válgyti, -o, -ė KBI35, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ
1. tr., intr. SD147,49, SD288, H, H173, R, MŽ, Sut, K, J, L vartoti maistą, maitintis, sotintis: Miegmi, valgau, geriu iki soti SD44. Bent prieš valgydamas nusiprausk J.Jabl. Čia jų válgyta Jn. Vaipydamas valgau R130, MŽ171. Mes lietuvninkai barščius ir šiupinį skanų su lašiniais gardžiais išvirtus girdami válgom K.Donel. Jis válgo duonos, mėsos KI411. Agi, būdavo, duonelę susimali – ir válgai Krns. Tris dienas šeimyna, būdavo, válgo šitą [duonos] kepalą Upn. Duonelės nusiperki, tai pati válgai, viščiukelius papeni Aps. Aš gyvulį pašeriu, tik tada pati válgau Pc. Aš pieno atnešiu, kad válgysi Ker. Válgis dabar tau anas (vaikas) čirškulius! Klt. Laumė, veik atėjusi, pradėjo tuos spirgus valgyt BsPI70(Rg). Sūrį an lentelės padėsi, pasūdysi kruopelę ir valgysi Dgp. Anys tik medų válgo Šlčn. Válgyk plutą, tai būsi drūtas Klt. Neválgęs lengvas, tik nedrūtas Dkš. Válgyk, kad stipras būtum J.Jabl. Ar válgius neválgius vis tiek uogas válgau Kpč. Tai prisrinkt neprisrinkai, o válgyt válgai [uogas] Srj. Valgąs vienas roputes I. Aš gerai negyvenau, vis blogąjį kąsnelį válgiau Dglš. Ką pati válgau, tą ir jai duodu Krd. Kas yr, tas reikia válgyt Aln. Ką válgo ryte, paliekti to pačio pietumi Kpč. Imk keptienės, imk sūrio, sviesto, visko reik válgyt KzR. Aš šiandien nieko neválgiau, o ir negėriau KI97. Dviem nėra kas válgą NdŽ. Mama, palik ant stalo válgyt Pnm. Nėra kas valgą (nėra duonos) J.Jabl. Kad būtų alkanas buvęs, būtų válgyt prašęs J.Jabl. Ir aš išalkau valgyti J.Jabl. Yra ko válgyti, tik nėr kada Btrm. Kad mes neturim labai ko válgyt duotie (ps.) LKT380(Kč). Čystai sausai válgydavom, nė pieno, nė mėsos neválgėm nė kruopelės Grž. Kūčių̃ dieną galima visus darbus dirbt, tik reikia sausai valgyt arba nieko nevalgyt MTtI124(Nj). Ans apsižagė, t. y. válgė pasninke su mėsa JI80. Vieni su mėsa válgydavo, kiti užsilaikydavo – su pienu Alz. Išnaikino [karas] laukus, sudegino kluonus. Válgė [žmonės] be druskos, válgė be duonos (d.) Dglš. Juodos duonos nevalgysiu, kad ir baltos nematysiu LLDII517(Rs). Per Užgavėnes daug válgo Kpč. Dabar jo (vaiko) pats augimas, válgo apsisukdamas Slk. Apsgręžęs ir vėl válgysi Žl. Iš dyko buvimo tik válgyk ir válgyk Žl. Išalkusiai valgo LKGII515. Labai užsilaikė: labai riebiai válgė, labai daug miegodavo Kpr. Seniau gi tai prastai válgydavo, kurgi te gerai válgis! Kp. Seniau žmonės drūtesni buvo, prasčiau válgė Dg. Tu válgai geriau, tai tu nesirgsi Lz. Válgyt duoma, nesakysi, ka neduoma Pst. Válgis neválgis, ale reikia duot [svečiui] Žl. Pati válgai ir svečiui duo[k] Švnč. Atejo pietuot, duok válgyt Pb. Válgait, rinkit šaukštaitį LzŽ. Nekliudai tu jo, dabar anas teválgo LzŽ. Válgyk, ba vė sakysi, kad nedavė Gs. Válgyk – tik jau namie kalte neprikalei Jrb. Tegu juodu válgai Erž. Su skoniu válgykit, kiek te válgėt, pažiūrėjot, ir tiek Kvr. Na, tai válgaime Švnč. Eikš válgytų Aln. Aš prašau, kad jūs válgytūt Rod. Prašom imtienai ir válgytienai LKT317(Ds). Pieniuko gerte a su duonele válgaite Str. Tep válgaite kap savus obuolius Pst. Válgaite greičiau, ba turkas ateina! (juok.) Tvr. Válgyt nereikia prašytei Sld. Nori teválgai, nori ne Dglš. Testa sau válgo berniokas Mlk. Ryto pirmasiai darbas – válgyt Ktk. Pilasi i válgo, pilasi i válgo – nėr kada bliūdelį išmazgot Plv. Nėra kas valgai (nėra valgytojo) J.Jabl. Válgyt yr kam, ė krutėt nėr kam Dglš. Ka dirba žmogus, tai reik ir válgyt Brž. Matai, reikia vis su tvarka: da biškį nori – nebeválgyk, ne teip, kad braška šonai! Mžš. Siaura kešenė (sunkus pragyvenimas), kai vienas dirba, o šeši válgo LKT179(Jrb). Vaikai verkia valgyti Žem. Vienas [vaikas] verkia, válgyt nori, kitas verkia, pasupt reikia DrskD202. Krutėt reikia, válgyt noris LKT355(Nmč). Kai išalksi, tai ir sausą duoną válgysi su medum (pasigardžiuodamas) Ktk. Gulėk negulėk, ė válgyt nori kap šuva Plš. Válgyt negali trivot, šunį suėstum! Plv. Tai noriu válgyt, kad pilvas prie nugarai prilips LKT374(Rdm). Válgyt noris – kaip grąžtu gręžia Ds. Válgyt nieko nenoriu, teip nenoriu – anei krislo Kp. Kap ažsikenčiu i nenoriu válgyt Dglš. Kad i norėtai válgyt, sarmatytais svieto Eiš. Válgyt badas buvo (nebuvo ko valgyti) Ėr. Ašiai dantų nebeturiu, tai reikia ir neválgius pabūt Pnd. Liko kaip šaka: nė válgė, nė miegojo Adm. Válgyt válgau, o džiūstu kai skiedra Jsv. Niekas nesopa, tik válgyt neprisiima Rš. Ir válgyt ažuriša, kai nervai pasikelia Aln. Válgau tik, kad reikia Pv. Dirbi, tai pamiršti ir válgyt Rdš. Eini vakare namo pervargęs, válgyt nebegali Kvr. Aš kada válgius, kada neválgius buvau Rmš. Be motkos nėra gero, kada válgęs, kada neválgęs Lt. Dabar válgyk ir bijok (trūksta pinigų net maistui) Aln. Par maniem viskas skalsu, mažai aš válgau Žl. Blogai válgyk ir išvirsi pilvan kaip našlaitis gėriokas Jž. Tei[p] mažai teválgo kai katė Erž. Kai neválgysi, kojų nepatęsi – kas iš to bus?! Švnč. Neválgęs, kojos pinasi Mrj. Vaikai pilna burna válgo, visko yra Ūd. Tu válgai pilna lūpa duoną Pls. Valgo lyg ne savo dantims Skr. Valgo kai ne savo burna, paskubink tu jį Klt. Atabulais dantimi duoną válgysi, jei nedarbuisi Lp. Valgysit, valgysit jūs šiemet žuvis – atabulais šaukštais! Lp. Po kari duonelę valgėm su nieku Pns. Jei tu pieno valgysi, per Velyką po pečium uždarysiu (gąsdinamas nesilaikantis per gavėnią pasninko) Kb. Kiaulės uodegos neválgyk, tai šunes nekąs ir nelos Vlk. Jei Kūčioj obuolį valgai, tai vasarą gerti nenori LMD(Vlkv). Valgydamas negirdyk arklių – durną pačią gausi VšR. Nevalgyk iš puodo – bobą juodą gausi Krč. Neválgyk iš puodo – bus vaikai juodi Ps. Válgydamas nedainuok, ba užtiks tupintį už kampo Kt. Válgydamą (valgant) nemožna ūtaryt: možna liežuvis pagurint Lz. Griausme nemožna válgyt Dglš. Sako, griekas gulėdamam válgyt – koks čia griekas! Žl. Válgyda ma atejau – atavedžiau peles Mlt. Jei valgant užspringsti – kas pavydi LTR(VšR). Kap tik koją mygtersiu, tai tu i pamesk válgyt (ps.) Smal. Pinigų tarbą vežėsi, ale kad pinigų neválgysi Dg. Valgomasis kambarys LL50. Stuba valgomoji R347, MŽ465. Torielius, lentelė valgoma R304, MŽ407. Po vieną valgomąjį šaukštą liepta gerti šito vaisto J.Jabl. Kai ateina valgomas laikas, reikia duot valgyti žmonėms J.Jabl. Šiandien valgoma (ne pasninko) diena, kas nori, tevalgai J. Šeimynai duodavo válgomoj dienoj po pusę silkės Žgn. Apie válgyti mums duoti kalbėti nekalbėjo Plšk. Mirdamas gali válgyti – kokia ta duona numų buvo skani Krž. Kopūstus reik sodyt válgomą dieną Gs. Válgomoji diena I. Válgoma gerklė ir geriama Kp. Surinko tada ir pripylė dvylika sūdarėčių trupučių iž penketo duonos miežienės [kepalų], kurie likos valgiusiemus SPII78. Saiko … neturime ne teip válgydami ir gerdami, idant gyvi būtumbime DP340. Niekas netur būt atmesta, kas … est válgoma arba geriama DP110. Per didį sopulį negaliu valgyt ir duonos mano, o gėrimas mano tikrai su ašaromis sumaišyta MP123. Šita yra duona iš dangaus ateinanti, kad tos valgąsis nenumirtų NTJn6,51. Imkite ir valgykite, tai est kūnas mano, kursai už jus bus ižduotas PK13. Nes nėr to piemens, kursai neválgytų pieno kaimenės, kurią gano DP210. Nėjo į rotušę, idant nepasiteptų, bet idant galėtų valgyti Velykos avinėlį VlnE199. Evangelista Lukošius šios dienos evangelijoje rašo Poną mūsų Jėzų Kristų … su jais žuvies keptos ir medaus korio valgiusį BPII32. Medų radęs valgyk ir pakankant BBPat25,16. Jau tris dienas kenčia prie manęs, o netur ką valgytų SE167. Tu klausei balso moters tavo ir valgei iš medžio, iš kurio aš tau uždraudžiau Vln52. Iš visų medžių daržo valgysi, tiktai iš medžio išminties neragausi BPII47. Papratę teipag buvo kiti tris dienas nevalgyt, basai vaikščiot MP145. Štai surenku dvi malki, idant ineičia ir daryčia ją sau ir sūnui savo, idant valgytuvėv ir numirtuvėv Ba3Kar17,12.
| Aš rytoj eisiu neválgęs (komunijos) Pnd. Tai kad žmona an kitą eina válgyt virt (neištikima) Kp.
| prk.: Šiltas sausas vėjas greit sniegą válgo (tirpdo) Ml. Kad būtų mokslo valgęs ir šio to matęs M.Katil. Seniau išeidavai laukan, nor válgyk tu orą, kaip kvepia Ppl.
| nj. ž.: Duoną gerą válgėm, rugiai liuob užaugs Kl. Da esu aš daug pieno to kanapių válgiusi KlvrŽ. [Aguonas] suksi, i pasidarys pienas, antpilsi [v]andens i válgysi pri košei LKT64(Lkž). Duonos nebuvo, žmonys dirseles válgė LKT116(Nmk). Juo pyragus válgom, juo mumis suka (sergame) Žr. Ką válgysi, a dantis į gembę kabinsi? Dov. Válgyk, graži juo būsi LKT129(Krg). Kartas nu karto válgant ir neišalkstas LKT74(Rdn). Būtų visko, o nėra kas válgąs Pkl. Jug ana válgė, ko širdis norėjo End. Tas muno Petris yr kamšlys: kas val̃gytų neval̃gytų, ans visims padeda Lkv. Ir daba aš válgyti dideliai mažai teválgau Akm. Kupeto[je] válgo – būrė[je] vis geriau LKT100(Užv). A válgomą ligą turi, ka taip be parstojo ėdi? (juok.) Krš. Anos válgoma liga: válgo ir nepriválgo Šts. Kaip tu šneki, jug su ta pačia burna válgysi perejęs! Jdr.
^ Išalkęs ir sušalęs valgau kaip šieną pjovęs J.Bil. Válgo kaip badų šaly buvęs Krs. Válgo, net ausys linksta Dkš. Tai anas válgo, net ausys lapai LKKXIII131(Grv). Eina kap devynias dienas neválgęs Lp. Tyli kai mėsą valgydami Snt. Nutilo kai válgydamas Jrb. Tos garbės reik kap duonos valgyt Gs. Sninga, kaip ubago kąsniais valgo (dideliais gabalais) Grž. I kalba jos negraži: ūtarija, kai bulbas válgo Švnč. Ma[no] kada vyras buvo jaunas, tai cibulį válgė kap bulbą Btrm. Kogi sėdi, neválgai kai pamergys? Šmn. Jis válgo kaip su kišene (labai lėtai) Snt. Teip skaniai išviriau, rodos, akim̃s válgyk Jrb. Válgai lapus, daugiau nieko nebus Grv. Ot, vaikeli, košė – valgyk ir pirštus nulaižyk KlK13,96(Sk). Batviniai – válgyk ir ausis draskyk KlK13,96(Kp). Pienas – tai válgyk ir norėk Pv. Šiupinį užspirgysiu šviežiais lašiniukais, tai válgysit šonus apsidaužydami Stak. Žiūrėk, kiek sviesto – tai tu válgęs válgysi Pc. Jeigu ma[n] nekarštas [valgis], tai a válgius, a šalia padėjus Erž. Ganyt, kaip válgyt – rašto nereikia Ds. Verkia duona tinginio valgoma J.Jabl. Iš svetimų rankų nevalgysi duonos LTR(Zp). Kas tėvų neklauso, válgo duoną sausą JT363. Neklausai tatos, mamos, válgai duoną su druska LKKXIII137(Grv). Kieno duoną válgai, tam ir lok JT268. Kas valgo, tas veža Tvr. Skubin’ darbą daryt, ė ne duoną válgyt Švnč. Ko tę pykt, gal mes vienas kito duoną válgom?! Blnk. Tėvo duoną válgo (gyvena pas tėvą) Žrm. Ne vieno pečiaus duoną valgęs (apie klajūną) R237. Brolis mano, válgyk duoną savo Mžš, Kp, An; LTR(Vdn, Vdšk). Bepig duoną valgyt, kad jau sykį iškepta prš. Gerą duoną turėjo, tik valgyt nemokėjo LTR(Vdšk). Mes patys, juodą duoną valgydami, neturime iš ko jums pyrago iškepti Žem. Kasdien valgant ir pyragas nusbosta Sld. Ubagas sviesto nevalgo LTR(Vlkv). Tik dratų neválgau, o šiaip viską Snt. Pernai žąsį valgė, šįmet pilve girgsi Vlkv. Válgyt ir jis mėsą, tik pinigų nėsą Krs. Kas gyvas gyvens, tas ir kukeles válgys Plš. Pasilaikyk burną košei valgyt LTR(Srd). Ką numiręs válgysiu, niekad negalvoju (nesirūpinu ateitimi) Jrb. Nevalgyk košės su duona – liežuvis nuluš LTsV837(Všk). Kas ją válgis, kas ją válgis (nusakomas verdančios košės pliupėjimas) Žsl. Puodžius vis iš šukelės valgo PPr66(Ds). Kas nedirba, tas nevalgo (tenevalgo S.Dauk, teneválgai DP299) LTR(Lp). Kas nemoka pelnyti, tas tenemoka ir valgyti LTR. Nekrutėsi – neválgysi Pst. Kas gerai dirba, tas gerai ir válgo Gr; J.Jabl, Sln. Per tvorą kopęs valgyk MŽ171. Valgyk, kad pilvas plyštų, dirbk, kad akys lįstų PPr54. Valgyk, kad ausys klabėtų, eik, kad žemė drebėtų Alvt. Reikia válgyt, kad netrūkt, reikia dirbt, kad nekaist Sn. Dirba kap gaidys, o valgo kap arklys LTR(Grv). Válgo kap didelis, rėkia kap pjaunamas LKT198(KzR). Jei válgyte neprivalgysi, laižyte neprilaižysi Sch101; B436,1010, PrLXVII8, MŽ. Iš namų išeik nevalgęs, ir kitur (svečiuosa) negausi B645. Išeisi neválgęs, pareisi išalkęs Jn. Nevalgęs atsigulsi, nemigęs atsikelsi Vl. Neik iš namų nevalgęs, iš miško neišsituštinęs VP31. Válgyt – tai ne šikt, galima palaukt Šd. Prašom sėst, rytoj válgyt duosiu (juok.) Rm. Aš graži ir neválgius Alks. Valgyk, kad dūšia kūno nepamestų VP48. Válgyk, kad kailis kaulų nepamestų JT223; S.Dauk. Kiek atrieksi, tiek valgysi S.Dauk. Dievas davė burną, duos ir valgyt LTR(Grv). Valgyk, Dievą garbink, (o PrLXVII27) namų neminėk (sakoma svečiams) B437, M. Sveikas valgęs, sveikas nešiojęs, sveikas ir kitą ėsk M. Ačiū až obuolius. – Válgyk sveika! Dglš. Sveikas valgyk SD446. Prašom válgyt: padėta, nė nepavydėta Prng. Motinai vaikas visad mažai valgo, tik pamotei daug valgo LTR. Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas ne per slenkstį neperžengsi B436. Neválgyk daug: nebūsi bagotas, tik būsi pilvotas Pšl. Válgyk, ne kiek nori, bet kiek reikia Mrk. Vyro duoną válgai persdama, o vaikų – verkdama Kair. Ką válgysi neviręs, kur dingsi nemiręs Grk. Daugiau válgyk, mažiau šnekėk! Šk. Dauk kalbėdamas ir nevalgęs paliksi PPr173. Geras svečias mažai valgo LTR(Srj). Gerai išvirsi, gerai ir valgysi LTR(Smn). Kaip turi, teip ir válgai Užp. Ką tik burna nori, tą válgo Dglš. Ardamai nereikia žiopsot, válgydamai nereikia skaityt LD388(Pun). Gardu kaip du medu, trečią pridėtum, válgyt negalėtum Lkš. Su kiaule iš vieno bliūdo nevalgysi LTR(Šmk). Beválgant paliksi, besipešant rasi Jrb. Su dviem šaukštais neválgysi Nm. Tada brangus, kap valgyt reikia (šaukštas) LTR(Švnč). Pats nevalgo, o kitus peni (plūgas) LTR(Kp), Erž, Švnč. Nevalgo nei smilgos grūdo, negeria nei vandens lašo, o gyvena (laikrodis) LTR(Rk). Baltą valgo, juodą šika (deganti balana) LTR(Slk). Tavi kai válgo – spjaudos, o mani kai válgo – laižos (kiaulė sakanti žuviai) Erž. Visi valgo, tik an stalo nededa (motinos pienas) Klvr. Balta, apskrita, visi valgo, tik ant stalo nededa (krūtis) Slk. Sudžiūvėlė, sukepėlė, nei pati valgo, nei kitam duoda (spyna) An, Ut, Slk, Antz. Maža kulipkėlė žmonėms valgyt neša (bitė) LTR.
| nj. ž.: Válgo tai válgo, kai du pilvu turėdamas Rs. Válgau – kaip šalip dedu Slnt. Válgyk, juk gaidys par torą parlėkęs i tas lesa (sakoma svečiui, kuris sakosi neseniai valgęs) Kv. Žegnok Dieve válgančius! (toks pasisveikinimas) Klm. Ot šoka, dainiuo[ja] ir viskas, ar válgęs, ar neválgęs Yl. Storą dėvėjęs – nenutrūkęs, juodą valgęs – neišalkęs LTsV317(Rs). Kieno duoną válgai, tam ir dirbk Plik. Ko válgai, to privalgai Lkv. Išmanysi, iš kur duoną válgai (sakoma gavusiam mušti) NmŽ. Iš vieno pečiaus duoną válgėm (kartu gyvenome) Klk. Pirmu duoną válgyk, paskuo pyragą Pln. Ne dyvai, kad valgo, bet dyvai, kur telpa LTR(Pp). Viską válgau, tik šūdo ir pagalio neválgau Klm. Tas jau košės daugiau nebválgys (sakoma apie mirusį) Vkš.
válgytinai
válgomai adv. nj. ž.: Valgomą dieną valgėm valgomai, o posnykie[je] – su silke Plng. Sukepinai blynus neválgomai Mžk.
| refl. Dkš, Vlkv, Šk, Al, Klt, Prng, On, Ėr: Kai nėra bulvių, duona greit válgosi DŽ1. Kap válgos, tai reikia ir valgyt Pv. Nesválgo nei pienas, nei niekas Dglš. Nesválgo da ir tau dorai po zekvijų (dar pagiriotas)? Slm. Kur čia nebus musių: čia válgos tankiau ir langai daros Pš. Sakramentus šventuosius … ne tiektai palytėtis, bet ir válgytis mumus prileidžias, idant … ižganyti būtumbime DP403.
| nj. ž.: Žmonims daba pyragai válgos Grd.
ǁ intr. apsirūpinti maistu, prasimaitinti: Seniau válgydavo iš aruodo, o dabar iš terbos (ką nusiperka) Aln. Iš šitos karvės i tu válgai, o aš pusės žodžio nesakau! Klt. Isaakas mylėjo Esau ir rodas valgydavo iš to medijystos BB1Moz25,28.
| refl. nj. ž.: Kas iš rankų válgės (turėjo amatą), bado nepažino Šts.
ǁ Sut, N, K, M, LL50, MedŽ129,164 vartoti maistui: Tie obuoliai jau geri válgyt Pc. Pačios tos jau válgyt, kaip kiaušinis bulbos Kur. Válgyt tų bulbų nenusduoda, negardžios Rod. Sumukę agurkai – válgyt nebegali, tokie tik išmest Mžš. Gražūs pažiūrėt [pomidorai], tai bus skanūs ir válgyt Č. Gardu válgyt, kai paršas uodegą mirkė (juok. sriuba su kiauliena) An. Baravykai va džiovinti, tai nėr gardžiau válgyt Rk. Dabar jau ir indus šulnio [v]andeniu perplaudžiam, o senai čia iš ežero válgėm Slk. Griežčiai būdavo dvejopi, geltoni ir balti: geltoni válgomi jau būdavo, skaptuodavom, o balti pašariniai Kp. Válgomos bulbos Dv. Mažoji valgomoji varlė (Rana esculenta) EncI488. Valgomosios medžiagos E. Válgomasis aliejus KII194. Per visą vaikščiojimą po mišką nieko nerado: nei uogos, nei valgomos šaknelės LTR. Nė kokio tokio daikto geramo ar valgomo nebuvo jų numūse, kuriuomi nebūt savo svetį vaišinusys S.Dauk. Ilgainiu žuvėdams, pastarą sykį į Žemaičius įsisukus ir viską valgomą suvalgius, pritrūko duonos M.Valanč. Davė augti iš žemės visokius medžius, gražius įveizėti ir gerus valgyti BB1Moz2,9.
^ Dvi geldelės, dvi pliauskelės, dvi valgomos, dvi žemėn metamos (riešutas) LTR.
ǁ Pn, Plš, Rz, Skrb apie bites: Bitelės válgo, ne ėda Grž. Bitės valgo medų J.Krišč.
| Tranai labai daug válgo Gg.
ǁ tr. SD1192, SD396 tam tikru laiku vartoti maistui duodamus patiekalus: Pusryčių, pusryčius valgau R130, MŽ171. Vakarieniauju, vakarienę valgau R130, MŽ171. Velykas válgo iš bažnyčios sugrįžę, o važiuodamas neválgai nieko Slm. Mūsieji namiegai pusryčių valgydavo laiku Vaižg. Reikia pusryčio válgytų, kultų eitų Slm. Dviejų sriubų válgydavom dažniausia pusrytį Plvn. Sėdam pietų válgyt – te gi dainos, sėdam pusdienio valgyt – dainos Dj. Pietų duodavo valgytien E. Buvo jau pietų valgomas, mišių laikomas metas J.Jabl. Idant tą večerę visi valgytumbim PK124.
| nj. ž.: Ir mes su duonele valgėm Velykas, ne su pyragu Šts. Da snapelis nenudžiūvo, ka pietus válgei [, o jau vėl prašai valgyti] End.
2. tr. NdŽ, LKT192(Zp), Aps ėsti, graužti: Avelė válgo šitą pieną, bet guotinia (karvelė) – ne Dgp. Jei palis, tai atolas ataugs gyvuliukam. Mes – tai mes, ale gyvuliukai neturi ko válgyt Dg. Išviriau paršiuku žolelių – gal válgis Vb. Vienok ir šunyčiai valgo trupučius, kurie puola nuog ponų stalo VlnE46. [Jėzus] guli ant sauso šieno, kurį jautis, asilas valgo Mž186. Lavonus kitus ing vandenį metė žuvims valgyti Mž427. Ir žmogui numirus, valgo jį angys bei kirmys BBSir10,13. Idant anys (gyvuliai) visokią žalią žolę valgytų BB1Moz1,30.
^ Anas cypia kap peliukas neválgęs Tvr.
ǁ intr. lesti: Tikt n’užmiršk, gaidau, per daug giedodama válgyt (sakoma lakštingalai) K.Donel. Gaidys šaukia vištas, pats neválgo LKT355(Nmč).
3. intr. LD29(Zt), LKKII200,212(Zt) pietauti.
◊ akimi̇̀s válgyti Mrj įdėmiai žiūrėti.
dúoną válgyti pragyventi, prasimaitinti: Iš siuvinėjimo dúonos neválgysi Sb. Vieni su grojimu válgo dúoną, kiti su arimu Slm. Neválgiau iš dainų dúonos, iš darbų tik Pkn. Mokyti tik iš galvos dúoną válgo Užp. Jūs išmokstat, dúonos neválgystat, eikit žemės dirbt Kp. Jau kažna, šituo plūgu kai dirbs žemę, ar válgis duonelę LKT328(Sug). Jūs iš to dúoną válgot, aš iš kito Krm. Neválgyste iš šautuvo dúonos: ar smertis, ar kalėjimas Vdn. Žiūrėk (Saugok Jnš), iš ko duoną valgai LTsV312(Vl). Kriaučius ir ant akmenio dúoną válgo JT268. Prakaite veido tavo valgysi duoną tavo BB1Moz3,19, SPI106. ×
kòc válgyk apie ką labai gražų: Šienas buvo kòc válgyk Tr. Ka gražiai anys dainuoja, kòc ir válgyk Msn.
mažai̇̃ kõšės válgęs apie labai jauną: Aš buvau mažai košės valgęs, kada ėmiau svetimą bandą ganyt Jnš.
nei̇̃ gė́rus nei̇̃ válgius niekuo nepasinaudojus: Jai baisiai pikta – nei gėrus nei valgius reiks mokėt Pc.
nei̇̃ (nė̃ Prn) válgęs nei̇̃ (nė̃) gė́ręs Lp nieko negavęs: Išėjau nei̇̃ válgęs nei̇̃ gė́ręs Šk. Sumokėjom ir išėjom nei̇̃ válgę nei̇̃ gė̃rę Šmn.
nei̇̃ (nė̃) válgyti nei̇̃ (nė̃) žiūrė́ti labai maža (ko valgomo): Nė̃ válgyt nė̃ žiūrė́t tos duonos Gs.
ne vãkar kõšę válgė pirštù suaugęs, ne vaikas: Tu, širdele, man nesakyk, aš ne vãkar pirštù kõšę válgiau Mrs.
nuo vi̇́eno pãdo válgyti Trgn gyventi tėvų ūkyje neatsidalijus.
rū́gščius kopūstùs válgyti knarkti: Parejo namona ir jau kopūstus rūgštus válgo LKKXIII119(Grv).
val̃dišką dúoną válgyti; sp sėdėti kalėjime.
válgyti nóri (prãšo Snt) Msn apie batą, kurio padas atplyšęs.
válgyti neprãšo Snt, Mrj, Sk, Mžš, Ds, Švnč apie šiuo metu nelabai ką reikalingą, ko vėliau gali prireikti: Tegul stovi [duona], válgyt neprãšo Žl. Pasisiūsiu [įkapių suknelę], tegu stovi – válgyt gi neprãšo Slk. Ko moki – válgyt neprãšo Tr. Neišmesk girnų, jos válgyt neprãšo, gal da priseit patiem kamaro[je] maltis Skrb.
žarná žárną válgo apie didelį alkį: Man žarnà žárną válgo Rš.
antsiválgyti (ž.) nj. pavalgius dar užvalgyti, užsigardžiuoti: Aš atnešu uogų antsiválgyti Pln. To pyrago antsiválgyk Slnt.
apválgyti tr.
1. [K], Š, NdŽ, KŽ iš visų pusių nuvalgyti: Sugavau žuvį, mėsą apválgiau, o kaulus pastačiau LKKXXIX183(Lz). Reikia mergaitėm žuvų sparneliai apvalgyt OG111.
2. DŽ, NdŽ, KŽ valgant kiek sunaudoti, kiek suvalgyti: Lig pavasariui bulbes apvalgytumėm Ėr. Pasiskerdėm meitėlį, tai mažumas drebėzgų jau ir apválgėm Ds. Turim dar̃ mėsos, kap apválgysim, tai gal nuspirksim kokį gaiduką Pv.
| nj. ž.: Tą košę apválgęs, tus lašinius suėdęs Lnk.
^ Gali ir ausis apvalgyt (daug valgo) Ds.
| nj. ž.: Merge tarnavau penkioleka metų, esu jau visokių košių apválgiusi (visko mačiusi) Gršl.
| refl.: Ateis vasara, mėsa apsválgis Klt. [Miltai] apsiválgo jau paržiem Slm. Jau biskį apsiválgę buvo, ir kažno ko nepadės tę [ant stalo] Šlvn.
ǁ NdŽ, KŽ viską suvalgyti.
3. Sd, Mšk, Žg, Trgn, Ml pajėgti suvalgyti: Žmogus tiek pasilieka [obuolių], kiek jis pats apválgo Alz. Dabar gerų uogų negali apválgyt, kiek priverdam Č. Turim gerą karvę, sviesto neapválgom Mrj. Šiemet kiaušinių neapválgysme Dglš.
4. DŽ1, Pg, Pc, Tr, Ds, Sdk, Lp, Vrn, Gdl, Grš, Rmš valgant nuskriausti kitą: Koki vaikai ir senus tėvus apválgo Rtn. Ana visus vaikus apválgo Dglš. Valgyk greičiau, ba apválgysme tave Mlt. Ačiū už obuolius, atėjęs jum apválgiau Brž. Pamotė pradėjo podūkros Gedulės nekęsti, ėmė ją apvalgyti, menkesniais drabužiais rengti MPas.
ǁ daugiau už kitą suvalgyti, valgant aplenkti: Tas vaikas kai sės prie stalo, tai jis mus visus apválgo Lkč. Tu mañ ir apválgai, ir apigeri Slm. Kai balana boba, o vyrą apválgo Ukm. Visus vyrus anas apválgydavo Dglš. Aš tave an agurkų apválgytau Nmn. Jei ją apvalgysi, tai karalaitę apsiženysi MPs.
5. Skr valgant suteršti: Vieno [žmogaus] apvalgyto maisto nebenori kitas valgyti rš.
6. refl. tr., intr. D.Pošk, N, M, J, Š, NdŽ, DŽ1, Lt, Km, Klt per daug prisivalgyti, persivalgyti: Po biškio visko válgau [po operacijos], tik neapsválgau Drsk. Mažas pilvas pasdarė: kiek čia suvalgiau ir apsiválgiau Pv. Tokis smaguris: kap prieg gardaus valgio pripuola, tai valgo, paki apsivalgo Lš. Apsiválgyk, tulžies išgerk, ir būsi sveikas Gdr. Kai tų girtuoklių [uogų] apsiválgai, esi girtas Pgg. Dabar par daug apsiválgo, vis su mėsa Pc. Tik neapsválgykit Velykose Dglš. Riebiais daiktais apsivalgytie, macniais gėrimais pasigertie Tat.
^ Ir bėginėja kap žalių žirnių apsivalgęs KrvP(Ndz).
7. refl. tr., intr. K, DŽ, Drsk, Srj, Ds, Km užvalgyti ko nors kenksmingo: Apsválgiau – eina seilės par burną Klt. Apsválgė gal kuom vaikas, vėmė Klt. Pernai vaikai, apsivalgę ūmėdžių ir pienių, buvo susirgę Rp. Žmonės trikiniuotos męsos apsivalgę LC1885,20.
| nj. ž.: Šią naktį vėmė, a ans apsiválgė ką noris Trk.
^ Senis žiūri, kad Valentas kažkoks lyg musmirių apsivalgęs J.Paukš. Jis vaikštinėjo kaip šungrybių apsivalgęs rš.
8. refl. Dg prisivalgyti iki soties, pasisotinti: Pasdairiau, kad tu apsiválgęs, ėmiau ir suvalgiau viščiuką (ps.) Dv.
atválgyti Rtr
1. tr., intr. BŽ624, DŽ, KŽ, Ds daugiau arba tiek, kiek kiti, suvalgyti, įveikti valgant: Aš aną atválgiau, t. y. daugiau suvalgiau kaip jis J. Geras tau be piemuo – tris vyrus atválgo Š. Geras darbinykas už du atválgo Blnk. Jy už keturias žmones atválgo, valgo ir vemia, valgo ir vemia Slm. Vaikai atsigulė be vakarienės, tai ryte dukart atválgė Smn.
^ Kitas mažas didelį su kojom ir su rankom (visiškai) atválgo Asv.
2. intr. Slm suvalgyti už kitą: Kad aš nevalgau, tu už mane atválgyk Ėr.
3. intr. privalgyti už kitą laiką: Pernai atválgėm grybų ir už šiuos metus Vrn.
^ Neatválgysi už nebūtą (ką praleidai, tas ir dingo) Rs.
| refl.: Grafo rūsiuose buvo tiek maisto, kad galima buvo už visą pereitą laiką atsivalgyti! B.Sruog.
4. tr. J, KŽ valgyti pas tą, kuris anksčiau buvo vaišinamas: Pas jus valgiau, kada jūs pas mane ateisit atválgyt? Zp.
| refl. tr.: Skolą atsiválgyti KI7.
5. intr. Kpč kurį laiką kur maitintis: Atvalgiau dieną pas juos, einu vėl Saliamutės galan J.Balt. Jis, būdavo, dieną atválgęs pas kitą eina Dbč.
6. tr. Grv atšipinti valgant (ppr. ką rūgštų): Atválgiau dantis [nuo obuolių] Rs.
| refl.: Dantes atsiválgė, ką plutos ankąst negaliu Grv.
7. refl. LL119, Š, DŽ, KŽ iki soties privalgyti, prisisotinti: Nueisiu svečiuos, tai nors medaus atsiválgysiu Ds. Piernykų tai ir vaikai greit atsiválgo Slm. Grybų greit atsiválgai, kap tos žuvelės be kaulų Aps. Atsiválgiau obuolių, dantes bijos Drsk. Valgėm valgėm i negalėjom atsiválgyt Kdn. Nu jau dėl to dabar tai ir aš atsiválgysiu žuvų! Sdk. Negali atsválgyt, kokios skanios bulbos Aln. Ir gėrė, ir valgė visi, kas ko panorėjo, atsigerti, atsivalgyti negalėdami V.Krėv.
ǁ Ds, JnšM, Rod apie labai gardų: Grikinis blynas atsiválgyt nemožna Švd. Gardi bulbienė – neatsiválgysi Ėr. Morkvelės intarkavok, cibulio indėk – neatsiválgysi viralo Klt.
| nj. ž.: Neatsivalgomas y[ra] pyragas, iškeptas viename pečiuo[je] su vėdarais Šts.
8. refl. Snt, Alv daug ar ilgai valgant pasidaryti negardžiam: Pienas niekada neatsiválgo, iž mėsos – atsiválgo Švnč. Neima lašinių nei burnon, jau atsiválgė Ps. Atsiválgė per ilga lašiniai Dglš. Vienuolika avių papjovė, tai atsiválgė man tas lajus, per ilgą laiką negalėjau nei žiūrėt Pv.
| prk.: Aš jau siuvimo atsiválgiau (įgriso) Kn.
^ Ir gera duona atsivalgo KrvP(Lb).

×daválgyti (hibr.)
1. intr. Erž, Slm, Ad pakankamai privalgyti: Mano vaikai vargo regėję: i nedaválgę, i nedasvilkę Dglš. Kad ir nedaválgę, nedaapsiavę, nedaapsitaisę buvom, ale linksmu buvo Kp.
^ Geriau nedaválgyt, ką paskui rūgaut Aln.
2. tr. baigti valgyti: Davalgau, davalginėju D.Pošk.
įválgyti K
1. intr., tr. Š, J.Jabl, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLIII317, Grdž, Alk, Žvr, Slv, Al, Vrn pajėgti, galėti suvalgyti: Ligonė įválgė šiandien šmotą J. Vyrai visi daugiau įválgo Erž. Visą dieną nevalgę daug gali inválgyt Rmš. Neseniai valgiau, daugiau negaliu inválgyt Kt. Kažin kas čia man yr, kad nebeįválgau Skr. Ojė, neįválgysi – kepta silkė baisiai sūri! Pc. Karšti tie kopūstai, kas juos įválgys! Jrb.
| Viena [gaspadinė] sakanti, kad muno šeimyna didžiai įvalgo, o antra sakanti, kaip muno šeimyna nieko neįvalgo S.Dauk.
2. tr., intr. N, J, NdŽ, KŽ, Ktk suvartoti maisto, suvalgyti: Ligonis blogas, nieko nebeįvalgo; ką tik įválgys, tuoj išvemia Š. Kaip tik ką įvalgau, tai ir maudžia Sv. Kas mažai mėsos įválgo, tas ilgai gyvena Dkš. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius traukia, tai pardien valgau valgau, vakare jau inválgau Slk. Tai inválgiau tuos metus žuvų! Lp.
| nj. ž.: Ką tik įválgo – vema Užv. Par daug įválgiau, i vėl atsiranda negerai End.
3. tr. valgant ką nors įryti: Aš kaulą įválgiau Alk. Tamsoj nesmagu valgyt – dar gali kokią musę įválgyt Žvr.
| prk.: Mes gana gerai žinojom, kad mes nuo uždraustojo medžio smertį įvalgysim prš.
4. tr. ko kenksmingo užvalgyti: [Jautiesi] taip, lyg būtum ką įvalgius ir norėtum vemti Mš.
5. refl. J, RtŽ, KŽ, Aln daug privalgyti, įsitraukti į valgymą: Nenoromis nenoromis, o kai įsiválgė, tai už visus daugiau suvalgė Š. Nieko sau: gali valgyt įsiválgęs Jrb. Išsyk nenorėjo, paskui įsiválgė Snt. Nenorė[ja]u – valgiau valgiau ir insválgiau Prng.
6. refl. įsipenėti, įsiganyti: Kūdas buvo, paskui insválgė, pariebėjo Prng.
7. tr. valgant įsiskolinti: Šimtą auksinų esi jau tamsta įválgęs: trečias mėnuo nieko nemoki Š.
| refl. KŽ: Esmu skolingas, kur įsiválgiau, t. y. ant duonos (= duonai) žyčijau J.
8. refl. prk. įsigraužti gilyn: Jei ženklas pasiliekt, kokį pirm regėjo, bei toliaus neįsivalgė ant odos, tada turi jį plebonas vėl septynias dienas užrakinti BB3Moz13,5.
išválgyti K, Rtr, NdŽ
1. tr. R42, MŽ57, N, Š, DŽ, KŽ, Sn, Lkš, Erž, Ul visus ar viską (iš indo, iš vidaus) suvalgyti: Keleivis išválgė visą bliūdą košės J. Viską išválgėm, matyt, pagada bus (juok.) Snt. Dabar išválgyč bliūdą degtienės, ai kokia skani buvo! Užp. Kartą jos didybė per pietus paėmusi kaulą išvalgė smegenis ir jį vėl padėjo į dubenį J.Balč. Pastatai kuliešį, teišválgo ik dugni LzŽ. Peržiem penkis ar šešis duonkepius [saldės] išválgom su bulbomi Kpč. Batvinių lėkštelę išválgau, ir gana Vp. Nebeišválgysiu aš viso bliūdelio, tik prižagsiu Plvn. Ir kaip buvo išvalgę javus, iš Egipto atgabentus, bylojo jų tėvas jumpi BB1Moz43,2.
| nj. ž.: Tiek smetono liuobi išválgyt, tai da nemirsi! Slnt.
| prk.: Marti anytai daug sveikatos išválgė Dglš.
^ O jūs neišválgėt – gausit su ubagu gulėt! Grk. Išvalgyte neprisivalgysi, laižyte neprisilaižysi MŽ171.
| refl. tr., intr. KŽ: Tokiai didelei šeimynai valgant, veikiai išsiválgo aruodas Š. Nėra, išsiválgėm ryto viralą Db.
2. intr., tr. Ėr kurį laiką valgyti: Visą amžių gražiai neišnešiosi, skaniai neišválgysi Jnš. Visą gavėnią sausai išválgydavom Škt.
| nj. ž.: Aštuonias savaites reik išválgyti su pasninku Krž.
3. tr. valgant nudilinti: Priekis mano dantų išválgytas – pusantro dantelio liko Mlt.
| refl.: Smagenys išsiválgė – silkės nesukramtau Klt.
4. refl. iki soties prisivalgyti: Kad mane paimtų šitas virėjas [į pačias], tai aš nor išsiválgytau (ps.) Ūd.
5. refl. nj. ž. pasivaržyti, kas daugiau suvalgys: Eisva išsiválgyt: katras didesnę porciją suvalgysiav Šts.
6. tr. LL288 išėsti, išgraužti: Kirmėlės jo (Erodo) kūną visą išvalgė, kaip antai, maitą kokią išvalgo BPI112. Šašai išpūstydavo kaip valgyti išvalgydavo visą kūną žmogaus BPI188.
◊ mažai̇̃ kõšės išválgęs apie labai jauną: Pačiai nėr ko galvą sukt su dukteria – mažai̇̃ dar kõšės išválgius Jnš.
nuválgyti K
1. tr. Š, KŽ kiek nuo paviršiaus ar dalį suvalgyti: Mėsą nuo kaulų nuválgyti NdŽ. Vėl mano duona nuválgyta NdŽ. Buvo pilna puodynė sviesto, dabar jau nuválgėm trečią dalį Ėr. Silkę pajemu, nuo galvos lig uodegai nuválgau Žl. Nuválgyk kiek, tada vė užpilsiu Dglš. Nuválgiau sūrio galą PnmA. Ačiū, pavalgiau, matai, kiek nuválgiau Sk.
| nj. ž.: Nenuvalgytą obulą pametei! Ar tas yr nuvalgymas? Šts.
^ Kas nuvalgo košę nuo kočėlo, tas gauna vyrą su ilga nosia Prn. Da penki žmonės šeimynos prisidėjo – nuválgysit nuo galvos plaukus Slv.
| refl. tr., intr. Š: Jau nemažai kopūstų nusiválgė DŽ1.
| Košės buvo visur tiek daug, jog tas, kas norėjo eiti į miestą, pirma turėjo kelią nusiválgyti (ps.) NdŽ.
2. tr. Al nurinkus suvalgyti: Vyšnės (uogos) nuo medžio nuválgytos KI7. Kai nuválgysim vieną ežią [svogūnų], pradėsim kitą Jnš. Buvo dvi obelaitės alyvinės – tuos (obuolius) baigiam nuválgyt Gs.
| nj. ž.: Vaikų mažiau, rasit nenuválgo [uogų] Krtn.
3. tr., intr. pavalgyti: Nuválgyti ką ten padarei? NdŽ. Šiandie gardžiai nuválgiau Mrj.
4. tr. Bgt daug suvalgyti: Mėsos da nuválgo, ir gurkliukas yra Kt.
ǁ įstengti viską suvalgyti: Po dešimts metų obuolių nenuválgysi – sodas užaugs Pc. Tų lašinių vienas nenuválgysi! Šd. Dirbk ir valgyk, kiek nori, ir mėsiško, pieniško nenuvalgoma M.Katk.
| refl. tr. nj. ž.: Meisą valgo, po bekoną katrą metą nusiválgo Akm.
5. tr. Mžš valgant nuskriausti, apvalgyti: Kad tik nenuválgytų vaiko [didesnioji] mergaitė Rm. Vienas brolis vis kitą brolį nuválgydavo Grž.
| nj. ž.: Pri būrio tavi nuválgytum, nognai lėtai valgai End.
ǁ valgant skurdinti, viską suvalgyti: Juk dykai negalime tamstų nuvalgyti Pč.
| refl. I: Nusiválgę tie linkuviečiai, kad teip nieko nebeturi Lnkv.
6. tr. nj. ž. valgant įveikti, aplenkti: Valgykiavos – katras katrą nuvalgysiav Slnt.
| refl. Grž.
7. tr. įstengti nuryti: Drugiu serga ir nieko nenuválgo Tvr.
8. tr. Dg valgant nudilinti: Aš senas, ir mano dantys nuválgyti Prn. Senoji Rozalija atrinko iš krūvos kreivai nuvalgytu šonu medinį šaukštą, atkišo man J.Balt.
| refl. nj. ž.: Jis dantis turėjo, ale negalėjo valgyt, kauliukai nusiválgė, paliko kaip gyvanagiai Skdv.
9. tr. nugraužti, nuėsti: Regi, kaip kirmėlės kopūstus nuválgė Ds. Ištiesk savo ranką ant … žiogų, idant anys ant Egipto žemės ateitų ir nuvalgytų visas žoles ant žemės BB2Moz10,12.
| prk.: A ugnis tave suės ir kardas nužavins, jis tave nuvalgys kaip vabalai BBNa3,15.
paválgyti KBI11, Rtr
1. intr. Sut, N, K, M, LL158, L, DŽ, KŽ baigti valgyti: Dabar ir jie turėtų būti pavalgę J.Jabl. Valgykite dabar, paválgykite, tuomet pakalbėsime! NdŽ. Tas stalas paválgė, paskiau kitas stalas [valgo] Rm. Pakol paválgysi, tai ir išvažiuos Mlk. Pavalgius reikia šiek tiek pagulėt, kad taukai aplink bambą apsisuktų (juok.) Tvr. Par gerą gaspadorių paválgęs prigula An. Rimas čiūkš čiūkš paválgė, apsitaisė – ir nebėr Kp. Pienas tik paválgius ažusemt Btrm. Buteliuke mažutės, baisiai karčios ropeliūtės – paválgius gert Klt. Pavalgęs ėmė kepurės ieškoti J.Bil. O kol valgė, tai gardavo, o paválgius ligą gavo DrskD240. Mes pavalgę eisma gulti, rytą ankstie kelsma kulti D110.
| nj. ž.: Aš paválgysu ir eisu lauko LKT100(Krtv).
^ Ka nepaválgei, tai su paršais pabaigsi Bgt. Jei pavalgei, duok katei nosį nulaižyt LTR(Šd).
| nj. ž.: Paválgiau, atsisukau – i vėl noriu valgyt Nmk. Paválgęs – dirbti, pasenęs – mirti LTR(Šll).
| refl. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Snt: Šeimyna pasivalgę po savo patalo sulindo Žem.
ǁ tr. Sb tam tikru laiku baigti valgyti patiekalus: Jis paválgė pietus, pavakarę J. Onelė pavalgydavo pusryčių ir bėgdavo į lauką Žem. O ką žmonės pas jus daro vakarienę paválgę? Jrk. Pusryčio paválgom ir einam linų brauktų Šmn. Ažugavas paválgo, tai septynias nedėlias mėsos nekliudo Vdn. Pavalgius pusrytį užeina [bernui] didelis miegas SI183. Tik pietų parvažiuoja paválgyt, tai par dieną nėra namuose jo Krs.
| nj. ž.: Ankstie reik kelties, ankstie išverdam [pusrytį], ankstie paválgom Klk.
| refl. tr.: I ma[n] dvidešimt markių įdėdavo pietus pasiválgyt Raud.
| nj. ž. End, Pln: Pusrytį pasiválgysi ir išeisi linų rauti Nt.
2. tr., intr. LzŽ, Nj, Ker panaudoti maistui: Jis nusipirko sau paválgyti NdŽ. Neturėjo nė tam kartui ko paválgyti NdŽ. Bulbų su pienu paválgai – užtenka pardien Dkk. Jau tinimą atleidė, paválgiau rūgusio pieno Dgč. Galva sukas, kai girtuoklių paválgysi Aps. Girninių [miltų] duonos paválgai Pls. Nieko nepaválgai žuvų, kas tę tos žuves Klt. Primaišyk gaidžio, tai paválgysim Žrm. Parejo rugius pjovę, agurko paválgė su duonyte, ir gerai Kpr. Kad jau yra žirnių pavalgomų, tai jau yra ir riešutų Sln. Ažugavose paválgai pieno, tai paskui tik po Velykų Žl. Ažneškit, tegul medaus paválgo Nmč. Linus pasėjus sėjėjui duodama kiaušinių pavalgyt LTR(Mrc).
^ Kai pakrutėsi, paválgysi kai su medum Švnč. Kai paválgysi kariuomenės duonos, lėksi namo kai pakaustytas Švnč. Pavalgęs pieno kap arklys šieno ilgai netęsi LTR(Mrc).
| refl. NdŽ: Pasiválgė vieną kartą, atejo dar Gr. Aš ne skyt [vyšnių] atėjau, pasiválgyt Skr. Da žirnių pasiválgė i jau neatsikėlė žmogus (mirė) Slv.
| nj. ž.: Pasisėskiam i pasiválgykiam Šv. Aš pasiválgau pati, ką turu Rsn. Tinklelį įleis savie pasiválgyti [žuvų] Plng. Skiestinės košės pasiválgysiu ir išeisiu į Kulius, į bažninčią Kl. Pasikrėsk, pasiválgyk, gal i gausi tą savo obulą (ps.) Gd.
3. tr., intr. N, KŽ, LzŽ, Kbr, Žg, Km, Švnč, Dglš, Arm, Asv, Pv pasisotinti valgant: Daug nesuvalgo, maž nepavalgo, t. y. kur daug šeimos, parteks, o kur maž, neteks duonos J. Abu vieno viščiuko nepaválgys NdŽ. Gyvenu ne ant ledo, galiu dar kitam duot paválgyt Gž. Šitep paválgę galim eit ir akmenų skaldyt Drsk. Aš gi soti, paválgius Avl. Ė kap paválgęs, tai ne bėda LKT355(Nmč). Susėdam visa draugė, kad paválgom! Eiš. Buvom linksmi ir paválgę Kč. Ir paválgius, ir prisdengus Slk. Jam ir paválgyt reikia, ir apsisegt Btrm. Ką ažsidirba, reikia paválgyt, apsvilkt Ad. Da ir paválgau neblogai, ir matau, tik viena ausia nebegirdžiu Skdt. Mūsų tėvas tai da ir paválgo Skp. Reikia ir paválgyt duot žmogu[i] Rod. Aš daugiau badum būnu, kap aš paválgau Pls. Tu gi, Kazimier, pavalgyk gerai an kelio, da ir pasimk KlbIV82(Mlk). Jum nėr kada ir paválgo Lnt. Ko paduodi, tai to paválgo Pl. Pieno yra, višta kiaušinį sudeda, i paválgom Klt. Kurgi nebus stora – paválgyt kiek nori, ko nori Slk. Darbas reikia dirbt, ale reikia ir paválgyt Krns. Nelabai aš noriu valgyt – namuose paválgęs Pšš. Ko tiktai jis norėjęs, to pavalgęs Sln. Atėjo paskirtoji valanda – atsisėdai, pagėrei ar pavalgei Vaižg. Pavalgė, atsigėrė [kareivis], padėkavojo tam senukui už jo dovaną BsPIV7. Prausdamasis i atsigeria, i paválgo (labai prunkščia, taškosi) Plv. Ko verki – nepaválgius, nepaklota, neužklota!? Lb. Savęs neskriaudžiam, paválgom pilna burna Mrj.
| nj. ž.: Negaliu sakyti, paválgiusi buvau, apauta Všv. Menkai paválgęs žmogus, iš kur ans nebūs pardžiūvęs End. Kas paslinko darbuoties, visi buvo paválgę Trkn.
| prk.: Tai gražiai kalba, jo kalbos paválgai Vlkv. Oi dukrele mano miela, aš pavalgiau atodūsių, aš pavalgiau atodūsių, atsigėriau ašarėlių LLDIII699(Lyda). Aš paválgius, broleli, didžio vargelio Vlk.
^ Tei[p] kai šventą dieną paválgėm Erž. Paválgiau kap per Velykas Dkš. Vaikeliai, kap par momą paválgaita! Rš. Sveikas paválgęs! KII363. Kai paválgysi, tada bus dėkui Trgn. Kad kas paválgytų, būtų gerai (sakoma labai pavargus) Erž. Jau aš paválgiau duonos pas visokius (visko patyriau) Vrn. Da kad nevalgei šitos duonos, tai da pavalgysi Ktk. Be savo duonos esi nepavalgęs LTR(Kš). Gardus tik paragaut, o ne pavalgyt KrvP(Jnš). Namie paválgyk (Nueik pavalgęs Pnd), tai ir svečiuos gausi Ukm. Kad nepavalgei – neprisilaižysi Gdž. Jeb ko valgai, by pavalgai M.Katk. Šiandien paválgiau, o ryt Dievas duos Jz. Kasdien gražiai nepanešiosi, gardžiai nepavalgysi LMD(Pšl). Nekramtęs nepavalgysi LTR(Zp). Ko ana te važiuos – paválgius šikt! Žl.
| refl. R, MŽ, TS1899,12, NdŽ, LzŽ, Asv, Kb, Lzd: Mažumą pasivalgyti N. Sotinai pasivalgiau, prisivalgiau D.Pošk. Dėkui, aš jau pasiválgiau Lkč. Pasiválgau, pasigeriu, gerai viešnagėt Mlt. Tegul pasiválgo ir eina! Kš. Į stotį aš pasiválgiau ir pasilsėjau Plšk. Ir aš eisiu, duos man įsigert ir pasiválgyt (ps.) LKT395(Lz). Prie itokio darbo lengvo, tai kap pasválgo, tep gerai Vrnv. Pasivalgė iš tos savo skrynutės ir nakvoja BsPIV7. Taigi nurykim jau prastoką savo kąsnelį, ik ruduo po tam mums duos riebiaus pasiválgyt K.Donel. Eik, Sigute, eik, dukrele! Šilta duona šiandien kepta, rūgšti gira vakar raugta: pasivalgai, atsigeri! VoK133(Mrj). Pasivalgę kaip privalo, mudu eisiv ir prie dalgio A1885,70. Pasigėręs, pasiválgęs matušaitei dėkavosiu JV980. Pasivalgęs, pasigėręs bizyk namon gulti! KlvD175. Eikit pakajuje, susišildykit ir pasivalgykit BtJokL2,16.
| nj. ž.: Tai bent gerai pasiválgiau! Slnt. Gerai paválgos i drūktėjas Krš. Dirbo kaip arklys, o atlyginimą tegavo paválgyties ir apsidaryti Bdr. I paválgyties blogai tebuvo, o darbo daug Krt. Kažkas negerai yra – atrodo, ir skaniai buvo, o paválgiau kaip par torą Vkš. Pasiválgiau kaip į rugpjūtę Krt.
^ Sėskis, namie pasivalgysi PrLXVII17.
| nj. ž.: Vis tik pasivalgė gerai duonelės (ilgai gyveno) Žem. Meldusys reik ir pasivalgyti Jn(Kv). Kas pasiválgęs neeita gulti, tas y[ra] slinkis Kin.
ǁ J.Krišč, LTR(Srj) pasimaitinti (apie bites).
4. intr. Dg sugebėti, galėti valgyti: Jie paválgo be pinigų NdŽ. Kaip jis te paválgo su taim trim dantim?! Mžš. Da pats paválgo, pats paskelia, pats atsigula [ligonis] Eiš.
5. tr. NdŽ, Rod, Dsn suvalgyti: Jei nežinotau, tai ir paválgytau Stk. Morkvas nuog lauko paválgo Dv. Visiemu svotamu gana: in stalo nė kąsnelio, o po stalu nė kaulelio – visa paválgė Dv. Valgis – ne padarynė: paválgyti gali viską Tlž.
| refl.: Ir pasválgo, kap draugė nemaža Asv.
6. tr. suėsti, sugraužti: Bjaurios ir liesos pavalgė (viršuje suvalgė) septynias gražias riebias karves BB1Moz41,4.
| refl.: Stojose vilku, susigavo avį, pasivalgė DS309(Stak).
| nj. ž.: Anam (zuikučiui) valnu pasiválgyti, atsigerti ir pasidžiaugti BM377(Plng).
ǁ refl. prisilesti: Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė … ir pasiválgiusios pliuškėjo pasaką savo K.Donel.
papaválgyti (dial.) tr. viską suvalgyti, pasisotinti: Vitvisi kartu sėdasi ir papaválgo Dv. Draugė ma[no] papaválgė, o ma[n] nieko nepametė Dv.
| refl.: Ar jau papasválgėt, vaikai? Dv.
parválgyti tr.
1. bevalgant sudilinti: Aš parválgiau dantis in duonos plutas Kt. Tai aš jau ir dantis parválgiau an šitos duonos Sdk.
^ Dantis parvalgei, šikną praperdei ir Punios neregėjai LTR(Mrc).
2. suvartoti valgant, suvalgyti: Daugiau parválgom, kap uždirbam Vrn.
3. praleisti valgant, pravalgyti: Nei daug pargėriau, nei daug parvalgiau – rymo balnelį, šyvą žirgelį TDrIV1(Vlk).
◊ danti̇̀s parválgė apie gerai nusimanantį, įgudusį: Ant šito danti̇̀s jau parválgęs Lš.
pérvalgyti KŽ
1. tr. BŽ364 valgant aplenkti, įveikti: Jis visus pérvalgo NdŽ. Kitas mažas senį pérvalgo Rod.
| nj. ž.: Eisiav išsivalgyti – katras katrą párvalgysiav Šts.
^ Ne žmogus duoną pérvalgo, bet duona žmogų Rod.
2. tr., intr. Š, BŽ156, NdŽ, DŽ1, Rmš, Km, Alks, Dkšt, Ad paskubomis, truputį užvalgyti, perkąsti: Vienas žmogus tai ką parválgai, ir gerai Slm. Pérvalgiau ben kiek avienos raumeniuko Skp. Palauk, duok pérvalgyt! Blnk. Tėvas pérvalgė ant greitųjų ir išvažiavo Ds. Reikia pérvalgyt ir eit Aps. Pérvalgė kruopelę i nuej[o] Dglš. Gauna gal par žmones ką pérvalgyt Ob.
ǁ tr. tam tikru laiku paskubomis suvartoti maistui duodamus patiekalus: Pietus parválgo kiek ir vėl lekia darban Krs.
3. tr. įstengti suvalgyti: Nepérvalgau daug bulbų Dglš.
4. intr. per daug privalgyti, apsivalgyti: Dabar visas svietas pérvalgo, ir dar negadna (negerai) Dv. Ana tę pérvalgė, šta jai negerai pasdarė LzŽ.
| refl. N, L, LL186, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Skrb, Aln: Persivalgau, persiėdmi R359, MŽ481. Jijė pársivalgė, t. y. daugiau valgė, kaip reikia J. Valgait kiek lenda, liš nepérsivalgait LzŽ. Skanumas tų virtinių: kad neparsiválgyčia! Mžš. Daba tai geresnių laikų nebesulauksi – parsigėrę, pársivalgę! Žg. Du dalykai tikri: žmogus ridikų nepérsivalgis, karvė burokų nepersiės Krs. Rudinį … prylaidus ir paršus paskerdus … vaišino savo šeimyną … lig parsivalgant S.Dauk.
| nj. ž.: Bado nematėm, o pársivalgę vėl nebuvom Ub. Kokie skani kopūstai, tu galėjai parsivalgyti! Vgr.
^ Dukart pilvą sopa [šykštuoliui]: namie nedavalgo, pas svetimą persivalgo Mrc.
pieválgyti (dial. ž.) intr. Kin nj. privalgyti: Mes esam apsirėdę ir pyválgę Rmč.
| refl.: Tu tų žievių pysiválgai – ema piktis Kin.
praválgyti tr.
1. Asv valgant pradilinti, sugadinti: Dantis praválgiau, akis pražiūrėjau, ir viskas jau Grv. Aš jau dantis praválgiau Ig. Vėderelio nepraválgiau i dantų neturiu Dglš.
| refl. Mrc, Grš: Sako, dantys prasikalba, ne tik prasiválgo (sakoma plepiai moteriškei) Mlt.
2. J, Š, Rtr, LL186, NdŽ, KŽ, DŽ1, Vb, Rm, Mžš, Avl, Klt, Auk, Graž išleisti, išeikvoti valgiui: Praválgėm drabužius, patalynes, viską Ldvn. Valgot valgot ir praválgot, nieko neturit Vj. Ką par vasarą uždirba, tą par žiemą praválgo Skrb. Ką uždirbdavo [Gugis] – pravalgydavo, o ko nepravalgydavo, tuojau pragerdavo V.Krėv. Par metus biednasis praválgė šimtą rublių ir pradėjo vėl badmiraut BM133(Klov). Da kol turėjo pinigų, tuos pinigus pravalgė, paskui pravalgė ir arklius, ir bričką BsPIV233. Nedaug pragėriau, nedaug pravalgiau: rymo balnelį, šyvą žirgelį KrvD185.
| Žemę bandelėm praválgis (iš turgaus grįždavo bandelių prisipirkęs) Šmn.
| refl. NdŽ, Mrj, Sb: Pilvotas žmogus nebus bagotas, anas prasválgo Krns. Kad neprasigersi – neprasiválgysi Kp.
| nj. ž.: Prasiválgiau išposnykavęs visą gavėnę, neužteksu nė piningų Šts.
3. valgant nuskriausti ar aplenkti, apvalgyti: Tegul sau valgo, nepraválgis Slm. Atsiskirkim bulves, tai nė vienas kitą nepraválgysim Gs.
4. valgant sunaudoti: Ka būt medžiotojas [vyras], tai mėsos negalėtum praválgyt Upn.
5. Mrj kiek nuvalgyti.
◊ danti̇̀s (dañtį Al) praválgė Ppr, Msn, Bgt; TŽIV511(And); dañtys praválgyta apie gerai nusimanantį, įgudusį, ilgai ką dirbus ar darius: Dėl sviesto gerumo manęs neapgausi – danti̇̀s sviestu praválgiau Mrj. Kaipgi nežinosi, kad jau čia žmogus danti̇̀s praválgęs ant šito darbo Kkl. Danti̇̀s praválgiau an kaladų (veždamas rąstus)! Lp. Nemokyk melžt, aš i danti̇̀s praválgiau prie tešmenio Ps. Kur nebus jos audeklas geresnis?! Beaudžiant jos ir dañtys praválgyta, ir šikinė prasėdėta Prng. Šitam darbe danti̇̀s praválgęs, šikinę praperdęs Dglš. Danti̇̀s praválgei, o dar nežinai, kaip paskaityt Čk.
priválgyti
1. intr., tr. SD163,260, R, R299, MŽ, MŽ400, D.Pošk, Sut, I, K, J, LL103, L, Š, Rtr, DŽ1, KŽ, Žl, Lt iki soties pavalgyti: Neprivalgau duonos N. Visi valgė ir priválgė NdŽ. Priválgyti už tris dienas NdŽ. Žolės priválgom ir vis tiek dainuojam (bado metais) Ad. Aš valgius ir priválgius šiandie Slk. Nieko daugiau nenoriu, lig davaliai priválgiau Mlk. Kai sausiai ką suvalgau, rodos, nepriválgiau, ir gana – reikia sriubos Aln. Tai mat par tris kartus jis šiaip teip jau priválgė Sb. Kai jy pati priválgant[i], tai, kas liko, duodant[i] vaikam ir močiai Slm. Šita piemenė vis aplaupo ir aplaupo duoną, vis nepriválgo Šmn. Viena karvė – pieno priválgyt nepriseidavo Dgč. Rūgyto pieno privalgė – pilvas pukši Ad. Priválgiau plyštinai Ds. Aguonų priválgius miegas jema JT384. Galgi atejo priválgyt, – pasgrožėt atejo boliun! Klt. Kadai grūšių tai priválgydavom! Dglš. Didelė čia manta tie tavo obaliai, nueisiu pas dėdę ir priválgysiu, kiek noriu Skrb. Privalgė seno, ir sopa kriūtinę Klt. Tas jau būt priválgęs, bet katė užmynė jam ant kojos (ps.) Nm. Vaike, priválgydams ir gerdams mandagiai elkis K.Donel. Kam išbėgai taip, prastojęs kaimenę kiaulių? … Ar reikėjo tau bensyk išgyt nepriválgius? K.Donel. Pilna burna priválgote ir dar negerai! Pv. O ėmęs septynetą duonos … laužė ir davė mokytiniamus saviemus … Valgė tad ir priválgė visi DP299. Jie valgys, o neprivalgys CII367. Turėjo duoną valgyt sverdami, o valgydami neprivalgyt ir išdžiūti rūstybėje tavoj MKr41. Mes turėjom Egiptui ir Asurui pasiduoti, jeib duonos privalgytumbim BBRd5,6.
| nj. ž.: Kaip jau begalia būti geriau, jug y[ra] priválgę kožnas vienas, ko tik nora Kl. Rods, jei košės nepriválgei, ta nepavalgęs esi Lž. Užgavėnių dieną tiek blynų priválgęs, ka susirgęs Gd. Anos valgoma liga: valgo i neprivalgo Šts. I ką tu ten gali darbininkas priválgyti iš tos pusės silkės KlbXXXII(1)68(Ms). O dabar žmonys y[ra] priválgę i piningo tura, o dainos nebėra End. Tos meisikės nebuvo lig priválgant nė vaikams End. Aš geriau priválgiusi mirsu negu išalkusi Sd. Par gavėnę – sykį priválgyti, o dusyk užsikąsti [kasdien] Žlp.
| prk.: Dulka te pas bulbas, žemių priválgo kiek gana! Jon. Eikš valgyt. – Jau privalgiau šiandien ir ašarų B437,808, PrLXVII3. Jau privalgiau iš ašarų N. Jis ant savo neprietelių atsitiešytų, kur kardas ės ir iš jų kraujo privalgys ir apsigers BBJer46,10.
^ Su tavim ūtaryt, tai reikia geležinių pupų priválgyt (būti labai kantriam) Švnč. Su juo kalbėt reikia pupų priválgius Zr. Važiuojam tykiai, kap muilo priválgę bobos Ad. Priválgiau kap agurkas Dkš. Priválgiau, kad pilvas aukščiau bambos užsirietė Vlkv. Privalgiau teip, kad blusą ant pilvo sugaučiau LTR(Šmk). Priválgiau lig kaklui Ds. Priválgė iki ausų Vlkv. Privalgiau kai ant tėvo šermenų B. Privalgė kaip per Užgavėnes PPr289. Privalgiau, net šonkauliai braška Kp. Priválgiau – nat krosnis griūva (raugėju) Alks. Oi! Kaip aš jau priválgau – žvirblis sulesa daugiau Jrb. Nė ko skubytis [tekėti], priválgysi da tos košės, paspėsi Jnš. Aš ženijaus dvidešimt aštuonių metų ir davaliai tokių pyragų priválgiau Brž. Pyragų privalgęs nedaug tenudirbsi LTR(Auk). Namai ne blynais dengti – neprivalgysi LTR(Vv). Ateik priválgęs, ir čia gausi Sch74; B, LTsV254(Grk). Kad namie privalgysi, ir kitur ką gausi J.Jabl. Ateik neprivalgęs, ir čia (svečiuose) negausi KrvP(Ps). Jei valgyte neprivalgysi, laižyte neprilaižyti B436,855. Kad neprivalgei, neprilaižysi Nj. Jei neprivalgei, tai ir neprigramdysi Lš. Darbus, kad ir mažą gauna algą, taip pat privalgo S.Dauk. Privalgęs daug nebūsi bagotas, o tik pilvotas LTR(Vdn).
| nj. ž.: Druska ta ne duona, anos nepriválgysi Pln. Jei esi sveikas, i bagotas – priválgai a juodos, a baltos [duonos] End. Lig nosės priválgę dabar visi būna Všv. Ka išsižiočiau, būt matyt – tiek privalgiau! Rs. Suspėsi, suspėsi dar, priválgysi to pyrago End. Toks muno gyvenimas: nė išalkęs, nė priválgęs Jdr. Maža maža karvikė bebėgdama privalgo (ritė) Grg.
priválgytinai
| nj. ž.: Tiktai builės su meisa i viskas, i tos meisos lig priválgytinai Kl.
| refl. tr., intr. MŽ, MŽ171, D.Pošk, S.Dauk, N, K, Sut, LL96, Š, Rtr, DŽ1, KŽ, LzŽ: Vėdaro prisválgius [v]andenio tik norias LKT297(Kp). Dėkui, kad pi̇̀lna prisiválgėm Antz. Prisválgėm ir išsimiegojom lyg valiai Grv. Taigi dabar dešrų visokių bus prisiválgyt …, ir vargus visus užmiršę vėl atsigausim K.Donel. Tau kartais tropijas skūpai prisiválgyt K.Donel. Kap prisválgo to vereščėko iš silkių, tai vaikai skraido visą dieną, valgyt nenori Asv. I arklienos dvėsenos, i notrų prisválgiau [lageryje] Pst. Teruzga (murma) neprisivalgydami BBPs59,16.
| nj. ž.: Šiupinio su meisa prisiválgysi, tuokart liuobam eiti į kaimynus Krt. Bi ko prisiválgius toks esi susilenkęs žmogus, i gan Nt. Prisiválgyk, prisitašyk! Bdr.
| prk.: Aš jėvarėly pasėdėjau, atodūsėlių prisivalgiau, o ašarėlių atsigėriau LTR(Švn).
^ Jonas zaunijo kaip drignių prisivalgęs Tat. Prisivalgę juodos duonos užsimano pyragų LMD(Vlkv). Žirnių prisivalgęs, akmenų antį prisikrovęs, kalbėk su juomi B418. Ale teip liuobam prisiválgyti lig kaklo Nt. Prisiválgiau, kad par pilvą kelių nematyti Šv. Prisiválgiau, kai ant tėvo šerminių̃ Grdm.
ǁ tr. valgant pripildyti: Netur tiek, kaip galėtų savo kūną apdengti alba pilvą privalgyti BPII198.
2. tr. per ilgesnį laiką atsivalgyti: Privalgysim košės, kai nebus duonos Ėr. Priválgiau jau ant savo gyvenimo mėsos, gana jau Nmč.
| refl.: Jau kopūstai prisvalgė, išvirk burokų Arm. Duona nigdi neprisvalgo Arm.
3. tr. priėsti: Jūs riebų valgysit, iki privalgą, ir kraują gersit, iki prigerią BBEz39,19.
ǁ prilesti: Balandis priválgo pilną gūžiuką ir nuneša vaikams, atiduoda Skdv.
| refl.: Tu, paukšteli miels! ne poniškai prisiválgai. Riebūs mūs lašiniai bei dešros tau nepatinka K.Donel.
suválgyti
1. tr. SD1215, H, H156, R, R34, MŽ, MŽ45, Sut, N, K, M, Š, L, LL176,323, Rtr, DŽ, KŽ, LD140(Dbč), Lt valgant viską ar dalį suvartoti: Mes suválgom, mum neatlinka Mžš. Pats duonos užsiminkei, pats suválgei Šd. Kiek čia pareidavom perkalėdžiu: duonos kepalą suválgei prie močekėlės ir eik [tarnauti] Sutk. Jeigu iš pečio išimtų, tai visą an karto duoną suválgytų [alkani vaikai] Kpč. Sausą blynelį suválgydavai i nieko daugiau Dglš. Gerai pasistiprino – pusė puodo suválgė Pv. Pietų vaikas parlėkė iš mokyklos baisiausia išalkęs: ką paduodu, tą suválgo Ukm. Kas pamatis geresnį sapnį, tam bus višta suválgyt BM7(Kp). Pirma – silkę suválgai ir nagus nučiulpi Pl. Gardu žuvis valgyt, kap suválgai – sotu GrvT54. Par rudenį išpjaudavai tuos gėrus, parduot neparduodavai, suválgydavai Pš. Nugarokaulį suválgė, i nėr kiaulio! Klt. Aš suválgiau du spirgeliuku, ir man gana Kvr. Kiek Užugavėniose liko mėsos nesuválgyta, tai taukais apleidžia Sb. Kai valgau – suválgau dvi stiklines [pieno], kai geriu – vieną Skdt. Suválgyk pieną, o tai kačiokas sulaks Mlk. Kai miegas nejema, tai reikia medaus šaukščiukas suválgyt Ant. Bent kiaušinėlį kokį suválgysi! Všn. Po ropeliūtei, po ropeliūtei i suválgiau par penkiolką dienų [vaistus] Klt. Pastatė pautienę ir suválgė LKKIII200(Lz). I ko tik nori, duosme, tik suválgai! Ml. Duo[k] vaiku bulbaitę suválgyt LzŽ. Jei rasdavo tie vaikai plutą, tai ir suválgydavo Plšk. Mes ir dirgėlių šaknis suválgėm, ir beržų žieves apgraužėm Kč. Kiek aš tę suválgau kai kielė Jnš. Suvalgė lig trupineliais KlbIV84(Mlk). Ate[jo] kokia boba i pradė[jo] jam ūturt: kad kirmėlę karalius suvalgyt, tai anas žinot, kas ką ūtura LTR(Brsl). Gėrė sugėrė visą žalią vynelį, valgė suvalgė visą baltą duonelę LLDII216(Srj). Suválgyt suválgiau priemenėn už durelių; kiek kąsnelių kandau, ašarėles lėjau DrskD219. Palaiką tesuvalgo Aaronas ir jo sūnus, ir tur tatai neraugintą valgyti BB3Moz6,16. Anys tavo dagą ir tavo duoną suvalgys, anys tavo sūnus ir dukteris ės BBJer5,17. Suvalgė ir sugėrė vis, kas te buvo BBDan14,14.
| Teip dažnai Christus priimtas, tačiau niekad nesuválgomas yra DP134.
| nj. ž.: Patys rugius kūlėm, patys malėm, patys kepėm, patys i suválgėm Pp. Išeidamas liuob viską uždarinės, ka pati nesuválgytum LKT88(End). Viską suválgėm, tavie nebliko Pln. O to pyrago tokį gnybelį kaip adatos bulę suválgė Ms. Valgyti nebuvo ko: motynikes (sėklines bulves) iškasė i suválgė Krš.
| prk.: Reikia tai ligai – tep greit tą žmogų suválgo Auk. Eš čionai gimęs, čionai noriu ir mirt: šita žemė manę išpenėjo, tegul ana manę ir suválgis LKT356(Nmč). Kiek žemelė suválgė svietelio! Dglš.
^ Važiuojam tykute (tylėdami), kap muilo suválgę Ad. Aršesnis griekas, kad nėra ką suválgyt Vžn. Nei valgyt ko, nei suválgyt Rod. Ma[n] atnešė plutą duonos, tai suválgiau kai medų Nm. Kai išalksi, tai ir šaltas bulbas suválgysi su medum (gardžiai) Ktk. Atrodo, šunį suválgyčia, kap noris valgyt! Dglš. Ne toj kirmėlė, katrą suválgysiu, ale toj, kuri mane suės Aln. Kad jo jau nėra – kruopas suválgė až jį (sakoma apie mirusį) LKKXIII128(Grv). Ką girtas suválgis, o ką mažas sunešios, tai neatsimins nieko An. Valgydamas neskaityk, atmintį suválgysi Dkš. Bėda be dantų, o žmogų suválgo NdŽ, Srj. Duona ne marti – suválgei, ir nebėr NdŽ. Duona ne marti – suvalgysi, kad ir karti Klt. Vienas duoną suvalgysi, o darbo vienas nepadirbsi NžR. Ką suválgai – ant vartų neparašyta Dl. Pilvas tai ne gromata: ką suvalgai, tas gerai Aln. Negaila, ką suválgiau, bet gaila, ką da liko Prng. Bagočius nesuválgo daugiau až biedną JT315. Bus dantis, kurs duoną suvalgys VP10. Kad suvalgei košę, imk ir puodą VP20, S.Dauk. Suvalgei veršį, pasim (pasiimk) i žarnas! Ml. Pats košės prisivirei, pats ir suválgyk Sv. Kad pirma suvalgei raumenį, tai paskui reik kaulą griaužt Sln. Suválgyk kampelį, Dievas duos sūnelį NdŽ. Kas suvalgo duonos kampelį, tas kūmystės paprašis LTR(Ds). Atlėkė paukštis be sparnų, nutūpė medin be šakų ir visa suvalgė be dantų (žiema) Slk. Dešimts dirba, o ką uždirba, trisdešimts du suvalgo (pirštai ir dantys) Jrg. Nupešė ne plūksnas, suválgė ne mėsą (žuvis) JT367.
| nj. ž.: Du kąsniu su sykiu nesuvalgysi Rs.
| refl. intr., tr. NdŽ, DŽ1, Ldvn, Sdk, Ktk, Ds: Kad ir po truputį valgai, vis tiek susválgo: nevalgęs nebūvi Aln. Kai pasmaišo daug svečių, i susválgo [lašiniai] Dglš. Šeimynai kaipmat ir susválgis [kiaulė] Žl. Gerai susválgė mėsukė Srj. Daba i susieis visi agurkai, susiválgys Erž. Dabar (žiemą) nėr kada pienui pasenėt, susválgo Klt. Beeidams susivalgė paskutinę bandutę – daugiaus jau netur BsMtI55-56. Kad ir rupesnė duona – susiválgo Alz.
| nj. ž.: Viskas susiválgos: jaučiai, karvės, didžiausios kiaulės Krš. Vežimais nebisusivalgo, kad sena širdis bėra Šts.
^ Duona susivalgo, drabužis susidėvi LTsV221(Ldvn).
ǁ tam tikru laiku suvartoti maistui duodamus patiekalus: Atėjo tėvelis, atnešė sūneliui jau pietus suválgyt Aru11(Grv). Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui rš.
2. tr., intr. NdŽ, Gg pavartoti maisto, pavalgyti: Posninke su pienu suválgiau, t. y. įžagau J. Duok suválgyt žmoguo Grv. Reikė buvo i blogiau suválgyt, i blogiau sunešiot Ad. Dar̃ žemės nereikia, geriau suválgo, sunešioja Dg. Pasnorė[jo] žalių lašinių – i suválgiau kiek Klt. Kai ką suválgau – nieko, o kada ką suválgysiu, tai po duobele kaip obuolys spaudžia ir spaudžia Slk. Ką suválgiau, tai man vėdarėlis sopa Nmč. Kokio pieno suválgysi: prėsko ar rūgštaus? Šlčn.
| Kai šilto suválgai, išgeri, tai jau geriau Krm. Rūgščiai kad ko noris suválgyt Dglš. Paprašė ko suválgyt Ker. Duodi ką suválgyt – kosulys nusistumia Klt. Visa sela eit išgert ir suválgyt, kad aš mirtau LzŽ. Ką turiu, duosu suválgyt Dbč.
| nj. ž.: Ka tik suválgau ką riebiau, dega dikčiai, degina rėmuo Trk.
| prk.: Teta, galėt jau pasnyką suválgė [vaikas] (apie nesilaikantį pasninko) Pv. Da nesam nė vienos Pelenijos suválgę gal su pienu ar su mėsa Všk. Dar nė vienos pėtnyčios nesuválgiau su lašiniais Dv.
3. intr., tr. J pajėgti, galėti (ppr. daug) valgyti, įvalgyti: Jis už du suválgo NdŽ. Kai jis sėda prie stalo, tai suválgo už tris Jnš. Mes da suválgyt i galim, ė krutėt tai nelabai Ck. Dar galiu nedaugaitį suválgyt ir darbuit Šlčn. Kiek ana suválgo, tai didelis nesuválgis Trgn. Pulke daugiau suválgai – až vienas kito Aln. I valgyt nesuválgai, kiek duoda [ligoninėje] Kvr. Kur tu te suválgysi – keturiskart duoda valgyt Grv. Daugiau suválgo, negu žudarbuja Rod. Šiandie viškum man nėr pakalnės: negaliu nė kąsnio suválgyt, nė gurkšnio praryt Krs. Ką gi seni begali̇̀ valgyt, ką čia besuválgai Kpr. Kasdien [vištos] pilia i pilia [kiaušinius], kap seniam – nesuválgysma Ad.
nesuválgomai adv.: Iš varguoliaus stojos didžturčiu, gėrybių nežino nė kur dėt …, mėsos, pieno, medaus, nesuvalgomai visko, kad ką gi! BsMtII227(Srd).
4. tr. valgant įstengti sukramtyti, sugraužti: Aš tep suválgau [mėsą], kap karvė ruginius šiaudus Plv. Kai buvo dantys, tai kaulus sugrauždavau, o dabar ir bulbos nesuválgau Žl. Kruopas srebiu srebiu, suválgyt nieko dantim negaliu Klt.
| nj. ž.: Ta neduok pone Dieve, šiandien duonos negaliu suválgyti Klk.
5. tr. išleisti valgiui: Penki rubliai suválgyta, penki išgerta Grl. Kiek diedas prageria, aš tiek nesuválgau i nesunešioju Klt. Šešios dukterys, septintas sūnus, aštunta pati – suvalgydavo algą benešant per dvaro kiemą Blv. Pirmam užveizdėtojui su jo įpėdiniais pavedė kleboniją Tauragės ir didžius piningus, kurius paskiaus Keidainių žydai suvalgė M.Valanč. Visi namai suválgyta ir pragerta Rmš. Ana (piemenė) mus su namais suválgis (apie daug valgantį) Dglš.
6. tr. NdŽ valgant sudilinti: Suválgiau vienus dantis Dglš. Tavo danteliai jau suválgyta Aps.
| refl.: Man nėra dančių, dančiai susiválgė Kr. Tau ir smagenys susiválgė Slm.
7. tr. suėsti, sugraužti: Katros žolės nesuválgis gyvuliai, tai galima bus sušienaut Dbg. Šeškas tai, matai, vieną [vištą] papjovė, suválgė Plvn. Pikta žvėris jį (Juozapą) suvalgė (paraštėje suėdė) BB1Moz37,20. Bei anys (skėriai) turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nug krušos (ledų) BB2Moz10,5.
ǁ sulesti: Ant obuolių užpuolė [varnos], visus baigia suválgyt Jon.
8. tr. prk. sunaikinti, sugadinti: Šitokis sunkus darbas visą sveikatą suválgo Ml. Sveikatą turma suválgė Dglš. Vėžys Meleniją suválgė suvis Dglš.
ǁ Gs, Ad pražudyti: Ana (anyta) mano gyvenimą suválgė Dglš. Žmonės įmanę vienas kitą suválgytų Mrj. Ot suválgė žmogų! Ir kas? Ne svetimi, ale savi Dbk. Dvi žmonas turėjo, abi suválgė Mlt. Pavydas žmogų i suválgo Dglš. O, kiek šitas kelias suválgė žmonių! Nmn. Oi tu bernužėli, oi balamūtėli, suvalgei tu mano visą gražumėlį LTR(Rgv). Melioracija suválgė visa: busilus, varles ir medų suválgė Drsk. Pamileisk, idant mano kerštą (viršuje rūstybę) ant jų įkirštų ir (juos) suvalgytų BB2Moz32,10.
| Jau suválgė kas mano skarelę – niekaip negaliu rast Dbk.
| refl. nj. ž.: Kiek žmonių susiválgės par mišką! Grd.
ǁ sudaužyti: Vaikai besimėtydami sniegu suválgė langą Dsn.
◊ [su] akimi̇̀s suválgyti apie labai ko norintį: Įmanytų – akim̃ suválgytų! Mrj. Tokios skanios bulvės: su akim̃s gali suválgyt Erž.
danti̇̀s suválgė NdŽ apie gerai nusimanantį, įgudusį.
Diẽvo teliùką suválgyti labai nusidėti, nusikalsti: Negi aš Diẽvo teliùką suválgiau, kad darban eičiau [sirgdama]! Jon. ×
dur̃nių suválgyti būti apkvailintam: Do nuo kaimyno dur̃nių suválgiau Dglš.
lãzdą suválgyti gauti mušti: Kiek lazdų anas suvalgė nuo pono, tai ir pora arklių nevežtų Švnč.
nórs suválgyk apie ką labai gražų: Mergytės teip gražiai aptaisytos, nórs suválgyk, kaip saldainėliai Pnd.
pas (par) Diẽvą teliùką suválgyti įgyti išskirtinumą, sėkmę: Kas tu – par Diẽvą teliùką suválgei?! Švnč. Gal par Diẽvą teliùką suválgei, kad tu visa ką gauni? Švnč.
sàvo papéntį suválgyti nj. mirti: Jau savo papentį suvalgė Šts.
užválgyti
1. tr., intr. Š, DŽ, NdŽ kiek pavalgyti, užkąsti: Duok užválgyt, svečias atėjo Brž. Užvalgiau su pienu gavėnė[je] J. Atejai kūlęs, ažválgei – tada linų braukt Švd. Ažválgė kiek i nue[jo] šienaut Dglš. Užválgė kokių barščių ir eina ganyt Sn. Stačiais kąsniais užválgai kiek – i vė darban Mžš. Užválgykim, kad širdžiai būtų stipriau Brb. Žuválgyt padaryk tu jam Žrm. Ažválgai pieno šviežio su duonele Klt. Eik, ažválgyk kopūstų, va mėsos! Km. Maž ažválgytute kiaušinaitį? GrvT134. Eikš ažválgysi! Nmč. Užválgyk ką matydama ir eisme į grybes Jnš. Šio to ažválgysi, ir gerai Mlk. Neprivalgiau, tik biškį užválgiau Žl. Kartais pradedi užválgyt, tuo į galvą puola, svaigina Vlkv. Tai silkės kap užválgai, tada jau vėl nori valgyt Klvr. Užvalgęs aguonų ilgai miegosi LTR(VšR). Kap nemato [tėvai], tai pieno užválgau užválgau [per pasninką] Dg. Jau noris žmogui ažuválgytie Dgp. O anas prinokęs ir norėjo ažvalgyt LTR(Slk). Vaikas apsiima, duoda jam užválgyt ir an rytojaus išvaro kiškius ganyt (ps.) LKT364(Pv).
| Rymojo Gedminas, pirmą alkį užvalgęs TS1900,8.
| nj. ž.: Užválgysi lašinių, to pieno užsigersi Pln.
| refl. tr., intr. NdŽ: Gal rūgštaus pieno nori užsiválgyt? Sdk. Kaip sūriai užsiválgo, tai i arbata gerai Mžš. Užsiválgyk tų bulbų, tokios skanios! Dg.
| nj. ž.: Į tus sėminis mirkysi [bulvę] i tos užsiválgysi, užsisrėbsi Vž.
^ Juodos duonos kaip užsiválgė, bėgo pyragų ieškoti Kv.
ǁ kiek pasimaitinti (apie bites): Tos bitys, kai užválgo to cukraus, susipjauna Erž.
2. tr. privalgius dar ko valgyti: Blynų pavalgei, kruopų užválgei Užp.
| nj. ž.: Kuršininkai ant meisos užvalgo silkės. Ponas Dievas kad veizės į gerklę, meisos nepamatys (juok.) Šts.
ǁ valgyti kartu su kokiu kitu maistu: Rūkyta mėsa, užvalgoma rupia ir juoda rugine duona, greit nyko jų išalkusiuose viduriuose rš.
3. tr. KŽ, Mžš suvalgyti netinkamo ar kenksmingo maisto: Gal ko užválgė, kad serga DŽ1. Kažin ko ažválgęs visą naktį pilvu išsiraičiau Š. Teip slobna pasdarė, pilvą sopa, maž užválgiau ko Žl. Kai tik ažválgo [braškių], tai vaikšto kaip uodų sukapoti Slk. Ko užválgiau, negaliu, diegliai, skauda vidurius, karštis pakyla Sdb. Kad ažválgiau, tai net burnoj kepa Ml. Ogi ir mes buvom užválgę durnaropių, tai juokas ėmė ir ėmė Slm.
| nj. ž.: O buvo meisa pasenusi, aš užválgiau tos meisos Jdr. Kai tų (žolių) užválgo žmogus, paiku pasto[ja] Rsn. Ka užválgysi kokio riebumo, kokios meisos [po gavėnios], tada reikėjo sirgti Krž.
| refl. intr., tr.: Vaikas užsiválgė ir suviduriavo Dkš. Užsiválgiau – burbuliavo pilvas tris dienas Mžš. Užsiválgė plaučinės dešros i apsirgo Snt.
| nj. ž.: Nu ko tu čia galėjai susirgti, gal ko užsiválgei?! Ll.
| Ji po valandos ėmusi nuodų užsivalgė LC1883,2.
ǁ refl. tr., intr. Bgt persivalgyti: Kunigas par pamokslą sakydavo: – Žmonys, būkit atsargūs, par Velykas neužsiválgykit! Sk. An Kalėdų užsiválgo mėsos daug – i prietvarius PnmŽ.
| nj. ž.: Ka tik daugiau užsiválgau, mun tik kurka kurka pilve Skdv. Užsiválgė par Velykas, susirgo i pasimirė Rdn.
4. intr., tr. iki soties pavalgyti, privalgyti: Ką valgė, tą užválgė, alkanas nevažiuos Ėr. Plunksnas plėšau, užválgius ir užsnūdau Pžrl.
| refl. tr., intr.: Užsiválgai tos duonelės, tokia gardi buvo Vrn. Kad kvepia, kad kvepia, tę tų prieskonių prideda, kad, rodos, užsiválgytum Všt. Šitą košę valgyk ir užsiválgyk – tep skanu Al.
5. intr. nj. ž. privalgyti atsargai: Už atejančią dieną neužválgysi J. Už antrą dieną nei užválgysi, nei užmiegosi End.
6. tr. Užp valgant nuskriausti kitą, apvalgyti: Gaspadinė užválgo šeimyną J. Nei aš jo užválgiau, nei aš jo nieko Mrc. Šeimynoj mane suvis ažválgyt, aš pamažu valgau Dglš. Boba buvo ažválgyta suvis Dkšt. Tu pareini pusryčių, o aš tave jau užválgiau, kai ką jau ir suvalgiau Skm. Atrodo, kad mes tave, žentuli, užvalgom V.Krėv.
7. refl. valgant užgaišti, užsibūti: Biskį užsiválgėva i susivėlavova Jrb.

ki̇̀bti, kim̃ba, ki̇̀bo
1. intr., tr. R, K kabintis, segtis, lipti prie ko: Purvas kibo prie naginių, kone kas žingsnis reikėjo plėšte plėšti koją J.Balt. Minkyk, jei dar prie rankų kim̃ba [tešla] Slnt. Kibirai̇̃ kim̃ba prie drabužio J. Kibių sėklos kim̃ba prie žmonių rūbų NdŽ. Knypkis nenor kibti N. Šalta, lūpos kimba Šts. Pakaitę miltai, dėl to ir duona kimbanti išejo Šts. Klijai nu ženkliuko nusitrynę ir nebekim̃ba Slnt. Sakai kim̃ba pri rankų Bt. Ot šalta – rankos prie klemkos kimba! Rs. Viskas kimba į krūvą Skdv. Ar tie klijai gerai kim̃ba? Up.
| prk.: Su kimbančioms (dažančiomis) žolėms gal viską nudaryti Šts. Gero dalgio ašmenys vienodai kimba į kietą sukrų (cukrų) Šts. Į gegužės mėnesio baigą visi laukų darbai kibo viens už kito (ėjo be pertraukos vienas paskui kitą) rš. Tau juokai nekimba (neima juokai), tu visumet susiraukęs Gršl. Man juokas kimba veikiai Gršl. Nebkim̃ba miegas pabaidytam (nebeima miegas) Gršl. Nekibo kalba (nesimezgė, nesirišo), tad negeistinas svečias greitai išsinėšino rš. Šaltis į nagus kim̃ba Dov. Šią naktį kibo į langus (truputį pašalo) Šv. Šįryt ir į langus biškį ki̇̀bę Plt. Geras mokslas ar kibs taip greitai kaip blogas? Žem.
^ Kad širdžiai netinka, tai nė akys nekimba (jeigu žmogus nepatinka, tai į jį nė nepažiūri) LTR(Jnš). Atsargumas tik seną kimba, nuo jauno bėga Švnč. Bloga žolė geros dirvos nekimba, piktos kalbos doro žmogaus nelimpa Krsn.
2. intr. prk. lipti (apie užkrečiamą ligą): Taip užgrūdintas kūnas nuo mažų dienų neb kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo S.Dauk. Gal kokia nedora arba kimbanti liga? Žem. Ar ta yra kimbanti liga? Skd. Pri tokių kailių nekibo maro liga M.Valanč. Suskis kimba nuo vieno arklio kitam rš. Kim̃bamą liga tura Krš.
3. intr., tr. griebti, čiupti, stverti: Namų šunelis, drauge buvęs, kibo už jo žambo ir cypdamas traukė laukan M.Valanč. Motina, kibusi už rankelių, norėjo vesti namo – ši nejo M.Valanč. Kibk mune už rankos Dr. Kad aš į vėputinį įvirtau, tu munęs nekibái Ggr. Vilkas jau buvo bekimbąs į koją rš. Bobelė ki̇̀bo į kepures Rm. Ko kimbi į plaukus kaip šikšnosparnis! LTR(Rs). Ar nematai, kad Juzis kaltas – ki̇̀bk į kalnierių ir vesk pas tėvo teisybės ieškoti Vkš. Neki̇̀bk už karšto gelžies, o nagus nudegsi Vvr. Nekibk to dirbti, ko būtinai nemoki M.Valanč. Kasparas pirma gerai apsvarsto ir tik tuomet kimba už darbo P.Cvir.
^ Giriasi lapė kiškį pagavus, o šunys jau uodegon kimba Ktk. Skęsdamas ir į britvą kimba Lkv.
| refl.: Žvirbliai norėjo vienas antram į kuodus kibtis rš. Jei kimbas su nagais į sieną, būs piktas šuo Ggr. Kibos kibos šulinės rentiniu ir išsikabino iš šulinės Ggr. Kimbuos į laivo briaunas Šts. Medžioklės šunys liuob kibsis į avis Šts.
| prk.: Ans manė kibtis į tą žemę Dr.
^ Skęsdams ir į britvą kimbas Sd.
4. intr. imti ką smarkiai veikti, sukrusti: Kibo vaikas į mokslą kaip bitė į žiedą sp. Nuo pat pirmos dienos tvirtai kibome į darbą sp. Ot, kad taip į uždavinius kibtum! rš. Juozapėlis rimtai kimba pavyti draugus P.Cvir. Vyrai abu kaip parinkti, į darbą kimba kaip slibinai A.Vencl. Kur kas geriau ir išmintingiau būtų grįžti į savo kaimą ir tenai kibti prie ūkio darbų rš. Mužikas ki̇̀bo už darbo ir pripylė vežimą su auksu BM404. Šeimyna kibo į javus, kurius netrukdamys nuvalijo S.Dauk. Supykusys kibo į ginklą S.Dauk. Kibo grumties vyrs su vyru S.Dauk. Kibo ardyti šniūrus, atvartas, kairiošius Vaižg. Duokš arbatininką, kibsim į arbatą (imsim gerti arbatą) rš. Ki̇̀bkim, vyrai, kelkim! Škn. Sutikusi meisterį, Simą ar Joną ką nešant, kimba padėti P.Cvir. Tabokas kimba į trečius lapus (pradeda leisti trečius lapus), lytaus gavęs Varn. Juk taipgi ir būdavo nuo amžių: kas pajėgesnis, tas ir kibdavo į gyvenimą (stengdavosi prasigyventi, įsitvirtinti) rš. Reikia kibti į gyvenimą (dirbti, neatsilikti nuo gyvenimo) sp.
| refl.: Pasisakė ketąs šarpiai kibties už tą darbą, bet tujaus smarkiai susirgęs M.Valanč. Voras kibosi su dviguba energija vyrus perkalbinėti rš. Mėginkite kibtiesi į pramonę A1884,262. Simanas kim̃basi an žemę Krkn.
5. intr. ieškoti priekabių: Nekibk prie nekalto žmogaus rš. Ištisą dieną prie visų kimba rš. Pasigėrei kaip kiaulė ir dabar kimbi̇̀ pri munęs Vkš. Be reikalo kimbi į mane dėl niekų rš.
| refl.: Brolių vaikai kibsis pri butos (norės butą gauti) Gršl.
6. intr. įkyriai prie ko lįsti, prisikabinti: Kimba sūnus prie motinos ir prašo nors rublio Mrk. Iš bažnyčios pareinant, pri jos kibo ir lydėjo lig pat namų M.Valanč.
^ Ir puodus laižo, ir prie meisos kimba, ir net į sriubą pula (musė) LTR(Krtn).
kibtinai̇̃ adv.: Nekibtinai̇̃ to jis davė J.
7. intr. kabinėtis, meilintis: Prie jaunų mergų kimba kaip smala prie tekinio Žem. E, brolau, tu per daug prie mergų kimbi̇̀! Dkš. Neblogas vyrukas, už tai ir panos smarkiai kim̃ba Žvr. Sako, jam nė į galvą – į kitas nekim̃ba Smn. Buvo kimbama motriška (prie jos kibo vyrai) Šts.
8. intr. kabintis už meškerės (apie žuvis): Šiandie gerai kimba – jau aukšlių pusę kapos turiu Skr. Ešeriai geriau kimba po lytaus Šauk. Kibkit, žuvelės, didelės ir mažos! ps. Nė viena žuvis už meškerės nekim̃ba Dkš. Nė spanga nekim̃ba į meškerę Dkš.
9. intr. priešintis (veiksmu, ne žodžiu): Prieš šeimininkę kibti nesiryžo Petriukas: žinojo, kad nepergalės LzP. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu Sim.
10. refl. imtis, ristis, grumtis: Kibos kibos, ritos ritos – nėko nepadarė Šts. Tas vyras davai kibties su tuo smaku (ps.) Plng. Aš šiandien jau kelis kartus ejau kibtis Pln.
11. intr. kimti: Kaklas jam kim̃ba ir balsas švarkšta J.
◊ į aki̇̀s (į ãkį, į krūti̇̀nę) ki̇̀bti lįsti, kabintis prie ko, priešintis, nenusileisti: Neki̇̀bk tu jam į ãkį, ba kai gausi! Alk. Ko tu čia kimbi į akis, kad tau nieks nieko nedaro! Mrj. Toks piemuo – jau kimba dideliam vyrui į krūtinę Jnš.
antki̇̀bti (ž.) intr. prisikabinti, prilipti iš viršaus: Veizėk, tau ant nugaros dideliausis kleckas antki̇̀bęs Slnt.
apki̇̀bti
1. intr., tr. aplipti, prisikabinti iš visų pusių: Par arimus einant, labai kojos apkim̃ba Šll. Nedėk kepurę į lovą – pūkais apki̇̀bs Up. Radęs krūvą sausų lapų, ridinėjas juose patol, pakol visas apkimba Blv. Atsikėlė paršas iš migio, visas apki̇̀bęs šiaudagaliais J.Jabl. Obelių šakos paramstytos raudonavo, geltonavo nuo apkibusių obuolių Žem. Pamatė gražią aukštą obelį, obulais apkibusią IM1860,46. Medžių šakas apkimba sniegas rš. Išorinės sienos buvo apkibusios baltomis šerkšno samanomis rš.
| refl.: Apsikimba rankos, ir pirštai nebebijo usnų, bulves kasant Varn.
2. tr., intr. apstoti, apspisti ką nors: Vaikai apki̇̀bo parvažiavusį iš miesto tėvą Š. Apkibo kaip musės medų Jnš. Mokiniai kibte apkibo laikraštį rš. Apkibo visos muno naujį sijoną čiupinėti Šts. Šit moteriškė, apkibusi iš visų pusių mažais vaikais rš.
3. intr. supulti, sukibti: Apkibo talka ir suvežė visus javus iš lauko LTR.
4. tr. apkabinti: Ir Žemaitės pirštai, sugrubę nuo sunkių darbų, apkibo plunksną sp. Apkibau ponią (apkabinau kojas) ir išprašiau Rt. Ponas apkibo ąžuolą, ans šast ir užmetė virvę, pririšo tą poną prie ąžuolo S.Dauk. Jaunikis apkibo marčios gražųjį pavidalį prš.
| refl. tr.: Kadangi varpstis drauge į vandenį įmestas tapė, moteriškė, jį apsikibusi, pradėjo pagalbos šaukti LC1887,32. Apsikibęs mano rankas pakinkavo, parodė kūlimo natą, ir kūliau nu devynerių metų su spragilu Ggr.
atki̇̀bti intr.
1. atsiklijuoti, atlipti, atsikabinti: Popieriai seklyčioj atkibo Lnkv.
2. prk. atstoti, atsitraukti: Duok jam ropių, tegul atkimba rš. Kosulys nuo jos neatkibo rš.
įki̇̀bti intr.
1. tvirtai įsikabinti, įsitverti į ką nors: Jurgiuo šuo įki̇̀bo į blauzdą Up. Aš jam įkibaũ su nagais į čiupryną J. Papykęs įki̇̀bo vaikui į plaukus Š. Bijau! – sušnabždėjo Kaziukas, tėvui į skverną įkibęs Mš. Inkorus įkimba R24, N. Inkarui įkibus, laivas stovi vietoje rš. Jie tą mergučę įkibę draudžia (labai prašo pabūti) Skr.
| prk.: Jau į aštuntą dešimtį įkibáu (pradėjau aštuntą dešimtį metų) Žlp. Mažieji nueisią jo keliais ir turėsią, kaip į gyvenimą įkimba (prasigyvena) rš.
| refl.: Šuo, metęs kaulą, dar spėjo vilkui įsikibti į uodegą P.Cvir. Sužeistasis laikėsi kruvinom rankom įsikibęs į rogių atlošą J.Marc. Įsikibo į plaukus ir peša Mrk. Įsikibo kaip barsiukas į tešmenį Up. Įsiki̇̀bo kap dieglė į rankovę (neatsitraukia) Kt. Įsikibo Monika sau į galvą ir ilgai viena pati sau verkė rš. Yra gyvulių, kurie, kaip ir augalai, įsikibę laikosi žemės rš. Jis laikėsi, įsikibęs į jo ranką rš.
| prk.: Pagrindinė kolūkinio judėjimo grandis, jo vyraujanti šiuo momentu forma, į kurią reikia dabar įsikibti, yra žemės ūkio artelė (sov.) rš. Nuogomis rankomis ir karštomis širdimis įsikibome į juodą tėvų žemę rš. Liksim čia, vis kaip nors įsikibsim (įsitaisysim, prasigyvensim) rš. Žmogus laikėsi darbo įsikibęs rš. Į mus įsikibo smarkus vėjas rš. Aš pats visur einu įsiki̇̀bęs (viską pats prižiūriu) Žlp. Širdis į svietą įsikibusi (prisirišusi) prš. Paskubom perbėgo lapelį ir įsikibo į vieną žodį laiško pabaigoje rš. Senas vyras, o įsikibo į mergą (įsimylėjo mergą) kaip pusbernis Skdv.
2. prk. įsmigti, įstrigti į ką nors: Į jo sielą kiekviena mintis įkimba lyg replės rš. Jausmas į širdį įkimba V.Kudir. Stogas to numo pirma buvo mauknomis klotas, idant kibirkštys, iš ugnies lėkdamos, neįkibtų S.Dauk. Žibt ugnis ir įkibo į skiedas Šts. Liepsna įkibo į sienas rš. Paršalau, ir įkibo kosulys Dr. Ilgai serga, must, stipriai liga įki̇̀bo Vvr. Į mane įkibo liga rš.
| refl.: Lamsargienė jautė, kaip vyro žodžiai tvirtai įsikimba širdin, keldami ir didindami viltį J.Avyž. Šaltis įsikibo Viliui į veidą I.Simon.
3. refl. įsikabinus, įsistvėrus į ką nors, laikytis, turėtis: Vaikas įsiki̇̀bdamas eina J. Palaipstais lipa vaikas, kur įsiki̇̀bti galia J. Iš turtingos butos kartais [per ugnį] neliekt žmogui nė mieto arba baslio įsikibti S.Dauk. Seni, greitai lipk, į vortinklį įsiki̇̀bk (d.) Tv. Alksniais įsikibdamas nusileidau į daubą Plt. Kai aš iš ligos pakilau, kai (vos) tik įsikibdamà paėjau Skr.
4. smarkiai įsitraukti, įnikti į kokį darbą: Matyt, jis jau įkibo kažkur į didelius reikalus rš. Žaltienė įkibo į vindą taip, kad tas burgzdamas sukosi pagrečiam kelias dienas BsPIII318. Sėdaus ir įkibau rašyti rš. Piotras duonos gabalėliu dažė iš lėkštės šiltą padažą, paskum įkibo į košę (ėmė su noru valgyti košę) rš.
| refl.: Viščius įsikibo į kumpį rš.
5. refl. pasiryžti, užsispirti: Giminės įsikibo gyvenimą (ūkį) atimti Šts.
◊ į kuodùs įsiki̇̀bti susipešti: Žvirbliai vienas antram į kuodus įsikibo rš.
į mótriškos sijõną įsiki̇̀bti menk. vesti: Ka par ankstie įsi̇̀kimba į mõtriškos sijõną, nėks nebišeita Krtn.
į sijõną įsiki̇̀bti menk. per daug klausyti (žmonos): Toks tai ne vyras, kuris yra įsiki̇̀bęs į bobos sijõną Skr.
į ši̇̀rdį įki̇̀bti patikti: Ir teip jis karaliui įkibo į širdį, kad jau ir karalystę ketino jam pavest LMD. Į širdį įkibo mun tas paršjonis Šts.
nuki̇̀bti intr.
1. nusikabinti nuo ko nors:
^ Erkė neprigėrusi nenukimba nuo kailio Mžš.
2. nusitverti už ko nors: Nenukim̃ba už darbelio nė par kiek laiko Gršl. Nesu nuki̇̀busi už bulvių mentės (nesu bulvių kasusi) Gršl.
3. nukabti, nusvirti žemyn: Jo ilgos ausys nukibo, jis gulėjo ant šono rš.
paki̇̀bti
1. intr. J pasikabinti ant ko; kabėti už ko nors užsikabinus, užkliuvus; laikytis pasikabinus: Rasos karolėliai žieduose pakibo S.Nėr. Ant lapų pakibę lietaus lašai žėrėjo kaip brangiausi perlai J.Balč. Išsirito dvi ašaros ir pakibo ant blakstienų rš. Iškrito jam ašaros, karštos, didelės, ir pakibo ant žilos barzdos J.Marc. Pats jis pakibo ant kumelės rš. Jis pakibo ore ant medžio šakos rš. Apkabino, pakibo ant jo kaklo rš. Kilpai užsinėrus, kiškelis pakimba ore Ds.
2. intr. prilipti; prisikabinti iš apačios: Klumpiai pakibo, ir paslydau Šts. Nusigrandyk, eidamas į vidų, tavo klumpiai yr pakibę Šts.
3. tr. paimti už rankos, po ranka: Atradusi draugę, pakimba po pažastim ir nebepaleidžia I.Simon. Gaidienė, pakibusi Vilių, staiga pareiškia nebenorinti kaip ožka šokinėti I.Simon. Aitra ir Ramūnas nori Tairą pakibti po rankų Vd.
| refl. tr.: Vilkas, pasikibęs Martynaitytę, išėjo kviesti kaimynų į vestuvių atšventę I.Simon. Ji tikrai svaigaliavo, ir jis turėjo pasikibęs ją vesti I.Simon.
4. intr. paturėti, palaikyti, padėti kam, ką keliant, traukiant: Opa, vyrai, paki̇̀bkiam ir pakelsiam akmenį! Šts. Reik paki̇̀bti bent į kalną Als. Jei pakimbi̇̀, ir įtrauka vežimą, o jei nepaki̇̀bsi, pradės nirsti arklys Als.
5. intr. truputį kabintis (apie žuvis): Eisiu žvejoti, bene pakibs Šts.
6. intr. pradėti priešintis, grumtis: Nepakibsi priš tokią galybę! Šts.
7. intr. pasmukti žemyn, kiek nukabti: Moters pakibusi apatinė lūpa tintaliavo rš. Skrybėlaitė pakibus ant šono rš. Kreivosios linijos apčiuopiamu pavyzdžiu gali būti pakibusi, išlinkusi telegrafo viela rš.
8. intr. laikytis, susilaikyti viršuje, nesiremiant į ką nors; laikytis, susilaikyti ore, erdvėje: Bėgimas nuo greito ėjimo skiriasi tuo, kad būna vienas momentas, kai abi kojos atitrūksta nuo žemės, ir kūnas pakimba ore V.Laš. Tuoj merga ir paki̇̀bo ore Alk. Pakibo tolumoj, saulėlydžio krašte, mažas debesiukas P.Cvir. Džiaugsmingai nusigiedrijusiame danguje vėl pakibo raibi vanagai J.Balt. Žemė laisvai pakibo pasaulio erdvėje P.Slavėn. Saulė didžiuliu rausvu rutuliu pakibo akiratyje rš. Viršum aikštės buvo žemai pakibęs juodas šlapias dangus rš. Viršum perono buvo pakibusi speiguota migla rš.
| prk.: Beviltiško liūdesio pajutimas pakibo ties vežimu, tyliai riedėjusiu vieškeliu rš. Pakibo tiršta, kamuojama tyla rš. Fašistinė grėsmė buvo pakibusi ties visu žemės rutuliu sp. Viršum jų nelaimė pakibusi – tą jaučia mano širdis rš.
◊ orè paki̇̀bti likti be rezultatų, neišspręstam: Imperialistų politika Kinijoje pakibo ore sp. Visas klausimas pakimba ore rš. Pasitarimai pakibo ore rš.
priki̇̀bti
1. intr., tr. prisikabinti, prilipti prie ko nors: Dagys prikim̃ba prie rūbo, dulkės prie kojų KI66. Daug suodžių prikibo ant šurštyno (kamino) N. Spaliai priki̇̀bę J. Veizėk, kas tau pri nugaros priki̇̀bo Slnt. Marškiniai pri nugaros priki̇̀bo bedirbant Up. Stumk pri sienos, ir prikibs – toki nuskrendusi ta gaspadinė Šts. Vos paspė(jo) dasilytėt vilnų – ir prikibo prie avinėlio, jog jokiu būdu negalėjo atsitraukt BsPIII63. Prikibo kaip smala pri tekinio Užv. Prikibo kaip pikis pri dugno Up. Taip priki̇̀bo, ka[d] nė su dantims neatplėši Skdv.
| prk.: Prie draugystės lietuviškų laikraščių prikibo „naujas“ sąnarys po vardu „Nauja Aušra“ V.Kudir. Neprikibo (negavau, neprisidėjo) man nė lito, o išuogavau visą dieną Nt. Geras muzikantas – prikimba (prisiderina, pritaria) greitai Šts. Jau ji prie jo, atrodo, labai priki̇̀bus (pamilusi) Gs. Sodžiuje kalba, kad tu mūsų Juozą prikibai V.Krėv. Marytė prie mūsų Kazimiero prikibo rš. Paskutiniais metais seniui dusulys prikibo rš. Prie manęs prikibo dusulys rš.
^ Atriekta riekė nebeprikibs Kv.
| refl.: Labai drūčiai ji prisikibusi prie žmogaus Vd.
2. intr. prk. prilipti (apie užkrečiamą ligą): Tėvas bijojo, kad tymai jų vaikams neprikibtų Žem. Nieks nedrįso jos dasilytėti, nes nuogąstavo, kad liga neprikibtų M.Valanč. Daktarui maro liga priki̇̀bo Š. Negaliu suprasti, nu ko priki̇̀bo rauplės mūsų vaikams, kad aplinkuo nėkas nesirgo Vkš. Vincei suskis nu Jonio priki̇̀bo Slnt. Saugokis, kad neprikibtų liga Plk. Džiova prikibo Šts. Kas tą lazdą radęs paims, tam tavo karpa prikibs, o nu tavęs nugis Plt.
3. refl. įsitverti, įsikabinti: Dar laikosi jaunuolis, prisikibęs prie lentos galo I.Simon. Trys žmonės, kurie prie jo prisikibę yra, nuskęsta draug su juomi prš. Prisikibo pri rankos ir nuejo Šts.
4. intr. įkyriai lįsti, prisikabinti prie ko (ppr. ko nors prašant, reikalaujant, siūlant ką): Jis prikibo vestis Petrą pas save rš. Anundis taip prikimba su savo siūlymais P.Cvir. Ir kogi tu prikibai prie manęs, iš tikro? Ašb. Aš prie jos prikibęs tariau: „Motinele, padainiuok mums kokią norint senų dienų dainelę“ M.Valanč. Ūkininkas … negalėjo užsiturėti nesijuokęs, o ūkininkė prikibo: pasakyk ir pasakyk, ko juokeisi BsPII112. Prikibo pati prie Petro, kad pasakytų, kur buvo Skr.
^ Ko čia dabar prikibái kaip šlapias lapas? Vkš. Prikibo it smala Skd. Kostantas prie Marelės prikibęs lygu smala prie tekinio Žem. Ko prikibai prie vaiko kaip liga? B.Sruog. Ko prikibai kaip činčibaras? Pmp. Prikibai kaip erkė prie šuns snukio rš. Prikibo pri manęs kaip piktas piningas VP38. Prikibo kai kaškis NžR.
5. intr. padaryti priekaištą; rasti priekabių: Antanas, apeidamas ūkį, prie nieko rimtai negalėjo prikibti sp. Dirbk kaip reikiant, kad niekas negalėtų prikibti rš.
6. intr. prisijungti, pritapti prie ko nors: Anudum bešnekant, prikibo kaži koks nepažįstamas žmogus M.Valanč.
7. intr. palaikyti, padėti, prisidėti savo jėga, kam ką keliant, traukiant: Kaip prikibau aš, tujau vežimą įstūmėm į jaują Vvr. Prikibk, susiedeli, iš anos pusės, vienas neatkelsiu Skd. Kad nebūtų prikibę vyrai, būčiu nepakėlęs tą maišą grūdų Varn. Karvė, už pasturgalį su pyna prikimbamà, atsikela Plt.
8. intr. prisikabinti (apie žuvis): Šiandien buvo gerai meškerioti: nepaspėjai įmesti, kaip tuo[j] ir prikibo Brs.
suki̇̀bti intr.
1. sulipti į vieną daiktą, susijungti: Ilgai raštuose bežūdams, pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus M.Valanč. Klejuojamas dirbinio dalis reikia suveržti, kad juo sukibtų rš. Sukibo prie kits kito N. Pyragai po pečiumi kildami sukimba J. Vėjas pustė nesukibusį smėlį vėpūtėsna rš. Nuo kalkių veikimo dirva sukimba į gabaliukus rš. Žemė laikosi sukibus į žirnio ar riešuto dydžio grumstelius rš. Stambi miltai – duona nesukibs Šts. Žiūrėk, kad kleckai nesukibtų! Skdv. Anudu y[ra] draugai, sukibę kibiai Šts. Kai Gražulė (karvės vardas) kelas, rietai sukibę (tokia riebi) Krš.
| prk.: Sukibus reikalams būrio žmonių, pasidarius jiems vienu kelmu, mes jau gauname draugiją A1884,51.
2. prk. susidraugauti: Mūsų vaikai suki̇̀bo, ir vienas be antro nė valandelės Up. Juk anuodu tesuki̇̀bo nu tų talkų Slnt.
3. susikabinti į ką nors, susmigti: Daug vėžių suki̇̀busių į anos (meškos) vilnas PP40. Pagonys sukibo į aną ir pradėjo draskyti it šunys maitą M.Valanč. Iki barnių nepriėjo, o jau plaukuosna sukibo KrvP. Kaip ten mun sukibs į kudlas, tai būs jomarkas Up. Į mane sukibo vaikų būrys rš. Tik berniukas vargų neužmirš, jie erškėčiais į širdį sukibo rš.
4. susikabinti vienam su kitu, susiėmus laikytis draugėje: Visa veselija, į vieną kektą sukibę, sukas sukinį JR86. Sukibo į ratą aplink jį rš. Dvi sukibę pušys sverdėjo rš. Kiemai buvo sukibę (vienas prie kito, susisiekdavo), susišaukti galėjai Nt.
| refl.: Susikibę kaip skruzdės pavasarį LTR. Mergaitės vaikščiojo susikibusios rš.
5. supulti (ką veikti), sukrusti: Sukibę visi pavertė žabarų vežimą Žem. Tuojau visi sukibo į darbą Žem. Visiems sukibus, namus pastatysim Žem. Sukibusys visi ąžuolą kirsti S.Dauk. Turkai gynės, bet prancūzai kaip sukibo, tujau juos atmušė nu jūros pašalio M.Valanč. Jei ale viena tų ar tų nor medaus vogti, bitys tokią sukibusios šalin velka arba nužudo LC1883,21. Suki̇̀bkiat šluoties, vaikai, suki̇̀bkiat! Šts. Vyrai, sukibkiat su buomais, ir įkelsma rąstą Skdv.
6. susiimti, pradėti muštis, peštis, ginčytis, bartis: Senis sukibo su ja į ginčą rš. Ir kad sukibs vyrai peštis! Lkš. Abu rikiu sukibo grumties S.Dauk. Išpuolusi įgulė atrėmė kryžeivius ir į aiškią mūšą sukibo S.Dauk.
| refl.: Nė pats nepajutau, kaip mes susikibom už krūtinių B.Sruog. Nežinia, su kuo rytoj susikibsime kovoj B.Sruog. Namie tai kai advikatai susiki̇̀bę, o kai išeina lauka, tai sukloję pečius eina Jrb. Jis norėjo pagaliau susitikti su šiuo dingusiu priešu, susikibti su juo rš. Priešai smarkiai susikibo rš. Povilas gynė savo teises, susikibdavo su didesniais J.Dov. Juodu buvo smarkiai susikibę, vos nesusimušo Gr. Susiki̇̀bo kaip katės, ir perskirti nemona (negalima) Ds. Susikibo į krūtis Brt. Suski̇̀bo į kalnierius abu Lnkv.
7. rūgstant sutirštėti: Pienas benorįs sukibti, jau gyžtąs Šts.
užki̇̀bti intr.
1. prilipti prie ko nors iš viršaus: Rodos, gerai užki̇̀bo KlvrŽ.
2. nutverti, pagriebti už ko nors: Užki̇̀bsiu už gerklės ir pasmaugsiu Lnkv.
3. užsilaikyti, užkliūti už ko nors: Biskį užkibo prabajukas už grandies J. Dantis nesveikas, saldainės užkibo – tik smilksi Skr.
4. užsikabinti (ppr. už meškerės) (apie žuvis): Šito[je] sietuvo[je] man trys ešeriai užkibo Šauk. Pastebėjus, kad jau užkibęs lydys, virvelė traukiama iki loto rš. Ant mestos meškerės užkibs žuvis A1885,49.
| prk.: Sakyk, ar užkibs (užaugs, užderės) be trąšų rugiai? Trg.
5. užkimti (apie balsą): Užkibo gerklė, negaliu pašnekėti Užv. Meilės mėnesį gegužė tiek daug gieda, kad gerklė užkimba net Blv. Nuvargau šaukdamas, gerklė užkibo mano M.Valanč. Vakar dar šiaip taip iššnekėjau, o šiandien kaklas suvisam užki̇̀bo Vkš. Mano kaklas užkibęs N. Balsas užki̇̀bo Kv. Su užki̇̀busiu balsu negaliu beišdainiuoti Slnt. Tigrio balsas, kaip paprastai kačių balsas, yra lyg užkibęs Blv. Laidokas nuėjo ir vėl sugrįžta užkibęs, perkriokęs rš.
6. kabėti už ko užsikabinusiam: Vienas iš būrio žmonių patraukė kopėčias, ir pristavas užkibo ant vartų V.Kudir.

stóti, -ja, -jo K, Š, KŽ, stõti K
1. intr. Sut, N, M, LL238, Rtr, DŽ keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: Tu čia stók ir stovėk J. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam, imančiam žengti vaikeliui) J.Jabl. Stók didelė (atsistok), Linute! Grž. Būk gerutis, stok didutis prš(Tlž). Stóti ant kojų pirštų NdŽ. Valgėm mes, paskui stójom LKT191(Lkš). Sėdėkim da kiek, o kai stósma, tai visi namo Pnd. Rodos, tik stót ir eit (numiręs kaip gyvas atrodo) Gs.
| refl. H, R97, MŽ53, K: Stotis ant savo kojų N. Stotų̃sbi GrvT78. Kap stojaũs, tep virstu an šono Pst. Stojaũs ir stoviu basa, gryna (nuoga) Kls. Kap tik ažtrūbija, tai visos moterys an kojų stójasi LKKXIII117(Grv). Jis jau būt stojusỹs Rud. Stoji̇̀s (stokis) LKKXIV222(Grv). Anidi stójusies rauna LD383(Krtn). Vai kam tos teko kojos, kas puolęs greitai stojos? – Pijokam teko kojos, jie puolę greitai stojas (d.) Plv. Ačiū, pavalgiau kap stótis (keltis ir eiti) Lz.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas: Važiuoju per girią, tik staiga arkliai stoja piestu ir nė iš vietos rš. Arkliai stója stulpu ir neina Klvr.
| refl.: Kai tik prijojo prie piliakalnio, arkliai piestu stójas Lel. [Meška] piestu stojos VoL239(M.Valanč).
ǁ refl. darytis stačiam, atsitiesti: Kartais stójasi, stójasi plaukai – tai tik nervai, ne kas kitas KzR. Burokai (pasodinti daigai) jau stójasi (atsigavę atsitiesia) Rm. Stójas viedras šulny (nenunyra, kai mažai vandens) Dglš.
2. intr. žengiant užimti vietą: Stóti į vidurį NdŽ. Ir stója gaidys an kapčio LKKXI177(Zt). Nori zuikelio, stok ant kalnelio rš. Stok, mergele, į laivelį, aš parkelsiu par jūreles JD817. Stoki, mergyte, po žalia liepele, o aš, jaunas bernelis, po ąžuoleliu StnD11. Ant viršūnėlės medžio ji (pamėgdėlė) stojus, užtraukia kartais, net skamba gojus LMD(Sn).
| refl.: Visi stojõs palei sieną Švn. Tai dviese [kulia]: vienas iš vieno galo stójas, kitas iš kito Dg. Mostyt tuo ir jo (Dočio) žaizdas aptvert susirinko; bet Pakulienė jį žadėt pas patalą stójos K.Donel. Stójos žentulis prie vieškelėlio, oi ir pavirto žaliu berželiu DrskD185. Stókis prie vartelių, prie margo dvarelio JV774. Į rinkį tą arklį i varys, vidurė[je] stójęs[is] kluono Ms. Stojõs anta krėslo i rėkia Drsk. Aš stojaũs ir nesrušinu – kap stulpas pasdariau Lz. Stojõs kap dieglys ir nei krusterna iš daikto, nor, ką nori, tą daryk Vlk. Ir atlėkė volungelė, stojos ant šakelės KlpD47. [Varna,] prišėrusi savo vaiką, ant lizdo krašto stójusis ir gieda savo giesmę PP68. Eik, stosi̇́es nuog rugių, kad avys nebėgtų Arm. Peštukai jiems vėl į kelį stojos, ale, tas lazdas matydami, neėjo artyn BsV342(Klp). Vartuose … stosis mūsų kojos PK92. Atejo tad Jėzus per duris užrakintas ir stojõs viduryje jų DP403.
| Vienam [buteliui] ištuštėjus, kitas stojasi (dedamas, statomas) į vietą, stikleliui nėra laiko nė apsistoti Žem.
^ A ant altoriaus stósys, ka toki esi prisistrajijusi? Vvr.
ǁ refl. kylant atsidurti tam tikroje vietoje (apie saulę): Mūsų šalėj saulė stojas ant pat vidaus žemės I.
3. intr. statyti koją (kojas) žengiant, lipant: Stók, stók ant tos šakos, nebijok, neatskils! Pn. Rodos, tik stósiva [ant ledo] ir lūšiva Jrb. Kur tik stóju, vis ant obuolio Šmn. Mieste blogai – kur stósi, tę ne tavo Bb. Stok, mergele, ant akmens, sėski ant žirgelio JD872. Aš į klaną kai stosiu! Mrj. In vežimėlį sėdau, an pakopėlės stójau DrskD172.
| refl. H157: Užminu, stojuos ant ko, žengiu R355, MŽ475. Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis Vaižg. Akmuo tarytum buvo minkštas, nes žmogaus kai stotasi, tai net paslysta rš. Ana stojõs ir mindo [uždegtas pakulas] Rod. Ir stoji̇́es [basas] kap žąsinas ant kojos Rod. Į šūdą stóties teko betarnaujant ir į kailį gauti Vdk. Būt stojusỹs vilkas vagon [, jei ardamas nebūčiau pabaidęs] Rud.
^ Kai stojas, tai žiojas, tai kiša, tai muša (audžia) Ds.
4. intr. kišti kojas (į autuvą, į balno kilpą): Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades J.Balt. Ant žirgelio sėsdamas, į kilpelę stódamas: jau sudievu tėvužėliui ir senai motynėlei JD43. In kilpas stojau, ant žirgelio sėdau LB90.
| refl.: Ma[n] ant aukštų kulnų negerai – į žemesnes stósiuos Jrb.
5. intr. liautis eiti, važiuoti, joti ir pan.: Stókit, kur einat! DŽ1. Judesiui baigti komanduojama: būry, kuopa, stok! rš. Ji paeina paeina, sako: – Stókiam pasilsėt, aš nebegaliu Mžš. Arklius teip nuvarė, kad tie paeina paeina ir stója Krs. Kad anas stója [prieš kalną], davei jam (jaunam arkliui) atsidust Aps. Nei man joti, nei man stóti paukštužių klausyti BzF7. Nestójo bernelis, neganė žirgelio DrskD39. Stos mano žirgelis nei nestabdomas LTR(Mrj).
^ Vienas sako – bėkim, antras sako – stokim, o trečias sako – čia miegokim (upė, akmuo, nendrė) Dkšt.
| refl.: Jaučiai razumni: pasakei – stókis, margi, tai ir stojõs Rod. Arklys [namų malūne] stõsies, negalės – pora arklių reikė inkinkyt Drsk. Mašina priešai manę stojõs Dv.
^ Palengva jodamas, toliaus stosys LMD(S.Dauk).
ǁ nebėgioti, rimti (apie gyvulius ganykloje): Ralioj, mano karvytės, ralioj, tai kad stoja, ralioj, nelekioja (d.) Slk. Daug žolės, tai ir stója gyvuliai Al. Rudenį ir piemenim bloga ganyt: žolės nebėra, galvijai nestója, bėga Užp.
ǁ priėjus, privažiavus kurią vietą, pastovėti: Plaukdami mes stojome prie įvairių salų, ten pardavinėjom arba mainėm savo prekes J.Balč. Netol nuo mum stója traukinys Skp. Da kelias vietas (keliose vietose) stos [traukinys] Rz.
| refl.: Buvau stojusỹs su arkliu pas karčmą Lz.
ǁ gyventi kur, laikytis kokioje vietoje: Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams ar net meškoms stoti Vaižg.
| refl.: Neturiu kame bestoties – padegiais eitu Šts. Stójomos ant pliko šilyno, ant kęso, o prasigyvenom Šts.
ǁ atvykus kurį laiką būti kur, apsistoti: Gudas stoja gudiškame name, vokietis – vokiškame Bs.
| refl.: Pas ko stosiamos tame mieste? S.Stan.
6. tr. stabdyti: Čia nestók arklio – užpuls bitės Pn.
7. intr. liautis veikti (apie mechanizmą): Laikrodis vis stójo NdŽ. Girnos jau stója NdŽ.
| refl.: Buvo stojusỹs laikrodis, tep sau novat pastačiau Pls.
ǁ liautis funkcionuoti (apie organą): Daug kartų stojo širdis, bet dirbtinis kvėpavimas vėl atgaivindavo pulsą sp.
8. intr. baigtis, praeiti, nebesitęsti (kokiam reiškiniui): I nestó[ja] nė biskį lytus! Jrb. Lietai stójo, galės žmonės bulbes nusikast Rgv. Nelis, nebijok, jau stója Skr. Jau mažu stõs oras (nelis) Plv. Kad stõtų karas, visiem būt geriau Gs.
| Stójančio (nutylančio) balso dalgis yr kietesnis ten, kame balsas susto[ja] Šts.
| refl.: Tik turi jau kada stótis šaltis Vlkv. Sopuliai krūtinėj stojas rš.
9. intr. baigti, liautis ką daryti: Renkis, tėvai, jau stója lyti Pjv. Lietus nestója lijęs Krs. Kaži, a jau nestõs šiandie snigę? Jrb. Stókite bartis! NdŽ. Stõs šovę (nebešaudys) Vlkv. Taip [vištos] dėjo, dabar stójo kaži ko Rdn. Vieversėli, stok giedoti, tūpkies pailsėti A1884,317. Vaikai, ar stósite [išdykavę]? NdŽ.
10. tr. DŽ stovint uždengti (šviesą), užstoti: Medžiai nestojo jai (eglutei) saulės spindulių J.Balč. Pasuk galvą šonan – tu man ugnį stóji Ds.
11. intr. LL237 šalti, trauktis ledu: Jau balos stója Užp.
| refl.: Reikia, kad upė stotų̃s Dsn.
ǁ darytis, trauktis (ledo sluoksniui): Kap tik ledas stõs, eisim paledžiaut Onš.
12. refl. DŽ gultis, sėstis nuosėdoms: Išrūgęs gėrimas pradeda stotis rš.
ǁ DŽ1 skirtis riebalams (apie pieną), nusistoti: Muno karvės pienas nestójas Rdn. Ožkos pienas nesistója Rd.
13. intr. DŽ imtis kokio darbo, kokių pareigų, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Į darbą stokim vyrs į vyrą Mair. Pryšakyje stoti, vado priedermes prisiimti LL237. Jaunam pirmininkui, stojusiam vadovauti kolūkiui, rūpėjo daugybė reikalų sp. O ka muno tėvas stójo gyventi, ans buvo išsimokėjęs Trš. Po tam stojo gaspadoriaut jo sūnus Nm. Jūs štai stosite prie vairo J.Gruš. Saulei dar netekėjus jiedu, švarkus nusimetę, jau stojo į pradalges J.Paukš. Abudu draugai nuėjo savo keliu, o aš vėl stojau prie darbo J.Balč. Reikės jau ir keltis, ir į darbą stoti S.Stan. Brolis stójo dirbti pas kalvį Vkš. Da Vilniuj ir dirbčia, an darbo kur stóčia Grv. A tu nenorėtumi stoti pri munęs tarnauti? Pln. Piemeniu buvau, po tam vaikiu stójau pas ūkininkus Tl. Jeigu aš negalėsu stót už mergą, tai kas iš manę bus? Rdm. Jų sūnus traktoristu stójo Rš. Gerai, kad nori, stók pas mani Grnk. Parvažiavo iš karuminės, stójo mokytoju Jz. Kad per vasarą an to stotái (rinktum uogas), tai nebūt kur dėt tų uogų Kpč. Tegu jis teikiasi stoti su manimi į disputą rš. Stója į universitetą, į kraštotyros draugiją DŽ1. Gal to merga niekur nebestõs, gal dirbs Mžš. Stojamàsis mokestis NdŽ; ETŽ. Kada bus stojamieji, įstojamieji egzaminai? J.Jabl. Jis tiriamai, rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną, išklausinėdavo, kas jis toks ir dėl ko panoro stoti į sukilėlius V.Myk-Put. Penkiasdešimtais metais kolūkin stójau Jon. Keturioleka metų turėjo, tai į gimnaziją stójo Ėr. Trejus metus nestojęs buvau, slapsčiaus nu rekrutų Šts. Kas nor išmokti dainų, dainelių, tas tur prie manęs stóti JV356. Kaip mes stójom į pirmą pulkelį, tai mes ėjom į pirmą ugnelę JD1102. Nėra kam joti, į karą stóti JD1174. Reiks man išjoti, pulkelin stoti LTR(Ktv). Du tris metus auginau, du tris metus kalbinau, o šiuos trečius metužius stósiva į laivužį LB27. Jei neparjosiu, žaunierėliu stósiu DrskD41.
| Visu mėnesiu pirma laiko rikiuotėn stojo nauja gelžbetonio gamyklos eilė V.Bub.
^ Kur stos du trys – viską padarys PPr122. Nori mėsos – stok prie vilko PPr395. Kad stójai šunim, tai ir lok! Dkš. Vargau privargau, vaikas an vaiko – sako: stójai kumele ir vežk KzR.
| refl.: Kap stojosi̇̀ darban, tep ir darbuja Dbč. Stojõs Lydon an darbo Pls. Stojomė̃s dvare darban Ad. Kai fermon stojomė̃s, tai tada kiek paskėlėm (prasigyvenome) Str. Kap an girnų daro kruopas, tai vienas stójas sijot, o kitas malt Dg. Jei sėsis valgyt, tai valgo; jei stojõs daryt, tai daro Db. Kap stojomė̃s visi pas rugius, tai ažu nedėlios ir pagynėjom Arm.
ǁ parsisamdyti: Jonis mokos, Juzė sto[ja] Nt. Pri ko žadi stoti? Skd. Nereikėjo stoti, jeigu nori vaikščioti nuo daikto LzP.
| refl.: Kurią vasarą nestojęs[is] darbavaus pry Leibės Nt.
14. intr. VĮ, DŽ atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Į teismą stóti NdŽ. Abudu stojo prieš teismą J.Balč. Aš turiu stoti jo liudininku J.Gruš. Jis nusilaužė koją i negalėjo an teismo stót Jrb. Reiks tau, dukrele, in šliūbą stotie, žiedais mainytis KrvD116.
| refl.: Provon stotis N. Nor aš kitas mylėjau, mylėjau, šliūban stosiuos su tavim, su tavim KrvD34. Artinuos taviep ir stojuos akyse tavo Sz.
15. intr. palaikyti, ginti, užtarti: Ar tu stósi už mane? DŽ. Stóti kieno pusėn NdŽ. Stoti kieno pusėj L. Stója vienas už kitą kap siena Vlkv.
| refl.: Argi liudinykai stõsis, jei aš nedirbau?! Vlk. Stokis už mane griešną prieš sūnų savo Tat.
16. intr. priešintis, kovoti: Prieš mane negali niekas stóti Krm. Brolis stojo prieš brolį Ser. Kas nestoja prieš kapitalizmą, tas stoja už jį! (sov.) rš.
| refl.: Nesilpnina žmonių dvasios ir nekiršina jų stoties prieš viens kitą Vd. Nors prieš mane pulkai stosis, nebijos mano širdis PK53.
17. intr. prasidėti, užeiti (kokiam laiko tarpui, gamtos reiškiniui, įvykiui): Stójo šaltas rudenėlis Užp. Kai žiema stójo, tai da nebuvau turguj Sug. Pernai kaip stójo šaltis, taip ir nebatleido lig kovo Krš. Po tokio lytaus stójo gydra Krž. Nusekus pavasario potvyniams, stojus giedrai, subrūzda jau sodiškiai po ventas valiuoti Žem. Kap stos [geri, sausi] orai, tada važiuosim miškan Lp. Jeigut stõtum toki pagada, daug diegų nebišdygtum Eig. Kaip išvažiavom, kad stójo lietus! Brž. Birželio mėnuo kaip stós, pradėsma dobilus pjauti Gd. Po pilnačiui delčia, paskui stója jaunas Bsg. Karts antra, karts trečia stós nakties, kaip eisu gulti Varn. Penkta valanda stója, i nebegaliu miegot Jnš. Antrai stójus, būsu numie Kv. Jai stójo aštuoniolikti metai DŽ1. Toks stojo darbymetis, kad ir akmuo ant lauko, rodos, krutėti pradėjo Žem. Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos M.Katk. Stójo kapų tyla BŽ68. Keturiasdešimt [laipsnių karščio] stójo už karto [susirgusiam] Krš. Kaip karas stójo, tada visi išlakstėm jau Trš. Karas stójo, parvažiuot negalėjo Kdn.
| refl.: Netrukus užkrito sniegas, stojos žiemos kelias Žem. Kap jau para stójas pjaut, tada pjauna rugius Šlčn. Išvažiavau pirmai stójusis Trk. Stojõs kiti laikai Kb. Jie mušosi, tarp jų mūšis stójos KII374. Kas galėjo manyti, kad čia tokia nelaimė stosis Žem. Ir stójos baimė ant visų susiedų jų DP461. Ir stojose ašma diena VlnE153.
ǁ pradėti (amžiaus metus): Ta senikė stójo ant devyniasdešimt antrų Jrb. Kai stójau į šeštą dešimtį, pajutau tą ligą Vad. Nedidelis tebėr – sekmus metus stójęs tėr Pln. Dvidešimti pirmus stójęs išejau į kariūminę Kal.
| refl.: Da mergosna nesistójau, o ana jau buvo pilna merga Ad.
18. intr. susikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Nieko! Tegu tik stos sava valdžia. Gausime ir daugiau [žemės] V.Myk-Put. Lietuva stójo kaip pirštelis, tokia (būdama maža, skurdi) Btg. Nuo pradžios, kaip tik stójo kolūkiai, pasirašiau iš tos dienos Zp. Aš jau buvau sena, kai kolchozas stójo Pst. Kaip stójo šito valdžia, tuoj geriau Krs. Kai kolūkis stójo, visą laiką dirbom Bsg. Kaip Viešvėnai stójo, taip i tie kapai yr Všv.
| refl.: Nemenu, niekas nežino, kap stojõs Azierkai Azr. Rūdnykai anksčiau stojõs negu Vilnius Rūd. Niekas nemena, kap stojosi mūs kiemas Šlčn. Nūnai stójose kita valdžia Dv. Kaip Lietuva stójos, ans gavo darbo pri gelžies kelio Pkl.
ǁ įeiti į apyvartą, kursuoti: Kiek piningų keitės! Tie šalin – kiti stójo End. Pinigai vieni krito, kiti stójo Lb. Paskui stójo šitie pinigai Upn.
19. intr. pradėti ką daryti: Tamsią adyną stósiam lauminėti Lnk. Vaikai jau dėl žirnio peštis stojo LzP. Kap stójau gyvent, aš nemačiau tokių bulbų Sem. Liga stojo ėsti koją Dr.
| refl.: Kap aš stojaus būt in svieto, tai tokio lietaus nebuvo kap dar̃ Arm. Kap stojõs visaipo [keikti]: ir velinas anas, ir veršis, ir testa gaišta Rod.
20. intr. pavirsti kuo: [Vaikai] tuojaus stojo vilkais ir išbėgo į laukus BsMtI114. Teip tuo stojo iš to pagalio vaikas ir vaikščioja BsPIV20. Žodis Dievo žmogu stojo Mž153. Jis (ožys) sugraužia vėl nukritusį obuolį ir vėl stoja žmogum LTR(Ldvn). Kad tu, martele, šermukšniu stotum, kad tu, martele, iš ten negrįžtum (d.) Prng. Tu, mylimoja dukrele, stók drebulėle! (ps.) Dgč. Mano širdelė akmeniu stojo, kad bernelis nujojo FM.
| refl.: Iš tų arkliukų stójos trys puikūs princai Jrk142. Parskrido namo ir vėlei stojõs an žemės sūnus (ps.) Pls. Jei sūnus Dievo esi, liepk, adant akmenes tiej duona stotųs SPII1.
^ Kad tau liežiuvis kuolu stotųs! (keik.) Švnč.
ǁ pasidaryti kokiam, tapti kuo: Kiekvienam [negyvėliui] kap užkerta, tai sveikas stoja! BsMtII223(Lnkl). Ir Kaziukas linksmas stojo, kai sulaukė gelbėtojo (d.) Kp. Žandarai ko be vidurių nestójo [besijuokdami] Lp. Iš kurgi ubagas gali kunigu stót Tj. Dėl to verk mergelė, kad reiks marčia stoti LTR(Krp).
^ Neduok Dieve, kad iš ubago stoja ponas LTsV172(Vrn).
| refl. K: Žmonės negeri stojõs Lz. Bepinigis, ir nekaltas būdamas, stójas nukaltintas BM175(Jnš). Atneštas … est šičia mumus vaikelis …, idant … stotųsi apchrikštytas Mž95. Idant … tėvonimis stotumbimosi amžino živato Vln27. Žmogus, būdamas garbėje …, stójos lygumi bandai dargiai DP40. Raupuoti stojase apčystyti VlnE13. Danielas stojos didis (macnus) karalystėje Darijo BBDan6,29. Velinas stojęsi est … bjaurumi … per nuodėmę DK56. Dide gėda stojausi susiedams BBPs31,12. Sūnus pono Dievo … stojosi žmogum WP2. Kuris yra tarp jūsų didesnis, patis testojis kaip jauniausias DP498. Nesa jisai stojõs tau keliu ir gyvata DP231. Žodis stojose kūnu … ir gyveno tarp mūsų Mž212. Testojamos paskaityti tarp tarnų Dievo aukščiausio SGII108.
21. (sl.?) intr. atsirasti: Kaip tu švilptersi, tai stos tau sidabro arklys ir sidabro rūbai BsPIV240. Tas kareivis atsidarė tą skrynutę – jam stojo ten gert ir valgyt BsPIV7. Ko užsimanysi, – valgyt ar gert, – tau an šito kelmo stõs (ps.) LKT377(Vrn). Metų vienas vaikas – jau kitas stójo Krš. Jeigu mano ir mano vaikų ašaros stotų̃, tai anas prigert Krns. Ant šio svieto, kursai per jį ir stojęs est WP1.
| refl.: Vadovai biznį varo, geria – iš kur stõsis gerumas Ukm. Kaip uždūduosi, tai tau stosis teip viskas nuo aukso BsPIV240. Tada sviedė abrūsą. Stojõs didžiausia upė. Tada sviedė šepetį, ir stojõs giria (ps.) Ad. Geros karvės reikėjo, ka dviratis stõtumias (kad jį galėtum įsigyti) Ub. Ta karvė, kiaulė nestójas dykai (be vargo neatsiranda, reikia užauginti) Grd. Kap dav[ė] lietus, tai visur stõjos vanduo Arm. Kap gailestis stõjosi, tai ir žodžiai radosi (kai pasidarė gaila mirusiojo, atsirado ir raudos žodžių) LKKI91. O tai iš jų (saulės spindulių) bernelio stojos man pavidalas Vd. Šitai stojosi kalbėdamu du vyru baltame rūbe Mž303. Pirm negu Abrahamas stojosi, aš esmi BPI320. Stojõs (tieg) viduje jūsų tasai, kurio jūs nepažįstate DP24.
^ Kad tau gerklėj votis stotųs! (keik.) Švnč. Stotų̃s tau diegliai! (keik.) Rod.
ǁ refl. būti paskelbtam, pasigirsti: Ir stojosi (viršuje atejo) žodis pono antrą kartą Jonop BBJn3,1. Stójos balsas pasveikinimo tavo ausyse manose DP471. Ir tada balsas iš dangaus stojosi: tu esi mano mielasis sūnus BbMr1,11.
ǁ refl. Upt būti pastatytam, iškilti: A ta kūtis jau stójos, a užbengė? Krš. Jau baigias vasara, o tvora nesistója Jnš.
22. intr. atsitikti, įvykti: Ką jūs man manėt, tai kad jumi kartu stot! Lp.
| refl. Q217, R, MŽ, Sut: Vaikeli, kas tau stojosi, ko verki? rš. Kaip laima lėmė, taip stojasi žmogui J. Jei teip stosias, tei aš leisiu už tavęs dukterę savo DS71(Rs). Jei stósias negerumas, kaltinsu tavi Krš. Dabar negerai stójas anam, gyslas gal pakando Pb. Et, netikiu, tikrai netikiu! nebent stebuklas stotųsi LzP. Testov tau, kaip tu nori BPI278. Ant amžio pražudyti … turėtumbim būti, jei … mumus … per Jėzų Christų iš to visa pagalba nesistojusisi Mž98. Ne mano, bet tavo valia testojasi brš. O tai vis stojos, kad išsipildytų, kas yra pasakyta per pranašą Ch1Mt21,4.
23. (sl.?) intr. impers. būti užtenkamai, netrūkti, nestigti: Kad tik pyliavai šiemet rugių stot Sdk. Ar stója duonos? Ut. Mum šiemet kad tik stotų kanapių virvėm Trgn. Kas čia daryt – kantrybės nestója man su tais vaikais! Klt. Jam biškį nestója (ne viso proto) Mlt. Jau šimtą varau, tik penkių metų nestója Ant. Vyrai bėdavoja – pašaro nestoja LTR(An).
24. intr. turėti pakankamai: Prametalo nestójom, neturim kuo nei puodų prasimest Lp. Neverk neverk, mergaitele, aš rūtelių stósiu (d.) Prng.
25. intr. prilygti, atstoti: Tokie rugiai nė avižų gerų nestõs Kp. Tu nė mano vyžos paburnio nestóji Kp. Sesulaite, mažai tu stoji tos žalios rūtelės (d.) Šil. Tu prieš man nė piemenies nestóji BM166(Pšl).
26. (sl.?) intr. turėti reikšmės: Sausos malkos daug stója Mlt. Kas jam stója tiek pinigo išleist Srv. Tos šnekos man nieko nestója Alv.
◊ ãkys stója stulpù LKGII428(Lp) darosi baisu.
akysè stóti(s) iškilti atmintyje, pasirodyti: Vėl akyse kaip gyva stojo Marija rš. Gyvi stojo jos akyse mažų dienų atsitikimai Žem. Vaičiui gyvai stojosi akyse toks koks buvęs prieš keletą metų Cipras Žem.
ant galvõs stóti(s)
1. primygtinai, priverstinai reikalauti: Aš mislijau, ka ans neišgijo – ką čia an žmogaus galvõs stósi Krtn.
2. daryti ką neįmanomą, labai stengtis: Nors ant galvos stokias, bet neparkalbėsi aną, ka nežanytumias Dr.

ant [sàvo] kójų stóti(s)
1. pasveikti, išgyti: Nieko nedarbuik, kol net in kójų nestosi̇́es Arm.
2. pradėti savarankiškai gyventi, prasigyventi: Kiba nestósiu aš ant sàvo kójų, tai tep aš tau neatminsiu! Dkš. Dar̃ aš dár tik stójau an kójų. Tik iš adatos (siūdamas) Lp. Jų vaikai stiprai stojõs an kójų LKKIV224(Grv).

ant naujų̃ kójų stóti(s)
1. pradėti iš naujo, kitaip gyventi: Reikė an naujų kojų stotis Mlt.
2. rūpintis kitais atsiradusiais reikalais: Man vėl an naujų̃ kójų reik stót Drs.

ant sàvo stóti pasiekti, kad būtų įvykdytas noras: An galo ragana stojo an savo ir prikalbėjo karalių, kad sudegintų savo pačią BsPII240. Až itep an sàvo stojaũ LKKII204(Zt).
į aki̇̀s stóti viešai, kieno akivaizdoje pasirodyti: Stojau į akis ir išpasakojau KlK8,73(Ar).
į ausi̇̀s stótis pasigirsti: Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo DS83(Rs).
į kójas stóti(s)
1. keltis: Pirma [valanda] – jau turi į kójas stóti ir kulti KlvrŽ. Saulė teka – stóji į kójas i varai į bandą Mšk. Ėmę tarnai [lapę] nuo lūpų ardyti (lupti odą) – lapė stojusys į kojas (ps.) Sln. Stok, Jonai, į kojas, einam į jaunimėlį rš.
2. pasveikti, išgyti: Stójaus į kójas i vaikščioju Skd.
3. atsigauti, sugrįžti į buvusią padėtį: Katrie ūkininkai, anie vėl tujau stójos į kójas Trš.

į vãgą stóti
1. KlbXXVII(1)44 arti.
2. imtis kokio darbo, užsiėmimo: Kai žmogus imasi darbo, turi ir baigti. Stojai į vagą ir varyk iki galo J.Avyž.

kaklè stótis labai įkyrėti: Mun tos kiaulės par dieną kaklè stójas Užv.
kam̃štis stójasi gerklėjè darosi graudu: Man kamštis stojosi gerklėje, rodos, by gaila, rodos, neatsisveikinau Žem.
kuõdas stõjasi baisu, šiurpu: Šit ant kelio stulpas juodas, net bežiūriant (o man jojant Slm) stojas kuodas LTR(Pnd).
liežiùvis stója(si) kuolù nesiseka kalbėti: Liežiùvis kuolù stója – ką tas žmogus gali sakytie Smal. Kap kūda (prastas maistas), tai i liežiùvis kuolù stójas Ad.
mū́ru stóti labai ginti: Mū́ru stó[ja] už savo vaiką Pvn.
nė̃ basà kója ne(si)stóti [ant žẽmės] būti labai išpaikintam, išlepusiam: Pati (žmona) žebravoj[o], o jisai (vyras) tai nė̃ basà kója nestójos an žẽmės Vlk.
piestù (piestà, piẽsto) stóti(s)
1. smarkiai prieštarauti, priešintis, nesutikti: Gaspadinė piesta stojosi, nenorėjo priimti pakeleivio LTR(Žg). Kai aš priminiau, tai piesto stoja, nenori ir klausyt Ut. Nepasakysi jam nieko – stójas piestù Blnk. Užsimeni, būdavo, – tėvas piestù stója Vb. Nakutis būtų sutikęs, tik jo pati piẽsto stójos Sv.
2. supykti, įniršti: Užkliudyk jį – tuoj piestù stójas Trgn. Rodos, nei neprastariau, o vis tiek piestù stójos Lš.

plaukai̇̃ [ant galvõs] [stati̇̀, piestù] stója(si) Lp siaubas ima: Tai ir paminėti sunku – plaukai ant galvos stoja V.Kudir. Tų kalbų klausant, ne vienam stodavo plaukai ant galvos ir šiurpuliai kratė kūną J.Bil. Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja V.Krėv. Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo Žem. Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, – plaukai̇̃ stójas Ub. Apie ją (žiemą) kalbant, net plaukai̇̃ stója, kūnas nutirpsta, širdis vaitoja BM417(Kp).
skersai̇̃ (galè) gerklė̃s stója sakoma, kai valgis nelenda, nesinori valgyti: Varlė ragavo labai gardžiai; bet mergaitei kiekvienas kąsnis stojo skersai gerklės J.Balč. Nesinori valgyt: galè gerklė̃s kąsniai stójasi, nelenda Ėr.
skersai̇̃ kẽlio (kẽlią) stóti trukdyti, priešintis: Tu mano laimei stojai skersai kelią V.Krėv.
širdi̇̀s stójasi [piestù] darosi baugu: Ko kalbi teip šiurkščiai – net širdi̇̀s stójas Dr. Kai pagalvoji, kad gali taip būti, širdis piestu stojasi J.Avyž.
antstóti (ž.); Sut
1. intr. užstoti, užlipti: Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys S.Dauk.
2. tr. pradėti (amžiaus metus): Devynis pabengiau metus, dešimtus antstójau i pradėjau ganyti Kv.
3. tr. pradėti ką atkakliai daryti: Antstójo klausti, kuo esu pavarde Šts. Antstok kitą tavo ydvą parsekioti brš.
4. intr. Plt primygtinai sakyti, raginti, reikalauti: Liepė eiti už vyro antstojusys Šts. Apsakinėk žodį, antstok laiku, nelaiku Sut.
antstotinai̇̃ adv.: Antstotinai melda pagalbos Dievo brš.
5. intr. įkyriai prikibti: Ana vis tiek antstójo, i gana Dr.
◊ ant galvõs antstóti įkyriai lįsti, trukdyti: Neantstok ant muno galvos, bet nėšinkis, iš kur atšliaužęs Lk.
apstóti
1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstójo DŽ1. Apstójo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstójo mane ir pradėjo klausinėtie Ds. Kur atsistodavo, tai vis pulkas jį apstódavo Krs. Po mišparų šventoriuje apstojo Petronę daug bobų Žem. Žąsys, apstóję lovį, geria Grž. Kumeliukai aplink apstoti̇̀ [senių arklių, pasirodžius vilkui] Ėr. Keliai buvo apstóti [kariuomenės] Kv. Dabar apstoję ežerą turi, ir pasigaut žuvelės negalima LTR(Slk). Myl (vaišina) mane abiedvi apstojusios Sln. Tuojaus pakvietė kaimynus, apstojo klėtį iš visų pusių BsPII126(Srd). Mūsų namai apstoti sukilėlių! J.Gruš. Visa vienuolika vyrų apstojo stalą Ašb. Oi, tamsu tamsu ant dvaro, – totoriai dvarą apstojo LTsI84. O minės, laužą apstojusios, ne vien vaitojančių negailėjos, bet dar gėrėjos tuo, jog mažinas neprieteliai pasaulės M.Valanč. O ir apstójo pulkas seselių tą baltą gulbinėlį JD239. Apstõs tave dieverėliai, jau ne tikri brolužėliai, nusegs tavo vainikėlį JV901. Ir išejo dvi mošytės, ir apstojo mane jauną RD117. Ir anys uždegė žiburius, ir apstojo ją iki jai iškakus BBJdt13,16. Žydai tada apstojo jį ir tarė jop Ch1Jn10,24.
| prk.: Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstóję A.Baran.
ǁ intr. sustoti ratu: Aplinkui kiškio apstój[o] aves LKKXI224(Trak). Mažiukai, apstóję į rundą, klausos Stl. Dėk an stalo, i valgykiam mas apstóję Lk. Kai atėjau, jau buvo aplink duobę apstóję – nė arty nelindau Jrb. Apvertėm tą vežimą apstójusios visos Upn. Sargyba apstójo iš miško pusės, ka anie jau negautų išbėgti Vž.
| refl.: Svečiai apsistojo aplink stalą rš.
2. tr. H, H160, R, N apsiausti, apsupti, apgulti (norint užimti): Jeruzalemas bus (apguldytas) apstojamas BBZak12,2. Apstoju, apgulu miestą MŽ79. Paliauju apstojęs miestą R35. Jau mūsų dvarą vaiskas apstojo LTR(Ktv). Vokietis (jų kariuomenė) iš visų pusių apstótas Ėr.
3. tr. apipulti, užpulti: Vilkai apstójo, aveles pjauna LKT318(Avl). Miške apstójo, atėmė laikrodį Sd. Apstójo karveliai, baigia stogus nudraskyt Slm. Varnos apstójo viščiukus: nuvarau, ir vėl [puola] Lel. Apstójo žąsinas, nebžinau, ką daryt Žg. Kartais apstója vagys (vagiliaujančios bitės) ir kitas išpjauna Sk. Apstóję šeši vilkai bitę pjauna (ps.) Ml. Šunys apstojo mane BBPs22,16.
^ Apstojo kaip varnos vanagą Jnš. Apstojo kap čebatas vyžą KrvP(Vs).
ǁ įkyriai prikibti: Apstójo vaikai motyną ir išviliojo piningus Krš. Kiek ans be reikalo liuob apstós muni! Trk. Tu čia nu pat ryto muni apstójai Eig.
ǁ raginti, spausti: Visi jiej [sūnų] apstój[o], kad eitų mokytis Rud.
ǁ tr., intr. LL164 apspisti: Ka apstójo bitys – pilni plaukai, pilnos tos kasos apaugę Mšk. Apstójo bitys, nebgaliu beatsiginti Všv. Tik pradeda vyšnios sirpt, jau špokai ir apstója Škn. Gyliai apstójo aplink karves Pb. Apstójo vapsos, nustojęs krapštos Dglš. Bimbalai karves apstójo Tt.
ǁ įsiveisus apipulti, apnikti: Kirmėlės apstójo kopūstus Švnč. Kenkėjai dažnai apstoja medelius rš. Bulves buvo apstójęs koloradas Antz. Kandys drapanas apstójo Ps. Nėra katės – pelės apstójo Rk. Utėlių apstotà mergaitė buvo Dglš.
4. tr. JI87, Dg pritapus užvaldyti, apsėsti: A vel[nia]s apstójęs y[ra] – nutilkiat! Trk. Aną jau negeroja apstójo Šš. Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Žem. Ar velnias jį apstojo – nei prieiti, nei prakalbėti KrvP(Pln, Krtn).
^ Vaikščioja lyg apstótas Jnš.
5. tr. smarkiai apimti, prispausti (apie ligas, nelaimes ir pan.): Visą šeimyną ligos buvo apstóję Krs. Slopulį turiu, dar slogos apstojo, yr tikra liga Šts. Sušalau, tai dar gerklę apstójo Alv. Apstójo kaklą, tai jau trečia diena nepašneku Rdm. Sušlapau, sušaliau, kad apstójo kosulys! Škn. A tavi kaškis (niežai) ir yr apstójęs, ka teip vis kasais?! Škn. Nervai buvo apstóję (buvo šiek tiek pamišęs) Žg. Regint ant kito daugelį karpų, nereikia stebėtis, nes patį karpos apstos TŽIII372. Jei mesi ką šluota, piktšašiai apstos Ds. Nemuškie katės diržu – votys apstos Švnč. Bėdos apstójo, visas valgis stovi (nebėra apetito) Dglš. Kas čia par nelaimės apstójo mum? Krs. Ot, apstójo koki snauduliai, miego noris, ir gana Rod. Buvo apstoti̇̀ skolų Dglš.
6. refl. Q85,508, R67,296,341, MŽ89,395,456, M, L, Š paliauti (eiti, važiuoti, riedėti ir pan.): Bevažiuodamas apsistojo N. Apsistók, žmogeli, pavežk! Klk. Tas jo arklys stakt ir apsistojęs ant vienos vietos ir nebeeinąs Sln. Apsistojo patrakę arkliai, bo nebturėjo vietos toliaus betrėsti P. Apsistó[ja] anudu, pryriša arklius Žeml. Apsistójo mašina, Viešpatie muno, nu nebeita, ir gan! Vž. Išeinu į kelį – apsistóję belauką Varn. Aš i veizuos apsistójusi Dr. Parvažiuojant anie apsistójo pri to paties upalio Brs. Kur ana (kalaitė) tau lėks tiesiai: pri kiekvieno kadagio apsistó[ja] (ps.) Gd. Užlipęs gonkelin, senelis vėl bailiai apsistojo, nežinodamas, kur dėtis J.Bil. Atvažiavo kaži kas ir apsistojo prie durų Žem. Patraukė pavadį, ir todėl meška apsistojo, ir neis toliaus Rp. Adomas kai valgė, jam kąsnis kakle ir apsistojo Sln. O kada eidamas vis kamuoliukas apsistos, tu paimk ir į kišenę įsidėk ir eik ing tus namus DS148(Vdk). Apsistojo ugnis prie tvoros Rokytų daržo TS1900,1. Reiks tau bėgtie vieškelėliu, apsistótie prie vartelių DrskD49. Prieš pakalnę risčia jojau, pakalnelėj apsistojau KlvD41. Kaip pribėgsi upelį, apsistóki, žirgeli, tę pagirdysiu JV16. Kur tas žiedas apsistos, ten sesutė marčia stos LTR(Blnk). Ir anys apsistojo žemai pas kalną BB2Moz19,17. Kurie jį (karstą) nešė, apstójos DP336. O Jėzus apsistojęs pavadino juos ir tarė: ką norite, idant padaryčia jums? BtMt20,32.
ǁ MT45 likti vietoje, nebesileisti žemyn (apie saulę): Saulė turėjo apsistoti kiek hadinų BPII99. Kad tas darbas nebuvo dar pabengtas, o vakaras prisiartino, Jozuė liepė saulei apsistoti S.Stan.
ǁ privažiavus tam tikrą vietą, kurį laiką pastovėti: Rasintais i čia apsistós autobusas Tl. Šiauliškis traukinys apsistó[ja] Tl. Ar nežinai, kurioj čia vietoj garlaivys apsistójo? Skr.
7. refl. tr. sustojus pastatyti: Aš kumelę apsistojau žydų jepkė[je] Šts.
8. refl. paliauti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis apsistójo – išejęs y[ra] Dov. Paeina [televizorius] kokią pusę valandos i vėl apsistó[ja] Trk. Ar sustabdei girnas, ar pačios apsistójo? Vkš.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): Širdis apsistójo, ir turėjo mirt Pgg. Širdis apsistójo, i negyvas Vdk.
9. intr. liautis, baigtis, aprimti (apie lietų, sniegą, vėją, šaltį, skausmą ir pan.): Mažu apstõs kap nors lietus Kt. Gal vėjas apstõs? Jon. Bet jokios pagelbos, mato, nėra – vėjas neapstoja BsPIV60(Brt). Vakar buvo apstójęs šaltis Klvr. Kai pradėjau tas pročkas gert, tai ir apstójo kosulys Pbs.
| refl.: Jau ir lietus apsistójo PnmA. Apsistós sominis, būs žuvies daug Plng. Šaltis apsistójo Vkš. Kaip ana išgėrė [vaistų], ir apsistójo tas skausmas Klk. Ka karas apsistõtų, brolis pareitų Gs. Ištraukus piningus iš kokio krašto, prekyba apsisto[ja] S.Dauk. Apsistojo jam viduriai (nebeviduriuoja) Pš. Visas kultūros gyvenimas tarsi apsistoja Vd.
10. intr. R215, MŽ287 baigti, paliauti ką daryti: Bėgt dar bėga [kraujas], bet nebe teip smarkiai – apstójo Srv. Kai apstõs kraujas bėgt, tai tadum pridėsi gyslalapį Jnšk. Gal apstõs dantį skaudėt ben biškį Sv. Skausmai apstóję badyt buvo ir vėl pradėjo Adm. Jau kadai sopa ir vis da neapstója Ds. Apstójo lyt, eisim prie bičių Jrb. Kai apstos kiek snigę, miškan važiuosme Mlt. Apstójo svečias valgyt, iš pirmo daug valgė Dglš. Kiaulės apstójo ėst Ds. Apstó[jo] anas vartyties i pamirė Tvr. Apstójo sėt dobilus Jž. Apstók tokius niekus daręs! Plv. Apstók girtis, vis tiek nepatikėsiu Plv. Tos aukos ir visai apstos plaukusios LTII136.
| refl.: Jis apsistójo dirbęs K. Arkliai apsistójo bėgę KII375. Jis bekalbėdamas (jis kalboje) apsistójo KI3. Tačiau šičion kalbėjęs apsistósiu KI3. Jis apsistójo giedojęs KBI57. Ačiuo, kad dainiavai, bet dar dideliau – kad apsistójai (juok.) Slnt. Užkūrensu, gal apsistós dantis skaudėti Krš. Apsistójo galva skaudėti Kal. Gal apsistójo gerti, gal į protą parejo? Rdn. Kaip jau nestipra sveikata, apsistóji dirbusi Nmk. Ana apsistójo mun pirkti tus vaistus Akm. Tu apsistók ėdusi – nusipenėjusi esi KlvrŽ. Eilelę parskaičiusys, tujaus apsistokiat M.Valanč. Radusies pagadai, reik apsistoti klostyti tabokus į popužus S.Dauk.
ǁ nurimti, apsiraminti: Apstók, vaikeli, ba gausi diržo! Alv. Sakau aš jai apstóti – neklauso, ir tiek Prnv. Neverk, apstók – dar galvelę sopės! Vlk. Pykau, dūkau, dabar apstójau Adm. Apstók! Kam prieš seną tėvą tiek daug kalbi! Alvt. Apstók tu su savo dainom, nusibodai iki gyvo kaulo! Gž.
| refl.: Jis apsistos ir tavęs paklausys Ašb. Apsistok tu su ta merga. Jei ne, gausi į dantis! Dr. Kurie verkė ir giedojo – visi apsistojo (d.) Krtv.
ǁ refl. supykti, užsispirti: Netiko žodis – tuoj ir apsistója, tyli tartum žemė Brž. Nepykdyk – apsistõs, ir nebeis dirbti Brž.
11. refl. pasidaryti pastovesniam, nusistovėti, aprimti: Dabar gerai gyvent, jau apsistó[jo] gi gyvenimas Dsn. Įpusėjus spaliui, orai apsistoja V.Bub.
12. refl. R236, MŽ315, KŽ atvykus pasilikti kurį laiką, laikinai apsigyventi, įsikurti: Apsistoti kame iki laiko, stovėti I. Kai jis (J.Jablonskis) Vilniuj apsistodavo, tuoj rinkdavosi žmonės pasitarti kalbos klausimais J.Balč. Pas brolį laikinai apsistójau Ll. Nuvažiavo į nepažįstamas vietas, nu ir apsistójo parnakoti Als. Įsprukom į mišką, i gan, apsistójėm miške Lž. Jei nori, kad busilas apsistotų lizde, įkišk ten diemedžio šaką MTtI67. Kaži kumet ponas, nuvažiavęs į Telšius, apsistojo pri savo prieteliaus M.Valanč.
13. refl. Sut, Š nukreipti dėmesį į ką vertingą, svarbų: Iš pradžių galvojęs buvo kitonišką pirkt, bet apsistójo ant šitos Krs. Pokalbis apsistojo ties šia dabar visiems labiausiai rūpima tema V.Myk-Put.
14. intr. KŽ apsiimti ką dirbti.
| refl.: Gimnazijos mokintoju apsistojęs A1883,274.
15. intr. nugulti, nusėsti nuosėdoms: Tie miltai apstója ant dugno, švarūs švarutėliai pasidaro Upn.
| refl. DŽ, Krn: Nedrumsk vandenį – spėjo apsistót, ir vėl sudrumsi Dkš. Kai vanduo apsistója, nebetoks drumžlinas palieka, tai gali ir iš griovio atsigert Jnšk.
16. refl. išsilaikyti, išlikti: Nopsistos pikti tarp gerųjų KN2. Ir namai, jei patys tarp savęs būtų perskirti, neapsistos anie namai BtMr3,25. Jeigu teisinykas vos bus ižganytas, ogi piktasis ir nuodžiotas žmogus kur apsistõsis (pasirodys)? DP14. O jeigu ir šėtonas perdalijos prieš save, kaipo apsistos jo karalystė? Ch1Luk11,18.
atstóti
1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistója, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistót Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon. Kaip dabar atsistósiu viena koja? Ker. Atsistojęs pirštų galais, stovi vėjo atgaiše J.
| Jei mano tėvas atsistót (prisikeltų), tai nusgąst [gyvenimo permainų] Lb.
^ Nei atsistojęs, nei atsiklaupęs (sakoma apie žmogų, kuriam sunku įtikti) LTsV116(Ds). Jei arklį šersi atsigulęs, tai važiuosi atsistojęs (turėsi nuolat raginti) LTR. Kad atsistótų, dangų paremtų; kad prašnekėtų, daug pasakytų; kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) Sr(Pln).
ǁ užimti vertikalią padėtį (stiebiantis, iškėlus priekines kojas, remiantis rankomis): Įeis paž[iūr]ėt – labai gražus arklys, atsistoja an dviejų kojų Mšk. Žiūrėk! – pašoku ir atsistoju ant rankų V.Bub. Fakyras taip nuobodžiai birbina, o jos (barškuolės) kai įsismagina bešokdamos, net ant uodegos galiuko atsistoja K.Saj.
ǁ pasidaryti stačiam, atsitiesti: Bulbos atsistójo po lietaus kai čviekai Kp. To berno miežiai atsistojo, susigavę ligi pjaunant Sln. Jam teip baisu pasdarė, kad in galvos atsistójo plaukai kaip šeriai Dgč. Muno plaukai kaip šeriai atsistójo LKT115(Up).
2. refl. atėjus stovėti, stačiam užimti vietą: Atsistójęs kamputy ans ir gurkso J. Arklys, atsistójęs saulėkaito[je], kvaukso neėdęs J. Teatsistoja du [kareiviai] pas duris, o kiti apžiūrėkite visus kampus V.Krėv. Geriau tu pakalnėj atsistok ir labai išsižiok (sako avinėlis vilkui) Sln. Tada anys atsistójo po tuo patiem medžiu Mlk. Einu, žiūriu – rupūžė an kelio išeina išeina i atsistójo LKT112(Ldv). Juk teip nestovėsi atsistójęs, reik dirbti, i gana Nt. Kelias dienas tu radai muno darbus nepadirbtus? Ko tu čia loji atsistójęs?! Trk. Su kašelėm atkervoja, palangėn atsistója i gieda – lalauna Klt. Gaidelis, atsistójęs an tvoros, gieda LKT244(Pkr). Arkliui kai atsistója in nugaros [gylys], tai nežino kur dėtis – griūva ienõs Lb. Ir nuskrido pova žaliojon girelėn, atsistójo pova žaliajan berželin (d.) Slk.
| prk.: Rašytoja iš karto atsistojo ant realistinės dirvos rš. Kuršaičio tarmė pratęsa pirmąją dalį dvibalsių ir pusdvibalsių laužtinių, jei ant anų atsistó[ja] (krinta) balsakila (kirtis) LTI559(Jn).
^ Skalsą! – Dangun balsą, pilvan sotį, prašom eit až durų atsistóti (juok.) Ds. Taip ir bus, nors velnias ant galvos atsistotų! Žvr. Keverza keverzojo, gale lauko atsistojo (akėčios) LTR. Miške augęs, miške gimęs, parejo numo, par trobą parejo, kerčio[je] atsistojo (šluota) LTR(ž.). Pabėgioja pabėgioja, kamburėly atsistoja (šluota) LTR(Rk).
ǁ kylant atsidurti kokioje vietoje (apie saulę): Saulė atsistojo tiesiai ties jo nosimi P.Cvir.
3. refl. pastatyti koją (kojas) žengiant, lipant; priminti: Va, jau atsistóji gerai [ant nesveikos kojos] Lt. Vienas kailis buvo prie lovai ant žemės atsistót, o kitas pašonėj Ob. Kad atsistós, bus an ko atsistóta (apie storą kilimėlį) Žl. Kap an arklio viena koja atsistójau, tada an vežimo užsikaroblinau Kpč. Lenk Dieve, kokia te šokėja, kad in kojų atsistõs Lb. Einant ant vinčiaus, mergaitė turi saugotis, kad jaunikis neatsistot jai ant kojos: jei atsistos, tai mindys ją per gyvenimą Lp.
4. refl. įstrigti, užkliūti, susilaikyti: Valgant skersai gerklės jam atsistojo žuvies kaulas J.Balč. Kąsnis duonos atsistójo jam gerklėje NdŽ. Jam vėl suspaudė širdį, ir nenuryjamas gurkšnis atsistojo gale gerklės A.Vien. Suvalgiau žalią (neišnokusį) obuolį, ir atsistójo skandy (nevirškina) Prn. Nuo sviesto jau atsistó[jo] (nesinori valgyti) Dglš.
^ Rupūžgalviai! Kad jums liežuvis skersai atsistotų! V.Bub. Iešmu šone jis man atsistojo KrvP(Mrc). Kad jam prieš smertį atsistotų gerklėj tie žodžiai, kiek aš nuo jo prisklausiau! Ut.
5. intr. Sut, LL122, KŽ atkerti, atšokti, atsiskirti: Skūra nuo lašinių atstója, t. y. atkęra J. Kaip tik atstója pluoštas nuo spalių, tai reikia linus traukt su kabliu an krašto Ps. Linus klojom an [drėgnos] dirvos – atstójo, tada pirtin nunešėm, išdžiovinom Eiš. Jau atstójo [linai] nuo šitų spalių Pb. Ataneša saujelę [linų] – valaknas atstójęs, einam imt Klt. Stuobris sausas, žievė atstója ligi pat medienos Slk. Duona perkepus, pluta atstójo JnšM. Blynai dega, neatstója [nuo nepateptos keptuvės] Nmč. Kai gerai prilips, tai ir neatstõs Trgn. Kai kiek paraviu, ir atstója nagos Aln.
| Suknelė atstójus (neprigulusi) kai kepeliušas nuo kūno Klt.
| refl. Pv: Kai ilgai [duona] pabūva pečiuj, tai pluta atsistója Aps. Minkštimas lienka sau, o pluta atsistója Rud. Skarvadą inšildžiam, patepam riebumu, ba tep tai neatsistót blynas Dv. Karklo žievė pavasarį atsistója Grv.
| Pečiadangstė atsistójus (neprigludusi) – duona neužkepa Lzd. Tavo auses kruopelę atsistóję (nulėpusios) Aps.
6. intr. Q610, CII924, MP79, H, H153, R, R12,387, MŽ, M, LL312, Rtr, Š, Ser nueiti šalin, atsitraukti, pasišalinti: Atstoju nuog ko SD216. Atstoti nuo viens vieno N. Atstók nuo manęs K, J. Jis, tai ištaręs, atstójo KII61. Atstot (išvykti) nuo žemės B. [Nykštukas] nuo tėvų atstóti jau negeidė Jrk27. Palydovai sekė neatstodami nuo jo nei per nago juodumą J.Balč. Ant saulelė, vėl nuo mūs atstódama, ritas irgi, palikusi mus, greita vakarop nusileidžia K.Donel. Atstók iš ugnies netamsavęs! Lkm. Atstók, vištaite, nuog riešutyno (ps.) Prl. Atstok šalin nuo mūso, nenoriam žinoti kelių tavo P.
| Rytą, kai žmonės keliu pradėjo važiuot, tai atstojo [vilkai] LTR(Slk). Atstók nuo šulinio – gali įpult Al. Nuo mažų vaikų atstót nemožna (reikia prie jų visą laiką būti) Dglš. Bėdo[je] atstója prieteliai i draugai Upt. Atstókite, maumos, atstókite, vilkai (dainuojama supant vaiką) Mrc. Šunys nuo urvo neatstójo, apsukui bėgiodami lojo BM260(Grz). [Žemaičių medininkai] nenorėjo būtinai nu pajūrio atstoti S.Dauk. Anys (kareiviai) atstodami̇̀ (traukdamiesi) degino Pb. Miela saulyte, Dievo dukryte, kur taip ilgai užtrukai, kur taip ilgai gyvenai, nuo mūs atstojusi? RD78. Atstok, berneli, nuog manęs, vargas man jaunai be tavęs VoL446(Klvr). Man vandenį besemiant, su laivninku bekalbant, atstojo laivs nuo krašto KlvD207. Jėzus tarė tada jop: – Atstok, šėtone Ch1Mt4,10. Atstokite nuog manęs, prakeiktieji, eikite ugnin amžinon SPI6. Atstojo jis nuog jų ir užžengė dangun BPII110. Kodėlei tu nuog jų atstojai ir manęsp atejai? BBJdt11,3. Atstokite nuog manęs, kurie darot neteisybę Ch1Mt7,23. Ir kaip labai vėlu tapo, atstojo jo tarnai ing savo šėtrus BBJdt13,1. Debesies stulpas niekadai neatstojo nuog žmonių dieną, nei ugnies stulpas naktį BB2Moz13,22. Gimdytojai atmistojo, prieteliai užunotbojo KN25.
| Žodis tavas, kurį indėjai nasruosna mūsų, notstos nuo nasrų mūsų MKr27.
| prk.: Pabaigusi … 13 mėnesių savo amželio, iš šio svieto atstojo (mirė) A1884,326. Išganytingai atstoti iš šio svieto N. Vakaras artinas, o jau diena atstoja (baigiasi) DK169. Jei negali tasai kielikas atstót …, tetamp valia tava DP149. Dūšia atstója iš kūno; atsiskiria nuo kūno KII299.
^ Kas nuo Dievo atstója, prie to velnias pristoja Trgn. Nesišauk velnio, ba angelas atstos LTR(Al). Serga vaitoja – nuo burnos kąsnis neatstója Ėr, Pnd, Rk.
atstojamai adv.: Marti, bezliepyčia, neatstojamai sekiojo iš paskos J.Balt.
atstotinai adv.: Bandykščiai reikalauna … ganyklos ir pridabojimo neatstotinai IM1852,29.
| refl. Q653, SD386, N: Atsistój[o] brolis nuog jo (išėjo kitur gyventi) Rod. Mano motka kap atsistój[o] iš tę, tai nieko negovė [tekėdama] Lp. Kap ana atsistó[jo] (atsiskyrė) nuo vyro, tep ir nežinau, kap gyvena Ad. Kai atsistóji nuo tėvų, tai prasideda vargai Stk. Tokia graži pieva – nor žiūrėk ir neatsistók Alv. Tu, berneli, atsistók, manę jaunos nepristok DrskD110. Atsistokie, mano miela, vai aš turiu tris keturias TŽI246. Ir artimieji atstojose tolyn Mž470. Gal nuo mūsų jau Dievas atsistój[o]: tik ažsiaugenom naują arklį, braukš ir nudvėsė Švnč. Bevelijo, idant sūnus jo gandžiaus atstotų̃s DP418. Kurie Dievui kalbėjo: atstokias nuog mūsų BBJob22,17.
| prk.: Tėve, jei gal stotis, liepk tam kielikui atstotis SGI74.
ǁ nebeturėti galios, netekti poveikio: Ir nuo pinigo to atstos visi čėrai ir pakerėjimai DS253. Atstojus slogai, palengvėjo V.Kudir. Kosulys nuo manęs jau atstójo Rs. Liga atstõs, i pasveiksi Rd. Drugys nuo jo atstójo; jį prastojo KII299. Jei tarysi ligai atstók, tad atstõs DP76. Ir atstojo stiprybė jo nuog jo ChTeis16,19. Miegas visai nuo jos atstojęs J.Balč. Anoj gi nakty atstojo miegas nuog karaliaus ChEst6,1.
^ Liga raita atjoja, pėsčia atstoja MŽ308, PPr208.
ǁ nuslinkti, išsisklaidyti: Debesys atstója; išsisklaido KII317.
7. intr. Dv liautis įkyriai lįsti, palikti ramybėje: A neatstósi! Ko čia daba lendi?! Ll. Pristojo kaip velnias pri dūšios ir visą vakarą neatstójo Vkš. Kada tu atstosi nuo manos vargšės galvos? P.Vaičiūn. Atsók tu nuog manę, ba duosiu ausin! Arm. Atsók, nelįsk, ba nosin duosiu! Dv. Atstók tu su savo saldainiais! Ob. Atsój nuog manę Lz. Ai, atstók atstók, mano dukružėlė, neskudulk ma[n] galvužėlės JV521. Atsój atsój, katinaičiau margasai (d.) Lz. Ar tu, durniau, atstók, ar tu, pliki, nustok! Sdk.
| refl.: Atsistók tu nuo manęs! Ad. Atsistók nuog manę, tu negerasai! Vlk. Atsistók tu, velne, neerzinus mane! Btr. Atsistà tu nuo manę! Ko tau reikia?! Grv.
8. intr. Q12 atsisakyti, pasitraukti (iš darbo, tarnybos ir pan.), mesti buvus kokios veiklos dalyviu: Slūžbą pametu, iš slūžbos išeimi, atstoju R18, MŽ23. Rasintais vaikis atstos nuo tavęs ant Kalėdų J. Nuo urėdos atstoti, atsisakyti B79. Atstoju nuog mūšio B. Atstojęs kareivis (invalidas) I. Merga atstoja jau B. Aš turiu du klausius tarnus, kurie, niekuomet nuo manęs neatstodami, teisingai tarnauja J.Balč. Apsiėmėm nuog jo notstot, bet amžinai jam tarnaut SPII147. Nu darbo neatstoju kiauras dienas Šts. Bajorai pakėlę atstojančiam nuo tarnystės maršalkai pietus A1884,83. Bet nebeilgai pasiliko jis mokykloj. Penkiolika metų turėdamas, atstojo iš jos Vd.
| tr.: Pristotūsius ir atstotū́sius (priklausančius gauti išeinant iš darbo) kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Jau tas bernas … atsistojo nuo gaspadoriaus DS355(Vlk). Buvo buvo ir atsistój[o], nuej[o] pas kitą gaspadorių Arm. Atsistój[o] nuo vietos Lp. Niekas neatsistója pats nuo darbo Jrb.
ǁ tr. atstumti, nubaidyti: Jie atstõs visą jaunimą nuo savęs Vlkv.
ǁ tr. nebevartoti, mesti: Ana nė vasarą kelnių neatstó[ja] Šts.
ǁ tr. palikti, apleisti, prarasti:
^ Svetimo netykok, savo neatstok LTR(Jnš).
ǁ refl. nukristi, atsimesti, atsileisti (apie šaltį): Kada tas šaltis atsistõs?! Lp.
9. intr. N nukrypti, nutolti, nuklysti nuo ko, nebesilaikyti ko: Atstoju, nukrypstu nuo tiesos R5, MŽ6. Nuo tikrojo kelio nukrypti; atstóti KII343. Jis nuo tiesos atstójęs; nuklydęs KI15. Nuo tako atstóti KI2. Su garbe atstoti B382. Nuog tų surašytų įstatymų atstoti neketam prš. Ir neatstosim po tam nuogi žodžio tavo PK73. Anie … atstójo nuog tiesos ir ėmės melo DP219. Idant mes … griekus pažintumbim, nuog tų atstotumbim Mž376. Teisusis nuog savo teisybės atstoj ir daro pikt BBEz3,20. Notstojo nuog nodiejos savo MP74. Ir neatstojo niekadai nuog bažnyčios BPI115. Tas kelias atstoja nuog manęs Ch4Moz22,32. Ir tie šaknies neturi, nes iki metų tiki, o valandoj pagundymo atstoja Ev.
10. intr. mirti: Žmogus atstó[ja] Rsn.
ǁ nugaišti (apie gyvulį): Vienais metais dvi karvės atstójo Rmš. Karvė atstojo pri veršio (veršiuodamasi) Plng. Atstója arklys, kai pasensta Krg.
ǁ nueiti niekais, atsimesti: Daug atstó[ja] supuvusių bulvių Šts.
11. intr. išnykti ar atsiskirti kokiam kiekiui, nukristi (svoriui): Kol nuveži bekoną į punktą, tai daug ir jo svorio atstó[ja] Up. Liekuotų vilnų daug atstó[ja] iš mašinos [šukuojant] Šts. Jei numie verpsi, su visu mažai teatstós verpalo Užv. Daug pamilčių atstó[ja] numinėse girnose maltų kruopų, dėl to geriau malti garinėse melnyčiose Šts.
12. tr. Š turėti tokią pat vertę, būti lygiam, pavaduoti, pakeisti: Mano karvė kitų i dvi atstója Upt. Tavo dėdė tau tėvą atstója Jrb. Bulvės atstó[ja] duoną Slnt. Kvynai su druska ir duona atstó[ja] kanapių spirginę Šts. Akmeninis tiltas geriausiai atstoja medinį Tsk. Laukinykuos grunto žemės margas tiek atstója, kiek girinykuos tos lekiančios pieskos penki [margai] Gs. Gera merga berną atstója [prie darbo] Ėr. Viena gera motina šimtą mokytojų atstoja J.Jabl. Nu ir pasisamdei pusbernį, ka nė pusmergės neatstója – nė kūlių krėst dorai nemoka Skrb. Pavasario diena rudens mėnesį atstoja LzP. L. Ivinskio kalendoriai atstojo lietuviams laikraščius rš. Pakeičiamas, pavaduojamas, atstójamas darbuotojas BŽI281. Atstojamasis dydis PolŽ40. Vyrai vaiko proto neatstó[ja] prisigėrę Kž. Trečią koją atstó[ja] lazda Vkš. Neatstoja žirgelis mano aukso žiedelio FM. Neatstos tymo balnelis už aukso žiedelį LTR(Kt).
^ Gera višta ir žąsį atstója J.Jabl(Ln). Auksu pakaustyta kiaulė žirgą atstoja TŽV594. Gudri galva viena kelias durnas atstoja KrvP(Jnš). Graži kalba gerų darbų neatstoja KrvP(Mrk). Dėlto blogiausias vyras geriausią prietelių atstója Ut. Kito alus nė giros neatstója Grž. Pinigai laimės neatstoja Mš. Tu jo nei kojos neatstóji (nesi vertas) Ėr. Kai eina – atseina, kai sustoja – nė bieso neatstója Vb.
ǁ atlaikyti:
^ Žmogaus kaklas viską atstója Dl.
13. refl. Lb imtis kokios veiklos, kokių pareigų: Iš ryto atsistójo (pradėjo varyti), in vakarą ir pastatė Kaune sielį Gg. Dvylekta buvo, ka atsistójau į daržą Jdr. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put.
ǁ pradėti dirbti, įstoti (į tarnybą): Atsistójęs slūžyt – tai reikia slūžyt kap reikia Tvr. Ė kitas atsistój[o] eiguliu Rš.
14. refl. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: An teismo atsistójo vagis ir ponas (ps.) Grl.
15. refl. apsigyventi, įsikurti: Atsistójom an grynos žemės, nieko nebuvo Eiš. An lauko atsistójau gyventi Trš. Melioracija parejo, kela mumis iš tos vietos – kur atsistósma, nežinom Šv. Išeiti į miestą nėra kaip: viena ranka žmogus kur atsistósi? Gršl. Nu kaip tau duos pieno gyvolis, į šviežią vietą atsistójęs (patekęs)?! Trk.
| Jei jūs ant muno duonos atsistõtumėt, jūs pilnai ką tris dienas tegyventumėt – i tujau ligoninė[je] (labai griežta dieta) Sd.
16. intr. prasidėti, ateiti: Sėdėjo vyrai ant ėdžių, kol pietūs atstój[o] Vlk.
17. intr. pavirsti (kuo): Kas atsisės šitan krėslan, skradžiai žemių nueis, ė kas girdi – visas akmeniu atstõs (ps.) Rš.
| refl.: Dievas metė lazda į žaltį, ir atsistojo arklys iš žalčio SI56.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Dar gal Žiežmariai kitap atsistójo jau nuog tiek laiko LKT231(Ktv).
18. refl. Lb kilti, atsirasti: Kap žemė atsistó[jo], tep ir akmuo atsistó[jo] Pst. Lietuva kaip valstybė atsistojo Plšk. Rubežius kap atsistój[o], dvidešim metų kap viena diena [praėjo] Ktv.
ǁ būti pastatytam, iškilti: Pirtelė vargais negalais atsistójo – sakė, vakar apgrebėstavo Mžš. Kaip greitai jų tas namas atsistójo! Pn.
◊ ãkys atsistójo stulpù apie mirštančio žmogaus ar gaištančio gyvulio stingstantį žvilgsnį: Pamačiau, kad jau ãkys stulpù atsistójo Skdt. Akys atsistójo stulpù baltos Pc.
akysè atsistóti iškilti vaizduotėje, prisiminti: Jo akyse atsistoja jaunos merginos paveikslas J.Bil. Kad darbai akysui̇̃ atsistót, baisu būt Lb.
ant dantų̃ atsistóti užkliūti kalboje: Ką turėjai, tą ir tebeturi. Tau mano pati ant dantų neatsistojo! J.Balt.
ant gãlo liežiùvio atsistójo sakoma, negalint greit prisiminti gerai žinomo dalyko: Vagi tik ant gãlo liežiùvio atsistójo, tik pasakyt Skdt.
ant kójų (į kójas) atsistóti BŽI133 pasveikti, sustiprėti: Ji nusimanė apie naujagimių ir gimdyvių priežiūrą, jos padedama Katrė greitai atsistojo ant kojų V.Myk-Put. Aš tikiu – tu dar atsistosi ant kojų ir būsi kūrybingas žmogus K.Saj. O kažin ta boba ar atsistójo į tas kójas? Trk. Atlėkė trys balandžiai ir įdiegė anam plaukus. Brolis tujau atsistojo į kojas LTR(ž.).
ant [sàvo, savų̃] kójų atsistóti
1. pradėti savarankiškai gyventi: Viskuo aš jį aprūpinsiu, kol pats atsistos ant kojų J.Gruš. Aštuoniolikos ar kiek ten metų vaikas jau dabar, manai, ant savo kojų atsistos I.Simon. Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai A.Baran.
2. pasidaryti materialiai pajėgiam, atkusti: Jau žmogus prasigyveno, jau an kójų atsistójo Dkš. Man tik dabar pradžia sunki, ale kai jau atsistósiu an kójų, tai pagyvensiu ne šiteip Užp. Sunku padegėliams ant kojų atsistoti rš.

ant liẽpto gãlo atsistóti pasiekti amžiaus ribą, sulaukti senatvės: Juk jau atsistójai ant liẽpto gãlo Erž.
ant liežiùvio atsistóti
1. užkliūti kalboje: Ko tau užkliūvu – tau ant liežiuvio neatsistojau?! LTR(Kp).
2. prisiminti: Viskas ant liežiùvio neatsistõs Antr.

ant savę̃s (in savę̃) atsistóti End pradėti savarankiškai gyventi ar galvoti: Reik atsistóti in sàvęs – esi aklas (nieko neišmanai, nesuvoki) Plng. Anys gyvena in savę atsistóję Str.
kai̇̃p ant naujų̃ kójų atsistójo pradėjo kitaip gyventi: Tu jau dabar kai̇̃p in naujų̃ kójų atsistójai – tokį žentą gerą gavai Ut.
kreivà kója (ne ant tõs kójos) atsistóti [iš pãtalo] sakoma apie prastai nusiteikusį žmogų: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo V.Krėv. Piktas, kaip ne ant tõs kójos atsistójęs Krs.
kuolù atsistóti [gerklėjè]
1. neišeiti į gera, virsti nemalonumu (apie naudą, gautą, kitą skriaudžiant): Kuolu atsistos jam šitie pinigai Ds.
2. labai įkyrėti, įsipykti: Anas man jau kuolu gerklėj atsistojo Ml.

liežùvis (liežiùvis) atsistójo kuolù sunku prakalbėti: Liežuvis jam sustingo ir kuolu atsistojo Sz. Kad tau liežiuvis kuolu atsistot! (keik.) Ds.
[nuo] prõto (nuo galvõs, nuo išmintiẽs, nuo rãzumo) atstóti pamišti, išprotėti: A jūs nematot, kad jis nuo proto atstojo? LTR(Bsg). Prõto atstójęs, veža į bepročių butą Jdr. Buvo nu galvos atstojęs ir mirė Šts. Visi žmonės žiūri, o jis lyg nuo prõto atstójęs Žml. Kad tu putų [alaus] kaštavosi, nuo proto atstosi LMD(Sln). Ne stebuklas būtų, [kad] žmogus, kuris tatai dūmoja, atstótų nuog išminties DP527. Ta žmona nuo rãzumo atstójo Mšk.
piestù atsistóti pajusti apmaudą, pyktį, smarkiai pasipriešinti: Frankas, perskaitęs tą naujieną, piestu atsistojo P.Cvir.
plaukai̇̃ [piestù, stati̇̀] atsistójo [ant galvõs Vdš] labai baisu, šiurpu pasidarė: Nebuvau da žmogaus nė vieno suvažinėjęs, mun i plaukai̇̃ stati̇̀ atsistójo Trk. Pamačiau tokį pikčių, kad man plaukai atsistojo P.Cvir. Kai pakėliau jos galvą nuo kūdikio, man net plaukai ant galvos atsistojo V.Mont.
skersai̇̃ gérklę atsistóti labai įgristi: Iš pradžių tai buvo pakenčiama, bet juo toliau, juo darėsi įkyriau – viskas atsistojo skersai gerklę A.Vencl.
skersai̇̃ kẽlio atsistóti trukdyti, priešintis: Jei būtum išlikęs žmogumi, nebūčiau drįsęs atsistoti tau skersai kelio J.Avyž.

