Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (18)
raudóti
Apibrėžtis
raudóti, ráuda (ráusti J.Jabl, LD350; SPI129, ráusta Skr, LD350; Sut, ráuma K, LD350; CII941, Sut, N, -ója KBII198, NdŽ, Als, Auk, Drsk, Dv; H, R, MŽ472), -ójo Rt; WP10, I, M
1. intr. gailiai, balsu verkti: Čia jis staiga ėmė raudoti J.Jabl. Ko tamsta raudi? J.Bil. Tėvelis ráuda, ir aš verkiu JnšM. Tokia gailinga mergučė: ráusta i ráusta Erž. Ráuda baisiausia, kad duočia valgyt Rš. Gal jaunylis vienas dabar berauda ant pilies griuvėsių Vd. Ráuda vaikas, ka[d] šalta ganyt Skp. Ko tas vaikas visą išgrytą ráuma?! Duok jam valgyt Tvr. Einu namo, ráudu, nematau kelio Antz. Ans atrado aną beraudant J. Raudoju, raumu, stūgauju, staugiu SD118. Ráumam gi mes, tu ráumi, aš ráumu Tvr. Dievuliau, raudok dabar, šunį apkabinęs Skdt. Raudósi, šuns uodegą apsikabinęs Jrb. Rauda, lyg tėvą motiną palaidojus TŽIII383. Prašėm raudódami – neturia Slm. Jis ráust, nieko nesako, ne lūpų nepraveria Šln. Ana ne tik verkia, ale jau ráusti GrvT78. Ant kapų jūsų verkiu, dieną naktį raustu D.Pošk. Kap labai gaila, sunku ir raudoti Aps. Vaikai maži, tiktai ráusčiu Pst. Raudó[ja]u metus, raudó[ja]u, visus takus užuverkiau Ad. Raudó[jo], raudó[jo] – net akim nemato Klt. Bernioką atadavė vienan daiktan, mergiotę kitan, o pati apušėn ir raudót Mlk. Taigi dukteriai raudók i nenustok – močia tokio gerumo buvo Mžš. Dieve, … raudojančiųjų nepaniekini noro Mž561. Ir raudojo ilgai dėlei savo sūnaus BB1Moz37,34. Raudokite su raudojančiais, linksminkitėsi su linksmaisiais BPII372. Jūs verksite ir raudósite, o pasaulis džiaugsis DP211. Kaip numiršt jums iž jų vienas, raudojat per ilgas dienas SGI89. Nuog bedievių žmonių rausti ir dejuoja KN180. Ne viens dejuoja, ne viens didžiai rausti; kaipo neraudot, nesang širdį skausti srš. Cit, neverk, neraudok, jaunoji mergelė, aš tavi parvesiu kitą rudenelį StnD12. Raudojo mergelė, vainiką pindama, o jaunas bernelis, žirgą balnodamas D34. Ta mergelė rauma pernakt TDrIV192. Oi mergelė, oi jaunoji, ką tu ten raudoji? KlpD79. Marti raudojo tris nedėleles, sesuo trejus metelius D20. Joja bernužis raudódamas JV349. Kur aš neverksiu, kur neraudosiu KlvD12. Ko raudoji, mergyte, ko tu verki, jaunoji? N134. Visi gentys, giminėlės raudoti pradėjo LTR(Graž). Ko tu verki, mielas broli, ko gailiai raudoji? LTR(Mrk). Tėvelis verkia, tėvelis rauda, – tą vieną sūnelį vaiskan išleidžia (d.) Slk. Sena motulė gūdžiai raudoja TŽI244. Aš, rankelę jai paduodams, širdyje raudójau Čb. Meška raudojo, vilkas giedojo, seno bernelio pažėlavojo LTR(Slk).
| prk.: Sunku linksmintis, kai žinai, kad šalia rauda nuskriausta siela V.Krėv.
^ Nei raudók, nei giedok iš sarmatos Slm. Nudvėsė kiaulelė – a tu raudók, a tu giedok (nieko nebepadarysi) Mžš. Neužverda puodas, koc tu raudók Mžš. Šlapia, brada – apsiavimas raudóte ráuda (greit plyšta) Vdšk. Kai giedi – visi girdi, kai raudi – niekas nemato LTR. Tos pačios akys ráuda ir juokias An. Kam bus gaila, tas raudós, kam pasmirs, tas pakavos Erž. Ar raudosi, ar giedosi – vis tiek kaltas LTsV243. Verkia ji, raudoja, kaip girioje gegutė kukuoja PPr67. Radęs neskvatok, pametęs neraudók Šmn. Sukurpytas, sulopytas, eina keliu raudódamas (armonika) Grv. Miške gimė, miške augo, namo parejus, rauda (smuikas) Slk. Tėvas sužvairavo, sukosėjo, motina raudoti pradėjo, žmonės iš to džiaugsmą didį turėjo (pavasario perkūnas ir lietus) LTsV465.
| refl.: Ir raudas jo rauda kaipo vienatinio A.Baran.
2. tr. lieti (ašaras): Raudu raudu ašarėles, pasižiūriu – nė lašelio Ds.
3. tr. prašyti ašarojant: Pragėrė, pragėrė į vė ráuda, nuėjęs pas tą bobą Mžš. Vaikas mokslo teip rauda, geidžia LKGII180(Sl).
4. intr. aimanuoti, dejuoti: Atejus vis ráuda: tai to, tai to jai maža Dglš. Ráuda boba, kad negali gyvent su marčia Klt. Atejus [kaimynė] pusdienį raudójo raudójo, kad jai bloga gyvent Lel. Mes raudojam ir aimanuojam, kai gėrimai ir valgymai lieka nepaliesti, nes tuomet brangi vėlė namus yra apleidusi V.Krėv. Vai, Sigute, piemenėle, nė tu verkie, nė raudokie! VoK132. Sigitas štai raudo[ja] ant mūsų vargų I. Jojo vaikeliai beraudos, bedejuos KlvD185.
^ Geriau be naudos, bet tik niekas neraudos KrvP(Nmn).
ǁ labai rūpintis, sielotis: Jūsų Bronytė tai raudódavo raudódavo dėl mokslo (labai norėjo mokytis) Slm. Boba, neraudỹ Pst.
5. tr., intr. sakyti rečitatyvu raudos žodžius (apverkiant mirusį); verkiant su žodžiais, apgailėti mirusį: Moterys tuo tarpu raudojo raudas A.Vien. Raudos neturi pastovaus teksto: raudant kiekviena rauda tartum sukuriama iš naujo LTsII50. Ráuda moterys po nabašnyku Pb. Raudoju (ir garbstau) R352. Senyboj samdydavo raudót Dglš. Raustim sueję [prie numirėlio] Ad. Mūs krašte, mirus motinai, labai ráusti Grv. Tu ilgai da[r] raudỹ Str. Kap ma motina pamirė, tai aš raudójau žodžiais – niekas negalėj pirkioj būt [iš graudumo] Eiš. Labai gražiai ráuda OG286. Kaip numiršta žmogus ar žmona, tai raudoja BsPIV72. Nėr kam kavoja, nėr kam raudoja LTR(Rš). Senovėje Lietuvoje mirusiųjų raudodavo dažniausiai moterys rš. Mūsų brolio kunigaikščiai raudójo BM430. Aš brolio raudojau Pc. Kas gi man padės brolio raudótie? DrskD209. Kas tavę raudõs, pijoke mano? Pst. Vieną vakarą išėjo į sodą ir ėmė savo motinėlės raudoti rš. Raudosi vaiko brangaus rš. Ištekėjusi duktė raudoja motinos TŽI291.
raudótinai adv.: Pakavojo nabašnyką raudotinai Kp.
ǁ verkauti ištekant: Kai teka, tai ráuda; pradeda raudót nuo girnų Tvr. Mada buvo eit per kiemus, raudot [prieš vestuves] Gg. Jeigu jaunoja neráuda, neišrokuoja – nemoka Šmn. Aš dainelių daugiaus nedainuosiu, aš raudutę, raudą raudosiu JD1222. Sėskis, sesule, sėskis jaunoja, nieko nemačys, kad tu raudójai Lel.
6. intr. prk. išduoti panašų į raudojimą balsą: Tik toli, Šventosios pakraščiais, rėkavo žąsys, raudojo piemenų rageliai J.Bil. Ko jūs raudate, beržai? Ar jum saulės nepakanka, ar lietaus mažai? S.Nėr. Ir užpustys tave sniegai, raudos tau klaikūs vėjai S.Nėr. Kai ištekėjai, juoda naktis man stojo. Ariu, būdavo, o žemė rauda po noragu J.Balt. Prieš badą, prieš blogus metus apuokai ráuda Rm. Kai parjojo namo, girdi – šuo rauda LTR(Rk). Viršum gervės skrisdamos raudojo S.Nėr.
apraudóti tr. Š; N, Sut, RtŽ
1. Q74, H163, R224 raudant apgailėti, apverkti: Motyna apraudója bėdą savo sūnaus K. Bernas apraudójo kumeliuką BM239. Tą laiškutį, kurį nuo gaidžio gavo, keletą sykių graudžiai apraudojęs, pakišo stuboj po balkiu BsPIII42. Mergytė jaunoji, nedūmoki, bet savo bernelį apraudóki JD896. Apraudójau mirusį J. Jie aprauda savo tėvelį, nors į kapus leisdami Plv. Niekas iš giminės jo neapraudojo Sz. Steponą palaidojo dievobaimingi vyrai ir labai jį apraudojo SkvApD8,2. Gali Dievas pamėgt nusižeminimu, kursai apráust mergystę pateriotą DP598. Nusidėjimus mūsų … apraudokime DP509.
^ Gaivink apalpusį, apraudok numirusį KrvP(Klvr). Geriau motulę apraudoti, negu jos rūbeliai sudeginti KrvP.
2. refl. apsilieti ašaromis, apsiverkti: Aš net apsiraudójau Rm. Mergutaitė apsraudóję (apsiraudojusi) LKKXI227(Eiš). Sugilo širdis, ir graudžiai apsiraudojau I. Vos valdėsi, kad neapsiraudotų balsu rš. Kurmonas balsiai apsiraudójo Upt. Ta duktė tuoj po pagimdymo prapuolė. Apsiraudojo karalius, bet ką daryt, kam' berasi?! BsPII27.
3. R69 raudomis apgarbstyti: Tas pats asmuo kiek skirtingomis raudomis buvo apraudamas įvairiais laidotuvių momentais LTsII51. Tavo sesuo mirė, atvyk jos apraudoti V.Krėv. Žalktienė patį apraudojo A.Baran. Leido lydėjo ir apraudojo, jauna mergelė laisvės nustojo (d.) Šmn.
| Puikiai aprašęs Anykščių šilelio grožį ir apraudojęs jo išnaikinimą, poetas kreipia žvilgsnį ne į ateitį, bet į praeitį V.Myk-Put.
ǁ apverkauti ištekant: Nuometas raudote apraudotas LTR(Dkk).
atraudóti LVI184
1. tr. gailiai apverkti: Jau aš atraudójau tas skolas, daugiau, kol gyva, jų nesidaryčia Gs.
| refl. Š:
^ Kas nerauda močios numirusios, tai atsiraudos supuvusios LTR(Kp).
2. intr. Š ateiti raudant.
3. tr. raudojimu atgauti, susigrąžinti: Piemenė raudója, led atraudója pagrėbtus galvijus J. Nei atraudosi, nei ką – ką čia raudi?! Pc.
| Ežero vėtrą peršauksiu verkdamas, gal atraudosiu nuodėmę aš B.Sruog.
įraudóti intr.
1. įnikti gailiai verkti: Įraudójai tu vakar gerai J.
| refl. LL215, Š: Kap insraudó[jo], tai i rodos maža OG317. Kalbėjo įsiraudojusi kaip kūdikis rš.
2. įstengti raudoti raudą, garbstyti mirusį: Labai įsigailinusi duktė, apraudodama tėvą, nebe taip įráuda; tolimesnė giminietė labiau gali įraudóti Š.
išraudóti tr.; M
1. gailiai verkiant, išlieti (ašaras): Kiek ašarų išraudojot, žodelių dovenojot, tiek užgims raitelių (d.) S.Dauk. Raudok neraudojęs, bet ašaros sraujos nebus išraudotos J.Jan.
2. refl. Š pakankamai išsiverkti: Kiekvieną kartą, vilkdamas kruvinomis rumbėmis išraižytą užpakalį, jis patraukdavo kurs nors į miškelį ar į laukus, iki apalpimo išsiraudodavo rš. Po to užsidarė savo seklyčioje, idant išsiraudoti I.
3. išleisti, išlydėti raudant, gailiai verkiant: Išlydėjo išraudójo savo vyrelį karan Š. Išraudójo mergelė savo bernelį [karan] Mrj. Kai ejo Kanstantinas, Ažubalienė išraudojo, išleidė Slm.
4. kurį laiką apraudoti, gailiai apverkti: Paskui jo išraudójo visus metelius Š.
5. verkaujant atsisveikinti: Seniau jaunoja išraudódavo, iškukuodavo, išbučiuodavo visus Šmn.
6. gailiai verkiant, raudant išprašyti: Išraudojo tris šimtus rublių Mžš. Iš Klemusios vos išraudójo zėkis žibančiuos popierėlius Slm. Man grėbliukas moliavotas, nuo berniokų išraudótas (d.) Dkk. Kad nesidavė išprašomas, reikėjo verkte išverkti arba raudote, jei moki, išraudoti J.Jabl.
| refl. tr.: Rauda, kole išsiráuda [mokinukas] penkiukę Dglš.
◊ [visàs] aki̇̀s [sausai̇̃] išraudóti daug verkti, gailiai raudoti: Visas akis išraudojau, tų savo pinigėlių gailėdama J.Bil. Kad man reiks mažiutėliai iškavot, savo akytėles išraudot? NS1338. Tautos akys yra sausai išraudotos rš.
nuraudóti
1. tr. graudžiai apverkti, apgailėti: Nuraudójo nugailėjo visi, labiausia tėvai Mžš. Nuraudójo vaiką, ale kitą dieną grįžo Ėr. Mes jau jį nuraudójom, manėm, kad nebegrįš Krkn.
2. refl. apsiverkti: Žmonės dėl permainos nusirauda, nes jų gyvenimas blogas rš. Kai užeina kas, rodas nusiverkt, nusiraudót Bsg.
3. tr. apverkti raudomis, apgarbstyti mirusį: Tas nuraudojo savo matušės S.Dauk.
4. tr. raudant nulydėti: Nuraudojom, nugiedojom Stanislovą į Šilelį, kur taip neseniai buvo nulydėję senąją Bataitienę J.Balt.
5. intr. nubėgti raudant: Nulėkė, nuraudójo an milicnyką, o ką gi tas milicnykas! Mžš.
paraudóti
1. intr. kiek paverkti gailiai: Taip da nieko, bet kad tik bent kiek susirūpinu arba paraudu, tai tuoj pradeda po krūtine spausti ir gale gerklės džiūt A.Vien. Džiaukis, mergyte, kol prie tėvelių, paskui paraudosi KrvP(Ds).
^ Apsiėmei su draugais giedoti, reiks dabar ir paraudoti KrvP(Lzd). Giedojo uliojo, o dabar tegul paraudoja KrvP.
| refl.: Kaipgi būdavo prie jo ramu – ar pasiraudoti, ar pasisieloti rš. Až gero vyro pasigiedosiu, až laidokelio pasiraudósiu (d.) Ad.
2. intr. paaimanuoti: Tinginiai kokie paráuda, o visi gerai gyvena Adm.
| refl. intr., tr.: Pasbėdočia, pasraudõčia savo didžius vargelius VD91. Žvengia žirgeliai pasižvengaudami, verk mano mergytė pasiraudódama JV420.
3. tr. apverkti raudomis, pagarbstyti: Čia mano kaimynka tai kap kur paráuda Aps. Jis sau mislija: ryt poryt mirs motina, o kas jos nabagės paraudos, o kas ją pakodyluos? BsMtII15. O kas tavę paraudos, pijokėli mano? (d.) Jš.
pérraudoti intr.
1. perliūdėti, peraimanuoti kurį laiką: Teip neilgus parraudojau metus rš.
2. baigti apraudoti mirusį: Ir perraudojęs Juda nuejo kirptų avių savo ing Thimnath BB1Moz38,12.
praraudóti
1. intr. pradėti raudoti, gailiai balsu verkti: Ji praraudójo, o paskui ir prakalbėjo Stk.
2. tr. praverkti kurį laiką: Tris metus praraudojau dukrelės rš.
3. tr. raudojimu sugadinti: Trejus metus beverkdama, akis praraudojau LTR(Sdk).
priraudóti
1. intr. Anč, Kp užtektinai priverkti: Kasdie priráudu Žž. Numirė vaikas, priraudójau, priraudójau ir apgeibau Ds. Kiek ana priraudójo! Dglš. Je už gero vyro, dėkavos, dėkavos, je už kokio pijokėlio, priraudõs, priraudõs JV1054.
| refl.: Kiek tik lindo, prisraudó[ja]u Rš.
2. tr. priverkti tam tikrą kiekį (ašarų): Priraudojo puodą ašarų Kp. O kai aš patekau už šelmio bernelio, rieškutėles priraudójau (d.) Pkr. Jeigu priraudosi stiklinę ašarų ir jas jai kaip nors supilsi, tai atgys [mergaitė] LTR(Kp).
^ Anas priraškis, kap šuva priraudós (nieko nepriraškys) Dglš. Pridirbsi su manim tiek, kiek šuva priraudos Vj.
suraudóti
1. intr. gailiai balsu pravirkti: Staiga jis iškėlė galvą ir garsiai suraudojo rš. Parėjo iš karo, klausia vaikų: „Kur mama?“, – o tie suraudójo LKT283(Glv).
| prk.: Dar gailiau suaidėjo kankliai, dar gūdžiau suraudojo jų stygos V.Krėv. Už užšalusio lango trumpai suraudojo skambalas rš.
2. tr. garbstant ištarti, išverkauti: Mokėjo jis … kanklėmis paskambinti, dainelei pritarti, raudą suraudoti MTtVII10.
užraudóti
1. intr. Krns imti gailiai balsu verkti: Ana kai ažrauma, tai net kitiem ašaros byra Tvr. Ryte gegutėlė užkukuos, užkukuos, našlelio vaikeliai užraudos, užraudos LTR(Bgs). To mergiotė labai gailiai ažraudojo ir sako: – Dabar tai aš vėl prapuoliau LTR(Slk).
| Vilkas storu balsu užraudojo LTR(Ps).
2. refl. apsiverkti, ašaromis apsipilti: Sėdi Antukas ažsiraudójęs Vdš. Kas yra, ko užsiraudójus? Rm. Ir ažsiráuda sėdėdamas vienas Str.
ǁ labai daug, labai smarkiai verkti: Ažsiraudójau, kap likau namie viena Rš. Gerai, kad šiandie parėjai: būtų mama užsiraudójus Pc. Vienas vaikas būtų užsiraudójęs Kn.
3. tr. raudomis apgarbstyti: Tada ožkelė užverkė, užraudojo [savo vaikelius] LTsIII87.
4. tr. nuo raudojimo užpursti (apie akis): Juos sekė užraudotos akys – moterys lydėjo vaikus, vyrus, sužadėtinius arba nepažįstamus A.Vencl. Pareina jin, baisiausia akys užraudotos, užtinę Bgs.
1. intr. gailiai, balsu verkti: Čia jis staiga ėmė raudoti J.Jabl. Ko tamsta raudi? J.Bil. Tėvelis ráuda, ir aš verkiu JnšM. Tokia gailinga mergučė: ráusta i ráusta Erž. Ráuda baisiausia, kad duočia valgyt Rš. Gal jaunylis vienas dabar berauda ant pilies griuvėsių Vd. Ráuda vaikas, ka[d] šalta ganyt Skp. Ko tas vaikas visą išgrytą ráuma?! Duok jam valgyt Tvr. Einu namo, ráudu, nematau kelio Antz. Ans atrado aną beraudant J. Raudoju, raumu, stūgauju, staugiu SD118. Ráumam gi mes, tu ráumi, aš ráumu Tvr. Dievuliau, raudok dabar, šunį apkabinęs Skdt. Raudósi, šuns uodegą apsikabinęs Jrb. Rauda, lyg tėvą motiną palaidojus TŽIII383. Prašėm raudódami – neturia Slm. Jis ráust, nieko nesako, ne lūpų nepraveria Šln. Ana ne tik verkia, ale jau ráusti GrvT78. Ant kapų jūsų verkiu, dieną naktį raustu D.Pošk. Kap labai gaila, sunku ir raudoti Aps. Vaikai maži, tiktai ráusčiu Pst. Raudó[ja]u metus, raudó[ja]u, visus takus užuverkiau Ad. Raudó[jo], raudó[jo] – net akim nemato Klt. Bernioką atadavė vienan daiktan, mergiotę kitan, o pati apušėn ir raudót Mlk. Taigi dukteriai raudók i nenustok – močia tokio gerumo buvo Mžš. Dieve, … raudojančiųjų nepaniekini noro Mž561. Ir raudojo ilgai dėlei savo sūnaus BB1Moz37,34. Raudokite su raudojančiais, linksminkitėsi su linksmaisiais BPII372. Jūs verksite ir raudósite, o pasaulis džiaugsis DP211. Kaip numiršt jums iž jų vienas, raudojat per ilgas dienas SGI89. Nuog bedievių žmonių rausti ir dejuoja KN180. Ne viens dejuoja, ne viens didžiai rausti; kaipo neraudot, nesang širdį skausti srš. Cit, neverk, neraudok, jaunoji mergelė, aš tavi parvesiu kitą rudenelį StnD12. Raudojo mergelė, vainiką pindama, o jaunas bernelis, žirgą balnodamas D34. Ta mergelė rauma pernakt TDrIV192. Oi mergelė, oi jaunoji, ką tu ten raudoji? KlpD79. Marti raudojo tris nedėleles, sesuo trejus metelius D20. Joja bernužis raudódamas JV349. Kur aš neverksiu, kur neraudosiu KlvD12. Ko raudoji, mergyte, ko tu verki, jaunoji? N134. Visi gentys, giminėlės raudoti pradėjo LTR(Graž). Ko tu verki, mielas broli, ko gailiai raudoji? LTR(Mrk). Tėvelis verkia, tėvelis rauda, – tą vieną sūnelį vaiskan išleidžia (d.) Slk. Sena motulė gūdžiai raudoja TŽI244. Aš, rankelę jai paduodams, širdyje raudójau Čb. Meška raudojo, vilkas giedojo, seno bernelio pažėlavojo LTR(Slk).
| prk.: Sunku linksmintis, kai žinai, kad šalia rauda nuskriausta siela V.Krėv.
^ Nei raudók, nei giedok iš sarmatos Slm. Nudvėsė kiaulelė – a tu raudók, a tu giedok (nieko nebepadarysi) Mžš. Neužverda puodas, koc tu raudók Mžš. Šlapia, brada – apsiavimas raudóte ráuda (greit plyšta) Vdšk. Kai giedi – visi girdi, kai raudi – niekas nemato LTR. Tos pačios akys ráuda ir juokias An. Kam bus gaila, tas raudós, kam pasmirs, tas pakavos Erž. Ar raudosi, ar giedosi – vis tiek kaltas LTsV243. Verkia ji, raudoja, kaip girioje gegutė kukuoja PPr67. Radęs neskvatok, pametęs neraudók Šmn. Sukurpytas, sulopytas, eina keliu raudódamas (armonika) Grv. Miške gimė, miške augo, namo parejus, rauda (smuikas) Slk. Tėvas sužvairavo, sukosėjo, motina raudoti pradėjo, žmonės iš to džiaugsmą didį turėjo (pavasario perkūnas ir lietus) LTsV465.
| refl.: Ir raudas jo rauda kaipo vienatinio A.Baran.
2. tr. lieti (ašaras): Raudu raudu ašarėles, pasižiūriu – nė lašelio Ds.
3. tr. prašyti ašarojant: Pragėrė, pragėrė į vė ráuda, nuėjęs pas tą bobą Mžš. Vaikas mokslo teip rauda, geidžia LKGII180(Sl).
4. intr. aimanuoti, dejuoti: Atejus vis ráuda: tai to, tai to jai maža Dglš. Ráuda boba, kad negali gyvent su marčia Klt. Atejus [kaimynė] pusdienį raudójo raudójo, kad jai bloga gyvent Lel. Mes raudojam ir aimanuojam, kai gėrimai ir valgymai lieka nepaliesti, nes tuomet brangi vėlė namus yra apleidusi V.Krėv. Vai, Sigute, piemenėle, nė tu verkie, nė raudokie! VoK132. Sigitas štai raudo[ja] ant mūsų vargų I. Jojo vaikeliai beraudos, bedejuos KlvD185.
^ Geriau be naudos, bet tik niekas neraudos KrvP(Nmn).
ǁ labai rūpintis, sielotis: Jūsų Bronytė tai raudódavo raudódavo dėl mokslo (labai norėjo mokytis) Slm. Boba, neraudỹ Pst.
5. tr., intr. sakyti rečitatyvu raudos žodžius (apverkiant mirusį); verkiant su žodžiais, apgailėti mirusį: Moterys tuo tarpu raudojo raudas A.Vien. Raudos neturi pastovaus teksto: raudant kiekviena rauda tartum sukuriama iš naujo LTsII50. Ráuda moterys po nabašnyku Pb. Raudoju (ir garbstau) R352. Senyboj samdydavo raudót Dglš. Raustim sueję [prie numirėlio] Ad. Mūs krašte, mirus motinai, labai ráusti Grv. Tu ilgai da[r] raudỹ Str. Kap ma motina pamirė, tai aš raudójau žodžiais – niekas negalėj pirkioj būt [iš graudumo] Eiš. Labai gražiai ráuda OG286. Kaip numiršta žmogus ar žmona, tai raudoja BsPIV72. Nėr kam kavoja, nėr kam raudoja LTR(Rš). Senovėje Lietuvoje mirusiųjų raudodavo dažniausiai moterys rš. Mūsų brolio kunigaikščiai raudójo BM430. Aš brolio raudojau Pc. Kas gi man padės brolio raudótie? DrskD209. Kas tavę raudõs, pijoke mano? Pst. Vieną vakarą išėjo į sodą ir ėmė savo motinėlės raudoti rš. Raudosi vaiko brangaus rš. Ištekėjusi duktė raudoja motinos TŽI291.
raudótinai adv.: Pakavojo nabašnyką raudotinai Kp.
ǁ verkauti ištekant: Kai teka, tai ráuda; pradeda raudót nuo girnų Tvr. Mada buvo eit per kiemus, raudot [prieš vestuves] Gg. Jeigu jaunoja neráuda, neišrokuoja – nemoka Šmn. Aš dainelių daugiaus nedainuosiu, aš raudutę, raudą raudosiu JD1222. Sėskis, sesule, sėskis jaunoja, nieko nemačys, kad tu raudójai Lel.
6. intr. prk. išduoti panašų į raudojimą balsą: Tik toli, Šventosios pakraščiais, rėkavo žąsys, raudojo piemenų rageliai J.Bil. Ko jūs raudate, beržai? Ar jum saulės nepakanka, ar lietaus mažai? S.Nėr. Ir užpustys tave sniegai, raudos tau klaikūs vėjai S.Nėr. Kai ištekėjai, juoda naktis man stojo. Ariu, būdavo, o žemė rauda po noragu J.Balt. Prieš badą, prieš blogus metus apuokai ráuda Rm. Kai parjojo namo, girdi – šuo rauda LTR(Rk). Viršum gervės skrisdamos raudojo S.Nėr.
apraudóti tr. Š; N, Sut, RtŽ
1. Q74, H163, R224 raudant apgailėti, apverkti: Motyna apraudója bėdą savo sūnaus K. Bernas apraudójo kumeliuką BM239. Tą laiškutį, kurį nuo gaidžio gavo, keletą sykių graudžiai apraudojęs, pakišo stuboj po balkiu BsPIII42. Mergytė jaunoji, nedūmoki, bet savo bernelį apraudóki JD896. Apraudójau mirusį J. Jie aprauda savo tėvelį, nors į kapus leisdami Plv. Niekas iš giminės jo neapraudojo Sz. Steponą palaidojo dievobaimingi vyrai ir labai jį apraudojo SkvApD8,2. Gali Dievas pamėgt nusižeminimu, kursai apráust mergystę pateriotą DP598. Nusidėjimus mūsų … apraudokime DP509.
^ Gaivink apalpusį, apraudok numirusį KrvP(Klvr). Geriau motulę apraudoti, negu jos rūbeliai sudeginti KrvP.
2. refl. apsilieti ašaromis, apsiverkti: Aš net apsiraudójau Rm. Mergutaitė apsraudóję (apsiraudojusi) LKKXI227(Eiš). Sugilo širdis, ir graudžiai apsiraudojau I. Vos valdėsi, kad neapsiraudotų balsu rš. Kurmonas balsiai apsiraudójo Upt. Ta duktė tuoj po pagimdymo prapuolė. Apsiraudojo karalius, bet ką daryt, kam' berasi?! BsPII27.
3. R69 raudomis apgarbstyti: Tas pats asmuo kiek skirtingomis raudomis buvo apraudamas įvairiais laidotuvių momentais LTsII51. Tavo sesuo mirė, atvyk jos apraudoti V.Krėv. Žalktienė patį apraudojo A.Baran. Leido lydėjo ir apraudojo, jauna mergelė laisvės nustojo (d.) Šmn.
| Puikiai aprašęs Anykščių šilelio grožį ir apraudojęs jo išnaikinimą, poetas kreipia žvilgsnį ne į ateitį, bet į praeitį V.Myk-Put.
ǁ apverkauti ištekant: Nuometas raudote apraudotas LTR(Dkk).
atraudóti LVI184
1. tr. gailiai apverkti: Jau aš atraudójau tas skolas, daugiau, kol gyva, jų nesidaryčia Gs.
| refl. Š:
^ Kas nerauda močios numirusios, tai atsiraudos supuvusios LTR(Kp).
2. intr. Š ateiti raudant.
3. tr. raudojimu atgauti, susigrąžinti: Piemenė raudója, led atraudója pagrėbtus galvijus J. Nei atraudosi, nei ką – ką čia raudi?! Pc.
| Ežero vėtrą peršauksiu verkdamas, gal atraudosiu nuodėmę aš B.Sruog.
įraudóti intr.
1. įnikti gailiai verkti: Įraudójai tu vakar gerai J.
| refl. LL215, Š: Kap insraudó[jo], tai i rodos maža OG317. Kalbėjo įsiraudojusi kaip kūdikis rš.
2. įstengti raudoti raudą, garbstyti mirusį: Labai įsigailinusi duktė, apraudodama tėvą, nebe taip įráuda; tolimesnė giminietė labiau gali įraudóti Š.
išraudóti tr.; M
1. gailiai verkiant, išlieti (ašaras): Kiek ašarų išraudojot, žodelių dovenojot, tiek užgims raitelių (d.) S.Dauk. Raudok neraudojęs, bet ašaros sraujos nebus išraudotos J.Jan.
2. refl. Š pakankamai išsiverkti: Kiekvieną kartą, vilkdamas kruvinomis rumbėmis išraižytą užpakalį, jis patraukdavo kurs nors į miškelį ar į laukus, iki apalpimo išsiraudodavo rš. Po to užsidarė savo seklyčioje, idant išsiraudoti I.
3. išleisti, išlydėti raudant, gailiai verkiant: Išlydėjo išraudójo savo vyrelį karan Š. Išraudójo mergelė savo bernelį [karan] Mrj. Kai ejo Kanstantinas, Ažubalienė išraudojo, išleidė Slm.
4. kurį laiką apraudoti, gailiai apverkti: Paskui jo išraudójo visus metelius Š.
5. verkaujant atsisveikinti: Seniau jaunoja išraudódavo, iškukuodavo, išbučiuodavo visus Šmn.
6. gailiai verkiant, raudant išprašyti: Išraudojo tris šimtus rublių Mžš. Iš Klemusios vos išraudójo zėkis žibančiuos popierėlius Slm. Man grėbliukas moliavotas, nuo berniokų išraudótas (d.) Dkk. Kad nesidavė išprašomas, reikėjo verkte išverkti arba raudote, jei moki, išraudoti J.Jabl.
| refl. tr.: Rauda, kole išsiráuda [mokinukas] penkiukę Dglš.
◊ [visàs] aki̇̀s [sausai̇̃] išraudóti daug verkti, gailiai raudoti: Visas akis išraudojau, tų savo pinigėlių gailėdama J.Bil. Kad man reiks mažiutėliai iškavot, savo akytėles išraudot? NS1338. Tautos akys yra sausai išraudotos rš.
nuraudóti
1. tr. graudžiai apverkti, apgailėti: Nuraudójo nugailėjo visi, labiausia tėvai Mžš. Nuraudójo vaiką, ale kitą dieną grįžo Ėr. Mes jau jį nuraudójom, manėm, kad nebegrįš Krkn.
2. refl. apsiverkti: Žmonės dėl permainos nusirauda, nes jų gyvenimas blogas rš. Kai užeina kas, rodas nusiverkt, nusiraudót Bsg.
3. tr. apverkti raudomis, apgarbstyti mirusį: Tas nuraudojo savo matušės S.Dauk.
4. tr. raudant nulydėti: Nuraudojom, nugiedojom Stanislovą į Šilelį, kur taip neseniai buvo nulydėję senąją Bataitienę J.Balt.
5. intr. nubėgti raudant: Nulėkė, nuraudójo an milicnyką, o ką gi tas milicnykas! Mžš.
paraudóti
1. intr. kiek paverkti gailiai: Taip da nieko, bet kad tik bent kiek susirūpinu arba paraudu, tai tuoj pradeda po krūtine spausti ir gale gerklės džiūt A.Vien. Džiaukis, mergyte, kol prie tėvelių, paskui paraudosi KrvP(Ds).
^ Apsiėmei su draugais giedoti, reiks dabar ir paraudoti KrvP(Lzd). Giedojo uliojo, o dabar tegul paraudoja KrvP.
| refl.: Kaipgi būdavo prie jo ramu – ar pasiraudoti, ar pasisieloti rš. Až gero vyro pasigiedosiu, až laidokelio pasiraudósiu (d.) Ad.
2. intr. paaimanuoti: Tinginiai kokie paráuda, o visi gerai gyvena Adm.
| refl. intr., tr.: Pasbėdočia, pasraudõčia savo didžius vargelius VD91. Žvengia žirgeliai pasižvengaudami, verk mano mergytė pasiraudódama JV420.
3. tr. apverkti raudomis, pagarbstyti: Čia mano kaimynka tai kap kur paráuda Aps. Jis sau mislija: ryt poryt mirs motina, o kas jos nabagės paraudos, o kas ją pakodyluos? BsMtII15. O kas tavę paraudos, pijokėli mano? (d.) Jš.
pérraudoti intr.
1. perliūdėti, peraimanuoti kurį laiką: Teip neilgus parraudojau metus rš.
2. baigti apraudoti mirusį: Ir perraudojęs Juda nuejo kirptų avių savo ing Thimnath BB1Moz38,12.
praraudóti
1. intr. pradėti raudoti, gailiai balsu verkti: Ji praraudójo, o paskui ir prakalbėjo Stk.
2. tr. praverkti kurį laiką: Tris metus praraudojau dukrelės rš.
3. tr. raudojimu sugadinti: Trejus metus beverkdama, akis praraudojau LTR(Sdk).
priraudóti
1. intr. Anč, Kp užtektinai priverkti: Kasdie priráudu Žž. Numirė vaikas, priraudójau, priraudójau ir apgeibau Ds. Kiek ana priraudójo! Dglš. Je už gero vyro, dėkavos, dėkavos, je už kokio pijokėlio, priraudõs, priraudõs JV1054.
| refl.: Kiek tik lindo, prisraudó[ja]u Rš.
2. tr. priverkti tam tikrą kiekį (ašarų): Priraudojo puodą ašarų Kp. O kai aš patekau už šelmio bernelio, rieškutėles priraudójau (d.) Pkr. Jeigu priraudosi stiklinę ašarų ir jas jai kaip nors supilsi, tai atgys [mergaitė] LTR(Kp).
^ Anas priraškis, kap šuva priraudós (nieko nepriraškys) Dglš. Pridirbsi su manim tiek, kiek šuva priraudos Vj.
suraudóti
1. intr. gailiai balsu pravirkti: Staiga jis iškėlė galvą ir garsiai suraudojo rš. Parėjo iš karo, klausia vaikų: „Kur mama?“, – o tie suraudójo LKT283(Glv).
| prk.: Dar gailiau suaidėjo kankliai, dar gūdžiau suraudojo jų stygos V.Krėv. Už užšalusio lango trumpai suraudojo skambalas rš.
2. tr. garbstant ištarti, išverkauti: Mokėjo jis … kanklėmis paskambinti, dainelei pritarti, raudą suraudoti MTtVII10.
užraudóti
1. intr. Krns imti gailiai balsu verkti: Ana kai ažrauma, tai net kitiem ašaros byra Tvr. Ryte gegutėlė užkukuos, užkukuos, našlelio vaikeliai užraudos, užraudos LTR(Bgs). To mergiotė labai gailiai ažraudojo ir sako: – Dabar tai aš vėl prapuoliau LTR(Slk).
| Vilkas storu balsu užraudojo LTR(Ps).
2. refl. apsiverkti, ašaromis apsipilti: Sėdi Antukas ažsiraudójęs Vdš. Kas yra, ko užsiraudójus? Rm. Ir ažsiráuda sėdėdamas vienas Str.
ǁ labai daug, labai smarkiai verkti: Ažsiraudójau, kap likau namie viena Rš. Gerai, kad šiandie parėjai: būtų mama užsiraudójus Pc. Vienas vaikas būtų užsiraudójęs Kn.
3. tr. raudomis apgarbstyti: Tada ožkelė užverkė, užraudojo [savo vaikelius] LTsIII87.
4. tr. nuo raudojimo užpursti (apie akis): Juos sekė užraudotos akys – moterys lydėjo vaikus, vyrus, sužadėtinius arba nepažįstamus A.Vencl. Pareina jin, baisiausia akys užraudotos, užtinę Bgs.
suraudóti
Apibrėžtis
raudóti, ráuda (ráusti J.Jabl, LD350; SPI129, ráusta Skr, LD350; Sut, ráuma K, LD350; CII941, Sut, N, -ója KBII198, NdŽ, Als, Auk, Drsk, Dv; H, R, MŽ472), -ójo Rt; WP10, I, M
1. intr. gailiai, balsu verkti: Čia jis staiga ėmė raudoti J.Jabl. Ko tamsta raudi? J.Bil. Tėvelis ráuda, ir aš verkiu JnšM. Tokia gailinga mergučė: ráusta i ráusta Erž. Ráuda baisiausia, kad duočia valgyt Rš. Gal jaunylis vienas dabar berauda ant pilies griuvėsių Vd. Ráuda vaikas, ka[d] šalta ganyt Skp. Ko tas vaikas visą išgrytą ráuma?! Duok jam valgyt Tvr. Einu namo, ráudu, nematau kelio Antz. Ans atrado aną beraudant J. Raudoju, raumu, stūgauju, staugiu SD118. Ráumam gi mes, tu ráumi, aš ráumu Tvr. Dievuliau, raudok dabar, šunį apkabinęs Skdt. Raudósi, šuns uodegą apsikabinęs Jrb. Rauda, lyg tėvą motiną palaidojus TŽIII383. Prašėm raudódami – neturia Slm. Jis ráust, nieko nesako, ne lūpų nepraveria Šln. Ana ne tik verkia, ale jau ráusti GrvT78. Ant kapų jūsų verkiu, dieną naktį raustu D.Pošk. Kap labai gaila, sunku ir raudoti Aps. Vaikai maži, tiktai ráusčiu Pst. Raudó[ja]u metus, raudó[ja]u, visus takus užuverkiau Ad. Raudó[jo], raudó[jo] – net akim nemato Klt. Bernioką atadavė vienan daiktan, mergiotę kitan, o pati apušėn ir raudót Mlk. Taigi dukteriai raudók i nenustok – močia tokio gerumo buvo Mžš. Dieve, … raudojančiųjų nepaniekini noro Mž561. Ir raudojo ilgai dėlei savo sūnaus BB1Moz37,34. Raudokite su raudojančiais, linksminkitėsi su linksmaisiais BPII372. Jūs verksite ir raudósite, o pasaulis džiaugsis DP211. Kaip numiršt jums iž jų vienas, raudojat per ilgas dienas SGI89. Nuog bedievių žmonių rausti ir dejuoja KN180. Ne viens dejuoja, ne viens didžiai rausti; kaipo neraudot, nesang širdį skausti srš. Cit, neverk, neraudok, jaunoji mergelė, aš tavi parvesiu kitą rudenelį StnD12. Raudojo mergelė, vainiką pindama, o jaunas bernelis, žirgą balnodamas D34. Ta mergelė rauma pernakt TDrIV192. Oi mergelė, oi jaunoji, ką tu ten raudoji? KlpD79. Marti raudojo tris nedėleles, sesuo trejus metelius D20. Joja bernužis raudódamas JV349. Kur aš neverksiu, kur neraudosiu KlvD12. Ko raudoji, mergyte, ko tu verki, jaunoji? N134. Visi gentys, giminėlės raudoti pradėjo LTR(Graž). Ko tu verki, mielas broli, ko gailiai raudoji? LTR(Mrk). Tėvelis verkia, tėvelis rauda, – tą vieną sūnelį vaiskan išleidžia (d.) Slk. Sena motulė gūdžiai raudoja TŽI244. Aš, rankelę jai paduodams, širdyje raudójau Čb. Meška raudojo, vilkas giedojo, seno bernelio pažėlavojo LTR(Slk).
| prk.: Sunku linksmintis, kai žinai, kad šalia rauda nuskriausta siela V.Krėv.
^ Nei raudók, nei giedok iš sarmatos Slm. Nudvėsė kiaulelė – a tu raudók, a tu giedok (nieko nebepadarysi) Mžš. Neužverda puodas, koc tu raudók Mžš. Šlapia, brada – apsiavimas raudóte ráuda (greit plyšta) Vdšk. Kai giedi – visi girdi, kai raudi – niekas nemato LTR. Tos pačios akys ráuda ir juokias An. Kam bus gaila, tas raudós, kam pasmirs, tas pakavos Erž. Ar raudosi, ar giedosi – vis tiek kaltas LTsV243. Verkia ji, raudoja, kaip girioje gegutė kukuoja PPr67. Radęs neskvatok, pametęs neraudók Šmn. Sukurpytas, sulopytas, eina keliu raudódamas (armonika) Grv. Miške gimė, miške augo, namo parejus, rauda (smuikas) Slk. Tėvas sužvairavo, sukosėjo, motina raudoti pradėjo, žmonės iš to džiaugsmą didį turėjo (pavasario perkūnas ir lietus) LTsV465.
| refl.: Ir raudas jo rauda kaipo vienatinio A.Baran.
2. tr. lieti (ašaras): Raudu raudu ašarėles, pasižiūriu – nė lašelio Ds.
3. tr. prašyti ašarojant: Pragėrė, pragėrė į vė ráuda, nuėjęs pas tą bobą Mžš. Vaikas mokslo teip rauda, geidžia LKGII180(Sl).
4. intr. aimanuoti, dejuoti: Atejus vis ráuda: tai to, tai to jai maža Dglš. Ráuda boba, kad negali gyvent su marčia Klt. Atejus [kaimynė] pusdienį raudójo raudójo, kad jai bloga gyvent Lel. Mes raudojam ir aimanuojam, kai gėrimai ir valgymai lieka nepaliesti, nes tuomet brangi vėlė namus yra apleidusi V.Krėv. Vai, Sigute, piemenėle, nė tu verkie, nė raudokie! VoK132. Sigitas štai raudo[ja] ant mūsų vargų I. Jojo vaikeliai beraudos, bedejuos KlvD185.
^ Geriau be naudos, bet tik niekas neraudos KrvP(Nmn).
ǁ labai rūpintis, sielotis: Jūsų Bronytė tai raudódavo raudódavo dėl mokslo (labai norėjo mokytis) Slm. Boba, neraudỹ Pst.
5. tr., intr. sakyti rečitatyvu raudos žodžius (apverkiant mirusį); verkiant su žodžiais, apgailėti mirusį: Moterys tuo tarpu raudojo raudas A.Vien. Raudos neturi pastovaus teksto: raudant kiekviena rauda tartum sukuriama iš naujo LTsII50. Ráuda moterys po nabašnyku Pb. Raudoju (ir garbstau) R352. Senyboj samdydavo raudót Dglš. Raustim sueję [prie numirėlio] Ad. Mūs krašte, mirus motinai, labai ráusti Grv. Tu ilgai da[r] raudỹ Str. Kap ma motina pamirė, tai aš raudójau žodžiais – niekas negalėj pirkioj būt [iš graudumo] Eiš. Labai gražiai ráuda OG286. Kaip numiršta žmogus ar žmona, tai raudoja BsPIV72. Nėr kam kavoja, nėr kam raudoja LTR(Rš). Senovėje Lietuvoje mirusiųjų raudodavo dažniausiai moterys rš. Mūsų brolio kunigaikščiai raudójo BM430. Aš brolio raudojau Pc. Kas gi man padės brolio raudótie? DrskD209. Kas tavę raudõs, pijoke mano? Pst. Vieną vakarą išėjo į sodą ir ėmė savo motinėlės raudoti rš. Raudosi vaiko brangaus rš. Ištekėjusi duktė raudoja motinos TŽI291.
raudótinai adv.: Pakavojo nabašnyką raudotinai Kp.
ǁ verkauti ištekant: Kai teka, tai ráuda; pradeda raudót nuo girnų Tvr. Mada buvo eit per kiemus, raudot [prieš vestuves] Gg. Jeigu jaunoja neráuda, neišrokuoja – nemoka Šmn. Aš dainelių daugiaus nedainuosiu, aš raudutę, raudą raudosiu JD1222. Sėskis, sesule, sėskis jaunoja, nieko nemačys, kad tu raudójai Lel.
6. intr. prk. išduoti panašų į raudojimą balsą: Tik toli, Šventosios pakraščiais, rėkavo žąsys, raudojo piemenų rageliai J.Bil. Ko jūs raudate, beržai? Ar jum saulės nepakanka, ar lietaus mažai? S.Nėr. Ir užpustys tave sniegai, raudos tau klaikūs vėjai S.Nėr. Kai ištekėjai, juoda naktis man stojo. Ariu, būdavo, o žemė rauda po noragu J.Balt. Prieš badą, prieš blogus metus apuokai ráuda Rm. Kai parjojo namo, girdi – šuo rauda LTR(Rk). Viršum gervės skrisdamos raudojo S.Nėr.
apraudóti tr. Š; N, Sut, RtŽ
1. Q74, H163, R224 raudant apgailėti, apverkti: Motyna apraudója bėdą savo sūnaus K. Bernas apraudójo kumeliuką BM239. Tą laiškutį, kurį nuo gaidžio gavo, keletą sykių graudžiai apraudojęs, pakišo stuboj po balkiu BsPIII42. Mergytė jaunoji, nedūmoki, bet savo bernelį apraudóki JD896. Apraudójau mirusį J. Jie aprauda savo tėvelį, nors į kapus leisdami Plv. Niekas iš giminės jo neapraudojo Sz. Steponą palaidojo dievobaimingi vyrai ir labai jį apraudojo SkvApD8,2. Gali Dievas pamėgt nusižeminimu, kursai apráust mergystę pateriotą DP598. Nusidėjimus mūsų … apraudokime DP509.
^ Gaivink apalpusį, apraudok numirusį KrvP(Klvr). Geriau motulę apraudoti, negu jos rūbeliai sudeginti KrvP.
2. refl. apsilieti ašaromis, apsiverkti: Aš net apsiraudójau Rm. Mergutaitė apsraudóję (apsiraudojusi) LKKXI227(Eiš). Sugilo širdis, ir graudžiai apsiraudojau I. Vos valdėsi, kad neapsiraudotų balsu rš. Kurmonas balsiai apsiraudójo Upt. Ta duktė tuoj po pagimdymo prapuolė. Apsiraudojo karalius, bet ką daryt, kam' berasi?! BsPII27.
3. R69 raudomis apgarbstyti: Tas pats asmuo kiek skirtingomis raudomis buvo apraudamas įvairiais laidotuvių momentais LTsII51. Tavo sesuo mirė, atvyk jos apraudoti V.Krėv. Žalktienė patį apraudojo A.Baran. Leido lydėjo ir apraudojo, jauna mergelė laisvės nustojo (d.) Šmn.
| Puikiai aprašęs Anykščių šilelio grožį ir apraudojęs jo išnaikinimą, poetas kreipia žvilgsnį ne į ateitį, bet į praeitį V.Myk-Put.
ǁ apverkauti ištekant: Nuometas raudote apraudotas LTR(Dkk).
atraudóti LVI184
1. tr. gailiai apverkti: Jau aš atraudójau tas skolas, daugiau, kol gyva, jų nesidaryčia Gs.
| refl. Š:
^ Kas nerauda močios numirusios, tai atsiraudos supuvusios LTR(Kp).
2. intr. Š ateiti raudant.
3. tr. raudojimu atgauti, susigrąžinti: Piemenė raudója, led atraudója pagrėbtus galvijus J. Nei atraudosi, nei ką – ką čia raudi?! Pc.
| Ežero vėtrą peršauksiu verkdamas, gal atraudosiu nuodėmę aš B.Sruog.
įraudóti intr.
1. įnikti gailiai verkti: Įraudójai tu vakar gerai J.
| refl. LL215, Š: Kap insraudó[jo], tai i rodos maža OG317. Kalbėjo įsiraudojusi kaip kūdikis rš.
2. įstengti raudoti raudą, garbstyti mirusį: Labai įsigailinusi duktė, apraudodama tėvą, nebe taip įráuda; tolimesnė giminietė labiau gali įraudóti Š.
išraudóti tr.; M
1. gailiai verkiant, išlieti (ašaras): Kiek ašarų išraudojot, žodelių dovenojot, tiek užgims raitelių (d.) S.Dauk. Raudok neraudojęs, bet ašaros sraujos nebus išraudotos J.Jan.
2. refl. Š pakankamai išsiverkti: Kiekvieną kartą, vilkdamas kruvinomis rumbėmis išraižytą užpakalį, jis patraukdavo kurs nors į miškelį ar į laukus, iki apalpimo išsiraudodavo rš. Po to užsidarė savo seklyčioje, idant išsiraudoti I.
3. išleisti, išlydėti raudant, gailiai verkiant: Išlydėjo išraudójo savo vyrelį karan Š. Išraudójo mergelė savo bernelį [karan] Mrj. Kai ejo Kanstantinas, Ažubalienė išraudojo, išleidė Slm.
4. kurį laiką apraudoti, gailiai apverkti: Paskui jo išraudójo visus metelius Š.
5. verkaujant atsisveikinti: Seniau jaunoja išraudódavo, iškukuodavo, išbučiuodavo visus Šmn.
6. gailiai verkiant, raudant išprašyti: Išraudojo tris šimtus rublių Mžš. Iš Klemusios vos išraudójo zėkis žibančiuos popierėlius Slm. Man grėbliukas moliavotas, nuo berniokų išraudótas (d.) Dkk. Kad nesidavė išprašomas, reikėjo verkte išverkti arba raudote, jei moki, išraudoti J.Jabl.
| refl. tr.: Rauda, kole išsiráuda [mokinukas] penkiukę Dglš.
◊ [visàs] aki̇̀s [sausai̇̃] išraudóti daug verkti, gailiai raudoti: Visas akis išraudojau, tų savo pinigėlių gailėdama J.Bil. Kad man reiks mažiutėliai iškavot, savo akytėles išraudot? NS1338. Tautos akys yra sausai išraudotos rš.
nuraudóti
1. tr. graudžiai apverkti, apgailėti: Nuraudójo nugailėjo visi, labiausia tėvai Mžš. Nuraudójo vaiką, ale kitą dieną grįžo Ėr. Mes jau jį nuraudójom, manėm, kad nebegrįš Krkn.
2. refl. apsiverkti: Žmonės dėl permainos nusirauda, nes jų gyvenimas blogas rš. Kai užeina kas, rodas nusiverkt, nusiraudót Bsg.
3. tr. apverkti raudomis, apgarbstyti mirusį: Tas nuraudojo savo matušės S.Dauk.
4. tr. raudant nulydėti: Nuraudojom, nugiedojom Stanislovą į Šilelį, kur taip neseniai buvo nulydėję senąją Bataitienę J.Balt.
5. intr. nubėgti raudant: Nulėkė, nuraudójo an milicnyką, o ką gi tas milicnykas! Mžš.
paraudóti
1. intr. kiek paverkti gailiai: Taip da nieko, bet kad tik bent kiek susirūpinu arba paraudu, tai tuoj pradeda po krūtine spausti ir gale gerklės džiūt A.Vien. Džiaukis, mergyte, kol prie tėvelių, paskui paraudosi KrvP(Ds).
^ Apsiėmei su draugais giedoti, reiks dabar ir paraudoti KrvP(Lzd). Giedojo uliojo, o dabar tegul paraudoja KrvP.
| refl.: Kaipgi būdavo prie jo ramu – ar pasiraudoti, ar pasisieloti rš. Až gero vyro pasigiedosiu, až laidokelio pasiraudósiu (d.) Ad.
2. intr. paaimanuoti: Tinginiai kokie paráuda, o visi gerai gyvena Adm.
| refl. intr., tr.: Pasbėdočia, pasraudõčia savo didžius vargelius VD91. Žvengia žirgeliai pasižvengaudami, verk mano mergytė pasiraudódama JV420.
3. tr. apverkti raudomis, pagarbstyti: Čia mano kaimynka tai kap kur paráuda Aps. Jis sau mislija: ryt poryt mirs motina, o kas jos nabagės paraudos, o kas ją pakodyluos? BsMtII15. O kas tavę paraudos, pijokėli mano? (d.) Jš.
pérraudoti intr.
1. perliūdėti, peraimanuoti kurį laiką: Teip neilgus parraudojau metus rš.
2. baigti apraudoti mirusį: Ir perraudojęs Juda nuejo kirptų avių savo ing Thimnath BB1Moz38,12.
praraudóti
1. intr. pradėti raudoti, gailiai balsu verkti: Ji praraudójo, o paskui ir prakalbėjo Stk.
2. tr. praverkti kurį laiką: Tris metus praraudojau dukrelės rš.
3. tr. raudojimu sugadinti: Trejus metus beverkdama, akis praraudojau LTR(Sdk).
priraudóti
1. intr. Anč, Kp užtektinai priverkti: Kasdie priráudu Žž. Numirė vaikas, priraudójau, priraudójau ir apgeibau Ds. Kiek ana priraudójo! Dglš. Je už gero vyro, dėkavos, dėkavos, je už kokio pijokėlio, priraudõs, priraudõs JV1054.
| refl.: Kiek tik lindo, prisraudó[ja]u Rš.
2. tr. priverkti tam tikrą kiekį (ašarų): Priraudojo puodą ašarų Kp. O kai aš patekau už šelmio bernelio, rieškutėles priraudójau (d.) Pkr. Jeigu priraudosi stiklinę ašarų ir jas jai kaip nors supilsi, tai atgys [mergaitė] LTR(Kp).
^ Anas priraškis, kap šuva priraudós (nieko nepriraškys) Dglš. Pridirbsi su manim tiek, kiek šuva priraudos Vj.
suraudóti
1. intr. gailiai balsu pravirkti: Staiga jis iškėlė galvą ir garsiai suraudojo rš. Parėjo iš karo, klausia vaikų: „Kur mama?“, – o tie suraudójo LKT283(Glv).
| prk.: Dar gailiau suaidėjo kankliai, dar gūdžiau suraudojo jų stygos V.Krėv. Už užšalusio lango trumpai suraudojo skambalas rš.
2. tr. garbstant ištarti, išverkauti: Mokėjo jis … kanklėmis paskambinti, dainelei pritarti, raudą suraudoti MTtVII10.
užraudóti
1. intr. Krns imti gailiai balsu verkti: Ana kai ažrauma, tai net kitiem ašaros byra Tvr. Ryte gegutėlė užkukuos, užkukuos, našlelio vaikeliai užraudos, užraudos LTR(Bgs). To mergiotė labai gailiai ažraudojo ir sako: – Dabar tai aš vėl prapuoliau LTR(Slk).
| Vilkas storu balsu užraudojo LTR(Ps).
2. refl. apsiverkti, ašaromis apsipilti: Sėdi Antukas ažsiraudójęs Vdš. Kas yra, ko užsiraudójus? Rm. Ir ažsiráuda sėdėdamas vienas Str.
ǁ labai daug, labai smarkiai verkti: Ažsiraudójau, kap likau namie viena Rš. Gerai, kad šiandie parėjai: būtų mama užsiraudójus Pc. Vienas vaikas būtų užsiraudójęs Kn.
3. tr. raudomis apgarbstyti: Tada ožkelė užverkė, užraudojo [savo vaikelius] LTsIII87.
4. tr. nuo raudojimo užpursti (apie akis): Juos sekė užraudotos akys – moterys lydėjo vaikus, vyrus, sužadėtinius arba nepažįstamus A.Vencl. Pareina jin, baisiausia akys užraudotos, užtinę Bgs.
1. intr. gailiai, balsu verkti: Čia jis staiga ėmė raudoti J.Jabl. Ko tamsta raudi? J.Bil. Tėvelis ráuda, ir aš verkiu JnšM. Tokia gailinga mergučė: ráusta i ráusta Erž. Ráuda baisiausia, kad duočia valgyt Rš. Gal jaunylis vienas dabar berauda ant pilies griuvėsių Vd. Ráuda vaikas, ka[d] šalta ganyt Skp. Ko tas vaikas visą išgrytą ráuma?! Duok jam valgyt Tvr. Einu namo, ráudu, nematau kelio Antz. Ans atrado aną beraudant J. Raudoju, raumu, stūgauju, staugiu SD118. Ráumam gi mes, tu ráumi, aš ráumu Tvr. Dievuliau, raudok dabar, šunį apkabinęs Skdt. Raudósi, šuns uodegą apsikabinęs Jrb. Rauda, lyg tėvą motiną palaidojus TŽIII383. Prašėm raudódami – neturia Slm. Jis ráust, nieko nesako, ne lūpų nepraveria Šln. Ana ne tik verkia, ale jau ráusti GrvT78. Ant kapų jūsų verkiu, dieną naktį raustu D.Pošk. Kap labai gaila, sunku ir raudoti Aps. Vaikai maži, tiktai ráusčiu Pst. Raudó[ja]u metus, raudó[ja]u, visus takus užuverkiau Ad. Raudó[jo], raudó[jo] – net akim nemato Klt. Bernioką atadavė vienan daiktan, mergiotę kitan, o pati apušėn ir raudót Mlk. Taigi dukteriai raudók i nenustok – močia tokio gerumo buvo Mžš. Dieve, … raudojančiųjų nepaniekini noro Mž561. Ir raudojo ilgai dėlei savo sūnaus BB1Moz37,34. Raudokite su raudojančiais, linksminkitėsi su linksmaisiais BPII372. Jūs verksite ir raudósite, o pasaulis džiaugsis DP211. Kaip numiršt jums iž jų vienas, raudojat per ilgas dienas SGI89. Nuog bedievių žmonių rausti ir dejuoja KN180. Ne viens dejuoja, ne viens didžiai rausti; kaipo neraudot, nesang širdį skausti srš. Cit, neverk, neraudok, jaunoji mergelė, aš tavi parvesiu kitą rudenelį StnD12. Raudojo mergelė, vainiką pindama, o jaunas bernelis, žirgą balnodamas D34. Ta mergelė rauma pernakt TDrIV192. Oi mergelė, oi jaunoji, ką tu ten raudoji? KlpD79. Marti raudojo tris nedėleles, sesuo trejus metelius D20. Joja bernužis raudódamas JV349. Kur aš neverksiu, kur neraudosiu KlvD12. Ko raudoji, mergyte, ko tu verki, jaunoji? N134. Visi gentys, giminėlės raudoti pradėjo LTR(Graž). Ko tu verki, mielas broli, ko gailiai raudoji? LTR(Mrk). Tėvelis verkia, tėvelis rauda, – tą vieną sūnelį vaiskan išleidžia (d.) Slk. Sena motulė gūdžiai raudoja TŽI244. Aš, rankelę jai paduodams, širdyje raudójau Čb. Meška raudojo, vilkas giedojo, seno bernelio pažėlavojo LTR(Slk).
| prk.: Sunku linksmintis, kai žinai, kad šalia rauda nuskriausta siela V.Krėv.
^ Nei raudók, nei giedok iš sarmatos Slm. Nudvėsė kiaulelė – a tu raudók, a tu giedok (nieko nebepadarysi) Mžš. Neužverda puodas, koc tu raudók Mžš. Šlapia, brada – apsiavimas raudóte ráuda (greit plyšta) Vdšk. Kai giedi – visi girdi, kai raudi – niekas nemato LTR. Tos pačios akys ráuda ir juokias An. Kam bus gaila, tas raudós, kam pasmirs, tas pakavos Erž. Ar raudosi, ar giedosi – vis tiek kaltas LTsV243. Verkia ji, raudoja, kaip girioje gegutė kukuoja PPr67. Radęs neskvatok, pametęs neraudók Šmn. Sukurpytas, sulopytas, eina keliu raudódamas (armonika) Grv. Miške gimė, miške augo, namo parejus, rauda (smuikas) Slk. Tėvas sužvairavo, sukosėjo, motina raudoti pradėjo, žmonės iš to džiaugsmą didį turėjo (pavasario perkūnas ir lietus) LTsV465.
| refl.: Ir raudas jo rauda kaipo vienatinio A.Baran.
2. tr. lieti (ašaras): Raudu raudu ašarėles, pasižiūriu – nė lašelio Ds.
3. tr. prašyti ašarojant: Pragėrė, pragėrė į vė ráuda, nuėjęs pas tą bobą Mžš. Vaikas mokslo teip rauda, geidžia LKGII180(Sl).
4. intr. aimanuoti, dejuoti: Atejus vis ráuda: tai to, tai to jai maža Dglš. Ráuda boba, kad negali gyvent su marčia Klt. Atejus [kaimynė] pusdienį raudójo raudójo, kad jai bloga gyvent Lel. Mes raudojam ir aimanuojam, kai gėrimai ir valgymai lieka nepaliesti, nes tuomet brangi vėlė namus yra apleidusi V.Krėv. Vai, Sigute, piemenėle, nė tu verkie, nė raudokie! VoK132. Sigitas štai raudo[ja] ant mūsų vargų I. Jojo vaikeliai beraudos, bedejuos KlvD185.
^ Geriau be naudos, bet tik niekas neraudos KrvP(Nmn).
ǁ labai rūpintis, sielotis: Jūsų Bronytė tai raudódavo raudódavo dėl mokslo (labai norėjo mokytis) Slm. Boba, neraudỹ Pst.
5. tr., intr. sakyti rečitatyvu raudos žodžius (apverkiant mirusį); verkiant su žodžiais, apgailėti mirusį: Moterys tuo tarpu raudojo raudas A.Vien. Raudos neturi pastovaus teksto: raudant kiekviena rauda tartum sukuriama iš naujo LTsII50. Ráuda moterys po nabašnyku Pb. Raudoju (ir garbstau) R352. Senyboj samdydavo raudót Dglš. Raustim sueję [prie numirėlio] Ad. Mūs krašte, mirus motinai, labai ráusti Grv. Tu ilgai da[r] raudỹ Str. Kap ma motina pamirė, tai aš raudójau žodžiais – niekas negalėj pirkioj būt [iš graudumo] Eiš. Labai gražiai ráuda OG286. Kaip numiršta žmogus ar žmona, tai raudoja BsPIV72. Nėr kam kavoja, nėr kam raudoja LTR(Rš). Senovėje Lietuvoje mirusiųjų raudodavo dažniausiai moterys rš. Mūsų brolio kunigaikščiai raudójo BM430. Aš brolio raudojau Pc. Kas gi man padės brolio raudótie? DrskD209. Kas tavę raudõs, pijoke mano? Pst. Vieną vakarą išėjo į sodą ir ėmė savo motinėlės raudoti rš. Raudosi vaiko brangaus rš. Ištekėjusi duktė raudoja motinos TŽI291.
raudótinai adv.: Pakavojo nabašnyką raudotinai Kp.
ǁ verkauti ištekant: Kai teka, tai ráuda; pradeda raudót nuo girnų Tvr. Mada buvo eit per kiemus, raudot [prieš vestuves] Gg. Jeigu jaunoja neráuda, neišrokuoja – nemoka Šmn. Aš dainelių daugiaus nedainuosiu, aš raudutę, raudą raudosiu JD1222. Sėskis, sesule, sėskis jaunoja, nieko nemačys, kad tu raudójai Lel.
6. intr. prk. išduoti panašų į raudojimą balsą: Tik toli, Šventosios pakraščiais, rėkavo žąsys, raudojo piemenų rageliai J.Bil. Ko jūs raudate, beržai? Ar jum saulės nepakanka, ar lietaus mažai? S.Nėr. Ir užpustys tave sniegai, raudos tau klaikūs vėjai S.Nėr. Kai ištekėjai, juoda naktis man stojo. Ariu, būdavo, o žemė rauda po noragu J.Balt. Prieš badą, prieš blogus metus apuokai ráuda Rm. Kai parjojo namo, girdi – šuo rauda LTR(Rk). Viršum gervės skrisdamos raudojo S.Nėr.
apraudóti tr. Š; N, Sut, RtŽ
1. Q74, H163, R224 raudant apgailėti, apverkti: Motyna apraudója bėdą savo sūnaus K. Bernas apraudójo kumeliuką BM239. Tą laiškutį, kurį nuo gaidžio gavo, keletą sykių graudžiai apraudojęs, pakišo stuboj po balkiu BsPIII42. Mergytė jaunoji, nedūmoki, bet savo bernelį apraudóki JD896. Apraudójau mirusį J. Jie aprauda savo tėvelį, nors į kapus leisdami Plv. Niekas iš giminės jo neapraudojo Sz. Steponą palaidojo dievobaimingi vyrai ir labai jį apraudojo SkvApD8,2. Gali Dievas pamėgt nusižeminimu, kursai apráust mergystę pateriotą DP598. Nusidėjimus mūsų … apraudokime DP509.
^ Gaivink apalpusį, apraudok numirusį KrvP(Klvr). Geriau motulę apraudoti, negu jos rūbeliai sudeginti KrvP.
2. refl. apsilieti ašaromis, apsiverkti: Aš net apsiraudójau Rm. Mergutaitė apsraudóję (apsiraudojusi) LKKXI227(Eiš). Sugilo širdis, ir graudžiai apsiraudojau I. Vos valdėsi, kad neapsiraudotų balsu rš. Kurmonas balsiai apsiraudójo Upt. Ta duktė tuoj po pagimdymo prapuolė. Apsiraudojo karalius, bet ką daryt, kam' berasi?! BsPII27.
3. R69 raudomis apgarbstyti: Tas pats asmuo kiek skirtingomis raudomis buvo apraudamas įvairiais laidotuvių momentais LTsII51. Tavo sesuo mirė, atvyk jos apraudoti V.Krėv. Žalktienė patį apraudojo A.Baran. Leido lydėjo ir apraudojo, jauna mergelė laisvės nustojo (d.) Šmn.
| Puikiai aprašęs Anykščių šilelio grožį ir apraudojęs jo išnaikinimą, poetas kreipia žvilgsnį ne į ateitį, bet į praeitį V.Myk-Put.
ǁ apverkauti ištekant: Nuometas raudote apraudotas LTR(Dkk).
atraudóti LVI184
1. tr. gailiai apverkti: Jau aš atraudójau tas skolas, daugiau, kol gyva, jų nesidaryčia Gs.
| refl. Š:
^ Kas nerauda močios numirusios, tai atsiraudos supuvusios LTR(Kp).
2. intr. Š ateiti raudant.
3. tr. raudojimu atgauti, susigrąžinti: Piemenė raudója, led atraudója pagrėbtus galvijus J. Nei atraudosi, nei ką – ką čia raudi?! Pc.
| Ežero vėtrą peršauksiu verkdamas, gal atraudosiu nuodėmę aš B.Sruog.
įraudóti intr.
1. įnikti gailiai verkti: Įraudójai tu vakar gerai J.
| refl. LL215, Š: Kap insraudó[jo], tai i rodos maža OG317. Kalbėjo įsiraudojusi kaip kūdikis rš.
2. įstengti raudoti raudą, garbstyti mirusį: Labai įsigailinusi duktė, apraudodama tėvą, nebe taip įráuda; tolimesnė giminietė labiau gali įraudóti Š.
išraudóti tr.; M
1. gailiai verkiant, išlieti (ašaras): Kiek ašarų išraudojot, žodelių dovenojot, tiek užgims raitelių (d.) S.Dauk. Raudok neraudojęs, bet ašaros sraujos nebus išraudotos J.Jan.
2. refl. Š pakankamai išsiverkti: Kiekvieną kartą, vilkdamas kruvinomis rumbėmis išraižytą užpakalį, jis patraukdavo kurs nors į miškelį ar į laukus, iki apalpimo išsiraudodavo rš. Po to užsidarė savo seklyčioje, idant išsiraudoti I.
3. išleisti, išlydėti raudant, gailiai verkiant: Išlydėjo išraudójo savo vyrelį karan Š. Išraudójo mergelė savo bernelį [karan] Mrj. Kai ejo Kanstantinas, Ažubalienė išraudojo, išleidė Slm.
4. kurį laiką apraudoti, gailiai apverkti: Paskui jo išraudójo visus metelius Š.
5. verkaujant atsisveikinti: Seniau jaunoja išraudódavo, iškukuodavo, išbučiuodavo visus Šmn.
6. gailiai verkiant, raudant išprašyti: Išraudojo tris šimtus rublių Mžš. Iš Klemusios vos išraudójo zėkis žibančiuos popierėlius Slm. Man grėbliukas moliavotas, nuo berniokų išraudótas (d.) Dkk. Kad nesidavė išprašomas, reikėjo verkte išverkti arba raudote, jei moki, išraudoti J.Jabl.
| refl. tr.: Rauda, kole išsiráuda [mokinukas] penkiukę Dglš.
◊ [visàs] aki̇̀s [sausai̇̃] išraudóti daug verkti, gailiai raudoti: Visas akis išraudojau, tų savo pinigėlių gailėdama J.Bil. Kad man reiks mažiutėliai iškavot, savo akytėles išraudot? NS1338. Tautos akys yra sausai išraudotos rš.
nuraudóti
1. tr. graudžiai apverkti, apgailėti: Nuraudójo nugailėjo visi, labiausia tėvai Mžš. Nuraudójo vaiką, ale kitą dieną grįžo Ėr. Mes jau jį nuraudójom, manėm, kad nebegrįš Krkn.
2. refl. apsiverkti: Žmonės dėl permainos nusirauda, nes jų gyvenimas blogas rš. Kai užeina kas, rodas nusiverkt, nusiraudót Bsg.
3. tr. apverkti raudomis, apgarbstyti mirusį: Tas nuraudojo savo matušės S.Dauk.
4. tr. raudant nulydėti: Nuraudojom, nugiedojom Stanislovą į Šilelį, kur taip neseniai buvo nulydėję senąją Bataitienę J.Balt.
5. intr. nubėgti raudant: Nulėkė, nuraudójo an milicnyką, o ką gi tas milicnykas! Mžš.
paraudóti
1. intr. kiek paverkti gailiai: Taip da nieko, bet kad tik bent kiek susirūpinu arba paraudu, tai tuoj pradeda po krūtine spausti ir gale gerklės džiūt A.Vien. Džiaukis, mergyte, kol prie tėvelių, paskui paraudosi KrvP(Ds).
^ Apsiėmei su draugais giedoti, reiks dabar ir paraudoti KrvP(Lzd). Giedojo uliojo, o dabar tegul paraudoja KrvP.
| refl.: Kaipgi būdavo prie jo ramu – ar pasiraudoti, ar pasisieloti rš. Až gero vyro pasigiedosiu, až laidokelio pasiraudósiu (d.) Ad.
2. intr. paaimanuoti: Tinginiai kokie paráuda, o visi gerai gyvena Adm.
| refl. intr., tr.: Pasbėdočia, pasraudõčia savo didžius vargelius VD91. Žvengia žirgeliai pasižvengaudami, verk mano mergytė pasiraudódama JV420.
3. tr. apverkti raudomis, pagarbstyti: Čia mano kaimynka tai kap kur paráuda Aps. Jis sau mislija: ryt poryt mirs motina, o kas jos nabagės paraudos, o kas ją pakodyluos? BsMtII15. O kas tavę paraudos, pijokėli mano? (d.) Jš.
pérraudoti intr.
1. perliūdėti, peraimanuoti kurį laiką: Teip neilgus parraudojau metus rš.
2. baigti apraudoti mirusį: Ir perraudojęs Juda nuejo kirptų avių savo ing Thimnath BB1Moz38,12.
praraudóti
1. intr. pradėti raudoti, gailiai balsu verkti: Ji praraudójo, o paskui ir prakalbėjo Stk.
2. tr. praverkti kurį laiką: Tris metus praraudojau dukrelės rš.
3. tr. raudojimu sugadinti: Trejus metus beverkdama, akis praraudojau LTR(Sdk).
priraudóti
1. intr. Anč, Kp užtektinai priverkti: Kasdie priráudu Žž. Numirė vaikas, priraudójau, priraudójau ir apgeibau Ds. Kiek ana priraudójo! Dglš. Je už gero vyro, dėkavos, dėkavos, je už kokio pijokėlio, priraudõs, priraudõs JV1054.
| refl.: Kiek tik lindo, prisraudó[ja]u Rš.
2. tr. priverkti tam tikrą kiekį (ašarų): Priraudojo puodą ašarų Kp. O kai aš patekau už šelmio bernelio, rieškutėles priraudójau (d.) Pkr. Jeigu priraudosi stiklinę ašarų ir jas jai kaip nors supilsi, tai atgys [mergaitė] LTR(Kp).
^ Anas priraškis, kap šuva priraudós (nieko nepriraškys) Dglš. Pridirbsi su manim tiek, kiek šuva priraudos Vj.
suraudóti
1. intr. gailiai balsu pravirkti: Staiga jis iškėlė galvą ir garsiai suraudojo rš. Parėjo iš karo, klausia vaikų: „Kur mama?“, – o tie suraudójo LKT283(Glv).
| prk.: Dar gailiau suaidėjo kankliai, dar gūdžiau suraudojo jų stygos V.Krėv. Už užšalusio lango trumpai suraudojo skambalas rš.
2. tr. garbstant ištarti, išverkauti: Mokėjo jis … kanklėmis paskambinti, dainelei pritarti, raudą suraudoti MTtVII10.
užraudóti
1. intr. Krns imti gailiai balsu verkti: Ana kai ažrauma, tai net kitiem ašaros byra Tvr. Ryte gegutėlė užkukuos, užkukuos, našlelio vaikeliai užraudos, užraudos LTR(Bgs). To mergiotė labai gailiai ažraudojo ir sako: – Dabar tai aš vėl prapuoliau LTR(Slk).
| Vilkas storu balsu užraudojo LTR(Ps).
2. refl. apsiverkti, ašaromis apsipilti: Sėdi Antukas ažsiraudójęs Vdš. Kas yra, ko užsiraudójus? Rm. Ir ažsiráuda sėdėdamas vienas Str.
ǁ labai daug, labai smarkiai verkti: Ažsiraudójau, kap likau namie viena Rš. Gerai, kad šiandie parėjai: būtų mama užsiraudójus Pc. Vienas vaikas būtų užsiraudójęs Kn.
3. tr. raudomis apgarbstyti: Tada ožkelė užverkė, užraudojo [savo vaikelius] LTsIII87.
4. tr. nuo raudojimo užpursti (apie akis): Juos sekė užraudotos akys – moterys lydėjo vaikus, vyrus, sužadėtinius arba nepažįstamus A.Vencl. Pareina jin, baisiausia akys užraudotos, užtinę Bgs.
péršiaušti
Apibrėžtis
šiáušti, -ia, -ė Š, Rtr, DŽ, NdŽ
1. tr. R, MŽ, N, KBII149, I, LL53, KŽ statyti, kelti aukštyn, daryti pasistojusius, papurusius (plaukus, plunksnas): Višta, šiaušdama plunksnas ir kėsdama sparnus, taisėsi pintinėje rš. Vadinamoji žąsies oda atsiranda, kai susitraukia plaukus šiaušiantys lygieji raumenys rš.
| Junginiai jaučiai visiškai be reikalo stovi tvarte, net plauką pradeda šiaušti (darosi pašiurpę), mažai beprižiūrimi I.Simon. Šitai mano paties ponas, eidamas pri vyresnybės, šukuo[ja] galvą ir šiauša plaukus, užvis ant kakta M.Valanč. Dabar mergos plaukus ne šukuo[ja], ale šiáuša Rdn.
| prk.: Vėjas šiaušia vandenio paviršę Rm. Pučia nesmarkus vakarų vėjukas ir šiaušia jūrą rš.
| refl. R, MŽ, N, K, I, J, LL53, Rtr, KŽ: Man plaukai šiáušias KI576. Šukuok nešukuok, vis šiáušias plaukai Ant. Tas jaunikis net nuplikęs nuo ožkelės pieno, ant pakaušio nesišiaušia plaukelis nė vienas LLDII637. Šiaušiasi kaip kačiukas nuo sausienės LMD(Slv). Tik chr! staiga atsimušė Kekui į ausis garsas, lyg būtų šiaušusis kur ant tvoros katė prieš šunį Mš.
| prk.: Juodas vanduo šiaušėsi, ajerai gulė ant bangų J.Dov. Šiandie jos akys nekreipė dėmesio nei į žmones, nei į jūrą, pradėjusią smulkiomis bangelėmis šiauštis Pt. Jūra žalia, bangos čia nesišiaušia baltomis keteromis kaip Baltijoje rš.
ǁ daryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Peilis be grūstės šiáuša medį Lk. Vėjis šiáušia šiaudinį stogą, kad pasišiauštų J. Tokia audra – vė[ja]s stogą šiáuša, kela Kl. Gervinis vėjas gandralizdį šiaušia, gandrui parskridus sp. Vėjas šiaušė šiaudines trobesių nugaras J.Avyž.
| refl.: Šiaušias lenta abliuojant J. Plaušotas medis pryš šiáušas, nebengsi ano drožti, abliuoti Šts. Dažų plėvelė, dengianti metalo paviršių, nuo temperatūros svyravimų neturi trūkinėti, šiauštis, luptis rš.
ǁ PolŽ55 daryti, kad paviršiuje atsirastų pluošto gaurelių, pūkelių: Šiauštas trikotažas rš.
ǁ I apaugti ko sluoksniu.
| refl. I.
2. tr. prk. pykdyti: Ano negal šiáušti, ans tura dokumentus Dr. Nešiáušk ano – praloši bylą Dr.
| refl. KŽ, Lnkv: Žodį [marčiai] ne taip – i šiáušas Krš. Kad tik kiek, tai ir šiáušiasi kaip kalakutas Grl. Jei ans bėgio[ja], pati kartais šiáušis Yl.
3. tr. prk. kiršinti, kurstyti: Negana, kad pats šiaušiasi. Dar ir kitus šiaušia A.Gric. Šiaušia pavaldonus prieš jų perdėtinius Blv.
4. nenusileisti, spyriotis, priešintis, priešgyniauti: Toks mažas prieš tokį didelį šiáušiasi Vdžg. Nešiáuškis pryš valdžią Šv. Nesišiáušk! Matgi, šašas, šiáušias! Blnk. Pryš carą šiáušės, ir nulengvėjo Pp. Buvo kam (per menkas) šiáuštis! Srv. Par daug nesišiáušk peršama: kad tik ima, tai ir eik Jrb. Norėčiau betgi žinoti, kodėl jis ypačiai prieš mane šiaušias J.Jabl. Šiaušės prieš jį S.Dauk. Ko šiaušys kaip gudas pryš Dievą?! Šts. Tai ko šiáušiesi kap katė prieš šunį? Dkš. Šiaušies kaip ežys su dygliais M. Nešiauškis kaip ežis ž. Šiáušas it pryšmedis Skdv.
| Kad ir retai, bet tenka susidurti su žmonėmis, prieš kuriuos šiaušiasi (yra priešiški, nepalankūs) visi mano jausmai Pt.
5. intr. prk. pūstis, didžiuotis: Kad ana čia būt dirbusi, nešiáušusi, būt atleidę (dovanoję, nebaudę) Lkž.
| refl.: Dar būk šiáušiasi, didyn keliasi, o duonos nebeturi J. Kai tik brigadnyku išrinkom, tuoj pradėjo šiáuštis Dbk. Šiáušas šiáušas kaip ežis, o niekas ano nebijo Vvr. Tris šimtus duodu metam, ir da šiáušias (nesutinka, branginasi) An.
^ Šiaušias kaip katė glostoma PPr422(Grz). Ko čia šiáušiesi kap dagys? Prn.
6. smagiai, sparčiai eiti, drožti; skuosti: Kurgi teip šiáuši? Rm. Smagiai šiáušia, matyt, reikalas kietas Sv. Šiáušk dabar pėsčias, kad teip norėjai Škn. Ut kur jau šiáušia visi trys – nebeprisvysi Dbk. Protingieji nuėjo savais keliais, o kvailasis šiaušė par girią LTR(Slč).
| refl.: Kur šiáušies dabar? Vb.
7. intr. prk. eiti impulsams, purtyti: Grikius kai valgai, tai man tep ir šiáušia per dantis Srj.
◊ akúotą (ẽšerį NdŽ) šiáušti didžiuotis, pūstis: Gal jis ir nešiauštų akuoto, jei nebūtų pakurstančių rš. Marti savo ẽšerį šiáušia, t. y. didžiuojas JI398.
káilis (kúodas) šiáušiasi ima baimė: Teliko pas poną eiti; Juozui kailis šiaušėsi LzP. Pagalvojus net kailis šiaušiasi Žem. Man kailis šiaušias pamislijus, kaip tokią naktį reikės par tą mišką pareiti KlK10,37(Škn). Šit ant kelio stulpas juodas, net man žiūriant šiaušias kuodas TŽIV572(Kp). Ka anie pradeda pasakoti, káilis šiáušas Vgr.
plaukai̇̃ šiáušiasi [ant galvõs] apie baimę, išgąstį, pasibaisėjimą: Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi Žem. Tai tokia baisi piktadėjystė, kad plaukai šiaušias KI369. Viliui baugu, jam šiaušiasi plaukai I.Simon. Darbo daug – plaukai̇̃ šiáušas Krš. Ir vyresniesiems plaukai šiaušias iš baimės Vaižg.
skẽterą šiáušti: Ana sau skẽterą šiáušia, t. y. didžiuojas J.
šẽrį šiáušti
1. didžiuotis: Išponėjai, dėl to ir šerį šiauši V.Myk-Put. O tu, Petriuk, per daug nešiaušk šerio su savo batais rš. Da pusbernelis tebė[ra], o jau prieš tėvą šẽrį šiáušia Sml.
2. priešintis, prieštarauti: Keleta šiaurės kraštų ėmė šerį šiaušti rš.
širdi̇̀s šiáušiasi baisu darosi: Kai tik artyn prie tos duobės prieini – širdi̇̀s šiáušiasi Pbr.
atšiáušti
1. tr. padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: Vė[ja]s neatšiáuša stogo, kad nendrėms eilioms klotas Šts.
2. refl. prk. atsikalbėti, priešgyniauti: O, jis niekam nenusileis, moka atsišiaušt! Ig.
3. sparčiai ateiti, atskuosti: Pažiūrėk, kas te atšiáušia Ds.
išsišiáušti Rtr, KŽ
1. žr. pašiaušti 1 (refl.): Pamatėm – atskrenda arklys išsišiáušęs, kai vėjas lekia LKT223(Jon).
2. išsikelti, iškaužoti: Pavydau sviestą raugtinalė[je] išsišiáušusį – o buvo sukirmėjęs, dėl to ir išsišiáušė Šts.
3. prk. praleisti kurį laiką pykstant, pučiantis: Supykę visus metus išsišiáušė, vos tik dabar ėmė taikytis Š.
nušiáušti intr. Klov, Pbr, Slk šnek. smagiai nueiti, nuskuosti: Pradžio[je] apsibaręs, o paskiau nušiáušęs Krs.
pašiáušti tr.
1. SD164, Sut, I, N, LL100, DŽ, NdŽ pastatyti, pakelti aukštyn (plaukus, plunksnas), kad būtų pasipūtę, papurę: Ana savo plaukus atvers nuo kaktos ir pašiaũš J. Plaukus pašiáušė kaip triušis Ms. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Kiaulė ka išsigąsta, plaukus pašiáušia ant pat smailumos ties mentims, sako – keterą pastatė Vdžg. Pagaliau jis atsiliepė, pašiaušdamas savo liepsnojančią barzdą P.Cvir. Gieda, burbuliuoja tetervinas, kaklo plunksnas pašiaušęs, raudonus antakius išpūtęs sp. Netoliese bėginėjo pempės pašiauštais kuodeliais J.Dov. Pašiauštomis plunksnomis, užmerktomis akimis iškreiptagalvis nor nubaidyti savo neprietelį Blv.
| Pašiáušė katinas nugarą kap pielą Srj.
| refl. SD147, Sut, N, K, I, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Plaukai pasišiaušia R187, MŽ248. O to plaukai va piestu tik stovi pasišiáušę Ml. Visi plaukai stovėjo an galvos pasišiáušę Lc. Galva didelė, plaukų verpetas pasišiaušęs J.Paukš. Senio veidu perbėga šypsena, kaip ežys smagiai pasišiaušia rudi ūsai V.Bub.
| Kiaulė pasišiáušia, kaip pamato šunį J. Jei gyvuliai, žiemą išėję iš tvarto, tuojau pasišiaušia, bus didelių šalčių LTR(Pns). Nusigandęs pasišiaušė katinas, striktelėjo į šalį kiškis K.Bor.
| prk.: Sukrypę lūšnelės stovi pasišiaušę viena prieš kitą, lyg į karą pasirengusios K.Bor. Gauruoti, pasišiaušę audros debesys slinko iš rytų rš. Ledai stypso pasišiaušę, iškėtę aštrias briaunas rš. Kad pakilo vėjas, kad pasišiaušė bangos, kad ėmė šniokšti putoti jūra! S.Nėr. Ežeras sugaudžia ir pasišiaušia sp. Pietuose iš žemės kilo ir debesyse slėpė savo viršūnes aukšti, miškais pasišiaušę kalnai A.Vien. Žemė vis pasišiaušus kalnais ir kalneliais TS1900,4-5.
ǁ refl. SD169, Ser būti susivėlusiam, sušiurusiam: Ji nespėdavo vaikam galvos sušukuot, tokie pasišiáušę ir lakstydavo po kiemą Skrb. Tota koks sušiuręs, pasišiaušęs – argi neberadai gražesnio (juok.) Sln. Tai kad ir tu da neseniai atsikėlei – tebesmi pasišiáušęs Sdk. Švariai liuobiam – bulbėm, miltais, ale pasišiáušus kiaulelė Mžš. Pasišiàušusi pelėda NdŽ. Pakinkytas arklys stovi pasišiaušęs ir kaklą ištiesdamas prunkšnoja J.Marc. Ale aš buvau pasišiaušęs, o dabar mano visos plūksnelės blizga LTR(Slk).
^ Pasišiaušęs kai Džiaugšto kluonas Ad. Pasišiaušęs kaip ožys rudenį LTR(Grk). Pasišiaušęs lyg vilką vijęs LTR(Krč).
ǁ NdŽ padaryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Eglė yr lengvai pašiaušamas medis (obliuojant) Rt. Sėlinuotą duoną [neaštrus] peilis pašiáuša raikant Šts. Trintukas pašiáušė popierį Ėr. Vėjas stogą pašiáušė Trs. Vėjas kūgį pašiáušė Rs.
| refl.: Neskani ta duona: miltai su avižom, su vikiais – pasišiáušę Kbr. Lytaus gavo – pasišiáušė torpos Krž. Pasišiáušęs žagas susigulėjo par lytotą orą Šts. Storai prisikriovė anų (žirnių), anie y[ra] netalpi, pasišiáušę Kl. Sėlenos pasišiaušusios, duona kaip ežis apžėlusi Šts. Luobenikė pasišiáušusi – bulbė miltinga Krš. Kur nesuvolyta, dirva nedaili, pasišiáušusi Žlp. Suknytės, sijoniukai seniau buvo pakulniai, pasišiáušę, šiurkštūs – blauzdeles nukapoja Vdn. Nusiprausiau versmės vandeniu, ir pasišiáušė (nušerpetojo) kakta Ktk.
ǁ refl. apaugti kuo: Pasišiaušusiu daryti, kiminais apauginti I.
2. refl. prk. supykti, užširsti: Nespėjau žodžio pasakyt – kad pasišiáušė, kad ėmė rėkt! Ėr. Pasišiáušusios bobos – kaip su strypais šaudo (šiurkščiai kerta) Krš. Tu tarpais gera, tarpais pasišiáuši Jrb. Išgirdęs tokią kalbą, žmogelis pasišiaušė ir reikalaute pareikalavo, kad jaunikaitis jam pakeltų nuo žemės duoną J.Balč. Mat Eglė į tave meiliai pažiūrėjo, tai Žalvyris ir pasišiaušė ožiu V.Krėv.
3. pareikšti nepasitenkinimą, nepalankumą: Aš glaboju, vien vis pasišiáušęs, vis nekánkintas J. Jaunam reik nepasišiáušti, priplaikesniam būti Rdn. Šemerys drebėdamas klausėsi staiga pasišiaušusio prieš jį susirinkimo J.Avyž. Brotainiai … užsimetė atsikratyti nuo dėdžio ir pasišiaušė prieš jį A1885,76.
^ Pasišiaušęs kaip ežys prieš šunį LTR(Zp). Pasišiáušė kaip du katinai Žmt. Anie visi pasišiáuštų kaip katinai pryš tą mokytoją Krt. Na, ir pasišiaušė gi kaip višta prieš vanagą, o pirštu palytėk – tik padulkės, ir sausa bus toje vietoje, kur sėdėjo V.Krėv.
4. būti išdidžiam, pasipūsti: Amžinai pasišiáušusi, nepatenkinta Krš. Ana šiaušas, ir aš vieną sykį pasišiáušu: nė pirštų niekur neki̇̀šu Krš. Nesusišnekėsi su anuo – visumet pasišiáušęs Vvr. Išejo ta poni tokia pasišiáušusi kai kalakutė Nmk. Pasakok jiems apei tuos mokslus, kurių pats iškaloje mokinaisi, bet nepasišiaušęs ir nepuikaudamas Rp. Tu, savavalninke didpilvi, vis pasišiáušęs … gandini būrą K.Donel. Atsiranda tada daugel tokių netikėlių, pasišiaušusių svietišku mokslu ir žiniomis M.Valanč. Mergelkoms reik kartais [prieš vaikius] pasišiáušti (pasibranginti) Krš.
^ Ešeriu pasišiaušė, dar manęs nepamatęs KrvP(Tršk). Pasišiaušus kai šerna Sln. Pasišiaušęs kaip akuotas LTR(Brž). Pasišiaušęs kaip povas ir vaikščio[ja] Brs. Pasišiaušęs kai bagočius mirdamas NžR. Pasišiáušęs lyg danguje skerstuves jausdamas Plv. Oi tas piršlys tai malagis, pasišiaušęs kaipo dagis Žr.
5. refl. prk. apie pablogėjusį orą: Dangus pasišiaušė (ėmė lyti, griausti), bijau Jd.
◊ káilį pašiáušti pasipūsti, supykti: Tik pamėgink aną užkliudyti, tujau pašiáuš káilį KlK10,38(Ms).
keterà pasišiáušė apėmė baimė, išgąstis: Tau keterà pasišiaũš, kai išgirsi, kas atsitiko NdŽ.
plaukai̇̃ pasišiáušė [ant galvõs NdŽ] apėmė išgąstis, pasibaisėjimas: Tikt girdėk, aš tokius tau dyvus pasakysiu, kad plaukai̇̃ tau ant žilos galvõs pasišiáušis K.Donel. Kas tai būtų, kad kap su vilku sustinki ir vilkas in tave pažiūro – an galvos plaukai pasišiaušia Lš. Jau i plaukai jam ant galvos pasišiaušė: žiūria – priešais ciela gauja vilkų ateina LTR(Grk). Ką dabà reik daryti? Plaukai̇̃ pasišiáušė LKT112(Ldv). Muno plaukai pasišiáušė, nė kepurė[je] netelpa Skdv.
pláukus pašiáušti įvaryti baimės: Kad atėjo baidomasis laikas, man plaukus ir pašiaušė LKGII341.
skiaũterę pašiáušti; T.Tilv pykti.
šẽrį pašiáušti rodyti nepasitenkinimą: Vaikšto pašiáušęs šẽrį Sml.
paršiáušti intr. Ps šnek. smagiai pareiti, parskuosti: Te jau Ona paršiáušia namo Upt. Tai jau ir tu paršiáuši iš vakarėlio? Kp.
péršiaušti tr. kurį laiką šiaušti: Páršiaušei plaukus par visą dieną J.
prišiáušti tr.
1. NdŽ daug pašiaušti (plaukų).
2. iškelti, išpūsti: Prišiáuštas (iškaužojęs) sviestas lig dangčio Šts.
3. NdŽ prk. priešiškai nuteikti.
sušiáušti tr.
1. NdŽ, KŽ, Vkš suvelti (plaukus); papurenti (plunksnas): Sušiáuši plaukus tik – koks čia tavo šukavimos Krš. Išvedęs arklį sušiauštais plaukais, tarp ienų stumia, mauna pavalkais T.Tilv. Ji rauda garsiai ir piktai, siūbuodama sušiauštą galvą J.Gruš. [Liūtas] nagus išplėtęs, gaurus sušiaušęs taisosi jį suplėšyti S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Visi [jauni] susipurenę plaukus, susišiáušę Krš. Kaip išsitrinkai [galvą], palikai toks susišiáušęs, supūręs Krš. Susišiáušusi kaip laumė – ar ana nešukuojas? Krš. Susišukuok plaukelius – susišiáušus Žg. Kur tep plaukus susišiáušei? Mrj. Vaikščioja susišiaušusi, vargšė, kad gailu žiūrėti LzP. Susišiáušusi galva tavo, iš miego atsikėlus J. Sudekiuojami arkliai nesusišiáuša Šts. Višta susišiáušusi, t. y. papurusi, dvės J. Susišiaušę vištyčiai, išvirtusiais sparnais Šts.
| prk.: Jūra susišiaušė prieš pareinantį sominį rš. Viršum stepės dunksojo vėjų sušiauštas audros debesis rš.
| Kad muni sušiáušė (išgąsdino), ir kepurė nukrito iš tos baimės Šts.
ǁ padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: Stovėjo vėjų sušiaušta skerdžiaus trobelė K.Bor. Jei žiūrėsime iš terasos, matysime tamsiai mėlyną ežerą, sušiauštą vėjo rš. Vėjai sušiáušė ilginius Brs. Lygiai kaip dangtis, šturmo sušiáuštas BM417. Vėjas lendrinio stogo nesušiáuša Rt. Žirklės atšipusios – tiktai nagą sušiáušei, nenukirpai Skr.
| refl.: Peilio ašmens susišiáušė, kai ant tekilo pradėjo galąst Jrb. Žalias medis susišiáuša abliuojamas, nespinda Šts.
2. NdŽ sukurstyti.
3. refl. prk. pasipūsti, užsirūstinti: Susišiáušti prieš vienas kitą NdŽ.
◊ pláukus sušiáušti įvaryti baimės: Panašus vaizdas gero pasakotojo lūpose sušiauštų plaukus ne tik mažiems, bet ir dideliems klausytojams rš.
plaukai̇̃ susišiáušė apėmė baimė: Mun jau plaukai̇̃ susišiáušė, bet, misliju, nepasiduosiu Lnk.
širdi̇̀s susišiáušė apėmė pasibaisėjimas: Širdi̇̀s susišiáuša, senus laikus priminus Krt.
užšiáušti tr.
1. NdŽ šiaušiant užšukuoti aukštyn (plaukus).
2. NdŽ prk. užpykdyti, sukiršinti: Skersomis akimis veiza, kitus užšiauša priš artimą savo brš.
1. tr. R, MŽ, N, KBII149, I, LL53, KŽ statyti, kelti aukštyn, daryti pasistojusius, papurusius (plaukus, plunksnas): Višta, šiaušdama plunksnas ir kėsdama sparnus, taisėsi pintinėje rš. Vadinamoji žąsies oda atsiranda, kai susitraukia plaukus šiaušiantys lygieji raumenys rš.
| Junginiai jaučiai visiškai be reikalo stovi tvarte, net plauką pradeda šiaušti (darosi pašiurpę), mažai beprižiūrimi I.Simon. Šitai mano paties ponas, eidamas pri vyresnybės, šukuo[ja] galvą ir šiauša plaukus, užvis ant kakta M.Valanč. Dabar mergos plaukus ne šukuo[ja], ale šiáuša Rdn.
| prk.: Vėjas šiaušia vandenio paviršę Rm. Pučia nesmarkus vakarų vėjukas ir šiaušia jūrą rš.
| refl. R, MŽ, N, K, I, J, LL53, Rtr, KŽ: Man plaukai šiáušias KI576. Šukuok nešukuok, vis šiáušias plaukai Ant. Tas jaunikis net nuplikęs nuo ožkelės pieno, ant pakaušio nesišiaušia plaukelis nė vienas LLDII637. Šiaušiasi kaip kačiukas nuo sausienės LMD(Slv). Tik chr! staiga atsimušė Kekui į ausis garsas, lyg būtų šiaušusis kur ant tvoros katė prieš šunį Mš.
| prk.: Juodas vanduo šiaušėsi, ajerai gulė ant bangų J.Dov. Šiandie jos akys nekreipė dėmesio nei į žmones, nei į jūrą, pradėjusią smulkiomis bangelėmis šiauštis Pt. Jūra žalia, bangos čia nesišiaušia baltomis keteromis kaip Baltijoje rš.
ǁ daryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Peilis be grūstės šiáuša medį Lk. Vėjis šiáušia šiaudinį stogą, kad pasišiauštų J. Tokia audra – vė[ja]s stogą šiáuša, kela Kl. Gervinis vėjas gandralizdį šiaušia, gandrui parskridus sp. Vėjas šiaušė šiaudines trobesių nugaras J.Avyž.
| refl.: Šiaušias lenta abliuojant J. Plaušotas medis pryš šiáušas, nebengsi ano drožti, abliuoti Šts. Dažų plėvelė, dengianti metalo paviršių, nuo temperatūros svyravimų neturi trūkinėti, šiauštis, luptis rš.
ǁ PolŽ55 daryti, kad paviršiuje atsirastų pluošto gaurelių, pūkelių: Šiauštas trikotažas rš.
ǁ I apaugti ko sluoksniu.
| refl. I.
2. tr. prk. pykdyti: Ano negal šiáušti, ans tura dokumentus Dr. Nešiáušk ano – praloši bylą Dr.
| refl. KŽ, Lnkv: Žodį [marčiai] ne taip – i šiáušas Krš. Kad tik kiek, tai ir šiáušiasi kaip kalakutas Grl. Jei ans bėgio[ja], pati kartais šiáušis Yl.
3. tr. prk. kiršinti, kurstyti: Negana, kad pats šiaušiasi. Dar ir kitus šiaušia A.Gric. Šiaušia pavaldonus prieš jų perdėtinius Blv.
4. nenusileisti, spyriotis, priešintis, priešgyniauti: Toks mažas prieš tokį didelį šiáušiasi Vdžg. Nešiáuškis pryš valdžią Šv. Nesišiáušk! Matgi, šašas, šiáušias! Blnk. Pryš carą šiáušės, ir nulengvėjo Pp. Buvo kam (per menkas) šiáuštis! Srv. Par daug nesišiáušk peršama: kad tik ima, tai ir eik Jrb. Norėčiau betgi žinoti, kodėl jis ypačiai prieš mane šiaušias J.Jabl. Šiaušės prieš jį S.Dauk. Ko šiaušys kaip gudas pryš Dievą?! Šts. Tai ko šiáušiesi kap katė prieš šunį? Dkš. Šiaušies kaip ežys su dygliais M. Nešiauškis kaip ežis ž. Šiáušas it pryšmedis Skdv.
| Kad ir retai, bet tenka susidurti su žmonėmis, prieš kuriuos šiaušiasi (yra priešiški, nepalankūs) visi mano jausmai Pt.
5. intr. prk. pūstis, didžiuotis: Kad ana čia būt dirbusi, nešiáušusi, būt atleidę (dovanoję, nebaudę) Lkž.
| refl.: Dar būk šiáušiasi, didyn keliasi, o duonos nebeturi J. Kai tik brigadnyku išrinkom, tuoj pradėjo šiáuštis Dbk. Šiáušas šiáušas kaip ežis, o niekas ano nebijo Vvr. Tris šimtus duodu metam, ir da šiáušias (nesutinka, branginasi) An.
^ Šiaušias kaip katė glostoma PPr422(Grz). Ko čia šiáušiesi kap dagys? Prn.
6. smagiai, sparčiai eiti, drožti; skuosti: Kurgi teip šiáuši? Rm. Smagiai šiáušia, matyt, reikalas kietas Sv. Šiáušk dabar pėsčias, kad teip norėjai Škn. Ut kur jau šiáušia visi trys – nebeprisvysi Dbk. Protingieji nuėjo savais keliais, o kvailasis šiaušė par girią LTR(Slč).
| refl.: Kur šiáušies dabar? Vb.
7. intr. prk. eiti impulsams, purtyti: Grikius kai valgai, tai man tep ir šiáušia per dantis Srj.
◊ akúotą (ẽšerį NdŽ) šiáušti didžiuotis, pūstis: Gal jis ir nešiauštų akuoto, jei nebūtų pakurstančių rš. Marti savo ẽšerį šiáušia, t. y. didžiuojas JI398.
káilis (kúodas) šiáušiasi ima baimė: Teliko pas poną eiti; Juozui kailis šiaušėsi LzP. Pagalvojus net kailis šiaušiasi Žem. Man kailis šiaušias pamislijus, kaip tokią naktį reikės par tą mišką pareiti KlK10,37(Škn). Šit ant kelio stulpas juodas, net man žiūriant šiaušias kuodas TŽIV572(Kp). Ka anie pradeda pasakoti, káilis šiáušas Vgr.
plaukai̇̃ šiáušiasi [ant galvõs] apie baimę, išgąstį, pasibaisėjimą: Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi Žem. Tai tokia baisi piktadėjystė, kad plaukai šiaušias KI369. Viliui baugu, jam šiaušiasi plaukai I.Simon. Darbo daug – plaukai̇̃ šiáušas Krš. Ir vyresniesiems plaukai šiaušias iš baimės Vaižg.
skẽterą šiáušti: Ana sau skẽterą šiáušia, t. y. didžiuojas J.
šẽrį šiáušti
1. didžiuotis: Išponėjai, dėl to ir šerį šiauši V.Myk-Put. O tu, Petriuk, per daug nešiaušk šerio su savo batais rš. Da pusbernelis tebė[ra], o jau prieš tėvą šẽrį šiáušia Sml.
2. priešintis, prieštarauti: Keleta šiaurės kraštų ėmė šerį šiaušti rš.
širdi̇̀s šiáušiasi baisu darosi: Kai tik artyn prie tos duobės prieini – širdi̇̀s šiáušiasi Pbr.
atšiáušti
1. tr. padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: Vė[ja]s neatšiáuša stogo, kad nendrėms eilioms klotas Šts.
2. refl. prk. atsikalbėti, priešgyniauti: O, jis niekam nenusileis, moka atsišiaušt! Ig.
3. sparčiai ateiti, atskuosti: Pažiūrėk, kas te atšiáušia Ds.
išsišiáušti Rtr, KŽ
1. žr. pašiaušti 1 (refl.): Pamatėm – atskrenda arklys išsišiáušęs, kai vėjas lekia LKT223(Jon).
2. išsikelti, iškaužoti: Pavydau sviestą raugtinalė[je] išsišiáušusį – o buvo sukirmėjęs, dėl to ir išsišiáušė Šts.
3. prk. praleisti kurį laiką pykstant, pučiantis: Supykę visus metus išsišiáušė, vos tik dabar ėmė taikytis Š.
nušiáušti intr. Klov, Pbr, Slk šnek. smagiai nueiti, nuskuosti: Pradžio[je] apsibaręs, o paskiau nušiáušęs Krs.
pašiáušti tr.
1. SD164, Sut, I, N, LL100, DŽ, NdŽ pastatyti, pakelti aukštyn (plaukus, plunksnas), kad būtų pasipūtę, papurę: Ana savo plaukus atvers nuo kaktos ir pašiaũš J. Plaukus pašiáušė kaip triušis Ms. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Kiaulė ka išsigąsta, plaukus pašiáušia ant pat smailumos ties mentims, sako – keterą pastatė Vdžg. Pagaliau jis atsiliepė, pašiaušdamas savo liepsnojančią barzdą P.Cvir. Gieda, burbuliuoja tetervinas, kaklo plunksnas pašiaušęs, raudonus antakius išpūtęs sp. Netoliese bėginėjo pempės pašiauštais kuodeliais J.Dov. Pašiauštomis plunksnomis, užmerktomis akimis iškreiptagalvis nor nubaidyti savo neprietelį Blv.
| Pašiáušė katinas nugarą kap pielą Srj.
| refl. SD147, Sut, N, K, I, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Plaukai pasišiaušia R187, MŽ248. O to plaukai va piestu tik stovi pasišiáušę Ml. Visi plaukai stovėjo an galvos pasišiáušę Lc. Galva didelė, plaukų verpetas pasišiaušęs J.Paukš. Senio veidu perbėga šypsena, kaip ežys smagiai pasišiaušia rudi ūsai V.Bub.
| Kiaulė pasišiáušia, kaip pamato šunį J. Jei gyvuliai, žiemą išėję iš tvarto, tuojau pasišiaušia, bus didelių šalčių LTR(Pns). Nusigandęs pasišiaušė katinas, striktelėjo į šalį kiškis K.Bor.
| prk.: Sukrypę lūšnelės stovi pasišiaušę viena prieš kitą, lyg į karą pasirengusios K.Bor. Gauruoti, pasišiaušę audros debesys slinko iš rytų rš. Ledai stypso pasišiaušę, iškėtę aštrias briaunas rš. Kad pakilo vėjas, kad pasišiaušė bangos, kad ėmė šniokšti putoti jūra! S.Nėr. Ežeras sugaudžia ir pasišiaušia sp. Pietuose iš žemės kilo ir debesyse slėpė savo viršūnes aukšti, miškais pasišiaušę kalnai A.Vien. Žemė vis pasišiaušus kalnais ir kalneliais TS1900,4-5.
ǁ refl. SD169, Ser būti susivėlusiam, sušiurusiam: Ji nespėdavo vaikam galvos sušukuot, tokie pasišiáušę ir lakstydavo po kiemą Skrb. Tota koks sušiuręs, pasišiaušęs – argi neberadai gražesnio (juok.) Sln. Tai kad ir tu da neseniai atsikėlei – tebesmi pasišiáušęs Sdk. Švariai liuobiam – bulbėm, miltais, ale pasišiáušus kiaulelė Mžš. Pasišiàušusi pelėda NdŽ. Pakinkytas arklys stovi pasišiaušęs ir kaklą ištiesdamas prunkšnoja J.Marc. Ale aš buvau pasišiaušęs, o dabar mano visos plūksnelės blizga LTR(Slk).
^ Pasišiaušęs kai Džiaugšto kluonas Ad. Pasišiaušęs kaip ožys rudenį LTR(Grk). Pasišiaušęs lyg vilką vijęs LTR(Krč).
ǁ NdŽ padaryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Eglė yr lengvai pašiaušamas medis (obliuojant) Rt. Sėlinuotą duoną [neaštrus] peilis pašiáuša raikant Šts. Trintukas pašiáušė popierį Ėr. Vėjas stogą pašiáušė Trs. Vėjas kūgį pašiáušė Rs.
| refl.: Neskani ta duona: miltai su avižom, su vikiais – pasišiáušę Kbr. Lytaus gavo – pasišiáušė torpos Krž. Pasišiáušęs žagas susigulėjo par lytotą orą Šts. Storai prisikriovė anų (žirnių), anie y[ra] netalpi, pasišiáušę Kl. Sėlenos pasišiaušusios, duona kaip ežis apžėlusi Šts. Luobenikė pasišiáušusi – bulbė miltinga Krš. Kur nesuvolyta, dirva nedaili, pasišiáušusi Žlp. Suknytės, sijoniukai seniau buvo pakulniai, pasišiáušę, šiurkštūs – blauzdeles nukapoja Vdn. Nusiprausiau versmės vandeniu, ir pasišiáušė (nušerpetojo) kakta Ktk.
ǁ refl. apaugti kuo: Pasišiaušusiu daryti, kiminais apauginti I.
2. refl. prk. supykti, užširsti: Nespėjau žodžio pasakyt – kad pasišiáušė, kad ėmė rėkt! Ėr. Pasišiáušusios bobos – kaip su strypais šaudo (šiurkščiai kerta) Krš. Tu tarpais gera, tarpais pasišiáuši Jrb. Išgirdęs tokią kalbą, žmogelis pasišiaušė ir reikalaute pareikalavo, kad jaunikaitis jam pakeltų nuo žemės duoną J.Balč. Mat Eglė į tave meiliai pažiūrėjo, tai Žalvyris ir pasišiaušė ožiu V.Krėv.
3. pareikšti nepasitenkinimą, nepalankumą: Aš glaboju, vien vis pasišiáušęs, vis nekánkintas J. Jaunam reik nepasišiáušti, priplaikesniam būti Rdn. Šemerys drebėdamas klausėsi staiga pasišiaušusio prieš jį susirinkimo J.Avyž. Brotainiai … užsimetė atsikratyti nuo dėdžio ir pasišiaušė prieš jį A1885,76.
^ Pasišiaušęs kaip ežys prieš šunį LTR(Zp). Pasišiáušė kaip du katinai Žmt. Anie visi pasišiáuštų kaip katinai pryš tą mokytoją Krt. Na, ir pasišiaušė gi kaip višta prieš vanagą, o pirštu palytėk – tik padulkės, ir sausa bus toje vietoje, kur sėdėjo V.Krėv.
4. būti išdidžiam, pasipūsti: Amžinai pasišiáušusi, nepatenkinta Krš. Ana šiaušas, ir aš vieną sykį pasišiáušu: nė pirštų niekur neki̇̀šu Krš. Nesusišnekėsi su anuo – visumet pasišiáušęs Vvr. Išejo ta poni tokia pasišiáušusi kai kalakutė Nmk. Pasakok jiems apei tuos mokslus, kurių pats iškaloje mokinaisi, bet nepasišiaušęs ir nepuikaudamas Rp. Tu, savavalninke didpilvi, vis pasišiáušęs … gandini būrą K.Donel. Atsiranda tada daugel tokių netikėlių, pasišiaušusių svietišku mokslu ir žiniomis M.Valanč. Mergelkoms reik kartais [prieš vaikius] pasišiáušti (pasibranginti) Krš.
^ Ešeriu pasišiaušė, dar manęs nepamatęs KrvP(Tršk). Pasišiaušus kai šerna Sln. Pasišiaušęs kaip akuotas LTR(Brž). Pasišiaušęs kaip povas ir vaikščio[ja] Brs. Pasišiaušęs kai bagočius mirdamas NžR. Pasišiáušęs lyg danguje skerstuves jausdamas Plv. Oi tas piršlys tai malagis, pasišiaušęs kaipo dagis Žr.
5. refl. prk. apie pablogėjusį orą: Dangus pasišiaušė (ėmė lyti, griausti), bijau Jd.
◊ káilį pašiáušti pasipūsti, supykti: Tik pamėgink aną užkliudyti, tujau pašiáuš káilį KlK10,38(Ms).
keterà pasišiáušė apėmė baimė, išgąstis: Tau keterà pasišiaũš, kai išgirsi, kas atsitiko NdŽ.
plaukai̇̃ pasišiáušė [ant galvõs NdŽ] apėmė išgąstis, pasibaisėjimas: Tikt girdėk, aš tokius tau dyvus pasakysiu, kad plaukai̇̃ tau ant žilos galvõs pasišiáušis K.Donel. Kas tai būtų, kad kap su vilku sustinki ir vilkas in tave pažiūro – an galvos plaukai pasišiaušia Lš. Jau i plaukai jam ant galvos pasišiaušė: žiūria – priešais ciela gauja vilkų ateina LTR(Grk). Ką dabà reik daryti? Plaukai̇̃ pasišiáušė LKT112(Ldv). Muno plaukai pasišiáušė, nė kepurė[je] netelpa Skdv.
pláukus pašiáušti įvaryti baimės: Kad atėjo baidomasis laikas, man plaukus ir pašiaušė LKGII341.
skiaũterę pašiáušti; T.Tilv pykti.
šẽrį pašiáušti rodyti nepasitenkinimą: Vaikšto pašiáušęs šẽrį Sml.
paršiáušti intr. Ps šnek. smagiai pareiti, parskuosti: Te jau Ona paršiáušia namo Upt. Tai jau ir tu paršiáuši iš vakarėlio? Kp.
péršiaušti tr. kurį laiką šiaušti: Páršiaušei plaukus par visą dieną J.
prišiáušti tr.
1. NdŽ daug pašiaušti (plaukų).
2. iškelti, išpūsti: Prišiáuštas (iškaužojęs) sviestas lig dangčio Šts.
3. NdŽ prk. priešiškai nuteikti.
sušiáušti tr.
1. NdŽ, KŽ, Vkš suvelti (plaukus); papurenti (plunksnas): Sušiáuši plaukus tik – koks čia tavo šukavimos Krš. Išvedęs arklį sušiauštais plaukais, tarp ienų stumia, mauna pavalkais T.Tilv. Ji rauda garsiai ir piktai, siūbuodama sušiauštą galvą J.Gruš. [Liūtas] nagus išplėtęs, gaurus sušiaušęs taisosi jį suplėšyti S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Visi [jauni] susipurenę plaukus, susišiáušę Krš. Kaip išsitrinkai [galvą], palikai toks susišiáušęs, supūręs Krš. Susišiáušusi kaip laumė – ar ana nešukuojas? Krš. Susišukuok plaukelius – susišiáušus Žg. Kur tep plaukus susišiáušei? Mrj. Vaikščioja susišiaušusi, vargšė, kad gailu žiūrėti LzP. Susišiáušusi galva tavo, iš miego atsikėlus J. Sudekiuojami arkliai nesusišiáuša Šts. Višta susišiáušusi, t. y. papurusi, dvės J. Susišiaušę vištyčiai, išvirtusiais sparnais Šts.
| prk.: Jūra susišiaušė prieš pareinantį sominį rš. Viršum stepės dunksojo vėjų sušiauštas audros debesis rš.
| Kad muni sušiáušė (išgąsdino), ir kepurė nukrito iš tos baimės Šts.
ǁ padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: Stovėjo vėjų sušiaušta skerdžiaus trobelė K.Bor. Jei žiūrėsime iš terasos, matysime tamsiai mėlyną ežerą, sušiauštą vėjo rš. Vėjai sušiáušė ilginius Brs. Lygiai kaip dangtis, šturmo sušiáuštas BM417. Vėjas lendrinio stogo nesušiáuša Rt. Žirklės atšipusios – tiktai nagą sušiáušei, nenukirpai Skr.
| refl.: Peilio ašmens susišiáušė, kai ant tekilo pradėjo galąst Jrb. Žalias medis susišiáuša abliuojamas, nespinda Šts.
2. NdŽ sukurstyti.
3. refl. prk. pasipūsti, užsirūstinti: Susišiáušti prieš vienas kitą NdŽ.
◊ pláukus sušiáušti įvaryti baimės: Panašus vaizdas gero pasakotojo lūpose sušiauštų plaukus ne tik mažiems, bet ir dideliems klausytojams rš.
plaukai̇̃ susišiáušė apėmė baimė: Mun jau plaukai̇̃ susišiáušė, bet, misliju, nepasiduosiu Lnk.
širdi̇̀s susišiáušė apėmė pasibaisėjimas: Širdi̇̀s susišiáuša, senus laikus priminus Krt.
užšiáušti tr.
1. NdŽ šiaušiant užšukuoti aukštyn (plaukus).
2. NdŽ prk. užpykdyti, sukiršinti: Skersomis akimis veiza, kitus užšiauša priš artimą savo brš.
apšérti
Apibrėžtis
1 šérti, šẽria, šė́rė
1. tr. R, OsG75, MŽ, N, K, Š, L, Rtr, KŽ duoti gyvuliui ėsti: Ten reikės kiaules šérti, ne vainikus pinti Brs. Motriškos darbas kiaules šérti Plng. Kiaules šérti – tai da ne rugius kirsti Akm. Bernai šẽria karves, malkų pripjauna JnšM. Kai ėmė žmonys iš pieno gyvent, tai karves geriau šė́rė kaip arklius Mšk. Pjaujam i nešam – tvarte šẽriam Erž. Iš miegos ka šérsi, kiaulių būs – iš knygų šértos tokios i kiaulės Stl. Pešu šieną karvei šérti Lkv. Kas liekna, karves šẽriam Btrm. Mažai kas šérdavo kiaules su miltais, daugiausia arklius šérdavo Sk. Aš arklį avižomis šeriù KI481. Buvo sunkų metų, buvo tokių, kad stogus lupo ir gyvulius šė́rė Dg. Ardė ir šė́rė nuog kluonų Asv. Nešérdavo kiaulių, rudenį tik pradėdavo pageryt (o vasarą ganydavo) PnmŽ. Kiaules vienu pienu šeria Žem. Kuo šérsim, kad bulbojų neturėsim? Vlk. Nėr kuom buvo šẽria LKT348(Švnč). Vieną karvaitę turi – ir tos nėr kuoj šért Azr. Su bėda šẽriam Grv. Tuomi tvyro arklys, kad gerai šeri̇̀ J. Šėriau žirgelį per nedėlėlę KlvD89. Stovi stovi jo žirgelis jau tris dienas nešertas (d.) Plš. Šerk šerdamas žirgelį FM. Aš da buvau nešė́rusi tų paršelių, o ana įpylė jau savo paršeliams Trk. Aš turėjau žilą ožį šeriamą LTR(Krsn). Atejo čėsas šẽramasis – ir eik šérti Nv. Parvažiavo šẽriamu laiku: ve, reikia liuobtis Jrb. Šeramúoju laiku eitam gulti, ka nėr žibalo Šts. Išvažiuodavom, kai tik praaušta, šẽriamu laiku, kai gyvolius šeria Vdk. Arkliai nešerti̇̀ žvengia Dv. Brolio šerta – tai josiu, tai josiu JD625. Nešérta (kol nepašėrė) neis [trobon] Lp.
| prk.: Šerk [kuliamąją] mašiną (leisk javus) lygiai, ba dažnai tuščiai eina Vrb. Mašinikė ta piningais šeramà (brangi eksploatuoti) Krš.
^ Kas šeria, tas ir melžia LTR(Km). Svetima karvė ne šeriamà, tik melžiama Dkš. Jei nori jot, tai ir arklį šerk LTR(Srj). Nešėrus nevažiuosi Sd. Nešertu arkliu nevažiuosi M. Gerai šersi – smarkiai važiuosi LTR(Ut). Gulėdamas šersi – stačias važiuosi, stačias šersi – gulėdamas važiuosi LTR(Krž). Nešerti arkliai ir kieme suklups LTR(Skdt). Kap šer̃s, tep darbuis LKT383(Knv). Bagoto gyvulius Dievas šeria, o velnias girdo KrvP(Auk). Tu esi geras velniams žiemą šert TDrVII148(Prk). Niekas nei šeria, nei girdo, o vis tunka (ledas) Sdk. Kas eit storyn nèšeramas? (ledas) Prk. Visi jodo (joja Ldk), o nieks nešeria (slenkstis) Sim. Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas, eina per laukus žvangėdamas (dalgis) LTR. Vieną oželį turiu ir tą koše šeriu (puodkėlė) LTR.
| refl. tr., intr.: Pavakariai – i eina šértis Klt. Vienai ir šértis, ir vandenio atsinešt – sunku Bgs. Kiaules šeri̇́es, tada vėl skubinies verpt Dg. Kap veršis guli išvirtęs, o tėvas šẽrias, girdos Pv. O ka numie esi, tai šérkies, tai vis darbo išranda Bt. Ir parejusi jau ta žmona pietų šérties Varn. Jau seniai aš bešė́riaus Slnt. Vaikis šẽras K.Būg(Kv). Šeimininkai patys šeriasi, girdosi gyvulius, nes vaikų, piemenų nesugaudysi po sodžių Žem. Šeranties eita vaikai gulti, kad nėr žibalo Šts.
ǁ mitinti, maitinti (žuvis, bites ir pan.), lesinti: Kuoj šeri̇̀ žuvis? Pv. Vyriausias prisakymas bitininkystėje yra: šerk bitis! Rdž. Reikia šért bitės – ir akies medaus nėra Drsk. Musėles gaudo [kregždės], vaikus šẽra Lkv. Antę šérk i šérk: pati nemaitinas LKT157(Pkp). Žiemą vis šẽriam tuos visus lauko paukščius Pgg. Gužutis iš snapo vaikus šẽria, matyt, atryja Bsg.
ǁ BŽ564, NdŽ duoti suėsti gyvuliui: Tas virkščias karvėm šẽriam Pb. Kap miltus šẽria, tai ir karvės gražios Rod. Silkes su bulbėm dažydavo, o pieno, varškės būdavo, tai kiaulium šérdavo Mšk. Šer žalią šienelį, žalias raskileles, šer ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Nieks nėr šérti LKT146(Nd). Ar šėrei pietus? Trk. Paskui abi puolė pietus šerti J.Avyž. Šeriamųjų burokų nesodindavo Vaižg. Geriausius ruginius šeramuosius miltus prisiūlo už pigiausią prekę LC1883,12.
2. tr. dirbti šėriko darbą: Dabar jau anas veršius fermoj šẽria Klt. Aš šė́riau aštuonis arklius Plšk. Kiaules esav šė́rusi penkis metus Pln. Pats šėrė, pats milžo, ta (tai) tas bandžius, o teip – piemuo LKT43(Lc). Žiemą vyresnė sesuo šėrė gyvulius dvare, o aš bėgdavau padėt Gdr. Eik, sako, čia už tarnaitę kiaulių šérti Žeml. Ožkas ir kiaules glūpas pas Bleberį šė́rei K.Donel. Nū tų trijų siuntė tą gudrįjį šérti karaliaus šimelį MitII29(Krg). Tas pats šėrikas galvijus ir arklius šeria Žem.
3. tr. auginti, laikyti, prižiūrėti gyvulį: Nupirkau paršeluką vieną, šerù anai Tv. Kame aš čia šérsu kiaules? Lks. Šẽra penkias kiaules, veršį šẽra Varn. Kiaulių žiemos laike šė́riau dešimt, vasaros laike iki dvidešimt Plšk. Bekonus šė́rėv, avių turėjov Ms. Dvi avi šẽra Rmč. Liauzgų, negurbų kuilį vargu šérti ant žiemos, bo jis tuo sukimbsta į kenkles, kad jam skyru nepakaišai J. Šėriau žirgelį dėl gražumėlio, auginau mergelę dėl razumėlio TD73. Šerk, tėveli, ma[n] žirgelį, pirk tyminį balnužėlį JD1098. Šė́riau šė́riau juodbėrėlį visą rudenėlį (d.) Vb. Kam tu šeri žirgelį nejodams, kam tu myli mergelę neimdams? LTR(Brs). Ar tau nubodo valnios dienelės, ar valnios dienelės, ar žirgas šértie? DrskD122. Du šimtu yra bulių šẽrama Pakražantė[je] Krž.
| prk.: Tik tinginys galia turėt brudo, galia utėles šért Vdk. Da, matyt, utėlių nešė́ręs (vargdamas nebuvai aptekęs gyviu), ka tep kalbi? Vlkv. Dvejus metus apkasuose utėles šėriau rš.
| refl. tr.: Laikyčiau kiaules ir šérčiaus Erž. Visas kiaules par žiemą šértis jau sunku, tai pjovėm Jrb. Šėriausi žirgelį sau juodbėrėlį, atlankiau mergelę kas subatėlę BsO198. Sako, bekoniuką šeriąsýs Erž. Esam šė́rusys keturius arklius važiuojamus Jdr.
4. tr. NdŽ auginti mėsai, tukinti, penėti: Baigiam šért meitėlį, reiks greit pjaut Plv.
| refl. tr., intr.: Šerúos penkias kiaules Rdn. Rugiais gerais šẽrias kiaulės Kpč.
5. tr. N, K, Grnk maitinti žmogų: Ūkininkai šė́rė vaikius, merges su plutoms Vkš. Tėvai nebi̇̀šera, žentas ydžių ieško Krš. Vieną vestuvių dieną svočia turėdavo šért Plv. Lietuviai jus (juos) maitins ir šersai S.Dauk. Nės dosningas Dievs kiekvieną žino pasotyt, ale su pilnoms saujoms mus vis šért nežadėjo K.Donel. Aš tave dyką šeriù Pc. Da aš jį šė́riau per visą žiemą J.Jabl(Plk). Tiek tu iš mūsų ir naudos turėsi šitep šerdama Kt. Peržiem šė́riau jį be vieno rublio Drsk. Ką, ar aš visų kekšių vaikus šersiu! BsPI113. Lai eina po žalčio, bene aš anus šérsu! End.
| Tat tus kaukus turėjo, mat anie esantys šẽramys Jdr. Kas tą kauką gerai šẽra, taip anam gerai neša Kv. Liuob anus kleckais šérs, tus kaukus Všv.
^ Žemė visus šẽra, visus i suėda Krš. Kas aria, tai visus šẽria Rod. Tu mane šeri̇̀, kad aš nenumirtau, aš tau dirbu, kad neužmigtau Srj. Visus dengia, visus šeria, pats nieko nevalgo (noragas) Pnd. Ir už ką perkūną Dievas šẽria (kam jis laikomas, jei netrenkia nusidėjėlių)?! Alv.
ǁ padėti valgyti, valgydinti: Pats šaukšto nebepakelu, jeigu nešer̃tų, badu numirčio Vkš. Tokią būzę verda i vaikus šẽra Krš. Košę su pirštu reikėjo šérti End. Manų košę išvirsi, su šaukšteliu šérsi vaiką Trk. Ligonis neima valgyt, tai aš turiu jį šért, penėt Nm.
6. tr. Jnš, Kri, Lnkv, Gsč džiauti javus jaujoje ant ardų: Šérk kietai jaują Pš. Nupjaudavo rugius, šérdavo į jaujas, sustatydavo gražiai kūlius Sk. Parsiveža vežimiukę, pasiverčia i šẽria į jaują Mšk. Jaujo[je] da yr ardai aukštai, kur linus šẽria Žml. Šẽram į reją, ir tad linus ruilė[ja] LKT51(Klk). Šeriamà jauja Grž.
7. intr. Š, NdŽ, KŽ, Zr, Trgn, BM51(Skp) mušti, kirsti, rėžti norint įskaudinti: Nelįsk, gausi šérti Lnkv. Šérk nešérk – lenda, ir gana An. Rankas ažusuka ir šẽria Dgč. Kad aš tau šérsiu! Grž. Šérk su ranka, tegul ana eina tolyn Rk. Šė́rė pilvan kai bubinan ir pramušė žarnas Skdt. Tie tik šẽria kulnan arkliu[i], nebegaliu su dviračiu pavyt Svn. Kap valgytie maža, šẽria kakton šaukštu Brsl. Kaip tam šuniui šė́rė, ir paspylė auksiniai pinigai (ps.) Šmn. Davė jam pakinkytą baltą arklį ir pasakė, kad visur galima šert anas, tikt kad par galvą nešertų BsPII220. Šerki žirgui per šlaunelę, – kam sustojo tau ant kelio! S.Nėr.
^ Už pinigus ir velnias šoka, už dyka niekas par ausį nešeria LTR(Pnd). Kur šeri, te sopa Ds. Kuom turiu, tuom šeriù Krd. Kuo Dievas šẽria, tuo užgauna Ds.
| tr.: Polaidžios[e] tie tik šẽria arklius, daužo Adm. Šẽriamas arklys (rambus, kurį reikia pliekti) Grž.
^ Nubėgo kaip galvon šértas J.Jabl. Susigaužė tarytum į galvą šertas A.Vien. Vaiką viena ranka šerk, kita glostyk – bus žmogus Pnd. Jei arklio avižom nešersi, tai važiuodamas botagu šersi LTR(Sml). Šuva šertas užmojimo bijo Rk.
| prk.: Jau kartą šértas (baustas), tai važinėk be strioko – kogi skrendi kaip peršertas! Slm.
