Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (46)
užgr‖iū́ti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
griūvant partrenkti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Jį medis ~iùvo miške. ~iùvo ant kibiro, eidamas tamsoje.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
griūvant užsilyginti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Šulinys ~iùvo. Duobė greit ~iùs.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
parvirsti ir nebegalėti atsikelti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Lėkite greitai – tėvas ~iùvo.
4
Reikšmė
Apibrėžtis
staiga užeiti (būriu, netikėtai)
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Nelauktai ~iùvo svečių. ~iū̃va šienapjūtės darbai.
5
Reikšmė
Apibrėžtis
užslinkti, užaugti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Takas ~iùvo žole. Akys ~iùvusios (užtinusios).
6
Reikšmė
Apibrėžtis
prislėgti, prispausti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
~iùvo širdį toks sunkumas. ~iùvo abejonės.
pitchfork
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - kelti šakėmis; mesti šakėmis
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - nelauktai paskirti į aukštas pareigas; aukštai iškelti
vėtyti
Apibrėžtis
vė́tytas ir mė́tytas daug sunkumų išgyvenęs, visko patyręs: Manęs, seno vilko, niekas neprigaus. Tokiuose dalykuose aš vėtytas ir mėtytas. Pt. Teko visur būt, vėtyta ir mėtyta. Kpr. Ką čia daug kalbėt, jau jis vėtytas ir mėtytas, jo neišmokysi. Dkš. „Aušron" patekęs pasijutau lyg miške, čionai gimnazistai buvo vėtyti ir mėtyti. Andr. Nelauktai prisiminiau pusbrolį Jievarą, gal dėl to, kad tas – vėtytas mėtytas, nemaža pasaulio regėjęs. Zur.
nevė́tytas ir nemė́tytas NmŽ. apsukrus:
nežinia
Apibrėžtis
ant nežiniõs K. nežinant, abejojant (ką daryti):
ant nežinių̃ K. nežinant, abejojant (ką daryti):
iš nežiniõs
1.staiga, nelauktai: Ižg nežinios pasirodęs tarp žmonių. Dk.
2.netyčia: Iš nežinios užmušė savo artimąjį. Chyl.
iš nežinių̃
1.staiga, nelauktai: Iš nežinių užpuolu, užklumpu. R. Iš nežinių užpuolė. Kbr. Bloga, kai svetimas (svečias) iš nežinių užklumpa. Ds. [Lenkų karalius] gula iš nežinių ing saulėlydinę Lietuvą. Dauk.
2.netyčia: Kur žmogų netyčiomis ir iš nežinių būtų užmušęs. brš.
kad (tave...)nežinià sakoma keikiantis: Kad tave nežinia, tai tu man taip mokėk!. Alk. O kad tave nežinia, na kur tu dingai!. Mrj.
kad (tave...)kur̃ nežinià sakoma keikiantis: Ka juos kur nežinia, tik lekia lekia!. KzR.
kad (tave...)kur̃ nẽžinios sakoma keikiantis: Kad jį kur nežinios, visai nė nemislijau. Plv.
Jei vaiką kankina dusulys, jis jau nebegyvens ilgai
Apibrėžtis
Redaguotas tekstas: Kad dusulys kankina jauną vaiką, jis ilgai negyvens, pamirs. Tokio vaiko tėvams sakoma: „Ar jau turi pasiuvęs smerčiai marškinius?“ Tuo pabrėžia, kad jis gali staigiai, nelauktai mirti.
Originalus tekstas: Kad dusulys kankina jauną vaiką, jis ilgai negyvens, pamirs. Tokio vaiko tėvams sakoma: „Ar jau turi pasiuvęs smerčiai marškinius“. Tuo pabrėžia, kad jis gali staigiai, nelauktai mirti.
Pastabos: pamirti - numirti;
smertis - mirtis
Užrašymo laikas: 1947
Signatūra: LTR 2702(394)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Barbora Vilkienė
Fiksuotojas: Aleksandra Liubauskaitė
Vieta: Vyšniūnai (k.), Stakliškių sen., Prienų r. sav., Kauno apskr.