×dastóti (hibr.)
1. tr. pasiekti, prisitikti: Tu nedastósi manę an apušės Lz.
^ Kad atsikeltau, tai dangų dastotáu, o kai guliu – až katę mažesnis (kelias) Lz.
2. tr., intr. N gauti, įsigyti: Aš dastójau, ko norėjau, t. y. gavau J. Tada badai buvo labai, nebuvo niekur nieko dastót Lt. An fabrikos tai tuoj dastótai pensiją LKKXVIII165(Zt). Dastójo ligą ana Rod. Vyskupystės dastojo vos žilo[je] senatvė[je] M.Valanč.
^ Ko bijosi, to dastosi Lkv.
| refl. Sut.
3. refl. patekti, pakliūti: Kur tu in daktarą dasistósi – brangu strošniai buvo! Rod.
4. intr. impers. užtekti, pakakti, netrūkti: Kad metų nedastója, tai ir neduoda pensijos Dglš.
^ Visiem savų bėdų dastója Trgn.
įstóti; SD169, H, H169
1. intr. K, J, LL234, Rtr, Š, NdŽ, KŽ žengiant įlipti, atsistoti kame: Įstójo į purvyną DŽ1.
| refl. K, Rtr, Š, NdŽ: Jiems sveikiau įsistoti į šiltą vandenį, tada palūkėjus atsiklaupti, atsisėsti ir pagaliau atsigulti Vd.
ǁ tr. įminti, įspausti koja: Aš tuos žodžius kalbėtuosius į purvą sumysiu, o tas pėdas įstotąsias ugnia išdegysiu LTR(Grš).
2. intr. I užimti vietą stačiam kur įžengus, įlipus: Kab atvažiuos svetima šalis, instók, rūtele, pas vario vartelius Vrn. Užeikie, mielas, mano didin dvaran, instokie, mielas, mano aukšton klėtin KrvD266. Ir inskrisiu sodelin, sedulon stosiu ir, instojus sedulon, gailiai kukuosiu LTR(Ds).
| refl.: Įsistójusi į langą, negal išmušti Krš. Ana i knopsos kame – a obelė[je] įsistójusi Žr. Sopama širdžia jinai įsistojo į brolio dviračius HI.
ǁ atsidurti kokioje padėtyje: Pavasaris prasideda, kaipveik Saulė į Ožio ženklą įstoja prš.
3. intr. įžengti (į kelią), pradedant eiti kuria nors kryptimi: Kaip įstójo į kelį, taip i varė ligi galo Lk. Teip jis įstojo į tą takelį ir eina tuo takeliu BsPIII285. Apsupo Kareiviškę, įstojo į vieškelį ir čia, jau nieku netrukdomas, pasileido dar sparčiaus V.Kudir. Seniai reikė išvažiuoti, į kelią įstóti JV598. Dar n'įjojau į pusę kelelio, dar n'įstojau ir į vieškelelį – ko taip alsiai nusižvengei, muno žirguželi? StnD29.
| prk.: Kiaušiniai nieko nepabrangsta: kap įstójo į keturiasdešimt centų, tep ir stovi Gs.
4. intr. lengvai įkišti, įstatyti (kojas į apavą, į balno kilpą), įsispirti: Įstojau į klumpius iš pat ryto Trk. Patsai žirgą balnojau, in kilpelę instojau LB134.
| refl.: Įsistójau į batukus Grnk. Nusiauk šlapius vyžus, insistók sausuosna Kb. Kad būtų insistót medžiokai, tai galėtau ir aš padėt rugių kirst Pns. Įsistók į šliures, basa neik! Plk. Insistójau klumpėsna, tai kojas pagadinau Arm.
| Įsistók į kojas (apsiauk) ir eik pasiklausyt bičių, a gyvos, a ne Jrb.
ǁ refl. apsimauti, apsivilkti (sijoną): Tas [sijonas] nešvarus, į kitą įsistósu Krš.
5. intr. N imtis kokio darbo, pareigų, pasidaryti kokios veiklos nariu, dalyviu: Pagaliau ir ji įstojo fabrikan J.Bil. Į slūžbą įstoju R63, MŽ84. Įstóti į mokyklą NdŽ. Įstójamasis egzaminas, kvotimas KŽ. Išėjęs gimnaziją, įstójau universitetan Š. Įstojamosios (rengiamosios) klasės kursas nėr labai didelis J.Jabl. Įstojamieji pinigai rš. Pradžio[je] šešiolektų [metų] įstójo į mokslą Kal. Ans Vilniuo[je] įstójo mokinties Trk. Šaukimą gavau tuo į karuominę įstóti Plšk. Paskiau po to karo įstójėm į kolūkį Klk. Išnarstys tavo kojas, rankeles, kad į krygį įstosi KlpD102. Į krygį išjodamas, į glitę įstodamas, kulkelės lek kaip bitelės per manąją galvelę KlpD30. Kiti dirbo, ir jūs į jų darbą įstojot NTJn4,38. Kas iš kokių šūdų į ponus įstó[ja], ano nežaboto i pro šūdą nepravesi (labai didžiuojasi, pučiasi) Lnk. Ažusakymas įstojančių moterystėn SD436.
| Už vargo bernelio ir ištekėjau, į vargo dieneles ir įstojau KlpD88.
6. intr. ginti, palaikyti, užtarti: Lietuvninkai už [Prūsijos] palaimą su visa syla įstoja prš.
| refl.: Mane jie pakvietė į talką, o aš, atsiminęs šiandieninę tavo geradėjystę, įsistojau, kad ir tave priimtų V.Piet. Be tavę nieko nebus, kap neinsistósi (neįsikiši) Lp. Idant įstotų̃s už mus tėviep DP229. Teikis jop už manę įsistót anop DK172.
7. intr. I prisidėti, užeiti (kokiam laikui, gamtos reiškiniui): Jau vasara instójo, prasdės darbai Dglš. Įstójo pavasaris, o vien šalta ir šalta Šts. Apie Kalėdas žiema pačiuosna šalčiuosna instója Kls. Maž instõs pagada Aln. Oras netrukus labai įsto[ja] karštas ir sausas IM1862,38. Šiandien graži pagada; tai geras paženklys palaimos įstojančiam metui LC1878,2. Septynios varpos tuščios yra septyni metai bado, kurie įstos po gerųjų metų S.Stan. Šešta diena Velykump įstojo SGI105. Tie kunegai sargino ligonis laimindamys, lig antrą kartą jaunam mėnesiuo įstojant S.Dauk.
| Nežinau, va kokia liga instójo Lb.
ǁ N pradėti amžiaus metus: Jau į vyriškus metus įstojęs BsPI63. Dvylikti metai instójo amžiaus, kai tėvas dalgę indavė rankosna Strn. Ana da tik keturiolikiuos metuos instójo Trgn. Įstojo trisdešimtą metą NTLuk3,23. Aš jau įstójau į senatvę, jau mano jaunystė yr šalin Smln.
8. intr. tam tikru laiku įsijungti savo balsu į grupę: Kiekvienas dainininkas prieš įstodamas pasinaudoja kamertonu sp.
9. intr. pradėti veikti, įeiti į apyvartą: Mašynos (kuliamosios) įstójo, aš podidė mergelė buvau Vn.
10. intr. pradėti, imtis ką daryti: Įstójo gyventi ir sutiko Krš. Abudu mes čia instójom gyvent tais pačiais metais Stk. Kad įstojo į tą ūkę ans gyventi, nė vieno medelio nebuvo Vvr. Kad sula tekėti parstojo, tad žiedai klestėti įstojo D103. Jie dabar apsiėmę kuo veikiausiai su ministeriais į sušnekėjimą įstoti prš.
11. intr. apsigyventi, įsikurti: Rudenį įstósam į naują butą Jdr. Kad įstósi į trobas, priimk ir muni Lnk. Ar jau įstójai į savo naująją trobą? Dar iki rudens turbūt neįstósi? Up.
12. tr. Dr padaryti tinkamą apsigyventi, naudotis, įrengti: Tiktai du kambariukai buvo įstoti Kv. Troba pastatyta, bet dar neįstotà Lk. Ilgai statė, tik neseniai įstójo Grd.
13. intr. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Užuverkė bernužėlis, šliūban įstodamas LTR(Dg).
×14. (sl.) intr. atsirasti, ateiti, pasirodyti (po ko): Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Instojąs po kitam SD190. Turėjo instot tokie heretikai, kurie turėjo mokyt mokslo velinių DP68. Tasaig yra, kursai paskui manę įstõs, o stojos pirm manęs DP24.
15. refl. atkakliai, įkyriai ko prašyti, reikalauti: Kap insistó[jo] brolienė, kad važiuočia kieman! Dglš. Julia insistó[jo], i Pauliną apženijom Dglš.
×16. (sl.) intr. įvykti: Turėjo veikiai įstot atnaujinimas pasaulio DP181.
◊ į aki̇̀s įsistóti arti prilindus žiūrėti: Negražu yra vaikams į aki̇̀s įsistóti! Vn.
į senàs vėžès įstóti grįžti į pirmykštę būklę: Pavietis vėl įstojo į senąsias vėžes, iš kurių buvo lyg ir iškrypęs V.Kudir.
išstóti intr.
1. refl. Š, KŽ išžengti statant, keliant koją (kojas).
2. K, Rtr, DŽ1 nustoti būti nariu, mokiniu, pasitraukti: Mokinys išstójo iš mokyklos, narys iš draugijos Š. Vienam išstojus iš draugijos, į jo vietą tuojau rinko kitą Ašb. Vai tu mergele, motulės dukrele, vai ko tu išstojai iš mūsų pulkelio? LTR(Mrc). Išstójęs seimo narys NdŽ.
| prk.: Didis Vokietijos neprietelius iš šio svieto išstojo (mirė) LC1883,2.
3. prasidėti, užeiti: Kap išstos pavasaris, tai nebus kada eit medžian Vrnv. Kap išstója diena, tai neturiu kada atsisėst ažu darbų Vrnv. Ketvirta nedėlia išstój[o], kap išginėm skatynas Arm. Nū aš regėjau mėną išstóję trijų dienų Lz.
nustóti Š; H, L
1. intr. statant koją, nusprūsti, nužengti į šalį: Aš nustójau nuo trepų ir baisiai susimušiau Alk.
| refl.: Nusistójau nuo liepto Grž.
2. intr. atsistoti: Ė anas (vilkas) man pirma išvydo, tai do anas nustó[jo] eit ir daboja nustójęs Aps. Kielė nustója kur an grubsto ir su uodega kiloja Ob. Tai kad atskrido pilka gegutė iš žaliosios girelės, tai ir nustojo pilka gegutė an žaliosios rūtelės (d.) Prng.
| refl.: Nusileidus, nusistojus akmenelius rinksiu LTR(Dkšt).
3. tr. suėjusiems, suvažiavusiems užpildyti, užimti kokią vietą, plotą: Suvaryti visą valsčią, tegul nusto[ja] visus kelius (ps.) S.Dauk. Kariūmenės tiek daug privažiavo, kad visi laukai nustoti̇̀ Vkš. Visas kelias jau nustótas (pilna vežimų) Gs. Bent trys kilometrai mašinų buvo nustoti̇̀ ant plento Sv. Pilnas turgus nustótas baronkiniais Ds.
ǁ intr. Sd, Gs pasidaryti pilnam priėjusių, privažiavusių: Visi kraštai nustóję vyrų Mrc. Laukai, kiemai nustós liuob arklių [par atlaidus] Krš. Laukai nustódavo arklių – tiek žmonių suvažiuodavo miestelin Šmn.
4. intr. suėjus stovėti, statiems užimti vietą: Ilgiausia eilė nustójus – nestovėsiu Jrb. Visa minia nustojusi ties traukiniu rš.
5. tr., intr. NdŽ apsupti, apstoti (ppr. ratu): Svetelių prijojo, aukštąją klėtelę nustojo LTR(Alv). Didelė žolė. Lyg koksai miškas aplink manęs nustojęs rš.
6. refl. paeiti į šalį, pasitraukti: Nusistók nuo šviesos Grž.
7. intr. Brž, Dgč liautis eiti, važiuoti, bėgti ir pan., sustoti: Kaip nustója, pasižiūri ant dangų i vėlekos [bėga] LKT262(Ul). Kad anas (jaunas arklys) stoja, prieš kalną nustója, davei jam atsidust Aps. Nustójo arkliai, nusistabdė Ign. Privažiavęs artyn, [ponas] nustójo ir pradėjo ant manę rėkt BM26(Č). Aš nustójau ties daržine ir iškrėčiau [iš maišo] katiną Slm. Nuo vieno gylio nubėgo girion, nuo vienos vapsvos nustóję krapštos (d.) Aps. Par girelę jojau – girios paukščiai giesta. Nustók nustók, žirgeli, leisk man paklausyti! JD1474.
ǁ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pabūti, apsistoti: Tiek svieto privažiavo, sunku surast, kur mūsų parapijos kumpanija nustójo Ds. Čia nustódavo pagirdyt arklių, kai važiuodavo Kupiškin Sb. Nuvažiavom pakrūmėn, nustójom Rš. Bevažiuojant jam, pradėjo labai lyt, ėmė anas nustojo galui ūlyčios BsPII204(Jž). Kur dabar traukinys nustos? Ign. Oi gėriau gėriau, gerdamas dūmojau, kur man jotie, kur nustótie, naktelę nakvotie (d.) Kb.
| refl.: Tenai nusistójom, ir tiek Brž. Kur mes nujosma ir kur nusistósma? (d.) Slk.
ǁ gauti pastogę, prisiglausti: Jy niekur nebegauna nustót Skp.
8. intr. nebeveikti (apie fabriką, mechanizmą): Vieną kartą buvo nustójęs mūsų pabrikas ir nedirbo On. Nustója to mašina, nustabdau – viskas gerai Brž.
ǁ liautis funkcionuoti: Ir protas jo nustójo nuo to gėrimo Pv.
9. intr. K baigtis, liautis, nebesitęsti, praeiti (apie lietų, sniegą, vėją, skausmą ir pan.): Nustojo lytus, jau nelyja B. Vėjas nustoja R403, MŽ543, N. Kad tik Dievas duotų nustót lytui, galėtum vyšnias apskyt Skr. Ant pavakarį nustójo vėjas, nusigiedrijo ir sušilo Skrb. Vėjas teip tyliąs, teip tyliąs, šalčiui atsibodę bešąlant ir nustojęs LMD(Sln). Nustojo liga, t. y. nusitramino J. Gal ateina laikas nustót tai ligai Upn. Kaip pamečiau rūkyti, ir kosulys šiek tiek nustojo Žem. Dvaro darbas negal nustoti be laiko Žem. Pjovėjam jau trečia diena nustójo darbas Slm. Jau metai, jau antri, kaip karas nustojo LTR(An). Bei prašykiat poną, idant nustotų tokia perkūnė ir ledai Dievo BB2Moz9,28.
| Nustojo (išnyko) kaip dūmai dienos mano Mž472. Aš meldžiaus už tave, kad viera tavo nenustotų Ch1Luk22,32.
nustodamai adv.: [Lietus] vienu savo metų laiku užtikdavo tenai nenustodamai I.
nustójamai
nustotinai̇̃ adv.: Lyja nenustotinai̇̃ Ds.
| refl. K: Karas kap nusistójo, buvo lietuviškos gimnazijos Str.
| Neprietelių kalavijai nustojase Mž520.
10. intr. baigti, paliauti ką daryti: Ar da nenustósi rėkt, da nori vyties?! Lel. Taigi dukteriai raudok i nenustók – močia tokia gerumo buvo! Mžš. Jau metas būtų ir juokusis nustoti J.Jabl. Nustók tu nešnekėjus! Antš. Tuo mudvi nustósiva šnekėjusios Jrb. Eikim iš čia, čia nenustõs plepėt Mlk. Ir paukščiai nustójo čiulbėję Mrk. Kad až dvie[jų] savaičių nenustos kūkuot [gegutė], tai po Petrui da kūkuos Smal. Kaip visuomenė negali nustoti vartojusi, taip pat ji negali nustoti ir gaminusi rš. Laikraštis nustójo ėjęs NdŽ. Taip man jų pagailo, kad valgyti nustojau J.Bil. Ana nustójo sirgti, t. y. apsitviro J. Sakau, ite, nustój tu gert, ė vaikai liks siratos Ml. Ar ne anksti nustójai dirbt? Ut. Sravažolių syvais patrink žaizdą, ir nustos bėgt kraujas Vdžg. Kai tik kanapėtė (višta) nustõs dėt, peilis pakaklė[je], ir bus baigta Skrb. Pelenais mediniais pabarstai, i nustó[ja] ėsti spragiai Skdv. Nustó[jo] ir nustó[jo] gromatas leist Mlk. Karvė tenai kap te jai [buvo], nustójo pieno duot Aps. Ausia nustójo girdėt Dglš. Ar jau nustojo liję? J.Jabl. Per naktį lijo ir dieną lyt nenustoja Kpč. Sniegas buvo nustojęs snigti J.Balč. Ot, ir vėjas nustójo pūst Nmč. Kad tik ma[n] nustótų skaudėt tą dantį LKT228(PnmA). Jeigu man nenustõs pusiaujo sopėt, tai prapultinoja Mlk. Nuryk su vandeniu [ajerų šaknų], ka degina, i tujau nustó[ja] Skdv. Kiek pagulėjo, ir nustójo širdį ir krūtinę sopėt Krs. Mergelė paspėjo vandenėlio duoti, tada man nustojo galvelę skaudėti KlvD84. Nustójo pūtęs šiaurus vėjelis, nustójo baręs jaunas bernelis JD216. Paliovė žaidęs (griežęs), nustojo šokę BsMtII31(Srd). Oi ar tave barė senasai tėvelis, ar nustój[o] mylėjęs jaunasai bernelis? DrskD124. Oi ir dabėgo rūtų darželį, nustoj[o] bėgęs žirgelis LTR(Lp). Jau dabar nustósi nešiot vainikėlį (d.) Grš. Nustot pikta daryt MP162.
| refl.: Reiks šešurai rugių pjautie, nusistosi tu mergautie LTR(An).
ǁ nurimti, nutilti: Nustok tu bent kartą su tomis savo pasakomis GK1939,103. Nustokiate, švilpynės ir birbynės, skripkos didės mažos ir būbneliai! DS170(Rs). Garsioji skripkelė nustojo, jaunasai jaunimas nuliūdo TŽI234(Prl).
^ Tegu šuo loja: palos, atsibos ir nustõs Jnš. Šunys loja ir nustoja, bobos loja – nenustoja LTR(Antz).
11. intr. pasidaryti švariam, skaidriam, drumzlėms nusėdus: Batviniai da nenustóję, ale tuoj nustõs – bus nebesusidrumstę Kp. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustójant, narūnužiams nuneriant LB15. O ma[n] belaukiant vandens nustójant, nušiūravau viedružėlius su pilkaisiais grauželiais JD719.
| refl. N, I, K, L, Š: Vanduo miešinas, sudrumstas nusistója bestovint J. Pelenus užpili su verdančiu vandiniu, nu i tus pelenus nustodini – nusistó[ja], paliekta švarus Vž. Kai vanduo nusistódavo, tą vandenį nupildavo, o pelenus išversdavo lauk Jrb. Cit, palauk, negerk: sumieštas [v]anduo tenusistó[ja] Plt. Tekina, leidžia palengva, jis (alus) teip gražiai nusistója Sk. Batviniai jau nusistójo Kp. Atlėkė žąsų pulkas, sudrumstė vandenėlį, laukiau, širdužėle [motinėle], nusistojančio to čysto vandenėlio LB114. Oi tai laukiau, motynėle, kad išlėktų [iš šaltinio] žąsų pulkas, nusistotų vandenėlis ir nugultų purvynėlis (d.) Lp.
ǁ nusėsti į dugną: Mielės nustoja, nusėda R327, MŽ437, N.
| refl.: Ka išpyliau pieną, ant dugno besą nusistóję visokių krislų Slnt. Dumblai, žemės nusistó[ja] [piene] – ot ir po švarumo ponios! Krš.
ǁ Rs iškilti į paviršių, išsiskirti (apie pieno riebalus): Vasarą nenustója pienas, surūgsta su visa smetona Pnd.
| refl.: Žiemą smetona geriau nusistója Trgn. Kai šilta, teip nenusistója pienas, kad visai Mžš. Tai gražiai grietinė nusistójo PnmA. Nenusistójo pienas – labai riebus Dglš.
ǁ refl. išplūsti, iškilti į viršų (apie putas, nešvarumus): Alus gražiai nusistojusia putele taisė nuotaikas ir kėlė balsus rš. Šlamštus, kaip nusistós, nugreibk nu viršaus Vkš.
12. refl. aprimti, nusistovėti (apie orą): Laukiu nusistojant oro J.Jabl.
13. refl. DŽ1 įgyti pastovumą, įsigalėti, nusistovėti: Šitas rašybos dalykas nėr dar tvirtai nusistojęs mūsų raštuose J.Jabl. Dabartinės bendrinės kalbos kirčiavimas dar nėra galutinai nusistójęs NdŽ. Piešiniuose buvo kruopščiai stengtasi išlaikyti vienodumą pagal nusistojusias tradicijas P.Slavėn. Vakaruose siena su kryžiuočiais jau buvo nusistojusi rš.
14. refl. susidaryti savo pažiūras, nuomonę, susiformuoti: Nusistójęs žmogus DŽ1. Apie nusistojusių rašytojų kalbą to pasakyti lyg negalima būtų J.Jabl.
15. intr., tr. Sut, LL170 prarasti, netekti: Nustóti didelės dalies savo turto NdŽ. Nustójo tėvo malonės DŽ1. Lygiosios pievelės nustojo šviesaus žalumo Žem. Krisdamas iš laivės taip susitrenkiau, jog buvau nustojęs sąmonės J.Balč. Tik iškišome galvas – vos žado nenustojome P.Cvir. Tuos pinigus ėmė man duoti akademija, kai nustojau vietos ir pasilikau be nieko J.Jabl. Nebūsi laike (laiku) – tigi darbo nustósi! Mžš. Juodu abu fabrike nustojo savo sveikatos ir anksti paseno J.Bil. Nustós sveikatos par tus darbus Gršl. Viena likau par karą, maži vaikai buvo, bėgau bėgau ir nustójau sveikatos Lel. Nustojau strėnų (labai įskaudo strėnos), kol marką [linų] išmerkiau Šts. Ir kaklo nustósi (išrėksi gerklę) bešaukodamas Šts. Ant akių esu nustójusi (nebematau) Yl. Jos linksmios akės šviesumo savo nustojo I. Vienok ir lietuviai tą dieną nustojo 2000 visų drąsiųjų jočių S.Dauk. Karvutės nustójus – baigta (nėra kuo maitintis) Msn. Tėvalis buvo kojas nustójęs, buvo abidi kojos nupjautos Skd. Sveikatą nustójom, visą laiką bedirbdamys Tl. Tu visuomet ramindavai mane, o kai nustodavau vilties, bardavai V.Krėv. Burtai nustõs galybės (galios) NdŽ. Leidimas nustója galios NdŽ. Nors niežtėjo Elzei liežuvis atsikirsti, kad ji proto dar nenustojusi, betgi susilaikė Pt. Ei, bent neeiki, mano dukrelė, nustósi vainikėlio JD486. Nejok, brolau, nejok, dobilai, nustósi pentinėlių JV1050. Verkė šiandieną senasis diedelis, kuris nustójo tabokos ragelį JV1001. Tamošius išvydęs, kokio gero nustójo (tatai yra regėjimo Christaus) per atsiskyrimą savą nuog draugės apaštalų DP403. Čia žyvatą aba pelnome, aba jo nustojame SE144.
^ Kad ir arklio nūstójau, ale bitę užmušau Dov. Geras vardas lengva nustoti, bet sunku įsigyti KrvP(Al). Daug norėdamas ir maž nustosi Sml. Turtų nustoję, pažįstam jų gėrybę VP47. Geriau savo nustok, o svetimo nevok KrvP(Jnš). Kito norėdamas, savo nustósi Trgn. Aimanuosi, kai duonos nustosi, o kol turi – giedok KrvP(Vb). Turtingas bijojo pinigų, ubagas paršelio nustoti J.Bil. Su kvailu susidėsi – sveikatos nustosi TŽV600. Tytavėnuose jauni nustoja plaukų, o gauna kaušą M. Jei nori draugo nustoti, paskolink jam piningų LTR(Plt).
16. refl. tvirtai įsigalėti: Kai nusistojo šalčiai, voverė įsikūrė tuščiame inkile rš.
17. intr. išvargti, patirti sielvartą: Veikiai išklausyk mane, Viešpatie, nustojo dvasia mano, nepaslėpk veido Tavo nuog manęs Mž479.
◊ galvõs nustóti
1. Sg netekti gyvybės, žūti: Jis galvõs nustójo dėl svetimo gero Al. Galvos nustojo, o kepurės žmonės verkia KrvP(Al). Galvojo kap gaidys, kol galvos nustojo KrvP(Brt).
2. pamišti: Toks bėgiojimas šen ir ten kaip galvos nustojus nieko gero neduoda Mš.

nuo kójų nustóti nebegalėti paeiti, nebevaikščioti: Tetė nustójo nu kójų – par Didįjį karą aną išgandino Akm.
pastóti Š; L
1. refl. Sut užimti stovimą padėtį, remiantis kojomis atsistoti: Tik pasistójo, bet kojų nekėlė Grg. Basas nepasistója – klumpius padaro Sem. Itai jau priseina, ką reikia dainuot mum pasistójus Aps. Būk be darbo, dvėsk badu pasistójęs Jdr. Šiuodu neteisiu liudininku dabar pasistojo, savo liudymą ištart norėdamu prš. Pasistojau ant mano kojų BBEz3,24. Zokaną pasistoję paskaitydavo, o pasisėdę išguldydavo prš.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas, stiebiantis: Visą laiką arklys ėjo gražuma, bet, privažiavus tiltą, piesta pasistojo, numušė pavadį ir per laukus pasileido K.Bor. Kumelys kai pradėjo žvengt, asiliūtę pamatęs, piestu pasistojo LTsIV203.
| prk.: Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir.
ǁ pasidaryti stačiam, pasišiaušti: Kai aš slydau, muno visi plaukai pasistójo Varn. Pliūros šeriai dar labiau pasistojo J.Paukš.
2. intr. užimti vietą atsistojus kur: Aš pasiversiu žalia liepele, oi aš pastosiu šalyj kelelio VoL434. O aš nueičiau į žalią girelę, o aš pastóčiau po žaliu berželiu JD1178. Aš jauns pastójau ant vieškelėlio, kurteliai po girelę LB55. Vai ir atjojo bernelis, vai ir pastojo po langu (d.) Ndz.
^ Miške gimęs, miške augęs, namo parejo – an kelio pastójo ir kepures visiem kiloja (kryžius) Ds.
| refl. Klp: A miegi, pasistójęs pry kakalio? Pgg. Prie plytai pasistó[ja]u i stoviu Aps. I kur daba pasistójo ant pat tako?! NmŽ. Pasistójau po medžiu nuo lietaus Brš. Pamatęs žiburį, nuejo ir pasistójo lauke prie langelio Jrk35–36. Vienas [plakėjas] pasistója vienam šone, kitas pasistója kitam šone, nu ir kerta Užg. Seseri abi pasistoja abišaliai aukuro Vd. Lyg ant žarijų pasistojęs, pašokau kitan šonan rš. Pasistóti vietos nebuvo Vž. Aš nusieičiau, aš pasistóčiau po žaliąja liepele JD291. Varnos ir strazdai vis liuob ant laivais pasistóties LKT131–132(Krg). Aš ėjau ant kalno po žalia liepele ir aš pasistojau ant žalios šakelės KlpD3. Žiūra už medžio pasistójęs Vn. Ir tarė žmogui: – Kelkis ir stokis čia, – ir jis kėlęs pasistojo ten NTLuk6,8.
^ Miške augęs, miške lapojęs, numie parejęs, ant rankų pasistójęs, visus žmonis linksmina (smuikas) Pln.
3. refl. Rtr, Š, Ser palypėti, norint aukščiau atsistoti: Prieklėtis, net akmuo pasistoti švietė baltumu Vaižg. Pasistók ant kraselės ir pasieksi lentyną Skrb. Tas kareivis pasistójo ant suolo, pasiėmė šoblią LKT230(Drs). Pasistók an tvoros, padabok, ar neina tėvas Rod. Kalėjime langas pačiame paluby, o kėdės nėra jokios pasistoti Žem. Pasistóti ant pirštų NdŽ. Ant ašakos pasistójęs, gali Kauną pamatyti JR38.
| prk.: Bažnyčia balta, ant kalvos pasistojusi, iš visų pusių per dešimt, gal ir daugiau, varstų regima J.Balt.
4. tr. žengiant užlipti, užminti: Nė žymelės, kad kas būtų jį (slenksčio akmenį) pastojęs purvina ar tik dulkėta koja Vaižg.
| refl.: Pasistójau in katino Aps.
5. intr. liautis eiti, važiuoti ir pan., sustoti: Per girią važiavau – gegutė kukavo. Pastok, mielas bernuželi, duok man paklausyti (d.) Ad.
| refl.: Mašina į patį purvyną pasistójo – kaip išlipsi?! Slnt.
ǁ refl. apsistoti, prisiglausti: Nė pastóties netura kur, ne tatai kambario Nt.
6. tr. LL310, Vž užstoti, užtverti (kelią), trukdant eiti į priekį: Niekas negalėdavo suprasti, kas gi pagaliau pastoja piršliams kelią pas Baltaragio dukterį K.Bor. Kartą vienam žmogui važiuojant namo kelią pastojo ožys SI251. Kelią pastojo užšalusi jūra ir ledo kalnai K.Bor. Argi žmogus žino, kuomet jam kelią pastos giltinė? V.Krėv. Oi kam pastojai mergelei taką iš jaunimėlio einant? LTR(Bgs). Už tai pastójau [kelią], kad pasdabojau, kad ji man graži buvo DrskD95. Atduok atduok tymo balną su meilum žodeliu: pastos mano brolužėliai tau viešą kelelį BsO361.
^ Einančiam nepastósi kelio, šnekančiam neužimsi burnos Krok.
ǁ uždengti, užstoti: Taip yra visur, kur niekas mums akių ploto, akiračio nepastoja J.Jabl.
7. tr. užpulti (užstojant kelią, neleidžiant eiti): Pastójo jį miške ir atėmė pinigus Ds. Gurelių miške tai vis pastója: tai arklį ataima, tai razvelka Vdš. Pas Džiuginėnus liuob pastós rabauninkai Šts. Par dvyleka niekur neik, o jau tavi pastós [vaiduoklis] Skdv.
ǁ užklupti, susekti: Be skaliko negal lapės pastóti Šts.
8. žr. apstoti 4: Atnešė jam daug pastotų nuog velnio, o ansjan išvarė (piktas) dvasias žodžiu Ch1Mt8,16.
9. intr. prieštarauti, nesutikti: Didesnė dalis atskaluonių jau mumus pastója DP535.
| refl.: Greičiau kiškis vilkui pasistõs, nei kap tu savo žodį išlaikysi Vrn. Tai kodėl ji dabar taip labai prieš motiną pasistojo? I.Simon. Laikas mums, moteroms, pasistoti prieš vyrus! Vd.
10. intr. B imtis kokio darbo, veiklos, pasidaryti nariu, dalyviu: Ana pastójo kaules šert Šln. Vyras kaži kaip pastójo į sargybinius pri gyvolių Vvr. Anas Ignalinėj pastó[jo] in darbo Dglš. Pastót neraštingam sunku i darban Slk. Ana až mokytoją pastójo Ut. Buvo matinyku pastójęs Krs. Tik pastójai tarnaut – ir vėl jau namie sėdi Ds. Išbėgs par rubežį ir pastós pas būrą par berną Krg. Nežinodamas ką veikti, pastojo jis į kareivius Pt. Nori pastótie aukštojon mokyklon Ktk. Iš kariuomenės atejęs, vakariniuosna pastójo Lt. Tu pastosi kur į kontorą, prie geležinkelio ar į vaistinę A.Vien. Ko paviliojai nuog močiutės dukrelę, o pats pastójai in karaliaus vaiskelį? (d.) Mrj. Muno brolelis, valelė[je] augęs, pastojo kareiveliu D20.
| refl.: Pasistó[ja]u aš aptiekon dirbt Aps.
11. intr. Plšk prasidėti, užeiti (apie gamtos reiškinį, kokį įvykį ir pan.): Greit pastõs žiema DŽ1. Pastójo pilnatis, dabar pašals kelias dienas Žl. Pastójo naktis su lietu BM111(Ssk). Kaip pastójo pagada, galėjom šieną valyti Varn. Karas pastójo Upn. Varginga tai buvo kelionė: žiemos kelias dar nepastojęs buvo, o iš purvų tik gruodas pasidarė rš.
ǁ prasidėti amžiaus metams, tam tikram laiko tarpui: Kai pastos aštunti, tada jau eis mokyklon Trgn. Pastos aštuoniolikiai metai, kap tėvas miręs Dglš. Išėjo nedėlia, ir kita pastojo – vis pinigų nėra LTR. Kaip tiktai mojus pastojo, lapai susiklojo LTR(Rk). Devinti meteliai svetimoj šalelėj, pastos ir dešimti – aš namo negrįšiu KrvD9.
ǁ pradėti amžiaus metus: Jai jau penki metai, nuo birželio pastójo in šeštų Ktk.
ǁ sulaukti (kokio amžiaus): Kas gėrė, tie nė vienas nepastójo aštuoniasdešimt Plšk. Tiek amžių esu pastójusi (tiek daug metų turiu) Rsn.
12. intr. Krš pradėti valdyti, paimti valdžią: Smetonuo pastojus, išveisė juodas kiaules Ggr.
| refl.: Kap pasistójo Smetona, išardė budinką Sem.
13. intr. įsikurti: Kai pastójo kolūkis, tai dirbom ir dirbom Trgn. Dabar ten mažas miestelis pastójęs Pgg.
| refl.: Septyni miestai vėl pasistojo, išbėgusieji vėl atgrįžo Ns1859,1.
14. intr. Sut, J, BŽ24, Ms, Slnt tapti nėščiai: Žiūrėk, vėl bepastojanti, vėl gimdyti reikia J.Balt. Bloguoja marti mūsų, vėl gal jau pastójus Ds. Kolei moteriškė vaiką žindžia, tai ana nepastója Rod. Pana sūnumi pastojo KN121.
^ Dieve duok, kad tu nepastótumbei Sch108(B).
15. intr. Slm užtarti, paremti: Sejulė už savo brolį pastójo ir gynė J. Jis už kitą pastójo ir pats gavo mušt Ėr.
16. intr. B, Q617, H, N, BzF46 pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Vaikas vyru pastójo KI240. Iš to žmogaus gal dar kas pastóti; tas žmogus dar gal kuomi pastóti KBI13. Juk ir tu, gaidau, šaltyšium dar nepastójęs, su kitais draugais linksmai mokėdavai elgtis K.Donel. Išgijau, vėl pastojau žmogus Ggr. Ak, kad jūs pastótumėt varnais, ne mano vaikais būdami Jrk99-100. Ana išsimokinos i pastójo rašytoja Dov. Jis pastójo veterinorium Brž. Tas pastójo brigadierius Plik. Negrįšiu, seselės, negrįšiu, jaunosios, ba jau pastojau žmonių martele LTR(Lp). Aš būč pastójus žvejų mergelė, žvejužių šinkarkelė LB34. O kad pastočiau žals medžiotojis, po giružę vaikščiočiau KlvD16. Aš viens sūnelis, aš pas tėvelį pastójau kareivėliu JD85. In Vilnių nujosu, karalium pastosu – visą vaiską kėravosu BsO289. Tada ištiesė jis (Mozė) ranką savo ir nutvėrė jį (žaltį), ir jis pastojo lazda jo rankoje BB2Moz4,4. Ir tas žodis pastojo kūnu, ir gyveno tarp mūsų VlnE12. Aukštu, didžiu pastoju R24, MŽ31. Gadynės dabar kitokios pastójusios KI57. Senu pastó[ja] jaunas, ka nora daug žinoti Kin. Minija į mares įbėga, plati pastó[ja] Dov. Ir Klaipėda dabar yr geras (didelis) miestas pastójęs Šlu. Lovo[je] turi gulėti, kol stiprus pastósi Smln. Gali apjekt i negirdėt, i kvailu pastót Jrb. Pasigėrę bepročiai pastó[ja] Sg. Kisielius tirštas tujau pastójo Žgč. Moteriškė nėščia pastojo B. Nėščia pastójo sūnumi senatvėj savoj jau tatai šeštas mėnuo DP441. Sunki tu pastosi, sūnų pagimdysi Mž165. Gausi visą naudą ir didei garbingas pastosi BsV190(Rg). Vis verpi ir vis šlapini, dėl to lūpos teip storos pasto[ja] BsPI13. Jo rūbai balti pastojo kaip šviesybė NTMt17,2. Neįnartinkiat vaikų jūsų, idant baugštais nepastotų Vln42. Vanduo kartusis pastojo saldus BBJdt5,13.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Kai iš vyžos pastoja naginė, tai nežino kaip besididžiuoti LTsV171(Rm). Miške augęs, miške gimęs, namo parėjęs, šuniu pastójo (mintuvai) Vlkv. Kas nor turtingu pastoti, tam reik nemiegoti S.Dauk. Prie kokio pristosi, tokiuo pats pastosi Gdž. Gyvas būdamas juodas buvau, numiręs raudonas pastojau (vėžys) B821. Kas neteisybė yra, kaip gal tai teisybe pastoti B450. Kas mietus vartoja, mietuotas pastoja RD213.
| refl.: Anas pasistó[jo] doktorium Aps. Kuom jis ten pastosis? – Didis vaisko vadas srš.
ǁ impers. apie būseną: Mano širdžiai pikt pastój KI59. Taigi bežiūrint man jau dūšiai pikta pastójo, ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau K.Donel.
ǁ pavirsti kuo: Tuojaus iš arklio pastojo karvelis BsMtII81(Dkš). Ana iš to gailumo geguže pastójo (ps.) Rš. Kad ašarėlės mano upeliais pavirstų, tai neišbrisčia; kad dūsavimėliai kalneliais pastótų, tai nebeišlipčia (rd.) Brž.
17. intr. atsirasti, kilti, pasirodyti: Didelės pusnys pastójo Plšk. Dailininkas taip ilgai akmenį dailina, kol iš jo paminklas pastoja prš. Viešpačiui sakant, pastójo šviesa K. Iš nieko nieko (niekas) negal pastóti KII91. Šitaipo gatavas pastojo dangus ir žemė brš. Daugesnis pastojo skaitlius tųjų, kurie išganomi Ns1832,6. Vaisius and tavęs (figos medžio) daugiaus tenepastoja and amžių Ch1Mt21,19. Pūlio baltumas randasi, kaip kada norėtų raupsai pastoti (būti) ant odos jo kūno BB3Moz13,2.
×18. (sl.) intr. atsitikti, įvykti: Ok, mans Dieveliau, kas tai pastojo, kad toksai bloznas mane vilioja? JD348.
×19. (sl.) intr. pripažinti kam pirmumą: Jokūbas … paliovė ant vieno miesto Jeruzalem, pastódamas Petrui visotime DP611. Jų palikuones ant pabaigos popiežiumus, anuo metu gryniemus ir paniekintiemus, pastót turėjo DP459.
◊ kẽlią pastóti
1. sutrukdyti, sukliudyti kam ką atlikti, nuveikti: Aš jam viską atleidau, tik tenepastoja man kitą kartą kelio V.Krėv. Kad aš kada nors dėl ežios, dėl kąsnio to dumblo kam pastočiau kelią P.Cvir. Karui mes pastosim visus kelius rš. Norėdamas gyventi pats, nepastok kelio ir kitam A.Vien. Aš tau kelio in laimę nepastósiu Alv.
2. užpulti (einantį), pasikėsinti: Naktį gali tau kas kẽlią pastót Alk. Ties tuo pušynėliu vagys kartais kẽlią pastója Ėr.

plaukai̇̃ (kepùrė) [ant galvõs, ant pakáušio, piestù] pasistójo labai baisu, šiurpu: Mun i plaukai̇̃ pasistójo an galvõs – jau vis tiek čia baido kažin kas Als. Plaukai ant galvos piestu pasistojo LTR(Kp). Kad aš pasakyčiu, ką ana sakė, tau plaukai̇̃ an pakáušio pasistõtų! Krš. Man tik plaukai̇̃ pasistójo, verkt neverkiau Jnš. Kaip as aną pamačiau, muno kepùrė pasistójo Ub.
pérstoti, perstóti
1. intr. NdŽ atsistoti į kitą vietą.
2. intr. NdŽ pereiti į kitą darbą, persisamdyti.
3. tr. perlipti, peržengti: Aš norėjau pérstot arbūzą, ale sugriuvau Lz.
4. tr. Dkk stovint tarp ko, perskirti: Palėvenė perstoja Subačių ir Kupiškį Sb. Tiktai ką Nemunas perstoja, o teip tai [Panemunė] suslietų su Kaunu Pl. Šitą ežerą nuo to pieva pérstoja Krd. Mūsų ir jų namus pérstoja kalnas Ktk.
5. intr. išsiskirti į šalis, pasidaryti tarpui: Ten yra párstojęs stogas, viršuoti nėra kaip Grg.
6. tr. užpulti (einantį), pastojant kelią: Anas nue[jo] girion, pérsto[jo] kupčius i ataėm[ė] iš jų pinigus (ps.) Tvr. Kai vagis in kelio pérstojo Tvr.
7. tr. atstoti, pakeisti, pavaduoti: Vasaroj tur žõlės grūdų vietą perstoti prš.
8. intr. sustoti, nebefunkcionuoti: Pérstojo širdis Aps.
9. intr. R, MŽ, Sut, I, N, L, Rtr, Š liautis, baigtis (apie lietų, sniegą, vėją ar kokį kitą reiškinį): Kiek pérsto[jo] lietus Ck. Kad vėjas kiek pérstotų, galėtumėm zuperį pasėt Ds. Perstojo tie ledai, jis stovi po tuo aržuolu BsPIV246. O tie stebuklai neperstojo Tat. Maištai perstoja, liaujasi vaidai SPI13. Karus apramdyk tu visur, teperstoja badavims brš.
10. intr. Ch1PvE1,16 liautis, nustoti ką darius: Dirbo dirbo, paskui, kelias dienas perstojęs, vėl stojo į darbą Žem. Parstojus dirbti, pirmiaus reik keletą valandelių pailsėtis, idant prakaitai nudžiūtų Rp. Pavasarį, kai išsirisdavo viščiukai, nors verk neperstodamas. Stačiai nuo jų negali atsitraukti. Varnos suka ir suka V.Bub. Tu gerk ir gerk vandenį iš ežero ir niekaip neparstok BsPII84(Šl). Vadas perstoja būti vadu, jeigu nėra vedamųjų rš. Kryžeiviai nepérstojo kliudę lietuvių KŽ. Perstok tu gėręs, perstok uliojęs, imkis savo gaspadorystos žiūrėt Kpč. Nuo to laiko pérstojo vaidintis Sv. Dainavau kada, ale pérstojau Ad. Pérstok juokus krėtęs Dgl. Párstok gnyženti mane ir gerti, t. y. liauk J. Niekad neparstójau dainuodama Žml. Pérstokit, vaikai, dūkt, ba gausta diržu Dbk. Pérstojo rėkęs Dbč. Tavęsp visokios dangaus galybės … šauk balsu neperstojančiu Mž82-83. O, gieda gieda raibieji gaideliai, – bent giedokit, nepárstokit, ilginkit naktelę! JD598. Perstojo lijusi K. Lijo naktį, rytą parstójo Rd. Nu, pamažu pàrstoja griaust LKT264(RdN). Išdžiūvo slėniai, gilios balelės, pérstojo bėgti gilios upelės BM409(Kp). Miestas visai perstojo buvęs (sudegė, išnyko) V.Kudir. Žolių išgėriau, tai mažu pérstos skaudėję Slv. Ar tau neparstójo galva sopėt nuo vakar vakaro? Skrb. Párstok, brolau, rašyti, imk grėblelį taisyti (d.) Gr. Per visą dienelę laukti nepérstojom, akis pražiūrėjom, kojas prastovėjom (d.) Šmn. Savo jaunųjų dienelių gailėtis neperstoju LTR(Mrj).
^ Šunes loja ir perstoja, žmonių kalbos nenustoja LTR(Lp).
nepérstojančiai adv.: Kai man gi vaikų šitų tai nepérstojančiai (be galo) gailu Str.
nepérstotinai adv.: Nepérstotinai lyti K. Smilčių kalnynai slenka neperstotinai marių link prš.
11. intr. prarasti, netekti: Pérsto[ja]u visai sveikatos Smal.
×12. (l.) refl. atsiskirti: Džiaugsme po tam persistojo SGI123. Kas su manim nor draugaut, tas nepersistos be laimės Brt.
×13. (l.) intr. sutikti (dėl kainos): Ant trijų dešimtų sidabrinių perstojęs buvo SPII185.
×14. (l.) intr. bendrauti: Tur sau už nekokį paniekinimą su mažais varguliais perstot SPII183. Adant didžiai apie mus pačius neižmanytumime, bet su mažais perstotumime arba suderėtumime SPII181. Deja tam, kas jų klauso ir perstoja su jais DP304.
×15. (l.) intr. Ch1PvP4,11 pasilikti: Su tavo viernais visad gyvensiu ir ant visų amžių su jais perstosiu PK49.
×16. intr. laikytis, tenkintis: Išmokau perstot ant to, ką turiu BtPvP4,11. Geresnis yra ubagas, kursai ant savo perstoja MP51. Nes ir vagis, ir žmogmušys, ir visi piktadariai teipajag vėl ant to pigai pérstotų, idant jų nekorotų DP84. Bet kad turime peno ir girklo, perstokim and to Ch11PvTm6,8.
piestóti (dial.)
1. Sg žr. pristoti 1.
2. žr. pristoti 16: Nepystó[ja] sūnų, pystó[ja] Marytę Kin.
prastóti
1. tr., intr. žengiant neužminti, nužengti į šalį: Eidamas lieptu, prastójau lieptą ir įpuoliau į upę Prn. Prastójau pro lieptą Skr.
2. intr. nueiti šalin, pasitraukti, pasišalinti: Neprastók, t. y. neatsitrauk, būk prie manęs tuo trūkiu J. Neprastók nu jo (vaiko), žiūrėk i žiūrėk Krš. Pelelės urve kiūtojo, kol žmonys biškį prastojo LMD(Sln).
| refl.: Seniau vaikas prasistója šalin, kap eina svetimas, o dabar neužkliudyk vaiko Vlk.
3. tr. Q552, H, R, R11, MŽ14, N, Kos151, K, M, Rtr nebūti drauge, palikti, mesti: Man gaila, ka jūs mani prastósit Rsn. Tik neprastók mudu, pareik namie, ir gyvęsim! LKT166(Ktč). Motyna (višta) greit prastós vištukus Sg. Tavo motynėlė tavę užmiršo, ale aš neprastósiu tavę, aš būsiu pas tavę LB79. Kam išbėgai taip, prastójęs kaimenę kiaulių? K.Donel. Aš esu toks nuo viso svieto prastotas BsPI100(Rg). Mudu su Tavadore neprastojome nė valandėlės ligonio Žem. Jei tuo tarpu, kad bitės tokį badą kenta, vienkartu atšilsta ir geras oras randas, tad jos tankiai ir perus, ir aulį, ir vislab prasto[ja] ir leka šalin S.Dauk. Turėjo taipojau savo tėviškę prastoti Ns1857,6. Anie myli žmogų, ik kolei gerai turis, ir priepuolyje tuojau jį prastója DP530. Prastokiat miestus ir gyvenkiat olosu BBJer48,28. Tas žmogus svietą prastójo KI24. Aš dabar, viso svieto prastota, viena su savo kūdikiais varguose randuos Kel1865,32. [Kristus] est … nuog apaštalų prastots Mž441-442. Piemeni pabėgt nederėtų, idant pabėgęs neprastotų̃ avių DP209. Mus mokia, idant mes tą pasaulį prastotum̃bim DP243. Tada prastojo jį velinas BPI266.
| Ir nutvėrė jos ranką, tai ją drugys prastojo BbMt8,15.
^ Gėriau prastotas, kaip piktų draugų apstotas KrvP(Krtn).
prastotinai̇̃ adv.: Nenorėtų prastotinai (visiškai) tavęs užmiršti brš.
ǁ apleisti: Tėvas savo kūdikius neprastó[ja] Rsn. Jis yra visai Dievo prastótas Rg. Pondievaiti, neprastók! Lkv. Tič, neverk, merguže, mano lelijuže, Dievutis neprastos o nei mudu jaunu RD94. Viešpatie, mus neprastok Mž569. Ir tave vėl sugrąžinsiu ing šią žemę nei tave prastosiu BB1Moz28,15.
^ Sergėkias, ir Dievas tavęs neprastos VP41. Viešpatie, neprastók, koks prastas valgymas buvo! Krš.
4. tr. nebesilaikyti, atmesti, nepripažinti: Prastojo jis pagonišką būdą ir tikėjo Dievui BBJdt14,6. Jūs prastojat dievo prisakymus ir laikot žmonių įstatymus BbMr7,8. Ką senovė pastatė bei paskyrė, to nereikia prastoti MT(Praefatio14). Prastojame dažnai šventus prisakymus tavo MKr29. Juo ilgiaus, juo daugiaus prastojo poną Dievą B743.
5. intr. išnykti, dingti, baigtis: Prastojo visas džiaugsmas ir visa linksmybė CII928.
6. tr. L, NdŽ prarasti, netekti: Prastójau arklį J. Mano vaikelis, lakstysi – prastósi žmoną Rmč. Prastojau visa, kas buvo brangiausia man pasaulyje – prastojau nebegrąžinamai Š. Mindaugui didžiausiu daiktu buvo užlaikyti valdžią ir neprastoti Lietuvos rš. Rankpelnis darbininkas, bijodamas uždarbio prastoti, liekasi dirbti antrą mėnesį LzP. Neprastos algos savo BtMt10,42. Koserėn pylė [vyną], ik protą prastojo A1884,338.
^ Jei miegosi, jaunas dienas prastosi Šauk.
7. intr. liautis ką daryti: Laikraštis „Aušra“ prastojo išeiti TŽIV407.
8. intr. Q177, Sut nusižengti, nusikalsti: Nusidemi, prastoju, pražengiu SD69. Priš Tave (Dievą) aš prastojau Mž65. Sunkiai prastojau, jo meilę nuteriojau SGII93. Pamušė daug piktųjų ir prastojančiųjų keršte BB1Mak2,44.
pristóti
1. intr. Q262, R71, MŽ96, Rtr žengiant atsistoti prie ko: Pristóti prie lango NdŽ. Gaspadorius pri kamarai pristós žadinti Krtn. Petras, kur bus buvęs, vis prie jų pristojęs J.Jabl. Pas tiltalį i pristójo žmogus, i nieko nesako Kal. Pristoj[o] martelė prieg viešam keli, prieg dobilėli LTR(Srj).
^ Pristoj[o] kap girtas pas tvorą Pls.
| refl. Gršl: Reikėjo ganyti, i viskas. Prisistósu pri medžio i miegtu Klk. Kuprys, prisistojęs prie mašinos, kūlė gerai Žem. Matytumi, prisistójęs ka veda rodas, ka veda rodas Trk. O kad ateina mano močiutė ir prisistója prie tų pulkelių (d.) Nč.
2. intr. stojantis priminti (koją): Nebegaliu nei pristót – kaip sopa Antš. Būdavo, pristót koja negalima (labai karšta žemė) ČrP. Jam parišta yra koja, užtai žemės nepristoja O.
3. intr. NdŽ daugeliui suėjus, suvažiavus sustoti: Žiūru, ka pristóję žmonių daugybės LKT107(Klm). Pristójo vyrų pilnas kiemas Trs. Buvo daug vežimų pristoję pri gelžkelio, kol pravažiavo traukinys Dr. Pilni mano takeliai, linago, strielčiukų pristojo, linago NS98(Brž).
| refl.: Ei, kas tenai, tenai buvo tų mielų mergelių! Prisistojo pilni kampai kaip baltų lazdelių MitV177.
ǁ tr. suėjusiems užpildyti kokią vietą: Kartais plaustininkas iškart ir daug žmonių parkėlė – anie stati liuob laivę pristóti Vkš.
4. intr. stabtelėti: Bėgo pristodamà, nes jėgų neturėjo NdŽ. Barbelė pristojo neva susitaisyti ryšelio LzP.
5. intr. Grnk liautis judėti į priekį, sustoti: Atvažiuoja ponaitis i pristójo prie kalvės Šln. Da ka geri arkliai, greičiau nuvažiuoji, o ka padla kokia – prie Čekiškės i pristósi Ar. O kap prijojau uošvės dvarelį, pristoj[o] mano žirgelis prie varinių vartelių LTR(Lp).
| refl.: Tai kap dajojau rūtų darželį, žirgelis prisistojo TDrIV25(Asv).
ǁ privažiavus kokią vietą, pastovėti: Važiavom pro šalį, norėjom pristóti, ale nebebuvo kumet Vkš. Kol nuvažiavau, tai pristójau pakely Btg.
6. intr. Vkš nebe taip smarkiai reikštis, susilpnėti: Lytus pristójo Mžk. Pradėjo mažyn, mažyn, išdegė i pristójo Vgr.
| Televizorius yra, i tasai jau pristójo (neberodo) Gdž.
7. intr. atvykti, apsibūti: O aš išjosiu visų paskiausiai, o aš pristósiu visų pirmiausiai JD645. Vėlai išjosim, pirma pristosim KlvD336.
^ Jaunas vienas, be vaikų, kur nujosi, ten pristósi Žr. Vienam parvis geresnis gyvenimas: kur skrajoji, ten pristóji Pvn. Jaunu būdamas ar bagotu, kur nujosi, ten pristosi Sch82(Rg).
8. intr. apsigyventi: Geri mano šeiminykai – čia pristójau, čia i būsiu Tj.
9. intr. NdŽ, Krž, Trš, Brs, Als imtis kokių pareigų, kokio darbo, kokios veiklos: Pristoti prie darbo N. Kaip pristósam, tas vagas išravėsam Akm. Nėr kada pristója an stakles Ds. Paskuo pradėjau bandą ganyti: pristósu pri ūkininko – vienur metus išbūsu, kitur ilgiau LKT84(Lk). Trečias brolis pristojo mokytis pas medžioklį ir tapo mokytu medžiokliu J.Balč. Esu už vaikį pristojęs Šts. Juzė pernai buvo pristójęs pri gaspadoriaus, o šį metą eita dirbti ant dienos Slnt. Kad pristójo pas gerus žmones, tegu tarnauja kelis metus Gs. Muno mama ka pristójo tarnauti, susilygo į mugę (kad bus išleista į mugę) Všv. Pas to kuningaikščio pristojo pri arklių, pri purmono DS77(Rs). Pristójo pas vieną poną už šėriką BM32(Slm). Pas vieną velnią pristojo par vaikesą (ps.) Lnkv. Šįmet mano vaikas pristójo prie meistro [mokytis] Jrb. Pagirti vyrai, kurie pristojo į Tėvynės mylėtojų draugystės kuopą rš. Jisai pristójo in armiją Krm. O kai aš pristósiu į didį pulkelį, nepažinsit jūs mane JD599. Vyte davysiu, stote pristosiu [prie pulkelio] LB153.
| Nė metų nepabuvo pristójusi, kaip nu mūso išejo Slnt. Nu Kalėdų pristóji, lig Kūčių išbūni Vdk. Kaip pristojo maža mergaitė, taip ir užaugo čionai LzP. Gali stabyti muni patį, dar niekur nepristójintį BM356(Tl).
| tr.: Pristotū́sius (priklausančius gauti pradėjus tarnauti) ir atstotūsius kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Po atostogų prie bateljono prisistójau Plšk. Aš prisistójau prie jų dirbti Pgg.
10. intr. neatsitraukti, intensyviai ką dirbant: Jei darbo pristójęs nedarysi, darbas nuog tavę atsistos Rod. Dedi puodą su kisielium an kuknelės ir pristójęs maišai Rk. Taigi jau prašiau pristójęs – tyli, ir gatava, kaip maumas Sdk. Čigonai, būdavo, pristóję prašo priimt naktigulto Ob. Pristójęs prašo, kad atvažiuotų Lkv. Jauna mergelė patalą klojo, šelmis bernelis pristojęs lojo LTR(suv.).
| refl.: Mes pri linų prisistóję dirbom Žlp. Šatros gerai, bet prisistójus kūrenti aš neturiu kada LKKXV22. Jis prisistójęs prie manę prašo pinigų Jrb. Ir mums liepė išvažiuoti prisistóję, ale mes da laukėm Lž. Jonuko nedraskyk prisistojusi: kaip pramigs, ir atsikels Žem. Vaikas prisistojęs prašė, rankas bučiavo Žem.
11. intr. Rtr, Ser įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Ko tu pristójai prie manęs? DŽ. Žmogus buvo girtas ir tuoj pristójo NdŽ. Būdavo, pristosiu prie motutės ir tol neduosiu jai ramumo, kol ji nepradės pasakoti J.Jan. Pristója, prašo prašo ir išprašo [čigonas lašinių] Mrc. Pristójo an manę – eik šokt! Upn. Jau kad pristõs, tai neatsikratysi! Srd. Ko pristojai? Aš tau ant liežiuvio neužmyniau LTR(Kp). Ko tu pristójai ingi mañ? Šlčn. Vaikai labai nepristója – nereikia [, sako,] mum, turėkis pinigus Ukm. Sako, aitvaras pristójąs an arklį ir vedžiojąs Skp. Pristójo kaip bimbalas pri arklio Slnt. Pristójo kaip širšė Sd. Pristojo kaip velnias prie bajoro lovos LTR(Grk). Ko pristójai pri munęs kaip nelabasis?! Vkš. Pristójo kaip piktas pinigas Mlk.
^ Miške augęs, miške lapojęs, parejęs numie, pry mergos pristójęs (ratelis) Štk. Ejo gyslius, susitiko trikojį, pristojo pri keturkojo (linai, ratelis, staklės) LTR(Vdk).
| refl.: Ko tu prisistójai pri munęs?! Gr. Ko prisistójai kaip piktas piningas?! NmŽ. Amžinai prisistojusi, negal i valandikės vienai pabūti Krš.
ǁ apnikti, apspisti: Pristójo in arklį gyliai Btrm.
12. tr., intr. turėti reikalų, susidėti, prisidėti: Nepristók jų – jau tu didelis! Dkš. Aš daugiau jos nepristósiu Ktk. Regi – blogas žmogus, tai nepristõj in jį suvis Dglš. Nepristók an piemenį! Ds. Kas gi prie jo pristos – durnas yra Lb. Nepristók, vaikeli, to durniaus, tegu vienas sau būna Pns. Nepristók, ba dar pirtį duos (gausi mušti) Vrn. Nepristók: kaip visus apmauna, teip ir tave! Aln. Mes an panas nepristójam nė vienas Vdš. Pas jaunus nepristók, ale pas senus Dv. Tu vis pristóji ne sau lygias mergaites Mrj. Tu, berneli, atsistok, manę jaunos nepristók DrskD110. Pametęs tikrąjį Viešpatį savą, pristojai dergėtuvop DP555.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Jum pristók, tai ir nuo Dievo atstók Mlt. Kvailo nepristók – patsai kvailu liksi TŽV600(Al). Bagočiaus nepristok, velig nuo jo atsistok LMD(suv.). Pristok tokį kap pats Švnč.
13. tr., intr. SD227, Sut, Rdm, NmŽ, End pritapus užvaldyti, apsėsti: Velnio pristotas N. Nešauk! Ar velnias pristójo! Pgr. A tavi vel[nia]s pristójo – ko tu čia draskais? Krtn. Ar pristótas esi?! Nurimk! Jrb. A vel[nia]s pristójo tą vištą – vis po daržus kapstos! Lk. A kelmas tavi pristójo?! Ko tu nori nu munęs? Šts. Karvę pamilžo ir paržegnojo, kad laumė nepristotų ir karvės neišmilžtų Vkš. Jau tavę tik velnias pristojo BsPI96(Rg). In tave pristójo ledoka dūšia Kb. Velinai rodės žmonėse pristotosè DP196. Jį šitai samaritonu ir velino pristótu vadina DP128. Saulį paskui, kad paniekino prisakymą Dievo, pristojo pikta dvasia S.Stan.
^ Ko tu kap pristotà tą vaiką vis erzini?! Mrj. Trankosi tie vaikai kaip pristóti Jrb. Jau a kelmas tavi pristójo, ka teip dūksti?! Jrb. Dievo korotas, velnio pristotas (apie nelaimės ištiktą negerą žmogų) LTR(Ss). Nepristók pristóto (blogo, veidmainio žmogaus)! Mrj.
14. tr., intr. apimti, prisikabinti (apie ligą, nemigą ir pan.): Pristójo gripas, guliu lovo[je] Šts. Par karą an ją pristójo džiova Km. Nemiga buvo pristójus, kamavo ketrias paras Krs. Kad nakviša nepristõtų mažą vaiką, reik pasmilkyt su šventintais kadagiais Vkš. Kokis kosulys pristójo vaiką, žugulė krūtinėlę Dbč. Ar prytvirtinė ir pristojo, kad taip ilgai sėdėjai?! Lkv. Gal kokia nesveikata vištai pristójus, kad nededa Lel.
15. intr. DŽ, NdŽ, Pkn pavargti, netekti jėgų: Aš pristójau bėgdamas J. Jau vakar tiek pristójau, kad negaliu! Lkč. Par visą dieną ant kojų – jau aš visai pristójau Stak. Kad jau pristójau, belipdama į kalną! Kdn. Kiek ta mama dirba – pristós bebėgdama, i viskas Trk. Aš pristósiu, sena būdama, dainas dainuodama Ml. Jau pristójau, vaikeli, šnekėdama Stk. Blogas kelias, daug nekrauk – arkliai pristõs Jrb. Nebe darbas dirvoj, kai arklys plūge pristója Skdt. Ką darysi, jei arklys vago[je] prystõs?! Ll. Arkliai pristojo, nė botagas nieko nebeveikė Žem. Skridau dieną, skridau naktį, sparneliai pristojo TDrIV144(Tvr).
16. tr., intr. H163, K, L užstoti, saugoti, globoti, padėti: Pristoju jam, užstoju jį, šelpiu jį R26, MŽ34. Pristok man, manę OsG153. Nei vienas manę nepristój bėdoje KII373. Manę kovoj pristoki! brš. Primistok prš. Dieve …, mums iš meilės Tavo priestok Mž350. Mokinkimės teipajag apsirgusius gelbėti ir pavargusius pristoti BPII372.
| refl. tr.: Prisistóti kits kitą K.
17. tr. Mlt prižiūrėti: Paimk rykštę ir pristók kiaules, kad nesipjautų Vdš. Po sodelį uliosi, didžią valią turėsi – darbinykus pristósi (d.) Slk.
×18. intr. L, Brt sutikti su kuo, pritarti: Aš manau, kad jis nepristõs už tiek pinigų visą naktį važiuot Ssk. Man toki jau liga, kad aš bijojau, nepristójau [, kad darytų operaciją] LKT277(Tr). Kiek kas paprašė, tiek jis pristójo (sutiko mokėti) Lp. Visi žvėrys ir paukščiai ant to pristojo ir griebėsi už darbo BsPIII55(Grš).
×19. būti, laikytis arti ko, pritapti: Šitai mes vis prastojame ir pristojame tavęsp DP513. Pameskiat tas deives, Dievop didžiop pristokiat Mž10. Kurie nuog piktybių atstojo, Dievop pristojo SGII45. Todrilei apleis vyras tėvą savą ir motiną savą ir priestos savo motersp, ir bus vienas kūnas Vln51. Pristojo didė minia Viešpatiesp Ch1ApD11,24.
×20. intr. prisidėti prie ko: Ir pristojo tą dieną [įtikėjusių] dūšių apie tris tūkstančius BtApD2,41. Šišon visi pristó[ja] prie vokiečio Pgg. Neapykantoje turėkiat piktybę, a priestokiat gerybėspi VlnE157. Pristojo vierosp žydų Ch1ApD6,5.
×21. (sl.) intr. pritikti, derėti: Pridera, pristoj R413, MŽ556.
×22. (sl.) intr. pristigti, pritrūkti: Bedirbdamas buvau sveikatos pristójęs Mlt. Jau sylos pristójau Dsn. Lig langų pastatė ir pristojo pinigų LTR(Slk).
×23. (sl.) intr. JV891 atsitikti, įvykti: Oi, Dieve mano, kas man pristojo – jaunas bernelis man suvedžiojo LTR(Skm).
◊ trumpai̇̃ pristóti pričiupti: Motina su tėvu įejo, pristójo trumpai̇̃ Trk.
vélnio (bi̇́eso) pristótas Plv apie pašėlusį, pasiutusį žmogų: Jau ji turbūt vélnio pristóta yra Skr. Jau ana y[ra] bi̇́eso pristotà Jdr. Velnio nemačiau, tik vélnio pristótą žmogų Gl.
sustóti
1. intr. visiems (sėdėjusiems, gulėjusiems) pakilti ant kojų: Visi stati sustójo DŽ. Mokiniai turėdavo sustoti ir choru sutartinai šaukti V.Myk-Put. Visi net sustojo, beplodami man už protingą pasiūlymą J.Balt. Sustoję kaip apaštalai LTR.
^ Juoda karvė subliovė – visas tvoras sugriovė; balta karvė subliovė – visos tvoros sustojo (naktis ir diena) LTR(Rk).
ǁ pasidaryti statiems, neprigulusieins: Kaip pamačiau veidą, tai nesavu balsu riktelėjau, o plaukai ant galvos sustojo lyg vielos V.Kudir.
2. intr. K statiems užimti vietą, keliems ar visiems atsistoti kur: Abu sustójo ant patiesalo NdŽ. Tokie du vyrai sustojo ant sūpeklių, ir trūko virvė Skrb. Darbininkai sustóję veizdi, nedirba J. Stova sustojusios, o rugių neriša motriškos Lk. Tada anys sustójo po tuo egle Mlk. Pryšais sustójo i mojuo[ja] su rankoms LKT55(Vkš). Linus ka baigsam rauti, ka padainiuosam sustójusios ant linų lauko, kad linguosias laukai! Klk. Vyrų sustõs pulkai, kai dainuoja Pnd. Visi sustójo į eilę NdŽ. Sustódavo vyrų eilė i valiai kulti Erž. Sustós vyriškas, sulauš tą didįjį, tą spalį sulauš LKT51(Klk). Keliuose kap sustójam, užimam tokį barą ir varom Vvs. I laukdavai (3 prs.) su [vandens] viedrais prie kiemų sustóję [per Užgavėnes] Mšk. Čia aplink mane sustokit J.Jabl. Vienas pasako[ja], o visi kiti, sustóję į rinkį, klausos Vkš. Sudeda kokį kiaušinį, tai visos [vištos] sustója i praryja Klt. Viena prie vienai sustójo LKKVII203(ČrP). Žmonių minios sustoję mūsų laukė Žem. Ko sustójot kap kiaulę skerst (lyg pasitarimui)?! Dkš. Sustojo kaip ant gaisro LTR(Rm). Sustoju gintis R163, MŽ216. Ir nuėjęs su jais sustojo and lygios vietos Ch1Luk6,17.
| prk.: Dvi ligos sustós (suims, surems), ir mirsi Dr. Tau gluosniai prie kelio sustojo, beržai susirūpinę ošia S.Nėr. Bulbės[e] sustójo žolės kaip rūtos, nėkas neravė[ja] Krš.
| refl. K.
| prk.: Susistojo gražiai po medžių šakoms LTR(Dr). Dvieja máldavom susistóję Bsg. Stovia kareiviai susistóję ir juokias Kž. Klausaus: trys susistóję šnekas lietuviškai Lnk. Susistóję i pliurpa Krš. Susistójusios i pleška visas rytas Smln. Žmogus prie žmogaus: vieni eina, kiti, būreliais susistoję, šnekasi Žem. Žirgai pasibaidydavę … ir, lyg didžiai nusigandę, krūvoj susistoję, kalnump žiūrėdavę BsV167(Stalupėnai). Susistóję ant turgaus šneka, kraipose Jrb. Visos, girdi, eilėj susistojo ir už palaikymą gražiai man dėkojo M.Valanč. Jos į morkus įėjo ir visos trys … lyg ant parodos susistojo BsV146(Rg).
ǁ refl. atsistoti lygiai vienam šalia kito, viena linija: Velnias, pribėgęs pri zuikio, sušuko: – Brolau, susistókiam! LTR(ž.).
3. intr. imtis visiems ką daryti, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Kaip tik pradeda aušti, visi sustó[ja] pri darbo BM358(Tl). Visi sustójo jį prašyti NdŽ. Išvarė jį visi sustóję Ktk. Kai tiek daugely sustõs, tai nepamatysma, kaip sugrėbsma Mlk. Kai sustója ben keli, tai ir jį apkalba (įveikia kalboje) Sld. Namus perstaisė sustóję visi Dglš. Dabar jau čėsas manei berneliui į glitužę sustóti LB53.
| refl.: Kaip susistójėm [į kolūkį], i pradėjau dirbti Vn.
ǁ užimti kokias pareigas: Vagiai sustóję [ūkyje], nieko ir nėra Drsk.
ǁ pradėti gyventi, kurtis: Jauni sustójo gyventi, rasitai pasitaisys Lk. Kad anuodu sustójo gyventi, ans beturėjo šarką ir ožką Štk. Susipažino ir sustójo į porą (susituokė) Plng.
4. intr. atvykus prisistatyti: Atėjus paskirtai dienai, Jonas su Tamošium sustojo teisme [bylinėtis] Žem.
5. intr. pasidaryti priešiškam, imti kovoti: Žmonės kertasi savitarpe: brolis sustojo prieš brolį, tėvai sukilo prieš vaikus A1884,178.
| refl.: Sustojose (sukilo) karaliūs žemės ir kunigai suėjose rodon vienon priš Viešpatį Mž505-506.
ǁ refl. susiimti, susikauti: Kame čia susistósiv? Šts. Į puskelę nenujojo – su prancūzu susistojo (d.) Sd.
6. intr. Sut, M, LL198, Rtr liautis eiti, bėgti, važiuoti ir pan.: Nusigandom, sustojom kaip įsmeigti Žem. Vaikinas už kelių žingsnių sustojo kaip įbestas K.Saj. Sartis, matyt, pamanęs, kad jam sakoma, staiga sustojo ir nė krust J.Paukš. Kelis kilometrus nubėgęs, tik visai pridusęs, sustojo LTR(Grk). Keliai buvo pilni vežimų, daug kartų reikėjo sustóti Plšk. Garlaiviui teko ne kartą kelyje sustóti NdŽ. Ties Ukmerge [autobusas] kaip sustó[jo], i nevažiuoja Klt. Ans sustójo, tiktai švilpt nū arklio nūšoko! Jdr. Anos (žąsys) teip pasikela, trečiamęje ketvirtamęje rėžė[je] anos besustó[ja] Lkž. Įvažiavom į Latviją, sustójom ant rinkos nakoti Krš. Rogės sustoja kiemo viduryje rš. Kur nujosiu, kur sustósiu, naktelę nakvosiu DrskD263. O ir sustóki po močiutės varteliais, vai duoki duoki močiutei labas dienas JD74. Šimtą mylių nujojau, žalioj girioj sustojau LTR(Mrj). Ar žinai, berneli, kuriuo keliu joti, prie kurių vartelių žirgeliui sustóti? (d.) Ktk. Visi jojo ir nujojo, vienas tik sustojo KrvD157. Ledinės par pylimą šiaip teip išejo, ale pri tilto sustójo ir užkišo Ventą Vkš. Vandenes marių Raudonųjų išsikėlė ir sustojo MT45. Ir liepė sustot vežimui, ir inbrido abudu vandenin Ch1ApD8,38.
| prk.: Jei tikrai myli, prieš nieką nesustos (nepabūgs kliūčių) J.Gruš. Jos akys sustoja ties žilagalviu ūkininku I.Simon. Noreikos žvilgsnis vėl sustojo ties žmonos rankomis J.Avyž.
^ Eina ir eina niekad nesustodamas, kur eina, negalvodamas KrvP(Prn). Dieną naktį eina, nigdi nesustója (upė) Pnd.
| refl.: Kai nujosim prie upelio, susistósim šaly kelio (d.) Š. Rodos, kažkas važiav[o] ir susistój[o] Žrm.
ǁ DŽ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pastovėti: Traukinys tik penkias minutes sustójo Ėr. Nesustók an kalno arklių ilsinti Lk. Plytkiemy Dėdelė sustojo pasiganytų A.Vien. Dažnai sielininkai sustodavo ties Niūronių pievomis ir ateidavo į kaimą nakvoti rš. Kai mus varė, tai sustójom, kad galėtum pasiilsėti Plšk. Ten, pas ežerą, buvo sustójusys tie lenkai Pln. Anapus upės vaiskas sustójo KBI35.
| refl.: Tada kėlėsi visos žmones, kurie su juo buvo, ir susistojo pas šulinį BBTeis7,1.
7. tr. NdŽ sustabdyti: Tpru, sustójau bėrą žirgą (d.) Vlkv.
ǁ atvažiavus pastatyti: Sustójo arklį prie žilvičio Ėr.
8. intr. laikinai apsigyventi, įsikurti, apsistoti: Buvom kelias dienas sustoję tuose namuose PnmA. Išvykdamas į savo pulką, majoras sustojo Vilniuje V.Myk-Put. Ko mudu šiam krašte sustojova? Vd. Šitas viešbutis nesustojamas J.Jabl. Šita vieta dabar nebesustojama (einant, važiuojant) J.Jabl.
9. intr. NdŽ nustoti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis sustójo DŽ. Išleidėm vandenį: malūnas sustójo Krd.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): [Senam žmogui] tai širdis sustójusi, tai par daug plaka Stl. Sustójo viduriai, i pasimirė žmogus Ps. Kada karvei skrandis sustó[ja], metėlių duoda Krž.
| Kaip tik motina mums peržegnojo, ant jos rankelių gyslos sustojo LTR(On).
| refl.: Matyt, vyruo skrandis susistójęs (nevirškina) Kv.
ǁ liautis cirkuliuoti: Pradeda apiraciją daryti – sustójo krau[ja]s Kal.
| refl.: Krau[ja]s susistós, ir galia pradėt pūliuoti [žaizda] Akm.
10. intr. užkliuvus susilaikyti: Aš užspringsiu. Kąsnis sustos J.Gruš.
11. intr. Ktk užšalti, apsitraukti ledu: Upė sustójo DŽ. Sustójo jau ežeras Dkšt. Neleisk vaikų in ežero – da ežeras nesustójęs Plš. Rudenį, kap sustója visi vandenai, sustójo i Paežerių ežeras Plv. Užšalo Kuršių marios, sustojo Nemunas A.Vien. Rėkia, krykščia žąsinėlis, kad sustojo ežerėlis LTR(Slk).
ǁ užsitraukti ledo sluoksniui vandens paviršiuje: Tiktai sustójęs ledas an ežero ir labai plyšta, kai šąla, tik staugia Ob. Kai ledas sustója, žmogų kelia – šienauna ir veža [viksvas] Antr. Tai man dyvai, dideli pamėnai, ką sustójo ežere ledelis (d.) Klt.
| refl.: Nugrėbk lapus nuo prūdo, kad ledas lygiai susistót Alks. Susistõs ant marių stiklinis ledelis (d.) Švnč.
12. intr. rūgstant pasidaryti stangriam (apie pieną): Sustójęs i surūgęs puslitris (stiklainis) pieno Klt. Rūgštas pienas, šviežiai sustójęs, sustabdo vymą Krtn. Rytykščias pienas jau sustójęs Ob.
| refl.: Pamaišyk par vidurį pieną, kad anas lygiai susistót Alks.
13. intr. išsiskirti ir iškilti į paviršių ar nusėsti (apie pieno riebalus, drumzles ir kt.): An pieno sustója smetonas Dgp. Išsivaikščiojusios giros tirštumos sustos ant viršaus rš. Krakmolis sustój, šmotas kietas, lygus Krkl.
| refl.: Pietinis pienas až vis riebiausias: matai, smetonos kiek susistójo Klt. Tunys (drumzlės) susistójo ant dugno J.
14. intr. susikaupti, susitelkti: Sustója ant plaučių drebėskai, skreplės J.
| refl.: Išmatos susistojo išeinamajame grobe rš.
15. intr. NdŽ liautis, baigtis, nutrūkti: Nutilo perkūnija, sustojo ir lietus lijęs I.Simon. Sustójo tos pūgos End. Ir karas tas tada sustójo Skdv. Nedidelis kraujavimas sustoja savaime, nes kraujas turi savybę krešėti rš. Gyvenimas nė akimirkai nesustoja ir ten, gilumoje – po storais sniego kailiniais sp. Muzika sustójo NdŽ. Ka tik nesustõtų darbai Lž. Spirito gamyba ilgam buvo sustojusi rš. Kartais nė iš šio, nė iš to ima ir sustója tie skausmai Jrb. Sustójamas signalas KŽ.
^ Be jo nesustos turgus (apie landų, apsukrų, nenuoramą žmogų) ST259(B).
ǁ užtrūkti: Sustójo pienas nuo vidurio vasaros, i pelno nėr Jrb.
16. intr. liautis ką daryti: Jau penkiasdešimts devynių metų buvau, kai dirbti sustójau Krž. Bitys sustójo lėkusios i susimetė į liepą Jrb. Be galo karaliui širdis suskudo ir sustojo mušti Vd. Širdis, atrodo, apsivertė ir sustojo plakusi I.Simon. Ir pieną sustójo duot [karvė] LKT264(RdN). Sustójau [žaizdą] tepti, kaip pradėjo raudonuoti Krš. Nu tik tu jo nepraplėšk (neužkliudyk): ka pradės [bartis] – nesustõs Erž. Įsipyko taip, ka nebgalia sustóti Rdn. Kai nerandi, sustók ieškojęs, tai atsiranda Jrb. Buvo sulygę tą savo vietą parduot, ale dabar vėl sustójo (susilaikė) Jrb. Kai pribėgsi dvaružėlį, sustok bėgęs, žirgužėli LB109. Artojai arė, arę sustójo JD434. Sustójo i į mokyklą eit vaikas Jrb. Laikraštis sustójo eiti, ėjęs KŽ. Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu Žem. Sustokim, broliukai, daineles dainuoti LTR(Užp). Migonių mergaitės sustójo raudoti JD8.
nesustójamai Klestint liaudies ūkiui, nesustojamai kyla darbo žmonių gerovė sp.
nesustotinai̇̃ adv.: Patrankos nesustotinai̇̃ (be atvangos) šovė ant mūsų linijos Plšk.
17. intr. NdŽ atkreipti dėmesį į ką rūpimą: Norėčiau sustóti ties vienu klausimu DŽ1.
18. intr. įsikurti, įsisteigti: Tų paveikslą (pavyzdį) pasekė ir kitur sustojusios draugystės Ns1857,6. Šita draugystė sustojo ir dabar apie 100 draugų tur prš.
| refl.: Kap Lietuva susistójo, tada jau geriau buvo Imb.
◊ plaukai̇̃ stati̇̀ sustójo siaubas paėmė: Berankiui net plaukai stati sustojo Žem.
užstóti
1. intr., tr. DŽ, KŽ žengiant užlipti, užminti: Užstojau ant tų durikių, kad aš sprūsiu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Nevaikščiok basa, da užstósi ant kokio stiklo Jrb. Užstójo koja ant žairės (žarijos) Vrn. Užstójo an kojos ma[n] Plv. Kaip užstójau akmenėlį [jodamas], ugnužė žėrėjo JD254. Jei kam ant kojos užstoji, tai to veseilioj šoksi LTR(Auk).
| refl. intr., tr. KŽ: Užsistóji basa an kokio akmeniuko i sutumpi iš skausmo Mžš. Kai užsistójo jisai man anta kojos, pajutau, kad karvės koja LKT390(Kb). Užsistójo vieną žirnį LKT198(KzR). Benius užsistojo dešine koja ant pedalo, kaire pasispyrė V.Bub. Užsistóji [ant smėlio] basa koja – nedaturi karščiu Dg. Užsistok ant manęs, aš tavę parnešiu į aną [upės] pusę BsPI53(Rg). Nieko nedaro gyvatės, jei jų nemuši, tik jei užsistósi KzR. Aje, žiūrėk, an šunioko užsistósi! Sdk. Gal užsistójau an rupūžės Lš. Levas ėjo nuleidęs galvą toliau ir užsistojo an ežio flk.
^ Neduoda ir musiai užsistót (nutūpti) [ant vaiko] (labai saugo) Ds.
ǁ Sg atsistoti tam tikroje, reikiamoje vietoje: Tu ant tos burės apačio[je] užsilipk, sakau, čia užsistók Kin.
2. intr. pradėti stovėti, atsistoti (stačiam): Kaip ant kojų užstojau (iš pat mažens) B780.
3. intr. užėjus už ko, užimti vietą, atsistoti: Pasiėmė mietą, o sūnus užstojo už durų LTR(Krtn).
| refl.: Tas į kampą už durų užsistójo Sdr. Ana užsistójo už tą bosalį Dr.
4. tr., intr. L atsistojus užtverti (kelią), nepraleisti einančio: Užstók vartus, kad karvė neišbėgtų DŽ1. Medin kap važiavo, vilkai ir žustójo kelią Dbč. Užustója ant kelio, nepraleidžia Krs. Visur užstóta keliai [kariuomenės] Tvr. Kryžokam kelias buvo užustótas BM104(Sb). Užstotos durys, negal beišeiti Ggr. Dar kiti muzikantai bėga už durų užstóti – neįleis Plt. Lokys užstojo duris ir, matyt, nori įsilaužti K.Bor. Užstójo Šešupės tiltą, ka niekas negalėtų prasprūst Slv. Matydama karveles einant kur nereikiant, užstojo ir sakė: – Karvelės, neikiat čia M.Valanč. Tik kaži kas stakt ir užstojo jai už akių Žem. Vilkas užstójo avinui už akių PP27. Tu užstótas, aš užstótas, kur bedingsva vedu (sakęs zuikis vaikui; ps.) Lk. Eima anas keliu, ažstójo jam ūžys (žaltys) kelią (ps.) Lz. Reikė[jo] bėgtie, kiškule. – Ažsto[jo] duris, ponule LLDI223(Grv). Kad tu būtum, bernaiteli, beržely paskoręs, negu man, jaunuolelei, takelius užstojęs (d.) Dglš. O minios žmonių jam kelią užstojo SGI103.
^ Šalia tako stovėdamas, kitam kelio neužstosi LTR(Vdk).
5. tr. Bsg užpulti, sulaikant einantį: Seniau nuolat užstódavo važiuojančius iš turgaus Krs. Juos jau dukart buvo užstóję i atėmė piningus Žml. Aure, Dūdą buvo užstóję: i nutaisė (nurengė), i pinigus atėmė Mžš.
6. intr. užvažiuoti, užsukti: Buvau da pas Lionginą užstójęs, tai vėlai ir parvažiavau Vb.
7. tr. Rtr, DŽ uždengti savimi, padaryti nematomą: Užstóti kam šviesą NdŽ; L. Gal šitiej žolynai ažustója langus? LKT323(Dgl). Tiršti debesys užstojo saulelę Žem. Pasirodė kalnai, paskui palmių medžiai, kurie turėjo užstoję miestą J.Balč. Klevų ažustotà pirkia Dglš. Tą kelią užstójo giria Rg. Senmedžiai užstója jaunus medelius Mrj. Neužstók lempos, man nesimato adatos įvert Skrb. Prisėsk, bo ažustóji! Dv. Žąses kap užstój[o] tą skylę, tai jai (lapei) tamsu Lp. Stova pilvą pastatęs – eik iš akių, neužstok žmogaus! Šts. Ar kliudo kam rugio daigelis, ar grūdas kam saulę užstoja? J.Marcin. Padangė debesiuota, šviesi saulė užstota LTR(VšR).
| refl. tr., intr.: Neužsistók, juk ir iš čia gali matyt! Jrb. Pro langą nesmeižuok, t. y. neužsistok J. Tep buvo ažsistójus saulė [per užtemimą], ką nieko nesiregi Ad. Medžiai daržus užsistoja – žmonės šakas nukapoja O. O dienovidžiu tankiai rūkas užsistoja už šviesos Žem.
8. tr. NdŽ dengiant sulaikyti, apsaugoti: Drabužis, kad dideli speigai, kūną neužstója KŽ. Jūsų (paukštelių) namai šalti …, jus negal užstót, kad jus išgandina šalčiai K.Donel. Toks parasonas nelabai užstója [nuo lietaus] Ėr. Imk imk lietpaltį: neką jis čia užstója, ale vis Plv. Aukšti kalneliai, užstokit mane LTR(Vrn). Jo grinčytė visai menka – nieko neužstojo LTR(Mrk).
| Dvasia šventa ateis and tave, ir galybė aukščiausiojo užstos (uždengs) tave Ch1Luk1,35.
9. intr. būti kliūtimi, trukdyti: Tie plaukai neužstó[ja] anam, ans vis tiek padirba Ms. Piktybė tų, kuriemus norime gerai daryt, užustojo gerop žmonėmus SPII184. Ne vienam rūbai užustoja ant nusižeminimo SPII184.
10. tr. užimti (vietą, plotą): Išgikirsk jį (medį), nesa kogidėl tą žemę dykai užustoja BtLuk13,7.
11. tr. Rmš užimti (gerklę): Gerklę ažstójo, nepagaliu, rankos neniežti krutėt LKKXIII134(Grv). Kap sušalau turguj, tai ir žustój[o] man gerklę, ir nieko negaliu valgyt Rod. Kur tę tau sveika – kaklą jai užstójo Vlk. Lyg gerklę kas užstojo, lyg kažkas vis aukščiau ritos ir ritos, kamuoliukas kažkokis V.Krėv. Kap žustója nastrus, tai raskodnyką šutina ir deda apie gerklę Rod. Gaidys rėkė rėkė, kol jam gerklę žustój[o] Rod.
ǁ impers. sulaikyti, užkietinti (vidurius): Aš maniau, kad man vidurius užstójo Plut.
ǁ intr. susilaikyti: Užstójo tėveliui šlapumas, i mirė Jrb. Vaiko viduriukai užstóję (užkietėję) Snt.
12. refl. užsilaikyti, susitvenkti: Par medžius [v]anduo neužsistósias Akm.
13. intr. sustingti, užsitraukti: O ledas tik buvo užstojęs, dar žmogaus nekėlė SI355.
ǁ refl. užsidėti plėvei (apie virintą pieną): Žievukė užsistójus ant pieno Lp.
14. refl. pasidaryti švariam, nusėdus nuosėdoms: Cabarkan pripilam vandenio, pelenų, užsistója – vanduo būna molkus (minkštas) Dg.
15. intr., tr. Rod prisispyrus reikalauti, užsipulti, prikibti: Tėvas kap žustój[o] an jos, kad atduot, tai ana nus[i]ėmė tą žiedą nuog piršto Pls. Ko tu teip užstóji – ė maž nekaltas Sdk. Tos moters užstójo brigadierių i prašo ganyklės Lnkv.
| refl.: Užsistó[jo] – duok duok, i daviau Švnč. Užsistõs, kad kaneč jai dabar eit, ir baigta Ktk. Niekas in tavę neužsistója Dglš. Ir neužsistók, ba vis tiek jam nieko nepadarysi Sld. Net užsistójęs siūlo, kad pirkč Trgn. Ka jau ji užsistójo, nė pats velnias neparkalbės – padarys an savo Jnš. Anies nenorės duot, ale jūs užsistokit, i visa TDrIV212(Tvr).
16. intr. smarkiai užsispyrus, imtis ką daryti: Tujau užstójo muni mesti lauk iš gyvenimo, varyti lauk Ms.
| refl.: Kad užsistójo važiuot, ir gana Švnč. Kad užsistójo ana vaiką pas save vesties, o tas neit Švnč.
17. tr., intr. Šd pradėti ką daryti, imtis kokio darbo: Paskutinę vagą užstójau kaupt Skr. Ažustójo muitą rinkt Rš.
18. tr., intr. CII727, Q564, DP39, H163, I, M, L, DŽ užtarti, palaikyti, ginti: Ažutariu, ažustoju SD1212. Jis užstójo biedną nuo neprietelių užtardamas J. Užstóti ką nuo neteisingų užpuolimų NdŽ. Drūtai jį užstoju R138, MŽ182. Nė tėvo, nė motinos nėra, nė[ra], kas užstó[ja] Žeml. Močia vis savo vaikus ažustója Ds. Valdžia ažu senius ažustója Krd. Nėr ko užstóti ir jáis (ir moterys visko iškrečia) Kdn. Paki gerai, tai gerai, o bėdoj niekas neažustója Sld. Mergos tura užstóti už tą piršlį Žr. Kas mun žodį patarė, kas užstójo, kas pamokino?! Nv. Jie artimi giminės ir, atsiradus reikalui, visada užstos vienas kitą J.Avyž. Motinai sūnų savo užstojant, piemuo visumet kaltu paliko M.Valanč. Tu kaip tėvs meilings užstót mokėdavai žmones K.Donel. Oi nebark nebark, muno brotaiti, aš eisiu į darželį, užstos muni rūteliai D45. Užstõs našlelė už mažus vaikelius DrskD264. Užstoja sūnus nuog neprieteliaus PK93. Aš noriu svietą užstoti prieš veliną BPII63. Ką tikt dirbt apsiimu, jis teužmistoja prš.
^ Velnias velnį užstoja Sln.
| refl. tr., intr. BŽ168: Kada motyna pradės Levuką barti, tuojau tėvas užsistos Žem. Jie užsistója vienas kitą Mžš. Pirmininkas užsistójo i užtrynė skundus Krž. Užsistoja kits už kitą kai žydai Sln. Arkliukai tartum suprato už juos užsistojant: ausis pastatę, išmintingomis akimis į šeimininką pažiūrėjo Žem. Reiks man už jį užsistót Alk.
ǁ paremti, padėti: Jų namas gražiai laikosi: matyt, ir daktaras už tėviškę užstója Gs.
19. tr. LL313 pavaduoti, atstoti: Gėrimas neužstó[ja] valgį J. Tę labai žuvų buvo, tai labai užstójo viską Krok. Vienas gali penkių vietą užstót Vs. Pačias ir vaikus ant ratų važio[ja], kurie, skūromis nu lietaus ir sniego apdengti, trobų vietą užsto[ja] S.Dauk. Nė karvės, nė ožkos pienas negali užstoti motinos pieno rš. Tai jūs užstojot mano motinėlės vietelę (d.) Mrs. Neužstoja bėras žirgas mano aukso žiedelio (d.) Lp.
20. intr. I, N, L, DŽ prasidėti, užeiti (kokiam gamtos reiškiniui, įvykiui, laiko tarpui): Užstojo ramios šiltos bobų vasaros dienos su tyliais saulėlydžiais V.Myk-Put. Ryt poryt polaidžia užstos, pažliugs keliai, tai ant kupros gal žabarus tempsiu? J.Balt. Po pūgos užstojo baisus speigas J.Jabl. Užstójo ekėjos laikas KŽ. Balandžiui vos užstojus, kaip įšilo, jau ir nebeatsimainė LzP. Jau dešimta [valanda] yr užstójusi Trk. Bevežant šieną, užstójo naktis, ir nebegalėjom baigt Skrb. Kur užstos naktelė, te aš pranaktuisiu LTR(Tvr). Dar vidūnaktis neužstojo, žemė sudrebėjo V.Krėv. Užstojusiuose metuose gerai mums pasiseks ant visų darbų DS279(Šmk). Vakar jau užstójo pilnatis Srv. Kaži, nu kurios [dienos] užstós pilnija? End. Aš nebatminu, kelinti metai ten buvo, kad karas užstójo Plt. Mūsų krašte sumišimas užstojo Vaižg. A metus, a daugiau užstójo tame krašte badai Žr. Paskutinis mėnasis vasaros užstójo Jon. Pasinaudodamas prie staliuko užstojusia tyla, ryžausi prieiti rš. Užstójo ketvirtas mėnuo, kaip [ligoninėje] guliu Rdn. Penkti metai užstójo, kaip našlė Krš. Jau ant antros pusės [nėštumas] užstojo B780. Dveji treji meteliai, kai drobelę audžiau, užstój[o] an ketvirtų – dar an velenėlio (d.) Drsk.
| refl.: Paskutiniai metai užsistojo – jau vaikui rodos raznos grožybės ant dangaus DS313(Stak).
ǁ Krž pradėti (amžiaus metus): Bernaitis šešių metų, ant septintų užstójo Žln. Kas vaikas – dešimtus metus teužstójęs! Grd. Tikrai nežinau, a trečius, a ketvirtus metus duktė užstójo Bsg. Devyniolektus [metus] užstójus buvo i numirė Jnš. Aš jau septintą dešimtį užstojau Žem.
ǁ Bsg prasidėti (amžiaus metams): Aš sirgęs savo amžiuo neesu, o devintai jau užstó[ja] dešimtis Vž. Jau trisdešimti metai užstójo – da nevedęs Upn. Dvidešimti metai užstójo, išejau už vyro Onš.
21. intr. Dbč, Vlk įsikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Pas mus jau seniai užstó[jo] kulkozai Alvt. Nauja valdžia užstójo Gs. Vokyčio laikai jau ka užstójo, tuokart pradėjo virti [naminę] Gršl.
ǁ užimti kieno vietą, pareigas: Ale numirė tas karalius, užstojo kitas ir liepė paleistie visus nevalnykus BsPIV163. Jūs numirsite, užstos nauja giminė Sz. Paskui šitą [vyskupą] Klemensą užstójo Evaristus DP588.
| refl.: Po anų buvimo užsistojęs kitas naujas svietas galėtų anų darbus paminavoti DS135(Šmk).
22. intr. tapti nėščiai, pastoti: Nežinau, ar esmi užstójusi, ar teip rožės (mėnesinės) prapuolė Bru.
×23. (sl.) intr. tapti kuo, pasidaryti kokiam: Kap žustój[o] gaspadorium Mačiulis, tai suvisai nubiedno, nualo Rod. Tas žmogus … užustojo sūnu Dievo Mž416. Hieranimas … bijojos, idant byskupu neužstotų̃ DP485. [Marija] žodžiu Dievo sunki užstojo (tapo nėščia) Mž179.
×24. (sl.) intr. netrūkti, pakakti: Man būt užstóję visam gyvenimu Lp.
◊ ant api̇̀varų užsistóti užkliudyti, įžeisti, suerzinti: Matai, va – užsistójo ant api̇̀varų Grl.
ant kòrkos už(si)stóti kiek išgerti: Ar jau ant korkos buvai užstójęs? PnmR. Užsistojo an korkos, ir girti (juok.) Sdk.
kẽlią (sáulę) užstóti sutrukdyti, sulaikyti, neleisti veikti: Ko jin noria – jai tamsta kẽlio neužstóji Šln. Vienas antram ranką duokim, kelio neužstókim (d.) Čb. Jug durnam kẽlio neužstósi Varn. Nesigink, matau: raudoną suknelę apsivilktum, jei numirčiau. – Tamsta man saulės neužstoji J.Avyž.
ne ant tõ dañčio užsistóti būti prastai nusiteikusiam: Ne in to dañčio užsistójai gal – sunku šitokiam intikt Skdt.
plaukai̇̃ ant galvõs užsistójo siaubas apėmė: Tik plaukai̇̃ užsistójo ant galvõs! Trgn.

1 vélti, vẽlia, vė́lė KBII162, K, I, Š, Rtr, BŽ42, DŽ, NdŽ, KŽ; Q604, OsG72, N, M, LL35, L, PolŽ38
1. tr. K taršyti, šiaušti: Plaukus vélti Grv. Kam seserelę skriaudi – plaukelius veli̇̀, pešioji Vkš.
| refl. N: Negal surišti, plaukai vẽlas Trk. Storos lūpos kaip du kaušai, kudlos velias ant pakaušio LTR(Brž).
| Pėtnyčioj reik kaltūnus nuimti, būk daugiaus nevelsias ant galvos rš.
ǁ draikyti, raizgyti: Ar nepadėsi kamuolį – kam tus siūlus veli̇̀ čia dabar? Vkš. Ką tu čia tus siūlus veli̇̀! Dov. Prastas dalgis vẽla žolę, nepapjausi Šts. Šita [kuliamoji] mašina vẽlia rugius (prastai kulia) Ėr.
| refl.: Pirmažolė skirias, o atolas vẽlias, kai dedi žaginin Klt. Kūlaičiai vẽlas po dalgiu Pln. Nei vẽlias, nei niek siūlai Dglš.
ǁ Vvs sūkuriuoti: Pusto, vẽla sniegą į rataną, į dangų trauka Krš.
2. tr. N, Krg, Akn šiaušiant, trinant daryti tvirtesnį, storesnį: Veliamos beveik išimtinai tik gelumbinės medžiagos, austos iš kočiotiniu būdu verptų siūlų LEXXXIII321. Milą veliu R392, MŽ527. Milvelė[je] vė́liau milą, pirštines, žekes J. Blauzdinės veltos SD357. Išaudę milą vẽlia Jnšk. Būdavo vandeninis malūnas, tai milus véldavo ir spausdavo Kp. Pandėly būdavo karšykla ir véldavo, ir dažydavo tuos milus PnmR. Milą vélt vežėm an mašinų alne Ivjon LzŽ. Milus vẽlia, birkas duodinė́ja Rod. Reikia vežt vélt milą, nėra kuom apsisegt Arm. Milą ir patys vė́lė, stupon gurino Žrm. Anas milelį véldavo, aždirbdavo Klt. Milus vė́liau, visa dirbau Sug. Veli̇̀ veli̇̀, veli̇̀ veli̇̀, kaip jau gaurą pradeda paleisti, jau tuokart išplauni aną (milą) Kl. Karštan vandenin milą vẽlia ir anas pasdaro tvirtas ir macnas Aps. Kaip drobinis bus [milas], kad nevélsi, nekirpsi pūko Svn. Véldavo mileliukus – kaip gelumbė, blizga Žl. Tas milas nesiduoda vẽliamas Ėr. Vyrai milą vẽlia, o moterys linus bruka Dkš. Kiti vẽla su rankoms an stalu [milą] Kl. Esu i pati vė́lusi [milą], ne tiktai kitą mačiusi Žlp. Véldavo [milą], į kubilą įsidėdavo i mindavo Vg. Buvo tam tikri tokie kubilai, tą drabužį įdeda į kubilą ir eina visi aplinkuo, su kojoms mynė Akm. Vėlė milus kubelūse, su kojėms mynė anus Varn. Patys vélti liuob [milą], myniosi myniosi, apsuksi Gršl. Pradėjo vaikis milą vélti Nv. Lytaus vanduo yr pats geriausias pančekoms ir pirštinėms vélti Vkš. Būs i dvejos, i trejos pančekos vélti End.
^ Nor ožka balta, bet pasoga velta (nors merga nieko neverta, bet pasoga gera) Švnč. Gunčelės baltos, utėlių véltos (pilnos) Nč.
veltinai̇̃ adv.: Veltinai̇̃ suvelk [milą] Grž.
| refl. tr., intr. N, K, L: Milą šiltą rankom in stalo kočėja, ir milas vẽlias Aps. Brangiai kaip reikdavo mokėt, o tų litų nebūdavo, teip ir namie kiti véldavos [milą] Grž.
ǁ Kpč taršant, trinant, lipdant gaminti ką (iš vilnų, plaukų): Nuobarinė ir avižinė [vilna] vailokam vélt gerà Kvr. Audžiau i nėriau i veilokus vė́liau Sdb. Pirkau sau vailokus, namie véltus, mokėjau dvidešim rublių Mžš. Sviedinius [žaisti] véldavo iš karvių [plaukų], kai šerias; anys, kai susivelia, kieti būna Rk. Skrybėles tę vẽlia Rud. Viena iš tų mergų vėlė skrybėlę ir sako: – Kad mane karaliūnas imtų, aš jam duočiau šitą skrybėlę BsMtI86(Brt). Tavo kepuružė Potsdame velta RD124.
| Čia sena ranka vė́lė (mezgė), tai ir rodyt gėda Gdr.
ǁ refl. taršomam, trinamam sulipti, darytis vientisam: Ne visų avių vẽlias vilnos, reikia parinkt Alz. Kalėdinė [vilna] gera veilokam, vẽliasi Kvr. Kad vẽlias vilnos, gražiai apisuki, ir susivelia [veltiniai] gerai Kpr. Ne visos [vilnos], ne visos – ožkavilnė nesivéldavo, tokia šiukšti, ilga būdavo, tai to ne, nesivéldavo Antš. Žieminė vilna ilgesnė ir nesi̇̀velia tep Pns. Kai nesi̇̀velia, tai spjauk kiek nori [veldamas veltinius] Alz. Kad blogai vẽlias, tai pumpulais susi̇̀velia vilna Svn.
ǁ refl. skalbiamam, drėkinamam gadintis: Tokiam pačiam [vandeny] išvelėk i tokiam pačiam išplausk – nesvel̃s [vilnonė skarelė] Klt. Kai skalbi, tai jie (kutai) vẽliasi, nusipešioja Jdp. Lipdyt nereik [verpiant] – smunka audžiant, nytės velias, labai blogai Pš.
3. tr. trinti (pūsles): Ankšti batai pūsles vẽlia DŽ. Pūsles vẽlia šitie čebatai Klt. Maži čebatai pirštuos pūsles vẽlia Ds.
4. tr. Vvs sukti, vyti (lizdą): Dideli vanagai savo lizdus vẽlia Sem. Kambary pelė jau lizdą vẽlia Rmš. Jau ir garnys parlėkęs savo lizdą velia LTR(Krn).
5. tr., intr. traukti prie savęs ką, lipti kuo: Peilis vẽlia [neiškepusią] duoną Ds. Oje, tai vẽlia peilis! Skr. Kietą medį drožant nevela ablius, o minkštas netura gruzdumo, iš didelio minkštumo vela drožant Šts.
| Geri keliai, purvo lig stabulių nèvelam Krš.
| refl.: Vẽlias šitoj šlapioj žemėj žolė, koks te ravėjimas Klt. Ratas neatšoka, vis vẽlias ir vẽlias [minkšta žemė] Lp.
ǁ tr. lipti (prie ko, ant ko): Anksti rytą saulė kelia, šaltos rasos kojas velia rš.
| refl.: Pyragas žalias suzmegęs velias į dantis, t. y. votulas J. Kažkas vẽliasi ant liežuvio OGLIII308. Žmonių pienas kaip vẽlas pry stiklo, krautuvės i plauti nereik Krš. Šį sykį duona toks čiulkinys: kai valgai, į dantis vẽlias Jrb. Lašiniai rudi pasidaro, vẽliasi ant liežuvio Rm. Labai sprangi mėsa, vẽlias gomury Kp. Ant peilio vẽlias, gliejas į burną [pusžalė duona] Bt. Nebesi̇̀velia ant rankų [gerai išminkyta tešla], išvartai gerai Pš. Mazgoju mazgoju, vẽlas kaip taukai i vẽlas (nenusiplauna) Vgr. Vẽlias sniegas po kojom, lempa Klt. Žiemą po jomis (kurpėmis) labai sniegas vẽliasi PnmŽ. Lietui užlijus, žemė, o labiausiai juodžemė, apsivers į veliantįsi pusnyną A1886,182. Dabar jau rasa bus [po lietaus], pavirš tuoj vẽlias, – molis Krč. Pri molio žemė – vė́lės vė́lės arama Krš. Jei nori žibinimui gauti tyrą alyvą, kurs nei veltuosi, nei turėtų didelę smarvę, imk alyvo 2 latu ir sumaišyk su 8 lašais grynojo vitrijolo A1883,264. Po kojomis vėlėsi purvas, žliugsėjo vanduo V.Myk-Put. Drėgna žemė vėlėsi ant dviračio padangų, nes nuo pat ryto dulkė smulki, panaši į tirštą rūką lijundra J.Avyž.
| Suknelė vẽlias apie kojas Ktk. Nèvelas tas sijonas [apie kojas] Trk.
ǁ intr. daryti, kad kas apliptų, susiteptų: Tavo šitie kailiniai vẽlia (leidžia pūką) Db.
| refl. tr., intr.: Vẽlias (tepa dažais) [nudažyti kailiniai], paskui patirpo taukų, įtrina su taukais i nieko nesi̇̀velia Mšk. Nesivélkit [rankų] – aš greit, lapus papjaustysiu, bulbių patraiškysiu Sk.
6. valgyti: Lašinius vẽlia, žandai tik plyšta Str. Klaptas, veldamas savo bedantėje burnoje blynus, giedojo rš.
7. tr. Klt glamžyti, lamdyti; jaukti: Vẽlia, grūda vaikai patalus Dglš. Nevélk lovos, lipk laukan Vkš. Paskutinę [suknelę] siuvo siuvo, vė́lė vė́lė ilgiausia ir nieko gera nepadarė Slk. Kampukan skarelės vė́liau vė́liau tuos pinigus Krok.
| refl.: Vẽlias mazguosna suraišioti daiktai, nėr kur padėt Klt.
ǁ refl. glamžant, lamdant, jaukiant išdykauti, voliotis: Vaikai vẽlias po lovas Brž.
8. glamžomam, lamdomam mėtytis; būti turimam (apie pinigus): I dabar dar vẽlas tų carinių – puiki buvo piningai Sd. Vėlės šimtas rublių visumet kišenė[je], o dabar… Šts. Pas aną tik auksas nèvelas, o piningų anie tura lig valiai Pln.
9. refl. eiti, slinkti, ristis, vilktis: Vienas atsivėlė ir antras vẽlas J. Pareinu naktį pri tos rejos – toks vẽlas kaip tas šėpas didilis Pkl. Ežis vẽlas par slenkstį į vidų Akm.
10. tr. J griauti, versti.
ǁ intr. Brž imtis, ristis.
| refl.: Einam, Jaunuti, veltis! Kvt.
ǁ refl. Mrj, Švn, Vlk, Vdšk prk. netikusiai meilautis, nerimtai elgtis, trintis: Bernai vẽlias su mergom Dglš.
11. intr. Vkš, Lel, Tr kirsti, trenkti, šerti: Vélk tokiam par snapą, ir atsitrauks Krš. Kai vélsiu snukin, tuoj nutilsi An. Gavau pats, ale ir jam vė́liau atgal Šmn. Kai vė́liau ausin, tai ir nugriuvo Vžns.
12. intr. stačiai, įžeidžiamai sakyti: Nereikėjo tau tep vélt akysna Kpč.
ǁ tr., intr. Alv apkalbėti, kaltinti: Mislio[je] seniai vė́liau …, kad ana yra nečyra, t. y. verčiau, lėmiau J. Vẽlia anta tavę, visap kalba DrskŽ. Anai vė́lė i vė́lė: visur išlakstai, nešvari esi Krš. Ta boba vẽlia i vẽlia tave Grnk.
| Vẽla (prikaišioja) mun tus žodžius, [o] aš visai taip nesakiau Krš.
ǁ tr., intr. keikti: Ka tu veli, t. y. siūloji jį velniams, t. y. keiki J. Vẽlia ir vẽlia vienokiai Ds.
ǁ tr., intr. K suktai, neaiškiai kalbėti, nesakyti tiesos, meluoti: Su boboms nepradėk ginčyties – véls véls i nuvels sau Krš. Kad jau vẽlia senis, kad vẽlia! Graž. Aš rimtai, o jie kažin ką velia M.Katil. Vieną kartą stipriai apie jo tėvų vardus mano klausinėjamas prispirtas vė́lė vė́lė ir nieko tikro nepasakė Sr.
veliamai̇̃ adv.: Velamai̇̃ bekalba, negal nė besuprasti Šts.
veltinai̇̃ adv.: Stačiai sakyk, neveltinai̇̃, būk stačios kalbos Šts.
13. tr. sunkiai ką dirbti (gabenti, kelti ir pan.): Vė́lė i vė́lė darbą dviejuos vyrai Dglš. Aš noriu vélti ant viršaus rąstą, akmenį, maišą ant miegos J. Aš vė́liau striūkį del pliauskų, t. y. boginau J. Palei lentom vẽlia ir užvelia aukštyn akmenį Akn. Pavogęs maišą grūdų ir vẽlia tiesiai per lauką Str. Žiūrėk, kokį vežimą vẽlia (veža) Str. Vežimus vẽlia i vẽlia (krauna) Ad.
14. refl. Šts lėtai dirbti; trainiotis be darbo: Jos darbai velas, t. y. nenudirba greitai J. O tei muno nebspėrumas, velúos velúos Krš. Ko tas judošius vẽlas (namie būna), niekur neina Krš. Nėr tvarkos [kolūkyje], taip vẽlamos vẽlamos Rdn. Nuosakos nė[ra] darbo, vẽlias i vẽlias Sk. Teip žmogus velýs, kol da biškį kojėms paeiti̇̀ End. Ka geras žmogus mun vẽlas, aš pagatava pasiusti Trk. Prasta iš jos darbininkė, lig pietų vẽlias i vẽlias po namus Sk. Va šite i veli̇́es žmogus Dglš. Nėkam nebtinki, nėko nebgali. Ka gyvolį, tujau šmūrkšt papjauna, o žmogus vẽlas vẽlas lig paskutinės minutos, vẽlas i vẽlas End.
| Lai nė akėse nèveluos, – pasakė mun marti ir išvarė Šts.
^ Ana velas kaip veltinys po kešenę J. Tinginys, vẽlias kaip vailokas Brž. Velúos šiandien kaip pakula Krš. Veliasi kai pakulų kuodelis Jrk121.
15. tr., intr. trukdyti, kliudyti: Viską vẽla [valdininkai], nėkas nenora dirbti Krš. Valdininkeliai vẽla vẽla, su ta žeme visims galvas susuko Rdn.
ǁ refl. maišytis, kliūti: Vaikas kaip kankolas velsis po kojomis J. Vaikai, ko jūs čia vẽliatės? Ėr. Vaikali, jetau, ką velýs po kojų, bėk lauko Krš. Vaikų mada vélties didelims po kojų Rdn. Seni pri jaunų vẽlas – tura išdvasioti Jdr. Kad atsigulsiu, nebvélsiuos, o teip i velúos po kojėms Kl. Vẽlas katytis į rinkį kojų Šts. Išmesk katūtį laukan – po kojų tiktai vẽlas Kv. Tik po kojų velties kaip žalčiai! Trk. A vélsys po kojų, tu nūsproga, ka greit prapulk iš akių! Šv. Jei jau supykę, lįsk iš akių, ka nevel̃tumys, ka aš tavęs nematyčio daugiau! Žd. Girnos buvo liuosesniam kambarė[je], ka nevel̃tumias po kojėm Všv. Palaidi šunys ka vẽlas aplink kojas – nekentu KlvrŽ. Vẽliasi po taku A.Sal. Tik nevélkiatės po tako i naktimis nevalkiokiatės Kl. Nesivelk po tako, o gausi į ausį Rt.
| prk.: Šaukiuos visu pirma mokytojus ir moksleivius dėl to, kad jiems tie dalykai artimesni, sakyčiau, net velte veliasi po kojomis K.Būg. Vẽlas mun tos skolos, nėkaip neištaikau sugrąžinti Krš. Tie sąsiuviniai čia ant stalu vien vẽlas Plt.
^ Velýs kaip klumpis palaikis po kojų Jdr. Šiaudas po kojų vẽlas [senam], i gali virsti Varn.
16. tr. stengtis įtraukti, įpainioti: Da kitus vẽlia į tą velnių tancių Plv. Vẽla aną į statybą, o ta spiras Krš. Virbyla dar ir šiaip, ir taip, bet aš pertariau: nevelkim [į tą reikalą] mokytojo V.Bub.
ǁ refl. lįsti, kištis: Kaip šeškus visur vẽlas i vẽlas! Krš. Tu pliurpk ką tu nori tą, o aš nevélsuos, i gana End. Nors Mineikienė suprato, kieno adresu Irena savo pastabas siuntė, bet nepanorėjo šį kartą veltis su sena drauge į barnius Pt. Literatūrinės kalbos šalininkai buvo pasyvesni, kurį laiką į ginčus nesivėlė ir savo nusistatymą reiškė tuo, kad ir toliau vartojo įprastą terminą KlK49,35.
17. intr. euf. leisti dujas (iš žarnyno), orą gadinti: Ko teip bjauriai veli̇̀, bene rūgšto pieno prisipliurpei? Slnt.
◊ ×brỹlių vélti Brs, Ms, Trš tokį žaidimą žaisti (vėlėjas stengiasi sudaužti per kojas kliudantiems jam velti): Velu velu brylių, šiokį brylių, tokį brylių, plačia skyle Štk.
burnojè vẽliasi negali atsiminti gerai žinomo dalyko: Vẽliasi burno[je], negaliu ištart Ar. ×
dur̃nių vélti meluoti: Ką tu čia dur̃nių veli̇̀, nei te tep buvo, nei ką Str. Dur̃nių vẽlia akysan Švnč.
galvojè vẽliasi negali atsiminti gerai žinomo dalyko: Vẽlas galvo[je], užmiršau Lk. Man viskas galvõj vẽliasi PnmA.
klastàs vélti KII119 sukčiauti.
kùltas nevéltas netikša, mėmė: Daba kožnas kùltas nevéltas tave niekina Ul.
liežuvis vẽliasi DŽ1 neaiškiai taria žodžius: Liežuvis jam velias G120.
liežuviù vélti niekus plepėti: Bet tik liežuviu velia Grž.
mi̇̀lą vélti
1. kartoti: Turėtum mane palinksminti, turėtum pats apsidžiaugti. Jis gi vis tą patį milą velia, liūdna, liūdna… B.Sruog.
2. tingėti: Jis ir gerai milą velia Vrb.

pi̇̀kis véltų sakoma keikiantis: Veltų pikis visus darbus! Bene kada jiems bus galas? M.Katil.
sùniekę vélti skursti, vargti: O gyventi turėsime kuo – suniekės velti neteks V.Krėv.
vélnius (velniai̇̃) vélti
1. negerus darbus dirbti: Vélnius vẽla, negeri [žmonės] daba dirba Krš.
2. keiktis: Anas velnių̃ nevė́lęs negali nė trupučio pabūt Ds. Gana tau velniai̇̃ véltie Ds.
1 apvélti, àpvelia, apvė́lė tr. Š, Rtr
1. šiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnį: Tris sienas milo išaudėm ir apvė́lėm Lp. Apvė́liau pirštines DŽ1.
ǁ taršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek pavelti: Vienoj dienoj apvė́lau sausai, kitoj aplyginau [veltinius] Žl.
2. daryti, kad apliptų, apkibtų, aplipdyti kuo: Drabužius pūkais apvélti DŽ1. Apvéls tave su plaukais, gink tą katiną Krš.
| Nešluostyk, tie puodai taukuoti, tik tą lupatą àpvelia Jnšk. Jau čia kas prosyta – prosas apvéltas Pv. Man tai degtienė netikdavo su bulbom – api̇̀velia koše Vdn. Šitas liežuvėlis apveltas limpamomis seilėmis J.Jabl. Dažai pridžiūsta prie [šepečio] kotelio, jį apvelia rš. Lupenas sukapoju, miltais àpveliu, tai kad lesa vištos! Bgt. Tuos obuolius apmaišai apmaišai, jau àpveli cukrum, pastovi, ir verdi Plv. Aš mat da kaip ir druska apvė́liau apvė́liau, kad nepelytų Dkk. Tus lašiniukus biškį i druska àpvela àpvela Akm. Reikia kept žuvis anas jau apvéltas Kr.
| refl. Š, Rtr, DŽ1: Pūkais apsivė́lus suknelė Klt. Nevat nusigando, kai pamatė mane išlendantį visą plunksnom apsivėlusį Sln. Kriaukš (perlūžo) pusiau ta kestė – nu ta ten apsivélsi tais šiaudais Lnk. Su šlapiu škurliu [dulkes] šluostysi, apsivéls Krš. A neplaunys, ka grindys tokios apsivė́lusios? Rdn. Netura grindės žiubėjimo – apsivė́lusios Krš. Mes nepaabliuojam tų lentų, neema abliai, kaip pakulos apsi̇̀vela tos lentos Als.
| Apsivė́lė rankos, nebsučiupinėju agrastų Krš. Riebinos lėkštės, apsivė́lusios Krš. Viskas apsivėlę, tiek puodai, tiek bliūdai BsPIV14(Brt). Atvedė jį visą apsivėlusį jovalu BsPIV6(Mšk). Kai apsi̇̀velia visai rankos – dešra išminkyta Bsg. Rankos apsivė́lė tešla Brš. Ale bet jau po lytaus, kad i šlapi jau, apsivė́lusios [bulbės] Akm. Guotės apsivė́lusios žeme yr Trk. Plūgelis apsivė́lė purvu, burokus išvartė [vagojant] Ssk. Apsivel̃s jūsų kojos purvynu, neklampokit Kt. Ratai baigia apsivélt, tuoj nebesisuks Pmp. Batai klimpsta į arimą, apsivelia žemėm, pasidaro sunkūs, vos bepavelkami V.Bub.
^ Teip yra apsivėlusi kaip pereklė višta su perais plunksnoms Klp. Šaukštas apsivė́lęs kap avies koja Rod.
ǁ apvynioti: Kad buvo apvéltas [kūlimo įrenginys], reikėjo taisyti Klp.
| refl.: Apsivė́lė kūleklė [šiaudais] ir nebkula Šts.
3. apglamžyti, aptrinti: Apvélti drabužį DŽ1.
4. refl. Š, Al, Zr, Ds būti, pasidaryti netvarkingam, nešvariam, apsileisti: Visos žinom, kaip ana apsivė́lusi Krš. Apsivė́lęs, apsibuvęs senis, tegul aną balai! Krš. Apsivė́lus purvais senė ir gyvena Sug. Buvo tokia mergina apsivė́lus Šmn. Par tingumą ir žmogus apsi̇̀velia Trgn. Iš mažuities nelaužė darban, tai dabar ir apsvė́lus kai meška Užp. Nieks nebarė, nedraudė, teip apsivė́lė, atrodės, kad teip i reikia Ssk.
| Apsivė́liau (aptingau) ir guliu Adm.
^ Vaikštai kaip autas apsvė́lęs Ut.
ǁ apsiprasti: Apsvė́lau, dabar jau baika, kad ir ką sako, aš savo dirbu, ir tiek Ktk.
5. prk. šiek tiek išlavinti, pamokyti: Pasidaro darželius, ale tik katros kur biskį apvéltos Krok.
| refl.: Jy jau biskį apsivė́lus Krok. Kai žmogus apsivė́lęs šiek tiek, tai gal daugiau ką papasakos PnmR.
6. apkulti: Supeizos i dar apvéls šonus [už gautą blogą pažymį] Krš.
◊ aki̇̀s apvélti Pn, Kb apgauti: Lietuviai da ir neturi gero laikraščio… Ot tiktai yra vienas kitas akims apvelti I.Šein.
káulą apvélti Lš truputį papenėti: Tik kaulą apvėlė ir paskerdė [paršą] – nenupenėjo Krok. ×
šùnio skūrà apsivélti aptingti, apsileisti: Apsivėlėt šunio skūra Lp.
ti̇̀nginiu apsivélti aptingti: Aš dabar jau ti̇̀nginiu apsvė́liau Ml.
1 atvélti, àtvelia, atvė́lė
1. tr. Ds, Dsn atriekti (paprastai daug): Kam atvė́lei tokį lustą duonos – žinai, kad greit reiks susdėt dantis an lentynos Rod.
| refl. tr. Lš.: Atsivė́lei didžiausią riekę duonos, suvalgysi gi tu? Ml. Atsivė́lė bernas duonos didžiausią abyšalę ir įsidėjo ažantin Š(Sl).
| Žalia duona, vélte atvė́liau riekikę (lipo prie peilio) Krš.
2. tr. atgabenti, atnešti, atvežti: Dobilų vežimą atvė́lė Dglš. Atvė́liau močiai tris paršus, tegul ugdo Str. Atvė́lė maišą Š(Dglš).
ǁ atsiųsti: Atvéls tokį laišką – i akės pabals Krš.
3. tr. prk. pagimdyti: Atvė́lė vaiką Š(Dglš).
4. intr. Ak iš naujo atželti, ataugti.
5. refl. Db nelauktam, netikėtam ateiti, atsivilkti: Ans atsivéls, o aš neturiu kuomi vaišinti J. Iš kur ten ans atsivė́lė, nėko nesakė Trk. Žiemkeliu atsivela juodas kaip maišas tiesiai anam viršuj LTR(Krp). Nelaba Mogilė atsivėlusi į lietuvių tautą uždegė netaikas ir kerštus S.Dauk.
6. tr., intr. išmušti, išpliekti: Aš tau šonus atvélsiu Š. Kad atvelsiu lazda per šonus, tai tu net kazoką šoksi Nč. Tik atvėlei atvėlei malkapagaliu per šonus, kad atmint visą buitį, iš kur kojos dygsta Rod. Maiše indėsiu, turpėm pašersiu, o kančiukėliu šonus atvelsiu LTR(Srj).
7. tr. prk. spręsti: Ne taip konfliktai atveliami Vd.
1 ×davélti, dàvelia, davė́lė (hibr.) tr. baigti velti:
^ Nugi, buvo toks biškį nedavéltas (ne viso proto) Žl.
1 įvélti, į̇̃velia, įvė́lė Rtr, DŽ1, KŽ
1. tr. taršant, šiaušiant įkišti (pirštus, rankas), sugriebti: Įvélti pirštus į plaukus kam NdŽ.
| refl. tr., intr.: Vaikai įsivėlę rankas į tankias garbanas rš. Andriaus pirštai tebebuvo į jo gerbenę įsivėlę rš.
2. tr. NdŽ pakankamai suvelti: Gerai įvéltas milas Š.
ǁ kietai suvelti: Minkšti veilokai, neinvelti̇̀ Klt. Jei [veltinius] apsiūti skyrė oda ar įmauti į batus, tai vėlė laisvai, o jei tiesiog nešioti, įveldavo labai kietai LEXXXIII337.
3. tr. DŽ1 padaryti, kad įsikabintų, priliptų, veliant įraizgyti (į plaukus, vilną, linus): Vieni šoko, kiti dainavo, o kiti iš patamsių mėtėsi varnalėšų kibiais, taikydami įvelti kam į kudlas M.Katil.
| refl. Š, BzF196, KŽ, Rm: Kibis, dagys įsivė́lė į drabužius, į plaukus J. Įsivė́lė plaukuos bitė ir kad ėmė birbt Sb. Šikšnysparnis į plaukus įsi̇̀vela Rsn. Insivel̃s in plaukus šikšnosparnis Mrc. Insvė́lė plaukuosna ar vobalas koks Klt. Jis buvo naginėtas, su trumpais palopytais kailiniukais, rusvuose ūsuose įsivėlę keletas šiaudgalių J.Avyž.
| Vilnos išplautos, bijau, kad kandys neįsivel̃t PnmR.
^ Įsivėlė … kaip žvirblis į barzdą TP1881,34. Įsivė́lė kaip vištytis į pakulas Sd. Ak, kad tu nueitum laukų laukuosan, ką tu insvė́lei mano plaukuosan Plš.
ǁ refl. patekti, įkliūti, įstrigti: Kritau, į tokias trepes įsivė́lė koja i nutratinau (nusilaužiau) Yl. Kaip lipo, ir įsivė́lė į tą torą dratinę Všv. Tame pačiame pavadyje arklys buvo įsivėlęs, įkėlęs koją į patį pavadį ir nesidavė sugaunamas J.Sav. Jis (ūsorius) įsi̇̀velia į tinklą ir išeina iš tinklo: išmuša, prasiardo LKT192(Zp). Ir menkė kartais įsi̇̀vela į tinklą Plng. Kažin kaip įsivė́lė cibukas į tą rankovę Varn.
| Tai dirsė įsivė́lusi (įsimaišiusi) [į gerą sėklą], tai vikis Užv.
ǁ refl. įsikibti: Įsi̇̀vela [vaikas] į sijoną, nepaleida: veskias aną Krš. Vaikas įsivėlė rankiūkštėmis į jos sijoną rš. Šunies ir aš bijau – kitą kartą yr įsivė́lęs į padelkas i pradrėskęs koją, ta jau dabar bijau Sd.
ǁ refl. prk. įkyriai prikibti: Įsivė́lė į muni, šnekina, klausinė[ja] Krš. Įsivė́lė [vaikas] į motyną, nupirk tą, nupirk tą Krš. Tas Jonis įsivė́lė (įsimylėjo) į aną Krš.
4. refl. prk. įsitaisyti, atsirasti, prisimesti: Vėžys įsivė́lė: viską reiks palikt Vdžg. Tai seseriai įsivėlė kaltūnas Smln. Įsivėlė kaltūnai Rp.
| Insi̇̀velia galvon koks neramumas Aln.
5. įtraukti, įpainioti: Į bėdą įvelti ŠT339. Tu muni gali įvélti kur Vn. Įvė́lė ta boba muni į plepalus Krš. Ar tavi kas įvéls į partiją, a stosi? Rdn. Sako, tu neįvélk tą vaiką kur norintais Žeml. Jeib jie kokį demokrotą į jo vietą įveltų BzF196. Manęs tu nebeįvelsi į savo pinkles I.Simon.
| Pirmininką norėjo į laikraščius įvélti (įrašyti) Pj.
^ Saldūs girklai peklon įvelia SE141.
| refl. KŽ, Šts, Akn, Dv: A tat gražiai vyruo įsivélti į bobų reikalus? Krš. Jauni į biznius įsivė́lę, nebnora dirbti Krš. Aš vėl įsivélsiu į tas statybas! Snt. Nesakyk, nenoriu insivélt in kokius pletkus Pv. Buvo į politiką įsivė́lęs Rg. Insvė́lė merga pati nežino kur Klt. XVII a. pabaigoje, kai Lietuvos feodalai buvo įsivėlę į karus, Vilniaus magistratas rūpinosi išsaugoti miesto įtvirtinimus rš. Kaipo atskirų luomų ypatos, moters ne sykį gali ir tarp savęs įsivelti į kovą Pt. Kas jau taip labai nori į teismus įsivelti! I.Simon. Kiekvienas į savo troškimus įsivėlęs vargsta ir ieško be sustojimo patsai nežinodamas ko Vd. Daktaras buvo įsivėlęs į politinę kovą ir toje kovoje vos galvos nepadėjo K.Bor.
^ Tuoj įsi̇̀veli kai utėlė į baroną (į avino kailį), tave tąso paskui Snt.
6. tr. prk. padaryti ką negera: Klaidą rašinyje įvélti DŽ2. O jeigu pats dėl kažko esi kaltas, jei bent menkiausią klaidelę įvėlei, kuri statybos metu išryškėjo? rš.
7. tr. Š, KŽ, LTR(Žg) ką sunkų įkelti, įnešti, įversti, įmesti: Matei, kokį akmenį invė́lė vežiman Str. Kur tę tokį stalą invélsi salėn Db. Akmenį par langą invė́lė Akn. Akmenas invéltas terpežin, kad [kopūstų] galvos būtų kietos (priet.) Žl. Visi didžiu dyvu dyvijos, kaip galėjo meistras išlipti iš teip aukšto bokšto ir kaip galėjo savo pačią įvelti BsPII21(Varn).
| Nesmaudai saulei nusėdus – nelabasis gylėn įvel̃s (įtrauks) Dglš. Jaunamartės kuperin ir akmenį iñvelia Srj. Įvéldavo akminų į drobę, apgaudavo [kraitvežius] Žg.
| refl. tr. KŽ: Įsivė́lė bernas ratuosna maišą rugių Š.
ǁ Rtr įridenti.
| refl. Rtr.
ǁ tr., intr. ko daug pridėti: Kad anvė́liau kvorbos, tai net kaip debesis išejo Glv. Trąšom invė́lė labiausia dirvą Dglš.
ǁ Pn prk. įduoti, įbrukti: Kokią tūkstantę įvė́lė dėl mašinikės, o nesutaisė kaip reik Krš. Būdavo, kai važiuodavai, lašinių invéldavau Dbk. Sulyg pamatysiu Jonuką nebesunyksiant, tuojau įvelsiu Pempei bent porą šimtų Blv.
8. intr. įkirsti, primušti: Aš vakar savo sūnu[i] kap invė́liau žagaru, tai nor bus ne tokis išsivertęs Pls.
9. refl. įeiti, įlįsti, įsibrauti: Ansvė́lė kambarin su kašiku Vdšk. Mat vištų pulkan jau buvo įsivė́lus [lapė] Slm. Tai įsivėlė! Kaip maišas V.Krėv.
| Niaugi anys būtų įsivė́lę (įbridę) vandenin? Akn.
| [Vėjas] visur įlenda, įeiti, įsivelia, vis jam nusilenkia SE120. Atšovus velkę smuko pro tarpkojį katė, ir šalto, traškaus oro blūškis nuliežė veidą ir įsivėlė užantin M.Katil. Anas (arklys) ir vėl paskočioja in kito šono, tai ir vėlei kap insi̇̀velia trąšosna, oi oi Dv.
ǁ aplipti nešvarumais: Visos kašelės purvynan insvė́lę [kasant bulves] Dglš.
ǁ išsitepti: Ar tu negali kačia akių praplaut, eini pas stalą insivė́lęs kap paršas Arm. Ana vis insivė́lę ir insivė́lę kap pateplia Dv.
ǁ įklimpti: Insvė́lę su mašina pusnioj pijokai Klt.
10. refl. įsivolioti: Insvė́lus laškon i guli Klt. Insvė́lęs samanykščioj [briedis] Klt.
11. refl. apsirengti (storais, šiltais drabužiais), įsirengti: Kutroj (žieminiu paltu) insvė́lus Dglš. Šitep įsivė́lęs gali̇̀ net Amerikon važiuot – nesušalsi Vdš.
12. nutukti, sustorėti: Insvė́lus boba Dglš. Insvė́lė ir andarokan nebepareina Ktk. Pagyveno an geros duonos, tai i ansvė́lė Ml. Graži merga, matai, kokia insvė́lus Aln. Insvė́lus boba mėson Klt. Insvė́lęs lašiniuos, nepaskrutina Švnč. Ana karves gano, tai pati ansvė́lus, da i pinigų turi Švnč. Insvė́lęs lašiniuos kaip telius Slk. Nu ir insvė́lus jūs telyčia Ktk. Katinas ansvė́lė, drybso i drybso Tr.
| Šikna tik insi̇̀velia in rudenio Aln.
◊ į čiùprą įsivélti imti mušti: Nelauk, kol įsivelsiu į čiuprą Up. Atsikėlė [Petriukas] nuo žemės ir nesitikėjusiam Stepui įsivėlė į čiuprą LzP. Palauk, įsivélsu aš tau į čiùprą End.
į (kieno) gálvas įsivélti priklausyti (nuo ko): Aš vienas teturiu galvą, o kiti visi į pačių galvas įsivėlę. Pačios perka, pačios parduoda Žem. ×
į kaltū̃ną įsivélti prikibti, reikalauti vesti: Neprasidėk, sakau, įsivéls tokia pludungė tau į kaltū̃ną Krš.
į kauzūrùs (×į kudlàs Slnt) įsivélti imti mušti: Tylėk nesisprečijęs, o įsivélsu į kauzūrùs! Plt. Juozas tad galėjo nors į kauzūrus įsivelti Žem. Tam aš dar įsi̇̀velu į kudlàs, jei gera (geria) Rdn. Būt bobai in kudlàs insvė́lus, – vaiko tik nesumaigė Slk.
į kùprą įvélti primušti: Pusę barzdos man išplėšė, o kiek į kuprą įvėlė rš. ×
į padélkas įsivélti priklausyti nuo ko: Kaip man rodos, aš vienas teturiu galvą, – juokėsi Drūktenis, artyn bobų priėjęs, – o visi kiti į pačių padelkas įsivėlę Žem.
į pláukus įsivélti primušti; prigriebti: Tik prilįsk, kai įsivélsiu į pláukus, tai žinosi! Jnš. Įsivė́lė tau mergos į pláukus – neužvadžiosi anų Krš.
į skrei̇̃tą įsivélti prigauti (merginą): Buvo į skrei̇̃tą įsivė́lęs Šts. ×
į skū̃rą įvélti primušti: Gal tau gerokai močia skūrõn invė́lė? Km.
1 papaįsivélti, papaįsi̇̀velia, papaįsivė́lė (dial.) daugeliui prikibti: Papainsivė́lę musaitės Dv.
1 išvélti, i̇̀švelia, išvė́lė Rtr
1. tr. sutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūną J.
2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus LzŽ. Tep jau neišglencavojom, neišvė́lėm kap pirktinį [milą] Kpč.
ǁ refl. tr. Š, Rtr veliant pasigaminti.
3. tr. KI382 išnarplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytą: Išvélk man susipainiojusią pakulinę giją Klp. Kad suvė́lei raikščius, tai dar̃ ir išvélk Krok. Kiek aš tų [susivėlusių] plaukų išvė́lau [šukuodama galvą], i vis yr i yr Klt. Susivėlė kaltūnas ir niekaip nebegalima išvélti Š.
| refl. tr.: Šukeliūtė grebenio va stovi i išsivélk (išsišukuok) galvą Klt.
ǁ išlaisvinti ką įkliuvusį, įstrigusį: Ka žuvis įsivela į metinį, nė išvelti nebgal Šts.
| refl. prk.: Kada tu iš mūs krašto išsivélsi? Rod.
4. tr. kurį laiką narplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytą, šukuoti: Visą dieną išvė́liau veltenas Š.
5. tr. sutepti, suteršti: Katinas man audeklą išvė́lė kaip velnias Lg.
| Deguto? O kokią peklą kursit? Bene kuriai duris išvelti užsimanėt? M.Katil.
| refl. tr., intr.: Žiūrėk, kaip veidą išsivė́lei! Ds. Eik, vaikas labai išsivė́lė Lg. [Vaiko] marškinėliai apkibo žiedų kuokeliais ir išsivėlė geltonomis žiedadulkėmis M.Katil.
6. tr. sunkiai išrauti: Žiūrėk, kokį kelmą išvė́lė Str. Liūtas stvėrė beržą glėbin, pavartė i išvėlė su šaknim (ps.) Ml. Išvėliau didelį medį Sv.
ǁ ištraukti: Tave išvel̃s iš eilios žmonių, t. y. išritins J.
| refl. tr.: Anas ir kermošiuj, būdavo, išsivel̃s puodelį iš kešeniaus Sdk. Diedas išsivėlė šukę su mėsa TDrIV296(Prng).
7. tr. iškasti, išrausti: Duobę išvė́lė giliausią Dglš.
8. tr. prk. išmušti, išsukti: Išvė́lė ranką [šautuvo buože] Lp.
| refl. tr.: Puoliau ir išsivė́liau koją Kb.
ǁ išplėšti: Velnias čiupt ir išvėlė akį, ir liko žmogus be akies TDrIV283(Prng).
9. refl. išdykauti, siausti, trintis: Jau menkas tu krutėjas: tik nueini in mergas, išsi̇̀veli – tai visas tavo darbas Rš.
10. tr. iškišti: Nešioja išvėlęs liežuvį kap šuva Kb. Atejo išvėlęs liežuvį lig bambos Kb.
ǁ Btrm, Arm išsproginti, išplėsti (akis): Kur eini išvė́lus akis? Grv. Išvėl[ė] akis lodz šuva dantis Grv. Baisus žmogus, akys išvéltos Str.
11. tr., intr. pasakyti: Išvė́lė išvė́lė, ką turėj[o], pasakė ir nuej[o] Lp.
ǁ tr. išpeikti: Išvė́liau jam po visų akių [merginą, kad nevestų] Lp.
12. refl. prk. gerai paaugti, atsigauti, pasitaisyti: Buvo netikutė, o dabar kad išsivė́lė Aln. Vis buvo mažas ir mažas, o dabar žiūrėk koks vyras išsivė́lė Ck. Dar tik trylika metų bus, o kokia didelė išsivė́lė Str. Ot vyras išsivė́lęs kap žardas Ad. Išsivėlė ir kiaulaitė Pv. Augo augo, išsivė́lė, va koki – kap šulai [paršeliai] Pv.
^ Išsivėlė kap šuva po metų Užg.
◊ aki̇̀s išvélti nustebti: Žiūri, jau net aki̇̀s išvė́lė, kad jau padaryta Grv.
káilį (skùdurus) išvélti primušti: Išvė́lė káilį, bus dabar ramesnis Alk. Išvelia jam kailį, ir tas išbėga LTR(Vlkv). Parejo namo, rado neprietelius, kuriem išvėlė gerai kailį ir išvijo, o pats gyveno su trimi panomis laimingai BsPIII332. Kai pagriebęs išvélsiu skùdurus, tai žinosi! Alvt.
1 nuvélti, nùvelia, nuvė́lė
1. refl. susitaršyti, susišiaušti: Jug į velnius atrodo: apžėlę, apaugę, sprandai nusivė́lę kaip šunų pauodegiai – baimė baimė! (apie jaunuolių išvaizdą) Plt.
2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Milai [būdavo] nuvélti par penkis centimetrus storio Grd. Milas gražiai nuvéltas Grž. Bovelna apmes, vilnums ataus, paskuo nuvéls Rdn. Kiti numie kubile nuvéls, suspaus, sukočios [milą] Rdn. Čystą milą vilnonį audė, paskuo nùvela ir pasiūna Akm. Audeklas buvo nuvéltas ir nuspaustas Vkš. Buvo atsiradusi toki mašina gera, ka įduosiam, ka nuvéls, ka spindės drabužiai Pkl.
ǁ Š, DŽ1, Rm, Vkš veliant pagaminti: Jis dėvi skrybėles iš vilnų nuvéltas NdŽ. Nuvė́lė puikius man čebatus! Mrj. Nuvéldavau pardien vailokus Alz. Dėl pykčių žiemos tai turiu da veilokus – Anykščiuos nuvė́lė Slm.
| refl. tr. Š, Sdb: Turu gražius veilokiukus nusivė́lusi, tik par blauzas siauri Krš. Žiemą liūbam tūbus nusivélti Sd. Senesniai gi veilokais [nešioja], nusi̇̀velia Vdn. Va tokiuos ir veilokus turiu, ir tam tyčia nusivė́lus su kaliošais, ale sunku [eiti] Slm. Nusivė́liau tokius veilokus, ka žiema daba nusispjaut Žg. Žaisdavom su sviedinėliu vaikai, nusivéldavom [jį] iš karvės plaukų Svn. Jų kepurės visos palšos, iš šuns uodegų nuvéltos (d.) Plk.
ǁ refl. veliant susitraukti: Argi galėjo milas tiek daug nusivélti? Užv.
3. tr. pašalinti (pasišiaušusį, susivėlusį paviršių), nuskusti, nupjauti, nugramdyti: Kolei nuvė́lė (nuskuto) barzdelę, i britva atšipo Dglš. I glotna pieva – nuvė́liau (nušienavau) Švnč.
ǁ dėvint nutrinti (paviršiaus pūkus), nudėvėti: Kap tu greit kelnes nuvė́lei, da tik du mėnesiai, kap siuvo Mrj.
| refl.: Nusi̇̀velia, nusinešioja, išsiskiedėja išsiskiedėja, pradeda kiurt [milas] Svn.
4. tr. aplipdyti (pūkais ir pan.), apvelti: Rūbai pūkais nuvelti rš.
ǁ išvolioti, nešvarumais ištepti: Tos mergaitės savo paltus nuvė́lė, nušniaukštė Mrj. Visas nuvéltas, numakotas atsikėlė iš dumblynės Grž. Negraibyk, da nuvélsi Kri. Gi kas ten ant turgaus pirks iš jo tą mėsą, nuveltą, nubjaurotą Sln.
| refl.: Nu i kur tu teip nusivė́lei, musiau vėl visus griovius išvoliojai? Žg. Ana girta, nusivaliojusi nusivė́lusi kaip vel[nia]s Trk. Parsinešė nusivėlusią katę Plng. Valgom [keptus žirnius], o nusivė́lę, murzini, bet patenkinti Sk. Jis eina į kalvę, nusi̇̀velia Lg.
^ Nusivėlus kaip kiaulė LTR(Jnš).
5. tr. patepti gydomuoju tepalu: Su kiaušio tryniu nuvela ir paliekta par naktį, rytą numazgoja [pašiurpusią, pleiskanojančią veido odą] Sln.
| refl.: Žaliuoju muilu nusivėlus pabūt, paskui nusimazgot (gydant niežus) Sln.
6. tr. klojant, lipdant padaryti: Gera krovėja moka nuvélti vežimą be kerčių Krš. Šituos molinius tvartus mes nuvė́lėm Iš.
7. tr. padaryti kokį sunkų darbą: Nuvė́lė (nunešė) miestan didžiausį krepšį kiaušinių parduot Švnč. Ažkart nenuvélsi bulbų Dglš.
8. tr. Mrj, Lp, Trk pradanginti, nukišti, nudėti kur: Ir kas galėjo teip tolie nuvélti tą skarą? Sd.
| refl.: Kur toj skepeta galėj[o] nusvélt!? Db. Padėk raktą atskirai, kad nenusivel̃tų kur Šn. Nupuolė ir nusivė́lė Kr.
9. refl. Trk nueiti kur nereikia: Kur ana nusivė́lė, t. y. nuėjo J. Žiūrėk, kur ta karvė nusivė́lusi J.
10. tr. prk. numesti, pašalinti: Ir gaspadorius jau atsikėlęs, nuo savę miego naštą nuvė́lęs šeimyną kelia BM420.
11. intr. suktai, neaiškiai pakalbėti, nepasakyti tiesos, numeluoti: Su boboms nepradėk ginčyties, vels vels i nuvéls sau Krš.
12. nupirkti: Tai nuvė́lė man mamulė šilko suknelelę Švnč.
◊ káilį nuvélti KŽ prilupti: Jei jį sugaus, káilį nuvel̃s gerai, kad ilgai minėtų NdŽ.
1 pavélti, pàvelia, pavė́lė
1. tr. NdŽ kiek sutaršyti, pašiaušti.
| refl. NdŽ: Pasvėlę jau [triušio vilnos], reikia pešt Klt.
2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išaudžia [milą], tai piestoj grūda, ir tada jau pavéltas Pb. Išplerusios pančekos, reik pavélti Krš. Ka vilnonis [audimas], tai tuo[j] pàvelia [su veliušiu] Plv. Paltelis mileliuko išausta, pavélta Klt. Milelį pavėlė vėlykloj Klt. Tai namie pavéldavo kokį [milą] Žb. Reikėtų pirštines dar biškį pavelti, ale kad nebepaslenku Vkš. Čerkasų priaudžia plonučių an bovelnos, nu tai tada pàvelia kiek, nuspaudžia, net blizga Slm.
| refl. tr., intr.: Volku volkavosi [milą], nu vilnos i pasi̇̀velia Pb. Pirštinės pasivel̃s – nebus didelės Ėr. Su rankom pasvéldavom milus, karštu [v]andeniu piliam, trinam trinam Kvr.
3. tr. sutrinti (pūslę): Mano papadė pavélta – negaliu paeit basa Klt.
4. tr. sutepti: Pavélsit rankas Dv.
| refl. tr. Dv.
5. tr. paglamžyti, palamdyti: Pàvelia po laškas, tada purvina skarele rišas Klt.
6. tr. DŽ1, KŽ pargriauti, parversti, paristi: Pušaloto girio[je] briedis jautį pavė́lė eidamu į veltynes J. Kiti vyrai pavėlė [kiaulę] ir papjovė Pbr. Pavė́lė jis mane apačion Sv. Pavėliau jį apačion, apžergiau ir laikiau abi jo rankas priplojęs prie žemės J.Balt. Verčiasi sniego maišalynė. Sukasi sūkuriais, kurie, rodos, pavels visus po vėjo galybe linkstančius šilus rš.
| prk.: Kai pavė́lė liga, tai tik nenuskapsčiau visiškai Užp. Tai gripas čiut čiut dvi dienas pavė́lė (pakamavo) Ad.
| refl. tr.: Meška žmogų stvėrė i pasvė́lė po savim Prng. Kad jį kur tuoj, tokį šunį, pasivel̃s vištą ir kamuoja Ds. Kad sumanytų Dievą pasvė́lus: – Duok man sveikatą, ir gana! Slm.
ǁ nusodinti, gilyn nustumti, paversti: Tą gerąją žemę pàvela į apačią, nėkas neauga Akm.
ǁ refl. eiti imtynių, ristis, imtis: Galim pasivelt Db.
ǁ paskersti: Baisu, kas da meitėlį pavė́lė Užp. Tai kad pavélsim Velykom! Lp. Pavė́lė didžiausį paršą, o mėsos jau neturi Švnč.
ǁ įtraukti, įsukti: Saugokis, kad mašina nepavéltų Up. Jį pavė́lė po drėlinge Up.
| refl.: Mažai betrūko, kad būtume pasivėlę po jų (tankų) geležiniais vikšrais M.Katil.
7. refl. NdŽ pasipainioti: Apvirsi pasivė́lęs po kojėms Krt. Tujau tas Jonis pasivė́lė Trk. Aš tiktai duodu tiesiáu į trobą, o kas jau užpakalė[je] ka nepasivéltum Kl. Kaip čia tau, sakau, pasivė́lė? Krtn. Višta negalia po kojų pasivélti, aš pagatava sumindyti Šv. Buvo i tų zuikių, pasi̇̀vela, kartais užklysta Yl. Šuo žvirblius keravo[ja], jei tik koks pasivė́lė, capt ir y[ra] kietai Yl. Ka bobos pasi̇̀vela, viską pagadina, negal nė šnapšės beišgerti Šts. Jei šeimininkė neduos, jau ans pats pavogs, jei pasivéls po tako Tl. Katinas pasivėlė tarp kojų, vaikas knabtelėjo ant nosies M.Katil.
ǁ pasitaikyti: Trejus metus ištarnavau, pasivė́lė tas šitai ir apsižanijau Lnk. Nėkas doras nepasi̇̀vela, ir paliekta [senmergė] Šts.
ǁ būti gaunamam, turimam: Retai jam pasi̇̀velia litas NdŽ.
ǁ prk. įlįsti, įsipinti: Ka į tą vištidę (nj.) nebūtų pasivė́lusi dirbti, gal nebūtų pasikartoję [džiova] Grd.
8. tr. įdėti, įversti (ką sunkų): Daro tą skrynią – girnų akmuo didžiausias pavéltas in dugno, nu ir tu panešk kad nori! Brž.
ǁ DŽ1, Pc, Srv paduoti, įbrukti: Ir aš jam pavė́liau sūrelį už gerą ganymą Ėr. Kartais ji man kokį sūrį pàvelia Lnkv.
9. tr. blogai pasakyti: Kol tylia, tylia, al kad pavéls kokį žodį, nė[ra] kur akių kišti Užv.
ǁ NdŽ suktai, neaiškiai pasakyti.
ǁ kiek pakeikti: Aš pavė́liau jį, t. y. siūlojau jįjį velniams J.
10. išleisti kiek dujų (iš žarnyno), orą pagadinti.
| refl. NdŽ.
1 parvélti, par̃velia, parvė́lė tr.
1. Pn, Brž partrenkti, įveikti: Jį parvel̃t ir Petras, nereikia ir stipraus Slm. Jei nekiši kojos, manęs neparvélsi Skrb. Parvė́lau ant žemės aš tą basakojį ir viškai suniurkdžiau Ps. Aš jį parvė́lau Grž. Babutę audra pagavo, parvė́lė i volioja Dj.
| refl. Ppl.
2. pargabenti, parnešti, partempti (ką sunkų): Parvélk pagriebęs medį iš girios dėl pliauskų (skilų), t. y. parnešk J.
3. refl. pareiti: Neparsivela ans, t. y. nepareina J. Laukam laukam – gal i vėliau parsivéls Trk.
1 pérvelti tr.
1. KI324 iš naujo veliant padaryti tvirtesnį, storesnį, naujai suvelti.
2. per daug suvelti: Veizėk, nepárvelk par daug pančekų, kojos nebįkiši Užv.
3. prk. įveikti, nugalėti: Smerčia peklą pérvėlė BzB314.
1 pravélti, pràvelia, pravė́lė
1. NdŽ žr. pavelti 2.
| refl. NdŽ.
2. intr. NdŽ kurį laiką velti.
3. refl. kurį laiką painiotis, maišytis: Prasivélti po kojomis NdŽ.
4. intr. NdŽ skleidžiant blogą kvapą, dvokiant praeiti pro šalį.
1 privélti, pri̇̀velia, privė́lė tr.
1. kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Vilna apmeti, vilna ataudi ir paskui pri̇̀velia, tai būna milas Pv.
2. NdŽ daug suvelti: Būlo, pri̇̀veliam milo an kiek metų LzŽ.
| refl. tr. NdŽ.
3. NdŽ daug (ppr. siūlų) sunarplioti, suraizgyti.
| refl. NdŽ.
4. DŽ1 padaryti, kad prikibtų, priliptų, veliant priraizgyti: Ana privė́lė jam galvą kibių J. Šiaudų priveltà čiupra NdŽ. Negražu palikt šukas privéltas Krk. Ir par arklius esti [parazitų], ir karčiai reikia ir arkliam [iššvirkšti nuodais], visokių kaltūnų privélta tenai esti Kp.
| impers.: Privė́lė dantis NdŽ. Privė́lė mašiną NdŽ.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, DŽ1, Plt: Varnalėšų prisi̇̀velia karčiuos Ktk. Kepurė akuotų prisivė́lė – paisėm miežius Ėr. Nuo jų (lakišių) sėklos pavalkuos prisivela LTR. Vilnos buvo su kaltūnais, riebios, susivoliojusios, prisivėlusios usnių ir dagių rš. Prisivė́lė milas pelų – nebeišknebinėjom Varn. Kaip ta karvė nabagė kūtė[je] kad y[ra], šiaudų juo prisi̇̀vela Trk. I vė prisivel̃s veilokai šieno kluone, neik Klt.
| Rodos, ka kokių plaukų būtumei gerklę prisivė́lusies tokių Vgr. Nuo miežinių pelų karvei gerklė prisi̇̀velia akuotų Jrb.
ǁ refl. tr. NdŽ prilimpant ko, prisiraizgant užkišti: Čia akėčia geležinė, čia [rankena] pakelt, jėgu prisi̇̀velia velėnų Avl.
ǁ refl. tr., intr. aplipti, priskresti: Riebinuotas [stiklainis], prisivė́lęs, neišplausi Krš. Kiek prisivė́lė grietinės, koks pienas Rdn. Nuo tarkės puodas prisi̇̀velia KzR. Prisi̇̀velia knatas [nuo prasto žibalo], ir nebedega lempa Ėr. I oda [karvės] geltona, i snukis geltonas, i ausys prisivė́lę, o pienas neriebus KzR. Žiemą, būdavo, neši vandenį gyvuliam [apsiavęs mediniais], ką, jėgu biškį padrėgnas sniegas, labai prisi̇̀velia Rk. Sniego prisi̇̀velia, tai išsikrapštai sniegus, šliures į ranką ir bėgi Snt. Burna seilių tokių prisivė́lusi End. O kad džiūdavo gerklė, džiūna, prisi̇̀velia kažko Sdb. Nenoriu aš tų vaistų, tik burną prisivélsiu Skr. [Ievos] uogos juodos, aitrios, nuo kurių burna pajuosta ir prisivelia rš. Koše pilvas prisivė́lė, visą naktį gumbas gėlė (d.) Kt. Pilvukai (skrandžiai) prisivė́lę, neišsidirbę raštininkų Krš. Alus neėmė, tik apsunko mintys, atbuko kojos ir šlykščiai prisivėlė dūmų plaučiai J.Mik.
^ Peršta, kaip prisivė́lusios akės Krš.
5. NdŽ pridraikyti (vilnų, šiaudų ir pan.): Labai buvo pradėję nešt [velti veltinius], tai suniekinau – pri̇̀velia gryčią Alz.
ǁ Rtr, Snt priteršti, prišiukšlinti: Privė́lė ratus purvo DŽ1. Aš ir pati čia su kojom privė́liau žemių Upn. Bene tie kampai neprivélti šąšlavų Snt. Privė́lė aslą ir paliko neiššluotą Vkš. Katinas privė́lė kampe krūvą Rod.
| refl. Rtr: Tų svetimų [ligoninės šliurių] prisivė́lusių nenoru, savo turu Rdn.
6. sutrinti (pūsles): Blogas kotas kirvio, man pūslių privė́lė Ds. Privė́lė pūsles delnuos, paki nušienavo Klt. [Šakių] kotas ilgas, slidus, nei mozolių pri̇̀velia, neiniek Klt. Neprivéldavo [nuospaudų], kai gyvenom ūlyčioj, ant žemės vis basas Lkm.
| refl.: Pūslės prisvė́lė, negaliu pašienaut Klt.
7. prigabenti, prinešti (ko sunkaus), priversti: Krūsnys privélta an ežios tų akmenų [iš lauko] Pst. Kai pri̇̀velia daugybę [sniego], nei išeit, nei išvažiuot Švnč. Privélta sniego kur skradžiai (labai daug) Švnč. Sniego privélta galas žino Str.
ǁ pridėti, pripilti: Tie sakai vieni negerai, reikia privélti žvyro Sd.
ǁ prk. daug duoti: Kytra razumna, razumnai mokyta, beržo viršūnėlė razumo privėlė LLDII484(Kb).
^ Kad skels, ir tau privels, t. y. duos ėsti J.
8. daug parūpinti, įtaisyti (vaikų): Jeigu boba neartavos, vyras gali tuzinų tuzinus [vaikų] privelt, o vis mergučės bus Skr.
| refl. tr.: Prisivė́lė vaikų mergos Brt. Tik vaikų prisivė́lę čia jiejie Pjv.
9. refl. įsitaisyti, atsirasti, prisimesti: Didelė senatvia, didelė, bet i dar prisivė́lė kažikas, su ta ranka nebgalėjau End.
10. prk. pripiršti, prisukti: Privė́lė mane pri tokio našlio Škt.
| refl. Ar: Ans pry tos mergaitės prisivė́lė Vdk. Misli[ja], gal prisivéls pri kokios mergos Užv.
ǁ refl. prisigretinti: Prisivėlė žvakelė ir nepaleido visu keliu Rt.
11. DŽ1 prk. pridaryti ko negera: Daug visokių baikų girtuokliai privė́lė: dantis nusilaužė, nosis nusiskėlė Plv. Jis visą svietą išmalęs čia atgūrino bėdų privelt Br. Bet kai rytą paėmęs pažiūrėjau, ką ten privėliau (prirašiau), tai visos pagirios išgaravo M.Katil. Žiūrįs – rašysena nekokia – prigrūsta, privelta, čia mažom raidėm, čia didelėm J.Paukš. Aš rašydama pri̇̀veliu daug klaidų Smln.
12. prispausti: Aną akminą prig durų grabo privelta WP47.
◊ į vi̇̀lnas prisivélti įkyriai prikibti: Neik pri anos (mergos), prisivéls tau į vi̇̀lnas, matysi Rdn.
1 ×razvélti, ràzvelia, razvė́lė (hibr.)
1. tr. perpjauti: Levonui koją peiliu razvė́lė Dglš.
2. refl. prk. nutukti, sustorėti: Kai amerikonas razsivė́lė Dglš. Mūs ponas razsivė́lęs, didžiausias Tvr.
1 suvélti, sùvelia, suvė́lė BŽ76, DŽ; M
1. tr. Amb, NdŽ, KŽ, Arm sutaršyti, sušiaušti: Maknos suveltos SD122. Aitvaras jo plaukus suvėlė N. Šikšnosparnis įsikimba į tus plaukus i sùvela Sd. Plaukai ne sušukuoti, o suvelti̇̀ kaip raganų Rdn. Aždaryk [autobuso langą], plaukus suvė́lė vienon krūvon Slk. Laumės taip pat suveliančios arkliams karčius, uodegas rš. Iš to [išsigandimo] Gasparas Slančiauskas ilgai sirgęs, o paskui plaukus į virveles suveltus (apie kaltūną) lig pusė amžiaus nešiojo Sln. Ji pešioja plaukus, juos vis daugiau suveldama I.Simon. Matom juk kasdien, kaip jau visur karaliaudams velnias vis baisiaus piktųjų sùvelia kudlą K.Donel.
^ Jei pakaušis suvéltas, tai užkurys Ds.
| refl. N, NdŽ, KŽ, DŽ1: Išsišukuok plaukus, o paskui į kaltūną susivel̃s Stak. Greitai išeis visai iš mados šukuoties – susivéls ir eis Krš. Nebeteko tą nedėlią nė iššukuot, sakau, susivel̃s veilokan galva Kp. Jaunitelė baltitelė motriškelė pri vyrų susivė́lusi vaikščio[ja], nestraini End. Susvė́lę drožia vaikai Lnt. Kasdien kasos tai sùsvelia Dg. Aš susvė́lus kap gulėjau, tep ižlindau DrskŽ. Susvė́lei šiandie, tokia negraži Drsk. Susvė́lęs, plaukuotas, alne britku an jo zdairytis LzŽ. Drabužiais suplyšusiais, plaukais susivė́lusiais – kas tik par mados?! Jrb. Nesusi̇̀velia plaukai, aš visada suspynus Klt. Susvė́lęs atejo Sug. Apskretus, susivėlus vaikščioja to[ji] kūtvėla Ėr. Šiandiej susivė́lus mergaitė visa, burna neprausta, o laksto Slm. Kaži kas tas toks paršiukas susivė́lęs: plaukai atgal virsta Jrb. Susivė́lę į grąžtus [plaukai], susisukę baisiausiai Tl. Jei esti susivėlę arklio karčiai, tai sakoma, kad arklys turi kaltūną LTR(Srj). Plaukai ant galvos į veiloką ar į virvutes susivelia, tai jau yr tikras kaltūnas LMD(Sln). Iššukavus galvą, plaukus nemest į sąšlavyną, kad žvirbliai į lizdą neįneštų – tuoj susivelia galva LMD(Sln). Štai tuojaus visi kaip kudlas koks susivė́lęs raičiojos ant aslos ir taipo mėsinėjos, kad viens nosies, kits ausių girdėt nepalaikė K.Donel.
^ Susivė́lė lyg žemaičio vaikas Šn. Susivėlęs kaip vilką vijęs Slm. Susivė́lęs kaip Kuturių velnias LTR(Vdžg). Ko tokia susivėlus kaip Šatrijos ragana LTR(Rs). O kad tu susiveltum! LTR(Šmk). Atsikėlęs, susivė́lęs, snarglys ištįsęs – gali pasibaisėt (kregždės balso pamėgdžiojimas) Rg.
ǁ veliant padaryti šukuoseną: Pro durų tarpą kyštelėjo madingai suveltų ponios Zosės plaukų kupstas rš.
ǁ sudraikyti, suraizgyti: Vėjis ant žiogrių suvė́lė siūlus, t. y. sudraikė J. Siūlus taip suvė́lei, kad nė galo nebatrandu Vkš. Mašinos suvéltus [šiaudus] susidėliok vienas pats Rdn. Nesuvéldavau, nudėdavau vežimus gerai Krš. Suvė́lė po kojom pašarą karvė Klt. Suvélsiat, mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisys [ūdas] Plng. Storą pradalgį suvėlė (suvertė) LTR(Ps). Pradalgiai suvélta, sumušta, nemožna pastatyt Klt. Pradalgė suveltà, nenupjauta kaip reik Rnv.
| Šiaip taip sugrubusiais nagais suvėlė piršto storumo suktinę M.Katil.
| refl. tr., intr.: Kad susivė́lei raiščius, tai dabar išvélk DŽ. Susvė́lė siūlai, neseka ižnarpliot DrskŽ. Pakaria ant tvoros, anys (siūlai) sùsvelia Rod. Bovelna nesusi̇̀velia teip labai, možna ištaršyt Aln. Tus [išbrauktuosius] susukom, kad nesusivéltų linai Klp. O galvenas [nušukuotų linų] i kedeni susivė́lusias, susiraizgiusias Kl. Čia toks vijoklis palei sieną apsiputojęs, susvė́lęs Sb. Kokie prasti [rugiai] rišti būs, ka tų žirnikų (vikių) daug, tokie anie būs susivė́lę End. Jėgu susivė́lusių dobilų, tai reiks dvi dienas pjaut Slm. Nebeatsikloja nuo pluošto i stovėdavo toki susivė́lę spaliai Grž. Anus (kūlius) reik išpešioti, išdailinti, ka nebūtų susivė́lę Rdn. Ruoplis beržas neskilna, gyslotas, susivė́lęs Vg. An paklodžių reik papilt [sudygusius rugius], patrint, ka nebūtų susivė́lę, taip plytom suaugę Grnk. Ans (salyklas) susi̇̀vela sudygęs LKT67(Trš). [Miežių] daigeliai ir šaknys anys gi susivė́lę, išplėšt negaliama Zr. Prižėlę iki juostai, žolė net susivėlus Vrp1889,35. Žolė kaip vilna susivė́lusi stovėjo K.Donel1. Oi žėlė žėlė ir susivė́lė, nei pjaut, nei raut, nei dalge šienaut DrskD226.
ǁ supustyti: Suvė́lė visą sniegą apie bites Dglš.
2. tr. J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: V[eltuvu] milą suveldavo mindami kojomis arba kaišdami storais kaištuvais (pagaliais) LEXXXIII337. Liuob nedažytų vilnų išaus, suvéls dikčiai, i buvo milas End. Be karšto [vandens] nesuvélsi milo Alz. Kap sùvelia, tai kap lentukė būva [milas] Kpč. Suvéldavo milą, kad anas nebūtum retas Pb. Tokie lygūs, standūs, kai suvelti̇̀ [milai], blizga Kvr. Milelius audžia [moterys], tai sùvelia sùvelia Dg. Suvė́lę milą siuvėm kelines, burnosus LzŽ. Jeigu dvinytas milelis, tai tik sùvelia trupučiuką Vdn. Labai kietai suvéldavo [milą] Gsč. Audžiam an linų milinį, milu ataudžiam, tada duoda suvélt LKT350(Švnč). Milą sùvelia, nuspaudžia, kirpdavo [pūką] Žg. Išaudžiau čerkasą, negalėjo suvélt par plonumą Sdb. Suvėliau milą į tošę Varn. Suvéldavai [naminį milą], lietus nepralydavai Gsč. Milas tokis storas, sùvelia – neženklu, ar jis austas Alv. Kad milą išaudėm, reikėjo suvélti LKT133(Klp). Savo vilnų suvélsam, kaip be milo – kur dingsi Rt. Storus tokius milus išausi, kad suvéls daba vyrai Gršl. Pirštines ir pančekas teip gražiai suvéldavom, ka nė kokių mezgimo ruoželių nebesimatydavo Ps.
^ Vieno milo abudu suvelti̇̀ (vienodi) DrskŽ.
| refl. tr., intr. R, MŽ, Š, NdŽ, DŽ2, Kl, Kpč: Milas jau susivė́lė J. Par naktį, par dieną kulia, velia, kol susi̇̀velia tas audeklas Krm. Veizėk, pirštinės kaip gerai susivė́lė Vkš. Kad nedaug milo, [namuose] susi̇̀velia, būdavo, moterys Alz.
ǁ DŽ1 veliant pagaminti: Veilokam reikia vilnas atskirt, kalėdinėm te užsimušk nesuvélsi Žl. Fabrike per parą suveliama 1000 porų veltinių sp. Fetras … – geros rūšies veltinė medžiaga, suvelta iš plonų vilnų bei triušių, kiškių, kupranugarių ir kt. gyvulių švelnaus minkšto pūko LEVI226.
| refl. tr., intr. Plvn: Daug kas ir susivéldavo veilokus Kpr.
ǁ veliant, taršant, trinant padaryti vientisą, sulipdyti: Vilnos apdorojamos, suklojamos į plokščius ar erdvinius ruošinius ir suveliamos (gaminant fetrą) LTEIII468. Visą vilną nesuvel̃s OG30. Tokios suvéltos vilnos, kaip jas i iškarši Ėr. Sùvelia [vilną] su vaikais šitos avelės Jdp. Kad suvéltos [vilnos] teip smagiai ir tų guzikų pilna Slm. Buvau pasdėjus saujelę pakulų, imta kieno veltos tos mano pakulos, suvéltos in vekulį Lš. Suvélta šitie visi linai, pasdaryta gūžta [pelių] Klt. Linus zurvoliais suvėlė Ds.
| refl.: Vilnas susivė́lusias draskyti J. Katroj vilna menkesnė [, skiriama veltiniams], gera ne tep sùsvelia Kpč. Anys (verpalai) sùsvelia, tik skalauna [juos] Rod. Labai blogos vilnos, susvė́lę – nusizliebia verpiant Aln. Vilnos susvė́lę balnan Klt. Tos vilnos susivė́lusios, neišpašytos – tokie kankolai Trk. Vilna sùsvelia, o valaknas susguli, minkštas tokis pasdaro ir baltas Rud. [Triušio] pagurklėj stovi susvėlę [vilnų] kamuoliai Klt. Biskį toj vilna sùsvelia, kada verdančiu vandeniu užpili ir kočėji Kpč.
ǁ refl. skalbiamam, drėkinamam susigadinti: Vėlė susvė́lė veilokan skarelė Klt. Verdančian vandenin indėta, tai jau susvė́lęs [siūlas]! Pv. Vilnoniai megztiniai, kad nesusiveltų, skalbiami drungname vandenyje rš.
3. tr. DŽ, NdŽ, Ds, Alz sutrinti (pūsles): Suvė́lė pūsles ant kojų Ml. Kol bulbas sukapojo, ant abiejų rankų dvi pūsles suvė́lė Šmn. Čebatai nei mozolius an kojų suvė́lė, paki parejau namo Lel. Sùvelia pūsles rankos[e] par ilgą braukimą Užp. Reikėjo [skuduru] apsukt [rankos], ba suvel̃s kokią pūtį Ob. Labai nelygus milinys, net pūsles suvė́lė Dbk. Šienaunant sùvelia pūslę Vdn. Verbliūgo nagos labai mažos, užtat ant pirštų suveltos storos ir kietos pūslės rš.
| Arkliui pečius suvė́lė Ds.
| refl. DŽ2: Mazolis an šikinės susvel̃s nuo sėdėjimo Aln. Pūslės rankose susi̇̀velia [nuo mėžimo] Švd. Neduok Dieve, kad per darbymetį susiveltų pūslės papautai! Vaižg.
4. refl. veliantis, limpant prisiraizgyti: Lipukai (varnalėšos) itieji plaukuosan kap sùsvelia Grv. Tas lydekas šliaužęs paskui ešerį, iššokusį ant ežero kranto, bet į smiltis susivėlęs atgal kritęs į vandenį Sln.
ǁ patekti, įlįsti: Tie sijonai ligi žemės, aš sakau – susivélsu (susipainiosiu) i pavirsu Klk. Vištos susvė́lę (įlindę) gūžtoj Klt.
5. tr. lipdant padaryti, sulipdyti: Suvelk miltus, virsme parpelius Ds. Iš žąsies pasparnių pūkus išpešus su saldžiais paviršiais suvėlus dėt prie popos Sln.
6. tr. susukti, suvyti (lizdą): Lizdą suvelia ir vaikus veda kuosa kamine Ūd.
| prk.: Širdyje Mažos Lietuvos gyvatė sau lizdą suvėlus prš.
7. tr. Ml kokį sunkų darbą padaryti (sukrauti, suversti): Žiūrėk, kokį vežimą suvė́lė Str.
8. tr., intr. suduoti, sušerti, išmušti: Būtų suvėlęs į snukį Žem. Marška apvilksiu, durpe pašersiu, kančiuku visus šonus suvelsiu LTR(Klvr).
9. tr. suglamžyti, sulamdyti: Suveltà kepurė DŽ. Suvélti drabužiai, suvéltu nevažiuosi žmogus Žvr. Žiūrėk, koks suvéltas rūbas Dbk. Jis labai netausojo drabužių – su naujais medžioti eidavo, o suveltų paskiau nebenorėdavo vilktis LKKXII208.
| Vai, važiuot mieste [autobusu] – visą žmogų sùvelia, sumanko Lkš.
| refl. DŽ2: Rūbeliai susvė́lę Srj.
ǁ NdŽ, KŽ, Plv, Mrj, Tr sujaukti: Besijodydami vaikai po trobą visas lovas suvė́lė Vkš. Jos lova suvelta kap kiauliamigis Dglš. Suvelti̇̀ patalai Trg.
ǁ refl. susimaišyti: Dangus su žeme susivėlę Šts.
ǁ sugadinti: Viskas sunaikyta, suvélta – lygūs laukai Pjv. Taip suvė́lė par laiką, ka žemė niekai, lubizų darbas Rdn.
10. tr., intr. sumenkinti (sveikatą): Septynias [dešimtis metų] pabengiau, suvė́lė, kaip pančiote supančiojo End.
11. refl. pasidaryti netvarkingam, apsileisti: Gražus, kol jaunas, senas susi̇̀veli, susibūni Krš.
12. būti nevikriam, neatidžiam: Gatavai susivė́lusi esi – lig šio čėso pusryčio neišvirei LKT89(End). Dainiuodavom, dabar nieko nebatsiminu, esu susivė́lęs Plt. Tu turi akylas būti, neturi susivė́lęs būti Krg. Susivė́lęs negal būti – greit pabėga žuvė (kai žvejoji) Rmč. Jei gaspadinė kokia susivė́lus, tai gali devynis dvarus turėt (gali būti turtingas, o niekas neišeina) Gs.
13. refl. nutukti, sustorėti: Matai, koks šuniokas, susvė́lė kap velėna Str.
14. supainioti, sutrikdyti: Įsikišo į tarpą kalbant ir suvė́lė visą reikalą su savo durnu protu Dr. Kokios snopos nuejusios viską tik suvéls Krš. To žmogaus viduje rodos suvelti tūli jausmai Vd.
| refl. LC1880,18: Viskas susivė́lė, bobų tie velnio liežuviai Krš.
ǁ padaryti neaiškų: Tie įstatymai suvelti̇̀, žmogus negali suvokti Krš. Mano pasaka būna kažkokia trūkčiojanti, suvelta, sunarpliota – nėra jokio aiškumo rš. Trūko žodžių, raidžių, kitos kėpsojo atvirkščios, sakinys neišnarpliojamai suveltas rš. Dabartinė klasifikacija vien tik suvelia bibliografiją, apsunkina susirasti reikalingą darbą KlbXXVII(1)104.
15. refl. prk. susikivirčyti: Būdavo, mažažemis dėl ko nors susivels su savo kaimynu dvaroniu – ir jis negalės į nieką kitą skųstis, kaip tik į tą patį dvaronį prš.
ǁ kilti neramumams, susidrumsti: A susivéls pasaulė, laikraščiai liūdnai rašo Krš. Lengvai gali į karus susivelti visos tautos Vd.
1 užvélti, ùžvelia, užvė́lė NdŽ, RtŽ
1. refl. KŽ susivelti (apie pūkus, vilnas): Ažsivė́lė ažsibuvo skarelė kralkinė Klt. Ažciravojau, ažsivė́lė [kojinės], i gerai Klt.
ǁ veliantis užsikišti, apsivelti: Ažsivė́lę karštuvai [nupašytomis vilnomis] Dglš. Skylė plaukais ažsivėlė Ds.
2. tr. baigti velti: Meleta kuodelį užvėlė: neškiat laukan kalvaratus, nebeverpsma Ggr.
3. tr. užteršti, priskretinti: Ùžvelia visokiais pelėsiais pilvą (skrandį), tai kapgi nesopės Kpč.
| refl.: Buvo svei̇̃ka [prastas maistas], ne tep skrandžiai buvo užsivė́lę kap dar̃ Kpč. Užsivė́lė knygos, karvė neėda atarijos – pila aliejaus Brb. Daktarai galvojo, kad užsivė́lė ausys, bet ausys švarios Kpč. Tas kaminas buvo užsivė́lęs Graž.
ǁ refl. apsitraukti: Užsivė́lęs stiklas rudu Klvr. Užsivėlė dangus, jau duos lyt perdien Ds.
4. tr. užversti, užgriozdinti: Užvélta pas mane (netvarka) DrskŽ. Čia viskas apleista ir užvélta Kt. Dar̃, žiūrėk, aš kluone jau turiu užvéltus kampus Lzd. Ažvė́lė taką sniegu, i gatava – šitoks geras buvo Klt. Ažuvė́lė taką Pls.
| refl.: Viskas užsivertę, užsivė́lę Klvr.
5. tr. NdŽ, Kč, Ut, Vdn, Akn uždėti ką sunkų, užkelti, užversti: Ar užvė́lei akmenį ant viršaus? J. An duobės užvė́lė didžiausią akmeną Ob. Kad užvė́lė maišą ant nugaros, tai vos partempiau Sv. Užvė́lė terbą žuvų an pečių Dglš. Sūrį akmenu užvélk Dkšt.
| prk.: Tavo širdį sudegino skausmas, varginga jaunystė tavo, todėl iš apmaudo per sunkią naštą užvėlei ant savo sprando V.Krėv. O dabar, nieko niekam neminavoję, užvėlė tokią sumą, kokios jisai seniai jau turbūt nebėra regėjęs! TS1899,2. Užveliate žmonėms sunkiai pakeliamas naštas brš.
| refl. tr.: Užsi̇̀veli ant nugaros dvidešim kilogramų uogų ir neši Šmn.
ǁ duoti: Užvėlė (atsiuntė) jam iš Amerikos strošną papužę rūbų Prng.
ǁ prk. užpulti, užgriūti: Mane va gripas užvė́lė nuo penktadienio Str.
6. intr. Mžk, Up, Šv užduoti, užkirsti: Kad užvélsu par subinę už krokimą Krš. Vieną kartą užvė́liau par nosę, daugiau neblindo Krš. Slėdnus žmogus, bet užpykęs užvė́lė į murzą Ggr. Palauk gi, aš tau užvelsiu! Plv.
| Tavo kumelė labai užvelta, kad sakai – no, tai nė negirdi Užp.
7. intr. stačiai, įžeidžiamai pasakyti: Moka užvélti, labai prasčia boba Krš. Tiek to proto, ka taip beužvė́lusi Krš. Ot tau ir užvė́lė! Grnk.
8. tr. sukietinti, užgrūdinti: Mužiko pirštai ažvelti̇̀ – duok, nesopės Mlt. Galva ažveltà, davė ar nedavė – nei znoko Mlt.
| refl. prk.: Mužikas ažsivė́lęs – ir pekloj nebus baisu Mlt.
9. refl. tr. susitrinti (pūslę): Užsivė́liau pūslę Lp.
ǁ atbukti: Ažsivė́lė peiliai, kirviai Ds. Itiem krūmam škada ir kirvio, bo tik te ašmenys ažsivel̃s Grv.
10. pasidaryti netvarkingam, apsileisti: Užsi̇̀velia vyrai (nedirba žiemą) Lp. Ag, mergom būdama da regis greitesnė buvo, ale, matai, kai išteka, tai užsi̇̀velia Ds. Kada buvai prijunkęs [dirbti], o dar̃ užsivė́lei Lp. Šitokion draugėn žmogus tik užsi̇̀veli Krkš.
ǁ aptekti (darbais), užsikuisti: Ažsivė́lę darbais anys Klt.
11. refl. užsilikti: Užsivė́lė knygos lig šių laikų Šts. Ana užsivėlė viešėti, ta šavalka J.
12. tr. Ukm užsklęsti: Užvélk duris su velke Dbk.
ǁ kietai užrišti, užveržti: Užvélti mazgą NdŽ.
13. išleisti dujas (iš žarnyno), orą sugadinti: Katras teip bjauriai užvė́lėtav, kaip katę į pelinus? Slnt. Jau čia tu užvė́lei, ir žadą trauka Ggr.
◊ kul̃ką užvélti iššauti: Jam kul̃ką ažvė́lei i daugiau nieko tokiam žmogui Str.
nagùs (kam) užvélti sugadinti gyvenimą: Tokia netikus jo pati, tik nagùs žmogui užvė́lė Rdm.