ǁ trenkti, tvoti: Kultuvo buožę suka ir šẽria, suka ir šẽria Kkl. Vyras supykęs šė́rė kumščiu stalan PnmR. Lazdą pastvėrė ir iš peties užsimojęs per maišą šėrė K.Bor. Šẽria tuos linuos, skersos šẽria, kad spaliai išbyrėt Svn.
| Perkūnas šė́rė ir uždegė [namą] Ds.
ǁ mesti, sviesti: Duobę iškasi, gilumon šérk, tai dun – toks garsas Aln.
8. smarkiai lyti, pilti: Teip šẽria lietus, net nosį baisu iškišt Srv. Rodos, ir debesio nėra, ale šẽria tai šẽria Trgn. Lietus tep šẽria, kad net burbuolės in balų stojas Dsn.
| impers.: Kad šẽria ledais! Ds.
| Bombom pradė[jo] šért Gs.
9. intr. šnek. greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kad šẽria, kad šẽria teip greitai, tikriausiai bijo lietaus Dj. Išejau šituo viešiakeliu, ir tada šért šért visą naktį Lb. Kad sveiki būsma, šérsma [Zarasuos] Slm. Iškišę liežuvius per miestą šeria B.Sruog. Tai, bra, Jono šiandiej šérta – nuo pat Anykščių! Slm.
10. intr. šnek. smarkiai ką daryti, dirbti: Sūnai mokyti, al rankoves pasiraitę kad šẽria (pjauna) Mžš.
11. tr. šnek. pirkti: Reiks šért gerą arklį Slk.
◊ aki̇̀s šérti grožėtis: Visiems buvo aki̇̀s šérti iš tų juokų darymo Plng.
į rañką (rañkon) šérti lažintis: Penkiolika tonų bus – galiu rañkon šért Slm.
káilį šérti mušti: Tokį vyrą gaut, kad káilį šer̃tų – tai tau! Krn.
kanãpėmis šérti botagu pliekti: Panevėžiečiai, sako, kanapėmis arklius šerią̃, mes – avižoms J.Jabl(Ar). Jo arkliai parmušti, kanãpėm šeriami̇̀ Ig.
ne vãkar košè šértas suaugęs, viską suprantantis: Žinom mes ano gerumą – ne vakar koše teesam šerti Šts.
óžį šérti ožiuotis: Nešérk óžį, aš tau aną su diržu išvarysiu Mžk.
plùtomis šérti Krkl neapkęsti.
1 antšérti, añtšeria, antšė́rė (ž.) tr. įšerti, įpenėti: Šerant [jautį] gal antšérti kokį centnierį Grg.
1 apšérti, àpšeria, apšė́rė tr.
1. R5, MŽ6, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ visiems paduoti ėsti, apliuobti (gyvulius): Apšė́riau gyvulius, apsiruošiau vi̇̀sa Pb. Tik apšért arkliai ir eit sau! Lp. Apšérkit karves ir grūskitės, kur norit Mlt. Apšė́rei, pasgirdei gyvuolius i in pečiaus guli̇̀ Dglš. Kiaules apšérsi, karves pamilši, valgyti išvirsi Kv. Gyvolius reikėjo apšérti nakties laike Akm. Daug buvo jaučių ir karvių, vienas kerdžius negalėjo visų apšérti PP13. Apšerkit arklius, parneškit pelų Žem.
| refl. tr., intr. KŽ: Atsikėliau, apsišė́riau arklius Krkn. Žiemą visas darbas – tik apsišért Trgn. Vyrai miškan, tada gyvulius apsi̇̀šeri, vėl skubinies [ruoštis] Dg. Viską ans padeda apsišérti Trk. Apsišérs, apsidarbuos piemuo tujau parejęs i padės plunksnas plėšyti KlvrŽ. Toks vyras ir negali̇̀ įstengti dar apsišérti! Šv. Dzidor, vaikaiti, nevėluokis apsišerti Žem.
ǁ pašerti (gyvulį): Ejau apšerti bėrąjį žirgelį D115.
2. truputį papenėti mėsai (gyvulį): Šito jau gerai nenupenėsiu – apšérsiu kiek ir pjausiu Lkč. Jau mūs kiaulės apšértos – galėsim tuoj pjaut Ss. Jau apšertas kiaules gavom atiduoti į meisą Šts.
| refl.: Apsišė́ręs toks gaidukas, riebus – du rubliai Krš.
3. paduoti maisto, pamaitinti: Reik žmogų prašyti, kad aną apšer̃tų, apžiūrėtų Krš.
| refl. tr.: Berniokus apiruošia, apsi̇̀šeria ir lekia darban Ukm.
ǁ visus pavalgydinti: Apšė́riau šeimyną, galiu pasėdėti Krš.
4. Š netinkamu maistu ar pašaru pamaitinti, užšerti: Apšė́riau aš jįjį kuomi norints, kad susirgo J. Išsigandusi motina apšė́rė vaiką, ir tą votimis išbėrė Vkš. Parūgų įpyliau į bulvynę (vietoj rūgštymo) – apšėriau visus pasninke Ggr.
| refl. Š:
^ Avižų arklys niekad neapsi̇̀šeria Krok.
5. K, KII294, BzF182, MitI20(Rg), NdŽ, KŽ apnuodyti, apduoti: Jis tėvą nuodais apšerti norėjęs Jrk. Išgaišo dykiai keturi – apšė́rė kas Drsk.
| refl. K, NdŽ.
ǁ Grš pakerėti ko uždavus, apduoti.
1 atšérti, àtšeria, atšė́rė
1. tr. N, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šeriant nupenėti, atganyti: Silpną gyvuolį atšė́riau J. Reiks atšért arklys ir parduot Lp. Daug avižų reikės sušert, kol tą arklį atšérsi Kair. Čia (fermoje) melžamų karvių ne[b]ibūs, tik àtšeramos Rdn. Tas paršelis toks nevėkšlis – kumet aną atšérsi? Plt. Duota buvo, kad aš juos (teliukus) atšer̃čia Švnč.
^ Ir jautis atšertas geriau traukia jungą V.Myk-Put.
| refl. Ser: Įpilu vakare paršiukui pieno – tegu ėda, greičiau atsišer̃s Jrb. Kaip atsišėrė [ožka], negali nuturėt Ps. Atsišėrė katės, sužvilgo dabar jų kaileliai kaip šeškų žiemą rš.
2. tr. maitinant padaryti kūningą, nebeliesą, riebų (apie žmogų): Sudžiūvęs – kaip tave atšérti? Krš. Atėjo iš kaži kur, mes atšė́rėm kaip gerą naudą, o jis mums uodegą parodė Alk. Kad pas mus pabūtum, aš tave visai atšer̃čiau Ss. Parėjo kai skarmaliai nuskarmaliavę nupampaliavę, o dabar atšė́rė Jrb.
| refl. Š: Atsišer̃s, kai pabus pas tamstą Bsg.
3. tr. K, KŽ pašerti, prišerti:
^ N'atšersi arklį reikiant važiuot B468,822.
| refl. K, KŽ.
4. intr. dalį pašaro sušerti, nušerti: Jau jo dar daugiau atšérta [iš šalinės] kap mūs iš viso [šalinėje] Lp.
5. intr. Š atsikirsti smūgiu į smūgį: Aš tau kartą sušėriau, tu man triskart atšė́rei Ėr.
◊ káilį atšérti išperti, primušti: Vyras pačiai kailį atšėrė gerai KlK10,41(Stk).
1 ×dašérti, dàšeria, dašė́rė (hibr.) tr.
1. pakankamai, iki soties prišerti: Gyvulius nedašértus rado Klt.
2. papildomai šerti: Duokit dašért karvukėm pašaro Rod.
1 įšérti, į̇̃šeria, įšė́rė tr.
1. K, Rtr, NdŽ, KŽ šeriant padaryti kūningą, gražų, riebų: Būdavo, arklius iñšeriam grūdais Kli. Kap inšė́rė, tai obuoliais geltonais net nuejęs tas kumelys Pv. Inganė, inšė́rė, i trasos veršiukas Klt. Arkliai nenūturamys, įšerti̇̀ Slnt. Karvė inšertà iš žiemos – tik blizga Ktk. Karvė buvo puiki, įšerta drūčiai TS1897,9(V.Piet). Į du … tris kartus tur būt avilys įšertas Rdž. Tą gaidį kviečiais įšėrė per kelis metus kaip arklį BsPIII256(Brt). Inšėrė žirgelį man juodbėrėlį LTR(Dg). Pastatyk stonelę vidurij dvarelio, inšerkie žirgelį grynu abrakėliu LMD(Pns). Turiu jungą jaučių, tris žirgus įšertus TŽVII289(P).
| refl. intr., tr.: Ir insišėrė savo žirgelį grynuoju abrakėliu Mrs. Kad insišėrė mūs skapas, tik liula, kap eina Lš. Laigo puikiai įsišėrę dveigiai rš.
2. refl. Rtr, Š, KŽ, Rz maitinantis įkūnėti, įtukti: Toks įsišė́ręs, gerą duoną turia Plšk. Insišė́rus, graži motera Drsk. Tei[p] įsišė́ręs, ka n'įsitenka marškiniuos! Jrb. Vienas buvo drūtas, įsišėręs, o antras sudžiūvęs TDrVII131(Prk).
3. įtukinti: Susmuko, nuliugo, kitur gerai kailį įšėrė, o naudos nė kokios! LzP.
4. įkirsti, įmušti, įrėžti: Ponas liepė jam inšert penkioliką rykščių BsPII182(Jž). Botagu inšė́rė arklį gerai Aps.
| Griausmas ąžuolo nemušąs – neinšeriąs LTR(Km).
1 iššérti, i̇̀ššeria, iššė́rė tr.
1. N, Rtr, Š šeriant išlaikyti, užtekti pašaro: Par žiemą visų kiaulių neiššérsma – nebūs kuo Vkš. Šįmet labai plika, nėr žolės – kaip aš iššérsu karvę, veršuką? Vg. Vienõs [karvės] sunku iššért Žrm. Reikia dūmot, kad iššertái karvę kuom Rod. Ant šėrybos iššė́riau karves J. Iš pievų savo daugiaus šieno negauname, kaip tiktai iššertie dvejetą arklių Rp. Ka norėdavom daugiau gyvolių iššérti, tai eidavom į dvarą dienas Skdv. Telėdnyku (pieva prie namų) dvi karves iššérdavau Klt. Po trejetui arklių iššérdavom OG370. Tuo kalneliu tris arklius iššėrė Krsn.
| refl. tr., intr.: Bet pašertės ne per daugiausia turim, tai nežinom, ar išsišérsim Lp. Šiap tep išsi̇̀šeriam Pls. Gerai pragyvenu, penkioleka rublių gaunu, ožką išsi̇̀šeru Lpl. Vargu nevargu išsišérsme vieną karvelę Dglš. Kitas žmogus išsišera po penkias šešias karves Krž. Nor nedaug pašaro turėjau, bet dėlto išsišė́rė gyvuliai peržiem Alv. Dvi karvės ganomos, išsi̇̀šeramos Krš.
2. šeriant išbaigti, suvartoti pašarą: Argi jau visą jovalą iššė́rei? Užv. Pašaras buvo iššertas, važiavo tuščiais ratais Šts. Pavasarį, iššėrus šieną, šalinėj vieni trūkšliai beliekti Lp.
3. K, KŽ, Gs šeriant pralaikyti kiek laiko: Arklius lig gegužio mėnesio iššė́rė stalde Grd. Ką per žiemą išpenėti, išmaitinti, iššérti KI136. Iššė́rei žiemą ir pavasarį išleidei Btrm.
4. Pvn išbūti šėriko darbą dirbant: Tris metus iššė́riau arklius Erž. Aš dvylika metų iššė́riau to[je] kūtė[je] kiaules Jnšk. Žinau aš milžėjas (jų būdą): penkioleka metų iššė́riau karves Krš.
5. išauginti (ppr. arklį): O kaip iššérsi bėrą žirgelį, uždėk tymo balnelį (d.) Šd. Tėvelis iššė́rė du šimtu žirgelių JD551; LTR(Al).
| refl. tr.: Kad mes augom pas tetušį trys balti broleliai, išsišėrėm trys broleliai tris bėrus žirgelius LMD(NmŽ). Išsišerčiau sau žirgelį, kad ir mažą, ale gražų LLDII91. Ir išsišėriau bėrą žirgytį grynomis aviželėms N335.
6. NdŽ šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti (gyvulį): Kad iššértas arklys – kaulo nematyti DŽ1. Galvijai vos vidutiniai t'iššerti, ale prekia už juos įmanytinai aukšta LC1881,19.
| refl. NdŽ: Paršeliai nuo miežinių miltų tik išsišė́rė! Klt. Ka išsišė́rė [kiaulės], ka blizga! Lnkv. Ažumuštos [gyvatės] kiaulėm, galvijam gerai greičiau išsi̇̀šeria Skdt.
ǁ nušerti, nupenėti pjauti mėsai: Vienus [paršus] i̇̀ššera, kitus atveža Krš. Neiššérdavo lig lašinių, ka jie stori būtų Šd.
7. išmaitinti, pamaitinti: Greitai žemė žmonių nebiššérs Krš. Tiek žmonių! Kap toj žemelė i̇̀ššeria! Drsk. Tokią didelę šeimyną mun vienam reikėjo iššérti Vkš. Juk mes, o ne kas kitas, ir miesto darbininką, ir pačią valdžią iššeriam V.Bub. Susiprašė didelį pulką, kaži ar iššer̃s Dkš.
| refl.: Išsi̇̀šeram i patys, i senus i̇̀ššeram Krš.
ǁ kurį laiką maitinti: Visą vasarą anus iššė́riau Krš. Metus iššė́rė [berną], i pabėgo Rdn. A mėnesį jau čia aną iššė́rė – tą jau skindeldriskį Lk.
8. maitinant padaryti didelį, tuklų: Pilvą iššérsi nedirbdamas KlK11,86(Pj).
| refl.: Išsišė́rę tie ponai Vn. Išsišė́ręs, tik ne pilvotas NdŽ.
9. refl. prk. prasigyventi: Tas gaspadorius kad ką gi – išsišė́rė Grž.
10. išperti, išmušti: Ar rankų neturite, ar įnagio gailitės?.. Iššerkit Žem.
1 nušérti, nùšeria, nušė́rė
1. tr. KŽ šeriant užauginti (ppr. arklį): Nenušersi tokių žirgų kaip pas tėtušėlį (d.) Vlkv. Auklino tėvelis sau vieną sūnelį, nušė́rė tėvelis jam bėrą žirgelį (d.) Šlčn. Abiem pastačiau po naują stonią, abiem nušė́riau po bėrą žirgą (d.) Slm. Dar sūnelis neužaugo, jau žirgelį nušė́rė (d.) Lnkv. Nušėrei žirgelius mums trim kaip vieną, išleidai į šalį tik mane vieną MitI116(Brt).
| refl. tr. Rtr: Nusišėriau sau žirgelį, nor ir mažą, bile gražų LTR(Nmj). Aš užaugau pas tėvelį, nusišė́riau sau žirgelį JD83,1017.
2. tr. Š gerai šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti: Nušertas arklys B, N. Kap nušérsi arklį, tai neintvarkysi Vrn. Ei nušers, nušers grynoms avižėlėms, uždės tymą balnelę RD149. Nušėriau žirgelį viena nedėlėle LTR(Lp). Taip nušerta karvė tura duoti pieno Krkl. Duosim porą jaučių, du žirgu nušértu JV455.
| refl. tr.: Nusišėriau sau žirgelį grynom avižėlėm LTR(Srj). Nusišė́rę pasbalnoję josim pas mergelę DrskD63.
3. tr. NdŽ nupenėti pjauti mėsai (gyvulį): Nušė́riau ben tris paršiokus Sdk. Su tokiu pašaru gyvolio nenūšérsi Up. Be bulbės, be milto paršo nenušérsi Krš. Taip prylaidus nušė́rė, kad ir tvarte nebeišsitenka Trg. Antrą kiaulę nušė́rė – sprindininkai lašiniai Krž. Ale ir nušérti jūs meitėliai Vlkv. Dvi nušértas kiaules į dalį devė Vkš.
| Galėjo nušérti gerus lašinius Trk.
| refl. tr. NdŽ: Anie i karvę turia, i paršą nusi̇̀šeria Vdk. Galėsim nusišért po kelias kiaules Šn. Dargi dar̃ Lietuvoj kiekvienas nusi̇̀šeria kiaulę Dg. Po porą paršiukų liūb nusišérsma, pasipjausma Žr. Nusišė́riau penimį kap reik Gs.
4. tr. NdŽ, KŽ, Dbč, Užv, Krkl prastai šeriant padaryti liesą, numitinti (gyvulį): Nušė́riau jau aš vieną karvę, t. y. padvėsė J. Šėrė šėrė ir nušė́rė kiaules, kad tos ir kojas užkėlė Srv. Šėrei ir nušėrei arklį, kad su mietu bepavažiuoji Brs. Čia arklys didesnis ir drūtesnis, tik ką labai nušértas, tik skobos Lš. Kad da ilgiau jis būt šėręs, tai būt visai nušė́ręs Gs. Tai eisim pažiūrėti arklio: gal jau nuo koto nušėrei LTR(Vlkv).
5. tr. vakare, nakčiai pašerti: Eisim nūšerti Prk.
6. tr. suvartoti kiek pašaro: Gi šiaudų ar daug nušė́rėm? Pc. Daug miltų nušerta J.Paukš. Parves žirgužėlius, nušers dobilėlius JV1082.
7. tr. gerai maitinant padaryti riebų, tuklų: Mamos buvau nušértas, drūktas, dabar sudžiūvau Krš. Jis parėjo iš Amerikos nušértas kap bulius Gs.
| refl.: Abu su akiniais, ta brolienė nusišė́rusi Rs.
8. tr. KŽ, Prk nunuodyti, nuduoti: Pompėjaus prieteliai Aristobulą nuodais nušėrė Jrk.
9. refl. prk. nusigyventi: Nusišė́rėm, nebėr nė ko beduoti Šts.
10. tr. užmušti: Girtą pavijo, movė dišlium ir nušė́rė Slm. Nelįsk, nušérsiu kaip šunį! Svn.
11. tr. NdŽ numušti, nudaužti: Atnešk kačergą, visa nuo sienų nušérsiu – prikrovė gi mat! Dgl. Kumelėlė bėra, uodegos nebėra, kumelėlė sarta, uodega nušerta (d.) Slm.
ǁ KŽ sukirsti, perdyžti: Neleisk šuniuko iš kiemo, da kas nušers su botagu Vb.
12. tr. nukirsti, nupjauti: Aš par kartą nùšeriu šitokį lazdyną Ob. Kiek šiandiej dobilų nušė́rėm! Km. Aš jau ir ažmiršau, kada pievas nušė́riau! Slk.
| prk.: Du darbadieniai tau jau nušerti̇̀ (nubraukti) Slm.
| Jau, matyt, buvo nušértas (nukamuotas) ligos, nebegėrė Slm.
13. intr. impers. šnek. smarkiai nulyti: Kad nušė́rė, tai nušė́rė lašais kaip žirniais Ds.
14. intr. šnek. greitai, smarkiai nueiti, nubėgti: Kaip nušė́rė par atšlaimą, tiek ir temačiau Žl.
15. nupirkti: Tai ką nušė́rėt an turgaus? Sld. Nebrangiai radau, tai nušė́riau keturius Sdk.
| refl. tr.: Anas jau nusišė́rė dviratį Ant. Nuvažiavęs Utenon, nusišė́rė arklį kaip tik obuolį Trgn.
◊ káilį (skū̃rą) nušérti NdŽ išperti, išplakti: Kai pašauksiu tėvą, kai pasakysiu – nušers tau gerai kailį! V.Krėv. Kad tavo káilis nenušértas Lp. Oi nuog tėvo tada gavau, oi gavau – nušė́rė skū̃rą Srj.
1 pašérti, pàšeria, pašė́rė tr.
1. H, R, MŽ, N, Sut, I, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ paduoti gyvuliui ėsti: Jau pašėriau galvijus (bandą) B. Švintant pašérk karves parduosimas su pašaru J. Reikia ir pašért, ir pagirdyt gyvuliai Pb. Reikia pašért keltavos JnšM. Nusipirko arkliuką, prisigraibė kiek tę to pašaro pašért gyvuliam Mrj. Kap pašérsi, pabalnok arklį Grv. Nėra kuom ir pašért, netekom pašaro Dv. Eik pašérk tus jaučius Rsn. O prylaidus a pašė́rei? Vž. Nu devynių eisi dar pašérti kiaules, tada eisyt gulti Kv. Neturu sveikatos: viedro nepaneščiu – kiaulių nepašer̃čiu Rdn. Arklius pats pašérkie! OG391. Žirgą šėriau – linksmas buvau, kai pašėriau – dar linksmesnis LLDII624(Gr). Aš pašersiu savo žirguželį nei rugeliais, nei mieželiais – grynums aviželiums StnD29. Parveža martelę kiaulelėm pašértie DrskD184. Kožnas gyvolis nora užveizamas, pašeramas, pagirdomas Skd. Mūso arklys atkelamas, pašeramuoju – po kąsnį ir kaišiojam pašarą Šts. Mano kiaulelė nepenėta, telyčelė nepašérta LKT329(Brsl).
^ Jokūbas skūpas, arklys kūdas – parduos pačią, pirks tabokos, pašers arklį LTR(Vdk). Arklio (Arklį S.Dauk) nepašėręs nevažiuosi Sch74(Rg). Botagu arklio nepašersi KrvP(Ds). Einant arti reik arklys gerai pašerti PPr34(Msn). Bernelis – ne žirgelis: avižoms nepašersi LTR(Srd). Mergytė – ne karvytė: šienu nepašérsi Dkš. Šuva pašértas piktas, o žmogus alkanas piktas Krm. Visi joja, niekas nepašeria (slenkstis) Prl, Btg, Pn.
| refl. tr. NdŽ: Jau buvo gerokai sutemę, kai gyvulius pasišė́riau Žvr. Pasilaidžiau (pasimelžiau) karvę, pasišė́riau Klt. Ejau lapų palaužt karvei, pasišert, ka pieniuko daugiau duotų Erž. Pasišérsys, pasitvarkysi šventą dieną – sau eik į šokį Brs. Aš dobilėlį tai nusipjausiu, bėrą žirgelį tai pasišersiu LTR(Lp). Pasišė́ręs pasbalnojęs misliau toli joti (d.) Mlk.
| prk.: Vargo mačiau, utėlių pašė́riau (pabuvau aptekęs gyviu) Vdk.
ǁ palesinti: Antys reikės pašért – žudarytos kluonienoj Rod. Numinė ana (antis) – yr pašeramà, o ten ana toki yr lauko vabalas Yl.
| refl. tr.: Rytą jis pasišeria vištas i triušius, i tai visas jo darbas Jrb.
2. šerti kiek laiko: Mėnesį pašérk, ir atganysi arklį Kp. Ligi rudens pašérsiu karvę ir parduosiu DŽ1.
3. šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti: Mano arkliai geri, pašerti̇̀ Prn. Aš žirgelius turiu du, nepašerti̇̀ abudu DrskD119.
4. NdŽ duoti pavalgyti: Vyrą turi kartas iš karto (reguliariai) pašérti Krš. Turam ėsti, galiam pašérti Jdr. Svečius alkinsu – reik pašérti Krš.
^ Skatink muni, bet pašėręs VP41. Visims ašarų nenušluostysi, visų neėdusių nepašérsi Krš.
| refl. tr. NdŽ: Pasišérs vaikus ir ateis Krš.
ǁ pavalgydinti: Pradžio[je] liuob kiti ligoniai muni pašérs Nv. Košę vaikuo virsma, pašérsi i vystyti liūb Gršl.
5. aprūpinti maistu: Pašérti reik tokius kraštus Krš.
6. padžiauti javus jaujoje ant ardų: Pašertà jauja Grž.
7. truputį apmušti: Pašérk aną su bizūnu Sg. Ką per žandą pašérti (duoti antausį) NdŽ. Koja pašė́rė J.Jabl(Šl).
| refl. NdŽ.
◊ aki̇̀s pašérti BzF182, KŽ pasigrožėti.
kai̇̃p lazdà pašértas liūdnas: Na, kogi tu, brol, vaikščioji kaip lazda pašertas? J.Balt.
kanãpėmis pašérti supliekti (arklį): Kanãpėms pàšeriam arklį, ir veža J.Jabl(Ar). O arklius kad pašė́riau kanãpėm! Kt.
1 péršerti
1. tr. NdŽ per daug pašerti; apsargdinti ėdesiu: Páršėriau paršelius ir susarginau Vkš. Da buvo veršis anos susirgęs – a pargirdėm, a páršėrėm Als. Páršėrė žaliais rugiais, ir nusprogo arklys Šts. Jeigu kumelė paršertà buvo, tai sugydis Pc.
ǁ labai daug, iki soties prišerti: Šerk ir péršerk – jei tu juoj darbuisi, tai neatsigaus Lp.
2. tr. apsargdinti valgiu; permaitinti: Nepáršersu, nebijok, gali tus kleckiukus suvalgyti Krš. A nebūsi vaiką páršėrusi, kad taip ans vema? Vkš.
ǁ labai daug, iki soties primaitinti: Vaišingi buvo: ateis kas, šérte liuob páršerdavo Krš.
3. tr., intr. NdŽ, Kp, Ktk sykį kitą suduoti, sušerti: Péršėriau botagu arkliui Strn. Paėmė iš mañ botagą, kokiuos tris kartus paršė́rė ir nuvažiavo Slm. Tai kad peršėrė tuo vyčia, tai ana ir nulėkė LTR(Brsl).
^ Ką gi tu sakysi – tylėsi kaip peršértas! Skp. Kai pasakė, kad numirė, tai kaip ir basliu peršė́rė Slm.
4. tr. permušti, perrėžti: Peršėrė karalaitę par pusę, išėmė širdį, perdalijo ir rado vidury žaltį LTR(Ds).
◊ šlapiù maišù péršertas apie kvailą žmogų: Neakuratnas žmogus tas tavo kaimynas, gal šlapiù maišù péršertas Svn.
1 piešérti, piẽšeria, piešė́rė (dial.) žr. 1 prišerti 4: Tos moterys sako: – Par daug pyšė́rei Kin.
1 prašérti, pràšeria, prašė́rė tr.
1. N šeriant suvartoti.
2. maitinant praleisti (pinigus): Ką uždirbu, viską vaikams pràšeru Krš.
3. NdŽ kurį laiką šerti.
| refl. NdŽ.
1 prišérti, pri̇̀šeria, prišė́rė tr.
1. N, K, Š, NdŽ, KŽ paduoti ėsti iki soties: Prišérk kiaules, ka nežviegtų Jnš. Karvę pri̇̀šeriu, priganau, tai i duoda pieno Klt. Kap arklį gerai prišeriu, tai anas gerai tęs Dv. Ką geriau prišérsi ją (katę), tą geriau [peles] gaudo Pls. Aš prišė́riau ašvienius, t. y. prikánkinau J.
| prk.: I bado mačiau [betarnaudama], i utėlių prišė́riau tiek, kiek panešiau PnmŽ.
^ Prišėrė kap zuikis kumelį LTR(Srj).
| refl. tr. NdŽ: Arklius prisišérdavo, ka greiti būt[ų] Nm.
ǁ prilesinti: Ančiukus prišė́riau, tai gulėjo čia sugulę Jrb.
2. MitI77 papildomai tvarte pašerti (iš ganyklos grįžusius gyvulius).
ǁ bites papildomai pamaitinti: Kiek aviliams nepritenka, turi prišerti Rdž.
3. refl. tr. iki valios prisidarbuoti daugelį šeriant: Aš prisišė́riau bėrų žirgelių, aš prisišveičiau šviesų kardelių JD715.
4. NdŽ, KŽ pamaitinti iki soties: Pašėlo, aš tokį pulką turu prišérti! Krš. Sunku tokį būrį su blynais prišérti Krš. Kada gerai brolį bagočius prišėrė, prigirdė, pradėjo kvosti BsPIII13(Nm). Prišértas ėsu lig ausų, nieko nenešk [į ligoninę] Jd.
^ Ubagą prišérsi, jo kašų (tarbų Jz) neprikrausi Mrj.
| prk.: Šiandie buvau jau tiek ir tiek tos aukštos kultūros prišertas, kad neištūrėjau Pt. Širdis vis skausmais čia prišerta TS1900,2-3.
| refl.: Pripylė tiems gerkles degtinės, prisišėrė, kiek betilpo Žem.
5. aprūpinti maistu iki valios: Kaimuo visus reik prišérti, prisotinti Krš.
6. maitinant padaryti gana riebų, įšerti: Prišérta motina, še, koks pagurklis! Jrb.
7. Jnš pridžiauti jaują javų: Jaują pri̇̀šeria J.Jabl(Šl). Anksti atsikeli, tuos [išdžiūvusius javus] iškuli, tai reik iki pusryčio prinešt, vėl prišért Gsč. Jaują jau prišė́rė, reik kurt pečių i džiovyt Kri. Prišė́rė jaujo[je] pilną lovą Mšk. Kelkiat, vaikiai, reją prišerti Vkš. Jauja prišertà kietai Žml.
8. NdŽ kiek sušerti, supliekti varant: Šitas arklys pri̇̀šeriamas (rambus, kurį reikia botagu šerti) Pl. Kumelė mūsų jauna, prišeriamà, toli nenuvažiuosi Vb.
9. šnek. prikirsti: Beržų prišė́rėm vežimą Dv. Prišérk varų paršam užtvert Trgn.
| refl. tr.: Prisišérk alksniokų ir vežkis Trgn.
1 sušérti, sùšeria, sušė́rė
1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ suduoti, suvartoti pašarą: Visą savo šieną jau sušėrėm N. Sušė́riau pašarą visą su gyvuoliais J. Kiek prikulia, tiek sušeria Lš. Dobilus jau sušė́riau, šeriu šieną Klt. Árklium (dat.) geresnį pašarą sùšeri Dl. Jau visus pradus sušė́rėm Slv. Suganysi, sušérsi karvėm – nebus Btrm. Kas dieną vežimą šieno sùšeria Pgg. Tris kresčius morkų sušė́rėm paršeliuo Lkv. Sušérsuot roputes kiaulėms Pj. Kiek ans sùšera miltų – tris kiaules tura Als. Bulbikes sušérsu – pjausu kiaulę Krš. Du maišu sušė́riau arkliais J.Jabl(Als). Sušėrė pelus arkliais Šts. Sušėrei vainikėlį su grynu abrakėliu, sugėrei jaunystėlę su čystu vandenėliu LTR(Alvt).
| refl. BŽ88, NdŽ: Šiemet šienas ir šiaudai iki stybluko susišė́rė Alv. Pas mum daugiausia kiaulėm tos bulbos susi̇̀šeria Vvs. Pašaras susišérsias, pavasarį eis į miestą Krš.
ǁ sulesinti: Lukštą kiaulėm te ar vištom sùšeri Eiš. Atsineškit gaidį, tai jam sušérsim Sdr.
2. tr. šeriant užauginti: Nesušersu kito tokio kaip pas tetušelį LTR(Pp).
| refl. tr.: Rudenį jau gerą kiaulį susišė́riau Alks.
3. tr. šeriant padaryti kūningą, gražų: Arklį avižoms sušė́rė, kad tas net blizga Up. Sušertas jautis pašėlsta pakinkytas arti, nenutūrėsi Dr.
4. tr. NdŽ duoti suvalgyti: Tą vienturtį labai lepina, motina viską jam sùšeria Lkš.
ǁ suvartoti maistui: Daug veršių ir avių papjovęs sušė́rė NdŽ.
| refl. NdŽ.
5. tr. Gsč, Pš, Skrb sudžiauti javus jaujoje ant ardų: Į jaują javus sušérdavo, lygi pietų kūrydavo vienas Pkr. Linus šlapius sušérk jaujo[je] terp ardų – sušunta Žml.
6. intr. Š, NdŽ, KŽ suduoti, sukirsti: Sušérk vyčia arkliui, kad greičiau bėgt Ut. Greitesnio bijo, kad botagu nesušértum Ml. Kai kada įpyksta, tai sùšeriu Lb. Anas virvę turėjo – kai sušer̃s, kad jį perkūnas! JnšM. Kai sušeri durỹs (į duris), tai skamba LTR(Ob). Jis kad sušė́rė arkliam po botagą ir nudulkėjo Mrj. Sušérk par sprandą, ko lenda Ll. Boba sušė́rė kaliotei Mlk. Pragyveno amžių, nėr sušė́ręs pačiai Adm. Ant žirgo sėdau, kepurę kėliau, žirgui sušėriau LTR(Brž).
^ Kas norės sušerti, pagalį gaus Tsk. Girtas – kaip par galvą sušértas Vad.
| tr. Svn: Sušérk vaiką rykšte J.Jabl(Šl). Sùšeriu arklį – arklys neveža, ir galas Vdn. Ir nusrėškiau putino šakelę, ir sušėriau juodbėrį žirgelį J.Jabl(Šmn). [Ragana] išmetė žabelį, sako: – Sušerk savo žvėris šituo žabeliu LTR(Ds).
| refl. NdŽ.
7. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Tris bliūdus pripyliau, ir sušė́rė Ad.
8. tr. šnek. sunešioti, sutrinti: Par darbą greitai rūbus sušért možna Grv.
9. tr. šnek. sušokti, sutrenkti: Kai įsigeria, sušeria puikiai kazoką P.Cvir.
1 užšérti, ùžšeria, užšė́rė
1. tr. NdŽ, KŽ paduoti pašaro, pašerti, prišerti: Užšérk nors kiek arklį priš kelionę Šauk. Durnelis ažušė́rė arklius dobilais, ė pats nue[jo] gult (ps.) Prng.
| refl. tr. NdŽ: Arklius parsivedęs užsišėriau šiaip taip Žem.
2. tr. šeriant užauginti, nušerti: Ùžšeru paršiuką vaikams kožną metą Krš. Kiaules jie ùžšer[a] su pienu, su žolėms, su miltais StngŽ73.
3. tr. Dbč, Trgn prastai šeriant suliesinti, menką padaryti: Aš pernai kap užšė́riau stotkus, tai pavasarį negalėj[o] nei kojų patęst Nč. Ažušertà karvė – tik tris litras pieno duoda Klt. Karvės suvisu ažšértos OG414. Mūsų blogas šėrikas – ažušė́rė arklius Ml. Ažušértas arklys neina vagoj Dglš.
^ Tampos kai ažušértas arklys Zr.
| refl.: Karvė jau suvis ažsišė́rė Klt.
4. tr. NdŽ, Up uždavus kokio pašaro susargdinti: Guli arklys, guli – ar neužšė́rei dirsėm? Pc. Karvę ažušė́riau burokais Klt. Krito karvė – užšė́rė kum nors Erž. Viena kiaulė tai susirgo po vedimo – aš pati užšė́riau Nmk.
5. tr. šeriant užsiundyti plėšti (bites): Turbūt kas nors užšė́rė savo bites, kad mūsiškes apipuolė Gs.
6. tr. paduoti valgyti, pamaitinti: Atnešė valgyti [slaugė], užšė́rė – daktaras nieko nežiūria Grd. Tave reikia vakare bulvienės [sriuba] užšért, tai lauk dažnai eitum Skr.
7. tr. duoti privalgyti iki soties, primaitinti: Aš tai kiaulių ir vaikų niekap neùžšeriu Plut. Kokia tu valgi – tavęs negali užšért Mrj.
8. tr. prastai valgydinant suliesinti: Ažušė́rė visai tave boba – liko tik skūra, nosis ir pavardė Str.
9. tr. Bb uždavus netinkamo valgio susargdinti: Motyna su gryboms aną užšė́rė, kuo nenumirė Krš. Užšė́rę, sako, i miręs Grd.
10. tr. užduoti, užburti: Musėt jau užšė́rė, ka taip negali atsitraukti Bt.
^ Laksto kap užšérta Kbr. Visi kaip ažušerti puola jų valgytų Vr.
11. užkrėsti: Anas vienas visą pirkią ažušė́rė juokais Prng. Žmonės ataneša ligas iš kitur i mus ažušeria Dkšt. Kad anys niežais ko neažušer̃t Ml.
| refl.: Jis jau niežais žusišė́ręs Nč.
12. tr. duoti, užteikti: Pajauniai ažušė́rė vaikam cukierkų Dglš.
13. intr. NdŽ užduoti, užkirsti: I man jau derina ažušért balana Klt. Užùšeria smarkiai, net tas pasikaso Ppl. Užšė́riau par subinę, tada atsibudo – kieto miego Krš.
| tr.: Ažušėrė arklį ir zovada nujojo LTR(Slk). Rykščių čystai ažušer̃s Aps.
^ Kai pabarstėm salietra, burokai kaip botagu ažušerti̇̀ pašoko Km.
◊ į aki̇̀s užšérti šiurkščiai, stačiai pasakyti: Kožną rozą ana ažùšeria akýsan Dglš.
1. tr. R, OsG75, MŽ, N, K, Š, L, Rtr, KŽ duoti gyvuliui ėsti: Ten reikės kiaules šérti, ne vainikus pinti Brs. Motriškos darbas kiaules šérti Plng. Kiaules šérti – tai da ne rugius kirsti Akm. Bernai šẽria karves, malkų pripjauna JnšM. Kai ėmė žmonys iš pieno gyvent, tai karves geriau šė́rė kaip arklius Mšk. Pjaujam i nešam – tvarte šẽriam Erž. Iš miegos ka šérsi, kiaulių būs – iš knygų šértos tokios i kiaulės Stl. Pešu šieną karvei šérti Lkv. Kas liekna, karves šẽriam Btrm. Mažai kas šérdavo kiaules su miltais, daugiausia arklius šérdavo Sk. Aš arklį avižomis šeriù KI481. Buvo sunkų metų, buvo tokių, kad stogus lupo ir gyvulius šė́rė Dg. Ardė ir šė́rė nuog kluonų Asv. Nešérdavo kiaulių, rudenį tik pradėdavo pageryt (o vasarą ganydavo) PnmŽ. Kiaules vienu pienu šeria Žem. Kuo šérsim, kad bulbojų neturėsim? Vlk. Nėr kuom buvo šẽria LKT348(Švnč). Vieną karvaitę turi – ir tos nėr kuoj šért Azr. Su bėda šẽriam Grv. Tuomi tvyro arklys, kad gerai šeri̇̀ J. Šėriau žirgelį per nedėlėlę KlvD89. Stovi stovi jo žirgelis jau tris dienas nešertas (d.) Plš. Šerk šerdamas žirgelį FM. Aš da buvau nešė́rusi tų paršelių, o ana įpylė jau savo paršeliams Trk. Aš turėjau žilą ožį šeriamą LTR(Krsn). Atejo čėsas šẽramasis – ir eik šérti Nv. Parvažiavo šẽriamu laiku: ve, reikia liuobtis Jrb. Šeramúoju laiku eitam gulti, ka nėr žibalo Šts. Išvažiuodavom, kai tik praaušta, šẽriamu laiku, kai gyvolius šeria Vdk. Arkliai nešerti̇̀ žvengia Dv. Brolio šerta – tai josiu, tai josiu JD625. Nešérta (kol nepašėrė) neis [trobon] Lp.
| prk.: Šerk [kuliamąją] mašiną (leisk javus) lygiai, ba dažnai tuščiai eina Vrb. Mašinikė ta piningais šeramà (brangi eksploatuoti) Krš.
^ Kas šeria, tas ir melžia LTR(Km). Svetima karvė ne šeriamà, tik melžiama Dkš. Jei nori jot, tai ir arklį šerk LTR(Srj). Nešėrus nevažiuosi Sd. Nešertu arkliu nevažiuosi M. Gerai šersi – smarkiai važiuosi LTR(Ut). Gulėdamas šersi – stačias važiuosi, stačias šersi – gulėdamas važiuosi LTR(Krž). Nešerti arkliai ir kieme suklups LTR(Skdt). Kap šer̃s, tep darbuis LKT383(Knv). Bagoto gyvulius Dievas šeria, o velnias girdo KrvP(Auk). Tu esi geras velniams žiemą šert TDrVII148(Prk). Niekas nei šeria, nei girdo, o vis tunka (ledas) Sdk. Kas eit storyn nèšeramas? (ledas) Prk. Visi jodo (joja Ldk), o nieks nešeria (slenkstis) Sim. Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas, eina per laukus žvangėdamas (dalgis) LTR. Vieną oželį turiu ir tą koše šeriu (puodkėlė) LTR.
| refl. tr., intr.: Pavakariai – i eina šértis Klt. Vienai ir šértis, ir vandenio atsinešt – sunku Bgs. Kiaules šeri̇́es, tada vėl skubinies verpt Dg. Kap veršis guli išvirtęs, o tėvas šẽrias, girdos Pv. O ka numie esi, tai šérkies, tai vis darbo išranda Bt. Ir parejusi jau ta žmona pietų šérties Varn. Jau seniai aš bešė́riaus Slnt. Vaikis šẽras K.Būg(Kv). Šeimininkai patys šeriasi, girdosi gyvulius, nes vaikų, piemenų nesugaudysi po sodžių Žem. Šeranties eita vaikai gulti, kad nėr žibalo Šts.
ǁ mitinti, maitinti (žuvis, bites ir pan.), lesinti: Kuoj šeri̇̀ žuvis? Pv. Vyriausias prisakymas bitininkystėje yra: šerk bitis! Rdž. Reikia šért bitės – ir akies medaus nėra Drsk. Musėles gaudo [kregždės], vaikus šẽra Lkv. Antę šérk i šérk: pati nemaitinas LKT157(Pkp). Žiemą vis šẽriam tuos visus lauko paukščius Pgg. Gužutis iš snapo vaikus šẽria, matyt, atryja Bsg.
ǁ BŽ564, NdŽ duoti suėsti gyvuliui: Tas virkščias karvėm šẽriam Pb. Kap miltus šẽria, tai ir karvės gražios Rod. Silkes su bulbėm dažydavo, o pieno, varškės būdavo, tai kiaulium šérdavo Mšk. Šer žalią šienelį, žalias raskileles, šer ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Nieks nėr šérti LKT146(Nd). Ar šėrei pietus? Trk. Paskui abi puolė pietus šerti J.Avyž. Šeriamųjų burokų nesodindavo Vaižg. Geriausius ruginius šeramuosius miltus prisiūlo už pigiausią prekę LC1883,12.
2. tr. dirbti šėriko darbą: Dabar jau anas veršius fermoj šẽria Klt. Aš šė́riau aštuonis arklius Plšk. Kiaules esav šė́rusi penkis metus Pln. Pats šėrė, pats milžo, ta (tai) tas bandžius, o teip – piemuo LKT43(Lc). Žiemą vyresnė sesuo šėrė gyvulius dvare, o aš bėgdavau padėt Gdr. Eik, sako, čia už tarnaitę kiaulių šérti Žeml. Ožkas ir kiaules glūpas pas Bleberį šė́rei K.Donel. Nū tų trijų siuntė tą gudrįjį šérti karaliaus šimelį MitII29(Krg). Tas pats šėrikas galvijus ir arklius šeria Žem.
3. tr. auginti, laikyti, prižiūrėti gyvulį: Nupirkau paršeluką vieną, šerù anai Tv. Kame aš čia šérsu kiaules? Lks. Šẽra penkias kiaules, veršį šẽra Varn. Kiaulių žiemos laike šė́riau dešimt, vasaros laike iki dvidešimt Plšk. Bekonus šė́rėv, avių turėjov Ms. Dvi avi šẽra Rmč. Liauzgų, negurbų kuilį vargu šérti ant žiemos, bo jis tuo sukimbsta į kenkles, kad jam skyru nepakaišai J. Šėriau žirgelį dėl gražumėlio, auginau mergelę dėl razumėlio TD73. Šerk, tėveli, ma[n] žirgelį, pirk tyminį balnužėlį JD1098. Šė́riau šė́riau juodbėrėlį visą rudenėlį (d.) Vb. Kam tu šeri žirgelį nejodams, kam tu myli mergelę neimdams? LTR(Brs). Ar tau nubodo valnios dienelės, ar valnios dienelės, ar žirgas šértie? DrskD122. Du šimtu yra bulių šẽrama Pakražantė[je] Krž.
| prk.: Tik tinginys galia turėt brudo, galia utėles šért Vdk. Da, matyt, utėlių nešė́ręs (vargdamas nebuvai aptekęs gyviu), ka tep kalbi? Vlkv. Dvejus metus apkasuose utėles šėriau rš.
| refl. tr.: Laikyčiau kiaules ir šérčiaus Erž. Visas kiaules par žiemą šértis jau sunku, tai pjovėm Jrb. Šėriausi žirgelį sau juodbėrėlį, atlankiau mergelę kas subatėlę BsO198. Sako, bekoniuką šeriąsýs Erž. Esam šė́rusys keturius arklius važiuojamus Jdr.
4. tr. NdŽ auginti mėsai, tukinti, penėti: Baigiam šért meitėlį, reiks greit pjaut Plv.
| refl. tr., intr.: Šerúos penkias kiaules Rdn. Rugiais gerais šẽrias kiaulės Kpč.
5. tr. N, K, Grnk maitinti žmogų: Ūkininkai šė́rė vaikius, merges su plutoms Vkš. Tėvai nebi̇̀šera, žentas ydžių ieško Krš. Vieną vestuvių dieną svočia turėdavo šért Plv. Lietuviai jus (juos) maitins ir šersai S.Dauk. Nės dosningas Dievs kiekvieną žino pasotyt, ale su pilnoms saujoms mus vis šért nežadėjo K.Donel. Aš tave dyką šeriù Pc. Da aš jį šė́riau per visą žiemą J.Jabl(Plk). Tiek tu iš mūsų ir naudos turėsi šitep šerdama Kt. Peržiem šė́riau jį be vieno rublio Drsk. Ką, ar aš visų kekšių vaikus šersiu! BsPI113. Lai eina po žalčio, bene aš anus šérsu! End.
| Tat tus kaukus turėjo, mat anie esantys šẽramys Jdr. Kas tą kauką gerai šẽra, taip anam gerai neša Kv. Liuob anus kleckais šérs, tus kaukus Všv.
^ Žemė visus šẽra, visus i suėda Krš. Kas aria, tai visus šẽria Rod. Tu mane šeri̇̀, kad aš nenumirtau, aš tau dirbu, kad neužmigtau Srj. Visus dengia, visus šeria, pats nieko nevalgo (noragas) Pnd. Ir už ką perkūną Dievas šẽria (kam jis laikomas, jei netrenkia nusidėjėlių)?! Alv.
ǁ padėti valgyti, valgydinti: Pats šaukšto nebepakelu, jeigu nešer̃tų, badu numirčio Vkš. Tokią būzę verda i vaikus šẽra Krš. Košę su pirštu reikėjo šérti End. Manų košę išvirsi, su šaukšteliu šérsi vaiką Trk. Ligonis neima valgyt, tai aš turiu jį šért, penėt Nm.
6. tr. Jnš, Kri, Lnkv, Gsč džiauti javus jaujoje ant ardų: Šérk kietai jaują Pš. Nupjaudavo rugius, šérdavo į jaujas, sustatydavo gražiai kūlius Sk. Parsiveža vežimiukę, pasiverčia i šẽria į jaują Mšk. Jaujo[je] da yr ardai aukštai, kur linus šẽria Žml. Šẽram į reją, ir tad linus ruilė[ja] LKT51(Klk). Šeriamà jauja Grž.
7. intr. Š, NdŽ, KŽ, Zr, Trgn, BM51(Skp) mušti, kirsti, rėžti norint įskaudinti: Nelįsk, gausi šérti Lnkv. Šérk nešérk – lenda, ir gana An. Rankas ažusuka ir šẽria Dgč. Kad aš tau šérsiu! Grž. Šérk su ranka, tegul ana eina tolyn Rk. Šė́rė pilvan kai bubinan ir pramušė žarnas Skdt. Tie tik šẽria kulnan arkliu[i], nebegaliu su dviračiu pavyt Svn. Kap valgytie maža, šẽria kakton šaukštu Brsl. Kaip tam šuniui šė́rė, ir paspylė auksiniai pinigai (ps.) Šmn. Davė jam pakinkytą baltą arklį ir pasakė, kad visur galima šert anas, tikt kad par galvą nešertų BsPII220. Šerki žirgui per šlaunelę, – kam sustojo tau ant kelio! S.Nėr.
^ Už pinigus ir velnias šoka, už dyka niekas par ausį nešeria LTR(Pnd). Kur šeri, te sopa Ds. Kuom turiu, tuom šeriù Krd. Kuo Dievas šẽria, tuo užgauna Ds.
| tr.: Polaidžios[e] tie tik šẽria arklius, daužo Adm. Šẽriamas arklys (rambus, kurį reikia pliekti) Grž.
^ Nubėgo kaip galvon šértas J.Jabl. Susigaužė tarytum į galvą šertas A.Vien. Vaiką viena ranka šerk, kita glostyk – bus žmogus Pnd. Jei arklio avižom nešersi, tai važiuodamas botagu šersi LTR(Sml). Šuva šertas užmojimo bijo Rk.
| prk.: Jau kartą šértas (baustas), tai važinėk be strioko – kogi skrendi kaip peršertas! Slm.
ǁ trenkti, tvoti: Kultuvo buožę suka ir šẽria, suka ir šẽria Kkl. Vyras supykęs šė́rė kumščiu stalan PnmR. Lazdą pastvėrė ir iš peties užsimojęs per maišą šėrė K.Bor. Šẽria tuos linuos, skersos šẽria, kad spaliai išbyrėt Svn.
| Perkūnas šė́rė ir uždegė [namą] Ds.
ǁ mesti, sviesti: Duobę iškasi, gilumon šérk, tai dun – toks garsas Aln.
8. smarkiai lyti, pilti: Teip šẽria lietus, net nosį baisu iškišt Srv. Rodos, ir debesio nėra, ale šẽria tai šẽria Trgn. Lietus tep šẽria, kad net burbuolės in balų stojas Dsn.
| impers.: Kad šẽria ledais! Ds.
| Bombom pradė[jo] šért Gs.
9. intr. šnek. greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kad šẽria, kad šẽria teip greitai, tikriausiai bijo lietaus Dj. Išejau šituo viešiakeliu, ir tada šért šért visą naktį Lb. Kad sveiki būsma, šérsma [Zarasuos] Slm. Iškišę liežuvius per miestą šeria B.Sruog. Tai, bra, Jono šiandiej šérta – nuo pat Anykščių! Slm.
10. intr. šnek. smarkiai ką daryti, dirbti: Sūnai mokyti, al rankoves pasiraitę kad šẽria (pjauna) Mžš.
11. tr. šnek. pirkti: Reiks šért gerą arklį Slk.
◊ aki̇̀s šérti grožėtis: Visiems buvo aki̇̀s šérti iš tų juokų darymo Plng.
į rañką (rañkon) šérti lažintis: Penkiolika tonų bus – galiu rañkon šért Slm.
káilį šérti mušti: Tokį vyrą gaut, kad káilį šer̃tų – tai tau! Krn.
kanãpėmis šérti botagu pliekti: Panevėžiečiai, sako, kanapėmis arklius šerią̃, mes – avižoms J.Jabl(Ar). Jo arkliai parmušti, kanãpėm šeriami̇̀ Ig.
ne vãkar košè šértas suaugęs, viską suprantantis: Žinom mes ano gerumą – ne vakar koše teesam šerti Šts.
óžį šérti ožiuotis: Nešérk óžį, aš tau aną su diržu išvarysiu Mžk.
plùtomis šérti Krkl neapkęsti.
1 antšérti, añtšeria, antšė́rė (ž.) tr. įšerti, įpenėti: Šerant [jautį] gal antšérti kokį centnierį Grg.
1 apšérti, àpšeria, apšė́rė tr.
1. R5, MŽ6, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ visiems paduoti ėsti, apliuobti (gyvulius): Apšė́riau gyvulius, apsiruošiau vi̇̀sa Pb. Tik apšért arkliai ir eit sau! Lp. Apšérkit karves ir grūskitės, kur norit Mlt. Apšė́rei, pasgirdei gyvuolius i in pečiaus guli̇̀ Dglš. Kiaules apšérsi, karves pamilši, valgyti išvirsi Kv. Gyvolius reikėjo apšérti nakties laike Akm. Daug buvo jaučių ir karvių, vienas kerdžius negalėjo visų apšérti PP13. Apšerkit arklius, parneškit pelų Žem.
| refl. tr., intr. KŽ: Atsikėliau, apsišė́riau arklius Krkn. Žiemą visas darbas – tik apsišért Trgn. Vyrai miškan, tada gyvulius apsi̇̀šeri, vėl skubinies [ruoštis] Dg. Viską ans padeda apsišérti Trk. Apsišérs, apsidarbuos piemuo tujau parejęs i padės plunksnas plėšyti KlvrŽ. Toks vyras ir negali̇̀ įstengti dar apsišérti! Šv. Dzidor, vaikaiti, nevėluokis apsišerti Žem.
ǁ pašerti (gyvulį): Ejau apšerti bėrąjį žirgelį D115.
2. truputį papenėti mėsai (gyvulį): Šito jau gerai nenupenėsiu – apšérsiu kiek ir pjausiu Lkč. Jau mūs kiaulės apšértos – galėsim tuoj pjaut Ss. Jau apšertas kiaules gavom atiduoti į meisą Šts.
| refl.: Apsišė́ręs toks gaidukas, riebus – du rubliai Krš.
3. paduoti maisto, pamaitinti: Reik žmogų prašyti, kad aną apšer̃tų, apžiūrėtų Krš.
| refl. tr.: Berniokus apiruošia, apsi̇̀šeria ir lekia darban Ukm.
ǁ visus pavalgydinti: Apšė́riau šeimyną, galiu pasėdėti Krš.
4. Š netinkamu maistu ar pašaru pamaitinti, užšerti: Apšė́riau aš jįjį kuomi norints, kad susirgo J. Išsigandusi motina apšė́rė vaiką, ir tą votimis išbėrė Vkš. Parūgų įpyliau į bulvynę (vietoj rūgštymo) – apšėriau visus pasninke Ggr.
| refl. Š:
^ Avižų arklys niekad neapsi̇̀šeria Krok.
5. K, KII294, BzF182, MitI20(Rg), NdŽ, KŽ apnuodyti, apduoti: Jis tėvą nuodais apšerti norėjęs Jrk. Išgaišo dykiai keturi – apšė́rė kas Drsk.
| refl. K, NdŽ.
ǁ Grš pakerėti ko uždavus, apduoti.
1 atšérti, àtšeria, atšė́rė
1. tr. N, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šeriant nupenėti, atganyti: Silpną gyvuolį atšė́riau J. Reiks atšért arklys ir parduot Lp. Daug avižų reikės sušert, kol tą arklį atšérsi Kair. Čia (fermoje) melžamų karvių ne[b]ibūs, tik àtšeramos Rdn. Tas paršelis toks nevėkšlis – kumet aną atšérsi? Plt. Duota buvo, kad aš juos (teliukus) atšer̃čia Švnč.
^ Ir jautis atšertas geriau traukia jungą V.Myk-Put.
| refl. Ser: Įpilu vakare paršiukui pieno – tegu ėda, greičiau atsišer̃s Jrb. Kaip atsišėrė [ožka], negali nuturėt Ps. Atsišėrė katės, sužvilgo dabar jų kaileliai kaip šeškų žiemą rš.
2. tr. maitinant padaryti kūningą, nebeliesą, riebų (apie žmogų): Sudžiūvęs – kaip tave atšérti? Krš. Atėjo iš kaži kur, mes atšė́rėm kaip gerą naudą, o jis mums uodegą parodė Alk. Kad pas mus pabūtum, aš tave visai atšer̃čiau Ss. Parėjo kai skarmaliai nuskarmaliavę nupampaliavę, o dabar atšė́rė Jrb.
| refl. Š: Atsišer̃s, kai pabus pas tamstą Bsg.
3. tr. K, KŽ pašerti, prišerti:
^ N'atšersi arklį reikiant važiuot B468,822.
| refl. K, KŽ.
4. intr. dalį pašaro sušerti, nušerti: Jau jo dar daugiau atšérta [iš šalinės] kap mūs iš viso [šalinėje] Lp.
5. intr. Š atsikirsti smūgiu į smūgį: Aš tau kartą sušėriau, tu man triskart atšė́rei Ėr.
◊ káilį atšérti išperti, primušti: Vyras pačiai kailį atšėrė gerai KlK10,41(Stk).
1 ×dašérti, dàšeria, dašė́rė (hibr.) tr.
1. pakankamai, iki soties prišerti: Gyvulius nedašértus rado Klt.
2. papildomai šerti: Duokit dašért karvukėm pašaro Rod.
1 įšérti, į̇̃šeria, įšė́rė tr.
1. K, Rtr, NdŽ, KŽ šeriant padaryti kūningą, gražų, riebų: Būdavo, arklius iñšeriam grūdais Kli. Kap inšė́rė, tai obuoliais geltonais net nuejęs tas kumelys Pv. Inganė, inšė́rė, i trasos veršiukas Klt. Arkliai nenūturamys, įšerti̇̀ Slnt. Karvė inšertà iš žiemos – tik blizga Ktk. Karvė buvo puiki, įšerta drūčiai TS1897,9(V.Piet). Į du … tris kartus tur būt avilys įšertas Rdž. Tą gaidį kviečiais įšėrė per kelis metus kaip arklį BsPIII256(Brt). Inšėrė žirgelį man juodbėrėlį LTR(Dg). Pastatyk stonelę vidurij dvarelio, inšerkie žirgelį grynu abrakėliu LMD(Pns). Turiu jungą jaučių, tris žirgus įšertus TŽVII289(P).
| refl. intr., tr.: Ir insišėrė savo žirgelį grynuoju abrakėliu Mrs. Kad insišėrė mūs skapas, tik liula, kap eina Lš. Laigo puikiai įsišėrę dveigiai rš.
2. refl. Rtr, Š, KŽ, Rz maitinantis įkūnėti, įtukti: Toks įsišė́ręs, gerą duoną turia Plšk. Insišė́rus, graži motera Drsk. Tei[p] įsišė́ręs, ka n'įsitenka marškiniuos! Jrb. Vienas buvo drūtas, įsišėręs, o antras sudžiūvęs TDrVII131(Prk).
3. įtukinti: Susmuko, nuliugo, kitur gerai kailį įšėrė, o naudos nė kokios! LzP.
4. įkirsti, įmušti, įrėžti: Ponas liepė jam inšert penkioliką rykščių BsPII182(Jž). Botagu inšė́rė arklį gerai Aps.
| Griausmas ąžuolo nemušąs – neinšeriąs LTR(Km).
1 iššérti, i̇̀ššeria, iššė́rė tr.
1. N, Rtr, Š šeriant išlaikyti, užtekti pašaro: Par žiemą visų kiaulių neiššérsma – nebūs kuo Vkš. Šįmet labai plika, nėr žolės – kaip aš iššérsu karvę, veršuką? Vg. Vienõs [karvės] sunku iššért Žrm. Reikia dūmot, kad iššertái karvę kuom Rod. Ant šėrybos iššė́riau karves J. Iš pievų savo daugiaus šieno negauname, kaip tiktai iššertie dvejetą arklių Rp. Ka norėdavom daugiau gyvolių iššérti, tai eidavom į dvarą dienas Skdv. Telėdnyku (pieva prie namų) dvi karves iššérdavau Klt. Po trejetui arklių iššérdavom OG370. Tuo kalneliu tris arklius iššėrė Krsn.
| refl. tr., intr.: Bet pašertės ne per daugiausia turim, tai nežinom, ar išsišérsim Lp. Šiap tep išsi̇̀šeriam Pls. Gerai pragyvenu, penkioleka rublių gaunu, ožką išsi̇̀šeru Lpl. Vargu nevargu išsišérsme vieną karvelę Dglš. Kitas žmogus išsišera po penkias šešias karves Krž. Nor nedaug pašaro turėjau, bet dėlto išsišė́rė gyvuliai peržiem Alv. Dvi karvės ganomos, išsi̇̀šeramos Krš.
2. šeriant išbaigti, suvartoti pašarą: Argi jau visą jovalą iššė́rei? Užv. Pašaras buvo iššertas, važiavo tuščiais ratais Šts. Pavasarį, iššėrus šieną, šalinėj vieni trūkšliai beliekti Lp.
3. K, KŽ, Gs šeriant pralaikyti kiek laiko: Arklius lig gegužio mėnesio iššė́rė stalde Grd. Ką per žiemą išpenėti, išmaitinti, iššérti KI136. Iššė́rei žiemą ir pavasarį išleidei Btrm.
4. Pvn išbūti šėriko darbą dirbant: Tris metus iššė́riau arklius Erž. Aš dvylika metų iššė́riau to[je] kūtė[je] kiaules Jnšk. Žinau aš milžėjas (jų būdą): penkioleka metų iššė́riau karves Krš.
5. išauginti (ppr. arklį): O kaip iššérsi bėrą žirgelį, uždėk tymo balnelį (d.) Šd. Tėvelis iššė́rė du šimtu žirgelių JD551; LTR(Al).
| refl. tr.: Kad mes augom pas tetušį trys balti broleliai, išsišėrėm trys broleliai tris bėrus žirgelius LMD(NmŽ). Išsišerčiau sau žirgelį, kad ir mažą, ale gražų LLDII91. Ir išsišėriau bėrą žirgytį grynomis aviželėms N335.
6. NdŽ šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti (gyvulį): Kad iššértas arklys – kaulo nematyti DŽ1. Galvijai vos vidutiniai t'iššerti, ale prekia už juos įmanytinai aukšta LC1881,19.
| refl. NdŽ: Paršeliai nuo miežinių miltų tik išsišė́rė! Klt. Ka išsišė́rė [kiaulės], ka blizga! Lnkv. Ažumuštos [gyvatės] kiaulėm, galvijam gerai greičiau išsi̇̀šeria Skdt.
ǁ nušerti, nupenėti pjauti mėsai: Vienus [paršus] i̇̀ššera, kitus atveža Krš. Neiššérdavo lig lašinių, ka jie stori būtų Šd.
7. išmaitinti, pamaitinti: Greitai žemė žmonių nebiššérs Krš. Tiek žmonių! Kap toj žemelė i̇̀ššeria! Drsk. Tokią didelę šeimyną mun vienam reikėjo iššérti Vkš. Juk mes, o ne kas kitas, ir miesto darbininką, ir pačią valdžią iššeriam V.Bub. Susiprašė didelį pulką, kaži ar iššer̃s Dkš.
| refl.: Išsi̇̀šeram i patys, i senus i̇̀ššeram Krš.
ǁ kurį laiką maitinti: Visą vasarą anus iššė́riau Krš. Metus iššė́rė [berną], i pabėgo Rdn. A mėnesį jau čia aną iššė́rė – tą jau skindeldriskį Lk.
8. maitinant padaryti didelį, tuklų: Pilvą iššérsi nedirbdamas KlK11,86(Pj).
| refl.: Išsišė́rę tie ponai Vn. Išsišė́ręs, tik ne pilvotas NdŽ.
9. refl. prk. prasigyventi: Tas gaspadorius kad ką gi – išsišė́rė Grž.
10. išperti, išmušti: Ar rankų neturite, ar įnagio gailitės?.. Iššerkit Žem.
1 nušérti, nùšeria, nušė́rė
1. tr. KŽ šeriant užauginti (ppr. arklį): Nenušersi tokių žirgų kaip pas tėtušėlį (d.) Vlkv. Auklino tėvelis sau vieną sūnelį, nušė́rė tėvelis jam bėrą žirgelį (d.) Šlčn. Abiem pastačiau po naują stonią, abiem nušė́riau po bėrą žirgą (d.) Slm. Dar sūnelis neužaugo, jau žirgelį nušė́rė (d.) Lnkv. Nušėrei žirgelius mums trim kaip vieną, išleidai į šalį tik mane vieną MitI116(Brt).
| refl. tr. Rtr: Nusišėriau sau žirgelį, nor ir mažą, bile gražų LTR(Nmj). Aš užaugau pas tėvelį, nusišė́riau sau žirgelį JD83,1017.
2. tr. Š gerai šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti: Nušertas arklys B, N. Kap nušérsi arklį, tai neintvarkysi Vrn. Ei nušers, nušers grynoms avižėlėms, uždės tymą balnelę RD149. Nušėriau žirgelį viena nedėlėle LTR(Lp). Taip nušerta karvė tura duoti pieno Krkl. Duosim porą jaučių, du žirgu nušértu JV455.
| refl. tr.: Nusišėriau sau žirgelį grynom avižėlėm LTR(Srj). Nusišė́rę pasbalnoję josim pas mergelę DrskD63.
3. tr. NdŽ nupenėti pjauti mėsai (gyvulį): Nušė́riau ben tris paršiokus Sdk. Su tokiu pašaru gyvolio nenūšérsi Up. Be bulbės, be milto paršo nenušérsi Krš. Taip prylaidus nušė́rė, kad ir tvarte nebeišsitenka Trg. Antrą kiaulę nušė́rė – sprindininkai lašiniai Krž. Ale ir nušérti jūs meitėliai Vlkv. Dvi nušértas kiaules į dalį devė Vkš.
| Galėjo nušérti gerus lašinius Trk.
| refl. tr. NdŽ: Anie i karvę turia, i paršą nusi̇̀šeria Vdk. Galėsim nusišért po kelias kiaules Šn. Dargi dar̃ Lietuvoj kiekvienas nusi̇̀šeria kiaulę Dg. Po porą paršiukų liūb nusišérsma, pasipjausma Žr. Nusišė́riau penimį kap reik Gs.
4. tr. NdŽ, KŽ, Dbč, Užv, Krkl prastai šeriant padaryti liesą, numitinti (gyvulį): Nušė́riau jau aš vieną karvę, t. y. padvėsė J. Šėrė šėrė ir nušė́rė kiaules, kad tos ir kojas užkėlė Srv. Šėrei ir nušėrei arklį, kad su mietu bepavažiuoji Brs. Čia arklys didesnis ir drūtesnis, tik ką labai nušértas, tik skobos Lš. Kad da ilgiau jis būt šėręs, tai būt visai nušė́ręs Gs. Tai eisim pažiūrėti arklio: gal jau nuo koto nušėrei LTR(Vlkv).
5. tr. vakare, nakčiai pašerti: Eisim nūšerti Prk.
6. tr. suvartoti kiek pašaro: Gi šiaudų ar daug nušė́rėm? Pc. Daug miltų nušerta J.Paukš. Parves žirgužėlius, nušers dobilėlius JV1082.
7. tr. gerai maitinant padaryti riebų, tuklų: Mamos buvau nušértas, drūktas, dabar sudžiūvau Krš. Jis parėjo iš Amerikos nušértas kap bulius Gs.
| refl.: Abu su akiniais, ta brolienė nusišė́rusi Rs.
8. tr. KŽ, Prk nunuodyti, nuduoti: Pompėjaus prieteliai Aristobulą nuodais nušėrė Jrk.
9. refl. prk. nusigyventi: Nusišė́rėm, nebėr nė ko beduoti Šts.
10. tr. užmušti: Girtą pavijo, movė dišlium ir nušė́rė Slm. Nelįsk, nušérsiu kaip šunį! Svn.
11. tr. NdŽ numušti, nudaužti: Atnešk kačergą, visa nuo sienų nušérsiu – prikrovė gi mat! Dgl. Kumelėlė bėra, uodegos nebėra, kumelėlė sarta, uodega nušerta (d.) Slm.
ǁ KŽ sukirsti, perdyžti: Neleisk šuniuko iš kiemo, da kas nušers su botagu Vb.
12. tr. nukirsti, nupjauti: Aš par kartą nùšeriu šitokį lazdyną Ob. Kiek šiandiej dobilų nušė́rėm! Km. Aš jau ir ažmiršau, kada pievas nušė́riau! Slk.
| prk.: Du darbadieniai tau jau nušerti̇̀ (nubraukti) Slm.
| Jau, matyt, buvo nušértas (nukamuotas) ligos, nebegėrė Slm.
13. intr. impers. šnek. smarkiai nulyti: Kad nušė́rė, tai nušė́rė lašais kaip žirniais Ds.
14. intr. šnek. greitai, smarkiai nueiti, nubėgti: Kaip nušė́rė par atšlaimą, tiek ir temačiau Žl.
15. nupirkti: Tai ką nušė́rėt an turgaus? Sld. Nebrangiai radau, tai nušė́riau keturius Sdk.
| refl. tr.: Anas jau nusišė́rė dviratį Ant. Nuvažiavęs Utenon, nusišė́rė arklį kaip tik obuolį Trgn.
◊ káilį (skū̃rą) nušérti NdŽ išperti, išplakti: Kai pašauksiu tėvą, kai pasakysiu – nušers tau gerai kailį! V.Krėv. Kad tavo káilis nenušértas Lp. Oi nuog tėvo tada gavau, oi gavau – nušė́rė skū̃rą Srj.
1 pašérti, pàšeria, pašė́rė tr.
1. H, R, MŽ, N, Sut, I, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ paduoti gyvuliui ėsti: Jau pašėriau galvijus (bandą) B. Švintant pašérk karves parduosimas su pašaru J. Reikia ir pašért, ir pagirdyt gyvuliai Pb. Reikia pašért keltavos JnšM. Nusipirko arkliuką, prisigraibė kiek tę to pašaro pašért gyvuliam Mrj. Kap pašérsi, pabalnok arklį Grv. Nėra kuom ir pašért, netekom pašaro Dv. Eik pašérk tus jaučius Rsn. O prylaidus a pašė́rei? Vž. Nu devynių eisi dar pašérti kiaules, tada eisyt gulti Kv. Neturu sveikatos: viedro nepaneščiu – kiaulių nepašer̃čiu Rdn. Arklius pats pašérkie! OG391. Žirgą šėriau – linksmas buvau, kai pašėriau – dar linksmesnis LLDII624(Gr). Aš pašersiu savo žirguželį nei rugeliais, nei mieželiais – grynums aviželiums StnD29. Parveža martelę kiaulelėm pašértie DrskD184. Kožnas gyvolis nora užveizamas, pašeramas, pagirdomas Skd. Mūso arklys atkelamas, pašeramuoju – po kąsnį ir kaišiojam pašarą Šts. Mano kiaulelė nepenėta, telyčelė nepašérta LKT329(Brsl).
^ Jokūbas skūpas, arklys kūdas – parduos pačią, pirks tabokos, pašers arklį LTR(Vdk). Arklio (Arklį S.Dauk) nepašėręs nevažiuosi Sch74(Rg). Botagu arklio nepašersi KrvP(Ds). Einant arti reik arklys gerai pašerti PPr34(Msn). Bernelis – ne žirgelis: avižoms nepašersi LTR(Srd). Mergytė – ne karvytė: šienu nepašérsi Dkš. Šuva pašértas piktas, o žmogus alkanas piktas Krm. Visi joja, niekas nepašeria (slenkstis) Prl, Btg, Pn.
| refl. tr. NdŽ: Jau buvo gerokai sutemę, kai gyvulius pasišė́riau Žvr. Pasilaidžiau (pasimelžiau) karvę, pasišė́riau Klt. Ejau lapų palaužt karvei, pasišert, ka pieniuko daugiau duotų Erž. Pasišérsys, pasitvarkysi šventą dieną – sau eik į šokį Brs. Aš dobilėlį tai nusipjausiu, bėrą žirgelį tai pasišersiu LTR(Lp). Pasišė́ręs pasbalnojęs misliau toli joti (d.) Mlk.
| prk.: Vargo mačiau, utėlių pašė́riau (pabuvau aptekęs gyviu) Vdk.
ǁ palesinti: Antys reikės pašért – žudarytos kluonienoj Rod. Numinė ana (antis) – yr pašeramà, o ten ana toki yr lauko vabalas Yl.
| refl. tr.: Rytą jis pasišeria vištas i triušius, i tai visas jo darbas Jrb.
2. šerti kiek laiko: Mėnesį pašérk, ir atganysi arklį Kp. Ligi rudens pašérsiu karvę ir parduosiu DŽ1.
3. šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti: Mano arkliai geri, pašerti̇̀ Prn. Aš žirgelius turiu du, nepašerti̇̀ abudu DrskD119.
4. NdŽ duoti pavalgyti: Vyrą turi kartas iš karto (reguliariai) pašérti Krš. Turam ėsti, galiam pašérti Jdr. Svečius alkinsu – reik pašérti Krš.
^ Skatink muni, bet pašėręs VP41. Visims ašarų nenušluostysi, visų neėdusių nepašérsi Krš.
| refl. tr. NdŽ: Pasišérs vaikus ir ateis Krš.
ǁ pavalgydinti: Pradžio[je] liuob kiti ligoniai muni pašérs Nv. Košę vaikuo virsma, pašérsi i vystyti liūb Gršl.
5. aprūpinti maistu: Pašérti reik tokius kraštus Krš.
6. padžiauti javus jaujoje ant ardų: Pašertà jauja Grž.
7. truputį apmušti: Pašérk aną su bizūnu Sg. Ką per žandą pašérti (duoti antausį) NdŽ. Koja pašė́rė J.Jabl(Šl).
| refl. NdŽ.
◊ aki̇̀s pašérti BzF182, KŽ pasigrožėti.
kai̇̃p lazdà pašértas liūdnas: Na, kogi tu, brol, vaikščioji kaip lazda pašertas? J.Balt.
kanãpėmis pašérti supliekti (arklį): Kanãpėms pàšeriam arklį, ir veža J.Jabl(Ar). O arklius kad pašė́riau kanãpėm! Kt.
1 péršerti
1. tr. NdŽ per daug pašerti; apsargdinti ėdesiu: Páršėriau paršelius ir susarginau Vkš. Da buvo veršis anos susirgęs – a pargirdėm, a páršėrėm Als. Páršėrė žaliais rugiais, ir nusprogo arklys Šts. Jeigu kumelė paršertà buvo, tai sugydis Pc.
ǁ labai daug, iki soties prišerti: Šerk ir péršerk – jei tu juoj darbuisi, tai neatsigaus Lp.
2. tr. apsargdinti valgiu; permaitinti: Nepáršersu, nebijok, gali tus kleckiukus suvalgyti Krš. A nebūsi vaiką páršėrusi, kad taip ans vema? Vkš.
ǁ labai daug, iki soties primaitinti: Vaišingi buvo: ateis kas, šérte liuob páršerdavo Krš.
3. tr., intr. NdŽ, Kp, Ktk sykį kitą suduoti, sušerti: Péršėriau botagu arkliui Strn. Paėmė iš mañ botagą, kokiuos tris kartus paršė́rė ir nuvažiavo Slm. Tai kad peršėrė tuo vyčia, tai ana ir nulėkė LTR(Brsl).
^ Ką gi tu sakysi – tylėsi kaip peršértas! Skp. Kai pasakė, kad numirė, tai kaip ir basliu peršė́rė Slm.
4. tr. permušti, perrėžti: Peršėrė karalaitę par pusę, išėmė širdį, perdalijo ir rado vidury žaltį LTR(Ds).
◊ šlapiù maišù péršertas apie kvailą žmogų: Neakuratnas žmogus tas tavo kaimynas, gal šlapiù maišù péršertas Svn.
1 piešérti, piẽšeria, piešė́rė (dial.) žr. 1 prišerti 4: Tos moterys sako: – Par daug pyšė́rei Kin.
1 prašérti, pràšeria, prašė́rė tr.
1. N šeriant suvartoti.
2. maitinant praleisti (pinigus): Ką uždirbu, viską vaikams pràšeru Krš.
3. NdŽ kurį laiką šerti.
| refl. NdŽ.
1 prišérti, pri̇̀šeria, prišė́rė tr.
1. N, K, Š, NdŽ, KŽ paduoti ėsti iki soties: Prišérk kiaules, ka nežviegtų Jnš. Karvę pri̇̀šeriu, priganau, tai i duoda pieno Klt. Kap arklį gerai prišeriu, tai anas gerai tęs Dv. Ką geriau prišérsi ją (katę), tą geriau [peles] gaudo Pls. Aš prišė́riau ašvienius, t. y. prikánkinau J.
| prk.: I bado mačiau [betarnaudama], i utėlių prišė́riau tiek, kiek panešiau PnmŽ.
^ Prišėrė kap zuikis kumelį LTR(Srj).
| refl. tr. NdŽ: Arklius prisišérdavo, ka greiti būt[ų] Nm.
ǁ prilesinti: Ančiukus prišė́riau, tai gulėjo čia sugulę Jrb.
2. MitI77 papildomai tvarte pašerti (iš ganyklos grįžusius gyvulius).
ǁ bites papildomai pamaitinti: Kiek aviliams nepritenka, turi prišerti Rdž.
3. refl. tr. iki valios prisidarbuoti daugelį šeriant: Aš prisišė́riau bėrų žirgelių, aš prisišveičiau šviesų kardelių JD715.
4. NdŽ, KŽ pamaitinti iki soties: Pašėlo, aš tokį pulką turu prišérti! Krš. Sunku tokį būrį su blynais prišérti Krš. Kada gerai brolį bagočius prišėrė, prigirdė, pradėjo kvosti BsPIII13(Nm). Prišértas ėsu lig ausų, nieko nenešk [į ligoninę] Jd.
^ Ubagą prišérsi, jo kašų (tarbų Jz) neprikrausi Mrj.
| prk.: Šiandie buvau jau tiek ir tiek tos aukštos kultūros prišertas, kad neištūrėjau Pt. Širdis vis skausmais čia prišerta TS1900,2-3.
| refl.: Pripylė tiems gerkles degtinės, prisišėrė, kiek betilpo Žem.
5. aprūpinti maistu iki valios: Kaimuo visus reik prišérti, prisotinti Krš.
6. maitinant padaryti gana riebų, įšerti: Prišérta motina, še, koks pagurklis! Jrb.
7. Jnš pridžiauti jaują javų: Jaują pri̇̀šeria J.Jabl(Šl). Anksti atsikeli, tuos [išdžiūvusius javus] iškuli, tai reik iki pusryčio prinešt, vėl prišért Gsč. Jaują jau prišė́rė, reik kurt pečių i džiovyt Kri. Prišė́rė jaujo[je] pilną lovą Mšk. Kelkiat, vaikiai, reją prišerti Vkš. Jauja prišertà kietai Žml.
8. NdŽ kiek sušerti, supliekti varant: Šitas arklys pri̇̀šeriamas (rambus, kurį reikia botagu šerti) Pl. Kumelė mūsų jauna, prišeriamà, toli nenuvažiuosi Vb.
9. šnek. prikirsti: Beržų prišė́rėm vežimą Dv. Prišérk varų paršam užtvert Trgn.
| refl. tr.: Prisišérk alksniokų ir vežkis Trgn.
1 sušérti, sùšeria, sušė́rė
1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ suduoti, suvartoti pašarą: Visą savo šieną jau sušėrėm N. Sušė́riau pašarą visą su gyvuoliais J. Kiek prikulia, tiek sušeria Lš. Dobilus jau sušė́riau, šeriu šieną Klt. Árklium (dat.) geresnį pašarą sùšeri Dl. Jau visus pradus sušė́rėm Slv. Suganysi, sušérsi karvėm – nebus Btrm. Kas dieną vežimą šieno sùšeria Pgg. Tris kresčius morkų sušė́rėm paršeliuo Lkv. Sušérsuot roputes kiaulėms Pj. Kiek ans sùšera miltų – tris kiaules tura Als. Bulbikes sušérsu – pjausu kiaulę Krš. Du maišu sušė́riau arkliais J.Jabl(Als). Sušėrė pelus arkliais Šts. Sušėrei vainikėlį su grynu abrakėliu, sugėrei jaunystėlę su čystu vandenėliu LTR(Alvt).
| refl. BŽ88, NdŽ: Šiemet šienas ir šiaudai iki stybluko susišė́rė Alv. Pas mum daugiausia kiaulėm tos bulbos susi̇̀šeria Vvs. Pašaras susišérsias, pavasarį eis į miestą Krš.
ǁ sulesinti: Lukštą kiaulėm te ar vištom sùšeri Eiš. Atsineškit gaidį, tai jam sušérsim Sdr.
2. tr. šeriant užauginti: Nesušersu kito tokio kaip pas tetušelį LTR(Pp).
| refl. tr.: Rudenį jau gerą kiaulį susišė́riau Alks.
3. tr. šeriant padaryti kūningą, gražų: Arklį avižoms sušė́rė, kad tas net blizga Up. Sušertas jautis pašėlsta pakinkytas arti, nenutūrėsi Dr.
4. tr. NdŽ duoti suvalgyti: Tą vienturtį labai lepina, motina viską jam sùšeria Lkš.
ǁ suvartoti maistui: Daug veršių ir avių papjovęs sušė́rė NdŽ.
| refl. NdŽ.
5. tr. Gsč, Pš, Skrb sudžiauti javus jaujoje ant ardų: Į jaują javus sušérdavo, lygi pietų kūrydavo vienas Pkr. Linus šlapius sušérk jaujo[je] terp ardų – sušunta Žml.
6. intr. Š, NdŽ, KŽ suduoti, sukirsti: Sušérk vyčia arkliui, kad greičiau bėgt Ut. Greitesnio bijo, kad botagu nesušértum Ml. Kai kada įpyksta, tai sùšeriu Lb. Anas virvę turėjo – kai sušer̃s, kad jį perkūnas! JnšM. Kai sušeri durỹs (į duris), tai skamba LTR(Ob). Jis kad sušė́rė arkliam po botagą ir nudulkėjo Mrj. Sušérk par sprandą, ko lenda Ll. Boba sušė́rė kaliotei Mlk. Pragyveno amžių, nėr sušė́ręs pačiai Adm. Ant žirgo sėdau, kepurę kėliau, žirgui sušėriau LTR(Brž).
^ Kas norės sušerti, pagalį gaus Tsk. Girtas – kaip par galvą sušértas Vad.
| tr. Svn: Sušérk vaiką rykšte J.Jabl(Šl). Sùšeriu arklį – arklys neveža, ir galas Vdn. Ir nusrėškiau putino šakelę, ir sušėriau juodbėrį žirgelį J.Jabl(Šmn). [Ragana] išmetė žabelį, sako: – Sušerk savo žvėris šituo žabeliu LTR(Ds).
| refl. NdŽ.
7. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Tris bliūdus pripyliau, ir sušė́rė Ad.
8. tr. šnek. sunešioti, sutrinti: Par darbą greitai rūbus sušért možna Grv.
9. tr. šnek. sušokti, sutrenkti: Kai įsigeria, sušeria puikiai kazoką P.Cvir.
1 užšérti, ùžšeria, užšė́rė
1. tr. NdŽ, KŽ paduoti pašaro, pašerti, prišerti: Užšérk nors kiek arklį priš kelionę Šauk. Durnelis ažušė́rė arklius dobilais, ė pats nue[jo] gult (ps.) Prng.
| refl. tr. NdŽ: Arklius parsivedęs užsišėriau šiaip taip Žem.
2. tr. šeriant užauginti, nušerti: Ùžšeru paršiuką vaikams kožną metą Krš. Kiaules jie ùžšer[a] su pienu, su žolėms, su miltais StngŽ73.
3. tr. Dbč, Trgn prastai šeriant suliesinti, menką padaryti: Aš pernai kap užšė́riau stotkus, tai pavasarį negalėj[o] nei kojų patęst Nč. Ažušertà karvė – tik tris litras pieno duoda Klt. Karvės suvisu ažšértos OG414. Mūsų blogas šėrikas – ažušė́rė arklius Ml. Ažušértas arklys neina vagoj Dglš.
^ Tampos kai ažušértas arklys Zr.
| refl.: Karvė jau suvis ažsišė́rė Klt.
4. tr. NdŽ, Up uždavus kokio pašaro susargdinti: Guli arklys, guli – ar neužšė́rei dirsėm? Pc. Karvę ažušė́riau burokais Klt. Krito karvė – užšė́rė kum nors Erž. Viena kiaulė tai susirgo po vedimo – aš pati užšė́riau Nmk.
5. tr. šeriant užsiundyti plėšti (bites): Turbūt kas nors užšė́rė savo bites, kad mūsiškes apipuolė Gs.
6. tr. paduoti valgyti, pamaitinti: Atnešė valgyti [slaugė], užšė́rė – daktaras nieko nežiūria Grd. Tave reikia vakare bulvienės [sriuba] užšért, tai lauk dažnai eitum Skr.
7. tr. duoti privalgyti iki soties, primaitinti: Aš tai kiaulių ir vaikų niekap neùžšeriu Plut. Kokia tu valgi – tavęs negali užšért Mrj.
8. tr. prastai valgydinant suliesinti: Ažušė́rė visai tave boba – liko tik skūra, nosis ir pavardė Str.
9. tr. Bb uždavus netinkamo valgio susargdinti: Motyna su gryboms aną užšė́rė, kuo nenumirė Krš. Užšė́rę, sako, i miręs Grd.
10. tr. užduoti, užburti: Musėt jau užšė́rė, ka taip negali atsitraukti Bt.
^ Laksto kap užšérta Kbr. Visi kaip ažušerti puola jų valgytų Vr.
11. užkrėsti: Anas vienas visą pirkią ažušė́rė juokais Prng. Žmonės ataneša ligas iš kitur i mus ažušeria Dkšt. Kad anys niežais ko neažušer̃t Ml.
| refl.: Jis jau niežais žusišė́ręs Nč.
12. tr. duoti, užteikti: Pajauniai ažušė́rė vaikam cukierkų Dglš.
13. intr. NdŽ užduoti, užkirsti: I man jau derina ažušért balana Klt. Užùšeria smarkiai, net tas pasikaso Ppl. Užšė́riau par subinę, tada atsibudo – kieto miego Krš.
| tr.: Ažušėrė arklį ir zovada nujojo LTR(Slk). Rykščių čystai ažušer̃s Aps.
^ Kai pabarstėm salietra, burokai kaip botagu ažušerti̇̀ pašoko Km.
◊ į aki̇̀s užšérti šiurkščiai, stačiai pasakyti: Kožną rozą ana ažùšeria akýsan Dglš.
šérti
Apibrėžtis
1 šérti, šẽria, šė́rė
1. tr. R, OsG75, MŽ, N, K, Š, L, Rtr, KŽ duoti gyvuliui ėsti: Ten reikės kiaules šérti, ne vainikus pinti Brs. Motriškos darbas kiaules šérti Plng. Kiaules šérti – tai da ne rugius kirsti Akm. Bernai šẽria karves, malkų pripjauna JnšM. Kai ėmė žmonys iš pieno gyvent, tai karves geriau šė́rė kaip arklius Mšk. Pjaujam i nešam – tvarte šẽriam Erž. Iš miegos ka šérsi, kiaulių būs – iš knygų šértos tokios i kiaulės Stl. Pešu šieną karvei šérti Lkv. Kas liekna, karves šẽriam Btrm. Mažai kas šérdavo kiaules su miltais, daugiausia arklius šérdavo Sk. Aš arklį avižomis šeriù KI481. Buvo sunkų metų, buvo tokių, kad stogus lupo ir gyvulius šė́rė Dg. Ardė ir šė́rė nuog kluonų Asv. Nešérdavo kiaulių, rudenį tik pradėdavo pageryt (o vasarą ganydavo) PnmŽ. Kiaules vienu pienu šeria Žem. Kuo šérsim, kad bulbojų neturėsim? Vlk. Nėr kuom buvo šẽria LKT348(Švnč). Vieną karvaitę turi – ir tos nėr kuoj šért Azr. Su bėda šẽriam Grv. Tuomi tvyro arklys, kad gerai šeri̇̀ J. Šėriau žirgelį per nedėlėlę KlvD89. Stovi stovi jo žirgelis jau tris dienas nešertas (d.) Plš. Šerk šerdamas žirgelį FM. Aš da buvau nešė́rusi tų paršelių, o ana įpylė jau savo paršeliams Trk. Aš turėjau žilą ožį šeriamą LTR(Krsn). Atejo čėsas šẽramasis – ir eik šérti Nv. Parvažiavo šẽriamu laiku: ve, reikia liuobtis Jrb. Šeramúoju laiku eitam gulti, ka nėr žibalo Šts. Išvažiuodavom, kai tik praaušta, šẽriamu laiku, kai gyvolius šeria Vdk. Arkliai nešerti̇̀ žvengia Dv. Brolio šerta – tai josiu, tai josiu JD625. Nešérta (kol nepašėrė) neis [trobon] Lp.
| prk.: Šerk [kuliamąją] mašiną (leisk javus) lygiai, ba dažnai tuščiai eina Vrb. Mašinikė ta piningais šeramà (brangi eksploatuoti) Krš.
^ Kas šeria, tas ir melžia LTR(Km). Svetima karvė ne šeriamà, tik melžiama Dkš. Jei nori jot, tai ir arklį šerk LTR(Srj). Nešėrus nevažiuosi Sd. Nešertu arkliu nevažiuosi M. Gerai šersi – smarkiai važiuosi LTR(Ut). Gulėdamas šersi – stačias važiuosi, stačias šersi – gulėdamas važiuosi LTR(Krž). Nešerti arkliai ir kieme suklups LTR(Skdt). Kap šer̃s, tep darbuis LKT383(Knv). Bagoto gyvulius Dievas šeria, o velnias girdo KrvP(Auk). Tu esi geras velniams žiemą šert TDrVII148(Prk). Niekas nei šeria, nei girdo, o vis tunka (ledas) Sdk. Kas eit storyn nèšeramas? (ledas) Prk. Visi jodo (joja Ldk), o nieks nešeria (slenkstis) Sim. Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas, eina per laukus žvangėdamas (dalgis) LTR. Vieną oželį turiu ir tą koše šeriu (puodkėlė) LTR.
| refl. tr., intr.: Pavakariai – i eina šértis Klt. Vienai ir šértis, ir vandenio atsinešt – sunku Bgs. Kiaules šeri̇́es, tada vėl skubinies verpt Dg. Kap veršis guli išvirtęs, o tėvas šẽrias, girdos Pv. O ka numie esi, tai šérkies, tai vis darbo išranda Bt. Ir parejusi jau ta žmona pietų šérties Varn. Jau seniai aš bešė́riaus Slnt. Vaikis šẽras K.Būg(Kv). Šeimininkai patys šeriasi, girdosi gyvulius, nes vaikų, piemenų nesugaudysi po sodžių Žem. Šeranties eita vaikai gulti, kad nėr žibalo Šts.
ǁ mitinti, maitinti (žuvis, bites ir pan.), lesinti: Kuoj šeri̇̀ žuvis? Pv. Vyriausias prisakymas bitininkystėje yra: šerk bitis! Rdž. Reikia šért bitės – ir akies medaus nėra Drsk. Musėles gaudo [kregždės], vaikus šẽra Lkv. Antę šérk i šérk: pati nemaitinas LKT157(Pkp). Žiemą vis šẽriam tuos visus lauko paukščius Pgg. Gužutis iš snapo vaikus šẽria, matyt, atryja Bsg.
ǁ BŽ564, NdŽ duoti suėsti gyvuliui: Tas virkščias karvėm šẽriam Pb. Kap miltus šẽria, tai ir karvės gražios Rod. Silkes su bulbėm dažydavo, o pieno, varškės būdavo, tai kiaulium šérdavo Mšk. Šer žalią šienelį, žalias raskileles, šer ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Nieks nėr šérti LKT146(Nd). Ar šėrei pietus? Trk. Paskui abi puolė pietus šerti J.Avyž. Šeriamųjų burokų nesodindavo Vaižg. Geriausius ruginius šeramuosius miltus prisiūlo už pigiausią prekę LC1883,12.
2. tr. dirbti šėriko darbą: Dabar jau anas veršius fermoj šẽria Klt. Aš šė́riau aštuonis arklius Plšk. Kiaules esav šė́rusi penkis metus Pln. Pats šėrė, pats milžo, ta (tai) tas bandžius, o teip – piemuo LKT43(Lc). Žiemą vyresnė sesuo šėrė gyvulius dvare, o aš bėgdavau padėt Gdr. Eik, sako, čia už tarnaitę kiaulių šérti Žeml. Ožkas ir kiaules glūpas pas Bleberį šė́rei K.Donel. Nū tų trijų siuntė tą gudrįjį šérti karaliaus šimelį MitII29(Krg). Tas pats šėrikas galvijus ir arklius šeria Žem.
3. tr. auginti, laikyti, prižiūrėti gyvulį: Nupirkau paršeluką vieną, šerù anai Tv. Kame aš čia šérsu kiaules? Lks. Šẽra penkias kiaules, veršį šẽra Varn. Kiaulių žiemos laike šė́riau dešimt, vasaros laike iki dvidešimt Plšk. Bekonus šė́rėv, avių turėjov Ms. Dvi avi šẽra Rmč. Liauzgų, negurbų kuilį vargu šérti ant žiemos, bo jis tuo sukimbsta į kenkles, kad jam skyru nepakaišai J. Šėriau žirgelį dėl gražumėlio, auginau mergelę dėl razumėlio TD73. Šerk, tėveli, ma[n] žirgelį, pirk tyminį balnužėlį JD1098. Šė́riau šė́riau juodbėrėlį visą rudenėlį (d.) Vb. Kam tu šeri žirgelį nejodams, kam tu myli mergelę neimdams? LTR(Brs). Ar tau nubodo valnios dienelės, ar valnios dienelės, ar žirgas šértie? DrskD122. Du šimtu yra bulių šẽrama Pakražantė[je] Krž.
| prk.: Tik tinginys galia turėt brudo, galia utėles šért Vdk. Da, matyt, utėlių nešė́ręs (vargdamas nebuvai aptekęs gyviu), ka tep kalbi? Vlkv. Dvejus metus apkasuose utėles šėriau rš.
| refl. tr.: Laikyčiau kiaules ir šérčiaus Erž. Visas kiaules par žiemą šértis jau sunku, tai pjovėm Jrb. Šėriausi žirgelį sau juodbėrėlį, atlankiau mergelę kas subatėlę BsO198. Sako, bekoniuką šeriąsýs Erž. Esam šė́rusys keturius arklius važiuojamus Jdr.
4. tr. NdŽ auginti mėsai, tukinti, penėti: Baigiam šért meitėlį, reiks greit pjaut Plv.
| refl. tr., intr.: Šerúos penkias kiaules Rdn. Rugiais gerais šẽrias kiaulės Kpč.
5. tr. N, K, Grnk maitinti žmogų: Ūkininkai šė́rė vaikius, merges su plutoms Vkš. Tėvai nebi̇̀šera, žentas ydžių ieško Krš. Vieną vestuvių dieną svočia turėdavo šért Plv. Lietuviai jus (juos) maitins ir šersai S.Dauk. Nės dosningas Dievs kiekvieną žino pasotyt, ale su pilnoms saujoms mus vis šért nežadėjo K.Donel. Aš tave dyką šeriù Pc. Da aš jį šė́riau per visą žiemą J.Jabl(Plk). Tiek tu iš mūsų ir naudos turėsi šitep šerdama Kt. Peržiem šė́riau jį be vieno rublio Drsk. Ką, ar aš visų kekšių vaikus šersiu! BsPI113. Lai eina po žalčio, bene aš anus šérsu! End.
| Tat tus kaukus turėjo, mat anie esantys šẽramys Jdr. Kas tą kauką gerai šẽra, taip anam gerai neša Kv. Liuob anus kleckais šérs, tus kaukus Všv.
^ Žemė visus šẽra, visus i suėda Krš. Kas aria, tai visus šẽria Rod. Tu mane šeri̇̀, kad aš nenumirtau, aš tau dirbu, kad neužmigtau Srj. Visus dengia, visus šeria, pats nieko nevalgo (noragas) Pnd. Ir už ką perkūną Dievas šẽria (kam jis laikomas, jei netrenkia nusidėjėlių)?! Alv.
ǁ padėti valgyti, valgydinti: Pats šaukšto nebepakelu, jeigu nešer̃tų, badu numirčio Vkš. Tokią būzę verda i vaikus šẽra Krš. Košę su pirštu reikėjo šérti End. Manų košę išvirsi, su šaukšteliu šérsi vaiką Trk. Ligonis neima valgyt, tai aš turiu jį šért, penėt Nm.
6. tr. Jnš, Kri, Lnkv, Gsč džiauti javus jaujoje ant ardų: Šérk kietai jaują Pš. Nupjaudavo rugius, šérdavo į jaujas, sustatydavo gražiai kūlius Sk. Parsiveža vežimiukę, pasiverčia i šẽria į jaują Mšk. Jaujo[je] da yr ardai aukštai, kur linus šẽria Žml. Šẽram į reją, ir tad linus ruilė[ja] LKT51(Klk). Šeriamà jauja Grž.
7. intr. Š, NdŽ, KŽ, Zr, Trgn, BM51(Skp) mušti, kirsti, rėžti norint įskaudinti: Nelįsk, gausi šérti Lnkv. Šérk nešérk – lenda, ir gana An. Rankas ažusuka ir šẽria Dgč. Kad aš tau šérsiu! Grž. Šérk su ranka, tegul ana eina tolyn Rk. Šė́rė pilvan kai bubinan ir pramušė žarnas Skdt. Tie tik šẽria kulnan arkliu[i], nebegaliu su dviračiu pavyt Svn. Kap valgytie maža, šẽria kakton šaukštu Brsl. Kaip tam šuniui šė́rė, ir paspylė auksiniai pinigai (ps.) Šmn. Davė jam pakinkytą baltą arklį ir pasakė, kad visur galima šert anas, tikt kad par galvą nešertų BsPII220. Šerki žirgui per šlaunelę, – kam sustojo tau ant kelio! S.Nėr.
^ Už pinigus ir velnias šoka, už dyka niekas par ausį nešeria LTR(Pnd). Kur šeri, te sopa Ds. Kuom turiu, tuom šeriù Krd. Kuo Dievas šẽria, tuo užgauna Ds.
| tr.: Polaidžios[e] tie tik šẽria arklius, daužo Adm. Šẽriamas arklys (rambus, kurį reikia pliekti) Grž.
^ Nubėgo kaip galvon šértas J.Jabl. Susigaužė tarytum į galvą šertas A.Vien. Vaiką viena ranka šerk, kita glostyk – bus žmogus Pnd. Jei arklio avižom nešersi, tai važiuodamas botagu šersi LTR(Sml). Šuva šertas užmojimo bijo Rk.
| prk.: Jau kartą šértas (baustas), tai važinėk be strioko – kogi skrendi kaip peršertas! Slm.
ǁ trenkti, tvoti: Kultuvo buožę suka ir šẽria, suka ir šẽria Kkl. Vyras supykęs šė́rė kumščiu stalan PnmR. Lazdą pastvėrė ir iš peties užsimojęs per maišą šėrė K.Bor. Šẽria tuos linuos, skersos šẽria, kad spaliai išbyrėt Svn.
| Perkūnas šė́rė ir uždegė [namą] Ds.
ǁ mesti, sviesti: Duobę iškasi, gilumon šérk, tai dun – toks garsas Aln.
8. smarkiai lyti, pilti: Teip šẽria lietus, net nosį baisu iškišt Srv. Rodos, ir debesio nėra, ale šẽria tai šẽria Trgn. Lietus tep šẽria, kad net burbuolės in balų stojas Dsn.
| impers.: Kad šẽria ledais! Ds.
| Bombom pradė[jo] šért Gs.
9. intr. šnek. greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kad šẽria, kad šẽria teip greitai, tikriausiai bijo lietaus Dj. Išejau šituo viešiakeliu, ir tada šért šért visą naktį Lb. Kad sveiki būsma, šérsma [Zarasuos] Slm. Iškišę liežuvius per miestą šeria B.Sruog. Tai, bra, Jono šiandiej šérta – nuo pat Anykščių! Slm.
10. intr. šnek. smarkiai ką daryti, dirbti: Sūnai mokyti, al rankoves pasiraitę kad šẽria (pjauna) Mžš.
11. tr. šnek. pirkti: Reiks šért gerą arklį Slk.
◊ aki̇̀s šérti grožėtis: Visiems buvo aki̇̀s šérti iš tų juokų darymo Plng.
į rañką (rañkon) šérti lažintis: Penkiolika tonų bus – galiu rañkon šért Slm.
káilį šérti mušti: Tokį vyrą gaut, kad káilį šer̃tų – tai tau! Krn.
kanãpėmis šérti botagu pliekti: Panevėžiečiai, sako, kanapėmis arklius šerią̃, mes – avižoms J.Jabl(Ar). Jo arkliai parmušti, kanãpėm šeriami̇̀ Ig.
ne vãkar košè šértas suaugęs, viską suprantantis: Žinom mes ano gerumą – ne vakar koše teesam šerti Šts.
óžį šérti ožiuotis: Nešérk óžį, aš tau aną su diržu išvarysiu Mžk.
plùtomis šérti Krkl neapkęsti.
1 antšérti, añtšeria, antšė́rė (ž.) tr. įšerti, įpenėti: Šerant [jautį] gal antšérti kokį centnierį Grg.
1 apšérti, àpšeria, apšė́rė tr.
1. R5, MŽ6, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ visiems paduoti ėsti, apliuobti (gyvulius): Apšė́riau gyvulius, apsiruošiau vi̇̀sa Pb. Tik apšért arkliai ir eit sau! Lp. Apšérkit karves ir grūskitės, kur norit Mlt. Apšė́rei, pasgirdei gyvuolius i in pečiaus guli̇̀ Dglš. Kiaules apšérsi, karves pamilši, valgyti išvirsi Kv. Gyvolius reikėjo apšérti nakties laike Akm. Daug buvo jaučių ir karvių, vienas kerdžius negalėjo visų apšérti PP13. Apšerkit arklius, parneškit pelų Žem.
| refl. tr., intr. KŽ: Atsikėliau, apsišė́riau arklius Krkn. Žiemą visas darbas – tik apsišért Trgn. Vyrai miškan, tada gyvulius apsi̇̀šeri, vėl skubinies [ruoštis] Dg. Viską ans padeda apsišérti Trk. Apsišérs, apsidarbuos piemuo tujau parejęs i padės plunksnas plėšyti KlvrŽ. Toks vyras ir negali̇̀ įstengti dar apsišérti! Šv. Dzidor, vaikaiti, nevėluokis apsišerti Žem.
ǁ pašerti (gyvulį): Ejau apšerti bėrąjį žirgelį D115.
2. truputį papenėti mėsai (gyvulį): Šito jau gerai nenupenėsiu – apšérsiu kiek ir pjausiu Lkč. Jau mūs kiaulės apšértos – galėsim tuoj pjaut Ss. Jau apšertas kiaules gavom atiduoti į meisą Šts.
| refl.: Apsišė́ręs toks gaidukas, riebus – du rubliai Krš.
3. paduoti maisto, pamaitinti: Reik žmogų prašyti, kad aną apšer̃tų, apžiūrėtų Krš.
| refl. tr.: Berniokus apiruošia, apsi̇̀šeria ir lekia darban Ukm.
ǁ visus pavalgydinti: Apšė́riau šeimyną, galiu pasėdėti Krš.
4. Š netinkamu maistu ar pašaru pamaitinti, užšerti: Apšė́riau aš jįjį kuomi norints, kad susirgo J. Išsigandusi motina apšė́rė vaiką, ir tą votimis išbėrė Vkš. Parūgų įpyliau į bulvynę (vietoj rūgštymo) – apšėriau visus pasninke Ggr.
| refl. Š:
^ Avižų arklys niekad neapsi̇̀šeria Krok.
5. K, KII294, BzF182, MitI20(Rg), NdŽ, KŽ apnuodyti, apduoti: Jis tėvą nuodais apšerti norėjęs Jrk. Išgaišo dykiai keturi – apšė́rė kas Drsk.
| refl. K, NdŽ.
ǁ Grš pakerėti ko uždavus, apduoti.
1 atšérti, àtšeria, atšė́rė
1. tr. N, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šeriant nupenėti, atganyti: Silpną gyvuolį atšė́riau J. Reiks atšért arklys ir parduot Lp. Daug avižų reikės sušert, kol tą arklį atšérsi Kair. Čia (fermoje) melžamų karvių ne[b]ibūs, tik àtšeramos Rdn. Tas paršelis toks nevėkšlis – kumet aną atšérsi? Plt. Duota buvo, kad aš juos (teliukus) atšer̃čia Švnč.
^ Ir jautis atšertas geriau traukia jungą V.Myk-Put.
| refl. Ser: Įpilu vakare paršiukui pieno – tegu ėda, greičiau atsišer̃s Jrb. Kaip atsišėrė [ožka], negali nuturėt Ps. Atsišėrė katės, sužvilgo dabar jų kaileliai kaip šeškų žiemą rš.
2. tr. maitinant padaryti kūningą, nebeliesą, riebų (apie žmogų): Sudžiūvęs – kaip tave atšérti? Krš. Atėjo iš kaži kur, mes atšė́rėm kaip gerą naudą, o jis mums uodegą parodė Alk. Kad pas mus pabūtum, aš tave visai atšer̃čiau Ss. Parėjo kai skarmaliai nuskarmaliavę nupampaliavę, o dabar atšė́rė Jrb.
| refl. Š: Atsišer̃s, kai pabus pas tamstą Bsg.
3. tr. K, KŽ pašerti, prišerti:
^ N'atšersi arklį reikiant važiuot B468,822.
| refl. K, KŽ.
4. intr. dalį pašaro sušerti, nušerti: Jau jo dar daugiau atšérta [iš šalinės] kap mūs iš viso [šalinėje] Lp.
5. intr. Š atsikirsti smūgiu į smūgį: Aš tau kartą sušėriau, tu man triskart atšė́rei Ėr.
◊ káilį atšérti išperti, primušti: Vyras pačiai kailį atšėrė gerai KlK10,41(Stk).
1 ×dašérti, dàšeria, dašė́rė (hibr.) tr.
1. pakankamai, iki soties prišerti: Gyvulius nedašértus rado Klt.
2. papildomai šerti: Duokit dašért karvukėm pašaro Rod.
1 įšérti, į̇̃šeria, įšė́rė tr.
1. K, Rtr, NdŽ, KŽ šeriant padaryti kūningą, gražų, riebų: Būdavo, arklius iñšeriam grūdais Kli. Kap inšė́rė, tai obuoliais geltonais net nuejęs tas kumelys Pv. Inganė, inšė́rė, i trasos veršiukas Klt. Arkliai nenūturamys, įšerti̇̀ Slnt. Karvė inšertà iš žiemos – tik blizga Ktk. Karvė buvo puiki, įšerta drūčiai TS1897,9(V.Piet). Į du … tris kartus tur būt avilys įšertas Rdž. Tą gaidį kviečiais įšėrė per kelis metus kaip arklį BsPIII256(Brt). Inšėrė žirgelį man juodbėrėlį LTR(Dg). Pastatyk stonelę vidurij dvarelio, inšerkie žirgelį grynu abrakėliu LMD(Pns). Turiu jungą jaučių, tris žirgus įšertus TŽVII289(P).
| refl. intr., tr.: Ir insišėrė savo žirgelį grynuoju abrakėliu Mrs. Kad insišėrė mūs skapas, tik liula, kap eina Lš. Laigo puikiai įsišėrę dveigiai rš.
2. refl. Rtr, Š, KŽ, Rz maitinantis įkūnėti, įtukti: Toks įsišė́ręs, gerą duoną turia Plšk. Insišė́rus, graži motera Drsk. Tei[p] įsišė́ręs, ka n'įsitenka marškiniuos! Jrb. Vienas buvo drūtas, įsišėręs, o antras sudžiūvęs TDrVII131(Prk).
3. įtukinti: Susmuko, nuliugo, kitur gerai kailį įšėrė, o naudos nė kokios! LzP.
4. įkirsti, įmušti, įrėžti: Ponas liepė jam inšert penkioliką rykščių BsPII182(Jž). Botagu inšė́rė arklį gerai Aps.
| Griausmas ąžuolo nemušąs – neinšeriąs LTR(Km).
1 iššérti, i̇̀ššeria, iššė́rė tr.
1. N, Rtr, Š šeriant išlaikyti, užtekti pašaro: Par žiemą visų kiaulių neiššérsma – nebūs kuo Vkš. Šįmet labai plika, nėr žolės – kaip aš iššérsu karvę, veršuką? Vg. Vienõs [karvės] sunku iššért Žrm. Reikia dūmot, kad iššertái karvę kuom Rod. Ant šėrybos iššė́riau karves J. Iš pievų savo daugiaus šieno negauname, kaip tiktai iššertie dvejetą arklių Rp. Ka norėdavom daugiau gyvolių iššérti, tai eidavom į dvarą dienas Skdv. Telėdnyku (pieva prie namų) dvi karves iššérdavau Klt. Po trejetui arklių iššérdavom OG370. Tuo kalneliu tris arklius iššėrė Krsn.
| refl. tr., intr.: Bet pašertės ne per daugiausia turim, tai nežinom, ar išsišérsim Lp. Šiap tep išsi̇̀šeriam Pls. Gerai pragyvenu, penkioleka rublių gaunu, ožką išsi̇̀šeru Lpl. Vargu nevargu išsišérsme vieną karvelę Dglš. Kitas žmogus išsišera po penkias šešias karves Krž. Nor nedaug pašaro turėjau, bet dėlto išsišė́rė gyvuliai peržiem Alv. Dvi karvės ganomos, išsi̇̀šeramos Krš.
2. šeriant išbaigti, suvartoti pašarą: Argi jau visą jovalą iššė́rei? Užv. Pašaras buvo iššertas, važiavo tuščiais ratais Šts. Pavasarį, iššėrus šieną, šalinėj vieni trūkšliai beliekti Lp.
3. K, KŽ, Gs šeriant pralaikyti kiek laiko: Arklius lig gegužio mėnesio iššė́rė stalde Grd. Ką per žiemą išpenėti, išmaitinti, iššérti KI136. Iššė́rei žiemą ir pavasarį išleidei Btrm.
4. Pvn išbūti šėriko darbą dirbant: Tris metus iššė́riau arklius Erž. Aš dvylika metų iššė́riau to[je] kūtė[je] kiaules Jnšk. Žinau aš milžėjas (jų būdą): penkioleka metų iššė́riau karves Krš.
5. išauginti (ppr. arklį): O kaip iššérsi bėrą žirgelį, uždėk tymo balnelį (d.) Šd. Tėvelis iššė́rė du šimtu žirgelių JD551; LTR(Al).
| refl. tr.: Kad mes augom pas tetušį trys balti broleliai, išsišėrėm trys broleliai tris bėrus žirgelius LMD(NmŽ). Išsišerčiau sau žirgelį, kad ir mažą, ale gražų LLDII91. Ir išsišėriau bėrą žirgytį grynomis aviželėms N335.
6. NdŽ šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti (gyvulį): Kad iššértas arklys – kaulo nematyti DŽ1. Galvijai vos vidutiniai t'iššerti, ale prekia už juos įmanytinai aukšta LC1881,19.
| refl. NdŽ: Paršeliai nuo miežinių miltų tik išsišė́rė! Klt. Ka išsišė́rė [kiaulės], ka blizga! Lnkv. Ažumuštos [gyvatės] kiaulėm, galvijam gerai greičiau išsi̇̀šeria Skdt.
ǁ nušerti, nupenėti pjauti mėsai: Vienus [paršus] i̇̀ššera, kitus atveža Krš. Neiššérdavo lig lašinių, ka jie stori būtų Šd.
7. išmaitinti, pamaitinti: Greitai žemė žmonių nebiššérs Krš. Tiek žmonių! Kap toj žemelė i̇̀ššeria! Drsk. Tokią didelę šeimyną mun vienam reikėjo iššérti Vkš. Juk mes, o ne kas kitas, ir miesto darbininką, ir pačią valdžią iššeriam V.Bub. Susiprašė didelį pulką, kaži ar iššer̃s Dkš.
| refl.: Išsi̇̀šeram i patys, i senus i̇̀ššeram Krš.
ǁ kurį laiką maitinti: Visą vasarą anus iššė́riau Krš. Metus iššė́rė [berną], i pabėgo Rdn. A mėnesį jau čia aną iššė́rė – tą jau skindeldriskį Lk.
8. maitinant padaryti didelį, tuklų: Pilvą iššérsi nedirbdamas KlK11,86(Pj).
| refl.: Išsišė́rę tie ponai Vn. Išsišė́ręs, tik ne pilvotas NdŽ.
9. refl. prk. prasigyventi: Tas gaspadorius kad ką gi – išsišė́rė Grž.
10. išperti, išmušti: Ar rankų neturite, ar įnagio gailitės?.. Iššerkit Žem.
1 nušérti, nùšeria, nušė́rė
1. tr. KŽ šeriant užauginti (ppr. arklį): Nenušersi tokių žirgų kaip pas tėtušėlį (d.) Vlkv. Auklino tėvelis sau vieną sūnelį, nušė́rė tėvelis jam bėrą žirgelį (d.) Šlčn. Abiem pastačiau po naują stonią, abiem nušė́riau po bėrą žirgą (d.) Slm. Dar sūnelis neužaugo, jau žirgelį nušė́rė (d.) Lnkv. Nušėrei žirgelius mums trim kaip vieną, išleidai į šalį tik mane vieną MitI116(Brt).
| refl. tr. Rtr: Nusišėriau sau žirgelį, nor ir mažą, bile gražų LTR(Nmj). Aš užaugau pas tėvelį, nusišė́riau sau žirgelį JD83,1017.
2. tr. Š gerai šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti: Nušertas arklys B, N. Kap nušérsi arklį, tai neintvarkysi Vrn. Ei nušers, nušers grynoms avižėlėms, uždės tymą balnelę RD149. Nušėriau žirgelį viena nedėlėle LTR(Lp). Taip nušerta karvė tura duoti pieno Krkl. Duosim porą jaučių, du žirgu nušértu JV455.
| refl. tr.: Nusišėriau sau žirgelį grynom avižėlėm LTR(Srj). Nusišė́rę pasbalnoję josim pas mergelę DrskD63.
3. tr. NdŽ nupenėti pjauti mėsai (gyvulį): Nušė́riau ben tris paršiokus Sdk. Su tokiu pašaru gyvolio nenūšérsi Up. Be bulbės, be milto paršo nenušérsi Krš. Taip prylaidus nušė́rė, kad ir tvarte nebeišsitenka Trg. Antrą kiaulę nušė́rė – sprindininkai lašiniai Krž. Ale ir nušérti jūs meitėliai Vlkv. Dvi nušértas kiaules į dalį devė Vkš.
| Galėjo nušérti gerus lašinius Trk.
| refl. tr. NdŽ: Anie i karvę turia, i paršą nusi̇̀šeria Vdk. Galėsim nusišért po kelias kiaules Šn. Dargi dar̃ Lietuvoj kiekvienas nusi̇̀šeria kiaulę Dg. Po porą paršiukų liūb nusišérsma, pasipjausma Žr. Nusišė́riau penimį kap reik Gs.
4. tr. NdŽ, KŽ, Dbč, Užv, Krkl prastai šeriant padaryti liesą, numitinti (gyvulį): Nušė́riau jau aš vieną karvę, t. y. padvėsė J. Šėrė šėrė ir nušė́rė kiaules, kad tos ir kojas užkėlė Srv. Šėrei ir nušėrei arklį, kad su mietu bepavažiuoji Brs. Čia arklys didesnis ir drūtesnis, tik ką labai nušértas, tik skobos Lš. Kad da ilgiau jis būt šėręs, tai būt visai nušė́ręs Gs. Tai eisim pažiūrėti arklio: gal jau nuo koto nušėrei LTR(Vlkv).
5. tr. vakare, nakčiai pašerti: Eisim nūšerti Prk.
6. tr. suvartoti kiek pašaro: Gi šiaudų ar daug nušė́rėm? Pc. Daug miltų nušerta J.Paukš. Parves žirgužėlius, nušers dobilėlius JV1082.
7. tr. gerai maitinant padaryti riebų, tuklų: Mamos buvau nušértas, drūktas, dabar sudžiūvau Krš. Jis parėjo iš Amerikos nušértas kap bulius Gs.
| refl.: Abu su akiniais, ta brolienė nusišė́rusi Rs.
8. tr. KŽ, Prk nunuodyti, nuduoti: Pompėjaus prieteliai Aristobulą nuodais nušėrė Jrk.
9. refl. prk. nusigyventi: Nusišė́rėm, nebėr nė ko beduoti Šts.
10. tr. užmušti: Girtą pavijo, movė dišlium ir nušė́rė Slm. Nelįsk, nušérsiu kaip šunį! Svn.
11. tr. NdŽ numušti, nudaužti: Atnešk kačergą, visa nuo sienų nušérsiu – prikrovė gi mat! Dgl. Kumelėlė bėra, uodegos nebėra, kumelėlė sarta, uodega nušerta (d.) Slm.
ǁ KŽ sukirsti, perdyžti: Neleisk šuniuko iš kiemo, da kas nušers su botagu Vb.
12. tr. nukirsti, nupjauti: Aš par kartą nùšeriu šitokį lazdyną Ob. Kiek šiandiej dobilų nušė́rėm! Km. Aš jau ir ažmiršau, kada pievas nušė́riau! Slk.
| prk.: Du darbadieniai tau jau nušerti̇̀ (nubraukti) Slm.
| Jau, matyt, buvo nušértas (nukamuotas) ligos, nebegėrė Slm.
13. intr. impers. šnek. smarkiai nulyti: Kad nušė́rė, tai nušė́rė lašais kaip žirniais Ds.
14. intr. šnek. greitai, smarkiai nueiti, nubėgti: Kaip nušė́rė par atšlaimą, tiek ir temačiau Žl.
15. nupirkti: Tai ką nušė́rėt an turgaus? Sld. Nebrangiai radau, tai nušė́riau keturius Sdk.
| refl. tr.: Anas jau nusišė́rė dviratį Ant. Nuvažiavęs Utenon, nusišė́rė arklį kaip tik obuolį Trgn.
◊ káilį (skū̃rą) nušérti NdŽ išperti, išplakti: Kai pašauksiu tėvą, kai pasakysiu – nušers tau gerai kailį! V.Krėv. Kad tavo káilis nenušértas Lp. Oi nuog tėvo tada gavau, oi gavau – nušė́rė skū̃rą Srj.
1 pašérti, pàšeria, pašė́rė tr.
1. H, R, MŽ, N, Sut, I, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ paduoti gyvuliui ėsti: Jau pašėriau galvijus (bandą) B. Švintant pašérk karves parduosimas su pašaru J. Reikia ir pašért, ir pagirdyt gyvuliai Pb. Reikia pašért keltavos JnšM. Nusipirko arkliuką, prisigraibė kiek tę to pašaro pašért gyvuliam Mrj. Kap pašérsi, pabalnok arklį Grv. Nėra kuom ir pašért, netekom pašaro Dv. Eik pašérk tus jaučius Rsn. O prylaidus a pašė́rei? Vž. Nu devynių eisi dar pašérti kiaules, tada eisyt gulti Kv. Neturu sveikatos: viedro nepaneščiu – kiaulių nepašer̃čiu Rdn. Arklius pats pašérkie! OG391. Žirgą šėriau – linksmas buvau, kai pašėriau – dar linksmesnis LLDII624(Gr). Aš pašersiu savo žirguželį nei rugeliais, nei mieželiais – grynums aviželiums StnD29. Parveža martelę kiaulelėm pašértie DrskD184. Kožnas gyvolis nora užveizamas, pašeramas, pagirdomas Skd. Mūso arklys atkelamas, pašeramuoju – po kąsnį ir kaišiojam pašarą Šts. Mano kiaulelė nepenėta, telyčelė nepašérta LKT329(Brsl).
^ Jokūbas skūpas, arklys kūdas – parduos pačią, pirks tabokos, pašers arklį LTR(Vdk). Arklio (Arklį S.Dauk) nepašėręs nevažiuosi Sch74(Rg). Botagu arklio nepašersi KrvP(Ds). Einant arti reik arklys gerai pašerti PPr34(Msn). Bernelis – ne žirgelis: avižoms nepašersi LTR(Srd). Mergytė – ne karvytė: šienu nepašérsi Dkš. Šuva pašértas piktas, o žmogus alkanas piktas Krm. Visi joja, niekas nepašeria (slenkstis) Prl, Btg, Pn.
| refl. tr. NdŽ: Jau buvo gerokai sutemę, kai gyvulius pasišė́riau Žvr. Pasilaidžiau (pasimelžiau) karvę, pasišė́riau Klt. Ejau lapų palaužt karvei, pasišert, ka pieniuko daugiau duotų Erž. Pasišérsys, pasitvarkysi šventą dieną – sau eik į šokį Brs. Aš dobilėlį tai nusipjausiu, bėrą žirgelį tai pasišersiu LTR(Lp). Pasišė́ręs pasbalnojęs misliau toli joti (d.) Mlk.
| prk.: Vargo mačiau, utėlių pašė́riau (pabuvau aptekęs gyviu) Vdk.
ǁ palesinti: Antys reikės pašért – žudarytos kluonienoj Rod. Numinė ana (antis) – yr pašeramà, o ten ana toki yr lauko vabalas Yl.
| refl. tr.: Rytą jis pasišeria vištas i triušius, i tai visas jo darbas Jrb.
2. šerti kiek laiko: Mėnesį pašérk, ir atganysi arklį Kp. Ligi rudens pašérsiu karvę ir parduosiu DŽ1.
3. šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti: Mano arkliai geri, pašerti̇̀ Prn. Aš žirgelius turiu du, nepašerti̇̀ abudu DrskD119.
4. NdŽ duoti pavalgyti: Vyrą turi kartas iš karto (reguliariai) pašérti Krš. Turam ėsti, galiam pašérti Jdr. Svečius alkinsu – reik pašérti Krš.
^ Skatink muni, bet pašėręs VP41. Visims ašarų nenušluostysi, visų neėdusių nepašérsi Krš.
| refl. tr. NdŽ: Pasišérs vaikus ir ateis Krš.
ǁ pavalgydinti: Pradžio[je] liuob kiti ligoniai muni pašérs Nv. Košę vaikuo virsma, pašérsi i vystyti liūb Gršl.
5. aprūpinti maistu: Pašérti reik tokius kraštus Krš.
6. padžiauti javus jaujoje ant ardų: Pašertà jauja Grž.
7. truputį apmušti: Pašérk aną su bizūnu Sg. Ką per žandą pašérti (duoti antausį) NdŽ. Koja pašė́rė J.Jabl(Šl).
| refl. NdŽ.
◊ aki̇̀s pašérti BzF182, KŽ pasigrožėti.
kai̇̃p lazdà pašértas liūdnas: Na, kogi tu, brol, vaikščioji kaip lazda pašertas? J.Balt.
kanãpėmis pašérti supliekti (arklį): Kanãpėms pàšeriam arklį, ir veža J.Jabl(Ar). O arklius kad pašė́riau kanãpėm! Kt.
1 péršerti
1. tr. NdŽ per daug pašerti; apsargdinti ėdesiu: Páršėriau paršelius ir susarginau Vkš. Da buvo veršis anos susirgęs – a pargirdėm, a páršėrėm Als. Páršėrė žaliais rugiais, ir nusprogo arklys Šts. Jeigu kumelė paršertà buvo, tai sugydis Pc.
ǁ labai daug, iki soties prišerti: Šerk ir péršerk – jei tu juoj darbuisi, tai neatsigaus Lp.
2. tr. apsargdinti valgiu; permaitinti: Nepáršersu, nebijok, gali tus kleckiukus suvalgyti Krš. A nebūsi vaiką páršėrusi, kad taip ans vema? Vkš.
ǁ labai daug, iki soties primaitinti: Vaišingi buvo: ateis kas, šérte liuob páršerdavo Krš.
3. tr., intr. NdŽ, Kp, Ktk sykį kitą suduoti, sušerti: Péršėriau botagu arkliui Strn. Paėmė iš mañ botagą, kokiuos tris kartus paršė́rė ir nuvažiavo Slm. Tai kad peršėrė tuo vyčia, tai ana ir nulėkė LTR(Brsl).
^ Ką gi tu sakysi – tylėsi kaip peršértas! Skp. Kai pasakė, kad numirė, tai kaip ir basliu peršė́rė Slm.
4. tr. permušti, perrėžti: Peršėrė karalaitę par pusę, išėmė širdį, perdalijo ir rado vidury žaltį LTR(Ds).
◊ šlapiù maišù péršertas apie kvailą žmogų: Neakuratnas žmogus tas tavo kaimynas, gal šlapiù maišù péršertas Svn.
1 piešérti, piẽšeria, piešė́rė (dial.) žr. 1 prišerti 4: Tos moterys sako: – Par daug pyšė́rei Kin.
1 prašérti, pràšeria, prašė́rė tr.
1. N šeriant suvartoti.
2. maitinant praleisti (pinigus): Ką uždirbu, viską vaikams pràšeru Krš.
3. NdŽ kurį laiką šerti.
| refl. NdŽ.
1 prišérti, pri̇̀šeria, prišė́rė tr.
1. N, K, Š, NdŽ, KŽ paduoti ėsti iki soties: Prišérk kiaules, ka nežviegtų Jnš. Karvę pri̇̀šeriu, priganau, tai i duoda pieno Klt. Kap arklį gerai prišeriu, tai anas gerai tęs Dv. Ką geriau prišérsi ją (katę), tą geriau [peles] gaudo Pls. Aš prišė́riau ašvienius, t. y. prikánkinau J.
| prk.: I bado mačiau [betarnaudama], i utėlių prišė́riau tiek, kiek panešiau PnmŽ.
^ Prišėrė kap zuikis kumelį LTR(Srj).
| refl. tr. NdŽ: Arklius prisišérdavo, ka greiti būt[ų] Nm.
ǁ prilesinti: Ančiukus prišė́riau, tai gulėjo čia sugulę Jrb.
2. MitI77 papildomai tvarte pašerti (iš ganyklos grįžusius gyvulius).
ǁ bites papildomai pamaitinti: Kiek aviliams nepritenka, turi prišerti Rdž.
3. refl. tr. iki valios prisidarbuoti daugelį šeriant: Aš prisišė́riau bėrų žirgelių, aš prisišveičiau šviesų kardelių JD715.
4. NdŽ, KŽ pamaitinti iki soties: Pašėlo, aš tokį pulką turu prišérti! Krš. Sunku tokį būrį su blynais prišérti Krš. Kada gerai brolį bagočius prišėrė, prigirdė, pradėjo kvosti BsPIII13(Nm). Prišértas ėsu lig ausų, nieko nenešk [į ligoninę] Jd.
^ Ubagą prišérsi, jo kašų (tarbų Jz) neprikrausi Mrj.
| prk.: Šiandie buvau jau tiek ir tiek tos aukštos kultūros prišertas, kad neištūrėjau Pt. Širdis vis skausmais čia prišerta TS1900,2-3.
| refl.: Pripylė tiems gerkles degtinės, prisišėrė, kiek betilpo Žem.
5. aprūpinti maistu iki valios: Kaimuo visus reik prišérti, prisotinti Krš.
6. maitinant padaryti gana riebų, įšerti: Prišérta motina, še, koks pagurklis! Jrb.
7. Jnš pridžiauti jaują javų: Jaują pri̇̀šeria J.Jabl(Šl). Anksti atsikeli, tuos [išdžiūvusius javus] iškuli, tai reik iki pusryčio prinešt, vėl prišért Gsč. Jaują jau prišė́rė, reik kurt pečių i džiovyt Kri. Prišė́rė jaujo[je] pilną lovą Mšk. Kelkiat, vaikiai, reją prišerti Vkš. Jauja prišertà kietai Žml.
8. NdŽ kiek sušerti, supliekti varant: Šitas arklys pri̇̀šeriamas (rambus, kurį reikia botagu šerti) Pl. Kumelė mūsų jauna, prišeriamà, toli nenuvažiuosi Vb.
9. šnek. prikirsti: Beržų prišė́rėm vežimą Dv. Prišérk varų paršam užtvert Trgn.
| refl. tr.: Prisišérk alksniokų ir vežkis Trgn.
1 sušérti, sùšeria, sušė́rė
1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ suduoti, suvartoti pašarą: Visą savo šieną jau sušėrėm N. Sušė́riau pašarą visą su gyvuoliais J. Kiek prikulia, tiek sušeria Lš. Dobilus jau sušė́riau, šeriu šieną Klt. Árklium (dat.) geresnį pašarą sùšeri Dl. Jau visus pradus sušė́rėm Slv. Suganysi, sušérsi karvėm – nebus Btrm. Kas dieną vežimą šieno sùšeria Pgg. Tris kresčius morkų sušė́rėm paršeliuo Lkv. Sušérsuot roputes kiaulėms Pj. Kiek ans sùšera miltų – tris kiaules tura Als. Bulbikes sušérsu – pjausu kiaulę Krš. Du maišu sušė́riau arkliais J.Jabl(Als). Sušėrė pelus arkliais Šts. Sušėrei vainikėlį su grynu abrakėliu, sugėrei jaunystėlę su čystu vandenėliu LTR(Alvt).
| refl. BŽ88, NdŽ: Šiemet šienas ir šiaudai iki stybluko susišė́rė Alv. Pas mum daugiausia kiaulėm tos bulbos susi̇̀šeria Vvs. Pašaras susišérsias, pavasarį eis į miestą Krš.
ǁ sulesinti: Lukštą kiaulėm te ar vištom sùšeri Eiš. Atsineškit gaidį, tai jam sušérsim Sdr.
