Termino paieška - kasos uodega

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (25)

atvynióti

Apibrėžtis

vynióti, -iója, -iójo KBII199, K, K.Būg, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, vỹnioti, -ioja, -iojo KGr350, K.Būg, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ
1. tr. Q619, OsG74, R, MŽ, Sut, N, L, LL117, DŽ sukti, riesti į ritinį, į kamuolį arba iš ritinio, iš kamuolio: Vyniók siūlus, virvę, kad nebūtum pakrika J. Mergelės su motriškoms pradės siūti, vynióti siūlus Trk. Siūlus apriečia, vỹnioja, kol pradeda aust Pv. Pirštuose suka ir vyniója verpstukais Strn. Žiūri: prie kadugio sėdi susikūprinusi senė ir mikliai vynioja tą žalią siūlą į kamuolį K.Saj. Kamuolioką siūlų vynióju, sapnavau – kelionė Klt. Močiutė svirne drobes vyniojo, tėvutis kieme žirgą balnojo LTR(Gdr). An stalo kočėlą pasideda i vynió[ja] [milo audeklą] į kietą tą volą Kl. Stuksės ir stuksės per dienas [staklės], vynios ir vynios an veleno drobes ir kitokias skaras Kpč. Kap išplaudžia [audeklą], tokis baltas būna, an kočėlo vỹnioja Kpč. Ant kočėlo rietimus drobės vyniója Pl. Virvę ant karties vynióti (vỹnioti) KI125. Kai atmirksta [linai], tai vynióji apie pirštą: lūžta šiaudelis – valaknas atstojęs, gana Antr. Kam vynióji kaspiną apie pirštą – ištepsi Ktk. Kad tu nelauktum, berneli mano, kad tu mano kaseles ant rankelių vyniótum JD865. Auga sodely žalias erškėtėlis – tai tau, šelmi, ant rankelių vynioti LTR(Ukm). Vyniója vyniója šitas uodegeles (kaseles) ana virš galvos Klt. Inspjovė pirštą, tuoj ieško varotinklio, vyniója in piršto Aln. Kitąsyk vyrai bintus ant kojų vyniódavo, tai primegzdavau tų bintų PnmŽ. Rietenas vynió[ja] ant kojos, kai mėšlungis traukia – atleidžia Smln. Vaikas išsigando, kai gydytojas iš naujo nuklojo paklodę ir pradėjo vynioti nuo galvos raištį J.Ap.
| Aš nevỹnioju ražančiaus an rankos, netveriu (nuobodu kalbėti rožinį) Rdm.
| prk.: Šiandie aš (griebikė) jį (kirtėją) vỹniosiu Rdm. Vynió[ja] vynió[ja] tą kalbą i nesuvynió[ja] Vkš.
| refl. tr., intr. Rtr, LL117: Užejo viesulas ir išnešė iš kluono audeklą: vyniójos vyniójos i nudribo Kvr. Nesvynioja pašonėj drobinė paklotė Rš.
ǁ refl. N, K, KŽ augant raitytis, suktis aplink: Pakraščiais mano darželio žirnikai vyniójas Rgv. Vyniõsis aplink sąsparą šitas vijoklis Klt. Žabelės žirniam vyniótis, pamidoram – kuoliukai Sdb. Mietalius įkalu, i tos vielos aplankstinėju, kad anie (vijokliai) turėtų kame vynióties Sd. Vỹniojosi visokių rūšių tų pliūkščių DrskŽ. Sunku apynėliui in viršų vyniótis (d.) Nmn. Lygiai kaip apvyniai ant smaigų vyniojasi, taip toksai kūdikis iš visų vargų išsivynioja CII193. Vyniójas ant medžių šabalbonai Sdb. Ta, kur vyniójas, visa pilna žiedų, ten kambarė[je] y[ra] Žlb. Rožių krūmų šakos vyniojosi aplink langus J.Balč.
ǁ spausti (į gumulą), vatuloti: Avižas sumolė, vyniója kamuoliais – ir būna šustiniai Žl.
ǁ sukant gaminti, daryti: Mingėla drebančiom rankom vynioja suktinę K.Saj.
2. tr. sukti į ką: Vyniójamasis popierius PolŽ125. Nusipirkau popieros sviestui vỹniot Jrb. I su svogūnais, i su dažais vyniódavo, išdirbdavo gražiai [margučius] Pšš. Tik dabar į popierius vynió[ja] [saldainius] Plšk. Fabrikas tuos stiklus vyniódavo [į šiaudus], nebuvo driožlių Mšk. In tą popierių mėsą suka: reikia penkis kartus vyniót Prng. [Vaikas] glostė šuniuką vyniodamas jo galvą gūnia, kad jis nelotų J.Ap.
| prk.: Tamsa viską kietai vynioja, spaudžia sp.
ǁ M, OG304 vystyti, supti, muturiuoti kuo: Seniau vaikus ankštai vyniójo Sd. Jaunojai a kokią lėlę mazgote duos vynióti Klk. Vaiką supa supa, vyniója vyniója visokiais ryzais, kad nesušalt[ų] Klt. Ir kaip ten jį pagimdė, ir rankosna ėmė, vystyklais jį vyniojo, kokius ten turėjo PK153. Vỹniot reikia smaguris pirštas sužeistas Drsk. Indūrė plūksna, nevyniójo, nieko nedarė – kap ėmė jam sukt Pls. Būdavo, gyvulėlius šituos sergančius vynióju, rišu, gydau Ant. Abrūsu šlapiu vyniója galvą, vyniója Klt. Še tau šiūbužė, vyniok kojeles, duos Dievulis gerus metus – pirksim kurpeles LTR(Krok). Aš vynióčiau gegutę į žalius šilkelius JD897.
| prk.: Žėri žalčio rūmai, – gintaro takai. Juos vynioja dūmai, kaip žalsvi rūkai S.Nėr. Tankios buvo kanapėlės, kojeles vyniojo (d.) Užp. Vai ką kalba apynėlis smaigą vyniodamas LTR(Brt).
| refl. tr. K, M, KŽ.
ǁ rišti, tverti: Vỹnioja rožę močekalapiais DrskŽ. Palyginti žmogu ligotam ir gumbus turinčiam, kuris to tiktai nor, idant gumbą arba randą klapstytų, vyniotų, pūstų SGII141.
3. refl. rangantis judėti, raitytis: Kap palis lietus, tai tik vỹniojasi [gyvatės] Grv. Atanešė šieno glėbį – o te gyvatė vyniójas Sld. Šunagrybis, an saulės džiovina [miške], tai kirmėlės vyniójas Lb. Pasemi iš balos karvei vandenio, tai vyniojas dėlės Dg. Kad vyniójas, ažtai vijūnai Dglš. In tako vyniójas dvi gyvatės Klt. Per lauką tep greit vyniojasi tie žalčiai Stk.
| prk.: Dideli vandens lašai varvėjo nuo langelių arba, vyniodamies tarsi gyvi, šliaužė per stiklą žemyn J.Bil. Tik žviegia, tik vỹniojas mašinos, misliu, viena para pasieks Maskvą Kpč. Lėktuvai tik vyniójas (skraido) Jz.
^ Sukasi, vyniojasi – niekaip nelūžta (dūmai) LTsV468(Sv).
ǁ užimti vingiuotą padėtį: Kai prie Molėtų prasideda, tai ir vyniójas [Stirnių ežeras] Mlt. Ir prieinu upelį, kursai vyniojasi ant tyrumės lyg žaltys ant vieškelio prš. Parugėm sau vyniojas takelis rš.
4. tr. volioti, vartyti, raityti: Nu šiandie aš tave ir vyniójau pabaly! Krč. Pakalnėn vėjas tuos ėglius vyniójo, tai pasrodė, kad vaidenasi Sb.
| refl. End: Ji vyniójas iš blogumo Tr. Teip ir vyniójies kaip sliekas an rasos (apie mažą vaiką) Ob. Pro tą plyšelį tas katinas vyniójos vyniójos, ir išlindo Všv. Vyniójas iš juoko, nat mėlynas Antr.
| Ramūnas [mušamas] vyniojasi kaip vijurkas ir dangstosi rankom galvą, nugarą V.Bub. Joniukas vyniojas ir raitos kaip deginamas, bet negali ištrūkti iš jos stiprių rankų J.Bil. Kai pakėlė tėvas – net vyniójaus Klt. Šuniokas puola ant manę, net vyniójas Pl. Paleidi vakare [šunį] nuo lenciūgo, tai tik opt opt apilekia apie namus, vyniójas, būdavo, tik džiaugias Aln. Vilkas vieno kaulo, nesvyniója Žl.
5. refl. Arm vikriai suktis, sukinėtis, judėti kur, apie ką: Ale tik vỹniojas bobelė Al. O o, tik vyniójasi mergiščia aplink svečius Mrj. Ir Petras da gerai vyniójas an prėslo Užp. Tu po rinką nevyniosies, nė baronkų neparduosi JD121. Paršiukai aštuoni tvarte tik vyniójas – atsivedė kiaulė Klt. Tik vỹniojas anos (paukštės) apie miežius Švnč.
ǁ painiotis: Ne velnio ir vyniójies po kojom Sdk.
ǁ meilintis: Vỹniojosi boba apie jį, kolei apgovė DrskŽ. Ta vyniójas aplink jį, o jis nė nežiūria Jrb. Visaip vyniójos aplinkuo valdžios, kumbinavo, daba urza Krš. Lapė ausis priglaudus, su uodega vyniodamasi atsakė Tat.
6. suktis, verstis: Jis moka visaip vyniótis DŽ. Vyniótis tai reikia, kitaip nepadarysi Mrc. Reika dabar visaip vyniótis Ėr. Žinoma, vyniosimės kaip nors, – ūmai pasitaisė J.Paukš.
^ Jaunas ir liaunas: vyniójas kaip ungurys End.
7. (nlt.) refl. prk. plėtotis, rutuliotis: Visur matome vyniojantis progresą LTI565. Tai gleivei besivyniojant visaip, pasidarę medžiai, gyvuliai ir net žmogus Blv.
8. refl. prk. reikšti nepasitenkinimą: Vyniójas Jovita – suknelės reikia, vyniójas iš piktumo Aln.
9. intr. suduoti, tvoti: Aš jam kad vynióčiau par nugarą! Bsg.
◊ ant pir̃što (apiẽ pir̃štą, pirštùs) vynióti(s) Šk priversti paklusti, tvarkyti: Jį kaip nori an pir̃što vyniók Krž. Gudrios moteres vyrus vyniója apiẽ pirštùs Vdšk. Kai aš aną pamokysu, tai ant pir̃što vyniójamas pasidarys Krž. Bet jis neprivalo duotis per daug ant piršto vyniotis tai bobai I.Simon. Na, ir vėl ramygaliečiai pasirodė vyrais esą ir nesiduosią, kad kas vyniotų juos ant piršto TS1900,1.
į vãtą (×į bõvelną, pãkulas) vynióti kng. kalbant pagražinti, nuslėpti, ką negera, iki galo neatskleisti: Juk paprastai jis viską vynioja į vatą J.Gruš. Respublikonai aiškina ir vynioja į pakulas savo darbus prš. Nereik vynioti griekus, kaip sakom, ing bovelną brš.
antvynióti (ž.); I žr. užvynioti 1.
| refl. tr., intr.: Dar ir autuką antsivyniós [ant veltinių], ka nepapjautų [naginių] šniūrai tų tūbų Kl. Nu ir ans antsivyniójo, pavaikščiojo su tuo štuolu Trk.
apvynióti tr. J.Jabl, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ
1. SD1103, R, R71,378, MŽ, MŽ94,507, MŽ213, D.Pošk, N, L, LL101,116,174, BŽ265 apsukti, apriesti apie ką, ant ko: Apvynioju, apviju SD204. A[p]vỹniok autelį ar lopinuką an piršto Dbč. Apvyniója šerius aplink vinę i peša Klm. [Žmogus] parejo namon, pribarstė kiemą barankų, o ant tvorų apvyniojo kilbasų LMD(Rz).
| Turėjau beržinį vytį, miklus miklus – kaip apvyniójau apie blauzdas! Žl.
| refl. intr., tr. R, MŽ, K, LL117, DŽ, NdŽ, KŽ: Autus apsivỹnio[ja] ir į vyžą įauna koją Jrb. Užsisėsk ant jos (panos) kaip ant arklio, apsivyniok plaukus ant rankų DS310(Stak). Padirbo lazdą: žaltys ar gyvatė apsivyniójus lig rankenai Krs. Karvės gyliavo, anos į rinkį pušies apsivyniójo uodega End. Pamatydavau tik baltus ponų rūmus baltomis apvaliomis kolonomis, apsivyniojusiomis žaliais vijokliais A.Vien. Aukšti pilies stulpai buvo apsivynioję vynuogių lazdomis J.Balč. Miškuose augąs apynys savo ilgu šiurkščiu stiebu apsivynioja aplink medžius ir krūmus rš. Jei nurysi moterišką plauką, tai plaukas apsivynios apie širdį, širdį perpjaus – ir mirsi LTR(Srj). Kaip davė botagu, taip ir apsivyniójo aplink kaklą Up. Sako, ganyklose, kur yra žalčių, žaltys apsivynioja karvei apie koją ir žinda LTR(Šil). Jam vis rodėsi, kad štai kris nuo medžio gyvatė ir apsivynios jam aplink kaklą V.Krėv.