1 vélti, vẽlia, vė́lė KBII162, K, I, Š, Rtr, BŽ42, DŽ, NdŽ, KŽ; Q604, OsG72, N, M, LL35, L, PolŽ38
1. tr. K taršyti, šiaušti: Plaukus vélti Grv. Kam seserelę skriaudi – plaukelius veli̇̀, pešioji Vkš.
| refl. N: Negal surišti, plaukai vẽlas Trk. Storos lūpos kaip du kaušai, kudlos velias ant pakaušio LTR(Brž).
| Pėtnyčioj reik kaltūnus nuimti, būk daugiaus nevelsias ant galvos rš.
ǁ draikyti, raizgyti: Ar nepadėsi kamuolį – kam tus siūlus veli̇̀ čia dabar? Vkš. Ką tu čia tus siūlus veli̇̀! Dov. Prastas dalgis vẽla žolę, nepapjausi Šts. Šita [kuliamoji] mašina vẽlia rugius (prastai kulia) Ėr.
| refl.: Pirmažolė skirias, o atolas vẽlias, kai dedi žaginin Klt. Kūlaičiai vẽlas po dalgiu Pln. Nei vẽlias, nei niek siūlai Dglš.
ǁ Vvs sūkuriuoti: Pusto, vẽla sniegą į rataną, į dangų trauka Krš.
2. tr. N, Krg, Akn šiaušiant, trinant daryti tvirtesnį, storesnį: Veliamos beveik išimtinai tik gelumbinės medžiagos, austos iš kočiotiniu būdu verptų siūlų LEXXXIII321. Milą veliu R392, MŽ527. Milvelė[je] vė́liau milą, pirštines, žekes J. Blauzdinės veltos SD357. Išaudę milą vẽlia Jnšk. Būdavo vandeninis malūnas, tai milus véldavo ir spausdavo Kp. Pandėly būdavo karšykla ir véldavo, ir dažydavo tuos milus PnmR. Milą vélt vežėm an mašinų alne Ivjon LzŽ. Milus vẽlia, birkas duodinė́ja Rod. Reikia vežt vélt milą, nėra kuom apsisegt Arm. Milą ir patys vė́lė, stupon gurino Žrm. Anas milelį véldavo, aždirbdavo Klt. Milus vė́liau, visa dirbau Sug. Veli̇̀ veli̇̀, veli̇̀ veli̇̀, kaip jau gaurą pradeda paleisti, jau tuokart išplauni aną (milą) Kl. Karštan vandenin milą vẽlia ir anas pasdaro tvirtas ir macnas Aps. Kaip drobinis bus [milas], kad nevélsi, nekirpsi pūko Svn. Véldavo mileliukus – kaip gelumbė, blizga Žl. Tas milas nesiduoda vẽliamas Ėr. Vyrai milą vẽlia, o moterys linus bruka Dkš. Kiti vẽla su rankoms an stalu [milą] Kl. Esu i pati vė́lusi [milą], ne tiktai kitą mačiusi Žlp. Véldavo [milą], į kubilą įsidėdavo i mindavo Vg. Buvo tam tikri tokie kubilai, tą drabužį įdeda į kubilą ir eina visi aplinkuo, su kojoms mynė Akm. Vėlė milus kubelūse, su kojėms mynė anus Varn. Patys vélti liuob [milą], myniosi myniosi, apsuksi Gršl. Pradėjo vaikis milą vélti Nv. Lytaus vanduo yr pats geriausias pančekoms ir pirštinėms vélti Vkš. Būs i dvejos, i trejos pančekos vélti End.
^ Nor ožka balta, bet pasoga velta (nors merga nieko neverta, bet pasoga gera) Švnč. Gunčelės baltos, utėlių véltos (pilnos) Nč.
veltinai̇̃ adv.: Veltinai̇̃ suvelk [milą] Grž.
| refl. tr., intr. N, K, L: Milą šiltą rankom in stalo kočėja, ir milas vẽlias Aps. Brangiai kaip reikdavo mokėt, o tų litų nebūdavo, teip ir namie kiti véldavos [milą] Grž.
ǁ Kpč taršant, trinant, lipdant gaminti ką (iš vilnų, plaukų): Nuobarinė ir avižinė [vilna] vailokam vélt gerà Kvr. Audžiau i nėriau i veilokus vė́liau Sdb. Pirkau sau vailokus, namie véltus, mokėjau dvidešim rublių Mžš. Sviedinius [žaisti] véldavo iš karvių [plaukų], kai šerias; anys, kai susivelia, kieti būna Rk. Skrybėles tę vẽlia Rud. Viena iš tų mergų vėlė skrybėlę ir sako: – Kad mane karaliūnas imtų, aš jam duočiau šitą skrybėlę BsMtI86(Brt). Tavo kepuružė Potsdame velta RD124.
| Čia sena ranka vė́lė (mezgė), tai ir rodyt gėda Gdr.
ǁ refl. taršomam, trinamam sulipti, darytis vientisam: Ne visų avių vẽlias vilnos, reikia parinkt Alz. Kalėdinė [vilna] gera veilokam, vẽliasi Kvr. Kad vẽlias vilnos, gražiai apisuki, ir susivelia [veltiniai] gerai Kpr. Ne visos [vilnos], ne visos – ožkavilnė nesivéldavo, tokia šiukšti, ilga būdavo, tai to ne, nesivéldavo Antš. Žieminė vilna ilgesnė ir nesi̇̀velia tep Pns. Kai nesi̇̀velia, tai spjauk kiek nori [veldamas veltinius] Alz. Kad blogai vẽlias, tai pumpulais susi̇̀velia vilna Svn.
ǁ refl. skalbiamam, drėkinamam gadintis: Tokiam pačiam [vandeny] išvelėk i tokiam pačiam išplausk – nesvel̃s [vilnonė skarelė] Klt. Kai skalbi, tai jie (kutai) vẽliasi, nusipešioja Jdp. Lipdyt nereik [verpiant] – smunka audžiant, nytės velias, labai blogai Pš.
3. tr. trinti (pūsles): Ankšti batai pūsles vẽlia DŽ. Pūsles vẽlia šitie čebatai Klt. Maži čebatai pirštuos pūsles vẽlia Ds.
4. tr. Vvs sukti, vyti (lizdą): Dideli vanagai savo lizdus vẽlia Sem. Kambary pelė jau lizdą vẽlia Rmš. Jau ir garnys parlėkęs savo lizdą velia LTR(Krn).
5. tr., intr. traukti prie savęs ką, lipti kuo: Peilis vẽlia [neiškepusią] duoną Ds. Oje, tai vẽlia peilis! Skr. Kietą medį drožant nevela ablius, o minkštas netura gruzdumo, iš didelio minkštumo vela drožant Šts.
| Geri keliai, purvo lig stabulių nèvelam Krš.
| refl.: Vẽlias šitoj šlapioj žemėj žolė, koks te ravėjimas Klt. Ratas neatšoka, vis vẽlias ir vẽlias [minkšta žemė] Lp.
ǁ tr. lipti (prie ko, ant ko): Anksti rytą saulė kelia, šaltos rasos kojas velia rš.
| refl.: Pyragas žalias suzmegęs velias į dantis, t. y. votulas J. Kažkas vẽliasi ant liežuvio OGLIII308. Žmonių pienas kaip vẽlas pry stiklo, krautuvės i plauti nereik Krš. Šį sykį duona toks čiulkinys: kai valgai, į dantis vẽlias Jrb. Lašiniai rudi pasidaro, vẽliasi ant liežuvio Rm. Labai sprangi mėsa, vẽlias gomury Kp. Ant peilio vẽlias, gliejas į burną [pusžalė duona] Bt. Nebesi̇̀velia ant rankų [gerai išminkyta tešla], išvartai gerai Pš. Mazgoju mazgoju, vẽlas kaip taukai i vẽlas (nenusiplauna) Vgr. Vẽlias sniegas po kojom, lempa Klt. Žiemą po jomis (kurpėmis) labai sniegas vẽliasi PnmŽ. Lietui užlijus, žemė, o labiausiai juodžemė, apsivers į veliantįsi pusnyną A1886,182. Dabar jau rasa bus [po lietaus], pavirš tuoj vẽlias, – molis Krč. Pri molio žemė – vė́lės vė́lės arama Krš. Jei nori žibinimui gauti tyrą alyvą, kurs nei veltuosi, nei turėtų didelę smarvę, imk alyvo 2 latu ir sumaišyk su 8 lašais grynojo vitrijolo A1883,264. Po kojomis vėlėsi purvas, žliugsėjo vanduo V.Myk-Put. Drėgna žemė vėlėsi ant dviračio padangų, nes nuo pat ryto dulkė smulki, panaši į tirštą rūką lijundra J.Avyž.
| Suknelė vẽlias apie kojas Ktk. Nèvelas tas sijonas [apie kojas] Trk.
ǁ intr. daryti, kad kas apliptų, susiteptų: Tavo šitie kailiniai vẽlia (leidžia pūką) Db.
| refl. tr., intr.: Vẽlias (tepa dažais) [nudažyti kailiniai], paskui patirpo taukų, įtrina su taukais i nieko nesi̇̀velia Mšk. Nesivélkit [rankų] – aš greit, lapus papjaustysiu, bulbių patraiškysiu Sk.
6. valgyti: Lašinius vẽlia, žandai tik plyšta Str. Klaptas, veldamas savo bedantėje burnoje blynus, giedojo rš.
7. tr. Klt glamžyti, lamdyti; jaukti: Vẽlia, grūda vaikai patalus Dglš. Nevélk lovos, lipk laukan Vkš. Paskutinę [suknelę] siuvo siuvo, vė́lė vė́lė ilgiausia ir nieko gera nepadarė Slk. Kampukan skarelės vė́liau vė́liau tuos pinigus Krok.
| refl.: Vẽlias mazguosna suraišioti daiktai, nėr kur padėt Klt.
ǁ refl. glamžant, lamdant, jaukiant išdykauti, voliotis: Vaikai vẽlias po lovas Brž.
8. glamžomam, lamdomam mėtytis; būti turimam (apie pinigus): I dabar dar vẽlas tų carinių – puiki buvo piningai Sd. Vėlės šimtas rublių visumet kišenė[je], o dabar… Šts. Pas aną tik auksas nèvelas, o piningų anie tura lig valiai Pln.
9. refl. eiti, slinkti, ristis, vilktis: Vienas atsivėlė ir antras vẽlas J. Pareinu naktį pri tos rejos – toks vẽlas kaip tas šėpas didilis Pkl. Ežis vẽlas par slenkstį į vidų Akm.
10. tr. J griauti, versti.
ǁ intr. Brž imtis, ristis.
| refl.: Einam, Jaunuti, veltis! Kvt.
ǁ refl. Mrj, Švn, Vlk, Vdšk prk. netikusiai meilautis, nerimtai elgtis, trintis: Bernai vẽlias su mergom Dglš.
11. intr. Vkš, Lel, Tr kirsti, trenkti, šerti: Vélk tokiam par snapą, ir atsitrauks Krš. Kai vélsiu snukin, tuoj nutilsi An. Gavau pats, ale ir jam vė́liau atgal Šmn. Kai vė́liau ausin, tai ir nugriuvo Vžns.
12. intr. stačiai, įžeidžiamai sakyti: Nereikėjo tau tep vélt akysna Kpč.
ǁ tr., intr. Alv apkalbėti, kaltinti: Mislio[je] seniai vė́liau …, kad ana yra nečyra, t. y. verčiau, lėmiau J. Vẽlia anta tavę, visap kalba DrskŽ. Anai vė́lė i vė́lė: visur išlakstai, nešvari esi Krš. Ta boba vẽlia i vẽlia tave Grnk.
| Vẽla (prikaišioja) mun tus žodžius, [o] aš visai taip nesakiau Krš.
ǁ tr., intr. keikti: Ka tu veli, t. y. siūloji jį velniams, t. y. keiki J. Vẽlia ir vẽlia vienokiai Ds.
ǁ tr., intr. K suktai, neaiškiai kalbėti, nesakyti tiesos, meluoti: Su boboms nepradėk ginčyties – véls véls i nuvels sau Krš. Kad jau vẽlia senis, kad vẽlia! Graž. Aš rimtai, o jie kažin ką velia M.Katil. Vieną kartą stipriai apie jo tėvų vardus mano klausinėjamas prispirtas vė́lė vė́lė ir nieko tikro nepasakė Sr.
veliamai̇̃ adv.: Velamai̇̃ bekalba, negal nė besuprasti Šts.
veltinai̇̃ adv.: Stačiai sakyk, neveltinai̇̃, būk stačios kalbos Šts.
13. tr. sunkiai ką dirbti (gabenti, kelti ir pan.): Vė́lė i vė́lė darbą dviejuos vyrai Dglš. Aš noriu vélti ant viršaus rąstą, akmenį, maišą ant miegos J. Aš vė́liau striūkį del pliauskų, t. y. boginau J. Palei lentom vẽlia ir užvelia aukštyn akmenį Akn. Pavogęs maišą grūdų ir vẽlia tiesiai per lauką Str. Žiūrėk, kokį vežimą vẽlia (veža) Str. Vežimus vẽlia i vẽlia (krauna) Ad.
14. refl. Šts lėtai dirbti; trainiotis be darbo: Jos darbai velas, t. y. nenudirba greitai J. O tei muno nebspėrumas, velúos velúos Krš. Ko tas judošius vẽlas (namie būna), niekur neina Krš. Nėr tvarkos [kolūkyje], taip vẽlamos vẽlamos Rdn. Nuosakos nė[ra] darbo, vẽlias i vẽlias Sk. Teip žmogus velýs, kol da biškį kojėms paeiti̇̀ End. Ka geras žmogus mun vẽlas, aš pagatava pasiusti Trk. Prasta iš jos darbininkė, lig pietų vẽlias i vẽlias po namus Sk. Va šite i veli̇́es žmogus Dglš. Nėkam nebtinki, nėko nebgali. Ka gyvolį, tujau šmūrkšt papjauna, o žmogus vẽlas vẽlas lig paskutinės minutos, vẽlas i vẽlas End.
| Lai nė akėse nèveluos, – pasakė mun marti ir išvarė Šts.
^ Ana velas kaip veltinys po kešenę J. Tinginys, vẽlias kaip vailokas Brž. Velúos šiandien kaip pakula Krš. Veliasi kai pakulų kuodelis Jrk121.
15. tr., intr. trukdyti, kliudyti: Viską vẽla [valdininkai], nėkas nenora dirbti Krš. Valdininkeliai vẽla vẽla, su ta žeme visims galvas susuko Rdn.
ǁ refl. maišytis, kliūti: Vaikas kaip kankolas velsis po kojomis J. Vaikai, ko jūs čia vẽliatės? Ėr. Vaikali, jetau, ką velýs po kojų, bėk lauko Krš. Vaikų mada vélties didelims po kojų Rdn. Seni pri jaunų vẽlas – tura išdvasioti Jdr. Kad atsigulsiu, nebvélsiuos, o teip i velúos po kojėms Kl. Vẽlas katytis į rinkį kojų Šts. Išmesk katūtį laukan – po kojų tiktai vẽlas Kv. Tik po kojų velties kaip žalčiai! Trk. A vélsys po kojų, tu nūsproga, ka greit prapulk iš akių! Šv. Jei jau supykę, lįsk iš akių, ka nevel̃tumys, ka aš tavęs nematyčio daugiau! Žd. Girnos buvo liuosesniam kambarė[je], ka nevel̃tumias po kojėm Všv. Palaidi šunys ka vẽlas aplink kojas – nekentu KlvrŽ. Vẽliasi po taku A.Sal. Tik nevélkiatės po tako i naktimis nevalkiokiatės Kl. Nesivelk po tako, o gausi į ausį Rt.
| prk.: Šaukiuos visu pirma mokytojus ir moksleivius dėl to, kad jiems tie dalykai artimesni, sakyčiau, net velte veliasi po kojomis K.Būg. Vẽlas mun tos skolos, nėkaip neištaikau sugrąžinti Krš. Tie sąsiuviniai čia ant stalu vien vẽlas Plt.
^ Velýs kaip klumpis palaikis po kojų Jdr. Šiaudas po kojų vẽlas [senam], i gali virsti Varn.
16. tr. stengtis įtraukti, įpainioti: Da kitus vẽlia į tą velnių tancių Plv. Vẽla aną į statybą, o ta spiras Krš. Virbyla dar ir šiaip, ir taip, bet aš pertariau: nevelkim [į tą reikalą] mokytojo V.Bub.
ǁ refl. lįsti, kištis: Kaip šeškus visur vẽlas i vẽlas! Krš. Tu pliurpk ką tu nori tą, o aš nevélsuos, i gana End. Nors Mineikienė suprato, kieno adresu Irena savo pastabas siuntė, bet nepanorėjo šį kartą veltis su sena drauge į barnius Pt. Literatūrinės kalbos šalininkai buvo pasyvesni, kurį laiką į ginčus nesivėlė ir savo nusistatymą reiškė tuo, kad ir toliau vartojo įprastą terminą KlK49,35.
17. intr. euf. leisti dujas (iš žarnyno), orą gadinti: Ko teip bjauriai veli̇̀, bene rūgšto pieno prisipliurpei? Slnt.
◊ ×brỹlių vélti Brs, Ms, Trš tokį žaidimą žaisti (vėlėjas stengiasi sudaužti per kojas kliudantiems jam velti): Velu velu brylių, šiokį brylių, tokį brylių, plačia skyle Štk.
burnojè vẽliasi negali atsiminti gerai žinomo dalyko: Vẽliasi burno[je], negaliu ištart Ar. ×
dur̃nių vélti meluoti: Ką tu čia dur̃nių veli̇̀, nei te tep buvo, nei ką Str. Dur̃nių vẽlia akysan Švnč.
galvojè vẽliasi negali atsiminti gerai žinomo dalyko: Vẽlas galvo[je], užmiršau Lk. Man viskas galvõj vẽliasi PnmA.
klastàs vélti KII119 sukčiauti.
kùltas nevéltas netikša, mėmė: Daba kožnas kùltas nevéltas tave niekina Ul.
liežuvis vẽliasi DŽ1 neaiškiai taria žodžius: Liežuvis jam velias G120.
liežuviù vélti niekus plepėti: Bet tik liežuviu velia Grž.
mi̇̀lą vélti
1. kartoti: Turėtum mane palinksminti, turėtum pats apsidžiaugti. Jis gi vis tą patį milą velia, liūdna, liūdna… B.Sruog.
2. tingėti: Jis ir gerai milą velia Vrb.

pi̇̀kis véltų sakoma keikiantis: Veltų pikis visus darbus! Bene kada jiems bus galas? M.Katil.
sùniekę vélti skursti, vargti: O gyventi turėsime kuo – suniekės velti neteks V.Krėv.
vélnius (velniai̇̃) vélti
1. negerus darbus dirbti: Vélnius vẽla, negeri [žmonės] daba dirba Krš.
2. keiktis: Anas velnių̃ nevė́lęs negali nė trupučio pabūt Ds. Gana tau velniai̇̃ véltie Ds.
1 apvélti, àpvelia, apvė́lė tr. Š, Rtr
1. šiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnį: Tris sienas milo išaudėm ir apvė́lėm Lp. Apvė́liau pirštines DŽ1.
ǁ taršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek pavelti: Vienoj dienoj apvė́lau sausai, kitoj aplyginau [veltinius] Žl.
2. daryti, kad apliptų, apkibtų, aplipdyti kuo: Drabužius pūkais apvélti DŽ1. Apvéls tave su plaukais, gink tą katiną Krš.
| Nešluostyk, tie puodai taukuoti, tik tą lupatą àpvelia Jnšk. Jau čia kas prosyta – prosas apvéltas Pv. Man tai degtienė netikdavo su bulbom – api̇̀velia koše Vdn. Šitas liežuvėlis apveltas limpamomis seilėmis J.Jabl. Dažai pridžiūsta prie [šepečio] kotelio, jį apvelia rš. Lupenas sukapoju, miltais àpveliu, tai kad lesa vištos! Bgt. Tuos obuolius apmaišai apmaišai, jau àpveli cukrum, pastovi, ir verdi Plv. Aš mat da kaip ir druska apvė́liau apvė́liau, kad nepelytų Dkk. Tus lašiniukus biškį i druska àpvela àpvela Akm. Reikia kept žuvis anas jau apvéltas Kr.
| refl. Š, Rtr, DŽ1: Pūkais apsivė́lus suknelė Klt. Nevat nusigando, kai pamatė mane išlendantį visą plunksnom apsivėlusį Sln. Kriaukš (perlūžo) pusiau ta kestė – nu ta ten apsivélsi tais šiaudais Lnk. Su šlapiu škurliu [dulkes] šluostysi, apsivéls Krš. A neplaunys, ka grindys tokios apsivė́lusios? Rdn. Netura grindės žiubėjimo – apsivė́lusios Krš. Mes nepaabliuojam tų lentų, neema abliai, kaip pakulos apsi̇̀vela tos lentos Als.
| Apsivė́lė rankos, nebsučiupinėju agrastų Krš. Riebinos lėkštės, apsivė́lusios Krš. Viskas apsivėlę, tiek puodai, tiek bliūdai BsPIV14(Brt). Atvedė jį visą apsivėlusį jovalu BsPIV6(Mšk). Kai apsi̇̀velia visai rankos – dešra išminkyta Bsg. Rankos apsivė́lė tešla Brš. Ale bet jau po lytaus, kad i šlapi jau, apsivė́lusios [bulbės] Akm. Guotės apsivė́lusios žeme yr Trk. Plūgelis apsivė́lė purvu, burokus išvartė [vagojant] Ssk. Apsivel̃s jūsų kojos purvynu, neklampokit Kt. Ratai baigia apsivélt, tuoj nebesisuks Pmp. Batai klimpsta į arimą, apsivelia žemėm, pasidaro sunkūs, vos bepavelkami V.Bub.
^ Teip yra apsivėlusi kaip pereklė višta su perais plunksnoms Klp. Šaukštas apsivė́lęs kap avies koja Rod.
ǁ apvynioti: Kad buvo apvéltas [kūlimo įrenginys], reikėjo taisyti Klp.
| refl.: Apsivė́lė kūleklė [šiaudais] ir nebkula Šts.
3. apglamžyti, aptrinti: Apvélti drabužį DŽ1.
4. refl. Š, Al, Zr, Ds būti, pasidaryti netvarkingam, nešvariam, apsileisti: Visos žinom, kaip ana apsivė́lusi Krš. Apsivė́lęs, apsibuvęs senis, tegul aną balai! Krš. Apsivė́lus purvais senė ir gyvena Sug. Buvo tokia mergina apsivė́lus Šmn. Par tingumą ir žmogus apsi̇̀velia Trgn. Iš mažuities nelaužė darban, tai dabar ir apsvė́lus kai meška Užp. Nieks nebarė, nedraudė, teip apsivė́lė, atrodės, kad teip i reikia Ssk.
| Apsivė́liau (aptingau) ir guliu Adm.
^ Vaikštai kaip autas apsvė́lęs Ut.
ǁ apsiprasti: Apsvė́lau, dabar jau baika, kad ir ką sako, aš savo dirbu, ir tiek Ktk.
5. prk. šiek tiek išlavinti, pamokyti: Pasidaro darželius, ale tik katros kur biskį apvéltos Krok.
| refl.: Jy jau biskį apsivė́lus Krok. Kai žmogus apsivė́lęs šiek tiek, tai gal daugiau ką papasakos PnmR.
6. apkulti: Supeizos i dar apvéls šonus [už gautą blogą pažymį] Krš.
◊ aki̇̀s apvélti Pn, Kb apgauti: Lietuviai da ir neturi gero laikraščio… Ot tiktai yra vienas kitas akims apvelti I.Šein.
káulą apvélti Lš truputį papenėti: Tik kaulą apvėlė ir paskerdė [paršą] – nenupenėjo Krok. ×
šùnio skūrà apsivélti aptingti, apsileisti: Apsivėlėt šunio skūra Lp.
ti̇̀nginiu apsivélti aptingti: Aš dabar jau ti̇̀nginiu apsvė́liau Ml.
1 atvélti, àtvelia, atvė́lė
1. tr. Ds, Dsn atriekti (paprastai daug): Kam atvė́lei tokį lustą duonos – žinai, kad greit reiks susdėt dantis an lentynos Rod.
| refl. tr. Lš.: Atsivė́lei didžiausią riekę duonos, suvalgysi gi tu? Ml. Atsivė́lė bernas duonos didžiausią abyšalę ir įsidėjo ažantin Š(Sl).
| Žalia duona, vélte atvė́liau riekikę (lipo prie peilio) Krš.
2. tr. atgabenti, atnešti, atvežti: Dobilų vežimą atvė́lė Dglš. Atvė́liau močiai tris paršus, tegul ugdo Str. Atvė́lė maišą Š(Dglš).
ǁ atsiųsti: Atvéls tokį laišką – i akės pabals Krš.
3. tr. prk. pagimdyti: Atvė́lė vaiką Š(Dglš).
4. intr. Ak iš naujo atželti, ataugti.
5. refl. Db nelauktam, netikėtam ateiti, atsivilkti: Ans atsivéls, o aš neturiu kuomi vaišinti J. Iš kur ten ans atsivė́lė, nėko nesakė Trk. Žiemkeliu atsivela juodas kaip maišas tiesiai anam viršuj LTR(Krp). Nelaba Mogilė atsivėlusi į lietuvių tautą uždegė netaikas ir kerštus S.Dauk.
6. tr., intr. išmušti, išpliekti: Aš tau šonus atvélsiu Š. Kad atvelsiu lazda per šonus, tai tu net kazoką šoksi Nč. Tik atvėlei atvėlei malkapagaliu per šonus, kad atmint visą buitį, iš kur kojos dygsta Rod. Maiše indėsiu, turpėm pašersiu, o kančiukėliu šonus atvelsiu LTR(Srj).
7. tr. prk. spręsti: Ne taip konfliktai atveliami Vd.
1 ×davélti, dàvelia, davė́lė (hibr.) tr. baigti velti:
^ Nugi, buvo toks biškį nedavéltas (ne viso proto) Žl.
1 įvélti, į̇̃velia, įvė́lė Rtr, DŽ1, KŽ
1. tr. taršant, šiaušiant įkišti (pirštus, rankas), sugriebti: Įvélti pirštus į plaukus kam NdŽ.
| refl. tr., intr.: Vaikai įsivėlę rankas į tankias garbanas rš. Andriaus pirštai tebebuvo į jo gerbenę įsivėlę rš.
2. tr. NdŽ pakankamai suvelti: Gerai įvéltas milas Š.
ǁ kietai suvelti: Minkšti veilokai, neinvelti̇̀ Klt. Jei [veltinius] apsiūti skyrė oda ar įmauti į batus, tai vėlė laisvai, o jei tiesiog nešioti, įveldavo labai kietai LEXXXIII337.
3. tr. DŽ1 padaryti, kad įsikabintų, priliptų, veliant įraizgyti (į plaukus, vilną, linus): Vieni šoko, kiti dainavo, o kiti iš patamsių mėtėsi varnalėšų kibiais, taikydami įvelti kam į kudlas M.Katil.
| refl. Š, BzF196, KŽ, Rm: Kibis, dagys įsivė́lė į drabužius, į plaukus J. Įsivė́lė plaukuos bitė ir kad ėmė birbt Sb. Šikšnysparnis į plaukus įsi̇̀vela Rsn. Insivel̃s in plaukus šikšnosparnis Mrc. Insvė́lė plaukuosna ar vobalas koks Klt. Jis buvo naginėtas, su trumpais palopytais kailiniukais, rusvuose ūsuose įsivėlę keletas šiaudgalių J.Avyž.
| Vilnos išplautos, bijau, kad kandys neįsivel̃t PnmR.
^ Įsivėlė … kaip žvirblis į barzdą TP1881,34. Įsivė́lė kaip vištytis į pakulas Sd. Ak, kad tu nueitum laukų laukuosan, ką tu insvė́lei mano plaukuosan Plš.
ǁ refl. patekti, įkliūti, įstrigti: Kritau, į tokias trepes įsivė́lė koja i nutratinau (nusilaužiau) Yl. Kaip lipo, ir įsivė́lė į tą torą dratinę Všv. Tame pačiame pavadyje arklys buvo įsivėlęs, įkėlęs koją į patį pavadį ir nesidavė sugaunamas J.Sav. Jis (ūsorius) įsi̇̀velia į tinklą ir išeina iš tinklo: išmuša, prasiardo LKT192(Zp). Ir menkė kartais įsi̇̀vela į tinklą Plng. Kažin kaip įsivė́lė cibukas į tą rankovę Varn.
| Tai dirsė įsivė́lusi (įsimaišiusi) [į gerą sėklą], tai vikis Užv.
ǁ refl. įsikibti: Įsi̇̀vela [vaikas] į sijoną, nepaleida: veskias aną Krš. Vaikas įsivėlė rankiūkštėmis į jos sijoną rš. Šunies ir aš bijau – kitą kartą yr įsivė́lęs į padelkas i pradrėskęs koją, ta jau dabar bijau Sd.
ǁ refl. prk. įkyriai prikibti: Įsivė́lė į muni, šnekina, klausinė[ja] Krš. Įsivė́lė [vaikas] į motyną, nupirk tą, nupirk tą Krš. Tas Jonis įsivė́lė (įsimylėjo) į aną Krš.
4. refl. prk. įsitaisyti, atsirasti, prisimesti: Vėžys įsivė́lė: viską reiks palikt Vdžg. Tai seseriai įsivėlė kaltūnas Smln. Įsivėlė kaltūnai Rp.
| Insi̇̀velia galvon koks neramumas Aln.
5. įtraukti, įpainioti: Į bėdą įvelti ŠT339. Tu muni gali įvélti kur Vn. Įvė́lė ta boba muni į plepalus Krš. Ar tavi kas įvéls į partiją, a stosi? Rdn. Sako, tu neįvélk tą vaiką kur norintais Žeml. Jeib jie kokį demokrotą į jo vietą įveltų BzF196. Manęs tu nebeįvelsi į savo pinkles I.Simon.
| Pirmininką norėjo į laikraščius įvélti (įrašyti) Pj.
^ Saldūs girklai peklon įvelia SE141.
| refl. KŽ, Šts, Akn, Dv: A tat gražiai vyruo įsivélti į bobų reikalus? Krš. Jauni į biznius įsivė́lę, nebnora dirbti Krš. Aš vėl įsivélsiu į tas statybas! Snt. Nesakyk, nenoriu insivélt in kokius pletkus Pv. Buvo į politiką įsivė́lęs Rg. Insvė́lė merga pati nežino kur Klt. XVII a. pabaigoje, kai Lietuvos feodalai buvo įsivėlę į karus, Vilniaus magistratas rūpinosi išsaugoti miesto įtvirtinimus rš. Kaipo atskirų luomų ypatos, moters ne sykį gali ir tarp savęs įsivelti į kovą Pt. Kas jau taip labai nori į teismus įsivelti! I.Simon. Kiekvienas į savo troškimus įsivėlęs vargsta ir ieško be sustojimo patsai nežinodamas ko Vd. Daktaras buvo įsivėlęs į politinę kovą ir toje kovoje vos galvos nepadėjo K.Bor.
^ Tuoj įsi̇̀veli kai utėlė į baroną (į avino kailį), tave tąso paskui Snt.
6. tr. prk. padaryti ką negera: Klaidą rašinyje įvélti DŽ2. O jeigu pats dėl kažko esi kaltas, jei bent menkiausią klaidelę įvėlei, kuri statybos metu išryškėjo? rš.
7. tr. Š, KŽ, LTR(Žg) ką sunkų įkelti, įnešti, įversti, įmesti: Matei, kokį akmenį invė́lė vežiman Str. Kur tę tokį stalą invélsi salėn Db. Akmenį par langą invė́lė Akn. Akmenas invéltas terpežin, kad [kopūstų] galvos būtų kietos (priet.) Žl. Visi didžiu dyvu dyvijos, kaip galėjo meistras išlipti iš teip aukšto bokšto ir kaip galėjo savo pačią įvelti BsPII21(Varn).
| Nesmaudai saulei nusėdus – nelabasis gylėn įvel̃s (įtrauks) Dglš. Jaunamartės kuperin ir akmenį iñvelia Srj. Įvéldavo akminų į drobę, apgaudavo [kraitvežius] Žg.
| refl. tr. KŽ: Įsivė́lė bernas ratuosna maišą rugių Š.
ǁ Rtr įridenti.
| refl. Rtr.
ǁ tr., intr. ko daug pridėti: Kad anvė́liau kvorbos, tai net kaip debesis išejo Glv. Trąšom invė́lė labiausia dirvą Dglš.
ǁ Pn prk. įduoti, įbrukti: Kokią tūkstantę įvė́lė dėl mašinikės, o nesutaisė kaip reik Krš. Būdavo, kai važiuodavai, lašinių invéldavau Dbk. Sulyg pamatysiu Jonuką nebesunyksiant, tuojau įvelsiu Pempei bent porą šimtų Blv.
8. intr. įkirsti, primušti: Aš vakar savo sūnu[i] kap invė́liau žagaru, tai nor bus ne tokis išsivertęs Pls.
9. refl. įeiti, įlįsti, įsibrauti: Ansvė́lė kambarin su kašiku Vdšk. Mat vištų pulkan jau buvo įsivė́lus [lapė] Slm. Tai įsivėlė! Kaip maišas V.Krėv.
| Niaugi anys būtų įsivė́lę (įbridę) vandenin? Akn.
| [Vėjas] visur įlenda, įeiti, įsivelia, vis jam nusilenkia SE120. Atšovus velkę smuko pro tarpkojį katė, ir šalto, traškaus oro blūškis nuliežė veidą ir įsivėlė užantin M.Katil. Anas (arklys) ir vėl paskočioja in kito šono, tai ir vėlei kap insi̇̀velia trąšosna, oi oi Dv.
ǁ aplipti nešvarumais: Visos kašelės purvynan insvė́lę [kasant bulves] Dglš.
ǁ išsitepti: Ar tu negali kačia akių praplaut, eini pas stalą insivė́lęs kap paršas Arm. Ana vis insivė́lę ir insivė́lę kap pateplia Dv.
ǁ įklimpti: Insvė́lę su mašina pusnioj pijokai Klt.
10. refl. įsivolioti: Insvė́lus laškon i guli Klt. Insvė́lęs samanykščioj [briedis] Klt.
11. refl. apsirengti (storais, šiltais drabužiais), įsirengti: Kutroj (žieminiu paltu) insvė́lus Dglš. Šitep įsivė́lęs gali̇̀ net Amerikon važiuot – nesušalsi Vdš.
12. nutukti, sustorėti: Insvė́lus boba Dglš. Insvė́lė ir andarokan nebepareina Ktk. Pagyveno an geros duonos, tai i ansvė́lė Ml. Graži merga, matai, kokia insvė́lus Aln. Insvė́lus boba mėson Klt. Insvė́lęs lašiniuos, nepaskrutina Švnč. Ana karves gano, tai pati ansvė́lus, da i pinigų turi Švnč. Insvė́lęs lašiniuos kaip telius Slk. Nu ir insvė́lus jūs telyčia Ktk. Katinas ansvė́lė, drybso i drybso Tr.
| Šikna tik insi̇̀velia in rudenio Aln.
◊ į čiùprą įsivélti imti mušti: Nelauk, kol įsivelsiu į čiuprą Up. Atsikėlė [Petriukas] nuo žemės ir nesitikėjusiam Stepui įsivėlė į čiuprą LzP. Palauk, įsivélsu aš tau į čiùprą End.
į (kieno) gálvas įsivélti priklausyti (nuo ko): Aš vienas teturiu galvą, o kiti visi į pačių galvas įsivėlę. Pačios perka, pačios parduoda Žem. ×
į kaltū̃ną įsivélti prikibti, reikalauti vesti: Neprasidėk, sakau, įsivéls tokia pludungė tau į kaltū̃ną Krš.
į kauzūrùs (×į kudlàs Slnt) įsivélti imti mušti: Tylėk nesisprečijęs, o įsivélsu į kauzūrùs! Plt. Juozas tad galėjo nors į kauzūrus įsivelti Žem. Tam aš dar įsi̇̀velu į kudlàs, jei gera (geria) Rdn. Būt bobai in kudlàs insvė́lus, – vaiko tik nesumaigė Slk.
į kùprą įvélti primušti: Pusę barzdos man išplėšė, o kiek į kuprą įvėlė rš. ×
į padélkas įsivélti priklausyti nuo ko: Kaip man rodos, aš vienas teturiu galvą, – juokėsi Drūktenis, artyn bobų priėjęs, – o visi kiti į pačių padelkas įsivėlę Žem.
į pláukus įsivélti primušti; prigriebti: Tik prilįsk, kai įsivélsiu į pláukus, tai žinosi! Jnš. Įsivė́lė tau mergos į pláukus – neužvadžiosi anų Krš.
į skrei̇̃tą įsivélti prigauti (merginą): Buvo į skrei̇̃tą įsivė́lęs Šts. ×
į skū̃rą įvélti primušti: Gal tau gerokai močia skūrõn invė́lė? Km.
1 papaįsivélti, papaįsi̇̀velia, papaįsivė́lė (dial.) daugeliui prikibti: Papainsivė́lę musaitės Dv.
1 išvélti, i̇̀švelia, išvė́lė Rtr
1. tr. sutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūną J.
2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus LzŽ. Tep jau neišglencavojom, neišvė́lėm kap pirktinį [milą] Kpč.
ǁ refl. tr. Š, Rtr veliant pasigaminti.
3. tr. KI382 išnarplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytą: Išvélk man susipainiojusią pakulinę giją Klp. Kad suvė́lei raikščius, tai dar̃ ir išvélk Krok. Kiek aš tų [susivėlusių] plaukų išvė́lau [šukuodama galvą], i vis yr i yr Klt. Susivėlė kaltūnas ir niekaip nebegalima išvélti Š.
| refl. tr.: Šukeliūtė grebenio va stovi i išsivélk (išsišukuok) galvą Klt.
ǁ išlaisvinti ką įkliuvusį, įstrigusį: Ka žuvis įsivela į metinį, nė išvelti nebgal Šts.
| refl. prk.: Kada tu iš mūs krašto išsivélsi? Rod.
4. tr. kurį laiką narplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytą, šukuoti: Visą dieną išvė́liau veltenas Š.
5. tr. sutepti, suteršti: Katinas man audeklą išvė́lė kaip velnias Lg.
| Deguto? O kokią peklą kursit? Bene kuriai duris išvelti užsimanėt? M.Katil.
| refl. tr., intr.: Žiūrėk, kaip veidą išsivė́lei! Ds. Eik, vaikas labai išsivė́lė Lg. [Vaiko] marškinėliai apkibo žiedų kuokeliais ir išsivėlė geltonomis žiedadulkėmis M.Katil.
6. tr. sunkiai išrauti: Žiūrėk, kokį kelmą išvė́lė Str. Liūtas stvėrė beržą glėbin, pavartė i išvėlė su šaknim (ps.) Ml. Išvėliau didelį medį Sv.
ǁ ištraukti: Tave išvel̃s iš eilios žmonių, t. y. išritins J.
| refl. tr.: Anas ir kermošiuj, būdavo, išsivel̃s puodelį iš kešeniaus Sdk. Diedas išsivėlė šukę su mėsa TDrIV296(Prng).
7. tr. iškasti, išrausti: Duobę išvė́lė giliausią Dglš.
8. tr. prk. išmušti, išsukti: Išvė́lė ranką [šautuvo buože] Lp.
| refl. tr.: Puoliau ir išsivė́liau koją Kb.
ǁ išplėšti: Velnias čiupt ir išvėlė akį, ir liko žmogus be akies TDrIV283(Prng).
9. refl. išdykauti, siausti, trintis: Jau menkas tu krutėjas: tik nueini in mergas, išsi̇̀veli – tai visas tavo darbas Rš.
10. tr. iškišti: Nešioja išvėlęs liežuvį kap šuva Kb. Atejo išvėlęs liežuvį lig bambos Kb.
ǁ Btrm, Arm išsproginti, išplėsti (akis): Kur eini išvė́lus akis? Grv. Išvėl[ė] akis lodz šuva dantis Grv. Baisus žmogus, akys išvéltos Str.
11. tr., intr. pasakyti: Išvė́lė išvė́lė, ką turėj[o], pasakė ir nuej[o] Lp.
ǁ tr. išpeikti: Išvė́liau jam po visų akių [merginą, kad nevestų] Lp.
12. refl. prk. gerai paaugti, atsigauti, pasitaisyti: Buvo netikutė, o dabar kad išsivė́lė Aln. Vis buvo mažas ir mažas, o dabar žiūrėk koks vyras išsivė́lė Ck. Dar tik trylika metų bus, o kokia didelė išsivė́lė Str. Ot vyras išsivė́lęs kap žardas Ad. Išsivėlė ir kiaulaitė Pv. Augo augo, išsivė́lė, va koki – kap šulai [paršeliai] Pv.
^ Išsivėlė kap šuva po metų Užg.
◊ aki̇̀s išvélti nustebti: Žiūri, jau net aki̇̀s išvė́lė, kad jau padaryta Grv.
káilį (skùdurus) išvélti primušti: Išvė́lė káilį, bus dabar ramesnis Alk. Išvelia jam kailį, ir tas išbėga LTR(Vlkv). Parejo namo, rado neprietelius, kuriem išvėlė gerai kailį ir išvijo, o pats gyveno su trimi panomis laimingai BsPIII332. Kai pagriebęs išvélsiu skùdurus, tai žinosi! Alvt.
1 nuvélti, nùvelia, nuvė́lė
1. refl. susitaršyti, susišiaušti: Jug į velnius atrodo: apžėlę, apaugę, sprandai nusivė́lę kaip šunų pauodegiai – baimė baimė! (apie jaunuolių išvaizdą) Plt.
2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Milai [būdavo] nuvélti par penkis centimetrus storio Grd. Milas gražiai nuvéltas Grž. Bovelna apmes, vilnums ataus, paskuo nuvéls Rdn. Kiti numie kubile nuvéls, suspaus, sukočios [milą] Rdn. Čystą milą vilnonį audė, paskuo nùvela ir pasiūna Akm. Audeklas buvo nuvéltas ir nuspaustas Vkš. Buvo atsiradusi toki mašina gera, ka įduosiam, ka nuvéls, ka spindės drabužiai Pkl.
ǁ Š, DŽ1, Rm, Vkš veliant pagaminti: Jis dėvi skrybėles iš vilnų nuvéltas NdŽ. Nuvė́lė puikius man čebatus! Mrj. Nuvéldavau pardien vailokus Alz. Dėl pykčių žiemos tai turiu da veilokus – Anykščiuos nuvė́lė Slm.
| refl. tr. Š, Sdb: Turu gražius veilokiukus nusivė́lusi, tik par blauzas siauri Krš. Žiemą liūbam tūbus nusivélti Sd. Senesniai gi veilokais [nešioja], nusi̇̀velia Vdn. Va tokiuos ir veilokus turiu, ir tam tyčia nusivė́lus su kaliošais, ale sunku [eiti] Slm. Nusivė́liau tokius veilokus, ka žiema daba nusispjaut Žg. Žaisdavom su sviedinėliu vaikai, nusivéldavom [jį] iš karvės plaukų Svn. Jų kepurės visos palšos, iš šuns uodegų nuvéltos (d.) Plk.
ǁ refl. veliant susitraukti: Argi galėjo milas tiek daug nusivélti? Užv.
3. tr. pašalinti (pasišiaušusį, susivėlusį paviršių), nuskusti, nupjauti, nugramdyti: Kolei nuvė́lė (nuskuto) barzdelę, i britva atšipo Dglš. I glotna pieva – nuvė́liau (nušienavau) Švnč.
ǁ dėvint nutrinti (paviršiaus pūkus), nudėvėti: Kap tu greit kelnes nuvė́lei, da tik du mėnesiai, kap siuvo Mrj.
| refl.: Nusi̇̀velia, nusinešioja, išsiskiedėja išsiskiedėja, pradeda kiurt [milas] Svn.
4. tr. aplipdyti (pūkais ir pan.), apvelti: Rūbai pūkais nuvelti rš.
ǁ išvolioti, nešvarumais ištepti: Tos mergaitės savo paltus nuvė́lė, nušniaukštė Mrj. Visas nuvéltas, numakotas atsikėlė iš dumblynės Grž. Negraibyk, da nuvélsi Kri. Gi kas ten ant turgaus pirks iš jo tą mėsą, nuveltą, nubjaurotą Sln.
| refl.: Nu i kur tu teip nusivė́lei, musiau vėl visus griovius išvoliojai? Žg. Ana girta, nusivaliojusi nusivė́lusi kaip vel[nia]s Trk. Parsinešė nusivėlusią katę Plng. Valgom [keptus žirnius], o nusivė́lę, murzini, bet patenkinti Sk. Jis eina į kalvę, nusi̇̀velia Lg.
^ Nusivėlus kaip kiaulė LTR(Jnš).
5. tr. patepti gydomuoju tepalu: Su kiaušio tryniu nuvela ir paliekta par naktį, rytą numazgoja [pašiurpusią, pleiskanojančią veido odą] Sln.
| refl.: Žaliuoju muilu nusivėlus pabūt, paskui nusimazgot (gydant niežus) Sln.
6. tr. klojant, lipdant padaryti: Gera krovėja moka nuvélti vežimą be kerčių Krš. Šituos molinius tvartus mes nuvė́lėm Iš.
7. tr. padaryti kokį sunkų darbą: Nuvė́lė (nunešė) miestan didžiausį krepšį kiaušinių parduot Švnč. Ažkart nenuvélsi bulbų Dglš.
8. tr. Mrj, Lp, Trk pradanginti, nukišti, nudėti kur: Ir kas galėjo teip tolie nuvélti tą skarą? Sd.
| refl.: Kur toj skepeta galėj[o] nusvélt!? Db. Padėk raktą atskirai, kad nenusivel̃tų kur Šn. Nupuolė ir nusivė́lė Kr.
9. refl. Trk nueiti kur nereikia: Kur ana nusivė́lė, t. y. nuėjo J. Žiūrėk, kur ta karvė nusivė́lusi J.
10. tr. prk. numesti, pašalinti: Ir gaspadorius jau atsikėlęs, nuo savę miego naštą nuvė́lęs šeimyną kelia BM420.
11. intr. suktai, neaiškiai pakalbėti, nepasakyti tiesos, numeluoti: Su boboms nepradėk ginčyties, vels vels i nuvéls sau Krš.
12. nupirkti: Tai nuvė́lė man mamulė šilko suknelelę Švnč.
◊ káilį nuvélti KŽ prilupti: Jei jį sugaus, káilį nuvel̃s gerai, kad ilgai minėtų NdŽ.
1 pavélti, pàvelia, pavė́lė
1. tr. NdŽ kiek sutaršyti, pašiaušti.
| refl. NdŽ: Pasvėlę jau [triušio vilnos], reikia pešt Klt.
2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išaudžia [milą], tai piestoj grūda, ir tada jau pavéltas Pb. Išplerusios pančekos, reik pavélti Krš. Ka vilnonis [audimas], tai tuo[j] pàvelia [su veliušiu] Plv. Paltelis mileliuko išausta, pavélta Klt. Milelį pavėlė vėlykloj Klt. Tai namie pavéldavo kokį [milą] Žb. Reikėtų pirštines dar biškį pavelti, ale kad nebepaslenku Vkš. Čerkasų priaudžia plonučių an bovelnos, nu tai tada pàvelia kiek, nuspaudžia, net blizga Slm.
| refl. tr., intr.: Volku volkavosi [milą], nu vilnos i pasi̇̀velia Pb. Pirštinės pasivel̃s – nebus didelės Ėr. Su rankom pasvéldavom milus, karštu [v]andeniu piliam, trinam trinam Kvr.
3. tr. sutrinti (pūslę): Mano papadė pavélta – negaliu paeit basa Klt.
4. tr. sutepti: Pavélsit rankas Dv.
| refl. tr. Dv.
5. tr. paglamžyti, palamdyti: Pàvelia po laškas, tada purvina skarele rišas Klt.
6. tr. DŽ1, KŽ pargriauti, parversti, paristi: Pušaloto girio[je] briedis jautį pavė́lė eidamu į veltynes J. Kiti vyrai pavėlė [kiaulę] ir papjovė Pbr. Pavė́lė jis mane apačion Sv. Pavėliau jį apačion, apžergiau ir laikiau abi jo rankas priplojęs prie žemės J.Balt. Verčiasi sniego maišalynė. Sukasi sūkuriais, kurie, rodos, pavels visus po vėjo galybe linkstančius šilus rš.
| prk.: Kai pavė́lė liga, tai tik nenuskapsčiau visiškai Užp. Tai gripas čiut čiut dvi dienas pavė́lė (pakamavo) Ad.
| refl. tr.: Meška žmogų stvėrė i pasvė́lė po savim Prng. Kad jį kur tuoj, tokį šunį, pasivel̃s vištą ir kamuoja Ds. Kad sumanytų Dievą pasvė́lus: – Duok man sveikatą, ir gana! Slm.
ǁ nusodinti, gilyn nustumti, paversti: Tą gerąją žemę pàvela į apačią, nėkas neauga Akm.
ǁ refl. eiti imtynių, ristis, imtis: Galim pasivelt Db.
ǁ paskersti: Baisu, kas da meitėlį pavė́lė Užp. Tai kad pavélsim Velykom! Lp. Pavė́lė didžiausį paršą, o mėsos jau neturi Švnč.
ǁ įtraukti, įsukti: Saugokis, kad mašina nepavéltų Up. Jį pavė́lė po drėlinge Up.
| refl.: Mažai betrūko, kad būtume pasivėlę po jų (tankų) geležiniais vikšrais M.Katil.
7. refl. NdŽ pasipainioti: Apvirsi pasivė́lęs po kojėms Krt. Tujau tas Jonis pasivė́lė Trk. Aš tiktai duodu tiesiáu į trobą, o kas jau užpakalė[je] ka nepasivéltum Kl. Kaip čia tau, sakau, pasivė́lė? Krtn. Višta negalia po kojų pasivélti, aš pagatava sumindyti Šv. Buvo i tų zuikių, pasi̇̀vela, kartais užklysta Yl. Šuo žvirblius keravo[ja], jei tik koks pasivė́lė, capt ir y[ra] kietai Yl. Ka bobos pasi̇̀vela, viską pagadina, negal nė šnapšės beišgerti Šts. Jei šeimininkė neduos, jau ans pats pavogs, jei pasivéls po tako Tl. Katinas pasivėlė tarp kojų, vaikas knabtelėjo ant nosies M.Katil.
ǁ pasitaikyti: Trejus metus ištarnavau, pasivė́lė tas šitai ir apsižanijau Lnk. Nėkas doras nepasi̇̀vela, ir paliekta [senmergė] Šts.
ǁ būti gaunamam, turimam: Retai jam pasi̇̀velia litas NdŽ.
ǁ prk. įlįsti, įsipinti: Ka į tą vištidę (nj.) nebūtų pasivė́lusi dirbti, gal nebūtų pasikartoję [džiova] Grd.
8. tr. įdėti, įversti (ką sunkų): Daro tą skrynią – girnų akmuo didžiausias pavéltas in dugno, nu ir tu panešk kad nori! Brž.
ǁ DŽ1, Pc, Srv paduoti, įbrukti: Ir aš jam pavė́liau sūrelį už gerą ganymą Ėr. Kartais ji man kokį sūrį pàvelia Lnkv.
9. tr. blogai pasakyti: Kol tylia, tylia, al kad pavéls kokį žodį, nė[ra] kur akių kišti Užv.
ǁ NdŽ suktai, neaiškiai pasakyti.
ǁ kiek pakeikti: Aš pavė́liau jį, t. y. siūlojau jįjį velniams J.
10. išleisti kiek dujų (iš žarnyno), orą pagadinti.
| refl. NdŽ.
1 parvélti, par̃velia, parvė́lė tr.
1. Pn, Brž partrenkti, įveikti: Jį parvel̃t ir Petras, nereikia ir stipraus Slm. Jei nekiši kojos, manęs neparvélsi Skrb. Parvė́lau ant žemės aš tą basakojį ir viškai suniurkdžiau Ps. Aš jį parvė́lau Grž. Babutę audra pagavo, parvė́lė i volioja Dj.
| refl. Ppl.
2. pargabenti, parnešti, partempti (ką sunkų): Parvélk pagriebęs medį iš girios dėl pliauskų (skilų), t. y. parnešk J.
3. refl. pareiti: Neparsivela ans, t. y. nepareina J. Laukam laukam – gal i vėliau parsivéls Trk.
1 pérvelti tr.
1. KI324 iš naujo veliant padaryti tvirtesnį, storesnį, naujai suvelti.
2. per daug suvelti: Veizėk, nepárvelk par daug pančekų, kojos nebįkiši Užv.
3. prk. įveikti, nugalėti: Smerčia peklą pérvėlė BzB314.
1 pravélti, pràvelia, pravė́lė
1. NdŽ žr. pavelti 2.
| refl. NdŽ.
2. intr. NdŽ kurį laiką velti.
3. refl. kurį laiką painiotis, maišytis: Prasivélti po kojomis NdŽ.
4. intr. NdŽ skleidžiant blogą kvapą, dvokiant praeiti pro šalį.
1 privélti, pri̇̀velia, privė́lė tr.
1. kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Vilna apmeti, vilna ataudi ir paskui pri̇̀velia, tai būna milas Pv.
2. NdŽ daug suvelti: Būlo, pri̇̀veliam milo an kiek metų LzŽ.
| refl. tr. NdŽ.
3. NdŽ daug (ppr. siūlų) sunarplioti, suraizgyti.
| refl. NdŽ.
4. DŽ1 padaryti, kad prikibtų, priliptų, veliant priraizgyti: Ana privė́lė jam galvą kibių J. Šiaudų priveltà čiupra NdŽ. Negražu palikt šukas privéltas Krk. Ir par arklius esti [parazitų], ir karčiai reikia ir arkliam [iššvirkšti nuodais], visokių kaltūnų privélta tenai esti Kp.
| impers.: Privė́lė dantis NdŽ. Privė́lė mašiną NdŽ.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, DŽ1, Plt: Varnalėšų prisi̇̀velia karčiuos Ktk. Kepurė akuotų prisivė́lė – paisėm miežius Ėr. Nuo jų (lakišių) sėklos pavalkuos prisivela LTR. Vilnos buvo su kaltūnais, riebios, susivoliojusios, prisivėlusios usnių ir dagių rš. Prisivė́lė milas pelų – nebeišknebinėjom Varn. Kaip ta karvė nabagė kūtė[je] kad y[ra], šiaudų juo prisi̇̀vela Trk. I vė prisivel̃s veilokai šieno kluone, neik Klt.
| Rodos, ka kokių plaukų būtumei gerklę prisivė́lusies tokių Vgr. Nuo miežinių pelų karvei gerklė prisi̇̀velia akuotų Jrb.
ǁ refl. tr. NdŽ prilimpant ko, prisiraizgant užkišti: Čia akėčia geležinė, čia [rankena] pakelt, jėgu prisi̇̀velia velėnų Avl.
ǁ refl. tr., intr. aplipti, priskresti: Riebinuotas [stiklainis], prisivė́lęs, neišplausi Krš. Kiek prisivė́lė grietinės, koks pienas Rdn. Nuo tarkės puodas prisi̇̀velia KzR. Prisi̇̀velia knatas [nuo prasto žibalo], ir nebedega lempa Ėr. I oda [karvės] geltona, i snukis geltonas, i ausys prisivė́lę, o pienas neriebus KzR. Žiemą, būdavo, neši vandenį gyvuliam [apsiavęs mediniais], ką, jėgu biškį padrėgnas sniegas, labai prisi̇̀velia Rk. Sniego prisi̇̀velia, tai išsikrapštai sniegus, šliures į ranką ir bėgi Snt. Burna seilių tokių prisivė́lusi End. O kad džiūdavo gerklė, džiūna, prisi̇̀velia kažko Sdb. Nenoriu aš tų vaistų, tik burną prisivélsiu Skr. [Ievos] uogos juodos, aitrios, nuo kurių burna pajuosta ir prisivelia rš. Koše pilvas prisivė́lė, visą naktį gumbas gėlė (d.) Kt. Pilvukai (skrandžiai) prisivė́lę, neišsidirbę raštininkų Krš. Alus neėmė, tik apsunko mintys, atbuko kojos ir šlykščiai prisivėlė dūmų plaučiai J.Mik.
^ Peršta, kaip prisivė́lusios akės Krš.
5. NdŽ pridraikyti (vilnų, šiaudų ir pan.): Labai buvo pradėję nešt [velti veltinius], tai suniekinau – pri̇̀velia gryčią Alz.
ǁ Rtr, Snt priteršti, prišiukšlinti: Privė́lė ratus purvo DŽ1. Aš ir pati čia su kojom privė́liau žemių Upn. Bene tie kampai neprivélti šąšlavų Snt. Privė́lė aslą ir paliko neiššluotą Vkš. Katinas privė́lė kampe krūvą Rod.
| refl. Rtr: Tų svetimų [ligoninės šliurių] prisivė́lusių nenoru, savo turu Rdn.
6. sutrinti (pūsles): Blogas kotas kirvio, man pūslių privė́lė Ds. Privė́lė pūsles delnuos, paki nušienavo Klt. [Šakių] kotas ilgas, slidus, nei mozolių pri̇̀velia, neiniek Klt. Neprivéldavo [nuospaudų], kai gyvenom ūlyčioj, ant žemės vis basas Lkm.
| refl.: Pūslės prisvė́lė, negaliu pašienaut Klt.
7. prigabenti, prinešti (ko sunkaus), priversti: Krūsnys privélta an ežios tų akmenų [iš lauko] Pst. Kai pri̇̀velia daugybę [sniego], nei išeit, nei išvažiuot Švnč. Privélta sniego kur skradžiai (labai daug) Švnč. Sniego privélta galas žino Str.
ǁ pridėti, pripilti: Tie sakai vieni negerai, reikia privélti žvyro Sd.
ǁ prk. daug duoti: Kytra razumna, razumnai mokyta, beržo viršūnėlė razumo privėlė LLDII484(Kb).
^ Kad skels, ir tau privels, t. y. duos ėsti J.
8. daug parūpinti, įtaisyti (vaikų): Jeigu boba neartavos, vyras gali tuzinų tuzinus [vaikų] privelt, o vis mergučės bus Skr.
| refl. tr.: Prisivė́lė vaikų mergos Brt. Tik vaikų prisivė́lę čia jiejie Pjv.
9. refl. įsitaisyti, atsirasti, prisimesti: Didelė senatvia, didelė, bet i dar prisivė́lė kažikas, su ta ranka nebgalėjau End.
10. prk. pripiršti, prisukti: Privė́lė mane pri tokio našlio Škt.
| refl. Ar: Ans pry tos mergaitės prisivė́lė Vdk. Misli[ja], gal prisivéls pri kokios mergos Užv.
ǁ refl. prisigretinti: Prisivėlė žvakelė ir nepaleido visu keliu Rt.
11. DŽ1 prk. pridaryti ko negera: Daug visokių baikų girtuokliai privė́lė: dantis nusilaužė, nosis nusiskėlė Plv. Jis visą svietą išmalęs čia atgūrino bėdų privelt Br. Bet kai rytą paėmęs pažiūrėjau, ką ten privėliau (prirašiau), tai visos pagirios išgaravo M.Katil. Žiūrįs – rašysena nekokia – prigrūsta, privelta, čia mažom raidėm, čia didelėm J.Paukš. Aš rašydama pri̇̀veliu daug klaidų Smln.
12. prispausti: Aną akminą prig durų grabo privelta WP47.
◊ į vi̇̀lnas prisivélti įkyriai prikibti: Neik pri anos (mergos), prisivéls tau į vi̇̀lnas, matysi Rdn.
1 ×razvélti, ràzvelia, razvė́lė (hibr.)
1. tr. perpjauti: Levonui koją peiliu razvė́lė Dglš.
2. refl. prk. nutukti, sustorėti: Kai amerikonas razsivė́lė Dglš. Mūs ponas razsivė́lęs, didžiausias Tvr.
1 suvélti, sùvelia, suvė́lė BŽ76, DŽ; M
1. tr. Amb, NdŽ, KŽ, Arm sutaršyti, sušiaušti: Maknos suveltos SD122. Aitvaras jo plaukus suvėlė N. Šikšnosparnis įsikimba į tus plaukus i sùvela Sd. Plaukai ne sušukuoti, o suvelti̇̀ kaip raganų Rdn. Aždaryk [autobuso langą], plaukus suvė́lė vienon krūvon Slk. Laumės taip pat suveliančios arkliams karčius, uodegas rš. Iš to [išsigandimo] Gasparas Slančiauskas ilgai sirgęs, o paskui plaukus į virveles suveltus (apie kaltūną) lig pusė amžiaus nešiojo Sln. Ji pešioja plaukus, juos vis daugiau suveldama I.Simon. Matom juk kasdien, kaip jau visur karaliaudams velnias vis baisiaus piktųjų sùvelia kudlą K.Donel.
^ Jei pakaušis suvéltas, tai užkurys Ds.
| refl. N, NdŽ, KŽ, DŽ1: Išsišukuok plaukus, o paskui į kaltūną susivel̃s Stak. Greitai išeis visai iš mados šukuoties – susivéls ir eis Krš. Nebeteko tą nedėlią nė iššukuot, sakau, susivel̃s veilokan galva Kp. Jaunitelė baltitelė motriškelė pri vyrų susivė́lusi vaikščio[ja], nestraini End. Susvė́lę drožia vaikai Lnt. Kasdien kasos tai sùsvelia Dg. Aš susvė́lus kap gulėjau, tep ižlindau DrskŽ. Susvė́lei šiandie, tokia negraži Drsk. Susvė́lęs, plaukuotas, alne britku an jo zdairytis LzŽ. Drabužiais suplyšusiais, plaukais susivė́lusiais – kas tik par mados?! Jrb. Nesusi̇̀velia plaukai, aš visada suspynus Klt. Susvė́lęs atejo Sug. Apskretus, susivėlus vaikščioja to[ji] kūtvėla Ėr. Šiandiej susivė́lus mergaitė visa, burna neprausta, o laksto Slm. Kaži kas tas toks paršiukas susivė́lęs: plaukai atgal virsta Jrb. Susivė́lę į grąžtus [plaukai], susisukę baisiausiai Tl. Jei esti susivėlę arklio karčiai, tai sakoma, kad arklys turi kaltūną LTR(Srj). Plaukai ant galvos į veiloką ar į virvutes susivelia, tai jau yr tikras kaltūnas LMD(Sln). Iššukavus galvą, plaukus nemest į sąšlavyną, kad žvirbliai į lizdą neįneštų – tuoj susivelia galva LMD(Sln). Štai tuojaus visi kaip kudlas koks susivė́lęs raičiojos ant aslos ir taipo mėsinėjos, kad viens nosies, kits ausių girdėt nepalaikė K.Donel.
^ Susivė́lė lyg žemaičio vaikas Šn. Susivėlęs kaip vilką vijęs Slm. Susivė́lęs kaip Kuturių velnias LTR(Vdžg). Ko tokia susivėlus kaip Šatrijos ragana LTR(Rs). O kad tu susiveltum! LTR(Šmk). Atsikėlęs, susivė́lęs, snarglys ištįsęs – gali pasibaisėt (kregždės balso pamėgdžiojimas) Rg.
ǁ veliant padaryti šukuoseną: Pro durų tarpą kyštelėjo madingai suveltų ponios Zosės plaukų kupstas rš.
ǁ sudraikyti, suraizgyti: Vėjis ant žiogrių suvė́lė siūlus, t. y. sudraikė J. Siūlus taip suvė́lei, kad nė galo nebatrandu Vkš. Mašinos suvéltus [šiaudus] susidėliok vienas pats Rdn. Nesuvéldavau, nudėdavau vežimus gerai Krš. Suvė́lė po kojom pašarą karvė Klt. Suvélsiat, mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisys [ūdas] Plng. Storą pradalgį suvėlė (suvertė) LTR(Ps). Pradalgiai suvélta, sumušta, nemožna pastatyt Klt. Pradalgė suveltà, nenupjauta kaip reik Rnv.
| Šiaip taip sugrubusiais nagais suvėlė piršto storumo suktinę M.Katil.
| refl. tr., intr.: Kad susivė́lei raiščius, tai dabar išvélk DŽ. Susvė́lė siūlai, neseka ižnarpliot DrskŽ. Pakaria ant tvoros, anys (siūlai) sùsvelia Rod. Bovelna nesusi̇̀velia teip labai, možna ištaršyt Aln. Tus [išbrauktuosius] susukom, kad nesusivéltų linai Klp. O galvenas [nušukuotų linų] i kedeni susivė́lusias, susiraizgiusias Kl. Čia toks vijoklis palei sieną apsiputojęs, susvė́lęs Sb. Kokie prasti [rugiai] rišti būs, ka tų žirnikų (vikių) daug, tokie anie būs susivė́lę End. Jėgu susivė́lusių dobilų, tai reiks dvi dienas pjaut Slm. Nebeatsikloja nuo pluošto i stovėdavo toki susivė́lę spaliai Grž. Anus (kūlius) reik išpešioti, išdailinti, ka nebūtų susivė́lę Rdn. Ruoplis beržas neskilna, gyslotas, susivė́lęs Vg. An paklodžių reik papilt [sudygusius rugius], patrint, ka nebūtų susivė́lę, taip plytom suaugę Grnk. Ans (salyklas) susi̇̀vela sudygęs LKT67(Trš). [Miežių] daigeliai ir šaknys anys gi susivė́lę, išplėšt negaliama Zr. Prižėlę iki juostai, žolė net susivėlus Vrp1889,35. Žolė kaip vilna susivė́lusi stovėjo K.Donel1. Oi žėlė žėlė ir susivė́lė, nei pjaut, nei raut, nei dalge šienaut DrskD226.
ǁ supustyti: Suvė́lė visą sniegą apie bites Dglš.
2. tr. J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: V[eltuvu] milą suveldavo mindami kojomis arba kaišdami storais kaištuvais (pagaliais) LEXXXIII337. Liuob nedažytų vilnų išaus, suvéls dikčiai, i buvo milas End. Be karšto [vandens] nesuvélsi milo Alz. Kap sùvelia, tai kap lentukė būva [milas] Kpč. Suvéldavo milą, kad anas nebūtum retas Pb. Tokie lygūs, standūs, kai suvelti̇̀ [milai], blizga Kvr. Milelius audžia [moterys], tai sùvelia sùvelia Dg. Suvė́lę milą siuvėm kelines, burnosus LzŽ. Jeigu dvinytas milelis, tai tik sùvelia trupučiuką Vdn. Labai kietai suvéldavo [milą] Gsč. Audžiam an linų milinį, milu ataudžiam, tada duoda suvélt LKT350(Švnč). Milą sùvelia, nuspaudžia, kirpdavo [pūką] Žg. Išaudžiau čerkasą, negalėjo suvélt par plonumą Sdb. Suvėliau milą į tošę Varn. Suvéldavai [naminį milą], lietus nepralydavai Gsč. Milas tokis storas, sùvelia – neženklu, ar jis austas Alv. Kad milą išaudėm, reikėjo suvélti LKT133(Klp). Savo vilnų suvélsam, kaip be milo – kur dingsi Rt. Storus tokius milus išausi, kad suvéls daba vyrai Gršl. Pirštines ir pančekas teip gražiai suvéldavom, ka nė kokių mezgimo ruoželių nebesimatydavo Ps.
^ Vieno milo abudu suvelti̇̀ (vienodi) DrskŽ.
| refl. tr., intr. R, MŽ, Š, NdŽ, DŽ2, Kl, Kpč: Milas jau susivė́lė J. Par naktį, par dieną kulia, velia, kol susi̇̀velia tas audeklas Krm. Veizėk, pirštinės kaip gerai susivė́lė Vkš. Kad nedaug milo, [namuose] susi̇̀velia, būdavo, moterys Alz.
ǁ DŽ1 veliant pagaminti: Veilokam reikia vilnas atskirt, kalėdinėm te užsimušk nesuvélsi Žl. Fabrike per parą suveliama 1000 porų veltinių sp. Fetras … – geros rūšies veltinė medžiaga, suvelta iš plonų vilnų bei triušių, kiškių, kupranugarių ir kt. gyvulių švelnaus minkšto pūko LEVI226.
| refl. tr., intr. Plvn: Daug kas ir susivéldavo veilokus Kpr.
ǁ veliant, taršant, trinant padaryti vientisą, sulipdyti: Vilnos apdorojamos, suklojamos į plokščius ar erdvinius ruošinius ir suveliamos (gaminant fetrą) LTEIII468. Visą vilną nesuvel̃s OG30. Tokios suvéltos vilnos, kaip jas i iškarši Ėr. Sùvelia [vilną] su vaikais šitos avelės Jdp. Kad suvéltos [vilnos] teip smagiai ir tų guzikų pilna Slm. Buvau pasdėjus saujelę pakulų, imta kieno veltos tos mano pakulos, suvéltos in vekulį Lš. Suvélta šitie visi linai, pasdaryta gūžta [pelių] Klt. Linus zurvoliais suvėlė Ds.
| refl.: Vilnas susivė́lusias draskyti J. Katroj vilna menkesnė [, skiriama veltiniams], gera ne tep sùsvelia Kpč. Anys (verpalai) sùsvelia, tik skalauna [juos] Rod. Labai blogos vilnos, susvė́lę – nusizliebia verpiant Aln. Vilnos susvė́lę balnan Klt. Tos vilnos susivė́lusios, neišpašytos – tokie kankolai Trk. Vilna sùsvelia, o valaknas susguli, minkštas tokis pasdaro ir baltas Rud. [Triušio] pagurklėj stovi susvėlę [vilnų] kamuoliai Klt. Biskį toj vilna sùsvelia, kada verdančiu vandeniu užpili ir kočėji Kpč.
ǁ refl. skalbiamam, drėkinamam susigadinti: Vėlė susvė́lė veilokan skarelė Klt. Verdančian vandenin indėta, tai jau susvė́lęs [siūlas]! Pv. Vilnoniai megztiniai, kad nesusiveltų, skalbiami drungname vandenyje rš.
3. tr. DŽ, NdŽ, Ds, Alz sutrinti (pūsles): Suvė́lė pūsles ant kojų Ml. Kol bulbas sukapojo, ant abiejų rankų dvi pūsles suvė́lė Šmn. Čebatai nei mozolius an kojų suvė́lė, paki parejau namo Lel. Sùvelia pūsles rankos[e] par ilgą braukimą Užp. Reikėjo [skuduru] apsukt [rankos], ba suvel̃s kokią pūtį Ob. Labai nelygus milinys, net pūsles suvė́lė Dbk. Šienaunant sùvelia pūslę Vdn. Verbliūgo nagos labai mažos, užtat ant pirštų suveltos storos ir kietos pūslės rš.
| Arkliui pečius suvė́lė Ds.
| refl. DŽ2: Mazolis an šikinės susvel̃s nuo sėdėjimo Aln. Pūslės rankose susi̇̀velia [nuo mėžimo] Švd. Neduok Dieve, kad per darbymetį susiveltų pūslės papautai! Vaižg.
4. refl. veliantis, limpant prisiraizgyti: Lipukai (varnalėšos) itieji plaukuosan kap sùsvelia Grv. Tas lydekas šliaužęs paskui ešerį, iššokusį ant ežero kranto, bet į smiltis susivėlęs atgal kritęs į vandenį Sln.
ǁ patekti, įlįsti: Tie sijonai ligi žemės, aš sakau – susivélsu (susipainiosiu) i pavirsu Klk. Vištos susvė́lę (įlindę) gūžtoj Klt.
5. tr. lipdant padaryti, sulipdyti: Suvelk miltus, virsme parpelius Ds. Iš žąsies pasparnių pūkus išpešus su saldžiais paviršiais suvėlus dėt prie popos Sln.
6. tr. susukti, suvyti (lizdą): Lizdą suvelia ir vaikus veda kuosa kamine Ūd.
| prk.: Širdyje Mažos Lietuvos gyvatė sau lizdą suvėlus prš.
7. tr. Ml kokį sunkų darbą padaryti (sukrauti, suversti): Žiūrėk, kokį vežimą suvė́lė Str.
8. tr., intr. suduoti, sušerti, išmušti: Būtų suvėlęs į snukį Žem. Marška apvilksiu, durpe pašersiu, kančiuku visus šonus suvelsiu LTR(Klvr).
9. tr. suglamžyti, sulamdyti: Suveltà kepurė DŽ. Suvélti drabužiai, suvéltu nevažiuosi žmogus Žvr. Žiūrėk, koks suvéltas rūbas Dbk. Jis labai netausojo drabužių – su naujais medžioti eidavo, o suveltų paskiau nebenorėdavo vilktis LKKXII208.
| Vai, važiuot mieste [autobusu] – visą žmogų sùvelia, sumanko Lkš.
| refl. DŽ2: Rūbeliai susvė́lę Srj.
ǁ NdŽ, KŽ, Plv, Mrj, Tr sujaukti: Besijodydami vaikai po trobą visas lovas suvė́lė Vkš. Jos lova suvelta kap kiauliamigis Dglš. Suvelti̇̀ patalai Trg.
ǁ refl. susimaišyti: Dangus su žeme susivėlę Šts.
ǁ sugadinti: Viskas sunaikyta, suvélta – lygūs laukai Pjv. Taip suvė́lė par laiką, ka žemė niekai, lubizų darbas Rdn.
10. tr., intr. sumenkinti (sveikatą): Septynias [dešimtis metų] pabengiau, suvė́lė, kaip pančiote supančiojo End.
11. refl. pasidaryti netvarkingam, apsileisti: Gražus, kol jaunas, senas susi̇̀veli, susibūni Krš.
12. būti nevikriam, neatidžiam: Gatavai susivė́lusi esi – lig šio čėso pusryčio neišvirei LKT89(End). Dainiuodavom, dabar nieko nebatsiminu, esu susivė́lęs Plt. Tu turi akylas būti, neturi susivė́lęs būti Krg. Susivė́lęs negal būti – greit pabėga žuvė (kai žvejoji) Rmč. Jei gaspadinė kokia susivė́lus, tai gali devynis dvarus turėt (gali būti turtingas, o niekas neišeina) Gs.
13. refl. nutukti, sustorėti: Matai, koks šuniokas, susvė́lė kap velėna Str.
14. supainioti, sutrikdyti: Įsikišo į tarpą kalbant ir suvė́lė visą reikalą su savo durnu protu Dr. Kokios snopos nuejusios viską tik suvéls Krš. To žmogaus viduje rodos suvelti tūli jausmai Vd.
| refl. LC1880,18: Viskas susivė́lė, bobų tie velnio liežuviai Krš.
ǁ padaryti neaiškų: Tie įstatymai suvelti̇̀, žmogus negali suvokti Krš. Mano pasaka būna kažkokia trūkčiojanti, suvelta, sunarpliota – nėra jokio aiškumo rš. Trūko žodžių, raidžių, kitos kėpsojo atvirkščios, sakinys neišnarpliojamai suveltas rš. Dabartinė klasifikacija vien tik suvelia bibliografiją, apsunkina susirasti reikalingą darbą KlbXXVII(1)104.
15. refl. prk. susikivirčyti: Būdavo, mažažemis dėl ko nors susivels su savo kaimynu dvaroniu – ir jis negalės į nieką kitą skųstis, kaip tik į tą patį dvaronį prš.
ǁ kilti neramumams, susidrumsti: A susivéls pasaulė, laikraščiai liūdnai rašo Krš. Lengvai gali į karus susivelti visos tautos Vd.
1 užvélti, ùžvelia, užvė́lė NdŽ, RtŽ
1. refl. KŽ susivelti (apie pūkus, vilnas): Ažsivė́lė ažsibuvo skarelė kralkinė Klt. Ažciravojau, ažsivė́lė [kojinės], i gerai Klt.
ǁ veliantis užsikišti, apsivelti: Ažsivė́lę karštuvai [nupašytomis vilnomis] Dglš. Skylė plaukais ažsivėlė Ds.
2. tr. baigti velti: Meleta kuodelį užvėlė: neškiat laukan kalvaratus, nebeverpsma Ggr.
3. tr. užteršti, priskretinti: Ùžvelia visokiais pelėsiais pilvą (skrandį), tai kapgi nesopės Kpč.
| refl.: Buvo svei̇̃ka [prastas maistas], ne tep skrandžiai buvo užsivė́lę kap dar̃ Kpč. Užsivė́lė knygos, karvė neėda atarijos – pila aliejaus Brb. Daktarai galvojo, kad užsivė́lė ausys, bet ausys švarios Kpč. Tas kaminas buvo užsivė́lęs Graž.
ǁ refl. apsitraukti: Užsivė́lęs stiklas rudu Klvr. Užsivėlė dangus, jau duos lyt perdien Ds.
4. tr. užversti, užgriozdinti: Užvélta pas mane (netvarka) DrskŽ. Čia viskas apleista ir užvélta Kt. Dar̃, žiūrėk, aš kluone jau turiu užvéltus kampus Lzd. Ažvė́lė taką sniegu, i gatava – šitoks geras buvo Klt. Ažuvė́lė taką Pls.
| refl.: Viskas užsivertę, užsivė́lę Klvr.
5. tr. NdŽ, Kč, Ut, Vdn, Akn uždėti ką sunkų, užkelti, užversti: Ar užvė́lei akmenį ant viršaus? J. An duobės užvė́lė didžiausią akmeną Ob. Kad užvė́lė maišą ant nugaros, tai vos partempiau Sv. Užvė́lė terbą žuvų an pečių Dglš. Sūrį akmenu užvélk Dkšt.
| prk.: Tavo širdį sudegino skausmas, varginga jaunystė tavo, todėl iš apmaudo per sunkią naštą užvėlei ant savo sprando V.Krėv. O dabar, nieko niekam neminavoję, užvėlė tokią sumą, kokios jisai seniai jau turbūt nebėra regėjęs! TS1899,2. Užveliate žmonėms sunkiai pakeliamas naštas brš.
| refl. tr.: Užsi̇̀veli ant nugaros dvidešim kilogramų uogų ir neši Šmn.
ǁ duoti: Užvėlė (atsiuntė) jam iš Amerikos strošną papužę rūbų Prng.
ǁ prk. užpulti, užgriūti: Mane va gripas užvė́lė nuo penktadienio Str.
6. intr. Mžk, Up, Šv užduoti, užkirsti: Kad užvélsu par subinę už krokimą Krš. Vieną kartą užvė́liau par nosę, daugiau neblindo Krš. Slėdnus žmogus, bet užpykęs užvė́lė į murzą Ggr. Palauk gi, aš tau užvelsiu! Plv.
| Tavo kumelė labai užvelta, kad sakai – no, tai nė negirdi Užp.
7. intr. stačiai, įžeidžiamai pasakyti: Moka užvélti, labai prasčia boba Krš. Tiek to proto, ka taip beužvė́lusi Krš. Ot tau ir užvė́lė! Grnk.
8. tr. sukietinti, užgrūdinti: Mužiko pirštai ažvelti̇̀ – duok, nesopės Mlt. Galva ažveltà, davė ar nedavė – nei znoko Mlt.
| refl. prk.: Mužikas ažsivė́lęs – ir pekloj nebus baisu Mlt.
9. refl. tr. susitrinti (pūslę): Užsivė́liau pūslę Lp.
ǁ atbukti: Ažsivė́lė peiliai, kirviai Ds. Itiem krūmam škada ir kirvio, bo tik te ašmenys ažsivel̃s Grv.
10. pasidaryti netvarkingam, apsileisti: Užsi̇̀velia vyrai (nedirba žiemą) Lp. Ag, mergom būdama da regis greitesnė buvo, ale, matai, kai išteka, tai užsi̇̀velia Ds. Kada buvai prijunkęs [dirbti], o dar̃ užsivė́lei Lp. Šitokion draugėn žmogus tik užsi̇̀veli Krkš.
ǁ aptekti (darbais), užsikuisti: Ažsivė́lę darbais anys Klt.
11. refl. užsilikti: Užsivė́lė knygos lig šių laikų Šts. Ana užsivėlė viešėti, ta šavalka J.
12. tr. Ukm užsklęsti: Užvélk duris su velke Dbk.
ǁ kietai užrišti, užveržti: Užvélti mazgą NdŽ.
13. išleisti dujas (iš žarnyno), orą sugadinti: Katras teip bjauriai užvė́lėtav, kaip katę į pelinus? Slnt. Jau čia tu užvė́lei, ir žadą trauka Ggr.
◊ kul̃ką užvélti iššauti: Jam kul̃ką ažvė́lei i daugiau nieko tokiam žmogui Str.
nagùs (kam) užvélti sugadinti gyvenimą: Tokia netikus jo pati, tik nagùs žmogui užvė́lė Rdm.

darýti, dãro, dãrė
1. tr. gaminti, dirbti (konkretų objektą): Tas senis viską – ir ratus, ir kubilus dãro Gs. An marių darė (statė) namą Dglš. Šieną grėbiau, glėbius dariaũ Prng. Šiandie darýsim durpes Rdm. Pas mano tėvą dãrė sūrį Vlkv. Žagrele ariau, vagelę dariaũ Rdm. Mūsų daržas nedarýtas dar Skr. Lovelę dariau JD643. Pats pušį kirtau, laivužį dariau JD15. Iš žiedelių … padkavėles darė VoL436. Vasarą bitės daugiaus motynų daro S.Dauk. Liepynas … žiedais bites penėjęs, saldų medų dãręs, ligas visas lietuvių su prakaitu varęs A.Baran. Šeškas alų darė, žvirblis misą maišė RD20. Lizdą darau SD61. Raukšles darau SD52. Sieksnius dãro (malkas krauna į sieksnius) OG139. Duobę darai̇̃, idant ing ją įlįstumbei DP200. Christe, kuris mus žmones ranka darei tava SGI44.
^ Girio[je] gimęs, mieste darytas, ant rankų verkia (smuikas) Sch64.
| refl. tr., intr.: Jis pats dãrosi ratus, neperka Rm. Žadam darýtis alaus šventėms Jnšk.
| Sviestui nesidarant, reik įdėti adatą Pn.
ǁ megzti, nerti: Darýt lengviau, nei ardyt Dsn. Par sodelį vaikščiojau, pančekėles dariaũ Brsl.
ǁ refl. atsirasti: Birželio mėnesį dãrosi kokios musytės Dbg. Kunkalai darosi vandeny SD4. Jis išmanė, iš ko darosi rasa, debesys, lytus Tat.
2. tr., intr. K dirbti, darbuotis: Dãrom dãrom, ir jokios naudos nėra, tik iškada darbo Rod. Darbo nedaraũ ir čėso neturiu Prng. Daugiau šneka, bet nieko nedãro Plv. Ką tu čia darai? Slč. Jis to nedaro, ko an svieto nėra (visų galų žmogus) Lp. Ne velnią darysi, reiks dirbt Sdk. Ketverius metus an traktoriaus dãrė Brsl. Anas kriaučium dãro Brsl. Tu nemoki darbelių daryti KrvD179. Tegidãrai tatai, ką tas aklas dãrė DP106.
ǁ vykdyti, atlikti; ruošti, kelti (ppr. junginyje su abstrakčiu daiktavardžiu, kuris nusako konkrečią veiksmo reikšmę): Dirbami daiktai, daromi dalykai FT. Šiandie vakaruškas dãro Pn. Subatvakariais jie šokius dãro Gs. Kad viską išvalgai, tai pagadą darai̇̃ Gs. Jie žada daryti mainą (kitas kito seserį vesti) Rdm. Kam tiems vaikeliams daryti badą (kam alkinti juos) Lnkv. Darysiu aš tau smertį Švnč. Nebijok, aš nieko blogo nedarysiu. – Aš ir daroma nebijau Skd. Vaike, jei nori, daryk prapuolimą (bėk)! Alk. Toks būrelis lytaus šienui nieko nedarys (nekenks) Vvr. Tas šuo niekam nieko nedãro (nepiktas) Vvr. Neik, nė kelionės nedaryk Pc. Kad jam bus maža pinigų, tad nė žygio nedarys Žem. Jo ir kalba darė didelio įspūdžio klausytojams J.Jabl. Tenedãrai to, tenežada kitam, ko negali padaryti J.Jabl. Arielka sveikiems ligą daro rš. Vaidą daryti, kerštą daryti B. Atakes jis man daro (keršija) B. Jei patinka mergelė, daryk greitai vestuves M.Valanč. Su tom savo šnekom ma[n] tik sarmatą dãro Vlkv. Kaip paseno [šuo], naudos jokios nebdaro S.Dauk. Mažiukai arba snaudžia, arba, vienas kitą pešiodami, juokus daro Sz. Ten pat buvo ir visų aukščiausias sūdas, kuriame teisybę darė (teisė) S.Dauk. Kuris daro valią tėvo mano, tas įeis į karalystę dangišką I. Tarnai mano mylimi, nedarykit man melą BsO18. Kad eina per jomarką, jam visi taką daro Tat. Jis nė vienam netiesos nedarė BPII421. Galą darau (baigiu) SD42. Turgų darau (kainoju) SD23. Atstokit nuog manę, kurie darėt piktybes MP139. Darbai mūsų pikti žalos nedãro DP217. Palaiminti pakajų dãrą DK103. Šią dieną pergalėjimo atminimą dãrome DP486. Daro valią tėvo mano DP570. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios DP510. Išklausyk mūsų meldimą, kurį tavęspi darome PK21. Tenedãrai jo neprivalumi DP255. Du tiktai daiktu nemidaryk BBJob13,20.
| Dãrantieji dalyviai (participia activa) Jn.
^ Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigėravimo VP11. Kas tau nemalonu, ir kitam nedaryk B.
| refl.: Naktys jau šaltos dãrosi Pc. Akyse tamsu dãrosi Gs. Pikta dãrosi, žiūrint į tokį darbą Ėr. Kas tau dãros, kad toks išbalęs? Vvr. Nuo tų grybų man net pikta dãrosi (verčia vemti) Rdm. Pati nežinau, kas man darosi J.Jabl. Baisus daiktas, kas dãrėsi per muštynes! Pn. Niekas nesidãro – vežimas nė iš vietos! Rm. Šienui pašaly nieko nesidari̇̀s, neužlis Trgn.
| Rodos, ir tėvas numirė, reiktų rėkt, ale ji nieko nesidãro (neliūdi) Jrb.
ǁ veikti, elgtis: Nėr ką darýt, reikia eit Rm. Nebeliko kas jam bedarýt Grž. Tu vis ką nors darai̇̃ atbulai: ne taip, kaip visas svietas Lkč. Nėr kas jam darą Dglš. Jis man ant keršto taip dãro Ėr. Visi dãro teip, kaip randa užaugdami dãrant Skr. Ką aš dabar darysiu, kur pasidėsiu? J.Jabl. Nieko nedarýsi – vėlu Sdk. Motinyte, kam barei, kad tu pati taip darei̇̃ Rm. Prieš savo sąžinės nepakajų darydlavo (darydavo) MT174. Atleisk jiemus, jog nežino, ką darą DP172. Ar nedera man, ką noriu, darýt DP93.
^ Dãraime kaip reikia, ne kaip norime J.Jabl. Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris B. Kaip reik, taip daryk, kito neklausyk Grk. Ką jaunas papratęs, tą senas darysi Prk. Ką dabar darýsi, gyvas į žemę neįlįsi Grž. Ir darýk ką dãrąs vargšas žmogus! Nm. Daryk ką darydamas, žiūrėk, kaip galas išeis Sln. Daryk mandriai, veizėk galo VP11.
3. intr. dėti, skirti: Nemoku rašyti, nemoku skaityti, mane karalium nor daryti J.Jabl. Daro mus vaikais šviesybės Mž182.
ǁ tr. teikti kokią išvaizdą, pavidalą, būklę, versti: Ant mėnesio matyti juodų taškų, kurie daro jį panašų į žmogaus veidą J.Jabl. Už nieką … daro žmogaus darbus ir gyvatą Mž133. Dãro juos kurčius DP118. Velinas daro žmones nužemintus SPII47.
| refl.: Iš žiemos vėl vasara pradeda darýtis, šalčio to nėra Pš. Iš vaikų darosi piliečiai J.Jabl. Darais tikra kaimos kiaulė, da ir pabalnota Iš.
4. refl. dėtis: Audėja dãros, o austi nemoka Šts. Jis dãrės numirėliu J.Jabl. Ansai, kuris dãrės numirusiu, … iž tiesos numirė DP459.
5. refl. impers. rodytis: Man dãros, šiandien bus lietaus Krok. Dãros, aš ten nelabai išsigandau Lp. Dãrėsi, galo nebus visokiem tąsymam Sn. Man tep dãros, kad nėr ko čia juoktis Krok.
6. tr. dėti, rinkti, kaupti: Daraũ pinigus arkliui pirkt Sld. Dabar iš visko – ir iš to pieno dãro pinigus Gs. Mokesčiai išmokėt, tada jau darýsiu tau ką nors nupirkt Ut. Trys auksinai dãro dorelį KI144.
| Lietuvių padermės tautą darė kelios giminės A.Janul.
7. tr. doroti, valyti: Žmonės jau vasarojų dãro Ds. Nei aš dariaũ nigdi cibulių, neiniek Trgn. Eik daryt kopūstų Lp.
8. tr. rengti, vilkti: Kam taip šiltai vaiką darái? Grg. Darýk vaikus, o tujau išvažiuojam Šv. Drabužiais išeiginiais darė S.Dauk.
| refl.: Jau laikas darytis Slnt. Vyrai darosi milo sermėgomis M.Valanč. Kailiais meškų, lūšių darės S.Dauk.
ǁ dėti luobus knygai, rišti: Jis čia knygas daro J.Jabl.
9. tr. kimšti, dėti: Pjausim kiaulę, darysim vėdarų Grg. Liuobam kelbesus darýti ir į žąsies kaklą Grg.
^ Vaito maišą darýk, darýk kaip vėdarą, o visumet tuščias S.Dauk.
10. tr. raišyti, valyti: Ar dabar žuvis darýsma? Trgn. Ragana veršiuką papjovė, o podukrė žarnas dãrė Dkšt. Žuvelę dariau, rankas mazgojau JV1031.
| Kol niekas grybų nedãro? Mlt.
11. tr. kastruoti: Vasarą arklį darýti nesveika Slnt. Dãrė arklį, ir nudãrė (padvėsė) Trk.
12. tr. dažyti; tepti: Ji gijas daro J.Jabl. Skirpsto žievės sukaištos siūlus geltonai dãro Dr. Milą juodai darýsim Dgl. Varnelaitis … juodas nedarytas JD30.
| refl.: Prasta buvo dažyvė, kelnės dãros [sušlapus] Grg.
13. tr. gerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), pramesti, baltinti, riebinti, gardinti: Ar darei̇̃ kruopas? Jei nedarei̇̃, uždarýk Skr. Kas čia do valgis – nedarýti barščiai Snt. Sriubą ar nedarytą valgysim? J.Jabl. O galvijams vargstantiems, neturėdami pradų, iš bėdos pietums nedarýtą pašarą duosim K.Donel.
^ Kur mūsų nėra, ten veršiai midų geria, o kad mes nueinam, tą pačią putrą nedarytą srebiam PPr63.
14. tr. prk. apgauti, sukti, vogti: Ir juos gerai dãro: perniai aviną pavogė, šiemet ratus Trgn.
15. intr. euf. dergti, teršti: Kad tu po savim darýtai! Arm. Čia ėda, čia dãro Vlkv.
16. tr. skirti: Kap ėmė darýt [bites], tai visas nudarė (pragaišino) Lp.
17. tr. verti (langus, duris): Darýk duris, vysiu šunį laukan Rm. Darýk duris, nešaldyk gryčios Ėr. Langų nedãro (neatidaro, neuždaro) J.Jabl. Vienąkart jušką dariaũ, tai kad dribau žemėn Kp. Skrynias darýsi, drobes rėžysi Grš.
^ Be reikalo darai kūtės duris, kad vagys išvogė jau arklius VP9.
ǁ vesti į patalpą neišleistinai: Vasarą mes gyvolius į tvartus dãrom Up.
18. tr. Šts ištaisyti (šautuvą).
◊ ãlų darýti Lp rėkauti, triukšmą kelti.
gãlą darýti (darýtis)
1. nerimauti, nekantrauti, triukšmą kelti: Saulė leidžias, jau vakaras, namie tėvas galą daros LTR(Kp). Vištos galą daro, kad neduodi grūdų Arm.
2. žudyti: Rėkia it galą daromas J.Jabl.

galùs darýtis labai išgyventi, graužtis: Jis galùs dãrosi Gr.
ganà darýti; SD38 bažn. atsilyginti.
ne ką̃ dãrąs geras, nieko sau: Liežuvėlis ne ką darąs, tik žmogus niekam tikęs An.
antdarýti (ž.) tr. truputį pagerinti viralą uždaru, prabaltinti, pariebinti: Antdarýti viralą negalėjo gavėnioj nė su parūgoms Lnk. Antdaryti kopūstai yr, kad pradaras nepriverda, o kad priverda, vadinas pradaryti kopūstai Šts.
apdarýti tr.
1. didumą darbų nudirbti, apdoroti: Eik tu mano darbus apdarýk Lp.
2. apdoroti, apvalyti: Jau ir anys vasarojų nuo laukų apdãrė Ds. Kad apdarýt šienas šiąnedėl! Sdk. Apdaryk truputį šalines, rugius ryt vešme Mlt.
| refl.: Su šienu nebe vargas – apsidãrėm Ds. Pati apsdarýk, tada mañ tvarkyk Trgn.
ǁ apgenėti, apipjaustyti: Visus kopūstus apdaraũ Lp. Apdarýk šį ėglį, ir bus geras botkotis Lš. Apdarýk burokų, pamerksma Skdt.
3. aprengti, apvilkti: Apdaryk aną, kad nesušaltum J. Apdarýk vaikus šiltai – gal susirgti Tl. Įvedė grakščią mergaitę, baltai apdarytą S.Dauk. Pasirodė raitelis, šarvais aukso apdarytas S.Stan. Nuplyšusį apdaryk, pakeleivingą į namus priimk P. Karališkomis drapanomis būtų apdarytas BBEst6,8.
| Sodas pėroms apdarytas N.
^ Maža maža panelė visą svietą apdãro (adata) Prk.
| refl. tr., intr.: Apsidãrė kitus drabužius Plng. Apsidarýk storiau, neišvažiuok kaip išplaktas Pln. Lietuvininkai buvo tautiškai apsidãrę Grg. Lig šiol esu pavalgęs ir apsidãręs Šv. Motynėlė gulėjo lovoj apsidariusi Žem. Į kiemą įėjo svečias, juodai apsidaręs LzP. Moteriškės apsidariusios striupkėmis M.Valanč. Plonai buvau apsidaręs BM289.
| prk.: Ir aš apsidarydavau savo teisingumu kaip apsiaustu SkvJob29,14.
ǁ aptaisyti; papuošti: Visi kareiviai ginklais apdaryti I.
| Apdarau auksu ką SD228. Sienas marmuru apdarau SD332.
ǁ Gs įrišti (knygą): Papuoštos visos [knygos], puikiai apdarytos A1884,337.
4. apdažyti: Apdãrė juodai siūlus Lzd.
apdarýtinai adv.: Audimą išaudžiau apdarytinai, t. y. kurį reikia dažyti J.
5. euf. apdergti, apteršti: Vaikas apdãrė motinai sterblę Ukm.
| refl.: Apsidãriusį vaiką apkuopė Grž.
6. prk. apgauti: Vienas neik pirkt, ba apdarỹs Slk. Apdãrė mergą, o dabar neima Ktk.
| Šiąnakt juos apdãrė (apvogė), tik sienos paliko Ds.
atidarýti
1. intr. atidirbti, atsilyginti darbu: Kaip darysi, taip būs atdarýta Vž. Metus darysi ir atadarýsi man ažu kumeles Brsl. Gerai padarei, tai blogai atdarỹs Ad.
2. intr. padaryti kaip buvę, atitaisyti: Padariau tai padariau, ale kap atdarýt? Arm. Jei moki padaryt, tai mokėk ir atdarýt Nč.
| refl.: Žmogui greita pasdaro, tik negreita paskui atsidãro Str.
3. tr. SD213, R39, K atverti (duris, langus …): Brązgina duris, kad atdarytum J. Atidarýkit duris, išvarykit šunis Plv. Atadãraite dureles! Dglš. Ir guli langu atdarýtu? Slnt. Žirgeliai pakinkyti, varteliai atdaryti D36.
| Anryt tvartą atidarė, tas šuniukas pabėgo BsPIV283. O paskui atdarė krepšį, sako: „Visi į krepšį“! BsPIV25. Klambenkite, ir bus jumus atadaryta DP220.
| Sena sula atdãrė vidurius kiaurai Šts.
| prk.: Kas atidarys sąžinę vienai mažai nuodėmei, per tą skylę sprausis ir kitos Sim.
^ Atdãrė Dievas savo daržinę (apie pavasarį pradedančią želti ganyklą) Grg. Atidara burna smirdi LTR(Zp). Be kojų, be rankų – vartus atidaro (vėjas) LTR.
| refl. tr., intr.: Durys atsidãrė, ir priėjo šalčio Ėr. Jis ima tą grabą atsidãro Vlkv. Kapšiukas atsidarė ir davė visokių jam valgymų BM133. [Žemė,] kiaurai atsidarius, prarijo tūkstančius piktadėjų Tat. Atsidarė akys, pamatė savo miestą BsPIV189.
| prk.: Darbo žmonių vaikams plačiai atsidarė mokyklų durys (sov.) sp.
^ Kai prisėdau prie šalelės, rodos – dangus atsidãrė Lp.
4. tr. prk. pradėti: Susirinkimą atidarė kolūkio pirmininkas (sov.) sp. Kalba atdaryti susirinkimą LL304.
ǁ refl. prasidėti: Kai kada iš šitų mažųjų debesiokų atsdãro liūtis Trgn. Vėl linksmybės ir grožybės dėl jūs atsidarys LTR(Snt).
ǁ įsteigti, pradėti veikimą: Krautuvę atidarė rš. Atidaryta paroda rš.
| refl.: Atsidarė dar dvi mokyklos kaime J.Avyž. Spauda atsidãrė [1904 m.] Nm.
ǁ suformuoti: Apskelb anie žodžius, bet tu nuomonę atidarai M.Valanč.
5. tr. Ml atšipinti: Britva atdaryta visai nepjauna Švnč.
◊ aki̇̀s atidarýti padaryti protingą, suprantantį, daug žinantį: Tavo kalba man akis atidãrė Jnšk. Jam jau akys atidarytos – moka skaityti, rašyti rš.
ãkys atsidãrė pasidarė protingas, daug žinantis: Jau po čėsu jam atsidãrė ãkys Slm. Nenumirsite suvalgę, bet atsidarys jums akys, it dievai būsite žinantys gerą ir piktą M.Valanč.
bùrną atidarýti
1. kalbėti: Koks tas vyras, tas Adomas kvailas! Burnos nemoka atidaryti I.Simon.
2. bjauriai, daug kalbėti, plepėti: Kad atadãrė bùrną, net baisu klausyt Ds. Neatidariau burnos, nesiskundžiau brš.

kišẽnę atidarýti turėti išlaidų: Akių neatidarei – atidarysi kišenę PPr161.
nasrùs atidarýti kalbėti: Atdarysiu nasrus mano prilyginimuose BtMt13,35.
ši̇̀rdį atidarýti tapti atviram: Tau tik vienai nebijau savo širdies atadaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti J.Bil. Ne kožnam žmogui teatidaryk širdį tavo, bet išmintingam M.Valanč.
įdarýti tr.
1. SD403 padaryti, padirbti, įdėti: Paties viskas (grindys, langai, baldai) įdarýta Lp. Paveikslai rėmuose įdarýti Brt.
| Jau man durniaus neindarýsit (kortuojant) Lp.
2. refl. pasidaryti, tapti: Diena graži įsidãrė Pls. Dabar viskas kitap insidãrė Klvr.
3. sutaisyti, sudėti: Koks jos kraitis įdarýtas! Brt.
4. aprengti, išpuošti: Jų vaikai visi įdarýti Brt.
| refl.: Kad įsirėdė, kad įsidãrė – negali nė pažint Gs. Atėjo jo merga labai gražiai įsidãrius Brt.
ǁ išdailinti: Vienas mūras buvo tep puikiai indarýtas Azr. Ot gražiai indãrė langines Kls.
5. pridėti, įkimšti: Įdarýti į vėdarą minklę J. Aš turiu vieną stiklą, įdarýtą mėsos Vlkš. Antiena įdarýta Vlkš. Mėsą galima įdaryti, t. y. į gaminio vidų pridėti paruoštos daržovių, grybų, kepenų ar kitokios masės rš.
6. (germ.) įmarinuoti: Į rūgpyvę įdaryti agurkaičiai pelėti pradeda Kel1881,93. Ji dar spėja vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti prš. Įdarýta žuvis KII46.
7. išsidažyti, nusitepti: Kalvėj ir abrūsai suodžiais indarýta Ds. Smalon ranką indariaũ vakar Rod. Jūs čebatus indarýsit Pls.
| refl. tr., intr.: Įsidariaũ marškinių rankovę Srj. Vaikščioja visas įsidãręs, nė nenusiprausia Nmn. Insidaraũ ir nosį, ir burną tuom didžiuliu šaukštu Pls. Ot sutra boba: ana labai insidãrius Arm. Insidariaũ rankeles in geltonus linelius Nč.
išdarýti tr.
1. SD191 padirbti: Išdãrė mažesnius metrikus Lp. Kaune yra išdarytų (pastatytų) baisių namų Plv.
| refl. tr.: Išsidãrė popierius (dokumentus) Lp.
ǁ paruošti: Liepė išdarýt pietus Alv.
| refl. tr.: Tų vaistų išsidarýkit, smoką duoda gerą Pgg.
2. padaryti, atlikti, nuveikti: Užsimojo labai plačiai, o dabar nieko neišdaro Brt. Tu tę vienas nieko neišdarysi! Lp. Palauk, ne tiek aš tau dar išdarysiu! S.Dauk. Vytautas užmiršęs nedorybes, sau išdarytas S.Dauk.
| Tegu pyksta – nieko neišdarỹs! Gs. Nieko neišdarysi, reiks duot Ppr.
ǁ erzinančiai elgtis, išdykauti: Susiėję ko jie neišdãro! Gs.
3. išauginti, pataisyti, atkutinti: Žalia žolė tai greitai išdaro arklį Lp.
| refl.: Nedidelis buvo, ale kad išsidãrė arkliukas! Lp. Jis pirma buvo apkiautęs, dabar jau išsidãrė Lš.
| Iš dirvonų išsidarė gera žemė Alv. Graži diena išsidãrė Lp.
^ Išsidãrė kap šuva po metų Alv.
4. išvilkti, išrengti: Kratant aną buvo plikai išdãrę Grg.
| refl.: Kazimieras buvo išsidãręs po marškinių Plt. Ant pliku suolu ar žeme neišsidaręs gulėjo M.Valanč.
5. išpuošti, ištaisyti: Kad išdãrė, net miela pažiūrėti Snt.
| refl.: Jonas kad išsidãrė, tai nė pažint negalima Mrj.
6. išvalyti, išraišyti: Žarnas išdarýk J. Išdarýtas lydys, gali kept Ktk. Ir vištą reikia mokėt išdaryt Ds. Pirštas tvinksta, nežinau, kaip ir kiaulė reiks išdaryt Sdk. Gavau grybų, tai, jei turi laiko, maž išdarysi? Km.
| refl. tr.: Pasiskerdėm peniukšlą, išsidariaũ žarnas ir susidėjau dešrų Š.
7. J iškastruoti: Drigantuką išdariáu Kal. Pakviesk žmogų, tegu išdarỹs paršus Srv. Visus gėriukus reikia išdarýt, tik vieną palikt veislei Jnš. Ateik avinukus išdarýti Užv.
8. išdažyti, ištepti: Kad vakar girioj išdariaũ žiponą, kad baisus pažiūrėti! Alk.
| refl. tr.: Kur tu tep visus kelnių galus purvynu išsidarei? Al. Vaikeli tu baltasai, kurgi tu visas šitep išsidarei̇̃? Švnč.
9. išgadinti, išniokoti: Kiaulė bulbas išdãrė Dkšt. Kumelė jau darže, jau bus kopūstus išdãriusi Kbr. Kiaulės avižas išdarė Rod. Kad išdãrė mano pievą arkliais! Nč.
ǁ išplūsti: Dėdė piemenis kad išdãrė, tai išdãrė! Vlk.
10. išskirti, iškelti: Ant kolionijų išdãrė Lp.
◊ garánkštes išdarýti gerai prisivalgyti, prisikirsti: Nu, jau dar išdarýsim garánkštes! Lp.
nudarýti
1. tr. padaryti, padirbti: Su juo kas rytas, kas vakaras tarės, kas bus šiandien darytina ir kas jau yra nudaryta Vaižg. Kas nudaro tą midų – tai gardus Rmš.
ǁ refl. tr. nusimegzti: Pančekas storas nusidariaũ Rmš.
2. tr., intr. Krš prastai padaryti: Jau tu visai nudarei̇̃ Jrb. Visai nuo koto (prastai) nudarei̇̃ tais klumpes Gs.
3. intr. pasielgti: Kaži kap nudarỹs – gal parduos Gs.
4. refl. impers. pasirodyti: Jam nusidãrė, kad sakė Lp.
5. tr. nuvalyti, nudoroti: Nudãrėm jau visą vasarojų Slk. Ar jau daržus nudãrėt? Trgn. Palikau stalą nenudarýtą, tai katės perdien ir laipioja Sdk. Jiemus kelią viešą praskint ir gražiai nudaryt AK5.
ǁ nugenėti: Dar šiandien visų burokų gal nenudarýsim Ds. Šita vyšnia jau nurinkta, nudarýta Skr.
6. tr. nurengti, nuvilkti: Drabužius nudaryk nuo žmogaus J. Vaikas nori eiti gulti, nudarýk Mžk.
| refl. tr., intr.: Dėl ko tu nenusidãręs atgulei į lovą? Skd. Reikia, nusidarius drapanas, bristi BsPII145.
ǁ nudengti, nuvožti: Staiga įėjęs kūtėn, nudaryk žvakę, ir pamatysi laumę LMD.
ǁ refl. nusigiedrinti: Nusigaidro, nusidaro SD412.
7. tr. nuvalyti, nuraišyti: Nudãrė visas didesniąsias žuvis Ktk.
8. tr. prastai iškastruoti: Tokį puikų kuilį nudãrė, dabar gaunam ėsti smirdančią kuilėną Vkš.
9. tr. SD85 nudažyti: Dažyvėse nudaryk gijas J. Ar jau nudarei̇̃ kiaušinius? Brž. Nudariaũ milelį, tai kai pirktinis Kp. Man apsiavimas nudãrė kojas Km. Aš gijas, vilnas, milą greitai o pigiai nudarau LC1884,21. Vynas žolėmis nudarýtas KI711.
| prk.: Gražią savo šlovę kaip suodimis nudãrė BM445.
| refl.: Dariáu juodai, nusidãrė pilkai Grg.
10. tr. nubaltinti, nuriebinti, pagardinti: Valgį taukais nudarýti, uždaryti KII364. Valgis jo kasdien tikt menks ir menk nudarýtas K.Donel.
11. tr. Lp sugadinti, pragaišinti: Žąsys visą miežių lauką nudarė Krok.
12. nusidergti: Nubėgo nusidarýt Grš.
13. tr. nuverti: Nenudarýkiat rankos, duris bedarinėdami Šts. Patrauk pirštą nu durių, galiu nudarýti Vkš.
| refl. tr.: Nusidarė pirštus su durimis Šts.
padarýti
1. tr. padirbti, pagaminti (konkretų objektą): Reikia kultuvė padarýti Zt. Padarysiu vaikams sūpynę Kt. Padarýk avimi kratinio Rdm. Padãrė sūrį kap kelmą Arm. Galėsime daugiau sviesto padarýti Ėr. Aš jau pusryčius padariaũ, eikit valgyti PnmA. Padarýk ką nors valgyt Gs. Gerai naminis audeklėlis, ale kad sunku padarýt Sdk. Jis išmanė, iš ko bitutės medų padaro Tat. Padarė alutį iš miežio grūdo JD593. Tai mes … padarytum liepos suolelį TŽI296. Padarė jai visus rūbus saulės LB157. Žmogus padarė skylę per lubas BsPIV34. Namai pastatyti, padaryti SD20. Ir jūs karalyston, jumus padarytona, kitaip neįtilpsite, tiektai per vargus DP499. O pirm Adomą rojuj padarė PK119. [Sėkla] užaugus padarė vaisių SPI338.
| refl. tr.: Ar daržo turit kiek pasidãrę? Brt. Reikia pasidarýt tabako žiemai Skr. Jau viską galiu dirbti, tik duonos negaliu pasidarýti Rdm. Pasidariaũ rūgšties barščiam Ėr. Žiburį pasidaryti N. Pasdarýsiu ratus OG380. Padarykis akmenio peilius BBJoz5,2. Paskui jie iš to tuščiojo girios pleciaus pasidarė dirvą Sch242.
ǁ refl. atsirasti: Kur žemė išpyna, ten pasidaro versmė J. Kaip pasaulis galėjęs pasidaryti iš nieko? Blv. Karalaitei pamojus, pasidarė tiltas, ir jis perėjo MPs. Ižg daugio akmenų … padarosi kalnas aukštas DP505.
^ Kala be kaltelio, kerta be kirvelio – tiltas pasidaro LTR. Skylė ir nedaroma pasidaro J.Jabl.
ǁ išmegzti, nunerti: Vieną virbalą padariaũ Dsn. Be virbalelių nemožna pančekelių padarýti Brsl.
| refl. tr.: Tegu pats pasdãro [kojines] Dsn. Pasdariaũ pirštines an žiemos Švnč.
2. tr., intr. R įvykdyti, atlikti, suorganizuoti (dalyką, reikalą, darbą): Jis man sarmatą padãrė Rm. Padarýk man tą loską Ėr. Palūkėk, aš tau padarýsiu gyvenimą (kad gera būtų gyventi) Dglš. Audekle padãrė ožką (klaidą) Klt. Poilsį padarýt prašo Vlkv. Šiandie padarýsim [rugių pjovimo] baigtuves Pc. Kiek nūnai kelio padarei̇̃ (sukeliavai)? Alk. Mergai vaiką padãrė Dkš. Palauk, aš tau padarýsiu (atkeršysiu)! Plv. Jis padarė įstangą ir atliko darbą J. Nepadaryk man apgaulės J. Ans padarys tau vylį: parodys, o neduos J. Nekoks lietus – tik rasą padarė (truputį palijo) Pc. Lytus badą padarė M.Valanč. Džiaugėsi man tokį netikėtą džiaugsmą padaręs Žem. Padarėm dar vieną kelionę kartu dangum apie saulę žvaigždėtu ratu V.Myk-Put. Dėlei tuščios baimės padarei niekus Blv. Ei tu padarei močiutei gailestėlį, ei tu padarei tėveliui rūpestėlį JV938. Kam didelę baimę padarýti KI1. Maž padarýsime (išgersime) po vienai OG380. Karalius pašaukė senatas padaryt dekretą LB243. Žinią padarau R5. Pažįstamą padaryk man kelį, kuriu vaikščiosiu Mž479. Aš padarysiu atilsį jumus BtMt11,28.
| Padaromasis (reiškiantis darymą) veiksmažodis J.Jabl.
^ Kad padãromai nėr, nepadarýsi Plt. Gerai padarýsi – sau rasi, blogai padarýsi – sau rasi Rm. Vienas turgaus nepadarysi Tsk. Jeigu nenori padaryti žmonėms juoko, būk tuo, kuo gimei Blv. Ką boba padarỹs, tą ir velnias nepadarỹs Ds. Lengva pasakyti, sunku padaryti Sim. Kaip tarė, taip padarė Sim. Padarysiu, kad nė lapė nelos PPr398. Ką gali padaryt šiandien, neatidėk ant rytojaus PPr43. Padarė tai padarė: šuva kumelį, o kumelys vaiką! (iron. sakoma, stebintis iš paprasto dalyko) Ds. Gražiomis kalbomis darbo nepadarysi TŽV599.
padarýtinai adv.: Ką idant padarytinai (tikrai) apturėti galėtų brš.
| refl. tr., intr.: Tokia pasidãrė nelaimė – karvė krito Ėr. Su tuo vaiku tik bėdos pasidariaũ Gs. Ale pasidaręs stebuklas – ugnis užgesusi Blv. Ką pirštam pasidarei̇̃? Pc. Kas tau pasidãrė, kad toks išbalęs? Ėr. Pasidãrė tamsu Krn. Bėda pasidãrė Zt. Per tą jomarką pasidãrė baisi košė (susigrūdimas) Vlkv. Daug liesesnis pienas pasidãrė Kl. Kai prašvinta, tuoj diena pasidãro Jnšk. Pirtį pasidãrėm (pasikūrėme), išsimaudėm Trs. Pirty man negera buvo pasidarę Jnšk. O kap šalta pasidãrė! Vlkv. Šituos vargus ir jūs galit sau lengvus pasidaryti J.Jabl. Garbę pasidaryti N. Tuomi sau dvigubą naudą jie pasidarė K.Donel1. O kiek ten mažų vagysčių pasidaro, kas gal suskaityti Sz. Jam nuobodu pasidarė J.Jabl. Iš to man liga pasidãrė KII314. Pasidarė kruvina karė Tat. Jis iš didžio turto nieko nepasidãro KBI13. Baltrau, žiūrėk, kas mano meitėliams pasidarė! MPs. Kaip pasakė, taip ir pasidarė BM33. Pagidarykis teipag tu kaip nekaltas paukštelis MP329.
ǁ pasielgti: Ką tu padarysi: dirbt visur reik Pš.
^ Padarai su manim kai turkas (barbariškai) N.
3. intr., tr. paversti, paskirti, uždėti: Tėvas jį žmogum padãrė (išleido į mokslus) Ėr. Gali padaryti ubagu visam amžiui Blv. Kurpium tėvui jo nepavyko padaryti P.Cvir. Padaryk mane mokytą ir išmintingą, aš tave turtingą padarysiu J.Jabl. Lygius juos mums padarei J.Jabl. Filistinai juos pamušė ir padarė vergais savo M.Valanč. Ir padarė mus visus tobulus MP134. Kurtinius padarė girdinčius ir nebylius kalbančius BPII366. Mes tą dukterį padarysim gyvą LB189. Ir padarei mane karaliumi vietoj jo Ch2Krn1,8. Padarau, pastatau ką per vyresnį už kitus R154. Dievas gi mano visagalįs padãrai jumus jį malonum Ba1Moz43,14.
^ Ir kvailą žmogų nelaimė gudrų padaro LTR(Vl). Ir juodą darbą pinigas padaro baltu TŽV594. Iš velnio vargamistros (vargonininko) nepadarysi (apie netinkamą kam žmogų) Erž.
| refl.: Moma pasdãrė egle Brsl. Jūs šitai mokslus einat, žmonėmis pasidarot J.Bil. Gentim pasidaryti N.
^ Benešant i gaidys į aviną pasidãro Rt.
4. refl. impers. pasirodyti: Man pasidãrė, kad šuva, o čia vilko būta Lš.
5. tr. sudėti, sutaisyti, sudaryti: Vienas valakas padãro tris gryčias Vp. Padariaũ dvi tūkstančias Dglš. Nėr iš ko pinigų padaryt Bgt. Rudenį septynis šimtus už sodą padarė Skr. Septynios dienos padãro nedėlę KI144.
| refl. tr.: Ketu aš savo ūkį …, daugiausiai iš pievų pasidarantį, parduoti LC1883,5. Nenuvažiavom į turgų, būtum gal pinigo pasidãrę Srv. Pilnos akys ašarų pasidarė Sz.
◊ gãlą pasidarýti nusižudyti: Kad ne ji, Monika seniai būtų sau galą pasidariusi P.Cvir. Vargšas norėjo net sau galą pasidaryti rš.
kõšės padarýti sukelti sąmyšį, netvarką: Parvažiavęs brolis kõšės padarỹs Srv.
pir̃tį padarýti duoti į kailį, primušti: Padarýsiu aš tau pir̃tį! Rdm.
pérdaryti tr.
1. SD292 perkeisti, kitokiu padaryti: Pérdaryk iš naujo tais duris Gs. Turės eilutę antrusyk pérdaryt (persiūti) Brt. Kalavijus savo perdarys į noragus ir ragotines į pjautuvus CII534.
| Jaunus greitai pérdaro Arm. Jis nori pačią ant savo pérdaryt Brt. Didė yr galybė, … jog žmogų perdaryt ir atgimdyt gali DP255.
2. perrengti, pervilkti: Pérdariau lovą, ligono gulėtą, ir suguldžiau vaikūkščius Nt.
| refl.: Pársidaryk kitais drabužiais Grg. Jos (mergaitės) persidariusios į baltus drabužius S.Dauk.
3. Ds perdažyti: Negražiai gijos nusidarė, reiks párdaryt Grg.
4. perskirti, pertverti: Šitas tvartas reikia pérdaryt Alk. Su perdoriu perdaryk kiaules, kad nesutinka J. Klėtys pérdarytos: viena dėl drabužių, kita grūdam Ps. Pérdaryk avelę nuo teliokų Vj. Argi ir juodu reikės kaip paršelius párdaryti Up.
| refl. tr.: Išsipjoviau lentų ir pérsidariau stubą Gs.
5. atvožti, atverti: Akių nepárdaro ligonas – mirs Šts.
| refl.: Pársidarė abrinelis, ir pabiro saldainiai Štk.
pradarýti tr.
1. menkai, kiek padaryti, pagaminti: Turėjo vyriškieji alaus pradaryti S.Dauk. Pradãrai man sinkesnės malkos prakurti Tvr.
| Pradaryk pirm veido mano kelį tavo Mž511.
| refl. tr.: Prasidãrėm mynei alaus Grg.
2. kiek pagerinti valgį uždaru, prabaltinti, pariebinti, pagardinti: Šiandien baltai putrą pradariáu Kal. Pradarýk valgį su pienu J.
^ Mandagumu puodo nepradarysi VP29.
| refl. tr.: Visą puodą [sriubos] nedaryk, prasidarýkim biskį į bliūduką, ir užteks Skr.
3. praverti: Kad ar duris pradarytumėt – galvą sugaus Sdk. Pradaręs laikrodį, žiūriu rš. Kaip tik pradãrė duris, pro kojas vilkas išbėgo BsPIV172. Aš pradarysiu dainų skrynelę JD569.
| refl. tr.: Žiūri mano mergužėlė, prasidãrius langą Lnkv.
◊ aki̇̀s pradarýti duoti suprasti, atvesti į protą: Pradãrė aki̇̀s anam nelaimės Dr.
pridarýti
1. tr. SD306 pridirbti, prigaminti: Senis per žiemą pridãrė grėblių Rm. Daug alučio pridarýta, giminėlių priprašyta Kp. Daug vogių pridarei̇̃, nemoki arti! Rm.
| refl. tr.: Prisidarė jis šaudyklių J. Prisidãrėm kūlių – bus stogui Rm. Prisirausiu linelių, prisidarýsiu drobelių Vlk. Kad prisidãrė burnoj pernakt kokio gleimo Ds.
2. tr. atikti, nuveikti (dalyką, reikalą): Atėjęs daug juokų pridãrė Rm. Gal jis ant jos pridãrė kokių šnektų! Lp. Vilkas pridaro daug jeibių Blv.
| refl. tr.: Su tais išėjimais tik bėdų prisidãro Gs.
3. intr. pridurti: Čia austa, o čia pridarýta su rankom JnšM.
4. refl. prisidėti: Prisidãro dažniai i velnias prie baugintojų Sdb.
5. tr. daug sudėti, sutaisyti: Ji man pridãrė žolių vaistam Trgn.
6. tr. prikimšti, pridėti: Grobas pridarýtas su žirniais J. Duoda jauniemsiems ir svotbai užkąsti: žąsį keptą, paršą pridarytą JR57.
7. tr. priraišyti, privalyti: Žuvelių pridariaũ pilną bliūdą Ktk.
8. tr. pridažyti: Kad pridarýta verpalų, net tvoros lūžta Ds.
| refl. tr.: Prisidariáu visokių siūlų nėriniams Grg.
9. tr. euf. pridergti, pridirbti: Vaikas kelnes pridãrė Ėr.
| Pilvo pridaryto (apie nėščią) B.
10. tr. priverti: Pridarýk kluono duris Up. Namas pridarýtas, o vištos mato, kur užsikarti Pc. Aš nemiegu, aš tik akis pridarau I.Simon.
| refl. tr.: Pridarýkis langą guldamas Grg.
ǁ refl. tr. darant prisiverti: Šitai prisidariáu sijoną, duris bedarydama Grg.
sudarýti tr.
1. SD176 pagaminti, padirbti (konkretų objektą): Kad sudãrė mumi gražius langus Antanas! Lp. Jau buvo laukai susėti, ežios sudarýtos Lp. Dariau sūrį ir nesudariaũ Brš. Sudarýk gyvuliam pašaro Lp. Sudarýk ko svečiui perkąst Rod.
| refl. tr.: Bitės pačios vašką susdãro Azr.
ǁ sukurti, padaryti: Turėjo rašybos vadovėlį sudaryti J.Jabl. Aktus sudãro pas notarą Mrj.
ǁ gaminant sunaudoti: Jis kitam sudãrė [mano geležis] Lp. Sudariaũ kamuoliuką (iš siūlų kamuoliuko pridariau kutų) Klvr.
2. atlikti, suorganizuoti: Jam buvo jau spąstai sudarýti Brt. Jaunikis nuvažiavęs vestuves sudãrė Lz. Kas sudaro mūsų partijos jėgą? rš. Koncertas nepasisekė sudaryti J.Jabl. Moters susirinkusios pletkus sudãrė Vlkv. Darbas tūlai sudarytas SD332.
| Arkliai dantis sudãrė (užaugino) Lp.
| Anas sudãrė (suvalgė) visą puodą bulvių Dgl.
| refl. tr., intr.: Išūgenau mergą, susdariaũ sau bėdą Brsl. Viską susidãrius, laukė tik pradėt kepti pyragus Brt. Visiem susidãrė juokas Lp.
3. sudėti, surinkti, sukaupti, sutaisyti: Vandenio vos sudarom ant puodų (dėl virimo) Šn. Paskolint tik greit, o sudarýt – sunku Sld. Iš kur čia sudãrius pinigo mokesčiam Sdk. Beraginės kaimą sudãrė Glytas ir Senkus Gs. Šįmet vos sudariaũ sėklą Brt. Kiek metų dabar bus, aš negaliu sudaryt Rk. Valdininkai buvo sudaromi iš bajorų rš. Linijos sudaro kampą Z.Žem. Sudaryti lygtis Z.Žem. Eglės vietomis sudaro ištisus miškus rš.
^ Grūdas prie grūdo sudaro aruodą sp.
| refl. tr., intr.: Susidariaũ vežimuką knygų Kdn. Kalba susidãro iš žodžių J.Jabl. Šių dienų lietuvių kalba yra susidariusi iš senovės tikrųjų lietuvių ir iš sulietuvėjusių sėlių K.Būg. Susidãrė visi ūlyčios vaikai ir nuėjo maudytis Ds. Meškos susidãrė krūvon ir eina per girią Tvr. Susdaraũ visa, kas mano, ir išeinu Sdk. Kai nebus duonos, tai ir trupinius susdarýstat Sld. Susidãrė debesiai, ir lyja Ėr. Susdãrė abu toki OG44.
| Pirma barė, paskui susidãrė (susituokė) Ds.
^ Viena bėda – ne bėda, bet kai dvi trys susidãro, tai ir žmogų suėda Slk.
4. sutaisyti, suauginti: Jei geras pavasaris, tai rugius sudãro Lp.
| refl.: Po lietaus susidarỹs dar geros bulbos Žln. Kolei kas tai menki miežiai, gal paskui susidarỹs Alv.
5. sudoroti, suvalyti, sutvarkyti: Sudarýk šaukštus nuo stalo Vžns. Senelis sudãrė šakeles, sukapojo ir – pečiun Ml. Paėmęs grėblį, sudarýk šieną nuo tako Km. Ar jau sudãrėt vasarojų? Trgn. Ūkininkui vargas, kol naudą sudarai̇̃ – kluone jau ne bėda Slk. Sudarýk (sudėstyk) gražiai skarą ir padėk Ds. Sudãrai plaukelius, subraukai, tai galvelė bus kap aguona Tvr.
| refl. tr., intr.: Šiemet labai gražiai šienas susidãrė Ds. Susidarýk savo kojas – patiesei per visą gryčią! Ds. Pabarėm katę, tai imta ir susidarýta (pasiimta) vaikai nuo pečiaus Ds. Knygeles kelias rado [žandarai] ir susidarė rš.
6. refl. apsirengti, prisivilkti: Storai esu susidãręs Šts.
7. suteršti, sutepti: Paėmė maršką, visą sudãrė, – ot nečiuinėlė Krok.
ǁ refl. euf. susidergti, susidirbti:
^ Sėdi tylėdamas kap susidãręs Brt.
8. sumaišyti: Į jovalą kai sudaraũ žoles, tai kiaulė neėda, o kai lapukus įmetu, tai ėda Skr.
| refl. tr.: Su smetona susidãrė agurką Gs.
9. sugadinti, sudaužyti, sumindyti: Traktoriai sudãrė kelią Ūd. Kad tą staliuką taip sudãrė (sulaužė), tai man jau ir gaila Km. Bernai vakarėly vienas kitą sudãrė Jz. Sudarytas lavonas klaksojo ant žemės rš.
| refl.: Bet susidãrius (sumenkus) jūs toj merga, gal serga? Rdm.
10. visus uždaryti: A žąsys jau sudarýtos? Škn. Reiks kiaules sudarýt Šč. [Ožkikes] sudarėm su kiaulėmis į kūtį JD1513.
| Mūsų karves sudãrė (sugrėbė) Žsl.
| refl. tr.: Ant bobų nėr ko skųstis: vištas susidãro Mlt.
◊ dantų̃ (nãstrų) nesudarýti neužsičiaupti (labai kosint, juokiantis): Merga nesudãro nãstrų ir žvingina kap kumelė Rdš. Teip kosti, kad ir dantų̃ nesudãro Trgn.
uždarýti tr.
1. padaryti: Vienam mėlynes uždaro, kitiem ir plaukus nuvaro LTR(Alv).
2. refl. užsivilkti, apsirengti: Verpalų ir drabužių nepažįsta – kad anus speigai virin, kailiais užsidaro S.Dauk.
3. R pagerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), užbaltinti, pariebinti: Uždarýk kopūstus su taukais Jrb. Su uždaru uždaryk strovę, verėną, t. y. druskos, uždaro dėk J. Uždarýtas puodelis iš tolo kvepia Sdk. Reikia pienu uždarýti kruopas Ldk. Pipirais ažudarytas SD248.
^ Gražumu puodo neaždarýsi Ds.
| refl. tr.: Išsiviriau šiandiej bulbų su sunka, ale neturiu kuo užsidarýt Vžns. Gerai kopūstus užsidaryk, bus gardu ir valgyti Brt.
4. R421 užverti: Uždarýk duris, langą Rm. Aždãraite duris – Jonas ateina Lkm. Kai iškūreni, tai uždarýk kaminą Smn. Yra uždaroma skrynia, kad žiurkės neįlįstų Ėr. Tavo tėvas ir skūnės duris uždarydavo, o tu nei stubos durų neuždarei B. Avilio koriai kartais prilimpa prie uždaromojo plautelio J.Jabl.
^ Ir duris uždarius laikas bėga VP18. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas – kojas taisyk M.
| refl.: Jam įėjus, vartai vėl užsidarė MPs. Pasako: užsidaryk, kapšiuk! Kapšiukas užsidaro BM133.
ǁ užtverti, padaryti užtvarą: Uždãrė kelią Gs. Kas gal vandeniui kelią uždarýti? Grg. Skitija uždaryta yr iš vienos pusės mare Juodąja S.Dauk.
| prk.: Kapitalizmas uždaro darbo žmonėms kelią į žinias, kultūros laimėjimus (sov.) sp.
^ Akėčiomis kiemo neuždarysi TŽIII382. Kiemas uždãromas, o žmonių liežuvis neuždãromas Lp.
ǁ užpildyti: Skyles uždarau R247.
| refl.: Rona užsidãro KII382.
ǁ užtaisyti (šautuvą): Nepalik uždarýtos strielbos, dar kas parsišaus! Grg. Gricius, ėmęs strielbą, uždarė su smulkiais šruotais BsPII16.
| refl. tr.: Vaikštinėju papelkiais, užsidaręs šaudyklę Žem.
ǁ atskirti, neleisti būti palaidam, įvesti į patalpą neišleistinai: Reikia arkliai uždarýt tvartan Dv. Per žiemą gyvulius ant šiaudų uždarýdavo (vienais šiaudais šerdavo) Skrd. Gal tu kokį mėnesį grabe buvai aždarýtas, kad toks baisus? Trgn. Aš tokį būrį kiaulių nevaliosiu šerti uždarytas J.Jabl. Širmelis žvengia tvarte uždarytas T.Tilv. Koriūse yra uždarytų ir neuždarytų perų S.Dauk.
| Arklys įėjo vasarojun, ir uždãrė Vb.
| refl.: Arkliai kap užsidãro [į tvartą], šiaudo mažai mato Klvr.
| Tėvas po pietų kai užsidarė savo svirne, taip ir nebepasirodė A.Vien. Karalaitis užsidarė vienam kambaryje BsPIII18.
ǁ pasodinti (į kalėjimą): Daug jų (žmonių) suėmė, uždarė, o kitus sušaudė T.Tilv. Už piktus darbus uždarė į kalėjimą rš.
ǁ užmerkti: Kodėl gaidys akis uždaro begiedodamas? Jrg.
| refl.: Negaliu nė matyti, akys užsidaro [iš neapykantos] Pgg. Jam akys užsidãro KII376. Vokai užsidaro refleksiškai rš.
5. prk. baigti, nutraukti veikimą: Uždarė draugiją rš. Napoleonas I buvo uždaręs jūras (uždraudęs plaukioti jūromis) M.Valanč. Uždarė nes Viešpats visiškai visas gimdyves (sulaikė gimdymą) Ch1Moz20,18.
| refl.: Kai jau užsidarys miške uogos, tada ir aš pasilsėsiu Lkč. Pas Vincienę dabar užsidarỹs vakaruškos, kai ištekės mergaitė Bsg. Daugiau gal jau ir užsidarỹs važiavimas Pc.
ǁ išjungti: Ar uždãrėt radiją, perkūnas trenkė Kair.
6. refl. prk. būti neatviram, atsiskyrusiam: Kaimynai apsiprato su paniurusia, užsidariusia kampininke J.Avyž. Velionė buvo nuo visų užsidariusi, tad ir į kapus ją palydėjo tik visų artimiausieji LzP.
| Užsidarė širdyje savo P.
◊ dùrų neuždarýti nuolat turėti lankytojų: Jam paskolink, tai ir dùrų neaždarýsi Sld.
dùrys neužsidãro nuolat ateina, eina ir eina: Dùrys neužsidãro nuo piršlių Rm. Šiandien pas mus tiek žmonių, kad durys neužsidaro Jnš.
aki̇̀s uždarýti; N mirti.
ãkys užsidãrė mirė: Mano ãkys veikiai užsidarýs Prk.
bùrną (danti̇̀s, kakari̇̀nę, pùtarną, srėbtùvę, tvártą, válgomąją) uždarýti nutilti: Uždarýk bùrną, neaušink be reikalo! Ėr. Uždarýk bùrną, par daug jau! Skdt. Liepa visiems uždarė burnas, apšaukdamas sabotažininko užtarėjais J.Avyž. Vieną kartą uždarýk tą savo kakari̇̀nę, nusibodo klausyti Jnš. Geriau būtų, kad uždarýtum savo pùtarną Pbr. Daug nekalbėk, uždarýk srėbtùvę Jnš. Uždarýkit savo tvártą Lp. Uždarýk válgomąją, gana čia niekus tauzyti Jnš. Nebegal anų (dantų) beuždaryti BM289.
kiautè užsidarýti; sp nesidomėti aplinka, nebendrauti su nieku.

ei̇̃ti, ei̇̃na (ei̇̃ti, ei̇̃ta, ei̇̃ma), ė̃jo (ẽjo)
1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai ei̇̃na riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada ei̇̃na Ds. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria A.Baran. Ėjau ėjau ir priėjau mišką J.Jabl. Variau, bet nej[o] Lp. Ejom rubežių (per valstybės sieną naudos reikalais) Plng. Kasdien ei̇̃davom per tą mišką Pn. Kada [vilktakai] būdavę žmonėmis, eidavę su kitais dirbti J.Jabl. Tai kad ei̇̃na – kiaušinis nuo galvos nenulėktų Pg. Eina koja už kojos – sunku žiūrėti Kt. Jei eini̇̀, tai ei̇̃k ir nepareik Jnš. Kas tę eis – nebėjęs Sdk. Išejom eiti namo ir paklydom Šts. Ei̇̃su, kur akys ves, kur kojos neš Krkl. Namo neisiu ir čia negulėsiu Ds. Kas ei̇̃s ryto ganyt? Rm. Ei̇̃sim namo naktį Kp. Ei̇̃sme, broleliai, namo Ds. Ei̇̃stėt oran? Km. Sakė ans ryto ei̇̃siąs Slnt. Reik man pavalgyt ir ei̇̃t į darbą Pc. Į grybus reikia eiti ankstie Skd. Jau baigdamas eiti sodą išgirdo moterišką balsą rš. Ir buvo tę tau ei̇̃t, kad niekas neprašė Ds. Jau reikia ei̇̃tienai, nebeanksti Ds. Kur dabar aš ei̇̃t (kur man eiti)? Lkš. Ei̇̃na kaip be kojų Vl. Ei̇̃na kaip nesavom kojom Jnš. Ei̇̃na kap girtas Švnč. Eina kap durnius su durelėm Lš. Eina kap vyžus pindamas LTR(Srj). Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B. Pirma eimi SD143. Eitù jaučio pirkti Klp. Kur tu eiti̇̀? Skd. Pirma eita du vyru brš. Jūs eitate keliu brš. Tep ilgai eimù ir galo nerandu Lz. Eimù Gaidžiop (einu pas Gaidį) Zt. Ani ei̇̃ma ir ei̇̃ma krūvo[je] visi nuog vienos selos kiton selon Aru38(Lz). Kudėl neimat večeros? Zt. Pasidėkavojęs klausinėja, kur einąs Jrk44. Kad būtum beeinąs buvęs, niekas tau nieko nebūtų sakęs J.Jabl. Žemaitis, jei negali raitas joti, tad velijąs pėsčias beeitąs, nekaip bevažiuojąs S.Dauk. Vakar ei̇̃nant namo lietus pagavo Rdm. Pamaži ei̇̃damas nepavargau Gs. Ei̇̃damas eik (jei eini, tai eik), ko čia dairais! Slm. Keliu ẽjint (eidamas) sutikau ubagą J. Eindamas parpuolė po sunkybe brš. Ar regėjai porą žmonių eidamų̃ Lz. Eidami̇́em vyram prie jaunosios per veselijas reikia dainuoti J. Čia kelelis pėsčių einamas (takas) J.Jabl. Durys visiem ei̇̃namos (visi gali eiti) Pc. Ei̇̃čiau aš sodan Ds. Sėsčiau nuo žirgelio, ei̇̃čiau į darželį LB16. Ei̇̃čiau lauką pažiūrėti, katras vėjas pūtė JV315. Imčia plieno dalgelę, eičia šienelio pjauti LB114. Eičiak (eičiau), kad čėso turėčiak Grv. Mestau tave vandenėlin ir pati ten eitau V.Krėv. Ko pūpsai? Eitai, gyvulius pašertai! rš. Visi ei̇̃tų, kad galėtų Prn. Pasakyk vaiku[i], kad neitų̃ ant šulnį Slm. Ei̇̃tumbe miestan, kad lietus nelytų Dglš. Su džiaugsmu priešais eitumbim Ns1858,2. Ko nepasakei, kad eini uogų – ir aš būčia ė̃jus Slm. Čia mano ei̇̃tas kelias, miškas, eità vieta Š. Čia nesenai žmogaus ei̇̃ta Kp. Jau man ei̇̃tina Kv. Ei̇̃k iš paskos ir sek jį Lš. Ei̇̃k, tinginy, ei̇̃k dirbt, pelnykis viežlybai duoną K.Donel. Eik tu sau, iš kur atėjai! Tat. Ei̇̃k laukan! Grž. Antanai, ei̇̃ka pietų! Slm. Eikai tolyn, panele, eikai tolyn, jaunoji! Ob. Jeigu mūsų sesiulė, eikiẽ dvarelin Ant. Eimè pietų! Slm. Eimè sykį galą Cp. Eimèkit drauge Cp. Eimetè, vyrai, gana! Lp. Emè namo, ką čia žiopsosi Gs. Emèkit pas mus į svečius Alk. Emẽte (einame) lenktynėsan! Dsn. Eiva SD266. Eima, seselės, į aukštą svirną brolelio rengti į kelionėlę JD1174. Eiva, seselė, rugužių pjauti, ne miegužio miegoti JV292. Eivà, sesyte, brolyčio laukti Sch15. Eikiv mudu pro svirnelį JD559. Eikiav, sese, į darželį D32. Eikit vidun J.Jabl. Vaikai, eiktè (eikite) valgyt! Švnč. Eitè (eikite), vaikai, namo! Dglš. Eite manęspi WP69. Eikš į mano namus KBI26. Martyn, ei̇̃kš artyn! (juok.) Ds. Ei̇̃kš, žmogau, eik šen, mokinkis šelmį pažyti K.Donel. Eikše šenai, mergužėle! KlvD27. Eikšę̃, mergele! Mrk. Eikšę̃ čia, ko tę stūksai! Gs. Ei̇̃kšte šen manęspi, jūs vargingiejie KII71. Einỹt gi, ko čia sustojot! Rš. Eikšte artyn ir regėkite Ns1832,8. Vaikai, ei̇̃kšit valgyt! Ktk. Eikšite, pagirtieji Tėvo mano, paveldėkite karalystę SPI6. Na, dabar eikšta šen ir pasivalgykita pietus BsPI102. Eikšę̃te čia – bus daugiau Nmj. Eikšę̃te čia! Gs. Ekšę̃kit, sakau, ar jau negirdit! Grš. Ekšętè (Ekšę̃te), vaikai, duosiu po obuolį! Rdm. Eikšenkite, vyručiai, arčiau! rš. Vaikai, eikšenkit čionai! rš. Ekšę̃kit, ką pasakysiu! Snt. Ekšę̃, duosiu obuolį! Snt. Ekšęnái! Rdm. Ekšeñkit (orig. akšénkit), t. y. vyrai, eikite šiše J. Joni Joni, Miki Miki, … ekšeñkikit, ekšeñkikit! PP23. Vaikai, eikšė̃kit (eikšę̃kit?), eisim kartu Rd. Ekšęnái, ką aš tau duosiu! Rdm. Einkie, Jėzau, neapleisiu tave vieną brš. Einkite, apgarsinkit visur stebuklus brš. Ein seselė dūsaudama JV78. Kur eiti, dukrele, didi vargdienele? KlpD19. Eit bernelis keliu švilpydams KlpD78. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjaũ JD306. Oi eisiu eisiu, aš čia nebūsiu, čia ne mano nameliai D31. Aš ei̇̃siu ei̇̃siu žalią lankelę … šienelio grėbti JV932. Nemunėly daug žuvelių, ei̇̃sva mudu du broleliu pažvejoti JD952. Eisav mudu, mergel, gulti KlpD21. Ir sutikov mergužytę keleliu beeinant KlvD9. Į laukus ėjus – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai JD919. Eidama šokti staklužes taisė KlvD295. Mažoji seselė bėga pasakyti, kad anos eitum (eitų) brolio pasveikinti JD1542. Eite išeisiu JD110. Ei, bent neeiki, mano dukrele, nustosi vainikėlio JD486. Ei̇̃kel, bėkel (eik, bėk) Šl. Viešpatie, nežinome, kana eisi (eini) DP447. Mes eismi su jaunais ir senais, su sūnumis ir dukterimis BB2Moz10,9. Pagirtas, kursai eiti vardan Viešpaties Ev. Šitai eimè (einame) Jerosoliman DP102. Teji (orig. Tęii) (teeina) maži berneliai manęsp DP485. Nori gi, tai tei̇̃ (teeina), pasbastai po giriai! Tvr. Kas vaikščioja tamsumuose …, tasai nežino, kur ejąs DP510. Gal jis gelbėti alvieną, savęsp entį (einantį) Mž270. Jėzus nustebo ir tarė entiemus paskui save DP73. Ape pavaizdą šių dviejų žmonių, enčių aukštynių bažnyčion Jeruzalės melstisi BPII355. Ejant jiemus ing Jerozolimą SPI195. Ir kad žiūrėjo ing dangų ent (einant) jam, šitai du vyru stojos pas juos DP288. Tau su manimi ent (kaip tu su manimi eisi), ir aš eisiu BBTeis4,8. Dera jumus …, kurie eiste, idant užeitumbite ing Egiptą DP620. Eikig, o jau daugesn nenusidėk DP348. Eikieg mūsump, Jėzau SD29. Eikšmi, Jėzau, apsaugoti nuo koronės didelios PG. Todrin linksmi visi būkim, su piemenimis eikim Mž185. O ėmęs eitumbei namopi DP35. Eidami mokykiat visas žmones Mž24.
| Guluosi, eimi gultų SD91. Vedu pakaičio eisav miegoti Pln. Nesulaukia nė vakarienės, ei̇̃na gult su vištom Jnš.
^ Ne taip eini̇̀, kaip nori, ale kap kojos neša Iš. Ėdžios pas arklį nei̇̃na Grl. Kur eisi, vis save atrasi Sim. Kad tiesiai eisi, visur išeisi Sim. Aklas netoli teeis Sln. Jei bijai vilko, neik nei į mišką NžR. Ei̇̃k akių šviesumu, nosies tiesumu SkrT. Eisi šunim šėko raut Ukm. Ne čėsas kurtą lakint, enti medžiot B. Tai gardumėlis, nors pilvais eik Rdm. Ei̇̃k, vargše, ką tu čia padarysi! Ms. Eikit, vaikaičiai, neduok Dieve tokios gadynės besulaukti M.Valanč. Net anie eina ten (grįžtamasis sakinys) sp.
| refl.: Eikis, mergyte, eikis, jaunoji, vis pagirėliais, vis pamarėliais RD86. Eikis drauge IM1866,66. Aš ten neisiuos, nėr kas ten veikt Mtl.
ǁ intr. sugebėti žingsniuoti: Vaikas neturia metų, o jau ei̇̃na Mžk. Ne kožnas arklys ienose ei̇̃na Pmp.
ǁ intr. trauktis, atstoti: Ei̇̃k nezaunijęs nuo mano biednos galvos! Rm. Ei̇̃k iš po kojų! Ėr. Eik man iš akių! B. Šis atsakė: eik mulki, ne aš, bet tikras Dievas valdo M.Valanč. Eikite nuog manęs, prakeiktieji DP526.
| Naktis ei̇̃t dienai iš kelio KII343.
| prk.: Teeinie sau šalin atminimai, jei jie nemalonūs Vaižg.
ǁ intr. lankyti: Mūsų bernas ei̇̃na pas Oną Rm. O, mes nuo seno geri draugai – in tą pačią mergą ė̃jom Dbk. Tai, kitas, žiūrėk, ei̇̃na penkius metus, ir tai pameta Sdk.
| Visiškai da mergaičgalys, o jau vakaruškos[na] ei̇̃na Dbk. Ar jau eini̇̀ į mokyklą? Jrb.
ǁ intr. ropoti, šliaužti: Žiūrėk, koks vabalas ant žemės ei̇̃na Gs. Ana, kirmėlė ei̇̃na per stalą! Pjv. Gyvatė ẽjo galvą pakėlus, švykšdama Tvr.
2. intr. BPII80 vykti, keltis kitur gyventi: Jis tikrai Amerikon ei̇̃na Slm. Norėdami nuo vaisko išsisukt į Meriką ei̇̃davo Gs. Eimi top, kursai mane atsiuntė, ir nė vienas ižg jūsų neklausia manęs, kur eisi (eini)? DP215. Kiekvienas žmogus nebengiąs gyvenimą šioje pasaulė[je], bet eitąs ing antrą, daug laimingesnį gyvenimą S.Dauk.
3. intr. smarkiai judėti kuria nors kryptimi: Juodas juodas šiandien ežeras. Ir bangos jo tik eina, tik eina rš. Penkios kulkelės pro šalį ejo Plt. Jis kaip ė̃jo nuo stogo, tiesiai ant žemės Vb. Kad vėtra, tai kad ei̇̃tų (virstų) ta stirta! Pc.
| Jos kad ei̇̃na (kyla) iš padūkimo pyragas: supykus maišė Jrb.
ǁ smarkiai bėgti, lėkti: Ei̇̃na avis kaip pastipus par lauką Pc. Kad ei̇̃na par laukus išpūtęs raukus, tai tik dulkės rūksta! Skr. Kad ei̇̃na arklys, kiek tik iškerta Srv. Varpelis užgaudžia, arklys sužvengia ir eina kaip vėjas V.Kudir. Ei̇̃na kaip bieso nešamas Prk. Ei̇̃na kap akis išdegęs Gs. Eina kai eitvaras Sln. Ne tau pavyt, kai jis pasineša ei̇̃t Srv. Pasiuto ei̇̃ti smarkiausiai arkliai, nė sustabdyti nebgal Vvr. Zuikis ėjo ir nuėjo par girią BsMtII42.
ǁ smarkiai pulti, mestis: Ant vanago visos varnos iš vieno eina Vdk. Tei[p] ei̇̃davo špokai į vyšnias, tei ei̇̃davo, kad nuguldavo vyšnią Skr.
4. intr. nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti: Ledai upe ei̇̃na DŽ. Medinis tiltas, pradėjus ledams eiti, būdavo išardomas rš. Debesiai tik ei̇̃na ir ei̇̃na – gal ant vakaro bus lietaus Rdm. Ei̇̃na ir ei̇̃na būriais [lietus] Pc.
| Medžiaga neskęsta – eina vandeniu Pls.
| Vėjas ei̇̃t per žemę, per jūres ir per mares KI226. Liepsna tep eina, net ūžia Smn.
| Tiesė kabelius elektrai eiti rš.
| O į vakarus ėjo ir ėjo nesuskaitomi mūsų pulkai A.Vencl.
| Ein saulelė aplink dangų LMD(Švn). Eik, saulele, vakaryn – ilga man dienelė be vakaro, da ilgesnė be matutės NS282. Saulė savo vieta eiti Mž176. Iš girios išjojau, saulė aukščiau ėjo TŽI148.
| prk.: Su karu ei̇̃na nelaimės BŽ56. Taip sopa, net diegliai ei̇̃na Šr. Bėdos vargai ei̇̃na ne miškais, bet žmonių kaklais Rk. Pavasarį kas čia ligų ei̇̃s! Gs.
| Žaidimas ėjo prie galo rš. Mūsų griekai eit per viršų mūsų galvos KlM1701.
ǁ važiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei): Traukinys ei̇̃na DŽ. Kap atvažiavau, jau mašina (traukinys) ė̃jo Rdm. Kada dabar ei̇̃s autobusas ant Panvežį? Sb. Ejusiu nauju laivu ar tretįjį kartą ir nuskendusiu Plng. Penkių pasaulio jūrų laivai eina iš Volgos į Doną sp. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti A1884,364. Tąja upe gali šiepis ei̇̃ti KII154. Daug laivų, su penu ir medega tenai beitančių, vėtra ant jūrų sukūlė S.Dauk.
ǁ lėkti, skristi (būriu): Gulbės, gervės, žąsys, paukščiai ei̇̃na Sl. Aure spiečius ei̇̃na, vykit! Rm. Pro mum vienas spiečius ė̃jo Pc. Orlaivių tę – kap amaras ei̇̃na! Kt.
| Šiandie labai bitės ei̇̃na Pn. Bitės ratuotos iš lauko ei̇̃na Pkr. Jei šilta, bitės ei̇̃na oran (spiečiasi) On. Bitės tokio seno aulio nelinksmai eit ir dirb S.Dauk.
ǁ srūti, tekėti: Srauniai srauniai Nemunėlis ei̇̃na JV390. Vanduo viršum liepto ei̇̃na Rdm. Ravai tai kunkulais ei̇̃na Pc. Upė lankom ė̃jo (buvo labai patvinusi) Pc. Kap norėsi, tai nepasgersi – tegu nor tę upe ei̇̃na [degtinė] Lp.
| Mėsą valgydavo su pirštais: tai ei̇̃na par pirštus taukai Kp. Pilnas kaip akis, kad net par viršų ei̇̃na Trgn.
| prk.: Vienas darbas po kito ei̇̃ta viršuo (daug darbų reikia vienu metu atlikti) Dov.
ǁ veržtis: Prasta bačka – alus pro šulus ei̇̃na Slm. Kad betekant medui ir vaškai pradeda drauge eiti, tad vagį reikia užkišti S.Dauk. Gal įsipjovei, kad kraujas iš piršto ei̇̃na? Vb. Iš akių ašaros ei̇̃na Vrn. Seilės iš burnos ei̇̃na ir ei̇̃na, gal ką negero suvalgiau Rdm. Dūmai ei̇̃na iš kamino Upt. Pro plyšį dūmai ei̇̃na Slm. Pro skylelę [virtuvo] garas ei̇̃na Slm. Uždaryk tvartą, sniegas eina Pn. Reik užkaišiot skyles, kad vė[ja]s neeitų S.Dauk. Daryk langą, šaltis ei̇̃na Rm.
5. intr. slinkti (apie laiką): Eina jau ketvirta savaitė J.Jabl. Į pavasarį jau dienos ei̇̃na Grž. Ėjo dienos, ėjo mėnesiai rš. Vis tiek eina gyvenimas – ar mokysiuos, ar tep būsiu Lp.
6. intr. tekėti (už vyro): Katrą tik ims, tó ir eis Trgn. Septynis metus lauksiu: nesugrįši – už kito eisiu LB240. Už Jurgio ei̇̃k – už tokio vyro būsi kaip už mūro Klov. Mergele mano, mano jaunoji, eik eidama už manęs BsO316. O aš nenorėjau už bernužio ei̇̃ti JV191. Neduok Dieve, sesytėle, už bajoro eiti NS1170. Eitų̃ ir Ona už jo, ale tėvai nenoria Slm.
^ Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio PPr228. Jei eini̇̀ į žentus, išsidurk vieną akį, jei į ūžkurius (už našlės) – abi Gs.
| refl.: Ko ẽjosi už vyro, kad netiko? Šts.
7. intr. vykti: Tai puikiai ei̇̃na darbas Sv. Prie Baltijos jūros ir šiaurinių upių ėjusi gyva prekyba ir būdavę dideli prekymečiai K.Bor. Pasiutęs šmukulis (spekuliacija) eita par sieną Vvr. Kitaip pradėjo mūsų istorija eiti po krikšto rš. Senelis kartu su vyrais išsėdėjęs prie stalo, kol ėjo posėdis rš. Kol ėjo karas, žmonės kentė šiuos trūkumus rš. Eit sūdas paskutinis DP2.
8. tr., intr. atlikinėti (darbą, pareigas): Jis tarnybą eina J.Jabl. Savo pareigas ei̇̃ti NdŽ. Jei gaus motrišką (pačią) bėgančią, eitančią, gyvens Grg. Tupikio namuose ėjo apyvoką (ruošėsi) senelė Žem. Kitą savaitę ei̇̃s liuobą Ona Ck. Žygiai eiti Jzm. Papunis apei gyvolius ei̇̃ta Krtn. Į lauką ei̇̃na marti, aš tik po namus Pš.
| Ana darbus ẽjo (dvare dirbo) Švnč. Moters dvarui dienas eidavo J.Jabl. Jos tada buvo dienos einamos J.Jabl. Reikia in dvarą eiti baudžiavą (lažą) ir užmokėti mokestis Rp. Ponams ẽjo lažus Plt. Mūsų ponai žiūrėjo, kad tik kunigystą eitume V.Krėv.
| Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės! Mair. Einù sargybą K.Būg. Ei̇̃davo kaimas pãnaktę (nakties sargybą) Gs.
| Kelionių ei̇̃t nereikia Ėr. Gausiam jau pradėti į dirvą ei̇̃ti Prk. Nemoka įnamystės, darbu eita Ggr.
ǁ intr. bažn. atlikinėti (tam tikras apeigas): Šiais metais Einaras ėjo prie pirmosios komunijos rš.
| Prieg Dievo stalo eiti Q112.
ǁ mokytis: Ką jūs dabar einate mokykloje? J.Jabl. Rūpi kalbos dalykas, einamas vidurinėje mokykloje J.Jabl. Kur dabar tavo sūnus mokslus eina? J.Jabl. Jis Vilniaus gimnazijoje mokslus ėjo rš. Par tiek metų ėjaũ iškalas PP31. Ans eita par knygas, y[ra] didliai mokslus Šts. Tau reikia ei̇̃t už daktarą Ėr. Vienas sūnus ant daktarų ei̇̃na Jnš. Sūnus ant jūrinyko ei̇̃na Brž.
ǁ intr. imtis (kokio darbo): Pasisamdyt sunku, niekas nebei̇̃na Jnšk. Du vaiku dabot – tu par pigiai eini̇̀ Skr. Mano mama ė̃jo į svočias Pc. Jai į bobutes ė̃jo Skr. O kad jie ėjo į kareivėlius JD622. Pryš į kareivius eitant susirgau Plng.
^ Nori mėsos, tai eik pas vilką už berną Lš.
ǁ intr. mesti darbą: Iš tokio gaspadoriaus vis bernai ei̇̃na Rm.
ǁ intr. verstis (kuo): Žemės tingėjo dirbt, už viršinykus (už kerdžių) ė̃jo Ėr. Sudegė viskas, tai ei̇̃na pavargėliaudama Rdm. Esu ir siūdama ẽjusi, bet mašinos siuvamos neturu Šts. Putros ir ubagais ei̇̃damas gausu Plt. Tėvai jau ei̇̃s ant duonos Skr. Ans eina štukoms, darbo neemas Šts. Kad kailinius gaučiau, kukorėliais eičiau (apie vilką) NS37.
ǁ intr. būti (kuo): Sakinio veiksniu eina dažniausiai daiktavardžio vardininkas J.Jabl.
9. intr. veikti, dirbti: Marūnas ei̇̃na kelinta diena Pc. Girnos negerai ei̇̃na Sv. Ar tartokas šiandiej ei̇̃na ar ne? Lb. Storas audeklas – mašina nei̇̃na (nesiuva) Rdm. Per stori siūlai – skietas nei̇̃na Rdm. Kaip sviestu eina dalgė rš. Pjaus mano sūnelis juokuodamas, eis ano dalgelis švytruodamas D42. Kai mašiną gerai sutaisė, tai ei̇̃na kaip perkūnas Jnš. Laikrodis ei̇̃na Pn. Ar radija gerai ei̇̃na? Pgr.
| Jei tik sausų šakų pakiši po puodu, tai tuoj puodas ei̇̃na (verda) Skr. Ar beei̇̃t gyslos (ar muša pulsas)? Dr. Kai varpai ei̇̃davo (skambėdavo), tai ir prie mūsų būdavo girdėt Pgg.
10. intr. sekti, keistis: Išbuvo dešimtį metų, per kuriuos vienas po kito ėjo bent keturi popiežiai rš. Juk metai visiems sykiu ei̇̃na Skr.
11. intr. tęstis, trauktis: Kelias ei̇̃na pagal upę DŽ. Kur ei̇̃t tas kelias? KII340. Vienas [kelias] eina pas mamužę, antras pas bernytį KlvD9. Skersai mūsų kapotinį kelelis ei̇̃davo Pc. Pro juos geležinkelis ei̇̃na Gs. Į žiemius nuo šių gardų ėjo tuščios vietos V.Piet. Prie dvaro ėjo dideliausios pievos Žd. Kalnai ei̇̃t išilgai jūrių krašto KII11. Aplink miestą ėjo mūro siena J.Balč. Išilgai ei̇̃na balti ir raudoni dryžiai Rdm. Per muštynes kaip daviau Vincui į kaktą, tai net dabar ei̇̃na randas Upt. Liūnas buvęs be dugno ir ėjęs kiaurai žemės LTI143. Tai bus rankšluosčiai – raštas eis ąžuolo lapais! S.Čiurl. Abi meliodiji eina labai arti viena kitos Sab. Girtybė, kaip girdėjom pirm einančiam skaityme, tiek nelaimių ataveda sodžiuose brš.
12. intr. tilpti, išsitekti: Kiek ei̇̃na stiklinių į tą uzboną? Jnšk. Žalių rugių ei̇̃na daugiau vogon Lp. Kiek čia ei̇̃s javų į tą maišą? Ėr. Nei̇̃s alus į tą bačką Srv. Keturiolika rąstų eis sienon Alv. Kiek tau ė̃jo apmest (kiek reikėjo siūlų metant audeklą)? Kp.
13. intr. lįsti, smigti: Kalk, kuolas ei̇̃na gerai Jnš. Vinis gerai ei̇̃na į medį Jnš. Toks storas čviekas nei̇̃s šiton sienon Vb. Trys revolverio šūviai buvo per nugarą ėję prš.
| Jau greit ir vištukai pradės ei̇̃t (riedėti) Rdm.
| Sankulas (pelinė duona) nėr ejęs par vėjį, par kretilą, yr su dirsėms Žeml.
14. intr. sklisti, plisti: Per girią toli ei̇̃na balsas Rm. Eina garsas nuo pat Vilniaus Mair. Eina kalba apie tokį svarbų dalyką rš. Dar šiandien patarlė eina LTR. Apie tai liudijo einantys iš jos skaistūs spinduliai rš. Iš mano darželio ramus kvapas ėjo LTR(Ob). Ejo tokia pasaka, o ar tiesa, nežinau Šts. Ei̇̃na rupūžės (keiksmai) iš jo burnos Gs. Kad kalba, rodos, žodžiai patys ei̇̃na Kb. Plačiai po visą žemę eit skambėdams Dievo žodis Mž329.
^ Šunies balsas nei̇̃na į dangų Bsg.
15. intr. turėti (gerą) paklausą, pareikalavimą: Turguj sviestas ir kiaušiniai gerai eina Jnš. Jau kap šiandien voveruškos gerai ėjo, tai tu neklausk! Lkč. Uogos šiemet gerai ė̃jo, bobos užsidirbo Ėr. Nėra einamesnės prekės kaip valstybiniai popieriai rš.
ǁ būti apyvartoje: Sakė, šitie pinigai ei̇̃sią Mlt. Dabar tie pinigai nei̇̃na Nj.
ǁ kainuoti, būti parduodamam: Ka javai ei̇̃na par šimtą, neapsimoka kiaulių šert Jrb. Dabar medžias kokia gi čienia ei̇̃na! Kp.
16. intr. vartotis, eikvotis: Duonos mažai, tai bulbės tik ei̇̃na Pkn. Greit ei̇̃na duona – tik buvo briauna, jau ir nėr Ml. Ne vienas pečius, – malkos labai ei̇̃na Ėr. Po darbo per pietus viskas gerai ei̇̃na Jnš. Per mano rankas pinigai eina kaip vanduo T.Tilv.
| Aš turėjau eitantį pinigą – ką tik pirksi už jį, vis liuob sugrįš atgal Trk.
| refl.: Malkos labai ei̇̃nasi Ėr.
17. intr. nykti, gurti: Rogių kelias eina Grž. Tai ei̇̃na plaukai – pluoštais krinta Rdm. Tų avių vilnos ei̇̃na kap vanduo (plinka) Gž. Linai labai nedrūti – ei̇̃na po mintuvais Alk. Ropės išnokę, sausos – ei̇̃na kap vanduo (byra) Lzd. Trupio šieno nė užgauti negali, visi lapeliai ei̇̃ta šalin Vvr. Mano nagas ei̇̃ta žemėn berubinėjant tus gelžgalius Šts.
| Sermėga ei̇̃ta iš siūlų laukan (irsta) Šts.
18. intr. daryti ėjimą (žaidžiant, lošiant): Jis paėmė visą kaladę, tai dabar man ei̇̃t Jnš. Na, gal einam iš savo mosčių? Alk.
ǁ išrinkti švietalus: Su tokia prasta kvorta nereikia ei̇̃t Skr.
19. intr. Dbk būti leidžiamam, siunčiamam, gabenamam: Ei̇̃na ir ei̇̃na krivūlės (raginimas raštu), kad neštum pinigus Rdm. Dabar ilgai ei̇̃na laiškai Pn. Tie siuntiniai keletą mėnesių eina vienu adresu, toliau kitu Žem. Didesnė dalis kinų prekių perkant ir parduodant eina per tą anglų miestą J.Balč. Per jo rankas viskas ei̇̃davo (apie prekes) Ėr. Ei̇̃na laikraštis BŽ88.
20. intr. būti pelnomam, gaunamam: Jam tas pelnas vis ei̇̃na Pš. Pajamos milžiniškos, iš vienų sodų ir bičių tūkstančiai eina LzP. Jam tada alga ei̇̃s ir namie sėdžiant Pc. Jis tik žiūri, kad jam pinigai ei̇̃tų Gs. Jam pensija ei̇̃na Slm.
21. intr. augti, želti: Šiemet rugiai gerai ei̇̃na Ėr. Tarpiai eina obelė Ėr. Ot nauda (javai) ei̇̃na, net juoda Tvr. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno Grž. Šiltuose kraštuose kopūstas nesiaučia, neina į galvą rš. Šįmet jau tep samanom nei̇̃na Rdm. Kad jos visas veidas tokiais pampliai̇̃s ei̇̃na Rdm. Bulbės, rūsė[je] būdamos, jau ei̇̃na į lapus Užv. Daigai jau ei̇̃ta į antrus lapus Šts. Čia daržas prasčiau tei̇̃ta Grg. Dobilai garbanoms ẽjo – tokie puiki buvo Plng. Anum ei̇̃ta iš visum šakum žiedai Kl. Apušė ir tapalis leida palaipas, ei̇̃ta palaipoms Šts. Paršas taip gražiai ei̇̃na, kaip iš pieno Dl. Jau mūs paukščiai į plunksnas ė̃jo Gs. Kad pinavijos pradės ei̇̃ti (smarkiai augti)! Skr. Kap ei̇̃s kvieteliai želmenin, žalia rūtelė garbenin, tada atjosi, mano berneli LTR(Kpč).
22. intr. bręsti, nokti: Šiemet visas vasarojus greit ei̇̃na Kair. Ir miežiai jau baigia ei̇̃ti Kair. Ė̃jo ė̃jo dobilai lig rudeniui, užpuolė lietus, ir nenupjovė Ėr.
23. intr. tapti, virsti (kuo): Sukrūs siūlai, į garankštes ei̇̃na Pc. Jei saulė ir mėnuo šviečia sėjant, miežiai ei̇̃s į degulius Šts. Kirvis neema gerai kirtį; eita lenta į skiedrantas Šts. Rugiai eina į dirses pry pelkės pasėti Ggr. Košė kleckais ei̇̃na Grž. Ligonis ar jau sveikyn, geryn eina? J.Jabl. Kalba ėjo kaskart garsyn, juokavimai našyn Žem. Dienos kas kartas eina ilgyn, naktys trumpyn Žem. Mato, kad i tėvų pajamos mažyn ei̇̃na Mžš. Mūsų reikalų eina daugyn rš. Brangyn eimi SD46. Eit liga geryn, kad žmogus piktyn B. Šešėliai ilgyn ei̇̃t KII299. Ant vėju pakabinti lapai [tabokų] kraipos, gend, trūkst ir tamsyn eit S.Dauk. Juo tolyn, juo [dainės] eit retyn S.Dauk. Aš ir pasijutau vis silpnyn ir silpnyn beeitąs TP1880,44.
ǁ leistis (į ką): Kai tik po pilnačiai, pradeda ei̇̃t į delčių, šaltesnis oras darosi Srv. Pykti ir eiti į nekantrybę brš. Vyriškystėn eimu, tampu vyru SD146. Ei̇̃na bobelė atgal (sveikata mažėja) Ėr. O, dabar tai eina į madą (taisosi) tavo darbas Vkš. Eiti į kalbą Šts.
ǁ suteikti (ko): Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs Gs. Tos rietynės nė vienam, nė kitam nei̇̃na į naudą Vl. Ėda penimis, ale naudon nei̇̃na Rdm. Jam tas valgis ei̇̃na į kūną Alk. Man darbas ei̇̃na į sveikatą Alk. Gerai valgai, tai ir eini̇̀ lašiniuosan Švnč. Neina kumelė mėson Ds.
24. intr. keistis padėčiai: Jis vis aukštyn ė̃jo (geresnes vietas gavo) Ėr. Mokės gerai, kas metą į aukštesnį atskyrį ėjo M.Valanč.
25. intr. kilti (iš ko), rastis: Kas iš to ei̇̃na? Ds. Nuo dilgynių spaugai ei̇̃na Vdn. Gyvenamųjų vietų vardai, einą iš dvikamienių pavardžių, turi dvejopą galūnę K.Būg. Malda … yra svari …, iš tikros vieros ejanti SE198. Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno Mž382.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Mano motyna buvo ẽjusi iš Palangos Plng.
26. intr. Tršk, Kž gyventi, varyti amžių: Kelintus metus eini? J.Jabl. Ona daba jau devynioliktus metus ei̇̃na Pš. Jau septintą dešimtį ei̇̃na mano tėtis Skr.
27. intr. palaikyti (ką, kurią pusę): Jis visada už mane ei̇̃na Gs. Kad jis turtingas, tai visi po juo ir ei̇̃na Srv. Mažai kas su vokiečiais ė̃jo Vlkv. Eimi už ką R373.
^ Priežodis sako – nei po vilko, nei po meškos eidams TP1881,21.
ǁ nepalaikyti, prieštarauti: Nenorėdami eiti prieš savo sąžinę, įmano viską iškentėti J.Jabl. Man liūdna, kad prieš tėvą eit turiu B.Sruog.
28. intr. sektis, klotis, vykti: Kaip eina mokslas jūsų gimnazijose? K.Būg. Kaip gerai mokyklo[je] ẽjo? Klk. Anam ei̇̃ta mokslas, ans y[ra] mokslus Šts. Labai gerai ẽjo mokslas GB81. Kažin ko man korta nei̇̃na Slm. Mūsų Onytei nei̇̃na tos rūtos – pasisėja kasmet daržely, ir vis neauga Jnšk. Bitės jam ei̇̃na Nč. Ejo visi gyvuliai Ml. Kaip ėjo medžioklė? MPs. Jo kalvė[je] ėjo darbs labai gerai BsPI81. Nebei̇̃ta nė vilnų verpimas – šaltà Šts. Visi darbai kaip iš pypkės ei̇̃na Užp. Kaip tau per šią ilgą ir šaltą žiemą ejo? Ns1832,2. Jūs matytumėt, kap jai ei̇̃na rinkt [uogas] Pjv.
^ Kad ei̇̃na, tai ir švilpia Vdžg.
| refl.: Kaip tau ei̇̃nas mokslas? Dbk. Kaip ei̇̃nasi? Dkš. Nesiei̇̃na, t. y. nesiseka J. Jam labai ei̇̃nasi visi gyvuliai augint Brt. Man nesiei̇̃na kiaulės – vis serga ir serga Ldk. Vogtos bitės neinasi gerai Nz. Tinginiui visi darbai nei̇̃nas Lš. Jam ir javai deri, ir pievos želia, ir gyvuliai sei̇̃na BM209. Kam negerai ėjosi gyventi, tas šaukėsi į jį rš. Ei̇̃sis kap ant pieno Gs. Ne kožnam eisis lygiai gerai Tat. Jau kad nei̇̃tis tai nei̇̃tis – ir stubos sudegė, ir arklys krito Vlkv.
×29. (vok. es geht) impers. būti galima, įmanoma: Vinis giliai įkalta, nei̇̃s ištraukt Jrb. Be dantų nei̇̃na gyvent Klvr. Vilkauja visai išsekęs upelis – peršokt ei̇̃na per jį Alvt. Namo nė̃jo parvažiuot Vlkv.
30. intr. būti laikomam, priimamam (kuo): Kitų teisybės ir pasakomis dabar eina J.Jabl. Jam darbas ir tiesa gyvenime didžiausiu menu eina J.Jabl.
31. intr. priklausyti (pagal eilę): Rytoj mano eilia eina ganyt Rm. Kam šiandie ei̇̃na jot nakties? Pn.
32. intr. turėti vietą (eilėje): Pirma visų eina su darbu Vj.
33. impers. praversti, reikėti: Ir jam daug visko ei̇̃na Pn.
34. intr. (ppr. neigiamai) būti nuimamam, išimamam: Bliuzkutė visus metus nuo pečių nė̃jo Rdm. Jam pypkis tai jau niekad nei̇̃na iš burnos Gs.
35. intr. tikti, pritikti: Mes tokie maišyti – galim eiti į zanavykus ir į kapsus [savo tarme] Nm. Į pirmą rūšį eina [grūdai] Plv. Tai eina į mano programą J.Balč. Man valgis nei̇̃na (nenoriu valgyti) Klt.
| refl.: Ingi krupnyką pienas geriau ei̇̃nasi Dv.
36. intr. netekti: Jis jau ei̇̃na iš arklių Šd. Senesnis gyvulys ir iš pinigų ei̇̃na (pinga) Trgn.
37. tr., intr. žaisti, lošti: Ei̇̃ti slinkį Skd. Kai prisišoka, tada ratelio ei̇̃na Mžš. Seniau kadrilių tokį ẽjo Rdš. Vaikai užkaltinio ei̇̃na Antz. Protarpiais degė nuodėgulį, ėjo našlio, aguonėlės ir gražiai dainavo A.Vien. Ei̇̃nam kavotynių Mžš. Vaikai, ei̇̃nam dabar ką nors kita Skr. Pats gubernatorius in jį atvažiuoja, kortom su juo eina rš. Anoj pusėj Dunojėlio du broleliu kortoms ėjo BsO369.
ǁ varžytis, rungtis, imtis: Anuodu ei̇̃ta teismu, nenora susitaikinti Šts.
| Su pagaliais ė̃jom (mušėmės) Skr.
ǁ įsitraukti į varžybas: Vieni ei̇̃na imtynių (imasi), kiti lenktynių BM44. Topelis ei̇̃na su beržu lenktynių [augdami] Pc. Emẽte (eikime) lenktynėsan! Dsn. Tiesiog peštynių eiti (peštis) įsinorėjo rš. Ei̇̃nam veltynių, mėtytynių Kp. Aleksys su meškom ei̇̃na galỹnėn Alv. Eimè imčių̃! Rm. Nebenoriu aš eiti nei imčių, nei lenkčių J.Jabl. Paskui jie eina iš ginčių LB250. Ei̇̃nam muštỹn (mušti kiaušiniais) Alk.
38. intr. imti (apie miegą ir pan.): Šiandie miegas man kad ei̇̃na – pačios akys merkiasi Jnšk. Man jau miegas ei̇̃na – kelinta valanda? Skd. Šiandien taip miegas ei̇̃na – turbūt bus lietaus Pkr. Kaži ko neina miegas Žem. Atsigulus nėjo miegas rš. Man ei̇̃na čiaudulys, ei̇̃na žiovulys Brž.
39. intr. būti linkusiam (į ką): Ji pasiutusiai ant degtinės ei̇̃na (mėgsta degtinę) Gl. Nieks dabar nei̇̃na ant pinigų (netaupo) Gs.
40. intr. (su bendratimi) imti, pradėti: Kur aš ją dėsiu, tą duoną, ei̇̃siu aš ją nešt namo! Pš. Ei̇̃siu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Šts. Aš ei̇̃siu tylėti? Už ką? Šts. Ei̇̃siu aš virbais kūrinti, pusskilių turėdama? Nėkados! Šts. Bei̇̃siu aš tau kaitinti arbatą – ko negėrei, kad buvo verdanti? Šts.
41. intr. dėtis (į giminystę): Jie baigia ei̇̃t į giminystę Rm.
42. intr. Prng lakstytis, pasibėgioti: Abi karvės jaučiuos eina Ob. Karvė nei̇̃na jaučiuos, ir gana Kp.
| refl.: Karvė ẽjosi penktõ[je] birželio, zaraz jau bus su teliu Rud.
◊ áitais (áitom Ėr) ei̇̃ti niekais virsti: Tie pinigai tai kaip gyvi – áitais ei̇̃na Slm.
ant pei̇̃lių ei̇̃ti Užg muštis: Čion sens ir jaunas vis lygiai pjaunas, vis eina ant peilelių A1884,258. ×
ant rãzumą ei̇̃ti protėti: Eidami ant razumą … pametė čiužinėjimus BM43.
ant šárkų bažnýčios ei̇̃ti mirti: Jau jis ei̇̃s ant šárkų bažnýčios Rdm.
ant vi̇́eno (vienõs) ei̇̃ti būti pasiryžusiam (ką daryti): Tas eita ant vieno ž. Vienas pasiėmė kirvį, o kitas briauninką ir ė̃jo ant vienõs Skr.
dai̇̃niais ei̇̃ti Sln lengvai įgyti.
didžiù ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Kožnas didžiu eina, nor pranešt kitą A.Baran. ×
dỹvais ei̇̃ti stebėtis: Man eit dyvais Šts.
ei̇̃k [jaũ] ei̇̃k; ei̇̃k tù sakoma neigiant ir stebintis: Eik tu, ką tu rasi! Sln. Ei̇̃k jau ei̇̃k, ką kalbi niekus! Grš. Eik eik, niekus šneki! Rš. Eikit eikit, nė taip buvo, nė ką, – žmonės daug ko prikalba Brž.
ei̇̃k jaũ bañ ei̇̃k; ei̇̃k tu keik. sakoma sustiprinti epitetui, reiškiant nesutikimą: Ei̇̃k jau ban ei̇̃k, avinai (tikras avinas)! Š. Eik tu, beproti! Ms. Eik tu, blusiau (žalkty, išgveraburni)! Ds. Eik tu, malagi! Slnt.
ei̇̃k tù (su kuo) sakoma lyginant ir stebintis: Kam verta buvo, o dabar šilkuos čiuža, ir ei̇̃k tu su ja! Slm.
ẽžiomis ei̇̃ti valiūkauti, neklausyti: Tas vienas berniokas, ir tas ei̇̃na ẽžiom Rgv.
galvomi̇̀s ei̇̃ti Vkš dūkti, šėlti: Visi jie ten tik galvom ei̇̃na Alk. Nustokit jūs galvõm ei̇̃ti! Grž. Tie vaikai, vieni namie pasilikę, galvõms ei̇̃na Jrb.
į gai̇̃lesį ei̇̃ti imti gailėtis: Ẽjo į didelį gailesį, kad pamatė sergantį Plng.
į gálvą ei̇̃ti svaiginti: Stiprus alus – ei̇̃na galvon Slm. Dėl ko gėrimas jauniems į galvą, o seniems į kojas eina? rš.
į grąžtùs ei̇̃ti I.Simon šėlti, pykti.
į padaukùs ei̇̃ti; R105 niekais virsti.
į pakálnę ei̇̃ti
1. Pgg senti.
2. Vn mirti.

į prõtą ei̇̃ti protėti: Tai žmogus – neina į protą, ale iš proto kraustos Srv. Kada gi Saulius pradės eiti į protą? Vaižg.
į rañką ei̇̃ti sektis: Man arkliai tai ei̇̃na į rañką, o karvės ne Skr. Viskas ei̇̃na rañkon Kp.
į savè ei̇̃ti sveikti, taisytis: Po ligos baigia ei̇̃ti į savè Šd.
iš čiùro ei̇̃ti Mrj žaisti gaudynes.
iš di̇̀džio ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Jie labai iš di̇̀džio ei̇̃na Alk.
iš galvõs ei̇̃ti
1. Gdr kvailėti: Tu iš galvõs ei̇̃ni visai Tj.
2. užsimiršti: Liudai vis nėjo iš galvos jo žodžiai rš.

iš kẽlio ei̇̃ti išsilenkti (vengiant ko): Aš kažin kur jam iš kelio eisiu Rdm.
iš prõto ei̇̃ti kvailėti: Povilai, tu eini iš proto SkvApD26,24. Karalius iš gailesio einąs iš proto MPs.
jáučiuose ei̇̃ti galynėtis: Mes jaučiuosa ẽjom Lp.
kai̇̃p ei̇̃t visi iki vieno: Nūnai visi kap ei̇̃t nuvažiavo turgun Nč.
katinai̇̃s ei̇̃ti Rt užsikabinus už kaklo apynasrių pavadžius rėpla stengtis vienas kitą nutraukti: Piemenys miške katinais eina Ėr.
katinuosè ei̇̃ti Lš galynėtis.
kẽliais alkū́nėmis ei̇̃ti sunkiai dirbti, turint mažai sveikatos: Dirbu kiek galėdamas: keliais alkūnėms einu Erž.
keliù nei̇̃ti būti sugedusiam: Ant senystos dantes neina keliu Ck. Tavo razumas ne keliu ei̇̃na (tau trūksta proto) Arm.
kreivai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Ėr blogai elgtis, gyventi.
[krỹžiaus] keliùs ei̇̃ti
1. Pn bažn. tam tikras apeigas giedoti.
2. labai vargti, kankintis: Su tais bekonais, kol priduoda, žmonės kryžiaus kelius eina Rm.

kū̃nas ei̇̃na pagaugai̇̃s Prl darosi baisu.
laukai̇̃s ei̇̃ti
1. vėjavaikiškai elgtis: Iš jo geras vaikas nebus – jau laukais eina Alv.
2. kvailioti, iš proto eiti: Tai jų Petrui vė su nervom negerai – laukai̇̃s ei̇̃na Klt.

laukañ ei̇̃ti euf. tuštintis: Ar ligonis ei̇̃na laukañ? Pn.
netiesiù keliù ei̇̃ti blogai elgtis: Tai tik man širdį sopa, kad mano vaikas netiesiu keliu eina Ut.
nùgara ei̇̃na pagaugai̇̃s Kt darosi baisu: Šuva kad kaukia – baisu klausyt, nugara pagaugais eina A.Vencl.
nuo rañkos ei̇̃ti sektis: Kai jau darbas neina nuo rankos, tai nesmagu nė dirbti Žg.
padaũkais ei̇̃ti
1. Vlkv valkiotis, trankytis.
2. Gž, KzR niekais virsti.

padrikõm ei̇̃ti Jnšk krikti.
paipari̇̀bais ei̇̃ti Ms niekais virsti.
pakálkomis ei̇̃ti
1. J trainiotis, valkiotis.
2. Vkš niekais virsti.

pakal̃niuo ei̇̃ti
1. Šv smukti, nusigyventi.
2. Kl senti.

pakalstomi̇̀s ei̇̃ti Šts šlaistytis, dykinėti.
palparỹbais ei̇̃ti
1. J dykinėti.
2. Sd niekais virsti.

pei̇̃liais ei̇̃ti muštis: Jų vaikai peiliais eina Ėr.
per ausi̇̀s ei̇̃ti kelti nemalonų klausos jutimą: Užsuk radiją, per ausi̇̀s ei̇̃na Ėr. Aš gal sirgsiu – tik ei̇̃na per ausi̇̀s Rdm.
per kū́ną ei̇̃ti imti (baimei, išgąsčiui): Išgąstis man ė̃jo per kū́ną KI417.
per kū̃ną ei̇̃na pagaugai̇̃s; rš šiurpas ima.
per ši̇̀rdį ei̇̃ti skaudinti: Žodis man per širdį ėjo Ns1833,1. Jis apsakė labai per širdį ei̇̃nantį žodį KI64. Ir eit jiemus tas žodis per širdį BPI95.
piestõms ei̇̃ti priešintis, nesutikti: Ta boba piestum̃s ei̇̃na – negal susitarti Krž.
plačiai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Dr nedorai elgtis.
po akių̃ nei̇̃ti nesisekti: Nei̇̃ta po akių̃ žmoguo, i gana Vvr.
po padaũkais ei̇̃ti Gs nešdintis.
põnais ei̇̃ti dykinėti: Pusė brigados põnais ei̇̃t Gršl.
prie kártės ei̇̃ti Ggr samdytis.
prie širdiẽs ei̇̃ti tikti, patikti: Duona sveikam žmogui prie širdies eina rš. Vokiškai man daug geriau viskas prie širdies eina I.Simon. Tai eit prie širdies KBI55. Neita pri širdie ta meisa Dr. Jokūbui tas prypuolis su pamokslu gan ejo pri širdies, rados truputį geresnis M.Valanč. Motinos kalba jam prie širdies nėjo LzP.
rankà ei̇̃na sekasi: Man tavo rankà nei̇̃na Ėr. Man gyvuliai ei̇̃na rankà Nč. Avys ranka neina, nesekas Šts.
rañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik prašom rankom neit Slm.
sàvo gálva (žarù) ei̇̃ti savavališkai, pagal savo išmanymą elgtis: Jis nieko neklauso, eina savo galva Ėr. Ei̇̃na savo žarù Ds.
si̇́enomis ei̇̃ti
1. dūkti, šėlti: Palik vaikus vienus, tai si̇́enom ei̇̃na Gs. Šerk kiaules greičiau – ūža, sienoms eina, negali klausytis Rs.
2. apie labai bijantį: Gavo džabos, kad sienoms ejo iš baimės Šts.

stulpù ei̇̃ti gerai augti, vešėti: Javai tie stulpu eina Pls. ×
svi̇́etą ė̃jęs daug patyręs: Ans y[ra] žmogus svi̇́etą ẽjęs Šts.
šaliñ ei̇̃ti mirti: Tas jau eis šalin Vvr.
šónais ei̇̃ti svirduliuoti (girtam): Privaišinu, kad eita šonais Ggr.
už niẽką ei̇̃ti darytis, būti netikusiam: Du vaikai už niẽką ei̇̃na, tėvam labai širdį skauda Ėr.
viršuõ ei̇̃ti kamuoti: Ei̇̃na žmogaus viršuõ senatvia Mžk.
viršum̃ ei̇̃ti pulti: Supykęs jautis eina viršum ant žmogaus Jnš.
žemỹn ei̇̃ti stipti: Jau antroji kiaulė ei̇̃ta žemyn Slnt.
žiniojè nei̇̃ti nesisekti: Man tas pjovimas nei̇̃n žiniõ[je] Brž.
antei̇̃ti (ž.)
1. intr. užeiti, užlipti (ant ko): Antẽjo ant tilto Tl. Antei̇̃k ant klėtės Vvr.
2. intr. užslinkti: Perkūnija antei̇̃ta KlvrŽ. Antẽjo smarkus būrys lytaus Šts. Bet šaltis tuo kartu tiktai tokią terionę tedaro, kad jis anteis didžiai veikiai po praejusios šilimos S.Dauk.
| Pieva potvyniais anteita Ggr.
| prk.: Ant visos Balkanų pussalės antėjo tamsi naktis rš. Antẽjo pikta mislis Vvr.
ǁ daug atsirasti, užplūsti: Dabar meisa atpigo, žąsys yr antẽjusios Krtn.
3. tr. pasivyti: Jį pamatęs antejaũ ir pasakiau, kad nevėluotųs Klp. Aš aną antejáu pas mišką KlvrŽ.
4. tr. atrasti, aptikti, užklupti: Antei̇̃ti aną vieną, t. y. antkumpti netikėtai J. Paklydau – nebanteitu durų Šts. Buvau palikęs peilį pievo[je], bet vėl antejáu Grg. Antejáu gyvatės lizdą Vvr. Antejáu katės vaikus Skd. Traukdamys par girias, kame anteję, kiemus tus sudegino S.Dauk.
5. intr. užslinkti kariaujant, okupuoti: Ilgainiui teutonai tus erulius, tenai gyvenančius, antejo ir jus nuvergė S.Dauk. Jau buvo vokyčiai antẽję Pln.
6. intr. Brs užeiti viršaus: Kas pūras sėtuvė[je] antei̇̃ta Vvr. Gal ten kokia viena antra stiklinė [pieno] ir antei̇̃na ant gorčiaus Plt.
ǁ būti pelnomam: Antẽjo keli šimtai pelno Varn.
7. intr. apimti (apie miegą, ligą): Antẽjo miegas Šts. Antei̇̃ta galva skaudėti ir pareita Šts. Antẽjusi yr toki liga, tokie aptekimai niežais Šts.
◊ vélnio pė́das antei̇̃ti paklysti: Eitu neitu, nebrandu galo, matau, kad esu antẽjusi vélnio pė́das Šts.
apei̇̃ti; SD196
1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apei̇̃ti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš.
| Apei̇̃namas pušynas (nedidelis) Rd.
^ Drūtas vyras – tokio neapeisi, nei raitas neapjosi KrvP(Al). Apeinamas kai giros kubilas Sln. Pabambsosiu, tegul kruopos apie bambą apei̇̃na Ds.
ǁ tr. einant išsilenkti, nekliudyti: Nė vieno medžio jie neapeina, nepakrapštę jo luobo P.Cvir. Reikia apeiti priešo sparną rš. Dvarą iš tolo apeik – daug bėdų išvengsi LTR.
2. tr. einant daugelyje vietų pabuvoti, iš eilės pabūti, apvaikščioti: Apėjaũ kelius sodžius rasodos beieškodama Rm. Jis apėjo visus namus, ir viskas jam labai patiko J.Balč. Mes apėjom daug žemelių, matėm visokių mergelių KrvD167. Gal bus laiko, tai apeisim miestą, apžiūrėsim Jnšk. Apei̇̃k gyvulius perkilnot Gs. Apeinu visas parapijos vestuves rš. Tai daug apei̇̃ta vakar Pl. Svietą apėjau Mž435.
| prk.: Ji visokius mokslus apẽjus Lp. Aš su liežuviu visur apeinù Ėr.
^ Mažas susirietęs diedukas visą svietą apei̇̃na (pjautuvas) Lš.
3. intr. apslinkti aplink: Apeiki, sauluže, aplinkai oružį JV637.
4. intr. apsitraukti, aptekti: Visas jau dangus dūmais apė̃jo Šd. Visa bala [v]andeniu apẽjus, nepereisi Tvr. Kap užpyksta, tai net akys krauju apei̇̃na Rdm. Kad tu ežeru apei̇̃tum! Krž.
5. intr. apaugti: Mūsų rugiai šiemet varputėms apẽjo Krž. Visi daržai žole apẽ[jo] Dkšt. Pievos apẽję kadagiais Lkv. Avižos apei̇̃na rūde Šts. Ežeras liūnais ir viksvomis apėjęs rš. Veidas šašais apẽjo Up. Mūsų vaikas taip bjauriai apẽjo Up.
| Širdis apėjo taukais rš. Kriuksi taukais apėjusi kiaulė rš.
6. tr. apruošti, aptvarkyti: Jau apẽjo ruošą Dgl. Kol apeini̇̀ gyvulius, ir sutemsta Rdm. Žiemą kas darbo – gyvolius apei̇̃ti, į medę važiuoti Plt. Bėda, kol tokį pulką vaikų apeini̇̀ – pavalgydink juos, apvilk Trgn. Eini̇̀ eini̇̀ žmogus, kol viską apeini̇̀, ir ant kojų nebepastovi Srv. Ji jau man visą žygį apei̇̃na (apsiruošia) Vkš. Mergė žygiams apei̇̃ti Šts. Jis vienas visus darbus apei̇̃na Lš. Viena iš mergių namus apeina, o kita audžia rš. Apejaũ viena visą apydairą Rdm. Būdavo tiek daug svečių, kad šeimininkė vos galėdavo juos apeiti rš.
| refl. tr., intr.: Ar jau apsejai rytinę ruošą? Krd. Kol apsejaũ, tai ir sutemo Arm. Jeigu viską apsejai̇̃, tai grįžtam namo Dgl. Pirma reikia apsei̇̃t, o paskui eit valgyt Arm. Palūkyte jūs, berniukai, aš visą ką apseisiù, eisiu ir aš tada Tvr.
7. tr. rasti, aptikti: Apejaũ girio[je] gerą ąžuoliuką Erž. Tokius gerus ratus apėjaũ, tik neturiu pinigų nusipirkt Vb. Aš čia apėjaũ labai daug uogų Ssk. Aš apėjaũ, kur gaspadinė laiko medų Rdm.
8. intr. apsivynioti aplink, apimti: Juosta tris rozus apie mane apei̇̃na ir da galas atlieka Rdm. Taip nusipenėjai, kad net diržas nebeapei̇̃na Slm.
9. tr. įveikti, nugalėti: Aš jo neapeinù, jis stipresnis už mane Ut. Tu tokio mažo neapeini Mlt. Anas tave jau apei̇̃na Pls. Paėmė tokią smarkią marčią, kad nė pats vyras jos neapei̇̃na Brt. Šitas mažiukas gaidžiukas viso kiemo gaidžius apei̇̃na Rdm. Kap suskovė, tai dėlto didesnis mažesnį greičiau apẽjo Vrn. Mūsų veršis apẽjo jų veršį Dglš. Bematant aš tave apeisiù (aplenksiu, apjuoksiu) Ds. Rugiai kviečius apė̃jo Skr.
ǁ pralenkti: Jis jaunesnis, bet brolį apei̇̃na visur – ir kalboj, ir darbe Mrj. Vienas mitrus šimtą tinginių apei̇̃s Ob. Ant darbo jo tai jau neapeisi – reta tokių An.
10. tr. apgauti, apsukti: Jis gudrus, ale ir aš nekvailas – vis tiek aš jį apėjaũ Jrb. Tėvą sunku apei̇̃ti, gudrus Ll. Jis ir patį velnią apei̇̃na Svn. O, jis brolį keliom eiliom apei̇̃na (sumanesnis už brolį) Kt. Anos neapei̇̃si – yra keturioms segta Šts. Reikia gero vagies, kad vagį apeitų On.
11. tr. papirkti: Jis teismą apẽjo, pinigais užpylė Rs.
12. (l. obchodzić się) refl. J išsiversti: Žmogus be žmogaus neapsei̇̃na Bsg. Šiemet darbo nedaug, tai nieko nesamdysim, apsiei̇̃sim ir taip Snt. Gali neateit – apsei̇̃sim ir be tavęs Št. Aš galiu be jo apseit, o jis be manęs negali Lš. Nieks be kitų pagalbos negalės apsieiti M.Valanč. Apsieimi be to SD196. Nė vienos dienos neapsei̇̃na be lietaus Rk. Jis su penkiais litais per visą mėnesį apsei̇̃na Lš. Mes ir be kirvio apsei̇̃nam Ds.
| Jis vienu išgąsčiu apsiė̃jo BŽ331.
| Apsieimi gerai, viso pilnas esmi R290.
^ Apsẽj[o] vėžys be akių, apseisiu aš be tavę Rod.
ǁ refl. įvykti: Be mano tėvo neapsieidavo nė vienos vestuvės rš. Gėrimas be pasigėrimo neapseina Sz.
13. (l. obchodzić się) refl. J, Rmč elgtis: Ji labai švariai apsei̇̃na Lš. Jis gražiai apsiei̇̃na žmonyse Žsl. Jis svečiuose gražiai apsei̇̃na Mrj. Nemokame katės gerbti, apsieiname su ja kaip pamotė su podukre Blv. Ir šiurkščiai su juo apsieit SPII57. Gailiuos, jogei neapsiėjau pagal apšvietimą, dabar man duotą brš. Žinai gerai, kaip [ponas] … su vargdieniu žmogeliu apsei̇̃davo BM25. Su visais meilingai apsieikime brš.
ǁ refl. gražiai sugyventi: Su žmonėmis apsieitąs – vyras kas vien reikiant Dr. Su Jonu vis būtume apsė̃ję (susitaikę), tik tos bobos viską sugadino Gs.
^ Su žmonėm apsei̇̃si – visur nueisi Jnš.
14. (sl.) refl. kainuoti, kaštuoti: Kas brangiai apsei̇̃na, už dyką nedalijama Vj. Kiek kasmet apsieisiąs jų remontas? rš.
15. tr. suvartoti, sunaudoti: Jūs labai greit apẽjot pyragus Trgn.
16. tr. sumušti, sudaužyti: Vaikas kiaušinį apẽjo Grv.
| refl. tr.: Apsejo kumelę, ir išsimetė Dkšt. Nejok greit, da arklį apseisi̇̀ Ml.
ǁ užmušti: Jau vieną gaidį apẽjom Arm. Aš itą kiaulę vis vientara apeisiu kada kalvek Arm.
| refl. tr.: Savo arklį apsẽjo Slk. Apsejo vištą Dkšt.
ǁ refl. tr. sugadinti: Žiūrinėjai laikrodį, kol apsejai̇̃ Vdšk.
| prk.: Jis man vaiką apsejo su savo tokiom kalbom Dglš. Gana jau vieną vaiką apsejai̇̃, kito nenorėk Trgn.
17. (l. obchodzić) intr. Tvr kelti rūpestį: Jam tavo bėdos neapei̇̃na Mrk. Aš tai bijausi, o jai nieks neapei̇̃na Gs. Kas man apei̇̃na apie jo reikalus! Alv. Kas tau apei̇̃na, ką aš geriu! Dkš. Kas jam apei̇̃na apie mane, tegul tik savęs žiūri Mrj.
| Gali čia stovėt tie baldai – jie man nieko neapeina (netrukdo) Lkč.
18. refl. pasisekti: Šį kartą apsiėjo man laimingai rš.
19. tr. Šmk apvaisinti: Jautis karvę apejo Pln. Geras jautukas būtų, karves apeitų Užv.
| refl. R117: Kūginės avys apsei̇̃ta tik su geru avinu Šts. Du kuiliu, kiaulėms apsieiti tinkamu, tur parduoti LC1889,12.
◊ keliùs apei̇̃ti Skd sunkiai dirbti, vargti.
širdi̇̀s apė̃jo
1. pasidarė bloga, silpna: Kad davė į pilvą, ir širdi̇̀s apẽjo Slnt. Kažkas širdi̇̀s apẽjo nu to saldumo Kv.
2. pasidarė skaudu, pikta: Kai pagalvojau apei visus anų darbus, širdis apejo Krž. Apei̇̃na širdi̇̀s, ugnis leka iš akių, bet viską numanau Šts.

ši̇̀rdį apė̃jo
1. pasidarė pikta: Kitą sykį žmogui ir širdį apeina, o turi tylėti, ir gana Rs. Man taip tukt ir apėjo širdį Dl.
2. gailestis apėmė: Kai pamačiau vaiką mušant, man ši̇̀rdį apẽjo Šauk.