2. tr. šeriant užauginti: Nesušersu kito tokio kaip pas tetušelį LTR(Pp).
| refl. tr.: Rudenį jau gerą kiaulį susišė́riau Alks.
3. tr. šeriant padaryti kūningą, gražų: Arklį avižoms sušė́rė, kad tas net blizga Up. Sušertas jautis pašėlsta pakinkytas arti, nenutūrėsi Dr.
4. tr. NdŽ duoti suvalgyti: Tą vienturtį labai lepina, motina viską jam sùšeria Lkš.
ǁ suvartoti maistui: Daug veršių ir avių papjovęs sušė́rė NdŽ.
| refl. NdŽ.
5. tr. Gsč, Pš, Skrb sudžiauti javus jaujoje ant ardų: Į jaują javus sušérdavo, lygi pietų kūrydavo vienas Pkr. Linus šlapius sušérk jaujo[je] terp ardų – sušunta Žml.
6. intr. Š, NdŽ, KŽ suduoti, sukirsti: Sušérk vyčia arkliui, kad greičiau bėgt Ut. Greitesnio bijo, kad botagu nesušértum Ml. Kai kada įpyksta, tai sùšeriu Lb. Anas virvę turėjo – kai sušer̃s, kad jį perkūnas! JnšM. Kai sušeri durỹs (į duris), tai skamba LTR(Ob). Jis kad sušė́rė arkliam po botagą ir nudulkėjo Mrj. Sušérk par sprandą, ko lenda Ll. Boba sušė́rė kaliotei Mlk. Pragyveno amžių, nėr sušė́ręs pačiai Adm. Ant žirgo sėdau, kepurę kėliau, žirgui sušėriau LTR(Brž).
^ Kas norės sušerti, pagalį gaus Tsk. Girtas – kaip par galvą sušértas Vad.
| tr. Svn: Sušérk vaiką rykšte J.Jabl(Šl). Sùšeriu arklį – arklys neveža, ir galas Vdn. Ir nusrėškiau putino šakelę, ir sušėriau juodbėrį žirgelį J.Jabl(Šmn). [Ragana] išmetė žabelį, sako: – Sušerk savo žvėris šituo žabeliu LTR(Ds).
| refl. NdŽ.
7. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Tris bliūdus pripyliau, ir sušė́rė Ad.
8. tr. šnek. sunešioti, sutrinti: Par darbą greitai rūbus sušért možna Grv.
9. tr. šnek. sušokti, sutrenkti: Kai įsigeria, sušeria puikiai kazoką P.Cvir.
1 užšérti, ùžšeria, užšė́rė
1. tr. NdŽ, KŽ paduoti pašaro, pašerti, prišerti: Užšérk nors kiek arklį priš kelionę Šauk. Durnelis ažušė́rė arklius dobilais, ė pats nue[jo] gult (ps.) Prng.
| refl. tr. NdŽ: Arklius parsivedęs užsišėriau šiaip taip Žem.
2. tr. šeriant užauginti, nušerti: Ùžšeru paršiuką vaikams kožną metą Krš. Kiaules jie ùžšer[a] su pienu, su žolėms, su miltais StngŽ73.
3. tr. Dbč, Trgn prastai šeriant suliesinti, menką padaryti: Aš pernai kap užšė́riau stotkus, tai pavasarį negalėj[o] nei kojų patęst Nč. Ažušertà karvė – tik tris litras pieno duoda Klt. Karvės suvisu ažšértos OG414. Mūsų blogas šėrikas – ažušė́rė arklius Ml. Ažušértas arklys neina vagoj Dglš.
^ Tampos kai ažušértas arklys Zr.
| refl.: Karvė jau suvis ažsišė́rė Klt.
4. tr. NdŽ, Up uždavus kokio pašaro susargdinti: Guli arklys, guli – ar neužšė́rei dirsėm? Pc. Karvę ažušė́riau burokais Klt. Krito karvė – užšė́rė kum nors Erž. Viena kiaulė tai susirgo po vedimo – aš pati užšė́riau Nmk.
5. tr. šeriant užsiundyti plėšti (bites): Turbūt kas nors užšė́rė savo bites, kad mūsiškes apipuolė Gs.
6. tr. paduoti valgyti, pamaitinti: Atnešė valgyti [slaugė], užšė́rė – daktaras nieko nežiūria Grd. Tave reikia vakare bulvienės [sriuba] užšért, tai lauk dažnai eitum Skr.
7. tr. duoti privalgyti iki soties, primaitinti: Aš tai kiaulių ir vaikų niekap neùžšeriu Plut. Kokia tu valgi – tavęs negali užšért Mrj.
8. tr. prastai valgydinant suliesinti: Ažušė́rė visai tave boba – liko tik skūra, nosis ir pavardė Str.
9. tr. Bb uždavus netinkamo valgio susargdinti: Motyna su gryboms aną užšė́rė, kuo nenumirė Krš. Užšė́rę, sako, i miręs Grd.
10. tr. užduoti, užburti: Musėt jau užšė́rė, ka taip negali atsitraukti Bt.
^ Laksto kap užšérta Kbr. Visi kaip ažušerti puola jų valgytų Vr.
11. užkrėsti: Anas vienas visą pirkią ažušė́rė juokais Prng. Žmonės ataneša ligas iš kitur i mus ažušeria Dkšt. Kad anys niežais ko neažušer̃t Ml.
| refl.: Jis jau niežais žusišė́ręs Nč.
12. tr. duoti, užteikti: Pajauniai ažušė́rė vaikam cukierkų Dglš.
13. intr. NdŽ užduoti, užkirsti: I man jau derina ažušért balana Klt. Užùšeria smarkiai, net tas pasikaso Ppl. Užšė́riau par subinę, tada atsibudo – kieto miego Krš.
| tr.: Ažušėrė arklį ir zovada nujojo LTR(Slk). Rykščių čystai ažušer̃s Aps.
^ Kai pabarstėm salietra, burokai kaip botagu ažušerti̇̀ pašoko Km.
◊ į aki̇̀s užšérti šiurkščiai, stačiai pasakyti: Kožną rozą ana ažùšeria akýsan Dglš.
1. tr. R, OsG75, MŽ, N, K, Š, L, Rtr, KŽ duoti gyvuliui ėsti: Ten reikės kiaules šérti, ne vainikus pinti Brs. Motriškos darbas kiaules šérti Plng. Kiaules šérti – tai da ne rugius kirsti Akm. Bernai šẽria karves, malkų pripjauna JnšM. Kai ėmė žmonys iš pieno gyvent, tai karves geriau šė́rė kaip arklius Mšk. Pjaujam i nešam – tvarte šẽriam Erž. Iš miegos ka šérsi, kiaulių būs – iš knygų šértos tokios i kiaulės Stl. Pešu šieną karvei šérti Lkv. Kas liekna, karves šẽriam Btrm. Mažai kas šérdavo kiaules su miltais, daugiausia arklius šérdavo Sk. Aš arklį avižomis šeriù KI481. Buvo sunkų metų, buvo tokių, kad stogus lupo ir gyvulius šė́rė Dg. Ardė ir šė́rė nuog kluonų Asv. Nešérdavo kiaulių, rudenį tik pradėdavo pageryt (o vasarą ganydavo) PnmŽ. Kiaules vienu pienu šeria Žem. Kuo šérsim, kad bulbojų neturėsim? Vlk. Nėr kuom buvo šẽria LKT348(Švnč). Vieną karvaitę turi – ir tos nėr kuoj šért Azr. Su bėda šẽriam Grv. Tuomi tvyro arklys, kad gerai šeri̇̀ J. Šėriau žirgelį per nedėlėlę KlvD89. Stovi stovi jo žirgelis jau tris dienas nešertas (d.) Plš. Šerk šerdamas žirgelį FM. Aš da buvau nešė́rusi tų paršelių, o ana įpylė jau savo paršeliams Trk. Aš turėjau žilą ožį šeriamą LTR(Krsn). Atejo čėsas šẽramasis – ir eik šérti Nv. Parvažiavo šẽriamu laiku: ve, reikia liuobtis Jrb. Šeramúoju laiku eitam gulti, ka nėr žibalo Šts. Išvažiuodavom, kai tik praaušta, šẽriamu laiku, kai gyvolius šeria Vdk. Arkliai nešerti̇̀ žvengia Dv. Brolio šerta – tai josiu, tai josiu JD625. Nešérta (kol nepašėrė) neis [trobon] Lp.
| prk.: Šerk [kuliamąją] mašiną (leisk javus) lygiai, ba dažnai tuščiai eina Vrb. Mašinikė ta piningais šeramà (brangi eksploatuoti) Krš.
^ Kas šeria, tas ir melžia LTR(Km). Svetima karvė ne šeriamà, tik melžiama Dkš. Jei nori jot, tai ir arklį šerk LTR(Srj). Nešėrus nevažiuosi Sd. Nešertu arkliu nevažiuosi M. Gerai šersi – smarkiai važiuosi LTR(Ut). Gulėdamas šersi – stačias važiuosi, stačias šersi – gulėdamas važiuosi LTR(Krž). Nešerti arkliai ir kieme suklups LTR(Skdt). Kap šer̃s, tep darbuis LKT383(Knv). Bagoto gyvulius Dievas šeria, o velnias girdo KrvP(Auk). Tu esi geras velniams žiemą šert TDrVII148(Prk). Niekas nei šeria, nei girdo, o vis tunka (ledas) Sdk. Kas eit storyn nèšeramas? (ledas) Prk. Visi jodo (joja Ldk), o nieks nešeria (slenkstis) Sim. Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas, eina per laukus žvangėdamas (dalgis) LTR. Vieną oželį turiu ir tą koše šeriu (puodkėlė) LTR.
| refl. tr., intr.: Pavakariai – i eina šértis Klt. Vienai ir šértis, ir vandenio atsinešt – sunku Bgs. Kiaules šeri̇́es, tada vėl skubinies verpt Dg. Kap veršis guli išvirtęs, o tėvas šẽrias, girdos Pv. O ka numie esi, tai šérkies, tai vis darbo išranda Bt. Ir parejusi jau ta žmona pietų šérties Varn. Jau seniai aš bešė́riaus Slnt. Vaikis šẽras K.Būg(Kv). Šeimininkai patys šeriasi, girdosi gyvulius, nes vaikų, piemenų nesugaudysi po sodžių Žem. Šeranties eita vaikai gulti, kad nėr žibalo Šts.
ǁ mitinti, maitinti (žuvis, bites ir pan.), lesinti: Kuoj šeri̇̀ žuvis? Pv. Vyriausias prisakymas bitininkystėje yra: šerk bitis! Rdž. Reikia šért bitės – ir akies medaus nėra Drsk. Musėles gaudo [kregždės], vaikus šẽra Lkv. Antę šérk i šérk: pati nemaitinas LKT157(Pkp). Žiemą vis šẽriam tuos visus lauko paukščius Pgg. Gužutis iš snapo vaikus šẽria, matyt, atryja Bsg.
ǁ BŽ564, NdŽ duoti suėsti gyvuliui: Tas virkščias karvėm šẽriam Pb. Kap miltus šẽria, tai ir karvės gražios Rod. Silkes su bulbėm dažydavo, o pieno, varškės būdavo, tai kiaulium šérdavo Mšk. Šer žalią šienelį, žalias raskileles, šer ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Nieks nėr šérti LKT146(Nd). Ar šėrei pietus? Trk. Paskui abi puolė pietus šerti J.Avyž. Šeriamųjų burokų nesodindavo Vaižg. Geriausius ruginius šeramuosius miltus prisiūlo už pigiausią prekę LC1883,12.
2. tr. dirbti šėriko darbą: Dabar jau anas veršius fermoj šẽria Klt. Aš šė́riau aštuonis arklius Plšk. Kiaules esav šė́rusi penkis metus Pln. Pats šėrė, pats milžo, ta (tai) tas bandžius, o teip – piemuo LKT43(Lc). Žiemą vyresnė sesuo šėrė gyvulius dvare, o aš bėgdavau padėt Gdr. Eik, sako, čia už tarnaitę kiaulių šérti Žeml. Ožkas ir kiaules glūpas pas Bleberį šė́rei K.Donel. Nū tų trijų siuntė tą gudrįjį šérti karaliaus šimelį MitII29(Krg). Tas pats šėrikas galvijus ir arklius šeria Žem.
3. tr. auginti, laikyti, prižiūrėti gyvulį: Nupirkau paršeluką vieną, šerù anai Tv. Kame aš čia šérsu kiaules? Lks. Šẽra penkias kiaules, veršį šẽra Varn. Kiaulių žiemos laike šė́riau dešimt, vasaros laike iki dvidešimt Plšk. Bekonus šė́rėv, avių turėjov Ms. Dvi avi šẽra Rmč. Liauzgų, negurbų kuilį vargu šérti ant žiemos, bo jis tuo sukimbsta į kenkles, kad jam skyru nepakaišai J. Šėriau žirgelį dėl gražumėlio, auginau mergelę dėl razumėlio TD73. Šerk, tėveli, ma[n] žirgelį, pirk tyminį balnužėlį JD1098. Šė́riau šė́riau juodbėrėlį visą rudenėlį (d.) Vb. Kam tu šeri žirgelį nejodams, kam tu myli mergelę neimdams? LTR(Brs). Ar tau nubodo valnios dienelės, ar valnios dienelės, ar žirgas šértie? DrskD122. Du šimtu yra bulių šẽrama Pakražantė[je] Krž.
| prk.: Tik tinginys galia turėt brudo, galia utėles šért Vdk. Da, matyt, utėlių nešė́ręs (vargdamas nebuvai aptekęs gyviu), ka tep kalbi? Vlkv. Dvejus metus apkasuose utėles šėriau rš.
| refl. tr.: Laikyčiau kiaules ir šérčiaus Erž. Visas kiaules par žiemą šértis jau sunku, tai pjovėm Jrb. Šėriausi žirgelį sau juodbėrėlį, atlankiau mergelę kas subatėlę BsO198. Sako, bekoniuką šeriąsýs Erž. Esam šė́rusys keturius arklius važiuojamus Jdr.
4. tr. NdŽ auginti mėsai, tukinti, penėti: Baigiam šért meitėlį, reiks greit pjaut Plv.
| refl. tr., intr.: Šerúos penkias kiaules Rdn. Rugiais gerais šẽrias kiaulės Kpč.
5. tr. N, K, Grnk maitinti žmogų: Ūkininkai šė́rė vaikius, merges su plutoms Vkš. Tėvai nebi̇̀šera, žentas ydžių ieško Krš. Vieną vestuvių dieną svočia turėdavo šért Plv. Lietuviai jus (juos) maitins ir šersai S.Dauk. Nės dosningas Dievs kiekvieną žino pasotyt, ale su pilnoms saujoms mus vis šért nežadėjo K.Donel. Aš tave dyką šeriù Pc. Da aš jį šė́riau per visą žiemą J.Jabl(Plk). Tiek tu iš mūsų ir naudos turėsi šitep šerdama Kt. Peržiem šė́riau jį be vieno rublio Drsk. Ką, ar aš visų kekšių vaikus šersiu! BsPI113. Lai eina po žalčio, bene aš anus šérsu! End.
| Tat tus kaukus turėjo, mat anie esantys šẽramys Jdr. Kas tą kauką gerai šẽra, taip anam gerai neša Kv. Liuob anus kleckais šérs, tus kaukus Všv.
^ Žemė visus šẽra, visus i suėda Krš. Kas aria, tai visus šẽria Rod. Tu mane šeri̇̀, kad aš nenumirtau, aš tau dirbu, kad neužmigtau Srj. Visus dengia, visus šeria, pats nieko nevalgo (noragas) Pnd. Ir už ką perkūną Dievas šẽria (kam jis laikomas, jei netrenkia nusidėjėlių)?! Alv.
ǁ padėti valgyti, valgydinti: Pats šaukšto nebepakelu, jeigu nešer̃tų, badu numirčio Vkš. Tokią būzę verda i vaikus šẽra Krš. Košę su pirštu reikėjo šérti End. Manų košę išvirsi, su šaukšteliu šérsi vaiką Trk. Ligonis neima valgyt, tai aš turiu jį šért, penėt Nm.
6. tr. Jnš, Kri, Lnkv, Gsč džiauti javus jaujoje ant ardų: Šérk kietai jaują Pš. Nupjaudavo rugius, šérdavo į jaujas, sustatydavo gražiai kūlius Sk. Parsiveža vežimiukę, pasiverčia i šẽria į jaują Mšk. Jaujo[je] da yr ardai aukštai, kur linus šẽria Žml. Šẽram į reją, ir tad linus ruilė[ja] LKT51(Klk). Šeriamà jauja Grž.
7. intr. Š, NdŽ, KŽ, Zr, Trgn, BM51(Skp) mušti, kirsti, rėžti norint įskaudinti: Nelįsk, gausi šérti Lnkv. Šérk nešérk – lenda, ir gana An. Rankas ažusuka ir šẽria Dgč. Kad aš tau šérsiu! Grž. Šérk su ranka, tegul ana eina tolyn Rk. Šė́rė pilvan kai bubinan ir pramušė žarnas Skdt. Tie tik šẽria kulnan arkliu[i], nebegaliu su dviračiu pavyt Svn. Kap valgytie maža, šẽria kakton šaukštu Brsl. Kaip tam šuniui šė́rė, ir paspylė auksiniai pinigai (ps.) Šmn. Davė jam pakinkytą baltą arklį ir pasakė, kad visur galima šert anas, tikt kad par galvą nešertų BsPII220. Šerki žirgui per šlaunelę, – kam sustojo tau ant kelio! S.Nėr.
^ Už pinigus ir velnias šoka, už dyka niekas par ausį nešeria LTR(Pnd). Kur šeri, te sopa Ds. Kuom turiu, tuom šeriù Krd. Kuo Dievas šẽria, tuo užgauna Ds.
| tr.: Polaidžios[e] tie tik šẽria arklius, daužo Adm. Šẽriamas arklys (rambus, kurį reikia pliekti) Grž.
^ Nubėgo kaip galvon šértas J.Jabl. Susigaužė tarytum į galvą šertas A.Vien. Vaiką viena ranka šerk, kita glostyk – bus žmogus Pnd. Jei arklio avižom nešersi, tai važiuodamas botagu šersi LTR(Sml). Šuva šertas užmojimo bijo Rk.
| prk.: Jau kartą šértas (baustas), tai važinėk be strioko – kogi skrendi kaip peršertas! Slm.
ǁ trenkti, tvoti: Kultuvo buožę suka ir šẽria, suka ir šẽria Kkl. Vyras supykęs šė́rė kumščiu stalan PnmR. Lazdą pastvėrė ir iš peties užsimojęs per maišą šėrė K.Bor. Šẽria tuos linuos, skersos šẽria, kad spaliai išbyrėt Svn.
| Perkūnas šė́rė ir uždegė [namą] Ds.
ǁ mesti, sviesti: Duobę iškasi, gilumon šérk, tai dun – toks garsas Aln.
8. smarkiai lyti, pilti: Teip šẽria lietus, net nosį baisu iškišt Srv. Rodos, ir debesio nėra, ale šẽria tai šẽria Trgn. Lietus tep šẽria, kad net burbuolės in balų stojas Dsn.
| impers.: Kad šẽria ledais! Ds.
| Bombom pradė[jo] šért Gs.
9. intr. šnek. greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kad šẽria, kad šẽria teip greitai, tikriausiai bijo lietaus Dj. Išejau šituo viešiakeliu, ir tada šért šért visą naktį Lb. Kad sveiki būsma, šérsma [Zarasuos] Slm. Iškišę liežuvius per miestą šeria B.Sruog. Tai, bra, Jono šiandiej šérta – nuo pat Anykščių! Slm.
10. intr. šnek. smarkiai ką daryti, dirbti: Sūnai mokyti, al rankoves pasiraitę kad šẽria (pjauna) Mžš.
11. tr. šnek. pirkti: Reiks šért gerą arklį Slk.
◊ aki̇̀s šérti grožėtis: Visiems buvo aki̇̀s šérti iš tų juokų darymo Plng.
į rañką (rañkon) šérti lažintis: Penkiolika tonų bus – galiu rañkon šért Slm.
káilį šérti mušti: Tokį vyrą gaut, kad káilį šer̃tų – tai tau! Krn.
kanãpėmis šérti botagu pliekti: Panevėžiečiai, sako, kanapėmis arklius šerią̃, mes – avižoms J.Jabl(Ar). Jo arkliai parmušti, kanãpėm šeriami̇̀ Ig.
ne vãkar košè šértas suaugęs, viską suprantantis: Žinom mes ano gerumą – ne vakar koše teesam šerti Šts.
óžį šérti ožiuotis: Nešérk óžį, aš tau aną su diržu išvarysiu Mžk.
plùtomis šérti Krkl neapkęsti.
1 antšérti, añtšeria, antšė́rė (ž.) tr. įšerti, įpenėti: Šerant [jautį] gal antšérti kokį centnierį Grg.
1 apšérti, àpšeria, apšė́rė tr.
1. R5, MŽ6, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ visiems paduoti ėsti, apliuobti (gyvulius): Apšė́riau gyvulius, apsiruošiau vi̇̀sa Pb. Tik apšért arkliai ir eit sau! Lp. Apšérkit karves ir grūskitės, kur norit Mlt. Apšė́rei, pasgirdei gyvuolius i in pečiaus guli̇̀ Dglš. Kiaules apšérsi, karves pamilši, valgyti išvirsi Kv. Gyvolius reikėjo apšérti nakties laike Akm. Daug buvo jaučių ir karvių, vienas kerdžius negalėjo visų apšérti PP13. Apšerkit arklius, parneškit pelų Žem.
| refl. tr., intr. KŽ: Atsikėliau, apsišė́riau arklius Krkn. Žiemą visas darbas – tik apsišért Trgn. Vyrai miškan, tada gyvulius apsi̇̀šeri, vėl skubinies [ruoštis] Dg. Viską ans padeda apsišérti Trk. Apsišérs, apsidarbuos piemuo tujau parejęs i padės plunksnas plėšyti KlvrŽ. Toks vyras ir negali̇̀ įstengti dar apsišérti! Šv. Dzidor, vaikaiti, nevėluokis apsišerti Žem.
ǁ pašerti (gyvulį): Ejau apšerti bėrąjį žirgelį D115.
2. truputį papenėti mėsai (gyvulį): Šito jau gerai nenupenėsiu – apšérsiu kiek ir pjausiu Lkč. Jau mūs kiaulės apšértos – galėsim tuoj pjaut Ss. Jau apšertas kiaules gavom atiduoti į meisą Šts.
| refl.: Apsišė́ręs toks gaidukas, riebus – du rubliai Krš.
3. paduoti maisto, pamaitinti: Reik žmogų prašyti, kad aną apšer̃tų, apžiūrėtų Krš.
| refl. tr.: Berniokus apiruošia, apsi̇̀šeria ir lekia darban Ukm.
ǁ visus pavalgydinti: Apšė́riau šeimyną, galiu pasėdėti Krš.
4. Š netinkamu maistu ar pašaru pamaitinti, užšerti: Apšė́riau aš jįjį kuomi norints, kad susirgo J. Išsigandusi motina apšė́rė vaiką, ir tą votimis išbėrė Vkš. Parūgų įpyliau į bulvynę (vietoj rūgštymo) – apšėriau visus pasninke Ggr.
| refl. Š:
^ Avižų arklys niekad neapsi̇̀šeria Krok.
5. K, KII294, BzF182, MitI20(Rg), NdŽ, KŽ apnuodyti, apduoti: Jis tėvą nuodais apšerti norėjęs Jrk. Išgaišo dykiai keturi – apšė́rė kas Drsk.
| refl. K, NdŽ.
ǁ Grš pakerėti ko uždavus, apduoti.
1 atšérti, àtšeria, atšė́rė
1. tr. N, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šeriant nupenėti, atganyti: Silpną gyvuolį atšė́riau J. Reiks atšért arklys ir parduot Lp. Daug avižų reikės sušert, kol tą arklį atšérsi Kair. Čia (fermoje) melžamų karvių ne[b]ibūs, tik àtšeramos Rdn. Tas paršelis toks nevėkšlis – kumet aną atšérsi? Plt. Duota buvo, kad aš juos (teliukus) atšer̃čia Švnč.
^ Ir jautis atšertas geriau traukia jungą V.Myk-Put.
| refl. Ser: Įpilu vakare paršiukui pieno – tegu ėda, greičiau atsišer̃s Jrb. Kaip atsišėrė [ožka], negali nuturėt Ps. Atsišėrė katės, sužvilgo dabar jų kaileliai kaip šeškų žiemą rš.
2. tr. maitinant padaryti kūningą, nebeliesą, riebų (apie žmogų): Sudžiūvęs – kaip tave atšérti? Krš. Atėjo iš kaži kur, mes atšė́rėm kaip gerą naudą, o jis mums uodegą parodė Alk. Kad pas mus pabūtum, aš tave visai atšer̃čiau Ss. Parėjo kai skarmaliai nuskarmaliavę nupampaliavę, o dabar atšė́rė Jrb.
| refl. Š: Atsišer̃s, kai pabus pas tamstą Bsg.
3. tr. K, KŽ pašerti, prišerti:
^ N'atšersi arklį reikiant važiuot B468,822.
| refl. K, KŽ.
4. intr. dalį pašaro sušerti, nušerti: Jau jo dar daugiau atšérta [iš šalinės] kap mūs iš viso [šalinėje] Lp.
5. intr. Š atsikirsti smūgiu į smūgį: Aš tau kartą sušėriau, tu man triskart atšė́rei Ėr.
◊ káilį atšérti išperti, primušti: Vyras pačiai kailį atšėrė gerai KlK10,41(Stk).
1 ×dašérti, dàšeria, dašė́rė (hibr.) tr.
1. pakankamai, iki soties prišerti: Gyvulius nedašértus rado Klt.
2. papildomai šerti: Duokit dašért karvukėm pašaro Rod.
1 įšérti, į̇̃šeria, įšė́rė tr.
1. K, Rtr, NdŽ, KŽ šeriant padaryti kūningą, gražų, riebų: Būdavo, arklius iñšeriam grūdais Kli. Kap inšė́rė, tai obuoliais geltonais net nuejęs tas kumelys Pv. Inganė, inšė́rė, i trasos veršiukas Klt. Arkliai nenūturamys, įšerti̇̀ Slnt. Karvė inšertà iš žiemos – tik blizga Ktk. Karvė buvo puiki, įšerta drūčiai TS1897,9(V.Piet). Į du … tris kartus tur būt avilys įšertas Rdž. Tą gaidį kviečiais įšėrė per kelis metus kaip arklį BsPIII256(Brt). Inšėrė žirgelį man juodbėrėlį LTR(Dg). Pastatyk stonelę vidurij dvarelio, inšerkie žirgelį grynu abrakėliu LMD(Pns). Turiu jungą jaučių, tris žirgus įšertus TŽVII289(P).
| refl. intr., tr.: Ir insišėrė savo žirgelį grynuoju abrakėliu Mrs. Kad insišėrė mūs skapas, tik liula, kap eina Lš. Laigo puikiai įsišėrę dveigiai rš.
2. refl. Rtr, Š, KŽ, Rz maitinantis įkūnėti, įtukti: Toks įsišė́ręs, gerą duoną turia Plšk. Insišė́rus, graži motera Drsk. Tei[p] įsišė́ręs, ka n'įsitenka marškiniuos! Jrb. Vienas buvo drūtas, įsišėręs, o antras sudžiūvęs TDrVII131(Prk).
3. įtukinti: Susmuko, nuliugo, kitur gerai kailį įšėrė, o naudos nė kokios! LzP.
4. įkirsti, įmušti, įrėžti: Ponas liepė jam inšert penkioliką rykščių BsPII182(Jž). Botagu inšė́rė arklį gerai Aps.
| Griausmas ąžuolo nemušąs – neinšeriąs LTR(Km).
1 iššérti, i̇̀ššeria, iššė́rė tr.
1. N, Rtr, Š šeriant išlaikyti, užtekti pašaro: Par žiemą visų kiaulių neiššérsma – nebūs kuo Vkš. Šįmet labai plika, nėr žolės – kaip aš iššérsu karvę, veršuką? Vg. Vienõs [karvės] sunku iššért Žrm. Reikia dūmot, kad iššertái karvę kuom Rod. Ant šėrybos iššė́riau karves J. Iš pievų savo daugiaus šieno negauname, kaip tiktai iššertie dvejetą arklių Rp. Ka norėdavom daugiau gyvolių iššérti, tai eidavom į dvarą dienas Skdv. Telėdnyku (pieva prie namų) dvi karves iššérdavau Klt. Po trejetui arklių iššérdavom OG370. Tuo kalneliu tris arklius iššėrė Krsn.
| refl. tr., intr.: Bet pašertės ne per daugiausia turim, tai nežinom, ar išsišérsim Lp. Šiap tep išsi̇̀šeriam Pls. Gerai pragyvenu, penkioleka rublių gaunu, ožką išsi̇̀šeru Lpl. Vargu nevargu išsišérsme vieną karvelę Dglš. Kitas žmogus išsišera po penkias šešias karves Krž. Nor nedaug pašaro turėjau, bet dėlto išsišė́rė gyvuliai peržiem Alv. Dvi karvės ganomos, išsi̇̀šeramos Krš.
2. šeriant išbaigti, suvartoti pašarą: Argi jau visą jovalą iššė́rei? Užv. Pašaras buvo iššertas, važiavo tuščiais ratais Šts. Pavasarį, iššėrus šieną, šalinėj vieni trūkšliai beliekti Lp.
3. K, KŽ, Gs šeriant pralaikyti kiek laiko: Arklius lig gegužio mėnesio iššė́rė stalde Grd. Ką per žiemą išpenėti, išmaitinti, iššérti KI136. Iššė́rei žiemą ir pavasarį išleidei Btrm.
4. Pvn išbūti šėriko darbą dirbant: Tris metus iššė́riau arklius Erž. Aš dvylika metų iššė́riau to[je] kūtė[je] kiaules Jnšk. Žinau aš milžėjas (jų būdą): penkioleka metų iššė́riau karves Krš.
5. išauginti (ppr. arklį): O kaip iššérsi bėrą žirgelį, uždėk tymo balnelį (d.) Šd. Tėvelis iššė́rė du šimtu žirgelių JD551; LTR(Al).
| refl. tr.: Kad mes augom pas tetušį trys balti broleliai, išsišėrėm trys broleliai tris bėrus žirgelius LMD(NmŽ). Išsišerčiau sau žirgelį, kad ir mažą, ale gražų LLDII91. Ir išsišėriau bėrą žirgytį grynomis aviželėms N335.
6. NdŽ šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti (gyvulį): Kad iššértas arklys – kaulo nematyti DŽ1. Galvijai vos vidutiniai t'iššerti, ale prekia už juos įmanytinai aukšta LC1881,19.
| refl. NdŽ: Paršeliai nuo miežinių miltų tik išsišė́rė! Klt. Ka išsišė́rė [kiaulės], ka blizga! Lnkv. Ažumuštos [gyvatės] kiaulėm, galvijam gerai greičiau išsi̇̀šeria Skdt.
ǁ nušerti, nupenėti pjauti mėsai: Vienus [paršus] i̇̀ššera, kitus atveža Krš. Neiššérdavo lig lašinių, ka jie stori būtų Šd.
7. išmaitinti, pamaitinti: Greitai žemė žmonių nebiššérs Krš. Tiek žmonių! Kap toj žemelė i̇̀ššeria! Drsk. Tokią didelę šeimyną mun vienam reikėjo iššérti Vkš. Juk mes, o ne kas kitas, ir miesto darbininką, ir pačią valdžią iššeriam V.Bub. Susiprašė didelį pulką, kaži ar iššer̃s Dkš.
| refl.: Išsi̇̀šeram i patys, i senus i̇̀ššeram Krš.
ǁ kurį laiką maitinti: Visą vasarą anus iššė́riau Krš. Metus iššė́rė [berną], i pabėgo Rdn. A mėnesį jau čia aną iššė́rė – tą jau skindeldriskį Lk.
8. maitinant padaryti didelį, tuklų: Pilvą iššérsi nedirbdamas KlK11,86(Pj).
| refl.: Išsišė́rę tie ponai Vn. Išsišė́ręs, tik ne pilvotas NdŽ.
9. refl. prk. prasigyventi: Tas gaspadorius kad ką gi – išsišė́rė Grž.
10. išperti, išmušti: Ar rankų neturite, ar įnagio gailitės?.. Iššerkit Žem.
1 nušérti, nùšeria, nušė́rė
1. tr. KŽ šeriant užauginti (ppr. arklį): Nenušersi tokių žirgų kaip pas tėtušėlį (d.) Vlkv. Auklino tėvelis sau vieną sūnelį, nušė́rė tėvelis jam bėrą žirgelį (d.) Šlčn. Abiem pastačiau po naują stonią, abiem nušė́riau po bėrą žirgą (d.) Slm. Dar sūnelis neužaugo, jau žirgelį nušė́rė (d.) Lnkv. Nušėrei žirgelius mums trim kaip vieną, išleidai į šalį tik mane vieną MitI116(Brt).
| refl. tr. Rtr: Nusišėriau sau žirgelį, nor ir mažą, bile gražų LTR(Nmj). Aš užaugau pas tėvelį, nusišė́riau sau žirgelį JD83,1017.
2. tr. Š gerai šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti: Nušertas arklys B, N. Kap nušérsi arklį, tai neintvarkysi Vrn. Ei nušers, nušers grynoms avižėlėms, uždės tymą balnelę RD149. Nušėriau žirgelį viena nedėlėle LTR(Lp). Taip nušerta karvė tura duoti pieno Krkl. Duosim porą jaučių, du žirgu nušértu JV455.
| refl. tr.: Nusišėriau sau žirgelį grynom avižėlėm LTR(Srj). Nusišė́rę pasbalnoję josim pas mergelę DrskD63.
3. tr. NdŽ nupenėti pjauti mėsai (gyvulį): Nušė́riau ben tris paršiokus Sdk. Su tokiu pašaru gyvolio nenūšérsi Up. Be bulbės, be milto paršo nenušérsi Krš. Taip prylaidus nušė́rė, kad ir tvarte nebeišsitenka Trg. Antrą kiaulę nušė́rė – sprindininkai lašiniai Krž. Ale ir nušérti jūs meitėliai Vlkv. Dvi nušértas kiaules į dalį devė Vkš.
| Galėjo nušérti gerus lašinius Trk.
| refl. tr. NdŽ: Anie i karvę turia, i paršą nusi̇̀šeria Vdk. Galėsim nusišért po kelias kiaules Šn. Dargi dar̃ Lietuvoj kiekvienas nusi̇̀šeria kiaulę Dg. Po porą paršiukų liūb nusišérsma, pasipjausma Žr. Nusišė́riau penimį kap reik Gs.
4. tr. NdŽ, KŽ, Dbč, Užv, Krkl prastai šeriant padaryti liesą, numitinti (gyvulį): Nušė́riau jau aš vieną karvę, t. y. padvėsė J. Šėrė šėrė ir nušė́rė kiaules, kad tos ir kojas užkėlė Srv. Šėrei ir nušėrei arklį, kad su mietu bepavažiuoji Brs. Čia arklys didesnis ir drūtesnis, tik ką labai nušértas, tik skobos Lš. Kad da ilgiau jis būt šėręs, tai būt visai nušė́ręs Gs. Tai eisim pažiūrėti arklio: gal jau nuo koto nušėrei LTR(Vlkv).
5. tr. vakare, nakčiai pašerti: Eisim nūšerti Prk.
6. tr. suvartoti kiek pašaro: Gi šiaudų ar daug nušė́rėm? Pc. Daug miltų nušerta J.Paukš. Parves žirgužėlius, nušers dobilėlius JV1082.
7. tr. gerai maitinant padaryti riebų, tuklų: Mamos buvau nušértas, drūktas, dabar sudžiūvau Krš. Jis parėjo iš Amerikos nušértas kap bulius Gs.
| refl.: Abu su akiniais, ta brolienė nusišė́rusi Rs.
8. tr. KŽ, Prk nunuodyti, nuduoti: Pompėjaus prieteliai Aristobulą nuodais nušėrė Jrk.
9. refl. prk. nusigyventi: Nusišė́rėm, nebėr nė ko beduoti Šts.
10. tr. užmušti: Girtą pavijo, movė dišlium ir nušė́rė Slm. Nelįsk, nušérsiu kaip šunį! Svn.
11. tr. NdŽ numušti, nudaužti: Atnešk kačergą, visa nuo sienų nušérsiu – prikrovė gi mat! Dgl. Kumelėlė bėra, uodegos nebėra, kumelėlė sarta, uodega nušerta (d.) Slm.
ǁ KŽ sukirsti, perdyžti: Neleisk šuniuko iš kiemo, da kas nušers su botagu Vb.
12. tr. nukirsti, nupjauti: Aš par kartą nùšeriu šitokį lazdyną Ob. Kiek šiandiej dobilų nušė́rėm! Km. Aš jau ir ažmiršau, kada pievas nušė́riau! Slk.
| prk.: Du darbadieniai tau jau nušerti̇̀ (nubraukti) Slm.
| Jau, matyt, buvo nušértas (nukamuotas) ligos, nebegėrė Slm.
13. intr. impers. šnek. smarkiai nulyti: Kad nušė́rė, tai nušė́rė lašais kaip žirniais Ds.
14. intr. šnek. greitai, smarkiai nueiti, nubėgti: Kaip nušė́rė par atšlaimą, tiek ir temačiau Žl.
15. nupirkti: Tai ką nušė́rėt an turgaus? Sld. Nebrangiai radau, tai nušė́riau keturius Sdk.
| refl. tr.: Anas jau nusišė́rė dviratį Ant. Nuvažiavęs Utenon, nusišė́rė arklį kaip tik obuolį Trgn.
◊ káilį (skū̃rą) nušérti NdŽ išperti, išplakti: Kai pašauksiu tėvą, kai pasakysiu – nušers tau gerai kailį! V.Krėv. Kad tavo káilis nenušértas Lp. Oi nuog tėvo tada gavau, oi gavau – nušė́rė skū̃rą Srj.
1 pašérti, pàšeria, pašė́rė tr.
1. H, R, MŽ, N, Sut, I, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ paduoti gyvuliui ėsti: Jau pašėriau galvijus (bandą) B. Švintant pašérk karves parduosimas su pašaru J. Reikia ir pašért, ir pagirdyt gyvuliai Pb. Reikia pašért keltavos JnšM. Nusipirko arkliuką, prisigraibė kiek tę to pašaro pašért gyvuliam Mrj. Kap pašérsi, pabalnok arklį Grv. Nėra kuom ir pašért, netekom pašaro Dv. Eik pašérk tus jaučius Rsn. O prylaidus a pašė́rei? Vž. Nu devynių eisi dar pašérti kiaules, tada eisyt gulti Kv. Neturu sveikatos: viedro nepaneščiu – kiaulių nepašer̃čiu Rdn. Arklius pats pašérkie! OG391. Žirgą šėriau – linksmas buvau, kai pašėriau – dar linksmesnis LLDII624(Gr). Aš pašersiu savo žirguželį nei rugeliais, nei mieželiais – grynums aviželiums StnD29. Parveža martelę kiaulelėm pašértie DrskD184. Kožnas gyvolis nora užveizamas, pašeramas, pagirdomas Skd. Mūso arklys atkelamas, pašeramuoju – po kąsnį ir kaišiojam pašarą Šts. Mano kiaulelė nepenėta, telyčelė nepašérta LKT329(Brsl).
^ Jokūbas skūpas, arklys kūdas – parduos pačią, pirks tabokos, pašers arklį LTR(Vdk). Arklio (Arklį S.Dauk) nepašėręs nevažiuosi Sch74(Rg). Botagu arklio nepašersi KrvP(Ds). Einant arti reik arklys gerai pašerti PPr34(Msn). Bernelis – ne žirgelis: avižoms nepašersi LTR(Srd). Mergytė – ne karvytė: šienu nepašérsi Dkš. Šuva pašértas piktas, o žmogus alkanas piktas Krm. Visi joja, niekas nepašeria (slenkstis) Prl, Btg, Pn.
| refl. tr. NdŽ: Jau buvo gerokai sutemę, kai gyvulius pasišė́riau Žvr. Pasilaidžiau (pasimelžiau) karvę, pasišė́riau Klt. Ejau lapų palaužt karvei, pasišert, ka pieniuko daugiau duotų Erž. Pasišérsys, pasitvarkysi šventą dieną – sau eik į šokį Brs. Aš dobilėlį tai nusipjausiu, bėrą žirgelį tai pasišersiu LTR(Lp). Pasišė́ręs pasbalnojęs misliau toli joti (d.) Mlk.
| prk.: Vargo mačiau, utėlių pašė́riau (pabuvau aptekęs gyviu) Vdk.
ǁ palesinti: Antys reikės pašért – žudarytos kluonienoj Rod. Numinė ana (antis) – yr pašeramà, o ten ana toki yr lauko vabalas Yl.
| refl. tr.: Rytą jis pasišeria vištas i triušius, i tai visas jo darbas Jrb.
2. šerti kiek laiko: Mėnesį pašérk, ir atganysi arklį Kp. Ligi rudens pašérsiu karvę ir parduosiu DŽ1.
3. šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti: Mano arkliai geri, pašerti̇̀ Prn. Aš žirgelius turiu du, nepašerti̇̀ abudu DrskD119.
4. NdŽ duoti pavalgyti: Vyrą turi kartas iš karto (reguliariai) pašérti Krš. Turam ėsti, galiam pašérti Jdr. Svečius alkinsu – reik pašérti Krš.
^ Skatink muni, bet pašėręs VP41. Visims ašarų nenušluostysi, visų neėdusių nepašérsi Krš.
| refl. tr. NdŽ: Pasišérs vaikus ir ateis Krš.
ǁ pavalgydinti: Pradžio[je] liuob kiti ligoniai muni pašérs Nv. Košę vaikuo virsma, pašérsi i vystyti liūb Gršl.
5. aprūpinti maistu: Pašérti reik tokius kraštus Krš.
6. padžiauti javus jaujoje ant ardų: Pašertà jauja Grž.
7. truputį apmušti: Pašérk aną su bizūnu Sg. Ką per žandą pašérti (duoti antausį) NdŽ. Koja pašė́rė J.Jabl(Šl).
| refl. NdŽ.
◊ aki̇̀s pašérti BzF182, KŽ pasigrožėti.
kai̇̃p lazdà pašértas liūdnas: Na, kogi tu, brol, vaikščioji kaip lazda pašertas? J.Balt.
kanãpėmis pašérti supliekti (arklį): Kanãpėms pàšeriam arklį, ir veža J.Jabl(Ar). O arklius kad pašė́riau kanãpėm! Kt.
1 péršerti
1. tr. NdŽ per daug pašerti; apsargdinti ėdesiu: Páršėriau paršelius ir susarginau Vkš. Da buvo veršis anos susirgęs – a pargirdėm, a páršėrėm Als. Páršėrė žaliais rugiais, ir nusprogo arklys Šts. Jeigu kumelė paršertà buvo, tai sugydis Pc.
ǁ labai daug, iki soties prišerti: Šerk ir péršerk – jei tu juoj darbuisi, tai neatsigaus Lp.
2. tr. apsargdinti valgiu; permaitinti: Nepáršersu, nebijok, gali tus kleckiukus suvalgyti Krš. A nebūsi vaiką páršėrusi, kad taip ans vema? Vkš.
ǁ labai daug, iki soties primaitinti: Vaišingi buvo: ateis kas, šérte liuob páršerdavo Krš.
3. tr., intr. NdŽ, Kp, Ktk sykį kitą suduoti, sušerti: Péršėriau botagu arkliui Strn. Paėmė iš mañ botagą, kokiuos tris kartus paršė́rė ir nuvažiavo Slm. Tai kad peršėrė tuo vyčia, tai ana ir nulėkė LTR(Brsl).
^ Ką gi tu sakysi – tylėsi kaip peršértas! Skp. Kai pasakė, kad numirė, tai kaip ir basliu peršė́rė Slm.
4. tr. permušti, perrėžti: Peršėrė karalaitę par pusę, išėmė širdį, perdalijo ir rado vidury žaltį LTR(Ds).
◊ šlapiù maišù péršertas apie kvailą žmogų: Neakuratnas žmogus tas tavo kaimynas, gal šlapiù maišù péršertas Svn.
1 piešérti, piẽšeria, piešė́rė (dial.) žr. 1 prišerti 4: Tos moterys sako: – Par daug pyšė́rei Kin.
1 prašérti, pràšeria, prašė́rė tr.
1. N šeriant suvartoti.
2. maitinant praleisti (pinigus): Ką uždirbu, viską vaikams pràšeru Krš.
3. NdŽ kurį laiką šerti.
| refl. NdŽ.
1 prišérti, pri̇̀šeria, prišė́rė tr.
1. N, K, Š, NdŽ, KŽ paduoti ėsti iki soties: Prišérk kiaules, ka nežviegtų Jnš. Karvę pri̇̀šeriu, priganau, tai i duoda pieno Klt. Kap arklį gerai prišeriu, tai anas gerai tęs Dv. Ką geriau prišérsi ją (katę), tą geriau [peles] gaudo Pls. Aš prišė́riau ašvienius, t. y. prikánkinau J.
| prk.: I bado mačiau [betarnaudama], i utėlių prišė́riau tiek, kiek panešiau PnmŽ.
^ Prišėrė kap zuikis kumelį LTR(Srj).
| refl. tr. NdŽ: Arklius prisišérdavo, ka greiti būt[ų] Nm.
ǁ prilesinti: Ančiukus prišė́riau, tai gulėjo čia sugulę Jrb.
2. MitI77 papildomai tvarte pašerti (iš ganyklos grįžusius gyvulius).
ǁ bites papildomai pamaitinti: Kiek aviliams nepritenka, turi prišerti Rdž.
3. refl. tr. iki valios prisidarbuoti daugelį šeriant: Aš prisišė́riau bėrų žirgelių, aš prisišveičiau šviesų kardelių JD715.
4. NdŽ, KŽ pamaitinti iki soties: Pašėlo, aš tokį pulką turu prišérti! Krš. Sunku tokį būrį su blynais prišérti Krš. Kada gerai brolį bagočius prišėrė, prigirdė, pradėjo kvosti BsPIII13(Nm). Prišértas ėsu lig ausų, nieko nenešk [į ligoninę] Jd.
^ Ubagą prišérsi, jo kašų (tarbų Jz) neprikrausi Mrj.
| prk.: Šiandie buvau jau tiek ir tiek tos aukštos kultūros prišertas, kad neištūrėjau Pt. Širdis vis skausmais čia prišerta TS1900,2-3.
| refl.: Pripylė tiems gerkles degtinės, prisišėrė, kiek betilpo Žem.
5. aprūpinti maistu iki valios: Kaimuo visus reik prišérti, prisotinti Krš.
6. maitinant padaryti gana riebų, įšerti: Prišérta motina, še, koks pagurklis! Jrb.
7. Jnš pridžiauti jaują javų: Jaują pri̇̀šeria J.Jabl(Šl). Anksti atsikeli, tuos [išdžiūvusius javus] iškuli, tai reik iki pusryčio prinešt, vėl prišért Gsč. Jaują jau prišė́rė, reik kurt pečių i džiovyt Kri. Prišė́rė jaujo[je] pilną lovą Mšk. Kelkiat, vaikiai, reją prišerti Vkš. Jauja prišertà kietai Žml.
8. NdŽ kiek sušerti, supliekti varant: Šitas arklys pri̇̀šeriamas (rambus, kurį reikia botagu šerti) Pl. Kumelė mūsų jauna, prišeriamà, toli nenuvažiuosi Vb.
9. šnek. prikirsti: Beržų prišė́rėm vežimą Dv. Prišérk varų paršam užtvert Trgn.
| refl. tr.: Prisišérk alksniokų ir vežkis Trgn.
1 sušérti, sùšeria, sušė́rė
1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ suduoti, suvartoti pašarą: Visą savo šieną jau sušėrėm N. Sušė́riau pašarą visą su gyvuoliais J. Kiek prikulia, tiek sušeria Lš. Dobilus jau sušė́riau, šeriu šieną Klt. Árklium (dat.) geresnį pašarą sùšeri Dl. Jau visus pradus sušė́rėm Slv. Suganysi, sušérsi karvėm – nebus Btrm. Kas dieną vežimą šieno sùšeria Pgg. Tris kresčius morkų sušė́rėm paršeliuo Lkv. Sušérsuot roputes kiaulėms Pj. Kiek ans sùšera miltų – tris kiaules tura Als. Bulbikes sušérsu – pjausu kiaulę Krš. Du maišu sušė́riau arkliais J.Jabl(Als). Sušėrė pelus arkliais Šts. Sušėrei vainikėlį su grynu abrakėliu, sugėrei jaunystėlę su čystu vandenėliu LTR(Alvt).
| refl. BŽ88, NdŽ: Šiemet šienas ir šiaudai iki stybluko susišė́rė Alv. Pas mum daugiausia kiaulėm tos bulbos susi̇̀šeria Vvs. Pašaras susišérsias, pavasarį eis į miestą Krš.
ǁ sulesinti: Lukštą kiaulėm te ar vištom sùšeri Eiš. Atsineškit gaidį, tai jam sušérsim Sdr.
2. tr. šeriant užauginti: Nesušersu kito tokio kaip pas tetušelį LTR(Pp).
| refl. tr.: Rudenį jau gerą kiaulį susišė́riau Alks.
3. tr. šeriant padaryti kūningą, gražų: Arklį avižoms sušė́rė, kad tas net blizga Up. Sušertas jautis pašėlsta pakinkytas arti, nenutūrėsi Dr.
4. tr. NdŽ duoti suvalgyti: Tą vienturtį labai lepina, motina viską jam sùšeria Lkš.
ǁ suvartoti maistui: Daug veršių ir avių papjovęs sušė́rė NdŽ.
| refl. NdŽ.
5. tr. Gsč, Pš, Skrb sudžiauti javus jaujoje ant ardų: Į jaują javus sušérdavo, lygi pietų kūrydavo vienas Pkr. Linus šlapius sušérk jaujo[je] terp ardų – sušunta Žml.
6. intr. Š, NdŽ, KŽ suduoti, sukirsti: Sušérk vyčia arkliui, kad greičiau bėgt Ut. Greitesnio bijo, kad botagu nesušértum Ml. Kai kada įpyksta, tai sùšeriu Lb. Anas virvę turėjo – kai sušer̃s, kad jį perkūnas! JnšM. Kai sušeri durỹs (į duris), tai skamba LTR(Ob). Jis kad sušė́rė arkliam po botagą ir nudulkėjo Mrj. Sušérk par sprandą, ko lenda Ll. Boba sušė́rė kaliotei Mlk. Pragyveno amžių, nėr sušė́ręs pačiai Adm. Ant žirgo sėdau, kepurę kėliau, žirgui sušėriau LTR(Brž).
^ Kas norės sušerti, pagalį gaus Tsk. Girtas – kaip par galvą sušértas Vad.
| tr. Svn: Sušérk vaiką rykšte J.Jabl(Šl). Sùšeriu arklį – arklys neveža, ir galas Vdn. Ir nusrėškiau putino šakelę, ir sušėriau juodbėrį žirgelį J.Jabl(Šmn). [Ragana] išmetė žabelį, sako: – Sušerk savo žvėris šituo žabeliu LTR(Ds).
| refl. NdŽ.
7. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Tris bliūdus pripyliau, ir sušė́rė Ad.
8. tr. šnek. sunešioti, sutrinti: Par darbą greitai rūbus sušért možna Grv.
9. tr. šnek. sušokti, sutrenkti: Kai įsigeria, sušeria puikiai kazoką P.Cvir.
1 užšérti, ùžšeria, užšė́rė
1. tr. NdŽ, KŽ paduoti pašaro, pašerti, prišerti: Užšérk nors kiek arklį priš kelionę Šauk. Durnelis ažušė́rė arklius dobilais, ė pats nue[jo] gult (ps.) Prng.
| refl. tr. NdŽ: Arklius parsivedęs užsišėriau šiaip taip Žem.
2. tr. šeriant užauginti, nušerti: Ùžšeru paršiuką vaikams kožną metą Krš. Kiaules jie ùžšer[a] su pienu, su žolėms, su miltais StngŽ73.
3. tr. Dbč, Trgn prastai šeriant suliesinti, menką padaryti: Aš pernai kap užšė́riau stotkus, tai pavasarį negalėj[o] nei kojų patęst Nč. Ažušertà karvė – tik tris litras pieno duoda Klt. Karvės suvisu ažšértos OG414. Mūsų blogas šėrikas – ažušė́rė arklius Ml. Ažušértas arklys neina vagoj Dglš.
^ Tampos kai ažušértas arklys Zr.
| refl.: Karvė jau suvis ažsišė́rė Klt.
4. tr. NdŽ, Up uždavus kokio pašaro susargdinti: Guli arklys, guli – ar neužšė́rei dirsėm? Pc. Karvę ažušė́riau burokais Klt. Krito karvė – užšė́rė kum nors Erž. Viena kiaulė tai susirgo po vedimo – aš pati užšė́riau Nmk.
5. tr. šeriant užsiundyti plėšti (bites): Turbūt kas nors užšė́rė savo bites, kad mūsiškes apipuolė Gs.
6. tr. paduoti valgyti, pamaitinti: Atnešė valgyti [slaugė], užšė́rė – daktaras nieko nežiūria Grd. Tave reikia vakare bulvienės [sriuba] užšért, tai lauk dažnai eitum Skr.
7. tr. duoti privalgyti iki soties, primaitinti: Aš tai kiaulių ir vaikų niekap neùžšeriu Plut. Kokia tu valgi – tavęs negali užšért Mrj.
8. tr. prastai valgydinant suliesinti: Ažušė́rė visai tave boba – liko tik skūra, nosis ir pavardė Str.
9. tr. Bb uždavus netinkamo valgio susargdinti: Motyna su gryboms aną užšė́rė, kuo nenumirė Krš. Užšė́rę, sako, i miręs Grd.
10. tr. užduoti, užburti: Musėt jau užšė́rė, ka taip negali atsitraukti Bt.
^ Laksto kap užšérta Kbr. Visi kaip ažušerti puola jų valgytų Vr.
11. užkrėsti: Anas vienas visą pirkią ažušė́rė juokais Prng. Žmonės ataneša ligas iš kitur i mus ažušeria Dkšt. Kad anys niežais ko neažušer̃t Ml.
| refl.: Jis jau niežais žusišė́ręs Nč.
12. tr. duoti, užteikti: Pajauniai ažušė́rė vaikam cukierkų Dglš.
13. intr. NdŽ užduoti, užkirsti: I man jau derina ažušért balana Klt. Užùšeria smarkiai, net tas pasikaso Ppl. Užšė́riau par subinę, tada atsibudo – kieto miego Krš.
| tr.: Ažušėrė arklį ir zovada nujojo LTR(Slk). Rykščių čystai ažušer̃s Aps.
^ Kai pabarstėm salietra, burokai kaip botagu ažušerti̇̀ pašoko Km.
◊ į aki̇̀s užšérti šiurkščiai, stačiai pasakyti: Kožną rozą ana ažùšeria akýsan Dglš.
pariñkti
Apibrėžtis
riñkti, reñka (riñka LD338(Zt)), -o tr. Q326, H157, R, Sut, I, M
1. K imti po kiek ir dėti į vieną vietą: Spanguolės augo, bet nėkas neriñko Lpl. Aš čia obuolius renkù Rmš. Bulbės riñkt sunku: eini eini, čia bulbė, čia bulbė – linginėji Mžš. Išejo bulbų antrailio riñkt Dglš. Aš nerinkaũ riešutų – neinkandu Eiš. Būtau ejus malkos riñkt medžian Rud. Uogas reñka, an turgo atveždo Pls. Reikia pusdienį riñkti uogas Žlb. Vandutė kai uogas reñka, tai net perskreipus gniūsija Ign. Dieną negalėdavo riñkt grybų [pono miške], naktį laipioja ir čiupena baravykus Grv. Vidudienį grybų nereñka Ob. Akmenų kaip prisėta, tik riñk ir krauk ant vežimą Skrb. Kankorėžius kitąsyk riñkdavo, kuldavo Pgr. Pripylė pelenuos aguonų ir liepė jam rinkt LTR(Rk). Vasaros metu tai reikia žoles riñkt LKT164(Dt). Nemėtai duonos, trupinius rinksi̇̀ LKKI182(Sld). Jei sapnuoji, kad renki bulves arba kiaušinius, reiškia barnius LTR(Šil). Šliauždamas rinku uogas SD31. Jis reñka uogas nuo krūmo KI18. Su ranka renkù varpas nuo dirvos J. Žemuogių stiebelius i žiedus liuob riñksiam Brs. Aš uogelių nerinkau, serbentėlių nebraukiau RD7. Te beriñksi juodas uogas, bebraukysi serbentėles JD717. Žemuogėles rinkte rinko, serbentėles braukte braukė KlvD27. Nuog baltų [dobilų] bitės medų reñka Pls. Liesnykai drobynas pastato rudenį ir reñka medų [iš drevių] Rod. Aš bitutė, aš mažutė, renku žieduose medutį K.Bor. Šaknelių ir žolių rinkti teta eidavo į laukus P.Cvir. Mamaitė dėl mūsų darbo paršelį pardavė: nebuvo laiko šerti, žoles rinkti Žem. Teeit anys patys ir terenka šiaudus BB2Moz5,7. Rinkagu ižg erškėčių uogas vyno aba ižg usnių fygas? Ev. Kas nerenka su manim, išbarsto Ch1Mt12,30.
| prk.: Su saule [nauja dienelė] atitviskėjo vakarykščių vargelių rinkti S.Čiurl. Aista … renka savo vandenis iš pietų link nuo to kaimo gulinčiųjų kalnų LTI91(Bs). Reñka reñka po vieną – visi pareisma į tą žemelę Krš. Bobutes reñka, reñka dabar [giltinė] LKT306(Skm). To[ji] smertelė dabar senesnius tokiuos vis riñko Mžš. Pakrūmėj kulkos rinko jų vadus T.Tilv. Šįmet mirtis senukus reñka Mrj.
ǁ nuimant, išimant šalinti, naikinti: Par antrąjį čia tą karą ans buvo paimtas minų riñkti Akm. Bulbes parejau, žoles rinkáu, vabalus rinkáu Skdv. Pernais rinkáu vabalus Šv.
^ Kad bersi, tai ir rinksi Ėr. Kas eidamas beria, tas grįždamas renka LTsV295. Mėtydamas išmėtysi, riñkdamas surinksi LTR(Kš).
rinktinai̇̃ adv.: Ką čia rasi, kai jau viskas rinktinai̇̃ išrinkta Vdžg.
| refl.: Reñkas [kriaušės] nuo medžio pusėj rugsėjo P.
2. lasyti: Juodųjų [serbentų] nèrenka špokai LKT254(Srv). Paukščių pilna dirva – reñka grūdus Ktk. Ančiukai atėjo i duoną reñka iš lovio Jrb. Matai, kai ančiukai reñka baltymą, trynio nenori Jrb. Antinas ejo, riñko i rijo LKT351(Švnč).
ǁ po kiek imant ėsti (ką pabirą): Kai su lopetėle su snukiu reñka grūdus [šernas] Dgč. Arkliai iš lovių avižas ėda, o ta kiaulelė reñka Vž.
3. iš įvairių asmenų, įvairių vietų imti, gauti: Riñkti aukas NdŽ. Mokesčius, rinkliavas riñkti NdŽ. Žinias riñkti NdŽ. Parašus riñkti NdŽ. Ans pradėjo eiti par žmonis, riñkdamas piningus Žeml. Pašarą, peną rinkti I. Padegėliu važinėjau – rinkaũ sau duoną Dglš. Ejo po kaimą visa ką riñkdamas – sūrius, dešras LKT46(Vgr). Atostogų metu, parvykęs į tėviškę, pats rinkdavo (užrašinėdavo) dainas, pasakas rš.
ǁ prašyti išmaldos, elgetauti: Ejo ubagais po žmonis riñkdamas Jdr.
| refl.: Leido tėvą riñkties pri bažnyčios Krš. Darbo dirbti nebgaliu, tad ir einu po svietą rinkdamõs Skd. Kitą kartą buvo turtingas, o dabar eina rinkdamõs Slnt. Riñkties buvo išejęs žmogelis Pj.
ǁ vogti: Anie pripras i toliau riñks Vdk.
4. K kaupti, krauti (turtą, atsargas ir pan.): Reikia riñkt pinigai Pb. Lokamčius (šykštuolis) pinigus reñka, o velnias mašną siuva Igl. Jisai reñka pinigus senatvei Sr. Seniau riñkdavai auksą, kasdavai į žemes, daba į pančekas nededa aukso Btg. Tetulytė turtų neriñko Dkš. Verks mano močiutė nevirkdoma, man didį kraitelį berinkdama (d.) Drs. Rinkau rinkau grietinę [nuo pieno] ir vis negalėjau sviesto susukti rš. Seniau gaspadinės vasarą reñka sviestą ir sūdžia žiemai, tai druskos net čiuža Ob. Pašto ženklus riñkti (kolekcionuoti) NdŽ. Pasogą reñka OG283. Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagys įsikasa CII103. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei renka kluonuosna BPII393. Ir dažnai tatai gadijas, kad tie, kurie didžius turtus vaikamus savo renka, nieko kito jiemus nepaliekti MP63.
| Nuoširdžiausiai baru tuos, kurie neklauso mokytojų, kurie renka dvejetus V.Bub.
5. burti į vieną vietą, telkti draugėn: Ponas Lapocinskis turėjęs iš Vilniaus Kalinausko įsakymą visus sukilėlius nuo Švenčionių iki Biržų rinkti po savo vėliava A.Vien. Turėjo tuojau … susitekėt jump pulkais iž visų šalių, nelaukiant, idant jų po vieną ieškotų ir rinktų̃ DP89.
| prk.: Viršum jūrų žilo ploto vėjas debesis jau renka rš.
| refl.: Žmonės reñkas K. Pirkia didelė, tai tenai daugiau riñkos Pb. Priebrėkšmiais, atlikę nuo darbo, rinkosi dvariškiai prie Topylienės Žem. Užmatysi, a jau reñkasi kas gegužinėn Ssk. Dabar prieš dieną reñkas [šokti] Pst. Gentys suvažiavo, kaip musys pradėjo riñkties LKT62(Pp). Renkasi kaip varnos prieš lietų LTR(Al). Jie dabar posėdžio renkasi J.Jabl. Vyrai, moterys pakrante šiandien renkasi į šventę E.Miež. Seniau raganų rinktas šito kalno viršūnėj A.Damb. Vos spėjo suolus sustatyti, pradėjo ir žmonės rinktis J.Avyž. Ir rinkos jop daug minių Ch1Mt13,2.
6. kaupti, traukti į vieną vietą ką pasklidą: Arklio pasagos reñka sniegus (neišbyra po jomis patekęs sniegas), ir susimina kaušai Šts. Šviesai einant pro renkamąjį lęšį, spinduliai lūžta ašies kryptimi rš.
| refl.: Debesys reñkasi, bus lietaus Dkš. Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos M.Valanč. Tuoj tie visi kaulai ir mėsos pradėjo krutėt ir rinkties an vietą BsPII296. Labiausiai šaltis renkasi, kai durys valio[je] (atviros) Lnkv. Pikti žodžiai pradeda rinktis jos lūpose I.Simon. Akyse renkasi ašaros I.Simon. Martyną vėl ima pagunda kareiviškai nusispjauti. Jo burnoj jau renkasi seilės I.Simon. Vėl renkasi jėgos išvargintame kūne J.Paukš. Čia paarta, gal riñksis (byrės į batus einant) Pls.
7. Lž, Vkš, Btg, Rd imti nuo pradalgio ir rišti į pėdus: Ejau dienums rugių riñkti Užv. Nu keturiolekos metų rugius rinkáu po tėvu Krš. Praniukas rinko Kasparui M.Katk. Geriau rugius riñkti, neko pri vaiko sėdėti Rdn. Pjaus su dalgeliais rugius: motriškosios riñks, vyrai pjaus Gd. Dvylekos metų aš jau rugius rinkáu Vn. Vieną kartą aš renkù renkù rugius, nėkaip nebspėju Lpl. Vežimus myniau, rugius rinkaũ Pšš. Pradalgę reñka į pėdus LKT160(Šlv). Iš po pjautuvo reñkam [rugius] ir vežam [, kai sausa] Pls. Pradilo dalgelis, tankiai brūkštuojamas, pavargo mergelė, rugius rinkdama LTR(Šts). Eisiu į kalnelį kvietelių pakirsti, eis mano mergelė paskui mane riñkti JV420. Aš nemoku rugių rišti, nei miežaičių rinkti RD107.
ǁ imti nuo kraikos (linus) ir dėti pėdais: Tada kloja linus, reñka, riša in kūlius Šlčn. Klojam linus in pievos i paskui reñkam Dv. Kap jau atsiguli [linai], reñkam, pirtį kūrinam, džiovinam Eiš.
8. imti nuo lauko, valyti, vokti: Dideli darbai būva tik tada, kap nuo laukų reñkam Dsn. Prispėję rugiai, reikia riñkt JnšM. Jei ne lietus, reñkam nuog lauko ir vežam kluonan Pls. Nušienav kąsnį šieno ir nèrenka namo Lz.
9. tikrinti rūšiuojant, atmetant netinkamus: Netoli kolūkio raštinės moterys rinko bulves. Sėklines kapčiavo rš. Nuvėtytos, švariausios uogelės, nereiks nė riñkti Krš. Moterys popiet eis kanapių riñkt (rauti pleiskanių) Rdm.
| prk.: Neriñko, katras [vaikas] kaltas, abiem atatašė Klt. Aš tavo darbus nèrenku (netyrinėju, ką blogai padarai) Jrb.
| refl.: Kulipkėlė nesirenka, lietuvis tu ar lenkas. Guldo visus iš eilės rš.
10. ieškoti ko kuriam reikalui tinkamo, iš daugelio skirtis tinkamą: Kai kas švendrą traukia ar degtuką stumia, kai reñka dalgį Slm. Nuometėlis pirktas, krautuvėse rinktas LTR(Igl). Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji LB136. Ei močiutė, motynėlė, rinkai̇̃ ma bernelį JD295. Rinkai metus, rinkai ir antarus – ir neišrinkai dukrelei raunelės TDrIV113(Kb). Tarė … pakviestump prilyginimą šitą, dabodamas, kaip pirmas vietas rinko DP338.
| Ignas nutilo ir valandėlę nesiryždamas rinko žodžius J.Avyž. Jis ilgai niūniavo, rinko melodiją ir pagaliau uždainavo K.Saj. Reñka dieną bulbom sodint Klt.
^ Reñka reñka kaip Gelumbauskis beigelius Kv. Girio[je] kirstas, krome riñktas, an rankelių graudžiai verkia (smuikas) Alvt.
rinktinai̇̃ adv.: Jie išsirūpino iš valdžios leidimą kirsti medžius rinktinai LKGII529.
| refl. tr.: Vis reñkasi reñkasi – sausų malkų nebedaug liko [krūvoje] Ėr. Knygos lentynose sudėtos taip, jog kiekvienas skaitytojas laisvai gali vaikščioti po biblioteką ir rinktis, kas jam reikalinga A.Vencl. Jai (našlei) nebebuvo kaip riñktis: su dviem vaikais kas ims! Ob. Rinkis, mergele, vargo bernelį LTsI499. Vedė žirgą in žalią grūšią, rinkaus mergelę in savo dūšią TDrV174(Vlk). Kas manęs verks mano pakasynose, tą rinkis sau už tėvą S.Dauk.
| Liga žmonių nesirenka rš.
^ Rinkos rinkos ir išsirinko iš viso mesos bliūdo veršio uodegą LTR(Pp). Nešerk žolės su rasa, nesiriñk panos ant atlaidų Bsg.
11. šaukti, mobilizuoti: Žalnierius rinkti N. Naujokus riñkti NdŽ. Ąžuolėlio šakos linko, o mus jaunus vaiskan rinko LTR(Mrk).
12. LL285 skirti balsuojant: Rinkimų sistema laiduoja kiekvienam piliečiui teisę rinkti ir būti renkamam sp.
13. skirti, padaryti ką kuo: Mums žadėjo vis…, kada mus rinko ig sūnus Mž51. Atstovus rinkdavom, rodos, tik trejiems metams J.Jabl. Riñkti atstovu, vadu NdŽ. Rinksim tave į pirmininkus rš. Aš patsai tapau valdovu ir nežinau, kad mane kas būtų rinkęs V.Krėv.
| refl. tr.: O kolektyviniam ūky paprasčiau: vadovybę patys valstiečiai renkasi rš.
14. dėti iš raidžių tekstą, rengiamą spaudai: Kūrinys kartais dar nebūdavo baigtas rašyti, o jį jau rinkdavo spaustuvė, nes laukti nebuvo galima rš. Iki Ignotas skubėjo įsirengti požemyje, Karolis išmokė Karusę rinkti raides rš.
ǁ sudaryti reikiamą skaitmenį (sukant telefono diską): Viktorija paėmė telefono ragelį ir ėmė rinkti numerį rš.
15. jungti į daiktą atskiras montuojamo mechanizmo, įrenginio dalis: Agregatus galima rinkti individualiai ir sroviniu būdu rš.
16. daryti raštus audžiant: Sajonus pačios irgi audė, pačios žiurstus ko nopuikiausius staklėse rinko V.Piet.
17. dainuoti sutartinės rinkinį: Rinkėjas renka, o giedotojas neatkartoja tų pačių žodžių LTII101.
ǁ giedotinai, giedamai skaityti: Nė vienas iš jų nemokėjo maldų rinkti Grž.
18. imti (pačią), vesti: Ją riñko iš savos vesės Zt. Mūsos mergutos panuvažiavo Lotvon – čia nėr kam riñkt Lz. Sūnaitis manas, neriñk jos Lz. Lietuvnykai neriñko, o až ruskų nenorėjau Lz.
| refl. tr.: Aš čiut nenumiriau verkdamos, kad anas jos nesriñkt Lz.
19. imti (ranka ar kokiu įrankiu): Rinksiù visa (visų valgių), rinksiù – nereikia pravarinėt (raginti) Lz. Pautienę šaukštu reñkam ir valgom Lz. Iš pirkios reñka ir neša jai Lz. Čepela skarvadą riñktie Lz. Merguta merguta, reñk rankom mane, o nenori rankom – reñk šakėm per slenkstį Lz. Kad aš itų lazdų nerinktáu rankõs! Lz. Duoma jam zalato – anas vėl nèrenka Lz. Tau duodant, jie renka, tau atveriant ranką tavą, jie pasotinami yra geru BBPs104,28. Ana [v]andenį reñka (semiasi) iš mūsio šulnio Lz.
^ Neriñks jo velnias Ds. Bernioko velnias neriñks, o mergiotė vargs gyvenime Ut. Kur jis eina tokią naktį? – O, neriñks jo galas! Mrj. Neriñks galas tas malkas – ryt sunešim Dkš. Valgom gerai, ale velnias reñka (neina į naudą), i visa Vdš. Skubos darbą velnias renka LTR(Vl). Dagi nerenka biesas (turtingas) – kitiem pinigus skolina An. Kad tave perkūnas rinktų! (keik.) Yl.
| refl.: Reñkasi (įsikimba, stveriasi) až arklio uodegos ir joja Lz.
20. atiminėti: Kam jūs tep rabavojat, visa reñkat? Rod. Riñko arklius niemčiai Rod.
21. paimti, areštuoti: Čia jau jį reñka tiurmon LKKII206(Zt).
22. dėti (į ką): Koja prikulta – gipsan riñko Zt.
| refl. tr.: Ana renkasi̇̀ [bulvių] vel kiton terlykon (puspuodynėlėn) LKKII204(Zt).
23. refl. tr., intr. imtis (darbo): Aš jau darbo nèsrenku – aš jau sena Lz. Reikia riñktis až kuodelio (sėstis verpti) Lz.
24. apimti (tam tikrai būsenai): Piktumas reñka, kad nerašo Lz. Manę miegas nèrenka Lz. Mane juokas reñka Lz.
25. gerai imti (apie skustuvą): O ką, reñka britva barzdą? Lz.
26. imti, kraustyti (nuo stalo): Kode[l] stalas nèrinktas stovi? Dglš. Kas valgo, ė aš vis stalą renkù Trgn.
ǁ tvarkyti: Nerinktoj pirkioj gyveno Dglš.
27. refl. N, Sut, I, GrvT132 rengtis, ruoštis (ką daryti): Kelian rinkuosi SD408. Rinkõmės rinkõmės [pirkti] ir nepirkom Tvr. Nu, tai renkies ir važiuo[j] (važiuok) par tetą LKKXIII27(Grv). Kap pavasaris ateima, reñkasi dirbt až lauko Lz. Jau renkúos pakalbėt Ad. Rinkõs rinkõs lietus, ir nieko nebuvo Kli. Rinkõs, rinkõs lyt, tai i dav[ė] (smarkiai palijo) Ad.
28. refl. skirstytis: Patalkis reñkas laukan, maž tebuvo šnapšės Šts.
29. refl. dvėsti, baigtis: Jau mūsų juodis dėl dusulio riñksis Žgč. Ta juodgalvė avis jau, tur būti, greit riñksis: nebkelia nė kelti Grg. Bene riñktis nori, kad nebevalgai? Grg.
30. refl. pradėti augti, taisytis: Pomidorai buvo prasti, o rudenio pusėn ėmė riñktis Antš.
◊ [sau] į gálvą riñkti
1. stengtis įsiminti, dėmėtis: Dabar žmogus visa ir galvon nèrenki, o tada tai mokėjom visokių tę giesmių, sekmių LKKII226(Lz).
2. kreipti dėmesį, rūpintis, jaudintis: Anas galvon nèrenka Lz. O kalvis nerenka sau galvon Aru32(Lz).
pýpliauogių išei̇̃ti riñkti Kt sušalti.
(kieno) trùpinius (pė́das NdŽ) riñkti mėgdžioti, sekti: Jau taip reñk tėvo trupinius! Rs.
varpùs riñkti prieš pradedant skambinti visais varpais, skambinti iš pradžių su vienu, paskui su kitu varpu: Jau pradėjo varpùs riñkti, greit būs pamaldos Šts. Jau reñka varpùs, tujau skambins sumai Šts.
(kieno) žodžiùs riñkti kartoti, sakyti mėgdžiojant: Vaikai, negražu motinos žodžiùs riñkt Rs.
apriñkti, àprenka (apreñka), -o tr. K; Q167, H173, SD198, B, Sut
1. DŽ, Pb kiek nurinkti: Nueik agurkus apriñkt Gs. Jau gal ir àprinktos yr mėlynės Erž. Iš ryto buvo aviečių, dabar vaikų àprinkta, àprinkta Gl. Giliukus išneš, išnarinės, ir taip jau àprinkta Krkn. Malkas visas apriñko Dglš. Obuolių nereikia kratyt, reikia apriñkt, tai ilgiau stovės JnšM. Jau apriñko riešutus Btrm. Po dvi obelis àprenkam – stiprūs, macnūs obuoliai Dv. N’àprinktas medis KII261. Mažai jų (viržių) možna pririnkt: aprinkti̇̀ labai Str. Lietuviai, nakčia pagal palaidojusys kūnus ir grobį aprinkusys, auštant ties mūrais Kijevo sustojo S.Dauk.
| Šitie popierėliai (musgaudžiai) àprenka muses Ėr.
| prk.: Mirtis jau apriñko keletą tų gėrovų (keli begerdami jau mirė) Gs. Apriñks Dievas senius (vienas paskui kitą išmirs senieji) – Dievui visi geri Lkm.
| refl.: Uogos dabar apsiriñkę Ds. Jau braškės biškį apsiriñko: vienas ateina, kitas, tai vis uogikę Vdk. Kap apsiriñko obuoliai geresni, tai ir itiej geri Arm.
ǁ nuimant apnaikinti, pašalinti: Tik apreñkam vakare [Kolorado vabalus], rytą i vėl anys skrenda Ad. Plaikstos su vyrais, o vaikams utų neàprenka Šts.
2. aplasyti: Vištos apriñko sėjant rugių pakraščius, dabar ir reti Ds.
ǁ po kiek imant suėsti (ką padėliotą, išbarstytą): Grūšeles apriñko telyčia Dglš. Ateina ana (lapė), te apreñka, apėda, o kapkono nekliudo Dgč.
| refl.: Apsiriñko mėsa (nebėra, suvalgyta, kur tik jos kiek buvo) Lp.
3. didumą paimti, pašaukti: Iš kaimo visus geruosius vyrus aprinko [karui] rš.
4. Kp, Al rasti, skirtis tinkamą: Apriñk man kur gerą arklį – pirksiu Rm. Vison parapijon tokio žmogaus neàprenku, kap jis (labai geras) Lp. Aš neàprenku, kas už jį gudriau pakalbėtų Jnšk. Tas kelmas apriñktas didesnis, nebegali išraut Lnkv. Alksniokas buvo vienas api̇̀rinktas Strn. Apriñki vietelę, apriñk bernužėlį JV29. Tada mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti BsPII53. Praustis tik vieną šaltinį buvo aprinkę LTI185. Eidamas žiūriu, kur triobos statyt, tai šitą vietą aprinkaũ Ob. Marija gerą dalį aprinko, kuri nuog jos nebus atimta VlnE167. Anys pirmosias vietas aprinklavo VlnE115. Idant kiekvienas [pakviestasis] aprinktų sau galiausią vietą DP341. Kursai vietą aprinkai PK95. Idant jis žinotų pikt atmesti, o ger aprinkti VlnE148.
| refl. tr. N, Š, RtŽ, Rd, Slk, Antz, Kp: Apsiriñko vardą Magdelena Krš. Apsiriñk paną, nevaikščiok vienas Vn. Tu rasi jau turi kurią apsiriñkęs? Rg. Vienan kaiman apsiriñko mergaitę Rod. Apsirinkaũ sau mergelę iš viso pulkelio Sdk. Toks ten iš jo ir jaunikis: žmonos savoj parapijoj negalėjo apsiriñkt Srv. Nesiženija – apsiriñkęs neturi Vb. Bara man tėvelis ir motinėlė, kad apsirinkaũ sau mergužėlę (d.) Ps. Pavasarį parskrido – tujau ans (varnėnas) apsi̇̀renka vietą, tujau deda kiaušelius Sd. Nakvynei apsirinkau gerą vietą rš. Jie apsirinko šakotą eglę ir apsinakvojo ant jos LTR(Žm). Apsirinkaũ savo buvimą Vs. Ne tą kelią apsirenki̇̀, kursai laimėn veda BM452. Daleista apsiriñkti darbai tokie, kokių nori ir kada nori A.Baran. Kad aš jums po akių dedu gyvastį ir smertį, kad jūs gyvastį sau apsirinktumbit brš.
ǁ refl. Sut būti, atsirasti pasiryžusiam, pajėgiančiam ką padaryti: Vos àprenkas ižg šimto vienas, kuris pildytų įsakymą jo DP39. Apsirinkęs ant ko SD315.
5. paskirti iš daugelio (kokioms pareigoms): O kodel jaunesnių neapreñka [dirbti]? Pb. Jį apriñko brigadyrium Vdn. Petrą apriñko seniūnu Sv. Senį vilką aprinko klausytoju LTR(Lp). Susrenka visas kiemas, kataras [skerdžius] geriausiai patinka, tą ir àprenka Grv. Aš tave aprenku sau už tėvą S.Dauk. Bitės pačios apreñka motiną Vdn. Kariau už mus vyras macnas, kurs nuog Dievo est aprinktas Mž396. Jis žinosi ne žydų pačių ant karalystės aprinktas BPI110. Norėjo aprinkt jo ažu mesijašių SPI34. Kunigas buvo àprenkamas pagal zokano DP27. Aprinktas karalium MP89. Įstatau, aprinku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Aprinko tave, kad pabudavotumei namus Ch1Krn28,10.
| refl. tr.: Aprenkuos tave sau už motiną P.
6. Dsn, Str, Lp apvogti, apiplėšti: Milicija [jį] paėmė už tai, ką apriñko žmogų Aps. Apriñko šitą malūninyką – ką jis ten prisaugos Grv. Šiemet tai mus suvis apriñko Pst. Ale kai paprašysi, tai patį apriñks JnšM. Tę dieną apriñko tą dvarą Prng. Vienus metus ir mane apriñko Šlčn. Mažu kas apriñko tę namus Lz. Ir vaikai Izraelio … aprinko (aprinkinėjo, applėšė) abazą BB1Sam17,53.
ǁ pavogti: Bernai apriñko mūsų kalnius, veilokus Pst.
ǁ refl. tr., intr. susigrobti: Apsriñko Onelės turtą svetimi Dglš. Apsriñko, per brolį nuvažiavę, tada brolio nereikia Dglš.
7. aprengti, apvilkti: Vaikelius aprėdė, apriñko ir parvažiavo par marias Grv. Apriñko diedą kap poną, ė bobą kap ponią Aru15(Grv).
| refl.: Mergaitės apsriñko tautiškais rūbais Grv. Jaunoji laukia jaunojo dar neapsriñkę Lz. Regi – ką kas baltai apsriñkęs stov Grv.
8. refl. apsitaisyti kuo (maskuojantis): Cigonkom apsriñkę vaikščioja [per Užgavėnes] LKKXIII27(Grv).
9. aptvarkyti, apvalyti: Apriñkit jūs padą didumą, reiks rugiai vėtyt Trgn. Reikia stalas apriñkt Klt. Apriñk kambarį Db.
| refl.: Reikia pirkioj apsriñkt Dglš.
10. refl. apsistoti, apsigyventi: Nebuvo kur apsiriñkt [, atvažiavus į naują vietą] Grv.
◊ kudlàs apsiriñkti apsipešti, apsimušti: Apsi̇̀renka kartais [vaikai] kudlàs Grd.
paapriñkti, paàprenka, -o (dial.) tr. atimti, sugrobti: Paapriñko visa ką niemčiai Str.
atriñkti, àtrenka, -o tr.; Q162
1. DŽ, Prng, Tvr iš daugelio atskirti, paimti: Atrinkaũ aš sėklai bulbes, t. y. atskyriau J. Mažėles bulbes àtrenkam paršam Ėr. Reiks atriñkt kiaulinės bulbos Mlk. Mes savus šniūrus atrinktum̃ Rud. Sumakalavo, sumaišė posmus, negali atriñkt (sutvarkyti) Dkš. Na, kad toks gudras, atriñk pelus nuo grūdų Žvr. Žmonės tai kalena į dantis [kiaušinius], kol stipriausią atrenka J.Balt. Iš liaudies kalbos jis atrenka tai, kas joje yra geriausia, vaizdingiausia, gryniausia A.Vencl. Mandročiai … negalėjo atriñkti tokių liekarstų, kurios galėtų jam (karaliui) pamačyt BM254.
atrinktinai̇̃ adv.: Atrinktinai daržovės imamos keletą kartų iš to paties ploto, kai tik jos subręsta rš.
| refl. tr. Š: Reiks keletas paršelių atsiriñkt veislei Ds. Atsirinkai̇̃ savo kailį? Mšk. Oi jiej ir sulėkė, visi čiulbėjo, bet motinėlės neatsirinko LTR(Mrk). Svečiai sumetė visas drapanas ant krūvą, dabar atsiriñk savo, ka gudras! Skrb. Kaip mes rubežius atsiriñksim? Vad.
2. suprasti, suvokti: Malvina klausė, stengdamasi atrinkti, kas yra tikra jo žodžiuose, o kas vien liguistos jo būsenos padarinys V.Myk-Put. Da uodas atriñks, katro minkšta mėsa – jam visur minkšta: kanda, kur nutveria Klt. Neatrinksi, ar žmogus, ar inkastas koks stulpas Mrc. Regiu – eina, ale neàtrenku (neįžiūriu, nepažįstu) Vrn. Tai čia mūs ūturka – neatriñkt (nesuprast) kitam Ml.
3. N gauti, paimti: Duoklę atrinku SD256.
| refl. tr.: Mas iš tos žemės turiam atsiriñkt pinigus, katruos už ją sumokėjom Skrb. Tu už savo neščėstį pinigus atsiriñksi, kad teip padarysi, kaip aš tau pasakysiu BM202(Grnk).
4. suimti nuo pradalgio ir surišti, ką pavaduojant: Atriñko rugius duktė už motiną sergančią Nt.
ǁ refl. susivalyti, susigrėbti: Miežiai atsiriñks, ir būs ežės prieinamos karvėms Šts.
5. pasiimti su savim: Visa àtrinkta (papasakota) [tautosakos rinkėjams], nieko nėra dauges LKKIX202(Dv).
6. atimti: Kiek valgyt pametė, ė tep atriñko visa ką Kli.
| Anas atriñko būstymą mumi LKKIII117(Zt).
7. nuimti, aptvarkyti, apvalyti: Levikė atrinko indus, nušluostė stalą Žem. Palaukit, sveteliai, atrinksiù suolą, bus kur atsisėst Trgn.
8. suparalyžiuoti, atimti (galūnes): Brolis po momos smerti penkerius metus sirgo, – kojas atriñkę buvo Dv. Išgąsčiai rankas ir kojas atriñko Rod.
◊ posmùs atriñkti suprasti: Nežiūrėkit jo, jis põsmų nebeàtrenka, apie ką čia kalbat Žmt.
×dariñkti, dàrenka, -o (hibr.) tr.
1. iki pilnumo pririnkti: Dariñk pilną kašelę Mlk.
2. rasti tinkamą, išrinkti: Skietas sunku dariñkt Trgn. Kokias tu velnio kalvis – packavos arkliu[i] nedàrenki! Lp. Aždūmoj[o] anas ženytis ir pats sau mergos nedàrenka Lz. Labai graži merga – nedariñko sau bernų Lz. Laiko nedariñksim pamirt Aps. Dar̃ nedarinksi̇̀ laiko: kada arklį govė ir sodina Rod. Tiek sekmadienių buvo, ir nedarinkai̇̃ kada atvažiuot Alks.
| refl. tr.: Piršliai važiavo, vis nedasriñko, i dabar senmerge Ad. Nedasriñko [žmonos], i šiandie gyvena vienas Ad.
įriñkti, į̇̃renka, -o tr.
1. K po kiek imant, įdėti, įmesti: Įriñk bulvių [į krežį], reik jau kaišti pietams Šts. Įriñk truputį bulbių šitan keselin Š.
| refl. tr. K: Įsiriñkom pintinėlėn truputį uogų Š.
2. refl. tr. įsismaginti rinkti: Įsiriñkom (uogas) šitoj vietoj, tai toliau nebenorim nė eiti Š.
3. iš įvairių šaltinių gauti, surinkti: Jis daug piningų įriñko, įėmė KI509. Vislab taip surokuota, kad tiek išleidžiama, kaip įrenkama Kel1865,50.
4. Š įausti: Gale rankšluosčio rinkiniai įrinkti J.
5. Lz gražiai aprengti, apvilkti: Añrenka [mirusį], rakštin padeda LKKXIII27(Grv).
| refl.: Viso atvežė iš ten insriñkti LKKII209(Zt).
6. paruošti, padengti (stalą): Ir iñrenkam stalą gražiai, ir ateima svečiai LKKII209(Zt).
7. refl. įlįsti: Anas te kaiman insriñko ir geria Švnč.
išriñkti, i̇̀šrenka (išreñka), -o tr. K, Š; H173, R, Sut, I, M, LL182
1. DŽ, Tvr renkant visus paimti: Išrinkti̇̀ visi grybai Vdk. Dabar išriñkta, ale būta aviečių Ob. Vienoj dienoj išrinkai̇̃ – kitoj i vė priaugę [uogų] Dgč. Dabar išreñka dar baltas [uogas] Pb. Išriñk žirnius iš šiugžmų ant virimo [= virimui, virti] J. Ažudavė tada jam išrinkti iš krūvos pelų grūdus ir sunešt aruodan parnakt LTR(Ant). Palik vištai padėlį, neišriñk visus Trg.
| Kiaulės išreñka gyvates iš miško Klt.
| prk.: Išriñko Dievas senius Rud. Po vieną, po vieną ir išriñks visus [senuosius] Krš. Šįmet renka gripas senukus: pas mus nemažai išriñko Plv.
^ Ji iš po odinos (gyvatės) kiaušinius išrinktų LTR(Grv).
| refl. H173, K.
ǁ vieną po kito išimti, pašalinti: Kol jau išriñko [minas], bijojom ir į daržą įeiti Pp. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinkti̇̀ Lpl. Mėsą atvėsinti ir išrinkti kaulus rš. Tik išrenki akmenis iš dirvų, žiūrėk – ir vėl prisiaria Ds. Kūliai buvo neišrinkti̇̀ iš žemės Šv.
| Seliūnu buvo po karo, ir stiklus išriñko (išdaužė, išmušė) Vn.
2. Plng iš įvairių asmenų, vietų paimti, gauti: Tik pinigai išriñkt [iš žmonių] Lp. Maž ir rendo nei̇̀šrenka – delto šeši šimtai išriñkt! Mlt. Išrinku (orig. išrikku) donį SD408. Net iš raštų ne visi hidronimai išrinkti (išrašyti) KlbX283(J.Balč).
3. vieną po kito paimti (į kariuomenę), mobilizuoti: Ateis šaltas rudenėlis, išrinks jaunus bernužėlius LTR(Sb).
4. gauti pajamų, parduodant po kiek: Iš vienų agrastų išriñko šimtą rublių Krš. Už obūlius išriñko a du šimtu Rdn. Pusantro tūkstančio išriñko už pieną Nmk. Arendai mokėt kiek reikėdavo, iš vien linų išriñkdavau Sml. Visus aruodus turės išpilti, kol išriñks tiek pinigų Jnšk. Iš to sodo išriñks kelis šimtus Jrb. Iš vieno pūro ką jie i̇̀šrenka pinigų! Srd. Ìšrenka daug pinigų už medų Bb. Už vienus kiaušinius ko tik ne šimtą litų išrinkaũ Srv. Iš smetonos daugiau išreñka, kaip iš sviesto Ėr. Už grybus galima gerus pinigus išriñkt Rm. Iš žemės nebegalėjo nuošimčio išriñkti, o apie skolą nėr ko ir kalbėt Rm. Mirk, ir tai šitų pinigų neišrinksi̇̀ Trgn. In šimto rublių iš pieno išrinkaũ Dglš. Mokėsime išrinkti iš jo pelną A1884,379.
| refl. tr.: Karvė jau pašarą savo išsiriñko (už pieną jau gauta tiek, kiek išleista pašarui) Jrb.
5. kurį laiką imti ir rišti pėdus: Dvylekos metų aš dešimtį dienų rugius išrinkáu, dabar šešiolekos metų drimbailos neina Krš. Išrinkáu dešimt dienų rugius, gavau tris rublius Krš. Tris dienas rugius išrinkáu, o nepavargau Trk.
6. peržiūrint atmesti, pašalinti netinkamus: Paki jūs papietuosit, tai aš vienas išrinksiù šituos grūdus LKT286(Msn). Gražūs grūdai – kaip išrinkti̇̀ (be šiugžmų) Jnšk. Išrinkaũ kanapę an marių krantelio DrskD258.
7. R129, DŽ išskirti, paimti iš daugelio gerąjį: Pernai tokių obuolių išriñkom gražių – tokių raudonų dryžų Jrb. Vilną nuo nugaros išriñko, o prastą paliko Klvr. Mumis išriñko tiktai iš Mažeikių, kas mokėjom šiek tiek rašyti Akm. Išleis tą vandenį, karosus išriñks didiliūsius, mažūsius paliks Vž. Apsidairę išrinko laužui vietą ir nuėjo skinti sausų kadugėlių K.Saj. Išrinko gerąsias [žuvis] in rykus savus, o piktąsias oran išmetė DP524. Išrinkiat ir imkiat avis kožnas savo šeimynai ir papjaukite BB2Moz12,21.
išrinktinai̇̃ adv.: Buvo tat jau išrinktinai gera medžiaga pastatymui laivės I. Lindynė buvo išrinktinai gera I.
| refl. tr. DŽ: Kad mylit žuvelę, suvalgaite, sėste, ažukandinėjat, gerelesnę išsirinktè LKT392(Brsl). Išsirinkaũ patį geriausią KlbIII16(Lkm). Par vasarą ganos [avys], o rudenį išsi̇̀renkam Mšk. Laikraštis pats sau išsirenka iš prisiųstų straipsnių tuos, kurie jam patinka, o ne tą, kas ką pakiš V.Kudir. Neišsirinksi darbo Ps. Išvažiavo ožkų pirkt, jis negavo išsiriñkt JD547.
^ Išsirinko visų kirvių kaplį LTR(Ldvn).
išsirinktinai̇̃ išsirinktinõ: Bagotam jaunikiui mergų išsirinktinõ pilna Vj. Davė išsirinktinõ kirsties miško Vj.
8. suieškoti tinkamą: Tu išrinkai̇̃ ma[n] bernelį kaip girios stuobrelį JD295. Aš išrinksiù tau bernelį, pošnios artojėlį DrskD103. Aš iš visos Lietuvos neišrinkau sau panos (d.) Dbč. Nė vienas neišriñkom i neišriñksim [sūnui žmonos] Vel. Pons apjekėlis, velniop šuoliais besisukdams, ir tarnus sau i̇̀šrinktus apjekti mokina K.Donel. Bus kas išrenkąs J.Jabl. Jis su kitais egzaminų komisijos nariais išrinkdavo rašomojo darbo temą KlbV61(J.Balč). Oi tai dėkui motulei, mano mielai širdelei, ką išrinkai̇̃ išdabinai tokį gražų vardelį (d.) Drsk.
| refl. tr. N, Š, J: Nu ale kad išsirinkái paną su tokia ilga nose LKT108(Tt). Išsirinko tėvutėlis dėl savę draugelę, o dėl mūsų našlaitėlių aštrų erškėtėlį (d.) Šmn. Išsiriñk, mergele, sau vieną bernelį DrskD109. Neieško, tai ir neišsi̇̀renka [žmonos] Lel. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau SkvJn15,16. Nagi senis (vyras) išsirinko [vardą] Mžš. O kad būt daiktas išsi̇̀rinktas, tai greit persivežtum Azr. Laiką tokį išsiriñkot Rš.
^ Išsirinko iš viso bliūdo veršio uodegą LTR(Grk).
9. paskirti iš daugelio (tinkamą kokioms pareigoms, vertą būti kuo): Jį dabar išrinksią (paskirsią) mokytoju J.Jabl. Gerai sakė ir karalaitis buvusysis, tos žemės karaliumi jau išrinktas J.Jabl. Tris žmones kiemas i̇̀šrenka apiekūnais [našlaičiams] Grv. Mus savi už sūnus išrinko PK112. Eš jus iš svieto išrinkau, dėl to neapkenč jūsų svietas VlnE177. Daug pakviestų, bet maž išrinktų DP526. Išrink mumus vyrus, išeik bei kariauk priš Amalek BB2Moz17,9. Sau velytas, išrinktas R177.
^ Girdėti visiems, regėti tik išrinktiems KrvP(Al).
| refl. tr.: Ans būtų už pasiuntinį muni išsiriñkęs Akm. O tarp liudininkų išsirinko vilką bei lapę K.Donel.
^ Motinos neišsirinksi LTR(Srd).
10. LL113, DŽ paskirti balsuojant: Išrinkti į pirmininkus LKKVII98. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put. Rinkėjai gali bet kuriuo metu atšaukti teisėjus ar tarėjus ir jų vieton išrinkti kitus sp. Konferencijos darbui vadovauti buvo išrinktas prezidiumas sp.
| refl. tr.: Ir dar sako: išsirinko pirmininką, pabuvo dvi savaites, atėjo naktiniai ir nupylė V.Bub.
11. refl. išsiskirstyti: Išejo, išsiriñko žmonės, kiti suejo Alks. Jaunimas greit išsiriñko iš kuokinės Rš. Jau visi iš gryčios išsiriñko Tvr. Išsiriñkit jūs iš čia, ba jūs čia daug priviso (atkalbant nuo gyvačių) Ml. Pacukai irgi: jeigu sugausi, užmuši kiek, tai išsireñka paskui Str. Visi žmonės išsiriñkę, nieko namie nė[ra] Vl. Visi svečiai išsirinko arba pakerčiais sumigę knarkė Žem.
12. padaryti raštus audžiant: Novalačkų galam išriñkdavom visokio rašto žičkus: kvietkelius, paukščiukus ir kitokius Ps. Įvairumo dėlei spalvotos rašto juostelės būdavo išrenkamos žvaigždutėmis, vingeliais, rombiukais ar kitu nesudėtingu rašteliu rš. Audeklo dugnas dažniausiai būna šviesus, o išrinktasis raštas tamsus rš.
13. paimti, areštuoti: Ižriñko ir pasodino [į kalėjimą] LKKII206(Zt).
14. išimti ranka ar kokiu įrankiu: Aš teipo stoviu ir žiūriu an tų galkų, kur mama išriñko iš pečio Eiš. Košę iš piestos i̇̀šrenka kaukorin Dv. O anas (gaidys) ir visus pinigus ižriñko iš pono skrynios ir parejo pas diedą LKT400(Rod).
15. atimti: Mano daržinę išriñko Zt.
| Išrinkai̇̃ (išnaikinai) gražumą iš mano veidelių (d.) Grv.
16. išardyti: Jei sergantis sunkiai miršta, tai reikia lubas išriñkti – greit mirs (priet.) Dbč.
17. sutvarkyti: Kai išrinkaũ kamarą, net šviesesnė: buvo ažkrauta baisiausia Trgn.
18. refl. išsiruošti, išsirengti: Išsirinkt an kelio SD394. Tingiai išsirinku ir prademi ką dirbt SD21. Visi buvo išsiriñkę Lietuvon Grv. Duok mums ant smerties prietemio atminti, geroj sąžinėj iš čion išsirinkti KN249. Išrinkos atlankytų Elžbietos DP472.
19. refl. išsigauti, išsibrauti, išlįsti: Moteriškė sėdos an lokės, o bernėkas an kito lokyčio ir nuvažiavo – išsiriñko ani iš medžio an lauko ir padvažiuodinėjo nuogi selų Aru31(Lz).
20. refl. pasipuošti: Kap kur eimi, reikia išsiriñkt Lz.
21. surasti: Kitas ydas ana išriñko ir nevažiavo į svečius Šts.
22. išbarti: Išrinksiu aš jį kada ažu itus darbus Vrnv. Po svieto akimu kap išrinksiu jį, tai net sčiaudės Vrnv.
23. pažinti iš daugelio: Kai ineisiu pulkelin, neišrinksi manęs LTR(Rš). Neišrinktas, nesusektas, nepažintas I.
◊ aki̇̀s išriñkti labai užsipulti: Kiti jam ko akių̃ neišriñko Auk.
danti̇̀s išriñkti duoti antausių, primušti: Nenorėk, kad aš tau danti̇̀s išriñkčiau Šv. Aš jam kada kalvek išrinksiù danti̇̀s Arm. Dantis tau išrinkčiau, – pabalino akis Domas Žem.
nuriñkti, nùrenka (nureñka), -o tr. K
1. N, DŽ renkant visus nuimti: Dabar ir aviečiai nedideli – pirmieji nurinkti̇̀ visi Ob. Prieš rugių pjovimą reikia tas uogas nuriñkt Rm. Jau baigia avietes nuriñkti Brž. Juoduosius serbentus nurinkaũ Jrb. Nū̃rinktos tos bruknės, ka ten visai nėko nebėr Pp. Nurenku uogas, uogauju R7. Nurinkaũ [kiaušinius] nuo tvarto, nuo sklepo – torelką prisdėjau Klt. Visas varpas nu miežienos nūgaliai nurinkaũ J. Varpas nuo dirvos nuriñkti KI202. Atlekia svetimi vaikai, nùrenka, nùrenka grūšią Lp. Kad nurinksi vynyčią tavo, tada nerinksi paskui tavęs uogų Ch5Moz24,21. Aš juos taip nurinksu, jog nė viena kekė neliks ant vynmedžio CI25.
| prk.: Visas ankstyvo rudens spalvas nurinko naktį vėtra rš. Ašarėles nuo akelių tartum uogas tau nurinksiu rš. Vanduo nuriñko (nuplovė, nunešė) žmones nuo pluosto, ir pluostas pagrimzdo Krt.
| refl. tr. N.
ǁ nuimant vieną po kito pašalinti: Nureñkam, kad kur pamatom kirmėles [ant kopūstų] Ad. Akmenėlius nurinktáu LKKIX209(Dv). Aš tuos pilkus akmenėlius rankelėm nurinksiu LTsI525.
| refl. tr.: Nusirink spalius nuo kupros Ėr.
ǁ nuravėti: Kad kokią vagelę [sūnus] nurinktų̃, vis man mažiau būtų Mžš.
2. nulasyti: Paukščiai nuriñko šermukšnio uogas Ėr. Vištos užeina, nurenka [serbentus] Vdk.
3. nuimti derlių, nuvalyti laukus: Nurinko rugelius, bulbas išsikasė Aps. Jau visa kas nùrinkta nug lauko Grv. Daržus visus nurinkaũ Dglš. Visa žemėn pasėjom, o paskui reikia visa nuriñkt Dv. Visą naudą nuo laukų nuriñkom Zr. Pusę varsto bulbų nuriñkom (nukasėme) Kp. Tik bulbos liko nenùrinkta Str. Bulbes tas nùrenki prieš kūlimą, tai labai gerai Mšk.
| refl. tr.: Nusriñkom nuo lauko visa ką Prng. Ar jau nusirinkai̇̃ bulbes? Grz. Daržą nusi̇̀renku pati Btg.
4. iš daugelio rasti, išskirti tinkamą: Rinko rinko ir nenuriñko man kepurės Jnšk. Nurenkame gražią dieną ir visi mokiniai einame į mišką M.Katk.
| refl. tr.: Nusiriñko sau gražią mergelę Vb. Jau nusirinkai̇̃ mergą, ko neimi? Jnšk. Gražus vyras niekad gražios nenusi̇̀renka Skr. Aš tuos čebatėlius nusirinkaũ ir žadu pirkti Jnšk.
5. refl. tr. prastai išsirinkti: Rinkosi rinkosi, kur geresnė žemė, ir nusiriñko Ėr. Rinkos rinkos geriausius arklius ir nusriñko vienan galan Vj. Kad jis nusiriñko žmoną: nė pačiam pažiūrėt, nė kitam parodyt! Bsg. Ar išsiriñko, ar nusiriñko [jaunikį]? Ėr.
6. DŽ, Gs, Kp paskirti (kokioms pareigoms): Ar seniūnas liks tas pats, ar kitą nuriñksit? KzR. Visi atstovai jau nurinkti̇̀ Ėr. Antanaičio Praną kokiuo vyresniu nuriñko Srv. Kokį jūs starastą šįmet nuriñkot? Jnšk. Mano tėtė buvo nùrinktas gaudyti vaikezus Lnkv.
7. Krns nuimti, nukraustyti: Stalą nùrenkam, eisim gulti Erž. Aš nurinksiù stalą Švnč. Nuriñk nuo stalo Arm. Nuriñk pečių, kad nesudegt koks rūbas Trgn. Ji tik dabar nurinko viską nuo pusryčių stalo A.Vencl.
| refl. tr.: Aš pati nusiriñksiu [indus] nū stalo Erž.
8. nuardyti: Laužus (lūšnas) nuriñko jau – tvarko Klt. Tvora nùrinkta Dglš.
9. refl. nusivilkti, nusirengti: Atejau gryčion – negaliu nusiriñkt Kkl.
10. išvogti, paimti: Tai, sakai, Jonienei nuriñko visą mėsą? Upt.
| refl. tr.: Čeraunykas nuo tvoros matkus, rūbus nusriñkdavo Dglš.
11. refl. BŽ589 nuskaidrėti, nusistoti: Nusirinkęs alus R, MŽ, N. Nusiriñkęs (čystas) alus KI239.
panuriñkti, panùrenka, -o (dial.) tr.
1. vieną po kito nurinkti: Darbinykai akmenis nūnai panuriñks Dv.
2. viską nuimti, nukraustyti: Panùrenka nuog stalo, nuog skotertės vitvisa Dv.
3. viską iš eilės sudoroti, nuvalyti (nuo lauko): Mes jau panuriñksim visa nuog lauko Dv.
4. pašalinti, iškirsti: Dabar vėl medžią panuriñko nuog to lauko Dv.
5. nurengti: Tiej vagiai juos būt panuriñkę Lz.
papanuriñkti, papanùrenka, -o (dial.) tr. visiems visa nurinkti: Gaspadoriai akmenius papanuriñko Dv. Vaikai papanuriñko akmenius nuog kaniušinos ir supylė krosnin Dv.
pariñkti, pàrenka, -o tr. K; Q47
1. kiek rinkti, parankioti (uogų, grybų ir pan.): Šiandiej nepasikepėm obuolių, mat niekas nepariñko Ds. Tai pavasarį eina parinkt uogų Pb. Marytė gal pariñks bulves Pc. Einam vieną krestį pariñkti [uogų] LKT111(Kltn).
| refl. tr. M, DŽ, Mšk: Spanguolių, mėlynių sau pasrenki miškuos Dgč. Eikit, moč, su viešnia obuolių sode pasriñksit Ds. Atvažiuoja in savo anytą, tai pasreñka uogų Smal. Beržyniukas yra, lepšių pasrenkam Dgč. Neturiu kuoj kūryt – net eidama bužulių pasirinkaũ Lzd. Einu į šlaitą malkų pasiriñkt Skr. Kiaulikei lapų pasi̇̀renku i pasipjaustau Vdk. Tas vaikas, būdavo, pasirenka šakučių, neša į miestą parduot BsPIV211. Pasiriñk da bulvelių Upt.
2. Dg, Pls, Dbč vieną po kito paimti ką nukritusį, pasklidą: Ir varpytes pàrenka Šr. Rinko rinko pupeles ir nepariñko – viena liko Ad. Mano pinigai išmėtyti, reikia pariñkt! Lp. Nekoj eina ir pàrenka tas šukeles Asv. Pariñk varpas nuo žemės J. Broleliai berželius pakirs pakirs, seselės šakeles parinks parinks BsO44. Ir atlėkė gegulė, ir parinko plūksneles KrvD300. Kada tu tavo javus daguoji, neturi paskiausią varpelę parinkti CI166. Mus (sužeistus) pariñko sanitarai Kli. Aš mačiau, kai juos (žuvusius) parinko ir suguldė vienoje vietoje, greta, prieš palaidojant V.Krėv.
| prk.: Giltinė kap atskrido atšvokštė mūs dvaran, tai ir nušlav[ė] pariñko visus vaikelius (ps.) Rod.
| refl. tr., intr.: Tas žuveles pasrinko, pasrinko i kepa LTR(Ad). Lapė pariñkosi žuvis po krūmu ir ėda (ps.) Dv. Dabar nėr tokių žolių – pasriñko (jau surinktos) Vlk.
ǁ Grv važiuojant paimti iš įvairių vietų, įsisodinti: Pàrenka [autobusas] vaikus, ataveža mokyklon Švnč.
3. suėsti, sulasyti ką pabirą, pamėtytą: Karvės suėda bulbojus – kad tik būt: ir stranklelius pàrenka Rdš. Šuva pàrenka [kiaušinius] ant kiemo Mrk.
| refl. tr.: Tie ančiukai vis kaži ką no žemės pasi̇̀renka: a jie lapą, a jie žolę Jrb.
4. iš įvairių asmenų, įvairių vietų kiek paimti, gauti: Per bagotesnius pavažinėkime, ir parinksime pinigų Strn. Senelė vaikus išsiuntė į žmones duonos parinkt rš. Va ir čia kiek žinių parinkaũ, tai tyliu tik Slm. Reikės čia ir medžiagos parinkti, ir knygų paskaityti V.Myk-Put.
| Parenku (kopinėju) bites Sut.
| refl. tr.: Tėvas buvo išėjęs į kaimą su vyrais pasišnekėti, naujienų pasirinkti V.Bub. Aš ejau į Salantus žinių pasiriñkti Plt.
ǁ refl. Pln, Grd, Krš, Vkš, Skd prašyti išmaldos, elgetauti: Pasiriñkdamos ejo žmoginas Sg. Ejo pasirinkdamà nū žmonių Akm. Kol sveikas, dirbti nesunku, nereikia eiti pasiriñkti Trg. Padegėlis tur pasiriñkti – kur dings Pj. Gi šiaip teip gyvenu: po žmones eidama, pasi̇̀renku Upt.
5. kiek sukaupti, sukrauti, sudėti, sudaryti: Būdama namie, tai sviesto pàrenku, tai sūrį sudedu vaikams Rm.
| refl. tr.: Nustosim kokį mėnesį vežt pieną [į pieninę], gal sviesto pasiriñksim Srv.
6. sušaukti, suvesti į vieną vietą: Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus pariñko ir išvarė Smal. Visus buvo pariñkę ir panuvarę Lz.
ǁ suimti, sulaikyti: Anas juos davis ir gyvus pariñks Lz. Kas neklausė, anus pašaudė, pariñko Arm.
7. įstengti rinkti (uogas, grybus ir pan.): Kai neprimato, tai ir nepàrenka Sb.
8. įstengti rišti pėdus: Nepàrenka rugių, slabnė[ja] Krš.
9. nuimti nuo lauko, sudaryti, suvokti: Ar jau pariñkot grikius? Lp. Prieš rugelius visą šieną parinktái, tada gerai i rugeliai Btrm. Linus a[p]mušdo pirma, potom pakloja, potom pàrenkam Btrm. Linus pariñkt MŽ, N.
| refl. tr.: Pasrenki̇̀ tik per kalnus rugius [lietingą vasarą] Strn.
10. pakasėti: Išeinam i bulbių pariñkti, i runkelius pavalom rudinį Klk.
11. gauti parduodant: Iž inpenėtas žąsis pariñko po du rubliu Zt.
12. surasti, išrinkti tinkamą: Kiaušinius pareñka tokius rident Pb. Važiuokim sykiu į mišką, padėsi pariñkt kaladžių lentoms Srv. Prastas maistras buvo, tai negerą vietą šulniu[i] pariñko LKT210(Dkš). Pariñkt reikia, kad daržas geras būt, kai statais [namus] Klt. Jam ir obuolį gražių gražiausią parinko J.Jabl. Kiaušinius prieš perejimą parenka: kada pūčka gale stačiai, tai bus gaidžiukas, o kada šone ir apskritesnis kiaušinis, tai bus vištytė LTR(Užp). Marytė jam ir arbatos pripylė, ir gardesnį kąsnelį parinko A.Vien. Tu parinkta tarnauti meilei Vd. Jis pas parinktus gaspadorius eina viešėti J. Pariñkit geriausį arklį dėl manę, išjosiu į pasaulį vandravot (d) Žln. Tam tyčia parinkta giesmė, prie jos pritaikinta graudi vargonų muzika I.Simon. Citatos dažniausiai trumpos, vykusiai parinktos rš. Gimus vaikui, Puplesis pats parinkdavo vardą, ir būtinai pagonišką J.Avyž. Iš krikšto parvežė Matavušą, močios parinktu vardu Ps. Gal dar aš nemoku žodelio pariñktie, motulės paprašytie? (rd.) LKT387(Rud). Reik tamstai pariñkti žodį (pagalvojus pasakyti) Pvn. Jonukelis, čėsą parinkęs, i vė an tą sliesorių [eina] Švnč.
parinktinai̇̃ adv.: Kožno neveš, tai veža parinktinai̇̃ Dkk. Buvo gerų vietų, ale parinktinai̇̃ Krš. Sėklinius agurkus galima rinkti parinktinai, nes iš anksčiausiai nunokusių agurkų gaunama geresnė sėkla rš.
| refl. tr. Lž: Liga kai ažeina, tai silpnesnius pasireñka Slk. Juodu seniai tą vietą buvo pasiriñkę Jrb. Triobom vietą pasiriñko ant kalnelio Ps. Duodavo pasiriñkt žemę bajoram, žmonės turėdavo išeit Skp. Pasiriñkęs laiką, atvažiuok pasiviešėti Rm. Galia ans pasiriñkti pačią menkiausią trobelę, lauželį LKT101(Kv). Bet amatą nekokį pasirinkai̇̃ Plng. Liga nepasirenkamà Skrd. Jin pasi̇̀renkas darbą, ne kiekvieną dirba Jnš. Žmogus turi pats sau kelią pasirinkti Vd. Profesiją pasirinkti – tai ne malkas skaldyti rš. Drąsiųjų kelią pasirinkom mes, liaudies paprasti vaikai rš. [Gediminas] matydavo veidus, pasmerktus baisiai mirčiai, kurią kankiniai patys pasirinko, kad kiti galėtų gyventi J.Avyž. Nė tę niekas piršo, pati pasiriñko, o dabar nenori gyvęt Jrb. Vyras mirė, ji (našlė) kitą pasiriñko Grv. Tepasirenka tave, širdies mergele, kaip riterių papročiai liepia V.Krėv. Pasėsiu kvietelius į lygumas, pasrinksiu mergelę kur mylimą TDrV185.
| Kitas labai pasi̇̀renka žodį [kalbėdamas] (gerai pagalvojęs, tepasako) Vlkv.
^ Svečiuos nevalninkas – nepasirinksi Plv.
pasirinktinai̇̃ adv.: Bus dvejos vakaruškos pasirinktinai̇̃: kur norėsi, čia galėsi eit Bsg.
13. paieškoti: Oo, da pariñkt tokio pjovėjo, kaip mūsų Petras! Trgn. Jis, žmogus, reik pariñkti – tokio kito per visą sodžių nėr Jnšk. Reikia pariñkt tokių žmonių (labai geri žmonės)! Prn. Toks geras darbinykas reta pariñkti Grž. Parinkti̇̀, katrie moka gražiai dainuot Klt.
14. paskirti (kokioms pareigoms): Pàrinktas buvo valdybose gan seniai Msn.
15. paimti sau, su savimi: Ana padailė (padalijo), o aš parinkaũ, o! LKKII205(Zt).
^ Tylėk, ba ka paėmęs pakratysiu, tai velnias tave pariñks! Plv. Kad duosiu, tai net velnias pariñks! Ds. Jau tave kvaraba pariñko Ds. Jau vieną davatką velnias pariñko Ut. Mano šeimyną velnias pariñko Str. Kad jus, itokius vaikus, smertis pariñkt! Arm. Kad tave devynios parinktų! LTR. Nerinks tokio devynios! Pg. Kad man Dievas pariñkt nuog jūs (kad duotų numirti)! Vrnv.
| refl. tr.: Pasriñko visa, mus grynus palikdė Arm. Visas virves pasriñko, ir nėr kuom art Arm. Ana visa pasriñko savo ir nuė[jo] pas advokatą slūžyt Vrnv.
16. Dglš, Ml, Rud, Dsn, Kls atimti, nusavinti: Iš visų po karvę pariñko Aps. Pariñko nuog jo visus rugelius [per karą] Rod. Anys kiek mum pames, o visus [javus] iš mūs pariñks Dv. Žemę pariñko, i būna viena Arm. Ir ratus, ir raguites, ir arklius – visa pariñko Arm. Pariñko vainoj akėčias, plūgus i ratus Ck. Kap ėjo vaiskas, tai pariñko visus mūs arklius Lp. Pariñko arklius, tai karvėm arė Knv. Parinkt kieno turtus iždan visotimės SD102.
17. pagrobti, pavogti: Iš kuparų vagiai rūbus pariñko Eiš. Svirną atmušė, visa pariñko, pariñko Žrm. Jobui … neprietelius visa vieną dieną parinko SPI115. Ar ne blynais dengta namai – kas tę juos pariñks! Tvr.
| refl. tr.: Pasriñko pinigus Rod.
18. vesti (moterį): Pãčios pàrinkta lenkės Aps. Visi pariñko mergas – raz ne jauną, tai seną Zt.
19. aprengti, apvilkti: Aš juos paprausiu, parinksiù Grv.
ǁ refl. pasipuošti: Nu jau kąsnį pasirinkaũ Lz.
20. SD276 patvarkyti, nukraustyti: Nuo stalo reikia šaukštai pariñkt Eiš.
21. įsiminti, įsidėmėti: Šitą giesmę tik vienąkart girdėjau, tai da neparinkaũ Ad. Ot jo gera galva: ką užgirsta, tai ažkart pareñka Ad.
22. refl. Grg, End, Slnt nudvėsti, nugaišti: Vėl viena kiaulė pasiriñko Kl. Kumelė mūso pasiriñko Jdr. Karvė beėsdama vinį prarijo i pasiriñko Lkv.
ǁ DŽ menk., juok. mirti: Aš pasiriñksu – marti džiaugsis Jdr. Senieji žmonės yr pasiriñkę Šts. Brūžiojo brūžiojo motriškelė, vieną sykį ir pasiriñko Vvr. Kiti, nepapratę be stogo gyyenti, įsirgo ir pasirinko M.Valanč. Pasirinko iš šio svieto Rimgaudas S.Dauk.
◊ (kieno) gùrulius pariñkti būti labai panašiam: Tas vaikas tai tėvulio ir guruliai̇̃ parinkti̇̀ Mrc.
papariñkti, papàrenka, -o (dial.) tr.
1. Lz surankioti: Ejau aš keliu ir radau – baronkos razpilta, ir aš jas paparinkau Dv. Kap papilia cukerkų, tada papàrenka ir atkelia vartus Dv. Bulbas rytoj nukasim ir papariñksim Dv. Papariñko uogas LKKXI221(Btrm).
2. nuimti nuo lauko: Visi viralus papariñko nūnai, ir aš paparinksiù Dv.
3. visus pasiimti, atimti: Panulupė, papariñko ir karves, ir meitėlius Dv. Grįžo namo ir papariñko suknias Dv. Anas visa papariñko ir mane gryną su vaikais metė Dv.
4. visus sugaudyti, paimti (į kariuomenę): Iž jų kiemo bernus do vienam maskoliuosna papariñko GrvT109. Kap užšoko, i papariñko juos Pst.
×padriñkti, pàdrenka, -o (hibr.) tr.
1. parankioti, parinkti: Padrinkaũ kur geresnių bulbų Dglš.
2. išrinkti tinkamą: Nueima medžian, alksnį kreivą pàdrenka, ištašo Lz. Padrinkaũ drūtą kiaušinį Aps.
pérrinkti tr.
1. N, Sut, DŽ, Žvr, Ds po vieną patikrinti, atmetant netinkamus: Visas bulbas lig da vienai pérrinkau Dglš. Pérrenki bulbes, kad nebūt sopulio Rud. Reiks párrinkt [bulves]: mažąsias – kiaulium, didžiąsias – valgyt, sėklai LKT155(Škn). A dar tų uogų nepárrinkai? Krš. Adelė linksmai dainavo, perrinkdama cukrinių runkelių sėklas J.Avyž. Neižlasytas, neperrinktas SD183. Perrinku, aplasau SD18.
2. Eiš supašyti, iškedenti: Ka jau karšt eisi, tai tada [vilnas] pérrinksi Pb. Pérrinkau rankosan vilną Kls.
3. BŽ34 skirtis tinkamą, norimą: Jis viską ima, valgo, nieko nepérrenka Lp. Senuos čėsuos dirbo vyrai ir moteriškus darbus – perrinkto darbo nebuvo LTR(Lš). Mušė vieni kitus nepérrinkdami Lp. Tę jų nepérrenka – visus lygiai ima [į kariuomenę] Lp.
4. iš naujo išrinkti, paskirti: Bobos pradėjo reikalaut tuoj parriñkt valdybą Pc. Viršaitis perrenkamas kiekvieną trimetį rš.
5. refl. persirengti: Diedas at[ej]o namon ir pérsirinko savon adiežion Grv.
6. refl. persikelti, persikraustyti: An geresnės žemės pérsirinkom Grv. Jiej nori pérsirinkt čianuje Azr. Kap man pérsirinkt tan kraštan marių? Grv. Galan gale ir ana pati su maimi pérsirinko pas tą dupliavotą medžiagą AruP34(Lz).
7. primušti, apdaužyti: Pérrinko tai pérrinko mane policija pastaranke Nč.
8. per daug pririnkti: Jau tu párrinkai par viršų, t. y. daugiau pririnkai, kaip buvo pasakyta J.
×9. (plg. l. nieprzebrany) part. praet. su ne- gausus, neišsenkantis: Apstinga o niekad neperrinkta mieloširdystė jo MP125. Ir dabar neperrinkti yra skarbai dosnumo tavo MKr42.
pieriñkti tr.
1. surinkti: Pieriñko ponai maskolius ir užpuolė an Asilko LKKII220(Lz).
2. aprengti: Anys pieriñko ją baltai LKKXIV227(Grv).
prariñkti, pràrenka, -o tr.
1. atrinkti, imant geresnius, tinkamus: Kad i pūva [obuoliai], pràrenka kiek i parduoda Mžš. Pràrenka, kur gabesnis, pasiunčia mokytis Mžš. Nagi paimk ir prariñk spalgenų [kisieliui] Skdt.
| refl.: Turiu kiaulę – sušersiu [bulves], o valgyti iš tų pačių prasiriñksiu Rm. Žolės dabar pažėlė, karvė prasi̇̀renka Mžš.
2. aprankioti, paimti: Vokiečiai prariñko arklius Ėr. Kad prariñktų (kiek išgaudytų) tuos šunis! Ėr.
| prk.: Par mum senius šį pavasarį kiek prariñko (dalis jų išmirė) Ad.
3. nugriauti; išardyti: Prariñko namus – mūruos gyvena Ad. Tvorą prariñksma ir išvažiuosma Str.
4. didumą nuimti, nukraustyti (nuo stalo): Aš stalą prarinksiù Ad. Prariñk stalą Lnt.
| refl.: Valgai, ba prasriñkt reiks Str.
ǁ aptvarkyti: Prarinktū̃m aslą – dabar kalvaratas pačiam viduasly Trgn.
| refl.: Mergelė rytą paskėlė, apsmazgo[jo], prasriñko Tvr.
5. pralenkti, renkant nuo pradalgio ir rišant į pėdus: Liuobu mergę prarinksu, praverpsu ir praausu, ka jauna buvau Šts.
pririñkti, pri̇̀renka (prireñka Strn), -o tr. SD267, I, N, K, M, LL101
1. Pš, Bgs imant po kiek, pridėti į vieną vietą: Kaip mat ir pririñko keseliuką grybių Krs. Kiti pri̇̀renka galybėms [uogų], o aš nieko Nv. Uogelių pri̇̀renku Mrc. Prireñkam maišą [obuolių], tada atanešam, papiliam LKT350(Švnč). Lepšių miške prireñka Imb. Pririñko žolės kiaulėm Šlčn. Šungrybių pririñko par pienikes Erž. Kvartūke pririnkaũ žuvų Tvr. Tai tu pririñkie, leliumoj, marių putelių, leliumoj (d.) Vrn. Tol jos rinko [uogas], kol pririnko KlvD5. Valgė tada ir privalgė, ir pririnko, kas atliko jiemus trupučių, dvylika sudaryčių Ch1Luk9,17.
| refl. tr. N, DŽ: Nueinu, šimtą kiliogramų prisrenkù tų spelgenų Dbč. Pavasarį kap nuvaro sniegą, i nueina, da kašikus [spanguolių] prisreñka Ad. An vietos sėdais ir pri̇̀srenki grybų Nč. Yra tokių bobų, kurios prisriñkę, prisdžiovinę turi žolynų Pls. Nekiek aš ir prisrinkaũ aviečių, ė vis da turiu po truputį Sdk. Akmenų skreitą prisiriñko ir atnešė Lk. Eidavom Pažemelin gaudytie vėžių – kašelę prisriñkdavom Dgč. Teresė prisirinko pintinę kvepiančių skiedrų pakurom ir sustojo ant tako V.Bub.
2. iš įvairių vietų, įvairių asmenų gauti po kiek: Prireñka kokį porį viedrų pieno [piemenys per Sekmines] Ob.
| refl. tr.: Lalaunykai pri̇̀srenka kiaušinių, kur gražiausiai gieda Žln. Pri̇̀srenka pinigo ir geria, parejęs namo Rud. Kaip karalaitis prisirinko visokių žvėrelių ir eina namo, o tie žvėreliai seka iš paskos LTR(Rk).
3. I po kiek dedant, prikaupti, prikrauti: Nu tai diečkos jau pieno pripilta, pri̇̀rinkta [seniau per gavėnią] Aps. Kap bėga, reikia pririñkt sulos ir pastatyt kur Šlčn.
| refl. I: Tų butelių prisiriñko pilni kampai Jrb. Mėšlo prisirenka tenai daugybė J.Jabl. Po oda prisirenka daug taukų, o ypač ant pilvo V.Kudir.
| prk.: Dėl visų tų žinių ir gandų Jadvygos širdyje prisirinko daug kartėlio V.Myk-Put. Ale kad jau mokytų žodžių prisirinkęs! K.Saj. Kai ganai, tai dainų tų prisi̇̀renka (daug jų prisimeni) Slm.
ǁ refl. tr. prk. pasidaryti apimtam (kokios ypatybės): [Vaikas] po tus dvarus valios tik prisirinko (išdyko) Žem. Prisirinkęs štikių kaip šuva blusų Žg. Nikių prisiriñkęs, sunku su tokiu sugyventi Krš. Žinai, kai sena, prisiriñkus visokių negerumų Vdk. Sena jau, o dar visko prisiriñkus (nerimsta, visko prasimano) Erž.
4. daug prigaudyti, privaryti: O tai dėkui tam vaituku[i], ką pririñko rekrūtukų DrskD37.
ǁ refl. prisinešti rekvizavus: Prisiriñko [draudžiamų] knygų teisman [1903 m.] ir išvežė Sibiran tėvą Krs.
5. refl. Aps, Eiš, Jdr, Plt, Ps daug prieiti: Į vestuves prisiriñko daug giminaičių Tt. Prisriñko daug žmonių LKKII220(Lz). Žmonių prisirinko pilnas kiemas Ašb. Kiek dykduonių prisiriñkos miestūse! Krš. Devynios galybės jų ten prisirinko! KrvP(Jnš). Prisirinko kaip amaro LTR(Srj).
6. I, LL21, DŽ surasti tinkamą, pritaikyti: Pri̇̀renka keturis berželius tokius kreivus [važiui daryti] Pls. Aš misliu, kad pririñksiu senus langus, nereiks naujų Slm. Jūs pririñkite guzikus patys, aš nepirksiu Jrb. Tokiam dideliam sunku ir mierą pririñkt Ds. Ar daktaro pririnkti̇̀ akiniai? Lkš. Pririnko raktą spynai J. Seniau nepririñkdavo miežiam žemės Dglš. Vagis prirenka tamsią naktį Rm. Negali pririñkt ką nons valgyt Čk. Gerai mergai reikia geras bernas pririñktie Brsl. Neprirenku žodelių kaip vainikui žiedelių LTR(Pnd). O kai prisėdo šalyj bernelis, nebepririnksi dainuot čėselio LTR(Klt).
| refl. tr.: Ant savo kojos prisirinkaũ [batus] Ėr. Gatavas būt pigiau, ale gi prisrink! Sdk. Graži buvo – nei kavalierių prisriñko Lb. Kiek ji davės po visus kaimus, kol tarnaitę prisiriñko Srv. Aukštaičiai tuokiasi šalčiau. Poras prisirenka, dažnai maža tepasižindami Vaižg. Senatvėj negali valgį prisiriñkt – viskas neskanu Klvr.
7. paimti sau, su savimi: Kad man pririñkt Dievas nuog jūs (kad greičiau ateitų mirtis)! Arm.
8. Sut aprengti: O boba savo dukterį pririñko jos rūbuosna LTR(Grv).
| refl.: Kai važiuoja an šliūbo, jaunoja prisiriñka gražiai Kkl. Mergos gražiai prisriñkę, o aš suplyšus Lz. Visap tę anys prisriñkę prisriñkę GrvT99. Parvažiuoja diedo duktė, šilkuos prisrinkus (ps.) Tvr.
| prk.: Stovėjo berželis šone kelio, baltai prisriñkęs Tvr.
ǁ pakloti (lovą): Lova negražiai pririnktà LKKXIII137(Grv).
9. gražiai aprengti, papuošti: Užūgino mane motynelė ir pririñko kai tą ponaitelį (d.) Ad.
| Kuom tu pririñksi eglutę? LKKXIII139(Grv).
| refl.: Tavo duktė prisriñko Dsn. Anies manęs neleidė – aš neprisriñkus buvau Aps.
10. priruošti, prirengti: Aš gi pririnkau savo motinėlei namelius ant gluotnių sąsparėlių LTR(Msn). Ir ėst pri̇̀rinkta bit, ir vis padaryta bit visa LKKII208(Zt). Balsas pririnkąs, aba patoginąs, elnius SPI141. Pririnkiam širdis mūsų DP25. Sugaminta, pririnkta, prirėdyta SD64.
| refl.: Aš užu darbų neprisrinkaũ in tave ateit Tvr. Vertai ir priderančiai prisirinkę SPII93.
11. refl. tr. prisidaryti: Žmogus prisriñko bėdos Lz.
