po toms lupsnimis BsPI11.
| Ar tave į prieglaudą neima? Ėr. Emu į karšinčius, sutinku laikyti pas savi senatvėj S.Dauk.
2. vesti (pačią); gauti į namus (užkurį): Žmogus tave nori imti, vieta gera A.Vencl. Jei nemisliai im̃t, tai nereikė ir šidyt (vilioti) Trgn. Kas žada, to nelauk, bet ẽma, tai ir eik Užp. Kuri turėjo didesnį pasogą, tą ir ėmė Srv. Kad nor ant akmenio, bet ima, tai ir teka Prng. Jis ją im̃tų visu glėbiu, kad ji už jo eitų Skr. Žadėjai mañ imti, žadėjai mylėti (d.) Pnd. Nebegrįši, sesutyte, iš kur buvai imta (d.) Pnd. Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji, o iš ketvirto imtoji LB136. Duosiu šimtelį, kad nori, im̃ka, jeigu dukrelė mano patinka (d.) Kp. Ši trečioji, svetimoji, ta man tinka, tą aš imsiu KlpD25. Atjojo jojo Varšuvos žaunieriai, paėmė ė̃mė Lietuvos mergelę (d.) Dkšt. Iš to kiemelio mergelę ėmiau JV931. O Lemach ėmė sau dvi moteri Ch1Moz4,19. Aš tave imù už savą moterį. Aš tave imù už savą vyrą DP69.
| refl.: Jūs vėlai ėmėtės ir vedėtės Db. Aš im̃čiuos (= imčiaus) karalių už vyrą BM86. Jin i̇̀masi ū́žkurį Jnšk. Daugelienė dabar galės kitą žentą im̃ties Pc. Sąmišiai suliūbon imtiesi (vesti) MT222.
3. samdyti: Im̃k mane už nešiotoją (samdyk vaiko auginti, nešioti)! Slm. Im̃k mane už berną! Gs.
| refl.: Vienas ūkininkas ėmės vaikiną, kurs jam žąsis ganytų TDrVII158.
4. rinktis, skirtis (globėju, pavyzdžiu): Jį ema už globėją ž.
| refl.: Jį dabar paveikslu imkis J.Jabl. Tave imuosi šiandien už savo motiną brš.
5. savintis: Sakyk, kam jis i̇̀ma svetimą turtą K.Donel. Tai aš emù šitą skarelę Slm. Im̃k šitą žiedą, man jo nebereikia! Ppl.
^ Kad suvalgei košę, imk ir puodą (kad jau viską paėmei, imk ir likučius) S.Dauk. Kad velnias paėmė kirvį, teema ir kotą S.Dauk. Ėmė velnias arklį, teima ir vežimą Srj. Kad giltinė paėmė kirvį, teema ir kotą VP20.
| refl.: Kad neturi, tegu i̇̀masi Ėr.
| prk.: Gana daug kalbos pavyzdžių imuos čia ir iš žemaičių kalbos tarmių J.Jabl. Šios rūšies pavyzdžiams šį tą ėmiaus ir iš lietuviškųjų Prūsų ir Klaipėdos krašto laikraščių J.Jabl.
IV. tr.
1. gauti; įgyti; turėti: Tėvas ėmė ordinariją ir algos dvi dešimti Žem. Kur siratai imti tėvą, kad jo nėr! Arm. Darbininkai ėmė po grašį I. Jų vaikai geras algas mieste ẽma Slm. Kursai prašo, ima BtMt20,7. Imčia dalią PK586. Sąnariai … ima vienas nuog antro drūtybę VoK13. Idant imčia gerybę VoK48. Prašykite, tieg, ir imsite DP220. Pikta tavo ė̃mė, o gera savo davė DP200. Man valia yra šita duoti ir vėl imti BPI349.
^ Imti geriau nekai duoti Ds. Duoda – imk, muša – bėk Krn. Duok anam pipirų, kad žirnių neema Šll. Manęs jaunos neklausei, savo valią vis ėmei (darei kaip tinkama) JD960. Danguj žemėj ėmęs ir duok (kur nori gauk, bet duok, būtinai duok) Slm.
2. skolintis: Nuolat jie iš mum tai šį, tai tą ẽma Ppl.
^ Imdamas sakalo akis turi, atduodamas – šuns (paskolinti nori gerą daiktą, atiduoti prastą) B. Imdamas turi vanago akis, atiduodamas – šunies VP18.
3. pirkti: Keturi ė̃mėm bilietus (prie bilietų kasos keturi stovėjom) Tršk. Grūdą vis i̇̀ma, o kiaulę ne visados Žlp. Gyvulius labai ėmė Sld. Sunku sužinoti, kada im̃s žąsis Kt.
4. nuomoti: Jie ima kambarį rš.
5. prašyti; reikalauti (parduodant); plėšti, lupikauti: Kiek imi̇̀, kupčiuli, už tą peilį? Alk. Jis pigiau ima už darbą Pt.
| Imu pinigus, mokestį R114. Toks man daktaras – tik pinigams imti J.Jabl.
| Žinojo, kad viršininkas mėgsta užtraukti ir „ima“ [kyšius] V.Kudir. Sakai, urednykas lietuvis bus ir ims kyšius lietuviškai taip pat B.Sruog.
6. euf. vogti: Tai žmonės – nuo mirštančio ir miegančio i̇̀ma Skr. Vagys tik akminį nèema Šts.
7. kilti, rastis: Vilkas visumet į mišką veizda, nes iš krūmo yra imtas M.Valanč. Visa, kas ižg žemės imto yra, ing žemę pavirs DP580.
^ Girioj imtas, krome pirktas, paėmus ant rankų, gailiai verkia (smuikas) Vkš.
| refl.: Stebėjosi, iš kur imasi tas ramumas rš. Iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas A.Baran. Šitas gražus padavimas ne iš mano pramonės, bet iš knygų imas A1885,37. Nėr žinios, iš kur ėmės – lyg iš dangaus iššoko Kltn. O tu kap čia ėmeisi? Lš. Iš kur te jo ir emas: kožnądien sako, ir vis šviežias Skdt. Kur anas pas mus ėmusis itokis durnas? Vrnv. Regis, iš smalos te ir emas toj degtinė Ut. Iš kur itokis bernas ėmės? OG87. Nežinia, iš kur ėmės karpos Ad. Oi iš kur imas gaili raselė be juodo debesėlio, o iš kur imas tai ašarėlės ant to balto veidelio? (d.) Kb. Šventė … pirm devynių šimtų ir šešių dešimtų metų pradžią savą ėmusi DP507.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; smarkiai augti: Ir rugiai be lietaus nelabai i̇̀mas Al. Atolas gražiau i̇̀mas už pirmą žolę Srv. Ale va kap greitai žolė i̇̀masi! Al. Ir mun skaudulys pradėjo imtis Up. Pamidorai kad i̇̀mas iš kailio, tai imas! Pc.
2. rūgti, fermentuotis: Alus nèema raugo Šts.
| refl.: Alus jau i̇̀masi, matyt, gerai nutaikintas užduot Ėr.
3. refl. pradėti degti, įsidegti: Kaip tiktai ėmė kurti iš antro karto ugnį, ir pradėjo imtis ps. Malkos jau ẽmas Slm.
| prk.: Saulėtekio šaly ėmėsi skaistus žaras (prieš saulės tekėjimą darėsi raudonas dangus) rš.
4. kepinti, kepant gelsvinti, rausvinti (duoną, pyragus): Pasižiūrėk pečiun, ar ẽma duoną Slm.
| refl.: Pyragai ẽmas (kepa, kepdami gelsvėja) po pečiu Šts.
VI. tr., intr.
1. versti, velti (imtynėse): Mergaites priimta imti viena ranka rš.
2. refl. rungtis, ristis, eiti imčių: Eimi ant ko, imuosi su juom R19. Bernai i̇̀masi i̇̀masi, kol persiima, – tada vienas pasidaro galva, kiti jo privengia Sml. Jie visą valandą imasi, ir nė vienas neprisiveikia Vad. Da tu nori su manim imtis? LB179. Mažesni vaikai bovijasi besiimdami prš. Einame imtis! Vrb. Kaip eisim im̃tis, ar išgalėsiu? Alk. Pradėjo imtis – vienas kitam nieko nepadaro BsPIV22.
3. pulti (kovoje, rungtynėse): Jus (= juos) imkim be baimės RD194.
| Viršų ema (nugali kovoje, rungtynėse) JD193. Nežinau, katrie ėmė viršų Pn.
| prk.: Tiesa visuomet ima viršų rš.
4. refl. kovoti; grumtis; ginčytis, spirtis: Kariauju, imuos R135. Tenai prūsai su lietuviais kaip levai imas Ldvn. Ir ėmėsi ėmėsi, ir smakas įmušė tą vaikiną iki juostai LB179. Galinčius su levu girioje ėmėsi LTI14. Vyrai ėmės kaip jaučiai rš.
| prk.: Jau seniai imas dvi pasaulėžiūros rš. Jis su smerčiu ėmėsi NTLuk22,44.
| Būta gi štukos, ir anas do emas (ginčijasi)! Sdk. Jis labai su moterim i̇̀mas (ginčijasi, barasi) Jnšk. Per visądien ėmės kap šunes Arm.
| Imasi jiej vienas už kitą (vienas kitą užstoja) Mrk. Jis visados už mane i̇̀masi Lš.
5. prispyrus klausti, kvosti; barti; erzinti, pašiepti: Atejo visi į stubą ir ją pradėjo imti, kad pasakytų, kur kas stovi Vlk.
| Atėję pradėjo mane im̃ti Alk.
| Ją ẽma visi už bailumą Slm. Tėvas ėmė sūnų ant dančio (barė), ėmė, o sūnus nei žodelio netarinėjo Rod. Kap ėmiau ant dančio (erzinau) – tik paraudo! Rod. Aš jį dabar už neteisingą priesaiką imsiu nagan (barsiu) Lš. Už tuos šmeižtus aš ją drūčiai ėmiau į nagą Skr. Aš imsiu jį nagan B.
6. loti, pjauti (apie šunis): Vidurnakty klausau, šunes kad i̇̀ma, kad i̇̀ma – paklydusį žmogų užpuolė! Brt. Da gi jaunas šuniūkštis, ir kaip ẽma! Sdk. Siundai nesiundai, jis vis nèima gyvulių Gs. Kad i̇̀ma šuo, kad i̇̀ma, ir niekas neišeina pasitikti! Srv. Mūsų šuo labai kiaules i̇̀ma Lš. Ką čia teip i̇̀ma šunys? Ėr.
| refl. prk.: Kasdien anys i̇̀mas (baras, riejas) kap šunes Arm.
VII. tr., intr.
1. pradėti: Im̃ti kalbėti BŽ60. Motina vis dažniau ėmė neišeiti iš namų P.Cvir. Ėmė pūst pavasarinis vėjas, baigs visai džiovinti arimus rš. Pagaliau ir jie ėmė mokytis J.Jabl. Imk darbą dirbti! J.Jabl. Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios Žem. Jis ėmė laukti, kad aš pareičiau Grž. Išsirito vaikas iš lovos – kad ėmė rėkt, kad ėmė! Jrb. Ėmiaũ pjaut, ėmiaũ rėžt, ėmiaũ visus [lašinius] išsinešt (d.) Kp. Pustyt im̃s Pc. Nežinai, nei į kurį galą eit, nei ką im̃t Skr. Imdami gyventi, randam jau visa ir gana patogiai įtaisyta J.Jabl.
| refl.: Ėmėsi pelėda taip save girti JD593. Dantys emas gesti nuo keptų gilių ėdimo Ggr.
2. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo staigumui, stiprumui, netikėtumui reikšti: Ką tu darytum, Eliut, jeigu aš imčiau staiga ir numirčiau? P.Cvir. Tujau ėmęs sušukau Žem. Ėmiau išlipiau žemė[je], prigaudžiau dujai pūru uodų ir musių BM145. Ėmė ir pasakė Slnt. Jis ima pareina namo Lkš. Ema ir atima pačiai pinigus Plng. Ẽma tie arkliai ir neveža vežimo Šts. Kam čia laikai kirvį – im̃s kas ir nuneš! Jnšk. Ẽma durys ir atsidaro Šts. Vieną rytą ta bobelė ėmusi kiek ir pamigusi Dg.
| refl.: Ši ėmusis ir sudegino [eženą] ugny S.Dauk.
◊ im̃ti sė́klą rinkti gėlių ar daržovių sėklą: Emù jau našlaičių sė́klą Slm.
| Emù astrus (astrų sėklą) Slm.
im̃ti stãlą kraustyti, rinkti po valgymo nuo stalo indus: Im̃k greičiau stãlą: man reikia rašyt! Slm. Baikit valgyt, bo aš stãlą emù! Ppl.
im̃ti (im̃tis) kepùrę sveikintis ar reikšti pagarbą kepurės pakėlimu: Jis man sutikęs kepùrę ẽma (ẽmas) Slm. Prieš ponus reikė kepùrę im̃t (im̃tis) Slm.
im̃ti mẽdų kopti, kopinėti (bites): Šiandien bus gera diena bitėms kopti, medui imti J.Jabl.
im̃ti dróbę (áudeklą) traukti, lankstyti paklotą baltinti audeklą: Ji rado tetulę, pievoj drobę imančią rš.
im̃ti mãtą (miẽrą) matuoti ir pažymėti dydį: Rankovės mierą imsiu Vb.
im̃ti fotogrãfiją fotografuoti, traukti: Jis moka patagrãpijas im̃t Slm.
im̃ti rugiùs griebti pjaunamus dalgiu rugius ir rišti į pėdus: Kas ims rugius? Upt. Kai aš buvau dešimties metų, rugius imdavau Gdž.
im̃ti linùs grėbliu ar kabliu kasti į kūlius paklotus linus: Linai atsistovėję, o nėra kam im̃t Ppl. Mūsų linai do neimti, do lineliai do neimti, daililia, daililia, dailiute, daililia! (d.) Slm.
im̃ti pi̇́eną grieti (grietinę nuo pieno): Daba neturiu laiko: pi̇́eną emù Slm. Do trys puodynės liko im̃t Slm.
im̃ti gálvą nuo smalkių pradėti skaudėti galvai: Išimkit juškas: gálvą ẽma [garai]! Slm.
imti jautį (aviną, kuilį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulius): Ar ėmė karvė jautį? Šts. Ale kas yr, ka (= kad) ana (kiaulė) neema kuilių? KlvrŽ. Pjauk tą avį, avinų neėmusią (nepasiburkštusią) Šts.
im̃ti į gálvą (į širdį) atsiminti, bijoti, rūpintis, jaudintis: Neimk į galvą tų mano žodžių Plng. Nereikia blogi daiktai ir galvõn im̃t Trgn. Baras, tegul baras, o tu neim̃k galvõn (nekreipk dėmesio, nesirūpink, nebijok)! Slm. Iš pradžių nelabai tai ėmiau į širdį Mš.
| Girdėtus žodžius imkiat į širdis savas M.Valanč.
| Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450.
im̃ti žõdį susirinkime gauti pirmininko leidimą kalbėti; kalbėti susirinkime: Žodį ima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp.
im̃tis prõto mokytis; susiprasti: Vaikai, skaitykit ir imkitės proto! M.Valanč. Ak, ben proto imkitės ir bandykit, o ne vis abejokit! K.Donel. Imkis ben biskį proto, ką šneki! Vvr. Bent dabar reik imties proto (susiprasti) S.Dauk. Imkis proto vieną kartą! Skr.
im̃tis gė́dą gėdintis: Tu gėdą imkis taip ir sakyti! Šts.
antim̃ti, añtima (añtema), añtėmė (dial.) tr.
1. parduodant daugiau paimti, gauti negu prekė verta, sulygta; perimti: Ana už sviestą pusę rublio añtėmė Als. Aš neantemu už vaistus: už pirktus piningus atiduodu Šts. Man miltų añtėmė daugiau Krtn. Neužmiršk ir ant muilo antim̃ti (uždirbti) Šts.
2. refl. suimti, suareštuoti: Antsiėmė tris keturis žmones I.Simon.
3. vaišinti, priimti: Antėmė visus, prašė, kad vaišintumėmos Šts.
4. užpulti; nubarti; kaltinti: Añtėmė mani pati už arielką Šts. Visi tą mažąjį añtema Šts.
| refl. tr., intr.: Tau tik rūpa kitą antsiim̃ti, o pats esi kelmų prisiėdęs Šts. Ant žmogaus pratekusio visi antsi̇̀ema, t. y. kaltina J. Ar vienas Juodeikis beantsiema KlvrŽ.
5. pradėti: Añtėmė muni varginti Dr.
| refl. tr.: Vyras pačią antsiėmė pjūklyti Šts. Antsiimk mane lojoti už ką norint S.Dauk.
6. refl. apsiimti, sutikti: Nebantsiimk nė prašoma gaspadinauti Nt.
7. refl. užmušti, nužudyti: Esu antsiėmusi žąsis, kiaules Šts.
| Brolių gyvastį jis yra jau vieną kartą antsiėmęs LC1886,8.
apim̃ti, àpima (àpema, api̇̀ema, api̇́ema), àpėmė (api̇̀ėmė, api̇́emė) J
I. tr.
1. SD197, K kiek nuo paviršiaus paimti, aprinkti: Aš visų [giliukų] nerenku, paviršį àpimu tik Bsg.
| prk.: Žvirbliai paviršiuo visus rugius àpėmė (aplesė) Šts.
2. nuimti: Kam skepetą apim̃ti (nurišti) K.
3. apgniaužti; apglėbti, apkabinti: Apimu, apkabinu SD197. Ką turiu apėmus, tai mano Mš. Neim̃k tiek, kiek neapi̇̀emi (neapi̇́emi)! Slm. Apimk mane rankomis savo! I. Uoselis jau drūtas – glėbiu nebapi̇́emu Slm. Mano pati tiek pastorėjo, kad net apimti negaliu Žž.
^ Kluonas glėbiu sekas apim̃t (labai mažas) Lp. Žu stalų sėdi ponai – visi neapimami̇̀ (labai stori, drūti) Vlk.
| refl.: Pyragą nuvežiau daktarui klėbiu neapėmęs (labai didelį) Šts. Saujo[je] apsiėmusi benešanti taboką Šts.
4. apsupti; apsemti: Apėmė vanduo iki juostai BsPIII72.
| Seniai yra žeme apimtas (miręs) SGII64.
5. aprėpti, paliesti: Ateinančius lygiai kaip ir dabarykščius daiktus apiema MKr246.
6. refl. apsitraukti, apsinešti: Peiliai tokie apsiė̃mę – negal benušveisti Krtn.
7. refl. J, M, Š pasižadėti, sutikti (ką padaryti); įsipareigoti: Ona su džiaugsmu apsiėmė viską sutvarkyti P.Cvir. Apsiimu, ant savęs imu R266. Nenoriu, neapsimu to R96. Aš apsi̇̀ėmiau (pasižadėjau) žinią duoti KII303. Aš esmi apsiė̃męs keliauti KI534. Donį žvėdams (švedams) mokėti apsiėmė S.Dauk. Ar apsiimsi padirbti mun ratus? Krtn. Siuvėjis iki šeštadienio apsiėmė pasiūti Up. Jis neapsiima mums padėti kulti Klvr. Neapsima padaryt Lp. Viską apsim̃čiau, viską apsim̃čiau, ale valgyt virt nenoriu – smertis į akis (nenoriu kaip mirties) Skr. Šunys apsiėmė vergauti žmonėms M.Valanč. Apsiėmė viens bernelis dėl vainiko plaukti StnD17. Aš, niekad melagiu nebuvęs, meluoti neapsiimu rš.
| Tumaitienė apsiėmė (pasižadėjo) jau daugiau nebepiršti I.Simon.
| Apsiimkim (susitarkim) kits kitą graudenti ir vesti PG. Aš n’apsiimsiu, kaip jis nor KII78.
| Jei tave didis koksai nor prie savęs vadinti, tai neapsiimkis (nesutik) BbSir13,12.
| Aba tatai išpildytų, ką apsiėmė MP148. Apsiimu ko ažu kitą SD440. Apsiimu kam SD200.
II. tr.
1. aprinkti (rekvizuojant): Vokyčiai apėmė arklius – nebėr doro arklio Šts.
2. paimti (į nelaisvę); užkariauti (miestą, žemę), paimti: [Rymionai] apėmė neprietelius į nevalią Tat.
| Piles apėmė S.Stan. [Mindaugas] yra lietuvių valstybės įsteigėjas, kuris vėliau apėmė didelius žemės plotus rš. Italijos karumenė apėmė Rymą VŽ1905,210.
3. užimti (valdžią, sostą), paimti: Naujas karalius apėmė valdžią S.Stan. Apėmė valdžią jo sūnus Gmž. Apimant naujam ciesoriui sostą, visi valstijos gyventojai priversti yra prisiekti V.Kudir.
| Vyriausybę (valdžią) apimti (paimti) Tat. Apėmę vyskupijos valdymą, išsikėlė iš Petrapilio į Alsėdžius EncIX18.
4. dial. psn. paveldėti: Po jo smerties vaikai àpėmė gaspadorystę BM209. Apėmė namus, vedė sau pačią Rp. Sūnus Justinas, dailiai jį palaidojęs, apėmė tėviškę M.Valanč. Po mano galvos apimsi didelį turtą, būsi turtingas Ašb.
5. pradėti (įsčiose): Sūnus, kurį tu žyvate apimsi ir pagimdysi, bus karalius brš.
6. Srv pagauti; paliesti; apsvaiginti; sujudinti; sujaudinti: Ją visą apėmė baimė, ir ji pagaliau pradėjo verkti J.Balč. Jis baimės àpimtas KBI13. Apimti baimės, nedrįso nė akių pakelti nuo žemės J.Balč.
| Miegas api̇̀ėmė, ir atsiguliau Ut. Vaiką miegas àpėmė Ml. Miegas teip apėmė, akys pačios merkiasi Ėr. Kad api̇̀ėmė mane miegas, tai nors mirk Ds. Ją apimdavo tingulys rš. Per šilumas mane baisus tinginys àpima Gs. Buvau skausmo apimtas rš. Nededa višta, turbūt bus džiovos apimtà (serganti džiova) Skr. Tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtas Bru. Tankiai užeina sunkios ir smertelnos ligos ir apima daugelį Tat. Pasiutimo ligos apimtas (serga pasiutimo liga) Brt. Tėvas, didžiausio sielvarto apimtas, lakstė po kabinetą rš. Mane apėmė pyktis Lš. Jį apėmė pykčio jausmas rš. Žmones apėmė panika rš. Prakaitas apema (išpila), kad adatą nulauži Šts. Apėmė raudonis (paraudo) par tokias kalbas nepadorias Šts. Šilima apėmė (išmušė, sušilau), lig išpasakojau visą pasaką Šts. Žvilgsnis nerimo apimtas rš. Jį apėmė gobšumas rš. Viena mintis apėmė smagenis (jis tik viena tegalvojo) rš. Degtinė apėmė, paršlijo ir užmigo pas ugnį M.Valanč. Galvą apimanti (apsvaiginanti) kūpka KII223. Rodos, tik tris čėrkas išgėriau, o taip mane àpėmė Rs. Atves karaliui širvą žirgą, išteptą nuodais; kaip tik karalius sės ant jo, apims (paveiks) visą nuodai, ir bus mirtis BsMtI13. Užmiršti jausmai apėmė dūšią V.Piet. Drebėjimas ir išgąstis jas apėmė BPI191. Išgąstis apėmė sargus Mž277. Liga apimts BPI191.
III. tr.
1. išnuomoti, nusamdyti: Apim̃k sau tą gyvenimą ir gyvenk J. Ir kambarį ten àpėmiau, ir baldą įsitaisiau pradžiai gyvenimo Skr. Numeliai buvo apimti Šts. Apėmė artimam mieste namelius BsPII84. Vakar buvo koks [žmogus] apim̃ti malūno Pl. Žemę turim apėmę, bet keturiūse hektarūse su karve, su arkliu neišsitenkam Šts.
| Aušelis buvo dvare padriačikas: pats stogų nedengdavo, bet tik apimdavo Skr.
2. skolintis: Nekreipkis nuo to, kurs prie tave apimti nor B.
3. refl. tr. apsikrėsti, prisilipdyti (apie ligą): Karpas visuomet apsi̇̀ima Trgn.
IV. tr.
1. apsupti; paliesti; siekti: Revoliucinis judėjimas apėmė visą šalį rš. Taikos šalininkų sąjūdis apima vis naujus gyventojų sluoksnius sp. Požiediniai lapai apima (apauga) stiebą rš. Gumbas apėmęs šaknies kaklelį rš. Krapų aliejumi trinama sausgilos apimtas vietas rš. Sako, maro liga tuoj visą kraštą apima Lš. Tamsybės apėmusios žemę turėjo Tat. Ugnelė buvo apėmusi visą trobą (per gaisrą) rš. Kur būta jo trobų, plieskia ugnelė, kluonas ir tvartai jau apimti rš. Ji viską apėmė akimis (apžiūrėjo) rš. Jis apė̃męs iš karto dvi vieti (dviejose vietose dirba) BŽ160.
2. kiek apkepinti, apgelsvinti iš paviršiaus (duoną, pyragus): Pečius nekarštas buvo ir neàpėmė (duonos) Bsg. Taip gražiai duoną apėmė (duona pradėjo kepti, pluta parudavo) Rs. Pečius nelabai karštas, tai nei kiek neapiima duonos Ml. O gerai paskėlė, api̇̀ėmė, bus gera duona Ut.
V. tr.
1. pulti, įveikti: Aš jį lengvai àpimu Lš. Ma[n] dabar atrodo, kad anuos apim̃s Alk. Žvėrys jau paukščius apima (d.) Nm. Mus jis du kartu apėmė (puolė), o mus nė vieno neužmušė BsPII259.
| prk.: Trys pjovėjai, ir tiek rugių perdien negalėjo apimti (įveikti, nupjauti) Lš.
2. suvaldyti; apraminti: Negaliu tą eržilą apim̃t Žal. Kas juos apim̃s tokiuos išdykusius vaikus! Gž. Na, kap tu ten àpimi tuos vaikus? Alk. Ta žmona nelabai (nedaug) jį apima Vlkv. Mūs vaikai toki išdykę, kad niekas jų negali apim̃ti Brt.
| Plati gaspadorysta – sunku apim̃t (sutvarkyti) Žal.
3. nuraminti: Išlaistykit man kelelį, kad anas nerūktų, ir apimkit motinelę, kad ana neverktų (d.) Tvr.
VI. tr. būti nelaisvam (neturėti laiko); susilygti (kokį darbą atlikti): Žmogus àpimtas, neturi laiko Žlp.
| refl.: Jis tada apsiėmė darbo kitam sodžiu[je] Upt. Pas mus jau berniokas apsimė (sutiko už algą tarnauti) Jnšk. Vėl apsi̇̀ėmė avelių ganytų BM52. Žmonės, kuriems jis buvo apsiėmęs tarnauti, buvo kažkokie keisti J.Balč. Jis didžiu daiktu apsiėmęs yra KII326.
◊ apim̃ti jáutį (ãviną, kui̇̃lį, óžį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Apėmė jautį – būs vesianti Kl. Žalionė (žaloji karvė) apėmė jautį Skd. Ta karvė yr neàpemanti jáutį Krtn. Ir mūsų žiemmitė apėmė jaučius KlvrŽ. Ožka mūsų ožius apė̃musi Plt.
apsiim̃ti su jáučiu (ãvinu, kui̇̃liu, óžiu) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Varom kiaulę jau pri trečio kuilio – neapsiema, ir gana Bržr. Karvė apsiėmė su jaučiu Eig.
atim̃ti, àtima (àtema, atàema), àtėmė (atàėmė) tr.
1. ką iš ko išplėšti, išveržti: Atim̃ti parsimetęs atimsi, bet induot neinduosi Dkš. Iš žmogaus možna atim̃t, o neseka insiūlyt Lp.
| refl.: Atsiim̃k, kas tavo K. Liepė atimtis (pasiimti atgal) pinigus BsPII26. Tavorą atimtis, o pinigus sugrąžinti Jzm.
2. atitraukti; pašalinti: Atim̃k (atitrauk) koją – tik nesugriuvau Sdk. Tarpai tarp kolonų paprastai užstatomi atimamomis sienomis rš. Ar žirnius atimk (pašalink), ar kiaulę paimk – abiejų neteksi Slnt. Arba gyvulį užmušk, arbą iškadą atimk Tr. Akmuo buvo atimtas nuo kapo SkvJn20,1. Viskas nuo stalo buvo atimta (nukraustyta) BsPI41. Kai kada ir bobų vaistai pamačija – vagi, kaip ranka ataėmė tinimą Ut. Ot pridėk šito tepalo, tai pamatysi, kaip greit sopę atim̃s Ds. Tik išgėrė [vaistus], ligą kaip ranka atėmė Lnkv. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima V.Kudir. Ir tą pačią sveikatą àtima kaip su ranka Krtn.
| Nukertu, atimu R10. Visi beržų drūtgaliai atimti Ėr.
| prk.: Pirma protą àtima, paskui pinigus Ėr. Afektą nopykantos idant nuog jų atimtų DP18.
^ Atimu žodį iš burnos (susilaikau kalboje) B. Velnias tave atimtų taip baisiai dejuoti! Žem. Kad tave tūkstantis peklų atimtų! Dr. Kad tavę paraliai atimtum! J. Velniai kur atim̃tų, tai smagiai pasijuokiau! Skr. O kad tave, kumpi, kelmai atim̃tų! Skd.
| refl.: Viens vieną, kits kitą atsėmė (atsiėmė, pasiėmė) Vlkv.
| Durys neatsidaro, taip atsiima [be pakabų] Mrj.
| prk.: Kiba mano vaikeliam protelis atsi̇̀ėmė Lp.
3. paimti, pasiimti: Sūnus visus àtėmė (išsikvietė pas save): ir brolius, ir seseris, ir tėvus Skr. Atimk tą nedorą karalių! PP23.
| prk.: Dievai, atimki šelmį bernelį – našluže benašlaučiau JV785. Atėmei tėvą ir motinėlę, atimk ir mane šią našlaitėlę (d.) Grž. Oi žeme, juoda žemele, atėmei matušę, atimk ir mani! (d.) Žem. Verčiau mane [, Dieve,] būtum atė̃męs į jo vietą (verčiau aš būčiau jo vietoje miręs) Skr. Neatimk manęs iš šio svieto viduj dienų mano Mž475.
| refl.: Atsiimk tą savo vaiką: jau jis man nusibodo nešioti Šn. Mažesnę seserį atsiėmė Db.
4. R8, M paimti, nusavinti: Kas čia mano kiaušius àtėmė? PP12. O švogerėliai, balti broleliai, atėmė žirgužėlį, įvedė į stainelę JV36. Ir atėmei tiemdviem (iš tų dviejų žmonių) tą meitėlį J.Jabl. Jam àtėmė visą turtą BŽ230. Vis ką gerą radę atėmė M.Valanč. Toj kumelė kaip paseno, o velnias neatėjo jos atimt, tai jis ją pardavė BsPIV52. Jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Tu iš meilės vis esi man davęs ir atpenč nuog manęs ataėmęs Mž434.
^ Kad velnias atėmė kirvį, teima ir kotą (tegul viskas prapuola)! Rz, S.Dauk. Jis pagatavas (pasirengęs) iš ubago terbą atimti (jis godus) Lnkv. Neatimk nuo ubago lazdos – šunes papjaus Krk. Atėmei, Dieve, karvę, tai pasiimk ir ožką (tegul viskas prapuola) Užp. Beatimsi iš žąsino avižas (ką davęs, nebesugrąžinsi) Škn. Iš šunies kaulą neatimsi Bsg.
5. suvalyti, sudoroti (javus, šieną): Cibulius nurausiu, į terbeles sukimšiu, ir bus iš po kojų àtimta Skr. Ar javas, ar vaisius – sykį laikas atėjo atim̃ti, turi atim̃ti: paskui gadinasi Skr. Geriau, kap visus dobilus gerus àtimi Kt. Negalėjo atimti vasarojaus [per lietų] Žr. Atėmus javus, ražienas aparti rš.
6. pareikalauti; užimti (laiko): Mano dalykai man visą laiką atima J.Jabl. Daug laiko Aldonai atimdavo komjaunuolių būrys, mugės paruošimas ir visa kita rš.
7. pašaukti, paimti (į karo tarnybą): Man sūnų atėmė į žalnierius Plng.
8. daryti nejautrų; suparalyžiuoti; apsvaiginti: Visą pusę jo atėmė R. Koją atėmė paralyžius rš. Jis pajuto savo rankas ir kojas jau nutirpus, tarytum kas jas atėmęs būtų rš. Man dažnai atima visą kūną, jau tik kas negerai yr vidury (viduj) Skr. Kai išgeri tų liekarstų, tai atima ir rankas, ir kojas Upt. Tas vynas toks stiprus: mun atėmė visus kaulus Plng. Ag aš negi girtas, visą protą tebeturiu, ale vot rankas, kojas atàėmė, ir nebegaliu paeit Ds. Paralyžiaus atimta, Nastelė išgulėjo 36 metus Šts. Banaitienei viena ranka atimtà ir sutinus Pc. Atėmė ir rankas, ir kojas – nebevaldo Lnkv. Jy labai serga: pusė atimtà (nebevaldo vienos kūno pusės) Slm. Kojas àtėmė, nebegalėjo vaikščiot Ėr. Jam atėmė žadą (jis nebegali kalbėti) Sv. Atėmė kryžkaulį kumelei Šts. Gal gripą turiu, kad atėmė skonį Lš.
| refl.: Teip atsi̇̀ėmė kojos visai (negaliu vaikščioti) Plv. Bėgtų boba, bet kojos rankos atsiėmė V.Piet. Jis tep kap atsiėmęs šiandien Srj.
9. gauti: Už savo nedorus darbus teisingą užmokesnį atėmiau M.Valanč. Prašykit, o atimsite brš. Atėmęs tokią žinę, patsai nenorėjo nėkaip tikėti S.Dauk. O kada pasibaigė metas, atėmė algos dvylekį BsPIV24. Jei gerai darysi, atimsi užmokesnį S.Stan. Idant kožnas pagal savo gyvenimą atimtų algą BPII525. Kas teisu bus, atimste VlnE33.
| refl.: Atsiimsi (būsi nubaustas), vaikeli, kada nors už savo nedorybes rš. Nale (= na, ale) jis nuo jos ir atsims Šn. Atimsitės rytoj Šatėse (jums atkeršysiu)! Šts. Ele, sudraskei sąsiuvinį – atsiim̃si! Skr. Kai parvažiuos tėtė, tai atsiim̃si diržų už išdykavimus Gs. Na, tu už šitą darbą gerai nuo tėvo atsiimsi (gausi mušti)! Brt. Bernai ilgą popietį sau atsiėmė (ilgai po pietų miegojo) Jnšk. Padielnyką atsiimti (iš sekmadienio pirmadienį pagiriomis sirgti) Grž.
10. nupirkti: Atvežkiat visus viščiukus, aš atimsu Up. Jei man būtų tikęs, tai aš būčiau iš jo atėmęs už kokius dvidešimt rublių Lk.
11. daug paimti už darbą, nuplėšti: Dvi skrandas pasiuvo, šimtą keturiasdešimt rublių àtėmė Skr.
12. pavogti: Jekė su klasta slaptoms Katrynos àtima ražą K.Donel.
13. atskirti; nutraukti, nujunkyti (žindomą vaiką ar gyvulį): Atimu, atskiriu SD208. Per anksti ir negerai vaiką nuo savęs atim̃t Ds. Kumelys sušiuro, kaip atėmiau nu kumelės Šts. Atimk teliuką nuo karvės Ėr. Būtum jau seniai atė̃mę telioką, kad nemislytumėm veislei laikyt Ds. Levas atimtas vaikus (nuo levo atėmė vaikus) WP217.
^ Bliauna kaip telias, nuo karvės àtimtas Mrk.
14. sunaikinti; panaikinti, uždrausti: Yra tokių vaistų, kai užduoda karvėm, tai iš kitų [karvių] atima pieną Gs. Raganiai karvėm pieną atimdavo, avelėm vilnas sumažindavo Ob. Ir atėmė (pašalino) gnusus nuo Paraono CII927.
| prk.: Aš tau kalbą atimsiu, kad tu nesisakysi LB198. Ir atėmė (nuplėšė) tavo šlovę, visą gražumėlį (d.) Kpč. Protą atim̃ti BŽ22. Visoki laimė yra jiems atimta Blv. Ir atimčiau ligas iš jūsų tarpo Skv2Moz23,25. Ans nor martės (= marčios) sveikatą atimt BzF40. Liga ataėmė iš žmogaus energiją rš. Ka užspiegia tokiu plonu balsu, tai ma[n] visai atima balsą (negaliu giedot) Gs.
| Atimu, pametu įstatymą R35.
| Iš jo paskaitą atàėmė, nebedavė skaityt Slm.
| Linksmybės … niekas jau mumus … notims DP215.
| Grafas atėmė sau gyvybę (nusižudė) rš. Ir dėl to norėjo atimti gyvenimo (nužudyti) A.Baran.
15. atskaičiuoti; sumažinti: Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13. Atimti vieną atkarpą iš antros reiškia sudaryti tokią naują atkarpą, kurią sudėjus su atimtąja gautume tą atkarpą, iš kurios buvo atimta Mš.
^ Kas tas per daiktas: kuo daugiau atimsi, tuo didesnis bus? (duobė) I.Simon. Kad pridedi, lieka mažiau, o kad atimi, lieka daugiau (pridenk žiburį ir atidenk) Šl. Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl.
| refl.: Daug vingio atsiema einant tiesiáu Šts. Tiesiau važiuojant, žinoma, vingis atsiema (atsimeta) Šts.
16. refl. mirti: Laukėm laukėm per visą naktį, niekaip ligonis neatsiima Vdšk. Baigdamas tuos žodžius, atsiėmė Gmž. Jau vienas atsi̇̀ėmė, tuoj gal ir kitas Mlt.
17. refl. atsitraukti, atšalti: Jie kažkaip nuo mūs atsiėmę Prl. Nuo pernai metų Tamulioniai nuo mūs atsiėmė Prl. Kas tu nūnai tep atsiėmęs (nenusiteikęs) dirbi?! Nmn.