ši̇̀rdį apei̇̃ti užgauti: Su tokia kalba jis man tik ši̇̀rdį apẽjo Varn.
širdi̇̀s apei̇̃na kraujai̇̃s pasidaro pikta: Man net ši̇̀rdis kraujai̇̃s apei̇̃na, kai jis taip šneka Pc.
atei̇̃ti intr.
1. H einant priartėti: Atei̇̃na pas mane Lp. Ateit svečias B. Ateisiù katarą dieną Str. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs BŽ203. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu Skr. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką? Sml. Ana vakar būt atejus Lz. Aš atei̇̃siu pas tave K. Tas tik laukęs savo draugų ateinančių Jrk18. Čia karvės atei̇̃ta Pc. Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta J.Jabl. Girdėjau atei̇̃siant ir tetulė mūsų aplankyt Ds. Prašom daugiau nebeatei̇̃ti Rgvl. Aš atei̇̃čia ir naktį, jei reikėtų Pn. Ateitų tavo globos lūgoti S.Dauk. Kol subatos vakarėlį n'atėjai̇̃, n'atėjai̇̃? Čb. Ir sutikom tris sesytes kelužiu ateinant KlvD9. Eimi ir ateimi jūsump DP235. Ateimi į vidų R200. Išvydę greitai ataėjo PK154. Vardan pono ateisi (ateini) Mž161. Nei vieno savęsp atenčio netremia SE168. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria Ev.
^ Kada gi avižos an žąsiną atẽjo? Trgn. Atei̇̃s ožka prie vežimo! Bsg. Ateik belaukiamas, išeik bemylimas B. Atejau neprašoma, išeisiu nevaroma Kl.
| Kad tu į budelio rankas ateitumbei! B.
ǁ Lz pareiti: Iš Vilniaus pėsčias gi atėjaũ namo Gdr. Atẽ[jo] namo ir atagulė Dglš.
2. atvykti: Iš dangaus ateimi aukšto Mž183. Būkite šičia, iki mes vėl jūsump ateime BB2Moz24,14. Išvys Sūnų žmogaus atajentį debesyje SPI1. Ko norite? Ateisiu gu jūsump su rykšte arba su meile Bt1PvK4,21. Ir jam atent, turės visi žmonės keltisi BPII188. Pagirtas būk ateinąsis vardan Viešpaties NTMt21,9. Ar tu esi ans ateisiąsis arba ar kito lauksime? NTLuk7,19. Teip atentyji dvasia visą apvilsta dūšią DP251.
| prk.: Norint tu bijais …, mirtis tačiau ateis DP583. Teateinie tavo karalystė NTMt6,10. Visi tie daiktai ateis and tos giminės Ch1Mt23,36.
^ Pinigų kalno neradom ateidami (gimdami), neimsim ir išeidami Sim.
3. atslinkti: Lietaus atei̇̃na, dėkit šieną Rm. Vėjas kur nor pučia, ir tu girdi jo ūžimą, bet nežinai, iš kur jis ateit ir kur jis nueit prš. Kaip man bus, jei didis sniegs ateis? Ns1832,2.
| prk.: Veikiai ateis galas gyvenimo jo DP583.
^ Kas praėjo, tas nebateis Sim.
ǁ atlėkti, atskristi (būriu): Paukščiai oro ateit ir gyvena ant šakų jo Ev. Mano broliui atẽjo bitės (spiečius) Trgn. Žiūriu – ateina ateina par lauką didžiausis spiečius Pš.
ǁ atvažiuoti, atplaukti (susisiekimo priemonei): Kada ateina traukinys? Pn. Ana, traktorius atei̇̃na Rdš. Atei̇̃na laivas Rk. Ei atei̇̃n atei̇̃n trys laivužėliai par didį Nemunėlį JV1049. Eiva, broluži, į pamaružę, ateis juodi laivužiai JV338.
ǁ atitekėti: Upė atei̇̃na nuo Erzvėto (ežeras) Tvr. Aptekà (upė) atei̇̃na nuo Lėno ežero Rm. Ulmas atei̇̃ta nu Pakalnės (kaimas) Rsn.
ǁ prk. priartėti prie kokios nors ribos: Mūso karvė jau atẽjo į tris lyterius Skd.
4. atslinkti, būti (apie laiką): Jau vakaras atei̇̃na Ėr. Ateit žiemelė, šalts rudenelis D48. Ei ateis ateis šilts pavasarėlis, išauš gražios dienužėlės JD454. Atei̇̃s naktis, gausiu pailsėt Lg. Kaip tik atėjo gaidžiai, tas velnias prapuolė BsV314. Palik darbą ateinančiai dienai Rdž. Tai atė[jo] laikas – skiltas perėtas (kiekvienas) mokinasi Dkš. Cigonkos iš rankų ir akių būrė ir ateinančius daiktus žmonėms ževernojo Rp. Ant atẽjantės vasaros atvažiuos ans, ant atẽjančio meto padirbs J. Atenčius metus lietuviai tiekės į karę su kryžeiviais S.Dauk. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę A.Baran. Lynant ar naktie atejus, apdenk ta drobe išvarstytus lauke tabokus S.Dauk. Atei̇̃siančios žiemos ilgumo nežinom K.Donel. Ateisiančiame pavasary pašars be mieros brangus rasis TP1880,48. Štai ateisiančiuose septyniuose metuose bus didis apstas visoj žemėj Egipto Ch1Moz41,29.
| refl.: Ir diena atsiejo (išaušo), ir vis dar jo nėra Dv.
5. apsigyventi ištekėjus ar vedus (užkuriomis): Atėjaũ, radau pulką žmonių (vyro brolių, seserų…) Jnšk. Kai jau ateisi̇̀, gerai atsiverksi Jnšk. Pavogė arklį, kai žentas atė̃jo [užkuriõm] Ėr. Atėjo Adomas Dagys, atnešė daug tūkstančių I.Simon.
6. tęstis, trauktis artyn: Nuo kur šitas kelias atei̇̃na? Dbk.
7. sklindant pasiekti: Viešpatie, … šauksmas mano tavęsp teateit Mž472. Atėjo garsas Herodop apie Jėzų BPII243.
8. refl. kainuoti: Šis darbas atsieina brangiai rš. Kiek tas daiktas atsiei̇̃na? Lz. Brangius drabužius pirkti pigiau atsei̇̃na, kai pigius Kair. Asilo išlaikymas atsieina visai nebrangiai Blv. Par brangiai atsiẽjo trobos pataisymas Vvr. Man tas arklys brangiai atsiė̃jo Lnkv.
| prk.: Nemaža jam sveikatos atsiejo K.Bor.
9. refl. impers. vertėti, išsimokėti: Prieš pečių košeliena virti neatsei̇̃na – ir taukai, ir puodas dega Pkr.
10. būti atsiunčiamam: Lentos ateina išmatuotos, sužymėtais nupjovimo kampais rš. Tau pinigų atei̇̃na Ss. Atei̇̃na kalendoriai tiem, kas ima tą laikraštį Jnšk. Ir atejo gromatėlė joti in vainelę TDrIV19(Vlk). Šmakšt atejo raštas nu karaliaus, kad važiuotum į Varšuvą M.Valanč. Tamstos trys dainos atėjo A1884,287. Gal ateis žinelė iš svetimos šalelės Mrs.
11. būti gaunamam: Žinau juk aš, kaip sunkiai tasai skatikas jums ateina LzP. Ir kitam dykai niekas neatei̇̃na Sld. Visa nauda mums būtinai nu vienų dirbančiųjų bičių ateit S.Dauk.
^ Kam lengvai ateina, tam lengvai ir išeina Sim. Kas lengvai atėjo, lengvai taiposgi ir nuėjo Gmž.
12. pribręsti, prinokti: Atẽjo žirniai pjaunami Šts. Šiemet ir ankstyvosios bulbos vėlai atėjo Antš.
13. R200 kilti, atsirasti: Supratimas metais eina, kol ateina Blv. Tokia bėda jam atė̃jo Pn. Ir ko čia ta tyla atėjo? rš. Ir ta daina iš ten yra atejusi S.Stan.
| Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas, dėl kurių notmiėjo (neatmiėjo, t. y. neatėjo man) ir miegelis mielas SE207.
^ Liga ateina ir nevadinama Sim. Ateit liga nešaukiama B.
| refl.: Iš ko tai atsiei̇̃t, kad ši žiema tokia šalta? KII30. Iš to karas pakilo, atsiė̃jo KII284. Sveikata atsiėjo Pg.
14. sulaukti (kurio amžiaus): Vaikas atėjo į ketvirtus metus Klvr. Atejęs į vyro amžių vedė moterį M.Valanč. Į šį metą atejo, o kojų apauti neišmoko S.Dauk. Tėvas atejo į senatvę S.Dauk. Ganiau, kol atėjaũ in merginą Iš. Jau atėjote trijump dešimtump metų … gyvatos jūsų DP580.
15. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai gerai atsei̇̃na Mžš. Mums viskas sunkiai atseina rš. Jam karvės neatsei̇̃na Ds. Kas pirmą dieną atvežė dobilus, tam geriausiai atsė̃jo iškult Srv. Na kaip, ar atsė̃jo byla (ar laimėjai)? Dgl. Jam miškas atsėjo pirkti Ds.
16. impers. tekti, reikėti: O kada ateis skirtis su tuo kūnu, tu patsai, pone, būk man apiekūnu brš.
| refl.: Man rytoj atsei̇̃na važiuoti į miestą Pšl. Nėr ledokiau, kap itokiu purvu atsei̇̃na eit Vrnv. Man atsiėjo ir mergauti, ir tinginys vyras gauti O. Man dažnai atsiei̇̃davo Vilniun važiuot Žž.
17. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Gyvenime visaip atsei̇̃na Žl. Jam tai vis atsei̇̃na – tai karvę kumelė užkirto, tai šiemet vaikas mirė Rš. Tikrai motinai ir tai visaip atsei̇̃na prie marčios, o man, močekai, kaip gali atsei̇̃t? Srv. Ir man snaust atsieina, kai miegas užeina O. Per vainą visko atsei̇̃na – nušauna ir gyvą pagauna Pn. Teip atsiėjo ir su mūsų Giliumi prš. Jai atsėjo už gero vyro ištekėti Krk. Ką gali žmogus žinot, kada kas atsei̇̃s Ds. Kaip tau atsiei̇̃s, taip ir padaryk Gr. Argi ir tau negal teip atsieiti? P.
18. refl. patikti: Naujas mokytojas visiem labai atsei̇̃na Pnd. Man jūsų Jonas visiškai neatsei̇̃na Ds. Gal tau labai atsei̇̃na Ona, kad tu taip apie ją sukies Dgl. Jau tau ta mergaitė, matyt, atsei̇̃na Slm. Pasogos nežiūrėk, jei atseina merga, tai ir imk Tršk. Jam labai atsẽjo mergiotė, tik kažin, ar až jo tekės Ds. Kaip tau atsei̇̃na mano naujasai arklys? Vb. Aš dar niekada nevalgiau tokių obuolių, kad būt taip atseję Ds. Man neatsei̇̃na, kai tu taip darai Č.
| Gal, kaimynėl, atseitų (malonėtum) kiek pašaro – nebeturiu tai savo ožkelei ko paduot Jnšk.
19. pasveikti, pasitaisyti, atsigauti: Dabar biškį atėjau, nebe taip slabnu Mšk.
| refl.: Kaži Ignasiaus tėvas da atsiei̇̃s? Str.
| Jau karvės sutinimas kiek atsẽjo (atslūgo) Ml. Sugurino galvą, net guzas iššoko, ir vėliai atsẽj[o] Arm.
| Po veselijai dar negaliu atsiei̇̃ti, t. y. atsikvaitelioti J.
ǁ refl. prasigyventi: Jį dabar kap pribloškė, tai jis vargiai atsiei̇̃s Lš.
20. refl. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man atsiei̇̃na brolėnas BŽ438. Da ir giminės mums atsein Sz.
◊ ant savę̃s atsiei̇̃ti prasigyventi: Per karą tep suvargau, kad dabar negaliu atsei̇̃t ant savę Srj.
dai̇̃niais atei̇̃ti Upt lengvai įgyti.
į gálvą atei̇̃ti kilti minčiai: Jis sakydavo visa tai, kas tik ateidavo į galvą Rz. Man atė̃jo į gálvą, kad tu tąsyk negerai padarei Skr. Neatė̃jo nė į gálvą pasidairyt, po kam rugiai Srv.
į metùs atei̇̃ti sulaukti pilnametystės, subręsti, užaugti: Paaugo tuodu vaikeliai ir atẽjo ing metùs BM235. Ir į metus atėjo, ir ūsą prigyveno, ir dar toks minkštas Srv.
| Ta obelė jau atei̇̃na į metùs Pc.
į pasáulį (ant ×svi̇́eto) atei̇̃ti Klvr gimti: Da jis per karą nė ant svi̇́eto nebuvo atẽjęs Slm.
į prõtą atei̇̃ti
1. susiprotėti: Ir tu kitaip šnekėsi, kai atei̇̃si į prõtą Alk. Paaugs, atei̇̃s į prõtą ir nebesidarkys Srv. Žmonės protan atejo Sz.
2. kilti minčiai: Neatẽjo man į prõtą paprašyti leidimo Šts.

į savè (savi̇̀p) at[si]ei̇̃ti pasveikti, atsigauti: Po šitos ligos dar vis niekaip neateinù į savè Lkč. Da in savè neateinù – pėsčia vaikščiot negaliu Rdm. Nespėjo vargšas į save ateiti (atgauti žadą) V.Piet. Kap ateisiù savi̇̀p, tada eisiu darban Arm.
vė́jais (vė́ju) atei̇̃ti lengvai įgyti: Atejo [turtas] vėjais, išejo vėjais LTR(Ds). Duona ne vėju ateina TŽV606.

×daei̇̃ti (hibr.)
1. tr., intr. prieiti (ligi ko): Daėjau ligi pat tvoros rš. Trečion dienon daėjom mes ir Vilnių Žž.
2. intr. pribręsti, prinokti: Rudenį bulvės yr daejusios Lk.
ǁ parsibaigti, sublogti: Jau mūs diedulis tep daej[o], kad vaikšto tik kap šešėlis Rod.
3. tr., intr. Ldk susekti: Milicija tuoj daei̇̃s, kas tuos arklius išjojo Šn.
◊ į prõtą daei̇̃ti susiprotėti: Dabar daejo protan, ale jau po čėsiai Skdt.
į savè daei̇̃ti pasveikti: Ji po tos ligos jau beigia ing save daeit Lp.
įei̇̃ti intr.
1. SD392, R, H eiti į vidų, įžengti: Intėjaũ pirkion Jz. Inė̃jo į tą pakajų ir atsisėdo LB180. Keliskart anuos vyrus įei̇̃nant ir išeinant pamatė Jrk76. Inė̃jęs pas žmogų nei labos dienos neduoda Rdm. Ineidamas nešūkavau, išeidamas neūkavau LTR(Ds). Imta, durys atplėšta ir iñeita Rdm. Iš lauko įei̇̃k (įvei̇̃k) į vidų J. Tik įeisi – kaip šuo, nutvėręs blyną, ir vėl eik Ukm. Durys pančiu užsukta …, negaliu intei̇̃t VoL303. Vagis pro langą norėjo inei̇̃tienai, tik žmonės apmatė Km. Įeinamieji bilietai ar čia parduodami? J.Jabl. Tai intei̇̃na tas karaliūnaitis in vidurį pažiūrėt LB162. Aš įeinu į darželį JD505. Ir įėjo į darželį ir paskynė rūtą JD730. Kaip įeisi į saklyčią, tai manę gedėsi JD39. Į svirnelį įeidamas, tetušelį sveikindamas: ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį StnD14. Anei̇̃k pirkion! Ad. Anbrido anas vandenin ir anẽjo duobėn (paskendo) Gdr. Kurs vėl įeiti (įeina) pro duris, tas est piemuo avių VlnE80. Peržegnok mus įenčius, taip ir išenčius, miels pone! PG. Įent (įeinant) į namus KZ43,376. Giesmė apie garbę Christaus karaliaus, kurią jam darė žmonės, inents ing Hierusalem Mž159.
^ Įeinant akys kaista, išeinant pakaušis LTR(Šll). Inei̇̃t kelias platus, išeit – siauras Trgn. Dvaro vartai platūs įeiti, siauri išeiti LTR. Ardvi vartai būt įeit, bet ankšti išeit B. Šuva šuniui pavyd į kuknią įeit Sim.
| refl.: Insieinu priesienin, pasižiūriu palubin Ant. Ko čia beįė̃jetavs (beįsiėjota) judu, šuniu? J.
ǁ sugebėti, turėti galimybių įžengti: Kas eina, tas įei̇̃na Rm. Iš krašto įei̇̃namas smėlis [prie ežero] Ėr. Neįeinama bala Ėr. Kad ir ineinama žemė, vadinsis sala Zr. Aš neinejau aukštona klėtelėn Mrk. Giltinė įeit per tuos langus DP202.
ǁ einant pasiekti: Da neįėjau į pusę aslelės JV997.
| prk.: Ar net septyniasdešimt puslapių inejau (perskaičiau) Lp.
ǁ būti sąlygoms užeiti dirbti: Negali̇̀ įei̇̃t į dirvą (šlapia, negalima laukuose dirbti) Skr. Anksti mes negalim įei̇̃t ant laukus Pn.
2. atvykti (į kur): Vienu būdu ant to pasaulio įeimè, tokiąjag išeiga ižg jo išeit turime DP33. Idant kiekvienas … su tavimi įeitų̃ anon gyvaton amžinon DP181.
ǁ prk. įsigauti, patekti: Šitie visi vargai ing pasaulį įėjo DP583. Badas įei̇̃s į pilvą, kad būsi nevalgęs Šts.
^ Pro vieną ausį įejo, pro antrą išejo S.Dauk.
ǁ Lp apsigyventi: Mes jau naujon pirkion inẽjom Ml. Dabar į tą gyvenimą Plaušinis įė̃jo (atėjo į žentus) Skr.
3. įslinkti, įvažiuoti, įplaukti (susisiekimo priemonei): Karieta bematant įė̃jo į mišką Rm. Da neįėjo visas vežimas į kluoną (galas liko lauke) Gs. Laivas įėjo į uostą rš.
| refl.: Automobilis įsiėjo tiesiog į minią rš.
ǁ Mšg įtekėti: Mituva įei̇̃na į Nemuną po Jurbarku Jrb. Gulbinas ties Pilviškiais įei̇̃na į Šešupę Gs. Audrupys įei̇̃na Sartų ežeran Rk. Įeinamoji srovė VĮ.
ǁ įsiveržti: Reik užkaišioti skyles, kad vė[ja]s neįeitų S.Dauk.
ǁ pratilpti: Durys siauros, spinta neįei̇̃s Skdv.
4. refl. įsitraukti, imti greitai eiti: Kaip insieina, tai ir šlubavimo nebežymu Ds. Pradėjus eiti kojos buvo sustingusios, paskui įsiėjaũ Š.
ǁ refl. imti greitai važiuoti: Traukinys iš palengvo juda, kol įsieina Ll.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Kaip įsiei̇̃s girnos, mals smulkiai – reik, kad įsiei̇̃tų Šts. Pradžioj nesiseka [darbas], toliau įsiei̇̃s Gs.
ǁ refl. imti normaliai pasirodyti: „Ateičiai“ jau įsiėjus, kartą vasarą užėjau pas Dambrauską rš.
ǁ įsileisti (į ką): Kap ji inei̇̃na šnekėt, tai visa net juda Brt. Į kalbą neįejus, išpasakot negal Krtn.
5. galėti eiti: Jau greit neįjeinù Brt. Per adyną šešis verstus ineini̇̀ Lp. Kad ir senas, dar įei̇̃na Jrb.
6. praslinkti (apie laiką): Mėnuo buvo įejęs, ir nebepriėmė mano skundo Šts. Trys dienos kad įeis, gali dar vekselį protestuoti Šts.
7. įsirėžti: Pievos skvernas įei̇̃na į dirbamą žemę Pn.
8. būti, pasidaryti sudedamąja dalimi: Pasakėčiomis S. Stanevičius labiausiai išgarsėjo ir kaip klasikas įėjo į lietuvių literatūrą rš.
9. tilpti, sutilpti: Šešias sienas apmečiau [audeklo], ale įė̃jo Bsg. Gal da įei̇̃s dvidešimtas posmas Pc. Jokia pašauklùkė neinei̇̃na [audžiant] Rdm.
10. įlįsti, įsmigti: Vinis įėjo į medį rš. Kylys gerai įėjo į skylę Jnš.
11. pasiekti (kurią kainą): Javai pavasarį įei̇̃s į didelę kainą Lnkv. Greitai karvė į keturias tūkstantes įei̇̃s Krš. Maišas įeis į penkias dešimtis rublių Ėr.
12. būti gaunamam: Tie keturi rubliai piningų įėjo A1884,289. Įejo par šimtą rublių daugiau Plng. Kožną dieną vis piningas inei̇̃ta Pgg.
13. sulaukti (kurio amžiaus): Įejaũ į dvidešimtus metus Skp. Užbuvau, į tokį ilgą amžių įejau, laikas mirti Šts. Izaokas buvo įejęs ing senatvės amžiaus dienas I.
14. patekti, pakliūti: Į tokią bėdą įė̃jo žmogus Pn. Įẽjo į vargus, įkrito į ligas, ir paliko visi turtai par nėką Plng. Daug vargų buvo iškentėjęs ir į skolą buvo įejęs S.Dauk.
| Ineik jo padėjiman, tai pamatysi, kaip bus Ds.
15. virsti, tapti: Buvo tokia punktuali, kad jos punktualumas įejo net į vietos žmonių priežodį A.Vien.
16. įgyti (ko): Tas žmogus įejo į didelius piningus Šv. Kad tik būt gero pašaro, ganyklos, kaipmat gali į gyvolius įei̇̃ti Užv.
| prk.: Į garbę įeimi R27. Geran ūpan įėjęs rašo į savo pažįstamus rš.
17. persiimti (kuo): Mūsų atstovams yra įėję madon daug žadėti ir maža tesėti rš. Palinkimas derėtis yra įėjęs į jų kūną ir kraują J.Balč. Žmonys buvo įeję į puikybę Šts.
18. pasisekti, pavykti: Juk tu supranti, kad tas darbas gerai neįeis Skr.
| refl.: Kai neinsei̇̃na, tai nieko nepadarysi Trgn.
19. sueiti (į kokius nors santykius): Artimieji karaliai įėjo į prietelystę su Salemonu S.Stan. Idant neįeitų̃ ing sūdą su tarnais savais DP171. Jeigu bernaitis ir mergaitė įeina moterystėn todėl, kad vienas ant kito atsiremtų, juodu daro gerai Blv. Ot kur gerai inẽj[o] žentuosna! Lp.
ǁ lytiškai santykiauti: Ir stojos vakaro metu, jog ėmė dukterį savo Leą ir atvedė ją jop, o ansjen įėjo jon Ch1Moz29,23.
◊ į aki̇̀s įei̇̃ti būti gerai matomam: Drin savo šviesumo arba žibėjimo visiemus įeit ing akis DP458.
į gálvą įei̇̃ti imti svaiginti: Tik vieną stikliuką išmečiau, ir tai jau galvõn inẽjo Ds.
į gálvą (pakáušį Jdr) įei̇̃ti sugalvoti: Buvau krautuvė[je], o neįẽjo į galvą paimti cukraus Dr. Nė vienam neįėjo į galvą mintis, kad ne vaikų tai kaltė I.Simon.
į metùs įei̇̃ti sulaukti pilnametystės: Paskui įėjau į metus J.Jabl.
į ši̇̀rdį įei̇̃ti Plng sugalvoti: Ir kodrilei įeiti tokios dūmos ing jūsų širdį? BPII30.
į vėžès įei̇̃ti surasti teisingą gyvenimo ar veikimo būdą: Niekis, vaikinas greit įeis į vėžes rš.
išei̇̃ti
1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita J.Jabl. Per kur radai išeita [kiaulės]? Lp. Išej[o] eit namo Vlk. Kelias dienas neišei̇̃t iš kambario! Lkš. Be žmogaus jau neišẽjo lašiniai iš kamaros Dr. Išent, įent saugok mane, jeib aš nebūčiau bėdoje PG. Sebastijonas, atidarydamas daktarui išeinamąsias duris, paprašė Mš.
^ Vienas vel[nia]s išejo, o kitas toks parejo S.Dauk. Išei̇̃ti plačios durys, pareiti – siauros Užv.
išeitinai̇̃ adv.: Peklon neišeitinai stumia SE206.
| refl.: Ižsieję iž miesto, numetė rūbus savo nuog save SPII169.
ǁ pasišalinti iš namų: Dabar išeinù, tuoj grįšiu Vb. Apsivilko kailiniais ir išė̃jo Vb. Jis išė̃jo cielą valandą iš namų Rm. Ji išejanti vandenį parnešti J.Jabl. Tik išejaũ pas kaimyną eit, ažna brūkšt svečiai per duris invažiuoja Rod. Jis kai iš namų išeidavo, niekas nežinodavom, kur ir ko jis eina J.Jabl. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Išėjo sėjėjas sėtų sėklas savo VlnE37. Jūs kaip razbainykop kardais bei kartimis išėjot mane gaudytų BPI369. Išėjo kaip ežis mielių ir prapuolė VP19.
^ Išeik iš namų nevalgęs, ir kitur negausi Sim.
| refl.: Išejaus iš namų, kad policijai nekliūčio į rankas Šts.
ǁ einant (iš kur) patekti: Jis išėjo į kiemą Grž. Duktė į tėvus išėjo J.Jabl. Išėjo jam priešais ir šaukė rš. Mes išeinam į darbą rš. Broliukai mano mielas, išgitiei̇̃kai vidun kiemelio, nulenki žemai galvelę (rd.) Jž.
| Kap tik išej[o] karvės an žolės, ir daugiau pieno duoda Alv.
| refl.: Išsiẽjo į darželį, nusiskynė rūtytėlę Š.
ǁ išropoti: Aure iš plyšio išė̃jo prūsokas Pn.
2. intr. išvykti, iškeliauti; išsikelti: Išėjau bernautų J.Jabl. Aš taukš ir išejáu slūžyti KlvrŽ. Vasarą namie padeda, žiemą an ažudarbių išeina Ds. Jis pabuvo čia metus ir išė̃jo į Šimkaičius Skr. Tėvo draudžiamas, susidėjęs su kitais bernais, išėjo į Ameriką A.Vencl. Išėjaũ už marių, kur kielė trąšos nemeta Šmn. Išėjo į lenkus N. Išėjau nuog tėvo ir atajau ing tą pasaulį DP580.
^ Kam čia taip dirbi, ir pamažu išei̇̃s dūšia iš kūno Lnkv.
3. intr. išslinkti, ištraukti: Mūšoj ledai išė̃jo Jnšk. Pavasarį, kai tik išeina (išneša ledus) upės, ančių pasirodo daug rš. Saulė buvo jau iš dvylekos išẽjusi Als.
ǁ išskristi (būriu): Jų bitės išė̃jo (spiečius išlėkė) Ėr.
ǁ išvažiuoti (susisiekimo priemonei): Traukinys iš čion išeina aštuoniomis J.Jabl.
ǁ išlėkti (smarkiai): Būt išė̃jęs langas Pc. Paršas par statinius išė̃jo kai kulka Skr.
ǁ pranykti: Aną pavasarį vėlai išėjo pašalas rš. Slanktas greitai neišei̇̃na Ėr. Ka tos slogos i neišei̇̃na! Ps. Jų bėdos, vaikeli, neišeinamos J.Jabl. Jei bus išeinamà liga, tai pagysiu Ėr. Visas saldumas iš vaško išejęs yra S.Dauk. Išejo muslininių mada, ir suplėšėm į vystyklus Trk. Tokios kalbos ir atsiminimai neišeidavo iš galvos ir iš kalbos Žem. Išė̃jo iš apyvartos BŽ77.
^ Iš marių vanduo neišdžiūsta, iš giesmės žodis neišei̇̃na Str. Liga raita atjoja, pėsčia išeit B.
ǁ ištekėti: Vidauja išei̇̃na iš girių Jrb. Audrupys išei̇̃na iš Rokiškėlio ežeriuko Rk. Gruntinis vanduo į žemės paviršių išeina šaltiniu rš. Išeinamoji srovė VĮ.
ǁ iškrypti: Iš vagos išeiti B.
ǁ pasitraukti: Tai jau mes seniai išė̃jom iš giminystės, nesiprašom Kt. Nuo tada mes ir išė̃jom iš giminių Alk. Su jais jau baigiam išeit iš giminės, jau gal penktoj eilioj Slm. Ji drovėjosi savo senų batelių su auliukais ir išėjusios iš mados suknelės rš. Bet dabar tos iškabos išeina iš mados Blv.
^ Iš ubagų išẽjęs, ponų nepavijęs Rdm. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs B. Iš piktų išėjęs, o gerų nepavijęs B.
ǁ išsiveržti: Aš vis bijau, kad tik neišei̇̃tų pro kaminą ugnis Srv. Iš akmens išėjo ugnis LTI48(Bs).
ǁ prk. ištrūkti: Išeitumėte iš tų vargų, kuriuose šiandieną esate paskendę Rp. Iš tos bėdos jis išeitų rš. Karalius tris kartus nuog mirties išejo (išsigelbėjo) S.Dauk. Jau numanoma, kad iš tos ligos neišeis (neišgis) OsG175.
ǁ būti nusikreipusiam (į kur): Vienintelis langelis palubėje išėjo į virtuvę rš.
4. intr. pasirodyti: Kad nors porą valandų saulė išeitų Ėr. Arklys taip nuvargo, net putos išė̃jo Vb. Šviežiai išejęs iš žemės akmenukas Dglš. [Oda] pilna skylių, per kurias išeina prakaitas Blv. Pasturgalėje tų bičių yra nuodų pūslelė, pro kurią gylis išeit S.Dauk.
| Laukiu, kol galas išei̇̃s, tada nustosma vyt Slm.
| Juodvarniai išẽjo į laukus, jau šalčio nebebūs Mžk.
| prk.: Žinojau, bet neišei̇̃na ant minties (neatsimenu) Pls.
ǁ prk. iškopti (į kur), iškilti: Išėjo į didelius vyresniuosius Tat.
ǁ kilti, prasidėti, atsirasti: Dabar išė̃jo mada taip nešioti Pn. Nuog to laiko išẽjo paprotys čiaudant sakyti „ant sveikatos“ BM238. Išėjo kalba apie šokius rš. Buvo išė̃jus tokia kalba Kp. Tep man išė̃jo iš kalbos, tai ir paklausiau Alk. Iš mažos kibirkštėlės išeina didis gaisras rš. Sarmatos išeinamoji reikšmė buvusi yra „raũdonojimas“ ir „raudonumas“ K.Būg. Ir žiedas ižg šaknies jo išeis DP625. Ašaros …, išėjusios ižg graudžios širdies, gal numazgoti visas nuodžias DP481. Dvasė saldyji iš Tėvo ir Sūnaus išenti Mž317.
| Kaip tat neišei̇̃ta vaikai iš tėvų (panašūs į tėvus)! Grg.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Jis iš Gudžiūnų išei̇̃na Pc. Anas išei̇̃na iš miesto, tik čia gyvena Ds. Anas išei̇̃na nuo Tverečiaus Dkšt.
ǁ išsiperėti, išriedėti: Gal da išei̇̃s keli viščiukai Ėr. Už nedėlios ir žąsiukai iš pautų išei̇̃s Lz. Iš tokio [motynos] kiaušelio po kelių dienų išeit maža kirmėlė it kaip kandis S.Dauk.
ǁ išdygti: Tiems ančiukams da ne visos plunksnos išė̃jusios Jrb.
ǁ išsiskirti: Man iš penkių literių smetonos išei̇̃na kilogramas sviesto Krd.
5. intr. mesti kokį darbą, tarnybą: Mūsų išė̃jo mergaitė, dabar kitõs sunku gaut Jnšk. Buvau pasisamdęs piemenį, bet išėjo Vb. Grapas neišmetė mūso tėvalių – tėvaliai su geru išejo Plng. Per suktybę jis išėjo iš kariuomenės Kp. Tasai teslūžija tau šešis metus, sekmą metą teišeit tikrai valnas BB2Moz21,2.
6. tr. daugelį pereiti, visur, daug išvaikščioti: Visą sodžių išejaũ, niekur akėčių̃ negavau Lp. Visas bobas išejaũ (perėjau per visas prekininkes turguje) Ėr. Daugiau jiedu ėję ėję, vėl išėję kitas tris karalystes Sln.
7. refl. įsismaginti eiti: Kai išsieinù, tai neskauda kojos Pc.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Ta mašina, kai išsiei̇̃na, nėra taip sunku sukt Kair.
8. intr. galėti praeiti: Neišei̇̃namas kelias Gs. Ar bėra ten takas išei̇̃tamas? Gršl. Čionai išeime lengvai MP382. Smagenys džiūvo neišeitiname labirinte visokių terminų rš.
^ Su klasta niekur neišeisi B. Eik siaurai – visur išeisi, eik plačiai – visur užkliūsi Sml. Eisi siaurai, išeisi kiaurai Šd.
ǁ galėti rasti kelią: Žinodamas visada išeini̇̀ ant medžių: nuo žiemių medis arkliadantis KzR.
9. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Kaipmat vasara išė̃jo Ėr. Man su vaikais visas laikas išeina J.Bil. Pusėtinai laiko išėjo, iki sugrįžo J.Jabl. Jau išėjo keli metai, ir užmiršo jis tą razbainyką LB230. Neišẽjo nė metų, kaip ans viską išleido BM404. Juokais žiema išejo, be kokio speigo Šts. Dveji treji meteliai, kaip drobeles verpiu; išei̇̃s ir ketvirti, pakol aš išausiu JV982. Kol užsakai išė̃jo, kelius alus jaunasai darė Jnšk.
10. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Dvidešimts antrų metų išei̇̃na Ėr. Jų duktė išė̃jo ten į marčias Vrb. Sesuo jau išẽjo, dabar pasiliko abu broliai Up. Kaip išẽjo už to latro, šunį apsikabinusi kaukė Užv. Ne už marių išei̇̃si, kai norėsi – ateisi Sdk. Vyresnysis sūnus išẽjo į žentus Užv.
11. tr. atlikti (darbą, pareigas): Ko sėdi, ar ruošą jau išejái? Akm. Išejai̇̃ pakãsą (pradalgę) vieną, atsilsėjai ir vėl eik Lz. Visas savo dienas išei̇̃ti J. [Veronika] visus kadrilius, visas polkas išeiti mokėjo A.Vien.
ǁ išmokti: Mokslo programą išeidavau pagal direkcijos reikalavimus rš. Aš jau visą lementorių išėjau Kp. Lietuvių kalbos kursas išeinamas vidurinėse mokyklose J.Jabl. Argi jūs išeisit vienais metais visą šitą vadovėlį? J.Jabl. Tomis keliomis dienomis jie gražiausiai išėjo savo mokslo abėcėlę rš.
ǁ baigti (mokyklą, klasę ir pan.): Patys jie nė vienos klasės nebuvo išėję A.Vien. Yra išėję gerą mokyklą rš. Duktė jai išėjo visas mokyklas RdN. Išẽjęs klesas Lp.
ǁ intr. imti verstis: Jau gal viena išẽj[o] už gaspadines! Lp. Kanteris išėjo į kunigus N.
12. intr. pradėti (laukų) darbus: Jų kalnesni laukai, jie gali anksčiau išei̇̃ti pavasarį Sml. Vėlai šiemet svietas sėt išejo Ds. Jis toks apsileidęs, vis paskutinis laukan išei̇̃na Slm.
13. intr. tęstis, trauktis: Gražiai išei̇̃na laukas Srv. Pievos paupiais išei̇̃ta Als. Mūsų žemė išei̇̃ta miškais, aramos nedaug Šts. Takelis išėjo ant balos A1884,21.
14. intr. praeiti, pralįsti: Kulka išė̃jo kiaurai BŽ81.
15. intr. R127 pasklisti: Sakyk, nebijok, iš mūsų jau neišei̇̃s Sdk. Pas mus buvo išė̃jus kalba Str. Ir išėjo tas garsas po visą aną žemę BPII507. Žodžiu, kursai išeiti iš nasrų Dievo MP107. Koksai kalbesys iš jo burnos išeit BBJob37,2.
ǁ išsiskirstyti: Mūsų kaimas išėjęs viensėdžiais rš. Viskas išė̃jo į šalis, į dalis Jrb.
16. intr. pabaigti varomąją jėgą (apie mechanizmus): Užsukit laikrodį – išė̃jo Skr. Galgi baigė laikrodis išeit, reiks užsukt Ėr. Kolgi stovi, gal išėjęs (apie laikrodį) Sdk.
17. intr. atsieiti, kaštuoti: Naminiai drabužiai brangiau išei̇̃na, kaip pirktiniai DŽ. Piga išei̇̃na toks alus dirbti Ds. Padieniuo darbininkus samdyti išei̇̃na brangiau Pln.
ǁ impers. apsimokėti: Neišeina pirkt, kai toks brangumas Skdt. Už tiek pinigų man neišei̇̃na daryt tas darbas Lš. Dabar su daug lauko ir nelabai išei̇̃na Gs.
18. intr. būti išparduotam: Turėjau paršų, tuoj visi išė̃jo Rm. Visi kiaušiniai išė̃jo Jnš.
19. intr. pakilti ar nukristi (apie kainą, šaltį): Vieni kviečiai nebuvo rublio 20 kapeikų išėję Pt. Kiaušinis neišei̇̃na iš dviejų kapeikų Pn. Šalčiai iš 25° neišeina rš.
20. intr. susivartoti, susieikvoti: Pietum išė̃jo svaras lašinių Jnš. Jiem medus bematant išei̇̃na Rm. Tuoj išei̇̃s mėsa – visiem reikia duot Ėr. Greit išei̇̃s ta drobė Ėr. Iš daržinės visas šienas išėjo Nj. Priimdyt vitaminus reikia, al jau išejo Šč.
| prk.: Sveikata taip ir išė̃jo Pn.
ǁ būti išleistam (apie pinigus): Man visi pinigai išė̃jo mašinai pirkt Brž. Ir jum išei̇̃na pragyvent, o mes vis pinigų prašom Jnšk. Daugel reikia, daugel išeina tavo jauniems sveteliams JV1017.
21. intr. būti leidžiamam, išleistam: Mūsų laikraštis išeina ir išeis kaip išėjęs A1884,290. Knygų išeidavo maža rš. Laikraštis išeina kas savaitę ketvirtadieniais rš. Anuo metu išėjo įsakymas nuog ciesoriaus Augusto Ev.
22. tr. Jnš išleisti (kortą).
23. intr. likti nepralošusiam (lošiant kortomis): Šį kartą atrodė, kad tikrai sėdės, bet išei̇̃na Jnš. Nė vienas neišlošėva, lygiai išė̃jova Skr. Iš durniaus kortavova – aš išėjaũ, o jis liko durnius Skr.
ǁ išlošti: Aš turu išeitamą kartą, galiu eiti už akį Šts.
24. refl. lenktyniauti: Kareiviai ejo išsiei̇̃ti KlvrŽ.
25. intr. išaugti: Avižos kad jau išė̃jusios (didelės)! Skr. Ąžuolaitis į šakas išė̃jo, visai be liemenio Alk. Gručkai į lapus tik išė̃ję, o gumbai maži Alk. Bulvės į virkščiàs išė̃ję Gs. Jei beržas į ruoplį nėr išejęs, dera tošėms lupti Šts. Kad neišei̇̃tų cibulės į žyduoles, sėk, kad mėnuo neregamas Šts. Tas meičkutis būt į didelius lašinius n'išė̃jęs (iš jo nebūtų gerų lašinių) Gs. Višta išejo į taukus, švait ir papjoviau Ggr. Per pavasarį kiaules beganant, burna išejo į pleikatas M.Valanč. Veršukas į pilvus išẽjo, per daug duoda gerti Užv. Mano rankos gražiai išė̃ję Vlkv. Bronė išẽjo į rietus, toki stypla KlvrŽ.
26. intr. tapti, pavirsti (kuo): Lytus sykiais migla išei̇̃ta Grg. Lytaus nebūs, išei̇̃s į miglas Šts. Neprižiūrimos žemuogės išei̇̃s į laukines Alk. Nekokie šiemet miežiai, į avižas išėję Srv. Pienas išeina į parūgas šiltai laikomas Varn. Duok juodos duonos, ta balta į trupinius išė̃jus Skr. Piktdagiais visa lanka išė̃jus Skr. Bitis reik pasmilkyti, kad neišeitų į perus KlvrŽ. Visi kiaušiniai kažkodėl paperais išėjo Grž. Liežuvis skiautėms išeis bemaluojant Šts. Kaip jūs manęs neišgersit (sako apynėlis), putele išeisiu! Plv. Ta jo išgąstis į kaltūnus išė̃jo (nusigandęs sirgo ir įgavęs kaltūnus pagijo) Vlkv. Jų maži vaikeliai į niekus išėjo Tat. Žmogus kartais į niekus išeina LTR(Grž). Anų visas gyvenimas ant nėko išẽjo Vvr. Jam viskas visur išeina į gerą rš. Neteisingai įsigytas turtas neišei̇̃s į gerą Jnš. Tokia kelionė išeitų geran jo sveikatai rš. Žmogui visadai ant gera išeit BPII79.
| prk.: Gyvulys apšyla, išeina į putas rš. Nebaidyk vaikų, bet išeis į ligas Varn. Pilvu vienu išei̇̃ta Kal.
^ Nėra blogo, kuris neišeitų in gerą Ds.
ǁ likti: Iš žiemos išėjo prastos karvės, negreit atsigaus Ėr.
27. intr. pasidaryti: Kažin ar kas iš to vaiko išei̇̃s Vb. Kas iš tavęs išei̇̃s, kad tu toks pardykęs Skr. Kas galėjo pasakyti, kad toks išei̇̃si Slnt. Iš gerai mokinamų vaikelių išeina šaunūs žmonės rš. Gerai, piktai išeit N. Bet kas jiems iš to išėjo – šlapią šieną vilkt reikėjo rš. Jis norėjo viską pasakyti, bet susiturėjo matydamas, kad iš to nieko neišeis J.Balč. Supykęs ėmė ją lupt, ir tai nieko doro neišėjo BsPII314. Vienok išėjo atžagariai Blv. Iš tavo darbo neišei̇̃na nei velnias, nei gegutė Mrj. Kartais vieno rašytojo kalba išeina per daug marga J.Jabl. Kalba išėjo nemaloni rš. Tik mano aprašymas išeis ilgas rš. Išei̇̃na dvi dienos šventos Skdv. Po poros savaičių jau išei̇̃na šienapjūtė Skdv.
ǁ atsitikti: Išei̇̃na atsitikimų visokių J.Jabl. Kaip čia išẽjo, kad nieks neatẽjo Pln.
ǁ baigtis: Ir mums parašykit, kaip ten išei̇̃s su tais popieriais Jnšk. O jei karas kitaip išėjo, ne jos kaltė I.Simon. Kaip ten jiems su teismu išẽjo? Lž. Tat jam sausai neišei̇̃s BŽ456. Jau tu su tuo šautuvu gerai neišei̇̃si (tau gerai nesibaigs) Skr.
ǁ pasirodyti, paaiškėti: Teip išeina, kad nebeatvažiuos Sdk. Jo nuomonė išeidavo visuomet teisingiausia rš. Ar ne mano tiesa išẽjo! Lp. Ką tik žmonės kalbėjo, vis teisybė išė̃jo Jrb. Gal išei̇̃s jo teisybė Ėr. Išeina, kad silpnesniam visur bėdos Blv. Tada išeina, kad ropinė pati susikūlė rš.
ǁ tikti, pritikti: Tai kad man te eit kaip ir neišei̇̃na Sdk. Drąsi tai drąsi, ale kas neišei̇̃na, tai ir neišei̇̃na Sdk. Pamierkavok, ar tau išei̇̃na tep daryt Nmn.
ǁ aplinkybėms leisti: Gyvenk, kap išeina, ne kap nori Mrk. Čia, matai, nieko nepadarysi – kaip kada išei̇̃na Sdk. Man neišei̇̃na turgun vykti Krk. Šiais metais neišei̇̃na linai sėt Ml.
ǁ išsispręsti: Dėdytė ir nežino, kodėl dabar visi uždaviniai išeina S.Čiurl.
28. intr. ištekti, ganėti: Žiūrėkit su medžiu kap tik išei̇̃s Alv. Ar išei̇̃s iš tų miltų duona? Gd. Iš tokio mažo pagalio rankena neišei̇̃s Vrb. Dar peilį mislijo nukalti, ir tas neišẽjo BM191. Iš to galo [audinio] da gal man kelnės išei̇̃s Jnšk. Nė gaidžiui kelnės neišei̇̃na Dkš.
ǁ išsiversti: Su pašarais mes šią žiemą vos ne vos išejom Lš. Su duona kasmet lengvai išeidavo Ašb. Išdalykit savo valgius, kad per visą metą su tais išeitumbit prš.
ǁ susitvarkyti (gaunant naudos), pelnyti: Jis labai gerai išė̃jo su cukriniais runkeliais Srv. Jis išei̇̃s su medžiais, velnias jo neims Alv.
29. impers. tekti, reikėti: Iš viso išei̇̃na man dešims rublių mokėti Jnšk.
30. intr. peraugti (kurį amžių): Kai pradėjau iš piemenio išei̇̃t, užgynė tam miške ganyt Pc. Jau išėjęs iš piemenio metų Ėr. Gražios egliokės – iš gegnių išė̃jusios (storesnės už gegnes) Pg.
| Jau išejęs iš metų (po kariuomenės) Ml. Išėjęs iš metų nebepriimamas gimnazijon rš.
ǁ išnykti augant, išaugti: Tavo plaukai išei̇̃s iš baltų ir bus juodi Skr.
31. intr. remtis (kuo) (darant išvadą): Išeidamas iš priesagos senoviškumo, negalėjo pripažinti skolinimo nuo slavų K.Būg.
32. intr. R405 pasisekti, pavykti: Tai išėjo viskas – kaip iš pypkio Skr. Jis geras siuvėjas, jam rūbai vis gerai išei̇̃na Šd. Jiem gerai išejo Pln. Dar nėsu dirbęs, tai neišei̇̃na Kdl. Kad visi giedotų, tai ir išeitų Sdk.
| Pažiūrėk, kap mes gražiai išė̃ję (fotografijoje) Brš.
33. tr., intr. išnešioti, pradėvėti: Dvi vasaras išėjaũ pančekas Jrb. Su tuo skriblium išė̃jo penkias vasaras Alk. Su šituo paltu šįmet išeisiu, kitai žiemai jau naują taisysiuosi Gs.
34. intr. netekti, prarasti: Jau mes visai išėjom iš arklių Vdžg. Jau baigiam išei̇̃t iš kiaulių – kasmet paršai išstimpa Alk. Per karą išė̃jom iš vištų Vlkv. Išė̃jo iš gyvulių Kp. Turiu ir pats [paršelių], tiesa, bet išėjau iš geros veislės I.Simon. Išėjom iš sėklos – pirma rugiai augdavo kap mūras, o dar pusiau su piktžolėm Sn. Taip išė̃jom iš pinigų, kad nei degtukam nėr iš ko Srv. Esu gatavai iš piningo išejęs Vvr. Kartais iš tos kapeikos taip išeini! Kž. Iš marškinių išėjaũ Ss. Jau aš visai iš kelinių išėjaũ Gs. Mes jau baigiam išei̇̃ti iš drabužių – nė išsiausti nesuspėjam Šl. Taip išėjome iš vadelių, kad nebėra nei kuo įvadelėt Lnkv. Išėjau iš puodų, kai Petras iš kailinių B.
| Mano pavardė Janušis, aš nenoriu išei̇̃t iš tos pavardės Ps.
| Sena karvė išeina iš pieno Lp.
| prk.: Iš kantrybės išei̇̃ti NdŽ.
35. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man brolėnas išei̇̃na Kp. Jurgis iš giminės išei̇̃na (yra giminė) Pl.
◊ áitais išei̇̃ti niekais virsti: Jie išė̃jo áitais Lnkv. Jų visi vaikai áitais išė̃jo (išsiblaškė po pasaulį, žuvo) Slm.
ant vė́jo išei̇̃ti Ar euf. nusišlapinti.
dai̇̃niais išei̇̃ti lengvai prarasti: Dainiais ėjo, dai̇̃niais ir išė̃jo J.Jabl.
į áikštę išei̇̃ti paaiškėti, išryškėti: Aikštėn išėjo visos pavasario grožybės J.Jabl. Tiesa greit išei̇̃s aikštė̃n NdŽ. Tik audrotie išeina aikštėn jūreivio menas J.Jabl.
į blizgès išei̇̃ti niekais virsti: Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susirega su kokia lederga Šts.
į kalbàs išei̇̃ti išsikalbėti: Žodis po žodžio į kalbas išėjo LzP.
į lankàs (pū́dymus) išei̇̃ti imti niekus plepėti: Išẽjo į lankas Plt. Šnekėjo šnekėjo ir savo kalba visai išė̃jo į pū́dymus Jnš.
į páinius išei̇̃ti Sg ištvirkti, pasileisti.
į šviesýbę (į vir̃šų) išei̇̃ti paaiškėti: Piktas darbas, ar anksčiaus ar vėliaus, visados išeina į viršų V.Kudir. Tamsybių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn DP244.
į žmónes išei̇̃ti susidaryti gerą padėtį visuomenėje: Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo Mair.
iš bū̃do išei̇̃ti pasikeisti, pasidaryti nebepanašiam: Nebepažintum jau jo – visiškai iš to būdo išėjęs Vj. Ana visai išẽjus iš bū̃do Kzt.
iš burnõs neišei̇̃ti Skdt nuolat sakyti, kartoti. ×
iš dỹvų neišei̇̃ti neatsistebėti: Da ir dabar iš dỹvų neišeinù Ign. Aš iš dỹvų neišeitù Šts. Negalėjau iš dyvų išeiti aš tokiais tvirtais dantimis rš.
iš galvõs išei̇̃ti
1. pakvaišti: Ar iš galvõs išė̃jot – tep stūgaut! Gs. Iš didelio mokslo išė̃jo iš galvõs Ldk. Ji kaip iš galvos išėjusi šaukdama išbėgo Ns1857,1. Jam nė nerūpi, kad ir iš galvos aš visai išeičiau V.Kudir.
2. pasimiršti: Man neišei̇̃na iš galvõs, kad tep pasibaigęs Kt. Man visai išė̃jo iš galvõs tavo prašymas Ldk. Pasakos išẽjo iš galvõs Šts.

iš ×gluzdų̃ (káilio) išei̇̃ti pakvaišti: Iš bėdų žmonės iš gluzdų išeina Arm. Kur tu duosi taukus šunie, ar iš kailio išejai? KlvrŽ. Ką tu darai, ar iš kailio išejęs ir esi? Skd.
iš kalbõs išei̇̃ti nukalbėti niekus: Išei̇̃ta iš kalbõs par didelį plepalą Šts. Išėjo iš kalbos kaip ubags iš maldos B.
iš kójų išei̇̃ti nebepavaikščioti, nebegalėti vaikščioti: Mažukė mergaitė išẽjo iš kójų – skauda ir skauda Rdm. Viena mergaitė ant tokio namo gali išeiti iš kojų (nusidirbti) Brt.
iš krantų̃ išei̇̃ti ištvinti: Ši upė mėgsta kaitalioti savo vagą, be to, dažnai po didesnių liūčių išeina iš krantų A.Vencl. Išėjo Nemunas iš krantų Lkš.
iš krãšto išei̇̃ti Rs neišsilaikyti normos ribose: Iš didelio rašto išejo iš krašto Mrk.
iš mẽtų išei̇̃ti nusenti: Išėjęs iš metų žmogus, o dirba Brb. Kai žmogus išei̇̃na iš mẽtų, ką tada benumano? Lnkv. Išei̇̃na iš mẽtų, išei̇̃na ir iš leistrų Ds. Kad tėvas būt išejęs iš metų, tai man nebereiktų kariuomenėn Ds. Manęs pri darbo nebvarys – esu išẽjusi iš mẽtų Šts. Iš metų išėjęs arklys – kas jį bepirks! Grž. ×
iš mislių̃ (misliẽs) išei̇̃ti pasimiršti: Man niekaip neišei̇̃na iš mislių tas bernas Ds. Šis (turkas) tikt negalėjo iš mislies išeiti Ns1832,7.
iš narių̃ išei̇̃ti nebesuvaldyti savęs, subirti: Tekinis išejo iš narių Šts.
iš namų̃ (parõs) išei̇̃ti pakvaišti: Jis tokis iš namų̃ išẽjęs Rdm. Kiba tu iš paros išejai! Rod.
iš prõto išei̇̃ti
1. B pamišti, pakvaišti: Justinas kalėjime išėjo iš proto ir netrukus mirė J.Avyž. Ar iš prõto išėjai̇̃? Grž. Tie šauk … lyg iš proto išėję Kel1865,57.
2. pasimiršti: Man visai išejo iš proto, kad šiandie šventadienis Lš.

iš rañkos išei̇̃ti imti nebesisekti: Paršai iš rañkos išė̃jo, nesiseka Jnš.
iš siūlių̃ išei̇̃ti iširti: Visi marškiniai išejo iš siūlių – taip sustorėjau Šts.
iš siū́lų išei̇̃ti praskisti: Čia nesuplyšę, tik iš siū́lų išė̃ję Kt.
iš tõ (šiõ) ×svi̇́eto (pasáulio) išei̇̃ti mirti: Daug žmonių negeru smerčiu iš to svieto išein brš. Išeimi iš šio svieto R94. Didžiausia pusė žmonių pirm šešių dešimtų išeit iž to pasaulio DP580.
iš tur̃gaus išei̇̃ti nebetikti parduoti: Dešimties dvylekos metų arklys jau, gali sakyti, išejęs iš turgaus Vkš.
iš var̃go išei̇̃ti paaugus nekelti rūpesčių: Jau veršiukas iš vargo išejęs, užgirdytas Ll.
iš véido (veidų̃) išei̇̃ti sulysti, išblykšti: Kas tau, ar sergi, kad taip iš veido išėjai? Upt. Tai išsigando – iš veido išėjo Skr. Visai išėjęs iš veido, nebegalima nei pažint Kp. Mergaitė iš veidų̃ išei̇̃na Krk.
iš vėžė̃s išei̇̃ti neišsilaikyti normos ribose: Kalbėdamas iš vėžės išei̇̃ti KII226.
laũk išei̇̃ti euf. tuštintis: Jų vaikas lauk neišeina, kieti viduriai Grš.
Luõkės keliai̇̃s išei̇̃ti netekti gero vardo: Taip darydamas išeisi Luokės keliais S.Dauk.
padaũkais (padalkais Žem) išei̇̃ti Upt niekais išvirsti.
padrikõm išei̇̃ti Jnšk iškrikti.
pagáirėmis (paperai̇̃s) išei̇̃ti Varn niekais išvirsti: Kaip nežino, ką daro, tai paperai̇̃s ir išei̇̃na Grž. Kaimynas paperai̇̃s išė̃jo Grž.
pakálkomis išei̇̃ti
1. J prasitrainioti.
2. Rt niekais išvirsti.

pamojai̇̃s išei̇̃ti Užv niekais išvirsti.
per pakáušį išei̇̃ti
1. suteikti daug nemalonumų: Man tas mokslas par pakáušį išė̃jo Skr.
2. Lkč užsimiršti. ×

plė̃kų šinkúoti išei̇̃ti Šll niekais virsti.
po kélmo išei̇̃ti suskursti: Buvo išejęs dvaras po kelmo, ponas nė paėstis nebturėjo ko Lkž. ×
po ùbago išei̇̃ti blogai pasidaryti: Karštas pečius, imk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbago Dr.
si̇́enomis išei̇̃ti prašėlti (kurį laiką): Kad sopėjo dantį – visą naktį si̇́enom išėjaũ Slm.
su savù (savim̃) išei̇̃ti neturėti nei pelno, nei nuostolio: Aš vos vos tik su savù išejaũ Up. Vos išejau su savim su tais sūriais Šts. Jei negalėsu su savim išeiti, parduosu gyvenimą Šts.
šuni̇̀ms šė́ko pjáuti (šunų̃ lódyti) išei̇̃ti niekais virsti: Mokėsi mokėsi, ir išė̃jo šunim šė́ko pjáut Grž. Išė[jo] šunų lodyt Kt. ×
ubagai̇̃s išei̇̃ti suskursti: Kad tu priimsi kontraktą, atmink, kad beveizint ubagais išeisi Žem.
[keturiai̇̃s] vė́jais išei̇̃ti Rm be naudos išnykti: Genio turtai išei̇̃s vė́jais Pc.
võliais išei̇̃ti niekais virsti: Võliais išė̃jo sūnus, t. y. pasileido gerti J. Võliais išė̃jo merga, t. y. į niekus pavirto ir į apžadus išė̃jo J.
žadai̇̃s išei̇̃ti neįvykdyti pažadų: Žada žada, žadais ir išeis Sln.
paišei̇̃ti intr. daugeliui išeiti (ištekėti): Likom penkios seseres, kolei už jaunikio paišẽjom, buvom namiep Lz.
nuei̇̃ti
1. intr. H nužingsniuoti (žemyn ar tolyn): Vienas nuėjo žemyn, kitas paliko ant kalno Škn. Ir kad nuėjo nuog kalno, prisakė jiems, kad to niekam nesakytų, ką regėjo Ch1Mr9,9. O nuentiemus nuog kalno insakė jiemus Jėzus DP592.
ǁ nužingsniuoti šalin, pasitraukti: Nebegalėjo nuo tos vietos nuei̇̃ti NdŽ. Tas senuks nuėjo sau BsPIV15. Anà, vãrine velkinà, nuẽjo varydama žąsis J. Jumus privalu yra ir naudinga, idant nueičio DP216.
^ Vienus aplanko nueidamas, kitus pareidamas Sim. Kad tu vandenais nueitai! (keik.) Pls. Kad tu stulpais nuei̇̃tum! Plv.
ǁ nužingsniuoti (pas ką ar į kur): Nueimi kur SD208. Nuejaũ in jį Eiš. Į veseliją kaip nuei̇̃na, tai rėkia, dainuoja Nm. Žmogus su tais šunimis dabar nueina pas karalių ir sako BsPI6. A tavo vaikas nãjo į miestą? Rs. Nuėjęs į pirtį randa jį dar tebekūrenantį BsPII162. Ar nežinai, ar senelis buvęs nuė̃jęs, kaip buvęs žadėjęs? Grž. Būdavo, verksiu nuėjus kamaron ir mislysiu sau Sz. Karusia į Liñgę nuẽjus Ds. Nueisiu žalian sodelin Lz. Nuei̇̃kai į mišką Plng. Ale jūs nieko nežinot apie tą miestą, kur aš nueimi Kel1881,56. Mano sūnus numieis su jumis BB1Moz42,38. Nuėjo tėvelis miežių lankyt JD500. Nuejo linų klot Zt.
^ Nuẽjo ir sutirpo kai sakų kumelė (pragaišo) Kp. Nuẽjo ragaišio ir pati pragaišo Alv. Kur nueisiu – čia nameliai, kur numirsiu – čia kapeliai NžR. Su melu netoli nueisi̇̀ Trgn.
| refl. intr. (tr.): Aš nusiėjaũ pasižiūrėti JV1004. Ko nenusiėjo, kol buvo sveika? Žem. Aš, nusiėjus pas jos kapelį, krikštužį glosčiau ir graudžiai verkiau KlvD267. Aš nusieisiu į Tilžės miestą KlvD96. Tai aš nusieisiu į žalią girelę, ten aš pasiversiu raiba gegužele StnD13. Nusieik, dukrele, ant aukšto kalnelio JV509. Tu nusieiki į pušynelį – į pušynelį, į pamarelį StnD22. Nusiei̇̃ki, bernužėli, su ja pakalbėsi JV1041. Nusieika ant girelę NS349. Aš nusieičiau į Klaipėdužę KlvD294. Nusieičiau žalią girią, pasilaužčiau rykštę JV998.
ǁ nužingsniuoti (tam tikrą atstumą): Kaip tu nueisi tokį kelią pėsčias! J.Jabl. Ar valiosi tokį galą šlubas nueiti? J.Jabl. Nė pusės kelaičio nenuėjau ir sutikau brolutėlį priešais atjojantį (d.) Žg.
2. tr. nudirbti ropojant: Visa muno žemė yr nueità kẽliais, o reiks kokiam plikšuo dovenoti Šts.
3. intr. nuvykti, nukeliauti: Nežinote, iš kur ateimi ir kur nueimi BtJn8,15. Šiteipo ėmė tarnas dešimtį velbludų … ir nuėjo BB1Moz24,10.
| prk.: Palyginęs mūsų dabarties laikraščių kalbą su „Aušros“ kalba, matai, kad netoli mūsų tenueita rš.
ǁ prk. išsiplėtoti: Liga buvo per daug toli nuėjusi rš.
4. intr. smarkiai nulėkti, nubėgti: Nuejo vėsulas Kal. Ale ot lietus nuėj[o]! Str. Zuikis ėjo ir nuėjo per girią BsMtII42. Kap ištrūko iš jo rankų, tai nuej[o] kap dūmas Arm.
5. intr. nuslinkti: Man šaltis per nugarą nuėjo rš. Kūnu nuėjo silpnumas, akyse patamsėjo P.Cvir. Kaip saulė nuei̇̃s (bus pavakarys), sėsiu bulves Plng. Praeitis nuėjo į istorijos amžinybę rš.
ǁ nuvažiuoti, nuplaukti (susisiekimo priemonei): Per dieną garvežys nuėjo visą kelią rš.
| Neišvirtom, tik rogės paskliùndom nuė̃jo (nuslydo) Rdm. Nueiti nuo bėgių rš.
ǁ nuvykti (tam tikrą atstumą): O aš nuėjau šimtą mylelių laively sėdėdamas JV845. Laivu nuẽjom ežerą (persikėlėme) Dglš.
| prk.: Jis turi gerą galvą, o su tokia galva toli nuei̇̃s (daug pasieks) Jnš.
6. intr. pranykti, dingti: Kai niekoji, tai nuo kviečių nuei̇̃na visos ašakytės Sl. Pavasarį anksti sniegas nuėjo (nutirpo) rš. Tvanų nebūs, sniegas nuei̇̃s putoms Šts. Reik daboti, kad apyniai būtų nuimamys, rasai nuejus S.Dauk.
| Pas mus žemė kap rėtis – palijo, ir viskas nuẽjo (susigėrė) Vrn.
| Patinsta tuosyk, ir vėl nuei̇̃na Arm.
| Kur nor trobelė nuẽj[o] (sudegė) Lp.
| Kad sudaviau gerai per vakarėlį, tuoj puspadžiai nuė̃jo Jnšk.
| prk.: Nueis pyktis, ir vėl šnekės Ds.
^ Jau ir jo nuej[o] kepti karveliai! Lp.
ǁ pasitraukti: Ratelis jau nuej[o] iš mados (nebe madoje) Čb.
ǁ nukristi augant, nusinerti: Rodos, nedaug susimušiau pirštą, bet nagas pajuodo ir nuė̃jo Gs. Senoji oda man pavasarį nuėjo rš. Visa skūra nuẽjo nu rankos KlvrŽ.
ǁ nublukti: Žalis ar nenai̇̃s greit? Sml.
ǁ nugrimzti: Akmuo su burbulais nueina į kubilo dugną rš.
ǁ prk. nustoti vertės: Jau mano gyvenime rubliai, markės ir litai nuẽjo Ut.
ǁ prk. žūti: Per karą nuė̃jo viskas Brž. Per jo rankas nuej[o] mano vaikas Lš.
7. intr. patekti: Da mano nė vienas bekonas blogon rūšin nenuejo Ds. Žmonės buvo nuė̃ję į puikę (išpuikę) Gs. Tavo galvelė po kardeliu nuėjo JD1241.
8. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Visa vasara ir nuej[o] an vieno budinko Alv. Pusė valandos dar nuei̇̃s Vlk. Jei nuei̇̃t kelios dienos, nebepagydysi [rožės] Šts.
| Gyliava kaip nuejo, išginiau karves Šts. Kai karas nuė̃jo, tai vienos grįžom atgal Šr.
ǁ sukakti: Šeši metai nuė̃jo an mojaus mėnesio Ad. Nuo lapkričio jau treti metai nuẽjo, kap serga Ck.
9. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Až katro norėjau, až to ir nuejaũ Dglš. Už jaunikio nuejo Lz. Buvo gerai nuẽjusi į gerą vietą Šts. Užkuriõm buvo nuė̃jęs Ėr.
10. intr. įstoti: Nue[jo] klėštoriun OZ25.
11. intr. atlikti (darbus): Vakar kūlė, tai taip ir nuėjo viena diena Mlt.
12. tr. išmokti: Kiek lementoriaus nuė̃jot? Rm.
13. intr. nusitęsti, nusitraukti: Tos balos nuei̇̃na net in kitą parapiją Rdm. Mūsų laukas nuei̇̃na lig girelei Slm. Obuoliai visai žemai nuėjo VoL310.
14. intr. pasklisti: Tai nuėjo ir balselis toli JD474. Paskalas nuėjo apie jį per visus žmones rš.
ǁ paplisti: Kultūra nuẽjo, radijas kožnoj pirkioj Str.
15. intr. susivartoti, susieikvoti: Šiaudų jau pusė stirtos nuė̃jo, o da kur pavasaris! Ėr. Žiūrėk, pusė bakano duonos nuė̃jo Tj.
16. intr. išaugti: Kap tik pamėžiau, tai tep ir nuẽjo tie mano medeliai Dg. Kap galėj[o] lietulis nulyt, tai javas akysa nuej[o] Rod.
ǁ užderėti: Kopūstai nuei̇̃ta metais – kitą metą nė sėklos negaunu, kad neuždera Šts.
17. intr. prinokti, pribręsti: Riešutai kartu su žirniais nuei̇̃na Kair. Vasarojus jau nuė̃jo, reiks pjauti Šd. Ir mano avižos, mačiau, taip nuė̃ję, kad tik pjauk Bsg. Jau ir kviečiai bus nuė̃ję Lnkv. Pernai apie tą laiką rugiai buvo jau nuė̃ję, o šiemet dar minkšti Pkr. Prieš saulę arbūzai jau nuẽjo, tokie geltoni Ut.
18. intr. būti nubertam, apsitraukti (kuo): Visas kūnas raupais nuẽjo Nč. Kojos buvo nuėjusios pūslėm Ėr. Visa burna spaugais nuẽjus Mlt. Visas kūnas šašais nuẽjo Krž.
19. intr. tapti, pavirsti (kuo): Mano marškiniai buvo nuėję dreiskanomis (sudriskę) rš. Dažnai pasakomis nuei̇̃na kitų teisybė KrvP(Ds). Paperais visi kiaušiniai nuẽjo Ds.
| Dėl šito ubaguos nenueisi LTR(Ds).
| O aš kap nueisiù jaunyn (pajaunėsiu) Lp. Nieks daugiaus nespaudž manę, ak širdis lengvyn nuėjo PG.
| Bet ir čia visos pastangos niekais nuėjo K.Bor. Jei niekų žiūrėsi, tai niekais ir nuei̇̃si Pl. Daug ant nieko nuė̃jo žmonėm grūdų Kp. Visi tavo nuopelnai ant niekų nueis Tat. Kolek klaũsė motinėlės, kaip rožė žydėjo, o kai paklausė bernužėlio, už nieką nuė̃jo Srv. Visa nuẽjo ažniek BM46.
20. intr. pasidaryti, įvykti: Gyveni žmogus, ale nežinai, kaip da nuei̇̃s, kas bus Vj.
| Sidoklis, – patraukiau per dalgę, – pusiau ir nuė̃jo (perlūžo) Pc. Dyselys šmakšt ir nuė̃jo pusiau Kt.
ǁ pasitaikyti: Visaip gyvenime nuei̇̃na Dgl.
| refl.: Man dar nenusẽj[o] sa[vo] buity išsivysti vilkas Rod.
ǁ baigtis: Jei tik nuei̇̃s gerai, tai ir gerai Trgn. Kaip nueis su kiaulėm, nežinia, kai vis nestaiso Sdk. Ale vis laimingai nuė̃jo Šr. Jums taip nenueis – sunkiausiai baus Gmž. Tos mergelės auka nenuė̃jo veltui NdŽ.
| refl.: Tai nenusieis tau veltuo, užmokėsi J.
21. refl. pasisekti, pavykti: Jiem te nusiėjo Str. Mum labai gerai nusė̃jo Pn. Nusẽjo kaip šuniui botagu Trgn. Labai pigiai nupirkt nusẽjo Mlt. Šį kartą man alus padaryti nenusiė̃jo Brt. Tai man šiandie nusẽjo – nuo pusės kelio pavėžėjo Švd. Tai man važiuojant nenusẽjo – visi ratai pabyrėjo Švnč. Nusẽj[o] kap miške supuvusį grybą rast Ml.
22. intr. pasekti: Vaikas po tėvais nuẽj[o] Rod. Ana tokia bielieva (blondinė) po bočiu nuej[o] Zt.
23. refl. nuvargti, nusikamuoti: Nusiei̇̃na vaikas per diena prie galvijų Ėr. Nusiẽjom, kol išsikūlėm Šts.
24. tr. padaryti sau palankų: Vienas nuẽj[o] vuitą, kitas – mokytoją, ir abu nori in save mokyklos Vlk.
25. tr. nuavėti, nunešioti: Kad jis toks sunkus, tai greitai kulnį nuei̇̃na Skr. Nenueisiu tų batų nė par metus – tokie stipri Šts.
26. intr. nunykti, nustipti: Jam nuė̃jo labai gera karvelė Brž. Mano trys karvės nuẽjo Kal. Stančiuo nuẽjo ir antras paršelis Trk.
27. refl. patikti: Jau ana man kad nusei̇̃na, tai nusei̇̃na Užp. Kaip tamstai martelė nusei̇̃na? Ds. Ar nuseinanti gi jam pana, kur piršlėm buvo? Ds. Man švieži kopūstai nenusei̇̃na Ds.
28. intr. netekti, prarasti: Nemokėjo žmogus laikytis, tai ir nuẽjo nuo žemės (nugyveno, nulaisino žemę) Sn.
◊ ant drãlo nuei̇̃ti Lzd niekais virsti. ×
ant skūrõs nuei̇̃ti nudvėsti: Jei būčiau bėrio negydęs, būt an skūros nuejęs Alv.
ant šuñs [uodegõs, karnõs Ut] nuei̇̃ti niekais virsti: Tas jo mokslas ant šuñs uodegõs nuė̃jo Snt. Ir antra diena ant šunies uodegos nuėjo!.. A.Vien. Tavo darbas nuẽj[o] an šunio! Lp.
į dõrą nuei̇̃ti pasveikti: Kadai duktė pasilpnėjus suvalgė džiovintą kirmėlę ir nuejo doron Antr.
į giriàs nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jis bekalbėdamas nuejo į girias Krtv.
į kapùs nuei̇̃ti numirti: Pirm laiko nuė̃jo vyras į kapùs Jnš.
į padùs nuei̇̃ti pajusti ką malonaus: Kap užgėrė, tai net į padùs nuẽjo Smn.
į pū́dymus nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jau nebežino, ką kalba, visai nuė̃jo į pū́dymus Jnš.
į šárkų bažnýčią nuei̇̃ti padvėsti: Jau šitas žąsiokas, man regis, nuei̇̃s šárkų bažnýčion Trgn. ×
nuo dỹvų nenuei̇̃ti neatsistebėti: Aš nė nuo dyvų nenueinu Šts.
nuo kóto nuei̇̃ti nusigyventi: Jo vaikai nuėjo nuo koto Sn.
nuo laukų̃ (laũko) nuei̇̃ti apsidirbti, suvežant derlių: Šiemet žmonės greit nuo laukų̃ nuė̃jo Jnšk. Kap nuei̇̃sim nuog laũko, tada bus geriau Arm.
nuo širdiẽs nuei̇̃ti dingti (rūpesčiui): Visi sopuliai nuejo nuo širdies [išgėrus] Plng.
padárgais nuei̇̃ti Rm sunykti, išnykti.
padaũkais nuei̇̃ti
1. BsPIV49 nudumti tolyn.
2. niekais virsti: Ir gerų tėvų sūnūs nuei̇̃na padaũkais Krtv.

padaũkiais (padáužom Vel) nuei̇̃ti KzR niekais virsti.
pagaugai̇̃s (pagaugiai̇̃s, pagaugomis V.Krėv) nuė̃jo Dg drebulys apėmė išsigandus, pasidarė baisu: Kai tik pamačiau jojant, tai man tep ir nuėjo pagaugiais Mrs.
papauribais (paperu Tvr) nuei̇̃ti Gmž niekais išvirsti.
pėdomi̇̀s nuei̇̃ti pasekti: Valstiečiai nuėjo darbininkų pėdomis rš.
per danti̇̀s nuei̇̃ti sukelti nemalonų jausmą: Net per dantis nuẽjo – koks šaltis Klt.
per padùs nuė̃jo [diegliai̇̃] sakoma apie išsigandusį: Marti išgirdo meitėlio žviegimą, ir jai net diegliai per padus nuėjo (manė, kad vagia) A.Vencl. O man tep nuė̃jo per padùs lyg grąžtu Rmš.
per ši̇̀rdį nuei̇̃ti
1. suskausti, nudiegti: Kaip kandau plutelę, tai net per ši̇̀rdį nuẽjo Ds.
2. sukelti skausmą, nemalonumą: Tie skambalai visada Uršulei nueidavo per širdį K.Bor. Ta žinia, kad sūnus mirė, jam per širdį nuėjo Jnšk.

per tvõrą nuei̇̃ti padvėsti: Mano karvė nuejo per tvorą Pls.
po žẽmėmis nuei̇̃ti numirti: Tai daug jaunų nečėse nuejo po žemėm Ut.
šùnio karnõn nuei̇̃ti Ut neduoti naudos.
šuni̇̀ms šė̃ko pjáuti nuei̇̃ti niekais virsti: Neprižiūrėtas vaikas nuei̇̃s šuni̇̀m šėko pjauti Jnš.
vagà nuei̇̃ti pasisekti: Kai nenuei̇̃na vagà, tai tada blogai Skdt.
vė́jais nuei̇̃ti niekais virsti: Jau trečios piršlybos nueina vėjais I.Simon. Viskas nuẽjo vė́jais Kv.
velnióp (po velniai̇̃s) nuei̇̃ti blogai baigtis: Viskas velniop nuėjo J.Jabl. Kad paimsiu baslį, tai viskas po velniai̇̃s nuei̇̃s (sudaužysiu) Jnšk.
žemỹn nuei̇̃ti nudvėsti: Karvė mūso nuẽjo žemỹn Slnt.
panuei̇̃ti intr. būriu nueiti: Vyrai panuẽjo balosna šienaut Dv.
paei̇̃ti
1. intr. einant palįsti (po kuo): Paeimi po kuo SD259. Paei̇̃na po tiltu Lp. Po stogu paei̇̃ti KBI43.
2. intr. neilgą laiką, neilgą tarpą eiti: Aš dar paėjaũ kelis žingsnius į priekį NdŽ. Keliaujant teko po keletą kilometrų pavažiuoti ir paeiti rš. Aš kad paeinù greičiau, tai iš širdies uždunstu Pn.
| refl.: Kiek pasiėjo tylėdami V.Krėv. Jis pasiej[o] ing kelią Azr.
3. intr. R galėti eiti: Teip pailsau, kad vos paeinù Alv. Kojoms nebepaeinù Šts. Nepaeina, kojas sopa Lp. Dabar mašinos nedyvai, negali keliu par jas paei̇̃t Skr. Radau vieną vištą nepaeinant Ėr. Buvo paeitama sniego viršu (nesmuko) Šts.
^ Turi daug kojų ir paei̇̃t negali (akėčios) Pnd.
| refl.: Ans su manim pasiei̇̃t (gerai eina) Vvr.
4. intr. H pasitraukti, pasišalinti: Tu nu vežimo toli nepaei̇̃k! Up. Kur tas būt paẽjęs? Trg. Kad kitas nu stalo paei̇̃na, rodos, kad paršelis ėdė Vvr. Jis man iš kelio paė̃jo KI502. Vyrai atsisveikino ir paėjo kiekvienas į savo namus prš. Dabar sėdos tėvas dūlių kepti, o sūnus paėjo baidyti BM382. Sako, jog paeidamas anims liepęs sau donę mokėti S.Dauk.
| refl.:
^ Kad tu ant galgių paseitumbei! B.
ǁ pasitraukti iš santuokos: Pati paejo šalin nu vyro Dr.
5. intr. išvykti, iškeliauti: Aš butą sau sudeginau ir nuo to čėso po svietą paėjau rš. Dvasia ateina ir paeina pagal savo tikslą M.Valanč.
ǁ išvažiuoti: Šoko ant paeinančio traukinio bėgių Grž.
6. intr. paslinkti, patraukti: Saulė jau aukštai paė̃jusi Ėr. Vakarop buvo, saulė buvo paẽjusi į medžius (medžių aukštumo) Šts.
| refl.: Siena grinčios pasiė̃jo iš vietos J.
ǁ paplaukti: Pusę dienos laivas beveik iš vietos nepaėjo J.Balč.
7. intr. pasrūti, aptekti: Mūs visos pievos [v]andeniu paeję Trgn. Jaujoj pečius išgriuvo – vanduo iš apačios paė̃jo Ėr. Jau prūdas vandeniu paẽjo, ledas tirpsta Ds.
| Vandeniu paė̃jus duona Kp. Vandeniu paẽjusios bulbės (vandeningos) Rod. Visi avies dūbliai vandeniu paė̃jo Lnkv. Pienas išrūgom paẽjęs Ds. Tavo dešinė akis krauju paẽjusi Ds. Mėsa kraujais paė̃jus Ėr.
| refl.:
^ Po gulinčiu akmeniu vanduo nepasei̇̃t Dv.
ǁ apsitraukti (kuo): Dūmais paė̃jo kaminėlis [lempos] Ėr. Juoda žemelė dūmais paėjo LTR(Lnkv). Ilgai dairėsi į rūku paėjusį sienoje kabantį veidrodį rš. Šilas buvo kvapais it kokiais rūkalais paėjęs J.Paukš. Bluzganom paė̃jęs (bluzganotas) Grž.
8. intr. mesti darbą, tarnybą: Paẽjo tarnaitė Dr. Nuo ūkininko paėjo, sakydamas norįs vėl iškeliauti prš.
9. intr. būti kilusiam (iš kur ar iš ko): Ji paei̇̃na nuo Pašakių Pc. Jis paei̇̃na iš Kybartų Vlkv. Jis paei̇̃na iš geros giminės Krs. Tai žmogus iš beždžionės paeina? rš. Ar šuo paeina nuo vilko ar nuo kito ko, sunku įspėti Blv. Didesnė dalis šitų pasakų paeina iš Griškabūdžio valsčiaus Bs. Alaus kartumas paeina nuo apynių daugumo rš. Ligos bičių paeina iš nemokėjimo apsiėjimo su jomis Nz. Prūsai tuomet dar tvirtai laikėsi savo iš senovės paeinančios tikybės Bs.
^ Kas iš širdies paeina, tas širdį ir pasiekia Sim. Iš sutikimo paeina tvarka, iš kovos – suirutė Sim.
10. intr. nusitęsti: Ežeras paei̇̃na po Gudeliais Rm.
11. intr. įlįsti, įsmigti (po kuo): Rakštis po nagu paė̃jo Ėr.
12. intr. pasklisti, paplisti: Paẽjo kalba, ka dukterei jau nebgerai Krš. Bet kokia kalba par žmones greit paei̇̃na Vžns. Seniai paẽjo žinia apie vestuves Sv. Paẽjo paskalas, kad anys jau ženijas Ut. Visi … sužiuro į tą pusę, iš kur balsas paėjo A1884,371. Ir paėjo plačiai tas garsas BsMtII107. Paėjus tokiai žiniai net mums blusos užmirė rš.
13. intr. susinaudoti, susieikvoti: Aure kiek jau taukų paė̃jo! Pn.
14. intr. apaugti: Lėkšti, toli įbrendami ežero krantai paėję nendrėmis J.Balt. Žolėm paejo tie akmenėliai, kur broliukai sėdėjo (d.) Užp.
15. intr. prinokti, pribręsti: Paei̇̃s rugiai Šr.
16. intr. imti darytis: Kaip tik paei̇̃s naktys ilgyn, rudenį liuob ir vaikščios žvakelės po laukus Trk. Mokslinyčia geryn paejo, vaikų kas metą buvojo į 200 M.Valanč.
17. intr. įvykti, atsitikti: Regėt, ką gali paeit šitep Šč.
| refl.: Taip pasiė̃jo, t. y. iš netiesų atsitiko J.
18. intr. atsigimti: Nu gaidžio paẽjo viščiukai visi raudoni Užv. Po kokiai veislei šitas arklys paei̇̃na? Alv. Jūs kumeliukas po kumeliu paẽjęs Lš.
19. refl. įskausti, pasimušti (beeinant): Pasieit kojos nuo smilties, kad basa eini keliu, t. y. skauda padus J. Toli eitant pasieita kojų apačios Vvr. Bevaikščiojant ir kojos pasiẽjo Pš. Agatės pasiejo kojos, pasidarė papautai M.Valanč. Užvažiavom ant brukio, kojos [arklio] pasiejo Vvr.
20. tr. palenkti į savo pusę, papirkti: Jis visus policninkus paejo Up. Sako, ans viršaitį su šimtine paejo Šauk. Iš kalbos matyti, kad viršaitis yra ano paeitas Kv. Griežto žmogaus nepaei̇̃si Ll.
21. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai pasiei̇̃na – kokį tik užliks, tai kap iš pieno plaukia Ign. Jau anam pasei̇̃na Dglš. Kai kada ir iš niekų pasei̇̃na prasgyventi Ds. Pirktos bitės nepasei̇̃na Mlt. Šiuokart pasẽjo gera karvė pirkt Ut. Nepasiejo mumiem su šita gira Lzd.
| Kas pasei̇̃s (klius), tą nutversim Ėr.
22. refl. Kv pasirodyti, pasireikšti (kuo): Ji visus ponams skundžia, žinoma, liežuviu pasieidama gera Žem. Vytautas, norėdamas dar geru pasieiti kryžeiviams, patsai padėjo jiems piles suardytąsias atstatyti S.Dauk. Pašvęsk man druską gyvoliams, aš geru pasieisiu (atsilyginsiu) J. Gera pasẽjo, bičių spietlių davė Užv. Nori darbščiu pasieit, todėl ir dirba Nmk.
23. intr. priklausyti: Laikas nuėmimo paeit daugiaus nu pribrendimo tabokų S.Dauk.
24. intr. palošti (kieno naudai išleisti kortą): Išeidamas gilę jam paėjai̇̃, dabar ims jo karalius Jnš.
25. intr. nustipti: Šį metą jau dvi karvės paẽjo Kl. Pernai par lytotas dienas šmotas vištalukų paẽjo šalin Vvr.
26. refl. patikti: Man pasei̇̃na ta karviotė Km.
27. refl. tikti, būti tinkamam: Paveizėk, ar tas raktas nepaseis į tas duris Akm.
28. intr. Krtn pasilakstyti, pasivaikyti: Paeina karvė R. Kumelė paẽjus Pnd.
| refl.: Pasiėjo karvė B. Karvė tik iš antro karto pasiė̃jo Jnš. Pasėjo kumelė B. Mano kumelė gal bus jau pasẽjusi Lš.
◊ dienosè paei̇̃ti pasenti: O abu buvo paejusiu dienose savo GNLuk1,7.
į kū́ną paei̇̃ti pariebėti: Į kū́ną paẽjo kaip gerą išėdį gavo Šts.
mẽtai paei̇̃na darosi suaugęs: Mergaitei jau mẽtai paei̇̃na, jau gali ir už vyro eit Mrp.
mẽtuose paei̇̃ti susenti: Ona buvo labai metūse paejusi I.

×padei̇̃ti (hibr.) intr.
1. prisiartinti: Jau žiema. – Jau ir čėsas padei̇̃na Švnč.
2. neilgą laiką paeiti: Kiek padeinù, pasilsiu ir vėl einu Aps.
3. pakilti: Saulelė padeina aukščiau Lz.
4. Slk patikti: Kaip tau, man tai nepadeina šitoj mergiotė Skdt.
ǁ reikšti simpatijas: Tai jų Jonas an Stasią padei̇̃na? Klt.
5. būti panašiam: Šitie liežuviai, latviškas ir lietuviškas, padei̇̃na vienas in kitą Brsl.
parei̇̃ti intr.
1. H, R einant sugrįžti: Pareinù namo, gi žiūriu – nieko nebėr Pg. Iš Tilžės, iš Karaliaučiaus pareinù KBI45. Vyrai jau pietų pareina J.Jabl. Jau trečia diena kaip nebepareina rš. Parein jauteliai būbaudami KlvD6. Aš benoriu namolei pareiti J. Sutikom seselę parei̇̃nančią Lzd. Laukė duktės pareinant LB158. O aš parėjaũ pas savo močiutę JD558. O kaip parėjaũ rugelius grėbus, siuntė anyta jautelių ginti JD814. Kelias dienas parėjai atostogų? J.Jabl. Gintautas parėjo persivilktų Vaižg. Parẽj[o] neparẽj[o] (tik parėjęs) ir už darbo griebė̃s Lp. Iš kur parė̃jot? Vl. Buvau parėjęs, bet paskui vėl išėjau J.Jabl. Kur taip ilgai užtrukai, namučių neparėjus JD721. Parėjęs šokęs laukužį arė KlvD295. Baudžiauninkas parė̃jęs galop stramūžija gaspadinę J. Į lauką ėjau – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai J.Jabl. Ei barė barė mane motinėlė ilgai neparėjus J.Jabl. Nieko jai nedarykit, iki aš pats pareisiu Plv. Ar greit pareisi̇̀ namo? Ds. Ar pareisi kada, kai ežys su mielėm? Sln. Parei̇̃s tėtukas priešpiečių Nm. Toli mano tėviškelė, negaliu pareiti KlpD11. Parent žmonėms ing namus savo Mž492.
^ Veršiu išėjo, jaučiu parėjo J.Jabl. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas LTR(Šll). Mainai verkdami parei̇̃ta (numaino) Šts. Neduos Dievas nueidamas, duos parei̇̃damas Rm.
| refl.: Jis parsiėjęs iš karčemėlės, jis mane barė ir šalin varė JD1229. Parsei̇̃ (eik) nuo pečiaus – susdeginsi! Dsn.
2. parvykti, parvažiuoti: Parẽjo tryleka metų subuvęs Amerikoj Plng. Po vienerių metų parėjo pirmasis sūnus I.Simon. Po penkių metų parẽjo Vžns.
| prk.: O kad rogiakelį padarytų, tai mūs medžiai lengviau namo parei̇̃tų Gs.
3. atvykti, atvažiuoti: Dėdė savo visą turtą pragėrė, veizėk, ant senatvės ims ir parei̇̃s (ateis gyventi) dar pas mumis Vkš. Ant pagalbos pareiti ledų dėlei nebuvo galima Kel1881,34. Ar iš tolo parėjai čia gyventi? J.Jabl.
pareitinai̇̃ adv.: Jis pardavė ūkį pareitinai̇̃ NdŽ.
ǁ prk. gimti: O kaip jam dar vaikų parėjo, ponu jau laikė jis save I.Simon. Ne čėsu an svieto parė̃[jo] (netikęs) Gs. Per greitai parė̃jęs kūdikis (pavainikis) KI473.
4. atslinkti, artėti, priartėti: Perkūnas parei̇̃ta iš pietų griaudamas – būs šiltas, geras metas Šts. Parei̇̃ta lytaus – juodi visi pašaliai Plng. Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris parei̇̃na Nm. Bet jau dabar ir žiema parejo S.Dauk. Minija teka tingiai ir liūdnai nujausdama pareinančią žiemą I.Simon. Nesijuokit, vyreliai, parei̇̃s ir jums tos dienelės Skr. Dabar laikas parė[jo] su tom kiaulėm Gs. Pareis toki čėsai Žem. Rakas mano pareit R118. Parei̇̃ta tie daržai: vienas darbas po kito eita viršuo Dov. Mislijau, kad man galas pareis Ašb.
^ Kaip pareis laikas, bus ir vaikas LTR(Jnš).
ǁ parlėkti, parskristi: Čia bitės jau su raudonomis, jau su geltonomis ir baltomis kojomis pareit taip, kaip yra buvęs žiedas, nu kurio tas dulkes parneš S.Dauk. Jei būs parei̇̃tančios bitys, pareis pačios Dr.
ǁ atvažiuoti (susisiekimo priemonei): Kada parei̇̃na autobusas? Rdm.
ǁ atitekėti, atbėgti: Vilkė (upė) parei̇̃na nū Kamščių Pgg. Šaltuona, kas ją žino, parei̇̃na ji gal nuo Kauno Jrb.
ǁ priartėti skirtam laikui, terminui: Parejo berneliu[i] in vainelę joti (d.) Kb. Pareis mokestis mokėti, o kapeikos neturu Skdv.
5. kilti (iš ko): Jis parei̇̃na iš Žūkų giminės Drsk. Vilkauja upė buvo, nuo jos parėjo vardas Vilkaviškis Vlkv. Parėjo tas sprendimas iš to Vd.
| Jei parei̇̃s iš šnekos, aš ir pasakysiu Gs. Man neparė̃jo į šneką, tai ir nepaklausiau Ss.
6. apsiimti tarnauti: Pareik pas mane į vaikius Dr. Rasit pas mane pareitumėte už berną? rš.
7. tilpti: Kiek parei̇̃na rugių maišan? Mlt. Į maišą du pūrai avižų neparei̇̃na Šl. Šitam maiše daug grūdų parei̇̃na Svn. Neparei̇̃na aruodan grūdai Ds. Šitan vežiman parei̇̃na pusantros kapos rugių Ds. Į tą geldą parei̇̃na kokie trys viedrai Pc. Kešenės didelės, daug parei̇̃na Ėr. Ar visi maišai parėjo vežiman? Sb. Pienas kaip tik puodynėlėn parė̃jo Dl. Šiemet linai į vieną marką neparė̃jo An. Rugiai miežiai užderėjo, kluonan svirnan neparėjo LTR(Slk). Parei̇̃s visi javai klėty Brž. Obuoliai šiemet ant užlų neparei̇̃s Trgn. Tavo ranka į tokią pirštinaitę neparei̇̃s Pn. Pasistumk, visi parei̇̃sma ažu stalo Ds. Ar parei̇̃s skietan audeklas? Slm. Maža stuba, kur tau tiek žmonių parei̇̃s! Brt. Pareista visi namuos – kam muštis! Km. Ką gi pykstatės, ar jau gryčioj nepareinat? Ant.
| prk.: Kaip mokytojai parei̇̃na (žino, moka) tiek daug? Pn.
^ Nedėk jo kišenėn, ir maišan nepareis TŽIV514. Jei į peklą nepareis, vis tiek į dangų suleis LTR(Jnš).
ǁ prk. sutikti, sugyventi: Neparei̇̃na su gyventojais Ut. Ką jūs nepareinat, aš tuoj paimsiu rykštę Ut.
8. susinaudoti, susieikvoti: Kiek turėjau drobės išsiaudus, tai visa ir parẽjo marškiniam Ds. Parei̇̃na sau, daug nėra Pl. Iš kur čia, kūmutėle, sudėsim tą sviestą, patiem parei̇̃na – tiek šeimynos Jnšk. Augančiam pareita du kilu duonos dieno[je] Šts. Anam visas milas parejo – maniau, kad liks ir man švarkas Plt. Visi pinigai jam vienam parejo Plt.
9. sklindant pasiekti: Garsas parėjo iki manęs J.Jabl. Parejo žodis, kad miręs vyras Šts. Iš Rymo pareit žinia, kad popiežiaus paskiausioji adynėlė jau visiškai netoli beesanti LC1877(bandom.numeris).
10. nusmegti: Langai žemėn jau parėję, išsikreipę durys rš.
| prk.: Suvaikėjęs, in mažų dienas parė̃jęs Grl.
11. impers. reikėti, prisieiti: Argi jau parei̇̃s prie daktaro kreiptis? NdŽ. Parei̇̃s i mums veselė kelti Skdv. Kam parei̇̃na važiuot? Lp.
| refl.: Mūsų prabočiams nuolat parsieidavo kovoti už savo žemę prš. Pareitisi mumus visiemus rūpinties BPII88.
12. atsidurti, pakliūti: Parė̃jo į bėdą, o kas kaltas? Gs. Aš į didelius vargus parėjaũ, įpuoliau KII21. Jis į skolą parė̃jęs KI521. Taip ir parėjai ant prapuolimo kelio I.Simon. Kad aš ir į cuktūžę pareisiu … [, bet mušiu] I.Simon. Po kieno valdžia parei̇̃ti KBI43.
ǁ patekti: Ir Brinkių ūkis parėjo į Gaičiaus rankas I.Simon.
13. būti atsiunčiamam, atsiųstam: Man grometa atėjo, parė̃jo KII377. Laiškas parė̃jo Srd. Pas mus net keli laikraščiai parei̇̃na Gs. „Tilžės Keleivis“ pareit kas nedėlę prš. Dideli tau pinigai tuoj parei̇̃s Ss. Kai žvirblis į lango stiklą atsimuša, tai pareis kokia naujiena LTR(Lš).
14. užaugti: Palauk, kai jis parei̇̃s į vyrus, tai tau vis tiek nedovanos Gs. Palauk, nekirsk, tegul parei̇̃na nors į pagalį Ss.
ǁ sukakti: Kai parei̇̃si į septyniolika aštuoniolika metų, galėsi vaikščiot į vakarėlius Skr.
15. tapti, išvirsti: Vaikai visai į nėkus parejo Ll. Žmogus ligoj ant niekus parei̇̃na Pg. Koki gėda taip ant nieko pareiti prš. Ant naudos pareit R337. Šis paaukštinimas ir visiems jo broliams ant gero parėjo brš.
16. žr. įeiti 16.
| prk.: Į garbę rūtos parėjo LTR(Plv). Ir kopūstai šiandien parė̃jo į garbę Alk.
17. atrodyti: Kaip tau geriau parei̇̃s, teip tu ir padaryk Skr.
18. atsitikti, išeiti: Taip nebus, ant to nepareis R229. Vis tiek ant to pačio parei̇̃s Srj. Man teip sakė ir teip parė̃jo Pgg. Tai kaip žmogui pareina, katras save aukština! BsPIV6. Aš tau sakiau, kad tu teisybės niekam nesakytum, matai, kaip tau parėjo BsMtI151. Sakyk, kap tau ten parẽjo? Lš.
ǁ pasitaikyti: An svieto gyvenant visaip parei̇̃na Klvr. Ką matėm, tai matėm, daugiau neparei̇̃s matyt Sdr.
19. pasisekti, pavykti: Jiems su žeme dabar gerai parei̇̃s Žlp.
20. priklausyti, priderėti: Po kiek jam ant dienos parė̃jo? Gž. Mums malkų vežimas (už malkų vežimą) parei̇̃na penki šimtai Lkv. Tai kiek čia dabar man pinigų parei̇̃na už tuos kviečius? Ss. Man dar penki centai parei̇̃na Al.
parei̇̃nančiai
pareitinai̇̃
| refl. BPI13: Parsieit padonims klausyti vyriausybės CI769. Tie piningai man parei̇̃tis KII378. Man parei̇̃tis duoti, o tau imti K. Ne, gaidaũ, nesiūlyk joms, kas joms neparei̇̃tis K.Donel. Nėsa čionai iš tiesų pareitis sakyti – juo veikiaus, juo geriaus prš. Kaip pareitis (pagal nuopelnus) N.
21. būti priklausomam (nuo ko): Nuo to parei̇̃na jūsų likimas NdŽ. Veršio sveikata pareina nuo karvės sveikatos rš. Pasigailėti ir dovanoti nuo teismo nepareina rš. Nuo jo pareidavo, kiek kuriam padegėliui miško duoti A.Vien. Šis sakinys parei̇̃na nuo kito J.Jabl. Brangumas parei̇̃na ant sviesto [rūšies] Trg.
| Tuomet, kai suaugsi, nuo nieko nebepareisi J.Jabl.
^ Kad ant didumo parei̇̃tų, karvė kiškį pagautų J.Jabl.
parei̇̃namai
22. tikti, pritikti: Miežiai pareina sėti po žieminių javų rš. Taip elgtis nepareina J.Jabl. Nepareina gi tep! Sn.
| refl.: Elkimės, kaip mums pareitis MŽ. Mums pareitis klausyti BPII83.
^ Ant drūtos šakos pareitisi drūtas vagis B.
ǁ praversti: Ačiū! Labai jau pareis Žem.
23. Alk kainuoti, kaštuoti: Kiek tau tas kostiumas parẽjo? Kv. Su visu parei̇̃na lig dviejų šimtų rublių Skdv. Jai dvidešimt keturi šimtai parei̇̃na tas šienas Jrb.
24. būti (pagal giminystės ryšius): Jis pareina man giminietis BŽ117. Aš nepareinù jom teta Lp.
◊ į aki̇̀s parei̇̃ti (kam) pasirodyti (kieno) akivaizdoje: Jis vengia man į aki̇̀s parei̇̃ti KI55.
į gálvą parei̇̃ti kilti minčiai: Vilkui parėjo į galvą, kad liūtas nestiprus J.Jabl. Man nė į galvą nepareitų taip kalbėti J.Balč. Ma[n] apie tai visai neparė̃[jo] in gálvą Prn.
į kẽlią (kẽlį, kójas) parei̇̃ti nusidėti, užkliūti (kam): Aš tau niekad į kẽlią neparėjaũ, ko tu mušiesi? Alk. Jis man į kẽlį parė̃jo KII363. Apie mano Vilių nesirūpink – jis niekam nepareina į kojas I.Simon.
į metùs parei̇̃ti suaugti: Jau parėjau į metus – jau turite žentą imtie LTI17. Kai parėjo į metus, ir įgijo sau ragus LTR(Snt).
į prõtą (prie prõto) parei̇̃ti suprotėti: Vyriausias sūnus suaugo, parėjo į protą V.Kudir. Kada išeis už vyro, savaime prie proto pareis I.Simon.
į véidą parei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Dabar ir išsimiega, ir pavalgo, o da į veidą nepareina, da sudžiūvus Gs.
ki̇́ek [ti̇̀k] parei̇̃na smarkiai (mušti): Duoda vagiui, ki̇́ek parei̇̃na Pn. Prilupę kiek tik parejo, veselnykai sviedė Joną lovon ir vėl ėmė šokt BsPII245.
namõ parei̇̃ti mirti: Nedagalinėj[o] nedagalinėj[o] ir parẽj[o] namo Vrnv.
paparei̇̃ti intr. būriu pareiti: Mergos paparẽjo iš uogų Dv.
péreiti
1. tr., intr. H peržingsniuoti: Péreiti ribą DŽ. Ana párėjo par lieptą J. Per lieptą tai aš neperei̇̃siu – galva sukas Slm. Péreik per vieną lentą nesverdakuliuodamas Ds. Nebijojau tamsią naktį laukelį pereitie BsO156. Purvais pereiti negali N. O kur mes ėjom, kur mes parėjom, nežels žalia žolelė JD954. A nepáreitamos buvo ganyklos Pln. Laukas tiktai par tris dienas pareinamas I. Jos vyras tarnavęs pereinamojo punkto viršininku rš.
^ Lauko nepereisi, kelio neišmatuosi TŽIII376. Su neteisybe visą svietą pereisi, bet atgal negrįši NžR. Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas nė per slenkstį neperžengsi B. Duona – basas velnias nepereit (prasta) rš.
ǁ peržingsniuoti skersai priešais einantį: Už ką tu kęsi, už ką tu vargsi, niekam bloga nepadarius, viešo kelio niekam neperėjus V.Krėv. Jei tau par kelią pareis žmogus arba parbėgs katinas, arba sutiksi mergaitę einant, atsitiks nelaimė (priet.) Prk.
ǁ tr. išvaikščioti: Beieškodamas sau tinkamos vietos, jis perėjo dešimt namų J.Balč. Perėjo kalnus, aprašė jų augalus Ašb. Jisai pérejo tą miestą skersai ir išilgai BM293. Pereikite žemę, ją aprašykite ir sugrįžkite pas mane SkvJoz18,8. Visą sodelį parėjau, vyšnių uogelių neradau JV226.
ǁ intr. nustoti, baigti eiti: Didiejai žmonių būriai párejo, dabar tik viena kita boba dar kiūbrina Up.
2. tr. einant peržiūrėti, patikrinti: Vis samdininkų darbą páreik Grdž. Kelį páreikiat, vyrai, – gubernatorius važiuos Als.
3. intr. išeiti pasivaikščioti: Popiet péreisiu iš nuobodumo Sdk. Sėdi sėdi tamsta namie, nė nepéreini niekur Ds. Neturėdamas apsivilkt nepéreisi Trgn. Reikia péreit ben kiek An. Turiu geresnę drapaną, tai tą reik čėdyt péreit, o namie bile kap apseit galiu Gs.
| refl.: Nor toli, ale pérsieisi, dar jaunas Azr.
4. tr. beeinant pamušti: Pérėjau pėdą, dėl to nepaeinu skaudėjimu Plv. Pérėjau turbūt koją, kad tep man dabar skauda Plv. Páreitas kojas mes negydom – pasakė daktaras Nt.
ǁ refl. pervargti beeinant: Ejo žmogus į Plungę ir parsiejo Pln. Kitas arklys eina, ligi pérsieina, bet nestovės Ds. Vieną dieną pérsieisi, tai kitądien kojų nepatrauksi Ds.
5. intr., tr. persikelti: Žemaičiai lietuviai, viena valanda tokiose valtėse upę parėję, gudus iš nežinių antpuolė S.Dauk. Tę povaliau eis, ant kitų rėlių péreina Mrj. Pakilo da didesnis vėjas, perėjo liepsna į kitą pusę kelio Ašb. Štai mes pereitam pas vyrus šituos Ba1Kar14,8.
| prk.: Pereina tėvų nuodėmės ant vaikų ligi į trečią ir ketvirtą eilę I.Simon. Dūšia su kūnu ne miršta …, bet pereit ižg mirimo ing gyvatą DP578.
| Pérėjo kiton vieron Pnd.
ǁ intr. pakeisti (darbą, vietą ir pan.): Péreiti į kitą kursą DŽ. Iš teorijos péreiti į praktiką NdŽ.
ǁ intr. atitekti (kitam): Jo turtas perėjo į svetimas rankas rš.
ǁ intr. pabuvoti: Péreis per jo rankas – sugadintas daiktas Klt.
6. intr. būti suvartojamam: Augančiam páreita du kilu duonos dienõ[je] Šts. Kvartūgelių turėdavusi po devynis, po dešimtį, o ir taip visi pareidavę Plt.
7. intr. perlįsti: O tai parėjo par jo širdelę ta kulka kaip bitelė JD1085. Pigesn verbliūdui pereit per bulį adatos, o neg lobingam įeit dangaus karalyston DP484.
8. intr., tr. prasiskverbti: Pereina saulė miglą R83. Ir saulė per purpurą nepéreina (neperšviečia) Trgn.
^ Ateit ubags, ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepéreit (žąsis) Sch68.
ǁ intr. pasrūti, aptekti: Bulvės rūsė[je] [v]andeniu párejo Šts.
ǁ tr. paveikti: Alus pereit mane B. Ans yr aistros páreitas – lyg beprotis Šts. Šaltis pérėjo, bet da tiko valgyti [bulvės] Ėr.
ǁ intr. persmelkti: Šiurpas perėjo per visą kūną J.Balč. Kuriam par kūną nepareis šaltis? brš.
ǁ tr. persmeigti: Nes ateis čėsai, jog kalavijas galingas pereis širdį tavo MP45. Ir tavo dūšią pereis kalavijas BPI114.
9. intr. praslinkti: Gaidykste perėjo būrys lytaus Žem. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis péreina, tai nieko Trgn. Pérė[jo] per kaimą krivuilė (raginimas raštu), kad važiuotų į stuiką Gs.
| Kiek per jo rankas pinigų pérėjo! Gs. Bylos péreidavo per jo rankas NdŽ.
10. tr., intr. pervažiuoti, perslinkti: Dirbo ant geležinkelio, ir pérėjo mašina – kojas nupjovė Rdm. Tekinis párejo ir sulaužė šakę Šts. Žemė minkšta – párejai porąsyk su drapaku, ir gerai Šts. Dirvą reikia tik pereiti su akėčiom (lengvai išakėti) Jnš.
| Koks čia siuvimas, páreina (susiuva) su mašina Skr. Trobą, prieangį su šluota pereina (pašluoja) rš.
| Marios kas diena pereit (užlieja) kraštus ir vėl sugrįžta SPI270.
ǁ intr. peršokti: Párejo par tvorą Rs.
11. intr. pavirsti, pasikeisti: Trečiasis taurėlaiškis panašus į vainiklapį ir pereina į pentinėlį rš. Jo meilė pérėjo į neapykantą DŽ. Jo balsas pérėjo į šnibždėjimą NdŽ.
12. intr. nustoti, liautis, pasibaigti: Tuoj pereis lietus, galėsma važiuot Dbk. Parėjo lyti Grg. Perėjo noras SD209. Pereina visas noras dirbti, kada nematyti jokios naudos I.Simon. Užgėrė sviesto sūrymo, ir gumbas pérėjo Lnkv. Gal péreis [liga], jau nebe taip karšta galva Sdk. Ar perėjo skaudėti dantis? Vkš. Nuo tų liekarstų pérėjo karštis Gs. Pareis rūstybė brolio tavo S.Stan. Išgąsčiui parėjus kėlės M.Valanč. Tep negali péreit Azr. Sakai, jau visi rūpesčiai párėję Skr. Laimė, kad tep gerai viskas pérėjo Gs. Pakavojo tą tėvą, ir taip gerai jam perėjo BsPIV30. Prilygintas … miegui, veikiai perenčiamui KN255. Dangus ir žemė pereis, bet žodžiai mano nieku būdu nepereis Ch1Mr13,31.
ǁ pasikeisti: Laukiau mieste péreinant oro Krsn.
ǁ tr., intr. nustoti skaudėti: Išgerk žolynų, tai ir pilvas pereis Rod. Ar tau da nepérėjo galvą? Alk. Kad tie dantys páreitų, vėl ateičio Grg.
13. intr. R367 praeiti, praslinkti (apie laiką): Vos kelios naktys perėjo, štai jau vislab buvo nuėsta K.Donel1. Pereina tas žmogaus gyvenimas kap vanduo Jz. Péreina jaunysta Jz. Atmena seniai perėjusių metų negirdėtą vėtrą Tat. Pereis tiek metų, kiek yr lašų mariose vandenio brš. Péreitus metus, péreitą rudenį J.Jabl. Iki metui péreinant R75.
ǁ pasibaigti (skirtam, įprastam laikui): Pusę metų buvau párejęs, dėl to manęs neėmė į kantoną Šts. Taip norėjau valgyti, perejo per parą, ir nebenoriu Ds.
14. tr. išmokti: Visus mokslus pilnai ir tobulai perėjęs Ns1833,1. Vaikelis gan gerai mokės – gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
ǁ baigti (mokyklą, mokslą): Maža klasių pérejus Aps. Perėjo mokslus didelių mokslainių Tat.
15. tr. CII559 būti pranašesniam, viršyti: Jį ne bet kas péreina Up. Vaikas péreis ir tėvą (bus piktesnis už tėvą) Gs. Su liežuviu ano nėkas nepáreis Vvr. Pri mokslo ana visas páreita Slnt. Šiaudiniai auliai toli pareit medinius S.Dauk. Drūktenis perėjo abu švogerius stovyla, galva ir iškalba Žem. Visokią išmintį žmogaus pereit … ansai gražumas DP542. Mokintinis nepereit savo mokintojį BtMt10,24.
^ Zopostingas pereit turtingąjį B. Sveikata viską gi pereit B. Sviets griekais, pekla velniais pereit B.
16. intr. būti duodama viršaus: Kur mano nepéreina – imk sau ir šitą Ds. Ką čia su tavim ginčysies, tegu mano péreina Alv. Kad taip tai taip, tegul mano péreina (nusileidžiu)! Alk. Motiejus tau oho – jo nepereis šiaudas! Lp.
17. tr. nulenkti, papirkti: Ans teismo nebijo – teisė[ja]s yr ano páreitas Sd. Mano gi̇̀zelis buvo péreitas, greit sumalė Ėr.
18. intr. sekti vienas kitą, pasikeisti: Kiek vainų párėjo jau man Brž. Čia per metus ar aštuoni vargonykai perėjo Rm.
19. intr. pakeisti objektą: Pradėti gydytis reikia nuo lengvesnių vaistų, o paskui pereiti prie stipresnių rš. Pereinu prie antrosios ataskaitos dalies sp. Jis dažnai pereidavo [nuo „tu“] prie „jūs“ rš.
ǁ imtis ko nauja: Kariuomenė pérėjo į puolimą DŽ. Jam nesmagu, kad svečiai į tokius ginčus perėjo I.Simon.
20. tr. pasklisti, apimti: Ir perėjo garsas jo visą Siriją BtMt4,24.
21. tr. perkęsti, pernešti: Jis jau pérėjo visus bandymus Gs. Kožnas šventasis daugel vargų ir pagundinimų parejo M.Valanč.
22. tr. pereilioti: Kai péreisiu visus diržu, tai ir rejestys išbėgs Ds. Ir teip pereik visus titulus, o rasi maža ne visus bažnyčiai duotus SPI222.
◊ ãkys péreina nužiūri: Pagenda pienas, kai ãkys péreina Ds.
per gálvą péreiti pagalvoti: Mislijau, aną į pačtą nusiuntė – taip sau par gálvą párejau Slnt. Per jų visų galvas perėjo tos pačios mintys V.Kudir.
per metùs péreiti senstelėti: Jau per metùs pérėjus ši pana Ds.
per rankàs péreiti užeiti kitam iš priešakio (pjaunant javus): Anas man perejo per rankas – pjaut negaliu, kap sopa Vrnv.
[per] ši̇̀rdį péreiti sujaudinti: Par ši̇̀rdį párejo ta baisi žinia Šts. Verkia ponas, ir man širdį perėjo, apsiverkiau LzP.
širdi̇̀s pérėjo atsileido pyktis: Pérejo širdi̇̀s, ir nuejo Rdš.
pieei̇̃ti (dial.) intr. ateiti: Žiema pieei̇̃ta, lõša grajy[ja] pasisėdę Kin.
praei̇̃ti
1. intr., tr. H, R pražingsniuoti (pro šalį): Niekaip nepraeisi jų nepastebėjęs Blv. Nepraeik pro mane, užeik pas mane J. Jis niekad nepraei̇̃na pro mus nepašnekinęs Gs. Ižgirdo minią praenčią DP102. Savo kelią praė̃jo (neatitiko kelio) Ėr. Jau pro liepą praėjo rš. Potam ne tiktai kaip praeidams jiemus pasirodo, bet ir gerą valandą pas juos ir po jų akim pasiliekt BPII22.
^ Nepraejęs šunų, strypų neišmėtliokis Kv.
| refl.: Tylom kap kiaulė prasiejo (praėjo nepasisveikinęs) OG27. Mes prasiėjom visai tykai, be jokio žodžio BsV158.
ǁ tr. išvaikščioti, pereiti: Panūdo jaunas praeit pasaulį rš.
2. refl. nueiti šalin, pasišalinti: Sakau tau, prasei̇̃k iš kelio! Trgn. Šuva iš viedro lakė pieną, kap prilakė, ir prasiẽjo Ml. Prasei iš lango (neužstok lango), bo man nieko nesregėt Grv. Prašom prasei̇̃t, jėg par mum nepatinka Ds. Kad žinojęs, tai būč prasẽjęs Trgn.
3. intr. praslinkti, nuslinkti: Lukterėk, kol praei̇̃s lietus Dbk. Griaustinis baigia praei̇̃t, jau saulė pasirodė Sdb. [Nustebus] tarytum šaltis per jo nugarą būtų praėjęs rš.
ǁ pravažiuoti: Dieniniai traukiniai buvo jau praėję rš.
4. intr. pranykti, pasitraukti, nustoti, liautis, dingti: Trumpalaikiai priepuoliai praeina, nesuspėjus panaudoti bet kokią terapiją rš. Ar jau tau tas galvos sopėjimas praė̃jo? Vb. Sutinimas jau praėjo rš. Išėjau į orą, ir praė̃jo miegas Gs. Ji apsvaiginta kanapėmis, ir tas svaigulys visai praeis J.Balč. Man praėjo bet koks noras juoktis iš jo rš. Praejus pirmam džiaugsmui pradėjo vadžioti I. Viskas šioj pasaulėj praeina ir mainos prš. Tai vis daiktai praeinami J. Nepraeis šita giminė, iki tatai vis stosis BtMt24,34.
^ Kas praėjo, tas negrįš PPr199. Geras darbas nepraeis dykai Rs. Kentėk, dantis sukandęs, nelaimė buvusi praeis M. Žadėtoji nepraeis S.Dauk.
praeitinai̇̃ adv.: Da ligšiole sopėjo dantį, ale praeitinai, ė dabar be perstojės Ml.
5. intr. prasiskverbti: Griovys taip užakęs, kad vanduo nebepraei̇̃na Sb. Jegu tik bus koks plyšelis, šaltis ir praei̇̃s Sb. Pro taip uždangstytus langus mažai šviesos tepraei̇̃na Sb.
ǁ pralįsti, pratilpti: Norėjom išnešti bačką, ale pro duris nepraejo Up.
6. refl. įsitraukti į ėjimą: Paki prasei̇̃na, vis iš tyko eina Sld.
7. intr. praslinkti (apie laiką): Taip praeina kelios savaitės J.Jabl. Čia brikšt, te brikšt, i praei̇̃na diena Mžš. Visas amžius praėjo, ir nieko gero Pn. Praẽjo tavo jaunos dienelės Ds. Naktis praėjo laimingai rš. Neilgai betrukus praejo baisi gadynė M.Valanč. Kai trys metai jau praėjo, tai pareit jaunikis šis KlvD61. Šiemet taip praėjo uogos, nieko neprisiviriau Ėr. Praẽjusį metą taip nelijo Vkš. Nuo praejusio meto baisus badas buvo visoj Teutonijoj S.Dauk. Praėjusi žiema buvo ne per šalta Bsg. Laikai yra šie: dabarti̇̀nis, arba ẽsąsis, praė̃jęsis ir bū́siąsis Jn. Praeis dienos, praeis metai, praeis amžiai P. Šimtas metų praeis, mūsų nei vieno nebus Bsg. Žiema praeis, vasara ateis Pnd. Pràeitas laikas J. Aš nebuvau ten nuo praeitų metų Grž. Pràeitą naktį pasnigo Rm. Šnekam čia su kaimynėliu praeitąsias (apie praėjusius laikus) Jnšk.
^ Praeita ir užmiršta Sim.
8. intr. baigtis: Už tas šunybes nepraei̇̃s tau gerai Gs. Nepraeis tau taip, vis tiek aš tau atkeršysiu Jnšk. Tai ko čia pyktis, tegu jau taip praeina! rš. Prisiekiu, veltui nepraeis niekšybė B.Sruog.
ǁ įvykti: Vakarai, spektakliai, paskaitos ir šokiai praeidavo su didžiausiu pasisekimu rš.
9. tr. būti pranašesniam, viršyti: Jau jos niekas neprai̇̃s an tų dainų Šmk. Jis ir mane praei̇̃na Gs. Jūs ožkas praei̇̃nat savo strainumu PP64. Paūgterėjusi pradėjo taip guviai austi audeklus, jog savo mokytoją praejo M.Valanč. Praeimi kitą SD301.
10. intr. būti duodama viršaus: Tegul jau tavo biskį praei̇̃na (tu daugiau mokėsi) Alk.
11. intr. būti išleistam: Jam pinigai praei̇̃davo su ta diena Kp.
12. refl. pasveikti: Nei numirsi, nei praseisi̇̀ Str.
13. intr. atvėsti, praaušti: Da tura pečius praei̇̃ti, negal da kepti – da karštà y[ra] Dov.
14. intr. būti išrinktam: Dvarininkai norėjo vieni praeiti atstovais rš.
ǁ būti priimtam: Pasiūlymas praė̃jo NdŽ.
◊ laukañ praei̇̃ti euf. galėti tuštintis: Eitu laukan, nepraeitù Šts.
priei̇̃ti
1. tr., intr. H einant prisiartinti (prie ko): Einu einu ir prieinù mišką Pn. Prieimi artyn R202. Jau jis buvo arti priėjęs prie ežero Grž. Pry lango pryejęs MitII41. Jis pėdina meilydamas prieiti vagičnai prie jos J. Prieidamas pačiūčiuosu, atsitraukdams pabučiuosu BsO23. Prejau ežerelį, čystą vandenelį, randu randu bernuželį žirgelius begirdant StnD8.
^ Priei̇̃s ožka pri vežimo Vvr.
| refl.: Aš prieituos arti ir girdu visą pamokslą Dr. Prieikitės jop ir būkite apšviesti DP576.
ǁ užeiti (pas ką): Pri anų aš kiekus metus prieitù (dažnai nueinu) Grg. Neturia mieste žmogaus prieitamo, kur dings nuejusi? Šts.
2. intr. daug sueiti, prisirinkti: Priėjo kiemas didžių svetelių J.Jabl. Agranomas kai atvažiavo, tai kad priė̃jo žmonių – pilna gryčia stačių! Sml. Vakarais prei̇̃na jaunimo pilna, padūksta Sdk.
| Bet dar ir kasdien prieinančių samdininkių samdo I.Simon.
3. intr. daug privažiuoti: Pilnas turgus priė̃jo mašinų Pn.
4. intr. pribėgti, prisisunkti: Laivas priė̃jo vandens DŽ.
ǁ prisipildyti: Kambarys priei̇̃na dūmų Lp. Priė̃jo daug dulkių BŽ267. Prejo pilna gryčia garų Slm.
5. intr., tr. prislinkti, prisigauti: Priėjusios prie javų ar prie vaisių, pradeda savo pragaištingą darbą Blv. Vos ugnis pri šiaudo priejo, tujaus tas nudegė M.Valanč. Reikia žiūrėti …, idant oras prie jos (vopnos) negalėtų prieiti A1884,354.
| prk.: Badas visur priė̃jo Ėr. Priei̇̃s galas ir jam Pc. Nesijuok iš kitų, priei̇̃s ir tau bėda Gs. Jamui trūdna prieit loskosp pono savo MP79.
^ Siūlas kamuolį turi prieiti Vdk. Pradėjo nuo virvelės, priė̃jo prie kumelės (apie vagį) Vel.
ǁ tr. (galėti) pasiekti: Ar ežeras priei̇̃namas? Rm. Vietose taip pat neprieitamose S.Dauk. Aukštos neprieinamos uolos rš.
| Daugelio dokumentų negalėjau prieiti J.Jabl.
ǁ prk. įgyti palankumo, susitarti: Kaip anas priėjo prie teisėjo? Sdk. Jis moka prie visų priei̇̃t Gs. Kai reikia kur prei̇̃t, tai be pinigų ir tuntuok (vaikštinėk) aplink Trgn. An jį be raudonos kepurės neprieisi Str. Yra tai vyras geras, prieitamas, nepasipūtęs M.Valanč. Prieitama merga (pasileidusi) Šts.
ǁ prk. pasiekti (mąstant, kalbant): Prieina prie tos nuomonės K.Būg. Turime prieiti prie išvados K.Būg. Jokių galutinių išvadų dar neprieita NdŽ. Lyginimu pri̇̀einame gerą rezultatą K.Būg.
| refl.: O kaip in kalbą prisėjo, ne kartą sakė, kad sūnų užmuštų V.Krėv.
6. intr. prislinkti, priartėti (apie laiką): Priei̇̃na laikas, ir miršta žmogus Pn. Šiliškė prei̇̃na Pc. Vakarui prei̇̃nant, pakinkė motyna arklius Jrk24. Tiek berasis – priei̇̃s ir vakaras parvažiuoti Šts. Po tą mišką bevažinėjant, priėjus naktis Sln. Jam vis anksti – priei̇̃s mirt, ir tai da bus anksti Rm. Kenti kenti, bet priei̇̃na, kad daugiau nebegali iškęst Rod.
| Kas prieis: be arklių važiuos, lakstys padebesiais Lnk.
| refl.: Ir jam prisiėjo laikas J.Jabl.
ǁ intr. ateiti terminui: Prieina jau ir mokesčiai mokėt Rm.
7. tr. susitikti, pasimatyti: Man reikia dėdę priei̇̃ti Ėr. Ar tu jo dabar neprieini̇̀? Rm. Jei pamatysi, prei̇̃k Joną Slm. Ir norėjo, kad tik prieitų kokį žmogų J.Jabl. Ir dienai veikiai besibaigiant, priėjo jį jo mokintiniai Bb1Mr6,35.
8. intr. bažn. atlikti (tam tikras apeigas): Ar jau prėjai̇̃ velykinės? Slm. Abi priẽjom [išpažinties] OG91. Kas gyvas galįs nu Verbų lig pravadų nedėlios turėjo prieiti pri kunigo ir švenčiausį sakramentą priimti M.Valanč. Kartą metuose prieime DP36.
| Sakyti kozonį … prientiemus Dievo stalop Mž499.
| refl.: Liepė munie prieities išpažinties S.Čiurl.
9. tr., intr. apžiūrėti: Reik visus priei̇̃ti, pašerti Užv. Kai apsimušim (apsidirbsime), reiks prie bičių priei̇̃t Gs. Dabar nėra kam pri gyvolio priei̇̃ti Žlp.
10. intr. rasti progą, rasti laiką: Vis neprieinù, taip stovi darbas Pn. Kai turėsiu laiko, prei̇̃siu prie to mezgimo Jrb. Kada aš rašysiu, pats žinai, kad niekad nepriėjaũ Mrj. Dėl daug lauko darbų negalėjo prieit aust BsPI71. Ot, prieidamas ir padariau Alk. Priei̇̃damas, priei̇̃damas ir apsidengiau stogą Skr.
11. tr., intr. tęstis, siekti: Neprieina prieg ežero laukai Lp. Ištisas žemės plotas prieina Baltijos jūrą J.Jabl.
^ Ant tvoros stovia gaidys, uodega priei̇̃na lig žemei, o balsas – dangun eina (varpas) LTR(PnmR).
ǁ intr. prigulti, tikti, nepaliekant tarpo: Durys nepriei̇̃na, žiemą reikės užkimšt Skr. Ta lenta labai gerai priei̇̃na prie anos Jnšk. Kurgi neis šaltis, kad durys an slenkstį neprei̇̃na Sld.
12. intr. būti pelnomam, uždirbamam: Ką darysiu nedirbus – vis kokiu centu daugiau priei̇̃na Ps. Jis turi gerą tarnystę, ir iš šalies dar prieina rš. Užsisiuva, da už seniūnystę dvidešimt penki litai mėnesiui priei̇̃na Ds.
13. intr. pribręsti, prinokti: Šiemet anksčiau prė̃jo rugiai Kp. Smėlėtoj žemėj ir kviečiai greičiau priei̇̃na Up. Vasariniai obuoliai anksčiau priei̇̃na kaip žieminiai Št. Pernai anksti priẽjo riešutai Vvr. Kasmet da nepriẽjusius riešutus išneša Vj. Aviečių yra, gal priei̇̃s jau Vlkv.
14. intr. pasitaikyti: Kaip priei̇̃na, taip ir pasakau Žd. Jei priẽjo kumet išgerti burną – neatsisakė Plt. Ir mylimės, ir baramės, – kap kada priei̇̃na Prng.
| refl.: Visaip prisei̇̃na – tenka žmogui ir pavargti, ir lengviau pagyvent Vdžg. Gyvenime prisiei̇̃ta ir prastų, ir gerų dienelių praleisti Vvr. Prisiei̇̃nant kam prisiekti, reikia pirma gerai pasimislyt apie tatai A.Baran. Taip prisiė̃jo, kad jis visus išvadavo Lnkv. Kaipgi tau prisẽj[o] išgurint langą? Arm. Prisieidavo man pačiam tarpininkauti Blv. Kad sveikas gyvensiu, dar prisei̇̃s ir Kaunan nuvažiuot Trgn. Neprisejo sutikt Aps.
15. intr. reikėti, tekti: Tą daržo vietą priei̇̃s su dalgiais nupjauti Grg.
| refl.: Prisiėjo mums vargti, kol prasigyvenom Rs. Balsavimą prisiėjo atidėt, nes trūko kvorumo rš. Garbeniui prisiėjo liudyti Blv.
^ Oi nespjauk į vandenį, gali pačiam prisieit atsigert LTR(Brž).
ǁ prireikti: Vaikį ir piemenį tepriẽjo samdyti Plt.
| refl.: Kur kokį daiktą turi, tai tę ir palieka, o kap kada prisei̇̃na, tai suk galvą, ieškok Švn. Nemesk nei kokio daiktelio, kada nors prisei̇̃s, ir turėsi Ds. Neskolinsi, tai ir tau, kai priseis, nepaskolins Ds.
16. intr. tekti, priklausyti: To ūkio ketvirtadalis man priei̇̃na Kltn. Ir jam, ir man po lygiai priei̇̃na Trgn. O ką mes apie anus sakėm, toktai ir mums priein prš.
| refl.: Da ir man dalelė prisiei̇̃na Sdk. Kas jam pačiam ir jo išrinktiemus prisieit, bus sugrąžinta SPI14. Ne tau toji dūšia, bet man prieitis, nes man tarnavo DP523.
ǁ refl. sietis su kuo, liesti, priklausyti: O kas prieitis galo ir naudos …, tos yra didės ir tūlos DP134. Tau nieko prieitis, nerūp nieko CI97.
ǁ atitekti: Jiems nereiktų nė trobų kelti, ir pievos prieitų kiekvienam A.Vien.
ǁ refl. priderėti: Labai reiktų tuos baust, kurie svetimų nuodžių neuždengia, kaip jiems priei̇̃tis DP478. Tesi pagerbimas ir liaupsė jam prisienti DP599. Prisieinančiu būdu N.
17. intr. kng. reikšti požiūrį, elgtis, suvokti: Rūpestingiau ir teisingiau priėjo prie šio darbo kitos organizacijos rš. Poetas prie pasirinktų temų priėjo jautriai rš.
18. intr. kainuoti: Misliji, rūbas pigiai prei̇̃na? Mlt.
19. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Brolienė priei̇̃na ji man Brž. Jis man dėdė (giminė) priei̇̃na Sv.
| refl.: Aš jam dėdė priseinu Mšg.
ǁ būti tuo pačiu, sutapti: Ans nėr man gentis, tik pavardė priei̇̃ta Plng.
20. intr. apibėgioti, susikergti: Geras jaučias – priẽjo kartą, ir pasivaikė karvė Ds. Ar jau priẽjo arklys an kumelę? Ds.
◊ [liẽpto] gãlą priei̇̃ti atsidurti padėtyje be išeities: Liepto galą priėjo R184. Galą priėjau N. Ilgai jam sekės su vogtu mišku, bet kartą priėjo liepto galą (pakliuvo) Jnš.
į savè priei̇̃ti pasitaisyti, suriebėti: Kai priei̇̃s in savè arklys, tada parduosim Alv.
į ši̇̀rdį (prie širdiẽs) priei̇̃ti rūpėti, jaudinti: Įsišneko sena tarnaitė apie viską, kas prie širdies priėjo LzP. Meilingi žodeliai in ši̇̀rdį priẽjo Tvr.
prie prõto priei̇̃ti susiprasti: Tu ir dabar dar prie proto nepriėjai I.Simon.

×razei̇̃ti (hibr.) intr. išsiskirti: Pasbars kada i razei̇̃s Arm.

×parazei̇̃ti intr. išsivaikščioti: Visi sūnai parazẽję, liš moma ir duktė pirkioj Lz.
suei̇̃ti
1. tr., intr. susitikti: Ar jį kada sueini? J.Jabl. Aš su juo dažniau sueinù Vv. Jegu sueisi dėdę, tai užprašyk, kad atvažiuotų svečiuos Ut. Dabar man jo nebepapuola suei̇̃t Pš. Jūs bijot į akis suei̇̃ti Vkš. Šiandie suėjaũ tavo pusbrolį Alk. Kiekvienas, suėjęs su pažįstamu, sveikinasi rš.
^ Kalnas su kalnu suei̇̃na, o dar žmogus su žmogum nesuei̇̃s Ėr.
| refl. tr., intr. SD333: Šiandien susėjau ir tavo tėtušį Žem. Jie dažnai susieina Zp. Pasibūk, matai̇̃, retai susiei̇̃nam Ėr. Aš su juomi susiėjaũ KBI29. Vakar turguj dėdiną buvau susiėjęs Sdb. Ir susėjo du broleliu kalbėtis JV73. Susiẽjova mudu kaktomušais tarp durų J. Jėzus dažnai susieidlavo su pasiuntiniais savo VlnE189.
2. intr. susirinkti į krūvą: Kitą dieną kitan kieman visos suei̇̃davo Kp. Sueina žmonės paprašyti, kad jiems sudarytų įvairių aktų rš. Agatos išleisti į aną pusę (pas jaunąjį) visas sodžius suė̃jo Sml. Kelkis, tėvuli, … jau suẽj visi susiedėliai TŽI278.
| prk.: Visi darbai suė̃jo į krūvą (sykiu reikia dirbti) Gs. Vėl Vilnius, Kaunas, Klaipėda sena po mūs kovinga vėliava suėjo V.Mozūr.
| refl.: Čia ir lietuvių darželio vaikai susieina prš. Be reikalo mes čia susiėjom Sz. Susieidavo ir susitardavo savitarpyje dėl visokių bendrų reikalų A.Janul. Penkiõs, keturiõs susiei̇̃davom verpti Zr. Ciecorystės saimas ant pavasario … susieisiąs LC1885,2. Visas sodžius buvo susiė̃jęs prie galukiemio vartų Onš. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim B. Kur du arba trys vardan mano yra susiėję, tenai aš esmi viduje jų DP190. Tie visi susiėjo pakalnėj Sidim BB1Moz14,1. Susieimi draugėn R419. Suėjose rodon vienon Mž505.
| prk.: Ir kitų mokesnių dabar labai menkai tesusieina prš. Daug piningų susiė̃jo KII383. Rugiapjūtė ateis, visi darbai susieis Lz. Dvi natūri suėjos DP474.
3. intr. bendrauti, draugauti: Mes su Emile labai suei̇̃davom Sdk. Kolei nespykom, tai suei̇̃davom Dbk. Kaip anais metais susipykom, teip ir ligšiol dar vis nesuei̇̃nam Sml. Jie labai sueinami̇̀ žmonės Žml. Jie tokie šeškai, nesueinamas kiemas Sml. Kaipgi eis – nesuei̇̃namas žmogus? Pl. Treji metai, kaip jie sueinami̇̀ (mylisi) Pl. Dvylikos metelių suei̇̃ti pradėjom, penkiolikos metų viens kitą mylėjom Grž.
| refl.: Seniau, dar gimnazijoj būdamas, su savo krašto jaunuomene beveik nesusieidavo J.Bil. Mes susiei̇̃davom su ja, kaip mergaitės būdavom Pš. Susieidavom su teisėjais, advokatais rš.
4. intr. visiems įeiti (į kur): Visi pirkion suẽjo Švnč. Juodvarniai tik sukranksėjo, nusileido ir suėjo žmonėmis į trobą J.Jabl. Anie suė̃jo į vidų J. Arkliai pasiliko vieni, dar į javus sueis V.Kudir.
| refl.: Karvės susė̃jo į daržą Rs.
5. tr. suvaikščioti: Daug kelio suejáu, kol į Vilnių nusigavau Šv. Par visą amžių esu kokį šimtą mylių suejęs Šv.
6. intr. suvažiuoti, suplaukti: Visi vežimai suėjo į kiemą Rm. Visi laivai suė̃jo į uostą NdŽ.
ǁ sutekėti: Eiškūnas ir Bartava suei̇̃na į vieną krūvą Ms. Miestas pastatytas toj vietoj, kur sueina dvi upės J.Balč. Trys upės suej[o], trys seserys suvažiav[o] Pls.
ǁ prk. susibėgti į krūvą: Buvo atvažiavę į stotį, kur sueina daugybė geležinkelių rš.
| refl.: Ten susieina visi trys keliai V.Krėv.
ǁ prk. susiderinti: Mūsų nuomonės nesuei̇̃na NdŽ.
7. intr. sukakti: Marytei sueina šešiolika metų Plv. Jau aš suėjaũ aštuoniasdešimt vieną metą Vlkv. Šiais metais man jau šešiasdešim antri suei̇̃s Užv. Dar nesuė̃jo pusė metelių, jau ir prapuolė meilūs žodeliai Vlkv. Termino sueinamoji diena rš.
ǁ baigtis, praslinkti: Taip suejo diena pirmoja A.Baran. Suėjo dvi valandos rš.
8. refl. susituokti: Metų nėra, kaip susiėjom rš. Pirm nekaip susiėjo, rasta yra nėščia NTMt1,18.
ǁ grįžti po išsiskyrimo: Jis su pačia buvo persiskyręs, bet jau vėl suẽjo Alv.
9. intr. pradėti (giminystę, draugystę, ginčą ir pan.): Aš noriu į pažintį sueiti Lž. Sueinu in tavorčystą, t. y. kliaunuos su juomi J. Suėjome į pažintį A1884,364. Nemaniau, kad teks mums suei̇̃ti į gimines Gs. Ir seniau kviesdavoms, o dabar giminėn suė̃jom, tai kurgi nebesikviesma?! Slm. Taigi labai metas, pamiršus savybės ginčus, santarvėn sueiti rš. Suei̇̃ti į derybas NdŽ.
| refl.: Kada žmonės susieis ing vienybę Mž475.
10. intr. susidurti, ribotis: Jie kaimynai – laukas su lauku sueina Vdn. Jų sodybos suei̇̃na Jnšk. Su šventorium sueina kapinės rš.
| refl.: Jų laukai su laukais susei̇̃na Lp. Žiemiuose Lietuva susieina su Latvija BŽ193. Rubežiais susieimi R22. Mūsų ganyklos susiei̇̃n Trg. Kelyje susieina trys kaulai – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis rš. Dainavos laukai sasiei̇̃na [su Zasečių laukais] Zt.
ǁ sutekti: Tas ploščius per siauras, nesuei̇̃na, susegt negalima Ėr. Marškinių apikaklė nesuei̇̃na Jnšk. Tempk, kad galai suei̇̃tų NdŽ. Pasiuvo tokį siaurą žiponėlį, kad nė vienas guzikas nesuei̇̃na Ds.
| Žiūrėk, ar sueina galai, tada pjauk Sdk.
| prk.: Suei̇̃s pienas su pienu (viena karvė užtrūks, kita atsives) Lp. Dabar nelabai su pinigais suei̇̃nam Gs.
| refl.: Apsiausto skvernai nesusiei̇̃na Trgn. Tujau reik įkišti medžio kylelį, idant plyšiai nesusieitų S.Dauk.
11. intr. susinaudoti, susieikvoti: Ant tiek šeimynos greit viskas suei̇̃na Gs. Apsiaustui milo suei̇̃na šeši mastai NdŽ. Padėjau pilną bliūdelį košės, tai ir suẽjo visas Mlt. Kai šonuos (į užsienį) linus traukdavo, tai visoki suei̇̃davo Ds. Kai norėsi valgyt, tai visa suei̇̃s Ds. Kiaulėm visi šiaudai suei̇̃s Sb.
12. refl. susidėvėti: Apsiaustas visai susẽjo Ll.
13. intr. pavirsti (kuo smulkiu), subyrėti, suskilti: Visos malė, nesumalė, kaip svočiutė priėjo, į miltus suė̃jo JV711. Nukrito puodas nu stalo, ir suẽjo į čeženas Vvr. Kaip šavo trakš! trakš! muškieta šupuliuos suejo BsPII247-248.
14. intr. derintis, sutikti: Tie žodžiai gražiai suei̇̃na Vl. Mūsų, bobul, kalba suei̇̃na Ml. Avelės nepardaviau – dviejais zlotais nesuvejau, tai parsivežiau namo Prng.
15. refl. tikti: Paderu ant to, susieimi SD62.
16. intr. sulįsti: Vinis suė̃jo į sieną NdŽ. Suei̇̃ti į skylę NdŽ. Tuomet velniai išėjo iš žmogaus ir suėjo į kiaules SkvLuk8,33.
ǁ visiems įsmukti, nugrimzti: Upiuos (pelkė) arkliai suė̃jo Brsl.
ǁ susisunkti: Vanduo greit suei̇̃na į žemę NdŽ.
17. intr. susimušti (apie sviestą): Jau pradeda sueiti sviestukas Dov. Mušu mušu, nieko negaliu padaryt – niekaip sviestas nesuei̇̃na Št. Šiltas smetonas su pienais sukamas sueita į didžiąjį sviestą – trupa, yr apsirėkęs Ggr.
ǁ rūgstant sustandėti: Kažin ar da nesuėjo pienas, man tep rūgštaus norisi Al.
◊ į metùs susiei̇̃ti suaugti: Kai mergaitė susieis į metus, jai žemę paliksim Šd.
į kū́ną suei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Kū́nan suė̃jus, kaip mulas Kp. Taip atsitaisė [vaikas po ligos], suėjo kūnelin Slm.
į kùprą suei̇̃ti susikūprinti: Iš senystėlės kuprelėn suejau Rod.
į pórą su[si]ei̇̃ti susituokti: Tai jei tu iškentėsi, tai gal mudu sueisim in porą BsPIV39. Kol du į porą susieina, kipšas devyniasdešimt devynias poras batų nudrasko belakstydamas, piktas kalbas bekeldamas I.Simon.
į prõtą (×rãzumą) suei̇̃ti suprotėti: Ir vaikai gudrūs, visi suėjo į protą Rdm. Dabar svietas suėjo į protą Vaižg. Kai suaugs, tai suei̇̃s razumañ Ds.
į ragùs suei̇̃ti sumažėti (pienui): Dabar pienas karvei raguos suejo Trgn.
sùeitas kẽlias be ypatingų pastangų gaunama nauda, abipusė nauda: Kad tu, pakeliui eidamas, atneštum man grėblį – būt sùeitas kẽlias Dglš. Čia labai sùeitas kẽlias: anas man šieno papjūvės, o aš jam toj vietoj paorėsiu Trgn.
pasuei̇̃ti (dial.) intr. daugeliui susirinkti: Bobos su mintuvais pasùeima ir mina Lz. Pasuẽjom pirkion ir papietujom Dv.
užei̇̃ti
1. intr. eiti (už ko): Užė̃jo už medžių, ir nebemačiau Sb. Neseka užei̇̃t už stalo Lp. Ažei̇̃k priekin [vežimo], pažiūrėk, ar arklys gerai pakinkytas Ds. Tegu, iš kito šono užei̇̃siu Pc.
| refl.: Užsiejáu už pelkių Skdv. Neužsiei̇̃k už akmenų Skdv.
ǁ greičiau paeiti: Širvi, užei̇̃k, širvi, atleisk! (sakoma, jaučiais ariant) Šts. Bet tas velniūkštis vis užeina pirma tos bobos ir išrenka kur geruosius grybus SI30.
ǁ tr., intr. einant užuolankomis, užstoti: Bėk, karvę užeisi Ds. Užei̇̃k karvę nuo vasarojaus Ut. Nekliudyk, skubu – noriu užei̇̃t dar jam už akių Srv. Ir einančiam ing vieną miestelį užėjo jam dešimtis vyrų raupuotų Ev. Užejo jiemus Ponas Jėzus kelią MP156.
2. intr. SD162, H eiti (ant ko), užlipti: Snigti pradėjo, ne vienas ant pečiaus greitai užėjo rš. Užėjau ant kalnelio, ant močiutės kapelio RD7. Kalnas čionai buvo labai status, beveik ir dabar neužeinamas LTI326. Tęsėsi neužeinamas raistas Rmš. Galvijai ant dar labai minkštų laukų užeina K.Donel1. Užei̇̃k an kalnelio, ir matysi, kur galvijai Ds. Vincukai mano, broliukai mano, užgititei̇̃kai aukštan kalnelin (rd.) Ant. Kuo aukščiaus užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517.
3. intr., tr. apsilankyti (einant): Užei̇̃na kartais koks svečias Paį. Joks žvėris neužeina, joks paukštis neužuskrenda BsPII176. Karalaitis eina ir užeina į karališką miestą MPs. Taigi užeikime į tuos gražiuosius laukus J.Jabl. Aš šiandie vakare pas tave užei̇̃siu Rdm. Aš savo amžiuo[je] kiemo anų nebužei̇̃su Slnt. O kas čia tave, Jonai, į tą taip tolimą ir niekam neužeinamą šalį atgabeno? BsPIII92. Ten labai užeinama vieta Alk. Užeinamesnėse vietose yra ir kitas namų galas, vadinamas seklyčia LTII426. Visi murmeno bylodami, jog žmogausp nuodėmėtop užėjo DP571.
ǁ tr. aplankyti: Šitai, pone, užeikite namus tarno jūsų BB1Moz19,2.
4. intr. užslinkti (už ko): Saulė ažẽjo až debesio Ds. Mėnulis užẽj[o] už debesio Lp.
ǁ nusileisti: Saulė ažẽj[o] Lz.
5. intr. pakilti: Oi tai užėjo aukštai saulelė TŽI304. Saulė jau buvo gerokai užejus, kai jie atsikėlė Lš.
ǁ užtekėti: Paki saulė užei̇̃na, tai labiau šalta Trgn. Užeis šviesi saulelė, ištirps ežero ledelis BsO113.
6. intr. atslinkti: Lietus užei̇̃na Pc. Lietui užėjus, nebėra kur pasidėti Blv. Užė̃jo lyt Ėr. Užeis didis debesėlis, sulis lankoj šienelį LB134. Kai užei̇̃na vėtra, ir medžius išlaužo Vb. Nuo tos balos užei̇̃na toks rūkas negeras Ėr. Rasa užeina N.
ǁ pasirodyti: Ant stalų vėl geresni daiktai užėjo, ir suvytę veidai vėl atsigavo Ns1850,1.
ǁ atkilti: Kai užẽjo vokiečiai, valgyt nelabai buvo ko Mlt.
7. tr. sutikti (einant): Užėjusis Juozą žmogus buvo netolimas kaimynas LzP. Juda nuėjo (atstojo) nuog savo brolių ir užėjo vyrą iš Oddam BB1Moz38,1. Užėjau jį ant turgaus Įstrutyje B.
^ Dveigys treigį užẽjo (gudrus sutiko dar gudresnį) Krž.
8. intr. užvažiuoti, užplaukti (ant ko): Lengva dirbt – užėjai̇̃ akėčiom, ir tuoj supurejo žemė Gs. Parvažiuojant kam užejo ratas, ir toj vietoj išlaužė rugius Rp. Ne tiktai ledynai buvo pavojingi, bet ir seklumos, ant kurių laivas užeidavo K.Bor.
| Mašina užei̇̃nant (ne perdėm) tik gal pjaut Gs.
9. intr. užlįsti, užsimauti: Kepurė vos užei̇̃na ant galvos Jnš.
ǁ pritekti: Per mažas kaunierius, an ausų neužei̇̃na Rdm. Tvarkingai, kad vieno [mėsos] griežinėlio kraštas užeitų ant kito, sudėti į pusdubenį ir užpilti padažu rš.
| prk.: Turime pieniško, mėsa ant mėsos užeina (senosios mėsos nesuvalgius, pasipjaunama naujos) MTtIV99.
10. intr. paplūsti, pasrūti: Kaip tik pradeda malūne malt, ir užei̇̃na ant ledo vanduo Ds. Šįmet visos balos užejo vandeniu Sn. Kasant [v]anduo ažẽjo, tai ir pametė Mlt. Pašluostysiu akis, užėjo ašarom, nematau Al. Besiklausant ašaromis užeidavo jos akys LzP. Kraujas užė̃jo, ir negali ištraukt rakšties Ėr.
ǁ apsitraukti: Visas dangus ažẽjęs – ar tik lietaus nebus? Trgn. Akys kai dūmais užėjo, nieko nematau Gdr.
| Pamastas (grindys) lengviau mazgot neažẽjęs Dkšt.
11. intr., tr. užslinkti (apie laiką): Bebūnant Elzytei miške, užėjo naktis J.Balč. Įšilęs pavasaris tiesė rankas užeinančiai vasarai rš. Visokių laikų užė̃jo Ėr. Užei̇̃s jums tamsi naktis, neatrasit kelio JD559. Senatvė mus pamažu užei̇̃t KII247.
12. intr. kilti, prasidėti: Užė̃jo baisūs karščiai DŽ. Man užvalgius dažnai užei̇̃na pilvo skaudėjimas Lš. Vaikui užẽjo kirmėlės Lp. Kad užei̇̃s kada sopstas – nors rėk Mlt. Buvo užeję dantis gelti Šts. Užė̃jo negera, ir nuėjo gult Ėr. Bernui užeina kvaitulys – eisiu, sako, į Ameriką V.Kudir. Kas tau užė̃jo, kad taip dūksti? Vb. Mūs visiem paršam galas užėjo Lš. Man užėjo striukė Jnšk. Vos dagas buvo pabaigtas, tai brangybė užėjo Ns1850,1. Kalba užėjo apie grožį rš. Kaip tik šuva pamato katę, tuoj užeina jam mislis, kad ana nugaišeno jo gromatą, ir veja katę BsPII197. Man visai į galvą ta mintis neužejo Lš. Galėjo perti kailį dvarponiams, kada tik užeidavo noras V.Kudir. Jam užėjo pyktis rš.
ǁ pradėti: Grybai buvo užė̃ję dygt, paskui vėl nustojo Ėr.
ǁ tr., intr. apnikti: O kad tave vargas užei̇̃tų! Bsg. Kad užė̃jo man miegas! Grž. Miegas man užei̇̃t KI69. Visokias rūpestis jį užeis CI66. Piktenybės mano užejo ant galvos mano Mž468.
ǁ ateiti į galvą, užsimanyti: Par tą laiką iš ploščiaus kišenių galėsi semti piningų kiek tik užeina LTR(Žg).
13. tr. atlikti, nuveikti (vietoje kito): Aš esmi jaunas, galu ankstie kelti ir tėvelio žygius užeiti M.Valanč. Nėr kam užei̇̃ti sunkių darbelių, nėr kam ma[n] užtarti šaunių žodelių JD497.
14. intr. vesti: Užėjęs an seseries užkurion Krn. Kad užėjau už mergelę, kaip karklynas pavytau BzF31. Vyrelis jau kelintą žiemą laksto, ar neras kur užei̇̃t už žentus Srv.
15. intr. sekti vienam po kito, keistis: Toj bažnyčioj popiežius paskui popiežių … užeit … kaip diena paskui dieną DP460. Paskui Anicetą užėjo Soter DP588.
16. tr. rasti, aptikti: Šiandiej daug uogų užejaũ Ktk. Kad užėjom grybų! Upt. Paslėpk peilį, kad vaikai neužei̇̃tų Skdv. Tik spėjau saldainius pasidėti, vaikai ir užejo Up. Užẽjo uogas vaikai ir nuskabė visas Šts. Toliaus eidami užẽjo jie medy bites BM147. Javai taip gražūs, kad retai kur tokius užeisi Tat. Ir tenai miltų kalno neužei̇̃si Rm. Ir man dažnai pasiseka grybų užei̇̃t Pn. Kad užeič kur gerą karvę, tai negailėč pinigų Ds. Padėk butelį į rugius, kad kas nors neužei̇̃tų Up. Užeitas grybas nebauga Šts.
ǁ užklupti: Aš jį užejau obuolius beskinant Lš. Visi mane užei̇̃na, visi mane pabaido JD313.
17. intr. pakliūti, pataikyti (ant ko): Užei̇̃ti ant minos NdŽ. Jis neužejo kur ant gero, o jam būt parodę! Lš. Užeisi kada ant tokio, kur ir tau galvą nusuks Ds.
^ Nuo vilko bėgo, ant meškos užėjo LTR.
18. intr. pasitaikyti: Man nebūtų įveikę, bet tokia minutė užėjo Rz.
19. tr. užimti, okupuoti: Vokiečiai užė̃jo mūsų kraštą Šd. Taip tai įviso biurokratija užeituose kraštuose A1884,111.
20. tr. būti pranašesniam, viršyti: Užeit pasiutęs nerimstantį B.
21. intr. būti viršaus: Kaip reik atidavėm grūdus – koks sykelis dar užė̃jo Jnšk. Tegu nors kiek užei̇̃na ant maišo (užpilk daugiau, kiek maišas sveria) Gs. Ar svorio dar bent kiek užei̇̃na? Ds.
ǁ prisidėti: Nuo Kalėdų pradės po minutėlę užeit [dienos] Krkn.
22. intr. versti (apie kiaušinius), užsiperėti: Iš aštuonių tik trys kiaušiniai ažẽjo Ktk. Kai ančių, tai visi kiaušiniai ažei̇̃na Trgn. Leidėm perėt vištą an šešių žąsų kiaušinių, ir tik vienas ažejo Vj. Šį kartą kiek tik kiaušinių pasėdinau, tai visi ažẽjo Ml. Nė vieno kiaušinio nėr ažẽjusio Ds. Neažẽję kiaušiniai esti paperai Dglš.
23. intr. būti pelnomam, uždirbamam, vertam: Jam mažai užei̇̃na, jis ir neduoda Pc. Kad keli skatikai ir užeina viršaus, tai niekis Jnšk. Jam užei̇̃na kokis svaras [, dalijant lašinius] Lp. Anos ta žemė ir tie trobesiai už tą skolą nebužei̇̃na Plt. Už darbą nebužei̇̃na, pasėjus linus į pavasarį suartas dirvas Dr. Ant šito tavoro man nė kiek neužei̇̃na Lš. Man daugiau užei̇̃ta nu ponų nekaip algos gaunu Šts.
| refl.: Ji siuvėja, jis kalvis, tai ir užsieina po truputį Lš. Iš vištų neažsieisi̇̀ (nepragyvensi) Trgn.
ǁ būti atlyginimu už darbą: Paršelio nepirkom – dienoms užejom Lk. Kailių išdirbimas užeita už egles pirktas Šts.
ǁ tr. uždirbti: Ir asmoką neseka niekur ažuei̇̃t Arm.
| refl.: Jis jau užsieina pats ant savę Lš.
24. intr. užželti, apaugti: Vel visa pieva karklais ažẽjo Dgl. Usnėm visas daržas ažejo Dbk. Dabar mišku ažẽjo Ds. Dirvonas užei̇̃s berželiais, ir bus miško An. Žemė gera, tik pievos raistu užẽję Alv. Mūs rugiai dirsom užẽję Lp. Jau tie šaltinėliai žolele užẽjo LTR(Vrn). Ta mūs bala tuoj jau visai užei̇̃s (užaks) Lš.
25. tr. nulenkti, papirkti: Kaip jis bylos nelaimės – visus liudinykus užė̃jo Svn. Jau viršaitį jų radau ùžeitą, todėl ką bepapūsi Ds. Visi sūdžios jų užeiti̇̀ Kp.
^ Pinigais ir patį velnią užeisi Svn.
| refl.: Jau ãnas užsiẽjo (įsiteikė) OG107.
26. tr. pamušti einant: Labai toli ėjau, koją užėjaũ, skauda, sustingo Šk. Matyt, užėjaũ koją, kad dabar skauda Snt.
27. intr. užtirpti: Jautė, kad viena jo koja užėjusi ir nebegali pajudinti pirštų J.Bil.
28. intr. užgelti nuo šalčio: Jam dažnai žiemą rankos užei̇̃na Pbr. Kad užėjo rankos, tai nežinau, kur dėtis Vb. Velėjant žlugtį, labai ažẽjo rankos Sdk. Kad rankos neužeitų, reikia trinti sniegu Šlv. Nušalęs rankas tuoj prie ugnies šildžiau, tai kad užẽjo, tai negalėjau iškęst, kaip skaudėjo Ign. Pirštai labai atšalo, o dabar užėjo Krik. Sušalau beieškodama [šalty], nagai užė̃jo Ėr. Aš negaliu mėtytis sniegais, man greit panagės ažei̇̃na Sv. Ploviau rūbus, tai kad užẽjo už nagų, tai nor imk ir rėk Alv. Užei̇̃na už nagùčių [sušalus], verkia Klvr. Šaltas vanduoj – net už dantų užejo (atsigėrus) Lp.
29. refl. sugyventi, sutikti: Taip nieko gyvena, tik su žentu neužsiei̇̃na Tj. Jonas su Petru dėl kiaulių jau antri metai neužsiei̇̃na Ut. Kam pjaunas gyvuliai tarp savęs, kodėl ir jie neužsieina? rš.
30. intr. apibėgioti, susikergti: Bulius ant karvės užė̃jo Gs. Bulius dusyk užejo, i karvė pasiieškojo Rs. Jautis tris kartus užė̃jo ant karvės Jnš.
◊ ×ant mi̇̀slės užei̇̃ti kilti minčiai: Kas jai … užei̇̃na ant mi̇̀slės BM29. Užejo jam ant mislės pasižiūrėt, kas tam maiše yra Ds.
ant prõto užei̇̃ti atsiminti: Gerai, kad man užejo ant proto, o būtau užmiršęs Lš.
ant séilės užei̇̃ti
1. menk. kilti minčiai, pagalvoti: Užė̃jo kas ant séilės, ir pasakė Pc. Jis tai viską išplepa, kas tik ant séilės užė̃jo Alk.
2. kilti norui, įsigeisti: Kur užėjo ant seilės, te ir eina Ėr. Kas jai tik užei̇̃s ant séilės, močia tuoj ir perka Slm.
3. prisiminti: Kai užeis ant seilės, pasakysiu Ds.

į pãnages (panagė́sna) užei̇̃ti Vrnv užpykti.
į ši̇̀rdį užė̃jo supykino: Tas laidokas man teip žuẽjo širdiñ, kad in jį ir širdies neatvertau Rod.
kraũjas užei̇̃na supyksta: Jei jam užei̇̃na kraũjas, kerta, kuo papuola Lš.
šilimõs užei̇̃s klius, nukentės: Da ir tau šilimos užeis dėl to šautuvo Slm.
širdi̇̀s užė̃jo
1. supyko: Užėjo širdis, apsisukau ir išėjau Mrs. Man užė̃jo širdi̇̀s, ir pasakiau ne vietoj žodį Jnšk. Širdžiai užejus pasakiau Šts.
2. susigraudino: Taip širdi̇̀s užė̃jo, kad kiek neapsiverkiau Srv.

už nagų̃ užei̇̃ti nepatikti, įsižeisti: Jam tai užejo už nagų Lp.

ei̇̃ti, ei̇̃na (ei̇̃ti, ei̇̃ta, ei̇̃ma), ė̃jo (ẽjo)
1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai ei̇̃na riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada ei̇̃na Ds. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria A.Baran. Ėjau ėjau ir priėjau mišką J.Jabl. Variau, bet nej[o] Lp. Ejom rubežių (per valstybės sieną naudos reikalais) Plng. Kasdien ei̇̃davom per tą mišką Pn. Kada [vilktakai] būdavę žmonėmis, eidavę su kitais dirbti J.Jabl. Tai kad ei̇̃na – kiaušinis nuo galvos nenulėktų Pg. Eina koja už kojos – sunku žiūrėti Kt. Jei eini̇̀, tai ei̇̃k ir nepareik Jnš. Kas tę eis – nebėjęs Sdk. Išejom eiti namo ir paklydom Šts. Ei̇̃su, kur akys ves, kur kojos neš Krkl. Namo neisiu ir čia negulėsiu Ds. Kas ei̇̃s ryto ganyt? Rm. Ei̇̃sim namo naktį Kp. Ei̇̃sme, broleliai, namo Ds. Ei̇̃stėt oran? Km. Sakė ans ryto ei̇̃siąs Slnt. Reik man pavalgyt ir ei̇̃t į darbą Pc. Į grybus reikia eiti ankstie Skd. Jau baigdamas eiti sodą išgirdo moterišką balsą rš. Ir buvo tę tau ei̇̃t, kad niekas neprašė Ds. Jau reikia ei̇̃tienai, nebeanksti Ds. Kur dabar aš ei̇̃t (kur man eiti)? Lkš. Ei̇̃na kaip be kojų Vl. Ei̇̃na kaip nesavom kojom Jnš. Ei̇̃na kap girtas Švnč. Eina kap durnius su durelėm Lš. Eina kap vyžus pindamas LTR(Srj). Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B. Pirma eimi SD143. Eitù jaučio pirkti Klp. Kur tu eiti̇̀? Skd. Pirma eita du vyru brš. Jūs eitate keliu brš. Tep ilgai eimù ir galo nerandu Lz. Eimù Gaidžiop (einu pas Gaidį) Zt. Ani ei̇̃ma ir ei̇̃ma krūvo[je] visi nuog vienos selos kiton selon Aru38(Lz). Kudėl neimat večeros? Zt. Pasidėkavojęs klausinėja, kur einąs Jrk44. Kad būtum beeinąs buvęs, niekas tau nieko nebūtų sakęs J.Jabl. Žemaitis, jei negali raitas joti, tad velijąs pėsčias beeitąs, nekaip bevažiuojąs S.Dauk. Vakar ei̇̃nant namo lietus pagavo Rdm. Pamaži ei̇̃damas nepavargau Gs. Ei̇̃damas eik (jei eini, tai eik), ko čia dairais! Slm. Keliu ẽjint (eidamas) sutikau ubagą J. Eindamas parpuolė po sunkybe brš. Ar regėjai porą žmonių eidamų̃ Lz. Eidami̇́em vyram prie jaunosios per veselijas reikia dainuoti J. Čia kelelis pėsčių einamas (takas) J.Jabl. Durys visiem ei̇̃namos (visi gali eiti) Pc. Ei̇̃čiau aš sodan Ds. Sėsčiau nuo žirgelio, ei̇̃čiau į darželį LB16. Ei̇̃čiau lauką pažiūrėti, katras vėjas pūtė JV315. Imčia plieno dalgelę, eičia šienelio pjauti LB114. Eičiak (eičiau), kad čėso turėčiak Grv. Mestau tave vandenėlin ir pati ten eitau V.Krėv. Ko pūpsai? Eitai, gyvulius pašertai! rš. Visi ei̇̃tų, kad galėtų Prn. Pasakyk vaiku[i], kad neitų̃ ant šulnį Slm. Ei̇̃tumbe miestan, kad lietus nelytų Dglš. Su džiaugsmu priešais eitumbim Ns1858,2. Ko nepasakei, kad eini uogų – ir aš būčia ė̃jus Slm. Čia mano ei̇̃tas kelias, miškas, eità vieta Š. Čia nesenai žmogaus ei̇̃ta Kp. Jau man ei̇̃tina Kv. Ei̇̃k iš paskos ir sek jį Lš. Ei̇̃k, tinginy, ei̇̃k dirbt, pelnykis viežlybai duoną K.Donel. Eik tu sau, iš kur atėjai! Tat. Ei̇̃k laukan! Grž. Antanai, ei̇̃ka pietų! Slm. Eikai tolyn, panele, eikai tolyn, jaunoji! Ob. Jeigu mūsų sesiulė, eikiẽ dvarelin Ant. Eimè pietų! Slm. Eimè sykį galą Cp. Eimèkit drauge Cp. Eimetè, vyrai, gana! Lp. Emè namo, ką čia žiopsosi Gs. Emèkit pas mus į svečius Alk. Emẽte (einame) lenktynėsan! Dsn. Eiva SD266. Eima, seselės, į aukštą svirną brolelio rengti į kelionėlę JD1174. Eiva, seselė, rugužių pjauti, ne miegužio miegoti JV292. Eivà, sesyte, brolyčio laukti Sch15. Eikiv mudu pro svirnelį JD559. Eikiav, sese, į darželį D32. Eikit vidun J.Jabl. Vaikai, eiktè (eikite) valgyt! Švnč. Eitè (eikite), vaikai, namo! Dglš. Eite manęspi WP69. Eikš į mano namus KBI26. Martyn, ei̇̃kš artyn! (juok.) Ds. Ei̇̃kš, žmogau, eik šen, mokinkis šelmį pažyti K.Donel. Eikše šenai, mergužėle! KlvD27. Eikšę̃, mergele! Mrk. Eikšę̃ čia, ko tę stūksai! Gs. Ei̇̃kšte šen manęspi, jūs vargingiejie KII71. Einỹt gi, ko čia sustojot! Rš. Eikšte artyn ir regėkite Ns1832,8. Vaikai, ei̇̃kšit valgyt! Ktk. Eikšite, pagirtieji Tėvo mano, paveldėkite karalystę SPI6. Na, dabar eikšta šen ir pasivalgykita pietus BsPI102. Eikšę̃te čia – bus daugiau Nmj. Eikšę̃te čia! Gs. Ekšę̃kit, sakau, ar jau negirdit! Grš. Ekšętè (Ekšę̃te), vaikai, duosiu po obuolį! Rdm. Eikšenkite, vyručiai, arčiau! rš. Vaikai, eikšenkit čionai! rš. Ekšę̃kit, ką pasakysiu! Snt. Ekšę̃, duosiu obuolį! Snt. Ekšęnái! Rdm. Ekšeñkit (orig. akšénkit), t. y. vyrai, eikite šiše J. Joni Joni, Miki Miki, … ekšeñkikit, ekšeñkikit! PP23. Vaikai, eikšė̃kit (eikšę̃kit?), eisim kartu Rd. Ekšęnái, ką aš tau duosiu! Rdm. Einkie, Jėzau, neapleisiu tave vieną brš. Einkite, apgarsinkit visur stebuklus brš. Ein seselė dūsaudama JV78. Kur eiti, dukrele, didi vargdienele? KlpD19. Eit bernelis keliu švilpydams KlpD78. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjaũ JD306. Oi eisiu eisiu, aš čia nebūsiu, čia ne mano nameliai D31. Aš ei̇̃siu ei̇̃siu žalią lankelę … šienelio grėbti JV932. Nemunėly daug žuvelių, ei̇̃sva mudu du broleliu pažvejoti JD952. Eisav mudu, mergel, gulti KlpD21. Ir sutikov mergužytę keleliu beeinant KlvD9. Į laukus ėjus – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai JD919. Eidama šokti staklužes taisė KlvD295. Mažoji seselė bėga pasakyti, kad anos eitum (eitų) brolio pasveikinti JD1542. Eite išeisiu JD110. Ei, bent neeiki, mano dukrele, nustosi vainikėlio JD486. Ei̇̃kel, bėkel (eik, bėk) Šl. Viešpatie, nežinome, kana eisi (eini) DP447. Mes eismi su jaunais ir senais, su sūnumis ir dukterimis BB2Moz10,9. Pagirtas, kursai eiti vardan Viešpaties Ev. Šitai eimè (einame) Jerosoliman DP102. Teji (orig. Tęii) (teeina) maži berneliai manęsp DP485. Nori gi, tai tei̇̃ (teeina), pasbastai po giriai! Tvr. Kas vaikščioja tamsumuose …, tasai nežino, kur ejąs DP510. Gal jis gelbėti alvieną, savęsp entį (einantį) Mž270. Jėzus nustebo ir tarė entiemus paskui save DP73. Ape pavaizdą šių dviejų žmonių, enčių aukštynių bažnyčion Jeruzalės melstisi BPII355. Ejant jiemus ing Jerozolimą SPI195. Ir kad žiūrėjo ing dangų ent (einant) jam, šitai du vyru stojos pas juos DP288. Tau su manimi ent (kaip tu su manimi eisi), ir aš eisiu BBTeis4,8. Dera jumus …, kurie eiste, idant užeitumbite ing Egiptą DP620. Eikig, o jau daugesn nenusidėk DP348. Eikieg mūsump, Jėzau SD29. Eikšmi, Jėzau, apsaugoti nuo koronės didelios PG. Todrin linksmi visi būkim, su piemenimis eikim Mž185. O ėmęs eitumbei namopi DP35. Eidami mokykiat visas žmones Mž24.
| Guluosi, eimi gultų SD91. Vedu pakaičio eisav miegoti Pln. Nesulaukia nė vakarienės, ei̇̃na gult su vištom Jnš.
^ Ne taip eini̇̀, kaip nori, ale kap kojos neša Iš. Ėdžios pas arklį nei̇̃na Grl. Kur eisi, vis save atrasi Sim. Kad tiesiai eisi, visur išeisi Sim. Aklas netoli teeis Sln. Jei bijai vilko, neik nei į mišką NžR. Ei̇̃k akių šviesumu, nosies tiesumu SkrT. Eisi šunim šėko raut Ukm. Ne čėsas kurtą lakint, enti medžiot B. Tai gardumėlis, nors pilvais eik Rdm. Ei̇̃k, vargše, ką tu čia padarysi! Ms. Eikit, vaikaičiai, neduok Dieve tokios gadynės besulaukti M.Valanč. Net anie eina ten (grįžtamasis sakinys) sp.
| refl.: Eikis, mergyte, eikis, jaunoji, vis pagirėliais, vis pamarėliais RD86. Eikis drauge IM1866,66. Aš ten neisiuos, nėr kas ten veikt Mtl.
ǁ intr. sugebėti žingsniuoti: Vaikas neturia metų, o jau ei̇̃na Mžk. Ne kožnas arklys ienose ei̇̃na Pmp.
ǁ intr. trauktis, atstoti: Ei̇̃k nezaunijęs nuo mano biednos galvos! Rm. Ei̇̃k iš po kojų! Ėr. Eik man iš akių! B. Šis atsakė: eik mulki, ne aš, bet tikras Dievas valdo M.Valanč. Eikite nuog manęs, prakeiktieji DP526.
| Naktis ei̇̃t dienai iš kelio KII343.
| prk.: Teeinie sau šalin atminimai, jei jie nemalonūs Vaižg.
ǁ intr. lankyti: Mūsų bernas ei̇̃na pas Oną Rm. O, mes nuo seno geri draugai – in tą pačią mergą ė̃jom Dbk. Tai, kitas, žiūrėk, ei̇̃na penkius metus, ir tai pameta Sdk.
| Visiškai da mergaičgalys, o jau vakaruškos[na] ei̇̃na Dbk. Ar jau eini̇̀ į mokyklą? Jrb.
ǁ intr. ropoti, šliaužti: Žiūrėk, koks vabalas ant žemės ei̇̃na Gs. Ana, kirmėlė ei̇̃na per stalą! Pjv. Gyvatė ẽjo galvą pakėlus, švykšdama Tvr.
2. intr. BPII80 vykti, keltis kitur gyventi: Jis tikrai Amerikon ei̇̃na Slm. Norėdami nuo vaisko išsisukt į Meriką ei̇̃davo Gs. Eimi top, kursai mane atsiuntė, ir nė vienas ižg jūsų neklausia manęs, kur eisi (eini)? DP215. Kiekvienas žmogus nebengiąs gyvenimą šioje pasaulė[je], bet eitąs ing antrą, daug laimingesnį gyvenimą S.Dauk.
3. intr. smarkiai judėti kuria nors kryptimi: Juodas juodas šiandien ežeras. Ir bangos jo tik eina, tik eina rš. Penkios kulkelės pro šalį ejo Plt. Jis kaip ė̃jo nuo stogo, tiesiai ant žemės Vb. Kad vėtra, tai kad ei̇̃tų (virstų) ta stirta! Pc.
| Jos kad ei̇̃na (kyla) iš padūkimo pyragas: supykus maišė Jrb.
ǁ smarkiai bėgti, lėkti: Ei̇̃na avis kaip pastipus par lauką Pc. Kad ei̇̃na par laukus išpūtęs raukus, tai tik dulkės rūksta! Skr. Kad ei̇̃na arklys, kiek tik iškerta Srv. Varpelis užgaudžia, arklys sužvengia ir eina kaip vėjas V.Kudir. Ei̇̃na kaip bieso nešamas Prk. Ei̇̃na kap akis išdegęs Gs. Eina kai eitvaras Sln. Ne tau pavyt, kai jis pasineša ei̇̃t Srv. Pasiuto ei̇̃ti smarkiausiai arkliai, nė sustabdyti nebgal Vvr. Zuikis ėjo ir nuėjo par girią BsMtII42.
ǁ smarkiai pulti, mestis: Ant vanago visos varnos iš vieno eina Vdk. Tei[p] ei̇̃davo špokai į vyšnias, tei ei̇̃davo, kad nuguldavo vyšnią Skr.
4. intr. nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti: Ledai upe ei̇̃na DŽ. Medinis tiltas, pradėjus ledams eiti, būdavo išardomas rš. Debesiai tik ei̇̃na ir ei̇̃na – gal ant vakaro bus lietaus Rdm. Ei̇̃na ir ei̇̃na būriais [lietus] Pc.
| Medžiaga neskęsta – eina vandeniu Pls.
| Vėjas ei̇̃t per žemę, per jūres ir per mares KI226. Liepsna tep eina, net ūžia Smn.
| Tiesė kabelius elektrai eiti rš.
| O į vakarus ėjo ir ėjo nesuskaitomi mūsų pulkai A.Vencl.
| Ein saulelė aplink dangų LMD(Švn). Eik, saulele, vakaryn – ilga man dienelė be vakaro, da ilgesnė be matutės NS282. Saulė savo vieta eiti Mž176. Iš girios išjojau, saulė aukščiau ėjo TŽI148.
| prk.: Su karu ei̇̃na nelaimės BŽ56. Taip sopa, net diegliai ei̇̃na Šr. Bėdos vargai ei̇̃na ne miškais, bet žmonių kaklais Rk. Pavasarį kas čia ligų ei̇̃s! Gs.
| Žaidimas ėjo prie galo rš. Mūsų griekai eit per viršų mūsų galvos KlM1701.
ǁ važiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei): Traukinys ei̇̃na DŽ. Kap atvažiavau, jau mašina (traukinys) ė̃jo Rdm. Kada dabar ei̇̃s autobusas ant Panvežį? Sb. Ejusiu nauju laivu ar tretįjį kartą ir nuskendusiu Plng. Penkių pasaulio jūrų laivai eina iš Volgos į Doną sp. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti A1884,364. Tąja upe gali šiepis ei̇̃ti KII154. Daug laivų, su penu ir medega tenai beitančių, vėtra ant jūrų sukūlė S.Dauk.
ǁ lėkti, skristi (būriu): Gulbės, gervės, žąsys, paukščiai ei̇̃na Sl. Aure spiečius ei̇̃na, vykit! Rm. Pro mum vienas spiečius ė̃jo Pc. Orlaivių tę – kap amaras ei̇̃na! Kt.
| Šiandie labai bitės ei̇̃na Pn. Bitės ratuotos iš lauko ei̇̃na Pkr. Jei šilta, bitės ei̇̃na oran (spiečiasi) On. Bitės tokio seno aulio nelinksmai eit ir dirb S.Dauk.
ǁ srūti, tekėti: Srauniai srauniai Nemunėlis ei̇̃na JV390. Vanduo viršum liepto ei̇̃na Rdm. Ravai tai kunkulais ei̇̃na Pc. Upė lankom ė̃jo (buvo labai patvinusi) Pc. Kap norėsi, tai nepasgersi – tegu nor tę upe ei̇̃na [degtinė] Lp.
| Mėsą valgydavo su pirštais: tai ei̇̃na par pirštus taukai Kp. Pilnas kaip akis, kad net par viršų ei̇̃na Trgn.
| prk.: Vienas darbas po kito ei̇̃ta viršuo (daug darbų reikia vienu metu atlikti) Dov.
ǁ veržtis: Prasta bačka – alus pro šulus ei̇̃na Slm. Kad betekant medui ir vaškai pradeda drauge eiti, tad vagį reikia užkišti S.Dauk. Gal įsipjovei, kad kraujas iš piršto ei̇̃na? Vb. Iš akių ašaros ei̇̃na Vrn. Seilės iš burnos ei̇̃na ir ei̇̃na, gal ką negero suvalgiau Rdm. Dūmai ei̇̃na iš kamino Upt. Pro plyšį dūmai ei̇̃na Slm. Pro skylelę [virtuvo] garas ei̇̃na Slm. Uždaryk tvartą, sniegas eina Pn. Reik užkaišiot skyles, kad vė[ja]s neeitų S.Dauk. Daryk langą, šaltis ei̇̃na Rm.
5. intr. slinkti (apie laiką): Eina jau ketvirta savaitė J.Jabl. Į pavasarį jau dienos ei̇̃na Grž. Ėjo dienos, ėjo mėnesiai rš. Vis tiek eina gyvenimas – ar mokysiuos, ar tep būsiu Lp.
6. intr. tekėti (už vyro): Katrą tik ims, tó ir eis Trgn. Septynis metus lauksiu: nesugrįši – už kito eisiu LB240. Už Jurgio ei̇̃k – už tokio vyro būsi kaip už mūro Klov. Mergele mano, mano jaunoji, eik eidama už manęs BsO316. O aš nenorėjau už bernužio ei̇̃ti JV191. Neduok Dieve, sesytėle, už bajoro eiti NS1170. Eitų̃ ir Ona už jo, ale tėvai nenoria Slm.
^ Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio PPr228. Jei eini̇̀ į žentus, išsidurk vieną akį, jei į ūžkurius (už našlės) – abi Gs.
| refl.: Ko ẽjosi už vyro, kad netiko? Šts.
7. intr. vykti: Tai puikiai ei̇̃na darbas Sv. Prie Baltijos jūros ir šiaurinių upių ėjusi gyva prekyba ir būdavę dideli prekymečiai K.Bor. Pasiutęs šmukulis (spekuliacija) eita par sieną Vvr. Kitaip pradėjo mūsų istorija eiti po krikšto rš. Senelis kartu su vyrais išsėdėjęs prie stalo, kol ėjo posėdis rš. Kol ėjo karas, žmonės kentė šiuos trūkumus rš. Eit sūdas paskutinis DP2.
8. tr., intr. atlikinėti (darbą, pareigas): Jis tarnybą eina J.Jabl. Savo pareigas ei̇̃ti NdŽ. Jei gaus motrišką (pačią) bėgančią, eitančią, gyvens Grg. Tupikio namuose ėjo apyvoką (ruošėsi) senelė Žem. Kitą savaitę ei̇̃s liuobą Ona Ck. Žygiai eiti Jzm. Papunis apei gyvolius ei̇̃ta Krtn. Į lauką ei̇̃na marti, aš tik po namus Pš.
| Ana darbus ẽjo (dvare dirbo) Švnč. Moters dvarui dienas eidavo J.Jabl. Jos tada buvo dienos einamos J.Jabl. Reikia in dvarą eiti baudžiavą (lažą) ir užmokėti mokestis Rp. Ponams ẽjo lažus Plt. Mūsų ponai žiūrėjo, kad tik kunigystą eitume V.Krėv.
| Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės! Mair. Einù sargybą K.Būg. Ei̇̃davo kaimas pãnaktę (nakties sargybą) Gs.
| Kelionių ei̇̃t nereikia Ėr. Gausiam jau pradėti į dirvą ei̇̃ti Prk. Nemoka įnamystės, darbu eita Ggr.
ǁ intr. bažn. atlikinėti (tam tikras apeigas): Šiais metais Einaras ėjo prie pirmosios komunijos rš.
| Prieg Dievo stalo eiti Q112.
ǁ mokytis: Ką jūs dabar einate mokykloje? J.Jabl. Rūpi kalbos dalykas, einamas vidurinėje mokykloje J.Jabl. Kur dabar tavo sūnus mokslus eina? J.Jabl. Jis Vilniaus gimnazijoje mokslus ėjo rš. Par tiek metų ėjaũ iškalas PP31. Ans eita par knygas, y[ra] didliai mokslus Šts. Tau reikia ei̇̃t už daktarą Ėr. Vienas sūnus ant daktarų ei̇̃na Jnš. Sūnus ant jūrinyko ei̇̃na Brž.
ǁ intr. imtis (kokio darbo): Pasisamdyt sunku, niekas nebei̇̃na Jnšk. Du vaiku dabot – tu par pigiai eini̇̀ Skr. Mano mama ė̃jo į svočias Pc. Jai į bobutes ė̃jo Skr. O kad jie ėjo į kareivėlius JD622. Pryš į kareivius eitant susirgau Plng.
^ Nori mėsos, tai eik pas vilką už berną Lš.
ǁ intr. mesti darbą: Iš tokio gaspadoriaus vis bernai ei̇̃na Rm.
ǁ intr. verstis (kuo): Žemės tingėjo dirbt, už viršinykus (už kerdžių) ė̃jo Ėr. Sudegė viskas, tai ei̇̃na pavargėliaudama Rdm. Esu ir siūdama ẽjusi, bet mašinos siuvamos neturu Šts. Putros ir ubagais ei̇̃damas gausu Plt. Tėvai jau ei̇̃s ant duonos Skr. Ans eina štukoms, darbo neemas Šts. Kad kailinius gaučiau, kukorėliais eičiau (apie vilką) NS37.
ǁ intr. būti (kuo): Sakinio veiksniu eina dažniausiai daiktavardžio vardininkas J.Jabl.
9. intr. veikti, dirbti: Marūnas ei̇̃na kelinta diena Pc. Girnos negerai ei̇̃na Sv. Ar tartokas šiandiej ei̇̃na ar ne? Lb. Storas audeklas – mašina nei̇̃na (nesiuva) Rdm. Per stori siūlai – skietas nei̇̃na Rdm. Kaip sviestu eina dalgė rš. Pjaus mano sūnelis juokuodamas, eis ano dalgelis švytruodamas D42. Kai mašiną gerai sutaisė, tai ei̇̃na kaip perkūnas Jnš. Laikrodis ei̇̃na Pn. Ar radija gerai ei̇̃na? Pgr.
| Jei tik sausų šakų pakiši po puodu, tai tuoj puodas ei̇̃na (verda) Skr. Ar beei̇̃t gyslos (ar muša pulsas)? Dr. Kai varpai ei̇̃davo (skambėdavo), tai ir prie mūsų būdavo girdėt Pgg.
10. intr. sekti, keistis: Išbuvo dešimtį metų, per kuriuos vienas po kito ėjo bent keturi popiežiai rš. Juk metai visiems sykiu ei̇̃na Skr.
11. intr. tęstis, trauktis: Kelias ei̇̃na pagal upę DŽ. Kur ei̇̃t tas kelias? KII340. Vienas [kelias] eina pas mamužę, antras pas bernytį KlvD9. Skersai mūsų kapotinį kelelis ei̇̃davo Pc. Pro juos geležinkelis ei̇̃na Gs. Į žiemius nuo šių gardų ėjo tuščios vietos V.Piet. Prie dvaro ėjo dideliausios pievos Žd. Kalnai ei̇̃t išilgai jūrių krašto KII11. Aplink miestą ėjo mūro siena J.Balč. Išilgai ei̇̃na balti ir raudoni dryžiai Rdm. Per muštynes kaip daviau Vincui į kaktą, tai net dabar ei̇̃na randas Upt. Liūnas buvęs be dugno ir ėjęs kiaurai žemės LTI143. Tai bus rankšluosčiai – raštas eis ąžuolo lapais! S.Čiurl. Abi meliodiji eina labai arti viena kitos Sab. Girtybė, kaip girdėjom pirm einančiam skaityme, tiek nelaimių ataveda sodžiuose brš.
12. intr. tilpti, išsitekti: Kiek ei̇̃na stiklinių į tą uzboną? Jnšk. Žalių rugių ei̇̃na daugiau vogon Lp. Kiek čia ei̇̃s javų į tą maišą? Ėr. Nei̇̃s alus į tą bačką Srv. Keturiolika rąstų eis sienon Alv. Kiek tau ė̃jo apmest (kiek reikėjo siūlų metant audeklą)? Kp.
13. intr. lįsti, smigti: Kalk, kuolas ei̇̃na gerai Jnš. Vinis gerai ei̇̃na į medį Jnš. Toks storas čviekas nei̇̃s šiton sienon Vb. Trys revolverio šūviai buvo per nugarą ėję prš.
| Jau greit ir vištukai pradės ei̇̃t (riedėti) Rdm.
| Sankulas (pelinė duona) nėr ejęs par vėjį, par kretilą, yr su dirsėms Žeml.
14. intr. sklisti, plisti: Per girią toli ei̇̃na balsas Rm. Eina garsas nuo pat Vilniaus Mair. Eina kalba apie tokį svarbų dalyką rš. Dar šiandien patarlė eina LTR. Apie tai liudijo einantys iš jos skaistūs spinduliai rš. Iš mano darželio ramus kvapas ėjo LTR(Ob). Ejo tokia pasaka, o ar tiesa, nežinau Šts. Ei̇̃na rupūžės (keiksmai) iš jo burnos Gs. Kad kalba, rodos, žodžiai patys ei̇̃na Kb. Plačiai po visą žemę eit skambėdams Dievo žodis Mž329.
^ Šunies balsas nei̇̃na į dangų Bsg.
15. intr. turėti (gerą) paklausą, pareikalavimą: Turguj sviestas ir kiaušiniai gerai eina Jnš. Jau kap šiandien voveruškos gerai ėjo, tai tu neklausk! Lkč. Uogos šiemet gerai ė̃jo, bobos užsidirbo Ėr. Nėra einamesnės prekės kaip valstybiniai popieriai rš.
ǁ būti apyvartoje: Sakė, šitie pinigai ei̇̃sią Mlt. Dabar tie pinigai nei̇̃na Nj.
ǁ kainuoti, būti parduodamam: Ka javai ei̇̃na par šimtą, neapsimoka kiaulių šert Jrb. Dabar medžias kokia gi čienia ei̇̃na! Kp.
16. intr. vartotis, eikvotis: Duonos mažai, tai bulbės tik ei̇̃na Pkn. Greit ei̇̃na duona – tik buvo briauna, jau ir nėr Ml. Ne vienas pečius, – malkos labai ei̇̃na Ėr. Po darbo per pietus viskas gerai ei̇̃na Jnš. Per mano rankas pinigai eina kaip vanduo T.Tilv.
| Aš turėjau eitantį pinigą – ką tik pirksi už jį, vis liuob sugrįš atgal Trk.
| refl.: Malkos labai ei̇̃nasi Ėr.
17. intr. nykti, gurti: Rogių kelias eina Grž. Tai ei̇̃na plaukai – pluoštais krinta Rdm. Tų avių vilnos ei̇̃na kap vanduo (plinka) Gž. Linai labai nedrūti – ei̇̃na po mintuvais Alk. Ropės išnokę, sausos – ei̇̃na kap vanduo (byra) Lzd. Trupio šieno nė užgauti negali, visi lapeliai ei̇̃ta šalin Vvr. Mano nagas ei̇̃ta žemėn berubinėjant tus gelžgalius Šts.
| Sermėga ei̇̃ta iš siūlų laukan (irsta) Šts.
18. intr. daryti ėjimą (žaidžiant, lošiant): Jis paėmė visą kaladę, tai dabar man ei̇̃t Jnš. Na, gal einam iš savo mosčių? Alk.
ǁ išrinkti švietalus: Su tokia prasta kvorta nereikia ei̇̃t Skr.
19. intr. Dbk būti leidžiamam, siunčiamam, gabenamam: Ei̇̃na ir ei̇̃na krivūlės (raginimas raštu), kad neštum pinigus Rdm. Dabar ilgai ei̇̃na laiškai Pn. Tie siuntiniai keletą mėnesių eina vienu adresu, toliau kitu Žem. Didesnė dalis kinų prekių perkant ir parduodant eina per tą anglų miestą J.Balč. Per jo rankas viskas ei̇̃davo (apie prekes) Ėr. Ei̇̃na laikraštis BŽ88.
20. intr. būti pelnomam, gaunamam: Jam tas pelnas vis ei̇̃na Pš. Pajamos milžiniškos, iš vienų sodų ir bičių tūkstančiai eina LzP. Jam tada alga ei̇̃s ir namie sėdžiant Pc. Jis tik žiūri, kad jam pinigai ei̇̃tų Gs. Jam pensija ei̇̃na Slm.
21. intr. augti, želti: Šiemet rugiai gerai ei̇̃na Ėr. Tarpiai eina obelė Ėr. Ot nauda (javai) ei̇̃na, net juoda Tvr. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno Grž. Šiltuose kraštuose kopūstas nesiaučia, neina į galvą rš. Šįmet jau tep samanom nei̇̃na Rdm. Kad jos visas veidas tokiais pampliai̇̃s ei̇̃na Rdm. Bulbės, rūsė[je] būdamos, jau ei̇̃na į lapus Užv. Daigai jau ei̇̃ta į antrus lapus Šts. Čia daržas prasčiau tei̇̃ta Grg. Dobilai garbanoms ẽjo – tokie puiki buvo Plng. Anum ei̇̃ta iš visum šakum žiedai Kl. Apušė ir tapalis leida palaipas, ei̇̃ta palaipoms Šts. Paršas taip gražiai ei̇̃na, kaip iš pieno Dl. Jau mūs paukščiai į plunksnas ė̃jo Gs. Kad pinavijos pradės ei̇̃ti (smarkiai augti)! Skr. Kap ei̇̃s kvieteliai želmenin, žalia rūtelė garbenin, tada atjosi, mano berneli LTR(Kpč).
22. intr. bręsti, nokti: Šiemet visas vasarojus greit ei̇̃na Kair. Ir miežiai jau baigia ei̇̃ti Kair. Ė̃jo ė̃jo dobilai lig rudeniui, užpuolė lietus, ir nenupjovė Ėr.
23. intr. tapti, virsti (kuo): Sukrūs siūlai, į garankštes ei̇̃na Pc. Jei saulė ir mėnuo šviečia sėjant, miežiai ei̇̃s į degulius Šts. Kirvis neema gerai kirtį; eita lenta į skiedrantas Šts. Rugiai eina į dirses pry pelkės pasėti Ggr. Košė kleckais ei̇̃na Grž. Ligonis ar jau sveikyn, geryn eina? J.Jabl. Kalba ėjo kaskart garsyn, juokavimai našyn Žem. Dienos kas kartas eina ilgyn, naktys trumpyn Žem. Mato, kad i tėvų pajamos mažyn ei̇̃na Mžš. Mūsų reikalų eina daugyn rš. Brangyn eimi SD46. Eit liga geryn, kad žmogus piktyn B. Šešėliai ilgyn ei̇̃t KII299. Ant vėju pakabinti lapai [tabokų] kraipos, gend, trūkst ir tamsyn eit S.Dauk. Juo tolyn, juo [dainės] eit retyn S.Dauk. Aš ir pasijutau vis silpnyn ir silpnyn beeitąs TP1880,44.
ǁ leistis (į ką): Kai tik po pilnačiai, pradeda ei̇̃t į delčių, šaltesnis oras darosi Srv. Pykti ir eiti į nekantrybę brš. Vyriškystėn eimu, tampu vyru SD146. Ei̇̃na bobelė atgal (sveikata mažėja) Ėr. O, dabar tai eina į madą (taisosi) tavo darbas Vkš. Eiti į kalbą Šts.
ǁ suteikti (ko): Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs Gs. Tos rietynės nė vienam, nė kitam nei̇̃na į naudą Vl. Ėda penimis, ale naudon nei̇̃na Rdm. Jam tas valgis ei̇̃na į kūną Alk. Man darbas ei̇̃na į sveikatą Alk. Gerai valgai, tai ir eini̇̀ lašiniuosan Švnč. Neina kumelė mėson Ds.
24. intr. keistis padėčiai: Jis vis aukštyn ė̃jo (geresnes vietas gavo) Ėr. Mokės gerai, kas metą į aukštesnį atskyrį ėjo M.Valanč.
25. intr. kilti (iš ko), rastis: Kas iš to ei̇̃na? Ds. Nuo dilgynių spaugai ei̇̃na Vdn. Gyvenamųjų vietų vardai, einą iš dvikamienių pavardžių, turi dvejopą galūnę K.Būg. Malda … yra svari …, iš tikros vieros ejanti SE198. Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno Mž382.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Mano motyna buvo ẽjusi iš Palangos Plng.
26. intr. Tršk, Kž gyventi, varyti amžių: Kelintus metus eini? J.Jabl. Ona daba jau devynioliktus metus ei̇̃na Pš. Jau septintą dešimtį ei̇̃na mano tėtis Skr.
27. intr. palaikyti (ką, kurią pusę): Jis visada už mane ei̇̃na Gs. Kad jis turtingas, tai visi po juo ir ei̇̃na Srv. Mažai kas su vokiečiais ė̃jo Vlkv. Eimi už ką R373.
^ Priežodis sako – nei po vilko, nei po meškos eidams TP1881,21.
ǁ nepalaikyti, prieštarauti: Nenorėdami eiti prieš savo sąžinę, įmano viską iškentėti J.Jabl. Man liūdna, kad prieš tėvą eit turiu B.Sruog.
28. intr. sektis, klotis, vykti: Kaip eina mokslas jūsų gimnazijose? K.Būg. Kaip gerai mokyklo[je] ẽjo? Klk. Anam ei̇̃ta mokslas, ans y[ra] mokslus Šts. Labai gerai ẽjo mokslas GB81. Kažin ko man korta nei̇̃na Slm. Mūsų Onytei nei̇̃na tos rūtos – pasisėja kasmet daržely, ir vis neauga Jnšk. Bitės jam ei̇̃na Nč. Ejo visi gyvuliai Ml. Kaip ėjo medžioklė? MPs. Jo kalvė[je] ėjo darbs labai gerai BsPI81. Nebei̇̃ta nė vilnų verpimas – šaltà Šts. Visi darbai kaip iš pypkės ei̇̃na Užp. Kaip tau per šią ilgą ir šaltą žiemą ejo? Ns1832,2. Jūs matytumėt, kap jai ei̇̃na rinkt [uogas] Pjv.
^ Kad ei̇̃na, tai ir švilpia Vdžg.
| refl.: Kaip tau ei̇̃nas mokslas? Dbk. Kaip ei̇̃nasi? Dkš. Nesiei̇̃na, t. y. nesiseka J. Jam labai ei̇̃nasi visi gyvuliai augint Brt. Man nesiei̇̃na kiaulės – vis serga ir serga Ldk. Vogtos bitės neinasi gerai Nz. Tinginiui visi darbai nei̇̃nas Lš. Jam ir javai deri, ir pievos želia, ir gyvuliai sei̇̃na BM209. Kam negerai ėjosi gyventi, tas šaukėsi į jį rš. Ei̇̃sis kap ant pieno Gs. Ne kožnam eisis lygiai gerai Tat. Jau kad nei̇̃tis tai nei̇̃tis – ir stubos sudegė, ir arklys krito Vlkv.
×29. (vok. es geht) impers. būti galima, įmanoma: Vinis giliai įkalta, nei̇̃s ištraukt Jrb. Be dantų nei̇̃na gyvent Klvr. Vilkauja visai išsekęs upelis – peršokt ei̇̃na per jį Alvt. Namo nė̃jo parvažiuot Vlkv.
30. intr. būti laikomam, priimamam (kuo): Kitų teisybės ir pasakomis dabar eina J.Jabl. Jam darbas ir tiesa gyvenime didžiausiu menu eina J.Jabl.
31. intr. priklausyti (pagal eilę): Rytoj mano eilia eina ganyt Rm. Kam šiandie ei̇̃na jot nakties? Pn.
32. intr. turėti vietą (eilėje): Pirma visų eina su darbu Vj.
33. impers. praversti, reikėti: Ir jam daug visko ei̇̃na Pn.
34. intr. (ppr. neigiamai) būti nuimamam, išimamam: Bliuzkutė visus metus nuo pečių nė̃jo Rdm. Jam pypkis tai jau niekad nei̇̃na iš burnos Gs.
35. intr. tikti, pritikti: Mes tokie maišyti – galim eiti į zanavykus ir į kapsus [savo tarme] Nm. Į pirmą rūšį eina [grūdai] Plv. Tai eina į mano programą J.Balč. Man valgis nei̇̃na (nenoriu valgyti) Klt.
| refl.: Ingi krupnyką pienas geriau ei̇̃nasi Dv.
36. intr. netekti: Jis jau ei̇̃na iš arklių Šd. Senesnis gyvulys ir iš pinigų ei̇̃na (pinga) Trgn.
37. tr., intr. žaisti, lošti: Ei̇̃ti slinkį Skd. Kai prisišoka, tada ratelio ei̇̃na Mžš. Seniau kadrilių tokį ẽjo Rdš. Vaikai užkaltinio ei̇̃na Antz. Protarpiais degė nuodėgulį, ėjo našlio, aguonėlės ir gražiai dainavo A.Vien. Ei̇̃nam kavotynių Mžš. Vaikai, ei̇̃nam dabar ką nors kita Skr. Pats gubernatorius in jį atvažiuoja, kortom su juo eina rš. Anoj pusėj Dunojėlio du broleliu kortoms ėjo BsO369.
ǁ varžytis, rungtis, imtis: Anuodu ei̇̃ta teismu, nenora susitaikinti Šts.
| Su pagaliais ė̃jom (mušėmės) Skr.
ǁ įsitraukti į varžybas: Vieni ei̇̃na imtynių (imasi), kiti lenktynių BM44. Topelis ei̇̃na su beržu lenktynių [augdami] Pc. Emẽte (eikime) lenktynėsan! Dsn. Tiesiog peštynių eiti (peštis) įsinorėjo rš. Ei̇̃nam veltynių, mėtytynių Kp. Aleksys su meškom ei̇̃na galỹnėn Alv. Eimè imčių̃! Rm. Nebenoriu aš eiti nei imčių, nei lenkčių J.Jabl. Paskui jie eina iš ginčių LB250. Ei̇̃nam muštỹn (mušti kiaušiniais) Alk.
38. intr. imti (apie miegą ir pan.): Šiandie miegas man kad ei̇̃na – pačios akys merkiasi Jnšk. Man jau miegas ei̇̃na – kelinta valanda? Skd. Šiandien taip miegas ei̇̃na – turbūt bus lietaus Pkr. Kaži ko neina miegas Žem. Atsigulus nėjo miegas rš. Man ei̇̃na čiaudulys, ei̇̃na žiovulys Brž.
39. intr. būti linkusiam (į ką): Ji pasiutusiai ant degtinės ei̇̃na (mėgsta degtinę) Gl. Nieks dabar nei̇̃na ant pinigų (netaupo) Gs.
40. intr. (su bendratimi) imti, pradėti: Kur aš ją dėsiu, tą duoną, ei̇̃siu aš ją nešt namo! Pš. Ei̇̃siu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Šts. Aš ei̇̃siu tylėti? Už ką? Šts. Ei̇̃siu aš virbais kūrinti, pusskilių turėdama? Nėkados! Šts. Bei̇̃siu aš tau kaitinti arbatą – ko negėrei, kad buvo verdanti? Šts.
41. intr. dėtis (į giminystę): Jie baigia ei̇̃t į giminystę Rm.
42. intr. Prng lakstytis, pasibėgioti: Abi karvės jaučiuos eina Ob. Karvė nei̇̃na jaučiuos, ir gana Kp.
| refl.: Karvė ẽjosi penktõ[je] birželio, zaraz jau bus su teliu Rud.
◊ áitais (áitom Ėr) ei̇̃ti niekais virsti: Tie pinigai tai kaip gyvi – áitais ei̇̃na Slm.
ant pei̇̃lių ei̇̃ti Užg muštis: Čion sens ir jaunas vis lygiai pjaunas, vis eina ant peilelių A1884,258. ×
ant rãzumą ei̇̃ti protėti: Eidami ant razumą … pametė čiužinėjimus BM43.
ant šárkų bažnýčios ei̇̃ti mirti: Jau jis ei̇̃s ant šárkų bažnýčios Rdm.
ant vi̇́eno (vienõs) ei̇̃ti būti pasiryžusiam (ką daryti): Tas eita ant vieno ž. Vienas pasiėmė kirvį, o kitas briauninką ir ė̃jo ant vienõs Skr.
dai̇̃niais ei̇̃ti Sln lengvai įgyti.
didžiù ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Kožnas didžiu eina, nor pranešt kitą A.Baran. ×
dỹvais ei̇̃ti stebėtis: Man eit dyvais Šts.
ei̇̃k [jaũ] ei̇̃k; ei̇̃k tù sakoma neigiant ir stebintis: Eik tu, ką tu rasi! Sln. Ei̇̃k jau ei̇̃k, ką kalbi niekus! Grš. Eik eik, niekus šneki! Rš. Eikit eikit, nė taip buvo, nė ką, – žmonės daug ko prikalba Brž.
ei̇̃k jaũ bañ ei̇̃k; ei̇̃k tu keik. sakoma sustiprinti epitetui, reiškiant nesutikimą: Ei̇̃k jau ban ei̇̃k, avinai (tikras avinas)! Š. Eik tu, beproti! Ms. Eik tu, blusiau (žalkty, išgveraburni)! Ds. Eik tu, malagi! Slnt.
ei̇̃k tù (su kuo) sakoma lyginant ir stebintis: Kam verta buvo, o dabar šilkuos čiuža, ir ei̇̃k tu su ja! Slm.
ẽžiomis ei̇̃ti valiūkauti, neklausyti: Tas vienas berniokas, ir tas ei̇̃na ẽžiom Rgv.
galvomi̇̀s ei̇̃ti Vkš dūkti, šėlti: Visi jie ten tik galvom ei̇̃na Alk. Nustokit jūs galvõm ei̇̃ti! Grž. Tie vaikai, vieni namie pasilikę, galvõms ei̇̃na Jrb.
į gai̇̃lesį ei̇̃ti imti gailėtis: Ẽjo į didelį gailesį, kad pamatė sergantį Plng.
į gálvą ei̇̃ti svaiginti: Stiprus alus – ei̇̃na galvon Slm. Dėl ko gėrimas jauniems į galvą, o seniems į kojas eina? rš.
į grąžtùs ei̇̃ti I.Simon šėlti, pykti.
į padaukùs ei̇̃ti; R105 niekais virsti.
į pakálnę ei̇̃ti
1. Pgg senti.
2. Vn mirti.