12. refl. daug, sunkiai prisidirbti: Per visą buitį prisrinkaũ, ką in senystos paeit negaliu (išsekau, nusilpau) Arm.
◊ pamušų̃ prisiriñkti Krš išmokti suktai kalbėti.
papririñkti, papri̇̀renka, -o (dial.) tr.
1. Dv daugeliui daug pririnkti (uogų, grybų ir pan.).
| refl. tr.: Visi panuej ir obuolių paprisriñko Dv. Mergos papri̇̀srenka tų šilagaidžių ir nešasi namo Dv. Anos bobos kasmet papri̇̀srenka uogų, grybų, tik mes ne Dv.
2. daug, iš visur pririnkti, prikviesti: Papririñko žmonių darbamu, jiemu brangiai moka Dv.
×razriñkti, ràzrenka (razreñka), -o (hibr.)
1. tr. surinkti, paimti: Itep ana razdailė (išdalijo), o aš razrinkaũ LKKII205(Zt).
2. tr. peržiūrėti, patikrinti, atrinkti: Reikia [vilnas] supešiot, razriñkt, kur drena – išmest Pb.
3. tr. išrinkti tinkamą: Žmonės razriñko, kur geresnė žemė Grv.
| refl. tr.: Jei ponas razsi̇̀renka [gyvulį], tai reikia ažmokėti Grv.
4. tr. Grv, Str, Aps nugriauti, išardyti: Du namai buvo, tai juos razriñko Ign. Senasiai tvartas reikia razriñkt, bus daugiau daikto Klt. Kluoną ir svirną razriñko ir nuvežė Pst. Mano staklės ràzrinkta Smal.
| refl. tr.: Tada razsiriñko trobėsynus Dglš.
5. tr. išgriebti, išnešioti: Bus kam razriñkt turtas Dglš. Jau [prekes] razriñko (išpirko) – nėra Aps.
6. refl. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Susirinko krūvon ir tuoj vėl razsiriñko Pb. Razsiriñko visi gyventojai Dglš.
7. refl. atsiskaityti: Dėkui Dievui, jau šiemet baigiau su banku razsiriñktie Slk.
8. intr. nusirengti: Reikia razriñkt tep, kap namie Lz.
9. tr. suvokti, atpažinti: Jei kur priseitų tėvykščia rast, nerazrinktau Dbč.
| Abi tokios; aš jų nelabai razrenkù Klt.
10. tr., intr. Ad, Aps suprasti, susigaudyti: Atej kieman du žmonės, nerazrinksi̇̀, ką dudena Šlčn. O kas tę jas razriñks, katara kalta Švnč. Nerazrenki̇̀ jų gavendos Arm. Jūs ir nerazrinksta, kas kur yr Ign. Pastovėjau, paklausiau – nieko nerazrinkaũ Arm. Čia nieko nesuprasi, nieko nerazrinksi̇̀ Vdš.
11. intr. įeiti, patekti: Žiemą nemožnėjo medžian razriñktie Lz.
×parazsiriñkti, parazsi̇̀renka, -o (hibr.) išsiskirstyti: An rytojo prieš dieną parazsiriñko miego – panuejo gult Lz.
×paparazriñkti, paparàzrenka, -o (hibr.) tr. daugeliui visus išrinkti: Degesius paparazriñkom ir ažu nedėlios čėso pradėjom važiot sienojus, tašyt, skust Dv.
suriñkti, sùrenka, -o; Q145,655, SD443, R, K, M, LL319
1. tr. DŽ, Dkš vieną po kito imant, sudėti į vieną vietą: Pernai aštuonis literius surinkáu par dieną Vkš. Puodelį surinkaũ [uogų], i namo Klt. Kad tu išbėrei, tai tu ir suriñk Sb. Uogų sùrenki, parduodi, sùrenki rublį Dv. Te yra malkų sùrinkta miške Aps. Surinkau visas šakes, neliko nė vienos Grz. Nuejom, suėmėm mės jas, suriñkom tas [išspietusias] bites Smal. Surinki̇̀t viso dvaro raktus LKKII228(Lz). Suriñkti išmėtytus drabužius NdŽ. Prisiminė [Akvilė] nesurinkus prie dienos šviesos kiaušinių J.Avyž. Druskos žemėn negalima numest – velniai surenka LTR(Ds). Sodely klevelį kirsiu, šakeles surinksiu LTR(Aln). O kas išlaužė vyšnių šakeles, o kas suriñko vyšnių uogeles? JD29. Aš surinksiu aliai vieno visus pievų žiedelius iš nupjauto rytą šieno K.Bink. Surinkite pirm kūkalius ir suriškit ing pėdelius VlnE31. Ir anys surinko jas (varles) krūvon, šičia krūvą, ir tenai krūvą BB2Moz8,14. Surinko tada ir pripylė dvylika pintinių trupučių VlnE51. Daug surenkąsis neturėjo per daug, ir maž surenkąsis nestokojo NT2PvK8,15.
| prk.: Eikit eikit, mergos, vest [bernų šokti]. – O jūs? – Mes jau šiukšles suriñksma Ob.
^ Ant vėjo paleidęs plunksnas – nebesurinksi PPr164. Ne tas plunksnas išbarstytas surinkaũ, kurias reikėjo (ne tą vedžiau – reikėjo geresnę vesti) Sk. Jaunas būdamas, ką pasikloji, senas sùrenki LKT103(Klm). Mėnuo tėvelis pabėrė, saulė močiutė surinko (rasa) Pnd.
| refl. tr.: Jonukas šovė ir nušovė [varnas], o kunigužis nuėjo susirinkti LTR(Žal). Tuos piningus ant žemės – susiriñkit! Mšk. Vakar buvov mėlenių susiriñkusiu LKT63(Lkž). Susreñka [uogų] an kokio šimtelio rublių Rud. Bobelė tegu susreñka [bulves] Rš. Kai nagas nupjauna ir numeta žemėn, tai ateina velnias ir susirenka nagas ir, nunešęs peklon, sudegina LTR(Slk).
ǁ nuimant visus pašalinti: Ir suriñkt sunku [Kolorado vabalus] – kaip paskutinį surasi (jų vis liks)! Antz.
ǁ vieną po kitos uždėti ant vąšelio (išnertas kilpas): Pirma nėrimo eilė – surenkamos ant vąšelio kilpos, o antra – kilpos nuleidžiamos rš.
2. tr. vieną po kito suėsti, sulasyti: Šuva sùrenka visus kiaušinėlius Upt.
3. tr. iš įvairių vietų, įvairių asmenų paimti, gauti: Suriñk rinkliavą pinigų J. Pradeda ačiuoti – jaunajai dovanas reik suriñkt Vdk. Surink po kokius tris keturis rublius – nupirksim dovaną, pagerbsim vakare K.Saj. Jis tuojau surinko apie jį žinias J.Balč. Reikėjo suriñkt dvyleka pavardžių (parašų), ka vyrą iš kalėjimo paleistų Rd. Surinkti̇̀ duomenys NdŽ.
| refl. tr.: Perlekiu [per kaimą] žinių susriñkt Dglš. A jis (Slančiauskas) iš Trumpaičių jas (pasakas) buvo susiriñkęs, a iš kitur kur Mšk.
4. tr. Q162, SD66, LL227 sukaupti, sukrauti (turtą, atsargas ir pan.): Sùrenku piemenim algą i užmoku Rm. Sureñka pinigų, nuperka ko vaikam Mlt. Nauda, kas metai surinkama SD41. Vai tai dėkui tėveliui, ką surinko dalelę LTR(Igl). Mano buvo surinkta didžiausi glėbiai laikraščių Slk. Sviestui smetonos nigdi nesurinksi̇̀ Asv. Pakolei spėji, surink sau turtus nemarius M.Valanč. Turtas to svieto su abyda artimų surinktas SPI381. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei surenka kluonuosna VlnE111. Jis savo klojimą šluos ir kviečius į savo skūnę surinks CII578. Ir surinks kviečius savo ing kluoną savo BtMt3,12.
^ Aitvaro suneštas, bet mano rankom surinktas KrvP(Dg).
| refl. tr., intr.: Vienas prie kitam, i susi̇̀renka [pinigai] Rod. Ana turėjo pinigų susriñkus, ana i užsikrutinėjo Grv. Ir daug prakaito, per visą vasarą mielą dirbdami, nuo karštų veidelių mūsų nušluostėm, ik zopostėliui ką susiriñkom ir pakavojom K.Donel. Buvo susirinkusi jau nebemaža suma pinigų J.Balč.
5. tr. sutelkti, sukaupti ką pasklidą į vieną vietą: Jei tas ašaras surinktumei, pasidarytų srauni upė J.Bil. Fizikos požiūriu akis yra optinė sistema, kuri gali spindulius surinkti ir laužti rš. Šluota surinksi̇̀ (sustumsi, subrauksi) [grūdus], ir gerai Nmč. Lietaus vandeniui surinkti prie stogų vamzdžių statomas didesnis indas rš. Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą S.Stan. Surenku į žaką R134. Kilo mintis surinkti tuos raštus į vieną vietą K.Kors. Patogi yra karalystė dangų nevadui, inleistam ing marias, o ižg visokios giminės žuvų surenkančiam DP524. Ką iš to pamokslo š[vento] atmint turim, trumpai surinkta MP66.
| refl. Rod: Po varstotu susirinko didelė skiedrų krūva A.Vencl. Susiriñks i lietuko – dygtų geriau Ppr. Susriñks in naktį [lietaus] Pls. Žiūrėk, į vakarą susirinks lietaus A.Vien. Mirksi, savo tankiomis ilgomis blakstienomis dangsto akis, kad susirinkusios ašaros neišsiveržtų Pt. Taukai susi̇̀renka uodegoje NdŽ. Tesusirenk vanduo po dangumi ing ypatines vietas BB1Moz1,9. Surenkas vanduo ing žemumą duobės DP492.
| prk.: An senystos visa (visi negalavimai) sùsrenka (susideda) Rod. Tiek lazda gavau [mušti], tai viskas [senystėje] susriñko (atsiliepia) Rud. Į tą šeštadienį visi reikalai susirenka Prn. Teip dabar susirinko ant manęs visos bėdos PK59. Susriñko meteliai (jau daug metų) Btrm.
^ Visos giminės kakton susirinkę (sakoma apie tą, kurio kakta labai raukšlėta) LTR(Kp).
6. tr. R370 suburti, sukviesti, sutelkti draugėn: Prie darbų sùrenka daug moterių Dv. Jauniklius sùrenka i giesmes giema Lz. Ir surinko sudiktavo pirmąjį pulkelį LTR(Lp). Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turime daryti M.Valanč. Sykį Milordas surinko dvylika ištikimų vyrų BsPIV188. Tu … surinkai pagonis ing vieros vienybę Mž310. Ir suvadino (surinko) svietą (paraštėje susirinkimą) BB3Moz8,4. Nuėję tarnai ant kelių surinko, kurius tiektai rado – piktus ir gerus VlnE120. Visi žmonės … ant vienos vietos sùrinkti bus DP8. Kiek kartų norėjau vaikus tavo surinkt, kaipo surenka višta vištelius po sparnais savo BtMt23,37.
| Buvo žmogus iš Kraštupėnų. Surinksią visus, kas tarnavo prie senosios valdžios J.Avyž.
| refl. Q655, N, K, Krš, JnšM, Mšk, Brs, Krt, Lž: Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns susiriñko K.Donel. Buvo susirinkę vyrų, pypkiavo, šnekučiavosi P.Cvir. Bet susirinkusios žmonių minios žiburio jau neberado J.Bil. Paskui pamažu jau suūžia visi susirinkusieji I.Simon. Kad vakarą subatos susiriñks, šoks Žr. Visi susi̇̀renkas po porį Sk. Mergos tik susreñka ir sau verpia, ir gieda, ir juokias Pb. Teip visi susriñkę jį ir pakavojo Nmč. Susiriñko, padudeno ir razsiejo Btrm. Nuleidė turgun, ė tegi sùsrenka visi Str. Buvo te kiek jų susiriñkusių Ėr. Kiek susiriñks, tiek – vis tiek pradėsim Slnt. Vaikai gal ir pasupdavo vienas vieną te susriñkę Smal. Sùsrenka visi bendrai ir paslinksmina Žln. Gražu, kaip susreñka visi krūvon – ir vaikai, ir tėvai Pb. Vyrai sùsrenka i varo per ūlyčią [vagį] Pls. Jaunų sasriñkom ir rėkiam palitovski Zt. Visi sàsrenka ir bučiuojas Rdš. Susriñkę bobos niūkė (kalbėjosi) Aps. Kai sùsrenka, kab ima sekti itas sekšmes LKKII226(Lz). Žmogus mislijo, kad susirinko iš kaimo vyrai ir švilpia LTR(Grk). Aba kartais vėlai vakarą susiriñksma į trobą LKT84(Lk). Žmonės jau susiriñkę K. Karalius pagrįžo namol ir liepė visus galvočius karalystės susiriñkti BM178(Jnš). Tada susirinko jopi visi vaikai Levi BB2Moz32,26. Kur bus maita, tenai ir ereliai susirinks VlnE130. Regėdamas tad Viešpatis didumą žmonių surinkusius (orig. surįkusiųs), bylojo jump po priežodžiu DP98. Surinkimės ir nuoširdžiai džiaukimės SGI48.
^ Dešimts žmonių rinkosi – vienas susirinko KrvP(Al).
7. tr. sušaukti, mobilizuoti: Suriñkti kariuomenę NdŽ. Sukilėlių kariuomenė sumušta, išblaškyta. Kas ją besurinks? V.Myk-Put. Ateis šaltas rudenėlis, surinks jaunus bernužėlius LTR(Grv). Surinko mus jaunus iš gražaus pulkelio, nepasigailėjo nei seno tėvelio LTR(Kp).
| refl. tr.: Vilkas nue[jo] miškan sau jau susriñkt vaisko (ps.) LKT351(Švnč).
8. tr. End, Kl suimti (nuo kraikos linus) pėdais: Teip išpurtinsma an žemės [linus], išdžiūs, tujau suriñksiam Krt. Suriñksma į pėdus, i pask jau veš džiovinti Vž. Nurauna i paskleida į eilelę, reik suriñkti i surišti Trk. Aš surinkaũ linelius iš tėtušio laukelio JD73.
9. tr. sudoroti, suvalyti nuo lauko: Rugius suriñksi, sublokši, stogus dengsi Všv. Metūse 1741 ir 1742 dideli lytūs nedaleido artojams javų surinkti M.Valanč. Tik ne visą mes derlių šiemet surinkome P.Cvir. Iš rudenio ką surinkom nuog savo laukelio, visa dvaras tuoj išvežė srš. Kap Dievas pazvalys suriñkt [derlių] Pst. Išdžiūvus ir prinokus javams, paleidžiamas kombainas, kuris juos surenka ir iškulia rš. Nesurinko rugių pūro skolai atiduoti A.Vien.
10. tr. gauti pajamų (ppr. parduodant ką): Už pakulas, vaikel, pinigo nesuriñksi, tik pančius galėsi iš jų vyt Skrb. Dvejus piningus surinkaũ Šl. Reikia išaugyt kumeluką itą, kad gražus būtų, ir itus paršus, itą visą išaugyt ir sariñkt asmokų LKKII205(Zt). Krapšį sūrių nuvilkau, surinkáu dvyleka rublių Krš. Jei karvės neblogos, tūkstantį litų per mėnesį surinktumėte J.Marc.
| refl. tr.: Buvom susiriñkę už sodą apie devyniasdešimt litų Jnšk. Ir sėklos nesusiriñks [iš prastai užderėjusių kviečių] Strn.
11. tr. DŽ sudaryti raidžių rinkinį spausdinti: Šiandien žodyno surinktu jau du lanku (32 psl.) – iki žodžio akis KlbXIV166(K.Būg). Ir štai beveik visas žurnalo numeris surinktas A.Vencl. Pirmuosius atsišaukimus jie surinko ir atspausdino dviese rš.
ǁ iš atskirų skaitmenų sudaryti (sukant telefono diską): Trakimas pakelia telefono ragelį, surenka numerį V.Bub.
12. tr. sudėti atskiras dalis į tam tikro pavidalo grupę: [Augalas] su žaliais žiedais, surinktais kekėmis EncIX950. Varpinių augalų žiedai surinkti į varpeles rš.
13. tr. sujungti iš atskirų dalių, sumontuoti: Gamykloje surenkamos naujos staklės, labiau automatizuotos sp. Dabar gyvenamieji namai mūsų šalyje statomi iš surenkamųjų elementų rš. Surenkamasis gelžbetonis sp. Surenkamasis vagonas PolŽ35.
14. tr. SD357 susumuoti.
15. tr. parinkti, surasti tinkamą: Kab surinksi̇̀ visus kiaušinius su pūne viršuj, tai vištaitės bus Kls.
| refl. tr.: Pasėjau rūtelę ant lygumo, susrinkaũ panelę sau mylimą (d.) Ut.
16. tr. sugabenti, suvesti: Surink pekų tavo ir vis tai, ką turi and lauko: visokias žmogus ir žvėris, kursai atsiras lauke, o nebus surinktas namuosna, … tada numirs Ch2Moz9,19.
| Ir [miręs] buvo žmoniump savump surinktas (su jais suvienytas) BB1Moz25,8.
17. tr. atimti, pasiimti su savimi: Suriñko nuog jo viską Vvs.
| refl. tr.: Susriñko jy savo visokius padramaizgus ir išėj Krok. Anas visa susriñko ir išsivežė LKKIX201(Dv). Jam telieka susirinkti savo žaisliukus ir pasiieškoti laimės kitur rš.
18. tr. parengti, suruošti: Dabinu, prirėdau, surinku SD64.
| refl.: Susiriñko anys išvažiuot Švnč. Boba, nesulaukdama savo diedo, susriñko pati eit VoL397(Tvr).
19. tr., intr. atminti, prisiminti: Trisdešimt metų [nuo vyro mirties], tai kurgi aš surinksiù [, kaip jo raudojau] Dglš. Nesurenkù jau pasakų Ign. Negaliu suriñkt [dainos žodžių] Mrc. Kai suriñks, tai bus daug, tik ana ažmiršus [dainas] Ad.
| refl. tr.: Kad būčia žinojus, būčia susriñkus pasakų Ad. Dagi iš senesnių laikų susrenkù dainų, negirdėtų tokių Lel. Kad susriñktum kiek (pagalvotum, prisimintum prieš dainuodama)! Ad.
20. tr. supaisyti: Aš šitų burtų jau nesurenkù Dglš. Surinksi̇̀, ką anys pasako! Mlt.
21. tr. numanyti: Kai kas tai sùrenka, kad mudvi seserys Drs.
22. refl. atsirasti, iškilti: I vėl guzelis susriñko Dglš.
23. refl. būti, susidaryti: Koki du kilometrai susiriñks [kelio] Grv.
24. refl. pradėti augti, pasitaisyti: Vasarojas vėlai sėjos, tai blogai rodžias – gal susriñks Mrp. Dobilai iš pavasario buvo visiškam išsigandę, bet paskum susiriñko Sml. Pradžioj buvo niekam varti, o dabar susirinko Antš.
◊ (kas) bùrną susiriñks į sáują bus išmušti dantys (kam): Dar ji susiriñks bùrną į sáują! Ldvn.
danti̇̀s suriñkti apkulti: Surinksiu tau tuojau dantis! Knv.
dantų̃ nesuriñkti prisitrenkti: Nesisiutink: nulėksi nu laiptų – dantų̃ nebesuriñksi Krš.
káulų nesuriñkti užsimušti: Nesisverk ant lango – pultum, tai káulų nesuriñktum! Mrj. Kai nuvažiuosi tokion panuovarton, tai ir káulų nesurinksi̇̀ Trgn.
kir̃vis ant ãkmenio susiriñko toks tokį sutiko: Abudu pikti – kir̃vis an ãkmenio susriñko! Lp.
paskutinią́sias suriñkti sužinoti plepalus: Suriñko paskutinią́sias, ir būk tu žmogus geras, kad nori! Blnk.
(kieno) [visàs] pė́das (pė́dus, kruopàs, trùpinius) suriñkti (susiriñkti) būti labai panašiam: Duktė mamos ir pė́das suriñkus Mrj. Jau vaikelis tėvo pė́das nesuriñks Lkč. Visàs tėvo pė́das suriñkęs Krš. Toji visas motinos kruopeles susirinkusi J.Avyž. Ji savo motinos ir trùpinius suriñkus Mrj. Jis ir trùpinius tėvo suriñko Užg.
pasusiriñkti, pasusi̇̀renka, -o (dial.) daug, būriui sueiti: Panedaugutį ir vėl žmonės pasusiriñko Dv. Pasùsrenka anksti daug vyrų Lz. Seni, maži, pasùsrenka visi LKKIX203(Dv).
papasusiriñkti, papasusi̇̀renka, -o (dial.) iš visur sueiti į vieną vietą: Mergos papasùsrenka kur in tvoros ir pradeda giedot Dv.
užriñkti, ùžrenka, -o tr.
1. surinkti draugėn: Tada any až jo pastarankan ažriñkę kartu vyrus Lz.
2. išrinkti, paskirti: Mane jau užriñkt norėjo, sakė, nieko tep nemėgo, kab jau mane mėgo LKKII209(Zt).
3. paimti, mobilizuoti: Vyrą ažriñko an palskos vainos Lz.
| Ažrinko plienan (paėmė į nelaisvę) Pst.
4. pasiimti su savimi, sau: Ažriñko vaikus ir žmoną Lz.
| refl. tr.: Po smertie tatos anas visa ką ažsiriñko, ė man nieko nepaliko Grv. Tada aš ją ažsirinkaũ par sau LKKXIII27(Grv). Katara dūšia griešna, tai ažsi̇̀renka velniai Grv.
5. Dv atimti, nusavinti: Vokiečiai visus gyvulius ažriñko, tvartus sudegino Ad. Ažriñksim itą daiktą (sklypą) in pono Lz.
6. išimti: Lokys išlenda medžiagon, atlupa bites ir medų ùžrenka Lz.
7. uždaryti: Bažnyčia yra, ale any ažriñkę – eimam Dūdon Lz.
8. Grv parsivaryti, užgrėbti (svetimus gyvulius iš savo lauko).
9. išrinkus uždėti: Bulbes užrinkaũ ant sauso maišo Ėr.
10. renkant uždirbti: Až uogas daug ažriñko Klt. Uogom ažriñko namą Klt.
1. K imti po kiek ir dėti į vieną vietą: Spanguolės augo, bet nėkas neriñko Lpl. Aš čia obuolius renkù Rmš. Bulbės riñkt sunku: eini eini, čia bulbė, čia bulbė – linginėji Mžš. Išejo bulbų antrailio riñkt Dglš. Aš nerinkaũ riešutų – neinkandu Eiš. Būtau ejus malkos riñkt medžian Rud. Uogas reñka, an turgo atveždo Pls. Reikia pusdienį riñkti uogas Žlb. Vandutė kai uogas reñka, tai net perskreipus gniūsija Ign. Dieną negalėdavo riñkt grybų [pono miške], naktį laipioja ir čiupena baravykus Grv. Vidudienį grybų nereñka Ob. Akmenų kaip prisėta, tik riñk ir krauk ant vežimą Skrb. Kankorėžius kitąsyk riñkdavo, kuldavo Pgr. Pripylė pelenuos aguonų ir liepė jam rinkt LTR(Rk). Vasaros metu tai reikia žoles riñkt LKT164(Dt). Nemėtai duonos, trupinius rinksi̇̀ LKKI182(Sld). Jei sapnuoji, kad renki bulves arba kiaušinius, reiškia barnius LTR(Šil). Šliauždamas rinku uogas SD31. Jis reñka uogas nuo krūmo KI18. Su ranka renkù varpas nuo dirvos J. Žemuogių stiebelius i žiedus liuob riñksiam Brs. Aš uogelių nerinkau, serbentėlių nebraukiau RD7. Te beriñksi juodas uogas, bebraukysi serbentėles JD717. Žemuogėles rinkte rinko, serbentėles braukte braukė KlvD27. Nuog baltų [dobilų] bitės medų reñka Pls. Liesnykai drobynas pastato rudenį ir reñka medų [iš drevių] Rod. Aš bitutė, aš mažutė, renku žieduose medutį K.Bor. Šaknelių ir žolių rinkti teta eidavo į laukus P.Cvir. Mamaitė dėl mūsų darbo paršelį pardavė: nebuvo laiko šerti, žoles rinkti Žem. Teeit anys patys ir terenka šiaudus BB2Moz5,7. Rinkagu ižg erškėčių uogas vyno aba ižg usnių fygas? Ev. Kas nerenka su manim, išbarsto Ch1Mt12,30.
| prk.: Su saule [nauja dienelė] atitviskėjo vakarykščių vargelių rinkti S.Čiurl. Aista … renka savo vandenis iš pietų link nuo to kaimo gulinčiųjų kalnų LTI91(Bs). Reñka reñka po vieną – visi pareisma į tą žemelę Krš. Bobutes reñka, reñka dabar [giltinė] LKT306(Skm). To[ji] smertelė dabar senesnius tokiuos vis riñko Mžš. Pakrūmėj kulkos rinko jų vadus T.Tilv. Šįmet mirtis senukus reñka Mrj.
ǁ nuimant, išimant šalinti, naikinti: Par antrąjį čia tą karą ans buvo paimtas minų riñkti Akm. Bulbes parejau, žoles rinkáu, vabalus rinkáu Skdv. Pernais rinkáu vabalus Šv.
^ Kad bersi, tai ir rinksi Ėr. Kas eidamas beria, tas grįždamas renka LTsV295. Mėtydamas išmėtysi, riñkdamas surinksi LTR(Kš).
rinktinai̇̃ adv.: Ką čia rasi, kai jau viskas rinktinai̇̃ išrinkta Vdžg.
| refl.: Reñkas [kriaušės] nuo medžio pusėj rugsėjo P.
2. lasyti: Juodųjų [serbentų] nèrenka špokai LKT254(Srv). Paukščių pilna dirva – reñka grūdus Ktk. Ančiukai atėjo i duoną reñka iš lovio Jrb. Matai, kai ančiukai reñka baltymą, trynio nenori Jrb. Antinas ejo, riñko i rijo LKT351(Švnč).
ǁ po kiek imant ėsti (ką pabirą): Kai su lopetėle su snukiu reñka grūdus [šernas] Dgč. Arkliai iš lovių avižas ėda, o ta kiaulelė reñka Vž.
3. iš įvairių asmenų, įvairių vietų imti, gauti: Riñkti aukas NdŽ. Mokesčius, rinkliavas riñkti NdŽ. Žinias riñkti NdŽ. Parašus riñkti NdŽ. Ans pradėjo eiti par žmonis, riñkdamas piningus Žeml. Pašarą, peną rinkti I. Padegėliu važinėjau – rinkaũ sau duoną Dglš. Ejo po kaimą visa ką riñkdamas – sūrius, dešras LKT46(Vgr). Atostogų metu, parvykęs į tėviškę, pats rinkdavo (užrašinėdavo) dainas, pasakas rš.
ǁ prašyti išmaldos, elgetauti: Ejo ubagais po žmonis riñkdamas Jdr.
| refl.: Leido tėvą riñkties pri bažnyčios Krš. Darbo dirbti nebgaliu, tad ir einu po svietą rinkdamõs Skd. Kitą kartą buvo turtingas, o dabar eina rinkdamõs Slnt. Riñkties buvo išejęs žmogelis Pj.
ǁ vogti: Anie pripras i toliau riñks Vdk.
4. K kaupti, krauti (turtą, atsargas ir pan.): Reikia riñkt pinigai Pb. Lokamčius (šykštuolis) pinigus reñka, o velnias mašną siuva Igl. Jisai reñka pinigus senatvei Sr. Seniau riñkdavai auksą, kasdavai į žemes, daba į pančekas nededa aukso Btg. Tetulytė turtų neriñko Dkš. Verks mano močiutė nevirkdoma, man didį kraitelį berinkdama (d.) Drs. Rinkau rinkau grietinę [nuo pieno] ir vis negalėjau sviesto susukti rš. Seniau gaspadinės vasarą reñka sviestą ir sūdžia žiemai, tai druskos net čiuža Ob. Pašto ženklus riñkti (kolekcionuoti) NdŽ. Pasogą reñka OG283. Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagys įsikasa CII103. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei renka kluonuosna BPII393. Ir dažnai tatai gadijas, kad tie, kurie didžius turtus vaikamus savo renka, nieko kito jiemus nepaliekti MP63.
| Nuoširdžiausiai baru tuos, kurie neklauso mokytojų, kurie renka dvejetus V.Bub.
5. burti į vieną vietą, telkti draugėn: Ponas Lapocinskis turėjęs iš Vilniaus Kalinausko įsakymą visus sukilėlius nuo Švenčionių iki Biržų rinkti po savo vėliava A.Vien. Turėjo tuojau … susitekėt jump pulkais iž visų šalių, nelaukiant, idant jų po vieną ieškotų ir rinktų̃ DP89.
| prk.: Viršum jūrų žilo ploto vėjas debesis jau renka rš.
| refl.: Žmonės reñkas K. Pirkia didelė, tai tenai daugiau riñkos Pb. Priebrėkšmiais, atlikę nuo darbo, rinkosi dvariškiai prie Topylienės Žem. Užmatysi, a jau reñkasi kas gegužinėn Ssk. Dabar prieš dieną reñkas [šokti] Pst. Gentys suvažiavo, kaip musys pradėjo riñkties LKT62(Pp). Renkasi kaip varnos prieš lietų LTR(Al). Jie dabar posėdžio renkasi J.Jabl. Vyrai, moterys pakrante šiandien renkasi į šventę E.Miež. Seniau raganų rinktas šito kalno viršūnėj A.Damb. Vos spėjo suolus sustatyti, pradėjo ir žmonės rinktis J.Avyž. Ir rinkos jop daug minių Ch1Mt13,2.
6. kaupti, traukti į vieną vietą ką pasklidą: Arklio pasagos reñka sniegus (neišbyra po jomis patekęs sniegas), ir susimina kaušai Šts. Šviesai einant pro renkamąjį lęšį, spinduliai lūžta ašies kryptimi rš.
| refl.: Debesys reñkasi, bus lietaus Dkš. Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos M.Valanč. Tuoj tie visi kaulai ir mėsos pradėjo krutėt ir rinkties an vietą BsPII296. Labiausiai šaltis renkasi, kai durys valio[je] (atviros) Lnkv. Pikti žodžiai pradeda rinktis jos lūpose I.Simon. Akyse renkasi ašaros I.Simon. Martyną vėl ima pagunda kareiviškai nusispjauti. Jo burnoj jau renkasi seilės I.Simon. Vėl renkasi jėgos išvargintame kūne J.Paukš. Čia paarta, gal riñksis (byrės į batus einant) Pls.
7. Lž, Vkš, Btg, Rd imti nuo pradalgio ir rišti į pėdus: Ejau dienums rugių riñkti Užv. Nu keturiolekos metų rugius rinkáu po tėvu Krš. Praniukas rinko Kasparui M.Katk. Geriau rugius riñkti, neko pri vaiko sėdėti Rdn. Pjaus su dalgeliais rugius: motriškosios riñks, vyrai pjaus Gd. Dvylekos metų aš jau rugius rinkáu Vn. Vieną kartą aš renkù renkù rugius, nėkaip nebspėju Lpl. Vežimus myniau, rugius rinkaũ Pšš. Pradalgę reñka į pėdus LKT160(Šlv). Iš po pjautuvo reñkam [rugius] ir vežam [, kai sausa] Pls. Pradilo dalgelis, tankiai brūkštuojamas, pavargo mergelė, rugius rinkdama LTR(Šts). Eisiu į kalnelį kvietelių pakirsti, eis mano mergelė paskui mane riñkti JV420. Aš nemoku rugių rišti, nei miežaičių rinkti RD107.
ǁ imti nuo kraikos (linus) ir dėti pėdais: Tada kloja linus, reñka, riša in kūlius Šlčn. Klojam linus in pievos i paskui reñkam Dv. Kap jau atsiguli [linai], reñkam, pirtį kūrinam, džiovinam Eiš.
8. imti nuo lauko, valyti, vokti: Dideli darbai būva tik tada, kap nuo laukų reñkam Dsn. Prispėję rugiai, reikia riñkt JnšM. Jei ne lietus, reñkam nuog lauko ir vežam kluonan Pls. Nušienav kąsnį šieno ir nèrenka namo Lz.
9. tikrinti rūšiuojant, atmetant netinkamus: Netoli kolūkio raštinės moterys rinko bulves. Sėklines kapčiavo rš. Nuvėtytos, švariausios uogelės, nereiks nė riñkti Krš. Moterys popiet eis kanapių riñkt (rauti pleiskanių) Rdm.
| prk.: Neriñko, katras [vaikas] kaltas, abiem atatašė Klt. Aš tavo darbus nèrenku (netyrinėju, ką blogai padarai) Jrb.
| refl.: Kulipkėlė nesirenka, lietuvis tu ar lenkas. Guldo visus iš eilės rš.
10. ieškoti ko kuriam reikalui tinkamo, iš daugelio skirtis tinkamą: Kai kas švendrą traukia ar degtuką stumia, kai reñka dalgį Slm. Nuometėlis pirktas, krautuvėse rinktas LTR(Igl). Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji LB136. Ei močiutė, motynėlė, rinkai̇̃ ma bernelį JD295. Rinkai metus, rinkai ir antarus – ir neišrinkai dukrelei raunelės TDrIV113(Kb). Tarė … pakviestump prilyginimą šitą, dabodamas, kaip pirmas vietas rinko DP338.
| Ignas nutilo ir valandėlę nesiryždamas rinko žodžius J.Avyž. Jis ilgai niūniavo, rinko melodiją ir pagaliau uždainavo K.Saj. Reñka dieną bulbom sodint Klt.
^ Reñka reñka kaip Gelumbauskis beigelius Kv. Girio[je] kirstas, krome riñktas, an rankelių graudžiai verkia (smuikas) Alvt.
rinktinai̇̃ adv.: Jie išsirūpino iš valdžios leidimą kirsti medžius rinktinai LKGII529.
| refl. tr.: Vis reñkasi reñkasi – sausų malkų nebedaug liko [krūvoje] Ėr. Knygos lentynose sudėtos taip, jog kiekvienas skaitytojas laisvai gali vaikščioti po biblioteką ir rinktis, kas jam reikalinga A.Vencl. Jai (našlei) nebebuvo kaip riñktis: su dviem vaikais kas ims! Ob. Rinkis, mergele, vargo bernelį LTsI499. Vedė žirgą in žalią grūšią, rinkaus mergelę in savo dūšią TDrV174(Vlk). Kas manęs verks mano pakasynose, tą rinkis sau už tėvą S.Dauk.
| Liga žmonių nesirenka rš.
^ Rinkos rinkos ir išsirinko iš viso mesos bliūdo veršio uodegą LTR(Pp). Nešerk žolės su rasa, nesiriñk panos ant atlaidų Bsg.
11. šaukti, mobilizuoti: Žalnierius rinkti N. Naujokus riñkti NdŽ. Ąžuolėlio šakos linko, o mus jaunus vaiskan rinko LTR(Mrk).
12. LL285 skirti balsuojant: Rinkimų sistema laiduoja kiekvienam piliečiui teisę rinkti ir būti renkamam sp.
13. skirti, padaryti ką kuo: Mums žadėjo vis…, kada mus rinko ig sūnus Mž51. Atstovus rinkdavom, rodos, tik trejiems metams J.Jabl. Riñkti atstovu, vadu NdŽ. Rinksim tave į pirmininkus rš. Aš patsai tapau valdovu ir nežinau, kad mane kas būtų rinkęs V.Krėv.
| refl. tr.: O kolektyviniam ūky paprasčiau: vadovybę patys valstiečiai renkasi rš.
14. dėti iš raidžių tekstą, rengiamą spaudai: Kūrinys kartais dar nebūdavo baigtas rašyti, o jį jau rinkdavo spaustuvė, nes laukti nebuvo galima rš. Iki Ignotas skubėjo įsirengti požemyje, Karolis išmokė Karusę rinkti raides rš.
ǁ sudaryti reikiamą skaitmenį (sukant telefono diską): Viktorija paėmė telefono ragelį ir ėmė rinkti numerį rš.
15. jungti į daiktą atskiras montuojamo mechanizmo, įrenginio dalis: Agregatus galima rinkti individualiai ir sroviniu būdu rš.
16. daryti raštus audžiant: Sajonus pačios irgi audė, pačios žiurstus ko nopuikiausius staklėse rinko V.Piet.
17. dainuoti sutartinės rinkinį: Rinkėjas renka, o giedotojas neatkartoja tų pačių žodžių LTII101.
ǁ giedotinai, giedamai skaityti: Nė vienas iš jų nemokėjo maldų rinkti Grž.
18. imti (pačią), vesti: Ją riñko iš savos vesės Zt. Mūsos mergutos panuvažiavo Lotvon – čia nėr kam riñkt Lz. Sūnaitis manas, neriñk jos Lz. Lietuvnykai neriñko, o až ruskų nenorėjau Lz.
| refl. tr.: Aš čiut nenumiriau verkdamos, kad anas jos nesriñkt Lz.
19. imti (ranka ar kokiu įrankiu): Rinksiù visa (visų valgių), rinksiù – nereikia pravarinėt (raginti) Lz. Pautienę šaukštu reñkam ir valgom Lz. Iš pirkios reñka ir neša jai Lz. Čepela skarvadą riñktie Lz. Merguta merguta, reñk rankom mane, o nenori rankom – reñk šakėm per slenkstį Lz. Kad aš itų lazdų nerinktáu rankõs! Lz. Duoma jam zalato – anas vėl nèrenka Lz. Tau duodant, jie renka, tau atveriant ranką tavą, jie pasotinami yra geru BBPs104,28. Ana [v]andenį reñka (semiasi) iš mūsio šulnio Lz.
^ Neriñks jo velnias Ds. Bernioko velnias neriñks, o mergiotė vargs gyvenime Ut. Kur jis eina tokią naktį? – O, neriñks jo galas! Mrj. Neriñks galas tas malkas – ryt sunešim Dkš. Valgom gerai, ale velnias reñka (neina į naudą), i visa Vdš. Skubos darbą velnias renka LTR(Vl). Dagi nerenka biesas (turtingas) – kitiem pinigus skolina An. Kad tave perkūnas rinktų! (keik.) Yl.
| refl.: Reñkasi (įsikimba, stveriasi) až arklio uodegos ir joja Lz.
20. atiminėti: Kam jūs tep rabavojat, visa reñkat? Rod. Riñko arklius niemčiai Rod.
21. paimti, areštuoti: Čia jau jį reñka tiurmon LKKII206(Zt).
22. dėti (į ką): Koja prikulta – gipsan riñko Zt.
| refl. tr.: Ana renkasi̇̀ [bulvių] vel kiton terlykon (puspuodynėlėn) LKKII204(Zt).
23. refl. tr., intr. imtis (darbo): Aš jau darbo nèsrenku – aš jau sena Lz. Reikia riñktis až kuodelio (sėstis verpti) Lz.
24. apimti (tam tikrai būsenai): Piktumas reñka, kad nerašo Lz. Manę miegas nèrenka Lz. Mane juokas reñka Lz.
25. gerai imti (apie skustuvą): O ką, reñka britva barzdą? Lz.
26. imti, kraustyti (nuo stalo): Kode[l] stalas nèrinktas stovi? Dglš. Kas valgo, ė aš vis stalą renkù Trgn.
ǁ tvarkyti: Nerinktoj pirkioj gyveno Dglš.
27. refl. N, Sut, I, GrvT132 rengtis, ruoštis (ką daryti): Kelian rinkuosi SD408. Rinkõmės rinkõmės [pirkti] ir nepirkom Tvr. Nu, tai renkies ir važiuo[j] (važiuok) par tetą LKKXIII27(Grv). Kap pavasaris ateima, reñkasi dirbt až lauko Lz. Jau renkúos pakalbėt Ad. Rinkõs rinkõs lietus, ir nieko nebuvo Kli. Rinkõs, rinkõs lyt, tai i dav[ė] (smarkiai palijo) Ad.
28. refl. skirstytis: Patalkis reñkas laukan, maž tebuvo šnapšės Šts.
29. refl. dvėsti, baigtis: Jau mūsų juodis dėl dusulio riñksis Žgč. Ta juodgalvė avis jau, tur būti, greit riñksis: nebkelia nė kelti Grg. Bene riñktis nori, kad nebevalgai? Grg.
30. refl. pradėti augti, taisytis: Pomidorai buvo prasti, o rudenio pusėn ėmė riñktis Antš.
◊ [sau] į gálvą riñkti
1. stengtis įsiminti, dėmėtis: Dabar žmogus visa ir galvon nèrenki, o tada tai mokėjom visokių tę giesmių, sekmių LKKII226(Lz).
2. kreipti dėmesį, rūpintis, jaudintis: Anas galvon nèrenka Lz. O kalvis nerenka sau galvon Aru32(Lz).
pýpliauogių išei̇̃ti riñkti Kt sušalti.
(kieno) trùpinius (pė́das NdŽ) riñkti mėgdžioti, sekti: Jau taip reñk tėvo trupinius! Rs.
varpùs riñkti prieš pradedant skambinti visais varpais, skambinti iš pradžių su vienu, paskui su kitu varpu: Jau pradėjo varpùs riñkti, greit būs pamaldos Šts. Jau reñka varpùs, tujau skambins sumai Šts.
(kieno) žodžiùs riñkti kartoti, sakyti mėgdžiojant: Vaikai, negražu motinos žodžiùs riñkt Rs.
apriñkti, àprenka (apreñka), -o tr. K; Q167, H173, SD198, B, Sut
1. DŽ, Pb kiek nurinkti: Nueik agurkus apriñkt Gs. Jau gal ir àprinktos yr mėlynės Erž. Iš ryto buvo aviečių, dabar vaikų àprinkta, àprinkta Gl. Giliukus išneš, išnarinės, ir taip jau àprinkta Krkn. Malkas visas apriñko Dglš. Obuolių nereikia kratyt, reikia apriñkt, tai ilgiau stovės JnšM. Jau apriñko riešutus Btrm. Po dvi obelis àprenkam – stiprūs, macnūs obuoliai Dv. N’àprinktas medis KII261. Mažai jų (viržių) možna pririnkt: aprinkti̇̀ labai Str. Lietuviai, nakčia pagal palaidojusys kūnus ir grobį aprinkusys, auštant ties mūrais Kijevo sustojo S.Dauk.
| Šitie popierėliai (musgaudžiai) àprenka muses Ėr.
| prk.: Mirtis jau apriñko keletą tų gėrovų (keli begerdami jau mirė) Gs. Apriñks Dievas senius (vienas paskui kitą išmirs senieji) – Dievui visi geri Lkm.
| refl.: Uogos dabar apsiriñkę Ds. Jau braškės biškį apsiriñko: vienas ateina, kitas, tai vis uogikę Vdk. Kap apsiriñko obuoliai geresni, tai ir itiej geri Arm.
ǁ nuimant apnaikinti, pašalinti: Tik apreñkam vakare [Kolorado vabalus], rytą i vėl anys skrenda Ad. Plaikstos su vyrais, o vaikams utų neàprenka Šts.
2. aplasyti: Vištos apriñko sėjant rugių pakraščius, dabar ir reti Ds.
ǁ po kiek imant suėsti (ką padėliotą, išbarstytą): Grūšeles apriñko telyčia Dglš. Ateina ana (lapė), te apreñka, apėda, o kapkono nekliudo Dgč.
| refl.: Apsiriñko mėsa (nebėra, suvalgyta, kur tik jos kiek buvo) Lp.
3. didumą paimti, pašaukti: Iš kaimo visus geruosius vyrus aprinko [karui] rš.
4. Kp, Al rasti, skirtis tinkamą: Apriñk man kur gerą arklį – pirksiu Rm. Vison parapijon tokio žmogaus neàprenku, kap jis (labai geras) Lp. Aš neàprenku, kas už jį gudriau pakalbėtų Jnšk. Tas kelmas apriñktas didesnis, nebegali išraut Lnkv. Alksniokas buvo vienas api̇̀rinktas Strn. Apriñki vietelę, apriñk bernužėlį JV29. Tada mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti BsPII53. Praustis tik vieną šaltinį buvo aprinkę LTI185. Eidamas žiūriu, kur triobos statyt, tai šitą vietą aprinkaũ Ob. Marija gerą dalį aprinko, kuri nuog jos nebus atimta VlnE167. Anys pirmosias vietas aprinklavo VlnE115. Idant kiekvienas [pakviestasis] aprinktų sau galiausią vietą DP341. Kursai vietą aprinkai PK95. Idant jis žinotų pikt atmesti, o ger aprinkti VlnE148.
| refl. tr. N, Š, RtŽ, Rd, Slk, Antz, Kp: Apsiriñko vardą Magdelena Krš. Apsiriñk paną, nevaikščiok vienas Vn. Tu rasi jau turi kurią apsiriñkęs? Rg. Vienan kaiman apsiriñko mergaitę Rod. Apsirinkaũ sau mergelę iš viso pulkelio Sdk. Toks ten iš jo ir jaunikis: žmonos savoj parapijoj negalėjo apsiriñkt Srv. Nesiženija – apsiriñkęs neturi Vb. Bara man tėvelis ir motinėlė, kad apsirinkaũ sau mergužėlę (d.) Ps. Pavasarį parskrido – tujau ans (varnėnas) apsi̇̀renka vietą, tujau deda kiaušelius Sd. Nakvynei apsirinkau gerą vietą rš. Jie apsirinko šakotą eglę ir apsinakvojo ant jos LTR(Žm). Apsirinkaũ savo buvimą Vs. Ne tą kelią apsirenki̇̀, kursai laimėn veda BM452. Daleista apsiriñkti darbai tokie, kokių nori ir kada nori A.Baran. Kad aš jums po akių dedu gyvastį ir smertį, kad jūs gyvastį sau apsirinktumbit brš.
ǁ refl. Sut būti, atsirasti pasiryžusiam, pajėgiančiam ką padaryti: Vos àprenkas ižg šimto vienas, kuris pildytų įsakymą jo DP39. Apsirinkęs ant ko SD315.
5. paskirti iš daugelio (kokioms pareigoms): O kodel jaunesnių neapreñka [dirbti]? Pb. Jį apriñko brigadyrium Vdn. Petrą apriñko seniūnu Sv. Senį vilką aprinko klausytoju LTR(Lp). Susrenka visas kiemas, kataras [skerdžius] geriausiai patinka, tą ir àprenka Grv. Aš tave aprenku sau už tėvą S.Dauk. Bitės pačios apreñka motiną Vdn. Kariau už mus vyras macnas, kurs nuog Dievo est aprinktas Mž396. Jis žinosi ne žydų pačių ant karalystės aprinktas BPI110. Norėjo aprinkt jo ažu mesijašių SPI34. Kunigas buvo àprenkamas pagal zokano DP27. Aprinktas karalium MP89. Įstatau, aprinku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Aprinko tave, kad pabudavotumei namus Ch1Krn28,10.
| refl. tr.: Aprenkuos tave sau už motiną P.
6. Dsn, Str, Lp apvogti, apiplėšti: Milicija [jį] paėmė už tai, ką apriñko žmogų Aps. Apriñko šitą malūninyką – ką jis ten prisaugos Grv. Šiemet tai mus suvis apriñko Pst. Ale kai paprašysi, tai patį apriñks JnšM. Tę dieną apriñko tą dvarą Prng. Vienus metus ir mane apriñko Šlčn. Mažu kas apriñko tę namus Lz. Ir vaikai Izraelio … aprinko (aprinkinėjo, applėšė) abazą BB1Sam17,53.
ǁ pavogti: Bernai apriñko mūsų kalnius, veilokus Pst.
ǁ refl. tr., intr. susigrobti: Apsriñko Onelės turtą svetimi Dglš. Apsriñko, per brolį nuvažiavę, tada brolio nereikia Dglš.
7. aprengti, apvilkti: Vaikelius aprėdė, apriñko ir parvažiavo par marias Grv. Apriñko diedą kap poną, ė bobą kap ponią Aru15(Grv).
| refl.: Mergaitės apsriñko tautiškais rūbais Grv. Jaunoji laukia jaunojo dar neapsriñkę Lz. Regi – ką kas baltai apsriñkęs stov Grv.
8. refl. apsitaisyti kuo (maskuojantis): Cigonkom apsriñkę vaikščioja [per Užgavėnes] LKKXIII27(Grv).
9. aptvarkyti, apvalyti: Apriñkit jūs padą didumą, reiks rugiai vėtyt Trgn. Reikia stalas apriñkt Klt. Apriñk kambarį Db.
| refl.: Reikia pirkioj apsriñkt Dglš.
10. refl. apsistoti, apsigyventi: Nebuvo kur apsiriñkt [, atvažiavus į naują vietą] Grv.
◊ kudlàs apsiriñkti apsipešti, apsimušti: Apsi̇̀renka kartais [vaikai] kudlàs Grd.
paapriñkti, paàprenka, -o (dial.) tr. atimti, sugrobti: Paapriñko visa ką niemčiai Str.
atriñkti, àtrenka, -o tr.; Q162
1. DŽ, Prng, Tvr iš daugelio atskirti, paimti: Atrinkaũ aš sėklai bulbes, t. y. atskyriau J. Mažėles bulbes àtrenkam paršam Ėr. Reiks atriñkt kiaulinės bulbos Mlk. Mes savus šniūrus atrinktum̃ Rud. Sumakalavo, sumaišė posmus, negali atriñkt (sutvarkyti) Dkš. Na, kad toks gudras, atriñk pelus nuo grūdų Žvr. Žmonės tai kalena į dantis [kiaušinius], kol stipriausią atrenka J.Balt. Iš liaudies kalbos jis atrenka tai, kas joje yra geriausia, vaizdingiausia, gryniausia A.Vencl. Mandročiai … negalėjo atriñkti tokių liekarstų, kurios galėtų jam (karaliui) pamačyt BM254.
atrinktinai̇̃ adv.: Atrinktinai daržovės imamos keletą kartų iš to paties ploto, kai tik jos subręsta rš.
| refl. tr. Š: Reiks keletas paršelių atsiriñkt veislei Ds. Atsirinkai̇̃ savo kailį? Mšk. Oi jiej ir sulėkė, visi čiulbėjo, bet motinėlės neatsirinko LTR(Mrk). Svečiai sumetė visas drapanas ant krūvą, dabar atsiriñk savo, ka gudras! Skrb. Kaip mes rubežius atsiriñksim? Vad.
2. suprasti, suvokti: Malvina klausė, stengdamasi atrinkti, kas yra tikra jo žodžiuose, o kas vien liguistos jo būsenos padarinys V.Myk-Put. Da uodas atriñks, katro minkšta mėsa – jam visur minkšta: kanda, kur nutveria Klt. Neatrinksi, ar žmogus, ar inkastas koks stulpas Mrc. Regiu – eina, ale neàtrenku (neįžiūriu, nepažįstu) Vrn. Tai čia mūs ūturka – neatriñkt (nesuprast) kitam Ml.
3. N gauti, paimti: Duoklę atrinku SD256.
| refl. tr.: Mas iš tos žemės turiam atsiriñkt pinigus, katruos už ją sumokėjom Skrb. Tu už savo neščėstį pinigus atsiriñksi, kad teip padarysi, kaip aš tau pasakysiu BM202(Grnk).
4. suimti nuo pradalgio ir surišti, ką pavaduojant: Atriñko rugius duktė už motiną sergančią Nt.
ǁ refl. susivalyti, susigrėbti: Miežiai atsiriñks, ir būs ežės prieinamos karvėms Šts.
5. pasiimti su savim: Visa àtrinkta (papasakota) [tautosakos rinkėjams], nieko nėra dauges LKKIX202(Dv).
6. atimti: Kiek valgyt pametė, ė tep atriñko visa ką Kli.
| Anas atriñko būstymą mumi LKKIII117(Zt).
7. nuimti, aptvarkyti, apvalyti: Levikė atrinko indus, nušluostė stalą Žem. Palaukit, sveteliai, atrinksiù suolą, bus kur atsisėst Trgn.
8. suparalyžiuoti, atimti (galūnes): Brolis po momos smerti penkerius metus sirgo, – kojas atriñkę buvo Dv. Išgąsčiai rankas ir kojas atriñko Rod.
◊ posmùs atriñkti suprasti: Nežiūrėkit jo, jis põsmų nebeàtrenka, apie ką čia kalbat Žmt.
×dariñkti, dàrenka, -o (hibr.) tr.
1. iki pilnumo pririnkti: Dariñk pilną kašelę Mlk.
2. rasti tinkamą, išrinkti: Skietas sunku dariñkt Trgn. Kokias tu velnio kalvis – packavos arkliu[i] nedàrenki! Lp. Aždūmoj[o] anas ženytis ir pats sau mergos nedàrenka Lz. Labai graži merga – nedariñko sau bernų Lz. Laiko nedariñksim pamirt Aps. Dar̃ nedarinksi̇̀ laiko: kada arklį govė ir sodina Rod. Tiek sekmadienių buvo, ir nedarinkai̇̃ kada atvažiuot Alks.
| refl. tr.: Piršliai važiavo, vis nedasriñko, i dabar senmerge Ad. Nedasriñko [žmonos], i šiandie gyvena vienas Ad.
įriñkti, į̇̃renka, -o tr.
1. K po kiek imant, įdėti, įmesti: Įriñk bulvių [į krežį], reik jau kaišti pietams Šts. Įriñk truputį bulbių šitan keselin Š.
| refl. tr. K: Įsiriñkom pintinėlėn truputį uogų Š.
2. refl. tr. įsismaginti rinkti: Įsiriñkom (uogas) šitoj vietoj, tai toliau nebenorim nė eiti Š.
3. iš įvairių šaltinių gauti, surinkti: Jis daug piningų įriñko, įėmė KI509. Vislab taip surokuota, kad tiek išleidžiama, kaip įrenkama Kel1865,50.
4. Š įausti: Gale rankšluosčio rinkiniai įrinkti J.
5. Lz gražiai aprengti, apvilkti: Añrenka [mirusį], rakštin padeda LKKXIII27(Grv).
| refl.: Viso atvežė iš ten insriñkti LKKII209(Zt).
6. paruošti, padengti (stalą): Ir iñrenkam stalą gražiai, ir ateima svečiai LKKII209(Zt).
7. refl. įlįsti: Anas te kaiman insriñko ir geria Švnč.
išriñkti, i̇̀šrenka (išreñka), -o tr. K, Š; H173, R, Sut, I, M, LL182
1. DŽ, Tvr renkant visus paimti: Išrinkti̇̀ visi grybai Vdk. Dabar išriñkta, ale būta aviečių Ob. Vienoj dienoj išrinkai̇̃ – kitoj i vė priaugę [uogų] Dgč. Dabar išreñka dar baltas [uogas] Pb. Išriñk žirnius iš šiugžmų ant virimo [= virimui, virti] J. Ažudavė tada jam išrinkti iš krūvos pelų grūdus ir sunešt aruodan parnakt LTR(Ant). Palik vištai padėlį, neišriñk visus Trg.
| Kiaulės išreñka gyvates iš miško Klt.
| prk.: Išriñko Dievas senius Rud. Po vieną, po vieną ir išriñks visus [senuosius] Krš. Šįmet renka gripas senukus: pas mus nemažai išriñko Plv.
^ Ji iš po odinos (gyvatės) kiaušinius išrinktų LTR(Grv).
| refl. H173, K.
ǁ vieną po kito išimti, pašalinti: Kol jau išriñko [minas], bijojom ir į daržą įeiti Pp. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinkti̇̀ Lpl. Mėsą atvėsinti ir išrinkti kaulus rš. Tik išrenki akmenis iš dirvų, žiūrėk – ir vėl prisiaria Ds. Kūliai buvo neišrinkti̇̀ iš žemės Šv.
| Seliūnu buvo po karo, ir stiklus išriñko (išdaužė, išmušė) Vn.
2. Plng iš įvairių asmenų, vietų paimti, gauti: Tik pinigai išriñkt [iš žmonių] Lp. Maž ir rendo nei̇̀šrenka – delto šeši šimtai išriñkt! Mlt. Išrinku (orig. išrikku) donį SD408. Net iš raštų ne visi hidronimai išrinkti (išrašyti) KlbX283(J.Balč).
3. vieną po kito paimti (į kariuomenę), mobilizuoti: Ateis šaltas rudenėlis, išrinks jaunus bernužėlius LTR(Sb).
4. gauti pajamų, parduodant po kiek: Iš vienų agrastų išriñko šimtą rublių Krš. Už obūlius išriñko a du šimtu Rdn. Pusantro tūkstančio išriñko už pieną Nmk. Arendai mokėt kiek reikėdavo, iš vien linų išriñkdavau Sml. Visus aruodus turės išpilti, kol išriñks tiek pinigų Jnšk. Iš to sodo išriñks kelis šimtus Jrb. Iš vieno pūro ką jie i̇̀šrenka pinigų! Srd. Ìšrenka daug pinigų už medų Bb. Už vienus kiaušinius ko tik ne šimtą litų išrinkaũ Srv. Iš smetonos daugiau išreñka, kaip iš sviesto Ėr. Už grybus galima gerus pinigus išriñkt Rm. Iš žemės nebegalėjo nuošimčio išriñkti, o apie skolą nėr ko ir kalbėt Rm. Mirk, ir tai šitų pinigų neišrinksi̇̀ Trgn. In šimto rublių iš pieno išrinkaũ Dglš. Mokėsime išrinkti iš jo pelną A1884,379.
| refl. tr.: Karvė jau pašarą savo išsiriñko (už pieną jau gauta tiek, kiek išleista pašarui) Jrb.
5. kurį laiką imti ir rišti pėdus: Dvylekos metų aš dešimtį dienų rugius išrinkáu, dabar šešiolekos metų drimbailos neina Krš. Išrinkáu dešimt dienų rugius, gavau tris rublius Krš. Tris dienas rugius išrinkáu, o nepavargau Trk.
6. peržiūrint atmesti, pašalinti netinkamus: Paki jūs papietuosit, tai aš vienas išrinksiù šituos grūdus LKT286(Msn). Gražūs grūdai – kaip išrinkti̇̀ (be šiugžmų) Jnšk. Išrinkaũ kanapę an marių krantelio DrskD258.
7. R129, DŽ išskirti, paimti iš daugelio gerąjį: Pernai tokių obuolių išriñkom gražių – tokių raudonų dryžų Jrb. Vilną nuo nugaros išriñko, o prastą paliko Klvr. Mumis išriñko tiktai iš Mažeikių, kas mokėjom šiek tiek rašyti Akm. Išleis tą vandenį, karosus išriñks didiliūsius, mažūsius paliks Vž. Apsidairę išrinko laužui vietą ir nuėjo skinti sausų kadugėlių K.Saj. Išrinko gerąsias [žuvis] in rykus savus, o piktąsias oran išmetė DP524. Išrinkiat ir imkiat avis kožnas savo šeimynai ir papjaukite BB2Moz12,21.
išrinktinai̇̃ adv.: Buvo tat jau išrinktinai gera medžiaga pastatymui laivės I. Lindynė buvo išrinktinai gera I.
| refl. tr. DŽ: Kad mylit žuvelę, suvalgaite, sėste, ažukandinėjat, gerelesnę išsirinktè LKT392(Brsl). Išsirinkaũ patį geriausią KlbIII16(Lkm). Par vasarą ganos [avys], o rudenį išsi̇̀renkam Mšk. Laikraštis pats sau išsirenka iš prisiųstų straipsnių tuos, kurie jam patinka, o ne tą, kas ką pakiš V.Kudir. Neišsirinksi darbo Ps. Išvažiavo ožkų pirkt, jis negavo išsiriñkt JD547.
^ Išsirinko visų kirvių kaplį LTR(Ldvn).
išsirinktinai̇̃ išsirinktinõ: Bagotam jaunikiui mergų išsirinktinõ pilna Vj. Davė išsirinktinõ kirsties miško Vj.
8. suieškoti tinkamą: Tu išrinkai̇̃ ma[n] bernelį kaip girios stuobrelį JD295. Aš išrinksiù tau bernelį, pošnios artojėlį DrskD103. Aš iš visos Lietuvos neišrinkau sau panos (d.) Dbč. Nė vienas neišriñkom i neišriñksim [sūnui žmonos] Vel. Pons apjekėlis, velniop šuoliais besisukdams, ir tarnus sau i̇̀šrinktus apjekti mokina K.Donel. Bus kas išrenkąs J.Jabl. Jis su kitais egzaminų komisijos nariais išrinkdavo rašomojo darbo temą KlbV61(J.Balč). Oi tai dėkui motulei, mano mielai širdelei, ką išrinkai̇̃ išdabinai tokį gražų vardelį (d.) Drsk.
| refl. tr. N, Š, J: Nu ale kad išsirinkái paną su tokia ilga nose LKT108(Tt). Išsirinko tėvutėlis dėl savę draugelę, o dėl mūsų našlaitėlių aštrų erškėtėlį (d.) Šmn. Išsiriñk, mergele, sau vieną bernelį DrskD109. Neieško, tai ir neišsi̇̀renka [žmonos] Lel. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau SkvJn15,16. Nagi senis (vyras) išsirinko [vardą] Mžš. O kad būt daiktas išsi̇̀rinktas, tai greit persivežtum Azr. Laiką tokį išsiriñkot Rš.
^ Išsirinko iš viso bliūdo veršio uodegą LTR(Grk).
9. paskirti iš daugelio (tinkamą kokioms pareigoms, vertą būti kuo): Jį dabar išrinksią (paskirsią) mokytoju J.Jabl. Gerai sakė ir karalaitis buvusysis, tos žemės karaliumi jau išrinktas J.Jabl. Tris žmones kiemas i̇̀šrenka apiekūnais [našlaičiams] Grv. Mus savi už sūnus išrinko PK112. Eš jus iš svieto išrinkau, dėl to neapkenč jūsų svietas VlnE177. Daug pakviestų, bet maž išrinktų DP526. Išrink mumus vyrus, išeik bei kariauk priš Amalek BB2Moz17,9. Sau velytas, išrinktas R177.
^ Girdėti visiems, regėti tik išrinktiems KrvP(Al).
| refl. tr.: Ans būtų už pasiuntinį muni išsiriñkęs Akm. O tarp liudininkų išsirinko vilką bei lapę K.Donel.
^ Motinos neišsirinksi LTR(Srd).
10. LL113, DŽ paskirti balsuojant: Išrinkti į pirmininkus LKKVII98. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put. Rinkėjai gali bet kuriuo metu atšaukti teisėjus ar tarėjus ir jų vieton išrinkti kitus sp. Konferencijos darbui vadovauti buvo išrinktas prezidiumas sp.
| refl. tr.: Ir dar sako: išsirinko pirmininką, pabuvo dvi savaites, atėjo naktiniai ir nupylė V.Bub.
11. refl. išsiskirstyti: Išejo, išsiriñko žmonės, kiti suejo Alks. Jaunimas greit išsiriñko iš kuokinės Rš. Jau visi iš gryčios išsiriñko Tvr. Išsiriñkit jūs iš čia, ba jūs čia daug priviso (atkalbant nuo gyvačių) Ml. Pacukai irgi: jeigu sugausi, užmuši kiek, tai išsireñka paskui Str. Visi žmonės išsiriñkę, nieko namie nė[ra] Vl. Visi svečiai išsirinko arba pakerčiais sumigę knarkė Žem.
12. padaryti raštus audžiant: Novalačkų galam išriñkdavom visokio rašto žičkus: kvietkelius, paukščiukus ir kitokius Ps. Įvairumo dėlei spalvotos rašto juostelės būdavo išrenkamos žvaigždutėmis, vingeliais, rombiukais ar kitu nesudėtingu rašteliu rš. Audeklo dugnas dažniausiai būna šviesus, o išrinktasis raštas tamsus rš.
13. paimti, areštuoti: Ižriñko ir pasodino [į kalėjimą] LKKII206(Zt).
14. išimti ranka ar kokiu įrankiu: Aš teipo stoviu ir žiūriu an tų galkų, kur mama išriñko iš pečio Eiš. Košę iš piestos i̇̀šrenka kaukorin Dv. O anas (gaidys) ir visus pinigus ižriñko iš pono skrynios ir parejo pas diedą LKT400(Rod).
15. atimti: Mano daržinę išriñko Zt.
| Išrinkai̇̃ (išnaikinai) gražumą iš mano veidelių (d.) Grv.
16. išardyti: Jei sergantis sunkiai miršta, tai reikia lubas išriñkti – greit mirs (priet.) Dbč.
17. sutvarkyti: Kai išrinkaũ kamarą, net šviesesnė: buvo ažkrauta baisiausia Trgn.
18. refl. išsiruošti, išsirengti: Išsirinkt an kelio SD394. Tingiai išsirinku ir prademi ką dirbt SD21. Visi buvo išsiriñkę Lietuvon Grv. Duok mums ant smerties prietemio atminti, geroj sąžinėj iš čion išsirinkti KN249. Išrinkos atlankytų Elžbietos DP472.
19. refl. išsigauti, išsibrauti, išlįsti: Moteriškė sėdos an lokės, o bernėkas an kito lokyčio ir nuvažiavo – išsiriñko ani iš medžio an lauko ir padvažiuodinėjo nuogi selų Aru31(Lz).
20. refl. pasipuošti: Kap kur eimi, reikia išsiriñkt Lz.
21. surasti: Kitas ydas ana išriñko ir nevažiavo į svečius Šts.
22. išbarti: Išrinksiu aš jį kada ažu itus darbus Vrnv. Po svieto akimu kap išrinksiu jį, tai net sčiaudės Vrnv.
23. pažinti iš daugelio: Kai ineisiu pulkelin, neišrinksi manęs LTR(Rš). Neišrinktas, nesusektas, nepažintas I.
◊ aki̇̀s išriñkti labai užsipulti: Kiti jam ko akių̃ neišriñko Auk.
danti̇̀s išriñkti duoti antausių, primušti: Nenorėk, kad aš tau danti̇̀s išriñkčiau Šv. Aš jam kada kalvek išrinksiù danti̇̀s Arm. Dantis tau išrinkčiau, – pabalino akis Domas Žem.
nuriñkti, nùrenka (nureñka), -o tr. K
1. N, DŽ renkant visus nuimti: Dabar ir aviečiai nedideli – pirmieji nurinkti̇̀ visi Ob. Prieš rugių pjovimą reikia tas uogas nuriñkt Rm. Jau baigia avietes nuriñkti Brž. Juoduosius serbentus nurinkaũ Jrb. Nū̃rinktos tos bruknės, ka ten visai nėko nebėr Pp. Nurenku uogas, uogauju R7. Nurinkaũ [kiaušinius] nuo tvarto, nuo sklepo – torelką prisdėjau Klt. Visas varpas nu miežienos nūgaliai nurinkaũ J. Varpas nuo dirvos nuriñkti KI202. Atlekia svetimi vaikai, nùrenka, nùrenka grūšią Lp. Kad nurinksi vynyčią tavo, tada nerinksi paskui tavęs uogų Ch5Moz24,21. Aš juos taip nurinksu, jog nė viena kekė neliks ant vynmedžio CI25.
| prk.: Visas ankstyvo rudens spalvas nurinko naktį vėtra rš. Ašarėles nuo akelių tartum uogas tau nurinksiu rš. Vanduo nuriñko (nuplovė, nunešė) žmones nuo pluosto, ir pluostas pagrimzdo Krt.
| refl. tr. N.
ǁ nuimant vieną po kito pašalinti: Nureñkam, kad kur pamatom kirmėles [ant kopūstų] Ad. Akmenėlius nurinktáu LKKIX209(Dv). Aš tuos pilkus akmenėlius rankelėm nurinksiu LTsI525.
| refl. tr.: Nusirink spalius nuo kupros Ėr.
ǁ nuravėti: Kad kokią vagelę [sūnus] nurinktų̃, vis man mažiau būtų Mžš.
2. nulasyti: Paukščiai nuriñko šermukšnio uogas Ėr. Vištos užeina, nurenka [serbentus] Vdk.
3. nuimti derlių, nuvalyti laukus: Nurinko rugelius, bulbas išsikasė Aps. Jau visa kas nùrinkta nug lauko Grv. Daržus visus nurinkaũ Dglš. Visa žemėn pasėjom, o paskui reikia visa nuriñkt Dv. Visą naudą nuo laukų nuriñkom Zr. Pusę varsto bulbų nuriñkom (nukasėme) Kp. Tik bulbos liko nenùrinkta Str. Bulbes tas nùrenki prieš kūlimą, tai labai gerai Mšk.
| refl. tr.: Nusriñkom nuo lauko visa ką Prng. Ar jau nusirinkai̇̃ bulbes? Grz. Daržą nusi̇̀renku pati Btg.
4. iš daugelio rasti, išskirti tinkamą: Rinko rinko ir nenuriñko man kepurės Jnšk. Nurenkame gražią dieną ir visi mokiniai einame į mišką M.Katk.
| refl. tr.: Nusiriñko sau gražią mergelę Vb. Jau nusirinkai̇̃ mergą, ko neimi? Jnšk. Gražus vyras niekad gražios nenusi̇̀renka Skr. Aš tuos čebatėlius nusirinkaũ ir žadu pirkti Jnšk.
5. refl. tr. prastai išsirinkti: Rinkosi rinkosi, kur geresnė žemė, ir nusiriñko Ėr. Rinkos rinkos geriausius arklius ir nusriñko vienan galan Vj. Kad jis nusiriñko žmoną: nė pačiam pažiūrėt, nė kitam parodyt! Bsg. Ar išsiriñko, ar nusiriñko [jaunikį]? Ėr.
6. DŽ, Gs, Kp paskirti (kokioms pareigoms): Ar seniūnas liks tas pats, ar kitą nuriñksit? KzR. Visi atstovai jau nurinkti̇̀ Ėr. Antanaičio Praną kokiuo vyresniu nuriñko Srv. Kokį jūs starastą šįmet nuriñkot? Jnšk. Mano tėtė buvo nùrinktas gaudyti vaikezus Lnkv.
7. Krns nuimti, nukraustyti: Stalą nùrenkam, eisim gulti Erž. Aš nurinksiù stalą Švnč. Nuriñk nuo stalo Arm. Nuriñk pečių, kad nesudegt koks rūbas Trgn. Ji tik dabar nurinko viską nuo pusryčių stalo A.Vencl.
| refl. tr.: Aš pati nusiriñksiu [indus] nū stalo Erž.
8. nuardyti: Laužus (lūšnas) nuriñko jau – tvarko Klt. Tvora nùrinkta Dglš.
9. refl. nusivilkti, nusirengti: Atejau gryčion – negaliu nusiriñkt Kkl.
10. išvogti, paimti: Tai, sakai, Jonienei nuriñko visą mėsą? Upt.
| refl. tr.: Čeraunykas nuo tvoros matkus, rūbus nusriñkdavo Dglš.
11. refl. BŽ589 nuskaidrėti, nusistoti: Nusirinkęs alus R, MŽ, N. Nusiriñkęs (čystas) alus KI239.
panuriñkti, panùrenka, -o (dial.) tr.
1. vieną po kito nurinkti: Darbinykai akmenis nūnai panuriñks Dv.
2. viską nuimti, nukraustyti: Panùrenka nuog stalo, nuog skotertės vitvisa Dv.
3. viską iš eilės sudoroti, nuvalyti (nuo lauko): Mes jau panuriñksim visa nuog lauko Dv.
4. pašalinti, iškirsti: Dabar vėl medžią panuriñko nuog to lauko Dv.
5. nurengti: Tiej vagiai juos būt panuriñkę Lz.
papanuriñkti, papanùrenka, -o (dial.) tr. visiems visa nurinkti: Gaspadoriai akmenius papanuriñko Dv. Vaikai papanuriñko akmenius nuog kaniušinos ir supylė krosnin Dv.
pariñkti, pàrenka, -o tr. K; Q47
1. kiek rinkti, parankioti (uogų, grybų ir pan.): Šiandiej nepasikepėm obuolių, mat niekas nepariñko Ds. Tai pavasarį eina parinkt uogų Pb. Marytė gal pariñks bulves Pc. Einam vieną krestį pariñkti [uogų] LKT111(Kltn).
| refl. tr. M, DŽ, Mšk: Spanguolių, mėlynių sau pasrenki miškuos Dgč. Eikit, moč, su viešnia obuolių sode pasriñksit Ds. Atvažiuoja in savo anytą, tai pasreñka uogų Smal. Beržyniukas yra, lepšių pasrenkam Dgč. Neturiu kuoj kūryt – net eidama bužulių pasirinkaũ Lzd. Einu į šlaitą malkų pasiriñkt Skr. Kiaulikei lapų pasi̇̀renku i pasipjaustau Vdk. Tas vaikas, būdavo, pasirenka šakučių, neša į miestą parduot BsPIV211. Pasiriñk da bulvelių Upt.
2. Dg, Pls, Dbč vieną po kito paimti ką nukritusį, pasklidą: Ir varpytes pàrenka Šr. Rinko rinko pupeles ir nepariñko – viena liko Ad. Mano pinigai išmėtyti, reikia pariñkt! Lp. Nekoj eina ir pàrenka tas šukeles Asv. Pariñk varpas nuo žemės J. Broleliai berželius pakirs pakirs, seselės šakeles parinks parinks BsO44. Ir atlėkė gegulė, ir parinko plūksneles KrvD300. Kada tu tavo javus daguoji, neturi paskiausią varpelę parinkti CI166. Mus (sužeistus) pariñko sanitarai Kli. Aš mačiau, kai juos (žuvusius) parinko ir suguldė vienoje vietoje, greta, prieš palaidojant V.Krėv.
| prk.: Giltinė kap atskrido atšvokštė mūs dvaran, tai ir nušlav[ė] pariñko visus vaikelius (ps.) Rod.
| refl. tr., intr.: Tas žuveles pasrinko, pasrinko i kepa LTR(Ad). Lapė pariñkosi žuvis po krūmu ir ėda (ps.) Dv. Dabar nėr tokių žolių – pasriñko (jau surinktos) Vlk.
ǁ Grv važiuojant paimti iš įvairių vietų, įsisodinti: Pàrenka [autobusas] vaikus, ataveža mokyklon Švnč.
3. suėsti, sulasyti ką pabirą, pamėtytą: Karvės suėda bulbojus – kad tik būt: ir stranklelius pàrenka Rdš. Šuva pàrenka [kiaušinius] ant kiemo Mrk.
| refl. tr.: Tie ančiukai vis kaži ką no žemės pasi̇̀renka: a jie lapą, a jie žolę Jrb.
4. iš įvairių asmenų, įvairių vietų kiek paimti, gauti: Per bagotesnius pavažinėkime, ir parinksime pinigų Strn. Senelė vaikus išsiuntė į žmones duonos parinkt rš. Va ir čia kiek žinių parinkaũ, tai tyliu tik Slm. Reikės čia ir medžiagos parinkti, ir knygų paskaityti V.Myk-Put.
| Parenku (kopinėju) bites Sut.
| refl. tr.: Tėvas buvo išėjęs į kaimą su vyrais pasišnekėti, naujienų pasirinkti V.Bub. Aš ejau į Salantus žinių pasiriñkti Plt.
ǁ refl. Pln, Grd, Krš, Vkš, Skd prašyti išmaldos, elgetauti: Pasiriñkdamos ejo žmoginas Sg. Ejo pasirinkdamà nū žmonių Akm. Kol sveikas, dirbti nesunku, nereikia eiti pasiriñkti Trg. Padegėlis tur pasiriñkti – kur dings Pj. Gi šiaip teip gyvenu: po žmones eidama, pasi̇̀renku Upt.
5. kiek sukaupti, sukrauti, sudėti, sudaryti: Būdama namie, tai sviesto pàrenku, tai sūrį sudedu vaikams Rm.
| refl. tr.: Nustosim kokį mėnesį vežt pieną [į pieninę], gal sviesto pasiriñksim Srv.
6. sušaukti, suvesti į vieną vietą: Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus pariñko ir išvarė Smal. Visus buvo pariñkę ir panuvarę Lz.
ǁ suimti, sulaikyti: Anas juos davis ir gyvus pariñks Lz. Kas neklausė, anus pašaudė, pariñko Arm.
7. įstengti rinkti (uogas, grybus ir pan.): Kai neprimato, tai ir nepàrenka Sb.
8. įstengti rišti pėdus: Nepàrenka rugių, slabnė[ja] Krš.
9. nuimti nuo lauko, sudaryti, suvokti: Ar jau pariñkot grikius? Lp. Prieš rugelius visą šieną parinktái, tada gerai i rugeliai Btrm. Linus a[p]mušdo pirma, potom pakloja, potom pàrenkam Btrm. Linus pariñkt MŽ, N.
| refl. tr.: Pasrenki̇̀ tik per kalnus rugius [lietingą vasarą] Strn.
10. pakasėti: Išeinam i bulbių pariñkti, i runkelius pavalom rudinį Klk.
11. gauti parduodant: Iž inpenėtas žąsis pariñko po du rubliu Zt.
12. surasti, išrinkti tinkamą: Kiaušinius pareñka tokius rident Pb. Važiuokim sykiu į mišką, padėsi pariñkt kaladžių lentoms Srv. Prastas maistras buvo, tai negerą vietą šulniu[i] pariñko LKT210(Dkš). Pariñkt reikia, kad daržas geras būt, kai statais [namus] Klt. Jam ir obuolį gražių gražiausią parinko J.Jabl. Kiaušinius prieš perejimą parenka: kada pūčka gale stačiai, tai bus gaidžiukas, o kada šone ir apskritesnis kiaušinis, tai bus vištytė LTR(Užp). Marytė jam ir arbatos pripylė, ir gardesnį kąsnelį parinko A.Vien. Tu parinkta tarnauti meilei Vd. Jis pas parinktus gaspadorius eina viešėti J. Pariñkit geriausį arklį dėl manę, išjosiu į pasaulį vandravot (d) Žln. Tam tyčia parinkta giesmė, prie jos pritaikinta graudi vargonų muzika I.Simon. Citatos dažniausiai trumpos, vykusiai parinktos rš. Gimus vaikui, Puplesis pats parinkdavo vardą, ir būtinai pagonišką J.Avyž. Iš krikšto parvežė Matavušą, močios parinktu vardu Ps. Gal dar aš nemoku žodelio pariñktie, motulės paprašytie? (rd.) LKT387(Rud). Reik tamstai pariñkti žodį (pagalvojus pasakyti) Pvn. Jonukelis, čėsą parinkęs, i vė an tą sliesorių [eina] Švnč.
parinktinai̇̃ adv.: Kožno neveš, tai veža parinktinai̇̃ Dkk. Buvo gerų vietų, ale parinktinai̇̃ Krš. Sėklinius agurkus galima rinkti parinktinai, nes iš anksčiausiai nunokusių agurkų gaunama geresnė sėkla rš.
| refl. tr. Lž: Liga kai ažeina, tai silpnesnius pasireñka Slk. Juodu seniai tą vietą buvo pasiriñkę Jrb. Triobom vietą pasiriñko ant kalnelio Ps. Duodavo pasiriñkt žemę bajoram, žmonės turėdavo išeit Skp. Pasiriñkęs laiką, atvažiuok pasiviešėti Rm. Galia ans pasiriñkti pačią menkiausią trobelę, lauželį LKT101(Kv). Bet amatą nekokį pasirinkai̇̃ Plng. Liga nepasirenkamà Skrd. Jin pasi̇̀renkas darbą, ne kiekvieną dirba Jnš. Žmogus turi pats sau kelią pasirinkti Vd. Profesiją pasirinkti – tai ne malkas skaldyti rš. Drąsiųjų kelią pasirinkom mes, liaudies paprasti vaikai rš. [Gediminas] matydavo veidus, pasmerktus baisiai mirčiai, kurią kankiniai patys pasirinko, kad kiti galėtų gyventi J.Avyž. Nė tę niekas piršo, pati pasiriñko, o dabar nenori gyvęt Jrb. Vyras mirė, ji (našlė) kitą pasiriñko Grv. Tepasirenka tave, širdies mergele, kaip riterių papročiai liepia V.Krėv. Pasėsiu kvietelius į lygumas, pasrinksiu mergelę kur mylimą TDrV185.
| Kitas labai pasi̇̀renka žodį [kalbėdamas] (gerai pagalvojęs, tepasako) Vlkv.
^ Svečiuos nevalninkas – nepasirinksi Plv.
pasirinktinai̇̃ adv.: Bus dvejos vakaruškos pasirinktinai̇̃: kur norėsi, čia galėsi eit Bsg.
13. paieškoti: Oo, da pariñkt tokio pjovėjo, kaip mūsų Petras! Trgn. Jis, žmogus, reik pariñkti – tokio kito per visą sodžių nėr Jnšk. Reikia pariñkt tokių žmonių (labai geri žmonės)! Prn. Toks geras darbinykas reta pariñkti Grž. Parinkti̇̀, katrie moka gražiai dainuot Klt.
14. paskirti (kokioms pareigoms): Pàrinktas buvo valdybose gan seniai Msn.
15. paimti sau, su savimi: Ana padailė (padalijo), o aš parinkaũ, o! LKKII205(Zt).
^ Tylėk, ba ka paėmęs pakratysiu, tai velnias tave pariñks! Plv. Kad duosiu, tai net velnias pariñks! Ds. Jau tave kvaraba pariñko Ds. Jau vieną davatką velnias pariñko Ut. Mano šeimyną velnias pariñko Str. Kad jus, itokius vaikus, smertis pariñkt! Arm. Kad tave devynios parinktų! LTR. Nerinks tokio devynios! Pg. Kad man Dievas pariñkt nuog jūs (kad duotų numirti)! Vrnv.
| refl. tr.: Pasriñko visa, mus grynus palikdė Arm. Visas virves pasriñko, ir nėr kuom art Arm. Ana visa pasriñko savo ir nuė[jo] pas advokatą slūžyt Vrnv.
16. Dglš, Ml, Rud, Dsn, Kls atimti, nusavinti: Iš visų po karvę pariñko Aps. Pariñko nuog jo visus rugelius [per karą] Rod. Anys kiek mum pames, o visus [javus] iš mūs pariñks Dv. Žemę pariñko, i būna viena Arm. Ir ratus, ir raguites, ir arklius – visa pariñko Arm. Pariñko vainoj akėčias, plūgus i ratus Ck. Kap ėjo vaiskas, tai pariñko visus mūs arklius Lp. Pariñko arklius, tai karvėm arė Knv. Parinkt kieno turtus iždan visotimės SD102.
17. pagrobti, pavogti: Iš kuparų vagiai rūbus pariñko Eiš. Svirną atmušė, visa pariñko, pariñko Žrm. Jobui … neprietelius visa vieną dieną parinko SPI115. Ar ne blynais dengta namai – kas tę juos pariñks! Tvr.
| refl. tr.: Pasriñko pinigus Rod.
18. vesti (moterį): Pãčios pàrinkta lenkės Aps. Visi pariñko mergas – raz ne jauną, tai seną Zt.
19. aprengti, apvilkti: Aš juos paprausiu, parinksiù Grv.
ǁ refl. pasipuošti: Nu jau kąsnį pasirinkaũ Lz.
20. SD276 patvarkyti, nukraustyti: Nuo stalo reikia šaukštai pariñkt Eiš.
21. įsiminti, įsidėmėti: Šitą giesmę tik vienąkart girdėjau, tai da neparinkaũ Ad. Ot jo gera galva: ką užgirsta, tai ažkart pareñka Ad.
22. refl. Grg, End, Slnt nudvėsti, nugaišti: Vėl viena kiaulė pasiriñko Kl. Kumelė mūso pasiriñko Jdr. Karvė beėsdama vinį prarijo i pasiriñko Lkv.
ǁ DŽ menk., juok. mirti: Aš pasiriñksu – marti džiaugsis Jdr. Senieji žmonės yr pasiriñkę Šts. Brūžiojo brūžiojo motriškelė, vieną sykį ir pasiriñko Vvr. Kiti, nepapratę be stogo gyyenti, įsirgo ir pasirinko M.Valanč. Pasirinko iš šio svieto Rimgaudas S.Dauk.
◊ (kieno) gùrulius pariñkti būti labai panašiam: Tas vaikas tai tėvulio ir guruliai̇̃ parinkti̇̀ Mrc.
papariñkti, papàrenka, -o (dial.) tr.
1. Lz surankioti: Ejau aš keliu ir radau – baronkos razpilta, ir aš jas paparinkau Dv. Kap papilia cukerkų, tada papàrenka ir atkelia vartus Dv. Bulbas rytoj nukasim ir papariñksim Dv. Papariñko uogas LKKXI221(Btrm).
2. nuimti nuo lauko: Visi viralus papariñko nūnai, ir aš paparinksiù Dv.
3. visus pasiimti, atimti: Panulupė, papariñko ir karves, ir meitėlius Dv. Grįžo namo ir papariñko suknias Dv. Anas visa papariñko ir mane gryną su vaikais metė Dv.
4. visus sugaudyti, paimti (į kariuomenę): Iž jų kiemo bernus do vienam maskoliuosna papariñko GrvT109. Kap užšoko, i papariñko juos Pst.
×padriñkti, pàdrenka, -o (hibr.) tr.
1. parankioti, parinkti: Padrinkaũ kur geresnių bulbų Dglš.
2. išrinkti tinkamą: Nueima medžian, alksnį kreivą pàdrenka, ištašo Lz. Padrinkaũ drūtą kiaušinį Aps.
pérrinkti tr.
1. N, Sut, DŽ, Žvr, Ds po vieną patikrinti, atmetant netinkamus: Visas bulbas lig da vienai pérrinkau Dglš. Pérrenki bulbes, kad nebūt sopulio Rud. Reiks párrinkt [bulves]: mažąsias – kiaulium, didžiąsias – valgyt, sėklai LKT155(Škn). A dar tų uogų nepárrinkai? Krš. Adelė linksmai dainavo, perrinkdama cukrinių runkelių sėklas J.Avyž. Neižlasytas, neperrinktas SD183. Perrinku, aplasau SD18.
2. Eiš supašyti, iškedenti: Ka jau karšt eisi, tai tada [vilnas] pérrinksi Pb. Pérrinkau rankosan vilną Kls.
3. BŽ34 skirtis tinkamą, norimą: Jis viską ima, valgo, nieko nepérrenka Lp. Senuos čėsuos dirbo vyrai ir moteriškus darbus – perrinkto darbo nebuvo LTR(Lš). Mušė vieni kitus nepérrinkdami Lp. Tę jų nepérrenka – visus lygiai ima [į kariuomenę] Lp.
4. iš naujo išrinkti, paskirti: Bobos pradėjo reikalaut tuoj parriñkt valdybą Pc. Viršaitis perrenkamas kiekvieną trimetį rš.
5. refl. persirengti: Diedas at[ej]o namon ir pérsirinko savon adiežion Grv.
6. refl. persikelti, persikraustyti: An geresnės žemės pérsirinkom Grv. Jiej nori pérsirinkt čianuje Azr. Kap man pérsirinkt tan kraštan marių? Grv. Galan gale ir ana pati su maimi pérsirinko pas tą dupliavotą medžiagą AruP34(Lz).
7. primušti, apdaužyti: Pérrinko tai pérrinko mane policija pastaranke Nč.
8. per daug pririnkti: Jau tu párrinkai par viršų, t. y. daugiau pririnkai, kaip buvo pasakyta J.
×9. (plg. l. nieprzebrany) part. praet. su ne- gausus, neišsenkantis: Apstinga o niekad neperrinkta mieloširdystė jo MP125. Ir dabar neperrinkti yra skarbai dosnumo tavo MKr42.
pieriñkti tr.
1. surinkti: Pieriñko ponai maskolius ir užpuolė an Asilko LKKII220(Lz).
2. aprengti: Anys pieriñko ją baltai LKKXIV227(Grv).
prariñkti, pràrenka, -o tr.
1. atrinkti, imant geresnius, tinkamus: Kad i pūva [obuoliai], pràrenka kiek i parduoda Mžš. Pràrenka, kur gabesnis, pasiunčia mokytis Mžš. Nagi paimk ir prariñk spalgenų [kisieliui] Skdt.
| refl.: Turiu kiaulę – sušersiu [bulves], o valgyti iš tų pačių prasiriñksiu Rm. Žolės dabar pažėlė, karvė prasi̇̀renka Mžš.
2. aprankioti, paimti: Vokiečiai prariñko arklius Ėr. Kad prariñktų (kiek išgaudytų) tuos šunis! Ėr.
| prk.: Par mum senius šį pavasarį kiek prariñko (dalis jų išmirė) Ad.
3. nugriauti; išardyti: Prariñko namus – mūruos gyvena Ad. Tvorą prariñksma ir išvažiuosma Str.
4. didumą nuimti, nukraustyti (nuo stalo): Aš stalą prarinksiù Ad. Prariñk stalą Lnt.
| refl.: Valgai, ba prasriñkt reiks Str.
ǁ aptvarkyti: Prarinktū̃m aslą – dabar kalvaratas pačiam viduasly Trgn.
| refl.: Mergelė rytą paskėlė, apsmazgo[jo], prasriñko Tvr.
5. pralenkti, renkant nuo pradalgio ir rišant į pėdus: Liuobu mergę prarinksu, praverpsu ir praausu, ka jauna buvau Šts.
pririñkti, pri̇̀renka (prireñka Strn), -o tr. SD267, I, N, K, M, LL101
1. Pš, Bgs imant po kiek, pridėti į vieną vietą: Kaip mat ir pririñko keseliuką grybių Krs. Kiti pri̇̀renka galybėms [uogų], o aš nieko Nv. Uogelių pri̇̀renku Mrc. Prireñkam maišą [obuolių], tada atanešam, papiliam LKT350(Švnč). Lepšių miške prireñka Imb. Pririñko žolės kiaulėm Šlčn. Šungrybių pririñko par pienikes Erž. Kvartūke pririnkaũ žuvų Tvr. Tai tu pririñkie, leliumoj, marių putelių, leliumoj (d.) Vrn. Tol jos rinko [uogas], kol pririnko KlvD5. Valgė tada ir privalgė, ir pririnko, kas atliko jiemus trupučių, dvylika sudaryčių Ch1Luk9,17.
| refl. tr. N, DŽ: Nueinu, šimtą kiliogramų prisrenkù tų spelgenų Dbč. Pavasarį kap nuvaro sniegą, i nueina, da kašikus [spanguolių] prisreñka Ad. An vietos sėdais ir pri̇̀srenki grybų Nč. Yra tokių bobų, kurios prisriñkę, prisdžiovinę turi žolynų Pls. Nekiek aš ir prisrinkaũ aviečių, ė vis da turiu po truputį Sdk. Akmenų skreitą prisiriñko ir atnešė Lk. Eidavom Pažemelin gaudytie vėžių – kašelę prisriñkdavom Dgč. Teresė prisirinko pintinę kvepiančių skiedrų pakurom ir sustojo ant tako V.Bub.
2. iš įvairių vietų, įvairių asmenų gauti po kiek: Prireñka kokį porį viedrų pieno [piemenys per Sekmines] Ob.
| refl. tr.: Lalaunykai pri̇̀srenka kiaušinių, kur gražiausiai gieda Žln. Pri̇̀srenka pinigo ir geria, parejęs namo Rud. Kaip karalaitis prisirinko visokių žvėrelių ir eina namo, o tie žvėreliai seka iš paskos LTR(Rk).
3. I po kiek dedant, prikaupti, prikrauti: Nu tai diečkos jau pieno pripilta, pri̇̀rinkta [seniau per gavėnią] Aps. Kap bėga, reikia pririñkt sulos ir pastatyt kur Šlčn.
| refl. I: Tų butelių prisiriñko pilni kampai Jrb. Mėšlo prisirenka tenai daugybė J.Jabl. Po oda prisirenka daug taukų, o ypač ant pilvo V.Kudir.
| prk.: Dėl visų tų žinių ir gandų Jadvygos širdyje prisirinko daug kartėlio V.Myk-Put. Ale kad jau mokytų žodžių prisirinkęs! K.Saj. Kai ganai, tai dainų tų prisi̇̀renka (daug jų prisimeni) Slm.
ǁ refl. tr. prk. pasidaryti apimtam (kokios ypatybės): [Vaikas] po tus dvarus valios tik prisirinko (išdyko) Žem. Prisirinkęs štikių kaip šuva blusų Žg. Nikių prisiriñkęs, sunku su tokiu sugyventi Krš. Žinai, kai sena, prisiriñkus visokių negerumų Vdk. Sena jau, o dar visko prisiriñkus (nerimsta, visko prasimano) Erž.
4. daug prigaudyti, privaryti: O tai dėkui tam vaituku[i], ką pririñko rekrūtukų DrskD37.
ǁ refl. prisinešti rekvizavus: Prisiriñko [draudžiamų] knygų teisman [1903 m.] ir išvežė Sibiran tėvą Krs.
5. refl. Aps, Eiš, Jdr, Plt, Ps daug prieiti: Į vestuves prisiriñko daug giminaičių Tt. Prisriñko daug žmonių LKKII220(Lz). Žmonių prisirinko pilnas kiemas Ašb. Kiek dykduonių prisiriñkos miestūse! Krš. Devynios galybės jų ten prisirinko! KrvP(Jnš). Prisirinko kaip amaro LTR(Srj).
6. I, LL21, DŽ surasti tinkamą, pritaikyti: Pri̇̀renka keturis berželius tokius kreivus [važiui daryti] Pls. Aš misliu, kad pririñksiu senus langus, nereiks naujų Slm. Jūs pririñkite guzikus patys, aš nepirksiu Jrb. Tokiam dideliam sunku ir mierą pririñkt Ds. Ar daktaro pririnkti̇̀ akiniai? Lkš. Pririnko raktą spynai J. Seniau nepririñkdavo miežiam žemės Dglš. Vagis prirenka tamsią naktį Rm. Negali pririñkt ką nons valgyt Čk. Gerai mergai reikia geras bernas pririñktie Brsl. Neprirenku žodelių kaip vainikui žiedelių LTR(Pnd). O kai prisėdo šalyj bernelis, nebepririnksi dainuot čėselio LTR(Klt).
| refl. tr.: Ant savo kojos prisirinkaũ [batus] Ėr. Gatavas būt pigiau, ale gi prisrink! Sdk. Graži buvo – nei kavalierių prisriñko Lb. Kiek ji davės po visus kaimus, kol tarnaitę prisiriñko Srv. Aukštaičiai tuokiasi šalčiau. Poras prisirenka, dažnai maža tepasižindami Vaižg. Senatvėj negali valgį prisiriñkt – viskas neskanu Klvr.
7. paimti sau, su savimi: Kad man pririñkt Dievas nuog jūs (kad greičiau ateitų mirtis)! Arm.
8. Sut aprengti: O boba savo dukterį pririñko jos rūbuosna LTR(Grv).
| refl.: Kai važiuoja an šliūbo, jaunoja prisiriñka gražiai Kkl. Mergos gražiai prisriñkę, o aš suplyšus Lz. Visap tę anys prisriñkę prisriñkę GrvT99. Parvažiuoja diedo duktė, šilkuos prisrinkus (ps.) Tvr.
| prk.: Stovėjo berželis šone kelio, baltai prisriñkęs Tvr.
ǁ pakloti (lovą): Lova negražiai pririnktà LKKXIII137(Grv).
9. gražiai aprengti, papuošti: Užūgino mane motynelė ir pririñko kai tą ponaitelį (d.) Ad.
| Kuom tu pririñksi eglutę? LKKXIII139(Grv).
| refl.: Tavo duktė prisriñko Dsn. Anies manęs neleidė – aš neprisriñkus buvau Aps.
10. priruošti, prirengti: Aš gi pririnkau savo motinėlei namelius ant gluotnių sąsparėlių LTR(Msn). Ir ėst pri̇̀rinkta bit, ir vis padaryta bit visa LKKII208(Zt). Balsas pririnkąs, aba patoginąs, elnius SPI141. Pririnkiam širdis mūsų DP25. Sugaminta, pririnkta, prirėdyta SD64.
| refl.: Aš užu darbų neprisrinkaũ in tave ateit Tvr. Vertai ir priderančiai prisirinkę SPII93.
11. refl. tr. prisidaryti: Žmogus prisriñko bėdos Lz.
12. refl. daug, sunkiai prisidirbti: Per visą buitį prisrinkaũ, ką in senystos paeit negaliu (išsekau, nusilpau) Arm.
◊ pamušų̃ prisiriñkti Krš išmokti suktai kalbėti.
papririñkti, papri̇̀renka, -o (dial.) tr.
1. Dv daugeliui daug pririnkti (uogų, grybų ir pan.).
| refl. tr.: Visi panuej ir obuolių paprisriñko Dv. Mergos papri̇̀srenka tų šilagaidžių ir nešasi namo Dv. Anos bobos kasmet papri̇̀srenka uogų, grybų, tik mes ne Dv.
2. daug, iš visur pririnkti, prikviesti: Papririñko žmonių darbamu, jiemu brangiai moka Dv.
×razriñkti, ràzrenka (razreñka), -o (hibr.)
1. tr. surinkti, paimti: Itep ana razdailė (išdalijo), o aš razrinkaũ LKKII205(Zt).
2. tr. peržiūrėti, patikrinti, atrinkti: Reikia [vilnas] supešiot, razriñkt, kur drena – išmest Pb.
3. tr. išrinkti tinkamą: Žmonės razriñko, kur geresnė žemė Grv.
| refl. tr.: Jei ponas razsi̇̀renka [gyvulį], tai reikia ažmokėti Grv.
4. tr. Grv, Str, Aps nugriauti, išardyti: Du namai buvo, tai juos razriñko Ign. Senasiai tvartas reikia razriñkt, bus daugiau daikto Klt. Kluoną ir svirną razriñko ir nuvežė Pst. Mano staklės ràzrinkta Smal.
| refl. tr.: Tada razsiriñko trobėsynus Dglš.
5. tr. išgriebti, išnešioti: Bus kam razriñkt turtas Dglš. Jau [prekes] razriñko (išpirko) – nėra Aps.
6. refl. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Susirinko krūvon ir tuoj vėl razsiriñko Pb. Razsiriñko visi gyventojai Dglš.
7. refl. atsiskaityti: Dėkui Dievui, jau šiemet baigiau su banku razsiriñktie Slk.
8. intr. nusirengti: Reikia razriñkt tep, kap namie Lz.
9. tr. suvokti, atpažinti: Jei kur priseitų tėvykščia rast, nerazrinktau Dbč.
| Abi tokios; aš jų nelabai razrenkù Klt.
10. tr., intr. Ad, Aps suprasti, susigaudyti: Atej kieman du žmonės, nerazrinksi̇̀, ką dudena Šlčn. O kas tę jas razriñks, katara kalta Švnč. Nerazrenki̇̀ jų gavendos Arm. Jūs ir nerazrinksta, kas kur yr Ign. Pastovėjau, paklausiau – nieko nerazrinkaũ Arm. Čia nieko nesuprasi, nieko nerazrinksi̇̀ Vdš.
11. intr. įeiti, patekti: Žiemą nemožnėjo medžian razriñktie Lz.
×parazsiriñkti, parazsi̇̀renka, -o (hibr.) išsiskirstyti: An rytojo prieš dieną parazsiriñko miego – panuejo gult Lz.
×paparazriñkti, paparàzrenka, -o (hibr.) tr. daugeliui visus išrinkti: Degesius paparazriñkom ir ažu nedėlios čėso pradėjom važiot sienojus, tašyt, skust Dv.
suriñkti, sùrenka, -o; Q145,655, SD443, R, K, M, LL319
1. tr. DŽ, Dkš vieną po kito imant, sudėti į vieną vietą: Pernai aštuonis literius surinkáu par dieną Vkš. Puodelį surinkaũ [uogų], i namo Klt. Kad tu išbėrei, tai tu ir suriñk Sb. Uogų sùrenki, parduodi, sùrenki rublį Dv. Te yra malkų sùrinkta miške Aps. Surinkau visas šakes, neliko nė vienos Grz. Nuejom, suėmėm mės jas, suriñkom tas [išspietusias] bites Smal. Surinki̇̀t viso dvaro raktus LKKII228(Lz). Suriñkti išmėtytus drabužius NdŽ. Prisiminė [Akvilė] nesurinkus prie dienos šviesos kiaušinių J.Avyž. Druskos žemėn negalima numest – velniai surenka LTR(Ds). Sodely klevelį kirsiu, šakeles surinksiu LTR(Aln). O kas išlaužė vyšnių šakeles, o kas suriñko vyšnių uogeles? JD29. Aš surinksiu aliai vieno visus pievų žiedelius iš nupjauto rytą šieno K.Bink. Surinkite pirm kūkalius ir suriškit ing pėdelius VlnE31. Ir anys surinko jas (varles) krūvon, šičia krūvą, ir tenai krūvą BB2Moz8,14. Surinko tada ir pripylė dvylika pintinių trupučių VlnE51. Daug surenkąsis neturėjo per daug, ir maž surenkąsis nestokojo NT2PvK8,15.
| prk.: Eikit eikit, mergos, vest [bernų šokti]. – O jūs? – Mes jau šiukšles suriñksma Ob.
^ Ant vėjo paleidęs plunksnas – nebesurinksi PPr164. Ne tas plunksnas išbarstytas surinkaũ, kurias reikėjo (ne tą vedžiau – reikėjo geresnę vesti) Sk. Jaunas būdamas, ką pasikloji, senas sùrenki LKT103(Klm). Mėnuo tėvelis pabėrė, saulė močiutė surinko (rasa) Pnd.
| refl. tr.: Jonukas šovė ir nušovė [varnas], o kunigužis nuėjo susirinkti LTR(Žal). Tuos piningus ant žemės – susiriñkit! Mšk. Vakar buvov mėlenių susiriñkusiu LKT63(Lkž). Susreñka [uogų] an kokio šimtelio rublių Rud. Bobelė tegu susreñka [bulves] Rš. Kai nagas nupjauna ir numeta žemėn, tai ateina velnias ir susirenka nagas ir, nunešęs peklon, sudegina LTR(Slk).
ǁ nuimant visus pašalinti: Ir suriñkt sunku [Kolorado vabalus] – kaip paskutinį surasi (jų vis liks)! Antz.
ǁ vieną po kitos uždėti ant vąšelio (išnertas kilpas): Pirma nėrimo eilė – surenkamos ant vąšelio kilpos, o antra – kilpos nuleidžiamos rš.
2. tr. vieną po kito suėsti, sulasyti: Šuva sùrenka visus kiaušinėlius Upt.
3. tr. iš įvairių vietų, įvairių asmenų paimti, gauti: Suriñk rinkliavą pinigų J. Pradeda ačiuoti – jaunajai dovanas reik suriñkt Vdk. Surink po kokius tris keturis rublius – nupirksim dovaną, pagerbsim vakare K.Saj. Jis tuojau surinko apie jį žinias J.Balč. Reikėjo suriñkt dvyleka pavardžių (parašų), ka vyrą iš kalėjimo paleistų Rd. Surinkti̇̀ duomenys NdŽ.
| refl. tr.: Perlekiu [per kaimą] žinių susriñkt Dglš. A jis (Slančiauskas) iš Trumpaičių jas (pasakas) buvo susiriñkęs, a iš kitur kur Mšk.
4. tr. Q162, SD66, LL227 sukaupti, sukrauti (turtą, atsargas ir pan.): Sùrenku piemenim algą i užmoku Rm. Sureñka pinigų, nuperka ko vaikam Mlt. Nauda, kas metai surinkama SD41. Vai tai dėkui tėveliui, ką surinko dalelę LTR(Igl). Mano buvo surinkta didžiausi glėbiai laikraščių Slk. Sviestui smetonos nigdi nesurinksi̇̀ Asv. Pakolei spėji, surink sau turtus nemarius M.Valanč. Turtas to svieto su abyda artimų surinktas SPI381. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei surenka kluonuosna VlnE111. Jis savo klojimą šluos ir kviečius į savo skūnę surinks CII578. Ir surinks kviečius savo ing kluoną savo BtMt3,12.
^ Aitvaro suneštas, bet mano rankom surinktas KrvP(Dg).
| refl. tr., intr.: Vienas prie kitam, i susi̇̀renka [pinigai] Rod. Ana turėjo pinigų susriñkus, ana i užsikrutinėjo Grv. Ir daug prakaito, per visą vasarą mielą dirbdami, nuo karštų veidelių mūsų nušluostėm, ik zopostėliui ką susiriñkom ir pakavojom K.Donel. Buvo susirinkusi jau nebemaža suma pinigų J.Balč.
5. tr. sutelkti, sukaupti ką pasklidą į vieną vietą: Jei tas ašaras surinktumei, pasidarytų srauni upė J.Bil. Fizikos požiūriu akis yra optinė sistema, kuri gali spindulius surinkti ir laužti rš. Šluota surinksi̇̀ (sustumsi, subrauksi) [grūdus], ir gerai Nmč. Lietaus vandeniui surinkti prie stogų vamzdžių statomas didesnis indas rš. Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą S.Stan. Surenku į žaką R134. Kilo mintis surinkti tuos raštus į vieną vietą K.Kors. Patogi yra karalystė dangų nevadui, inleistam ing marias, o ižg visokios giminės žuvų surenkančiam DP524. Ką iš to pamokslo š[vento] atmint turim, trumpai surinkta MP66.
| refl. Rod: Po varstotu susirinko didelė skiedrų krūva A.Vencl. Susiriñks i lietuko – dygtų geriau Ppr. Susriñks in naktį [lietaus] Pls. Žiūrėk, į vakarą susirinks lietaus A.Vien. Mirksi, savo tankiomis ilgomis blakstienomis dangsto akis, kad susirinkusios ašaros neišsiveržtų Pt. Taukai susi̇̀renka uodegoje NdŽ. Tesusirenk vanduo po dangumi ing ypatines vietas BB1Moz1,9. Surenkas vanduo ing žemumą duobės DP492.
| prk.: An senystos visa (visi negalavimai) sùsrenka (susideda) Rod. Tiek lazda gavau [mušti], tai viskas [senystėje] susriñko (atsiliepia) Rud. Į tą šeštadienį visi reikalai susirenka Prn. Teip dabar susirinko ant manęs visos bėdos PK59. Susriñko meteliai (jau daug metų) Btrm.
^ Visos giminės kakton susirinkę (sakoma apie tą, kurio kakta labai raukšlėta) LTR(Kp).
6. tr. R370 suburti, sukviesti, sutelkti draugėn: Prie darbų sùrenka daug moterių Dv. Jauniklius sùrenka i giesmes giema Lz. Ir surinko sudiktavo pirmąjį pulkelį LTR(Lp). Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turime daryti M.Valanč. Sykį Milordas surinko dvylika ištikimų vyrų BsPIV188. Tu … surinkai pagonis ing vieros vienybę Mž310. Ir suvadino (surinko) svietą (paraštėje susirinkimą) BB3Moz8,4. Nuėję tarnai ant kelių surinko, kurius tiektai rado – piktus ir gerus VlnE120. Visi žmonės … ant vienos vietos sùrinkti bus DP8. Kiek kartų norėjau vaikus tavo surinkt, kaipo surenka višta vištelius po sparnais savo BtMt23,37.
| Buvo žmogus iš Kraštupėnų. Surinksią visus, kas tarnavo prie senosios valdžios J.Avyž.
| refl. Q655, N, K, Krš, JnšM, Mšk, Brs, Krt, Lž: Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns susiriñko K.Donel. Buvo susirinkę vyrų, pypkiavo, šnekučiavosi P.Cvir. Bet susirinkusios žmonių minios žiburio jau neberado J.Bil. Paskui pamažu jau suūžia visi susirinkusieji I.Simon. Kad vakarą subatos susiriñks, šoks Žr. Visi susi̇̀renkas po porį Sk. Mergos tik susreñka ir sau verpia, ir gieda, ir juokias Pb. Teip visi susriñkę jį ir pakavojo Nmč. Susiriñko, padudeno ir razsiejo Btrm. Nuleidė turgun, ė tegi sùsrenka visi Str. Buvo te kiek jų susiriñkusių Ėr. Kiek susiriñks, tiek – vis tiek pradėsim Slnt. Vaikai gal ir pasupdavo vienas vieną te susriñkę Smal. Sùsrenka visi bendrai ir paslinksmina Žln. Gražu, kaip susreñka visi krūvon – ir vaikai, ir tėvai Pb. Vyrai sùsrenka i varo per ūlyčią [vagį] Pls. Jaunų sasriñkom ir rėkiam palitovski Zt. Visi sàsrenka ir bučiuojas Rdš. Susriñkę bobos niūkė (kalbėjosi) Aps. Kai sùsrenka, kab ima sekti itas sekšmes LKKII226(Lz). Žmogus mislijo, kad susirinko iš kaimo vyrai ir švilpia LTR(Grk). Aba kartais vėlai vakarą susiriñksma į trobą LKT84(Lk). Žmonės jau susiriñkę K. Karalius pagrįžo namol ir liepė visus galvočius karalystės susiriñkti BM178(Jnš). Tada susirinko jopi visi vaikai Levi BB2Moz32,26. Kur bus maita, tenai ir ereliai susirinks VlnE130. Regėdamas tad Viešpatis didumą žmonių surinkusius (orig. surįkusiųs), bylojo jump po priežodžiu DP98. Surinkimės ir nuoširdžiai džiaukimės SGI48.
^ Dešimts žmonių rinkosi – vienas susirinko KrvP(Al).
7. tr. sušaukti, mobilizuoti: Suriñkti kariuomenę NdŽ. Sukilėlių kariuomenė sumušta, išblaškyta. Kas ją besurinks? V.Myk-Put. Ateis šaltas rudenėlis, surinks jaunus bernužėlius LTR(Grv). Surinko mus jaunus iš gražaus pulkelio, nepasigailėjo nei seno tėvelio LTR(Kp).
| refl. tr.: Vilkas nue[jo] miškan sau jau susriñkt vaisko (ps.) LKT351(Švnč).
8. tr. End, Kl suimti (nuo kraikos linus) pėdais: Teip išpurtinsma an žemės [linus], išdžiūs, tujau suriñksiam Krt. Suriñksma į pėdus, i pask jau veš džiovinti Vž. Nurauna i paskleida į eilelę, reik suriñkti i surišti Trk. Aš surinkaũ linelius iš tėtušio laukelio JD73.
9. tr. sudoroti, suvalyti nuo lauko: Rugius suriñksi, sublokši, stogus dengsi Všv. Metūse 1741 ir 1742 dideli lytūs nedaleido artojams javų surinkti M.Valanč. Tik ne visą mes derlių šiemet surinkome P.Cvir. Iš rudenio ką surinkom nuog savo laukelio, visa dvaras tuoj išvežė srš. Kap Dievas pazvalys suriñkt [derlių] Pst. Išdžiūvus ir prinokus javams, paleidžiamas kombainas, kuris juos surenka ir iškulia rš. Nesurinko rugių pūro skolai atiduoti A.Vien.
10. tr. gauti pajamų (ppr. parduodant ką): Už pakulas, vaikel, pinigo nesuriñksi, tik pančius galėsi iš jų vyt Skrb. Dvejus piningus surinkaũ Šl. Reikia išaugyt kumeluką itą, kad gražus būtų, ir itus paršus, itą visą išaugyt ir sariñkt asmokų LKKII205(Zt). Krapšį sūrių nuvilkau, surinkáu dvyleka rublių Krš. Jei karvės neblogos, tūkstantį litų per mėnesį surinktumėte J.Marc.
| refl. tr.: Buvom susiriñkę už sodą apie devyniasdešimt litų Jnšk. Ir sėklos nesusiriñks [iš prastai užderėjusių kviečių] Strn.
11. tr. DŽ sudaryti raidžių rinkinį spausdinti: Šiandien žodyno surinktu jau du lanku (32 psl.) – iki žodžio akis KlbXIV166(K.Būg). Ir štai beveik visas žurnalo numeris surinktas A.Vencl. Pirmuosius atsišaukimus jie surinko ir atspausdino dviese rš.
ǁ iš atskirų skaitmenų sudaryti (sukant telefono diską): Trakimas pakelia telefono ragelį, surenka numerį V.Bub.
12. tr. sudėti atskiras dalis į tam tikro pavidalo grupę: [Augalas] su žaliais žiedais, surinktais kekėmis EncIX950. Varpinių augalų žiedai surinkti į varpeles rš.
13. tr. sujungti iš atskirų dalių, sumontuoti: Gamykloje surenkamos naujos staklės, labiau automatizuotos sp. Dabar gyvenamieji namai mūsų šalyje statomi iš surenkamųjų elementų rš. Surenkamasis gelžbetonis sp. Surenkamasis vagonas PolŽ35.
14. tr. SD357 susumuoti.
15. tr. parinkti, surasti tinkamą: Kab surinksi̇̀ visus kiaušinius su pūne viršuj, tai vištaitės bus Kls.
| refl. tr.: Pasėjau rūtelę ant lygumo, susrinkaũ panelę sau mylimą (d.) Ut.
16. tr. sugabenti, suvesti: Surink pekų tavo ir vis tai, ką turi and lauko: visokias žmogus ir žvėris, kursai atsiras lauke, o nebus surinktas namuosna, … tada numirs Ch2Moz9,19.
| Ir [miręs] buvo žmoniump savump surinktas (su jais suvienytas) BB1Moz25,8.
17. tr. atimti, pasiimti su savimi: Suriñko nuog jo viską Vvs.
| refl. tr.: Susriñko jy savo visokius padramaizgus ir išėj Krok. Anas visa susriñko ir išsivežė LKKIX201(Dv). Jam telieka susirinkti savo žaisliukus ir pasiieškoti laimės kitur rš.
18. tr. parengti, suruošti: Dabinu, prirėdau, surinku SD64.
| refl.: Susiriñko anys išvažiuot Švnč. Boba, nesulaukdama savo diedo, susriñko pati eit VoL397(Tvr).
19. tr., intr. atminti, prisiminti: Trisdešimt metų [nuo vyro mirties], tai kurgi aš surinksiù [, kaip jo raudojau] Dglš. Nesurenkù jau pasakų Ign. Negaliu suriñkt [dainos žodžių] Mrc. Kai suriñks, tai bus daug, tik ana ažmiršus [dainas] Ad.
| refl. tr.: Kad būčia žinojus, būčia susriñkus pasakų Ad. Dagi iš senesnių laikų susrenkù dainų, negirdėtų tokių Lel. Kad susriñktum kiek (pagalvotum, prisimintum prieš dainuodama)! Ad.
20. tr. supaisyti: Aš šitų burtų jau nesurenkù Dglš. Surinksi̇̀, ką anys pasako! Mlt.
21. tr. numanyti: Kai kas tai sùrenka, kad mudvi seserys Drs.
22. refl. atsirasti, iškilti: I vėl guzelis susriñko Dglš.
23. refl. būti, susidaryti: Koki du kilometrai susiriñks [kelio] Grv.
24. refl. pradėti augti, pasitaisyti: Vasarojas vėlai sėjos, tai blogai rodžias – gal susriñks Mrp. Dobilai iš pavasario buvo visiškam išsigandę, bet paskum susiriñko Sml. Pradžioj buvo niekam varti, o dabar susirinko Antš.
◊ (kas) bùrną susiriñks į sáują bus išmušti dantys (kam): Dar ji susiriñks bùrną į sáują! Ldvn.
danti̇̀s suriñkti apkulti: Surinksiu tau tuojau dantis! Knv.
dantų̃ nesuriñkti prisitrenkti: Nesisiutink: nulėksi nu laiptų – dantų̃ nebesuriñksi Krš.
káulų nesuriñkti užsimušti: Nesisverk ant lango – pultum, tai káulų nesuriñktum! Mrj. Kai nuvažiuosi tokion panuovarton, tai ir káulų nesurinksi̇̀ Trgn.
kir̃vis ant ãkmenio susiriñko toks tokį sutiko: Abudu pikti – kir̃vis an ãkmenio susriñko! Lp.
paskutinią́sias suriñkti sužinoti plepalus: Suriñko paskutinią́sias, ir būk tu žmogus geras, kad nori! Blnk.
(kieno) [visàs] pė́das (pė́dus, kruopàs, trùpinius) suriñkti (susiriñkti) būti labai panašiam: Duktė mamos ir pė́das suriñkus Mrj. Jau vaikelis tėvo pė́das nesuriñks Lkč. Visàs tėvo pė́das suriñkęs Krš. Toji visas motinos kruopeles susirinkusi J.Avyž. Ji savo motinos ir trùpinius suriñkus Mrj. Jis ir trùpinius tėvo suriñko Užg.
pasusiriñkti, pasusi̇̀renka, -o (dial.) daug, būriui sueiti: Panedaugutį ir vėl žmonės pasusiriñko Dv. Pasùsrenka anksti daug vyrų Lz. Seni, maži, pasùsrenka visi LKKIX203(Dv).
papasusiriñkti, papasusi̇̀renka, -o (dial.) iš visur sueiti į vieną vietą: Mergos papasùsrenka kur in tvoros ir pradeda giedot Dv.
užriñkti, ùžrenka, -o tr.
1. surinkti draugėn: Tada any až jo pastarankan ažriñkę kartu vyrus Lz.
2. išrinkti, paskirti: Mane jau užriñkt norėjo, sakė, nieko tep nemėgo, kab jau mane mėgo LKKII209(Zt).
3. paimti, mobilizuoti: Vyrą ažriñko an palskos vainos Lz.
| Ažrinko plienan (paėmė į nelaisvę) Pst.
4. pasiimti su savimi, sau: Ažriñko vaikus ir žmoną Lz.
| refl. tr.: Po smertie tatos anas visa ką ažsiriñko, ė man nieko nepaliko Grv. Tada aš ją ažsirinkaũ par sau LKKXIII27(Grv). Katara dūšia griešna, tai ažsi̇̀renka velniai Grv.
5. Dv atimti, nusavinti: Vokiečiai visus gyvulius ažriñko, tvartus sudegino Ad. Ažriñksim itą daiktą (sklypą) in pono Lz.
6. išimti: Lokys išlenda medžiagon, atlupa bites ir medų ùžrenka Lz.
7. uždaryti: Bažnyčia yra, ale any ažriñkę – eimam Dūdon Lz.
8. Grv parsivaryti, užgrėbti (svetimus gyvulius iš savo lauko).
9. išrinkus uždėti: Bulbes užrinkaũ ant sauso maišo Ėr.
10. renkant uždirbti: Až uogas daug ažriñko Klt. Uogom ažriñko namą Klt.
nunèšti
Apibrėžtis
nèšti, nẽša, nẽšė
1. tr. SD194, R, K einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Plv. Neš (nešk) greičiau rezgines su šienu Švnč. Nešk arkliam [ėsti] Ėr. Nẽšam ant žolės audeklą Grv. Rokuo[ja], ka ans didelius maišus nešą̃s Slnt. Ano pati nė virbelio nènešanti, viską pats nudirba Slnt. Nẽšant (jeigu jau nešei, ėmeisi nešti) reikėjo daugiau atnešt malkų Mžš. Išejo nešdamas su savimi gausias dovanas S.Stan. Pridėjo obuolių, kad yr kas nèšt Alk. Neša kap akmenį šimtapūdį Mrk. Nešu šalin R395. Tenešiẽ jis, kam aš turiu nèšt Vdk. Dabar negi̇̀nešam nieko Kp. Kai pašlampa, vaikus raitus nẽša į mokyklą Rm. Pagaliau išėjęs ponas iš kambario apsiašarojęs, išnešęs parašytą telegramą ir padavęs vežikui raitam nešti ją į Ukmergės paštą A.Vien. Ateit tinklą nešąs SchG316. Sunku [v]andenėlis prieš kalnelį nèštie, da sunkiau man jaunai mylėjus pamestie (d.) Ds. Kitų marčios pietus nešė, o manoji pusrytelius KlpD21. Vesk žirgelį į stainelę, nešk balnelį į svirnelį JV774. Nuplyšus sermėgėlė, malkas benešanti NS659. Vel[nia]s nešąs nenešąs – ir nėkaip nepripiląs duobės piningų (ps.) Šts. Jūs nieko nug jo mėsos laukan užu namus (viršuje iš namų) neneškite BB2Moz12,46. Tą privertė, idant neštų̃ kryžių DP171. Plaukia gulbelė per Nemunėlį, neša vainiką per Dunojėlį DvD403. Davė nudvėsusią kumelę, penkių varnų nẽšamą (juok.) Ps. Bernas pagavo merginą ir nẽša kaip vanagas vištą Jnš.
| Kai jaunas buvau, spiritą nešiaũ (slapta gabenau per sieną) Vlkv. Seniau žmonės iš Prūsų nešdavo knygas J.Jabl.
| Aš septyniuose kūmuose buvau, septynis vaikus nešiaũ [krikštyti] Skr. Muno nẽštas po krikštu Krš.
| Iš tiesų laimingi tie maži paukšteliai: kur širdelė trokšta, te neša sparneliai (d.) Ds.
^ Ejau kaip vėjo nešamà Kb. Keikiasi, plūstasi, nors dievus iš pirkios nešk! V.Krėv. Pri eisenos y[ra] mitri, ne motina: ta kad ejo, kaip bitis nẽšė (labai pamažu, atsargiai) Ms. Kad šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė (labai lengvai šokdino) DvD413. Tėvai praplėšia kišenius vaikams benešdami, o vaikai – nuo tėvų beslėpdami Vlkj. Ik čėsui puodas vandenį neša – iki ąsa nutrūks B. Nešk, kur augo (sakoma, kai valgis per daug karštas) B. Jau ji nẽša savajam (sakoma, kai valgant trupinių prikimba ant krūtinės ar ant veido) Skr. A vel[nia]s nẽšė – ko čia koreis iš miesto?! Vkš. Kur tave velnias neša? Alv. Bãlas nẽšė ir išnešė vokiečius Kž. Kur tave nẽša kokis galas itokiu lietum – sėdėk namie! Arm. Kurį čia velnią dar neša (kas ateina)? – piktai sušnairavo į šmėkštelėjusią pro langą juodai apsitaisiusią kažkokią žmogystą V.Krėv. Nèš jį velniai (tegu jį velniai)! Dglš.
neštinai̇̃ adv., neštinõs: Ponas mano, kadgi bernas neštinai daug neparneš šiaudų SI243. Ją neštinai parnešti turėjo prš. Neštinõs parsinešiau duonos, ale riebiai (daug) Šts.
| refl. tr.: Galėjo nèšties, kiek norėjo Krg. Šuva piktas – pagalį reikia neštis Ėr. Sutikau vakar ir žmogų, nešusįsi (ir žmogų nešantis) jau kremblių kraitelę J.Jabl. Gaspadinė [vaiką] … nešantysi į lauką BM256. Liūtas bėgo ir nešėsi ežį su savim LTR.
ǁ einant, vaikščiojant turėti užsidėjus, paėmus su savimi: Visos nẽšė vainikėlius an gelsvų kaselių, mano miela panytėlė – sūnų an rankelių (d.) Plv. Kad buvau jaunas, galėjau vilkt ekėčias, nešti balną (sako senas arklys) S.Dauk.
ǁ atėjus, atvykus teikti, perduoti (žinią): Tie savo tarpe kalbas, o tas vienas vis nẽša žinias ponuo Grg. Oi, lekia lekia gulbių pulkelis, oi, neša neša liūdną žinelę DvD4.
ǁ Rm, Nj laikyti, turėti iškėlus, statyti (apie kūną ir jo dalis; paprastai einant ar bėgant): Tai gražiai neša mano žirgelis galvelę bėgdamas pas jauną mergelę (d.) Nč. Šiandien Giniotis jautėsi esąs „dvariškis“: rankas turėjo susikišęs į kišenes ir galvą nešė aukštai LzP. Kap aš jojau per dvarelį, ir sustikau mergužėlę labai puikiai einant ir galvelę nešant KrvD22. Tykiai nešù tą [lūžusią] koją (lėtai einu) Grd. Arklys plačiai nẽša kojas Š. Matai, kaip šita karvė kojas neša? Pn.
2. tr. savo judėjimo jėga versti judėti ta pačia kryptimi, varyti, plukdyti, traukti drauge su savimi: Mūsų laivo nieko nebebuvo matyti; bet netoli pastebėjom kitą laivą, į kurį mus nešė vilnys J.Balč. Pateko į plaukiančius ledynus, kurie juos nešė dešimt dienų į pietų pusę K.Bor. Tris dienas nešė upė ledus rš. Tebuvau skiedra, kurią nešė didelė upė J.Dov. Vėjo nešamos nėr nei saujos žemės (nėra menkos žemės, smiltyno) Lp. Nẽšamas smėlis Mrk. Par daug juška atkišta – visą ugnį nẽša lauk par kaminą Jrb. Mano dainą neša vėjai per girias S.Nėr. Bet kaip skardu! Balsą kažin kur neša rš.
| prk.: Kažkokia nenugalima jėga nešte nešė mus pirmyn rš. Petras nuėjo į sodą, išsitiesė po obelimi ir davėsi laisvai nešamas savo jausmų bei minčių V.Myk-Put. Mane baimė neša par lauką Vlkš. Mane baimė nẽša (bijausi) Vlkš.
^ Vanduo mėšlą toli nèneša, į kraštą išmeta Bsg. Bėga be kojų, neša be rankų (vanduo) Rud.
3. tr. Ėr, Pc labai smarkiai bėgant vežti, traukti (ppr. apie arklį): Nežinia, ar išgąsdinti šūvių, ar Zablecko iš visų jėgų vejami, arkliai nešė bričką pašėlusiu greičiu rš. Pasibaidė arklys, ir nẽša kiek tik įkabina Gs. Arklys nẽša kaip velnias, baisu, kad neišdaužytų Jnš. Neinžabota kumelė nemožna važiuot – nẽša kaip padūkus Ut. Arklys kai padūkęs nasrais nẽša, tik putos drimba Prng. Arkliai: važiuosi – an vadelių nẽša Brb. Traukinys mane nešė tolyn rš.
4. intr. labai greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kaip ema duot kaunieriun, tai visi nẽša kur katras Slm. Balnoki žirgelį, katras lengvai neša LTR(Km).
| refl.: Ilgakojis sartis nešėsi kaip vėjas, lenkdamas iš bažnyčios grįžtančius valstiečius J.Avyž. Arklys nešėsi kaip žaibas rš. Arkliai nešasi šuoliais rš. Palig arklio tai da ir baika nẽšas Skdt. Nešasi visom keturiom rš. Nešasi kaip velnias į peklą (labai greitai bėga) rš. Ot nẽšas kap skepeta Mrc. O kuria, o nešas kiek tik gali! Lp. Nẽšasi kiek tik drūtas Žal. Mes tik nẽšamės kur katras Brž. Kiek ta mašina nẽšas (pajėgia lėkti), tiek i leidžia Krč. Toli šunkeliu nešėsi trys motociklistai rš.
| Makaronai nẽšas (bėga, kyla virdami), ir galas su jais! Rod.
^ Gera žinia lėtai eina, piktas gandas šuoliu nešas KrvP(Rtn).
5. tr. kelti iš vienos vietos į kitą: Išejom an sklypų – reikia nèšt tvartai ir pirkia kiton vieton Onš. Jis nẽšė trobas į kolionijas (kėlėsi į vienkiemius) Btg.
| Nešama krasė B. Lovelė nešama R326.
| refl. tr., intr.: Triobas nešėmės [į viensėdžius] Žl. Kūmas, matyt, nešasi į kolkozą J.Avyž.
6. tr. Grz griebti, grobti, vogti: Vilkai neša kaip nešę aveles į girią J.Jabl. Keli metai čia nèneša lapės vištų Vlkv. Balti višteliai, bus gerai̇̃ varnai nèšt; ka juodi – nemato Šlčn. Špokai baigia vyšnias nèšt Skr. Neša viską kap šeškas Šn.
| Gal vėjas draskyt, ugnis nèšt (apie neapsaugotą daiktą, namus) Plv.
7. tr. po truputį renkant dėti į vieną vietą, krauti: Bitės medų neša N. Bitelės dūzgė, saldų medutį nešė DvD226. Bitutė nešė saldų midutėlį, o bitinėlis – geltoną vaškelį JV556. Nenešk lizdelio viršuj medelio …, pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114.
^ Neša gūžtą erškėtinę, dės kiaušinį šimtatrynį (agurkas) LTR(An).
8. intr. sklisti kvapui, kvepėti, atsiduoti: Iš sodelio neša šviežiu žydinčių liepų medumi rš. Poviliokas dar pasilinguoja pats, sėdi atsilošęs kaip koks vyskupas ir jau neša šaltmėtine J.Balt. Nuo jo iš tiesų nešė degtine J.Avyž. Ir graži, girdi, Rūkaitė, ir puošni, o dūmais neša nuo jos kaip nuo kampininkės J.Balt. Nuo jo tabaku nẽša Jnš.
9. intr. būti nėščiai: Klausiau, kiek ožka nẽša Lkv.
10. tr. nešioti, dėvėti: Uždės tavie gendrolėliai manderėlę nèšti JD1124.
11. tr. turėti (vardą): Visos žiuvės vardus nẽša Kin. Nė kokio vardo nèneša griovikė Prk. Mes nežinojom, kokį vardą jis neša, ir pravadinome Rastiniu BsMtII38. Kas neša pravardę, tas nėr žmogus kaip reik Gršl.