Mokslinė klasifikacija: Negalavimai, Sutrikimai Bei Ligos
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
patrendė́ti
Apibrėžtis
trendė́ti, -ė́ja (trénda K, Rtr, tréndžia K, Rtr), -ė́jo, tréndėti, -a (-i), -ėjo NdŽ, Kv; N žr. trandėti:
1. K, K.Būg, Rtr, LVIV230, FrnW, KŽ.
2. Medis trendėjo, t. y. dundėjo J.
ištrendė́ti žr. ištrandyti 3: Pakluonėse, gojelių užuovirtose, alyvynuose nelauktai išnirdavo dienos švieson pirtelė ar pašiūrė samanom nužaliavusiu stogu, ištrendėjusiom sienom J.Balt.
patrendė́ti, patréndėti NdŽ žr. patrandyti 2.
sutrendė́ti FrnW, KŽ, sutréndėti FrnW, NdŽ; Ser žr. sutrandėti 3: Sutrendėjęs medis MŽ. Kėžas sutrendėjęs CII48, Mž341. Sutrendėjęs kėžas N. Savo akimis matęs su sutrendėjusiais medžio stukeliais metant BsV150.
1. K, K.Būg, Rtr, LVIV230, FrnW, KŽ.
2. Medis trendėjo, t. y. dundėjo J.
ištrendė́ti žr. ištrandyti 3: Pakluonėse, gojelių užuovirtose, alyvynuose nelauktai išnirdavo dienos švieson pirtelė ar pašiūrė samanom nužaliavusiu stogu, ištrendėjusiom sienom J.Balt.
patrendė́ti, patréndėti NdŽ žr. patrandyti 2.
sutrendė́ti FrnW, KŽ, sutréndėti FrnW, NdŽ; Ser žr. sutrandėti 3: Sutrendėjęs medis MŽ. Kėžas sutrendėjęs CII48, Mž341. Sutrendėjęs kėžas N. Savo akimis matęs su sutrendėjusiais medžio stukeliais metant BsV150.
nežiniomi̇̀s
Apibrėžtis
nežiniomi̇̀s adv. K; SD456, Jn, nežiniõm, nežiniõms
1. netikėtai, nelauktai: Nežiniõm atvažiuosiu (nedavęs pirma žinios, nekviestas) Jnšk. Būdami pri [v]andens, tilvikai klyruo[ja], užeiti nežinioms – paleka nespėriai D103. Ateis liga nežiniom, skaudės galvą pagiriom! BsO131.
2. niekam nežinant, slapta: Nežiniõm pavalgė ir išėjo Mrj. An rytojaus jaunikaitis nežiniom niekieno pasiėmė savo žvėris ir išejo kalnuos BsPII305. Tu jau nežiniõms nuejai Slnt. Pasileido karalaitei nežinioms važiuoti BsPIII33. Jonas myli mergelę slaptom, nežiniom LTR(Kp). Tėvo motkos nežiniom aš ją pamokysiu LTR(Srj). Aš, niekam nė žodžio netarusi, išeisiu visai nežiniom S.Nėr. Nežiniõms paeit vienas pas kitą J.
3. pačiam nežinant, netyčia: Netyčiomis aba nežiniomis dasileidė galvažudystės Ch4Moz25(antraštė). Gerai tada bylo nežiniomis mokytiniai SPII248. Prašai nežiniõm (lyg nežinodamas, dėdamasis nežinančiu) Dglš.
1. netikėtai, nelauktai: Nežiniõm atvažiuosiu (nedavęs pirma žinios, nekviestas) Jnšk. Būdami pri [v]andens, tilvikai klyruo[ja], užeiti nežinioms – paleka nespėriai D103. Ateis liga nežiniom, skaudės galvą pagiriom! BsO131.
2. niekam nežinant, slapta: Nežiniõm pavalgė ir išėjo Mrj. An rytojaus jaunikaitis nežiniom niekieno pasiėmė savo žvėris ir išejo kalnuos BsPII305. Tu jau nežiniõms nuejai Slnt. Pasileido karalaitei nežinioms važiuoti BsPIII33. Jonas myli mergelę slaptom, nežiniom LTR(Kp). Tėvo motkos nežiniom aš ją pamokysiu LTR(Srj). Aš, niekam nė žodžio netarusi, išeisiu visai nežiniom S.Nėr. Nežiniõms paeit vienas pas kitą J.