×daim̃ti, dàima, dàėmė (hibr.) tr. ppr. su neiginiu nepaimti kiek reikiant: Dračka (užrėžimas, žymė) kai kur perimta, o kai kur nedaimta Dv.
įim̃ti, į̇̃ima (į̇̃ema), į̇̃ėmė tr.
1. įgriebti; paimti: Kiek riešučių į̇̃ėmei saujon? Slm.
| refl. tr., intr.: Lapė nešės lapytį insiė̃mus (dantimis paėmusi, įsikandusi) ažu kaklo Dv.
| Jis augdavo taip sparčiai, kaip sužeistas, bet giliai šaknimis į žemę įsiėmęs (įsirausęs, įsikabinęs) medelis V.Myk-Put.
| prk.: Į širdį įsiėmė alkanos šaknys V.Myk-Put.
2. įdėti, įsiurbti (į burną); suvalgyti: Vos tik į̇̃ėmei arbatos į burną, turi vėl išspjauti Užv. Įemu druskos ir gargaliuoju Šts. Į burną nieko negalėjau įimt Vlkv. Per visądien nei kąsnelio duonos neinėmiau nastruos – nesuvalgiau Vrnv. Jis sveikas: gerai į̇̃ima į save Skr.
| Per didelis stikliukas, negali įim̃t (išgerti) Skr. Aš jau buvau drūčiai įėmęs (įgėręs) ir nebepastovėjau ant kojų Skr.
| refl.: Tos šaunios žolės (vaistažolės) lengvai įsiima (nešlykštu gerti) LC1879,10.
3. įsmaugti, įtraukti, susiaurinti (drabužį): Nesiūk tik tep maišiškai, ale įimk šonus! Alk. Jakutė ties viduriu įimta, tai nereikės prie jos nė dirželio Gs. Pasiūk sermėgą, per liemenį į̇̃imtą Alk.
4. įsiminti, įsidėmėti; išmokti: Reikia stiprinti atmintį jau tuomet, kada ji yra gebsni nedaug ką įimti rš.
| refl. tr.: Ji viską sunkiai į galvą įsiima rš.
| Kokį norint tinkamą sau amatą įsiimti ir versliją S.Dauk.
5. refl. tr., intr. įprasti: Įsiim̃k tik teip sakyt, ir turėsi paržodį Srv.
| Insiėmė kokią durnystę galvon, ir pliauškia Ut. Insiėmė kai šuva nuo metų lot Vj.
6. refl. tr. prk. prisigydyti, įsisavinti: Jaunuolė tarytum įsiėmė visus geriausius jausmus, mūsų liaudies išpuoselėtus sp. Ksaveras vis sąmoningiau įsiėmė Kauno įspūdžių į sielą Vaižg. Prisiminė jaunystė ir jos giedros, skaisčios akimirkos – tos, kurias siela įsiėmė ir saugojo rš. Moksleiviai privalo savintis ir įsiimti visa, kas žmonijos pelnyta rš.
7. surinkti, pelnyti (pinigus): Jis daug piningų įrinko, į̇̃ėmė KI508. Kursai daug įima, turi ir didelius išdavimus prš. Kokios žemės įimami̇́ejie (perkamieji) piningai KII4. Jos augintinis buvo … daugiau pinigų išdavęs nekaip įėmęs BsV107. Jis jau daug įėmė pinigų (avansu išėmė) An.
8. įsiskolinti: Esav įėmusiu už butą, kaip beišsimokėsiav? Šts. Skolės iñėmė Ln.
9. pirkti išsimokėtinai: Javų daug į̇̃ėmė uošvis ant bargo J. Daug visokių prekių įėmiau sankrovoje Š. Jau už kokį šimtą įėmiau Alk.
| refl.: Lig galui mėnesio daug įsi̇̀ima prekių krautuvėje Š.
10. refl. įsidegti, įsigalėti (apie ugnį): Ugnis ėmės ėmės ir insi̇̀ėmė, dabar jau gerai dega Ds.
11. apkepti: Juk jin (duona) įimta Bsg.
12. užkariauti, paimti; laimėti: Miestą įim̃ti KII88. Vokiečiai norėjo inimtie žemę, ne žmones BsVVIII. Užpuolė sultono vaiskai miestą Tacca ir jį su šturmu įėmė I.Simon. Pilis buvusi netoli Vilniaus, kurią kryžokai 1393 m. norėjo įimti A1884,38. Rymą įims jo priešininkai A1885,86. Pilis neinimama būsianti LTII514.
13. užimti: Ir Lietuva yra inėmusi menką [pasaulio] dalelę LTI565.
14. įveikti, nugalėti: Tokia boba kap melnyčia, ir jei su ja susiimtai, tai kažin ar inimtái Alv. Jau aš savo draugų neinimu Kls. Aš jį lengvai iñimu Lš. Šitą meškos inimt negalėjo, jį levai … sudraskė LTI22. Spiečių leisk per vilko gerklę – jo jokios bitės neįims! Vlk. Kazys savo brolio neinims Vlk.
15. refl. tr. pradėti dirbti, užsiimti: Kokį norintis darbą įsiimti S.Dauk.
išim̃ti, i̇̀šima (i̇̀šema), išėmė tr.
1. ištraukti; pašalinti: Išim̃k iš akies krislą J. Tėvas su dviem žentam atėjo ir išėmė kumeliuką iš balos BsPII128. Atklapos (kamanų dalys) yr išimamos [važiuojant] ir įdedamos [jojant] Rt. Duoną iš pečiaus išimti (ištraukti) KI145.
| prk.: Gražiai išema (išskiria) vikus iš miežių [trejeris] Pl. Sėmenai, linai trąšas [dirvos] i̇̀šima Skr. Kai įlenda liga, tai neišimsi Jnšk. Argi aš tau išimsiu sopulį? Lp.
| Išėmėme (išlupome) kuprą, pripylėme pupų NS695. Mes išimsim (išgriešime) akis JD410. Skerdžius išėmė (iškėlė iš lizdelio) mano vaikelius JD552.
| Bulvių išėmei (išvertei) krūmą, tai vanduo tik gur gur Ss.
| Plauksiu jūres maružėles, aš išimsiu (išgriebsiu iš vandens) žiedužį JD1127. Kaip išimsiu žiedelį iš jūružių dugnelio, perstos visi kalbėję Niem26. Antelės išims man vainikėlį FrnS127. Mėsą iš puodo išim̃ti, lizdą išim̃ti, bitis išim̃ti KI145. Nėra kada grūdai iš pečiaus išema (išsemia) Ds. Aš, atėjus namo, neguliau, išėmus pečių kūriau Klt. Iš rūsies i̇̀šėmė bulbes J.
| Tu išėmei ger gyvatoj savoj (tau gera buvo gyventi) DP272.
^ Ant delno širdies neišimsi (jei netiki, neįtikinsi), piktiem žmonėm nasrų neužimsi (pikti žmonės vis ką pikta kalbės, jų nenutildysi) Ašm. Nupjauk galvą, išimk (išplėšk) širdį, duok kalbėt (birbynė, plunksna) B. Nors tu jam širdį išėmęs parodyk – netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo širdį išėmus parodyč A.Baran. Ką prastas įdės, nė geras nebišims (kai gausi mušti, reiks kentėti) Plt. Ką mes įdėsim, ponas neišims (gausi mušti, nepadės nė pono užtarimas) Žem. Bėga kaip akių i̇̀šimtas (bėga skubėdamas, nieko nežiūrėdamas) K.Būg, Šd, Slv.
| refl. intr., tr.: Turi išsiė̃musius (išsiė̃musis, išsiė̃musi) J. Per žiemą visas galas dobilų išsiima (daržinės galą sušeriame) Jnšk. Išsiim̃k pats, aš negaliu Kdl. Išsiim̃k peilį Sld. Išsiėmęs iš pastogės grumstų mušamąjį kūjelį, iššliaužė tyloms į sodžių rš.
| Išsiėmiau porą šimtų rublių sidabru M.Valanč. Vienądien įdedami pinigai (į kasą), o kitą išimami̇̀ (atgal paimami) Žal.
2. išgelbėti, išvaduoti: Teatmen Poną savo Kristų iš numirusių prisikėlusį ir norintį bei galintį jį iš tos bėdos išimti BPII40. Aš juos iš smerties išimsiu BPII8. Idant mus išimtų ižg prakeikimo DP5. Idant mes … galėtumbim išimti būti Mž174.
3. išvalgyti; išgerti: Kai padirbi, tai pusbliūdį išimi lengvai Vl. Kaip griebė, tai visą stiklinę iškart išėmė Žal. Įpuolęs į karčemą, išėmiau malką Grg.
4. išnaikinti; išdildyti: Išim̃ti dėmes BŽ77. Spalvas išim̃ti BŽ23. Karštas vanduo visa ką i̇̀šima Trgn.
| Da ne visą várputį i̇̀šėmei (išakėjai) Kt.
| Gilią duobę i̇̀šėmė Ėr.
| Žuviai vidurius i̇̀šėmė Rm.
| Dantį i̇̀šėmė (ištraukė) Rm.
| prk.: Pragyt pragijo, bet sveikatą išėmė Prng.
5. išskirti: Neišema pasukų, ir yr greitasviestis Šts.
| Sako, kad išims [iš susisiekimo] šitą autobusą Krsn.
6. išlyginti: Pardžiūvus skarelė – neišima rukšlių [laidynė] Sml.
| prk.: Pabuvęs vieną mėnesį pas mane, išėmė jis garankštes (pariebėjo) Lš.
7. išmokti; pasisavinti; nukopijuoti: Mano kalba neprigimta: iš kitų šalių, pusių žemaičių išimta LTI514.
| refl. tr.: Durną madą išsiėmei neit gult iš vakaro Sdk. Kokią jūs madą, vaikai, išsiėmėt vis vienas kitą draskiotis? Ds. Po žodį išsiimsi (prisiminsi), ir bus graži [daina] Ad. Raštą [audeklui] buvau išsiėmusi nu kaimynės Dr.
8. iškirsti, išpjauti, išgriežti: Kalaviją išimu SD41. Va, čia kiek išimsi, ir bus gerai Mlt.
9. išpildyti (drabužį, autuvą); tikti matui: Platumas nei̇̀šima ilgumo Ėr. Man per erdvą žiponą pasiuvo, aš jo neišimu Lš. Aš šituos kailinius gerai i̇̀šimu Brt. Kur tau jis išims tokią mierą! Ds. Jo siuvimus visada labai gražiai i̇̀šimu Dl. Pečius kailinių dėlto i̇̀šimi, nor neišrodai storas Alv. Da ir ãnas gerai (kaip reikiant) šitų kalniokų nei̇̀šima Trgn. Tu, vaike, dar mažas, dar tėvo kelnių neišim̃si Ml. Ne kožnas sūnus tėvo išsegtą išima Rod. Šituos pavalkus išimdavo Sartasai Sdk. Jo koja neišima čebato Iš. Vaikas dar neišima tėvo batų Pbr.
10. iššaukti, išmobilizuoti; išrekvizuoti: Išėmė į karą visus vyrus Šts. Į vainą išimti̇̀ vyrai Gs. Nebėr arklių, visus i̇̀šėmė [kareiviai] Ėr.
11. gauti; paimti iš anksto: Kiek ans iš tos pasėlės i̇̀šima, o netura ir netura piningų Plt.
| Berniokui buvo 400 algos, du šimtus i̇̀šėmė, da du liko Jnšk.
12. išpirkti; nupirkti: Žmonės apstojo ratus ir kaipmat išėmė visus paršus Ėr.
| Paprašyk, kad bilietą išim̃t Trgn. Nuėjo stotin ir i̇̀šėmė bilietą Slm.
| Išimk alaus tuziną, aš pagydysiu tavo švykštulį Ggr. Išėmė ans ir antrą pusbutelkę – beturįs piningų Šts.
| refl. tr.: Nuėjom stotin, išsiėmėm bilietus Viln. Aš išsiimsiu bilietą Ut. Ar jau bilietą išsiėmei? Krtn. Jurgis su savo draugu išsiėmė degtinės butelį ir pradėjo gerti rš.
13. išreikalauti: Išėmė iš mane mokestį Srj.
| refl. tr.: Išsiimsiu išimtinę ir eisiu į miestelį gyventi Vkš. Butą pragėrė, beišsiėmė išimtinę Šts. Išsiėmė arklį, karvę ir gyvena karšybo[je] Lnk.
14. euf. pavogti: Jam bažnyčioj pinigus iš kišenės išėmė Jnšk.
15. išskirti, daryti išimtį: Klausykitės tada visi, neišemu nei vieno ir visiems sakau Sz. Visas salas mes gerai žinome, tai tiesa, bet išėmus Šventąją V.Piet. Išėmus vieną mirtį, nėr ant šio pasaulio nieko be vaisto DP522. Visas žmones mylėt liepia, o nieko ižg čia neišima DP528.
išimtinai̇̃ Žmonės … tebesitenkino beveik išimtinai maldų knygomis ir kalendoriais rš.
| refl. tr.: Par nedėlią vieną dieną išsiemu, neitu pri darbo Šts.
◊ medų išimti pažiūrėti, iškopinėti bites: Išimu medų SD259. Dar kiti labai gudriai nora daryti, ir medų išema pirm šilų žydėjimo S.Dauk. ×
ant parankos išimti už užstatą laikinai, iki teismo iš kalėjimo išvaduoti: Sėdėjo kalėjime, dabar tėvas išėmė ant parankos Ėr. ×
mierą išimti išmatuoti: Vesiuos pri siuvėjo, išims mierą, suknę juodą pasiūs Žem. Jis atėjo mūs langų mieros išim̃t Lš.
nuim̃ti, nùima (nùema), nùėmė
I. tr.
1. pašalinti; nutraukti: Pūtė toks didelis vėjas, jog reikėjo nuimti visas bures J.Balč. Medinis tiltas, pradėjus šalti arba ledams eiti, būdavo išardomas ir nuimamas rš. Nuėmė jam pančius SkvApD22,30. Nu stalo nuimti B. Nuims šinkorka kepurėlę JD1040. Man vis vien kai kaltūną nuėmė, kai dukterį išdaviau Ml. Pamačijo šitos liekarstos, kaip ranka nuėmė [skausmą] Skdt. Šiemet jau obuoliukų nesimato – kap ranka nùimta (visai nėra) Arm. Išsimiegosi – kaip ranka nuim̃s (nebebūsi pavargęs) Slm. Aš nùėmiau (nurinkau) kaupą, nebebirs bulvės iš pūro J. Nė dešimtos dalies [kiaušių] nesuvalgys, nė kaupo nenuims Žem. Nùimam (nukeliam) puodą nu ugnies StngŽ67. Subėga vilkai an eglę ir rodavojas, kaip reikia nuimt siuvėjas nuo eglės BsPII322. Būt jie nuėmę vainikėlį, būt jie pašėrę žirgužėlius JD27. Jis nuėmė vainikėlį kaip ryto raselę, jis uždėjo nuometėlį kaip tamsią naktelę BsO67. Vainikeli muno, žaliukeli muno, šį vakarą ant galvelės, o ryto[j] rytelį užtekės saulelė, nuims tavi nu galvelės StnD15.
| prk.: Jau geriausias vyšnias strazdai nuėmė (nulesė) Gs. Sugrįžk, bernyti, sugrįžk jaunasis, tu, nuėmęs vainikėlį, pats šalin išjosi JV236. O ir ateina tas šelmis bernelis ir nùėmė vainikėlį nuo mano galvelės JD499. Galvojom, kad lis – truputį dažtelėjo (tekštelėjo), nùėmė (nuplovė) dulkes, ir vėl gražu Grž. Nuėmė kietumą, kad patryniau dalgį su raudonai įkaitintu gelžiu (atleido ašmenis) Šts. Noriu, kad mokesnis būtų sumažintas arba kad jis būtų nuimtas rš. Nuimti sopulį BŽ148. Jam šlovę nùėmė (nuplėšė) Jz. Visai tau garbę nùėmė Gs. Anas man nei uždės, nei nuims garbės Ds. Žmogeli, aš nuimsiu nuo tavęs vargus ir nelaimes ps. Jau jį nuėmė nuo darbo (atleido iš tarnybos) sp. Sunkumas arba našta sielos est nuimama DP436.
| refl. tr., intr.: Nusiėmiau nuo pečių uodus ir musis BM145. Sako, esą plaukų, katrie nusiima (galima nuimti) Ds. Atsitikdavo dažnai, labai dažnai, kada tėvas Karalius nusiimdavo (nusijuosdavo) diržą I.Simon. Palik mus – tarė, skubiai nusiimdama (nusimaudama) pirštinę rš. Mes jį (šunį iš medžio) nusiimsma (nusikelsime) BsPII322. Be vainiko pasilikus, nusiimsi ir kasnykus O.
| prk.: Jis nuo savęs kaltę nusiima (išsiteisina) rš. Dienos prisidėjo, o nakties nusi̇̀ėmė (sumažėjo) Ėr.
2. nudirti, nulupti (odą, luobą): Daktaras nuėmė akių vilkį Krš. Negalėjo viens odą nuimti CI50. Žumušė lapę, kailį nuėmė Rod. Nušaus tave strielčiukėlis, nuims tavo kailelį VoL350. Kad tiktai [dvylis] pagaišo, rakalis nuėmė jam skūrą Tat. Mes nuimsim lokei lūpas JD965. Indėnai gali kartais apiplėšti keleivius ir nuimti jiems skalpus J.Balč.
^ Nuo vieno jaučio dviejų kailių nenuimsi (per daug neuždirbsi) NžR. Tėvas žadėjo tau skūrą nuimti (mušti) Rm.
3. suvalyti, sudoroti (javus, daržoves): Rudenį kolūkiečiai nuėmė neblogą derlių J.Avyž. Kolūkiai be nuostolių nuėmė visų žemės ūkio kultūrų derlių sp. Ar jau baigiat imt? – Jau mes viską nùėmėm Gs. Jau nùėmėm javus, suvežėm Šts. Kai nuimi javus nuo laukų, visi darbai gynėti Rod. Bulvės ir burokai jau nuimti (nukasti, sudoroti nuo daržo) Jnšk. Prieš nedėlią ir daržus nuims Pls. Da pašariniai runkeliai nenuimti Kt. Tujau reik apynius nuimti S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Kai javai nusiims, bus lengviau ganyti J.Avyž. Po tam einam germūles nusiim̃ti StngŽ71.
4. padaryti planą, nuotrauką ir kt.: Jis turėjo nueit dvidešimt penkis kilometrus, planus nuim̃t, viską sužymėt Raud.
| refl.: Dukryte, nueik į miestą ir nusiimk (nusitrauk, nusifotografuok) Žg. Nusiėmėm dėl paso Ktk. Reiks ir man kada su tėveliu nusiim̃t Vžns.
5. iškirsti, nupjauti, nukirsti: Mūsų atminime miškus nùėmė Lb. Pirmiau šilo būta, dabar šilas nùimta Tvr. Nuim̃k tą šaką nuo rąsto! Ds. Nuim̃k šitą išsikišimą Mlt. Aš labai bijau, kad man rankos nenuim̃tų Plv. Skaldė kūlius, ir nuėmė rankos pirštus su paraku Plng. Tam nelaimingam žmogui reikėjo visą ranką nuimti prš. Pakaustei ant visų keturių – ar nenuim̃s kam kojas (ar neišspirs, neišmuš)? Gs. Budelis nuėmė galvą M.Valanč. Aš tau galvą dalgiu nuimsiu rš. Jau žino katinas, kad jau visiem galvas nuėmė BsPIV287. Aš tau nuimsiu galvą su šituo kardu Gž. Girdėjau, kad tu vienu rankos pakėlimu šimtą galvų nuimi! BsPIII285. Nùėmė mano sūnelio galvelę ant baisios vainelės (d.) Nč. Šviedrią šoblią parodė, jai galvelę nuėmė TD58. Kaip tik ėjo pirma kulka, galvelę nuėmė TDrIV159. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji galvą nuėmė (d.) Ms. Aš tau galvą nuimsiu, kad tu mane apgausi Ds. Padarytų jis man teip, aš jam galvą nuimčiau Srv. Jeigu neišgydysi apsiėmęs, tai aš tau galvą nuimsiu BsPII284. Tu jam galvą nuimk, o anas vis savo gieda, ir gana Švnč. Žybt, ir nùėmė vokytį nu kojų Žr.
| Nenuėmiau taikinio (nepataikiau, nekliudžiau), ir šūvis nuejo pro šalį Šts.
| Taip gerą banką [kortomis lošiant] nuimi (nukerti, išloši) rš.
| refl. tr.: Imsiu šoblią, imsiu šveitrią, sau galvelę nusiimsiu d.
6. užmušti, nušauti: Jis iškart tris antis nùėmė (nušovė) Lš. Šautuvas nenuema zuikį Trk. Jo strielba ir iš tolo nuima kiškį Ck. Aš jį iš dubeltaukos nuimsiu Alv. Patruliai tyliai prislinko prie apylinkės, nuėmė sargybinius rš. Ir kvailys, kad tik turėtų šautuvą, teip lekiantį kiškį nuimtų Srv.
7. nukąsti, nudažyti: Kur gera kvarba, tai ir siūlus gerai nùima Trgn. Kad nors jau kvorba gerai nuimtų Sdk. Kaip tik prastus siūlus kišt ton pačion kvarbon, tai nùima gražiausia Lkm. Prasti dažai nenuėmė baltų vilnų, tik apžilino Ggr.
II. tr.
1. nuvarginti, nukamuoti; apsvaiginti; sustinginti: Nùima rankas, kol priverži vežimą Rz. Kas šiandien buvo Alytuj, tai arklius ratais nuėmė Alv. Nùėmė nuog visko, ne tik jau nuog kojų – visą pagynė Lp.
2. sujaudinti; paveikti; nupurtyti: Aštrus tėvelio pabarimas baisiai mane nuėmė Š. Ji išėjo į gatvę, ir ją visą net nuėmė: netoliese nešė grabą A.Vien. Kai pamačiau Jonuką, tik nuėmė visą Sdk. O žmogų daug nùima kokis nesmagumas Lp. Pamatau jį, ir nùima visą Trgn. Baimė nuėmė ją visą, širdis nuo krūtinės tartum atitrūko rš. Pamačiusi savo draugę, ligos nuimtą, dar labiau nusigando A.Vien. Kai tik išejau iš pirties, visą ir nùėmė (apsirgau) Ktk. Visas tik nùimtas, koks perbalęs Trgn. Liga nùėmė visą Ds. Nieko jam nesopa, tik taip visas nùimtas guli Užp. Žmogus nuimtas kvarabos guli kai malkapagalis Prng. Taip bloga man pasidarė, taip nuėmė visą, kad net pastovėti nebegalėjau An. Man kažin ko pusiau nùėmė, gal jau reiks sirgt Slm. Geras vynas greičiau žmogų nuima (apsvaigina) kap arielka Prng. Spiritas gali taip nuimti, kad nieko nebejausi Slm. Išgėriau keletą stiklelių – tik šiulta šiulta, ir nuėmė visą Ds. Kap parūkau stiprą tabaką, tai tep galvą ir nuima Lš. Kap pabuvau in oro, tai šaltis suvisai kojas nùėmė Arm. Mane šaltis kad nùėmė – jau reiks turbūt sirgt Ds. Išėjau ant orą, tuoj šiurpas nùėmė Ėr. Šaltis nuema ligoną Šts. Šaltis nùėmė visą Ds. Visą nùėmė šaltis Jnšk.
3. refl. pasigerti: Ėmė nùsėmė gražiai Lp. Nusėmęs buvo visai Lp. Išgėrė kelias čėrkas ir tep nusi̇̀ėmė, kad nei paeit negali Mrs.
III. tr. samdyti; nuomoti: Reikėjo tau vienam visas vagonas nuim̃tiej Trgn. Čia jau Jusys nuėmė ganiavą, reikė anksčiau Ut. Kad nùima ežerus, tai ir tinklus turi Trgn.
| refl. tr.: Tura nusiėmusi miestalė[je] kvaterą Dr.
paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė
I. tr., intr.
1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk ginklelius, eik į svirną ilsėti (d.) Plt. Paėmė nešioti ant rankelių JV601. Aš paduškos nevogiau, penkiais pirštais paėmiau NS198. O meška, paė̃mus su savo kanopa, metė jam an akių LB168. Paėmė vaiką iš karalienės BM19. Man iš po akių vilkas pàėmė paršą Grš. Aš paėmiau (įsitvėriau) jam už rankos Blv. Paimk trumpai kamanėles, kad nė neskambėtų JV927. Žuvų yra, tik neina jas paim̃ti (sužvejoti) Kbr. Niekas nepàėmė to lydžio – vis išlekia Ėr. Nubėgs lig keliu[i] [pasibaidęs arklys], ir paims (sulaikys) žmonės Slm. Puci, puci, Briseli, paim̃k (siundo šunį)! KlvrŽ. Šuo ne visada katę pàima (pagauna) KzR. Paim̃s (pakels ir pradės vyti) šuva kiškį, tai penkius kilometrus nepaleidžia Ėr. Mūsų šunes buvo ne bet kokie: jie paimdavo hienas ir vilkus naguosna Blv. Tai kad ką norėsi paimt (įsidėti) in krepšį, tai tik sakyk: „Eik in krepšį!“ BsPIV23. Kažno ar an du vežimu paimsma (sukrausim) Sdk. Dėl to litra (= litras) daug pieno paima Trgn. Ėjau arklių paimti (išvesti) nuo rugienų Rd. Jonas ir tai nepaėmė šio pikčiurnos [arklio], o tu paimsi̇̀ Trgn. Ko gi šitie sveteliai čionai suvažiavo? … Argi mane jaunuolytės pagiimtų (paimti ir išvežti)? (d.) Jž. Vėl paėmė (nusivedė) į labai aukštą kalną SkvMt4,8. Pàimamas (pakeliamas) tiltas K. Paimk (atmatuok) šimtą žingsnių nuo čia ir įkišk biržį Ut. Niekas mus neįtikins paimti kitą kelią (pasukti kitu keliu) rš. Aš paskui nepàėmiau (nepasukau) tuo keliu Lp.
| prk.: Pakilo vėtra, paėmė jo akrotą, metė ing akmeninį krantą marių Tat. Mus žiemys nepàima (neužpučia) per girią KzR. Kai pàėmė vėjas, tai dakalkos skalam skalam Gs. Nėra kas paim̃t (pjaunant maža žolės) Vlkv. Čia visai maža žolė, net dalgis nepàima Trgn.
| Paimk tu ją kokiam darbe (ji gerai dirba, nesusilyginsi su ja)! Dr. Iš ausies pàemu (įsidėmiu, išmokstu) natį Dr. Syla meilės nepaimsi (mylėt nepriversi) Tvr. Košės yla nepaimsi Aps. Do ir jos plika ranka nepaimsi (ji neprasta, nepaniekinsi) Ds. Ketvertą [vaikų] paėmė žemė (keturi vaikai mirė) Kt. Jokūbas jos žodžius taip į širdį paėmė (atkreipė į jos žodžius dėmesį) rš. Reik vaiką pri savęs paim̃ti (žindyti) KlvrŽ. Kad vel[nia]s paėmė kirvį, teema ir kotą (kad jau daug kas žuvo, tegul žūva ir kas liko) D168. Tylėk, paimsuot rykštę (plaksiu tave, mušiu)! Kv. Paimkit jam pagalį! rš. Ar nereiks tam svečiui šluotą paim̃t (ar nereiks svečią išvaryt)? Alk. Bent sykį savaitėj netikėtai paimdavo šluotą (pašluodavo kambarį) rš. Kad tave velniai paimtų! Ut. Kad jį pirmutinė kulka paim̃tų! Brt. Kad taũ žemė paimtų! Ut. Kad taũ paimtų̃ smertis! Arm.
| refl. tr., intr.: Patamsy toks mažas obuolys pasiėmė Ėr. Žmogus, ant kelmo pasilipęs, mietą pasiėmęs J. Pàsėmiau nosinę Vlkv. Ana pati pasi̇̀ima, nereikia duot Trgn. Ar tas siūlas pasi̇̀ėmė (audžiant įsiaudė)? Rdm. Ar negali pats pasim̃t sau valgyt? Ds. Pasiėmė krėslą ir atsisėdo priešais J.Balč. Vaikiukai pasiėmė pančius vyti Žem. Jau toks pats darbą pasiima (žino, kada ir ką dirbti) Gs. Aš jau turiu pasiim̃t vyšnią ant širdies (turiu suvalgyt vyšnią), taip rūgšties noriu Skr. Iš pasiimtų (įsidėtų) tų pinigų kelionei beliko visai maža J.Balč. Laivas turėjo pasiimti kuro J.Balč. Kiek pàsimi ant stalo, tiek suvalgai Skr. Vėl vaikščiosiva, pasiėmę (susikabinę) už rankų rš. Pasiėmęs už rankelės, į dvarelį vedės (d.) Vdk. Pasiimk (pasikelk) andaroką: susišlapinsi Rdm. Jis kas rytas eidavo žemyn į kaimą, pasiimdavo ožkas ir varydavos aukštyn į ganyklas Mš. Pasiėmęs šunis, eina medžiotų Blv. Nuvažiavo į viešbutį pasiimti Audos su Paspartutu J.Balč. Tėvą pasiėmė pas save BsPI168.
