mi̇̀trinti, -ina, -ino tr. daryti mitrų, miklinti: Nuo aukšto vežimo mitrino (ragino) savo įganytus sarčius ir vis važiavo pirmutinis V.Kudir.
| Dėl to mudvi ne didi su draugalėlėms, kad mus močiutė gražiai mitrino (lavino, auklėjo) JD263.
| refl.: Jau nemitrus, tai nė nesmi̇̀trink Ds.
įsimi̇̀trinti įsimiklinti, įgusti: Tai mes ir įsimitrinome dainuoti rš.
išmi̇̀trinti tr. išmiklinti: Seno žmogaus nebišmitrinsi Šts. Išmi̇̀trins kariuomenėj, kad raitysies! Ds.
pami̇̀trinti tr. pamiklinti.
| refl.: Pasimitrino ir sučiupo lydeką rankomis rš.
prami̇̀trinti tr. pramiklinti, pramankštinti.
| refl.: Šaudyt tiek prasimitrinau, kad kartais pataikau paukštį skrendant rš.