3. pačiam nežinant, netyčia: Netyčiomis aba nežiniomis dasileidė galvažudystės Ch4Moz25(antraštė). Gerai tada bylo nežiniomis mokytiniai SPII248. Prašai nežiniõm (lyg nežinodamas, dėdamasis nežinančiu) Dglš.
grūdas
Apibrėžtis
kaip (kap) aguõnos grū́das (grūdáitis) Mažas (Mažutis Ėr, Smulkus Kp) kaip aguõnos grū́das. Grž. Mažickas, kap aguõnos grūdáitis. LzŽ 88 (Š).
kaip (kai, kap, keip, lyg) ãklai (žãbalai, žabalái, žabãlei) vìštai grū́das Pasitaikė kaip (kap Gs) ãklai vìštai grū́das. ZnŽ III 371 (Snt). End. Čia jai nusidavė – kaip ãklai vìštai grū́das. Pc. Pasisekė (Pavyko Dkš) kap ãklai vìštai grū́das. LKT 210 (Dkš). Pasitropijo kaip ãklai vìštai grū́das. Vvr. Šitam kaimui Apnaro nuotykis buvo tikra šventė, puiki pramoga, nukritusi nelauktai ir netikėtai, lyg aklai vištai grūdas. J.Balt. Papuolė (Pasitaikė Mlt) kaip žãbalai (žabãlei Vel) vìštai grū́das. Užp. Všn. PPr 400 (Ds). Papuolė kai žãbalai vìštai grū́das. KltŽ 418. Pasigadyjo (pasitaikė) keip žabalái vìštai grū́das. Ppl. Nusisekė (Nustiko Kzt) kaip žãbalai vìštai grū́das. Žl.
kaip (kap) avižõs (avižaĩnio, avižìnis) grū́das Išbalęs kaip avižos grūdas. S.Dauk. VP 19. LPP I 257 (Zr, Ds). Baltas kap avižõs grū́das. Gs. O teip tu ištiškęs (išblyškęs) kaip avižõs grū́das. Rs. Išbalęs kaip avižainio grūdas. LPP I 257 (Vdk). Išbalęs kap avižìnis grū́das. Nmn. Pabalęs kaip avižinis grūdas. LPP I 257 (Ar).
kaip vìštai grū́das Aišku kaip vištai grūdas. KrvP (Prl).
kaip vìštai miẽžio grū́das Atsibodo kaip vištai miežio grūdas. KrvP (Vs).
Rožės sužydėjo, žvaigždutės sužibo
Apibrėžtis
Daina:
Rožėm sužydėjus, žvaigždėm sužibėjus,
Rožėm pasipuošęs ten po ąžuolais
Jaunas partizanas mergužėlei tarė,
Kad daugiau jau niekad jis nebeateis.
Mergina, supratus tą pavojaus žygį,
Rankom užsidengia mėlynas akis,
Šilko nosinaitę ašarom suvilgė,
Tarė: „Partizane, tau baisi mirtis.“
Rodos tyliai ėjo, niekas negirdėjo,
Rodos, ir mėnulis švietė neaiškiai,
Bet saulutei tekant pasigirdo šūviai,
Priešas pastebėjo, puolė nelauktai.
Jis narsiai kovojo, kol ginklų turėjo,
Bet daugybei priešų trūko šovinių.
Paskutinį šūvį sau krūtinėn šovė
Sakė: „Pasiduoti gyvas negaliu.“
Priešai pastebėjo, kad jis nebegyvas,
Puolė lyg įniršę, alkani vilkai.
Laikrodėlį sega, kitas batus traukia,
Vienas kito klausia: „Ar nepažinai?“
Kišenes iškratė, dokumentų ieško,
Kad galėtų turtą konfiskuot visai.
Jie tiktai surado parašą klajūno
„Mano už tėvynę žygis ir darbai“.
Rožėm sužydėjus, žvaigždėm sužibėjus,
Rožėm pasipuošęs ten po ąžuolais
Jaunas partizanas mergužėlei tarė,
Kad daugiau jau niekad jis nebeateis.
