sėdė́ti, sė́di (sė́džia), -ė́jo
1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesė́di – kap grybas Lb. Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos Šlčn. Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur Erž. Sė́džia abu i kalba Ppr. Sė́dy (sėdėk) tu, kad sė́di! Dglš. Juk nedirbsi, an vežimėlio besėdė́si Jrk64. Bernas išvirto, o merga liko sėdė́dama karietoj Ml. Sėdos in savo arklio ir joja, o tu sėdė́k vežime! Arm. Anas atsisėdo ir sė́d[i] Žrm. Paieškoj[o] po tuos krūmus ir rado brolį sėdė́damą (sėdintį) (ps.) Lz. Ir rado sėdė́damą pas stalą tą kunigaikštį LKKIX211(Dv). Ir anas sė́džia grečium Ob. Ją atrado sė́džiančią negyvą Kp. Aš kap sėdė[ja]u prie langui, tai ir nugriuvau [nuo žaibo] Aps. Aš sė́du py krosniai, verku – kur neverksi! Krg. Visą dieną až pečiaus sėdi KlbIV80(Mlk). Jis tik sė́dintis gali dirbt Pkn. Jam reikia dirbt sė́dintį darbą, stovėt anas negali Vdn. Ir valgyt – kur sėdintỹs, kur darbininkas (kuris sėdėdamas dirba, mažiau suvalgo)! Gs. Teip sė́di, teip sė́di, kad nei nekruta to[ji] moteris Kp. Ans sėdėjęs palaukė[je] ir matęs, ka tokia mėlena liepsnelė pakilna i vėl nusileida Krp. Dėdina aukštai sė́džia, o tie žemai paliko sėdė́t Mšk. Aš sėdau ir sė́džiu pakažno[je] krasė[je] J. Sė́dy (sėdėk), boba, i valgai Ad. Ledokai sė́di, sėskis gerai Dbč. Anas sėdos ir sė́d[i] ir nė su kuoj neūtarija LKKII244(Lz). Sė́džiu, nė noriu šnekėt, nė noriu matyt Jrb. Sėdė́k tu man an akių! Rdš. Sė́da lange par dienas Tl. Sė́džiu prie šilimai, ir ema miegas Žl. Besė́dint jį pradėjo imti miegas NdŽ. Sė́di an kelių prilipus, niekur neina to mergiūkštė Šmn. Vaitėno marti sėdi an lažkos (serga) Mlt. Galva tegul skauda – ne užpakalis, ant jos sėdė́t nereikia Kn. Kasėm bulbas, an šiknos sėdė́dama (sėdėdami) LKKXI227(Eiš). Sėdė́si petelnę paklojus – ar nematai, kiek darbų! Slm. Kodėl tu sėdi, žentuk, susirietęs? BsPIV251. Kap boba numiršta, vyras an grabo sė́di, kap veža Pst. Tas senis atsibunda, kad jau pelkė[je] besė́dįs Žr. Netoli taip jau ant turgaus kurpius sėdė́jo K.Donel. Lukošiūnas atstūmė šalia sėdinčius vyrus V.Krėv. Jauni tegu sė́die – anie silpnesniai (iron.) Krž. Teatre buvo ir sėdimų, ir stovimų vietų J.Jabl. Sėdimieji baldai rš. Vienas pats užėmęs visą suolą sė́di kaip karalius Jnš. Sėdi lyg marti, vakar vesta PPr157. Kad sėdi kaip žvakė LTR(Ds). Nu ir sėdi – kap lelija Mrc. Sėdi kaip boba ropėse LTR(Rm). Sė́da kai višta ant kiaušinių – nepasisiųsi niekur NmŽ. Sėd kaip suopis eglėj S.Dauk. Sėdi kaip velnias ropėse Ėr, Ldvn. Sėdi kaip apuokas LTR(Btg). Sėda kaip šuo ant tilto Gd. Sėdi kap varlė ant pautų Lš. Sė́džia kai kapčius Jrb. Sė́džia i sė́džia kai duonos kepalas pakeptas Rs. Anas sė́di kap rublių padovanojęs (labai nusiminęs) LKKXIII125(Grv). Sė́di kaip pabučiuotas (labai ramiai) End. Sė́di broliai už stalelio, kap dobilai žydi (d.) Dkš. Mamužė barė, dukrytė verkė, už balto stalelio sėdėdama KlvD81. Šitos šalies svočia, šitos šalelės sėdžia stalely kaip aguona NS731. Ko sėdi, broleli, ko rymai? StnD17. Tavo vietoj sėdimojoj kvietkelį padėsiu, o žirgelio stovimojoj rūtelių pasėsiu (d.) Šll. Ano vieto[je] sėdėtojo[je] lelija žydėjo (d.) Vkš. [Paliko] suole sėdžiančią, gailiai verkiančią (d.) Rš. Tame krėslelin margajan jauna mergelė sėdėjo, su dvaronėliu kalbėjo LTR(Kpč). Žiūriu žiūriu – ir išvydau savo dukrelę besėdinčią, savo sūnelį besupančią (d.) J.Jabl. Sė́di merga suole, lelijėlė suole JV326. Jaunas bernelis žirge sėdėjo, po juo žirgelis nenustovėjo (d.) Vlk. Ne seserėlė manik šalia sėdė́jo JV313. An to žirgo kazokas sėdė́jo DrskD203. Lenta sėdimoji MŽ. Senatorius, sėdžiančiasis ant suolo I. Sėdi po dešinei savo Tėvo garboj PK151. Išvydo jaunikaitį, sėdintį po dešinės rankos VlnE56. Katras didesnis yra? Kursai užu stalo sėd alba kursai tarnauja? Er ne sėdąsis užu stalo? BPI363. Bernelis … atrastas yra … besė́dįs viduryje daktarų DP66. Ir tikos, kad, besėdė́damas su jais, ėmė duoną ir palaimino DP189. O ten buvo Marija Magdalena ir kita Marija, besėdinčios ties grabo Ch1Mt27,61. Besėdint vienuolika mokytinių, pasirodė jiemus Jėzus DP225.
| prk.: Garbės lento[je] sėdė́jau (buvo įdėta fotografija) Krš. Sėdėti soste (valdyti) DŽ.
^ Ant kokio vežimo sėdi, tokią ir giesmę giedok Vel. Gerai už svetimo stalo sėdė́ti, košę su sviestu kabinti Šv. Bepigu sėdėti, kad nereiktų mokėti KrvP(Jnš). Stovėdamas dirbsi – sėdėdamas valgysi; sėdėdamas dirbsi – stovėdamas valgysi LTR(Jnš). Eidamas pamesi, sėdėdamas nerasi LTsV208(Jnš). Ant arklio sė́di ir arklio ieško Ds. Ant palinkusios kupros vaikai sėdi LTsV259. Ant žemės sėdįs netur kur nukristi VP8. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių (bitė) LTR. Dvi panelės sėdi, trečia bėginėja (staktos ir durys) LTsV570(Ut). Du broliai ant vieno krėslo sė́di (ragai) Škn. Sėdi senelis ant stogo ir pypkę rūko (kaminas) Btg.
sėdė́tinai adv.: Sėdė́tinai paliko besė́dįs pakartasis (nepasikorė) Šts.
| refl. N: Sėdi̇́es Lkm. Tessė́d', kur sėdi GrvT79. Tu moj buvai kur sėdusỹs in nečysto suolo – kelines indarei Arm. Nevalnu klausyti mišių sėdusias P. Aš pergalėjau ir sėdėjaus su Tėvu mano ant sosto jo BtApr3,21.
2. intr. DŽ leisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbo: Pas ką sėdėti N. Sėdė́k sėdęs, nieks į dantis neįmes nestorojusis J. Ką gi čia sėdė̃s – pabūva ir išeina namo Kp. Kitas karvę pasgirdo ir sė́džia, o tu žmogus kulies kulies Ob. Sutemsta, tai lipu in pečiaus i sėdžiu Klt. Sėdė́ti – neduok Dieve (blogai), dirbti neparsidirbti – gerai! Rs. Einu ką padėt, negalima sėdė́t Btrm. Par visas dienas sė́džia namie kai ponia Krs. Labai tai jiem – sė́di visi i laukia gatavo Klt. Kai susiugdysiu sūnus su dukterim, tai sėdė́siu koją an kojos susidėjus Mlk. Per dienas sė́di rankas sudėjęs, be jokio darbelio Jnš. Nesėdė́k rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys LTR(Šmk). Dykom sėdė́t labai nuobodu – daug geriau dirbt, o ne gulėt Kp. Par dieną dykas nesėdė́tum, duotum (dirbtum), kad prakaitas par nugarą eitų LKT117(Rs). Dykas nesėdė́jo: i siuvimo stvėrės, i mėsinėj dirbo Klt. Abudu tokiu: ans pats sė́da ranka pasirėmęs, ir ana sė́da Lnk. Sė́džiam, kad neturiam darbo Erž. Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdė̃s to[je] grytelė[je] i vaikus perės Mžš. Sė́di liežiuvį an barzdos pasdėjęs, nieko neveikia LKKXIII129(Grv). Jeigu ant lauko būtut dirbę, būčia nieko nesakius, al' kad prie alaus sėdė́jot! Mžš. Tegu sė̃die ta senė Krš. Anys nieko nedirba, tik sė́džia ir valgo KlbIV156(Vdšk). Kad tik vaikas sė́džia ramus, tai žinok, kad nesveikas Ob. Jauna buvau, tai kuokinėj nesėdė́[ja]u, vis buvau darbe (vedama šokti) LKT340(Vdš). Sėdi lyg koją insikirtęs LTR(Krn).
| prk.: Ordino didysis magistras įsakęs Livonijai ramiai sėdėti rš.
^ Namie sėdint, niekas neatneš LTR(Jnš). Rankas sudėjęs sėdėsi – nieko neturėsi LTR(Gdr). Troboj sėdėdamas, miško neiškirsi LTR(Vdk).
| refl.: Kodėl taip sė́das be darbo, o darbų galybės?! Krš.
ǁ būti kur: Par patį tumtą perkūnijos sėdė́jova name J. Jeigu tu šie metai sė́di namuose, gali daugiau padėt Gg. Aš jau namuosa sė́džiu (nedirbu) Rod. Niekur neišeinu, vis namie sė́džiu: vaikus daboju Plv. Užkaičiau bulbas – sėdė́k dabar prie jų! Žl. Dairykis apie tas [merginas], kur namuos sė́di, o ne tų, kur vakarėly LKT323(Dgl). Tai mano vaikas aria, jis sėd' jaučio ausyj BsPI9. Pirtyse tai visi vaiduokliai, visi velniai sėdė́davo Upn. Negavau arklio, nė gerų ratų, paliko turgus namie sėdė́ti Lk. Kap nuejo, tai sė́di cielą vakarą! Pls. Jis ten sė́di dienas naktis BŽ115. Jei patinka – sėdė́k, nepatinka – išeik BŽ235. In paupį nuėję, sėdė́jom visa naktis, prisiklausėm visokių paukščių LKT212(Lbv).
| Jis vos gyvas sė́di susirietęs (labai nesveikuoja) Jnš. Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Jnš. Taip sėdžiu kai an dagio Rs. Vidukely sė́džiu kap an ylų kokių (neramiai) LKKXIII123(Grv). Builė (bulvė) kaip pelene sė́da (perdžiūvusi žemė) Šv.
ǁ neištekėti: Jei katra pasogos neturėjo, lei ana i sė́da Krp. Kai pasogo nėr, tai ir sė́di Ds.
^ Sė́di merga – sė́di dalis Mrj.
3. intr. prk. dirbti, veikti: Jis labai daug dirba: sė́di par naktis Jnš. Regis, sė́di prie knygų (mokosi) Bgs. Kelintas vakaras ligi pirmos valandos sė́džiu Jrb. Par dieną sėdė́k [verpdama], vakare vėl lig dešimtos valandos Kv. Nusidulkinęs parejo, jug žmogus ne pri stalo sė́di Gršl. Vienas miškan eina, o kitas krautuvėn sė́di Rud. Kolūkio raštinė[je] tų visokių tarnautojų keli stalai sė́di Rs. Ar tik čia ne to[ji], kur valsčiuj sė́di? Sdk. Gerai padarė. – Matai, jie ant to sė́di (tuo užsiima) Prn. Jisai sė́di tiktai prie karvei LKT224(Bb). Pas uogas sė́d[i] LKKIX217(Dv). Prieg jai daktaras sė́d[i] Šlčn. Gal tu gedulu sėdi (, kad teip nuliūdęs) Š.
ǁ mokytis: Daktaras šešis septynis metus turia sėdė́ti Vdk.
ǁ būti paliktam kartoti kurso: Aš antram skyriuj sėdėjau dvejus metus Skrb. Nesėdė́jo [sūnus] mokyklėj nei metų Skdt. Dešimtoj klasėj sėdė́jo antrą metą Mrj.
4. intr. Als, Ad kalėti: Jis į kalėjimą įkištas, jis sėd' KII296. Nekaltai anys sėdė́jo Pls. Pareina jie sėdėję iš kalėjimo J.Jabl. Juozas jau sėdi už ekėčių (grotų) Šv. Teisėjas norėjo kareivį nubausti trejus metus sėdėti LTR(Alvt). Niekas iš suimtųjų nežinojęs, kiek laiko sėdės ir koks jų likimas rš. Sėdėjo kalinė[je] Ringos mieste aštuonis mėnesius M.Valanč. Kas dėl Dievo kaliniu sėdi SPI39. Ir jie sėdėjo kiek dienų apkalime BB1Moz40,4.
ǁ tr. kalint atlikti: Sėdė́ti bausmę NdŽ. Mūsų kaimo jaunimas nei parų sėdė́jo, nei susimušė Slm.
5. intr. Gršl pastoviai gyventi (kokioje vietoje): Ūkyj sėdėti N. Už vieškelio brolis sė́džia Pbs. Ir sė́džiu an itų laukelių sėdusỹs Lz. Te sė́džia du gyventojai Sml. Aš in aukšto daikto sė́džiu Aps. Dar̃ nieko nereikia, tik sėdė́k Asv. Savo pirkioj sė́džiu, nieko nebijau Ad. Kap nubos čia sėdė́t, važiuosiu toliau, kur duona pigiau Ad. Sė́dy (sėdėk) tep i netury (neturėk) karvės, bus lengviau Dglš. Mes čia sė́dim jau seniai seniai Dbg. Kur mes sė́dim, Sidabraraistis vadinas Dbg. Ties sėdamúoju lauku upis Raudonėnų J. Sėdimasai laukas Kp. Pasėsiu linelius sėdimoj dirvoj LMD(Ml). Dabar močia ir sė́di par Aniotę Lel. Uždaro kap kalėjime [prieglaudoje], i sė́d' (sėdėk) Ad. Apie trisdešimt metų, kai čia sė́džiu Žrm. Tokia boba sena sė́d[i] pirkelėj Lz. Sė́du an vietos – kur čia nupulsi! Krš. Kur anas išbėgs su sa[vo] šeimyna: sė́dy (sėdėk) i lauk Str. Jūs ant mūsų žemės sė́džiat Btg. Ką mes čia sėdė́sme abudedu namuose? Pb. Gurgonyse (kaimo vardas) jų ilgai sėdėta Gmž.
sėdimai adv.: Jis stipras ten, kur auga miško, kur galima sėdimai gyventi Vr.
6. intr. būti nemalonioje padėtyje, suvaržytam: Be kapeikos sė́džiu – ar, insisviedus pūdelis, reikia turgun nuvažiuot! Sld. Sakiau: duokiam puslitrį ir atveš – dabar sė́džiam be malkų Slm. Jau aš sė́džiu (turiu prastas kortas, pralošinėju) Sb. Šį kartą jis sėdės be vieno kirčio Jnš. Gelbėk, kaimyne, bėdoj sė́džiu! Mrj.
ǁ būti priverstam tenkintis kuo ribotu (ppr. apie maistą): Pieno nė[ra], ant mėsos sė́džiam Mžš. Jie jau tik ant ožkos besė́džia Sb.
7. intr. stipriai laikytis, būti prisitvirtinusiam: Jau kurie toliau sė́d[i], ir tų nėra – tik du dantai Šlčn. Smailios iltys sėdi stipriose pažiaunėse Blv. Jei kriaušiai prie kotelio sėd stipriai, tai žiemoje speigėja smarkiai prš. [Verventės sidabruotės] žiedai po vieną sėdi lapų pažastėlėse rš.
8. intr. Ad, Klt, Gdr, Grv, Sem, Dv tupėti: Vištos pas mumis žiemos laike sė́džia pečelyj LKT223(Jon). An laktų sė́d[i] vištos Pls. Katė prieš ugnį sė́di (šildosi) Ėr. Sniego daug [miške], šaltis, i ant kelio sė́di kap kupeta vilkas Vlk. O vorai, kampuos sėdė́dami, verpalus audė K.Donel. Paimk keturius korius su perais, geriausiai jau uždengtais, vienkart su sėdinčiomis ant anų bitėmis Ak. Margoj gegužele, nesėdė́kie an vartelių: atskris tavęsp vanagėlis, papeš tavas margas plunksnas (d.) Lz. Tavi vaikai pašals, pašals, po krūmelius sėdė́damą LKKIII204(Lz).
^ Bobai rūkyt teip tinka, kaip varlei an kemso sėdė́t Aln. Kiaušiny nesėdėjęs, gaidžiu negiedosi LMD(Klt). Kol merga nešioja kasas, tai velnias sėdi kasoj LTR(Brsl). Sėdi kampe katinas, kas pakliudo – bažinas (laikrodis) Nč.
ǁ Sut, Rod tupėti perint: Ant pautų sėdėti N. Višta sė́di an kiaušinių Nmč. Paslaptinę vištą radau – in dvidešim kiaušinių sė́di Klt.
9. tr. perėti: Višta sė́di viščiukus mažus Grv. Žąses pačios sė́di kiaušinius Aps.
◊ ant ãkmenio (ãkmino, kū̃lio) sėdė́ti būti nepatogioje padėtyje uždarbio, pajamų atžvilgiu: Su mumis nerūpinkias: ne ant ãkmino sė́dam Krš. Būdamas mokytas, duoną turės ir ant ãkmenio sėdė́damas Skrb. Sėdė́su mieste aš tau an kū̃lio! Jdr.
ant gerõs dúonos sėdė́ti gerai gyventi, gerai uždirbti: Insiganė kap veršis, matyt, an gerõs dúonos sė́di Alv.
ant kabliùko sėdė́ti Sml būti paskutinėje pabrolių ir pamergių poroje.
ant kamãros sėdė́ti būti nuomininku, įnamiauti: Parejom sėdė́ti ant kamãros Krkl.
ant kélmo sėdė́ti tinginiauti: Ant kélmo sėdė́si – duonos neturėsi Vlkv.
ant lẽdo sėdė́ti neturėti turto, skursti: Argi jau tu čia ant ledo sėdi, kad neturi iš ko? Krok. Ir jis gali pridėti kelis rublius, juk ne ant lẽdo sė́di Brt. Juk ir aš ne ant lẽdo sė́džiu Kt.
ant padur̃kų (padélkų; Žem) sėdė́ti Rk būti užkuriu, priklausyti nuo žmonos.
ant pãrako stati̇̀nės sėdė́ti būti karo grėsmės padėtyjė: Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinės K.Bor.
ant pinigų̃ sėdė́ti būti turtingam: O, jis turtingas, an pinigų̃ sė́di Gdl.
ant rugi̇̀nių šiaudų̃ sėdė́ti likti neištekėjusiai: Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria metelius J.Balt.
ant sėmenõkų sėdė́ti nieko nedirbti: Koks iš jo darbinykas – tik ant sėmenõkų sėdė́t Brž.
ant sprándo (kãklo) sėdė́ti
1. DŽ1 gyventi ne savo sąskaita; savo buvimu varginti ką, kliūti kam: Vaikas sė́di tėvui an sprándo Gdl. Aš šiemet in jo sprándo sė́džiu, pirštu piršto neprikišiau niekur Ut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesė́džiu ant sprándo Rs. Ar verta penėt tokis – an motinos kãklo sė́di LKKXIII117(Grv). Ji čia turia savo kertelę ir niekam ant kãklo nesė́džia Brž.
2. išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti P.Cvir.
3. prisispyrus raginti, versti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys Žem.

ant supùvusio súolo sėdė́ti būti keblioje, nemalonioje padėtyje: Jis sė́di ant supùvusio súolo Dkš.
ant tur̃to sėdė́ti būti turtingam: Kad aš esu varge i ant tur̃to sėdė́dama Žr.
ant žari̇̀jų sėdė́ti labai blogai gyventi, jaustis: Jis tenai ant žari̇̀jų sė́di Mrj.
ant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemet Klt.
basynàs sėdė́ti be reikalo ilgai gaišti: Išėję gatvėn, basynàs sė́di Užp.
kaltūnù ant galvõs sėdė́ti būti labai įkyriam: Jis man kaltūnu ant galvos sėdi, nebegaliu KlK14,74(Pn).
(kieno) kišẽnėje (kešẽnėje Ps, kešẽniuje Trgn, rañkoje) sėdė́ti Alk būti kam prasiskolinus, nuo ko priklausyti: Visa apylinkė sėdė́jo jo kešẽnėj Užp. Kaip te verčiuos, teip, bet kito kešẽniuj nesė́džiu Ktk. Neužmiršk, kieno tu kešẽnėj sė́di! Ėr. Ką jis turės pinigų, kad mano rañkoj sė́džia! Slm. Svetimoj kišenėj sėdi LTR(Šll).
(kokiame) krėslè sėdė́ti užimti kokią padėtį: Mano vaikas ar tokiam krė́sle sė́džia – kaip aš galiu ant kito sakyt! Jnš. Žmogaus darbai, o ne tai, kokiam jis krėsle sėdi, turėtų būti viskam matas rš.
po padurkù (kantapliù; Žem) sėdė́ti būti žmonos valioje: Jis tik po padurkù sėdė́t Alk.
prie (kieno) sùbinės sėdė́ti vlg. būti globojamam: A pradės vaikai pri motynos sùbinės sėdė́ti?! Savo gyvenimą tura pradėti Krš.
sàvo gyvẽnime sėdė́ti savarankiškai, gerai gyventi: Aš jau sàvo gyvẽnime sė́džiu Dkš.
sė́di rūtà LTR(Trg) toks liaudies šokis.
šali̇̀nėse Jùrgis sė́di baigiasi pašaras: Kuo šersi, jei šali̇̀nės[e] Jùrgis sė́di Vrn.
apsėdė́ti tr.
1. Krč sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdė́ti ligonį, t. y. sarginti J. Lavoną apsėdė́ti, arba budėti J. Prašom ateit senelio apsėdė́ti, vakar pasimirė Skrb. Pryš smertį eidavo apsėdė́ti Pgr. Moterys išėjo nabašnyko apsėdė́ti Ps. Pati sarginau, pati ėjau naktim apsėdė́t Skr. O palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams …, kurie tave apsėdi, kurie nepatingėjo LTsII531. Ne motina skrynią krovė, ne broleliai apsėdėjo LTR(Grv).
2. refl. LL132 apsibūti, užtrukti sėdint: Aš apsisėdė́jau ir neinu, o jūs nevarot Alk. Jeigu sėdi, tai ir sėdėk apsisėdė́jęs Mrj.
ǁ užsibūti kur, ilgiau pagyventi: Apsisėdėjęs Nicoj, nutolau visai nuo Kauno gyvenimo, draugų ir pažįstamų V.Myk-Put.
3. Q84 turėti kaip nuosavybę, paveldėti.
4. N apsiausti, apsupti.
atsėdė́ti Š
1. intr. praleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdė́jo prie jos Dgp. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį KrvP(Vlk).
| refl. prk.: Būs bulbės, atsisėdė́s savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) Krtn.
2. refl. MŽ219, Ak, Š pakankamai sėdėti: Atsisėdė́jo vaikas, trejus metus nevaikščiojo Lb. Ačiū, aš atsisė́džiu per dienų dienas Mrj. Tai dabar aš tau lauksiu be darbo, ligi tu atsisėdė́si?! Ds.
3. tr. sėdint nuvarginti, nusėdėti: Atsėdė́jau koją, traukutis traukia Dv. Atsėdė́jau koją, ką ir paeit negaliu Grv.
4. intr. N, DŽ, Ssk, Lp atbūti skirtą laiką kalėjime: Šešelis metus atsėdė́jau Grv. Kaltinykų buvo ir daugiau, ale jau aš vienas atsėdė́jau Jž.
| refl.: Jis parėjo atsisėdė́jęs, o jo brolis dar tebesėdi Skr.
ǁ tr. kalint atlikti: Koravonę atsėdė́ti KI28.
5. intr. atbūti tupint, atitupėti: Dar voversys atsėdė̃s, ba sniegas an žemės, nematyt lauko Trak. Jau kalnai gryni, daug lauko yr, voversys jau neatsėdė̃s – užgiedos Trak.

×dasėdė́ti (hibr.) tr. baigti pragyventi, nubūti: Savo gyvenimą dasėdė́sme čia Aps.
įsėdė́ti tr.
1. įspausti, įduobti sėdint: Besėdėdamas įsėdė́jau duobę ant žemės J. Mokydamos siuole (suole) duobes įsė́da Krš. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė; an kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta BsV317.
2. refl. Š, Ds užtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėti: Įsisėdė́jai ilgai, kelkis, eik J. Nuejo ir insisėdė́jo, ir daryk ką nori su tokiu žmogum! Trgn. Tai įsisėdė́jo: ar neprigis tik! Vlkv. Kur įsisėdėjom, ten sėdėkim! Lp.
3. nuo seniai apgyventi, užimti: Pagaliau visus nustebino, apleisdamas įsėdėtą vietą Vaižg.
4. refl. įsisenėti: Įsisėdėjusi liga B, N.
išsėdė́ti; N, LL23,295
1. intr. išbūti sėdint: Išsėdė́jom valandą be vieno žodelio Krš. Tas vaikis i veselę iškėlęs, dvi savaiti pri stalo išsėdė́jęs Jdr.
ǁ išgyventi sėdint: Penkius metus išsėdė́jo [ligonis], negalėjo atsigulti Krš.
2. intr. ištverti, iškentėti sėdint: Jaunikaitis, nebegalėdamas ant degančios kaladėlės išsėdė́t, musėjo išeit BM54(Vžns).
3. intr. išbūti, nieko neveikiant: Dyka sėdėt neišsėdė́siu – eisiu namo Klt. Išejo ūlyčion ir išsėdė́jo visą dieną Ob. A taip gali visą amžių išsėdė́ti be darbo?! Rdn.
4. intr. DŽ1 išbūti sėdint ir ką nors veikiant: Lig dvylektos reikėjo išsėdė́t su šakaliuku (prie skalos) Nmk. Taip ir išsėdėjai su knyga visą šeštadienį? K.Saj. Vyro nebuvo namie… Malūne pernakt išsėdėjo J.Paukš. Kortosnan grajinam, tai visą naktį išsė́dim Nmč.
5. refl. Š pakankamai sėdėti, pailsėti: Išsisėdė́jau, mažai šiandie dirbau Dglš. Kad ganyt [leistų], tai dar išsisėdė́tai Asv. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti Mš.
6. tr. sėdint išduobti: Paltas dar nė kiek neišsėdė́tas Rm. Klotys [Gaubienės sijono] jau išsėdėtos I.Simon. Vyrai labai kelnių kelius išsė́da Krš. Žiūrėk, kokią duobę šiene išsėdė́jau Ds. Velnias išsėdė́jo akmeny duobelę Š.
| refl.: Kelnės jau išsisėdė́jo Mrj.
7. tr. DŽ1 gauti, laimėti ką sėdint: I sėdžia ant to kranto, meškerio[ja] – i ką tu tę gali išsėdė́t?! Jrb. Kai sėdėsim, tai nieko ir neišsėdė́sim Mrj. Ką čia išsėdė́su – važiuosu į miestą! Krš.
8. intr. išbūti skirtą laiką kalėjime: Mėną išsėdė́j[o] [kalėjime] LKKII206(Zt). Lygiai keturias dešimtis metų esame išsėdėję tamsiame kalėjime rš.
ǁ tr. atlikti bausmę: Mokinys išsėdėjo savo nevalią J.
9. tr. Vlk išperėti: Pasodino vištą, ir išsėdė́jo mazkelaičius vištelaičius LKKII218(Lz). Sudėjo povelė te tris kiaušinelius, išsėdė́[jo] povelė tai tris povytelius (d.) Ad. Pasėdėsi ant pečiaus dvi savaites ir išsėdėsi kumeliuką LTsIV386.
◊ gùrklį iš[si]sėdė́ti išvirškinti: Kap jau višta neišsisė́d[i] gùrklio, tai jau ana ir išgaišta Dv. Višta neišsėdė́jo gùrklio ir išstipo Ml.
nusėdė́ti
1. intr. ištverti sėdint, galėti sėdėti: Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdė́ti – skauda šoną, ir gana Pc. Nenusė́džiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu Tvr. Negaliu nusėdė́t, reik bėgt namo Gs. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusė́di?! Kt. Ko tu nenusė́di lyg an ylų? Mrj. Tai nenusė́di – lyg an žarijų! Mrj. Ko nenusė́di, a pašinas šiknon įlindo?! Vlkv. Nenusė́di an daikto, sakytai, kruopos šikinę drasko Rod. Ot, kap tu negali ramiai nusėdė́t! Pns. [Nuvargęs] vos galėjo ant arklio nusėdėti MPs. O paėdęs grieš be galo, ir visi svečiai nenusėdės už stalo DS173(Rs).
2. tr. DŽ sėdint nuvarginti: Nusėdė́jau kojas, kad nutirpo J. Nebgaliu paeit – nusėdė́jau koją Kp. Nusėdė́jau betupėdama pri jūso kojas Krš. Išlipa iš vežimo, kad kojų nenusėdėtų, paeina pėsčias, tegu ir arklys atsikvepia rš. Dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau D44.
| refl. DŽ1, Klk, Jrb: Kojos nusisėdė́jo besėdant, i kremtu Pln. Nusisė́di par dieną berašydamas, tai nori pasivaikščiot Kp. Sėdė́damas nusisėdė́jau, ramstydamas nusiramsčiau J. Nusisė́da be darbo i serga Šts. Pasirangė fotelyje, lyg būtų nusisėdėjęs, ant stalo pasirėmė J.Paukš.
3. intr. pabūti sėdint, pasėdėti: Susibruka rankas, nusė́džia, nusė́džia i vėl valgo – kokius triskart teip pasilsia Lnkv. Nusėdė́jau gerą valandą, o ano nesulaukiau Šts. Nusėdė́j[o] dieną kalvis Lp. Kartais ir taip nusėdi daug laiko [be darbo] Lp.
| refl.: Nusiklauso zuikis, nusisėda i kriupena obelių griaužti Šts.
4. tr. palikti žymes, įduobti ilgai sėdint: Tai daugiaus ji ten sėdėjo, sėdėjo, net drabužius nusėdėjo! BsPII89. Mano žirgelis labai nuvargintas, aukso balnelis labai nusėdėtas LTR(Tvr). Nugisėdė́jau suolą, suolelį (rd.) Jž. Vieną ežę ravė[ja], o antrąją nusė́da pusę Sd.
| Kad ir daug, vis tiek sėdėsi nusėdė́si (nuravėsi) tuos burokus Trgn.
5. tr. iškalėti: Koravonę nusėdė́ti KI28. Kaip veik jis paskutines bausmes bus nusėdėjęs prš.
6. tr. ilgą laiką būnant nugyventi: Visi plačiašniūriai išsikėlė į vienkiemius, nieko gero nusėdėtose vietose nepalikę J.Balt.
7. intr. DŽ1 galėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje): Nenusė́di vaikai pirkioj, net virba, net virba Klt. Tik siuva, siuva, nusėdėt negali Mlt. Kad jis vietoj nenusė́di, jam tik bėgt Mrj. Ana tai nenusė́di namie, vis eina ir eina An. Ka uogos būt sausos, tai nenusėdė́tumėm stubo[je] Vdk. Tai lėk lėk pas tą savo Katrę – matau, kad jau nebenusė́di! Sml. Jis nenusėdimas žmogus J.Jabl.
| Dykas kas galėjo nūsėdė́ti an trijų aktarų! Grd. Šiuolaikiniai poilsiautojai vienoj vietoj ilgai nenusėdi sp.
pasėdė́ti intr. K; M, LL168
1. DŽ1 kiek sėdėti, pabūti sėdint: Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia Ob. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus] Mrc. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada Mžš. Pats išeina in sodelį, pasė́d[i], pats in susiedą nueina Eiš. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia Ktv. Pakeliui pasė́džiu Dbg. Pasė́dy, nekada ažeini GrvT91. Pasėdyte, kole eiste gultie Tvr. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k Krž. Užeidykit pirkion pasėdė́t LKT402-403(Šč). Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime KlbVI106(Mlk). Pasė́dit (pasėdėkite) truputį Lz. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?! Krs. O kur eiste, pasė́dyte! Pst. Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti? Vaižg. Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia (d.) Mrj. Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu DrskD250.
| refl. DŽ1: Eisim, jau pasisėdė́jom Srv. Ant kalno pasisėdė́jom Ėr. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo Rd. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos LKT111(Kltn). Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot LTR(Krtn). Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias Krš. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim JV532. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi NS26.
| prk.: Pasisėdė́jo (pabuvo neužsėta) žemė, gal viskas geriau augs Krš.
2. DŽ galėti, įstengti sėdėti: Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi Vaižg. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas rš. Aš vos tik į vežimą (vežime) pasėdė́t galėjau Pgg. Nepasėdžiu ant žirgelio Ls. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si BM377(Plng). Nebegali niekaip pasėdė́t (ima miegas), tai išbėgi lauka Mšk.
3. LL268 ištverti sėdint: Nepasė́d[i], ale eina ir eina – kap vėjas Arm. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto[je]! Vvr. Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di Ig. Nepasėdi, gal yla šikinėj? LTR(Vj).
4. padirbėti sėdimą darbą: Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai Jrb. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj J.Balt.
^ Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi LKT104(Pd).
5. pabūti netekėjusiai: Tai da pasėdė́si, kad neini už manę Dg.
6. pabūti kalėjime: Pasėdė̃s porą metų, tai žinos Švnč.
7. pasitenkinti kuo ribotu (ppr. apie maistą): Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́du Brs.
◊ ant kabliùko pasėdė́ti pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėt Sml.
parsėdė́ti tr. sėdint įduobti: O ir parsėdėjom aukštą kalnelį (d.) Smn.
pérsėdėti intr., parsėdėti M
1. LL190 išbūti sėdint, išsėdėti: Pérsėdžiu pernakt [ant vežimo], kad arklių kas nenuvest Lp. Tegu einie pašokti: jaunas nepársėdės Krš. Ana prie ligonio pársėdėjo visą vakarą J. Pérsėdėti visą dieną K. Pagal pečių pérsėdėjau, su berniukais peršnekėjau apie tą štuką Ps. Jaunasis, visą tą laiką užstalė[je] parsėdėjęs, kėlės ir prė jaunosios prisiartino S.Dauk. Už skobnelio persėdėjau, ant rankelių perrymojau LTR(Kb). Parsėdė́jo jis tenai (kriaušėje) trejus metus BM75(Vb).
2. SD299 ilgiau už kitus išsėdėti, išbūti: Kiekvieną vakarą jis visus pérsėdi Gs. Persėdmi N.
3. refl. per ilgai, per daug sėdėti: Pársisėdėjau ant vietos, kad viduriai mano ėmė kėžti (pūstis) J.
4. refl. per ilgai išbūti krosnyje (apie duoną): Duona po pečiaus pársisėdėjo Ll. Žiūrėkit, kad nepársisėdėtų duona po pečium Up.
prasėdė́ti K
1. intr. DŽ1 praleisti laiką sėdint: Visą pusnaktį prasėdė́jau Msn. Nė pats nepajutau, kad visą valandą prasėdė́jau Up. Kap tau nedaėda visą dieną trobon prasėdėt Kpč. Kap kada prasėdė́davom lyg dienai OG371. Tris dienas, tris naktis už stalelio prasėdėjau KrvD67.
ǁ pirmiau sėdėti: Sėskit čia, kur mūsų prasėdė́ta Sb.
2. intr. prabūti be darbo, pradykinėti: Negavo vietos, metus taip prasėdė́jo Krš.
3. intr. išgyventi vienoje vietoje, neišvykstant: Sėdžiu, prasėdė́jau kap baravykas senas, niekur nebuvau Dv. Jug vaikai neprasėdė́s pri motynos visą amžių! Rdn. Prasėdė́jau ten devynis mėnesius Vn.
4. tr. sėdint pradėvėti, pratrinti: Prasėdėjau skylę kelnėse Db. Tas krėslas jau senas, prasėdė́tas Rs. Jau prasėdėjom liepos suolelį, dar nesulaukėm savo brolelio KrvD63. Mes prasėdėjom storus suolelius, mes nurymojom baltas rankeles LTR(Sn).
5. tr. sėdint praleisti, pražiopsoti: Prasėdė́jau autobusą Ign.
6. intr. išbūti įkalintam, pasodintam: Metus kalėjime prasėdė́jo DŽ1.
prisėdė́ti
1. intr., tr. DŽ1 pakankamai ilgai sėdėti: Prisėdė́jo ubagas pilnus pakelius J. Aš prisėdėjau, mano motinėle, po radastų krūmeliu BsO75.
| refl. K: Ačiū, nesėsiu, prisisėdė́jau atvažiuodamas Mrj. Dėkui, jau gana prisisėdėjau rš.
2. intr. N būti, dalyvauti kur sėdint.
| refl.: Kad aš žinočiau, kad mano būtų [mergelė], šalia prisisėdėčiau N106.
3. tr. DŽ gauti sėdint: Ką tu čia prisėdė́si sėdėdamas Kp.
4. intr. pakankamai ilgai kalėti: Ir po teismus išsitampei, ir kalėjimuose prisėdėjai rš.
5. intr. prižiūrėti: Neprisėdė́siu aš prie jai (prie ligonės) Klt.
susėdė́ti
1. tr. DŽ, Šts, Rm, Sdk pasėdus suglamžyti: Žiūrėk, kad susėdė́jai suknelę! Skp. Susėdė́jai man kepurę – užsisėdai ir sėdėdamas sulamdei Š. Kur tu tep susėdė́jai paltą?! Mrj. Susėdė́jo ir surūkšliojo jis drabužius J.
| Susėdė́jo biesas tave, ir palikai susitraukus, žema, neaugi nieko J.
^ Esi toks kaip susėdė́tas KlvrŽ. Nedikta, kaip po subinės susėdė́ta Lkv.
| refl. tr.: Tai važiuodama susisėdė́jau paltą! Šn.
2. tr. sėdint sudėvėti, sutrinti: To suolo tu savo amžiuj nesusėdėsi rš.
3. intr. išbūti prie sėdimo darbo: Jis vienoj klasėj dvejus metus susėdėjo Sk.
| refl.: Susisėdėk pri verpalo – ir sukietės viduriai Šts.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Laukė geresnio – ir sussėdė́jo Rod.
5. tr. laimėti, gauti, sulaukti sėdint: Kai namuos sėdėsi, nieko ir nesusėdė́si Šn. Nežinia, ar susėdė̃s ką, ar ne Lp.
| refl. tr. BŽ124.
užsėdė́ti
1. intr. užtrukti, užsibūti sėdint.
| prk.: [Mateušas] kėlės ižg nuodžios savo, kurioje jau buo užsėdėjęs ir užgulėjęs DP513.
| refl. LL312, BŽ476: Kai nuėjai, tėvai, tai ir užsisėdė́jai! Alk. Reik eiti namo – gi mat užsisėdė́jau Pc. Kartais užsisėdėdavo ligi išnakčių, aptardamas su skulptorium miesto reikalus K.Bor.
^ Geri sveteliai, kai neužsisėdi KrvP(Krsn).
2. refl. nuvargti, suglebti sėdint, nusisėdėti: Ką tie ponai nesirgs: užsisė́di per dienas, ir sustoja kraujas Srv. Sėdi sėdi – ažsisėdė́ję, lepios dukterys Klt.
3. intr. išbūti, iškęsti sėdint: Kap pridegina [pirtyje], karšta, negalima užsėdė́t Nmč.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Katros mergaitės labai renkas – užsisė́džia Ps. Jei uždabos pirmiau jautį, tai ženklas, kad nutekės, o jei karvę, tai užsisėdės LTIII456(Kls).
5. tr. gauti sėdint: Užsėdėta liga Pkr.
6. tr. laimėti, gauti niekur neišeinant, būnant vienoje vietoje: Namie sėdėdamas, nieko neužsėdė́si Sb.
7. tr. sėdėjimu ką užlaikyti: Jei, šliūban važiuojant, jaunamartė sėdi ilgai už stalo, tai ji užsėdi to kaimo mergas, ir ilgai nebūva vestuvių LTR(Srj).
8. tr. užgyventi: Kas užsėdė́jo, tam ir liks žemė Ds.
9. tr. Dv, Grv užperėti: Pautai jau ažsėdė́ti, jau išeidis žąsyčiai Lz.