į prõtą ei̇̃ti protėti: Tai žmogus – neina į protą, ale iš proto kraustos Srv. Kada gi Saulius pradės eiti į protą? Vaižg.
į rañką ei̇̃ti sektis: Man arkliai tai ei̇̃na į rañką, o karvės ne Skr. Viskas ei̇̃na rañkon Kp.
į savè ei̇̃ti sveikti, taisytis: Po ligos baigia ei̇̃ti į savè Šd.
iš čiùro ei̇̃ti Mrj žaisti gaudynes.
iš di̇̀džio ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Jie labai iš di̇̀džio ei̇̃na Alk.
iš galvõs ei̇̃ti
1. Gdr kvailėti: Tu iš galvõs ei̇̃ni visai Tj.
2. užsimiršti: Liudai vis nėjo iš galvos jo žodžiai rš.

iš kẽlio ei̇̃ti išsilenkti (vengiant ko): Aš kažin kur jam iš kelio eisiu Rdm.
iš prõto ei̇̃ti kvailėti: Povilai, tu eini iš proto SkvApD26,24. Karalius iš gailesio einąs iš proto MPs.
jáučiuose ei̇̃ti galynėtis: Mes jaučiuosa ẽjom Lp.
kai̇̃p ei̇̃t visi iki vieno: Nūnai visi kap ei̇̃t nuvažiavo turgun Nč.
katinai̇̃s ei̇̃ti Rt užsikabinus už kaklo apynasrių pavadžius rėpla stengtis vienas kitą nutraukti: Piemenys miške katinais eina Ėr.
katinuosè ei̇̃ti Lš galynėtis.
kẽliais alkū́nėmis ei̇̃ti sunkiai dirbti, turint mažai sveikatos: Dirbu kiek galėdamas: keliais alkūnėms einu Erž.
keliù nei̇̃ti būti sugedusiam: Ant senystos dantes neina keliu Ck. Tavo razumas ne keliu ei̇̃na (tau trūksta proto) Arm.
kreivai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Ėr blogai elgtis, gyventi.
[krỹžiaus] keliùs ei̇̃ti
1. Pn bažn. tam tikras apeigas giedoti.
2. labai vargti, kankintis: Su tais bekonais, kol priduoda, žmonės kryžiaus kelius eina Rm.

kū̃nas ei̇̃na pagaugai̇̃s Prl darosi baisu.
laukai̇̃s ei̇̃ti
1. vėjavaikiškai elgtis: Iš jo geras vaikas nebus – jau laukais eina Alv.
2. kvailioti, iš proto eiti: Tai jų Petrui vė su nervom negerai – laukai̇̃s ei̇̃na Klt.

laukañ ei̇̃ti euf. tuštintis: Ar ligonis ei̇̃na laukañ? Pn.
netiesiù keliù ei̇̃ti blogai elgtis: Tai tik man širdį sopa, kad mano vaikas netiesiu keliu eina Ut.
nùgara ei̇̃na pagaugai̇̃s Kt darosi baisu: Šuva kad kaukia – baisu klausyt, nugara pagaugais eina A.Vencl.
nuo rañkos ei̇̃ti sektis: Kai jau darbas neina nuo rankos, tai nesmagu nė dirbti Žg.
padaũkais ei̇̃ti
1. Vlkv valkiotis, trankytis.
2. Gž, KzR niekais virsti.

padrikõm ei̇̃ti Jnšk krikti.
paipari̇̀bais ei̇̃ti Ms niekais virsti.
pakálkomis ei̇̃ti
1. J trainiotis, valkiotis.
2. Vkš niekais virsti.

pakal̃niuo ei̇̃ti
1. Šv smukti, nusigyventi.
2. Kl senti.

pakalstomi̇̀s ei̇̃ti Šts šlaistytis, dykinėti.
palparỹbais ei̇̃ti
1. J dykinėti.
2. Sd niekais virsti.

pei̇̃liais ei̇̃ti muštis: Jų vaikai peiliais eina Ėr.
per ausi̇̀s ei̇̃ti kelti nemalonų klausos jutimą: Užsuk radiją, per ausi̇̀s ei̇̃na Ėr. Aš gal sirgsiu – tik ei̇̃na per ausi̇̀s Rdm.
per kū́ną ei̇̃ti imti (baimei, išgąsčiui): Išgąstis man ė̃jo per kū́ną KI417.
per kū̃ną ei̇̃na pagaugai̇̃s; rš šiurpas ima.
per ši̇̀rdį ei̇̃ti skaudinti: Žodis man per širdį ėjo Ns1833,1. Jis apsakė labai per širdį ei̇̃nantį žodį KI64. Ir eit jiemus tas žodis per širdį BPI95.
piestõms ei̇̃ti priešintis, nesutikti: Ta boba piestum̃s ei̇̃na – negal susitarti Krž.
plačiai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Dr nedorai elgtis.
po akių̃ nei̇̃ti nesisekti: Nei̇̃ta po akių̃ žmoguo, i gana Vvr.
po padaũkais ei̇̃ti Gs nešdintis.
põnais ei̇̃ti dykinėti: Pusė brigados põnais ei̇̃t Gršl.
prie kártės ei̇̃ti Ggr samdytis.
prie širdiẽs ei̇̃ti tikti, patikti: Duona sveikam žmogui prie širdies eina rš. Vokiškai man daug geriau viskas prie širdies eina I.Simon. Tai eit prie širdies KBI55. Neita pri širdie ta meisa Dr. Jokūbui tas prypuolis su pamokslu gan ejo pri širdies, rados truputį geresnis M.Valanč. Motinos kalba jam prie širdies nėjo LzP.
rankà ei̇̃na sekasi: Man tavo rankà nei̇̃na Ėr. Man gyvuliai ei̇̃na rankà Nč. Avys ranka neina, nesekas Šts.
rañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik prašom rankom neit Slm.
sàvo gálva (žarù) ei̇̃ti savavališkai, pagal savo išmanymą elgtis: Jis nieko neklauso, eina savo galva Ėr. Ei̇̃na savo žarù Ds.
si̇́enomis ei̇̃ti
1. dūkti, šėlti: Palik vaikus vienus, tai si̇́enom ei̇̃na Gs. Šerk kiaules greičiau – ūža, sienoms eina, negali klausytis Rs.
2. apie labai bijantį: Gavo džabos, kad sienoms ejo iš baimės Šts.

stulpù ei̇̃ti gerai augti, vešėti: Javai tie stulpu eina Pls. ×
svi̇́etą ė̃jęs daug patyręs: Ans y[ra] žmogus svi̇́etą ẽjęs Šts.
šaliñ ei̇̃ti mirti: Tas jau eis šalin Vvr.
šónais ei̇̃ti svirduliuoti (girtam): Privaišinu, kad eita šonais Ggr.
už niẽką ei̇̃ti darytis, būti netikusiam: Du vaikai už niẽką ei̇̃na, tėvam labai širdį skauda Ėr.
viršuõ ei̇̃ti kamuoti: Ei̇̃na žmogaus viršuõ senatvia Mžk.
viršum̃ ei̇̃ti pulti: Supykęs jautis eina viršum ant žmogaus Jnš.
žemỹn ei̇̃ti stipti: Jau antroji kiaulė ei̇̃ta žemyn Slnt.
žiniojè nei̇̃ti nesisekti: Man tas pjovimas nei̇̃n žiniõ[je] Brž.
antei̇̃ti (ž.)
1. intr. užeiti, užlipti (ant ko): Antẽjo ant tilto Tl. Antei̇̃k ant klėtės Vvr.
2. intr. užslinkti: Perkūnija antei̇̃ta KlvrŽ. Antẽjo smarkus būrys lytaus Šts. Bet šaltis tuo kartu tiktai tokią terionę tedaro, kad jis anteis didžiai veikiai po praejusios šilimos S.Dauk.
| Pieva potvyniais anteita Ggr.
| prk.: Ant visos Balkanų pussalės antėjo tamsi naktis rš. Antẽjo pikta mislis Vvr.
ǁ daug atsirasti, užplūsti: Dabar meisa atpigo, žąsys yr antẽjusios Krtn.
3. tr. pasivyti: Jį pamatęs antejaũ ir pasakiau, kad nevėluotųs Klp. Aš aną antejáu pas mišką KlvrŽ.
4. tr. atrasti, aptikti, užklupti: Antei̇̃ti aną vieną, t. y. antkumpti netikėtai J. Paklydau – nebanteitu durų Šts. Buvau palikęs peilį pievo[je], bet vėl antejáu Grg. Antejáu gyvatės lizdą Vvr. Antejáu katės vaikus Skd. Traukdamys par girias, kame anteję, kiemus tus sudegino S.Dauk.
5. intr. užslinkti kariaujant, okupuoti: Ilgainiui teutonai tus erulius, tenai gyvenančius, antejo ir jus nuvergė S.Dauk. Jau buvo vokyčiai antẽję Pln.
6. intr. Brs užeiti viršaus: Kas pūras sėtuvė[je] antei̇̃ta Vvr. Gal ten kokia viena antra stiklinė [pieno] ir antei̇̃na ant gorčiaus Plt.
ǁ būti pelnomam: Antẽjo keli šimtai pelno Varn.
7. intr. apimti (apie miegą, ligą): Antẽjo miegas Šts. Antei̇̃ta galva skaudėti ir pareita Šts. Antẽjusi yr toki liga, tokie aptekimai niežais Šts.
◊ vélnio pė́das antei̇̃ti paklysti: Eitu neitu, nebrandu galo, matau, kad esu antẽjusi vélnio pė́das Šts.
apei̇̃ti; SD196
1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apei̇̃ti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš.
| Apei̇̃namas pušynas (nedidelis) Rd.
^ Drūtas vyras – tokio neapeisi, nei raitas neapjosi KrvP(Al). Apeinamas kai giros kubilas Sln. Pabambsosiu, tegul kruopos apie bambą apei̇̃na Ds.
ǁ tr. einant išsilenkti, nekliudyti: Nė vieno medžio jie neapeina, nepakrapštę jo luobo P.Cvir. Reikia apeiti priešo sparną rš. Dvarą iš tolo apeik – daug bėdų išvengsi LTR.
2. tr. einant daugelyje vietų pabuvoti, iš eilės pabūti, apvaikščioti: Apėjaũ kelius sodžius rasodos beieškodama Rm. Jis apėjo visus namus, ir viskas jam labai patiko J.Balč. Mes apėjom daug žemelių, matėm visokių mergelių KrvD167. Gal bus laiko, tai apeisim miestą, apžiūrėsim Jnšk. Apei̇̃k gyvulius perkilnot Gs. Apeinu visas parapijos vestuves rš. Tai daug apei̇̃ta vakar Pl. Svietą apėjau Mž435.
| prk.: Ji visokius mokslus apẽjus Lp. Aš su liežuviu visur apeinù Ėr.
^ Mažas susirietęs diedukas visą svietą apei̇̃na (pjautuvas) Lš.
3. intr. apslinkti aplink: Apeiki, sauluže, aplinkai oružį JV637.
4. intr. apsitraukti, aptekti: Visas jau dangus dūmais apė̃jo Šd. Visa bala [v]andeniu apẽjus, nepereisi Tvr. Kap užpyksta, tai net akys krauju apei̇̃na Rdm. Kad tu ežeru apei̇̃tum! Krž.
5. intr. apaugti: Mūsų rugiai šiemet varputėms apẽjo Krž. Visi daržai žole apẽ[jo] Dkšt. Pievos apẽję kadagiais Lkv. Avižos apei̇̃na rūde Šts. Ežeras liūnais ir viksvomis apėjęs rš. Veidas šašais apẽjo Up. Mūsų vaikas taip bjauriai apẽjo Up.
| Širdis apėjo taukais rš. Kriuksi taukais apėjusi kiaulė rš.
6. tr. apruošti, aptvarkyti: Jau apẽjo ruošą Dgl. Kol apeini̇̀ gyvulius, ir sutemsta Rdm. Žiemą kas darbo – gyvolius apei̇̃ti, į medę važiuoti Plt. Bėda, kol tokį pulką vaikų apeini̇̀ – pavalgydink juos, apvilk Trgn. Eini̇̀ eini̇̀ žmogus, kol viską apeini̇̀, ir ant kojų nebepastovi Srv. Ji jau man visą žygį apei̇̃na (apsiruošia) Vkš. Mergė žygiams apei̇̃ti Šts. Jis vienas visus darbus apei̇̃na Lš. Viena iš mergių namus apeina, o kita audžia rš. Apejaũ viena visą apydairą Rdm. Būdavo tiek daug svečių, kad šeimininkė vos galėdavo juos apeiti rš.
| refl. tr., intr.: Ar jau apsejai rytinę ruošą? Krd. Kol apsejaũ, tai ir sutemo Arm. Jeigu viską apsejai̇̃, tai grįžtam namo Dgl. Pirma reikia apsei̇̃t, o paskui eit valgyt Arm. Palūkyte jūs, berniukai, aš visą ką apseisiù, eisiu ir aš tada Tvr.
7. tr. rasti, aptikti: Apejaũ girio[je] gerą ąžuoliuką Erž. Tokius gerus ratus apėjaũ, tik neturiu pinigų nusipirkt Vb. Aš čia apėjaũ labai daug uogų Ssk. Aš apėjaũ, kur gaspadinė laiko medų Rdm.
8. intr. apsivynioti aplink, apimti: Juosta tris rozus apie mane apei̇̃na ir da galas atlieka Rdm. Taip nusipenėjai, kad net diržas nebeapei̇̃na Slm.
9. tr. įveikti, nugalėti: Aš jo neapeinù, jis stipresnis už mane Ut. Tu tokio mažo neapeini Mlt. Anas tave jau apei̇̃na Pls. Paėmė tokią smarkią marčią, kad nė pats vyras jos neapei̇̃na Brt. Šitas mažiukas gaidžiukas viso kiemo gaidžius apei̇̃na Rdm. Kap suskovė, tai dėlto didesnis mažesnį greičiau apẽjo Vrn. Mūsų veršis apẽjo jų veršį Dglš. Bematant aš tave apeisiù (aplenksiu, apjuoksiu) Ds. Rugiai kviečius apė̃jo Skr.
ǁ pralenkti: Jis jaunesnis, bet brolį apei̇̃na visur – ir kalboj, ir darbe Mrj. Vienas mitrus šimtą tinginių apei̇̃s Ob. Ant darbo jo tai jau neapeisi – reta tokių An.
10. tr. apgauti, apsukti: Jis gudrus, ale ir aš nekvailas – vis tiek aš jį apėjaũ Jrb. Tėvą sunku apei̇̃ti, gudrus Ll. Jis ir patį velnią apei̇̃na Svn. O, jis brolį keliom eiliom apei̇̃na (sumanesnis už brolį) Kt. Anos neapei̇̃si – yra keturioms segta Šts. Reikia gero vagies, kad vagį apeitų On.
11. tr. papirkti: Jis teismą apẽjo, pinigais užpylė Rs.
12. (l. obchodzić się) refl. J išsiversti: Žmogus be žmogaus neapsei̇̃na Bsg. Šiemet darbo nedaug, tai nieko nesamdysim, apsiei̇̃sim ir taip Snt. Gali neateit – apsei̇̃sim ir be tavęs Št. Aš galiu be jo apseit, o jis be manęs negali Lš. Nieks be kitų pagalbos negalės apsieiti M.Valanč. Apsieimi be to SD196. Nė vienos dienos neapsei̇̃na be lietaus Rk. Jis su penkiais litais per visą mėnesį apsei̇̃na Lš. Mes ir be kirvio apsei̇̃nam Ds.
| Jis vienu išgąsčiu apsiė̃jo BŽ331.
| Apsieimi gerai, viso pilnas esmi R290.
^ Apsẽj[o] vėžys be akių, apseisiu aš be tavę Rod.
ǁ refl. įvykti: Be mano tėvo neapsieidavo nė vienos vestuvės rš. Gėrimas be pasigėrimo neapseina Sz.
13. (l. obchodzić się) refl. J, Rmč elgtis: Ji labai švariai apsei̇̃na Lš. Jis gražiai apsiei̇̃na žmonyse Žsl. Jis svečiuose gražiai apsei̇̃na Mrj. Nemokame katės gerbti, apsieiname su ja kaip pamotė su podukre Blv. Ir šiurkščiai su juo apsieit SPII57. Gailiuos, jogei neapsiėjau pagal apšvietimą, dabar man duotą brš. Žinai gerai, kaip [ponas] … su vargdieniu žmogeliu apsei̇̃davo BM25. Su visais meilingai apsieikime brš.
ǁ refl. gražiai sugyventi: Su žmonėmis apsieitąs – vyras kas vien reikiant Dr. Su Jonu vis būtume apsė̃ję (susitaikę), tik tos bobos viską sugadino Gs.
^ Su žmonėm apsei̇̃si – visur nueisi Jnš.
14. (sl.) refl. kainuoti, kaštuoti: Kas brangiai apsei̇̃na, už dyką nedalijama Vj. Kiek kasmet apsieisiąs jų remontas? rš.
15. tr. suvartoti, sunaudoti: Jūs labai greit apẽjot pyragus Trgn.
16. tr. sumušti, sudaužyti: Vaikas kiaušinį apẽjo Grv.
| refl. tr.: Apsejo kumelę, ir išsimetė Dkšt. Nejok greit, da arklį apseisi̇̀ Ml.
ǁ užmušti: Jau vieną gaidį apẽjom Arm. Aš itą kiaulę vis vientara apeisiu kada kalvek Arm.
| refl. tr.: Savo arklį apsẽjo Slk. Apsejo vištą Dkšt.
ǁ refl. tr. sugadinti: Žiūrinėjai laikrodį, kol apsejai̇̃ Vdšk.
| prk.: Jis man vaiką apsejo su savo tokiom kalbom Dglš. Gana jau vieną vaiką apsejai̇̃, kito nenorėk Trgn.
17. (l. obchodzić) intr. Tvr kelti rūpestį: Jam tavo bėdos neapei̇̃na Mrk. Aš tai bijausi, o jai nieks neapei̇̃na Gs. Kas man apei̇̃na apie jo reikalus! Alv. Kas tau apei̇̃na, ką aš geriu! Dkš. Kas jam apei̇̃na apie mane, tegul tik savęs žiūri Mrj.
| Gali čia stovėt tie baldai – jie man nieko neapeina (netrukdo) Lkč.
18. refl. pasisekti: Šį kartą apsiėjo man laimingai rš.
19. tr. Šmk apvaisinti: Jautis karvę apejo Pln. Geras jautukas būtų, karves apeitų Užv.
| refl. R117: Kūginės avys apsei̇̃ta tik su geru avinu Šts. Du kuiliu, kiaulėms apsieiti tinkamu, tur parduoti LC1889,12.
◊ keliùs apei̇̃ti Skd sunkiai dirbti, vargti.
širdi̇̀s apė̃jo
1. pasidarė bloga, silpna: Kad davė į pilvą, ir širdi̇̀s apẽjo Slnt. Kažkas širdi̇̀s apẽjo nu to saldumo Kv.
2. pasidarė skaudu, pikta: Kai pagalvojau apei visus anų darbus, širdis apejo Krž. Apei̇̃na širdi̇̀s, ugnis leka iš akių, bet viską numanau Šts.

ši̇̀rdį apė̃jo
1. pasidarė pikta: Kitą sykį žmogui ir širdį apeina, o turi tylėti, ir gana Rs. Man taip tukt ir apėjo širdį Dl.
2. gailestis apėmė: Kai pamačiau vaiką mušant, man ši̇̀rdį apẽjo Šauk.

ši̇̀rdį apei̇̃ti užgauti: Su tokia kalba jis man tik ši̇̀rdį apẽjo Varn.
širdi̇̀s apei̇̃na kraujai̇̃s pasidaro pikta: Man net ši̇̀rdis kraujai̇̃s apei̇̃na, kai jis taip šneka Pc.
atei̇̃ti intr.
1. H einant priartėti: Atei̇̃na pas mane Lp. Ateit svečias B. Ateisiù katarą dieną Str. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs BŽ203. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu Skr. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką? Sml. Ana vakar būt atejus Lz. Aš atei̇̃siu pas tave K. Tas tik laukęs savo draugų ateinančių Jrk18. Čia karvės atei̇̃ta Pc. Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta J.Jabl. Girdėjau atei̇̃siant ir tetulė mūsų aplankyt Ds. Prašom daugiau nebeatei̇̃ti Rgvl. Aš atei̇̃čia ir naktį, jei reikėtų Pn. Ateitų tavo globos lūgoti S.Dauk. Kol subatos vakarėlį n'atėjai̇̃, n'atėjai̇̃? Čb. Ir sutikom tris sesytes kelužiu ateinant KlvD9. Eimi ir ateimi jūsump DP235. Ateimi į vidų R200. Išvydę greitai ataėjo PK154. Vardan pono ateisi (ateini) Mž161. Nei vieno savęsp atenčio netremia SE168. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria Ev.
^ Kada gi avižos an žąsiną atẽjo? Trgn. Atei̇̃s ožka prie vežimo! Bsg. Ateik belaukiamas, išeik bemylimas B. Atejau neprašoma, išeisiu nevaroma Kl.
| Kad tu į budelio rankas ateitumbei! B.
ǁ Lz pareiti: Iš Vilniaus pėsčias gi atėjaũ namo Gdr. Atẽ[jo] namo ir atagulė Dglš.
2. atvykti: Iš dangaus ateimi aukšto Mž183. Būkite šičia, iki mes vėl jūsump ateime BB2Moz24,14. Išvys Sūnų žmogaus atajentį debesyje SPI1. Ko norite? Ateisiu gu jūsump su rykšte arba su meile Bt1PvK4,21. Ir jam atent, turės visi žmonės keltisi BPII188. Pagirtas būk ateinąsis vardan Viešpaties NTMt21,9. Ar tu esi ans ateisiąsis arba ar kito lauksime? NTLuk7,19. Teip atentyji dvasia visą apvilsta dūšią DP251.
| prk.: Norint tu bijais …, mirtis tačiau ateis DP583. Teateinie tavo karalystė NTMt6,10. Visi tie daiktai ateis and tos giminės Ch1Mt23,36.
^ Pinigų kalno neradom ateidami (gimdami), neimsim ir išeidami Sim.
3. atslinkti: Lietaus atei̇̃na, dėkit šieną Rm. Vėjas kur nor pučia, ir tu girdi jo ūžimą, bet nežinai, iš kur jis ateit ir kur jis nueit prš. Kaip man bus, jei didis sniegs ateis? Ns1832,2.
| prk.: Veikiai ateis galas gyvenimo jo DP583.
^ Kas praėjo, tas nebateis Sim.
ǁ atlėkti, atskristi (būriu): Paukščiai oro ateit ir gyvena ant šakų jo Ev. Mano broliui atẽjo bitės (spiečius) Trgn. Žiūriu – ateina ateina par lauką didžiausis spiečius Pš.
ǁ atvažiuoti, atplaukti (susisiekimo priemonei): Kada ateina traukinys? Pn. Ana, traktorius atei̇̃na Rdš. Atei̇̃na laivas Rk. Ei atei̇̃n atei̇̃n trys laivužėliai par didį Nemunėlį JV1049. Eiva, broluži, į pamaružę, ateis juodi laivužiai JV338.
ǁ atitekėti: Upė atei̇̃na nuo Erzvėto (ežeras) Tvr. Aptekà (upė) atei̇̃na nuo Lėno ežero Rm. Ulmas atei̇̃ta nu Pakalnės (kaimas) Rsn.
ǁ prk. priartėti prie kokios nors ribos: Mūso karvė jau atẽjo į tris lyterius Skd.
4. atslinkti, būti (apie laiką): Jau vakaras atei̇̃na Ėr. Ateit žiemelė, šalts rudenelis D48. Ei ateis ateis šilts pavasarėlis, išauš gražios dienužėlės JD454. Atei̇̃s naktis, gausiu pailsėt Lg. Kaip tik atėjo gaidžiai, tas velnias prapuolė BsV314. Palik darbą ateinančiai dienai Rdž. Tai atė[jo] laikas – skiltas perėtas (kiekvienas) mokinasi Dkš. Cigonkos iš rankų ir akių būrė ir ateinančius daiktus žmonėms ževernojo Rp. Ant atẽjantės vasaros atvažiuos ans, ant atẽjančio meto padirbs J. Atenčius metus lietuviai tiekės į karę su kryžeiviais S.Dauk. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę A.Baran. Lynant ar naktie atejus, apdenk ta drobe išvarstytus lauke tabokus S.Dauk. Atei̇̃siančios žiemos ilgumo nežinom K.Donel. Ateisiančiame pavasary pašars be mieros brangus rasis TP1880,48. Štai ateisiančiuose septyniuose metuose bus didis apstas visoj žemėj Egipto Ch1Moz41,29.
| refl.: Ir diena atsiejo (išaušo), ir vis dar jo nėra Dv.
5. apsigyventi ištekėjus ar vedus (užkuriomis): Atėjaũ, radau pulką žmonių (vyro brolių, seserų…) Jnšk. Kai jau ateisi̇̀, gerai atsiverksi Jnšk. Pavogė arklį, kai žentas atė̃jo [užkuriõm] Ėr. Atėjo Adomas Dagys, atnešė daug tūkstančių I.Simon.
6. tęstis, trauktis artyn: Nuo kur šitas kelias atei̇̃na? Dbk.
7. sklindant pasiekti: Viešpatie, … šauksmas mano tavęsp teateit Mž472. Atėjo garsas Herodop apie Jėzų BPII243.
8. refl. kainuoti: Šis darbas atsieina brangiai rš. Kiek tas daiktas atsiei̇̃na? Lz. Brangius drabužius pirkti pigiau atsei̇̃na, kai pigius Kair. Asilo išlaikymas atsieina visai nebrangiai Blv. Par brangiai atsiẽjo trobos pataisymas Vvr. Man tas arklys brangiai atsiė̃jo Lnkv.
| prk.: Nemaža jam sveikatos atsiejo K.Bor.
9. refl. impers. vertėti, išsimokėti: Prieš pečių košeliena virti neatsei̇̃na – ir taukai, ir puodas dega Pkr.
10. būti atsiunčiamam: Lentos ateina išmatuotos, sužymėtais nupjovimo kampais rš. Tau pinigų atei̇̃na Ss. Atei̇̃na kalendoriai tiem, kas ima tą laikraštį Jnšk. Ir atejo gromatėlė joti in vainelę TDrIV19(Vlk). Šmakšt atejo raštas nu karaliaus, kad važiuotum į Varšuvą M.Valanč. Tamstos trys dainos atėjo A1884,287. Gal ateis žinelė iš svetimos šalelės Mrs.
11. būti gaunamam: Žinau juk aš, kaip sunkiai tasai skatikas jums ateina LzP. Ir kitam dykai niekas neatei̇̃na Sld. Visa nauda mums būtinai nu vienų dirbančiųjų bičių ateit S.Dauk.
^ Kam lengvai ateina, tam lengvai ir išeina Sim. Kas lengvai atėjo, lengvai taiposgi ir nuėjo Gmž.
12. pribręsti, prinokti: Atẽjo žirniai pjaunami Šts. Šiemet ir ankstyvosios bulbos vėlai atėjo Antš.
13. R200 kilti, atsirasti: Supratimas metais eina, kol ateina Blv. Tokia bėda jam atė̃jo Pn. Ir ko čia ta tyla atėjo? rš. Ir ta daina iš ten yra atejusi S.Stan.
| Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas, dėl kurių notmiėjo (neatmiėjo, t. y. neatėjo man) ir miegelis mielas SE207.
^ Liga ateina ir nevadinama Sim. Ateit liga nešaukiama B.
| refl.: Iš ko tai atsiei̇̃t, kad ši žiema tokia šalta? KII30. Iš to karas pakilo, atsiė̃jo KII284. Sveikata atsiėjo Pg.
14. sulaukti (kurio amžiaus): Vaikas atėjo į ketvirtus metus Klvr. Atejęs į vyro amžių vedė moterį M.Valanč. Į šį metą atejo, o kojų apauti neišmoko S.Dauk. Tėvas atejo į senatvę S.Dauk. Ganiau, kol atėjaũ in merginą Iš. Jau atėjote trijump dešimtump metų … gyvatos jūsų DP580.
15. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai gerai atsei̇̃na Mžš. Mums viskas sunkiai atseina rš. Jam karvės neatsei̇̃na Ds. Kas pirmą dieną atvežė dobilus, tam geriausiai atsė̃jo iškult Srv. Na kaip, ar atsė̃jo byla (ar laimėjai)? Dgl. Jam miškas atsėjo pirkti Ds.
16. impers. tekti, reikėti: O kada ateis skirtis su tuo kūnu, tu patsai, pone, būk man apiekūnu brš.
| refl.: Man rytoj atsei̇̃na važiuoti į miestą Pšl. Nėr ledokiau, kap itokiu purvu atsei̇̃na eit Vrnv. Man atsiėjo ir mergauti, ir tinginys vyras gauti O. Man dažnai atsiei̇̃davo Vilniun važiuot Žž.
17. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Gyvenime visaip atsei̇̃na Žl. Jam tai vis atsei̇̃na – tai karvę kumelė užkirto, tai šiemet vaikas mirė Rš. Tikrai motinai ir tai visaip atsei̇̃na prie marčios, o man, močekai, kaip gali atsei̇̃t? Srv. Ir man snaust atsieina, kai miegas užeina O. Per vainą visko atsei̇̃na – nušauna ir gyvą pagauna Pn. Teip atsiėjo ir su mūsų Giliumi prš. Jai atsėjo už gero vyro ištekėti Krk. Ką gali žmogus žinot, kada kas atsei̇̃s Ds. Kaip tau atsiei̇̃s, taip ir padaryk Gr. Argi ir tau negal teip atsieiti? P.
18. refl. patikti: Naujas mokytojas visiem labai atsei̇̃na Pnd. Man jūsų Jonas visiškai neatsei̇̃na Ds. Gal tau labai atsei̇̃na Ona, kad tu taip apie ją sukies Dgl. Jau tau ta mergaitė, matyt, atsei̇̃na Slm. Pasogos nežiūrėk, jei atseina merga, tai ir imk Tršk. Jam labai atsẽjo mergiotė, tik kažin, ar až jo tekės Ds. Kaip tau atsei̇̃na mano naujasai arklys? Vb. Aš dar niekada nevalgiau tokių obuolių, kad būt taip atseję Ds. Man neatsei̇̃na, kai tu taip darai Č.
| Gal, kaimynėl, atseitų (malonėtum) kiek pašaro – nebeturiu tai savo ožkelei ko paduot Jnšk.
19. pasveikti, pasitaisyti, atsigauti: Dabar biškį atėjau, nebe taip slabnu Mšk.
| refl.: Kaži Ignasiaus tėvas da atsiei̇̃s? Str.
| Jau karvės sutinimas kiek atsẽjo (atslūgo) Ml. Sugurino galvą, net guzas iššoko, ir vėliai atsẽj[o] Arm.
| Po veselijai dar negaliu atsiei̇̃ti, t. y. atsikvaitelioti J.
ǁ refl. prasigyventi: Jį dabar kap pribloškė, tai jis vargiai atsiei̇̃s Lš.
20. refl. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man atsiei̇̃na brolėnas BŽ438. Da ir giminės mums atsein Sz.
◊ ant savę̃s atsiei̇̃ti prasigyventi: Per karą tep suvargau, kad dabar negaliu atsei̇̃t ant savę Srj.
dai̇̃niais atei̇̃ti Upt lengvai įgyti.
į gálvą atei̇̃ti kilti minčiai: Jis sakydavo visa tai, kas tik ateidavo į galvą Rz. Man atė̃jo į gálvą, kad tu tąsyk negerai padarei Skr. Neatė̃jo nė į gálvą pasidairyt, po kam rugiai Srv.
į metùs atei̇̃ti sulaukti pilnametystės, subręsti, užaugti: Paaugo tuodu vaikeliai ir atẽjo ing metùs BM235. Ir į metus atėjo, ir ūsą prigyveno, ir dar toks minkštas Srv.
| Ta obelė jau atei̇̃na į metùs Pc.
į pasáulį (ant ×svi̇́eto) atei̇̃ti Klvr gimti: Da jis per karą nė ant svi̇́eto nebuvo atẽjęs Slm.
į prõtą atei̇̃ti
1. susiprotėti: Ir tu kitaip šnekėsi, kai atei̇̃si į prõtą Alk. Paaugs, atei̇̃s į prõtą ir nebesidarkys Srv. Žmonės protan atejo Sz.
2. kilti minčiai: Neatẽjo man į prõtą paprašyti leidimo Šts.

į savè (savi̇̀p) at[si]ei̇̃ti pasveikti, atsigauti: Po šitos ligos dar vis niekaip neateinù į savè Lkč. Da in savè neateinù – pėsčia vaikščiot negaliu Rdm. Nespėjo vargšas į save ateiti (atgauti žadą) V.Piet. Kap ateisiù savi̇̀p, tada eisiu darban Arm.
vė́jais (vė́ju) atei̇̃ti lengvai įgyti: Atejo [turtas] vėjais, išejo vėjais LTR(Ds). Duona ne vėju ateina TŽV606.

×daei̇̃ti (hibr.)
1. tr., intr. prieiti (ligi ko): Daėjau ligi pat tvoros rš. Trečion dienon daėjom mes ir Vilnių Žž.
2. intr. pribręsti, prinokti: Rudenį bulvės yr daejusios Lk.
ǁ parsibaigti, sublogti: Jau mūs diedulis tep daej[o], kad vaikšto tik kap šešėlis Rod.
3. tr., intr. Ldk susekti: Milicija tuoj daei̇̃s, kas tuos arklius išjojo Šn.
◊ į prõtą daei̇̃ti susiprotėti: Dabar daejo protan, ale jau po čėsiai Skdt.
į savè daei̇̃ti pasveikti: Ji po tos ligos jau beigia ing save daeit Lp.
įei̇̃ti intr.
1. SD392, R, H eiti į vidų, įžengti: Intėjaũ pirkion Jz. Inė̃jo į tą pakajų ir atsisėdo LB180. Keliskart anuos vyrus įei̇̃nant ir išeinant pamatė Jrk76. Inė̃jęs pas žmogų nei labos dienos neduoda Rdm. Ineidamas nešūkavau, išeidamas neūkavau LTR(Ds). Imta, durys atplėšta ir iñeita Rdm. Iš lauko įei̇̃k (įvei̇̃k) į vidų J. Tik įeisi – kaip šuo, nutvėręs blyną, ir vėl eik Ukm. Durys pančiu užsukta …, negaliu intei̇̃t VoL303. Vagis pro langą norėjo inei̇̃tienai, tik žmonės apmatė Km. Įeinamieji bilietai ar čia parduodami? J.Jabl. Tai intei̇̃na tas karaliūnaitis in vidurį pažiūrėt LB162. Aš įeinu į darželį JD505. Ir įėjo į darželį ir paskynė rūtą JD730. Kaip įeisi į saklyčią, tai manę gedėsi JD39. Į svirnelį įeidamas, tetušelį sveikindamas: ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį StnD14. Anei̇̃k pirkion! Ad. Anbrido anas vandenin ir anẽjo duobėn (paskendo) Gdr. Kurs vėl įeiti (įeina) pro duris, tas est piemuo avių VlnE80. Peržegnok mus įenčius, taip ir išenčius, miels pone! PG. Įent (įeinant) į namus KZ43,376. Giesmė apie garbę Christaus karaliaus, kurią jam darė žmonės, inents ing Hierusalem Mž159.
^ Įeinant akys kaista, išeinant pakaušis LTR(Šll). Inei̇̃t kelias platus, išeit – siauras Trgn. Dvaro vartai platūs įeiti, siauri išeiti LTR. Ardvi vartai būt įeit, bet ankšti išeit B. Šuva šuniui pavyd į kuknią įeit Sim.
| refl.: Insieinu priesienin, pasižiūriu palubin Ant. Ko čia beįė̃jetavs (beįsiėjota) judu, šuniu? J.
ǁ sugebėti, turėti galimybių įžengti: Kas eina, tas įei̇̃na Rm. Iš krašto įei̇̃namas smėlis [prie ežero] Ėr. Neįeinama bala Ėr. Kad ir ineinama žemė, vadinsis sala Zr. Aš neinejau aukštona klėtelėn Mrk. Giltinė įeit per tuos langus DP202.
ǁ einant pasiekti: Da neįėjau į pusę aslelės JV997.
| prk.: Ar net septyniasdešimt puslapių inejau (perskaičiau) Lp.
ǁ būti sąlygoms užeiti dirbti: Negali̇̀ įei̇̃t į dirvą (šlapia, negalima laukuose dirbti) Skr. Anksti mes negalim įei̇̃t ant laukus Pn.
2. atvykti (į kur): Vienu būdu ant to pasaulio įeimè, tokiąjag išeiga ižg jo išeit turime DP33. Idant kiekvienas … su tavimi įeitų̃ anon gyvaton amžinon DP181.
ǁ prk. įsigauti, patekti: Šitie visi vargai ing pasaulį įėjo DP583. Badas įei̇̃s į pilvą, kad būsi nevalgęs Šts.
^ Pro vieną ausį įejo, pro antrą išejo S.Dauk.
ǁ Lp apsigyventi: Mes jau naujon pirkion inẽjom Ml. Dabar į tą gyvenimą Plaušinis įė̃jo (atėjo į žentus) Skr.
3. įslinkti, įvažiuoti, įplaukti (susisiekimo priemonei): Karieta bematant įė̃jo į mišką Rm. Da neįėjo visas vežimas į kluoną (galas liko lauke) Gs. Laivas įėjo į uostą rš.
| refl.: Automobilis įsiėjo tiesiog į minią rš.
ǁ Mšg įtekėti: Mituva įei̇̃na į Nemuną po Jurbarku Jrb. Gulbinas ties Pilviškiais įei̇̃na į Šešupę Gs. Audrupys įei̇̃na Sartų ežeran Rk. Įeinamoji srovė VĮ.
ǁ įsiveržti: Reik užkaišioti skyles, kad vė[ja]s neįeitų S.Dauk.
ǁ pratilpti: Durys siauros, spinta neįei̇̃s Skdv.
4. refl. įsitraukti, imti greitai eiti: Kaip insieina, tai ir šlubavimo nebežymu Ds. Pradėjus eiti kojos buvo sustingusios, paskui įsiėjaũ Š.
ǁ refl. imti greitai važiuoti: Traukinys iš palengvo juda, kol įsieina Ll.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Kaip įsiei̇̃s girnos, mals smulkiai – reik, kad įsiei̇̃tų Šts. Pradžioj nesiseka [darbas], toliau įsiei̇̃s Gs.
ǁ refl. imti normaliai pasirodyti: „Ateičiai“ jau įsiėjus, kartą vasarą užėjau pas Dambrauską rš.
ǁ įsileisti (į ką): Kap ji inei̇̃na šnekėt, tai visa net juda Brt. Į kalbą neįejus, išpasakot negal Krtn.
5. galėti eiti: Jau greit neįjeinù Brt. Per adyną šešis verstus ineini̇̀ Lp. Kad ir senas, dar įei̇̃na Jrb.
6. praslinkti (apie laiką): Mėnuo buvo įejęs, ir nebepriėmė mano skundo Šts. Trys dienos kad įeis, gali dar vekselį protestuoti Šts.
7. įsirėžti: Pievos skvernas įei̇̃na į dirbamą žemę Pn.
8. būti, pasidaryti sudedamąja dalimi: Pasakėčiomis S. Stanevičius labiausiai išgarsėjo ir kaip klasikas įėjo į lietuvių literatūrą rš.
9. tilpti, sutilpti: Šešias sienas apmečiau [audeklo], ale įė̃jo Bsg. Gal da įei̇̃s dvidešimtas posmas Pc. Jokia pašauklùkė neinei̇̃na [audžiant] Rdm.
10. įlįsti, įsmigti: Vinis įėjo į medį rš. Kylys gerai įėjo į skylę Jnš.
11. pasiekti (kurią kainą): Javai pavasarį įei̇̃s į didelę kainą Lnkv. Greitai karvė į keturias tūkstantes įei̇̃s Krš. Maišas įeis į penkias dešimtis rublių Ėr.
12. būti gaunamam: Tie keturi rubliai piningų įėjo A1884,289. Įejo par šimtą rublių daugiau Plng. Kožną dieną vis piningas inei̇̃ta Pgg.
13. sulaukti (kurio amžiaus): Įejaũ į dvidešimtus metus Skp. Užbuvau, į tokį ilgą amžių įejau, laikas mirti Šts. Izaokas buvo įejęs ing senatvės amžiaus dienas I.
14. patekti, pakliūti: Į tokią bėdą įė̃jo žmogus Pn. Įẽjo į vargus, įkrito į ligas, ir paliko visi turtai par nėką Plng. Daug vargų buvo iškentėjęs ir į skolą buvo įejęs S.Dauk.
| Ineik jo padėjiman, tai pamatysi, kaip bus Ds.
15. virsti, tapti: Buvo tokia punktuali, kad jos punktualumas įejo net į vietos žmonių priežodį A.Vien.
16. įgyti (ko): Tas žmogus įejo į didelius piningus Šv. Kad tik būt gero pašaro, ganyklos, kaipmat gali į gyvolius įei̇̃ti Užv.
| prk.: Į garbę įeimi R27. Geran ūpan įėjęs rašo į savo pažįstamus rš.
17. persiimti (kuo): Mūsų atstovams yra įėję madon daug žadėti ir maža tesėti rš. Palinkimas derėtis yra įėjęs į jų kūną ir kraują J.Balč. Žmonys buvo įeję į puikybę Šts.
18. pasisekti, pavykti: Juk tu supranti, kad tas darbas gerai neįeis Skr.
| refl.: Kai neinsei̇̃na, tai nieko nepadarysi Trgn.
19. sueiti (į kokius nors santykius): Artimieji karaliai įėjo į prietelystę su Salemonu S.Stan. Idant neįeitų̃ ing sūdą su tarnais savais DP171. Jeigu bernaitis ir mergaitė įeina moterystėn todėl, kad vienas ant kito atsiremtų, juodu daro gerai Blv. Ot kur gerai inẽj[o] žentuosna! Lp.
ǁ lytiškai santykiauti: Ir stojos vakaro metu, jog ėmė dukterį savo Leą ir atvedė ją jop, o ansjen įėjo jon Ch1Moz29,23.
◊ į aki̇̀s įei̇̃ti būti gerai matomam: Drin savo šviesumo arba žibėjimo visiemus įeit ing akis DP458.
į gálvą įei̇̃ti imti svaiginti: Tik vieną stikliuką išmečiau, ir tai jau galvõn inẽjo Ds.
į gálvą (pakáušį Jdr) įei̇̃ti sugalvoti: Buvau krautuvė[je], o neįẽjo į galvą paimti cukraus Dr. Nė vienam neįėjo į galvą mintis, kad ne vaikų tai kaltė I.Simon.
į metùs įei̇̃ti sulaukti pilnametystės: Paskui įėjau į metus J.Jabl.
į ši̇̀rdį įei̇̃ti Plng sugalvoti: Ir kodrilei įeiti tokios dūmos ing jūsų širdį? BPII30.
į vėžès įei̇̃ti surasti teisingą gyvenimo ar veikimo būdą: Niekis, vaikinas greit įeis į vėžes rš.
išei̇̃ti
1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita J.Jabl. Per kur radai išeita [kiaulės]? Lp. Išej[o] eit namo Vlk. Kelias dienas neišei̇̃t iš kambario! Lkš. Be žmogaus jau neišẽjo lašiniai iš kamaros Dr. Išent, įent saugok mane, jeib aš nebūčiau bėdoje PG. Sebastijonas, atidarydamas daktarui išeinamąsias duris, paprašė Mš.
^ Vienas vel[nia]s išejo, o kitas toks parejo S.Dauk. Išei̇̃ti plačios durys, pareiti – siauros Užv.
išeitinai̇̃ adv.: Peklon neišeitinai stumia SE206.
| refl.: Ižsieję iž miesto, numetė rūbus savo nuog save SPII169.
ǁ pasišalinti iš namų: Dabar išeinù, tuoj grįšiu Vb. Apsivilko kailiniais ir išė̃jo Vb. Jis išė̃jo cielą valandą iš namų Rm. Ji išejanti vandenį parnešti J.Jabl. Tik išejaũ pas kaimyną eit, ažna brūkšt svečiai per duris invažiuoja Rod. Jis kai iš namų išeidavo, niekas nežinodavom, kur ir ko jis eina J.Jabl. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Išėjo sėjėjas sėtų sėklas savo VlnE37. Jūs kaip razbainykop kardais bei kartimis išėjot mane gaudytų BPI369. Išėjo kaip ežis mielių ir prapuolė VP19.
^ Išeik iš namų nevalgęs, ir kitur negausi Sim.
| refl.: Išejaus iš namų, kad policijai nekliūčio į rankas Šts.
ǁ einant (iš kur) patekti: Jis išėjo į kiemą Grž. Duktė į tėvus išėjo J.Jabl. Išėjo jam priešais ir šaukė rš. Mes išeinam į darbą rš. Broliukai mano mielas, išgitiei̇̃kai vidun kiemelio, nulenki žemai galvelę (rd.) Jž.
| Kap tik išej[o] karvės an žolės, ir daugiau pieno duoda Alv.
| refl.: Išsiẽjo į darželį, nusiskynė rūtytėlę Š.
ǁ išropoti: Aure iš plyšio išė̃jo prūsokas Pn.
2. intr. išvykti, iškeliauti; išsikelti: Išėjau bernautų J.Jabl. Aš taukš ir išejáu slūžyti KlvrŽ. Vasarą namie padeda, žiemą an ažudarbių išeina Ds. Jis pabuvo čia metus ir išė̃jo į Šimkaičius Skr. Tėvo draudžiamas, susidėjęs su kitais bernais, išėjo į Ameriką A.Vencl. Išėjaũ už marių, kur kielė trąšos nemeta Šmn. Išėjo į lenkus N. Išėjau nuog tėvo ir atajau ing tą pasaulį DP580.
^ Kam čia taip dirbi, ir pamažu išei̇̃s dūšia iš kūno Lnkv.
3. intr. išslinkti, ištraukti: Mūšoj ledai išė̃jo Jnšk. Pavasarį, kai tik išeina (išneša ledus) upės, ančių pasirodo daug rš. Saulė buvo jau iš dvylekos išẽjusi Als.
ǁ išskristi (būriu): Jų bitės išė̃jo (spiečius išlėkė) Ėr.
ǁ išvažiuoti (susisiekimo priemonei): Traukinys iš čion išeina aštuoniomis J.Jabl.
ǁ išlėkti (smarkiai): Būt išė̃jęs langas Pc. Paršas par statinius išė̃jo kai kulka Skr.
ǁ pranykti: Aną pavasarį vėlai išėjo pašalas rš. Slanktas greitai neišei̇̃na Ėr. Ka tos slogos i neišei̇̃na! Ps. Jų bėdos, vaikeli, neišeinamos J.Jabl. Jei bus išeinamà liga, tai pagysiu Ėr. Visas saldumas iš vaško išejęs yra S.Dauk. Išejo muslininių mada, ir suplėšėm į vystyklus Trk. Tokios kalbos ir atsiminimai neišeidavo iš galvos ir iš kalbos Žem. Išė̃jo iš apyvartos BŽ77.
^ Iš marių vanduo neišdžiūsta, iš giesmės žodis neišei̇̃na Str. Liga raita atjoja, pėsčia išeit B.
ǁ ištekėti: Vidauja išei̇̃na iš girių Jrb. Audrupys išei̇̃na iš Rokiškėlio ežeriuko Rk. Gruntinis vanduo į žemės paviršių išeina šaltiniu rš. Išeinamoji srovė VĮ.
ǁ iškrypti: Iš vagos išeiti B.
ǁ pasitraukti: Tai jau mes seniai išė̃jom iš giminystės, nesiprašom Kt. Nuo tada mes ir išė̃jom iš giminių Alk. Su jais jau baigiam išeit iš giminės, jau gal penktoj eilioj Slm. Ji drovėjosi savo senų batelių su auliukais ir išėjusios iš mados suknelės rš. Bet dabar tos iškabos išeina iš mados Blv.
^ Iš ubagų išẽjęs, ponų nepavijęs Rdm. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs B. Iš piktų išėjęs, o gerų nepavijęs B.
ǁ išsiveržti: Aš vis bijau, kad tik neišei̇̃tų pro kaminą ugnis Srv. Iš akmens išėjo ugnis LTI48(Bs).
ǁ prk. ištrūkti: Išeitumėte iš tų vargų, kuriuose šiandieną esate paskendę Rp. Iš tos bėdos jis išeitų rš. Karalius tris kartus nuog mirties išejo (išsigelbėjo) S.Dauk. Jau numanoma, kad iš tos ligos neišeis (neišgis) OsG175.
ǁ būti nusikreipusiam (į kur): Vienintelis langelis palubėje išėjo į virtuvę rš.
4. intr. pasirodyti: Kad nors porą valandų saulė išeitų Ėr. Arklys taip nuvargo, net putos išė̃jo Vb. Šviežiai išejęs iš žemės akmenukas Dglš. [Oda] pilna skylių, per kurias išeina prakaitas Blv. Pasturgalėje tų bičių yra nuodų pūslelė, pro kurią gylis išeit S.Dauk.
| Laukiu, kol galas išei̇̃s, tada nustosma vyt Slm.
| Juodvarniai išẽjo į laukus, jau šalčio nebebūs Mžk.
| prk.: Žinojau, bet neišei̇̃na ant minties (neatsimenu) Pls.
ǁ prk. iškopti (į kur), iškilti: Išėjo į didelius vyresniuosius Tat.
ǁ kilti, prasidėti, atsirasti: Dabar išė̃jo mada taip nešioti Pn. Nuog to laiko išẽjo paprotys čiaudant sakyti „ant sveikatos“ BM238. Išėjo kalba apie šokius rš. Buvo išė̃jus tokia kalba Kp. Tep man išė̃jo iš kalbos, tai ir paklausiau Alk. Iš mažos kibirkštėlės išeina didis gaisras rš. Sarmatos išeinamoji reikšmė buvusi yra „raũdonojimas“ ir „raudonumas“ K.Būg. Ir žiedas ižg šaknies jo išeis DP625. Ašaros …, išėjusios ižg graudžios širdies, gal numazgoti visas nuodžias DP481. Dvasė saldyji iš Tėvo ir Sūnaus išenti Mž317.
| Kaip tat neišei̇̃ta vaikai iš tėvų (panašūs į tėvus)! Grg.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Jis iš Gudžiūnų išei̇̃na Pc. Anas išei̇̃na iš miesto, tik čia gyvena Ds. Anas išei̇̃na nuo Tverečiaus Dkšt.
ǁ išsiperėti, išriedėti: Gal da išei̇̃s keli viščiukai Ėr. Už nedėlios ir žąsiukai iš pautų išei̇̃s Lz. Iš tokio [motynos] kiaušelio po kelių dienų išeit maža kirmėlė it kaip kandis S.Dauk.
ǁ išdygti: Tiems ančiukams da ne visos plunksnos išė̃jusios Jrb.
ǁ išsiskirti: Man iš penkių literių smetonos išei̇̃na kilogramas sviesto Krd.
5. intr. mesti kokį darbą, tarnybą: Mūsų išė̃jo mergaitė, dabar kitõs sunku gaut Jnšk. Buvau pasisamdęs piemenį, bet išėjo Vb. Grapas neišmetė mūso tėvalių – tėvaliai su geru išejo Plng. Per suktybę jis išėjo iš kariuomenės Kp. Tasai teslūžija tau šešis metus, sekmą metą teišeit tikrai valnas BB2Moz21,2.
6. tr. daugelį pereiti, visur, daug išvaikščioti: Visą sodžių išejaũ, niekur akėčių̃ negavau Lp. Visas bobas išejaũ (perėjau per visas prekininkes turguje) Ėr. Daugiau jiedu ėję ėję, vėl išėję kitas tris karalystes Sln.
7. refl. įsismaginti eiti: Kai išsieinù, tai neskauda kojos Pc.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Ta mašina, kai išsiei̇̃na, nėra taip sunku sukt Kair.
8. intr. galėti praeiti: Neišei̇̃namas kelias Gs. Ar bėra ten takas išei̇̃tamas? Gršl. Čionai išeime lengvai MP382. Smagenys džiūvo neišeitiname labirinte visokių terminų rš.
^ Su klasta niekur neišeisi B. Eik siaurai – visur išeisi, eik plačiai – visur užkliūsi Sml. Eisi siaurai, išeisi kiaurai Šd.
ǁ galėti rasti kelią: Žinodamas visada išeini̇̀ ant medžių: nuo žiemių medis arkliadantis KzR.
9. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Kaipmat vasara išė̃jo Ėr. Man su vaikais visas laikas išeina J.Bil. Pusėtinai laiko išėjo, iki sugrįžo J.Jabl. Jau išėjo keli metai, ir užmiršo jis tą razbainyką LB230. Neišẽjo nė metų, kaip ans viską išleido BM404. Juokais žiema išejo, be kokio speigo Šts. Dveji treji meteliai, kaip drobeles verpiu; išei̇̃s ir ketvirti, pakol aš išausiu JV982. Kol užsakai išė̃jo, kelius alus jaunasai darė Jnšk.
10. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Dvidešimts antrų metų išei̇̃na Ėr. Jų duktė išė̃jo ten į marčias Vrb. Sesuo jau išẽjo, dabar pasiliko abu broliai Up. Kaip išẽjo už to latro, šunį apsikabinusi kaukė Užv. Ne už marių išei̇̃si, kai norėsi – ateisi Sdk. Vyresnysis sūnus išẽjo į žentus Užv.
11. tr. atlikti (darbą, pareigas): Ko sėdi, ar ruošą jau išejái? Akm. Išejai̇̃ pakãsą (pradalgę) vieną, atsilsėjai ir vėl eik Lz. Visas savo dienas išei̇̃ti J. [Veronika] visus kadrilius, visas polkas išeiti mokėjo A.Vien.
ǁ išmokti: Mokslo programą išeidavau pagal direkcijos reikalavimus rš. Aš jau visą lementorių išėjau Kp. Lietuvių kalbos kursas išeinamas vidurinėse mokyklose J.Jabl. Argi jūs išeisit vienais metais visą šitą vadovėlį? J.Jabl. Tomis keliomis dienomis jie gražiausiai išėjo savo mokslo abėcėlę rš.
ǁ baigti (mokyklą, klasę ir pan.): Patys jie nė vienos klasės nebuvo išėję A.Vien. Yra išėję gerą mokyklą rš. Duktė jai išėjo visas mokyklas RdN. Išẽjęs klesas Lp.
ǁ intr. imti verstis: Jau gal viena išẽj[o] už gaspadines! Lp. Kanteris išėjo į kunigus N.
12. intr. pradėti (laukų) darbus: Jų kalnesni laukai, jie gali anksčiau išei̇̃ti pavasarį Sml. Vėlai šiemet svietas sėt išejo Ds. Jis toks apsileidęs, vis paskutinis laukan išei̇̃na Slm.
13. intr. tęstis, trauktis: Gražiai išei̇̃na laukas Srv. Pievos paupiais išei̇̃ta Als. Mūsų žemė išei̇̃ta miškais, aramos nedaug Šts. Takelis išėjo ant balos A1884,21.
14. intr. praeiti, pralįsti: Kulka išė̃jo kiaurai BŽ81.
15. intr. R127 pasklisti: Sakyk, nebijok, iš mūsų jau neišei̇̃s Sdk. Pas mus buvo išė̃jus kalba Str. Ir išėjo tas garsas po visą aną žemę BPII507. Žodžiu, kursai išeiti iš nasrų Dievo MP107. Koksai kalbesys iš jo burnos išeit BBJob37,2.
ǁ išsiskirstyti: Mūsų kaimas išėjęs viensėdžiais rš. Viskas išė̃jo į šalis, į dalis Jrb.
16. intr. pabaigti varomąją jėgą (apie mechanizmus): Užsukit laikrodį – išė̃jo Skr. Galgi baigė laikrodis išeit, reiks užsukt Ėr. Kolgi stovi, gal išėjęs (apie laikrodį) Sdk.
17. intr. atsieiti, kaštuoti: Naminiai drabužiai brangiau išei̇̃na, kaip pirktiniai DŽ. Piga išei̇̃na toks alus dirbti Ds. Padieniuo darbininkus samdyti išei̇̃na brangiau Pln.
ǁ impers. apsimokėti: Neišeina pirkt, kai toks brangumas Skdt. Už tiek pinigų man neišei̇̃na daryt tas darbas Lš. Dabar su daug lauko ir nelabai išei̇̃na Gs.
18. intr. būti išparduotam: Turėjau paršų, tuoj visi išė̃jo Rm. Visi kiaušiniai išė̃jo Jnš.
19. intr. pakilti ar nukristi (apie kainą, šaltį): Vieni kviečiai nebuvo rublio 20 kapeikų išėję Pt. Kiaušinis neišei̇̃na iš dviejų kapeikų Pn. Šalčiai iš 25° neišeina rš.
20. intr. susivartoti, susieikvoti: Pietum išė̃jo svaras lašinių Jnš. Jiem medus bematant išei̇̃na Rm. Tuoj išei̇̃s mėsa – visiem reikia duot Ėr. Greit išei̇̃s ta drobė Ėr. Iš daržinės visas šienas išėjo Nj. Priimdyt vitaminus reikia, al jau išejo Šč.
| prk.: Sveikata taip ir išė̃jo Pn.
ǁ būti išleistam (apie pinigus): Man visi pinigai išė̃jo mašinai pirkt Brž. Ir jum išei̇̃na pragyvent, o mes vis pinigų prašom Jnšk. Daugel reikia, daugel išeina tavo jauniems sveteliams JV1017.
21. intr. būti leidžiamam, išleistam: Mūsų laikraštis išeina ir išeis kaip išėjęs A1884,290. Knygų išeidavo maža rš. Laikraštis išeina kas savaitę ketvirtadieniais rš. Anuo metu išėjo įsakymas nuog ciesoriaus Augusto Ev.
22. tr. Jnš išleisti (kortą).
23. intr. likti nepralošusiam (lošiant kortomis): Šį kartą atrodė, kad tikrai sėdės, bet išei̇̃na Jnš. Nė vienas neišlošėva, lygiai išė̃jova Skr. Iš durniaus kortavova – aš išėjaũ, o jis liko durnius Skr.
ǁ išlošti: Aš turu išeitamą kartą, galiu eiti už akį Šts.
24. refl. lenktyniauti: Kareiviai ejo išsiei̇̃ti KlvrŽ.
25. intr. išaugti: Avižos kad jau išė̃jusios (didelės)! Skr. Ąžuolaitis į šakas išė̃jo, visai be liemenio Alk. Gručkai į lapus tik išė̃ję, o gumbai maži Alk. Bulvės į virkščiàs išė̃ję Gs. Jei beržas į ruoplį nėr išejęs, dera tošėms lupti Šts. Kad neišei̇̃tų cibulės į žyduoles, sėk, kad mėnuo neregamas Šts. Tas meičkutis būt į didelius lašinius n'išė̃jęs (iš jo nebūtų gerų lašinių) Gs. Višta išejo į taukus, švait ir papjoviau Ggr. Per pavasarį kiaules beganant, burna išejo į pleikatas M.Valanč. Veršukas į pilvus išẽjo, per daug duoda gerti Užv. Mano rankos gražiai išė̃ję Vlkv. Bronė išẽjo į rietus, toki stypla KlvrŽ.
26. intr. tapti, pavirsti (kuo): Lytus sykiais migla išei̇̃ta Grg. Lytaus nebūs, išei̇̃s į miglas Šts. Neprižiūrimos žemuogės išei̇̃s į laukines Alk. Nekokie šiemet miežiai, į avižas išėję Srv. Pienas išeina į parūgas šiltai laikomas Varn. Duok juodos duonos, ta balta į trupinius išė̃jus Skr. Piktdagiais visa lanka išė̃jus Skr. Bitis reik pasmilkyti, kad neišeitų į perus KlvrŽ. Visi kiaušiniai kažkodėl paperais išėjo Grž. Liežuvis skiautėms išeis bemaluojant Šts. Kaip jūs manęs neišgersit (sako apynėlis), putele išeisiu! Plv. Ta jo išgąstis į kaltūnus išė̃jo (nusigandęs sirgo ir įgavęs kaltūnus pagijo) Vlkv. Jų maži vaikeliai į niekus išėjo Tat. Žmogus kartais į niekus išeina LTR(Grž). Anų visas gyvenimas ant nėko išẽjo Vvr. Jam viskas visur išeina į gerą rš. Neteisingai įsigytas turtas neišei̇̃s į gerą Jnš. Tokia kelionė išeitų geran jo sveikatai rš. Žmogui visadai ant gera išeit BPII79.
| prk.: Gyvulys apšyla, išeina į putas rš. Nebaidyk vaikų, bet išeis į ligas Varn. Pilvu vienu išei̇̃ta Kal.
^ Nėra blogo, kuris neišeitų in gerą Ds.
ǁ likti: Iš žiemos išėjo prastos karvės, negreit atsigaus Ėr.
27. intr. pasidaryti: Kažin ar kas iš to vaiko išei̇̃s Vb. Kas iš tavęs išei̇̃s, kad tu toks pardykęs Skr. Kas galėjo pasakyti, kad toks išei̇̃si Slnt. Iš gerai mokinamų vaikelių išeina šaunūs žmonės rš. Gerai, piktai išeit N. Bet kas jiems iš to išėjo – šlapią šieną vilkt reikėjo rš. Jis norėjo viską pasakyti, bet susiturėjo matydamas, kad iš to nieko neišeis J.Balč. Supykęs ėmė ją lupt, ir tai nieko doro neišėjo BsPII314. Vienok išėjo atžagariai Blv. Iš tavo darbo neišei̇̃na nei velnias, nei gegutė Mrj. Kartais vieno rašytojo kalba išeina per daug marga J.Jabl. Kalba išėjo nemaloni rš. Tik mano aprašymas išeis ilgas rš. Išei̇̃na dvi dienos šventos Skdv. Po poros savaičių jau išei̇̃na šienapjūtė Skdv.
ǁ atsitikti: Išei̇̃na atsitikimų visokių J.Jabl. Kaip čia išẽjo, kad nieks neatẽjo Pln.
ǁ baigtis: Ir mums parašykit, kaip ten išei̇̃s su tais popieriais Jnšk. O jei karas kitaip išėjo, ne jos kaltė I.Simon. Kaip ten jiems su teismu išẽjo? Lž. Tat jam sausai neišei̇̃s BŽ456. Jau tu su tuo šautuvu gerai neišei̇̃si (tau gerai nesibaigs) Skr.
ǁ pasirodyti, paaiškėti: Teip išeina, kad nebeatvažiuos Sdk. Jo nuomonė išeidavo visuomet teisingiausia rš. Ar ne mano tiesa išẽjo! Lp. Ką tik žmonės kalbėjo, vis teisybė išė̃jo Jrb. Gal išei̇̃s jo teisybė Ėr. Išeina, kad silpnesniam visur bėdos Blv. Tada išeina, kad ropinė pati susikūlė rš.
ǁ tikti, pritikti: Tai kad man te eit kaip ir neišei̇̃na Sdk. Drąsi tai drąsi, ale kas neišei̇̃na, tai ir neišei̇̃na Sdk. Pamierkavok, ar tau išei̇̃na tep daryt Nmn.
ǁ aplinkybėms leisti: Gyvenk, kap išeina, ne kap nori Mrk. Čia, matai, nieko nepadarysi – kaip kada išei̇̃na Sdk. Man neišei̇̃na turgun vykti Krk. Šiais metais neišei̇̃na linai sėt Ml.
ǁ išsispręsti: Dėdytė ir nežino, kodėl dabar visi uždaviniai išeina S.Čiurl.
28. intr. ištekti, ganėti: Žiūrėkit su medžiu kap tik išei̇̃s Alv. Ar išei̇̃s iš tų miltų duona? Gd. Iš tokio mažo pagalio rankena neišei̇̃s Vrb. Dar peilį mislijo nukalti, ir tas neišẽjo BM191. Iš to galo [audinio] da gal man kelnės išei̇̃s Jnšk. Nė gaidžiui kelnės neišei̇̃na Dkš.
ǁ išsiversti: Su pašarais mes šią žiemą vos ne vos išejom Lš. Su duona kasmet lengvai išeidavo Ašb. Išdalykit savo valgius, kad per visą metą su tais išeitumbit prš.
ǁ susitvarkyti (gaunant naudos), pelnyti: Jis labai gerai išė̃jo su cukriniais runkeliais Srv. Jis išei̇̃s su medžiais, velnias jo neims Alv.
29. impers. tekti, reikėti: Iš viso išei̇̃na man dešims rublių mokėti Jnšk.
30. intr. peraugti (kurį amžių): Kai pradėjau iš piemenio išei̇̃t, užgynė tam miške ganyt Pc. Jau išėjęs iš piemenio metų Ėr. Gražios egliokės – iš gegnių išė̃jusios (storesnės už gegnes) Pg.
| Jau išejęs iš metų (po kariuomenės) Ml. Išėjęs iš metų nebepriimamas gimnazijon rš.
ǁ išnykti augant, išaugti: Tavo plaukai išei̇̃s iš baltų ir bus juodi Skr.
31. intr. remtis (kuo) (darant išvadą): Išeidamas iš priesagos senoviškumo, negalėjo pripažinti skolinimo nuo slavų K.Būg.
32. intr. R405 pasisekti, pavykti: Tai išėjo viskas – kaip iš pypkio Skr. Jis geras siuvėjas, jam rūbai vis gerai išei̇̃na Šd. Jiem gerai išejo Pln. Dar nėsu dirbęs, tai neišei̇̃na Kdl. Kad visi giedotų, tai ir išeitų Sdk.
| Pažiūrėk, kap mes gražiai išė̃ję (fotografijoje) Brš.
33. tr., intr. išnešioti, pradėvėti: Dvi vasaras išėjaũ pančekas Jrb. Su tuo skriblium išė̃jo penkias vasaras Alk. Su šituo paltu šįmet išeisiu, kitai žiemai jau naują taisysiuosi Gs.
34. intr. netekti, prarasti: Jau mes visai išėjom iš arklių Vdžg. Jau baigiam išei̇̃t iš kiaulių – kasmet paršai išstimpa Alk. Per karą išė̃jom iš vištų Vlkv. Išė̃jo iš gyvulių Kp. Turiu ir pats [paršelių], tiesa, bet išėjau iš geros veislės I.Simon. Išėjom iš sėklos – pirma rugiai augdavo kap mūras, o dar pusiau su piktžolėm Sn. Taip išė̃jom iš pinigų, kad nei degtukam nėr iš ko Srv. Esu gatavai iš piningo išejęs Vvr. Kartais iš tos kapeikos taip išeini! Kž. Iš marškinių išėjaũ Ss. Jau aš visai iš kelinių išėjaũ Gs. Mes jau baigiam išei̇̃ti iš drabužių – nė išsiausti nesuspėjam Šl. Taip išėjome iš vadelių, kad nebėra nei kuo įvadelėt Lnkv. Išėjau iš puodų, kai Petras iš kailinių B.
| Mano pavardė Janušis, aš nenoriu išei̇̃t iš tos pavardės Ps.
| Sena karvė išeina iš pieno Lp.
| prk.: Iš kantrybės išei̇̃ti NdŽ.
35. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man brolėnas išei̇̃na Kp. Jurgis iš giminės išei̇̃na (yra giminė) Pl.
◊ áitais išei̇̃ti niekais virsti: Jie išė̃jo áitais Lnkv. Jų visi vaikai áitais išė̃jo (išsiblaškė po pasaulį, žuvo) Slm.
ant vė́jo išei̇̃ti Ar euf. nusišlapinti.
dai̇̃niais išei̇̃ti lengvai prarasti: Dainiais ėjo, dai̇̃niais ir išė̃jo J.Jabl.
į áikštę išei̇̃ti paaiškėti, išryškėti: Aikštėn išėjo visos pavasario grožybės J.Jabl. Tiesa greit išei̇̃s aikštė̃n NdŽ. Tik audrotie išeina aikštėn jūreivio menas J.Jabl.
į blizgès išei̇̃ti niekais virsti: Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susirega su kokia lederga Šts.
į kalbàs išei̇̃ti išsikalbėti: Žodis po žodžio į kalbas išėjo LzP.
į lankàs (pū́dymus) išei̇̃ti imti niekus plepėti: Išẽjo į lankas Plt. Šnekėjo šnekėjo ir savo kalba visai išė̃jo į pū́dymus Jnš.
į páinius išei̇̃ti Sg ištvirkti, pasileisti.
į šviesýbę (į vir̃šų) išei̇̃ti paaiškėti: Piktas darbas, ar anksčiaus ar vėliaus, visados išeina į viršų V.Kudir. Tamsybių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn DP244.
į žmónes išei̇̃ti susidaryti gerą padėtį visuomenėje: Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo Mair.
iš bū̃do išei̇̃ti pasikeisti, pasidaryti nebepanašiam: Nebepažintum jau jo – visiškai iš to būdo išėjęs Vj. Ana visai išẽjus iš bū̃do Kzt.
iš burnõs neišei̇̃ti Skdt nuolat sakyti, kartoti. ×
iš dỹvų neišei̇̃ti neatsistebėti: Da ir dabar iš dỹvų neišeinù Ign. Aš iš dỹvų neišeitù Šts. Negalėjau iš dyvų išeiti aš tokiais tvirtais dantimis rš.
iš galvõs išei̇̃ti
1. pakvaišti: Ar iš galvõs išė̃jot – tep stūgaut! Gs. Iš didelio mokslo išė̃jo iš galvõs Ldk. Ji kaip iš galvos išėjusi šaukdama išbėgo Ns1857,1. Jam nė nerūpi, kad ir iš galvos aš visai išeičiau V.Kudir.
2. pasimiršti: Man neišei̇̃na iš galvõs, kad tep pasibaigęs Kt. Man visai išė̃jo iš galvõs tavo prašymas Ldk. Pasakos išẽjo iš galvõs Šts.

iš ×gluzdų̃ (káilio) išei̇̃ti pakvaišti: Iš bėdų žmonės iš gluzdų išeina Arm. Kur tu duosi taukus šunie, ar iš kailio išejai? KlvrŽ. Ką tu darai, ar iš kailio išejęs ir esi? Skd.
iš kalbõs išei̇̃ti nukalbėti niekus: Išei̇̃ta iš kalbõs par didelį plepalą Šts. Išėjo iš kalbos kaip ubags iš maldos B.
iš kójų išei̇̃ti nebepavaikščioti, nebegalėti vaikščioti: Mažukė mergaitė išẽjo iš kójų – skauda ir skauda Rdm. Viena mergaitė ant tokio namo gali išeiti iš kojų (nusidirbti) Brt.
iš krantų̃ išei̇̃ti ištvinti: Ši upė mėgsta kaitalioti savo vagą, be to, dažnai po didesnių liūčių išeina iš krantų A.Vencl. Išėjo Nemunas iš krantų Lkš.
iš krãšto išei̇̃ti Rs neišsilaikyti normos ribose: Iš didelio rašto išejo iš krašto Mrk.
iš mẽtų išei̇̃ti nusenti: Išėjęs iš metų žmogus, o dirba Brb. Kai žmogus išei̇̃na iš mẽtų, ką tada benumano? Lnkv. Išei̇̃na iš mẽtų, išei̇̃na ir iš leistrų Ds. Kad tėvas būt išejęs iš metų, tai man nebereiktų kariuomenėn Ds. Manęs pri darbo nebvarys – esu išẽjusi iš mẽtų Šts. Iš metų išėjęs arklys – kas jį bepirks! Grž. ×
iš mislių̃ (misliẽs) išei̇̃ti pasimiršti: Man niekaip neišei̇̃na iš mislių tas bernas Ds. Šis (turkas) tikt negalėjo iš mislies išeiti Ns1832,7.
iš narių̃ išei̇̃ti nebesuvaldyti savęs, subirti: Tekinis išejo iš narių Šts.
iš namų̃ (parõs) išei̇̃ti pakvaišti: Jis tokis iš namų̃ išẽjęs Rdm. Kiba tu iš paros išejai! Rod.
iš prõto išei̇̃ti
1. B pamišti, pakvaišti: Justinas kalėjime išėjo iš proto ir netrukus mirė J.Avyž. Ar iš prõto išėjai̇̃? Grž. Tie šauk … lyg iš proto išėję Kel1865,57.
2. pasimiršti: Man visai išejo iš proto, kad šiandie šventadienis Lš.

iš rañkos išei̇̃ti imti nebesisekti: Paršai iš rañkos išė̃jo, nesiseka Jnš.
iš siūlių̃ išei̇̃ti iširti: Visi marškiniai išejo iš siūlių – taip sustorėjau Šts.
iš siū́lų išei̇̃ti praskisti: Čia nesuplyšę, tik iš siū́lų išė̃ję Kt.
iš tõ (šiõ) ×svi̇́eto (pasáulio) išei̇̃ti mirti: Daug žmonių negeru smerčiu iš to svieto išein brš. Išeimi iš šio svieto R94. Didžiausia pusė žmonių pirm šešių dešimtų išeit iž to pasaulio DP580.
iš tur̃gaus išei̇̃ti nebetikti parduoti: Dešimties dvylekos metų arklys jau, gali sakyti, išejęs iš turgaus Vkš.
iš var̃go išei̇̃ti paaugus nekelti rūpesčių: Jau veršiukas iš vargo išejęs, užgirdytas Ll.
iš véido (veidų̃) išei̇̃ti sulysti, išblykšti: Kas tau, ar sergi, kad taip iš veido išėjai? Upt. Tai išsigando – iš veido išėjo Skr. Visai išėjęs iš veido, nebegalima nei pažint Kp. Mergaitė iš veidų̃ išei̇̃na Krk.
iš vėžė̃s išei̇̃ti neišsilaikyti normos ribose: Kalbėdamas iš vėžės išei̇̃ti KII226.
laũk išei̇̃ti euf. tuštintis: Jų vaikas lauk neišeina, kieti viduriai Grš.
Luõkės keliai̇̃s išei̇̃ti netekti gero vardo: Taip darydamas išeisi Luokės keliais S.Dauk.
padaũkais (padalkais Žem) išei̇̃ti Upt niekais išvirsti.
padrikõm išei̇̃ti Jnšk iškrikti.
pagáirėmis (paperai̇̃s) išei̇̃ti Varn niekais išvirsti: Kaip nežino, ką daro, tai paperai̇̃s ir išei̇̃na Grž. Kaimynas paperai̇̃s išė̃jo Grž.
pakálkomis išei̇̃ti
1. J prasitrainioti.
2. Rt niekais išvirsti.

pamojai̇̃s išei̇̃ti Užv niekais išvirsti.
per pakáušį išei̇̃ti
1. suteikti daug nemalonumų: Man tas mokslas par pakáušį išė̃jo Skr.
2. Lkč užsimiršti. ×

plė̃kų šinkúoti išei̇̃ti Šll niekais virsti.
po kélmo išei̇̃ti suskursti: Buvo išejęs dvaras po kelmo, ponas nė paėstis nebturėjo ko Lkž. ×
po ùbago išei̇̃ti blogai pasidaryti: Karštas pečius, imk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbago Dr.
si̇́enomis išei̇̃ti prašėlti (kurį laiką): Kad sopėjo dantį – visą naktį si̇́enom išėjaũ Slm.
su savù (savim̃) išei̇̃ti neturėti nei pelno, nei nuostolio: Aš vos vos tik su savù išejaũ Up. Vos išejau su savim su tais sūriais Šts. Jei negalėsu su savim išeiti, parduosu gyvenimą Šts.
šuni̇̀ms šė́ko pjáuti (šunų̃ lódyti) išei̇̃ti niekais virsti: Mokėsi mokėsi, ir išė̃jo šunim šė́ko pjáut Grž. Išė[jo] šunų lodyt Kt. ×
ubagai̇̃s išei̇̃ti suskursti: Kad tu priimsi kontraktą, atmink, kad beveizint ubagais išeisi Žem.
[keturiai̇̃s] vė́jais išei̇̃ti Rm be naudos išnykti: Genio turtai išei̇̃s vė́jais Pc.
võliais išei̇̃ti niekais virsti: Võliais išė̃jo sūnus, t. y. pasileido gerti J. Võliais išė̃jo merga, t. y. į niekus pavirto ir į apžadus išė̃jo J.
žadai̇̃s išei̇̃ti neįvykdyti pažadų: Žada žada, žadais ir išeis Sln.
paišei̇̃ti intr. daugeliui išeiti (ištekėti): Likom penkios seseres, kolei už jaunikio paišẽjom, buvom namiep Lz.
nuei̇̃ti
1. intr. H nužingsniuoti (žemyn ar tolyn): Vienas nuėjo žemyn, kitas paliko ant kalno Škn. Ir kad nuėjo nuog kalno, prisakė jiems, kad to niekam nesakytų, ką regėjo Ch1Mr9,9. O nuentiemus nuog kalno insakė jiemus Jėzus DP592.
ǁ nužingsniuoti šalin, pasitraukti: Nebegalėjo nuo tos vietos nuei̇̃ti NdŽ. Tas senuks nuėjo sau BsPIV15. Anà, vãrine velkinà, nuẽjo varydama žąsis J. Jumus privalu yra ir naudinga, idant nueičio DP216.
^ Vienus aplanko nueidamas, kitus pareidamas Sim. Kad tu vandenais nueitai! (keik.) Pls. Kad tu stulpais nuei̇̃tum! Plv.
ǁ nužingsniuoti (pas ką ar į kur): Nueimi kur SD208. Nuejaũ in jį Eiš. Į veseliją kaip nuei̇̃na, tai rėkia, dainuoja Nm. Žmogus su tais šunimis dabar nueina pas karalių ir sako BsPI6. A tavo vaikas nãjo į miestą? Rs. Nuėjęs į pirtį randa jį dar tebekūrenantį BsPII162. Ar nežinai, ar senelis buvęs nuė̃jęs, kaip buvęs žadėjęs? Grž. Būdavo, verksiu nuėjus kamaron ir mislysiu sau Sz. Karusia į Liñgę nuẽjus Ds. Nueisiu žalian sodelin Lz. Nuei̇̃kai į mišką Plng. Ale jūs nieko nežinot apie tą miestą, kur aš nueimi Kel1881,56. Mano sūnus numieis su jumis BB1Moz42,38. Nuėjo tėvelis miežių lankyt JD500. Nuejo linų klot Zt.
^ Nuẽjo ir sutirpo kai sakų kumelė (pragaišo) Kp. Nuẽjo ragaišio ir pati pragaišo Alv. Kur nueisiu – čia nameliai, kur numirsiu – čia kapeliai NžR. Su melu netoli nueisi̇̀ Trgn.
| refl. intr. (tr.): Aš nusiėjaũ pasižiūrėti JV1004. Ko nenusiėjo, kol buvo sveika? Žem. Aš, nusiėjus pas jos kapelį, krikštužį glosčiau ir graudžiai verkiau KlvD267. Aš nusieisiu į Tilžės miestą KlvD96. Tai aš nusieisiu į žalią girelę, ten aš pasiversiu raiba gegužele StnD13. Nusieik, dukrele, ant aukšto kalnelio JV509. Tu nusieiki į pušynelį – į pušynelį, į pamarelį StnD22. Nusiei̇̃ki, bernužėli, su ja pakalbėsi JV1041. Nusieika ant girelę NS349. Aš nusieičiau į Klaipėdužę KlvD294. Nusieičiau žalią girią, pasilaužčiau rykštę JV998.
ǁ nužingsniuoti (tam tikrą atstumą): Kaip tu nueisi tokį kelią pėsčias! J.Jabl. Ar valiosi tokį galą šlubas nueiti? J.Jabl. Nė pusės kelaičio nenuėjau ir sutikau brolutėlį priešais atjojantį (d.) Žg.
2. tr. nudirbti ropojant: Visa muno žemė yr nueità kẽliais, o reiks kokiam plikšuo dovenoti Šts.
3. intr. nuvykti, nukeliauti: Nežinote, iš kur ateimi ir kur nueimi BtJn8,15. Šiteipo ėmė tarnas dešimtį velbludų … ir nuėjo BB1Moz24,10.
| prk.: Palyginęs mūsų dabarties laikraščių kalbą su „Aušros“ kalba, matai, kad netoli mūsų tenueita rš.
ǁ prk. išsiplėtoti: Liga buvo per daug toli nuėjusi rš.
4. intr. smarkiai nulėkti, nubėgti: Nuejo vėsulas Kal. Ale ot lietus nuėj[o]! Str. Zuikis ėjo ir nuėjo per girią BsMtII42. Kap ištrūko iš jo rankų, tai nuej[o] kap dūmas Arm.
5. intr. nuslinkti: Man šaltis per nugarą nuėjo rš. Kūnu nuėjo silpnumas, akyse patamsėjo P.Cvir. Kaip saulė nuei̇̃s (bus pavakarys), sėsiu bulves Plng. Praeitis nuėjo į istorijos amžinybę rš.
ǁ nuvažiuoti, nuplaukti (susisiekimo priemonei): Per dieną garvežys nuėjo visą kelią rš.
| Neišvirtom, tik rogės paskliùndom nuė̃jo (nuslydo) Rdm. Nueiti nuo bėgių rš.
ǁ nuvykti (tam tikrą atstumą): O aš nuėjau šimtą mylelių laively sėdėdamas JV845. Laivu nuẽjom ežerą (persikėlėme) Dglš.
| prk.: Jis turi gerą galvą, o su tokia galva toli nuei̇̃s (daug pasieks) Jnš.
6. intr. pranykti, dingti: Kai niekoji, tai nuo kviečių nuei̇̃na visos ašakytės Sl. Pavasarį anksti sniegas nuėjo (nutirpo) rš. Tvanų nebūs, sniegas nuei̇̃s putoms Šts. Reik daboti, kad apyniai būtų nuimamys, rasai nuejus S.Dauk.
| Pas mus žemė kap rėtis – palijo, ir viskas nuẽjo (susigėrė) Vrn.
| Patinsta tuosyk, ir vėl nuei̇̃na Arm.
| Kur nor trobelė nuẽj[o] (sudegė) Lp.
| Kad sudaviau gerai per vakarėlį, tuoj puspadžiai nuė̃jo Jnšk.
| prk.: Nueis pyktis, ir vėl šnekės Ds.
^ Jau ir jo nuej[o] kepti karveliai! Lp.
ǁ pasitraukti: Ratelis jau nuej[o] iš mados (nebe madoje) Čb.
ǁ nukristi augant, nusinerti: Rodos, nedaug susimušiau pirštą, bet nagas pajuodo ir nuė̃jo Gs. Senoji oda man pavasarį nuėjo rš. Visa skūra nuẽjo nu rankos KlvrŽ.
ǁ nublukti: Žalis ar nenai̇̃s greit? Sml.
ǁ nugrimzti: Akmuo su burbulais nueina į kubilo dugną rš.
ǁ prk. nustoti vertės: Jau mano gyvenime rubliai, markės ir litai nuẽjo Ut.
ǁ prk. žūti: Per karą nuė̃jo viskas Brž. Per jo rankas nuej[o] mano vaikas Lš.
7. intr. patekti: Da mano nė vienas bekonas blogon rūšin nenuejo Ds. Žmonės buvo nuė̃ję į puikę (išpuikę) Gs. Tavo galvelė po kardeliu nuėjo JD1241.
8. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Visa vasara ir nuej[o] an vieno budinko Alv. Pusė valandos dar nuei̇̃s Vlk. Jei nuei̇̃t kelios dienos, nebepagydysi [rožės] Šts.
| Gyliava kaip nuejo, išginiau karves Šts. Kai karas nuė̃jo, tai vienos grįžom atgal Šr.
ǁ sukakti: Šeši metai nuė̃jo an mojaus mėnesio Ad. Nuo lapkričio jau treti metai nuẽjo, kap serga Ck.
9. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Až katro norėjau, až to ir nuejaũ Dglš. Už jaunikio nuejo Lz. Buvo gerai nuẽjusi į gerą vietą Šts. Užkuriõm buvo nuė̃jęs Ėr.
10. intr. įstoti: Nue[jo] klėštoriun OZ25.
11. intr. atlikti (darbus): Vakar kūlė, tai taip ir nuėjo viena diena Mlt.
12. tr. išmokti: Kiek lementoriaus nuė̃jot? Rm.
13. intr. nusitęsti, nusitraukti: Tos balos nuei̇̃na net in kitą parapiją Rdm. Mūsų laukas nuei̇̃na lig girelei Slm. Obuoliai visai žemai nuėjo VoL310.
14. intr. pasklisti: Tai nuėjo ir balselis toli JD474. Paskalas nuėjo apie jį per visus žmones rš.
ǁ paplisti: Kultūra nuẽjo, radijas kožnoj pirkioj Str.
15. intr. susivartoti, susieikvoti: Šiaudų jau pusė stirtos nuė̃jo, o da kur pavasaris! Ėr. Žiūrėk, pusė bakano duonos nuė̃jo Tj.
16. intr. išaugti: Kap tik pamėžiau, tai tep ir nuẽjo tie mano medeliai Dg. Kap galėj[o] lietulis nulyt, tai javas akysa nuej[o] Rod.
ǁ užderėti: Kopūstai nuei̇̃ta metais – kitą metą nė sėklos negaunu, kad neuždera Šts.
17. intr. prinokti, pribręsti: Riešutai kartu su žirniais nuei̇̃na Kair. Vasarojus jau nuė̃jo, reiks pjauti Šd. Ir mano avižos, mačiau, taip nuė̃ję, kad tik pjauk Bsg. Jau ir kviečiai bus nuė̃ję Lnkv. Pernai apie tą laiką rugiai buvo jau nuė̃ję, o šiemet dar minkšti Pkr. Prieš saulę arbūzai jau nuẽjo, tokie geltoni Ut.
18. intr. būti nubertam, apsitraukti (kuo): Visas kūnas raupais nuẽjo Nč. Kojos buvo nuėjusios pūslėm Ėr. Visa burna spaugais nuẽjus Mlt. Visas kūnas šašais nuẽjo Krž.
19. intr. tapti, pavirsti (kuo): Mano marškiniai buvo nuėję dreiskanomis (sudriskę) rš. Dažnai pasakomis nuei̇̃na kitų teisybė KrvP(Ds). Paperais visi kiaušiniai nuẽjo Ds.
| Dėl šito ubaguos nenueisi LTR(Ds).
| O aš kap nueisiù jaunyn (pajaunėsiu) Lp. Nieks daugiaus nespaudž manę, ak širdis lengvyn nuėjo PG.
| Bet ir čia visos pastangos niekais nuėjo K.Bor. Jei niekų žiūrėsi, tai niekais ir nuei̇̃si Pl. Daug ant nieko nuė̃jo žmonėm grūdų Kp. Visi tavo nuopelnai ant niekų nueis Tat. Kolek klaũsė motinėlės, kaip rožė žydėjo, o kai paklausė bernužėlio, už nieką nuė̃jo Srv. Visa nuẽjo ažniek BM46.
20. intr. pasidaryti, įvykti: Gyveni žmogus, ale nežinai, kaip da nuei̇̃s, kas bus Vj.
| Sidoklis, – patraukiau per dalgę, – pusiau ir nuė̃jo (perlūžo) Pc. Dyselys šmakšt ir nuė̃jo pusiau Kt.
ǁ pasitaikyti: Visaip gyvenime nuei̇̃na Dgl.
| refl.: Man dar nenusẽj[o] sa[vo] buity išsivysti vilkas Rod.
ǁ baigtis: Jei tik nuei̇̃s gerai, tai ir gerai Trgn. Kaip nueis su kiaulėm, nežinia, kai vis nestaiso Sdk. Ale vis laimingai nuė̃jo Šr. Jums taip nenueis – sunkiausiai baus Gmž. Tos mergelės auka nenuė̃jo veltui NdŽ.
| refl.: Tai nenusieis tau veltuo, užmokėsi J.
21. refl. pasisekti, pavykti: Jiem te nusiėjo Str. Mum labai gerai nusė̃jo Pn. Nusẽjo kaip šuniui botagu Trgn. Labai pigiai nupirkt nusẽjo Mlt. Šį kartą man alus padaryti nenusiė̃jo Brt. Tai man šiandie nusẽjo – nuo pusės kelio pavėžėjo Švd. Tai man važiuojant nenusẽjo – visi ratai pabyrėjo Švnč. Nusẽj[o] kap miške supuvusį grybą rast Ml.
22. intr. pasekti: Vaikas po tėvais nuẽj[o] Rod. Ana tokia bielieva (blondinė) po bočiu nuej[o] Zt.
23. refl. nuvargti, nusikamuoti: Nusiei̇̃na vaikas per diena prie galvijų Ėr. Nusiẽjom, kol išsikūlėm Šts.
24. tr. padaryti sau palankų: Vienas nuẽj[o] vuitą, kitas – mokytoją, ir abu nori in save mokyklos Vlk.
25. tr. nuavėti, nunešioti: Kad jis toks sunkus, tai greitai kulnį nuei̇̃na Skr. Nenueisiu tų batų nė par metus – tokie stipri Šts.
26. intr. nunykti, nustipti: Jam nuė̃jo labai gera karvelė Brž. Mano trys karvės nuẽjo Kal. Stančiuo nuẽjo ir antras paršelis Trk.
27. refl. patikti: Jau ana man kad nusei̇̃na, tai nusei̇̃na Užp. Kaip tamstai martelė nusei̇̃na? Ds. Ar nuseinanti gi jam pana, kur piršlėm buvo? Ds. Man švieži kopūstai nenusei̇̃na Ds.
28. intr. netekti, prarasti: Nemokėjo žmogus laikytis, tai ir nuẽjo nuo žemės (nugyveno, nulaisino žemę) Sn.
◊ ant drãlo nuei̇̃ti Lzd niekais virsti. ×
ant skūrõs nuei̇̃ti nudvėsti: Jei būčiau bėrio negydęs, būt an skūros nuejęs Alv.
ant šuñs [uodegõs, karnõs Ut] nuei̇̃ti niekais virsti: Tas jo mokslas ant šuñs uodegõs nuė̃jo Snt. Ir antra diena ant šunies uodegos nuėjo!.. A.Vien. Tavo darbas nuẽj[o] an šunio! Lp.
į dõrą nuei̇̃ti pasveikti: Kadai duktė pasilpnėjus suvalgė džiovintą kirmėlę ir nuejo doron Antr.
į giriàs nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jis bekalbėdamas nuejo į girias Krtv.
į kapùs nuei̇̃ti numirti: Pirm laiko nuė̃jo vyras į kapùs Jnš.
į padùs nuei̇̃ti pajusti ką malonaus: Kap užgėrė, tai net į padùs nuẽjo Smn.
į pū́dymus nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jau nebežino, ką kalba, visai nuė̃jo į pū́dymus Jnš.
į šárkų bažnýčią nuei̇̃ti padvėsti: Jau šitas žąsiokas, man regis, nuei̇̃s šárkų bažnýčion Trgn. ×
nuo dỹvų nenuei̇̃ti neatsistebėti: Aš nė nuo dyvų nenueinu Šts.
nuo kóto nuei̇̃ti nusigyventi: Jo vaikai nuėjo nuo koto Sn.
nuo laukų̃ (laũko) nuei̇̃ti apsidirbti, suvežant derlių: Šiemet žmonės greit nuo laukų̃ nuė̃jo Jnšk. Kap nuei̇̃sim nuog laũko, tada bus geriau Arm.
nuo širdiẽs nuei̇̃ti dingti (rūpesčiui): Visi sopuliai nuejo nuo širdies [išgėrus] Plng.
padárgais nuei̇̃ti Rm sunykti, išnykti.
padaũkais nuei̇̃ti
1. BsPIV49 nudumti tolyn.
2. niekais virsti: Ir gerų tėvų sūnūs nuei̇̃na padaũkais Krtv.

padaũkiais (padáužom Vel) nuei̇̃ti KzR niekais virsti.
pagaugai̇̃s (pagaugiai̇̃s, pagaugomis V.Krėv) nuė̃jo Dg drebulys apėmė išsigandus, pasidarė baisu: Kai tik pamačiau jojant, tai man tep ir nuėjo pagaugiais Mrs.
papauribais (paperu Tvr) nuei̇̃ti Gmž niekais išvirsti.
pėdomi̇̀s nuei̇̃ti pasekti: Valstiečiai nuėjo darbininkų pėdomis rš.
per danti̇̀s nuei̇̃ti sukelti nemalonų jausmą: Net per dantis nuẽjo – koks šaltis Klt.
per padùs nuė̃jo [diegliai̇̃] sakoma apie išsigandusį: Marti išgirdo meitėlio žviegimą, ir jai net diegliai per padus nuėjo (manė, kad vagia) A.Vencl. O man tep nuė̃jo per padùs lyg grąžtu Rmš.
per ši̇̀rdį nuei̇̃ti
1. suskausti, nudiegti: Kaip kandau plutelę, tai net per ši̇̀rdį nuẽjo Ds.
2. sukelti skausmą, nemalonumą: Tie skambalai visada Uršulei nueidavo per širdį K.Bor. Ta žinia, kad sūnus mirė, jam per širdį nuėjo Jnšk.

per tvõrą nuei̇̃ti padvėsti: Mano karvė nuejo per tvorą Pls.
po žẽmėmis nuei̇̃ti numirti: Tai daug jaunų nečėse nuejo po žemėm Ut.
šùnio karnõn nuei̇̃ti Ut neduoti naudos.
šuni̇̀ms šė̃ko pjáuti nuei̇̃ti niekais virsti: Neprižiūrėtas vaikas nuei̇̃s šuni̇̀m šėko pjauti Jnš.
vagà nuei̇̃ti pasisekti: Kai nenuei̇̃na vagà, tai tada blogai Skdt.
vė́jais nuei̇̃ti niekais virsti: Jau trečios piršlybos nueina vėjais I.Simon. Viskas nuẽjo vė́jais Kv.
velnióp (po velniai̇̃s) nuei̇̃ti blogai baigtis: Viskas velniop nuėjo J.Jabl. Kad paimsiu baslį, tai viskas po velniai̇̃s nuei̇̃s (sudaužysiu) Jnšk.
žemỹn nuei̇̃ti nudvėsti: Karvė mūso nuẽjo žemỹn Slnt.
panuei̇̃ti intr. būriu nueiti: Vyrai panuẽjo balosna šienaut Dv.
paei̇̃ti
1. intr. einant palįsti (po kuo): Paeimi po kuo SD259. Paei̇̃na po tiltu Lp. Po stogu paei̇̃ti KBI43.
2. intr. neilgą laiką, neilgą tarpą eiti: Aš dar paėjaũ kelis žingsnius į priekį NdŽ. Keliaujant teko po keletą kilometrų pavažiuoti ir paeiti rš. Aš kad paeinù greičiau, tai iš širdies uždunstu Pn.
| refl.: Kiek pasiėjo tylėdami V.Krėv. Jis pasiej[o] ing kelią Azr.
3. intr. R galėti eiti: Teip pailsau, kad vos paeinù Alv. Kojoms nebepaeinù Šts. Nepaeina, kojas sopa Lp. Dabar mašinos nedyvai, negali keliu par jas paei̇̃t Skr. Radau vieną vištą nepaeinant Ėr. Buvo paeitama sniego viršu (nesmuko) Šts.
^ Turi daug kojų ir paei̇̃t negali (akėčios) Pnd.
| refl.: Ans su manim pasiei̇̃t (gerai eina) Vvr.
4. intr. H pasitraukti, pasišalinti: Tu nu vežimo toli nepaei̇̃k! Up. Kur tas būt paẽjęs? Trg. Kad kitas nu stalo paei̇̃na, rodos, kad paršelis ėdė Vvr. Jis man iš kelio paė̃jo KI502. Vyrai atsisveikino ir paėjo kiekvienas į savo namus prš. Dabar sėdos tėvas dūlių kepti, o sūnus paėjo baidyti BM382. Sako, jog paeidamas anims liepęs sau donę mokėti S.Dauk.
| refl.:
^ Kad tu ant galgių paseitumbei! B.
ǁ pasitraukti iš santuokos: Pati paejo šalin nu vyro Dr.
5. intr. išvykti, iškeliauti: Aš butą sau sudeginau ir nuo to čėso po svietą paėjau rš. Dvasia ateina ir paeina pagal savo tikslą M.Valanč.
ǁ išvažiuoti: Šoko ant paeinančio traukinio bėgių Grž.
6. intr. paslinkti, patraukti: Saulė jau aukštai paė̃jusi Ėr. Vakarop buvo, saulė buvo paẽjusi į medžius (medžių aukštumo) Šts.
| refl.: Siena grinčios pasiė̃jo iš vietos J.
ǁ paplaukti: Pusę dienos laivas beveik iš vietos nepaėjo J.Balč.
7. intr. pasrūti, aptekti: Mūs visos pievos [v]andeniu paeję Trgn. Jaujoj pečius išgriuvo – vanduo iš apačios paė̃jo Ėr. Jau prūdas vandeniu paẽjo, ledas tirpsta Ds.
| Vandeniu paė̃jus duona Kp. Vandeniu paẽjusios bulbės (vandeningos) Rod. Visi avies dūbliai vandeniu paė̃jo Lnkv. Pienas išrūgom paẽjęs Ds. Tavo dešinė akis krauju paẽjusi Ds. Mėsa kraujais paė̃jus Ėr.
| refl.:
^ Po gulinčiu akmeniu vanduo nepasei̇̃t Dv.
ǁ apsitraukti (kuo): Dūmais paė̃jo kaminėlis [lempos] Ėr. Juoda žemelė dūmais paėjo LTR(Lnkv). Ilgai dairėsi į rūku paėjusį sienoje kabantį veidrodį rš. Šilas buvo kvapais it kokiais rūkalais paėjęs J.Paukš. Bluzganom paė̃jęs (bluzganotas) Grž.
8. intr. mesti darbą, tarnybą: Paẽjo tarnaitė Dr. Nuo ūkininko paėjo, sakydamas norįs vėl iškeliauti prš.
9. intr. būti kilusiam (iš kur ar iš ko): Ji paei̇̃na nuo Pašakių Pc. Jis paei̇̃na iš Kybartų Vlkv. Jis paei̇̃na iš geros giminės Krs. Tai žmogus iš beždžionės paeina? rš. Ar šuo paeina nuo vilko ar nuo kito ko, sunku įspėti Blv. Didesnė dalis šitų pasakų paeina iš Griškabūdžio valsčiaus Bs. Alaus kartumas paeina nuo apynių daugumo rš. Ligos bičių paeina iš nemokėjimo apsiėjimo su jomis Nz. Prūsai tuomet dar tvirtai laikėsi savo iš senovės paeinančios tikybės Bs.
^ Kas iš širdies paeina, tas širdį ir pasiekia Sim. Iš sutikimo paeina tvarka, iš kovos – suirutė Sim.
10. intr. nusitęsti: Ežeras paei̇̃na po Gudeliais Rm.
11. intr. įlįsti, įsmigti (po kuo): Rakštis po nagu paė̃jo Ėr.
12. intr. pasklisti, paplisti: Paẽjo kalba, ka dukterei jau nebgerai Krš. Bet kokia kalba par žmones greit paei̇̃na Vžns. Seniai paẽjo žinia apie vestuves Sv. Paẽjo paskalas, kad anys jau ženijas Ut. Visi … sužiuro į tą pusę, iš kur balsas paėjo A1884,371. Ir paėjo plačiai tas garsas BsMtII107. Paėjus tokiai žiniai net mums blusos užmirė rš.
13. intr. susinaudoti, susieikvoti: Aure kiek jau taukų paė̃jo! Pn.
14. intr. apaugti: Lėkšti, toli įbrendami ežero krantai paėję nendrėmis J.Balt. Žolėm paejo tie akmenėliai, kur broliukai sėdėjo (d.) Užp.
15. intr. prinokti, pribręsti: Paei̇̃s rugiai Šr.
16. intr. imti darytis: Kaip tik paei̇̃s naktys ilgyn, rudenį liuob ir vaikščios žvakelės po laukus Trk. Mokslinyčia geryn paejo, vaikų kas metą buvojo į 200 M.Valanč.
17. intr. įvykti, atsitikti: Regėt, ką gali paeit šitep Šč.
| refl.: Taip pasiė̃jo, t. y. iš netiesų atsitiko J.
18. intr. atsigimti: Nu gaidžio paẽjo viščiukai visi raudoni Užv. Po kokiai veislei šitas arklys paei̇̃na? Alv. Jūs kumeliukas po kumeliu paẽjęs Lš.
19. refl. įskausti, pasimušti (beeinant): Pasieit kojos nuo smilties, kad basa eini keliu, t. y. skauda padus J. Toli eitant pasieita kojų apačios Vvr. Bevaikščiojant ir kojos pasiẽjo Pš. Agatės pasiejo kojos, pasidarė papautai M.Valanč. Užvažiavom ant brukio, kojos [arklio] pasiejo Vvr.
20. tr. palenkti į savo pusę, papirkti: Jis visus policninkus paejo Up. Sako, ans viršaitį su šimtine paejo Šauk. Iš kalbos matyti, kad viršaitis yra ano paeitas Kv. Griežto žmogaus nepaei̇̃si Ll.
21. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai pasiei̇̃na – kokį tik užliks, tai kap iš pieno plaukia Ign. Jau anam pasei̇̃na Dglš. Kai kada ir iš niekų pasei̇̃na prasgyventi Ds. Pirktos bitės nepasei̇̃na Mlt. Šiuokart pasẽjo gera karvė pirkt Ut. Nepasiejo mumiem su šita gira Lzd.
| Kas pasei̇̃s (klius), tą nutversim Ėr.
22. refl. Kv pasirodyti, pasireikšti (kuo): Ji visus ponams skundžia, žinoma, liežuviu pasieidama gera Žem. Vytautas, norėdamas dar geru pasieiti kryžeiviams, patsai padėjo jiems piles suardytąsias atstatyti S.Dauk. Pašvęsk man druską gyvoliams, aš geru pasieisiu (atsilyginsiu) J. Gera pasẽjo, bičių spietlių davė Užv. Nori darbščiu pasieit, todėl ir dirba Nmk.
23. intr. priklausyti: Laikas nuėmimo paeit daugiaus nu pribrendimo tabokų S.Dauk.
24. intr. palošti (kieno naudai išleisti kortą): Išeidamas gilę jam paėjai̇̃, dabar ims jo karalius Jnš.
25. intr. nustipti: Šį metą jau dvi karvės paẽjo Kl. Pernai par lytotas dienas šmotas vištalukų paẽjo šalin Vvr.
26. refl. patikti: Man pasei̇̃na ta karviotė Km.
27. refl. tikti, būti tinkamam: Paveizėk, ar tas raktas nepaseis į tas duris Akm.
28. intr. Krtn pasilakstyti, pasivaikyti: Paeina karvė R. Kumelė paẽjus Pnd.
| refl.: Pasiėjo karvė B. Karvė tik iš antro karto pasiė̃jo Jnš. Pasėjo kumelė B. Mano kumelė gal bus jau pasẽjusi Lš.
◊ dienosè paei̇̃ti pasenti: O abu buvo paejusiu dienose savo GNLuk1,7.
į kū́ną paei̇̃ti pariebėti: Į kū́ną paẽjo kaip gerą išėdį gavo Šts.
mẽtai paei̇̃na darosi suaugęs: Mergaitei jau mẽtai paei̇̃na, jau gali ir už vyro eit Mrp.
mẽtuose paei̇̃ti susenti: Ona buvo labai metūse paejusi I.

×padei̇̃ti (hibr.) intr.
1. prisiartinti: Jau žiema. – Jau ir čėsas padei̇̃na Švnč.
2. neilgą laiką paeiti: Kiek padeinù, pasilsiu ir vėl einu Aps.
3. pakilti: Saulelė padeina aukščiau Lz.
4. Slk patikti: Kaip tau, man tai nepadeina šitoj mergiotė Skdt.
ǁ reikšti simpatijas: Tai jų Jonas an Stasią padei̇̃na? Klt.
5. būti panašiam: Šitie liežuviai, latviškas ir lietuviškas, padei̇̃na vienas in kitą Brsl.
parei̇̃ti intr.
1. H, R einant sugrįžti: Pareinù namo, gi žiūriu – nieko nebėr Pg. Iš Tilžės, iš Karaliaučiaus pareinù KBI45. Vyrai jau pietų pareina J.Jabl. Jau trečia diena kaip nebepareina rš. Parein jauteliai būbaudami KlvD6. Aš benoriu namolei pareiti J. Sutikom seselę parei̇̃nančią Lzd. Laukė duktės pareinant LB158. O aš parėjaũ pas savo močiutę JD558. O kaip parėjaũ rugelius grėbus, siuntė anyta jautelių ginti JD814. Kelias dienas parėjai atostogų? J.Jabl. Gintautas parėjo persivilktų Vaižg. Parẽj[o] neparẽj[o] (tik parėjęs) ir už darbo griebė̃s Lp. Iš kur parė̃jot? Vl. Buvau parėjęs, bet paskui vėl išėjau J.Jabl. Kur taip ilgai užtrukai, namučių neparėjus JD721. Parėjęs šokęs laukužį arė KlvD295. Baudžiauninkas parė̃jęs galop stramūžija gaspadinę J. Į lauką ėjau – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai J.Jabl. Ei barė barė mane motinėlė ilgai neparėjus J.Jabl. Nieko jai nedarykit, iki aš pats pareisiu Plv. Ar greit pareisi̇̀ namo? Ds. Ar pareisi kada, kai ežys su mielėm? Sln. Parei̇̃s tėtukas priešpiečių Nm. Toli mano tėviškelė, negaliu pareiti KlpD11. Parent žmonėms ing namus savo Mž492.
^ Veršiu išėjo, jaučiu parėjo J.Jabl. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas LTR(Šll). Mainai verkdami parei̇̃ta (numaino) Šts. Neduos Dievas nueidamas, duos parei̇̃damas Rm.
| refl.: Jis parsiėjęs iš karčemėlės, jis mane barė ir šalin varė JD1229. Parsei̇̃ (eik) nuo pečiaus – susdeginsi! Dsn.
2. parvykti, parvažiuoti: Parẽjo tryleka metų subuvęs Amerikoj Plng. Po vienerių metų parėjo pirmasis sūnus I.Simon. Po penkių metų parẽjo Vžns.
| prk.: O kad rogiakelį padarytų, tai mūs medžiai lengviau namo parei̇̃tų Gs.
3. atvykti, atvažiuoti: Dėdė savo visą turtą pragėrė, veizėk, ant senatvės ims ir parei̇̃s (ateis gyventi) dar pas mumis Vkš. Ant pagalbos pareiti ledų dėlei nebuvo galima Kel1881,34. Ar iš tolo parėjai čia gyventi? J.Jabl.
pareitinai̇̃ adv.: Jis pardavė ūkį pareitinai̇̃ NdŽ.
ǁ prk. gimti: O kaip jam dar vaikų parėjo, ponu jau laikė jis save I.Simon. Ne čėsu an svieto parė̃[jo] (netikęs) Gs. Per greitai parė̃jęs kūdikis (pavainikis) KI473.
4. atslinkti, artėti, priartėti: Perkūnas parei̇̃ta iš pietų griaudamas – būs šiltas, geras metas Šts. Parei̇̃ta lytaus – juodi visi pašaliai Plng. Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris parei̇̃na Nm. Bet jau dabar ir žiema parejo S.Dauk. Minija teka tingiai ir liūdnai nujausdama pareinančią žiemą I.Simon. Nesijuokit, vyreliai, parei̇̃s ir jums tos dienelės Skr. Dabar laikas parė[jo] su tom kiaulėm Gs. Pareis toki čėsai Žem. Rakas mano pareit R118. Parei̇̃ta tie daržai: vienas darbas po kito eita viršuo Dov. Mislijau, kad man galas pareis Ašb.
^ Kaip pareis laikas, bus ir vaikas LTR(Jnš).
ǁ parlėkti, parskristi: Čia bitės jau su raudonomis, jau su geltonomis ir baltomis kojomis pareit taip, kaip yra buvęs žiedas, nu kurio tas dulkes parneš S.Dauk. Jei būs parei̇̃tančios bitys, pareis pačios Dr.
ǁ atvažiuoti (susisiekimo priemonei): Kada parei̇̃na autobusas? Rdm.
ǁ atitekėti, atbėgti: Vilkė (upė) parei̇̃na nū Kamščių Pgg. Šaltuona, kas ją žino, parei̇̃na ji gal nuo Kauno Jrb.
ǁ priartėti skirtam laikui, terminui: Parejo berneliu[i] in vainelę joti (d.) Kb. Pareis mokestis mokėti, o kapeikos neturu Skdv.
5. kilti (iš ko): Jis parei̇̃na iš Žūkų giminės Drsk. Vilkauja upė buvo, nuo jos parėjo vardas Vilkaviškis Vlkv. Parėjo tas sprendimas iš to Vd.
| Jei parei̇̃s iš šnekos, aš ir pasakysiu Gs. Man neparė̃jo į šneką, tai ir nepaklausiau Ss.
6. apsiimti tarnauti: Pareik pas mane į vaikius Dr. Rasit pas mane pareitumėte už berną? rš.
7. tilpti: Kiek parei̇̃na rugių maišan? Mlt. Į maišą du pūrai avižų neparei̇̃na Šl. Šitam maiše daug grūdų parei̇̃na Svn. Neparei̇̃na aruodan grūdai Ds. Šitan vežiman parei̇̃na pusantros kapos rugių Ds. Į tą geldą parei̇̃na kokie trys viedrai Pc. Kešenės didelės, daug parei̇̃na Ėr. Ar visi maišai parėjo vežiman? Sb. Pienas kaip tik puodynėlėn parė̃jo Dl. Šiemet linai į vieną marką neparė̃jo An. Rugiai miežiai užderėjo, kluonan svirnan neparėjo LTR(Slk). Parei̇̃s visi javai klėty Brž. Obuoliai šiemet ant užlų neparei̇̃s Trgn. Tavo ranka į tokią pirštinaitę neparei̇̃s Pn. Pasistumk, visi parei̇̃sma ažu stalo Ds. Ar parei̇̃s skietan audeklas? Slm. Maža stuba, kur tau tiek žmonių parei̇̃s! Brt. Pareista visi namuos – kam muštis! Km. Ką gi pykstatės, ar jau gryčioj nepareinat? Ant.
| prk.: Kaip mokytojai parei̇̃na (žino, moka) tiek daug? Pn.
^ Nedėk jo kišenėn, ir maišan nepareis TŽIV514. Jei į peklą nepareis, vis tiek į dangų suleis LTR(Jnš).
ǁ prk. sutikti, sugyventi: Neparei̇̃na su gyventojais Ut. Ką jūs nepareinat, aš tuoj paimsiu rykštę Ut.
8. susinaudoti, susieikvoti: Kiek turėjau drobės išsiaudus, tai visa ir parẽjo marškiniam Ds. Parei̇̃na sau, daug nėra Pl. Iš kur čia, kūmutėle, sudėsim tą sviestą, patiem parei̇̃na – tiek šeimynos Jnšk. Augančiam pareita du kilu duonos dieno[je] Šts. Anam visas milas parejo – maniau, kad liks ir man švarkas Plt. Visi pinigai jam vienam parejo Plt.
9. sklindant pasiekti: Garsas parėjo iki manęs J.Jabl. Parejo žodis, kad miręs vyras Šts. Iš Rymo pareit žinia, kad popiežiaus paskiausioji adynėlė jau visiškai netoli beesanti LC1877(bandom.numeris).
10. nusmegti: Langai žemėn jau parėję, išsikreipę durys rš.
| prk.: Suvaikėjęs, in mažų dienas parė̃jęs Grl.
11. impers. reikėti, prisieiti: Argi jau parei̇̃s prie daktaro kreiptis? NdŽ. Parei̇̃s i mums veselė kelti Skdv. Kam parei̇̃na važiuot? Lp.
| refl.: Mūsų prabočiams nuolat parsieidavo kovoti už savo žemę prš. Pareitisi mumus visiemus rūpinties BPII88.
12. atsidurti, pakliūti: Parė̃jo į bėdą, o kas kaltas? Gs. Aš į didelius vargus parėjaũ, įpuoliau KII21. Jis į skolą parė̃jęs KI521. Taip ir parėjai ant prapuolimo kelio I.Simon. Kad aš ir į cuktūžę pareisiu … [, bet mušiu] I.Simon. Po kieno valdžia parei̇̃ti KBI43.
ǁ patekti: Ir Brinkių ūkis parėjo į Gaičiaus rankas I.Simon.
13. būti atsiunčiamam, atsiųstam: Man grometa atėjo, parė̃jo KII377. Laiškas parė̃jo Srd. Pas mus net keli laikraščiai parei̇̃na Gs. „Tilžės Keleivis“ pareit kas nedėlę prš. Dideli tau pinigai tuoj parei̇̃s Ss. Kai žvirblis į lango stiklą atsimuša, tai pareis kokia naujiena LTR(Lš).
14. užaugti: Palauk, kai jis parei̇̃s į vyrus, tai tau vis tiek nedovanos Gs. Palauk, nekirsk, tegul parei̇̃na nors į pagalį Ss.
ǁ sukakti: Kai parei̇̃si į septyniolika aštuoniolika metų, galėsi vaikščiot į vakarėlius Skr.
15. tapti, išvirsti: Vaikai visai į nėkus parejo Ll. Žmogus ligoj ant niekus parei̇̃na Pg. Koki gėda taip ant nieko pareiti prš. Ant naudos pareit R337. Šis paaukštinimas ir visiems jo broliams ant gero parėjo brš.
16. žr. įeiti 16.
| prk.: Į garbę rūtos parėjo LTR(Plv). Ir kopūstai šiandien parė̃jo į garbę Alk.
17. atrodyti: Kaip tau geriau parei̇̃s, teip tu ir padaryk Skr.
18. atsitikti, išeiti: Taip nebus, ant to nepareis R229. Vis tiek ant to pačio parei̇̃s Srj. Man teip sakė ir teip parė̃jo Pgg. Tai kaip žmogui pareina, katras save aukština! BsPIV6. Aš tau sakiau, kad tu teisybės niekam nesakytum, matai, kaip tau parėjo BsMtI151. Sakyk, kap tau ten parẽjo? Lš.
ǁ pasitaikyti: An svieto gyvenant visaip parei̇̃na Klvr. Ką matėm, tai matėm, daugiau neparei̇̃s matyt Sdr.
19. pasisekti, pavykti: Jiems su žeme dabar gerai parei̇̃s Žlp.
20. priklausyti, priderėti: Po kiek jam ant dienos parė̃jo? Gž. Mums malkų vežimas (už malkų vežimą) parei̇̃na penki šimtai Lkv. Tai kiek čia dabar man pinigų parei̇̃na už tuos kviečius? Ss. Man dar penki centai parei̇̃na Al.
parei̇̃nančiai
pareitinai̇̃
| refl. BPI13: Parsieit padonims klausyti vyriausybės CI769. Tie piningai man parei̇̃tis KII378. Man parei̇̃tis duoti, o tau imti K. Ne, gaidaũ, nesiūlyk joms, kas joms neparei̇̃tis K.Donel. Nėsa čionai iš tiesų pareitis sakyti – juo veikiaus, juo geriaus prš. Kaip pareitis (pagal nuopelnus) N.
21. būti priklausomam (nuo ko): Nuo to parei̇̃na jūsų likimas NdŽ. Veršio sveikata pareina nuo karvės sveikatos rš. Pasigailėti ir dovanoti nuo teismo nepareina rš. Nuo jo pareidavo, kiek kuriam padegėliui miško duoti A.Vien. Šis sakinys parei̇̃na nuo kito J.Jabl. Brangumas parei̇̃na ant sviesto [rūšies] Trg.
| Tuomet, kai suaugsi, nuo nieko nebepareisi J.Jabl.
^ Kad ant didumo parei̇̃tų, karvė kiškį pagautų J.Jabl.
parei̇̃namai
22. tikti, pritikti: Miežiai pareina sėti po žieminių javų rš. Taip elgtis nepareina J.Jabl. Nepareina gi tep! Sn.
| refl.: Elkimės, kaip mums pareitis MŽ. Mums pareitis klausyti BPII83.
^ Ant drūtos šakos pareitisi drūtas vagis B.
ǁ praversti: Ačiū! Labai jau pareis Žem.
23. Alk kainuoti, kaštuoti: Kiek tau tas kostiumas parẽjo? Kv. Su visu parei̇̃na lig dviejų šimtų rublių Skdv. Jai dvidešimt keturi šimtai parei̇̃na tas šienas Jrb.
24. būti (pagal giminystės ryšius): Jis pareina man giminietis BŽ117. Aš nepareinù jom teta Lp.
◊ į aki̇̀s parei̇̃ti (kam) pasirodyti (kieno) akivaizdoje: Jis vengia man į aki̇̀s parei̇̃ti KI55.
į gálvą parei̇̃ti kilti minčiai: Vilkui parėjo į galvą, kad liūtas nestiprus J.Jabl. Man nė į galvą nepareitų taip kalbėti J.Balč. Ma[n] apie tai visai neparė̃[jo] in gálvą Prn.
į kẽlią (kẽlį, kójas) parei̇̃ti nusidėti, užkliūti (kam): Aš tau niekad į kẽlią neparėjaũ, ko tu mušiesi? Alk. Jis man į kẽlį parė̃jo KII363. Apie mano Vilių nesirūpink – jis niekam nepareina į kojas I.Simon.
į metùs parei̇̃ti suaugti: Jau parėjau į metus – jau turite žentą imtie LTI17. Kai parėjo į metus, ir įgijo sau ragus LTR(Snt).
į prõtą (prie prõto) parei̇̃ti suprotėti: Vyriausias sūnus suaugo, parėjo į protą V.Kudir. Kada išeis už vyro, savaime prie proto pareis I.Simon.
į véidą parei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Dabar ir išsimiega, ir pavalgo, o da į veidą nepareina, da sudžiūvus Gs.
ki̇́ek [ti̇̀k] parei̇̃na smarkiai (mušti): Duoda vagiui, ki̇́ek parei̇̃na Pn. Prilupę kiek tik parejo, veselnykai sviedė Joną lovon ir vėl ėmė šokt BsPII245.
namõ parei̇̃ti mirti: Nedagalinėj[o] nedagalinėj[o] ir parẽj[o] namo Vrnv.
paparei̇̃ti intr. būriu pareiti: Mergos paparẽjo iš uogų Dv.
péreiti
1. tr., intr. H peržingsniuoti: Péreiti ribą DŽ. Ana párėjo par lieptą J. Per lieptą tai aš neperei̇̃siu – galva sukas Slm. Péreik per vieną lentą nesverdakuliuodamas Ds. Nebijojau tamsią naktį laukelį pereitie BsO156. Purvais pereiti negali N. O kur mes ėjom, kur mes parėjom, nežels žalia žolelė JD954. A nepáreitamos buvo ganyklos Pln. Laukas tiktai par tris dienas pareinamas I. Jos vyras tarnavęs pereinamojo punkto viršininku rš.
^ Lauko nepereisi, kelio neišmatuosi TŽIII376. Su neteisybe visą svietą pereisi, bet atgal negrįši NžR. Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas nė per slenkstį neperžengsi B. Duona – basas velnias nepereit (prasta) rš.
ǁ peržingsniuoti skersai priešais einantį: Už ką tu kęsi, už ką tu vargsi, niekam bloga nepadarius, viešo kelio niekam neperėjus V.Krėv. Jei tau par kelią pareis žmogus arba parbėgs katinas, arba sutiksi mergaitę einant, atsitiks nelaimė (priet.) Prk.
ǁ tr. išvaikščioti: Beieškodamas sau tinkamos vietos, jis perėjo dešimt namų J.Balč. Perėjo kalnus, aprašė jų augalus Ašb. Jisai pérejo tą miestą skersai ir išilgai BM293. Pereikite žemę, ją aprašykite ir sugrįžkite pas mane SkvJoz18,8. Visą sodelį parėjau, vyšnių uogelių neradau JV226.
ǁ intr. nustoti, baigti eiti: Didiejai žmonių būriai párejo, dabar tik viena kita boba dar kiūbrina Up.
2. tr. einant peržiūrėti, patikrinti: Vis samdininkų darbą páreik Grdž. Kelį páreikiat, vyrai, – gubernatorius važiuos Als.
3. intr. išeiti pasivaikščioti: Popiet péreisiu iš nuobodumo Sdk. Sėdi sėdi tamsta namie, nė nepéreini niekur Ds. Neturėdamas apsivilkt nepéreisi Trgn. Reikia péreit ben kiek An. Turiu geresnę drapaną, tai tą reik čėdyt péreit, o namie bile kap apseit galiu Gs.
| refl.: Nor toli, ale pérsieisi, dar jaunas Azr.
4. tr. beeinant pamušti: Pérėjau pėdą, dėl to nepaeinu skaudėjimu Plv. Pérėjau turbūt koją, kad tep man dabar skauda Plv. Páreitas kojas mes negydom – pasakė daktaras Nt.
ǁ refl. pervargti beeinant: Ejo žmogus į Plungę ir parsiejo Pln. Kitas arklys eina, ligi pérsieina, bet nestovės Ds. Vieną dieną pérsieisi, tai kitądien kojų nepatrauksi Ds.
5. intr., tr. persikelti: Žemaičiai lietuviai, viena valanda tokiose valtėse upę parėję, gudus iš nežinių antpuolė S.Dauk. Tę povaliau eis, ant kitų rėlių péreina Mrj. Pakilo da didesnis vėjas, perėjo liepsna į kitą pusę kelio Ašb. Štai mes pereitam pas vyrus šituos Ba1Kar14,8.
| prk.: Pereina tėvų nuodėmės ant vaikų ligi į trečią ir ketvirtą eilę I.Simon. Dūšia su kūnu ne miršta …, bet pereit ižg mirimo ing gyvatą DP578.
| Pérėjo kiton vieron Pnd.
ǁ intr. pakeisti (darbą, vietą ir pan.): Péreiti į kitą kursą DŽ. Iš teorijos péreiti į praktiką NdŽ.
ǁ intr. atitekti (kitam): Jo turtas perėjo į svetimas rankas rš.
ǁ intr. pabuvoti: Péreis per jo rankas – sugadintas daiktas Klt.
6. intr. būti suvartojamam: Augančiam páreita du kilu duonos dienõ[je] Šts. Kvartūgelių turėdavusi po devynis, po dešimtį, o ir taip visi pareidavę Plt.
7. intr. perlįsti: O tai parėjo par jo širdelę ta kulka kaip bitelė JD1085. Pigesn verbliūdui pereit per bulį adatos, o neg lobingam įeit dangaus karalyston DP484.
8. intr., tr. prasiskverbti: Pereina saulė miglą R83. Ir saulė per purpurą nepéreina (neperšviečia) Trgn.
^ Ateit ubags, ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepéreit (žąsis) Sch68.
ǁ intr. pasrūti, aptekti: Bulvės rūsė[je] [v]andeniu párejo Šts.
ǁ tr. paveikti: Alus pereit mane B. Ans yr aistros páreitas – lyg beprotis Šts. Šaltis pérėjo, bet da tiko valgyti [bulvės] Ėr.
ǁ intr. persmelkti: Šiurpas perėjo per visą kūną J.Balč. Kuriam par kūną nepareis šaltis? brš.
ǁ tr. persmeigti: Nes ateis čėsai, jog kalavijas galingas pereis širdį tavo MP45. Ir tavo dūšią pereis kalavijas BPI114.
9. intr. praslinkti: Gaidykste perėjo būrys lytaus Žem. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis péreina, tai nieko Trgn. Pérė[jo] per kaimą krivuilė (raginimas raštu), kad važiuotų į stuiką Gs.
| Kiek per jo rankas pinigų pérėjo! Gs. Bylos péreidavo per jo rankas NdŽ.
10. tr., intr. pervažiuoti, perslinkti: Dirbo ant geležinkelio, ir pérėjo mašina – kojas nupjovė Rdm. Tekinis párejo ir sulaužė šakę Šts. Žemė minkšta – párejai porąsyk su drapaku, ir gerai Šts. Dirvą reikia tik pereiti su akėčiom (lengvai išakėti) Jnš.
| Koks čia siuvimas, páreina (susiuva) su mašina Skr. Trobą, prieangį su šluota pereina (pašluoja) rš.
| Marios kas diena pereit (užlieja) kraštus ir vėl sugrįžta SPI270.
ǁ intr. peršokti: Párejo par tvorą Rs.
11. intr. pavirsti, pasikeisti: Trečiasis taurėlaiškis panašus į vainiklapį ir pereina į pentinėlį rš. Jo meilė pérėjo į neapykantą DŽ. Jo balsas pérėjo į šnibždėjimą NdŽ.
12. intr. nustoti, liautis, pasibaigti: Tuoj pereis lietus, galėsma važiuot Dbk. Parėjo lyti Grg. Perėjo noras SD209. Pereina visas noras dirbti, kada nematyti jokios naudos I.Simon. Užgėrė sviesto sūrymo, ir gumbas pérėjo Lnkv. Gal péreis [liga], jau nebe taip karšta galva Sdk. Ar perėjo skaudėti dantis? Vkš. Nuo tų liekarstų pérėjo karštis Gs. Pareis rūstybė brolio tavo S.Stan. Išgąsčiui parėjus kėlės M.Valanč. Tep negali péreit Azr. Sakai, jau visi rūpesčiai párėję Skr. Laimė, kad tep gerai viskas pérėjo Gs. Pakavojo tą tėvą, ir taip gerai jam perėjo BsPIV30. Prilygintas … miegui, veikiai perenčiamui KN255. Dangus ir žemė pereis, bet žodžiai mano nieku būdu nepereis Ch1Mr13,31.
ǁ pasikeisti: Laukiau mieste péreinant oro Krsn.
ǁ tr., intr. nustoti skaudėti: Išgerk žolynų, tai ir pilvas pereis Rod. Ar tau da nepérėjo galvą? Alk. Kad tie dantys páreitų, vėl ateičio Grg.
13. intr. R367 praeiti, praslinkti (apie laiką): Vos kelios naktys perėjo, štai jau vislab buvo nuėsta K.Donel1. Pereina tas žmogaus gyvenimas kap vanduo Jz. Péreina jaunysta Jz. Atmena seniai perėjusių metų negirdėtą vėtrą Tat. Pereis tiek metų, kiek yr lašų mariose vandenio brš. Péreitus metus, péreitą rudenį J.Jabl. Iki metui péreinant R75.
ǁ pasibaigti (skirtam, įprastam laikui): Pusę metų buvau párejęs, dėl to manęs neėmė į kantoną Šts. Taip norėjau valgyti, perejo per parą, ir nebenoriu Ds.
14. tr. išmokti: Visus mokslus pilnai ir tobulai perėjęs Ns1833,1. Vaikelis gan gerai mokės – gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
ǁ baigti (mokyklą, mokslą): Maža klasių pérejus Aps. Perėjo mokslus didelių mokslainių Tat.
15. tr. CII559 būti pranašesniam, viršyti: Jį ne bet kas péreina Up. Vaikas péreis ir tėvą (bus piktesnis už tėvą) Gs. Su liežuviu ano nėkas nepáreis Vvr. Pri mokslo ana visas páreita Slnt. Šiaudiniai auliai toli pareit medinius S.Dauk. Drūktenis perėjo abu švogerius stovyla, galva ir iškalba Žem. Visokią išmintį žmogaus pereit … ansai gražumas DP542. Mokintinis nepereit savo mokintojį BtMt10,24.
^ Zopostingas pereit turtingąjį B. Sveikata viską gi pereit B. Sviets griekais, pekla velniais pereit B.
16. intr. būti duodama viršaus: Kur mano nepéreina – imk sau ir šitą Ds. Ką čia su tavim ginčysies, tegu mano péreina Alv. Kad taip tai taip, tegul mano péreina (nusileidžiu)! Alk. Motiejus tau oho – jo nepereis šiaudas! Lp.
17. tr. nulenkti, papirkti: Ans teismo nebijo – teisė[ja]s yr ano páreitas Sd. Mano gi̇̀zelis buvo péreitas, greit sumalė Ėr.
18. intr. sekti vienas kitą, pasikeisti: Kiek vainų párėjo jau man Brž. Čia per metus ar aštuoni vargonykai perėjo Rm.
19. intr. pakeisti objektą: Pradėti gydytis reikia nuo lengvesnių vaistų, o paskui pereiti prie stipresnių rš. Pereinu prie antrosios ataskaitos dalies sp. Jis dažnai pereidavo [nuo „tu“] prie „jūs“ rš.
ǁ imtis ko nauja: Kariuomenė pérėjo į puolimą DŽ. Jam nesmagu, kad svečiai į tokius ginčus perėjo I.Simon.
20. tr. pasklisti, apimti: Ir perėjo garsas jo visą Siriją BtMt4,24.
21. tr. perkęsti, pernešti: Jis jau pérėjo visus bandymus Gs. Kožnas šventasis daugel vargų ir pagundinimų parejo M.Valanč.
22. tr. pereilioti: Kai péreisiu visus diržu, tai ir rejestys išbėgs Ds. Ir teip pereik visus titulus, o rasi maža ne visus bažnyčiai duotus SPI222.
◊ ãkys péreina nužiūri: Pagenda pienas, kai ãkys péreina Ds.
per gálvą péreiti pagalvoti: Mislijau, aną į pačtą nusiuntė – taip sau par gálvą párejau Slnt. Per jų visų galvas perėjo tos pačios mintys V.Kudir.
per metùs péreiti senstelėti: Jau per metùs pérėjus ši pana Ds.
per rankàs péreiti užeiti kitam iš priešakio (pjaunant javus): Anas man perejo per rankas – pjaut negaliu, kap sopa Vrnv.
[per] ši̇̀rdį péreiti sujaudinti: Par ši̇̀rdį párejo ta baisi žinia Šts. Verkia ponas, ir man širdį perėjo, apsiverkiau LzP.
širdi̇̀s pérėjo atsileido pyktis: Pérejo širdi̇̀s, ir nuejo Rdš.
pieei̇̃ti (dial.) intr. ateiti: Žiema pieei̇̃ta, lõša grajy[ja] pasisėdę Kin.
praei̇̃ti
1. intr., tr. H, R pražingsniuoti (pro šalį): Niekaip nepraeisi jų nepastebėjęs Blv. Nepraeik pro mane, užeik pas mane J. Jis niekad nepraei̇̃na pro mus nepašnekinęs Gs. Ižgirdo minią praenčią DP102. Savo kelią praė̃jo (neatitiko kelio) Ėr. Jau pro liepą praėjo rš. Potam ne tiktai kaip praeidams jiemus pasirodo, bet ir gerą valandą pas juos ir po jų akim pasiliekt BPII22.
^ Nepraejęs šunų, strypų neišmėtliokis Kv.
| refl.: Tylom kap kiaulė prasiejo (praėjo nepasisveikinęs) OG27. Mes prasiėjom visai tykai, be jokio žodžio BsV158.
ǁ tr. išvaikščioti, pereiti: Panūdo jaunas praeit pasaulį rš.
2. refl. nueiti šalin, pasišalinti: Sakau tau, prasei̇̃k iš kelio! Trgn. Šuva iš viedro lakė pieną, kap prilakė, ir prasiẽjo Ml. Prasei iš lango (neužstok lango), bo man nieko nesregėt Grv. Prašom prasei̇̃t, jėg par mum nepatinka Ds. Kad žinojęs, tai būč prasẽjęs Trgn.
3. intr. praslinkti, nuslinkti: Lukterėk, kol praei̇̃s lietus Dbk. Griaustinis baigia praei̇̃t, jau saulė pasirodė Sdb. [Nustebus] tarytum šaltis per jo nugarą būtų praėjęs rš.
ǁ pravažiuoti: Dieniniai traukiniai buvo jau praėję rš.
4. intr. pranykti, pasitraukti, nustoti, liautis, dingti: Trumpalaikiai priepuoliai praeina, nesuspėjus panaudoti bet kokią terapiją rš. Ar jau tau tas galvos sopėjimas praė̃jo? Vb. Sutinimas jau praėjo rš. Išėjau į orą, ir praė̃jo miegas Gs. Ji apsvaiginta kanapėmis, ir tas svaigulys visai praeis J.Balč. Man praėjo bet koks noras juoktis iš jo rš. Praejus pirmam džiaugsmui pradėjo vadžioti I. Viskas šioj pasaulėj praeina ir mainos prš. Tai vis daiktai praeinami J. Nepraeis šita giminė, iki tatai vis stosis BtMt24,34.
^ Kas praėjo, tas negrįš PPr199. Geras darbas nepraeis dykai Rs. Kentėk, dantis sukandęs, nelaimė buvusi praeis M. Žadėtoji nepraeis S.Dauk.
praeitinai̇̃ adv.: Da ligšiole sopėjo dantį, ale praeitinai, ė dabar be perstojės Ml.
5. intr. prasiskverbti: Griovys taip užakęs, kad vanduo nebepraei̇̃na Sb. Jegu tik bus koks plyšelis, šaltis ir praei̇̃s Sb. Pro taip uždangstytus langus mažai šviesos tepraei̇̃na Sb.
ǁ pralįsti, pratilpti: Norėjom išnešti bačką, ale pro duris nepraejo Up.
6. refl. įsitraukti į ėjimą: Paki prasei̇̃na, vis iš tyko eina Sld.
7. intr. praslinkti (apie laiką): Taip praeina kelios savaitės J.Jabl. Čia brikšt, te brikšt, i praei̇̃na diena Mžš. Visas amžius praėjo, ir nieko gero Pn. Praẽjo tavo jaunos dienelės Ds. Naktis praėjo laimingai rš. Neilgai betrukus praejo baisi gadynė M.Valanč. Kai trys metai jau praėjo, tai pareit jaunikis šis KlvD61. Šiemet taip praėjo uogos, nieko neprisiviriau Ėr. Praẽjusį metą taip nelijo Vkš. Nuo praejusio meto baisus badas buvo visoj Teutonijoj S.Dauk. Praėjusi žiema buvo ne per šalta Bsg. Laikai yra šie: dabarti̇̀nis, arba ẽsąsis, praė̃jęsis ir bū́siąsis Jn. Praeis dienos, praeis metai, praeis amžiai P. Šimtas metų praeis, mūsų nei vieno nebus Bsg. Žiema praeis, vasara ateis Pnd. Pràeitas laikas J. Aš nebuvau ten nuo praeitų metų Grž. Pràeitą naktį pasnigo Rm. Šnekam čia su kaimynėliu praeitąsias (apie praėjusius laikus) Jnšk.
^ Praeita ir užmiršta Sim.
8. intr. baigtis: Už tas šunybes nepraei̇̃s tau gerai Gs. Nepraeis tau taip, vis tiek aš tau atkeršysiu Jnšk. Tai ko čia pyktis, tegu jau taip praeina! rš. Prisiekiu, veltui nepraeis niekšybė B.Sruog.
ǁ įvykti: Vakarai, spektakliai, paskaitos ir šokiai praeidavo su didžiausiu pasisekimu rš.
9. tr. būti pranašesniam, viršyti: Jau jos niekas neprai̇̃s an tų dainų Šmk. Jis ir mane praei̇̃na Gs. Jūs ožkas praei̇̃nat savo strainumu PP64. Paūgterėjusi pradėjo taip guviai austi audeklus, jog savo mokytoją praejo M.Valanč. Praeimi kitą SD301.
10. intr. būti duodama viršaus: Tegul jau tavo biskį praei̇̃na (tu daugiau mokėsi) Alk.
11. intr. būti išleistam: Jam pinigai praei̇̃davo su ta diena Kp.
12. refl. pasveikti: Nei numirsi, nei praseisi̇̀ Str.
13. intr. atvėsti, praaušti: Da tura pečius praei̇̃ti, negal da kepti – da karštà y[ra] Dov.
14. intr. būti išrinktam: Dvarininkai norėjo vieni praeiti atstovais rš.
ǁ būti priimtam: Pasiūlymas praė̃jo NdŽ.
◊ laukañ praei̇̃ti euf. galėti tuštintis: Eitu laukan, nepraeitù Šts.
priei̇̃ti
1. tr., intr. H einant prisiartinti (prie ko): Einu einu ir prieinù mišką Pn. Prieimi artyn R202. Jau jis buvo arti priėjęs prie ežero Grž. Pry lango pryejęs MitII41. Jis pėdina meilydamas prieiti vagičnai prie jos J. Prieidamas pačiūčiuosu, atsitraukdams pabučiuosu BsO23. Prejau ežerelį, čystą vandenelį, randu randu bernuželį žirgelius begirdant StnD8.
^ Priei̇̃s ožka pri vežimo Vvr.
| refl.: Aš prieituos arti ir girdu visą pamokslą Dr. Prieikitės jop ir būkite apšviesti DP576.
ǁ užeiti (pas ką): Pri anų aš kiekus metus prieitù (dažnai nueinu) Grg. Neturia mieste žmogaus prieitamo, kur dings nuejusi? Šts.
2. intr. daug sueiti, prisirinkti: Priėjo kiemas didžių svetelių J.Jabl. Agranomas kai atvažiavo, tai kad priė̃jo žmonių – pilna gryčia stačių! Sml. Vakarais prei̇̃na jaunimo pilna, padūksta Sdk.
| Bet dar ir kasdien prieinančių samdininkių samdo I.Simon.
3. intr. daug privažiuoti: Pilnas turgus priė̃jo mašinų Pn.
4. intr. pribėgti, prisisunkti: Laivas priė̃jo vandens DŽ.
ǁ prisipildyti: Kambarys priei̇̃na dūmų Lp. Priė̃jo daug dulkių BŽ267. Prejo pilna gryčia garų Slm.
5. intr., tr. prislinkti, prisigauti: Priėjusios prie javų ar prie vaisių, pradeda savo pragaištingą darbą Blv. Vos ugnis pri šiaudo priejo, tujaus tas nudegė M.Valanč. Reikia žiūrėti …, idant oras prie jos (vopnos) negalėtų prieiti A1884,354.
| prk.: Badas visur priė̃jo Ėr. Priei̇̃s galas ir jam Pc. Nesijuok iš kitų, priei̇̃s ir tau bėda Gs. Jamui trūdna prieit loskosp pono savo MP79.
^ Siūlas kamuolį turi prieiti Vdk. Pradėjo nuo virvelės, priė̃jo prie kumelės (apie vagį) Vel.
ǁ tr. (galėti) pasiekti: Ar ežeras priei̇̃namas? Rm. Vietose taip pat neprieitamose S.Dauk. Aukštos neprieinamos uolos rš.
| Daugelio dokumentų negalėjau prieiti J.Jabl.
ǁ prk. įgyti palankumo, susitarti: Kaip anas priėjo prie teisėjo? Sdk. Jis moka prie visų priei̇̃t Gs. Kai reikia kur prei̇̃t, tai be pinigų ir tuntuok (vaikštinėk) aplink Trgn. An jį be raudonos kepurės neprieisi Str. Yra tai vyras geras, prieitamas, nepasipūtęs M.Valanč. Prieitama merga (pasileidusi) Šts.
ǁ prk. pasiekti (mąstant, kalbant): Prieina prie tos nuomonės K.Būg. Turime prieiti prie išvados K.Būg. Jokių galutinių išvadų dar neprieita NdŽ. Lyginimu pri̇̀einame gerą rezultatą K.Būg.
| refl.: O kaip in kalbą prisėjo, ne kartą sakė, kad sūnų užmuštų V.Krėv.
6. intr. prislinkti, priartėti (apie laiką): Priei̇̃na laikas, ir miršta žmogus Pn. Šiliškė prei̇̃na Pc. Vakarui prei̇̃nant, pakinkė motyna arklius Jrk24. Tiek berasis – priei̇̃s ir vakaras parvažiuoti Šts. Po tą mišką bevažinėjant, priėjus naktis Sln. Jam vis anksti – priei̇̃s mirt, ir tai da bus anksti Rm. Kenti kenti, bet priei̇̃na, kad daugiau nebegali iškęst Rod.
| Kas prieis: be arklių važiuos, lakstys padebesiais Lnk.
| refl.: Ir jam prisiėjo laikas J.Jabl.
ǁ intr. ateiti terminui: Prieina jau ir mokesčiai mokėt Rm.
7. tr. susitikti, pasimatyti: Man reikia dėdę priei̇̃ti Ėr. Ar tu jo dabar neprieini̇̀? Rm. Jei pamatysi, prei̇̃k Joną Slm. Ir norėjo, kad tik prieitų kokį žmogų J.Jabl. Ir dienai veikiai besibaigiant, priėjo jį jo mokintiniai Bb1Mr6,35.
8. intr. bažn. atlikti (tam tikras apeigas): Ar jau prėjai̇̃ velykinės? Slm. Abi priẽjom [išpažinties] OG91. Kas gyvas galįs nu Verbų lig pravadų nedėlios turėjo prieiti pri kunigo ir švenčiausį sakramentą priimti M.Valanč. Kartą metuose prieime DP36.
| Sakyti kozonį … prientiemus Dievo stalop Mž499.
| refl.: Liepė munie prieities išpažinties S.Čiurl.
9. tr., intr. apžiūrėti: Reik visus priei̇̃ti, pašerti Užv. Kai apsimušim (apsidirbsime), reiks prie bičių priei̇̃t Gs. Dabar nėra kam pri gyvolio priei̇̃ti Žlp.
10. intr. rasti progą, rasti laiką: Vis neprieinù, taip stovi darbas Pn. Kai turėsiu laiko, prei̇̃siu prie to mezgimo Jrb. Kada aš rašysiu, pats žinai, kad niekad nepriėjaũ Mrj. Dėl daug lauko darbų negalėjo prieit aust BsPI71. Ot, prieidamas ir padariau Alk. Priei̇̃damas, priei̇̃damas ir apsidengiau stogą Skr.
11. tr., intr. tęstis, siekti: Neprieina prieg ežero laukai Lp. Ištisas žemės plotas prieina Baltijos jūrą J.Jabl.
^ Ant tvoros stovia gaidys, uodega priei̇̃na lig žemei, o balsas – dangun eina (varpas) LTR(PnmR).
ǁ intr. prigulti, tikti, nepaliekant tarpo: Durys nepriei̇̃na, žiemą reikės užkimšt Skr. Ta lenta labai gerai priei̇̃na prie anos Jnšk. Kurgi neis šaltis, kad durys an slenkstį neprei̇̃na Sld.
12. intr. būti pelnomam, uždirbamam: Ką darysiu nedirbus – vis kokiu centu daugiau priei̇̃na Ps. Jis turi gerą tarnystę, ir iš šalies dar prieina rš. Užsisiuva, da už seniūnystę dvidešimt penki litai mėnesiui priei̇̃na Ds.
13. intr. pribręsti, prinokti: Šiemet anksčiau prė̃jo rugiai Kp. Smėlėtoj žemėj ir kviečiai greičiau priei̇̃na Up. Vasariniai obuoliai anksčiau priei̇̃na kaip žieminiai Št. Pernai anksti priẽjo riešutai Vvr. Kasmet da nepriẽjusius riešutus išneša Vj. Aviečių yra, gal priei̇̃s jau Vlkv.
14. intr. pasitaikyti: Kaip priei̇̃na, taip ir pasakau Žd. Jei priẽjo kumet išgerti burną – neatsisakė Plt. Ir mylimės, ir baramės, – kap kada priei̇̃na Prng.
| refl.: Visaip prisei̇̃na – tenka žmogui ir pavargti, ir lengviau pagyvent Vdžg. Gyvenime prisiei̇̃ta ir prastų, ir gerų dienelių praleisti Vvr. Prisiei̇̃nant kam prisiekti, reikia pirma gerai pasimislyt apie tatai A.Baran. Taip prisiė̃jo, kad jis visus išvadavo Lnkv. Kaipgi tau prisẽj[o] išgurint langą? Arm. Prisieidavo man pačiam tarpininkauti Blv. Kad sveikas gyvensiu, dar prisei̇̃s ir Kaunan nuvažiuot Trgn. Neprisejo sutikt Aps.
15. intr. reikėti, tekti: Tą daržo vietą priei̇̃s su dalgiais nupjauti Grg.
| refl.: Prisiėjo mums vargti, kol prasigyvenom Rs. Balsavimą prisiėjo atidėt, nes trūko kvorumo rš. Garbeniui prisiėjo liudyti Blv.
^ Oi nespjauk į vandenį, gali pačiam prisieit atsigert LTR(Brž).
ǁ prireikti: Vaikį ir piemenį tepriẽjo samdyti Plt.
| refl.: Kur kokį daiktą turi, tai tę ir palieka, o kap kada prisei̇̃na, tai suk galvą, ieškok Švn. Nemesk nei kokio daiktelio, kada nors prisei̇̃s, ir turėsi Ds. Neskolinsi, tai ir tau, kai priseis, nepaskolins Ds.
16. intr. tekti, priklausyti: To ūkio ketvirtadalis man priei̇̃na Kltn. Ir jam, ir man po lygiai priei̇̃na Trgn. O ką mes apie anus sakėm, toktai ir mums priein prš.
| refl.: Da ir man dalelė prisiei̇̃na Sdk. Kas jam pačiam ir jo išrinktiemus prisieit, bus sugrąžinta SPI14. Ne tau toji dūšia, bet man prieitis, nes man tarnavo DP523.
ǁ refl. sietis su kuo, liesti, priklausyti: O kas prieitis galo ir naudos …, tos yra didės ir tūlos DP134. Tau nieko prieitis, nerūp nieko CI97.
ǁ atitekti: Jiems nereiktų nė trobų kelti, ir pievos prieitų kiekvienam A.Vien.
ǁ refl. priderėti: Labai reiktų tuos baust, kurie svetimų nuodžių neuždengia, kaip jiems priei̇̃tis DP478. Tesi pagerbimas ir liaupsė jam prisienti DP599. Prisieinančiu būdu N.
17. intr. kng. reikšti požiūrį, elgtis, suvokti: Rūpestingiau ir teisingiau priėjo prie šio darbo kitos organizacijos rš. Poetas prie pasirinktų temų priėjo jautriai rš.
18. intr. kainuoti: Misliji, rūbas pigiai prei̇̃na? Mlt.
19. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Brolienė priei̇̃na ji man Brž. Jis man dėdė (giminė) priei̇̃na Sv.
| refl.: Aš jam dėdė priseinu Mšg.
ǁ būti tuo pačiu, sutapti: Ans nėr man gentis, tik pavardė priei̇̃ta Plng.
20. intr. apibėgioti, susikergti: Geras jaučias – priẽjo kartą, ir pasivaikė karvė Ds. Ar jau priẽjo arklys an kumelę? Ds.
◊ [liẽpto] gãlą priei̇̃ti atsidurti padėtyje be išeities: Liepto galą priėjo R184. Galą priėjau N. Ilgai jam sekės su vogtu mišku, bet kartą priėjo liepto galą (pakliuvo) Jnš.
į savè priei̇̃ti pasitaisyti, suriebėti: Kai priei̇̃s in savè arklys, tada parduosim Alv.
į ši̇̀rdį (prie širdiẽs) priei̇̃ti rūpėti, jaudinti: Įsišneko sena tarnaitė apie viską, kas prie širdies priėjo LzP. Meilingi žodeliai in ši̇̀rdį priẽjo Tvr.
prie prõto priei̇̃ti susiprasti: Tu ir dabar dar prie proto nepriėjai I.Simon.

×razei̇̃ti (hibr.) intr. išsiskirti: Pasbars kada i razei̇̃s Arm.

×parazei̇̃ti intr. išsivaikščioti: Visi sūnai parazẽję, liš moma ir duktė pirkioj Lz.
suei̇̃ti
1. tr., intr. susitikti: Ar jį kada sueini? J.Jabl. Aš su juo dažniau sueinù Vv. Jegu sueisi dėdę, tai užprašyk, kad atvažiuotų svečiuos Ut. Dabar man jo nebepapuola suei̇̃t Pš. Jūs bijot į akis suei̇̃ti Vkš. Šiandie suėjaũ tavo pusbrolį Alk. Kiekvienas, suėjęs su pažįstamu, sveikinasi rš.
^ Kalnas su kalnu suei̇̃na, o dar žmogus su žmogum nesuei̇̃s Ėr.
| refl. tr., intr. SD333: Šiandien susėjau ir tavo tėtušį Žem. Jie dažnai susieina Zp. Pasibūk, matai̇̃, retai susiei̇̃nam Ėr. Aš su juomi susiėjaũ KBI29. Vakar turguj dėdiną buvau susiėjęs Sdb. Ir susėjo du broleliu kalbėtis JV73. Susiẽjova mudu kaktomušais tarp durų J. Jėzus dažnai susieidlavo su pasiuntiniais savo VlnE189.
2. intr. susirinkti į krūvą: Kitą dieną kitan kieman visos suei̇̃davo Kp. Sueina žmonės paprašyti, kad jiems sudarytų įvairių aktų rš. Agatos išleisti į aną pusę (pas jaunąjį) visas sodžius suė̃jo Sml. Kelkis, tėvuli, … jau suẽj visi susiedėliai TŽI278.
| prk.: Visi darbai suė̃jo į krūvą (sykiu reikia dirbti) Gs. Vėl Vilnius, Kaunas, Klaipėda sena po mūs kovinga vėliava suėjo V.Mozūr.
| refl.: Čia ir lietuvių darželio vaikai susieina prš. Be reikalo mes čia susiėjom Sz. Susieidavo ir susitardavo savitarpyje dėl visokių bendrų reikalų A.Janul. Penkiõs, keturiõs susiei̇̃davom verpti Zr. Ciecorystės saimas ant pavasario … susieisiąs LC1885,2. Visas sodžius buvo susiė̃jęs prie galukiemio vartų Onš. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim B. Kur du arba trys vardan mano yra susiėję, tenai aš esmi viduje jų DP190. Tie visi susiėjo pakalnėj Sidim BB1Moz14,1. Susieimi draugėn R419. Suėjose rodon vienon Mž505.
| prk.: Ir kitų mokesnių dabar labai menkai tesusieina prš. Daug piningų susiė̃jo KII383. Rugiapjūtė ateis, visi darbai susieis Lz. Dvi natūri suėjos DP474.
3. intr. bendrauti, draugauti: Mes su Emile labai suei̇̃davom Sdk. Kolei nespykom, tai suei̇̃davom Dbk. Kaip anais metais susipykom, teip ir ligšiol dar vis nesuei̇̃nam Sml. Jie labai sueinami̇̀ žmonės Žml. Jie tokie šeškai, nesueinamas kiemas Sml. Kaipgi eis – nesuei̇̃namas žmogus? Pl. Treji metai, kaip jie sueinami̇̀ (mylisi) Pl. Dvylikos metelių suei̇̃ti pradėjom, penkiolikos metų viens kitą mylėjom Grž.
| refl.: Seniau, dar gimnazijoj būdamas, su savo krašto jaunuomene beveik nesusieidavo J.Bil. Mes susiei̇̃davom su ja, kaip mergaitės būdavom Pš. Susieidavom su teisėjais, advokatais rš.
4. intr. visiems įeiti (į kur): Visi pirkion suẽjo Švnč. Juodvarniai tik sukranksėjo, nusileido ir suėjo žmonėmis į trobą J.Jabl. Anie suė̃jo į vidų J. Arkliai pasiliko vieni, dar į javus sueis V.Kudir.
| refl.: Karvės susė̃jo į daržą Rs.
5. tr. suvaikščioti: Daug kelio suejáu, kol į Vilnių nusigavau Šv. Par visą amžių esu kokį šimtą mylių suejęs Šv.
6. intr. suvažiuoti, suplaukti: Visi vežimai suėjo į kiemą Rm. Visi laivai suė̃jo į uostą NdŽ.
ǁ sutekėti: Eiškūnas ir Bartava suei̇̃na į vieną krūvą Ms. Miestas pastatytas toj vietoj, kur sueina dvi upės J.Balč. Trys upės suej[o], trys seserys suvažiav[o] Pls.
ǁ prk. susibėgti į krūvą: Buvo atvažiavę į stotį, kur sueina daugybė geležinkelių rš.
| refl.: Ten susieina visi trys keliai V.Krėv.
ǁ prk. susiderinti: Mūsų nuomonės nesuei̇̃na NdŽ.
7. intr. sukakti: Marytei sueina šešiolika metų Plv. Jau aš suėjaũ aštuoniasdešimt vieną metą Vlkv. Šiais metais man jau šešiasdešim antri suei̇̃s Užv. Dar nesuė̃jo pusė metelių, jau ir prapuolė meilūs žodeliai Vlkv. Termino sueinamoji diena rš.
ǁ baigtis, praslinkti: Taip suejo diena pirmoja A.Baran. Suėjo dvi valandos rš.
8. refl. susituokti: Metų nėra, kaip susiėjom rš. Pirm nekaip susiėjo, rasta yra nėščia NTMt1,18.
ǁ grįžti po išsiskyrimo: Jis su pačia buvo persiskyręs, bet jau vėl suẽjo Alv.
9. intr. pradėti (giminystę, draugystę, ginčą ir pan.): Aš noriu į pažintį sueiti Lž. Sueinu in tavorčystą, t. y. kliaunuos su juomi J. Suėjome į pažintį A1884,364. Nemaniau, kad teks mums suei̇̃ti į gimines Gs. Ir seniau kviesdavoms, o dabar giminėn suė̃jom, tai kurgi nebesikviesma?! Slm. Taigi labai metas, pamiršus savybės ginčus, santarvėn sueiti rš. Suei̇̃ti į derybas NdŽ.
| refl.: Kada žmonės susieis ing vienybę Mž475.
10. intr. susidurti, ribotis: Jie kaimynai – laukas su lauku sueina Vdn. Jų sodybos suei̇̃na Jnšk. Su šventorium sueina kapinės rš.
| refl.: Jų laukai su laukais susei̇̃na Lp. Žiemiuose Lietuva susieina su Latvija BŽ193. Rubežiais susieimi R22. Mūsų ganyklos susiei̇̃n Trg. Kelyje susieina trys kaulai – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis rš. Dainavos laukai sasiei̇̃na [su Zasečių laukais] Zt.
ǁ sutekti: Tas ploščius per siauras, nesuei̇̃na, susegt negalima Ėr. Marškinių apikaklė nesuei̇̃na Jnšk. Tempk, kad galai suei̇̃tų NdŽ. Pasiuvo tokį siaurą žiponėlį, kad nė vienas guzikas nesuei̇̃na Ds.
| Žiūrėk, ar sueina galai, tada pjauk Sdk.
| prk.: Suei̇̃s pienas su pienu (viena karvė užtrūks, kita atsives) Lp. Dabar nelabai su pinigais suei̇̃nam Gs.
| refl.: Apsiausto skvernai nesusiei̇̃na Trgn. Tujau reik įkišti medžio kylelį, idant plyšiai nesusieitų S.Dauk.
11. intr. susinaudoti, susieikvoti: Ant tiek šeimynos greit viskas suei̇̃na Gs. Apsiaustui milo suei̇̃na šeši mastai NdŽ. Padėjau pilną bliūdelį košės, tai ir suẽjo visas Mlt. Kai šonuos (į užsienį) linus traukdavo, tai visoki suei̇̃davo Ds. Kai norėsi valgyt, tai visa suei̇̃s Ds. Kiaulėm visi šiaudai suei̇̃s Sb.
12. refl. susidėvėti: Apsiaustas visai susẽjo Ll.
13. intr. pavirsti (kuo smulkiu), subyrėti, suskilti: Visos malė, nesumalė, kaip svočiutė priėjo, į miltus suė̃jo JV711. Nukrito puodas nu stalo, ir suẽjo į čeženas Vvr. Kaip šavo trakš! trakš! muškieta šupuliuos suejo BsPII247-248.
14. intr. derintis, sutikti: Tie žodžiai gražiai suei̇̃na Vl. Mūsų, bobul, kalba suei̇̃na Ml. Avelės nepardaviau – dviejais zlotais nesuvejau, tai parsivežiau namo Prng.
15. refl. tikti: Paderu ant to, susieimi SD62.
16. intr. sulįsti: Vinis suė̃jo į sieną NdŽ. Suei̇̃ti į skylę NdŽ. Tuomet velniai išėjo iš žmogaus ir suėjo į kiaules SkvLuk8,33.
ǁ visiems įsmukti, nugrimzti: Upiuos (pelkė) arkliai suė̃jo Brsl.
ǁ susisunkti: Vanduo greit suei̇̃na į žemę NdŽ.
17. intr. susimušti (apie sviestą): Jau pradeda sueiti sviestukas Dov. Mušu mušu, nieko negaliu padaryt – niekaip sviestas nesuei̇̃na Št. Šiltas smetonas su pienais sukamas sueita į didžiąjį sviestą – trupa, yr apsirėkęs Ggr.
ǁ rūgstant sustandėti: Kažin ar da nesuėjo pienas, man tep rūgštaus norisi Al.
◊ į metùs susiei̇̃ti suaugti: Kai mergaitė susieis į metus, jai žemę paliksim Šd.
į kū́ną suei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Kū́nan suė̃jus, kaip mulas Kp. Taip atsitaisė [vaikas po ligos], suėjo kūnelin Slm.
į kùprą suei̇̃ti susikūprinti: Iš senystėlės kuprelėn suejau Rod.
į pórą su[si]ei̇̃ti susituokti: Tai jei tu iškentėsi, tai gal mudu sueisim in porą BsPIV39. Kol du į porą susieina, kipšas devyniasdešimt devynias poras batų nudrasko belakstydamas, piktas kalbas bekeldamas I.Simon.
į prõtą (×rãzumą) suei̇̃ti suprotėti: Ir vaikai gudrūs, visi suėjo į protą Rdm. Dabar svietas suėjo į protą Vaižg. Kai suaugs, tai suei̇̃s razumañ Ds.
į ragùs suei̇̃ti sumažėti (pienui): Dabar pienas karvei raguos suejo Trgn.
sùeitas kẽlias be ypatingų pastangų gaunama nauda, abipusė nauda: Kad tu, pakeliui eidamas, atneštum man grėblį – būt sùeitas kẽlias Dglš. Čia labai sùeitas kẽlias: anas man šieno papjūvės, o aš jam toj vietoj paorėsiu Trgn.
pasuei̇̃ti (dial.) intr. daugeliui susirinkti: Bobos su mintuvais pasùeima ir mina Lz. Pasuẽjom pirkion ir papietujom Dv.
užei̇̃ti
1. intr. eiti (už ko): Užė̃jo už medžių, ir nebemačiau Sb. Neseka užei̇̃t už stalo Lp. Ažei̇̃k priekin [vežimo], pažiūrėk, ar arklys gerai pakinkytas Ds. Tegu, iš kito šono užei̇̃siu Pc.
| refl.: Užsiejáu už pelkių Skdv. Neužsiei̇̃k už akmenų Skdv.
ǁ greičiau paeiti: Širvi, užei̇̃k, širvi, atleisk! (sakoma, jaučiais ariant) Šts. Bet tas velniūkštis vis užeina pirma tos bobos ir išrenka kur geruosius grybus SI30.
ǁ tr., intr. einant užuolankomis, užstoti: Bėk, karvę užeisi Ds. Užei̇̃k karvę nuo vasarojaus Ut. Nekliudyk, skubu – noriu užei̇̃t dar jam už akių Srv. Ir einančiam ing vieną miestelį užėjo jam dešimtis vyrų raupuotų Ev. Užejo jiemus Ponas Jėzus kelią MP156.
2. intr. SD162, H eiti (ant ko), užlipti: Snigti pradėjo, ne vienas ant pečiaus greitai užėjo rš. Užėjau ant kalnelio, ant močiutės kapelio RD7. Kalnas čionai buvo labai status, beveik ir dabar neužeinamas LTI326. Tęsėsi neužeinamas raistas Rmš. Galvijai ant dar labai minkštų laukų užeina K.Donel1. Užei̇̃k an kalnelio, ir matysi, kur galvijai Ds. Vincukai mano, broliukai mano, užgititei̇̃kai aukštan kalnelin (rd.) Ant. Kuo aukščiaus užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517.
3. intr., tr. apsilankyti (einant): Užei̇̃na kartais koks svečias Paį. Joks žvėris neužeina, joks paukštis neužuskrenda BsPII176. Karalaitis eina ir užeina į karališką miestą MPs. Taigi užeikime į tuos gražiuosius laukus J.Jabl. Aš šiandie vakare pas tave užei̇̃siu Rdm. Aš savo amžiuo[je] kiemo anų nebužei̇̃su Slnt. O kas čia tave, Jonai, į tą taip tolimą ir niekam neužeinamą šalį atgabeno? BsPIII92. Ten labai užeinama vieta Alk. Užeinamesnėse vietose yra ir kitas namų galas, vadinamas seklyčia LTII426. Visi murmeno bylodami, jog žmogausp nuodėmėtop užėjo DP571.
ǁ tr. aplankyti: Šitai, pone, užeikite namus tarno jūsų BB1Moz19,2.
4. intr. užslinkti (už ko): Saulė ažẽjo až debesio Ds. Mėnulis užẽj[o] už debesio Lp.
ǁ nusileisti: Saulė ažẽj[o] Lz.
5. intr. pakilti: Oi tai užėjo aukštai saulelė TŽI304. Saulė jau buvo gerokai užejus, kai jie atsikėlė Lš.
ǁ užtekėti: Paki saulė užei̇̃na, tai labiau šalta Trgn. Užeis šviesi saulelė, ištirps ežero ledelis BsO113.
6. intr. atslinkti: Lietus užei̇̃na Pc. Lietui užėjus, nebėra kur pasidėti Blv. Užė̃jo lyt Ėr. Užeis didis debesėlis, sulis lankoj šienelį LB134. Kai užei̇̃na vėtra, ir medžius išlaužo Vb. Nuo tos balos užei̇̃na toks rūkas negeras Ėr. Rasa užeina N.
ǁ pasirodyti: Ant stalų vėl geresni daiktai užėjo, ir suvytę veidai vėl atsigavo Ns1850,1.
ǁ atkilti: Kai užẽjo vokiečiai, valgyt nelabai buvo ko Mlt.
7. tr. sutikti (einant): Užėjusis Juozą žmogus buvo netolimas kaimynas LzP. Juda nuėjo (atstojo) nuog savo brolių ir užėjo vyrą iš Oddam BB1Moz38,1. Užėjau jį ant turgaus Įstrutyje B.
^ Dveigys treigį užẽjo (gudrus sutiko dar gudresnį) Krž.
8. intr. užvažiuoti, užplaukti (ant ko): Lengva dirbt – užėjai̇̃ akėčiom, ir tuoj supurejo žemė Gs. Parvažiuojant kam užejo ratas, ir toj vietoj išlaužė rugius Rp. Ne tiktai ledynai buvo pavojingi, bet ir seklumos, ant kurių laivas užeidavo K.Bor.
| Mašina užei̇̃nant (ne perdėm) tik gal pjaut Gs.
9. intr. užlįsti, užsimauti: Kepurė vos užei̇̃na ant galvos Jnš.
ǁ pritekti: Per mažas kaunierius, an ausų neužei̇̃na Rdm. Tvarkingai, kad vieno [mėsos] griežinėlio kraštas užeitų ant kito, sudėti į pusdubenį ir užpilti padažu rš.
| prk.: Turime pieniško, mėsa ant mėsos užeina (senosios mėsos nesuvalgius, pasipjaunama naujos) MTtIV99.
10. intr. paplūsti, pasrūti: Kaip tik pradeda malūne malt, ir užei̇̃na ant ledo vanduo Ds. Šįmet visos balos užejo vandeniu Sn. Kasant [v]anduo ažẽjo, tai ir pametė Mlt. Pašluostysiu akis, užėjo ašarom, nematau Al. Besiklausant ašaromis užeidavo jos akys LzP. Kraujas užė̃jo, ir negali ištraukt rakšties Ėr.
ǁ apsitraukti: Visas dangus ažẽjęs – ar tik lietaus nebus? Trgn. Akys kai dūmais užėjo, nieko nematau Gdr.
| Pamastas (grindys) lengviau mazgot neažẽjęs Dkšt.
11. intr., tr. užslinkti (apie laiką): Bebūnant Elzytei miške, užėjo naktis J.Balč. Įšilęs pavasaris tiesė rankas užeinančiai vasarai rš. Visokių laikų užė̃jo Ėr. Užei̇̃s jums tamsi naktis, neatrasit kelio JD559. Senatvė mus pamažu užei̇̃t KII247.
12. intr. kilti, prasidėti: Užė̃jo baisūs karščiai DŽ. Man užvalgius dažnai užei̇̃na pilvo skaudėjimas Lš. Vaikui užẽjo kirmėlės Lp. Kad užei̇̃s kada sopstas – nors rėk Mlt. Buvo užeję dantis gelti Šts. Užė̃jo negera, ir nuėjo gult Ėr. Bernui užeina kvaitulys – eisiu, sako, į Ameriką V.Kudir. Kas tau užė̃jo, kad taip dūksti? Vb. Mūs visiem paršam galas užėjo Lš. Man užėjo striukė Jnšk. Vos dagas buvo pabaigtas, tai brangybė užėjo Ns1850,1. Kalba užėjo apie grožį rš. Kaip tik šuva pamato katę, tuoj užeina jam mislis, kad ana nugaišeno jo gromatą, ir veja katę BsPII197. Man visai į galvą ta mintis neužejo Lš. Galėjo perti kailį dvarponiams, kada tik užeidavo noras V.Kudir. Jam užėjo pyktis rš.
ǁ pradėti: Grybai buvo užė̃ję dygt, paskui vėl nustojo Ėr.
ǁ tr., intr. apnikti: O kad tave vargas užei̇̃tų! Bsg. Kad užė̃jo man miegas! Grž. Miegas man užei̇̃t KI69. Visokias rūpestis jį užeis CI66. Piktenybės mano užejo ant galvos mano Mž468.
ǁ ateiti į galvą, užsimanyti: Par tą laiką iš ploščiaus kišenių galėsi semti piningų kiek tik užeina LTR(Žg).
13. tr. atlikti, nuveikti (vietoje kito): Aš esmi jaunas, galu ankstie kelti ir tėvelio žygius užeiti M.Valanč. Nėr kam užei̇̃ti sunkių darbelių, nėr kam ma[n] užtarti šaunių žodelių JD497.
14. intr. vesti: Užėjęs an seseries užkurion Krn. Kad užėjau už mergelę, kaip karklynas pavytau BzF31. Vyrelis jau kelintą žiemą laksto, ar neras kur užei̇̃t už žentus Srv.
15. intr. sekti vienam po kito, keistis: Toj bažnyčioj popiežius paskui popiežių … užeit … kaip diena paskui dieną DP460. Paskui Anicetą užėjo Soter DP588.
16. tr. rasti, aptikti: Šiandiej daug uogų užejaũ Ktk. Kad užėjom grybų! Upt. Paslėpk peilį, kad vaikai neužei̇̃tų Skdv. Tik spėjau saldainius pasidėti, vaikai ir užejo Up. Užẽjo uogas vaikai ir nuskabė visas Šts. Toliaus eidami užẽjo jie medy bites BM147. Javai taip gražūs, kad retai kur tokius užeisi Tat. Ir tenai miltų kalno neužei̇̃si Rm. Ir man dažnai pasiseka grybų užei̇̃t Pn. Kad užeič kur gerą karvę, tai negailėč pinigų Ds. Padėk butelį į rugius, kad kas nors neužei̇̃tų Up. Užeitas grybas nebauga Šts.
ǁ užklupti: Aš jį užejau obuolius beskinant Lš. Visi mane užei̇̃na, visi mane pabaido JD313.
17. intr. pakliūti, pataikyti (ant ko): Užei̇̃ti ant minos NdŽ. Jis neužejo kur ant gero, o jam būt parodę! Lš. Užeisi kada ant tokio, kur ir tau galvą nusuks Ds.
^ Nuo vilko bėgo, ant meškos užėjo LTR.
18. intr. pasitaikyti: Man nebūtų įveikę, bet tokia minutė užėjo Rz.
19. tr. užimti, okupuoti: Vokiečiai užė̃jo mūsų kraštą Šd. Taip tai įviso biurokratija užeituose kraštuose A1884,111.
20. tr. būti pranašesniam, viršyti: Užeit pasiutęs nerimstantį B.
21. intr. būti viršaus: Kaip reik atidavėm grūdus – koks sykelis dar užė̃jo Jnšk. Tegu nors kiek užei̇̃na ant maišo (užpilk daugiau, kiek maišas sveria) Gs. Ar svorio dar bent kiek užei̇̃na? Ds.
ǁ prisidėti: Nuo Kalėdų pradės po minutėlę užeit [dienos] Krkn.
22. intr. versti (apie kiaušinius), užsiperėti: Iš aštuonių tik trys kiaušiniai ažẽjo Ktk. Kai ančių, tai visi kiaušiniai ažei̇̃na Trgn. Leidėm perėt vištą an šešių žąsų kiaušinių, ir tik vienas ažejo Vj. Šį kartą kiek tik kiaušinių pasėdinau, tai visi ažẽjo Ml. Nė vieno kiaušinio nėr ažẽjusio Ds. Neažẽję kiaušiniai esti paperai Dglš.
23. intr. būti pelnomam, uždirbamam, vertam: Jam mažai užei̇̃na, jis ir neduoda Pc. Kad keli skatikai ir užeina viršaus, tai niekis Jnšk. Jam užei̇̃na kokis svaras [, dalijant lašinius] Lp. Anos ta žemė ir tie trobesiai už tą skolą nebužei̇̃na Plt. Už darbą nebužei̇̃na, pasėjus linus į pavasarį suartas dirvas Dr. Ant šito tavoro man nė kiek neužei̇̃na Lš. Man daugiau užei̇̃ta nu ponų nekaip algos gaunu Šts.
| refl.: Ji siuvėja, jis kalvis, tai ir užsieina po truputį Lš. Iš vištų neažsieisi̇̀ (nepragyvensi) Trgn.
ǁ būti atlyginimu už darbą: Paršelio nepirkom – dienoms užejom Lk. Kailių išdirbimas užeita už egles pirktas Šts.
ǁ tr. uždirbti: Ir asmoką neseka niekur ažuei̇̃t Arm.
| refl.: Jis jau užsieina pats ant savę Lš.
24. intr. užželti, apaugti: Vel visa pieva karklais ažẽjo Dgl. Usnėm visas daržas ažejo Dbk. Dabar mišku ažẽjo Ds. Dirvonas užei̇̃s berželiais, ir bus miško An. Žemė gera, tik pievos raistu užẽję Alv. Mūs rugiai dirsom užẽję Lp. Jau tie šaltinėliai žolele užẽjo LTR(Vrn). Ta mūs bala tuoj jau visai užei̇̃s (užaks) Lš.
25. tr. nulenkti, papirkti: Kaip jis bylos nelaimės – visus liudinykus užė̃jo Svn. Jau viršaitį jų radau ùžeitą, todėl ką bepapūsi Ds. Visi sūdžios jų užeiti̇̀ Kp.
^ Pinigais ir patį velnią užeisi Svn.
| refl.: Jau ãnas užsiẽjo (įsiteikė) OG107.
26. tr. pamušti einant: Labai toli ėjau, koją užėjaũ, skauda, sustingo Šk. Matyt, užėjaũ koją, kad dabar skauda Snt.
27. intr. užtirpti: Jautė, kad viena jo koja užėjusi ir nebegali pajudinti pirštų J.Bil.
28. intr. užgelti nuo šalčio: Jam dažnai žiemą rankos užei̇̃na Pbr. Kad užėjo rankos, tai nežinau, kur dėtis Vb. Velėjant žlugtį, labai ažẽjo rankos Sdk. Kad rankos neužeitų, reikia trinti sniegu Šlv. Nušalęs rankas tuoj prie ugnies šildžiau, tai kad užẽjo, tai negalėjau iškęst, kaip skaudėjo Ign. Pirštai labai atšalo, o dabar užėjo Krik. Sušalau beieškodama [šalty], nagai užė̃jo Ėr. Aš negaliu mėtytis sniegais, man greit panagės ažei̇̃na Sv. Ploviau rūbus, tai kad užẽjo už nagų, tai nor imk ir rėk Alv. Užei̇̃na už nagùčių [sušalus], verkia Klvr. Šaltas vanduoj – net už dantų užejo (atsigėrus) Lp.
29. refl. sugyventi, sutikti: Taip nieko gyvena, tik su žentu neužsiei̇̃na Tj. Jonas su Petru dėl kiaulių jau antri metai neužsiei̇̃na Ut. Kam pjaunas gyvuliai tarp savęs, kodėl ir jie neužsieina? rš.
30. intr. apibėgioti, susikergti: Bulius ant karvės užė̃jo Gs. Bulius dusyk užejo, i karvė pasiieškojo Rs. Jautis tris kartus užė̃jo ant karvės Jnš.
◊ ×ant mi̇̀slės užei̇̃ti kilti minčiai: Kas jai … užei̇̃na ant mi̇̀slės BM29. Užejo jam ant mislės pasižiūrėt, kas tam maiše yra Ds.
ant prõto užei̇̃ti atsiminti: Gerai, kad man užejo ant proto, o būtau užmiršęs Lš.
ant séilės užei̇̃ti
1. menk. kilti minčiai, pagalvoti: Užė̃jo kas ant séilės, ir pasakė Pc. Jis tai viską išplepa, kas tik ant séilės užė̃jo Alk.
2. kilti norui, įsigeisti: Kur užėjo ant seilės, te ir eina Ėr. Kas jai tik užei̇̃s ant séilės, močia tuoj ir perka Slm.
3. prisiminti: Kai užeis ant seilės, pasakysiu Ds.