Mergina, supratus tą pavojaus žygį,
Rankom užsidengia mėlynas akis,
Šilko nosinaitę ašarom suvilgė,
Tarė: „Partizane, tau baisi mirtis.“
Rodos tyliai ėjo, niekas negirdėjo,
Rodos, ir mėnulis švietė neaiškiai,
Bet saulutei tekant pasigirdo šūviai,
Priešas pastebėjo, puolė nelauktai.
Jis narsiai kovojo, kol ginklų turėjo,
Bet daugybei priešų trūko šovinių.
Paskutinį šūvį sau krūtinėn šovė
Sakė: „Pasiduoti gyvas negaliu.“
Priešai pastebėjo, kad jis nebegyvas,
Puolė lyg įniršę, alkani vilkai.
Laikrodėlį sega, kitas batus traukia,
Vienas kito klausia: „Ar nepažinai?“
Kišenes iškratė, dokumentų ieško,
Kad galėtų turtą konfiskuot visai.
Jie tiktai surado parašą klajūno
„Mano už tėvynę žygis ir darbai“.
Fiksavimo laikas: 2001
Pateikėjas: Elena Grybauskaitė
Pateikėjas: Nijolė Blažienė-Stankevičiūtė
Fiksuotojas: Virginija Jakimavičienė
Vieta: Vilnius (m.), , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr.
Archyvinis šaltinis: LTRF (Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka Lietuvių literatūros ir tautosakos institute), signatūra: k. 912, nr. 22
Archyvinis šaltinis: LTR (Lietuvių tautosakos rankraštynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute), signatūra: 7242, nr. 2
iškalénti
Apibrėžtis
kalénti, -ẽna, -ẽno
1. intr., tr. barškinti, tauškinti: Išsitraukė pypkę, krapštė iš jos pelenus ir ją kaleno į lazdą rš. Garsiai kaleno medį darbštusis genys rš. Žmogus labai sušalo, net dantim kalẽna Ign. Laukinis [vilkas] kalẽna dantimis, norėdamas ėsti aviną J. Jonas antai sušalęs dantis kalena Gr. Baimė dantis kalena LTR. Kalena langan Ds.
| refl.: Girgždėjo sniegas ir kalenosi sušalusiųjų dantys rš.
2. intr. leisti kalenimo garsą: Gužučiai šiandie kalẽna ir kalẽna nuo pat ryto Pc.
| Kaleno kulkosvydžiai rš.
| refl.: Kalẽnosi (šaudėsi) lėktuvai Gs.
3. tr. mėginti stiprumą (apie kiaušinį): Kalẽna kiaušinius Š.
4. intr. žaisti vaikų žaidimą, vienam barškinant medeliu, o kitiems slapstantis: Vaikai, einam kalénti Lnkv.
5. tr., intr. prk. įsakmiai sakyti, nuolat kartoti, kalti: Aš jai kalenaũ ir kalenaũ, kad su juo nesusdėt – neklausė Trgn. Tu jau mane kalénk nekalénk, aš vis darbo nedarysiu Prng.
įkalénti intr. prk. primygtinai įsakyti, įkalti į galvą: Įkalenáu vaikams į galvą, kad neišdykautų, bet šie neklausė Kltn. Inkalẽnom, gal ir neužmirš jie atvežt cukraus Trgn. Ažuomiršai sunku inkalént Trgn. Inkalénk gerai, žiūrėk, kad neužmirštų Ds.
| refl.: Noroms nenoroms įsikalẽno į galvą Lkš.
iškalénti tr.
1. visus iš eilės pakalenti: Visus kiaušinius iškalenaũ, nei vieno gero neradau Kp.
2. išbarškinti kurį laiką: Visą naktį iškalẽnome dantis (išdrebėjome) Š.
pakalénti
1. tr. pabarškinti, patauškinti: Jis į akmenį pakaleno pypkę rš.
2. intr. kiek laiko leisti kalenimo garsą: Gandras pakaleno snapu rš.