sėdė́ti, sė́di (sė́džia), -ė́jo
1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesė́di – kap grybas Lb. Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos Šlčn. Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur Erž. Sė́džia abu i kalba Ppr. Sė́dy (sėdėk) tu, kad sė́di! Dglš. Juk nedirbsi, an vežimėlio besėdė́si Jrk64. Bernas išvirto, o merga liko sėdė́dama karietoj Ml. Sėdos in savo arklio ir joja, o tu sėdė́k vežime! Arm. Anas atsisėdo ir sė́d[i] Žrm. Paieškoj[o] po tuos krūmus ir rado brolį sėdė́damą (sėdintį) (ps.) Lz. Ir rado sėdė́damą pas stalą tą kunigaikštį LKKIX211(Dv). Ir anas sė́džia grečium Ob. Ją atrado sė́džiančią negyvą Kp. Aš kap sėdė[ja]u prie langui, tai ir nugriuvau [nuo žaibo] Aps. Aš sė́du py krosniai, verku – kur neverksi! Krg. Visą dieną až pečiaus sėdi KlbIV80(Mlk). Jis tik sė́dintis gali dirbt Pkn. Jam reikia dirbt sė́dintį darbą, stovėt anas negali Vdn. Ir valgyt – kur sėdintỹs, kur darbininkas (kuris sėdėdamas dirba, mažiau suvalgo)! Gs. Teip sė́di, teip sė́di, kad nei nekruta to[ji] moteris Kp. Ans sėdėjęs palaukė[je] ir matęs, ka tokia mėlena liepsnelė pakilna i vėl nusileida Krp. Dėdina aukštai sė́džia, o tie žemai paliko sėdė́t Mšk. Aš sėdau ir sė́džiu pakažno[je] krasė[je] J. Sė́dy (sėdėk), boba, i valgai Ad. Ledokai sė́di, sėskis gerai Dbč. Anas sėdos ir sė́d[i] ir nė su kuoj neūtarija LKKII244(Lz). Sė́džiu, nė noriu šnekėt, nė noriu matyt Jrb. Sėdė́k tu man an akių! Rdš. Sė́da lange par dienas Tl. Sė́džiu prie šilimai, ir ema miegas Žl. Besė́dint jį pradėjo imti miegas NdŽ. Sė́di an kelių prilipus, niekur neina to mergiūkštė Šmn. Vaitėno marti sėdi an lažkos (serga) Mlt. Galva tegul skauda – ne užpakalis, ant jos sėdė́t nereikia Kn. Kasėm bulbas, an šiknos sėdė́dama (sėdėdami) LKKXI227(Eiš). Sėdė́si petelnę paklojus – ar nematai, kiek darbų! Slm. Kodėl tu sėdi, žentuk, susirietęs? BsPIV251. Kap boba numiršta, vyras an grabo sė́di, kap veža Pst. Tas senis atsibunda, kad jau pelkė[je] besė́dįs Žr. Netoli taip jau ant turgaus kurpius sėdė́jo K.Donel. Lukošiūnas atstūmė šalia sėdinčius vyrus V.Krėv. Jauni tegu sė́die – anie silpnesniai (iron.) Krž. Teatre buvo ir sėdimų, ir stovimų vietų J.Jabl. Sėdimieji baldai rš. Vienas pats užėmęs visą suolą sė́di kaip karalius Jnš. Sėdi lyg marti, vakar vesta PPr157. Kad sėdi kaip žvakė LTR(Ds). Nu ir sėdi – kap lelija Mrc. Sėdi kaip boba ropėse LTR(Rm). Sė́da kai višta ant kiaušinių – nepasisiųsi niekur NmŽ. Sėd kaip suopis eglėj S.Dauk. Sėdi kaip velnias ropėse Ėr, Ldvn. Sėdi kaip apuokas LTR(Btg). Sėda kaip šuo ant tilto Gd. Sėdi kap varlė ant pautų Lš. Sė́džia kai kapčius Jrb. Sė́džia i sė́džia kai duonos kepalas pakeptas Rs. Anas sė́di kap rublių padovanojęs (labai nusiminęs) LKKXIII125(Grv). Sė́di kaip pabučiuotas (labai ramiai) End. Sė́di broliai už stalelio, kap dobilai žydi (d.) Dkš. Mamužė barė, dukrytė verkė, už balto stalelio sėdėdama KlvD81. Šitos šalies svočia, šitos šalelės sėdžia stalely kaip aguona NS731. Ko sėdi, broleli, ko rymai? StnD17. Tavo vietoj sėdimojoj kvietkelį padėsiu, o žirgelio stovimojoj rūtelių pasėsiu (d.) Šll. Ano vieto[je] sėdėtojo[je] lelija žydėjo (d.) Vkš. [Paliko] suole sėdžiančią, gailiai verkiančią (d.) Rš. Tame krėslelin margajan jauna mergelė sėdėjo, su dvaronėliu kalbėjo LTR(Kpč). Žiūriu žiūriu – ir išvydau savo dukrelę besėdinčią, savo sūnelį besupančią (d.) J.Jabl. Sė́di merga suole, lelijėlė suole JV326. Jaunas bernelis žirge sėdėjo, po juo žirgelis nenustovėjo (d.) Vlk. Ne seserėlė manik šalia sėdė́jo JV313. An to žirgo kazokas sėdė́jo DrskD203. Lenta sėdimoji MŽ. Senatorius, sėdžiančiasis ant suolo I. Sėdi po dešinei savo Tėvo garboj PK151. Išvydo jaunikaitį, sėdintį po dešinės rankos VlnE56. Katras didesnis yra? Kursai užu stalo sėd alba kursai tarnauja? Er ne sėdąsis užu stalo? BPI363. Bernelis … atrastas yra … besė́dįs viduryje daktarų DP66. Ir tikos, kad, besėdė́damas su jais, ėmė duoną ir palaimino DP189. O ten buvo Marija Magdalena ir kita Marija, besėdinčios ties grabo Ch1Mt27,61. Besėdint vienuolika mokytinių, pasirodė jiemus Jėzus DP225.
| prk.: Garbės lento[je] sėdė́jau (buvo įdėta fotografija) Krš. Sėdėti soste (valdyti) DŽ.
^ Ant kokio vežimo sėdi, tokią ir giesmę giedok Vel. Gerai už svetimo stalo sėdė́ti, košę su sviestu kabinti Šv. Bepigu sėdėti, kad nereiktų mokėti KrvP(Jnš). Stovėdamas dirbsi – sėdėdamas valgysi; sėdėdamas dirbsi – stovėdamas valgysi LTR(Jnš). Eidamas pamesi, sėdėdamas nerasi LTsV208(Jnš). Ant arklio sė́di ir arklio ieško Ds. Ant palinkusios kupros vaikai sėdi LTsV259. Ant žemės sėdįs netur kur nukristi VP8. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių (bitė) LTR. Dvi panelės sėdi, trečia bėginėja (staktos ir durys) LTsV570(Ut). Du broliai ant vieno krėslo sė́di (ragai) Škn. Sėdi senelis ant stogo ir pypkę rūko (kaminas) Btg.
sėdė́tinai adv.: Sėdė́tinai paliko besė́dįs pakartasis (nepasikorė) Šts.
| refl. N: Sėdi̇́es Lkm. Tessė́d', kur sėdi GrvT79. Tu moj buvai kur sėdusỹs in nečysto suolo – kelines indarei Arm. Nevalnu klausyti mišių sėdusias P. Aš pergalėjau ir sėdėjaus su Tėvu mano ant sosto jo BtApr3,21.
2. intr. DŽ leisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbo: Pas ką sėdėti N. Sėdė́k sėdęs, nieks į dantis neįmes nestorojusis J. Ką gi čia sėdė̃s – pabūva ir išeina namo Kp. Kitas karvę pasgirdo ir sė́džia, o tu žmogus kulies kulies Ob. Sutemsta, tai lipu in pečiaus i sėdžiu Klt. Sėdė́ti – neduok Dieve (blogai), dirbti neparsidirbti – gerai! Rs. Einu ką padėt, negalima sėdė́t Btrm. Par visas dienas sė́džia namie kai ponia Krs. Labai tai jiem – sė́di visi i laukia gatavo Klt. Kai susiugdysiu sūnus su dukterim, tai sėdė́siu koją an kojos susidėjus Mlk. Per dienas sė́di rankas sudėjęs, be jokio darbelio Jnš. Nesėdė́k rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys LTR(Šmk). Dykom sėdė́t labai nuobodu – daug geriau dirbt, o ne gulėt Kp. Par dieną dykas nesėdė́tum, duotum (dirbtum), kad prakaitas par nugarą eitų LKT117(Rs). Dykas nesėdė́jo: i siuvimo stvėrės, i mėsinėj dirbo Klt. Abudu tokiu: ans pats sė́da ranka pasirėmęs, ir ana sė́da Lnk. Sė́džiam, kad neturiam darbo Erž. Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdė̃s to[je] grytelė[je] i vaikus perės Mžš. Sė́di liežiuvį an barzdos pasdėjęs, nieko neveikia LKKXIII129(Grv). Jeigu ant lauko būtut dirbę, būčia nieko nesakius, al' kad prie alaus sėdė́jot! Mžš. Tegu sė̃die ta senė Krš. Anys nieko nedirba, tik sė́džia ir valgo KlbIV156(Vdšk). Kad tik vaikas sė́džia ramus, tai žinok, kad nesveikas Ob. Jauna buvau, tai kuokinėj nesėdė́[ja]u, vis buvau darbe (vedama šokti) LKT340(Vdš). Sėdi lyg koją insikirtęs LTR(Krn).
| prk.: Ordino didysis magistras įsakęs Livonijai ramiai sėdėti rš.
^ Namie sėdint, niekas neatneš LTR(Jnš). Rankas sudėjęs sėdėsi – nieko neturėsi LTR(Gdr). Troboj sėdėdamas, miško neiškirsi LTR(Vdk).
| refl.: Kodėl taip sė́das be darbo, o darbų galybės?! Krš.
ǁ būti kur: Par patį tumtą perkūnijos sėdė́jova name J. Jeigu tu šie metai sė́di namuose, gali daugiau padėt Gg. Aš jau namuosa sė́džiu (nedirbu) Rod. Niekur neišeinu, vis namie sė́džiu: vaikus daboju Plv. Užkaičiau bulbas – sėdė́k dabar prie jų! Žl. Dairykis apie tas [merginas], kur namuos sė́di, o ne tų, kur vakarėly LKT323(Dgl). Tai mano vaikas aria, jis sėd' jaučio ausyj BsPI9. Pirtyse tai visi vaiduokliai, visi velniai sėdė́davo Upn. Negavau arklio, nė gerų ratų, paliko turgus namie sėdė́ti Lk. Kap nuejo, tai sė́di cielą vakarą! Pls. Jis ten sė́di dienas naktis BŽ115. Jei patinka – sėdė́k, nepatinka – išeik BŽ235. In paupį nuėję, sėdė́jom visa naktis, prisiklausėm visokių paukščių LKT212(Lbv).
| Jis vos gyvas sė́di susirietęs (labai nesveikuoja) Jnš. Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Jnš. Taip sėdžiu kai an dagio Rs. Vidukely sė́džiu kap an ylų kokių (neramiai) LKKXIII123(Grv). Builė (bulvė) kaip pelene sė́da (perdžiūvusi žemė) Šv.
ǁ neištekėti: Jei katra pasogos neturėjo, lei ana i sė́da Krp. Kai pasogo nėr, tai ir sė́di Ds.
^ Sė́di merga – sė́di dalis Mrj.
3. intr. prk. dirbti, veikti: Jis labai daug dirba: sė́di par naktis Jnš. Regis, sė́di prie knygų (mokosi) Bgs. Kelintas vakaras ligi pirmos valandos sė́džiu Jrb. Par dieną sėdė́k [verpdama], vakare vėl lig dešimtos valandos Kv. Nusidulkinęs parejo, jug žmogus ne pri stalo sė́di Gršl. Vienas miškan eina, o kitas krautuvėn sė́di Rud. Kolūkio raštinė[je] tų visokių tarnautojų keli stalai sė́di Rs. Ar tik čia ne to[ji], kur valsčiuj sė́di? Sdk. Gerai padarė. – Matai, jie ant to sė́di (tuo užsiima) Prn. Jisai sė́di tiktai prie karvei LKT224(Bb). Pas uogas sė́d[i] LKKIX217(Dv). Prieg jai daktaras sė́d[i] Šlčn. Gal tu gedulu sėdi (, kad teip nuliūdęs) Š.
ǁ mokytis: Daktaras šešis septynis metus turia sėdė́ti Vdk.
ǁ būti paliktam kartoti kurso: Aš antram skyriuj sėdėjau dvejus metus Skrb. Nesėdė́jo [sūnus] mokyklėj nei metų Skdt. Dešimtoj klasėj sėdė́jo antrą metą Mrj.
4. intr. Als, Ad kalėti: Jis į kalėjimą įkištas, jis sėd' KII296. Nekaltai anys sėdė́jo Pls. Pareina jie sėdėję iš kalėjimo J.Jabl. Juozas jau sėdi už ekėčių (grotų) Šv. Teisėjas norėjo kareivį nubausti trejus metus sėdėti LTR(Alvt). Niekas iš suimtųjų nežinojęs, kiek laiko sėdės ir koks jų likimas rš. Sėdėjo kalinė[je] Ringos mieste aštuonis mėnesius M.Valanč. Kas dėl Dievo kaliniu sėdi SPI39. Ir jie sėdėjo kiek dienų apkalime BB1Moz40,4.
ǁ tr. kalint atlikti: Sėdė́ti bausmę NdŽ. Mūsų kaimo jaunimas nei parų sėdė́jo, nei susimušė Slm.
5. intr. Gršl pastoviai gyventi (kokioje vietoje): Ūkyj sėdėti N. Už vieškelio brolis sė́džia Pbs. Ir sė́džiu an itų laukelių sėdusỹs Lz. Te sė́džia du gyventojai Sml. Aš in aukšto daikto sė́džiu Aps. Dar̃ nieko nereikia, tik sėdė́k Asv. Savo pirkioj sė́džiu, nieko nebijau Ad. Kap nubos čia sėdė́t, važiuosiu toliau, kur duona pigiau Ad. Sė́dy (sėdėk) tep i netury (neturėk) karvės, bus lengviau Dglš. Mes čia sė́dim jau seniai seniai Dbg. Kur mes sė́dim, Sidabraraistis vadinas Dbg. Ties sėdamúoju lauku upis Raudonėnų J. Sėdimasai laukas Kp. Pasėsiu linelius sėdimoj dirvoj LMD(Ml). Dabar močia ir sė́di par Aniotę Lel. Uždaro kap kalėjime [prieglaudoje], i sė́d' (sėdėk) Ad. Apie trisdešimt metų, kai čia sė́džiu Žrm. Tokia boba sena sė́d[i] pirkelėj Lz. Sė́du an vietos – kur čia nupulsi! Krš. Kur anas išbėgs su sa[vo] šeimyna: sė́dy (sėdėk) i lauk Str. Jūs ant mūsų žemės sė́džiat Btg. Ką mes čia sėdė́sme abudedu namuose? Pb. Gurgonyse (kaimo vardas) jų ilgai sėdėta Gmž.
sėdimai adv.: Jis stipras ten, kur auga miško, kur galima sėdimai gyventi Vr.
6. intr. būti nemalonioje padėtyje, suvaržytam: Be kapeikos sė́džiu – ar, insisviedus pūdelis, reikia turgun nuvažiuot! Sld. Sakiau: duokiam puslitrį ir atveš – dabar sė́džiam be malkų Slm. Jau aš sė́džiu (turiu prastas kortas, pralošinėju) Sb. Šį kartą jis sėdės be vieno kirčio Jnš. Gelbėk, kaimyne, bėdoj sė́džiu! Mrj.
ǁ būti priverstam tenkintis kuo ribotu (ppr. apie maistą): Pieno nė[ra], ant mėsos sė́džiam Mžš. Jie jau tik ant ožkos besė́džia Sb.
7. intr. stipriai laikytis, būti prisitvirtinusiam: Jau kurie toliau sė́d[i], ir tų nėra – tik du dantai Šlčn. Smailios iltys sėdi stipriose pažiaunėse Blv. Jei kriaušiai prie kotelio sėd stipriai, tai žiemoje speigėja smarkiai prš. [Verventės sidabruotės] žiedai po vieną sėdi lapų pažastėlėse rš.
8. intr. Ad, Klt, Gdr, Grv, Sem, Dv tupėti: Vištos pas mumis žiemos laike sė́džia pečelyj LKT223(Jon). An laktų sė́d[i] vištos Pls. Katė prieš ugnį sė́di (šildosi) Ėr. Sniego daug [miške], šaltis, i ant kelio sė́di kap kupeta vilkas Vlk. O vorai, kampuos sėdė́dami, verpalus audė K.Donel. Paimk keturius korius su perais, geriausiai jau uždengtais, vienkart su sėdinčiomis ant anų bitėmis Ak. Margoj gegužele, nesėdė́kie an vartelių: atskris tavęsp vanagėlis, papeš tavas margas plunksnas (d.) Lz. Tavi vaikai pašals, pašals, po krūmelius sėdė́damą LKKIII204(Lz).
^ Bobai rūkyt teip tinka, kaip varlei an kemso sėdė́t Aln. Kiaušiny nesėdėjęs, gaidžiu negiedosi LMD(Klt). Kol merga nešioja kasas, tai velnias sėdi kasoj LTR(Brsl). Sėdi kampe katinas, kas pakliudo – bažinas (laikrodis) Nč.
ǁ Sut, Rod tupėti perint: Ant pautų sėdėti N. Višta sė́di an kiaušinių Nmč. Paslaptinę vištą radau – in dvidešim kiaušinių sė́di Klt.
9. tr. perėti: Višta sė́di viščiukus mažus Grv. Žąses pačios sė́di kiaušinius Aps.
◊ ant ãkmenio (ãkmino, kū̃lio) sėdė́ti būti nepatogioje padėtyje uždarbio, pajamų atžvilgiu: Su mumis nerūpinkias: ne ant ãkmino sė́dam Krš. Būdamas mokytas, duoną turės ir ant ãkmenio sėdė́damas Skrb. Sėdė́su mieste aš tau an kū̃lio! Jdr.
ant gerõs dúonos sėdė́ti gerai gyventi, gerai uždirbti: Insiganė kap veršis, matyt, an gerõs dúonos sė́di Alv.
ant kabliùko sėdė́ti Sml būti paskutinėje pabrolių ir pamergių poroje.
ant kamãros sėdė́ti būti nuomininku, įnamiauti: Parejom sėdė́ti ant kamãros Krkl.
ant kélmo sėdė́ti tinginiauti: Ant kélmo sėdė́si – duonos neturėsi Vlkv.
ant lẽdo sėdė́ti neturėti turto, skursti: Argi jau tu čia ant ledo sėdi, kad neturi iš ko? Krok. Ir jis gali pridėti kelis rublius, juk ne ant lẽdo sė́di Brt. Juk ir aš ne ant lẽdo sė́džiu Kt.
ant padur̃kų (padélkų; Žem) sėdė́ti Rk būti užkuriu, priklausyti nuo žmonos.
ant pãrako stati̇̀nės sėdė́ti būti karo grėsmės padėtyjė: Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinės K.Bor.
ant pinigų̃ sėdė́ti būti turtingam: O, jis turtingas, an pinigų̃ sė́di Gdl.
ant rugi̇̀nių šiaudų̃ sėdė́ti likti neištekėjusiai: Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria metelius J.Balt.
ant sėmenõkų sėdė́ti nieko nedirbti: Koks iš jo darbinykas – tik ant sėmenõkų sėdė́t Brž.
ant sprándo (kãklo) sėdė́ti
1. DŽ1 gyventi ne savo sąskaita; savo buvimu varginti ką, kliūti kam: Vaikas sė́di tėvui an sprándo Gdl. Aš šiemet in jo sprándo sė́džiu, pirštu piršto neprikišiau niekur Ut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesė́džiu ant sprándo Rs. Ar verta penėt tokis – an motinos kãklo sė́di LKKXIII117(Grv). Ji čia turia savo kertelę ir niekam ant kãklo nesė́džia Brž.
2. išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti P.Cvir.
3. prisispyrus raginti, versti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys Žem.

ant supùvusio súolo sėdė́ti būti keblioje, nemalonioje padėtyje: Jis sė́di ant supùvusio súolo Dkš.
ant tur̃to sėdė́ti būti turtingam: Kad aš esu varge i ant tur̃to sėdė́dama Žr.
ant žari̇̀jų sėdė́ti labai blogai gyventi, jaustis: Jis tenai ant žari̇̀jų sė́di Mrj.
ant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemet Klt.
basynàs sėdė́ti be reikalo ilgai gaišti: Išėję gatvėn, basynàs sė́di Užp.
kaltūnù ant galvõs sėdė́ti būti labai įkyriam: Jis man kaltūnu ant galvos sėdi, nebegaliu KlK14,74(Pn).
(kieno) kišẽnėje (kešẽnėje Ps, kešẽniuje Trgn, rañkoje) sėdė́ti Alk būti kam prasiskolinus, nuo ko priklausyti: Visa apylinkė sėdė́jo jo kešẽnėj Užp. Kaip te verčiuos, teip, bet kito kešẽniuj nesė́džiu Ktk. Neužmiršk, kieno tu kešẽnėj sė́di! Ėr. Ką jis turės pinigų, kad mano rañkoj sė́džia! Slm. Svetimoj kišenėj sėdi LTR(Šll).
(kokiame) krėslè sėdė́ti užimti kokią padėtį: Mano vaikas ar tokiam krė́sle sė́džia – kaip aš galiu ant kito sakyt! Jnš. Žmogaus darbai, o ne tai, kokiam jis krėsle sėdi, turėtų būti viskam matas rš.
po padurkù (kantapliù; Žem) sėdė́ti būti žmonos valioje: Jis tik po padurkù sėdė́t Alk.
prie (kieno) sùbinės sėdė́ti vlg. būti globojamam: A pradės vaikai pri motynos sùbinės sėdė́ti?! Savo gyvenimą tura pradėti Krš.
sàvo gyvẽnime sėdė́ti savarankiškai, gerai gyventi: Aš jau sàvo gyvẽnime sė́džiu Dkš.
sė́di rūtà LTR(Trg) toks liaudies šokis.
šali̇̀nėse Jùrgis sė́di baigiasi pašaras: Kuo šersi, jei šali̇̀nės[e] Jùrgis sė́di Vrn.
apsėdė́ti tr.
1. Krč sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdė́ti ligonį, t. y. sarginti J. Lavoną apsėdė́ti, arba budėti J. Prašom ateit senelio apsėdė́ti, vakar pasimirė Skrb. Pryš smertį eidavo apsėdė́ti Pgr. Moterys išėjo nabašnyko apsėdė́ti Ps. Pati sarginau, pati ėjau naktim apsėdė́t Skr. O palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams …, kurie tave apsėdi, kurie nepatingėjo LTsII531. Ne motina skrynią krovė, ne broleliai apsėdėjo LTR(Grv).
2. refl. LL132 apsibūti, užtrukti sėdint: Aš apsisėdė́jau ir neinu, o jūs nevarot Alk. Jeigu sėdi, tai ir sėdėk apsisėdė́jęs Mrj.
ǁ užsibūti kur, ilgiau pagyventi: Apsisėdėjęs Nicoj, nutolau visai nuo Kauno gyvenimo, draugų ir pažįstamų V.Myk-Put.
3. Q84 turėti kaip nuosavybę, paveldėti.
4. N apsiausti, apsupti.
atsėdė́ti Š
1. intr. praleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdė́jo prie jos Dgp. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį KrvP(Vlk).
| refl. prk.: Būs bulbės, atsisėdė́s savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) Krtn.
2. refl. MŽ219, Ak, Š pakankamai sėdėti: Atsisėdė́jo vaikas, trejus metus nevaikščiojo Lb. Ačiū, aš atsisė́džiu per dienų dienas Mrj. Tai dabar aš tau lauksiu be darbo, ligi tu atsisėdė́si?! Ds.
3. tr. sėdint nuvarginti, nusėdėti: Atsėdė́jau koją, traukutis traukia Dv. Atsėdė́jau koją, ką ir paeit negaliu Grv.
4. intr. N, DŽ, Ssk, Lp atbūti skirtą laiką kalėjime: Šešelis metus atsėdė́jau Grv. Kaltinykų buvo ir daugiau, ale jau aš vienas atsėdė́jau Jž.
| refl.: Jis parėjo atsisėdė́jęs, o jo brolis dar tebesėdi Skr.
ǁ tr. kalint atlikti: Koravonę atsėdė́ti KI28.
5. intr. atbūti tupint, atitupėti: Dar voversys atsėdė̃s, ba sniegas an žemės, nematyt lauko Trak. Jau kalnai gryni, daug lauko yr, voversys jau neatsėdė̃s – užgiedos Trak.