^ Pavalgius visada reik pasėdėt, taukai apie bambą apsivyniója Kls. Geltonas žaltys ant kaklo apsivyniojęs (karoliai) LTR(Kpr).
2. SD14, DŽ apsupti, apsukti, apmuturiuoti kuo: Su apvyniokliu apvyniók skaustančią koją J. Odomis ėrelių apvyniojo ji jo rankas ne kur slidus (skliaustuose nuogas) buvo ant kaklo BB1Moz27,16. Veidas jo buvo apvyniotas kustka (skepeta) Ch1Jn11,44. Karklinėm vyžom nešiojom, apivarais apvyniótas kojos Klt. Naginium nuplyšusium, su apivarais apvyniódavai Mšk. Visad su autais nešiodavo, autus apvyniója, apivaras dideles nešiodavo Sdb. Žiemą apsiauna [vyžomis], apvyniója autais ir važiuoja miškan Kvr. Kojos suskilę, skepetėlėm kokiom apvynióta arba ne LKT327(Sug). Apvỹniotos kojos tokiais ryzais Drsk. Kaklas apvyniótas i apvyniótas – striumas kakle Klt. Vyrai ars, ir mes paakėsiam su medinėms [akėčioms], karklais apvyniótoms Všv. Inkanda gyvatė ar bitė, tai apvynioja šventytais linais Dg. Apvyniok bulbų koše kojas nuo ramato Klt. Tą kumpį apvynióji [duonos tešla] ir kepi – skanus kumpis būdavo PnmŽ. Drapana apvynióji [mėsą], kad tau nė musė, nė niekas neprieitų Brž. Jo (skerdžiaus) trūba beržo tošėm apvyniota, tik abudu galai iš medžio padaryti Kpč. Lazdą ryšiu apvynióti K. Šoblės tos medinės, blizgančiu tuo popieriu apvyniótos Trk. Ruožuota [karvė], gal mušta, lenciūgu apvynióta, prisuktà Žl. Par šį karą pasaulis buvo dratais apvyniótas vokiečių Rd.
^ Kojos kaip apvyniótos – kaip supančiota valkiojuos Krš.
| refl. tr., intr. D.Pošk, K, LL126: Autskariais apsvyniója, pančekom apsiauna ir važiuoja vyrai miškan Šmn. Užstovas buvo, su vyžom karninėm, autskariais apsvyniójęs Jž. Sutrauki [vyžas] dirželiù, apsivỹnioji raikščiu net iki klupsčio Dg. Kojas apsivyniós su šiaudiniais pančiais ir eis ten šaukdami [Užgavėnių žydai] Akm. Su autkojėliais apsvyniója, tai net dulka, kai aria akėja, kai višta pančekėta Žl. Teip nulėks tos naginės, apsivynióji su tom auklėm Ppl. Skauda kojytę – apsivỹniojau Drsk. I kojom apsvyniót nėr ryzo Klt. Nugi ir dirbdavom, būdavo, pirštai kiauri, pūsles apsivynióji ir vėl dirbi [prie linų] Skp. Mato, kad kaži kas ateina baltu šaliku apsivyniójusi Trk. Eidavo šiaudais apsvynióję [vokiečių kariai], šalta labai būdavo Slk.
◊ apliñk [sàvo] pir̃štą (ant pir̃što Mrj, Snt) ap(si)vynióti padaryti klusnų: Gãli jį aplink sàvo pir̃štą apvynióti NdŽ. Tave kiekviena merga aplink pirštą panorėjus apvyniotų kaip siūlą V.Krėv. Ma[n] būsi apliñk pir̃štą apvỹniojama! Jrb. Kas kaip nori, taip gali jį aplink savo pirštą apsivynioti, destis, išnaudoti Vaižg. Buvau tikra, kad turiu jį apsivyniojus aplink savo pirštą rš.
nė̃ (nèt) pir̃štui ap(si)vynióti Blnk visiškai nieko, nė kiek: Atėjau kambarin: viskas išnešta – nė̃ pir̃štui apvyniót Bgs. Nèt pir̃štui apvyniót aš tų rankdarbių neturiu RdN. Nenupirko nei skuduruko pirštuku[i] apsivỹniot, skūpas buvo Krkš. Nieko neliko man, nė pirštukuo apvỹniot Drsk. Neprisidėjo nė̃ pir̃štui apvyniót Kair.
padur̃kais apvynióti suvilioti: Apvyniójo bernioką padur̃kais, ir gana Ds.
popierėliù apvynióti kalbant pagražinti, visko nepasakyti: Baltras ir Onai tą patį pakartojo, jokiu popierėliu neapvyniodamas savo žodžių Vaižg.
atvynióti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ
1. R40, MŽ53, N, M, L, LL212,215, Aln suvyniotą atriesti, padaryti nesuriestą, nesuvytą: Atvyniók apvynioklį J. Atvyniódavo vystyklėlius ir sausus pakeisdavo Pš.
| Kamuolį atvynióti KI125.
| refl. tr., intr. K, J.Jabl, Š: Geltonų plaukų kasa atsivyniojo jai nuo galvos Db. Atsivyniojęs turbaną, aš ėmiau abiem rankom smarkiai mosuoti, ir mane pastebėjo J.Balč.
2. į ką suvyniotą atsukti: Atvyniókite man, kas čia suvyniota Š. Saldainį atvynióti DŽ. Lyg nustebusi [Nelė] atvyniojo baltoj skarelėj surištas dovanas L.Dovyd. Bobutė įneša ir atvyniója tą kūdikį, anas bus greitas Pnm.
| refl. tr.: Saldainį atsivynióti DŽ.
įvynióti K, J, Rtr
1. tr. H169, R, R116,400, MŽ, MŽ152,539, S.Dauk, Sut, N, M, L, BŽ44, NdŽ vyniojant kuo nors apsukti: Įvynioju, įsuku SD388. Įvỹniok šlikus į tą skepetą J. Moteriškė įvyniójo savo pinigus į skepetaitę DŽ. Įvyniók nupirktas knygas Š. Į tešlą įvyniójus iškepti BŽ161. Aš įvỹniojus vaikelio kojas drūtai DrskŽ. Nori, kad but gražesnis [margutis] – antvynióji rūtos šakytę, žemuogės lapelį Kvr. Žibenkšties kailiukas brangus – anais laikais žydas nešėsi in nosinę invyniójęs, kap nusipirko Brb. Saldainiai buvo įvynioti į tokius dailius popierėlius M.Katil. Aš tavi įvyniósiu į tą ilginių kūlį Dr. Į šilkelius įvyniočiau, į sidabrą pakavočiau KlvD136. Įvyniojo jį ing gražią drobę ir iždėjo jį grabe Ch1Mr15,46. Tad jį (kūną) pirmiaus turime įvyniot gražion prastyrion DP182. Nuėmęs kūną, invyniójo prastyrion gražion DP179. Įvynióji akminą, įdedi į tą [kraičio] skrynią, ka tik sunki būtų Škn. Pirtin nueini, pašutini, intvynióji [skaudančias kojas], biškį geriau Kvr. Invyniójau – vis tiek pereina kraujas Upn.
| refl. tr., intr. N, K, NdŽ: Įsivyniók knygas nors popieriun, kad nesudulkėtų Š. Įsivyniók kelionei sumuštinį DŽ. Anas mušė rūčnykan insvyniójęs penkių kilių girią Žrm. Ateik čia, še, įsivyniok į kailinių kampą kojas I.Simon.
| Šiemet svietas rogėmis į Velykas važiuoja, kailiniuosna įsivynioję rš.
| prk.: Jei trečias įsivyniójęs (meilužis yra), tei vargiai suseis [pora] Rdn.
2. tr. užvynioti ant veleno, įriesti: Riečia audeklą, į stakles įvyniójam, velenan Pl.
3. tr. įtraukti, įsukti, įpainioti: Kelnių blauzdą pagavo ir įvyniójo [į girnas] Pvn. Jie, sako, ratan buvę įvynióję kabelį Slm.
| refl.: Kulka terp rūbų įsivyniójo Ktk.
| prk.: O anas įsipainiojo, o jis įsivyniojo kaip katinas pašukose Sut. Bijotina yra, jeng ing pirmąsias tamsybes tasai mokslas neįsivyniotų MT(pratarmė).
4. refl. raitantis įlipti, įsirangyti: Žaltys insivỹniojo medin Srj. Išaugo rožių dvi strėlės, ir tarp tų strėlių įsivyniojo žaltys LTsIV84.
^ Berankis, bekojis – medžian insivyniojęs (apynys) LTR.
ǁ greitai, vikriai įlipti: Mergičkutė tokia buvau, įsivyniódavau obelin, pakratau, kad pribira tų obuolių žemėn, tai kaip gruodas Antš. Kad ir drūtas, ale kai pamatė vilkus, tai ką bežiūrint insvyniojo epušėn Užp.
5. intr. suduoti, užkirsti: Jeigu tu mano vaikas būtum, aš tau įvynióčiau, tuoj eitum sodint [bulvių] Bsg.
◊ gálvą įvynióti į padur̃ką suvilioti: Merga įvyniójo vyro gálvą į padur̃ką Snt.
išvynióti K, J, Rtr, išvỹnioti J, KŽ
1. tr. SD1204, R42, MŽ57, N, M, L, LL210,212,216,298, NdŽ, KŽ ką užvyniotą atvynioti: Siūlus išvynióti iš kamuolio DŽ. Kai tu jį (kamuolį) išvyniosi, tai tu galėsi pasiverst, į ką tiktai tu norėsi Sln. Kęsgaila išvyniojo popieriaus ritinėlį ir perskaitė rš.
| Išaudžia šituos audeklus, išvynioja, išbalina Žsl. Kaip išausdavo audimą, rykmetį an rasos išvyniódavo Vg. O jūs vieną rietimą išvyniókit, sukarpykit Kp. O aš paprašau išvynióti [medžiagą] – ir išvynió[ja] munie Trk.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ: Išsivyniójo siūlas iš kamuolio Š. Suvynioja visą kailį ir suriša, kad nebeišsivyniotų rš. Tik jai (staltiesei) pasakysi: išsivyniók! ant jos atsiras visokių gėrimų ir valgymų BM138(Klov). Išsitraukė nosinukę, kruopščiai išsivyniojo ir pakėlė aukštyn A.Vaičiul. Išsivỹniokit koldrą – neišvỹniojau Drsk.
2. tr. išsukti suvyniotą į ką, padaryti nebesuvyniotą kuo: Išvyniók ryšelį Š. Išvyniójo saldainį, nebegali suvyniot Ėr. Iš vilnonės skaros rūpestingai, su meile kaip kūdikį išvyniodavo savo smuikelį rš. Gėlės visada įteikiamos išvyniotos rš. Ale sykį sumislio, sako: reik išvyniot, pažiūrėt, kas tame stuke yra BsPIV141. Paklotę rodžia gražiausią išvyniójus, in duonos atanešė mainyt Klt. Ant mestuvų kai išvynióji kiek jau reikalinga platumo, tada jau nuimi Kp.