3. tr. pamėginti kiaušinio stiprumą, tauškinant į dantis: Duok man šitą margutį pakalénti Šk.
prakalénti tr. pramušti: Bus tau geras, kol pakaušį su kačerga prakalens B.Sruog.
prikalénti intr. prk. įsakmiai prisakyti: Katinelis prikalẽno gaideliui nieko pirkelėn neįsileisti Rš. Prikalenaũ vaikui, kad ilgai nesimaudytų, ale galgi klausys Ds. Jam ar prikalenai̇̃, ar ne, vis daro, kap jam regis Švnč. Neprikalenaũ cukraus nupirkti – žiūrėk, užmirš Užp. Kalénte prikalenaũ, kad daugiau anas to nebedarytų Ds.
sukalénti intr.
1. sutauškėti (dantimis): Jis nelauktai nutraukė juoką, vilkiškai sukalenęs dantimis rš.
2. imti leisti kalenimo garsą: Vakare parlėkęs ant lizdo garnys linksmai sukaleno Bgt.
| Iš komendantūros langų sukaleno kulkosvaidžiai sp.
1. intr., tr. barškinti, tauškinti: Išsitraukė pypkę, krapštė iš jos pelenus ir ją kaleno į lazdą rš. Garsiai kaleno medį darbštusis genys rš. Žmogus labai sušalo, net dantim kalẽna Ign. Laukinis [vilkas] kalẽna dantimis, norėdamas ėsti aviną J. Jonas antai sušalęs dantis kalena Gr. Baimė dantis kalena LTR. Kalena langan Ds.
| refl.: Girgždėjo sniegas ir kalenosi sušalusiųjų dantys rš.
2. intr. leisti kalenimo garsą: Gužučiai šiandie kalẽna ir kalẽna nuo pat ryto Pc.
| Kaleno kulkosvydžiai rš.
| refl.: Kalẽnosi (šaudėsi) lėktuvai Gs.
3. tr. mėginti stiprumą (apie kiaušinį): Kalẽna kiaušinius Š.
4. intr. žaisti vaikų žaidimą, vienam barškinant medeliu, o kitiems slapstantis: Vaikai, einam kalénti Lnkv.
5. tr., intr. prk. įsakmiai sakyti, nuolat kartoti, kalti: Aš jai kalenaũ ir kalenaũ, kad su juo nesusdėt – neklausė Trgn. Tu jau mane kalénk nekalénk, aš vis darbo nedarysiu Prng.
įkalénti intr. prk. primygtinai įsakyti, įkalti į galvą: Įkalenáu vaikams į galvą, kad neišdykautų, bet šie neklausė Kltn. Inkalẽnom, gal ir neužmirš jie atvežt cukraus Trgn. Ažuomiršai sunku inkalént Trgn. Inkalénk gerai, žiūrėk, kad neužmirštų Ds.
| refl.: Noroms nenoroms įsikalẽno į galvą Lkš.
iškalénti tr.
1. visus iš eilės pakalenti: Visus kiaušinius iškalenaũ, nei vieno gero neradau Kp.
2. išbarškinti kurį laiką: Visą naktį iškalẽnome dantis (išdrebėjome) Š.
pakalénti
1. tr. pabarškinti, patauškinti: Jis į akmenį pakaleno pypkę rš.
2. intr. kiek laiko leisti kalenimo garsą: Gandras pakaleno snapu rš.
3. tr. pamėginti kiaušinio stiprumą, tauškinant į dantis: Duok man šitą margutį pakalénti Šk.
prakalénti tr. pramušti: Bus tau geras, kol pakaušį su kačerga prakalens B.Sruog.
prikalénti intr. prk. įsakmiai prisakyti: Katinelis prikalẽno gaideliui nieko pirkelėn neįsileisti Rš. Prikalenaũ vaikui, kad ilgai nesimaudytų, ale galgi klausys Ds. Jam ar prikalenai̇̃, ar ne, vis daro, kap jam regis Švnč. Neprikalenaũ cukraus nupirkti – žiūrėk, užmirš Užp. Kalénte prikalenaũ, kad daugiau anas to nebedarytų Ds.
sukalénti intr.
1. sutauškėti (dantimis): Jis nelauktai nutraukė juoką, vilkiškai sukalenęs dantimis rš.
2. imti leisti kalenimo garsą: Vakare parlėkęs ant lizdo garnys linksmai sukaleno Bgt.
| Iš komendantūros langų sukaleno kulkosvaidžiai sp.