| prk.: Mes negalime laukti malonių iš gamtos; mūsų uždavinys pasiimti jas iš jos rš. Pasiimk akis į ranką (gerai žiūrėk) ir atrasi Dr.
2. įsmaugti; patrumpinti (drabužį): Matai, Marė dar su paimtu jaku I.Simon. Gali paimti paimką bent par porą pirštų Brs.
3. sudoroti, suvalyti (javus): Vasarą visko yr, viskas gera, tik reikia paim̃t Skr. Ka trąšų būtų, paim̃tų savo derlių Krtn.
4. patempti, pajudinti; pagalėti ką dirbti: Kumeliotė nepaima šito vežimo Skdt. Šyvasis kad paėmė vežimą, ir bėrasis pagavo traukti Dr. Jeig arklys iš karto gerai nepàema, tai paskui sunku beprisivyt Ds. Nepaim̃s (nepaveš) ir iš vietos tavo kuinas šito vežimo Ktk.
5. priversti; paspausti prie darbo; prialsinti: Vakar arklį gerai pàėmėm, tai šiandien štyvas Slm.
| Na, bet reiks save paimti į rankas (susidrausminti, prisispausti prie darbo) rš. Paėmęs save į rankas, aš abejingai pasakiau rš.
6. refl. pasiryžti: Pasiėmė eiti svieto žvalgyti BsPII145. Pasiim̃siuos ir išmoksiu Šts.
7. refl. apsiimti: Tenepasiema nėkur eiti, teateita linų rauti Nt.
8. užmušti, nudėti, nušauti: Vienu kirčiu penkias muses paėmiau Vdžg. Tokiu šautuvu kiškio nepaimsi̇̀ Lkm.
9. paveikti, paliesti; priimti, pritraukti: Sviestą gali paim̃t koks kvapas Ėr. Šalčio pàimtos bulvės Ėr.
| Taukai nepaema sūrimo, nepriema druskos Šts.
10. įdėti, įtraukti į burną; pavalgyti, paėsti; suėsti, išgerti: Jei jos vyras paims tavo vaistų, tai tuoj liks sveikas rš. Išalkęs buvau, nu tai gražiai pàėmiau Ll. Ta kumelė daug į save pàima – neiššersi Rs. Ir paršiukai paima daug grūdų Stl. Mūs kiaulelė tai pàima to ėdesio: tuščias ir tuščias lovys Skr. Kai lauke sniegas, vištos maisto pàima (reikia joms daug lesalo) Skr. Pàėmėm (išgėrėm) užėję po porą burniukių Skr. Mudvi dažnai pàimam Šilinėj Skr. Pàima per viršų (per daug išgeria) Ėr. Dalba jau beveik neabejojo, kad jie abudu su savo svainiu paimsią tą statinaitę kaip nieką rš. Mūsasis kunegas yr šnapšę paemąs ir numinę pakeląs Tl. Keturias stiklines pàemi kavos, tai drūtas Prn. Steponą vėl sakė esant slinką, savo burną paimantį (išgeriantį, girtaujantį) M.Valanč. Šnapso daug į save pàima (daug išgeria) Rs.
| refl. tr.: Petia pasiėmė pilną burną oro A.Vencl.
11. pareikalauti: Tiek arklių iššert, kiek tai pàima Lkš. Tas darbas paėmė daug laiko rš.
12. refl. pasižadėti; apsiimti: Mindovė (= Mindaugas) krikštytis pasiėmė S.Dauk. Yra didelė gėda nu kitų paskolyti ir pasiimti jiems atduoti, o nėkados skolos nemokėti S.Dauk. Jokūbas, didžiai įsimylėjęs, pasiėmė tarnauti M.Valanč. Kiti pasiima padirbti … trobesius, gelžies kelius, tiltus M.Valanč.
13. suprasti; įsidėmėti: Ne mūs galvai paim̃t, ką jis čia rašo Vlkv. Aš tų litarų negaliu paimt Ml. Senis tuoj paėmė jo nupasakojimą, o aš nė kaip negalėjau paimti Kltn. Ko paimt negal silpnybė mūsų SGI143. Kad mokslą nori paimti, turi gerai valgyti Dr. Mokslą yr paėmusi (mokyta) Šts.
| refl.: Nė vienas vaikas nepasiėmė, tik aš vienas buvau išmokęs, supratęs Šts.
II. tr.
1. pašaukti (į kariuomenę): Murka nepaimtas J.Jabl. Ir paėmė mane jauną į kareivių pulkelį JD765.
2. išvesti (į nelaisvę); areštuoti: Visą dešimtį giminių į nevalę paėmė ir į Asiriją nuvedė S.Stan. Buvo ir sekretorių paė̃mę Ėr. Ar tiesa, kad tavo gaspadorių pàėmė? Švnč.
| refl.: Jie nedavė pasiim̃t (nepasidavė) Skr.
3. užkariauti; laimėti: Nėra tokių tvirtovių, kurių bolševikai negalėtų paimti rš. Supraskite pagaliau, brangūs draugai, kad valdžią reikia paimti jėga, kova, sukilimu rš. Laisvės nekrinta iš dangaus, jos yra paimamos, tarp kitko, gerai organizuotos darbininkų partijos dėka rš.
4. užeiti, ištikti, apimti (baimei, juokui): Jį paėmė rūpesnis ir baimė J.Bil. Kad pàėmė juokas! Pc. Jau jį visą baimė paėmė LTI172. Lakstė boba, bailės paimta Rd. Vilių paėmė nemalonus šiurpas I.Simon. Mane paėmė miegas rš. Arklys gulasi, keliasi, paima jį karštis rš. Tik išėjau į orą, tuojau paėmė šaltis Jnšk. Tus būtum ir piktumu paėmęs Pln. Kogi juokies lyg durno (= durnumo) paimtà?! Ds. Paėmė rūpestėlis, kad atjoja bernelis (d.) Kp. Žmogus rūpesčio pàimtas J.Jabl. Maža ką pykčio paimtas gali prisakyt ant žmogaus Ds. Ka pàėmė jį liga, vos išsigaiveliavo Gs. Gal ir šita akis paimta [ligos], kad vis juoduliukai maišosi, kaip musytės skraido Al. Eik gult – atrodai kap visas ligos pàimtas Gs. Paėmė jį kokia nogloji, va jau trečia diena guli Arm. Jei mane paima skaudulys, tai aš gulu Lp. Pàėmė mane gailestis į jį bežiūrint Gs. Ūkininkę džiaugsmas paima J.Jabl. Ją visą paėmė skausmas J.Balč. Paėmė ir juos noras pašūkauti J.Jabl. Pamotę paėmė pavydas TŽV640.
| Mane širdis paėmė (užpykau), kai supratau, kad anas pavogė mano rūbus Prng. Kolei jis prisiruošia išvažiuot, tai jį ir pusrytis pàema (ateina pusryčiai) Kvr. Man gailu paėmė (pasidarė) bičių Šts. Negulėk ant pečiaus, ba paims (sugaruos) galvą Alk. Kad mielės paimtų (kad prasidėtų rūgimas), deda miltų į numinę Ggr. Ale greit pàėmė rūgštis agurkus (greit įrūgo) Slm.
| refl. tr.: Stingulys pasėmė jį kiaurai rš.
III. tr.
1. vesti (moterį); ištekėti; gauti žentą, užkurį: Paimu moterį SD448. Kriauza apsisvarstė ir paėmė jo Mortą P.Cvir. Bet kur tu, Onike, dingsi, neturėdama pasogos? … kas gi tave paims pliką? Žem. Auk ir lauk, aš tave paimsiu Lnkv. Vaitkiukas pàėmė Dailidžiukę Skr. Jis turi paėmęs mano seserį Mrs. Mes tavo dukrelės paimt norėjom J.Jabl. Tai kas, kad jauną paim̃s Dgl. Labai noriąs paimt sau jauną mergytę až pačią BsPII240. Pàėmė ir su namais, ir su žeme Ad. Pasėjau linelius, kur lyguma, paėmiau panelę, kur mylima NS613. Cit, neverki, panytėle, sugrįšiu ir sugrįžęs iš vaiskelio paimsiu (d.) Pnd. Tobijošius užaugęs paėmė moterį S.Stan. Paėmiau pačią ir todėl negaliu ateiti brš. Suliūbiju, jog tave paimsiu DP69. Bau nežadėjai kuriai kitai paimti jos ažu moterį? brš.
| Ar turi gerą ir nepriverstą norą šitą, kurį regi ties tavimi stovintį, ažu vyrą paimti? brš. Ant Zosikės trakšt ir paimu žentą! Žem.
| refl. tr.: Tu pasiimsi sau lygią I.Simon. Pabus pabuvęs (pagyvens), o paskui, kokią norės, tokią pasiim̃s Skr. Vainikais rėdydavo senieji tuos, kurie pasiimdavo SPI225.
2. pasamdyti, priimti į darbą: Buvome paėmę plūkėją linų plūkti Jnšk. Reiks paim̃t vaiku[i] nešiotoją Slm.
| refl. tr.: Pasiimsiu dienyką (padienį), padės mišką suvežt Jnšk.
3. pasisavinti; nusavinti: Gaspadinystę pàėmiau Rdm. Kad pergalė būtų visiška ir galutinė, reikia dar paimti visa tai, kas vertinga kapitalizme, pasiimti visą mokslą ir kultūrą rš. Čia yra šis tas paimta ir iš Kuršaičio žodyno J.Jabl.
| refl. tr.: Atiduok, kas mano, ir pasiim̃k, kas tavo BŽ248. Savo radęs, gali pasiimti Pp.
| Vokiečiai tiktai prūsų vardą turi pasiėmę rš.
IV. tr.
1. gauti, įgyti: Kiek pàėmei ažu rugius? Sdk. Keletą rublių už uogas paėmėm Mrj. Ar jau pàėmei kokius devynis rublius už pamidorus? Jnšk. Nėr iš ko paimti pinigų (neturiu ko parduoti) Jnšk. Juo daugiau paimsi, juo daugiau išleist reiks Jž. Paėmiau paėmiau, tris šimtus rublelių paėmiau (d.) Upn. Paėmė kaip už kviečius (brangiai) Ukm. Laišką nuo tavęs paėmė Jonas Pš. Dažnai iš pašto grometą paimdavome Pt. Ar pàėmėt pinigus, kur siuntėm? Jnšk. Jeigu jūs paimsite šį laišką, tai prašom atsakyti rš.
| Gira plutą paema kaip dangtį (ant giros pluta užsideda) Šts. Kad ėstų kiaulė, veikiai paimtų kūną (suriebėtų) Šts. Tai jau jis, drąsą paėmęs (įsidrąsinęs), kai davė jai, kai davė! Skr.
| refl. tr.: Ar jie pasiima sveikatos to[je] Palango[je], ar nu papratimo važiuo[ja]? Dr. Su žmogumi nuolatos begyvendamas, [arklys] žmogaus būdą pasiima Blv.
2. pasiskolinti: Puidokas iš banko pàėmė pora tūkstančių Up.
| refl. tr.: Savo [pinigų] nesutekdavom, reikdavo ir iš bankos pasiim̃t Slm.
3. nupirkti: Gaila buvo nepaimti Ėr. Turėjo aviečių – tuoj pàėmė Ut. Paim̃k kokią bandutę vaikam lauktuvių Alk. Mieste be pinigo nė aguonos grūdo nepaim̃si Jnšk. Ale tai dyvai, kad ir už du šimtu nemožna paim̃t BM33.
| refl. tr.: Turim pasiė̃mę šiek tiek miško Užv.
4. išsinuomoti: Cigonai ant žiemos paima kambarį ar mieste, ar kur kitur Skr. Trejus metus turėjau tą sodą paėmęs Ėr.
5. euf. pavogti: Nepalik pernakt drapanų ant tvoros – da kas paim̃s! Slm. Kaipo gal kas ineit namuosna stiprojo ir jam paimt šarvus jo, jei nesurištų pirmai aną stiprąjį BtMt12,29.
6. refl. paaugti, patarpti: Gerai tas lietus – gal kiek pasiims vasarojus Srv. Kaip tik palijo, tai tep žolė ir pasėmė Lš.
V. tr.
1. įveikti, nugalėti (imtynėse); laimėti: Kas, kad jis mažas, o gerą vyrą pàima Ll. Vyras kaip bačkiukas, nedaug kas jį ir paims Srv. Jis stipras, aplinkui nėra nė vieno, kas jį paimtų rš. Mūsų avinas jūsiškį labai lengvai pàima Up. Šuva geros katės nepaima Ėr. Kiekvienas šuo mūsų kudlį paims Srv. Anys turėjo seniau meitėlį, kad visos ūlyčios šunes nepaimdavo Ds.
| Šiandien visos dirvos nepaimsma (neįveiksim aparti) Ll. O jie puikiai vedasi, ne bet kas juos paims (susilygins su jais)! Ėr. Iš nieko pinigų susikrovė, ir paimk tu jį, kad nori! Ds. Paim̃k tu ją (ji labai gudri)! Švnč. Tu jo nepaimsi̇̀: kur prieis, te jo viršus Trgn. Kazys daugiau rado riešutų. – Paim̃si Kazį! Trs. Paim̃k tu ją kokiam darbe! Ds. Jį sunku paim̃t ant kalbos Skr.
2. pabarti, prispirti, griežtai su kuo pasielgti: Paim̃k gerai [vaiką], tai nebelakstys, kur nereikia! Slm. Paim̃k, ir prisipažins Slm. Ją kad paėmė močia, tai net raudot pradėjo Slm.
| refl.: Pasiima pasiima su bobom, ir vėl tuoj geras Jnšk. Einam pasiimt! Mrs.
3. apgauti: Manęs nepaimsi: aš vėtytas ir mėtytas rš. Dabar ir mažo vaiko nebepaimsi Ds. O jo geruoju nepaimsi (lengvai neapgausi): ne pirštu perintas, ne bačkoj augintas Pkr.
| Aš jį paėmiau į maišą (apgavau, apsukau) Gs.
VI. tr. pradėti: Trečią nedėlią paėmėm gyvent Ml. Kad būt dviejuo paimta velėti, būt jau pabaigta Užv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž. Nuėmėm pusę rugių lauko, paimam kitą valyti rš.
| refl.: Duona pasiėmė rūgti Šts. Kad susitūrėtų stogas, reik kloti su prielotėms: stogas kiteip pasiema eiti Šts. Du metai suėjo, treti pasiėmė Ukm. Pasiema vėl gailėtis S.Dauk.
VII. intr. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo stiprumui, staigumui pažymėti: Rodosi, papūtus vėjeliui, paims pasikels rūkas rš. Paėmė ir numirė Švnč. Jis norėjo paimti ir šaudyti į bizonus J.Balč.
◊ žõdį (bal̃są) paim̃ti gauti susirinkime pirmininko leidimą kalbėti: Žodį paima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp. Staiga paėmė balsą Raidžius Db.
kantrýbę paim̃ti iškęsti, susivaldyti: Kantrýbę paė̃mus, reik kęst ir tylėt Gs. Klausydamas jo kalbos, aš kantrybės nepaimu Trgn.
pasiim̃ti ùždavinį (páreigas, priédermę, atsakomýbę) įsipareigoti: Jau pasiėmė pareigas šiuo atžvilgiu sp. Vadas pasiima ant savęs priedermę ginti silpnesnius nuo pavojaus Blv. Pasiimti atsakomybę rš.
rū́gštį paim̃ti pradėti rūgti: Duona labai rūgštį paėmė negardžią (negardžiai įrūgo) Užp. Įkišė [giron] dvi riekes [duonos], ir pàėmė nuo duonos rū́gštį Sl.
vir̃šų paim̃ti nugalėti, laimėti: Mes tvirtai tikėjomės, kad partinė pareiga labai greitai paims viršų prieš natūralų norą „išlieti tulžį“ rš. Paėmė prekybos kovoje viršų J.Balč.
paim̃ti į nãgą (ant nagų̃) pabarti: Miestely kad pàėmė jį ant nagų̃ (ėmė barti) Bd. Ka pàėmė gerokai į nãgą, vaikelis ir krokti pradėjo Vvr.
paim̃ti ant dantų̃ pabarti; apkalbėti; pašiepti: Susitikęs savo švogrių, kap paimsiu ant dantų (išbarsiu), tada jis žinos, kap gyvena ant svieto Nč. Kai aš ją paimsiu ant dantų, tai ji žinos, kap pletkus vedžiot! Alv. Tai da Kaziokas kad paimt an dantų, neturėtum ką sakyt Skdt. Jie mane kap paėmė ant dantų, tai vos aš ištrūkau Lš. Jis tai jau kad paima ką ant dantų (apkalba)! Bd. Paimk paimk in dantų, o tai labai razumnas Ut. Ka mans visi tave paimsma ant dantų, tu į trobą daugiau bijosi įeiti Ll.
paim̃ti ant liežùvio pašiepti: Bandydavo jam įskaudinti, paimdami ant liežuvio (pašiepdami, erzindami) V.Myk-Put.
paim̃ti ant barõno kamantinėti, tardyti: Paėmė jį ant barono, kur jis pavadį padėjo Rdm.
linùs paim̃ti paklotus linus pakelti, sugrėbti į kūlius: Oi kas tau, motule, linelius paims? TŽI182. Ir paėmiau žalią liną, tindralialia žalią liną d.
paim̃ti jáutį (kui̇̃lį) pasivaikyti, pasibėgioti (apie gyvulių patelę): Karvė jau paėmė jaučius B.
périmti, périma (pérema, per̃ima), pérėmė
I. tr.
1. imti ką per pusiau, pusiau: Kalė parema šunytį par pilvą ir nešas Šts. Párimk (sulenk) tą siūlą, ir susuksiam trilinką! Šts.
2. prk. kiaurai paimti, pereiti; patraukti, paimti: Ot smarkus vėjas – ir per kailinius périma! Lš. Párėmė vė[ja]s, ir gavau reumatizmą Dr. Tas vė[ja]s párima žmogų kiaurai Užv.
| Mariutė tik perėmė akim ir mirė Lz. Jau ir anas velnio périmtas (nebegeras, niekai) Dglš. Kas jam rėžt, kap jis velnio perimtas (užpykęs, pagedęs) Lp.
3. nukelti, sugriauti (tiltą): Tiltas yr parimtas, kad negalėtų kareiviai par upį parsikelti Šts. Kryžiokai, užstalė[je] sėdėdamys, pamatė atskriejančius žemaičius, vos bepaskubėjo tiltus parimti ir tuomi savi gelbėti S.Dauk.
4. paimti iš vienų rankų į kitas: Lotsas tuoj nuėjo perimti vairo iš kapitono rš. Perima sūnų iš mano rankų ir stato aslon rš. Išeina mergelė, balta lelijėlė, mano žirgą perimdama, mane žadindama (d.) Mlt. Toliau périms malūnas Srd. O su laiku ir sklypininkų žemeles perimsime mūsų familijos nuosavybėn A.Vien.
5. per daug paimti: Aš arkliu[i] ėmiau seradėliaus, bet perėmiau per daug Rtn. O ką man reiškia ir perimt pinigų – mokėsiu, kur juos dėt! Srv. Tau párėmė, vaikali, tu parmokėjai Šts. Laukia, kad terminas išplauktų, o sumą périmtų Lp. Viršų perėmei (per daug įsigėrei) Dj. Negalimas yra dalykas, kad žmogus, kiek tiek gerdamas arielkos, neperimtų saiko srš.
6. pertraukti: Perimsiu tavo ūturką (kalbą) Ml.
7. nuraminti: Niekas man neparims mano širdelės Švnč.
8. refl. nustoti (ppr. su neiginiu): Nepersiima žmonės eit, eina ir eina Lz.
9. paimti: Neperėmė niekur kareiviai Lp. Kad tu mano gėrybą perėmei, tai ir mano dukterį im' Tvr. Ans parema gromatas iš pačtos J.
10. refl. prisispausti (prie darbo): Kai pati pérsiėmiau, tai ir išmokau skaityti Ds.
11. prk. sujaudinti: Jį šita žinia buvo labai pérėmusi KI113. Taip buvau perimtas, kad užsidegiau žiburį V.Kudir. Tai buvo širdį perimąs atsisveikinimas Ns1832,5. Jo žodžiai mano širdį pérėmė KI646. Perimtõs dvasios (entuziastiškas) KII174.
| refl.: Saulius visais dalykais taip pérsiėmė (susirūpino), kad nei miegoti, nei valgyti nebegalėjo Vaižg. Baltos rožės likimą dainavo taip persiėmusi rš. Persiėmęs (karštai) kalbėjo Ob.
12. imti kiaurai; persunkti: Ardami vejos neparema (negiliai aria) Šts. Alkogolis priguli prie tų nuodų, kurie perima visą organizmą V.Kudir. Koks medis duoda vaisių, tas párimtas (šalčio griebtas, nušalęs) Ėr. Párėmė šaltis mane Ėr. Sušąlu, šaltis perima R122. Mane visą párėmė šiurpas Ėr. Esu skaudumų parimta Šts. Vakarop šaltis mus perėmė kiaurai rš. Kaip ledu perima žmogų FrnS176. Kad ne vėjas, tai šitoks šaltis da taip greit neperimtų Ds. Tos smarvės jis visas périmtas Lš. Šitas sopulys perimantis ligi smegenų Mrk. Negardūs kopūstai, kad dūmų perimti Lš. Šitie vaistai visus kampus pérėmė (visi kampai nuo tų vaistų kvepia) Lš. Barščiai périmti silke (= silkės) Smn.
| prk.: Tas ypatingas liūdnumas, kurio beveik visos [dainos] perimtos LTII98.
^ Perėmė apvyniai misą (ir ramusis supyko) B. Su juo nebesusikalbėsi, jis kitų périmtas (įtikintas) Ėr.
| refl.: Kvepėjimais visokiais pérsiemi, prisigeri FrnS175.
| prk.: Ir mobilizuotieji, ir palydintieji susikaupę, rūstūs, persiėmę viena nepalenkiama valia: sutriuškinti fašistinius įsibrovėlius J.Balt. Dailininkai, kaip ir rašytojai, turi labiau studijuoti marksizmą-leninizmą, persiimti komunizmo mokslu (sov.) sp.
13. perdažyti kiaurai; perkąsti: Vis tiek da raudona – ir mėlyni darylai nepérėmė Vb.
14. išsirpinti: Dar nepérimtos (neišsirpusios) kap reikiant avietės Brš.
15. suvartoti; suvalgyti, suėsti; sugerti: Mes páremam karvių pieną, neparduodam Šts. Aš vienas párimsiu visus taukus Šts. Sugrįžę pavalgėm juodo vėdaro su dešromis, dar atnešė mergelės batvinių, ir tus perėmėm M.Valanč. Karves prasčiausiai tešera, vien šiaudais: arkliai viską parema (ir dobilus, ir šieną, ir miltus suėda) Plt. Katės parema anai visą pastijolką, visas varškes, visą pyragą Plt.
II. tr.
1. paveikti, ištikti (apie baimę, ligą ir pan.): Perima žmogų baimė Vaižg. Bailė perėmė, net šiurpulys nukratė Ds. Matos gi, kad visas išgąsčio perimtas Sdk. Baimė párėmė mani Šts. Mergaitė buvo baimės siaubo perimta rš. Jonas, visas baimės perimtas, akies mirksny viską permislijo BsPIII49. Vargonai perima kūną šiurpu rš. Ją perimdavo drebulys, kai tik pamatydavo pastorienę rš. Perima mus didis pasipiktinimas prš. Esti laimingas, kad liga neperima Vaižg. Mūs šunį pérėmė (šuo pasiuto): jau iš po nakties neradom Krok. Jis man lyg périmtu atrodo! Lš. Ko tu čia keikies lyg perimta? Lš.
2. pervarginti, pertempti: Pérėmė ranką, linus raudama Mrj. Berinkdamas bul'bas, visai pérėmiau ranką Al. Pérėmiau, linus bebrukdama, per riešelį dešinę ranką Mrk. Žalius rugius bepjaudama, ranką pérėmiau Kb. Rišdama kviečius, pérėmiau ranką, tai visa nedėlia skaudėj[o] Rdm. Negręžk viena paklodžių, ba ranką périmsi Grl. Neimk tep pilna sauja, ba ranką perimsi! Lš.
| refl.: Jaunas persiim̃si, ant senatvės atsirūgs Vb. Visas šlapias šiaudus vilko, mat ir persiėmė Vb.
3. perkirsti (rankas lažinantis, derantis): Susilažino [juodvarnis su skruzdėlėmis], kitos perėmė rankas ps. Kunigaikšti, tu perimki jų rankas V.Piet.
4. surišti (rankas tuokiantis): Ir išeina kunigėlis, išsineš knygeles, párem rankas su stulele, parkeitė žiedelius JD406.
5. refl. apsiimti: Ans pársiims nuvažiuoti ir skolą užmokėti J.
6. refl. tr. prisiimti: Ana papirkta pársiėmė ant savęs visą anų kaltę J. Pársiimk ant savęs tą vagystę Šts.
7. sulaikyti (einantį, bėgantį), užstoti; užpulti: Gal kas arklį pérėmėt? Rk. Périmk mano kumelį! Lp. Ana, kiaulė namo lekia, vykis, Juozuli, gal dar perimsi! Mrs. Vakar aš ėjau, tai Abieciūnas mane perėmė Srj. Ryto metą pradėjo žmonės pasakoti kaži ką paštą parėmus, paštorių nušovus M.Valanč. Geriau nakvok, nes dar gali vilkas périmt Lš. Mokytojau, neikit ing mišką – perims vilkas! Kpč. Neikie neikie, duktele, vakaruot, perims tave berneliai žemaičių! (d.) Tvr. Seniai čia vagiai (= vagys) périmdavo žmones Kpč.
| refl. tr.: Žiūrėk, tavo kiaulė bėga namo, bėk pérsiimsi! Jz. Būdavo, važiuoji kur – ponas persiima ir atima arklius su vežimu Vs. Vakar persiėmiau moteriškę, uogas nešančią, ir pirkau [uogų] Vs. Beeinančias per mišką moteris pérsiėmė plėšikas su peiliu rankoje Jz.
8. nustabdyti; nustelbti: Įsidedi gerai pipirų į burną, tai périma kartumas skaudėjimą [danties] Gs.
9. patikti, pasitikti, sutikti: Šiandie mūsiškiai atvažiuos iš Vilniaus, reiks eit jų perimt Švnč. Pati ejau tėvelio perimtie Tvr. Išeik tu, tėvai, périmk svečius! Tvr. Mesiu sviesiu verpstelį pasuolėn, bėgsiu greitai tėvelio perimtie (d.) Ml.
III. tr.
1. suprasti, suvokti; išmokti: Nu, o aš to vis negaliu párimti Up. Dar ans nebaigė pasakoti, o aš jau viską párėmiau Up. Kol perimi, tai, rodos, viskas sunku Švn. Ar dabar jau périmi? Skr. Aš niekap negaliu périmt, kas jis do vienas Rdm. Jau visokį raštą galiu šiap tep périmt Nč. Žiūrėk, kap aš dirbu, tai ir tu périmsi Lš. Jis greitai perėmė [lošimą] Lp. Pérėmei tu ją (dainą) Tvr. Aš greit perėmiau lietuvišką raštą Žž.
| refl. tr., intr.: Negaliu aš persiimt tų visų giminysčių An. Mano berniokas labai sunkiai persiema uždavinius Užp. Mokiau mokiau, rodžiau rodžiau, kaip tą keturnytą užtaisyti – nepérsiima, ir gana Sml. Sunku persimtiej tokiam vaikui Ktk. Ką jam paaiškini, tuoj pérsiima Jrb. Elementorių greit persiėmė, tik su uždaviniais nekaip stumiasi Srv. Greitai persiėmei pats siūti Vv. Žiūrėk, kap jis daro, tai ir tu persiimsi Lš.
2. persvarstyti, pergalvoti: Taip viską galvoj perėmęs, verčiasi [jis] ant paskutinio šono rš.