^ Merga kaip išvynióta iš popieriuko (graži) Tr.
| refl. tr.: Vienas [senukas] išsivyniojo iš storo rudo popieriaus silkę ir duonos riekę L.Dovyd.
3. tr. prk. išgelbėti iš keblios padėties, išsukti: Liesis savo sūnų norėjo išvyniót Mžš. Tik tik išvyniójau arklį, kad nepaimtų [kareiviai] Ul.
| refl. CII193, Alk, Vb, Mžš, Ssk: Vyniojosi vyniojosi ir išsivyniójo iš bėdos DŽ. Jis nora išsivynióti ir muni suvynióti Vn. Šiaip taip išsivyniójau iš bėdos Tr. Diedas lapt jam už sprando. Ir per dideles mūkas išsivyniojo LTR. Kaip iš tokio vargingo padėjimo išsivynioti rš. Bet mano smegenys kytros, gal iš to ir išsivyniosiu rš.
4. tr. išridenti, išritinti: Ka tą kūlį bent į šoną išvyniótumiam Slnt.
| prk.: Ir žirgas, ir raitelis šitą uždavą laimingai išvyniojo A1884,283.
5. intr. greitai išeiti, išbėgti, išmauti: Da nesuskubau pasakyti, Petris jau išvyniójo į laukus Vvr.
| refl.: Išsivyniójom su kompanija prie Dubysos Ar.
| Tokių šokių mės iššokom, tai dabar neišsivyniója Km.
6. refl. prk. išaugti: Lygiai kaip apvyniai ant smaigų vyniojasi, taip toksai kūdikis iš visų vargų išsivynioja Sch86.
ǁ refl. tr. išsiauginti: Kap tik vaikus išsivyniójau! Alv.
7. (nlt.) refl. LTI6(Bs) prk. išsirutulioti: Bedieviai stygauja, jog viskas išsivyniojęs savaime, be jokio sutvertojaus Blv. Galaktikos bruožų padrikumas verčia mus gretinti mūsiškę sistemą su vėlesniais, labiau išsivyniojusiais spiraliniais ūkais P.Slavėn.
◊ kãmuolį išvynióti viską išaiškinti: Nutvers [vagis], pamatysi, išvyniós visą kãmūlį Krš.
kamuolỹs išsivyniójo išaiškėjo: Nutvers [vagis], pamatysi, išsivyniós kamūliùkas Krš.
nuvynióti K, Š, KŽ, DŽ1
1. tr. R12, MŽ16, N, LL123 ką užvyniotą nusukti, nuvyturti: Verpalus nuo lankčio nuvynióti KI36. Nuvyniók kamuolį siūlų, pamažink, neduok visą siuvikui J. An to reketuko uždedi tolką ir kuo gražiausiai nuvynióji Bsg. Jis nuvyniójo nuo kojų šlapius autus NdŽ. Tus bintus nuvyniójo, kamašus numovė i bėga šalin Kv. Baigus aust, tuoj nuvyniók audeklą nuo veleno Ps.
| refl. intr., tr. Š: Kap užkabino siūlą nuo špulios, tai ir nusvyniój[o] vekulys Pv. Ji nusivyniójo daug popieros i benešdama pametė Smln. Piemuo, prie pilkalnio beganydamas, perpiete ant jo viršaus kamuolaitį siūlų radęs, ėmė nuo to botagams nusivyniot LTsIV632.
2. tr. kuo apvynioti, apvyturti: [Belaisviai] buvo nurėdyti, kojos su zupermaišiais nuvyniótos Gsč. Vyžos su tokiais šniūrais nuvyniótos Žg. Vi̇̀ršininkas (kerdžius) su trūbu pūs, trūbas ilgas, su beržo toše nuvyniótas Akm. Kietai medį nuvyniójo, kad suaugtų Grž.
| refl. intr., tr. Brs: Milo autai aparoms nusivyniós lig to šmoto Pkl. Atgriotavo įnamio Melio karšinčius iš Pakarniukų alksnynės, iki kelių nusivyniojęs baltus autus apivarais M.Katil.
3. intr. vikriai nueiti, nubėgti: Ir Pikčiurnienė nuvyniojo pėsčia į Smeltę I.Simon.
| refl.: Nusvỹniojo kap gyvatė pakrūmiais Vlk. Vir vir vir nusvỹniojo kiaunė į medį Adm.
| Traukinys nulėks, nusivynios kaip žaltys laukais, giriomis I.Šein.
ǁ refl. užimti vingiuotą padėtį: Tas kelias nusivynió[ja] par mišką Rs.
4. tr. primušti, prilupti, nuvanoti: Nebuvo maža lupta, dabar reikt[ų] nuvyniót Slm. Nuvyniója, būdavo, užstovas kojas botagu Trgn. Aš jį kai nuvyniójau diržu, tai daugiau nebedūko Vžns. Nuvyniók botagu [piemenį] – tuoj pabus Ktk. Aš nubėgau į kanapes ir pasikavojau, bet atradęs gaspadorius vadžioms nuvyniójo Š(Brž).
pavynióti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; D.Pošk, M, L
1. kiek vynioti, pavyti, pasukti (ppr. į kamuolį): Vyniojus pavyniojus siūlus, vis pratrūkdavo: – Ką tu, seni, sumanei? rš.
2. žr. apvynioti 2: O vyrai kitoj pusėj pilki, tik kaklai jiems margai pavynioti S.Čiurl. Brolio pabalnotas, piršlio pažabotas, o to šelmos jaunikaičio karklais pavyniotas LTR(Trgn).
| refl. D.Pošk, NdŽ.
3. suvynioti į ritinį: Kartais su aguonums pavyniósi, cukrum pabarstysi [pyragą] Krž.
4. po apačia įvynioti: Paduok siūlų kamūliuką, pavyniósu špūlę – šniūrą meta Užv.
5. refl. pasiraityti: Kap jam pasivỹniojo po grynas kojas vijūnas Pns.
parvynióti intr. svirduliuojant pareiti: Vos vos į numus parvyniójo [girtas] Kal.
| refl. Ps.
pérvynioti tr. K, KŽ, DŽ1, pervynióti Rtr, KŽ; L, parvynioti M
1. iš naujo apvynioti: Skalnas per tą visą linksmybę tvirčiau pervynioja savo naginių apivarus K.Saj.
2. iš naujo suvynioti, pervystyti: Būdavo, pérvynioji vaiką – i miega Dglš. Kūminas išbėgs paveizėti, kunigas ar yr, jei yr, tą vaiką párvynios švariai i bėgs nešinys End. Reikė vis pérvyniot po raparacijai Drsk. Tik dabar jis kažkodėl rūpestingai pervyniojo kojas autais J.Balt.
| refl. tr.: Jis atsargiai sugrįžo į savo laužą ir persivyniojo sausais autais sudrėkusias kojas rš.
3. nuo vieno nuvynioti ant kito: Pérvyniok, Juozuk, siūlus į du kamuoliukus Mrj.
pravynióti tr. NdŽ kiek atvynioti kuo apvyniotą, suvyniotą: Pravyniók galiuką saldainio, aš nukąsu Užv.
privynióti tr. K, NdŽ, DŽ1; I, Sut, LL97
1. daug suvynioti, prisukti, pririesti: Ant šito verpsto tai privyniõs privyniõs siūlų Pb. Šeivelę privyniója siūlų ir įdeda į šaudyklę Všk. Merga rado juostą pakraštin ežero, vyniojo vyniojo ir privỹniojo to merga kamuolį (ps.) DrskŽ. Lininio, būdavo, mama priverpia, tokią megztuvę privyniója siūlo Srj. Mano motinytė turėdavo privyniótų išskrostų žarnelių plonų Užp. Autų privỹnioja ir tan vyžan indeda Kpč. Privyniójau [autų], i vis tiek atšalau [kojas] Klt.
| refl. tr. NdŽ: Čianai tokis virbalas, o an jo siūlo prisivỹnioja Pns. Prisivynióji pilną [klebetą] virvgalių, kol telpa Žlb. Kai aš plona, tai prisivynióju prisivynióju rūbų [žiemą] Klt.
2. daug susukti, prisukti: Pilna skrynelė kaliošų priguldyta, privynióta Ėr. Kočėlą privyniósi i brūžkuoji Krž.
| refl. tr.: Popierė[je] prisivyniójusi atsinešė pupikių Krš.
3. pritvirtinti, prisukti, pririšti: Vytim grebėstas privynióta Strn. Su vytikėm privynióji i pririši tus kūlius Krž. Kaip jau pavarsluos tus atvarslus i privyniós pri ratų rungo, arkliai nepabėga Kl. Privynióju virvele in obelį lašinių [paukščiams] Klt.
| refl.: Cigonas vėl ąžuolan grūdas prisvyniójęs, kad neiškristų žemėn Ign.
4. refl. prislinkti, prieiti, prisisukti:
^ Prisivyniõs Žalė (karvė) pri sieto Vkš.
5. prk. sutvarkyti, sudoroti: Tas bandinykas ir privyniójo tijūną Slm.
suvynióti tr. K, NdŽ, KŽ, DŽ1
1. Q656, N, M, L, LL316,325,329 susukti, suriesti į ritinį, į kamuolį: Išdrikusius siūlus į kamūlį suvyniók J. Pakulas reik į kuodelį suvynióti Klp.
| Daro kuodelius, suvỹnioja, suspaudžia Dbč. Bekratant ans (kuodelis) toks paliekta ilgas, pasku aną suvynió[ja] End. Pasitiesi an suolalio [pakulas] i suvyniósi į kuodelį, ka nesusiveltų Kl. Kasos ilgos, aukštai an galvos suvyniótos Šmn. Suvỹniok meškerę ir nešk namo DrskŽ. Ka vinčiavos, jei mergė su vaiku yr, ta rūtų vainikelio nededa an galvos, šiaudų nusuka tokią grįžtę, suvynió[ja] Akm. Ažudengtė suriečiama, suvyniojama SD53. Suvyniotasis popierius I. Ištepa koše rugine [avikailį], suvyniója, kad ir vilnos būtų švarios Aln. Reikėdavo suvyniót [nakčiai] audeklą, iš ryto patiesi vėl Žg. Išbaltėm, rietimus tokiuos gražius suvyniojom, iškočėjom [drobes], tik stovėk ir žiūrėk Kpč. Anksčiau su rankom mindavom linus, paskui išaustus suvyniójam į ritulį i padedam Šd. Minkštą blynelį suvyniók i dažyk su smetonyte Klt. Kamuoliukais tokiais suvyniódavo te su vandeniu [šustinius] Jdp. Kapitonas liepė greičiausiai nuleisti inkarą ir suvynioti bures J.Balč. Supjaustom tokiais diržais [mėsą], palaikom sūryme, daugiau suvyniójam Pšš. Linus džiovina pirtė[je] ir paskuo anus iškula, iššukuo[ja] ir suvynió[ja] Pln. Suvynió[ja] [milo audeklą] i padeda par naktį nuvarvėti Kl. Aguonom nupylė, suvyniojo [pyragą], kai atrieki – aguonos tik stovi Klt. Suvyniók maltinius JnšM. Cibulių suvỹniojus numestie – peteliškės dvesia nuo gailumo Švnč. Kap išbąla [audeklas], tai suvỹniojam rietiman Lzd. Suvyniója kartom [naginių odas] į kokį kubiliuką i raugina Mšk. Rinktinė [paklotė], tik suvyniójus turėt (dėvėti gaila) Klt. O dangus atstojo kaip knygos suvyniotos: o visi kalnai ir salos iš savo vietų perkeltos buvo BtApr6,14. Ir skepeta, kuri buvo and jo galvos (regėjo) padėta ne su prastiromis, bet and šalies suvyniota and (kitos) vietos Ch1Jn20,7.
| impers.: Gavo priemėtį, ale tokį, kad sutraukia, suvynioja net kamuoliukan LTR(Kp).
| prk.: Visi pečiai užtirpę, ir žarnos dieglių suvyniótos Dbk.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Tą meisą susivyniósiam į popierių Pln. Vaikas išėmė iš burnos ir susivyniojo į skarelę kumuniją LTR(Pb). Šiaudų gniužuluką susvynióji ir iššveiti puodus, tai mazgotuviai vadinos Pv. Dimša susivyniojo savo žemėlapį ir rengėsi eiti V.Myk-Put. Kitas susivyniõs ir išeis su visu rietimu Alz. Tuojaus ištiesė tą staltiesę…, pavalgė, atsigėrė, Dievui padėkavojo, o tas jauniausias susivyniojo ją BsPIII154(Brt).
