Rasti išteklių įrašai (16)
internètas
Valdomas ir tvarkomas decentralizuotai, neturi vieno šeimininko. Nutraukus darbą bet kuriam kompiuteriui arba grupei kompiuterių, internetas išlieka gyvybingas.
Interneto pradžią davė ARPANET tinklas, sukurtas JAV gynybos tikslams 1969 m. Jis buvo decentralizuotas ir suprojektuotas taip, kad galėtų funkcionuoti ir sunaikinus bet kurią tinklo dalį, pavyzdžiui, branduolinės atakos metu. Vėliau prie ARPANET tinklo buvo prijungti kiti tinklai: BITNET, Usenet, UUCP, NSFnet. Taip palaipsniui Internetas tapo visuotiniu pasauliniu tinklų tinklu ir pradėta jo pavadinimą laikyti bendriniu žodžiu. Dabar jis jungia apie 100.000 kitų tinklų ir tarnauja mokslo, švietimo, komercijos ir kitiems tikslams.
protokòlas
Paprasčiausiu atveju protokolą sudaro ryšio sintaksės, semantikos ir sinchronizavimo taisyklės. Gali būti realizuojamas aparatūrinėmis arba programinėmis priemonėmis.
Protokolų pavyzdžiai: FTP, HTTP, IMAP, IP, „Kermit“ protokolas, LDAP, MIDI, MIME, NNTP, OCSP, POP, PPP, SLIP, SMTP, SSL, TCP-IP.
SSL protokòlas
SSL protokolas yra aukštesnio lygmens negu TCP/IP, bet žemesnio negu HTTP, LDAP, IMAP, NNTP ir kiti aukšto lygio tinklo protokolai. Nors projektuojant SSL buvo tikimasi jį naudoti elektroninių komercinių operacijų saugumui užtikrinti, šiuo metu jis pritaikytas įvairioms interneto paslaugoms. Naujas IETF standartas TLS yra sukurtas SSL pagrindu.
TCP-IP protokòlas
Nors pavadinimas sudarytas tik iš dviejų protokolų pavadinimų: TCP (transporto valdymo protokolas) ir IP (interneto protokolas), tačiau rinkiniui priklauso ir kiti protokolai (UDP, RTP, FTP, HTTP, IMAP ir kt.). Taip pat naudojamas uždaruose tinkluose (intranete, ekstranete ir kt.).
Siunčiami duomenys skaidomi į duomenų paketus. Į kiekvieną paketą įdedamas siuntėjo ir gavėjo adresas. Nors tų pačių duomenų (pvz., tie patys failai) paketai gali būti siunčiami įvairiais tinklo keliais, jie vis tiek pasiekia adresato kompiuterį, o iš jų sukomponuojamas pradinis duomenų rinkinys lygiai toks, koks buvo prieš išsiunčiant.
transliãvimas grùpiniu ãdresu
Pritaikius šį metodą kompiuterių tinklams, naudojantiems TCP/IP protokolą, galima gauti vieno duomenų paketo persiuntimą vienu metu daugeliui kompiuterių specialiu šiam tikslui skirtu skaitiniu kompiuterio adresu.
blokčei̇̃nas
„Blockchain“ perspektyvos Lietuvoje: tikina, kad šiuo metu turime pranašumą [antraštė]
Reikšmingiausia technologija nuo interneto atsiradimo laikų – taip vadinama „blockchain“ technologija. Kaip ji veikia, ne visada pavyksta paaiškinti net prakutusiems informacinių technologijų specialistams, bet dažniausia ji siejama su elektronine valiuta bitkoinu [...]. Kiekvienas sandoris, tai lyg atskiras blokas, kuriame skaitmeninių įrašų pavidalu užfiksuoti naujausi sandoriai – tie blokai jungiasi prie kito bloko chronologine tvarka ir taip sudaro blokų grandinę – arba „blockchain“. Pati technologija gali būti panaudota ir kitose gyvenimo sferose.
VŽ paaiškina: kas yra „blockchain“ [antraštė]
„Blockchain“ vadinama reikšmingiausia IT inovacija nuo interneto atsiradimo laikų. Kalbama, kad ši sistema iš esmės pakeis finansų sektorių.
Paaiškinti, kaip veikia „blockchain“ – itin sudėtinga. Net kai kurie bankai pripažįsta, kad ne visai supranta, kaip ji veikia.
Oficialiai „blockchain“ apibrėžiama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema.
– Esminė jų konstrukcijos savybė – blokčeinas (arba blokų grandinė) – yra paremtas pasitikėjimu. Juk tuo iš esmės remiasi bet kokia visuomenė ir ekonomika, tai kur čia skirtumas?
– Viskas vyksta tinkle, kurio vienas dalyvis yra viename pasaulio pakraštyje, o kitas – priešingame. Jie sudaro sandėrį, įvyksta transakcija, niekas nieko neapgauna.