×dasėdė́ti (hibr.) tr. baigti pragyventi, nubūti: Savo gyvenimą dasėdė́sme čia Aps.
įsėdė́ti tr.
1. įspausti, įduobti sėdint: Besėdėdamas įsėdė́jau duobę ant žemės J. Mokydamos siuole (suole) duobes įsė́da Krš. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė; an kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta BsV317.
2. refl. Š, Ds užtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėti: Įsisėdė́jai ilgai, kelkis, eik J. Nuejo ir insisėdė́jo, ir daryk ką nori su tokiu žmogum! Trgn. Tai įsisėdė́jo: ar neprigis tik! Vlkv. Kur įsisėdėjom, ten sėdėkim! Lp.
3. nuo seniai apgyventi, užimti: Pagaliau visus nustebino, apleisdamas įsėdėtą vietą Vaižg.
4. refl. įsisenėti: Įsisėdėjusi liga B, N.
išsėdė́ti; N, LL23,295
1. intr. išbūti sėdint: Išsėdė́jom valandą be vieno žodelio Krš. Tas vaikis i veselę iškėlęs, dvi savaiti pri stalo išsėdė́jęs Jdr.
ǁ išgyventi sėdint: Penkius metus išsėdė́jo [ligonis], negalėjo atsigulti Krš.
2. intr. ištverti, iškentėti sėdint: Jaunikaitis, nebegalėdamas ant degančios kaladėlės išsėdė́t, musėjo išeit BM54(Vžns).
3. intr. išbūti, nieko neveikiant: Dyka sėdėt neišsėdė́siu – eisiu namo Klt. Išejo ūlyčion ir išsėdė́jo visą dieną Ob. A taip gali visą amžių išsėdė́ti be darbo?! Rdn.
4. intr. DŽ1 išbūti sėdint ir ką nors veikiant: Lig dvylektos reikėjo išsėdė́t su šakaliuku (prie skalos) Nmk. Taip ir išsėdėjai su knyga visą šeštadienį? K.Saj. Vyro nebuvo namie… Malūne pernakt išsėdėjo J.Paukš. Kortosnan grajinam, tai visą naktį išsė́dim Nmč.
5. refl. Š pakankamai sėdėti, pailsėti: Išsisėdė́jau, mažai šiandie dirbau Dglš. Kad ganyt [leistų], tai dar išsisėdė́tai Asv. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti Mš.
6. tr. sėdint išduobti: Paltas dar nė kiek neišsėdė́tas Rm. Klotys [Gaubienės sijono] jau išsėdėtos I.Simon. Vyrai labai kelnių kelius išsė́da Krš. Žiūrėk, kokią duobę šiene išsėdė́jau Ds. Velnias išsėdė́jo akmeny duobelę Š.
| refl.: Kelnės jau išsisėdė́jo Mrj.
7. tr. DŽ1 gauti, laimėti ką sėdint: I sėdžia ant to kranto, meškerio[ja] – i ką tu tę gali išsėdė́t?! Jrb. Kai sėdėsim, tai nieko ir neišsėdė́sim Mrj. Ką čia išsėdė́su – važiuosu į miestą! Krš.
8. intr. išbūti skirtą laiką kalėjime: Mėną išsėdė́j[o] [kalėjime] LKKII206(Zt). Lygiai keturias dešimtis metų esame išsėdėję tamsiame kalėjime rš.
ǁ tr. atlikti bausmę: Mokinys išsėdėjo savo nevalią J.
9. tr. Vlk išperėti: Pasodino vištą, ir išsėdė́jo mazkelaičius vištelaičius LKKII218(Lz). Sudėjo povelė te tris kiaušinelius, išsėdė́[jo] povelė tai tris povytelius (d.) Ad. Pasėdėsi ant pečiaus dvi savaites ir išsėdėsi kumeliuką LTsIV386.
◊ gùrklį iš[si]sėdė́ti išvirškinti: Kap jau višta neišsisė́d[i] gùrklio, tai jau ana ir išgaišta Dv. Višta neišsėdė́jo gùrklio ir išstipo Ml.
nusėdė́ti
1. intr. ištverti sėdint, galėti sėdėti: Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdė́ti – skauda šoną, ir gana Pc. Nenusė́džiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu Tvr. Negaliu nusėdė́t, reik bėgt namo Gs. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusė́di?! Kt. Ko tu nenusė́di lyg an ylų? Mrj. Tai nenusė́di – lyg an žarijų! Mrj. Ko nenusė́di, a pašinas šiknon įlindo?! Vlkv. Nenusė́di an daikto, sakytai, kruopos šikinę drasko Rod. Ot, kap tu negali ramiai nusėdė́t! Pns. [Nuvargęs] vos galėjo ant arklio nusėdėti MPs. O paėdęs grieš be galo, ir visi svečiai nenusėdės už stalo DS173(Rs).
2. tr. DŽ sėdint nuvarginti: Nusėdė́jau kojas, kad nutirpo J. Nebgaliu paeit – nusėdė́jau koją Kp. Nusėdė́jau betupėdama pri jūso kojas Krš. Išlipa iš vežimo, kad kojų nenusėdėtų, paeina pėsčias, tegu ir arklys atsikvepia rš. Dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau D44.
| refl. DŽ1, Klk, Jrb: Kojos nusisėdė́jo besėdant, i kremtu Pln. Nusisė́di par dieną berašydamas, tai nori pasivaikščiot Kp. Sėdė́damas nusisėdė́jau, ramstydamas nusiramsčiau J. Nusisė́da be darbo i serga Šts. Pasirangė fotelyje, lyg būtų nusisėdėjęs, ant stalo pasirėmė J.Paukš.
3. intr. pabūti sėdint, pasėdėti: Susibruka rankas, nusė́džia, nusė́džia i vėl valgo – kokius triskart teip pasilsia Lnkv. Nusėdė́jau gerą valandą, o ano nesulaukiau Šts. Nusėdė́j[o] dieną kalvis Lp. Kartais ir taip nusėdi daug laiko [be darbo] Lp.
| refl.: Nusiklauso zuikis, nusisėda i kriupena obelių griaužti Šts.
4. tr. palikti žymes, įduobti ilgai sėdint: Tai daugiaus ji ten sėdėjo, sėdėjo, net drabužius nusėdėjo! BsPII89. Mano žirgelis labai nuvargintas, aukso balnelis labai nusėdėtas LTR(Tvr). Nugisėdė́jau suolą, suolelį (rd.) Jž. Vieną ežę ravė[ja], o antrąją nusė́da pusę Sd.
| Kad ir daug, vis tiek sėdėsi nusėdė́si (nuravėsi) tuos burokus Trgn.
5. tr. iškalėti: Koravonę nusėdė́ti KI28. Kaip veik jis paskutines bausmes bus nusėdėjęs prš.
6. tr. ilgą laiką būnant nugyventi: Visi plačiašniūriai išsikėlė į vienkiemius, nieko gero nusėdėtose vietose nepalikę J.Balt.
7. intr. DŽ1 galėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje): Nenusė́di vaikai pirkioj, net virba, net virba Klt. Tik siuva, siuva, nusėdėt negali Mlt. Kad jis vietoj nenusė́di, jam tik bėgt Mrj. Ana tai nenusė́di namie, vis eina ir eina An. Ka uogos būt sausos, tai nenusėdė́tumėm stubo[je] Vdk. Tai lėk lėk pas tą savo Katrę – matau, kad jau nebenusė́di! Sml. Jis nenusėdimas žmogus J.Jabl.
| Dykas kas galėjo nūsėdė́ti an trijų aktarų! Grd. Šiuolaikiniai poilsiautojai vienoj vietoj ilgai nenusėdi sp.
pasėdė́ti intr. K; M, LL168
1. DŽ1 kiek sėdėti, pabūti sėdint: Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia Ob. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus] Mrc. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada Mžš. Pats išeina in sodelį, pasė́d[i], pats in susiedą nueina Eiš. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia Ktv. Pakeliui pasė́džiu Dbg. Pasė́dy, nekada ažeini GrvT91. Pasėdyte, kole eiste gultie Tvr. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k Krž. Užeidykit pirkion pasėdė́t LKT402-403(Šč). Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime KlbVI106(Mlk). Pasė́dit (pasėdėkite) truputį Lz. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?! Krs. O kur eiste, pasė́dyte! Pst. Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti? Vaižg. Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia (d.) Mrj. Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu DrskD250.
| refl. DŽ1: Eisim, jau pasisėdė́jom Srv. Ant kalno pasisėdė́jom Ėr. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo Rd. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos LKT111(Kltn). Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot LTR(Krtn). Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias Krš. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim JV532. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi NS26.
| prk.: Pasisėdė́jo (pabuvo neužsėta) žemė, gal viskas geriau augs Krš.
2. DŽ galėti, įstengti sėdėti: Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi Vaižg. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas rš. Aš vos tik į vežimą (vežime) pasėdė́t galėjau Pgg. Nepasėdžiu ant žirgelio Ls. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si BM377(Plng). Nebegali niekaip pasėdė́t (ima miegas), tai išbėgi lauka Mšk.
3. LL268 ištverti sėdint: Nepasė́d[i], ale eina ir eina – kap vėjas Arm. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto[je]! Vvr. Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di Ig. Nepasėdi, gal yla šikinėj? LTR(Vj).
4. padirbėti sėdimą darbą: Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai Jrb. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj J.Balt.
^ Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi LKT104(Pd).
5. pabūti netekėjusiai: Tai da pasėdė́si, kad neini už manę Dg.
6. pabūti kalėjime: Pasėdė̃s porą metų, tai žinos Švnč.
7. pasitenkinti kuo ribotu (ppr. apie maistą): Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́du Brs.
◊ ant kabliùko pasėdė́ti pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėt Sml.
parsėdė́ti tr. sėdint įduobti: O ir parsėdėjom aukštą kalnelį (d.) Smn.
pérsėdėti intr., parsėdėti M
1. LL190 išbūti sėdint, išsėdėti: Pérsėdžiu pernakt [ant vežimo], kad arklių kas nenuvest Lp. Tegu einie pašokti: jaunas nepársėdės Krš. Ana prie ligonio pársėdėjo visą vakarą J. Pérsėdėti visą dieną K. Pagal pečių pérsėdėjau, su berniukais peršnekėjau apie tą štuką Ps. Jaunasis, visą tą laiką užstalė[je] parsėdėjęs, kėlės ir prė jaunosios prisiartino S.Dauk. Už skobnelio persėdėjau, ant rankelių perrymojau LTR(Kb). Parsėdė́jo jis tenai (kriaušėje) trejus metus BM75(Vb).
2. SD299 ilgiau už kitus išsėdėti, išbūti: Kiekvieną vakarą jis visus pérsėdi Gs. Persėdmi N.
3. refl. per ilgai, per daug sėdėti: Pársisėdėjau ant vietos, kad viduriai mano ėmė kėžti (pūstis) J.
4. refl. per ilgai išbūti krosnyje (apie duoną): Duona po pečiaus pársisėdėjo Ll. Žiūrėkit, kad nepársisėdėtų duona po pečium Up.
prasėdė́ti K
1. intr. DŽ1 praleisti laiką sėdint: Visą pusnaktį prasėdė́jau Msn. Nė pats nepajutau, kad visą valandą prasėdė́jau Up. Kap tau nedaėda visą dieną trobon prasėdėt Kpč. Kap kada prasėdė́davom lyg dienai OG371. Tris dienas, tris naktis už stalelio prasėdėjau KrvD67.
ǁ pirmiau sėdėti: Sėskit čia, kur mūsų prasėdė́ta Sb.
2. intr. prabūti be darbo, pradykinėti: Negavo vietos, metus taip prasėdė́jo Krš.
3. intr. išgyventi vienoje vietoje, neišvykstant: Sėdžiu, prasėdė́jau kap baravykas senas, niekur nebuvau Dv. Jug vaikai neprasėdė́s pri motynos visą amžių! Rdn. Prasėdė́jau ten devynis mėnesius Vn.
4. tr. sėdint pradėvėti, pratrinti: Prasėdėjau skylę kelnėse Db. Tas krėslas jau senas, prasėdė́tas Rs. Jau prasėdėjom liepos suolelį, dar nesulaukėm savo brolelio KrvD63. Mes prasėdėjom storus suolelius, mes nurymojom baltas rankeles LTR(Sn).
5. tr. sėdint praleisti, pražiopsoti: Prasėdė́jau autobusą Ign.
6. intr. išbūti įkalintam, pasodintam: Metus kalėjime prasėdė́jo DŽ1.
prisėdė́ti
1. intr., tr. DŽ1 pakankamai ilgai sėdėti: Prisėdė́jo ubagas pilnus pakelius J. Aš prisėdėjau, mano motinėle, po radastų krūmeliu BsO75.
| refl. K: Ačiū, nesėsiu, prisisėdė́jau atvažiuodamas Mrj. Dėkui, jau gana prisisėdėjau rš.
2. intr. N būti, dalyvauti kur sėdint.
| refl.: Kad aš žinočiau, kad mano būtų [mergelė], šalia prisisėdėčiau N106.
3. tr. DŽ gauti sėdint: Ką tu čia prisėdė́si sėdėdamas Kp.
4. intr. pakankamai ilgai kalėti: Ir po teismus išsitampei, ir kalėjimuose prisėdėjai rš.
5. intr. prižiūrėti: Neprisėdė́siu aš prie jai (prie ligonės) Klt.
susėdė́ti
1. tr. DŽ, Šts, Rm, Sdk pasėdus suglamžyti: Žiūrėk, kad susėdė́jai suknelę! Skp. Susėdė́jai man kepurę – užsisėdai ir sėdėdamas sulamdei Š. Kur tu tep susėdė́jai paltą?! Mrj. Susėdė́jo ir surūkšliojo jis drabužius J.
| Susėdė́jo biesas tave, ir palikai susitraukus, žema, neaugi nieko J.
^ Esi toks kaip susėdė́tas KlvrŽ. Nedikta, kaip po subinės susėdė́ta Lkv.
| refl. tr.: Tai važiuodama susisėdė́jau paltą! Šn.
2. tr. sėdint sudėvėti, sutrinti: To suolo tu savo amžiuj nesusėdėsi rš.
3. intr. išbūti prie sėdimo darbo: Jis vienoj klasėj dvejus metus susėdėjo Sk.
| refl.: Susisėdėk pri verpalo – ir sukietės viduriai Šts.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Laukė geresnio – ir sussėdė́jo Rod.
5. tr. laimėti, gauti, sulaukti sėdint: Kai namuos sėdėsi, nieko ir nesusėdė́si Šn. Nežinia, ar susėdė̃s ką, ar ne Lp.
| refl. tr. BŽ124.
užsėdė́ti
1. intr. užtrukti, užsibūti sėdint.
| prk.: [Mateušas] kėlės ižg nuodžios savo, kurioje jau buo užsėdėjęs ir užgulėjęs DP513.
| refl. LL312, BŽ476: Kai nuėjai, tėvai, tai ir užsisėdė́jai! Alk. Reik eiti namo – gi mat užsisėdė́jau Pc. Kartais užsisėdėdavo ligi išnakčių, aptardamas su skulptorium miesto reikalus K.Bor.
^ Geri sveteliai, kai neužsisėdi KrvP(Krsn).
2. refl. nuvargti, suglebti sėdint, nusisėdėti: Ką tie ponai nesirgs: užsisė́di per dienas, ir sustoja kraujas Srv. Sėdi sėdi – ažsisėdė́ję, lepios dukterys Klt.
3. intr. išbūti, iškęsti sėdint: Kap pridegina [pirtyje], karšta, negalima užsėdė́t Nmč.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Katros mergaitės labai renkas – užsisė́džia Ps. Jei uždabos pirmiau jautį, tai ženklas, kad nutekės, o jei karvę, tai užsisėdės LTIII456(Kls).
5. tr. gauti sėdint: Užsėdėta liga Pkr.
6. tr. laimėti, gauti niekur neišeinant, būnant vienoje vietoje: Namie sėdėdamas, nieko neužsėdė́si Sb.
7. tr. sėdėjimu ką užlaikyti: Jei, šliūban važiuojant, jaunamartė sėdi ilgai už stalo, tai ji užsėdi to kaimo mergas, ir ilgai nebūva vestuvių LTR(Srj).
8. tr. užgyventi: Kas užsėdė́jo, tam ir liks žemė Ds.
9. tr. Dv, Grv užperėti: Pautai jau ažsėdė́ti, jau išeidis žąsyčiai Lz.

sėdė́ti, sė́di (sė́džia), -ė́jo
1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesė́di – kap grybas Lb. Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos Šlčn. Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur Erž. Sė́džia abu i kalba Ppr. Sė́dy (sėdėk) tu, kad sė́di! Dglš. Juk nedirbsi, an vežimėlio besėdė́si Jrk64. Bernas išvirto, o merga liko sėdė́dama karietoj Ml. Sėdos in savo arklio ir joja, o tu sėdė́k vežime! Arm. Anas atsisėdo ir sė́d[i] Žrm. Paieškoj[o] po tuos krūmus ir rado brolį sėdė́damą (sėdintį) (ps.) Lz. Ir rado sėdė́damą pas stalą tą kunigaikštį LKKIX211(Dv). Ir anas sė́džia grečium Ob. Ją atrado sė́džiančią negyvą Kp. Aš kap sėdė[ja]u prie langui, tai ir nugriuvau [nuo žaibo] Aps. Aš sė́du py krosniai, verku – kur neverksi! Krg. Visą dieną až pečiaus sėdi KlbIV80(Mlk). Jis tik sė́dintis gali dirbt Pkn. Jam reikia dirbt sė́dintį darbą, stovėt anas negali Vdn. Ir valgyt – kur sėdintỹs, kur darbininkas (kuris sėdėdamas dirba, mažiau suvalgo)! Gs. Teip sė́di, teip sė́di, kad nei nekruta to[ji] moteris Kp. Ans sėdėjęs palaukė[je] ir matęs, ka tokia mėlena liepsnelė pakilna i vėl nusileida Krp. Dėdina aukštai sė́džia, o tie žemai paliko sėdė́t Mšk. Aš sėdau ir sė́džiu pakažno[je] krasė[je] J. Sė́dy (sėdėk), boba, i valgai Ad. Ledokai sė́di, sėskis gerai Dbč. Anas sėdos ir sė́d[i] ir nė su kuoj neūtarija LKKII244(Lz). Sė́džiu, nė noriu šnekėt, nė noriu matyt Jrb. Sėdė́k tu man an akių! Rdš. Sė́da lange par dienas Tl. Sė́džiu prie šilimai, ir ema miegas Žl. Besė́dint jį pradėjo imti miegas NdŽ. Sė́di an kelių prilipus, niekur neina to mergiūkštė Šmn. Vaitėno marti sėdi an lažkos (serga) Mlt. Galva tegul skauda – ne užpakalis, ant jos sėdė́t nereikia Kn. Kasėm bulbas, an šiknos sėdė́dama (sėdėdami) LKKXI227(Eiš). Sėdė́si petelnę paklojus – ar nematai, kiek darbų! Slm. Kodėl tu sėdi, žentuk, susirietęs? BsPIV251. Kap boba numiršta, vyras an grabo sė́di, kap veža Pst. Tas senis atsibunda, kad jau pelkė[je] besė́dįs Žr. Netoli taip jau ant turgaus kurpius sėdė́jo K.Donel. Lukošiūnas atstūmė šalia sėdinčius vyrus V.Krėv. Jauni tegu sė́die – anie silpnesniai (iron.) Krž. Teatre buvo ir sėdimų, ir stovimų vietų J.Jabl. Sėdimieji baldai rš. Vienas pats užėmęs visą suolą sė́di kaip karalius Jnš. Sėdi lyg marti, vakar vesta PPr157. Kad sėdi kaip žvakė LTR(Ds). Nu ir sėdi – kap lelija Mrc. Sėdi kaip boba ropėse LTR(Rm). Sė́da kai višta ant kiaušinių – nepasisiųsi niekur NmŽ. Sėd kaip suopis eglėj S.Dauk. Sėdi kaip velnias ropėse Ėr, Ldvn. Sėdi kaip apuokas LTR(Btg). Sėda kaip šuo ant tilto Gd. Sėdi kap varlė ant pautų Lš. Sė́džia kai kapčius Jrb. Sė́džia i sė́džia kai duonos kepalas pakeptas Rs. Anas sė́di kap rublių padovanojęs (labai nusiminęs) LKKXIII125(Grv). Sė́di kaip pabučiuotas (labai ramiai) End. Sė́di broliai už stalelio, kap dobilai žydi (d.) Dkš. Mamužė barė, dukrytė verkė, už balto stalelio sėdėdama KlvD81. Šitos šalies svočia, šitos šalelės sėdžia stalely kaip aguona NS731. Ko sėdi, broleli, ko rymai? StnD17. Tavo vietoj sėdimojoj kvietkelį padėsiu, o žirgelio stovimojoj rūtelių pasėsiu (d.) Šll. Ano vieto[je] sėdėtojo[je] lelija žydėjo (d.) Vkš. [Paliko] suole sėdžiančią, gailiai verkiančią (d.) Rš. Tame krėslelin margajan jauna mergelė sėdėjo, su dvaronėliu kalbėjo LTR(Kpč). Žiūriu žiūriu – ir išvydau savo dukrelę besėdinčią, savo sūnelį besupančią (d.) J.Jabl. Sė́di merga suole, lelijėlė suole JV326. Jaunas bernelis žirge sėdėjo, po juo žirgelis nenustovėjo (d.) Vlk. Ne seserėlė manik šalia sėdė́jo JV313. An to žirgo kazokas sėdė́jo DrskD203. Lenta sėdimoji MŽ. Senatorius, sėdžiančiasis ant suolo I. Sėdi po dešinei savo Tėvo garboj PK151. Išvydo jaunikaitį, sėdintį po dešinės rankos VlnE56. Katras didesnis yra? Kursai užu stalo sėd alba kursai tarnauja? Er ne sėdąsis užu stalo? BPI363. Bernelis … atrastas yra … besė́dįs viduryje daktarų DP66. Ir tikos, kad, besėdė́damas su jais, ėmė duoną ir palaimino DP189. O ten buvo Marija Magdalena ir kita Marija, besėdinčios ties grabo Ch1Mt27,61. Besėdint vienuolika mokytinių, pasirodė jiemus Jėzus DP225.
| prk.: Garbės lento[je] sėdė́jau (buvo įdėta fotografija) Krš. Sėdėti soste (valdyti) DŽ.
^ Ant kokio vežimo sėdi, tokią ir giesmę giedok Vel. Gerai už svetimo stalo sėdė́ti, košę su sviestu kabinti Šv. Bepigu sėdėti, kad nereiktų mokėti KrvP(Jnš). Stovėdamas dirbsi – sėdėdamas valgysi; sėdėdamas dirbsi – stovėdamas valgysi LTR(Jnš). Eidamas pamesi, sėdėdamas nerasi LTsV208(Jnš). Ant arklio sė́di ir arklio ieško Ds. Ant palinkusios kupros vaikai sėdi LTsV259. Ant žemės sėdįs netur kur nukristi VP8. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių (bitė) LTR. Dvi panelės sėdi, trečia bėginėja (staktos ir durys) LTsV570(Ut). Du broliai ant vieno krėslo sė́di (ragai) Škn. Sėdi senelis ant stogo ir pypkę rūko (kaminas) Btg.
sėdė́tinai adv.: Sėdė́tinai paliko besė́dįs pakartasis (nepasikorė) Šts.
| refl. N: Sėdi̇́es Lkm. Tessė́d', kur sėdi GrvT79. Tu moj buvai kur sėdusỹs in nečysto suolo – kelines indarei Arm. Nevalnu klausyti mišių sėdusias P. Aš pergalėjau ir sėdėjaus su Tėvu mano ant sosto jo BtApr3,21.
2. intr. DŽ leisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbo: Pas ką sėdėti N. Sėdė́k sėdęs, nieks į dantis neįmes nestorojusis J. Ką gi čia sėdė̃s – pabūva ir išeina namo Kp. Kitas karvę pasgirdo ir sė́džia, o tu žmogus kulies kulies Ob. Sutemsta, tai lipu in pečiaus i sėdžiu Klt. Sėdė́ti – neduok Dieve (blogai), dirbti neparsidirbti – gerai! Rs. Einu ką padėt, negalima sėdė́t Btrm. Par visas dienas sė́džia namie kai ponia Krs. Labai tai jiem – sė́di visi i laukia gatavo Klt. Kai susiugdysiu sūnus su dukterim, tai sėdė́siu koją an kojos susidėjus Mlk. Per dienas sė́di rankas sudėjęs, be jokio darbelio Jnš. Nesėdė́k rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys LTR(Šmk). Dykom sėdė́t labai nuobodu – daug geriau dirbt, o ne gulėt Kp. Par dieną dykas nesėdė́tum, duotum (dirbtum), kad prakaitas par nugarą eitų LKT117(Rs). Dykas nesėdė́jo: i siuvimo stvėrės, i mėsinėj dirbo Klt. Abudu tokiu: ans pats sė́da ranka pasirėmęs, ir ana sė́da Lnk. Sė́džiam, kad neturiam darbo Erž. Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdė̃s to[je] grytelė[je] i vaikus perės Mžš. Sė́di liežiuvį an barzdos pasdėjęs, nieko neveikia LKKXIII129(Grv). Jeigu ant lauko būtut dirbę, būčia nieko nesakius, al' kad prie alaus sėdė́jot! Mžš. Tegu sė̃die ta senė Krš. Anys nieko nedirba, tik sė́džia ir valgo KlbIV156(Vdšk). Kad tik vaikas sė́džia ramus, tai žinok, kad nesveikas Ob. Jauna buvau, tai kuokinėj nesėdė́[ja]u, vis buvau darbe (vedama šokti) LKT340(Vdš). Sėdi lyg koją insikirtęs LTR(Krn).
| prk.: Ordino didysis magistras įsakęs Livonijai ramiai sėdėti rš.
^ Namie sėdint, niekas neatneš LTR(Jnš). Rankas sudėjęs sėdėsi – nieko neturėsi LTR(Gdr). Troboj sėdėdamas, miško neiškirsi LTR(Vdk).
| refl.: Kodėl taip sė́das be darbo, o darbų galybės?! Krš.
ǁ būti kur: Par patį tumtą perkūnijos sėdė́jova name J. Jeigu tu šie metai sė́di namuose, gali daugiau padėt Gg. Aš jau namuosa sė́džiu (nedirbu) Rod. Niekur neišeinu, vis namie sė́džiu: vaikus daboju Plv. Užkaičiau bulbas – sėdė́k dabar prie jų! Žl. Dairykis apie tas [merginas], kur namuos sė́di, o ne tų, kur vakarėly LKT323(Dgl). Tai mano vaikas aria, jis sėd' jaučio ausyj BsPI9. Pirtyse tai visi vaiduokliai, visi velniai sėdė́davo Upn. Negavau arklio, nė gerų ratų, paliko turgus namie sėdė́ti Lk. Kap nuejo, tai sė́di cielą vakarą! Pls. Jis ten sė́di dienas naktis BŽ115. Jei patinka – sėdė́k, nepatinka – išeik BŽ235. In paupį nuėję, sėdė́jom visa naktis, prisiklausėm visokių paukščių LKT212(Lbv).
| Jis vos gyvas sė́di susirietęs (labai nesveikuoja) Jnš. Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Jnš. Taip sėdžiu kai an dagio Rs. Vidukely sė́džiu kap an ylų kokių (neramiai) LKKXIII123(Grv). Builė (bulvė) kaip pelene sė́da (perdžiūvusi žemė) Šv.
ǁ neištekėti: Jei katra pasogos neturėjo, lei ana i sė́da Krp. Kai pasogo nėr, tai ir sė́di Ds.
^ Sė́di merga – sė́di dalis Mrj.
3. intr. prk. dirbti, veikti: Jis labai daug dirba: sė́di par naktis Jnš. Regis, sė́di prie knygų (mokosi) Bgs. Kelintas vakaras ligi pirmos valandos sė́džiu Jrb. Par dieną sėdė́k [verpdama], vakare vėl lig dešimtos valandos Kv. Nusidulkinęs parejo, jug žmogus ne pri stalo sė́di Gršl. Vienas miškan eina, o kitas krautuvėn sė́di Rud. Kolūkio raštinė[je] tų visokių tarnautojų keli stalai sė́di Rs. Ar tik čia ne to[ji], kur valsčiuj sė́di? Sdk. Gerai padarė. – Matai, jie ant to sė́di (tuo užsiima) Prn. Jisai sė́di tiktai prie karvei LKT224(Bb). Pas uogas sė́d[i] LKKIX217(Dv). Prieg jai daktaras sė́d[i] Šlčn. Gal tu gedulu sėdi (, kad teip nuliūdęs) Š.
ǁ mokytis: Daktaras šešis septynis metus turia sėdė́ti Vdk.
ǁ būti paliktam kartoti kurso: Aš antram skyriuj sėdėjau dvejus metus Skrb. Nesėdė́jo [sūnus] mokyklėj nei metų Skdt. Dešimtoj klasėj sėdė́jo antrą metą Mrj.
4. intr. Als, Ad kalėti: Jis į kalėjimą įkištas, jis sėd' KII296. Nekaltai anys sėdė́jo Pls. Pareina jie sėdėję iš kalėjimo J.Jabl. Juozas jau sėdi už ekėčių (grotų) Šv. Teisėjas norėjo kareivį nubausti trejus metus sėdėti LTR(Alvt). Niekas iš suimtųjų nežinojęs, kiek laiko sėdės ir koks jų likimas rš. Sėdėjo kalinė[je] Ringos mieste aštuonis mėnesius M.Valanč. Kas dėl Dievo kaliniu sėdi SPI39. Ir jie sėdėjo kiek dienų apkalime BB1Moz40,4.
ǁ tr. kalint atlikti: Sėdė́ti bausmę NdŽ. Mūsų kaimo jaunimas nei parų sėdė́jo, nei susimušė Slm.
5. intr. Gršl pastoviai gyventi (kokioje vietoje): Ūkyj sėdėti N. Už vieškelio brolis sė́džia Pbs. Ir sė́džiu an itų laukelių sėdusỹs Lz. Te sė́džia du gyventojai Sml. Aš in aukšto daikto sė́džiu Aps. Dar̃ nieko nereikia, tik sėdė́k Asv. Savo pirkioj sė́džiu, nieko nebijau Ad. Kap nubos čia sėdė́t, važiuosiu toliau, kur duona pigiau Ad. Sė́dy (sėdėk) tep i netury (neturėk) karvės, bus lengviau Dglš. Mes čia sė́dim jau seniai seniai Dbg. Kur mes sė́dim, Sidabraraistis vadinas Dbg. Ties sėdamúoju lauku upis Raudonėnų J. Sėdimasai laukas Kp. Pasėsiu linelius sėdimoj dirvoj LMD(Ml). Dabar močia ir sė́di par Aniotę Lel. Uždaro kap kalėjime [prieglaudoje], i sė́d' (sėdėk) Ad. Apie trisdešimt metų, kai čia sė́džiu Žrm. Tokia boba sena sė́d[i] pirkelėj Lz. Sė́du an vietos – kur čia nupulsi! Krš. Kur anas išbėgs su sa[vo] šeimyna: sė́dy (sėdėk) i lauk Str. Jūs ant mūsų žemės sė́džiat Btg. Ką mes čia sėdė́sme abudedu namuose? Pb. Gurgonyse (kaimo vardas) jų ilgai sėdėta Gmž.
sėdimai adv.: Jis stipras ten, kur auga miško, kur galima sėdimai gyventi Vr.
6. intr. būti nemalonioje padėtyje, suvaržytam: Be kapeikos sė́džiu – ar, insisviedus pūdelis, reikia turgun nuvažiuot! Sld. Sakiau: duokiam puslitrį ir atveš – dabar sė́džiam be malkų Slm. Jau aš sė́džiu (turiu prastas kortas, pralošinėju) Sb. Šį kartą jis sėdės be vieno kirčio Jnš. Gelbėk, kaimyne, bėdoj sė́džiu! Mrj.
ǁ būti priverstam tenkintis kuo ribotu (ppr. apie maistą): Pieno nė[ra], ant mėsos sė́džiam Mžš. Jie jau tik ant ožkos besė́džia Sb.
7. intr. stipriai laikytis, būti prisitvirtinusiam: Jau kurie toliau sė́d[i], ir tų nėra – tik du dantai Šlčn. Smailios iltys sėdi stipriose pažiaunėse Blv. Jei kriaušiai prie kotelio sėd stipriai, tai žiemoje speigėja smarkiai prš. [Verventės sidabruotės] žiedai po vieną sėdi lapų pažastėlėse rš.
8. intr. Ad, Klt, Gdr, Grv, Sem, Dv tupėti: Vištos pas mumis žiemos laike sė́džia pečelyj LKT223(Jon). An laktų sė́d[i] vištos Pls. Katė prieš ugnį sė́di (šildosi) Ėr. Sniego daug [miške], šaltis, i ant kelio sė́di kap kupeta vilkas Vlk. O vorai, kampuos sėdė́dami, verpalus audė K.Donel. Paimk keturius korius su perais, geriausiai jau uždengtais, vienkart su sėdinčiomis ant anų bitėmis Ak. Margoj gegužele, nesėdė́kie an vartelių: atskris tavęsp vanagėlis, papeš tavas margas plunksnas (d.) Lz. Tavi vaikai pašals, pašals, po krūmelius sėdė́damą LKKIII204(Lz).
^ Bobai rūkyt teip tinka, kaip varlei an kemso sėdė́t Aln. Kiaušiny nesėdėjęs, gaidžiu negiedosi LMD(Klt). Kol merga nešioja kasas, tai velnias sėdi kasoj LTR(Brsl). Sėdi kampe katinas, kas pakliudo – bažinas (laikrodis) Nč.
ǁ Sut, Rod tupėti perint: Ant pautų sėdėti N. Višta sė́di an kiaušinių Nmč. Paslaptinę vištą radau – in dvidešim kiaušinių sė́di Klt.
9. tr. perėti: Višta sė́di viščiukus mažus Grv. Žąses pačios sė́di kiaušinius Aps.
◊ ant ãkmenio (ãkmino, kū̃lio) sėdė́ti būti nepatogioje padėtyje uždarbio, pajamų atžvilgiu: Su mumis nerūpinkias: ne ant ãkmino sė́dam Krš. Būdamas mokytas, duoną turės ir ant ãkmenio sėdė́damas Skrb. Sėdė́su mieste aš tau an kū̃lio! Jdr.
ant gerõs dúonos sėdė́ti gerai gyventi, gerai uždirbti: Insiganė kap veršis, matyt, an gerõs dúonos sė́di Alv.
ant kabliùko sėdė́ti Sml būti paskutinėje pabrolių ir pamergių poroje.
ant kamãros sėdė́ti būti nuomininku, įnamiauti: Parejom sėdė́ti ant kamãros Krkl.
ant kélmo sėdė́ti tinginiauti: Ant kélmo sėdė́si – duonos neturėsi Vlkv.
ant lẽdo sėdė́ti neturėti turto, skursti: Argi jau tu čia ant ledo sėdi, kad neturi iš ko? Krok. Ir jis gali pridėti kelis rublius, juk ne ant lẽdo sė́di Brt. Juk ir aš ne ant lẽdo sė́džiu Kt.
ant padur̃kų (padélkų; Žem) sėdė́ti Rk būti užkuriu, priklausyti nuo žmonos.
ant pãrako stati̇̀nės sėdė́ti būti karo grėsmės padėtyjė: Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinės K.Bor.
ant pinigų̃ sėdė́ti būti turtingam: O, jis turtingas, an pinigų̃ sė́di Gdl.
ant rugi̇̀nių šiaudų̃ sėdė́ti likti neištekėjusiai: Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria metelius J.Balt.
ant sėmenõkų sėdė́ti nieko nedirbti: Koks iš jo darbinykas – tik ant sėmenõkų sėdė́t Brž.
ant sprándo (kãklo) sėdė́ti
1. DŽ1 gyventi ne savo sąskaita; savo buvimu varginti ką, kliūti kam: Vaikas sė́di tėvui an sprándo Gdl. Aš šiemet in jo sprándo sė́džiu, pirštu piršto neprikišiau niekur Ut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesė́džiu ant sprándo Rs. Ar verta penėt tokis – an motinos kãklo sė́di LKKXIII117(Grv). Ji čia turia savo kertelę ir niekam ant kãklo nesė́džia Brž.
2. išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti P.Cvir.
3. prisispyrus raginti, versti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys Žem.

ant supùvusio súolo sėdė́ti būti keblioje, nemalonioje padėtyje: Jis sė́di ant supùvusio súolo Dkš.
ant tur̃to sėdė́ti būti turtingam: Kad aš esu varge i ant tur̃to sėdė́dama Žr.
ant žari̇̀jų sėdė́ti labai blogai gyventi, jaustis: Jis tenai ant žari̇̀jų sė́di Mrj.
ant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemet Klt.
basynàs sėdė́ti be reikalo ilgai gaišti: Išėję gatvėn, basynàs sė́di Užp.
kaltūnù ant galvõs sėdė́ti būti labai įkyriam: Jis man kaltūnu ant galvos sėdi, nebegaliu KlK14,74(Pn).
(kieno) kišẽnėje (kešẽnėje Ps, kešẽniuje Trgn, rañkoje) sėdė́ti Alk būti kam prasiskolinus, nuo ko priklausyti: Visa apylinkė sėdė́jo jo kešẽnėj Užp. Kaip te verčiuos, teip, bet kito kešẽniuj nesė́džiu Ktk. Neužmiršk, kieno tu kešẽnėj sė́di! Ėr. Ką jis turės pinigų, kad mano rañkoj sė́džia! Slm. Svetimoj kišenėj sėdi LTR(Šll).
(kokiame) krėslè sėdė́ti užimti kokią padėtį: Mano vaikas ar tokiam krė́sle sė́džia – kaip aš galiu ant kito sakyt! Jnš. Žmogaus darbai, o ne tai, kokiam jis krėsle sėdi, turėtų būti viskam matas rš.
po padurkù (kantapliù; Žem) sėdė́ti būti žmonos valioje: Jis tik po padurkù sėdė́t Alk.
prie (kieno) sùbinės sėdė́ti vlg. būti globojamam: A pradės vaikai pri motynos sùbinės sėdė́ti?! Savo gyvenimą tura pradėti Krš.
sàvo gyvẽnime sėdė́ti savarankiškai, gerai gyventi: Aš jau sàvo gyvẽnime sė́džiu Dkš.
sė́di rūtà LTR(Trg) toks liaudies šokis.
šali̇̀nėse Jùrgis sė́di baigiasi pašaras: Kuo šersi, jei šali̇̀nės[e] Jùrgis sė́di Vrn.
apsėdė́ti tr.
1. Krč sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdė́ti ligonį, t. y. sarginti J. Lavoną apsėdė́ti, arba budėti J. Prašom ateit senelio apsėdė́ti, vakar pasimirė Skrb. Pryš smertį eidavo apsėdė́ti Pgr. Moterys išėjo nabašnyko apsėdė́ti Ps. Pati sarginau, pati ėjau naktim apsėdė́t Skr. O palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams …, kurie tave apsėdi, kurie nepatingėjo LTsII531. Ne motina skrynią krovė, ne broleliai apsėdėjo LTR(Grv).
2. refl. LL132 apsibūti, užtrukti sėdint: Aš apsisėdė́jau ir neinu, o jūs nevarot Alk. Jeigu sėdi, tai ir sėdėk apsisėdė́jęs Mrj.
ǁ užsibūti kur, ilgiau pagyventi: Apsisėdėjęs Nicoj, nutolau visai nuo Kauno gyvenimo, draugų ir pažįstamų V.Myk-Put.
3. Q84 turėti kaip nuosavybę, paveldėti.
4. N apsiausti, apsupti.
atsėdė́ti Š
1. intr. praleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdė́jo prie jos Dgp. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį KrvP(Vlk).
| refl. prk.: Būs bulbės, atsisėdė́s savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) Krtn.
2. refl. MŽ219, Ak, Š pakankamai sėdėti: Atsisėdė́jo vaikas, trejus metus nevaikščiojo Lb. Ačiū, aš atsisė́džiu per dienų dienas Mrj. Tai dabar aš tau lauksiu be darbo, ligi tu atsisėdė́si?! Ds.
3. tr. sėdint nuvarginti, nusėdėti: Atsėdė́jau koją, traukutis traukia Dv. Atsėdė́jau koją, ką ir paeit negaliu Grv.
4. intr. N, DŽ, Ssk, Lp atbūti skirtą laiką kalėjime: Šešelis metus atsėdė́jau Grv. Kaltinykų buvo ir daugiau, ale jau aš vienas atsėdė́jau Jž.
| refl.: Jis parėjo atsisėdė́jęs, o jo brolis dar tebesėdi Skr.
ǁ tr. kalint atlikti: Koravonę atsėdė́ti KI28.
5. intr. atbūti tupint, atitupėti: Dar voversys atsėdė̃s, ba sniegas an žemės, nematyt lauko Trak. Jau kalnai gryni, daug lauko yr, voversys jau neatsėdė̃s – užgiedos Trak.