12. tr. dėti (kiaušinius), duoti (pieno): Įsimanė mūsų kiemo vištos nešti kiaušinius ant užlų J.Balt. Višta nešanti, kuri desti SD96. Kam ta karvelė? – Pieneliui nešti DvD428. Ėsk, karvyte, po kelmynę, ralioj, ralioj, nešk pienelio po puodynę LTR.
^ Kad višta aukso kiaušinius neštų, ją altoriun patupdytų TŽV594.
13. tr. duoti derlių: Kiek žolės bei sveiko pašaro tokia dalis ganyklos, taip pridabota, galvijams nešti gal! K.Donel1. Laukas neneša, gyvuliai stimpa, namai baigiasi V.Kudir. Mums prikėlė nenešančios žemės Šts. Suskręstanti žemė nieko gero neneša Šts. Žalpių žemė daugiau nẽša Vn. Buvo bagotas žmogus, kurio laukas daug javų nešė BPII377. Dešimt ketvirčių sėklos tikt vieną ketvirtį neš CII10. Labai šykščiai grūdą nešė smėlingieji totorkalniai rš. Nulūžęs stiebas neneš vaisiaus S.Dauk. Žydėjimas nešė tikrą ir skalsą vaisių B. Ta obelė nẽša vaisių kasmet Prk. Medžiai vieną metą neša, antrą ne Šln. Geras medis nenèš tau blogo obuolio Pgg. Pupos y[ra] didliai nẽšančios – daug dagos duoda Dov. Po … stiklo langužaičiu alyvužė žydėjo …, juodas uogaites nešė RD35. Aug[a] ievelė, žaliuoja, žyd[a] baltai, neš[a] juodų uogų N34. Kasdien vis vandenį pilt, kol ta lazda atžels ir obuolius nèš Sch185. Vaisingas, vaisius nešąs SD236.
^ Kad karklas uogas neš (niekada)! B.
14. refl. gerai augti: Po lietaus bulvės tep nẽšasi, tep nẽšasi, kad, rodos, matai jas augant Lš. Darže labai nẽšas žolė Sml. Jo barzda tai nešasi Rgv. Nẽšasi par metus metrą Krč. Augti, nèšties ėmė Grd.
15. tr. teikti, duoti: Žodinis menas nešamas į plačiąją liaudį GK1940,118. Kas neša gyvatą, mirties tas nebijo Mair. Tegu neša ne prakeikimą, o gyvenimą, palaimą J.Gruš. Nekurius noriu čia paminėti, kad gyvieji skaitydamys drąsiaus neštum pagalbą artimui M.Valanč. Raulys apytikriai paskaičiavo, kiek nuostolių neša kolūkiui toks ūkininkavimas, ir susiėmė už galvos J.Avyž. Visi turtai Žemaičių vyskupo apei 1710 m. tenešė pelną metų būvė[je] 13000 timpų M.Valanč. Maža ūkė neša didelį pelną A1885,87. Jis kaip arklys dirbtų ir ponams naudą neštų rš. Sodas didelę naudą nẽša Kt. Išėjo už jo ir nẽšė dešimt tūkstančių [pasogos] Jnšk. Narsą nešei Mž247. Linksmu mylavimu sugrįžtančius ižg kario miestas … priima ir pasiteka prieš nešantiemus pergalėjimą ižg priesakio padobto DP542.
ǁ būti priežastimi, sukelti kaip padarinį: Mes, lietuviai, žinome, ką taikioms tautoms neša agresorių įsiveržimas A.Vencl. Karas visas blogybes nẽša: ligas, bėdas Žal. Žiema nešė sniegą ir šaltas vėtras P.Cvir.
^ Šukės laimę nẽša (priet.) Vkš.
16. tr. Lp patirti, kęsti (priespaudą, vargą): Kai aš vargo daug nẽšus, visiem pagodau Str. Per visą sa[vo] viekelį nešiaũ su juom vargelį Arm. Dabar per amželį tu neši vargelį Vrn. Nesiklausk niekad metų, ba jie tau nepadės vargelį nešti LTR(Zp). Kantriai nèškiam, nemurmėkiam pryš Šlu. I aš visą amžių nešù kryžių Btg. Tatai yra avinas Dievo, kursai svieto griekus neš BPII128.
17. tr. atlikti, eiti (prievolę, tarnybą): Jam tai mano tėvai baudžiavą nešė J.Bil. Kareivis kaip paikas savo tarnybą nẽšė, i viskas Prk. Petras neilgai sargybą nẽšė PnmR.
18. tr., intr. pajėgti, ištverti, pakelti, išlaikyti: Sveikata man nẽšė, tik šviesybės (regėjimo) netekau Mrj. Nèneša mano sveikata, jau mano dienos atadirbtos Skdt. Ma[no] sveikata nèneša itokio darbo darbuit Arm. Buvau pas siuvėją pristojęs, mečiau – neneša sveikata Ms. Dirbčia, ale jėgos nèneša Mrj. Taigi kad jau kojos nèneša [medžioti] Lp. Muno rankos nèbneša, nebgaliu bemilžti Kal. Neneša muno kantrybė į tokius darbus veizant Šts. Neneša muno kantrybė – tiek daug tų vaikų Lkž. Kap jaunas buvo, tai gerai nešė arielką (galėjo daug jos gerti) Arm. Sako, kvortinį nešąs (galįs išgerti kvortą degtinės) OG53. Vis tiek jau vyro galva daugiau neša nekaip bobos Ut. Galva nenešė į jūrą eiti (neleido galvos silpnumas) Plng.
19. tr., intr. turėti jėgos įveikti atstumą: Ar tolie neša ta strielba? Vkš. Parabelis juk gerai neša kulką Kl.
| Šita akis neneša (nemato) taip toli Dgl.
20. refl. Alk didžiuotis, įsivaizduoti: Sūnūs mėgo puošniai apsirengti, „nešėsi“ prieš kitus, nosį rietė – temato žmonės, kad jie ne taip sau, prasti bernai, bet Misiuliai, Juozo Misiulio sūnūs V.Krėv. Būkit kuklios, nes kas aukštai nešasi, tas žemai nupuola Mš. Purvinas, nuplyšęs, pavalgyt tai dienai neturi, ė kaip nẽšas! Ds. Kas jis, o žiūrėk, kap nẽšasi – nesusikalbėsi Lš. Neštis nešas, bet kad dyka kešenė Antš. Ne sulig savo nosim neši̇́es Ds.
ǁ laikyti save kuo, dėtis kuo: Didžiu nẽšas, su visais nekalba Jnš. Jis nešas neprastu Slm. Nors jis nešas išmintingu, bet dar tamsus žmogus rš. Jam linksma, kad Matelis jaunu nešasi rš. Kad ir nẽšas mokytu, ale visas apsejimas kaip piemenio Užp.
21. intr. būti panašiam, panėšėti: Abu vaikai neša in motiną Aln.
| refl.: Žilvitis į pilkumą labiau nẽšas (pilkesni lapai) Sml.
22. refl. MitI61 būti linkusiam į ką: Ant ko žmogus nẽšas: vienas ant to, o kitas – ne Dov.
ǁ pradėti ką daryti: Ta duona jau nẽšasi pelėt, visi pakraščiai užsinešę Vb.
23. tr. siekti, sudaryti, prilygti, turėti (svorio, ilgio, dydžio, vertės): Kožnas muštinis nešė tuokart 34 mūsų berlinkas M.Valanč. Svaras [sterlingų] 20 markių neša TP1881,43. Kiek tas skaitlius nẽša? Slnt. Bėriukas daugiau šimto neša Žem. Kas vieni metai duoda pašalpos, kiek neša visų metų alga rš. [Ūkė] neša į 40–60 desintinų A1885,24. Ar tas rugių maišas nẽša centnerį? Vdžg. Tie mūs ėriukai riebūs, jie gerai nẽša (sveria) Jrb. Ta eglė visą kietmetrį nẽšė Lkš. Tas stiebas trisdešimt metrų aukščio neša Lš. Padarė platų vieškelį, kokius aštuonis metrus gali nèšt Plv. Žiūrėk, jau tryliktus metus nẽša, o protas kaip mažo vaiko Ut.
ǁ ištekti, atitikti (dydį): Lentos ilgis nèneša (per trumpa) DŽ.
24. tr. reikšti: Ką tuodu žodžiu jų kalboje neša, nė vienas neparmano S.Dauk. Stalgis, kūtis, staldas, tvartas tą patį žodį neša J. Daug neša reikšmės, ar girtas tą padarė, ar negirtas Šts.
ǁ teigti, byloti: Senos bylos neša, senos giesmės gieda, kad Lietuvos kitkart ant Dunojaus būta A.Baran. Neša pryžodis rš.
25. tr. reikalauti, versti atitinkamai ką daryti: Petrui … duoti ir tie raktai, tai est galybė … statymo statutų, top tarnaujančių, kaip kuris metas ir reikalas … neša DP470.
26. tr. leisti, kurti (?): Kurs svietą neš ir valdo Mž185.
◊ aki̇̀s nèšti eiti pasirodyti: Skolos neatidaviau, kaip reik aki̇̀s nèšti?! Krš.
ant ãpjuoko nèšti; CII399 pajuokti.
galvà (prõtas) (kieno) nẽša kas išmano, turi supratimą; kam kaip atrodo (kaip ką daryti): Mano galvà nèneša, ką čia pradėt Alk. Kad jų galvà tep nẽša (taip jiems atrodo geriau) Smn. Kaip gálvos senovės žmonių nẽšė, taip gyveno Krš. Kaip prõtas nẽša, teip ir daro Ktk.
galvà (kieno) nèneša Btg atmintis, protas nusilpo: Dar̃ mano galvà nèneša Rud. Nemoku pasakyti, galvà nèbneša Mžk.
gar̃siai nèštis garsėti, būti garsiam: Kol jaunas buvo, garsiai nešėsi V.Krėv.
káilį nèšti bėgti, nešdintis: Bailūs kiškiai, pastatę ausis, nešė tolyn savo kailius A.Vien.
[kai̇̃p] žẽmės nènešamas nuliūdęs: Eina kaip žemės nenešamas Šts. Jis žemės nenešamas parejo iš teismo pralošęs Krtn.
kai̇̃p (ką̃) séilė nẽša (kalbėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Šnekėjo, kàp tik jų séilė nẽšė Al. Kvailas kalba, ką seilė neša TŽIII389.
kélnias nèšti Slm bėgti, sprukti.
kiaurų̃ púodų (kiáuru púodu, ×krõmą Plv, ×krõmo, kukurių̃ Alk) nèšti ant nugaros užsidėjus, nešioti (vaiką): Nešk mane kiaurų puodų Plv. Paimi už pakinkių, vaikas apsikabina kaklą i neši̇̀ kiáuru púodu Erž. Kitai[p] nepakeliu, tai kiauru puodu nešdavau Erž. Toks tokį kromo neša Sb.
ki̇́ek gerklė̃ (plaũčiai) nẽša (rėkti) labai smarkiai: Čia vaikai išsirėkaudavo kiek gerklė nešdavo rš. Rėkė kiek tik plaučiai nešė rš.
ki̇́ek kójos nẽša (eiti, bėgti) labai smarkiai: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti kiek kojos nešė J.Balč. Visi velniai kad spruko pro duris kiek tik kojos nešė SI325. Pamatęs vilką, kad jau ėjau ki̇́ek tik kójos nẽšė Srv. Martynas kabina kiek kojos neša I.Simon.
kirdai̇̃lį nèšti Slm bėgti (ppr. iš tarnybos).
kirvẽlį nèšti bėgti, nešdintis: Nesuspėjau nei arčiau prieit: pamatė mane ir nẽša kirvẽlį Vb.
kišẽnė nẽša yra pinigų kam įsigyti: Tiek jau mano kišẽnė nebèneša Sv. Ką akys mato, kišẽnė nẽša Srv.
ki̇̀valo (vãnago) nèšti Skp ant pečių pasisodinus, nešti (vaiką): Tėvas vaiką vãnago nẽša Skp.
klišès (kudãšių J, kuldãšį; rš, kuldãšių) nèšti Skr bėgti, nešdintis, sprukti: Nẽša kudãšių kaip velnias Ut. Tas jau nẽša kuldãšių, ka negautų į kailį Kv.
kójos nèneša Kls nėra sveikatos.
kulni̇̀s nèšti
1. LL25 sprukti, bėgti.
2. eiti, vykti: Man tik kulni̇̀s nèšt į darbą Šln.
kum̃bliną nèšti Užv bėgti, nešdintis.
kur kójos (aki̇̀s) nẽša (bėgti) bet kur, kur pakliūva: Ir dui bėgti, kur kojos neša LTR(Pp). Spruko, kur kojos neša A.Vien. Jis bėgs, kur akis neš V.Piet.
nei nèšti, nei vèžti Ds, Sv netinkamai, nei šį, nei tą (pasakyti): Kad pasakė – nei nèšt, nei vèžt Dbk.
Nešamóji nakti̇̀s J.Jabl religinė žydų šventė rugsėjo mėnesį, Neštinės.
nósį [aukštai̇̃] nèšti Skr didžiuotis, įsivaizduoti: Tas vaikinas nosę neša aukštai Grd.
pečiai̇̃s nèštis Skr stumdytis, grūstis spūstyje: Pečiai̇̃s nẽšas – tiek daug žmonių Jrb. ×
rõdą nèšti kalbėtis, tartis: Susėdusios kaip matušės ir nẽša par kiaurą dieną rodą Vvr.
seimùs nèšti būriuotis (apie paukščius): Gandrai seimùs nẽša – ruduo atejo Kv.
sveikãtą nèšti J bėgti, nešdintis.
širdi̇̀s (kam, kieno) nèneša
1. netraukia (eiti): Ka ma[no] nèneša širdis eit Jnš.
2. negali kas ko daryti dėl jautrumo, gailesčio: Muno širdis neneša pjauti karvę ar arklį Plng. Mun neneša širdis gyvas varles į strigtus pjaustyti Plng. ×
ùnorą nèšti išdidžiai laikytis: Tėvas vis tokį ùnorą nẽša Jrb.
vélnio (vil̃ko; S.Dauk) nẽštas ir pàmestas (pàliktas Dglš) Ds, Lp; VP50 prastas, nedoras, suktas.
antnèšti, añtneša, añtnešė (ž.) tr., ančnešti užnešti, užkeiti: Maišus su grūdais añtneša ant aukšto Slnt. Aš galiu ančnèšti dvi lentas ant pat viršaus Užv.
apnèšti, àpneša, àpnešė tr.
1. K, J einant apgabenti aplink: Kad skrynią septynis kartus apnešė, mūrai ir bokštai patys sugriuvo S.Stan. Nekalba, tik àpneša triskart [burdama] Dv. Aš apnešiau [kumelę aplink ežerą] tris eilias (kartus), ant sprando užsidėjęs BsMtI31.
2. apskelbti, paskleisti, išpasakoti daugeliui iš eilės: Nepaspėjai pasakyt, ė ana jau visam svietui api̇̀nešė Ds. Sužinojo ta liežuvneša ir àpnešė boboms Krš.
3. apiberti, apdengti, aptraukti kuo paviršių: Rado sesutę Dunojuj pilkais žvirgždeliais apneštą BsO377. O ir pamatė sesužę, prie jūrės kranto gulinčią …, baltomis pieskelėmis apneštą KlvD24. Vanduo pievas smiltimis àpnešė KII305. Jo veidas buvo įdegęs, įraudęs, apneštas lengvu dulkių sluoksneliu rš. Gryčiutė iki langų buvo apneštà sniegu NdŽ. Baisiai nusminus, pasdarius juoda, kaip žemėm apneštà Dbk. Akys nuo ašarų gausių lyg apneštos, visi daiktai man rodosi migloti V.Kudir.
| Raistas mišku api̇̀neštas, apaugęs Aps.
| prk.: Pokalbis su Drižu pažadino joje daugelį tų minčių, kurias laikas jau buvo lyg ir apnešęs užmaršties dulkėmis rš.
| refl.: Reikia šiandien kambariuką išplauti, grindys apsinešė LzP. Sniegas ant laukų ir kalniukų lyg papilkėjo, apsinešė J.Balč. Dabar ta medžiaga negraži, pūkais apsinẽšusi Vdžg. Tik truputį šaukštus nepavalyk, jau žiūrėk, anie ir apsinẽšę (nebeblizga) Gršl. Visi tavo pirktieji peiliai kažin kuo apsi̇̀nešė Pbr. Žiedas apsi̇̀nešė Vkš. Vaivorai panaši į mėlenes, tik apsinẽšę kaip su pelėsais Krš. Apsinẽšę (įdėvėti, įjuodiję) marškiniukai, vos ištryniau Krš. Vokų junginė apsinešusi pilkšvai balta plėvele P.Aviž. Dangus debesimis apsinešė – būs lytaus Kltn. Apsi̇̀nešė (apsiniaukė) iš visų pusių – lys Pj.
ǁ refl. pasikeisti spalvai, išraiškai (apie veidą): Bus veidas apsinẽšęs, kad sunkumo[je] moteriška J.
4. refl. Ob apgirsti, įkaušti: Jis biškutį apsinešė, t. y. įkaušo, apsigėrė J. Alus buvo stiprus, juo visi apsinẽšę buvo Krs. Kaip išgėrė pirmoko, tuoj visi apsi̇̀nešė Krs. Ko svirykuoji kai apsinẽšęs! Prng. Nuo dviejų stikliukų baltosios ir apsi̇̀nešei Vdš.
5. refl. aprūgti: Pastat' (pastatyk) pieną an pripečko, kad apsineštų Ml.
◊ žemè apsinèšti patamsėti, papilkėti (apie mirštančiojo veidą): Jis neilgai jau gyvens – jo veidas žemè apsinẽšęs Ss. Mirštančio veidas žeme apsineša Vaižg.
atnèšti, àtneša, àtnešė tr.
1. SD305, R einant atgabenti paėmus, užsidėjus: Niekas jau nebeatneša jam iš miestelio riestainio ar saldumynų nupirkęs J.Bil. Kožną dieną marti man pieno atneša po uzboną Pš. Nėr kuom atàneša [v]andenio Tvr. Atnèšk maniui (man) gerti J. Padėjo lašinių šmotelį, àtnešė kaip ant juoko Jnš. Arbatą stalan atanešė Ds. Atminešk valgyt MP328. Bei aš atnešiu jumus kąsnį duonos BB1Moz18,5. Žadėjo žadėjo atnèšti, bet i dabar tebneša Slnt. Kas buvo atnešęs tuos daiktus? J.Jabl. Centnerą bulbių nuog lauko àtnešu da Plm. Petris lai àtneša kirvį, o tu tujau parbėgi ir àtneši vyrams pjūklą Pkl. Atagi̇̀nešė an man, jaunuolytę, girnapusėlę (rd.) Ds. Ką ger atnešė? B. Neprieikig tad, šiaudus atnešdamas arba malkas, arba šieną, idant ugnies nepriduotumbei DP36. Àtnešė snapely margą gromatėlę (d.) Plm.
| Ta skara da mano mamos atneštóji (kraitinė) Jnš. Kiek tūkstančių jis [vesdamas] atneš į tavo ūkį! I.Simon.
| Aš kiek vaikų esu atnẽšusi (buvau priėmėja) Jdr.
^ Atnešė kap katė pelę KrvP(Dg). Atneši įsikandęs (būsi priverstas atnešti)! J.Jabl. Ne[a]tiduodi skolos – po smerčiui reik dantỹs įsikandus atnèšt Vb. Dantyse tu man atneši̇̀, kad nenori ataduot geruoju Dglš. Jo niekur nepasiųsi, jei tik mirties atnèšt (jis labai nerangus, negreitas) Klvr. Kas tave čia àtnešė (kas privertė ateiti), tu visai nereikalingas! Mrj. Gal aitvaras tave čion atnešė, nelauktą, netikėtą? KrvP(Vlk). Ar velnias čia taũ atànešė? Krd. Velniai jį atnešė taip ne laiku! B.Sruog.
| refl. tr.: Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti M.Valanč. Dabar grįžk atsineštų kirvio, kad ažmiršai Ds. Valgykit, aš burokėlių atsinešiù Grv. Nešte atsinešiù, nereiks ir arklio Dbk.
| Ji, atitekėdama į Šelikūnus, atsinešė pasogos, anot jo, tiek, kiek jis per vienus metus surūkąs A.Vien. Tas vaikas jos atsi̇̀neštas (mergautinis) Rm.
^ Nėko neatsinešei, nėko ir neišsineši Lkv.
ǁ atėjus, atvykus suteikti, perduoti (žinią): Kiekviena diena atneša vis naujų ir džiaugsmingų žinių apie puikias pergales sp. Žinią, žodį atnešu R81. Atnešt piktą garsą B. Pažiūrėsma, kokių šiandiej naujienų atneš iš turgaus Užp.
2. savo judėjimo jėga atvaryti, atplukdyti: Iš laivo skeveldrų ir srovės atneštų medžių pasistatė šiokią tokią trobelę K.Bor.
| Kraujas atneša ląstelėms deguonies ir pasiima anglies dvideginį rš.
3. refl. atsikelti, atsikraustyti: Mes atsinẽšę iš ten Dv. Ėjom ant sklypų, tai tadui atsinešėm Paeglynin Bgs.
4. refl. prisirinkti, prisikrauti: Sau neatsinešė medaus [bitės] Ėr.
5. duoti (pieno): Greit jau karvė atnèš mumim pieno Vrnv.
6. pagimdyti, atvesti (vaikus): Kiaulelė atànešė vaikelių Aps. Jauna kiaulė àtnešė penkius Rš.
| refl. tr., intr.: Ankstyva karvytė – jau ant Kalėdų ją atsi̇̀nešė Brž. Tai karvė atsinẽšusies, tai šis, tai tas Klk. Bergždinė, ka paliekta neatsinẽšusies Klk.
7. duoti derlių, užauginti: Kad medelis vyno užaugo, kekes vyno atnešė Tat. Atneš gluosnužiai raudonas uogeles LB21. Vieton uogų vyno, išsirpusių ir saldžių, ta vynyčia atanešė ir davė uogas karčias miškines SPI333. Seniai jau buvo tokie rugiai: pamislyk tik – keturioliktą grūdą àtnešė! Srv. Geros, àtnešančios bulvės Ggr.
^ Ką blogoji žemė atneš, to nė geroji giminė neįduos NžR. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas …, nė vieno vaisiaus notneš DP486.
8. sutelkti, duoti: Nė saulė neatneša linksmumo Vnž. Neižbylomą jiemus labumą ataneša DP267. Jis atneš jums išganymą Mž184. Jei tasai davimas būtų ką pikto atnešąs, tad ir tasai, kuris jį davė, nebūtų meilaširdis DP263. Ganykla geresnį pašarą duoda ir daugiaus naudos atneša K.Donel1. Gero atneša R149. Niekas tiek pelno neatàneša, kiek žirniai Trgn. Piningai, sukišti bankose, mažas palūkas teatneša Žem. Man šitas arklys atnešė keletą litų (uždirbau parduodamas) Ds.
^ Nei Dievas duos, nei velnias atnèš Rš.
ǁ atnašauti, aukoti: Teatneš ponui užu savo nusidėjimą … du kurkleliu alba du jaunu balandžiu BB3Moz5,7.
9. refl. iš anksto turėti ateinant, gimstant: Berods atsinešame ateidami į šį svietą tai, kas mums priguli Blv. Meilę broliukui Jonas atsinešė iš gimtosios trobos rš. Jis par Petro dieną gimė, ir Petrą (Petro vardą) atsi̇̀nešė Mžš.
◊ ką̃ séilės àtneša (šnekėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Ką vienturtė, tai jau gali šnekėti, ką seilės atneš V.Kudir.
káulų neatnèšti nebegrįžti gyvam: O va maž jau ir kaulų neatneš namo Ut.
neatnèšti stikli̇̀nės vandeñs; neatnèšti gérti neprilygti: Ana negali atnèšti stikli̇̀nę [v]andeñs tai paštininkei Vgr. Nė gérti neàtneša muno atmintis pryš pirma (kokia buvo pirmiau) Šv. Kovienė, nesena dar žmona, taip pat nemėgo, nosį nuleidusi ar susiraukusi, sėdėti, bet Jonienės štukoms nė gerti neatnešė Žem.
paatnèšti, paàtneša, paàtnešė (dial.) tr. kelis kartus atnešti: Iš pirkaitės bulbų paàtnešė Lz.
papaatsinèšti, papaatsi̇̀neša, papaatsi̇̀nešė (dial.) visiems, keliems atsinešti: Mergos vandenį papaatsi̇̀neša pirkion ir papanusprausia Dv.
×danèšti, dàneša, dànešė (hibr.)
1. tr. prinešti iki tam tikros vietos: Vai žirge, … ar daneši mane in uošvelę? TŽI230.
2. žr. pranešti 7: Kas galėjo danešti jo žmonai, kad jis geria? Vv. Nagi gal kas danešė, tai atvažiavo ir išsivežė Skdt. Ir danešė prie karaliaus, kad yra toks ir toks kareivis (ps.) Gdr.
| refl.: Jeigu teipag tai dasineš storastosp, žinosimės su juo ir padarysime, kad niekuo nesirūpintumbite Ch1Mt28,14.
įnèšti, į̇̃neša, į̇̃nešė tr.
1. SD401, R, K einant įgabenti paėmus, užsidėjus: Vyrams bešnekant Katrė įnešė praustis Žem. Įneš tavo margas skrynias į aukštą svirnelį JV1071. Į vidų įnèšti reikia J. Ar jis į̇̃nešė maišą klėtin? Vb. Eik pro įnešamąsias duris Yl. Šitą tu tėvui įneši valgyti BB1Moz27,10.
^ Dainuodama einu – velnias į̇̃nešė į tą duobę mane Ar.
| refl. tr. K: Įsinešk darbą vidun, mat kad orie šalta dirbti Š.
2. savo judėjimo jėga įvaryti, įstumti: Laivą audra įnešė į ramų užutekį tarp akmenų ir kranto uolų K.Bor.
3. greitai bėgant įvežti: Tegu mato visi, kaip šaunūs arkliai įneš į miestelį fajetoną A.Vencl.
ǁ greitai užvežti: Susikūprinęs arklys beveik risčia įnešė ratus į statų skardį rš.
4. refl. įsismaginti bėgti: Arkliai kap insi̇̀nešė nuo kalno! Lp.
5. refl. įlįsti, patekti: Višta ansi̇̀nešė rasodnykan ir rasodą palupė (iškapstė) Lz.
6. pririnkus įdėti, įkrauti (apie bites): Tu čėsu buvo visur girės ir pievos. Todėl bitės tu čėsu ir daug [medaus] galėjo įnešti S.Dauk. Da į̇̃nešė kiek medaus bitės Ėr. Ka neša, vis kiek į̇̃neša Gs.
| refl. tr.: Daugumas [spiečių] negalėjo gana maisto ant žiemos įsinešti LC1884,1.
7. įmokėti, duoti įnašą, dalį: Įnešė dalies pusę milijono Nm. Anys mat neskaito, kiek jo tuos namuos įnešta, rokavoja – čia jų viskas Skdt.
| prk.: Lietuvių tauta įnešė savo indėlį į pergalę sp. Kiekviena mintis, kiekvienas jausmas įneša savo dalį į bendrą darymą būdo, įpročių J.Jabl.
8. įtraukti, pateikti; suteikti: Antrą kartą mėgino įnešti pataisą Ašb. Veikiamųjų dalyvių pati bevardė gimtis į sakinį nieko nauja neįneša J.Jabl. Visa tai užkrečią kitus vaikus ir įnešą mokyklon nesveiką reiškinį P.Cvir. Nors raižybos katedra ir įnešė nemaža gyvumo į Lietuvos meno gyvenimą, bet grafikos plačiai paskleisti ji neįstengė rš. Bus mistrai meluoją, kurie įneš sektas prapulties DP301.
išnèšti, i̇̀šneša, i̇̀šnešė
1. tr. SD416, R, K einant išgabenti paėmus, užsidėjus: Juras jai žadėjo išnešt bilietą, ir vis nebuvo jo matyt P.Cvir. Išeina brolelis iš naujosios trobos, išneša brolelis šviesųjį kardelį JD914. Išnèšk laukan sąšlavas J. Ir pelinus išnešti iš abazo ant čystos vietos BB3Moz6,11. Ir tuodu buvo jau an kapų išnešę VoL295. Neik niekur iš namų, tegu tave su grabu (tik mirusį, negyvą) išneša Dgč. Ei žirge žirge, žirgeli juodbėrėli, o ar išnèši iš didžios karūmenės? JD1172.
| Vieną kartą pasibariau, tris dieneles sirgo, Dieve, išnešk iš tos ligos, jau daugiau nebarsiu LTR(Jz).
| Ir nudžiugusi Gaičienė išnešė savo pilvelį į virtuvę I.Simon. Tave su lova galėjo išnèšt (taip kietai miegojai) – ką tu girdėsi! Btg. Iš giesmės žodžio neišmest, iš marių [v]anduo neišnèšt (neišsemti) Ad. Kad taũ išnèšt ažustipusį! (keik.) Arm. Velnias kažkur jį i̇̀šnešė Jnš. Ko iš pirkios neišneša? (šešėlio) Pls.
išnešamai̇̃ adv.: Nedaug bėra – išnešamai̇̃ Als. Neišnešamai daug vandens bėga į rūsį Trg.
išneštinai̇̃ adv.: Čia alų parduoda išneštinai̇̃ K.Būg. Gėrimų pardavimas išneštinai̇̃ BŽ82.
| refl. tr.: Viršūnėlę laušiu, iš šaknelių rausiu, o aš savo lelijėlę drauge išsinèšiu JV976. Išeina močiutė iš aukšto svirnelio, išsi̇̀neš[a] rankelė[je] baltus marškinėlius JD914. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Bil tik išsinèšk iš akių [daiktus] Kp.
^ Išėjo ir kedutę išsinešė (ilgai nepareina) LTR(Zr).
ǁ kylant iškelti aukštyn; ištraukti į viršų: Prašvitus paukštis pakilo skristi ir išnešė mane taip aukštai, jog nebemačiau žemės J.Balč. Tas pabalnojęs [kumelę] užsėdo, toj tuo[j] jį išnešė in padanges BsMtII122. Skandink, Dievai, žirgužį ir tymelio balnužį, išnèšk, dievai, jaunąjį brolelį JD160. Lįsk į tos upės dugną ir, paėmęs du akmenėliu, išnešk man! SI1.
2. tr. išpasakoti, išplatinti: Ką tėvai namuos kalba, vaikas viską išneša iš namų Jnš. Tarp saviškių visko pasitaiko, bet to neišnèšti iš namų Jnš. Eidami per visą pasaulį, evangeliją … toli ir plačiai išnešė DP621.
3. tr. kurį laiką nešti iš kur: Kokius penkius metus iš mūso [v]andenį i̇̀šnešė, kol savo [šulinį] išsikasė Krš.
4. tr. pristatyti reikiamą kiekį per tam tikrą laiką: Ar galėsi išnèšti pieną (atiduoti reikiamą duoklę)? Ėr. Kap išnèš visą nedėlią [pieną], tada užmokėsit Lp.
5. tr. savo judėjimo jėga išmesti, išvaryti, išstumti: Ledus jau išnešė Neris rš. Banga išnešė karalių į krantą S.Nėr. O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv.
6. tr. Arm, Kš išmušti, išdaužti, išplėšti: Kuosai langus išnèš Šmk. Lydys i̇̀šnešė (pradūrė) triūbicą Ėr. Kai davė akmeniu burnon, tai visus dantis i̇̀šnešė Švnč. Jam par karą koją nutraukė ir akį i̇̀šnešė Skr. Regis, ne kiek ažkliuvo, ale visą mėsą išnešė iš blauzdos Skdt. Kaip granata sprogo, i̇̀šnešė jam šoną Jnšk.
| refl. tr.: Kur krūmai, tę ir akis išsinèšt lengva Rod. Kai jis (bernelis) šoko per upelį, išsi̇̀nešė (išsinarino) sau kojelę (d.) Dglš.
ǁ Nt išversti, išgriauti, iškabinti: Ravą i̇̀šnešė, kai bėgo vanduo Pc. Pavasarį Dubysa i̇̀šnešė daug užtvankų Btg. Dar ratai šlapią žemę išnešė Lp. Kur sesutės išvažiuota, raselės nukrėsta, kur žirgelių arcavota, žemelė išnešta LTR(Žl).
| Nuo rūgštaus pieno labai i̇̀šnešė (paleido) vidurius Ln.
7. intr. pradėti smarkiai bėgti, pasibaidyti (apie arklį): Kap i̇̀šnešė arkliai, tai sugurino visus ratus Nč. Turėk stipriai vadeles, ba gali išnèšt arklys Nč.
8. refl. Dgl greit išeiti, išbėgti, išsinešdinti: Jiej greičiau išsi̇̀nešė iš miško Lzd. Tik tik spėjom per langą išsinešti, ažna gramožt stogas ir suvirto Rod. Išsi̇̀nešė per duris! Lp.
9. tr. iškraustyti, iškelti iš vienos vietos į kitą: Paskui i̇̀šnešė ant sklypų – pasidarė daug stipriau Kkl.
| refl.: Išsi̇̀nešėm an viensėdžius Grv. Išsinèšt būt geriau, tik su pinigu ankšta Ad. Seniau [čia] toks buvo, dabar išsi̇̀nešė Gl. Mes jau išsinẽšę iš ūlyčios [į vienkiemius] Dglš.
10. tr. išeinant pasiimti: Jau teip daug pinigų išmetei – kiti vis parneša, o tu vis išneši ir neparneši BsMtII75. Gerai, seselė, išbėgusi, jaunas dieneles išnešusi (išgelbėjusi, saugojusi) JD27.
| Išnešiau (išlošiau) šimtą markių par vieną vakarą Šts.
| Iš ten ir lietuvių pasakos išneštos LTII566(Bs). Iš čion tai buvus išnešta Asijon toji kalba LTI6(Bs).
^ Sūnus parneš, duktė išneš LTR(Jnš). Gervė išneša pavakarius ir pogulį (rudenį, gervėms išskridus, žmonės nebevalgo pavakarių ir nebegula pogulio) LTR(Kur). Gervės pietus išneša, o pavasarį atneša KrvP(Zr, Ds). Reikia išleisti, kad nakties neišnèštum (sakoma išlydint svečią) Pg. Ašiai išlydėsiu, išleisiu, kad nakties neišnèštum Ob. Išleisiu, kad dieną neišnèštut Pkn. Palydėsiu, kad dienos neišnèštum Krs.
| refl. tr.: Ką išsineši [dalies, kraičio], tai ir turėsi, ė jau paskui sunku užsigyvent Sdk.
| Tokius atsiminimus ir įspūdžius Majakovskis išsinešė iš Gruzijos T.Tilv. Iš ten … jie išsinešė teipogi nuovoką apie žvėris ir paukščius, kurių savo naujoje tėviškėje nerado LTI3(Bs).
ǁ pavogti, pagrobti: Dėl tokios spynos gali da kada visa išnešt Sdk. Laikykiat da ilgiau svirnalių atdarą, be įėjęs kas išneš visus drabužius Vvr. Ir išdraskė [vanagas] lizdelį, ir išnešė vaikelius, likau senas ir biednas strazdelis JD26.
ǁ išskinti, nurinkti (ne laiku): Da ir buvo uogų, ale kad žalias išnešė Sdk. Jau išnešti̇̀ riešutai Ėr.
11. tr. duoti derlių: Kaip sau norit, bet dvieiliai miežiai daug daugiau išneša už šešiaeilius – tas jau seniai visų pribota Srv.
12. refl. smarkiai išaugti: Bulvės kad išsi̇̀nešė! DŽ. Mano pasodytos saulagrąžės kad išsi̇̀nešė! Al.
13. tr. iškęsti (vargą): Mylėjau panelę, žadėjau ją vest, kad ji padėtų vargelio išnešt LTR(Ob). Jie jau šitos bėdos neišnèš Rtn. Žmogus gyvendamas nieko neužgyvena, tik vargą neišnešamą Skr.
14. tr., intr. išgalėti, pajėgti, pakelti, išlaikyti: Nebegaliu tokio sunkaus darbo dirbt, mano sveikata nebei̇̀šneša Srv. Kupra nei̇̀šneša, mušamos [su pačia] Grk. Martynaitytė dirba, kiek jos jėgos išneša I.Simon. Kojos neišnešė toliau paeiti Sn. Kai i̇̀šnešiau, tai i̇̀šnešiau, dabar negaliu [rūkyti] Dglš. Ne štuka susilygti gerą algą, ale reik ir išnèšti (įstengti dirbti) Krš. Susiderėjai tokią algą, tik kažin, ar tu ją išneši savo darbu Vv.
ǁ būti pakankamam (apie pajamas, lėšas): Leido jį mokytis, skirdamas tam net daugiau, kaip jo menkos lėšos išnešė J.Jabl. Man už kiekvieną mažmožį reiks užmokėti, nė alga mano nebeišneš Žem. Pretenzijų buvo prirašyta tiek daug ir taip brangiai jos įkainotos, jog nebeišnešė ir Alfonso namai A.Vien. Žemė išnešė ir tvartų, ir skaityklos statybą J.Avyž.
15. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Nenuseina man žmogus, katras ne pagal savęs išsi̇̀neša Ds. Jis ne palig savęs išsi̇̀neša Stk. Kad ir kaip išsineši̇̀, bet tas, kas esi, vis liksi Slk.
ǁ dėtis kuo, laikyti save kuo: Išsi̇̀neša ponia, o gryčioj kai tvarte Ut. Išsi̇̀neša mokytesniu už visus Ds. Marė gražesnė išsi̇̀nešė už visas Ds.
16. tr. siekti, sudaryti: Skaitlius sandarbininkų neišneša skaitliaus vienos rankos pirštų V.Kudir. Kiekvienas nešėjas tiek tura piningų pardėtiniui atskaityti, kiek išneša duotos jam žolės M.Valanč. Išlaidos su parsigabenimu išneša 330 rublių LTI288. Tik viena gera eglė daug išneša (kainuoja) Alv. Sienos turėjo lig šimto pėdų storumo ir buvo pastatytos iš tašytų akmenų, kurių kiekvienas išneša keturiasdešimt ketvirtainių pėdų J.Balč. Jo ilgos kojos – žingsnis visą metrą i̇̀šneša Plv. Atkarpa AB išneša, sudaro atkarpos CD penktąją dalį Z.Žem. Žemė išnešė dvi desencinas Vlk.
| refl.: Dorelis laiko (tiek išsi̇̀neša …, kaip) trisdešimt trečiokų KI583.
ǁ tr., intr. ištekti, atitikti (dydį): Kažin ar tos lentos ilgis išnèš (ar nebus per trumpa)? Alk. Svirties kartis jau per trumpa, nei̇̀šneša (šuliniui išdžiūvus), negaliu pasemt Plv. Nei̇̀šneša stulpai, plati Venta [ir neįveda elektros] Krš. Jo ūgis kaip tik i̇̀šneša tą švarką Jnš. Jau išneša tėvo apsiaustą Skdv. Būtų šiaip viskas gerai, tik nei̇̀šnešu pečiūse Skdv.
17. tr., intr. reikšti: Žodis kvailas taip (tiek) išneš kai paikas N.
18. intr. gerai, puošniai atrodyti: Toj jų nauja troba tai jau i̇̀šneša Vs.
ǁ tr. puošti: Mergaitę kasos labiausiai i̇̀šneša Al.
◊ ant ausų̃ išnèšti greitai išpirkti: Prekę, vos pasirodė, tuoj ant ausų̃ i̇̀šnešė Nm.
ant sàvo pečių̃ išnèšti vienam, pačiam atlikti, padirbti: Neras žmonių, kurie jo ūkio darbus išneštų ant savo pečių J.Avyž.
dū̃šią išsinèšti spėti išeiti iš pavojaus, išlikti gyvam: Tik dūšiàs išsi̇̀nešė, ė visas gėris sudegė Prng. Kad kiek, tai [būtų] i dū̃šių neišsinẽšę Prng.
(kieno) galvà (prótas, pakáušis, rãzumas) i̇̀šneša supranta, nusimano kas: Kaip mano galva išneša, taip ir sakau Krm. Tik meistro galvà i̇̀šneša, kaip tokį namą pastatyti Jnš. Sena galvà, ką ana beišnèš Km. Jo pakáušis nei̇̀šneša, kaip išbristi iš skolų Jnš. Kaip reiks priklausančią jam vietą užimti, jo protas neišnešė LzP. Kaip prótas i̇̀šneša, taip ir daro Krp. Razumas išneša, kojos neneša Srj. Mano galva visai neišneša, kas čia darosi Gs. Kaip čia padarius, jau mano galvà nei̇̀šneša Zr. Taip gudriai pasakei, kad jau man galvà nebei̇̀šneša, kaip čia išeina Sml. Kap kokias durnystas daryt, tai jo galva išneša, o kap gera, tai ne Arm. Tai ma[no] bludna galvelė, tai ana neišneša, iš kur vargeliai eina (rd.) Rod.
gálvą [svei̇̃ką] išnèšti Btg pabėgti, išsigelbėti: Turėtum tik džiaugtis pati, sveiką galvą beišnešusi J.Jabl. Dabar tu jau galvelės nebeišneši, – ponas apsidžiaugė LTR(Dkk). Kytras galvą išneša B.
gývastę (gývybę) išnèšti išsigelbėti nuo mirties: Gývastę gavom išnèšti šiaip taip Vn. Atmovė keturi vyrai, vos gývybę i̇̀šnešė Krš. Vos ne vos gyvybę savo beišnešiau S.Dauk.
i̇̀ltį išnèšti išgyventi kur ilgą laiką: Dieve duok, kad ir iltį išneščia B.
káilį [svei̇̃ką] išnèšti BM56 pasprukti, išsigelbėti: Džiaugiuos aš sveiką kailį išnešęs Srv.
kélnes išnèšti pabėgti, išsinešdinti: Laimingas, kad spėjai da išnèšt kélnes iš uogų, o tai būtum gavęs botagu Vb.
ki̇́ek gerklė̃ i̇̀šneša (rėkti, dainuoti) labai smarkiai: Keletą kartų mėginau kiek tik gerklė išneša rėkti, bet niekas manęs neklausė J.Balč. Namiejūnui buvo labai keista, kad dvarokai, jokių ponų nepaisydami, plėšia (dainuoja) kiek tik gerklė išneša per visą dvarą rš.
kirvẽlį išnèšti Vb pabėgti, išsinešdinti.
kišẽnė i̇̀šneša užtenka pinigų: Rengiasi pirkti, ale kaži ar kišẽnė išnèš Gs. Daugumas, kas jį matę, galvas guldė, kad jų kišenės neišneštų užmokėti už tuos veršiukus, iš kurių odos pasiūti jo batai J.Balč. Kešenė neišnešė – būt instaisęs kuliamą Skdt.
kójomis išnèšti ištrypti, sumindžioti: Užbėgo arklys per rasodą ir išnešė visa kojom Ds. ×
kokià būrà i̇̀šnešė Vrnv kas privertė išeiti, išvykti iš kur.
kudãšį (kudãšių, kudẽšį; Gs, kuldãšių; Upn) išnèšti Rm pasprukti, išsigelbėti: Per praeitą karą du sykius vos vos išnešiau kudašių Lkč. Ìšnešė kudãšių svetur Jnš.
kuõdą [svei̇̃ką] išnèšti Jnš pasprukti, išsigelbėti.
mui̇̃lą išnèšti pabėgti, pasprukti: Aš per senas muilą išnešti J.Marc.
nósį išnèšti Dl pasveikti.
paišnèšti, pai̇̀šneša, pai̇̀šnešė (dial.) tr. daug, keletą kartų išnešti: Mes visa paišnẽšę Dv.
nunèšti, nùneša, nùnešė tr.
1. K einant nugabenti paėmus, užsidėjus: Paršiukam nunešiu [ėsti], ir bus apsiliuobta Ėr. Tris nėšius vandens nùnešiau arkliams J. Reikia nunèštienos Rš. Nunešu žemyn R199. Po mirties vaikis tą senąjį nùnešė į reją Mžk. Kad taip nekenti munęs, matuše, buvo mažą neauginti, buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį StnD9. Priženkite (eikite) bei nuneškite jūsų brolius … laukan užu abazą (paraštėje guolį) BB3Moz10,4. Ant patalo gulintį su patalu nešte nuneš rankomis savo iki tų namų BPII457. Nùnešiau nùnešiau, į Tilžės miestelį nùnešiau JV1040. Susemiema tą sidabrą, nunešiema ant kalvelį NS18. Ką nunèšiu mergužėlei brangių dovanėlių? JD1008. Nugineški mano draugelei margą gromatėlę (rd.) Jž. Mažas muno bėras žirgelis, nenuneš vedums į svečią šalelę D88.
^ Už ausies nenuneši (sakoma nenorinčiam prietemoje valgyti) LTIII461(Tvr). Kad ten mano varnas kaulo nebenuneštų, kur aš buvau (niekad nenorėčiau ten vėl patekti) NžR. Tegu juos nunešęs! Srd. Kad tave velnias nuneštų į pūsčias pelkes! I.Simon. Kad tave velnias nuneštų į padanges! B. Velnias jį tenai nùnešė – bene jis galo graistės! Nmn.
| refl. tr.: Ji paėmė katytę, nusinešė į savo kambarį NdŽ. Nusiskyniau negelkelių dvylika, nusinešiau į Ragainę vyskupui N132.
2. R395 savo judėjimo jėga nuvaryti, nustumti, nupūsti: Vėtra nùnešė stogą Rm. Taip aštuntame šimtmetyje vienas vikingas, Nadodras, buvo audros nuneštas prie Islandijos krantų K.Bor. Kai pagriebė vėjas, tai ir nùnešė man kepurę Lš. Daug Nemunas su savo vaikais nunešė tyro vandenėlio į plačią Baltijos jūrą rš. Nunešė kaip upė šapus Sim, Ob.
| Hemoglobinas paima iš plaučių oro deguonį ir nuneša jį audiniams rš.
^ Ta[vo] itus darbus pavasario vanduo nunèš (taip pajuokiamas negalintis užbaigti pradėtų darbų žmogus) Arm.
3. numušti, nutraukti, nuplėšti: Visą pirštą nùnešė ligi kaulo, dabar nieko negalia dirbt Jrb. Jai par karą ranką nùnešė Šmk. Kai ejo frontas, jos vyrui pusę galvos nùnešė Kln. Skūrą teip visą ir nùnešė nuo pirštų Ktk. Kulkutė pakaušį nunešė vienam vaikinui Vlkv. Tai tas velnias kaip ėjęs iš jo, taip beveik jam nosį nunešęs BsMtI128. Kai pauostai to lekiančio spiruto, tai gali nosį nunèšti (labai smarkus, suerzina nosį) Šn.
ǁ išgriauti, nuversti: Du tiltu nùnešė vanduo OG213.
4. refl. greitai nubėgti, nulėkti: Ot nusi̇̀nešė kiškis per lauką! Švnč. Du piemenai per kalną nùsnešė Vlk.
5. SD381 pačiupti, pavogti, pagrobti: Kažkas botagą nuo rogių nùnešė Jnšk. Neišeik iš numų, ka lapė [ančiuko] nenūneša Vkš.
^ Nesprausk baltai, be šarka nunèš Ds. Jei velnias nunešė karvę, tai tegu nešasi ir šniūrą LTR(Grk). Abu labu: gaila tik, kad velnias nenunešė KrvP(Mrc). Geras kap vilkas, ėriuką nunešęs, meilus kap lapė, vištą nupešus LTR(Mrj). Ilgą iešmą drožiant šuo kepsnį nuneša rš.
| refl. tr.: Vanagas nusi̇̀nešė vištelį BŽ413. Nusinešė kaip vilkas avį LTR(Jnš).
ǁ neatiduoti, negrąžinti: Jau kad ir nunèši pinigų už kokius aštuonis lyterius pieno, tuščia jų – daug vaikų turi Jrb. Nūnèšti galia algą [samdytojas] be sutarties Grd.
ǁ refl. tr. išeinant, pasitraukiant pasiimti:
^ Gervės pusrytį nusinešė! (atėjus rudeniui nebevalgoma priešpusryčių) KrvP(Č). Aukso su savim nenusineši, bet per jį dangun kelią surasi KrvP(Al). Numirsi – nenusineši NžR.
6. SD42 išgirstą pasakyti, perduoti: Bobos tuoj nùneša Ėr. Tik ką sužino, tuoj best tą i nùneša Rs. Nunèšk labas dieneles mano tėveliui ir motynėlei JD1204.
7. iškentėti, patirti, pakelti: Pati septinta likau su vaikais, vargo daug nùnešiau Vlk. Itiek vargo nùnešiau Vrnv. Daug vargo tamsta nunẽšus, kol išmokai Btg. Kiek aš nunešiau žmonių kalbelių, kiek aš nukenčiau, vargo mergelė KrvD214.
8. būti pranašesniam, nugalėti: Mūs žaloj jūs margąją nùneša Lš. Mano motina greitai nuneša (viršija kalboje) tėvą: jam nė išsižiot netenka Žm. Jis mus visada nùneša (nulošia) Krok.
◊ kójomis (ant kójų) nunèšti sumindžioti, iškapstyti: Javai kojomis nunešti S.Dauk. Karvės kójums nùnešė visus daržus Krš. Vištos viralus in kójų nùnešė Arm. ×
krõmo nunèšti Slm užsidėjus ant nugaros (vaiką), nugabenti.
kudãšių nunèšti nubėgti, pasprukti: Padėk diržą, jau vaikas nùnešė kudãšių Smn.
šuõ (vélnias) ant uodegõs nùnešė (nusi̇̀nešė) niekais nuėjo: Aš tau seniai sakiau, kad tavo mokslą šuvà ant uodegõs nunèš Ds. Pinigų šitiek sukišė, ir visa šuva ant uodegos nusinešė PnmR. Nusinešė velnias ant uodegos LTR(Jnš).
panunèšti, panùneša, panùnešė (dial.) tr.
1. daug, kelis kartus nunešti: Buvau tę megztinių panunẽšus Dv.
2. savo judėjimo jėga visus nugriauti: Vanduo tiltus panùnešė Grv.
panèšti, pàneša, pànešė
1. tr. truputį pagabenti: Man ranka nutirpo, panešk tu dabar Vb. Arti nemesk tų sąšlavų – panešk tolyn Vlkv. Panèšk toliau J. Einant į Skirsnemunę ji mano batukus pànešė Skr.
^ Aš nešiu tą vaiką į girią, ka tei[p] rėkia. – Aš tau panèšiu! (sakoma grasinant) Jrb.
| refl. tr.: Pasinešęs į šalį, suplėšiau tą lapelį Šts.
2. tr. K pajėgti nešti: Panešdavo tris pūrus OG100. Sulėkė iš apylinkių Punin su visais panešamai̇̃s turtais BM106. Kieno nugara plati, gali daug panešti Mrj. Kariui derantys vyrai buvo, kurie skydą ir kardą panešdavo BB1Krn6,18. Mažas mano žirgužėlis, nepanèš mudu abu jaunu JD734. Tai vyras mažilelis – vos kepurę pàneša (juok.) Krš. Kad aš jojau par lankas, par žaliąsias lankeles, nepànešė žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1477.
^ Ėsk, kiek pilvas paneša (kiek telpa) KrvP(Krsn). Valgyk – kelnių nepanèši (nusilpsi) Krš. Panaberijos nepàneša (labai išdidus) Ds. Tinginio nepàneša (labai tingi) Klvr. Sunku panešt, gailu pamest Tvr. Pasakys žodį (stipriai susikeiks), kad nepaneši (apstulbsi) Ėr. Saldus, gardus, bliūde nepanešamas (miegas) Sim. Iš vieno kampo nei pavežt, nei panešt (krosnis) Kzt.
panešamai̇̃ adv.: Pridėjo daug, ale da panešamai̇̃ Alk. Uždėjo, prikrovė nepanešamai̇̃, nepavežamai Lp.
| refl. tr.: Tiek turto da turiu, kad nepasinèštum Kp.
| Riebumas jos – savęs nepasi̇̀neša (vos bepaeina) Ds. Nepasi̇̀neša iš gero gyvenimo Mžš.
^ Ir būdavo gi linksmas, ak, kad tave devynios! Ir būdavo gi naudinga, ak, kad tu nebepasineštumei! Vaižg.
3. tr. tam tikrą laiką nešti, tiekti: Du mėnesius pànešė pieną [į pieninę] ir nustojo Rm.
4. refl. tr. nusinešti tolyn: Vagis tada paėmė aviną ir pasinešė M.Valanč. Sprandus žąsų nusukusys, pasi̇̀nešė ir suėdė PP62.
| Man pànešė vieną vištą Pgg. Vanagas vištą paneš Nmč.
5. tr. savo judėjimo jėga nustumti, nuversti, patraukti drauge su savimi: Toks vandens sūkurys paėmė – ir pànešė Pgg. Neužgreibė, Venta lig Romučių panẽšusi [lavoną] Krš. Nebėra nei vieno namo su stogu, nes juos audra nuvertė arba panešė prš.
ǁ savo judėjimo jėga pajėgti pastumti, patraukti: Kad papuls, tai šitokis vėjas ir žmogų panèš Nmč.
^ Ko vėjas nepaneša? (akmens) Dkšt.
ǁ nugriauti, nuversti: Buvo srovinga upė, kuri vis tiltus panešdavo brš.
6. tr. pajėgti išlaikyti, pakelti (svorį, krūvį): Ledas laiko, pakelia, pàneša KII232.
7. tr. parinkti, pakrauti: Mano bitės gerai pànešė iš šaltekšnių [medaus] Ėr.
8. refl. paūgėti, suklestėti: Rugiai iš pavasario labai pasinešė Mrs. Po lietaus visi javai pasi̇̀nešė Lš.
9. refl. einant, bėgant pakrypti, pasukti, patraukti kuria nors linkme: Pasibaidę arkliai pasi̇̀nešė į namų pusę Jnš. Arklys pasinešė par kapines LTR(Tt). Žebrikė (karvės vardas) pasinešė į dobilus Rs. Jeigu stirna nebūtų supratus pasinèšt krūmuos, būtume pagavę Ds. Žiūrėjau – vis ėjo link mūs, o paskui pasi̇̀nešė į mišką Lkč. Barbutė vėl pasineša pro duris S.Čiurl.
| Saulė jau gerokai į vakarus pasinešusi rš. Debesys į vakarus gerai pasi̇̀nešė Skrd.
ǁ nubėgti, pabėgti: Gerai, kad pàsnešė iš tę, ba būt gerai apdaužytas Rod. Aš greit pasi̇̀nešiau už kluono Gs.
10. refl. būti linkusiam, pasirengusiam kam nors: Vilnius – tikras lobis visiems, kas yra pasinešęs studijuoti meno istoriją ne iš vadovėlių rš. Į parėdus Ona buvo labai pasinešusi A.Vencl. Jis buvo pasinẽšęs bėgti, ir nelaikiau Ėr. Agurkai buvo pasinẽšę žydėt Kp. Matai – pasi̇̀nešas kitas py mokslo, kitas py žemės Dov. Pirma buvo pasinẽšus už jo eit, o dar̃ neina Alv. Aš pasinẽšęs ant miegojimo, kortos nusibodo Jnš. Pasinešus diena ant lietų Pl.
ǁ pradėti ką daryti: Pavarykite kurį jautuką bent iki sodybų galo, paskui keliu gal pasineš eiti Žem. Kad pasi̇̀nešė karvės lėkt par laukus? Bsg. Karalaitė tuoj pasinešė atgal bėgti LTR(Sml). Pasi̇̀nešė augti, išsidrėbė labai Krš.
11. tr. iškentėti, patirti, pakelti: Esu šmotą vargų panẽšusi Trš. Ka ruduo šlapias, tai panèšt to vargo negali̇̀ Gs. Neženota mažiau vargo panèš Gs. Motinėle, … kiek jūs panešėt didelių vargelių TŽI284. Didelį rūpesnį ana pànešė par karę vaikus augindama be vyro Dr. Kiek ma[n] reik panèšt kantrybės, tai negali ir žmogui apsakyt Gs. Su tais medžiais (iš girios juos veždamas) jis vargo ir šalčio pànešė Gs.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti: Tėvas, paėmęs diržą, duos tiek, kad panešti negali Ėr. Tos raudonos vištos gerai šaltį pàneša Dl. Vaikas juo šaltį pàneša Plng. Aš nepànešu tokių didelių barnių Jnš. Mano galva nepàneša nemiegio Vkš. Kaip aš pamenu, mano mama vargo, jau aš jos to vargo nepanèščiau Raud. Užpuolė nepanešami̇̀ vargai Gs.
| Anas daug pàneša – žiūrėk, kiek geria, o nenugriūva Rk. Retai kas tiek daug degtinės paneša, kaip mūsų kaimo kalvis Ds.
12. intr. būti panašiam, panėšėti: Jų visi vaikai pàneša į tėvą sp. Sūnus in tėvą, o duktė in motiną pàneša Vlk. Bronius biskį pàneša dėdę, ir kalba lyg su kąsniu Skr. Ji in senovišką giesmę pàneša Rdš. Šiandiej in lietų nepaneša Ds.
| refl.: Vaikai ant močią pasinẽšę Ps. Žiedas aplink kaklą yra juodai juodas, stuburys geltonai raudonas, pasinešęs į skaudžiai raudoną Blv. Naras – [v]andeninis paukštis, ant antį pasnešęs, kojos trumputės, šalin kėstos Kp.
13. refl. kvepėti, atsiduoti: Tas medis imbierų kvapu pasineša B.
14. refl. didžiuotis: Pasnèš, kap pirkią išsimėš Vlk.
^ Pàsnešė šūdas ant šakių Vlk.
◊ buldõkų (klùmpių, pil̃vo, strė́nų) nepanèšti vos paeiti; sunkiai eiti: Pasiuvo tokius buldokùs, kad negalima nė panèšt Smn. Eina – rodos, klùmpių nepàneša Gs. Kad pririjo, pil̃vo nebepàneša Ds. Neprisirengiu [eiti], nepànešu tas strė́nas Vlkv.
galvojè (į gálvą) panèšti atsiminti: Kad ir daug išmoksti, bet galvo[je] negali panešti Gs. Į galvą viską negali panešt Krtn.
gar̃siai pasinèšti pagarsėti, iškilti: Ne vienas jų taip garsiai pasinešė, kad jų vardu skambėjo vaidilų kankliai V.Krėv. Dar niekas, kaip seni pamena, taip garsiai nepasinešė, kaip jaunasai jo sūnus Zubrys V.Krėv. Ir gyvi esame, ir garsiai pasinešėm, ir tėvus atkeršėm V.Krėv.
gývastę panèšti kaip nors pagyventi: Ka galėčiau kiek dar gývastę panèšti Grd.
kiaurų̃ púodų (×krõmo) panèšti kiek nešti (ppr. vaiką) ant nugaros prilaikant už kojų: Panèšk mane kiaurų̃ púodų Plv. Eikš, panešiù krõmo Sb.
kójas panèšti įstengti eiti: Berniokas nusprendė tol eiti, kol paneš kojas, nors visai neturėjo vilties rasti J.Balč.
lašinių̃ (mėsõs, pil̃vo, paliáukio, taukų̃) nepàneša storas, nutukęs: Kiaulė jau nebepàneša pil̃vo Jnš. Eina kaip rupūžė, mėsõs nepàneša Lb. Jis jau nepàneša savo lašinių̃, nusiėdė Jnš. Taukų nepaneša, o da serga! Plv. Nebipàneša nė paliáukio, o buvo kaip lenta Krš.
parnèšti, par̃neša, par̃nešė tr.
1. SD213, R, K atgal, namo pargabenti: Nunešt nunešė, o parnèšt nėr kam Gs. A nereiks suolus parnèšti? Gršl. Eik parnešk dalgį Rs. Parnešiau raibąją kurapkėlę ir margąją paukštelę TDrIV59. Du kilogramus jautėnos par̃nešiau Slnt. O jūs eikiat ir parneškiat, ką pirkot dėlei bado BB1Moz42,19. Prašyk seną motynėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Nešte, rasi, aš parnešiu KlvD194. Parbėgs žirgelis, parbėgs juodbėrelis, parneš muno mundurelį StnD25. Blezdinga lėkė ugnelę iš čysčiaus parnèšti, dėl to uodega išdegusi su šuke ir po dūmus peria J. Parnešė gulbės liūdną laiškelį DvD4. Imk pušies šaką ir marių putos saują, tai tu parneši savo anytėlei žiemužės šėko, vasaružės sniego (d.) J.Jabl.
| Po metų ji par̃nešė vaiką (jai gimė vaikas) Lnkv.
^ Iš miško parneštas, miškan žiūri LTR(Brt). Išėjo kaip ežys mielių parnešti (ilgai negrįžta) LTR(Smn). Ans geras smerčiuo parnèšti (apie nerangų, ilgai gaištantį žmogų) Krš.
| refl. tr.: Man ir šiaudas sunkus parsnèšt Vlk. Parsinešiau kelis svarus mėsos pietums J.Jabl. Buvom lig numų beparsinešantys katūtį Tv.
^ Ateik nuogas – parsineši anty[je] (nieko neatsineši, ir tau nieko neduos) KrvP(Ps).
ǁ užnešti užkrečiamą ligą: Par̃nešiau numie tymus, visas butas susirgo Vn. Visai šeimynai par̃nešė niežus Bt. Vieni pakelėse išmirė, kiti parnešė ligą į kiemus M.Valanč.
ǁ atėjus, atvykus perduoti (žinią): Tai aš nuskrisiu in tavo bernelį, tik neparnešiu linksmos žinelės LTR(Dkk). Naujynų par̃neša klėbiais Grd. Oi tu, sakūn sakūneli, dyvnasis paukšteli, ką parneši naujienelės nu mano mergelės? KlpD2. Zylelė … parneš mergelei naujieną JD597. Labas dienas nuo jos tėvo jai parnešė BsPI75.
2. refl. pareiti, parsinešdinti: Parsi̇̀nešiau ir būnu Plv.
3. duoti, suteikti: Aš pripiršiu tokią, katra tris tūkstančius parnèš Skr. Sakalai parneš mum laimę iš už jūrų marių S.Nėr.
^ Sūnus parneš, duktė išneš PPr157.
◊ ×kantapliùs parnèšti sunkiai pareiti, parsivilkti: Aš visas sušilęs, vakare ledvai kantapliùs par̃nešu namo Kp.
kirvẽlį parnèšti; rš grįžti namo neištarnavus sutarto laiko.
klùmpes parnèšti parbėgti, pasprukti: Kai iškilo muštynės, tai kiti vos klùmpes par̃nešė Plv.
paparsinèšti, paparsi̇̀neša, paparsi̇̀nešė (dial.) visiems, daugeliui parsinešti: Nuėjo žmones medin ir paparsi̇̀nešė medžiagos Dv.
pérnešti
1. tr. K einant pergabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Lovą mano pérnešė Rs. Nakčia pernešdavo ją su narvu iš svetainės į miegamąjį kambarį rš. Pérnešk mane per upę DŽ.
^ Ko per pirkią neperneši? (vandens rėtyje) Tvr.
ǁ perduoti, išplatinti užkrečiamą ligą: Dažnai posargos pérnešamos rankomis NdŽ.
2. tr. priversti judėti savo judėjimo jėga ta pačia kryptimi, pervaryti, perstumti: Vanduo parnešė arklį par upę Pn. Rugiai apsivaisina kryžmiškai vėjo pernešamomis žiedadulkėmis J.Krišč. Deguonį iš plaučių į audinius, o anglies dvideginį iš audinių į plaučius perneša kraujas rš.
| Nė nejutau, kas per tą tvorą mane pérnešė (greitai peršokau) Gs.
3. tr. Arm, Šlčn perkelti, perkraustyti iš vienos vietos į kitą: Sunku, kai reikia triobas párnešt. Su dyka ranka neparneši Krkn. Šitas stubas galėsim pérneštie Gs. Jis nuėjo karvikę párnešt į kitą vietą Šmk.
| refl.: Nuėj[o] į kitą miestą, pérsinešė Plv. Jau pérsinešėm čia būt Pls.
| Akies mirksnyje persinešė ugnis ant arti skūnės esančio staldo prš.
4. tr. perduoti žinią, pranešti: Perneškite tai Jonui, ką girdėjote ir ką regėjote DP18.
5. (sl.) tr., intr. Vlkv perkęsti, patirti: Šitiek vargo pérnešė, šalčio ir bado Dgl. Kiek aš an savo kailio esu pérnešęs bėdų, tai sunku apsakyt Užp. In savo kupros visas bėdas pernešiau Skdt. Bobutė keturius karus párnešė Krš. Kiek aš pérnešiau, kaip be galvos likau Alks.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti, pakęsti: Bet esant čia pat žmogui lyg ir lengviau pernešt skausmus I.Simon. Aš tokių nelaimių negaliu pérnešt Vžns. Aš negaliu párnešt tokių kalbų Jrb. Negaliu aš pérnešt to vaikų rėksmo Skdt. Jin nepárneš tos drėgmės Rd. Paskui jau vonių nebepérnešė širdis PnmR.
6. tr. pralenkti, viršyti: Jis pérneša visus savo apsukrumu Lp. Tu savo piktumu tai ir velnią pérneši Nč. Tokis miestas ir Kauną pérneša Mrk.
7. intr. suduoti, pertraukti: Aš tau kai pérnešiu diržu, tai liausies brajyt! Ml.
◊ (kieno) galvà nepérneša nesupranta kas: Muno galvà nepárneša Vvr. ×
kromù pérnešti Sch206 ant nugaros užsidėjus (vaiką) panešioti.
piesinèšti, piesi̇̀neša, piesi̇̀nešė prisinešti, prisigrobti: Iš miesto pysi̇̀nešė daug ko Rsn.
pranèšti, pràneša, prànešė
1. tr. K pro šalį pragabenti: Negali nė praeiti, nė maišelio pranèšti [pro nedorus kaimynus] Krš. Paskui velnias pasitikęs girnių prašė, kad jį, pakavojęs maiše, pro dvarą ir pro tą žmogų praneštų SI309. Kada jis sėdos į stalą, ledva galėjo turėti rankose šaukštą – pranešdavo jį tankiai pro gerklę ir išliedavo valgį BM200.
| refl. NdŽ.
2. tr. panešti į šalį: Stovi anos, niekas gi jų nepràneša Tvr. Praneša toliau stalą Ad.
3. tr. tam tikrą kiekį, dalį išgabenti, išnešti: Reikia pranešt da rūbų didumas – gali visa paimt Sdk.
4. tr. pajėgti panešti, pastumti, pavaryti savo judėjimo jėga: Aš (upelis) ir šiap bėgu, ir tep bėgu – pilko akmenelio nepranešu (d.) Tvr.
5. refl. Švnč išeiti, pasišalinti: Prasi̇̀nešė kur toliau nuo namų Trgn. Prasnèšk geriau, kolei jam pyktis pereis Ktk.
6. tr. SD295 perkelti iš vienos vietos, būsenos į kitą: Nuog smerties pranešti esme ing gyvenimą SPII00.
| refl.: Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia tėvą, motiną … ir prasineša namuosna … vyro savo SPI217.
7. tr., intr. R duoti žinią, paskelbti, pasakyti: Prànešė liūdną žinią Vlkv. Lauras savo bėdas ir išgąsčius mums pràneša kartais K.Donel. Jis prànešė vyresnybei J. Tada tas žmogus pranešė palicijai, ir jį pagav[o] BsPIV30. Skubinkitės, idant jei tokią žinią praneštumbit pirm, neng ji numiršta! Jrk113. Praneštas apei tai, daktaras tuo[j] atvažiavo Žr. Mes silpni daiktai, kaip švents mums pràneša Dovyds, nei žolelės ant laukų dar augdami žydim K.Donel. Jie vadinosi pranešamaisiais, arba reliacijų, seimeliais A.Janul. Vis išpildė, kas pirm pranešt rašte buvo Mž332. Sugrįžta ing Jeruzalem, idant tą linksmą žodį ir kitiemus apaštalams praneštų BPII27-28. Susirinkitės, idant eš jumus praneščiau, kas jumus būsiančiame čėse prisitiks BB1Moz49,1. Tataig buvo per pranašą seniai pranẽšęs DP187.
| refl.: Iš vyro Olė tegavo tik vieną laišką, kuriame jis prasinešė laimingai nuvažiavęs į Ameriką LzP. Pasakykiat, prasinèškiat, jums būs lengviau Gršl. Kai kas pasako žodį, tai ir prasi̇̀neša aplink (pasklinda gandas) Slm.
8. intr. SD290 nuspėti, pranašauti: Iš rankų įžiūrėjimo pranešu CII887.
9. tr. iškęsti, patirti: Tiek vargelių pranẽšus visą gyvenimą Sem.
10. tr. būti pranašesniam, pralenkti, viršyti: Šikšnosparnis greitumu ir vikrumu visumet praneš [žvirblį] J.Jabl. Jau anas tuoj pranèš ir brolį Sv. Jis moksle tave pràneša Jnšk. Giedojime praneša jinai, t. y. balsiau gieda J. Ir pranešdavo išmintis Salomono išmintį visų rytiečių ir egiptėnų Ba3Kar4,30. Šitoj tiesa labai vargu suprasti dėl to, kad mūsų išmanymą praneša A.Baran.
| refl.: Žmogus prasineša iš kitų būtybių Vr. Jis visur prasi̇̀neša Gs.
ǁ refl. pralenkti einant, bėgant: Iš pirmų žingsnių jau buvo matyti, jog prasinešti rengiasi Romano žirgas, tiktai vienas Armino širmis nuo jo neatsiliko V.Piet. Aš buvau gerokai prasinẽšęs, bet jie vėl pralenkė Alk.
ǁ būti didesniam, viršyti kokį nors kiekį: Paukščio temperatūra dažnai praneša 43°C rš.
ǁ refl. pasižymėti: O kad ne ji (Algutė), gal jau jis būtų seniai ar pasitraukęs nuo Aršiojo į šalį, pas Trakių, prasinešusį valdoną, ar gal būtų sugrįžęs namon V.Piet. Tėvai … prasinešdlavo visokiais lemtumais BzB118(MT460).
◊ vė́jus pranèšti; R77 apgaudinėti.
prinèšti, pri̇̀neša, pri̇̀nešė tr.
1. R421 prigabenti, atnešti daug: Pri̇̀nešė statinę vandens DŽ. Kad pri̇̀nešė valgymų! Dv. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešąs J.Jabl.
| Vaikai in kambarį šalčio pri̇̀nešė Mrj.
^ Gandras mėšlo neprineš LTR(Rs).
| refl. tr.: Prisi̇̀nešiau malkų pilną užpečkį – užteks keliom dienom Vlkv. Garnys ir varlių į lizdą prisinešė, o šeimyna dar miega LTR(Zp).
ǁ priminti (purvo, žemių): Nu tik prinèšk tu man purvo! Mžš.
| refl.: Mūso troba prisinẽšusi – vaikai prinešio[ja] Šts.
2. paėmus priartinti, prikišti prie ko: Ji paėmė vieną taurę ir prinešė prie lūpų, dėdamasi truputį nugėrusi J.Balč. Pamirkė meduje rykščikę, kurią turėjo ranko[je], ir prinešė ją pri burnos S.Stan. Nykštukas pagriebė žolelę ir prinešė prie nosies J.Balč.
| refl. tr.: Jis prisinešė arčiau žvakę rš.
ǁ nunešti, pristatyti: Žmogelis niekur negalėjęs gaut kūmos savo sūnui prie krikšto prinešti BsV34.
3. savo judėjimo jėga daug atgabenti: Vanduo pri̇̀nešė pilną pievą maurų NdŽ. Tie akmenai vandenio prinẽštūs (sunešti) Brž.
ǁ savo judėjimo jėga pristumti, atplukdyti prie ko: Rytą pri̇̀nešė [v]anduo žilvitį ant tiltą BM10.
4. Srj pririnkti, prikrauti: Jei tokia graži vasara pabus, bitės prinèš medaus Ėr.
^ Viena bitė avilin neprineša medaus Tsk.
| refl. tr.: Prisineša sau kinį Blv.
5. pranešti (toli gyvenančiam), papasakoti: Man tuoj pri̇̀nešė kiti Jnš. Niekas nepri̇̀nešė, kad ans yra par mergas ejęs, ir apsižanijo Plt.
6. daug iškęsti, patirti: Tiek vargo prinẽšus! Lp.
◊ Diẽvas į rankàs (prie rañkos) prinèš pasiseks: Šitam mėnasy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn. Kad Dievas prie rankos rugius prineštų B.
×raznèšti, ràzneša, ràznešė (hibr.) tr.
1. išnešioti, išgrobstyti: Po smerčiai jo visą turtą svetimi ràznešė Dglš.
2. ištaršyti, išardyti: Saulė veidą apdegino, vėjas kasą dai raznešė LTR(Ml).
3. žr. išnešti 7: Nežebotas arklys greit gali raznèšt Dglš.
4. refl. įsismaginti: Vaikai kad razsi̇̀nešė (įsisiautėjo) – dūksta i dūksta Rš. Nu ir razsi̇̀nešė (įsismarkavo, įpyko)! Rš. Su šitieka pinigų labai nerazsineši (nepasišvaistysi, greit pritrūksi) Dglš.
sunèšti, sùneša, sùnešė, sanèšti, sàneša, sànešė Prn
1. tr. SD456, R419, K paėmus, užsidėjus sugabenti į vieną vietą: Sunèšk in vidų drabužius J. Kada jūs suneštat rugius teip nešiodami?! Ds. Gerai, kad sùnešėm bulbojus Gg. Sanešiau grūdus į aruodą Stk. Vakar sùnešė daug vilnų [kar̃šti] Mšk. Sùnešė cielą jaučio mėsą Ūd. Pirkliui nuvažiavus, atbėgo vilkas, sunešė abi vaikelio pusi, sulaižė sulaižė, ir vaikas atliko sveikas BsMtII20.
| refl. tr.: Šieną nešte susinèšim – nereiks arklių Erž. Susinèšk nuo tvoros rūbus – lietaus ateina Ds. Jis jau sukūrė ugnį, šakų sausų susinešęs BsPIV272. Žabarskis gryčią susi̇̀nešė iš girios Rm.
ǁ refl. būti sugabentiems: Kažin ar tilps bulvos, kai visos susinèš sklepan Ds. Viskas susi̇̀nešas į pringį Krš.
2. tr. savo judėjimo jėga suvaryti, supūsti (į vieną vietą): Vėjas debesis sùneša į krūvą, ir paskui vali̇̀ lyti Gs. Čia sùneša labai giliai sniego Rs. Vėjas sunešė didelius vėpūtinius rš. Prie tilto sunešti ledai NdŽ.
ǁ refl. susirinkti, susikaupti: Iš sterblės purtė susinešusias dulkes rš.
3. refl. greit subėgti: Sùsnešė visos kiaulės kieman Lp.
ǁ refl. atlėkus apsistoti, susimesti: O toje drevėje buvo bitės susinešusios rš.
4. refl. tr., intr. susikelti, susikraustyti į kitą vietą: Susnešė an Plėnūtiškės (ant Plėnūčio žemės) budinkus Srj. Jau daug katrie buvo išsinešę, dabar susi̇̀nešė vėl atgal Bgs.
5. tr. padaryti, kad susidraugautų, artimai santykiautų, įsimylėtų:
^ Velnias sùnešė, velnias ir išskirs Plv.
| refl. Slk: Pagyveno arti̇̀, tai ir susi̇̀nešė Ml. Su ledokais žmonėm sùsnešė, ir pats ledokas Arm. Kap sùsnešė Mariutė su Agota, tai užteko visai ūlyčiai pletkų Vrn. Tep susi̇̀nešė vaikai, kad baisiausia, neatskirsi jų Al. Susi̇̀nešė kap šuva su katinu Rod. Sùsnešė su tuoj pijoku, tai jau gero nebus Drsk. Susi̇̀nešė su tokia boba Šmk. Dar už nabaštikės galvos visus metus jie susinẽšę buvo Rdm. Jo žmona jau su kitu vyru susi̇̀nešė Srv.
6. refl. susisiekti, susižinoti: Žmonys dabar be galo greitai susi̇̀neša Krp. Dabar žmonės ir už marių vienas su kitu susi̇̀neša Ds. Kaip tik nebesusinešu su broliu, taip ir nežinau, kaip jam ten einas Žg. Musintais anie susi̇̀nešė kaip norintais, kitaip jau nebūtų pajutęs aplei tą Vkš. Kaip būtų smagu ir padoru su visais tais lietuviais susinešti V.Kudir.
| Visa soda susi̇̀nešė (susitarė), kad to kelio netaisys Up.
7. tr. SD123 surinkti, sukrauti: Bet už tą tokios bitės (kurios nespiečia) daug medaus kas metą suneša S.Dauk. Sùnešė paukštė lizdą Dv.
| refl. tr.: Ant vienos sausos šakos susinešė lizdą gužas J.Balč. Starkas vinkšnoj susi̇̀nešė gūžtą Jnšk. Susinešė pova šilkinę gūžtelę (d.) Dkšt.
| Kaip man vienam čionai augti ir lapelius susinešti …, ir žiedelius susikrauti? DvD111.
8. tr. iškęsti, išlaikyti, pakelti: Aš daug vargo sunẽšus Gdr. Nemožna buvo sunèšt bėdų Arm. Aš to neramumo negaliu sunèšti Pn. Aš tą panieką sunèšiu Ar. Kad ji nesùneša kantrybės (nesusilaiko, nekantri) Brž.
9. intr. Aps galėti, pajėgti suprasti, suvokti: Čia jau mano galva nesùneša Prng. Čia reikia geros galvos, kad suneštų Ds. Tokiam būtų gerai pardavėjuo, ka uždaviniai teip lengvai yr sùnešamys Yl.
10. tr. I sudėti į krūvą, suskaičiuoti: Raides pažįsta, tik žodžio nesùneša Rdš. Sunèšk į vieną vietą visą žemę – bus hektaras Ėr. Sunèšk, motin, kiek už javus gavom piningų Krtv. Kai visus piningus sùnešė, pasirodė, kad trūksta pora litų Up. Sunèšk, kiek išeis už penkias gijeles bielių (baltų medvilninių siūlų) Vkš. Sunešk, kiek kartų tai darei P.
11. intr. suduoti, uždrožti: Atsitūpė kampe ir tupi – bijo, kad vė nesunešt per galvą (ps.) Tvr.
◊ klùmpes sunèšti Msn susituokti.
liežuviùs sunèšti liežuvauti, apkalbėti: Suneša visokius liežuvius apie parapijonių gyvenimą V.Kudir.
pasunèšti, pasùneša, pasùnešė (dial.) tr. keliems, kelis kartus atnešti: Rudenį pasùnešė kiemas kas spirgelį, kas miltų dulkelę Dv.
užnèšti, ùžneša, ùžnešė
1. tr. R204, K paėmus, užsidėjus užgabenti: Ant viškų ùžnešiau lašinius J. Helijošius … ant liepsnų vežimo buvo užneštas ing dangų DP594.
| refl. tr.: Būdavo, užsi̇̀neša an tvarto patalynę i miega Vlkv. Toj lapė insikraustė in pečių, o ten buvo pakeptos dešros, – ji tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė ant šieno kūgio ir ėda BsPIV286. Senas patinas ramiai nusileido nuo kalno viršūnės, pasiėmė mums žadėtąją ir, nieko nepaisydamas, nei mūsų, nei šunų, užsinešė aukštyn Blv.
2. tr. trumpam užsukant, pro šalį einant, atnešti: Ùžnešė [į kalvę] butelį naminės ir nugirdė Ėr. Kranauskienė šiandie buvo – ùžnešė puodynę Srv. Gal velnias tave te ir ùžnešė šiton karčemon (kogi ten ėjai)! Ds. Gal jum pats velnias užùnešė! Pl.
ǁ atsitiktinai daug ko sunešti: Kap daugiau ùžneša [į turgų parduoti], pigiau būna Alk.
ǁ atsitiktinai įgabenti su savim: Žliūgių sėklų kūdron gali užnešti varlės arba ir vėjas įpūsti rš.
3. tr. Jnk bendraujant paskleisti užkrečiamą ligą: Jie ùžnešė šiltines Ėr. Tos katės i šunys ligas ùžneša Trg. Raupai užnešamà liga Ml. Užnešiu ligą B.
4. tr. kiek panešti (į priekį): Užnèšk aną rąsto galą į priekį Lš.
5. refl. pakilti užsimojant: O ranka jo užsinešė kirviu nukirst medį Ch5Moz19,5.
6. tr. pristatyti reikiamą kiekį (ppr. apie prievoles): Mes jau ùžnešėm pieną, sakė pienininkas Ggr. Šį mėnesį kiaušius esam užnešę Šts.
| Man su pinigais bepigė, tik nuošimtis ùžneša ant smulkmenų (nuošimčio užtenka smulkmenoms) Gs.
7. tr. savo judėjimo jėga užkelti, užvaryti, užstumti: Laivą audra užnešė ant seklumos tarp uolų K.Bor. Vėjas, baisiai nešdamas, užnešė ant kranto tos salutės Joną, kuris jau vos gyvas buvo likęs BsPIII26.
ǁ savo judėjimo jėga atvaryti, atpūsti: Sėklas ùžnešė, i apsprogo laukas pušelėms Prk.
^ An lėto vėjas užneša, greitas pats užsibėga (savo likimo neišvengsi) LTR(Krn).
8. intr. užtęsti nėštumą: Pernai karvė nė biškį neùžnešė, tei[p] lygiai diens į dieną devynis mėnesius Erž.
9. tr. uždengti, padengti, aptraukti paviršių kuo: Po pavasario šita pieva visada esti užnešta žemėm Nmn. Potvynis visas lankas ùžnešė smėliu Srv. Davė [v]anduo, ažùnešė pievas Dglš. Ravus ažùnešė, o čystyt dabar jau nėr kam Skdt. Autobusai nevažiuoja – keliai užnešti̇̀ Lnkv. Kelias sniegu ažunešta, neženklu, tai net ažblūdijau Ml. Pasislėpė palapinėje ir sumigo, bet pabudę pamatė, kad juos visai užnešė sniegas K.Bor. Dulkės akis ùžnešė Vlk.
| Akys buvo per daug užneštos (blausios, apsvaigusios, girtos) V.Kudir.
ǁ refl. apaugti, apželti: Kiemas užsinešęs žole, išknistas kiaulių ir pridraikytas stogo šiaudų A.Vien. Pievelės, paantvalniai, ežios – visa, kas tik buvo plūgu nepaliesta, storai užsinešė tarpia žole Vaižg. Visa pieva alksniais ažsi̇̀nešė, jau perniai negalėjo pjaut Ktk.
10. tr. atvykus paskleisti, išplatinti: [Indų pasakos] per susidūrimą su Europos gyventojais ir čion užneštos tapusios arba gyvu žodžiu, arba rašto keliu per literatūrą LTII477(Bs). Deivės kultas … buvo užneštas ne tik Galijon LTII530(Bs). Buvo užnẽšę [jaučių], arėm su jautukais Krš.
11. tr. pranešti, papasakoti: Kai tik susipyko, tuoj nubėgo ir ùžnešė žandaram Lp. Reikės milicijai užnèšti Skdv. Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, pasakas ir niekus visokius ùžneša draugui K.Donel. Dau[g] pasakų užnešė (daug primelavo) N.
| refl.: Dėdė apie pinigus nei neužsinešė (neužsiminė) Žž.
12. refl. Kp pradėti gerai, vešliai augti: Kur išakėjau, kad užsi̇̀nešė bulbės! Ėr. Nežinia, kaip šįmet dobilai augs, bet dabar iš pavasario labai gražiai užsi̇̀nešė Kt. Iš pradžių kopūstai labai užsi̇̀nešė, bet kurmiai iškėlė Rdm. Linų užsi̇̀nešta būta Ds. Toks buvo gražiai užsinẽšęs čiepelis, ir nulaužė Drsk. Šįmet visko gerai užsinẽšę, ka tik Dievas duotų suvalyt Gs. Linai tokie buvo juodi iš pavasario, užsinẽšę Ėr. Vaikai mūs labai užsi̇̀nešė iš mažens Brt. Telyčiotės tešmeniukas jau ažsinešęs Ktk. Jam užsi̇̀nešė tokia tanki graži barzdelė Jnšk.
13. intr. būti panašiam, panėšėti: Jis šiek tiek ùžneša in tėvą Alv. Gražesnė būtai, kad in momą užneštái Lp. Mano Zigmulis visai in mane ùžneša Mrs. Ale šitas namas tai į mūs ùžneša KzR. Veidas visai neùžneša, kad tas pats, tik iš balso pažinau Gs. Jo kalba ùžneša į tavo Nmn. Šita spalva lyg ùžneša į melsvą Alk. Biskį užneša kopūstais [skonis] Lp. Davė davė skripka zirzint, ė tan balsan neažùneša Ml. Kai kada nieko, o kai kada tai jis man an kvailo ùžneša Lkč.
14. tr. pradėti: Jis ùžnešė kokią kalbą Ėr. Klemusia čia man naują kalbą užùnešė Slm. Ei, klausykit, užnèškit giesmę Dsm. Maria, užnèšk „Bijūnėlį“ Nč. Užnešiu balsą (paduodu toną) B. Buvo Lazdijuosa užnèšt provos su švogriais Lp.
| refl.: Užsi̇̀nešė ne laiku šulinį kasti Ldk. Kad tik kiek, tai užsineša verkt! Mrs. Užsi̇̀nešės vaikai išeiti Grd. Daktarai yr užsinešę klyno negydyti Trk. Jau buvo užsinẽšę ant dienos (pradėjo švisti), kap mes kėlėme Brt.
15. tr. būti pranašesniam, pralenkti: O tai kaip gražiai ji apsitaisius – ùžneša visas mergas Ėr.
16. intr. užduoti, uždrožti: Užnèšk, motin, tam vaikui, kad nesiustų Sml. Jau tokiam, jeigu neklauso, gali ir užnèšt Vs. Tik pakš takš – kad ažùnešė atsivėdėjęs iš kairės, tai tas šliop i nudribo Prng. Vieni vyrai pasipeškit, moterėlėm neužneškit! LTR(Lnkv). Ot ùžnešė per ausį, net galva apsisukė Švnč. Užnešiu gerai per dantis, ir nustosi lojęs Vvr. Kai ùžnešiau šluotražiu par kuprą, ir nebeateina Kair. Kap ùžnešė sprandan, tai ir griuvo Sn. Lįsk lįsk tik prie manęs – kai užnèšiu par kinkas! Srv.
| refl. intr., tr.: Kad daviau aprimesčiu, bet ne arkliui, o sau ažsi̇̀nešiau kaktą Ml.
17. intr. aštriai, užgaulingai ką pasakyti: Kad užùnešė – nei ko atsakyt Sb.
18. (ž.) refl. užpykti, užsigauti: Ką gi aš jam čia pasakiau, kad reiktų taip užsinešti? S.Čiurl. Dėl tokių nėkų teip užsi̇̀nešė, kad nebšnekas nė iš tolo Krt. Pasakiau kelius žodžius, ir užsi̇̀nešė baisiausiai Krš. Nepyk, neužsinèšk, aš atidalysiu skolą, kad ir ne iš karto Plng. Turbūt tu užsinešei ko nors, kad nebeatejai pas mumis Nv. Ans šiandien labai užsinẽšęs KlvrŽ.
◊ kiáuru puõdžium užnèšti; Tat užsidėjus ant nugaros (vaiką) užgabenti.
1. tr. SD194, R, K einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Plv. Neš (nešk) greičiau rezgines su šienu Švnč. Nešk arkliam [ėsti] Ėr. Nẽšam ant žolės audeklą Grv. Rokuo[ja], ka ans didelius maišus nešą̃s Slnt. Ano pati nė virbelio nènešanti, viską pats nudirba Slnt. Nẽšant (jeigu jau nešei, ėmeisi nešti) reikėjo daugiau atnešt malkų Mžš. Išejo nešdamas su savimi gausias dovanas S.Stan. Pridėjo obuolių, kad yr kas nèšt Alk. Neša kap akmenį šimtapūdį Mrk. Nešu šalin R395. Tenešiẽ jis, kam aš turiu nèšt Vdk. Dabar negi̇̀nešam nieko Kp. Kai pašlampa, vaikus raitus nẽša į mokyklą Rm. Pagaliau išėjęs ponas iš kambario apsiašarojęs, išnešęs parašytą telegramą ir padavęs vežikui raitam nešti ją į Ukmergės paštą A.Vien. Ateit tinklą nešąs SchG316. Sunku [v]andenėlis prieš kalnelį nèštie, da sunkiau man jaunai mylėjus pamestie (d.) Ds. Kitų marčios pietus nešė, o manoji pusrytelius KlpD21. Vesk žirgelį į stainelę, nešk balnelį į svirnelį JV774. Nuplyšus sermėgėlė, malkas benešanti NS659. Vel[nia]s nešąs nenešąs – ir nėkaip nepripiląs duobės piningų (ps.) Šts. Jūs nieko nug jo mėsos laukan užu namus (viršuje iš namų) neneškite BB2Moz12,46. Tą privertė, idant neštų̃ kryžių DP171. Plaukia gulbelė per Nemunėlį, neša vainiką per Dunojėlį DvD403. Davė nudvėsusią kumelę, penkių varnų nẽšamą (juok.) Ps. Bernas pagavo merginą ir nẽša kaip vanagas vištą Jnš.
| Kai jaunas buvau, spiritą nešiaũ (slapta gabenau per sieną) Vlkv. Seniau žmonės iš Prūsų nešdavo knygas J.Jabl.
| Aš septyniuose kūmuose buvau, septynis vaikus nešiaũ [krikštyti] Skr. Muno nẽštas po krikštu Krš.
| Iš tiesų laimingi tie maži paukšteliai: kur širdelė trokšta, te neša sparneliai (d.) Ds.
^ Ejau kaip vėjo nešamà Kb. Keikiasi, plūstasi, nors dievus iš pirkios nešk! V.Krėv. Pri eisenos y[ra] mitri, ne motina: ta kad ejo, kaip bitis nẽšė (labai pamažu, atsargiai) Ms. Kad šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė (labai lengvai šokdino) DvD413. Tėvai praplėšia kišenius vaikams benešdami, o vaikai – nuo tėvų beslėpdami Vlkj. Ik čėsui puodas vandenį neša – iki ąsa nutrūks B. Nešk, kur augo (sakoma, kai valgis per daug karštas) B. Jau ji nẽša savajam (sakoma, kai valgant trupinių prikimba ant krūtinės ar ant veido) Skr. A vel[nia]s nẽšė – ko čia koreis iš miesto?! Vkš. Kur tave velnias neša? Alv. Bãlas nẽšė ir išnešė vokiečius Kž. Kur tave nẽša kokis galas itokiu lietum – sėdėk namie! Arm. Kurį čia velnią dar neša (kas ateina)? – piktai sušnairavo į šmėkštelėjusią pro langą juodai apsitaisiusią kažkokią žmogystą V.Krėv. Nèš jį velniai (tegu jį velniai)! Dglš.
neštinai̇̃ adv., neštinõs: Ponas mano, kadgi bernas neštinai daug neparneš šiaudų SI243. Ją neštinai parnešti turėjo prš. Neštinõs parsinešiau duonos, ale riebiai (daug) Šts.
| refl. tr.: Galėjo nèšties, kiek norėjo Krg. Šuva piktas – pagalį reikia neštis Ėr. Sutikau vakar ir žmogų, nešusįsi (ir žmogų nešantis) jau kremblių kraitelę J.Jabl. Gaspadinė [vaiką] … nešantysi į lauką BM256. Liūtas bėgo ir nešėsi ežį su savim LTR.
ǁ einant, vaikščiojant turėti užsidėjus, paėmus su savimi: Visos nẽšė vainikėlius an gelsvų kaselių, mano miela panytėlė – sūnų an rankelių (d.) Plv. Kad buvau jaunas, galėjau vilkt ekėčias, nešti balną (sako senas arklys) S.Dauk.
ǁ atėjus, atvykus teikti, perduoti (žinią): Tie savo tarpe kalbas, o tas vienas vis nẽša žinias ponuo Grg. Oi, lekia lekia gulbių pulkelis, oi, neša neša liūdną žinelę DvD4.
ǁ Rm, Nj laikyti, turėti iškėlus, statyti (apie kūną ir jo dalis; paprastai einant ar bėgant): Tai gražiai neša mano žirgelis galvelę bėgdamas pas jauną mergelę (d.) Nč. Šiandien Giniotis jautėsi esąs „dvariškis“: rankas turėjo susikišęs į kišenes ir galvą nešė aukštai LzP. Kap aš jojau per dvarelį, ir sustikau mergužėlę labai puikiai einant ir galvelę nešant KrvD22. Tykiai nešù tą [lūžusią] koją (lėtai einu) Grd. Arklys plačiai nẽša kojas Š. Matai, kaip šita karvė kojas neša? Pn.
2. tr. savo judėjimo jėga versti judėti ta pačia kryptimi, varyti, plukdyti, traukti drauge su savimi: Mūsų laivo nieko nebebuvo matyti; bet netoli pastebėjom kitą laivą, į kurį mus nešė vilnys J.Balč. Pateko į plaukiančius ledynus, kurie juos nešė dešimt dienų į pietų pusę K.Bor. Tris dienas nešė upė ledus rš. Tebuvau skiedra, kurią nešė didelė upė J.Dov. Vėjo nešamos nėr nei saujos žemės (nėra menkos žemės, smiltyno) Lp. Nẽšamas smėlis Mrk. Par daug juška atkišta – visą ugnį nẽša lauk par kaminą Jrb. Mano dainą neša vėjai per girias S.Nėr. Bet kaip skardu! Balsą kažin kur neša rš.
| prk.: Kažkokia nenugalima jėga nešte nešė mus pirmyn rš. Petras nuėjo į sodą, išsitiesė po obelimi ir davėsi laisvai nešamas savo jausmų bei minčių V.Myk-Put. Mane baimė neša par lauką Vlkš. Mane baimė nẽša (bijausi) Vlkš.
^ Vanduo mėšlą toli nèneša, į kraštą išmeta Bsg. Bėga be kojų, neša be rankų (vanduo) Rud.
3. tr. Ėr, Pc labai smarkiai bėgant vežti, traukti (ppr. apie arklį): Nežinia, ar išgąsdinti šūvių, ar Zablecko iš visų jėgų vejami, arkliai nešė bričką pašėlusiu greičiu rš. Pasibaidė arklys, ir nẽša kiek tik įkabina Gs. Arklys nẽša kaip velnias, baisu, kad neišdaužytų Jnš. Neinžabota kumelė nemožna važiuot – nẽša kaip padūkus Ut. Arklys kai padūkęs nasrais nẽša, tik putos drimba Prng. Arkliai: važiuosi – an vadelių nẽša Brb. Traukinys mane nešė tolyn rš.
4. intr. labai greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kaip ema duot kaunieriun, tai visi nẽša kur katras Slm. Balnoki žirgelį, katras lengvai neša LTR(Km).
| refl.: Ilgakojis sartis nešėsi kaip vėjas, lenkdamas iš bažnyčios grįžtančius valstiečius J.Avyž. Arklys nešėsi kaip žaibas rš. Arkliai nešasi šuoliais rš. Palig arklio tai da ir baika nẽšas Skdt. Nešasi visom keturiom rš. Nešasi kaip velnias į peklą (labai greitai bėga) rš. Ot nẽšas kap skepeta Mrc. O kuria, o nešas kiek tik gali! Lp. Nẽšasi kiek tik drūtas Žal. Mes tik nẽšamės kur katras Brž. Kiek ta mašina nẽšas (pajėgia lėkti), tiek i leidžia Krč. Toli šunkeliu nešėsi trys motociklistai rš.
| Makaronai nẽšas (bėga, kyla virdami), ir galas su jais! Rod.
^ Gera žinia lėtai eina, piktas gandas šuoliu nešas KrvP(Rtn).
5. tr. kelti iš vienos vietos į kitą: Išejom an sklypų – reikia nèšt tvartai ir pirkia kiton vieton Onš. Jis nẽšė trobas į kolionijas (kėlėsi į vienkiemius) Btg.
| Nešama krasė B. Lovelė nešama R326.
| refl. tr., intr.: Triobas nešėmės [į viensėdžius] Žl. Kūmas, matyt, nešasi į kolkozą J.Avyž.
6. tr. Grz griebti, grobti, vogti: Vilkai neša kaip nešę aveles į girią J.Jabl. Keli metai čia nèneša lapės vištų Vlkv. Balti višteliai, bus gerai̇̃ varnai nèšt; ka juodi – nemato Šlčn. Špokai baigia vyšnias nèšt Skr. Neša viską kap šeškas Šn.
| Gal vėjas draskyt, ugnis nèšt (apie neapsaugotą daiktą, namus) Plv.
7. tr. po truputį renkant dėti į vieną vietą, krauti: Bitės medų neša N. Bitelės dūzgė, saldų medutį nešė DvD226. Bitutė nešė saldų midutėlį, o bitinėlis – geltoną vaškelį JV556. Nenešk lizdelio viršuj medelio …, pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114.
^ Neša gūžtą erškėtinę, dės kiaušinį šimtatrynį (agurkas) LTR(An).
8. intr. sklisti kvapui, kvepėti, atsiduoti: Iš sodelio neša šviežiu žydinčių liepų medumi rš. Poviliokas dar pasilinguoja pats, sėdi atsilošęs kaip koks vyskupas ir jau neša šaltmėtine J.Balt. Nuo jo iš tiesų nešė degtine J.Avyž. Ir graži, girdi, Rūkaitė, ir puošni, o dūmais neša nuo jos kaip nuo kampininkės J.Balt. Nuo jo tabaku nẽša Jnš.
9. intr. būti nėščiai: Klausiau, kiek ožka nẽša Lkv.
10. tr. nešioti, dėvėti: Uždės tavie gendrolėliai manderėlę nèšti JD1124.
11. tr. turėti (vardą): Visos žiuvės vardus nẽša Kin. Nė kokio vardo nèneša griovikė Prk. Mes nežinojom, kokį vardą jis neša, ir pravadinome Rastiniu BsMtII38. Kas neša pravardę, tas nėr žmogus kaip reik Gršl.
12. tr. dėti (kiaušinius), duoti (pieno): Įsimanė mūsų kiemo vištos nešti kiaušinius ant užlų J.Balt. Višta nešanti, kuri desti SD96. Kam ta karvelė? – Pieneliui nešti DvD428. Ėsk, karvyte, po kelmynę, ralioj, ralioj, nešk pienelio po puodynę LTR.
^ Kad višta aukso kiaušinius neštų, ją altoriun patupdytų TŽV594.
13. tr. duoti derlių: Kiek žolės bei sveiko pašaro tokia dalis ganyklos, taip pridabota, galvijams nešti gal! K.Donel1. Laukas neneša, gyvuliai stimpa, namai baigiasi V.Kudir. Mums prikėlė nenešančios žemės Šts. Suskręstanti žemė nieko gero neneša Šts. Žalpių žemė daugiau nẽša Vn. Buvo bagotas žmogus, kurio laukas daug javų nešė BPII377. Dešimt ketvirčių sėklos tikt vieną ketvirtį neš CII10. Labai šykščiai grūdą nešė smėlingieji totorkalniai rš. Nulūžęs stiebas neneš vaisiaus S.Dauk. Žydėjimas nešė tikrą ir skalsą vaisių B. Ta obelė nẽša vaisių kasmet Prk. Medžiai vieną metą neša, antrą ne Šln. Geras medis nenèš tau blogo obuolio Pgg. Pupos y[ra] didliai nẽšančios – daug dagos duoda Dov. Po … stiklo langužaičiu alyvužė žydėjo …, juodas uogaites nešė RD35. Aug[a] ievelė, žaliuoja, žyd[a] baltai, neš[a] juodų uogų N34. Kasdien vis vandenį pilt, kol ta lazda atžels ir obuolius nèš Sch185. Vaisingas, vaisius nešąs SD236.
^ Kad karklas uogas neš (niekada)! B.
14. refl. gerai augti: Po lietaus bulvės tep nẽšasi, tep nẽšasi, kad, rodos, matai jas augant Lš. Darže labai nẽšas žolė Sml. Jo barzda tai nešasi Rgv. Nẽšasi par metus metrą Krč. Augti, nèšties ėmė Grd.
15. tr. teikti, duoti: Žodinis menas nešamas į plačiąją liaudį GK1940,118. Kas neša gyvatą, mirties tas nebijo Mair. Tegu neša ne prakeikimą, o gyvenimą, palaimą J.Gruš. Nekurius noriu čia paminėti, kad gyvieji skaitydamys drąsiaus neštum pagalbą artimui M.Valanč. Raulys apytikriai paskaičiavo, kiek nuostolių neša kolūkiui toks ūkininkavimas, ir susiėmė už galvos J.Avyž. Visi turtai Žemaičių vyskupo apei 1710 m. tenešė pelną metų būvė[je] 13000 timpų M.Valanč. Maža ūkė neša didelį pelną A1885,87. Jis kaip arklys dirbtų ir ponams naudą neštų rš. Sodas didelę naudą nẽša Kt. Išėjo už jo ir nẽšė dešimt tūkstančių [pasogos] Jnšk. Narsą nešei Mž247. Linksmu mylavimu sugrįžtančius ižg kario miestas … priima ir pasiteka prieš nešantiemus pergalėjimą ižg priesakio padobto DP542.
ǁ būti priežastimi, sukelti kaip padarinį: Mes, lietuviai, žinome, ką taikioms tautoms neša agresorių įsiveržimas A.Vencl. Karas visas blogybes nẽša: ligas, bėdas Žal. Žiema nešė sniegą ir šaltas vėtras P.Cvir.
^ Šukės laimę nẽša (priet.) Vkš.
16. tr. Lp patirti, kęsti (priespaudą, vargą): Kai aš vargo daug nẽšus, visiem pagodau Str. Per visą sa[vo] viekelį nešiaũ su juom vargelį Arm. Dabar per amželį tu neši vargelį Vrn. Nesiklausk niekad metų, ba jie tau nepadės vargelį nešti LTR(Zp). Kantriai nèškiam, nemurmėkiam pryš Šlu. I aš visą amžių nešù kryžių Btg. Tatai yra avinas Dievo, kursai svieto griekus neš BPII128.
17. tr. atlikti, eiti (prievolę, tarnybą): Jam tai mano tėvai baudžiavą nešė J.Bil. Kareivis kaip paikas savo tarnybą nẽšė, i viskas Prk. Petras neilgai sargybą nẽšė PnmR.
18. tr., intr. pajėgti, ištverti, pakelti, išlaikyti: Sveikata man nẽšė, tik šviesybės (regėjimo) netekau Mrj. Nèneša mano sveikata, jau mano dienos atadirbtos Skdt. Ma[no] sveikata nèneša itokio darbo darbuit Arm. Buvau pas siuvėją pristojęs, mečiau – neneša sveikata Ms. Dirbčia, ale jėgos nèneša Mrj. Taigi kad jau kojos nèneša [medžioti] Lp. Muno rankos nèbneša, nebgaliu bemilžti Kal. Neneša muno kantrybė į tokius darbus veizant Šts. Neneša muno kantrybė – tiek daug tų vaikų Lkž. Kap jaunas buvo, tai gerai nešė arielką (galėjo daug jos gerti) Arm. Sako, kvortinį nešąs (galįs išgerti kvortą degtinės) OG53. Vis tiek jau vyro galva daugiau neša nekaip bobos Ut. Galva nenešė į jūrą eiti (neleido galvos silpnumas) Plng.
19. tr., intr. turėti jėgos įveikti atstumą: Ar tolie neša ta strielba? Vkš. Parabelis juk gerai neša kulką Kl.
| Šita akis neneša (nemato) taip toli Dgl.
20. refl. Alk didžiuotis, įsivaizduoti: Sūnūs mėgo puošniai apsirengti, „nešėsi“ prieš kitus, nosį rietė – temato žmonės, kad jie ne taip sau, prasti bernai, bet Misiuliai, Juozo Misiulio sūnūs V.Krėv. Būkit kuklios, nes kas aukštai nešasi, tas žemai nupuola Mš. Purvinas, nuplyšęs, pavalgyt tai dienai neturi, ė kaip nẽšas! Ds. Kas jis, o žiūrėk, kap nẽšasi – nesusikalbėsi Lš. Neštis nešas, bet kad dyka kešenė Antš. Ne sulig savo nosim neši̇́es Ds.
ǁ laikyti save kuo, dėtis kuo: Didžiu nẽšas, su visais nekalba Jnš. Jis nešas neprastu Slm. Nors jis nešas išmintingu, bet dar tamsus žmogus rš. Jam linksma, kad Matelis jaunu nešasi rš. Kad ir nẽšas mokytu, ale visas apsejimas kaip piemenio Užp.
21. intr. būti panašiam, panėšėti: Abu vaikai neša in motiną Aln.
| refl.: Žilvitis į pilkumą labiau nẽšas (pilkesni lapai) Sml.
22. refl. MitI61 būti linkusiam į ką: Ant ko žmogus nẽšas: vienas ant to, o kitas – ne Dov.
ǁ pradėti ką daryti: Ta duona jau nẽšasi pelėt, visi pakraščiai užsinešę Vb.
23. tr. siekti, sudaryti, prilygti, turėti (svorio, ilgio, dydžio, vertės): Kožnas muštinis nešė tuokart 34 mūsų berlinkas M.Valanč. Svaras [sterlingų] 20 markių neša TP1881,43. Kiek tas skaitlius nẽša? Slnt. Bėriukas daugiau šimto neša Žem. Kas vieni metai duoda pašalpos, kiek neša visų metų alga rš. [Ūkė] neša į 40–60 desintinų A1885,24. Ar tas rugių maišas nẽša centnerį? Vdžg. Tie mūs ėriukai riebūs, jie gerai nẽša (sveria) Jrb. Ta eglė visą kietmetrį nẽšė Lkš. Tas stiebas trisdešimt metrų aukščio neša Lš. Padarė platų vieškelį, kokius aštuonis metrus gali nèšt Plv. Žiūrėk, jau tryliktus metus nẽša, o protas kaip mažo vaiko Ut.
ǁ ištekti, atitikti (dydį): Lentos ilgis nèneša (per trumpa) DŽ.
24. tr. reikšti: Ką tuodu žodžiu jų kalboje neša, nė vienas neparmano S.Dauk. Stalgis, kūtis, staldas, tvartas tą patį žodį neša J. Daug neša reikšmės, ar girtas tą padarė, ar negirtas Šts.
ǁ teigti, byloti: Senos bylos neša, senos giesmės gieda, kad Lietuvos kitkart ant Dunojaus būta A.Baran. Neša pryžodis rš.
25. tr. reikalauti, versti atitinkamai ką daryti: Petrui … duoti ir tie raktai, tai est galybė … statymo statutų, top tarnaujančių, kaip kuris metas ir reikalas … neša DP470.
26. tr. leisti, kurti (?): Kurs svietą neš ir valdo Mž185.
◊ aki̇̀s nèšti eiti pasirodyti: Skolos neatidaviau, kaip reik aki̇̀s nèšti?! Krš.
ant ãpjuoko nèšti; CII399 pajuokti.
galvà (prõtas) (kieno) nẽša kas išmano, turi supratimą; kam kaip atrodo (kaip ką daryti): Mano galvà nèneša, ką čia pradėt Alk. Kad jų galvà tep nẽša (taip jiems atrodo geriau) Smn. Kaip gálvos senovės žmonių nẽšė, taip gyveno Krš. Kaip prõtas nẽša, teip ir daro Ktk.
galvà (kieno) nèneša Btg atmintis, protas nusilpo: Dar̃ mano galvà nèneša Rud. Nemoku pasakyti, galvà nèbneša Mžk.
gar̃siai nèštis garsėti, būti garsiam: Kol jaunas buvo, garsiai nešėsi V.Krėv.
káilį nèšti bėgti, nešdintis: Bailūs kiškiai, pastatę ausis, nešė tolyn savo kailius A.Vien.
[kai̇̃p] žẽmės nènešamas nuliūdęs: Eina kaip žemės nenešamas Šts. Jis žemės nenešamas parejo iš teismo pralošęs Krtn.
kai̇̃p (ką̃) séilė nẽša (kalbėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Šnekėjo, kàp tik jų séilė nẽšė Al. Kvailas kalba, ką seilė neša TŽIII389.
kélnias nèšti Slm bėgti, sprukti.
kiaurų̃ púodų (kiáuru púodu, ×krõmą Plv, ×krõmo, kukurių̃ Alk) nèšti ant nugaros užsidėjus, nešioti (vaiką): Nešk mane kiaurų puodų Plv. Paimi už pakinkių, vaikas apsikabina kaklą i neši̇̀ kiáuru púodu Erž. Kitai[p] nepakeliu, tai kiauru puodu nešdavau Erž. Toks tokį kromo neša Sb.
ki̇́ek gerklė̃ (plaũčiai) nẽša (rėkti) labai smarkiai: Čia vaikai išsirėkaudavo kiek gerklė nešdavo rš. Rėkė kiek tik plaučiai nešė rš.
ki̇́ek kójos nẽša (eiti, bėgti) labai smarkiai: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti kiek kojos nešė J.Balč. Visi velniai kad spruko pro duris kiek tik kojos nešė SI325. Pamatęs vilką, kad jau ėjau ki̇́ek tik kójos nẽšė Srv. Martynas kabina kiek kojos neša I.Simon.
kirdai̇̃lį nèšti Slm bėgti (ppr. iš tarnybos).
kirvẽlį nèšti bėgti, nešdintis: Nesuspėjau nei arčiau prieit: pamatė mane ir nẽša kirvẽlį Vb.
kišẽnė nẽša yra pinigų kam įsigyti: Tiek jau mano kišẽnė nebèneša Sv. Ką akys mato, kišẽnė nẽša Srv.
ki̇̀valo (vãnago) nèšti Skp ant pečių pasisodinus, nešti (vaiką): Tėvas vaiką vãnago nẽša Skp.
klišès (kudãšių J, kuldãšį; rš, kuldãšių) nèšti Skr bėgti, nešdintis, sprukti: Nẽša kudãšių kaip velnias Ut. Tas jau nẽša kuldãšių, ka negautų į kailį Kv.
kójos nèneša Kls nėra sveikatos.
kulni̇̀s nèšti
1. LL25 sprukti, bėgti.
2. eiti, vykti: Man tik kulni̇̀s nèšt į darbą Šln.
kum̃bliną nèšti Užv bėgti, nešdintis.
kur kójos (aki̇̀s) nẽša (bėgti) bet kur, kur pakliūva: Ir dui bėgti, kur kojos neša LTR(Pp). Spruko, kur kojos neša A.Vien. Jis bėgs, kur akis neš V.Piet.
nei nèšti, nei vèžti Ds, Sv netinkamai, nei šį, nei tą (pasakyti): Kad pasakė – nei nèšt, nei vèžt Dbk.
Nešamóji nakti̇̀s J.Jabl religinė žydų šventė rugsėjo mėnesį, Neštinės.
nósį [aukštai̇̃] nèšti Skr didžiuotis, įsivaizduoti: Tas vaikinas nosę neša aukštai Grd.
pečiai̇̃s nèštis Skr stumdytis, grūstis spūstyje: Pečiai̇̃s nẽšas – tiek daug žmonių Jrb. ×
rõdą nèšti kalbėtis, tartis: Susėdusios kaip matušės ir nẽša par kiaurą dieną rodą Vvr.
seimùs nèšti būriuotis (apie paukščius): Gandrai seimùs nẽša – ruduo atejo Kv.
sveikãtą nèšti J bėgti, nešdintis.
širdi̇̀s (kam, kieno) nèneša
1. netraukia (eiti): Ka ma[no] nèneša širdis eit Jnš.
2. negali kas ko daryti dėl jautrumo, gailesčio: Muno širdis neneša pjauti karvę ar arklį Plng. Mun neneša širdis gyvas varles į strigtus pjaustyti Plng. ×
ùnorą nèšti išdidžiai laikytis: Tėvas vis tokį ùnorą nẽša Jrb.
vélnio (vil̃ko; S.Dauk) nẽštas ir pàmestas (pàliktas Dglš) Ds, Lp; VP50 prastas, nedoras, suktas.
antnèšti, añtneša, añtnešė (ž.) tr., ančnešti užnešti, užkeiti: Maišus su grūdais añtneša ant aukšto Slnt. Aš galiu ančnèšti dvi lentas ant pat viršaus Užv.
apnèšti, àpneša, àpnešė tr.
1. K, J einant apgabenti aplink: Kad skrynią septynis kartus apnešė, mūrai ir bokštai patys sugriuvo S.Stan. Nekalba, tik àpneša triskart [burdama] Dv. Aš apnešiau [kumelę aplink ežerą] tris eilias (kartus), ant sprando užsidėjęs BsMtI31.
2. apskelbti, paskleisti, išpasakoti daugeliui iš eilės: Nepaspėjai pasakyt, ė ana jau visam svietui api̇̀nešė Ds. Sužinojo ta liežuvneša ir àpnešė boboms Krš.
3. apiberti, apdengti, aptraukti kuo paviršių: Rado sesutę Dunojuj pilkais žvirgždeliais apneštą BsO377. O ir pamatė sesužę, prie jūrės kranto gulinčią …, baltomis pieskelėmis apneštą KlvD24. Vanduo pievas smiltimis àpnešė KII305. Jo veidas buvo įdegęs, įraudęs, apneštas lengvu dulkių sluoksneliu rš. Gryčiutė iki langų buvo apneštà sniegu NdŽ. Baisiai nusminus, pasdarius juoda, kaip žemėm apneštà Dbk. Akys nuo ašarų gausių lyg apneštos, visi daiktai man rodosi migloti V.Kudir.
| Raistas mišku api̇̀neštas, apaugęs Aps.
| prk.: Pokalbis su Drižu pažadino joje daugelį tų minčių, kurias laikas jau buvo lyg ir apnešęs užmaršties dulkėmis rš.
| refl.: Reikia šiandien kambariuką išplauti, grindys apsinešė LzP. Sniegas ant laukų ir kalniukų lyg papilkėjo, apsinešė J.Balč. Dabar ta medžiaga negraži, pūkais apsinẽšusi Vdžg. Tik truputį šaukštus nepavalyk, jau žiūrėk, anie ir apsinẽšę (nebeblizga) Gršl. Visi tavo pirktieji peiliai kažin kuo apsi̇̀nešė Pbr. Žiedas apsi̇̀nešė Vkš. Vaivorai panaši į mėlenes, tik apsinẽšę kaip su pelėsais Krš. Apsinẽšę (įdėvėti, įjuodiję) marškiniukai, vos ištryniau Krš. Vokų junginė apsinešusi pilkšvai balta plėvele P.Aviž. Dangus debesimis apsinešė – būs lytaus Kltn. Apsi̇̀nešė (apsiniaukė) iš visų pusių – lys Pj.
ǁ refl. pasikeisti spalvai, išraiškai (apie veidą): Bus veidas apsinẽšęs, kad sunkumo[je] moteriška J.
4. refl. Ob apgirsti, įkaušti: Jis biškutį apsinešė, t. y. įkaušo, apsigėrė J. Alus buvo stiprus, juo visi apsinẽšę buvo Krs. Kaip išgėrė pirmoko, tuoj visi apsi̇̀nešė Krs. Ko svirykuoji kai apsinẽšęs! Prng. Nuo dviejų stikliukų baltosios ir apsi̇̀nešei Vdš.
5. refl. aprūgti: Pastat' (pastatyk) pieną an pripečko, kad apsineštų Ml.
◊ žemè apsinèšti patamsėti, papilkėti (apie mirštančiojo veidą): Jis neilgai jau gyvens – jo veidas žemè apsinẽšęs Ss. Mirštančio veidas žeme apsineša Vaižg.
atnèšti, àtneša, àtnešė tr.
1. SD305, R einant atgabenti paėmus, užsidėjus: Niekas jau nebeatneša jam iš miestelio riestainio ar saldumynų nupirkęs J.Bil. Kožną dieną marti man pieno atneša po uzboną Pš. Nėr kuom atàneša [v]andenio Tvr. Atnèšk maniui (man) gerti J. Padėjo lašinių šmotelį, àtnešė kaip ant juoko Jnš. Arbatą stalan atanešė Ds. Atminešk valgyt MP328. Bei aš atnešiu jumus kąsnį duonos BB1Moz18,5. Žadėjo žadėjo atnèšti, bet i dabar tebneša Slnt. Kas buvo atnešęs tuos daiktus? J.Jabl. Centnerą bulbių nuog lauko àtnešu da Plm. Petris lai àtneša kirvį, o tu tujau parbėgi ir àtneši vyrams pjūklą Pkl. Atagi̇̀nešė an man, jaunuolytę, girnapusėlę (rd.) Ds. Ką ger atnešė? B. Neprieikig tad, šiaudus atnešdamas arba malkas, arba šieną, idant ugnies nepriduotumbei DP36. Àtnešė snapely margą gromatėlę (d.) Plm.
| Ta skara da mano mamos atneštóji (kraitinė) Jnš. Kiek tūkstančių jis [vesdamas] atneš į tavo ūkį! I.Simon.
| Aš kiek vaikų esu atnẽšusi (buvau priėmėja) Jdr.
^ Atnešė kap katė pelę KrvP(Dg). Atneši įsikandęs (būsi priverstas atnešti)! J.Jabl. Ne[a]tiduodi skolos – po smerčiui reik dantỹs įsikandus atnèšt Vb. Dantyse tu man atneši̇̀, kad nenori ataduot geruoju Dglš. Jo niekur nepasiųsi, jei tik mirties atnèšt (jis labai nerangus, negreitas) Klvr. Kas tave čia àtnešė (kas privertė ateiti), tu visai nereikalingas! Mrj. Gal aitvaras tave čion atnešė, nelauktą, netikėtą? KrvP(Vlk). Ar velnias čia taũ atànešė? Krd. Velniai jį atnešė taip ne laiku! B.Sruog.
| refl. tr.: Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti M.Valanč. Dabar grįžk atsineštų kirvio, kad ažmiršai Ds. Valgykit, aš burokėlių atsinešiù Grv. Nešte atsinešiù, nereiks ir arklio Dbk.
| Ji, atitekėdama į Šelikūnus, atsinešė pasogos, anot jo, tiek, kiek jis per vienus metus surūkąs A.Vien. Tas vaikas jos atsi̇̀neštas (mergautinis) Rm.
^ Nėko neatsinešei, nėko ir neišsineši Lkv.
ǁ atėjus, atvykus suteikti, perduoti (žinią): Kiekviena diena atneša vis naujų ir džiaugsmingų žinių apie puikias pergales sp. Žinią, žodį atnešu R81. Atnešt piktą garsą B. Pažiūrėsma, kokių šiandiej naujienų atneš iš turgaus Užp.
2. savo judėjimo jėga atvaryti, atplukdyti: Iš laivo skeveldrų ir srovės atneštų medžių pasistatė šiokią tokią trobelę K.Bor.
| Kraujas atneša ląstelėms deguonies ir pasiima anglies dvideginį rš.
3. refl. atsikelti, atsikraustyti: Mes atsinẽšę iš ten Dv. Ėjom ant sklypų, tai tadui atsinešėm Paeglynin Bgs.
4. refl. prisirinkti, prisikrauti: Sau neatsinešė medaus [bitės] Ėr.
5. duoti (pieno): Greit jau karvė atnèš mumim pieno Vrnv.
6. pagimdyti, atvesti (vaikus): Kiaulelė atànešė vaikelių Aps. Jauna kiaulė àtnešė penkius Rš.
| refl. tr., intr.: Ankstyva karvytė – jau ant Kalėdų ją atsi̇̀nešė Brž. Tai karvė atsinẽšusies, tai šis, tai tas Klk. Bergždinė, ka paliekta neatsinẽšusies Klk.
7. duoti derlių, užauginti: Kad medelis vyno užaugo, kekes vyno atnešė Tat. Atneš gluosnužiai raudonas uogeles LB21. Vieton uogų vyno, išsirpusių ir saldžių, ta vynyčia atanešė ir davė uogas karčias miškines SPI333. Seniai jau buvo tokie rugiai: pamislyk tik – keturioliktą grūdą àtnešė! Srv. Geros, àtnešančios bulvės Ggr.
^ Ką blogoji žemė atneš, to nė geroji giminė neįduos NžR. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas …, nė vieno vaisiaus notneš DP486.
8. sutelkti, duoti: Nė saulė neatneša linksmumo Vnž. Neižbylomą jiemus labumą ataneša DP267. Jis atneš jums išganymą Mž184. Jei tasai davimas būtų ką pikto atnešąs, tad ir tasai, kuris jį davė, nebūtų meilaširdis DP263. Ganykla geresnį pašarą duoda ir daugiaus naudos atneša K.Donel1. Gero atneša R149. Niekas tiek pelno neatàneša, kiek žirniai Trgn. Piningai, sukišti bankose, mažas palūkas teatneša Žem. Man šitas arklys atnešė keletą litų (uždirbau parduodamas) Ds.
^ Nei Dievas duos, nei velnias atnèš Rš.
ǁ atnašauti, aukoti: Teatneš ponui užu savo nusidėjimą … du kurkleliu alba du jaunu balandžiu BB3Moz5,7.
9. refl. iš anksto turėti ateinant, gimstant: Berods atsinešame ateidami į šį svietą tai, kas mums priguli Blv. Meilę broliukui Jonas atsinešė iš gimtosios trobos rš. Jis par Petro dieną gimė, ir Petrą (Petro vardą) atsi̇̀nešė Mžš.
◊ ką̃ séilės àtneša (šnekėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Ką vienturtė, tai jau gali šnekėti, ką seilės atneš V.Kudir.
káulų neatnèšti nebegrįžti gyvam: O va maž jau ir kaulų neatneš namo Ut.
neatnèšti stikli̇̀nės vandeñs; neatnèšti gérti neprilygti: Ana negali atnèšti stikli̇̀nę [v]andeñs tai paštininkei Vgr. Nė gérti neàtneša muno atmintis pryš pirma (kokia buvo pirmiau) Šv. Kovienė, nesena dar žmona, taip pat nemėgo, nosį nuleidusi ar susiraukusi, sėdėti, bet Jonienės štukoms nė gerti neatnešė Žem.
paatnèšti, paàtneša, paàtnešė (dial.) tr. kelis kartus atnešti: Iš pirkaitės bulbų paàtnešė Lz.
papaatsinèšti, papaatsi̇̀neša, papaatsi̇̀nešė (dial.) visiems, keliems atsinešti: Mergos vandenį papaatsi̇̀neša pirkion ir papanusprausia Dv.
×danèšti, dàneša, dànešė (hibr.)
1. tr. prinešti iki tam tikros vietos: Vai žirge, … ar daneši mane in uošvelę? TŽI230.
2. žr. pranešti 7: Kas galėjo danešti jo žmonai, kad jis geria? Vv. Nagi gal kas danešė, tai atvažiavo ir išsivežė Skdt. Ir danešė prie karaliaus, kad yra toks ir toks kareivis (ps.) Gdr.
| refl.: Jeigu teipag tai dasineš storastosp, žinosimės su juo ir padarysime, kad niekuo nesirūpintumbite Ch1Mt28,14.
įnèšti, į̇̃neša, į̇̃nešė tr.
1. SD401, R, K einant įgabenti paėmus, užsidėjus: Vyrams bešnekant Katrė įnešė praustis Žem. Įneš tavo margas skrynias į aukštą svirnelį JV1071. Į vidų įnèšti reikia J. Ar jis į̇̃nešė maišą klėtin? Vb. Eik pro įnešamąsias duris Yl. Šitą tu tėvui įneši valgyti BB1Moz27,10.
^ Dainuodama einu – velnias į̇̃nešė į tą duobę mane Ar.
| refl. tr. K: Įsinešk darbą vidun, mat kad orie šalta dirbti Š.
2. savo judėjimo jėga įvaryti, įstumti: Laivą audra įnešė į ramų užutekį tarp akmenų ir kranto uolų K.Bor.
3. greitai bėgant įvežti: Tegu mato visi, kaip šaunūs arkliai įneš į miestelį fajetoną A.Vencl.
ǁ greitai užvežti: Susikūprinęs arklys beveik risčia įnešė ratus į statų skardį rš.
4. refl. įsismaginti bėgti: Arkliai kap insi̇̀nešė nuo kalno! Lp.
5. refl. įlįsti, patekti: Višta ansi̇̀nešė rasodnykan ir rasodą palupė (iškapstė) Lz.
6. pririnkus įdėti, įkrauti (apie bites): Tu čėsu buvo visur girės ir pievos. Todėl bitės tu čėsu ir daug [medaus] galėjo įnešti S.Dauk. Da į̇̃nešė kiek medaus bitės Ėr. Ka neša, vis kiek į̇̃neša Gs.
| refl. tr.: Daugumas [spiečių] negalėjo gana maisto ant žiemos įsinešti LC1884,1.
7. įmokėti, duoti įnašą, dalį: Įnešė dalies pusę milijono Nm. Anys mat neskaito, kiek jo tuos namuos įnešta, rokavoja – čia jų viskas Skdt.
| prk.: Lietuvių tauta įnešė savo indėlį į pergalę sp. Kiekviena mintis, kiekvienas jausmas įneša savo dalį į bendrą darymą būdo, įpročių J.Jabl.
8. įtraukti, pateikti; suteikti: Antrą kartą mėgino įnešti pataisą Ašb. Veikiamųjų dalyvių pati bevardė gimtis į sakinį nieko nauja neįneša J.Jabl. Visa tai užkrečią kitus vaikus ir įnešą mokyklon nesveiką reiškinį P.Cvir. Nors raižybos katedra ir įnešė nemaža gyvumo į Lietuvos meno gyvenimą, bet grafikos plačiai paskleisti ji neįstengė rš. Bus mistrai meluoją, kurie įneš sektas prapulties DP301.
išnèšti, i̇̀šneša, i̇̀šnešė
1. tr. SD416, R, K einant išgabenti paėmus, užsidėjus: Juras jai žadėjo išnešt bilietą, ir vis nebuvo jo matyt P.Cvir. Išeina brolelis iš naujosios trobos, išneša brolelis šviesųjį kardelį JD914. Išnèšk laukan sąšlavas J. Ir pelinus išnešti iš abazo ant čystos vietos BB3Moz6,11. Ir tuodu buvo jau an kapų išnešę VoL295. Neik niekur iš namų, tegu tave su grabu (tik mirusį, negyvą) išneša Dgč. Ei žirge žirge, žirgeli juodbėrėli, o ar išnèši iš didžios karūmenės? JD1172.
| Vieną kartą pasibariau, tris dieneles sirgo, Dieve, išnešk iš tos ligos, jau daugiau nebarsiu LTR(Jz).
| Ir nudžiugusi Gaičienė išnešė savo pilvelį į virtuvę I.Simon. Tave su lova galėjo išnèšt (taip kietai miegojai) – ką tu girdėsi! Btg. Iš giesmės žodžio neišmest, iš marių [v]anduo neišnèšt (neišsemti) Ad. Kad taũ išnèšt ažustipusį! (keik.) Arm. Velnias kažkur jį i̇̀šnešė Jnš. Ko iš pirkios neišneša? (šešėlio) Pls.
išnešamai̇̃ adv.: Nedaug bėra – išnešamai̇̃ Als. Neišnešamai daug vandens bėga į rūsį Trg.
išneštinai̇̃ adv.: Čia alų parduoda išneštinai̇̃ K.Būg. Gėrimų pardavimas išneštinai̇̃ BŽ82.
| refl. tr.: Viršūnėlę laušiu, iš šaknelių rausiu, o aš savo lelijėlę drauge išsinèšiu JV976. Išeina močiutė iš aukšto svirnelio, išsi̇̀neš[a] rankelė[je] baltus marškinėlius JD914. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Bil tik išsinèšk iš akių [daiktus] Kp.
^ Išėjo ir kedutę išsinešė (ilgai nepareina) LTR(Zr).
ǁ kylant iškelti aukštyn; ištraukti į viršų: Prašvitus paukštis pakilo skristi ir išnešė mane taip aukštai, jog nebemačiau žemės J.Balč. Tas pabalnojęs [kumelę] užsėdo, toj tuo[j] jį išnešė in padanges BsMtII122. Skandink, Dievai, žirgužį ir tymelio balnužį, išnèšk, dievai, jaunąjį brolelį JD160. Lįsk į tos upės dugną ir, paėmęs du akmenėliu, išnešk man! SI1.
2. tr. išpasakoti, išplatinti: Ką tėvai namuos kalba, vaikas viską išneša iš namų Jnš. Tarp saviškių visko pasitaiko, bet to neišnèšti iš namų Jnš. Eidami per visą pasaulį, evangeliją … toli ir plačiai išnešė DP621.
3. tr. kurį laiką nešti iš kur: Kokius penkius metus iš mūso [v]andenį i̇̀šnešė, kol savo [šulinį] išsikasė Krš.