ǁ refl. susiriesti, susirangyti: Jos (gyvatės) susvynióta ir inlįsta [į pagalio tarpą] Dgč. Gyvatė susvyniójo ir kirs Gdr. [Gyvatė] kap kačerga guli susvyniójus Dg. Ana (gyvatė) buvo susivyniójus mazgu Lb. Kap susvynioję buteluky tokios didelės dėlės, tai persigando ir perejo tas [danties] skausmas Dg. Inėjo – tam name nieko nėr, tiktai didelė kirmėlė guli lovoj terpu paduškų susvyniojus LTR. Anas (ežys) susvyniõs, i šuva nieko nepadaris: nusbos lot i apleis jį Pb. Ežys prie peludės susivyniójo ant kamuoliuką, ir šuva jam nieko nebepadarė Skrb.
| Viena skieda susivyniótų, ir stogas varvėtų Lb. Pūrai yra garbiniai susivynióję, t. y. susiraitę J.
| prk.: Kad trauksiu, tai susivyniósi [iš skausmo] Dkš.
ǁ refl. susipinti: Ejau, kojos susivyniójo, kritau – ranką nulūžau Kv.
2. Sut susukti į ką, kuo: Tam ryzely suvynióti pinigai Nj. Vienai kvietinių miltų į skarelę įpylė, kitai lašinių gabaliuką, kopūstlapyje suvyniojusi, rankon įbruko J.Paukš. Skurlyje atsinešė suvỹniotus peilius – pjaus mane Bb. Tuos kiaušinius suvyniójom lukštuos: kur ploniau, kur storiau Užp. Silkę, būdavo, suvynióji į popieriuką i an žarijų pakepi Sdb. Dėdienė įdėjo lauktuvių: pusę kepalėlio iškepto šienapjūtei kvietinio ragaišio ir į skepetą suvyniotą neseniai spaustą sūrį V.Myk-Put. Viską susdėjau skrynelėn, suvỹniojau popieriun DrskŽ. Į popierių suvyniójus, didliai paliekta skani silkė, į anglis įdėta iškepta Žlb. Suvyniójam, surišam [marginamus kiaušinius] su skepetaitėm, ir būna visokios spalvos, margūs Kvr. Vieną pyragėlį ji suvyniojo vaikui P.Cvir. Suvyniók negyvą auksuos, sidabruos, tai anas supus ir mum dar susmirdins Ant. Nusivilko savo marškinius, muni suvyniójo, – pliko [vaiko] neneši par lauką Yl. Iš senų paklodžių, būdavo, padarai vystyklų suvyniót tą vaiką Snt. Ponai važiavo pro šalį, veiza, – vaikas skarelėse gražiose suvyniótas Lk. Ka ans (kūdikis) neišsiardytum, taip ankštai su ta pačia siaustuve suvyniósi, i gan Trk. Ans suvyniótas storai – ne tokiai nūsprogai panešti LKT54(Trk). Negalėjo vaiko merga išmaitinti, padėjo prie kelio suvyniotą P.Cvir. Vaiką suvyniója juosta [veždami krikštyti] Ad. Reikėjo vaikalį suvynióti taip ankštai kaip medelį Yl. Vaiką teip sau suvyniós, kaip kočėlą padirbs, suvyniós su tuo tatai valiniu Lpl. Suvyniótą mergaitę bovijau Dglš. Mun kai tik suvỹniojo [petį] – ir skausmą atleido Gr. Kojos į priegalį suvyniótos atdrungo, atšilo J. Margoj skrynioj pakavosiu, silkų kuskoj suvyniosiu LTR(Krtn). Ievos a karklo vytim suvyniója suvyniója, suriša [akėtvirbalius] Mšk.
^ Mergų pyktis kasoj suvyniótas Pnd.
| refl. tr., intr.: Susvỹniojau paklotėn vaiką ir nuejau linų raut DrskŽ. Susvỹniojus galvą guli DrskŽ. Šiltai susi̇̀vynioti ir gulėti išsitrynus Rdn. Būdavo, susvynióji vaiką, prisriši an nugaros ir tep eini grybaut Vrn. Mergiotę susvyniójus atsivijo jį iš kariuomenės Klt. Vaikus susvynióję, būdavo, i nešamės į laukus Tj. Pripratus šiultai miegot, susvynióju susvynióju Klt. Skaron tokion veltinėn susisupa, susivyniója ir važiuoja Vj. Žiemą su šlėdalėms ka važiuos, susivyniós kojas į šuneną Kl. Į skarmalus susivỹniojusi gulėjo Vn. Sermėgą išsineša ir guli rugiuos susvyniójęs Žl. Patalai tokie dideli, susivỹniok vi̇̀sas i gulėk Jrb.
3. DŽ suvartoti kam vynioti: Suvyniójau visus popierius į pipirus J.Balč(Dr).
4. refl. visu greičiu pašokti: Kad vyras būtų, rikteltų, tai cigonė tik susvỹniotų ir dingtų Srj. Tas mūs katinas tai ir gajus: rėžiau spragilu, o jis tik susvyniój[o] ir kap nuej[o], tep nuej[o] Al.
5. refl. vikriai susitvarkyti: Kap jūs greitai susvỹniojot Dg. Vienu rozu tik susvỹnioj[o] ir ištekėj[o] Nč. Greit susvỹniojau: in šę, in tę – ir kapmat namie Rod.
6. sumušti: Vai, aš tave suvyniósiu šita lazda PnmA. Suvyniójo piemenį vadelėm PnmA.
7. prk. įveikti, nugalėti: Aš jį visai lengvai suvyniojau Dkš. Tik tu jį paduok! Suvỹnios kaip šiltą vilną Dkš. Ta aną suvyniójo teip, buvo kaip balta vilna End.
| Anys tave kaip norės, teip suvyniõs Gdr.
ǁ pribaigti: Liga jį labai greit suvyniójo Vrn. Vėžys suvyniójo moteriškę Ūd.
ǁ Upt apgauti, apsukti: Suvyniójo merga berną Sml. Suvỹnios vyrą tos bobos, liks plikas kap tilvikas Prn. Suvyniojo grafą kaip šiltą vilną rš.
ǁ Vn įkišti į bėdą.
užvynióti tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. R, R40, MŽ, MŽ53, N, M, L, LL101 užsukti, užriesti ant ko: Ant viršaus kamuolio užvyniók siūlus J. Užvỹniota tokia virvė smaluota Vlkv. Tą skepetą jam užvỹniojau, užsiaučiau Jrb. Padarydavo iš liepos skūros [nagines], autus užvyniódavo Vg. An pirštų užvyniója [saują linų] ir šukuodavo Žb.
| refl. tr. NdŽ: Dabar jauni gudresni: šelkas ant nosių užsivyniója, įkiša nosis šelkose Mžš.
ǁ uždėti, užkloti: Užvỹniojo [žolių] anta žaizdos – i pagijo DrskŽ. Jeigu įsipjauni, mama paimdavo voratinklį, užvyniódavo, ka kraujas nebėgtų Pžrl.
| refl.: Sakydavo, kad negaliama eit par Žolinę [riešutauti] – gyvatė an kaklo užsivyniõs Dt.
2. kuo apvyti, apvynioti: Kartinė tvora vytim užvynióta Kp.
ǁ kuo apsupti, apvyturiuoti, apmuturiuoti: Nors skarele greitai užvyniók – ir tegul lekia Plm. Ažvynióta viduriai [po operacijos], skauda, negaliu Dgč. Reikia patrint [vaistais] ir žuvỹniot Rod.
| refl. tr., intr. J: Autus ant kojų užsivynióti KI125. Liepęs paimti tų savo plaukų pluoštą ir užsivynioti ant savo kairios rankos smiliaus LMD(Sln). Tada išvilko ji drapanas našlių, kurias nešiojo. Apsidarė skraiste ir užsivyniojo ir pasisėdo užu vartų BB1Moz38,14.

Daugiau informacijos

parvynióti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

užvynióti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

tę̃sti

Apibrėžtis

tę̃sti, -ia, -ė (-o Dbč, Pls) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD113, SD28, R, MŽ, Sut, N, M, L
1. tr. I, Grv tempiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį: Jei trumpas, tę̃sia Prl. Petneša gumulastinė, kaip tęsi, tįsta, kaip atleidi, susitraukia J. Kailį, skūrą tę̃sti KI156. Tę̃sia kirvio ašmenis DŽ1.
| impers.: Tink dalgį nu smailiojo galo. Juo nemetas gunklos, juo dalgį tę̃sa Trk.
^ Tėvas tęsiamas, moma pamplė, o vaikeliai kai čečeliokai (virkščia, ankštis ir žirniai) LTR(Slk).
| refl. L, Š, NdŽ, KŽ, Ktk: Būdavo, rudas tik tę̃sias medus, o dabar – cukrus Klt. Zacirka net tę̃sias, gardumas Klt. Kas čia do makaronai, kad tę̃sias kaip sniurgliai? Svn. O, būdavo, kai alaus darom, užpili, girinė, kai nutekini, tos putros, išrūgsta to gira, net tę̃sias Kp. Sirapas pasdirba, pradeda tęstis Jž. Net tę̃sias [vynas], kap likerius Ad.
2. tr. NdŽ, Ad suėmus traukti ką tvirtai besilaikantį, laikomą, besispiriantį: Instvėrė klemkos ir tę̃sia Sl. Tai vilkas už galvos [avį], o jy už subinės – vienas ing save, kitas ing save tę̃sia Kpč. Dangsčiai būna an pirkių, ir tę̃sia šiaudus [Kūčių vakarą] Asv. Už makšties [kardą] nutvėręs tę̃sė kai drūtas, kol tik plept an pasturgalio pasisėdo Jrk137. Budėtojas, tęsdamas iš aparato ilgą juostelę, priėmė kažkokią žinią I.Simon. Iš kuodelio ranka tę̃sia siūlą Šlčn. Vilna susvelia, tada tę̃sk tu ją netę̃sk Rud. Tę̃sia numerėlius, kam kokį šniūrelį šienaut Grv. Kartas tęsiaũ (būriau) Lz. Tę̃sia zalatinę žuvį anas (ps.) Lz. Žuvį paregėj[o] [žuvėdra] ir tę̃sia su visa meškeria Kpč.
| prk.: Anksčiau nebuvo darbų jokių, pinigų nebuvo iš kur tę̃st Drsk. Tę̃sia (nuolat prašo, ima) pinigus iž motkos, tik duok Drsk.
ǁ siurbti, traukti (skystį, dujas ir pan.): [Drenažas] gerai tę̃sia [v]andenį Nmč. Anos (dėlės) tę̃sia kraują iš žmogaus Pls. Tenčius iš marių [v]andenį tę̃sia (flk.) LzŽ.
| impers.: An lietaus iš kamino ne tep tęsia, dūmai neina viršun, bet gula LTR(Grv).