×dasėdė́ti (hibr.) tr. baigti pragyventi, nubūti: Savo gyvenimą dasėdė́sme čia Aps.
įsėdė́ti tr.
1. įspausti, įduobti sėdint: Besėdėdamas įsėdė́jau duobę ant žemės J. Mokydamos siuole (suole) duobes įsė́da Krš. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė; an kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta BsV317.
2. refl. Š, Ds užtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėti: Įsisėdė́jai ilgai, kelkis, eik J. Nuejo ir insisėdė́jo, ir daryk ką nori su tokiu žmogum! Trgn. Tai įsisėdė́jo: ar neprigis tik! Vlkv. Kur įsisėdėjom, ten sėdėkim! Lp.
3. nuo seniai apgyventi, užimti: Pagaliau visus nustebino, apleisdamas įsėdėtą vietą Vaižg.
4. refl. įsisenėti: Įsisėdėjusi liga B, N.
išsėdė́ti; N, LL23,295
1. intr. išbūti sėdint: Išsėdė́jom valandą be vieno žodelio Krš. Tas vaikis i veselę iškėlęs, dvi savaiti pri stalo išsėdė́jęs Jdr.
ǁ išgyventi sėdint: Penkius metus išsėdė́jo [ligonis], negalėjo atsigulti Krš.
2. intr. ištverti, iškentėti sėdint: Jaunikaitis, nebegalėdamas ant degančios kaladėlės išsėdė́t, musėjo išeit BM54(Vžns).
3. intr. išbūti, nieko neveikiant: Dyka sėdėt neišsėdė́siu – eisiu namo Klt. Išejo ūlyčion ir išsėdė́jo visą dieną Ob. A taip gali visą amžių išsėdė́ti be darbo?! Rdn.
4. intr. DŽ1 išbūti sėdint ir ką nors veikiant: Lig dvylektos reikėjo išsėdė́t su šakaliuku (prie skalos) Nmk. Taip ir išsėdėjai su knyga visą šeštadienį? K.Saj. Vyro nebuvo namie… Malūne pernakt išsėdėjo J.Paukš. Kortosnan grajinam, tai visą naktį išsė́dim Nmč.
5. refl. Š pakankamai sėdėti, pailsėti: Išsisėdė́jau, mažai šiandie dirbau Dglš. Kad ganyt [leistų], tai dar išsisėdė́tai Asv. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti Mš.
6. tr. sėdint išduobti: Paltas dar nė kiek neišsėdė́tas Rm. Klotys [Gaubienės sijono] jau išsėdėtos I.Simon. Vyrai labai kelnių kelius išsė́da Krš. Žiūrėk, kokią duobę šiene išsėdė́jau Ds. Velnias išsėdė́jo akmeny duobelę Š.
| refl.: Kelnės jau išsisėdė́jo Mrj.
7. tr. DŽ1 gauti, laimėti ką sėdint: I sėdžia ant to kranto, meškerio[ja] – i ką tu tę gali išsėdė́t?! Jrb. Kai sėdėsim, tai nieko ir neišsėdė́sim Mrj. Ką čia išsėdė́su – važiuosu į miestą! Krš.
8. intr. išbūti skirtą laiką kalėjime: Mėną išsėdė́j[o] [kalėjime] LKKII206(Zt). Lygiai keturias dešimtis metų esame išsėdėję tamsiame kalėjime rš.
ǁ tr. atlikti bausmę: Mokinys išsėdėjo savo nevalią J.
9. tr. Vlk išperėti: Pasodino vištą, ir išsėdė́jo mazkelaičius vištelaičius LKKII218(Lz). Sudėjo povelė te tris kiaušinelius, išsėdė́[jo] povelė tai tris povytelius (d.) Ad. Pasėdėsi ant pečiaus dvi savaites ir išsėdėsi kumeliuką LTsIV386.
◊ gùrklį iš[si]sėdė́ti išvirškinti: Kap jau višta neišsisė́d[i] gùrklio, tai jau ana ir išgaišta Dv. Višta neišsėdė́jo gùrklio ir išstipo Ml.
nusėdė́ti
1. intr. ištverti sėdint, galėti sėdėti: Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdė́ti – skauda šoną, ir gana Pc. Nenusė́džiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu Tvr. Negaliu nusėdė́t, reik bėgt namo Gs. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusė́di?! Kt. Ko tu nenusė́di lyg an ylų? Mrj. Tai nenusė́di – lyg an žarijų! Mrj. Ko nenusė́di, a pašinas šiknon įlindo?! Vlkv. Nenusė́di an daikto, sakytai, kruopos šikinę drasko Rod. Ot, kap tu negali ramiai nusėdė́t! Pns. [Nuvargęs] vos galėjo ant arklio nusėdėti MPs. O paėdęs grieš be galo, ir visi svečiai nenusėdės už stalo DS173(Rs).
2. tr. DŽ sėdint nuvarginti: Nusėdė́jau kojas, kad nutirpo J. Nebgaliu paeit – nusėdė́jau koją Kp. Nusėdė́jau betupėdama pri jūso kojas Krš. Išlipa iš vežimo, kad kojų nenusėdėtų, paeina pėsčias, tegu ir arklys atsikvepia rš. Dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau D44.
| refl. DŽ1, Klk, Jrb: Kojos nusisėdė́jo besėdant, i kremtu Pln. Nusisė́di par dieną berašydamas, tai nori pasivaikščiot Kp. Sėdė́damas nusisėdė́jau, ramstydamas nusiramsčiau J. Nusisė́da be darbo i serga Šts. Pasirangė fotelyje, lyg būtų nusisėdėjęs, ant stalo pasirėmė J.Paukš.
3. intr. pabūti sėdint, pasėdėti: Susibruka rankas, nusė́džia, nusė́džia i vėl valgo – kokius triskart teip pasilsia Lnkv. Nusėdė́jau gerą valandą, o ano nesulaukiau Šts. Nusėdė́j[o] dieną kalvis Lp. Kartais ir taip nusėdi daug laiko [be darbo] Lp.
| refl.: Nusiklauso zuikis, nusisėda i kriupena obelių griaužti Šts.
4. tr. palikti žymes, įduobti ilgai sėdint: Tai daugiaus ji ten sėdėjo, sėdėjo, net drabužius nusėdėjo! BsPII89. Mano žirgelis labai nuvargintas, aukso balnelis labai nusėdėtas LTR(Tvr). Nugisėdė́jau suolą, suolelį (rd.) Jž. Vieną ežę ravė[ja], o antrąją nusė́da pusę Sd.
| Kad ir daug, vis tiek sėdėsi nusėdė́si (nuravėsi) tuos burokus Trgn.
5. tr. iškalėti: Koravonę nusėdė́ti KI28. Kaip veik jis paskutines bausmes bus nusėdėjęs prš.
6. tr. ilgą laiką būnant nugyventi: Visi plačiašniūriai išsikėlė į vienkiemius, nieko gero nusėdėtose vietose nepalikę J.Balt.
7. intr. DŽ1 galėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje): Nenusė́di vaikai pirkioj, net virba, net virba Klt. Tik siuva, siuva, nusėdėt negali Mlt. Kad jis vietoj nenusė́di, jam tik bėgt Mrj. Ana tai nenusė́di namie, vis eina ir eina An. Ka uogos būt sausos, tai nenusėdė́tumėm stubo[je] Vdk. Tai lėk lėk pas tą savo Katrę – matau, kad jau nebenusė́di! Sml. Jis nenusėdimas žmogus J.Jabl.
| Dykas kas galėjo nūsėdė́ti an trijų aktarų! Grd. Šiuolaikiniai poilsiautojai vienoj vietoj ilgai nenusėdi sp.
pasėdė́ti intr. K; M, LL168
1. DŽ1 kiek sėdėti, pabūti sėdint: Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia Ob. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus] Mrc. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada Mžš. Pats išeina in sodelį, pasė́d[i], pats in susiedą nueina Eiš. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia Ktv. Pakeliui pasė́džiu Dbg. Pasė́dy, nekada ažeini GrvT91. Pasėdyte, kole eiste gultie Tvr. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k Krž. Užeidykit pirkion pasėdė́t LKT402-403(Šč). Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime KlbVI106(Mlk). Pasė́dit (pasėdėkite) truputį Lz. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?! Krs. O kur eiste, pasė́dyte! Pst. Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti? Vaižg. Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia (d.) Mrj. Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu DrskD250.
| refl. DŽ1: Eisim, jau pasisėdė́jom Srv. Ant kalno pasisėdė́jom Ėr. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo Rd. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos LKT111(Kltn). Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot LTR(Krtn). Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias Krš. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim JV532. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi NS26.
| prk.: Pasisėdė́jo (pabuvo neužsėta) žemė, gal viskas geriau augs Krš.
2. DŽ galėti, įstengti sėdėti: Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi Vaižg. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas rš. Aš vos tik į vežimą (vežime) pasėdė́t galėjau Pgg. Nepasėdžiu ant žirgelio Ls. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si BM377(Plng). Nebegali niekaip pasėdė́t (ima miegas), tai išbėgi lauka Mšk.
3. LL268 ištverti sėdint: Nepasė́d[i], ale eina ir eina – kap vėjas Arm. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto[je]! Vvr. Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di Ig. Nepasėdi, gal yla šikinėj? LTR(Vj).
4. padirbėti sėdimą darbą: Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai Jrb. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj J.Balt.
^ Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi LKT104(Pd).
5. pabūti netekėjusiai: Tai da pasėdė́si, kad neini už manę Dg.
6. pabūti kalėjime: Pasėdė̃s porą metų, tai žinos Švnč.
7. pasitenkinti kuo ribotu (ppr. apie maistą): Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́du Brs.
◊ ant kabliùko pasėdė́ti pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėt Sml.
parsėdė́ti tr. sėdint įduobti: O ir parsėdėjom aukštą kalnelį (d.) Smn.
pérsėdėti intr., parsėdėti M
1. LL190 išbūti sėdint, išsėdėti: Pérsėdžiu pernakt [ant vežimo], kad arklių kas nenuvest Lp. Tegu einie pašokti: jaunas nepársėdės Krš. Ana prie ligonio pársėdėjo visą vakarą J. Pérsėdėti visą dieną K. Pagal pečių pérsėdėjau, su berniukais peršnekėjau apie tą štuką Ps. Jaunasis, visą tą laiką užstalė[je] parsėdėjęs, kėlės ir prė jaunosios prisiartino S.Dauk. Už skobnelio persėdėjau, ant rankelių perrymojau LTR(Kb). Parsėdė́jo jis tenai (kriaušėje) trejus metus BM75(Vb).
2. SD299 ilgiau už kitus išsėdėti, išbūti: Kiekvieną vakarą jis visus pérsėdi Gs. Persėdmi N.
3. refl. per ilgai, per daug sėdėti: Pársisėdėjau ant vietos, kad viduriai mano ėmė kėžti (pūstis) J.
4. refl. per ilgai išbūti krosnyje (apie duoną): Duona po pečiaus pársisėdėjo Ll. Žiūrėkit, kad nepársisėdėtų duona po pečium Up.
prasėdė́ti K
1. intr. DŽ1 praleisti laiką sėdint: Visą pusnaktį prasėdė́jau Msn. Nė pats nepajutau, kad visą valandą prasėdė́jau Up. Kap tau nedaėda visą dieną trobon prasėdėt Kpč. Kap kada prasėdė́davom lyg dienai OG371. Tris dienas, tris naktis už stalelio prasėdėjau KrvD67.
ǁ pirmiau sėdėti: Sėskit čia, kur mūsų prasėdė́ta Sb.
2. intr. prabūti be darbo, pradykinėti: Negavo vietos, metus taip prasėdė́jo Krš.
3. intr. išgyventi vienoje vietoje, neišvykstant: Sėdžiu, prasėdė́jau kap baravykas senas, niekur nebuvau Dv. Jug vaikai neprasėdė́s pri motynos visą amžių! Rdn. Prasėdė́jau ten devynis mėnesius Vn.
4. tr. sėdint pradėvėti, pratrinti: Prasėdėjau skylę kelnėse Db. Tas krėslas jau senas, prasėdė́tas Rs. Jau prasėdėjom liepos suolelį, dar nesulaukėm savo brolelio KrvD63. Mes prasėdėjom storus suolelius, mes nurymojom baltas rankeles LTR(Sn).
5. tr. sėdint praleisti, pražiopsoti: Prasėdė́jau autobusą Ign.
6. intr. išbūti įkalintam, pasodintam: Metus kalėjime prasėdė́jo DŽ1.
prisėdė́ti
1. intr., tr. DŽ1 pakankamai ilgai sėdėti: Prisėdė́jo ubagas pilnus pakelius J. Aš prisėdėjau, mano motinėle, po radastų krūmeliu BsO75.
| refl. K: Ačiū, nesėsiu, prisisėdė́jau atvažiuodamas Mrj. Dėkui, jau gana prisisėdėjau rš.
2. intr. N būti, dalyvauti kur sėdint.
| refl.: Kad aš žinočiau, kad mano būtų [mergelė], šalia prisisėdėčiau N106.
3. tr. DŽ gauti sėdint: Ką tu čia prisėdė́si sėdėdamas Kp.
4. intr. pakankamai ilgai kalėti: Ir po teismus išsitampei, ir kalėjimuose prisėdėjai rš.
5. intr. prižiūrėti: Neprisėdė́siu aš prie jai (prie ligonės) Klt.
susėdė́ti
1. tr. DŽ, Šts, Rm, Sdk pasėdus suglamžyti: Žiūrėk, kad susėdė́jai suknelę! Skp. Susėdė́jai man kepurę – užsisėdai ir sėdėdamas sulamdei Š. Kur tu tep susėdė́jai paltą?! Mrj. Susėdė́jo ir surūkšliojo jis drabužius J.
| Susėdė́jo biesas tave, ir palikai susitraukus, žema, neaugi nieko J.
^ Esi toks kaip susėdė́tas KlvrŽ. Nedikta, kaip po subinės susėdė́ta Lkv.
| refl. tr.: Tai važiuodama susisėdė́jau paltą! Šn.
2. tr. sėdint sudėvėti, sutrinti: To suolo tu savo amžiuj nesusėdėsi rš.
3. intr. išbūti prie sėdimo darbo: Jis vienoj klasėj dvejus metus susėdėjo Sk.
| refl.: Susisėdėk pri verpalo – ir sukietės viduriai Šts.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Laukė geresnio – ir sussėdė́jo Rod.
5. tr. laimėti, gauti, sulaukti sėdint: Kai namuos sėdėsi, nieko ir nesusėdė́si Šn. Nežinia, ar susėdė̃s ką, ar ne Lp.
| refl. tr. BŽ124.
užsėdė́ti
1. intr. užtrukti, užsibūti sėdint.
| prk.: [Mateušas] kėlės ižg nuodžios savo, kurioje jau buo užsėdėjęs ir užgulėjęs DP513.
| refl. LL312, BŽ476: Kai nuėjai, tėvai, tai ir užsisėdė́jai! Alk. Reik eiti namo – gi mat užsisėdė́jau Pc. Kartais užsisėdėdavo ligi išnakčių, aptardamas su skulptorium miesto reikalus K.Bor.
^ Geri sveteliai, kai neužsisėdi KrvP(Krsn).
2. refl. nuvargti, suglebti sėdint, nusisėdėti: Ką tie ponai nesirgs: užsisė́di per dienas, ir sustoja kraujas Srv. Sėdi sėdi – ažsisėdė́ję, lepios dukterys Klt.
3. intr. išbūti, iškęsti sėdint: Kap pridegina [pirtyje], karšta, negalima užsėdė́t Nmč.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Katros mergaitės labai renkas – užsisė́džia Ps. Jei uždabos pirmiau jautį, tai ženklas, kad nutekės, o jei karvę, tai užsisėdės LTIII456(Kls).
5. tr. gauti sėdint: Užsėdėta liga Pkr.
6. tr. laimėti, gauti niekur neišeinant, būnant vienoje vietoje: Namie sėdėdamas, nieko neužsėdė́si Sb.
7. tr. sėdėjimu ką užlaikyti: Jei, šliūban važiuojant, jaunamartė sėdi ilgai už stalo, tai ji užsėdi to kaimo mergas, ir ilgai nebūva vestuvių LTR(Srj).
8. tr. užgyventi: Kas užsėdė́jo, tam ir liks žemė Ds.
9. tr. Dv, Grv užperėti: Pautai jau ažsėdė́ti, jau išeidis žąsyčiai Lz.

sėdė́ti, sė́di (sė́džia), -ė́jo
1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesė́di – kap grybas Lb. Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos Šlčn. Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur Erž. Sė́džia abu i kalba Ppr. Sė́dy (sėdėk) tu, kad sė́di! Dglš. Juk nedirbsi, an vežimėlio besėdė́si Jrk64. Bernas išvirto, o merga liko sėdė́dama karietoj Ml. Sėdos in savo arklio ir joja, o tu sėdė́k vežime! Arm. Anas atsisėdo ir sė́d[i] Žrm. Paieškoj[o] po tuos krūmus ir rado brolį sėdė́damą (sėdintį) (ps.) Lz. Ir rado sėdė́damą pas stalą tą kunigaikštį LKKIX211(Dv). Ir anas sė́džia grečium Ob. Ją atrado sė́džiančią negyvą Kp. Aš kap sėdė[ja]u prie langui, tai ir nugriuvau [nuo žaibo] Aps. Aš sė́du py krosniai, verku – kur neverksi! Krg. Visą dieną až pečiaus sėdi KlbIV80(Mlk). Jis tik sė́dintis gali dirbt Pkn. Jam reikia dirbt sė́dintį darbą, stovėt anas negali Vdn. Ir valgyt – kur sėdintỹs, kur darbininkas (kuris sėdėdamas dirba, mažiau suvalgo)! Gs. Teip sė́di, teip sė́di, kad nei nekruta to[ji] moteris Kp. Ans sėdėjęs palaukė[je] ir matęs, ka tokia mėlena liepsnelė pakilna i vėl nusileida Krp. Dėdina aukštai sė́džia, o tie žemai paliko sėdė́t Mšk. Aš sėdau ir sė́džiu pakažno[je] krasė[je] J. Sė́dy (sėdėk), boba, i valgai Ad. Ledokai sė́di, sėskis gerai Dbč. Anas sėdos ir sė́d[i] ir nė su kuoj neūtarija LKKII244(Lz). Sė́džiu, nė noriu šnekėt, nė noriu matyt Jrb. Sėdė́k tu man an akių! Rdš. Sė́da lange par dienas Tl. Sė́džiu prie šilimai, ir ema miegas Žl. Besė́dint jį pradėjo imti miegas NdŽ. Sė́di an kelių prilipus, niekur neina to mergiūkštė Šmn. Vaitėno marti sėdi an lažkos (serga) Mlt. Galva tegul skauda – ne užpakalis, ant jos sėdė́t nereikia Kn. Kasėm bulbas, an šiknos sėdė́dama (sėdėdami) LKKXI227(Eiš). Sėdė́si petelnę paklojus – ar nematai, kiek darbų! Slm. Kodėl tu sėdi, žentuk, susirietęs? BsPIV251. Kap boba numiršta, vyras an grabo sė́di, kap veža Pst. Tas senis atsibunda, kad jau pelkė[je] besė́dįs Žr. Netoli taip jau ant turgaus kurpius sėdė́jo K.Donel. Lukošiūnas atstūmė šalia sėdinčius vyrus V.Krėv. Jauni tegu sė́die – anie silpnesniai (iron.) Krž. Teatre buvo ir sėdimų, ir stovimų vietų J.Jabl. Sėdimieji baldai rš. Vienas pats užėmęs visą suolą sė́di kaip karalius Jnš. Sėdi lyg marti, vakar vesta PPr157. Kad sėdi kaip žvakė LTR(Ds). Nu ir sėdi – kap lelija Mrc. Sėdi kaip boba ropėse LTR(Rm). Sė́da kai višta ant kiaušinių – nepasisiųsi niekur NmŽ. Sėd kaip suopis eglėj S.Dauk. Sėdi kaip velnias ropėse Ėr, Ldvn. Sėdi kaip apuokas LTR(Btg). Sėda kaip šuo ant tilto Gd. Sėdi kap varlė ant pautų Lš. Sė́džia kai kapčius Jrb. Sė́džia i sė́džia kai duonos kepalas pakeptas Rs. Anas sė́di kap rublių padovanojęs (labai nusiminęs) LKKXIII125(Grv). Sė́di kaip pabučiuotas (labai ramiai) End. Sė́di broliai už stalelio, kap dobilai žydi (d.) Dkš. Mamužė barė, dukrytė verkė, už balto stalelio sėdėdama KlvD81. Šitos šalies svočia, šitos šalelės sėdžia stalely kaip aguona NS731. Ko sėdi, broleli, ko rymai? StnD17. Tavo vietoj sėdimojoj kvietkelį padėsiu, o žirgelio stovimojoj rūtelių pasėsiu (d.) Šll. Ano vieto[je] sėdėtojo[je] lelija žydėjo (d.) Vkš. [Paliko] suole sėdžiančią, gailiai verkiančią (d.) Rš. Tame krėslelin margajan jauna mergelė sėdėjo, su dvaronėliu kalbėjo LTR(Kpč). Žiūriu žiūriu – ir išvydau savo dukrelę besėdinčią, savo sūnelį besupančią (d.) J.Jabl. Sė́di merga suole, lelijėlė suole JV326. Jaunas bernelis žirge sėdėjo, po juo žirgelis nenustovėjo (d.) Vlk. Ne seserėlė manik šalia sėdė́jo JV313. An to žirgo kazokas sėdė́jo DrskD203. Lenta sėdimoji MŽ. Senatorius, sėdžiančiasis ant suolo I. Sėdi po dešinei savo Tėvo garboj PK151. Išvydo jaunikaitį, sėdintį po dešinės rankos VlnE56. Katras didesnis yra? Kursai užu stalo sėd alba kursai tarnauja? Er ne sėdąsis užu stalo? BPI363. Bernelis … atrastas yra … besė́dįs viduryje daktarų DP66. Ir tikos, kad, besėdė́damas su jais, ėmė duoną ir palaimino DP189. O ten buvo Marija Magdalena ir kita Marija, besėdinčios ties grabo Ch1Mt27,61. Besėdint vienuolika mokytinių, pasirodė jiemus Jėzus DP225.
| prk.: Garbės lento[je] sėdė́jau (buvo įdėta fotografija) Krš. Sėdėti soste (valdyti) DŽ.
^ Ant kokio vežimo sėdi, tokią ir giesmę giedok Vel. Gerai už svetimo stalo sėdė́ti, košę su sviestu kabinti Šv. Bepigu sėdėti, kad nereiktų mokėti KrvP(Jnš). Stovėdamas dirbsi – sėdėdamas valgysi; sėdėdamas dirbsi – stovėdamas valgysi LTR(Jnš). Eidamas pamesi, sėdėdamas nerasi LTsV208(Jnš). Ant arklio sė́di ir arklio ieško Ds. Ant palinkusios kupros vaikai sėdi LTsV259. Ant žemės sėdįs netur kur nukristi VP8. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių (bitė) LTR. Dvi panelės sėdi, trečia bėginėja (staktos ir durys) LTsV570(Ut). Du broliai ant vieno krėslo sė́di (ragai) Škn. Sėdi senelis ant stogo ir pypkę rūko (kaminas) Btg.
sėdė́tinai adv.: Sėdė́tinai paliko besė́dįs pakartasis (nepasikorė) Šts.
| refl. N: Sėdi̇́es Lkm. Tessė́d', kur sėdi GrvT79. Tu moj buvai kur sėdusỹs in nečysto suolo – kelines indarei Arm. Nevalnu klausyti mišių sėdusias P. Aš pergalėjau ir sėdėjaus su Tėvu mano ant sosto jo BtApr3,21.
2. intr. DŽ leisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbo: Pas ką sėdėti N. Sėdė́k sėdęs, nieks į dantis neįmes nestorojusis J. Ką gi čia sėdė̃s – pabūva ir išeina namo Kp. Kitas karvę pasgirdo ir sė́džia, o tu žmogus kulies kulies Ob. Sutemsta, tai lipu in pečiaus i sėdžiu Klt. Sėdė́ti – neduok Dieve (blogai), dirbti neparsidirbti – gerai! Rs. Einu ką padėt, negalima sėdė́t Btrm. Par visas dienas sė́džia namie kai ponia Krs. Labai tai jiem – sė́di visi i laukia gatavo Klt. Kai susiugdysiu sūnus su dukterim, tai sėdė́siu koją an kojos susidėjus Mlk. Per dienas sė́di rankas sudėjęs, be jokio darbelio Jnš. Nesėdė́k rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys LTR(Šmk). Dykom sėdė́t labai nuobodu – daug geriau dirbt, o ne gulėt Kp. Par dieną dykas nesėdė́tum, duotum (dirbtum), kad prakaitas par nugarą eitų LKT117(Rs). Dykas nesėdė́jo: i siuvimo stvėrės, i mėsinėj dirbo Klt. Abudu tokiu: ans pats sė́da ranka pasirėmęs, ir ana sė́da Lnk. Sė́džiam, kad neturiam darbo Erž. Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdė̃s to[je] grytelė[je] i vaikus perės Mžš. Sė́di liežiuvį an barzdos pasdėjęs, nieko neveikia LKKXIII129(Grv). Jeigu ant lauko būtut dirbę, būčia nieko nesakius, al' kad prie alaus sėdė́jot! Mžš. Tegu sė̃die ta senė Krš. Anys nieko nedirba, tik sė́džia ir valgo KlbIV156(Vdšk). Kad tik vaikas sė́džia ramus, tai žinok, kad nesveikas Ob. Jauna buvau, tai kuokinėj nesėdė́[ja]u, vis buvau darbe (vedama šokti) LKT340(Vdš). Sėdi lyg koją insikirtęs LTR(Krn).
| prk.: Ordino didysis magistras įsakęs Livonijai ramiai sėdėti rš.
^ Namie sėdint, niekas neatneš LTR(Jnš). Rankas sudėjęs sėdėsi – nieko neturėsi LTR(Gdr). Troboj sėdėdamas, miško neiškirsi LTR(Vdk).
| refl.: Kodėl taip sė́das be darbo, o darbų galybės?! Krš.
ǁ būti kur: Par patį tumtą perkūnijos sėdė́jova name J. Jeigu tu šie metai sė́di namuose, gali daugiau padėt Gg. Aš jau namuosa sė́džiu (nedirbu) Rod. Niekur neišeinu, vis namie sė́džiu: vaikus daboju Plv. Užkaičiau bulbas – sėdė́k dabar prie jų! Žl. Dairykis apie tas [merginas], kur namuos sė́di, o ne tų, kur vakarėly LKT323(Dgl). Tai mano vaikas aria, jis sėd' jaučio ausyj BsPI9. Pirtyse tai visi vaiduokliai, visi velniai sėdė́davo Upn. Negavau arklio, nė gerų ratų, paliko turgus namie sėdė́ti Lk. Kap nuejo, tai sė́di cielą vakarą! Pls. Jis ten sė́di dienas naktis BŽ115. Jei patinka – sėdė́k, nepatinka – išeik BŽ235. In paupį nuėję, sėdė́jom visa naktis, prisiklausėm visokių paukščių LKT212(Lbv).
| Jis vos gyvas sė́di susirietęs (labai nesveikuoja) Jnš. Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Jnš. Taip sėdžiu kai an dagio Rs. Vidukely sė́džiu kap an ylų kokių (neramiai) LKKXIII123(Grv). Builė (bulvė) kaip pelene sė́da (perdžiūvusi žemė) Šv.
ǁ neištekėti: Jei katra pasogos neturėjo, lei ana i sė́da Krp. Kai pasogo nėr, tai ir sė́di Ds.
^ Sė́di merga – sė́di dalis Mrj.
3. intr. prk. dirbti, veikti: Jis labai daug dirba: sė́di par naktis Jnš. Regis, sė́di prie knygų (mokosi) Bgs. Kelintas vakaras ligi pirmos valandos sė́džiu Jrb. Par dieną sėdė́k [verpdama], vakare vėl lig dešimtos valandos Kv. Nusidulkinęs parejo, jug žmogus ne pri stalo sė́di Gršl. Vienas miškan eina, o kitas krautuvėn sė́di Rud. Kolūkio raštinė[je] tų visokių tarnautojų keli stalai sė́di Rs. Ar tik čia ne to[ji], kur valsčiuj sė́di? Sdk. Gerai padarė. – Matai, jie ant to sė́di (tuo užsiima) Prn. Jisai sė́di tiktai prie karvei LKT224(Bb). Pas uogas sė́d[i] LKKIX217(Dv). Prieg jai daktaras sė́d[i] Šlčn. Gal tu gedulu sėdi (, kad teip nuliūdęs) Š.
ǁ mokytis: Daktaras šešis septynis metus turia sėdė́ti Vdk.
ǁ būti paliktam kartoti kurso: Aš antram skyriuj sėdėjau dvejus metus Skrb. Nesėdė́jo [sūnus] mokyklėj nei metų Skdt. Dešimtoj klasėj sėdė́jo antrą metą Mrj.
4. intr. Als, Ad kalėti: Jis į kalėjimą įkištas, jis sėd' KII296. Nekaltai anys sėdė́jo Pls. Pareina jie sėdėję iš kalėjimo J.Jabl. Juozas jau sėdi už ekėčių (grotų) Šv. Teisėjas norėjo kareivį nubausti trejus metus sėdėti LTR(Alvt). Niekas iš suimtųjų nežinojęs, kiek laiko sėdės ir koks jų likimas rš. Sėdėjo kalinė[je] Ringos mieste aštuonis mėnesius M.Valanč. Kas dėl Dievo kaliniu sėdi SPI39. Ir jie sėdėjo kiek dienų apkalime BB1Moz40,4.
ǁ tr. kalint atlikti: Sėdė́ti bausmę NdŽ. Mūsų kaimo jaunimas nei parų sėdė́jo, nei susimušė Slm.
5. intr. Gršl pastoviai gyventi (kokioje vietoje): Ūkyj sėdėti N. Už vieškelio brolis sė́džia Pbs. Ir sė́džiu an itų laukelių sėdusỹs Lz. Te sė́džia du gyventojai Sml. Aš in aukšto daikto sė́džiu Aps. Dar̃ nieko nereikia, tik sėdė́k Asv. Savo pirkioj sė́džiu, nieko nebijau Ad. Kap nubos čia sėdė́t, važiuosiu toliau, kur duona pigiau Ad. Sė́dy (sėdėk) tep i netury (neturėk) karvės, bus lengviau Dglš. Mes čia sė́dim jau seniai seniai Dbg. Kur mes sė́dim, Sidabraraistis vadinas Dbg. Ties sėdamúoju lauku upis Raudonėnų J. Sėdimasai laukas Kp. Pasėsiu linelius sėdimoj dirvoj LMD(Ml). Dabar močia ir sė́di par Aniotę Lel. Uždaro kap kalėjime [prieglaudoje], i sė́d' (sėdėk) Ad. Apie trisdešimt metų, kai čia sė́džiu Žrm. Tokia boba sena sė́d[i] pirkelėj Lz. Sė́du an vietos – kur čia nupulsi! Krš. Kur anas išbėgs su sa[vo] šeimyna: sė́dy (sėdėk) i lauk Str. Jūs ant mūsų žemės sė́džiat Btg. Ką mes čia sėdė́sme abudedu namuose? Pb. Gurgonyse (kaimo vardas) jų ilgai sėdėta Gmž.
sėdimai adv.: Jis stipras ten, kur auga miško, kur galima sėdimai gyventi Vr.
6. intr. būti nemalonioje padėtyje, suvaržytam: Be kapeikos sė́džiu – ar, insisviedus pūdelis, reikia turgun nuvažiuot! Sld. Sakiau: duokiam puslitrį ir atveš – dabar sė́džiam be malkų Slm. Jau aš sė́džiu (turiu prastas kortas, pralošinėju) Sb. Šį kartą jis sėdės be vieno kirčio Jnš. Gelbėk, kaimyne, bėdoj sė́džiu! Mrj.
ǁ būti priverstam tenkintis kuo ribotu (ppr. apie maistą): Pieno nė[ra], ant mėsos sė́džiam Mžš. Jie jau tik ant ožkos besė́džia Sb.
7. intr. stipriai laikytis, būti prisitvirtinusiam: Jau kurie toliau sė́d[i], ir tų nėra – tik du dantai Šlčn. Smailios iltys sėdi stipriose pažiaunėse Blv. Jei kriaušiai prie kotelio sėd stipriai, tai žiemoje speigėja smarkiai prš. [Verventės sidabruotės] žiedai po vieną sėdi lapų pažastėlėse rš.
8. intr. Ad, Klt, Gdr, Grv, Sem, Dv tupėti: Vištos pas mumis žiemos laike sė́džia pečelyj LKT223(Jon). An laktų sė́d[i] vištos Pls. Katė prieš ugnį sė́di (šildosi) Ėr. Sniego daug [miške], šaltis, i ant kelio sė́di kap kupeta vilkas Vlk. O vorai, kampuos sėdė́dami, verpalus audė K.Donel. Paimk keturius korius su perais, geriausiai jau uždengtais, vienkart su sėdinčiomis ant anų bitėmis Ak. Margoj gegužele, nesėdė́kie an vartelių: atskris tavęsp vanagėlis, papeš tavas margas plunksnas (d.) Lz. Tavi vaikai pašals, pašals, po krūmelius sėdė́damą LKKIII204(Lz).
^ Bobai rūkyt teip tinka, kaip varlei an kemso sėdė́t Aln. Kiaušiny nesėdėjęs, gaidžiu negiedosi LMD(Klt). Kol merga nešioja kasas, tai velnias sėdi kasoj LTR(Brsl). Sėdi kampe katinas, kas pakliudo – bažinas (laikrodis) Nč.
ǁ Sut, Rod tupėti perint: Ant pautų sėdėti N. Višta sė́di an kiaušinių Nmč. Paslaptinę vištą radau – in dvidešim kiaušinių sė́di Klt.
9. tr. perėti: Višta sė́di viščiukus mažus Grv. Žąses pačios sė́di kiaušinius Aps.
◊ ant ãkmenio (ãkmino, kū̃lio) sėdė́ti būti nepatogioje padėtyje uždarbio, pajamų atžvilgiu: Su mumis nerūpinkias: ne ant ãkmino sė́dam Krš. Būdamas mokytas, duoną turės ir ant ãkmenio sėdė́damas Skrb. Sėdė́su mieste aš tau an kū̃lio! Jdr.
ant gerõs dúonos sėdė́ti gerai gyventi, gerai uždirbti: Insiganė kap veršis, matyt, an gerõs dúonos sė́di Alv.
ant kabliùko sėdė́ti Sml būti paskutinėje pabrolių ir pamergių poroje.
ant kamãros sėdė́ti būti nuomininku, įnamiauti: Parejom sėdė́ti ant kamãros Krkl.
ant kélmo sėdė́ti tinginiauti: Ant kélmo sėdė́si – duonos neturėsi Vlkv.
ant lẽdo sėdė́ti neturėti turto, skursti: Argi jau tu čia ant ledo sėdi, kad neturi iš ko? Krok. Ir jis gali pridėti kelis rublius, juk ne ant lẽdo sė́di Brt. Juk ir aš ne ant lẽdo sė́džiu Kt.
ant padur̃kų (padélkų; Žem) sėdė́ti Rk būti užkuriu, priklausyti nuo žmonos.
ant pãrako stati̇̀nės sėdė́ti būti karo grėsmės padėtyjė: Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinės K.Bor.
ant pinigų̃ sėdė́ti būti turtingam: O, jis turtingas, an pinigų̃ sė́di Gdl.
ant rugi̇̀nių šiaudų̃ sėdė́ti likti neištekėjusiai: Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria metelius J.Balt.
ant sėmenõkų sėdė́ti nieko nedirbti: Koks iš jo darbinykas – tik ant sėmenõkų sėdė́t Brž.
ant sprándo (kãklo) sėdė́ti
1. DŽ1 gyventi ne savo sąskaita; savo buvimu varginti ką, kliūti kam: Vaikas sė́di tėvui an sprándo Gdl. Aš šiemet in jo sprándo sė́džiu, pirštu piršto neprikišiau niekur Ut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesė́džiu ant sprándo Rs. Ar verta penėt tokis – an motinos kãklo sė́di LKKXIII117(Grv). Ji čia turia savo kertelę ir niekam ant kãklo nesė́džia Brž.
2. išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti P.Cvir.
3. prisispyrus raginti, versti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys Žem.

ant supùvusio súolo sėdė́ti būti keblioje, nemalonioje padėtyje: Jis sė́di ant supùvusio súolo Dkš.
ant tur̃to sėdė́ti būti turtingam: Kad aš esu varge i ant tur̃to sėdė́dama Žr.
ant žari̇̀jų sėdė́ti labai blogai gyventi, jaustis: Jis tenai ant žari̇̀jų sė́di Mrj.
ant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemet Klt.
basynàs sėdė́ti be reikalo ilgai gaišti: Išėję gatvėn, basynàs sė́di Užp.
kaltūnù ant galvõs sėdė́ti būti labai įkyriam: Jis man kaltūnu ant galvos sėdi, nebegaliu KlK14,74(Pn).
(kieno) kišẽnėje (kešẽnėje Ps, kešẽniuje Trgn, rañkoje) sėdė́ti Alk būti kam prasiskolinus, nuo ko priklausyti: Visa apylinkė sėdė́jo jo kešẽnėj Užp. Kaip te verčiuos, teip, bet kito kešẽniuj nesė́džiu Ktk. Neužmiršk, kieno tu kešẽnėj sė́di! Ėr. Ką jis turės pinigų, kad mano rañkoj sė́džia! Slm. Svetimoj kišenėj sėdi LTR(Šll).
(kokiame) krėslè sėdė́ti užimti kokią padėtį: Mano vaikas ar tokiam krė́sle sė́džia – kaip aš galiu ant kito sakyt! Jnš. Žmogaus darbai, o ne tai, kokiam jis krėsle sėdi, turėtų būti viskam matas rš.
po padurkù (kantapliù; Žem) sėdė́ti būti žmonos valioje: Jis tik po padurkù sėdė́t Alk.
prie (kieno) sùbinės sėdė́ti vlg. būti globojamam: A pradės vaikai pri motynos sùbinės sėdė́ti?! Savo gyvenimą tura pradėti Krš.
sàvo gyvẽnime sėdė́ti savarankiškai, gerai gyventi: Aš jau sàvo gyvẽnime sė́džiu Dkš.
sė́di rūtà LTR(Trg) toks liaudies šokis.
šali̇̀nėse Jùrgis sė́di baigiasi pašaras: Kuo šersi, jei šali̇̀nės[e] Jùrgis sė́di Vrn.
apsėdė́ti tr.
1. Krč sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdė́ti ligonį, t. y. sarginti J. Lavoną apsėdė́ti, arba budėti J. Prašom ateit senelio apsėdė́ti, vakar pasimirė Skrb. Pryš smertį eidavo apsėdė́ti Pgr. Moterys išėjo nabašnyko apsėdė́ti Ps. Pati sarginau, pati ėjau naktim apsėdė́t Skr. O palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams …, kurie tave apsėdi, kurie nepatingėjo LTsII531. Ne motina skrynią krovė, ne broleliai apsėdėjo LTR(Grv).
2. refl. LL132 apsibūti, užtrukti sėdint: Aš apsisėdė́jau ir neinu, o jūs nevarot Alk. Jeigu sėdi, tai ir sėdėk apsisėdė́jęs Mrj.
ǁ užsibūti kur, ilgiau pagyventi: Apsisėdėjęs Nicoj, nutolau visai nuo Kauno gyvenimo, draugų ir pažįstamų V.Myk-Put.
3. Q84 turėti kaip nuosavybę, paveldėti.
4. N apsiausti, apsupti.
atsėdė́ti Š
1. intr. praleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdė́jo prie jos Dgp. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį KrvP(Vlk).
| refl. prk.: Būs bulbės, atsisėdė́s savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) Krtn.
2. refl. MŽ219, Ak, Š pakankamai sėdėti: Atsisėdė́jo vaikas, trejus metus nevaikščiojo Lb. Ačiū, aš atsisė́džiu per dienų dienas Mrj. Tai dabar aš tau lauksiu be darbo, ligi tu atsisėdė́si?! Ds.
3. tr. sėdint nuvarginti, nusėdėti: Atsėdė́jau koją, traukutis traukia Dv. Atsėdė́jau koją, ką ir paeit negaliu Grv.
4. intr. N, DŽ, Ssk, Lp atbūti skirtą laiką kalėjime: Šešelis metus atsėdė́jau Grv. Kaltinykų buvo ir daugiau, ale jau aš vienas atsėdė́jau Jž.
| refl.: Jis parėjo atsisėdė́jęs, o jo brolis dar tebesėdi Skr.
ǁ tr. kalint atlikti: Koravonę atsėdė́ti KI28.
5. intr. atbūti tupint, atitupėti: Dar voversys atsėdė̃s, ba sniegas an žemės, nematyt lauko Trak. Jau kalnai gryni, daug lauko yr, voversys jau neatsėdė̃s – užgiedos Trak.