4. tr. pristatyti reikiamą kiekį per tam tikrą laiką: Ar galėsi išnèšti pieną (atiduoti reikiamą duoklę)? Ėr. Kap išnèš visą nedėlią [pieną], tada užmokėsit Lp.
5. tr. savo judėjimo jėga išmesti, išvaryti, išstumti: Ledus jau išnešė Neris rš. Banga išnešė karalių į krantą S.Nėr. O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv.
6. tr. Arm, Kš išmušti, išdaužti, išplėšti: Kuosai langus išnèš Šmk. Lydys i̇̀šnešė (pradūrė) triūbicą Ėr. Kai davė akmeniu burnon, tai visus dantis i̇̀šnešė Švnč. Jam par karą koją nutraukė ir akį i̇̀šnešė Skr. Regis, ne kiek ažkliuvo, ale visą mėsą išnešė iš blauzdos Skdt. Kaip granata sprogo, i̇̀šnešė jam šoną Jnšk.
| refl. tr.: Kur krūmai, tę ir akis išsinèšt lengva Rod. Kai jis (bernelis) šoko per upelį, išsi̇̀nešė (išsinarino) sau kojelę (d.) Dglš.
ǁ Nt išversti, išgriauti, iškabinti: Ravą i̇̀šnešė, kai bėgo vanduo Pc. Pavasarį Dubysa i̇̀šnešė daug užtvankų Btg. Dar ratai šlapią žemę išnešė Lp. Kur sesutės išvažiuota, raselės nukrėsta, kur žirgelių arcavota, žemelė išnešta LTR(Žl).
| Nuo rūgštaus pieno labai i̇̀šnešė (paleido) vidurius Ln.
7. intr. pradėti smarkiai bėgti, pasibaidyti (apie arklį): Kap i̇̀šnešė arkliai, tai sugurino visus ratus Nč. Turėk stipriai vadeles, ba gali išnèšt arklys Nč.
8. refl. Dgl greit išeiti, išbėgti, išsinešdinti: Jiej greičiau išsi̇̀nešė iš miško Lzd. Tik tik spėjom per langą išsinešti, ažna gramožt stogas ir suvirto Rod. Išsi̇̀nešė per duris! Lp.
9. tr. iškraustyti, iškelti iš vienos vietos į kitą: Paskui i̇̀šnešė ant sklypų – pasidarė daug stipriau Kkl.
| refl.: Išsi̇̀nešėm an viensėdžius Grv. Išsinèšt būt geriau, tik su pinigu ankšta Ad. Seniau [čia] toks buvo, dabar išsi̇̀nešė Gl. Mes jau išsinẽšę iš ūlyčios [į vienkiemius] Dglš.
10. tr. išeinant pasiimti: Jau teip daug pinigų išmetei – kiti vis parneša, o tu vis išneši ir neparneši BsMtII75. Gerai, seselė, išbėgusi, jaunas dieneles išnešusi (išgelbėjusi, saugojusi) JD27.
| Išnešiau (išlošiau) šimtą markių par vieną vakarą Šts.
| Iš ten ir lietuvių pasakos išneštos LTII566(Bs). Iš čion tai buvus išnešta Asijon toji kalba LTI6(Bs).
^ Sūnus parneš, duktė išneš LTR(Jnš). Gervė išneša pavakarius ir pogulį (rudenį, gervėms išskridus, žmonės nebevalgo pavakarių ir nebegula pogulio) LTR(Kur). Gervės pietus išneša, o pavasarį atneša KrvP(Zr, Ds). Reikia išleisti, kad nakties neišnèštum (sakoma išlydint svečią) Pg. Ašiai išlydėsiu, išleisiu, kad nakties neišnèštum Ob. Išleisiu, kad dieną neišnèštut Pkn. Palydėsiu, kad dienos neišnèštum Krs.
| refl. tr.: Ką išsineši [dalies, kraičio], tai ir turėsi, ė jau paskui sunku užsigyvent Sdk.
| Tokius atsiminimus ir įspūdžius Majakovskis išsinešė iš Gruzijos T.Tilv. Iš ten … jie išsinešė teipogi nuovoką apie žvėris ir paukščius, kurių savo naujoje tėviškėje nerado LTI3(Bs).
ǁ pavogti, pagrobti: Dėl tokios spynos gali da kada visa išnešt Sdk. Laikykiat da ilgiau svirnalių atdarą, be įėjęs kas išneš visus drabužius Vvr. Ir išdraskė [vanagas] lizdelį, ir išnešė vaikelius, likau senas ir biednas strazdelis JD26.
ǁ išskinti, nurinkti (ne laiku): Da ir buvo uogų, ale kad žalias išnešė Sdk. Jau išnešti̇̀ riešutai Ėr.
11. tr. duoti derlių: Kaip sau norit, bet dvieiliai miežiai daug daugiau išneša už šešiaeilius – tas jau seniai visų pribota Srv.
12. refl. smarkiai išaugti: Bulvės kad išsi̇̀nešė! DŽ. Mano pasodytos saulagrąžės kad išsi̇̀nešė! Al.
13. tr. iškęsti (vargą): Mylėjau panelę, žadėjau ją vest, kad ji padėtų vargelio išnešt LTR(Ob). Jie jau šitos bėdos neišnèš Rtn. Žmogus gyvendamas nieko neužgyvena, tik vargą neišnešamą Skr.
14. tr., intr. išgalėti, pajėgti, pakelti, išlaikyti: Nebegaliu tokio sunkaus darbo dirbt, mano sveikata nebei̇̀šneša Srv. Kupra nei̇̀šneša, mušamos [su pačia] Grk. Martynaitytė dirba, kiek jos jėgos išneša I.Simon. Kojos neišnešė toliau paeiti Sn. Kai i̇̀šnešiau, tai i̇̀šnešiau, dabar negaliu [rūkyti] Dglš. Ne štuka susilygti gerą algą, ale reik ir išnèšti (įstengti dirbti) Krš. Susiderėjai tokią algą, tik kažin, ar tu ją išneši savo darbu Vv.
ǁ būti pakankamam (apie pajamas, lėšas): Leido jį mokytis, skirdamas tam net daugiau, kaip jo menkos lėšos išnešė J.Jabl. Man už kiekvieną mažmožį reiks užmokėti, nė alga mano nebeišneš Žem. Pretenzijų buvo prirašyta tiek daug ir taip brangiai jos įkainotos, jog nebeišnešė ir Alfonso namai A.Vien. Žemė išnešė ir tvartų, ir skaityklos statybą J.Avyž.
15. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Nenuseina man žmogus, katras ne pagal savęs išsi̇̀neša Ds. Jis ne palig savęs išsi̇̀neša Stk. Kad ir kaip išsineši̇̀, bet tas, kas esi, vis liksi Slk.
ǁ dėtis kuo, laikyti save kuo: Išsi̇̀neša ponia, o gryčioj kai tvarte Ut. Išsi̇̀neša mokytesniu už visus Ds. Marė gražesnė išsi̇̀nešė už visas Ds.
16. tr. siekti, sudaryti: Skaitlius sandarbininkų neišneša skaitliaus vienos rankos pirštų V.Kudir. Kiekvienas nešėjas tiek tura piningų pardėtiniui atskaityti, kiek išneša duotos jam žolės M.Valanč. Išlaidos su parsigabenimu išneša 330 rublių LTI288. Tik viena gera eglė daug išneša (kainuoja) Alv. Sienos turėjo lig šimto pėdų storumo ir buvo pastatytos iš tašytų akmenų, kurių kiekvienas išneša keturiasdešimt ketvirtainių pėdų J.Balč. Jo ilgos kojos – žingsnis visą metrą i̇̀šneša Plv. Atkarpa AB išneša, sudaro atkarpos CD penktąją dalį Z.Žem. Žemė išnešė dvi desencinas Vlk.
| refl.: Dorelis laiko (tiek išsi̇̀neša …, kaip) trisdešimt trečiokų KI583.
ǁ tr., intr. ištekti, atitikti (dydį): Kažin ar tos lentos ilgis išnèš (ar nebus per trumpa)? Alk. Svirties kartis jau per trumpa, nei̇̀šneša (šuliniui išdžiūvus), negaliu pasemt Plv. Nei̇̀šneša stulpai, plati Venta [ir neįveda elektros] Krš. Jo ūgis kaip tik i̇̀šneša tą švarką Jnš. Jau išneša tėvo apsiaustą Skdv. Būtų šiaip viskas gerai, tik nei̇̀šnešu pečiūse Skdv.
17. tr., intr. reikšti: Žodis kvailas taip (tiek) išneš kai paikas N.
18. intr. gerai, puošniai atrodyti: Toj jų nauja troba tai jau i̇̀šneša Vs.
ǁ tr. puošti: Mergaitę kasos labiausiai i̇̀šneša Al.
◊ ant ausų̃ išnèšti greitai išpirkti: Prekę, vos pasirodė, tuoj ant ausų̃ i̇̀šnešė Nm.
ant sàvo pečių̃ išnèšti vienam, pačiam atlikti, padirbti: Neras žmonių, kurie jo ūkio darbus išneštų ant savo pečių J.Avyž.
dū̃šią išsinèšti spėti išeiti iš pavojaus, išlikti gyvam: Tik dūšiàs išsi̇̀nešė, ė visas gėris sudegė Prng. Kad kiek, tai [būtų] i dū̃šių neišsinẽšę Prng.
(kieno) galvà (prótas, pakáušis, rãzumas) i̇̀šneša supranta, nusimano kas: Kaip mano galva išneša, taip ir sakau Krm. Tik meistro galvà i̇̀šneša, kaip tokį namą pastatyti Jnš. Sena galvà, ką ana beišnèš Km. Jo pakáušis nei̇̀šneša, kaip išbristi iš skolų Jnš. Kaip reiks priklausančią jam vietą užimti, jo protas neišnešė LzP. Kaip prótas i̇̀šneša, taip ir daro Krp. Razumas išneša, kojos neneša Srj. Mano galva visai neišneša, kas čia darosi Gs. Kaip čia padarius, jau mano galvà nei̇̀šneša Zr. Taip gudriai pasakei, kad jau man galvà nebei̇̀šneša, kaip čia išeina Sml. Kap kokias durnystas daryt, tai jo galva išneša, o kap gera, tai ne Arm. Tai ma[no] bludna galvelė, tai ana neišneša, iš kur vargeliai eina (rd.) Rod.
gálvą [svei̇̃ką] išnèšti Btg pabėgti, išsigelbėti: Turėtum tik džiaugtis pati, sveiką galvą beišnešusi J.Jabl. Dabar tu jau galvelės nebeišneši, – ponas apsidžiaugė LTR(Dkk). Kytras galvą išneša B.
gývastę (gývybę) išnèšti išsigelbėti nuo mirties: Gývastę gavom išnèšti šiaip taip Vn. Atmovė keturi vyrai, vos gývybę i̇̀šnešė Krš. Vos ne vos gyvybę savo beišnešiau S.Dauk.
i̇̀ltį išnèšti išgyventi kur ilgą laiką: Dieve duok, kad ir iltį išneščia B.
káilį [svei̇̃ką] išnèšti BM56 pasprukti, išsigelbėti: Džiaugiuos aš sveiką kailį išnešęs Srv.
kélnes išnèšti pabėgti, išsinešdinti: Laimingas, kad spėjai da išnèšt kélnes iš uogų, o tai būtum gavęs botagu Vb.
ki̇́ek gerklė̃ i̇̀šneša (rėkti, dainuoti) labai smarkiai: Keletą kartų mėginau kiek tik gerklė išneša rėkti, bet niekas manęs neklausė J.Balč. Namiejūnui buvo labai keista, kad dvarokai, jokių ponų nepaisydami, plėšia (dainuoja) kiek tik gerklė išneša per visą dvarą rš.
kirvẽlį išnèšti Vb pabėgti, išsinešdinti.
kišẽnė i̇̀šneša užtenka pinigų: Rengiasi pirkti, ale kaži ar kišẽnė išnèš Gs. Daugumas, kas jį matę, galvas guldė, kad jų kišenės neišneštų užmokėti už tuos veršiukus, iš kurių odos pasiūti jo batai J.Balč. Kešenė neišnešė – būt instaisęs kuliamą Skdt.
kójomis išnèšti ištrypti, sumindžioti: Užbėgo arklys per rasodą ir išnešė visa kojom Ds. ×
kokià būrà i̇̀šnešė Vrnv kas privertė išeiti, išvykti iš kur.
kudãšį (kudãšių, kudẽšį; Gs, kuldãšių; Upn) išnèšti Rm pasprukti, išsigelbėti: Per praeitą karą du sykius vos vos išnešiau kudašių Lkč. Ìšnešė kudãšių svetur Jnš.
kuõdą [svei̇̃ką] išnèšti Jnš pasprukti, išsigelbėti.
mui̇̃lą išnèšti pabėgti, pasprukti: Aš per senas muilą išnešti J.Marc.
nósį išnèšti Dl pasveikti.
paišnèšti, pai̇̀šneša, pai̇̀šnešė (dial.) tr. daug, keletą kartų išnešti: Mes visa paišnẽšę Dv.
nunèšti, nùneša, nùnešė tr.
1. K einant nugabenti paėmus, užsidėjus: Paršiukam nunešiu [ėsti], ir bus apsiliuobta Ėr. Tris nėšius vandens nùnešiau arkliams J. Reikia nunèštienos Rš. Nunešu žemyn R199. Po mirties vaikis tą senąjį nùnešė į reją Mžk. Kad taip nekenti munęs, matuše, buvo mažą neauginti, buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį StnD9. Priženkite (eikite) bei nuneškite jūsų brolius … laukan užu abazą (paraštėje guolį) BB3Moz10,4. Ant patalo gulintį su patalu nešte nuneš rankomis savo iki tų namų BPII457. Nùnešiau nùnešiau, į Tilžės miestelį nùnešiau JV1040. Susemiema tą sidabrą, nunešiema ant kalvelį NS18. Ką nunèšiu mergužėlei brangių dovanėlių? JD1008. Nugineški mano draugelei margą gromatėlę (rd.) Jž. Mažas muno bėras žirgelis, nenuneš vedums į svečią šalelę D88.
^ Už ausies nenuneši (sakoma nenorinčiam prietemoje valgyti) LTIII461(Tvr). Kad ten mano varnas kaulo nebenuneštų, kur aš buvau (niekad nenorėčiau ten vėl patekti) NžR. Tegu juos nunešęs! Srd. Kad tave velnias nuneštų į pūsčias pelkes! I.Simon. Kad tave velnias nuneštų į padanges! B. Velnias jį tenai nùnešė – bene jis galo graistės! Nmn.
| refl. tr.: Ji paėmė katytę, nusinešė į savo kambarį NdŽ. Nusiskyniau negelkelių dvylika, nusinešiau į Ragainę vyskupui N132.
2. R395 savo judėjimo jėga nuvaryti, nustumti, nupūsti: Vėtra nùnešė stogą Rm. Taip aštuntame šimtmetyje vienas vikingas, Nadodras, buvo audros nuneštas prie Islandijos krantų K.Bor. Kai pagriebė vėjas, tai ir nùnešė man kepurę Lš. Daug Nemunas su savo vaikais nunešė tyro vandenėlio į plačią Baltijos jūrą rš. Nunešė kaip upė šapus Sim, Ob.
| Hemoglobinas paima iš plaučių oro deguonį ir nuneša jį audiniams rš.
^ Ta[vo] itus darbus pavasario vanduo nunèš (taip pajuokiamas negalintis užbaigti pradėtų darbų žmogus) Arm.
3. numušti, nutraukti, nuplėšti: Visą pirštą nùnešė ligi kaulo, dabar nieko negalia dirbt Jrb. Jai par karą ranką nùnešė Šmk. Kai ejo frontas, jos vyrui pusę galvos nùnešė Kln. Skūrą teip visą ir nùnešė nuo pirštų Ktk. Kulkutė pakaušį nunešė vienam vaikinui Vlkv. Tai tas velnias kaip ėjęs iš jo, taip beveik jam nosį nunešęs BsMtI128. Kai pauostai to lekiančio spiruto, tai gali nosį nunèšti (labai smarkus, suerzina nosį) Šn.
ǁ išgriauti, nuversti: Du tiltu nùnešė vanduo OG213.
4. refl. greitai nubėgti, nulėkti: Ot nusi̇̀nešė kiškis per lauką! Švnč. Du piemenai per kalną nùsnešė Vlk.
5. SD381 pačiupti, pavogti, pagrobti: Kažkas botagą nuo rogių nùnešė Jnšk. Neišeik iš numų, ka lapė [ančiuko] nenūneša Vkš.
^ Nesprausk baltai, be šarka nunèš Ds. Jei velnias nunešė karvę, tai tegu nešasi ir šniūrą LTR(Grk). Abu labu: gaila tik, kad velnias nenunešė KrvP(Mrc). Geras kap vilkas, ėriuką nunešęs, meilus kap lapė, vištą nupešus LTR(Mrj). Ilgą iešmą drožiant šuo kepsnį nuneša rš.
| refl. tr.: Vanagas nusi̇̀nešė vištelį BŽ413. Nusinešė kaip vilkas avį LTR(Jnš).
ǁ neatiduoti, negrąžinti: Jau kad ir nunèši pinigų už kokius aštuonis lyterius pieno, tuščia jų – daug vaikų turi Jrb. Nūnèšti galia algą [samdytojas] be sutarties Grd.
ǁ refl. tr. išeinant, pasitraukiant pasiimti:
^ Gervės pusrytį nusinešė! (atėjus rudeniui nebevalgoma priešpusryčių) KrvP(Č). Aukso su savim nenusineši, bet per jį dangun kelią surasi KrvP(Al). Numirsi – nenusineši NžR.
6. SD42 išgirstą pasakyti, perduoti: Bobos tuoj nùneša Ėr. Tik ką sužino, tuoj best tą i nùneša Rs. Nunèšk labas dieneles mano tėveliui ir motynėlei JD1204.
7. iškentėti, patirti, pakelti: Pati septinta likau su vaikais, vargo daug nùnešiau Vlk. Itiek vargo nùnešiau Vrnv. Daug vargo tamsta nunẽšus, kol išmokai Btg. Kiek aš nunešiau žmonių kalbelių, kiek aš nukenčiau, vargo mergelė KrvD214.
8. būti pranašesniam, nugalėti: Mūs žaloj jūs margąją nùneša Lš. Mano motina greitai nuneša (viršija kalboje) tėvą: jam nė išsižiot netenka Žm. Jis mus visada nùneša (nulošia) Krok.
◊ kójomis (ant kójų) nunèšti sumindžioti, iškapstyti: Javai kojomis nunešti S.Dauk. Karvės kójums nùnešė visus daržus Krš. Vištos viralus in kójų nùnešė Arm. ×
krõmo nunèšti Slm užsidėjus ant nugaros (vaiką), nugabenti.
kudãšių nunèšti nubėgti, pasprukti: Padėk diržą, jau vaikas nùnešė kudãšių Smn.
šuõ (vélnias) ant uodegõs nùnešė (nusi̇̀nešė) niekais nuėjo: Aš tau seniai sakiau, kad tavo mokslą šuvà ant uodegõs nunèš Ds. Pinigų šitiek sukišė, ir visa šuva ant uodegos nusinešė PnmR. Nusinešė velnias ant uodegos LTR(Jnš).
panunèšti, panùneša, panùnešė (dial.) tr.
1. daug, kelis kartus nunešti: Buvau tę megztinių panunẽšus Dv.
2. savo judėjimo jėga visus nugriauti: Vanduo tiltus panùnešė Grv.
panèšti, pàneša, pànešė
1. tr. truputį pagabenti: Man ranka nutirpo, panešk tu dabar Vb. Arti nemesk tų sąšlavų – panešk tolyn Vlkv. Panèšk toliau J. Einant į Skirsnemunę ji mano batukus pànešė Skr.
^ Aš nešiu tą vaiką į girią, ka tei[p] rėkia. – Aš tau panèšiu! (sakoma grasinant) Jrb.
| refl. tr.: Pasinešęs į šalį, suplėšiau tą lapelį Šts.
2. tr. K pajėgti nešti: Panešdavo tris pūrus OG100. Sulėkė iš apylinkių Punin su visais panešamai̇̃s turtais BM106. Kieno nugara plati, gali daug panešti Mrj. Kariui derantys vyrai buvo, kurie skydą ir kardą panešdavo BB1Krn6,18. Mažas mano žirgužėlis, nepanèš mudu abu jaunu JD734. Tai vyras mažilelis – vos kepurę pàneša (juok.) Krš. Kad aš jojau par lankas, par žaliąsias lankeles, nepànešė žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1477.
^ Ėsk, kiek pilvas paneša (kiek telpa) KrvP(Krsn). Valgyk – kelnių nepanèši (nusilpsi) Krš. Panaberijos nepàneša (labai išdidus) Ds. Tinginio nepàneša (labai tingi) Klvr. Sunku panešt, gailu pamest Tvr. Pasakys žodį (stipriai susikeiks), kad nepaneši (apstulbsi) Ėr. Saldus, gardus, bliūde nepanešamas (miegas) Sim. Iš vieno kampo nei pavežt, nei panešt (krosnis) Kzt.
panešamai̇̃ adv.: Pridėjo daug, ale da panešamai̇̃ Alk. Uždėjo, prikrovė nepanešamai̇̃, nepavežamai Lp.
| refl. tr.: Tiek turto da turiu, kad nepasinèštum Kp.
| Riebumas jos – savęs nepasi̇̀neša (vos bepaeina) Ds. Nepasi̇̀neša iš gero gyvenimo Mžš.
^ Ir būdavo gi linksmas, ak, kad tave devynios! Ir būdavo gi naudinga, ak, kad tu nebepasineštumei! Vaižg.
3. tr. tam tikrą laiką nešti, tiekti: Du mėnesius pànešė pieną [į pieninę] ir nustojo Rm.
4. refl. tr. nusinešti tolyn: Vagis tada paėmė aviną ir pasinešė M.Valanč. Sprandus žąsų nusukusys, pasi̇̀nešė ir suėdė PP62.
| Man pànešė vieną vištą Pgg. Vanagas vištą paneš Nmč.
5. tr. savo judėjimo jėga nustumti, nuversti, patraukti drauge su savimi: Toks vandens sūkurys paėmė – ir pànešė Pgg. Neužgreibė, Venta lig Romučių panẽšusi [lavoną] Krš. Nebėra nei vieno namo su stogu, nes juos audra nuvertė arba panešė prš.
ǁ savo judėjimo jėga pajėgti pastumti, patraukti: Kad papuls, tai šitokis vėjas ir žmogų panèš Nmč.
^ Ko vėjas nepaneša? (akmens) Dkšt.
ǁ nugriauti, nuversti: Buvo srovinga upė, kuri vis tiltus panešdavo brš.
6. tr. pajėgti išlaikyti, pakelti (svorį, krūvį): Ledas laiko, pakelia, pàneša KII232.
7. tr. parinkti, pakrauti: Mano bitės gerai pànešė iš šaltekšnių [medaus] Ėr.
8. refl. paūgėti, suklestėti: Rugiai iš pavasario labai pasinešė Mrs. Po lietaus visi javai pasi̇̀nešė Lš.
9. refl. einant, bėgant pakrypti, pasukti, patraukti kuria nors linkme: Pasibaidę arkliai pasi̇̀nešė į namų pusę Jnš. Arklys pasinešė par kapines LTR(Tt). Žebrikė (karvės vardas) pasinešė į dobilus Rs. Jeigu stirna nebūtų supratus pasinèšt krūmuos, būtume pagavę Ds. Žiūrėjau – vis ėjo link mūs, o paskui pasi̇̀nešė į mišką Lkč. Barbutė vėl pasineša pro duris S.Čiurl.
| Saulė jau gerokai į vakarus pasinešusi rš. Debesys į vakarus gerai pasi̇̀nešė Skrd.
ǁ nubėgti, pabėgti: Gerai, kad pàsnešė iš tę, ba būt gerai apdaužytas Rod. Aš greit pasi̇̀nešiau už kluono Gs.
10. refl. būti linkusiam, pasirengusiam kam nors: Vilnius – tikras lobis visiems, kas yra pasinešęs studijuoti meno istoriją ne iš vadovėlių rš. Į parėdus Ona buvo labai pasinešusi A.Vencl. Jis buvo pasinẽšęs bėgti, ir nelaikiau Ėr. Agurkai buvo pasinẽšę žydėt Kp. Matai – pasi̇̀nešas kitas py mokslo, kitas py žemės Dov. Pirma buvo pasinẽšus už jo eit, o dar̃ neina Alv. Aš pasinẽšęs ant miegojimo, kortos nusibodo Jnš. Pasinešus diena ant lietų Pl.
ǁ pradėti ką daryti: Pavarykite kurį jautuką bent iki sodybų galo, paskui keliu gal pasineš eiti Žem. Kad pasi̇̀nešė karvės lėkt par laukus? Bsg. Karalaitė tuoj pasinešė atgal bėgti LTR(Sml). Pasi̇̀nešė augti, išsidrėbė labai Krš.
11. tr. iškentėti, patirti, pakelti: Esu šmotą vargų panẽšusi Trš. Ka ruduo šlapias, tai panèšt to vargo negali̇̀ Gs. Neženota mažiau vargo panèš Gs. Motinėle, … kiek jūs panešėt didelių vargelių TŽI284. Didelį rūpesnį ana pànešė par karę vaikus augindama be vyro Dr. Kiek ma[n] reik panèšt kantrybės, tai negali ir žmogui apsakyt Gs. Su tais medžiais (iš girios juos veždamas) jis vargo ir šalčio pànešė Gs.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti: Tėvas, paėmęs diržą, duos tiek, kad panešti negali Ėr. Tos raudonos vištos gerai šaltį pàneša Dl. Vaikas juo šaltį pàneša Plng. Aš nepànešu tokių didelių barnių Jnš. Mano galva nepàneša nemiegio Vkš. Kaip aš pamenu, mano mama vargo, jau aš jos to vargo nepanèščiau Raud. Užpuolė nepanešami̇̀ vargai Gs.
| Anas daug pàneša – žiūrėk, kiek geria, o nenugriūva Rk. Retai kas tiek daug degtinės paneša, kaip mūsų kaimo kalvis Ds.
12. intr. būti panašiam, panėšėti: Jų visi vaikai pàneša į tėvą sp. Sūnus in tėvą, o duktė in motiną pàneša Vlk. Bronius biskį pàneša dėdę, ir kalba lyg su kąsniu Skr. Ji in senovišką giesmę pàneša Rdš. Šiandiej in lietų nepaneša Ds.
| refl.: Vaikai ant močią pasinẽšę Ps. Žiedas aplink kaklą yra juodai juodas, stuburys geltonai raudonas, pasinešęs į skaudžiai raudoną Blv. Naras – [v]andeninis paukštis, ant antį pasnešęs, kojos trumputės, šalin kėstos Kp.
13. refl. kvepėti, atsiduoti: Tas medis imbierų kvapu pasineša B.
14. refl. didžiuotis: Pasnèš, kap pirkią išsimėš Vlk.
^ Pàsnešė šūdas ant šakių Vlk.
◊ buldõkų (klùmpių, pil̃vo, strė́nų) nepanèšti vos paeiti; sunkiai eiti: Pasiuvo tokius buldokùs, kad negalima nė panèšt Smn. Eina – rodos, klùmpių nepàneša Gs. Kad pririjo, pil̃vo nebepàneša Ds. Neprisirengiu [eiti], nepànešu tas strė́nas Vlkv.
galvojè (į gálvą) panèšti atsiminti: Kad ir daug išmoksti, bet galvo[je] negali panešti Gs. Į galvą viską negali panešt Krtn.
gar̃siai pasinèšti pagarsėti, iškilti: Ne vienas jų taip garsiai pasinešė, kad jų vardu skambėjo vaidilų kankliai V.Krėv. Dar niekas, kaip seni pamena, taip garsiai nepasinešė, kaip jaunasai jo sūnus Zubrys V.Krėv. Ir gyvi esame, ir garsiai pasinešėm, ir tėvus atkeršėm V.Krėv.
gývastę panèšti kaip nors pagyventi: Ka galėčiau kiek dar gývastę panèšti Grd.
kiaurų̃ púodų (×krõmo) panèšti kiek nešti (ppr. vaiką) ant nugaros prilaikant už kojų: Panèšk mane kiaurų̃ púodų Plv. Eikš, panešiù krõmo Sb.
kójas panèšti įstengti eiti: Berniokas nusprendė tol eiti, kol paneš kojas, nors visai neturėjo vilties rasti J.Balč.
lašinių̃ (mėsõs, pil̃vo, paliáukio, taukų̃) nepàneša storas, nutukęs: Kiaulė jau nebepàneša pil̃vo Jnš. Eina kaip rupūžė, mėsõs nepàneša Lb. Jis jau nepàneša savo lašinių̃, nusiėdė Jnš. Taukų nepaneša, o da serga! Plv. Nebipàneša nė paliáukio, o buvo kaip lenta Krš.
parnèšti, par̃neša, par̃nešė tr.
1. SD213, R, K atgal, namo pargabenti: Nunešt nunešė, o parnèšt nėr kam Gs. A nereiks suolus parnèšti? Gršl. Eik parnešk dalgį Rs. Parnešiau raibąją kurapkėlę ir margąją paukštelę TDrIV59. Du kilogramus jautėnos par̃nešiau Slnt. O jūs eikiat ir parneškiat, ką pirkot dėlei bado BB1Moz42,19. Prašyk seną motynėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Nešte, rasi, aš parnešiu KlvD194. Parbėgs žirgelis, parbėgs juodbėrelis, parneš muno mundurelį StnD25. Blezdinga lėkė ugnelę iš čysčiaus parnèšti, dėl to uodega išdegusi su šuke ir po dūmus peria J. Parnešė gulbės liūdną laiškelį DvD4. Imk pušies šaką ir marių putos saują, tai tu parneši savo anytėlei žiemužės šėko, vasaružės sniego (d.) J.Jabl.
| Po metų ji par̃nešė vaiką (jai gimė vaikas) Lnkv.
^ Iš miško parneštas, miškan žiūri LTR(Brt). Išėjo kaip ežys mielių parnešti (ilgai negrįžta) LTR(Smn). Ans geras smerčiuo parnèšti (apie nerangų, ilgai gaištantį žmogų) Krš.
| refl. tr.: Man ir šiaudas sunkus parsnèšt Vlk. Parsinešiau kelis svarus mėsos pietums J.Jabl. Buvom lig numų beparsinešantys katūtį Tv.
^ Ateik nuogas – parsineši anty[je] (nieko neatsineši, ir tau nieko neduos) KrvP(Ps).
ǁ užnešti užkrečiamą ligą: Par̃nešiau numie tymus, visas butas susirgo Vn. Visai šeimynai par̃nešė niežus Bt. Vieni pakelėse išmirė, kiti parnešė ligą į kiemus M.Valanč.
ǁ atėjus, atvykus perduoti (žinią): Tai aš nuskrisiu in tavo bernelį, tik neparnešiu linksmos žinelės LTR(Dkk). Naujynų par̃neša klėbiais Grd. Oi tu, sakūn sakūneli, dyvnasis paukšteli, ką parneši naujienelės nu mano mergelės? KlpD2. Zylelė … parneš mergelei naujieną JD597. Labas dienas nuo jos tėvo jai parnešė BsPI75.
2. refl. pareiti, parsinešdinti: Parsi̇̀nešiau ir būnu Plv.
3. duoti, suteikti: Aš pripiršiu tokią, katra tris tūkstančius parnèš Skr. Sakalai parneš mum laimę iš už jūrų marių S.Nėr.
^ Sūnus parneš, duktė išneš PPr157.
◊ ×kantapliùs parnèšti sunkiai pareiti, parsivilkti: Aš visas sušilęs, vakare ledvai kantapliùs par̃nešu namo Kp.
kirvẽlį parnèšti; rš grįžti namo neištarnavus sutarto laiko.
klùmpes parnèšti parbėgti, pasprukti: Kai iškilo muštynės, tai kiti vos klùmpes par̃nešė Plv.
paparsinèšti, paparsi̇̀neša, paparsi̇̀nešė (dial.) visiems, daugeliui parsinešti: Nuėjo žmones medin ir paparsi̇̀nešė medžiagos Dv.
pérnešti
1. tr. K einant pergabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Lovą mano pérnešė Rs. Nakčia pernešdavo ją su narvu iš svetainės į miegamąjį kambarį rš. Pérnešk mane per upę DŽ.
^ Ko per pirkią neperneši? (vandens rėtyje) Tvr.
ǁ perduoti, išplatinti užkrečiamą ligą: Dažnai posargos pérnešamos rankomis NdŽ.
2. tr. priversti judėti savo judėjimo jėga ta pačia kryptimi, pervaryti, perstumti: Vanduo parnešė arklį par upę Pn. Rugiai apsivaisina kryžmiškai vėjo pernešamomis žiedadulkėmis J.Krišč. Deguonį iš plaučių į audinius, o anglies dvideginį iš audinių į plaučius perneša kraujas rš.
| Nė nejutau, kas per tą tvorą mane pérnešė (greitai peršokau) Gs.
3. tr. Arm, Šlčn perkelti, perkraustyti iš vienos vietos į kitą: Sunku, kai reikia triobas párnešt. Su dyka ranka neparneši Krkn. Šitas stubas galėsim pérneštie Gs. Jis nuėjo karvikę párnešt į kitą vietą Šmk.
| refl.: Nuėj[o] į kitą miestą, pérsinešė Plv. Jau pérsinešėm čia būt Pls.
| Akies mirksnyje persinešė ugnis ant arti skūnės esančio staldo prš.
4. tr. perduoti žinią, pranešti: Perneškite tai Jonui, ką girdėjote ir ką regėjote DP18.
5. (sl.) tr., intr. Vlkv perkęsti, patirti: Šitiek vargo pérnešė, šalčio ir bado Dgl. Kiek aš an savo kailio esu pérnešęs bėdų, tai sunku apsakyt Užp. In savo kupros visas bėdas pernešiau Skdt. Bobutė keturius karus párnešė Krš. Kiek aš pérnešiau, kaip be galvos likau Alks.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti, pakęsti: Bet esant čia pat žmogui lyg ir lengviau pernešt skausmus I.Simon. Aš tokių nelaimių negaliu pérnešt Vžns. Aš negaliu párnešt tokių kalbų Jrb. Negaliu aš pérnešt to vaikų rėksmo Skdt. Jin nepárneš tos drėgmės Rd. Paskui jau vonių nebepérnešė širdis PnmR.
6. tr. pralenkti, viršyti: Jis pérneša visus savo apsukrumu Lp. Tu savo piktumu tai ir velnią pérneši Nč. Tokis miestas ir Kauną pérneša Mrk.
7. intr. suduoti, pertraukti: Aš tau kai pérnešiu diržu, tai liausies brajyt! Ml.
◊ (kieno) galvà nepérneša nesupranta kas: Muno galvà nepárneša Vvr. ×
kromù pérnešti Sch206 ant nugaros užsidėjus (vaiką) panešioti.
piesinèšti, piesi̇̀neša, piesi̇̀nešė prisinešti, prisigrobti: Iš miesto pysi̇̀nešė daug ko Rsn.
pranèšti, pràneša, prànešė
1. tr. K pro šalį pragabenti: Negali nė praeiti, nė maišelio pranèšti [pro nedorus kaimynus] Krš. Paskui velnias pasitikęs girnių prašė, kad jį, pakavojęs maiše, pro dvarą ir pro tą žmogų praneštų SI309. Kada jis sėdos į stalą, ledva galėjo turėti rankose šaukštą – pranešdavo jį tankiai pro gerklę ir išliedavo valgį BM200.
| refl. NdŽ.
2. tr. panešti į šalį: Stovi anos, niekas gi jų nepràneša Tvr. Praneša toliau stalą Ad.
3. tr. tam tikrą kiekį, dalį išgabenti, išnešti: Reikia pranešt da rūbų didumas – gali visa paimt Sdk.
4. tr. pajėgti panešti, pastumti, pavaryti savo judėjimo jėga: Aš (upelis) ir šiap bėgu, ir tep bėgu – pilko akmenelio nepranešu (d.) Tvr.
5. refl. Švnč išeiti, pasišalinti: Prasi̇̀nešė kur toliau nuo namų Trgn. Prasnèšk geriau, kolei jam pyktis pereis Ktk.
6. tr. SD295 perkelti iš vienos vietos, būsenos į kitą: Nuog smerties pranešti esme ing gyvenimą SPII00.
| refl.: Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia tėvą, motiną … ir prasineša namuosna … vyro savo SPI217.
7. tr., intr. R duoti žinią, paskelbti, pasakyti: Prànešė liūdną žinią Vlkv. Lauras savo bėdas ir išgąsčius mums pràneša kartais K.Donel. Jis prànešė vyresnybei J. Tada tas žmogus pranešė palicijai, ir jį pagav[o] BsPIV30. Skubinkitės, idant jei tokią žinią praneštumbit pirm, neng ji numiršta! Jrk113. Praneštas apei tai, daktaras tuo[j] atvažiavo Žr. Mes silpni daiktai, kaip švents mums pràneša Dovyds, nei žolelės ant laukų dar augdami žydim K.Donel. Jie vadinosi pranešamaisiais, arba reliacijų, seimeliais A.Janul. Vis išpildė, kas pirm pranešt rašte buvo Mž332. Sugrįžta ing Jeruzalem, idant tą linksmą žodį ir kitiemus apaštalams praneštų BPII27-28. Susirinkitės, idant eš jumus praneščiau, kas jumus būsiančiame čėse prisitiks BB1Moz49,1. Tataig buvo per pranašą seniai pranẽšęs DP187.
| refl.: Iš vyro Olė tegavo tik vieną laišką, kuriame jis prasinešė laimingai nuvažiavęs į Ameriką LzP. Pasakykiat, prasinèškiat, jums būs lengviau Gršl. Kai kas pasako žodį, tai ir prasi̇̀neša aplink (pasklinda gandas) Slm.
8. intr. SD290 nuspėti, pranašauti: Iš rankų įžiūrėjimo pranešu CII887.
9. tr. iškęsti, patirti: Tiek vargelių pranẽšus visą gyvenimą Sem.
10. tr. būti pranašesniam, pralenkti, viršyti: Šikšnosparnis greitumu ir vikrumu visumet praneš [žvirblį] J.Jabl. Jau anas tuoj pranèš ir brolį Sv. Jis moksle tave pràneša Jnšk. Giedojime praneša jinai, t. y. balsiau gieda J. Ir pranešdavo išmintis Salomono išmintį visų rytiečių ir egiptėnų Ba3Kar4,30. Šitoj tiesa labai vargu suprasti dėl to, kad mūsų išmanymą praneša A.Baran.
| refl.: Žmogus prasineša iš kitų būtybių Vr. Jis visur prasi̇̀neša Gs.
ǁ refl. pralenkti einant, bėgant: Iš pirmų žingsnių jau buvo matyti, jog prasinešti rengiasi Romano žirgas, tiktai vienas Armino širmis nuo jo neatsiliko V.Piet. Aš buvau gerokai prasinẽšęs, bet jie vėl pralenkė Alk.
ǁ būti didesniam, viršyti kokį nors kiekį: Paukščio temperatūra dažnai praneša 43°C rš.
ǁ refl. pasižymėti: O kad ne ji (Algutė), gal jau jis būtų seniai ar pasitraukęs nuo Aršiojo į šalį, pas Trakių, prasinešusį valdoną, ar gal būtų sugrįžęs namon V.Piet. Tėvai … prasinešdlavo visokiais lemtumais BzB118(MT460).
◊ vė́jus pranèšti; R77 apgaudinėti.
prinèšti, pri̇̀neša, pri̇̀nešė tr.
1. R421 prigabenti, atnešti daug: Pri̇̀nešė statinę vandens DŽ. Kad pri̇̀nešė valgymų! Dv. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešąs J.Jabl.
| Vaikai in kambarį šalčio pri̇̀nešė Mrj.
^ Gandras mėšlo neprineš LTR(Rs).
| refl. tr.: Prisi̇̀nešiau malkų pilną užpečkį – užteks keliom dienom Vlkv. Garnys ir varlių į lizdą prisinešė, o šeimyna dar miega LTR(Zp).
ǁ priminti (purvo, žemių): Nu tik prinèšk tu man purvo! Mžš.
| refl.: Mūso troba prisinẽšusi – vaikai prinešio[ja] Šts.
2. paėmus priartinti, prikišti prie ko: Ji paėmė vieną taurę ir prinešė prie lūpų, dėdamasi truputį nugėrusi J.Balč. Pamirkė meduje rykščikę, kurią turėjo ranko[je], ir prinešė ją pri burnos S.Stan. Nykštukas pagriebė žolelę ir prinešė prie nosies J.Balč.
| refl. tr.: Jis prisinešė arčiau žvakę rš.
ǁ nunešti, pristatyti: Žmogelis niekur negalėjęs gaut kūmos savo sūnui prie krikšto prinešti BsV34.
3. savo judėjimo jėga daug atgabenti: Vanduo pri̇̀nešė pilną pievą maurų NdŽ. Tie akmenai vandenio prinẽštūs (sunešti) Brž.
ǁ savo judėjimo jėga pristumti, atplukdyti prie ko: Rytą pri̇̀nešė [v]anduo žilvitį ant tiltą BM10.
4. Srj pririnkti, prikrauti: Jei tokia graži vasara pabus, bitės prinèš medaus Ėr.
^ Viena bitė avilin neprineša medaus Tsk.
| refl. tr.: Prisineša sau kinį Blv.
5. pranešti (toli gyvenančiam), papasakoti: Man tuoj pri̇̀nešė kiti Jnš. Niekas nepri̇̀nešė, kad ans yra par mergas ejęs, ir apsižanijo Plt.
6. daug iškęsti, patirti: Tiek vargo prinẽšus! Lp.
◊ Diẽvas į rankàs (prie rañkos) prinèš pasiseks: Šitam mėnasy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn. Kad Dievas prie rankos rugius prineštų B.
×raznèšti, ràzneša, ràznešė (hibr.) tr.
1. išnešioti, išgrobstyti: Po smerčiai jo visą turtą svetimi ràznešė Dglš.
2. ištaršyti, išardyti: Saulė veidą apdegino, vėjas kasą dai raznešė LTR(Ml).
3. žr. išnešti 7: Nežebotas arklys greit gali raznèšt Dglš.
4. refl. įsismaginti: Vaikai kad razsi̇̀nešė (įsisiautėjo) – dūksta i dūksta Rš. Nu ir razsi̇̀nešė (įsismarkavo, įpyko)! Rš. Su šitieka pinigų labai nerazsineši (nepasišvaistysi, greit pritrūksi) Dglš.
sunèšti, sùneša, sùnešė, sanèšti, sàneša, sànešė Prn
1. tr. SD456, R419, K paėmus, užsidėjus sugabenti į vieną vietą: Sunèšk in vidų drabužius J. Kada jūs suneštat rugius teip nešiodami?! Ds. Gerai, kad sùnešėm bulbojus Gg. Sanešiau grūdus į aruodą Stk. Vakar sùnešė daug vilnų [kar̃šti] Mšk. Sùnešė cielą jaučio mėsą Ūd. Pirkliui nuvažiavus, atbėgo vilkas, sunešė abi vaikelio pusi, sulaižė sulaižė, ir vaikas atliko sveikas BsMtII20.
| refl. tr.: Šieną nešte susinèšim – nereiks arklių Erž. Susinèšk nuo tvoros rūbus – lietaus ateina Ds. Jis jau sukūrė ugnį, šakų sausų susinešęs BsPIV272. Žabarskis gryčią susi̇̀nešė iš girios Rm.
ǁ refl. būti sugabentiems: Kažin ar tilps bulvos, kai visos susinèš sklepan Ds. Viskas susi̇̀nešas į pringį Krš.
2. tr. savo judėjimo jėga suvaryti, supūsti (į vieną vietą): Vėjas debesis sùneša į krūvą, ir paskui vali̇̀ lyti Gs. Čia sùneša labai giliai sniego Rs. Vėjas sunešė didelius vėpūtinius rš. Prie tilto sunešti ledai NdŽ.
ǁ refl. susirinkti, susikaupti: Iš sterblės purtė susinešusias dulkes rš.
3. refl. greit subėgti: Sùsnešė visos kiaulės kieman Lp.
ǁ refl. atlėkus apsistoti, susimesti: O toje drevėje buvo bitės susinešusios rš.
4. refl. tr., intr. susikelti, susikraustyti į kitą vietą: Susnešė an Plėnūtiškės (ant Plėnūčio žemės) budinkus Srj. Jau daug katrie buvo išsinešę, dabar susi̇̀nešė vėl atgal Bgs.
5. tr. padaryti, kad susidraugautų, artimai santykiautų, įsimylėtų:
^ Velnias sùnešė, velnias ir išskirs Plv.
| refl. Slk: Pagyveno arti̇̀, tai ir susi̇̀nešė Ml. Su ledokais žmonėm sùsnešė, ir pats ledokas Arm. Kap sùsnešė Mariutė su Agota, tai užteko visai ūlyčiai pletkų Vrn. Tep susi̇̀nešė vaikai, kad baisiausia, neatskirsi jų Al. Susi̇̀nešė kap šuva su katinu Rod. Sùsnešė su tuoj pijoku, tai jau gero nebus Drsk. Susi̇̀nešė su tokia boba Šmk. Dar už nabaštikės galvos visus metus jie susinẽšę buvo Rdm. Jo žmona jau su kitu vyru susi̇̀nešė Srv.
6. refl. susisiekti, susižinoti: Žmonys dabar be galo greitai susi̇̀neša Krp. Dabar žmonės ir už marių vienas su kitu susi̇̀neša Ds. Kaip tik nebesusinešu su broliu, taip ir nežinau, kaip jam ten einas Žg. Musintais anie susi̇̀nešė kaip norintais, kitaip jau nebūtų pajutęs aplei tą Vkš. Kaip būtų smagu ir padoru su visais tais lietuviais susinešti V.Kudir.
| Visa soda susi̇̀nešė (susitarė), kad to kelio netaisys Up.
7. tr. SD123 surinkti, sukrauti: Bet už tą tokios bitės (kurios nespiečia) daug medaus kas metą suneša S.Dauk. Sùnešė paukštė lizdą Dv.
| refl. tr.: Ant vienos sausos šakos susinešė lizdą gužas J.Balč. Starkas vinkšnoj susi̇̀nešė gūžtą Jnšk. Susinešė pova šilkinę gūžtelę (d.) Dkšt.
| Kaip man vienam čionai augti ir lapelius susinešti …, ir žiedelius susikrauti? DvD111.
8. tr. iškęsti, išlaikyti, pakelti: Aš daug vargo sunẽšus Gdr. Nemožna buvo sunèšt bėdų Arm. Aš to neramumo negaliu sunèšti Pn. Aš tą panieką sunèšiu Ar. Kad ji nesùneša kantrybės (nesusilaiko, nekantri) Brž.
9. intr. Aps galėti, pajėgti suprasti, suvokti: Čia jau mano galva nesùneša Prng. Čia reikia geros galvos, kad suneštų Ds. Tokiam būtų gerai pardavėjuo, ka uždaviniai teip lengvai yr sùnešamys Yl.
10. tr. I sudėti į krūvą, suskaičiuoti: Raides pažįsta, tik žodžio nesùneša Rdš. Sunèšk į vieną vietą visą žemę – bus hektaras Ėr. Sunèšk, motin, kiek už javus gavom piningų Krtv. Kai visus piningus sùnešė, pasirodė, kad trūksta pora litų Up. Sunèšk, kiek išeis už penkias gijeles bielių (baltų medvilninių siūlų) Vkš. Sunešk, kiek kartų tai darei P.
11. intr. suduoti, uždrožti: Atsitūpė kampe ir tupi – bijo, kad vė nesunešt per galvą (ps.) Tvr.
◊ klùmpes sunèšti Msn susituokti.
liežuviùs sunèšti liežuvauti, apkalbėti: Suneša visokius liežuvius apie parapijonių gyvenimą V.Kudir.
pasunèšti, pasùneša, pasùnešė (dial.) tr. keliems, kelis kartus atnešti: Rudenį pasùnešė kiemas kas spirgelį, kas miltų dulkelę Dv.
užnèšti, ùžneša, ùžnešė
1. tr. R204, K paėmus, užsidėjus užgabenti: Ant viškų ùžnešiau lašinius J. Helijošius … ant liepsnų vežimo buvo užneštas ing dangų DP594.
| refl. tr.: Būdavo, užsi̇̀neša an tvarto patalynę i miega Vlkv. Toj lapė insikraustė in pečių, o ten buvo pakeptos dešros, – ji tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė ant šieno kūgio ir ėda BsPIV286. Senas patinas ramiai nusileido nuo kalno viršūnės, pasiėmė mums žadėtąją ir, nieko nepaisydamas, nei mūsų, nei šunų, užsinešė aukštyn Blv.
2. tr. trumpam užsukant, pro šalį einant, atnešti: Ùžnešė [į kalvę] butelį naminės ir nugirdė Ėr. Kranauskienė šiandie buvo – ùžnešė puodynę Srv. Gal velnias tave te ir ùžnešė šiton karčemon (kogi ten ėjai)! Ds. Gal jum pats velnias užùnešė! Pl.
ǁ atsitiktinai daug ko sunešti: Kap daugiau ùžneša [į turgų parduoti], pigiau būna Alk.
ǁ atsitiktinai įgabenti su savim: Žliūgių sėklų kūdron gali užnešti varlės arba ir vėjas įpūsti rš.
3. tr. Jnk bendraujant paskleisti užkrečiamą ligą: Jie ùžnešė šiltines Ėr. Tos katės i šunys ligas ùžneša Trg. Raupai užnešamà liga Ml. Užnešiu ligą B.
4. tr. kiek panešti (į priekį): Užnèšk aną rąsto galą į priekį Lš.
5. refl. pakilti užsimojant: O ranka jo užsinešė kirviu nukirst medį Ch5Moz19,5.
6. tr. pristatyti reikiamą kiekį (ppr. apie prievoles): Mes jau ùžnešėm pieną, sakė pienininkas Ggr. Šį mėnesį kiaušius esam užnešę Šts.
| Man su pinigais bepigė, tik nuošimtis ùžneša ant smulkmenų (nuošimčio užtenka smulkmenoms) Gs.
7. tr. savo judėjimo jėga užkelti, užvaryti, užstumti: Laivą audra užnešė ant seklumos tarp uolų K.Bor. Vėjas, baisiai nešdamas, užnešė ant kranto tos salutės Joną, kuris jau vos gyvas buvo likęs BsPIII26.
ǁ savo judėjimo jėga atvaryti, atpūsti: Sėklas ùžnešė, i apsprogo laukas pušelėms Prk.
^ An lėto vėjas užneša, greitas pats užsibėga (savo likimo neišvengsi) LTR(Krn).
8. intr. užtęsti nėštumą: Pernai karvė nė biškį neùžnešė, tei[p] lygiai diens į dieną devynis mėnesius Erž.
9. tr. uždengti, padengti, aptraukti paviršių kuo: Po pavasario šita pieva visada esti užnešta žemėm Nmn. Potvynis visas lankas ùžnešė smėliu Srv. Davė [v]anduo, ažùnešė pievas Dglš. Ravus ažùnešė, o čystyt dabar jau nėr kam Skdt. Autobusai nevažiuoja – keliai užnešti̇̀ Lnkv. Kelias sniegu ažunešta, neženklu, tai net ažblūdijau Ml. Pasislėpė palapinėje ir sumigo, bet pabudę pamatė, kad juos visai užnešė sniegas K.Bor. Dulkės akis ùžnešė Vlk.
| Akys buvo per daug užneštos (blausios, apsvaigusios, girtos) V.Kudir.
ǁ refl. apaugti, apželti: Kiemas užsinešęs žole, išknistas kiaulių ir pridraikytas stogo šiaudų A.Vien. Pievelės, paantvalniai, ežios – visa, kas tik buvo plūgu nepaliesta, storai užsinešė tarpia žole Vaižg. Visa pieva alksniais ažsi̇̀nešė, jau perniai negalėjo pjaut Ktk.
10. tr. atvykus paskleisti, išplatinti: [Indų pasakos] per susidūrimą su Europos gyventojais ir čion užneštos tapusios arba gyvu žodžiu, arba rašto keliu per literatūrą LTII477(Bs). Deivės kultas … buvo užneštas ne tik Galijon LTII530(Bs). Buvo užnẽšę [jaučių], arėm su jautukais Krš.
11. tr. pranešti, papasakoti: Kai tik susipyko, tuoj nubėgo ir ùžnešė žandaram Lp. Reikės milicijai užnèšti Skdv. Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, pasakas ir niekus visokius ùžneša draugui K.Donel. Dau[g] pasakų užnešė (daug primelavo) N.
| refl.: Dėdė apie pinigus nei neužsinešė (neužsiminė) Žž.
12. refl. Kp pradėti gerai, vešliai augti: Kur išakėjau, kad užsi̇̀nešė bulbės! Ėr. Nežinia, kaip šįmet dobilai augs, bet dabar iš pavasario labai gražiai užsi̇̀nešė Kt. Iš pradžių kopūstai labai užsi̇̀nešė, bet kurmiai iškėlė Rdm. Linų užsi̇̀nešta būta Ds. Toks buvo gražiai užsinẽšęs čiepelis, ir nulaužė Drsk. Šįmet visko gerai užsinẽšę, ka tik Dievas duotų suvalyt Gs. Linai tokie buvo juodi iš pavasario, užsinẽšę Ėr. Vaikai mūs labai užsi̇̀nešė iš mažens Brt. Telyčiotės tešmeniukas jau ažsinešęs Ktk. Jam užsi̇̀nešė tokia tanki graži barzdelė Jnšk.
13. intr. būti panašiam, panėšėti: Jis šiek tiek ùžneša in tėvą Alv. Gražesnė būtai, kad in momą užneštái Lp. Mano Zigmulis visai in mane ùžneša Mrs. Ale šitas namas tai į mūs ùžneša KzR. Veidas visai neùžneša, kad tas pats, tik iš balso pažinau Gs. Jo kalba ùžneša į tavo Nmn. Šita spalva lyg ùžneša į melsvą Alk. Biskį užneša kopūstais [skonis] Lp. Davė davė skripka zirzint, ė tan balsan neažùneša Ml. Kai kada nieko, o kai kada tai jis man an kvailo ùžneša Lkč.
14. tr. pradėti: Jis ùžnešė kokią kalbą Ėr. Klemusia čia man naują kalbą užùnešė Slm. Ei, klausykit, užnèškit giesmę Dsm. Maria, užnèšk „Bijūnėlį“ Nč. Užnešiu balsą (paduodu toną) B. Buvo Lazdijuosa užnèšt provos su švogriais Lp.
| refl.: Užsi̇̀nešė ne laiku šulinį kasti Ldk. Kad tik kiek, tai užsineša verkt! Mrs. Užsi̇̀nešės vaikai išeiti Grd. Daktarai yr užsinešę klyno negydyti Trk. Jau buvo užsinẽšę ant dienos (pradėjo švisti), kap mes kėlėme Brt.
15. tr. būti pranašesniam, pralenkti: O tai kaip gražiai ji apsitaisius – ùžneša visas mergas Ėr.
16. intr. užduoti, uždrožti: Užnèšk, motin, tam vaikui, kad nesiustų Sml. Jau tokiam, jeigu neklauso, gali ir užnèšt Vs. Tik pakš takš – kad ažùnešė atsivėdėjęs iš kairės, tai tas šliop i nudribo Prng. Vieni vyrai pasipeškit, moterėlėm neužneškit! LTR(Lnkv). Ot ùžnešė per ausį, net galva apsisukė Švnč. Užnešiu gerai per dantis, ir nustosi lojęs Vvr. Kai ùžnešiau šluotražiu par kuprą, ir nebeateina Kair. Kap ùžnešė sprandan, tai ir griuvo Sn. Lįsk lįsk tik prie manęs – kai užnèšiu par kinkas! Srv.
| refl. intr., tr.: Kad daviau aprimesčiu, bet ne arkliui, o sau ažsi̇̀nešiau kaktą Ml.
17. intr. aštriai, užgaulingai ką pasakyti: Kad užùnešė – nei ko atsakyt Sb.
18. (ž.) refl. užpykti, užsigauti: Ką gi aš jam čia pasakiau, kad reiktų taip užsinešti? S.Čiurl. Dėl tokių nėkų teip užsi̇̀nešė, kad nebšnekas nė iš tolo Krt. Pasakiau kelius žodžius, ir užsi̇̀nešė baisiausiai Krš. Nepyk, neužsinèšk, aš atidalysiu skolą, kad ir ne iš karto Plng. Turbūt tu užsinešei ko nors, kad nebeatejai pas mumis Nv. Ans šiandien labai užsinẽšęs KlvrŽ.
◊ kiáuru puõdžium užnèšti; Tat užsidėjus ant nugaros (vaiką) užgabenti.
im̃ti
Apibrėžtis
im̃ti, i̇̀ma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M
I. tr., intr.
1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emi̇̀, im̃k greičiau! Slm. Kam emi̇̀ tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna im̃ti OG400. Ėmęs indelį vandens M.Valanč. Skruzdėlė, ėmus gražų grūdą iš savo aruodo, nešėsi Tat. Reikia imtienai geresnių daiktų ažu šituos niekus Ds. Imtè (imkite) vaiką! Švnč. Im̃' (imk) tu pirma! Dsn. Tu, stikleli baltasis, į rankeles imamasis JD1029. Mesiu šviesų kardelį, imsiu naują žagrelę DvD7. Mesk gromatą rašyti, imk grėblelį taisyti JD1103. Vyrai imdavo rankosn aną dalį DP139. Kodrinag ubagas su tavimi netur imt (orig. impt) ėdesio DP33. Imt (orig. impt) nemaruonies rūbą DP33.
| Ima mane už rankelės, veda už stalelio (d.) Vlk. Ema už rankelių, veda ant seklyčią NS527.
| Tik pribėgo, ėmė už krūtų ir trenkė Joną į žemę Lp.
| Štai imki mūsų tvirtą ranką ir kelkis, mylimoji žeme! S.Nėr. Tas žmonių kalbeles rankelėm imsim NS1078.
| prk.: Tų namų ugnis neims (nelies) TŽIV480. Neik prie ugnies, o pradės tave ugnis im̃ti Skr. Vėjas iš visų pusių gerai ima (pučia) Gs. Ko gi šitas svetelis įėjo: ar ugnelės imtų (įsižiebti, užsidegti), ar kelelio klaustų? Užp. Oi ūžia ūžia sieros girnelės, oi ima ima mano viekelį (d.) Eiš. Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450. Ka (= kad) jo ir smertis neima (ilgai jis nemiršta)! Gs. Liga ima (griebia) ir jaunikius, ir stiprius vyrus BPII459. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji jam galvą ėmė KlvD246.
| Kelmus imdami (raudami), radę ir pamatus VoL294.
| Už balto stalo martelę rėdė, aukštoj klėtelėj rūtelę ėmė (nuo galvos rūtų vainiką) LB100. Po eglele, po žaliąja imti vainikėliai Niem17. Jaunos mošelės vainiką ėmė JV684.
| Mėsą iš puodo im̃ti (griebti) K.
| Jie ėmė (sėmė) suodžius iš pečiaus CII169. Bul'bas iš rūsio ẽma (semia ir į maišus pila) Slm.
| Žiūrėk, imu (nešuos, vežuos) šitą knygą pasiskaityti Jrb. O kad aš išjosiu į svečią šalelę, imsiu vieną dobilėlį su savimi drauge D2. Imk ir muni drauge su savi, josiam abudu į svečią šalelę (d.) S.Dauk.
^ Imk tave velniai (sakoma supykus, keikiantis)! Vlkv. Imsia juos galai! Rod. Im̃ tau velniai! Ds. Ìmai jį budelis, t. y. lai budelis jį ima J. Ima jį balti arimai (magilos, šaltos dienos)! B. Ima jį dievai! MŽ. Imai tave bala su tavo žirgeliu! JV1073. Pinigai imami (tikri, geri) R168. Darbo nė kokio neleido anai vyras nė į rankas imti (neleido dirbti) Žem. Reikia likimą imti už vadžių (reikia kovoti, nepasiduoti likimui) rš. Gyvenimą reikia imti, taip sakyt, už ragų A.Vien. Mergučės, imkim dainą (uždainuokim)! Skr. Pati iš savęs viską ima (prasimano) Skr. Kareivius visada aštriai ima (griežtai laiko) I.Simon. Imkit ausin kalbą mano (klausykit)! Ch1Moz4,23. Nevalgyk paskutinio kąsnelio – niekas šoktų neim̃s (neves, nekvies) Slm. Šiandie dvasią i̇̀ma, kai išeini (labai šalta) Pc. Vos prie jos durų prieini – kvapą i̇̀ma (labai dvokia; darosi labai nedrąsu) Skr.
| refl.: Im̃kis savo daiktus ir eik Kp. Kelkitės, sūneliai, imkitės dalgelių! d.
| Jis vėl nutvėrė dalgę ir ėmėsi pradalgio rš.
| Nieko nesiimkit (nesivežkit, nesineškit) su savim į kelią SkvLuk9,3.
| Kodrin to nimies (= neimies) po akimis savo? MP239.
| Šiandien labai žuvys imas (griebia meškerę, kimba ant meškerės) Lš. Vilkas įkišo šulinin uodegą ir laukia, kole žuvys imsis (ps.) Rš.
| prk.: Rūpinuosi, imuosi apie ką SD39.
2. dirti, lupti (odą, žievę): Diedas davai (pradėjo) ožkai kailį imt Tvr. Kad Mikita ožį pjovė, Mikitienė skūrą ėmė JD1360.
^ Neklausyk, neklausyk – im̃s tau tėvas kailį (muš tave)! Slm.
3. valyti, doroti (javus, šieną, daržoves): Rugius pjaut pradėdinėjam, pievas i̇̀mam (šieną pjaunam, vežam) Ad. Kitą savaitę im̃siam ir mes runkelius Dov. Metas im̃t apyniai Ėr. Apynėli žaliasis, puruonėli gražusis, tave ėmė nuo kartelių, mane vedė už rankelių JV677.
4. rėžti, užsibrėžti (vagą, pradalgį, barą): Ar tai jis mažą pradalgį i̇̀ma? Skr. Ašmininkas žambis platesnę vagą ema Trk. Kam taip platų barą emi̇̀ (linus raudama)! Slm.
5. žymėti; daryti: Matinykas pleną ẽma Slm.
6. nešioti, dėvėti (drabužius): Šis raištis maž tèimtas (tenešiotas) Šts. Drabužiai maž teimti, tenešioti Dr.
7. dirbti, įtempus jėgas; traukti (sunkumą): Mūs Juodis kalnan labai gerai ima Lš. Šešetas arklių neimtų̃ (nepavežtų), o jis vienas varo Srj. Rąstas sunkus, vienas arklys neima (nepaveža) Lb. Vežėjas pliauškina botagu, dėl to arkliai ir ima (žengia) tokius didelius žingsnius I.Simon. Bet jau im̃kit grynai (smarkiai čiupkit dirbti)! Alk.
| refl.: Karšta šienapjūtė, svietelis su šienais i̇̀mas Rod. Iš kapitų ėmiáus (smarkiai dirbau), mažne patrūkau Skd.
8. refl. intr., tr. pradėti dirbti, stvertis (darbo); ryžtis; įsipareigoti: Mūsų šalis ėmėsi kurti istorijoje negirdėtu maštabu elektrines, kasti milžiniškus kanalus A.Vencl. Ar prie lauko imsies (ieškosi vietos), ar prie amato? V.Kudir. Imuos ką, prademi, ketinu, ketu, žadu R153. Imas ar pratęs imtis ne savo darbą dirbti J.Jabl. Tu per daug emi̇́es, tai ir nepadirbi Slm. Prie darbo ėmės jauni, karšti vyrai V.Kudir. Ir tas miegalis vieną kartą ė̃mės darbo Als. Apie mergystę taryta: kas jos gali imtis, teimies DP598.
9. refl. mokytis: Bet dar ir daugiaus iš mūsų pasakos im̃kis K.Donel. Jei kuri imasi iš savęs, nors priešokiais … paėmusi pieštuką, kiek pabraižo Žem. Gerai ė̃mėsi – ir pabaigė mokslą Ėr. Jis labai gerai emas Pmp. Jų visi vaikai labai i̇̀masi Rm. Jei nesiimsi̇̀ pats per save, tai joks mokytojas neišmokins tavęs Nč. Per daug mokslą ant savo galvos imdamos (per daug mokydamasis), susirgo M.Valanč. Ot mūsų susiedo vaikai tai gerai imasi mokslan Alv. Pastebėta, jog mergaitės ne mažiau už vyrus imasi mokslo rš.
10. refl. pratintis: Nesiim̃k vis taip nosies traukt – negražu! Slm. Arklys ẽmas naravą Slm.
| refl.: Kad pakalbi ką, tai imas tuoj į galvą (jaudinasi, pyksta) Jnšk. Nesiimk jau taip į širdį – aš nieko bloga nesakiau Srv.
11. prk. lengvai (aštriai) pjauti, rėžti, kirsti, kirpti (apie peilį, kirvį, žirkles): Gerai išgaląstas peilis i̇̀ma viską Snt. Neseniai galandau peilį, o jau nebèima Srv. Ans turėjo gerą pjūklą, į medį ė̃mė kaip į sviestą Vvr. Gero šienpjovėlio gera dalgelė – i̇̀ma Rod. Mano dalgė vilkaplaukio nèima Pšl. Ot dalgė aštra: ima kai ugnė! Švnč. Kaip tu tekinai tą kirvį, kad jis nieko nèima – reikia pagaląsti Mrj. Geležė visiškai nebèima – reikia pagaląst! Sml. Visai mintuvai nèima braukt (neaštrūs) Rdm.
| refl.: Su šunkoju (dalgiu) neemas kirtis (nesikerta), su klėbiniu jau emas Šts.
12. traukti: Juoda drapana labai dulkes ir šilimą ẽma Slm.
| Tamsi drapana greit dėmes ima Ėr.
13. kąsti (apie dažus), dažyti: Geroja rauda (skaisčiai raudoni dažai) gerai ẽma Ppl. Šunio vilnų nė kokia daryla nèema Ds. Prasti darylai: nèema Slm.
14. prk. dėti (į burną); valgyti (ėsti, ryti); gerti: Motina, kai ajerus geria, i̇̀ma cukraus gabaliuką į burną Skr.
| Paršą visu geroji (geriausia) laikyti: peną geriau ima kaip kiaulė Vkš. Net akimu (akimi) ima, kad valgo Arm. Jau visiems pavalgius, aš dar porą kąsnių ėmiau BsV94.
| Martynas ima sriubsnį ir pastato butelį ant stalo I.Simon.
| Mano dėdė ima (geria, girtauja) iki dainavimui Alvt. Jau, berneli, tu šiandien ė̃męs Alk. Ėmę apipenus (nuodus) DP40. Imk, švoger, burniukę (gerk), neužlaikyk! Skr. Jis niekad nė į burną neėmė arielkos (negėrė) V.Kudir. Baltai ẽma (valgo), juodai triema (šakalys dega, juodi angliai griūna žemėn) Lz.
| refl.: Nei sveikas, nei kvaras – niekas nesopa, ė valgyt niekas nesi̇̀ima (nesivalgo) Prng.
15. reikalauti: Projektavimas ima daug laiko sp. Sviestas ẽma druską (sviestui reikia daug druskos – nesūrus sviestas negardus) Slm. Retan skietan suvertas audeklas ẽma daug ataudų Slm. Mokslas ima pinigų Gs.
II. tr.
1. šaukti (į karo tarnybą); mobilizuoti: Rudenį vėl im̃s naujokus Als. Ar jūsų sūnaus do šiemet nèėmė? Slm. Žemaičiai nebgalėjo beglobti žemgalių, turėdamys visur imtūsius kareivius išleistus S.Dauk.
| Ėmė į ginklą (mobilizavo karui) S.Dauk.
2. pirkti gyvulius, grūdus (valstybei); rekvizuoti (karo reikalams): Rajone jau ẽma grūdus Alz.
| Kaip sužinojom, kad vokyčiai ims karves, išvarėm į mišką Als.
3. vesti (į nelaisvę); areštuoti: Kurie pasiduoda, tus ẽma į nelaisvę Als.
| Milicija nekaltų nèema Kp.
4. užkariauti; laimėti: Proletariatas ima valstybinę valdžią ir paverčia gamybos priemones visų pirma valstybės nuosavybe rš.
| Imu, gaunu miestą SD41. Kiekvienas namas reikia im̃ti Kp.
5. prk. eiti (miegui, juokui); ištikti (pykčiui, baimei); paliesti: Monikos neėmė miegas P.Cvir. Dainuot ir šokti šiandien ima noras T.Tilv. Snaudulys i̇̀ma, eisiu gult Ėr. Šitokiu važiavimu miegas tik i̇̀ma, ir daugiau niekas Švnč. Šiandien miegas i̇̀ma, gali būti lietaus Pc. Jo miegas nèima OG82. Ka man juokas ėmė par talką KlvrŽ. Kad juokas ima, tai reiks verkt (priet.) Ds. Vedė mane šokti, ėmė mane džiaugsmas JD1001. Baisumas, baugumas ema Šts. Mane ema gėda prieš tuos žmones, kurie daug daugiau už mane yra nudirbę rš. Žiovulys i̇̀ma Pkr. Ema raudonis, tokių kalbų klausantys Šts. Čiauduliai ẽma Šts. Rūpesneliai ẽma širdį Šts. Nerimas ėmė galvą, gailestis spaudė širdį V.Piet. Nuovargis ima J.Jabl. Neima jo dygliai Arm. Peiliu valgyti neseka: diegliai ims (priet.) TŽIII372. Kiekvieną valandą vis didesnė jį ėmė nekantrybė rš. Mane zlastis ẽma KlvrŽ. Pyktis mane ẽma, žiūrint ant tavo darbą Slm. Mani nė ėdis neema (nesinori valgyti) iš to rūpesnio Šts. Kai padirbi lauke, labiau i̇̀ma valgymas Ėr. Ka nesveikas, tai greit ir šaltis i̇̀ma Vlkv. Nė darbas nebema (nebesinori dirbti) pavargusio žmogaus Ggr.
| refl.: Sako, nu tokios arbatos valgyti labai ẽmas (noris) Skd.
III. tr.
1. priimti; priglobti: Imkim (= imk mane) savęspi srš. Tą žmogų meldė, kad jis ją imtų po toms lupsnimis BsPI11.
| Ar tave į prieglaudą neima? Ėr. Emu į karšinčius, sutinku laikyti pas savi senatvėj S.Dauk.
2. vesti (pačią); gauti į namus (užkurį): Žmogus tave nori imti, vieta gera A.Vencl. Jei nemisliai im̃t, tai nereikė ir šidyt (vilioti) Trgn. Kas žada, to nelauk, bet ẽma, tai ir eik Užp. Kuri turėjo didesnį pasogą, tą ir ėmė Srv. Kad nor ant akmenio, bet ima, tai ir teka Prng. Jis ją im̃tų visu glėbiu, kad ji už jo eitų Skr. Žadėjai mañ imti, žadėjai mylėti (d.) Pnd. Nebegrįši, sesutyte, iš kur buvai imta (d.) Pnd. Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji, o iš ketvirto imtoji LB136. Duosiu šimtelį, kad nori, im̃ka, jeigu dukrelė mano patinka (d.) Kp. Ši trečioji, svetimoji, ta man tinka, tą aš imsiu KlpD25. Atjojo jojo Varšuvos žaunieriai, paėmė ė̃mė Lietuvos mergelę (d.) Dkšt. Iš to kiemelio mergelę ėmiau JV931. O Lemach ėmė sau dvi moteri Ch1Moz4,19. Aš tave imù už savą moterį. Aš tave imù už savą vyrą DP69.
| refl.: Jūs vėlai ėmėtės ir vedėtės Db. Aš im̃čiuos (= imčiaus) karalių už vyrą BM86. Jin i̇̀masi ū́žkurį Jnšk. Daugelienė dabar galės kitą žentą im̃ties Pc. Sąmišiai suliūbon imtiesi (vesti) MT222.
3. samdyti: Im̃k mane už nešiotoją (samdyk vaiko auginti, nešioti)! Slm. Im̃k mane už berną! Gs.
| refl.: Vienas ūkininkas ėmės vaikiną, kurs jam žąsis ganytų TDrVII158.
4. rinktis, skirtis (globėju, pavyzdžiu): Jį ema už globėją ž.
| refl.: Jį dabar paveikslu imkis J.Jabl. Tave imuosi šiandien už savo motiną brš.
5. savintis: Sakyk, kam jis i̇̀ma svetimą turtą K.Donel. Tai aš emù šitą skarelę Slm. Im̃k šitą žiedą, man jo nebereikia! Ppl.
^ Kad suvalgei košę, imk ir puodą (kad jau viską paėmei, imk ir likučius) S.Dauk. Kad velnias paėmė kirvį, teema ir kotą S.Dauk. Ėmė velnias arklį, teima ir vežimą Srj. Kad giltinė paėmė kirvį, teema ir kotą VP20.
| refl.: Kad neturi, tegu i̇̀masi Ėr.
| prk.: Gana daug kalbos pavyzdžių imuos čia ir iš žemaičių kalbos tarmių J.Jabl. Šios rūšies pavyzdžiams šį tą ėmiaus ir iš lietuviškųjų Prūsų ir Klaipėdos krašto laikraščių J.Jabl.
IV. tr.
1. gauti; įgyti; turėti: Tėvas ėmė ordinariją ir algos dvi dešimti Žem. Kur siratai imti tėvą, kad jo nėr! Arm. Darbininkai ėmė po grašį I. Jų vaikai geras algas mieste ẽma Slm. Kursai prašo, ima BtMt20,7. Imčia dalią PK586. Sąnariai … ima vienas nuog antro drūtybę VoK13. Idant imčia gerybę VoK48. Prašykite, tieg, ir imsite DP220. Pikta tavo ė̃mė, o gera savo davė DP200. Man valia yra šita duoti ir vėl imti BPI349.
^ Imti geriau nekai duoti Ds. Duoda – imk, muša – bėk Krn. Duok anam pipirų, kad žirnių neema Šll. Manęs jaunos neklausei, savo valią vis ėmei (darei kaip tinkama) JD960. Danguj žemėj ėmęs ir duok (kur nori gauk, bet duok, būtinai duok) Slm.
2. skolintis: Nuolat jie iš mum tai šį, tai tą ẽma Ppl.
^ Imdamas sakalo akis turi, atduodamas – šuns (paskolinti nori gerą daiktą, atiduoti prastą) B. Imdamas turi vanago akis, atiduodamas – šunies VP18.
3. pirkti: Keturi ė̃mėm bilietus (prie bilietų kasos keturi stovėjom) Tršk. Grūdą vis i̇̀ma, o kiaulę ne visados Žlp. Gyvulius labai ėmė Sld. Sunku sužinoti, kada im̃s žąsis Kt.
4. nuomoti: Jie ima kambarį rš.
5. prašyti; reikalauti (parduodant); plėšti, lupikauti: Kiek imi̇̀, kupčiuli, už tą peilį? Alk. Jis pigiau ima už darbą Pt.
| Imu pinigus, mokestį R114. Toks man daktaras – tik pinigams imti J.Jabl.
| Žinojo, kad viršininkas mėgsta užtraukti ir „ima“ [kyšius] V.Kudir. Sakai, urednykas lietuvis bus ir ims kyšius lietuviškai taip pat B.Sruog.
6. euf. vogti: Tai žmonės – nuo mirštančio ir miegančio i̇̀ma Skr. Vagys tik akminį nèema Šts.
7. kilti, rastis: Vilkas visumet į mišką veizda, nes iš krūmo yra imtas M.Valanč. Visa, kas ižg žemės imto yra, ing žemę pavirs DP580.
^ Girioj imtas, krome pirktas, paėmus ant rankų, gailiai verkia (smuikas) Vkš.
| refl.: Stebėjosi, iš kur imasi tas ramumas rš. Iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas A.Baran. Šitas gražus padavimas ne iš mano pramonės, bet iš knygų imas A1885,37. Nėr žinios, iš kur ėmės – lyg iš dangaus iššoko Kltn. O tu kap čia ėmeisi? Lš. Iš kur te jo ir emas: kožnądien sako, ir vis šviežias Skdt. Kur anas pas mus ėmusis itokis durnas? Vrnv. Regis, iš smalos te ir emas toj degtinė Ut. Iš kur itokis bernas ėmės? OG87. Nežinia, iš kur ėmės karpos Ad. Oi iš kur imas gaili raselė be juodo debesėlio, o iš kur imas tai ašarėlės ant to balto veidelio? (d.) Kb. Šventė … pirm devynių šimtų ir šešių dešimtų metų pradžią savą ėmusi DP507.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; smarkiai augti: Ir rugiai be lietaus nelabai i̇̀mas Al. Atolas gražiau i̇̀mas už pirmą žolę Srv. Ale va kap greitai žolė i̇̀masi! Al. Ir mun skaudulys pradėjo imtis Up. Pamidorai kad i̇̀mas iš kailio, tai imas! Pc.
2. rūgti, fermentuotis: Alus nèema raugo Šts.
| refl.: Alus jau i̇̀masi, matyt, gerai nutaikintas užduot Ėr.
3. refl. pradėti degti, įsidegti: Kaip tiktai ėmė kurti iš antro karto ugnį, ir pradėjo imtis ps. Malkos jau ẽmas Slm.
| prk.: Saulėtekio šaly ėmėsi skaistus žaras (prieš saulės tekėjimą darėsi raudonas dangus) rš.
4. kepinti, kepant gelsvinti, rausvinti (duoną, pyragus): Pasižiūrėk pečiun, ar ẽma duoną Slm.
| refl.: Pyragai ẽmas (kepa, kepdami gelsvėja) po pečiu Šts.
VI. tr., intr.
1. versti, velti (imtynėse): Mergaites priimta imti viena ranka rš.
2. refl. rungtis, ristis, eiti imčių: Eimi ant ko, imuosi su juom R19. Bernai i̇̀masi i̇̀masi, kol persiima, – tada vienas pasidaro galva, kiti jo privengia Sml. Jie visą valandą imasi, ir nė vienas neprisiveikia Vad. Da tu nori su manim imtis? LB179. Mažesni vaikai bovijasi besiimdami prš. Einame imtis! Vrb. Kaip eisim im̃tis, ar išgalėsiu? Alk. Pradėjo imtis – vienas kitam nieko nepadaro BsPIV22.
3. pulti (kovoje, rungtynėse): Jus (= juos) imkim be baimės RD194.
| Viršų ema (nugali kovoje, rungtynėse) JD193. Nežinau, katrie ėmė viršų Pn.
| prk.: Tiesa visuomet ima viršų rš.
4. refl. kovoti; grumtis; ginčytis, spirtis: Kariauju, imuos R135. Tenai prūsai su lietuviais kaip levai imas Ldvn. Ir ėmėsi ėmėsi, ir smakas įmušė tą vaikiną iki juostai LB179. Galinčius su levu girioje ėmėsi LTI14. Vyrai ėmės kaip jaučiai rš.
| prk.: Jau seniai imas dvi pasaulėžiūros rš. Jis su smerčiu ėmėsi NTLuk22,44.
| Būta gi štukos, ir anas do emas (ginčijasi)! Sdk. Jis labai su moterim i̇̀mas (ginčijasi, barasi) Jnšk. Per visądien ėmės kap šunes Arm.
| Imasi jiej vienas už kitą (vienas kitą užstoja) Mrk. Jis visados už mane i̇̀masi Lš.
5. prispyrus klausti, kvosti; barti; erzinti, pašiepti: Atejo visi į stubą ir ją pradėjo imti, kad pasakytų, kur kas stovi Vlk.
| Atėję pradėjo mane im̃ti Alk.
| Ją ẽma visi už bailumą Slm. Tėvas ėmė sūnų ant dančio (barė), ėmė, o sūnus nei žodelio netarinėjo Rod. Kap ėmiau ant dančio (erzinau) – tik paraudo! Rod. Aš jį dabar už neteisingą priesaiką imsiu nagan (barsiu) Lš. Už tuos šmeižtus aš ją drūčiai ėmiau į nagą Skr. Aš imsiu jį nagan B.
6. loti, pjauti (apie šunis): Vidurnakty klausau, šunes kad i̇̀ma, kad i̇̀ma – paklydusį žmogų užpuolė! Brt. Da gi jaunas šuniūkštis, ir kaip ẽma! Sdk. Siundai nesiundai, jis vis nèima gyvulių Gs. Kad i̇̀ma šuo, kad i̇̀ma, ir niekas neišeina pasitikti! Srv. Mūsų šuo labai kiaules i̇̀ma Lš. Ką čia teip i̇̀ma šunys? Ėr.
| refl. prk.: Kasdien anys i̇̀mas (baras, riejas) kap šunes Arm.
VII. tr., intr.
1. pradėti: Im̃ti kalbėti BŽ60. Motina vis dažniau ėmė neišeiti iš namų P.Cvir. Ėmė pūst pavasarinis vėjas, baigs visai džiovinti arimus rš. Pagaliau ir jie ėmė mokytis J.Jabl. Imk darbą dirbti! J.Jabl. Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios Žem. Jis ėmė laukti, kad aš pareičiau Grž. Išsirito vaikas iš lovos – kad ėmė rėkt, kad ėmė! Jrb. Ėmiaũ pjaut, ėmiaũ rėžt, ėmiaũ visus [lašinius] išsinešt (d.) Kp. Pustyt im̃s Pc. Nežinai, nei į kurį galą eit, nei ką im̃t Skr. Imdami gyventi, randam jau visa ir gana patogiai įtaisyta J.Jabl.
| refl.: Ėmėsi pelėda taip save girti JD593. Dantys emas gesti nuo keptų gilių ėdimo Ggr.
2. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo staigumui, stiprumui, netikėtumui reikšti: Ką tu darytum, Eliut, jeigu aš imčiau staiga ir numirčiau? P.Cvir. Tujau ėmęs sušukau Žem. Ėmiau išlipiau žemė[je], prigaudžiau dujai pūru uodų ir musių BM145. Ėmė ir pasakė Slnt. Jis ima pareina namo Lkš. Ema ir atima pačiai pinigus Plng. Ẽma tie arkliai ir neveža vežimo Šts. Kam čia laikai kirvį – im̃s kas ir nuneš! Jnšk. Ẽma durys ir atsidaro Šts. Vieną rytą ta bobelė ėmusi kiek ir pamigusi Dg.
| refl.: Ši ėmusis ir sudegino [eženą] ugny S.Dauk.
◊ im̃ti sė́klą rinkti gėlių ar daržovių sėklą: Emù jau našlaičių sė́klą Slm.
| Emù astrus (astrų sėklą) Slm.
im̃ti stãlą kraustyti, rinkti po valgymo nuo stalo indus: Im̃k greičiau stãlą: man reikia rašyt! Slm. Baikit valgyt, bo aš stãlą emù! Ppl.
im̃ti (im̃tis) kepùrę sveikintis ar reikšti pagarbą kepurės pakėlimu: Jis man sutikęs kepùrę ẽma (ẽmas) Slm. Prieš ponus reikė kepùrę im̃t (im̃tis) Slm.
im̃ti mẽdų kopti, kopinėti (bites): Šiandien bus gera diena bitėms kopti, medui imti J.Jabl.
im̃ti dróbę (áudeklą) traukti, lankstyti paklotą baltinti audeklą: Ji rado tetulę, pievoj drobę imančią rš.
im̃ti mãtą (miẽrą) matuoti ir pažymėti dydį: Rankovės mierą imsiu Vb.
im̃ti fotogrãfiją fotografuoti, traukti: Jis moka patagrãpijas im̃t Slm.
im̃ti rugiùs griebti pjaunamus dalgiu rugius ir rišti į pėdus: Kas ims rugius? Upt. Kai aš buvau dešimties metų, rugius imdavau Gdž.
im̃ti linùs grėbliu ar kabliu kasti į kūlius paklotus linus: Linai atsistovėję, o nėra kam im̃t Ppl. Mūsų linai do neimti, do lineliai do neimti, daililia, daililia, dailiute, daililia! (d.) Slm.
im̃ti pi̇́eną grieti (grietinę nuo pieno): Daba neturiu laiko: pi̇́eną emù Slm. Do trys puodynės liko im̃t Slm.
im̃ti gálvą nuo smalkių pradėti skaudėti galvai: Išimkit juškas: gálvą ẽma [garai]! Slm.
imti jautį (aviną, kuilį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulius): Ar ėmė karvė jautį? Šts. Ale kas yr, ka (= kad) ana (kiaulė) neema kuilių? KlvrŽ. Pjauk tą avį, avinų neėmusią (nepasiburkštusią) Šts.
im̃ti į gálvą (į širdį) atsiminti, bijoti, rūpintis, jaudintis: Neimk į galvą tų mano žodžių Plng. Nereikia blogi daiktai ir galvõn im̃t Trgn. Baras, tegul baras, o tu neim̃k galvõn (nekreipk dėmesio, nesirūpink, nebijok)! Slm. Iš pradžių nelabai tai ėmiau į širdį Mš.
| Girdėtus žodžius imkiat į širdis savas M.Valanč.
| Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450.
im̃ti žõdį susirinkime gauti pirmininko leidimą kalbėti; kalbėti susirinkime: Žodį ima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp.
im̃tis prõto mokytis; susiprasti: Vaikai, skaitykit ir imkitės proto! M.Valanč. Ak, ben proto imkitės ir bandykit, o ne vis abejokit! K.Donel. Imkis ben biskį proto, ką šneki! Vvr. Bent dabar reik imties proto (susiprasti) S.Dauk. Imkis proto vieną kartą! Skr.
im̃tis gė́dą gėdintis: Tu gėdą imkis taip ir sakyti! Šts.
antim̃ti, añtima (añtema), añtėmė (dial.) tr.
1. parduodant daugiau paimti, gauti negu prekė verta, sulygta; perimti: Ana už sviestą pusę rublio añtėmė Als. Aš neantemu už vaistus: už pirktus piningus atiduodu Šts. Man miltų añtėmė daugiau Krtn. Neužmiršk ir ant muilo antim̃ti (uždirbti) Šts.
2. refl. suimti, suareštuoti: Antsiėmė tris keturis žmones I.Simon.
3. vaišinti, priimti: Antėmė visus, prašė, kad vaišintumėmos Šts.
4. užpulti; nubarti; kaltinti: Añtėmė mani pati už arielką Šts. Visi tą mažąjį añtema Šts.
| refl. tr., intr.: Tau tik rūpa kitą antsiim̃ti, o pats esi kelmų prisiėdęs Šts. Ant žmogaus pratekusio visi antsi̇̀ema, t. y. kaltina J. Ar vienas Juodeikis beantsiema KlvrŽ.
5. pradėti: Añtėmė muni varginti Dr.
| refl. tr.: Vyras pačią antsiėmė pjūklyti Šts. Antsiimk mane lojoti už ką norint S.Dauk.
6. refl. apsiimti, sutikti: Nebantsiimk nė prašoma gaspadinauti Nt.
7. refl. užmušti, nužudyti: Esu antsiėmusi žąsis, kiaules Šts.
| Brolių gyvastį jis yra jau vieną kartą antsiėmęs LC1886,8.
apim̃ti, àpima (àpema, api̇̀ema, api̇́ema), àpėmė (api̇̀ėmė, api̇́emė) J
I. tr.
1. SD197, K kiek nuo paviršiaus paimti, aprinkti: Aš visų [giliukų] nerenku, paviršį àpimu tik Bsg.
| prk.: Žvirbliai paviršiuo visus rugius àpėmė (aplesė) Šts.
2. nuimti: Kam skepetą apim̃ti (nurišti) K.
3. apgniaužti; apglėbti, apkabinti: Apimu, apkabinu SD197. Ką turiu apėmus, tai mano Mš. Neim̃k tiek, kiek neapi̇̀emi (neapi̇́emi)! Slm. Apimk mane rankomis savo! I. Uoselis jau drūtas – glėbiu nebapi̇́emu Slm. Mano pati tiek pastorėjo, kad net apimti negaliu Žž.
^ Kluonas glėbiu sekas apim̃t (labai mažas) Lp. Žu stalų sėdi ponai – visi neapimami̇̀ (labai stori, drūti) Vlk.
| refl.: Pyragą nuvežiau daktarui klėbiu neapėmęs (labai didelį) Šts. Saujo[je] apsiėmusi benešanti taboką Šts.
4. apsupti; apsemti: Apėmė vanduo iki juostai BsPIII72.
| Seniai yra žeme apimtas (miręs) SGII64.
5. aprėpti, paliesti: Ateinančius lygiai kaip ir dabarykščius daiktus apiema MKr246.
6. refl. apsitraukti, apsinešti: Peiliai tokie apsiė̃mę – negal benušveisti Krtn.
7. refl. J, M, Š pasižadėti, sutikti (ką padaryti); įsipareigoti: Ona su džiaugsmu apsiėmė viską sutvarkyti P.Cvir. Apsiimu, ant savęs imu R266. Nenoriu, neapsimu to R96. Aš apsi̇̀ėmiau (pasižadėjau) žinią duoti KII303. Aš esmi apsiė̃męs keliauti KI534. Donį žvėdams (švedams) mokėti apsiėmė S.Dauk. Ar apsiimsi padirbti mun ratus? Krtn. Siuvėjis iki šeštadienio apsiėmė pasiūti Up. Jis neapsiima mums padėti kulti Klvr. Neapsima padaryt Lp. Viską apsim̃čiau, viską apsim̃čiau, ale valgyt virt nenoriu – smertis į akis (nenoriu kaip mirties) Skr. Šunys apsiėmė vergauti žmonėms M.Valanč. Apsiėmė viens bernelis dėl vainiko plaukti StnD17. Aš, niekad melagiu nebuvęs, meluoti neapsiimu rš.
| Tumaitienė apsiėmė (pasižadėjo) jau daugiau nebepiršti I.Simon.
| Apsiimkim (susitarkim) kits kitą graudenti ir vesti PG. Aš n’apsiimsiu, kaip jis nor KII78.
| Jei tave didis koksai nor prie savęs vadinti, tai neapsiimkis (nesutik) BbSir13,12.
| Aba tatai išpildytų, ką apsiėmė MP148. Apsiimu ko ažu kitą SD440. Apsiimu kam SD200.
II. tr.
1. aprinkti (rekvizuojant): Vokyčiai apėmė arklius – nebėr doro arklio Šts.
2. paimti (į nelaisvę); užkariauti (miestą, žemę), paimti: [Rymionai] apėmė neprietelius į nevalią Tat.
| Piles apėmė S.Stan. [Mindaugas] yra lietuvių valstybės įsteigėjas, kuris vėliau apėmė didelius žemės plotus rš. Italijos karumenė apėmė Rymą VŽ1905,210.
3. užimti (valdžią, sostą), paimti: Naujas karalius apėmė valdžią S.Stan. Apėmė valdžią jo sūnus Gmž. Apimant naujam ciesoriui sostą, visi valstijos gyventojai priversti yra prisiekti V.Kudir.
| Vyriausybę (valdžią) apimti (paimti) Tat. Apėmę vyskupijos valdymą, išsikėlė iš Petrapilio į Alsėdžius EncIX18.
4. dial. psn. paveldėti: Po jo smerties vaikai àpėmė gaspadorystę BM209. Apėmė namus, vedė sau pačią Rp. Sūnus Justinas, dailiai jį palaidojęs, apėmė tėviškę M.Valanč. Po mano galvos apimsi didelį turtą, būsi turtingas Ašb.
5. pradėti (įsčiose): Sūnus, kurį tu žyvate apimsi ir pagimdysi, bus karalius brš.
6. Srv pagauti; paliesti; apsvaiginti; sujudinti; sujaudinti: Ją visą apėmė baimė, ir ji pagaliau pradėjo verkti J.Balč. Jis baimės àpimtas KBI13. Apimti baimės, nedrįso nė akių pakelti nuo žemės J.Balč.
| Miegas api̇̀ėmė, ir atsiguliau Ut. Vaiką miegas àpėmė Ml. Miegas teip apėmė, akys pačios merkiasi Ėr. Kad api̇̀ėmė mane miegas, tai nors mirk Ds. Ją apimdavo tingulys rš. Per šilumas mane baisus tinginys àpima Gs. Buvau skausmo apimtas rš. Nededa višta, turbūt bus džiovos apimtà (serganti džiova) Skr. Tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtas Bru. Tankiai užeina sunkios ir smertelnos ligos ir apima daugelį Tat. Pasiutimo ligos apimtas (serga pasiutimo liga) Brt. Tėvas, didžiausio sielvarto apimtas, lakstė po kabinetą rš. Mane apėmė pyktis Lš. Jį apėmė pykčio jausmas rš. Žmones apėmė panika rš. Prakaitas apema (išpila), kad adatą nulauži Šts. Apėmė raudonis (paraudo) par tokias kalbas nepadorias Šts. Šilima apėmė (išmušė, sušilau), lig išpasakojau visą pasaką Šts. Žvilgsnis nerimo apimtas rš. Jį apėmė gobšumas rš. Viena mintis apėmė smagenis (jis tik viena tegalvojo) rš. Degtinė apėmė, paršlijo ir užmigo pas ugnį M.Valanč. Galvą apimanti (apsvaiginanti) kūpka KII223. Rodos, tik tris čėrkas išgėriau, o taip mane àpėmė Rs. Atves karaliui širvą žirgą, išteptą nuodais; kaip tik karalius sės ant jo, apims (paveiks) visą nuodai, ir bus mirtis BsMtI13. Užmiršti jausmai apėmė dūšią V.Piet. Drebėjimas ir išgąstis jas apėmė BPI191. Išgąstis apėmė sargus Mž277. Liga apimts BPI191.
III. tr.
1. išnuomoti, nusamdyti: Apim̃k sau tą gyvenimą ir gyvenk J. Ir kambarį ten àpėmiau, ir baldą įsitaisiau pradžiai gyvenimo Skr. Numeliai buvo apimti Šts. Apėmė artimam mieste namelius BsPII84. Vakar buvo koks [žmogus] apim̃ti malūno Pl. Žemę turim apėmę, bet keturiūse hektarūse su karve, su arkliu neišsitenkam Šts.
| Aušelis buvo dvare padriačikas: pats stogų nedengdavo, bet tik apimdavo Skr.
2. skolintis: Nekreipkis nuo to, kurs prie tave apimti nor B.
3. refl. tr. apsikrėsti, prisilipdyti (apie ligą): Karpas visuomet apsi̇̀ima Trgn.
IV. tr.
1. apsupti; paliesti; siekti: Revoliucinis judėjimas apėmė visą šalį rš. Taikos šalininkų sąjūdis apima vis naujus gyventojų sluoksnius sp. Požiediniai lapai apima (apauga) stiebą rš. Gumbas apėmęs šaknies kaklelį rš. Krapų aliejumi trinama sausgilos apimtas vietas rš. Sako, maro liga tuoj visą kraštą apima Lš. Tamsybės apėmusios žemę turėjo Tat. Ugnelė buvo apėmusi visą trobą (per gaisrą) rš. Kur būta jo trobų, plieskia ugnelė, kluonas ir tvartai jau apimti rš. Ji viską apėmė akimis (apžiūrėjo) rš. Jis apė̃męs iš karto dvi vieti (dviejose vietose dirba) BŽ160.
2. kiek apkepinti, apgelsvinti iš paviršiaus (duoną, pyragus): Pečius nekarštas buvo ir neàpėmė (duonos) Bsg. Taip gražiai duoną apėmė (duona pradėjo kepti, pluta parudavo) Rs. Pečius nelabai karštas, tai nei kiek neapiima duonos Ml. O gerai paskėlė, api̇̀ėmė, bus gera duona Ut.
V. tr.
1. pulti, įveikti: Aš jį lengvai àpimu Lš. Ma[n] dabar atrodo, kad anuos apim̃s Alk. Žvėrys jau paukščius apima (d.) Nm. Mus jis du kartu apėmė (puolė), o mus nė vieno neužmušė BsPII259.
| prk.: Trys pjovėjai, ir tiek rugių perdien negalėjo apimti (įveikti, nupjauti) Lš.
2. suvaldyti; apraminti: Negaliu tą eržilą apim̃t Žal. Kas juos apim̃s tokiuos išdykusius vaikus! Gž. Na, kap tu ten àpimi tuos vaikus? Alk. Ta žmona nelabai (nedaug) jį apima Vlkv. Mūs vaikai toki išdykę, kad niekas jų negali apim̃ti Brt.
| Plati gaspadorysta – sunku apim̃t (sutvarkyti) Žal.
3. nuraminti: Išlaistykit man kelelį, kad anas nerūktų, ir apimkit motinelę, kad ana neverktų (d.) Tvr.
VI. tr. būti nelaisvam (neturėti laiko); susilygti (kokį darbą atlikti): Žmogus àpimtas, neturi laiko Žlp.
| refl.: Jis tada apsiėmė darbo kitam sodžiu[je] Upt. Pas mus jau berniokas apsimė (sutiko už algą tarnauti) Jnšk. Vėl apsi̇̀ėmė avelių ganytų BM52. Žmonės, kuriems jis buvo apsiėmęs tarnauti, buvo kažkokie keisti J.Balč. Jis didžiu daiktu apsiėmęs yra KII326.
◊ apim̃ti jáutį (ãviną, kui̇̃lį, óžį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Apėmė jautį – būs vesianti Kl. Žalionė (žaloji karvė) apėmė jautį Skd. Ta karvė yr neàpemanti jáutį Krtn. Ir mūsų žiemmitė apėmė jaučius KlvrŽ. Ožka mūsų ožius apė̃musi Plt.
apsiim̃ti su jáučiu (ãvinu, kui̇̃liu, óžiu) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Varom kiaulę jau pri trečio kuilio – neapsiema, ir gana Bržr. Karvė apsiėmė su jaučiu Eig.
atim̃ti, àtima (àtema, atàema), àtėmė (atàėmė) tr.
1. ką iš ko išplėšti, išveržti: Atim̃ti parsimetęs atimsi, bet induot neinduosi Dkš. Iš žmogaus možna atim̃t, o neseka insiūlyt Lp.
| refl.: Atsiim̃k, kas tavo K. Liepė atimtis (pasiimti atgal) pinigus BsPII26. Tavorą atimtis, o pinigus sugrąžinti Jzm.
2. atitraukti; pašalinti: Atim̃k (atitrauk) koją – tik nesugriuvau Sdk. Tarpai tarp kolonų paprastai užstatomi atimamomis sienomis rš. Ar žirnius atimk (pašalink), ar kiaulę paimk – abiejų neteksi Slnt. Arba gyvulį užmušk, arbą iškadą atimk Tr. Akmuo buvo atimtas nuo kapo SkvJn20,1. Viskas nuo stalo buvo atimta (nukraustyta) BsPI41. Kai kada ir bobų vaistai pamačija – vagi, kaip ranka ataėmė tinimą Ut. Ot pridėk šito tepalo, tai pamatysi, kaip greit sopę atim̃s Ds. Tik išgėrė [vaistus], ligą kaip ranka atėmė Lnkv. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima V.Kudir. Ir tą pačią sveikatą àtima kaip su ranka Krtn.
| Nukertu, atimu R10. Visi beržų drūtgaliai atimti Ėr.
| prk.: Pirma protą àtima, paskui pinigus Ėr. Afektą nopykantos idant nuog jų atimtų DP18.
^ Atimu žodį iš burnos (susilaikau kalboje) B. Velnias tave atimtų taip baisiai dejuoti! Žem. Kad tave tūkstantis peklų atimtų! Dr. Kad tavę paraliai atimtum! J. Velniai kur atim̃tų, tai smagiai pasijuokiau! Skr. O kad tave, kumpi, kelmai atim̃tų! Skd.
| refl.: Viens vieną, kits kitą atsėmė (atsiėmė, pasiėmė) Vlkv.
| Durys neatsidaro, taip atsiima [be pakabų] Mrj.
| prk.: Kiba mano vaikeliam protelis atsi̇̀ėmė Lp.
3. paimti, pasiimti: Sūnus visus àtėmė (išsikvietė pas save): ir brolius, ir seseris, ir tėvus Skr. Atimk tą nedorą karalių! PP23.
| prk.: Dievai, atimki šelmį bernelį – našluže benašlaučiau JV785. Atėmei tėvą ir motinėlę, atimk ir mane šią našlaitėlę (d.) Grž. Oi žeme, juoda žemele, atėmei matušę, atimk ir mani! (d.) Žem. Verčiau mane [, Dieve,] būtum atė̃męs į jo vietą (verčiau aš būčiau jo vietoje miręs) Skr. Neatimk manęs iš šio svieto viduj dienų mano Mž475.
| refl.: Atsiimk tą savo vaiką: jau jis man nusibodo nešioti Šn. Mažesnę seserį atsiėmė Db.
4. R8, M paimti, nusavinti: Kas čia mano kiaušius àtėmė? PP12. O švogerėliai, balti broleliai, atėmė žirgužėlį, įvedė į stainelę JV36. Ir atėmei tiemdviem (iš tų dviejų žmonių) tą meitėlį J.Jabl. Jam àtėmė visą turtą BŽ230. Vis ką gerą radę atėmė M.Valanč. Toj kumelė kaip paseno, o velnias neatėjo jos atimt, tai jis ją pardavė BsPIV52. Jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Tu iš meilės vis esi man davęs ir atpenč nuog manęs ataėmęs Mž434.
^ Kad velnias atėmė kirvį, teima ir kotą (tegul viskas prapuola)! Rz, S.Dauk. Jis pagatavas (pasirengęs) iš ubago terbą atimti (jis godus) Lnkv. Neatimk nuo ubago lazdos – šunes papjaus Krk. Atėmei, Dieve, karvę, tai pasiimk ir ožką (tegul viskas prapuola) Užp. Beatimsi iš žąsino avižas (ką davęs, nebesugrąžinsi) Škn. Iš šunies kaulą neatimsi Bsg.
5. suvalyti, sudoroti (javus, šieną): Cibulius nurausiu, į terbeles sukimšiu, ir bus iš po kojų àtimta Skr. Ar javas, ar vaisius – sykį laikas atėjo atim̃ti, turi atim̃ti: paskui gadinasi Skr. Geriau, kap visus dobilus gerus àtimi Kt. Negalėjo atimti vasarojaus [per lietų] Žr. Atėmus javus, ražienas aparti rš.
6. pareikalauti; užimti (laiko): Mano dalykai man visą laiką atima J.Jabl. Daug laiko Aldonai atimdavo komjaunuolių būrys, mugės paruošimas ir visa kita rš.
7. pašaukti, paimti (į karo tarnybą): Man sūnų atėmė į žalnierius Plng.
8. daryti nejautrų; suparalyžiuoti; apsvaiginti: Visą pusę jo atėmė R. Koją atėmė paralyžius rš. Jis pajuto savo rankas ir kojas jau nutirpus, tarytum kas jas atėmęs būtų rš. Man dažnai atima visą kūną, jau tik kas negerai yr vidury (viduj) Skr. Kai išgeri tų liekarstų, tai atima ir rankas, ir kojas Upt. Tas vynas toks stiprus: mun atėmė visus kaulus Plng. Ag aš negi girtas, visą protą tebeturiu, ale vot rankas, kojas atàėmė, ir nebegaliu paeit Ds. Paralyžiaus atimta, Nastelė išgulėjo 36 metus Šts. Banaitienei viena ranka atimtà ir sutinus Pc. Atėmė ir rankas, ir kojas – nebevaldo Lnkv. Jy labai serga: pusė atimtà (nebevaldo vienos kūno pusės) Slm. Kojas àtėmė, nebegalėjo vaikščiot Ėr. Jam atėmė žadą (jis nebegali kalbėti) Sv. Atėmė kryžkaulį kumelei Šts. Gal gripą turiu, kad atėmė skonį Lš.
| refl.: Teip atsi̇̀ėmė kojos visai (negaliu vaikščioti) Plv. Bėgtų boba, bet kojos rankos atsiėmė V.Piet. Jis tep kap atsiėmęs šiandien Srj.
9. gauti: Už savo nedorus darbus teisingą užmokesnį atėmiau M.Valanč. Prašykit, o atimsite brš. Atėmęs tokią žinę, patsai nenorėjo nėkaip tikėti S.Dauk. O kada pasibaigė metas, atėmė algos dvylekį BsPIV24. Jei gerai darysi, atimsi užmokesnį S.Stan. Idant kožnas pagal savo gyvenimą atimtų algą BPII525. Kas teisu bus, atimste VlnE33.
| refl.: Atsiimsi (būsi nubaustas), vaikeli, kada nors už savo nedorybes rš. Nale (= na, ale) jis nuo jos ir atsims Šn. Atimsitės rytoj Šatėse (jums atkeršysiu)! Šts. Ele, sudraskei sąsiuvinį – atsiim̃si! Skr. Kai parvažiuos tėtė, tai atsiim̃si diržų už išdykavimus Gs. Na, tu už šitą darbą gerai nuo tėvo atsiimsi (gausi mušti)! Brt. Bernai ilgą popietį sau atsiėmė (ilgai po pietų miegojo) Jnšk. Padielnyką atsiimti (iš sekmadienio pirmadienį pagiriomis sirgti) Grž.
10. nupirkti: Atvežkiat visus viščiukus, aš atimsu Up. Jei man būtų tikęs, tai aš būčiau iš jo atėmęs už kokius dvidešimt rublių Lk.
11. daug paimti už darbą, nuplėšti: Dvi skrandas pasiuvo, šimtą keturiasdešimt rublių àtėmė Skr.
12. pavogti: Jekė su klasta slaptoms Katrynos àtima ražą K.Donel.
13. atskirti; nutraukti, nujunkyti (žindomą vaiką ar gyvulį): Atimu, atskiriu SD208. Per anksti ir negerai vaiką nuo savęs atim̃t Ds. Kumelys sušiuro, kaip atėmiau nu kumelės Šts. Atimk teliuką nuo karvės Ėr. Būtum jau seniai atė̃mę telioką, kad nemislytumėm veislei laikyt Ds. Levas atimtas vaikus (nuo levo atėmė vaikus) WP217.
^ Bliauna kaip telias, nuo karvės àtimtas Mrk.
14. sunaikinti; panaikinti, uždrausti: Yra tokių vaistų, kai užduoda karvėm, tai iš kitų [karvių] atima pieną Gs. Raganiai karvėm pieną atimdavo, avelėm vilnas sumažindavo Ob. Ir atėmė (pašalino) gnusus nuo Paraono CII927.
| prk.: Aš tau kalbą atimsiu, kad tu nesisakysi LB198. Ir atėmė (nuplėšė) tavo šlovę, visą gražumėlį (d.) Kpč. Protą atim̃ti BŽ22. Visoki laimė yra jiems atimta Blv. Ir atimčiau ligas iš jūsų tarpo Skv2Moz23,25. Ans nor martės (= marčios) sveikatą atimt BzF40. Liga ataėmė iš žmogaus energiją rš. Ka užspiegia tokiu plonu balsu, tai ma[n] visai atima balsą (negaliu giedot) Gs.
| Atimu, pametu įstatymą R35.
| Iš jo paskaitą atàėmė, nebedavė skaityt Slm.
| Linksmybės … niekas jau mumus … notims DP215.
| Grafas atėmė sau gyvybę (nusižudė) rš. Ir dėl to norėjo atimti gyvenimo (nužudyti) A.Baran.
15. atskaičiuoti; sumažinti: Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13. Atimti vieną atkarpą iš antros reiškia sudaryti tokią naują atkarpą, kurią sudėjus su atimtąja gautume tą atkarpą, iš kurios buvo atimta Mš.
^ Kas tas per daiktas: kuo daugiau atimsi, tuo didesnis bus? (duobė) I.Simon. Kad pridedi, lieka mažiau, o kad atimi, lieka daugiau (pridenk žiburį ir atidenk) Šl. Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl.
| refl.: Daug vingio atsiema einant tiesiáu Šts. Tiesiau važiuojant, žinoma, vingis atsiema (atsimeta) Šts.
16. refl. mirti: Laukėm laukėm per visą naktį, niekaip ligonis neatsiima Vdšk. Baigdamas tuos žodžius, atsiėmė Gmž. Jau vienas atsi̇̀ėmė, tuoj gal ir kitas Mlt.
17. refl. atsitraukti, atšalti: Jie kažkaip nuo mūs atsiėmę Prl. Nuo pernai metų Tamulioniai nuo mūs atsiėmė Prl. Kas tu nūnai tep atsiėmęs (nenusiteikęs) dirbi?! Nmn.
×daim̃ti, dàima, dàėmė (hibr.) tr. ppr. su neiginiu nepaimti kiek reikiant: Dračka (užrėžimas, žymė) kai kur perimta, o kai kur nedaimta Dv.
įim̃ti, į̇̃ima (į̇̃ema), į̇̃ėmė tr.
1. įgriebti; paimti: Kiek riešučių į̇̃ėmei saujon? Slm.
| refl. tr., intr.: Lapė nešės lapytį insiė̃mus (dantimis paėmusi, įsikandusi) ažu kaklo Dv.
| Jis augdavo taip sparčiai, kaip sužeistas, bet giliai šaknimis į žemę įsiėmęs (įsirausęs, įsikabinęs) medelis V.Myk-Put.
| prk.: Į širdį įsiėmė alkanos šaknys V.Myk-Put.
2. įdėti, įsiurbti (į burną); suvalgyti: Vos tik į̇̃ėmei arbatos į burną, turi vėl išspjauti Užv. Įemu druskos ir gargaliuoju Šts. Į burną nieko negalėjau įimt Vlkv. Per visądien nei kąsnelio duonos neinėmiau nastruos – nesuvalgiau Vrnv. Jis sveikas: gerai į̇̃ima į save Skr.
| Per didelis stikliukas, negali įim̃t (išgerti) Skr. Aš jau buvau drūčiai įėmęs (įgėręs) ir nebepastovėjau ant kojų Skr.
| refl.: Tos šaunios žolės (vaistažolės) lengvai įsiima (nešlykštu gerti) LC1879,10.
3. įsmaugti, įtraukti, susiaurinti (drabužį): Nesiūk tik tep maišiškai, ale įimk šonus! Alk. Jakutė ties viduriu įimta, tai nereikės prie jos nė dirželio Gs. Pasiūk sermėgą, per liemenį į̇̃imtą Alk.
4. įsiminti, įsidėmėti; išmokti: Reikia stiprinti atmintį jau tuomet, kada ji yra gebsni nedaug ką įimti rš.
| refl. tr.: Ji viską sunkiai į galvą įsiima rš.
| Kokį norint tinkamą sau amatą įsiimti ir versliją S.Dauk.
5. refl. tr., intr. įprasti: Įsiim̃k tik teip sakyt, ir turėsi paržodį Srv.
| Insiėmė kokią durnystę galvon, ir pliauškia Ut. Insiėmė kai šuva nuo metų lot Vj.
6. refl. tr. prk. prisigydyti, įsisavinti: Jaunuolė tarytum įsiėmė visus geriausius jausmus, mūsų liaudies išpuoselėtus sp. Ksaveras vis sąmoningiau įsiėmė Kauno įspūdžių į sielą Vaižg. Prisiminė jaunystė ir jos giedros, skaisčios akimirkos – tos, kurias siela įsiėmė ir saugojo rš. Moksleiviai privalo savintis ir įsiimti visa, kas žmonijos pelnyta rš.
7. surinkti, pelnyti (pinigus): Jis daug piningų įrinko, į̇̃ėmė KI508. Kursai daug įima, turi ir didelius išdavimus prš. Kokios žemės įimami̇́ejie (perkamieji) piningai KII4. Jos augintinis buvo … daugiau pinigų išdavęs nekaip įėmęs BsV107. Jis jau daug įėmė pinigų (avansu išėmė) An.
8. įsiskolinti: Esav įėmusiu už butą, kaip beišsimokėsiav? Šts. Skolės iñėmė Ln.
9. pirkti išsimokėtinai: Javų daug į̇̃ėmė uošvis ant bargo J. Daug visokių prekių įėmiau sankrovoje Š. Jau už kokį šimtą įėmiau Alk.
| refl.: Lig galui mėnesio daug įsi̇̀ima prekių krautuvėje Š.
10. refl. įsidegti, įsigalėti (apie ugnį): Ugnis ėmės ėmės ir insi̇̀ėmė, dabar jau gerai dega Ds.
11. apkepti: Juk jin (duona) įimta Bsg.
12. užkariauti, paimti; laimėti: Miestą įim̃ti KII88. Vokiečiai norėjo inimtie žemę, ne žmones BsVVIII. Užpuolė sultono vaiskai miestą Tacca ir jį su šturmu įėmė I.Simon. Pilis buvusi netoli Vilniaus, kurią kryžokai 1393 m. norėjo įimti A1884,38. Rymą įims jo priešininkai A1885,86. Pilis neinimama būsianti LTII514.
13. užimti: Ir Lietuva yra inėmusi menką [pasaulio] dalelę LTI565.
14. įveikti, nugalėti: Tokia boba kap melnyčia, ir jei su ja susiimtai, tai kažin ar inimtái Alv. Jau aš savo draugų neinimu Kls. Aš jį lengvai iñimu Lš. Šitą meškos inimt negalėjo, jį levai … sudraskė LTI22. Spiečių leisk per vilko gerklę – jo jokios bitės neįims! Vlk. Kazys savo brolio neinims Vlk.
15. refl. tr. pradėti dirbti, užsiimti: Kokį norintis darbą įsiimti S.Dauk.
išim̃ti, i̇̀šima (i̇̀šema), išėmė tr.
1. ištraukti; pašalinti: Išim̃k iš akies krislą J. Tėvas su dviem žentam atėjo ir išėmė kumeliuką iš balos BsPII128. Atklapos (kamanų dalys) yr išimamos [važiuojant] ir įdedamos [jojant] Rt. Duoną iš pečiaus išimti (ištraukti) KI145.
| prk.: Gražiai išema (išskiria) vikus iš miežių [trejeris] Pl. Sėmenai, linai trąšas [dirvos] i̇̀šima Skr. Kai įlenda liga, tai neišimsi Jnšk. Argi aš tau išimsiu sopulį? Lp.
| Išėmėme (išlupome) kuprą, pripylėme pupų NS695. Mes išimsim (išgriešime) akis JD410. Skerdžius išėmė (iškėlė iš lizdelio) mano vaikelius JD552.
| Bulvių išėmei (išvertei) krūmą, tai vanduo tik gur gur Ss.
| Plauksiu jūres maružėles, aš išimsiu (išgriebsiu iš vandens) žiedužį JD1127. Kaip išimsiu žiedelį iš jūružių dugnelio, perstos visi kalbėję Niem26. Antelės išims man vainikėlį FrnS127. Mėsą iš puodo išim̃ti, lizdą išim̃ti, bitis išim̃ti KI145. Nėra kada grūdai iš pečiaus išema (išsemia) Ds. Aš, atėjus namo, neguliau, išėmus pečių kūriau Klt. Iš rūsies i̇̀šėmė bulbes J.
| Tu išėmei ger gyvatoj savoj (tau gera buvo gyventi) DP272.
^ Ant delno širdies neišimsi (jei netiki, neįtikinsi), piktiem žmonėm nasrų neužimsi (pikti žmonės vis ką pikta kalbės, jų nenutildysi) Ašm. Nupjauk galvą, išimk (išplėšk) širdį, duok kalbėt (birbynė, plunksna) B. Nors tu jam širdį išėmęs parodyk – netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo širdį išėmus parodyč A.Baran. Ką prastas įdės, nė geras nebišims (kai gausi mušti, reiks kentėti) Plt. Ką mes įdėsim, ponas neišims (gausi mušti, nepadės nė pono užtarimas) Žem. Bėga kaip akių i̇̀šimtas (bėga skubėdamas, nieko nežiūrėdamas) K.Būg, Šd, Slv.
| refl. intr., tr.: Turi išsiė̃musius (išsiė̃musis, išsiė̃musi) J. Per žiemą visas galas dobilų išsiima (daržinės galą sušeriame) Jnšk. Išsiim̃k pats, aš negaliu Kdl. Išsiim̃k peilį Sld. Išsiėmęs iš pastogės grumstų mušamąjį kūjelį, iššliaužė tyloms į sodžių rš.
| Išsiėmiau porą šimtų rublių sidabru M.Valanč. Vienądien įdedami pinigai (į kasą), o kitą išimami̇̀ (atgal paimami) Žal.
2. išgelbėti, išvaduoti: Teatmen Poną savo Kristų iš numirusių prisikėlusį ir norintį bei galintį jį iš tos bėdos išimti BPII40. Aš juos iš smerties išimsiu BPII8. Idant mus išimtų ižg prakeikimo DP5. Idant mes … galėtumbim išimti būti Mž174.
3. išvalgyti; išgerti: Kai padirbi, tai pusbliūdį išimi lengvai Vl. Kaip griebė, tai visą stiklinę iškart išėmė Žal. Įpuolęs į karčemą, išėmiau malką Grg.
4. išnaikinti; išdildyti: Išim̃ti dėmes BŽ77. Spalvas išim̃ti BŽ23. Karštas vanduo visa ką i̇̀šima Trgn.
| Da ne visą várputį i̇̀šėmei (išakėjai) Kt.
| Gilią duobę i̇̀šėmė Ėr.
| Žuviai vidurius i̇̀šėmė Rm.
| Dantį i̇̀šėmė (ištraukė) Rm.
| prk.: Pragyt pragijo, bet sveikatą išėmė Prng.
5. išskirti: Neišema pasukų, ir yr greitasviestis Šts.
| Sako, kad išims [iš susisiekimo] šitą autobusą Krsn.
6. išlyginti: Pardžiūvus skarelė – neišima rukšlių [laidynė] Sml.
| prk.: Pabuvęs vieną mėnesį pas mane, išėmė jis garankštes (pariebėjo) Lš.
7. išmokti; pasisavinti; nukopijuoti: Mano kalba neprigimta: iš kitų šalių, pusių žemaičių išimta LTI514.
| refl. tr.: Durną madą išsiėmei neit gult iš vakaro Sdk. Kokią jūs madą, vaikai, išsiėmėt vis vienas kitą draskiotis? Ds. Po žodį išsiimsi (prisiminsi), ir bus graži [daina] Ad. Raštą [audeklui] buvau išsiėmusi nu kaimynės Dr.
8. iškirsti, išpjauti, išgriežti: Kalaviją išimu SD41. Va, čia kiek išimsi, ir bus gerai Mlt.
9. išpildyti (drabužį, autuvą); tikti matui: Platumas nei̇̀šima ilgumo Ėr. Man per erdvą žiponą pasiuvo, aš jo neišimu Lš. Aš šituos kailinius gerai i̇̀šimu Brt. Kur tau jis išims tokią mierą! Ds. Jo siuvimus visada labai gražiai i̇̀šimu Dl. Pečius kailinių dėlto i̇̀šimi, nor neišrodai storas Alv. Da ir ãnas gerai (kaip reikiant) šitų kalniokų nei̇̀šima Trgn. Tu, vaike, dar mažas, dar tėvo kelnių neišim̃si Ml. Ne kožnas sūnus tėvo išsegtą išima Rod. Šituos pavalkus išimdavo Sartasai Sdk. Jo koja neišima čebato Iš. Vaikas dar neišima tėvo batų Pbr.
10. iššaukti, išmobilizuoti; išrekvizuoti: Išėmė į karą visus vyrus Šts. Į vainą išimti̇̀ vyrai Gs. Nebėr arklių, visus i̇̀šėmė [kareiviai] Ėr.
11. gauti; paimti iš anksto: Kiek ans iš tos pasėlės i̇̀šima, o netura ir netura piningų Plt.
| Berniokui buvo 400 algos, du šimtus i̇̀šėmė, da du liko Jnšk.
12. išpirkti; nupirkti: Žmonės apstojo ratus ir kaipmat išėmė visus paršus Ėr.
| Paprašyk, kad bilietą išim̃t Trgn. Nuėjo stotin ir i̇̀šėmė bilietą Slm.
| Išimk alaus tuziną, aš pagydysiu tavo švykštulį Ggr. Išėmė ans ir antrą pusbutelkę – beturįs piningų Šts.
| refl. tr.: Nuėjom stotin, išsiėmėm bilietus Viln. Aš išsiimsiu bilietą Ut. Ar jau bilietą išsiėmei? Krtn. Jurgis su savo draugu išsiėmė degtinės butelį ir pradėjo gerti rš.
13. išreikalauti: Išėmė iš mane mokestį Srj.
| refl. tr.: Išsiimsiu išimtinę ir eisiu į miestelį gyventi Vkš. Butą pragėrė, beišsiėmė išimtinę Šts. Išsiėmė arklį, karvę ir gyvena karšybo[je] Lnk.
14. euf. pavogti: Jam bažnyčioj pinigus iš kišenės išėmė Jnšk.
15. išskirti, daryti išimtį: Klausykitės tada visi, neišemu nei vieno ir visiems sakau Sz. Visas salas mes gerai žinome, tai tiesa, bet išėmus Šventąją V.Piet. Išėmus vieną mirtį, nėr ant šio pasaulio nieko be vaisto DP522. Visas žmones mylėt liepia, o nieko ižg čia neišima DP528.
išimtinai̇̃ Žmonės … tebesitenkino beveik išimtinai maldų knygomis ir kalendoriais rš.
| refl. tr.: Par nedėlią vieną dieną išsiemu, neitu pri darbo Šts.
◊ medų išimti pažiūrėti, iškopinėti bites: Išimu medų SD259. Dar kiti labai gudriai nora daryti, ir medų išema pirm šilų žydėjimo S.Dauk. ×
ant parankos išimti už užstatą laikinai, iki teismo iš kalėjimo išvaduoti: Sėdėjo kalėjime, dabar tėvas išėmė ant parankos Ėr. ×
mierą išimti išmatuoti: Vesiuos pri siuvėjo, išims mierą, suknę juodą pasiūs Žem. Jis atėjo mūs langų mieros išim̃t Lš.
nuim̃ti, nùima (nùema), nùėmė
I. tr.
1. pašalinti; nutraukti: Pūtė toks didelis vėjas, jog reikėjo nuimti visas bures J.Balč. Medinis tiltas, pradėjus šalti arba ledams eiti, būdavo išardomas ir nuimamas rš. Nuėmė jam pančius SkvApD22,30. Nu stalo nuimti B. Nuims šinkorka kepurėlę JD1040. Man vis vien kai kaltūną nuėmė, kai dukterį išdaviau Ml. Pamačijo šitos liekarstos, kaip ranka nuėmė [skausmą] Skdt. Šiemet jau obuoliukų nesimato – kap ranka nùimta (visai nėra) Arm. Išsimiegosi – kaip ranka nuim̃s (nebebūsi pavargęs) Slm. Aš nùėmiau (nurinkau) kaupą, nebebirs bulvės iš pūro J. Nė dešimtos dalies [kiaušių] nesuvalgys, nė kaupo nenuims Žem. Nùimam (nukeliam) puodą nu ugnies StngŽ67. Subėga vilkai an eglę ir rodavojas, kaip reikia nuimt siuvėjas nuo eglės BsPII322. Būt jie nuėmę vainikėlį, būt jie pašėrę žirgužėlius JD27. Jis nuėmė vainikėlį kaip ryto raselę, jis uždėjo nuometėlį kaip tamsią naktelę BsO67. Vainikeli muno, žaliukeli muno, šį vakarą ant galvelės, o ryto[j] rytelį užtekės saulelė, nuims tavi nu galvelės StnD15.
| prk.: Jau geriausias vyšnias strazdai nuėmė (nulesė) Gs. Sugrįžk, bernyti, sugrįžk jaunasis, tu, nuėmęs vainikėlį, pats šalin išjosi JV236. O ir ateina tas šelmis bernelis ir nùėmė vainikėlį nuo mano galvelės JD499. Galvojom, kad lis – truputį dažtelėjo (tekštelėjo), nùėmė (nuplovė) dulkes, ir vėl gražu Grž. Nuėmė kietumą, kad patryniau dalgį su raudonai įkaitintu gelžiu (atleido ašmenis) Šts. Noriu, kad mokesnis būtų sumažintas arba kad jis būtų nuimtas rš. Nuimti sopulį BŽ148. Jam šlovę nùėmė (nuplėšė) Jz. Visai tau garbę nùėmė Gs. Anas man nei uždės, nei nuims garbės Ds. Žmogeli, aš nuimsiu nuo tavęs vargus ir nelaimes ps. Jau jį nuėmė nuo darbo (atleido iš tarnybos) sp. Sunkumas arba našta sielos est nuimama DP436.
| refl. tr., intr.: Nusiėmiau nuo pečių uodus ir musis BM145. Sako, esą plaukų, katrie nusiima (galima nuimti) Ds. Atsitikdavo dažnai, labai dažnai, kada tėvas Karalius nusiimdavo (nusijuosdavo) diržą I.Simon. Palik mus – tarė, skubiai nusiimdama (nusimaudama) pirštinę rš. Mes jį (šunį iš medžio) nusiimsma (nusikelsime) BsPII322. Be vainiko pasilikus, nusiimsi ir kasnykus O.
| prk.: Jis nuo savęs kaltę nusiima (išsiteisina) rš. Dienos prisidėjo, o nakties nusi̇̀ėmė (sumažėjo) Ėr.
2. nudirti, nulupti (odą, luobą): Daktaras nuėmė akių vilkį Krš. Negalėjo viens odą nuimti CI50. Žumušė lapę, kailį nuėmė Rod. Nušaus tave strielčiukėlis, nuims tavo kailelį VoL350. Kad tiktai [dvylis] pagaišo, rakalis nuėmė jam skūrą Tat. Mes nuimsim lokei lūpas JD965. Indėnai gali kartais apiplėšti keleivius ir nuimti jiems skalpus J.Balč.
^ Nuo vieno jaučio dviejų kailių nenuimsi (per daug neuždirbsi) NžR. Tėvas žadėjo tau skūrą nuimti (mušti) Rm.
3. suvalyti, sudoroti (javus, daržoves): Rudenį kolūkiečiai nuėmė neblogą derlių J.Avyž. Kolūkiai be nuostolių nuėmė visų žemės ūkio kultūrų derlių sp. Ar jau baigiat imt? – Jau mes viską nùėmėm Gs. Jau nùėmėm javus, suvežėm Šts. Kai nuimi javus nuo laukų, visi darbai gynėti Rod. Bulvės ir burokai jau nuimti (nukasti, sudoroti nuo daržo) Jnšk. Prieš nedėlią ir daržus nuims Pls. Da pašariniai runkeliai nenuimti Kt. Tujau reik apynius nuimti S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Kai javai nusiims, bus lengviau ganyti J.Avyž. Po tam einam germūles nusiim̃ti StngŽ71.
4. padaryti planą, nuotrauką ir kt.: Jis turėjo nueit dvidešimt penkis kilometrus, planus nuim̃t, viską sužymėt Raud.
| refl.: Dukryte, nueik į miestą ir nusiimk (nusitrauk, nusifotografuok) Žg. Nusiėmėm dėl paso Ktk. Reiks ir man kada su tėveliu nusiim̃t Vžns.
5. iškirsti, nupjauti, nukirsti: Mūsų atminime miškus nùėmė Lb. Pirmiau šilo būta, dabar šilas nùimta Tvr. Nuim̃k tą šaką nuo rąsto! Ds. Nuim̃k šitą išsikišimą Mlt. Aš labai bijau, kad man rankos nenuim̃tų Plv. Skaldė kūlius, ir nuėmė rankos pirštus su paraku Plng. Tam nelaimingam žmogui reikėjo visą ranką nuimti prš. Pakaustei ant visų keturių – ar nenuim̃s kam kojas (ar neišspirs, neišmuš)? Gs. Budelis nuėmė galvą M.Valanč. Aš tau galvą dalgiu nuimsiu rš. Jau žino katinas, kad jau visiem galvas nuėmė BsPIV287. Aš tau nuimsiu galvą su šituo kardu Gž. Girdėjau, kad tu vienu rankos pakėlimu šimtą galvų nuimi! BsPIII285. Nùėmė mano sūnelio galvelę ant baisios vainelės (d.) Nč. Šviedrią šoblią parodė, jai galvelę nuėmė TD58. Kaip tik ėjo pirma kulka, galvelę nuėmė TDrIV159. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji galvą nuėmė (d.) Ms. Aš tau galvą nuimsiu, kad tu mane apgausi Ds. Padarytų jis man teip, aš jam galvą nuimčiau Srv. Jeigu neišgydysi apsiėmęs, tai aš tau galvą nuimsiu BsPII284. Tu jam galvą nuimk, o anas vis savo gieda, ir gana Švnč. Žybt, ir nùėmė vokytį nu kojų Žr.
| Nenuėmiau taikinio (nepataikiau, nekliudžiau), ir šūvis nuejo pro šalį Šts.
| Taip gerą banką [kortomis lošiant] nuimi (nukerti, išloši) rš.
| refl. tr.: Imsiu šoblią, imsiu šveitrią, sau galvelę nusiimsiu d.