3. tr. Š, LzŽ traukti, tempti, vilkti ką paviršiumi: Sapnuoju: jisai tę̃sia mane ir ištraukė per langą Upn. Anas ją až kasų – i tę̃sia miškan Švnč. Turėjau tę̃st tolyn ratus Šmn. Tę̃sus rąstą boba ir parvirtus – regi! Sug. Ir gudiškai akėja – kap tuiną per tvorą tęsdamas Pls. Lenciūgą tęsiaũ tęsiaũ, dar̃ rankų nepakeliu Prn. Tę̃sia kokį daiktą [katinas] kai virvę, daboja – gyvatė Klt. Tai kataras jau labai ažmiega, tai tą až kojų pririšam virvėm ir tę̃siam miškan LKT350(Švnč). Nenumir', ba kap numirsi, reikės už kojų tę̃st namo – bus bėdos Lz. Tę̃sia tinklus And. Tę̃sia [bradinį] per upę ir gaudo [žuvis] Btrm. Šeria jis tą netikusį arkliuką, kad plūgą tę̃stų Vp. Šuniokas nustvėręs vištą ažu sprando ir tę̃sia Ktk. Rytą nueina pakluonėn, kur gulėjo rogutės, tai rado atvirkščias rogutes – tęsta nuo kluono į ežerą SI272. Šito kašis vaikui par snukį, ažtat ir tę̃sia anas žeme Vžns. Nusvėrė maišas vagiui pečius, dėl to, numetęs maišą žemėn, ėmė tęst par gruodą BsPII294. Iš pečio duona reikia tę̃st Dv. Kiba traktorium tę̃s [namą], in senystos budinkos nedarysim Pls. Kraunam, kab arklys tę̃sia LKT401(Pls). Tę̃sia vežimą arklys, ir gana Azr. Kap arklį netę̃sdamą, botagais rėžo, tep seniau ponai žmonis rėžė Asv. Atdarykit vartelius, tęsia meška ratelius (d.) Rod. Tę̃sia pjautuvą lodz senas arklys žolę kanda Grv. Žiūr', kap anas eina kojas tę̃sdamas LKKXIII128(Grv). Tokias stipras buvo, o dar̃ kojas jau tę̃sia Kpč. Kad kojas dar tęsi̇̀, ir gerai DrskŽ. Kojom nepaeina – tę̃sia kojas Vj. Paraližuotas žmogus tę̃sia koją Mrs. Basas vaikas, kojos sukapotos, tę̃sia kokius medinius Šmn. Atejau – visos vištos tę̃sia sparnus par žemę – druskos pririjo Klt. Kokios žvynės popierius tę̃sia par padlagą Šmn. Kab aštros girnos, tę̃sia grūdą gerai Btrm. Kažg būtų, kad juos po kaklų tęstų̃ top DP100.
^ Tę̃sia kaip velnias močią par raistą Ds. Tęsiù kap šuva ratus (prastai gyvenu) Mrc. Nerysi ir kojų netęsi̇̀ (negyvensi) Drsk.
| intr.: Spausk, ma[no] sūnau, šienaudamas visada prūtą, tai tuomet gerai dalgė tęs LMD(Knv).
| refl. Žrm: Koks čia rūbas: tę̃sias par žemę, palos nuskorę Klt. Suknelė per purvyną tęsias Vrn. Ka sijonai buvo, ta žeme tę̃sės ir dulkino Dg. Tęsias kai gaidžio uodega andarokas ir sušlampa Klt. [Meitėlio] pagurklė in žemės tę̃sias, snukeliukas tik ką Klt. Pririjo – gurklys tę̃sias iš priekio kai čelna Švnč. Indėjom in vežimą tą šamą, tai uodega tę̃sėsi žeme LKT233(Brb). Plūgas tęsės tęsės paskui arklį, brinkt ir apvirto rš. Až baroniuko i nusinešė vilkas, kojelės tik tę̃sias Klt. Kojos [paralyžiuotos] tę̃sias, nieko nevaldo Krns. Vejos šitos tę̃sias, nemožna kast bulbos Klt. Pigai tęsiąsis, duodąsis pigai test SD113.
^ Šarka krykščia, žarnos tę̃sias (šaudyklė, šeiva ir siūlai) Slk.
4. tr. jėga, vargingai, sunkiai vesti: Senelis veda už apinastrio, ir jis (vaikas) tę̃sia arklį Slm. Karvę an pavadžios – ir tę̃sia ganyt LzŽ. Žu ragų pririšę tę̃sia karvę an stogo (ps.) Pls. Stabt veršis i stovi, tęsiù tęsiù – neina Klt. Motina viena tę̃sia penkius vaikus miestan Pnd. Kap moteriškė vaiką turi, tę̃sia du kiliometrus daržų ravėt Pls. Tę̃sė mane rentgenan, esu pavargus Ukm. Nenori – neik, anys tavęs netę̃s Pls. Bernioką tę̃sia miškan, do gyvatė kur inkąs Klt. Kai šikamąją tę̃sia šitõs karves, tę̃sia net pievosna, toliausia Klt. Gal jau jį velinai tę̃sė ton balon? Eiš. O vilkelis iš smagumo tę̃sė ožką šoktie (d.) Ndz.
ǁ refl. tr. su savimi kartu vestis: Jaunučiukė, jau tę̃sias vaiką Adm.
ǁ prk. traukti, masinti: Jį tokis patraukimas tę̃sia – tik pavogt Str. Adant darytumite, ant ko jus piktybė jūsų tęsia SPII202. [Viešpatis] visus, ne tiektai žmones, bet ir angelus, teip piktuosius, kaip ir geruosius, tęsia savęsp DP508. Kad penigų įgyja, tad juos vėl ant didžiavimo, ant gėrių… ir svetimoteriavimų tę̃sia DP100. Vieną lapumas apvildo ir tę̃sia jį visop piktop DP114.
| impers.: Kap ažuveikei rublį, tai tada tę̃sia, kad ažuveikt dauges Dv. Užmiršinėja jau Petruškas (kaimo vardas), ne tep jau tę̃sia Str.
5. tr. LzŽ, Žl sunkiai nešti: Kada grybų, uogų atsiranda, tę̃sia į turgų LKT224(Gg). Nueidavom miškan, prisikirsdavom ir tęstè nešte prisinešdavom an savo pečių Ob. Tę̃sdavo tę̃sdavo eglines šakas iš miško pakratyt Klt. Tę̃sia moma maišiuką – nepatę̃sia Švnč. Tę̃sia pieną pieninėn Dglš. Tie ponai visur su mašinom: ir an karves, visur, o tu, nabagėli, ir tę̃sk Slm. Senam reikia apsižiūrėt gyvuliai, tę̃st ir tę̃st Drsk. Tęsiaũ tęsiaũ avižas, buvo likę keli kuoreliai nesunešta Klt. Alytun, turgun, visada pėsčios ejom, dar maišą ant pečių tęsi̇̀, tai nebuvo toli Dg. Po du pudu an pečių tęsiaũ duoną Pst. Tęsiaũ tęsiaũ paržiem [v]andenį gurban an galvijus, net gyslos išsitempė Vžns. Da ir aš dirbau, kaip statė Kavarsko ligoninę, žemes tę̃sėm Kvr. Tęsk gi savo lobį veikiai, kad kas nepamatytų Vaižg. Ale senas pats savęs nebepatęsi̇̀ Užp. Dabar gi veža, tę̃sia sodus, parduoda gi Kur.
^ Kad tik kelnes tęsi̇̀, ir gerai – kad tik vyras DrskŽ. Anas eina, kur jį kojos tęsia, kur akys veda LTR(Rod).
| refl. tr.: Iš namų tę̃sias tę̃sias glėbiais knygų Vdšk. Tę̃skis ir tẽskis tą vaiką Šmn.
ǁ paslapčiomis imant nešti, grobstyti: Ryt stribam reikėjo duot: tę̃sė visa, ko norėjo Sug. Tę̃sia šiaudus ir nesislepia vogdami Klt.
6. intr. iš ankštumo spausti, veržti, traukti: Tai pasiuvo: viena rankovė vienur tę̃sia, kita – kitur Kbr.
| tr. impers. LzŽ: Pirštą tę̃sia [nuo tinimo, tvinkimo], negaliu ir veikt Dv.
ǁ prk. smarkiai šalti, spausti (apie šaltį): Šálta kąsnį, šaltis tę̃sia LzŽ.
7. tr. kloti, tiesti: Tada reikia linus tę̃stie LzŽ.
8. refl. augti, tįsti: Iš apačios žliūgė tę̃siasi Drsk.
9. tr., intr. sunkiai dirbti, plušėti: Nieko, aš gi da tęsiù Sl. Tę̃sia tėvai darbus, dar eina Drsk. Ponauna vaikai, o tėvai visa tę̃sia Drsk.
10. tr., intr. NdŽ, KŽ, Rod įstengti šiaip taip gyventi, leisti laiką, gyvuoti, laikytis: Buvau pas daktarą, vaistų devė, teip dieną ir tęsù Lkv. Tęsi̇̀ dieną, i gerai, ko senam reik?! Krš. Jau paskutinę adyną tę̃sia, ė da vis an save traukia Plš. Žiemą sušalusią [mėsą] galės ilgiau palaikyti, o gal ir greitai prireikti, nes Jonienė diena dieną tęsė Žem. Tę̃sia senykščią [amžių] Pls. Tęsiù ir tęsiù jau dvidešimt metų: tai ligoninėj paguliu, tai lašiukų palašinu Vlk. Vėžys – ilgai netę̃s Krš. Vėžininkė ana, nebtę̃s Užv. Pasigydinėju, pasigydinėju ir tęsiù dienas Drsk. Ot taip ir tęsù tą amžių Žeml.
| refl.: Katrie gerai gyvena, tie išmiršta, katrie blogai, tę̃sas Pvn. Vargingai gyvenau, dirbau dirbau, tai da ilgai tęsiúos (gyvenu) Ml. Pasilopo (pasigydo) i tę̃sas šiaip taip Rdn.
11. tr., intr. KŽ delsti, vilkinti, atidėlioti, traukti: Tę̃sti bylą NdŽ. Provą tę̃sti K. Tę̃sia ir tę̃sia darbus kap šuva ratus Srj. Netę̃sk, padirbk tą darbą – i šventė Rdn. Kaip jūs piningus tę̃sėt, taip aš nepadirbau Krš. Tę̃sia tę̃sia, ir kada ataduos anas skolą man? Mlt. Iškada, ka tą jaunystą tęsi̇̀ (nevedi) Krš. Teip tę̃s tę̃s, kol metai išeis LKT65(Ms). Tę̃sė tę̃sė visą laiką, dabar mato, kad nieko nebepadaris Ds. Kodėl šįmet tei[p] ilgai tę̃siat su šieno pjovimu? Srd. Ans tę̃sa atsakyti Lkv. Žemaičiams, tęsantims krikštyties, karalius Jagėla dalijo raudonas kepures M.Valanč. Paršiuko nepardaviau, nieko nesiūlė Šiauliuose, šiandien papjovėm du, o vieną dar tęsma lig po Kalėdų; sako, tuomet bus brangesni Žem.
| refl. KŽ: Blogi orai, tai darbas tę̃sias Krn. Neužbaigi čėse darbo, tai ir tę̃sias kaip šūdina virvė Skdt. Neina tas reikalas, tę̃siasi tę̃siasi Grv. Reikalas, kalvinams spiranties, ilgai tęsės M.Valanč. Tada svadinsam, tada svadinsam [braškių] – teip i tę̃sas metai po metų Krž. Tai šio nėra, tai to nėra – tep ir tę̃sias Rod. Netę̃skias su skola Kal. Netę̃skias su liga, gydykias Rdn. Netrūko ir tokių, kurie tęsės su krikštu lig pat paskutinės ligos M.Valanč. Aš negaliu tę̃sties, mun reik skubėti eiti Lkv. Ko po karūmenės tę̃sas, ko be pačios bindzinė[ja]? Krš. Du piršliai, švogrių paėmiau, išvažiavom, nu ir tuoj [vestuvės], daug nesi̇̀tęsė Kp. A ilgai dar tę̃sys nežanotas? Pj. Žanykiatavos, ko tę̃satavos? Jdr. Teip tę̃sėmos, nerašėmos į kulkozą Sd. Ponas yra geras, netęsdamos užmoka algą M.Valanč. Nebuvo tat jau laiko ko betęsties I.
ǁ NdŽ užtrukti, užsilaikyti, atsilikti.
12. tr. KŽ toliau vykdyti, daryti: Žaidimas tę̃siamas NdŽ. Vėl turėjau ieškoti galimybių, kad galėčiau tęsti mokslą rš. Gal mes ir dabar tęsiame išdavystes… J.Gruš. Tę̃sti savo šunybes iki galo NdŽ. Apie seserį ir draugą brangų vėtra savo liūdną dainą tęs S.Nėr.
| refl.: Romanas baigtas, o gyvenimas tęsiasi – ir tegu jau pats skaitytojas sugalvoja jo tęsinį J.Avyž. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi LKGII29. Ką norint bylome garbėsp Motinos Dievo, tatai Sūnausp tęsias DP597.
ǁ intr. NdŽ toliau kalbėti.
ǁ refl. slinkti (apie laiką): Taip tos dienos i tę̃sas! Vn. Kap ilgai tę̃sės tas laikas! Dg.