IV. tr. barti; mušti; su visais iš eilės persimušti: Kai perėmiau gerai, tai tuoj atanešė viską, ką buvo pavogęs Vj. Kad jį perėmė ta boba, net man sarmata Ml. Aš jį taip pérėmiau, kad net išraudo Dgč. Antrą dieną jau susimušė su Kaze, piemeniu susiedo, ilgainiuo visus vaikus parėmė M.Valanč.
V.
1. refl. persikelti, perrūgti (apie tešlą, pyragus): Persiėmė pyragai Rod.
2. refl. perliepsnoti, perdegti: Namai jau buvo persiėmę, kol gesintojai subėgo Grž.
VI.
1. refl. persirungti: Eime pérsiimt! J.Jabl. Tas stipresnis, tas stipresnis – persiimkit glėbiais, tai ir be kalbos žinosit! Ds. Ekše (= eik šen), padėk ma[n] medį perskelt, tada ir persimt galėsim! Vlkv. Matai, gyvulėliai turi pérsiimti, kai sugenam: be to nežinotų, kas vyresnis, kas turi klausyti Sml. Einam pérsiimti, tai žinosim, katras drūtesnis! Grl. Porą kartų parsiėmė, ir papluko krau[ja]s Up. Jei nori, su tuo gali parsiimti S.Dauk. Kuris eis su manim pársiimti? Trg. Dar aš turiu senį – prosenį, apžėlusį, apsamanojusį – eik tu su juom persiimti BsPI31.
2. refl. ginčytis, bartis: Man tas jau iš dienų įkyrus daiktas dėl tokių dalykų su sudirgusiu svietu pársiimties MitI70.
3. refl. susitaikyti: Kaip anie besugyvena? – Tai nėko, jau pársiėmę Lkv.
VII.
1. tr. permušti, panaikinti: Perfumai prakaitą (prakaito kvapą) parema Kal.
2. refl. sumažėti: Na, turguj avių kaip balos. – Ruduva (= ruduo). Bet greit avys pérsims Rod.
◊ rankàs périmti pavaduoti: Keturiolikos metų dukrelė … jau motynai rankas parima Žem. Sūnus, kad būtų nemiręs, būtų tėvuo rankas parėmęs Šts. Tu nė raišo žmogaus neparemi rankų Grg.
praim̃ti, pràima (pràema), pràėmė tr.
1. imti pro šalį, nepaimti, nepataikyti paimti: Ėmė ėmė ir praėmė Jnšk.
2. pradėti imti, pradėti vartoti, leisti: Turiu šimtą nepràimtą Plt. Ana pràėmė naują puodą sviesto J. Nepraim̃k paskutinės taukų puodynėlės! Slm. Trys sviesto palivonai dar nė nepraimti̇̀ Paį. Kai praimi išsimainęs dešimčiavą, tai tuoj išeina pinigai Ds. Jau mes bulves iš rūsio pràėmėm Up. Ano rūsio nenorim praim̃t Ėr. Mes jau kitą duobę bulvių pràėmėm Lš. Vienas maišas pràimtas, o kitas čielas Pl. Na, da to[ji] sierčikų skrynelė nepraimtà (dar nė vienas degtukas iš jos neišimtas) Rm. Abi pràimtos [degtukų dėžutės] J.Jabl. Da nepraimta bačka vyno stovėjo BsPIII11. [Duok, Dieve, svočiai] aruode kampelio nepraimti NS759. Nupraustas muilo galas, o prašo kaip už nepraimtą Šts. Matosi ir kalnas, tada dar buvęs nepraimtas (nepradėtas kasti), nužėlęs čiobreliais, bitinėliais rš. Viršuj kalno praimta skylė Pn. Bagota kaip eglė šakota: šimtą nepraimtą, tūkstantį tura Pln. Kaip praimsiu daržinukę, gersim saldžią arielkutę JV670.
3. dial. paimti, pašalinti: Praim̃' šitą staluką iš po kojų Švnč. Praim̃k kraustulius iš po kojų Rod. Praim' (nukelk) savo katilą, man reikia statyt Švnč. Aš savo katilą praim̃siu Tvr.
4. iš anksto paimti: Praėmė šoferis piningus, o nenora bevežti į Šidlavą Šts.
5. refl. apsiimti (tarnauti), parsisamdyti: Rasi ir prasi̇̀ėmė ana pri Keblio Grg. Mūsų buvusiasis vaikis jau prasiėmęs Grg.
priim̃ti, pri̇̀ima (pri̇̀ema, pri̇́ema), pri̇̀ėmė, pri̇́emė
I. tr.
1. paimti, pačiupti: Penki geležiniai pirštai priima spausdintą arkužą ir kloja krūvon Blv. Koją priėmęs beiškelsi iš lovos – taip buvom pavargę morinę vežę [per Užgavėnes] Šts. Še, da priimk šitą triūbelę BsPIII48. Sarmata rankosna priimt ito bliūdo Arm. O tu, mano broleli, priimk šviesų kardelį, o ben iškirsi mano vargelį iš anytos vartelių! JV619. Ir priėmė žalią vyną į baltas rankeles JD318. Iškeltą apynvarptį priema antras darbininkas S.Dauk. Parnešė pilnas rankas priėmęs obulų Šts. Verkė tėvelis, mandieružę nešdamas, da gailiau verkė sūnelis priimdamas BsO274. Tamsta gausi arklius priimti (atvažiuotus paimti, nukinkyti, pagirdyti) SI184.
| prk.: Žodžius mano ausimis priimk (išgirsk) Mž510.
| refl. tr., intr.: Per visądien nepri̇̀sėmė jokio darbo Arm. Kad sunku, tai prisiim̃k ranka Ds. Reik medžių prisiim̃ti (pasirinkti), eitant par sodą, nu šunų Nt. Buntą siūlų prisiėmusys, beneranti pirštinę Šts. Prisiėmęs klėbį knygų benešąs Ggr.
2. priliesti: Rankos sutrūko, nieko negaliu priim̃ti Ėr. Įsuodino ragažę, kad jau baisu priimt Krsn. Kartis tokia apteršta, kad negali nė priim̃ti su ranka Trg. Su balta ranka nepriėmiau J. Karšta geležis – nė priimti negali Gs. Ranka suplyšus, tai ką tik pri̇̀ėmei, tai kaip peiliu Trgn. Pečius teip prikūrintas, kad negalima nei ranka priimti Ėr. Gelžis įkaista, nė priimti negal Šts. Ot kad sudžiuvo dobilai – nė priim̃ti nemožna! Pc. Kad jau nušalau visą veidą, o už nosies tai nė priimt negaliu Srv. Baisu čia priim̃ti tuos kviečius – byra Pc.
3. daug išimti; daug pridėti: Daug medaus pri̇̀imat Ėr. Priėmė kubilus medaus par vasarą Šts.
4. priglobti, sugauti gimstantį (apie priėmėją): O turėjo tokią lengvą ranką, jog nė vienas jos priimtas vaikas negavo nei bamba klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti Vaižg.
| Onai, ką priėmė veršį, septyni darbadieniai Skr.
5. sutikti paimti, neatmesti: Priimk tu šitą mano naštą kaip dovaną iš grįžusio sūnaus K.Kors. Dovenos priimtos suriša žmogų M.Valanč. Jam ir marškinius nusivilkęs atiduok, ir tai priims Ds. Dėku broliui už tą meilę, kad priėmei vainikėlį JD48. Mokykla jau pilna, pareiškimų nebepri̇́ema Slm.
| prk.: Mes priimam teisingą kritiką ir sveikiname ją rš. Radęs Lietuvoje tą rašybą, priėmiau ją ir savo vadovėliui J.Jabl. Išsikalbėjimų nepriema M.Valanč. Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat K.Donel. Id tave tikrai mylėtumbim, žodžius tavo priimtumbim PK23. Idant mumus … išmintį jam priimtiną … dovanot teiktųs DP231. O anas nori su manim kalbėtis, visada mano kalbą priema Dbk. Ji nepri̇̀ima mano kalbos (nenori su manim kalbėtis), snukį suka tolyn Ėr. Gerai priimu, nepadyviju R405. Juoką priimąs žmogus buvo ans (nepykdavo už pajuokavimą) Gršl. Kur pri̇̀ima juoką (nepyksta už pajuokavimą), te ažeinu Mlt. Juokas juoką priema Šts. Tavo malda nebus priimtà (išklausyta) KI68-69. Padaryk mus sau mielus ir priimamus KlM1713. Širdis nepriima (nesinori valgyti) Ėr. Senis davė jam pietus, ką tik širdis priėmė (ko tik jis norėjo) BsPII77. Jei nepriima (nėra apetito, nesinori), tai ir alkanas būdamas nevalgysi Vj. Akys nora, bet širdis nebepriema Jn. Nu, kad ir negersi, ale nors sveikatą priimk (nors gurkšnelį išgerk, neatmesk sveikatos linkėjimo užgeriant) Sdk. Kiek valgysi, tiek – nors loską priim̃k Gs. Jam labiausiai pieną pri̇̀ima (jis labiausiai mėgsta pieną) Ktk. Galima viską valgyti, ką tik širdis priema (ko tik nori) Žem. Dabar nieko širdis nepriema Žem. Ar tu priimi šalimą (ar mėgsti pirty vanotis)? Jnšk. Mano akys nepriema akuliorių: skauda Šts.
6. refl. tr., intr. nesipriešinti: Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios, kuri kokios prisiėmė (sutiko išgerti) Žem. Pradeda pradeda šidyt, ale kaip tik prisi̇̀ema (nepyksta), tai ir nebėr kas daro Sdk. Kur nori praleis arba prisims (priskirs sau) nebūtą sužeidimą rš. Kito neprisiema (nesutinka) nešiojama kaip tik motynos Šts. Tie suvis neprisiėmė gerti? Rm. Svečias nieko neprisi̇̀ima (nieko nevalgo) Ėr. Kai vaikai kitų nemato mėsą valgant, ir patys neprisiima Sv.
| Prisim̃k, Boles, durnių (sutik, kad pralošei)! Lp. Ana prisiima viską ant savęs (sutinka už viską atsakyti) Ds. Nebeprisiėmė daktaro (nebenorėjo gydytis, nesutiko, kad gydytoją atvežtų) Ėr. Sakiau, ale neprisiima (neprisipažįsta) jisai iš tolo Smn.
7. refl. tr. pasižadėti atlikti, apsiimti, įsipareigoti: Laikraštyje tėra maža žinutė apie darbo valstiečių prisiimtus įsipareigojimus (sov.) sp. Prašė prisimti tą garbingą pareigą rš. Jonukelis vėl prisiima, ka pavogęs iš ponios marškinius (ps.) Ml. Jin pabūt prisiėmė Rz. Smertį priimiaus (sutikau mirti) P.
8. pritarti kam; ką pripažinti, patvirtinti: Galbūt taryba galėtų bendro reikalo labui priimti rezoliuciją, kurios projektą, mano paruoštą, aš tuojau perskaitysiu rš. Pasiūlęs ir kelis projektus, kurie buvo visų priimti J.Jabl. Priegaidžių skyrimas vėliau buvo visų priimtas EncIX515. Jų parėdką priimt nakčia galiu (jų tvarka man patinka), su jais gyvent – ne Prn.
9. paimti; įsitverti: Priėmiau už rankai, ka nepavirstų, ir nuvedžiau į vietą Šts. Už baltųjų rankelių tėvelį priimsiu JD140. Močiute, tai priimdavai už baltos rankelės TŽI303.
| refl. tr.: Prisiimk rankoves, palietą vilkdamas, kad rankovių nesusmauktumi Šts. Nagi prisim̃k rankoves ir vilkis, pažiūrėsim, ar gražiai pasiuvo Jrb.
10. prispausti (prie darbo): Jie darbinyką moka priimt prie darbo Ėr. Na, dabar jie tą savo Petrutę ir pri̇̀ėmė Skr. Jį gerai priėmė darban Lp. Rytoj tave priim̃siu prie rugių Upt. Kai gerai priimsiu pri darbo, išlakstys visos kvailystės Ll. Darbu gerai priima Vlkv.
| Perdien priim̃tų (privargintų) prie dalgės Ėr.
| refl.: Gana jau man darbuit, jau nemaža prisiėmiau (privargau) per visą sa[vo] buitelę Rod.
11. prisiurbti, pritraukti: Brandingų (gerai pribrendusių) rugių miltai daug vandens priema Šts.
| prk.: Pažinimas yra receptyvus aktas, jis tepriima tai, ką jam teikia objektas EncIX207.
| refl. tr.: Prisi̇̀ėmė [v]andens traukinys ir nušniokštė toliau Šts. Audinys neprisi̇̀ima dažų (nesidažo) BŽ432.
12. pavartoti; pritraukti į burną; privalgyti; prigerti: Priims pilną burną [arielkos] Lp. Nenoriu vyšnių, aš jau šiandien rūgšties iki soties priėmus Skr. Idant … vaistą priimtų DP191.
| Kaip į burną vandenio priėmę, tylėjo ir smalsuoliai A.Vien.
13. reikalauti; mėgti: Žemė labai priima darbą (reikia gerai išdirbti, kad javai augtų) Srv. Jis pri̇̀ima didelį prašymą (jį reikia labai daug prašyti, kad ką padarytų ar į svečius ateitų) Jnšk. Žirnis pri̇̀ema sūrumą (nesūrūs žirniai neskanūs) Šts. Retas, nuskydęs audeklas nepriema ataudų Ggr. Baikštus arklys nepri̇̀ima botago (baikštaus arklio nereikia botagu kapoti, baikščiam arkliui nereikia botago) Ėr. Priimu, kenčiu darbą SD260.
14. palaikyti kuo, už ką: Ką už juoką priim̃ti BŽ432. Per ger priimu R244. Tai jau nepriimk nieko už pikta I.Simon. Ir, ką aš steliavau, už ger šį sykį priim̃kie K.Donel. Aš tik pasijuokiau, o jis kaip teisybę pri̇́ema Slm. Ažu gera priimu (orig. prijmu) SD178. Neapsirik, avies už bobą nepriimk! Skdv.
II. tr.
1. mielai sutikti įsileisti (į namus); priglausti, leisti kam būti savo tarpe: Mielai priimčiau tave, dukrele, vargelio nepaimsiu d. Kad pri̇̀ėmei mane jauną, priim̃k ir žirgelį! (d.) Dkš. Priimti priimtum prie savo dalelės, ale kad mes matom, kad tu be rūtelės (d.) Vlk. Priėmėm kaip žmonės, ė ana man trobą terš rš. Visi jie mane nuoširdžiai priėmė ir džiaugėsi rš. Kad tavęs nei svietas, nei Dievas priimtų! Švnč.
| Dukrele, priimk (suvaryk tvartan) karveles! dz. Karo vartus atdarykie, žirgelį priimkie d. Išeik, tėvuli, ant dvaro, priimk (pasitik, sutik) talkelę nuog baro VoL457. Svečią namuosan priimti VoK33. Ir priimtų jus ing … gyvenimus DP12. Kas jus priims, tasai mane priim BPII50. Oi žeme, žeme, žeme sieroji, oi kam priėmei tėvą, motulę? d. O mergelės, mergužėlės jaunosios, ar priimste kareivėlį nakvoti? JD631. Ar nepriim̃tumėt naktigulto? Slm. Kad nepriimi pargulėt, priimk nors parstovėt Bsg.
| Priimu išsūnį, išdukterę B. Priimu per kūdikį, įsūnį, išdukterę, per priepeną R26.
^ Priėmė kai šiltą vilną (mielai, gerai priėmė) B.
| refl. tr.: Jau ją tėvai prisiėmė BsPIII246. Prisimkitės kits kitą Bb11PvK15,7.
| Vai, mergele, pasislink, mane jauną prisiim̃k (leisk šalia atsisėsti) (d.) Sl.
2. įrašyti, įregistruoti: Daug studentų šiemet priėmė į universitetą Viln. Ar pri̇́emė jūsų vaiką mokyklon? Slm. Ir jį jau pri̇́emė kolektyvan (į kolūkį) (sov.) Slm.
3. išklausyti: Apie dvyliktą valandą viršininkas priimdavo interesantus P.Cvir.
4. pavaišinti, vaišinti, mylėti: Priėmė, pavalgydeno kaip žmogų (kaip reikiant) Trgn. Kuo svečius priim̃sim? – Žąsiena, antiena, vištiena Kp. Priimti svečią N. Svečius priim̃ti KI226. Ar gerai te tave priėmė? Mrs. Toki geri žmonės – gerai priėmė Dkš. Kad jau neturi kuo priimt, tai nė neprašyk [svečių] Sdk. Ar gražiai pri̇̀ėmei svečius? Vlkv. Nuėjom pas Skrinskus, tai dar mudu priėmė Mrj. Ne tik nakvynę davė, ale da ir pri̇̀ėmė Ktk. Jos mane priėmė kap geriausią svečią Lš. Neturim mėsos – kuom priimsim svečius? Ndz. Jį gražiai priėmė, sodina ir girdo, valgydina VoL301. Kuom priimsiu tuos svetelius? JD725. Buvau svečiu, o nepriėmėt mane GNMt25,43. Svečius mylįs, priimąs SD64.
| Meiliai šneku, meiliais žodžiais priimu (kalbinu, užimu) R244.
5. užimti (užkurį, žentą): O tai dukteriai žentą pri̇̀ėmė Lp.
| refl. tr.: Ir Banaitienė prisi̇̀ėmė žentą Pc. Jis an jos prisiėmė žentą Alv. Toj mergaitė pri̇̀sėmė žentą Lp.
6. rinktis, skirtis: Jonas … už motiną sau ją priima DP506.
| refl. tr.: Kurs jį per mokytojį savo jaunystės prisiėmęs buvo prš.
7. gauti, turėti: Kurgi priimsi mėsos žėdnai dienai Užp. Kur te priimtum mes šieno, kad karves šertum šienu! Trgn.
| Jau, sūnel, kiek aš vargo priėmiau (turėjau, iškentėjau), tegu Dievas lenkia! Klt.
8. įgyti: Kad vieko neteksi, protą priimsi B. Kaip tiektai jis savo tikrus metus prieaugs, ir protą prieims Mž124.
| refl. tr.: Kiek tu iž (= už) tą nusilpusį gaidį prisiimsi̇̀ (gausi parduodamas) Rod.
| Duodu labą dienelę šitai aukštai klėtelei, kur ištiesiau savo krasną stogelį ir prisiėmiau razumėlio Kb.
| Gyvulys nuog gyvulio pri̇̀sima tokios veislės (atvedamas toks, gauna tokią pat ypatybę) Db. Prisiėmęs mažesnius intakus, gauna Ebro vardą EncVII382. Pakorė vieną tėvūną už tą, jog priėmė krikštą (leidosi apkrikštijamas) nuo mečeivių, ne nuo danų S.Dauk. Sakramentą priimsi VoK28. Prieims krikštą (apsikrikštys) Mž133. Minichai, … į klioštorių eidami, pašventinimą priimlavo Vln46.
^ Senas jautis sunkiai mokslą priima (senam sunku mokytis) B.
9. pridėti: Stačiai kelias blogas, aplink – daug priimsi̇̀ (bus toliau eiti, važiuoti) Trgn.
| Jis bešienaudamas ir iš mano pusės pievos priėmė (prigriebė, sau prisidėjo, pievą perpjovė) Up.
10. išimti, pripirkti (išsimokėtinai): Priėmė tiek daiktų ant skolos, dabar, jei nori, pasiusk bemokėdamas Vvr. Labai daug priima prekių be pinigų Lp.
11. refl. prigyti: Daug obelaičių buvo pričiepijęs, ale pasitaikė lietus, tai mažai teprisiėmė Sdb. Priskiepinau penkias obelaites, ir tik viena prisi̇̀ėmė Rdm. Visi skiepai šiemet prisiėmė Nč.
| Čiepai neprisiėmė Rmš. Jį triskart čiepijo, ir vis neprisi̇̀ėmė Lš. Šitą vaiką jau duroz (du kartus) skiepinom, ir nepri̇̀sima Rdm. Raupai prisi̇̀ima BŽ67.
12. refl. prk. įsigalėti: Bielinskis, Gercenas savo mokslo, publicistikos ir meno veikalais paruošė dirvą marksizmo-leninizmo idėjoms Rusijoj prisiimti rš. Prisiimti svetimų papročių BŽ67. Tokie numanymai, žinoma, visur labai prisiėmė Gmž. Sėkla prisiėmė širdy jo MP101.
13. tr. užperėti: Po šita višta visi priimti kiaušiniai Lp.
◊ priim̃ti sė́klos pririnkti augalų grūdų sėklai: Pri̇́emiau sė́klos ir glazdikų, ir razetų Slm.
| refl. tr.: Prisi̇́emiau ir morkų sė́klos, ir rasodos Slm. Prisi̇̀ėmėm šiemet daug rūtų sė́klos Jnšk.
prisiim̃ti jáutį (kùmelį) (apie gyvulių patelę): Karvė neprisiėmė jautį, neapkuldino karvės Šts. Kumelė nė iš tolo kumelio neprisiima Ds. tai̇̃p pri̇̀imta toks paprotys, taip įprasta: Pas mus tai̇̃p jau pri̇̀imta Trg. Tai̇̃p nepri̇̀imta BS8.
kai̇̃p pri̇̀imta kaip daroma, kaip įprasta: Padavęs man ranką, kaip priimta baltųjų, parodė į tą pusę, kur buvo matyti sniego trobelės rš.
suim̃ti, sùima (sùema), sùėmė
I. tr., intr.
1. sugriebti; surinkti; paimti: Suim̃k šiaudus nuo klojimo laito! Vb. Lošikai suėmė kortas ir sukilo nuo žemės A.Vien. Kai medų (labai norėdami) visą turtą sùėmė Sld. Žentas suim̃s senio visus turtus Upt.
| prk.: Ale suimkim tai tuoj krūvon ir priveskim pavyzdį Blv. Visos raidės, draugėn suimtos, vadinasi abėcėlė J.Jabl. Į savo rašinį suimu daugiausia tuos linksnių ir prielinksnių kalbos dalykus J.Jabl. Reikia visuomet medžiagą iš visų kronikų suimti LTII393. Nesilytėdamas variantų, keliais žodžiais suimsiu tik nuogą faktą V.Kudir. Plačiau išplitę kalbos reiškiniai yra suimami (suvedami) į dėsnius EncIX513. Akys nebsuema (nebemato) ir par akuliorius ž.
^ Kad jį diegliai suimtų! Pls.
| refl. tr.: Atsipeikėjo ir, susiėmusi kibirus, kopė į kalną rš. Paskui susiėmė nuo stalo valgymus ir išjojo BsPII287. O ji jaijai liepė susimt viską ir eit šalin BsPI11. Jis, nieko nežiūrėdamas, tuos pinigus sau susiėmė, pakavojo BsMtI37.
2. suvalyti (javus, šieną, daržoves): Ar jau suėmė javus? Mrk. Suim̃ti nuog laukų gėrybą dz. Mes jau nuo lauko suėmėm, liko tik bulbės nukasti Grz. Šiemet par mus darbas spėja, jau visa ką suėmėm nuo lauko Ml. Kai vieni nesuima javus, kiti bėga [padėt] suimt Mrj. Kad ščeslyvai suimtum rugius, tai šiemet duonos turėtum Nč. Pas mus kai kurie jau javus suėmė Lš. Supulkim, vyručiai, suimkime šienelį! Ašb. Nupjovęs šieną, veiza, kad tik galėtų suimti Dr. Kas dirba, tas ir sùima javus Ėr.
| refl.: Susiėmęs nors tiek, parejau Žem. Kai lietus pakęs (kai nelis), tai ir vasarojus susims [nuo laukų] Alv.
3. įsitverti; iš abiejų pusių paimti ką ir spausti; suspausti: Plaukai striuki, suimt negali Ėr. Tavo plaukai striuki – nėr už ko suimti Jnšk. Sùėmiau Jurgį už kaklo Vb. Jis man kad sùėmė (suspaudė) ranką, tai ko neatsisėdau Lš. Anyta suėmė kirmėlę pirštais A.Vien. Pakelk dureles – negirgždės, suimk raktelius nežvangės KlpD58. Ei, tu lokė, tu lokutė, suimk mano galvą! JD562. Pakelk duris girgždančias, suimk raktus skambančius JD823. Palaikykie žirgužėlį, kad nešokinėtų, suimk trumpai kamanėles, kad nesuskambėtų LB108. Reikėj[o] suimti (susupti, suvynioti) į vystyklėlį, reikėj[o] įmesti į Dunojėlį (d.) VšR. Priėjęs suėmė Oną už pažastų ir kėlė juokaudamas rš. Jis koją kuo rūpestingiausiai suėmė (sulaužytą sudėjo) ir įdėjo į luobus, kad sugytų rš. Vilką visi suėmė (surėmė) ir išstūmė S.Dauk. Jau ne laikas, močiute, jau ne laikas, širdele, kad suėmėm baltom rankom ir sumainėm žiedeliais (d.) Kp. Suimk akis saujon, tai užvysi LTIII461. Suėmė kaip bagočių už širdies Mrj. Sùema strėnas linus beraunant (įskausta, įsopsta strėnas) Trš. Dievaži, tylėk – arba liežuvį tau suimsiu (nutildysiu, gausi mušti)! rš. Jei aš tau nesuimsiu dantų – nekur aš būsiu! Lp. Bėk, galvą suėmęs (greitai bėk, bėk, nieko nežiūrėdamas) Šts. Niekas labai nesuima, kad tu čia ir šokinėji (niekas nebijo) Trgn. Gal kas apie jį ir suima galvą (gal kas jo ir bijo), ale tiktai ne ašiai Trgn. Visi žmonės jį sùėmė (laikė) už didžiausią poną Tvr. Ar tankiai tave suima (ar dažnai tu apkvaišti)? Ml. Toksai buvo, trumpai suimant (trumpai sakant), atsakymas prš. Jisai darbą sùima gerai (greit ir gerai dirba) Skr. Verdantin [vandenin] indeda [kiaušinį], tai aštriai sùima (greit išverda) Vrn. Rūpesniai sùėmė širdį Šts.
| refl. tr., intr.: Susiim̃k (susitvarkyk) plaukus! Lš. Iš išgąsčio jis susiėmė galvą Žvr. Eita širdį suė̃musys (susiėmusi), stingsta visa Šts. Jog regime, kad medžias ir akmenes stipriai suguldinos ir suėmės, drąsiai įeime DP575. Kad ėmė varyt (plūsti), kad ėmė kantuoti, žmogus, ausis susiė̃męs (labai greitai) išlėkė Skr. Pabūtum su tokiu ligoniu vieną naktį, galvą susiėmusi bėgtumi Slnt. Reikia, susiėmus galvą, bėgti šalin rš. Nuo šitokio bėk, galvą susiėmęs Ds. Jie šaukia galvas susiėmę (balsu šaukia) A1884,12. Kap papaisiau aš in tų rugelių, tai plaukų susėmiau (nustebau, išsigandau) Arm. Jos visos trys, šonus susiė̃mę (skaudamais šonais), eina Upt. Vienakis juokėsi, susiimdamas šonus, iš neregio (labai juokėsi) Tat. Pilvus susiėmę juokęsi tuokart pamariškiai I.Simon. Nerėk kaip smaugama, susiim̃k biškį (susivaldyk), ir neatrodys taip baisiai Vkš. Jai labai reikėjo susiimti (susivaldyti, susilaikyti), kad nepatrūktų juokais Raudienei čia tebėsant I.Simon. [Ji] paraudo ir kalboje užsikirto, bet tuoj susiėmusi (susivaldžiusi) ėmė vėl pasakoti Pt. Prieš mūsų žmogų visi susiima vienon kekėn (susivienija, eina iš vieno) Rod.
4. tam tikru būdu sudėti (rankas): Rankas suimti N. Verkia gailiai mergužėlė, rankeles suėmus (d.) Srj. Kai pašalo, tai visi džiaugias suėmę rankas, kad purvo nebebus Ds.