×dasėdė́ti (hibr.) tr. baigti pragyventi, nubūti: Savo gyvenimą dasėdė́sme čia Aps.
įsėdė́ti tr.
1. įspausti, įduobti sėdint: Besėdėdamas įsėdė́jau duobę ant žemės J. Mokydamos siuole (suole) duobes įsė́da Krš. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė; an kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta BsV317.
2. refl. Š, Ds užtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėti: Įsisėdė́jai ilgai, kelkis, eik J. Nuejo ir insisėdė́jo, ir daryk ką nori su tokiu žmogum! Trgn. Tai įsisėdė́jo: ar neprigis tik! Vlkv. Kur įsisėdėjom, ten sėdėkim! Lp.
3. nuo seniai apgyventi, užimti: Pagaliau visus nustebino, apleisdamas įsėdėtą vietą Vaižg.
4. refl. įsisenėti: Įsisėdėjusi liga B, N.
išsėdė́ti; N, LL23,295
1. intr. išbūti sėdint: Išsėdė́jom valandą be vieno žodelio Krš. Tas vaikis i veselę iškėlęs, dvi savaiti pri stalo išsėdė́jęs Jdr.
ǁ išgyventi sėdint: Penkius metus išsėdė́jo [ligonis], negalėjo atsigulti Krš.
2. intr. ištverti, iškentėti sėdint: Jaunikaitis, nebegalėdamas ant degančios kaladėlės išsėdė́t, musėjo išeit BM54(Vžns).
3. intr. išbūti, nieko neveikiant: Dyka sėdėt neišsėdė́siu – eisiu namo Klt. Išejo ūlyčion ir išsėdė́jo visą dieną Ob. A taip gali visą amžių išsėdė́ti be darbo?! Rdn.
4. intr. DŽ1 išbūti sėdint ir ką nors veikiant: Lig dvylektos reikėjo išsėdė́t su šakaliuku (prie skalos) Nmk. Taip ir išsėdėjai su knyga visą šeštadienį? K.Saj. Vyro nebuvo namie… Malūne pernakt išsėdėjo J.Paukš. Kortosnan grajinam, tai visą naktį išsė́dim Nmč.
5. refl. Š pakankamai sėdėti, pailsėti: Išsisėdė́jau, mažai šiandie dirbau Dglš. Kad ganyt [leistų], tai dar išsisėdė́tai Asv. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti Mš.
6. tr. sėdint išduobti: Paltas dar nė kiek neišsėdė́tas Rm. Klotys [Gaubienės sijono] jau išsėdėtos I.Simon. Vyrai labai kelnių kelius išsė́da Krš. Žiūrėk, kokią duobę šiene išsėdė́jau Ds. Velnias išsėdė́jo akmeny duobelę Š.
| refl.: Kelnės jau išsisėdė́jo Mrj.
7. tr. DŽ1 gauti, laimėti ką sėdint: I sėdžia ant to kranto, meškerio[ja] – i ką tu tę gali išsėdė́t?! Jrb. Kai sėdėsim, tai nieko ir neišsėdė́sim Mrj. Ką čia išsėdė́su – važiuosu į miestą! Krš.
8. intr. išbūti skirtą laiką kalėjime: Mėną išsėdė́j[o] [kalėjime] LKKII206(Zt). Lygiai keturias dešimtis metų esame išsėdėję tamsiame kalėjime rš.
ǁ tr. atlikti bausmę: Mokinys išsėdėjo savo nevalią J.
9. tr. Vlk išperėti: Pasodino vištą, ir išsėdė́jo mazkelaičius vištelaičius LKKII218(Lz). Sudėjo povelė te tris kiaušinelius, išsėdė́[jo] povelė tai tris povytelius (d.) Ad. Pasėdėsi ant pečiaus dvi savaites ir išsėdėsi kumeliuką LTsIV386.
◊ gùrklį iš[si]sėdė́ti išvirškinti: Kap jau višta neišsisė́d[i] gùrklio, tai jau ana ir išgaišta Dv. Višta neišsėdė́jo gùrklio ir išstipo Ml.
nusėdė́ti
1. intr. ištverti sėdint, galėti sėdėti: Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdė́ti – skauda šoną, ir gana Pc. Nenusė́džiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu Tvr. Negaliu nusėdė́t, reik bėgt namo Gs. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusė́di?! Kt. Ko tu nenusė́di lyg an ylų? Mrj. Tai nenusė́di – lyg an žarijų! Mrj. Ko nenusė́di, a pašinas šiknon įlindo?! Vlkv. Nenusė́di an daikto, sakytai, kruopos šikinę drasko Rod. Ot, kap tu negali ramiai nusėdė́t! Pns. [Nuvargęs] vos galėjo ant arklio nusėdėti MPs. O paėdęs grieš be galo, ir visi svečiai nenusėdės už stalo DS173(Rs).
2. tr. DŽ sėdint nuvarginti: Nusėdė́jau kojas, kad nutirpo J. Nebgaliu paeit – nusėdė́jau koją Kp. Nusėdė́jau betupėdama pri jūso kojas Krš. Išlipa iš vežimo, kad kojų nenusėdėtų, paeina pėsčias, tegu ir arklys atsikvepia rš. Dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau D44.
| refl. DŽ1, Klk, Jrb: Kojos nusisėdė́jo besėdant, i kremtu Pln. Nusisė́di par dieną berašydamas, tai nori pasivaikščiot Kp. Sėdė́damas nusisėdė́jau, ramstydamas nusiramsčiau J. Nusisė́da be darbo i serga Šts. Pasirangė fotelyje, lyg būtų nusisėdėjęs, ant stalo pasirėmė J.Paukš.
3. intr. pabūti sėdint, pasėdėti: Susibruka rankas, nusė́džia, nusė́džia i vėl valgo – kokius triskart teip pasilsia Lnkv. Nusėdė́jau gerą valandą, o ano nesulaukiau Šts. Nusėdė́j[o] dieną kalvis Lp. Kartais ir taip nusėdi daug laiko [be darbo] Lp.
| refl.: Nusiklauso zuikis, nusisėda i kriupena obelių griaužti Šts.
4. tr. palikti žymes, įduobti ilgai sėdint: Tai daugiaus ji ten sėdėjo, sėdėjo, net drabužius nusėdėjo! BsPII89. Mano žirgelis labai nuvargintas, aukso balnelis labai nusėdėtas LTR(Tvr). Nugisėdė́jau suolą, suolelį (rd.) Jž. Vieną ežę ravė[ja], o antrąją nusė́da pusę Sd.
| Kad ir daug, vis tiek sėdėsi nusėdė́si (nuravėsi) tuos burokus Trgn.
5. tr. iškalėti: Koravonę nusėdė́ti KI28. Kaip veik jis paskutines bausmes bus nusėdėjęs prš.
6. tr. ilgą laiką būnant nugyventi: Visi plačiašniūriai išsikėlė į vienkiemius, nieko gero nusėdėtose vietose nepalikę J.Balt.
7. intr. DŽ1 galėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje): Nenusė́di vaikai pirkioj, net virba, net virba Klt. Tik siuva, siuva, nusėdėt negali Mlt. Kad jis vietoj nenusė́di, jam tik bėgt Mrj. Ana tai nenusė́di namie, vis eina ir eina An. Ka uogos būt sausos, tai nenusėdė́tumėm stubo[je] Vdk. Tai lėk lėk pas tą savo Katrę – matau, kad jau nebenusė́di! Sml. Jis nenusėdimas žmogus J.Jabl.
| Dykas kas galėjo nūsėdė́ti an trijų aktarų! Grd. Šiuolaikiniai poilsiautojai vienoj vietoj ilgai nenusėdi sp.
pasėdė́ti intr. K; M, LL168
1. DŽ1 kiek sėdėti, pabūti sėdint: Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia Ob. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus] Mrc. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada Mžš. Pats išeina in sodelį, pasė́d[i], pats in susiedą nueina Eiš. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia Ktv. Pakeliui pasė́džiu Dbg. Pasė́dy, nekada ažeini GrvT91. Pasėdyte, kole eiste gultie Tvr. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k Krž. Užeidykit pirkion pasėdė́t LKT402-403(Šč). Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime KlbVI106(Mlk). Pasė́dit (pasėdėkite) truputį Lz. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?! Krs. O kur eiste, pasė́dyte! Pst. Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti? Vaižg. Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia (d.) Mrj. Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu DrskD250.
| refl. DŽ1: Eisim, jau pasisėdė́jom Srv. Ant kalno pasisėdė́jom Ėr. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo Rd. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos LKT111(Kltn). Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot LTR(Krtn). Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias Krš. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim JV532. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi NS26.
| prk.: Pasisėdė́jo (pabuvo neužsėta) žemė, gal viskas geriau augs Krš.
2. DŽ galėti, įstengti sėdėti: Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi Vaižg. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas rš. Aš vos tik į vežimą (vežime) pasėdė́t galėjau Pgg. Nepasėdžiu ant žirgelio Ls. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si BM377(Plng). Nebegali niekaip pasėdė́t (ima miegas), tai išbėgi lauka Mšk.
3. LL268 ištverti sėdint: Nepasė́d[i], ale eina ir eina – kap vėjas Arm. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto[je]! Vvr. Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di Ig. Nepasėdi, gal yla šikinėj? LTR(Vj).
4. padirbėti sėdimą darbą: Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai Jrb. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj J.Balt.
^ Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi LKT104(Pd).
5. pabūti netekėjusiai: Tai da pasėdė́si, kad neini už manę Dg.
6. pabūti kalėjime: Pasėdė̃s porą metų, tai žinos Švnč.
7. pasitenkinti kuo ribotu (ppr. apie maistą): Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́du Brs.
◊ ant kabliùko pasėdė́ti pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėt Sml.
parsėdė́ti tr. sėdint įduobti: O ir parsėdėjom aukštą kalnelį (d.) Smn.
pérsėdėti intr., parsėdėti M
1. LL190 išbūti sėdint, išsėdėti: Pérsėdžiu pernakt [ant vežimo], kad arklių kas nenuvest Lp. Tegu einie pašokti: jaunas nepársėdės Krš. Ana prie ligonio pársėdėjo visą vakarą J. Pérsėdėti visą dieną K. Pagal pečių pérsėdėjau, su berniukais peršnekėjau apie tą štuką Ps. Jaunasis, visą tą laiką užstalė[je] parsėdėjęs, kėlės ir prė jaunosios prisiartino S.Dauk. Už skobnelio persėdėjau, ant rankelių perrymojau LTR(Kb). Parsėdė́jo jis tenai (kriaušėje) trejus metus BM75(Vb).
2. SD299 ilgiau už kitus išsėdėti, išbūti: Kiekvieną vakarą jis visus pérsėdi Gs. Persėdmi N.
3. refl. per ilgai, per daug sėdėti: Pársisėdėjau ant vietos, kad viduriai mano ėmė kėžti (pūstis) J.
4. refl. per ilgai išbūti krosnyje (apie duoną): Duona po pečiaus pársisėdėjo Ll. Žiūrėkit, kad nepársisėdėtų duona po pečium Up.
prasėdė́ti K
1. intr. DŽ1 praleisti laiką sėdint: Visą pusnaktį prasėdė́jau Msn. Nė pats nepajutau, kad visą valandą prasėdė́jau Up. Kap tau nedaėda visą dieną trobon prasėdėt Kpč. Kap kada prasėdė́davom lyg dienai OG371. Tris dienas, tris naktis už stalelio prasėdėjau KrvD67.
ǁ pirmiau sėdėti: Sėskit čia, kur mūsų prasėdė́ta Sb.
2. intr. prabūti be darbo, pradykinėti: Negavo vietos, metus taip prasėdė́jo Krš.
3. intr. išgyventi vienoje vietoje, neišvykstant: Sėdžiu, prasėdė́jau kap baravykas senas, niekur nebuvau Dv. Jug vaikai neprasėdė́s pri motynos visą amžių! Rdn. Prasėdė́jau ten devynis mėnesius Vn.
4. tr. sėdint pradėvėti, pratrinti: Prasėdėjau skylę kelnėse Db. Tas krėslas jau senas, prasėdė́tas Rs. Jau prasėdėjom liepos suolelį, dar nesulaukėm savo brolelio KrvD63. Mes prasėdėjom storus suolelius, mes nurymojom baltas rankeles LTR(Sn).
5. tr. sėdint praleisti, pražiopsoti: Prasėdė́jau autobusą Ign.
6. intr. išbūti įkalintam, pasodintam: Metus kalėjime prasėdė́jo DŽ1.
prisėdė́ti
1. intr., tr. DŽ1 pakankamai ilgai sėdėti: Prisėdė́jo ubagas pilnus pakelius J. Aš prisėdėjau, mano motinėle, po radastų krūmeliu BsO75.
| refl. K: Ačiū, nesėsiu, prisisėdė́jau atvažiuodamas Mrj. Dėkui, jau gana prisisėdėjau rš.
2. intr. N būti, dalyvauti kur sėdint.
| refl.: Kad aš žinočiau, kad mano būtų [mergelė], šalia prisisėdėčiau N106.
3. tr. DŽ gauti sėdint: Ką tu čia prisėdė́si sėdėdamas Kp.
4. intr. pakankamai ilgai kalėti: Ir po teismus išsitampei, ir kalėjimuose prisėdėjai rš.
5. intr. prižiūrėti: Neprisėdė́siu aš prie jai (prie ligonės) Klt.
susėdė́ti
1. tr. DŽ, Šts, Rm, Sdk pasėdus suglamžyti: Žiūrėk, kad susėdė́jai suknelę! Skp. Susėdė́jai man kepurę – užsisėdai ir sėdėdamas sulamdei Š. Kur tu tep susėdė́jai paltą?! Mrj. Susėdė́jo ir surūkšliojo jis drabužius J.
| Susėdė́jo biesas tave, ir palikai susitraukus, žema, neaugi nieko J.
^ Esi toks kaip susėdė́tas KlvrŽ. Nedikta, kaip po subinės susėdė́ta Lkv.
| refl. tr.: Tai važiuodama susisėdė́jau paltą! Šn.
2. tr. sėdint sudėvėti, sutrinti: To suolo tu savo amžiuj nesusėdėsi rš.
3. intr. išbūti prie sėdimo darbo: Jis vienoj klasėj dvejus metus susėdėjo Sk.
| refl.: Susisėdėk pri verpalo – ir sukietės viduriai Šts.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Laukė geresnio – ir sussėdė́jo Rod.
5. tr. laimėti, gauti, sulaukti sėdint: Kai namuos sėdėsi, nieko ir nesusėdė́si Šn. Nežinia, ar susėdė̃s ką, ar ne Lp.
| refl. tr. BŽ124.
užsėdė́ti
1. intr. užtrukti, užsibūti sėdint.
| prk.: [Mateušas] kėlės ižg nuodžios savo, kurioje jau buo užsėdėjęs ir užgulėjęs DP513.
| refl. LL312, BŽ476: Kai nuėjai, tėvai, tai ir užsisėdė́jai! Alk. Reik eiti namo – gi mat užsisėdė́jau Pc. Kartais užsisėdėdavo ligi išnakčių, aptardamas su skulptorium miesto reikalus K.Bor.
^ Geri sveteliai, kai neužsisėdi KrvP(Krsn).
2. refl. nuvargti, suglebti sėdint, nusisėdėti: Ką tie ponai nesirgs: užsisė́di per dienas, ir sustoja kraujas Srv. Sėdi sėdi – ažsisėdė́ję, lepios dukterys Klt.
3. intr. išbūti, iškęsti sėdint: Kap pridegina [pirtyje], karšta, negalima užsėdė́t Nmč.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Katros mergaitės labai renkas – užsisė́džia Ps. Jei uždabos pirmiau jautį, tai ženklas, kad nutekės, o jei karvę, tai užsisėdės LTIII456(Kls).
5. tr. gauti sėdint: Užsėdėta liga Pkr.
6. tr. laimėti, gauti niekur neišeinant, būnant vienoje vietoje: Namie sėdėdamas, nieko neužsėdė́si Sb.
7. tr. sėdėjimu ką užlaikyti: Jei, šliūban važiuojant, jaunamartė sėdi ilgai už stalo, tai ji užsėdi to kaimo mergas, ir ilgai nebūva vestuvių LTR(Srj).
8. tr. užgyventi: Kas užsėdė́jo, tam ir liks žemė Ds.
9. tr. Dv, Grv užperėti: Pautai jau ažsėdė́ti, jau išeidis žąsyčiai Lz.

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

sė́sti, sė́da (sė́džia, -ta, -ti), sė́do (sė́dė K) intr. Rtr, sė̃sti; N, Sut, L, M
1. užimti sėdimą padėtį: Vaikai, jau vakarienė an stalo, sėskit valgyt Dbk. Vienuoleka [valgytojų] sė́dam į stalą Pj. Į stalą sė́da lygiai vienuolektą Vdk. I gaspadorius, i gaspadinė kartu sė́s pri stalo Vkš. Dešim vaikų – būriukas sė́da į stalą, visims reik pakišti Rdn. Be močios nesėda stalan Klt. Ir mane prašė pietų sėsti J.Jabl. Sėd' ir valgai Švnč. Sė́sk pagal muni Pgr. Nori, kad prie jam sė́sčia Dglš. Sė́st nė viena nesė́da Aps. Sė́dam po šituoj verba pasilsėt Lš. Te sė́d' – švieseliau Aps. Tu šalia sė́d' Ad. Bėginėdami ėsti (valgo) anas, nesė́sti LD350(Zt). Jeigu atėjęs svečias nesėda, tai mergos nemiegos LTR(Trgn). Aš sė́dęs sėdėjau krasė[je] J. Tai gula, tai sė́da Ln. Valgio laikui atejus, galėjo sėsti už stalą, valgyti ir gerti, kiek norįs M.Valanč. Sė́dau už stalelio laiškelį skaityti, byra ašarėlės, negaliu matyti (d.) Plm. Ar man jaunutei stalelin sėsti, ar man su savim tėvelis kviesti (d.) Slk. Sė́do prisėdo prie mergelės šoneliui (d.) Prng. Sėdo nusėdo mergelių suolas (d.) Vrn. Oi mergele mano, balta lelijėle, sė́sk an mano kelių, an baltų rankelių DrskD23. Sė́dau į stakleles vis dainuodama JD1423. Dainuoj, dainuoj trys seselės po langeliu sėdusios TDrVII73(Dov). Idant … už stalo tavo su gera sąžine sėsti … galėtume SE149. Su bjauraisiais niekada drauge nesėsiu PK52. O sėdę sergėjo jo ten Ch1Mt27,36. Ir sėdę̃s bylojo jump DP136.
^ Sėsk, būsi svečias J.Jabl. Prašom sėst, duosim ėst Ml. Prašom sė́st, ryto[j] valgyt duosim (juok.) Plv. Sėskit, ką turit kišenėj – ėskit (juok.) LTR(Rm). Sė́sk – pastovėsi, kap vinčiavos (juok.) Plv. Sė́sk, ir taip dūšia išeis iš kūno (juok.) KlvrŽ. Ko nesėdi, a visus stačius palikai? Krž. Sė́sk gale ratų, tegul tavo kaulus krato Mrk. Sėsim draugiškai, ėsim dešerą šuniškai B.
| tr.: Ar ma sė́sti martelių suolelį? JD56.
| refl. N, K: Sėstisi H. Sėsti̇̀s LKKII242(Zt). Prašom sėstųs J.Jabl(Ds). Sėski̇̀s ir sėdėk Zt. Sėdõs tan medelin ir sė́d Žrm. Ale sė́skiatos abudu Grg. Vakarą po večerės sė́skis pri kalvarato Všv. Daba įduok kalvaratą – nemoka, pri katro šono sė́sties Brs. Vėl lyna, ot sė́skiatavos abudu Brs. Sėskis pablaku ant žemės J. Aš sėdaus į saulę, o ans nuejo į ūksmelę Dr. Medį nupjovė teip aukštai, kaip sėsties Dr. Ant siuolalio sė́dusys matau, kad plentu važiuo[ja] mašyna Lkv. Sėdõs – i priverpta Brb. Sėsčiõs, kad būtų vietos Ds. Nuo kalno šikine laiko [vežimą arklys], sė́džias net ir laiko Ob. Sė́skis ir valgyk, bo aš eisiu karvės Nmč. Prašo, kad aš sėstáus Mrc. Ana užvydo mane i sėdõs prie man Ml. Pas plūgą sėdõs, tai kap davė perkūnas, žumušė Dbč. Sėdõs an suolo Tvr. Aš čia sėsiúos Kls. Kap nueini miškan, tai an vietos sėdai̇̃s – kap paklotė [uogų] Kls. Sėdiẽs i valgai Dglš. Būtai sėdusỹs ir sulopius Lp. Sėdõs an akmenio Rud. Sėdaũs valgyti Dv. Ateję sėdasi̇̀ ir sėd LKKIX210(Dv). Kap sėdaũs supt, miegas apmarino Rod. Visi trys sėdomė̃s ir grajinam Rod. Sėdõmės Dsn. Seniau paišėjo visi, sėdõs ant gatvės, ant prieklėčio Grv. Išeinu an gonkų ir sėdúos Žrm. Rozu ir guldėmėms, ir sė́domėms Lz. Sėdi̇̀s (sėskis) an suolo GrvT91. Sėdmetė̃s (sėskimės) LKKXIV225(Grv). Sė́ditės an suolo Lz. Ji jam nedavė sė̃stis KII8. Sė́dos ant suolelio šaly pečiaus BM188(Šl). Kvietė sėsties prie stalo Žem. Štai žiūriu, kiekviens tarp jų jau rengiasi sė́stis K.Donel. Sė́dusis snaud, knopso J. Pakulis į malūną bevažiuojąs. Ale nei sėdęsis, nei stačias rš. Sė́dos pelėda už stalo galo (galą D93) Sch18(N13). Sėdõs svodba ažu stalo Dv. Atėjo pelėda nė neprašyta: sėdosi kerčioje nė nesodyta LB146. Imk tavo gromatą, sėskiasi ir rašyk tuojaus penkias dešimtis VoL25. Sėskitės čia, iki nuėjęs pasimelsiu ten Ch1Mt26,36. Jis įėjo į namus farizeušo ir sėdose už stalo VlnE161. Kad sėdõs, priejo jop mokytiniai DP532. Sėskiasi ir skaityk, mumus girdint BBJer36,15.
^ Jeg nejai dirbtų, tai nesisė́sk ir valgytienai Lel. Sėskis, būsi svečias I.Simon. Sė́skis – atsistovėsi, kai vinčiavos (juok.) Skr. Sė́skis – ir teip jau didelis, par didelis užaugsi Krs. Sė́skis – a visus stačius i palikai? Grg. Ne visiem in vieno suolo sėsties Prng. Sė́skis sodriai, kalbėk drąsiai, tars, kad bagotas J. Sėskis, namiej pri[valgysi] arba pasivalgysi B.
ǁ atėjus pabūti, paviešėti: Da jūs pas mus niekad nesė́dot Skr.
2. lipti (ant arklio, ant dviračio) ir atsisėsti: Sė́do arklin Pl. Buvo ir moteriškų: kita sė́do ant arklio ir dui Grz. Sė́sk an arklio ir išbarstyk po visą lauką rugius Klvr. Sėdo raitas ant dramblio nugaros J.Balč. Sėdo ant dviračio ir šlapiu, purvinu keliu – į Pasraujį J.Paukš. Jaunikaitis sėdo ant vilko ir nulėkė prie kito dvaro LTR(Rk). Vai, ką kalba Petrelis, ant žirgo sėsdamas, į žirgelį sėsdamas? (d.) Mrj. Ant žirgelio sėdai, kepurelę kėlei KlpD24. Oi, sūneli jaunasis, sėsk ant bėro žirgelio D21. Ant žirgo sėdžiau, į kilpą spyriau KlvD81.
| refl.: Ant arklio sė̃stis KII374. An rovero (dviračio) sėdaũs Rod. Pėsčiom nėr kap eit – dviesa sėdõs an vieno [arklio] Rod. Balta kumelė yr tam dvare: raitas sėstųsbi ir apjot, ir būtų [v]andenio LKKII228(Lz).
ǁ nulipti, nusėsti (nuo arklio): Aš nesėsiu nuo žirgelio, nepurvysiu čebatėlių (d.) Lp. Sėsk, žentai, ženteli, nuog šyvo žirgelio (d.) Rtn. Dėkui, ženteli, sėsk ir nuo žirgelio RD180. Ir atjojo trys berneliai žirgelių girdyti, tas trečiasis mažesniasis sėdo nu žirgelio D57.
3. eiti, lipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Galėjau sėsti į troleibusą ir kaip mat paršvilpti namo V.Bub. Keleiviai … pradeda sėsti į traukinį KlK14,62. Rykmetį sė́dai į traukinį, vakare grįžti Erž. Sė́do [į autobusą] pusėj devynių Klt. Visi, kurie su manim į marias atvažiavo, jau sėdo laivan V.Krėv. Sėsk, mergytė, į laivą, sėsk, jaunoji, į laivą JD97. Su laivūnu bekalbanti, į laivelį besė́danti JV674. Eik šen, muno mergelė, sėsk į muno laivelę StnD5. Jau aš sė́du į važį, o tu sė́sk ant arklio ir jok J. Kad jau viskas – tik sė́st i važiuot Lzd. Čigonai sėdo arkliuos ir nuvažiavo LTR(Ob). Aš pakinkiau arklį, nu, ir sėdom dviese, ir važiavom LTR(Grv). I važiuos jau, į arklius sė́s Tl. Kap atgal grįžo, tai sė́do į mūsų ratus Mšk. Sė́dov su ponu į karietą, muziką turėjau su savim PP15. Reik man sė́sti tan važelin šali[a] to bernelio (d.) Šmn. Oi kap aš sė́dau in vežimėlį, lenkiau galvelę in jaunimėlį DrskD169. Mergele mano, jaunoji mano, sėsk margan vežimėlin TDrIV26.
^ Nesėsk ne į savo vežimą Trš.
| refl.: Kam ko reikia, sė́das [į mašiną] ir važiuoja Šlčn. Sė́das an mašinos – ir Vygonysna Rod. Sė́sies (sėskis) in vežimą Krn. Čėsas į vežimą sėstis: seniai bočiai įsisėdo LB137. Sė́skis karieton ir važiuok namo Mlk. Sėdaũs (ir sė́daus) laivėn GrvT80. Aš nesisėsiu, aš nevažiuosiu, verks manę motinėlė TDrIV26(Vlk).
ǁ išlipti sėdėjus: Sėsk, dukrele, iš vežimo TD79. Sėsk, dukrele, nuog vežimo KrvD83.
4. nusikaltus patekti (į kalėjimą): Justas sės į kalėjimą, o ne tu! K.Saj.
| refl.: An penkelių metų turmon sėdõs GrvT75.
5. (dial.) tūpti (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Sė́sta bitės an medžio Aps.
^ Sė́do kaip višta ant kiaušinių Pnd.
| refl.: Vištukai eina sė́stis Dv. An medžio kap sėdõs [vabalai], tai lapus apėdė Str. Sė́stis jom (bitėms) lentelė primušta par skylelę Grv. Juodvarnis miške sė́dusys krokė Lkv.
^ Skrenda kap sakalas, sėdas kap ponas (sniegas) Arm. Pilės žvirblis, ir ant varpu sėdęsis, gieda D(166psl.).
ǁ refl. imti perėti: Sudeda jauniklė šešis kiaušinius i sė́dasi, kvaksi Sem. Aš gi pats nesėsiúos, kap višta nesė́di Lz.
6. apsigyventi, apsistoti: Eikite, sėdtè per mus i gyvente Tvr.
| refl.: Jo brolis sėdõs an vietos (liko ūkyje) Kls. Anas būt sėdusỹs an ma[no] sėdimų, bet moj jo galvoj kitep žubyzgė Rod. Per mane tavo duktė tę sėdõs (nutekėjo) Vlk. Po vainai sėdomės gyvent lygian laukan Ad. Tai gaspadorėliai! Kap sėdõs (pradėjo gyventi) an vienos karvykštės, tai per penkelius metus nei telėko neprislaikė Rod.
7. leistis (apie saulę): Einam namo, jau saulė sė́da Ds. Saulė sė̃s, ir gink namo Trgn. Saulė sė́da devyniõs Ob. Da saulė yr nesė́dus, tik kai debesys, ažtat tamsu Sdk. Ogi kap gražiai saulė sė́sta! Dglš. Saulė sė́sta, nu, tai tada jau darbą meta Aps. Teip sė́da saulė raudonai Skp. Aš pavėlai ir atėjau – jau saulytė beveik sė́do Pnd. Dabar ilga dienos – saulė toli už eglynėlio jau sėda Kvr. Saulei sė́dant, buvom namuos Km. Saulė sėda debesin – bus lietaus Rgv. Šįvakar saulė sė́do labai raudona, ryt gali būt vėjo Ut. Davė žodį ilgai negaišti, tik saulė sės – tuoj atgal P.Cvir. Saulė jau buvo sėdusi, kai atėjau mūsų jaunų keliauninkų laukti Pt. Negi matysiu saulelės tekant, saulelės sėdant (d.) Jž. Kai saulutė rytą sės, o vakare užtekės, tai tada aš pas tave sugrįšiu LTR(Sb). Saulė sėsta, mėnuo šviečia NS137.
| refl.: Saulė sė́dasi Aps. Diena baigės, saulė sėdos, temo tamsiai, kaip jaunu mėnesiu Vaižg.
8. grimzti, smegti: Žiūrom – vežimas tik sė́da, sė́da ir nusėdo in Nemuno dugną Prn. Pamindis, kad linai vandenin sėstų̃be Aps. Sausuose smiltynuose ratai sėda sulig stebulių rš. Erkė žmogun insega ir giliau sė́da (skverbiasi, siurbiasi) Rdš.
^ Visi akmenys dugnan sėda Prl.
9. slūgti: Vanduo jau pradėjo sė́sti Up. Jei jūra sėsta, tai galima laukti pagurimo Plng. Buvo kapuose inlinkimas, sė́do sė́do žemė, kryžiai sugriuvo Dg. Daboji – tik sė́sta, sė́sta, sė́sta velėna! Str.
10. mažėti tūriui, bliūkšti: Vėjas kai papūs, tai sniegas regiančiai sė́sta Prng. Minkšta geležis, kad mušama, sėda Lš.
| Anuo rozu svėriau aštuoniasdešim kilogramų, dabar tik septyniasdešim šešius. Ot sė́do svoris! Mlt.
| refl.: Ant apatinės lentos pastatė ir veža. Žiūriu – jau tie kiaušiniai sė́das [duždami] Gdr.
11. gulti sluoksniu, leistis ant kieno paviršiaus: Suodys sėda K.Būg. Dulkės sė́da grindyse BŽ231. Kilo dulkės ir sėdo ant žmonių pėdų rš. Sūrus skystimas sėdo ant dantų rš.
12. sunktis, gertis: Vanduo sėda į žemę, į drabužį J. Kokia čia skūra – sė́da vanduo parejai Sdk. Smarkus lytus biškį sė́sta ir į žaginį Krp. Tik nutepiau roges, tuoj ir sausos: dažai labai greit sė́da Trgn. Žibalu kojas ištrink – anas gerai sė́da Klt. Sė́sta [v]anduo į torpę Pvn. Par tapalinius klumpius sėsta [v]anduo Šts. Į smiltį [v]anduo beveizint sė́sta Trk. Medus in šitą duoną nesė́stų Al. Pūliai laukan nebeišeina, jie sėsta į vidų rš. Sė́da tymai (išbėrimas susilaiko), kai pasišaldo Ds.
| Šaltis ir drėgmė sėdo iki kaulų sp.
^ Svetimi taukai nesėda į kūną J.
| refl.: Par čebatus sė́das [v]anduo Ktk. Šitoks tai skalsus lytus, į žemę labai sėdasi Gs.
| prk.: Itokis darbas sė́das pečiuosna (skauda nuo tokio darbo pečiai) Vrnv.
13. pulti, kibti: An [kaimynų] dukters sė́do: lendi pri muno vyro! Krš.
| refl.: Svieto (žmonių) kaklu nelipa, ko jūs taip ant jo sė́datės! Pg.
14. įtekėti: Troškupis sė́sta į Lyksūdės prūdą Šts.
15. refl. virsti, pasiversti: Kad tu sėstáis akmeniu! Lz.
16. prasidėjus likti, laikytis ir toliau: Pirmo sniego tiek privertė, nežinia, ar jau sės žiema, ar tik purvo pridaris Prng.
◊ ant galvõs sė́stis pasidaryti kieno našta, varžyti: Sė́suos aš kitam an galvõs – savo kerčią turu! Krš.
ant nósies sė́sti imti varginti, spausti: Bėda ant nosies sėdo Žem.
ant sàvo šiki̇̀nės sė́stis vlg. pasidaryti savarankiškam: Kad anas sėstų̃s in sà[vo] šiki̇̀nės ir pašumytų an dviejų desentinų, tada iš kitų nesjuokt Arm.
ant sprándo sė́sti (sė́stis)
1. išnaudoti: Ponai norėtų darbo žmonėms vėl ant sprando sėsti rš.
2. užsipulti, imti spausti, neduoti ramybės: Vargai ir bėdos ant sprando sėdas LTR(Jnš). Jau policininkas sėda ant sprando su mokesčiais rš.

į gálvą (į krãmę Trk) sė́sti
1. Vž, Gršl svaiginti: Stipras alus – sė́sta į gálvą Krš. Saldus alus nesė́s nė į gálvą Akm.
2. įsiminti: Mokslas kitam į gálvą nesė́sta Šts.