į pãnages (panagė́sna) užei̇̃ti Vrnv užpykti.
į ši̇̀rdį užė̃jo supykino: Tas laidokas man teip žuẽjo širdiñ, kad in jį ir širdies neatvertau Rod.
kraũjas užei̇̃na supyksta: Jei jam užei̇̃na kraũjas, kerta, kuo papuola Lš.
šilimõs užei̇̃s klius, nukentės: Da ir tau šilimos užeis dėl to šautuvo Slm.
širdi̇̀s užė̃jo
1. supyko: Užėjo širdis, apsisukau ir išėjau Mrs. Man užė̃jo širdi̇̀s, ir pasakiau ne vietoj žodį Jnšk. Širdžiai užejus pasakiau Šts.
2. susigraudino: Taip širdi̇̀s užė̃jo, kad kiek neapsiverkiau Srv.

už nagų̃ užei̇̃ti nepatikti, įsižeisti: Jam tai užejo už nagų Lp.

tráukti, -ia, -ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M
1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse suspaustą vytelę, ir žievė nusilupa rš. Vienu metu tráukit [virvę] Grž. Nu tai ropę raudavom: susėda šiteip, susitveria visi – ir rauna, katrie tráukia Šmn. Meta į vandenį pačynos galą i tráukia ant savęs, i teip stabdo sielį Vl. Susimušė: viena tráukia an saũ tą drobę ir tuos rietimus Rk. Viena an saũ traukia, kita – an saũ, teip brūžuoji brūžuoji [audeklą] Alz. Įsidės [milą į mašiną] i vels, du sustoję į vieną galą, į kitą galą tráuks Žlb. Išdykaudavo [naktigoniai], vienas kitą už kojų tráukdavo Bsg. Pasiekė kulnan [arkliui vežimas], o ką gi, jeigu tráuksi [vadeles], tai da labiau jam sieks Kp. Tráuka tus plaukus munie, plėša įsikibusi Trk. Verkia panaitėlė didžiu balseliu, laužo rankeles, traukia plaukelius LTR(Zr). Plaukus barzos, galvos traukė SGI75. Nu jis (vilkas) traukt [uodegą prišalusią], nu traukt – nebegalia, ir gana Sln.
| Tráukė [išnarintą] ranką, prikėlė arklį, ratus Všv. Niksterėjus traukia pasukydami Sln.
| impers. prk.: Kriūtinę tráukia in žemę, sunku Klt.
^ Kožnas daugiau į savę tráukia Jnš. Visų rankos in save tráukia Žln. Kožnas tik pri savęs tráuka daba, o anksčiau tie žmonys draugiškiau gyveno Yl. Dabar in saũ visi tráukia Skdt. Vaikai vis tráukia ing save, ing save Drsk. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs VP34. Už ausų pakartas, už liežuvio trauka (skambalas) Sd. Du šika, penki tráukia (nosį šnypščia) Smn. Du traukia, du šika (nosį šnypščia) Ds. Avutė bėga – bobutė žarnas traukia (verpia) LTR. Dešim vyrų traukia lyną apie pirdžiaus klojimą (juosia diržą) Kp.
trauktinai̇̃ adv.: Ištraukiau tą šniūrą trauktinai̇̃ Mžk. Aš karvę melžu spaustinai, o jis – trauktinai̇̃ Jrb.
| refl. Einam pirštais tráukties – katras katro išties pirštus? Šts.
ǁ tr. tempiant blokšti: O didelė kalė grobė muni, tráukė pri žemės, mun įkąsti neįkando Akm. Ant provos į dvarą šaukė, nušaukę prie žemės traukė (d.) Nm.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus tempimo, tampymo judesiu: [Senis] lengvai per dieną traukė pjūklą, kilojo kirvį V.Bub. Kaip žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn su Vilkija, su nauja jos vaga M.Katil. Varpus tráukti KI554; MŽ. Varpas vakarais tráukiamas KI5. Visuose miestuose ir kiemuose, per kurius važiavo, varpai buvo traukiami prš. Klekneris turėjo eit traukt varpus Rg. Katros didesnės, emam didesnį varpą tráukt Ps. Jis dvare skambalą tráukdavo į darbą eit Skr. Varpus tráukė, vinčiavą šaukė LB32. Suskambo varpeliai netraukiami NS1157. Verpia, tráukia i snaudžia Jd. Verpa tráuka kaip iš voro subinės Šts. Kad aną daužo, ta sruoga susidaužo plona, minkšta, tas pakulas iššukuo[ja], nu tai tráuki (verpi) ploniausiai Krp. Aš su viena ranka par tarppirštį tráukiu, o su kita spauste spaudžiu [melždamas] Jrb. Vakar tráukiau laikrodį, ale neužtraukiau kiek reikia Skr.
2. tr. tempiant stengtis paimti, atimti, jėga imti: Pati pamatė: ema tą popierių, tráuka Trk. Aš audu, ir ans tiek lenda munie, tráuka muštuvą, šautuvą Kl. Traukia iš man’ šaukštą [vaikas], valgo, pilia ant krūtinės – vis tiek, ka tik pats! Mžš. Žydas tráukia, o jy pažasty turia tą bandelę Slm. Da važiuodamas iš po šikinės tráukė i paklotę, kad ataduoj itąją paklotę Ml.
| prk.: Praskydęs keliukas traukė nuo kojų batus rš. Jiems, tikriems elgetoms, duoną iš burnos traukia Žem. Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami… Pt. Kolei iš gerklės netráukia, tolei ir neduoda Ds.
ǁ prk. prievarta reikalauti, pešti, plėšti: Vaikai tik yra teip – piningams tráukti, į zlastį vesti Als. Naudą iš tėvų panagių tráukte tráuka, o karšinti nenora Krš. Nemokinas, tik tėvų piningus tráuka Vn. Advikatas gerai pinigus traukia iš žmogaus Jrb. Vis tráukia iš žmogaus pinigus, vis tráukia – ir galo nėr Srv. Anta kelio rublio iž motkos tráukia Drsk.
ǁ prk. kvosti: Kasdieną iš jos tráukia i tráukia [pasakojimus], jai neliks nei su manim ką šnekėt Snt.
ǁ imti, rinkti: Žemės mokesnius tráuka ans Prk.
ǁ plėšti: Vėjai dangstį tráukia Arm.
ǁ suėmus (ppr. jėga) šalinti: Benas giliai įsuko kamščiatraukį, ir traukiamas kamštis smagiai pokštelėjo J.Ap. Vinis daba tráuksi – anos linksta, o ten y[ra] kietos Pkl. Karvę stvėriau, kuolelį kai tráukiau, tik nepargriuvau Klt. Erkę reikia tráukt iš skūros Aps. Rakštis panagė[je], traukia lauko ir smilko su marškoniu LMD(Sln). Užpampę dantys – negal traukti Šts. Senovė[je], dantys pradeda gelti, kito išejimo nebuvo – tráukti laukan LKT82(Pln). Laukiau, kol išbaigs visi [dantys], visos šaknys, bijojau tráukt Antš. Buvo nuejus Pandėlin dantų tráuktų PnmR. Dantį ar̃ tráukdavo jaunan, mesdavo až pečiaus Svn. Buvęs tráukęs tą dantį, ale kad nekruta Žl. Tas senis privažiavo prie eglės, pradėjo traukt iš arklio uodegos plaukus ir apmėtė visą eglę LTR(Rk).
| prk.: Tráukia iš po krūtinės širdį, nebegali nė paverst miežių [pėdų] Rm. Tas telvizorius net akis iš kaktos tráukia Klt.
ǁ rauti: Linus reikia apravėt: pasilenki ir tráuki žolę Dv. Cukrinius burokus tráukt rudenin reikia Kr.
ǁ tempiant išimti ką įstrigusį, įklimpusį, vaduoti: Būdavo, eina eina vyrai tráuktų tų karvių – įklimpsta, būdavo, makalynėn, ir gatava Šmn. Lėkėm su virvėm, reikė karves tráukt iš to liūno Č. Nuklimpdavo i tos karvės [pelkėse], eidavom šaukt, kad gaspadoriai eitų tráukt Pšš. Traukia juos iš ugnies CII336. Per Grabnyčias mane, sakyt, iš sniego negyvą traukė J.Marcin.
| Ėmė smalą – i paliko kaliošelis, ana nebtráukė nė to kaliošio, ana bėgo i nubėgo Žr. Eina varna iš provos, traukia galvą iš tvoros LLDI336(Slm).
| prk.: Nuo skausmų inbedžia adatą [ligoninėje], o teip iš ligos netráukia Ukm. Motriškos iš šūdo svietą tráuka (švarina) Krš. Traukit, traukit iš vargelių kaip žuvelę iš marelių LTR(Aln).
^ Daigus iš žemės, rodos, traukte traukia Žem. Žolę, javus kaip tráukte už čiuprynos tráuka, ka šiltà Pvn. Kad užlyja, tai, rodos, tas lytus tráukia iš žemės tą žolę Jrb. Oi, tai dėkui, broluti! Iš eketės mane trauki V.Piet. Balelėj nuklimpo kumelė, penki vyrai traukė, du vanagai laukė (dubuo su koše, šaukštas, pirštai, akys) JT65. Klampučių balaitėj nuklimpo kumelaitė, penki vilkai traukė, du vanagai laukė LTR. Balelė linksta, kumelė klimsta, penki vilkai traukia, dvi sesutės laukia Vrn.
ǁ refl. išlįsti, išsipešti: Kai suemi grūdelį, tráukias šaknys [iš dirvos] – jau įsikabinę, ir da dideles tos šaknys [kviečių] Slm. Karvės brizgilo diržas tráukės i tráukės lauka iš tos sagties Jrb.
ǁ tempiant imti dalį iš visumos, pešti: Šieną tráukėm iš po paklotės [per Kūčias] ir skaitėm [šapus], ar prieg porai, ar ne – vis tos poros visi norėjo Mrk. Kūčių vakarą merginos traukia iš stogo šiaudus LTR(Auk). Padės šieno į apačią, paskiau po šapą tráuks Jdr. Šeimininkas atneša pundelį linų ir traukia pluoštelį LTR(Žg). [Per Kūčias] tráukdavo šiaudą iš apačios, iš po staldengtės Kp.
ǁ imti vieną pasirinktinai iš kelių: Tráukti bilietą rš. Per tave, moterie, turi pasireikšti dievų valia. Trauksi burtus J.Gruš. Traukiam burtus, kam eit ieškot piemenų ir gyvulių LKT291(Ppl). Ir Kretingos apskritis tráukė žerybas Lkž. Tai aš perniai ir šiemet nebetráukiau numarių [daržams ravėti] Pnm. Pasirašydavom vardų̃ ir susukdavom [raštelius], sumaišydavom ir padėdavom po paduškai, ir [Kūčių] naktį tráuki PnmR. An sodybų, an daržų tráukiam numerius Mlk. Duodavo tráukt korteles, ištrauki kortelę – nereikia eit kariuomenėn Žl. Dvidešimt pirmų metelių šaukia mane traukt kortelių LTR(Skm).
trauktinai̇̃ adv.: Paskolos lakštai trauktinai̇̃ išimami iš apyvartos rš.
3. caus. trūkti 1: Tráukiau virvę, bet negalėjau pertraukti DŽ1.
| prk.: Speigas tráuka pusiau, o aš basnirta išejau Šts.
^ Ot žmogus – par pusę šiaudą tráukia (apie šykštų) Švnč.
ǁ prk. trumpinti, nukąsti (žodžius): Apei Biržus tai tráukia žodžius Erž.
ǁ refl. LL294 stengtis nutrūkti, pasileisti, nusitraukti: [Naktigonėj] an savo koją pririša [virvę], tai arklys kai tráukias, taigi jaučia Rk. Šuo traukės, traukės, galop ištrūko ir išbėgo LTR.
ǁ refl. turėti savybę dažnai nutrūkti: Jie tai įtyrę: žino, katro karvė tráukias, katro ne Slm. Žmogus nuolatinis kad saugo, tai žino, katro tráukias [karvė] Slm.
4. tr. N, NdŽ jėga keisti daikto padėtį erdvėje, vilkti, tęsti: O tie rūsai, matai, tus kulkosvaidžius tráuka pagal žemę Akm. Tráukiam par lauką tą [didelį] grėblį – pagrėbstas grėbstydavom Plvn. Tai par šieną i tráuksi tokią purviną briką? Bsg. Inkiša [puodšakes] ir pakelia puodą, nereikia tráukt par padą Kvr. Lenciūgais tráukia vagonėlius Vlkv. Valčikę tráuki tuo ledu ir eini per Nemuną Vl. Du traktoriai tráuka kombainą, kombainas pjauna Trk. Traukti laivą priš vandenį I. Tráukiamas tinklas, bradinys KII59. Kuojas gaudo traukiamaisiais tinklais T.Ivan. Su tráukiamu tinklu daugiausia dieną žvejodavom PnmŽ. Kur tráukiamas tinklas, tai marška vadinam Jrb. Du tráukia iš šonų [tinklą], o vienas eina pakrančiu pabaidydamas žuvis Vdžg. Šituo virvele tráukia ir tráukia bradinį, net in kraštą jau ištraukia Aps. Laive sėdėjau, tinklužį traukiau RD21. Ir moja jie bursnykams savo, kurie buvo antrame laive, idant jie ateitų ir padėtų jie mus (mūsų laivą) traukti VlnE91-92. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu, jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31.
^ Kosčiu, tai kai kelmą pro gerklę tráukia – tokia sopančia gerklė Švnč.
trauktinai̇̃ adv.: Žydas kad numiršta, anus neneša neštinai, trauka trauktinai̇̃ į kapus Klk. Trauktinai̇̃ traukiau su grėbliu iš prūdo Kv.
| refl. tr.: Šis (leidėjas) griebė [pėdus] iš šono, traukėsi glėbiu prieš save ir statmenai, varpomis žemyn, taikė į mašinos nasrus M.Katil. Aš žiūriu – eina koks žmogus ir rogeles tráukiasis LKT222(Vnd).
ǁ prk. imti sau, vilkti, griebti: Ar avelę, ar vištą, ar kokį paminklą, tai teip tráukdavo visa ir veždavos savo pusėn [per vestuves] Č. Ką ans sugreibė, tą i tráukė, i pardavojo parnešęs Varn. Matai, anam pačios rankos tráuka, negalia nevogęs Trk. Kurių [turtų] geidžiame, vyliumi savęsp tuos tráukiame DP126.
ǁ vilkti (kojas): Kulsčioja senis, tráukia koją DrskŽ. Nebegreita ašen – jau kojas žeme tráukiu Ps.
ǁ refl. R370, MŽ496 vilktis, tęstis: Pomergių dvylika kad surinkta, kai liepai mergos, o jaunojos tūlis led par žemę tráukias Vdšk. Aš ažumečiau stinklą, stinklas tik tráukias Btrm.
5. tr. paviršiumi vilkti, braukti: Traukė skustuvą ir užkliudė už ausies – kraujas pradėjo sunktis J.Paukš. Pabaigęs rašyti, savo plunksnos galą vis tam jau velniui traukia par lūpas DS235.
trauktinai̇̃ adv.: Užleisk dalgį trauktinai̇̃, padidinsi kirtį Šts.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus braukimo judesiu: Tráukiau tráukiau (grėbiau) par dieną, net rankos skauda Krkn. Lygioj lankelėj grėbiau šienelį,… grėblelį traukiau, vakaro laukiau TS1904,2. Aš grėblelį traukte traukiau, pusrytėlio labai laukiau NS140. Aš grėblelį tankiai traukiu, vakarelio labai laukiu LTR(Dkšt). Jai nerūpėjo rytelis kelti, nė per rasužę grėblelis tráukti (d.) Snt. Dalgį nupirkai, noragą plūgui antskėlei, ir knisk žemę arba trauk dalgį nuo tamsos iki tamsos! LzP. Pareina dalgius tráukę – reik paėsti Užv. Dar gali dalgį traukti, ne ubagauti Šts. Mes [dabar] atilsam, o kitą sykį tráuki tráuki dalgį LKT78(Pln). Tokiam karšty dalgis yra sunkus tráukt Sk. Dalgę gerai tráukiu, da jaunus pristatau Ssk. Ką tu labai dainuosi dalgį tráukdamas Grš. Žirnis – jau kitokis pjovimas: ima su pjautuvu, tik tráukia tráukia Pv. Kiek kartų tráukiau, tai graudžiai verkiau, o tai nelygios uošvelės lankos JD120. Aš dalgelę sunkiai tráukiau, vakarėlio nesulaukiau (d.) Šmn. Iš pečių̃ ampalas eina, traukiam spragilus (kuliam) Gs. Daugiau juos (avikailius) išdžiovydavo a jaujo[je], su tokiais kobiniais tráukdavo tráukdavo, ka minkšti palikdavo Pš. Paimi [rugių] pėdą ir tráuki, šukuoji abudu galus PnmŽ. Pasiemi šukuočių, iššukuoji, teip pryš tráuki tráuki, ka nebliktų nė vienos galvelės sėmenų Kl. Savo dalgės daugiau nei netráuk (neplak), ba vėl išlenksi Al.
^ Giltinė tráuka su dalgiu, būk tu šioks a toks Krš.
ǁ vesti, brėžti (liniją): Brūkšmį ant popieriaus tráukti KII31. Liniją tráukti KII31.
6. intr. NdŽ braukiamu mostu suduoti, rėžti: Neliežuvauk! Kad trauksiu per žandą – pasigailėsi pasaulyje gimęs! B.Sruog. Ka traukiau vienam par zūbus, i nubėgo susiėmęs End. Nieko nežiūrės: par kojas ka tráuks su laza Trg. Su peilio kriaunums ka tráukė par galvą – krauju apsipyliau Jrb. Vienas kai tráukė jam su botagu per kojas – užkirto PnmŽ. Šoble kap tráukė tas prancūzas tam jaučiui – šmotas mėsos iškrito Plv. Kap tráukė kazokas ponu[i] rapnyku per galvą – tik sykt kraujai per kaktą! Užg. Kap tráuksiu muturzėn, tai net apsijukosi, tu rupūžės kavalke! Al. Būlo, traũks per pečius [už neklausymą], tai žinosi! Žln. Ištraukė virvę ir bobai išilgai tráukė DrskŽ. Gerai tráukė par kuprą! Mžš. Su geležim Vabalnyke kaip tráukė vaiku[i], ir numirė nabagas Slm. Turėjau lazdą, tai kaip tráukiau par pečiais, tai kad ejo nuo manę Rk. Tas ponas kaip jam traukė kelis su rimbu, tuojaus stojo ir b[uv]o jau sveikas BsPII1262(Brt).
7. tr. NdŽ velkant, tęsiant dėti kur: Jau žvejai sueję tráuka laivus jau an kopų Plng.
| [Jautis] tuo su liežuviu jį (šiaudų pluoštą) krimst į gomurį tráukia K.Donel.
| Va tau kad nori! Tėvas tebemerdi, o tu jau sostą į palovį trauki B.Sruog. Buvo manęs vežimą traukti pastogėn, bet atsiminęs, jog nebus lietaus, su visais pakinktais paliko vidury kiemo M.Katil.
ǁ tempiant kelti: Tráukia ben keli žmonės, kol jį (rąstą) užvobija Kvr. Kai bacionui traukia akėčią medin dėl gūžtos, tai turi būti papori vyrų ar moterų, tada bacionas atskris LTR(Slk). Maišą rišu į traukiamąją virvę [malūne] I.Šein. Grūdus į malūną traukia vindais Mrj. Užnėrė virvę jam už kaklo ir trauks jau į viršų, tik išgirdo šaukiant balsu siuvėją J.Balč.
| Pririšdavo už pusiau ir tráukia [piršlį] Kpr.
ǁ įkelti, įtaisyti: Turėtume dar didesnį pokylį, neg traukiant inkilą Vaižg. Vokeles daugiausia tráukia medžian, tikias, kad bitės ateis Ob.
ǁ keisti daikto padėtį kitų daiktų atžvilgiu (artinti arba tolinti): Tráukė (arčiau skyrė) arus in šič, ką augt geriau Drsk. Tráuk tolyn nuo kelio triobą PnmR. Vandeniui pakilus, [pastatai] traukiami toliau nuo kranto, o sausrai užėjus, vėl spiečiasi pakrantėse rš. Kalba turi palinkimą šauksmininko linksniui traukti kirtį nuo galo į pradžią J.Balč.
ǁ intr. DŽ1 artinti vaizdą (apie žiūronus).
8. tr. vilkte imti iš kur (sunkius daiktus): Šlapià, tráukte tráuka miežius, bulbes iš klanų Krš. Šieno kupstį turėjo iš tų pelkių tráukti Všv. Būdavo, iš balos an krašto ir tráuki šieną, kad išdžiūt Krs. Merkė į markas [linus], reikėjo tráukti Varn. Kokį dešim dvyleka dienų palaikydavo [linus] i tráukdavo lauko Škn. Nu, mergaitės, mas tráuksim linus iš linmarkos ir nešim, o jūs tik klokit Skrb. Žinai, jeigu jau lūžta [linų stiebeliai], tai tada tráukia iš duobės ir kloja Alz. Beveik čielą savaitę linus iš markos tráukt reikdavo Kvr. Mes šieną tráukėm iš vandenio, daba kolūkis ten javus sėja Ppl. Katilą tráukė [iš pečiaus] ir apšutino vaiką Klt. Anas [svirties] galas sverias, tai lengviau tráukt [kibirą] Plvn. Gaspadoriaus sūnus rėkia: – Tráukit greičiau [iš šulinio], gal aš prigersiu! Č. Prasiplėšė [klėties] stogą, vienas inlindo in klėtį, o kitas sėdi an stogo: ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia BsPIV257(Brt). Tai čia (šulinyje) matarėlį padarėm, – labai tráukt [v]anduo (kibirai su vandeniu) sunku Šmn. Kasant irgi su viedru tráukdavo žemes [iš šulinio] Jdp. Vienas žemes tráuki, pasidirbi tokį vindą antai, kaip vandenį ka suka Žlb. [V]andenio i to netráukia iš šulnio [marti], išsipilia paskutinį Klt. Svirtis vandeniu[i] tráukt [iš šulinio] Alv. Tráuk greičiau [v]andenį, o tai nėra čėso Mlk.
ǁ išgriebti, išvilkti (sugautas žuvis): Žuvį tráuki lauk [iš vandens] ir – į terbą Jrb. Dvijuo brendi pri kranto – i tráuki tais dvibridžiais [žuvį] Štk. Kaip aną (lydeką) pridūrei – tráuki lauk iš [v]andens Vvr.
ǁ išimti iš ko vidaus ką įstumtą, įdėtą, įkištą ir pan.: Pradėjo traukti [iš krosnies] dubenis su ringėmis dešrų J.Balt. Kugelius liuob traukti lauk iš po pečiaus Klk. O aš ką tiktai pyragą buvau iškepus, iš pečiaus tráukiu pri durų Mžš. O pečenkas su kabliais iš kakalio tráukdams, Petras kukorius … ragino siūlyt K.Donel. Reiks jau tráukt duona: kaip sudžius, vė[l] nebe daiktas Mžš. Piršlys su lazda tráuka iš palovio vainikelį [per vestuves] Šts. Ar jau galima tráukti kiaušinius [iš puodo]? Ėr. Tik indėjau, nuskendo, – ir tráuk tą bandukę DrskŽ. Kaip antvažiuosma ant tilto, nežiūrėk nėko, tráuk kardą iš mako Lk. Jis daugiaus niekados prieš lietuvininkus kardo nebetrauksiąs A1885,162. Tráukiv, broli, kardelį, kirsiv našlei galvelę JD444. Nei šoblelės tráuksiu, nei galvelės kirsiu, nei aš savo mergužėlės labai graudžiai barsiu (d.) Pv. Pamatęs ant grindų portfelį, [mokytojas] užsikėlė ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius V.Bub. Tráukė tus popierius, tus piningus, i išsisklaidė, išsisijojo Trk. Tráuka lauko tus korius – ir užkliūna, susitrenas [bitės] Vgr. Laikrodį tráukė iš kešenės [įkritęs į upę], kad ir tas neprigert Ob. Tráuk lauk iš burnos tą lašiniuotį Sk. Puolė ir plikais nagais ėmė traukti paliepsnius J.Paukš. Puodų traukiamos šakės Al. Ir tuos akmenis traukia replėm iš tos krosnies Pl. Ans (noragas) įkaito – aš tráuku lauk i peru su kūju Slnt.
| prk.: Tas senelis dienų dienas sėdėdavęs ant krosnies, aplink vaikai, ir jis traukdavo pasakas kaip iš maišo J.Ap. Kam traukti viešumon toki daiktai?! A.Sm.
^ Vaiką iš patalo tráukia (anksti kelia), neša darželin Klt. Stasia ištekėjo, dabar jau Bronią tráuksma iš papečio Skdt. Kiša – marma, traukia – varva (semia vandenį iš šulinio) LTR(Vs). Kietą kiša, minkštą traukia, mikel mikel, mak mak mak (linus mina) LTR(Jrg).
ǁ prk. gauti iš kur, pelnyti: Iš kur traukti pinigų užsimokėti už mokslą, už knygas ir kitas mokinių reikmenis? Pt. Pinigų kaipgi nereiks, nežino, iš kur tráukt pinigų Rk. Ir iš kur tas žaltys traukia tokius pinigus? J.Balč. Aš nežinau, iš kur jūs tus piningus tráukat Ms. Yra daktarų, kur tráuka piningus visais kraštais, gyvena kaip dideli ponai Krš. Viršininkas iš tų pat šunysčių traukia išvien su vaitu pelną V.Kudir. Aš nežinau, ką iš kur tráukt, kad tik galėčiau padėt Stak.
ǁ prk. imti ką slapta, vogti: Saugokitės! Čia pinigus tráukia! NdŽ.
9. tr., intr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Gyvuliai buvo auginami ne tik mėsai, pieno produktams, vilnoms ir odoms, bet ir traukiamajai darbo jėgai ir susisiekimui rš. Vežimą prykrovėm, kad arkliai tráuka, iš padkavų kibirkštės leka Lkv. Ka tráuka arkliai uodegas išpūtę Ub. Begalinius vežimus tráukė jaučiai Akm. Arklys tráukia su pečiais, o karvė, jautis – su galva Grnk. Anas (arklys) ir dykų ratų nenori tráukt Aps. Kap tik insidėjau [aviną] vežiman, arkliai netráukia, prunkščia Dg. Dabar jie (arkliai) gi dyki riogso, ne kaip seniau, būdavo, arkliai tráukia tráukia plūgus, drapokus Slm. Kumelaitė godniai tráukia LzŽ. Be pavalkų arkliu nepavažiuosi – už ko jis vežimą traũks? Kpč. I su arkliais kartais važiuos, i savim tráuks Vkš. Nėr kuo bulbas arinėt, tai ir savim tráukiam [plūgą] Ln. Elena atsisėdo nekotelėn, i šeši žvirbliai traukia LTR(Rš). Išbunda žydas, žiūri, ka vežimą tráukia ne arklys, bet žmogus (ps.) Brž. Veizdėk, broleli, veizdėk, jaunasis, kaip trauk šėmi jauteliai KlpD6. Traukit, veršeliai, žagrelę, pasilsėste vakarėlį LTR(Ds). Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus tur traukti Kel1853,139. Atsitikdavo, kad šunes nesiekdavo kojomis ledo, tai turėdavo plaukdami roges traukti Mš.
| prk.: Uždėjo jungą ant sprandų, kaip tiems jaučiams – jūsų seneliams, proseneliams uždėjo – ir traukite įsiręžę, nedrįskite priešintis J.Paukš. Netraukite jungo su netikinčiais. Nes kokią tur draugystę teisybė su neteisybe? Bt2PvK6,14. Vaikai tráukia (dirba) už tėvus daržuosa DrskŽ.
^ Diena dieną tráukia Klt, Ds. Vienas tráuka, kitas (antras Krž) velnio lauka Plt, Kal, Kl. Vienas tráukia, devyni velnio laukia LKT121(Vdk). Kaip jūsų jaučiai traukia (kaip norite, kaip jums patinka) B956. Kurie neturėjo belaisvių, juokiasi: dovanotas arklys lig laiko traukia J.Avyž. Kas tráuka, tą i plaka End. Kap arklys tráukia, tep i varo Srj. Tas arklys, kur avižas ėda, tas plūgo netraukia LTR(Smn). Du duria, du traukia, šešios akys, trys subinės (jaučiais aria) LTR(Krk). Du traukia, vienas kyšoja (grąžulas ir arkliai) LTR(Mžk). Ant vieno galo krauna, už kito traukia (rogės) LTR(Sl).
ǁ pajėgti vežti, tempti: Arklys liko nekoks – senas, nušašijusiu kaklu, tačiau plūgą traukė J.Marc. Reik arklių traukančių tokiai mašinai parvežti Šts. Išvažiuojam į kalną – nebtráuka mūso arkliai Yl. Kiek mes žmonėm priaudėm, tai arklys netraũkt Dbč.
^ Arklys neėdęs žagrės netrauks PPr28(Šll).
ǁ tr. sukti (girnas): Ana papratusi vargelė[je] būti, sunkius darbus dirbti – linelius rauti, girneles traukti D104. Aš viena maliau, viena dainavau, viena girnužes traukiau RD2. Sunkiai girneles tráukiau, nė burnužės neprausiau JD130. Girneles traukiau, savo mielo laukiau TDrIV84(Tvr). Trauksi girneles be poilselio, nespėsi braukti nė prakaitelio Sln. Aš girnelių netrauksiu, žiedelio nedildysiu LLDIII158(Šl). Akmenų girnelių tu netrauksi, pakluonėj linelių tu nerausi LTR(Pg). Sunkios girnelės nesunku tráukti ir savo mielo kasdieną laukti (d.) Mrj.
ǁ versti veikti, suktis, sukti, varyti: Mūsų turėjo mašiną [kuliamąją] su arkliais tráukiamą Sk. Arklys kaip tráukia, tai jis (trikulis) sukasis – kulia Bsg. Arkliai tráukdavo [linamynę], vienas varydavo tuos arklius Č. Kai arklys jį (dantytą veleną) tráukia, jis sukas, tai kal kal kal kal kaip plaktuku ir kala tas [linų] galvenas Skp.
| Vėjas malūną gerai traukia Mrj.
ǁ pajėgti, galėti sukti, varyti: Tris akmenis (girnas) toj upė trauktų̃ Btrm.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą, įnagį, mašiną ir pan.): Dabar variklis traukė be priekaištų rš. Kai pataisė, tai motoras tráukia kaip pasiutęs Jnš. Netráukė ta mašina – trumpa žolė Jrb. Girnos netráukia Lp. Kermušė nudilo – netráukia, sukas grąžtas ant vietos Erž. Jeigu tik traũks karvalatas, suverpsiu Klt. Geras [ratelis], ir jis tráukia gerai Lp. Sugedo ratelis ir šniūras netraukia, smūtna verpėjėlė vyro nesulaukia LTR(Sv). Pas mus lietuviškai [televizorius] tráukia gerai Pns. Rusiniai automatai gerai traukia: kulka kiaurai par storą eglę lenda Trg. Dalgis gerai tráukia (ima) Mrj.
| Kiek tavo [motociklo] bakas kilometrų tráukia? Slm.
ǁ tempiant sukti: Karštas vanduo eidavo, velenai sukas ir leidžia, tráukia tą [milo] rietimą Č.
10. tr. važiuojama priemone gabenti, vežti: Keturiais, šlajas sudūrę, traukė ąžuolą žiemos keliu iš Dargaudžių skynimo su talka M.Katil. Šiandie rugius tráuksiu Rm. Petras išvažiavo miško tráukt Mžš. Savim medžius tráukėm su ragelėms Akm. Traktorius turi tráukt [akmenis] – arkliai nelabai patraukia Sn. Akmenis tráukė diena į dieną Gs. Su arkliu tráukiau mišką Jrb. Rytoj šieną traũks Šk. Be grūdų arklys šieno netraũks Kpč. Tráukė lentas Ežeronysa, už trijų dešimtų varstų DrskŽ. Tėvas važiuodavo miško kirsti, tráukti, mama eidavo tarnauti Krš.
ǁ gabentis, įsivežti: Jug ans kningas tráukė iš visur, didelis skaityto[ja]s buvo Kal. Pradėjo iš Klaipėdos krašto žmonys tráukti mašinas jau kulamosias Vž. Bulves tura iš kitur tráukti Plng. Iš užsienių tráukti ėmė mašinas Grd.
11. tr. imti, pirkti, vežtis: Anglija pradėjo tráukti paršus Grd.
| impers.: Šiais metais traukia obuolius į užsienį Rm. Kai tráukdavo kiaušinius kur toliau, kiek nuveži, tiek paimdavo Srv. Kad niekur arklių nebetráukia, tai kaipgi bepirks Km. Gal kur ir tráukia gyvulius, kad teip perka Trgn. Gal šonuos netráukia, kad teip žąsys pigios Ds. Šį metą sėmenis į Prūsus gerai tráuka Plt. Katruos metus jų (linų) netráukia Db.
12. tr. NdŽ jėga vesti, versti eiti, tempti paskui save: Puolė jai į glėbį ir nubučiavo su perdėtu širdingumu, traukdama ją prie lango rš. Už rankų suėmus, traukia juos (peštukus), besispiriančius, vieną prie kito V.Krėv. Sunku jautį traukti, jei pats eiti nenori rš. Eini, rodos, kas atbulą tráukia Mrj. Tráukiau vidun [užeiti] už skverno – neįtraukiau Tr. Mergelė už lenciūgo laikė, tráukė į šalį, ta šiaip taip pavokė nu munęs į šalį [karvę] Akm. Tráuka tas piršlys toliau tą kavalierių, pri savęs Varn. O vienas nutvėręs tą žydą tráuka šalin, tas žydas šauka gvaltos Jdr. Aš arklį tráukt atgalios, važiuot paskui juos Gdr. Užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų (ps.) LKT221(Jon).
| Tiek pakelėj žolės yra, ale tráukia [karvė] mane vidun daržan, i gana Klt. Mergele, rožele, serbenta, trauks tave vilkelis par Ventą Žg.
| prk.: Norėjai mirt ir sūnų traukt į kapą V.Kudir. Tai mus čia vargas ir tráukia Srj. Gal te smertis ją tráukia ir šito miega Dglš. Lygiai to nelaimė ją tráukė [balon] Strn. Ir ko jam reikėjo maudytis – smertis tráukė eit Jon. Matote, žmogaus prigimtis traukia vis į pikta J.Balč. [Šventvagiška atgaila] visokiais spasabais, kaip antai gvaltu, trauka ir veda į amžiną prapultį P. Į nuodėmę tráukti BŽ106. Nelaimė jį traukia tenai Rm. Tu mane, matau, tik į vargą tráuki Prn. Tráuki an savęs nelaimę, vaikeli! Rmš. Teikis … apgalėti piktą velnią, kursai mus nuog tavęs traukia PK20.
^ Man kaip virvele tráukia, kad kokią knygelę pamatau Kp. Visos kiaulės kaip virve traukamos pasileido ant pilies LTR(Krtn).
trauktinai̇̃ adv.: Mėgino net pagavęs trauktinai įsitraukti, vis veltui: stipruolis nė iš vietos Vaižg.
ǁ impers. versti pasukti, pakrypti (į šalį, į šoną): I taip atrodo, ka eini gerai, i vis duodys, i tráuka tavi, tráuka i tráuka (klaidina) Tl. Ko daba eiti̇̀ skersai, a į vieną šoną tráukia, musėt, koja viena trumpesnė? Ktč. Šlubuoja, kaip ir tráukia ją an šalį Svn.
ǁ NdŽ prk. kalbinti, vadinti, kviesti, raginti: Būtų geistina, kad mokytojai ne tik patys rinktų žodžius, bet ir kitus prie to darbo trauktų J.Balč. Čionykščiai lietuviai kalbina mane traukti mūsų brolius iš miestų, prikalbinėti apsigyventi ant žemės rš. Tą draugiją pavadinusios „Žiburėliu“ ir pradėjusios į ją traukti daugiau narių J.Paukš. Nu ir aną pradėjo tráukti: čia rašykias pri mūsų, leisiam į Maskavą nuvažiuoti Žeml. Jei giminės tráukė, galėjai važiuoti į tą Ameriką Trkn. Kožnas pri savęs tráuka, pri savęs trauka, o kame tu rasi [taip gerai], kaip pri savęs kad esi Yl. Ka Valančius į blaivybę tráukė, ta jau ano ta giesmė ir y[ra] Varn. Nu ale jei netiko, o ko teip tráukė [motina dukrai jaunikį], jug da ne žilę braukė ta duktė Kl. Kas ten tokį jauną tráukė žanyties? Krš. Dabar marčios tráukia tuos mano vaikus į savo pusę Jrb. Tuščias kambarys, buvo betrauką̃s traktoristą [apsigyventi] Vn. [Klebonas] tráukė visus žmones, kad tik koras (choras) didesnis būt Pl. Ana kai pirma siuvo do, tai svietą tráukė Klt. Ger tam, kurį Dievas trauk duodams dovanas, jeib Christų prieimtų, žodžiui Jo tikėtų Mž158. Karaliau dangujęsis, trauk Tu mus Tavęsp Mž199. O jei būsiu paaukštintas nuog žemės, vis trauksiu savęsp DP506.
| [Šviesa dieviška] trauk mus visus dangaus Ponui bei Valdonui dėkavoti, aukštai sėdinčiam giedoti RD196.
trauktinai̇̃ adv.: Jau jis į chorą tik varu varomas beprisidės. Užtat trauktinai pritrauktas jaus tokį dėkingumą traukėjams, tokią laimę, kad plyš jam širdis iš pilnumo Vaižg. Kunigų balsas jus trauktinai traukia an tą, kad Dievui garbę duotumėt Gmž.
| refl. tr.: Tráukiasi sėbrų prie savęs Gs.
ǁ NdŽ reikalauti kur atvykti, kviesti, šaukti: Visi buvo organizuojami, traukami̇̀ į Telšius, į pulką Žd. Tada tráukė kariuomenėn, ir tą Adomą primonijo Trgn. Kiek čia tráukė į paliciją muni, kiek tardė! Kal. Aš tráuksu Želvį pri kebono Slnt. Tráuks, tráuks po teismus, kaži kur nūvilks Grd. Ir trauktis sūdop baisiai drebėsiu, priduok man tvirtybę SGII94.
ǁ paduoti (į teismą): Tu, žmogau, gal nė nežinai, kad žentas rengiasi tave teisman traukti V.Krėv. Už tą briedį norėjo į teismą tráukt Brž. Rašydama sužinojau, jog nieko įtariama pas mane nerasta per kratą ir todėl nebūsiu tieson traukiama rš. Bajoro žudiko ar užpuoliko patys teismo organai ar pati kunigaikščio valdžia netraukė atsakyti rš. Už Veronikos mirtį A. Vienuolis traukia atsakomybėn visą to kaimo visuomenę, pagailėjusią paguodos žodžio nelaimingai merginai rš.
ǁ kviestis, šauktis: Tráukė daktarus, be daktarų nelaidojo nė klebonas Krš. Tai tas įsitikinęs, kad Skrodskis saldotų daugiau nebetrauksiąs V.Myk-Put.
ǁ prk. tolinti, šalinti, kreipti: Kap mokės, jų netráukėm nuog mokslo DrskŽ. Visuomenė, taip darydama, didžiai nusideda prieš savo kraštą: traukdama nesubrendusius žmones nuo tiesioginio darbo, sau vertų padėjėjų ir įpėdinių nesulauks J.Balč. Valgant kurpius nieko nepasakojo, nes negražu būtų pasakomis traukti svečiai nuo valgio Ašb. Anas skaito šitą knygą, ir pradėjo gandint: šaukt, traukt viseip nuo šitos knygos LTR(Slk).
13. tr. nujunkyti, atpratinti: Arklelį trauk mėnesio pilnijo[je], geriau turėtoją dieną: nebžįs kumelės Trk.
14. mažinti ko kiekį, skaičių, atimti, atskirti: Tráuka, tráuka, nūtrauka tus arus Pj. Dabar visi suka, tráukia (svorį mažesnį duoda) Ėr. Jisai nuog žmonių tráukė (suko) Vrn.
| Nuo savęs tráukėm, jiem davėm Ėr. Ji nuo savęs tráukia ir vaikam duoda Mrj. Ne, atsakė dailidė [pakviestas kartu pavakarieniauti], – nenoriu traukti jums kąsnelių nuo burnos, geriau aš vaišinsiu J.Balč. Auginom, aipinom, valgį sau nuo burnos traukėm, o dabar – ar bepamatysim kada? A.Vencl. Nu burnos tráuka, juodą putrą laka NmŽ.
15. tr. nustoti, liautis ką veikus: Skubinu blynus kept, netráukiu darbo Pv.
16. caus. trūkti 12: Liulanti karvė – Kalėdoms traukta M.Unt.
17. tr. svoriu varginti, svarinti, tempti: Kad ne taip trauktų rankas, ji prisirišo mergytę per pusiau skarele ir ėjo toliau A.Vien. Bet kam reikalinga lazda, ji tik trauks man pečius J.Balč. Dideli, pilni lagaminai traukia rankas, lenkia nugaras, gniaužia kvapą J.Mik. Pilnas grepšys – neit rankas tráukia KzR. Tai rankas tráukia [rezginės], jau macniai šienas šlapias [ir sunkus] Aps. Per visą aną metą, kolei kūnas ant oro stovėjo ant vinių pakabintas, ižg prigimimo savo tęsdamas žemyniui, visados anas [Kristaus] žaizdas platesnes darė ir gyslas tráukė teip, jog sopulys dauginos DP176.
18. tr. NdŽ tempiant dengti ką ant ko, ką nuo ko, smaukti: Nerimo ir Ignas, eidamas šalia, – spjaudėsi, kepurę čia aukštyn maukė, čia vėl ant akių traukė J.Paukš. Ji traukė skarelę vis giliau ant akių, kad jos tik neišduotų M.Katil. Baidyklė staiga kad traukė skarą nuo pirštelio ir kartu nutraukė pirštą LTR(Igl).
| prk.: Pavasario saulė palengva traukia nuo miškų pilką maršką ir puošia juos žaliu drabužiu sp.
ǁ tempiant vilkti, mauti: Kelnes tráuka ant viršaus Trk. Traukia ir skūrą, tik ne an šitokių kurpalių Sld.
| intr.:
^ Kiekvienas traukia ant savo kurpalio Klvr.
19. tr. dėti kuo iš viršaus ar aplink, mušti, kalti, vilkti: Medinašiai buvo, buvo ir netrauktai̇̃s tekiniais Kal. Įstato stebulę ir sukala stipinus, tada šitą ratlankį išmirko, išgrąžioja, išmirko, kad jis liaunesnis būt, ir pradeda tráukt [ratą], ir aptraukia Kpr. Lauke, šone prie kalvės durų būdavo girnapusė ratam tráukt Ml. Aš įsiveizėjau, kad tráuka kėdales Pln. Rudi kailiai, gelumbe traukti Žem. Liuob juodai nusidažys kailinius, o teip netrauktai̇̃s nenešiojo Krt. Kailiniai milu traukti, milu mušti Šts. Trauktiejai kailiniai Ggr. Ateita Ancė, [jos] kailiniai tie buvo netraukti̇̀ Kl. Kailiniai milu traukti̇̀, šilti Krš.
ǁ tempti ant ko apkalant, apmušant: Užlipo ant stogo tolį tráukti i nukrito Vdk. Ir kalė Jankelis – arklius kaustė, noragus smailino, pjautuvus dantijo, ratlankius ant ratapėdžio traukė rš.
ǁ tepti dažant: Maliava tur būti užtektinai tiršta ir traukiama kaip galint plonai ir lygiai A1885,54.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Vieną sykį išdažė [kambarius], dar kartą tráuks Krš.
20. tr. NdŽ kloti sluoksniu, dengti, apeiti, vilkti, tęsti: Tráukia žolė bulves, – nespėji ravėt Jd. Vijokliai pradėjo tráukt žemę Antš. Daržą žliūgė tráuka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žela Krž. Negražiai sudygo miežiai, balandos tráukia Slm. Tráukia žolė bulbes grei̇̃ta DrskŽ. Rūdys tráukia peilius DŽ1. Kad tráukia langus drėgnumas, tai bus šalna Dglš. Debesys dangų tráukia Grž. Būč pabaigus grėbt šieną, ale pradė[jo] tráukt ūkana [pievą] Klt.
| refl.: Tráukiasi bulbės žole, reikia apraut DrskŽ. Tvenkiniai jau pradėjo trauktis plūdenomis rš. O ežeras jau traukėsi dulsva rūkų vilnele rš. Medžiai tráukiasi šerkšnu DŽ1.
| prk.: Bet kas tai? Akys traukias rūku, ir muzika staiga nutrūko K.Bink.
ǁ dengti ledo sluoksneliu (apie langų stiklus): Matai, į vakarą šaltis ėmė langus tráukt Sk.
| impers.: Prieš saulę langus tráukia Rgv. Dabok – jau pradeda langus traukt Sn. Regis, ir šiulta gryčia, ė va jau ir tráukia langus Sdk.
| refl.: I vė in nakties tráukias langai [nuo šalčio] Klt. Saulė žemiau nusėdo, tai langai ir pradė[jo] tráuktis Prng.
ǁ impers. vilkti: Akį tráukia (apie kataraktą) DŽ. Seniau tai suodžių vidurin kelmo anpildavau – ir netráukdavo [agrastų] Kvr.
ǁ dengti šašu, padaryti nebeatvirą (žaizdą): Spiritas nudegina, alijošius [žaizdą] tráukia, o medus saldumą duoda Žl. Jei plaučiuos būtų kokia skyliukė, tai šalpusnis žaizdą tráukia ir gydo Graž.
| impers.: Būdavo, drobinio skurliuko va paskuti, pūkelių pridedi, ir užbaigia tráukt [žaizdą], gyt Skp.
ǁ impers. mėtyti (pūslėmis, spuogais ir pan.): Pūslėm tráukia visą kūną Rod.
ǁ ko sluoksnį dėti: Šalta žiemelė šerkšnelę traukia, jauna panelė piršlelių laukia (d.) Tvr. Šalta žiemelė gruodelį tráukia, jauna mergelė svotelių laukia (d.) Ml. Apšalą trauka, slydu būs eiti su klumpiais Tl. Šaltis siunta, šaltis braška, šaltis ledą tráukia, o man vis nešalta Slk. Iš to [deginamo kiaušinio trynio] skystimas teka, tuo skystimu tepa opą, tas gydo, traukia šašą Sln.
| impers.: Šiandiej ynį (šerkšną) labai tráukia, matai, medžiai kaip ir su lapais Ob. Spragė yr kokia [sienoje], i šerkšną tráukia [toje vietoje] Ck. Trauka [danguje] driekas, būs lytaus Ggr. Toki pas mumis miglą traukanti̇̀ Trk.
| refl.: Ve, ūkai kokie tráukias ant visko Jrb. Tirštas debesis ant jūrių traukiasi rš. O kaip ima džiūti [nudegimas] ir jau skūrelė traukias, tepa su žąsienos taukais Sln.
ǁ impers. dengti debesimis, niaukti: Traukia visą dangų Ėr.
ǁ refl. dengtis debesimis, niukti, niauktis: Dangus jau tráukias, gali būti lietaus Ilg.
| impers.: Tráukias tráukias, kažna ar išsisklaistis [debesys] Klt. Tráukiasi truputį, mažu Dievulis lietuko duos Aps. Tráukias tráukias, matos, kad pradės lyt Ktk. Pabuvo gražesnė – ir jau tráukas Krš. Tráukas, a naktį neužpliūrys? Krš.
ǁ refl. dengiantis kuo mažėti, akti: Dabar jau tráukias visai ežerukas Pv. Mažyn, mažyn – ėmė tráuktis žaizda Bb.
21. tr. ką pasklidą stumti į vieną vietą, glaudinti: Par lietų netráukiam [audeklo], jis par naktį pabūna Bsg. Baldė baldė, lietus palijo, nuėjo tráukt [drobių], i suplyšo [tos drobės] Bsg.
ǁ jungti į vieną vietą, glausti: Kumet kalėdojo po mažesnes sodas, tumet tokias sodas tráukė į vieną vietą: parkalėdoję vieną, važiavo į antrą, trečią Vkš.
ǁ vienyti: Į krūvą traukė vienas tikėjimas visus A1884,6(J.Šliūp).
ǁ NdŽ burti į vieną vietą, koncentruoti: Lenkų kariuomenė traukiama rusų pasienin rš. Čia tráukia vaiską, nori užsiaust (apsupti) rš.
ǁ kaupti, rinkti: Priešai jėgas traukia rš.
22. tr. suimti, raukti: Viską tráukia tráukia, tuo užtrauks kai sūrmaišį [suknelę] Jrb. Tráuktą tokią jupelę pasisiuvusi kartūninę Trk. Sijonai liuob būs graži, traukti̇̀ Šts.
| refl.: Trejopu koriuku tráukdavosi [medžiaga suknelių papuošimui] PnmŽ.
ǁ siaurinti: Pradėjom greit tráukt stirtą, ir neparėjo rugiai Rm.
| refl.: Traukėsi žolynų žiedai, rietėsi į krūvą gležni lapeliai A.Rūt.
| prk.: Kaži ko ana (ausis) tráukas, mažai girdu Krž. Akys tráukiasi – miego noriu Gs.
23. tr. gaubti, daryti netiesų, nelygų, riesti: Palaidi siūlai blogojoje pusėje turi būti tiek laisvi, kad netrauktų mezginio rš. Kad apačia netrauktų mezginio, laisvai temptųsi, pirmosios akys, t. y. pirmoji eilė, apmetama ant dviejų virbalų rš.
| impers.: Tráukia, lipa visa, suknelė susiaurinta Klt.
ǁ tr., intr. gaužti, gūžti: Nuo šalčio jie traukė kaklus į kailines apykakles, moterys į vilnones skaras, – ir tylėjo J.Paukš. Anas nieko nežino, liš tráukia pečiais LzŽ.
ǁ impers. riesti, lenkti: Jį tráukia kupron NdŽ.
ǁ refl. riestis, lenktis: Į kuprą tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. mažėti tūriu, apimtimi: Skalbiniai džiūdami traukiasi, raukšlėjasi rš. Šitas audeklas netikęs – tráukiasi, trumpėja Mrj. Insišutau su tuoj medžiaga, – tráukias labai, galas dav[ė] man ją pirkt! Pv. Nu plovimo vilnonas drabužis tráukas Vkš. Vąšeliu nunerti drabužiai būna puresni, mažiau tempiasi ir traukiasi negu megzti virbalais rš. Lentinis [stogas], kaip pagada, jis tráukias, trūksta, o paskui, kaip lyja, vėl susglaudžia Kur. Džiovinamas molinis gruntas traukiasi, drėkinamas – brinksta rš. Juo labiau žemė aušo, juo traukėsi į krūvą, mažėjo Mš. Kiaulė skerst delčio[je] negerai: mėsa tráukias Mžš. Pilnaty pjauta mėsa pūsis, senagaly – traũksis JT297. Kažin ar jy (mėsa) dėl mėnulio tráuktųs [išvirta], aš sakau, gal tenoj kiaulės ar koks augimas, ar penėjimas [svarbu] Slm. Kiaulę pjaunam an jauno, mėsa kap i geresnė, verdant nesitráukia, kap i brinksta KzR. Agurkučiai ne didesni darosi, ale mažesni, tráukiasi Ktv. Raumenys tai plečiasi, tai tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. džiūti, liesėti: Senas tráukies, mažėji, – tep jau yra Drsk. Aš tai jau tráukiuos, ana tai auga Lb. Jei jau tráukys, greitai mirsi Krš. Jau senam tos kulšys tráukias (liesėja), i gana Jrb. Naktys ilgos jau, tai tie gaidžiai, pamatysi, ims tráuktis Jrb.
| prk.: Tráukas darbai Kuršėnūse, jauni bėga į kitus miestus Krš.
24. tr. imti į žildinius, tirštinti, krekinti: Sūragrobis tráuka pieną Šts.
| impers.: Pieną tráuka Kv.
ǁ sutirštinus, sukrekinus (pieną) gaminti: Liesąjį pieną pargabena, o ji tráukia dar varškę iš jo Pgg. Pieną kasdieną veža į sūrinę, kur iš saldaus pieno sviestą traukia rš.
25. tr. stingdyti, kietinti: Šaltis žemę tráukė, rugius pasėjo, i rugiai buvo gražūs Klt.
| impers.: Ant vakarą biškį tráukia purvynę Pnd. Koks tas kelias: a brada, a pradėjo tráukti Krš.
ǁ intr. impers. šalti: Teip šį metą tráuka be kokio atlydžio End. Matai, į vakarą i vėl tráukia Sk. Jau nū gerai tráukia! Lp.
26. tr., intr. ppr. impers. N, NdŽ apie skausmingą tempimo, rietimo pojūtį raumenyse ar gyslose: Ka tas mėšlungis tráuks [kojas] ka kokią naktį vien, priš oruo keitanties Trk. Venas tráukia Erž. Tráukdavo mėšlungis koją, – pradėjo gert krivaunykų arbatą, ir išgijo Šd. Nubudau trim valandom – nebeužmingu: koja pradejo tráukt Mžš. Tráukia iš pakinklių gyslas Ėr. Tráukė tráukė koją, ir suguzavo Slm. Mañ visą tráukia, suka Klt. O galvos sopulys, o gyslas tráukia – negyvensiu jau Pv.
ǁ spazmuoti, trūkčioti: Pilvas gurgė, paširdžius traukė, ir visam buvo taip silpna, kad net akys temo V.Bub. Tankiai tráuka po širdžia Tt. Nėkas neskausta, o po krūtine tráuka tráuka Krž. Vaikeli, man po krūtine kažin ko tráukia Smn. Kai verkiu, pradeda krūtinę skaudėt, tráukia tik vidurius Mrj. Pradėjo pilvą tráukt nuo maišų tąsymo Ktk. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius tráukia Slk.
^ Kai dalgė ištaisyta, tai, kai pjauni, net bambą tráukia Slm. Būdavo, dirbam net bambą tráukia Srj. Visa diena be pasrėbimo, net vidurius tráukia Klt. Tai noriu valgyt, net vidurius tráukia Mrj. Oi, rūgštu, net pažiaunes tráukia Srj. Tei[p] rūgštu, ka žandus tráukia Jrb.
ǁ timpčioti (apie akių vokus): Kai kada ima tráukt tráukt akis – tei[p] negerai Jrb. Jei akį traukia – reiks verkt VšR. Jeigu akį tráukia, tai numirusį išgirsi Dbk. Jei žmogui niežti, traukia kairę akį, tai tuos namuos arba toj giminėj bus bėda LTR(Kp).
ǁ daryti nejudrų, paralyžiuoti: Lygiai tráukt pradėjo kojas, gal greit nepaeisiu Klt. Per Užgavėnes neseka lopyt ba pirštus trauks LTIII457(Kls).
| prk.: Dyvai, mun ir pečius tráuka nu tokių kalbų Šts. Kaimynams pradeda pirštus iš pavydo tráukti! Krš.
27. tr. N vesti, rengti, tiesti, kloti: Vėliau pro stogus traukė kaminus ir užmiršo prirūkusias dūmines pirkeles rš. Sau tráukė [mokytojas] i mun įtraukė [elektrą] Grd. Tai ten liuob tus stulpus vesti, an tokių stulpų tas drotis tráukti Akm. Viena šitų telegrafinių virvių čionai tapė traukta mete 1865 Kel1869,180. Tiesiai tráukė kelius, kilometrą pakėlė į šalį [plentą] nū Stulgių Stl. Buvo kalbama, jog gelžkelis ne ant Gumbinės, bet ant Tilžės trauktas būsiąs Kel1856,156. Mūrą kurlink tráukti, mūryti KI475. Jau Saliamonas aplink kalną mūrą traukė ir tarpą žemėmis apipylė Jrk. Ant fermos lubas tráuka Kv. Klėčiai bolkius traukia Ėr. Vyrai, tráukim balkius Jrb. Jau ręstinė gatava, tik balkiai tráukt [ant rentinio] Lp.
28. intr. KII3, KBI54, NdŽ kryptingai judėti keliantis iš vienos vietos į kitą (apie ko virtinę, vilkstinę, gurguolę, būrį ir pan.): Tuo plentu tráukė i tráukė kareiviai, mašinos, tankai par dieną i par naktį Jrb. Tie riteriai tráukdavo ties Sokaičiais per Nemuną, kadangi čia Nemunas seklus labai buvo LKT177(Smln). Tris dienas tris naktis pro mus tráukė vokiečių karuomenė Graž. [Vieškeliais] žmonės be pertrūkio kaip virvės traukė į miesčiuką važiuoti, raiti ir pėsti Žem. Vieną kartą traukė dykuma didelis karavanas J.Balč. Štai per mišką traukia žalčio karieta, o gegutė šaukia tartum apduota S.Nėr. Pulkai jų traukė per ūlyčias rėkaudami ir prieš vyresniųjų namus akmenis mėtydami Kel1864,159. Kelkis, kareivėli, baltas dobilėli, jau tavo pulkelis viešu keliu traukia LTR(Lnkv). Traukim, broleliai, vaduoti šalį LTR(Zp). Daug žmonių traukė į pasienį – prūsų, lietuvių būreliai ir kareiviai rusų LTR(Klvr).
| prk.: Dabar traukia keliaujančios kopos po varančia spėka šiaurvakarinio vėjo vis toliaus į pietryčius A1886,30. Gauruoti debesys traukia į rytus per visą dieną S.Nėr.
| refl.: Priešininkas traukias šen R30, MŽ40.
| prk.: Dangumi traukėsi stori debesys rš.
ǁ apie paukščius, gyvūnus: Tráukiąs paukštis KII378. Paukščiai tráukia į pietus KII371. Tos varnos rudenį tráuks čia par Ventės ragą, – ten visi paukščiai tráuka Kin. Žąsys ir gervės padangėm tráukia Šmn. Gulbės tráukia per orą APhV105. Per medžioklę gali pasitaikyti ir netraukiančių, o vien pralekiančių paukščių T.Ivan.
| Rudenį žiurkės tráukia į namus Rmš. Jei su saule lyja, žuvys pačios tinklan traukia sp. Tráukia į mišką baisiausia banda, žiūriu – elniai Žg. Kai į kurią pusę tráukia bitės, gali būt gaisras Upn. Medžian daugiau bitės tráukia Ob. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia Kel1865,194.
ǁ eiti, keliauti: Kur tráuki? Jn(Kv). Terbikę sau į ranką – i tráukia pėsčias Skdv. Tráuk tiesiau, pakalnelė[je] po kairės rankos ir y[ra] Anužėnė Trkn. Atejom, vedu ten draugų nebsuradov, traukėm vienudu Plt. Tráukdavom per laukus prie giminų į Keturakius Tlž. Būtumi betrauką̃s į darbą – mama užvadavo Rdn. Tráuk ant to kaimo tiesiai Sk. Ar ne an mergas tik tráuki? Sv. Ko čia dar stovi? Trauk, kur tau patinka! Snt. Dieną miega kap lokys irštvoj, o vakare an slampų (merginėti) tráukia Krsn. Maž tetrukęs Plungėj, traukiau ant Žarėnų linkan M.Valanč. Petras žino – nesulaikys nei Katrė, nei mažasis Petriukas. Jis trauks pas Mackevičių! V.Myk-Put. Sūnai liuobėjo į karčemą tráukti Sg. Tráuka i tráuka ana pry kaimynų Jdr. Sẽniai da tráukia į bažnytelę Grd. Tas vaikis daba tráukąs pas Petronę Mžk. Ir dabar in bažnyčią daug tráukia Dg. Nenori [tekėti], ale bernai an ją tráukia Žl. Piršliai prie jos (našlaitės) traukė vienas po kito LTR(Slk). Atidarei špitolę – tai ir traukia visokie svieto perėjūnai, vagys J.Marcin. Gyvuliai tráukia pievosna Vrn. Tráukia durniukas pro bandą, kur ganės labai piktas bulius (ps.) LKT127(Rs). [Broliai] supykę toliau traukė, o durnelis savo radinį įsidėjo į krepšį BsPIII56. O mes trauksim į karužę! KlvD308. Kad kur tujai galą gautum, tai karčemon nebetraũktum JT469.
| prk.: [Pasidaro] kaip ir toks sūkurys ir tráukia an kitus triobesius Alz. Javų laukai ir vingiuoti upeliūkščiai kažkaip sapniškai pro akis traukė S.Čiurl. Iš tų revų vanduo tráukia į Žadikę Grnk. Tetraũkie tie šalčiai kur į Cibirą, ko čia susimetė! Krš. Janikei uždeviniai i diktantas gerai sekas, ale dailyraštis par eilikę tráuka (kreivai parašo) Krš.
^ Lipk į čeverykus ir tráuk į visas puses Snt. Nu i tráuk po kelmo, leisk iškepti Trkn. Senas jautis iš vagos netraukia LTR.
| refl.: Paprasias i tráuksias tum keliu Krš. Aš medžių vogt į šilo pašalį tráukiaus K.Donel. Bet ir meškos ir vilkai šokinėdami džiaugės ir suplėšyt ką tyloms į pagirį tráukės K.Donel. Bet ir jūs, darbai, mus vėl užniksite dovyt, kad turėsim su vargais į baudžiavą tráuktis K.Donel. Toliau namų tráukties nesnori Dglš. Gana sėdėt – reikia tráukties namo Str.
ǁ KII3, Vkš vykti, keltis, kraustytis: Gal mes į Šilutę tráuksim gyvęti Plšk. Atjunksta, in kaimą nenori tráukt DrskŽ. Kaimo darbinykai, negaudami darbo vietoj, traukia į miestą rš. Dar labiau pradėjo lenkai traukti į Lietuvą po Liublino unijos J.Jabl. Jozepas bei Marija turėjo į svetimą žemę traukti brš.
| refl.: Iž mūs žmones niekur nestráukia DrskŽ. Nelabai noriu tráuktis miestan Vrn. Aš, kol esame vieni, būnu namie prie jūsų, tėtušiai – man nėr kaip trauktis, bet jeigu Elzė ištekėtų, aš būčiau laisva LzP. Kiek kas galėjo, tráukės iš tų miškų, kokie tuokart parejo [po karo] laikai End. Ir anudu ketino jau tráukties į Rusiją Krt. Eik ir traukies iš šitos vietos tu ir tavo tauta Skv2Moz33,1.
29. refl. SD1108, SD368, Sut, I, N, J, NdŽ judėti, slinkti kuria kryptimi (ppr. artyn arba tolyn), judant artintis arba tolti, stumtis: Jau pradėsu aš pri mamos tráukties, ka mun nėkas neatsitiktum Kl. Ans tráukas arčiau, aš jau galvą suku [į šalį] Brs. Aš atejau pečiaus kurti, sėda, liepu tráukties – netráukas Jdr. Nestovėk durėse, tráukias a šen, a ten Trk. Da te vietos yr [autobuse], da galiat tráukties Ob. Prašom trauktis į priekį, į galą KlK21,49. Traukitės galan, dar daug nori įlipti [į autobusą] KlK21,49(Všn). Prašom trauktiẽs Švnč. Traukieste, va, ažustalėn, – kvietė Kurpienė rš. Tráukitės prie stalo Dbk. Prašom tráukties [prie stalo] Slnt. Tráukias arčiau nu, kąskiat silkės Trk. Traukiẽs arčiau, bus šilčiau Švnč. Veda šoktų, aš atatupsta tráukiuos Pl. Tráukitės anon pusėn [nãmo], tan kambarin (ragina svečius) Trgn. [Vaikai] nespėjo iškišti iš trobos nosis, tuo atgal traukiasi į vidų kaip vėžiai į urvą Žem. Vaikai išsigandę žiūrėjo į nepažįstamą žmogų ir traukėsi nuo jo J.Bil. Susitinkam, tai jisai tráukias, bėga toly[n] Jrb. Velnias su raudona šake durąs, o jis nū to velnio traukią̃sys Grd. Ka sutinki girtuoklį, iš kelio tráuktis turi Plšk. Tráukis, kai aš duosiu, tai tavo nė dulkių neliks! Jrb. Visi tráuksias į šalį, pakol ans pravažiuos Jdr. Žiūrėk, nūsiprausk, ka nebūtum pasmirdęs, ka žmonys netraũktųs par kelis žingsnius Šll. Traukis, mano mergelė, į šalį vieškelėlio JV58. Traukis, mergyt, į šalį, lelijuže, į šalį, aš tave šausiu iš palagužio per raibąją gegelę LB76. Šalin traukis, raiba gegele, negraudink man širdelę LTR(VšR). I paukščiai tráukias in žmonis Dglš. Į gilmę žuvys tráukas ant blogo oro Rsn.
| Eilė vis vietoj stovi, nesitráukia (nejuda į priekį) Ėr.
| prk.: Dieną pragyvenai – žingsnis į kapus arčiau; teip ir tráukiamės, greit ranka dasieksi Ad. Jau Salmanavičius prisilpo, tráukias in mirtį Dglš. Eina silpnyn, an smertį tráukias Mžš. Viskas praejo, ir jau reik dabarčiuo tráukties an kapų Žeml. Būs lytaus, saulė tráukas Dov. Tuoj ir anas garlaivėlis trauksis nuo tilto (pradės plaukti nuo prieplaukos) Kn. Šlapelis žodyno tekstą derino su rašomąja kalba, bet nieko nepapildinėjo; daug nuo originalo nesitraukė J.Balč.
^ Traukias atbulas, kai[p] kart vedamas Sln. Traukias kaip vėžys į pakerę LTR(Šl). I šuo nekentamas žino tráukties į šalį Krš. Aš prieš kiekvieną traukiuos iš kelio V.Kudir.
ǁ R, MŽ, N eiti šalin, išeiti, šalintis: Kazys Boruta nesitraukė dabar iš rinkyklos, stovėjo šalia rinkėjų, sekė, kaip laužomi puslapiai J.Balt. Mažai nu lovos betraukas, jau nebgys Šts. Tas jau tráukas šalin, ans jau išeita Brs. I stovės dėlto vaikiai dienoms pri kalados, netráuksias Tl. Aš einu kartu, jau nebesitráukiu nuo savo arklio Žg. Ale ir aust reikia, visą dieną aust, niekur nesitráukt [norint išausti sieną] Rud. Jie jau buvo stuboj, tai tas meškinas atbėgo po langu baisiai rėkdamas, ir jis nesitraukė nuo tų namų, kol jį nenušovė BsPIV273(Brt). Per žiemą iš gryčios, nuo kuknės ar pečiaus nesitraukdavo ir katė LKVI372. Mušė, mušė – tráukės velnias iš po pečio (ps.) DrskŽ. Tik tas juodasis ponaitis nuo jos nei žingsnio nesitráukia (ps.) Plv. Negitraukis … nuog tos karalystės savo, o neatsitolink ne jokiame daikte nuog Pono savo MP121.
| prk.: Seniejie tráukiamėms, tie jauniejie be galvų, – kas bus?! Adm. Kaip sunku dar neparsenusiam iš šio svieto tráukties, palik viską, lįsk į žemę Rdn. Čia protas tráukas, čia vėl ateina Pln. [Viesulas] traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius LTEXII227. [Tokie žodžiai] traukiasi iš kalbos arba patenka į pasyviąją atsargą KlK13,4. Žodis sarmata šiandie irgi traukiasi iš aktyviosios žodyno atsargos į pasyviąją KlK2,42.
ǁ judėti, kraustytis, bėgti tolyn, ppr. gelbėjantis nuo ko: Sierakauskas nedrįso pulti besitraukiančio priešo, nes laukė Mackevičiaus, kuris dar nespėjo atvykti V.Myk-Put. Liaudimi – kaip skydu – prisidengiama ir puolant, ir traukiantis J.Marcin. Miškais tráukėsi in savo žemę, ir čia ej[o], ej[o] DrskŽ. Baisu buvo [per karą]: vieni tráukias, kiti varo Kp. Nu rubežiaus bėgo, jau tráukės šalin, – paskelbtas karas buvo Kl. Su tokiu draugu ta vedu tráukėvos – norėjov išeiti [į Lietuvą] Žd. Nestrioku tráukės vokiečiai, – frontas ejo Alz. Vokiečių kariuominė vis turėjo tráukties atgal Plšk. Su arkliais, negi su mašinom kaip dabar, tráukės prancūzai Krns. Į tą pusę tráukas [žmonės], važiuo[ja], bėgsiam i mas Pln. Šitie [kareiviai] jau būt tráukęsys, ale nebespėjo Slm. Matydavom, kaip tráukės [vokiečių armija], pagal upę kaip gyvenom Sk. Vokytys baisiai degino tráukdamos Pkl. Kada tą pirmąjį kartą rūsai kad tráukės, mes čia nematėm Nv. Jug žinai, an karo kas yr: čia tau a pirmyn bėgti, a tau tráukties reik Kv.
| prk.: [Akvilė] jautė, jog savas sielvartas traukiasi kažkur į šalį, užleisdamas vietą svetimai kančiai J.Avyž. Naktis miršta, tamsa iš lengvo traukiasi, kiekvienas medžio lapas pakyla į šviesą J.Gruš. Jau prasidėjo atoslūgis, vanduo traukiasi, paplūdimiai didėja, kyščioja šlapius juodus pakaušius pakrančių akmenys rš.
ǁ NdŽ prk. šalintis nuo ko, lenktis, vengti ko: Šarka pradėjo trauktis nuo žmonių, užsidarė savy ir nutilo V.Mont. Kiti gi dūmikai da sveikesni ir ilgiaus gyvena už tuos, kurie iš tolo traukiasi nuo tabako! V.Kudir. Kol tvėrės [kolūkiai], visi taip tráukės Vn. Tos bobos skundas, o paskiau tráukas, nenora įduoti [girtuoklių] vyrų Krš. Kurius aš mylu, tie nū munęs tráukas Žr. Kosu, tráukiaus šalin nu malimo Ms. Nuo tokių piktų mergų tráukdavėms, ką te prasdėsi! Sug.
| Nuo tokių netinkamos pagarbos čaižymų jisai traukėsi į save, jisai tramdė savo jautrumą V.Myk-Put.
30. intr. tęstis, eiti, driektis, plytėti: Tas miškas in Šašuolius tráukia Šš. Šašuolėlių miškas net an Ukmergę tráukia, tai te yr bebrų, tokių žvėrelių paleista Šš.
| refl. NdŽ, DŽ1: Anykščių Šilelis tráukėsi pačia paupe A.Baran. Tai toks miškas tráukęsys par Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę A.Baran. It viena jūra traukėsi laukai, slėniai J.Paukš. Už jos (tvoros) traukėsi laukai ir pievos J.Balč. Dirvos siaurutės, ežiomis padalytos, kartais po keletą varstų traukiasi A1886,92. Juosta tráukias iki Miciūnų DrskŽ. Šitas ežeras tráukiasi tris kilometrus Vrn. Lig durpyno tráukiasi tas raistas Upn. Rusų valstybė tai palei daug valstybių tráukiasi Jon. Tas miškas tráukiasi lig pat Molainių Ėr. Kadagynė tę tráukias Btg. Priešais tráukėsi ilga gatvė DŽ1. Dabar šitas kelias traukiasi plynėmis, par kurias dar ne par seniai jįjį nuvedė V.Piet. Par tą kalną tráukas takas pėsčių žmonių BM364(Grg). Berža lig Šiaulėnų tráukias Bsg.
31. intr. trukti: Dar metų netráukė, sako: – Mažu aš tau ataduosiu [pinigus] Db. Netraukęs (netrukęs) sako motynai: – Turi jy būt mano žmona (ps.) DrskŽ. Neilg tráukus tėvas pajuto, jog vaisiai nū medžio nyksta BM303(Pvn).
| refl. NdŽ: Pavasario diena traukiasi apie šešiolika valandų J.Jabl. Taip traukėsi ilgą laiką: ką jis vakare sukirpdavo, rytą būdavo vis pasiūta J.Balč. Susiskirstymo [į tarmes] procesas traukiasi ilgai, prasideda nuo mažų skirtumų, kurie tik ilgainiui pasidaro dideli J.Balč. Liga čia paprastai neilgai traukdavosi: žmonės mirdavo po vienas kito Pt. Laikas tráukias be naudos, ko sulauksma? Sdk. Tas jų pasišnekėjimas tráukėsi net visą naktį Lp. Tos veseilios tráukdavosi ilgai Iš. Traukės ilgai tas teismas Bgs. Vaizdai (išvaizdos, veikslai) – yra tokia veiksmažodžio ypatybė, kuri rodo, ar veiksmas (stovis) nebeeina, tebesitraukia, ar jau pabaigtas J.Balč.
ǁ refl. laikytis, tebebūti: Iš senovės šitei tráukiasi kalba (nuo senovės ji tokia yra) Aps. Kisielis ilgiau buvo madoj, ilgiau tráukėsi Msn.
32. tr., intr. NdŽ tęsti (kokią veiklą), varyti: Traukė aną (bažnyčios statymą) tuo pradėjus par septynerius metus I. Pasveikęs mokslą tráukė toliau Rmš. Toliau tebetraukė savo paskaitas mokykloje, nepraleisdamas nė vienos J.Jabl. Aš trauksiu toliaus gyvatą (biografiją) to bjauraus sutvėrimo TS1896,9. Mano draugas vėl toliau traukė kalbą apie naudą politiškos kovos Pt. Aš pažiūrėsiu, ar nerasiu ten kokio darbo, – traukė toliaus Selvestras, matydamas, kad tėvas tyli V.Piet.
| Ka pradėsi nu pat tamsos darbuoties, teip par visą dienelę i tráuksi Pln. Vis tiek jy savo tráukia Vrn.
33. tr., intr. NdŽ trukinti, delsti, vilkinti, atidėlioti: Traukti [kūlimą] iki vėlumos – nekas. Darbininkai pavargs ir darbas jau nebe toks naktį M.Katil. Vaikus siųskite užurašų tuojau, neatidėliodami… Nereikia traukti V.Krėv. Vienok taksavoti kunigo daiktų … policija nedrįso ir traukė diena nuo dienos TS1897,2. Tráukiam, kad tik karvė vėliau apsteliuot, kad nebūt šalta – vėlai vedam in veršį Klt. Nereikėjo teip ilgai tráukt su važiavimu Dgl. Tai tráukia darbą lietus Ktk. Prašau buto pirminyko, tas tráukia tráukia PnmR. Ilgai netráuk, – rugiai išbirės Pnd. Du metus mes tráukėm (nestojom į kolūkį), nu, pamisliom pamisliom: valstybė gi čebatais brangi apaut Kp. Par šilti orai – da reikia tráukt to kiaulė (vėliau skersti) Mžš. Ilgai netráuk – tuoj atiduok jam skolą Ukm. Ko teip ilgai lauki, jaunas bernužėli, ar į šaltį trauki, baltas dobilėli? LTR(VšR).
| Žalė daugiau savaitę netrauks, matysi, kad apsiturės Gs. Jų karvė tráukia pusę mėnasio Klt. Daugiau [karvė] netraũks kap iki gegužės mėnasio Drsk. Ilgai daba [karvė] jau netraũks Ar.
^ Tráukia tráukia kai gudas gavėnią Zr. Tráuki tráuki kap šuva ratus Lp.
| refl.: Man dabar dyvas, kap darbai tráukiasi Kč. Par tuos darbus ir mum tas balius vis tráukiasi tolyn Krs. Vienam neduoda [pirkt visą namą], tai teip ir tráukias Imb. Nepatiko čia, ale tráukės tráukės, liko anta vietos DrskŽ. Bet kumet nueisi į bažnyčią? Kaip tu išeisi? Teip i tráukas Trk.
ǁ toliau auginti, laikyti: Jei atsives karvelė, tráuksu, būs veislei Kl. Aš šįmet nė vieno veršio netráuksu Kal. Vienas noriam veršį pjauti, kitas noriam traukti – ir padvėsė Šts.
^ Pirma reik apluoko pasirūpinti, o paskuo veršį tráukti (pirma reikia turėti kur gyventi, paskui vesti) End. Kad neturi apluoko, veršio netráuk i nesteik vaikų nevedęs Ggr.
34. intr. tęsti buvimą, tverti, gyvuoti, laikytis: Po pusryčių mama vėl buvo nuėjusi pas Rožaną ir sugrįžusi liūdnai pranešė, kad jau nebeilgai trauksiąs A.Vien. Močia vis do tráukė kvaksėdama Tr. Reikia tráukt, kol gyvas Aps. Tráuki tą dieną (pragyventi) Lkm. Galėjo da metus tráukt Dglš. Misliju, kad vienas geri, tai nebeilgai tráuksi Pnd. Paulina nurokavo, kad bobutė nebeilgai traũks Slm. Čia pasopsta, čia pasopsta – kiekgi betráuksi, žmogus negi geležinis?! Mžš. Su ligoniu galiu tráukt (tiek gyventi, kiek ligonis gyvena) Šn. Jau seniukas visiškam susibaigęs – matyt, neilgai betraũks Sml. Aš negeriu, tai gal kiek ilgiau tráuksiu Dg. Senis tráukia dar kol kas Srj. Jau jy ilgai netraũks – visai bloga DrskŽ. Nebilgai ans betráukė Tv. Yra tokių, kurie kap tik tráukia (vos pragyvena) Srj.
35. tr., intr. priartėti prie tam tikros svorio, skaičiaus, amžiaus ribos, siekti: O laikraštis tasai storas, sveriąs gal penkis kartus tiek, kiek trauktų „Lietuvos aidas“ arba „Lietuvos žinios“ J.Balt. Jautis tráukė dvyleka centnerių Šts. Paršas keturis centnerius tráukė Žlp. Plonutės dešrelės, tai kas gi te: dvi kilogramo netráukia! Mžš. Viščiukas netráukė pusės kilogramo Ukm. Kiek tráuki (sveri)? Jrb. Nei dvidešimt penkių svarų netrauks tas gaištis (sudžiūvėlis) Lš. Alga į šimtą tráuka Krš. Kiek gaunat mėnesiui? – Kartais iki dviejų šimtų tráukia Vrn. Sakė, ka in šešis šimtus tráukia [kilimai] Pv. Anas ant šimto [metų] baigia tráukt Žb. Ana jau gal tráukia in septintą dešimtį Klt. In šimtelį tráukiu Dglš.
36. intr. būti panašiam (į ką): Graži: laiba, aukšta – ant tėvą tráukus Mžš. Jo vaikai visi ant močią labiau tráukia Mžš.
ǁ darytis, keistis, virsti, krypti į ką: Oras kaip ir an rudenį tráukia Kp. Buvo žiemys [vėjas], o dabar ant vakarį tráukia Kvr. Dabar in lietų tráukia, tai jos (musės) puola kaip širšės Gdr. Stariežės yr i gelsvos, i raudonos, ė apačia balta, gal kiek ir melsvuman tráukia Vdš.
| refl.: Jau in rudenį tráukias Tvr.
| prk.: Bet kas … išmanis, ant ko tatai traukias, nieko jamui stebuklingo nebus MP48. Klausykig, ant ko gi tas stebuklingas rėdymas Pono traukias MP39.
37. intr. eiti už ką, palaikyti, remti ką: Jis po anai puse traũks Ėr. I tėvai kadai až berniukus tráukė Dglš.
38. tr. NdŽ kuo (ppr. tam tikrais prietaisais ar instrumentais) siurbti (skystį, dujas): Siurbliu tráukiame vandenį iš šulinio DŽ1. Pumpuoja i traukia tą vandenį tom triūbom [iš artezinio šulinio] Sk. Tráuka iš kokios duobės sriutas, veža ant lauko ir išpila Akm. Nedavė tráukt to vandenio nuo tos galvos, kad kitą ligą gydė Jrb. Kraują tráukė iš jo Jrb. Tráuka iš venos kraujį ir nuleida Lž. Su britva veidą sukapojo, tada karvės ragą pridėjo – ir tráukia kraują [,kai skaudėdavo dantį] Žl. Par várpą šlapumą tráukia [ligoninėje] Pšš.
| prk.: Pavasaris jau pumpurais iš žemės sultis traukia K.Kors. Ir šilkinė dermės juosta traukė iš marių vandenis ir girdė juos (debesis) kaip arklių pulką M.Katil. Sako, [vaivorykštė] iš marių vandenį tráukia Sn. Sako [apie vaivorykštę] – smakas traukia vandenį, dar ir jus intrauks Srj. Vaivorykštė nuo ežero tráukia vandenį Gdr. Iš ežero ana (drignė) tráukia vandenį Jž. Laumos juosta vandenį tráukia iš marių Žml. Lietų [vaivorykštė] tráukia ar̃ iš ežero Grnk. Anos (vaivorykštės) tráuka tokį šarmą [iš pelkių] Pvn. Vaivorykštė traukia vandenį į debesis LTR(Trg). Tas augumas iš vaiko sylą tráuka Krš. Didelis (suaugęs) iš mažo sveikatą tráukia – negalima mažam prie didelio miegot Aln. Ta liurka baigia tráukt jam sveikatą Ėr. Tu man, siratėlei, sveikatėlę trauki LTR(Pn). Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd. Jau mokėjo, tai mokėjo senas šnerkšlys iš savo samdinių paskutinį syvą traukti rš.
ǁ R200, MŽ266 duoti nutekinti, nuleisti (vandenį): Tas kanalas visus [v]andenius tráuka nu visų laukų Akm. Ravas užvirtęs, nebetráukia vandenio Ėr. Daba įdėjo tą [vamzdį], kur tráuka vandinį Krž.
ǁ NdŽ mažinti (karštį, tinimą ir pan.): Kokią bulbę sukaiš, pridės, – gerai karštį tráuka Skd. Tráuka morkai karštį, užvis degimuo (nudegimui) Pln. Patraiškėm patraiškėm spanguolių, – karštį dideliai tráuka Lpl. Kibiro lapai, sumušti su sukru ir pridėti pri sudaužytos vietos, karštį tráuka ir skausmą nuema Vkš. Mat anie (kruvauninkai) gydo i karštį tráuka Krž. Tie vaistai tráukia sutinimą PnmŽ. Platmėtė karštį labai tráukia Smln. Bulvė ir karštį tráukia Gs. Sako, sūrymas gerai karštį tráukia Žl. Šita žolė karštį tráukia Dgp.
ǁ prk. gausiai imti, siurbti, ėsti: Degtinė traukė iš jo pinigus Ašb. Pinigus tráukia [elektros] skaitliukas Klt. In šitų daiktų [pinigus] tráukia daugiausia Lel. Tos kelionės tai pinigus tráukia Prn. Gera mašinėlė, bet gerai ir pinigus iš kišenės tráukia (brangi eksploatacija) Žln.
ǁ NdŽ į save imti, gerti, siurbti, absorbuoti: Druska traukia drėgmę iš oro rš. Tráukia drėgmę ąžuolas (netinka sienojams) Grž. Šilkas tai jis tráukia drėgmę Pv. Padėj[o] vandenį po vilna, ka traũkt vilgatį Pv. Čia žemės toks sluoksnis – lietaus netráukia Sb. Medis tráukia šaltį Ėr. An tokiais guminiais padais ka reik vaikščioti, žiemą šalta, – šaltį tráuka Pkl. Na jau tikrai, ka tos gumos i tráuka šaltį Rt. Guminiai batai šaltį tráukia Prn. Akmenai tráukia šaltį Tr. Juoda [medžiaga] mat baisiai tráukia saulę Vb.
ǁ impers. kaupti vienoje vietoje, rinkti: Votį suka, dėjau alksnio lapų ir grietine saldžia, labai [pūlius] tráukia Dg. Suskutę marškonio pūkus deda, kad trauktų pūlius Sln. Ka dalgio ašmenys mėlynuo[ja], žinok, kad tráuka lytų, parsuks lytaus Šts.
ǁ refl. kauptis, rinktis: Kap šalta, tai ir drėgmė labiau tráukiasi Pv. O čia pas mumis drėgnas oras, iš jūros ta drėgmė ta tráukas Vkš. Ak, man ašaros į akis jau pradeda tráuktis K.Donel.
39. tr. BŽ43, NdŽ burna ar nosimi siurbti į save, ryti, kvėpti: Surūdijusius gelžgalius apmerkia į vandenį ir tuo vandeniu mazgoja nosis ir traukia į vidų [, jei kraujas bėga iš nosies] LMD(Sln). [Nuo galvos skausmo] sultis cibulio į nosį traukti LMD. Ir traukia jis orą į šnerves, atseit uosto rš. Ramūnas pilna krūtine traukia gaivų rytmečio orą ir pasijaučia stipriau V.Bub. Žuvis par žiaunas orą tráuka Rsn. Deginti sukrų ir kvapą į save išsižiojus tráukti – dusulys palengvė[ja] nū to Vkš. Kaip arklys atejo, ėmė su savo šnervėmis tą karštį iš pieno traukti DS78(Rs). Kam tokią baisinybę tráukti į savi, savi naikinti (apie rūkymą) Rdn. Kaip tas senis įkerėjo: tráukia [dūmus] i pučia, tráukia i pučia, kitiem – nė atsidust Mžš. Užsidegu tą papirosą, lyg tráukiu tą skonį (dūmo kvapą) Pžrl.
| Kalbėjo teta, greitai traukdama dvasią Žem. Smagiau dūsuot, tráukt iš vidaus reikia Adm. Bobelytė perskreipus tráukia tik tráukia [orą] iš kriūtinės Lel. Karvė [serganti] visa plasta, iš savęs tráukia, svėpuoja Klt. Aš tik mikt mikt – i nebetráukiu žado (negaliu kvapo atgauti) Ps. Atrodysi, ka labai senas, jau dūko netráuki Kpč. Bėgo bėgo, o po tam turėjo tráukti orą Varn. Veršis tráuka atdūsį (kvapą) burbuliuodamas, gera Ggr. Dvasią da tráuku (dar gyva, kvėpuoju), o ko da nori?! Rdn.
ǁ intr. kvėpuoti, alsuoti (ppr. smarkiai, garsiai): Jis (ligonis) smarkiai traukė I.Simon. Svetimas prakalbina [vaiką], tai tankiai tankiai tráukia Km. Ale tu gerai beknarkąs: tráuki, ka sienos bilda Krš.
ǁ šniurkšti: Grėtė nieko neatsakė, tik garsiai traukė nosį I.Simon. Nepuikiai yr nosę tráukti – reik išsišnypšti Vkš. Motinėlė net apsiašarojo iš džiaugsmo, o tėvelis tik nosį traukia (netoli ašarų) Žem.
ǁ intr. prk. verkšlenti: Sesik, šiandie mamą mačiau (sapnavau) [mirusią] – visą dieną tráukiau Šln.
ǁ tr., intr. NdŽ rūkyti: Rado jį besėdintį prie namų ir pypkelę betraukiantį Mš. Dabar išvien tą pypkę tráukia i tráukia Mžš. Traukė neatsikvėpdamas, paskubomis, tarsi bijodamas, kad kas nors neatimtų tos mažytės, nuseilintos, pirštus svilinančios cigaretės rš. Šalip mokykla, [mokiniai] už sienai tráuka tráuka, i tokie krupiai! Ms. Aš priejau, tą pypką paėmiau, tráukiau tráukiau, i vos ne vos beparginiau tus gyvolius Sd. Tura dusulį, o tráuka susiriesdamas Krš. Kas vyrams: popierosus tráuka, politikuo[ja], o tu draskykias Rdn. Cigarietą traukia, ka kvepia Grz. Tas kad ims traukt tą pypkę LTR(Bsg). Užudegiau suktinę, o jis tráukia tráukia ir neištraukia Tršk. Jie paėmė šitą liuikelę ir tráukia, taip tráukia Ker. Smalina, tráukia [paaugliai], galvas uždyrę, dūlinėja po kampus Pv. Neleidžia [jam rūkyti], o užsikniaubęs tráukia i tráukia Jd.
^ Žilas senis liuiką tráukia (kaminas rūksta) LTR(Antz).
ǁ žįsti, čiulpti: Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku, kuris visa jėga traukia krūtį I.Simon. Tą tutį par dieną ka ans (vaikas) tráuks, tą pieną End. Nu tujau pripils kokios noris ten putros, tráuka vaikas kaip pasiutęs KlvrŽ. Tráukia tą butelį i leja [vaikas] par lūpikes Nmk. Ka tráukia pieną vaikas, net tyku Slm. Nė kiek nedėsi cukraus [į ramunėlius] – tai jis (kūdikis) netraũks Upn.
ǁ per ką siurbti: Priešais prie stalelio sėdi trys merginos ir per šiaudelius traukia kokteilį V.Bub. Pavažiavę pusmylį ir vėl trauk [degtinę] par šiaudą [iš statinės] I.
ǁ tr., intr. gerti, maukti: Tráuk, mat bedirbdama išprakaitavai Slm. Tráukė porą gurkšnių ir pusę stiklo nugėrė Gs. Žvaliau tráuk Pkr. Nu, Levuk, prašom, tráuk Slm. Sėdėjo jie ir šnekučiavosi, traukdami iš ragų midų po valiai V.Piet. O tas kukorius bėga prie šėpos ir vis gerai traukia šnapso, kad būt drąsiau [vaikai] pjaut BsPIII254(Brt).
^ Susiraukęs kaip alų tráukęs Grk. Trauk rūgštį su prakaitu (apie rūgštų alų) B, B259.
ǁ NdŽ vartoti (svaigiuosius gėrimus), gerti, girtauti: Seniau tiek degtinės netráukė kap dar̃ DrskŽ. Tegul po puslitruką netráukia, bus ir pinigo Dg. Visi tráukia, kas ką gali Adm. Nei teboko kūrinau, nei arielkos tráukiau Slnt. Tráukė kai vandinį vyną Vn. Tas šešiolekmetis su tėveliu tráukia Grd. Tráuka tą šnabelę didis mažas, vyriškas, boba, kas i būs?! Rdn. Taip jau ana netráuka dikčiai, al' pagera Varn. Traukančių̃ būriai – visi ištroškę tos smarvės Krš. Tu netráuki, tokių veselė[je] nereik Krš. Buvo tráukąs tą burnelę (išgeriantis) Gršl. Kožną dieną burną trauku ir laimingo smerčio lauku (d.) Dr.
40. intr., tr. NdŽ, Btrm turėti trauką, trauksmą, traukimą: O ir pečius kuo dėtas? Kodėl jį perstatyti? Traukia ūždamas. Ne pečius, mašina J.Avyž. Daba reik pakurti – tráuka neblogai Trk. Sūdės išdegė, daba džiaugas, ka tráuka gerai Vgr. Partaisiau pečiuką – tráukia iš pasiutimo Mžš. Oras tykus, tai kaminas dūmų netráukia Rš. Nestumk malkų galan pečioko, – netráukia Klt. Ir aukštinis atadaryta, netráukia, ir durys atadaryta, netráukia Nmč. Katilinė labai apleista, netráukia, dūmų daug Jrb. Jo pypkė netraukė; ir jis atsistojo paieškoti ko nors jai praurbinti sp.
41. intr. pūsti, dvelkti ištisine srove (apie vėją, šaltį): Iš rytų traukė vėsus vėjelis V.Myk-Put. Vė[ja]s tráuka į nugarą Rsn. Pro kampą vėjas tráukia Mrj. O durys klaimo visos valioj, vėjas tráukia gerai [vėtant javus] Č. Atidaro duris, ka vėjas traũktų [vėtant] Kri. Uždarykit duris – skersvėjis tráukia Skp. Pažeme labai tráukia šaltas vėjas, tai kojas pašalau Krs. Vėjas tráukia tráukia par ausis – ir pagadino [ausis] Svn. Te, pas Lukinską, tai kaip ir čebato aule – vėjas tráukia Slm. Šaltis per cimantą smarkiai tráukia Gs. Uždaryk duris, – labai šaltis į kojas tráukia Prn. Šaltis tráukia par pakinklius Mžš.
| impers.: Žiemos metu kiaurai traukė, ir pro mažiausius plyšius į vidų vertė sniegą P.Cvir. Per [kalvės] lentų plyšius traukia, jog vienas girnas galėtų sukti, jei sparnus įtaisytum M.Katil. Per duris tráukia Btrm.
| tr.: Labai vėją tráukia, nebūk čia Brž.
| refl.: Šiteip [dangtį uždarius] kuknė būs šilta ir į trobą vėjas netrauksias S.Dauk. Butos angą palikęs atdarą, pro kurią vėjas daugiaus traukties pradėjo ir liepsna didesnė pastojo S.Dauk.
ǁ sklisti, eiti ore, erdvėje (apie kvapą, garsą ir pan.): Traukte traukė kvapai, vienas už kitą gardesni rš. Pro milinės apykaklę traukė nemalonus prakaito ir lietaus kvapas rš. Saldaus kvapo dulksnis traukė iš tos pusės rš. Par upę labai tráukia garsas Žb.
| refl.: Rodės jam, jog dūmai ir degėsiai pro duris traukės S.Dauk.
ǁ impers. paduoti, atsiduoti kuo, skleisti kvapą: Iš praviro kambario, skendėjusio prietemoje, traukė perrūgusiu pienu, paukščių tvaiku rš.
42. tr. siurbti, nešti su savim: Viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus LTEXII227.
| impers.: Tą garą tráuka, tą šilumą iš apačios, daros garas šilumos Jdr. Pečius kūrenas, pašluok padlagą – dulkes pečiun tráukia Klt. Pili su sauja – matai, kur pelus tráukia Vdn. Šiandiej teip dulkes tráukia – bjauru dirbt Slm.
ǁ gramzdinti: Mėšlungis surietė kojas, perkreipė sprandą, o permirkę drabužiai traukė gelmėn rš. Kai žmogus biškį gėręs, tai vanduo tráuka į dugną Rsn. Paversmis [vandeny] šitas tráukia žmogų Žl. Nuskendęs teip – [v]anduo tráukia Pb.
| impers.: Versmėn traukia ir nepaleidžia LTR(Km). Tas vatinis neparmirko, muni netráuka dar į tą [v]andinį Trk. Traukia poną [v]andenin, ė ponas burbuliuoja par lūpas, nosį LTR.
| prk.: Kokia naktis ir vėl užeina man! Lyg pragaras pats trauktų į gelmes! Vd. Jam atrodo, kad tas mieguistas, ramus čežėjimas jį traukia vis gilyn ir gilyn, ir nėra jokio noro tam priešintis rš.
43. tr. NdŽ artinti turint tam tikrą jėgą: Saulė traukia aplink ją skriejančią Žemę rš. Viena kitą traukia ir žvaigždės rš. Jėga, kuria daiktą traukia prie žemės, vadinas daikto sunkis Db. Traukiamoji [gintaro, magneto] galia KlK46,41. O teip Viešpatis Jėzus Christus ant kryžiaus pakabintas tapo tikrai kaip magnes akmuo, kursai geležį traukia savęsp DP508. Tolimesnių sluoksnių elektronus branduolys traukia silpniau rš.
| prk.: A lytaus būs, a kas, taip negaliu, pri žemės tráukte tráuka Krš. Einu, kojas tráukia prieg žemės Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia į žemę, jis i eina mažy[n] Jrb. Jau tráukia in žemę (susilenkus vaikšto) Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia ugnį perkūnsargis Sn. An ragų buvo lenciūgas, trenkė, lenciūgas – anas tráukia [žaibą] Žl. Pry vandens nereik stovėti, pry akmens i po medžiu – perkūniją tráukia Skdv.
ǁ prk. kreipti: Liaudies žaidimų ir ratelių turinio turtingumas bei formų įvairumas seniau traukdavo tautosakos rinkėjų ir etnografų dėmesį rš.
ǁ intr. lipinti: Pažiūrėk, ar klijai tráukia Mrj.
| tr. impers.: Maišyk uogas, matai, ka prie dugnio tráukia Ps. Indėk tašlon [bulvinėn] miltų, ba traũks [blynus] in petelnią Ktk. Tirštimą [kisieliaus] tujau tráuka pri galo Rnv.
| Ant plataus priekalo gerai geležį tráukia Lp.
| refl. prk.: Nevalgęs nieko, pilvas tráukiasi prie nugurkaulio Snt.
44. masinti, lenkti į save, vilioti: Tėviškė, tėvynė traukia žmogų rš. Netráukia muni ūpas ten eit Erž. Kas tas buvo jaunam! Patys nėkai, pats darbas tráukė, kurs paslinko dirbti Kl. Motrišką daugiau tráuka numai, vyrišką – susejimai, darbai Krš. Minkšta tamsiai žalia veja ir per pievą tekantis upelis traukte traukė pasilsėti J.Balč. Pasenusi jau, lova tráuka Rdn. Lietus lyja, tai miegas tráukia Rm. Žinoma, b[uv]o ilgu, ir miegas [kiškelį] traukė BsPII164(Šd). Labai tráukia valgymas, labai valgo mažylis Pl. Mani tráukte tráukia tie citrinai Smln. Kas tus vyrus taip tráuka pri butelio?! Krš. Pinigas tráukia visus Mrj. Ir pradėjo ją Valentas traukti. Taip traukti visu kūnu ir siela, kad net pati nežino!.. J.Paukš. Marijos paveikslas tráukiamas (patrauklus) Vlk. Mane tráukė prie mamos jos dainos Gdl.
^ Kas žiba, tas traukia KlvK. Traukia galva rojun, ale šikna gojun Vrn. Vilko mėsa vis medžian traukia LTR(Vrn).
| impers.: Į Kauną mane visados traukia – taip malonu pabūti pas Tamstas Pč. Tráukia namo Dglš. Toks oras, netráukia važiuoti [į svečius] Ėr. Tik kareivį netraukė namo eiti, nes jo trobelė buvo menkutė ir žemės tik pusė margo SI331(Slk). Rudenį teip ir tráukia visus didėsėsna giriosna KlbIII15(Lkm). Juos traukia į Lenkiją nelyginant kaip vilką į mišką A1885,283. Tráukia čia jį do šitan šonan atvažiuot Klt. Moteriškę traukė į darbą, kurį dirbdavo tiek metų, prie kurio iš mažų dienų buvo pripratusi V.Krėv. Tráukte aną tráuka pri ūkės darbo, – tėvai stuma į prekybą Krš. Mani pačią tráukė prie mokslo Rg. Jį į vagystę tráukė (buvo linkęs vogti) Prn. Daba tavi tráuka pri lovos Brs. Kai neįpratę, tai ir nerodu, netráukia [ant pečiaus], kad ir žiemą Pl. Lietus lyja, tai ir tráukia miegan Rgv. Tráuka jau migti, – kiek čia betęsys (laikas mirti) Krš. Anądien kai lijo, tai atsigulu ir užmingu, atsigulu ir užmingu – teip tráukė miegan Slm. Ne prieš gerą miegan tráukia Tr. Vis tráukia atsigult Skrd. Ale ką išgėrei, – da labiau tráukia, da labiau nori Žl. Tráukia vandenio gert Dg. Nevalnykų buitis kieta, laiksvėj gimę, laiksvėn traukia O.
^ Kiek vilko nepenėk, vis vien medžian traukia LTR(Grv). Kur pinigas muštas, ten giliuoja, kur gimęs, ten traukia LTsV218(Kp). In blogį žmogų labiau tráukia Trak. Kur nemiela, ten ir netráukia Mrj. Kur gimęs, tę ir tráukia Vrn.
trauktinai̇̃ adv.: Trauktinai̇̃ trauka į numus Sg. [Girtuoklystė] tankiai trauktinai traukia an paleistuvystę Gmž.
| refl.: Matyt, nepatiko, ka jau jy visai nestráukia (nenori) tę važiuot Pv. Nes prigimimas žmogaus … daugesn piktop negi gerop traukias MP50.
| impers.: Jy vardu nestráukia vadyt Rdš. Kap tik vakaran, tai niekur ir nestráukia (nerūpi eiti) Vlk.
45. intr. Vlkv imti, kąsti (apie dažus): Šitie dažai gerai tráukia Mrj. Kaži kaip tráukdavo tų [alksnių] žievių spalva (apie dažomus kiaušinius) PnmŽ.
46. tr., intr. NdŽ dainuoti, giedoti: Dainelę tráukti BŽ84. Pamariu pareina Eglė su vaikais. Visi traukia dainą, žengdami laukais S.Nėr. Marijona išsitraukė kantičkas ir ėmė geru pusbalsiu valandas traukti S.Čiurl. Tik išeisi į lauką, jau i šauki, dainą tráuki Šts. Dainas varysi, tráuksi, šoksi Žr. Ka čia gėrė, ka baliavojo, kiauras naktis daines tráukė Klk. Prygera, linksmiausis, dainas tráuka Rdn. Bernai kad tráukia, net laukai skirias Paį. O kai sekmadienio sulaukėm, grožybės – dainas jaunimas tráukė Kp. [Naktigonėje] giesmes kad tráukdavo, tai ažmigt naktį negalėdavai Ob. Tráukia boba šventas giesmes viena, ar ažblūdijo! Užp. Dainuodavom baisiausiai, net miškas skambėdavo; sakydavo: – Nu, Labanoras tráukia! Lb. Eik eik, švilpala, ko čia dabar tráuki! Žal. Vaikučiai traukia: saldi gardi raganos mėselė LTR(Vlkv).
^ Ant kokios skrynės sėdi, tokią ir giesmę trauk NžR. Jei chore dalyvauji, tai ir trauk savo gaidą A.Gric.
ǁ intr. dainuojant vesti: Mergaitės tráukia, o berniokai padeda Lb.
ǁ tr. tarti, sakyti: Vieną žodį vienap tráukia, kitą kitap Arm.
47. tr., intr. NdŽ griežti, groti: Užupečy atsisėdęs ir tráukia [brolis] kaip svirplys Brž. Nu, o aš tráukiu [su kastantinka] – gražiai pagrodavau Alz. Tráuk ant armonikos Žal. Ūkę tvarkyt – tai ne muziką tráukt Šk. Veizėk, i miręs kas, par visus galus liūdnius maršus tráuka Akm. Vieną tą maršelį moka, anie tráuka i tráuka kiaurai Pkl. Muzikantai [laidotuvėse] maršus tráuka, kas anims Pvn. Liūdniai tráuka par aradiją – koks didelis mirė Krš. Vilks su lokiu tanciavojo, žąsins maršus tráukė JV345. Muzikantai, traukit, sesytės, šokit KlvD10.
ǁ tr. apie muzikos instrumentus: Bažnyčioj šaukiant, vargonus tráukiant, dabar paliaukit mudu peikt ir vainot BzF27. Vargonus traukti N. Davė būgnus mušti ir trimitus tráukti LB65. Guds pradėjo dūdą traukti, gudo pati lūpas braukti KlpD22.
48. intr. imti smarkiai ką daryti: Kaip išlipė, kaip tráukė raudot: dieduk, kam tu mumę palieki? On. Kad tráukėm i nupjovėm per dieną Gs. Kad tráukia grot, tai nusėdėt negali Ob.
49. tr. gaminti leidžiant per ką: Tu mums paieškok tenai … per alijošių ar šakneles trauktos J.Balt. Tráuktasis spiritas: pats pirmasis, pats stipriasis spiritas Šts.
50. tr. NdŽ fotografuoti, paveiksluoti: Jau kam senas tráukt DrskŽ. O čia mus septynis naujakurius ir patagrafas traukia ir kalbas apie lygybę sako P.Cvir. Niekas po jos (nuotraukos) nė sykio manęs netraukė ir nenutraukė J.Balt.
| refl.: Ejo visi in pasus tráuktis, tai ir aš tada nuejau su mama, nusitraukiau Dg.
51. tr. NdŽ įrašyti: Į sąrašus traukiami̇̀ rinkėjai DŽ1. Kiekvieną įdomesnį žodį traukiau į korteles A.Vencl. A tavo surašą tráuks į kningą? Plng. Aš to nenoriu tráukt į savo raštus Rg.
| Dainiavom, į tas plokšteles tráukė Lnk. Be lektros nieko netráukia [magnetofonas] Všt.
52. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Traukti šaknis Z.Žem.
×53. (sl.) intr. vemti: Išgėręs kad pradės anas tráukt LKKXIII28(Grv).
ǁ impers. tr. Ad tąsyti, tampyti (vemti), vimdyti: Anas nesuneša (nepakelia, nepakenčia) ito dūko: jį ir tráukia Rod. Griežia griežia krūtinę, o po tam tráukia vemt Rod. Mane vemt tráukia Lz. Ir pasvalgė [bobausių], ir užu krūtinės ėmė, ėmė jį tráukt, vemt Dv.
54. tr. sprogdinti: Tráukia akmenis su diminidu (dinamitu) LKKXIII28(Grv).
55. intr. LzŽ keltis, tvinkti: Tráukia man papadė Šlčn.
| impers. tr., intr.: Ažraudonavo pirštas, gali tráukt LKKXIII28(Grv). Gal traũks pirštą, kad labai sopa Švnč. Maž netraũks koją, kur pasdūriau Švnč. Ištraukęs pašiną sukrimsk jį, tai netrauks toje vietoje LMD(Tvr).
◊ [net] ãkį [trauktè] tráukia NdŽ apie ką labai patinkama: Brangūs rėmai – krikštoliniai, sidabriniai ir paauksuoti – traukte traukė kiekvieno akį savo nepaprastu gražumu J.Balč. Toks ūkis kiekvienam akį traukė, o pažvelgus į sodo vaisius, net seilė dryko Žem. Baisiai jam kvepėjo ir akį traukė tie uždrausti nuodai DS368. Daržiukas muno sužydo – ãkį tráuka Krš. Kaip gražios tos gėlės, še ma[n] akį tráukia Šmk. Nieko nepadarysi, kad jin visų aki̇̀s į save tráukia Jnš. Visus apžiūrėjo [divonus], puskvailio buvo gražiausias, net akį traukė LTR(Pbs). Atbėgo žirgas – kad jau toks gražumas, kad jau gražumas – kad miela žiūrėt, net akį traukte traukia BsPII118(Srd). Pasižiūria ant galo, kad jau tokios[e] neišpasakytai gražios[e] stancijos[e], kad net ãkį tráukia BM127(Pš). Visiem ãkį tráukia, ka šiltas, gražus [kambarys] Drs.
akių̃ netráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį, stebintį: Elzė juto, kaip Donatas, ne mažiau už kitus nustebęs, netraukė akių nuo jos veido Pt. Nuog daiktų nepadorių akių netraukei rš.
ant vi̇́eno kurpãlio tráuktas toks pat, vienodas: Teisėjai, klebonai tai buvo an vi̇́eno kurpãlio traukti̇̀ Bsg.
[net] ãšaras (ãšarą Antš) [iš akių̃] tráukia norisi verkti: Širdį gel tai skaudžiai, kad ašaras traukia Vnž. Niekaip negalėjo nusiraminti – ašaras iš akių traukė J.Paukš. Net ãšaras tráukia, klausant tų žodžių Lp. Úaras tráukia žiūrint: tokia sublogus [mergiotė] Aln. Úaras tráukia neverkus Klt. Ajėzau, sūrybė [žuvienės], net ãšaras tráukia Slk. Net ãšaras tráukia, kap sopa! Lp.
ãšaras tráukti virkdyti: Kasdien tu mano ãšaras tráuki Užp. Dienom gaudo, naktim riša, ašarėles traukia, iš po turkų mūsų brolio jau nebesulaukia (d.) LTR. Netrauk ašaros kitam, nes tau ištrauks kiti dar daugiau TŽIII381.
brūkšmès tráukti per aki̇̀s Šts juoktis, tyčiotis iš ko, apgaudinėti. ×
Diẽvo lõcką už uodegõs tráukti miegant knarkti: Gerai tráukia Diẽvo lõcką už uodegõs Ktk.
dúoną iš dangaũs tráukti užsiimti lentų pjovimu: Mano tėvelis iš dangaũs dúoną tráukė Jz. Mano senelis visą gyvenimą dúoną iš dangaũs tráukė Tl.
dvãsią tráukia NdŽ užima kvapą, sunku kvėpuoti: Verbos tai Verbos! oras kai žiemovidžiu, – dvasią traukia! Žem. Oi, kaip šalta – dvãsią tráuka Kv. Obūlai yra tokie kaip auksiniai, švita, kvepa – dvãsią tráuka Dr. Griežlių – liuob naktimis dobilūs[e] grieš o grieš, išeisi į laukus – konvalijos, ievos kvepės, dvãsią tráuks Lnk. Man dvasią trauka – taip dvokia numirėlis Žem. Ka smirda, dvãsią tráuka, i viskas Trk. Pirtė[je] karščiausia – dvãsią tráuka Štk. Būk pavargęs, o dar išalkęs – eitant dvãsią tráuka Plt. Iš to karščio dvãsią tráuka Varn. Ėsti nori – dvãsią tráuka Eig. Kai reik ką nors nešti, dvãsią tráuka Kv.
[visàs] genti̇̀s ([vi̇̀są] gi̇̀minę) tráukia [į kãktą, į kriū̃vą] sakoma apie ką labai rūgštų: Tai rūgštis – traukia visą giminę į kaktą KlK13,98(Šl). Juodiejai serbentai y[ra] saldi, o raudoniejai ale teip tráuka visàs genti̇̀s į kãktą Trkn. Paimsi į burną, teip ir tráukia gi̇̀minę Krkn. E, tokius [obuolius] i atnešusi – tráuka vi̇̀są gi̇̀minę į kriū̃vą End.
gróbas gróbą tráukia apie didelį alkį: Gausi pusryčių – i vėl gróbas gróbą tráuka Vkš.
į ãkį tráukti saldžiai miegoti: Nu daba tráuks par dieną į ãkį ana Vž. Daba dvi valandas tráuks į ãkį Žlp. Po patalo pasilindau i tráukiau į ãkį Erž.
į bar̃zdą tráukti girtuokliauti, gerti: Jis labai tráukdavo į bar̃zdą Lkš.
į šviẽsą tráukti; R29, MŽ38 daryti žinomą, skelbti.
juõką (juokù NdŽ) tráukti (iš ko)
1. šaipytis iš ko, pašiepti ką: Bent tu juõko netráuk iš munęs End. Juõką tráuka iš vaiko Krš. Anie juõką tráuka iš seno Rdn. Juokùs tráuki iš munęs, senės: kam tau tos žolikės? Grd. Juokùs tráukiat iš manęs, senos bobos Vlkš.
2. kvailioti, tyčiotis: Nedirba anie – juokùs tráuka Krš.

kai̇̃p iš [vienõs] akiẽs tráuktas J.Jabl, NdŽ apie labai panašų į ką: Kai̇̃p iš tėvo akiẽs tráuktas BŽ81. Sūnus kaip iš akies trauktas Vaižg. Taip, tikras tėvas; kaip iš akies trauktas ir savo išvaizda, ir būdu rš. Ot panašūs – kai̇̃p iš vienõs akiẽs traukti̇̀ Vb. Gūdnas tėvas – kai̇̃p iš akiẽs tráuktas Kp. Tavo sesuo gyvai į tave panaši, kai̇̃p iš akiẽs trauktà K.Būg(Dl). Visa tėvas – kai̇̃p iš akiẽs trauktà Krns. Duktė kaip tik tėvas, kai̇̃p iš akiẽs trauktà, ir spartumas [kaip tėvo] Pl. Kai̇̃p iš akiẽs tráuktas tas vaikas buvo – panašus ing tėvą labai Žml. Pati suvis padabna į savo matušę – [kaip] iš akiẽs trauktà Sk. Tavo raštas kai̇̃p iš akies tráuktas Albino Vb.
kai̇̃p (lýg) iš pi̇́eno tráuktas
1. apie gražų, sveiką, baltą, skaistų: Esu puiki ir gražiausia už visas motriškas, kai̇̃p iš pi̇́eno trauktà Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas I.Simon.
2. apie suvargusį, išbalusį: Atsikėlė iš po ligos baltas, kai̇̃p iš pi̇́eno tráuktas Vvr.

kai̇̃p nuo siū́lo tráuktas
1. apie visai naują, gerai pasiūtą drabužį: Matyti, jakas kaip nuo siūlo trauktas, aukštai pastatytais kutarais I.Simon. [Rūbas] dailus, kà nu siū́lo tráuktas NmŽ.
2. apie ką gerai sutvarkytą, tvarkomą, tvarkingą: Viskas teip, kai nu siū́lo tráukta (pasiturinčiai gyvena) NmŽ.

kai̇̃p per tvórą tráuktas apie labai liesą, laibą: Tokia tik kàp per tvõrą tráukta Plv.
kãtinus tráukti eiti trauktynių, traukynių: Labiausia bando savo stiprumą, eina traukynėsna – katinus traukia LTR(Žsl).
kram̃piais tráukti Škn toks žaidimas (suneria du pirštus ir traukia, kol silpnesniojo pirštą atlenkia).
nei̇̃ tráukt, nei̇̃ stùmt Vrn; LTsV208(Pn) apie lėtą, nepaslankų žmogų.
per dañtį (per danti̇̀s) tráukti pajuokti, pašiepti: Tamstai tai kas, tamstai tai niekis, tik gera proga, – išėjęs gatvėn, pradėjau traukti per dantį istoriką A.Vien. Jis … kur tik galėdamas per dantis traukė kalbininkus GK1939,118(P.Skar). Ko tu čia muni tráuki par dantis, snargla velnių! Trk. Tráuka par dañtį aną bobos Krš. Tráuka par dañtį kits kitą Nv. Girdžiu, kad mane tráukiat par dañtį Ar. Nustok per dañtį tráukt! Kdl. Katro tik jis nebijo, tai tuoj tą ir tráukia per dañtį Lkč. Kitus per danti̇̀s tráukia, i pačiam tenka Gs. Iš jos visi juokiasi, visi ją per dañtį tráukia, o ji nesupranta Prn.
per dū́mą tráukti rūkyti (mėsą): Par dū́mą tráukėm dešras Vn.
per kriùkį tráukti erzinti, pašiepti: Kai kurie įsidrąsino ir patėvį traukti per kriukį rš. Grinorius pasipriešina ir pradeda traukti Smelstorių per kriukį rš.
per (pro) šónus (per šóną) tráukia apie besotį: Kiba tau per šónus tráukia, ka kilą dešros an karto suvalgai Pv. Kap atsisėda ėst, kap gyvulys – kiba tau per šóną tráukia?! Vrn. Čia ėda, čia per šónus tráukia, sakytai praskarai jo šonuosa Rod. Jo moj pro šónus tráukia, kad anas nigdi nepavalgo Arm.
séilę tráukia
1. sakoma labai ko norint (paprastai valgomo): Kepsnio kvapas maloniai trina nosį, traukia seilę J.Avyž.
2. sakoma ko malonaus klausantis: Jis teip nusako, kad séilę tráukia klausant Sml.

stùmk [ir] tráuk apie lėtą, nepaslankų, prastos orientacijos žmogų: Ot tėvas be jokio rūpesčio, kaip kelmas, – stùmk ir tráuk (vis liepk, kad ką darytų) Dkk. Kad jis tai stùmk tráuk – nieko pats neatsigodo Sb. Su juo sunku – visą laiką stùmk tráuk Ktk.
širdi̇̀s (ši̇̀rdį) tráukia
1. NdŽ sakoma apie potraukį kur, prie ko, polinkį į ką, norą ko: Tik vaikščioti int kleboniją šiaip jau pavakaruoti, pasišnekučiuoti netraukia širdis Vaižg. Protas sakė, kad nėra jam ko beieškoti Klaipėdoj, – širdis vis vien traukė rš. Kai širdis traukia, kojomis neatsispirsi J.Balt. Ko jūs neleidžiat dukros, kur jos širdi̇̀s tráukia?! Vrn. Mato, kad jau jos širdi̇̀s tenai tráukia ką gi jai bepadaris Pin. Mun patiko, teip širdi̇̀s pati tráukė Trk. Žiedai pinavijų ir rožių vainikai, nors gražūs, – netraukia širdies Mair. Mėlynos akys, veido skaistumas, gražus ir puikus anos augumas ne vieno širdį prie savęs traukė TS1899,3. Nerimsta čia širdis mano: traukia ją šalin, kur seni tėvai gyvena V.Krėv. Mano ši̇̀rdį amatai tráukia Prn.
2. sakoma nujaučiant ką: Mano širdi̇̀s tráukia, kad sūnaus nebėr Slč.

ši̇̀rdį tráukia [laukañ, laũku]
1. apie didelį jausmų antplūdį: Ta merga širdį trauka laukan – teip buvo įsimylėjęs Šts.
2. darosi liūdna, skaudu: Bliauja ir bliauja, žmogui širdį traukia laukan LzP. Aš negaliu žiūrėt, kai tas vaikas kenčia, man ši̇̀rdį tráukia Ss.
3. sakoma apie didelį nuovargį: Čia širdį tráuka laũkan lipant į tą kalną Pln. Kol prypeši klėbį, ši̇̀rdį tráuka laũku Ms.
4. Kv sakoma apie labai išalkusį, ištroškusį: Ši̇̀rdį tráuka – duokiat valgyti! Slnt. Teip išslopau [gerti], ši̇̀rdį tráuka Trk.

tráuk (jį, ją, tave…) balà (devyni̇̀, devýnios NdŽ, gãlas NdŽ, gãlais, garnỹs, griaũsmas, kélmas, pai̇̃belis, perkū́nas, perkū́nai, pi̇̀kis, šim̃tas, velniai̇̃ NdŽ) toks keiksmas (ppr. numojant į ką ranka, niekais nuleidžiant): Nenoriu su jom reikalo turėt, tráuk jas balà! Pv. Tráuk devýnios – surizikuosiu! Prn. Jeigut taip jau geidi, eik, tráuk tave devýnios! Šln. Tráuk tave devyni̇̀ Ėr. Tráuk tave gãlas Drsk. Tráuk jį gãlais, tokį rūgštų obuolį! Mrj. Tráuk jį garnỹs, tą šieną! Prn. Trauk jus griausmas! – pro dantis nusikeikė kontrolierius rš. Tráuk kélmas tuos rūpesčius visus! Prn. Tráuk taũ pai̇̃belis! Všk. Tráuk juos perkū́nas, nebedirbsiu! Slm. Tráuk tave perkū́nai! Jnš. Tráuk juos perkū́nai! Prl. Tráuk aną pi̇̀kis! Žg. Tráuk jį šim̃tas! Ds. Tráuk ją šim̃tas – rasi kitą! Jrb. Tráuk tavi velniai̇̃, einam! Vkš. Na, bet trauk tave velniai – gal truputį ir teisybės pasakei rš. Tráuk jį velniai̇̃! Antš. Tráuk velniai̇̃, užteks duonos Pš. Dėl gėrimo tai tráuk ją (degtinę) velniai̇̃, alaus butelį prisipylęs negi nuneši [eidamas į svečius] Slm.
už ausų̃ tráukti nuolat padėti, teikti pagalbą, stumti, raginti: Būtų nedovanotina, jei subrendusį vyrą aš traukčiau už ausų rš. Toks nedrąsus – už ausų̃ reikia tráukt Jnš. Ar tu dar nežinai, kad jis už ausų traukiamas? KlK21,71(Jnš).
už liežùvio tráukti versti kalbėti, ką sakyti: Kad man prireiktų, aš ir prie karaliaus žinau kelią, manęs nereikėtų už liežuvio traukti Žem. Ko išsižiojai – jug nėkas tavęs už liežùvio netráukė! Pln. Jūs papliurpat visus velnius, kas už liežùvio tráukė?! Vn. Ko sakei, ar už liežùvio kas tráukė?! Krš. Kas tave už liežùvio tráukė?! Mrk.
už plaũčių tráukti išjuokti: Tą bernelį mergos už plaũčių tráukia Mrj.
už rañkos tráukti nuolat teikti pagalbą, padėti: Nuo tos kibirkšties ji užsidegs kūrybos liepsna. Tik suprato, kad dar reiks traukti už rankos rš.
[net] už širdiẽs tráukia sakoma apie ką labai patinkamą: Kad kirsteria muzika, net žu širdiẽs tráukia Rod.
var̃pą tráukia senmergiauja, davatkauja: Seniau buvo taip: vyro negausi, var̃pą tráuksi Krš. Augusi merga, paliks var̃po tráukti Krš.
vélnias (velniai̇̃) tráukia sakoma, kai kas bloga, negerai atsitinka, darosi (paprastai su neiginiu): Netraũks vélnias, sako, pamušiu, ir eis Kp. Pijokų netráukia vélnias – gerai jiem ir vynas Slm. Ir geria, ir prisidaužęs, ir pusny sniego pamiega, kaip sako, girtuoklio vélnias netráukia Krs. Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis! B.Sruog. Kareivių velnias netrauks, bet arkliams reikia duoti pasiganyti sukorus nuo Kretingos M.Katil. Matyt, traũks vélnias: gryčioj besėdint, šiurpas nukrėtė Sml. Traũks vélnias vieną kartą, nieks iš manęs neišeis Čk. Vélnias muni tráuks, ale i tavi tetraũkie! Krš.
veršiùs tráukti apie pabėgusį, neišbuvusį metų tarnyboje: Veršiùs tráukdamas ir eisi – būk visus metus Grd.
vil̃ko úodegą tráukti toks žaidimas: Mergaičių nesant, šokimas vaikiukų buvo it putra be druskos, todėl išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkš kartalę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto M.Valanč.
žli̇̀bę tráukti verkti: Kas tau ką padarė, ko čia tráuki žli̇̀bę?! Rt. Eisi da kumet pasieniais žli̇̀bę tráukdamas už tokius savo darbus! Vvr.
anttráukti (ž.)
1. žr. užtraukti 1: Tas nutvers už kupros i ančtráuks ant arklio Vkš. Maišų anttraukamóji [kamera] Šts.
2. žr. užtraukti 3.
ǁ refl.: Pasiūs kelnes, sakys, ka antsitráuks pirmą. kartą, sakys, dura, negal nė pasijudinti KlvrŽ.
3. žr. užtraukti 8: An akmens lankas ančtráuktas Ub. Skūrą kokią gaus i anttráuks Kv.
4. Všv žr. užtraukti 12: Liūb anttráuks kazokus, gaudys žmonis Žr. Vokytis daktarą anttrauka i leida šalin nu darbo visus nesveikus Šts.
ǁ Bene nori žiemą anttraukti su savo kailiniais, jug jau vasara! Šts. Kailiniais nevilkias, anttráuksi lytų! KlvrŽ.
5. refl. žr. užtraukti 13 (refl.): Antsitráuksi motrišką, i tu dirbsi kaip šuo End.
6. žr. užtraukti 14: Idant neanttrauktumiam rūstybės Dievo ant savęs brš.
| refl. tr.: Antsitráukėm Pono Dievo bausmę Šts.
7. žr. užtraukti 33.
| impers.: Anttráukė lytaus, bet nedaug – parlašnojo, nė žemės nesudrėkino Šts.
aptráukti tr. Rtr, Š, NdŽ; R, MŽ, Sut
1. apkloti, uždengti, apdengti: [Gurguolės] aptrauktos drobinėmis palapinėmis, apkarstytos visokiais ūkiškais rykais, su dviračiais būtinai kiekvienos gale M.Katil. Jis atvažiavo į vieną karaliją, kur viskas buvo gedulu aptraukta LTR(Kbr).
| refl.: Tada vėl apsitraukia šydras (scenos uždanga) Vd.
ǁ refl. tr.: užsismaukti, užsimaukšlinti: Apsitráukus kepurę ant akių Rmš. Apsitráukiau patalus ant galvos, lai baido – nebijau Šts.
2. apvilkti, apmauti, apauti, aptempti kuo: Patalus (ūžvalkais) aptráukti KII250. Veilokai aptraukti̇̀ pančekom, i eina Klt.
| Eš jumus gyslas duosiu, ir męsą ant jūsų augti, ir oda jus aptrauksiu, ir jumus dvasią duosiu BBEz37,6. Visas [medžio] stiebas ir viršus aptrauktas žieve Db.
^ Kojos nutirpusios – lyg guma aptráuktos Šk. Pasitiko ant kelio seną žmogelį: visas blogas, sudžiūvęs, tarytumbei vieni kaulai kailiu aptraukti DS139(Šmk).
| refl. intr., tr. Š: Žiemą su kailiniais apsitráukia LKKII143(Nd). Apstráukė marškiniais ir sėdi Dkšt. Jo šeimininkė nė kiek ne prastesnė – tikra lėlė, apsitraukusi gėlėtu palaidiniu, pro kurį švyti trapūs naktiniai nėriniai M.Katil. Vieni, kortais apsitraukę, bando lenkiškai ištart A1885,144. Kam apsitráukei juodaisiais sopagėliais? JV496. Tas rakaris bus vėl pamigęs ir po tam iš greitumo mano per savo kelines apsitraukęs LC1883,4.
| prk.: Noriu numesti varžtus, sudaužyti kiautą, kuriuo žmogus apsitraukęs J.Gruš.
ǁ apvilkti, apmauti (dantis): Iš karto buvo aptráukę [dantis], paskiau pradėjo nulūžtie Kp. Išlėkė aptraukti̇̀ du dantes Klt. Patriso tos aptrauktosios dantys skaudėti Šv.
| refl. tr.: Ji visus savo dantis apsitráukė auksu Vl.
ǁ apmauti, aptempti ant ko: Aptráukiau peretkus ant kurpalio – rytó galėsiu ant medžių kalt Snt. Nusivys mažų apvarčių, įsivers aplinkuo [naginės], jau kaip an koja aptráuks, tokio didumo rauki Kl.
ǁ iš visų pusių kuo suveržti, apspausti, aptempti: Drobužiai buvo po miera pasiūti, apsivilko, visi šlankai – visi aptraukti̇̀ Trk.
ǁ part. apie labai prigludusį, siaurą, ankštą, aptemptą: Aš aptrauktų̃ [sijonų] nenešiojau, ką čia čiūdysies, regias Svn.
3. aplink sutraukti, aptraukti: Sijoną ana mun pasiuvo, tokį aparelį teip aptráukė į rinkį Lnk.
ǁ didumą sutraukti, suraukti: Dabar tik ben kiek aptráukiu (apsiuvinėju, aplopau) [megztinį], kad nebūt tokios skylės Rk.
4. N, Š, FrnW, DŽ1 kuo iš viršaus ar aplinkui apsiūti, apkalti, apkaustyti, apmušti ir pan.: Ka aptráuksi tekinį, ta septynis aštuonis metus gali važiuoti Kal. Ka jau gerai nori sausą tekinį aptráukti, tad reikėjo truputį palikti ankštesnį lanką tą Yl. Apkaustyt, aptráukt reik tekinius Škn. Gerais aptrauktai̇̃s ratais ir bruku kelius metus važinėsi Kp. Ratai nebuvo aptraukti̇̀ šinom LKT316(Stlm). Kad ir nebetikę ratalankiai, gerai aptráukus, važinėtum Sdk. Kartis gražumi auksu aptraukti CII639. Apauksinu, auksu aptraukiu R365, MŽ490. Ir aną aptrauksi (paraštėje apleisi, apklosi) auksu visų čysčiausiu viduje ir lauke BB2Moz25,11. Šitai jis (abrozas) yra auksu ir sidabru aptrauktas, bei nėra jampi dvasios BBHb2,19. Aptraukiu oda, šikšna B332. Stubos sienas šilkais aptráukti, apkloti, apmušti KI150. Aptrauktas velenėlis PolŽ37. Laivelį aš aptraukiau jahų odomis, susiūtomis savo paties pasigamintais kanapių siūlais J.Balč. Viduramžių knygos apdarą beveik visada sudaro dvi tvirtos medžio lentos, dažniausiai aptrauktos oda rš. Tą krėslą reiks skūra aptráukt Paį. Aptráukto medžio šėpa (faneruota) Srd. Susistorojau blėkos, parsivežiau, aptráukiau [pirkią] Dg. Toliu aptráukė trobikę Krš. Nutašo [medį], paskui skūra aptráukia – i klumbiai Bsg. Visas lankas aptráuktas oda Alv. Aptraukama siūlė dar sanklojinė vadinas Tv. Aptráuk kailinius su aptraukalu kokiu J. Kailinius aptráukiau su viršu Mžk. Nešk kriaučiui miliuką, teaptraukiẽ tau kailinukus Trg. Jo skrandinis aptrauktas da sena rusiška gelumbe Plv. Šušponas, kap aptráukta kailiniai Btrm.
| refl. tr. Š: Apstráuksiu šituo mileliu burkelę – bus gera nešiot Klt. Vilnonuką kokį susimarginsi i apsitráuksi žekietuką Kv.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Ką lakieruoti, ką laku aptráukti KII1. Kalkiais aptráukti, aplaistyti I.
ǁ padengti: Lapas linijomis aptráuktas KII31.
5. aplink kuo apjuosti, aptverti, aptiesti: Aptráuktos drotėms yra tos ūkio karvių ganyklos Jdr. Žąsyčių gurbą reik su tinklu aptráukti Klp.
| prk.: Visas tas kiemas aptráuktas tom gerviauogėm Vlkv. Antroje pusėje kėlėsi kaimas…, laukai ir pievos, aptrauktos aplinkuo kaipo vainikais kalvomis, miškeliais apaugusiomis IM1856,52.
6. LL308, DŽ1 apkloti apaugant, užsidedant ir pan., apeiti: Usnys aptráukė arus, tiek Rdn. Žolės aptráukė cibulius Ėr. Ana paskudna žolytė: ana visur lenda, aptráukia bulbas Dgp. Batvinio do nė vieno nesiregi, ė žolė jau aptráukė kap pluta Švnč. Viską aptraukė tirštas ir drėgnas rūkas J.Balč. Juodi debesys dangų aptráukė Grž. Ir saulę debesimis aptrauksiu BBEz32,7. Jau dangų vakaras aptraukia I. Rasa langą aptráukė, nebmatau, kas lauke dedas Vkš. Medžiai buvo aptraukti šerkšnos M.Katil. Baltas putų lašelis pamažu gavosi, plėtėsi ir netrukus aptraukė visą ąsočio paviršių M.Katil. Raupai jį kap marška buvo aptráukę Sb. Susna aptráukia kiaulę Bsg.
| ppr. impers.: Vaivorai yr aptráukti su gailiais Rsn. I žemė muno pažaliavo, aptráukė tokia žalia masa tą žemę Jdr. Šienas nebauga, kad aptráuka su žliūgiu Jdr. Aptráukė daržą žliūge Kp. Pieniais, žliūge aptráuktos ežios Klt. Dangus aptrauktas debesiais, gal lis J.Bil. Saulė aptraukta, bus lietaus Klt. Rūku aptraukti, temdyti LL128. Visas dvaras buvo iki pusei žemėje panarintas, o iš viršaus tamsumu miglos aptrauktas DS239. Kišau pirštą – užperį kiaušį, aptráukė ir nutildė landuonę Šts. Aptráuktos lūpelės, serga [vaikas] Klt. Liepė patept žaizdą, kad greičiau aptraũkt skūra, tokia plėne Ob. Šašais kap luobu aptráukė visą Mrj. Nu ievas kad aptráuka kitą kartą plėve tokia Yl. Slyvo lapai tokie plėve aptraukti̇̀ Brs. Jei nori, kad agrazdus neaptráuktum, reik anus šlakstyti su pelenais Tv. Agrastus vėl amarais aptráukė Žlp. Agrozdai irgi žydžia, jeigu bus neaptraukti̇̀ Plvn. Aptraukti̇̀ agrastai, sutraukti kai šašai Klt. Užejo toks maras, aptráukė ąžuolus tokiais vortinkliais Krž. Teip aptráukė medį kaži kokiom plėvėm, atrodo, kaip voratinkliais užtraukė Kvr. Visos sienos voratinkliais aptráukta! Lp. Dulkėms aptraukti̇̀ visi pašaliai Rdn. Raiste plonučiu ledu aptraukdavo vandens duburėlius A.Vien. Labiausia nezgadnos paskliundės būna, kap kelias ledu aptrauktas būna Lš. Dienvidury įdienoja, o į vakarą delto aptráukia langus (apšąla) Srv. Langai aptráukti – nieko nematyt Jrb. Ė delto gi atšilę dures – buvo šerkšnu aptráukta Švnč. Akinius aptráukė (šilumoje aprasojo) Plv. Vanduo gliaumais aptráuktas J.Jabl. Mūsų seselė baltom smiltelėm apnešta, žaliais maureliais aptraukta LTR(Br). Sūrį da sūdžiau, vis tiek [pelėsiais] aptráukė Kp. Aptráuktas kumpis pelėsiu, tai apipjovė, apipjovė Klt. Surūdijęs, rūdimis aptrauktas LL203. Aptráukė peilius su rūdžia, nė nutrinti nebgal Vvr. O rasit katras jau peilį raudonom rūdom aptraukta, tai žinosit, kad antras negyvas (ps.) Brt. Rūdžia aptráukė aukso žiedelį DrskD60. Akės rodėsi kaip tamsumu aptrauktos I. Veizu, anam akys aptráuktos (greit mirs) Sg. Karvė stips jau – akys aptráuktos plėne Klt. Akis aptráukia, silpna in širdies daros Dgč.
| refl. LL302, BŽ150, DŽ1, Dr, Vkš, Paį: Iškirstas miškas bežiūrint atsiželdo ir apsitraukia jaunuolynu rš. Gyvenu tolimoje stepėje, apsitraukusioje pelynais tarytum senu sidabru sp. Dangus apsitráukė kaip maišu Ktk. Gyvsidabris, … kaitinamas ligi 300°C, apsitraukia raudonu oksido sluoksniu EncIX109. Dangus apsitráukia debesimis KI237. Guzas jau atslūgęs ir šašeliu apsitraukęs rš. Dulkėm apsitraukė žaluma rš. Upė jau buvo apsitraukusi ledu P.Cvir. Langai yniu apstráukė Zr. Rytų dangaus pakraštys tai nurausta, tai vėl prigęsta tarsi žarija, apsitraukdama plėnimis V.Bub. Jau anglia apsitráukęs knatas! Lp. Anglys pelenais apsitraukusios, negaliu nė užsirūkyti Šts. Spingsulė ant gobtūrėlio kraupiau mirkčioja, raudona šviesos miglele aplinkui apsitraukusi J.Paukš. Peilis rūdėsiais apstráukė Kvr. Pienas puode apsitráukė mūsomis J. Laukai apsitraukė žalumu rš. Vaivoro uogos melsvai juosvos, apsitraukusios apnašomis rš. Magdelena pasižiūrėjo, bet jos akys šviesiau neblikstelėjo, jos tartum dar labiau migla apsitraukė J.Paukš. Paskaičiau, tai apsitráukė akes Lp.
| Kaip jis ant piršto užpylė, tai tas pirštas apsitraukė nuo to aliejaus, kad tas pirštas buvo kai ragas BsPI6.
| prk.: Balkano pusiasalis vis daugiau apsitraukia karo debesimis Vd. Politikos horizontas tokiais debesiais apsitraukęs, kad dieną naktį rūpi – kas bus? Pč. Diena, kurią ėmė venčiavonę su Onele, buvo tiktai apsitraukusi gailesiumi I. Akys apsitraukdavo liūdesiu rš.
ǁ impers. apie akių valktį, kataraktą: Gyvolio akės aptrauktos ir pūliais aptekusios IM1859,57. Man aptráukė vieną akį Dv. Jei lėlelėn papuola indurt, tai ir aptráukia akį; baltu užtęsia, ir jau [nemato] Kls. Vieną akį aptráukė, kai par dūmus matau Lel.
ǁ apie spalvą: Gelta aptrauktas N. Belaisviai visi tokie menki, gelta aptraukti Šts. Burną aptráukė tokia gelta – geltona, nesveika Mrj. In žmonis nepanašūs, aptraukti̇̀ žeme (pajuodę) kaip mirt Mlt.
ǁ impers. apniukti, apsiniaukti: Buvo buvo perdien aptráukta, vis jau an pavakarius pradė[jo] laščiot Mlk. Buvo naktis mėnesiena, bet aptrauktà Šts.
| refl.: Apsitráukusi, bereik tik prakiurti [lyti] Krš. Buvo giedri diena, dar̃ apsitráukė Mrk.
ǁ refl. susidaryti, užsidėti (ant ko): Ant akių užsideda, apsitraukia lyg kokia plėvelė, ir tas apžlimba arba ir visai apanka LTR(Šil).
7. Pls, Alv savo spalva apdažyti, apšerti: Tas geltonas [siūlas] aptraũks, bus po paklotei Pv. Nukvarbinom andarokus raudonai, dabar aptráukė ružavai Lp. Kai tik skalbi, dažai aptráukia Srj.
8. apimti, perimti (apie kvapą, skonį): Turbūt ji ką virė su cibuliais, ir ją tas kvapas aptráukė, ka tei[p] cibuliais smirdi Skr. Kur čia prie jaunos mergaitės aš dūmysiu, dar aptraũks [dūmais] Ar. Apdūmavę, aptraukti̇̀ dūminėn pirkion žmonys Mrc. Nešauk į pūslę: kad zuikio myžalas aptrauka visą meisą, nebėr skani Šts.
9. impers. apimti kuo, suimti: Šilima aptráukė besėdint, noru miego Šts.
^ Kai jos (miegalės) žyd, tai žmonės yra lyg miegu aptraukti par tą laiką LMD.
ǁ paviršių bent kiek paveikti: Kai duona [pakepus] esti jau aptraukta, pečių uždengia Kp.
×10. (germ.) R68, MŽ90, N apgulti, apsiausti: Miestą karu aptraukti CI273. Aptraukiu, užpuolu karu, užkabinu karu R362, MŽ485. Kokią žemę karu aptráukti KI237.
11. kiek apskinti, apskabyti: Vaikai aptraũks obuolius LKKXIV225(Grv). Atbėgo kiškis kopūstuosna, aptráukė lapus LKT358(Dv).
12. didumą suvežti, apvežti: Nu, o kaip ant Sedos – yra jau žmonys rugius aptráukę? Žd.
13. kiek sukrekinti: Ko pylei rūgštimą į batvinius, kol nebuvo bulvės išvirusios – dabar ir aptraukė Brs.
atitráukti, -ia, -ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatráukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attráukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N
1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitráukti ratus iki durų DŽ1.
ǁ tempiant aukštyn užkelti iki tam tikros vietos: Jo draugai sujudinus traukiančiu ir, atitraukusiu gerą galą į aukštį, paleidusiu, kad šis krisdamas užsimuštų rš.
2. tr. atvežti, atgabenti: Galės ryt vaiką attráukt DrskŽ.
3. sunkiai atnešti, atitempti, atvilkti: Po trejus naščius atitráukiu vandenio, tai man tai dienai gana Skr.
4. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Atatráuki atatráuki visa: ir pelenus, ir žarijas, su kačerga atatráuki čia ant prieždą Kp.
| impers. prk.: Par ežerą labai atatraukia dainavimą Trgn.
ǁ A.Sal, BIX151 lingv. perkelti, atkelti arčiau (kirtį): Atitráukti kirtį iš paskutinio skiemens į priešpaskutinį DŽ1. Žemaičiai nuo daugiaskiemenių žodžių galūnės kirtį atitraukia į pirmąjį skiemenį LD38.
5. tr. prk. atkviesti, atvadinti, prisišaukti: Kaip tik gausma bolkes ir atatráuksma Algį prie statybos Slm. Vienas atvažiavęs kitus atatraũks čia Dgp. Visi Miežiškiuos statos i gimines atatráukia Mžš. Atitráukė ir tėvus į Ameriką Šts.
| refl. tr.: Perskaitysi tą knygą ir atsitráuksi, ką norėsi Trgn.
6. tr. prk.: lemti ką, užtraukti: Ir attraukčiau sau prakeikimą, ne peržegnojimą BB1Moz27,12.
ǁ būti priežastimi kam atsirasti, sukelti: Daktaras … trumpai persakė … tas ligas, kurias attraukia alkoholis TS1897,8.
7. intr. BzF189 atkeliauti, atslinkti, atžygiuoti: Neprieteliai attráuka prieš miestą KBI23. Maskolių jenerolas su didžia minia kareivių attraukė į Kėdainius M.Valanč. Attráukė su lazom pėsti, nei ūkio, nei dvaro neatsinešė zalcburgeriai Vlkš. Būrys vyrų jau atitráukia par lauką Jnš. Mes gaunam patirti jį … esant apgalėtą, prieš kurį su … 10.000 vyrų attraukęs buvo Kel1881,32. Lietuvninkai attraukė su smarkia galybe prieš vokiečius prš. Kad veselnykai susirinko, pradėjo šokt, uliavot, tuo tarpu ir vilkas atitráukė BM256(Grz). O karaliui su brazdėjimu tad attráukiant, palėkę paukščiai Jrk83. Ugi išgirdo, kad atitraukia velniukas iš pelkės, mušdamas būgną LTsIV516. Bais didžiais pulkais attraukę, jie (žiogai) žmonėms daug tūžbos bei bėdos padaro Kel1865,194. Visos vištos attráukia šišon Pgg. Pavasarį paukščiai iš pietų atitráukia pas mus DŽ1.
| refl.: Ateimi, atsitraukiu šen R114, MŽ149. Karaliai svetimi su jais karauti atsitraukė RD207.
ǁ ateiti, atžingsniuoti: Tankiai atitráuka pašnekėti – pasišnekav vedvi Pn. Ko pri mūso neatitráuki? Krš.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Jis attráukė čia iš anapus Pagėgių Pgg.
| refl.: Pradėjau viena bijot miške ir miestelin atsitráukiau PnmR.
8. tr. Drsk, Pls, Aps, Dglš nutraukti, nuplėšti: Attráukė du pirštu bernu[i] granata Žln. Jam traukinys attráukė rankas ir kojas Vrn. Vienas darbinykas ranką [sau] attráukė Ad. Visą koją granata atitráukė Trkn. Attráukiau rankovę Rod. Vos attráukiau siūlo galą Brs. Attráukiam žarną, verčiam ir plaunam Dv. Ateima, kavolką blyno attráukia ir per ūlyčią skrenda svirnan dažytie (ps.) Lz. Attráuk apyvaros galelį LzŽ. Tranus ištęsdo, sparnus attráukia ir sviedžia, kap daug bičių būva Grv. Ko tik ma galvos neatatráukė – tokie dar̃ vaikai LKKXIII120(Grv). Šiaudaitį attráuki ir tęsi tą medų Btrm.
| prk.: Tie žodžiai vis panašūs, tik viena kita raidė atitrauktà ar pridėta Vl.
ǁ refl. nutrūkti (pririštam): Baudžia (mykia) veršis, laksto, kad atsitraũkt JnšM.
9. tr. LL215, Š traukiant, tempiant paviršiumi atitolinti nuo ko, atstumti: Atitráukti rąstus nuo tako DŽ1. Atitraukė [nutrenktą elektra žmogų] nuo tos dratos i jį jau supurtė, – atsigavo Sdb. Anie attráukė kamodą i rado tokią skylę Krt. Reiks tą lovą atitráukt nuo sienos Jrb. Atlėkė pečius (garvežys) iš Pariečės ir attráukė tuos vagonus Rtn.
| Paduok stūmą – reikia grūdai atitráukt Kt.
ǁ atitolinti nuo ko: Tas su peiliu tarkšt par nagus tai, ta (tai) atitráukė tus nagus Vkš. Kiša ir attráuka, jei duodi, ta duok, bet nemoniok Brs. Ji vėl pasižiūrėjo į jį, atitraukė nuo jo kelių ranką P.Cvir. Iš milinės kišenės jis išsitraukia kitą gertuvę ir ilgai neatitraukia nuo jos lūpų rš. Iš vieno stovi ir valgo tą pyragą, neatitráukia nuog burnos Pv.
^ Attrauk, privirė (liaukis, gana) N.
ǁ prk. atimti, panaikinti: Kursai savo mielaširdingystės ir tiesos neattraukė nuog mano pono BB1Moz24,26. Taipo ir žmogus, kad Dievas šviesą gyvasties attraukia srš.
| prk.: Atitraukiant pažyminį nuo pažymimojo žodžio, labiau sutelkiamas dėmesys į pažyminiu reiškiamą ypatybę KlK3,14.
10. tr. jėga atskirti, atplėšti: Savo avę vilkuo iš dantų plėšiau, o anie tiek įsistygiavę (įsikirtę), negal niekaip atitráukti Krž.
| impers. prk.: Duona perkepė, ir attráukė plutą Pls. Ežero kraštai atatráukta (ledas nutirpęs) Dglš.
ǁ nugriauti: [Sūnus] attráukė kamarą nuog mūs itos pirkios Šlčn.
11. tr. traukiant atidaryti, atstumti, atkimšti ir pan.: Atatraukiu, atrakinu SD1106. Išgirdęs atitraukiamos sklendės žvangtelėjimą, [Gediminas] apsipildavo šaltu prakaitu, manydamas, kad ateina vesti pas budelį J.Avyž. Gal jis tų durų neatitráukė, a ką? Jrb. Liuob attráuks stovylą, vanduo šniokšdamas kris i suks [malūno] ratą laukinį Kl. Ant [krosnies] viršaus atitráuks liuktas i ten šildys tus sėmenis Vž. Garinį liuob atitráuksu – i išeis dūmai Rt. Nu ir kai pečių kūrina, tai tada reikia atitráukt tą kamštį Nj. Juškelę atatráukiu – visa šlapia, pridrėkus Klt. Nemoku atatráukt [užtrauktuko] – gyva bėda! Mžš. Atitráuk langus (langų užuolaidas) Ėr.
| refl. tr.: Atsitráukė stalčių, duonos pasiėmė Gd. Langus (užuolaidas) atsitráuk – matai gi, kokia tamsybė! Mžš.
12. tr. suėmus ar paėmus už ko nuvesti, priversti atsitolinti, nueiti: Pati sugriebė jį už alkūnės ir norėjo atitraukti A.Vien. Attráuksiu karvę ir pabajysiu Dg.
| prk.: Tiktai jūs, geriausias drauge, sakė jis, galėtumėt man širdį parodyt, atitraukti nuo bedugnės P.Cvir.
13. tr. traukiant, tempiant atstatyti, grąžinti į įprastą vietą, padėtį (sąnarį): Išnirusys kits kitam attraukė koją ar ranką S.Dauk.
14. tr. svoriu nuvarginti, nusvarinti: Koleik nunešu, tai rankas attráukia Dbč.
15. tr. leisti nutekėti, nuleisti, nusekinti: Tas griovys vandenį kiaurai nuo pamiškės atitráukia Jnšk.
16. tr. versti atsitolinti, grąžinti į ankstesnę padėtį: Reik karūmenę atitráukti, sako, vokyčiai ka nesubumburduotų Pp. Lietuvos Respublika atitraukia savo beginklius piliečius, gyva siena uždengusius parlamentą sp.
| refl. Q653,611, N, M, LL16,204, Š: Karo taryba buvo nutarusi nežymiai atsitraukti nuo Vilniaus naktį A.Vien. Kai vokiečiai turėjo atsitráukti, tai jie bėgdami šaudė Plšk. Vaina užejo, kiti išbėgo aba atsitráukė, o mes nebspėjom beatsitráukti Plt. Nu ryto ta čia ne vieno vokyčio nebuvo – naktį i atsitráukės Akm. Vokiečiai užkariavo ir sykiu atsitráukė Vžn.
| prk.: Kas ans par žmogus, ka nū savo žodžio atsitráukė Skdv.
ǁ pajudėti, paslinkti tolyn: Atsitraukus jūrai, lagūna jau buvo kiek persitvarkiusi rš. Atsitraukdamas vanduo vėl į vakarus nunešė lengvesnius daiktus – karteles, medžio dirbinius, gintarus rš. Pakitus klimatui, ledynas laikinai buvo atsitraukęs į šiaurę nuo Lietuvos ribų ir vėl grįžo rš. Vanduo atsitraukia (atslūgsta) Zr.
17. refl. Q616, N, M, LL122, Š, JV416 paeiti, pasislinkti į šalį, atgal, tolyn nuo ko: Atsitraukiu atgalios SD115. Atsitraukiu, atsislinkiu SD1106. Nu išeina laukan ir atsitráukdamys, atbuli eidamys išbarstykiat smiltėms baltoms Tl. Tas suprato, tujau atsitráukės atgal Vgr. Ka ilgiau paeini, tai ana atgal atsitráukas Užv. Aš po langu stovėjau, ale kiek atsitráukus, nematė Pv. Vaikai, atstrauktè iš po kojų! Švnč. Gal ateina kai kas, kad tu nuo durų atsitráukei? Slm. To žmona niekaip nuo jo neatsitráukė, tai nušovė ir ją Akn. Palenkusi glaudė savo drėgną skruostą ir vėl žiūrėjo atsitraukusi, smeigte smeigdamosi M.Katil. Atsitrauk kelis žingsnius nuo manęs, tuo peršausiu! BsPIII34(Nm). Sekė tiek kelio, neatsitraukdamas nuo kulnų J.Balč. Atsitráukia va teip tas ožys, kad duoda, tai net pašoka Alz.
| prk.: Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto Vd.
| Čia kalnai atsitraukia nuo pajūrio toliau į krašto vidurį Šlč.
ǁ LL119,287 išeiti, nueiti šalin, pasišalinti: Žydas, matydamas, kad čigonas jį visados apgauna, nebenorėjo su juo jot ir atsitráukė nuo jo BM7(Kp). Kai tik raganos atsitraukė, žmona priejo an savo vaiką ir rado jį visokiom zabovom apkrautą ir gyvą LTR(Slk). Dvylika mylėjau, su visom kalbėjau, nuo jų atsitraukiau, į kitą žiūrėjau LTR. Aš misliu, agar jie (varnėnai) neatsitraũks nuo vyšnių Slm. Kadai pieno stiklinę išgėriau, jau nu vandens neatsitráuk – džiovina Bt. Tėvai paliekta vaikuo gyvenimą ir atsitráukas į pryšininkę Lž. Senelė į šoninę atsitraukė ir ilgai ilgai dar naktį girdėti buvo jos dūsavimas LzP. Trisdešimtais metais, kai čia apsigyvenom, tai niekur nebuvau atsitráukęs Strn. Kad visi ubagai ir svetimi bastytojai nuo mūsų žemės būtinai atsitrauktų prš. Balas išsausins, ir vilkai atsitraũks Grv. Pats mokė užsigulęs, nė žingsnio nuo vaikų neatsitraukdavo J.Balč. Ans pečių kūrino, o nu ugnies negali atsitráukti Kl. I teip valandą atsitráukei [iš darbo], tavi ema griežtai Trk. Jeigu pradės pjaut, tai neatsitraũks, kol nupjaus Slm. Minutę atsitráukiau nuo siuvimo – ir nebėr adatos Pnd. Jam to ferma – negãli atsitráukti Krs. Nuo tų gyvulių negali̇̀ atsitráukt kaip nuo vaikų Mžš. Ana šieno turi [džiovint], nuo šieno neatstráukia, kur ana eis Klt. Kap pametė pinigus, tai ir aš ieškot, atsitráukiau ir nuog darbo Pv. Nuog namų atsitráukiam, tik kap Alytun važiuojam Alv. Visą dieną niekur neatsitraukdama kap pasėdžiu po linų kuodeliu, tai vakare išveju in matką visą tolką siūlų Lš. Visos tos ceremonijos baisiai patiko Paspartutui, kuris pamatęs nebegalėjo atsitraukti J.Balč.
| prk.: Ji į savo kiautą atsitráukus yra Smln. Atsitráuki, bernužėli, iš mano akelių (d.) Šn.
atsitrauktinai̇̃ adv.: Neatsitrauktinai̇̃ I.
ǁ JD559, LL105 palikti ramybėje, atstoti nuo ko: Nuog berno atsitráukt negãli DrskŽ. Atstráuk tu nuo jo neerzinęs! Švnč. Atsitráuk nuo mano galvos, aš nieko nenoriu Jnš. Atsitráuk tu nor kartą nuo manę! Krs. Tai dar ištaręs [mirdamas] žodį: atsitráuk tu nu munęs Lk. Vis reik pavaryti su maldoms, su „Tėve mūsų“, jis (velnias) atsitráuka Rsn. Tu atsitraukie, šelmi berneli BsO316. Atsitraukis, mergužytė, duok man išmiegoti RD83. Tu, berneli, atsitráuk, žalios rūtos neišrauk DrskD110. Ei, atsitráuk, dukrelė, nekvaršink ma[n] galvelę JD566. Atsitráuk, berne, nuo manęs, gana ma[n] vargo be tavęs Niem22. Trinas trinas [šuva] ir neina oran – teip saugo prie svetimų mañ', neatsitráukia Kpr.
^ Ar tu, durniau, atstok, ar tu, plikiau, atstrauk LTR.
18. tr. atskirti, atitolinti nuo ko: Žygimanto politikos su Ordinu svarbiausias tikslas buvo atitraukti kryžiuočius nuo Švitrigailos, izoliuoti savo pavojingą konkurentą rš. Nuo tėvų vaikai atitraukti̇̀, jie atšalę Adm. Nu genčių atitráukė (nebeleidžia bendrauti), nėkur nebtinka Krš. Tave čionai pastatė, kad jauną karalaitį attrauktum nuo tos Barboros, tos našlės viliokės B.Sruog. Aš kitą [vyrą] atatráukiau nuo žmonos Ktk. Atatráukė nuo vaiko [tėvą], stvėrė kaip dangų (norėjo ištekėti) Žl. Kai Valeika pasistatė sodžiuj antrą melnyčią, tai daug žmonių nuo Krivicko atitráukė Skrb.
| refl.: Atsitráuksiąs nu tos kumpanijos, nebgersiąs, gal duos Dievas Krš. An savo galvos pono nebeturiu, atsitráukiau nuo visų Pnd. Kas todėl atsitrauka nu pažįstamų ir prietelių, pri to Dievas prisiartina M.Valanč. Atsitrauki, dukrele, atsitrauki, jaunoji, grįžk pas mane, dukteryte, nuo pijoko bernelio LTR(Brž). Grįžk, dukrele, atgalion, atsitrauki, dukružėle, nuo girtuoklio bernelio LTR(Ukm). Jau dabar, mamužyte, atsitráukti negaliu: baltos rankos suduotos, aukso žiedai sukeisti (d.) Db.
^ Nuo kvailo atsitrauk ir skverną nusipjauk Brž.
ǁ atidalyti: Attráukė nuo Lietuvos Vilnių, priskyrė prie Varšuvos Pls.
| refl.: Atsitráukt [nuo Sąjungos] nori Lietuva Vžn. Adomynė sena parapija, atsitráukus nuo Svėdasų Adm.
ǁ R6,12, MŽ7,16 atpratinti, atjunkyti, atbaidyti, nukreipti: Atskalūnas – attráukė nuog bažnyčios žmones Drsk. Rubinas vyriausiasis norėjo attraukti brolius nu taip pikto darbo S.Stan. Ką daryti, kaip nu tos smarvės atitráukti Rdn. Nori atatráukt nuo tikėjimo paskutinį žmogų Mžš. Jo žodžiai negalėjo atitraukti karaliaus širdies nuo Elzytės J.Balč. Sunkiaus yra atitrauktie širdį nu gražių palocių Sz. Rasi čia šešeriokias kliaudžias toje evangelijoje, kurios žmones nuog Dievo attráukia DP352. Ne tiektai patys nuog sandaros ir vienybės bažnyčios visur sančiosios atstojo, bet ir daug kitų žmonių nuog tosieg vienybės attráukė DP142. Užgano padarymas nuo griekų mumis atitrauka P.
| refl. SD216, H, R, R143, MŽ, MŽ189, Sut: Atsitraukiu nuo kokio daikto, neapsiimu ko R11, MŽ14. Išvengiu ką, saugojuos, atsitraukiu nuo ko R368, MŽ494. Penkioliktame ir šešioliktame amžiuje pradėjo nuo katalikų bažnyčios atsitraukti atskiri žmonės Pt. Jeigu kas atsitraukia [nuo tikėjimo], dūšia mano nemėgsta jo Ch1PvŽ10,38. Teisme nepritarsi daugumos ištarmei, kad atsitrauktumei nuo tiesos Skv2Moz23,2.
19. tr. prk. atimti nuo ko (ppr. norint duoti kitam): Nuo savo burnos atatráukdavo, kad tiktai vaikams nieko netrūktų A.Baran. Nuo savo burnos atatraukdamà sūnui daviau Dglš. Nuo burnos atitráuki – neši pieninėn [pieną] Msn. Ką sau atatráukiate pasnykaudami, jalmužnomis priduodinėkite elgetomus iždalydami DP112.
| refl. tr.: Negaili skatikų ant tautiškų reikalų, ne vienas duoda, dagi atsitraukdamas sau kąsnį nuo burnos Pt.
20. tr. LL119 atstatydinti, nušalinti (nuo kokio darbo, tarnybos, veiklos, užsiėmimo ir pan.): Attráukė motka [dukterį] nuog mokyklos DrskŽ. Atatráukėm iš mokyklės vaiką Antš. Iš tarnystės atatráukė žmogų Klt. Pradėjom leist abu vaikus mokyklėn, pamatėm, kad blogai – Vytautą ir atatráukėm Slm.
| refl. Jnšk, Sb, Jdp: Nu tad atsitráukiau, išejau an pensijai Skd. Reik nu darbo atsitráukti – ašaros birna Krš. Gali atsitráukt nuo to darbo, ką jau stažą turi̇̀ Jrb. Jį paliko antrus metus gimnazijoj, jis ėmė ir atsitráukė Skr. Jeigu du sūnai būs, tai vienas atsitráukia iš tos ūkės, o kitas pamoka Grz. Iš te jis jau atsitráukė, tai nupirko čia karčemą Antš. Kai visą darbą pabaigė, jis norėjo atsitráukt, bėgt – o ka jį laiko! Nm. Ponas ma[n] liepei imti drauge mylimiausią daiktą, tai aš pasiėmiau tave ir atsitraukiau [iš dvaro] BsPIII298(Ldvn). Jei kas nekamunikavo[ja], tegul atsitraukdamas vietą kitims paliekta P. Paskui atsitráukiau jau nuo to gaspadoriaus Brt. Dėl vaikų i nuo darbo atstráukė Klt. Kap jau nuo meistro atsitráukiau, daugiausia iš akmenų dirbau Graž. Tik šiemet pirmūs metai atsitráukė nuo melžimo Ppl. Vienos [melžėjos] atsitráukė, išlėkė atgalio Slm. Vienas atsitráukė nuo statybos – apsirgo Slm. Neužganėdintieji ir jų šalininkai ėmė prieš jį (Tyzenhauzą) intrigas varyt ir jį, kur reikiant apšmeižę, privertė jį nuo valdžios atsitrauktie LTI107(Bs).
21. tr. sukliudyti, sutrukdyti ką daryti: Atejo svetys ir atitráukė nu darbo Vkš. K. Jaunius galės tenai su Tamstomis grečiumi stoti, jeigu jo kiti darbai nuo šito neatatraũks APhVII134(A.Baran). Kodel atatraukiate žmones nuog darbų jų? Ch2Moz5,4.
22. tr. nukreipti, atplėšti (žvilgsnį, akis, dėmesį, mintis ir pan.): Jis atitraukė savo žvilgsnį nuo kelio ir ėmė dairytis į šalis rš. Tas vaikas toks gyvas – nuo jo akių negali̇̀ atitráukt Mrj. Akių nuo vaiko neatitraukia I.Šein. Vakarienė buvo paduota puiki, bet karalaitis nevalgė nieko: visą laiką negalėjo atitraukti akių nuo Pelenės J.Balč. Teip gražu, kad akių negaliu atitráukt Snt. Ka gražybė mergos, ka jis akį neatitráukia Btg. Gražumas … toks didis, kad žmogus, negalėdamas nuo jų akių atitraukti, stovi nei užkeiktas A1884,376. Niekaip negaliu nuo tos baladės atitraukti savo minčių rš. Kas nors pašalinis ima ir atitraukia mano dėmesį nuo darbo S.Nėr.
| refl.: Juknaitė juokėsi garsiai, pasikreipdama į Kazį, ir jos malonios akys neatsitraukė nuo pajaunio veido A.Rūt.
23. tr. sumažinti, palengvinti (skausmą, karštį ir pan.): Kanapiai atitráuks karštį Trš. [Močekalapiai] karštį labai atatráukia Ml. Česnagą sumaišius su tešla dedama prie kojų apačių, jis ramina skausmus ir atitraukia nuo galvos karštį rš. Atitráukė sunkumą nuo krūtinės Pl.
| impers. Nč: Attráukė in trečiai dienai – buvo tus sutinimas Lp. Ka suleido [vaistus], biškį lyg ir attráukė Nt.
24. tr. nujunkyti: Atitráukė vaiką nu papo – jau didelis Rdn.
ǁ nustoti duoti: Kai atatráukiau pieną, tai ir sveiki [žąsiukai] Mlt.
25. refl. tr. atsigerti (ppr. alkoholinių gėrimų): Einam ant širdies skausmo alučio atsitraukti Žem. Gerai atsitraukęs vyno su kuningu, parėjo namon A1885,84.
26. tr. nufotografuoti: Kad but patigrapščikas nenumiręs, but atvedęs, but anas atatráukęs Žl. Jis mus visus attráukė Al.
| refl.: Dukros atsitráukė nuotraukoj Al. Atstráuk su jąj Žl.
◊ rañką (rankàs) atitráukti (nuo ko) nustoti kuo rūpintis: O jeigu Dievas savo ranką atitraukia, nebeduodamas pasisekimo žemdirbiui, tai jau ir eina viskas atbulai I.Simon. Nėra tikro gaspadoriaus, aš jau atitráukiau rankàs nuo visko Plv. Nėra todėl šventinybės, jei tu, Viešpatie, atitrauksi ranką savo M.Valanč.