| refl. tr.: Susiimu rankas R419. Jis stovi, rankas susiė̃męs KI584. Nieko nedirbantis žinogus gal sau vaikštinėti, susiėmęs rankas rš. Senelis susiėmė rankas, atsiduso, akis užmerkė ir numirė Ašb. Keiksi, rankas susiėmus, rytą vakarėlį (d.) Kpč. Liepė rankas susiimti Tat. Aš su ištiestoms ir susėmusioms rankomis tau liaupsę sakysiu brš.
5. susiaurinti, sutrumpinti (drabužį): Kleidą suim̃ti KII383. Sijonas krenta nu strėnų, reik suim̃ti apjuostuvę Vkš. Suimk dar ir antrą suimką – matai, kad dar smuks par kulšis Brs.
6. surinkti: Suėmė visą drąsą (įsidrąsino) ir drebančiu balsu pašaukė rš. Ant galo smakas, teip įskaudytas, suėmė visas savo spėkas ir pasijudino BsPIII51. [Berniukas,] suėmęs visas savo jėgas (labai greitai, kiek galėdamas), pasileido bėgti rš.
7. supulti (prie darbo), pasispausti, pasistengti: Led tik visi suėmę užkūrė ugnį Upt. Kai sùėmėm vakar visi – dobilų laukas ir ant šono (nupjautas) Rs.
| refl.: Nemanyk, kad pradžioje tereikia susiimti, o paskui galima ir šiaip sau švilpauti rš. Truputį susiim̃kit, vyručiai, kad ligi vakarui šitą plotelį nupjautumėt Žvr. Reikės susiim̃ti ir atkasti duobę Lnkv. Teks ir tau, moč, rimčiau susimti sp. Su tais tvartais turi susiim̃t (pasistengti daugiau, smarkiau dirbti, kad pastatytų) Gs. Rygiečiai [futbolininkai] antrą kėlinį smarkiai susiėmė ir jį užbaigė 2:0 savo naudai sp.
8. prk. sutraukti, susiurbti: Balta spalva nesuima šiluminių spindulių rš. Garuojantis vanduo daug suima (suvartoja) šilimos rš. Gutacija pasireiškia tais atvejais, kai šaknys daug vandens suima, o lapai mažai jo teišgeria EncIX909.
| Daugumas rašytojų suėmė savin (pasisavino) senųjų rašytojų pažiūras rš.
II. tr.
1. sušaukti, sumobilizuoti: Vsevolodas, suėmęs daugybę kareivių, puolė ant lečių S.Dauk. Kur jai dėt, tiek suėmus! Lp.
2. sulaikyti, areštuoti: Nusikaltėlį sùėmė DŽ.
3. priimti: Avių turiu suimtų [ganyti], negaliu išeiti iš numų Šts.
| refl. tr.: Tura susiėmęs dešimtį karvių į ganyklą Štk.
4. suvaryti, uždaryti: Šiandien suėmiau tris karves tvartan Dkšt. Ir atėjo mergužėlė, ir paprašė tėvulėlį, kad suimtų žirgužėlį in stonelę, in naująją LB138.
5. ištikti, užeiti: Suėmė juokas Plng. Baimė sùėmė Ėr. Tuojau vėl jį suėmė baimė, kuri buvo pranykus Mš. Daugiau taip šį suėmus baimė, taip suėmus, kad šis nebeišmanąs nė penkių Sln. Kai jau miego suimtas, tai ar kelsi, ar ne, nebeis valgyti Grž. Moteriškę snaudulys suima rš. Sùėmė toks miegas, nuėjau ir atsiguliau Ėr. Į rytą tai jau tikrai snaudas suim̃s Skr. Mortą suėmė saldus, svaiginąs silpnumas J.Avyž. Kap sùėmė [skausmas] dantį, tai neturėjau kur dėtis Arm. Kap sùėmė dantis, nor tu gyvas žemynon kaskis! Lp. Bene karštligė tiktai mane norėtų suimti rš. Kap suėmė sunki liga, viso padūmojau Arm. Atkratos kai sùėmė, paleipėjau gerokai Srv. Ligos suimtas, mirė Šts. Ir valios susmukimas suima žmogų panašiai kaip liga rš. Strėnas skausta, vėruliai sùėmė Als. Mislijau nesulauksiu ir ryto, kai sùėmė diegliai Skdt. Smarkiai suėmė liga Smn. Naktį staiga suėmė šaltis P.Cvir. Sotus žvirblis ir smarkesnį šaltį pakenčia, o kai suima kartu šaltis ir badas, tai ir galas Mš. Miške toks suėmė šaltis, nors ant ugnį gyvas lįsk Ėr. Kap namie sėdi prie šilto pečio, tai sveikas, o kaip tik išeina laukan, tai suima kaip kartelį Arm. Jį suėmė diegliai, sopuliai Lp. Deginantis skausmas suėmė vidurius P.Cvir. Mane suėmė ilgumas (ilgesys) rš. Mane apmaudas suėmė P.Cvir. Gal paskui ir mus suims noras (gal įsinorėsime) Pn. Sopuliai suims DP14. Skraidė skraidė miegas ir sùėmė galvą (apėmė snaudulys) Arm. Kai suema galvą sopčius imtinai, tai tik galva neskyla Ml. Nedaryk anksti juškų: galvą suims (sugaruos) Slk. Man smalkės sùėmė galvą Alk. Kraustykis nuo pečiaus, da suims galvą Kš. Smalkės man galvą sùėmė Gs. Garai galvą suim̃s Brš. Teip sùėmė pirty galvą, kad ledva nameliokan išsverdėjau Ds. Suėmė galvą, kad ir atsikelt negaliu Vrn. Jaujoj taip buvo galvą suėmę, kad ko tik nenumiriau Alz. Dėl tavo bėdų kitos galvos nesuim̃s (neskaudės) Trgn. Degtinės stiklelį išgėrė, vienu akies mirksniu suėmė jį (apsvaigino) rš.
6. vaišinti: Svečiuose smarkiai nesuėmė, tai tuojau grįžo namo Vdžg.
7. suprasti; suvokti; atsiminti: Man aiškina, o aš vis nesuimu Gs. Ar suimi, žmogau, ką tau pasakoja? Lp. Kas gali suimti, ką jis kalba! Krsn. Negaliu suimti, kaip tai gali būti rš. Anas jau nieko nebesùema Sv. Tokia tavo ir smagalvė, kad nieko nesuimi Skp. Moč, ar suėmei, ką kunigas kalbėjo? Žem. Jis man ilgai aiškino, bet aš nė kap negalėjau suimt Lš. Nesuimsi dar̃ nei kur pradžia, nei pabaiga Al. Būta ko nesuimt, kaip padirbt didžiulė (smuikas bosas)! Smn. Gera galva visa sùima Ds. Tiek pripasakojo, kad mano nė galva negalia suim̃ti Up. Nesuimu (neišmokstu) taip greitai dainą J. Kad nesuima (nemoka, neišmano), tai ko dar būva pašte? Kp. Dainuoja dar ir kitokias dainas, tik visų daininykė į galvą nebesuima (nebeatsimena) Plv. Taigi nežinau, ar daug atsiras darbininkų, kurie lengvai suims į galvą (supras) svarbią laikraščio įtalpą V.Kudir.
^ Suim̃k tu kreivo rato sliedą (suprask tu jį, supaisyk) Krok.
III.
1. tr. gauti, sudaryti: Tiek pinigų suėmiau pernai, ė kur dėjos? Sdk. Daug pinigų sùima Ėr. Žiūrėk, kiek anas iš visur tų pinigų suima Ds. Buvo galima suim̃t šimtą rublių Plv.
2. refl. tr. įsigyti: Nedavė man jaunai nei stogelio ištaisytie, razumėlio susiimtie, pasogėlio susaugytie (susiauginti) (d.) Vlk.
IV.
1. refl. pradėti smarkiai augti, vešėti: Kad susi̇̀ėmė mūs miežiai, net juodi! Rdm. Po šio lietaus miežiai tep susiėmė ir žaliuoja kap rūta Švnč. Ale tavo taboka susi̇̀ėmė Ktk. Po šiltaus lietaus vasarojas tep gražiai susiėmė Švnč. Po lietaus ir pievos susi̇̀ėmė Ds. Reiks burokai su trąša palaistyt, tai maž dar susim̃s Ml. Tik po lietaus tai tep viskas ir sùsėmė augt Švn.
2. refl. pradėti rūgti, degti: Pats gardumas pieno, tik susiėmęs, nerūgštus da Pn. Ar surūgęs pienas? – Biskį gal susėmęs Lp. Man daros (rodos), kad visas miestas susėmė ugnėn (pradėjo degti, suliepsnojo) Lp.
3. tr. apkepinti; apimti: Labai suėmė ragaišį, pluta kieta (krosnyje šiluma griebė, apkepino) Ėr. Pečius gerai iškūrintas, ragaišį sùėmė Upt. Reikia gerai prikūryt pečius, kad duonelę suim̃tų Lnkv. Duoną greit suėmė, pečius buvo karštas Jon.
| refl.: Duona nesusiima, kad kaminas atdarytas Lp.
4. refl. sueiti, sulipti į vieną vietą; susitraukti, susimušti: Sidabra (upė) … miesto lauke išsišakoja ir po kokio viorsto vėl susiema į vieną vietą BM176. Dar virink nors valandą, tada tik susiims Lš. Sviestas blogai susiima, tai bus didžiasviestis Dkšt. Tuoj susiims sviestas, tai užvalgysim rš. Kol sultys nesusiims, neišeis kastinis Dr.
V. tr.
1. užpulti, loti: Ką tie šunys teip sùėmė? Ėr. Šuva kaip sùėmė aveles, tuoj atsirado daržuose Upt.
2. užpulti barti, kvosti: Kad sùėmė jį visi! Ds. O, jis juos gerai sùėmė! Srv. Vagis, smarkiai suimtas, tuoj prisipažįsta Slnt. Mokinį, kai nusikalsdavo, striukai suimdavo (griežtai apibardavo) Mš. Aš tave kap šiltą vilną suimsiu (įveiksiu, nugalėsiu) Brt.
3. refl. susibarti, susiginčyti, susipykti: Vedu ten stipriai susiėmėm Šts. Dėl šio reikalo mudu gerokai susiėmėm rš.
| Jiedu susimdavo liežuviais (susibardavo) rš.
4. refl. eiti ristynių, imtynių: Nu, susiim̃kiam – matysiam, katras stipresnis Vkš. Susiėmė, ir nė vienas, nė kitas neįsiveikė VoL326. Susiimsim, pažiūrėsim, katras stipresnis Jnšk.
5. refl. susikibti, susikirsti, susikauti: Susiėmė kardomis muštis S.Dauk. Susėmė kautis Lp. Atsprogo staibio kaulas, taip buvo susiėmę mušties Šts. Iš pykčio susiėmė du vyrai rš. Ląstoj gaidžiai tas prieš tą ir susėmė pešynion (ps.) Rod.
VI. intr. pradėti: Žiogai suimdavo labiau čirkšėti rš. Kad sùima mergos dainuot, net medžiai linksta Vlk. Atdaręs aulį, skubiai suimk dirbti, kad kaimynų bičių nepagundytum prie vogimo srš. Ir man nakčia kad suėmė krūminį gelti, maniau neiškęsiu, ir gana A.Vencl. Kad suėmė vidurius pjauti! Krt.
| refl.: Kaip susima žuvys nerštis, tai ir apkursta Rod. Kad susėmė bartis, net jų ausys paraudo! Rod. Kad susi̇̀ėmė su Petru bartis, net už kriūtų nusitvėrė! Alv. Kai susim̃s giedot, tai net giria žvaga! Rš.
◊ suim̃ti į nãgą (į rañką) sudrausminti: Suimk gerai save į nagą (prisiversk, susivaldyk), ir atsikratysi nu to kūrinimo Vkš. Kaip suim̃s tave gerai ant nagus (kai prispirs), viską pasakysi Upt. Aš tave suimsiu nagan (griežtai su tavim pasielgsiu) BŽ123. Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošius Skdt.
suim̃ti stãlą nukraustyti, nurinkti nuo stalo indus: Suimk stalą! Šn.
suimti rugius surinkti ir sudėti į pėdus nupjautus rugius: Mergaitė visus rugius po dalge suėmė, motinai nė iš gryčios nereikėjo išeiti Srv.
suim̃ti linùs pakelti ir surišti į kūlius paklotus linus: Mes jau linus suėmėm ir išmynėm Vb. Sùėmėm broliuko geltonus lineliùs (d.) Kp.
užim̃ti, ùžima (ùžema), ùžėmė
I. tr.
1. suimti; pagauti; pasiekti: Nekirpk (nepjauk) morkų lapų taip trumpai, paskuo nebužimsi Trk.
| Užuėmė (pagavo) jie žuvų daugybę BtLuk5,6.
| Įkelk karves tik kiek liežuviu užima (pasiekia, užsiekia) Gs.
| refl.: Maž koto teužsiima, ir lūžta dalgio kotas Šts. Užsiėmė už baltųjų rankelių, nusivedė an didžiąją karčemelę (d.) Ml.
2. uždengti, uždaryti: Senutė priejuoste užima jam burną P.Cvir. Užima burną, kad nė kvapo neišleistumėte V.Kudir. Užimk kraną, ir nebėgs vanduo! Skr. Ką smaugti, kam kaklą užim̃ti KII363. Užėmus tada akis, graudžiai ašarojo Vp. Užimk duris, neįleisk to bestijos Plng. Ažimk duris, tai per aukštinį išbėgs Arm. Dėdule, ir aš eisiu rozu. – Nogi kiba aš užimsiù (pastosiu) tau kelią Lp.
| prk.: Ar užimsi, kad visiems pasakoja Skr. Pradės juoktis – žmonėm burnos neužimsi Rm.
| refl. tr.: Juokiasi, užsiėmęs rankom burną Ėr. Užsiėmiau akis su ploščium rš. Užsiimk burną su ranka, kad dedi nuodus lapei Trk. Motina, lyg nusigąsdama, užsiėmė ausis rš. Užsiim̃k (suspausk pirštais) nosį, ir nebetekės [kraujas] Slm.
3. užkimti; imti skaudėti (gerklę, kaklą): Ir galvą sopa, ir kaklą ažùėmė Trgn. Nevalgyk šaltų obelių, bo vėl gerklę užim̃s Pc. Kad ažùėmė gerklę, tai ir iššnekėt negaliu Sdk. Ažùėmė gerklę, negaliu šnekėt Ds. Kaklą užėmusi, žekes pri kaklo tvėrė S.Dauk. Kaklą liga užėmė, ir nė kalbėt negali Ss. Man vis, kad tik pašąlu, ažùema gerklę Antš. Piktas kaklas, ùžimtas kaklas KI581. Da va pašalai, ir užùema gerklę Ut.
4. sulaikyti, užturėti: Neužim̃si, kad lis Gs. Kulkos neužim̃s Lp. Lietaus neužim̃si Slm.
| Tuoj mane užims (sučiups, sulaikys) girinykas Mrj.
| prk.: Pailsau, net kvapą ùžėmė Gs. Aš išsigandau, kad ir dvasią užėmė Krtn. Kaip aš nusileidau [rogutėmis nuo kalno], man širdį užėmė Pln. Užėmė žadą, ir nebegali ištart nė vieno žodžio Rm. Jam taip suspausdavo širdį, kad jis nieko galvoti nebegalėdavo, net žadą užimdavo rš. Dvasią ùžėmė lekiant (uždusau) Pc. Speigas užimdavo kvapą rš. Elementoriaus lapai paveiksluoti, užimdavo net amą mums rš.
^ Man Pondzies (Dievas) yr davęs, neužėmęs (dosniai davęs) Šts.
5. intr. neleisti, uždrausti: Argi tu man užimsi rūkyt! Lp. Bene tu man užimsi: jei aš noriu, tai ir eisiu Nmn. Teisėjas man toliau ùžėmė kalbėti Lš.
6. užstoti, neleisti eiti, važiuoti; grąžinti: Ji įsileido bėgti, bet aš toks greitas, ir ją ùžėmiau Lš. Užimk karves – jau artinasi prie javų Lp. Užim̃k avis nuo javų Krok. Užim̃k karvę nuo javų! Al. Vijausi, vijausi ir tik nuo Kazio kluono užėmiau arklius į namus Lzd. Užėmė jis tą jautį ir varo namo BsPII227. Atėjo bernelis iš dvaro, užėmė jautelius ir varo (d.) Vlk.
| refl. tr.: Ažsi̇̀ėmė skatus iš avižų ir nusvarė kieman Grv. Ale vėl iš po akmens pakalnėje išlindo dar didesnis milžinas; užsiėmė kelis galvijus ir nusivarė BsMtI14.
7. užsibrėžti, pasiskirti: Ùžėmė rugių lauką pjauti per pusę (užėmė pusę lauko per kartą) Jnšk. Gera gervė (mentelė) tura užimti platų blomą, tura trąšiau kasti Varn. Kam ùžėmei tokį didelį barą? Jnšk.
| refl. tr.: Vieną vyšnią užsiim̃kit ir nuskinkit gatavai Skr. Aš nusivariau į pūdymėlį ir užsiėmiau ilgą varstelį Sln. Aš tokią didelę kelionę užsi̇̀ėmiau BM168.
8. pradėti, užsidėti: Jie jokių darbų neùžima Gs. Reiks užim̃ti kada lopyti kaldras Pc. Viską mes ùžimam dirbti, ale kad nepaspėjam Pc. Ot velyk užimkime kitą šneką V.Piet. Nereikalingą daiktą ùžėmė Lp. Vakar ir aš ùžėmiau naują darbą Brt. Žiūrėk, jau jis kitą kokį darbą ùžėmė Skr. Aš jau buvau užmigusi ir sapną užėmusi, kai pabudino Skr. Tuokart užėmė mokyt aną kalbos MPs. Vieną vakarą anie (zuikiai) buvo užėmę ūkštauti Lkv. Žiemą, kai nesi kokio darbo užėmęs, gali ir padykauti Srv.
9. pasiryžti; užsispirti; pradėti: Tvartus plytinius užėmė (pasirengė statyti) Gs. Pono siuntiniai pamatė tokį arklį, užėmė pirkti BsPII146.
| refl. tr., intr.: Ans užsiema darbą dirbti J. Užsiėmiau būdą išrašyti S.Dauk. Pasistatė gryčelę ir gyvent užsiėmė TDrIV265. Be reikalo tu užsi̇̀ėmei šitą darbą Lp. Užsiėmiau karštai dėl savo brolių lietuvių storoties A1885,91. Oi neužsiimk, jauna seserėle, neužsiimk šių sunkių darbelių (d.) Srd. Užsiėmiau jo nebepriimti į namus Skr. Užsi̇̀ėmė ją išvaryti [iš namų] Pc.
10. priimti, prisiimti: Visai tai ant savęs užėmė WP2. Ant savęs užėmė mūkas MT37.
11. refl. užstoti: Aš užsiėmiau už jįjį ir išgelbėjau J.
12. išgerti (vaistus): Pirma reikėjo šituos vaistus užim̃t Skr.
13. intr. įgerti, įkaušti: Jau tas vyrukas yr užė̃męs Krtn. Aš vakar smarkiai ùžėmiau degtinės Up. Tas girtuoklis jau buvo gerai drąsos užėmęs (iki drąsumo įkaušęs) TDrVII243.
II. tr.
1. paimti, okupuoti: Užima pabriką Lp.
| Siernauskis su ponu Šimonavičia ir būriu žmonių norėjo užimti gabalą žemės, būk kalvinams priderančios M.Valanč.
2. turėti: Visi žino, kad Indija užima žemės ploto milijoną keturis šimtus tūkstančių ketvirtainių mylių J.Balč. Aleksiukas užima tikrąją pirmininko vietą tarp abiejų tėvų Vaižg. Jaunieji tarybinės inteligentijos kadrai užima vis žymesnę vietą socialistinėje statyboje (sov.) sp. Kadrų parinkimas, paskirstymas ir auklėjimas užima (turi) ypatingai svarbią vietą mūsų partijos veikloje (į kadrų parinkimą, paskirstymą ir auklėjimą kreipiamas ypačiai didelis dėmesys) (sov.) sp.
3. užvaldyti, pasisavinti: Jis nori sostą užimti rš. Nutarė jie karaliūną Joną nužudyt ir užimt jo karališką vietą MPs.
4. apgyventi: Namus užimu R67. Atbėga lapė, atranda savo gyvenimą užimtą ps. Mano avilį turi kano bitės užėmę Ėr.
5. prikrauti, pripilti: Daržinė dabar su vasariniais šiaudais užimta Jnšk. Turiu maišą, ale užimtas (netuščias) Ėr. Paskui atsigersi: sklenyčią ažuėmiau su pienu Mlt.
| refl.: Kaip arpavojom, tai visi maišai grūdais ažsiėmė Sdk. Užsiėmė visos puodynės – nebėr kur košt pieno Slm.
6. uždėti; užsėsti; užstoti: Užim̃k man vietą traukiny! Slm. Ažim̃k ir man vietą eilėj! Ds. Vaikai, sėskit – langus turit užėmę! Ut. Mama, neužim̃k stalo – mum reikia! Pc. Skubyk, sėsk, kad tavo vietą kitas neužim̃tų Skr.
| Rentinys mažne pusę rejos užimąs S.Dauk. Briauninę jos zoną užima kareivių žygis LTIII522.
| Moterys užėmė mūsų vietas siloso duobėj (stojo į mūsų vietą, mus pavadavo) J.Balt.
7. part. praet. nenuvalytas (apie lauką): Laukas buvo ùžimtas – žirniai nenukirsti Lp. Laukai da užimti – nėr kur ganyt Slm.
8. paimti, reikalauti: Staklės trobo[je] ùžema daug vietos Als. Vietos visuomet daug užimdavo P.Cvir.
| Nedaug užims tas darbas laiko mums T.Tilv.
9. paliesti; užlieti: Užėmė dyguliai abiejose pusėse plaučių Šts.
| Pavasarį upė visas pievas užėmė Švnč.
| prk.: O visokių piktybių ir bjaurybių šaknys jau užėmė visą dirvą Ašb.
10. paveikti, ištikti, užeiti: Ir miegas ją užùėmė Prng. Kad ažùem jį sopė! Tvr. Kad teip drūčiai zapalenija ùžėmė, tai jau neišgis Skr.
11. refl. prasidėti: Užsiėmė kepenų liga rš.
III. tr.
1. sudominti kuo (pvz., svečius): Užim̃k tu anus, o aš bėgsu kiaušinių pri Sketrėnės Pp. Jei manęs nebus, tai užimk svečius Škn.
| Sunku širdį užimt kvietkoms, širdis klaus, kur mielas yr Vnž.
| Jis buvo geras užimt estrados laiką (estradoje dainuoti, vaidinti, neduoti publikai nuobodžiauti) rš.
2. vaišinti: Užimant svečius, visados reikia atminti, kad visi tam reikalingi indeliai būtų išmazgoti rš. Ar kuo ùžėmė tave? Grž. Aš nuėjau pas juos miežių paprašyt, o jie man' kaip viešnią užėmė Ps.
IV. tr.
1. gauti (užkurį, žentą): Iš tų dukterų ant vyriausios užimtas užkurys LTI534. Ji viena mergučė buvo, ir jai žentą ùžėmė Skr. Vienas bajoras apgarsino visose karalystėse, kad jis turi dukterį ir nori sau žentą užimti ant savo dukters BsPIII56.
| refl. tr.: Viena sesuo ištekėjo, ė kita užsi̇̀ėmė užkurį Ds. Ji užsi̇̀ėmė žentą ant to gyvenimo Skr.
| Neikie, dukrele, už seno bernelio, neužsiimkie sau didžio vargelio (d.) Tvr.
2. užpirkti: Jau mišia ažuimta Trgn.
3. nusinuomoti: Būdavo, ùžimam svetimų žemių Dglš. Kas užėmė prūdą, tas ir žvejo[ja] Šts. Velnias prikalbinėja senelį, kad ažimtų nuo pono dirvonus BsPII205. Neik su rasa pievos ažimt, o kermošiun mergos (pačios) rinkt (flk.) Ml.
| refl. tr.: Užsi̇̀ėmiau pryšininkę ir gyvenu Šts. Užsiėmė tėvas Giratiškėse balos šmotą Ds. Mes par ją gyvenam, užsiėmę pirkią Ad. Užsiim̃ti reik nakvynę Plt. Noriu užsiimti krautuvę Šts. Užsiimdavęs ir linam žemės Ds. Ažsiėmė žemės iš dvaro Ad.
4. refl. parsisamdyti, apsiimti: Ažsiimtum ganyt, tai daugiau per metus aždirbtum nei Latvijoj Švnč. Išsyk bekalbėdamas pamatei, koks ūkinykas – kad geras, gali užsiimt pas jį dirbt Srv.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; augti: Iš pat pavasario cukriniai gerai užsiėmė Sdb. Pavasarį užsiėmė žolės želti, bet be lytaus išstembo Ggr. Miežiai taip gražiai buvo užsiė̃mę, net buvo miela žiūrėti Brt. Kad kerpė pievoj prapuls, užsiims dirsės augti Šts. Batviniai buvo užsiėmę augti, bet išdegė Šts. Užsiėmė ir auga pušynėlis vidury laukų Vlk. Berželių pilna, pušiukė kur ne kur užsi̇̀ima (auga, išdygsta) KzR.
| Senoji žaizda jau vėl užsi̇̀ėmė (pradėjo tvinkti) Up.
2. užraugti: Nekokios buvo mielės, o dėlto užėmė alų Srv.
3. refl. pradėti rūgti: Šiandien rytą jau alus buvo užsiėmęs, apsitraukęs puta MTtIV152. Dar tik neseniai padarytas alus, teip greit neužsiėmė Srv. Žiūrėk, kad užsiimtų rūgti, įmesk duonos plutą Dr. Kad užsiimtų mielės, deda įkaitintą akmenį, alų darydami Vrn. Alus užsi̇̀ėmė (ėmė apynius į viršų varyti, putoti) Skr. Jei višta palesa salyklos, alus užsiima savo rūgščia (priet.) TŽIII347.
4. refl. užsidegti, pradėti degti, įsiliepsnoti: Eglinės šakos tuojau užsiėmė, ir šimtas kibirkščių nulėkė į padangę LzP. Marškinėliai įkaito, blykst liepsna užsiėmė Vaižg. Žiūriu – jau ir visas stogas užsi̇̀ėmė Gs. Gesters ugnelė – ir vėl ažsi̇̀ema Ds. Nu nu, durniuok, durniuok, kol liepsna šiauduos užsiims! Ktk. Jau kluonai baigė degti; užsiėmė tvartai Ašb. Kaip tik matai užsiėmė ir visa daržinė Jnšk. Kaip žùsėmė (užsiėmė) ugnis – nuo vieno galo sodžiaus net kitan, ir supleškėjo visas Rod.
| prk.: Ūmai, re (regi), toks gabalas dangaus užsiima pazaru Vaižg.
| Vyras užsiėmė (užsispyrė) ir neleido kitur danginties – kilo barnis M.Valanč.
| Nieko sau šaltelis: visi mūsų langai užsiėmė (užšalo) Ps.
VI. tr. užpulti; smarkiai pabarti: Aš jį užim̃siu, kam jis tokias kalbas paleido Šlv. Ot dabar kad užim̃tumėt gerai, tai ir prisipažintų Gž. Jį gerai užim̃k už tą melą Alk. Užim̃k gerai, ir pasisakys, kur padėjęs peilį Kair. Jeigu jis negerai dirba, tai užimk jį Vrb.
VII. tr.
1. būti nelaisvam (nuo darbo), dirbti, neturėti kada: Meistrai labai ažimti̇̀ per šiuos metus Kp. Moterys gi tuo laiku tankiausiai užimtos esti su audimu BM224. Ji dabar užimtà Skr. Vilius nepakėlė akių, o dėjosi esąs labai užimtas valgio I.Simon.
| prk.: Tą senį užėmė mislys visokios BsPIII11.
| refl.: Visi darže užsiėmę su darbu BM153. Tep užsiėmęs darbu, kad nė negirdėjo, kai aš jį pavadinau Rmš. Kiek ji dabar užsiė̃mus! Kt. Žmonės dabar su miškais užsiė̃mę (kerta, veža mišką) Jnšk. Ilgą laiką gali būti užsiėmęs tuo pačiu dalyku (dirbti tą patį darbą, tuo pačiu dalyku domėtis) rš.
| Aš laikraščių platinimu visai neužsiimu sp. Mano vyras knygom užsiėmė Ig. Jis nieku neužsiimdavo (nieko daugiau nemėgo, nieko neveikdavo) kaip tik šaudymu BsPIII253. Jis, būdavo, užsiima vis gaudymu žuvų BsPIV60.
^ Nemoki meluot, tai neužsiimk melu LTR.
2. refl. prasidėti, sueiti į draugystę: Ko tu užsi̇́emi su tuo durnium – neužsiim̃k, ir nelįs! Slm. Ji su kokiais piemengaliais neužsi̇̀ima Skr.