13. refl. Rtr, Š, KŽ trukti: Bylos tęsdavosi keletą ar net keliolika metų rš. Pokalbis tę̃sėsi pusvalandį NdŽ. Tos veseilios tę̃sdavosi po kelias dienas LKT208(Brt). Slogos kai kada tęsias lig devynų dienų kaip ir karštinės LMD(Sln). Prekyba tokia ir tę̃sės lig pat keturiolektų metų karo End. Ir teip tẽsės muno vargai, kol tikt aš vaikus prasiauginau Varn. Nevalia žydų tęsėse par metų septynias dešimtis S.Stan. Aš nežinau, kaip ilgai tas karas dar gali tę̃sties Plšk. Du metu tę̃sęsys tie karai Grd. Bėga priš kits kitą [moterys paplepėti] – kiek taip tę̃sias?! Rdn.
ǁ būti išlikusiam, tebebūti: Anys nekentė, kad čia tę̃siasi liežiuvis lietuviškas Pls. Tę̃sės ir tę̃sės paprotys iš senovės Grv. Tę visokių burtų tę̃siasi GrvT69. I dar̃kos (dabar) to mada tę̃siasi GrvT78. Dar kokis kiaušinis tę̃sias Vrn.
14. tr. ilgai, ištęstai tarti, kalbėti, dainuoti, švilpti ir pan.: Nosiniai garsai tęsiami̇̀ ilgiau DŽ1. Prieb[alsiai] f, v yra tęsiamieji (arba trauktiniai), nes tariant juos galima traukti J.Balč. Lietuvininkai būkštavą (raidę) o tę̃sia KI157. Tę̃siamas giedojimas NdŽ. Tę̃samo balso geras dalgis Ggr. Giesmės negali̇̀ peršokt, tę musysi tę̃st, kap parašyta Btrm. Ta nota tokia nelinksma: tę̃sia i tę̃sia – tokia be gaidų Vlkv.
15. intr. L, NdŽ tįsoti, plytėti, driektis: Mano sklypas čia ir tę̃sia iki upės Btrm.
| refl.: Ten, kiek akys mato, tęsėsi vandenų apsemti plotai P.Cvir. Kaip baltas audeklas tęsėsi tarp žaliuojančių laukų, pievų ir girių lygus ir platus plentas J.Bil. Nuo trobos ir klėties upės linkui, į pakalnę tęsiasi sodnas Žem. Šito pieva tę̃sėsi toliau per kokius tris ūkinykus Ūd. Ir tę̃sias tie kalniukai kalniukai lig pat Lokavos kalno Vgr. Tę̃sės juostums (rėžiais) ūkė Grd. Kaip voratinkliai tę̃siasi par orą, trečion dienon bus lietus Upn.
| Tešmuo kai siūlas, lig žemei tę̃sias Klt.
16. lėtai, sunkiai eiti, vilktis: Reikia tę̃stis namo Lz. Kvara buvo, ir ko jai buvo tę̃stis Dbč. Tę̃siase nebagas su karve Rdm. Dabok, kokia te boba tę̃sias keliu Slk. Te nor arčiau, ė tai tęsi̇́es tęsi̇́es Švnč. Reikia tau dabar tokiu purvynu tę̃stis bažnyčion! Vlk. Einu keliu, daboju – tę̃stas ko – sliedas nukeverzotas Prng. Tę̃sias ir anas kai ūšmalas, nelieka nuo bobos Aln. Tę̃sias i testę̃s, nepristoj in jį! Dglš. Daboju: paskui dykius tę̃sias šunytis Mrc. Šuva vos tę̃sias paskutinėm kojom Vžns. Didžiausias kirminas raudonas tę̃sias par gryčią Skdt.
17. refl. šnek. bastytis, valkiotis: Tę̃siasi čia visokio brudo DrskŽ.
18. intr. pamažu judėti erdve, slinkti: Kaip naktį tūlos žvaizdės danguje rodžias, nuog rytų vakarump tęsiančios, bet ne didžiu žibėjimu žibančios DP502.
| refl.: Vakar nelij[o], ale va šitiej žydai (debesys) tę̃sias Kpč.
19. refl. tr. stengtis paimti ką toliau esamą, siektis: Tę̃skis duonos, riekis ir valgyk DrskŽ.
20. intr. eiti kuria kryptimi: Šitas kelias tę̃sia in Bokštus LzŽ.
21. intr. būti panašiam į ką, krypti, linkti į ką: Ne šlėktos buvo, ale an bajorų tę̃sė LzŽ. Leliušai (kaimo vardas) mainos – tę̃sia in gudus (kalba daugiau gudiškai) Pls.
22. intr. veržtis, labai norėti: Čia miesto patekančio neturime, bet ing aną ateisiančią ir amžiną tėviškę tę̃siame DP553.
| refl.: Dabokis, kiekvienas žmogau krikščionie, kop tę̃sias visos dūmos, visi reikalai ir rūpesčiai tavi DP331. Idantig kad visomis sylomis tęstum̃bimės tosp meilėsp bendrosp ir atleidimop vienas antram DP359.
23. intr. prk. stengtis išklausti, išgauti: Anas tę̃sė tę̃sė i nieko neištęsė Arm.
◊ linùs tę̃sti sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Eit linus tęst BzF79.
aptę̃sti, -ia (àptęsia J), àptęsė tr. Š, KŽ; N
1. Asv, Ds apvilkti, aptempti drabužiu: Aptę̃s žmogų [drabužiu] kap sančiu, kap voratinkliu, pe! GrvT113.
2. Šlčn, Kls, Dv, Pls, Švnč, Plš apsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti, apkaustyti: Kalniai àptęsta milu Grv. Kuoj nori aptę̃st, ar šereiku? Lz. Ma[no] àptęsti kailiniai Btrm. Kalviop reikia ažnešt, kad aptę̃st ratą šina LzŽ. Tada medinius api̇̀tęsė guma Ml. Vešim pas kalvį ratus aptę̃st, jau labai pairę Mrc.
| Mezgė mezgė i numezgė ilgą i be skaičiaus ilgą tinklą i àptęsė aplink girią Tvr.
| refl. tr.: Ratus apsi̇̀tęsiau Švnč.
3. Dbč aptraukti, apdengti, apvilkti: Rūdis juodai àptęsia Asv. Žalia žolelė rūdžia apnešta, bistra upelė krauju aptęsta TDrIV222. Vai ir ištraukė seselę žaliais maureliais aptęstą (d.) Mrc. Kmora visą dangų àptęsė LzŽ.
| impers.: Tep tuos àptęsė nastrus [valgant], kad negali Vlk. Àptęsta jo [akies] lėlelė Dv. Ažkart akį ėm[ė] ir àptęsė Lz.
^ Kad tau akis aptę̃st! Asv, Rod.
| refl.: Burna pienu apsi̇̀tęsė Pv. Apsitę̃sę mano akes, nesuregiu DrskŽ. Apsi̇̀tęsė visas dangus, bus lietaus Rod.
| Guli lovoj vaikais apsitęsus (daug vaikų) Ds.
4. Rtr tempiant, traukiant apvilkti aplink: Ponas liepęs jį pririšt prie arklio uodegos ir aptęst tris kartus apie jo dvarą (ps.) Ds.
5. apnešti apie ką: Apnešė aptęsė aplink bažnyčią [statulą] rš.
6. aptinti, aptvinkti aplink: Pirštą jau àptęsė, reikia pradurt Lz.
◊ aki̇̀s aptę̃sti Rš apgauti, įtikinti melu: Kiba ana jam aki̇̀s api̇̀tęsė, kad anas ją paėmė (vedė) Vdš.
atitę̃sti, -ia (ati̇̀tęsia), ati̇̀tęsė tr. KŽ, atatę̃sti Š
1. atvilkti prie ko: Kad reikt, tai būt atatę̃sęs priekabą Slk. Àttęsė kranu trobą [per potvynį], ir išgelbėj[o] DrskŽ. Ati̇̀tęsė iš pamūrio akmenis Ps. Ir atej[o] lapytė, ir attęso žąsį baltaplunksnę LTR(Rod). Jį in tos eglės attę̃sę po durim (ps.) Lz. Čiut kojas atàtęsiau, tokis klampynas LKKXIII128(Grv).
| refl. tr. Š: Einu, aš atsitęsiù dviratį Kpč. Padarė [rogutes]. Ji atsitęsė, paskinkė ir važiuoja LTR(Kb).
ǁ atitraukti, atstumti nuo ko: Stalą kąsnį àttęsė [nuo sienos] LzŽ.
2. jėga atvesti: Atatę̃sk man jį Mšg. Dabar ragana, atatęsusi savo dukterį pirtin bei gerai išpraususi, pargabeno rūmuosna Viešpaties Gmž(Krd).
| Kai Pipiraitė pamirė, anas kitą iš toliau atàtęsė Aps.
| refl. tr. Dglš, Ktk: Šitą [vaiką] atsi̇̀tęsiau pirkion Dbč. Pasigavę tą žmogų atsi̇̀tęsė ir girdo Slm.
3. Š, Ds, Dkk šnek. atnešti, atgabenti, atitempti: Didelė našta, čiut atàtęsiau Ml. Kūjį boba net iš Grybiškių atàtęsė Slk. Àttęsia àttęsia katė varlę katukui Rdm. Kam tu atàtęsei šituos žagarus? Žl.
| refl. tr.: Tokius kašikus ant kupros atsitęsi̇̀ Všn. Atsi̇̀tęsiau tris nėšius [v]andenio Ds.
ǁ atgabenti kuo: O kamp yr lisafetas, tai àttęsia [bulves] LzŽ.
| refl. tr. Sl.
4. ateiti: Led atsi̇̀tęsiau nuo šieno Trgn.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Ir atsi̇̀tęsėm Alovėn Alv.
5. nelaukiamam ateiti, atsivilkti: Jau tę jokis valketa neatsitę̃s Lp. Ko anas in mus atsi̇̀tęsė? Niekas jo neprašė Rš.
6. atitiesinti: Lemėžas reikia nunešt pas kalvį atatę̃st Pls.

×datę̃sti, -ia (dàtęsia), dàtęsė (hibr.)
1. tr. pabaigti vilkti iki kokios vietos: Sūnus spėjo pabėgt, o tėvą [kazokai] dàtęsė dvaran Žln.
2. intr. išsiversti: Nor kaip in rugių datęstùm su duona! Lp.
3. intr. įstengti gyventi, išgyventi: Lig aštuoniasdešimt metų dàtęsė Krž. O gal aš nė lig rudens nedatę̃siu, ką gali žinoti Vdk.
4. intr. įveikti (kelią), nueiti: Toli̇̀, aš nedatęsiù LzŽ.
įtę̃sti, -ia (į̇̃tęsia), į̇̃tęsė tr.
1. įtempti, įvarginti: Užmirštu naščius atsinešt, teip (be jų) įtę̃sia rankas Snt.
2. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Dbč, Žln, Mrk, Žl įtraukti, įvilkti, įkelti: Kad nepaneši nešte, tai tęste įtę̃sk maišą klėtin Š. Kirvį paėmė ir atkirto jam galvą, ir iñtęsė priemenėn (ps.) LKT398(Nč). Regi, [vilko] añtęsta net ežeran, ale išsinešė avelę Švnč. Ažumušė ir ežeran añtęsė Sug. Jei jo balon būtų neintę̃sę, būtų bitės užėdę Dg. Neik neik an vandenį, bo varlė pagaus ir intę̃s Ad. Insilipė visi ton eglėn ir raganą intęsė LTR(Ant). Ir lovys trobon iñtęsta Drsk. Iñtęsė vežimą grendyman Ndz.
| prk.: Jau tu mañ griekan intęsi̇̀ Rod.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Vilkai, papjovę kumelioką, įsi̇̀tęsė jį tankumynėn ir suėdė Š. Tik avį, insi̇̀tęsia [upelin] ir prausia vandiniu Kpč.
3. jėga įvesti: Reikia eit intę̃st [karvę] Pls. Ing karčemą nor vestie, varu ją ten intęstie BsO37.
4. refl. patekti, pakliūti į kieno tarpą, draugiją: Apsiženij[o] – insitę̃so nei šiokiosa, nei tokiosa giminėsa Rod.