×datráukti (hibr.)
1. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Toj mergelė datráukė pas kraštą tą stangelę (kaspinėlį) Azr.
2. tr. prk. parsikviesti, pasisamdyti: Kokį žmogų datrauksi ir iškulsi kūlatę Klt. Da žmogų datráukiam [darbymety] Dglš.
ǁ refl. tr. prisivilioti: Dastráukt bernas reikė daug svotų Dglš.
3. intr. baigti eiti, važiuoti, vykti: Nežinau, kaip namo datráukt Ds. Man kad tik datráukt in namus Ut. Žiūriu, kad tik ligi degalinės datráukčiau Jrb.
| refl.: Ji kap ejo ejo, dasitráukė in Gardiną Al.
4. intr., tr. DrskŽ išbūti, ištverti iki tam tikro laiko, sulaukti tam tikro termino: Maž kaip kalvek datráuksiu link mėnasio (kitos pensijos) Žl. Perniai šieno užteko i da liko, o šįmet kažin kaip lig žolės reiks datráukt Škn.
ǁ išgyventi: Mamelė buvo devyniasdešimt devynių i pusės metų, o aš lig tiek nedatráuksiu Nmk. Kad aš datráukčia žmonos metus, matai, aštuoniasdešium septynių metų mirė Kp. Nebetikęs seniokas – gal jau nebedatraũks lig pavasario Dbk. Tikiuosi, kad lig rudenio datráuksiu nesirgus Krs.
įtráukti Š, BŽ45, NdŽ; SD392, Q143, Sut, M, ŠT48
1. tr. traukiant paviršiumi įtempti, įvilkti į vidų: Įtráuk vežimą į vazaunią J. Ratus į pastogę reikėjo įtráukti, o ne ant kiemo palikti Vkš.
| refl. tr.: Išsikinkė jisai arklį, įsitraukė vežimėlį ir nuėjo į pirkčią Ašb. Įsitráuka ana sau į trobą tą kūną Varn.
| prk.: Sodiečio siela turi tam tikrus čiuptukus, jais nuolat graibos, kas čia į savo vidų įsitraukus Vaižg.
ǁ tempiant, traukiant patalpinti, įkišti, įgrūsti į vidų: Į tuos lapiukus [,kai daromos kimštos aplikacijos,] įtráuki vatos PnmŽ.
| prk.: Tokie žinomi, žiūrėk, šimtus į kišenę įtráuka (prisivagia, pasisavina) Krš.
ǁ ŠT50 įverti: Strangus į plėškes įtraukti N. Nėra saujelės [linų] nubraukusi, nėra gijelės [į stakles] įtraukusi Šts. Reikia apmest ir tada antráukt staklėsna Pb.
2. tr. Sut, Lkm, Ds įkelti: Įtráukti varpus į bokštą NdŽ. Intráukėm starkalizdin akėčias Aln. Turėjo iš medžio padarytus ir medžian intráuktus avilius Grv. Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių BsPII269. Įtráukia medin kokį avilį, tai kitais metais tada ateina bitės Kp. Medin avilys intráuktas Dglš. Epušėn ton įtráukiau akėčias ir prapjausčiau tas šakas Sb.
| refl. tr.: Aš avilį insitraukiu [į ąžuolą], spiečiaus bičių susilaukiu O.
3. tr. važiuojama priemone ar nešte įgabenti, įvežti, įvilkti: Nors vieną žaginėlį įtráukim su rateliais Pl. Kas kokią naštą [šieno] intráukia Lz. Arklys pakinkytas buvo, reikė intráukt tuos rugius Ktk. Vargu nevargu intráukė dobilus kluonan Dglš. Bulbų intráukt reikia Dkšt.
| refl. tr.: Truputį jau rugių instráukėm Dbk. Insitráukė dikčiai rugelių Prn.
4. intr. įstengti užtraukti, užvežti: O molis baisiausis toks, kalnas bjauriausis, nebįtráuka arkliai Pln. Nebįvažiuo[ja], nebįtráuka arkliai į kalną Pln.
^ Su kumšte didumo – šimtas arklių į kalną neįtrauka (kamuolys) LTR(Pd).
5. refl. tr., intr. užsitraukti, užsimauti, užsitempti: Reikia kelnes ansitráukt Nmč. Insitráukė adieža in jo visa zalatinė (ps.) LzŽ.
6. tr. suėmus ar paėmus už ko įvesti, įtempti (ppr. jėga, per prievartą): Autobusan intráukė Btrm. [Mamytė] pagrobė ją už rankos ir įtraukė valtin S.Nėr. Kas vaikus mažutukus intraũks mašinon? DrskŽ. Neplaũk giliai, kad lydys pagavęs už kojos neįtrauktų̃ (juok.) Š. Eisiu žuvaut. – Žiūrėk, kad ešeriokas neintraũkt eketin (juok.) Ktk. Neik prie ežero – maumas intraũks Slk. Ka nueisit, tai diedas intraũks šulnin (gąsdina vaikus) Aps. Beibelis įtráuks į prūdą, neik Vg. Viena laumė truputį paržengė užbrėžtą rubežių, berniukas capt, tą ir įtraukė į vidurį LMD(Žg). Kai duos tau ranką per slenkstį, tą žmogų įtrauk vidun į trobą LTR(Imb). Išsekė anie vyrai laukana ir įtraukė Lotą savęsp namūsna BB1Moz19,10.
| refl. tr.: Įsitráukęs į vidų i nusivežęs Jrb. Trauka į savo trobą, ten jau, matai, įsitráuksiu, mislija, aš jau tavi i mušiu Trk. Mergaitės įsitráukė mane į seklyčią Pš. Instraũks sniegan, priglamžis, i po žmogui Dgč. Įsitraukė [ožką] į svirną BsPIII66.
7. tr. įvesti, įrengti: Nora visims vandentiekį įtráukti, kelį padirbti Krš.
ǁ įtaisyti: Į pryšininkę pečius buvo įtrauktas kuramasis Šts. Kalvarijo[je] šventas Dominykas buvo į mūrą įtrauktas, todėl par gaisrą ir negalėjo išnešti Šts.
8. tr. Blv, NdŽ traukiant į vidų padaryti, kad nebūtų išlindęs, išsikišęs: Išsiyręs kiek toliau nuo kranto, Mikis įtraukė irklus į valtį I.Simon. Įtráuk aną gubelę – iškris [iš kraunamo vežimo] Pc. Įtraukiamosios šaknys – rudenį sutrumpėjančios ir tuo būdu įtraukiančios žiemojančius pumpurus į žemę BTŽ427.
| Pasėjo biškį grūdų, noriu įtráukt (užakėti) Krč.
| refl. tr., intr.: Tie mato, ka tas akmuo tei[p] gražiai įsitráukia į kraigo vidų ir pasikavoja Nm. Išlindo saulė iš po debesų, pamatė tave durną ir vėl insitráukė (juok.) Kpč. Teisybė įlipa dangun ir kopėčias įsitráukia Kp.
| prk.: Buvo nemaža ir tokių, kurie įsitraukė į savo kiautą ir stebėjo, kaip viskas klosis toliau A.Vencl.
ǁ apie žmogaus ar gyvūno kūno dalis: Susikūprino, įtraukė rankas į rankoves ir šuoliais pasileido prie tvarto rš. Bet tam įtraukus vėl ranką savo, išėjo jo brolis BB1Moz38,29. Tep užgeso: liežiuvį įtráukė, ir viskas Kbr. Įtraukiami nagai ŽŪŽ101.
| refl. tr.: Ji (sraigė) įsitraukė dešinįjį ragą, kuris buvo išsikišęs iš jos namelio, ir vėl sau ramiai ilsėjosi A.Vaičiul.
ǁ statant, įrengiant padaryti neišsikišusį iš kitų daiktų, įstumti: Dyros namas ūlyčioj, namas įtráuktas, ne prie ūlyčiai, medinis namas Slm.
| refl.: Eiste eiste ir raste – namas toks įsitráukęs Šmn.
ǁ padaryti ne tokį atsikišusį, patrumpinti traukiant: Įtrauktu knatu lempa gelsvai smilko M.Katil.
| Lempą arba užpūskit, arba įtráukit Dbk. Prašom antráukt lempą, kad labai dega Vdn. Lempą įtráuksiu, žvakę užpūsiu, atsigulsiu ir išmiegosiu Rm.
ǁ įgaužti: Davatkelė žema, smulki, sprandas į pečius įtrauktas Žem. Kazys ėjo įtraukęs galvą į pečius rš. Kap tik pravažiuodom tą kelelį, aš intráukiu galvą kaunieriun Grv. Gerai, kad susiprato vaikas galvą įtráukt, o tai galėjo gaidys akis iškapot Grz. Paara paara, ans tik sprandą įtráuka, matyt, ka ans dreba, anam juokas eina Krp. Žuvėčia kap skrenda, tai kaklas intráuktas Tvr. Paukštis nebėgo, tik įtraukė žaliai žėrintį kaklą ir šnypštė A.Vaičiul.
| Užsakius puodžiai padarydavo didelius dviausius, kartais labiau įtrauktais kaklais [puodus], – medui laikyti rš.
ǁ įduobti, įgaubti: Žandai intraukti̇̀ – blogas seniukas Ktk. Reik, kad rėža, teip nugarą įtráukti, nėr teip skaudžiai Gd. Dievuliau, ka tu žinotum, nieko nebėr vidurių, nieko – tik įtraukti̇̀ Skp. Kelnių diržas smuktelėjo žemyn – taip jis įtraukė pilvą, iš karto pajutęs alkį ir troškulį M.Katil. Reikia žiūrėti, kad įkvėpdamas vaikas neįtrauktų pilvo rš.
^ Jie aukštai, laksto, o didesnė žmonių dalis ant žemės pilvus įtraukę (alkani) slankioja Žem. Pilvą įtraukęs tik negali̇̀ dirbti Grdm. Pilvą įtráukusis dirbau, o ką uždirbau? Nt. Pilvą įtráukęs buvo, susimetęs į kuprą Pj. Be piningų i basas, i pilvas įtráuktas Krš. Vaikščiojom įtráukę pilvą Mrj. Dirbo pilvelį įtráukusys, dėl to i buvo skaniai End. Barbora naktį antráukia, tai jau naktis sustoja (sakoma, kai gruodžio 22 d. ima trumpėti naktis, ilgėti diena) LKKXIII119(Grv).
| refl.: Įsitraukęs į kuprą, tėvukas Jonas išspūdino pro duris A.Vaičiul. Pasėjėjęs kiek, mato Kalpokas, kad stovi pakelėj įsitraukęs gunčelėn Petriukas V.Krėv. Jis važiuoja insitráukęs Mrc. Atsigulė, užsikloj[o], insitráukė Lp. Tokia burnukė insitráukus – kap šaukštukas Pv. To pilvo nieko nėr: įsitráukę viskas Jrb. Ėsk, jug to[je] karūmenė[je] pilvai įsitráukę, neduoda lig sotės priėsti Krš. Jam skaudėjo kojeles, pilvelis įsitráukė, galvelė žemyn sviro P.Klim.
9. tr. įsukti, įsiurbti: Vandens verpetas įtráuka į savi, i gali paskęsti Štk.
| impers.: Arklinės [kūlimo] mašinos buvo, an tų narių įvėrė, įtráukė, kelius kartus apsuko aple kartį – i nebgyvas Krtn. Tą koją jo įtráukė į tą mašiną Jrb. Intráukė ranką palig pečio LKKIX219(Dv). Už pusbernį tarnaujant ranką nutraukė – įtráukė ranką [į mašiną], nupjovė pirštus Sdb. Ne vienas ranką prikišė, ben kiek artyn – ir intraũks [į veleną] Kvr. Ejau spanguolių į Kamanas (pelkės pavadinimas), įtráukė muni į akį, i mažne nuskendau Vkš. Giliai nebrisk – gali įtráukt Jnš.
10. refl. įsiskverbti, įsiveržti (apie vėją, kvapą): Kaip įmanydamas steik, kad oras ugnį neprieitų ir, jei galiama būtų, kad nė joks vėjas tenai neįsitrauktų S.Dauk. Tujaus turi duris uždaryti ir daboti, kad nėkur vėjas neįsitrauktų S.Dauk. Ką teip uždaryti, kad nei menkiausysis kvapas negal įsitráukti KII37.
11. impers. tr. esant traukai įnešti: Iš jaujos įtráukė [žiežirbą] – ir užsidegė klojimas Svn. Įtráukė ugnį [į biblioteką], plėnys lėkė kaip šarančiai, kad Žemaičių Kalvarijos bažnyčia degė Šts.
ǁ įgauti, įimti: Nu ir tie [spirgai] saugot reikia: kad ir slanikėliuos, jeigu tik biškį – ir įtráukia [pelėsį], pelyt tuoj [pradeda] Kpr.
ǁ intr. įsiskverbti, įeiti: Šaltis jau per vieną pėdą įtráukė [į žemę] Vrb.
12. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Įtráukti ing savi [vandenį], įmirkti I. Kaži kaip į vidų neįtráuka [mėsa] tą druską Trk. Kad įtrauktų į save spirtusą tie agurkai [, pastatyk saulėkaitoje] LMD. Kaip kietas akmuo negal aliejų ir vandenį į save įtraukti, kad ant to užpili srš.
| refl.: Drėgnumas iš javų į kalkius įsitrauk, ir javai išdžiūsta Kel1861,63. Tau ir į skūrą šnapsas įsitráukęs Snt.
13. tr. apimti, aptraukti: Yniaus medžiai intraukti̇̀ Str.
14. tr. įsiurbti, įgerti, įryti (skysčio, dujų): Į nosę įtrauk tu štinkspiričio Trk. Intráukė in gerklę vandens (prigėrė) Ps. Įtráukus į plaučius vandens, nugrimzdau Plv. Įtráuk į nosę šalto vandens – ir krau[ja]s nebebėgs Vkš. Ka tai (kam taip) šliurpi valgydamas, gatavas įtráukti smurglį J. Vaivorykštė, traukdama vandenį iš upės, įtráukusi ir žuveles (ps.) Vlkš. Sykį sužėrė trupinukų, nunešęs metė in jūres, o toj žuvis kaip traukė tuos trupinius in savę, intraukė ir tą žmogų – ir prarijo BsPIV291(Brt). Taip in lieka įtraukęs dūmą ir neišleidęs kvapo, nes vėl pradeda už miško kristi bombos J.Ap. Seniau tą pypkę rūkė – tai papsi i papsi, į plaučius neįtráukia, o daba dūmai eina i per nosį, ir per burną, i per ausis KzR. Neįtrauk šalto oro – vėl sirgsi KlbVI104(Mlk). Įtráukė į savi [benzino] smarvės, i mirė Krš. To dusto įtráukiau į plaučius Krž. Ka prikiši [kūdikiui saldainį], žiopčio[ja], ale baugu, ka neįtráuktų Vdk. Jei karvė atsistojo i įtráukė oro, būs pagada Sd.
| prk.: Nebįtráuksi pasakęs: žodis išlėkė ir išlėkė Rdn. Ir tokia ji graži, kad ir vėjas kvapą įtraukęs tyli I.Simon.
^ Žiūrėk, manę neintráuk besrėbdamas (juok.) Sdk.
| refl.. tr., intr.: Ruonis miega šitokiu būdu: išplaukęs į vandens paviršių, jis kiek galėdamas įsitraukia į plaučius oro, užsidaro šnerves ir pamažėli nugrimzta iki dugno T.Ivan. Suodžiai įsitraukia ir į plaučius, ir ten taipgi nemažai jų lieka V.Kudir.
15. tr. NdŽ kiek išgerti (alkoholinių gėrimų): Kai jau gerai degtinės įtráukė, ėmė dainuoti Up. Mieste įtraukė jie gero vyno rš. Iš senovės yra likę terp žmonių, būk kas kitąsyk tenai vaidydavosi, o kaip kam gerai įtraukusiam degtinės ir dabar šis tas pasirodo BsPIII70.
ǁ intr. Sd, Vkš, Šlv, Ėr, Pnd įsigerti: Vyrai jau įtraukę, net kaktos užkaitusios Žem. Spė[ja] žaltys nu ryto įtráukti Krš. Dabar dainiuo[ja] svietas tik įtráukęs Pln. Išgersi puslitarį, tai jusi, ka esi itin įtráukęs Grz. Aš liuobėjau įtráukti, i daba įtraũkčiu, ka būtų Vgr. Važiuodami iš turgaus jau įtraukę pats su pačia ir susitarę dainiuoti Sln.
| refl.: Kai po valandėlės sugrįžo Edvardas, Alfonsas tuojau pažino, kad jis jau įsitraukęs A.Vien. Pamaldų metu jau spėjęs įsitraukti, atsigrūdo pašventorin, kur tvirčiausiai būriavosi M.Katil. Kaip gerokai įsitráukė, ir sukniubo pry stalo Vvr. Įsitráukę vyrai, dribso kaip paršai Krš. Par veselią, žinai, įsitráukas, pasimaišos Krp.
16. tr. prk. priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenoje: Įtráukti bėdon BŽ44. Atleisk man, mieloji, kad nerimtu žingsniu įtraukiau tave į tokią nelaimę ir gal dar suteiksiu tau amžiną gėdą V.Krėv. Į ligas gali įtraukti, vaikus plikus išdarytus laikydama Šts. Matai, nora kunegą į grieką įtráukti Rdn. Mane tie autobusai in tinginį intráukė Prn. In vargą ir vaikus intráukia – išmoko gert Mlt. O mano vyreli, įtráukei mane į didį vargelį, į dideles ašarėles JD1187. Šelmi berneli, atsitrauk, mane į vargus neįtrauk KlpD101.
| refl.: Knitino knitino ir instráukė bėdon Ut. Įsitráukė į skolas Lg.
17. tr. NdŽ, Šlč, Vkš ką padaryti kokios veiklos ar proceso dalyviu, nariu, įjungti: Kaip?.. Nejaugi jūs ir Malviną įtraukėte į konspiraciją?! V.Myk-Put. Šnekėjosi ir įtraukė jį į savo kalbą, kad nei pats nesijautė, kaip tai nusidavė Vd. Jį kiti įtráukė į vagystę Smn. Neintraũks blogon kumpanijon manęs, neintraũks i kito, ė va šitą balvoną intráukė Rš.
| prk.: Retrobulbarinis pūlynas yra pavojingas todėl, kad į procesą įtraukiama ir akiduobės venų sistema rš.
| refl.: Pauliau, ko tu dabar? Negi varžaisi? – matydama, kad Lauritėnas vis dar neįsitraukia į kompaniją, padrąsino Aldona rš. Pagyvensime pamatysite, įsitrauks į mūsų gyvenimą ir Ksaveras Vaižg. Kai sugrįžo vyrai iš karo, įsitráukė į tarnybas, į darbus Bsg.
ǁ Plšk, Klp, Vkš pašaukti, paimti (į karą, kariuomenę ir pan.): Galiausiai jį į karą įtráukė Pgg. Jos pats buvo įtráuktas par kareivį LKT138(Nd). Įtráukė jį į karą – tris metus išbuvo Vn. Aš tapau py jūrininkų įtráuktas Šlu. Vislab, kas vyriška bei ginklus nešti gal, prie žalnierių įtraukiama LC1878,41.
18. tr. NdŽ priskirti: [Jie] įtraukiami į skaičių tų, kuriuos daugiausia gerbia J.Jabl.
| Į dėstomuosius dalykus buvo įtraukta ir lietuvių kalbos 1 val. per savaitę V.Myk-Put. Kai jau smėlingi plotai įtraukti į sėjomainą, pagal nustatytą rotaciją auginti vienamečius lubinus rš. Mažosios šventės daba yr įtrauktos į sekmadienius Šts.
| Gramatika ir šitą lytį įtraukia į linksnių tarpą J.Jabl.
19. tr. įnikinti, įpratinti: Iš mažumės intráukiau vaikus in darbą Sn.
| refl.: Įsitráukęs darban, žmogus nė nepamatai, kaip diena praeina Š. Kap insitráuki darban, viską užmiršti DrskŽ. Į skaitymą įsitráukti BŽ172. Įsitráukti į rūkymą BŽ55. Rūkyk rūkyk, paskui kap insitráuksi, tai sunku bus atprast Nč. Jis jau visai į tinginį įsitráukė Klvr. Laputynas dar spėjo gerai įsitraukti į miegus J.Ap. Aš kai į tą miegą įsitráukiu, tai miegu ir noriu Prn. Įsitráukė į gėrimą, nėkas nerūpa Krš. Vyrai įsitráukė į gėrimą, daba sunku sustoti Pln. Aprims truputį [šuva kaukęs] ir vėl pamažu kad įsitrauks, kad įsitrauks I.Šein.
| prk.: Nuo šiaudinių stogų lašas po lašo varva – dar iš vakarykščios, kai lietus pliaupė ir merkė įsitraukęs kelias dienas M.Katil.
20. tr. įrašyti, pažymėti, įregistruoti: Įtráukti į protokolą BŽ57. Įtráukti sąlygas BŽ55. Kurį daiktą skolos sąskaiton įtráukti BŽ172. Šian sąrašan aš teintraukiau tas versmes, kuriomis naudojausi žemiau dedamame straipsnyje K.Būg. Žinoma, yra kiek hidronimų, neįtrauktų į vardyną KlbX282(J.Balč). Didysis baublys įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą sp. Įtráuktas į kningas (įregistruotas naujagimis) – jau žmogus Krš. Buvau įtrauktas į kalinių, siunčiamų į Norilsko lagerius, sąrašus rš. Į gazietas įtráuka (išspausdina) surašę Šv. Tos knygos buvo įtráuktos sunaikyti Plšk. Į knygas įtráukė, ka mes jau atėjom Jrb. Į metrikus įtráukė, kad kilęs iš Šakių Smln. Dabar jau į griešnųjų knygą tave įtraũks (juok.) Snt.
| Kunigai, dievai šitose dainuškose intráukta Kzt.
| refl. tr.: Negalėdami iš tolimo užsienio atsiųsti vainiko ant Tavo grabo, bent į savo laikraštį įsitraukiame Tavo atminimą Vaižg.
ǁ Rz, Blnk užfiksuoti garsus, įrašyti: Kalbą intráukia [magnetofonas] Kpč. Jau tų senoviškų dainų į radiją įtráukta Erž. Įtráukė puikiai į mašyną (į magnetofoną) Rsn. Galima tą pasaką intráukt in juosteles kokias Srj.
ǁ sudėti, išspausdinti: Į tą tomą įtraukti 4 veikalai sp.
21. tr. Šn, Mrj apdrausti: Senutės sveikata kuo gražiausia: tarytum ji buvo įtraukta nuo visokių ligų ir nelaimių kaip koksai namas nuo ugnies Ašb. Reikia triobos nuo ugnies įtráukt, ba gali sudegt Ss.
22. intr. ŠT50 įeiti, įžygiuoti, įkeliauti, įvažiuoti ir pan.: Kuršo žemėn pirmųjų lietuvių įtraukta beveik vienu laiku su kuršiais K.Būg. Pilistinai su didžia galybe intraukė žydų žemėn Gmž. Prie rykavimo vartų būsią 1000 muzikantų bei 8000 giedotojų, kurie, ciesoriui pro vartus įtraukiant, žais bei giedos LC1883,10. Teip jie (vaikai) keliavo ir kaip jie į savo miestą įtraukė, tai didis sujudimas radosi BsV227-228. Į prienamį jau įtraukė gaidys, vedinas visą būrį vištų I.Simon.
| prk.: Ji (cholera) į visokius butus įtrauk Ns1850,1.
ǁ įsikraustyti, įsikelti, apsigyventi: Į mano stubą jau poryt įtrauks Kalvelis I.Simon. Pirmoj sėmenio dienoj naujas gacpadas galėtų įtraukti srš.
| Senamjam avilyj išperiamos bitys įtrauks į naująjį Rdž. Tai jūsų bitės veikiaus įtrauks į tus aulius ir kitų neieškos S.Dauk.
| refl. N: Įsitraukiu į namus R73, MŽ96. Įsitraukiu, įsikraustau R116, MŽ152.
| prk.: Karštis prie ronos prisimeta, į roną įsitráukia KI383.
ǁ refl. pasitraukti, pasišalinti: Jie įsitráukė į aną pusę, į Lietuvą Vrt. Jie į miškus įsitráukė Trš. Įsitráuksiu į vieną kambarelį, tik nemesk laukan Šts. Jonatas įsitraukia su broliu ing suardytą pilę I. Paveikta nu jų (romėnų), [lietuvių tauta galėjo] įsitraukti į gires ir versmes pri savo brolių S.Dauk. Įsitraukęs į priepirtį, į patamsį, kol tas praeis SI444. Aš įsitráukiau į sklepą – munęs ir nerado Šts. Albina buvo įsitraukusi į užkrosnį, prie motinos A.Rūt.
ǁ tr. įvesti: Armiją įtráukė Šk.
23. intr. pasiekti tam tikrą laiko, amžiaus ribą: Pusėn mėnasio jau intráukėm Klt. Jis jau įtráukęs į ketvirtą dešimtį [metų] DŽ1. Jau ėsu įtráukusi į septyniasdešimt pirmą metą Vlkš. [Bobutė] šimtan jau intráukė, o čysta burna, nėr raukylų Klt. Senas vaikis jau – įtráukęs į ketvirtą dešimtį Krš. Įtráukęs į devintą dešimtį – visai surukęs sukukęs Krš. Antruosna metuosna intráukė du mėnasiu (apie vaiką) Klt.
| refl.: Žanykias, į senumą įsitráuksi Krš.
24. intr. siekti tam tikrą laiko tarpą, įeiti į tam tikrą laiko tarpą ką veikiant: Ka neįtraũktų į žiemą su darbais – papratę Krš. Beželdindamas dobilus ir įtráukė į lytus Užv. Naktin intráukiau sėdėdama par taũ Klt. Mažna anksčiau apsišert, o tai naktin intráukia, kas te do šėrimas Sug. Bus [teliukas] teip gal ar sausio pabaigoj, ar vasarin intraũks Ut. Eisiu da šitą mėnesį [darban] ir kitan da įtráuksiu, o paskui velniai jų nematę! Slm. Kad ji vis įtraukdavai į nedėldienios rytą beverpdama, už tai aš jos kaulus sulaužiau Sln.
| refl.: Jei praleidai kūlės dieną, jau į speigą įsitráukei Šts. Jei nekasma bulvių, įsitráuksma į speigus, nebnukasma Ggr. Labai jau darbymetėn įsitráukė tas bolius Slm. Vaikai, neįsitráukiat į naktį, benkiat darbus Krš. Vėlai verdi [vakarienę] – į naktį įsitráuksma Krš. Įsitráuks [statyba] pavasarį į darbus – negalėsma žmonių niekur gauti Krš.
| impers.: Kad naktin įsitráukė, tai ejau tiesiai Skp.
ǁ tr. nudelsti, nuvilkinti, nutęsti į ką: Kūlę įtrauksi į speigus, kas tau beeis kulti, bengti reik lig speigų Šts. Darbą intráukė naktin Dkšt.
| refl. tr., intr.: Kartais darbai į vėlumą įsitráukdavo Pgg. Įsitráukė visus darbus į žiemą – tinginiai! Krš.
25. tr. tempiant, traukiant padaryti, gauti ką: Kad dar neinat gult, tai ir aš kokį sieksniuką įtáuksiu (suverpsiu) Gs. Par dieną špulę linų įtráukiu Bsg.
| Būtai anksčiau pašėręs karvę, būtau didesnį šlaką pieno intráukę (primelžusi) Rod.
26. tr. Slv gauti, įsitaisyti, įgyti: Bene naują paltą įtráukei? Snt. Iš kur tuos batus įtráukei? Kdl.
27. tr. prisiimti: Ne kiek daug, bet turiu skolos įtraukęs Šts. Įtraukė skolos ar aštuonis tūkstančius, nebišeita nė su savim (nebeišeina pelno) Šts.
| refl. tr.: Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukė Šts.
28. intr. kainuoti, atsieiti: Delto antráukia tas mokslas Mlt.
◊ į ki̇̀lpas įtráukti suvilioti: Įtráukė į tas ki̇̀lpas, turėjau eiti (tekėti) Krš.
(ką) į sùbinę įtráukti vlg. į bėdą įstumti, pražudyti: Į sùbinę munęs neįtráukė, nepražuvau Šv.
ištráukti Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24
1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištráukti raktą NdŽ. Ištráuk uožuolą su šaknimi (ps.) LzŽ. Ar tai juokai kasdien ištraukti po kelis tūkstančius kamščių iš alaus ar degtinės buteliukų? rš. Ištráukia volę, tekina [alų] Gsč. Ištráukė [bačkos] volę ir purkštė, žinai, giros kokios Kp. Pajutau tiktai: langiuką brūkšt, ištráukė tą kamštį i lenda pri munęs LKT112(Ldv). Be žnyplių vinies neištráuksi Pln. Nė vieno guziko nebebuvo, visi buvo ištraukti̇̀ anam Vkš. Tas dalgis toks geras: ir į žemę įlis, ištráuksi, i vėl pjausi Skd. Peilį kap ištráukia, kraują leidžia pasūdan Ad. Kai ištrauksi [peilį iš medžio], kad bus pusė surūdijusio, tai žinok, kad tavo brolio nebėr gyvo LTR(Ds). Peltakiams siūlai ištraukiami veik per visą audeklo plotį rš. Tada ištráukei siūluką [peltakiuodama], kad gražiau būtų Kpč. Ištráukiam tą siūleluką, kad būt regėt siena [audžiant] Rud. Reikia razsukt, ištráukt iš to skieto [nutrūkusį siūlą] Aps. Strigą iš padalkų ištráuk! Klt. Norėdamas sustabdyti iš įkirstos kojos kraują, turi ištraukti iš kelnių vieną siūlą audimo, kitą ataudimo LTR(VšR). Dantim, pečiais ištráukia kuolelį [kumelė] Klt. Arklys turėdavo gudrybės – ištráukdavo kuolą Č. Kad tik nesupančioji [karvės], trenkia kelius kartus ir ištráukia kuolą Slm. Kuolo negaliu nei ištráukt, nei įkalt Všn. Reikia inslidinėt kriūkas [šienui pešt] – inkišt šienan – ištráukt, inkišt – ištráukt Klt. Aš tau visas rakštis ištráuksiu JT312. Tokį didelį pašiną ištráukiau JnšM. Jų (ajerų) šaknys yra susipainiojusios, sunku ištráukt Skdv. Kerą ištráukei – vandens pilnas pribėga [lietingą rudenį] Vg. Šernai skabo lapus ir ištráukia tą visą [bulvių] gumbą Snt. Morkvės tik ištráuktos, valgom sviežias DrskŽ. Eitau daržan, kokią žolę ištrauktáu Dv. Apravėju, ištráukiu žolelę Asv. Rauk rauk, tik šaknelių neištrauk LTR(Brž). Idant ravėdami kūkalius neištrauktumbit drauge su jais ir kviečių BPI206. Pamokyti! Akis išlupinėti!.. Liežuvį ištraukti! Žem. Už tokius žodžius jam reikėtų liežuvis ištraukti V.Krėv. Jautis papjautas, liežuvis ištrauktas LLDI157(Jnšk). Visas tris galvas už karto nukirto smakuo, ištráukė liežuvius, nukapojo iš tų galvų Žr. Prašė ponia, ka širdį ištraũktų, plaučius ištraũktų i jai parneštų (ps.) Slč. Išsigadino dantes, reikia ištráuktie Grv. Paršankino daktarą – i tujau ištráukė tą dantį End. Dantis gėlė – tris iš karto ištráukė Lkv. Nieko gi te nebėr [danties], kabaldžiuoja, nu tai pasiėmė tokią baltą skepetėlę, trūkt – ir ištráukė, ir gerai dabar Skp. Ištraukus dantį, reik mest per petį, tada užaugs naujas LTR(VšR). Jei sapnuoji, kad ištraukei dantį, kas nors iš artimų mirs LTR(Šil). Iltes mažyčiams ištráuka paršiukams, kad nekąstų kiaulei į papus Klm. Tad išema plaučius, kepenis ir tą gerklę ištráuka LKT135(Prk). Ir jei tave akis tavo papiktina, ištrauk ir atmesk nuog savęs VlnE175. Jei tep inkalbėjo, kad gyslas ištraũks (venas operuos) – ir bus geriau Dg. Tada ponas ištraukia tris plaukus iš galvos ir sako: – Nukalk man iš jų noragą! LTR(Ds). Peša pešte [plunksnas], išsiplėšia su mėsa, kadgi kietos plūksnos išplėšt, ištráukt Rk. Šerį ištráukia iš skūros, jis dvišakas, o kai siuva, susmaluoja, nu tai tada lengviai praduria pro skūrą Pnd.
| Nugi kada vėjas ištráukia kokį šmotelį [šiaudinio stogo], tai palopia Slm. Velėnuoto[je] žemė[je] ištráuka šaltis rugius (rugių šaknis) Kal. Negerai, kai naktim pašąla – šaltis ištráukia šaknis Ktk.
| prk.: Negalė[jo] vis širdžia. Jau širdin kas anlindo, tai anlįsta – jau neištráuksi Švnč.
^ Kad tau kas liežiuvį ištrauktų̃! Ds. Visi tylėjo, tartum būtų jiems liežuvį kas ištraukęs J.Balč. Nelok, o ištráuksiu liežuvį i sukišiu į subinę! Trk. Kas iš sąnarių šito susirinkimo nuo šios dienos paminės „Apžvalgą“, tam bus ištrauktas per pakaušį liežuvis V.Kudir. Iš smėlio virvelės nenuvysi, iš pasturgalio rakšties neištrauksi LTR(Kz). Čia tik par mum gatavas iš šikinės ištráukt širdį (griežtai laikyti), o tenai ir po dvi karves turia Ob. Naujas chalatas, tik adata ištrauktà Šmn. Nupjovė galvą, ištráukė širdį, davė gert – pradėjo kalbėt (rašomoji plunksna) Kp.
| refl. tr.: Išsitráuk vinį iš sienos ir įsidėk kišenėn Š. Prisiriša prie rankenos ir prie dančio ir pati išsitráukia [dantį] Bsg.
ǁ refl. išlįsti kam įtvirtintam, įkištam, įkaltam ir pan.: Vanduo bėga iš kubilo, kaip vagis išsitráukia J. Vinys išsitráukė Mrj. Stogo čviekai išsitráukę, gal nuo pašalo pakelia [stogą] Slm. Braška ratai – išsitráukė stipinai iš lizdo Db(Lp). Surišk stipriau šluotą, matai, ka jau žabelis išsitráukia Skrb. Tą pėdą prisiverši, ka neišsitraũktų tas linas, i šukuosi Žr. Asiūklis traukos: vis išsitráukia išsitráukia – kaip ir sudurstytas Svn. Reikia didelis kuolas įbubyt: gi patemps jaučias – i tas kuolas išsitraũks Mžš. Visi artojai čiupo už [jaučių] uodegų, bet uodegos išsitraukė LTR(Žal).
| prk.: Koks žodis iš vieno punktelio išsitráukia, iš kito, o visos dainos nepasakysiu Šmn.
ǁ traukiant išimti, išpešti vieną, pluoštelį ko ar kelis iš daugelio, iš visumos: Pamečiau glėbį, tai karvė balandą atrado, ištraukė, suėdė, o an bulbienokus nė nežiūri Mžš. Katras [per Kūčias] ištráukė ilgiausį šiaudą, tas tura sėti linus, tada užaugą anie didesni Žr. Kūčių vakare traukia iš po staltiesės šiaudelius, kuris ilgesnį ištraukia – tas ilgiau gyvens LTR(Srj). Kokio ilgumo ištraũks [per Kūčias šieno stiebelį], tai tiek jau gyvens PnmR. Ištraukusi iš puokštės pačią sunkiausią pinaviją, atrėmė į paveikslą taip, kad žiedas uždengė sukryžiuotas ant krūtinės rankas M.Katil. Ale suveržta tep būna kūlin, kad šiaudo neištráuksi Sn. Matyk, iš šluotos ištráukta žabas Ob. Piemenė ištraukė žagarą iš šluotos LTR(Prng). Ištráuka linų saujelę, teip parlauža, jau ka gal parlaužti, ta jau tráuka lauk End.
| prk.: Žodžiai, „arklys“, „šienas“, „rugiai“ , „stogas“ „upė“ savaime suprantami, net iš konteksto ištraukti J.Balč. Pavyzdžių kiek ištrauksiu čia skaitytojui iš kalbamojo teksto J.Jabl. Su tokiais žmonėmis, kurie, ištraukę iš priešingo laikraščio faktą, begėdiškai jį susuka, negalima tiesos išsiaiškinti A.Sm. Aš kitą maž ištráuksiu [dainą] Blnk. Galvojimas visada ištraukdavo iš gilių užmaršties kampelių prisiminimus rš. Du supuvusiu kelmu … ištraukia iš praeivio lietuvio dvasios gelmių gilius atsiduksėjimus LTI144.
| refl. tr., intr.: Va man šiemet nebedaug, pusė tiktai, sako, va šieno to smilgos beišsitráukė, šieno koks žabelis, ar te kmynas koks išsitráukė [buriant per Kūčias] Kp. Jeigu išsitráukia vienas šiaudas ir įsikabinęs kitas šiaudas, tai laimės te būdavo [per Kūčias] Alz. Kap reikia pečius užkurt, tai išsitráuki šiaudų iš laškos ir pakuri Vrn. Nedėlią pabuvo [pamerkti linai], nueina, išsitráukia kuokštą ir žiūria, ar jau lūžta Kp.
ǁ traukiant, pešiojant padaryti, pagaminti: Spurginiai ištraukti̇̀ to audeklo Grz.
ǁ paimti pasirinktinai vieną iš kelių (buriant, loterijoje ir pan.): Tu laikyk, o mes trauksime [į kepurę įdėtas žalias ir juodas kadugio uogas]. Kai pasakysiu – atgniaužkite, visi parodysim, kas kokią ištraukėm K.Saj. Raštelius rašydavom [per Kūčias], po galvom pasidėdavom, berniokų vardus susirašom, kokį ištráuksi Plvn. Nereikdavo [eiti į armiją], kai ištráukdavo didelę kortelę Sl. Pakiši ranką, tada trauki [lapelį su užrašytu vardu per Kūčias], kokį ištráuki, tai už tokio ištekėsi PnmR.
| refl. tr.: Kas išsitráukia ilgesnį šiaudelį – ir malt eina DrskŽ. Išsitráukiau numerėlį, katras cukrinių runkelių sklypelis reiks ravėt Krs. Kai išsitráuki numarius [daržams ravėti], tai ažužymi Pnm.
ǁ laimėti traukiant burtus, išlošti: Aš ištráukiau iš lioterijos vieną pieštuką Šts. Šitam namu buvo ilgesnis ar trumpesnis degtukas, ir mano tėtė ištráukė šitą namą Č. Aš adetų pakelį ištráukiau kitą kartą Trk. Ant literijos buvau ištráukęs armoniką Šmn.
^ Ji mane kaip ant liuterijos ištráukė (jai labai pasisekė) Snt.
ǁ DŽ1 prk. iš ko išgauti laimėti (naudos), išpešti: Šeimininkas manė, kad aš netrukus mirsiu, todėl nusprendė ištraukti iš manęs visą naudą, kokią tik galėjo J.Balč. Kada imama branginti kiekvienas žemės sklypelis, žiūrėti, kaip čia iš jo daugiau pelno ištraukus, tuomet reikalinga didžiausia priežiūra A.Sm. Noram ištráukti visą naudą iš Tamstos dainų LTI550(Jn). Vaikam tėvai – tik ištráukt naudos, tep Brb. Ne dėl talpinimo eilių apie lakštingalių čiulbėjimą tapo paskirtas „Varpas“, bet dėl straipsnių, iš kurių galima būtų ištraukti nors truputėlį reališkos naudos Vrp1889,50.
^ Vienas centas ištrauka šimtą! Grg.
ǁ NdŽ išklausti, išgauti, iškvosti ką: Kurs ištráukia dainas, tas yra traukikas J. Vakmistras visą ištraukia N. Atejai kalbos ištráukt iš manę Kp. Rūpia [moterims] kaip kokią kalbą ištráukti Grd. Nora iš tavęs kokių naujynų ištráukti Krš. Zopė vėl visokių naujynų kokių ten ištráukusi Trk. Tautosakos rinkėjas iš kupiškėnų ištraukęs gražių dainų rš. Kaip lengva iš moters ištraukti paslaptį! rš. Ir nieko nepasakoja tai atlapaširdei moteriai, tačiau vienąkart ima ir prasitaria puse lūpų, ir Katrina žodis po žodžio daug ką ištraukia V.Bub. Ans iš papėdžių (viską) ištráukęs pasakytų, lig tik sužinotų Krš. Do iš jo teip greit i neištráuksi Klt. Aš tep šneku, ba noriu ištráukt iš jos Pv.
| Visgi iš laikraščių galima ištraukt apie tai maždaug artymą nuomonę V.Kudir.
2. tr. SD415 nutvėrus jėga atimti, išplėšti, išveržti: Ištráukė iš vaiko rankų lazdą NdŽ. Vaikas ištraũks tau iš nagų duoną, šaukštą J. Draugai mėgdavo pajuokauti: ištraukdavo iš rankų ir užversdavo knygą arba, eidami pro šalį, jį patį porą kartų apsukdavo LKVIII121. Aš neduot, traukt – ką tu, seni, ištráuksi Jd. Kareivis ištráukė iš rankų penkis auksinius i nusinešė Pp. Tuos kaliošus ištráukė [iš rankų], kad dėjo (sviedė) palovin Plvn. Mūsų augume (spaudos draudimo laikais) iš rankų naują knygą ištraukdavo Bt. Botagkotį ištráukė iš jo i par galvą, par galvą (ėmė mušti) Klt. Ant galo sutiko, kad, įsikandę vienas į vieną galą, antras į antrą traukt [žarną], kas ištrauks, to ir bus [žarna] LMD(Rz). Až kojų ištráukiau avelę iš vilko gerklės Klt. Ponas Dievas ištraukęs tą duoną iš voro nagų, kai metęs jam ant nugaros – ir iššokus vorui kupra Sln. Storokies, idant neprieteliuo tavo ištrauktumi iš nagų visą ginklą P.
| prk.: Idant nuodėmes numazgotų ir ižtrauktų̃ ižg rankų priešinykų mūsų, nuog giltinės ir nuog pragaro DK33-34. Id ištrauktumbei iš rankų piktųjų PK103. Ištrauk iš smarkios rankos neprieteliaus mano PK88. Stojais po dešinei žmogui pavargusiam ir ištraukei iš gerklės tam žmogui neteisiam PK89.
^ Ištraukiu duoną iš burnos (atimu maistą) R10, MŽ13. Bile tik viens kitą nuskriausti, viens kitam koją pakišti, duonos plutą iš dantų ištraukti Žem. Vaikai gimdytojams savo tankiai istrovą iš nasrų ištraukė, kada nei brolis brolio, nei sesuo sesers nepasigailėjo BPII343. Ne vieną kąsnelį ištráukė iš burnos, ne vienam ištuštino aruodus LKT106(Klm). Jis toks pavydus, kad gatavas kitam iš dantų ištráukti Jnš. Anas pagatavas i paskutinį kąsnelį iš gerklės ištráukt Tr. Senam žmogui iš gerklės ištráukia (atima pievą) Pl. Kad galėt, tai iš gerklės ištraũkt Slk.
ǁ prievarta išreikalauti, atimti: Turėdavo pinigų prisikavojęs visur, bet nieks iš jo anė kapeikos neištraukdavo LTR(Grk). Cirkų rodymas, žinok, kad tik pinigo ištráuktų Snt. Visokių kuleganų (chuliganų) eina – ištráukia rublių Pjv. Dvi bonkos už [malkų] supjovimą, ištráukia dar pinigo Drsk. Baisius pinigus ištráukė iš žmonių Ėr. Visiškai nemislytai, rupūžė, ištráukė kiek pinigų! Sdk. Ką kokia ranka paskolinsi, – ištraũks visa ką Klt. Tau turtą visą ištráukia, tau nelaimė atsitinka Skp.
3. tr. išlaisvinti suimtą, surištą, suvystytą, įautą, įkištą ir pan. (ppr. apie ranką, koją): Ji išraudo ir skubiai ištraukė ranką J.Dov. Juosta (instr.) insuka, kad anė rankų neištráukia, guli kap kuolas [suvystytas vaikas] Btrm. Ji ištraukė koją iš čeverykos ir nuvažiavo, kad jos nepažintų, kaip ir kožną kartą LMD(Trs). Įkišė [karvė] vartuos koją, nu ir negali ištráukt kojos – duoda pyška Kp. Barzda susvijus šakose, negali ištráukt (ps.) Klt. O toj motina sako: – Tik tu paleisk iš rankų kruopas, tai ištrauksi [ranką iš ąsočio] BsPIV251. Aš tau duosiu tokį krepšį, kad, kas ranką įkiš tan krepšin, be tavo pasakymo neištraũks (ps.) PnmR. Tai sniego privaryta: kojų iš pusnies neištráukiu Jrb. Nė kaip nė kojų ištráukt iš dumblo – tokio pavasario da nebuvo Mžš. Inklimpo kai musia medun, kojų negali ištráukt Švnč. Smėlio daug, ir žinai, atrodo, lyg kad kas kojas priturėtų, sunkiai možna ištráukt kojos Alz. Nebemožna rankų ištráukt [duoną minkant] Plvn.
| Stogus su smala nutepė, atleka varna, snapą ištráuka, uodega prikimba Žr. Lapė nabagė mėtos ir šen, ir ten, ištraukti uodegos iš ekečio nebegali Blv.
^ Vaikas iš knygos nosies neištráukia (nuolat skaito) Tr. Anas nosies iš purvo neištráukia (nešvariai gyvena) Tr.
| refl. tr.: Teip labai [kietai], kad kaip jau akmuo [, nevysto] – vaiku[i] negera labai, ale teip biškiuką paveržia, kad neišsitraũkt rankyčių Kp.
ǁ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Domas paskutinę akimirką sulaikė Semėnaitę už rankos, ir ji išsitraukusi nubėgo į šalinės galą J.Avyž. Kol jau pats [kūdikis] pradeda išsidraskyt, išsitráukia jau pats, tai tol ir vystydavom Kpr. Jy tiktai trūkt iš dėdės rankos ir išsitráukė Pl. Užlaužė [chuliganui] rankas, o išsitráukė! Krš. Šitoks katinas, anas su kojom spyrės, kiek galėjo, ir išsitráukė iš slastų Ob. Janyte, pažiūrėk, ar ožka neišsitráukė Skr. Šis (arklys) gerdamas vis brendąs gilyn, tolyn, gilyn, ant vieno karto šmakšt pavadį iš jos rankų – ir išsitraukęs LMD(Grz). Maskolius arty – meška į glėbį, nu lamdyt, nu lamdyt, – ką tiktai gyvas maskolius iš meškos išsitraukęs Sln.
4. tr. ką iš vidaus išvilkti, ištempti paskui save: Ažkabina puodą ir ištráukia Nmč. Iš pečio kap ištráuki, duona balta DrskŽ. Geltona šita sunka iškepusią [duoną patepu], kaip jau išemu karštą, kaip tik ištráuki Adm. Prideda kruopų, sutaisytų su spirgais, su krauju, pečių gerai pakūrina, anglius ištráukia ir sudeda tuos vėdarus Skp. Da šakės su ratukais buvo, kaipgi ištráuksi iš pečiaus didelius puodus Svn. Paėmė ukvotus, ištráukė viralą in pripečko Str. Kiaulį ištráukė kai kuolą išstipusį iš ažudaro Klt. [Jis] nuėjo į daržinę brikelio ištraukti K.Bor. Ištráuk vežimą iš daržinės ir kinkyk arklius! Jrb.
| refl. tr.: Išsitráukei su kačerga špižioką, jeigu tu vienas valgai, pavalgei, vėl pakišei Kp. Išsitráuk iš paviečio ratus ir pasitepk Š.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus, iš po ko išimti, išvilkti: Kaklis, kuriuo ką ižtraukia SD89. O tie vėžiai kad apkibs, tai vos ištráuksi, vos išvilksi tus vėžius Vž. Vienas vienu kraštu [brenda], tai ištráukia bent centnerį žuvies tenai Kp. Kaipgi ištraũks tinklą iš po ledo, traukia, suka [bobą] ben keli vyrai Všn. Kap užbrido, tai negalėj[o] ištraukti bredinio LTR(Klvr). Kap ištráukė tinklą iš ežero, pilnutėlė matnia žuvų buvo Lš. Aš baslius iš po žabų ištráukiau Pnd. Petras nuėjo ir ištraukė į sausumą tinklą SkvJn21,11. Vakare tinklas išmetamas, rytmetyj ištraukiamas Kel1852,150. Reik traliuoti, traukti virves, ištráuksi – žuvį išimti Plng. Ištráuktas [iš liūno] kalades reikia parvežt Lel. Sukapok, sako, lapines, ką iš linmarkos ištraukėm J.Balt. Tai žolę, būdavo, grėbliu paduoda, nu tai, ko neištráuki, tai liepdavo brist ir išgaudyt čystai žolę iš balos Jž. Tą šieną reik vartyti, kreikti, po visokias pelkes braidyti, ištráukti Ms. Ištráukiau kanapę an lygaus krantelio DrskD258. Iš tos markos ištráuks [linus], iškreiks i laikys LKT86(Kl). [Linus] sumerks į tas markas, su savim turėsi ištráukti Varn. Kai linus ištráukia iš markos, pro šalį einant tas vanduo smirdi labai Bsg. [Linus] ištráukia iš linmarkos, an rugienų pakloja, laiko; kolei geri mint Kpr. Pažiūria [linus] vis ištráukę [iš linmarkos], ar jau trinas ben kiek Plvn. Išmirkai [linus], pakloji, ištráuki, pakloji, suemi, veži jaujon, išmini, nu, išmynęs išbrauki Č. Išrūgsta [kailis], nu tai tada ištráuki ir džiovini Alz. Tas vilnas ištráukei, nutekėjo, sukišai į tokį ploną maišiuką, i sukišai į [krosnies] vidų Škn. Ištráukdavom iš to ežero senų daiktų: rogių, puodų Vj. Kurgi stakles ištraũks pro duris, sudegė varstotas, veleną traukė pro langą Žl. Pridedi [į kibirą] žemės, tas, kur viršuo, ištráuka [kasant šulinį] Žlb. Virvę užsinėriau už pažasties – ir ištráukė [iš šulinio] Gršl. Aš paturėsiu tavi už kojos, tu ištráuk mun tą viedrą Šts. Ištraukus oran vieną, pririšė antrą dukrę, kuri teipos gi ištraukta paliko Gmž(Krd). Trečią, pačią gražiąją, kur jis buvo apsirinkęs savo pačia, ar ištraukė [iš urvo] LMD(Lg). Bei anys ištraukė Jeremiošių iš duobės virvėmis BBJer38,13. Tą paną tuo nuvedė pas tą skylę, pasodino in kašių ir ištraukė anie BsPIV276. Ką tik gyvą sklepan įmeta, tai tik kaulus beištraukia, ir tuos apgraužtus [pelių] LTR(Kp). Krutina krutina [virvę], žiūro – užsikabino, ištráukė, žiūro – ragučiai, velnias (ps.) Sn. Rasi pieno norėtumiat, aš iš šulinės ištráuksiu Sd. Ir tada puoliau prie šulinio, ištraukiau sklidiną kibirą ir panėriau galvą taip, kad vanduo plūdo ir liejosi per kraštus M.Katil. Tu ištráuk vandenio, o aš paleisiu gyvulius Gs. Ištráuk iš šulinio vandenio šalto – mamai negera Antr. [V]andenio ištráukiu iš šulnio i pagirdau [karves], kam te plikyt Klt. Tai aš ištrauksiu iš šulnio šalto šalto [v]andenio Ds. Reikėdavo miltai prisistatyt, bulbos, susišutyt – kiek vandenio reikia ištráukt iš šulnio! Adm. Medinis kriūkas buvo iš vežimo mėšlas ištráukt Švn. Stovi velnias su kabliu, laukia jos dūšios ištráukt (ps.) Trgn. Sugūla – sunku rankomi ištráukt (išpešti) šieną Drsk. Iš palovio ištraukia dokumentų krūvą: kokių reikia, pasirinkit Alz.
^ Merga kaip iš žarijų ištrauktà (paraudusi) Tr. Tai kietas – ir su kriūkeliu neištráuksi ašarų Rš. Dėkui, kad manę iš pasuolio ištráukėt (džiaugiasi, kad jau galės tekėti) JT365. Kai pažiūri į ją, kai atsimeni, kokia ji buvo anksčiau, net širdį suspaudžia: paseno, pražilo, pabalo, kaip iš kapo ištraukta V.Krėv. Būtų čia kiaulšėre palikusi, išsivežė į Kauną, kaip iš po šluotos ištráukė Krš. Visi buvo juodi, kaip iš smalos ištráukti LKT115(Up). Įkiša kietus, ištráukia minkštus (linai) Kbr. Įkiša pastyrusį, ištrauka papliuškusį (linai) S.Dauk.
| refl. tr.: Jeigu man reikia iš šulnio išsitráukt vandenio, jau su viena ranka sunku Škn. Atsigeria [v]andenio išsitráukęs ir apspylęs prakaitu ir vė neša Mlk. Karvė šieną išsitráukia iš rindos (ėdžių) lauka ir ėda Jrb. Turi skubyt iš srovės tinklą išsitráukt Jrb. O ten skalbė netoli mergos, pamatė, kad atplaukia bačka, jos tą bačką išsitraukė BsPIV118.
ǁ gelbstint jėga išvilkti ką įklimpusį, nugrimzdusį, įstrigusį ir pan.: Mums šiaip taip pasisekė ištraukti tėvas iš po akmenų J.Jabl. Bet iš griuvėsių jį tikt teištraukėm Vd. Tai mat ištráukė mañ kaip ir negyvą iš po medžio draugai Sb. Neatmenu, kaip aš ten po tų žemių užmigau, atsibudau, ka muni iš po žemių ištraukusys Rt. Ne aš įlipau į maišą, ne aš lipsu – tu muni įkišai, tu muni ir ištráuk! Krt. Būtų sūnus nedaręs durų, būtų ištráukę vaikus [iš degančio namo] Žln. Nebegalia išimt, tai kad prikepę te visa, pagaliais visokiais ištráukė [iš traktoriaus sudegusį žmogų]. Ištráukė, tai suvyniojo paklodėn Slm. Paskutinį [vaiką] su gelžiais ištráukė, ką nenumirė Krš. Veršioką ištráukė vetrinorius, būt neapsteliavus pati karvė Klt. Vyrai, lupkim greičiau, ba neištráuksim – brinksta labai [negyvas] telukas Pv. Iš kaklo (paraštėje gerklės, gomurio) ištraukiau, ką prarijęs buvo BBJer51,44. Mašina susmuko purvan, tai dviem traktoriais net ištráukė Klt. Pavarė kitus miestiškius ištráukti tat arklius tus, iš to [v]andens išgreibti Jdr. Nepaspėja ištráuktie [įklimpusių karvių]: tik ištráukia – ir vėl priklimpsta Šmn. Piemenes neištráukia [įklimpusios] karvės, reikia gaspadorius šaukt Mlt. Nelįskit, vaikai, in glyną, ba kap inlįsit, tai neišlįsit, ištráukt reiks Lš. Vyrai puolė į vandenį i ištráukė [skęstantį] LKT103(Klm). Trys nuskendo, i tad vieną ištráukė Plng. Du tapinos, al vieną ištráukė Dbč. Kaiminka pamatė, kad manę įmetė [pamotė su kubilu sodželkon], tai atbėgo ir ištráukė manę iš sodželkos Kp. Kai nugrimsiu, ištrauksi P.Cvir. Nepaėmė už baltų rankelių, neištraukė iš gilių marelių LMD.
| Bet vis tiek geriau išartos, iš to [v]andens ištrauktos y[ra] [bulvės] Trk.
| prk. Kada tauta išmanymo netenka, viena ranka ją galim iš duobės ištraukti, o kita – į naują stumti J.Gruš. Tačiau man buvo pikta, kad negalėjau padėkoti žmogui, ištraukusiam mane jei ne iš bėdos, tai bent iš labai nemalonios padėties rš. Mane … ištraukei iš tos prapulties PK70. Ižtraukei, Viešpatie, ižg pragaro dūšią maną DP576. Idant būtumbite ižtraukti ižg jūsų pagriuvimo senatvės, turėkitės bendros meilės DP576. Angelai … mus … ant rankų nešioja, idant mus nuog visų priežastų nuodžiosp ižtráuktų DP522. Įsidūmok, kad jau atejo karalius tavo ant sumaišytos karalystės svieto to, kursai tave gali ištraukt iž visos smarkybės ir nedrąsybės jo MP165. Įvedęs artimą į grieką smertelną, nestorojas aną ištraukti iš peklos P. Bet ir iš tos peklos, ir iš to paties dugno griekų gal ponas Dievas žmogų ištraukti P. Susimilk ir ištrauk mane iš purvo, kad neįsmukčio ir nepalikčio pamestu par amžius M.Valanč. Jisai žinojo, iš kokio pavojaus jį ištraukė Ašb. I tuokart, sako, galėsi ištraukti sau tėvą ir motiną iš to čysčiaus Yl. Ana čia buvo senmerga, aš aną iš peklos ištráukiau Sd. Kol užaugini, iš šūdo ištráuki, kiek vargo, o nė po kam paskiau Rdn. Iš vargo vaikas ištráuktas (paaugintas), metus prabuvęs Jdr. Du vaiku metų, jau iš vargo ištráuktu, ėmė ir mirė sau Jdr. Jis mane iš vargo ištráukė Mrj. Iš tų vargų ištraukti alba išgelbėti BPII39. Parjojo tėvelis iš karo, ištraukė juos iš vargelio DvD92. Iš vargo ištraukti N. Iš vargo išgelbmi, ištraukiu R35, MŽ47.
ǁ R50, MŽ67, Sut, N, DŽ1 iš vidaus išimti: Ištraukė iš portfelio savo kelionės sąrašą J.Balč. Štai tuojaus Enskys, ištráukęs didelį peilį, virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė K.Donel. Tamošius, ištraukęs pypkę iš dantų, nusispjovęs tarė Žem. Klebonas, ištraukdamas iš ančio baranką, tarė M.Valanč. Tas ubagas ištraukė iš terbos duonos šmotalį LTR(Skd). Ištráukė iš kišenės didelę cukraus galvą i duoda munie Pp. Vimė paslaptingai sukikeno ir neskubėdamas ištraukė iš viršutinių švarko kišenių du butelius alaus J.Avyž. Tėvas ištraukė iš kažin kur buteliuką A.Vien. Dabar vyras ištráukė iš pasuolės geležines kurpes rš. Ažulėkė (užkrito) virbalas až laškos, niekaip neištráukiu KlbX133(Mlk). Nosinę ištráukė ir šluostė Ml. Nu ir da pasigraibė po kešenes, ištráukė [žiedus], vienas da ir kruvinas Kp. Karalaitis, ištraukęs saują auksinių pinigų, padavė jai MPs. Ištráukė dešimtį rublių: – Tu, – sako, – esi kalvis, tu sutaisyk Als. Abudu ištraukė po rublį ir užmokėjo Žlb. Ištráukė tris lapus multinskinio taboko, sako: – Susimalk Všv. Ir ištráukė (išėmė) sidabro ir aukso indus ir drapanas BB1Moz24,53. Pinčiukas buvo tuos siūlus iš kišenės ištraukęs LTR(Imb). Kap sugrūdus puode bulbes ištrauki kočėlą, jis būna maknotas, aplipęs koše Lš. Pagalį inkiša i vė ištráukia iš pečiaus (taupo) Klt. Ištráukė tą automatą, parkšt – i tas žąsis iššaudė Trkn. Ištráukti kalaviją I. Tad Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištráukė jį iž makštų ir kirto tarną byskupo DK154. Ans i anam buvo ištráukęs revolverį [pakišti po nosimi] Kl. O šis tatai ištráukė briauninką: – Nu žmonys badau[ja], o tu duonos skundi anims! Als. Kada aš mano kalaviją karaliui Babilonijos rankona induosiu, idant jis tą ant Egipto žemės ištrauktų BBEz30,25. Įdedi šmoteliuką, o, žiūrėk, ištráuki – didžiausia mėsos štuka, visa šeimyna privalgo Kp. Trauk lauk iš burnos tą lašiniuotį – ištráukia Sk. Vortinklį iš palubės ištráuks – senų laikų vaistai Up. Štai šuva šokinėja ant dviejų kojų, atneša pamestą kepurę, ištraukia iš vandens pagalį Blv.
| Į eketę įkiši [autais apvyniotas kojas], ištráuki, kaip sušalna, tai eini kaip su mediniais: kaukšt, kaukšt Krž.
^ Tie karo metai kaip ištraukti̇̀ iš gyvenimo Slk. Pirštai šalti kaip iš aketės ištraukti Ėr. Sušluostė kepurę į žemes, juodžiausia – kaip iš kamino ištraukta Krš. Anglinas kvartūkas, kaip iš pečiaus ištráuktas DūnŽ. Įkiša sausą, ištraukia šlapią (irklas) Jrg. Atėjo, pastatė, užlipo, inkišo, pamaišė, ištráukė, nukratė, nulipo, nuėjo (kaminkrėtys) Grl.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Iš sieninės spintos ji išsitraukė dulkių siurblį, ir kambaryje pasigirdo monotoniškas burzgimas rš. Paulius išsitraukia fleitą ir tyliai papučia V.Bub. Išsitráukė iš tarbos tą lydžioką ir paleidė Sb. Išsitráukęs iš ažančio abyšalę (duonos), ėmė godžiai valgyti Š. Gegutė kukuoja – išsitráukia duonos plutą, va tokią turėt reikia, sako Sdb. Išsitraukė pelėda pyrago galą, oi oi, džium džium, pyrago galą LLDI347(Vkš). Piršlys jau tujau išsitráuks savo peilį atriekti tai bulkai Tl. Ašarom nusišluostyt išsitráukė iš kešenės skepetėlę JT285. Išsitráuktas iš kešenės butelys, pusė nugerta, pasidėta Pl. Išsitráukti piniginę NdŽ. Jis (velnias) atsisėdo tam lavonui ant krūtinės, išsitraukė pypkę ir pradėjo rūkyt LTR(Jrb). Košę išvirs, silkę įdurs į košę, išsitráuksi tą silkę iš košės i valgysi Vž. Ta lapė tuo po pečium, ir išsitraukus kukulėlį ir išbėgus sau Sln. Atejai pietuit, iš po pripečko išsitraukei grucės rytykščios Rš. Būdavo, paplaki vandenin [daigienių miltų], pakiši karštan pečiun, tai prikepa prikepa, kad ir išsitráuki, tai kaip medus Šmn. Išsitráukė rimbą ir kad davė tai davė! Vlkv. Išsitráukiau kančiukėlį, nusikirtau dobilėlį DrskD133. Paskui užvažiavo su medžiais žmogus, dalbą iš ratų išsitráukė ir atgynė [nuo vilkų] Krs. Sulig tais žodžiais griebė jis pirklį už rankos, trenkė kniūpsčią į žemę ir išsitraukė kardą kirsti galvą J.Balč. Išsitráuksiu kardužėlį, pasikirsiu dobilėlių JD862. Dukterys išsitraukė peilius: – Klok pinigus ant stalo, vis tiek papjausim Tvr.
ǁ iškelti: Vėl visi sulekia ištráukt [iš medžio] avilio Kp.
ǁ sugauti (žvejojant, medžiojant): [Pradėjo gaudyti] ir ištraukė žuvį cūdaunos puikybės – kaipo būtų vieno aukso S.Dauk. Čia muno pažįstamas vienas aštuoniolekos kilogramų ištráukė lydeką Štk. Ištráukė maišą kuojų Ėr. Prakytro žuves – nemožna ištráukt Strn. Nueina [diedas] an rytojaus ir jau tris ištraukia žuveles, ne dvi LTR(Rš).
| Rodos, kartais nieko nėra, katė puola šiauduosna ir ištraukia pelę Blv.
| refl. tr., intr.: Inkišai po krūmu ranką, jei nesbijai, kad ingnybtų, – ir išsitráukei [vėžį] teipos Kpč. Su smaliekėliais kiek jų (vėžių) išsitráukia Aps.
ǁ slaptomis paimti, pagrobti, pavogti: Ištráukti kam pinigus iš kišenės NdŽ. Lėksiu, Butkioką papjausiu, jis man tris šimtus ištráukė Kpr. Kai pasigeriu ir nuvirstu – gali ištráukti ir pinigus Krs. Jam ištráukė šimtą rublių žulikas Žl. Daboja, kad tik iš kešeniaus kieno ištráukt Klt. Atasegė ridikulį i ištráukė [pinigus] Klt.
^ Kiba nerėpa tuos vaikus užpuolė ar per šonus jiem kas ištraukia, kad jiej punta punta ir vis alkani Lš.
ǁ Žln prk. iš kur paimti, gauti, įgyti ką: Iš kur tėvai ir ištraukė tokį vardą! rš. Jonelis iš kur ištraukia skatiką, tuojau į karčemą Žem. Da patefonas paliko – iš kur anie buvo ištráukę?! Krt. Iš kur tą kiaušį beištráuksi, ka vištos nebdeda End. Žentas paveizėjo [šautuvą]: – Iš kurios peklos tu aną ištráukei! Varn. Aš neturiu [pinigų], jug aš neištráuksiu nė iš kur Žd. Iš kur pati tokią gražią dukterį ištráukei? Jnš. Iš kur dabar jis tą dangtį ištráukė? Jrb. Iš kur jy tą laikrodį ištraukė, – anksčiau gi neturėjo Plm. Taip skaudžiai mėlenos [kojinės] – kaip iš dangaus ištráuktos Krš. Iš kur jūs tuos vokiečius ištraukėte? I.Simon. Tujau muzikantelį ištráuksi, ka duosi su mediniais klumpiais į grindį (šoksi) Lnk.
^ Ar iš subinės ištrauksi? S.Dauk.
| refl. tr.: Tokį vyrą išsitráukė, o jau trisdešim septynis turėjo! Vdk. Paskutinę veršio uodegą ir išsitraukė, jau negalėjo vertesnės [žmonos] rasti End.
ǁ DŽ1 išgalvoti, prasimanyti: Iš kur tu tai ištraukei, kad mergai nereikia laukuose dirbti? I.Simon. Iš kur tu ištráukei, kad mes duoną kepam? Plm.
5. tr. pajėgti traukti, vilkti (plūgą): Žemė būdavo užejus – jautis ištráukdavo [plūgą] Antr. Neištrauktum̃ arkliai [ariantį], kad anas (peilis) neatpjautum Pb.
ǁ pajėgti sukti, traukti (dalgį): Sunku ištráukt [dalgį], ka plačiai šienauni DrskŽ.
ǁ pajėgti atlikti veiksmus tempimo ar tampymo judesiu: Tą (didįjį) varpą ne žėdnas ištráukdavo Ps.
6. tr. tempimo judesiu tampant išspausti, ištrėkšti, išmelžti: Pienas ištráukt nemožna – akmeny (labai kieta karvė) Klt. Iš trečio spenio ištráukiau jau krešenis (karvė greit teliuosis) Klt. Nelaidysiu, ką te šitą šaukštą (mažai pieno) ištráuki Klt. Puodelį pieno ištráuksi – kam te laidyt pietų Klt. Eik, dukrele, pamelžk karvę, gal da ištráuksi kokį šlaką pieno Al. Kai pradėjau pieno n'ištráukt, tai paskui ėjau jau pas daktarus Slv.
ǁ pamelžti: Pirmiau melžėja pakol dvidešimt karvių ištráukdavo, o dabar nėra ką ir kalbėt Srj.
ǁ įstengti, pajėgti išmelžti: Rankos ažtirpsta, pieno neištráukiu iš karvės Klt. Pirštas kvaras – pieno neištráukiu Klt.
7. tr. NdŽ iš kur išvežti, išgabenti, išvilkti: Visa mediena buvo ištraukiama ir išvežama arkliais rš. Reik ištraukt į palaukę [malkas] Grz. Reiks daryt talka – ištráukt malkos Mžš. Kol aš tus alksnius ten ištráukiau, nusidirbau kaip gyvolys Klk. Tokias pjaus kartis, ne ištráukti gali, tatai sunkiai Krt.
ǁ kurį laiką traukti, vilkti: Traukė [nukirstus medžius], dvi dienas ištráukė i parvažiavo rėkdamas, kad labai ranka skauda iš riešo Mžš.
8. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Amerikonas praėjo pro mus ir ištraukė du jauniklius už rankovių (rinkosi darbininkus) rš. Vežė ir grąžino mane iž Vilnios, ištráukė iž vagono Drsk. Žaliukai suuodė, ištráukė iš už pečio ir užšovė Bgs. Va man tai ir labai jau metas važiuoti: vienu mišku keturi varstai, bet ką … ar tai manąjį greitai ištrauksi iš karčemos rš. Šitus tai tik ištráukt [iš trobos], kap ateina Lp. Karvė iš upės nemožna ištráukt – pardien negirdyta Klt.
| Pavasarį paskelia [naminės antys], nuskrenda upėn. Eina ižas, negali [ančių] ištráukt Kvr.
^ Noru, ka muni iš eilos ištraũktų (noriu mirti) Krš.
ǁ prievarta ištempti, išvilkti: Pasako[ja], iš arklio urėdą ištráukęs ir davęs į medį Grd. Norėjo tą kunigą [vilkai] ištráukti už nugaros iš ragių Krž. Nesmato kas, tiktai ištraukia bobą iš ragučių ir volioja LTR(Slk). Velykų panedėlė[je] jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebguliančiūsius; arba ištraukusi iš patalo nešė į upalį ir būtinai nuneštąjį mirkė M.Valanč.
| Ištráukiau iš miego vaiką Pn.
| refl. tr.: Išsitráukdavo, išsivilkdavo iš po palovio [girtas parėjęs], i nulupdavo kūčkailį (mušdavo) Up.
ǁ pagrobti, ištęsti: Vilkai, būdavo, ateina nat dangtin, pasikasa ir avelę ištráukia LKT361(Sem). Iš tvarto avis ištráukdavo, pamatus iškasdavo [vilkai] PnmŽ. Ožką iš gurbo ištráukė [vilkas] Dgč. Vilkai šunis iš būdos ištráukia Ob. Višta buvo pavožta po kašele – ištráukė lapė Klt. Jis ištraukė Dagiliuką iš klėtkos ir suėdė Blv. Sapnė[je] muni vieną sykį velnias par langą ištráukė Jdr. Mūsų sienos skylėtos, ištrau•ks jumis par sieną JV748.
^ Kad tave devyni ištrauktų per aukštinį! Lnkv.
| refl. tr.: Šuo išsitraukė už uodegos lapę ir sudraskė LTR(Klt). Tai Margio akytės nušvito, kad stvers už uodegytės – išsitraukė ir visą lapę LTR(Lp).
ǁ prk. prievarta kur išvežti, išgabenti: Anos vyrą ištráukė į vainą Šts. Šešerius metus pragyvenau, i išejo į karą, ištráukė aną Ms.
ǁ prk. prikalbinti, išvadinti, išvilioti išvykti, išsikelti: Ištrauksiu iš to prakeikto miestelio, gal atvirs į žmogų Žem. Kas jai, vargdienei, beliko, ištrauktai iš gimtųjų namų ir numestai vėjo pagairėje? M.Katil. Tu turėtum būti man dėkinga, kad aš tave ištraukiau iš to ubagiško žvejų kaimo I.Simon. Ištráukė dvi seseri į Ameriką Vn. Norėjo muni į Ameriką ištráukti Jdr. Tas latras ištráukė ir mergą į Ameriką Plng. Tas dėdė muni ir ištráukė į Ameriką Plt. Iš Amerikos parašė, brolį ištráukė Lpl. Aš aną tada iš ubagyno ištráukiau, o daba ans mun anė gero žodžio Varn. Vaikai ištráukė muni į miestą, i vargstu Krš. I vaikai nori, kad tik ana (motina) iš čia ištráukt Klt.
| refl. tr.: Vienas kitą išsitráukė į Ameriką Krš. Vyras pirmiau išvažiavo į Ameriką, paskuo pačią su vaikais išsitráukė Vkš.
9. tr. išvesdinti, išvesti (kariuomenę): Karūmenę ištráukė toliau Gs. Kap susitaikys [kariaujančios šalys], tai ištraũks kariuomenę Žal.
10. tr. Klp traukiant išleisti, išskleisti, išdidinti: Stubos gale lova; ji sena, žalios spalvos, ištraukiama I.Simon. Ištraukiamasis, ištraukiamoji Ser. Da kiek jis (stalas) yr, da kita tiek galiama ištráukt iš abiejų galų Sdb.
ǁ ką sulankstytą ištiesti, ištempti į ilgį: Kiek čia būs nu rūmo kerčios, nu, ištráukė lenciūgą, ten suskaičiavo matininkas tas Lk.
11. tr. BŽ78 traukiant atidaryti: Daubaras ištraukė apatinį stalo stalčių, išsiėmė pilkąjį aplanką V.Bub. Ištráukia tokį aukštinį, kad dūmai eitų Klvr. Juška ištrauktá stovi kai bazvėnas, do išlėks Klt.
12. tr. į viršų išleisti, išpešti (ppr. marškinius, bliuzę): Operatoriaus sumišimą pastebėjo vienas iš pašalaičių – pusamžis vyras žaliais marškiniais, ištrauktais iš kelnių J.Dov.
| refl. Erž: Biškį trumpoka, ale neišsitráukia iš andaroko [bliuzė] Žl. Matai, marškiniai buvo anam išsitráukę Trk.
ǁ refl. tr. padaryti kiek apdribusį, papešti: Išsitráukia marškinukus, priskiša [vėžių], tai apgnaibytas vaikas visas Dg.
13. tr. per kieno vidų ištempti, ištęsti, patraukti: Suverpdavo iš tų linų tolką, tai par žiedą ištráukdavo PnmŽ. Kad mergaitė jauna ištekėtų, reikia ją mažą ištraukti per marškinių rankovę VšR. Ten katarinka groja, ten čigonas beždžionę, suknele apvilkęs, šokdina, ten štukorius sieksninę virvę į burną susikiša ir pro ausį ištraukia J.Paukš. Per vieną ausį kuodeliuką įkiši, o per kitą ištráuksi drobės (ps.) KzR. Tai mergaitė sukimšo per vieną ausį pakulas, o per kitą ištraukė gatavus siūlus (ps.) LMD(Dkš).
ǁ išnerti: Paskui virbalu užgriebiamas siūlas ir ištraukiamas per šias visas tris akis rš. Akį didesnę ištráuk, kai mezgi Klt. Akies negali ištráukt – ot kietai mezga! Klt.
14. tr. Lž ištiesti, išvesti: Kelias buvo ištrauktas par sodos vidurį Šts. Kaminas buvo par lubas ištráuktas, ne par stogą Krš. Yr tokių, kur neseniai par stogą ištráukė kaminus Rdn.
15. tr. išbraukti, iššukuoti (linų pluoštą): Pirmu par tus stambiūsius ištráuki, po tam par tą smulkįjį antrą kartą ka išvarys, ta išvarys linus jau čystus Lž. Par antrųsius [šepečius] ištráuksi pašukas Užv.
ǁ braukiant, šukuojant kuo pašalinti, iššukuoti: Šukos tankios – visas utėles ištraũks Brž.
16. tr. Ds nuo svorio, darbo įskaudinti, nuvarginti, nuilsinti: Tokia sunkinybė – visas rankas ištráukė Krš. Penki kilogramai [toli nešant] rankas ištráukia Ėr. Ganyklą paskyrė toli – man, senai, pienas ranką [nešant] ištráukia Mžš. Kad kieta melžt [karvė], visas rankas iš gyslų ištráukia Skp. Tu ir rankas ištráuksi bevystydama Slm. Kašeles betąsant ir rankas ištráukė Užp. Kaip tiek atatempei, rankų neištráukė? Aln. Naščius paimk, ba prieš kalną ištraũks rankas Skdt. Ištráukė man rankas viedrai Dglš.
ǁ išnarinti: Jai per gimdymą ištráukė, išnarino klubus Graž.
17. tr. Ds esant traukai išnešti: Vėjas šaltas – ištráukia šilumą Erž. Šalta žiemą, pakūreni – ištráukia tuoj [šilumą] Trgn. Atadaryk duris – ištraũks dūmus Ktk.
| refl.: Kaminėlis nekištas, visa šiluma išsitráukus Gs.
18. tr. išgauti, išskirti: Jis jau aštuoneri metai laužė galvą, kaip ištraukti iš agurkų saulės spindulius J.Balč. Ištráukti, išgauti I. Ištrauktas auksas N. Metalurgijoje gyvsidabris vartojamas auksui ir sidabrui iš rūdų ištraukti EncIX109. Cukro nebuvo [pirkti], tai iš runkelių išverda, ištráukia Pun. Kaip anie iš to lieso pieno visą riebumą ištráuka? Krš.
| refl.: Iš pieno išsitráukęs tas visas gerumas Vrn.
19. tr. PolŽ41, ŽŪŽ25 kokiais prietaisais ar instrumentais išsiurbti: Su tais rageliais ištráuka kraują Klk. Dūrė į tą skaudamą daiktą – ištráukė pūlių Snt. Būdavo, kaip jis atlieka storas, tai daktaras ištráukia tą vandenį Kp. Karves melžia, pienus ištráukia jis (melžimo aparatas) Pžrl. Gerai gyvena, bagočiausiai, visi surbliai, dulkes kur ištráuka Žeml. Mėšlo valymo įrenginių valdymas automatizuotas, ventiliacija tiekiančioji ir ištraukiančioji rš. Dvipusio 37 centimetrų skersmens varinio rutulio, kai iš jo buvo ištrauktas oras, negalėjo perskirti keletas arklių rš.
| prk.: Jis jai paskutines ašaras ištráukė Dkš. Anas visų mūsų ašaras ištráukė Ml. Ir ana mažutėlė kiek man ašarų ištráukė Ob. Tas puikus suolelis, tas našlių pulkelis ištraũks mano ašarėles ant viso amželio JDI185. Ta gyvatė mun gyvybę ištráuks Krš. Ką sveikatos mano ištráukė tie darbai LKKV165(Smln). Vaikai mano visą sveikatą ištráukė Slk. Kur jie (vaikai) nebuvo, kur jie negyveno – jie man sveikatą ištráukė Kvr. Sako, norėk, ka sveikatos neištraũkt žmogui: reikia ir mokintis, ir dar vaikštinėt per žmones (apie kraštotyrininkus) Pnm. Koją susilaužė, namą statė, šitą aldiją, – sveikatą ištráukė Kpr. Kiek prakaito yr ištráukęs (vertęs sunkiai dirbti), sunku apsakyti! Krš. Daug ma[no] razumo iš galvos ištráukė tas vaikas Rod.
ǁ impers. leisti nubėgti, nuslūgti: Kai rave nuslugs [v]anduo, tai ir iš čia (iš rūsio) ištraũks Krs.
ǁ prk. pareikalauti, išsiurbti: Pradėti pradės provą, o kiek jam ištrauks grašio?.. Žem. Daugiaus piningų ištrauka užlaikymas vienos nedorybės, nekaip 2 vaiku ing mokslą atiduoti I.
ǁ KI165, NdŽ sumažinti ar panaikinti kokią ypatybę, susilpninti ar pašalinti kokį vyksmą: Virinimu ištráukti BŽ76. Sodnas viską ištráuka – daržai neauga Krš. Bulbom po miežienos, tai kas te bus (neaugs) – miežiai labai ištráukia Žl. Žemę inlijo, ale saulė greit ištraũks [vandenį] Ktk. Sausra vandenį ištráukė iš ežero Dg. Par aveles atsiranda [v]andenio, pradeda gulėt. Kap išeina in saulės, saulė ištráukia, išsiratavoja Klt. Ištraũks šaltis, išdžius [malkos] Klt. Reikia, kad vanduo šaltį ištráuktų [iš sušalusių kopūstų] Rm. Saulė ištráukia visus [vaistažolių] kvapus Bsg. Žolikių saulė[je] džiovinti negal, saulė viską ištráuka Krš. Ką daugiau maišysi, tą labiau ištraūks saldumą iš selyklo Šmn. Ištráukia kraują iš mėsos sūrymas Aln. Aliejus ištráukia sūrumą [iš silkės] Žl. Ilgiau pamirkysu [silkę], ka ištraũktų viską Krš. Degančios anglys ir duonos plutos ištráuka kartumą, dėl to ir deda į avižinį kisielių Šts. [Į avižinį kisielių] įdės beržinių anglių karštų, ka kartumą ištráuktum LKT79(Lpl). Saulė ištráukia, nutraukia parvą KII165. Sušalo dešros ragan – šaltis gi ištraũks raudonumą! Mžš. Malkinius pelenus išverdi, užpili ant audinių, tai ištráukia [žalią spalvą iš lininių audinių] Alvt. [Vaistažolės] labai traukia, visus kraujus ištráukia sukepusius, ir žaizda lieka švari Upn. Tvinkimas koks būva, medaus pridėk – ištráukia tvinkimą Klt. Patrina su kokiom žolelėm, pririša svogūno, rūgusio pieno – ištráukia votį Svn. Ridikas pūsles ištráukia [v]andenines Smal. Saulė ištráukia iš žmogaus visas ligas Ob. Pridėjau ridiko – ištráukė šašus Svn. Varlę dėjo pri kojos [įkirtus gyvatei], kad ištráuktų Kl. Sako, reikia kanapėsna atsigult – ir greitai ištráukia [nuodus] Pb. Ištrauks jam [apgaravusiam] galvą, perejus per orą Lp. An paparčių guliant, paparčiai ištráuka skausmą į sevi Akm. Ramuniais prausk akis, karščio ištraũks DrskŽ. Jegu kelias votis, reikia dėt kiškio taukų, kaipmat ištráukia [karštį] Žl. Kiaulinis riebulys karštį ištráukia, dėk kiaulinį riebulį [prie nudegimo] Klt. Karštį ištráukia nasturkų lapai Pl. Kiti rupūžę sugaudavo i pridėdavo prie kojos, ji karštį ištráukia, o pati nudvesia Bsg. Sutarkavokiat bulves, įkiškiat į tą tešlą – ištráuks karštį Yl.
20. tr. burna ar nosimi išsiurbti: Išplaki išplaki [kiaušinį], ištráuki, išgeri, ir tada pasidirbam tokią leikelytę, pripili cukraus, smulkaus labai, arba smalos, jegu smalinį [dirbi velykinį kiaušinį] Č.
| Beuostant aš ir ištráuksiu par nosį tą konjaką Jrb.
ǁ pajėgti išsiurbti: Par mažą kiaurynelę tuškelė[je] pradūrei – vaikas pieno neištráukia Vkš. Ko bereikia, kad iš pypkos dūmus savo pajėgoms gal ištraukti Sim.
ǁ pajėgti kvėpti (įkvėpti ar iškvėpti): Baisiai serga, neištráukia kvapo Snt. Aš visai nebegalėjau pareiti: dingsta kvapas, neištráuksi, neišeina atgal nė kiek Upn.
ǁ išgerti: Ištráukė ana tą visą arbatą Varn. Ištráukiau dvi stiklines vienos pastijolkos Brs.
ǁ išrūkyti: Nė[ra] ko žiūrėt [televizoriaus], varčiau pypka ištráukt Mžš.
21. tr., intr. Ser, NdŽ, DŽ1 kiek išgerti, įsigerti (svaigiųjų gėrimų): Senasis aiškiai ištraukęs mieste kokį buteliuką, ir jo geraširdiškumas grumiasi su saldžiu snauduliu rš. Ištráukdavo vyno gerokai Vn. B[uv]o nečysta galvelė – ištráukęs gerai Krtn. Aš šiandien net du stiklus ištráukiau Skd. Ištráukėm butelį džindžės (naminės) Žr. Turi̇̀ [degtinės], rūpi patraukt – teip ir ištráuki Žl. Gal da ištráuksit, ponas? Knv. Bonką ištráukė – i jau linksmiau Gs. Prieš karą, kad, būdavo, ištráukdavai butelį alaus – septynios kapeikos Lkš. Tikra nelaimė, kad visi amatninkai burną ištraukia rš.
| refl. Ser, NdŽ: Parėjo iš miestelio gerokai išsitráukęs Š. Urėdas buvo gerai nusiteikęs, nes buvo gerokai išsitraukęs LTsIV675.
ǁ intr. išgėrinėti: Abu labai mėgėjai ištráukt Krs. Ištraukąs buvo vyras, bet su protu, su saiku Dr. Veselėse ištráuka, iš, telpa anai KlvrŽ. Tas žmogelis ir gerai ištráuka Vvr. Ištráukia i valdininkai gerai Grd.
22. intr. LB78, Jrk140, BŽ338, DŽ1 išvykti, iškeliauti, išžygiuoti būriu: Kariuomenė ištráukė [į žygį] Mrj. Kad mes ištrauksim, išmaršieruosim į didįjį karelį LLDIII73. Šeimyna buvo ištraukusi į Rymą kariauti S.Dauk. Taip sykį trys karžygiškos tautos tuomi pačiu laiku ištraukė prieš Žemaičius J.Šliūp. Magistras su kareivyste prūsų … ištraukė Kauno linkon A1883,163. Nes jie buvo ištraukę, palikdami atvirus miestus SkvJoz8,17.
| Paukščiai jau ištraukė, jau tyku visur rš. Todėl ar senoji, ar jaunoji [bičių motina] su pulku savo šeimynos ištrauk iš aulio S.Dauk.
| Ryto visi ištráuksma į bulbes – pabūsi numsargu Krš. Vyrai ištráukė į vakaruškas Jnš. Jau visi ištráukė namo Jrb.
| refl.: Bet ir Skirmuntas po dienai antrai su pulkais savo vyrų išsitraukė namon V.Piet. Išsitraukitės ir darykit, ką karalius paliepė! Bb1Mak2,33.
ǁ išeiti, išvykti, iškeliauti: Jis, tėviškę mylėdamas, į karą ištráukė KII28. Kitaip galėjo jisai Nemurą ir visą dieną nepavyti, jeigu ans iš ryto spėtų ištraukti toliau V.Piet. Tiek ir džiaugsmo berno gyvenime, ką naktigonėn ištrauki, pasprunki nuo visų šitų kiauliasnukių J.Balt. Sau vakare i ištráuka kaži kur End. Kur beištráuki? Šts. Žinai, susizlastijai – sermėgą an peties ir ištráuki į numus Als. Gal Tirkšliūse ištráukė kas? Trk. Išrašo muni [iš ligoninės], ištráuku numie Pj. O man jaunam reiks ištraukti ir į krygį traukti KlpD107.
| refl.: Jam ineinant pro vienas duris, aš palengva išsitraukiau pro kitas I.Šein.
ǁ Plšk išvykti, išsikelti kitur gyventi, išsikraustyti iš kur: Advė mielai norėtų, kad juodu [su įnamiu] ištrauktų iš jos namų I.Simon. Beturčiai veik visi ištraukė į užrubežius prš.
| refl. H159, R199, MŽ265, N: Iš žemės išeimi, išsitraukiu R287, MŽ383. Išsitraukiu, traukiuos šalin, išsikeliu, išeimi R50, MŽ67. Išsitráukė iš čia už Nemno, Leipalingin Drsk. Kap išsitráukė, tai nė namuosna neažeina Arm. O Abramas buvo septynių dešimtų ir penkių metų, kaip išsitraukė (viršuje išėjo) iš Haran BB1Moz12,2. Ir kur jis išsitraukdavo; čia jis elgėsi išmintingai RB4Kar18,7. [Kristus] iš valsčiaus Herodo išsitraukė … ir nuėjo ing žemę pagonų BPI308.
| Bažnyčioj drūžkos (pamergės) trukteria kožna tą divoną, an kurio jaunoj klupėjo, tai reiškia – paskui ją ir jos išsitraũks (ištekės) Nč.
23. tr. impers. padaryti, kad atsirastų, iškiltų, iššoktų, sukelti: Dilgynės nudilgo rankas, kad nebežinau, kur dėtis: dega, kaista, tokias pūsleles ištráukia LKT240(Žml.). Kap nudegiau, net pūsles ištráukė Srj.
24. intr. turėti kiek (panašumo): Žiūriu in Gaidžių marčią ir misliju, kad vis panašumo ištráukia in Gaidžių sėklą (giminę) Ut.
25. intr. ištverti, išbūti, išlaikyti: Tik po metus ištráukdavo samdiniai [pas blogą ūkininką] Sk. Aš šiap tep mėnesį ištráukiau ir atsisakiau iš darbo Mrj. Aš per žiemą su vasariniu paltu ištráukiau, ale šalau Mrj. Aš maniau, kad ištráuksi lig pieno Ssk. Batai eina kaip melnyčia, nė metų neištráukiu Lb.
| tr.: Sunkiai ištráuka algą lig algos, vis trūktinai Krš.
ǁ išgyventi kurį laiką, iki kurio laiko: Gydytojas pasakė, kad ligonis neištraũks ligi ryto NdŽ. Ligašas, o ištráukė aštuoniasdešimt metų Krš. Muno krikšto tėvas dar šimtą ans ištráuks Yl. Metų neištráukė – i džiova mirė Šd.
26. intr. uždelsti, palaukti kurį laiką: Da ne, da metus laiko ištraukė, da metus laiko nevežė žmonių [į Sibirą] Plv.
27. tr. išgiedoti, išdainuoti: Visas senybines giesmes ištráukėm Aln.
ǁ pajėgti, išgalėti padainuoti, pagiedoti: Ištráuka dar bobelės giesmę Pj. Tokias gražias dainas ištráuka i pasenusios – pašiūro bobos Krš.
28. tr. nutraukti, nufotografuoti: Muno kumelė kaip ant potograpijos ištraukta – toki puiki Šts.
ǁ visus nufotografuoti: Paskuo i visą šeimyną ištráukė Kl.
29. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Mes sakome, kad ištraukėme trečiojo laipsnio šaknį iš 8 rš. Šaknis tiksliai yra neištraukiama rš.
◊ ãkį ištráukti apmulkinti: Kožnas nori ãkį ištráukt, vis tą biedną apšukot Ml.
ãšaras (ãšarą) [iš akių̃] ištráukti
1. pravirkdyti: Adomas armonika griežia, kad atsiklausyt negali, ašaras iš akių ištraukia A.Vencl. Mirk, iš jo ãšaros neištráuksi Skdt. Net ãšaras ištráukė, kai ažgiedojo jaunimas susrinkęs Sdk. Nuo to laiko man ãšaros lengvai neištraũks – daug reikia, kad ašarėlė pasrodyt Slk. Šiteip padirbk (suvaidink), kad būtum kaip akuratnà! Ir mum ãšarą ištráukei Svn.
2. pravirkti: Saviejie tai rauda, o svetimi negi ištraũks tau ãšaras Žb. Iš džiaugsmo net ištráukia ãšaras Ds. ×

į rõdą ištráukti sutvarkyti: Nūrašysma į Vilnių, ištráuksma visus į rõdą Šv.
iš giltinė̃s nagų̃ (iš grãbo) ištráukti išgydyti sunkiai sergantį, nuo mirties išgelbėti: Vos vos beišgelbėjo daktaras, vos ištraukė Jonienę iš giltinės nagų Žem. Šitie vaistai mane iš grãbo ištráukė Dgč. ×
iš kū́no dū̃šią ištráukti viską atimti, gauti, paimti: [Vaikai] pagatavi iš kū́no dū̃šią ištráukt Klt.
iš pil̃vo (iš pir̃što) ištráukti išgalvoti, pramanyti: Nereikia tikėt ištrauktóm iš pil̃vo žiniom – sarmata paskui tik Slk. Prielinksniui virš žmonių kalba jokio pagrindo neduoda, jis mūsų rašytojų iš kieno pirštų tėr ištrauktas J.Jabl.
kaip iš akiẽs ištráuktas
1. Rmš, NmŽ apie labai panašų į ką: Vaikas buvo jau penkerių metų, visai panašus į tą poną, kaip iš akies ištrauktas P.Cvir. Jonas į tėvą kaip iš akies ištrauktas Gmž. Ana kab kartas kab senoji Nastulia, kab iš akiẽs ištrauktà LzŽ. Visi vaikai in tėvą – kai iš akiẽs ištraukti̇̀ Vlk. Anies apsiženijo – kai brolis su seseria, kap iž akiẽs ištráukta Švnč. Kaip iš akiẽs ištráukta – mamos duktė Smal.
2. apie labai gražų: Gražus – kai iš akiẽs ištráuktas Švnč.

kaip (lyg) iš ausiẽs (iš [kalė̃s, kárvės, vil̃ko] gerklė̃s, iš kumẽlės uodegõs, iš rañkų, iš ùžpakalio) ištráuktas apie labai suglamžytą, susiglamžiusį: Susiraukšlėjęs – kaip iš ausies ištrauktas Lk. Šita skarelė suglamžyta, lyg iš gerklė̃s ištrauktà Mrj. Tas raištis surukęs, kaip iš kalė̃s gerklė̃s ištráuktas Šts. Atėjo suglamžytais, kaip iš karvės gerklės ištrauktais drabužiais Sml. Tai kad ji tokia kuodpeša: susivėlusi, susiglamžiusi – kaip iš vilko gerklės ištraukta Slv. Apsiaustas tavo surukšlotas raukšlomis, kaip iš vilko gerklės ištrauktas J. Sulijusi atsisėdau, o ka atsikėliau – palitas buvo kaip iš rañkų ištráuktas Yl. [Drabužis] kaip iš kumelės uodegos ištrauktas Pln. Vaikšto kap iš užpakalio ištrauktas Prn.
kaip iš bãlos (iš kùbilo, iš markõs, iš mar̃ko, iš vandeñs) ištráuktas KlK2,48 apie labai šlapią, peršlapusį: Kaštankė (kumelė) šlapia, taip kai iš kùbilo ištrauktà Grnk. Šlapias kaip iš markõs ištráuktas Tr. Šlapias kaip iš mar̃ko ištráuktas Vvr. Viena karvė į rykmetį būdavo kaip iš vandeñs ištráukta Vlkš. Prie šieno teip sušilo kaip iš vandeñs ištráuktas Jnš. Kirtikas per rugiapjūtę sumuręs kaip iš vandeñs ištráuktas PnmŽ.
kaip iš pi̇́eno ištráuktas apie ką gražiai, sveikai atrodantį: Nėko nedirba, kaip iš pi̇́eno ištrauktà, puiki Šts. Ana toki balta, graži, kaip iš pieno ištraukta Grg.
kaip per si̇́eną (per tórą) ištráuktas
1. apie liesą, ploną: Tas katinas kaip par si̇́eną ištráuktas, o jug i pieno, i meisos gauna Ms.
2. apie liekną: Stirninis arklys tas vadinas, kurs y[ra] kaip par torą ištrauktas Ggr.

liežùvį (liežiùvį) ištráukti
1. prašnekinti: Kiek čia yra lietuvių Jašiūnuose, tik neprisipažįsta – liežiùvio gi neištráuksi Dv.
2. klausinėjant sužinoti: Pagatavi buvo valdininkeliai liežùvį ištráukti, kad išvežti galėtų Krš.

pro aukšti̇̀nį (per lángą) ištraũks noriai, varžydamiesi ims į žmonas: Ją ir pro aukšti̇̀nį ištraũks Ds. Kad jau Kastutė išeis, tai mane par lángą ištraũks Mžš. Jei tavo duktė ištekės, tai mano pro lángą ištraũks Ukm.
vi̇̀są dvãsią (dū̃šią) ištráukia labai sekinantis, varginantis: Toks darbas vi̇̀są dū̃šią ištráukia Grž. Par visą reją paklo[ja] tą klojimą ir išeita [kuldami] par varpas, par ražus, vi̇̀są dvãsią ištráuks LKT65(Ms).
[kabliù, su kriukiù, su pirštù, rẽplėm] žõdį ištráukti J, BŽ116
1. prašnekinti, prakalbinti: Sunku iš jo žõdį ištráukt Dbk. Tik tyli ir tyli – iš jo žõdžio neištráuksi Ėr. Nešneki. Žodžio kabliu iš jos neištrauksi rš. Vienas klega ir klega, kitas žodį tik kyšteria, ė anas – su kriukiù žõdžio neištráuksi LKKXIII135(Grv). Dabar jau tylėsi, žodžio replėm neištrauksi iš tavęs rš. Kupiškėniškai [kalba], neištráuksi kito žõdžio (kitaip, kita tarme neprašnekinsi) Kp.
2. kamantinėjant, klausinėjant sužinoti: Poni nor ištráukti žõdį J. Niekas nė žodžio neištraukė iš jos lūpų apie praeitį J.Avyž. Nora tik žõdį ištráukti, ka galėtų po tam liežuvį laidyti Krš. Tyčiums taip šneka – nora žõdį ištráukti Krš. Žinai, bobos: ištráuks kokį žõdį i maišys su liežuviais Krš. Ana moka iš tavę žódį ištráukt Dglš. Tyko žõdį ištráukt, o paskum ir pilsto Antš. Nori tik žõdį ištráukti prieš valdžią Ėr. Iž manę ir kabliù žõdžio neištráuksi Azr. Nė su pirštù žõdžio neištráuksi Snt.
paištráukti (dial.) tr. visus ištraukti, pašalinti: Krutėj[o] dančiai, paištráukiau LzŽ.
nutráukti Rtr, ŠT1; R, MŽ, LL171, Ser
1. tr. SD384, R3, MŽ4, Sut, N, M, LL268,328, VĮ, DŽ1, DrskŽ staigiai atidalyti jungtį: Jijė nutráukė par pusę siūlą J. Netrauk virvės, nestipri – nutráuksi NdŽ. Vedu tvartan, bijau, kad pančio nenutraũkt karvė Klt. Išmetė inkarą uolotoje pakrantėje, bet audra nutraukė inkarą ir nunešė laivą K.Bor. Y[ra] miečiuką nutráukusi iš to smarkumo Vgr. Eikiam veizėti, kame buvo pririštas, nu šniūras nutráuktas, arklio nėr Kl. Su visu šniūru gali nutráukti, turi varginti [užkibusią žuvį] Štk. Ai gyslės kokios stiprios, negaliu nutraukt Pbr. Nutráukė negerai pavadėlį (bambos virkštelę), i serga moterė Sdb. Krupio kulšelę nutráuks, sutrins, jau lengvesnis kosulys Gd. Atsikeliu vieną rytą – gi kumelės nebėr: mat nutráukė lenciūgą i nulėkė ant arklius LKT280(Ssk). Karvė kaip pasmuistė – pykšt ir nutráukė virvę Ktk. Šitas siūlas tep sukriai susuktas, kad aš norėjau galuką nutráukt, tai net pirštą perpjoviau Ūd. Jeigu nutrauktas plaukas riečiasi, tai tas žmogus piktas LTR(VšR). O kad aš tau suriščia šilkais užpakalyj rankų nykščius, ar tu nutrauktum? BsPIV162(Graž). Oi atkilojo varinius vartelius, nutraukė lenciūgelius (d.) S.Dauk. Po vieną siūliuką storiausį šniūrą gali nutraukti LTR(Vdk).
| Atsargiai pjauk – nelygi vieta, dalgį nutráuksi Snt. Užkabino už kelmo ir nutráukė dalgį Alk.
| refl. tr.: Jis nusitráukė tris sagas nuo savo drabužių NdŽ.
ǁ plėšiant, sprogstant nunešti, atidalyti: Jo tėvu[i] ranka nutrauktà – riešas bėra Slm. Jai gi nutráukė koją, nu, jauna jauna da jy buvo – an stalelio buvo [kuliant] Skp. Talko[je] ranką nutráukė kulant Šv. Dešinės rankos nykštį lig sąnarėlio nutráukė Krs. O karè, vaikeli, mažas pyragas – rankas kojas nutráuka Vkš. Kažkaip antpuolė ant minos – ir abidvi kojas nutráukė Yl. Bėgdamas pro šalį aviai uodegą nūtráukė [vilkas] Lkv. Atsimenu, mano žalmargei uodegą perpus nutraukė A.Gric. Tai tik vienas telukas buvo gyvas, ir tam uodega nutrauktà Sn. Aš galvą kiekvienam nutrauksiu, kas tik norės man ką paveržt V.Kudir. Minų pilni laukai buvo, tai daug kam kojas nutráukė Slv. Tingėdavau šokt, nors man galvą nutráuk Antš. Gálvos žąsiokam nutráuktos, visi [šeško] papjauti Svn. Avelė Agotai pirštą lenciūgu nutráukė Klt. Jonai, iš tyko važiuok, mes tau galvą nutráuksma Lb. Vėliau apipjauni paūdrę ir nutráuki Dgp. Briedžių utėlė kai prilempa, nutráukt nemožna Klt. Nutraukė pelėda pyrago galą, ei džium džium džium džium, pyrago galą LLDI352(Brž). Barzda dar jau nutrauktà i to velnio nebė[ra] Yl. Vilkas atsisukęs kapt ir nutraukęs žąsinui galvą LMD(Sln). Tuoj vienas [paukštės] galvą, kitas kojas nutraukė ir suvalgė LTR(Ds). Bevažiuojant pamatė karalius, kad jis be pirščiuko, ir klausia: – Kodėl? – Mašina nutraukė, – atsakė vaikas BsPII127(Kdn). Su pūčkelėms kojeles nutráukė JDI102. Ir tenužnyb jam (karveliui) galvą užu sprandos ir tenenulauž (viršuje [tenenu]trauk) BB3Moz5,8.
| refl. tr.: Pirštus nustráukė du Klt.
ǁ nugnybti, tempiant atidalyti: Lapus nutráukė karvė NdŽ. Patraukiau i nutraukiau [žolę] Sdb. Nutráukiau pienę ir palaižiau Ėr. Kai nuarinėja, tai pereini bulbas, kur ne kur po svėrelę nutráuki Slm. I prišienauta yr, i batvinienį nutráukiu [karvei], i bulbienį Klt. Usnį tik nutráuki – galgi ją išrauni! Klt. Dovanokit man, susieduliai, ar kur žirnelį nutráukiau (rd.) Ml. Žalių rūtų neišrauk ir lapelių nenutrauk LTR(Ldk). Ir nutráukė kvajos šakelę (d.) Dv. Regėjos jai tatai lengvas daiktas obuolį nutraukt MP50.
| prk.: Galūnes mes ne nutęsiam, – nutraukiam Snt. Muno žodžiai par pusę nutraukti̇̀, neturu iškalbos Rdn. Atmerkime akis, gyvenkime matydami. Arba nutraukime nepakeliamą santuokos grandinę J.Gruš. Su savo klausytojais studentais visai nutraukti sieto nenorėčiau K.Būg. Nutráukiau vaiko čiupryną Dv.
^ Tai ten buvo, kad širdies pasaitus nutráukei Skr. Kožnas tokias „panas“ pakaltina: „Niekas nenutraukė joms liežuvio iš kosurės“ Žem.
| refl. tr.: Teip nusbodo, teip sušilau – nustráuksiu gi ir aš šitą obuolį Šmn. Tai vienąsyk perpiete aš pasilypėjau an vartų – nusitráuksiu kelias vyšniukes LKT191(Lkč). Kai eini par lauką, tai nusitráuki kokį žirnį Krč. Kazys nusitraukė smilgą ir ją kramtydamas stabtelėjo A.Rūt. Ožka nuo kryžiaus nusitráukė žolę i išlėkė Grnk.
2. refl. Š, DŽ1, NdŽ, Klk, Trš, Lk, Šv nutrūkti, pasileisti (pririštam, pritvirtintam): Nuo sieto karvė nusitráukė J. Misliau, ka šuo nusitráukė, – teip blaškės Žlb. Eik pri tų karvių daba girdyti, galia nusitráukti Trk. Ak tu, bjaurybė, – šuo nusitráukė Mžk. Dvi turėjom karves, tai nusitráukusias po tam čia Budriūse radom Kv. Einu už staldo, sakau, gal nusitráukė ir išejo lauko [karvikė] LKT106(Klm). Tas ožys ema nusitráuka, kaži ką dar užėda – ir išgaišo tas ožys Yl. O kita [ožka] tik duoda stiklinę [pieno], i da krioks tau nusitráukusi Yl. Antra naktis nusitráukia [šuo] ir prapuola Jnšk. Kai nusitráukia kalė, tai pro šalį i bėga – nekanda Jrb. Margis nieko nelaukė, nuo tvoros nusitraukė LTR(Krok).
3. tr. R412, MŽ555, Pin sugriauti, susprogdinti, sudaužyti, nuversti: Jeigu ne akmeninė bažnyčia būt, būt nutráukę Pls. Nutraukiau pušį – nei lapė nelojo Sv.
4. tr. Skrb, Krs, Pvn, Vkš liautis ką daryti: Nutráukti darbą NdŽ. Nutráukti posėdį NdŽ. Nutráukti lošimą NdŽ. Nutráukti derybas NdŽ. Teismas visą bylą nutraukė, numarino VĮ. Nutráuktas teismas, nebeteis jos Slm. Kelyje pakilo baisios arktinės pūgos, ir mūsų keleiviai turėjo nutraukti kelionę K.Bor. Cukrum (dat. sing.) tai auginom [burokų], ir linai buvo seniau, o dabar nutráukė: nei tų, nei tų – bulbas sodina Slm. Aš čia atvykau su svarbia misija – nutraukti šitą Sierakausko veiklą J.Gruš. Gali nutráukt tarnybą, ka turi darbo stažą Jrb. Jy tėvus gi prižiūrėjo: i prižiūrėjo, i slaugė, i darbą nutráukė Mžš. Vieną dieną kad ir nutráuksi darbo, tai nieko nebus Sn. Aš buvau biskį nutráukęs darbą, tai nenorėjo duot pensijos Dg. Nutráukė jau dieną, nutráukė šiandie mokslą Sml. Ka nenori, į mokyklą neik tad, nutráukti gali vieną dieną Trk. Nutrauktà statyba [kaime], varo visus į Raudėnus Rdn. Lietus lyja, – nutráuktas pjovimas lig pirmadienio Slm. Nutraũks jau kūrenimą visur Žl. Nutráuka vaistus [ligoniui] – jau i suprastė[ja] Rdn. Pradėjo ma[n] leist tas ampuoles i tuojau nutráukė, – ma[n] jos buvo negerai Jrb. Tepk tą koją ištisai i nenutráuk Smln. Nutráukti stipendininkui stipendiją NdŽ. Nutráuk, visai neduok [pinigų], tai negerai, ale akis užmesi – ir užteks Pv. Vaikai aštuonis metus turėjo – ir nutráukė pinigus (nebemoka pašalpų) Upn. Kai sužinojo, kad daug uždirba, tai nutráukė pensiją Slm. Dabar jau reikia nutráukt gegužines per sausras Slm. Jis pradėjo par daug didelį biznį varyt, tai jam nutráukė Jrb. Tiej, nutraukdami tą mokslą išganytingą …, tiktai apie ūkį ir namus savo rūpinase WP198. Prasidėjus šienapjūčiai, mum nutráukė atostogas Krs.
| Atėjęs jis mum kalbą nutráukė Jnšk. Kam tu kitam žodį nutráuki?! VšR. Jų pokalbį nutraukia skardus juokas J.Mik. Ir jam vėl ėmė kilti nerimastis, kad pavojingoji pažintis nebus nutraukta V.Myk-Put. Nutrauk su juo draugystę J.Gruš. Ne, Adomas visai ne dėl to spyrėsi, kad ji nenutrauktų nėštumo. Nubudo tėviški jausmai J.Avyž. Kilus karui, jis turėjo nutráukti savo užsienines studijas NdŽ. Nutráukti santykius NdŽ. Iš jaunumės pamėgęs teatrą, jis ir toliau nenutraukė su juo ryšių rš.
| impers.: Iš papykio jai ir kalbą nutráukė, nepašneka Ant.
ǁ padaryti nebegaliojantį, atšaukti, panaikinti: Gardino sutartimi Žygimantas turėjo įsipareigoti, kad nutrauks Švitrigailos 1431 m. Skirsnemunėje sudarytą sąjungą su Ordinu rš. Sudarytą darbo sutartį galima nutraukti rš. Šiandien pat siunčiu žmogų, kad užsakus nutraukiam M.Katil. Jis jai ant strovos, dengalo ir venčiavonystės skolos netur jai nutrauktie BB2Moz21,10. Ir sumainė aukso žiedus, nutraukė žodelį LTR(Čb). Karinė prievolė trejiems metams buvo nutraukta rš. Vieną autobusą, sako, nutráukė (reisą panaikino) Vs. Nutráukė mašiną (autobusą), tai kol pasieki Ukmergę, reikia eit ant kito kelio Ln. Nutráukė, nebevažiuoja keleivinė Vb.
5. tr. R206, MŽ274, LL171, Š paviršiumi nuvilkti, nutempti, nutęsti: Nuotráukti I. Ištikimasis šuo nutráukė savo poną nuo kiaurumos NdŽ. Nuog upelės lieptelį nutráukiau LzŽ. Kur aš tą mašiną nutráuksiu! Jrb. Su grėbliu nutráuki tuos didžiuosius [šiaudus, pelus], sušluoji į krūvą Krt. Jam reikia mėšlas nutráukt [iš gardo, iš tvarto] i pašert [jaučius], pakratyt Sdb. Kap iššukuojam [linus], pakulas nutráukiam Kpč. Viena mergaitė buvo labai drąsi, todėl nutraukė lovą, nes ant tų [rūsio] durų stovėjo lova LMD(Gdr).
ǁ šluostant pašalinti: Šitą puteklį nutráuksu su lakatu Kr.
ǁ atitolinti, nukelti: Karvė nutraũks koją, ir palaidysi Dgp. Ranką nutraukti nuo ko N.
| prk.: Nutráukė kur kita puse keleivinę, prie mus jau neina Klt.
ǁ refl. tr. nusikelti: Tą patį namą [į gyvenvietę] galiat nusitráukt Grz.
ǁ velkant atlikti (valkšną), užvilkti, nuvilkti: Trumpa dienos, tik dvi valkšnas nutráukėm Rš.
6. tr. Bsg įstengti, pajėgti nuvežti, ką nutempti: Da nutraũks toks arklys an Panevėžį Ėr.
7. tr. R199, MŽ264, LD64(Lkv), DŽ1, Erž traukiant nuimti, pašalinti, numesti, nuplėšti ką nuo ko viršaus: Nutráuk nuo tvoros paklodę, tik neperplėšk! NdŽ. Valgydavom, gal nutráukdavom tą staldengtę, o paskui vėl užklojam Ppl. Nutráuk marškinius nu virvės, matai, ka[d] trata (sausi) Krš. Aš liūbu tas sukneles nutráuksiu žemėn Trk. Atnešė maršką [stalui apdengti] – ar tik ne nuo lovos nutrauktà (nešvari) Ob. Turė[ja]u tokį šniūrą, tai prisirišiau, kad nenutraũkt vėjas [nuo traukinio stogo] Aps. Atsigulė naktį – kaip traukė kaldrą nuo jos ir nutráukė Aln. Šiferį nutráukt žemyn reikia Všt. Tai mes tą vainiką nutráukiam [neleidžiami kabinti], an šulnio apisukam tą vainiką, o nuo durų nutráukiam, būdavo Kpr. Nutráukdavo nuo kojos, ažniurkydavo tas dėles – negi leis (paleis) Svn. Nutráukė nu kūtės tą piršlį Vgr. Jį nuo stogo nutráukė Mrj. O jeigu dabar Mitrulionio šuo išlėks? Baisiai ryzgus. Įsikibs į kišką ir nutrauks žemėn [nuo dviračio] V.Bub. Nutraukęs nuo lentynos mylimą savo baltakę, lenkė, lenkė, lenkė, kol nė lašo nebeliko Žem. Ale aš, nusilaužęs nuo medžio storą kucių, kaip rėšiu striukiui per galvą, striukis apkvaito ir puldamas visus paskui save nutraukė BsPIII102(Plv). Jomis (virvėmis) surištus piktus anielus arba velinus nutrauktus iž dangaus ir pragaran įmestus SPI373.
| prk.: Aušros ranka nutrauks mėnulio baltą drobę, per žemę pereis saulės gandas įkypai B.Braz. Tu ko nori? Kad angelą jam iš dangaus nutraukčiau? J.Balt. Tada nutrauksi jungą jo nuog kaklo tavo Ch1Moz27,40. Tvirtapradės priegaidės galūnė nutráukia kirtį nuo šaknies ant savęs NdŽ.
^ Rūkai, būdavo, i rūpestį nuo save nutráuki Ar. Nutraukė kaip katiną nuo pečiaus LTR(Šl).
| refl. tr. NdŽ.: Petrelė nusitraukė nuo šatros rūbus, kurie jai buvo reikalingi, ir nusinešė kitan pirkios galan V.Krėv. Stepas pasuko klėtin, o tėvas, susiieškojęs nagines ir nusitraukęs nuo tvoros autus, sėdosi ir avėsi M.Katil. Nusitráukė kaldrą ir miega Grž. Rado [katės], tai i sudžiovintą [valerijoną] nusitraukė i surijo Upn. Bet jis, matyt, kerštą turėjo: nusitráukęs jį nuo pečiaus su tąj kėdele, kur kojas aunas, apmušė, apmušė Bsg. Tas kryžius jau nutriušęs buvo – [kriaučius] kaip griebė, tas kryžius lūžo ir jį nusitraukė BsPIV98(Brt). O tas senis, kaip papratęs, ir jam užsikraustė ant pečių, ale Jonas jį nusitraukė nuo pečių BsPIV21-22(Brt). Karo svirne kančiukėlis (kančiukaitis Vlk) – aš jį nusitrauksiu (d.) Pls. Neverk neverk, mergužėle, jau daugiau nebarsiu, karo svirne kančiukėlis, aš jo nenustráuksiu DrskD1901.
| intr.: Asla nešluota, pečius nekurtas – boba tik nustráukė nuo pečiaus Ml.
ǁ braukant nutašyti, nulyginti: Su skliutu kai su obliu nutráukia Ar. Kuprikę [sienojo] nutráuka su abliu, ka nebūtų guzų, ka būtų nūlaidžiau Krž.
8. tr. B, H153, R12, MŽ16, N, M, Š, Aln, Trgn, Bsg nutempti ką užmautą, užvilktą, užrištą, numauti, nusmaukti, nuvilkti, nuauti: Moterys nutraukė nuo jo į ragą sušalusią sermėgą A.Vencl. Drykst nutráukia kailinius ir numeta Šmn. Kad nuo pačios rūbą nutráuksiu, tai neturėsi Lb. Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie nugaros prilipusius marškinius, nutraukiau kelnes M.Katil. Kab bernai su čebatais, tai insuka [šokdami] tuos andarokus ir nutráukia Dg. Kamgi nutráukei man batą, užmauk! Ob. Aš nuo kojų nutráukiau [klumpes] ir pradė[ja]u pliaukšėt vilkui Aps. Nutráuk man batus NdŽ. Šmūkšt i nutráukė vieną batą Žlb. Reik nutráukti batus ir išpilti vandenį Lnk. Kai ateina te kas, tuoj bobulė kepurę nuo galvos nutráukia Pnm. Tas senukas kepures nutráukė, nutráukė Grv. Tuojau turiu išgirsti apilsusį sparnų švankštimą ir nutraukiu nuo galvos kepuršę M.Katil. Tas Jokimas, savo kepeliušą nutraukęs nuo galvos, ant to laiko pasirodė savo panai DS224. Vaikas tiktai capt už kepurės i nutraukė [ubagui nuo galvos] BM205(Grnk). Tau kepurelę nutraukčiau, į juodą purvą suminčiau N54. Aš jo kepurę nutráukiau, į purvynėlį įmečiau JD738. Tą kuskelę nutráukė nu galvos i sumyniojo po kojėms Trk. Nutraukusi nuo galvos skarelę, aprišo jam ranką MPs. Griebia vainiką, nutraukia, o tos neduoda Všk. Žiedas nuo rankos [vagių] nutrauktas i laikrodis [girtam] Klt. Dar nutraukęs žiedą nu piršto savo antmovė ant piršto Jūzupo M.Valanč. Seniau, sako, važiuoja, tai ratus nutráukia, o galas žino, kas tę nulupa tuos ratus, gal velniai koki Dg.
^ Mun kaip maišą nu galvos nutráukė, kai būdamas paklydęs atsižinau, kur esąs Gršl.
| refl. tr.: Albinas vienu ypu nusitraukė per galvą palaidinę rš. Dabar paėmė šitą laivelį, pririšė diržu savo, nuo kelnių nustráukė Lkm. Ji nusitráukė pirštines NdŽ. Nebgaliu pats sau batų nusitráukti Vkš.
| intr.: Bebėgant anai iš dvaro lauko, batelis nusitrauka ir paliekta prilipęs (ps.) Vkš.
ǁ BBMik3,3, N, Gršl nulupti, nudirti: Žievę nulupu, nutraukiu R9, MŽ11. Skūrą nutraukiu R41, MŽ55. Jaučiui odą nutraukti B. Tai menkei tą skūrą nutráuki, i prikiša tą skūrą, i verdam Plng. Jis (generolas) tuo sustojo, kardu aprėžė [levui] apie kojas ir tuo nutraukė jam tą kailį BsPIV195(Brt). Tą avį lapė nusinešė, skūrą nutraukė, mėsą suėdė, o tą prikimšo kokių mėšlų ir atsinešė in pakelę BsPIV285(Brt). Afierai sudeginojimo tur nutraukti odą (nudirti) ir tur (viršuje ją) stukuosna sukapoti BB3Moz1,6.
9. tr. nutempti, nuvesti paskui save: Gal jį biesas kur nutraukė, kad šįvakar nesulaukiau LTR(Brsl).
| prk.: Gero žmogaus nenutraũks [į plėšikus] Dv. Buvo noro ir pastangų Maironį nutraukti į atskiras visuomenines sroves rš. Jie nutauto ir paskui save nutraukė liaudį A.Sm. Klausytojį nutraukia misliomis į paupius Dubysos prš.
| refl. tr.: Vaikai nusitraukė, įkibę į skvernus, prie medžio vieną mažą, drūtą žmogelį J.Balč. Nenorėjau eiti, bet jis nusitráukė, už rankos paėmęs, į girią NdŽ. Vienas kitą nubado nusitraukęs krūman Šmn.
10. tr. atskirti: Nuo vaikų anas močią nutráukė Klt.
ǁ DP186 prk. atitolinti, atitraukti: Vaikus nutraũks iž vienos mokyklos, varis kiton Drsk. Nuog darbo nutráukia, ką geria Drsk. Žmones nutráukia nuo darbo Rd. Tėvas mirė, duoną reikė[jo] uždirbt, tai ir mane nuo mokyklos nutráukė Vrb. Tokia stambi buvau, mane nuo tos piemenystės greitai nutráukė Grž. Jo viernieji padonai nuog priderančio pilnasčio būtų nutraukti prš. Visai taip dedasi, kad kas girtuoklį išsyk nutrauktų nuo degtinės V.Kudir. Adomas didžiai nuliūdo, širdį jam baisiai suskaudo: jis nutraukė nuo Dievo palaiminimo tiek savo vaikų ir dėl to tik, kad jie buvo nuogi! BsPII98(Šl).
| Ak mano viernasis išganytojau, neduok, kad mano dūšia nutraukta būtų nuo dangiško palinksminojimo prš.
ǁ Snt prk. nupratinti: Vyskupas Valančius dideliai žmonis nutráukė nu gėrimo Varn.
11. tr. slapta paimti, pasisavinti, pačiupti, pagrobti, pavogti: Tu, moč, penkrublę nutráuksi PnmR. Pinigų nemažai prapuolo, ar kas nuo stalo jam nutráukė, ar nesumokėjo tiek, kiek reikė Krs. Anas visa kap nutráukt, kap pavogt LzŽ. Bijojo, ka nenutraũkt kas [balinamų audeklų] Eiš. An šėrimo kiti šiaudų nutráukia Rod. Keistas iš jo žmogus, jam vis kad kito nutráukt Dglš.
^ Tavo laimę šuo su uodega nutraukė Yl.
12. sumažinti ko kiekį, skaičių, dalį atimti nuo ko: Nutraukiu, numažinu SD376. Aš tau nieko nenoru nutraukti nuo tavo algos B. Nuotráukti, nuoimti, atimti I. Jis man nutráukė algos NdŽ. Nuo kai ko nutráukt ben kiek reikia [pinigų] Všn. Žmonės mus užsipuolė, girdi, darbadienius nuo jų nutraukiam V.Bub. Ka tik kaip nutráukti, ka tik kaip sumažinti uždarbę, ka ti̇̀k nuskriausti žmogų, ir gan! Trk. Nūtráukęs buvo arų Pj. Kad būt nenutráukęs brigadyrius, būt daugiau gavęs [už darbadienius] Ad. O dar kiek mumiem vogos nutráukė! Lp. Kupčiams kupčysta [veda į nuodėmę], kurie kupčiaudamos artimuo nuotrauka P. Nutraukus tuos trumpalaikius svetimus piningus, kurie turi atgal duodami būti, popierinių piningų padengimas sumažėjo prš. Ponai šeimynykščiui, viernai slūžijusiam, nutraukia jo algą brš. Seniau gyveno vienam dvare ponas labai neteisingas: krividydavo žmones arba šeimyną, vis nutraukdavo algą, dažnai ir be algos išvarydavo LTR. Jam algą mokėdamas biškį nutráukė, kam vasarojų išganė Jnšk. Sako, daug nutráukia už runkelius Gs. Ir nutrauktumei iš užmokesnio už dirvą Sut. Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13, MŽ16. Siuntė man į kambariuką po torielėlę išpliauškintos buizos turbūt šeimininkė iš geros širdies, šunims nutraukdama LzP. Nū mūsų nūtraukė, jims (neturintiems) davė [žemės] Vn. Nuo savęs kartais kąsnį nutráukiu ir žmogui atiduodu Vrb. Dėl riebalo tai nutrauksim nuo savo burnos, apseisim J.Avyž. [Tėvai] nuo savo burnos nutraukę penėjo, dengė ir sergėjo, kad kur galvos nenutrūktų O. Tėvai tau, rasit, paskutinį kąsnį nuo burnos nutraukę atidavė Ašb. Nežinai, mergaite, kiek vargo turėjo motinelė, kol uždirbo tą auksiną, ne kartą, rasi, nutraukė nuog savęs kąsnį Rp. Sviesto kilogramą nū savęs nūtráukęs parsiduodi Vn. Nu savęs reik nutráukti, kad reik atiduoti Ggr. Atiduodu kąsnelį vaikams nu savęs nutráukusys End. Reik nutráukti nu savęs kąsnelį Yl. Nuo savęs nutráuk, o jam duok Rs. Motina dėl vaikų visad nuo savęs nutraukia LTR(Vdkt). Ką nuo savo burnos nutráukiam, tą tau atduodam Lp. Ji nuo manęs nutráukia kur gardesnį kąsnelį ir jam atiduoda Ėr. Nuo miego nutráuk, bet padaryk Rs. Kiek man miego nutráukė šitos knygos Šmn. Valgyt man neginta, tik miego nutráukia – kelia pečiaus kūrent Ob. Tas karas sveikatos daug nutráukė Lb. Ką reik įsitaisyt (įsigyti), priseina nu maisto nutráukt Rs. Visas nes tas turtas, kurį nutraukė Dievas tėvui mūsų, yra mūsų ir sūnų mūsų Ch1Moz31,16.
| Kas tada sako, jog Jėzus, būdamas Dievu visagalinčiu, negalėjo ižg duonos padaryt kūno nei iž vyno kraujo savo švenčiausio, tas dievystei jo ir visagalybei nutraukia SPII191.
^ Įstatymas buvo aiškus: nieko nei pridėti, nei nutraukti Blv. Turiam sakyti tikrą teisybę, kaip žinom, nieko nepridurdamys nei nutraukdamys M.Valanč. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi NžR. Nuo savęs nenutráukęs, kitam nepaduosi Tr. Sau nenutraukęs, kitam gera nepadarysi LTR(Šmn). Ir pridėk, ir nutrauk B919. Nuo vieno žmogaus nutraukia, kitam duoda LTR(Ds). Nutrauk – bus mažiaus, pridėk – bus daugiaus B.
| refl. tr., intr.: Nuo savęs nusitráukė valgymą Ėr. Kiek nusitraukiam nuo savęs – ir turim išmainyt sviesto Ėr.
ǁ refl. tr. pasilikti: Ar da pieno nuo telioko nustráukiat? Mlt. Kas beliks anglių, nusitráuk [kitam kartui lyginti] Šts.
13. tr. kuo padengti, aptraukti paviršių: Koks gražus tas puodas paliko: kaip su lekeriu nutráuktas Žr. Vasarojaus suskis dobilus nutráuka, neleida augti Šts. Žiūriu, gi visos kojelės pūslėm nutráuktos Šd.
| refl.: Prie mūsų buvo šaltiniukas, bet daba jau nusitráukė (užžėlė) Škt.
14. tr. nukrėsti, nupurtyti: Ka muni nutráukė toks baisus šaltis Kl.
15. tr. DŽ1, Vkš, PnmR, An svoriu nuvarginti, nuveržti: O kai ušėtkas visai nutraukė rankas, persikreipiau kitą šoną J.Balt. Sunkus daiktas – tuoj rankas nutráukė Slm. Net rankas nutráukė vaiką benešant Klt. Šiandie mañ pusiau nutráukė, nuo darbo negaliu pastiest Ml. Na, pusę girios sunešėm, net pečius nutraukė V.Krėv. Nusvilk [kailinius], pečius nutraũks Ign. Brangūs (Tikri Pn) karoliai kaklą nutraukė (d.) Ad, LTR(Ukm).
^ Nevalgyk daug – pilvas kaklą nutráuks Kltn. Badu galo negausi, jei pilvas kaklo nenutrauks S.Dauk.
16. tr. esant vėjo traukai, nunešti su savimi: Didelės šiūpelės tokios būdavo, pili aukštyn, vėjukas nutráukia Škn.
| impers.: Nutráukė šonan debesį Lb. In Dūkštą lietų nutráukė Dglš.
ǁ traukos jėga nukreipti: Yra tam tikri išradimai, yra įtaisai, kurie nutraukia trenksmus Žem. Kieme statydavo perkūnsargius tokius aukštus – tie nutráukdavo Grz. Gal kad elektra visur yr, gal nutráukia, ka teip jau netranko [grausmas] Ssk. Eglė nutráukė perkūniją Sug. Kad ir spirs pušin, tai balon nutraũks [žaibą] Ob. Į obelį netrenka, į aukštus medžius nutráuka [žaibą] Vg. Ėjo ėjo debesiai, nelijo – upė gal nutráukia Tj. Nutráukė laukan šitą ugnį [šv. Agotos duona] Vdn.
17. tr. Plv nugramzdinti: Upės verpeto saugotis reikia, ba kas an verpeto užplaukia, tą verpetas gilyn ir nutráukia Kpč. Ė kap užsikabins [žuvis] až kriūkelio, tai šitą nutráukia jau vandenin probką Aps.
18. tr. nublukinti: Aš nenoriu žalio [drabužio]: tuo nutráukia saulė Jrb. Buvau geltonai nukvarbinęs, dabar saulė visai nutráukė (visai dažus nuėdė, nuėmė) Vlk.
19. tr. Skr, Trgn nuplikyti, apšutinti: Tos uogos nevirytos, tik su garu nutráuktos Smln.
20. tr. nudžiovinti, nuvytinti: Saulė nutráukė žiedus Pš.
ǁ nunokinti: Tie karščiai nutráukia avižas be laiko Jnš.
21. tr. kuo (ppr. prietaisais ar instrumentais) nusiurbti: Sako, blogą kraują nutráukia Graž. Nutráukė paskutinęjį kartą tus myžalus – i numirė Pln. Kai gėrimas nusistos, reikia gumine žarnele nutraukti į butelius rš. Nūtráukė nū plaučių pūlius Grd. Ka čia aukštas kraujo spaudimas, biškį kraujo nutráukė, biškį geriau Lž. Jeigu vaikas papo neišžinda, pieną iš papo reik nutráukti Vkš. Daktarai nutráukia viską – čystas, sausas [balzamuotas] kūnas Kpč.
| Nuog veido nutráukė kraują [su dėlėmis] – nieko nemačijo Jon. Inleidžia tas dėles, tai jos nutráukia kraują DrskŽ.
ǁ Pj, Vgr, LKT159(Pšš), Vdn, Trgn, Ad, Sb, Pl leisti, duoti nutekėti, nubėgti (vandeniui); nuleisti: Grioviai užžėlę, kada nevalyti, nenutraukia vandens, visiškas rūdynas pasidarys, vienos šlapokšnos V.Bub. Tie melioratoriai nutráukė [v]andenį, kitų i šulinės sausos Pln. Nutráukė iš čia (iš žemupio) [v]andenį, i sausà Krš. Girė velniškai nūtráuka žemę Šv. Kanalai nutráukia vandenį iš laukų Pgg. Griovį nukasė, tai nutráukė [vandenį] Kdn. Balos nutráukia vandenį, tai uogų nebe taip yr Šmn. Išbėga [iš ežero] upelis, nutráukia negerumą Sug. Nė kiek nenutráukia [išmelioravus] da labiau – užkiša tik Kpr. Upė nutráukia vandenį Mlt. Gerai da, kad [v]andenį nutráukė žemelė, tai ir burokai, ir vasarojus but skradžiai žemėn Tj. Čia versmė buvo, ale [melioracija] nutráukė Klt. Kad iškast [griovį], nutraũkt vandenį, tai augt, derėt Vlk. Šulniai sausi, nor bulvas pilk – vis ta miliracija vandenį nutráukė Pv.
| impers.: Jau kiek nutráukė OG68. Griovius traktoriais užvertė – vandens nebenutraukia, pavasarį vanduo dirvose telkšo J.Paukš. Toki kiauržemė – nutrauka viską į apačią Kl. Vandenį nutráukė, kai nebebuvo malūno Krž. Čia nusausymą darė, čia visur vandva plaukė, o iš sklepo nenutráukė vandenio Sdb. Seniau grioviai būdavo negi nutraukiami̇̀ Slm. Sausa. Ė pašalinėjo, pašalinėjo – i nutráukė Švnč. Iki šitą vandenį nutraũks, negalėsim sėt Mrj. Labai blogai leidžia [sniegą], ale gal nutraũks [vandenį] Pv.
| refl.: Purvynas pusiau blauzdų, ale vanduo greitai nusitráukia [pavasarį] LKT123(Žgč). O aš nepatingiu vakare, griovelį prakasu, tai kad išeina tas vanduo, per naktį nusitráukia Jon. Dabar kelias dienas nelyja, maž i nusitraũks Plv.
ǁ prk. burtais susiurbti sau: Norėdama iš kitos karvės nutraukti pieną, Joninių rytą, dar saulei nepatekėjus, moteris kerėtoja eina į kaimyno pievas ir su audeklo pala braukia nuo žolės rasą rš(Kp). Per Joną gyvulių iš ryto negalima gytie, kad an rasos neišeit Jono, ba, jeigu ant rasos Jono išeis – pieną nutrauks, tada jau be pieno LKKXVII194(Grv). Žmonys pasako[ja], kad ana mokanti karvėms pieną nutráukti Vkš.
22. tr. padaryti ne tokį smarkų, sumažinti intensyvumą, susilpninti, sumažinti, suimti: Pamerki vandeny, tas vanduo nutráukia žalumą, tas vanduo lieka žalias Bsg. Nupili, nupili su ta asta (actu), ta asta biskį nutráukia tą juodumą Všt. Mesk į vandenį [mėsą] – i nutráuks sūrį Dr. Vaistai sopulius kiek nutráukia Ad. Kur gaut sėmenų – paskaitinčia, gal sopę nutraũkt Švnč. Prided’ molio – nutraũks karštį Švnč. Vanduo nutráukė silpnumą (atgaivino) Stk. Pabandyk išgert šito, gal nutraũks [nemalonų skonį] Gž. Vyšnios smogas nutráukia nuo burnos Vlkv. Nutráuka tie kukurūzai [žemės] riebumą, kelius metus nėkas neauga Krš. Ogi žinot, širšė įkando, dėjau išrūgom – karštį nutráuksiu Plv. Dėjau pikio in piršto, gal ir biškį nutráukė [karštį] Dv. Užsidedi juos (tikrinius karolius), tai, sako, nutráukia geltligę Plv. Kap ranka tiej vaistai [skausmą] nutráukė DrskŽ. Apdėjau galvą skara – ir nutráukė [skausmą] Srj. Jei nori miego, tai valgyk: nutrauks! Lp.
| impers.: Man užeina dažnai [skausmas], būdavo, greit nutráukia Ds. Sako, vandenio viedrus reik pastatyt [, kai šalna], nutráukia tą šaltį Rs.
| refl.: Reik numirkyt šernieną acte – visi kvapai nusitráukia Vdk.
23. intr. kiek nugerti: Jis atkemša savo gertuvę, ir padoriai iš jos nutraukia rš. Nutráuk truptį, kad nebūtų sklidina Grž.
ǁ tr., intr. DŽ1 mėgti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Būdamas vienišas, panašiai kaip ir Kaupas, kartais nutraukdavo, „iš nuobodumo“ – kaip pats sakydavo LzP. Kai su visais geruoju, tai ir magaryčių pasitaiko. Ir kaip reikiant burną (stikliuką) nutraukti M.Katil. Buvau nutráukęs, nėko neatsiminu Krš. Aš biškį nutráukęs mergičkas pagaudau, pagniaužau, paniurkdau ir paleidžiu Škt. Pusę litro nutráukęs da malkas skaldo Ktč. Ir šnapsiuką juodu nutráukia KzR. Tas ir nutráukia gerai Gs. Ne šventasiai ir mūsiškis – nutráukia, kai nugriebia kur centą Skdt.
24. intr. kietai numigti: Labai puiku per popietį biškį nutráukt Žb.
25. tr. užtraukti, užrūkyti: Še, nutrauk keletą dūmų, kad lengviau būtų ant širdies J.Paukš. Iš tosios vietelės buvo išmušami kaliniai, norėję tenai užeiti ir su nekalčiausia intencija, pavyzdžiui, darbo metu dūmelį kitą nutraukti B.Sruog. Duoki ma[n] dūmą nutráukt Gs.
26. intr. DŽ1, Dr, Brs, KlvrŽ, Tv, Trg, Jrb, Šk, Mrj, Ėr, Mlt nueiti, nužygiuoti, nukeliauti, nuskristi, nuvykti ir pan.: Vienu trūkiu nutráukiau, t. y. nuejau J. Būrys žmonių nutráukė per lauką NdŽ. Į rūmus nutraukė tokia vestuvių procesija, kokios nebuvo matęs joks kitas karalius J.Balč. Užsivertęs pakinktus nutraukė takeliu per daržą, kalbėdamas poterius M.Katil. Nutraukiau į Skapiškės (= Skapiškio) parapiją ir ką siūti radau pas Svilą, Kreipšių ūlyčios gaspadorių M.Valanč. Tie vokyčiai, žinai, čia nutráukė ant Mažeikių Slnt. Nūtráuksi jaunas būdamas tolie Pj. Šitai į Sekmines nutráukdavom į Rietavą pėsčioms Kv. Kap nutráuksit, nueisit sodžiun, rasit Sn. Nutráukėm ten, kur nurodė, kur lietuviai gyvena Yl. Padėjo bliūdą pripylus ant kiemo ir nutráukė sau Skr. Kur nutráuksi, ar į Kauną? KzR. Tai pačiam dar tas dūkulys neišgaravo iš galvos – vis dar nutrauki pas ją? Jnš. Karvutės kur nutráukė? Šl. Vaikai gal miškan nutráukė, kad niekur nesmato Ut. Šiandie Alantoj atlaidai – daug svieto nutráukė Vdn. Dar senukas ir pas kaimynus nutráukia Prn. O kap vakaro sulaukiau, pas mergelę aš nutráukiau DrskD43. Pas karalių nutráukęs, pasiprašė dukterų pamatyt Jrk131. Vienos moteriškės vyras buvo per daug šimtų mylių į kovą nutraukęs BsV41. Tada visi dvylika brolių, paėmę dalgius, nutraukė į pamares pašaukti Žilviną BsPIII320. Jau saulė žemai, sunku man šiandien nutrauktie miestelin Sz. O po svodbos jie ten ir nutraukė LC1883,1. Tokį [be motynos] aulį svetimos bitės išplėš rudinį, ir tad palikusioji šeimyna nutrauks į tą aulį, į kurį svetimosios bitės jų naudą nunešė S.Dauk.
| prk. H165: Debesys nutráukė į vakarus BŽ413.
| refl.: Mažgi kap nustráuksme OG376. Po tam nusitraukė (viršuje nuejo) iš tę kalnop BB1Moz12,8. Paskui bitės pamaželiai nusitraukia į artimą kokią vietą, kur susimesti nora S.Dauk.
| prk.: Koleros liga jau dabar į Mozūrų kampą nusitraukusi Kel1853,8. [Debesys] nūsitráukės int šiaurei linkuo KlbXV131(Klp). Ir taip su vėju ūždama ta migla nusitraukė ing rytų šiaurią šalį DS257. Šviesi saulelė nuo mum nustráukė, šaltis žemelę gruodu sutraukė BM415(Kp).
ǁ nusikelti gyventi, nusikraustyti: Aš buvau vienąmet nūtráukusi į Vanagų kaimą Dov.
| refl.: Nustráukė bernas in gudus, su gude Drsk. Nūsitráukė už Joniškio [meistras], dirbo ratelius, – ten nemoka Grd. Sykį vienas jaunikaitis su dviem savo seserim prie pasiuntinio gyventinai nusitraukė, kad geriaus gautų Dievo žodį permanyti Ns1857,1. Po kelių metų nusitraukiáu toliau [gyventi] Rt. Ir ypačiai tarp nesenai ten nusitraukusiųjų, dar neįsigyvenusiųjų esanti dabar apgailėtinai didi bėda Kel1881,35. Šitai eš vaikus Israel atimsiu iš pagonių, kuriup nusitraukė, ir anus iš visur surinksiu, ir anus vėl jų žemėna nuvesiu BBEz37,21.
27. refl. R, MŽ, Sut, N pasislinkti tolyn: Atejo toks baisus, atbulas, atbulas i nusitráukė Užv. Nenusitráuk teip toli į pasienį Grž. Jis jau nusgando, ale nustraukė pasienin ir tyli, laukia, kas bus LTR(Kp).
ǁ išsikraustyti, išbėgti tolyn (ppr. gelbėjantis nuo ko): Paskui grįžom, kai nusitráukė frontas Vlkv. Jis nustráukė su visais karo pabėgėliais Knv. Toliau nustráukė vokiečiai Kp. Bet kiti nusitráukė toliau, mes gavom susišaudyti Plt. Nusitraukis nuog mūsų, nes tu macnesnis tapai nei mes BB1Moz26,16.
ǁ prk. pasišalinti nuo ko, vengti ko: Nu visi piktų surinkimų arba kompanijų nusitraukti del apturėjimo loskos p. Dievo brš.
28. refl. nusitęsti, nusidriekti: Į pietus gi ta lyguma nusitraukia gan toli LTI315. Paukščių kelias – kurisai nuo pietų šalies prasideda ir nusitraukia ant šiaurių rytų DS163(Rs). Nemnas (Nemunas) nustráukia kita puse ir apsema mūs pievas DrskŽ. Galbūt Vilnių myliu dar ir už tai, kad prie jo baltų bokštų glaudžiasi dzūkų šilai, nusitraukią iki pačios Dainavos rš.
| prk.: Jo valdžia iki kraštų žemės nuositrauks I.
ǁ pasistūmėti, išsiplėsti, išplisti (apie užimamą plotą, vietą, ribas): Ka nėkur negalėjom nusitráukti, ten į daubą buvom Kl. Jau labai seniai kitą kartą lietuvininkų šaka į anus kampus nusitraukė A1884,89. Šaudė visai čia pat, už anų trobesių ir daržų, pleškino visu ruožu, pradedant užmiesčio ežerėliu ir nusitraukiant į vakarus M.Katil.
29. intr. kurį laiką šiaip taip išgyventi, prabūti: Da jis nemirs nutraũks kelias dienas Ėr. Nutráuki dieną – ir vėl gyveni Ds. Aš galėčiau vandeniu gyvas savaitę nutraukt, bet su vaikais ką daryt? P.Cvir.
30. tr. uždelsti, užvilkinti, atidėti vėlesniam laikui, nukelti tolyn: Motyna susižeidė, ale veselės nenutráukė Rdn. Tas lietus labai darbus nutráukia, gaišina Jnšk. Jie pylė i pylė Panevėžin, užtat i tą kiaulę [paskersti] nutráukė Mžš. Nutráukė [paršą skersti] suvisu šilumon Švnč. Nu, jei palydinės lietai, nutraũks [pjovimą] Lp.
| refl. Mlk, Tr, Slm, Pl: Pietūs čia visada nusitraukdavo į vakarą J.Balt. Bulves ilgai kasėm, tai kūlimas nusitráukė į pabaigą rudens Stak. Nustráukdavo ir visi darbai, kai žmonių nebuvo Vrn. Pakalbėjau su dukteria, ir metukai nusitráukė (vestuvės nusikėlė) Mrs. Atejo karas – nusitráukė to ženatvė Antš. Nustráukė dabar bulbų akėjimas, – paliūtė Kln. Lyja ir lyja – darbai nustraũks rudenin Ktk. Nereikia darbas atadėliot, ba kai nustráukia tolyn, tai ir lieka Trgn. Nemisliau, kad teip nustraũks šienapjūtė Sdk. Vakare tai melžimas nustráukia (susivėlina) Kp.
31. refl. Ut, Lp užtrukti (apie laiką): Kartą mūsų giedojimo repeticijos ilgai nusitraukė I.Šein. Paškauskas buvo išvažiavęs į Minską, tai ten jį surado, tenai reikėjo siuntinėti kvotą, ir dėl šito tardymas nusitraukė A.Janul. Kolei merga parejo namo, nusitraukė keli mėnasiai LTR(Lp).
32. tr. CI38,572, DP374, R, R6, MŽ, MŽ7, N, NdŽ, DŽ1, Gršl, Tv, Brs, Tl, Šauk, Šll, Kv, Šv, Trg, Rd, Sdb nujunkyti nuo žindimo: Nutraukti, nujaukinti Q156. Nutrauktas kūdikis B. Nutraukiu, attraukiu nuo pieno R10, MŽ13. Kaipo vaikas nutrauktas (nebžindomas) par motiną savo: toks užmokesnis dūšiai mano M.Valanč. Pri savo krūtinės laikėm vaikus lig devynių dešimties mėnesių – anksčiau nėkumet nenutráukėm Pln. Nūtráukei nū savęs i nebduok papo Jdr. Žmonos vaiką nutráuka nu savęs, pagailsta – i vėl pradeda [žindyti] Eig. Kad, būdavo, kūdikį nutraukia, o paskui vėl atžindo, tai toks žmogus, gyvendamas ant svieto, gaudavęs piktas akis BsV241(Brt). Ir bernalis augo bei tapo nutrauktas BB1Moz21,8. [Samuelį motina] tuojau kaip nuog kreklo nutraukdė …, atvedė jį su savimi ing namus Dievo DP563. Ir vaikelis augo ir buvo nutrauktas RB1Moz21,8.
| Nutrauktas veršis B. Anų veršiukai, po keleto nedėlių žindimo nuog karvės nutraukti ir ant žalios išleisti žolės, įgauna žyvatavimą ir dvesia iš to Rp. Karvikę turu, i pavasarinį veršį esu nutráukusi Krkl. Kas metą nūtráukdavo penkis veršius Grd. Palaikėm savaitę pri karvės – i nutráukėm [veršiuką] Kal. Nutráuktuojuo veršiuo pieno nešk KlvrŽ. Jau veršį veislei nutráukti keta Plt. Jauname mėnesė[je] nutraukta kumelė geriau ims drigantus Trk. Po tam jis tuodu ėryčiu nutraukė ir tą senę milžo Rdž. Jaunus gyvulius taiko nutraukti nuo motinos prieš pilnatį, tai sako, kad gerai auga LTR(Br). Kai tik veršiukus nutráukėm, tuoj ir pradėjom vežt pieną Gs. Apsiteliavo [karvė], mažai pieno duoda, telukas neprižinda – ir nutráukėm Pv.
^ Nerimsta kaip veršis nutrauktas nuo motinos V.Kudir. Ko bliauji kai[p] nutráuktas veršis? Skr.
| refl. tr. R, MŽ, N, Krž: Šiemet penkis veršius nusitráukėm Kl. Turėjom dvi karves melžamas, tris veršius nusitráukę Stl. Šį metą veršuko neturėsu nusitráukti – karvelė paliko žiemmilžė End.
^ Koks apluokas, tokį i veršį reik nusitráukti (kokia materialinė padėtis, tiek ir vaikų reikia turėti) Slnt.
33. tr. sudainuoti: Stasel, kokią mes dainą tom mergšėm nutráuksim? Srj.
ǁ dainuojant nutęsti: Jis dainuodamas teip nutráukia, nuvelka Jnšk. Ir atrasdavo [giedotojas], kaip tą balsą nutráukt, kaip jį paleist Mšk.
34. tr. NdŽ, Srj, Šlvn, Žž, Bsg, Antr, Lb, Kpr, Sb, Tv, Kal nupaveiksluoti, nufotografuoti: Vardinės ka buvo, oi kaip visaip nutráukė Sk. Nutráukė nuotraukę prieš saulę, – išsiviepus DrskŽ. Mudu nutráukė terp tų jurgynų Jrb. A neturi [fotoaparato] nutráukti gandrą berže? Lc. [Fotografas] nutraukė ant vieno abrozdėlio Jo Mylistas abudu vyskupu TS1899,7-8. Tas tėvas … davė nutraukt jos (dukters) paveikslą, nunešė ant grįžkelės, pastatė BsMtI63(Brt).
| refl. NdŽ, Dl, Gdr, Kvr, Trgn, Užp, Švnč, Vlk, Al, Vgr, End, Trg: Nusitráukti drauge su kuo KŽ. Reikia nusitráukti pasui DŽ1. Nusitráukiau į paveikslą Tj. Kai nusitraũks visi, mudvi eisiva pažiūrėt Snt. Abu nuvažiavom Kupiškin, nustráukėm Šmn. Nustráukė, tai kap terlė kokia atrodo Kls.
| tr.: Kai vyras numirė, pakavojom gražiai, nuotraukas nusitráukėm Slm.
ǁ tr. kopijuoti: Visais iki šiol aprašytais būdais nutraukiant reljefą ir situaciją, pirmiausia reikėjo lauke išmatuoti kampus, linijas ir gauti kitus duomenis, reikalingus matuojamos vietovės planui sudaryti rš.
◊ akių̃ nenutráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį: Tas Jonis par tą sambarį akių̃ nenutráukia nuo jos Jnš.
karū̃ną nutráukti pažeminti, paniekinti: Atsivožijai [padarydamas nuodėmę] pačiam Sutvertojuo nuotraukti karūną P.
nuo širdiẽs nutráuktas apie labai mielą, malonų žmogų: Vaikas nuo širdiẽs nutráuktas Ds.
panutráukti (dial.) tr. visus, viską nutraukti, nutraukyti, nuplėšyti: Išvedė iš ažu stalo tą viedmą rageną (raganą) ir panutráukė itas gražias suknias Dv.
patráukti Rtr, NdŽ, KŽ; SD1133, Lex100, R87, MŽ115, M, L, LL149,151
1. tr. SD1127 traukiant pakišti, pabrukti po kuo: [Arklys] jam an kupros kaip šoko, jį po apačia patráukė, tą žmogų būt sumynęs Snt.
| Ėjo pagal gelžkelį, vėjas po traukiniu i patráukė Mžš.
| impers.: [Senelis] iškrito iš šitos lineikos, jį patráukė Pl. Viena vadelės pusė po lenke patrauktà PnmR. Gerai, ka jį nepatráukė po ledu Jrb.
ǁ pariesti, pasibrukti: Žąsis kaip ant vienos kojos stovi, antrą net po savim patráukia, tai ant didelio šalčio Upn.
| refl. tr.: Jis pasitraukia kojas ir sukryžiuoja jas po suolu I.Simon.
2. tr. traukiant padėti kur: Tuos sienojus patráuksma pastogėn Sb.
ǁ pakabinti: Mane dėdis patraukė po balkiu, ale teip bjauriai, kad nė su galva, nė su kojoms žemės nesiekiu BsPIII80.
ǁ pakarti: Jis užnėrė katinui ant kaklo virvę ir patraukė į sausą obelį rš.
| refl.: Pasitráukė su šniūriuku – i po visam Krš. Žiūria, ka pasikoręs vyras, nusijuosęs nuo kelnių diržą i pasitraukęs po šakos LTR(Žg).
3. tr., intr. suėmus, užkabinus traukiant kiek už ko patempti, truktelėti, timptelėti: Patráukė ją už rankos DŽ1. Savęsp patraukti N. Ąselę durų nuplėšė ne kažin kiek patráukęs Kp. Tas pripuvę tvartelis, žu sienojaičio patráukia [meška] ir sviedžia (ps.) Rod. Žabelis patraukė už skverno prasižiojusį Pleikį taip nemandagiai, jog tas ant pelenų atsisėdo, išmesdamas nagines į viršų M.Katil. Tėvas patraukė vaikui už ausų rš. Patráukiau spenį, do pienas neteka Klt. Noriant nuo to (kad nepavogtų arklio) pasisaugot, reik už tos kojos pasiėmus patraukti atgal Sln. Patraukei bulbę – visos nubirsta Trk. Jis patraukė stipriai vadeles. Arklys net pasimuistė, staiga sustabdytas A.Rūt. Asilkas išsigando, patráukė pavadeles LKKII220(Lz). Laikrodžiai su lenciūgais, patráuki už galo, kai išeina Šauk. Patraukė už virvės [avinuką], tas parpuolė, o kad jis žiūri – tik avies kailis prikimštas šiaudų! BsPIV286(Brt). [Jonas] atėjo pas tą skylę, patraukė diržą, pajuto, kad jau nupjautas BsPIV22(Brt). Už to lenciūgo tik drykt ka patráukė, tas šuo sucipo Lnk. Vaikas padarginimą [minos] patráukė – sprogo Kln. Pūčkos gaidį patraukti N. Jis į mane piktai pažiūrėjo ir patráukė skambutį Plšk. Patráukė jisai skambalą Alvt. Ji tą siūlą patraukė ir išgirdo varpus gaudžiant LTR(Rdm).
| Arklys koją buvo paniręs, ans mokėjo patráukti (truktelėjęs atstatyti) Krš.
^ Įminsiu mįslę per barono gyslę, kas tą gyslę patrauks, visą pasaulį sušauks (varpas) LTR.
ǁ tr. pajėgti pešti, išpešti: Ineš ratinį nepaminamą, pririš kuodelį nepatraukiamą LMD.
ǁ tr. traukant, tampant truputį išgauti ko: Ištepu riebuliais, patráukiu pieno, ištepu pienu, išminkštinu kakas, tada laidau Klt.
4. tr. L, LL261, Rtr, NdŽ kiek pavilkti, patempti i šalį, tolyn nuo ko arba artyn prie ko: Krasę į šalį patráuk J. Patráukė rąstą nuo tako DŽ1. Motina patraukia dukteriai kėdę šalia savęs V.Bub. Patráukiu an kraštą lovos [ligonę] ir vėl įstumu Svn. Vygė prie lovos patráukta Jrb. Suolą patráuk! Mrj. Galima patráukt stalas Dgp. Parejo tetė an pietų, aš pamislijau, patráuksu tetei kėdalę Pln. Ė tas [brolis] numirėlį pakels in langą – i vė patraukia, pakels – i vė patraukia LTR(Tvr). Patráuksiu dobilus, – kiaušiniai ta ta ta išbirėjo visi iš gūžtos Klt. Kur tiktai mun skausta, ten aš patráuku tą pūslę Žeml. Ma už vienos kojos ema, už kitos, už abiejų kojų trukt, žiūriu – aš prie vartų patráuktas Pg. Uždarė tą grabą, patráukė į pašaliuką Žr. Arklį turėdavo, su arkliu patráukia vagoną tą, kur reikia Sb.
| Čia svirnas buvo mūso pakalnė[je], daba patráukėm čia į kalną Všv. Čia tą gelžkelį patráukė Ktč.
^ Ponas Dievas maistelį patraukia (atima, sumažina) N.
| refl. tr. Š, NdŽ, DŽ1: Senelė irgi atsisėdo ant kulbelės, pataisė verpstoką ir pasitraukė arčiau į save ratelį V.Krėv. Jis atsisėda prie stalo, pasitraukia aplanką su popieriais V.Bub. Pastráukiau kėdę, tai atsistojau – būtau nepaskėlus Pv. Pasitráuk taburetę ir sėsk Klvr. Jau suolelį [vaikas] pats pastráukia, atsisėda Klt. Aš pasitráuksiu tą stalą į šviesą Pc. Po nosia mėsą pastráukė, surijo, o mes sriubos tik gaudavom Pv.
| intr. prk.: Vyžuonių geležinkelio stoties trobesiai riogso tolokai pasitraukę nuo miesčiuko Pt. Nuo kelio pastráukęs kiemeliukas Adm. Anksčiau ir apie Šimonis miškas buvo, dabar toliau pasitráukęs Šmn.
ǁ traukiant suėmus ar paėmus už ko į viršų, į šoną ar į save pakeisti kiek vietą, padėtį: Šliuižę patraukti N. Patráuki vieną pusę, kitą – ir užulipa [rąstas] Kur. Į vidurį to vogo įkiša štrikį ir patráuka į aukštą (aukštyn) LKT135(Prk). Įdėjo akminą ir sujudino lenciūgą, o broliai patraukė arti viršaus LMD(Žg). Patráuk rykštes atgal, – jau visiškai prie nyčių priėjo Brž. Patráukit rykštes, – negaliu išmint Rdm.
ǁ kiek pakelti, atitolinti: Patráuk koją iš tako! Šv. Aš nebipaspėjau patráukti tos rankos, ans mun sudevė Als. Patráuk galvą nu šviesos Šv.
ǁ pavesti, patolinti: Sūneli, patrauk žirgą nuo tako J.Jabl. Karalius sako raganai: eik, patrauk žirgą nuo tako LTR(Rk). Patrauk vaiką nuo kelio Pn.
ǁ refl. tr.: Pasitráukė jis man tolyn, išsiėmė penkius žiedus, sako: – Tu išsirink, katrą nori, vieną Plvn.
ǁ pavesti į kitą vietą ką pririštą, pakelti, perkelti (gyvulį): Eidama patráukiau karvę Sn. Patráuk karvę toliau – žolės daugiau Klt. Patráuk gyvulius pavėnin Mlt. Jis tą karvę nepatráukė ant pliko lauko, nuvedė į lenkutę Jrb.
5. tr. pasmaukti: Biškį buvo užuolaidos patráuktos, i pamatė iš lauko Všv.
| refl. tr. Ser, NdŽ: Kelnės benga nusmukti, reik aukštyn pasitráukti Vkš. Anas kalnius pastraukia, persižegnoja ir vėl guli LTR(Slk).
6. tr. pavežti.
| refl. tr.: Pasitráuki valčikę ledu išlipęs ir vė eini įsikibęs į jąją Vl.
7. tr., intr. įstengti, pajėgti traukti, tęsti, vilkti, vežti: Prikrovė vežimą – nė arkliai (tokį, jog nė arkliai) nepatraukia J.Jabl. Sunkiai ji bepatraukė plūgą ir vežimą P.Cvir. Arkliai vežimą vos patráukia DŽ1. Aštuonis arklius užkinkys liuob, – nepatráuka kiteip Gršl. Cielą vežimą vos arkliai patráuks Kl. Arkliai nė iš vietos ne[b]ipaeina, ne[b]ipatráuka Brs. Matai, toks purvynas didžiausis liūb ten būs, o teip arkliai vos [b]ipatráuks Sd. Jaunas žmogus įsisėdo į vežimą, spauda, ka tie arkliai ano ne[b]ipatráuka Sd. O arkliai stova ant vietos – nepatráuka arkliai Yl. Maušienė įsėdo į vežimą – i nepavažiuosi, nepatráuks arkliai Tl. Patraukanti̇̀ buvo kumelė Pvn. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepaveža iš vietos, nepatráuka anie Stl. Kitą kartą nežiūrėdavo – ka tik plūgą patraũktų [arklys] Škn. Ka gi te, ir arkliukam jeigu tik viksvelių duosi, tai plūgo nepatraũks Plvn. Daug nekrauk, – nepatraũks [arklys] Jnš. Traktorius turi traukt, arkliai nelabai patráukia [akmenų] Sn. Jaučiai daugiau patráukia, arkliai tiek nepatęs Gg. Arklynas nepatráukia vežimo Klt. Reikia pervažiuoti per upelį, o arklys negali nei kaip ratų patraukti LTR(Ukm). Kelias traktoristų išdirbtas, arklys ratų nepatráukia Mžš. Mano sena kumelė da patráukia ratus Pnd. Čia tai stebūklingas gyvulys (arklys) – vien ratai žmogum [sunku], nepatráuksi prieš kalnalį kokį PnmR. Traukiu traukiu – nepatráukiu Sb. Kad važiavau pro daržą, pro rūtelių darželį, nepatráukė bėrs žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1478. Nepaveža, nepatraukia širmi žirgeliai NS652. Da pėdo rugių nepatráukiau (buvau maža) – jau reikėjo ant šalinės lipt Graž. Ir metę [tinklus] negalėjo patraukti dėlei daugybės žuvų BPI409.
| Užejo miegas, nebgalė[ja]u nė grėblio patráukti Als. Dar grėblį patráuku, dar nesu visai atlikusi Rdn. Nu dar nėko, dar dalgį patráuka (dar stiprus) Pgr. Patrauktų̃ (įstengtų pjauti) – vyras prieg sylai Drsk. Nuejau pjaut – nieko nepatráukiu dalgės Kpč. Dar su dalge patráukiu Jz.
| prk.: Patraukami̇̀ tie muno darbai, kaip trauki, ištrauki Lk.
^ Nepavalgęs nepatrauksi, nepapustęs nepapjausi Pg.
ǁ pajėgti pavilkti, panešti (kojas): Vieną dieną pereisi, tai kitą kojų nepatráuksi Ds. Man išrodo, kad jei didelį arklį teip pašertume šiaudeliais kap šituos, tai ne tik vagos, ale ir kojų savo nepatrauktų Kpč. Kojų patráukt negalėjau Gdr.
ǁ galėti, pajėgti traukti, sukti: Negaliu patraukti girnas B, N.
ǁ intr. pajėgti veikti (apie mašiną): Jeigu rugius kulia, tai reikia rugių pėdus perpus pjaut, kitaip nepatráukia tas lokomobilis Pn.
8. tr. pertraukti: Paskui dirvonus plėšia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patraũks Antr.
ǁ prk. viršyti: Patráuks tėvo pusė – [vaikas] būs pijokas Krš.
9. tr., intr. Ser kieno paviršiumi pabraukti, brūkštelėti: Patráukti per stygas NdŽ. Jis patraukė ranka išilgai stalo, taikydamas katei per nugarą M.Katil. Par sieną patráuki su ranka – didžiausias sluoksnis širkšnio Grnk. Jeigu pryšais patráuksi, gali pasirakštint Krž. Būdavo, mama išplaka blynų tokią tašlą, tą silkę už uodegos patráukia par tą tašlą – ir an petelnios Alz. Jis peiliu patráukė gaidžiui per kaklą NdŽ. [Giltinė] dalgiu taip patraukė, kad iš karto patalan paguldė J.Mik. Šlapiu autuku patráukei [per bažnyčios lentukes] – ir švaru Sn. Ta pagal katilo dugną patráuksam šepetį Klk. Išskaluodavom, išskaluodavom [skalbinius], mušdavom patraukdami̇̀, patraukdami̇̀ sutartine Sdb. Ne tiesiai [kuldavo skalbinius], o patraukdami̇̀ Sdb. Gero daikto daug nereikia: pirštu patráukei, palaižei – ir abiem gerai Ssk.
ǁ apie įvairius veiksmus, atliekamus braukiant per ką: Jo juodi plaukai buvo šiurkštoki, bet jis daug jais nesirūpino: patrauks kokius tris kartus šukomis – ir pabaigtas darbas J.Balč. Patráuk su karštu prosu – nebūs taip susirukšlėjusi [skarelė] Krš. Sakau, patráuk man, ba storas noragas! Lp. Patrauktai̇̃s kirviais geriau ir rąstus tašyt Alv.
ǁ refl. tr. paviršiumi pabraukus, brūkštelėjus pasikabinti: Su pirštu pasitráuk nuo viršaus tos smetonos – kiek čia reikia Jrb.
10. intr. kiek suduoti, uždrožti, sušerti: Patráukė su diržu par kuprą gerai – i daba vaikas kai vaikas Jrb. Kančium per blauzdas smagiai patráukdavo Vlkv. Da šitai reikėjo rozą patráukt Plm. Patráukė vieną kitą sykį per pečius Rmš. Nebūdavo, ka kas patraũktų par veidelį Sdb. Lėkdamas pro šalį broliams patraukė su bizūnu par kalnierius LTR.
11. tr. patempti, kad veiktų, judėtų, suktųsi, pavaryti: Laikrodį patráukti NdŽ.
12. tr. ką surištą kiek sutraukti, paveržti: Reik patráukti arklio kojas – numina tolie par naktį Varn.
13. tr. sutraukti, suveržti: Virvelėmis Adamo patrauksiu juos, ryšiais meilės SPI373.
14. tr. paraukti: Tiek mažų mergyčių ji (siuvėja) turėjo aprengti baltai baltutėliai. Čia patraukti, čia pridurti, nes išaugta nuo to laiko, kai vedė prie pirmosios komunijos M.Katil. Baltai ans buvo aprėdytas, tokios kelnės patráuktos Klk.
15. tr. impers. Mžš kiek pritraukti, suriesti (ppr. dėl paralyžiaus): Toks kriaučius buvo, toks biškį koja patráukta buvo Skd. Tep ta koja patrauktà ir būdavo, čia tik po karų ją išgydė Graž. Kokia aš darbinykė – ma[n] patraukti̇̀ pirštai Vlk. Po vaiki darė vonias, – buvo kojos patràuktos (nepaėjo) Rod.
16. tr. padaryti sukritusį, suliesinti: Liga tuoj patráukia Antš. Jis labai ligos patráuktas Antš.
| impers.: Kiek per šituos metus patráukė, be čėso pasenau Ut. Tris dienas pasirgo, ir tuoj patráukė Antš. O Mikonis už jį gi vyresnis, tai turėjos turėjos, ale patráuktas jau Slm. Senai bematęs bobutę – jau patrauktà labai Slm.
| refl.: Subinikę atkišęs, pasitráukęs – susenęs gatavai Rdn. Jau jai kokia negeroja, kad nevalgo, visa pasitráukus Ds. Kiti jau kiek pagyvenę, pasitraukę, panokę kaip obuoliai J.Paukš. Jis ir jaunas pasitráukęs buvo, o dabar tai viškui senelis Slm.
ǁ impers. padaryti įkritusį, įdubusį: Tik tuos vidurius traukė patráukė Lp. Nuog vilensko valgio pasdariau kai kumelys patrauktai̇̃s viduriais Vlk. Tep patraukti̇̀ viduriai, rodos, nieko nėra Kt. [Vyras] pokūdis, žandai patraukti̇̀ kruopytę Slk. Patrauktai̇̃s pilvais šunys y[ra] visų greitiejai Šts.
ǁ refl. šiek tiek sumažėti apimtimi, kiek susitraukti, sušokti: Pastráukė kiek apsiavimas, tai nelekia nuo kojos Klt. Dimas pastráukia, kai išvelėji Klt. Sušlapę kailiniai būna pastráukę, būna maži Vrn. Paskuo biškį pasitráuka, kaip išemi [audeklą] Žlb. Pastráukė kamašeliai, tai dabar geri Klt.
| Darė nuotrauką – pasitráukęs mun inkstas Rdn.
17. tr. patempti, gūžtelėti: Barbė atmeta galvą, patraukia vieną petį ir paklausia: – Už ką ir kaip aš tau turėjau atsilyginti? I.Simon. Sėdi gurkliuką patráukus [bobutė] Klt.
18. tr. impers. traukuliams kiek patampyti, suspazmuoti: Patráukia, patráukia [akį], tik man retenybė tep būna Vlk.
19. tr., intr. kiek stingdyti, kietinti: Kai patráukė šaltukas, tuojaus apdžiūvo balos Vrn.
| impers. Akm, Lp, Lš, Skr, Ds: Šalnoja, patraukia R150, MŽ198. Šią naktį biskį patraukė N. Truputį patráukė ir apsnigo Šv. Šią naktį jau šalnavusi, patráukusi KI471. Nieko dar, kad plikšala patraukė, juk rugys ir dobilas iššustų po tokia [sniego] danga M.Katil. Iš ryto buvo patráukta, o dar̃ atleido! Rdm. Dabar kiekvieną rytą patráukia Stak. Vakar buvo patráukta po nakčiai Švnč. Biškį patráukė tą patį šlapumą Lk. Ravukai išsivalys: tuojau patrauks vandenį Žem. Šąla, maž patraũks biškį – nusbodo tas šlapumas Klt. Dieną buvo atašilas, ė in vakarą kiek patráukė Tvr. Atvažiuojant kelias buvo patrauktas, grįžtant bus daugiau ištižęs Škn. Iš nakties purvyną patráukė Stl. Šįryt gerokai patráukė Rs. Šįryt smarkiai patráukusi – jau arklį viršum purvo kela Klp.
ǁ tr. padžiovinti: Saulė šildo, tai gal nors kelią patrauks Vrn.
20. tr. kokiais įtaisais kiek pasiurbti: [Žvyrduobėje] vandens yr, bėdos tekus, a gaisras – yr jau iš kur vandens patráukti Klm.
21. tr., intr. Šv burna ar nosimi pasiurbti (skysčio ar dujų): Čiauduliui užėjus, smarkiai patrauk kvapą į nosį TS1899,72(Vaižg). Aš patráukiau to [bjauraus] kvapo – davai vemt! Vdn. Kap in save orą patráukiu, tai uždaro vienon šnirplėn Dg. Plūksnų padegina, sutrina, ka smaradas būtų, patráukia dūko [vaikas] ir pereina, apstoja [kirmėlės] Kpč. Ir jam stipriau patraukus dūmą, rausvi debesėliai išplisdavo virš galvos M.Katil. Dantį krapštė, patráukė į save kvapą, ir prarijo [smeigtuką] Graž. Senis prikimšo pypkę, užsidegė ir, patraukęs kelis kartus, tarė: – Lengvas dūmelis, nė seilės nepadaro V.Kudir. Kai mergelė jos (tabokos) patraukė, kai naginė susiraukė LTR(Lp). Duok nors dūmo patráukt, šiandiej da nekūrijęs Sdk. Einu numie dūmo patráukti Akm. Alekseli, duok dūmelį patráukti End. Patráuk kampoto Drsk. Iš butelio porą gurkšnių patráukiau Snt. Patráuk gurkšnelį iš butelio Ėr. Tu parsineši [degtinės], patráuki gurkšnį – i guli Jrb. Vienu rozu patráukiam [iš butelio], kitu rozu patráukiam, nebedaug ir liko Žl. Patráukia, patráukia teliokas, tai kai šoks, kai stums viedrą, i papilia Klt. Tas nulekia žiedeliukas, an kitą [gėlę] nuskrido, patráukė [bitės] Žl.
ǁ intr. pašniurkčioti (nosimi, šnervėmis): Nusiraminęs visai Antanukas patraukė vieną kitą kartą nosim, lyžtelėjo liežuviu viršutinę lūpą V.Krėv. Kroklys vaikas, kroka vis pašaukdamas, patráukdamas Rdn. Patraukė šnerkšlėm [smakas] ir šaukia į pačią: – Čia yra svetimas žmogus LMD(Žg).
ǁ parūkyti: Patráuku, patráuku i pametu, bijau daug rūkyti Pj. Pelenus nukračiau, patráukiu papirosą Dg. Tėvas ilgai tylėjo, paskui vėl patraukė pypkę ir ėmė lengviau alsuoti rš.
ǁ tr., intr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų); mėgti pagerti, įsigerti: Mėgsta jis patráukti DŽ1. Jaunasis Muselys, kurs mėgo patraukti degtinę, pasiliko trioboje TS1903,9b. Mūso i kunegas patrauką̃s – tik paduok Rdn. Patráukia vyras, nelaimingas žmogus DrskŽ. Kaniako (konjako) patráukia daktarai Adm. Patráukia, o stipras, raudonas Krs. Patráukę vyrai, liežuviai kliūna Krš. Ana buvo toki burną patraukanti̇̀ dar Varn.
22. refl. Š, ŠT7, Ser, KŽ kiek paeiti, pasislinkti kuria kryptimi, pasistumti artyn, tolyn ar į šalį: Pasitráukti kelis žingsnius (atgal) NdŽ. Pasitráuk a šen, a ten! Pln. Dar žingsnelį pasitrauk J.Jabl. Pasitraukit per žingsnį, pasitraukit! K.Saj. Prašom truputį dar pasitraukti KlK21,49. [Liūtą] pririšo tuo tarpu prie medžio ir patys pasitraukė į šalį ratų susiieškoti J.Jabl. Anusė susigūžia, pasitraukia atbula, atsišlieja sienos ir laukia rš. Ka eis šokti, tik į kertę pasitráuki, ka neprimintum Kal. Pasitráukiat, sako, nu durių toliau, tuokart kalbėkiamos Trk. Pasitráuk iš kelio! Vkš. Anie (vilkai) nu kelio pasitráukė, paskuo davai vytiese Krž. Tu pasitráuk – galvą dabar kišęs, i nieko nematyt Jrb. Jūs biskį in šoną pasitráukit Lbv. Kad jūs vienplaukės, tai kad jūs toliau pastrauktūt nuog lango [per perkūniją] Dg. Suploja su rankom, tie pasitráukia [šokdami kadrilį] Sk. Atsiminęs, ka negalima stovėt po medžiu, greit pasitráukia LKT264-265(RdN). Pasitráuk, vaikel, nuo kelio – da arkliai sumindis Ėr. Ožys pasistoja ant dviejų kojų ir šeria – tai da spėji pasitráukt, o kai avinas puola – nespėji Svn. Pasitráuk ma[n] iš akių! Jrk130. Pasitrauk bent į šalį, mano jauna mergele LLDII63. Ožka susiraukė, šalin pasitraukė, dreb iš baimės, kad iš meilės vilkas nebučiuotų NS1365(Brž). Pastráuk in stalą arčiau, valgysme Klt. Biškį pasitráuk, vaikas nora atsisėsti Trk. Pastráuk – visi pareisma [susėsti] Dbk. Pasitráuk, tu man skverną prisėdai, aš negaliu atsikelt Skrb. Niekas ant tavęs nepasitrauks, idant tau ko pikto padarytų BtApD18,10.
23. intr. kurį laiką tverti, išbūti, iškęsti: Patráuksim dienikę [kirsdami javus] – ir po rugiapjūtės Skr. Užkąsk kąsnelį – ir patráuksi lig sniedonės Tr.
| prk.: Žaliajam klony javai ir be lietaus dar gali patraukti rš.
ǁ įstengti šiaip tarp kurį laiką gyventi (apie ligonį, seną žmogų): Kelias dienas patraukęs po tos kalbos, nelaimingas žmogus mirė J.Balč. Seno čėso žmones patráukia (ilgėliau pagyvena) DrskŽ. Nekiek ilgai nusipirkęs [ūkį] patráukė Krš. Ka dar porą metų patraũkčiu, būtų gerai Krš. Gal da kokius metus patráuks, o gal jau i nepatráuks Jrb. Ligonis gal da patraũks Dgl. Lopaus lopaus, gydaus – kad dar patráukt Kvr. Kokią dieną [su vaistais] patráuksi, ar tan galan, ar tan – vis tiek reiks mirt Dbk. Maž kiek patraũks Juozapotelė Dglš. Nedėlią patráukė i numirė Kzt. Kojos išbrinkę, rankos išbrinkę – ką te ana bepatraũks Ds. Vėžys nepagydoma liga, gal da kokius metus gali patráukti Krs.
24. intr. kiek padelsti, pavilkinti: Biškį patráuk ligi rudenio, kai nebegražu lauke RdN. Ar čia tuoj tekėti, o gal dar toliau patráukti? Jnšk.
| Maž kiek do patraũks karvė (nesiveršiuos) Klt.
| refl.: Linai jau an rudenį pastráukia (raunami rudeniop, po kitų darbų) Vdn. Va susapnuota, tai šiandie, ryt ar poryt pastráukia, pastráukia, bet sapnas tai vis išeina Dg.
25. intr. DŽ1 kiek užtrukti, išbūti: Dar tris dienas patrauks giedra, o paskui šmakt lietus ir lyja rš.
| refl. NdŽ: Taip pasitraukė metai ir kiti, o bažnyčio[je] ramumo nėra LTR(Rm).
26. tr. R, MŽ, Sut, N, Vkš pertraukti, nutraukti: Seseres patráukė juostą, kur buvo suvystyta vaikas LzŽ. Miežį akė[je] reik musių grobais aptepti, patraukus pusiau Šts. Samsonas patraukęs apkalimus ant savę, pagavęs kaulą asilo, užumušė tūkstantį filistinų MP225.
| prk.: Patráukei surišimus manus, tau afieravosiu afierą garbės DP230.
^ Iš juoko ko žarnų̃ nepatráukė Rod.
ǁ LKKXIV206(Zt) sudraskyti, sulaužyti, susprogdinti: Kai skrisiu, tai aš tave tenai – ui, į drabnus kąsnelius patrauksiu! LTsIII139(Dv). O kam man lazda (lazdynas) kelines patráukė (sako gaidys) (ps.) Dv. Buvo patráukę tiltą, kap ledą daužė Lz. Oi, girdim kalba, kad mes ištapinom margą dobilėlį, o jiej patraukė plienines dalgeles LTR(Mrc).
| refl.: Pasitráukė (sprogo) LKKXIV213(Zt).
27. tr. išvilkti, ištempti: Anys (vilkai) jam jau daug avių patraukė iš tvarto Aru29(Dv).
ǁ traukiant iš kur gauti, laimėti, ištraukti ką: Gražių ešerių ar kuojų galima patraukti arčiau meldų, pakraščiuose rš.
| prk.: Patráukė jis pinigų Drsk.
28. tr. traukiant iškelti, užkelti: Ka jau ant štormo, būs patráuktas toks bumbulas Plng. Žėglį patraukti N.
ǁ traukiant paverti, pakabinti: Aš norėjau patráukt gardyną an to šniūro Jrb.
29. tr. parsivežti, parsigabenti iš kur: Šikšnosparnis, norėdamas patraukti prekių iš antrapus jūros, paskolijo sau piningų S.Dauk.
| impers.: Patraukti̇̀ tiej dalykai iš kitų kraštų DrskŽ. Pas mus koks žodis yra patráuktas ir iš vokiečių kalbos Snt.
30. tr. impers. Trgn imti, pirkti, įsivežti: Dabar až rubežiaus labiau kiaules patráukia, tai ir brangesnės Mlt.
31. tr. pamelžti: Eik, sesule, patráuk karvykštę, gal sutrauksi ašarėlę pieno viralui pražilint Rod.
| refl. tr.: Dar aš nubėgsiu, karves pastráuksiu Vlk.
32. tr. pasitempti sunkiai ką keliant, nešant, dirbant: Gal patráukė ką viduriuos [keldamas] Klt.
| impers.: Bulves ravėjau, žagus žolių reikėjo išnešt, patráukė rankas Škt. Taukai lapės – tepti ginslas patrauktas LMD.
| refl. tr.: Pasitráukė ginslą, ligoninė[je] gulia Krš.
33. tr. padengti, apvilkti, apdengti sluoksniu paviršių: Juodinti (plieną), patráukti juodai BŽ65. Patráukti vieną naugį kitu, nauginti BŽ368. Patráukti dažais pirmą kartą BŽ106. Patráukti žaliai, juodai NdŽ. Gelžį norėdami apginti nuo rūdies patraukia pakastu A1883,259. Sienas norime keletą kartų patraukti vopnine maliava A1885,51.
| refl.: Paprastinai sienos gruntavojasi kartą, o paskiaus su maliava pasitraukia (= patraukiamos) du kartu A1885,54.
34. tr. apnešti, apeiti, aptraukti: Geltos patráuktas veidas J. Jis toks geltos patráuktas, išblyškęs Skr.
| impers.: Sniegas nors netirpo nakčia ir buvo net pašalę, bet visur stovėjo vandens klanai, plonu leduliu patraukti V.Krėv. Daug kas apmūsoję, patraukta žalsvu pelėsiu, purto šalin, betgi Dievo dovana, neišmesi per tvorą J.Balt.
| Veidas gelta patráuktas Tat.
35. tr. padėti, patiesti, pakloti: Esu švelius patráukęs [tvartui] Rsn.
36. intr. pūstelėti, padvelkti (apie vėją): Staiga patraukė vėsus vėjelis Mš. Vėjui patraukus, [grūdelis] sujudo, nuo tako pakilo ir dingo Mš. Pro atdarą langą patraukia vėjelis ir lyg pakutena Jonui per skruostą I.Šein. Net kalvės skliautai dreba, kai vėjas patraukia iš anos pusės M.Katil. Čia ne taip karšta, šiek tiek vėjas patraukia J.Avyž. Nuo Lėvens pusės patraukė šiaurus vėjas rš. Dar pro nuogą vyšnyną patraukia pietys P.Andr. Kame nori ciongas patráukė, džinkt tas duris Kl. Vėjai tie, gal ciongas patráukė Erž.
ǁ plūstelėti, padvelkti, paduoti kuo: Jei ne duonos, tai bulvių parvilkdavo iš kur nors. Ir dūmeliu patraukdavo nuo jų kasamo ruožo M.Katil. Saulė jau grimzdo už akiračio, ir nuo ežero patraukė vėsa rš.
37. tr. impers. esant traukai, nunešti: Toli patráukia tas dulkes [nuo kelių] Vdk.
38. tr. įsiurbti: Vežimas su tavoru nuo srovės patrauktas prapuolė LC1883,12.
39. tr. traukos jėga priartinti, pritraukti: Bėgo garažan, patráukė [žaibą] – ir užmušė mirtinai Dg. Tas i tas langas buvo atdaras – i patráukė žaibą Skdv. Nereik smarkiai bėgti [griaudžiant], mat patráuka vėjas [žaibą] Skdv. Švęstu [v]andeniu reikia žemė papyluot, kad patraũkt lietų Klt.
40. atkreipti: Toks pasielgimas patráukė visų dėmesį DŽ1. Jau senų senovėje žmonių dėmesį patraukė šiaurė K.Bor. Mano pasakojimas patraukia jos domą rš. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Ar saulėlydžio pašvaistė, ar tolimas gaisras patraukė miestelėnų akis P.Cvir. Gražus pastatas patraukė akį rš. Trys atgimstančios Pabaltijo respublikos patraukė pasaulio visuomenės dėmesį sp.
41. tr. prk. palenkti, pakreipti į kieno pusę, paveikti, palankiai nuteikti: Ką savo pusėn patraukti LL186. Patraukiąs, žavįs LL168. Jis savo iškalba visus į save patráukė DŽ1. Jis jaučia savo galią patraukti žmones, juos uždegti, jiems vadovauti V.Myk-Put. Valstiečius į sukilimą gali patraukti tiktai viltis gauti žemės V.Myk-Put. Idėja šviežia, patraukianti, yra už ko rankas užkabinti, tik reikia kabinti Vaižg. Apsakymas patraukia vidine šiluma rš. Jį iš mažens patraukė egzotiški rytų kraštai rš. Vaičaitis iš karto patraukė Višinskį rš. Visus į kalvinų tikėjimą patraukė M.Valanč. Ir nuo to laiko daugel žemaičių patraukė į tą perkūno tikėjimą DS160(Rs). Patraũks daugiau prie katalikų, bus didesnė donė ant Rymo Gs. Anas nė vienon pusėn nepatráukiamas (nei į gerą, nei į blogą nesugundomas) Trgn. Paskelbtas apsireiškimas švenčiausios Marijos ant akmenių patraukė iš visų Žemaičių daugybę žmonių M.Valanč. Tačiau kartą atvyko toks gražus, turtingas ir galvotas karalaitis, kuris jos širdį tuojau patraukė J.Balč. Išsirinkau sau panelę, kur patraukė ma[n] širdelę LTR(Jnk). Kad juos Dievas patrauktų ant blaivystės ir pakūtos Sz. Per spaviednį patraukė mano širdį prie gailesties V.Kudir. Bet kiekvienas gundžiamas esti, kad nuog savo paties pageidimų patraukiamas ir vobijamas yra BtJokL1,14. O ašen kad būsiu pakeltas iš žemės, patrauksiu jus visus manęsp Ch1Jn12,32. O aš jei būsiu paaukštintas nuog žemės, patrauksiu vis pas save I.
^ Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia rš. Kvailo ir daina nepatrauksi TŽV602(Al).
patráukiančiai adv.: Pusiau padengtos nekirptomis kudlomis ausikės daro jį patraukiančiai ramų P.Cvir. Jis mokėjo labai patraukiančiai kalbėti I.Simon. Šachrazada turėjo nepaprastą dovaną gražiai ir patraukiančiai pasakoti ir paprašė sultono leisti jai apsakyti vieną istoriją J.Balč.
42. tr. pakviesti, paprašyti, pavadinti, patelkti: Nueinu, nevaro, do patráukia in stalą valgyt Klt.
| refl. tr.: Ką aš pasisiųsiu, pastráuksiu, kas apie mane vaikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt. Žmogų pastráukei [prie kokio darbo] – tai kiek reikia ažmokėt Klt. Antrojį, už mune mažesnį, tą pasitráukė [pamotė] pri savęs Varn.
ǁ įtraukti, įjungti: Daktaras, patrauktas į bendrą pašnekesį, ilgokai pašnekėjęs, vėl lyg svarbų daiktą prisiminęs, pagrįžo prie Elzės Pt.
43. tr. ŠT29 pakviesti, pareikalauti, paraginti kur atvykti, dalyvauti, pašaukti atvykti: Patraukti atsakomybėn, tieson Ser. Aš jį teisman patrauksiu už apgavystę! rš. Patraukė jį toliaus į aukščiausį sūdą Lietuvos M.Valanč. Idant nepatrauktų tave prieš sūdžią Ch1Luk12,58. Patraukti teismo atsakomybėn rš. Nelaiminga toji šalis, toji tauta ir tie josios valdovai, kuriuos jis patrauks atsakomybėn už įžeidimą V.Krėv. Žinau tiek, jog Žioplių Tamošius pasiliko patrauktas į sūdą TS1897,8(V.Piet). I patraukė už tą laidojimą į tardymą Šv. Rupūže, už tokį darbą aš tave teisman patráuksiu! Pv. Aš tave tuoj pas kunigą patráuksiu ant prysiegos Grdž. Žydelis apsigandęs … su ašarom pradėjo bernioką prašyties, kad dovanotų ir nepatrauktų po sūdu už tat, kad anas žmogum važinėja BsPII248. Aš broliukus pašauksiu, tave teisman patrauksiu LTR(Blnk).
44. intr., tr. impers. prk. užeiti, suimti norui, potraukiui kam, į ką: Kap jį patráukė valgyt! Lp. Ažusūdyt reikia, maž patraũks gert [telioką] Klt. Kap man patráukia pasakyt, tep ir pasakau Dv. Patraukė būtinai ją pamatyti, rasti, kad ji kažin kur būtų! I.Šein. Joną patraukė ją privyti I.Šein. Čia gimus – vis patráukia [atvažiuoti] DrskŽ. Patráukė mintis pas jus užeit Rmš. Kad patráuktų ant linksmumo [išgėrus], tai padainuočiau Skrd. Išgerkit, valgyt geriau patraũks Klt.
ǁ tr. sukelti, sužadinti (ppr. norą valgyti): Duok silkių, tai patraũks valgį Db. Kad ko sūresnio možnėt, tai valgį patraũkt Kpč. Valgį patraũks [degtinės lašelis], – nevalgi̇̀ vaikas Dg. Trilapiai, kad geriau valgį patrauktų LTR(Trgn).
45. intr. pajudėti kuria kryptimi – nueiti, nukeliauti, nuplaukti, nuvažiuoti, nuskristi: Bet ar taip jį atsisveikintų Katrytė, jei štai kurią dieną prasidėtų sukilimas ir jis sumanytų patraukti pas Mackevičių? V.Myk-Put. Ant rytojaus, prašvitus, visas pulkas vyrų patraukė linkon Gardino V.Piet. Rytą alpinistai patraukė kalnų kryptimi sp. Išklydom iš kelio ir patraukėm, kur akys mato, kur kojos neša rš. Bet jau lenkai šaudydami ant Varnių patraukė M.Valanč. Išmesi ūdas ir išeisi į Vokytijos pusę, laive patráuksi Plng. Iš Upynos į Varsėdžius gali patráukti Grd. Čia pro tą šilelį buvo kelias, tai ir patráukiau tiesiai Slv. Iš atlaidų patráukėm į šalį (pas gimines) Srv. Jis patráukia vakarais pas ją Ėr. Galvojo … ir toliau kur patraukti, į pasienį, arba ir už sienos rš. Šaltomis žiemomis iš miškų būriais patraukdavo į sodybas vilkai P.Cvir. Rudeniop šarkos patraukia į sodybas rš. Toksai varnėnų debesis, susiglausdamas ir ištįsdamas, čia vienon, čia kiton pusėn patraukdamas, aukštyn žemyn pasisupdamas, sukinėjasi viršum lankos rš.
| prk.: Čia grąžino spaudą, reikėjo patraukti aiškesniu keliu rš. Dabar gi visi an miesto patráukė Pnd.
| refl.: Jum iš Keižionių arčiau, į Nerį pasitráuksite (pasuksite link Neries) Čb.
46. refl. išsikelti, išvykti kitur gyventi, išsikraustyti: Aš palikau namie, o mano broliai pasitraukė iš savo krašto ir ėmė prekiauti svetur J.Balč. Vienas čia gyvena, o kitas išvažiavęs, pasitráukęs Sb. Čia muno trobelė kaip sudegė, aš pasitráukiau į kaimą Skd. Tie kaimai po biškį pradėjo nykt: žmonių pasitráukė, išmirė Grz. Žmonių apgyventose vietose jo nebėra: arba pasitraukė kitur, arba išnyko Blv.
| Žiemai sniegenos pasitraukia toli į pietus T.Ivan.
| prk.: Ledynui pasitraukus į Vidurio žemumą, jo išgulėtos dubumos, kuriomis dabar teka Bražuolė, Strėva, apie 200 metų buvo apsemtos prieledyninių marių MLTEI455.
ǁ prk. mirti: Kaip mės pasitrauksma, liks gryni laukai Adm. Šita žmona buvo labai gera, bet ji greit ir pasitráukė: širdis ir kraujo spaudimas Plv.
ǁ prk. nunykti, išnykti: Aleriodo atšilimo metu iš Pabaltijo kraštų pasitraukė tundra rš. Kasos visai pasitráukė, kur ne kur gali pamatyti Krš.
ǁ ŠT53 nueiti šalin, pasišalinti: Išgirdus kitus besibarant, ji visada pasitraukdavo, kad tik nieko negirdėtų I.Simon. Jis prisigretindavo prie Šarūnės, mergaitės pasitraukdavo, ir jiedu likdavo vieni du tamsų vakarą ant kelio V.Bub. Ir tas žmogus pasitráukė į pašalį – ką tu darysi anims, menkas žmogus būdamas Všv. Tol pasakoja tą patį, kol vaikai pasitraukia LTR(Srj). Pasitraukė vienas pulkas, atlėkė kitas Mš.
| prk.: Taboro kalne prigimtoji tamsa pasitraukė, ir Kristus sužibo taip, kaip ir prisikėlimo rytą A.Mac.
^ Ar tu, durniau, nustok, ar tu, plikiau, pasitráuk An.
ǁ atsiskirti: A tu pasitráuksi, a žmona pasitráuks – judums gyvenimas iširs Bdr. Pasitrauk, meldžiamasis, nuo manęs: jei tu eisi kairėn, aš laikysiuos dešiniosios Skv1Moz13,9.
ǁ kiek laiko nebūti, kuriam laikui išeiti, išvykti: Netrukus ir tau teks kelios dienos pasitraukti iš tarnybos J.Jabl. Iš namų valandėlės (nė valandėlę) nepasitraukė šiandie J.Jabl. Pasitraukiau kelias dienas iš namų, ir nelaimė atsitiko J.Balč. Pasitráuk iš namų tris dienas, tai tavęs žandarai neras J.Jabl. Pasitráukti iš namų, nebūti kurį laiką namie, būti išėjusiam BŽ334. Satkūnas nepasitraukė iš fabriko nė vienai dienai rš. Pradėjo sirgti, ir par naktį negalėjo bepasitráukti Rdn.
ǁ J.Jabl, ŠT1 atsisakyti, pasišalinti (iš darbo, tarnybos, iš kokios veiklos): Pasitráukti iš tarnybos BŽ326. Iš scenos (iš veiklos) pasitráukti BŽII489. Pasitráukti (iš vietos) BŽ76. Pasitráukti iš politikos (mesti politinę veiklą) DŽ1. Tas didikas Munodis buvo keletą metų Lagados gubernatorium, bet per ministrų klastas turėjo pasitraukti iš vietos J.Balč. Išleidęs už vyrų dukteris, apvesdinęs sūnų, jis tarėsi visai pasitrauksiąs iš ūkio P.Cvir. Ketvirtoji klasė būdavo reikšminga klasė. Iš jos daug kas pasitraukdavo – vieni į dvasinę seminariją, kiti šiaip kur nors į šalį V.Myk-Put. Būtų visai pasibaigęs besimokydamas, gerai, kad laiku pasitraukė S.Zob. Pirmoji pasitraukė iš žaidimo Sigutė: ji nebeturėjo nė vieno pinigėlio rš. Aš galiu pasitráukt – lai eina kiti dirbt Sk.
47. refl. SD1133, Sut išvykti, iškeliauti, išsikraustyti, išbėgti tolyn gelbėjantis nuo ko, atsitraukti, evakuotis: Ūmai pasitraukiąs SD1132. Kariuomenė pasitráukė į vakarus NdŽ. Suremti iš visų šonų, saldotai, paklausę savo komandos, pasitraukė iš mūšio lauko V.Myk-Put. Lietuvos vyriausybė prieš kelias dienas pasitraukė į Kauną sp. Kap čia puolimas buvo, mes buvom pasitráukę Vlkv. Priešo lėktuvai juos puldavo, ir turėjo jie pasitráukti Plšk. Ka ans būtų pasitráukęs, ano būt nesušaudę Slnt. O čia mas tatai ant Luokės pasitráukėm Knt. Tuokart pri giminių buvo pasitráukęs Šts. Rusijo[je] b[uv]au pasitráukęs į Kazanę, dirbau Kazanė[je] Žd. Vokyčiai pasitráukė, mes parejom atgal Lž. Į tokius krūmus pasitráukėm, ir užejo rūsai Klk. Čia būs da karas, rokuona, reik pasitráukti toliau Akm. Anie varė mumis toliau, bet mes į tas pelkes pasitráukėm Vgr. Mažyliokas buvo karinykas, tai tas pastráukė ir dingo Kp. Vienas brolis pasitráukė į pasienį [nuo caro kariuomenės] Sk. Per karą pasitráukėm šęnai Dgp. Jis buvo milicnyku, jis buvo pasitráukęs Akn. Bet Jėzus, žinodamas, kad jie nori ateiti Jo sugauti ir paskelbti Jo karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną SkvJn6,15.
48. intr. turėti panašumo, būti panašiam į ką: Sūnus į motiną patráukęs Rmš. Jeigu patraũks in mane, tai bus labai meilus [vaikas] Plm. Anoj [duktė] tai tėvelio patráukus pusėn Dg. I kalba, i juokas – gūdna močia, tik nosė an kitą pamiliją patráukia Mžš.
| tr. impers. Patráukia vaiką in gimines, in senelius DrskŽ. Ano mergaitė kaip ir moma buvo patrauktà Skp. Anas patráuktas in manęs Aps.
ǁ impers. pakrypti, pasikeisti, virsti į ką: Jau patráukė į šilumą Rmš.
49. intr. palaikyti, paremti kieno pusę, nuomonę: Tu už moteris patráuki Auk. Dzūkė už dzūkę patraũks, i bus gerai Vrn. Jis po manim truputį patráukia Ėr.
50. tr. paimti, pagriebti: Motociklu važiavo, sušalo – jau vėjas patráukė Ml. Šiltos jūs trobos, vė[ja]s patráukė – ir užteko Trk. Mane tik šiurpas patráukė, kai toji naujiena kaimą pasiekė Plv. Gal tave tryda patráukė, kad tu tiek popierių imi? Ob.
| Ka nesuvisai surūgęs [pienas], pilvą patráukia (paleidžia) Kv.
ǁ ištikti: Ponas Dievas jį patraukė tokiu smerčiu N.
51. intr. įsitraukti, įsismaginti ką daryti: Patráukėva ir išvalgėva visą ryšį obuolių Raud. Iš kulkosvaidžių ka patráukė [šaudyti] KzR. Iš kulkosviedžių i patráukė Prn.
52. tr., intr. NdŽ, KŽ uždainuoti, užtraukti: Kitas įsiūžęs jau mėgino dainą patraukt, tiktai kitų sudraustas laikėsi J.Balt. Kai ateis ant vargonų, tai kad patráukia Stk.
53. tr., intr. BzF190, Ser, KŽ pagriežti: Po tam atejo muzikė, kuriai pavelyta tapė tikt mažumelį patraukt TP1880,44. Patráukti maršą NdŽ.
◊ ãkį patráukti sulošti kortomis „dvidešimt vieną“: Lošti tūkstantį Antanui neįdomu, jis daug labiau mėgsta akį patraukti rš. O gal akutę patrauksim? rš.
kad tavè balà patráuktų toks keiksmas: Kad taũ balà patraũkt tokią karvę – bados! Skrb.
kad (lai̇̃, tegù) (jį, tave…) vélnias (velniai̇̃) patráukia toks keiksmas, piktas palinkėjimas: Tegù velniai̇̃ patráukia, jeigu meluoju NdŽ. Mesk rūpinęsis tuo žydu, kam jis tau reikalingas? Lai jį velniai patraukia LzP.
nė̃ pastùmt, nė̃ patráukt Žg sakoma apie lėtą, nepaslankų žmogų.
pečiùs (pečiai̇̃s) patráukė sakoma stebintis, abejojant, piktinantis kuo, nežinant ko: Po mano tų aiškinimų šeimininkas stebėdamasis ir piktindamasis tik pečius patraukė J.Balč. Kristupas patraukia pečiais, o Pranas, paspaudęs jam ranką, smuko į kitą pusę gatvės V.Mont. Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? V.Bub. Pečiùs patráukėm: kaip Stasys rašo – ot ir ketvirtokas Slč. Visi žmonys nustebo, patráukė pečiai̇̃s Krš. Mužikas pečiùs patráukė, paveizėjo velniuo į ragus Plng.
per dañtį patráukti NdŽ, DŽ1, Skrb pašiepti, pajuokti: Jei kas mėgino per dantį patraukti jį taip šaukdamas, tai šiandien nagus krims patyręs, kad šitokio vardo ne bet kam užsipelnyti M.Katil. Jo eisena buvo tokia iškilminga, pats atrodė toks išdidus ir savim patenkintas, kad aš neatsispyriau pagundai patraukti jį per dantį rš. Aš jį kai patráukiu par dañtį, tai nežino kur ir dėtis iš sarmatos Užp. Jis teip moka gražiai per dañtį patráukti Šl.
ši̇̀rdį patráukti palankiai nuteikti, palenkti į kieno pusę: Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį Pt. Mėlynos akys, veido skaistumas [bernelio] – patraukia širdį toksai gražumas LTR(Ps). Tik viena iš daugel man širdį patraukė, kad su ja sueiti kas valandą gaučia! LTR(Plv). Patrauka pri savęs širdį tavo P.
širdi̇̀s patrauktà silpna: Išsisirgau, kažko širdi̇̀s patrauktà, nebžinau kuo atgaivinti Vkš.
už liežùvio patráukti prakalbinti: Net susigraudžiau patraukęs bobą už liežuvio Vaižg.
vélnias už liežùvio patráukė (ką) parūpo, kilo noras pasakyti, išplepėti: Kažkurį iš pasiuntinių patraukė velnias už liežuvio: nulėkė ir išpliauškė poniai Z. Galvydienei J.Balt.
partráukti
1. tr. Lex65,98, Q573, N, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Ds, Ppl traukiant parversti, parmesti, pargriauti, parblokšti, parvelti: Sako, partráukė jį ant žemės ir ėmė spardyt Krs. Kad greit ir partráukė [arklį vilkas] Kp. Ir parmetė tas gaspadorius [žmogžudį], o kaip jau partraukė, ėmė mušt BsPIV272(Brt).
| prk.: Ar čia aš išsveiksiu, ar partraũks [liga] Kdl.
^ Ponas nebiškentėjo ilgiaus, jis lyg nei partrauktas parpuolė po pasiuntinio kojų LC1887,50. Lašai stogą partraukė (kad kiaulė paršyčius žindo) Sch59.
| refl. tr.: Kaip mudu parsitraukė ant to Kregždės kalno – ir mane, ir mano Teklę, – kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Šitą bernioką mergos parsitráukė dugnan Šmn. To mergaička parsitrauktà, tas kurkinas ir kamuoja Slm. Kaip tik truptį palaukė, šikšnys (šikšnosparnis) strazdą parsitraukė LTR(Šmn).
| prk.: Vaikus gripas buvo parsitráukęs Krs.
2. tr. Rtr, Ser, NdŽ paviršiumi partempti, parvilkti atgal, namo: Tą kumelę tas cigonas nusivežės, nusivedės, o anie tus ratus partráukė Klk.
3. tr. parvežti, pargabenti: Antai tą akminį tokį didžiausį partráukė su šešiais arkliais Klk. Nerado Antano, tai kas gi partraũks naktį Krč. Pakluonėj Vacys taiso dviratį vežimaitį šienui iš laukų partraukti V.Bub. Gal ir iš Vilniaus kiek reikalingiausių baldų partráuksiu, kur pasiliko iš mano redaktoriavimo laikų Pt. Čia nėra, iš kitų kraštų partráuka vaistų Krš. A iš Amerikos, iš kur čia partráukė tus drapokus Kv. Gelžies iš kitų kraštų partráukia Ll. Būdavo, partráukia iš kur lietuviškų knygų ir duoda skaityt Vrn.
^ Šviesi, graži, stamantri bus [žmona], kaip iš skaistaturgio partraukta! J.Balt.
| refl. tr. Ser: Žiemą rogių pavažą nulaužė ir jokiu bũdu negalėjo parsitraukti medžio naujai pasidaryti Mš. Pirkau medžių, bus sunku parsitraukt vienam į namus Dkš. Parsitráukė šieno iš kitur – užteks gyvoliams Krš. Ponai iš kitur parsitráuks drabužių gražiausių, o mas turėjom iš avių kailio Pj. Ans i liuobėjo parsitráukties visokių krūmokšlių Prk. Skaitau knygų sąrašą, kurios Stepono ketinta parsitraukti iš Varšuvos Db.
4. tr. prk. pakviesti, pavadinti kur atvykti, dalyvauti ar gyventi, parkviesti, parvadinti: Mes jau seniai manome tave į Lietuvą partráukti NdŽ. Jug anie nepartráukė tų vokyčių – patys atejo Trk. Partráukiau žmogų į savo butą: munie vienai sunkiai yr Jdr. Tėvelis mamą partráukė [iš labai toli] čia į Paupį Krž. Ponai partráukė kazokų pulką Kln. Jis partráukė miliciją, ka padarytų kratą Pns. Jis partráuksiąs iš Kauno kitą advokatą Jrb. Partráukė seserį in savo namus Drsk. [Reikia] partráukt vaikai iš miesto – ir gyvenkit sau Pv. Partraukė jie išmintingus smalininkus iš Mozūrijos prš. Iš kokios ten valstybės partráukė tus daktarus Sd. Paimsiu dalgelę, nupjausiu žolelę, nupjausiu žolelę, partrauksiu mergelę LTR(Vs).
| refl. tr. NdŽ: Neduosime, sako savo laukų, ir tiek! Tegu nors dar sykį saldotus parsitraukia, tegu nors negyvai užplaka! V.Myk-Put. Ana nujau parsitráukė dukterį Lkž. Parsitráukė tą marčią ir ėmė nesutikti Grdm. Parsitráukė muni mama, buvau išejusi Grd. Parsitráuka visą giminę vienas įlindęs Krš. Į tą miestą jis ją parsitráukė i gyvena Jrb. Parsitráukė dėlto ir kalnaberžiečiai matininką Srv. Ot parsitráukė an savo begalvės tokią raganą! Pv. Kiba jis nori jos (žmonos) parsitráukt čia! Lp.
ǁ prk. prišaukti: Buvo išsigalvoję, ka radija lytų partráuka Šv.
| refl. tr.: Visi galingi, protingi, tegul parsitráukia lietaus Vrn.
5. refl. tr. tam tikrais prietaisais traukiant, siurbiant atsivesti namo, artyn: Iš Inkstiliuko (šaltinio) parsitráuka [siurbliais] vandenį visi Skdv.
6. intr. N, KŽ, Vn, Vvr, KlvrŽ, Bsg pareiti, parvažiuoti, parvykti atgal, namo: Partráukia abudu iš miesto susikabinę kai knatai (apie girtus) Jrb. Partráuku nū karvei – stova priangė[je] kaži kas Gršl. Iš Šiaulių pėsti partráukė Krš. Paėmė į nagą – nebipartráuks jau Krš. Veizav [su mama] – partráuka vedims vaikiai tiesiau Bdr. Su čebatais tiesiai per laukus partráukė Pš. Kai pavasario sulaukiau, linksmas sau namo partráukiau (d.) Jrb. Pernai jie tikt 20 mercą prie mūsų tepartraukė (parlėkė) LC1887,7.
| refl.: Toji merga ką tik spėjo pasislėpti, tuoj ir tie žmogžudžiai parsitraukė, o sykiu parsivedė ir nuotaką LTsIV154. Led parsitráukėm namo [menkais arkliais]! Ukm.
ǁ Kv parvykti, grįžti iš kitur gyventi: Čia vienas yr partráukęs į mūsų kraštą Prk. Netruks partraukti iš įvairių mokyklų mūsų jaunuomenės būriai Pt.
| refl. DrskŽ: Daugelis parsitráukė į namus po karo Trg.
ǁ Dov atvykti iš kitur gyventi: Į mokyklą partráukė kitas mokytojis Šlu. Keturi jie nū Tilžės yr partráukę Rmč.
| refl.: Visi parsitráukė į Klaipėdą Plng.
pértraukti I, Š, NdŽ, pertráukti; SD1145, SD210,260,299,325, Lex101, Sut, N, M, ŠT5,28, Ser
1. Q133,592, LL268,320, L, Amb, Rtr, KŽ caus. pertrūkti 1: Ana pártraukė siūlą J. Virvę pértraukė pusiau DŽ1. Nepértrauk ražončiaus, padėk! Klt. Valaknas [iš kanapių] toks macnas – nepértrauki Pls. O tvirtūs [siūlai] – vieno siūliuko nepartráuksi, nešiok i nešiok Bsg. Moterys paima, partráukia tą saujelę (grįžtę, kuria surišta saujelė) ir krato ant žemės LKT237(Kri). Tarsit žodelius neužmirštamus, imsit ryšelius nepertraukiamus LTR(VšR).
^ Iž mažos pradžios nusidėjimas prasidest, iž mažo akių paveizdėjimo, iž lengvo pagudimo, iž žodelio nedidžio stojos didis, sunkus kaip lyna kokia nepertraukiama SPII158.
| prk.: Sylas giminių atkirto, o žmones stipras pertraukė SPII76. O kitos visos kacerstvos … sandaros niekad neturėjo, bet buvo visados pértrauktos pačios prieš save DP89.
ǁ perplėšti: Šis tiktai kopt [gyvatę]! su rankoms ir partraukė pusiau BsPII23(Varn). O ka miežis, musies pártrauk subinę, su tą subine ištrink ištrink – ir išgyna Yl. Per liemenį – pertraukti gali, [plona] kaip širšė rš. Gunčai katę pusiau pártraukė PP26.
| refl. prk.: Par pusę aš jug nepársitrauksu – negaliu nu vieno pri kito darbo lakstyti! Vkš.
ǁ nuskinti, nutraukti: Pienių pártraukdavo, appydavo virvę su gėlėms [per vestuves] Rsn.
2. tr. I, Amb, LL189,308, Rtr, Ser, DŽ1 sutrukdyti kokį vyksmą, eigą, procesą: Atsisėdo piktas, kad jam pertraukiau darbą A.Baran. Pértraukė mano ūturką Dglš. Gerai, – atsakė durnius, – aš papasakosiu, jei tiktai tu nepártrauksi muno pasakos BM322(Kv). [Gegutė] pertraukė kalbą šnekučiui Tat. Ar nemeluoji? – pértraukė mano pranašystę karalius (ps.) Plv. Tūlyd jaučiu griaunanties į širdį daugybę žemiškų daiktų, kurie partrauka maldą mano M.Valanč. Sugrįžo į garlaivį ir vėl ėmė žaisti pertrauktą vistą J.Balč. Vienu ar daugiau liežuvio galiuko dūžių pertraukiama ar sutrukdoma oro srovė KlbXIV79. Nepartrauktas I.
| Kad prieš tą vyresnybę spiras, barnius sukelia, partrauka vienybę M.Valanč.
| refl.: A mažas (gims vaikas), a kas, i parsitraũks [jaunai moteriai] mokslas Mžš.
ǁ nutraukti: Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Su kuo draugybę pertraukti, susipykti, persiskirti LL208. Pértraukti ryšį, santykius, susižadėjimą NdŽ. [Žandarai] gauna ligi šiol dvigubą algą, bet užtai turi visiškai pertraukti pažintis su pašaliečiais Pt. [Pabėgėliai lietuviai] dar ne visai pertraukė ryšius su savo tėvyne rš.
| refl.: Valančiaus ryšiai su Pabrėža nepersitraukė LTII272.
ǁ sustabdyti kokį vyksmą, nustoti, liautis daryti ką: Tyrinėjimus pértraukti KŽ. Pertraukė senis savo kalbą, atsigręždamas į žmoną, bet jos kambarėlyje nebebuvo LzP. Kažin, – sako kunigas, – ar bažnyčioj laikyt maldas, ar an šventoriaus, mat par maldą mės pertráukt maldos negaliam Slm. Klėties statymą partráukėm Jnšk. Vasarą žadam partráukt [duonos] kepimą Mžš. Gerai, kad nepertráuki – visą laiką kolchoze dirbi Slm. Toksaig buvo ir Mikalojus š[ventas], kursai … su velinu prakią pértraukė DP384. Tekynės mūsų nė vienu pasaulio ir menkumo jo geiduliu nepétraukime DP543. Adant mokėtų puotas ir kūno lapavimus pertraukt SPIII178.
pértrauktai adv.: Pertrauktai kalbėt, su pertrauka SD299. Pértrauktai kalbėti KŽ; N, [K].
| refl.: Pártrauksias mėlenes ėsti, nebibūs kieti viduriai Krš. Žiūro kino, negali pérstraukt Drsk.
3. intr. kuriam laikui padaryti pertrūkį, kurį laiką praleisti: Leidė tokius knatus [į pūlinį], partráukiau dvi dieni, daugiau nebejo Sdb. Ar paldienykan, ar mažu pértrauksi [tą dieną], tai utarnykan nuvažiuosi Lp. Kartu sodinom [bulves], tik jy vieną dieną pértraukė PnmR. Tai nieko, i dieną pertraukęs nuvažiuosiu pas jį svečiuosun Ml. Pertráukus kiek, pradėjom eit po visą kraštą – už Rokiškio, už Panvėžio [kasdami griovius] Alz.
| impers.: Nedėlios nepértraukė – ir vėl lyja! Srj. Vieną dieną pértraukė – i vė lyja Dglš.
4. tr. suėmus ar paėmus už ko pertęsti, pertempti, pervilkti į kitą vietą: Eikš, pértrauksime spintą DŽ1.
| refl. tr. Ser: O tas žmogus su tuom peiliu tą skūrą persitraukė in savo tą ratą ir sėdi BsPIV62(Brt).
5. tr. prk. viliojant, raginant pervesti, pervilioti: Moterys svetimos šalies partraukė jį jau pasenusį į tikėjimą pagonų S.Stan. Liucipierius pasipūtė, norėjo būti lygus aukščiausiam Dievui, nebenorėjo jo priklausyti ir pertraukė į savo pusę daug angelų M.Valanč.
6. tr. pernešti, pervežti, pergabenti per ką: Misliu, kaipgi dabar juos pertráukt per tą upelę Ppl. Tas vilkas paėmęs už kampo skepetaitės ir traukia: jai išrodo, kad ji stovi krome, o tas vilkas jau ją pertraukė per mares BsPIV171(Graž). Ar sauja tų popierių, su neišsakoma baime ir pavojum pertraukiama per rubežių [,platina šviesos idėją]? Pt.
| refl.: Gendroliui … buvo galiausiai tikt pasisekus nakties gūdume tylomis per upę persitraukti Kel1881,52.
7. tr. Vkš, Ds per ką ištraukti, perkišti: [Mergaitės] turėjo taip plonai vilnas rateliais verpti, kad visą sruogą galima būtų per šliūbinio žiedo vidurį pertraukti Pt. Viena akis nukeliama, antra išmezgama ir pertraukiama per nukeltąją rš. Invėrei, pértraukei siūlą, vėl invėrei Upn. Kad šuva nepasiust, reikia, kai jis dar turi tris dienas, pertraukt per rato stebulę LTR(Srj). Norint šunukas laikyt, reikia jis pertraukt per rato stebulę, tai niekada nepasiunta LTR(Vs).
| prk.: Duok ir man kąsnį per gerklę pértraukti (kiek užvalgyti) Snt.
8. tr. greitomis perleisti per ką (ppr. per mašiną, kokį įrankį): Par šepečius pertraukti linai be spalių Klov. Par mintuvus pártraukiau sterbles – paminkštėjo Rdn. Žąsis reik penėt – pértraukdavom (sumaldavom) rupiai Grž. Nebuvo mados malūnan vežt, su girnom pértraukei, ir gerai Šmn. Vilnos iškėdintos, tai teip tik pertráukiau, pertráukiau [per rankas] Slm.
^ Taigi per tas dienas taip nusivarai ne taip nuo darbo, kaip nuo gėrimo ir nedamiegojimo, jog pareini, lyg iš jaujos per linaminės krumplius pertrauktas M.Katil.
| refl.: O selyklo kad nedaug, parsitráukt girnom gerai Mžš.
9. tr. ištiesti, permesti nuo vieno krašto iki kito, perkloti: Balkavonė, sijos partrauktos S.Dauk. Parejusiu par partraukamąjį tiltą, apsistojo S.Dauk.
10. tr., intr. perbraukti, brūkštelėti (per ką): Ir par dantis pértraukia [rinkdamas dalgę] Ob. Skustuvą nuplaudavo, būdavo kitąsyk, kad net per ugnį pértraukia [prieš pjaudami pūlinį] Graž. Siūlus par puodą pártraukė, nupaišino, su skuduru nubraukė – jau ne baltas siūlas Erž. Pamirkyk aną (drobę) … ir lengvai partrauk par pažeistą vietą LMD. Jis tuo nupešė nuo kaktos plaukų, nunešęs pertraukė per aną savo brolį – ir [brolis] atgijo BsPIII200(Brt). Jeigu vyras nori tankų gražių ūsų, tai turi per Kūčią pertraukt virve per panosę LTR(Vs). Rado ją negyvą; par pilvą peiliu partráukta Krs. Prieš kemšant mėsą, žarną reikia dar kartą medine balanėle pertraukti, kad joje liktų kuo mažiau vandens rš. Blynai sukežę, suzmekę, nė žymės putnumo, dažinys be skilandžio, kur ne kur tauku pertrauktas, o daugiau vis vandeniu, vandeniu J.Balt. Karvė tingiai pertraukė šiurkščiu liežuviu senajai Mortai per ranką J.Avyž.
| Žvejys, pertraukęs tinklą, rado mažiau žuvies negu pirmą kartą LTR(Srv). Nueik į jūrę, partráuk tinklą – i rasi žuvių Šln.
| prk.: Staigiai atsisuka, kilsteli galvą, žvilgsniu lyg skustuvu pertraukia V.Bub.
ǁ paviršutiniškai atlikti kokį darbą kuo (akėčiomis, grėbliu, šluota ir pan) braukiant, traukiant, velkant, pertęsti, pervilkti: Kai su akėčioms pártrauki par žolę, vis tiek ne teip želia Jrb. Aną varstą da reiks partráukt sprendžinom kartą skersai ir kartą išilgai Sml. Kai drėgna žemė, tai pertraukei kartą su akėtėlėm ir sėk Jnšk. Ir skersai, ir išilgai pertráukit grėbliu, kad nelikt šiaudelių Pl. Žemė tokia minkštutė – pertrauksi kartą kitą su grėbliu – ir užteks Srv. Pértraukė šluota per lubas ir nubraukė voratinklius DŽ1. Mama ražu pertraukė aslą, ranka nubraukė stalą, pataisė pagalvį V.Bub. Tokia merga kai meška, pértraukt šluota grindų negali Brb. Kiekgi te to mazgojimo, su ryzu įlėkei, pertráukei per padlagą, ir gatava Slm. Senos [lentelės] neberadau, naują oblium pertraukiau ir va prikaliau rš. Atsinešk dvitraukį eblių, pártrauksam lentą Vvr. Ilga Adomo barzda pirma buvo pertraukta kerpamąja mašinėle, o paskui, Aleksandrui paėmus į rankas skustuvą, ir visai nuslinko A.Vencl. Toks ten ano ir prosavojimas – pártraukė su prosu, ir viskas Vvr.
| refl. tr.: Greitai aš pársitrauksu sijoną i lekam, – kaip iš vilko gerklės Krš.
ǁ Lp greitomis aptepti, apdažyti: Aliejinių melsvų dažų paimsiu ir pértrauksiu DrskŽ. Stalas pártrauktas baltais aliejiniais dažais Bt.
11. tr. Lp, Mrj, Jnšk, Pc, Ėr, Trgn iš naujo kuo apkalti, apkaustyti, aptraukti, apmušti iš viršaus ar aplinkui: Jau visai nusiplėšė ratai, reikės pértraukt Al. Kavolis ratą pértraukė Rmš. Reik pártraukti tekinius, kad neišbirėtų Šts.
| refl.: Namų stogai vienu akimirksniu persitraukė skarda ir apsidengė malksnomis A.Vencl.
ǁ iš naujo kaustant, mušant ką uždėti: Tiem ratam reiks šinas partráukt Paį. Spyrė barkštinėlę, kažkieno paliktą naujai lankams pertraukti M.Katil.
12. tr. NdŽ iš naujo nufotografuoti, perfotografuoti.
13. tr. viršyti svoriu, susverti: Obolių parduot, tai tep: uždeda [ant svarstyklių], jei pértraukia, tai obolį pusiau perpjauna Nč.
14. tr. šildant per daug sutraukti, peršildyti, perkaitinti: Tas sūris iš partrauktõs varškės Ėr.
| refl.: Mano varškė pársitraukė Ėr.
15. tr. kiek pradžiovinti: Saulė šieną pértrauks, ir galėsim vežt Mrj.
16. tr. susukti, sutraukti (apie traukulius): Ar mėšlungis gali pértraukt, ar kas Pnm.
17. refl. N dėl sunkaus darbo persitempti, patrūkti: Ižsitąsyt, persitraukt SD449. Pársitrauks arklys vien sunkius vežimus betraukdamas, o į kalną Šts. Pársitraukė i patroško gyvolelis (apie arklį) Dr. Pársitraukęs arklys paliekta su kupra Šts.
18. tr. impers. sulaisinti: Pabuvau kelias dienas kelionėj, tai arklį kad pértraukė, baisu žiūrėt Lel. Pértrauktas kaip be žarnų Sv. Ineini tvartan, tuoj mažna pažint, kokia gaspadinė – paršiokai tie pértraukti Ut.
| refl. Vs: Kūdi, pérsitraukę šunes Lp.
19. tr., intr. KŽ, PnmA, Gs, KzR, Lkš, Skr, Kv, End, Krtn, Vgr, Vkš vėjui pučiant ar šalčiui smelkiantis perimti, persmelkti, paveikti (ppr. ir pakenkti): Saugokis, kad skersvėjis nepertrauktų rš. Tik kiek sušilęs, vėjas pártraukia – i neuždarai burnos Jrb. Traukte pártraukė vėjis, i susirgo, – buvo sušilęs Krš. Neik, pártrauks vė[ja]s, i susirgsi Rdn. Tu basoms kojoms, vė[ja]s pártrauks – susirgti gali Sg. Geras drabužis: nė nugarą pártrauka, nė nieko Rsn. Arkliai opūs, sušilusį pastatė ant vėjo – pártraukė kojas Sk. Šaltas vėjas tráukia – jau man pártrauks galvą Žg. Šaltis traukte pertraukia N. Pártrauks šaltis, plikas neik Slnt. Tik keli žingsniai tėr, vis tiek vė[ja]s biškį pártrauka Trk.
20. tr. vėjui pučiant, traukiant kiek atvėsinti: Lai pártrauka bulves, nevalgyk, lai pravėsta Šts.
21. refl. įsigerti, prisitraukti (apie kvapą): Kur nei joks kvapas negal pérsitraukti KII37.
22. tr. Vvr sumažinti, susilpninti, numušti: Žolės pártrauka ligas, bet ne visas Šts. Kad užgirdžiau [su vaistais] – ir pártraukė kokliušą Šts. Tokie vaistai (agurkų spiritinis antpilas) greitai partrauka akių karštį LMD. Kiek ten valgiau – alkį biškį pártraukiau Lkv. Baimę partrauku P. Į alų aš kiaušinį geriu, jį alus pértraukia Snt. Krapai ir cebulės pártrauka viralo skonį Šts. Į avinius taukus tirpant deda sėtinių, morkų, kad ūmą pártrauktų Šts. Mėtros pártrauka visą grobo smarvę Brs. Degančias anglis deda, ka kartumą pártrauktum Gd.
23. refl. kiaurai prasiskverbti, persisunkti: Vanduo pérsitraukia per smiltį KI322.
24. refl. Lex26, Q135, N būriu persikelti, pereiti būriu keliaujant: Atėjo jie pas vieną didį driūtą miestą Epron, pakelėje gulintį, per kurį jiems reikėjo persitraukti, ir negalėjo pro šalį traukti Bb1Mak5,46.
ǁ prk. praūžti, pralėkti: Utarninko naktį persitraukė per šią apylinkę smarki audra prš. Panedėlį popiet ir vakare per pakalnę persitraukė labai skaudi perkūnija su dideliais lytaus pylimais prš.
25. intr. uždelsti, pavėlinti, užtrukti atvykti: Dešims minutų pértraukė autobusas Dglš.
26. refl. nusikelti, atsidėti tolyn: Atlankymas keturių bažnyčių vėl gal ant kitų dienų parsitraukti srš.
27. tr., intr. sudainuoti: Nenurimo vyrai ir be dainų. Dirbdami dainavo, valgyti susėdę pertraukdavo keletą posmų A.Rūt.
28. tr., intr. Trgn, Grv suduoti, peršerti, uždrožti, perlieti: Klausiamas Gustis, bene nušovė paštininką, pirmu gynės, bet paskiaus skersai partraukus prisipažino M.Valanč. Kad aš tau pertráuksiu per dantis, tai greit apsiašarosi! Pbr. Net raitos arklys, kai pértrauki tokiu botagu Skdt. Kai pártrauksiu virve per kuprą, žinosi, iš kur kojos dygsta! Jd. Ka pártrauksiu pasėmus diržą – nešnekėsi ma[n] priešais! Skr.
^ Ko stovi kaip botagu pertrauktas? J.Avyž. Bičiulio balsas truputį pašaipus, bet nepiktas, ir vis vien Antanas krūpteli, tarsi botagu pertrauktas rš.
◊ kai̇̃p per si̇́eną pértrauktas apie labai alkaną: Aš esu teip kai̇̃p par si̇́eną pártraukta KlvrŽ.
kai̇̃p (lýg) per tvõrą (per tõrą) pértrauktas apie nusikamavusį, nuvargusį: Vaikščioja lýg per tvõrą pértrauktas Mrj. Šiandien aš kai̇̃p par tõrą pártraukta Vkš.
per dañtį pértraukti pajuokti, pašiepti: Kelis kartus mane dvasiškis jau pertraukė per dantį I.Simon. Tėvas partráukdavo jį par dañtį Šln.
per gérklę pértraukti pragerti: Čebatus per gérklę pértraukė Snt.
pietráukti (ž.)
1. žr. pritraukti 9: Kad arklys pradeda siusti, tad pytráuka tus laužtinius Plik.
2. žr. pritraukti 11: Tik reik maišyti i maišyti labai daug [avižinį kisielių], nes greitai pytráuka py dugno Sg.
3. žr. pritraukti 12: Latrai tie pytráukė – i nebė[ra] vaiko Pj.
| refl.: Pirmą sykį buvo pysitráukęs [prie miškinių], atleido Pj.
4. žr. pritraukti 23: Nepytráuka vandens, kad kalnai Up.
pratráukti Rtr, NdŽ, KŽ; LL183
1. tr. Ser nutraukti (ppr. paviršiumi) pro šalį: Mokindavo pratráukti grėbliuką pro savi (moko grėbti) Kltn.
2. intr. N, Up praeiti, pražygiuoti (ppr. būriu) pro šalį: Visas jų būrys pratráukė pro šalį DŽ1. Tuo tarpu, kaip ant Raudonojo pleciaus ilgoj eilėj šimtas tūkstančių kareivių ir darbininkų pratraukė, ore pasirodė per 1000 didelių ir mažesnių lėktuvų prš. Aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greit pratraukiu LTR(VšR).
ǁ būriu praskristi pro šalį: Dažnai netgi dienos metu galima pastebėti pratraukiančias slankas rš.
ǁ refl. prk. praslinkti pro ką (apie debesis): Debesiai pro mėnutį prasitraukiant, pamatė jis ant to akmens mažą vaikiną BsMtII137(Tlž).
ǁ impers. prk. laimingai baigtis, praeiti kokiam nemalonumui: Nors vyrelis ir pyksta, bet pratraũks Mrj. Kelis šimtus metų nepadegėm, tai gal ir šį kartą pratrauks rš.
3. tr. praplėšti: Užsiuvė tą [cukraus] maišelį, – vis tiek reiks pratráukt Krč.
| prk.: Čia buvo pratráukę vokiečių liniją rusai [per karą] Ad.
| refl.: Šitie [polietileno] maišeliai greit prasitráukia Slm.
4. tr. pratrūkinti, prakiurdyti (votis): Žolės skaudulį pratráukė KI126. Morka labai gerai: pratarkuoji, uždedi – pratráukia skaudę Pl. Sūragrobis pratráukė skaudulį Šts. Ant skaudulio reik dėti keptą cebulę su medu – pratráuka skaudulį Vkš.
| impers.: Trauklapius ant auglių deda, i tada pratráuka Krž. Išeidinėja brudas, kap pratráukia [pūlinį] Rdš.
5. tr. kuo perbraukti, nubraukti kieno paviršių: Jeigu iš karto žievės nepavyksta nulupti, vytelė [žnyplėmis] pratraukiama antrą kartą nuo laibgalio iki storgalio rš. Pratráukia [obliumi] tokią lentą Klvr.
6. tr. kiek ištraukti, traukiant sumažinti: Da pratráukė ir šiemet tas samanas iš griovių Krs.
ǁ važiuojama priemone kiek išvežti, išgabenti: Einam, gal mėšlo ben kiek pratráuksma Lel.
7. tr. kiek ištraukti, atitraukti, atidaryti, atidengti: Pratráukiau vagį – ir išbėgo alus J. Pratrauk kiek šyberį – tegu dūmai išeina Paį. Aš patalų pratráukiau kertę ir veizėjaus Šts. Šviesi, aš pratráuksu naktines užlaidas – galėsi skaityti Krš. Veiza pro langą, užuolaidą pratráukęs Varn.
| refl. tr.: Prasitraukia stalčių – žalsva trirublė pirmoji krenta į akis S.Čiurl. Prasitráukusi drobulę žiūra [mergytė] Krš. Prastráukiau užuolaidą, žiūrau, kas te ateina Drsk.
ǁ kiek ištraukus, atitraukus ką pradaryti, pradengti: Reik biškelį langą pratraukti Vkš. Komoda (komodos stalčius) pratraukta su baronkoms ir primyžta vaikių Žeml.
| refl. tr.: Prasitráukiau langą ir pasikavojęs veizėjau į kiemą Vkš.
8. tr. paėmus už ko (ppr. jėga) pavesti į šalį: Močeka sako: – Sūneli, pratrauk šitą juodį nuo tako, aš jo bijausi VoK135(Mrj).
9. refl. paėjėti į šalį, pasitraukti, pasislinkti kelis žingsnius tolyn: Prastráukiau, kad jam daugiau daikto būt atsisėst Klt. Gaspadin, tu prastráuk nuog pečiaus Lp. Jis pradėjo greit važiuot, žmonės nespėjo prasitrauktie – jis daug žmonių suvažinėjo BsPIV290(Brt). Geras žirgelis, nespirs: pastūmėk, močiute, su ranka – ir prasitrauks [nuo tako] VoK135(Mrj).
| prk.: Reikia prasitraukt iš kelio prieš jus, jauniejie V.Kudir.
ǁ pasišalinti iš kur, išeiti: Jeigu, ponaiti, neliausi mane persekiojęs, tai aš prasitrauksiu iš dvaro V.Kudir. Jei gera dvasia, eik arčiau, jei pikta – prastrauk LTR(Lzd). Pasiuntė [aniolą] su žinia pas Perkūną, kad ans palieptų nepagadai prasitraukti J.Šliūp.
ǁ daugeliui išvažinėti: Reikia žiūrėt, kai bent kiek prasitraũks, išretės vežimų [turguje], tai tada tik išvažiuosi Slm.
ǁ būriu išeiti, atsitraukti, pasitraukti, evakuotis: Gali ir nepastráuktie [priešai] Str. Prastráukė toliau niemčiai Dglš.
ǁ išsikelti kitur gyventi: Per vainą jie prasitráukė iš čia Žal. Nuvažiavo tarnai in tą daiktą, kur kitąsyk ganė, jau jo nėra, jis jau buvo prasitraukęs in kitą daiktą, ir niekur jo neatrado BsPIII168(Brt). Smaugia lietuvius, idant jie prasitrauktų ir duotų vietą maskolių kolonistams V.Kudir.
10. intr. DŽ1 ištverti kurį laiką, prabūti, išsilaikyti: Rytoj gal neisiu darban, Birutė pratraũks gal viena Slm. Teip ir pratráukiau šitą laiką, niekas per daug manęs neužkabino Snt. Reikėjo kaip nors pratráukt, nepirkt. – Ką čia pratráuksi, kad nebeturėjau nė kuo užsivilkt Srv. Šią žiemą, vaikeli, dar turėsi kaip nors pratráukt su šita skrandute Lkč. Galgi pratráuksim ituo duonele nedėlią Rod.
| refl.: Nors kad ligi Sekminių su sava duona prastrauktumėm Ds.
ǁ šiaip taip išgyventi kurį laiką (apie seną ar ligotą žmogų): Dešimt metų reiktų pratráukt Vs. Kiek metų gali pratráukt su svetimu inkstu KzR. Ligonis kad da mėnesį pratraũks – tai ir visas gyvenimas Ėr. Vis tas pats, ai mėneselį pratráuksi, ai ne Dglš. Pratráukė ilgai sirgdamas Aps. Va kur daktaras – pasakė: nei dienos priekin, nei ažupakalin nepratrauks LTR(Trgn).
11. intr. Ds uždelsti, užvilkinti: Pratráukė nedėlią, kol gavo arklį Ėr. Deltog ne visados ateina, kaip prižada. Pratraukia keletą dienų I.Šein. Par vieną [karvės] ieškojimą [jaučio] galiama pratráukt (nevesti pas jautį, atidėti iki kito ieškojimo) Mžš. Pusė valandos kaip pratráukė (pavėlavo) Ktk.
| Karvė kai kada aštuoniolika dienų pratráukia [neatsivedusi] par sroką Klt. Žiūrėk, kokią nedėlią pratraũks par terminą Skdt.
| refl.: Parusnėnų atsivertimas dar prasitraukė Gmž.
12. intr. užtrukti: Jūs tai vakare pratráukiat [dirbdami], mės tai lig penkių Slm.
| refl.: Jei dar̃ bus lietaus, prastraũks nepagada DrskŽ. Mėnasius tris prastraũks, arčiau (greičiau) nepadaris Prng.
13. intr. impers. kuriam laikui padaryti pertrauką, pertraukti (apie orą): Dieną pratráukia, ir lyja DŽ1. Ė, kad dienelę pratráukia, tai kitoj ir lyja Kzt.
14. refl. Ds praeiti, praslinkti (apie laiką): Prasitraukė kiek tai čėso LTR(Lp). Prastráukė du mėnesiai nuo to čėso Dglš.
15. tr., intr. pradžiovinti: Nuvažiuojant tiek buvo šlapia, ka negalima buvo važiuot, o paskui vėjas pratráukė – i buvo sausa Slv. Pavasario vėjas greit laukus pratráukia Skrd.
| impers. Buvo šlapia, daba pratráukė kiek Ėr. Gerai, langai atadaryti – kaip ir pratráukia, sausumą padaro Žl. Išdžiausčiau baltinius, gal vis kiek pratraũks Všk. Nebus šlãpia – keliai̇̃s pratráukė Rm. Šiandien purvą pratráukė ben kiek Trgn.
16. intr. impers. atsirasti traukai, trauksmui: Rūko, kol pratráukė, įsidegė – nebrūksta Krš.
17. tr. Graž, Prn esant traukai, kiek ištraukti, pravėdinti: Bet ir tvanka baisi ant aukšto, dusina. Reiktų langelius skliautuose išimti, skersvėjis pratrauktų V.Bub. Atidaryk langus, tegu vėjas kiek dūmus pratráukia Paį.
| impers.: Tegu pratráukia čiodą – atadaryk juškas Klt.
18. refl. įsisiurbti, susigerti: Negal vanduo prasitráukti – žemė kai košė Rsn.
19. tr. DŽ1, Srv, Užp, Trgn, Mrj kiek sumažinti (karštį, skausmą, šleikštulį): Pagėry (pagerk) liekarstvų, maž pratraũks karštį Dglš. Pastãtai (pastatyk) bankas, gal sopę pratraũks Švnč. Išeik in oro – pratraũks sopę Ut. Maž vanduo pratraũks karštį Skdt. Sėmenai nusiplikius greitai pratraukia karštį LTR(Grk). Išgėriau barščių – ir pratráukė visą ledekumą Alk. Spalgenų prisikiši ausys, tai kaip ir pratráukia, lengviau palieka [apsinuodijus smalkėmis] Svn.
20. tr. įstengti kvėpuoti, įkvėpti: Dūchą nepratraũks, žmogus ir uždus Rdš.
21. tr. išdainuoti: Pratraũks patys dainą, tu tik žodžius pasakyk Gdr.
◊ linùs pratráukti eiti į svečius arba važinėtis per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Linùs pratráukia – linai bus dideli Pb.
pritráukti I, Š, Rtr, KŽ; Lex47,49, SD1147, SD302, R30, MŽ40, Sut, M, LL193, L, ŠT16,17
1. tr. NdŽ velkant priartinti, privilkti artyn prie ko: Laivą pritraukti pri kranto N.
| refl. tr.: Kol prisivobiji, prisitráuki su virvėm tą sienojį iš dumblyno Svn.
ǁ pajėgti privilkti: Užmetėm – tinklo nepritráukiam prie krašto (tiek daug žuvų) PnmŽ.
2. tr. traukiant padėti prie ko, priartinti prie ko: Tad aš gulėsiu, lopišis pritráuktas artie, ranka antdėsiuos an to vaiko Dr. Bliūdą pritráuk savęs artes LzŽ. Kaip susivela [milas], liuob pritráuks stalą pri to milvelio, an stalo kočėlą pasidės, i pradės ritinti tą milą Kl. Pritráukė lovą pri pat lango – vietos daugiau trobo[je] paliko Vkš. Minkšta žemė buvo, palyta, aš tik pritráukiau pritráukiau tas žemes prie bulvių – ir apkaupta Jrb.
| refl. tr. N, NdŽ: Vaiko lovelę prisitráukiau, i sėdu atsisėdusi Pln. Bernas pristraukė, vieną bliūdą išraitė, kitą išraitė LTR(Kp).
^ Maž tau toli bliūdas pristráukt? – Ne, man netoli, tam toli, kas už durų Ml.
ǁ sumažinti atstumą, priartinti: Per spektyvą (žiūronus) kai žiūri, tai teip arti pritráukia Jnš.
3. tr. tempiant paartinti, pritempti: Pritraukęs prie žemės, mušt su kūloku ėmęs par galvą, par antausius Sln.
| prk.: Ką čia plepi – arčiau [tų Šiaulių] nepritráuksi (abiem keliais važiuojant tiek pat km) Žr. Motina kiekviena gatava būt pritráukt dangų an žemę, kad visas gerumas būt vaikeliam Aps. Kad galėčiau, aš dangaus nors kraštelį jai pritráukčiau NdŽ.
^ Laimos ir replėms nepritrauksi, o nelaima pati ateita S.Dauk. Laimės replėm nepritráuksi, o nelaimė i[r] pati ateina Ar; LTR(Šl). Gero su repliums nepritrauksi, o piktas ir pats ateis VP15.
pritrauktai̇̃ adv.: Jos (ienos) būna trumpesnės ir pririšamos prie balnelio visiškai pritrauktai rš.
| refl. tr., intr.: Medyje prisitráukiu šakas ir prisiskinu tų žiedų Vlkv. O kad aš prisitráukčiau [stiklelį], aš jį visą išmaukčiau JD81. Albinas pajuto užplūdusį jėgų perteklių ir, pasiekęs virš durų prikaltas pasagas, pamėgino prisitraukti. Viena pasaga svorį atlaikė, o kita liko rankoj rš.
ǁ NdŽ pačiam traukiant, lenkiant, riečiant priartinti kūno dalį: Paemi, va, kietai [vyšnios šakelę] tarp delnų ir pirštų, pritráuki rankas, suspaudi vytelę ir iš lengvėlio vaikštinėji [ieškodamas vandens gyslos] Č. Tai vėl rankas tik pritráukęs, ristelėm, ristelėm ir nulėkiau vėl laukan, sutvarkiau arklius Č. Pritraukė vieną koją, kitą, pasispyrė, alkūnėm pasistūmė V.Bub. Pamatė [kunigas] prie karčemos žąsį, katra tąsyk pritraukus koją stovėjo, žinoma, kaip žiemos čėse LTR. Jis suraukia nosį ir pritraukia lūpų kampus, pašiepdamas Vilko Martyną I.Simon.
ǁ įgaužti, įtraukti: Pati nevalgius, pilvą pritráukus lakstau Alz. Stova pilvą pritráukusi (alkana, sulysusi) mieste, be darbo, be duonos Šts.
| impers.: Pritráukė čystai vidurius Upt. Dabar pavalgo, o pirma buvo nevalgęs, pilvas pritráuktas pritráuktas Skp.
4. tr. rš jėga privesti, prievarta priartinti.
| refl. tr. NdŽ: Sugriebė mane [klebonas] už pečių, prisitraukė artyn ir pabučiavo į vieną skruostą, į kitą J.Balt. Nepraeidavo nė valanda, kai Būtėnienė vėl prisitraukdavo sūnų prie savęs, imdavo bučiuoti, glamonėti, liūliuoti S.Zob. Žąsį iš tolo užkabina kabliuku už kojytės ir prisitráukia Pl.
5. refl. NdŽ pasislinkti artyn, priartėti, prisikišti: Ji kurčia, kap kalbi, pristráukia prieg tavę Vrn. Vyrai visi girkšno[ja], pasileidę, pri butelio prisitráukę Rdn. Prisitráuk arčiau, kad neužlašėtų [ant staltiesės] Ėr. Prisitráukė pri munęs ir sušnibždėjo į ausį Vkš. Pristráuk stalop artes LzŽ. Kaip tik artyn prisitráukė, prisitráukė, šviesų kardą išsitraukė, išsitraukė Š.
ǁ kraustantis, keliantis, žygiuojant būriu priartėti prie ko: Vokiečiai čia insistiprino, prie jų sienos prisitráukė Sn.
6. tr. pridėti, prijungti, priskirti, pridurti: Pri Kuršėnų [rajono] mumis pritráukė Krš. Kaip kolchozai užejo, mumis pritráukė pry Mamių [kaimo] Štk. Prytráukė pry tarybinio ūkio Šv.
| refl. tr. intr.: Apsėsma žole, tai an ganyklą prisitraũks (bus priedas prie ganyklos) Kp. Būdavo pirma, tai žemės da ir iš šono pristráuki, ė dabar ir savos nebereikia Sdk. Noris da i man prie pencijos da kiek prisitráukt (prisidurti) Ds.
7. tr. parietus parišti, patraukti: Tam veršiui tą koją pritráukiau (pririšau prie kaklo), i nešoka aukšty Jrb. Katras smalstus arklys, koją paskutinę pritráuki Pc.
8. tr. impers. NdŽ ligai surietus ar sulenkus padaryti nejudrų, nelankstų, sustingusį: Siuvėjo koja pritraukta, Topylis be pirštų, Stepas vienu langu (vienakis) Žem. Ranka mano pritraukta – negaliu darbo krutėt O. Visai prytráukė koją, an medžio (krukio) ejo Grd. Vieną koją pritráukė viškai par kelį Dkk. Ranką pritráukė, kojos nevaldė, visai pasiligojo Krš. Buvo pritraukti̇̀ visi tie pirštai, ale išsitaisė Vdk. Šiteip pritráuktos [rankos], pirštai šiteip va šitie dujai būdavo, o teip, Jezau, kad sutraukta buvo [moteris] Antš. Tus tėvas buvo invalidas, su lazdomi vaikščiojo, koja pritrauktà buvo Kpč. Senukės buvo pritraukti pirštai Pun. Pirštas nuog darbo pritráukta Mrc. Gali pritráukt kojas teip vienodai beguliant Sdk. Pritráukia koją – nepaeina Dgč. Prikamavo koją – ir pritráukė koją Kvr. Vaikas pasitaisė, ale kojeles jam pritraukė Tat. Kieno koja pritraukta buvus, to vėlė raiša pasirodo BsVXX.
^ Nespjau (nespjauk) vandenin – liežiuvį pritrauks Dglš.
| refl. tr. impers.: Pristráukta, prisbūta pirštas Adm. Paskui iš priemėčio galvytę pristráukė va šiteip [vaikui] Šmn.
9. tr., intr. traukiant, tempiant priveržti, kad nebūtų palaidas, sutempti: Virves permeta par kartį ir pritráukia, priveržia (rišant šieno vežimą) Žl. Netoli namų, kur prisieina sukti nuo vieškelio kieman, staigiai pritraukė vadžias taip, kad arklys turėjo stačiai sukties į šalį Vd. Jis pritraukia atvarslus, patsai traukiasi ant vieno pasostės galo darydamas vežime vietos dar vienam žmogui I.Simon. Virvė jau užmesta jiems ant kaklo, bereikia tik kilpą pritraukti I.Simon. Jei dar labai tep silpnai, tai dar pritráukiam [vyžos virvutę] Rud. Vyrai su stiprium rankum pritráukdavo, surišdavo, stovės [šiaudų stogas] ilgiausiai Škn.
| refl. tr.: Prisitraukti pavalkus su atvarslais (su ilginiais) Šts.
ǁ tr. NdŽ kuo veržiant sutvirtinti, pritvirtinti: Su vytike pritráuka, pririša vieną eilę, kitą eilę [dengdami šiaudais stogą] Krž. Skersai lentas dėjo ir su varžtais pritráukė Trg. Šienkartę ant prikrautojo vežimo uždėję bandė tą su virve pritraukti Kel1879,24.
ǁ intr. prispausti, pritvirtinti: Šita sąvarža gerai pritráukia Mrj. Ne ilgiausis vinis, ale, rodos, pritráukė Vdžg.
ǁ refl. prk. prisiploti: Tep noriu valgyt, kad pilvas prie strėnų prisitráukė Kt. Lūpos labai smarkiai įtemptos ir stipriai prisitraukusios prie dantų rš.
10. tr., intr. impers. gausiai apeiti, apnešti: Tokių juodulių pritrauktas, tokios smalos, i netrauks kaminas Krž. Jau medžiai būva balti, pritráukti – šarma PnmŽ. Šlapią uždedi katilioką in plytos, tai rūdo pritráukia Klt. Tvarto kampai pritráukta šerkšno Klt. Šerkšno pritráukta in pirkios, kur eina garai Klt. Šerkšno pritraukti̇̀ mūrai Klt. Miežiai drėgni, šarmos pritráukti Jrb.
ǁ apsinešti: Puodelis kovuotas. Kovą semia – i pritráukia Klt. Ka pritráuka tą bliūdą – baisu veizėti Vkš. Butelkikė nečysta, pritráukta Krš.
11. tr. NdŽ traukos jėga priartinti prie ko: Tokiuo yra akmuo, vadinamas magnes, kuris geležį savęsp pritraukia SPI183. Kumet burkštiną patrini į vilnonį drabužį, ans popieriaus skiautelę pritrauka Vkš. Saulė turi tokią sylą pritraukti prie savęs viską kaip ir žemė A1884,210. Ar tavo vištos nepritráukė (neužmušė mašina pravažiuodama)? Lkč. Geležį pritráukia magnasas BM94(Brž).
| impers.: Tada jis numetė kelis mažus deimanto gabaliukus ir pastebėjo, kad jie traukte buvo pritraukti prie bokšto viršūnės J.Balč. Kiti ieškodavo su karklu dvišaku [vandens gyslos]. Eidavo eidavo – ir pritráukdavo PnmŽ.
^ Kaip traukte pri lovos pritráukė (taip norėjau miego)! Krš.
12. pakviesti, prikalbinti, pavadinti, įjungti draugėn kur dalyvauti, ką dirbti ar daryti: Pritráukęs daugiau darbininkų, padirbs visa J. Jis turi teisę kai kuriems darbams pritraukti specializuotas organizacijas – subrangovus rš. Rado pažįstamų, tuojau tie ir jį į kompaniją pritraukė, pavaišino rš. Pritráukė ir muni šnapšės gerti Šts. I tėvą pritráukė pri tų pietų Brs. Pritráukė in stalą i mus Klt. Jis toks nebejaunas žmogus, ale pritráukiamas Ppl. Norėjo pritráukt tėvą vežt Pgg. Vyrišką, kad ir protingiausį, pri degtienės pritráuka Krš. [Velnias] pritrauktų jį draugystėn savo o ing karalystę savo peklos MP79.
^ Kitas gero pamokina, kitas gi prie blogo pritraukia Vrp1890,35.
| refl. tr. Ds, Kvr: Pristráukė kokį augėtinį i gyveno Dglš. Pristráukia žmogų iš šono i pasdaro Klt. Niekur žmogaus nepristráukė, pats pasdarė, turi do sveikatos Klt. Reiks prisitráukt kokį darbinyką Ėr. Ją prisitráukė pri to jojimo, i dabar ji sau patenkyta Smln. Prisitráukė da vieną mokytoją, ta pasakė, ką žinojo Smln. Jis da norėjo kaži ką prisitráukt (pasivadinti fotografuotis) Smln. Apleido tėvo namus, prisitraukė už draugą dar vieną vaikį TS1900,4-5.
ǁ Vd, Ser, NdŽ, Plv, Mlk patraukti, palenkti į save, privilioti, primasinti: Petronėlė gėrėjosi savo gražumu pritraukusi vaikį Žem. Ji mano širdį traukte pritraukė J.Bil. Nuošalus kampelis kasmet pritraukia jų (poilsiautojų) vis daugiau ir daugiau V.Bub. Tujau palojo, kad Elena nori Jugasės vyrą pritráukti Trk. Pritráukė ta merga mano vaiką Pkp. Tik su blevyzgom ir pritráukia žmones Užp. Tik dirstelia an žmogaus – i žmogų pritráukia Mrc. Jis toks protingas ir visus pritraukiantỹs Zp. Jos iškalbingumas pritráukė žmones Smln. Jis taip mokėjo pritráukt žmogų Slč. Pritrauksiu savęsp visus daiktus ne smarkumu, bet mylėjimu, ne kerštais, bet gerybėmis DP508. Tenai atejo, idant žmones grumzdymais ir pabaidomis savęsp pritrauktų̃ DP31. Širšes uogos pritráukia Jd.
| refl. tr. Dkšt: A su velnio plauku tokį vaikį prisitráukė?! Krš. Jauna – mokėjo prisitráukti vyrą Lkv. Tokia dalikatni greit galėjai i jaunikį prisitráukt Šmk. Pati merga jį prisitráukė Dglš. Prisitraũks kada kokia merga, tep ilgai nebus [vienas bernas] DrskŽ. O katra ir labai moka pristráukt prie savęs Trgn.
13. tr. atkreipti (dėmesį, žvilgsnį): Levas … mūsų atydą saviepi labiausiai pritraukia LTI3(Bs). Vyriškis pritraukė į save žmonių dėmesį rš. Štai mūsų akį pritraukia ežerėlis Vr. Akį žėdnam pritraukia tokia žemė Db.
14. intr. NdŽ šiaip taip, vargingai išbūti, išgyventi iki tam tikro laiko: Švenčiausios Motinos pagalba pritrauksiu iki rudens LzP. Gal pavasaris bus ankstyvesnis šįmet, pritrauksim kaip nors (užteksim bulvių) J.Balt. Man tai tik iki turgadienio pritraukti J.Balt. Su šituo centneriu [bulvių] pritráuksim prie šviežių Skr. Kas gi žino, ir mes ar bepritrauksma su duonele lig rugiapjūčio Sdk. Rodos, diedelis ir sunkenybę turėjo, ale mat pritraukė ligi aštuonių dešimtų [metų] Srv.
15. tr. traukiant, tempiant kiek pritrumpinti: Šautuvo diržas pritraukiamas (patrumpinamas) komanduojant: – Diržą – pritrauk! rš. Pritrauk jas (kilpas), per ilgos rš.
ǁ įsukant dagtį, sumažinti degimą, prisukti, prigesinti: Motina pritraukė gazelį A.Vien. Tą lempą reikia pritráukt – gal kiek prisnūsim Šmk. Pritráukei [lempą], jau nieko nematyt Lp. Ir pritraukė šitą lempą, kad taip šviesiai nedegtų LTR(Upn). Pritráuk ugnį [dujinės], kad tik šustų sriuba, o ne kupėtų Ktk.
16. tr. NdŽ kiek priverti, pridaryti: Tėvas įėjo į butą, duris pritráukė i atsisėdo Jrb. Pritráuk tu dures: tarpai, vė[ja]s puta Krš.
17. tr. kiek primerkti (akis): Ji vieną akį pritráukus i tupia kai gyva Jrb. Kai neišsimiegi, tai akys tik pritráuktos, veidas pageltęs Gs.
18. tr. NdŽ paviršiumi traukiant daug sutempti, suvilkti: Pasiunčiau rąstų pritráukti, liuob ten su arkliais privilks Kl. Da ir žarijų būdavo židinėj, žarijų pritráukia židinėn tenai, an prieždos Skp. Te pritrauktà krūva durpių, čia vėl pritrauktà, pakapojau žolę, ir pasimečiau Slm.
| refl. tr.: Po medžiu atsiguliau, lapų prisitráukiau ir guliu Pl.
ǁ daug privežti, prigabenti: Daug tankų pritráukė į frontą DŽ1.
| refl. tr.: Pristráukiam patys malkų iš miško Dgč.
| Reikėjo ji (lenkų kalba) gerai išmokti. Tam tikslui ir lenkiškų laikraščių prisitraukdavau Mš.
19. intr., tr. Kb traukiant iš kur daug paimti, gauti: Po penkis kilogramus, po trejetą pritráukia [žuvų iš po ledo] Sug. Į dieną kokį pūdą [žuvų] galima buvo pritraukti rš.
| refl. tr.: Su meškere galima prisitraukti žuvienei tinkančių ešeriokų rš. Kaip pradėjus traukt, tai traukus ir traukus ir visą kiaurą dieną lig vakaro, ir prisitraukus kokius penkius vežimus drobės LMD(Sln). Vyrai sugebėjo pramušti [kapčiuje] skyles kur reikia ir taip sau, ranką įkišus, kaip katinas į varnėno inkilą, prisitraukti bulvelių M.Katil.
| prk.: Piningų prisitráukę kaip skutinų Krš. Pristráukęs svetimų žodžių, vis ką inmaišo Mrp.
ǁ prk. daug atimti, ištraukti (sveikatos): Kiek man pritráukė sveikatos par tą žiemą! Šmn.
20. tr. daug įkelti, prikelti: Daug avilių buvę ąžuoluos pritráukta BM66(Žb).
21. tr. prk. daug sutraukti, sutelkti, suburti: Jo šauksmas pritraukė daug žmonių, tie palaikė jį kvailu J.Balč. [Kunigas] pritráukė tų dievobaimingų moterėlių, – jos nori kuo pirmiausia į dangų patekt Pžrl.
| refl. tr.: Pulką prisitraukti N. Bernaičiai draugų prisitráukė ir rėkaloja Vrn.
22. tr. daug prifotografuoti: Nuotraukų pritráukė daug Lb. Čia vis Petro pritráukta atvirukų Al.
23. tr. prinokinti: Ta pagada greit visus javus pritráukė Gs.
×24. tr. impers. pritvinkinti (skaudulį): Jau gal pritráukė votį, jau reikia pradurt Švnč. Votis jau pritráukę LzŽ. Pritráukė pirštą votis LzŽ.
25. tr. A1883,173, NdŽ prisisotinti, prisisodrinti, prisisunkti, prisigerti (kvapo, drėgmės, šalčio ir pan.): Barščiai špyžio pritráukė, nebegardūs Ėr. Jo drabužiai pritraukę nemalonaus kvapo rš. Šlapgarių pritráukė, atidrėko popieros nuo sienų Skr. Medžiaginės kaladkos, tai anos šlapumõs, vilgasties pritráukia, iš to buvo šimtakojai Dv. Ė va šitie daiktai, minkštimai, – pridėsi skepetą – pritráukia materijos Švnč. Sūrūs tokie pasidaro, pritráukę druskos [slėgti grybai] Vdk. Mat anie (stogo šiaudai) prismalėję, kaip gelžiai sugelžėję, pritráukdavę tokio rūkalo, ka te[n] nė ugnis nekibdavo Skdv. Dulkių pilna, akordijonas pritráukė tų dulkių End.
| impers.: Rasos rūbai pritraukti, lygiai sulyti Klt.
| refl. tr. Snt: Jei tuomkart neišsėmei [pasiliejusio pieno iš šulinio], sienos pristráukia Alv. Lauke šalčio prisitráukiau, tai nė kambary nesušylu Dkš. Pareina iš tos karvidės prisitráukusi smarvės, smirda amžinai End. Ale jei tik kas rūko, prisitráuka visas kambarys End. Šaltgarių, šlapgarių prisitráukę linai – sunkesni Ggr. Drėgnas garas, nuo jų (bičių) kilstąs, dėl šalčio aulėje prisitrauka. Iš ko randas pelėjimas bei paplėkimas S.Dauk. Medžiaga prisitráukė drėgmės DŽ1. Akmuo prisitráukęs vandenio FrnS45. Muno plaučiai prisitráukę labai tų visokių dulkių par tiek daug audimo Pln.
| prk.: Tenai (apie Širvintas) lenkų dūko prisitráukę, nemėgsta lietuvių Krš.
ǁ impers. traukiant drėgmei ar šalčiui sukelti (ligą): Jam pritráukė an pievos uždegimą plaučių Rš.
26. tr., intr. impers. NdŽ, DŽ1 kam užpiltam spiritu ar užplikytam pakankamai įgyti stiprumo, koncentracijos: Ar pritráukė arbotą? Db. Prieš sprogimą [beržų] spurgelių priskynei ir užpylei degtine, pritráukia per porą dienų Bsg. Pastovink arbatelę, tepritraũkie Krš. Pritráuka dikčiai, aš jau bijočiu pilti į savo skilvį [spiritą, užpiltą ant rupūžės]! End. Vyrišką gumbažolę išdžiovintą užpila karštu vandeniu arba degtine, kad pritrauktų, ir duoda vyrams nuo gumbo rš. Sudžiovinto augalo žiupsniuką įdėti į puodelį, užpilti verdančiu vandeniu, palaukti, kad pritrauktų ir nusistovėtų rš.
| refl.: Arbata prisitráukia NdŽ.
27. intr. nusidažyti: Po tam įdedi [žalius kiaušinius į dažus], anie pritráuka geriau Vg.
28. tr. tam tikrais prietaisais prisiurbti (skysčio): Į pipetę pritraukite muilino vandens rš. Tie aparatai i šūdo pritráuka, ka girtos milžėjos Rdn.
ǁ siurbiant, traukiant pripildyti: Pritráukti švirkštą NdŽ.
29. tr. prisiurbti, prigerti (skysčio oro, garų): Senis užmerkė akis, pritraukė plaučius ir išleido orą Šlč. Palenkiu tą šaką, prisiuostau, pritráukiu pilnus plaučius Bsg.
^ Tyli kai [v]andenio burnon pritráukęs Tr.
30. tr. gausiai prisiurbti, prisigerti (skysčio ar dujų): Vaikas pritráukė pieno kiek tik nori Upt.
| Pritráuki šito saparo gerklėn [rūkydamas] Žl. Girtas buvo, gavo dar benzino smarvės pritráukti – ir užkėlė kojas Krš. Mės jau seni, dūmų jau pritráukę [rūkydami] Žl.
| refl. tr.: Pradeda pačios [dėlės] atkritinėt, kap kraujo pristráukia Dg. Steponas ilgai be aiškaus tikslo kraustė jas (knygas) iš vietos į vietą ir, prisitraukęs dulkių, dusliai kosčiojo rš. O ans prisitráukė tos kimikalų smarvės – i žmogus tura mirti Als. Aš to narkozo nedaug prisitráukiau, greit užgesau Štk. Oro visokio prisitráukęs, tau i dvokia Btg.
ǁ NdŽ prisigerti (alkoholinių gėrimų): Atėjo gerai pritráukęs Ėr. Burokinio [alaus] pritráukę – i rėkia ožio balsais Krč.
pritrauktinai̇̃
| refl. tr. NdŽ: Eita kaip Telšių klebono avinas – kojas vydamas, prisitráukęs Šts. Taip ir šliūžinė[ja] prisitráukę, kiek tokių bjaurybių yr Krš. Kas nora, suranda [degtinės], prisitráuka tos smarvės Rdn. Lig pat girtumo prisitráukė, prisikaštavojo Užv. Prysitráuka gerai, pradeda dainą imti Grd. Nebuvo teip jau prisitráukę Krč. Nebepavažiuoja dviračiu, matos, ka gerai prisitráukęs Sk.
ǁ refl. prisirūkyti: Numie neleidam [rūkyti], į mišką nulėkęs prisitráuka Krš.
31. tr. įrašyti, surašyti: Tu tik šnekėk šnekėk – visą tavo kalbą pritráuks Ldv.
| refl. tr., intr.: Po dvi juosteles prisitraukė Lk.
◊ úodegą pritráukti prigriebti, nubausti: Pritraũks jiem úodegas! Lp.