į sóstą (ant sósto) sė́sti pradėti valdyti: Karalius sė́do į sostą DŽ1. Buvo tai Didžiam Konstantinui sėdus Ryme ant sosto A.Baran.
į svẽtimus ratùs sė́sti ne į savo vietą patekti: Tau gaila, o man pikta. Toks vyras į svetimus ratus sėdo! rš.
į veži̇̀mą sė́sti eiti už vyro, tekėti: Tos mergučės dar į veži̇̀mą nesė́da, spės apsirėdyt Skr.
kai̇̃p ant dẽšimts arklių̃ sė́dosi pasidarė labai linksmas: Kap apsiženij[o], tai, regėt, kàp an dẽšimts arklių̃ sėdõs Arm.
kai̇̃p vélnias į pipirùs sė́do PnmA prastai pateko.
kaklè sė́stis labai įkyrėti: Jau man ir kaklè sėdõs šitiej uždarbiai Vlk.
antsė́sti (ž.)
1. Bru, Rtr, Žr, Klk žr. užsėsti 1: Ančsė́do an arklio i nujojo Užv. Būras ak neištarė, kaip jį meška ančsėdo, smertdarė Žlv. Kad antsėdau, juo greitesnis pri mergelių joti D7.
| refl. tr., intr. I: Aš an to arklio liuobu antsisė́dęs josiu Krtn. Antsisė́do muni, raitas joja Skd. Leka kaip pašėlęs, an arklio ančsisė́dęs Pvn. Žmogus žirgą pažabojo, antsisė́dęs ir jojo PP30.
2. tr. pritapti, užvaldyti (apie piktąją dvasią): Ar biesas antsė́do tave! J. Tus piningus jau vel[nia]s antsė́do gatavai Jdr.
3. tr. neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: Ko čia antsė́do kaip drugiai! KlvrŽ. Skolos turėjo, kaimynas ančsė́do Ub. Vyras antsė́do muni kaip žaltys Ievą Šts.
| refl.: Dėl ko tu esi vien ant munęs antsisė́dęs? Plt. Vieną kartą padaryk gerą, ta antsėdęsi visumet būs Lnk. Toki jau ano mada: ant vieno antsisė́sti Ms. Ančsisė́do an munęs kaip velnias Pvn.
4. tr. apimti (kokiai būsenai, jausmui): Antsėdo kosulys lig vymos Ggr. Jį antsė́do geiduliai BŽ308.
5. intr. įnikti ką daryti: Antsė́do prašyti krikšto Šts.
6. tr. versti, spirti ką padaryti: Ančsė́do nuravėti tokį didžiausį daržą Pvn.
apsė́sti Š, Rtr; SD203, Q83,261, Sut, N, M, L
1. tr., intr. K, LL116, DŽ, NdŽ susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti Skrb. Kai apsė́da visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt Pnd. Jį apsėdo iš abiejų kraštų An. Apsė́dot, ažusėdot – leiskit išeiti iš ažustalės Ds. Apsė́do stalą, ir močiai nėr kur atsisėst Skdt. Apsėdom apie tą lempą Rmš. Apsė́dam aplink stalą LKT391(Kb). Stalą apsė́dę susiedai, jie neužleidžia vietų – turi išsipirkt [per vestuves] Dv. Kaip cigonai – apsėdę ugnelę Upt. Gumbo stalas apsėdęs šeimynos, visi linksmi, smagūs Žem. Pečius buvo apsėstas vaikų Pč. Vaikai, pečių apsė́dę, plunksnas plėšo BM390(Rdn). Velnių par kelias eilias apsė́dę poną numirusį (ps.) Všn. Apsė̃s tave mošytėlės, jau netikros seserėlės JV901. Kurie aplink stalą apsės, tavo širdis džiaugsmais plastės PK94.
| refl. tr.: Apsisė́s stalą dešimtis [valgytojų], tik spėk sukties Rdn.
2. tr. sėdant prispausti, pasėsti: Vieną pagaliuką, kai verpia, apsė́da, o an kito – kuodelis pririštas LKT326(Trgn). Atsisėdę už stalo prieš vinčių jaunieji kuris kurio drabužius apsės, to visame gyvenime bus viršus LTR(Tvr).
| refl. tr.: Apsisė́dau kepurę, pirštines Krt.
3. tr. užimti sėdimą vietą: Apsėdau krėslą, neturu kur bepasvadinti svetį Šts. Brovėsi tarp apsėstų suolų rš.
4. refl. žr. atsėsti 1 (refl.): Apsisėskit, aš papasakosiu istoriją Lnk. Buvo toks mūrelis, ka jau gal apsisė́sti Plng. Apsisėdau būdelėj parūkyti Plng.
5. (dial.) intr. atsitūpti: Apsė̃s an šakos [voverė], tai uodegą padės net an galvos Rdš.
| refl.: Jau vištos apsisė́do an laktos – vakaras Rod.
ǁ atsitūpti perėti: Višta jau pradėjo kvaksėt, zaras jau apsės an kiaušinių Nč. Dvi vištos apsė́do viena diena Rud.
6. (dial.) tr. tupint aprėpti: Višta galia septynius aštuonius žąsies kiaušinius apsė́st Ob. Kad atsisėdo katė an zedliaus, visą zedlių apsė́do Slnt.
7. intr. apsigyventi, įsikurti: Kaip apsigyveno ir apsėdo pirmieji lietuviai, iki šiol dar neištirta A.Janul. Čia pat pas muni buvo apsė́dę jau vokyčiai į kvaterą Sd.
| refl.: Kaip tik pradėjo jie čionai apsisė́sti, tuojaus ir atsirado vagių Jž. Neleisk, kad svetimas apsisėstų ten, kur visi meilios mūsų kūdikystės paminklai Vaižg. Keli metai bus atgalios, kaip senelis apsisėdo ant to kalno rš.
ǁ tr. apgyvendinti, užimti: Apsė̃s šešias eilias [sklypų], pėdos nebus kur padėtie Adm. Nojė ir jo vaikai apsėdo žemę O. Apsėskit karalystę, kuri jumus yra pagatavyta nuog pradžios svieto Ch1Mt25,34. Kurie nemoka muštis nei bartis, nei bylinėt, šitie apsė̃s ir apvaldžios žemę DP533.
apsėstinai̇̃ adv.: Jeib tau šitą žemę ant gyvenimo (viršuje ing paveldėjimą, paraštėje paveldėtinai, apsėstinai) paduočiau BB1Moz15,3.
ǁ tr. užimti, aprėpti: Jis, kad galėtų, dvarą apsė́stų Mrj.
8. refl. užsibūti vienoje vietoje: Mat apsisė́do namuose, niekur nebeina Šl.
9. intr. pasiduoti žemyn, pasmukti: Kol neapsė́dus trioba (sienojai nesusispaudę), jos lipinti moliais negalima Lš.
10. intr. kiek nusėsti, nuslūgti, nusekti: Apsė́do dūmų juodas kunkulis, tada pasrodė ugnis Klt. Pūsk – apsė̃s kiek pienas Rod. Apsėdo [v]anduo Imb.
11. tr. aptvindyti, apsemti: Vanduo apsė́do visą dirvą Up.
12. tr. puolant apgulti, apsupti: Apsė́dę daug kareivių Dsn. Klausės apsėstiejie tos žinios, kas dėsis su pilia ir su žmonėm BM107(Krs).
13. intr. GrvT131, KzR nurimti, apsiraminti, liautis: Gausi šlapių mazgočių ir apsė́si Dkš. Jis jau apsė́do, tep jau nedaro Lš. Apsė́skit, vaikai, ba bus blogai! Lp. Kap aš apimsiu jumi diržą, tai tuoj apsė́sit! Rdm. Ar tu nors kartą apsė́si?! Nč. Kur tu dartės eisi nakčia, apsė́sk geriau Rod. Kad spiečiantis bitės nebėgtų, tai reikia skambint, ir jos apsėda LTR(Auk). Šoko, šoko bernai ir apsė́do visi Lp.
^ Nėra tau nei apsėdamos, nei apgulamos (vis nerimsti) Arm.
| refl.: Apsisė́skit, ba kaip paimsiu diržą! Plm. Tu nedaugį apsisė́sk, ba aš tau vis vientara kaulus palaužysiu Arm.
ǁ refl. aprimti (apie skausmą): Kai pratrūko, tai ir apsisė́do, nors ažmigt duoda Trgn.
14. tr. SD227, N, NdŽ pristoti, užvaldyti (ppr. apie piktąją dvasią): Nakviša (laumė) apsė́do vaiką, ir jis nemiegti naktimis J. Velnio apsėstas, pristotas R65. Apsėstas nuog velnio B. A vel[nia]s apsė́do, eikiav greičiau, ko čia trainiojys! Krtn. Ar jau tave bus piktoji dvasia apsėdusi, kad taip savame kaily nesitveri? Grž. Gal jau velnio apsė́stas, ka toks bjaurus pasidarei Skrb. Ar apsė́do kas taũ šiandiej? Sdk. Iš apsėstų žmonių daug velnių išginė M.Valanč. Dvasių apsėstasis buvo išgydytas Ev. Antikristas apsėdo PK133. Ar giltinė tavi apsė́do PP47. Mes važinėdami užgirdom, kad vienam karaliui pinčiukai apsėdo tris dukteris MPs.
| Aš žinau vieną ąžuolą apsėstą, niekas jo negali pakirsti LKGIII949(S.Dauk).
| refl. tr.: Idant aš nečystai dvasiai neduočiau manyje ponavoti, arba mane užimti bei apsisėsti prš.
15. tr. neduoti ramybės, užsipulti, uiti: Šeimininkų vaikai nuo pirmos dienos apsėdo našlaičius LzP. Apsė́do dideliai, aš negalėjau betverties Ms. O ten liuob kada apsė́s tas mergelkas, ka ten cypins, kaukys anie, tie vyrai Sd. Nereik, vaikali, seno žmogaus apsė́sti Vkš.
| prk.: Jei jam lašelis į burną, jis kaip pakaruoklis apsėda žmogų rš.
^ Blaškosi kaip šuo, blusų apsėstas KrvP(Krsn).
16. tr. apnikti, apipulti: Išlomavo rugiai – pelėsis apsėdo Šts. Kada jau rugys nužydėjęs, stiebus ir lapus apsėda amaras P.Cvir. Obuolius apsė́do puvimas Šk. Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? J.Marcin. Bet tos musys yr apsė́dusios par tą lytų Trk. Tas grybšis yra didžiu naikintoju daugybės augymių, nes kurią apsėda, tą pražudo P.
| Visokios blogos mintys jį apsėdo rš. Jos neberušiokit, mat bėdų apsėstà, klapatuos Slm. Jį visos nelaimės apsė́do Dglš.
^ Viena bėda tai ne bėda, o dvi trys kai apsėda, tai žmogų suėda LTR(An). Kai bėdos apsėda, tai ir pakaušį praėda PPr61.
17. tr. apimti (kokiai būsenai, jausmui, nuotaikai): Jei miegas ano neapsė́da, ans važiuo[ja] gerai Mžk. Čiaudulys nosį apsė́do Šts. Mano martelė tinginio apsėsta: niekas jos nesėta ir nieks neravėta Nč. Mano dvasią apsėdo noras vėl keliauti rš. Paskui širdį jo apsėdo puikybė S.Stan. Širdis godėjimu apsėsta DP512.
18. intr. įnikti ką daryti: Muni apsė́do anie kriušti lauk Pkl. Apsėdo joti pačią, ši ir pabėgo Šts.
19. tr. apsvaiginti: Padarė tokį stiprų alų, kad nu dviejų stiklinių muni apsė́do Tv. Mažne pavirtau, mat arielka apsėdo Žem.
ǁ intr. apsvaigti: Nū alaus i mun galva apsė́do Up.
20. intr. netekti jėgų, nusilpti: Jau apsėdo ir nuo lažios nenulipa Švnč. Jau aš sena, be sveikatos, apsė́dus Tvr.
◊ apsė́stas vãbalas apie išdykusį, neklaužadą vaiką: Apsėstas vabalas tas mūso vaikas – neklauso tėvų Šts.
bluñkis apsė́do KlvrŽ sukvailiojo.
kai̇̃p (lýg) [vélnio, nelãbojo, šim̃to velnių̃] apsė́stas smarkiai, labai (rėkia, eina ir kt.): Vaikai rėkia ir triukšmauja kàp apsė́sti Mrj. Spardosi, šaukia kaip velnio apsėstas J.Paukš. Eina kai̇̃p apsė́stas, nė su žmogum nebekalba Jnš. Užpuolė mergą lyg apsėstas Jnš. Ko tu vis siuvi kai̇̃p nelãbojo apsė́stas Vlkv. Blaškosi kaip šimto velnių apsėstas KrvP(Vlkv).
kai̇̃p mùsmirių apsė́stas apsiblausęs: Vaikšto kai̇̃p mùsmirių apsė́stas Sv.
atsė́sti intr. Rtr
1. užimti sėdimą padėtį: Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten Ch1Mt15,29.
| refl. H, B, Sut, RtŽ, LL312, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Atsisėdo Petras ant suolo Žem. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik Dl. Bėgs, bėgs, tik klest ir atsisė̃s Mlk. Basi an pusnes atsisė́dam Antr. Aš nueisu į reją, an pečiaus atsisė́su, pasėdėsu Nv. Vis atsisė́skai an pėdo pjaudamas Ob. Atsisė́dau in akmenio, ir ažumigta Ktk. Te nueinu, atsisė́du, sėdžiu ir laukiu to tetervino Dgč. Neatsisė́di nė pailsėti Žr. Kap atsisė́du, tai padaboju Nmč. Kadaise atsisė́da tėvas batus siūt, motka verpt, tai ka dainuoja abudu! Ktv. Lept vaikas ant subinės ir atsisėdo Plv. Atsisė́dęs besėdžiu Vlkv. Ar an dagio atsisė́dai – ko pyksti? Mrj. Atsisėstū̃t – gal išnešt krėslą? Rod. Atsisė́skim arčiau. Smagiau arčiau sėdėti Grdž. Tėvas ant vieno krėsliuko, motina ant kito, o vaikai ant žemės, būdavo, atsisė́da, i valgom, kabinam košę Žgn. Išsivaręs karveles pas karklynelį, atsisė́dęs ir užmigęs būs End. Mama verps, atsisė́sma pry mamos ir mokysmos LKT105(Lkv). Aš nežinau, kad mun a tris nedėles neleido nė atsisė́sti lovo[je] Lk. Armoninkelę pakliurkys atsisė́dęs Tl. Takšt ir atsisė́do vaikelis į pelkę Vvr. Atsisėdęs prie vakarienės, jis ėmė pasakoti Aladino motinai apie savo keliones J.Balč. Karalaitis atsisėdo krėslan, apie jį visi žvėrys sugulė LTR(Rk). Pasidairęs, pasidairęs sest ant slenksčio ir atsisėdęs SI444. Atsisėdova po žydinčiu alyvų keru ir ėmėva šnekėties Blv. Atsisė́do krėsle ir sureko BM33(Vb). Atsisėdo kaip svečias KrvP(Ndz). Atsisėsim pas krūmelį, nusiskinsim po lapelį LTR(Trak). Atsisė́dai už stalelio – radasta žydėjai (d.) Klvr. Oi tu krėsleli, gražiai risavotas, kas an tavę atsisė̃s DrskD68. Atsisėdau į darželį raštelius rašyti KlvD18. Atsisėdmi R327. Kur tiktai aš vaikštinėju, atsisėdžiu, stovinėju, mano tu mislyj brš.
^ Kad žinotai, kur pulsi, tai pats atsisėstai LTR(Mrj). Kalvis, ir ant akmeno atsisėdęs, duoną valgys Sln. Kad atsisėstų – dangų pasiektų, kad rankas turėtų – vagį pagautų (kelias) Sim.
ǁ refl. užsibūti sėdint: Atėjau ir atsisė́dau Klt. Pakačergy atsisė́do i atsisė́do Mžš.
2. refl. užlipus (ppr. ant arklio) užimti sėdimą padėtį: Kokia gera kumelė: kap atsisė́dai, tai kap vėju ir nunešė Aps. Tas muzikantėlis … atsisėdo ant savo paukščio ir įlėkė pas karalaitę BsPII41.
3. refl. įlipus į susisiekimo priemonę, užimti sėdimą padėtį: Atsisė́do, važiuo[ja], pamatė – liepsnos ateina LKT117(Rs). Du berniokai atsisė́do ir neturėjo irklų Pb. Laumė atsisė́do in karietą Aps. Paprašyk padaryti tokius račiukus, kad atsisėdai, pagalvojai – ir, kur nori, be arklio nuvažiavai J.Jabl. Padaryk pasostę į karus atsisė́sti J.
4. refl. patekti (į kalėjimą): Neilgai taip žmones apgaudinės, už tokius darbus atsisės Jnš. Mokytam daug lengviau ir turmon atsisėsti LTR(Ds).
5. (dial.) refl. atsitūpti: Kur motina bičių atsisė́da, te ir visos bitės Aps. Kiškis po krūmu atsisė́do LKT351(Švnč). Kriukšt šaka, anas (vilkas) nusgando, ant šikinės atsisė́do Dgč. Zuikis strakt atsisėdo ir, ausis pastatęsis, klausosi Žem.
6. refl. KI80, Srv apsigyventi, įsikurti, pradėti ūkininkauti: Jie miške atsisė́do (paėmė viensėdiją) Rm. Jis jau visai subiednėjo – atsisėdo ant bandos (samdinio, kampininko sklypo) Krkn. Nieko sau, Ona plačiai atsisėdo – kaip an valako Užp. Anas atsisė́do namuos Dgč. Vilniuj atsisė̃s, tai mislia – bus geriau gyvent Dglš. Anas Vainiūnuosa atsisė́do Aps. Atsisėdo ant svetimo gero ir mano, kad jam kas į dantis dabar žiūrės! J.Paukš. Nusipirko miško, ant miško atsisė́do Lt. Atsisėdu į savo galą ir pasiimu išimtinę I.Simon. Priseis viską statyti, nes atsisėsiu ant pliko lauko Blv. Atsisėdo kaip balon KrvP(Mrk). Atsisėdo kaip girtas purvan KrvP(Mrk). Ir atsisėdom ant kalno kaip durniai ant balno KrvP(Rtn).
^ Daug norėdamas (norįs VP11), ant mažo atsisėda (atsisėdi B, M, Ps, atsisėdai N) S.Dauk.
ǁ įsitaisyti: Mikliai suspėjote atsisėsti šalia materialinių gėrybių J.Gruš.
7. buvus pakeltam nusmukti, nusmegti: Jau namai vėl atsėdo į savo senąją vietą Vv.
8. atslūgti, nukristi (apie vandenį): Paskysta [v]anduo pievose, dirvose, o paskuo atsėsta, ir yra atsėdusi vieta Šts. Atsėdęs [v]anduo paliekta nūslėdį, [v]andens atsvadą Šts. Jūra par dešimtį žingsnių atsėdusi Plng. Upė jau atsėdo, daubose nebėr vandens Dr. Velėnžemines pievas pavasarį užtvenka, tokios pievos atsėstos vadinas Ggr.
9. Šts išrūgus atslūgti: Kaip pakilęs alus, bengdamas rūgti, atsė́sta, košk į verpeles (bačkas) J. Tešla atsė́do – buvo labai paskėlus Ktk. Atrūgus duona lovy atsė́da J. Buvo jau beįrūgstąs pyragas, o dabar kažin ko atsė́st pradėjo Sb. Kad tik atsė́do duona, ir minkyk – bus gera Srv. Kopūstai jau atsė́dę, nėr jukos Klt.
| Ar jau atsė́do grietinė (sviestą mušant)? Ob. Nedaryk smarkiai durų – pyragai atsės! Pg.
10. sustoti augti: Anys visi iš mažuotes labai augo, ė paskui ir atsė́do Sdk. Pavasarį labai gražiai rugiai atrodė, o dabar jau atsė́do Kt. Ale kas bus, kad rugiai atsė́do: pradeda ruduot iš apačios? Bsg. Linai tokie atsėdę be lytaus Šts. Žolė šokos ir atsėdo Šts.
11. atslūgti, atsileisti (tinimui): Iš ryto žiūriu – kojos tinimas atsėdęs Nm. Tanas atsėdo R172, MŽ433.
ǁ neiškilti iki galo, suslūgti (skauduliui): Votis kilo keliskart tam pačiam daikte ir vis atsė́do Srv. Votis buvo bekylanti, bet ėmė ir atsė́do Mrj. Spiritu priklota ir didelė votis kartais dar atsė́da Š. Atsė́do raupai (įsismelkė į vidų), ligonis mirs Š. Gumbas atsėdo R261.
12. nueiti tolyn, išnykti (apie debesis): Bene atsė́s [debesys], bene nebūs lytaus Grg. Debesiui užeinant, uždek švęstų žolių – debesys atsės Vlk.
13. atpigti: Rudenį visada arkliai atsė́sta Rod.
14. refl. imtis ko vieno, apsiriboti kuo vienu: Atsisėsim an vienos duonos (valgysim vien duoną) Lp. Ale išeina [pinigai]: atsisė́sk tu ant rublio (viską pradėk pirkti) – pamatysi Dkk.
◊ ant ki̇̀to rañkų atsisė́sti patekti į svetimą globą: Iškada buvo pamest ūkis ir atsisė́st an ki̇̀to rañkų Lb.
ant mi̇̀ltų mai̇̃šo atsisė́sti imti gerai gyventi: Atsisė́dai, žalty, ant mi̇̀ltų mai̇̃šo i sėdi atsisė́dusi Trk.
ant (kieno) padélkų atsisė́sti būti priklausomam, išlaikomam kieno: Atsisė́do an vaikų padélkų, karš Krš.
ant savę̃s atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kai atsisė̃s in savę̃s, tada išmoks, kaip reikia gyvent Vj.
ant sàvo ùžpakalio (sùbinės Grg, Lpl, šiki̇̀nės, uodegõs) atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kaip ant sàvo ùžpakalio atsisė́s [padauža vaikis], gal nebsius, gal protingesnis pasidarys KlK12,69(Rdn). Atsisė́do ant sàvo uodegõs, dabar pažins Mlt. Ne vis gyvensi tėvo duona, reiks i ant sàvo sùbinės atsisė́sti Sml. Matysi, ka tik atsisė́si ant sàvo sùbinės, tiks by kas Grg. Pažiūrėsma, kaip tu turėsi, kai an sàvo šiki̇̀nės atsisė́si gyvent Ut.
ant sprándo (ant galvõs, ant kãklo) atsisė́sti Dov išnaudoti, engti: Dabar, kad jau jis ant sprándo tau atsisė́do, ko tu benori, kad klausytų KlK23,88(Jnš). Atsisė́st kitam ant sprándo – ar tai galima?! An. Ant galvõs kitam atsisė́do ir mano, kad svietą nudyvys Ut. Būsi nuolaidus – ant kaklo tau atsisės ir dar pavežioti pareikalaus KrvP(Mrj).
ant sukurtõs ugniẽs atsisė́sti KlbIV14(Žem) gauti įrengtą ūkį.
ant svetimõs galvõs atsisė́sti svetimą išnaudoti: Ant svetimos galvos atsisėdęs, visus tinginiais vadina KrvP(Jz).
ant ùžpakalio (ant uodegõs Žem) atsisė́sti pasenti, pasiligoti: Atsėdęsis ant užpakalio kad būsi, tada pailsėsi Plng.
į sóstą (ant sósto) atsisė́sti pradėti valdyti: Į jų sostą karaliumi atsisėdo lietuvis kunigaikštis rš. Parvyko į mūso šalį ir atsisėdo ant sosto vyskupu M.Valanč.
už lõpšio atsisė́sti susilaukti vaiko: Pradėjo prastypti, jau už lõpšio atsisė́do Rdn.
įsė́sti intr.
1. SD405, Sut, M, L, Rtr užimti sėdimą padėtį, atsisėsti į ką: Vaikas, įsė́dęs į purvus, paliko purvinas J. Magdelė dainuodama įsėdo į daržą ravėti Žem. Jau ji kad insė́da in stovus, tai nežino, kada išeit Klvr. Dar aš neinsė́dau naujan krėslelin, ir pripylė uošvužėlė vynelio stiklelį DrskD106. Ar tu durna, ar tu girta: ko įsėdai marčių suole? NS559.
^ Ką ginęs ir ganyk, ką įsėdęs ir sėdėk Sch81(B).
| refl. K, Rtr, Jnšk, Ds: Vai, vai, dar šiandie negavau į stakles įsisė́st Prn. Seniai būčiau atsikėlus, į stakleles įsisė́dus JV296. Neįsisė́sk nešvarion vieton Š. Insisėdo kap velnias in ropes Mrj.
2. užlipus atsisėsti (ant arklio): Insė́do arklin ir išlėkė Ds. Kai įsėdo šyvan žirgan, su žirgu kalbėjo LTsII82. Tėvas įsėdo balnan rš.
| refl.: Kiti dar nešioja apgalvius, kad, radę arklį, guviau galėtų įsisėsti M.Valanč.
3. DŽ, NdŽ įlipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Insė́do [autobusan] kokia moteris ir kalba Ktk. Su lėktuvu tuo kaip beveizint: sau čia įsė́dai, čia i esi vieto[je] Trk. O kai įsė́dom į tą šėpį, oi tų žmonių kas: apgulę kraštais, sudiev sako visi! LKT185(Vl). Nuvažiavo į pajūrį, įsė́do į laivą Krt. Plentai, tokie keliai, važiuok, kur nori: įsė́dai – tu gali apvažiuoti, kur nori End. Įsė́sti į vežimą J. Įsėdo ratuosna ir išvažiavo Š. Ragutėse insė́dęs važiavau Aps. In karietą insė́dau, šešiem žirgam užkirtau DrskD232. Aš, mašinoj įsėsdamas, kepurę keldamas, sudiev rozą paskutinį šalelei prigimtai LTsII336.
^ Įsė́dai į vežimą – i važiuok (ištekėjai ir gyvenk) Pvn.
| refl. NdŽ: Įsisėdęs į laivelį, Nemunu pagal leidos lig santeklio Dubysos M.Valanč. Įsisė́do važin ir nuvažiavo Š. Į vežimą įsisė́sti KII184. Ir įsisė́do anam į vežimą Sd. Turėtumi arklį, sau įsisė̃stumi, lig dėdės nuvažiuotumi Lk. Kai insisė́di rogytėsna, tai nuo to kalno pusę kilometro nuleki Alv. Šlajukai tik pavažiuot įsisė́st, o rogės vežt ką Grnk. Galėsi parplaukti, klumpė[je] įsisė́dęs (juok.) Trk.
4. patekti (į kalėjimą): Ir įsėdo į kalėjimą Žr.
5. apsigyventi, įsikelti: Anas laukia mūs namo, kad insė́st Dglš. Keturi ūkiai įsė́dom į gerą žemę Grd. Nū dvidešimtų metų esu Daugirdūse įsė́dęs Užv.
| refl.: Jug ne į dvarą įsisė́dę esma, turam dirbti Vn.
6. užimti kokią vietą, įsitaisyti kur: Čia buvo įsė́dus į jos vietą kita – tokia pikčiurna Plv.
^ Tai insė́do – kai in ropes (įkliuvo, apsijuokė)! Klvr.
| refl.: Jei įsisė́dai į gerą vietą, tai ir sėdėk Dkš. Aš nesistengiau svetimais pinigais niekur įsisėsti, aš nesistengiau, kitus išnaudodama, dvarininke pasidaryti I.Simon.
ǁ prk. atsidurti kokioje būklėje: Nukėlė vainiką nuo galvelės, įsėdo į didę rūpestelę N164.
7. įklimpti, nugrimzti, įsmigti: Įsė́dom iki ašių Dkš. Akmuo buvo didelis, o dartės giliai balon insėdęs, tik viršus regėt Vlk. Žemėse insė́dęs kundamentas Dglš. Insė́do vežimas pievon, ir arkliai nei iš daikto neima Alv. Žemė atlyta, tai kad insė́do vežimas papievin! Rod.
| Kap šavė, tai ir insė́do kulka krūtinėn Ml. Kap insė́do erkė sprandan, tai su peiliu išlupo Rdš.
| Runkeliai tokie stambūs ir taip giliai į dirvą įsėdę, kad beraunant kartais lapai nutrūksta V.Bub.
| refl.: Insisė̃s plūgas [žemėsna] Vvs. Ratai sulig stebulių pievon insisė́do Alv.
8. įsisunkti, įsigerti: Dažai įsė́do į drobulę Bt. Rašalas į staltiesę įsė́do, kad nė išplauti negali Up. Trinami vaistai karts į kaulus įsė́sta Krš. Šluostyk rašalą nuo stalo, kol da neinsė́do Trgn. Ka ravėji, tos žolės teip įsė́da į rankas, ka anų nebgal išplauti Klp. Vanduo į žemę įsėda CII705. Sniegas pavasariop, tirpdamas nu saulės, įsės į šiaudus ir į medelius S.Dauk. O druskai į šiaudus įsėdus, ne teip pigiai užsidega S.Dauk.
| refl.: Įsisėda į žemę vanduo B. Dėmės in audeklą insisė́do (nebegalima išnaikinti) VšR. Druska nespėjo įsisė́st į mėsą Klvr.
| prk.: Kas dabar jaunystėje įsispaudžiasi, tas tolesniuose metuose vis giliaus įsisėda (įsitvirtina) prš.
9. refl. įgyti pastovumą, nusistovėti: Lytingasis oras, kursai paskutiniame laike įsisėdo, ciecoriaus sveikatai nieko nekenkia LC1885,31.
◊ į gálvą įsė́sti (įsisė́sti)
1. apsvaiginti: Jau įsė́do į gálvą šnapšė, nepastova kojose Dr.
2. užvaldyti, apimti (kokiai minčiai, idėjai): Kažin kas anam į gálvą įsė́do Varn. Anksčiau tokia mintis neateidavo į galvą. Dabar ne tik atėjo, bet ir įsėdo galvon J.Balt. Matai, įsisėda kas žmogui galvon ir kamuoja per naktis Ds.