Daugiau informacijos

dagáuti

Apibrėžtis

gáuti, gáuna (gáuja Vlkv; N), gãvo (góvė)
1. tr. įgyti, laimėti: Darbininkai stengiasi gauti didesnį užmokestį sp. Visi vestuvininkai gavo pietus su kopūstais ir prielaidiena P.Cvir. Kiek gáuni algos per mėnesį? Mrk. Ji džiaugiasi gaunanti didelę algą J.Jabl. Kur gáusi pinigų? K. Nors nelabai grakšti, bet pinigų kaip įklotų gausi Žem. Tai mes gavom tą laišką ir daugiau nė vieno P.Cvir. Jau seniai gavaũ laišką iš namų Ldvn. Gãvo dovanų Dkš. Beveik tuo pačiu laiku jis gavo ir rožių puokštę P.Cvir. Kiekvienas tave kaltins, niekur globos negausi Žem. Daug benorėdamas, nėko nebegausi Prk. Be penkių rublių negausi J.Jabl. Avelė bliauna, kol šieno gauna Vl. Pradžiugo, kad alaus gausiąs P.Cvir. Grąžink, iš kur gavęs P.Cvir. Iš peklos tu jį ir gavai! Ds. Esamo[je] vieto[je] kodėl negáusi? J. Gaunami̇́eji raštai Š. Klausdami tegautume atsakymą J.Jabl.
| Kad teip gãvus geresnės sėklos, tai būtų gerai Sml. Žalioj giružėj … tai mudu gausva nakvynėlę JD732.
| Suprantama, kad iš neteisingų rezoliucijos prielaidų gaunama (padaroma) neteisinga išvada (sov.) rš.
| Ieškojau po kamarą, ar negausiu (nerasiu) valgyti Grž. Gauk žmogų, kursai būtų vadovu kelio S.Stan. Kur tu gausi, kaip dabar kad yr geri žmonys! Šts. Ar gãvot kiek grybų? Nj. Tik sušlapom, o žuvies negãvom Pn.
| Gavo (pataikė) gerą pačią Pn. Aš turėjau savo mylimos panos negaut per tave BsMtII49. Man teko ir mergauti, ir tinginys vyras gauti J.Jabl. Gavai bernelį kaip bijūnėlį Mrj. Gausi mergelę kap rožę gražią ir gerą OG379. Kad ir gausiu pergausiu, tik negausiu kaip tavęs JD300. Jei aš tavęs negausiu, rūpestėliais numirsiu KlpD25. Nesirūpink, berneli, gausi kitą mergelę StnD5. Tai labai rūsčią anytą gavau StnD22.
^ Tiek tu iš jo begausi, kaip iš žąsies avižas (nieko nebegausi) J.Jabl. Gausi iš jo, kaip iš šunio kaulą (sunkiai begausi) Ktk. Jei išeisi iš namų pavalgęs, tai ir kieme gáusi Ds. Sienas ir ienas begavo Šts. Iš miško gautas į mišką žiūri (jo neperdirbsi) S.Dauk. Jis džiovą gavo (susirgo džiova) Jnk. Persišaldei ir gavai̇̃ kosulį (ėmei kosėti) Jnšk. Upės pradžią gauna (prasideda) tolimesnėse vietose J.Jabl. Iš to savo vardą gavęs (pramintas tuo vardu) Jrk110. Lipkiat stogų taisyti, kad tik tarpą gauste (šiek tiek laiko turėsit) KlvrŽ. Ketu netrukus išleisti, gavęs laiko (atitrūkęs nuo kitų darbų), linksnių ir prielinksnių mokslą J.Jabl. Gavome progą (pasitaikė) susipažinti su tomis pasakomis Bs. Jau nebetoli nuo namų gavom lietaus (sulijo) Grž. Kad tik [žolė] lietaus gautų (kad užlytų žolę), sužaliuotų Srv. Lytų̃ gavęs raištis (sulytas) – nublukęs Gršl. Už muštynes nieko negaus (nebus baustas) Ėr. Neik ant ledo – gáusi pylos (muš) Rg. Gausi lazdų už tokį darbą Ldvn. Vai gausi žandų (apdaužys tave, apmuš)! Alk. Dažnai gáudavo lupimų (buvo lupamas, mušamas) BM27. Eik, tarė, snargliau, kas tau rūp? štai gáusi per ausį! K.Donel. Gavęs į sprandą, eik namo Sim. Kad gausi į nosį, vis žinosi Šts. Jei neklausysi, gausi mušt Rg. Eik namo, gausi lupti, kad tei ilgai nepareini Sml. Nerėk, bo gausi beržinio medaus (lupti)! Slm. Užtai dažnai gaudavo nuo močekos rėktie (bardavo ją) VoK132. Gausi kai lytaus (smarkiai būsi baramas) Plv. Nedūk, bo gáusi (muš, bars tave) N. Iš senų bei jaunų juoko negavęs, iš ko gi gausi? B. Kad tu, velnio puse, gautumi akį su raudonais aplimais! S.Dauk. Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs (kaip dagiu įdurtas) Žvr. Vaikas gavo (paveldėjo) siutinio kraują iš motinos Šts. O kaip užaugsiu, protelį gáusiu (pasidarysiu protingesnis, išmintingesnis), aš pašersiu žirgelį JV80. Kaip tik žodį ištarė, meilę širdy jis gavo (pradėjo mylėti) JV1048. Vaikas, valią gavęs (nevaldomas, nesudraudžiamas), ką nor, tai daro Alk. Net ir smertį gavo (mirė) BM34. Teip skaudėjo šoną, kad negavaũ nei vietos, kur dėtis (neturėjau, kur pasidėti: ir sėdint, ir gulint vis tiek skaudėjo) Pc. Tokie žodžiai neturėtų gauti vietos (neturėtų būti vartojami) nė gramatikos terminams daryti J.Jabl. Gãvus dėl ko raudoti (dėl niekų nėra ko raudoti)! Pc.
| refl.: Gaukitės ir jūs rūtų, kad norit vainiką pinti Šts.
2. tr. pelnyti, naudos turėti: Ką gáusi jį primušęs?! Pn. Su juo tiek tegausi Krkl. Pernai góvėm (prisiėmėm) medaus Drsk. Šiemet nemažai gãvom medaus Jnšk. Kur žemė buvo apdirbama traktoriais, gautas geras derlius sp. Karvelė baigia užtrūkti, mažai pieno begáunam (beprimelžiam) Sml.
3. intr. turėti, reikėti kam ką daryti (su bendratimi): Gausi tuojau eit pas vadą rš. Gáusi žiemai man kailinius pasiūti Up. Rytoj gausim rugius pjauti Krtn. Rytoj gausit miškan važiuoti J.Jabl. Gausi nunešti man į kiemą Skd. Gausi papekliais ožius ganyti Šts. Ar negáusim (ar nereiks mums) savim kulti? KlvrŽ. Mes gáunam didžiausį daržą atdiegti Grg.
4. intr. tekti; galėti (su bendratimi): Aš laimingu save laikau, kada gaunu džiaugtis kartu su visos gamtos padarais P.Cvir. Kad gerklė gergždžia, gáusi gerti alaus J. Iš šito rašto gauname žinoti K.Būg. Turbūt gavo kur išsigąsti Jnšk. Niežti kairė akis – gausi juoktis, dešinė – verkti (priet.) Kair. Buvo jau teismas, bet, ką nusprendė, negavau žinoti Skd.
5. intr. suspėti, pasisekti (su bendratimi): Tep smarkiai prabėgo pro šalį – negavau nė pamatyti Vrb. Kai lyja, tai negáuna gerai išdžiūt vis šienas Alvt.
6. tr. čiupti, griebti, stverti: Aš mesiu, tu gáuk Ds. Ganyk vištas ir viščiukus, kad vanagas negautų JD49. Einam, seselės, žirgelio gauti, žirgelio gauti, brolelio klausti Lp. Žiedelį góvė, pats jaunas puolė – pasilik sveika, mergele Mrk. Vieną šovė, kitą góvė, in mergelę nešė TŽI166. Ateina bernelis su šilkų tinkleliu, keta gauti mane, margąją žuvelę JV191. Maža sesulė govė ožį žabotą TŽI213. Tinklas visokias žuvis gauna brš. Kurį aš bučiuosiu, tasai yra, tą gaukite BPI367.
^ Šnekasi žvirbliai vos gaudami kvapą (uždusdami) V.Kudir.
| refl.: Gáunas (puola, griebiasi, pradeda) muštis Arm.
ǁ prk. svaiginti: Gáuna galvas (yra smalkių), atadarykit aukštinį Užp. Vaikai, praimkit jušką – galvas pradeda gáut! Slm.
| Kai padarė alų, net man galvą gãvo Slk.
7. refl. tr., intr. eiti, vykti: Rytoj gáusuos į Kretingą Kal. Tokius kelius reiks gauties į miestą Šts. Skatynos gaunas namo, nėr žolės in lauko Arm.
| Viščiukas gavosi (ritosi) iš kiaušinio Lp.
^ Gaukis peklon (eik šalin) iš mano akių! Trgn. Norįs ir aš esmi jaunas, vienok ji prie kitų gaunas (linksta į kitus) Sim.
8. tr. (ppr. su neiginiu) siekti: Negavo dugno, ir nuskendo Plng. Miške vėjas nė kiek negáuna (nepasiekia pro medžius, neužpučia) Trgn.
^ Eita žemės kojoms negaudamas (labai greitai) Bdr. Tekiniai žemės negauna, kad bilda važiuoja (labai smarkiai lekia) Šts.
gautinai̇̃ adv. pasiekiamai: Obulių gal ir gautinai̇̃ prigauti, nereik nė krėsti Slnt.
| refl.: Kad negáutumias puodai, dėk į šienus veždamas Šts.
9. tr. liesti; pakenkti: Gauna gelžis į staibį, ir apsikruvinėja visa koja Šts. Obuoliai šalčio gauti Pš.
| refl.: Arklys raišta nesegtas, vėžys gaunasi (skaudžiai liečiasi) į kūlius Šts.
10. refl. gaivintis, stiprėti, atgyti, sveikti: Mūsų mama vis po truputį gáunasi Up. Iš ligos gáutis J. Regėjimas pradeda gautis P.Aviž. Jauna kumelė, reikėtų gautis Pc. Vargo, diegė visą pavasarį, o kad bent vienas medelis būtų gavęsis (prigijęs) Skd. Negáunas karvė, neita į kūną Šts. Žiema šalta, kiaulė nėko negãvos (nepasipenėjo) Užv.
| Gáunasi daržai po lytaus Šts.
| Mūsų gadynėj Raseiniai kaskart labiaus pradėjo gautis ir puikyn eiti M.Valanč.
^ Debesis juoda uždengė kalną, ir garsas trūbos kaskart didyn gavos (garsesnis darėsi) S.Stan.
11. tr. kūdikį pradėti: Mano motina griekuosu mane gavusi esti Mž538.
◊ gãlą gáuti mirti: Jis ko galo negavo J.Jabl. Kad galą gautų ir nusigalautų KlvD147.
į káilį gáuti būti mušamam: Tuojau gausi į kailį P.Cvir.
nósį gáuti būti sugėdintam: Jau pri tos mergos geriaus nelįsk – nosį gausi Ll.
velnių̃ gáuti būti išbartam: Tu geriau prižiūrėk gyvolius, bo gausi velnių Ll.
vir̃šų gáuti nugalėti: Kai atsigaus, viršų gaus Kair. Mes ant jų viršų gausime CII164.
antsigáuti (ž.)
1. užlipti, užkopti (sunkiai, vargingai): Šiaip teip antsigaváu ant stogo Als.
2. Šts užsidėti, padidėti (svoriui).
apgáuti tr.
1. apsukti: Frankas pasijuto vienišas, apgautas, apleistas P.Cvir. Vieną kartą apgáusi, daugiau negausi Ėr. Kurs gudęs, tai visur jojo neapgaus J. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
| prk.: Žemės neapgausi – ką pasėjai, tą ir pjausi Vlk.
^ By kuo pilvą beapgauni (bet ko pavalgai) Lkv. Lipšniai kalbantis taisos apgauti Sim. Seno vilko neapgausi VP40.
apgautinai adv. apgaulingai: Daug da ir po baudžiavos dvarininkai apgautinai ir per prievartą išvijo iš dubų VŽ1905,122. Nežinojau, kad ta yra apgautinai pataisyta PP42.
| refl.: Par savo durnumą žmogus ne sykį apsigauni Vvr. Taip darydamas neapsigavau rš. Savęs pirma neapsigavęs, kito neapgausi J.Jabl. Oi ir apsigóvė mūsų dukrelė Mrc.
2. suvedžioti (mergaitę): Kol buvo gerai, tai ir meilus, ir geras, o kai apgãvo – nė į tą pusę nebežiūri Nj.
| refl.: Ji su kunigu apsigavo SI157.
3. apimti: Mūs pečius duoną labai gražiai apgáuna (duona gražiai apkepa, paruduoja) Ktk. Duoną gražiai apgãvo, nepaliks žalia, nė parkeps Užv.
| Pirštas tik kruopeliūtę buvo apgáutas [šalčio], paskui atsejo (atsigavo, atsitaisė) Prng.
4. viršyti, lenkti: Tasai kiems su savo grečna ganykla daug kitų kiemų aplinkui galėjo apgáuti, o tikt dabar taip didei stokojo K.Donel1.
atgáuti
1. tr. atgal gauti, susigrąžinti: Skolas sunku buvo atgauti P.Cvir. Jau kad paėmė [kirvį], tai nebeatgáusi Jnšk. Jaunosios dienelės negrąžinamos, rūtų vainikėlis neatgaunamas Skp. O jei pažyčijat tiemus, nuog kurių tikitės atgauti BtLuk6,34. Po tos ligos jis nebeatgáuna sveikatos (nebe toks sveikas, kaip pirma) Slm. [Žalčiai] išsinerdamys būk jaunybę atgaunantys (pasidarą vėl jauni) S.Dauk. Bus kits žirgužis ir kamanužės, ale n’atgáusi jaunų dienužių JV1066. Atgavęs žadą (vėl galėdamas kalbėti), skundėsi matęs lyg pro tirštą rūką P.Cvir. Teip parsigandau, žado nebatgáunu (nebegaliu kalbėti iš baimės) Skd. Jau valandomis dvasios nebeatgaunu (dūstu) LzP.
^ Tada ponai dvarus atgaus, kai kibiru Nemuną išsems LTR. Iš žąsino avižų neatgausi Lnkv.
2. tr. vėl gauti, pelnyti, naudos turėti: Prekijai … ką ant vieno daikto paterioję est, to ant kito gerai atgauna DP526.
atgautinai̇̃ adv.: Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodij’, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą LC1878,8.
| refl.: Ką tu atsigavái, kad tokią iškadą man padarei? Skd. Tu nedaugel atsigausi tuo mažiu Tat.
3. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Davė kitų žolių, ir atgavo Ėr. Krūvą pinigų paleido [vaistams], ale atgavo, o tai būt numiręs Arm. Lytus atgavo žemę, augs žolė Lnk.
| Trobesį pavirtusį, pašlijusį atgãvo jis, t. y. atitiesė J.
| prk.: Vienu žodžiu užgavo, antruoju atgavo TŽV616. Kad biškį ir pasijuoku, al ir vėl atgáunu (atitaisau, nuraminu paerzintą) Užv.
^ Teip nesmagu, nėr kur širdies atgáuti (pailsėti, atsikvėpti) Ėr. Kad pradeda ana kvigždėti, nė dvasios nebeatgáuna (nebegali atsikvėpti, dūsta) Vvr. Palikt skylelę kvapui atgáut (orui praeiti) BM49. Eisiv grybų rauti, pagirių atgauti (išsipagirioti) J.
| refl.: Po Stalingrado vokiečių kariuomenė jau negalėjo atsigauti (sov.) sp. Per atostogas parvažiavęs namo atsigausiu A.Vien. Vėl atsigáutumbim, gardžiai kramtydami kąsnius K.Donel. Atsigaus, kai kiaušinio paragaus Prng. Kad pradeda ans kosėti, nėkaip nė atsigauti nebgalia Vvr. Atsigavo vos dūšelė B. Merga nusigando, bet atsigavusi pasveikino svečius rš. Aš dar nuo savo išgąsčio n'atsigavaũ KBI49. Anos po sunkų pagimdymų vėl galėtų atsigauti BPI222. Iš tos ligos atsigavau MŽ218. Ugnelė vėl atsigãvo, rodos, buvo užgesus Ėr.
^ Atsigavo jo širdis, akys, kalba (pasidarė judresnis, žvalesnis, šnekesnis) P.Cvir. Širdis atsigavo (pasidarė geriau, smagiau), kaip užgėriau vandens J. Tuomi tarpu ir mano galva bent kiek atsigaũs (pailsės protas) A.Baran. Jo ausys vėl atsigãvusios (vėl girdi) KI503. Bačkas palik neužkaltas, kad galėtų atsigáuti (atsidvėsti, praeitų oras, kad nesudraskytų alus) Nj. Su tošėms nuvyturtas trūbas nėkame neatsigauna (nepraeina oras) Šts. Neatsigaunu nosimis (negaliu kvėpuoti pro nosį) – turiu slogas Šts.
4. refl. ateiti, atvykti, atkeliauti: Kaip tu atsigavai per tas pusnis? rš. Labai privargome, kol iki namų atsigavome rš.
5. refl. atidrėkti: Anas šienas atsigaũs – reikė anksčiau pradėt vežti Pc. Pipirai atsigãvę, nebegali smulkiai sumalti Plt.
6. intr. atkeršyti: Atgavau kitam, jog nekaltą abidijo iž piktybės SPI24. Žodelio vieno prieš juos neižtarė nei grumzdė jiemus atgaut SPII222.
| refl.: Vis nerado, ko padaryti, tai atsigãvo nors tiek, kad įspyrė Paį. Atsigáuk tu jam – duok į kuprą! Sml. Palaukėk, aš mokėsiu tau atsigáuti! Sml.
◊ bãdą atgáuti kiek užkąsti, alkį nustumti, numalšinti: Tik bãdą atgáuna Ėr. Na, atgáuk jau, atgáuk tą bãdą Grž. Ben kiek badeliùs atgavai̇̃? An.