×raztráukti (hibr.) tr.
1. sutraukyti, suplėšyti: Ėm kustą po pusiau raztráukė LzŽ. Vadžias vė raztráukė LD30(Ad). Dabok, gal kiaulės priemnėj, maišus [miltų] raztraũks, gali sumarnavot Rod.
ǁ iškedenti, išpešioti: Linus ar vilną raztráukia rankom, o tada šukuoja Lz.
2. mirtinai sudraskyti: Kralikas išbėgo an kiemo, tai šuva susiedo raztráukė Rod. Ižbėgo avis iž galo kiemo in telėdnyko – ir raztráukė vilkai Dv.
3. susprogdinti: Akmuva guli, papylė nedaugį žemės ir raztráukė Rod.
ǁ sudaužyti, suskaldyti: Automatu kap dav[ė] kakton, tai raztráukė galvą Šlčn.
4. prk. išsidalyti: Raztráukė visą dvarą LzŽ.
5. paleisti (vidurius): Raztráukė vidurius liekarstvos Dglš.
sutráukti Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Lex113, Q661, N, L, LL321, ŠT60, Ser
1. tr. traukiant sustumti, suvilkti, subraukti, suvaryti į vieną vietą: Viską dirba teknika: sukrauna į žagus, sutráuka, surėdo Ms. Miežius sutráukiau visus iš pašalių į vidurį Trk. Nupjautą šieną sutráukė su grėbliu Vkš. Sutráukėm šieno didumą, ryt sugrėbsma Ggr. Septyni nuvažiuos tą šieną sutráukti Vdk. Žemių sutráukta kupstan – prastas plūgelis Slm. Grėbelka paimt ir sutráukt [šienas] Kdn. Sutraukto šieno buvo, tai palaiduosiuos parsivežė Slm. Sutráuk žarijas iš pečiaus į židinį Iš. Tę jau kiek yra visokių [akmenų] tai traktorių sutráukta Dg.
| prk.: Sutraukė (sujungė) žemes į vieną labą Šts. Kožnas savo turės rėžius, kiek ten arų, po tam sutráukė į vieną gretą Lpl. Valdžia bandė visas ciesorystės žemes po visam į vieną sutraukti Kel1866,9.
| refl. prk.: Kai susitraukia visa žemė į vieną daiktą, tai pasidaro daug Lkč.
ǁ ką pasklidą, ištisą suimti į vieną vietą, surinkti: Teip gražiai sutrauktà, sutrauktà, sulankstyta, sulankstyta [drobė] PnmR. [Drobę] pamerkiam, patiesiam, vakare vėl sutráukiam Tj. Vakare sutráuksme [audeklus], o rytą vėl ant rasų Mšk. Vieną sykį nesutráukėm [audeklų], užmiršom – iš nakties i nėra, nurinko (pavogė) Škt. Sutráuki, vienas nebepakeli panešt to audeklo, jeigu ilgas Bsg. Lietus užeina – reikia audeklus sutráukt an pievos Ėr. O vakare vėl sutráukiam [rietimus], gražiai suringuojam Pl. Vakare suemam, kad jau pradeda saulė žemyn, gražiai sutráukiam, sutráukiam teip klodais Skp.
| refl. tr.: Lenciūgą brinkst per upę [permetė], ir pasdarė tiltas. Tada trukt tą lenciūgą – susitráukė, ir vėl nėr tilto (ps.) Tvr.
ǁ sudėti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutráukti Ds.
ǁ refl. susidėti: Tas [kambario] perdaras susitráukia kaip armonikos dumplės Snt.
2. tr. traukiant visus kur padėti: Sutraukti ratus į pašiūrę Db. Paskuo nuirklavęs į kitos upės įtaką arba uostą, tenai laivus savo sutraukęs ant krašto S.Dauk.
| prk.: Visas Padarbas, Medvalakę sutráukė (sukėlė) į Gergždelius Krš. Visus į krūvą sutráukė, ir teip gyvenam Vlkš.
ǁ traukiant visus sukelti į viršų, užkelti, užtraukti: Balkius kai sutráuki, dėdavom da vieną vainiką Krš. Lentos jau buvo nupirktos, ir per langą sutráukėm ant viršaus Slm. Atvažiuoja [furgonas], sutráukia [gyvulius] ir išveža Šmn. Aš sutráuksiu aukščiau tas podiškas, i būs aukštai ta galva Trk. O tai stojos po tris kartus, ir vis vėl sutraukta yra dangun Ch1ApD11,10.
ǁ DŽ1 visus ar daugelį suvežti, sunešti, sugabenti: Pilėnus apkasė perkasų perkasais per kelias eiles, aptaškavo su rąstais ir daugel ąžuolų į pilį sutraukė J.Balč(M.Valanč). Ale tai kai žiūri, tokį lauką šiaudų tuoj sutráukė stirton Slm. Reiktų rąstai sutráukt, kol da sniego yra Sv. Ar sutráukėt visus rugius? Dbk. Nenukinkyk arklio, da maž sutráuksma šienioką iš Paliepio Sdk. Lyg vogčiom rugius sutráukė Msn. Rugius tik spėjom sutráukt – ir pradėjo lyt Srv. Šienus sutráukt po strieku ir šiuosmet bus nelengva Drsk.
3. tr. tempiant suartinti vieną su kitu, sudurti vieną su kitu: Sutráukė du stalu, visi susėdo Pvn.
| Ančiukai, gūžius sutraukę į krūvą, šildose Jrb.
| prk.: Laukia, kab rublį su rubliu sutráukt DrskŽ.
4. tr. prk. išskirti: Zakaras tyčioms girdo Tupikį: nori sutraukti su Kaubraite, o bruka jam savo dukterį Žem.
5. tr. traukiant sugauti, surinkti: Sutráukėm [tinklais] kapą varnų ir prisūdėm pilną bačką Nd.
ǁ traukiant surinkti (akis lošiant kortomis): Net tada, kai ant stalo gulėjo sutrauktos dvidešimt šešios akys, jis nepajėgė įsivaizduoti, kas atsitiko rš. Kiek čia sutraukiau? rš.
ǁ suimti: Sakydavo, kad seniau Bikūnų Kanapeckas sutraukdavo sau susiedų karvių pieną LTR(Ant). Sakyčiau, mano sutráukei medų, o ka neturi nei pas savęs Vdžg.
| Tušti kaimai, visa sutráukė miestai Drsk.
6. tr. gausiai apimti, apeiti, aptekti: Traukutis sutráukė dobilus Sn. Žliūgės sutraukti̇̀ miežiai Klt. Kai sutráukė žole bulbas, i raunu, i pjaunu – nieko nepadarau Klt. Usnių, balandžių, vijoklių sutráukta, apitęsta [bulvės] Klt. Tos žolės, kur lieka, tai tep ir linus sutráukia Pns. Tokie traukučiai linuos auga, tai sako: brantai sutráukė linus Graž. Varputys žemę sutráukė, niekas neauga Jrb. Dirva jiems (miežiams) turi būti gryna nuo piktžolių, o ypač varpučio nesutraukta rš. Ronų sutrauktà guli Klt. Veja (instr.) traukta sutrauktà žemė Klt. Utėlių sutrauktà boba Dglš. Vaikai blusų sutraukti̇̀, sukapoti Klt. Kojas kaltūnas sutráukė Klt. Šitas Maušiukas tai sutráuktas visas šašų kap kiaulė Ml. Vočių, šašų paržiem sutráuktas [vaikas] Klt. Vyras visas sutráuktas vočių Dglš. Kojom sutrauktõm šašuotom ganiau Klt. Visos kopūstų galvos sutráuktos kirmėlių Klt.
| prk.: Žmogus vargų sutráuktas, ar dainas dainuot?! Rš. Sutrauks tau vargeliai iš jaunų dienelių LTR(Rš). Moterėlė vargų sutráukta Aps. Jos mergaitė kaprizų traukta sutrauktà Slk. Ir davatka, ale baisaus pavydo sutrauktà Ut. Ana nedurna, tik zlasties sutrauktà Lb.
7. tr. sutempti, suveržti: Suriša rankas per tą daiktą, sutráukia ir veda Graž. Sujuosi juosta arklį, atsispyręs sutráuksi pavalkus Všv. Tik sąmatą gerai sutráuk, ba pritrins [arkliui] Plm. Kiek reikia dydžio, reikia lankus sutráukt Kpč.
ǁ kuo suveržti, sutvirtinti: Vienas jo klumpis susprogęs ir sutrauktas viela I.Simon.
ǁ sukant suveržti: Varžtą sutráukti KŽ.
ǁ padaryti nepalaidą, raukiant suveržti: Buvo tai neaukštas, petingas vyras, apsivilkęs ilga pilka rudine, diržu sutraukta per juosmenį J.Balt. Šičia [vyžus] reikia sutráukt, apvynioja skuduru, indeda, tais raikštukais apriša Kpč. Apiveria virvele arba šikšna macna ir sutráukia da [nagines] Plvn. Apiveri, sutráuki nagines, tai lengva vaikščiot Imb. Viršuj sutráukta, surišta [naginės] Rs. Išpina pynikę, įveria i sutráukia naginikes PnmŽ. Apivaras ties kulnia sutráukia, i vyža nekris nuo kojos Jrb.
| refl. tr., intr.: Susitráukia apivaras ir traukia sau par laukus Jrb. Virvukė čia yra, susiriša, sustráukia (= sutraukiama) [naginė] Kpč.
ǁ tempiant, veržiant sumažinti: Sutráukti skylę NdŽ. Tinklus sutraukę siauriau Blv.
8. tr. suimant patrumpinti: Sutráuk vadeles Jnšk. Reikia sutráukt lenciūgas Dglš. Sutráuk botagą – labai ilgas Ėr.
9. tr. suimti klostėmis, suraukti: Sutráuktas raukšlėmis, stulpais NdŽ. Kiek daug į kliošą reikėjo sutráukti, kiek tų kvaldų [sijono] buvo Krtn. Buvo sijonai tokie daugiausiai sutraukti̇̀ Yl. Jaunajai pasiūs jau senovė[je] pečiais keltais, sutrauktai̇̃s tokiais Tl. O užpakalė[je] buvo sutráuktos tokios kvaldos, kad eina kaip su uodega tiek pat Vgr. Daugiau patrauktiniai būdavo sijonai: kitų kvalduoti, kitų sutráukti Žlp. [Sijonas] sutráuktas apie juosmenį, raukšlės buvo LKT164(Btg).
ǁ suklostyti, klostant padaryti: Sutráukdavo koriuką pailgai, rauktai i lapeliais (puošdami sukneles) PnmŽ.
10. tr. tempiant suartinti ko galus, sulenkti, suriesti, sugaužti: Suriečiu, sutraukiu SD124. Vaikščiojo truputį sutraukęs pečius, lyg besirengdamas kuprelę užsiauginti B.Sruog. Pečius sutraukti N. Tamošius Driskius yra galvą nulenkęs, pečius sutraukęs, kad eina, tankiai stena Tat. Tai aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greitai traukiu LTR(Mrj).
ǁ sulenkti per sąnarį, suriesti: Kamašiukai maži – pirštais sutrauktai̇̃s nutypči[oj]au Klt.
ǁ tempiant suglaudinti: Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Kraujo indų sutraukiamųjų ir kraujo indų plečiamųjų nervų šakelių darbas rš.
| refl.: Kada vieni raumenys susitraukia, antagonistiniai raumenys atsipalaiduoja V.Laš. Susitraukdami raumenys sustorėja, sutrumpėja ir sukietėja rš.
ǁ refl. išsitempti: Susitraukęs į pečius iš panaberijos Šts.
ǁ refl. susigūžti: Liurbis susitraukęs liurbso J. Priėjus prie sienos, išplėtė akis ir taip susitraukė, tarytum smūgio iš žandaro laukdama A.Vien. Mokytoja atšoko nuo durų ir susitraukė prie stalo K.Bor. Jis išgirdo durų trinktelėjimą. Pritūpė už krūmo. Visas susitraukė A.Rūt. Stovi sustraukęs – gal šalta Slk. Kaip šliužui pritinka – mazgu susitraukti ir laukti, ir laukti V.Myk-Put. Kiurksai visą dieną susitraukęs į bitę ir lauki K.Saj. Aš da susitraukiau … griovėje, kad pasiekčiau lazda arčiau pribėgusį TS1897,9(V.Piet). Ta višta stovėjo stovėjo susitráukus Jrb. Buvę visi sustráukę, kap čia buvo šalta Lp. Vokiečiai eina susitráukę, pamėlynavę Ėr. Žiemą prasčiau auga tie pusbekoniai, – šalta, susitráukę Mžš. Aš jau sėdu susitráukusi pri lango Trk. Veizu, anie supuolę į durių tarpą, visi tokie susitráukę Trk. Būdavo, vaikai susitráukę bėgs šalin, o daba vaikai pagarbo[je] Yl. Aš tik susitráukiau teip, kad anie munęs nematytų, paskiau i muni pradės lojoti Tl. I vieni ejo, i kiti ejo, o tims vietiniams – susitráukęs sėdėsi sėdėsi vis Plt. Pareinu apentais susitráukusi jau, virpu iš tos baimės Kl. Ko tu čia kiunksai susitráukęs?! Erž. Pajutęs priešininką, ežys susitraukia į kamuolį ir taip atsigina rš. Nė nenusivelku, kamuoliukan susitraukiu ir miegu Ds. Kupron sustraukia ir šoksta gyvatė Vdn. Kas te, kad tu ją (karvę) ištęsi – šalta, stovi krūvon sustráukus Klt. Vikšras pakyla žvalgydamasis, paskui susitraukia ir vėl išsitiesia, pasistūmėdamas į priekį V.Bub. Skris lėktuvai, žinomais, o mes kentam susitráukę sklepalė[je] Lnk. Abudu be kepurių susitráukę po egle stovėjo, bo diena labai buvo šalta ir smarkiai lijo BM4(Kp). Mergaitė kamputy susitráukus i miega an maišų Slv. Tada jy sustráukė an papečio ir gulėj[o] Vrn. Pirmą garnį pamatęs lekiant, būsi greitas, tupintį – susitraukęs LTR(VšR). Žirgelis pailso, krūvon susitraukė LLDII173(Dkšt).
^ Eina susitráukęs kaip kurpalis Kp. Susitráukęs it žirnių kirmis Pln. Tik suskaudėjo kas biškelį, tujau ans i susitráuka į žirnio kirmį Vvr. Susitráukęs kaip kirminas, bijo rankų prikišti pri darbo Šv. Susitraukęs kaip kurmis LTR(Mrs). Mano vyras visada susiraukęs, kaip ežys susitráukęs Nm. Ir eina kaip ežys susitraukęs Sd. Neužlyna ant kupros – i kentėk susitráukęs (daugiau nieko nenorėk) Vdk.
| prk.: Štai krūmokšniai susitraukę laukia vėl naujų aukų T.Tilv. Girdašių bažnyčia tokia sustráukus, mažutytė DrskŽ. Naumiesčio miestas man nesmagus, toks susitráukęs LTsV875.
ǁ refl. susiglausti: Greitai tos gėlės nepražysta, susitráukusios Krš. Jei vasarą pienių galvos susitraukia, tai bus lietaus LTR(Mrj).
ǁ padaryti nebetiesų, sumesti, sukūprinti: Nervos mane sutráukė, buvau tiesi Dglš. Sutraũks senatvė vis tiek, i dėdienė buvo didesnė Ml. Kas mane sutráukė, ar ne jo darbai? Kb.
| refl.: Dabar ana sustraukę nuog itų darbų LzŽ. Sena, sustráukus DrskŽ. Bernai apsileidę, su barzdomis, susitraukę lygiai seniai MitI233(Šd). Sustráukę – seniai negražūs Drsk. I ši ligonas yr, susitráukusi Slnt. Galgi tokia merga buvai: pajuodijus, sustráukus, dabar išsitiesei Žl. Vai̇̃keli, aš sustráukus, suskuprojus Kpč. Seniutė sustraukus kupron nuo darbo Ktk. Jau ir mano žento mama viškui kupron susitráukus LKT293(Kpr). Rūko, į kobinį susitráukusi Krš.
^ Par šimtą metų nebaugsi, į kankolą susitráuksi (juokais sakoma ką peržergus) Slnt. Kad tu sustraũktum! Ds. Laukia laukia, kol sustráukia (apie senbernį) Drsk. Laukiau laukiau ir sustráukiau laukdama Dglš. Sulauksiu ar sustráuksiu Žl. Anas lauks ir sustraũks, ir pinigų nereges Švnč. Ik sulauksi, tai ir sustráuksi Rod.
ǁ impers. sulenkti, sukumpinti, suriesti: Matai, mūsų kokie pirštai sutraukti̇̀ nuo darbų, kreivi pirštai nuo darbų Skp. Ar manę nuo mušimo taip sutráukė [į kuprą] Kvr. Ana dirba galva, ne rankom – jos kupron nesutráukė Dkšt. Jis buvo į kuprą sutráuktas Šk. Paršas suskurdęs, ir visos kojos į daiktą sutráuktos Rmš. Duodi duodi (šukuoji linus) – ir pečius sopa, ir kupron sutráukia Dg. Rankos gi jau sutráuktos nuo tų darbų Alz. Aš nuo visų bėdų sutrauktà Aln.
| Sutraukti̇̀ lapeliai [buvo], daba tiesiasi Sdb.
ǁ sutempti, suraukšlėti: Kas te kasdien ties [staltiesę]: vaikų būdavo, tai kits sutráukė, te apsisuko Plv.
| Šita siuvamoji mašina siūles sutráukia, suraukšlėja Mrj.
ǁ padaryti nelygų, suraukti: Susiraukus, kaktą visuomet sutraukusi, rimta tokia, jog net baisu žiūrėti V.Krėv. Sutrauktais antakiais, smarkiai sučiauptomis lūpomis nepaprastai energingais judesiais ėmė ristis į kalną Pt. Marė pažvelgė į skausmo sutrauktą Jokūbo veidą rš.
| refl.: Petro veidai ima kaisti, antakiai rūsčiai susitraukia ir dešinė gniaužiasi į kumštį V.Myk-Put. Revinskas paraudo, ir jo antakiai susitraukė piktai LzP.
ǁ padaryti nelygų, gruoblėtą, šiurkštų, raukšlėtą: Vėjas burną sutráukė, pastepk Sdk. Katros moliavojas, tai moliava sutráukia [veidą] Slm. Lietlempė kiaulės odą sutráukia Užp. Rūgštis sutráukė burną dabar, o buvo skanu Ad. Vikinių miltų kleckai sutrauka liežuvį, ans paliekta kaip rauplėtas Vkš. [Maurų] skonis aštrus, sutraukiąs ir posūris rš.
| impers.: Burnikė jau sutráukta kai naginė ant aparties Erž. Jau veidas sutrauktas – pažint neina Plv. Karalaitis, eidamas in miestą pro savo palocius, susitiko britkią raganą, sutrauktą kap rupūžę LTR(Srj). Paprosavoti negali, negali pajusti, ka gal [nuo karščio] sutráukti Trk. Man labai nuo šito muilo burną sutráukia Ds. Nuo šitos mosties sutráukė paršeliam skūrą Klt. Tai rūgštumas obuolio – net burną sutráukė Ml. Lūpas man sutráukė nuog to kartumo Pv.
| refl.: Kad žmogui yra rankų ar kojų nagai susitraukę, negražūs – kaltūnas LMD(Sln). Nukasa [bulves] anksčiausiai, nesupūs tau, susitráuka ta skūra Trk. Dantis turi̇̀, tai gražiau atrodai, o mano [burna] va sustráukus kap naginė Alv. Susirūkšlėjo, susitráukė kaip baidyklė nuo gėrimo Vdk.
^ Kad tu susitrauktum kaip naginė! LTsV875. Nors tu eik kaip rupkė susitráukusi, bil tik bagota (tai galėsi gerą jaunikį pasirinkti) Krž.
ǁ suimti į save, padaryti sudubusį: Begailėdamas gyvuliui šienelio, pats sutrauksi pilvelį LTR(Auk).
| impers.: Razpuolus karvė, sutráukta šonai Btrm.
ǁ padaryti mažesnį, menkesnį, sukritusį: Arelka sutrauks vidurius tavo, jogei tu nė valgintie negalėsi Tat.
| impers.: Sutraukia mane R367, MŽ492. Man pilvą sutráukė Bsg.
ǁ refl. sumažėti apimtimi, tūriu: Sustraũks pilvas, nustos visiškai [valgyti] Žl. Vilko vėderiukas sustráukia, ir anas gali būt pusę mėnesio neėdęs Dgč. Plaukuos jau nemožna sučiupt tešmuo, kakos sustráukė – ką čia aš ją (karvę) tampysiu Klt. Šalčio bijo taukai, susitráukia ir atšoksta nuo sienelių – reikia [nuolat] pažiūrėt Kpr. Mėsa bevirdama susitráukė Rg. Į jauną pjauna kiaules, – męsa geriau išverda i nesusitráukia Grd. Kiaulė pjaut, kad būtų apie pilnatį, kad toks laikas geras – mėsa nesustraũkt, ale išsipūst Kp. Užupiliam in aukšto cibulius, sustráukia, katrie žali, sustvarko, tada supinam Žl. Nuo šito akmenio muilinio susitráukia, sudžiūsta tas muilas, ka te rankas ir skūrą nuimtų, aštrus Skp. Kepdama tešla susitraukia rš. Vopninė tešla džiūdama nor' susitraukti A1884,416. Durpės susitraukia, suslūgsta ir sausinant pelkę rš. Pagal reikalo jis (gumbas) pasididinąs ar susitraukiąs LMD. Mezginys džiūdamas susitráukia DŽ1. [Sušlapusios Martyno] kelnės sušoko, susitraukė, sutrumpėjo I.Simon. Tie drūžainiai išplauti labai susitráukės Krš. Susitráukė suknelė – aukščiau kelių beveik buvo Jrb. Išploviau suknelę – ir susitráukė kap marška Dkš. Pastaiko pervelėt, tai sustráukia marška Dg. Deltai anys (kailiniai) sustráukia, neilgam anys Vdn. Teip skarelė sustráukė, kad nebėr ko ir apsiriša Žl. Y[ra] susitráukusios, suplonėjusios tos gyslos Trk. Sausojo puvinio pažeistos augalo dalys sukietėja, susitraukia ir susiraukšlėja rš. [Juodųjų serbentų uogos] verdamos ant silpnos ugnies, nes nuo per didelio karščio jos susitraukia, sukietėja rš. Nuejau biržynan [aviečiauti] – uogos mažutės, sustráukę – kaip muselės, da ir kirmėliuotos Slk. Vyšnios šiemet mažutės, susitráukę, tik kauliukai Slk. Vyšnios užsimezga, o paskui sustráukę – neužauga Kvr. Juo dresvė yra retesnė, labiaus išakijusi, juo ji džiūdama labiaus susitraukia A1884,59. Sustráukė kamašeliai, kojos neinkiša Klt.
| prk.: Visi gaspadoriai tum čėsu sustráukė (nusigyveno) Arm. Žiemą pienai susitráuka Šts. Pienas susitraukė į ožio ragą Sv. Kaip ganyklą nugraužė, tai pienas ir susitráukė Šn. Rudenį, kai dienos susitrauks, lempos dvigubai pasvarbės J.Avyž. Susitráukė viskas – kiek čia mums liko gyventi?! Krž.
^ Atsisėdo kaip in valako, palauk, tuoj sustrauks rūra Skdt.
ǁ suliesėti, susibaigti, sudžiūti, sukristi: Jis suliesėjo, susitraukė, apšepo barzda ir atrodė lyg žmonių bijąs A.Vien. Eina lyg be žarnų, susitráukus Rmš. Susitraũks kiaulės nuo blogo šėrimo J. Kiaulės susitráukę – nėr kam prižiūrėt Šn. Susitráukusi, kokia ten motriška, maželytė, kojos klišos Krž. Jau i ana pintėn sustráukus Klt. Ans kai šiškeliukas sustráukęs diedokas, mažutis Klt. Susitráukus, sudžiūvus senikė, o nupasakoja daiktas nu daikto (nuosekliai) Vdk. Ta karvė susitráukė, sudžiūvo visai Pgr. Ragana vėl rėkia: – Pjausim [baronėlį], bo visiškai susitraukė! LTR(Rm).
^ Susitraukęs kaip blogus metus jausdamas LTR(Grk). Susitraukęs kaip milo rankovė LTR(Grk).
11. tr. traukiant, gaužiant, riečiant ir pan. paslėpti: Kaklą sutraukti, įtraukti KII385. Vežėjas susirietęs į kuprą, ausis į apikaklę sutraukęs Žem. Bonifacas žingsniavo pasistatęs švarko apykaklę, kaklą sutraukęs vidun, pasiramsčiuodamas lazda rš.
| refl.: Tai ištarusi, ji (sraigė) susitraukė į savo namelį pailsėti A.Vaičiul.
| prk.: Nuo Gintauto kuo ne viskas pridera: tars žodį, ir tamstos gešeftas susitrauks kaip sraigis į kiautą Vaižg. O dabar kalbu jumus: duokit pakajų tiems žmonėmus ir paleiskit juos, jeigu nes ta roda aba tas darbas yra iš žmonių, susilūš (išnašoje sunyks, susitrauks) Ch1ApD5,38-39.
12. tr. suimti, ištikti (apie mėšlungį, spazmą), suriesti: Mėšlungis sutráukė, pasinėrė, ir neliko Tt. Kiek čia yr nuskendusi, priburbuliavusi mėšlungio sutrauktų̃jų Krš. Krampis sutráukė koją RdN. Kad sopėjo koją, kai mėšlungis sutráukė An.
| impers.: Al' teip sutráukė stubergalį, kad nebegaliu pasijudyt Mžš. Iš lovos išlipai, sutráukė kai į kamūlį, skaudu Vdk.
ǁ padaryti nejudrų, nelankstomą, suriesti, surakinti, susukti, suparalyžiuoti: Liga rankas, kojas sutraukianti R414, MŽ557. Jis darbo sutráuktas nuo pat mažų dienelių Slč. Gaspadorius labai buvo nesveikas, ramato sutráuktas sąnarių Trgn. Jau ir paukšteliai šalčio sutraukti̇̀ Kp. O ketant jau zvanyti, pririša pri varpo širdies strykelį, vildamos trumpame laike zvanysiant po mirusio jo neprieteliaus arba sutrauksiant ligai it virvėmis M.Valanč. Mane liga sutráukė Ps. Kiti per visą gyvenimą buvo priemėčio sutraukti LTR(Kp). Tuos vaikus rachitas sutraũks Ign. Aukso dziegoriai pilvus nutraukė, o jau senysta kupron sutráukė Prng. Mañ ar velniai sutraũks krūvon už tą žodį Pl. Čeraunykas sutraukė Š. Nevalgyk to smetono neigi už jo suk sviesto, nes susirgsi, liga sutrauks tamstą į kamūlį M.Valanč. Suriestas, sutrauktas SD340.
| impers.: Man visi pirštai sutraukti̇̀, sąnariai nebesilanksto Ps. Nusibodo: visą gyvenimą melžia melžia – sutraũks ir rankas Slm. Mano bevardį pirštą nuo sopės net sutráukė PnmR. Kaip rankos sutráuktos mano, neištiesiu Čk. Mane sutráuktų visai, kad nesigydyčiau Smln. Pirštai sutraukti̇̀ ne nu šaukšto, o nu darbo Šauk. Jei sutráuks į krūvą, geriau už sykio numirti Krš. Nuog mažų dienų jį sutráukė krūvon Arm. Užpirkau mišias prie švento Antano – ir sutráukė į kamuolį [vagį] Jnš. Viena karves milžo, ciongai parėmė, i sutráukė į kamūlį Yl. Sesuo nu aštuoniolekos metų buvusi sutrauktà Kl. Toki buvo sutrauktà ubagė, kad aš augau tėviškė[je] Ms. Daba kur dingsi, kad aš numirsiu toki sutrauktà Yl. Bet vis tiek sutráuktas buvo žmogus Žeml. Muno toks dėdė buvo, anam buvo ranka sutrauktà Vgr. Sutráukė tą tėvą, gulėjo pagal pečiumi Pj. Iš išgąsčio sutrauktà buvau VšR. Jam kojas sutráukė Rgv. Sušilau, išlėkiau sodan ir int žemės nukritau [pagulėti] – kaip manę nesutráukė?! Tr. Papurkšti, tai juos (kolorado vabalus) visus sutráukia Kvr. Ana visa sutrauktà, visą laiką sėdi An. Sutráukė ją iš sielvarto Ktk. Buvau sutráuktas, išgulėjau pusė mėnasio Žl. Gyslas sutráukė pie kelius Str. O šioje evangelijoje rašo … apie žmogų, kurį velinas buvo apsėdęs ir jo liežuvį sutraukęs, kaip prakalbėti negalėjo BPII292. Sutrauktą žmogų stebuklingai išgydžia M.Valanč.
^ Kad jį kur mėšlungis sutrauktų ar griausmas nutrenktų! rš. Ka tave šikantį sutraũktų! KzR.
13. tr. NdŽ, DŽ1 sustingdyti, sukietinti (apie šaltį ar karštį): Šaltis kietai kelią gruodan sutraukia Vaižg. Pelkės buvo užšalusios, žemė gruodo sutraukta A.Vien. Ašvienis, jausdamas už savęs žmogų, žengė ir žengė pašalo sutrauktu keliu J.Balt. Kaip gera buvo, kai tą purvynę buvo sutráukęs šaltis Krs. Šaltis Birbautą sutráukė Aln. Seniai jau gruodas sutráukė, purvyno nėra DrskŽ. Mažas šaltis, bet sutráukė purvynus KzR. Šviesi saulelė nuo mum nustraukė, šaltis žemelę gruodu sustráukė BM415(Kp). Taip ūmai iškėlė į aukštį, kad nespėjome susimesti nė į vandens lašus, ir mus šaltis sutraukė į baltus pundulėlius, kaip į kokias kruopas Mš.
| impers.: Velniškas vėjas!.. Žemė išvien sutraukta į ragą J.Avyž. Ruduo, buvo jau žemė sutrauktà Rdn. Sutráukė kiek tą upę, tai vaikai i duodas su ragutelėm Klt. Sutraũks vandenį, šąla, nereiks brist [per balas] Aln. Žemė sutrauktà (uždžiūvus) – piršto negal įkišti Jnš. Kai pagada, labai sutráukia žemę, kai lyja – vėl negerai Šmn. Tas trąšas tik pila ir pila, žemę sutráukė kaip gremdymą Alvt.
| refl.: Ir debesis kitas niekas neyra, kaip tikt šlapias garas, kurs po tam į lašus susitraukia srš.
ǁ nuo šalčio stingstant, kietėjant uždėti: Šalta žiemužė gruodą sutráukė, jauna mergelė piršlelių laukė LTR(Šmn, Ob).
| impers.: Iš ryto jau sutráukia gruodelį Jnš.
ǁ impers. džiovinant, kaitinant subrandinti, sunokinti: Čia smėlynė, rugiai pagados bijo – sutráukia greit Slm. Dabar pagada – sutraũks tuoj [varpas] Ps.
| refl.: Nebuvo lytaus, vaikeliai, i tas pašaras jau susitráukė (sudžiūvo) Yl.
14. tr. sukrekinti, sutirštinti: Šiltas vanduo sutraukia pieno baltymus, ir butelius sunku išplauti rš. Sutraũks rūgšti [grietinė] prėską, kai inpilsi viralan Klt. Pieną šliužu sutráukti, sušankinti, suklekinti KI524. Sutráuk pieno – bus vakare su bulvėm Upt. Tą kanapių pieną sutráuka, prideda cibulių, pakaitina ten aną – vėl su bulbe valgėm Krp.
| impers.: Pieną sutráukia KII57. Sutráukia pieną, kai ažuleji surūgusias kruopas Š. Nešutyk sugižusio pieno, bo sutraũks ant varškę Ps. Krekenuotą pieną greit sutráukia: kaip i kruopos, kaip varškė pasidaro, kaip virini Mžš. Nepaspėjo ana inpiltie laidytuvėn – ir sutráukė pieną Aps. Sumaišiau pieną su vakarykščiu, – gali sutráukt Klt. Pienas buvo sugižę, tai verdant sutráukė į mazgelius Mrj. Menka čia patieka srėbti sutráuktą putrą Slnt. Saldį [pieną] atvirins, rūgšto įpils ir maišys – i sutráuks, i būs sūris Yl. Sutráukė putrelę – gižtelėjusio pieno įverčiau Krš. Jei pagyžęs pienas – sutrauka, nėkas nepadeda Krš. Pienas sugižęs, užbaltinau bulves – ir sutráukė Šlv. Ar nesutráukia gi ožkos pieno? Sdk. Kol da nesutráuktas – rūgelis [pienas]? Vb. Ažuleja batvinius makaisku [pienu], tai stulgos būdavo, kaip valgai, stulgos, sutráukia Jž. Nepadėjau varškės pašildyt, tai ir nesutráukė Rz. Sutráuks tavie tą pieną Šv. Vos tik iškošiau pieną, tuojau ir sutráukė į varškes rš. Kap verdi, sutráukia [avižinį] kisielių, ir gardus Ml. Ilgai nereikia virt [jukos], bo sutráukia kraują Slm. Dažus kai pieną sutráukė į tokius krekenis Jrb.
| refl. KŽ: Pienas susitráukė J. Susitraukęs pienas N. Prabaltinus barščius, pienas susitraukia – laukiama didelių karščių LTR(Pns).
ǁ refl. tr. šildant sukrekinti: Sustráukiam pieno lig valiai, varškės, virtinių Ln.
15. tr., intr. sujungti, surišti: Kai mūras išdžiūsta, kalkiai taip tvirtai sutraukia plytas, kad jos sunku atplėšti nuo kita kitos rš. Tę košės krečia, ka sutráuktų, kokios tę vopnos [mūrydami pamatą] Krk. Kad kleisteris geriau sutrauktų, reikia pridėti kelis gramus alūno rš.
16. tr. paveikti, kad iššoktų, sukelti (pūslę, guzą): Vasarą bet kokius baltinius užsinert, kad tik saulė pūslių nesutráuktų Skr.
| impers.: Pykiši py karšto – i sutráuka pūslę Dov. Pūslę sutráuka į dangų (gomurį), kad par karštą įgeri Prk. Kiaulamėšlį karštą kaip uždėjau, sutraukė pušką – ir nebnugijo Šts. Nuo plaučių uždegimo krienų ant šono dėdavo, net pūsles sutráukdavo PnmŽ. Sutráukia guzą, ale atsisėdu – guzas ir pragaišo Vlk. Teip sutráukė kaži ką tokius ant šlaunių, tokius kaip žirniai Žeml.
17. tr. impers. esant traukai susiurbti: [Krienus] tarkuoju lauke arba prieš ugnį, tai sutráukia visą smarvę Lkč.
18. tr. prk. sukviesti, suvadinti: 1539 m. jis (A. Culva) įsteigė įžymią kolegiją Vilniuje, kur sutraukė daugelį kitų lenkų ir lietuvių rš. Galas jus sutraũks visus (sušauks į darbą iš laukų)! Lp. Dar̃ prie kūlimo sutráukta visi žmonės Vlk. Žmonių daug sutráukta čia Gdr. Jeigu vienas atvažiuoja – ir kitus sutráukia Dgp. Kiti medžiotojai buvo sutraukti iš miesto, kad grafas medžiojo Šts. Susirgus [pačiai] daugel daktarų sutraukiau M.Valanč.
| Visą svietą sutráukė (iš visų skolinosi), kai karvę pirko ana Klt.
| refl. tr.: Vienas atvažiuo[ja], i visus [gimines] greit susitráuka Krš. Jis turia susitráukęs visą savo giminę Jrb. Viršinykas pasdarė, daug pažįstamų sustráukė miestan Adm. Žmonės sustráukia vienas kitą Krd.
ǁ prk. užtraukti, prisišaukti: Par svetmoterystę gal nustoti gero vardo, įkristi į baisius griekus, sutraukti ant savęs koronę Dievo ir būtiną atmetimą M.Valanč. Ai, sūnaiti, jau tu ne su geru darai, sutrauksi ant mūsų visų nelaimę M.Valanč. Kas tiek nelaimių ant žmogaus sutraukė? brš.
ǁ daugelį patraukti, suburti, privilioti: Petras Vileišis sutraukė tuo savo laikraščio įkūrimu Vilniun ano laiko šviesesnes, gabesnes galvas Pt. Daug lankytojų sutraukia greta Rumšiškių gyvenvietės išaugęs Lietuvos liaudies buities muziejus rš. Mes dar lankėmės Žemaičių Kalvarijoje. Jos atlaiduose, gal ne pačiuose garsiausiuose, bet vis sutraukusiuose minias M.Katil. Tų metų kermošius sutraukė dar nematytą jūrą žmonių P.Cvir. Daug svieto liuobės sutráuks tie jomarkai End. Atvažiavo cirkas ir visus žmonis į miestelį sutráukė Vkš. Atlaidai sutráukia daug svietelio Jnšk. Išmokinti lietuvius lietuviškai mislyti, sujudinti ir sutraukti juos į darbą… tai užduotė „Varpo“ Vrp1889,2. Lesinimas sutraukia paukščius į vieną vietą, o paskui, liovusis lesinti, jie kenčia labiau, negu prieš tai kentėjo T.Ivan.
| refl. tr.:
^ Ir kalė sustráukia visus šunis (apie palaidūnes) Ppr.
ǁ suvienyti, sujungti: Teip tuomet Rymo karalystė, išpleista po visą pasaulę, žmones sutraukė vienyston brš.
ǁ Q657, H, Plšk, Grv iš įvairių vietų sutelkti, suburti, suspiesti, sukoncentruoti: Sutráukė gausius šarvuočių dalinius DŽ1. Dėlto sutraukęs iš visur savo pulkus, iš paties ryto patraukė ant namų V.Piet. Laivų sutrauktų̃ yra, i karūmenės, puls Krš. Sutráukė vaisko į parubežį Jrb. Išsigando žmonių, tai i policiją iš aplinkui sutráukė Slv. Karalius sutráukė visą karūmenę (ps.) Vlkv. Aplink mum buvo maniebrai dideli, daug kariuomenės sutráukta buvo, visos pamiškės kareivių prikištos buvo Krs.
| Dvi savaites trukusi kaitra sutraukė virš jūros debesis rš. Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs: atimti javams brandą, sutraukti perkūnijas ir krušas M.Valanč.
| refl. I, KŽ: Lietuviai nebsuskubėdamys į vieną kariauną susitraukti S.Dauk.
| Myglia tirštesnė pastoja, susitráukia KII289. Jei rūkas susitráukia aukštyn, tai prieš lietų, jei žemyn, tai prieš pagadą Snt.
| prk.: Debesys tarp Vokietijos bei tarp Maskolijos buvo susitraukusios tamsesnės kaip dar niekada nebuvusios LC1882,48.
19. tr. prk. sukaupti, surinkti ką pasklidą: Žodynas rūpinasi sutraukti į vieną daiktą kalbos leksinį lobį J.Balč. Kadangi išbarstyta medega nepigu sugraibyti, par tai aš pasiryžau sutraukti ją krūvon, parašęs šitą kningą Blv. Antrojoje dalyje, be Mažvydo, sutraukti ir Mažvydo mokslo bei kunigavimo draugų vertimai rš. Jo sutraukta krūvon medega – ypačiai apie vėles – tur ne viename inžvilgyje didesnę vertę neng indų bei eranų šventknygės BsVIII. Krūvon sutrauktos pasakos LTII491(Bs). Man pasisekė krūvon sutraukti [apie A. Strazdą] pluoštas žinelių LTI530(Bs). O vyriausieji sąnariai krikščioniško pamokslo ing vieną sumą sutraukti ir surašyti yra katechizme BPII168.
| Žinių sutráukti, atsižinoti, atsiklausti BŽ259.
ǁ surašyti: Tas dainas ka sutráuktų, tai [būtų] gražu Pšš. Sutráuk tą šneką Šlv. Profesorius vėl grįžo į savo pastabas, sutrauktas čia dideliuose lapuose, čia mažose, apdraskytose skiautėse A.Vaičiul.
20. sustumti, sukaupti į vieną vietą: Tas lietus darbus žmonėm sutráukė (vienu kartu daug darbų pasidarė) Ėr. Kol tu turi tokią madą: subatoj, – tai sutráuki visus darbus Sdk. Ir arimą, ir pjovimą sutráukei visa, dabar tik turėkis Ut. Sutraũks šienus su rugiais lietus (sykiu reiks vežti) Smn.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarys, sutraũks, kai tokie orai Snt.
| refl. intr., tr. Trgn, Jnšk: Darbai vienon vieton susitraukė rš. Visi darbai vėliau sustráukė Sld. Nėr ko pasamdo; sustráukė darbas, – kožnas ima JnšM. Visi darbai vienon dienon sustráukė Ds. Gaspadinės kaip nėr, taip nėr, dabar susitráukė visi darbai ant pabaigos Slm. Orų nebuvo, darbai susitráukė Mžš. [Sūnus] susitráukdavo darbus an pabaigą Plvn.
21. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Kempinė sutráukia vandenį DŽ1. Žemė pri molio, užpylė lytaus – žemė taip greitai nesutrauka Šauk. Dabok, kiek žemė [v]andenio sutráukė, kai tokia didelė buvo pagada Trgn. Kažkur jos buvo girdėjusios, kad karštas vanduo šaltį sutraukia rš. Gerai išdegusi plyta įmerkta į vandenį neatsimaino ir savėp vandenio sutraukia ne daugiaus kaip 4 procentus A1884,174. Drėgnumas, šaltis sutráukia šilimą Žl. Tamsus drabužis viską sutráukia – visokias dulkes Jrb. Rūpužė blogą orą sutráukia į save Grnk.
| impers.: Gal daba nukris tas vanduo – i sutráuks į žemę Krž. Vis tiek į žemę sutráukė, vis tiek gerai, kad i mažai telijo Vdk. Sausino šiemet, tai sutráukė vandenį Sdb. Gryna miežių sultis – otrus žemės kraujas, per vasarą sutrauktas iš grumstų, iš podirvio į varpas M.Katil.
| refl.: Nelijo vakar – ir susitráukė [vanduo] Kdn. Migla kai būsta ir eina in vandenį, tai prieš lietų, o kada susitraukia in mišką – bus sausra Upn.
22. tr. suimti burna ar nosimi į save, susiurbti: Al kiek tų dulkelių reikėjo sutráukti, kiek to brūdelio reikėjo įalsuoti Kl.
^ Ką par burną išleisi, tai par nosis sutrauksi Brž.
ǁ įkvėpti: Tris kartus oro sutraukė į savi – i sustingo Rdn.
ǁ surūkyti: Ir tu nunešei [laišką], ir vėl drauge su Mindaugu sutraukei kvepiančią cigaretę V.Bub. Duok šę – sutráukiam kokį papirosą Sk.
ǁ išgerti: Mas tą alutį greitai sutraukėm Lnkv. Cielą kvortą jau sutráukiau, savo moters nesulaukiau JD356.
ǁ intr. kiek išgerti: Mažu žinai, kur galima sutráukt? Arm. Ėmėm ir sutraukėm įėję rš.
23. intr. daugeliui sueiti, suvažiuoti, susirinkti ir pan.: Aš sukau dalgį lankoje, apsivilkęs baltutėlės drobės marškinius, kokiais nedėvima namie, tiktai lankoje, kai sutraukia šienpjoviai J.Balč. Šiandiej Alanton daug svieto sutráukė Vdn. Sutraukdavo gyventojai iš tolimiausių kampų kaimelių „pasiklausyti protingų žmonių“ rš. Teip ten visi [kareiviai] sutraukė an to dvaro BsPIII131(Brt). Prie sodybų galulaukėje paliktų šiaudų stirtų sutraukė kurapkų šeimynos sp.
| refl. Plt: Mes susitráuksiam kame į kokią kertelę i sėdėsiam, ka nė šapš [, kai tėvas girtas grįžta] Krtn. Kaip jau artie susitraukė, pikštelietas išsitraukė S.Dauk. Kai tik gerybą nuimam, visos pelės iš laukų in kluonus susitráukia Krok.
24. intr. sulaukti iki tam tikro laiko: Daug uogų prisverda ir dar ik uogų [šviežių] nesutráukia, o pieno nevalgo visai Pv.
ǁ išgyventi: Šimtą senis sutraũks – tokis greitas Drsk.
25. tr., intr. sudainuoti: Vyrai, bent giesmę sutráukim Ds. Da giesmelę sutráukt vieną! Dglš. Ka jau nueinu, vedi sutráukav dainą Sd. O mas ka sutráuksma dainą, sutartinę, ta ka skambės laukai! Eig. Seniau kai sutráukia, būdavo, bernai – gražu! Trgn.
26. tr. užkirsti, užduoti: Ponas Šiukšta liuob sutráuks su lazda kitąjį kumietį Žr.
27. tr. LL239, NdŽ glaustai atpasakoti, apibendrinti: Kitoj audiencijoj karalius sutraukė į krūvą viską, kas buvo mūsų kalbėta J.Balč. Sutráuksime išdėstytąsias mintis (padarysime santrauką) DŽ1.
ǁ du gretimus kalbos garsus sujungti į vieną tarpinį garsą: Sutraukė seniai̇̃ jau savo dvibalses į vientisas balses LTII554(Jn). Kadangi lietuvių kalboje … geminatų nėra, tai žodyje susidūrę du tokie pat arba artimos darybos priebalsiai sutraukiami į vieną KlK2,58.
ǁ jungiant į vieną, sutrumpinti (žodžių junginius, sakinius): Tokia prielinksninė konstrukcija – tai sutrauktas šalutinis sakinys KlbXXXV(1)20. Keliažodžių pavadinimų negalima sutraukti į sudurtinį žodį KlK53,41. Ne visus vienarūšius aiškinamųjų sakinių šalutinius dėmenis galima sutraukti į vientisinį su santykine grupe KlbXXVII(1)18.
28. tr. DŽ1 suprastinti, panaikinant kai kuriuos (ppr. panašiuosius) narius: Sutraukti panašieji nariai Z.Žem.
◊ į kiaũlę (į devýnias kiaulès, į krum̃pį, į vãbalą) sutráukti suparalyžiuoti: Į devynias kiaules sutrauktum žaviklis, t. y. sužavėtum J. Šaukė, būrė: į kiaũlę sutráuks! Krš. Skersvėjis baisiausis, gal į kiaũlę sutráukti Krš. Sutráuktas į vãbalą gula lovo[je], nepajuda Vkš. Tą, kur norėjo [pinigus] kasti, į kiaũlę sutráukė Užv. Kad tave į kiaũlę sutraũktų! Tl. Ka tavi velnias už tokį darbą kiaũlę sutráuktų! Vvr. Buvo vaikas į krum̃pį sutráuktas, bet darėm mažųjų kiečių vanas, ir atsitaisė Plng.
nesutráukia gãlo su galù sunkiai verčiasi, gyvena nepritekliuje: Toks didelys ūkis, o nesutráukia gãlo su galù Vrn. Tę nesutráukdavo gãlo su galù, o tau netrūksta nieko Pv.
pečiùs sutráukė sakoma reiškiant abejojimą, nustebimą: Tie kunegai sutráukė pečiùs, kažin kas ten gal pasakyti, kas ten yr Krtn. Nieko jis man nepasakė, sutráukė pečiùs, ir tiek Srv.
véislę sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Nevalgyk [rūgščiai] – veislę sutrauks LTR(Kp).
vi̇̀są gi̇̀minę (visùs gi̇̀mines) [į kãktą End, į krū̃vą] sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Gira taip įrūgo, kad vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į krū̃vą Jnš. Rūgštūs barščiai – sutrauks visą giminę į krūvą LTR(Grz). Rūgštumėlis visùs gi̇̀mines sutráukė Svn. Rūgštus sūris vi̇̀są gi̇̀minę į krū̃vą sutráukia LKT203(Kbr). Ale betgi šiandien kopūstų rūgštumeinia, kad inėmus burnon vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia Mrk. Tiek skani tie agurklai, ka vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į kãktą Trk. Nu, ir batvinių rūgštumas – visą giminę į kaktą sutraukė KlK13,98(Knt).
vi̇̀są ši̇̀rdį sutráukė (kam) labai privargino, nuilsino, nukamavo: Kosulys man visą širdį sutraukė N.
užtráukti Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD1296, SD399,426, Q567, Sut, N, M, L, Ser
1. tr. R34, MŽ45 traukiant ant viršaus užkelti, užtempti, užvilkti, užgabenti: Gal ir drangas kur ant stogo užtraukė – ką tu su jais? M.Katil. Maišai skūriniai ilgi, su lenciūgu užtráukami Skdv. Ratas, kuriuo ką užtraukia arba suka SD99. Rages užtráukė ant stogo [per Užgavėnes] Všv. Būdavo, vakarais berniokai kokiam seniokui tai ir ratus užtráukia ant stogaus Pl. Užtraukė [malūne į viršų] pusmaišėlį miežių ir kaipmat parmalė Jnšk. Užtráuk liesvas an stogo Aln. Medžio viršūnę nupjauna, savo darbo akėčias užtráukia, pridėdavo dar kokių žagarų [gandralizdžiui] Kpč. Nuvedė visas tris [seseris] prie skylės, kur karojo ragažė geležinė, insodino vieną ir pajudino lenciūgą – tuoj tavorščiai užtraukė (ps.) Slč. Pipiris viena ranka užtraukė dvyliką vežimų, an kurių dar sėdėj[o] tiej purmonai LTR(Lzd).
| refl. tr. Ėr: Bet vos tik spėjus patiems sulipti ir valtis užsitraukti, ledo lytis sprogo K.Bor. Grabą pasdarė i užsitráukė in pirkios. Laukia smerties Klt. Tuoj an gryčios [užlipo], kopėčias užsitráukė, až kamino atsigulė Svn. Jie (broliai) dabar sulipė šiton eglėn, o tas durnius duris užsitráukė vidurin (ps.) PnmR.
ǁ užsidėti, užsikelti ant ko: Senatvės sulaukus, kojas an pečiaus užtráukus Plš.
ǁ su savimi užnešti: Tas vanduo neša mane, užtraukia ant bangos Žg.
ǁ įtaisyti: Paukščiam užtráukta dvi skrynelytės pušy Dgč. Viežos (bokštai) buvo neužtráukta, mūs parapijoj, rodos, tik du galė[jo] paklibint [jas] iž daikto, anas paėmė i atkėlė, i apisukė Švnč.
ǁ Ch1ApD27,40, NdŽ ką nuleistą ar nusileidusį traukiant iškelti, ištempti: Kai audra nutilo, vėl užtraukėme visas bures ir plaukėme į žiemryčius J.Balč. Jo laivo žėgliai užtraukti buvo, ir jis tiktai tinkančio vėjo laukė rš.
| Užtraukiamas tiltas KŽ; Q174, N.
| Jei zvambalai būdavo jau gana žemai nusikorę, dėdė imdavo už grandinėlių ąselės ir užtraukdavo juos aukštyn prie pat dėželės V.Myk-Put.
2. tr., intr. užvežti: Arkliai vos užtráukė vežimą ant kalno DŽ1. Kokios moterės užtráukia ma[n] keliu [vežimėlį į kalną] Grnk.
ǁ tr. pirmauti, pralenkti, viršyti traukiant, vežant: Ant vakaro kumelė Rauduką jau ir užtráuka Užv.
3. tr. R153, MŽ202, N ką ant ko užkloti, užtiesti, ištiesti: Patiesiam šieną iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai], tadam tas paklodes užtráukiam Ps. Paklodę užtráukiau an poduškos – ūžvalkalas nėr švarus Jrb. Tėvas užtraukė ant stalo staldengę rš. Ligoniui veltinius numovė, padėjo nusirengti, atsigulti, duknas ant jo užtraukė Z.Žem. Užtráuk šiaudų ant tos skylės Jrb. Paulius pamatė, kad svetainės langas neuždengtas, ir užtraukė sunkias portjeras V.Bub. Vidudienis, bet ant langų užtrauktos užuolaidos J.Gruš. Vakare užtráukia kokią te kas turi užuolaidą Plv. Užtráukia užuolaidas – tuojaus vėsiaus paliekta Žg.
| prk.: Per naktį voras ant durų vis savo tinklą užtráukia Vlkv. Pleštekė užtráukė tinklą ant korio akutės Prk.
^ Baužys drobulę užtráukė (sakoma, kai užeina ilgas lietus) Krt.
| refl. tr. NdŽ: Senatvė! – sumurmėjo senis, užsitraukė dar seną, skylėtą gunčę, apsivertė ant kito šono ir, sušilęs truputį, užsnūdo V.Krėv. Kazys jau seniai miega nusisukęs į sieną, tokiu pažįstamu papratimu ant ausies užsitraukęs antklodę rš. Užsitráuksi kaldrą – ka prisilies prie kūno, rodos, ka kanda skaudžiausiai Mšk. Užsitráuk langatiesę DŽ1.
ǁ refl. kuo apsidengti, apsikloti: Puolė an žemės, šiaudais užsitráukė Pns.
ǁ užsmaukti: Juoda, stačiais kraštais kepurė ant akių kiek užtraukta J.Paukš. Bet akiniai ant nosies blykčioja piktai iš po ant veido užtrauktos juodos skepetos I.Simon. Sijonėlį užtraukusi ant kelių, iškiurksojo ant slenksčio visą naktelę M.Katil.
| refl. tr.: Antai kelios mergiotės, užsitraukę skareles ant veidų V.Myk-Put. Turbaną jis buvo užsitraukęs ant akių J.Balč. Ant galvos užsitraukiau kepurę su snapu A.Vencl. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Užsitráuk daugiau tą kepurę ant akių: saulė į akis Jrb. Turi̇̀ skarą užsitráukti už burnos (ant veido): bjauriai yr, smirda – ant suolo pašikta Rsn. Geriau už berželio pasitrauk ir skarytę užsitrauk RdN.
| prk.: [Gaidys] snaudė, ant akių užsitraukęs baltas plėveles A.Vaičiul.
ǁ tiesiant, traukiant kuo uždengti: Buvo langai užtráukti, ka niekas nematytų Jrb. Ka ejau par tiltą, trobos durys tebebuvo atdarytos, o pribėgu pri pat [trobos] – durys užsklęstos, langas užtráuktas [užuolaida] Kl. O tai kartais pasikavosiam, langą užtráuksma, po lovos palįsma Sd.
ǁ Grš uždaryti ką atvirą: Langeliai yra maži, iš stiklo arba su lentelėmis užtraukiami M.Valanč. Užtráuk duris įeidama Šts. Užtráuk duris, o vaikas sušals Up. Durys nebuvo drūčiai užtráuktos Šmk.
4. tr. užmauti, užvilkti ką ant ko: Užvalkalą užtraukti N. Paskui [žmona] užtraukia ant kruvino mano kūno šiurkščius marškinius iš ožkos vilnų, o ant viršaus dėl pajuokimo apvelka karališkais drabužiais J.Balč. Ant kelnių pančekas užtráukia ir pasiriša, kad nenusmuktų Pns. Aš basa, da klibà, užtráuksiu nors kojines Ob. Trejas vadžias sutraukiau, liki buksvas (kelnes) užtráukiau JD1443. Galima ir uždėtąją akį užtraukti ant vienos, dviejų ir daugiau akių rš.
| refl. tr. Š, KŽ, Plm, PnmR: Vyriškas kelnes ant subinės užsitráukė, i gana – jau pasirėdęs Krš. Žiemą užsitráuki sau tas kelnes i klampok po sniegą Jrb.
ǁ užmauti apavą, užauti: Gamašus užtráuki, o kelnės viršuj teip Rg.
| refl. tr.: [Povilas,] paskubomis užsitraukęs batus, išėjo į kolūkio valdybą rš.
ǁ kuo apmauti, apvilkti: Pančeka užtráuki apipleišiojusias blauzdas ir eini Šmn.
| refl.: Užsitráuki kokiu rūdiniu ir tąsais DrskŽ. Užsitráuk anom kelnėm an viršaus! Lp.
5. tr. suėmus ar paėmus už ko užvesti, užtempti, užlaipinti ant ko: Manę až rankos – ir ažtráukė ant kalno! Kp. Jis tuoj karvę sugavo ir ant stogo užtraukė LTR(Ant). Supuldavo kaimos bernai i užtráukia [piršlių] arklį ant pakuros viškų Nmk. Atsivedė gaspadorius karvę, užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų, paki jis ją užtraukė, i užkankino (ps.) LKT221(Jon).
| refl. tr. Š.
ǁ refl. tr. užsivesti ką už ko: Užsitráukiau už kerčios aną, sakau: ko pliurpi! Šv.
6. refl. Vkš, Žr užlįsti, užsislėpti už ko: Baltaragis, nubėgęs ligi jaujos, užsitraukė už kertės ir juokdamos žiūrėjo, kas čia bus toliau Žem. Išsibugštinęs vaikščiojo po mišką užsitráukdamas [už medžių] Šts. Aš ėmiau užsitráukiau teip už durių LKT44(Lž). Aš ir einu užsitráukusi už ano Trk. Vienas vilkas eis aplinkuo šunį viliodamas, o kiti stovės kur užsitráukę Sd. Užsitráukė už sienos, ranką prakišo i barškinas Šv. Iš užpečkio kyšt galvikę – ir vėl atgal užsitráuka Užv. Studentas užsitraukęs už kito medžio ir, sulaužęs savo sidabrinį žiedą, šovęs LMD(Sln).
| prk.: Pavasaris kybo ant nosies, bet kaži kur užsitraukęs, nesirodo aiškiai Žem. Mėnuo, tankiai iš debesų iškišęs galvą, žvalgės ir atgal užsitraukė Žem.
7. tr. NdŽ, DŽ1, Ėr, Paį, Antr, Mrj kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus ar aplink: Dar niekad nebuvau matęs, kaip ant rato užtraukiamas ratlankis A.Vencl. Lankus užtráuka, su varžtais suvaržo Krž. Prie kalvės yra varstotas ratlankiui užtráukti Sml. Iškala skyles ir stipinus sukala, po tam latrankį užtráukia Vb. An stipinų ratalankis užtráuktas Gdr. Pirkdavau štangą, ir kalvis turėj[o] ją išriest, suviryt ir užtráukt an to medinio rato Pns. Skūrą ant būbno užtráukti KI119. Peilio buvo plonukės kriaunos, šitą gumą užtráukiau Kpč. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Ant kailinių užtráukdavo milą – vos pakelt galėdavai Krž. Užtráuk kokio pakulnio ant viršaus [suplyšusių kailinių] Bsg. Ant lentų reik užtráukti tolį Krž.
8. tr. užkloti sluoksniu kieno paviršių, uždengti, apvilkti: Varpis užtráukė lauką Ėr. Avietės užtráukė viską Grnk. Seniau piktžolės laukus užtráukdavo KzR. Karklai buvo užtráukę visą tą [kapinių] kraštą Pv. Paskui [patraukiau] ir per žmonių girią, ar ne dešimties tūkstančių hektarų didumo, pilną ežerų ežerėlių, žiemos aklinai užtrauktų ledu J.Balt. Visa laimė – didelis šaltis tuojau tuos plyšius užtraukdavo ledu, ir ekspedicija galėjo toliau vykti K.Bor. Speigas užtráukė langus Šts. Naktį šaltis užtraukia šerkšnu visus langus rš.
| Gėlinę nudažo ar užtraukia leku rš.
| impers.: Dabar tas ežeras baigia užaugt, baigia jį užtráukt Krs. Žemė perdžiūvus, sutrūkinėjus, bulvienojai nulėpę, užkežę, vijokliais užtraukti V.Bub. Veja (instr.) ažtráukė – raviu i raviu bulbas Klt. Girią iškirto, – berželiais užtráukė, ir po visam Alk. Žolėm užtráukė [bulves] amžinai, Dieve o Pone! Iš. Žole užtraukė bulbes Brž. Miežių pabėrėm (pasėjom), o usnėm ka užtráukė Prn. Pusė dangaus dar skaisčiai nutvieksta saulės, mėlynuoja vaiski aukštybių giluma, o kita pusė jau užtraukta audros debesim, juoda lyg naktelė J.Balt. Užtráuktas tokia migla ežeras Nv. Tumonas kokis ažkrito, nieko nesiregis, i langai ažtráukta tumonu Švn. Langą užtráukė [garais] – nematyt, lyja a ne Jrb. Migla užtrauktà, i dieną be žiuburio nepavažiuosi Krš. Niaukės niaukės – i užtráukė Kv. Buvo jau prašviesėję, vėl užtráukė, pradės vėl lyti Vkš. Kad ažtráukė – kaip maiše, visur tamsu Alks. Beržų pumpurų turu su degtiene užsipylusi, patepu – užtráuka žaizdą Krš. Jei įsipjovei, patepei [su kraujažolių sultimis] – užtráuka Krž. Paliko gal sierčiko galvelė tokia žaizda – ir neažtráukia Ob. Patepk žaizdą šita mostim – tuoj ažtraũks Ktk. Neuždarei langinyčių – ir užtráukė langus Srv. Ažtráukta kiek, šitas [langas] vakar nebuvo, šiandie ažtráukta Švnč. Pradės šalt – langus ažtráukė Sug. Buvo ažtráukta visa akis Dgp. Nuo vienos miežio ašakos ažtráukė moteriai akį Ps. Man [ant akių] dūmai ažutráukta, aš adaton negaliu invert siūlelį LKT288(Šr). Tik su viena akia matau, kitą užtráukė Krm. Užtráukė akis mun, kad dangus atsivėrė, lygu apakau Šts. Užtráukė miglą ant agrastų Vdk. Šįmet labai daug užtrauktų̃, su juodumu [agrastų] Kvr. Kur su plėvike [kiaušiniai], neužtraukti̇̀ kevaliukai, tus gal parsinešti [namo] Vdk.
^ Dangus apsblendęs – kap pienu ažtráuktas Švnč. Nieko nesmato – kaip maišu akis ažtraukė LTR(Km).
| refl.: Žėlė žėlė ir užsitraukė ežeras Grd. Ta plynia niekad neužsitráukdavo: vis būdavo kiaura i kiaura Sdr. Ir vėl ažsitráukė dangus kai sūramaišeliu Krd. Dangus jau ištisai maišu užsitraukęs, o žemė juoda M.Katil. O žaizdos vis dar neužgijo, tik šašais užsitraukė Vaižg. Žaizdos užsitraukė, ir jis pagijo Mš. Grei̇̃ta žaizdukė užsitráukė, gijo gijo DrskŽ. Prakiurna i velek užsitráuka – kas par liga anos! Krš. Žaizda užsitráukus, važiuosiu iš ligoninės, gana Bb. Koja sutino, ir įdūrimas (skylutė) užsitráukė Dgl. Eketė užsitráukia LKGII209. Jau vanduo leduku užsitráukęs Mrj. Kai tik kiek šąla, tai langai i ažsitráukia Klt.
ǁ ko sluoksnį dengti, kloti, tęsti, vilkti paviršiuje, ant paviršiaus: Šalta žiemužė gruodą užtraukė, jauna mergelė piršlelio laukė LTR(Vvr).
| refl. DŽ1: Naktį staiga suėmė šaltis, ir rytą ant balų blizgėjo užsitraukęs pirmasai ledas P.Cvir. Ant ežerų kartais užsitraukdavo plonytis ledas J.Dov. Padažas atšaldomas maišant, kad neužsitrauktų plėvelė rš.
ǁ refl. apsiniaukti: Koki graži buvo diena – ir užsitráukė End. Užsitráukė – vers (lis) Krš. Pabuvo graži i vėlek užsitráukė Krš. Toki buvo graži šį rytą, o dabar užsitráukė Pln. Užsiraugė užsitráukė, kap marška užsitęsė Drsk. Kap an ilgo čėso užsitráukia, tai sako – palietė Kpč. Užsitraũks paliūčia (intr.) Ktk.
9. tr. uždėti, įrengti, padaryti, pakloti, pastatyti ir pan.: Šiandiej nelabai užtráuksta antrą klodą [sieną mūrydami] Slm. Būt užtráukę balkius, uždėję lubas Snt. Išejo [vielinės] toros užtráukti (tverti) Kal. Tinklas užtráukta, kuolukai sukalta – ir vištos neįeina [į braškes] Kpč. Geležinės grotos sostinėn užtráuktos Upn. Užtráukti skersai duris siją NdŽ. Pavieškelė[je] buvo užtraukama kartis Ggr. Buomą užtráukia ant gelžkelio pervažos Rg. Užkelti čia vartužėliai, užtraukti lenciūgužėliai JV70. Vai ir užkelti variniai varteliai, užtraukti lenciūgėliai BsO87. Užtráukė visą tą stogą, vinium da prikalė Grz. Stogą tik užtráukiau ir palikau – baigt [statyti] gal kiti metai bus geresni Srv.
| refl. tr.: Vasaros metu pakrūmė[je] susimetę [čigonai], būdą užsitráuka i gyvena Krž.
ǁ užtverti (uždarant ką): Viskas su vieloms užtráukta Pgg. Bereikėjo tarpas tarp jų užtraukti dviem sienom, ir turi trečią klėtį Vaižg. Bus vestuvės, užtráuksim kelią Rm.
10. tr. užveisti, užsodinti: Užtráukė visur miškus KŽ.
| refl. tr.: Užsitráuksi sodną, būsi ponas Krš.
ǁ apželdinti: Visus arus užtráukė sodnu Krš.
11. tr. prk. atsiųsti, kad ką darytų, užleisti: Pšemickis įkalbinėja [poną Skrodskį] vėl užtraukti egzekuciją, saldotų rotą V.Myk-Put. Tuos popierius sudeginsiu, galit dar žandarus užtraukti Žem. Apsiaus anus, kariūmenę užtráuks anims (miškiniams) Kl. Gubernatorius kazokus užtráukė [,kad nubaustų besipriešinančius] Krž. Kad ponus neišpjautų, užtráukė vokyčius ponai Vdk. Užtráukė valdininkus, atlėkė Jd. Sakiau, užtráuksiu miliciją, pasakyk, su kuo gėrei! Snt. Tėvas jaunas numirė, o vaikai liko, užtráukė globą iš kaimynų prižiūrėt tą ūkę, kad nenualintų Snt. Išblaškė žmonis [1863 m.], užtráukė rūsus, užsvadino pulką kareivių BsMtII223(Lnkl).
| Žada čia užtraukti frontą Šts.
ǁ padaryti, kad atsirastų, kiltų, užeitų: Viską prigalvoja [žmonės], o kad lytų užtráukt, neprigalvoja Vdk. Pradėjo kalbėt, kad radijai lietų užtráukia Rm.
12. įgauti, įgyti, prisiimti: Daug skolos užtráukti I. Važiuok Biržuos, užtrauk paskolą Alz. Užmokėjęs vos pusę tų piningų, pasiėmė išmokėti skolas par Radzivilus užtrauktas ant Kražių M.Valanč. Besistatant naujas trobas reikėjo užtraukti skolą TS1902,4-5. Skolų užtrauktų neataduoda, kvotų nesugrąžina P. Globėjas gali užtraukti skolas ir išduoti vekselius, jei tai reikalinga geresnei turto eksploatacijai EncIX175. Manoma užtraukti vidaus paskolą rš.
| Kūmas par krikštą šv. dar užtrauk gentystę dvasišką su tuomi kūdikiu ir gimdytojais jo brš. Tokios yra pavynastys, kurias kožnas krikščionis pry krikšto š[vento] užtraukia ant savęs ir tų pavynasčių užtrauktų sviedku yra dangus ir žemė P.
| refl. tr.: Vos pusei metų praslinkus, jau siuntė tėvui visą skolą, kurią tasai buvo užsitraukęs sūnui Amerikon išleisti V.Krėv. Tada ir užsitraukė Budreika trumpalaikę paskolą žemės ūkio banke rš.
| Visi jie (sukilėliai) jautė, kokią didelę pareigą ir atsakomybę užsitraukė, tardami priesaikos žodžius ir bučiuodami kryžių V.Myk-Put. Argi gali tokiose aplinkybėse prietelystės ryšys tarp lietuvių ir ruskių užsitraukti? TS1894,10(Vaižg).
| Didingą išvaizdą užsitráukti BŽ440.
13. tr. prk. padaryti, kad koks blogis, nemalonumas paliestų, apniktų ką, užleisti, užkarti: Bėdą, nešlovę ant savo galvos užtráukti BŽ226. Baimė, kad rašytoja savo raštais neužtrauktų valdžios persekiojimo, versdavo drebėti visą šeimyną Pt. Per savo atkaklumą patys ant savęs rykštes užtraukė Žem. Tik tu su tuo bjaurybe nesusidėk, dar nelaimę užtrauksi V.Kudir. Už jos eina tėvas; murmėdamas, be garsų žodžių keikdamas okupaciją, visą pasaulį ir savo sūnus, kurie užtraukė pragarą ant jų žilų galvų A.Rūt. Ironiškas mano nusišypsojimas buvo beužtraukiąs naują tūžmą rš. Kerštas kris ant galvos to, kuris tas kančias užtraukė ant jūsų V.Myk-Put. Jeigu aš pasakyčiau, kokius žaibus ir perkūnus aš užtraukčiau ant jos galvos! I.Simon. Ulė mirdama prakeikimą ant jo laukų užtraukusi K.Bor. Atrodo tau, kad motiną velionę aš įžeidžiau. Namam užtraukiau gėdą B.Sruog. Vargą mun užtráukė su tum šunuku Grd. Toks (tingintis, geriantis) tai vargą tik užtráukia saviejiem Mžš. Ta Vida čia nelaimę namams užtráukė Mžk. Seniejai prūsai liuob sakyti, ka dainos užtráuka Dievo koravonę Klp. Kad tu raudona ugnia nueitum, kokią man sarmatą užtráukei! Rmš. Sako, ans ligas užtrauką̃s LKT81(Ub). Aš tau užtráukiau tokį vargelį Stak. Broliai apsigandę rėkia ant jo: – Eikš greičiau, da tu čia bėdą užtrauksi ant mūsų! BsPIII71(Ukm). Kamuoliuoti debesys nesiūlė nei giedros, nei ūmo lytaus nežadėjo – tik snaudulį užtraukė TS1902,10b. Teneužtraukia and savęs neapipjaustymo Ch11PvK7,18. Užtrauks ant savęs rūstybę Dievo P. Ūkininkai artojau, žiūrėk, idant vietoj padėjimo Dievo neužtrauktumi pabarimo jo Nz. Ir aš užtraukčiau ant savęs prakeikimą užuot palaiminimo Skv1Moz27,12. Smūtnybę mūsų ciecoriškai giminei ūmai užtraukė LC1883,4.
| refl. tr. DŽ1, Skr, Snt, Grš, Mrj, Trgn, Krkl, Vkš, Vdk: Bevaliūkaujant ką užsitráukti BŽ118. Tokias audras užsitrauktum [prisipažinęs], kad savo paties skeveldrų nebesurankiotum! J.Gruš. Pagaliau [su knygomis] ir bėdą galima įgyti, kratą užsitraukti Žem. Ar jis (A.Mackevičius) turi teisę šaukti juos į tokį žygį? Ar jis neužsitrauks ant savo galvos ašaras, kraują? V.Myk-Put. Nelaimę užsitráukė, tai ir turi Rmš. Ka an savo galvos užsitráuksi [nelaimę], ta pamatysi Trk.
^ Užpykdei tėvą – užsitraukei prakeiksmą LTR(Zp).
14. tr. raukiant, traukiant uždaryti angą, užraukti, sutraukti: Šlapias, išmirkytas [skūras] liuob su peiliu suraižys i galus užtráuks [raukdami nagines] Kl. [Krepšelis tabokai] su kutosais ant užtraukiamos virvelės, bet suveltas ir nupikiuotas M.Katil. Kraštą ažtráukia i išlaužia [skieto] dantis verdama siūlus Klt.
| Megztinis, užtraukiamas ant krūtinės voreliu, atdaras M.Katil. Skeltiniai [batai] yra tokie, kurių aulas perskeltas ir užtraukiamas užtrauktuku, užvarstomas arba užsegiojamas sagomis KlK35,34.
| prk.: Dangus užtraukė savo kiaurą maišą (nustojo lyti) rš.
^ Kodė tu perdi? – Šikna ne vadelės! Neužtráuksi Kt.
| refl.: Kai šoko, taip ir pataikė į maišę. Maišė užsitraukė. Broliai berną visaip išbarė, išplūdo rš(Kp).
| prk.: Rudenį varlėms zūbai visai užsitráuka LKT111(Klm). Galų gale žemė užsitraukė ir uždarė kapą LTR(Km).
ǁ raukiant, traukiant uždaryti viduje: Maišelin įkišė ir ažutráukė vapsvas Ob.
15. tr. nusmailinti, nusiaurinti viršų (ppr. kraunant): Vežimas užtráuktas – šuo užbėgtų LTR(Vlkv). Kad šieno vežimas būtų puikus, kriovėja turi mokėti kriauti: kerčių nenuleisti, vežimo neužtráukti Vkš.
16. tr. ką užveržti (ppr. mazgą, kilpą): Vienas sargas, užtraukdamas mazgą, prisilytėjo prie Kaributo rankų ir slaptingai žiūrėjo į akis A.Vaičiul.
| refl. NdŽ: Užsitráukė burlečių ryšiai – ir nors su dantim krimsk Ds.
ǁ kuo suveržti: Šerį arklio uodegos ištraukė, užtráukė, užveržė tą apgamą Bsg.
17. tr. Alk, Kal bet kaip, greitomis užsiūti, užraukti: Vacys persirengė, susirado atlape adatą ir užtraukė juodu siūlu dvi nedideles skylutes švarko nugaroje rš. Užtráukė skylę [maiše], užtaisė be lopo, užraukė Ukm. Užtráuk, kad neiširt [kojinės] blauzda Slm.
| Ažtráuk pirštinę, matai, pirštas lenda Mlt. Neturi adatos? Kojinę reiktų užtráukt Sdk. Užtráuk man kelnių kelienį Užg.
18. tr. impers. nuo karščio, šilimos sutraukti, uždžiovinti: Nuo pavasario kai užtráukė žemę, uždžiovino, tai nebuvo iš ko augt javeliam Jnšk.
| refl.: Kaip sodinom bulves, labai šlapia, o kai užsitráukė, nė atart žmoniška Ps.
19. užgniaužti, užimti, užturėti (kvėpavimą, žadą ir pan.): Ir užtraukė jam žadą, akyse sublizgo ašaros J.Paukš. Kartais grįžtančiam prieš vėją užtraukdavo kvapą, nebuvo kaip alsuoti rš. Ant pusiaužodžio užsikirto, užtraukė dvasią rš. Kaip duos į pačią pašonę, tuoj kvėpt kvėpt – žadą užtraukė Grž. Kai reikia prieš kalną užlipt, dvasią užtráukia Krč. Taip labai skubėjau, kad net kvapą užtráukė Jnš. Šaukšte vandens gal nūskęsti – užtráukei dvasią, ir gatavas Mžk. Toks šaltas [v]anduo tau dvasią užtráuka Lpl. Mun tujau dvasią užtráuka – nebepaeitu Pln. Toks vė[ja]s, ka pro duris išejus dvasią užtráuka Plt. Kai pažengiu kelis žingsnius, užtráuka dvasią Kv. Ka supykstu, mun žadą užtráuka Krš. Norėjo [mirštąs] kaži ką pasakyti vaikams, ale užtráukė dvasią Krš. O kojelių smirdėjimas – dvasią užtráuka Krš. Nė juste nejunta žmogus, kai žadą užtráukia, i nebėr, i atliekta viskas Grz.
20. tr. prk. sustabdyti, sulaikyti kokį vyksmą: Oras užtraukė ungurius, gaudyklės tuščios rš. Rūtos traidą užtráukė Krš. Traũko žolės užtráuka vidurius paleistus žmonims ir kiaulėms Ggr. Traukų tris lapus suvirink ir gerk – užtráuks trydą Šts. Duokit man ko valgyt, kelinta diena vidurių neužtráukiu Vrn. Valgio man nei kiek neužtraukė, miegčiu geriausiai Db. Kumet šetonas nora, tumet atveda ant pomėties, o kumet nenora, užtrauka, ir žmogus nebgal atminti S.Dauk.
ǁ uždrausti: Visi mislino, ką parėks ir beigs, a čia tąj diena gėrimą užtráukė ir užtráukė Drsk.
21. tr. nustoti melžti prieš veršiavimąsi, užleisti, užtrūkinti: Trumpiau ažtráukia, ilgiau laidos [karvė] Švnč. Ažtráukiau karvę, ką čia aš ją tampysiu, tegu pasilsi gyvulys Klt. Ažtrauktà ožka, jau gėruosis Klt. Nesirado pienas, tai užtráukę ir pardavėm tą karvę Krs. Tada žutráukė tą karvę Rod. Laikė karvę, nemelžė – užtráukė Kpč. Jei nori, kad karvytė būtų, užtráuk karvę šventą dieną MTtV165(Šn).
22. intr., tr. Sn, Vlk nustoti duoti pieną, užtrūkti: Po teluki duoda pieno [karvė], paskui užtráukia DrskŽ. Karvė užtráukė [prieš telią] Lp. Senė karvė jau beigia užtráukt Rdm. Ateina karščiai, vėl užtráukia pieną Lš. Šiemet mūs karvė anksti užtráukė Rud. Visos karvės užtráukė, veršingos Vžn. Karvė jau buvo užtráukus, ale kap ėmėm gerai šert, tai vėl pieno daugel duoda Nč. Karvė ažutráukė – ir dabar neseka nei biskio sulaidyt Btrm. Jeigu juos užleisi, tuos spenius, visai pieną užtraũks Jrb.
| refl.: Pramesi, vaikel, rudenį, kap užsitraũks karvės, o dar̃ pieno dar yra Nč.
ǁ nustoti dėti (kiaušinius): Vištos ratą išdeda ir užtráuka ilsas Krš.
23. tr. padaryti (ppr. traukiant), kad eitų, veiktų, užvesti, užsukti: Ziegorių užtráukti KII251. Kiekvieną rytą atidaro ir patikrina, ar tikrai kas pusvalandis laikrodėlis užtrauktas I.Simon. Nėkas neužtráukė, stova laikrodis Šv. Dieniniai [laikrodžiai] buvo kiekvienai dienai užtráukti End. Septynioleka valandų turėjai dirbti teip kaip šitai laikrodį, ka užtráukei, kad ans vis klibėtų i klibėtų Sd. Užtráuk laikrodį ir padėk ant staliuko Skrb. Laikrodis sustojęs! Užtráuk jį Zp. Užtráuk [laikrodį], kad skambintų pusiau aštuntą Vlkv. Užtraukiamąją mašiną prižiūriu labai atidžiai sp.
24. tr. įleisti, nugramzdinti, užmesti (tinklą): Tinklą užtráukiau ant prūdo J. Užtráukiam triubicą par visą Šušvę, su pagaliais patarškinam į akmenius – vos parnešam [laimikį] Grnk.
25. intr. kuo patraukti, pabraukti kur, per ką: Seniau jie žuvų prisigaudydavo bulvinius krepšius, o jeigu jau užtraukdavo tinklu, tai braškėdavo virvės ir klupdavo arkliai rš. O kad jis su tuom tinklu užtraukė, pagav[o] daugybę žuvų! BsPIV129(Brt). Tik užtráuki [su šukom gyvuliui per nugarą] – ir yra tų plaukų [kamuoliukui velti] Ppl.
ǁ tr. atlikti vienu traukimu, braukimu: Kiek trūkelių užtraukiau, tiek grėblelių sulaužiau KlpD37.
26. intr. DŽ1 suduoti, užkirsti, užtvoti: Lazda užtráukit tam šuniui! Krok. Užtráuk botagu, tai eis Al. Ar tu nori, kad aš tau diržu užtrauktáu?! Lp. Gaspadorius liepė jam imt asilą art ir gerai rimbu užtraukt LTR(Krs). Kėdok kėdok kojom, tai kap užtrauksiu gerai diržu, tai žinosi, kap kėdot! LMD(Pns). Motina čepelnyku kai ažtraũks par nugarą! Lb. Baik daužyt, o tai kai užtráuksiu! Slk. Užtráuksu rupūžei už pliurpimą! Krš. Užtráuk par subingalį – i nusiramins Krš. Kai supykdavo tėvas, užtráukdavo skaudžiai Skdv. O kad tėvas užtraukė gerai su trivirviu, o dar to nemačijo – paėmė gerą brūklį, pradėjo „ant dugno gerus kazilus statyti“, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
27. intr. NdŽ užpūsti (apie vėją): Kur čigonai apsigyvena, tai lapinės (palapinės), ka vėjas a kas biskį neužtraũktų Snt.
28. tr. užplikyti, kad pritrauktų: Širdžiai nuglostyti ant šaknelių čia pati užtraukiau [degtinę] J.Balt.
ǁ impers. pritraukti, užplikti: Užšutino kmynus, ir jie pabuvo, kol užtráukė Pns. Du kartus užpyliau liepos žiedus, trečią kartą jau nebepilsu – nebužtráuks Vkš.
29. intr. kiek įtraukti, įryti (kokio skysčio, oro, garų ir pan.): Užtráukė kiek vandens i prigėrė Grz. Dūšios (oro) užtraukti N. Ažtráukiau porą dūmų, i nusviedžiau Švnč. Aš neužtráukdamas kūryju, aš tik par lūpas leidžiu Slm. Jau moki i dū́mą užtráukti Krtn. Prie išgėrimui tai ir aš ažtráukiu dūmo Kli. Mes pasidarėm to taboko, užtráukėm po tą dū́mą Lnk. Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę LTR(Plv).
| refl. tr., intr. NdŽ, Gs, Jnšk: Petras giliai užsitraukė dūmo, išpūtė, patylėjo J.Balt. Papsėdamas, dūmais užsitraukdamas, grįžo ir atsisėdo V.Krėv. Nuejo vyrukai užsitráukti dū́mo, pašnekėti Krš. Užsitráukiant rūkyti nesveika Ll.
30. tr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų): Mielai užtraukdavo degtinės. Užgėręs mielai dainuodavo I.Simon.
| refl.: Aš tik kartais užsitraukiu, o tu geri kas dieną V.Kudir.
ǁ pasigerti, užgerti: Aš turu butelkelę, vedu to[je] pirtė[je] susėsva ir užtráuksiav Kl. Pirma gerai užtráukė, daba jau mažiaus Dov. Kaip gerai užtráukia, prageria razumėlį Kp. Kaip tik gerai užtraukė, teip ir užmigo visi BsPIV179(Brt).
| refl. KŽ, Ėr: Svečias užsitraukęs vos tik pasėdi V.Kudir. Užsitráukęs gerai ir dainuoja Gs.
31. tr., intr. Pkn, Als, Trk, Rdn užrūkyti: Te, užtrauk OG99. Tvirtos tabokos užtraukus, jį apėmė seilėtekis, ir spjaudėsi sau ant pašukinių kelnių M.Katil. Dabar šnapšės negaliu begerti, tada popirosą kartais užtráuku Pln. Ar pypką gal užtráukti išpuolęs lauka [iš mašinos]? Tl. Nemokėjau užtráukti, užtroškau Krš. Kap ji tabokos užtraukė, nei kačiukė susiraukė LTR(Mrj).
| refl. tr., intr. DŽ1: Užsirūkau, užsitráukiu, ale negardu KzR.
32. intr. užeiti, užsukti: Užtráukęs teiraujas, kaip ten buvo Rdn.
33. intr. užslinkti, užeiti: Debesỹs užtráukė – ir lyja Ker. Ka užtráukia debesys, kad paliko tamsu Rd. Pakol ji tais žąsis išvaikė iš vandens, jau debesys artyn užtraukė BsPIV78(Brt).
| refl. CII639: Užsitráukė debesys Dg. Nu ir čia gal užsitraũks [debesis] Žl. Užsitráukė miglos – a lis, a išsipagadys? Gs. Užsitráukęs kiaulinis lietus Antr.
| impers.: Gali užsitráukt lietaus – dangus debesuotas Ktk.
34. intr. padidinti kiekį, pridėti: Viršaus užtráukti (skaitliuje) I.
35. intr., tr. DŽ1, Kvr, Mžš, Sdk, Rs, Jrb, Šmk, Lp uždelsti, užvilkinti: Kiaulės tada nepapjovėm, užtráukėm lig gruodžio mėnesio Krs. Gali užtráukt dieną, do nevažiuot Dglš. Išėjo namon, truputį jau užtraukus prš. Algos jam reguliariai neišmoka, po kelis mėnesius užtraukia rš. Atėmiau iš iždo užtrauktą algą už kelius metus TS1900,2-3. Jau rudenį žadėjo atiduot skolą, o užtráukė lig pavasario Vdžg. Vis užtráukta ir užtráukta mokestes Mrp. O jei daug sykių per metus užtraukdavo baudžiavą, tada ponas tą gaspadorių ištaksavodavo, visą gėrybę ano į dvarą atimdavo DS167(Rs). Tai, būdavo, užtráukia siuvimo baisybę, žmona padėdavo kartais Antš. To [žodžių] rinkimo negalima labai ilgai užtraukti: gyvos kalbos senesni žodžiai ir pasakymai nuolat nyksta, reikia tuojau gelbėti, ką tėvai per ilgus amžius išsaugoję mums paliko J.Balč. Ar jau pirtis pakurta? Moterys pratusios užtraukti vėlumai, kad jas gaidys M.Katil. Užtráukė (pratęsė) tarnybą, mus sulaiko Šk. Daktarai užtráukė mirties valandą tris dienas Sl. Gal užtráukia [duoti švarius marškinius] an kitos nedėlios Lp. Vestuvių nėra ko užtraukti rš. Užtraukta [gydyti] tai jau liga, mes nenorim padėt gyvos an stalo, o nuimt negyvos Gdr. Užtráukė [karvė veršiuotis], teliuosis anta Naujų metų DrskŽ. Karvė labai smarkiai įtvinkusi, gal da užtraũks kokią parą [veršiuotis] Snt. Mūsų perniai to baužytė tik vieną dieną teužtráukė Mžš. Telyčia užtráukė dvidešium dienų Slm. Neužtráuka ana, atveda [jauniklį], kaip suskaitai Krš.
| refl. tr., intr.: Bet [žodžių] rinkimo darbas daug daugiau užsitraukė, negu buvo tikėtasi J.Balč. Skubini, kad greičiau ką padaryt, kad neužsitráuktų darbai Pns. Per tas liūtis tik užsitráukė visi darbai Srv. Sunku pasdaro, kap pietus ažsitráukiu Dkšt. Seniai turėjo išeiti, užsitráukusi anam karūmenė Krš. Kur žmonės tamsūs ir tingūs, tenai užsitraũks darbas ant ilgiau KŽ. Jei ilgiau užtráukas [išvažiuoti į mokslus], piktumų būna Krš. Vis laukiau kokio nors paaiškėjimo, tai teip ir užsitráukė, teip ir neparašiau Krs.
36. intr. ilgai būti, užtrukti: Ka liuob teip būs atlydeliai, ale šį metą kaip užtráukė [žiema] Šts.
| refl.: Lig vėlumo užsitráukėm, ale kaip jei ponai [viską suvežę] Rdn.
| O katras kai užsitraukė, tai rodėsi, kad galo visai nebus Pt. Užsitraukęs karas labai skurdino kraštą J.Balč. Ruduo užsitraukė, ir aišku buvo, kad dar ilgai taip pabus A.Vien. Šiandie mišios užsitráukė labai ilgai Ėr. Liną mynimas užsitráukė iki gavėnios Up. Ale tu matai, kiek užsitráukė laiko, ir niekas neatsitiko Upn.
| Ažsitráukė liga, negydė Str. Nieko tie vaistai nemačijo, da labiau užsitráukė [liga] Sdb.
37. tr. pradėti ką daryti, užvesti: Katrądien reiks užtráukt audimo, verpimo Drsk. Reikė užtráukt kalbą su Braniu, pamatytum, ką sakytų Slm.
ǁ įvesti: Užtráukti paprotį NdŽ.
38. tr., intr. DŽ1, DrskŽ uždainuoti, užgiedoti: Užtrauksim naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras! Mair. Ažtráukit, ir aš padėsiu LzŽ. Dar pavakarę tebevalgant, Gaubys ėmė ir užtraukė, kiek kakarinė leido I.Simon. O tu dar blogiau užtraukei. Negi tokiu balsu vyrui dainuoti?.. V.Krėv. Užtráukiatav gražią dainą, pasisėskiatav – abudu jaunu, abudu gražiu Sg. Ka uždainiuosiam, ka užtráuksiam – Šerkšnėnų kaimas linguojas Žeml. Jau saulė nebetoli sėdimo, kad užtraũks, kad uždainuos pjovėjai Plvn. Pjauni, duodi duodi, o vakare kaip užtráukiam eidami, tai išeję seniejie, bobutės klauso Kp. Paskuo jau sueinam vienu keliu, nu tujau greitai dainą užtráuksma Lpl. Giedorka, būdavo, kad užtráuka, kad užgiesta Skdv. Vyrai ka užtráuka [litaniją] – par širdį eina Krš. Kai užtráukėm, tai lempa ažgiso GrvT31. Kap užtráukia vakarais, net laukai skamba Mrk. Pabaigsiu darbelį, užtrauksiu dainelę TŽV603(Al). Seniau kad užtraũks – net lubos kelias Pl. Ale kad užtráukė vyrai grįždami, tai par visą miestelį nuskambėjo! Jrb.
ǁ sučiulbėti, užgiedoti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau: jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
39. tr., intr. užgriežti, užgroti: Ji prašinėjo, kad Gaubys užtrauktų valsą I.Simon. Atsisėdo bernas kamputyje ir užtraukė linksmą polkutę Plv. Kai tik užtráukdavau, tai tuoj iš kampų visi juda Snt.
×40. (germ.) tr. N nubrėžti, pažymėti, parašyti: Ant to jų projekto nebuvo užtráukta tas šaltinis Žgč.
◊ nósį užtráukė parodė nepasitenkinimą, užpyko: Nósį kai avies subinę užtráukė Erž.
užtráukęs žãdą labai įdėmiai, atidžiai (klausosi): Ji užtráukus žãdą ėmė klausytis NdŽ.

treñkti, -ia, -ė KBII154, KII211, K, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; R, MŽ, M, L
1. intr. su labai smarkiu garsu mušti, daužti (apie perkūniją): Griaustinis ka griaudžia, treñkia i treñkia LKT240(Žml). Parkūnija ka treñkė, kūlį aprietėjau DūnŽ. Tiktai žibt, tik medis plumpt, tai, sakau, gal treñkė jin, sako, kad ne Jž. Perkūnas treñkė į medį Plšk. Gal jau artie treñkė, kad net ugnis paspylė Klt. Sužaibav[o] i ka treñkė, ko langai neišbyrė[jo] Gs. Vieną kartą treñkė visai arti manęs Vrb. Treñkė, net siena sudrebėjo, mės net numirėm Žl. Nelabai treñkė – pliaukšterėjo biškį, girdžiu – rėksmas (kažką nutrenkė) Vdn.
ǁ intr., tr. pataikyti mušant (apie perkūną, žaibą): Griaustinis treñkė į medį DŽ. Ka treñkė perkūnija į tą ąžuolą, suskaldė Bb. Ka į kurį medį perkūnija treñka, išeina į miženas End. Tų namų perkūnas netreñks Lnkv. Vienas buvo [perkūno] treñktas šuva, tai labai bijojo Kvr. Čiut spėjo paeit kelis žingsnius, ka treñks tam eliksniu[i] LKT265(RdN). Vienan galan treñkė, o kitan užsidegė [klojimas] Kpč. Nesėdėk languos, a tai treñks Mlk. Kodėl perkūnas netrenkia šio pasaulio, jei išgali, dulkėmis nepaverčia?! V.Krėv.
^ Mano žodžiai trenkia kaip perkūnas V.Kudir. Nelaimė trenkė kaip graustinė, sudužo ir sutrupėjo puikios jo viltys Žem. Kad tave perkūnas trenktum negriovęs! J. Kad tave žieminis perkūnas trenktų! LTR(Pns). Kad jį perkūnas treñktų, tą šaltį! Prn. Kad perkūnas trenktų į visą jų lizdą! Ašb. Kad jį griauzmas trenktų̃, tokį vagį! Vj. Treñk tave galas! Einam! Mrj. Kad jo ir perkūnas netreñkia! Snt. Kad jau, Dieve, nedavei karvės, tai tegul perkūnas trenkia ir ožką LTR(Pnd). Į žemaitį perkūnas niekumet netrenka LTR(Krtn). Nei jį giltinė pjauna, nei perkūnas treñkia Slč. Tankiai žaibuoja, tiktai netrenkia (dantys) LTR(Grk).
ǁ krėsti (apie elektrą): Nekišk nagų prie elektros – treñks DŽ1.
ǁ prk. kelti stulbinantį įspūdį: O paskui trenkė vieną rytą žinia: „Vilties“ klubas uždarytas, yra areštuotų J.Balt.
2. intr. griausmingai sudundėti, sugriaudėti: Treñks minos, vos gyvas liksi Žln. Kad treñkė kaip iš armatos, mažne ir ausys apkurto Vvr.
ǁ dundėti, griaudėti: Nubudom, kad jau langų nebėra, durų, ir niekas nebetreñkia Sb. Kas te trenkia, kas te pyška po žalią girelę LTR(Kp). Tas devyngalvis jau junta, kad treñkia žemė (ps.) LKT273(Vb).
ǁ garsiai, kurtinančiai (su)aidėti (ppr. apie muziką): Muzika trenkė puikios nakties vidury J.Balč. Prieplaukoje prie senutės Vytauto bažnyčios trenkė dūdų orkestro maršai J.Dov.
ǁ Sut, OGLII336 gausti, ūžti: Ale kad Salamiesčio vargonai užsikišę, teipgi duslūs, seniau kas užgros, tai treñkia bažnyčia Slm. Kad pasiuto jaučiai rėkt nesavais balsais, tik pyška, treñkia, ūžia visa ferma Krs.
| O kad įėjo Jėzus ing namus ano kunigaikščio ir išvydo vamzdinykus ir minią tetrenkiančią DP368.
| impers.: Ūžia, treñkia galvoj – nebėr dora, kad greičiau tik numirčia Slm.
ǁ bilsčioti, trinkčioti, dardėti: Par stotį čia pristabdo, ne tiek treñkia [traukiniai] Skp. Tiek treñkia, tiek ūžia tos mašinos – nepatinka ma[n] Rd. Visgi užgirsiu kur trenkiant su rateliais ir eisiu tan balsan ir susitiksiu LTR. Prasidėjo akmenimis grįstas kelias, mūsų vežimai trenkė, tarškėjo rš.
ǁ triukšmauti: Vaikai treñkia, laksto po trobą DŽ. Savo vaikų jau neapsiklausom, o kai da sueina kaimynų, tai tik treñkia, bilda Krs. Vaikai treñkė, alasijo, net nusbodo Skdt.
3. intr., tr. JI95, LL203 staigiai, stipriai suduoti (ppr. su garsu), kirsti, daužti: Vis trenk ir dauž N. Jis galva į sieną treñkė KBI23. Treñkti ranka, kumščiu į stalą NdŽ. Treñkti sau į krūtinę NdŽ. Kad tik nesupančioji [karvės], treñkia kelius kartus ir ištraukia kuolą Slm. Į geležį treñk tei[p], i ta lūžta, o čia žmogus! Bb.
ǁ NdŽ suduoti uždarant, smarkiai užverti, užvožti (ppr. duris): Tortas ka kepi, negali duris treñkti, suzmenga Bt. Treñkia duris, net vaikas suburzda Gs. Dėdė Mikas, durim trenkęs, nužingsniavo pro palanges K.Bink. Treñkė skrynę, neprileido pri audeklų Krš.
ǁ mušti, įkirsti, sudrožti: Trenk į kuprą su kumste, teeinie zurnydamas J. Treñkti kam akmeniu į galvą NdŽ. Danutė trenkia jam per ausį ir nubėga K.Saj. Ka treñktumėt mane, ir ištikšč Bb. Kaip treñksiu, tai žinosi! Kogi steni po perkūnais!? Rdd. Ona akies mirksnyj[e], įsispjovus į saują, trenkė tam šiaučiui į ausį BsPIII35(Nm).
| prk.: Prie gelžkelio pylimo trys kasėjai staigiai mirė saulės trenkti Pč.
4. tr. staigiai, stipriai bloškiant suduoti į ką: Nelūžta – treñk į žemę, mažu luš Dkš. Vėtra laivą treñkė į uolą NdŽ. Aš tą palivoną ka trenkiaũ į akminą, tik šukės liko LKT157(Grz). Perpykęs mozūras išnešė laukan tą dyną, kaip trenks int akmenį, … zuikis pašokęs – bėgt BsPIII249(Graž). Trenkia piktai verpstį į sieną V.Krėv. Užeina skaudėti, nors galvą treñk į sieną Krš.
| refl. K: Automobilis treñkėsi į medį DŽ1. Eidamas kai trenkiaũs stulpan, net akỹs sužaibavo Ktk. Čia toks Pilypaitukas iš Smalgių, girtas lėkė motociklu ir trenkėsi į autobusą V.Bub.
ǁ intr. NdŽ koja suduoti (treptelėjant ar spiriant): Kaip te mes vienas kitas susijuokėm, tai kad treñkė koja padlagan [mokytojas] Pl. I vis su ta basoja [koja] treñka į žemę Varn. Arklys nekantriai prunkščia, trenkia užpakalinėm kojom ir uodega daužo šonus I.Simon.
ǁ tr., intr. daužyti, trankyti: Pradėjo treñkt durysan, Liucijon, kelkis! Ad.
| Kelias, kad jį mėgina treñkt šokinėdami ratai, nei koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka K.Donel.
ǁ intr. NdŽ kratyti: Ratai treñkia J.Jabl(Skp). Nebekrato, nebetreñkia važiuojant Antš.
| Kaip greit paleido, kaip ratai trenkė per tais šaknis, dugninė nulūžo, pametė pinigus BsPIII189(Brt).
5. tr. blokšti nuo savęs, stumti šalin: Kaip čiupo už kalnieriaus, kaip treñkė an grindų! Šmn. Kad aš taũ treñksiu iš tų rogių! Krč. Tai kad trenks jį aukštielnioką, net žiežirbos iš akių išėjo LTR(Kp). Kai ją treñkė į vidurį aslos [nuomaris] Ar. Staigiai atsilenkiu, in šoną treñkia mane Drsk.
| Reikėjo vėl iš kluono treñkt [sukaitusį šieną] Prn.
| prk.: Prisikėlęs smertį trenkė, viernuosius savo aplankė A.Baran.
^ Netrenk Dievą medžiuosna B.
| refl.: Ką tu pririši: anos (karvės) iš rankų treñkas i tik mauna numie Trk. Vežimą veržė ir treñkės aukštielnioka Šmn. Tuomsyk išrovė kelmą ir trenkėsi kaip perkūnija į marias BsPIII51(Nm).
6. tr. Sem smarkiai mesti, sviesti: Paims bulbę, pakels, vėl atgal bliūdan meta, treñkia, ot kiaulė! Pv. Pusę viščioko parnešiau [iš kulinarijos], dvokia – ka trenkiaũ šunim Ukm. Klumpes trenkei̇̃ po laška ir vaikščioji basa Alv. Nusivilkęs trenkė į žemę savo striukę ir dar nusivalė į ją kojas K.Saj. Velnias kad trenks žmogų į žemę MPas. Lipa lipa diedas dangun, o maišą sunku nešt. Jau treñks, ale da neša (ps.) Str. Meskie trenkie marių žolynėlius, bėkie vykie Onutės pulkelį LTR(VšR).
ǁ prk. siųsti (ppr. į nuošalią vietą): Po mokslo treñkė nutrenkė į kokį kaimą tolybėse Krš.
7. intr. šnek. liautis, mesti; atsisakyti ką daryti: Tai ji treñkė mėšlus kratyt ir parlėkė namo LKT230(Jz). Dirbau dirbau, pjoviau pjoviau, rankas nuskaudo ir trenkiaũ Pv. Aš jau trenkiaũ ravėt DrskŽ. Trenk sėt ir eik namo LTR(Vrn). Tėvas treñkė ir nerūkia Btr.
8. tr. šnek. palikti, pamesti: Tokią gerą moteriškę paėmė, atvažiavo Vilniun ir treñkė Vlk. Treñk tokį lauk, kam jo (girtuoklio) tau reik Prn. Vyras pijokas buvo, tai jy treñkė jį Dg. Pagyveno su jąj ir treñkė jis ją Ktv. Treñkia motką (perekšlę) ir eina lest [viščiukai] Dg.
9. intr. Gs smogti, turėti atatranką: Būtų geras šautuvas, tik treñkia DŽ. Šautuvai inrūdiję, treñkia [petin] Lp.
10. refl. NdŽ judant, daužant rankas ar kojas šildytis: Ir jis dar treñkiasi, šildosi DŽ.
ǁ prk. ramintis, guostis, stengtis prasiblaškyti: Kai dar dirba, treñkiasi – užsimiršta Brž. Treñkias merga, susgavus vaiką Ktk.
11. intr., tr. šnek. smarkiai ką daryti (šokti, dainuoti ir pan.): Ka treñkė trūbininkai, ta treñkė – visa soda skleidės Vvr. Šokėjai trenkia, net žemė dreba Žem. Šokiai didžiausi, būdavo, šokam, treñkiam Slm. Ka šoksma, ka treñksma – dulkės rūks End. Kai vakare išeisim, tai treñksim dainą visi su broliais Snt.
12. intr. DŽ turėti kokį kvapą (ppr. nemalonų), atsiduoti (kuo): Pienas trenkia česnakais L712. Duonelė šito jau treñkia pelėsiais Krs. Vanduo geležia treñkia Dkš. Ka tę kokiom šaknim, kokiu alksniu treñkia [šulinio vanduo] Dg. Vanduo treñkia žolėm Šl. Jau mėsa senumu trenkia Klov. Lašiniai rudi, senumu treñkia, – kaip juos gali valgyt?! Mžš. Kokia čia mėsa – vėju treñkia Pv. Senos bulbės išleida neskanumą tokį, treñka kaži kum tokiu Krš. Sviestas pelėsiais treñkia Ll. Negardūs nūnai kopūstai, puodu treñkia ir neseka valgyt Nč. Kokis jūs nūnai viralas – dūmais treñkia Kb. Jų alus treñkia burokais Jrb. Negaliu gerti [degtinės], smirda treñka mun iš tolo, dunsu Rdn. Treñkia kaži kuo, gal žibalu Kdn. Didžiųjų žuvų mėsa nelabai skani – dumblais treñkia Škt. Iš tos šviesios, saulėtos dienos ji dar nenorėjo eiti į tamsią, dūmais trenkiančią gryčią V.Myk-Put.
| impers.: Iš visų kampų tik raugu treñkia Sn. Palatoje trenkia sukrešėjusiu krauju rš.
ǁ priminti ką, panėšėti: Tavo kalba treñkia Jurbarku Trg. Anie (Seredžiaus gyventojai) jau teip pasakys, treñkia į žemaičių [tarmę] Pžrl. Aš jau biškį an berną trenkiu, jau didesnis – par vienus metus paaugau Dj.
13. tr. JI342 drausti, barti.
14. intr. šnek. greitai važiuoti, bėgti: Jis treñkė namo KŽ. Nei dulkių, nei purvo, tik trenk ir trenk A.Vien.
15. tr. šnek. smarkiai, skubiai gabenti: Petras alaus bačką kad treñkia, tai treñkia! Slk.
^ Treñkia kaip velnias močią Slk. Kur tave biesas trenka? Kv.
16. refl. šnek. vykti, dangintis: Ten pirmiau buvo, tegu tę ir dabar treñkias Gs. Pas vieną pristojo – nepabuvo, tai dar treñksis pas kitą Dkš. Kur aš treñksiesiu nežinodama nieko? KzR. Pasigėrė, tegu namo treñkiasi Kt. Aš niekur netreñksuos, numie sėdėsu Slnt. Kožną vakarą kaži kur treñkas i tik apyaušriais pareita Šll. Kur jau vė trenksi̇́es?! Pns. Kokio galo trenktis dar kažkur, jeigu ir čia gerai? K.Bor.
17. išgerti, išmesti: Vakar suejom, tai galva galvon po litrą kap treñkėm, nei paeit negalėjom Al.
ǁ tr. gerti (ppr. svaigiuosius gėrimus): Ka treñka, ka treñka, žalčiai, sprogsta! Rdn.
18. tr. šnek. drožti, rėžti: Vokyčiai ka treñkė tokį prisakymą – visus gyvolius surašyti End. Nu, maželi, treñk lig dešimties! Tv.
◊ į gálvą (kam) treñkia (kas) apsvaigsta: Kai paskaitau, tai galvõn treñkia Dg.
į gálvą treñkti
1. apsvaiginti: Tuoj šnapsas treñkė į gálvą Jsv. Rods, mažai išgėriau, ale smarkiai treñkė į gálvą Rs. Saulelės spindulys treñkė man galvõn, labai vėmiau, uždegimas smagenų buvo Kpč.
2. staiga susigalvoti, rastis mintyse: Tai jam treñkia į gálvą KI83. Kas vaikuo į gálvą treñks, negali žinoti Akm.

į nósę treñkti skleisti stiprų, dažnai nemalonų kvapą: Treñka vaistai į nósę, su kum tavi ištepė? Krš. Surūgę drobužiai, jau taip treñka į nósę Krš. Susistovėję purvai treñka į nósę Rdn. Vyrams reik tokio dikalono (odekolono), ka treñktų biškį į nósę Krš.
liežùviais treñkti liežuvauti: Moters liežùviais treñkia tep Kbr.
[šlapiù] maišù (mazgotè) treñktas Mrc labai keistas, kvailokas: Sako, jos ir vyras maišù treñktas Zr. Anas buvo maišù treñktas, nesuskalbėsi, būdavo Vdšk. Šlapiù maišù treñktas tu, ar ką? Mrj. Jis kiuoktelėjęs, mazgotè treñktas Mrj.
úodegą į žẽmę treñkti padvėsti: Tai jau mūsų širvoji turbūt treñks úodegą į žẽmę Šmk.
žõdį (žodžiù) treñkti piktai ką pasakyti, drožti, rėžti: Aš jam kad sutikęs treñksiu žõdį! Mrj. Jis papratęs žodžiù treñkt Antš.
aptreñkti, -ia (àptrenkia), àptrenkė tr.
1. Rtr, KŽ apmušti, apdaužyti: Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente J.
2. KŽ aptrypti, aplyginti: Kelias neaptrenktas N.
3. BŽ209 smūgiu apsvaiginti, pritrenkti.
| refl.: Dabar ką gi, apsitrenkęs ir ligoninėj gulėjau On.
4. prk. apibarti, sudrausti: Jei mergelė susidėjo su kavalieriais, aš apšumysu, aptreñksu Kv.
5. refl. Kkl, Brž, Rm, Pg, Dglš judant kiek apšilti: Buvau sušalęs, bet palėkiau varstą tekinas ir apsi̇̀trenkiau Ėr. Pabėk paskum rages, apsitreñk – juk sustyrai Žlp. Ar da vis kojos šąla, ar jau kiek apsitrenkei? Slm. Iš pradžios buvo šalta, o paskui, kai pradėjau dirbt, apsitrenkiau Bsg.
6. prk. atšvęsti (ppr. triukšmingai): Gerą balių aptrenkėm par Uršulines Šts.
7. apsiprasti, nebejausti skirtumo: Iš karto tik bloga naujoj vietoj, o paskum apsitreñksi, ir bus gerai Svn.
ǁ atbukti, pasidaryti nelabai jautriam: Vienas tiktai jo žodis, jog mano ausys, nuo lenkiškos kalbos apsitreñkę, nebenumaną lietuviškų žodžių smagumo (kirčio) A.Baran.
atitreñkti, -ia (ati̇̀trenkia), ati̇̀trenkė K, Š, NdŽ; N
1. tr. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas Aln. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi Grž. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt LTR(Šmn).
| refl.: Kad gegutė pradeda kukuot ir griaustinis griaust, žemė atsitreñkia ir nabeiškadija žmonėm Žml.
| Ačiū Dievui, atsitreñks žemė, pradės viskas augt Lnkv.
2. tr. smūgiu priversti atšokti: Attrenksi klumpį prišalusį iššokęs iš lovos ir parbėgsi į trobą iš kamaros Grg.
| refl. J.Jabl: Mušk su pilvu, tai atsitrenks BsMtII161(Vb).
| prk.: Žodis toks, kad jauti, kaip jis nuo žemės atsitreñkia Pl.
ǁ KI121, Rtr triukšmingai, smarkiai atidaryti: Jis atatrenkė duris J. Staigiu judesiu atitrenkia jas (duris) plačiai ir, nežiūrėdama į daugybę siuvančių žmonių koridoriuje, šaukia Pt.
3. tr., intr. suduoti, atmušti (į ką): Laikrodis nebeina, gal sutrenkiau, bet į kietą daiktą, rodos, neati̇̀trenkiau Rm. Tos durys àttrenka į tą benkį Dov.
| impers.: Dar važiuojant ati̇̀trenka, matyt, kad dar yra pašalo Brs.
| refl. Š, KŽ: Atsitreñkti į akmenį BŽ278. Atsitrenkė pakaušiu į duris ir palengva susmuko rš. Atsi̇̀trenkė į lenciūgą [veršis], ka virto, i kojos pasistatė į viršų Bdr. Atsi̇̀trenkė į medį su mašina i nubrozgino visą šoną Jrb. Čianai toks molis, baltožemė: kuolą kalk, i atsitrenkia ant medį LKT272(Ps). Kur ratai atsi̇̀trenkia [į pašalusią žemę], tai lengva važiuot Lp. Užėjęs ant kalvos, lyg į ką atsitrenkęs, sustojo Tautrimas I.Simon. Šūvis pervėrė sermėgą, tačiau kulka ant knypkio atsitrenkė LC1885,43.
| prk.: In jį atsitrenki̇̀ kai į sieną Kt. Žodžiai atsitrenkia nuo tavęs, kaip žirniai nuo sienos Db.
4. tr. atblokšti, atsviesti: Atgalion atitrenkė CII236.
5. tr. KŽ, Šll judant atšildyti: Atitrenkė pirštus sušalusius J. Ne pro šalį būtų išlipus pabėgėti. Ir arkliui lengviau traukti į kalną, ir kojas atitrenki K.Saj. Led atitrenkiau kojas – tep šalta Rmš.
| refl.: Paleisk šunį: labai sušalęs, atsitreñks Dbk.
6. tr. Š, Ser, Lp, Lkv smūgiu pakenkti, atkrėsti: Jis man kap davė, tai ir jeknas àttrenkė Kb. Vyru[i] tai arklys ati̇̀trenkė širdį Pnd.
| refl. tr.: Atsi̇̀trenkė jeknas, ir nuog to vėžys papuolė Klt.
7. triukšmingai, greitai atvažiuoti, atbėgti, atjoti: Kas čia atatreñkia (atbarška) J.Jabl(Skp). Tuoj po vidudienio tik atatreñkia vaikai iš paežerės rėkdami, kad Algis prigėrė Dkk. Galų gale atitrenkia gydytojas TS1899,4. Pamatėm – širmu kumeliu atatreñkia pusbroliai Kvr. Atatreñkia, atūžia arklys piestu Šmn. Tik atatrenkia, atjoja vienas raitas per ūlyčią LTR(Kvt). Atitreñkia, atvažiuoja kaži kas Brž. Užgirdo apie vidunaktį – kas tę atatrenkia LTR.
| refl.: Kas ten do vienas atsitreñkia? Dkš.
8. refl. šnek. atvykti, atsidanginti (ppr. be reikalo): Buvo atsitreñkę tie pijokai čia, išginiau Krš. Atsitreñkusios bobos iš kaži kur Žg. Ko čia ta boba atsi̇̀trenkė neprašyta? Kt. Vėl tas prieplaka čia atsi̇̀trenkė Šn.
įtreñkti, -ia (į̇̃trenkia), į̇̃trenkė
1. intr., tr. FrnW, NdŽ, DŽ1, KŽ, Rsn, Pgg, Vkš trenkiant pataikyti į ką, kliudyti: Perkūnija įtrenkė N. Jeigu perkūnas į̇̃trenkė, i sudegdavo namai PnmŽ. Perkūnas kluoną į̇̃trenkė Kt. Perkūnas teip skaudžiai treikė[ja], veizėk, būs kur i įtreñkęs Plt. Jeigut kur į̇̃trenka į medį, medį suplėšo Vg. Į trobą į̇̃trenkė, o žmona į stubą buvo Plšk. Perkūnžole rūko pirkias, kad perkūnas neįtrenktų LTR(Vrn). Dabar žaibas į tą medį į̇̃trenkė Jrk48-49. Jei į triobą perkūnas įtrenkia, ugnį galima užgesinti tik ožkos pienu BsMtI25. Jei perkūnas į ledus į̇̃trenka (esant užšalusioms upėms), nelauk gero pavasario Kv.
^ Kad tave perkūnas į devynius stuomenis įtreñktum! J.
ǁ intr. BzF190, KŽ prk. įsiskverbti, patekti: Karališkieji žodžiai visų vokiečių žemėsa įtrenkė TP1880,43.
2. tr. Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ įdaužti, įskelti: Marti į̇̃trenkė bliūdą, ir įplyšo J. Iñtrenktas kiaušinis Lb.
| refl. Š, KŽ: Indas įsitreñkęs nuo užgavimo, sugriūti nor J.
3. tr., intr. Q36, B, K, KŽ sumušti, suduoti, užgauti: Koją įtrenkti N. Mužikuo su keliu į užpakalį į̇̃trenkė Plng. Ir nešios tavę [angelai] ant rankų, kad neįtrenktumbei į akmenį savo koją Bb1Mt4,6.
| refl. tr., intr. N, K, KI70, KŽ: Galvą į šaką įsitreñkti, įsidaužti KI84. Akmuo, į kurį koją įsitreñkia KI83. Šėpis į uolą įsidaužė, įsi̇̀trenkė KII211. Dovydas įsitrenkė į vartus CII564. Krovinį išmetus laivas turėjo palengvėti ir ne taip smarkiai įsitrenkti į pasiektą seklumą SkvApD27,18(komentarai).
ǁ tr. pažeisti: Žmogus prisivertime, tai est tikruosa sopėjimuosa ir išgąsčiuosa sąžinės nuog zokano įtrenktųjų gauna atleidimą griekų MT81.
4. įstumti, įsviesti, įmesti: Pastvėrė dvi žuvis; iñtrenkė trobon Drsk. Kad būt intreñkus nor pale savim [į vandenį] Ktv. Intreñksim, ir suės tave kiaulės Stk. Tą [užmuštą] žmogų rado ravan iñtrenktą Dg. Į̃trenkėm į ratus [girtuoklį], ir važiuok Pc.
| prk.: Labiau bijokit to, katras i dūšią, i kūną gal įtrenkt į peklą brš.
5. intr. įkristi, pataikyti: Par karą įtrenkė [sviedinys] į koją, dėl to įsimetė rožė Lnk.
ǁ vožtelėti, suduoti: Reik įtreñkti tokiam į snukį, i neprasidės su mergoms Plng.
6. tr. netikėtai duoti, apdovanoti: Ilgai teks tau laukti, kol dėdė ką nors įtreñks Vkš.
7. intr. šnek. greitai, su triukšmu įvažiuoti, įbėgti: Tik spėjom pareit, piršliai ir intrenkė kieman kai perkūnas Dkk. Intrenkia intrenkia kieman šito mergytė su lineika, baisu, turto kiek, rūbų visokių LTR(Pnm). Vaikai iñtrenkė gryčion kai kumeliai ir pribudino Dkk. Jau ruošėms miegot, ir iñtrenkė moma Sv. Kai intrenkėme į Piatigorską, saulė buvo dar aukštai A.Vien.
| refl.: Atskubėjęs įsitrenkiau į kambarį rš.
8. tr. šnek. įgerti, įmesti: Kaži ką vyriškas sakytum, jei pati rytą parsivilktum įtreñkusi, susmirdusi Rdn.
9. tr. šnek. įtaigiai pasakyti, išrėžti: Įtrenkė pamokslą, už tą ir išvežė Šts.
◊ į metùs (į ámžių) įtreñkti pasenėti: Įtreñkę į metùs jau gerai Vn. Jau jis įtreñkęs į metùs Erž. Ji pati, neskaitant rieškutės popieriukų, nieko neturi ir jau merga, į amžių įtrenkusi I.Simon.
ištreñkti, -ia (i̇̀štrenkia), i̇̀štrenkė
1. tr. NdŽ trenkiant padaryti, išmušti: Kai perkūnas trenkė, i i̇̀štrenkė prūdelį Šd.
ǁ refl. BsPII63(Kln) pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų aukso ant žemės DS79(Rs).
2. tr. K, M, L, Rtr, BŽ76, KŽ staigiu smūgiu išmušti: Brolis i̇̀štrenkė man iš rankų kultuvą dėl to, kad rikdžiau kulti Š. Skydai, ištrenkti iš rankų, lėkė į šalis V.Piet. Pamišo, matai, visiems ir žemė, ir liuosybė, kad maskolius ištrenkė ginklą iš nagų! A1884,156. Ir tau kilpinį iš tavo kairės išdaušiu (ištrenksiu), ir tavo strėlas iš tavo dešinės išmesiu BBEz39,3.
3. tr. Rtr, NdŽ išdaužti, iškulti: Langą i̇̀štrenkė, tik dundena dundena (šaudo) PnmR.
4. tr. M smūgiu išsviesti, išmesti (iš kur): Nevažiuok arkliu iš kalno, bo tave ištreñks! LKT223(Jon). Dievas liepė perkūnui velnius ištrenkti iš dangaus TDrI130(Plv).
| Jau šieną i̇̀štrenkė (iškrovė) Iš.
| prk.: [Su knyga] kad gerai kliudęs, ištrenktų̃ ar visą mokslą, ar tai kokią dalį [iš atminties] BM39(An).
ǁ LVI820, Vlk pašalinti, išblokšti: Ištreñkti mušeiką pro duris DŽ1. Girtą iš autobuso ištrenktáu, ir gulėk an kelio Pv.
| Iš traktoristų i̇̀štrenkė Trk. Itą mokytoją i̇̀štrenkė kitur Pls.
5. išmesti (kur), numesti, nusviesti (ppr. kaip nereikalingą): Užpykau ir i̇̀štrenkiau ją (gėlę) Rm. Kašiką ištreñk priemenion Dg. Eidamas ištreñk tą lanktį į prieangį Pc. Karvę papjovė, o vidurius ištrenkė in lauką Krn.
6. tr. smūgiu sužaloti, pakenkti, išmušti: Daba čia akį buvo ištreñkęs tas Jonelis jau Trk. Dar jis ir broliui kelis dantis ištrenkė prš.
| refl. tr. Š, KŽ: Išsi̇̀trenkiau koją iš nario J.
7. intr. kiek laiko trinkėti, bildėti (ppr. važiuojant): Visą naktį i̇̀štrenkė keliu pro šalį važiuodami iš turgaus žmonės Š.
8. smarkiai, triukšmingai išskubėti: Išvažiavo, i̇̀štrenkė Š. Sėdo ir i̇̀štrenkė kaip grausmu Ds. Išgirdo senelis su bobute, kad susiedas pasikinkęs arklį ištreñkia su ratais daktaro parvežt ton ūlyčion Kp. Jau valanda bus, kaip i̇̀štrenkė kermošiun Užp.
9. išvykti, išsidanginti (ppr. be reikalo): Vakare jau žiūrėk – išsi̇̀trenkė kur, tai paryčiu grįžta Slv. Perkūnai žino, kur ans išsi̇̀trenkė! Šll. Išsitreñkia visi iš namų, aš viena trūsiu Gs. Kur jau išsi̇̀trenkė tiej vaikai? Pns. Išsi̇̀trenkė į kokį pasvietį, ką ten sugainiosi! Krš.
10. tr. šnek. išgerti, išmesti: Susėdę vyrai i̇̀štrenkė po butelį alaus, po pusbonkį degtinės Jnš. Puslitrį i̇̀štrenkė ir eina galvas užlaužę Vlk. Ìštrenkė pusbutelį bematant Kltn.
11. tr. šnek. suruošti, surengti: Balių i̇̀štrenkė dideliausį Žr.
◊ bùrną ištreñkti išgerti (svaigalų): O ką dirbs, jei nori bùrną ištreñkti?! Krt.
kai̇̃p iš perkū́no rãgo i̇̀štrenktas labai greitai (bėga): Parbėgo kai̇̃p iš perkū́no rãgo i̇̀štrenktas Šts.
nutreñkti, -ia (nùtrenkia), nùtrenkė
1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i nùtrenkė Jrb. Kepurė tolyn nunešta, sveika, o žmogus [žaibo] nùtrenktas Svn. Dideli lytai užeidavo, ta graustinis nutreñkdavo, ta uždegdavo Krž. Užėjo lietus, arklius paliko ir ejo į gryčią, o arklius nùtrenkė Grž. Šitai, ka perkūnas nùtrenka žmogų, ta tą sykį reik į žemę kasti Žlb. An kapų [žaibas] nùtrenkė dujan Pnd. Ganinklos[e] nū̃trenkė žmogų an vietos Brs. Jagu nenutreñktas žmogus būsi, tai da išbėgsi Antš. Penkis jaučius nùtrenkė [elektra] negyvai Krs. Jį nutreñks tos lektros (elektra), ka tei[p] girtas eis Erž. Tik kad davęs perkūnas į tą piemenį ir negyvai nutrenkęs LTsIV588. Perkūnija trenkdama kožnąkart velnūkštį nutrenkia, per tai jie pusėtinai išbaigti ėsą BsMtII56(Tlž). Viešpatie, tarnas manas guli namuose oru nùtrenktas DP73. Vienas arty sargybės stoviąsis žalnierius taipojau nu žaibo nutrenktas Kel1881,158.
| A perkūnija nùtrenka, aba teip vė[ja]s išverta [medžius] Vž. Miške medį kur nutrenkė griaustinis, tą į sieną nedės Bsg.
^ Kad jį perkūnas nutreñktų! NdŽ. Kad tave perkūnas (apačioje kad tave dievaitis) numuštų, nutrenktų B355. Kad tave perkūnas nutrenktų vidury žiemos! LTR(Šmk). Karalius kaip perkūno nùtrenktas stovėjo Sch170. Kaip tavęs perkūnas nenutreñkia tokios glušės?! Skrb.
| refl.: Tas nusi̇̀trenkė su elektra, gražus vyras buvo Erž.
ǁ ištikti, paralyžiuoti: Būta dėl ko apsimesti paralyžiaus nutrenktam. Kaip dieną aišku – jo sąžinė nešvari rš. Paralyžiumi nùtrenkė gulintį lovoje DP346. Nùtrenktos yr kojos tavos, jog ant kelio Viešpaties prisakymų pažygėt negali, nùtrenktas liežuvis tavas ant įvadinimo ir garbinimo vardo Viešpaties DP350.
2. tr. užmušti, nudėti: Akmuo taip jam pataikė į galvą, jog jį tuojau negyvai nùtrenkė NdŽ. Ale būtų nutreñkęs vietoj[e], i viskas Trk. Perėmė ir nùtrenkė Švnč. Ka duotų valią, tujau nutreñkčiu Varn. Močia, paėmus kačergą, genio nekliudžius, ė vaiką nutreñkus BM51(Skp). Vienu šūviu nutrenkiau tris kurapkas rš. Kaip atsirado mašinos, nebgalėjo su kumelaičiais važiuoti, tujau nutreñktų tą kumelaitį End. Kirviu kaip dėjo, nùtrenkė Rk.
ǁ smūgiu apsvaiginti: Vaikis siūlė nutrenkti peniukšlį kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti M.Katil.
ǁ prk. priblokšti, apstulbinti: Mane šitas stebuklingiausias iš visų matytųjų reginių stačiai nutrenkė Šlč. Vagis, nutrenktas karaliaus išminties, puolė veidu prieš jo sostą S.Nėr.
3. tr. H155, Rtr, Š mušant, kliūvant užgauti, atmušti: Jis rankas nutrenkė lauždamas medį J. Man labai ranką nùtrenkė kirvis, kai tu mušei su šlėga Alk. Nùtrenkiau ranką, ir dabar tirpsta Upt. Oi, oi! – suriko senis, – visą subinę nùtrenkiau BM195(Krkn).
| refl. tr., intr. H155, R29, MŽ38, MŽ2187, Sut, NdŽ, DŽ1, KŽ: Užbėgmi ant ko, užsigaunu, nusitrenkiu į ką R25, MŽ32. Nusitrenkiu koją R, MŽ. Koją nusitrenkti į ką N. Žmogus nùsitrenkė koją, kad ančkrito ant jos rąstas J. Laimė, kad kojos kaulas nenusitrenkė Snt. Nusi̇̀trenkiau jau smagiai – nugriuvau nuo vežimo stačia galva Slm. Nusi̇̀trenkiau alkūnę į sieną Ėr. Javus kulant vieną ranką nusitrenkė Kin. Kogidėl? Jog ne iš vieros, bet kaipo iš darbų zakono (tai ieškojo). Nes nusitrenkė ing akmenį pasižeidimo BtPvR9,32.
ǁ numušti, užgauti suduodant: Graibykis čia, kol nutreñksu nagus! Vvr. Nekišk prie vielų nagų: rankas nutreñks Krš. Sako [gydytojai], a kokią gyslą a nė[ra] nutreñkę galvo[je] Trk.
| Sunkiai padirbau prie burokų, tai širdis pradėjo mušt, nervus nùtrenkė Nj. Patsai sau elektriška mašina rankos nervus teip nùtrenkė, kad jau rankos nesuvaldo A.Baran.
4. tr. daužant atskirti, numušti: Mašinuojant juo nū̃trenka miežio akuotus, o su spragilais nenū̃trenka akuotų Šts.
| refl.: Vežant reik aulius aukštynokus atversti, idant medaus koriai nenusitrenktų S.Dauk.
ǁ refl. pririštam nusitraukti: Bernas, velnias, priėjęs prie Velzebubo, tėškė su krapyla kelissyk į akis, tas nusitrenkė ir išbėgo BsMtII9(Nm).
ǁ prk. numušti, sumažinti: Nùtrenkė mokestį Vrn.
5. tr. Rtr, Š, KŽ staigiai, stipriai nusviesti, nublokšti, numesti: Jį arklys nùtrenkė nuo balno DŽ1. Arklys pasibaidęs mane nùtrenkė NdŽ. Tas arklys baidos – ans muni nutreñks Trk. Kap pasistrošino arklys, ir nutrenkė mane nuo balno Mrk. Būt nutreñkęs arklys Gs. Matai, įsikaustę visi kaip varlės kiauše: negreitai tokį nuo žirgo nutrenksi!.. V.Krėv. Ak, iškelk mane į saulę ar nutrenki į gelmes! S.Nėr.
| prk.: Iš gerovės aukštybių senatvėje generolas įvykių nutrenkiamas į elgetos padėtį rš.
^ Kad juos perkūnas nutrenktų į pat peklos dugną! V.Myk-Put.
| refl. tr.: Elena nusitrenkė pasistiepus nuo pečiaus išdžiūvusių šakalių V.Krėv.
6. tr. šnek. smarkiai ar nevykusiai numesti, nublokšti: Nùtrenkė pliauską nuo peties ant žemės NdŽ. Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Tuos nùtrenkei [marškinius], kitus apsivilkai Iš. Tik žiūrėk – viedrą į šulinį nenutreñk! Jrb. Ar čia tavo kaliošai nutrenkti̇̀? Pc. Mergšė tyčia vieną blyną nùtrenkė an grindų Srj. Tuojaus velnias raštus man nùtrenkė po kojų LB230. Nutrenkė po plynių pančius, kaliniams duris atvėrė B.Sruog.
| refl. tr. Mrj.
ǁ išsiųsti (ppr. į nuošalią vietą): Tik saugokis, ka nenutreñktų į pašalį Ub. Jau kelinta savaitė kurso draugai nieko kita ir nekalbėjo, tiktai kaip čia bus pavasarį, kur nutrenks likimas rš.
ǁ prk. liautis, atsisakyti ką daryti: Šnapšę nū̃trenkiau į šalį, nebgeru Varn.
ǁ palikti, apleisti, pamesti: Ant kelio per Didįjį karą nùtrenkė kas mažą vaiką Žž.
7. tr. SD428, Sut, N, KŽ trenksmu apkurtinti, nustelbti (ppr. garsą): Nutrenkiu, nukurtinu SD220. Kurčias, negirdžiąs, nutrenktas SD60.
| Pagadinau aš ausį: ma[n] labai diegė tą ausį, pavilgiau komparavo spirito, vatos įkišau i nùtrenkė būgnelį Lkč.
ǁ prk. užgožti: Nutreñkti (balsą) BŽ96. Tranksmas eižomų nu perkūnijos akmenų ir medžių su ūžesiu krušos ir lytaus nutrenkia ne vien balsus rykaujančių, bet ir pačių trimičių S.Dauk.
ǁ prk. nustelbti: Žmonės mato: tu akių neišdursi, savo kalbom nenutreñksi Skr. Inspektorius pasišaukė pišorių ir norėjo visu pirmu nutrenkti šauksmu ir gandinimu, kad išgautų tiesą TS1896,7.
ǁ pašalinti veikimą: Šarmas rūgštį nùtrenkia, ir jos gaižumas prapuola Mrj.
ǁ sumažinti, susilpninti: Skausmą laikinai nùtrenkė Mrj.
8. intr. šnek. greitai ir ppr. triukšmingai nuvažiuoti, nudardėti: Pasikinkęs arklį nùtrenkiau į miestą DŽ1. Kažkas į didžiąjį [kaimo] galą su ratais teip smarkiai nùtrenkė Jnšk. Nutrenkė ir nutrenkė su savo račiukais kiek tik kerta Grž. Geru arkliu netruksi kermošiun nutreñkt Ds. Antanas Puodžiūnas išnešė iš vidaus antklodėn susuptą savo žmoną, padėjo ją į vežimą ir, riktelėjęs kaži ką Agnieškai, nutrenkė nubrazdėjo toliau nuo gaisro vietos A.Vien.
9. tr. šnek. nudanginti (ppr. be reikalo): Kur tave nelabasis nùtrenkė! DŽ1.
| refl.: Bala jį žino, kur jis nusi̇̀trenkė DŽ1. Paklausk, kur aš nebuvau nusitreñkęs! Slnt. Kur jau buvai nusitreñkęs tiek čėso?! Pns. Kad ir nusitrenkia kaži kur, lyg čia mažai tų vakarėlių! Mrj.
10. tr. nuraminti, nuslopinti, numaldyti: Eš nutrenkiu ir nuramdau savo kūną, jeib kitiems nesakyčiau (nemokyčiau), o pats kaltas būčiau BPII168.
| refl.: Jie patys (priešininkai) tur nusitrenkti ir pulti (mirti) RBPs27,2.
11. tr. pasmerkti: Siųstas … buvo žaltys … nuog velino moteriškėsp, idant … nutrenktų visą giminę žmonių DP598. Priderąs daiktas yra …, idant berneliai, kurie svetima nuodėme, tai yra pirmagime, yra nutrenkti, idant svetimu intikėjimu būtų pagelbėti DP227.
ǁ išjuokti, pažeminti: Tie teipag, kurie buvo nukryžiavoti su Juo (Kristumi), nutrenkė Jį Ch1Mr15,32.
12. tr. šnek. nuvalkioti, niekais nuleisti, nualinti: Vienas du metai – ir nutreñks žemę [be mėšlo] Gs.
| refl. Rm: Nusitreñkęs bernas – kas galia už jo eit! Sml. Kad jis buvo nusitreñkęs, jokia kita merga nebūt ėjus Mžš. Naktim nesivalkiok – nusitreñksi Ėr.
13. tr. šnek. triukšmingai ką padaryti (atšvęsti, atšokti): Nū̃trenkėm balių, krikštynas Šts. Prygrindė[je] esu ne vieną polką nutreñkusi Sd.
◊ ×vógą nutreñkti mirti: Tas prūsas Trempas jau vógą nùtrenkė Plv.
patreñkti, -ia (pàtrenkia), pàtrenkė; H155, R, MŽ
1. tr. KŽ kiek suduoti, sukirsti, trinktelėti: Aš tyčia pàtrenkiau duris, kad išgirstum Rm.
ǁ sukrėsti: Nepatrenk rašančiam J. Jei grižą turi, tai reikia padėti ranką ant slenksčio ir su kirvio penčia duoti par slenkstį, kad patrenktų, tai atšoks į vietą LTR(Rs).
2. intr. NdŽ kelis kartus trenkti, patrinkėti (apie perkūną).
ǁ padundėti: Kai patreñkia [patrankos], nušviečia, paskui vėl te sutemsta Sb.
3. tr. N ištikti, mušti: Stabas jį patrenkė, kad daugiaus kalbėti negalėjo RB1Mak9,55.
| Eik į šalį, patrenktàsai! Jnš.
4. tr. NdŽ, KŽ pamesti, patėkšti: O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug aukso piningų ant žemės BsPII63.
ǁ prk. daug duoti, teikti: Lauk, patrenksiu, o pats negali pasidaryti! Ll.
ǁ prk. mesti, palikti, atsisakyti: Ištekėjo piemenė, pàtrenkė mokslą, viską Iš.
5. tr. smūgiu sužaloti, pagadinti: Pernai pàtrenkė krūtinę besiveikiant (besiimant), tai šįmet pas daktarus ir pas daktarus Skr. Patreñksu koją paršeliuo, bet sugausu pririšti Lk. Pàtrenkė drigantas stibuklį, i gavom pripjauti arklį Šts. Ūkininkas kulia spragilu, o velnias žardkarčia daužo kviečių šaknis ir patrenkė savo rankas LTR(Tt).
| refl. tr., intr.: Nervos, matai, pasi̇̀trenkė smarkiai, palikau ligonis Skdv. Jis kojas buvo pasitrenkęs [iš aukšto bešokdamas] LC1881,26.
6. triukšmingai ką padaryti (padainuoti, pagriežti, pašvęsti ir pan.).
7. tr. NdŽ smarkiai pabarti.
8. intr. NdŽ turėti kiek nemalonų ar neįprastą kvapą, atsiduoti.
9. tr. šnek. nudžiauti, pavogti: I pàtrenkė muno peilį Krtn. Nė veizėte neapsiveizėjau, kaip kažin kas kirvį pàtrenkė Slnt. Kad ma[n] ją (užrašų knygą) kas patreñktų, aš daugiau nerašyčiau Rg.
10. pasigerti, apsisvaiginti.
partreñkti, -ia (par̃trenkia), par̃trenkė
1. tr. N, K, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ pargriauti, parblokšti: Jis par̃trenkė bulių NdŽ. Par̃trenkėm kiaulę, i nudūrė Mžš. Dviratis par̃trenkė vaiką Rm. Pasispardė [ožiukas], partrenkė senelį ir nulėkė sau oru SI250(Rdn). Žmogus su didele dėže bėgdamas partrenkia klouną ir pats parvirsta J.Gruš. Tu aplenkei sanitarinę mašiną, partrenkei dviratininką ir nušvilpei nė nesustojęs K.Saj.
^ Jį ir snergliu partreñktum (toks silpnas) Tr.
| refl. tr.: Tas vilkas an krūtinės ir parsi̇̀trenkė jį Dsm.
ǁ prk. sukrėsti, priblokšti: Žinia par̃trenkė ją NdŽ. Par̃trenkė muni, kaip sužinojau [apie nelaimę] Grd.
2. tr. primušti: Eikit į žirnius, dar kas partreñks Rd.
3. triukšmingai parvažiuoti, parvykti: Mes da guliam, o jy iš pieninės jau partreñkia Mžš. Su naujais ratais par̃trenkė Sdb. Kelios jūs tę vakar iš Žagarės par̃trenkėt?! Škn.
| refl. NdŽ, DŽ1.
4. tr. šnek. triukšmingai parvežti, pargabenti: Ne piemenį, o tikrą ąžuolą partrenkiau! – šyptelėjo Poviliokas J.Balt.
5. parsibastyti, parsidanginti: Iš kur teip vėlai parsitrenkei? Slnt. Jau biesas – nei pietų parsitreñkia, nei nieko Jnk. Aplakstė aplakstęs pusę svieto ir vėl čia parsi̇̀trenkė Lkč. Ko jis čia parsi̇̀trenkė, ar negalė[jo] tę būt?! Gs. Visą dieną kažkur daužėsi, o vakare parsi̇̀trenkė namo Jnš.
pértrenkti (pertreñkti), -ia, pértrenkė Rm, Slm
1. tr. trenkiant perskelti, perdaužti: Pártrenkiau pusiau indą J. Ans jau gal turėti kokiu du šimtu metų, tas ąžuolas; y[ra] buvusi perkūnija, aną trenkusi pártrenkusi Jdr. Su stabulės galu anam partrenkė tą kaulą – sutrupino aną Štk.
2. tr. Rdn labai smarkiai užgauti, suduoti, permušti: Nelįsk, pártrenksu kaip šunį Krš. Gerai, ka kas i pártrenktų tokį pasiutusį Vdk. Tik par aguonos grūdą mani nepártrenkė (nesuvažinėjo) Pc.
^ Eina kaip pártrenkta Žg.
3. intr. šnek. su trenksmu perbėgti, pervažiuoti: Arklys kaip griausmas par tiltą pértrenkė Slm.
4. tr. padaryti kitonišką, permušti, užgožti: Pasitepa su kum tenai, paplauna, pártrenka tą žilumą – pasijaunina Krš.
5. tr. šnek. neduoti baigti, šiurkščiai pertraukti (kalbą): Bešnekant ana muni pártrenkė Krš. Stačiūkė, begėdė – kaip ana vyresniam kalbą pártrenka! Rdn.
6. refl. Jz persiimti, išbandyti jėgas: Pérsitrenkit, katra drūtesnė Krn.
7. tr. Vlk, Lp paskelbti užsakus.
pietreñkti, piẽtrenkia, piẽtrenkė (dial.) žr. pritrenkti 6: Pỹtrenkė mašina žmogų, ir šalin buvo (mirė) Šlu.
pratreñkti, -ia (pràtrenkia), pràtrenkė
1. intr. NdŽ trenkiant (ppr. žaibui) nepataikyti.
2. tr. NdŽ pramesti, prasviesti pro šalį.
3. tr. K, KŽ pramušti, padaryti skylę: Titus ant pylimų ožius užgabenti ir su tais mūrus pratrenkti paliepė Jrk. Ledą pràtrenkiau ir išėmiau lydeką, pri ledo prisiklojusią Šts.
4. tr. mušant sužeisti: Kiekvienas neišmanėlis gali pratrenkti galvą rš.
| tr. KŽ: Koją, ranką prasitreñkti KI121. Galvą į mūrą (trenkdamas) prasitreñkti, prasidaužti KI354.
5. su trenksmu pravažiuoti, praskubėti: Trečioj valandoj tai keliais arkliais pràtrenkė Slm. Neužvažiavo žentas pas mus, pràtrenkė pro šalį namo Ds. Caras pratrenkė, prašvilpė kaip viesulas pro šalį J.Bil.
6. intr. šnek. trenkiant praleisti laiką: Pràtrenkėm visą naktį uliodami M.Unt.
7. tr. šnek. pragerti, praleisti girtaujant: Pràtrenkė septynius rublius i parejo šlitinas Krš. I munasis pràtrenkė dešimtį rublių Rdn.
pritreñkti, -ia (pri̇̀trenkia), pri̇̀trenkė K; N
1. tr. Š, FrnW, NdŽ, KŽ trenkimu apsvaiginti: Vieną žmogų perkūnas užmušė, vieną pri̇̀trenkė PnmŽ. Tuo kartu tai kitą pri̇̀trenkė berniuką, te nelabai toli, kaimynystoj, ale anas atgijo LKT329(Ktk). Nešė oran pri̇̀trenktą, kasė žemėsna, ale atsigyvelėjo Vdn. Anksčiau visos žuves su ikrais buvo, dar̃ jy (žuvis) pritrenktà [elektra] – vaisiaus neturi Dg. Žmona, kaip išsinešė su pritrenkta mergyte pas Milašiūnienę, taip namo ir nebegrįžo A.Vien. Ans pritrenkė gyvatę šiandien J.
^ Stovėjo lyg pri̇̀trenktas DŽ. Kaip ant jo visi puolo, tai dabar kaip pri̇̀trenktas Antš. Jūs mane kap su žaibu pri̇̀trenkėt Rmš. Kad tave kur griausmas pritrenktų! rš. Visi nutyla lyg pritrenkti I.Simon.
ǁ prk. sukelti staigų nemalonų jausmą ar stulbinantį įspūdį: Aš buvau pritrenktà nuo tokios žinios Smln. Pasijutau baisiai pritrenkta, didelė nemokša, nieko, ničnieko nežinanti kvailė I.Simon. Bet motina būdavo taip pritrenkta tėvo teisybės, kad tiktai linkčiojo galvą ir kalbėjo labai kaltu balsu J.Balt.
2. tr. KŽ, DŽ1 trenkiant užgauti ar sužeisti: Kap tus arklys šoko viršu, pri̇̀trenkė mane, bet nesužeidė Kpč. Ją čia buvo arklys pritreñkęs, tai ligoninėj gulė[jo] Švnč. Vyrui nulaužta koja, o žmona stipriai pritrenktà NdŽ. Šitą ranką kai ma[n] pri̇̀trenkė, tai ir dabar negaliu pakelt, kad ką noru paimtie Vlkv. Vienam [žmogui] tik kojos buvo pri̇̀trenktos Pnd. Ana muni prỹtrenkė su durėms Krš.
| refl. BzF190, Š, FrnW, NdŽ, KŽ: Nukrito nuo taukšto, prisitreñkus buvo Jrb. Petras prisitreñkęs su motociklu buvo, tris savaites pragulėjo Krs. Tai vėl nusigandimo Janei buvo, kai sužinojo, kad vaikas prisi̇̀trenkė Slm. Jau kaimynas buvo betveriąs jiems (vaikams) už nugaros, tik tum tarpu parvirto ir prisitrenkė LTR(Žgč).
3. tr. prigriebti pažeidžiant: Speigas pritrenkė bulves (ausis, nosį) Skdv. Pri̇̀trenkė šaltis žolynus Mrc. Pri̇̀trenkė šalna [bulves], sausuma, dykiai nukasė bulbes Mrc.
| prk.: Kap pri̇̀trenkė mane toj liga, tai dabar aš ne darbinykas Nč.
4. tr. smūgiu pridaryti: Durys tik pri̇̀trenktos buvo Dg.
5. intr. trepsėti, mušti taktą (koja): Ans visumet grajydamas su koja pri̇̀trenka Vvr. Tie padai buvo mediniai, nu ka pritreñksam šokdami, ka būs ko klausyties Klk.
6. tr. šnek. smarkiai primušti, prilupti: Pritreñkti gerai už tokį darbą aną ir tegul žinos tuokart Vvr. Pasakysiu kokį žodį – do pritreñks girtas Klt. Žadėjo su durėms pritreñkti už liežuvį Krš.
7. refl. FrnW judant, daužant susišildyti.
ǁ FrnW prk. užsimiršti, nusiraminti.
8. tr. šnek. pripilti kupiną, pritvoti: Pri̇̀trenkė lėkštę – pajudint negal, liejas Erž.
9. tr. šnek. sugauti, susičiupti: Prỹtrenkė vagį Šts.
10. tr. prk. ginčijantis įveikti, nugalėti: Prỹtrenkė kaip lydeką, užrokavo Šts.
11. įkaušti, pasigerti.
| refl. NdŽ: I muno vyralis prisitreñkęs beparkūjavo iš patalkio Šts.
◊ lýg [šlapiù] maišù pri̇̀trenktas Klvr puskvailis: Jis toks, lýg šlapiù maišù pri̇̀trenktas Dkš.
sutreñkti, -ia (sùtrenkia), sùtrenkė K; M
1. intr. NdŽ, DŽ1 garsiai sudundėti, sugriausti: Reikia, kad lytų ir grausmas sutrenktų̃, tada žolė auga Aln. Vėl žaibas ir griaustinė tankiai sutrenkė Žem. Kai pavasarį sutrenkia griaustinis, tada jau galima eit maudytis LTR(Šmn). Gegužės pabaigoje sutrenkia pirmos trumpos, bet smarkios perkūnijos Vr. Grėtikė labai nusigandusi, kai perkūnija sutrenkusi I.Simon.
| impers.: Akių mirksnyje ugnis blykstelėjo, ore sutrenkė – ir vienos gazelės nebėra Blv.
2. intr. imti trenkti, trinksėti: Nuo Palėvenės, tos su dominikonų vienuolyno baltu mūru, sutrenkė, sudundėjo arklių kanopos J.Balt. Eina eina, užgirdo – sutrenkė rateliai LTR. Ūmai būstinės durys taip sutrenkė, jog garsas nuaidėjo tartum šūvis rš.
3. tr., intr. smarkiai vieną su kitu sudaužti, sudurti: Aš kelis iš jų sùtrenkiau vieną į kitą makaulėmis NdŽ. Einam, Lauryną pasišauksim, sutrenksim stiklinėm, kad žiežirbos iš akių pasipiltų! J.Balt.
| refl.: Kaip pradės [perkūnas] padangėse akmenis leisti, tai net žarijos ritasi, kaip akmens susitrenkia BsMtI24. Susitrenkė šime ryte vienas bėgąsis trūkis su vienu stovinčiu Kel1881,58.
| Laivai susi̇̀trenkė į uolą NdŽ.
4. tr. N, Rtr, KŽ staigiu, stipriu smūgiu sukulti, suskaldyti, suardyti: Sutrenkiau bliūdą J. Anos tą uzbonuką užkart sutreñks Dv.
| Buvom prieg remontų, kur sutrenkti namai [karo metu], sumušta Kpč. Perkūnas sùtrenkė gūžtą, ir starkas išlėkė, o jo vaikas sudegė Ps.
| refl.: Ką veiks tau molio puodas prie varinio puodo, nesa jei susitrenkia, tada jis pagenda CI89.
5. tr. kiek sukrėsti, suduoti: Tik nereik sutreñkt, biškį jeigu tarkšt, i sprogsta [parakas] Škt. Kap sùtrenkė [ginklą], ir šovė Pls. Ką ji padarė, ar sùtrenkė [lempelę], ar ką, kad nedega Db.
6. intr. NdŽ staigiai, smarkiai suduoti, sukirsti, smogti: Sutreñkti kumščiu į stalą DŽ. Kad sutreñks sutreñks į stalą! Grž. Su koja sùtrenka supykęs Rdn. O šeimyną, vaikus – kad sutrenks koja į žemę, tai skliundžiumis visi lekia, kur tetės liepiami Žem.
7. tr. Rtr, NdŽ smarkiai užgauti, sumušti ar sužeisti: Rąstas koją sùtrenkė DŽ1. Aš lėkiau, sùtrenkiau koją Ob. Mane tik sùtrenkė tus arklys, nesužeidė Kpč. Karvė sùtrenkė man galvą Rm. Galvą buvau sutreñkęs geležia Švnč. Jam sùtrenkė galvą i prakirto Jrb. Sùtrenkė medžias [tėvui] galvą Ktk. Vištos minkštkiaušius laido, musėt kas nors sùtrenkė Lkv. O kur smarkiai sùtrenkta ar užgauta – apvyniot bulbių lapais, visiškai apleidžia tą sutinimą Upn. Vabolė krito ant žemės, tris kartus apsisuko, nebagei galvą sùtrenkė PP11. Jei gyvą raumenį sutrenksime, raumuo tatai pajunta rš. Visus nervus sùtrenkė Erž.
| refl. tr., intr. N, LL316, Š, DŽ1, KŽ: Krisdamas taip susi̇̀trenkiau, jog buvau nustojęs sąmonės NdŽ. Vakar puoliau an ledo ir susi̇̀trenkiau – tai ir šiandien dar sopa Krkš. Krito aukštynyka, galvą susi̇̀trenkė Bb. Tapenaus, tapenaus in daikto, negalėjau paeit sustreñkus Klt. Susi̇̀trenkiau kelį į akminį Trk. Jug buvau susitrenkusi, bet Dievas mylėjo, neprisimetė liga Plng. Nuog bažnyčios nupuolė, labai sùstrenkė Mrc. Iškrito iš vežimo ir labai susitrenkė S.Stan. Susimušė galvelę, susitrenkė širdelę (d.) Mrj.
8. tr. Ser smūgiu atkrėsti, atitrenkti: Sùtrenka rankas su lapsėtuvais kulant, atsiviepsi lig ausų Šts.
9. tr. trenkiant įlaužti: Sutrenktąją nendrę jis nesudaužys ir gruzdantį knatą jis neišgesys brš.
10. intr. uždrožti, suduoti: Sutreñks gaspadorius, i klausys Yl.
11. garsiai, kurtinančiai suaidėti (apie muziką, dainą); imti triukšmingai griežti ar dainuoti: Gatvėj sùtrenkė orkestras DŽ1. Sutrenkė muzikantai, sudaužė kojomis į žemę šokėjai Žem. Sutrenkė būgnas, užgeso elektra salėje J.Balt.
12. tr. NdŽ sudrausti, subarti: Sùtrenkiau vaikus, kad spiestų lygu apsėsti Šts. Sudraustų [klebonas], sutrenktų, ir liautųsi ta apsimetėlė piktinus žmones S.Čiurl.
13. įveikti, nugalėti: Aš tavo žirgus ir raitelius sutrenksu CII1039. Dangaus žvaigždės kris ir danguje esančios galybės bus sutrenktos brš. Todėlei drebėkit jūs, puikūs valdovai, sutrenks jus lygybės pajėga rš.
14. refl. šnek. susirinkti, susibėgti: Jaunimas susi̇̀trenkė į padūkimą Prn.
15. tr. šnek. drožti, rėžti (kalbą, šokį ir pan.): Sutreñkiam smarkiai dainą, vyrai! Dr.
| Sutreñkiam abidvi, supletkavojam apie jaunimą, apie blogybes RdN.
ǁ NdŽ triukšmingai atšvęsti: Ne aš būsiu, jeigu nesutrenksim vestuvių! J.Balt.
◊ į ãslą (į bãtą) sutreñkti smarkiai pašokti: O vakare tai gali į aslą sutrenkti M.Katil. Sùtrenkėm į bãtą par Kalėdas neblogai Lk.
užtreñkti, -ia (ùžtrenkia), ùžtrenkė
1. tr. K, M, LL315, L, Rtr, Š, DŽ, FrnW, KŽ su trenksmu uždaryti, užverti, užversti: Ùžtrenkė jam panosėj duris NdŽ. Aš tik [v]andinį pamečiau i duris spėjau užtreñkti Krtn. Užtrenkė duris supykus Jnš. Užtrenkęs duris pusbernis nubėgo pas antrąjį brolį LTR(Pkr). Šoko atgal į savo trobą ir užtrenkė duris, kad ir sienos drebėjo Vd. Ji tuo duris užtreñks jau priešais nosį Rg. [Duktė] išbėgo greit lauk iš svirno, užtrenkus užrakino duris BsPII126(Srd). Motina pravėrė kamarėlės duris ir skubiai jas užtrenkė A.Vien. Nustebusi aš pirma pažvelgiau į motiną, kuri, užtrenkusi knygą, savo kiek trumpareges akis įsmeigusi į langą, jau keliasi I.Simon.
| prk.: Kristui gemant Dievas užtrenkęs jai (raganai) visus kelius LTI207.
^ Giltinei durų neažtrenksi̇̀ JT269.
| refl. Š, NdŽ, DŽ1: Nutilo kiemuose kibirai, užsitrenkė nakčiai durys rš. Už nugaros užsitrenkė geležinės durys I.Simon. Durelės užsitrenkė, automobilis pajudėjo, pakėliau galvą – ne tamsta S.Čiurl.
ǁ DŽ1 uždaryti taip, kad užsirakintų automatinis užraktas: Duris ùžtrenkiau ir dabar negaliu ineit Klvr. Ùžtrenkė duris, neįeinu Varn.
| prk.: Ans iššokęs (netinkamai pasielgęs) užtreñks dures kitims, kitas nebgaus Krš.
2. intr. garsiai sutrinksėti, subildėti: Užgirdo jie, kad smagiai užtrenkia, – suprato duktė, kad tėvas užsiveja, blogai dabar būs LTR.
3. tr. NdŽ apsvaiginti ar užmušti (apie žaibą, elektrą): Trenkė ir ùžtrenkė griaustinis žmogų Ėr. A dabar taigi da nesgirdėjo šituos laikuos, da nieko neažùtrenkė [perkūnas] LKT329(Ktk). Mūs kaimo vieną ažùtrenkė perkūnas Trgn. Karvę perkūnas ùžtrenkė Mrj. Žentą mano buvo užtreñkus elektra, buvo visai negyvas Sdb. Jos diedą elektra ažùtrenkė Žl. Jungė vaikas [televizorių], i ažùtrenkė Klt. Kalbėdavo, kad perkūnas velnią užtrenkia LTR(Kt). Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę: žmogų užtrenkė, o velnias, matyt, pabėgo LTsIV526. Geriau tave, bernužėli, perkūnai užtrenktų, negu mano vainikėlį po kojų sumintum LTR(Ukm).
^ Kad jus visus perkūnas užtrenktų! BsPIV265. Kad tave sunki mūka užtrenktų! B, N.
4. tr. užmušti smogiant, suduodant, bloškiant: Stūmė tą žmogelį nuo laiptų ir ažùtrenkė Trgn. Mašina ùžtrenkė briedį Vrn. Kaip skrido paukštė, anas ją šėrė ir ažutrenkė LTR(Ds). Vėgėles žiemą užtrenka su kirviu Šts.
| refl.: Žiūriu, a jis da gyvas; sakau, mažu jau užsitreñkęs Jrb. Puldamas iš medžio užsi̇̀trenkė Rmš. Kad kiek, vaikas būt užsitreñkęs – puolė nuo stogo Alv.
5. tr. Vs trenkimu pakenkti, sužaloti: Par sprandą nėrė, nervą ùžtrenkė Rdn. Muno kojos yra ùžtrenktos Ub. Netrankyk durų – žąsiukus užtreñksi (nebeišsiris iš kiaušinių) Alk.
| Perkūnas užtrenka karvėms tešmenis, jei randa tvartūse pavasarį tebesančias Ggr.
| refl. Vrn: An ledo kai griuvau ir užsi̇̀trenkiau Upn.
ǁ prk. sukrėsti, prislėgti: Tei[p] užtreñkia žmogų, ne verkia, ne nieko (kai didelė nelaimė) Rd.
6. tr. užmesti, užsviesti, nukišti: Dėdis ieško vadžių, bara muni, sako – tu kur norint ùžtrenkei Vgr.
ǁ apleisti, neprižiūrėti: Nenoriu užtreñkti – pagirdysiu veršį lig rudens Rs.
7. tr. N, I, Š, DŽ, KŽ Dr, Jnšk apkurtinti: Skaudus balsas užtrenkia ausis J. Mano šita ausis užtrenktà, labai mažai girdžiu Šk. Jų muzika būdavo tokia garsi, jog man net ausis užtrenkdavo J.Balč. Tokia muzika ausis užtreñkia, visai apkursti žmogus Jd. Nuo trenksmų ausis ùžtrenkė VšR. Munie y[ra] ausys ùžtrenktos keturiolektais metais Rt. Neužtreñk ausų su savo muzikoms Šts. Žviega paršai, kad ir ausis ùžtrenka Šts. Pasakojo, kad jai ausis užtrenkė šoviniai Žem. Jeib paskiaus n'ateitų ir ausis mano užtrenktų CII635.
ǁ NdŽ, KŽ nustelbti, nuslopinti: Užtreñkti (balsą) BŽ148. Tu moki visokių [dainų]! Tik sušuk, nesnausk, užtrenksim visus! Žem. Viena radijo stotis užtrenkia kitą, trukdo kitai rš. Motorų staugimas užtrenkia jo žodžius J.Dov.
ǁ užgožti, nustelbti: Visus atsineštus drėgmės ir prakaito kvapus užtrenkė tas stiprus kadugiu pasmilkytų lašinių kvepėjimas rš. Gailų šiaudų kvapą užtrenkė parako dūmas rš.
ǁ refl. netekti galios: Vėjas prie miško užsitreñkia Brš.
8. tr. judant, daužant rankas ar kojas sušildyti: Rankų niekaip negaliu ažtreñkt – šalta ir šalta Mlt.
| refl. tr., intr.: Užsitreñkti kojas NdŽ. Važiuoti šalta, eidamas dar užsitrenki̇̀ DŽ. Kad ir kojos neažsitreñkia – šalta ir šalta Mlt. Šalta, kaipgi, ale visgi ažsitrenki̇̀ Sdk. Pabėgėk ir ažsitrenksi̇̀ Sv. Šalta stoviniuot šalty, ale užsitrenki̇̀ žmogus Kp. Rankos ažsitreñkia, ir maskatuoji po vandenį Šmn. Aš bent varstą bėgu, lig ažsitrenkiu, o anas sėdi ir nesušąla Ob. Batai maži, neužsitrenksi̇̀ Ds. Arklys pats bėga, nori ažsitreñkt Trgn. Tėvas važiuos važiuotas, o tu eik pėsčia – geriau užsitrenksi A.Vien.
^ Nuogas žiemą neažsitrenksi̇̀ Vžns.
ǁ refl. NdŽ prk. nusiraminti, susitvardyti, užsimiršti: Kur einu, tai vis rūpi, tik dirbdamas kiek užsitrenkiu Ėr. Ažsitreñkia darbu anas, kai nedirbs, tai suvis su juo nesugyvens Klt. Negali pamiršt, negali ažsitreñkt, ir sapne ją mato Brž. Ėmėsi jų (darbų) nematytu užsidegimu, kad tik užsitrenktų nuo visko, užmirštų viską J.Balt. Valentas brido purvinu keliu – manė užsitrenksiąs, mintis kitur nustumsiąs J.Paukš. Naudos iš tų kalbų jokios. Et, bet tik pačiam tomis kalbomis užsitrenkus Vaižg.
9. intr. NdŽ užkirsti, suduoti: Burbėsi, užtreñksu iš lazdos! Rdn. Kluinėte atsikluinėjo, kaip ùžtrenkė par subinę Krš. Ale kaip tik vieną ir antrą [rykštę] užtrenkė per šikinę, teip tasai, pakėlęs galvą, ėmė sakyti DS168(Rs).
| prk.: Jo viena kalba užtreñkia (bjauri, nemaloni) Ėr.
10. tr. NdŽ smarkiai užkvėpinti, užsmardinti: Visą gatvę ùžtrenka dikalonas, kad eita grapėnė Lk.
11. intr., tr. šnek. imti aidėti, griežti: Pačiu laiku ùžtrenkė ir muzika NdŽ. Biržuos vargonai stiprūs, tai kad užtreñkia, net sienos bilda Ppl.
12. tr. šnek. užtraukti: Užtreñkiam kokią dainą, mergos Dr.
13. tr. labai užpilti, užversti: Užejo kokia rankiotė (menkas debesėlis), ir užùtrenkė lietaus Sug.
14. tr. šnek. gausiai duoti, užversti: Užùtrenkė, užpylo pinigais [teismą], ir nei šunys nelojo An.