į káulus įsisė́sti pasidaryti įprastam, įsigalėti: Senam žmogui šykštumas į káulus įsisė́dęs Prn.
į sóstą įsė́sti pradėti valdyti: Į Žemaičių vyskupų sostą įsėdo kunigas Valančius rš. Vos buvo į sostą įsėdęs, visa tauta džiaugės S.Dauk.
į ši̇̀rdį (širdyjè) įsė́sti būti nuolatos jaučiamam: Ta praeitis ir Simonui buvo giliai įsėdusi širdyje rš.
ne į tàs rogès įsė́sti ne vietoje atsidurti: Man kiekvieną rudenį atrodo, kad aš įsėdau ne į tas roges ir važiuoju sau tėvo pėdomis K.Saj.
išsė́sti Rtr; Sut, M
1. intr. sėdėjus atsistoti ir išeiti: Jau visiškai baigiau preit, ir išsėdo klebonas [iš klausyklos] Sdk.
2. intr. jojus nulipti (nuo arklio): Kap atjojau an dvarelio, neišsėdau iš žirgelio LTR(Gdl).
3. intr. Š, DŽ išlipti iš susisiekimo priemonės: Ant kranto išsė́sti NdŽ. Da neišsė́dau iš vežimėlio, jau pasitiko du dieverėliu JV596.
4. tr. išsodinti: Dvare šitam mane išsė́do Mšg.
5. žr. užsėsti 3:
^ Kad tu išsėstái in peilio! (keik.) Arm.
6. (dial.) refl. tr. išperėti: Vanaginė juodoji, ana gražiai giedojo, išsisė́do viščiukus, ana sode vedžioja (d.) Tvr.
7. intr. išsisunkti, ištrykšti: Išsėdo kraujas lodz karoliai Grv.
8. žr. užsėsti 9: Kap išsė́do anys an manę ažu arklį, tai čiut neažumušė Vrnv.
| refl.: Boba kad išsisė́do an diedo duktės: vesk, diedai, kur, kad ma[no] ir akys jos neregėt! Rod.
◊ kai̇̃p ant devynių̃ arklių̃ išsė́sti labai džiaugtis: Kad aš tave išbūtau, tai kai̇̃ an devynių̃ arklių̃ išsėstáu Rod.
nusė́sti; Q12, R204, Sut, L
1. tr., intr. DŽ, NdŽ daugeliui užimti sėdimą vietą: Vaikai suolus nusė́do, nėr kur nė senesniam atsisėsti Ėr. Par kermošių visas Lėvenio pakriaušis būdavo moterių nusė́stas Skrb. Nusėdo suoleliais broleliai (d.) Prl.
^ Viena šikna visų suolų nenusėsi Jon.
| refl.: Pri stalo [šeimyna] nusisė́s par šventes Kv.
ǁ intr. būti sėdinčių užimtam: Pilnas stalas svečių nusė́dęs Vlk. Abudu suolai buvo nusė́dę žmonių Smln. Kad nusėdo suolas mergaičių! Pc. Sėdo nusėdo balti liepos suoleliai (d.) Ktv.
2. intr. N, Š, Rtr, DŽ, NdŽ sėdėjus nulipti (ppr. nuo arklio): Prašė jo visi, kad nusė́st nuog arklio ir ateit in stalą Ndz. Nusėdu ižg arklio SD459. Nusėdmi nu arklio R10. Nusė́sti nuo arklio K. Mes čia įėjome, nusėdę nuo žirgų, kuriuos prieangy palikom V.Krėv. Jau nusėsk, ba jau atjodinau an rinkos (ps.) Brt. Durnius mato, kad vilkas alkanas, nusėdęs atidavė jam savo kumelėlę BM157(Jnšk). Tik nusė́do nuo dviračio ir inlėkė vidun Užp. Nusė́sk biškį nū dviračio, pasišnekėsma Bt. Nusėdę nuo vežimo, ejom, kur daugiausiai buvo svieto Rp. Kaip atjojau ant dvarelio, nenusėdau nuo žirgelio LTR(Plv). Aš nusė́dau nuo žirgelio, pasirėmiau an balnelio DrskD133.
^ Ne savo [žirgu] jojęs ir klane nusėsi B.
| refl. N, Nm: Jau jot negal, ji tur nusisėst, arklį pririšt BsPI22. Nusisėdau nuo žirgelio KlvD41. Žemai būdamas, nuo rogių nusisėdo BsPI61.
3. tr. sėdant negyvai nuspausti, nugalabyti: Žabalė merga nusė́do viščiuką Sl. Veizėk, nusė́si kokį žąsytį Jdr. Ir jis (Šešiavilkis) atsargiai laikėsi, lyg privengdamas, kad tasai tvirtas žemaitis jo nenugultų, nenusėstų ar nenumintų kojos Vaižg.
4. intr. palypėjus užsisėsti: Ans nusė́do int dviračio, parvažiavo numie Plng.
5. intr. atsisėsti ant žemos vietos: Nusė́dau į lovą, į žemą vietą J.
6. intr. atsisėsti, prisėsti: Aš nenusė́su anei mažos valandos niekada Žr. Par dienų dienas ten sėda visi nusė́dę Akm.
7. (dial.) intr. nutūpti, atsitūpti: Pirma [gegulė] nusė́do gale kojelių Onš. Jau nutupia, nusė́da an to ciesoraičio [paukštis] Vv. Ir atlėkė baltos žąsys, ir nusėdo baltos žąsys an didžiojo dvarelio (d.) Vlk.
8. intr. NdŽ likti kur gyventi, apsistoti: Maži nusė́do Kavarske, dukterys te gyvena Tj. Lietuvoje nieko neradęs, iškeliauja Rusijon ir ten amžinai nusėda rš.
9. intr. DŽ, NdŽ nusileisti (apie saulę, mėnulį): Saulutė jau seniai nusė́do už miško Srv. Piemeniui reikia anksti atsikelt: saulė nusėda, tada namo gena Šmn. Ant rytą, kaip mėnesėlis nusė́da, tai nors durk akin (labai tamsu) Slm. Ryt jau gal nebedžiovens šieno, ba saulė kokian rūkan nusė́do Trgn. Kadai grįžo rytų šonan saulė nenusė́dus? BM450(A.Baran). Kad jau nusėda šviesi saulelė, tuoj visur dedas gaili raselė LTR(Brž).
10. intr. nugrimzti, įsmegti: Namo pamatai nusė́do, ir namas sugriuvo Prn. Žiūrom, vežimas tik sėda, sėda ir nusė́do in Nemuno dugną Prn. Grybas buvo nusėdęs dugnan Rmš. Praėjo laikai, praėjo amžiai, lietūs ir vėtros nugriovė kuorus, sienos žemėn nusėdo V.Krėv.
11. intr. R367, Skrb nuslūgti, nusekti: Patvinęs vanduo nusėda, t. y. numažėja J. Jau baloj vanduo nusė́do Kt. [V]anduo šulny nusė́do Dglš. Jeigu ežeras nusė́dęs, tai pakraščiu pereistat Ob. Kai liūnas nusė́do, tai vandenio neliko Vad. Vanduo nūsė́do par sprindį Up. Vandeniui nusėdus į vagą, lankose lieka riebaus, glitaus dumblo sluoksnis P.Cvir. Vandeniui nusėdus ir žemei išdžiūvus, vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel1.
ǁ nugaruoti: Nusė́do [v]anduo [virdamas], reikia kiek dadėt Klt.
12. intr. išrūgus atslūgti: Pakilusiai tešlai reikia leisti nusėsti ir dar kartą pakilti sp.
ǁ sukristi: Jei kremas gaminamas be želatinos, jį reikia tuojau valgyti, nes ilgiau laikomas jis pavandeniuoja – nusėda rš.
13. intr. atslūgti sutinimui: Smegenai (dantų) nusė́do, suaugo Vdk.
14. intr. nusileisti: Tėvo išrūkytos pypkės dūmai nusėdo, pakibo melsvu debesiu ties jo pečiais rš. Ore sutirštėjęs vanduo nusė́da ant žemės NdŽ. Kai tik tą pasakė, debesis kuo ramiausiai nusėdo greta miesto, ir iki šiol tebėra toje vietoje ežeras LTsIV606.
| Debesys buvo didelis, ale nusė́do (nuslinko tolyn, nuėjo) Klt.
15. intr., DŽ nugulti, nusistoti: Tegul nusė́da krakmolas galan, tada nupilsi drumzliną [v]andenį ir užpilsi šviežio Ds. Išeisiu aš, kolei dulkės nusės – negaliu dulkės[e] būt Skdt. Kazeininiuose klijuose dažnai pasitaiko smėlio ir kalkių trupinių, kurie nusėda ant indo dugno rš. Mielės nustoja, nusėda MŽ437. Rūdys nusėdo ant vyrių rš. Moterų eritrocitai nusėda greičiau, negu vyrų V.Laš.
| prk.: Pernelyg daug kartėlio nusėdo karstadirbio atmintyje rš.
| refl.: Vanduo buvo drumzlinas, bet dabar nusisė́do Antš.
16. intr. nublukti, išblukti: Jau čia kvarba visai nusė́dus Alk.
17. tr. BŽ267 nugulti sluoksniu: Dulkės nusėdo stiklą rš.
18. intr. prasisunkti, praeiti: Ale mat kur nusė́do [v]anduo – sunkias par padamentą Slm.
19. intr. nurimti, nusiraminti, liautis: Ar tu, driliau, nusė́si kada nors?! Plt. Cit, nusėskit, vaikai, negaluokitės! Šts. Aš jam kad atšoviau gerai, tai ir nusė́do, ir neturi ko sakyt Prng. Kai priėdė, tai ir nusė́do Rod. Nenusė́džiamas žmogus Ds.
pasė́sti Rtr; N, M
1. intr. užimti sėdimą padėtį, atsisėsti: Pasistatysiu geresnį budinką – būs kur pagulti i pasė́sti Krtn. Pasė́do stalo[p] ir až penkias minutas pavalgė Lz. Anys pagamino visa ir pasė́do večeriot Dv. Pasė̃s čia, čia stovi lentelė šitoj, nu i peša, peša (verpia) Pb. Pasė́sk, nebėk į numus tei greit Šlu. Pasė́s rūkyti – rūkys rūkys Vn. Ir jis atejęs vakarą pasėdo užu stalo su dvylika apaštalais BPI358.
| refl. H, Sut, N: Aš skalbt pasisė́dus nemoku Pgg. Eisim pasisė́st lauke Pgg. Pry stalo pasisė́dusi i valgo jau jijė tą kisielių Žgč. Pasisė́skias, antai kėdė Krtn. Pasisė́do an žemės, paršalo ir atkrito Jdr. Pasisė́skis į užvėjį Dov. Pasėduos, paguliuos lovoje, bet kelti nekelu Dr. Taip jis kartą pasisėdo po medžio ir dūsavo LTR(Klp). Nerinį pasiimsu i pasisė́su į kerčią Pj. Pasisė́dau pasilsėti, kad pavargęs buvau Vlkš. Deviau tokį benkį pasisė́sties Sg. Obulų, grūšų prisirinkov, skreitus nusinešėv, tatai valgėv, valgėv pasisė́dusios Nv. Neturim kuom (kur) pasisė́st Dsn. Anos pasė́dos (atsisėdo) unksmelėj LKKIX202(Dv). Už stalo pasisė́skit Lz. Ant krasės pasisė́sti KII184. Po medžiu pasisėsti KBI43. Tik plept! an pasturgalio pasisė́do Jrk137. Juodu lyg bijodamu nesiskubina artyn, o pasisėda ant vienos apvirtusios pušies I.Simon. Parėjęs pasisėdau prie savo darbo Vd. Pasisėdo valgytų CII144. Už balto stalelio pasisėdę, šio smarkaus brangvyno pasigėrę (d.) Tlž. Į krėslelį pasisėdau KlvD47. Pasisėdau į staklutes raštužį rašyti N147. O pasisėsčiau pas kakalužį žemiausiojo[je] vietužė[je] RD165. Ir pasisėdo eilė pas eilę čia po šimtą BtMr6,40. Ir Izrael pasistiprino ir pasisėdo patale BB1Moz48,2. Antrą rytą pasisėdo Moziešius žmones sūdyti BB2Moz18,13. Ir jis liepė žmonėms pasisėst ant žolės NTMt14,19.
2. intr. užlipus atsisėsti: Pasė́do raiti ir išvažiavo važiuot Lz.
| refl.: Broliai passė́do arkliuosna Rod.
3. intr. įlipti, įsėsti: Nepasė́dau – kaip primušta mašina Brs. Pasė́da vienan vežiman jaunas su jaunuoj[a] ir važiuoja namo pas mergą Dv.
4. tr. DŽ, NdŽ sėdant prispausti: Po šlaunia pasė́dau knygą J. Gerai dar, kad mes sunkiai pasė́dom, gal neiškris [virvės] Rm. Žiūrėk, skarelę po uodega pasė́dai Srv. Tu, Jonai, turbūt pasė́dai mano kepurę Mrj. Aiktelėjęs pasėdu koją, laukiu, kol nutvilksės skausmas J.Balt. Tik vieną maišą pasėdęs nuvažiavo Pt.
| refl. tr.: Pasisė́dus rankas ir sėdi Kt. Kviečių pasisė́dęs atvežė Lkš. Kam tau tokio ilgo [švarko] – kad tu jį pasisėstái?! Lp. Negerai pasisė́dau paltą, tai i susiraukšliavo Rs.
| prk.: Ką tuos pinigus pasisė́dęs sėdės (taupys), tegu nusiperka palitą Jrb.
ǁ refl. tr. Kos32(Vkš) pasidėti, pasikloti ką sėdantis: Pasisė́sk ką, bus aukščiau Srv. Pasisė́sk skudurų, tai nebus tep karšta Gs. Pasisė́sk paduškikę – būs geriau sėdėti Varn.
5. refl. tr. priimti atsisėsti, pasisodinti: Pasisė́do į vežimą tą vaiduoklę ir nuvežė Nmk.
×6. (l. posiadać) tr. Sut paveldėti, (už)valdyti: Duok mums … tėviškę amžiną būtinai pasėsti MKr9. Pakėliau ranką mano Viešpatiesp, aukščiausiop Dievop, kursai pasėst dangų ir žemę Ch1Moz14,22. Ašjen nes daviau jumus tą žemę, kad pasėstumėte ją tėvainiškai Ch4Moz33,53. Jau visa pasėdai, jau visu valdysi MP219.
7. refl. apsigyventi, įsikurti: Jie visi an dvaro žemės passė́dę Vlk.
^ Ar nori į raudoną dvarą pasisėsti? PPr106, LTsV263.
8. refl. įstoti: Reikėjo pasisė́sti į giminaziją – kas būtų leidęs Pj.
9. intr. nusileisti (apie saulę): Saulelė rasi jau būs pasė́dusi, kaip parvažiuosiam Dov.
10. tr., intr. patykoti, palaukti: Ar eisim zuikio pasė́sti? Skr. Mes pasė́dom gerai, tik varikai (varovai) paklydo Dkš. Mūs gaspadorius išėjo ant ožkų pasė́sti Gdl.
11. intr. kiek nusėsti, nugrimzti: Siena pasė́do Lp.
12. intr. apeiti vandeniu, aptvinti: Pasėdo bulvių šaknys [v]andeniu Šts.
ǁ priplūsti, prisisunkti: Putinėlio vietelėj vanduo pasėdo LTR(Pnd). Po namu pasė́do vanduo NdŽ.
13. intr. prasisunkti, susigerti, pasklisti: Par medinius [padus vanduo] nepasė́sta, nepašlampa Pj. Matai, kaip pylė: klanai, nepasė́sta į žemę Krš. Pasė́da į kaulus arielka Pp. Kol liga palauža žmogų, pasė́sta po kaulus Slnt. Pradėjo vemti, matai, jau pasė́do po kraujį Plng. Ar taip greit ir galėjo pasė́sti tie liekarstai: kaip gyvas kuša man po vidurius Vkš.
14. refl. nusiraminti: Su savo šnekom tai pasisė́sk Smn.
15. tr., intr. Nv apsvaiginti: Rodos, nedaug tegėriau – kaip greitai pasė́do, sunku an kojų pastovėti Užv. Geras alus – greit pasė́do Vkš. Kitam i liminadas pasė́sta (juok.) Rdn. Pasėdo kaip Rėpšuo putra Brs. Pasėdo kaip Rėpšo šunie putra į galvą tas jūso alus Šts.
16. intr. būti linkusiam į ką: Ana pasė́dusi ant grieko, t. y. palanki J.
17. tr. apsėsti, pristoti: Pasė̃s tave pikčius, t. y. vel[ni]as J. Piktos dvasios pasėstas Šts. Ir žmogui [velnias] burną uždaro, kurio pasėda, liežuvį riša SPII74.
18. tr. padaryti įtaką, paveikti, užvaldyti: Tave jau jie pasė́do NdŽ. Svetimos dvasios pasė́stas NdŽ.
◊ į gálvą (į kójas) pasė́sti apsvaiginti: Devė bragės, i labai pasė́do į gálvą Rdn. Vynas jau pasė́sta į gálvą tikrai Vkš. Pasė́s į gálvą ir kvapas KlvrŽ. Padėk mun eiti del to, kad ta degtinė pasė́do mun į kójas Šts. Tokios karės pasė́do žmoguo į gálvą Slnt.
rankàs pasisė́sti tinginiauti: Tai tinginė: tik ateis svetimas žmogus, ir pasisė́da rankàs Dkš.
papasė́sti (dial.) intr. visiems susėsti: Kap papasė́do ažu stalo, tai svečiai negalėjo valgyt Dv.
parsė́sti; H, N žr. atsėsti 1.
| refl. N.
pérsėsti Š; L, Rtr, parsėsti M
1. intr. NdŽ atsisėsti kitur: Pársėsk ant siuoliuko, aš noru krėslą paimti Skdv. Pérsėdo nuo kėdės ant sofos DŽ1. Įpusėjus susirinkimui, Mažonis persėdo ant kito suolo šalia Girniaus J.Avyž.
2. intr. NdŽ perlipti į kitą susisiekimo priemonę: Pérsėsi kiton keleivinėn i nuvažiuosi Klt. Tę reik trissyk pársėst Grk. Persėdo į antras roges, kur važiavo seserys K.Bor.
ǁ pradėti dirbti su kita mašina: Baigė dorot vasarojų, vėl ant traktoriaus persėdo sp.
3. tr. NdŽ sėdant perspausti: Kitasis pársėda riešutą su subine, o kitas neparspauda nė su pirštais Šts.
4. tr. atsisėsti į tarpą: Kam tu juos pérsėdai? DŽ1.
5. intr. DŽ, NdŽ persigerti, persisunkti: Vakar lyjant man vanduo ir par sermėgą pérsėdo Trgn. Par šituos botus vanduo nepérsėda Ktk. Toks lietus labai greit pérsėda Ds. Tik aprišiu pirštą – ir vėl kraujas pérsėda Ds. Kaipgi taukai nepérsės par rūbą Sdk. Dažai pársėdo į antrą pusę Bt. Medus pársėdo į antrą pusę vogono J. Liesą akminelių gruntą [v]anduo veikiai parsėda, ir tujau išdžiūna S.Dauk. Pati sula parsimaino, sutirštėja, o kartais parsėsta par uždarytas šalis ir išeina laukan Kos17.
6. intr. susigulėti, susmegti: Sėdo pársėdo žemė – įdubo kapas Rdn.
7. tr. paveikti, perimti: Jis tos dvasios pasėstas ir pérsėstas NdŽ. Kad ben vienas spindulelis loskos pono Dievo apšviestumiat ir parsėstumiat širdį P. Idant gailėjimu visą mane parsėstum brš.
prasė́sti
1. intr. NdŽ, Šts, Ds sėdant nepataikyti į sėdamą vietą: Sėsdamas ant kėdės, ėmiau ir prasė́dau Mrj. Prasė́do pro šalį, kojos keberiokšt Rdn.
2. intr. NdŽ prasisunkti.
3. tr. sėdint padaryti patogią: Prasė́sti vietą NdŽ.
prisė́sti Rtr
1. intr., tr. Q90, N, M, L, Š, NdŽ, Ml atsisėsti šalia sėdinčio: Prisėdmi R71. Tas šast ir prisė́do šalip Tl. Ana jau labai roda, kad prie jos prisė́dai Sdk. Aš prie jo vieno čia prisė́dęs būsiu ir mokysiu Slv. Pasodinę svečią už stalo, vyrai iš šalių prisėdo J.Paukš. Prisė́do bernelis prie mano šalelės, uždėjo rankelę an mano petelių DrskD116. Ir prisėdo bernužėlis po kairei puselei LTR(Pnd). Ko prisėdai prie šalelės, tu nemylimasis? LTR(Vrnv). Užgerk mane, mylėk mane, mergytė jaunoji, prisė́sk mane JD1057. Prisėdo sens našlelis prie mano šalužės! KlvD186.
| refl. Rtr: Aš čia prisisėsiu, sesule, šalia Voverės V.Krėv. Vaikai pasiliko dar vežime, sėdėjo padoriai. Mudu prisisėdova prie jų Mš. Prisisėdęs ragina ir ragina gerti Grž. Prisisė́do pri munęs – sakyk teisybę Krš. Jonienė valgo, Jonas prisisėdęs ragina Žem. Vėl princas tik su ja viena kalbėjo, prie jos prisisė́dęs lyg pririštas Jrk79.
2. intr. NdŽ būti sėdinčių užimtam: Krėslai visi prisėdę, dar ir pasieniais eilės stačiųjų Žem. Tai kad prisėdo pilnas stalas svetelių LMD(Klt). Prisėdo sėdo pilni suoleliai (d.) Ck. Ko palinko suoleliai, kai prisėdo sesiulių? VD161. Ir prisė́do jaunųjų pilnas tėvo suolelis JV257.
ǁ tr. daugeliui užimti sėdimą vietą: Prisė́do pilna ažustalė Mlk. Moterų pilna apystalė prisė́sta Šmn.
3. intr. DŽ, NdŽ pasidaryti užimtam susėdusių važiuoti: Prisė̃s pilnas [autobusas] jau iš Labanoro, čia i nestos Klt. Prisėdo pilni ratai ir išdainavo Jnš. Laike pietų kad atvažiavo karieta, prisėdus kokių nepažįstamų ponų SI392.
ǁ tr. daugeliui susėdus, užimti, pripildyti (susisiekimo priemonę): Prisė́sti vežimą K. Kad mašina būtų prisėstà žmonių, tai ne teip mėtos LKKV160.
4. intr. DŽ, NdŽ, Dv, Dbč truputį, neilgam, laikinai atsisėsti: Lėkiau ir lėkiau perdien be kvapo, nė prisė́dus nebuvau Ds. Prisė́sk, sesel, minutėlę, pasikalbėsim Skrb. Padirbėjau, reikia prisė́st Imb. Nematysi, pri karvės ar jaučio prisėdai milžti – teip ankstie kėlėm Šts. Visi valgo, i tas prisė́do su kailiniais Rsn. Sugrįžo, prisėdo ant lovos krašto J.Balt. Prisė́dusi ratelį par visą dieną pargirgždino J. Negaliu nė iš tolo prisėsti (skauda užpakalį) rš.
| refl.: Prisisė́do prie stalo KI53.
5. intr. Rdn ilgam atsisėsti: Prisė́sti prie darbo NdŽ. Su plūksnom tai labai reikia prisė́st Skp.
6. tr. NdŽ sėdant prispausti: Pasitrauk, tu man skverną prisė́dai, aš negaliu atsistot Skrb. Prisė́do kojas ir plakė Plng.
| Visą mėnesį neprisėdo subinės (negalėjo atsisėsti) – teip buvo sukapotas Šts.
^ Durniaus prisė́stas, skverną nupjovęs ir eik (bėk) tolyn Kp. Susiedai, kiaušius prisė́dai! – Savo, ne tavo! Vkš.
7. intr. apsigyventi: Kiek čia vokiečių prisė́do! Ėr.
8. intr. nusistoti: Kubile ant dugno visokių žemių prisė́do Jnš.
9. intr. prisipildyti, pritekėti: Įšalusi žemė tebėra – neprisė́sta [v]andens nė šulinys Šts.
10. intr. prisigerti: Plienas prisėsta riebumų ir pasiduoda virinamas Šts.
ǁ tr. pripildyti, prisotinti: Miglos prisėstas vėjas trauka šarmą į medžius Ggr.
11. intr. pasidaryti apimtam, paveiktam: Prisė́stas svetimos dvasios NdŽ.
12. intr. Kbr apsiraminti, aprimti: Vaikai, prisė́skite, ba gauste nuo tėvo! Bsg.
| Prisė́sk (būk čia, pasilik)! Kur eisi – da užmuš … Rs. Matai, tai prisė́dai, kai pagąsdino Mrj. Jis buvo pirmas, bet dabar jau prisė́do (nebedirba taip smarkiai) Snt.
13. tr. pristoti, užvaldyti (apie piktąją dvasią): A pikta dvasia prisė́do, kad taip nerimsti? Jnšk. A velnias tavi i prisė́dęs yra! Krš. Ar tave brantas yr prisėdęs, ko tu čia baldais?! Plng. Ar tave nemačia prisė́do?! Skr.
14. intr. prikibti, užsipulti: Jis prie manęs prisė́do kaip kipšas Snt.
◊ ùžpakalį (dùgną, skỹlę, sùbinę, úodegą) prisė́sti apsiraminti, aprimti, liautis: Prisėsk užpakalį, kad pelė neįlįstų Gž. Prisėsk dugną, o pelė įlįs LTR(Kv). Prisė́sk skỹlę – žiurkė įlįs Užv. Kur eisi – prisė́sk sùbinę! Rs. Ar tu neprisė́si uodegõs, bjaurybe tu! Skr. Aš tau sakau, tu prisėsk savo uodegą ir nekaišiok man tarp durų! V.Myk-Put. Palakstė palaksčius ir prisė́do úodegą: mato, kad niekas neišeis Vl.
paprisė́sti (dial.) intr. daugeliui atsisėsti: Paprisė́dę pilna pasvirnė Dv.
susė́sti intr.
1. H, R, Sut, N, K, M, L, Š, NdŽ visiems atsisėsti: Visi susėdę aplink stalą ir snaudžia KlbIV80(Mlk). Susė́da tę ir geria, dainuoja LKT360(Sem). Anys susė́do ažu stalo Antr. Susėsdavom pabarėj, kai ažgiedodavom – gražu paklausyt Lel. Ėda šeimynelė susė́dusi Krš. Kningas abudu susė́dę skaitys Trk. Galiam susėst ir valandėlę pasišnekėt Sln. Sau pri stalo susė́s jau ta šeimyna valgyti Tl. Mudu susė́dova J. Į suolą bobos susė́do J. Pailsusys susėdo pas ugnį, gėrė pakarčiuo alų ar arielką M.Valanč. O ans liepė susėst miniai and žemės Ch1Mt15,35.
^ Kai seimas susėda, visus pinigus suėda PPr77. Ant liežuvio galo visos nelaimės susėdo KrvP(Klm).
| refl. N, K, Kls: Anudu susisė́dusiu vien galvo[ja], ką čia daryti Brs. Visos susisė́dusios tokios i plepa Krš. Griauža sūrį susisė́dę kertė[je] Trk. Susisėdmi su viens vienu R71. Poniški vaikai, su būriškais susisė́dę, kartais broliškai purvus krapštydami žiopso K.Donel. Susisė́skit, susisė́skit, svoteliai, į suolą JV535.
2. NdŽ užlipus visiems atsisėsti (ant arklių): Susė́do in arklių raiti ir in šitą budką atjojo ir nenulipinėjo Aps.
3. Rtr visiems įlipus užimti vietas: Keleiviai susė́do į autobusą DŽ1. Susė́dom į laivą NdŽ. Susė́sdavai po kelius žmones į ratus i važiuodavai Mšk. Susėdo į mažą laivelį ir nuplaukė J.Balč.
| refl.: Susisė́dom ben keliuos ir nuvažiavom Dustõs Ds. Benori anie susisė́sti į vežimą visi J. Susisėdusiu anudu į karietą išvažiavo, įsidėjusiu 10 pūrų piningų S.Dauk.
4. sugniužus atsisėsti, susiriesti: Susigėdau, susė́dau ir tyliu Skr. Kai sumygau par pusiaujį, tuoj susė́do Mlt.
| refl.: Aukštas, bet susisė́dęs į kelnes (sulinkęs) Šts.
5. (dial.) Smal visiems sutūpti: Tai ateis va kur in medžio ir susė̃s bitės Aps.
6. N; DŽ apsigyventi, įsikurti: Kalbėsiu čia apie tautos muziką tų lietuvių, kurie susėdę yra apie Biržus, Vabalninką LTII96(Sab). Visi čia susė́dę, anksčiau an laukų gyveno Ln. Staponiškis seniau vadinos Pakriaušiniai: mat prie Nevėžio kriaušio susė́dę Mžš.
7. Trgn apnikti:
^ Viena bėda – ne bėda, kai dvi trys susėda, tai ir žmogų suėda Vlk.
8. NdŽ susmukti, suzmekti: Maža, in žemę susė́dus trobukė Rdm. Ot susėdo pirkia, kad galva lubosan kliūva Švnč. Gal žemė susėdo, kad tas akmuo nuvirto Dkšt. Pašilęs medus susė̃s Dglš. Pyragai susė́do po pečium Srv. Ji vos apsiauna batelius, jie ir susė́da Skr. Ar nereikėtų paskui kiek pavoluot – žemė geriau susėstų sp. Susėdantysis gruntas GTŽ.
9. NdŽ, Klt sulįsti, nugrimzti: Ginučių piliakalny, sako, kadai bažnyčia susė́dus Krd.
10. susisunkti, susigerti: Taukai susė́do į mėsą J. Susė́do [v]anduo asiūklynan Dglš. Išdžiūvus žemė, vanduo greit susė̃s Svn. Kai šitie dažai susė̃s, pertepk antrąkart Trgn. Smėly greit vanduo susė́da Lš. Srutos susėdo į žemę Als. Į smiltę [v]anduo didliai greitai susė́sta Trk. Į žemę purkštalai susė́sta, užsinuodija žemė Krš.
11. neiškilti į paviršių, įsismelkti į vidų: Susėdo votis kūnan Ds. Vidun kai susė̃s liga (tymai), nieko nepadarysi Tvr.
pasusė́sti (dial.) intr. visiems susėsti, sulipti: Ir išvažiavo pasusė́dę čigonai Str.
papasusė́sti (dial.) intr. visiems susėsti: Piemenys papasusė́dę krūvoj Dv.
užsė́sti
1. intr., tr. SD405, Q49,50, R39, Sut, N, J, I, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Vkš užlipus atsisėsti (ant arklio, dviračio ir pan.): Ans užsė́do an to arklio i palengva jojo LKT134(Klp). Gali, užsė́dęs arklį, mus pasivyt Lkč. Žirgas tai raitam užsė́st Nmč. Kas tu nemoki jau ir ant arklio užsė́st! Ds. Anupras užsėdo kumelę ir išjojo miestelin sužinotų, kas čia pasidarė A.Vien. Užsė́do an to vilko ir nujoj[o] Lzd. Žiūri – kažkoks piemuo jodinėja, aviną užsė́dęs Skrb. Pribėgo velnias, ir užsė́do ana an kupros jo LKT341(Lb). Ėmė viena merga ir užsėdo an barono. Užsėdo, ir jai neseka nuo barono nulipt DS355(Vlk). Jis, užsėdęs dviratį, nuvažiavo I.Simon. Parnešė kirvį namon ir, užsėdus ant piestos, pasileido, pėdas uostydama, vytis pabėgusią Saulės dukterį BsPIII20. Dainius kaip užsėdo ant traktoriaus vasaros pradžioje, taip ir burzgino visą mielą rudenėlį V.Bub. Kai užsė́siu an žirgelio, nepavysi manęs LTR(Ūd). Dar aš neužsė́dau an bėro žirgelio, jau pražydo lelijėlė tiesiojon rankelėn DrskD106. Tie žirgeliai juodbėrėliai, jie neužsėdami (d.) Pkr. Ir užsėdo ant velbliūdų ir sekė vyrą BB1Moz24,61. Kaip raitas koksai, arklį užsėdęs, savo valia veda BPI281.
^ Girtas ir ant kiaulės jotų, kad tik užsėsti galėtų KrvP(Rtn). Devyni velniai ant vieno ožio užsėdo! KrvP(Pln). Tu nū adatos ant arklio užsėsi (pradėsi viską vogti) LTR(Klp). Ana joja ant sprando ir da liepia paslenkt, kad geriau ažsė́stų Ob.
| refl. intr., tr. N, I, Sut, NdŽ: Užsisė́sti ant arklio K. Tas vaikinas, užsisė́dęs ant dviračio, važiuo[ja], lekia Jrb. Užsisė́da ant sprando ir pareina sykium su jum Skdv. Galėjo, užsisėdęs kumelę, nukurti atgal Žem. Užsisėdo ant ožio, o nujojo pas tą poną BsPI5. Užsisėdęs jok į lauką KlvD3.
2. tr. L, NdŽ užimti sėdimą vietą: Visi suolai ažusėsti̇̀, nebėr vietos Ds. Antan, kamgi tu ažusė́dai mano vietą? Kp. Veselninkai užsė́džia, neįleidžia jaunųjų, sako, suolą reikia išsipirkt Vdžg. Svečiai užsė́do stalą (užėmė vietas prie stalo) Nm. Ė pirkioj pasodina vaikus až stalo – ažsė́stas stalas GrvT139. Kai vyro šonan važiuoja kitoj dienoj, tada ažusė́da, neleidžia ažu stalo – stalas reikia išpirkt LKT332(Antr). Kaipo dvariškiai, norėjo pirmą vietą užsėstie ir iš eilios pirmą stiklą išgerti Rp.
^ Su viena subine du suolu nori užsė́sti J. Ar tu nori viena sėdyne dviej suolų užsėst? LTR(Lp). Vienas visus suolus neužsėsi LTR(Nm).
3. intr. NdŽ užimti sėdimą padėtį, atsisėsti: Kap žusė́da, tai per visą vakarą kortosna grajija Žrm. Ten visi už stalo užsė́džia, neleidžia ten tų (atvažiavusių iš jaunosios pusės) įeit Mšk. Ant tako užsė́dom ir sėdim Skr. Užsėdau už stalelio prieg bernelio šalelei LTR(Ūd). Kai užsėdai už skomelių, diemedžiu žydėjai LTR(Lp). Dar aš neužsė́dau už baltų skomelių, prisėdo bernelis prie mano šalelės DrskD116. Anys podraugiai su vyresniais užusės surinkime PK204.
| refl. NdŽ: Žentas ažsisė́dęs par mašiną sėdi Dgp. Pilotas … užsisėdo ant sūdo krasės NTJn19,13. Užsisė́dau už stalelio raštelio rašyti (d.) Jrb.
4. tr. Dr šalia, iš šono atsisėdus, neleisti išeiti (iš užstalės): Ona, Verutė mañ užusė́do ir nugirdė Slm. Bernas turėjo ažustalėj ažusė́dęs mergą ir neleidė Vdn.
5. tr. NdŽ sėdant prispausti, prisėsti: Atsistok, tu mano lietpalčio skverną užsėdai rš. Ant suolo sėdo, katę užsė́do Pns.
| refl. tr.: Tėtės čebatus slėpėme su broliu užsisėdę LTR(Vlkv).
6. (dial.) intr. atsitūpti: Raudonas gaidys, užsė́dęs ant girnų, ir vemia vemia tuos grūdus (flk.) Trgn. Plikis, mislydamas, kad tai musės užsėdo, su delna plikę pliauškina DS373. Paukščiai dangaus ant jos užsėda DK8.
ǁ tr. aptūpti: Ana (višta) negali juos (kiaušinius) užsė́stie Dgp.
7. tr. Stl užgyventi, užvaldyti: Nors žemės ir nemaža užsėdę, – skurdžiai, su lezgiškiais palyginus, ir tiek S.Čiurl. Idant jis nuog jo turėtų atimt ir užsėst karalystę aną MP39.
| refl. tr., intr.: Kaip ant savęs užsisė́si (savarankiškai įsikursi), tada paregėsi Grz. To ir betrūko … tokiems suskiams užsisėsti [dukters] žemę! Žem.
8. intr. NdŽ nusileisti (apie saulę): Kiek te tos dienos – ir nepamatai, kai saulė už kalno ažusė́da Trgn. Aš, jau saulei užusė́dus, parvažiavau namo Ds. Kaip užusėda šviesi saulelė, visur tuoj dedas gaili raselė LTR(Užp). Kai brolelį užmušė – saulytė tekėjo, kai kavojo – saulelė užsėdo LTR(Rk). Saulė užusėdo, mėnuo užtekėjo NS1375.
9. tr., intr. NdŽ neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: Ko užsė́dot, šatonai, biedną bobą?! Krš. Jokios rodos nėr, kai užsė́da in manęs toj boba Ut. Kad ne tokiu būdu užsė̃s, tai tokiu – vis tiek užsė̃s Trgn. Užsėdęs biedną žmogų MP118.
^ Viena bėda – ne bėda, bet kai dvi trys užsėda, tai žmogų suėda LTR(Srd).
| refl. tr., intr.: Jis kad ant ko užsisė́da, tai tam blogai Mrj. Ant nemokyto žmogaus, kas nori, tas užsisė́da Snt. Kai užsisė́da, tai gerk, ir gana Žal. Jau jis jeigu ant ko užsisė́da, tai nebepaleidžia Ds. Neduok tu Dieve, tuoj ir užsisė́do až valgį, kad daug suvalgau Trgn. Išeisiu, kad užsisė́dot ant munęs Krtn. Net Amilia nebeiškentė sykį: – Užsisėdai tą vaiką J.Balt.
10. tr., intr. pristoti, užvaldyti (ppr. apie piktąją dvasią): Velnias tave užsėdo, kad nebegalima susikalbėt?! Srv. Rodos, perkūnas jį užsė́do, ir gana! Jrb. Ar velnias užsėdo ant mano susiedo? LTR(Grk).
11. intr. užnikti ką daryti: Kad užsė́do, tai užsė́do jin mane prašyt kambario Jnš. Užsė́do skolą ataduot Ktk. Užsėdo čia dabar erzintis rš.
| refl.: Užsisė́do mus ragyt į stuiką Gs. Vakarop urėdas užsisėdęs skatina ir skatina skubėti, pabaigti grėbti Žem.
12. refl. Amb užsibrėžti, užsispirti: Užsisė́siu ir išmoksiu Kair.
13. intr. imti vartoti ką vieną, apsiriboti kuo vienu: In vienų bulbų kai užsė́sma, tai greit suvarysma Skdt.
14. intr. užkliuvus už ko, sustoti (vandenyje): Užsė́sti ant seklumos NdŽ. Iš pačio ryto kad užsė́dau, tai iki vakaro teko buomyt Kpč.
◊ ant sprándo (ant [biednõs] galvõs, ant kãklo, ant kauniẽriaus) užsė́sti (užsisė́sti)
1. prikibti, užsikarti, užsipulti: Neleisk, kad tau jis ant sprándo užsė́stų, kitaip, žmonele, prapulsi Jnš. Užsė́s ant sprándo ir vargys žmogų kaip nelabasis Vvr. Kai užsisės marti ant sprando, pasidarys vaikai geresni Grš. Ant mano sprando dar niekas neužsisėdo, kaip tu ant žento Žem. Visi jūs užsė́dot man ant galvõs Šr. Užsė́do ant mano biednõs galvõs, ir atsikratyt nebegalima Ds. Atej[o], užsė́do an kãklo – ir atduok Lp. Tu, kaip atejai, ir užsė́dai an kauniẽriaus Sdk.
2. smurtauti: Vokiečiai užsisėda gyventojams ant sprando ir be gailesčio naikina jų turtą Pt.

kai̇̃p ant šim̃to arklių̃ užsė́do labai nudžiugo: Kap pasakė eit, tai kàp an šim̃to arklių̃ užsė́do Bolesius Lp.
sóstą (ant sósto) užsė́sti (užsisė́sti) pradėti valdyti: Štai karalius artinose, kursai užsės sostą tavo SGI27. Žmogus norėjo nuo sosto nuversti ir pats ant to užsisėsti prš.