5. prk. įpainioti: Politikon intę̃so ir govė dvidešim penkis metus [kalėjimo] Pls.
6. įpratinti: Ing tą gėrimą draugai iñtęsia nenorint DrskŽ.
7. refl. Kb, Vrn, Dbč, Lz įprasti, įnikti, įjunkti: Insitę̃sęs baisiausiai buvo gert, žmona ir pametė Srj. Darban insitę̃susiu arkliu ir kelij[e] geriau Rod.
ištę̃sti, -ia (i̇̀štęsia), i̇̀štęsė NdŽ, KŽ
1. tr. N, K, DŽ1 padaryti ilgesnį, platesnį, didesnį, ištempti: Moliniai muštuviai panašūs į puodynę ištęstu liemeniu ir susiaurintu kaklu rš. Plakdamas dalgį, jis labai ašmenis ištę̃sia Alk.
| prk.: Bažnyčia, visur santyji motina mūsų, per visą pasaulį ilgynių ir platynių ižtęstà,… pastiprinta yra ko tolyniui, tuo daugiaus DP542.
^ Ant kitojo [turto] kai žąsinai kaklą i̇̀štęsa, o ne ant savo Vn.
| refl. Rtr: Kabantis šaukėsi pagelbos, žmonės bandė nuimti, bet jokiu būdu neatleido mūka, ir su plaukais skūra ant galvos išsitęsė BsPIII37(Nm). Nosis tik išsi̇̀tęsė po kvarabai (apie sulysusį) Skdt.
2. tr. prk. padaryti per didelės apimties, per daug išplėsti: Ištęsti buitiniai vaizdai apsunkina romano veiksmo raidą LKX28. Kompoziciniu atžvilgiu kūrinys gerokai ištęstas rš.
3. tr. įtempti: Ižtęsiu kilpinį SD166. Ižtęsiamas SD28. Neižtęstas SD188.
4. tr. padaryti tiesų, lygų, nebe palaidą ar sutrauktą, ištiesinti, ištiesti, išlyginti: Man duokit jaunystės, kad veidą ištęstų̃ Km. Kad spurgana papula, nepaverpu, nei̇̀štęsu vilnos Šts. Suvyniojo kilimą, o vyras pagrobė ir i̇̀štęsė Krš. Kap sueina bernai, tai mus i̇̀štęsia an zoslano ir tąso GrvT80. Visas kūnas žaizdomis paverstas, ižkruvintas ir ant kryžiaus ižtem[p]tas ir ižtęstas DP145.
| refl.: Sulaužei, supašei tą [linų] saują, kad ji būtų neišsitę̃sus PnmŽ. Ėmė kiškis ir griuvo an žemės i išsi̇̀tęsė LKKII218(Lz).
ǁ pakloti, ištempti, ištiesti: An pievos i̇̀štęsė [drobę], saulė padegino ir išbalino Ml. Drobę an [v]andenio patęsiam, o tada i̇̀štęsiam an dernos (velėnos) LzŽ. Tuos audeklus indedam pelenuosna, pamirkiam kokią dieną, paskui ištę̃siam an žolės Rud.
5. tr. Rtr, DŽ1, Žln ištraukti, išvilkti iš kur: Išdvėsė kumelė, reikia ištę̃st pakluonėn Š. Rudenį bitės pačios ištę̃sia tranus, kad medaus mažiau ėstų Dv. Vienuos marškiniuos manę pro langą i̇̀štęsė Str. Ìštęsia gaidį iš papečės GrvT80. Tęst tęst – paki i̇̀štęsiau iš sutrų duobės telioką Klt. Purvynas būlo, arklys neištę̃sia Kč. Kartą viena žmona ej[o], tai inklimpo, pradėj[o] rėkt, tai i̇̀štęsė LKT397(Asv). Karvė inklimpsta, tai tada visi i̇̀štęsiam iž raisto Dg. Nebaštiką i̇̀štęsė, pats anlindo rakštin ir guli Grv. Ìštęsė iš pečio žąsį, mėsos DrskŽ. Šitokį meitėlį i̇̀štęsė per duris Drsk. Ažkart i̇̀žtęsė telią negyvą LzŽ. Reikia pamerkt, reikia ir ištę̃st [linus] Btrm. Prilenda [žuvų varžon], tai kap tik i̇̀štęsi Dbč. Tadag juos ižtę̃st ižg užtvorių, tadag juos iž erškėčių išvilkt DP278.
| prk.: Ìštęsia iž mokyklos šiap tep, ultojai pasdaro DrskŽ.
^ Liežuvį neištęsi̇̀, kad anas kalbėt Grv. Kad tavę ištęstų̃ oran kojom! Švnč.
| refl. tr. NdŽ: Anas išsi̇̀tęsė ją (ožkelę) iš ažudaro, nu, i jau lupa skūrą nepjovęs, gývai (ps.) LKT349(Ad). Tą pasakę, vėl išsitęsė iš lovos Joną ir vėl jį baisiai prilupė BsPII245(Jž). Iš išsi̇̀tęsia žuvį Vrn. Parej[o] laumė ragana, išsitęsė iš pečiaus Bebenčiuką, pavalgė ir išej[o] ant kiemo LTR(Mrc).
ǁ ką tvirtai besilaikantį ištraukti: Kap inkišam ranką [į skylę], trudna ištę̃st Pls. Strošna ištę̃st rankos iš po stalo Str. Noriu ištę̃st dantį ir negaliu – sopa Lz. Itas jo brolis i̇̀štęs[ė] tą kuolelį GrvT85. Tąsė visi šieną, tai anas i̇̀štęsė tą trumpesnį galą LKKII223(Lz). Tokia buvo bala, kojų nemožnėj[o] ištę̃st LzŽ. Nereikalingus sūdus marti i̇̀štęsė į akivaizdą J.
^ Kad nekalba anas – su kriūkiu žodžio neištęsi LKKXIII135(Grv). Kad jam kas kuolą pilvan įvarytų, kad žarnas ištęstų̃ paskui! Strn.
| refl. tr.: Iš po savę vaikas išsi̇̀tęsė ir nešioja autą Drsk.
ǁ slapčiomis paimti, pagrobti, pavogti: Sakytai, kas i̇̀štęsė pinigus – nerandu DrskŽ. Moteriškei pinigus i̇̀štęsė Švnč. Vilkas manik dvi aveles i̇̀štęsė Grv. Ką tik padedu, tuoj ištę̃sia šitas katinas Klt.
ǁ išsiurbti, ištraukti, sugerti: Medžiaga ištę̃so vandenį Pls.
| prk.: Sako, ką saulė ištę̃sia soką [iš vaistažolių] Pls.
6. tr. išnerti (ppr. mezgant): Sunkiai, bet ištęsiù [akį] Dsn. Per tris akutes ištęstà viena – ir tokis mezgimas Rod.
7. tr. jėga išvesti: Karvę i̇̀štęsiau in atšlaimo, reiks po tam toliau pasvedėt Klt. Jo niekap iš namų neištęsi̇̀ Švnč. Ištęsiù visus [svečius] bulbėsna [ravėti] Drsk.
| Važiuot nenorėj[o], vaikai, dukteres i̇̀štęsė [iš kaimo] DrskŽ.
| refl. tr.: Jį už barzdos nusitvėręs iš užkakalės išsi̇̀tęsė NdŽ.
8. tr. išnešti: Iš trobos mane i̇̀štęsė, būtau sudegus Drsk. Malkų yra, ale nepaimsi: drūtų vyrų reikia jom ištę̃st Slk. Jie su žmona i̇̀štęsė tą kuparą an vežimą Žln. Bus vaikai ištę̃sę kur nors tą atestatą Ssk.
9. tr. sunkiu nešuliu ar darbu nuvarginti, įskaudinti: Itoj mėžia tai ir gyslas i̇̀štęsė Arm.
| impers.: Su jaučiais kad par dieną arsi, rankas i̇̀štęsa LKT134(Dov). Ranką tiek i̇̀štęsė – lai giltinė jumis atema! KlvrŽ. Ištęsė man ir taip rankas, – atšovė virėja Žem.
10. refl. išaugti, ištįsti: Mergelė išsitę̃so kap smilga Rod. Piemuo prie botagui vis išsitę̃sia Ml.
11. intr. ištverti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Kas ištęs iki galo, tas bus išganytas NTMt10,22.
ǁ refl. išsiversti: Da pavasaris toli, ė čia nei šero, nei valago – kap išsitę̃sme su gyvuliais, kuom patys pramisme Prng. Su kartele ilgai negal išsitę̃sti valgyti Šts. Maniau išsitę̃sti su tais miltais šią savaitelę Krš.
ǁ įstengti išgyventi: Ana ligonis, i kiek i̇̀štęsė! Krš. Jei ištęsiù šiuosmet, pagyvensiu Drsk. Ar ištę̃siu, ar su medžių lapais nukrisiu Jz. Kad nor jūs ištęstū̃t! Lp.
| refl.: Ka tik lig vasaros senoji išsitę̃stų Krš.
ǁ refl. išsikapstyti, išsisukti (iš ligos): To delto išsi̇̀tęsė, išgijo Švnč. Tik išsi̇̀tęsiau iš ligos, maniau, kad jau mirsiu Kb.
ǁ šiaip taip prabūti, prastumti (laiką): Kaipgi tu paržiem ištę̃si be kailinių?! Alz. Į tą uždarbį mes nebveizam, mes tik veizam, ka jau ištę̃stumi dieną Als. Dienininkas nedirba, veiza tik dieną ištę̃sti Šts. Diena žmogui ištęstóji tiktai, t. y. trumpini savo amžį (tiktai amžiui ištę̃sti) J.
12. intr. Rtr kurį laiką vilkinti: Pirmo[je] trisdešimto[je] [žadėjo grąžinti skolą] – taip ir ištęsė visus metus Krš.
13. tr. išsaugoti, išlykyti: Iki Velykų i̇̀štęsiau lašinius Vrn.
14. tr., intr. pajėgti išdainuoti, išgiedoti: Jau sena, nei̇̀štęsiu, negaliu giedot kap jauna Pls. Kad aš nei̇̀štęsiu šitos giesmės Žrm.
15. išeiti, išvykti: Išsi̇̀tęsė oran i neateina Dkšt. Išsitę̃sus su vaikais buvo Ad.
| Viena kita pora išsi̇̀tęsia šokt Ūd.
16. tr. prk. išreikalauti, išgauti: Kas tik daro, nori, kad dauges ištę̃st iš to žmogaus Asv. Pasamdė, kad išdarbuit, ištę̃st iš pjovėjos, kad ana nepaeit Asv. Per septynis metus ledva dokumentus [pensijai gauti] i̇̀štęsiau Dg. Anas tęsė tęsė i nieko nei̇̀štęsė (neiškláusė) Arm. Suprato, ką gali ištę̃st (išklausti) Arm.
◊ liežùvį ištę̃sti ką nors išgauti, išklausti: Buvo žmona, nori ištę̃st liežùvį Šlčn.
paištę̃sti, -ia (pai̇̀štęsia), pai̇̀štęsė (dial.) žr. ištęsti 5: Atvažiavo traktorius, abi [mašinas] pai̇̀štęsė Grv.
ǁ išsiurbti: Būt musios ir varmai kraujį paištę̃sę Lz.
nutę̃sti, -ia (nùtęsia), nùtęsė K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1; Sut
1. tr. padaryti, kad nutrūktų, nutraukti: [Žuvys] stvarsto stvarsto ir nenùtęsia Rdd.
ǁ numauti: Duok, čebatus nutęsiù, negulsi itokiom lažion Str.
2. tr. LL192, Rtr, NdŽ nutempti, nuvilkti kur: Ką tęsia, tą nutę̃sia – gera kumelė Adm. Arklys ratus nutę̃so namo Dbč. Kumeliukas bėgo kluonan ir vilką nùtęsė kartu Dv. Nustvėrė poną už kojos ir nùtęsė nuog arklio (ps.) Ndz. Jaučią nebegyvą nùtęsė nuo kelio BM71(Žb). Man tik sunku pamirt, o kai pamirsiu, tai nors virvele padysnin nutę̃skit Tvr.
| refl. tr. Rtr: Lovą nusi̇̀tęsė palangėn – kaipgi jam nebus šalta! Mžš. Nùstęsė nuo pečiaus až kojos GrvT101. Anys tada išlindo ir raganą až kojų nusi̇̀tęsė miškan LTR(Ant).