Blokčeinas (blockchain) – tai technologija, pirmą kartą aprašyta 2008 metais Satoshi Nakamoto. Tiesa, pačiame dokumente blokčeinas kaip sąvoka nevartojama, ji atsirado kiek vėliau. Blockchain – tai iš esmės protokolas (taisyklių rinkinys), skirtas organizuoti tarpusavio atsiskaitymams internete nenaudojant tarpininko – trečiosios patikimos šalies (kaip antai banko). Atsiskaitymams vykdyti ir sekti naudojama decentralizuota duomenų bazė, kurios veiksmų žurnalą gali matyti ir tvarkyti visi tinklo dalyviai. Veiksmų žurnalas pasižymi vienakryptiškumu, t.y. padaryti įrašai negali būti pakeisti.
Rusijoje pradėjo veikti pirmasis pasaulyje kvantinis blokčeinas [antraštė]
Blokčeinas – duomenų bazė, kurioje griežtai apibrėžti informacijos blokai eina vienas paskui kitą. Šie blokai saugomi visuose blokčeino duomenimis besinaudojančiuose kompiuteriuose. Kiekviename naujame bloke yra informacija apie pirmesnius, todėl tokioje duomenų bazėje ką nors suklastoti ar pataisyti praktiškai neįmanoma.
Blokčeine gali būti saugoma sandorių duomenų bazė – įvykių, kai vienas paskirstytojo tinklo dalyvis kitam perduoda, pavyzdžiui, kokią nors pinigų sumą.
„Blockchain‘‘ technologija yra decentralizuota duombazė, kuri talpina turto ir sandorių įrašus, esančius kompiuterių tinkle. Tai viešas registras, talpinantis įrašus, kas kam priklauso ir kas ką persiunčia. Sandoriai yra apsaugoti kriptografija ir laikui bėgant sandorių istorija yra užfiksuojama duomenų blokuose, kurie yra kriptografiškai sujungti ir apsaugoti. Tai sukuria nekintantį, neįveikiamą įrašą su visais tinkle esančiais sandoriais.
„Blockchain“ naudojama ir autorių teisių apsaugai [antraštė]
Blokų grandinės (angl. „blockchain“) technologiją galima panaudoti ir autorių teisių apsaugos srityje. Autorystės registravimas „blockchain“ tinkle leidžia išvengti galimų sunkumų įrodinėjant kūrinio autorystę. [...]
„Blockchain“ tinklą sudaro kompiuterių grandinė, kurios kiekvienoje grandyje (kompiuteryje) saugoma duomenų kopija. Nutraukti šio tinklo veiklos beveik neįmanoma – reikėtų pažeisti visus grandinės kompiuterius.
V. Ušackas piktinosi, kad užuot kalbėję apie Lietuvą, kaip apie „potencialią valstybę block chain industrijai, ypač išvystytą ir tebesiplečiantį IT sektorių, užsienio kalbas puikiai mokančią, išsilavinusią daro jėgą ar nuolat gerinamą investicinę aplinką – kalbame apie Rusiją“.
Vokietijos technologijų įmonė „Siemens“ kartu su amerikiečių įmone „LO3 Energy“ Bruklino rajone, Niujorke pradėjo įrenginėti pirmą pasaulyje elektros paskirstymo mikrotinklą, kurio valdymas paremtas decentralizuotos duomenų bazės „blockchain“ technologija. [...]
„Blockchain“ technologija buvo sukurta kaip kriptovaliutos Bitcoino pagrindas, o pastaraisiais metais jos pritaikymas išpopuliarėjo finansų srityje. Pagrindinis „blockchain“ pranašumas tas, kad ji leidžia paprastai kaupti informaciją apie sandorius ir ją autentifikuoti.
„Blockchain“ – naujo skaitmeninio pasaulio aušra [antraštė]
Naudojant „blockchain“, bet kokį turtą, kurį galima reprezentuoti skaitmeniškai, galima perduoti bet kam be jokių trečiųjų šalių. Pavyzdžiui, jei perkate namą, nuosavybės teisė į namą gali būti užregistruota „blockchain“ žurnale ir pereis jums, kai bus atliktas atitinkamas mokėjimas. [...]
Svarbiausias „blockchain“ technologijos priėmimo trukdis yra pasitikėjimas.
Šiandien yra susiformavusi visa sistema, leidžianti funkcionuoti virtualiosios valiutos rinkai. Už šią valiutą galima įsigyti realių prekių, kaip dažniausiai rašoma – „nuo kavos puodelio iki namo“. Kai kurie specialistai netgi vertina dabar egzistuojančią virtualiosios valiutos operacijų ir atsiskaitymo sistemą – „blokčeiną“ (angl. blockchain) – kaip patikimesnę ir patogesnę už klasikines bankines sistemas.