6. užmušti, nušauti: Jis iškart tris antis nùėmė (nušovė) Lš. Šautuvas nenuema zuikį Trk. Jo strielba ir iš tolo nuima kiškį Ck. Aš jį iš dubeltaukos nuimsiu Alv. Patruliai tyliai prislinko prie apylinkės, nuėmė sargybinius rš. Ir kvailys, kad tik turėtų šautuvą, teip lekiantį kiškį nuimtų Srv.
7. nukąsti, nudažyti: Kur gera kvarba, tai ir siūlus gerai nùima Trgn. Kad nors jau kvorba gerai nuimtų Sdk. Kaip tik prastus siūlus kišt ton pačion kvarbon, tai nùima gražiausia Lkm. Prasti dažai nenuėmė baltų vilnų, tik apžilino Ggr.
II. tr.
1. nuvarginti, nukamuoti; apsvaiginti; sustinginti: Nùima rankas, kol priverži vežimą Rz. Kas šiandien buvo Alytuj, tai arklius ratais nuėmė Alv. Nùėmė nuog visko, ne tik jau nuog kojų – visą pagynė Lp.
2. sujaudinti; paveikti; nupurtyti: Aštrus tėvelio pabarimas baisiai mane nuėmė Š. Ji išėjo į gatvę, ir ją visą net nuėmė: netoliese nešė grabą A.Vien. Kai pamačiau Jonuką, tik nuėmė visą Sdk. O žmogų daug nùima kokis nesmagumas Lp. Pamatau jį, ir nùima visą Trgn. Baimė nuėmė ją visą, širdis nuo krūtinės tartum atitrūko rš. Pamačiusi savo draugę, ligos nuimtą, dar labiau nusigando A.Vien. Kai tik išejau iš pirties, visą ir nùėmė (apsirgau) Ktk. Visas tik nùimtas, koks perbalęs Trgn. Liga nùėmė visą Ds. Nieko jam nesopa, tik taip visas nùimtas guli Užp. Žmogus nuimtas kvarabos guli kai malkapagalis Prng. Taip bloga man pasidarė, taip nuėmė visą, kad net pastovėti nebegalėjau An. Man kažin ko pusiau nùėmė, gal jau reiks sirgt Slm. Geras vynas greičiau žmogų nuima (apsvaigina) kap arielka Prng. Spiritas gali taip nuimti, kad nieko nebejausi Slm. Išgėriau keletą stiklelių – tik šiulta šiulta, ir nuėmė visą Ds. Kap parūkau stiprą tabaką, tai tep galvą ir nuima Lš. Kap pabuvau in oro, tai šaltis suvisai kojas nùėmė Arm. Mane šaltis kad nùėmė – jau reiks turbūt sirgt Ds. Išėjau ant orą, tuoj šiurpas nùėmė Ėr. Šaltis nuema ligoną Šts. Šaltis nùėmė visą Ds. Visą nùėmė šaltis Jnšk.
3. refl. pasigerti: Ėmė nùsėmė gražiai Lp. Nusėmęs buvo visai Lp. Išgėrė kelias čėrkas ir tep nusi̇̀ėmė, kad nei paeit negali Mrs.
III. tr. samdyti; nuomoti: Reikėjo tau vienam visas vagonas nuim̃tiej Trgn. Čia jau Jusys nuėmė ganiavą, reikė anksčiau Ut. Kad nùima ežerus, tai ir tinklus turi Trgn.
| refl. tr.: Tura nusiėmusi miestalė[je] kvaterą Dr.
paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė
I. tr., intr.
1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk ginklelius, eik į svirną ilsėti (d.) Plt. Paėmė nešioti ant rankelių JV601. Aš paduškos nevogiau, penkiais pirštais paėmiau NS198. O meška, paė̃mus su savo kanopa, metė jam an akių LB168. Paėmė vaiką iš karalienės BM19. Man iš po akių vilkas pàėmė paršą Grš. Aš paėmiau (įsitvėriau) jam už rankos Blv. Paimk trumpai kamanėles, kad nė neskambėtų JV927. Žuvų yra, tik neina jas paim̃ti (sužvejoti) Kbr. Niekas nepàėmė to lydžio – vis išlekia Ėr. Nubėgs lig keliu[i] [pasibaidęs arklys], ir paims (sulaikys) žmonės Slm. Puci, puci, Briseli, paim̃k (siundo šunį)! KlvrŽ. Šuo ne visada katę pàima (pagauna) KzR. Paim̃s (pakels ir pradės vyti) šuva kiškį, tai penkius kilometrus nepaleidžia Ėr. Mūsų šunes buvo ne bet kokie: jie paimdavo hienas ir vilkus naguosna Blv. Tai kad ką norėsi paimt (įsidėti) in krepšį, tai tik sakyk: „Eik in krepšį!“ BsPIV23. Kažno ar an du vežimu paimsma (sukrausim) Sdk. Dėl to litra (= litras) daug pieno paima Trgn. Ėjau arklių paimti (išvesti) nuo rugienų Rd. Jonas ir tai nepaėmė šio pikčiurnos [arklio], o tu paimsi̇̀ Trgn. Ko gi šitie sveteliai čionai suvažiavo? … Argi mane jaunuolytės pagiimtų (paimti ir išvežti)? (d.) Jž. Vėl paėmė (nusivedė) į labai aukštą kalną SkvMt4,8. Pàimamas (pakeliamas) tiltas K. Paimk (atmatuok) šimtą žingsnių nuo čia ir įkišk biržį Ut. Niekas mus neįtikins paimti kitą kelią (pasukti kitu keliu) rš. Aš paskui nepàėmiau (nepasukau) tuo keliu Lp.
| prk.: Pakilo vėtra, paėmė jo akrotą, metė ing akmeninį krantą marių Tat. Mus žiemys nepàima (neužpučia) per girią KzR. Kai pàėmė vėjas, tai dakalkos skalam skalam Gs. Nėra kas paim̃t (pjaunant maža žolės) Vlkv. Čia visai maža žolė, net dalgis nepàima Trgn.
| Paimk tu ją kokiam darbe (ji gerai dirba, nesusilyginsi su ja)! Dr. Iš ausies pàemu (įsidėmiu, išmokstu) natį Dr. Syla meilės nepaimsi (mylėt nepriversi) Tvr. Košės yla nepaimsi Aps. Do ir jos plika ranka nepaimsi (ji neprasta, nepaniekinsi) Ds. Ketvertą [vaikų] paėmė žemė (keturi vaikai mirė) Kt. Jokūbas jos žodžius taip į širdį paėmė (atkreipė į jos žodžius dėmesį) rš. Reik vaiką pri savęs paim̃ti (žindyti) KlvrŽ. Kad vel[nia]s paėmė kirvį, teema ir kotą (kad jau daug kas žuvo, tegul žūva ir kas liko) D168. Tylėk, paimsuot rykštę (plaksiu tave, mušiu)! Kv. Paimkit jam pagalį! rš. Ar nereiks tam svečiui šluotą paim̃t (ar nereiks svečią išvaryt)? Alk. Bent sykį savaitėj netikėtai paimdavo šluotą (pašluodavo kambarį) rš. Kad tave velniai paimtų! Ut. Kad jį pirmutinė kulka paim̃tų! Brt. Kad taũ žemė paimtų! Ut. Kad taũ paimtų̃ smertis! Arm.
| refl. tr., intr.: Patamsy toks mažas obuolys pasiėmė Ėr. Žmogus, ant kelmo pasilipęs, mietą pasiėmęs J. Pàsėmiau nosinę Vlkv. Ana pati pasi̇̀ima, nereikia duot Trgn. Ar tas siūlas pasi̇̀ėmė (audžiant įsiaudė)? Rdm. Ar negali pats pasim̃t sau valgyt? Ds. Pasiėmė krėslą ir atsisėdo priešais J.Balč. Vaikiukai pasiėmė pančius vyti Žem. Jau toks pats darbą pasiima (žino, kada ir ką dirbti) Gs. Aš jau turiu pasiim̃t vyšnią ant širdies (turiu suvalgyt vyšnią), taip rūgšties noriu Skr. Iš pasiimtų (įsidėtų) tų pinigų kelionei beliko visai maža J.Balč. Laivas turėjo pasiimti kuro J.Balč. Kiek pàsimi ant stalo, tiek suvalgai Skr. Vėl vaikščiosiva, pasiėmę (susikabinę) už rankų rš. Pasiėmęs už rankelės, į dvarelį vedės (d.) Vdk. Pasiimk (pasikelk) andaroką: susišlapinsi Rdm. Jis kas rytas eidavo žemyn į kaimą, pasiimdavo ožkas ir varydavos aukštyn į ganyklas Mš. Pasiėmęs šunis, eina medžiotų Blv. Nuvažiavo į viešbutį pasiimti Audos su Paspartutu J.Balč. Tėvą pasiėmė pas save BsPI168.
| prk.: Mes negalime laukti malonių iš gamtos; mūsų uždavinys pasiimti jas iš jos rš. Pasiimk akis į ranką (gerai žiūrėk) ir atrasi Dr.
2. įsmaugti; patrumpinti (drabužį): Matai, Marė dar su paimtu jaku I.Simon. Gali paimti paimką bent par porą pirštų Brs.
3. sudoroti, suvalyti (javus): Vasarą visko yr, viskas gera, tik reikia paim̃t Skr. Ka trąšų būtų, paim̃tų savo derlių Krtn.
4. patempti, pajudinti; pagalėti ką dirbti: Kumeliotė nepaima šito vežimo Skdt. Šyvasis kad paėmė vežimą, ir bėrasis pagavo traukti Dr. Jeig arklys iš karto gerai nepàema, tai paskui sunku beprisivyt Ds. Nepaim̃s (nepaveš) ir iš vietos tavo kuinas šito vežimo Ktk.
5. priversti; paspausti prie darbo; prialsinti: Vakar arklį gerai pàėmėm, tai šiandien štyvas Slm.
| Na, bet reiks save paimti į rankas (susidrausminti, prisispausti prie darbo) rš. Paėmęs save į rankas, aš abejingai pasakiau rš.
6. refl. pasiryžti: Pasiėmė eiti svieto žvalgyti BsPII145. Pasiim̃siuos ir išmoksiu Šts.
7. refl. apsiimti: Tenepasiema nėkur eiti, teateita linų rauti Nt.
8. užmušti, nudėti, nušauti: Vienu kirčiu penkias muses paėmiau Vdžg. Tokiu šautuvu kiškio nepaimsi̇̀ Lkm.
9. paveikti, paliesti; priimti, pritraukti: Sviestą gali paim̃t koks kvapas Ėr. Šalčio pàimtos bulvės Ėr.
| Taukai nepaema sūrimo, nepriema druskos Šts.
10. įdėti, įtraukti į burną; pavalgyti, paėsti; suėsti, išgerti: Jei jos vyras paims tavo vaistų, tai tuoj liks sveikas rš. Išalkęs buvau, nu tai gražiai pàėmiau Ll. Ta kumelė daug į save pàima – neiššersi Rs. Ir paršiukai paima daug grūdų Stl. Mūs kiaulelė tai pàima to ėdesio: tuščias ir tuščias lovys Skr. Kai lauke sniegas, vištos maisto pàima (reikia joms daug lesalo) Skr. Pàėmėm (išgėrėm) užėję po porą burniukių Skr. Mudvi dažnai pàimam Šilinėj Skr. Pàima per viršų (per daug išgeria) Ėr. Dalba jau beveik neabejojo, kad jie abudu su savo svainiu paimsią tą statinaitę kaip nieką rš. Mūsasis kunegas yr šnapšę paemąs ir numinę pakeląs Tl. Keturias stiklines pàemi kavos, tai drūtas Prn. Steponą vėl sakė esant slinką, savo burną paimantį (išgeriantį, girtaujantį) M.Valanč. Šnapso daug į save pàima (daug išgeria) Rs.
| refl. tr.: Petia pasiėmė pilną burną oro A.Vencl.
11. pareikalauti: Tiek arklių iššert, kiek tai pàima Lkš. Tas darbas paėmė daug laiko rš.
12. refl. pasižadėti; apsiimti: Mindovė (= Mindaugas) krikštytis pasiėmė S.Dauk. Yra didelė gėda nu kitų paskolyti ir pasiimti jiems atduoti, o nėkados skolos nemokėti S.Dauk. Jokūbas, didžiai įsimylėjęs, pasiėmė tarnauti M.Valanč. Kiti pasiima padirbti … trobesius, gelžies kelius, tiltus M.Valanč.
13. suprasti; įsidėmėti: Ne mūs galvai paim̃t, ką jis čia rašo Vlkv. Aš tų litarų negaliu paimt Ml. Senis tuoj paėmė jo nupasakojimą, o aš nė kaip negalėjau paimti Kltn. Ko paimt negal silpnybė mūsų SGI143. Kad mokslą nori paimti, turi gerai valgyti Dr. Mokslą yr paėmusi (mokyta) Šts.
| refl.: Nė vienas vaikas nepasiėmė, tik aš vienas buvau išmokęs, supratęs Šts.
II. tr.
1. pašaukti (į kariuomenę): Murka nepaimtas J.Jabl. Ir paėmė mane jauną į kareivių pulkelį JD765.
2. išvesti (į nelaisvę); areštuoti: Visą dešimtį giminių į nevalę paėmė ir į Asiriją nuvedė S.Stan. Buvo ir sekretorių paė̃mę Ėr. Ar tiesa, kad tavo gaspadorių pàėmė? Švnč.
| refl.: Jie nedavė pasiim̃t (nepasidavė) Skr.
3. užkariauti; laimėti: Nėra tokių tvirtovių, kurių bolševikai negalėtų paimti rš. Supraskite pagaliau, brangūs draugai, kad valdžią reikia paimti jėga, kova, sukilimu rš. Laisvės nekrinta iš dangaus, jos yra paimamos, tarp kitko, gerai organizuotos darbininkų partijos dėka rš.
4. užeiti, ištikti, apimti (baimei, juokui): Jį paėmė rūpesnis ir baimė J.Bil. Kad pàėmė juokas! Pc. Jau jį visą baimė paėmė LTI172. Lakstė boba, bailės paimta Rd. Vilių paėmė nemalonus šiurpas I.Simon. Mane paėmė miegas rš. Arklys gulasi, keliasi, paima jį karštis rš. Tik išėjau į orą, tuojau paėmė šaltis Jnšk. Tus būtum ir piktumu paėmęs Pln. Kogi juokies lyg durno (= durnumo) paimtà?! Ds. Paėmė rūpestėlis, kad atjoja bernelis (d.) Kp. Žmogus rūpesčio pàimtas J.Jabl. Maža ką pykčio paimtas gali prisakyt ant žmogaus Ds. Ka pàėmė jį liga, vos išsigaiveliavo Gs. Gal ir šita akis paimta [ligos], kad vis juoduliukai maišosi, kaip musytės skraido Al. Eik gult – atrodai kap visas ligos pàimtas Gs. Paėmė jį kokia nogloji, va jau trečia diena guli Arm. Jei mane paima skaudulys, tai aš gulu Lp. Pàėmė mane gailestis į jį bežiūrint Gs. Ūkininkę džiaugsmas paima J.Jabl. Ją visą paėmė skausmas J.Balč. Paėmė ir juos noras pašūkauti J.Jabl. Pamotę paėmė pavydas TŽV640.
| Mane širdis paėmė (užpykau), kai supratau, kad anas pavogė mano rūbus Prng. Kolei jis prisiruošia išvažiuot, tai jį ir pusrytis pàema (ateina pusryčiai) Kvr. Man gailu paėmė (pasidarė) bičių Šts. Negulėk ant pečiaus, ba paims (sugaruos) galvą Alk. Kad mielės paimtų (kad prasidėtų rūgimas), deda miltų į numinę Ggr. Ale greit pàėmė rūgštis agurkus (greit įrūgo) Slm.
| refl. tr.: Stingulys pasėmė jį kiaurai rš.
III. tr.
1. vesti (moterį); ištekėti; gauti žentą, užkurį: Paimu moterį SD448. Kriauza apsisvarstė ir paėmė jo Mortą P.Cvir. Bet kur tu, Onike, dingsi, neturėdama pasogos? … kas gi tave paims pliką? Žem. Auk ir lauk, aš tave paimsiu Lnkv. Vaitkiukas pàėmė Dailidžiukę Skr. Jis turi paėmęs mano seserį Mrs. Mes tavo dukrelės paimt norėjom J.Jabl. Tai kas, kad jauną paim̃s Dgl. Labai noriąs paimt sau jauną mergytę až pačią BsPII240. Pàėmė ir su namais, ir su žeme Ad. Pasėjau linelius, kur lyguma, paėmiau panelę, kur mylima NS613. Cit, neverki, panytėle, sugrįšiu ir sugrįžęs iš vaiskelio paimsiu (d.) Pnd. Tobijošius užaugęs paėmė moterį S.Stan. Paėmiau pačią ir todėl negaliu ateiti brš. Suliūbiju, jog tave paimsiu DP69. Bau nežadėjai kuriai kitai paimti jos ažu moterį? brš.
| Ar turi gerą ir nepriverstą norą šitą, kurį regi ties tavimi stovintį, ažu vyrą paimti? brš. Ant Zosikės trakšt ir paimu žentą! Žem.
| refl. tr.: Tu pasiimsi sau lygią I.Simon. Pabus pabuvęs (pagyvens), o paskui, kokią norės, tokią pasiim̃s Skr. Vainikais rėdydavo senieji tuos, kurie pasiimdavo SPI225.
2. pasamdyti, priimti į darbą: Buvome paėmę plūkėją linų plūkti Jnšk. Reiks paim̃t vaiku[i] nešiotoją Slm.
| refl. tr.: Pasiimsiu dienyką (padienį), padės mišką suvežt Jnšk.
3. pasisavinti; nusavinti: Gaspadinystę pàėmiau Rdm. Kad pergalė būtų visiška ir galutinė, reikia dar paimti visa tai, kas vertinga kapitalizme, pasiimti visą mokslą ir kultūrą rš. Čia yra šis tas paimta ir iš Kuršaičio žodyno J.Jabl.
| refl. tr.: Atiduok, kas mano, ir pasiim̃k, kas tavo BŽ248. Savo radęs, gali pasiimti Pp.
| Vokiečiai tiktai prūsų vardą turi pasiėmę rš.
IV. tr.
1. gauti, įgyti: Kiek pàėmei ažu rugius? Sdk. Keletą rublių už uogas paėmėm Mrj. Ar jau pàėmei kokius devynis rublius už pamidorus? Jnšk. Nėr iš ko paimti pinigų (neturiu ko parduoti) Jnšk. Juo daugiau paimsi, juo daugiau išleist reiks Jž. Paėmiau paėmiau, tris šimtus rublelių paėmiau (d.) Upn. Paėmė kaip už kviečius (brangiai) Ukm. Laišką nuo tavęs paėmė Jonas Pš. Dažnai iš pašto grometą paimdavome Pt. Ar pàėmėt pinigus, kur siuntėm? Jnšk. Jeigu jūs paimsite šį laišką, tai prašom atsakyti rš.
| Gira plutą paema kaip dangtį (ant giros pluta užsideda) Šts. Kad ėstų kiaulė, veikiai paimtų kūną (suriebėtų) Šts. Tai jau jis, drąsą paėmęs (įsidrąsinęs), kai davė jai, kai davė! Skr.
| refl. tr.: Ar jie pasiima sveikatos to[je] Palango[je], ar nu papratimo važiuo[ja]? Dr. Su žmogumi nuolatos begyvendamas, [arklys] žmogaus būdą pasiima Blv.
2. pasiskolinti: Puidokas iš banko pàėmė pora tūkstančių Up.
| refl. tr.: Savo [pinigų] nesutekdavom, reikdavo ir iš bankos pasiim̃t Slm.
3. nupirkti: Gaila buvo nepaimti Ėr. Turėjo aviečių – tuoj pàėmė Ut. Paim̃k kokią bandutę vaikam lauktuvių Alk. Mieste be pinigo nė aguonos grūdo nepaim̃si Jnšk. Ale tai dyvai, kad ir už du šimtu nemožna paim̃t BM33.
| refl. tr.: Turim pasiė̃mę šiek tiek miško Užv.
4. išsinuomoti: Cigonai ant žiemos paima kambarį ar mieste, ar kur kitur Skr. Trejus metus turėjau tą sodą paėmęs Ėr.
5. euf. pavogti: Nepalik pernakt drapanų ant tvoros – da kas paim̃s! Slm. Kaipo gal kas ineit namuosna stiprojo ir jam paimt šarvus jo, jei nesurištų pirmai aną stiprąjį BtMt12,29.
6. refl. paaugti, patarpti: Gerai tas lietus – gal kiek pasiims vasarojus Srv. Kaip tik palijo, tai tep žolė ir pasėmė Lš.
V. tr.
1. įveikti, nugalėti (imtynėse); laimėti: Kas, kad jis mažas, o gerą vyrą pàima Ll. Vyras kaip bačkiukas, nedaug kas jį ir paims Srv. Jis stipras, aplinkui nėra nė vieno, kas jį paimtų rš. Mūsų avinas jūsiškį labai lengvai pàima Up. Šuva geros katės nepaima Ėr. Kiekvienas šuo mūsų kudlį paims Srv. Anys turėjo seniau meitėlį, kad visos ūlyčios šunes nepaimdavo Ds.
| Šiandien visos dirvos nepaimsma (neįveiksim aparti) Ll. O jie puikiai vedasi, ne bet kas juos paims (susilygins su jais)! Ėr. Iš nieko pinigų susikrovė, ir paimk tu jį, kad nori! Ds. Paim̃k tu ją (ji labai gudri)! Švnč. Tu jo nepaimsi̇̀: kur prieis, te jo viršus Trgn. Kazys daugiau rado riešutų. – Paim̃si Kazį! Trs. Paim̃k tu ją kokiam darbe! Ds. Jį sunku paim̃t ant kalbos Skr.
2. pabarti, prispirti, griežtai su kuo pasielgti: Paim̃k gerai [vaiką], tai nebelakstys, kur nereikia! Slm. Paim̃k, ir prisipažins Slm. Ją kad paėmė močia, tai net raudot pradėjo Slm.
| refl.: Pasiima pasiima su bobom, ir vėl tuoj geras Jnšk. Einam pasiimt! Mrs.
3. apgauti: Manęs nepaimsi: aš vėtytas ir mėtytas rš. Dabar ir mažo vaiko nebepaimsi Ds. O jo geruoju nepaimsi (lengvai neapgausi): ne pirštu perintas, ne bačkoj augintas Pkr.
| Aš jį paėmiau į maišą (apgavau, apsukau) Gs.
VI. tr. pradėti: Trečią nedėlią paėmėm gyvent Ml. Kad būt dviejuo paimta velėti, būt jau pabaigta Užv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž. Nuėmėm pusę rugių lauko, paimam kitą valyti rš.
| refl.: Duona pasiėmė rūgti Šts. Kad susitūrėtų stogas, reik kloti su prielotėms: stogas kiteip pasiema eiti Šts. Du metai suėjo, treti pasiėmė Ukm. Pasiema vėl gailėtis S.Dauk.
VII. intr. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo stiprumui, staigumui pažymėti: Rodosi, papūtus vėjeliui, paims pasikels rūkas rš. Paėmė ir numirė Švnč. Jis norėjo paimti ir šaudyti į bizonus J.Balč.
◊ žõdį (bal̃są) paim̃ti gauti susirinkime pirmininko leidimą kalbėti: Žodį paima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp. Staiga paėmė balsą Raidžius Db.
kantrýbę paim̃ti iškęsti, susivaldyti: Kantrýbę paė̃mus, reik kęst ir tylėt Gs. Klausydamas jo kalbos, aš kantrybės nepaimu Trgn.
pasiim̃ti ùždavinį (páreigas, priédermę, atsakomýbę) įsipareigoti: Jau pasiėmė pareigas šiuo atžvilgiu sp. Vadas pasiima ant savęs priedermę ginti silpnesnius nuo pavojaus Blv. Pasiimti atsakomybę rš.
rū́gštį paim̃ti pradėti rūgti: Duona labai rūgštį paėmė negardžią (negardžiai įrūgo) Užp. Įkišė [giron] dvi riekes [duonos], ir pàėmė nuo duonos rū́gštį Sl.
vir̃šų paim̃ti nugalėti, laimėti: Mes tvirtai tikėjomės, kad partinė pareiga labai greitai paims viršų prieš natūralų norą „išlieti tulžį“ rš. Paėmė prekybos kovoje viršų J.Balč.
paim̃ti į nãgą (ant nagų̃) pabarti: Miestely kad pàėmė jį ant nagų̃ (ėmė barti) Bd. Ka pàėmė gerokai į nãgą, vaikelis ir krokti pradėjo Vvr.
paim̃ti ant dantų̃ pabarti; apkalbėti; pašiepti: Susitikęs savo švogrių, kap paimsiu ant dantų (išbarsiu), tada jis žinos, kap gyvena ant svieto Nč. Kai aš ją paimsiu ant dantų, tai ji žinos, kap pletkus vedžiot! Alv. Tai da Kaziokas kad paimt an dantų, neturėtum ką sakyt Skdt. Jie mane kap paėmė ant dantų, tai vos aš ištrūkau Lš. Jis tai jau kad paima ką ant dantų (apkalba)! Bd. Paimk paimk in dantų, o tai labai razumnas Ut. Ka mans visi tave paimsma ant dantų, tu į trobą daugiau bijosi įeiti Ll.
paim̃ti ant liežùvio pašiepti: Bandydavo jam įskaudinti, paimdami ant liežuvio (pašiepdami, erzindami) V.Myk-Put.
paim̃ti ant barõno kamantinėti, tardyti: Paėmė jį ant barono, kur jis pavadį padėjo Rdm.
linùs paim̃ti paklotus linus pakelti, sugrėbti į kūlius: Oi kas tau, motule, linelius paims? TŽI182. Ir paėmiau žalią liną, tindralialia žalią liną d.
paim̃ti jáutį (kui̇̃lį) pasivaikyti, pasibėgioti (apie gyvulių patelę): Karvė jau paėmė jaučius B.
périmti, périma (pérema, per̃ima), pérėmė
I. tr.
1. imti ką per pusiau, pusiau: Kalė parema šunytį par pilvą ir nešas Šts. Párimk (sulenk) tą siūlą, ir susuksiam trilinką! Šts.
2. prk. kiaurai paimti, pereiti; patraukti, paimti: Ot smarkus vėjas – ir per kailinius périma! Lš. Párėmė vė[ja]s, ir gavau reumatizmą Dr. Tas vė[ja]s párima žmogų kiaurai Užv.
| Mariutė tik perėmė akim ir mirė Lz. Jau ir anas velnio périmtas (nebegeras, niekai) Dglš. Kas jam rėžt, kap jis velnio perimtas (užpykęs, pagedęs) Lp.
3. nukelti, sugriauti (tiltą): Tiltas yr parimtas, kad negalėtų kareiviai par upį parsikelti Šts. Kryžiokai, užstalė[je] sėdėdamys, pamatė atskriejančius žemaičius, vos bepaskubėjo tiltus parimti ir tuomi savi gelbėti S.Dauk.
4. paimti iš vienų rankų į kitas: Lotsas tuoj nuėjo perimti vairo iš kapitono rš. Perima sūnų iš mano rankų ir stato aslon rš. Išeina mergelė, balta lelijėlė, mano žirgą perimdama, mane žadindama (d.) Mlt. Toliau périms malūnas Srd. O su laiku ir sklypininkų žemeles perimsime mūsų familijos nuosavybėn A.Vien.
5. per daug paimti: Aš arkliu[i] ėmiau seradėliaus, bet perėmiau per daug Rtn. O ką man reiškia ir perimt pinigų – mokėsiu, kur juos dėt! Srv. Tau párėmė, vaikali, tu parmokėjai Šts. Laukia, kad terminas išplauktų, o sumą périmtų Lp. Viršų perėmei (per daug įsigėrei) Dj. Negalimas yra dalykas, kad žmogus, kiek tiek gerdamas arielkos, neperimtų saiko srš.
6. pertraukti: Perimsiu tavo ūturką (kalbą) Ml.
7. nuraminti: Niekas man neparims mano širdelės Švnč.
8. refl. nustoti (ppr. su neiginiu): Nepersiima žmonės eit, eina ir eina Lz.
9. paimti: Neperėmė niekur kareiviai Lp. Kad tu mano gėrybą perėmei, tai ir mano dukterį im' Tvr. Ans parema gromatas iš pačtos J.
10. refl. prisispausti (prie darbo): Kai pati pérsiėmiau, tai ir išmokau skaityti Ds.
11. prk. sujaudinti: Jį šita žinia buvo labai pérėmusi KI113. Taip buvau perimtas, kad užsidegiau žiburį V.Kudir. Tai buvo širdį perimąs atsisveikinimas Ns1832,5. Jo žodžiai mano širdį pérėmė KI646. Perimtõs dvasios (entuziastiškas) KII174.
| refl.: Saulius visais dalykais taip pérsiėmė (susirūpino), kad nei miegoti, nei valgyti nebegalėjo Vaižg. Baltos rožės likimą dainavo taip persiėmusi rš. Persiėmęs (karštai) kalbėjo Ob.
12. imti kiaurai; persunkti: Ardami vejos neparema (negiliai aria) Šts. Alkogolis priguli prie tų nuodų, kurie perima visą organizmą V.Kudir. Koks medis duoda vaisių, tas párimtas (šalčio griebtas, nušalęs) Ėr. Párėmė šaltis mane Ėr. Sušąlu, šaltis perima R122. Mane visą párėmė šiurpas Ėr. Esu skaudumų parimta Šts. Vakarop šaltis mus perėmė kiaurai rš. Kaip ledu perima žmogų FrnS176. Kad ne vėjas, tai šitoks šaltis da taip greit neperimtų Ds. Tos smarvės jis visas périmtas Lš. Šitas sopulys perimantis ligi smegenų Mrk. Negardūs kopūstai, kad dūmų perimti Lš. Šitie vaistai visus kampus pérėmė (visi kampai nuo tų vaistų kvepia) Lš. Barščiai périmti silke (= silkės) Smn.
| prk.: Tas ypatingas liūdnumas, kurio beveik visos [dainos] perimtos LTII98.
^ Perėmė apvyniai misą (ir ramusis supyko) B. Su juo nebesusikalbėsi, jis kitų périmtas (įtikintas) Ėr.
| refl.: Kvepėjimais visokiais pérsiemi, prisigeri FrnS175.
| prk.: Ir mobilizuotieji, ir palydintieji susikaupę, rūstūs, persiėmę viena nepalenkiama valia: sutriuškinti fašistinius įsibrovėlius J.Balt. Dailininkai, kaip ir rašytojai, turi labiau studijuoti marksizmą-leninizmą, persiimti komunizmo mokslu (sov.) sp.
13. perdažyti kiaurai; perkąsti: Vis tiek da raudona – ir mėlyni darylai nepérėmė Vb.
14. išsirpinti: Dar nepérimtos (neišsirpusios) kap reikiant avietės Brš.
15. suvartoti; suvalgyti, suėsti; sugerti: Mes páremam karvių pieną, neparduodam Šts. Aš vienas párimsiu visus taukus Šts. Sugrįžę pavalgėm juodo vėdaro su dešromis, dar atnešė mergelės batvinių, ir tus perėmėm M.Valanč. Karves prasčiausiai tešera, vien šiaudais: arkliai viską parema (ir dobilus, ir šieną, ir miltus suėda) Plt. Katės parema anai visą pastijolką, visas varškes, visą pyragą Plt.
II. tr.
1. paveikti, ištikti (apie baimę, ligą ir pan.): Perima žmogų baimė Vaižg. Bailė perėmė, net šiurpulys nukratė Ds. Matos gi, kad visas išgąsčio perimtas Sdk. Baimė párėmė mani Šts. Mergaitė buvo baimės siaubo perimta rš. Jonas, visas baimės perimtas, akies mirksny viską permislijo BsPIII49. Vargonai perima kūną šiurpu rš. Ją perimdavo drebulys, kai tik pamatydavo pastorienę rš. Perima mus didis pasipiktinimas prš. Esti laimingas, kad liga neperima Vaižg. Mūs šunį pérėmė (šuo pasiuto): jau iš po nakties neradom Krok. Jis man lyg périmtu atrodo! Lš. Ko tu čia keikies lyg perimta? Lš.
2. pervarginti, pertempti: Pérėmė ranką, linus raudama Mrj. Berinkdamas bul'bas, visai pérėmiau ranką Al. Pérėmiau, linus bebrukdama, per riešelį dešinę ranką Mrk. Žalius rugius bepjaudama, ranką pérėmiau Kb. Rišdama kviečius, pérėmiau ranką, tai visa nedėlia skaudėj[o] Rdm. Negręžk viena paklodžių, ba ranką périmsi Grl. Neimk tep pilna sauja, ba ranką perimsi! Lš.
| refl.: Jaunas persiim̃si, ant senatvės atsirūgs Vb. Visas šlapias šiaudus vilko, mat ir persiėmė Vb.
3. perkirsti (rankas lažinantis, derantis): Susilažino [juodvarnis su skruzdėlėmis], kitos perėmė rankas ps. Kunigaikšti, tu perimki jų rankas V.Piet.
4. surišti (rankas tuokiantis): Ir išeina kunigėlis, išsineš knygeles, párem rankas su stulele, parkeitė žiedelius JD406.
5. refl. apsiimti: Ans pársiims nuvažiuoti ir skolą užmokėti J.
6. refl. tr. prisiimti: Ana papirkta pársiėmė ant savęs visą anų kaltę J. Pársiimk ant savęs tą vagystę Šts.
7. sulaikyti (einantį, bėgantį), užstoti; užpulti: Gal kas arklį pérėmėt? Rk. Périmk mano kumelį! Lp. Ana, kiaulė namo lekia, vykis, Juozuli, gal dar perimsi! Mrs. Vakar aš ėjau, tai Abieciūnas mane perėmė Srj. Ryto metą pradėjo žmonės pasakoti kaži ką paštą parėmus, paštorių nušovus M.Valanč. Geriau nakvok, nes dar gali vilkas périmt Lš. Mokytojau, neikit ing mišką – perims vilkas! Kpč. Neikie neikie, duktele, vakaruot, perims tave berneliai žemaičių! (d.) Tvr. Seniai čia vagiai (= vagys) périmdavo žmones Kpč.
| refl. tr.: Žiūrėk, tavo kiaulė bėga namo, bėk pérsiimsi! Jz. Būdavo, važiuoji kur – ponas persiima ir atima arklius su vežimu Vs. Vakar persiėmiau moteriškę, uogas nešančią, ir pirkau [uogų] Vs. Beeinančias per mišką moteris pérsiėmė plėšikas su peiliu rankoje Jz.
8. nustabdyti; nustelbti: Įsidedi gerai pipirų į burną, tai périma kartumas skaudėjimą [danties] Gs.
9. patikti, pasitikti, sutikti: Šiandie mūsiškiai atvažiuos iš Vilniaus, reiks eit jų perimt Švnč. Pati ejau tėvelio perimtie Tvr. Išeik tu, tėvai, périmk svečius! Tvr. Mesiu sviesiu verpstelį pasuolėn, bėgsiu greitai tėvelio perimtie (d.) Ml.
III. tr.
1. suprasti, suvokti; išmokti: Nu, o aš to vis negaliu párimti Up. Dar ans nebaigė pasakoti, o aš jau viską párėmiau Up. Kol perimi, tai, rodos, viskas sunku Švn. Ar dabar jau périmi? Skr. Aš niekap negaliu périmt, kas jis do vienas Rdm. Jau visokį raštą galiu šiap tep périmt Nč. Žiūrėk, kap aš dirbu, tai ir tu périmsi Lš. Jis greitai perėmė [lošimą] Lp. Pérėmei tu ją (dainą) Tvr. Aš greit perėmiau lietuvišką raštą Žž.
| refl. tr., intr.: Negaliu aš persiimt tų visų giminysčių An. Mano berniokas labai sunkiai persiema uždavinius Užp. Mokiau mokiau, rodžiau rodžiau, kaip tą keturnytą užtaisyti – nepérsiima, ir gana Sml. Sunku persimtiej tokiam vaikui Ktk. Ką jam paaiškini, tuoj pérsiima Jrb. Elementorių greit persiėmė, tik su uždaviniais nekaip stumiasi Srv. Greitai persiėmei pats siūti Vv. Žiūrėk, kap jis daro, tai ir tu persiimsi Lš.
2. persvarstyti, pergalvoti: Taip viską galvoj perėmęs, verčiasi [jis] ant paskutinio šono rš.
IV. tr. barti; mušti; su visais iš eilės persimušti: Kai perėmiau gerai, tai tuoj atanešė viską, ką buvo pavogęs Vj. Kad jį perėmė ta boba, net man sarmata Ml. Aš jį taip pérėmiau, kad net išraudo Dgč. Antrą dieną jau susimušė su Kaze, piemeniu susiedo, ilgainiuo visus vaikus parėmė M.Valanč.
V.
1. refl. persikelti, perrūgti (apie tešlą, pyragus): Persiėmė pyragai Rod.
2. refl. perliepsnoti, perdegti: Namai jau buvo persiėmę, kol gesintojai subėgo Grž.
VI.
1. refl. persirungti: Eime pérsiimt! J.Jabl. Tas stipresnis, tas stipresnis – persiimkit glėbiais, tai ir be kalbos žinosit! Ds. Ekše (= eik šen), padėk ma[n] medį perskelt, tada ir persimt galėsim! Vlkv. Matai, gyvulėliai turi pérsiimti, kai sugenam: be to nežinotų, kas vyresnis, kas turi klausyti Sml. Einam pérsiimti, tai žinosim, katras drūtesnis! Grl. Porą kartų parsiėmė, ir papluko krau[ja]s Up. Jei nori, su tuo gali parsiimti S.Dauk. Kuris eis su manim pársiimti? Trg. Dar aš turiu senį – prosenį, apžėlusį, apsamanojusį – eik tu su juom persiimti BsPI31.
2. refl. ginčytis, bartis: Man tas jau iš dienų įkyrus daiktas dėl tokių dalykų su sudirgusiu svietu pársiimties MitI70.
3. refl. susitaikyti: Kaip anie besugyvena? – Tai nėko, jau pársiėmę Lkv.
VII.
1. tr. permušti, panaikinti: Perfumai prakaitą (prakaito kvapą) parema Kal.
2. refl. sumažėti: Na, turguj avių kaip balos. – Ruduva (= ruduo). Bet greit avys pérsims Rod.
◊ rankàs périmti pavaduoti: Keturiolikos metų dukrelė … jau motynai rankas parima Žem. Sūnus, kad būtų nemiręs, būtų tėvuo rankas parėmęs Šts. Tu nė raišo žmogaus neparemi rankų Grg.
praim̃ti, pràima (pràema), pràėmė tr.
1. imti pro šalį, nepaimti, nepataikyti paimti: Ėmė ėmė ir praėmė Jnšk.
2. pradėti imti, pradėti vartoti, leisti: Turiu šimtą nepràimtą Plt. Ana pràėmė naują puodą sviesto J. Nepraim̃k paskutinės taukų puodynėlės! Slm. Trys sviesto palivonai dar nė nepraimti̇̀ Paį. Kai praimi išsimainęs dešimčiavą, tai tuoj išeina pinigai Ds. Jau mes bulves iš rūsio pràėmėm Up. Ano rūsio nenorim praim̃t Ėr. Mes jau kitą duobę bulvių pràėmėm Lš. Vienas maišas pràimtas, o kitas čielas Pl. Na, da to[ji] sierčikų skrynelė nepraimtà (dar nė vienas degtukas iš jos neišimtas) Rm. Abi pràimtos [degtukų dėžutės] J.Jabl. Da nepraimta bačka vyno stovėjo BsPIII11. [Duok, Dieve, svočiai] aruode kampelio nepraimti NS759. Nupraustas muilo galas, o prašo kaip už nepraimtą Šts. Matosi ir kalnas, tada dar buvęs nepraimtas (nepradėtas kasti), nužėlęs čiobreliais, bitinėliais rš. Viršuj kalno praimta skylė Pn. Bagota kaip eglė šakota: šimtą nepraimtą, tūkstantį tura Pln. Kaip praimsiu daržinukę, gersim saldžią arielkutę JV670.
3. dial. paimti, pašalinti: Praim̃' šitą staluką iš po kojų Švnč. Praim̃k kraustulius iš po kojų Rod. Praim' (nukelk) savo katilą, man reikia statyt Švnč. Aš savo katilą praim̃siu Tvr.
4. iš anksto paimti: Praėmė šoferis piningus, o nenora bevežti į Šidlavą Šts.
5. refl. apsiimti (tarnauti), parsisamdyti: Rasi ir prasi̇̀ėmė ana pri Keblio Grg. Mūsų buvusiasis vaikis jau prasiėmęs Grg.
priim̃ti, pri̇̀ima (pri̇̀ema, pri̇́ema), pri̇̀ėmė, pri̇́emė
I. tr.
1. paimti, pačiupti: Penki geležiniai pirštai priima spausdintą arkužą ir kloja krūvon Blv. Koją priėmęs beiškelsi iš lovos – taip buvom pavargę morinę vežę [per Užgavėnes] Šts. Še, da priimk šitą triūbelę BsPIII48. Sarmata rankosna priimt ito bliūdo Arm. O tu, mano broleli, priimk šviesų kardelį, o ben iškirsi mano vargelį iš anytos vartelių! JV619. Ir priėmė žalią vyną į baltas rankeles JD318. Iškeltą apynvarptį priema antras darbininkas S.Dauk. Parnešė pilnas rankas priėmęs obulų Šts. Verkė tėvelis, mandieružę nešdamas, da gailiau verkė sūnelis priimdamas BsO274. Tamsta gausi arklius priimti (atvažiuotus paimti, nukinkyti, pagirdyti) SI184.
| prk.: Žodžius mano ausimis priimk (išgirsk) Mž510.
| refl. tr., intr.: Per visądien nepri̇̀sėmė jokio darbo Arm. Kad sunku, tai prisiim̃k ranka Ds. Reik medžių prisiim̃ti (pasirinkti), eitant par sodą, nu šunų Nt. Buntą siūlų prisiėmusys, beneranti pirštinę Šts. Prisiėmęs klėbį knygų benešąs Ggr.
2. priliesti: Rankos sutrūko, nieko negaliu priim̃ti Ėr. Įsuodino ragažę, kad jau baisu priimt Krsn. Kartis tokia apteršta, kad negali nė priim̃ti su ranka Trg. Su balta ranka nepriėmiau J. Karšta geležis – nė priimti negali Gs. Ranka suplyšus, tai ką tik pri̇̀ėmei, tai kaip peiliu Trgn. Pečius teip prikūrintas, kad negalima nei ranka priimti Ėr. Gelžis įkaista, nė priimti negal Šts. Ot kad sudžiuvo dobilai – nė priim̃ti nemožna! Pc. Kad jau nušalau visą veidą, o už nosies tai nė priimt negaliu Srv. Baisu čia priim̃ti tuos kviečius – byra Pc.
3. daug išimti; daug pridėti: Daug medaus pri̇̀imat Ėr. Priėmė kubilus medaus par vasarą Šts.
4. priglobti, sugauti gimstantį (apie priėmėją): O turėjo tokią lengvą ranką, jog nė vienas jos priimtas vaikas negavo nei bamba klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti Vaižg.
| Onai, ką priėmė veršį, septyni darbadieniai Skr.
5. sutikti paimti, neatmesti: Priimk tu šitą mano naštą kaip dovaną iš grįžusio sūnaus K.Kors. Dovenos priimtos suriša žmogų M.Valanč. Jam ir marškinius nusivilkęs atiduok, ir tai priims Ds. Dėku broliui už tą meilę, kad priėmei vainikėlį JD48. Mokykla jau pilna, pareiškimų nebepri̇́ema Slm.
| prk.: Mes priimam teisingą kritiką ir sveikiname ją rš. Radęs Lietuvoje tą rašybą, priėmiau ją ir savo vadovėliui J.Jabl. Išsikalbėjimų nepriema M.Valanč. Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat K.Donel. Id tave tikrai mylėtumbim, žodžius tavo priimtumbim PK23. Idant mumus … išmintį jam priimtiną … dovanot teiktųs DP231. O anas nori su manim kalbėtis, visada mano kalbą priema Dbk. Ji nepri̇̀ima mano kalbos (nenori su manim kalbėtis), snukį suka tolyn Ėr. Gerai priimu, nepadyviju R405. Juoką priimąs žmogus buvo ans (nepykdavo už pajuokavimą) Gršl. Kur pri̇̀ima juoką (nepyksta už pajuokavimą), te ažeinu Mlt. Juokas juoką priema Šts. Tavo malda nebus priimtà (išklausyta) KI68-69. Padaryk mus sau mielus ir priimamus KlM1713. Širdis nepriima (nesinori valgyti) Ėr. Senis davė jam pietus, ką tik širdis priėmė (ko tik jis norėjo) BsPII77. Jei nepriima (nėra apetito, nesinori), tai ir alkanas būdamas nevalgysi Vj. Akys nora, bet širdis nebepriema Jn. Nu, kad ir negersi, ale nors sveikatą priimk (nors gurkšnelį išgerk, neatmesk sveikatos linkėjimo užgeriant) Sdk. Kiek valgysi, tiek – nors loską priim̃k Gs. Jam labiausiai pieną pri̇̀ima (jis labiausiai mėgsta pieną) Ktk. Galima viską valgyti, ką tik širdis priema (ko tik nori) Žem. Dabar nieko širdis nepriema Žem. Ar tu priimi šalimą (ar mėgsti pirty vanotis)? Jnšk. Mano akys nepriema akuliorių: skauda Šts.
6. refl. tr., intr. nesipriešinti: Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios, kuri kokios prisiėmė (sutiko išgerti) Žem. Pradeda pradeda šidyt, ale kaip tik prisi̇̀ema (nepyksta), tai ir nebėr kas daro Sdk. Kur nori praleis arba prisims (priskirs sau) nebūtą sužeidimą rš. Kito neprisiema (nesutinka) nešiojama kaip tik motynos Šts. Tie suvis neprisiėmė gerti? Rm. Svečias nieko neprisi̇̀ima (nieko nevalgo) Ėr. Kai vaikai kitų nemato mėsą valgant, ir patys neprisiima Sv.
| Prisim̃k, Boles, durnių (sutik, kad pralošei)! Lp. Ana prisiima viską ant savęs (sutinka už viską atsakyti) Ds. Nebeprisiėmė daktaro (nebenorėjo gydytis, nesutiko, kad gydytoją atvežtų) Ėr. Sakiau, ale neprisiima (neprisipažįsta) jisai iš tolo Smn.
7. refl. tr. pasižadėti atlikti, apsiimti, įsipareigoti: Laikraštyje tėra maža žinutė apie darbo valstiečių prisiimtus įsipareigojimus (sov.) sp. Prašė prisimti tą garbingą pareigą rš. Jonukelis vėl prisiima, ka pavogęs iš ponios marškinius (ps.) Ml. Jin pabūt prisiėmė Rz. Smertį priimiaus (sutikau mirti) P.
8. pritarti kam; ką pripažinti, patvirtinti: Galbūt taryba galėtų bendro reikalo labui priimti rezoliuciją, kurios projektą, mano paruoštą, aš tuojau perskaitysiu rš. Pasiūlęs ir kelis projektus, kurie buvo visų priimti J.Jabl. Priegaidžių skyrimas vėliau buvo visų priimtas EncIX515. Jų parėdką priimt nakčia galiu (jų tvarka man patinka), su jais gyvent – ne Prn.
9. paimti; įsitverti: Priėmiau už rankai, ka nepavirstų, ir nuvedžiau į vietą Šts. Už baltųjų rankelių tėvelį priimsiu JD140. Močiute, tai priimdavai už baltos rankelės TŽI303.
| refl. tr.: Prisiimk rankoves, palietą vilkdamas, kad rankovių nesusmauktumi Šts. Nagi prisim̃k rankoves ir vilkis, pažiūrėsim, ar gražiai pasiuvo Jrb.
10. prispausti (prie darbo): Jie darbinyką moka priimt prie darbo Ėr. Na, dabar jie tą savo Petrutę ir pri̇̀ėmė Skr. Jį gerai priėmė darban Lp. Rytoj tave priim̃siu prie rugių Upt. Kai gerai priimsiu pri darbo, išlakstys visos kvailystės Ll. Darbu gerai priima Vlkv.
| Perdien priim̃tų (privargintų) prie dalgės Ėr.
| refl.: Gana jau man darbuit, jau nemaža prisiėmiau (privargau) per visą sa[vo] buitelę Rod.
11. prisiurbti, pritraukti: Brandingų (gerai pribrendusių) rugių miltai daug vandens priema Šts.
| prk.: Pažinimas yra receptyvus aktas, jis tepriima tai, ką jam teikia objektas EncIX207.
| refl. tr.: Prisi̇̀ėmė [v]andens traukinys ir nušniokštė toliau Šts. Audinys neprisi̇̀ima dažų (nesidažo) BŽ432.
12. pavartoti; pritraukti į burną; privalgyti; prigerti: Priims pilną burną [arielkos] Lp. Nenoriu vyšnių, aš jau šiandien rūgšties iki soties priėmus Skr. Idant … vaistą priimtų DP191.
| Kaip į burną vandenio priėmę, tylėjo ir smalsuoliai A.Vien.
13. reikalauti; mėgti: Žemė labai priima darbą (reikia gerai išdirbti, kad javai augtų) Srv. Jis pri̇̀ima didelį prašymą (jį reikia labai daug prašyti, kad ką padarytų ar į svečius ateitų) Jnšk. Žirnis pri̇̀ema sūrumą (nesūrūs žirniai neskanūs) Šts. Retas, nuskydęs audeklas nepriema ataudų Ggr. Baikštus arklys nepri̇̀ima botago (baikštaus arklio nereikia botagu kapoti, baikščiam arkliui nereikia botago) Ėr. Priimu, kenčiu darbą SD260.
14. palaikyti kuo, už ką: Ką už juoką priim̃ti BŽ432. Per ger priimu R244. Tai jau nepriimk nieko už pikta I.Simon. Ir, ką aš steliavau, už ger šį sykį priim̃kie K.Donel. Aš tik pasijuokiau, o jis kaip teisybę pri̇́ema Slm. Ažu gera priimu (orig. prijmu) SD178. Neapsirik, avies už bobą nepriimk! Skdv.
II. tr.
1. mielai sutikti įsileisti (į namus); priglausti, leisti kam būti savo tarpe: Mielai priimčiau tave, dukrele, vargelio nepaimsiu d. Kad pri̇̀ėmei mane jauną, priim̃k ir žirgelį! (d.) Dkš. Priimti priimtum prie savo dalelės, ale kad mes matom, kad tu be rūtelės (d.) Vlk. Priėmėm kaip žmonės, ė ana man trobą terš rš. Visi jie mane nuoširdžiai priėmė ir džiaugėsi rš. Kad tavęs nei svietas, nei Dievas priimtų! Švnč.
| Dukrele, priimk (suvaryk tvartan) karveles! dz. Karo vartus atdarykie, žirgelį priimkie d. Išeik, tėvuli, ant dvaro, priimk (pasitik, sutik) talkelę nuog baro VoL457. Svečią namuosan priimti VoK33. Ir priimtų jus ing … gyvenimus DP12. Kas jus priims, tasai mane priim BPII50. Oi žeme, žeme, žeme sieroji, oi kam priėmei tėvą, motulę? d. O mergelės, mergužėlės jaunosios, ar priimste kareivėlį nakvoti? JD631. Ar nepriim̃tumėt naktigulto? Slm. Kad nepriimi pargulėt, priimk nors parstovėt Bsg.
| Priimu išsūnį, išdukterę B. Priimu per kūdikį, įsūnį, išdukterę, per priepeną R26.
^ Priėmė kai šiltą vilną (mielai, gerai priėmė) B.
| refl. tr.: Jau ją tėvai prisiėmė BsPIII246. Prisimkitės kits kitą Bb11PvK15,7.
| Vai, mergele, pasislink, mane jauną prisiim̃k (leisk šalia atsisėsti) (d.) Sl.
2. įrašyti, įregistruoti: Daug studentų šiemet priėmė į universitetą Viln. Ar pri̇́emė jūsų vaiką mokyklon? Slm. Ir jį jau pri̇́emė kolektyvan (į kolūkį) (sov.) Slm.
3. išklausyti: Apie dvyliktą valandą viršininkas priimdavo interesantus P.Cvir.
4. pavaišinti, vaišinti, mylėti: Priėmė, pavalgydeno kaip žmogų (kaip reikiant) Trgn. Kuo svečius priim̃sim? – Žąsiena, antiena, vištiena Kp. Priimti svečią N. Svečius priim̃ti KI226. Ar gerai te tave priėmė? Mrs. Toki geri žmonės – gerai priėmė Dkš. Kad jau neturi kuo priimt, tai nė neprašyk [svečių] Sdk. Ar gražiai pri̇̀ėmei svečius? Vlkv. Nuėjom pas Skrinskus, tai dar mudu priėmė Mrj. Ne tik nakvynę davė, ale da ir pri̇̀ėmė Ktk. Jos mane priėmė kap geriausią svečią Lš. Neturim mėsos – kuom priimsim svečius? Ndz. Jį gražiai priėmė, sodina ir girdo, valgydina VoL301. Kuom priimsiu tuos svetelius? JD725. Buvau svečiu, o nepriėmėt mane GNMt25,43. Svečius mylįs, priimąs SD64.
| Meiliai šneku, meiliais žodžiais priimu (kalbinu, užimu) R244.
5. užimti (užkurį, žentą): O tai dukteriai žentą pri̇̀ėmė Lp.
| refl. tr.: Ir Banaitienė prisi̇̀ėmė žentą Pc. Jis an jos prisiėmė žentą Alv. Toj mergaitė pri̇̀sėmė žentą Lp.
6. rinktis, skirtis: Jonas … už motiną sau ją priima DP506.
| refl. tr.: Kurs jį per mokytojį savo jaunystės prisiėmęs buvo prš.
7. gauti, turėti: Kurgi priimsi mėsos žėdnai dienai Užp. Kur te priimtum mes šieno, kad karves šertum šienu! Trgn.
| Jau, sūnel, kiek aš vargo priėmiau (turėjau, iškentėjau), tegu Dievas lenkia! Klt.
8. įgyti: Kad vieko neteksi, protą priimsi B. Kaip tiektai jis savo tikrus metus prieaugs, ir protą prieims Mž124.
| refl. tr.: Kiek tu iž (= už) tą nusilpusį gaidį prisiimsi̇̀ (gausi parduodamas) Rod.
| Duodu labą dienelę šitai aukštai klėtelei, kur ištiesiau savo krasną stogelį ir prisiėmiau razumėlio Kb.
| Gyvulys nuog gyvulio pri̇̀sima tokios veislės (atvedamas toks, gauna tokią pat ypatybę) Db. Prisiėmęs mažesnius intakus, gauna Ebro vardą EncVII382. Pakorė vieną tėvūną už tą, jog priėmė krikštą (leidosi apkrikštijamas) nuo mečeivių, ne nuo danų S.Dauk. Sakramentą priimsi VoK28. Prieims krikštą (apsikrikštys) Mž133. Minichai, … į klioštorių eidami, pašventinimą priimlavo Vln46.
^ Senas jautis sunkiai mokslą priima (senam sunku mokytis) B.
9. pridėti: Stačiai kelias blogas, aplink – daug priimsi̇̀ (bus toliau eiti, važiuoti) Trgn.
| Jis bešienaudamas ir iš mano pusės pievos priėmė (prigriebė, sau prisidėjo, pievą perpjovė) Up.
10. išimti, pripirkti (išsimokėtinai): Priėmė tiek daiktų ant skolos, dabar, jei nori, pasiusk bemokėdamas Vvr. Labai daug priima prekių be pinigų Lp.
11. refl. prigyti: Daug obelaičių buvo pričiepijęs, ale pasitaikė lietus, tai mažai teprisiėmė Sdb. Priskiepinau penkias obelaites, ir tik viena prisi̇̀ėmė Rdm. Visi skiepai šiemet prisiėmė Nč.
| Čiepai neprisiėmė Rmš. Jį triskart čiepijo, ir vis neprisi̇̀ėmė Lš. Šitą vaiką jau duroz (du kartus) skiepinom, ir nepri̇̀sima Rdm. Raupai prisi̇̀ima BŽ67.
12. refl. prk. įsigalėti: Bielinskis, Gercenas savo mokslo, publicistikos ir meno veikalais paruošė dirvą marksizmo-leninizmo idėjoms Rusijoj prisiimti rš. Prisiimti svetimų papročių BŽ67. Tokie numanymai, žinoma, visur labai prisiėmė Gmž. Sėkla prisiėmė širdy jo MP101.
13. tr. užperėti: Po šita višta visi priimti kiaušiniai Lp.
◊ priim̃ti sė́klos pririnkti augalų grūdų sėklai: Pri̇́emiau sė́klos ir glazdikų, ir razetų Slm.
| refl. tr.: Prisi̇́emiau ir morkų sė́klos, ir rasodos Slm. Prisi̇̀ėmėm šiemet daug rūtų sė́klos Jnšk.
prisiim̃ti jáutį (kùmelį) (apie gyvulių patelę): Karvė neprisiėmė jautį, neapkuldino karvės Šts. Kumelė nė iš tolo kumelio neprisiima Ds. tai̇̃p pri̇̀imta toks paprotys, taip įprasta: Pas mus tai̇̃p jau pri̇̀imta Trg. Tai̇̃p nepri̇̀imta BS8.
kai̇̃p pri̇̀imta kaip daroma, kaip įprasta: Padavęs man ranką, kaip priimta baltųjų, parodė į tą pusę, kur buvo matyti sniego trobelės rš.
suim̃ti, sùima (sùema), sùėmė
I. tr., intr.
1. sugriebti; surinkti; paimti: Suim̃k šiaudus nuo klojimo laito! Vb. Lošikai suėmė kortas ir sukilo nuo žemės A.Vien. Kai medų (labai norėdami) visą turtą sùėmė Sld. Žentas suim̃s senio visus turtus Upt.
| prk.: Ale suimkim tai tuoj krūvon ir priveskim pavyzdį Blv. Visos raidės, draugėn suimtos, vadinasi abėcėlė J.Jabl. Į savo rašinį suimu daugiausia tuos linksnių ir prielinksnių kalbos dalykus J.Jabl. Reikia visuomet medžiagą iš visų kronikų suimti LTII393. Nesilytėdamas variantų, keliais žodžiais suimsiu tik nuogą faktą V.Kudir. Plačiau išplitę kalbos reiškiniai yra suimami (suvedami) į dėsnius EncIX513. Akys nebsuema (nebemato) ir par akuliorius ž.
^ Kad jį diegliai suimtų! Pls.
| refl. tr.: Atsipeikėjo ir, susiėmusi kibirus, kopė į kalną rš. Paskui susiėmė nuo stalo valgymus ir išjojo BsPII287. O ji jaijai liepė susimt viską ir eit šalin BsPI11. Jis, nieko nežiūrėdamas, tuos pinigus sau susiėmė, pakavojo BsMtI37.
2. suvalyti (javus, šieną, daržoves): Ar jau suėmė javus? Mrk. Suim̃ti nuog laukų gėrybą dz. Mes jau nuo lauko suėmėm, liko tik bulbės nukasti Grz. Šiemet par mus darbas spėja, jau visa ką suėmėm nuo lauko Ml. Kai vieni nesuima javus, kiti bėga [padėt] suimt Mrj. Kad ščeslyvai suimtum rugius, tai šiemet duonos turėtum Nč. Pas mus kai kurie jau javus suėmė Lš. Supulkim, vyručiai, suimkime šienelį! Ašb. Nupjovęs šieną, veiza, kad tik galėtų suimti Dr. Kas dirba, tas ir sùima javus Ėr.
| refl.: Susiėmęs nors tiek, parejau Žem. Kai lietus pakęs (kai nelis), tai ir vasarojus susims [nuo laukų] Alv.
3. įsitverti; iš abiejų pusių paimti ką ir spausti; suspausti: Plaukai striuki, suimt negali Ėr. Tavo plaukai striuki – nėr už ko suimti Jnšk. Sùėmiau Jurgį už kaklo Vb. Jis man kad sùėmė (suspaudė) ranką, tai ko neatsisėdau Lš. Anyta suėmė kirmėlę pirštais A.Vien. Pakelk dureles – negirgždės, suimk raktelius nežvangės KlpD58. Ei, tu lokė, tu lokutė, suimk mano galvą! JD562. Pakelk duris girgždančias, suimk raktus skambančius JD823. Palaikykie žirgužėlį, kad nešokinėtų, suimk trumpai kamanėles, kad nesuskambėtų LB108. Reikėj[o] suimti (susupti, suvynioti) į vystyklėlį, reikėj[o] įmesti į Dunojėlį (d.) VšR. Priėjęs suėmė Oną už pažastų ir kėlė juokaudamas rš. Jis koją kuo rūpestingiausiai suėmė (sulaužytą sudėjo) ir įdėjo į luobus, kad sugytų rš. Vilką visi suėmė (surėmė) ir išstūmė S.Dauk. Jau ne laikas, močiute, jau ne laikas, širdele, kad suėmėm baltom rankom ir sumainėm žiedeliais (d.) Kp. Suimk akis saujon, tai užvysi LTIII461. Suėmė kaip bagočių už širdies Mrj. Sùema strėnas linus beraunant (įskausta, įsopsta strėnas) Trš. Dievaži, tylėk – arba liežuvį tau suimsiu (nutildysiu, gausi mušti)! rš. Jei aš tau nesuimsiu dantų – nekur aš būsiu! Lp. Bėk, galvą suėmęs (greitai bėk, bėk, nieko nežiūrėdamas) Šts. Niekas labai nesuima, kad tu čia ir šokinėji (niekas nebijo) Trgn. Gal kas apie jį ir suima galvą (gal kas jo ir bijo), ale tiktai ne ašiai Trgn. Visi žmonės jį sùėmė (laikė) už didžiausią poną Tvr. Ar tankiai tave suima (ar dažnai tu apkvaišti)? Ml. Toksai buvo, trumpai suimant (trumpai sakant), atsakymas prš. Jisai darbą sùima gerai (greit ir gerai dirba) Skr. Verdantin [vandenin] indeda [kiaušinį], tai aštriai sùima (greit išverda) Vrn. Rūpesniai sùėmė širdį Šts.
| refl. tr., intr.: Susiim̃k (susitvarkyk) plaukus! Lš. Iš išgąsčio jis susiėmė galvą Žvr. Eita širdį suė̃musys (susiėmusi), stingsta visa Šts. Jog regime, kad medžias ir akmenes stipriai suguldinos ir suėmės, drąsiai įeime DP575. Kad ėmė varyt (plūsti), kad ėmė kantuoti, žmogus, ausis susiė̃męs (labai greitai) išlėkė Skr. Pabūtum su tokiu ligoniu vieną naktį, galvą susiėmusi bėgtumi Slnt. Reikia, susiėmus galvą, bėgti šalin rš. Nuo šitokio bėk, galvą susiėmęs Ds. Jie šaukia galvas susiėmę (balsu šaukia) A1884,12. Kap papaisiau aš in tų rugelių, tai plaukų susėmiau (nustebau, išsigandau) Arm. Jos visos trys, šonus susiė̃mę (skaudamais šonais), eina Upt. Vienakis juokėsi, susiimdamas šonus, iš neregio (labai juokėsi) Tat. Pilvus susiėmę juokęsi tuokart pamariškiai I.Simon. Nerėk kaip smaugama, susiim̃k biškį (susivaldyk), ir neatrodys taip baisiai Vkš. Jai labai reikėjo susiimti (susivaldyti, susilaikyti), kad nepatrūktų juokais Raudienei čia tebėsant I.Simon. [Ji] paraudo ir kalboje užsikirto, bet tuoj susiėmusi (susivaldžiusi) ėmė vėl pasakoti Pt. Prieš mūsų žmogų visi susiima vienon kekėn (susivienija, eina iš vieno) Rod.
4. tam tikru būdu sudėti (rankas): Rankas suimti N. Verkia gailiai mergužėlė, rankeles suėmus (d.) Srj. Kai pašalo, tai visi džiaugias suėmę rankas, kad purvo nebebus Ds.
| refl. tr.: Susiimu rankas R419. Jis stovi, rankas susiė̃męs KI584. Nieko nedirbantis žinogus gal sau vaikštinėti, susiėmęs rankas rš. Senelis susiėmė rankas, atsiduso, akis užmerkė ir numirė Ašb. Keiksi, rankas susiėmus, rytą vakarėlį (d.) Kpč. Liepė rankas susiimti Tat. Aš su ištiestoms ir susėmusioms rankomis tau liaupsę sakysiu brš.
5. susiaurinti, sutrumpinti (drabužį): Kleidą suim̃ti KII383. Sijonas krenta nu strėnų, reik suim̃ti apjuostuvę Vkš. Suimk dar ir antrą suimką – matai, kad dar smuks par kulšis Brs.
6. surinkti: Suėmė visą drąsą (įsidrąsino) ir drebančiu balsu pašaukė rš. Ant galo smakas, teip įskaudytas, suėmė visas savo spėkas ir pasijudino BsPIII51. [Berniukas,] suėmęs visas savo jėgas (labai greitai, kiek galėdamas), pasileido bėgti rš.
7. supulti (prie darbo), pasispausti, pasistengti: Led tik visi suėmę užkūrė ugnį Upt. Kai sùėmėm vakar visi – dobilų laukas ir ant šono (nupjautas) Rs.
| refl.: Nemanyk, kad pradžioje tereikia susiimti, o paskui galima ir šiaip sau švilpauti rš. Truputį susiim̃kit, vyručiai, kad ligi vakarui šitą plotelį nupjautumėt Žvr. Reikės susiim̃ti ir atkasti duobę Lnkv. Teks ir tau, moč, rimčiau susimti sp. Su tais tvartais turi susiim̃t (pasistengti daugiau, smarkiau dirbti, kad pastatytų) Gs. Rygiečiai [futbolininkai] antrą kėlinį smarkiai susiėmė ir jį užbaigė 2:0 savo naudai sp.
8. prk. sutraukti, susiurbti: Balta spalva nesuima šiluminių spindulių rš. Garuojantis vanduo daug suima (suvartoja) šilimos rš. Gutacija pasireiškia tais atvejais, kai šaknys daug vandens suima, o lapai mažai jo teišgeria EncIX909.
| Daugumas rašytojų suėmė savin (pasisavino) senųjų rašytojų pažiūras rš.
II. tr.
1. sušaukti, sumobilizuoti: Vsevolodas, suėmęs daugybę kareivių, puolė ant lečių S.Dauk. Kur jai dėt, tiek suėmus! Lp.
2. sulaikyti, areštuoti: Nusikaltėlį sùėmė DŽ.
3. priimti: Avių turiu suimtų [ganyti], negaliu išeiti iš numų Šts.
| refl. tr.: Tura susiėmęs dešimtį karvių į ganyklą Štk.
4. suvaryti, uždaryti: Šiandien suėmiau tris karves tvartan Dkšt. Ir atėjo mergužėlė, ir paprašė tėvulėlį, kad suimtų žirgužėlį in stonelę, in naująją LB138.
5. ištikti, užeiti: Suėmė juokas Plng. Baimė sùėmė Ėr. Tuojau vėl jį suėmė baimė, kuri buvo pranykus Mš. Daugiau taip šį suėmus baimė, taip suėmus, kad šis nebeišmanąs nė penkių Sln. Kai jau miego suimtas, tai ar kelsi, ar ne, nebeis valgyti Grž. Moteriškę snaudulys suima rš. Sùėmė toks miegas, nuėjau ir atsiguliau Ėr. Į rytą tai jau tikrai snaudas suim̃s Skr. Mortą suėmė saldus, svaiginąs silpnumas J.Avyž. Kap sùėmė [skausmas] dantį, tai neturėjau kur dėtis Arm. Kap sùėmė dantis, nor tu gyvas žemynon kaskis! Lp. Bene karštligė tiktai mane norėtų suimti rš. Kap suėmė sunki liga, viso padūmojau Arm. Atkratos kai sùėmė, paleipėjau gerokai Srv. Ligos suimtas, mirė Šts. Ir valios susmukimas suima žmogų panašiai kaip liga rš. Strėnas skausta, vėruliai sùėmė Als. Mislijau nesulauksiu ir ryto, kai sùėmė diegliai Skdt. Smarkiai suėmė liga Smn. Naktį staiga suėmė šaltis P.Cvir. Sotus žvirblis ir smarkesnį šaltį pakenčia, o kai suima kartu šaltis ir badas, tai ir galas Mš. Miške toks suėmė šaltis, nors ant ugnį gyvas lįsk Ėr. Kap namie sėdi prie šilto pečio, tai sveikas, o kaip tik išeina laukan, tai suima kaip kartelį Arm. Jį suėmė diegliai, sopuliai Lp. Deginantis skausmas suėmė vidurius P.Cvir. Mane suėmė ilgumas (ilgesys) rš. Mane apmaudas suėmė P.Cvir. Gal paskui ir mus suims noras (gal įsinorėsime) Pn. Sopuliai suims DP14. Skraidė skraidė miegas ir sùėmė galvą (apėmė snaudulys) Arm. Kai suema galvą sopčius imtinai, tai tik galva neskyla Ml. Nedaryk anksti juškų: galvą suims (sugaruos) Slk. Man smalkės sùėmė galvą Alk. Kraustykis nuo pečiaus, da suims galvą Kš. Smalkės man galvą sùėmė Gs. Garai galvą suim̃s Brš. Teip sùėmė pirty galvą, kad ledva nameliokan išsverdėjau Ds. Suėmė galvą, kad ir atsikelt negaliu Vrn. Jaujoj taip buvo galvą suėmę, kad ko tik nenumiriau Alz. Dėl tavo bėdų kitos galvos nesuim̃s (neskaudės) Trgn. Degtinės stiklelį išgėrė, vienu akies mirksniu suėmė jį (apsvaigino) rš.
6. vaišinti: Svečiuose smarkiai nesuėmė, tai tuojau grįžo namo Vdžg.
7. suprasti; suvokti; atsiminti: Man aiškina, o aš vis nesuimu Gs. Ar suimi, žmogau, ką tau pasakoja? Lp. Kas gali suimti, ką jis kalba! Krsn. Negaliu suimti, kaip tai gali būti rš. Anas jau nieko nebesùema Sv. Tokia tavo ir smagalvė, kad nieko nesuimi Skp. Moč, ar suėmei, ką kunigas kalbėjo? Žem. Jis man ilgai aiškino, bet aš nė kap negalėjau suimt Lš. Nesuimsi dar̃ nei kur pradžia, nei pabaiga Al. Būta ko nesuimt, kaip padirbt didžiulė (smuikas bosas)! Smn. Gera galva visa sùima Ds. Tiek pripasakojo, kad mano nė galva negalia suim̃ti Up. Nesuimu (neišmokstu) taip greitai dainą J. Kad nesuima (nemoka, neišmano), tai ko dar būva pašte? Kp. Dainuoja dar ir kitokias dainas, tik visų daininykė į galvą nebesuima (nebeatsimena) Plv. Taigi nežinau, ar daug atsiras darbininkų, kurie lengvai suims į galvą (supras) svarbią laikraščio įtalpą V.Kudir.
^ Suim̃k tu kreivo rato sliedą (suprask tu jį, supaisyk) Krok.
III.
1. tr. gauti, sudaryti: Tiek pinigų suėmiau pernai, ė kur dėjos? Sdk. Daug pinigų sùima Ėr. Žiūrėk, kiek anas iš visur tų pinigų suima Ds. Buvo galima suim̃t šimtą rublių Plv.
2. refl. tr. įsigyti: Nedavė man jaunai nei stogelio ištaisytie, razumėlio susiimtie, pasogėlio susaugytie (susiauginti) (d.) Vlk.
IV.
1. refl. pradėti smarkiai augti, vešėti: Kad susi̇̀ėmė mūs miežiai, net juodi! Rdm. Po šio lietaus miežiai tep susiėmė ir žaliuoja kap rūta Švnč. Ale tavo taboka susi̇̀ėmė Ktk. Po šiltaus lietaus vasarojas tep gražiai susiėmė Švnč. Po lietaus ir pievos susi̇̀ėmė Ds. Reiks burokai su trąša palaistyt, tai maž dar susim̃s Ml. Tik po lietaus tai tep viskas ir sùsėmė augt Švn.
2. refl. pradėti rūgti, degti: Pats gardumas pieno, tik susiėmęs, nerūgštus da Pn. Ar surūgęs pienas? – Biskį gal susėmęs Lp. Man daros (rodos), kad visas miestas susėmė ugnėn (pradėjo degti, suliepsnojo) Lp.
3. tr. apkepinti; apimti: Labai suėmė ragaišį, pluta kieta (krosnyje šiluma griebė, apkepino) Ėr. Pečius gerai iškūrintas, ragaišį sùėmė Upt. Reikia gerai prikūryt pečius, kad duonelę suim̃tų Lnkv. Duoną greit suėmė, pečius buvo karštas Jon.
| refl.: Duona nesusiima, kad kaminas atdarytas Lp.
4. refl. sueiti, sulipti į vieną vietą; susitraukti, susimušti: Sidabra (upė) … miesto lauke išsišakoja ir po kokio viorsto vėl susiema į vieną vietą BM176. Dar virink nors valandą, tada tik susiims Lš. Sviestas blogai susiima, tai bus didžiasviestis Dkšt. Tuoj susiims sviestas, tai užvalgysim rš. Kol sultys nesusiims, neišeis kastinis Dr.
V. tr.
1. užpulti, loti: Ką tie šunys teip sùėmė? Ėr. Šuva kaip sùėmė aveles, tuoj atsirado daržuose Upt.
2. užpulti barti, kvosti: Kad sùėmė jį visi! Ds. O, jis juos gerai sùėmė! Srv. Vagis, smarkiai suimtas, tuoj prisipažįsta Slnt. Mokinį, kai nusikalsdavo, striukai suimdavo (griežtai apibardavo) Mš. Aš tave kap šiltą vilną suimsiu (įveiksiu, nugalėsiu) Brt.
3. refl. susibarti, susiginčyti, susipykti: Vedu ten stipriai susiėmėm Šts. Dėl šio reikalo mudu gerokai susiėmėm rš.
| Jiedu susimdavo liežuviais (susibardavo) rš.
4. refl. eiti ristynių, imtynių: Nu, susiim̃kiam – matysiam, katras stipresnis Vkš. Susiėmė, ir nė vienas, nė kitas neįsiveikė VoL326. Susiimsim, pažiūrėsim, katras stipresnis Jnšk.
5. refl. susikibti, susikirsti, susikauti: Susiėmė kardomis muštis S.Dauk. Susėmė kautis Lp. Atsprogo staibio kaulas, taip buvo susiėmę mušties Šts. Iš pykčio susiėmė du vyrai rš. Ląstoj gaidžiai tas prieš tą ir susėmė pešynion (ps.) Rod.
VI. intr. pradėti: Žiogai suimdavo labiau čirkšėti rš. Kad sùima mergos dainuot, net medžiai linksta Vlk. Atdaręs aulį, skubiai suimk dirbti, kad kaimynų bičių nepagundytum prie vogimo srš. Ir man nakčia kad suėmė krūminį gelti, maniau neiškęsiu, ir gana A.Vencl. Kad suėmė vidurius pjauti! Krt.
| refl.: Kaip susima žuvys nerštis, tai ir apkursta Rod. Kad susėmė bartis, net jų ausys paraudo! Rod. Kad susi̇̀ėmė su Petru bartis, net už kriūtų nusitvėrė! Alv. Kai susim̃s giedot, tai net giria žvaga! Rš.
◊ suim̃ti į nãgą (į rañką) sudrausminti: Suimk gerai save į nagą (prisiversk, susivaldyk), ir atsikratysi nu to kūrinimo Vkš. Kaip suim̃s tave gerai ant nagus (kai prispirs), viską pasakysi Upt. Aš tave suimsiu nagan (griežtai su tavim pasielgsiu) BŽ123. Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošius Skdt.
suim̃ti stãlą nukraustyti, nurinkti nuo stalo indus: Suimk stalą! Šn.
suimti rugius surinkti ir sudėti į pėdus nupjautus rugius: Mergaitė visus rugius po dalge suėmė, motinai nė iš gryčios nereikėjo išeiti Srv.
suim̃ti linùs pakelti ir surišti į kūlius paklotus linus: Mes jau linus suėmėm ir išmynėm Vb. Sùėmėm broliuko geltonus lineliùs (d.) Kp.
užim̃ti, ùžima (ùžema), ùžėmė
I. tr.
1. suimti; pagauti; pasiekti: Nekirpk (nepjauk) morkų lapų taip trumpai, paskuo nebužimsi Trk.
| Užuėmė (pagavo) jie žuvų daugybę BtLuk5,6.
| Įkelk karves tik kiek liežuviu užima (pasiekia, užsiekia) Gs.
| refl.: Maž koto teužsiima, ir lūžta dalgio kotas Šts. Užsiėmė už baltųjų rankelių, nusivedė an didžiąją karčemelę (d.) Ml.
2. uždengti, uždaryti: Senutė priejuoste užima jam burną P.Cvir. Užima burną, kad nė kvapo neišleistumėte V.Kudir. Užimk kraną, ir nebėgs vanduo! Skr. Ką smaugti, kam kaklą užim̃ti KII363. Užėmus tada akis, graudžiai ašarojo Vp. Užimk duris, neįleisk to bestijos Plng. Ažimk duris, tai per aukštinį išbėgs Arm. Dėdule, ir aš eisiu rozu. – Nogi kiba aš užimsiù (pastosiu) tau kelią Lp.
| prk.: Ar užimsi, kad visiems pasakoja Skr. Pradės juoktis – žmonėm burnos neužimsi Rm.
| refl. tr.: Juokiasi, užsiėmęs rankom burną Ėr. Užsiėmiau akis su ploščium rš. Užsiimk burną su ranka, kad dedi nuodus lapei Trk. Motina, lyg nusigąsdama, užsiėmė ausis rš. Užsiim̃k (suspausk pirštais) nosį, ir nebetekės [kraujas] Slm.
3. užkimti; imti skaudėti (gerklę, kaklą): Ir galvą sopa, ir kaklą ažùėmė Trgn. Nevalgyk šaltų obelių, bo vėl gerklę užim̃s Pc. Kad ažùėmė gerklę, tai ir iššnekėt negaliu Sdk. Ažùėmė gerklę, negaliu šnekėt Ds. Kaklą užėmusi, žekes pri kaklo tvėrė S.Dauk. Kaklą liga užėmė, ir nė kalbėt negali Ss. Man vis, kad tik pašąlu, ažùema gerklę Antš. Piktas kaklas, ùžimtas kaklas KI581. Da va pašalai, ir užùema gerklę Ut.
4. sulaikyti, užturėti: Neužim̃si, kad lis Gs. Kulkos neužim̃s Lp. Lietaus neužim̃si Slm.
| Tuoj mane užims (sučiups, sulaikys) girinykas Mrj.
| prk.: Pailsau, net kvapą ùžėmė Gs. Aš išsigandau, kad ir dvasią užėmė Krtn. Kaip aš nusileidau [rogutėmis nuo kalno], man širdį užėmė Pln. Užėmė žadą, ir nebegali ištart nė vieno žodžio Rm. Jam taip suspausdavo širdį, kad jis nieko galvoti nebegalėdavo, net žadą užimdavo rš. Dvasią ùžėmė lekiant (uždusau) Pc. Speigas užimdavo kvapą rš. Elementoriaus lapai paveiksluoti, užimdavo net amą mums rš.
^ Man Pondzies (Dievas) yr davęs, neužėmęs (dosniai davęs) Šts.
5. intr. neleisti, uždrausti: Argi tu man užimsi rūkyt! Lp. Bene tu man užimsi: jei aš noriu, tai ir eisiu Nmn. Teisėjas man toliau ùžėmė kalbėti Lš.
6. užstoti, neleisti eiti, važiuoti; grąžinti: Ji įsileido bėgti, bet aš toks greitas, ir ją ùžėmiau Lš. Užimk karves – jau artinasi prie javų Lp. Užim̃k avis nuo javų Krok. Užim̃k karvę nuo javų! Al. Vijausi, vijausi ir tik nuo Kazio kluono užėmiau arklius į namus Lzd. Užėmė jis tą jautį ir varo namo BsPII227. Atėjo bernelis iš dvaro, užėmė jautelius ir varo (d.) Vlk.
| refl. tr.: Ažsi̇̀ėmė skatus iš avižų ir nusvarė kieman Grv. Ale vėl iš po akmens pakalnėje išlindo dar didesnis milžinas; užsiėmė kelis galvijus ir nusivarė BsMtI14.
7. užsibrėžti, pasiskirti: Ùžėmė rugių lauką pjauti per pusę (užėmė pusę lauko per kartą) Jnšk. Gera gervė (mentelė) tura užimti platų blomą, tura trąšiau kasti Varn. Kam ùžėmei tokį didelį barą? Jnšk.
| refl. tr.: Vieną vyšnią užsiim̃kit ir nuskinkit gatavai Skr. Aš nusivariau į pūdymėlį ir užsiėmiau ilgą varstelį Sln. Aš tokią didelę kelionę užsi̇̀ėmiau BM168.
8. pradėti, užsidėti: Jie jokių darbų neùžima Gs. Reiks užim̃ti kada lopyti kaldras Pc. Viską mes ùžimam dirbti, ale kad nepaspėjam Pc. Ot velyk užimkime kitą šneką V.Piet. Nereikalingą daiktą ùžėmė Lp. Vakar ir aš ùžėmiau naują darbą Brt. Žiūrėk, jau jis kitą kokį darbą ùžėmė Skr. Aš jau buvau užmigusi ir sapną užėmusi, kai pabudino Skr. Tuokart užėmė mokyt aną kalbos MPs. Vieną vakarą anie (zuikiai) buvo užėmę ūkštauti Lkv. Žiemą, kai nesi kokio darbo užėmęs, gali ir padykauti Srv.
9. pasiryžti; užsispirti; pradėti: Tvartus plytinius užėmė (pasirengė statyti) Gs. Pono siuntiniai pamatė tokį arklį, užėmė pirkti BsPII146.
| refl. tr., intr.: Ans užsiema darbą dirbti J. Užsiėmiau būdą išrašyti S.Dauk. Pasistatė gryčelę ir gyvent užsiėmė TDrIV265. Be reikalo tu užsi̇̀ėmei šitą darbą Lp. Užsiėmiau karštai dėl savo brolių lietuvių storoties A1885,91. Oi neužsiimk, jauna seserėle, neužsiimk šių sunkių darbelių (d.) Srd. Užsiėmiau jo nebepriimti į namus Skr. Užsi̇̀ėmė ją išvaryti [iš namų] Pc.
10. priimti, prisiimti: Visai tai ant savęs užėmė WP2. Ant savęs užėmė mūkas MT37.
11. refl. užstoti: Aš užsiėmiau už jįjį ir išgelbėjau J.
12. išgerti (vaistus): Pirma reikėjo šituos vaistus užim̃t Skr.
13. intr. įgerti, įkaušti: Jau tas vyrukas yr užė̃męs Krtn. Aš vakar smarkiai ùžėmiau degtinės Up. Tas girtuoklis jau buvo gerai drąsos užėmęs (iki drąsumo įkaušęs) TDrVII243.
II. tr.
1. paimti, okupuoti: Užima pabriką Lp.
| Siernauskis su ponu Šimonavičia ir būriu žmonių norėjo užimti gabalą žemės, būk kalvinams priderančios M.Valanč.
2. turėti: Visi žino, kad Indija užima žemės ploto milijoną keturis šimtus tūkstančių ketvirtainių mylių J.Balč. Aleksiukas užima tikrąją pirmininko vietą tarp abiejų tėvų Vaižg. Jaunieji tarybinės inteligentijos kadrai užima vis žymesnę vietą socialistinėje statyboje (sov.) sp. Kadrų parinkimas, paskirstymas ir auklėjimas užima (turi) ypatingai svarbią vietą mūsų partijos veikloje (į kadrų parinkimą, paskirstymą ir auklėjimą kreipiamas ypačiai didelis dėmesys) (sov.) sp.
3. užvaldyti, pasisavinti: Jis nori sostą užimti rš. Nutarė jie karaliūną Joną nužudyt ir užimt jo karališką vietą MPs.
4. apgyventi: Namus užimu R67. Atbėga lapė, atranda savo gyvenimą užimtą ps. Mano avilį turi kano bitės užėmę Ėr.
5. prikrauti, pripilti: Daržinė dabar su vasariniais šiaudais užimta Jnšk. Turiu maišą, ale užimtas (netuščias) Ėr. Paskui atsigersi: sklenyčią ažuėmiau su pienu Mlt.
| refl.: Kaip arpavojom, tai visi maišai grūdais ažsiėmė Sdk. Užsiėmė visos puodynės – nebėr kur košt pieno Slm.
6. uždėti; užsėsti; užstoti: Užim̃k man vietą traukiny! Slm. Ažim̃k ir man vietą eilėj! Ds. Vaikai, sėskit – langus turit užėmę! Ut. Mama, neužim̃k stalo – mum reikia! Pc. Skubyk, sėsk, kad tavo vietą kitas neužim̃tų Skr.
| Rentinys mažne pusę rejos užimąs S.Dauk. Briauninę jos zoną užima kareivių žygis LTIII522.
| Moterys užėmė mūsų vietas siloso duobėj (stojo į mūsų vietą, mus pavadavo) J.Balt.
7. part. praet. nenuvalytas (apie lauką): Laukas buvo ùžimtas – žirniai nenukirsti Lp. Laukai da užimti – nėr kur ganyt Slm.
8. paimti, reikalauti: Staklės trobo[je] ùžema daug vietos Als. Vietos visuomet daug užimdavo P.Cvir.
| Nedaug užims tas darbas laiko mums T.Tilv.
9. paliesti; užlieti: Užėmė dyguliai abiejose pusėse plaučių Šts.
| Pavasarį upė visas pievas užėmė Švnč.
| prk.: O visokių piktybių ir bjaurybių šaknys jau užėmė visą dirvą Ašb.
10. paveikti, ištikti, užeiti: Ir miegas ją užùėmė Prng. Kad ažùem jį sopė! Tvr. Kad teip drūčiai zapalenija ùžėmė, tai jau neišgis Skr.
11. refl. prasidėti: Užsiėmė kepenų liga rš.
III. tr.
1. sudominti kuo (pvz., svečius): Užim̃k tu anus, o aš bėgsu kiaušinių pri Sketrėnės Pp. Jei manęs nebus, tai užimk svečius Škn.
| Sunku širdį užimt kvietkoms, širdis klaus, kur mielas yr Vnž.
| Jis buvo geras užimt estrados laiką (estradoje dainuoti, vaidinti, neduoti publikai nuobodžiauti) rš.
2. vaišinti: Užimant svečius, visados reikia atminti, kad visi tam reikalingi indeliai būtų išmazgoti rš. Ar kuo ùžėmė tave? Grž. Aš nuėjau pas juos miežių paprašyt, o jie man' kaip viešnią užėmė Ps.
IV. tr.
1. gauti (užkurį, žentą): Iš tų dukterų ant vyriausios užimtas užkurys LTI534. Ji viena mergučė buvo, ir jai žentą ùžėmė Skr. Vienas bajoras apgarsino visose karalystėse, kad jis turi dukterį ir nori sau žentą užimti ant savo dukters BsPIII56.
| refl. tr.: Viena sesuo ištekėjo, ė kita užsi̇̀ėmė užkurį Ds. Ji užsi̇̀ėmė žentą ant to gyvenimo Skr.
| Neikie, dukrele, už seno bernelio, neužsiimkie sau didžio vargelio (d.) Tvr.
2. užpirkti: Jau mišia ažuimta Trgn.
3. nusinuomoti: Būdavo, ùžimam svetimų žemių Dglš. Kas užėmė prūdą, tas ir žvejo[ja] Šts. Velnias prikalbinėja senelį, kad ažimtų nuo pono dirvonus BsPII205. Neik su rasa pievos ažimt, o kermošiun mergos (pačios) rinkt (flk.) Ml.
| refl. tr.: Užsi̇̀ėmiau pryšininkę ir gyvenu Šts. Užsiėmė tėvas Giratiškėse balos šmotą Ds. Mes par ją gyvenam, užsiėmę pirkią Ad. Užsiim̃ti reik nakvynę Plt. Noriu užsiimti krautuvę Šts. Užsiimdavęs ir linam žemės Ds. Ažsiėmė žemės iš dvaro Ad.
4. refl. parsisamdyti, apsiimti: Ažsiimtum ganyt, tai daugiau per metus aždirbtum nei Latvijoj Švnč. Išsyk bekalbėdamas pamatei, koks ūkinykas – kad geras, gali užsiimt pas jį dirbt Srv.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; augti: Iš pat pavasario cukriniai gerai užsiėmė Sdb. Pavasarį užsiėmė žolės želti, bet be lytaus išstembo Ggr. Miežiai taip gražiai buvo užsiė̃mę, net buvo miela žiūrėti Brt. Kad kerpė pievoj prapuls, užsiims dirsės augti Šts. Batviniai buvo užsiėmę augti, bet išdegė Šts. Užsiėmė ir auga pušynėlis vidury laukų Vlk. Berželių pilna, pušiukė kur ne kur užsi̇̀ima (auga, išdygsta) KzR.
| Senoji žaizda jau vėl užsi̇̀ėmė (pradėjo tvinkti) Up.
2. užraugti: Nekokios buvo mielės, o dėlto užėmė alų Srv.
3. refl. pradėti rūgti: Šiandien rytą jau alus buvo užsiėmęs, apsitraukęs puta MTtIV152. Dar tik neseniai padarytas alus, teip greit neužsiėmė Srv. Žiūrėk, kad užsiimtų rūgti, įmesk duonos plutą Dr. Kad užsiimtų mielės, deda įkaitintą akmenį, alų darydami Vrn. Alus užsi̇̀ėmė (ėmė apynius į viršų varyti, putoti) Skr. Jei višta palesa salyklos, alus užsiima savo rūgščia (priet.) TŽIII347.
4. refl. užsidegti, pradėti degti, įsiliepsnoti: Eglinės šakos tuojau užsiėmė, ir šimtas kibirkščių nulėkė į padangę LzP. Marškinėliai įkaito, blykst liepsna užsiėmė Vaižg. Žiūriu – jau ir visas stogas užsi̇̀ėmė Gs. Gesters ugnelė – ir vėl ažsi̇̀ema Ds. Nu nu, durniuok, durniuok, kol liepsna šiauduos užsiims! Ktk. Jau kluonai baigė degti; užsiėmė tvartai Ašb. Kaip tik matai užsiėmė ir visa daržinė Jnšk. Kaip žùsėmė (užsiėmė) ugnis – nuo vieno galo sodžiaus net kitan, ir supleškėjo visas Rod.
| prk.: Ūmai, re (regi), toks gabalas dangaus užsiima pazaru Vaižg.
| Vyras užsiėmė (užsispyrė) ir neleido kitur danginties – kilo barnis M.Valanč.
| Nieko sau šaltelis: visi mūsų langai užsiėmė (užšalo) Ps.
VI. tr. užpulti; smarkiai pabarti: Aš jį užim̃siu, kam jis tokias kalbas paleido Šlv. Ot dabar kad užim̃tumėt gerai, tai ir prisipažintų Gž. Jį gerai užim̃k už tą melą Alk. Užim̃k gerai, ir pasisakys, kur padėjęs peilį Kair. Jeigu jis negerai dirba, tai užimk jį Vrb.
VII. tr.
1. būti nelaisvam (nuo darbo), dirbti, neturėti kada: Meistrai labai ažimti̇̀ per šiuos metus Kp. Moterys gi tuo laiku tankiausiai užimtos esti su audimu BM224. Ji dabar užimtà Skr. Vilius nepakėlė akių, o dėjosi esąs labai užimtas valgio I.Simon.
| prk.: Tą senį užėmė mislys visokios BsPIII11.
| refl.: Visi darže užsiėmę su darbu BM153. Tep užsiėmęs darbu, kad nė negirdėjo, kai aš jį pavadinau Rmš. Kiek ji dabar užsiė̃mus! Kt. Žmonės dabar su miškais užsiė̃mę (kerta, veža mišką) Jnšk. Ilgą laiką gali būti užsiėmęs tuo pačiu dalyku (dirbti tą patį darbą, tuo pačiu dalyku domėtis) rš.
| Aš laikraščių platinimu visai neužsiimu sp. Mano vyras knygom užsiėmė Ig. Jis nieku neužsiimdavo (nieko daugiau nemėgo, nieko neveikdavo) kaip tik šaudymu BsPIII253. Jis, būdavo, užsiima vis gaudymu žuvų BsPIV60.
^ Nemoki meluot, tai neužsiimk melu LTR.
2. refl. prasidėti, sueiti į draugystę: Ko tu užsi̇́emi su tuo durnium – neužsiim̃k, ir nelįs! Slm. Ji su kokiais piemengaliais neužsi̇̀ima Skr.
I. tr., intr.
1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emi̇̀, im̃k greičiau! Slm. Kam emi̇̀ tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna im̃ti OG400. Ėmęs indelį vandens M.Valanč. Skruzdėlė, ėmus gražų grūdą iš savo aruodo, nešėsi Tat. Reikia imtienai geresnių daiktų ažu šituos niekus Ds. Imtè (imkite) vaiką! Švnč. Im̃' (imk) tu pirma! Dsn. Tu, stikleli baltasis, į rankeles imamasis JD1029. Mesiu šviesų kardelį, imsiu naują žagrelę DvD7. Mesk gromatą rašyti, imk grėblelį taisyti JD1103. Vyrai imdavo rankosn aną dalį DP139. Kodrinag ubagas su tavimi netur imt (orig. impt) ėdesio DP33. Imt (orig. impt) nemaruonies rūbą DP33.
| Ima mane už rankelės, veda už stalelio (d.) Vlk. Ema už rankelių, veda ant seklyčią NS527.
| Tik pribėgo, ėmė už krūtų ir trenkė Joną į žemę Lp.
| Štai imki mūsų tvirtą ranką ir kelkis, mylimoji žeme! S.Nėr. Tas žmonių kalbeles rankelėm imsim NS1078.
| prk.: Tų namų ugnis neims (nelies) TŽIV480. Neik prie ugnies, o pradės tave ugnis im̃ti Skr. Vėjas iš visų pusių gerai ima (pučia) Gs. Ko gi šitas svetelis įėjo: ar ugnelės imtų (įsižiebti, užsidegti), ar kelelio klaustų? Užp. Oi ūžia ūžia sieros girnelės, oi ima ima mano viekelį (d.) Eiš. Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450. Ka (= kad) jo ir smertis neima (ilgai jis nemiršta)! Gs. Liga ima (griebia) ir jaunikius, ir stiprius vyrus BPII459. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji jam galvą ėmė KlvD246.
| Kelmus imdami (raudami), radę ir pamatus VoL294.
| Už balto stalo martelę rėdė, aukštoj klėtelėj rūtelę ėmė (nuo galvos rūtų vainiką) LB100. Po eglele, po žaliąja imti vainikėliai Niem17. Jaunos mošelės vainiką ėmė JV684.
| Mėsą iš puodo im̃ti (griebti) K.
| Jie ėmė (sėmė) suodžius iš pečiaus CII169. Bul'bas iš rūsio ẽma (semia ir į maišus pila) Slm.
| Žiūrėk, imu (nešuos, vežuos) šitą knygą pasiskaityti Jrb. O kad aš išjosiu į svečią šalelę, imsiu vieną dobilėlį su savimi drauge D2. Imk ir muni drauge su savi, josiam abudu į svečią šalelę (d.) S.Dauk.
^ Imk tave velniai (sakoma supykus, keikiantis)! Vlkv. Imsia juos galai! Rod. Im̃ tau velniai! Ds. Ìmai jį budelis, t. y. lai budelis jį ima J. Ima jį balti arimai (magilos, šaltos dienos)! B. Ima jį dievai! MŽ. Imai tave bala su tavo žirgeliu! JV1073. Pinigai imami (tikri, geri) R168. Darbo nė kokio neleido anai vyras nė į rankas imti (neleido dirbti) Žem. Reikia likimą imti už vadžių (reikia kovoti, nepasiduoti likimui) rš. Gyvenimą reikia imti, taip sakyt, už ragų A.Vien. Mergučės, imkim dainą (uždainuokim)! Skr. Pati iš savęs viską ima (prasimano) Skr. Kareivius visada aštriai ima (griežtai laiko) I.Simon. Imkit ausin kalbą mano (klausykit)! Ch1Moz4,23. Nevalgyk paskutinio kąsnelio – niekas šoktų neim̃s (neves, nekvies) Slm. Šiandie dvasią i̇̀ma, kai išeini (labai šalta) Pc. Vos prie jos durų prieini – kvapą i̇̀ma (labai dvokia; darosi labai nedrąsu) Skr.
| refl.: Im̃kis savo daiktus ir eik Kp. Kelkitės, sūneliai, imkitės dalgelių! d.
| Jis vėl nutvėrė dalgę ir ėmėsi pradalgio rš.
| Nieko nesiimkit (nesivežkit, nesineškit) su savim į kelią SkvLuk9,3.
| Kodrin to nimies (= neimies) po akimis savo? MP239.
| Šiandien labai žuvys imas (griebia meškerę, kimba ant meškerės) Lš. Vilkas įkišo šulinin uodegą ir laukia, kole žuvys imsis (ps.) Rš.
| prk.: Rūpinuosi, imuosi apie ką SD39.
2. dirti, lupti (odą, žievę): Diedas davai (pradėjo) ožkai kailį imt Tvr. Kad Mikita ožį pjovė, Mikitienė skūrą ėmė JD1360.
^ Neklausyk, neklausyk – im̃s tau tėvas kailį (muš tave)! Slm.
3. valyti, doroti (javus, šieną, daržoves): Rugius pjaut pradėdinėjam, pievas i̇̀mam (šieną pjaunam, vežam) Ad. Kitą savaitę im̃siam ir mes runkelius Dov. Metas im̃t apyniai Ėr. Apynėli žaliasis, puruonėli gražusis, tave ėmė nuo kartelių, mane vedė už rankelių JV677.
4. rėžti, užsibrėžti (vagą, pradalgį, barą): Ar tai jis mažą pradalgį i̇̀ma? Skr. Ašmininkas žambis platesnę vagą ema Trk. Kam taip platų barą emi̇̀ (linus raudama)! Slm.
5. žymėti; daryti: Matinykas pleną ẽma Slm.
6. nešioti, dėvėti (drabužius): Šis raištis maž tèimtas (tenešiotas) Šts. Drabužiai maž teimti, tenešioti Dr.
7. dirbti, įtempus jėgas; traukti (sunkumą): Mūs Juodis kalnan labai gerai ima Lš. Šešetas arklių neimtų̃ (nepavežtų), o jis vienas varo Srj. Rąstas sunkus, vienas arklys neima (nepaveža) Lb. Vežėjas pliauškina botagu, dėl to arkliai ir ima (žengia) tokius didelius žingsnius I.Simon. Bet jau im̃kit grynai (smarkiai čiupkit dirbti)! Alk.
| refl.: Karšta šienapjūtė, svietelis su šienais i̇̀mas Rod. Iš kapitų ėmiáus (smarkiai dirbau), mažne patrūkau Skd.
8. refl. intr., tr. pradėti dirbti, stvertis (darbo); ryžtis; įsipareigoti: Mūsų šalis ėmėsi kurti istorijoje negirdėtu maštabu elektrines, kasti milžiniškus kanalus A.Vencl. Ar prie lauko imsies (ieškosi vietos), ar prie amato? V.Kudir. Imuos ką, prademi, ketinu, ketu, žadu R153. Imas ar pratęs imtis ne savo darbą dirbti J.Jabl. Tu per daug emi̇́es, tai ir nepadirbi Slm. Prie darbo ėmės jauni, karšti vyrai V.Kudir. Ir tas miegalis vieną kartą ė̃mės darbo Als. Apie mergystę taryta: kas jos gali imtis, teimies DP598.
9. refl. mokytis: Bet dar ir daugiaus iš mūsų pasakos im̃kis K.Donel. Jei kuri imasi iš savęs, nors priešokiais … paėmusi pieštuką, kiek pabraižo Žem. Gerai ė̃mėsi – ir pabaigė mokslą Ėr. Jis labai gerai emas Pmp. Jų visi vaikai labai i̇̀masi Rm. Jei nesiimsi̇̀ pats per save, tai joks mokytojas neišmokins tavęs Nč. Per daug mokslą ant savo galvos imdamos (per daug mokydamasis), susirgo M.Valanč. Ot mūsų susiedo vaikai tai gerai imasi mokslan Alv. Pastebėta, jog mergaitės ne mažiau už vyrus imasi mokslo rš.
10. refl. pratintis: Nesiim̃k vis taip nosies traukt – negražu! Slm. Arklys ẽmas naravą Slm.
| refl.: Kad pakalbi ką, tai imas tuoj į galvą (jaudinasi, pyksta) Jnšk. Nesiimk jau taip į širdį – aš nieko bloga nesakiau Srv.
11. prk. lengvai (aštriai) pjauti, rėžti, kirsti, kirpti (apie peilį, kirvį, žirkles): Gerai išgaląstas peilis i̇̀ma viską Snt. Neseniai galandau peilį, o jau nebèima Srv. Ans turėjo gerą pjūklą, į medį ė̃mė kaip į sviestą Vvr. Gero šienpjovėlio gera dalgelė – i̇̀ma Rod. Mano dalgė vilkaplaukio nèima Pšl. Ot dalgė aštra: ima kai ugnė! Švnč. Kaip tu tekinai tą kirvį, kad jis nieko nèima – reikia pagaląsti Mrj. Geležė visiškai nebèima – reikia pagaląst! Sml. Visai mintuvai nèima braukt (neaštrūs) Rdm.
| refl.: Su šunkoju (dalgiu) neemas kirtis (nesikerta), su klėbiniu jau emas Šts.
12. traukti: Juoda drapana labai dulkes ir šilimą ẽma Slm.
| Tamsi drapana greit dėmes ima Ėr.
13. kąsti (apie dažus), dažyti: Geroja rauda (skaisčiai raudoni dažai) gerai ẽma Ppl. Šunio vilnų nė kokia daryla nèema Ds. Prasti darylai: nèema Slm.
14. prk. dėti (į burną); valgyti (ėsti, ryti); gerti: Motina, kai ajerus geria, i̇̀ma cukraus gabaliuką į burną Skr.
| Paršą visu geroji (geriausia) laikyti: peną geriau ima kaip kiaulė Vkš. Net akimu (akimi) ima, kad valgo Arm. Jau visiems pavalgius, aš dar porą kąsnių ėmiau BsV94.
| Martynas ima sriubsnį ir pastato butelį ant stalo I.Simon.
| Mano dėdė ima (geria, girtauja) iki dainavimui Alvt. Jau, berneli, tu šiandien ė̃męs Alk. Ėmę apipenus (nuodus) DP40. Imk, švoger, burniukę (gerk), neužlaikyk! Skr. Jis niekad nė į burną neėmė arielkos (negėrė) V.Kudir. Baltai ẽma (valgo), juodai triema (šakalys dega, juodi angliai griūna žemėn) Lz.
| refl.: Nei sveikas, nei kvaras – niekas nesopa, ė valgyt niekas nesi̇̀ima (nesivalgo) Prng.
15. reikalauti: Projektavimas ima daug laiko sp. Sviestas ẽma druską (sviestui reikia daug druskos – nesūrus sviestas negardus) Slm. Retan skietan suvertas audeklas ẽma daug ataudų Slm. Mokslas ima pinigų Gs.
II. tr.
1. šaukti (į karo tarnybą); mobilizuoti: Rudenį vėl im̃s naujokus Als. Ar jūsų sūnaus do šiemet nèėmė? Slm. Žemaičiai nebgalėjo beglobti žemgalių, turėdamys visur imtūsius kareivius išleistus S.Dauk.
| Ėmė į ginklą (mobilizavo karui) S.Dauk.
2. pirkti gyvulius, grūdus (valstybei); rekvizuoti (karo reikalams): Rajone jau ẽma grūdus Alz.
| Kaip sužinojom, kad vokyčiai ims karves, išvarėm į mišką Als.
3. vesti (į nelaisvę); areštuoti: Kurie pasiduoda, tus ẽma į nelaisvę Als.
| Milicija nekaltų nèema Kp.
4. užkariauti; laimėti: Proletariatas ima valstybinę valdžią ir paverčia gamybos priemones visų pirma valstybės nuosavybe rš.
| Imu, gaunu miestą SD41. Kiekvienas namas reikia im̃ti Kp.
5. prk. eiti (miegui, juokui); ištikti (pykčiui, baimei); paliesti: Monikos neėmė miegas P.Cvir. Dainuot ir šokti šiandien ima noras T.Tilv. Snaudulys i̇̀ma, eisiu gult Ėr. Šitokiu važiavimu miegas tik i̇̀ma, ir daugiau niekas Švnč. Šiandien miegas i̇̀ma, gali būti lietaus Pc. Jo miegas nèima OG82. Ka man juokas ėmė par talką KlvrŽ. Kad juokas ima, tai reiks verkt (priet.) Ds. Vedė mane šokti, ėmė mane džiaugsmas JD1001. Baisumas, baugumas ema Šts. Mane ema gėda prieš tuos žmones, kurie daug daugiau už mane yra nudirbę rš. Žiovulys i̇̀ma Pkr. Ema raudonis, tokių kalbų klausantys Šts. Čiauduliai ẽma Šts. Rūpesneliai ẽma širdį Šts. Nerimas ėmė galvą, gailestis spaudė širdį V.Piet. Nuovargis ima J.Jabl. Neima jo dygliai Arm. Peiliu valgyti neseka: diegliai ims (priet.) TŽIII372. Kiekvieną valandą vis didesnė jį ėmė nekantrybė rš. Mane zlastis ẽma KlvrŽ. Pyktis mane ẽma, žiūrint ant tavo darbą Slm. Mani nė ėdis neema (nesinori valgyti) iš to rūpesnio Šts. Kai padirbi lauke, labiau i̇̀ma valgymas Ėr. Ka nesveikas, tai greit ir šaltis i̇̀ma Vlkv. Nė darbas nebema (nebesinori dirbti) pavargusio žmogaus Ggr.
| refl.: Sako, nu tokios arbatos valgyti labai ẽmas (noris) Skd.
III. tr.
1. priimti; priglobti: Imkim (= imk mane) savęspi srš. Tą žmogų meldė, kad jis ją imtų po toms lupsnimis BsPI11.
| Ar tave į prieglaudą neima? Ėr. Emu į karšinčius, sutinku laikyti pas savi senatvėj S.Dauk.
2. vesti (pačią); gauti į namus (užkurį): Žmogus tave nori imti, vieta gera A.Vencl. Jei nemisliai im̃t, tai nereikė ir šidyt (vilioti) Trgn. Kas žada, to nelauk, bet ẽma, tai ir eik Užp. Kuri turėjo didesnį pasogą, tą ir ėmė Srv. Kad nor ant akmenio, bet ima, tai ir teka Prng. Jis ją im̃tų visu glėbiu, kad ji už jo eitų Skr. Žadėjai mañ imti, žadėjai mylėti (d.) Pnd. Nebegrįši, sesutyte, iš kur buvai imta (d.) Pnd. Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji, o iš ketvirto imtoji LB136. Duosiu šimtelį, kad nori, im̃ka, jeigu dukrelė mano patinka (d.) Kp. Ši trečioji, svetimoji, ta man tinka, tą aš imsiu KlpD25. Atjojo jojo Varšuvos žaunieriai, paėmė ė̃mė Lietuvos mergelę (d.) Dkšt. Iš to kiemelio mergelę ėmiau JV931. O Lemach ėmė sau dvi moteri Ch1Moz4,19. Aš tave imù už savą moterį. Aš tave imù už savą vyrą DP69.
| refl.: Jūs vėlai ėmėtės ir vedėtės Db. Aš im̃čiuos (= imčiaus) karalių už vyrą BM86. Jin i̇̀masi ū́žkurį Jnšk. Daugelienė dabar galės kitą žentą im̃ties Pc. Sąmišiai suliūbon imtiesi (vesti) MT222.
3. samdyti: Im̃k mane už nešiotoją (samdyk vaiko auginti, nešioti)! Slm. Im̃k mane už berną! Gs.
| refl.: Vienas ūkininkas ėmės vaikiną, kurs jam žąsis ganytų TDrVII158.
4. rinktis, skirtis (globėju, pavyzdžiu): Jį ema už globėją ž.
| refl.: Jį dabar paveikslu imkis J.Jabl. Tave imuosi šiandien už savo motiną brš.
5. savintis: Sakyk, kam jis i̇̀ma svetimą turtą K.Donel. Tai aš emù šitą skarelę Slm. Im̃k šitą žiedą, man jo nebereikia! Ppl.
^ Kad suvalgei košę, imk ir puodą (kad jau viską paėmei, imk ir likučius) S.Dauk. Kad velnias paėmė kirvį, teema ir kotą S.Dauk. Ėmė velnias arklį, teima ir vežimą Srj. Kad giltinė paėmė kirvį, teema ir kotą VP20.
| refl.: Kad neturi, tegu i̇̀masi Ėr.
| prk.: Gana daug kalbos pavyzdžių imuos čia ir iš žemaičių kalbos tarmių J.Jabl. Šios rūšies pavyzdžiams šį tą ėmiaus ir iš lietuviškųjų Prūsų ir Klaipėdos krašto laikraščių J.Jabl.
IV. tr.
1. gauti; įgyti; turėti: Tėvas ėmė ordinariją ir algos dvi dešimti Žem. Kur siratai imti tėvą, kad jo nėr! Arm. Darbininkai ėmė po grašį I. Jų vaikai geras algas mieste ẽma Slm. Kursai prašo, ima BtMt20,7. Imčia dalią PK586. Sąnariai … ima vienas nuog antro drūtybę VoK13. Idant imčia gerybę VoK48. Prašykite, tieg, ir imsite DP220. Pikta tavo ė̃mė, o gera savo davė DP200. Man valia yra šita duoti ir vėl imti BPI349.
^ Imti geriau nekai duoti Ds. Duoda – imk, muša – bėk Krn. Duok anam pipirų, kad žirnių neema Šll. Manęs jaunos neklausei, savo valią vis ėmei (darei kaip tinkama) JD960. Danguj žemėj ėmęs ir duok (kur nori gauk, bet duok, būtinai duok) Slm.
2. skolintis: Nuolat jie iš mum tai šį, tai tą ẽma Ppl.
^ Imdamas sakalo akis turi, atduodamas – šuns (paskolinti nori gerą daiktą, atiduoti prastą) B. Imdamas turi vanago akis, atiduodamas – šunies VP18.
3. pirkti: Keturi ė̃mėm bilietus (prie bilietų kasos keturi stovėjom) Tršk. Grūdą vis i̇̀ma, o kiaulę ne visados Žlp. Gyvulius labai ėmė Sld. Sunku sužinoti, kada im̃s žąsis Kt.
4. nuomoti: Jie ima kambarį rš.
5. prašyti; reikalauti (parduodant); plėšti, lupikauti: Kiek imi̇̀, kupčiuli, už tą peilį? Alk. Jis pigiau ima už darbą Pt.
| Imu pinigus, mokestį R114. Toks man daktaras – tik pinigams imti J.Jabl.
| Žinojo, kad viršininkas mėgsta užtraukti ir „ima“ [kyšius] V.Kudir. Sakai, urednykas lietuvis bus ir ims kyšius lietuviškai taip pat B.Sruog.
6. euf. vogti: Tai žmonės – nuo mirštančio ir miegančio i̇̀ma Skr. Vagys tik akminį nèema Šts.
7. kilti, rastis: Vilkas visumet į mišką veizda, nes iš krūmo yra imtas M.Valanč. Visa, kas ižg žemės imto yra, ing žemę pavirs DP580.
^ Girioj imtas, krome pirktas, paėmus ant rankų, gailiai verkia (smuikas) Vkš.
| refl.: Stebėjosi, iš kur imasi tas ramumas rš. Iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas A.Baran. Šitas gražus padavimas ne iš mano pramonės, bet iš knygų imas A1885,37. Nėr žinios, iš kur ėmės – lyg iš dangaus iššoko Kltn. O tu kap čia ėmeisi? Lš. Iš kur te jo ir emas: kožnądien sako, ir vis šviežias Skdt. Kur anas pas mus ėmusis itokis durnas? Vrnv. Regis, iš smalos te ir emas toj degtinė Ut. Iš kur itokis bernas ėmės? OG87. Nežinia, iš kur ėmės karpos Ad. Oi iš kur imas gaili raselė be juodo debesėlio, o iš kur imas tai ašarėlės ant to balto veidelio? (d.) Kb. Šventė … pirm devynių šimtų ir šešių dešimtų metų pradžią savą ėmusi DP507.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; smarkiai augti: Ir rugiai be lietaus nelabai i̇̀mas Al. Atolas gražiau i̇̀mas už pirmą žolę Srv. Ale va kap greitai žolė i̇̀masi! Al. Ir mun skaudulys pradėjo imtis Up. Pamidorai kad i̇̀mas iš kailio, tai imas! Pc.
2. rūgti, fermentuotis: Alus nèema raugo Šts.
| refl.: Alus jau i̇̀masi, matyt, gerai nutaikintas užduot Ėr.
3. refl. pradėti degti, įsidegti: Kaip tiktai ėmė kurti iš antro karto ugnį, ir pradėjo imtis ps. Malkos jau ẽmas Slm.
| prk.: Saulėtekio šaly ėmėsi skaistus žaras (prieš saulės tekėjimą darėsi raudonas dangus) rš.
4. kepinti, kepant gelsvinti, rausvinti (duoną, pyragus): Pasižiūrėk pečiun, ar ẽma duoną Slm.
| refl.: Pyragai ẽmas (kepa, kepdami gelsvėja) po pečiu Šts.
VI. tr., intr.
1. versti, velti (imtynėse): Mergaites priimta imti viena ranka rš.
2. refl. rungtis, ristis, eiti imčių: Eimi ant ko, imuosi su juom R19. Bernai i̇̀masi i̇̀masi, kol persiima, – tada vienas pasidaro galva, kiti jo privengia Sml. Jie visą valandą imasi, ir nė vienas neprisiveikia Vad. Da tu nori su manim imtis? LB179. Mažesni vaikai bovijasi besiimdami prš. Einame imtis! Vrb. Kaip eisim im̃tis, ar išgalėsiu? Alk. Pradėjo imtis – vienas kitam nieko nepadaro BsPIV22.
3. pulti (kovoje, rungtynėse): Jus (= juos) imkim be baimės RD194.
| Viršų ema (nugali kovoje, rungtynėse) JD193. Nežinau, katrie ėmė viršų Pn.
| prk.: Tiesa visuomet ima viršų rš.
4. refl. kovoti; grumtis; ginčytis, spirtis: Kariauju, imuos R135. Tenai prūsai su lietuviais kaip levai imas Ldvn. Ir ėmėsi ėmėsi, ir smakas įmušė tą vaikiną iki juostai LB179. Galinčius su levu girioje ėmėsi LTI14. Vyrai ėmės kaip jaučiai rš.
| prk.: Jau seniai imas dvi pasaulėžiūros rš. Jis su smerčiu ėmėsi NTLuk22,44.
| Būta gi štukos, ir anas do emas (ginčijasi)! Sdk. Jis labai su moterim i̇̀mas (ginčijasi, barasi) Jnšk. Per visądien ėmės kap šunes Arm.
| Imasi jiej vienas už kitą (vienas kitą užstoja) Mrk. Jis visados už mane i̇̀masi Lš.
5. prispyrus klausti, kvosti; barti; erzinti, pašiepti: Atejo visi į stubą ir ją pradėjo imti, kad pasakytų, kur kas stovi Vlk.
| Atėję pradėjo mane im̃ti Alk.
| Ją ẽma visi už bailumą Slm. Tėvas ėmė sūnų ant dančio (barė), ėmė, o sūnus nei žodelio netarinėjo Rod. Kap ėmiau ant dančio (erzinau) – tik paraudo! Rod. Aš jį dabar už neteisingą priesaiką imsiu nagan (barsiu) Lš. Už tuos šmeižtus aš ją drūčiai ėmiau į nagą Skr. Aš imsiu jį nagan B.
6. loti, pjauti (apie šunis): Vidurnakty klausau, šunes kad i̇̀ma, kad i̇̀ma – paklydusį žmogų užpuolė! Brt. Da gi jaunas šuniūkštis, ir kaip ẽma! Sdk. Siundai nesiundai, jis vis nèima gyvulių Gs. Kad i̇̀ma šuo, kad i̇̀ma, ir niekas neišeina pasitikti! Srv. Mūsų šuo labai kiaules i̇̀ma Lš. Ką čia teip i̇̀ma šunys? Ėr.
| refl. prk.: Kasdien anys i̇̀mas (baras, riejas) kap šunes Arm.
VII. tr., intr.
1. pradėti: Im̃ti kalbėti BŽ60. Motina vis dažniau ėmė neišeiti iš namų P.Cvir. Ėmė pūst pavasarinis vėjas, baigs visai džiovinti arimus rš. Pagaliau ir jie ėmė mokytis J.Jabl. Imk darbą dirbti! J.Jabl. Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios Žem. Jis ėmė laukti, kad aš pareičiau Grž. Išsirito vaikas iš lovos – kad ėmė rėkt, kad ėmė! Jrb. Ėmiaũ pjaut, ėmiaũ rėžt, ėmiaũ visus [lašinius] išsinešt (d.) Kp. Pustyt im̃s Pc. Nežinai, nei į kurį galą eit, nei ką im̃t Skr. Imdami gyventi, randam jau visa ir gana patogiai įtaisyta J.Jabl.
| refl.: Ėmėsi pelėda taip save girti JD593. Dantys emas gesti nuo keptų gilių ėdimo Ggr.
2. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo staigumui, stiprumui, netikėtumui reikšti: Ką tu darytum, Eliut, jeigu aš imčiau staiga ir numirčiau? P.Cvir. Tujau ėmęs sušukau Žem. Ėmiau išlipiau žemė[je], prigaudžiau dujai pūru uodų ir musių BM145. Ėmė ir pasakė Slnt. Jis ima pareina namo Lkš. Ema ir atima pačiai pinigus Plng. Ẽma tie arkliai ir neveža vežimo Šts. Kam čia laikai kirvį – im̃s kas ir nuneš! Jnšk. Ẽma durys ir atsidaro Šts. Vieną rytą ta bobelė ėmusi kiek ir pamigusi Dg.
| refl.: Ši ėmusis ir sudegino [eženą] ugny S.Dauk.
◊ im̃ti sė́klą rinkti gėlių ar daržovių sėklą: Emù jau našlaičių sė́klą Slm.
| Emù astrus (astrų sėklą) Slm.
im̃ti stãlą kraustyti, rinkti po valgymo nuo stalo indus: Im̃k greičiau stãlą: man reikia rašyt! Slm. Baikit valgyt, bo aš stãlą emù! Ppl.
im̃ti (im̃tis) kepùrę sveikintis ar reikšti pagarbą kepurės pakėlimu: Jis man sutikęs kepùrę ẽma (ẽmas) Slm. Prieš ponus reikė kepùrę im̃t (im̃tis) Slm.
im̃ti mẽdų kopti, kopinėti (bites): Šiandien bus gera diena bitėms kopti, medui imti J.Jabl.
im̃ti dróbę (áudeklą) traukti, lankstyti paklotą baltinti audeklą: Ji rado tetulę, pievoj drobę imančią rš.
im̃ti mãtą (miẽrą) matuoti ir pažymėti dydį: Rankovės mierą imsiu Vb.
im̃ti fotogrãfiją fotografuoti, traukti: Jis moka patagrãpijas im̃t Slm.
im̃ti rugiùs griebti pjaunamus dalgiu rugius ir rišti į pėdus: Kas ims rugius? Upt. Kai aš buvau dešimties metų, rugius imdavau Gdž.
im̃ti linùs grėbliu ar kabliu kasti į kūlius paklotus linus: Linai atsistovėję, o nėra kam im̃t Ppl. Mūsų linai do neimti, do lineliai do neimti, daililia, daililia, dailiute, daililia! (d.) Slm.
im̃ti pi̇́eną grieti (grietinę nuo pieno): Daba neturiu laiko: pi̇́eną emù Slm. Do trys puodynės liko im̃t Slm.
im̃ti gálvą nuo smalkių pradėti skaudėti galvai: Išimkit juškas: gálvą ẽma [garai]! Slm.
imti jautį (aviną, kuilį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulius): Ar ėmė karvė jautį? Šts. Ale kas yr, ka (= kad) ana (kiaulė) neema kuilių? KlvrŽ. Pjauk tą avį, avinų neėmusią (nepasiburkštusią) Šts.
im̃ti į gálvą (į širdį) atsiminti, bijoti, rūpintis, jaudintis: Neimk į galvą tų mano žodžių Plng. Nereikia blogi daiktai ir galvõn im̃t Trgn. Baras, tegul baras, o tu neim̃k galvõn (nekreipk dėmesio, nesirūpink, nebijok)! Slm. Iš pradžių nelabai tai ėmiau į širdį Mš.
| Girdėtus žodžius imkiat į širdis savas M.Valanč.
| Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450.
im̃ti žõdį susirinkime gauti pirmininko leidimą kalbėti; kalbėti susirinkime: Žodį ima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp.
im̃tis prõto mokytis; susiprasti: Vaikai, skaitykit ir imkitės proto! M.Valanč. Ak, ben proto imkitės ir bandykit, o ne vis abejokit! K.Donel. Imkis ben biskį proto, ką šneki! Vvr. Bent dabar reik imties proto (susiprasti) S.Dauk. Imkis proto vieną kartą! Skr.
im̃tis gė́dą gėdintis: Tu gėdą imkis taip ir sakyti! Šts.
antim̃ti, añtima (añtema), añtėmė (dial.) tr.
1. parduodant daugiau paimti, gauti negu prekė verta, sulygta; perimti: Ana už sviestą pusę rublio añtėmė Als. Aš neantemu už vaistus: už pirktus piningus atiduodu Šts. Man miltų añtėmė daugiau Krtn. Neužmiršk ir ant muilo antim̃ti (uždirbti) Šts.
2. refl. suimti, suareštuoti: Antsiėmė tris keturis žmones I.Simon.
3. vaišinti, priimti: Antėmė visus, prašė, kad vaišintumėmos Šts.
4. užpulti; nubarti; kaltinti: Añtėmė mani pati už arielką Šts. Visi tą mažąjį añtema Šts.
| refl. tr., intr.: Tau tik rūpa kitą antsiim̃ti, o pats esi kelmų prisiėdęs Šts. Ant žmogaus pratekusio visi antsi̇̀ema, t. y. kaltina J. Ar vienas Juodeikis beantsiema KlvrŽ.
5. pradėti: Añtėmė muni varginti Dr.
| refl. tr.: Vyras pačią antsiėmė pjūklyti Šts. Antsiimk mane lojoti už ką norint S.Dauk.
6. refl. apsiimti, sutikti: Nebantsiimk nė prašoma gaspadinauti Nt.
7. refl. užmušti, nužudyti: Esu antsiėmusi žąsis, kiaules Šts.
| Brolių gyvastį jis yra jau vieną kartą antsiėmęs LC1886,8.
apim̃ti, àpima (àpema, api̇̀ema, api̇́ema), àpėmė (api̇̀ėmė, api̇́emė) J
I. tr.
1. SD197, K kiek nuo paviršiaus paimti, aprinkti: Aš visų [giliukų] nerenku, paviršį àpimu tik Bsg.
| prk.: Žvirbliai paviršiuo visus rugius àpėmė (aplesė) Šts.
2. nuimti: Kam skepetą apim̃ti (nurišti) K.
3. apgniaužti; apglėbti, apkabinti: Apimu, apkabinu SD197. Ką turiu apėmus, tai mano Mš. Neim̃k tiek, kiek neapi̇̀emi (neapi̇́emi)! Slm. Apimk mane rankomis savo! I. Uoselis jau drūtas – glėbiu nebapi̇́emu Slm. Mano pati tiek pastorėjo, kad net apimti negaliu Žž.
^ Kluonas glėbiu sekas apim̃t (labai mažas) Lp. Žu stalų sėdi ponai – visi neapimami̇̀ (labai stori, drūti) Vlk.
| refl.: Pyragą nuvežiau daktarui klėbiu neapėmęs (labai didelį) Šts. Saujo[je] apsiėmusi benešanti taboką Šts.
4. apsupti; apsemti: Apėmė vanduo iki juostai BsPIII72.
| Seniai yra žeme apimtas (miręs) SGII64.
5. aprėpti, paliesti: Ateinančius lygiai kaip ir dabarykščius daiktus apiema MKr246.
6. refl. apsitraukti, apsinešti: Peiliai tokie apsiė̃mę – negal benušveisti Krtn.
7. refl. J, M, Š pasižadėti, sutikti (ką padaryti); įsipareigoti: Ona su džiaugsmu apsiėmė viską sutvarkyti P.Cvir. Apsiimu, ant savęs imu R266. Nenoriu, neapsimu to R96. Aš apsi̇̀ėmiau (pasižadėjau) žinią duoti KII303. Aš esmi apsiė̃męs keliauti KI534. Donį žvėdams (švedams) mokėti apsiėmė S.Dauk. Ar apsiimsi padirbti mun ratus? Krtn. Siuvėjis iki šeštadienio apsiėmė pasiūti Up. Jis neapsiima mums padėti kulti Klvr. Neapsima padaryt Lp. Viską apsim̃čiau, viską apsim̃čiau, ale valgyt virt nenoriu – smertis į akis (nenoriu kaip mirties) Skr. Šunys apsiėmė vergauti žmonėms M.Valanč. Apsiėmė viens bernelis dėl vainiko plaukti StnD17. Aš, niekad melagiu nebuvęs, meluoti neapsiimu rš.
| Tumaitienė apsiėmė (pasižadėjo) jau daugiau nebepiršti I.Simon.
| Apsiimkim (susitarkim) kits kitą graudenti ir vesti PG. Aš n’apsiimsiu, kaip jis nor KII78.
| Jei tave didis koksai nor prie savęs vadinti, tai neapsiimkis (nesutik) BbSir13,12.
| Aba tatai išpildytų, ką apsiėmė MP148. Apsiimu ko ažu kitą SD440. Apsiimu kam SD200.
II. tr.
1. aprinkti (rekvizuojant): Vokyčiai apėmė arklius – nebėr doro arklio Šts.
2. paimti (į nelaisvę); užkariauti (miestą, žemę), paimti: [Rymionai] apėmė neprietelius į nevalią Tat.
| Piles apėmė S.Stan. [Mindaugas] yra lietuvių valstybės įsteigėjas, kuris vėliau apėmė didelius žemės plotus rš. Italijos karumenė apėmė Rymą VŽ1905,210.
3. užimti (valdžią, sostą), paimti: Naujas karalius apėmė valdžią S.Stan. Apėmė valdžią jo sūnus Gmž. Apimant naujam ciesoriui sostą, visi valstijos gyventojai priversti yra prisiekti V.Kudir.
| Vyriausybę (valdžią) apimti (paimti) Tat. Apėmę vyskupijos valdymą, išsikėlė iš Petrapilio į Alsėdžius EncIX18.
4. dial. psn. paveldėti: Po jo smerties vaikai àpėmė gaspadorystę BM209. Apėmė namus, vedė sau pačią Rp. Sūnus Justinas, dailiai jį palaidojęs, apėmė tėviškę M.Valanč. Po mano galvos apimsi didelį turtą, būsi turtingas Ašb.
5. pradėti (įsčiose): Sūnus, kurį tu žyvate apimsi ir pagimdysi, bus karalius brš.
6. Srv pagauti; paliesti; apsvaiginti; sujudinti; sujaudinti: Ją visą apėmė baimė, ir ji pagaliau pradėjo verkti J.Balč. Jis baimės àpimtas KBI13. Apimti baimės, nedrįso nė akių pakelti nuo žemės J.Balč.
| Miegas api̇̀ėmė, ir atsiguliau Ut. Vaiką miegas àpėmė Ml. Miegas teip apėmė, akys pačios merkiasi Ėr. Kad api̇̀ėmė mane miegas, tai nors mirk Ds. Ją apimdavo tingulys rš. Per šilumas mane baisus tinginys àpima Gs. Buvau skausmo apimtas rš. Nededa višta, turbūt bus džiovos apimtà (serganti džiova) Skr. Tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtas Bru. Tankiai užeina sunkios ir smertelnos ligos ir apima daugelį Tat. Pasiutimo ligos apimtas (serga pasiutimo liga) Brt. Tėvas, didžiausio sielvarto apimtas, lakstė po kabinetą rš. Mane apėmė pyktis Lš. Jį apėmė pykčio jausmas rš. Žmones apėmė panika rš. Prakaitas apema (išpila), kad adatą nulauži Šts. Apėmė raudonis (paraudo) par tokias kalbas nepadorias Šts. Šilima apėmė (išmušė, sušilau), lig išpasakojau visą pasaką Šts. Žvilgsnis nerimo apimtas rš. Jį apėmė gobšumas rš. Viena mintis apėmė smagenis (jis tik viena tegalvojo) rš. Degtinė apėmė, paršlijo ir užmigo pas ugnį M.Valanč. Galvą apimanti (apsvaiginanti) kūpka KII223. Rodos, tik tris čėrkas išgėriau, o taip mane àpėmė Rs. Atves karaliui širvą žirgą, išteptą nuodais; kaip tik karalius sės ant jo, apims (paveiks) visą nuodai, ir bus mirtis BsMtI13. Užmiršti jausmai apėmė dūšią V.Piet. Drebėjimas ir išgąstis jas apėmė BPI191. Išgąstis apėmė sargus Mž277. Liga apimts BPI191.