slė̃gti, slẽgia, -ė Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, slė́gti, -ia (slẽgia DŽ), -ė (-o) K, Š, NdŽ, LD341(Krš, Škn, Vlkv, Brž, Ds); L
1. tr. R, N spausti sunkumu iš viršaus: Sloginu, slegiu, prispaudžiu SD378. Akėčias slė́gia, kab anos nešokinėtų Ker. Jis vežė nuo žardo nukarštus linus, vertė į marką ir slėgė akmenimis J.Avyž. Kopūstų nereikia slėgti kalkiniais akmenimis ir geležiniais daiktais, nes gali sugesti rš. Sūrį slė́gė su akmenimis, kad išrūgos išbėgtų Kv. Sunkus tas [drėgnas] oras, rods, ka tavi kas slė́ga Krš. Oi slegia mane sunki žemelė, oi spaudžia mane šaltos lentelės! KrvD124. Pilka žemelė slegia širdelę – negaliu kvėpuoti LTR(Čb). Slegiant paviršiaus sluoksniams, tuštumos įgriūna, ir susidaro karstai sp.
| prk.: Sunkūs pilki debesys slėgė eglių viršūnes J.Balt. Tamsi naktis slėgia žemę rš. Kūrybos tikslas – kelti žmogų į aukštybes, bet ne prie žemės slėgti P.Vaičiūn.
^ Svetima bėda pečių neslegia LTR(Srd).
ǁ glaudžiai apstojus spausti: O kad ejo, minios jį slėgė Ch1Luk8,42.
ǁ jėga veikiant, spausti, tankinti, daryti mažesnio tūrio: Slegiamų dujų temperatūra kyla rš.
ǁ refl. netekti purumo, spaustis: Sniegas mernas slėgiasi žemyn J.
2. tr. Jz, Sd, Vkš spaudžiant gaminti, formuoti: Sušildysim varškės, šiandie sūrį slėgsim Skrb. Sklesčiai sūriuo slė́gti Grd. Sūrį slėgti N. Slėgtóji anglis NdŽ.
| refl.: Padėk sūrį, ir tegu slegias Ds.
ǁ dėti ilgesniam laikymui, iš viršaus prispaudžiant: Slydokai yr valgomys, rudenė[je] auga tiltais, i anus slė́ga Pln. Kamaroje laikė daržų vaisius, batvinius, kopūstus ir kitas žalesas, žiemai reikalingas, grybus slėgtus S.Dauk. Slėgtos kopūstų galvos atsto[ja] agurklus raugintus Šts.
3. tr. sloginti, spausti, sunkinti: Slėgutis slegiąs žmonis nakties laike par miegą Sln. Kai tiktai aukštynaikas atsigulęs pradedu snausti, tujau ima muni slėgis slė́gti Vkš. Šiąnakt mane slėgė N. Slė́ga muni toks oras, dvesu Pvn. Miegas slė́gia – turėtų ažlyt Ut. Miegas slẽgia in vargo (prieš vargą) Klt. Ta šiluma tokia sunki, ant daikto slẽgia Skr.
4. tr. prk. neduoti ramybės, kankinti: Daugel nuodėmių slegia mano sąžinę, daug pikto esu daręs žmonėms V.Krėv. Tos pačios raudos krūtinę slėgs, ir ašaros riedės B.Sruog. Širdy jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė našta slėgė krūtinę J.Bil. Visus slėgė negera nuojauta A.Vencl. Ją ypač slėgė jo sekiojantis žvilgsnis, niūrus uždarumas J.Avyž. Domas matė, kad Račiūnas kenčia, kad jo tėvų ir draugų mirtis jį sunkiai tebeslegia J.Marc. Jaunas autorius veržiasi iš jį slegiančios aplinkos į kovą dėl laisvės, dėl šviesesnės ateities rš. Liūdnų minčių slegiamas, nulingavau namo rš. Sunkinanti a slegianti griekai LKGII315(WP45).
slegiamai̇̃ adv.: Popietės tyla mieste ją veikė slegiamai J.Dov.
5. tr. prk. engti, varginti: Darbo žmones slėgė nepakeliami mokesčiai (sov.) rš. Dideli vargai slėgė mus LzP. Ilgai slėgta liaudis pirmą kartą tvirtai pareiškė savo norą gyventi laisvai A.Vencl. Badas skaudžiai slėgė visą žemę Skv1Moz43,1. Nedaleidė, kad kas slėgtų juos Ch1Krn16,21.
6. intr. smogti, suduoti: Tep slėgė į tuštimą, kad negalėjau iki kažin kol atsikvapstyt Rdm.
ǁ daužti: Pranuli, slẽgiam pautais! Mtl.
7. stengtis užgniaužti, slopinti: Visi širdies sopuliai, lig šiol slepiami ir slegiami, veržės dabar viršun J.Bil.
◊ sū́rį slė̃gti Erž, Krš toks vaikų žaidimas (virsdami gulasi vienas ant kito): Na, vaikai, sū́rį slė́giam! Alk.
antslė́gti (ž.) tr.
1. užversti, užspausti: Medžius papjaustė teip, jog visu mažiausiu užgavimu Lietuvos karius, keliu eitančius, antslėgtum S.Dauk.
2. padėti ilgesniam laikymui, iš viršaus prispaudžiant: Sausas grybàs su bulbėms ančslė́ga, ka negestų Užv.
apslė̃gti, àpslegia, àpslėgė tr., apslė́gti Š, NdŽ
1. R, N, M, L ištisai prispausti iš viršaus: Linus markoj akmenimis apslė́gti K. Neapi̇̀slėgiau gerai linų, ir išnešiojo vilnys Ds. Su sluogais àpslėgiau kopūstus kubile J. O kad jį diegliai: neapslė́giau kopūstų, ir visi apgliaumėjo! Rdš. Api̇̀slėgiau sūrį ir išbėgau laukan Ds. Apslėgiu varškę R, MŽ27. Grius šitas mūras i apslė̃gs visus Klt. [Akėčias] apslė́gia akmenais, kad dantes susgulėt, netabaluot Grv. Suklosčius tabokus į popužus arba pluokštus, reik dėti į spaustuvus ir apslėgti S.Dauk. Žalias vainikelis žaliųjų rūtelių apslėgė galvelę ant vargių dienelių (d.) Dglš.
| refl. K: Sūris jau apsislė́gė Rs.
ǁ apkrauti: Kraštą nuteriojęs, grįžo numie gėrybėmis apslėgtas S.Dauk.
2. suimti kokiam sunkumui, slogučiui: Tep apslė́gė mane miegas, i nepajutau, kap ažmigau Ad. Apslėgtà, atsidust negaliu Klt.
apslė́gta
3. prk. apsunkinti kuo kankinančiu, neduodančiu ramybės: Dievuli mano, kam mane šituo vargeliu apslė́gei? Slk. Širdys … sylvartu sunkiu esti apslėgtos Mž76.
atslė̃gti, àtslegia, àtslėgė tr., atslė́gti Rtr
1. nuimti svorį: Atslė́k apvynius, t. y. slėgtuvus, sluogus nudenk J.
2. neutralizuoti, panaikinti spaudimą: Tokia pat jėga atslė́gia kūną iš vidaus Š.
3. RtŽ įvarginti spaudžiant: Šilta, kailiniai pečius atslė́gė Vrnv.
4. pagaminti slegiant, paslėgti: Pas bobą karoj[o] sūris sūrmaišin àtslėgtas Azr.
5. refl. išbūti reikiamą laiką paslėgtam: Atsislė̃gus jakninė [dešra] Klt.
6. atsverti: Galėtumėm, inkišę tvoron kartį, pasisūpaut, tik kad tu manę neatslėgsi Ds.
7. refl. atsiremti: Atsislė̃k, o tai tau sunku sėdėt Arm. Duokiam (duok man) nutverti stulpų, ant kurių namai stov, idant jumpi atsislėgčiau BBTeis16,26. Ir šitai Saulas atsislėgo ant savo ragotinės BB2Sam1,6.
ǁ atsisėsti: Ir jis prisakė žmonims, idant ant žemės atsislėgtų (pasisėstų) BBMr8,6.
įslė̃gti, į̇̃slegia, į̇̃slėgė tr., įslė́gti Rtr
1. Ser įspausti, įmygti į vidų.
| refl. Ser.
2. refl. slapčia įeiti: Į[si]slėgė nes nekurios žmonės, kurios nuog seno užrašytos yra pirm to top sūdop Ch1Jd4,25.
3. Skp, Ldk prk. įduoti kyšį, dovaną: Ką tu dabar darysi, įslė́gęs jam tokią daugybę pinigų Š. Būdavo, inslė́gei žandarui penkiarublinę, tai anas tavę nė nemato Ds.
išslė̃gti, i̇̀šslegia, i̇̀šslėgė tr., išslė́gti Rtr.
1. Q59, N išspausti, išstumti savo svoriu, įduobti: Prikroviau daug akmenų ratuos, net dugną išslėgė Ds. Kitokio pavidalo ežerai telkšo daubose, išslėgtose ledyno liežuvių rš.
2. spaudžiant išgauti:
^ Iš akmenio sunkos neišslėgsi Ds.
3. spaudžiant pagaminti: Išslė́gti (sūrį) Š.
4. išimti ką paslėgtą: Sūrius visus išslė́giau, t. y. iš slagų… išėmiau J.
nuslė̃gti, nùslegia, nùslėgė tr. NdŽ, DŽ1, nuslė́gti K, Š, NdŽ, DŽ1
1. J, Pš nuspausti svoriu, prispausti: Pirma šiaudus ant tų linų užkrato, pasku deda lentas, nùslegia, ka būt apsemti vandeniu Ps. Kad skrynalė yra pilna, gal ją nuslėgti, idant [tabokų] popužai didesniai susiglaustų S.Dauk. Sūrį nuslėgiau ir palikau Rm.
| refl.: Jis ilgai besėdėdamas nusi̇̀slėgė (nuvargo, nusisėdėjo) Lg. An vieno šono nusi̇̀slėgė! Lp.
ǁ DŽ1 apkrauti kuo sunkiu: Grįžo numon Keistutas kaip liūtas su pulkais, gėrybėmis nuslėgtas S.Dauk.
2. DŽ1 negyvai nuspausti: Vakar vieną žmogų nùslėgė griuvusi siena NdŽ. Kaipgi tavęs tas akminas nenuslė́gė? BM260(Grz). Žvėris virsdamas užgulė jį patį ir nuslėgė S.Stan.
| Gal tavi krau[ja]s nuslėgti P.
3. nuvarginti kuo sunkiu: Šitas paltynas nuslė́gė pečius Klt.
4. refl. išbūti reikiamą laiką paslėgtam: Jau sūris nusislė́gė Pd.
5. prk. apsunkinti, nuvarginti: Tokia iš sykio mokiniams uždedama našta nuslegia jų protą, dvasią ir sveikatą rš. Nusigandusiosios širdys nusiminimu nuslėgtos būtų MT87.
6. prk. nuslopinti, numalšinti: Maištą nuslė́gti nutildyti KII275. Ievutė vis nesirodė, ir Petras nebežinojo, kaip nuslėgti ilgesį rš. Mūsij tu rūpesčius nuslėk ir geidulius marinki PG. Kuo gi nuslėgs žemuosius savo geidulius? TS1901,11-12.
7. prk. apkaltinti: Įvesti esme, kad mus nuslėgtų ir užpultų and mūsų Ch1Moz43,18.
paslė̃gti, pàslegia, pàslėgė tr. DŽ1, NdŽ, paslė́gti Š, NdŽ, DŽ1
1. Q584 svoriu prispausti: Teslėgi sūris, paslė́gtas po sluogu J. Įsisūrėjusi mėsa išverdama ir paslegiama rš. Reikia paslė́gt žagarais, o paskui gi akmenų in žagarų padeda LKT332(Gdr). Gaspadinė … paslėgia po akmeniu dagilį NS1453.
2. negyvai nuspausti: Tą vieną dukterį turėjo ir tą akmeniu paslėgė NS1457. Vanduo įsigraužęs nuvertė uolą, kuri, griūdama pakalnėn, paslėgė visą slėnio apgyventą kaimą rš.
3. Dgp, Užp, Ssk, Vdžg, Skr, Lp įdėti į slėgtuvus (daromą sūrį): Kada tik ateinu, vis jos paslėgtas sūris Ėr.
4. sudėti ilgesniam laikymui, iš viršaus prispaudžiant: Paslė́gti (kubile susūdyti) paršiukai, pasiimkiat Vdk. Grybus reikia išvirt, pasūdyt ir paslė̃gt Aln.
| refl. tr.: Ar pasislė́gei šiemet grybų? Šv. Štai, pasislėgiau paliepių. Jos nieko, kai išrūgsta Vaižg.
5. prk. apsunkinti, nuvarginti: Mane vargas pàslėgė, negaliu keltis, o jus turtas pakėlė Lp.
6. refl. pasiremti, atsišlieti: Ir jisai ant mano rankų pasislėgs BB2Kar5,18.
ǁ atsigulti: Ir jis liepė žmones pasislėgti (gulti) prieg žemėsp BBMt15,35.
praslė̃gti, pràslegia, pràslėgė tr., praslė́gti NdŽ kiek paslėgti, slegiant pagaminti.
prislė̃gti, pri̇̀slegia, pri̇̀slėgė tr., DŽ1, prislė́gti K, Š, Rtr, DŽ1, Vvr
1. SD1148, Sut, I, N, M, LL321, Vv, Mlt, Krd apdėti svoriu, prispausti: Kuo čia prislėgei puodą? J.Jabl. Sūrį prislė́k su akmenimi J. Sūris ant suolo prislėgtas guli Lp. Akėji prislėgęs, akmenį uždėjęs, vienu ir dviem arkliais LKT306(An). Sudarau aš juos (agurkus) gražiai, prislė́giu Klt. Linus linmarko[je] teip pri̇̀slegia, ka jie visi būt vandenio apsemti Skrb. Jam koją prislėgė J.Jabl. Kaip lokys atsigulė, tai žmogus jį prislėgė medžiu LTR(Užp). Krito ant manęs viršūnė medžio, prislėgė teip, jogei ir pasijudint negaliu BsMtII13. Atradau jį (žaltį) kelmo prislėgtą ir paleidau S.Dauk. Pryslė́gtas KlbIX68(Klm).
| Vainikėlį tą dėvėsiu, lig šalti kapai prislėgs S.Nėr. Prislėgė mane juoda žemelė LTR(Švnč). Žemele sieroji, neprislė̃k mano tėvulio, mano tėvulio menka sveikatėlė (rd.) Mrc.
^ Tyli, lyg liežuvį plyta prislėgęs P.Cvir. Meška, gile užgauta, baubia, šaka prislėgta – tyl B805.
prislėgtai̇̃ adv.: Prislėgtai̇̃ knarkti LKGII523.
| refl. Sut, NdŽ.
2. privarginti, sužaloti kuo uždėtu sunkiu: Ligi kraujo prislėgti̇̀ pečiai NdŽ.
3. pridėti ilgesniam laikymui spaudžiant: Kopūstų net dvi statines pri̇̀slėgėm Pbr. Rudmęsių dideliausį puodą prislė́giau Žr. Prislė́gė grybų ir šutys (valgys) par visą žiemą Jnš. Iš dobilų ir pievų prislėgta 400 tonų siloso sp.
| Merga jau an tekynių, kad pilną kubilą rietimų pri̇̀slėgė Rod.
| refl. tr. NdŽ, Štk, PnmR: Grybių prisi̇̀slėgiau pilną rėčkelę Pnd. Kalneliai slyvais apaugę, ten slyvų bačkas prisislė́ga Kal.
| prk.: Dabar žmonys turi pinigų prisislė̃gę Mžš.
ǁ refl. tr. spaudžiant prisigaminti: Užtektinai prisislėgiau sūrių rš.
4. prk. apsunkinti, nuvarginti, nuliūdinti: Sielvarto, rūpesčių prislė́gtas NdŽ. Su prislė́gta širdimi NdŽ. Skolų prislė́gtas NdŽ. Pri̇̀slėgė vargšą nelaimės Gl. Jis, žmogus, vargo pri̇̀slėgtas buvo Dkš. Kai žiema pri̇̀slegia, tai ir vėl nieko negaliu Rdm. Nusiminimas ir liūdnumas prislėgė pasaulį Žem. Motina visiškai buvo gailesio prislėgta J.Balč. Jis sakėsi esąs senatvės prislėgtas rš. Tas klausimas kaip akmuo prislėgė tėvo krūtinę LzP. Ir badas buvo prislėgęs žemę Skv1Moz47,13.
5. prk. laikyti priespaudoje: Tiktai mūsų šalyje engiamosioms ir prislėgtosioms darbo žmonių masėms pavyko nusimesti nuo pečių dvarininkų bei kapitalistų viešpatavimą (sov.) rš. Vis dar buvo nieko, kol neužėjo vokiečiai ir neprislėgė visų savo geležine tvarka A.Vien.
ǁ užguiti: Prislė́gtas vyrelis, prasižioti negalia – boba velnias Krš.
6. refl. Vd prisiglausti, prisispausti.
suslė̃gti, sùslegia, sùslėgė tr. NdŽ, DŽ1, suslė́gti Š, Rtr, NdŽ, DŽ1; L
1. SD428, Sut, N suspausti, uždedant sunkų daiktą: Linus marko[je] suslė́giau su akmenimis J. Linus sukrovė, suklojo, rąstais užvertė, suslė́gė, jie ir mirksta Pg. Nuraus, į pelkes, į markas merks, suslė́gs [linus] Gd. Varškę supilia maišiukan, sùslegia ir užukasa žemėn LKT296(Kp). Klevo lapų rinksi, suslė́gsi tus lapus ant lentalės Nt.
ǁ jėga veikiant suspausti, sutankinti, padaryti mažesnio tūrio: Suslėgtas oras PolŽ51.
ǁ refl. susigulėti, susispausti: Žiemkenčiams reikalinga susislėgusi dirva sp. Žali dobilai, gulėdami ilgą laiką, susislėgę įkaista rš. Žaginy šienas pučias, džiūsta, nesusi̇̀slegia Klt. Maž anys (blynai) vėliau atpuls (suminkštės), kai susislė̃gs Ob.
ǁ DŽ1 iš visų pusių glaudžiai apstojus, suspausti: Tiek daug žmonių, kad visus suslė́gė Sd. Suslėgė kaip silkes bačko[je] LTR(Yl).
| refl.: Atsirado toki medeliai apie visą dvarą ir teip tankiai suaugo, teip susislėgė, kad per juos niekas negalėjo in tą dvarą ineit (ps.) Brt.
ǁ refl. daugeliui sueiti, susigrūsti, susikimšti: Susislėgėte [į karčemą] kaip silkės į bačką Žem.
2. DŽ1 spaudžiant pagaminti, suformuoti: Gerą sūrį suslėgti ne taip jau lengva rš. Sūrį suslė́gdavai, a ten kiaušinius, a ten ką [sudarydavai], tada parsiduodavai Mšk. Nesuslėgtas SD193.
| refl. tr., intr. Ser: Slėgtuvuose sūriai ilgai netrunka susislėgti rš. Sūris jau susi̇̀slėgė Ktk.
ǁ sudėti ilgesniam laikymui prislegiant: Sudėjau puodynelėn, suslė́giau [grybus] Klt.
| refl. tr.: Suslė́gsias [grybų], būs žiemai Krš.
| prk.: Melnykas buvęs – gal jis pinigo turi susislė̃gęs iš seniau Mžš.
užslė̃gti, ùžslegia, ùžslėgė tr. NdŽ, DŽ1, užslė́gti Rtr, NdŽ; L
1. Sut, N, M, DŽ prislėgti, prispausti sunkiu daiktu: Veža ant markas [nušukuotus linus] ir ùžslegia Ps. Užslė́giau linus J. Kai žemė kieta, ùžslegia akmeniu akėčias ir akėja Šmn. Prisūdo, ùžslegia seniau grybus Pv. Išverdi grybus, ùžslegi – nusispaudžia kaip sūris Jnšk. Užslė̃kit sūrį Ssk. Kopūstai užslė̃gt reikia kubile Skp. Juoda tėvynės žemelė jam krūtinę užslėgs Pt.
2. negyvai nuspausti: Girtas važiavo, pagulė traktorius ir užslė́go visai Erž.
3. prk. nuvarginti, apsunkinti: Širdį tarsi šaltu vandeniu kas apliejo ir užslėgė krūtinę J.Bil. Jo sąžinė užslėgta TS1899,6. Taip didžios malonės sumilimo ieško širdis, griekais didei užslėgta Mž76. Visos tos naktys ateit, idant ant mūsų užgriūtų ir mus užslėgtų DK169.
4. prk. užslopinti: Lietuviškos kalbos negalima buvo užslėgti LTI353. To idant mūsimp nė vienas daiktas neužuslėgtų PK213.
5. užgulti, užkimšti: Negal liuosai dūsauti, turėdamas ankštą gerklę arba užslėgtą nosį ir burną IM1878,36.
6. (plg. la. slēgt) tr. uždaryti, užrakinti: Trobą reik užslė́gti Plik. Užslė́gam duris raktu Krg. Liuob būti su medine skląste užslėgtà Krg.
7. refl. atsiremti: O kaip anys ant jos (nendrės) pasislėgo (paraštėje užsislėgo), tada palūžo BBEz29,7.

1 svi̇́esti, svi̇́edžia (svi̇́ema LKKXIV222(Grv, Lz), svi̇́edė (svi̇́edo), sviẽsti
1. tr. S.Dauk, I, G114, M, Š, BŽ489, Lž, Klk, Nmč, Aps smarkiai atsivėdėjus mesti: Kaip svi̇́edė, tai akmuo, leistas iš mėtyklės, brungzdamas lėkė J. Akmenėlį svi̇́edžiau, sviegiau J.Jabl. Svi̇́eskim po akmenioką, katras toliau Sdk. Ka svi̇́edė tą akmenį – tiesiau į kramę Sd. Svi̇́esk mėsą sudžiūvusią į peludę J. Svi̇́edė piningus į akis ir išejo par duris Vkš. Pakela koją i svi̇́eda kanteplę Žr. Pačios kojos sviedžia guminį apavą, nebe pats kratai, o kojos Ob. Kur svi̇́edė [chemikalus], plėstrai išdegė Klt. Baigiant pjaut rugius, katro nors pjovėja sviedžia visus pjautuvus tolyn; katros pjautuvas toliausia nulėks, ta pirmiausia ištekės (priet.) Klt. Jei ta knygelė patiks mokantiems skaityti, tegul skaito, o jei nepatiks, tai svieda į pakurtą pečių M.Valanč. Svi̇́edamas kažkoks daiktas buvęs LKT62(Pp). Sviedžiamóji ietis NdŽ. Ponas liepė slūgom: „Sugaute gaidį ir sviedtè gaidžiuosen: tegu jį ažkapoja“ (ps.) Ml. Sviedmè, sviedmè brolelį da gilion marelėn (d.) Ad. Nesviesiu vaikelio [v]andenin, pati neisiu su tavim LTR(Grv). Sviesčiau vainikelį drumstan [v]andenelin Tvr.
^ Sviesk pirmagalin, rasi ažvačion LTR(Grv).
sviestinai̇̃ adv.: Sviestinai̇̃ svi̇́edė [žąsiuką] i pritrenkė Užv.
| Kai tik gerklėn šieno, atgalio i svi̇́edžia [serganti karvė] Klt.
ǁ tr., intr. atsivėdėjus mesti, taikant į ką nors: Užsiuto, svi̇́edo iš duonos kepalo Krš. Mano brolelis svi̇́edė su sniegu Sg. Paėmiau akmenį, tai kap svi̇́esiu akmeniu, ir akmuo prie lapei nulėkė Aps. Žmogus neturėjo kuom pabaidyt, tai sviedė vilką kašele LTR(Slk). Kur jau tik sviẽs, ir pataikis Str.
^ Paukščių negaudo pagaliu sviesdamas LTR(Žg). Aš jam su duona metu, ans mun su akmeniu sviedė – ar ne bjaurybė?! VP6. Aš jį svi̇́edžiau obuoliu, ė anas mane akmeniu Dglš. Kuo svi̇́esi, tuo kliūsi (ką duosi už darbą, tuo atsilyginsi) Vkš. Kuom Dievas sviedžia, tuom i patenka Klt. Žinau aš anos teisybę: pati trieda, ant kito svi̇́eda Trk.
ǁ refl. NdŽ apsimėtyti.
2. tr. mėtyti, svaidyti: Vakar jų vaikai visą vakarą čia sviedinį sviedė J.Jabl.
3. tr. skleisti, mesti (šviesą): Į tamsią naktį sviedžia bokštas šviesą! Vd. Lempos sviedė šviesos pluoštus rš.
| Žaibus mesti, sviesti I.
4. intr. R, MŽ, N, [K], Pj smogti, trenkti kuo kam: Sviedžiu ing veidą SD13. Kad aš tau svi̇́esiu ausin, tai tu net persiversi! Lp. Kad svi̇́edė pagaliu per galvą! Vlk. Netvėręs pykčiu, svi̇́edė lazda per nugarą Lš.
5. tr. blokšti, trenkti: Šok ant jo, sviesk jį SD195. Sviesk tu ją, daužk tu ją, ką ana kap kalė loja Rod. Sviesk į žemę, kad subyrėtų Lp. Attęsė po durim jamp ir svi̇́ed[ė] Lz. Sviesk žemėn J.Jabl. Ją dukart pakėlė ir pie žemę svi̇́edė Lz. Paskiaus sviedė į žemę [Grycių] it molio šmotą ir užmušė BsPII16(Tl).
ǁ smarkiai stumti: Paėmė, sako, už kupros, ka svi̇́edė į lauką! Tl. Ka svi̇́edė nu skadų, ranką išsuko mun Trš.
| impers. prk.: Net svi̇́edžia visą (labai norisi, rūpi), kad tik greičiau namo Klt.
ǁ impers. versti, griauti: Pasdarė bloga, i svi̇́edė (ištiko priepuolis) Klt.
ǁ refl. virsti, griūti: Svi̇́emasi LD351(Lz).
6. tr. staigiai pasukti, nugręžti: Ka pamato, ka veizu, svi̇́eda tą kramę į kitą pusę Trk. Iš gėdos nežinojau, kur akis sviesti rš.
7. tr., intr. prk. griežtai pareikšti, pasakyti: Jam poetas sviedžia žmogžudžio, tirono, kraugerio, melagio ir bailio vardus rš. Pagailo kaizerio! – garsiai sviedė jam kažkas iš vietos rš. Sviesdamas piktą žodį mylimajai, tu ją nugręži nuo savęs J.Dov. Nu, tai tada svi̇́edžia: – Mes ne prie altoriui čia sėdim, mes prie valgiui sėdim! LKT338(Dglš).
8. tr. nebevartoti, išmesti: Sakau, jau svi̇́est reikės marškiniai Tvr. Aš jos (kepurės) neardysiu – svi̇́esiu Dsn.
9. tr. nebetęsti, nutraukti, mesti: Darbo gi nesviesi̇̀ Lz. Koperatyve nenorėjo būt, tai svi̇́edė (išstojo) Tvr. Svi̇́edė aštuonius skyrius i dabar namie be darbo sėdi Ad. Svi̇́ed[ė] veselią ir nuskrido (nuėjo) anas pas ežerą Lz.
ǁ intr. LTR(Grv), Sdk liautis, nustoti ką darius: Reiktų svi̇́est rūkyt, ale kur tu senas svi̇́esi Prng. Višta didžiuosius žąsyčius svi̇́ed[ė] vadžiot, liš su vištelaičiais ana skraido Lz. Svi̇́edžiau mečiau kuodelelį verptie, ejau bėgau broliuko patiktie (d.) Švnč.
10. tr. palikti, atsiskirti, pamesti: Tokis tu vyras, kad tave žmona svi̇́edė Lz. Mesu, svi̇́esu po kelmų tokį vyrą – gẽra! Rdn. Svi̇́eda senas pačias į šalį ir jaunesnių ieškos Krš. Sviẽd (sviesk) [viską] ir važiuoj GrvT90. Anas eina in Janiną, ale greičiau, ką ją sviẽs Dsn. Jau svi̇́edė viščiukus višta (nebevedžioja) Pst. Svi̇́eskie ją (karvę) an ganiavos! Grv. Savo žemę svi̇́edė, ėmė tik desentiną Grv. Padabos ir sviẽs [žemę] (išdirbs ir vėl užleis) Nmč.
ǁ prk. atsisakyti, nebevartoti: Jauni visi svi̇́edė lietuvišką liežiuvį Lz.
11. tr. varyti, iškeldinti: Svi̇́edė iš buto Vdš.
12. refl. NdŽ mestis, pulti: Pradėjo kariuomenėn imt – jauni svi̇́edės an gelžkelio Švnč. Anas sviedė̃s Dievop Lz. Te svi̇́edžias, te svi̇́edžias – nežino, kur dėtis (iš skausmo) Švnč.
13. intr. pradėti, imti (veiksmo pradžiai žymėti): Kap svi̇́edė kojas sukt, tai be lazdos per pirkią neperėjau Dg.
14. tr. impers. gelti, sukti, gręžti: Sėdžiu, koją net svi̇́edžia Švnč.
◊ nuo bažnýčios svi̇́esti (ką) skelbti (kieno) užsakus: Po ažurašam pirmąkart mane svi̇́edė nuo bažnýčios Ml.
žvil̃gsnį svi̇́esti staigiai pasižiūrėti: Dėdienė sviedusi į žandarų viršininką išdidų žvilgsnį rš. Jis sviedė meilų žvilgsnį rš.
1 antsvi̇́esti (ž.) tr. užsviesti, užmesti ant ko: Aš neantsvi̇́edu (nepasiekiu užmesti) an to žaginio Vkš.
| refl. tr.: Avį antsisviedė vilkas ant nugaros, cūpt už vilnos – ir pabėgo nešinas Šts.
1 apsvi̇́esti tr. apmesti: Ažumušė žmogų, da i žeme apsvi̇́edė Ml.
1 atsvi̇́esti, atsviẽsti, atsviẽdžia, àtsviedė
1. tr. Š atsivėdėjus atmesti artyn, iki tam tikros vietos: Aš tau obulį atsvi̇́esiu, sugauk Vkš.
| Neatsvieda pirmosios kojos, o kerta su paskutine arklys, ančkerta kad bėga Trk.
ǁ paleisti, kad nukristų arti prie ko: Tas lėktuvas tujau anims atsvi̇́edė kelias bombas Pp.
2. tr. DŽ1 atblokšti: Tik jūra mainėsi, čia atsviesdama rūsčią, grėsmingą bangą, čia nutildama sp.
| refl.: Vežimas atsisvi̇́edė, ir muni išsviedė, kaip sukomos iš kelio Šts.
3. tr. atmesti į šalį, nepriimti: Kai ažpyko, sesuo atsvi̇́edė jos pinigus Dglš. Davė skurliotus baltus ir minkštus, senus suskrendusius atsviedė M.Valanč.
| prk.: Atsviedęs visokį menką uolumą M.Valanč.
ǁ Grv slapta, nepastebimai grąžinti: Sako, ką aš jos nažutką paėmus ir atsvi̇́edus Str.
4. tr. Grv ne visai išgijusį vėl apimti tai pačiai ligai.
5. refl. atsiskirti, nutraukti santykius, atsisakyti: Kai susibariau su savo merga, tai nuo to karto ana ir atsisvi̇́edė nuo manęs Prng. Kai su didžiuoju alu atvažiuoja, tai jau neatsisviẽs Lz. Dagi kolei kas neatsisvi̇́edžia Ml.
6. intr. I kortuojant kirsti koziriu.
◊ úodegą atsvi̇́esti pastipti: Peržiem šėriau šėriau savo arklyną, ate[jo] pavasaris, i atsvi̇́edė úodegą Tvr.
1 įsvi̇́esti tr.
1. NdŽ, DŽ1, Aps, Rod smarkiai, atsivėdėjus įmesti: Įsvi̇́edė akmenį pro langą vidun Š. Kamendotas įsviedė į pilį 600 vylyčių su pakulomis ir smala apsakytų, degančių S.Dauk. Į šulnį kepurę įsvi̇́edė Vkš.
^ Bacėnas kaminan insviẽs lėlelę (vaikas gims) Lz. Ką tau bacėnas ansvi̇́edė pro langą (kas tau gimė)? LKKXIII119(Grv). Ansvi̇́edė kai velnias balon ažu šitokio berno (į prapultį įstūmė) Prng.
2. įdėti, įmesti: Su strypu į vidų pro langą įsvi̇́edo J. Malkų glėbį atanešė, insvi̇́edė pirkion Klt. Šiaudelis gerai i kiaulėm insvi̇́est (pakratyti) Klt. Insvi̇́edžiau kašelėn blogą grybą – teliukui bus Ign. Kelias pupeles insvi̇́edžiau [į sriubą] Antz.
ǁ įversti: Įsvi̇́edžiau į lovą vyrą, ir lei gulia Vkš.
3. uždaryti (į kalėjimą): Įsviesta kalinėn karalių Gmž.
4. įduoti: Duonos ansvi̇́esiu tokios prastos Pb. Insvi̇́edžia pinigų kiek Aps.
5. prilupti, įmušti: Kap šunį iñsviedžia, iñsviedžia Lp.
6. palikti, pamesti: Nunešė girion ir ansvi̇́edė ant šalčio itą vaiką (ps.) Ad. Ponas sako: – Ansviedte jūs jį arkliuosan (ps.) Str.
◊ į bùrną įsvi̇́esti užvalgyti: Stačiom insvi̇́edė ką burnõn i lekia Klt.
1 išsvi̇́esti tr., išsviẽsti, išsviẽdžia, i̇̀šsviedė
1. atsivėdėjus, smarkiai išmesti aukštyn, į viršų: Aš už tave aukščiau akmenį išsvi̇́edu Vkš. Atejo biesukas ir išsviedė buožę į aukštį, kad menkai matyties buvo TDrVII106(Krg).
| [Viršaitis] taip staigu kniužterėjo, jog taurę par save išsviedė į užpakalį S.Dauk.
ǁ refl. Pkl palenktyniauti sviedžiant: Tėvai tą velniuką dideliai barė ir liepė eiti su tuo žmogu išsisviesti: kas toliau nusvies, tam paliks piningai LTR(ž.).
2. BzF180, NdŽ, Vgr, Tvr, Str išmesti lauk: Vežimas pasviro, ir išsvi̇́edė mane DŽ1. Išsvi̇́edau tą šlepingį (valties gramzdę), ta kiaurai į kopą laivas atsirėmė Plng. Busilas prieš blogus metus kiaušinį iš lizdo išsvi̇́edžia Dsn. An žiemos [bitės] traną išsviẽs Nmč. Išsvi̇́edė ragana bernioką pro langą, padėjo katiniuką (ps.) Grv. Vienan daikte kasė duobę ir i̇̀šsviedė galvą (kaukolę) an kapinių Grv.
3. neišlaikyti, leisti iškristi: Iš rankų išsviedė Grv.
4. Pst nenaudojamą, nereikalingą išmesti: Išsviẽs ar ką [likusį maistą] – peni kiaules Klt. Atavežiau čia tokias šakneles, neišsvieskit Ob.
^ Iš giesmės žodžio neišsvi̇́esi Ad.
| refl.: Širdis medžio išsisvi̇́edžia (netinka balanoms skelti) Dglš.
5. priversti išeiti, išvaryti: Buvo iš dangaus išsvi̇́estas [velnias] Grv. Až ausių zara iš pirkios i močią išsviẽs kai bobą Klt.
| Ėmė grašius, nuvežė Kaunan ir išsvi̇́edė (išlaipino) Lz.
| prk.: Pikti žodžiai muni kaip svieste išsvi̇́edė pro duris Vkš.
^ Dievas totą (tėvą) iš dangaus išsvi̇́edęs (netikėtai grįžo po karo) Ad.
6. Str atleisti, pašalinti iš užimamos vietos: Ėmė rėkt ponas: – Išsvi̇́esiu aš tave iš darbo! Lz. Išsvi̇́edė iš vieno darbo i iš kito Klt. Išsvi̇́edė jį iš mokytojystės Dglš.
7. iškasti: Sklepą par tris dienas išsvi̇́edžiau Str.
8. kuo sviedžiant pamušti: Kap leido akmeniu, tai ir i̇̀šsviedė koją Arm.
1 nusvi̇́esti tr.
1. DŽ atsivėdėjus numesti tolyn: Toliausiai nusvi̇́eda jau Jonis Trk. Jis smagią ranką turi: toli akmenį nusviedžia Lš.
2. NdŽ, Nv numesti, nublokšti į šalį, šalin: Iš apmaudo nusviedė pėdą į šalį J.Jabl. Sušluostytas visas koštuvis i nusvi̇́estas daikte ryzo Klt. Vaiką sugrobiau [iš degančios trobos], į patorį nusvi̇́edau Užv. Regis, lazdas nusviẽsč i eič (sako šlubas žmogus) Klt. Tokį raitorių kumelė dar žemėn nusvi̇́es Vkš. Vakarop priėjo upę, nusviedė maišus nuo pečių, krito abu ant žemės iš nuovargio LTsIV180. Vilkas stvėrė avelę, neša, aš – tiui, tiui! – nusvi̇́edė Klt.
| prk.: Per didįjį karą nusviestas toli nuo savo tėvynės, atsidūrė Tomske rš. Pabaigė [mokslą], sviedo nusvi̇́edo (toli paskyrė) kur į kaimo mokyklą Krš.
^ Kai autakojis nusvi̇́estas guli (niekas neprižiūri) Klt.
3. pargriauti: Nusviẽs (ištiks priepuolis) kada, i pabaigta – širdis nesveika Klt.
4. metant paduoti: Žolės kiaulėm nusvi̇́edžiau i išejau darban Dglš. Nusvi̇́edo duonos balandžiams Krš. Nusvi̇́edė vieną obuolį, dabar nori kito Pb. Nusvi̇́esiu tą mėsą šuniui JnšM. Nusvi̇́edė kap šuniuo GrvT44.
ǁ menk. atsilyginant duoti: Po kiek rublelių nusvi̇́edė ažu darbą Dglš.
5. išmesti, nebenaudoti: Kam nusvi̇́est šitokia (riebi) mėsa – suleist (sulydyti) reikia! Klt.
6. palikti: Atavežė [duktė] vaiką, močiai nusvi̇́edė, i kaip sau nori! Klt. Be reikalo mane pabarė, tai aš viską nusvi̇́edžiau ir išejau Lb.
| Pusę žemės nusvi̇́edė (perleido kitiems), pusę sau pametė Kr.
7. Aps prk. sumažinti: Jam nùsviedė penkelius metus [kalėjimo], liko ketveri Pst.
8. numušti: Brolukas kap dav[ė] iš muškietos kaminan, tai ir nusviedė Lš.
9. refl. dingti, nusidaužti: Tas mūsų bernas kažin kur nusisvi̇́edė NdŽ.
◊ nuo ambònijos nusvi̇́esti (ką) paskelbti (kieno) užsakus: Mūs jaunuosius jau nusvi̇́edė nuog ambònijos LKKXIII131(Grv).
1 pasvi̇́esti tr. NdŽ
1. pamesti į kurią nors pusę: Mergelė kap pasviedė akmenelį, tai i pasdarė kelias akmenuotas (ps.) Tvr. Pasvi̇́esk mun kamuolį Vkš.
ǁ pamėtėti kuo, taikant į ką: Išeinančius [žvejoti] pasviedžia pagaliu ir sako, kad pagautų tokių žuvų LTR(Slk).
2. Plng, Lž numesti, nublokšti į šalį: Nutvėriau šeškelį, kailį nulupau, tą padlą aš ten į pamiškį pasvi̇́edžiau Sd. Basas išejo į grybas – radau klumpius po lova pasvi̇́estus Vkš. Pasvi̇́edė plūgą, pasvi̇́edė kinkymus – sulijo, supuvo, sutižo Trk.
ǁ išmesti, išstumti: Paėmė senelį ir pasvi̇́edė pro duris Slk.
3. metant paduoti: Silkės uodegą nupjaus i pasvi̇́es piemenei Lc. An pečiaus pro koptūrą pasviẽs po blynui – itai ir pusryčiai Ml. Atnešė žmona visus drabužius, pasviedė, ir gyvenk sau Vkš. Maršką šieno atneša ir arkliui pasvi̇́ema Lz.
4. metant paskleisti: Iš ažančio ištraukiu saują proklamacijų, pasvi̇́edžiu, susrenka ant rytojaus, kam reikia Jž.
| Atkūrink pečių ir pasviesk kelis pūrus grūdų LTR(Dr).
5. palikti, pamesti: Savo šeimą pasvi̇́edęs i bėgsi kur – kas ten lauks?! Plng. Ar kaip pančeką aš ir pasvi̇́esiu tave? Trk.
1 pérsviesti tr.
1. DŽ, Ad, Vkš permesti per ką nors: Inrišk mane kūlin ir persviesk par tvorą LTR(Ck). Pérsviedė par upę žuvų mazgelį Klt. Tu, karaliau karaliūne, permet', persvied' lenciūgelį [per upę] Tvr.
2. suduoti, perdrožti: Maniau, kad tėvas pérsvies sūnų, kap užsimojo diržu Kb.
1 piesvi̇́esti (dial.) žr. 1 prisviesti: Kartais žvejai pareita pi krašto čia pat, su akmeniu gali pisvi̇́esti Plng.
1 prasvi̇́esti tr.
1. NdŽ nusviesti pro šalį, pramesti.
2. Dglš pamesti į šalį: Prasvi̇́esiu kur šonan, kad niekas i nematyt Klt.
3. refl. nusivilkti: Prasisvi̇́edte, vaikeliai, pirkioj nesušalste Ml.
1 prisvi̇́esti tr. NdŽ nusviesti iki kokios vietos, primesti.
1 ×razsvi̇́esti (hibr.) tr. Nmč išmėtyti, išsvaidyti: Lokys nakčia ateima i razsvi̇́ema po visą lauką linus Lz.
1 susvi̇́esti
1. tr. NdŽ sumesti į vieną vietą: Susvi̇́edė krėslus, rakandus – viską susvi̇́edė Nv. Anie susvi̇́eda, susvi̇́eda [medžius] – reik gražiai [dėti] Vgr.
2. refl. Dglš susimesti, susikreivinti: Vežiau sunkų vežimą, tai net ratas susisvi̇́edė Tvr.
1 užsvi̇́esti tr. NdŽ, užsviẽsti, užsviẽdžia, ùžsviedė
1. sviedžiant užmesti ant ko: Užsvi̇́edė visą kupetą ant vežimo DŽ1. Visus tavo rakybolus ant trobos užsvi̇́edė Vkš. Užsvi̇́edžiau visas mašinas an pirkios Grv.
^ Kap i ažùsviedė kas čia jų (daug čia jų priėjo) Arm.
2. užkrėsti, užmesti už ko: Tę kur kas užsvi̇́edę buvo [ugnies] Grv.
| refl.: Kodė neprametei viralo? – Kad až kraiko lašiniai ažsisvi̇́edė (juok.) Tvr.
3. užmesti, nukišti: Kur tą kirvį ažusvi̇́edžiau? Pb.
4. refl. tr. Ml užsikelti, užsimesti: Ažsisvi̇́edė diedas an pečių maišą Grv. Kirvį ažsisvi̇́edė až pečių LKKXIV226(Grv).
5. sviedžiant nugramzdinti į vandenį, užmesti: Ažsvi̇́ema anas savą tą kriją i gaudo žuvis Lz.