gvė́ša scom. (1) negudrus žmogus: Ką ten kalbėti su tokiu gvė́ša Vl.

kuris greitai randa išeitį
žiõplas
kuris prastai orientuojasi, negudrus

kaip (keip) tuĩnas
1. Stovia įbestas (vietoje, nejudėdamas) keip tuĩnas. Slm. Stovi įbestas kaip tuĩnas. Kp.
2. Kaip tuĩnas netašytas (negudrus). Š (Rš).

kuris greitai viską pamato, sumanus
žiõplas
kuris prastai orientuojasi, negudrus
Kiekvienas mūsų, žioplas ar labai akylas, daugiau ar mažiau yra ar bus apvagiami rš.

į klėbių̃ dvãrą nieko neturėdami (susituokė): Į klėbių dvarą susižanijom. Šts.
į klėbių̃ káimą išeĩti neturtingiems susituokti: Juodu išėjo į klėbių kaimą. Brs.
klėbiù nešinà būdama su vaiku: Klėbiu nešina duonos neuždirbsi. Šts.
ne klėbiù sugróbiamas kruopštus, švelnus: Meriškavimas yra ne klėbiu sugrobiamas darbas. Plt.
į klėbiùs nieko neturėdami (susituokė): Vargingai yra gyvenęs žmogus: apsiženijo į klėbius. Nt. Į klėbius susivedė. Šts. Į klėbius žanijas, ne į gyvenimą eina. KlvrŽ. Kur biednesni, taip žanijos, į klėbius: susitiko, į klėbį susikabino ir eina. Plt.
į klėbiùs eĩti imtis: Ar aš prieš tave galėčiau stengti, ar vedu galėtumėv eiti į klėbius?. End.
į klėbiùs kìbtis eiti imtynių: Į klėbius vokytis negudrus kibtis – bijo. Šts.
iš klėbių̃ imtis: Na dabar pamėginkim iš klėbių – katras stipresnis. Brs.
su klėbiù nekruopščiai, atmestinai: Kitas žmogus tetinka darbui su klėbiu. Krtn.
su klėbiù gróbti daug norėti: Su klėbiu grobia, pro pažastis išsmunka. Šts.
purvus nešti klėbyje žr purvas

medis lygia pilka žieve, blizgančiais lapais, kieta mediena ( Fagus ): Lietuvojè želdýnuose augi̇̀namas paprastàsis bùkas (Fagus sylvatica). Bùkas didumù prilýgsta ą́žuolui. Bùko pumpurų̃ ekstrãktas naudójamas kosmètikoje. Fotografúoju ilgaamžiùs, iki̇̀ penkių̃ šimtų̃ mẽtų gyvẽnančius medžiùs – bukùs. Pavė́sį rãdome põ vešliù bukù.

vns. šio augalo mediena: Mū́sų bal̃dai gami̇̀nami i̇̀š aukščiáusios klãsės bùko.

turintis daugiau kaip 90° ir mažiau kaip 180° (apie kampus): Kam̃pas, mažèsnis ùž stãtųjį, vadi̇̀namas smailiúoju kampù, õ kam̃pas, didèsnis ùž stãtųjį, vadi̇̀namas bukúoju kampù. • plg. smailus (geom.).

negudrus, negabus, nepastabus, abejingas: Ar̃ iš tiesų̃ ji̇̀s tóks bùkas? Pùblika nėrà bukà. | aukšt.: Tàpti dvãsiškai bukesniám.

nieko neišreiškiantis: Žvel̃gti bukù žvilgsniù. Bukà mùzika.

maudžiantis, neaštrus: Jaũsti bùką skaũsmą.

kaip (kai, kap) ãsilas (ãsila)
1. Durnas kaip (kai LPP I 215 (Šn)) asilas. Šš. KrvP (Pn). LPP I 215 (Lkv, Mrj, Pp). Ans durnas kaip ãsilas. Užv. Didelis, o durnas kaip asilas. LPP I 215 (Vrn). Žioplas kap asilas. LPP I 215 (Šil). Inaugęs kaip ąžuolas, kvailas kaip asilas. LPP I 258. Gudrus kaip asilas. (iron). LPP I 215 (Všk). Kytras kaip asilas. (iron). LPP I 215 (Vl). Ãnas tokis kap ãsilas (negudrus). LzŽ 24.
2. Drūtas (stiprus) kaip asilas. R 59. MŽ 78. M.
3. Didelis kaip asilas, kvailas kaip avinas. PPr 326 (Ps). Anos drūtos kai asilos. LPP I 216 (Tvr).
4. Užsispyręs kaip asilas. LPP I 216 (Al).
5. Mūsų juodbėris nė kokios bėgės neturi, o rambus kaip asilas. Vaižg.
6. Zgrabnas (gražiai nuaugęs) kai asilas. (iron). LPP I 216 (Al).
7. Stovėk kap ãsilas. DvŽ I 243.
8. Kalba kaip ãsilas (kvailai). Pn.
kaip ãsilas apie astronòmiją (apie kompòtą) iron. Jis tiek tenusimano kaip asilas apie astronomiją. LPP I 216. Supranti kaip asilas apie kompotą. LPP I 216 (Al).
kap ãsilas aptiẽkoj Nusimano kap ãsilas aptiẽkoj. (iron). Lzd.
kaip ãsilas į naujùs vartùs (į rakètą) Veiza kaip ãsilas į naujùs vartùs. Lk. Žiūri kaip asilas į naujus vartus. LPP I 250 (Vl). Ko spoksai kaip asilas į naujus vartus?. LPP I 250 (Všt). Žiūri kaip asilas į raketą. LPP I 250 (Všt).
kaip ãsilas miškè Riogso kaip ãsilas miškè (ilgai). Plk.
kaip ãsilas žą̃siną per tvõrą šokinė́ti Moko kaip asilas žąsiną per tvorą šokinėti. (iron). LPP I 216 (Pln).