×dagáuti (hibr.)
1. tr. pasiekti: Ei, šokin, mudrin, bėras žirgelis nedagaun nė žemelės JV634.
2. refl. nuvykti, nukeliauti (sunkiai): Kaip dasigavot lig Šiaulių? rš. Nežinau, kaip lig namų dasigáusiu Rs.
įgáuti
1. žr. gauti 1: Įgãvo vaikas peilį ir susiraižė nagus Vvr. Džiaugėsi tokį didžiai gerą daiktą įgavę BsPI62. Muštasis, žiužį įgavęs (žaidžiant), vėl pabrūkš kitam įdavė M.Valanč. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda Žem. Tėvo nabaštikas, bedirbdamas per daug, įgavo sintį Žem. Motyna, marčią įgavusi, ir rankas susinėrė Žem. Širdingai meilijo jį sau per žentą įgauti prš.
| prk.: Pergalę persams įgavo ir mažne jau temstančią jų garbę įžiebė S.Dauk. Tik artelėje visišką lygybę draug su vyrais valstietė įgaus (sov.) rš.
| Po dviejų trijų kepimų nauja duonkepė nusistoja, įgáuna savo rūgštį (joje maišoma duona jau turi savo specifinę rūgštį) Kp. Paskui raišioja dar kelis [apynių] ryšius, stiebams įgavus aukštį (paaugus) per dvi ar tris kurpes S.Dauk. Pons, baimės įgavęs (nusigandęs), įlindo vėl į ąžuolą BsV278. Turėjo įgauti naują išvaizdą (pasidaryti kitoks) K.Būg. Užsidegė šviesa, ir biblioteka įgavo puošnią, šventišką išvaizdą rš. Bet vėl liepsna įgavo naują vaizdą P.Cvir. Gėrė po keletą taurelių …, įgavo kalbos ir palinksmėjo Žem. Ypatingai didelę reikšmę įgavo (pasidarė reikšmingi) statybos ir gamybos tempai pokariniu laikotarpiu (sov.) sp. Praeis kelios dienos, ir derliaus nuėmimo darbai įgaus masinį pobūdį (pasidarys masiški) (sov.) sp. Sūnus ligą įgãvo (susirgo) kely J.
^ Barzdõs rėtį priskuto, o proto neįgãvo (nepasidarė protingesnis, išmintingesnis) Plt. Dantis praėdęs, proto neįgavęs (be dantų, senas, o mažo proto) S.Dauk. Jei kiaulė ragus įgautų, visą svietą išbadytų (atsikertama žmogui, žadančiam kitam ką pikta padaryti) Srv.
| refl. tr.: Dabar ir trobelę įsigáusi Plt. Įsigavęs pinigų, pirko namus M.Valanč.
| prk.: Įsigavo bėdą Pp.
2. žr. apgauti 1: Tu čia truputį mane įgavai̇̃ Kair. Kad aš būčiau žinojęs iš pradžios, kad taip bus, nebūtum manęs taip veikiai įgavęs rš.
3. tr. įvilioti: Tėvas vos vos įgãvo avis į tvartą Up. Norėdamys kaip šeškus ing slastus įgauti BM333.
4. tr. įgabenti: Šitos šėpos per šitas duris neįgausim Lp.
5. intr. įeiti, įvažiuoti, patekti: Saulė į trobą per medžius neįgáuna (neįšviečia) Užv.
| refl.: Tik insigavo su vežimu kluonan, ir lietus ėmė lyt Vrnv. Naktimis ateit mažos kandžių kirmėlės, tykodamos prie jų (bičių) įsigauti S.Dauk. Kaip galėčia aš in tą dvarą insigauti BsPIII276. O kaip būsit miestana insigavę (miestą paėmę), tada jį ugnimi uždekite BBJoz8,8.
| prk.: Kaminas užsidegė, ir ugnelė įsigãvo kamaron Sim. Jei šaltis insigaus sklepe, sušals mūs bul'bos Švn. Žodžiai n'įsigáuna į ausis KI12.
6. tr. paliesti; pažeisti, pakenkti: Vėjas nors šniokščia ir linguoja viršūnes, bet žemai nėmaž jų (medžių) neįgauna Žem. Batvinis jau įgautas šalčio Šts. Ji vis uogavo, ją tas spindulys saulės įgãvo, ir mirė Skr. Rados tokių vabalų, kurių kañdis teip buvo marus, jog žmogus įgautas toj vietoj mirė S.Dauk.
| refl. tr.: Ai, kaip įsigavaũ ranką! Ob.
7. tr. RBJoz24,8 užvaldyti.
8. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Pučiu pučiu – niekaip negaliu ugnį įgáut Grš.
| refl.: Arklys po ligai įsigãvo J. Dabar ji vėl įsigãvusi, buini Skr. Įsigavo nutildyta muzika, kalbos P.Cvir. Liepsnai įsigavus, puode viralas ūmai pradėjo kunkuliuoti P.Cvir. Įsigãvo degti ugnelė – nebeužges Dr.
| Ir jis tapo didžiu vyru, ėjo ir pralobo, iki gerai įsigavo BB1Moz26,13. Kad jau sykį įsigáuni (prasigyveni), tai paskui bėdos nebėra Up.
išgáuti
1. tr. sunkiai ką gauti, atgauti: Paskolink jam [pinigų], tai jau ir nebeišgáusi Jnšk. Kožnas tur lakštingalos balsą, iki išgáuna ką nors Gs. Led išgavaũ iš jo tą daiktą J.
| prk.: Kai kur darbininkams palyginti lengvai pavykdavo streikais išgauti iš savininkų nuolaidų (sov.) rš. Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana rš. Nieko iš tavęs išgáut (iškvost) negali An. Tik tyko žodį išgaut Ds. Sumislijo su kytrumu išgauti žinią, katra yra jo sesuo BsPIII20. Randasi dar tokie seneliai, kurie moka iš jų (kanklių) išgauti graudingą gaidą A1884,85.
| Vanoj sėdėk, kol prakaitą išgáus (kol išprakaituosi) Šts.
2. tr. iškviesti, išvadinti, išvilioti: Norėjai mane prigauti, iš to kiemelio išgáuti JD472. Negalėdamys išgauti iš pilių, visą žemę taip nuteriojo, jog kūlį ir vandenį tyruojantį beliko S.Dauk.
3. tr. ištraukti: Tam ežere gulbė šen ir ten plūduriavo, ir jie mislijo ją nušaut, ale nežinojo, kaip ją paskui iš to ežero išgautų BsV220. Žvejai, sunkią valtį išgavę į krantą, traukė ilgiausius tinklus rš.
4. refl. išeiti, išvykti, ištrūkti: Vyras išsigáuna iš namų ir geria J. Kaip išsigavo arklys iš tvarto, tai per visądien skraidė Arm. Per girią išsigavo į kelią rš. Atbėgo aždusęs, kaip iš šunų išsigavęs Vj.
| prk.: Aš nematau, kaip galima būtų iš tos bėdos išsigáuti KI163.
5. refl. išeiti už vyro, ištekėti: Ta duktė gerai išsigóvė Vrnv.
nugáuti
1. žr. gauti 1: Andrutis kap tik nugaũs pinigo, tai ir išleidžia Rod. Nedaugelis žmonių svetur laimę nugáuna Dglš. Anas dar iš šono kai ką nugáuna (užsidirba) – tai akmenis veža, tai ant plento dirba Ds.
| Nugavaũ valandėlę (prisitaikiau, pasistengiau laiko surasti) pamiegoti Glv. Nugáusiu laisvą dieną (pataikysiu laiką, kai skubaus darbo nebus), tai pats atvažiuosu Šauk.
| Kap nugóvė diržo (gavo plakti), tai miegti kap vandeny Vrnv.
| refl.: Kaip čia da kur žabų nusgavus? Sdk.
| Gerai, aš ar pakaičiu, ar kada nusigavusi (prisitaikiusi, gavusi valandėlę atliekamo laiko) atbėgsu Kv.
2. refl. nusigyventi: Ne tiktai kad nieko nepelnysią, bet dar nusigausią A1884,272.
3. tr. pačiupti, nustverti: Nesiskubink, Dievo žu (už) barzdos nenugausi Rod.
| prk.: Nugãvo šilma galvą Žr.
| refl. tr.: Kada tėvo nebus namie, tada motyna nusigavusi liuob nukuoduos [Levuką] už keikimą Žem.
4. tr. apsukti, apgauti: Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugáuna K.Donel. Aš jį preke nugavaũ, t. y. pakrividijau J. Matau, kaip jį nugauna ir nuvagia prš. Juos lapė nuo tiesos kelio nugavo (nuviliojo) prš. Antrą kartą manęs nebnugáusi Pln.
5. tr. nuimti, nutraukti (su vargu): Žiedą nuo piršto nugáuti KI2. Šėpį nuo seklumos nugáuti KII34. Su tokia pabūkle (prie karties pririšta sėtuve) galit ir nu aukščiausių medžių spietlių nugauti S.Dauk. Drabužiai, į kūną įlipę, negalėjo be didžių skausmų nugaunami būti prš.
6. refl. intr., tr. nuvykti, nukeliauti: Vos nusigavaũ į miestelį – kelias labai blogas buvo Šmn. Kaip aš sena tokį kelią nusigáusu Kv. Kiek nusigavę, juodu dar susitiko žmonių M.Valanč. Atskiestas nuo savųjų, vos medėmis nusigavo į abazą paties mistro S.Dauk. Į pilį nusigauti jam rods meiliaus būtų LC1878,25.
7. refl. ištrūkti, nusislėpus ką daryti: Vaikai, didžiųjų nusigavę, galvoms pradėjo eiti Šv. Pradėk ką virti, jeiben nuo tavęs nenusigausi, t. y. nepasikavosi J. Tie dešimtis išmintingųjų norėjo nu vienuoliktojo, paikojo, nusigauti ir namie palikti BsMtII181. Nusigãvęs atlėk Als.
8. tr. pažeisti, pakenkti: Šiemet visus žiedus rūdos nugãvo Vj. Pernakt šaltis bulbienius nugãvo Vj. Ne visų daržus nugáuna – kaip kokia žemė Vdšk.
9. tr. nuskriausti: Mažesnįjį visi nugáuna Up.
10. tr. nustelbti, užgožti: Šių gėlių nei piktžolės nenugaũs Skp.
| Kad ne aš, būtų jis tave nugavęs, t. y. nuskriaudęs J.
pagáuti
1. tr. pačiupti, pagriebti: Pagóvėm bičių spiečių Ndz. Pagausi tu paukštį lauke Mlt. Jis ją griebė, ale ji pasmuko, ir nepagavo BsPIV141. Kad kas jį pagaũtų, šimtą rublių gautų Vlkv. Jis labai žuvis pagáuja, turi dalį Vlkv. Pagáuni dvi tris žuvis in dieną [, ir viskas] Klvr. Daugiau musių pagauna su cukrum, ne su pipirais Vlkj. Gali arkliai per naktį ant dobilų būti, niekas nepagaũs Sml. Mesk obuolį, aš pagáusiu Ėr. Juras pagauna jos ranką P.Cvir. Abramas išgirdįs brolį savo pagautą BB1Moz14,5.
| prk.: Jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem. Vyrai lėkė dar į pievas pagauti nors vežimėlį sauso šieno Žem. Pora žodžių pagóvė (spėjo užrašyti) Arm. Pagavai man iš burnos žodį (pasakei tai, ką aš buvau besakąs) Žem. Ateisiu laiko pagavęs (turėdamas laiko) Šts. Šeimininkas net nepagavo žodžio (nesusigriebė, nesusiorientavo) atsakyti rš. Radzevičius tik retkarčiais pagaudavo progos pasikalbėti rš. Žmonių srovė pagavo mane, prigniaužė tarpuvartėj J.Balt. Jie nulėkė kaip viesulo pagauti rš. Liepsną pagavo vėjas, ir gaisras išsiplėtė ant viso namo rš. Tokie netikę dobilai, ir dalgė jų nepagauna (nenupjauna) Rk. Senis pagavo mano žvilgsnį rš. Greičiau, Semionai, o tai audra pagaus (užeis, užklups) rš. Dar ant kelio mane lietus pagóvė Lš. Eime, vaikeli, namo, paskui vakaras pagaus Gs. Vėjo pagáuni (įkvepi) – ir kosėji Ėr. Bitės pagáuna dūmą – ir keliasi aukštyn, į saiką Rm. Besimaudydamas buvau vandenio pagavęs į ausis Ėr.
^ Kai čia atėjau, tai nieko nebuvo pažįstamų, teip kaip pagáuta (buvo nejauku, nedrąsu) Gs. Iš dvie kiškių nei vieno nepagausi Skdt. Mešką miške pagavę išmoko Sim. Kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) J.Jabl.
pagautinai adv.: Gyvena pagautinai (kaip išdavikas) BBJer6,28.
| refl. tr.: Vieną katę lapė pasigavo Ėr. Šuva kiškį vijo ir pasgóvė Lš. Šiandie gerai pasigãvo [žuvies] OG365. Pasigavęs kad prilupė vaiką Jnšk. Labai nepasigáunamas (nesiduoda pagauti) OG408.
| prk.: Laiko pasigavęs (atliekamo laiko turėdamas), išplėšiu plėšų ir pridirbsiu krežių galybę Šts. Sausos malkos ugnį tuoj pasigáuna (greit įsidega) Antš. Jau aš pasgóviau (susipainiojau, apsirikau) Vrn.
2. tr. paimti, pastverti: Pagavęs akmenį metė į šunį Mš. Mano kepurę pagãvo ir nebeatiduoda Nj. Juozukas pašokęs pagavo duonos papentį iš užstalės Žem. Kas tau davė? O gal pagavai (paėmei, pavogei)? Žem. Kad nėr pagaunamõs kortos, tai kaip pagausi Alk. Prieš lytų da du vežimus šieno pagãvom (suspėjome įvežti) Ll. Neliepama dirbo, ką tik pagavo (kas pakliuvo į rankas), o nėkumet veltuo netruko M.Valanč. Jos žmogus, ką tik pagáuna, tą pralaka (prageria) Srv.
^ Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepinį pagaus B. Kad tave giltinė pagautų (toks keiksmas)! Grž.
pagautinai adv.: Neduosi geruoju – pagautinai pagausime Žem.
| refl.: Išlakstė, kur kas pasgavęs (kur kam pakliuvo) Trgn.
3. tr. prk. apimti, užvaldyti: Darbas pagavo lyg karštligė rš. Mane pagavo šiurpas, ir kraujas ėmė stingti S.Nėr. Pamažu jų nervinė įtampa pagavo ir Kasparą rš. Aš tylėjau taip pat, pagautas pasakojimo, užmiršęs viską J.Balt. Visi vienodai buvo pagauti įkvėpimo rš. O kad pažiūri į mergelę jauną, jos širdį minkštą kaip gaute pagauna rš. Padėjus galvą ant žemės ir uždengus akis, da greičiaus miegas pagauna Sz. Ragana, baimės pagauta, ėmė prašytis J.Jabl. Kažkokie slanktai ir mane pagãvo (slogos prisikabino) Ėr. Vargšą pagavo kosulys Mš. [Petras] teip aukštai buvo pagáutas, jog nuog džiaugsmo … nežinojo ką kalbąs DP595.
| Nesveikuoja kelinta diena – pilvas pagavo (pilvu serga) Rdm.
^ Blaškosi kap šiltinės pagautas Vrn.
4. žr. gauti 1: Pasiuogauna ir rublį kokį pagáuna (atsitiktinai gauna) Ūd.
| prk.: Vaikas išplaktas pagauna baimę (pradeda bijoti) Šts. Čia teip nevadinam, bet toliau upelis pagauna tą vardą (tuo vardu vadinamas) Gž. Neauga linai – žolės pagavo viršų (nustelbė) Šts. Smarsas svyla pečiuj, tai galvas pagaus Švnč. Šiaurys vėjas, pagavęs valią (pasijutęs laisvas), dūmė ir dūmė pakilęs priešais saulės Žem.
| refl. tr.: Pinigų truputį pasigavome Žem. Jie te pinigų pasigãvo Ėr. Savo valgyt neturėdamas, par kitą nepasigausi Vj. Žalionių žiemą pasigauti (retkarčiais po truputį vartoti) gerai Antš.
5. refl. tr. pelnyti, laimėti; naudotis; turėti: Ką jūs pasigáusit, jei neleisit mane į vakarelį?! Ll. Ką tu čia pasigausi vaiką nukukdęs?! Ll. Labai ten ką pasigausi, kad į teismą paduosi Srv. Tiek iš jo ką pasigausi Krkl. Duok dalgį, tepapjaunie lig vakaro, tepasigaũnie Užv.
| Greit ir savo pienelio pasigáusiam (mūsų pačių karvė atsives) Vkš.
6. tr. DP565 paimti: Reiks kada pagãvus nurauti cibulius, ką jie bepristovės Sml.
^ Nors prižadėjo vaikus lenkiškai šnekinti, bet nepildo prižado – tankiau pagauna (ima kalbėti) žemaitiškai Žem. Kur pagãvot šitą kelią (kur juo pradėjot eiti)? Pls. Vaikėzai jau pagaunami (paimami prie darbo, tinka darbui) Pg. Žydai neturėjo kaip pagavę sau moteres vesti (bet kokių negalėjo, turėjo tik iš žydų giminės vesti) BPI56.
| refl. tr., intr.: „Ką čia, broliukas“ – jis tep pasgáuna (taip dažnai sako, toks jo pertaras) Lp. Spaudos skubiai savo laiku pasigauta (apie tai rašė spauda) rš. Jis kalbėdamas dažnai pasigauna (dažnai sako) tą žodį Lš. Tas šaukštas pasigaunamas (dažnai vartojamas) – visų nenoriu kamšyti į puodą Lnkv. Ir tu sustaisei tokį pasigaunamą andarokėlį Klvr. Gerai turėti pasigaunamas (prieinamas) kaimynas – prireikė ko, nuėjai ir gavai Dgl. Kad pasigauna (susiima, pasistengia), jis ir pėstinai nueina dešimt kilometrų Dr. Raudono šilko skarelė, parišta nauju, mieste pasigautu (įsižiūrėtu) būdu, laikė lininius jos plaukus rš.
7. tr. pajusti; suvokti, suprasti: Niekas taip nepagaus visų smulkmenų kaip vaiko akis sp. Buvo labai tylu, tai ir gatvės vaikai galėjo pagaut (išgirsti) jo žodžius Mš. Klausa mūs jautri, pagauna garsus rš. Kokį žodį pagáuna (nugirsta), ir užsirašo Vrn. Neina (nesiseka) pagaut, kas per žodis Žal. Savo žodžiams jis teikia kažkokią ypatingą, nepagaunamą (nesuvokiamą) prasmę rš. Daiktą galima pagáuti ne tik rankomis, bet ir psichinėmis pajėgomis FT.
| refl. tr.: Aš to žodžio nepasigáunu (neperprantu) Al.
8. intr. pradėti; suskasti (su bendratimi): [Žuvys] smarkiai pagavo krutinti uodegas P.Cvir. Kad pagaunu sriubą srėbt, negaliu net atsikvėpt rš. Ir štai atėjęs jaunas bernytis pagauna mane barti RD57. Kartais baisu ir klausytis, kai ji pagáuna bartis Kair. Visi pagãvo bėgti KI46. [Vokiečiai] jau rūbais mūs kaip mes vilkėti pagãvo K.Donel. Musės pagaus dėti kiaušius J.Jabl. Veikiai pagaváu pritarti kulti Dr.