III. tr.
1. išnuomoti, nusamdyti: Apim̃k sau tą gyvenimą ir gyvenk J. Ir kambarį ten àpėmiau, ir baldą įsitaisiau pradžiai gyvenimo Skr. Numeliai buvo apimti Šts. Apėmė artimam mieste namelius BsPII84. Vakar buvo koks [žmogus] apim̃ti malūno Pl. Žemę turim apėmę, bet keturiūse hektarūse su karve, su arkliu neišsitenkam Šts.
| Aušelis buvo dvare padriačikas: pats stogų nedengdavo, bet tik apimdavo Skr.
2. skolintis: Nekreipkis nuo to, kurs prie tave apimti nor B.
3. refl. tr. apsikrėsti, prisilipdyti (apie ligą): Karpas visuomet apsi̇̀ima Trgn.
IV. tr.
1. apsupti; paliesti; siekti: Revoliucinis judėjimas apėmė visą šalį rš. Taikos šalininkų sąjūdis apima vis naujus gyventojų sluoksnius sp. Požiediniai lapai apima (apauga) stiebą rš. Gumbas apėmęs šaknies kaklelį rš. Krapų aliejumi trinama sausgilos apimtas vietas rš. Sako, maro liga tuoj visą kraštą apima Lš. Tamsybės apėmusios žemę turėjo Tat. Ugnelė buvo apėmusi visą trobą (per gaisrą) rš. Kur būta jo trobų, plieskia ugnelė, kluonas ir tvartai jau apimti rš. Ji viską apėmė akimis (apžiūrėjo) rš. Jis apė̃męs iš karto dvi vieti (dviejose vietose dirba) BŽ160.
2. kiek apkepinti, apgelsvinti iš paviršiaus (duoną, pyragus): Pečius nekarštas buvo ir neàpėmė (duonos) Bsg. Taip gražiai duoną apėmė (duona pradėjo kepti, pluta parudavo) Rs. Pečius nelabai karštas, tai nei kiek neapiima duonos Ml. O gerai paskėlė, api̇̀ėmė, bus gera duona Ut.
V. tr.
1. pulti, įveikti: Aš jį lengvai àpimu Lš. Ma[n] dabar atrodo, kad anuos apim̃s Alk. Žvėrys jau paukščius apima (d.) Nm. Mus jis du kartu apėmė (puolė), o mus nė vieno neužmušė BsPII259.
| prk.: Trys pjovėjai, ir tiek rugių perdien negalėjo apimti (įveikti, nupjauti) Lš.
2. suvaldyti; apraminti: Negaliu tą eržilą apim̃t Žal. Kas juos apim̃s tokiuos išdykusius vaikus! Gž. Na, kap tu ten àpimi tuos vaikus? Alk. Ta žmona nelabai (nedaug) jį apima Vlkv. Mūs vaikai toki išdykę, kad niekas jų negali apim̃ti Brt.
| Plati gaspadorysta – sunku apim̃t (sutvarkyti) Žal.
3. nuraminti: Išlaistykit man kelelį, kad anas nerūktų, ir apimkit motinelę, kad ana neverktų (d.) Tvr.
VI. tr. būti nelaisvam (neturėti laiko); susilygti (kokį darbą atlikti): Žmogus àpimtas, neturi laiko Žlp.
| refl.: Jis tada apsiėmė darbo kitam sodžiu[je] Upt. Pas mus jau berniokas apsimė (sutiko už algą tarnauti) Jnšk. Vėl apsi̇̀ėmė avelių ganytų BM52. Žmonės, kuriems jis buvo apsiėmęs tarnauti, buvo kažkokie keisti J.Balč. Jis didžiu daiktu apsiėmęs yra KII326.
◊ apim̃ti jáutį (ãviną, kui̇̃lį, óžį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Apėmė jautį – būs vesianti Kl. Žalionė (žaloji karvė) apėmė jautį Skd. Ta karvė yr neàpemanti jáutį Krtn. Ir mūsų žiemmitė apėmė jaučius KlvrŽ. Ožka mūsų ožius apė̃musi Plt.
apsiim̃ti su jáučiu (ãvinu, kui̇̃liu, óžiu) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Varom kiaulę jau pri trečio kuilio – neapsiema, ir gana Bržr. Karvė apsiėmė su jaučiu Eig.
atim̃ti, àtima (àtema, atàema), àtėmė (atàėmė) tr.
1. ką iš ko išplėšti, išveržti: Atim̃ti parsimetęs atimsi, bet induot neinduosi Dkš. Iš žmogaus možna atim̃t, o neseka insiūlyt Lp.
| refl.: Atsiim̃k, kas tavo K. Liepė atimtis (pasiimti atgal) pinigus BsPII26. Tavorą atimtis, o pinigus sugrąžinti Jzm.
2. atitraukti; pašalinti: Atim̃k (atitrauk) koją – tik nesugriuvau Sdk. Tarpai tarp kolonų paprastai užstatomi atimamomis sienomis rš. Ar žirnius atimk (pašalink), ar kiaulę paimk – abiejų neteksi Slnt. Arba gyvulį užmušk, arbą iškadą atimk Tr. Akmuo buvo atimtas nuo kapo SkvJn20,1. Viskas nuo stalo buvo atimta (nukraustyta) BsPI41. Kai kada ir bobų vaistai pamačija – vagi, kaip ranka ataėmė tinimą Ut. Ot pridėk šito tepalo, tai pamatysi, kaip greit sopę atim̃s Ds. Tik išgėrė [vaistus], ligą kaip ranka atėmė Lnkv. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima V.Kudir. Ir tą pačią sveikatą àtima kaip su ranka Krtn.
| Nukertu, atimu R10. Visi beržų drūtgaliai atimti Ėr.
| prk.: Pirma protą àtima, paskui pinigus Ėr. Afektą nopykantos idant nuog jų atimtų DP18.
^ Atimu žodį iš burnos (susilaikau kalboje) B. Velnias tave atimtų taip baisiai dejuoti! Žem. Kad tave tūkstantis peklų atimtų! Dr. Kad tavę paraliai atimtum! J. Velniai kur atim̃tų, tai smagiai pasijuokiau! Skr. O kad tave, kumpi, kelmai atim̃tų! Skd.
| refl.: Viens vieną, kits kitą atsėmė (atsiėmė, pasiėmė) Vlkv.
| Durys neatsidaro, taip atsiima [be pakabų] Mrj.
| prk.: Kiba mano vaikeliam protelis atsi̇̀ėmė Lp.
3. paimti, pasiimti: Sūnus visus àtėmė (išsikvietė pas save): ir brolius, ir seseris, ir tėvus Skr. Atimk tą nedorą karalių! PP23.
| prk.: Dievai, atimki šelmį bernelį – našluže benašlaučiau JV785. Atėmei tėvą ir motinėlę, atimk ir mane šią našlaitėlę (d.) Grž. Oi žeme, juoda žemele, atėmei matušę, atimk ir mani! (d.) Žem. Verčiau mane [, Dieve,] būtum atė̃męs į jo vietą (verčiau aš būčiau jo vietoje miręs) Skr. Neatimk manęs iš šio svieto viduj dienų mano Mž475.
| refl.: Atsiimk tą savo vaiką: jau jis man nusibodo nešioti Šn. Mažesnę seserį atsiėmė Db.
4. R8, M paimti, nusavinti: Kas čia mano kiaušius àtėmė? PP12. O švogerėliai, balti broleliai, atėmė žirgužėlį, įvedė į stainelę JV36. Ir atėmei tiemdviem (iš tų dviejų žmonių) tą meitėlį J.Jabl. Jam àtėmė visą turtą BŽ230. Vis ką gerą radę atėmė M.Valanč. Toj kumelė kaip paseno, o velnias neatėjo jos atimt, tai jis ją pardavė BsPIV52. Jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Tu iš meilės vis esi man davęs ir atpenč nuog manęs ataėmęs Mž434.
^ Kad velnias atėmė kirvį, teima ir kotą (tegul viskas prapuola)! Rz, S.Dauk. Jis pagatavas (pasirengęs) iš ubago terbą atimti (jis godus) Lnkv. Neatimk nuo ubago lazdos – šunes papjaus Krk. Atėmei, Dieve, karvę, tai pasiimk ir ožką (tegul viskas prapuola) Užp. Beatimsi iš žąsino avižas (ką davęs, nebesugrąžinsi) Škn. Iš šunies kaulą neatimsi Bsg.
5. suvalyti, sudoroti (javus, šieną): Cibulius nurausiu, į terbeles sukimšiu, ir bus iš po kojų àtimta Skr. Ar javas, ar vaisius – sykį laikas atėjo atim̃ti, turi atim̃ti: paskui gadinasi Skr. Geriau, kap visus dobilus gerus àtimi Kt. Negalėjo atimti vasarojaus [per lietų] Žr. Atėmus javus, ražienas aparti rš.
6. pareikalauti; užimti (laiko): Mano dalykai man visą laiką atima J.Jabl. Daug laiko Aldonai atimdavo komjaunuolių būrys, mugės paruošimas ir visa kita rš.
7. pašaukti, paimti (į karo tarnybą): Man sūnų atėmė į žalnierius Plng.
8. daryti nejautrų; suparalyžiuoti; apsvaiginti: Visą pusę jo atėmė R. Koją atėmė paralyžius rš. Jis pajuto savo rankas ir kojas jau nutirpus, tarytum kas jas atėmęs būtų rš. Man dažnai atima visą kūną, jau tik kas negerai yr vidury (viduj) Skr. Kai išgeri tų liekarstų, tai atima ir rankas, ir kojas Upt. Tas vynas toks stiprus: mun atėmė visus kaulus Plng. Ag aš negi girtas, visą protą tebeturiu, ale vot rankas, kojas atàėmė, ir nebegaliu paeit Ds. Paralyžiaus atimta, Nastelė išgulėjo 36 metus Šts. Banaitienei viena ranka atimtà ir sutinus Pc. Atėmė ir rankas, ir kojas – nebevaldo Lnkv. Jy labai serga: pusė atimtà (nebevaldo vienos kūno pusės) Slm. Kojas àtėmė, nebegalėjo vaikščiot Ėr. Jam atėmė žadą (jis nebegali kalbėti) Sv. Atėmė kryžkaulį kumelei Šts. Gal gripą turiu, kad atėmė skonį Lš.
| refl.: Teip atsi̇̀ėmė kojos visai (negaliu vaikščioti) Plv. Bėgtų boba, bet kojos rankos atsiėmė V.Piet. Jis tep kap atsiėmęs šiandien Srj.
9. gauti: Už savo nedorus darbus teisingą užmokesnį atėmiau M.Valanč. Prašykit, o atimsite brš. Atėmęs tokią žinę, patsai nenorėjo nėkaip tikėti S.Dauk. O kada pasibaigė metas, atėmė algos dvylekį BsPIV24. Jei gerai darysi, atimsi užmokesnį S.Stan. Idant kožnas pagal savo gyvenimą atimtų algą BPII525. Kas teisu bus, atimste VlnE33.
| refl.: Atsiimsi (būsi nubaustas), vaikeli, kada nors už savo nedorybes rš. Nale (= na, ale) jis nuo jos ir atsims Šn. Atimsitės rytoj Šatėse (jums atkeršysiu)! Šts. Ele, sudraskei sąsiuvinį – atsiim̃si! Skr. Kai parvažiuos tėtė, tai atsiim̃si diržų už išdykavimus Gs. Na, tu už šitą darbą gerai nuo tėvo atsiimsi (gausi mušti)! Brt. Bernai ilgą popietį sau atsiėmė (ilgai po pietų miegojo) Jnšk. Padielnyką atsiimti (iš sekmadienio pirmadienį pagiriomis sirgti) Grž.
10. nupirkti: Atvežkiat visus viščiukus, aš atimsu Up. Jei man būtų tikęs, tai aš būčiau iš jo atėmęs už kokius dvidešimt rublių Lk.
11. daug paimti už darbą, nuplėšti: Dvi skrandas pasiuvo, šimtą keturiasdešimt rublių àtėmė Skr.
12. pavogti: Jekė su klasta slaptoms Katrynos àtima ražą K.Donel.
13. atskirti; nutraukti, nujunkyti (žindomą vaiką ar gyvulį): Atimu, atskiriu SD208. Per anksti ir negerai vaiką nuo savęs atim̃t Ds. Kumelys sušiuro, kaip atėmiau nu kumelės Šts. Atimk teliuką nuo karvės Ėr. Būtum jau seniai atė̃mę telioką, kad nemislytumėm veislei laikyt Ds. Levas atimtas vaikus (nuo levo atėmė vaikus) WP217.
^ Bliauna kaip telias, nuo karvės àtimtas Mrk.
14. sunaikinti; panaikinti, uždrausti: Yra tokių vaistų, kai užduoda karvėm, tai iš kitų [karvių] atima pieną Gs. Raganiai karvėm pieną atimdavo, avelėm vilnas sumažindavo Ob. Ir atėmė (pašalino) gnusus nuo Paraono CII927.
| prk.: Aš tau kalbą atimsiu, kad tu nesisakysi LB198. Ir atėmė (nuplėšė) tavo šlovę, visą gražumėlį (d.) Kpč. Protą atim̃ti BŽ22. Visoki laimė yra jiems atimta Blv. Ir atimčiau ligas iš jūsų tarpo Skv2Moz23,25. Ans nor martės (= marčios) sveikatą atimt BzF40. Liga ataėmė iš žmogaus energiją rš. Ka užspiegia tokiu plonu balsu, tai ma[n] visai atima balsą (negaliu giedot) Gs.
| Atimu, pametu įstatymą R35.
| Iš jo paskaitą atàėmė, nebedavė skaityt Slm.
| Linksmybės … niekas jau mumus … notims DP215.
| Grafas atėmė sau gyvybę (nusižudė) rš. Ir dėl to norėjo atimti gyvenimo (nužudyti) A.Baran.
15. atskaičiuoti; sumažinti: Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13. Atimti vieną atkarpą iš antros reiškia sudaryti tokią naują atkarpą, kurią sudėjus su atimtąja gautume tą atkarpą, iš kurios buvo atimta Mš.
^ Kas tas per daiktas: kuo daugiau atimsi, tuo didesnis bus? (duobė) I.Simon. Kad pridedi, lieka mažiau, o kad atimi, lieka daugiau (pridenk žiburį ir atidenk) Šl. Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl.
| refl.: Daug vingio atsiema einant tiesiáu Šts. Tiesiau važiuojant, žinoma, vingis atsiema (atsimeta) Šts.
16. refl. mirti: Laukėm laukėm per visą naktį, niekaip ligonis neatsiima Vdšk. Baigdamas tuos žodžius, atsiėmė Gmž. Jau vienas atsi̇̀ėmė, tuoj gal ir kitas Mlt.
17. refl. atsitraukti, atšalti: Jie kažkaip nuo mūs atsiėmę Prl. Nuo pernai metų Tamulioniai nuo mūs atsiėmė Prl. Kas tu nūnai tep atsiėmęs (nenusiteikęs) dirbi?! Nmn.
×daim̃ti, dàima, dàėmė (hibr.) tr. ppr. su neiginiu nepaimti kiek reikiant: Dračka (užrėžimas, žymė) kai kur perimta, o kai kur nedaimta Dv.
įim̃ti, į̇̃ima (į̇̃ema), į̇̃ėmė tr.
1. įgriebti; paimti: Kiek riešučių į̇̃ėmei saujon? Slm.
| refl. tr., intr.: Lapė nešės lapytį insiė̃mus (dantimis paėmusi, įsikandusi) ažu kaklo Dv.
| Jis augdavo taip sparčiai, kaip sužeistas, bet giliai šaknimis į žemę įsiėmęs (įsirausęs, įsikabinęs) medelis V.Myk-Put.
| prk.: Į širdį įsiėmė alkanos šaknys V.Myk-Put.
2. įdėti, įsiurbti (į burną); suvalgyti: Vos tik į̇̃ėmei arbatos į burną, turi vėl išspjauti Užv. Įemu druskos ir gargaliuoju Šts. Į burną nieko negalėjau įimt Vlkv. Per visądien nei kąsnelio duonos neinėmiau nastruos – nesuvalgiau Vrnv. Jis sveikas: gerai į̇̃ima į save Skr.
| Per didelis stikliukas, negali įim̃t (išgerti) Skr. Aš jau buvau drūčiai įėmęs (įgėręs) ir nebepastovėjau ant kojų Skr.
| refl.: Tos šaunios žolės (vaistažolės) lengvai įsiima (nešlykštu gerti) LC1879,10.
3. įsmaugti, įtraukti, susiaurinti (drabužį): Nesiūk tik tep maišiškai, ale įimk šonus! Alk. Jakutė ties viduriu įimta, tai nereikės prie jos nė dirželio Gs. Pasiūk sermėgą, per liemenį į̇̃imtą Alk.
4. įsiminti, įsidėmėti; išmokti: Reikia stiprinti atmintį jau tuomet, kada ji yra gebsni nedaug ką įimti rš.
| refl. tr.: Ji viską sunkiai į galvą įsiima rš.
| Kokį norint tinkamą sau amatą įsiimti ir versliją S.Dauk.
5. refl. tr., intr. įprasti: Įsiim̃k tik teip sakyt, ir turėsi paržodį Srv.
| Insiėmė kokią durnystę galvon, ir pliauškia Ut. Insiėmė kai šuva nuo metų lot Vj.
6. refl. tr. prk. prisigydyti, įsisavinti: Jaunuolė tarytum įsiėmė visus geriausius jausmus, mūsų liaudies išpuoselėtus sp. Ksaveras vis sąmoningiau įsiėmė Kauno įspūdžių į sielą Vaižg. Prisiminė jaunystė ir jos giedros, skaisčios akimirkos – tos, kurias siela įsiėmė ir saugojo rš. Moksleiviai privalo savintis ir įsiimti visa, kas žmonijos pelnyta rš.
7. surinkti, pelnyti (pinigus): Jis daug piningų įrinko, į̇̃ėmė KI508. Kursai daug įima, turi ir didelius išdavimus prš. Kokios žemės įimami̇́ejie (perkamieji) piningai KII4. Jos augintinis buvo … daugiau pinigų išdavęs nekaip įėmęs BsV107. Jis jau daug įėmė pinigų (avansu išėmė) An.
8. įsiskolinti: Esav įėmusiu už butą, kaip beišsimokėsiav? Šts. Skolės iñėmė Ln.
9. pirkti išsimokėtinai: Javų daug į̇̃ėmė uošvis ant bargo J. Daug visokių prekių įėmiau sankrovoje Š. Jau už kokį šimtą įėmiau Alk.
| refl.: Lig galui mėnesio daug įsi̇̀ima prekių krautuvėje Š.
10. refl. įsidegti, įsigalėti (apie ugnį): Ugnis ėmės ėmės ir insi̇̀ėmė, dabar jau gerai dega Ds.
11. apkepti: Juk jin (duona) įimta Bsg.
12. užkariauti, paimti; laimėti: Miestą įim̃ti KII88. Vokiečiai norėjo inimtie žemę, ne žmones BsVVIII. Užpuolė sultono vaiskai miestą Tacca ir jį su šturmu įėmė I.Simon. Pilis buvusi netoli Vilniaus, kurią kryžokai 1393 m. norėjo įimti A1884,38. Rymą įims jo priešininkai A1885,86. Pilis neinimama būsianti LTII514.
13. užimti: Ir Lietuva yra inėmusi menką [pasaulio] dalelę LTI565.
14. įveikti, nugalėti: Tokia boba kap melnyčia, ir jei su ja susiimtai, tai kažin ar inimtái Alv. Jau aš savo draugų neinimu Kls. Aš jį lengvai iñimu Lš. Šitą meškos inimt negalėjo, jį levai … sudraskė LTI22. Spiečių leisk per vilko gerklę – jo jokios bitės neįims! Vlk. Kazys savo brolio neinims Vlk.
15. refl. tr. pradėti dirbti, užsiimti: Kokį norintis darbą įsiimti S.Dauk.
išim̃ti, i̇̀šima (i̇̀šema), išėmė tr.
1. ištraukti; pašalinti: Išim̃k iš akies krislą J. Tėvas su dviem žentam atėjo ir išėmė kumeliuką iš balos BsPII128. Atklapos (kamanų dalys) yr išimamos [važiuojant] ir įdedamos [jojant] Rt. Duoną iš pečiaus išimti (ištraukti) KI145.
| prk.: Gražiai išema (išskiria) vikus iš miežių [trejeris] Pl. Sėmenai, linai trąšas [dirvos] i̇̀šima Skr. Kai įlenda liga, tai neišimsi Jnšk. Argi aš tau išimsiu sopulį? Lp.
| Išėmėme (išlupome) kuprą, pripylėme pupų NS695. Mes išimsim (išgriešime) akis JD410. Skerdžius išėmė (iškėlė iš lizdelio) mano vaikelius JD552.
| Bulvių išėmei (išvertei) krūmą, tai vanduo tik gur gur Ss.
| Plauksiu jūres maružėles, aš išimsiu (išgriebsiu iš vandens) žiedužį JD1127. Kaip išimsiu žiedelį iš jūružių dugnelio, perstos visi kalbėję Niem26. Antelės išims man vainikėlį FrnS127. Mėsą iš puodo išim̃ti, lizdą išim̃ti, bitis išim̃ti KI145. Nėra kada grūdai iš pečiaus išema (išsemia) Ds. Aš, atėjus namo, neguliau, išėmus pečių kūriau Klt. Iš rūsies i̇̀šėmė bulbes J.
| Tu išėmei ger gyvatoj savoj (tau gera buvo gyventi) DP272.
^ Ant delno širdies neišimsi (jei netiki, neįtikinsi), piktiem žmonėm nasrų neužimsi (pikti žmonės vis ką pikta kalbės, jų nenutildysi) Ašm. Nupjauk galvą, išimk (išplėšk) širdį, duok kalbėt (birbynė, plunksna) B. Nors tu jam širdį išėmęs parodyk – netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo širdį išėmus parodyč A.Baran. Ką prastas įdės, nė geras nebišims (kai gausi mušti, reiks kentėti) Plt. Ką mes įdėsim, ponas neišims (gausi mušti, nepadės nė pono užtarimas) Žem. Bėga kaip akių i̇̀šimtas (bėga skubėdamas, nieko nežiūrėdamas) K.Būg, Šd, Slv.
| refl. intr., tr.: Turi išsiė̃musius (išsiė̃musis, išsiė̃musi) J. Per žiemą visas galas dobilų išsiima (daržinės galą sušeriame) Jnšk. Išsiim̃k pats, aš negaliu Kdl. Išsiim̃k peilį Sld. Išsiėmęs iš pastogės grumstų mušamąjį kūjelį, iššliaužė tyloms į sodžių rš.
| Išsiėmiau porą šimtų rublių sidabru M.Valanč. Vienądien įdedami pinigai (į kasą), o kitą išimami̇̀ (atgal paimami) Žal.
2. išgelbėti, išvaduoti: Teatmen Poną savo Kristų iš numirusių prisikėlusį ir norintį bei galintį jį iš tos bėdos išimti BPII40. Aš juos iš smerties išimsiu BPII8. Idant mus išimtų ižg prakeikimo DP5. Idant mes … galėtumbim išimti būti Mž174.
3. išvalgyti; išgerti: Kai padirbi, tai pusbliūdį išimi lengvai Vl. Kaip griebė, tai visą stiklinę iškart išėmė Žal. Įpuolęs į karčemą, išėmiau malką Grg.
4. išnaikinti; išdildyti: Išim̃ti dėmes BŽ77. Spalvas išim̃ti BŽ23. Karštas vanduo visa ką i̇̀šima Trgn.
| Da ne visą várputį i̇̀šėmei (išakėjai) Kt.
| Gilią duobę i̇̀šėmė Ėr.
| Žuviai vidurius i̇̀šėmė Rm.
| Dantį i̇̀šėmė (ištraukė) Rm.
| prk.: Pragyt pragijo, bet sveikatą išėmė Prng.
5. išskirti: Neišema pasukų, ir yr greitasviestis Šts.
| Sako, kad išims [iš susisiekimo] šitą autobusą Krsn.
6. išlyginti: Pardžiūvus skarelė – neišima rukšlių [laidynė] Sml.
| prk.: Pabuvęs vieną mėnesį pas mane, išėmė jis garankštes (pariebėjo) Lš.
7. išmokti; pasisavinti; nukopijuoti: Mano kalba neprigimta: iš kitų šalių, pusių žemaičių išimta LTI514.
| refl. tr.: Durną madą išsiėmei neit gult iš vakaro Sdk. Kokią jūs madą, vaikai, išsiėmėt vis vienas kitą draskiotis? Ds. Po žodį išsiimsi (prisiminsi), ir bus graži [daina] Ad. Raštą [audeklui] buvau išsiėmusi nu kaimynės Dr.
8. iškirsti, išpjauti, išgriežti: Kalaviją išimu SD41. Va, čia kiek išimsi, ir bus gerai Mlt.
9. išpildyti (drabužį, autuvą); tikti matui: Platumas nei̇̀šima ilgumo Ėr. Man per erdvą žiponą pasiuvo, aš jo neišimu Lš. Aš šituos kailinius gerai i̇̀šimu Brt. Kur tau jis išims tokią mierą! Ds. Jo siuvimus visada labai gražiai i̇̀šimu Dl. Pečius kailinių dėlto i̇̀šimi, nor neišrodai storas Alv. Da ir ãnas gerai (kaip reikiant) šitų kalniokų nei̇̀šima Trgn. Tu, vaike, dar mažas, dar tėvo kelnių neišim̃si Ml. Ne kožnas sūnus tėvo išsegtą išima Rod. Šituos pavalkus išimdavo Sartasai Sdk. Jo koja neišima čebato Iš. Vaikas dar neišima tėvo batų Pbr.
10. iššaukti, išmobilizuoti; išrekvizuoti: Išėmė į karą visus vyrus Šts. Į vainą išimti̇̀ vyrai Gs. Nebėr arklių, visus i̇̀šėmė [kareiviai] Ėr.
11. gauti; paimti iš anksto: Kiek ans iš tos pasėlės i̇̀šima, o netura ir netura piningų Plt.
| Berniokui buvo 400 algos, du šimtus i̇̀šėmė, da du liko Jnšk.
12. išpirkti; nupirkti: Žmonės apstojo ratus ir kaipmat išėmė visus paršus Ėr.
| Paprašyk, kad bilietą išim̃t Trgn. Nuėjo stotin ir i̇̀šėmė bilietą Slm.
| Išimk alaus tuziną, aš pagydysiu tavo švykštulį Ggr. Išėmė ans ir antrą pusbutelkę – beturįs piningų Šts.
| refl. tr.: Nuėjom stotin, išsiėmėm bilietus Viln. Aš išsiimsiu bilietą Ut. Ar jau bilietą išsiėmei? Krtn. Jurgis su savo draugu išsiėmė degtinės butelį ir pradėjo gerti rš.
13. išreikalauti: Išėmė iš mane mokestį Srj.
| refl. tr.: Išsiimsiu išimtinę ir eisiu į miestelį gyventi Vkš. Butą pragėrė, beišsiėmė išimtinę Šts. Išsiėmė arklį, karvę ir gyvena karšybo[je] Lnk.
14. euf. pavogti: Jam bažnyčioj pinigus iš kišenės išėmė Jnšk.
15. išskirti, daryti išimtį: Klausykitės tada visi, neišemu nei vieno ir visiems sakau Sz. Visas salas mes gerai žinome, tai tiesa, bet išėmus Šventąją V.Piet. Išėmus vieną mirtį, nėr ant šio pasaulio nieko be vaisto DP522. Visas žmones mylėt liepia, o nieko ižg čia neišima DP528.
išimtinai̇̃ Žmonės … tebesitenkino beveik išimtinai maldų knygomis ir kalendoriais rš.
| refl. tr.: Par nedėlią vieną dieną išsiemu, neitu pri darbo Šts.
◊ medų išimti pažiūrėti, iškopinėti bites: Išimu medų SD259. Dar kiti labai gudriai nora daryti, ir medų išema pirm šilų žydėjimo S.Dauk. ×
ant parankos išimti už užstatą laikinai, iki teismo iš kalėjimo išvaduoti: Sėdėjo kalėjime, dabar tėvas išėmė ant parankos Ėr. ×
mierą išimti išmatuoti: Vesiuos pri siuvėjo, išims mierą, suknę juodą pasiūs Žem. Jis atėjo mūs langų mieros išim̃t Lš.
nuim̃ti, nùima (nùema), nùėmė
I. tr.
1. pašalinti; nutraukti: Pūtė toks didelis vėjas, jog reikėjo nuimti visas bures J.Balč. Medinis tiltas, pradėjus šalti arba ledams eiti, būdavo išardomas ir nuimamas rš. Nuėmė jam pančius SkvApD22,30. Nu stalo nuimti B. Nuims šinkorka kepurėlę JD1040. Man vis vien kai kaltūną nuėmė, kai dukterį išdaviau Ml. Pamačijo šitos liekarstos, kaip ranka nuėmė [skausmą] Skdt. Šiemet jau obuoliukų nesimato – kap ranka nùimta (visai nėra) Arm. Išsimiegosi – kaip ranka nuim̃s (nebebūsi pavargęs) Slm. Aš nùėmiau (nurinkau) kaupą, nebebirs bulvės iš pūro J. Nė dešimtos dalies [kiaušių] nesuvalgys, nė kaupo nenuims Žem. Nùimam (nukeliam) puodą nu ugnies StngŽ67. Subėga vilkai an eglę ir rodavojas, kaip reikia nuimt siuvėjas nuo eglės BsPII322. Būt jie nuėmę vainikėlį, būt jie pašėrę žirgužėlius JD27. Jis nuėmė vainikėlį kaip ryto raselę, jis uždėjo nuometėlį kaip tamsią naktelę BsO67. Vainikeli muno, žaliukeli muno, šį vakarą ant galvelės, o ryto[j] rytelį užtekės saulelė, nuims tavi nu galvelės StnD15.
| prk.: Jau geriausias vyšnias strazdai nuėmė (nulesė) Gs. Sugrįžk, bernyti, sugrįžk jaunasis, tu, nuėmęs vainikėlį, pats šalin išjosi JV236. O ir ateina tas šelmis bernelis ir nùėmė vainikėlį nuo mano galvelės JD499. Galvojom, kad lis – truputį dažtelėjo (tekštelėjo), nùėmė (nuplovė) dulkes, ir vėl gražu Grž. Nuėmė kietumą, kad patryniau dalgį su raudonai įkaitintu gelžiu (atleido ašmenis) Šts. Noriu, kad mokesnis būtų sumažintas arba kad jis būtų nuimtas rš. Nuimti sopulį BŽ148. Jam šlovę nùėmė (nuplėšė) Jz. Visai tau garbę nùėmė Gs. Anas man nei uždės, nei nuims garbės Ds. Žmogeli, aš nuimsiu nuo tavęs vargus ir nelaimes ps. Jau jį nuėmė nuo darbo (atleido iš tarnybos) sp. Sunkumas arba našta sielos est nuimama DP436.
| refl. tr., intr.: Nusiėmiau nuo pečių uodus ir musis BM145. Sako, esą plaukų, katrie nusiima (galima nuimti) Ds. Atsitikdavo dažnai, labai dažnai, kada tėvas Karalius nusiimdavo (nusijuosdavo) diržą I.Simon. Palik mus – tarė, skubiai nusiimdama (nusimaudama) pirštinę rš. Mes jį (šunį iš medžio) nusiimsma (nusikelsime) BsPII322. Be vainiko pasilikus, nusiimsi ir kasnykus O.
| prk.: Jis nuo savęs kaltę nusiima (išsiteisina) rš. Dienos prisidėjo, o nakties nusi̇̀ėmė (sumažėjo) Ėr.
2. nudirti, nulupti (odą, luobą): Daktaras nuėmė akių vilkį Krš. Negalėjo viens odą nuimti CI50. Žumušė lapę, kailį nuėmė Rod. Nušaus tave strielčiukėlis, nuims tavo kailelį VoL350. Kad tiktai [dvylis] pagaišo, rakalis nuėmė jam skūrą Tat. Mes nuimsim lokei lūpas JD965. Indėnai gali kartais apiplėšti keleivius ir nuimti jiems skalpus J.Balč.
^ Nuo vieno jaučio dviejų kailių nenuimsi (per daug neuždirbsi) NžR. Tėvas žadėjo tau skūrą nuimti (mušti) Rm.
3. suvalyti, sudoroti (javus, daržoves): Rudenį kolūkiečiai nuėmė neblogą derlių J.Avyž. Kolūkiai be nuostolių nuėmė visų žemės ūkio kultūrų derlių sp. Ar jau baigiat imt? – Jau mes viską nùėmėm Gs. Jau nùėmėm javus, suvežėm Šts. Kai nuimi javus nuo laukų, visi darbai gynėti Rod. Bulvės ir burokai jau nuimti (nukasti, sudoroti nuo daržo) Jnšk. Prieš nedėlią ir daržus nuims Pls. Da pašariniai runkeliai nenuimti Kt. Tujau reik apynius nuimti S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Kai javai nusiims, bus lengviau ganyti J.Avyž. Po tam einam germūles nusiim̃ti StngŽ71.
4. padaryti planą, nuotrauką ir kt.: Jis turėjo nueit dvidešimt penkis kilometrus, planus nuim̃t, viską sužymėt Raud.
| refl.: Dukryte, nueik į miestą ir nusiimk (nusitrauk, nusifotografuok) Žg. Nusiėmėm dėl paso Ktk. Reiks ir man kada su tėveliu nusiim̃t Vžns.
5. iškirsti, nupjauti, nukirsti: Mūsų atminime miškus nùėmė Lb. Pirmiau šilo būta, dabar šilas nùimta Tvr. Nuim̃k tą šaką nuo rąsto! Ds. Nuim̃k šitą išsikišimą Mlt. Aš labai bijau, kad man rankos nenuim̃tų Plv. Skaldė kūlius, ir nuėmė rankos pirštus su paraku Plng. Tam nelaimingam žmogui reikėjo visą ranką nuimti prš. Pakaustei ant visų keturių – ar nenuim̃s kam kojas (ar neišspirs, neišmuš)? Gs. Budelis nuėmė galvą M.Valanč. Aš tau galvą dalgiu nuimsiu rš. Jau žino katinas, kad jau visiem galvas nuėmė BsPIV287. Aš tau nuimsiu galvą su šituo kardu Gž. Girdėjau, kad tu vienu rankos pakėlimu šimtą galvų nuimi! BsPIII285. Nùėmė mano sūnelio galvelę ant baisios vainelės (d.) Nč. Šviedrią šoblią parodė, jai galvelę nuėmė TD58. Kaip tik ėjo pirma kulka, galvelę nuėmė TDrIV159. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji galvą nuėmė (d.) Ms. Aš tau galvą nuimsiu, kad tu mane apgausi Ds. Padarytų jis man teip, aš jam galvą nuimčiau Srv. Jeigu neišgydysi apsiėmęs, tai aš tau galvą nuimsiu BsPII284. Tu jam galvą nuimk, o anas vis savo gieda, ir gana Švnč. Žybt, ir nùėmė vokytį nu kojų Žr.
| Nenuėmiau taikinio (nepataikiau, nekliudžiau), ir šūvis nuejo pro šalį Šts.
| Taip gerą banką [kortomis lošiant] nuimi (nukerti, išloši) rš.
| refl. tr.: Imsiu šoblią, imsiu šveitrią, sau galvelę nusiimsiu d.
6. užmušti, nušauti: Jis iškart tris antis nùėmė (nušovė) Lš. Šautuvas nenuema zuikį Trk. Jo strielba ir iš tolo nuima kiškį Ck. Aš jį iš dubeltaukos nuimsiu Alv. Patruliai tyliai prislinko prie apylinkės, nuėmė sargybinius rš. Ir kvailys, kad tik turėtų šautuvą, teip lekiantį kiškį nuimtų Srv.
7. nukąsti, nudažyti: Kur gera kvarba, tai ir siūlus gerai nùima Trgn. Kad nors jau kvorba gerai nuimtų Sdk. Kaip tik prastus siūlus kišt ton pačion kvarbon, tai nùima gražiausia Lkm. Prasti dažai nenuėmė baltų vilnų, tik apžilino Ggr.
II. tr.
1. nuvarginti, nukamuoti; apsvaiginti; sustinginti: Nùima rankas, kol priverži vežimą Rz. Kas šiandien buvo Alytuj, tai arklius ratais nuėmė Alv. Nùėmė nuog visko, ne tik jau nuog kojų – visą pagynė Lp.
2. sujaudinti; paveikti; nupurtyti: Aštrus tėvelio pabarimas baisiai mane nuėmė Š. Ji išėjo į gatvę, ir ją visą net nuėmė: netoliese nešė grabą A.Vien. Kai pamačiau Jonuką, tik nuėmė visą Sdk. O žmogų daug nùima kokis nesmagumas Lp. Pamatau jį, ir nùima visą Trgn. Baimė nuėmė ją visą, širdis nuo krūtinės tartum atitrūko rš. Pamačiusi savo draugę, ligos nuimtą, dar labiau nusigando A.Vien. Kai tik išejau iš pirties, visą ir nùėmė (apsirgau) Ktk. Visas tik nùimtas, koks perbalęs Trgn. Liga nùėmė visą Ds. Nieko jam nesopa, tik taip visas nùimtas guli Užp. Žmogus nuimtas kvarabos guli kai malkapagalis Prng. Taip bloga man pasidarė, taip nuėmė visą, kad net pastovėti nebegalėjau An. Man kažin ko pusiau nùėmė, gal jau reiks sirgt Slm. Geras vynas greičiau žmogų nuima (apsvaigina) kap arielka Prng. Spiritas gali taip nuimti, kad nieko nebejausi Slm. Išgėriau keletą stiklelių – tik šiulta šiulta, ir nuėmė visą Ds. Kap parūkau stiprą tabaką, tai tep galvą ir nuima Lš. Kap pabuvau in oro, tai šaltis suvisai kojas nùėmė Arm. Mane šaltis kad nùėmė – jau reiks turbūt sirgt Ds. Išėjau ant orą, tuoj šiurpas nùėmė Ėr. Šaltis nuema ligoną Šts. Šaltis nùėmė visą Ds. Visą nùėmė šaltis Jnšk.
3. refl. pasigerti: Ėmė nùsėmė gražiai Lp. Nusėmęs buvo visai Lp. Išgėrė kelias čėrkas ir tep nusi̇̀ėmė, kad nei paeit negali Mrs.
III. tr. samdyti; nuomoti: Reikėjo tau vienam visas vagonas nuim̃tiej Trgn. Čia jau Jusys nuėmė ganiavą, reikė anksčiau Ut. Kad nùima ežerus, tai ir tinklus turi Trgn.
| refl. tr.: Tura nusiėmusi miestalė[je] kvaterą Dr.
paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė
I. tr., intr.
1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk ginklelius, eik į svirną ilsėti (d.) Plt. Paėmė nešioti ant rankelių JV601. Aš paduškos nevogiau, penkiais pirštais paėmiau NS198. O meška, paė̃mus su savo kanopa, metė jam an akių LB168. Paėmė vaiką iš karalienės BM19. Man iš po akių vilkas pàėmė paršą Grš. Aš paėmiau (įsitvėriau) jam už rankos Blv. Paimk trumpai kamanėles, kad nė neskambėtų JV927. Žuvų yra, tik neina jas paim̃ti (sužvejoti) Kbr. Niekas nepàėmė to lydžio – vis išlekia Ėr. Nubėgs lig keliu[i] [pasibaidęs arklys], ir paims (sulaikys) žmonės Slm. Puci, puci, Briseli, paim̃k (siundo šunį)! KlvrŽ. Šuo ne visada katę pàima (pagauna) KzR. Paim̃s (pakels ir pradės vyti) šuva kiškį, tai penkius kilometrus nepaleidžia Ėr. Mūsų šunes buvo ne bet kokie: jie paimdavo hienas ir vilkus naguosna Blv. Tai kad ką norėsi paimt (įsidėti) in krepšį, tai tik sakyk: „Eik in krepšį!“ BsPIV23. Kažno ar an du vežimu paimsma (sukrausim) Sdk. Dėl to litra (= litras) daug pieno paima Trgn. Ėjau arklių paimti (išvesti) nuo rugienų Rd. Jonas ir tai nepaėmė šio pikčiurnos [arklio], o tu paimsi̇̀ Trgn. Ko gi šitie sveteliai čionai suvažiavo? … Argi mane jaunuolytės pagiimtų (paimti ir išvežti)? (d.) Jž. Vėl paėmė (nusivedė) į labai aukštą kalną SkvMt4,8. Pàimamas (pakeliamas) tiltas K. Paimk (atmatuok) šimtą žingsnių nuo čia ir įkišk biržį Ut. Niekas mus neįtikins paimti kitą kelią (pasukti kitu keliu) rš. Aš paskui nepàėmiau (nepasukau) tuo keliu Lp.
| prk.: Pakilo vėtra, paėmė jo akrotą, metė ing akmeninį krantą marių Tat. Mus žiemys nepàima (neužpučia) per girią KzR. Kai pàėmė vėjas, tai dakalkos skalam skalam Gs. Nėra kas paim̃t (pjaunant maža žolės) Vlkv. Čia visai maža žolė, net dalgis nepàima Trgn.
| Paimk tu ją kokiam darbe (ji gerai dirba, nesusilyginsi su ja)! Dr. Iš ausies pàemu (įsidėmiu, išmokstu) natį Dr. Syla meilės nepaimsi (mylėt nepriversi) Tvr. Košės yla nepaimsi Aps. Do ir jos plika ranka nepaimsi (ji neprasta, nepaniekinsi) Ds. Ketvertą [vaikų] paėmė žemė (keturi vaikai mirė) Kt. Jokūbas jos žodžius taip į širdį paėmė (atkreipė į jos žodžius dėmesį) rš. Reik vaiką pri savęs paim̃ti (žindyti) KlvrŽ. Kad vel[nia]s paėmė kirvį, teema ir kotą (kad jau daug kas žuvo, tegul žūva ir kas liko) D168. Tylėk, paimsuot rykštę (plaksiu tave, mušiu)! Kv. Paimkit jam pagalį! rš. Ar nereiks tam svečiui šluotą paim̃t (ar nereiks svečią išvaryt)? Alk. Bent sykį savaitėj netikėtai paimdavo šluotą (pašluodavo kambarį) rš. Kad tave velniai paimtų! Ut. Kad jį pirmutinė kulka paim̃tų! Brt. Kad taũ žemė paimtų! Ut. Kad taũ paimtų̃ smertis! Arm.
| refl. tr., intr.: Patamsy toks mažas obuolys pasiėmė Ėr. Žmogus, ant kelmo pasilipęs, mietą pasiėmęs J. Pàsėmiau nosinę Vlkv. Ana pati pasi̇̀ima, nereikia duot Trgn. Ar tas siūlas pasi̇̀ėmė (audžiant įsiaudė)? Rdm. Ar negali pats pasim̃t sau valgyt? Ds. Pasiėmė krėslą ir atsisėdo priešais J.Balč. Vaikiukai pasiėmė pančius vyti Žem. Jau toks pats darbą pasiima (žino, kada ir ką dirbti) Gs. Aš jau turiu pasiim̃t vyšnią ant širdies (turiu suvalgyt vyšnią), taip rūgšties noriu Skr. Iš pasiimtų (įsidėtų) tų pinigų kelionei beliko visai maža J.Balč. Laivas turėjo pasiimti kuro J.Balč. Kiek pàsimi ant stalo, tiek suvalgai Skr. Vėl vaikščiosiva, pasiėmę (susikabinę) už rankų rš. Pasiėmęs už rankelės, į dvarelį vedės (d.) Vdk. Pasiimk (pasikelk) andaroką: susišlapinsi Rdm. Jis kas rytas eidavo žemyn į kaimą, pasiimdavo ožkas ir varydavos aukštyn į ganyklas Mš. Pasiėmęs šunis, eina medžiotų Blv. Nuvažiavo į viešbutį pasiimti Audos su Paspartutu J.Balč. Tėvą pasiėmė pas save BsPI168.
| prk.: Mes negalime laukti malonių iš gamtos; mūsų uždavinys pasiimti jas iš jos rš. Pasiimk akis į ranką (gerai žiūrėk) ir atrasi Dr.
2. įsmaugti; patrumpinti (drabužį): Matai, Marė dar su paimtu jaku I.Simon. Gali paimti paimką bent par porą pirštų Brs.
3. sudoroti, suvalyti (javus): Vasarą visko yr, viskas gera, tik reikia paim̃t Skr. Ka trąšų būtų, paim̃tų savo derlių Krtn.
4. patempti, pajudinti; pagalėti ką dirbti: Kumeliotė nepaima šito vežimo Skdt. Šyvasis kad paėmė vežimą, ir bėrasis pagavo traukti Dr. Jeig arklys iš karto gerai nepàema, tai paskui sunku beprisivyt Ds. Nepaim̃s (nepaveš) ir iš vietos tavo kuinas šito vežimo Ktk.
5. priversti; paspausti prie darbo; prialsinti: Vakar arklį gerai pàėmėm, tai šiandien štyvas Slm.
| Na, bet reiks save paimti į rankas (susidrausminti, prisispausti prie darbo) rš. Paėmęs save į rankas, aš abejingai pasakiau rš.
6. refl. pasiryžti: Pasiėmė eiti svieto žvalgyti BsPII145. Pasiim̃siuos ir išmoksiu Šts.
7. refl. apsiimti: Tenepasiema nėkur eiti, teateita linų rauti Nt.
8. užmušti, nudėti, nušauti: Vienu kirčiu penkias muses paėmiau Vdžg. Tokiu šautuvu kiškio nepaimsi̇̀ Lkm.
9. paveikti, paliesti; priimti, pritraukti: Sviestą gali paim̃t koks kvapas Ėr. Šalčio pàimtos bulvės Ėr.
| Taukai nepaema sūrimo, nepriema druskos Šts.
10. įdėti, įtraukti į burną; pavalgyti, paėsti; suėsti, išgerti: Jei jos vyras paims tavo vaistų, tai tuoj liks sveikas rš. Išalkęs buvau, nu tai gražiai pàėmiau Ll. Ta kumelė daug į save pàima – neiššersi Rs. Ir paršiukai paima daug grūdų Stl. Mūs kiaulelė tai pàima to ėdesio: tuščias ir tuščias lovys Skr. Kai lauke sniegas, vištos maisto pàima (reikia joms daug lesalo) Skr. Pàėmėm (išgėrėm) užėję po porą burniukių Skr. Mudvi dažnai pàimam Šilinėj Skr. Pàima per viršų (per daug išgeria) Ėr. Dalba jau beveik neabejojo, kad jie abudu su savo svainiu paimsią tą statinaitę kaip nieką rš. Mūsasis kunegas yr šnapšę paemąs ir numinę pakeląs Tl. Keturias stiklines pàemi kavos, tai drūtas Prn. Steponą vėl sakė esant slinką, savo burną paimantį (išgeriantį, girtaujantį) M.Valanč. Šnapso daug į save pàima (daug išgeria) Rs.
| refl. tr.: Petia pasiėmė pilną burną oro A.Vencl.
11. pareikalauti: Tiek arklių iššert, kiek tai pàima Lkš. Tas darbas paėmė daug laiko rš.
12. refl. pasižadėti; apsiimti: Mindovė (= Mindaugas) krikštytis pasiėmė S.Dauk. Yra didelė gėda nu kitų paskolyti ir pasiimti jiems atduoti, o nėkados skolos nemokėti S.Dauk. Jokūbas, didžiai įsimylėjęs, pasiėmė tarnauti M.Valanč. Kiti pasiima padirbti … trobesius, gelžies kelius, tiltus M.Valanč.
13. suprasti; įsidėmėti: Ne mūs galvai paim̃t, ką jis čia rašo Vlkv. Aš tų litarų negaliu paimt Ml. Senis tuoj paėmė jo nupasakojimą, o aš nė kaip negalėjau paimti Kltn. Ko paimt negal silpnybė mūsų SGI143. Kad mokslą nori paimti, turi gerai valgyti Dr. Mokslą yr paėmusi (mokyta) Šts.
| refl.: Nė vienas vaikas nepasiėmė, tik aš vienas buvau išmokęs, supratęs Šts.
II. tr.
1. pašaukti (į kariuomenę): Murka nepaimtas J.Jabl. Ir paėmė mane jauną į kareivių pulkelį JD765.
2. išvesti (į nelaisvę); areštuoti: Visą dešimtį giminių į nevalę paėmė ir į Asiriją nuvedė S.Stan. Buvo ir sekretorių paė̃mę Ėr. Ar tiesa, kad tavo gaspadorių pàėmė? Švnč.
| refl.: Jie nedavė pasiim̃t (nepasidavė) Skr.
3. užkariauti; laimėti: Nėra tokių tvirtovių, kurių bolševikai negalėtų paimti rš. Supraskite pagaliau, brangūs draugai, kad valdžią reikia paimti jėga, kova, sukilimu rš. Laisvės nekrinta iš dangaus, jos yra paimamos, tarp kitko, gerai organizuotos darbininkų partijos dėka rš.
4. užeiti, ištikti, apimti (baimei, juokui): Jį paėmė rūpesnis ir baimė J.Bil. Kad pàėmė juokas! Pc. Jau jį visą baimė paėmė LTI172. Lakstė boba, bailės paimta Rd. Vilių paėmė nemalonus šiurpas I.Simon. Mane paėmė miegas rš. Arklys gulasi, keliasi, paima jį karštis rš. Tik išėjau į orą, tuojau paėmė šaltis Jnšk. Tus būtum ir piktumu paėmęs Pln. Kogi juokies lyg durno (= durnumo) paimtà?! Ds. Paėmė rūpestėlis, kad atjoja bernelis (d.) Kp. Žmogus rūpesčio pàimtas J.Jabl. Maža ką pykčio paimtas gali prisakyt ant žmogaus Ds. Ka pàėmė jį liga, vos išsigaiveliavo Gs. Gal ir šita akis paimta [ligos], kad vis juoduliukai maišosi, kaip musytės skraido Al. Eik gult – atrodai kap visas ligos pàimtas Gs. Paėmė jį kokia nogloji, va jau trečia diena guli Arm. Jei mane paima skaudulys, tai aš gulu Lp. Pàėmė mane gailestis į jį bežiūrint Gs. Ūkininkę džiaugsmas paima J.Jabl. Ją visą paėmė skausmas J.Balč. Paėmė ir juos noras pašūkauti J.Jabl. Pamotę paėmė pavydas TŽV640.
| Mane širdis paėmė (užpykau), kai supratau, kad anas pavogė mano rūbus Prng. Kolei jis prisiruošia išvažiuot, tai jį ir pusrytis pàema (ateina pusryčiai) Kvr. Man gailu paėmė (pasidarė) bičių Šts. Negulėk ant pečiaus, ba paims (sugaruos) galvą Alk. Kad mielės paimtų (kad prasidėtų rūgimas), deda miltų į numinę Ggr. Ale greit pàėmė rūgštis agurkus (greit įrūgo) Slm.
| refl. tr.: Stingulys pasėmė jį kiaurai rš.
III. tr.
1. vesti (moterį); ištekėti; gauti žentą, užkurį: Paimu moterį SD448. Kriauza apsisvarstė ir paėmė jo Mortą P.Cvir. Bet kur tu, Onike, dingsi, neturėdama pasogos? … kas gi tave paims pliką? Žem. Auk ir lauk, aš tave paimsiu Lnkv. Vaitkiukas pàėmė Dailidžiukę Skr. Jis turi paėmęs mano seserį Mrs. Mes tavo dukrelės paimt norėjom J.Jabl. Tai kas, kad jauną paim̃s Dgl. Labai noriąs paimt sau jauną mergytę až pačią BsPII240. Pàėmė ir su namais, ir su žeme Ad. Pasėjau linelius, kur lyguma, paėmiau panelę, kur mylima NS613. Cit, neverki, panytėle, sugrįšiu ir sugrįžęs iš vaiskelio paimsiu (d.) Pnd. Tobijošius užaugęs paėmė moterį S.Stan. Paėmiau pačią ir todėl negaliu ateiti brš. Suliūbiju, jog tave paimsiu DP69. Bau nežadėjai kuriai kitai paimti jos ažu moterį? brš.
| Ar turi gerą ir nepriverstą norą šitą, kurį regi ties tavimi stovintį, ažu vyrą paimti? brš. Ant Zosikės trakšt ir paimu žentą! Žem.
| refl. tr.: Tu pasiimsi sau lygią I.Simon. Pabus pabuvęs (pagyvens), o paskui, kokią norės, tokią pasiim̃s Skr. Vainikais rėdydavo senieji tuos, kurie pasiimdavo SPI225.
2. pasamdyti, priimti į darbą: Buvome paėmę plūkėją linų plūkti Jnšk. Reiks paim̃t vaiku[i] nešiotoją Slm.
| refl. tr.: Pasiimsiu dienyką (padienį), padės mišką suvežt Jnšk.
3. pasisavinti; nusavinti: Gaspadinystę pàėmiau Rdm. Kad pergalė būtų visiška ir galutinė, reikia dar paimti visa tai, kas vertinga kapitalizme, pasiimti visą mokslą ir kultūrą rš. Čia yra šis tas paimta ir iš Kuršaičio žodyno J.Jabl.
| refl. tr.: Atiduok, kas mano, ir pasiim̃k, kas tavo BŽ248. Savo radęs, gali pasiimti Pp.
| Vokiečiai tiktai prūsų vardą turi pasiėmę rš.
IV. tr.
1. gauti, įgyti: Kiek pàėmei ažu rugius? Sdk. Keletą rublių už uogas paėmėm Mrj. Ar jau pàėmei kokius devynis rublius už pamidorus? Jnšk. Nėr iš ko paimti pinigų (neturiu ko parduoti) Jnšk. Juo daugiau paimsi, juo daugiau išleist reiks Jž. Paėmiau paėmiau, tris šimtus rublelių paėmiau (d.) Upn. Paėmė kaip už kviečius (brangiai) Ukm. Laišką nuo tavęs paėmė Jonas Pš. Dažnai iš pašto grometą paimdavome Pt. Ar pàėmėt pinigus, kur siuntėm? Jnšk. Jeigu jūs paimsite šį laišką, tai prašom atsakyti rš.
| Gira plutą paema kaip dangtį (ant giros pluta užsideda) Šts. Kad ėstų kiaulė, veikiai paimtų kūną (suriebėtų) Šts. Tai jau jis, drąsą paėmęs (įsidrąsinęs), kai davė jai, kai davė! Skr.
| refl. tr.: Ar jie pasiima sveikatos to[je] Palango[je], ar nu papratimo važiuo[ja]? Dr. Su žmogumi nuolatos begyvendamas, [arklys] žmogaus būdą pasiima Blv.
2. pasiskolinti: Puidokas iš banko pàėmė pora tūkstančių Up.
| refl. tr.: Savo [pinigų] nesutekdavom, reikdavo ir iš bankos pasiim̃t Slm.
3. nupirkti: Gaila buvo nepaimti Ėr. Turėjo aviečių – tuoj pàėmė Ut. Paim̃k kokią bandutę vaikam lauktuvių Alk. Mieste be pinigo nė aguonos grūdo nepaim̃si Jnšk. Ale tai dyvai, kad ir už du šimtu nemožna paim̃t BM33.
| refl. tr.: Turim pasiė̃mę šiek tiek miško Užv.
4. išsinuomoti: Cigonai ant žiemos paima kambarį ar mieste, ar kur kitur Skr. Trejus metus turėjau tą sodą paėmęs Ėr.
5. euf. pavogti: Nepalik pernakt drapanų ant tvoros – da kas paim̃s! Slm. Kaipo gal kas ineit namuosna stiprojo ir jam paimt šarvus jo, jei nesurištų pirmai aną stiprąjį BtMt12,29.
6. refl. paaugti, patarpti: Gerai tas lietus – gal kiek pasiims vasarojus Srv. Kaip tik palijo, tai tep žolė ir pasėmė Lš.
V. tr.
1. įveikti, nugalėti (imtynėse); laimėti: Kas, kad jis mažas, o gerą vyrą pàima Ll. Vyras kaip bačkiukas, nedaug kas jį ir paims Srv. Jis stipras, aplinkui nėra nė vieno, kas jį paimtų rš. Mūsų avinas jūsiškį labai lengvai pàima Up. Šuva geros katės nepaima Ėr. Kiekvienas šuo mūsų kudlį paims Srv. Anys turėjo seniau meitėlį, kad visos ūlyčios šunes nepaimdavo Ds.
| Šiandien visos dirvos nepaimsma (neįveiksim aparti) Ll. O jie puikiai vedasi, ne bet kas juos paims (susilygins su jais)! Ėr. Iš nieko pinigų susikrovė, ir paimk tu jį, kad nori! Ds. Paim̃k tu ją (ji labai gudri)! Švnč. Tu jo nepaimsi̇̀: kur prieis, te jo viršus Trgn. Kazys daugiau rado riešutų. – Paim̃si Kazį! Trs. Paim̃k tu ją kokiam darbe! Ds. Jį sunku paim̃t ant kalbos Skr.
2. pabarti, prispirti, griežtai su kuo pasielgti: Paim̃k gerai [vaiką], tai nebelakstys, kur nereikia! Slm. Paim̃k, ir prisipažins Slm. Ją kad paėmė močia, tai net raudot pradėjo Slm.
| refl.: Pasiima pasiima su bobom, ir vėl tuoj geras Jnšk. Einam pasiimt! Mrs.
3. apgauti: Manęs nepaimsi: aš vėtytas ir mėtytas rš. Dabar ir mažo vaiko nebepaimsi Ds. O jo geruoju nepaimsi (lengvai neapgausi): ne pirštu perintas, ne bačkoj augintas Pkr.
| Aš jį paėmiau į maišą (apgavau, apsukau) Gs.
VI. tr. pradėti: Trečią nedėlią paėmėm gyvent Ml. Kad būt dviejuo paimta velėti, būt jau pabaigta Užv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž. Nuėmėm pusę rugių lauko, paimam kitą valyti rš.
| refl.: Duona pasiėmė rūgti Šts. Kad susitūrėtų stogas, reik kloti su prielotėms: stogas kiteip pasiema eiti Šts. Du metai suėjo, treti pasiėmė Ukm. Pasiema vėl gailėtis S.Dauk.
VII. intr. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo stiprumui, staigumui pažymėti: Rodosi, papūtus vėjeliui, paims pasikels rūkas rš. Paėmė ir numirė Švnč. Jis norėjo paimti ir šaudyti į bizonus J.Balč.
◊ žõdį (bal̃są) paim̃ti gauti susirinkime pirmininko leidimą kalbėti: Žodį paima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp. Staiga paėmė balsą Raidžius Db.
kantrýbę paim̃ti iškęsti, susivaldyti: Kantrýbę paė̃mus, reik kęst ir tylėt Gs. Klausydamas jo kalbos, aš kantrybės nepaimu Trgn.
pasiim̃ti ùždavinį (páreigas, priédermę, atsakomýbę) įsipareigoti: Jau pasiėmė pareigas šiuo atžvilgiu sp. Vadas pasiima ant savęs priedermę ginti silpnesnius nuo pavojaus Blv. Pasiimti atsakomybę rš.
rū́gštį paim̃ti pradėti rūgti: Duona labai rūgštį paėmė negardžią (negardžiai įrūgo) Užp. Įkišė [giron] dvi riekes [duonos], ir pàėmė nuo duonos rū́gštį Sl.
vir̃šų paim̃ti nugalėti, laimėti: Mes tvirtai tikėjomės, kad partinė pareiga labai greitai paims viršų prieš natūralų norą „išlieti tulžį“ rš. Paėmė prekybos kovoje viršų J.Balč.
paim̃ti į nãgą (ant nagų̃) pabarti: Miestely kad pàėmė jį ant nagų̃ (ėmė barti) Bd. Ka pàėmė gerokai į nãgą, vaikelis ir krokti pradėjo Vvr.
paim̃ti ant dantų̃ pabarti; apkalbėti; pašiepti: Susitikęs savo švogrių, kap paimsiu ant dantų (išbarsiu), tada jis žinos, kap gyvena ant svieto Nč. Kai aš ją paimsiu ant dantų, tai ji žinos, kap pletkus vedžiot! Alv. Tai da Kaziokas kad paimt an dantų, neturėtum ką sakyt Skdt. Jie mane kap paėmė ant dantų, tai vos aš ištrūkau Lš. Jis tai jau kad paima ką ant dantų (apkalba)! Bd. Paimk paimk in dantų, o tai labai razumnas Ut. Ka mans visi tave paimsma ant dantų, tu į trobą daugiau bijosi įeiti Ll.
paim̃ti ant liežùvio pašiepti: Bandydavo jam įskaudinti, paimdami ant liežuvio (pašiepdami, erzindami) V.Myk-Put.
paim̃ti ant barõno kamantinėti, tardyti: Paėmė jį ant barono, kur jis pavadį padėjo Rdm.
linùs paim̃ti paklotus linus pakelti, sugrėbti į kūlius: Oi kas tau, motule, linelius paims? TŽI182. Ir paėmiau žalią liną, tindralialia žalią liną d.
paim̃ti jáutį (kui̇̃lį) pasivaikyti, pasibėgioti (apie gyvulių patelę): Karvė jau paėmė jaučius B.
périmti, périma (pérema, per̃ima), pérėmė
I. tr.
1. imti ką per pusiau, pusiau: Kalė parema šunytį par pilvą ir nešas Šts. Párimk (sulenk) tą siūlą, ir susuksiam trilinką! Šts.
2. prk. kiaurai paimti, pereiti; patraukti, paimti: Ot smarkus vėjas – ir per kailinius périma! Lš. Párėmė vė[ja]s, ir gavau reumatizmą Dr. Tas vė[ja]s párima žmogų kiaurai Užv.
| Mariutė tik perėmė akim ir mirė Lz. Jau ir anas velnio périmtas (nebegeras, niekai) Dglš. Kas jam rėžt, kap jis velnio perimtas (užpykęs, pagedęs) Lp.
3. nukelti, sugriauti (tiltą): Tiltas yr parimtas, kad negalėtų kareiviai par upį parsikelti Šts. Kryžiokai, užstalė[je] sėdėdamys, pamatė atskriejančius žemaičius, vos bepaskubėjo tiltus parimti ir tuomi savi gelbėti S.Dauk.
4. paimti iš vienų rankų į kitas: Lotsas tuoj nuėjo perimti vairo iš kapitono rš. Perima sūnų iš mano rankų ir stato aslon rš. Išeina mergelė, balta lelijėlė, mano žirgą perimdama, mane žadindama (d.) Mlt. Toliau périms malūnas Srd. O su laiku ir sklypininkų žemeles perimsime mūsų familijos nuosavybėn A.Vien.
5. per daug paimti: Aš arkliu[i] ėmiau seradėliaus, bet perėmiau per daug Rtn. O ką man reiškia ir perimt pinigų – mokėsiu, kur juos dėt! Srv. Tau párėmė, vaikali, tu parmokėjai Šts. Laukia, kad terminas išplauktų, o sumą périmtų Lp. Viršų perėmei (per daug įsigėrei) Dj. Negalimas yra dalykas, kad žmogus, kiek tiek gerdamas arielkos, neperimtų saiko srš.
6. pertraukti: Perimsiu tavo ūturką (kalbą) Ml.
7. nuraminti: Niekas man neparims mano širdelės Švnč.
8. refl. nustoti (ppr. su neiginiu): Nepersiima žmonės eit, eina ir eina Lz.
9. paimti: Neperėmė niekur kareiviai Lp. Kad tu mano gėrybą perėmei, tai ir mano dukterį im' Tvr. Ans parema gromatas iš pačtos J.
10. refl. prisispausti (prie darbo): Kai pati pérsiėmiau, tai ir išmokau skaityti Ds.
11. prk. sujaudinti: Jį šita žinia buvo labai pérėmusi KI113. Taip buvau perimtas, kad užsidegiau žiburį V.Kudir. Tai buvo širdį perimąs atsisveikinimas Ns1832,5. Jo žodžiai mano širdį pérėmė KI646. Perimtõs dvasios (entuziastiškas) KII174.
| refl.: Saulius visais dalykais taip pérsiėmė (susirūpino), kad nei miegoti, nei valgyti nebegalėjo Vaižg. Baltos rožės likimą dainavo taip persiėmusi rš. Persiėmęs (karštai) kalbėjo Ob.
12. imti kiaurai; persunkti: Ardami vejos neparema (negiliai aria) Šts. Alkogolis priguli prie tų nuodų, kurie perima visą organizmą V.Kudir. Koks medis duoda vaisių, tas párimtas (šalčio griebtas, nušalęs) Ėr. Párėmė šaltis mane Ėr. Sušąlu, šaltis perima R122. Mane visą párėmė šiurpas Ėr. Esu skaudumų parimta Šts. Vakarop šaltis mus perėmė kiaurai rš. Kaip ledu perima žmogų FrnS176. Kad ne vėjas, tai šitoks šaltis da taip greit neperimtų Ds. Tos smarvės jis visas périmtas Lš. Šitas sopulys perimantis ligi smegenų Mrk. Negardūs kopūstai, kad dūmų perimti Lš. Šitie vaistai visus kampus pérėmė (visi kampai nuo tų vaistų kvepia) Lš. Barščiai périmti silke (= silkės) Smn.
| prk.: Tas ypatingas liūdnumas, kurio beveik visos [dainos] perimtos LTII98.
^ Perėmė apvyniai misą (ir ramusis supyko) B. Su juo nebesusikalbėsi, jis kitų périmtas (įtikintas) Ėr.
| refl.: Kvepėjimais visokiais pérsiemi, prisigeri FrnS175.
| prk.: Ir mobilizuotieji, ir palydintieji susikaupę, rūstūs, persiėmę viena nepalenkiama valia: sutriuškinti fašistinius įsibrovėlius J.Balt. Dailininkai, kaip ir rašytojai, turi labiau studijuoti marksizmą-leninizmą, persiimti komunizmo mokslu (sov.) sp.
13. perdažyti kiaurai; perkąsti: Vis tiek da raudona – ir mėlyni darylai nepérėmė Vb.
14. išsirpinti: Dar nepérimtos (neišsirpusios) kap reikiant avietės Brš.
15. suvartoti; suvalgyti, suėsti; sugerti: Mes páremam karvių pieną, neparduodam Šts. Aš vienas párimsiu visus taukus Šts. Sugrįžę pavalgėm juodo vėdaro su dešromis, dar atnešė mergelės batvinių, ir tus perėmėm M.Valanč. Karves prasčiausiai tešera, vien šiaudais: arkliai viską parema (ir dobilus, ir šieną, ir miltus suėda) Plt. Katės parema anai visą pastijolką, visas varškes, visą pyragą Plt.
II. tr.
1. paveikti, ištikti (apie baimę, ligą ir pan.): Perima žmogų baimė Vaižg. Bailė perėmė, net šiurpulys nukratė Ds. Matos gi, kad visas išgąsčio perimtas Sdk. Baimė párėmė mani Šts. Mergaitė buvo baimės siaubo perimta rš. Jonas, visas baimės perimtas, akies mirksny viską permislijo BsPIII49. Vargonai perima kūną šiurpu rš. Ją perimdavo drebulys, kai tik pamatydavo pastorienę rš. Perima mus didis pasipiktinimas prš. Esti laimingas, kad liga neperima Vaižg. Mūs šunį pérėmė (šuo pasiuto): jau iš po nakties neradom Krok. Jis man lyg périmtu atrodo! Lš. Ko tu čia keikies lyg perimta? Lš.
2. pervarginti, pertempti: Pérėmė ranką, linus raudama Mrj. Berinkdamas bul'bas, visai pérėmiau ranką Al. Pérėmiau, linus bebrukdama, per riešelį dešinę ranką Mrk. Žalius rugius bepjaudama, ranką pérėmiau Kb. Rišdama kviečius, pérėmiau ranką, tai visa nedėlia skaudėj[o] Rdm. Negręžk viena paklodžių, ba ranką périmsi Grl. Neimk tep pilna sauja, ba ranką perimsi! Lš.
| refl.: Jaunas persiim̃si, ant senatvės atsirūgs Vb. Visas šlapias šiaudus vilko, mat ir persiėmė Vb.
3. perkirsti (rankas lažinantis, derantis): Susilažino [juodvarnis su skruzdėlėmis], kitos perėmė rankas ps. Kunigaikšti, tu perimki jų rankas V.Piet.
4. surišti (rankas tuokiantis): Ir išeina kunigėlis, išsineš knygeles, párem rankas su stulele, parkeitė žiedelius JD406.
5. refl. apsiimti: Ans pársiims nuvažiuoti ir skolą užmokėti J.
6. refl. tr. prisiimti: Ana papirkta pársiėmė ant savęs visą anų kaltę J. Pársiimk ant savęs tą vagystę Šts.
7. sulaikyti (einantį, bėgantį), užstoti; užpulti: Gal kas arklį pérėmėt? Rk. Périmk mano kumelį! Lp. Ana, kiaulė namo lekia, vykis, Juozuli, gal dar perimsi! Mrs. Vakar aš ėjau, tai Abieciūnas mane perėmė Srj. Ryto metą pradėjo žmonės pasakoti kaži ką paštą parėmus, paštorių nušovus M.Valanč. Geriau nakvok, nes dar gali vilkas périmt Lš. Mokytojau, neikit ing mišką – perims vilkas! Kpč. Neikie neikie, duktele, vakaruot, perims tave berneliai žemaičių! (d.) Tvr. Seniai čia vagiai (= vagys) périmdavo žmones Kpč.
| refl. tr.: Žiūrėk, tavo kiaulė bėga namo, bėk pérsiimsi! Jz. Būdavo, važiuoji kur – ponas persiima ir atima arklius su vežimu Vs. Vakar persiėmiau moteriškę, uogas nešančią, ir pirkau [uogų] Vs. Beeinančias per mišką moteris pérsiėmė plėšikas su peiliu rankoje Jz.
8. nustabdyti; nustelbti: Įsidedi gerai pipirų į burną, tai périma kartumas skaudėjimą [danties] Gs.
9. patikti, pasitikti, sutikti: Šiandie mūsiškiai atvažiuos iš Vilniaus, reiks eit jų perimt Švnč. Pati ejau tėvelio perimtie Tvr. Išeik tu, tėvai, périmk svečius! Tvr. Mesiu sviesiu verpstelį pasuolėn, bėgsiu greitai tėvelio perimtie (d.) Ml.
III. tr.
1. suprasti, suvokti; išmokti: Nu, o aš to vis negaliu párimti Up. Dar ans nebaigė pasakoti, o aš jau viską párėmiau Up. Kol perimi, tai, rodos, viskas sunku Švn. Ar dabar jau périmi? Skr. Aš niekap negaliu périmt, kas jis do vienas Rdm. Jau visokį raštą galiu šiap tep périmt Nč. Žiūrėk, kap aš dirbu, tai ir tu périmsi Lš. Jis greitai perėmė [lošimą] Lp. Pérėmei tu ją (dainą) Tvr. Aš greit perėmiau lietuvišką raštą Žž.
| refl. tr., intr.: Negaliu aš persiimt tų visų giminysčių An. Mano berniokas labai sunkiai persiema uždavinius Užp. Mokiau mokiau, rodžiau rodžiau, kaip tą keturnytą užtaisyti – nepérsiima, ir gana Sml. Sunku persimtiej tokiam vaikui Ktk. Ką jam paaiškini, tuoj pérsiima Jrb. Elementorių greit persiėmė, tik su uždaviniais nekaip stumiasi Srv. Greitai persiėmei pats siūti Vv. Žiūrėk, kap jis daro, tai ir tu persiimsi Lš.
2. persvarstyti, pergalvoti: Taip viską galvoj perėmęs, verčiasi [jis] ant paskutinio šono rš.
IV. tr. barti; mušti; su visais iš eilės persimušti: Kai perėmiau gerai, tai tuoj atanešė viską, ką buvo pavogęs Vj. Kad jį perėmė ta boba, net man sarmata Ml. Aš jį taip pérėmiau, kad net išraudo Dgč. Antrą dieną jau susimušė su Kaze, piemeniu susiedo, ilgainiuo visus vaikus parėmė M.Valanč.
V.
1. refl. persikelti, perrūgti (apie tešlą, pyragus): Persiėmė pyragai Rod.
2. refl. perliepsnoti, perdegti: Namai jau buvo persiėmę, kol gesintojai subėgo Grž.
VI.
1. refl. persirungti: Eime pérsiimt! J.Jabl. Tas stipresnis, tas stipresnis – persiimkit glėbiais, tai ir be kalbos žinosit! Ds. Ekše (= eik šen), padėk ma[n] medį perskelt, tada ir persimt galėsim! Vlkv. Matai, gyvulėliai turi pérsiimti, kai sugenam: be to nežinotų, kas vyresnis, kas turi klausyti Sml. Einam pérsiimti, tai žinosim, katras drūtesnis! Grl. Porą kartų parsiėmė, ir papluko krau[ja]s Up. Jei nori, su tuo gali parsiimti S.Dauk. Kuris eis su manim pársiimti? Trg. Dar aš turiu senį – prosenį, apžėlusį, apsamanojusį – eik tu su juom persiimti BsPI31.
2. refl. ginčytis, bartis: Man tas jau iš dienų įkyrus daiktas dėl tokių dalykų su sudirgusiu svietu pársiimties MitI70.
3. refl. susitaikyti: Kaip anie besugyvena? – Tai nėko, jau pársiėmę Lkv.
VII.
1. tr. permušti, panaikinti: Perfumai prakaitą (prakaito kvapą) parema Kal.
2. refl. sumažėti: Na, turguj avių kaip balos. – Ruduva (= ruduo). Bet greit avys pérsims Rod.
◊ rankàs périmti pavaduoti: Keturiolikos metų dukrelė … jau motynai rankas parima Žem. Sūnus, kad būtų nemiręs, būtų tėvuo rankas parėmęs Šts. Tu nė raišo žmogaus neparemi rankų Grg.
praim̃ti, pràima (pràema), pràėmė tr.
1. imti pro šalį, nepaimti, nepataikyti paimti: Ėmė ėmė ir praėmė Jnšk.
2. pradėti imti, pradėti vartoti, leisti: Turiu šimtą nepràimtą Plt. Ana pràėmė naują puodą sviesto J. Nepraim̃k paskutinės taukų puodynėlės! Slm. Trys sviesto palivonai dar nė nepraimti̇̀ Paį. Kai praimi išsimainęs dešimčiavą, tai tuoj išeina pinigai Ds. Jau mes bulves iš rūsio pràėmėm Up. Ano rūsio nenorim praim̃t Ėr. Mes jau kitą duobę bulvių pràėmėm Lš. Vienas maišas pràimtas, o kitas čielas Pl. Na, da to[ji] sierčikų skrynelė nepraimtà (dar nė vienas degtukas iš jos neišimtas) Rm. Abi pràimtos [degtukų dėžutės] J.Jabl. Da nepraimta bačka vyno stovėjo BsPIII11. [Duok, Dieve, svočiai] aruode kampelio nepraimti NS759. Nupraustas muilo galas, o prašo kaip už nepraimtą Šts. Matosi ir kalnas, tada dar buvęs nepraimtas (nepradėtas kasti), nužėlęs čiobreliais, bitinėliais rš. Viršuj kalno praimta skylė Pn. Bagota kaip eglė šakota: šimtą nepraimtą, tūkstantį tura Pln. Kaip praimsiu daržinukę, gersim saldžią arielkutę JV670.
3. dial. paimti, pašalinti: Praim̃' šitą staluką iš po kojų Švnč. Praim̃k kraustulius iš po kojų Rod. Praim' (nukelk) savo katilą, man reikia statyt Švnč. Aš savo katilą praim̃siu Tvr.
4. iš anksto paimti: Praėmė šoferis piningus, o nenora bevežti į Šidlavą Šts.
5. refl. apsiimti (tarnauti), parsisamdyti: Rasi ir prasi̇̀ėmė ana pri Keblio Grg. Mūsų buvusiasis vaikis jau prasiėmęs Grg.
priim̃ti, pri̇̀ima (pri̇̀ema, pri̇́ema), pri̇̀ėmė, pri̇́emė
I. tr.
1. paimti, pačiupti: Penki geležiniai pirštai priima spausdintą arkužą ir kloja krūvon Blv. Koją priėmęs beiškelsi iš lovos – taip buvom pavargę morinę vežę [per Užgavėnes] Šts. Še, da priimk šitą triūbelę BsPIII48. Sarmata rankosna priimt ito bliūdo Arm. O tu, mano broleli, priimk šviesų kardelį, o ben iškirsi mano vargelį iš anytos vartelių! JV619. Ir priėmė žalią vyną į baltas rankeles JD318. Iškeltą apynvarptį priema antras darbininkas S.Dauk. Parnešė pilnas rankas priėmęs obulų Šts. Verkė tėvelis, mandieružę nešdamas, da gailiau verkė sūnelis priimdamas BsO274. Tamsta gausi arklius priimti (atvažiuotus paimti, nukinkyti, pagirdyti) SI184.
| prk.: Žodžius mano ausimis priimk (išgirsk) Mž510.
| refl. tr., intr.: Per visądien nepri̇̀sėmė jokio darbo Arm. Kad sunku, tai prisiim̃k ranka Ds. Reik medžių prisiim̃ti (pasirinkti), eitant par sodą, nu šunų Nt. Buntą siūlų prisiėmusys, beneranti pirštinę Šts. Prisiėmęs klėbį knygų benešąs Ggr.
2. priliesti: Rankos sutrūko, nieko negaliu priim̃ti Ėr. Įsuodino ragažę, kad jau baisu priimt Krsn. Kartis tokia apteršta, kad negali nė priim̃ti su ranka Trg. Su balta ranka nepriėmiau J. Karšta geležis – nė priimti negali Gs. Ranka suplyšus, tai ką tik pri̇̀ėmei, tai kaip peiliu Trgn. Pečius teip prikūrintas, kad negalima nei ranka priimti Ėr. Gelžis įkaista, nė priimti negal Šts. Ot kad sudžiuvo dobilai – nė priim̃ti nemožna! Pc. Kad jau nušalau visą veidą, o už nosies tai nė priimt negaliu Srv. Baisu čia priim̃ti tuos kviečius – byra Pc.
3. daug išimti; daug pridėti: Daug medaus pri̇̀imat Ėr. Priėmė kubilus medaus par vasarą Šts.
4. priglobti, sugauti gimstantį (apie priėmėją): O turėjo tokią lengvą ranką, jog nė vienas jos priimtas vaikas negavo nei bamba klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti Vaižg.
| Onai, ką priėmė veršį, septyni darbadieniai Skr.
5. sutikti paimti, neatmesti: Priimk tu šitą mano naštą kaip dovaną iš grįžusio sūnaus K.Kors. Dovenos priimtos suriša žmogų M.Valanč. Jam ir marškinius nusivilkęs atiduok, ir tai priims Ds. Dėku broliui už tą meilę, kad priėmei vainikėlį JD48. Mokykla jau pilna, pareiškimų nebepri̇́ema Slm.
| prk.: Mes priimam teisingą kritiką ir sveikiname ją rš. Radęs Lietuvoje tą rašybą, priėmiau ją ir savo vadovėliui J.Jabl. Išsikalbėjimų nepriema M.Valanč. Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat K.Donel. Id tave tikrai mylėtumbim, žodžius tavo priimtumbim PK23. Idant mumus … išmintį jam priimtiną … dovanot teiktųs DP231. O anas nori su manim kalbėtis, visada mano kalbą priema Dbk. Ji nepri̇̀ima mano kalbos (nenori su manim kalbėtis), snukį suka tolyn Ėr. Gerai priimu, nepadyviju R405. Juoką priimąs žmogus buvo ans (nepykdavo už pajuokavimą) Gršl. Kur pri̇̀ima juoką (nepyksta už pajuokavimą), te ažeinu Mlt. Juokas juoką priema Šts. Tavo malda nebus priimtà (išklausyta) KI68-69. Padaryk mus sau mielus ir priimamus KlM1713. Širdis nepriima (nesinori valgyti) Ėr. Senis davė jam pietus, ką tik širdis priėmė (ko tik jis norėjo) BsPII77. Jei nepriima (nėra apetito, nesinori), tai ir alkanas būdamas nevalgysi Vj. Akys nora, bet širdis nebepriema Jn. Nu, kad ir negersi, ale nors sveikatą priimk (nors gurkšnelį išgerk, neatmesk sveikatos linkėjimo užgeriant) Sdk. Kiek valgysi, tiek – nors loską priim̃k Gs. Jam labiausiai pieną pri̇̀ima (jis labiausiai mėgsta pieną) Ktk. Galima viską valgyti, ką tik širdis priema (ko tik nori) Žem. Dabar nieko širdis nepriema Žem. Ar tu priimi šalimą (ar mėgsti pirty vanotis)? Jnšk. Mano akys nepriema akuliorių: skauda Šts.
6. refl. tr., intr. nesipriešinti: Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios, kuri kokios prisiėmė (sutiko išgerti) Žem. Pradeda pradeda šidyt, ale kaip tik prisi̇̀ema (nepyksta), tai ir nebėr kas daro Sdk. Kur nori praleis arba prisims (priskirs sau) nebūtą sužeidimą rš. Kito neprisiema (nesutinka) nešiojama kaip tik motynos Šts. Tie suvis neprisiėmė gerti? Rm. Svečias nieko neprisi̇̀ima (nieko nevalgo) Ėr. Kai vaikai kitų nemato mėsą valgant, ir patys neprisiima Sv.
| Prisim̃k, Boles, durnių (sutik, kad pralošei)! Lp. Ana prisiima viską ant savęs (sutinka už viską atsakyti) Ds. Nebeprisiėmė daktaro (nebenorėjo gydytis, nesutiko, kad gydytoją atvežtų) Ėr. Sakiau, ale neprisiima (neprisipažįsta) jisai iš tolo Smn.
7. refl. tr. pasižadėti atlikti, apsiimti, įsipareigoti: Laikraštyje tėra maža žinutė apie darbo valstiečių prisiimtus įsipareigojimus (sov.) sp. Prašė prisimti tą garbingą pareigą rš. Jonukelis vėl prisiima, ka pavogęs iš ponios marškinius (ps.) Ml. Jin pabūt prisiėmė Rz. Smertį priimiaus (sutikau mirti) P.
8. pritarti kam; ką pripažinti, patvirtinti: Galbūt taryba galėtų bendro reikalo labui priimti rezoliuciją, kurios projektą, mano paruoštą, aš tuojau perskaitysiu rš. Pasiūlęs ir kelis projektus, kurie buvo visų priimti J.Jabl. Priegaidžių skyrimas vėliau buvo visų priimtas EncIX515. Jų parėdką priimt nakčia galiu (jų tvarka man patinka), su jais gyvent – ne Prn.
9. paimti; įsitverti: Priėmiau už rankai, ka nepavirstų, ir nuvedžiau į vietą Šts. Už baltųjų rankelių tėvelį priimsiu JD140. Močiute, tai priimdavai už baltos rankelės TŽI303.
| refl. tr.: Prisiimk rankoves, palietą vilkdamas, kad rankovių nesusmauktumi Šts. Nagi prisim̃k rankoves ir vilkis, pažiūrėsim, ar gražiai pasiuvo Jrb.
10. prispausti (prie darbo): Jie darbinyką moka priimt prie darbo Ėr. Na, dabar jie tą savo Petrutę ir pri̇̀ėmė Skr. Jį gerai priėmė darban Lp. Rytoj tave priim̃siu prie rugių Upt. Kai gerai priimsiu pri darbo, išlakstys visos kvailystės Ll. Darbu gerai priima Vlkv.
| Perdien priim̃tų (privargintų) prie dalgės Ėr.
| refl.: Gana jau man darbuit, jau nemaža prisiėmiau (privargau) per visą sa[vo] buitelę Rod.
11. prisiurbti, pritraukti: Brandingų (gerai pribrendusių) rugių miltai daug vandens priema Šts.
| prk.: Pažinimas yra receptyvus aktas, jis tepriima tai, ką jam teikia objektas EncIX207.
| refl. tr.: Prisi̇̀ėmė [v]andens traukinys ir nušniokštė toliau Šts. Audinys neprisi̇̀ima dažų (nesidažo) BŽ432.
12. pavartoti; pritraukti į burną; privalgyti; prigerti: Priims pilną burną [arielkos] Lp. Nenoriu vyšnių, aš jau šiandien rūgšties iki soties priėmus Skr. Idant … vaistą priimtų DP191.
| Kaip į burną vandenio priėmę, tylėjo ir smalsuoliai A.Vien.
13. reikalauti; mėgti: Žemė labai priima darbą (reikia gerai išdirbti, kad javai augtų) Srv. Jis pri̇̀ima didelį prašymą (jį reikia labai daug prašyti, kad ką padarytų ar į svečius ateitų) Jnšk. Žirnis pri̇̀ema sūrumą (nesūrūs žirniai neskanūs) Šts. Retas, nuskydęs audeklas nepriema ataudų Ggr. Baikštus arklys nepri̇̀ima botago (baikštaus arklio nereikia botagu kapoti, baikščiam arkliui nereikia botago) Ėr. Priimu, kenčiu darbą SD260.
14. palaikyti kuo, už ką: Ką už juoką priim̃ti BŽ432. Per ger priimu R244. Tai jau nepriimk nieko už pikta I.Simon. Ir, ką aš steliavau, už ger šį sykį priim̃kie K.Donel. Aš tik pasijuokiau, o jis kaip teisybę pri̇́ema Slm. Ažu gera priimu (orig. prijmu) SD178. Neapsirik, avies už bobą nepriimk! Skdv.
II. tr.
1. mielai sutikti įsileisti (į namus); priglausti, leisti kam būti savo tarpe: Mielai priimčiau tave, dukrele, vargelio nepaimsiu d. Kad pri̇̀ėmei mane jauną, priim̃k ir žirgelį! (d.) Dkš. Priimti priimtum prie savo dalelės, ale kad mes matom, kad tu be rūtelės (d.) Vlk. Priėmėm kaip žmonės, ė ana man trobą terš rš. Visi jie mane nuoširdžiai priėmė ir džiaugėsi rš. Kad tavęs nei svietas, nei Dievas priimtų! Švnč.
| Dukrele, priimk (suvaryk tvartan) karveles! dz. Karo vartus atdarykie, žirgelį priimkie d. Išeik, tėvuli, ant dvaro, priimk (pasitik, sutik) talkelę nuog baro VoL457. Svečią namuosan priimti VoK33. Ir priimtų jus ing … gyvenimus DP12. Kas jus priims, tasai mane priim BPII50. Oi žeme, žeme, žeme sieroji, oi kam priėmei tėvą, motulę? d. O mergelės, mergužėlės jaunosios, ar priimste kareivėlį nakvoti? JD631. Ar nepriim̃tumėt naktigulto? Slm. Kad nepriimi pargulėt, priimk nors parstovėt Bsg.
| Priimu išsūnį, išdukterę B. Priimu per kūdikį, įsūnį, išdukterę, per priepeną R26.
^ Priėmė kai šiltą vilną (mielai, gerai priėmė) B.
| refl. tr.: Jau ją tėvai prisiėmė BsPIII246. Prisimkitės kits kitą Bb11PvK15,7.
| Vai, mergele, pasislink, mane jauną prisiim̃k (leisk šalia atsisėsti) (d.) Sl.
2. įrašyti, įregistruoti: Daug studentų šiemet priėmė į universitetą Viln. Ar pri̇́emė jūsų vaiką mokyklon? Slm. Ir jį jau pri̇́emė kolektyvan (į kolūkį) (sov.) Slm.
3. išklausyti: Apie dvyliktą valandą viršininkas priimdavo interesantus P.Cvir.
4. pavaišinti, vaišinti, mylėti: Priėmė, pavalgydeno kaip žmogų (kaip reikiant) Trgn. Kuo svečius priim̃sim? – Žąsiena, antiena, vištiena Kp. Priimti svečią N. Svečius priim̃ti KI226. Ar gerai te tave priėmė? Mrs. Toki geri žmonės – gerai priėmė Dkš. Kad jau neturi kuo priimt, tai nė neprašyk [svečių] Sdk. Ar gražiai pri̇̀ėmei svečius? Vlkv. Nuėjom pas Skrinskus, tai dar mudu priėmė Mrj. Ne tik nakvynę davė, ale da ir pri̇̀ėmė Ktk. Jos mane priėmė kap geriausią svečią Lš. Neturim mėsos – kuom priimsim svečius? Ndz. Jį gražiai priėmė, sodina ir girdo, valgydina VoL301. Kuom priimsiu tuos svetelius? JD725. Buvau svečiu, o nepriėmėt mane GNMt25,43. Svečius mylįs, priimąs SD64.
| Meiliai šneku, meiliais žodžiais priimu (kalbinu, užimu) R244.
5. užimti (užkurį, žentą): O tai dukteriai žentą pri̇̀ėmė Lp.
| refl. tr.: Ir Banaitienė prisi̇̀ėmė žentą Pc. Jis an jos prisiėmė žentą Alv. Toj mergaitė pri̇̀sėmė žentą Lp.
6. rinktis, skirtis: Jonas … už motiną sau ją priima DP506.
| refl. tr.: Kurs jį per mokytojį savo jaunystės prisiėmęs buvo prš.
7. gauti, turėti: Kurgi priimsi mėsos žėdnai dienai Užp. Kur te priimtum mes šieno, kad karves šertum šienu! Trgn.
| Jau, sūnel, kiek aš vargo priėmiau (turėjau, iškentėjau), tegu Dievas lenkia! Klt.
8. įgyti: Kad vieko neteksi, protą priimsi B. Kaip tiektai jis savo tikrus metus prieaugs, ir protą prieims Mž124.
| refl. tr.: Kiek tu iž (= už) tą nusilpusį gaidį prisiimsi̇̀ (gausi parduodamas) Rod.
| Duodu labą dienelę šitai aukštai klėtelei, kur ištiesiau savo krasną stogelį ir prisiėmiau razumėlio Kb.
| Gyvulys nuog gyvulio pri̇̀sima tokios veislės (atvedamas toks, gauna tokią pat ypatybę) Db. Prisiėmęs mažesnius intakus, gauna Ebro vardą EncVII382. Pakorė vieną tėvūną už tą, jog priėmė krikštą (leidosi apkrikštijamas) nuo mečeivių, ne nuo danų S.Dauk. Sakramentą priimsi VoK28. Prieims krikštą (apsikrikštys) Mž133. Minichai, … į klioštorių eidami, pašventinimą priimlavo Vln46.
^ Senas jautis sunkiai mokslą priima (senam sunku mokytis) B.
9. pridėti: Stačiai kelias blogas, aplink – daug priimsi̇̀ (bus toliau eiti, važiuoti) Trgn.
| Jis bešienaudamas ir iš mano pusės pievos priėmė (prigriebė, sau prisidėjo, pievą perpjovė) Up.
10. išimti, pripirkti (išsimokėtinai): Priėmė tiek daiktų ant skolos, dabar, jei nori, pasiusk bemokėdamas Vvr. Labai daug priima prekių be pinigų Lp.
11. refl. prigyti: Daug obelaičių buvo pričiepijęs, ale pasitaikė lietus, tai mažai teprisiėmė Sdb. Priskiepinau penkias obelaites, ir tik viena prisi̇̀ėmė Rdm. Visi skiepai šiemet prisiėmė Nč.
| Čiepai neprisiėmė Rmš. Jį triskart čiepijo, ir vis neprisi̇̀ėmė Lš. Šitą vaiką jau duroz (du kartus) skiepinom, ir nepri̇̀sima Rdm. Raupai prisi̇̀ima BŽ67.
12. refl. prk. įsigalėti: Bielinskis, Gercenas savo mokslo, publicistikos ir meno veikalais paruošė dirvą marksizmo-leninizmo idėjoms Rusijoj prisiimti rš. Prisiimti svetimų papročių BŽ67. Tokie numanymai, žinoma, visur labai prisiėmė Gmž. Sėkla prisiėmė širdy jo MP101.
13. tr. užperėti: Po šita višta visi priimti kiaušiniai Lp.
◊ priim̃ti sė́klos pririnkti augalų grūdų sėklai: Pri̇́emiau sė́klos ir glazdikų, ir razetų Slm.
| refl. tr.: Prisi̇́emiau ir morkų sė́klos, ir rasodos Slm. Prisi̇̀ėmėm šiemet daug rūtų sė́klos Jnšk.
prisiim̃ti jáutį (kùmelį) (apie gyvulių patelę): Karvė neprisiėmė jautį, neapkuldino karvės Šts. Kumelė nė iš tolo kumelio neprisiima Ds. tai̇̃p pri̇̀imta toks paprotys, taip įprasta: Pas mus tai̇̃p jau pri̇̀imta Trg. Tai̇̃p nepri̇̀imta BS8.
kai̇̃p pri̇̀imta kaip daroma, kaip įprasta: Padavęs man ranką, kaip priimta baltųjų, parodė į tą pusę, kur buvo matyti sniego trobelės rš.
suim̃ti, sùima (sùema), sùėmė
I. tr., intr.
1. sugriebti; surinkti; paimti: Suim̃k šiaudus nuo klojimo laito! Vb. Lošikai suėmė kortas ir sukilo nuo žemės A.Vien. Kai medų (labai norėdami) visą turtą sùėmė Sld. Žentas suim̃s senio visus turtus Upt.
| prk.: Ale suimkim tai tuoj krūvon ir priveskim pavyzdį Blv. Visos raidės, draugėn suimtos, vadinasi abėcėlė J.Jabl. Į savo rašinį suimu daugiausia tuos linksnių ir prielinksnių kalbos dalykus J.Jabl. Reikia visuomet medžiagą iš visų kronikų suimti LTII393. Nesilytėdamas variantų, keliais žodžiais suimsiu tik nuogą faktą V.Kudir. Plačiau išplitę kalbos reiškiniai yra suimami (suvedami) į dėsnius EncIX513. Akys nebsuema (nebemato) ir par akuliorius ž.
^ Kad jį diegliai suimtų! Pls.
| refl. tr.: Atsipeikėjo ir, susiėmusi kibirus, kopė į kalną rš. Paskui susiėmė nuo stalo valgymus ir išjojo BsPII287. O ji jaijai liepė susimt viską ir eit šalin BsPI11. Jis, nieko nežiūrėdamas, tuos pinigus sau susiėmė, pakavojo BsMtI37.
2. suvalyti (javus, šieną, daržoves): Ar jau suėmė javus? Mrk. Suim̃ti nuog laukų gėrybą dz. Mes jau nuo lauko suėmėm, liko tik bulbės nukasti Grz. Šiemet par mus darbas spėja, jau visa ką suėmėm nuo lauko Ml. Kai vieni nesuima javus, kiti bėga [padėt] suimt Mrj. Kad ščeslyvai suimtum rugius, tai šiemet duonos turėtum Nč. Pas mus kai kurie jau javus suėmė Lš. Supulkim, vyručiai, suimkime šienelį! Ašb. Nupjovęs šieną, veiza, kad tik galėtų suimti Dr. Kas dirba, tas ir sùima javus Ėr.
| refl.: Susiėmęs nors tiek, parejau Žem. Kai lietus pakęs (kai nelis), tai ir vasarojus susims [nuo laukų] Alv.
3. įsitverti; iš abiejų pusių paimti ką ir spausti; suspausti: Plaukai striuki, suimt negali Ėr. Tavo plaukai striuki – nėr už ko suimti Jnšk. Sùėmiau Jurgį už kaklo Vb. Jis man kad sùėmė (suspaudė) ranką, tai ko neatsisėdau Lš. Anyta suėmė kirmėlę pirštais A.Vien. Pakelk dureles – negirgždės, suimk raktelius nežvangės KlpD58. Ei, tu lokė, tu lokutė, suimk mano galvą! JD562. Pakelk duris girgždančias, suimk raktus skambančius JD823. Palaikykie žirgužėlį, kad nešokinėtų, suimk trumpai kamanėles, kad nesuskambėtų LB108. Reikėj[o] suimti (susupti, suvynioti) į vystyklėlį, reikėj[o] įmesti į Dunojėlį (d.) VšR. Priėjęs suėmė Oną už pažastų ir kėlė juokaudamas rš. Jis koją kuo rūpestingiausiai suėmė (sulaužytą sudėjo) ir įdėjo į luobus, kad sugytų rš. Vilką visi suėmė (surėmė) ir išstūmė S.Dauk. Jau ne laikas, močiute, jau ne laikas, širdele, kad suėmėm baltom rankom ir sumainėm žiedeliais (d.) Kp. Suimk akis saujon, tai užvysi LTIII461. Suėmė kaip bagočių už širdies Mrj. Sùema strėnas linus beraunant (įskausta, įsopsta strėnas) Trš. Dievaži, tylėk – arba liežuvį tau suimsiu (nutildysiu, gausi mušti)! rš. Jei aš tau nesuimsiu dantų – nekur aš būsiu! Lp. Bėk, galvą suėmęs (greitai bėk, bėk, nieko nežiūrėdamas) Šts. Niekas labai nesuima, kad tu čia ir šokinėji (niekas nebijo) Trgn. Gal kas apie jį ir suima galvą (gal kas jo ir bijo), ale tiktai ne ašiai Trgn. Visi žmonės jį sùėmė (laikė) už didžiausią poną Tvr. Ar tankiai tave suima (ar dažnai tu apkvaišti)? Ml. Toksai buvo, trumpai suimant (trumpai sakant), atsakymas prš. Jisai darbą sùima gerai (greit ir gerai dirba) Skr. Verdantin [vandenin] indeda [kiaušinį], tai aštriai sùima (greit išverda) Vrn. Rūpesniai sùėmė širdį Šts.
| refl. tr., intr.: Susiim̃k (susitvarkyk) plaukus! Lš. Iš išgąsčio jis susiėmė galvą Žvr. Eita širdį suė̃musys (susiėmusi), stingsta visa Šts. Jog regime, kad medžias ir akmenes stipriai suguldinos ir suėmės, drąsiai įeime DP575. Kad ėmė varyt (plūsti), kad ėmė kantuoti, žmogus, ausis susiė̃męs (labai greitai) išlėkė Skr. Pabūtum su tokiu ligoniu vieną naktį, galvą susiėmusi bėgtumi Slnt. Reikia, susiėmus galvą, bėgti šalin rš. Nuo šitokio bėk, galvą susiėmęs Ds. Jie šaukia galvas susiėmę (balsu šaukia) A1884,12. Kap papaisiau aš in tų rugelių, tai plaukų susėmiau (nustebau, išsigandau) Arm. Jos visos trys, šonus susiė̃mę (skaudamais šonais), eina Upt. Vienakis juokėsi, susiimdamas šonus, iš neregio (labai juokėsi) Tat. Pilvus susiėmę juokęsi tuokart pamariškiai I.Simon. Nerėk kaip smaugama, susiim̃k biškį (susivaldyk), ir neatrodys taip baisiai Vkš. Jai labai reikėjo susiimti (susivaldyti, susilaikyti), kad nepatrūktų juokais Raudienei čia tebėsant I.Simon. [Ji] paraudo ir kalboje užsikirto, bet tuoj susiėmusi (susivaldžiusi) ėmė vėl pasakoti Pt. Prieš mūsų žmogų visi susiima vienon kekėn (susivienija, eina iš vieno) Rod.
4. tam tikru būdu sudėti (rankas): Rankas suimti N. Verkia gailiai mergužėlė, rankeles suėmus (d.) Srj. Kai pašalo, tai visi džiaugias suėmę rankas, kad purvo nebebus Ds.
| refl. tr.: Susiimu rankas R419. Jis stovi, rankas susiė̃męs KI584. Nieko nedirbantis žinogus gal sau vaikštinėti, susiėmęs rankas rš. Senelis susiėmė rankas, atsiduso, akis užmerkė ir numirė Ašb. Keiksi, rankas susiėmus, rytą vakarėlį (d.) Kpč. Liepė rankas susiimti Tat. Aš su ištiestoms ir susėmusioms rankomis tau liaupsę sakysiu brš.
5. susiaurinti, sutrumpinti (drabužį): Kleidą suim̃ti KII383. Sijonas krenta nu strėnų, reik suim̃ti apjuostuvę Vkš. Suimk dar ir antrą suimką – matai, kad dar smuks par kulšis Brs.
6. surinkti: Suėmė visą drąsą (įsidrąsino) ir drebančiu balsu pašaukė rš. Ant galo smakas, teip įskaudytas, suėmė visas savo spėkas ir pasijudino BsPIII51. [Berniukas,] suėmęs visas savo jėgas (labai greitai, kiek galėdamas), pasileido bėgti rš.
7. supulti (prie darbo), pasispausti, pasistengti: Led tik visi suėmę užkūrė ugnį Upt. Kai sùėmėm vakar visi – dobilų laukas ir ant šono (nupjautas) Rs.
| refl.: Nemanyk, kad pradžioje tereikia susiimti, o paskui galima ir šiaip sau švilpauti rš. Truputį susiim̃kit, vyručiai, kad ligi vakarui šitą plotelį nupjautumėt Žvr. Reikės susiim̃ti ir atkasti duobę Lnkv. Teks ir tau, moč, rimčiau susimti sp. Su tais tvartais turi susiim̃t (pasistengti daugiau, smarkiau dirbti, kad pastatytų) Gs. Rygiečiai [futbolininkai] antrą kėlinį smarkiai susiėmė ir jį užbaigė 2:0 savo naudai sp.
8. prk. sutraukti, susiurbti: Balta spalva nesuima šiluminių spindulių rš. Garuojantis vanduo daug suima (suvartoja) šilimos rš. Gutacija pasireiškia tais atvejais, kai šaknys daug vandens suima, o lapai mažai jo teišgeria EncIX909.
| Daugumas rašytojų suėmė savin (pasisavino) senųjų rašytojų pažiūras rš.
II. tr.
1. sušaukti, sumobilizuoti: Vsevolodas, suėmęs daugybę kareivių, puolė ant lečių S.Dauk. Kur jai dėt, tiek suėmus! Lp.
2. sulaikyti, areštuoti: Nusikaltėlį sùėmė DŽ.
3. priimti: Avių turiu suimtų [ganyti], negaliu išeiti iš numų Šts.
| refl. tr.: Tura susiėmęs dešimtį karvių į ganyklą Štk.
4. suvaryti, uždaryti: Šiandien suėmiau tris karves tvartan Dkšt. Ir atėjo mergužėlė, ir paprašė tėvulėlį, kad suimtų žirgužėlį in stonelę, in naująją LB138.
5. ištikti, užeiti: Suėmė juokas Plng. Baimė sùėmė Ėr. Tuojau vėl jį suėmė baimė, kuri buvo pranykus Mš. Daugiau taip šį suėmus baimė, taip suėmus, kad šis nebeišmanąs nė penkių Sln. Kai jau miego suimtas, tai ar kelsi, ar ne, nebeis valgyti Grž. Moteriškę snaudulys suima rš. Sùėmė toks miegas, nuėjau ir atsiguliau Ėr. Į rytą tai jau tikrai snaudas suim̃s Skr. Mortą suėmė saldus, svaiginąs silpnumas J.Avyž. Kap sùėmė [skausmas] dantį, tai neturėjau kur dėtis Arm. Kap sùėmė dantis, nor tu gyvas žemynon kaskis! Lp. Bene karštligė tiktai mane norėtų suimti rš. Kap suėmė sunki liga, viso padūmojau Arm. Atkratos kai sùėmė, paleipėjau gerokai Srv. Ligos suimtas, mirė Šts. Ir valios susmukimas suima žmogų panašiai kaip liga rš. Strėnas skausta, vėruliai sùėmė Als. Mislijau nesulauksiu ir ryto, kai sùėmė diegliai Skdt. Smarkiai suėmė liga Smn. Naktį staiga suėmė šaltis P.Cvir. Sotus žvirblis ir smarkesnį šaltį pakenčia, o kai suima kartu šaltis ir badas, tai ir galas Mš. Miške toks suėmė šaltis, nors ant ugnį gyvas lįsk Ėr. Kap namie sėdi prie šilto pečio, tai sveikas, o kaip tik išeina laukan, tai suima kaip kartelį Arm. Jį suėmė diegliai, sopuliai Lp. Deginantis skausmas suėmė vidurius P.Cvir. Mane suėmė ilgumas (ilgesys) rš. Mane apmaudas suėmė P.Cvir. Gal paskui ir mus suims noras (gal įsinorėsime) Pn. Sopuliai suims DP14. Skraidė skraidė miegas ir sùėmė galvą (apėmė snaudulys) Arm. Kai suema galvą sopčius imtinai, tai tik galva neskyla Ml. Nedaryk anksti juškų: galvą suims (sugaruos) Slk. Man smalkės sùėmė galvą Alk. Kraustykis nuo pečiaus, da suims galvą Kš. Smalkės man galvą sùėmė Gs. Garai galvą suim̃s Brš. Teip sùėmė pirty galvą, kad ledva nameliokan išsverdėjau Ds. Suėmė galvą, kad ir atsikelt negaliu Vrn. Jaujoj taip buvo galvą suėmę, kad ko tik nenumiriau Alz. Dėl tavo bėdų kitos galvos nesuim̃s (neskaudės) Trgn. Degtinės stiklelį išgėrė, vienu akies mirksniu suėmė jį (apsvaigino) rš.
6. vaišinti: Svečiuose smarkiai nesuėmė, tai tuojau grįžo namo Vdžg.
7. suprasti; suvokti; atsiminti: Man aiškina, o aš vis nesuimu Gs. Ar suimi, žmogau, ką tau pasakoja? Lp. Kas gali suimti, ką jis kalba! Krsn. Negaliu suimti, kaip tai gali būti rš. Anas jau nieko nebesùema Sv. Tokia tavo ir smagalvė, kad nieko nesuimi Skp. Moč, ar suėmei, ką kunigas kalbėjo? Žem. Jis man ilgai aiškino, bet aš nė kap negalėjau suimt Lš. Nesuimsi dar̃ nei kur pradžia, nei pabaiga Al. Būta ko nesuimt, kaip padirbt didžiulė (smuikas bosas)! Smn. Gera galva visa sùima Ds. Tiek pripasakojo, kad mano nė galva negalia suim̃ti Up. Nesuimu (neišmokstu) taip greitai dainą J. Kad nesuima (nemoka, neišmano), tai ko dar būva pašte? Kp. Dainuoja dar ir kitokias dainas, tik visų daininykė į galvą nebesuima (nebeatsimena) Plv. Taigi nežinau, ar daug atsiras darbininkų, kurie lengvai suims į galvą (supras) svarbią laikraščio įtalpą V.Kudir.
^ Suim̃k tu kreivo rato sliedą (suprask tu jį, supaisyk) Krok.
III.
1. tr. gauti, sudaryti: Tiek pinigų suėmiau pernai, ė kur dėjos? Sdk. Daug pinigų sùima Ėr. Žiūrėk, kiek anas iš visur tų pinigų suima Ds. Buvo galima suim̃t šimtą rublių Plv.
2. refl. tr. įsigyti: Nedavė man jaunai nei stogelio ištaisytie, razumėlio susiimtie, pasogėlio susaugytie (susiauginti) (d.) Vlk.
IV.
1. refl. pradėti smarkiai augti, vešėti: Kad susi̇̀ėmė mūs miežiai, net juodi! Rdm. Po šio lietaus miežiai tep susiėmė ir žaliuoja kap rūta Švnč. Ale tavo taboka susi̇̀ėmė Ktk. Po šiltaus lietaus vasarojas tep gražiai susiėmė Švnč. Po lietaus ir pievos susi̇̀ėmė Ds. Reiks burokai su trąša palaistyt, tai maž dar susim̃s Ml. Tik po lietaus tai tep viskas ir sùsėmė augt Švn.
2. refl. pradėti rūgti, degti: Pats gardumas pieno, tik susiėmęs, nerūgštus da Pn. Ar surūgęs pienas? – Biskį gal susėmęs Lp. Man daros (rodos), kad visas miestas susėmė ugnėn (pradėjo degti, suliepsnojo) Lp.
3. tr. apkepinti; apimti: Labai suėmė ragaišį, pluta kieta (krosnyje šiluma griebė, apkepino) Ėr. Pečius gerai iškūrintas, ragaišį sùėmė Upt. Reikia gerai prikūryt pečius, kad duonelę suim̃tų Lnkv. Duoną greit suėmė, pečius buvo karštas Jon.
| refl.: Duona nesusiima, kad kaminas atdarytas Lp.
4. refl. sueiti, sulipti į vieną vietą; susitraukti, susimušti: Sidabra (upė) … miesto lauke išsišakoja ir po kokio viorsto vėl susiema į vieną vietą BM176. Dar virink nors valandą, tada tik susiims Lš. Sviestas blogai susiima, tai bus didžiasviestis Dkšt. Tuoj susiims sviestas, tai užvalgysim rš. Kol sultys nesusiims, neišeis kastinis Dr.
V. tr.
1. užpulti, loti: Ką tie šunys teip sùėmė? Ėr. Šuva kaip sùėmė aveles, tuoj atsirado daržuose Upt.
2. užpulti barti, kvosti: Kad sùėmė jį visi! Ds. O, jis juos gerai sùėmė! Srv. Vagis, smarkiai suimtas, tuoj prisipažįsta Slnt. Mokinį, kai nusikalsdavo, striukai suimdavo (griežtai apibardavo) Mš. Aš tave kap šiltą vilną suimsiu (įveiksiu, nugalėsiu) Brt.
3. refl. susibarti, susiginčyti, susipykti: Vedu ten stipriai susiėmėm Šts. Dėl šio reikalo mudu gerokai susiėmėm rš.
| Jiedu susimdavo liežuviais (susibardavo) rš.
4. refl. eiti ristynių, imtynių: Nu, susiim̃kiam – matysiam, katras stipresnis Vkš. Susiėmė, ir nė vienas, nė kitas neįsiveikė VoL326. Susiimsim, pažiūrėsim, katras stipresnis Jnšk.
5. refl. susikibti, susikirsti, susikauti: Susiėmė kardomis muštis S.Dauk. Susėmė kautis Lp. Atsprogo staibio kaulas, taip buvo susiėmę mušties Šts. Iš pykčio susiėmė du vyrai rš. Ląstoj gaidžiai tas prieš tą ir susėmė pešynion (ps.) Rod.
VI. intr. pradėti: Žiogai suimdavo labiau čirkšėti rš. Kad sùima mergos dainuot, net medžiai linksta Vlk. Atdaręs aulį, skubiai suimk dirbti, kad kaimynų bičių nepagundytum prie vogimo srš. Ir man nakčia kad suėmė krūminį gelti, maniau neiškęsiu, ir gana A.Vencl. Kad suėmė vidurius pjauti! Krt.
| refl.: Kaip susima žuvys nerštis, tai ir apkursta Rod. Kad susėmė bartis, net jų ausys paraudo! Rod. Kad susi̇̀ėmė su Petru bartis, net už kriūtų nusitvėrė! Alv. Kai susim̃s giedot, tai net giria žvaga! Rš.
◊ suim̃ti į nãgą (į rañką) sudrausminti: Suimk gerai save į nagą (prisiversk, susivaldyk), ir atsikratysi nu to kūrinimo Vkš. Kaip suim̃s tave gerai ant nagus (kai prispirs), viską pasakysi Upt. Aš tave suimsiu nagan (griežtai su tavim pasielgsiu) BŽ123. Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošius Skdt.
suim̃ti stãlą nukraustyti, nurinkti nuo stalo indus: Suimk stalą! Šn.
suimti rugius surinkti ir sudėti į pėdus nupjautus rugius: Mergaitė visus rugius po dalge suėmė, motinai nė iš gryčios nereikėjo išeiti Srv.
suim̃ti linùs pakelti ir surišti į kūlius paklotus linus: Mes jau linus suėmėm ir išmynėm Vb. Sùėmėm broliuko geltonus lineliùs (d.) Kp.
užim̃ti, ùžima (ùžema), ùžėmė
I. tr.
1. suimti; pagauti; pasiekti: Nekirpk (nepjauk) morkų lapų taip trumpai, paskuo nebužimsi Trk.
| Užuėmė (pagavo) jie žuvų daugybę BtLuk5,6.
| Įkelk karves tik kiek liežuviu užima (pasiekia, užsiekia) Gs.
| refl.: Maž koto teužsiima, ir lūžta dalgio kotas Šts. Užsiėmė už baltųjų rankelių, nusivedė an didžiąją karčemelę (d.) Ml.
2. uždengti, uždaryti: Senutė priejuoste užima jam burną P.Cvir. Užima burną, kad nė kvapo neišleistumėte V.Kudir. Užimk kraną, ir nebėgs vanduo! Skr. Ką smaugti, kam kaklą užim̃ti KII363. Užėmus tada akis, graudžiai ašarojo Vp. Užimk duris, neįleisk to bestijos Plng. Ažimk duris, tai per aukštinį išbėgs Arm. Dėdule, ir aš eisiu rozu. – Nogi kiba aš užimsiù (pastosiu) tau kelią Lp.
| prk.: Ar užimsi, kad visiems pasakoja Skr. Pradės juoktis – žmonėm burnos neužimsi Rm.
| refl. tr.: Juokiasi, užsiėmęs rankom burną Ėr. Užsiėmiau akis su ploščium rš. Užsiimk burną su ranka, kad dedi nuodus lapei Trk. Motina, lyg nusigąsdama, užsiėmė ausis rš. Užsiim̃k (suspausk pirštais) nosį, ir nebetekės [kraujas] Slm.
3. užkimti; imti skaudėti (gerklę, kaklą): Ir galvą sopa, ir kaklą ažùėmė Trgn. Nevalgyk šaltų obelių, bo vėl gerklę užim̃s Pc. Kad ažùėmė gerklę, tai ir iššnekėt negaliu Sdk. Ažùėmė gerklę, negaliu šnekėt Ds. Kaklą užėmusi, žekes pri kaklo tvėrė S.Dauk. Kaklą liga užėmė, ir nė kalbėt negali Ss. Man vis, kad tik pašąlu, ažùema gerklę Antš. Piktas kaklas, ùžimtas kaklas KI581. Da va pašalai, ir užùema gerklę Ut.
4. sulaikyti, užturėti: Neužim̃si, kad lis Gs. Kulkos neužim̃s Lp. Lietaus neužim̃si Slm.
| Tuoj mane užims (sučiups, sulaikys) girinykas Mrj.
| prk.: Pailsau, net kvapą ùžėmė Gs. Aš išsigandau, kad ir dvasią užėmė Krtn. Kaip aš nusileidau [rogutėmis nuo kalno], man širdį užėmė Pln. Užėmė žadą, ir nebegali ištart nė vieno žodžio Rm. Jam taip suspausdavo širdį, kad jis nieko galvoti nebegalėdavo, net žadą užimdavo rš. Dvasią ùžėmė lekiant (uždusau) Pc. Speigas užimdavo kvapą rš. Elementoriaus lapai paveiksluoti, užimdavo net amą mums rš.
^ Man Pondzies (Dievas) yr davęs, neužėmęs (dosniai davęs) Šts.
5. intr. neleisti, uždrausti: Argi tu man užimsi rūkyt! Lp. Bene tu man užimsi: jei aš noriu, tai ir eisiu Nmn. Teisėjas man toliau ùžėmė kalbėti Lš.
6. užstoti, neleisti eiti, važiuoti; grąžinti: Ji įsileido bėgti, bet aš toks greitas, ir ją ùžėmiau Lš. Užimk karves – jau artinasi prie javų Lp. Užim̃k avis nuo javų Krok. Užim̃k karvę nuo javų! Al. Vijausi, vijausi ir tik nuo Kazio kluono užėmiau arklius į namus Lzd. Užėmė jis tą jautį ir varo namo BsPII227. Atėjo bernelis iš dvaro, užėmė jautelius ir varo (d.) Vlk.
| refl. tr.: Ažsi̇̀ėmė skatus iš avižų ir nusvarė kieman Grv. Ale vėl iš po akmens pakalnėje išlindo dar didesnis milžinas; užsiėmė kelis galvijus ir nusivarė BsMtI14.
7. užsibrėžti, pasiskirti: Ùžėmė rugių lauką pjauti per pusę (užėmė pusę lauko per kartą) Jnšk. Gera gervė (mentelė) tura užimti platų blomą, tura trąšiau kasti Varn. Kam ùžėmei tokį didelį barą? Jnšk.
| refl. tr.: Vieną vyšnią užsiim̃kit ir nuskinkit gatavai Skr. Aš nusivariau į pūdymėlį ir užsiėmiau ilgą varstelį Sln. Aš tokią didelę kelionę užsi̇̀ėmiau BM168.
8. pradėti, užsidėti: Jie jokių darbų neùžima Gs. Reiks užim̃ti kada lopyti kaldras Pc. Viską mes ùžimam dirbti, ale kad nepaspėjam Pc. Ot velyk užimkime kitą šneką V.Piet. Nereikalingą daiktą ùžėmė Lp. Vakar ir aš ùžėmiau naują darbą Brt. Žiūrėk, jau jis kitą kokį darbą ùžėmė Skr. Aš jau buvau užmigusi ir sapną užėmusi, kai pabudino Skr. Tuokart užėmė mokyt aną kalbos MPs. Vieną vakarą anie (zuikiai) buvo užėmę ūkštauti Lkv. Žiemą, kai nesi kokio darbo užėmęs, gali ir padykauti Srv.
9. pasiryžti; užsispirti; pradėti: Tvartus plytinius užėmė (pasirengė statyti) Gs. Pono siuntiniai pamatė tokį arklį, užėmė pirkti BsPII146.
| refl. tr., intr.: Ans užsiema darbą dirbti J. Užsiėmiau būdą išrašyti S.Dauk. Pasistatė gryčelę ir gyvent užsiėmė TDrIV265. Be reikalo tu užsi̇̀ėmei šitą darbą Lp. Užsiėmiau karštai dėl savo brolių lietuvių storoties A1885,91. Oi neužsiimk, jauna seserėle, neužsiimk šių sunkių darbelių (d.) Srd. Užsiėmiau jo nebepriimti į namus Skr. Užsi̇̀ėmė ją išvaryti [iš namų] Pc.
10. priimti, prisiimti: Visai tai ant savęs užėmė WP2. Ant savęs užėmė mūkas MT37.
11. refl. užstoti: Aš užsiėmiau už jįjį ir išgelbėjau J.
12. išgerti (vaistus): Pirma reikėjo šituos vaistus užim̃t Skr.
13. intr. įgerti, įkaušti: Jau tas vyrukas yr užė̃męs Krtn. Aš vakar smarkiai ùžėmiau degtinės Up. Tas girtuoklis jau buvo gerai drąsos užėmęs (iki drąsumo įkaušęs) TDrVII243.
II. tr.
1. paimti, okupuoti: Užima pabriką Lp.
| Siernauskis su ponu Šimonavičia ir būriu žmonių norėjo užimti gabalą žemės, būk kalvinams priderančios M.Valanč.
2. turėti: Visi žino, kad Indija užima žemės ploto milijoną keturis šimtus tūkstančių ketvirtainių mylių J.Balč. Aleksiukas užima tikrąją pirmininko vietą tarp abiejų tėvų Vaižg. Jaunieji tarybinės inteligentijos kadrai užima vis žymesnę vietą socialistinėje statyboje (sov.) sp. Kadrų parinkimas, paskirstymas ir auklėjimas užima (turi) ypatingai svarbią vietą mūsų partijos veikloje (į kadrų parinkimą, paskirstymą ir auklėjimą kreipiamas ypačiai didelis dėmesys) (sov.) sp.
3. užvaldyti, pasisavinti: Jis nori sostą užimti rš. Nutarė jie karaliūną Joną nužudyt ir užimt jo karališką vietą MPs.
4. apgyventi: Namus užimu R67. Atbėga lapė, atranda savo gyvenimą užimtą ps. Mano avilį turi kano bitės užėmę Ėr.
5. prikrauti, pripilti: Daržinė dabar su vasariniais šiaudais užimta Jnšk. Turiu maišą, ale užimtas (netuščias) Ėr. Paskui atsigersi: sklenyčią ažuėmiau su pienu Mlt.
| refl.: Kaip arpavojom, tai visi maišai grūdais ažsiėmė Sdk. Užsiėmė visos puodynės – nebėr kur košt pieno Slm.
6. uždėti; užsėsti; užstoti: Užim̃k man vietą traukiny! Slm. Ažim̃k ir man vietą eilėj! Ds. Vaikai, sėskit – langus turit užėmę! Ut. Mama, neužim̃k stalo – mum reikia! Pc. Skubyk, sėsk, kad tavo vietą kitas neužim̃tų Skr.
| Rentinys mažne pusę rejos užimąs S.Dauk. Briauninę jos zoną užima kareivių žygis LTIII522.
| Moterys užėmė mūsų vietas siloso duobėj (stojo į mūsų vietą, mus pavadavo) J.Balt.
7. part. praet. nenuvalytas (apie lauką): Laukas buvo ùžimtas – žirniai nenukirsti Lp. Laukai da užimti – nėr kur ganyt Slm.
8. paimti, reikalauti: Staklės trobo[je] ùžema daug vietos Als. Vietos visuomet daug užimdavo P.Cvir.
| Nedaug užims tas darbas laiko mums T.Tilv.
9. paliesti; užlieti: Užėmė dyguliai abiejose pusėse plaučių Šts.
| Pavasarį upė visas pievas užėmė Švnč.
| prk.: O visokių piktybių ir bjaurybių šaknys jau užėmė visą dirvą Ašb.
10. paveikti, ištikti, užeiti: Ir miegas ją užùėmė Prng. Kad ažùem jį sopė! Tvr. Kad teip drūčiai zapalenija ùžėmė, tai jau neišgis Skr.
11. refl. prasidėti: Užsiėmė kepenų liga rš.
III. tr.
1. sudominti kuo (pvz., svečius): Užim̃k tu anus, o aš bėgsu kiaušinių pri Sketrėnės Pp. Jei manęs nebus, tai užimk svečius Škn.
| Sunku širdį užimt kvietkoms, širdis klaus, kur mielas yr Vnž.
| Jis buvo geras užimt estrados laiką (estradoje dainuoti, vaidinti, neduoti publikai nuobodžiauti) rš.
2. vaišinti: Užimant svečius, visados reikia atminti, kad visi tam reikalingi indeliai būtų išmazgoti rš. Ar kuo ùžėmė tave? Grž. Aš nuėjau pas juos miežių paprašyt, o jie man' kaip viešnią užėmė Ps.
IV. tr.
1. gauti (užkurį, žentą): Iš tų dukterų ant vyriausios užimtas užkurys LTI534. Ji viena mergučė buvo, ir jai žentą ùžėmė Skr. Vienas bajoras apgarsino visose karalystėse, kad jis turi dukterį ir nori sau žentą užimti ant savo dukters BsPIII56.
| refl. tr.: Viena sesuo ištekėjo, ė kita užsi̇̀ėmė užkurį Ds. Ji užsi̇̀ėmė žentą ant to gyvenimo Skr.
| Neikie, dukrele, už seno bernelio, neužsiimkie sau didžio vargelio (d.) Tvr.
2. užpirkti: Jau mišia ažuimta Trgn.
3. nusinuomoti: Būdavo, ùžimam svetimų žemių Dglš. Kas užėmė prūdą, tas ir žvejo[ja] Šts. Velnias prikalbinėja senelį, kad ažimtų nuo pono dirvonus BsPII205. Neik su rasa pievos ažimt, o kermošiun mergos (pačios) rinkt (flk.) Ml.
| refl. tr.: Užsi̇̀ėmiau pryšininkę ir gyvenu Šts. Užsiėmė tėvas Giratiškėse balos šmotą Ds. Mes par ją gyvenam, užsiėmę pirkią Ad. Užsiim̃ti reik nakvynę Plt. Noriu užsiimti krautuvę Šts. Užsiimdavęs ir linam žemės Ds. Ažsiėmė žemės iš dvaro Ad.
4. refl. parsisamdyti, apsiimti: Ažsiimtum ganyt, tai daugiau per metus aždirbtum nei Latvijoj Švnč. Išsyk bekalbėdamas pamatei, koks ūkinykas – kad geras, gali užsiimt pas jį dirbt Srv.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; augti: Iš pat pavasario cukriniai gerai užsiėmė Sdb. Pavasarį užsiėmė žolės želti, bet be lytaus išstembo Ggr. Miežiai taip gražiai buvo užsiė̃mę, net buvo miela žiūrėti Brt. Kad kerpė pievoj prapuls, užsiims dirsės augti Šts. Batviniai buvo užsiėmę augti, bet išdegė Šts. Užsiėmė ir auga pušynėlis vidury laukų Vlk. Berželių pilna, pušiukė kur ne kur užsi̇̀ima (auga, išdygsta) KzR.
| Senoji žaizda jau vėl užsi̇̀ėmė (pradėjo tvinkti) Up.
2. užraugti: Nekokios buvo mielės, o dėlto užėmė alų Srv.
3. refl. pradėti rūgti: Šiandien rytą jau alus buvo užsiėmęs, apsitraukęs puta MTtIV152. Dar tik neseniai padarytas alus, teip greit neužsiėmė Srv. Žiūrėk, kad užsiimtų rūgti, įmesk duonos plutą Dr. Kad užsiimtų mielės, deda įkaitintą akmenį, alų darydami Vrn. Alus užsi̇̀ėmė (ėmė apynius į viršų varyti, putoti) Skr. Jei višta palesa salyklos, alus užsiima savo rūgščia (priet.) TŽIII347.
4. refl. užsidegti, pradėti degti, įsiliepsnoti: Eglinės šakos tuojau užsiėmė, ir šimtas kibirkščių nulėkė į padangę LzP. Marškinėliai įkaito, blykst liepsna užsiėmė Vaižg. Žiūriu – jau ir visas stogas užsi̇̀ėmė Gs. Gesters ugnelė – ir vėl ažsi̇̀ema Ds. Nu nu, durniuok, durniuok, kol liepsna šiauduos užsiims! Ktk. Jau kluonai baigė degti; užsiėmė tvartai Ašb. Kaip tik matai užsiėmė ir visa daržinė Jnšk. Kaip žùsėmė (užsiėmė) ugnis – nuo vieno galo sodžiaus net kitan, ir supleškėjo visas Rod.
| prk.: Ūmai, re (regi), toks gabalas dangaus užsiima pazaru Vaižg.
| Vyras užsiėmė (užsispyrė) ir neleido kitur danginties – kilo barnis M.Valanč.
| Nieko sau šaltelis: visi mūsų langai užsiėmė (užšalo) Ps.
VI. tr. užpulti; smarkiai pabarti: Aš jį užim̃siu, kam jis tokias kalbas paleido Šlv. Ot dabar kad užim̃tumėt gerai, tai ir prisipažintų Gž. Jį gerai užim̃k už tą melą Alk. Užim̃k gerai, ir pasisakys, kur padėjęs peilį Kair. Jeigu jis negerai dirba, tai užimk jį Vrb.
VII. tr.
1. būti nelaisvam (nuo darbo), dirbti, neturėti kada: Meistrai labai ažimti̇̀ per šiuos metus Kp. Moterys gi tuo laiku tankiausiai užimtos esti su audimu BM224. Ji dabar užimtà Skr. Vilius nepakėlė akių, o dėjosi esąs labai užimtas valgio I.Simon.
| prk.: Tą senį užėmė mislys visokios BsPIII11.
| refl.: Visi darže užsiėmę su darbu BM153. Tep užsiėmęs darbu, kad nė negirdėjo, kai aš jį pavadinau Rmš. Kiek ji dabar užsiė̃mus! Kt. Žmonės dabar su miškais užsiė̃mę (kerta, veža mišką) Jnšk. Ilgą laiką gali būti užsiėmęs tuo pačiu dalyku (dirbti tą patį darbą, tuo pačiu dalyku domėtis) rš.
| Aš laikraščių platinimu visai neužsiimu sp. Mano vyras knygom užsiėmė Ig. Jis nieku neužsiimdavo (nieko daugiau nemėgo, nieko neveikdavo) kaip tik šaudymu BsPIII253. Jis, būdavo, užsiima vis gaudymu žuvų BsPIV60.
^ Nemoki meluot, tai neužsiimk melu LTR.
2. refl. prasidėti, sueiti į draugystę: Ko tu užsi̇́emi su tuo durnium – neužsiim̃k, ir nelįs! Slm. Ji su kokiais piemengaliais neužsi̇̀ima Skr.