jáutis sm. (1) K, J, Sn; B, R, M
1. naminis gyvulys, karvės patinas; kastruotas bulius: Jauteliai, jauteliai – eina jaučiai baubdami, baubdami A.Strazd. Jáutis mauroja, baubia, baubinėja Grž. Jautis smailaragis Pn. Vesk karvę pri jaučio Lc. Jeigu dideliu balsu būtų galima lobius išlošt, jautis būtų turtingiausias gyvulys pasauly P.Cvir. Karvė buvo apsiejusi jaučiais Grg.
| Dirbau kaip jautis, alkau kaip šuo P.Cvir. „Vakarų civilizacijos nešėjai“ į darbo žmogų žiūri kaip į darbo jautį arba į patamsių gaivalą sp. Žiemmičius veršius išromydavo dvare vengrai, ir jaučiai augdavo Skr. Ariamas jáutis KII578. Jáučiai geriau į žagrę tinka kai arkliai Skr. Paveizėjo jaučio (piktomis) akimis ir paniūrino šalin Šts. Dirbam kaip juodi jaučiai (labai sunkiai) Pls. Išgink jautukus paryčių! Dkš. Ar davei jautaičiuo gerti? Yl. Nemoka bernytis arti nei žagružės taisyti, palšus jaučius valdyti KlvD12. Nusilaužk rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti J.Jabl. Aš tau duosiu jaučių jungą, atvaduosiu savo mielą d. Savo karves, jaučius bei arklius pagal paprastą būdą ganė K.Donel1. Tebėr jáučiai veršiuose, žirgai kumeliuose JD1082. Kitiemus kliaudžia penki jungai jaučių DP276. O teip jis art eidavo su arkliu bei su jáučiu, į vieną žagrę sukinkytu Klp. Jauteli, … mano duonpelnėli JD736. Ėdro, jauteli, vagavarėli! JD736. Ateis an man' jaunoja panelė, traukū, vežū jautelis (d.) Ds. Jautelius jungiau JD116. Didi veršiai apstojo mane, riebūs jaučiai apgulė mane BBPs22,12. Kraujas jaučių ir ožių VlnE51. Jaučiui kuliančiam neužriši nasrų Mž31. Buvo … keltuva atimta: jaučiai, avys, asilai, velbliūdai Mž433.
^ Jautis nepaskandins, lydys neišganys VP210. Pučias kaip varlė prieš jautį Ds. Už marių jautis už tris kapeikas, bet paimk! Vb. Nagai aukso, gerklė jaučio (sakoma apie girtuoklį amatininką) Š. Jautį prarijęs, uodegos nebveikė (sunkesnį darbą įveikęs, lengvesnio nebegalėjo baigti) VP18. Senas jautis iš vagos nekrypsta (vagos negadina Trgn) Pln. Varlė jaučio nepraris Sim. Ne visados jaučiai mušti, neigi pietūs pastelioti CII1122. Jáučio sveikatą vyras turi Dbk. Ką čia jautį už uodegos suki (meluoji)! Šv. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas Žem. Verši, verši, kumet būsi jaučiu? VP49. Didelis kaip jautis, durnas kaip avinas Vel.
2. prk. negudrus, nemandagus, nesusivaldantis, griozdiškas žmogus: Tas jautis netura nė kiek gėdos Vvr. O tu, jauti be ragų, kur tavo razumas! Grk. Ee, jauti, begėdi, ką padirbai! Als.
3. BŽ55 astr. toks žvaigždynas.
◊ jaučio burbulai P bot. Trollius europaeus.
jaučio burbulas P bot. kašubinis vėdrynas (Ranunculus cassubicus).
jaučių baubis B piemenų dievaitis.
medinis jautis R283, KII84 zool. stumbras (Bonassus, Bos urus).
jautis kuprius zool. Bos indicus: Jautis kuprius, arba zebu, gyvena Indijoje ir Rytų Afrikoje kaipo naminis gyvulys Blv.