| refl.: Pasigãvo bėgti, bet neišbėgo Šts. Kaip iš Plungės parvažiavau, muštis, peštis pasigavau JD710. Teip pasigavo mokyties, jog paliko daktaru M.Valanč. Pasigavo į daktarus (ėmė daktarauti) Šts.
9. refl. paeiti, išvykti; pasijudinti: Kaip pasigaváu į ylakiškius siūti, tai ir nebegrįžtu nė šventoms dienoms į Barstyčius Brs. Jis ale su savo šėpiu, ledų aprengtas, nebegalėjęs nei iš vietos pasigauti Kel1881,6.
| Kad šaknys pasigáuna į gilumą (prigyja), tuokart medis pradeda augti Vvr. Didžiū́sius beržus išgenėjus, mažiejai pasigáuna į didùmą (pradeda augti) Šts.
10. tr. pasiekti: Dėkuo, dėkuo, pagausu duonelės, bile ant stalo yra Rt.
| Tik galingais teleskopais pagaunama (pamatoma) žvaigždutė rš.
11. tr. paliesti, pažeisti, pakenkti: Jų žiedų šalnos nepagauna (nepakerta) rš. Pagãvo šaltis morkas, pradėjo pūti Rm. Pagãvo varputis braškes, įsivarputėjo Šts. Neik basas, pagaũs vėjas Pc. Gal sušilusį vėjas pagavo (užpūtė), ir ažkimo kaklas Sdk. Vienas dobilų laukas yra pagautas Pln. Kaip ugnies pagautas išbėgo greitai Grž. Vėjas pagáuna (užpučia), tai i šalta Pžrl.
12. refl. intr., tr atsigaivinti, sustiprėti, pasveikti: Aš dar nemirsiu, aš dar jums parodysiu, tik leiskite man kiek pasigauti I.Simon. Jau man niekas neskauda – pasigavau Gr. Ilgai sirgo, bet dabar jau pasigãvo Rg. Kojas pasigavo (pasigydė) ir išejo iš namų Šts. Ana pasigãvo iš vargo J. Ko baltakiuoji: kad pasigausiu, atiduosiu Skd.
| Jau pasigãvo (įsigalėjo) ugnis degti, nebužges Dr. Kad bent tos šalnos nors kartą nustotų – nė žolė negali pasigauti Žem. Jų sėkla nepasigaus (netarps) CI161.
13. refl. atsigauti, atsikeršyti: Vyras ant katės supyko, o ant pačios pasigavo rš.
14. tr. gimdant pabūti priėmėja: Ji man mergučę pagavo Skr.
15. refl. tr. pagimdyti: Neserga, tik mažą pasigavo Šts.
◊ vir̃šų pasigáuti nugalėti: Motyna, pasigavusi viršų, iškoliojo vyrą paskutiniais žodžiais Žem.
pargáuti
1. intr. pareiti, parkeliauti: Gerai įgėręs buvau, o reikėjo pargáuti namie Plng.
| refl.: Kol parsigaváu namie, ir pusnaktė atejo Vvr. Tiktai rytmety į Klaipėdą parsigavo Kel1881,5. Parsigavo dar ažu pãdos (su giedra) namo Arm.
2. tr. perkelti šen: Bene pargáusma aną į šią pusę, tada greit nebepaleisma Užv.
pérgauti
1. tr. per daug gauti: Jau tu iš mūsų gavai ir pergavai, daugiau nė prašyti nebegražu Sml. Kad ir gausiu pergausiu, ale tokio negausiu JD858.
2. tr. perkeldinti: Aš noriu pérgauti jįjį iš vienos vietos į kitą J.
| refl.: Pérsigavau per upį J. Kad tik mes pársigausim per Jūrą, tai paskuo būsim be bėdos Up. Vanduo nunešė lieptą – kaip mes pérsigausim per tą ravą? Ssk. Dabar per Nemuną sunku pérsigauti, vanduo didelis Lš. Iki Rusnės žvejų kiemo reik man persigauti KlvD358.
3. tr. paliesti, pakenkti: Vėjai pergauna žemę, neapdengtą sniegu S.Dauk.
4. tr. perimti, permušti (viršyti): Pipirų tiek tedėki, kad tik kvapą pargautų Šll.
5. tr., intr. persūdyti; perdėti: Párgavai kruopynę, kas besrėbs tokią sūrybę Šts. Batviniai daugiau párgauti nekaip be druskos Užv.
| Na, tie vyrai visumet párgauna (neišlaiko saiko) Up.
6. intr. pervalgyti; perkąsti: Trupučiuką pergavau, jau dabar dalauksiu pietų Ml.
| refl.: Jonas persigavo obuolių Gmž.
◊ bãdą pérgauti kiek pasisotinti, užkąsti: Kiek čia to valgymo – tik kad badą pergavau Sml.
pragáuti
1. žr. gauti 1: Imk druskos ant burgos, kol pragausi pinigų J.
| refl. tr.: Vasarai paršelį bene prasigausiu Šts.
2. refl. sunkiai pro kliūtis praeiti, prasiskverbti: Prasigavau į savo kambarį ir atsiguliau į lovą rš. Prasigauti iš Vilniaus į Kauniją Kajetonui Graužiniui buvo daug sunkiau rš. Prasigavęs nuo jųjų, atbėk prie manęs J. Pro šią plėvelę prasigauna produktai, kuriais branduolys ir protoplazma keičiasi rš.
3. refl. tr. sunkiai ką pradėti: Čia nuosklanda, niekas neprasigauna naują kelią per sniegus J.
4. refl. prabusti: Vidunaktį prasgaunu ir negaliu ažumigt ažu rūpesčių Arm. Kad prasgáusi nakčia, tai nueik papaisyk karvės Arm. Prasgóviau, o čia jau šviesu Arm.
prigáuti
1. tr. kiek apgauti, apsukti: Darbininke, nieks daugiau jau tavęs neprigaus L.Gir. Vieną kartą tu mane prigavái, bet daugiau jau nebapgáusi Slnt. Jis ją prigavo valgyme, t. y. daugiau suvalgė J. Savęs neprigavęs, antro nepamylėsi Šts. Jei ką prigavau, ataduomi ketveriopai DP35. Tuo metu anus velinas prigaun BPI213. Kursai priesiek artimam savo ir neprigaun Mž537. Žaltys mane šiteipo prigavo BB1Moz3,13. Nieko neprigauk BtMr10,19.
| prk.: Su arbata gali prigauti pilvą (pasotinti), reikalaujantį pripildymo V.Kudir.
prigautinai adv. piktai: Anys prigautinai prieš mane kalba visur BBPs109,3.
| refl.: Jis prisigavo, t. y. pigiai pardavė J. Aš neduosiuos prisigáuti KII8.
2. tr. suvedžioti (mergaitę): Jaunas mergas vyrai greit prigáuja Brt. Tegu jis ir ima tą mergelę, kurią prigavo I.Simon. Vakar šoko ir dainavo, šiandien verkia, kad prigavo Srv. Tu nujok, tu nujok į Tilžės miestelį, ten viliok, ten prigauk miesto šinkorkelę StnD12.
3. tr. pasiekti: Kad prigautų Jono rankas, bučiuote bučiuotų Žem. Aš nėkaip negaliu prigáuti kepurės Slnt. Pakabink kilbasus ant lubų, ka katinas neprigáutum Slnt. Dėkuo, dėkuo, prigáusu duonelę (pasieksiu ant stalo) Rt. Aš to obuolio niekaip neprigáunu, jis per daug aukštai Rg. Lapė, pamačiusi uogas ant medžių, norėjo prigauti S.Dauk. Nėkaip negaliu lubų prigáuti Pkl. Tu didesnis – prigáuk man raktą nu gembės Plt. Par aukšta yra, negaliu prigauti Krtn. Kad aš jįjį prigaučiau, kepurę nutraukčiau J. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prigavau KlvD22. Įkrito į šulinį viedras, ir negaliu ano prigauti Skd. Nerk, ar prigáusi dugną Kl. Laivas, dugnu žemės prigavęs, apsistojo M.Valanč.
| Prigavau krūmus (priėjau, privažiavau) ir pasislėpiau Šts. Paklydau bevažiuodamas: miške nei žmogaus prigauti, nei kiemo matyti – nors pasikark Dr.
prigáunamai adv. pasiekiamai: Nepadėk peilio prigáunamai, kad vaikai neįsipjautų kartais Als. Žemo[je] obelė[je] ir obulai auga ranka prigáunamai Als. Prigaunamai (visai arti) yr vieškelis Šts.
| refl. tr.: Nevalgyk sausos duonos, bet ir sviesto prisigáuk Šv.
| Prisigavau juostą (siją), juosta trakš, bilst – ir nukritau Nt.
| Čaika prakiuro, ir mes vos ne vos krantą prisigóvėm (pasiekėm) Lš.
4. tr. sunkiai prieiti; privaryti: Prigavus kraštą, pirmasis Aleksandra vilyčią įsviedė S.Dauk. Nor laivelį prie krantos prigauti arba iššokti prš.
| refl.: Prie karalaitės prisigaut norėjo BsPI48. Prie krašto prisigáuti KII3. Smertis niekaip negalėjo prie galvos prisigáuti BM396.
5. žr. gauti 1: O ką prigáusi nevalgęs?! Skr. Gyventojai prigauna žuvies iš kur arba perka silkių M.Valanč. Mes teprigavome pačius pastaruosius numerius pernykščių metų rš. Susirgęs nei vandens nepajėgsi prigauti, nei pagalbos prisišaukti rš.
| Laiko prigãvęs apravėsu daržą Užv.
| refl. tr.: Liokajus, prisigavęs pinigų, nė minavoti apie nakvynę nebminavojo BM341.
6. tr. kiek paliesti, pažeisti, pakenkti: Prigãvo šalčiukas bul'bas Švnč. Apgenėjus šakas, veikiaus šaltis prigauna ir pirmąsias sprogymes gal pagadinti S.Dauk. Jei šaltis neprigáus, turėsiam obulų Skd. Šitie obuoliai šalčio prigauti, ilgai nestovės Rdm. Mūs bulvės prigautos (pašalusios) Lš. Mano kojos šalčio prigáutos, tai man greit šalta Rdm. Šitas arklys jau dusulio prigáutas Al. Prigavo man gynagį Sr. Įstatymas apie galutinių balsių sutrumpinimą nebegalėjo jų prigauti žodžių viduryje Jn.
| refl.: Sušilęs negerk šalto vandens, kad neprisigautái (kad nepakenktų) Kb. Padžiovink rugius, ba prisgaus (pages) Arm. Miltai nedaugį prisgóvę, duona negardi Arm.
sugáuti
1. tr. BtMt21,33, BB1Moz19,16 pagriebti, sučiupti: Lapę gyvą sugavo J.Jabl. Pritykino katė žvirblį ir sugavo J. Žalią zylelę sugavau KlvD11. Šunys žąsį sugavę daknija, drasko J. Karosėli geltonasis, kas tave sugavo? Nm. Pavyksmu vyk ir sugausi J. Jie labai daug žuvų sugóvė Alv. Sugaus mane žvejužėliai, būsiu žvejų martelė JV440. Kad sugaučiau tą paukštelį, vynu pagirdyčiau KlvD40. Strielčius sugóvė daug kiškių Prl.
| prk.: Ne kartą atsigrįžusi Monika sugaudavo vyro žvilgsnį P.Cvir. Piktą žodį paleisi, atgal jo nesugausi (nebeatšauksi) TŽV598. Gal tu sugavai̇̃ kokią giesmę (iš atminties ištraukei, prisiminei)? Tvr. Jos akys jau sugauna kiekvieną smulkmeną J.Avyž.
| Nuo tokios krosnelės visiems sugaudavo galvas A.Vien. Galvą sugãvus, reikia kramtyt žirniai Vžns. Smarki gryčia, sugaũs galvas visiems Š. Kad sugáuna galvą, reik šiltu vandeniu mazgoti Sml. Net galvą sugãvo nuo tavo liuikos Ktk. Pirtin neisiu – bijau, kad galvos nesugautų̃ Užp. Nelįsk į gailius – galvą sugaus Jnš. Kana kol mano galva šiandien teip sunki, lyg sugauta Ds.
^ Senis jautėsi tartum sugautas (nedrąsiai) A.Vencl. Seniai atpratusios nuo tokios puikios ir gausios draugijos, seselės pasijuto it sugautos A.Vien. Seno žvirblio ant pelų nesugausi Sim. Be tinklo nesugausi, be ginklo nenušausi LTR.
| refl. tr., intr.: Vagys, keliu eidami, jį susigavo Jrk25. Mes ir žuvies susgautumbe Slk. Teip didis apstas žuvų sugavos DP288. Norėjau žentą turguj susgaut (sutikti) Ds.
^ Net susgavau (susikompromitavau) Gmž. Sirginėja šita mergaitė, tai kap susgavus (nedrąsi) Prng.
2. intr., tr. išaiškinti: Gali kaip sau nori šnekėti, o vis tiek sugauna bemaluojant Vvr. Jis labai moka meluoti, jo niekur nesugaus Lš. Melavo, kol sugavo J.Jabl. Dreba, kad jo nesugautų nieko nemokančio! Gmž. Tikrai Viešpatį sugãvo žodyje DP116.
| refl.: Kaip tik pradėsi meluoti, tuoj susgausi (išsiduosi) Sdk. Daug bekalbėdamas pats susigavo laikrodį pavogęs An.
3. tr. prk. pajusti, suvokti; susiorientuoti: Akimis jis ryžosi sugauti didžiulės salės plotį rš.
| refl.: Vos susigavaũ, kokioj vietoj bestoviu Svn. Visi iš jo juokės, o jis vis nesusigãvo Svn. Susgãvo ir anas, tik jau po čėso (susiprato negerai padaręs) Ds. Paskui susgoviau ne tep pasakęs Rod. Žmogus inejo pirkion i susgãvo: suprato, kad ne te pakliuvo Prng.
| Ko dar̃ jis tep greit susigóvė (supyko, įsižeidė)? Lzd.
4. tr. atgauti, sustiprinti, sutaisyti; pasitaisyti: Burnelę išgėrusi, nusiskanino: „Atatata, kūmalės! Teip širdelę sugavau, teip sugavau“ rš.
| refl.: Kviečiai iš pavasario buvo visai prasti, o po lytaus susigavo Šmk. Rugiai jau pradeda susigauti Pb. Jau antra diena po keliui, ė da susgaut negaliu Tvr. Arkliai nuo dobilo susigãvo Jnšk.
5. refl. brš kūdikį pradėti: Motyna manimi žyvate susigãvo K.
◊ zui̇̃kį sugáuti
1. parvirsti: Sugaváu zui̇̃kį teip greitai bebėgdamas Slnt.
2. baigti pjauti javus: Pjovėjai zuikį sugavo lig su saule Krtn.
užgáuti
1. tr. paliesti: Atradęs apsigobusias mergaites, capt užgavo su pirštu vieną mergaitę ir tarė: „Sveika, martele!“ M.Valanč. Dešine ranka užgauna stygas, o kaire tildžia Sab. Kur užgavo akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV565. Kur tik sparneliais užgauni, gert ir valgyt visur gauni Pn. Aš jį tikt vos užgavaũ K. Aš užgausiu piemenį, ir bandos avys išsisklaidys brš.
| prk.: Vaikai, ko čia užgáunat (liečiat) ne savo daiktą, ar eisat šalin?! Vvr. Negaliu iškęsti neužgavęs dviejų dalykų V.Kudir. Keleivių nosis maloniai užgavo viralo kvapas S.Nėr. Žiūrėjo į dar jauną žmonos veidą, bet jau vargo raukšlių užgautą rš. Mokytojas buvo jaunutis, vos 25 metus teužgavęs (tepradėjęs) rš. Jį neprivalo nei mažiausysis vėjelis užgáuti KII37. Ant lubomis džiovinant, reik veizėti, kad ne visai per daug saulė užgautų džiūnančius apynius S.Dauk. Kai tik didelė šviesa užgauna, tuoj akys ima tavaruoti Ps. [Žinia] kaip žaibas visus užgavo Žem. Jos žodžiai kaip elektra užgavo visus Žem. Kodėl tavo suknelę raselė užgavo (sudrėkino)? Nm. Tereikia pasaugoti, kad neužgautų pelėsys, tai ir bus rūgštelė nepagedusi Vaižg. Jis gailesties užgáutas rodės KI61.
^ Aukštą medį visi vėjai užgauna Brž.
2. tr., intr. skaudamai suduoti: Netikėtai užgavo ranką į kažkokį kietą, iš šieno styrintį daiktą rš. Užgavai̇̃ vaiką, ir verkia dabar Jnšk. Tuomet metė iš svilksnės akmenį ir užgavo filistiną į smilkmenį S.Stan. Vienok uodo nenušauna, tik per plikę sau užgáuna Kp.
^ Kad norėsi užgauti, tai ir pagalį gausi Jnšk. Kur skauda, ten ir užgauni K.Būg.
užgautinai̇̃ adv. skaudamai: Užgautinai̇̃ mušė Pl.
| refl. tr.: Užsigavaũ ančiakį, net akis aždribo Ds. Koja patinus, gal užsigavai̇̃ kur griūdamas? Srv.
^ Kur skausta, ten ir užsigauna VP26.
3. tr. įžeisti: Tarutis jautėsi visai užgautas P.Cvir. Niekas žodžio užgaunančio tau nesakys rš. Uošvelė, po trobą bevaikščiodama, užgãvo martelę pirmu žodeliu JD1495. Nė per pusę lūpų neužgaus niekuomet tavęs Žem. Jis tą žmogelį lig kaulo užgãvo su savo liežuviu Dr. Ar tai seną, ar tai jauną bloga burna vis užgauna A.Strazd.
^ Saviškio užgaunamesnis plūdimas negu svetimo rš.
užgaunančiai adv.: Jis kalbėjo užgaunančiai rš.
| refl.: Žiūrėk, ponaitis, užsigãvo, suprask, užrietė nosį Paį. Už tai baisiai ji užsigautų ir būtų nelaiminga rš.
4. tr. pačiupti, pagriebti: Tasai vilktinis … užgauna ing save žuvis visokios giminės, teip piktas, kaip ir geras DP526.
| Paskui ažugóvė (užklupo) karas Arm.
5. refl. ant ko užlipti su didelėmis pastangomis: Ant kalno viršaus užsigáuti KI542. Kad tik ant tos šakos užsigaut galėčiau rš. Jis jam … ant sprando užsigavo BsPI102.
6. tr. žr. gauti 1: Nuvažiuoju te, kokį pudą užgáunu (gaunu pirkt) ir vėl grįžtu Ad.
◊ ši̇̀rdį užgáuti
1. įžeisti: Kasdie tėvui širdį užgáuna Dkš.
2. patirti malonumo: Aš užgavaũ širdį, t. y. gėriau, valgiau skaniai J. Su taboku širdį beužgaunu Plng. Neturim kuomi širdies užgauti, nieko kito neturėdami, kaip tiktai maną S.Stan.

Daugiau informacijos

įgáuti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pérgauti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (26)

apjóti

nujóti

atiti̇̀kti

išti̇̀kti

prikri̇̀sti

sukri̇̀sti

im̃ti

dagáuti

įgáuti

pérgauti