3. tr. priversti nueiti, jėga nuvesti: Nùtęsė [podukrą] jaujon ir uždarė LKT280(Ukm). Nùtęsė pas kaimyną, ką vogiau obuolius, liepė atsiprašyt, in ranką pabučiuot Žln. Cigonka do nutę̃s, neik! Klt. Do karvę kad kur nutęsiù, o teip ką aš čia darysiu Klt. Kvaista galva, negaliu [šerti gyvulių], bus nutę̃sta turgun ir parduota Drsk.
4. tr. sunkiai nunešti: Reikia nutę̃st [šieną] an tuos kupečius Šmn. Reikia pienas rytą paskėlus do nutę̃st Klt. Seselės nutę̃sia, o partęst nenori – lauki lauki, kad parvežt Ukm. Dieve, kad te mane kas nutę̃st! Srj.
| refl. tr.: Nustę̃sk Kavarckan uogas Kvr. Dabar griebsma ir jau pragaran nustę̃sma Pl.
ǁ nugabenti: Pasodino mergą [vežiman] ir nùtęsė any[s] LzŽ. Seną nùtęsia in ubagų namus vaikai, – visap yra Žln.
ǁ Lz nematant, slapčiomis pagrobti, nusinešti, nudžiauti: Naktį pasijema [balinamas drobes] – gali kas nutę̃st Vdn. Musinu pilniot, kad kas nenutę̃st ko Rod. Marti nùtęsė svogūnus, visa DrskŽ. Nùtęsė [lapė] jauniklę vištelę Švnč. Šeškas uždusis vištą ir nutę̃s Rdš.
| refl. tr.: Ažmiršau aždaryt, ir nusi̇̀tęsė vištą lapė Klt.
5. tr. sunkiu nešuliu nuvarginti, nukamuoti: Nešiau bulvių pintinę, i labai nùtęsė rankas Plk.
6. intr. šiaip taip prastumti, praleisti (kurį laiką): Nutę̃s nutę̃s kokią pusę metų ir vėl ateita ubagais Šts. Diena būtoji, valanda nutęstoji tinginiui malonu J.
| refl.: Nustę̃s dar dvi nedėlios, kole ižvažiuos DrskŽ.
7. tr. Rtr, Srj nuvilkinti, nudelsti: Nereikia linų sėjos nutęsti į antrąją gegužės dekadą rš. Labai nùtęsa skolą, negal tokims skolyti Krš. Taip i tyko nūtę̃sti, nenora rašyti Šv. Šitie lietai nùtęsė rugiapjūtę Lzd. Nieko nenutęsdama atvažiuok LzP. Nenūtęsamas I.
^ Vyro darbas nūkertamas, tikt moterų darbas nūtę̃samas MitI63.
| refl. N, K, Rtr, KŽ, Dv: Byla nusi̇̀tęsė BŽ170. Jo universitetinis mokslas nusi̇̀tęsė gana ilgai NdŽ. Nusitę̃sęs kosulys NdŽ. Nusi̇̀tęsė viskas, užejo lytai, i nepasėjo End. Nusi̇̀tęsė su šienavimu – va ir užėjo lietai Slm. Nusi̇̀tęsė darbai lig žiemos Krš. Darbai labai rudenin nusi̇̀tęsė Krs. Atvažiuoti nusitęsė, matyt, užmiršo mumis J. Nenusitęsk, užmokėk skolą Šts. Į senvaikystą nusi̇̀tęsė – koks surūgęs senvaikis Krš.
| Šie metai jau tep nusitę̃sę (pavėlavę) obuoliai Ndz.
ǁ K nukelti, atidėti: Gavo tą provą iki kito sykio nutęsti LC1889,28.
| refl.: Tai mano kelionė da toliau nusitę̃s, nusikels Krs.
8. refl. Š (ilgai) trukti, tęstis: O jei saulė tekanti debesis renkas iš visų kampų ir [debesys] bėga ant saulės, tei ilgai nusitęs vėjas DS119(Šmk).
9. tr. K tęsiamai ištarti, dainuoti ir pan.: Seniausieji informantai ekspresyvumo sumetimais dažniau negu jaunesnieji savotiškai nutęsia žodžius ir skiemenis KlbXXVII(1)73. Raudėniškiai labai nùtęsa žodžius Krš. Nùtęsa baisausiai, kaip kokią giesmę Krš. Gerai, – vėl nutęsė vėžys, apžiūrinėdamas įnagį K.Saj. Kregždė čirvena čirvena ir nutę̃sia Skr.
| Varpai skambėjo, ilgai nutęsdami garsą Žem. Nutę̃siamas balsas NdŽ.
nutęstinai̇̃ adv.: Ans nutęstinai̇̃ sako, t. y. kaip gieda J.
10. refl. plytėti, nusidriekti: Jo laukas nusitę̃sia lig miško Ob. Galas vagų nùstęsė toli, plotų plotai DrskŽ. Nusitęsė ilga juodų dūmų uodega, ir po minutės liepsnojantis priešo lėktuvas atsimušė į žemę rš. Nusitęsė virtinė vežimų su visokiais padargais, ryšuliais ryšulėliais V.Myk-Put. Per visą pirkią nusitęsęs šviesos stulpas, dulkės atrodo kaip auksinės rš. Voratinkliai nustę̃sę GrvT46. Pakluonės žilvičių šešėliai ant vakarą nusitę̃sdavo par visą kluoną Skrb.
ǁ nutįsti: Sermėga suteršta, ir vienas skvernas žemiau už kitą nusitę̃sęs NdŽ.
11. šiaip taip nueiti, nusivilkti: Nùstęsė Druskinykuosa ir neparvažiuoja DrskŽ. Vaikai kap nustę̃so medžian, tai ir nū nėra Rod. Ant vakaro in traukinį nustę̃siam Lb. Ar nustęsi̇̀ teip toli su vaiku? Skdt. Kap tik nùstęsiau tęnai Dv.
12. tr. palenkti, patraukti į kieno pusę: Verta [Marija] už tiesą ant kurios Viešpatis pavyzdėtų, kurios gražumo karalius trokštų, kurios kvapu mielingiausiuoju būtų nutęstas nuog amžinojo ano atilsėjimo ant ančio Tėvo DP624.
patę̃sti, -ia (pàtęsia), pàtęsė NdŽ, KŽ, DŽ1
1. tr. tempiant pailginti, paploninti: Patęsk ploniau verpalą Šts. Su geležia bepiga: kur stora – patę̃sia, kur plona – sukrečia, o medžio atpjovei – jau neprilipdysi Dkš.
| refl. NdŽ.
2. tr. kiek pasiurbti: Arielkelės – tai kožną dieną pàtęsiu Lz. Kap kada, kap čvertką pàtęsiu, tada kalba geresnė LKKXIII119(Grv).
ǁ kiek užtraukti, padumti (dūmą): Duok patę̃st savo liulkos Nč.
3. tr. patraukti, pastumti, pavilkti ką paviršiumi: Patę̃sk pakūčion suolą Rod. Pàtęsė pusin kelio, kap svied[ė] tą bačką atgal LzŽ. Anas paėmęs apinastrius patęsęs žeme ežia ir šaukiąs LTR(Ds).
4. tr. LzŽ, Km, Dglš, Mrk, Mrc, Rod pajėgti tempti, traukti, vilkti paviršiumi: Nupirko batelius, vaikas dar nepatę̃s DrskŽ. Kojų nepatęsiù – skauda Aln. Ale kur tau anas padaris vienas, anas jau kojų nepatę̃sia Švnč. Mainė mainė su cigonais, tai arkliukas negalėj[o] kojų patę̃st pavasarį Grv. Dėlto priraudavom žolės, o kaip purvas, kurgi vaikas patès ratelius, nu tada reikia nešte nešt Rk. Pridė[jo] itokį didžiulį vežimą, ką ledve arklys patę̃sia Grv. Jau nepatę̃sia – tokis rambus arklys Rod. Kumelę ažkabinsi, ale kai nepatę̃s, tai bėruką ažkabinsi Dkk. Jaučias daug patę̃sia, tik jis eina žengsniu Rud.
5. tr. Švnč, Klt pajėgti, įstengti panešti: Pridė[jo] didžiulį maišą, ką itai ledve pàtęsė GrvT111. Rankos nebetikę: patempė kiek – ir nebepatę̃sia Kvr. Užpakalio nepàtęsiu – ką aš darbuisiu Kpč. Tokis jau pilvo nepàtęsia, ėda kap kokis paršas Žln. Nepàtęsia (menkai įgali), o vis negana Žln.
6. tr. sunkiai ką keliant, nešant, dirbant patempti: Sako daktaras, ka pàtęstos gyslos LKT168(Grk).
| refl. Alk, Pjv: Kai pasitę̃si nuo pakėlimo, taukės gelbėdavo PnmŽ.
7. tr. LzŽ pakloti, patiesti: Kab rasa pavasario, šilta jau, dienos didelės, an saulelės, tada pàtęsia an rasos [audeklus] LKKII225(Lz). Patę̃sia tą palą, kur aprištas sietas, ir išleidžia an tos palos [bites] Kpč.
^ Per mariom katino uodega patęstà (kibiro pasaitas) Tvr.
ǁ padriekti: An pečių pakūrentų padedam, an saulės patę̃siam [žolynus] Pls.
| refl. Btr, Švnč: Ir palei pievą, ir palei kelią būna pastę̃sę visur – tai patakėliai Dg. Kiaulažolės pastę̃sę tep, lapukai kap rūtų, takažolės dar vadinas Pv. Pas mus šitoj klonis voratinkliais pastę̃sia an pa[ga]dos Pls. Šiandien ryte tep buvo panašu in lietų: buvo pastę̃sę kasos tep nuog saulės Pv.
8. tr. patiesti, paguldyti: Anas teliokas išturėt nemožna, mane kai davė, net pàtęsė Klt.
ǁ refl. pasislinkti: Pasitę̃sk toliau! Pls.
9. intr. kiek gyventi, pagyventi: Gal dar keletą dienų patęsti Žem. Gal patę̃s iki pavasario NdŽ. Jei nejudyt[ų] vėžio, [ligonis] patę̃st[ų] kelis metus DrskŽ.
| refl. NdŽ: Žmogus nori pasitę̃sti i gydais Krš. Ka ramiai, lengviai būtumei, pasitę̃stumei Užv. Ka tik tamsta da pagyventumi, ka tik tamsta da pasitę̃stumi Trk. Reik tą guzą spinduliuoti, pasitę̃su (pabūsiu) ligoninė[je] Rdn. Šnapšelį gėrė, ka būt nagėręs, būt pasitę̃sęs End.
10. tr., intr. kiek nutęsti, pavilkinti, padelsti, atidėti kuriam laikui: Storosiuos ant Naujų Metų atnešti [skolą], ale rast ir ilgiau patę̃s Ms. Yr valgyti, gerti – gal ilgiau patę̃sti [vestuves] Pvn.
| refl.: Nepirk to paleto, dar pasitę̃sk Krš. Pasitęskiat košę valgyti, aš įnešu dar pieno Ggr. Visam amžiuo neprisipirksi, tik pasitę̃stumi kiek Krš.
11. tr. išsaugoti, išlaikyti sveiką, nesugadintą, nesunaudotą, pataupyti: Pašarą patę̃sti NdŽ.
| refl.: Į žiemą, kad pasitęs, yr uždarbio ir su obulais Nt. Su tais lašiniukais pasitę̃su Krš.
12. tr. toliau skirti, duoti, pratęsti tolesniam laikui: Pàtęsė vaistus, tus pačius geru i geru Rdn. Neklauso, jam patę̃s tą kalėjimą Pj. Atvažiavo asesorius, tujau šimtą rublių į kišenę, ka dar patę̃stų lažą Krt. Mokėjimo laiką patę̃sti NdŽ.
13. tr. End padaryti ilgesnės trukmės: Dievas susimylėjo, patęsė jai gyvenimą, duodamas laiko tau pasitaisyti LzP. Jau daba gyvenu neblogai, jau galėčio, jei jau amžių patę̃s Dievas, ir ilgiau būti da Šv. Jei Dievas patę̃s, leisu [vaiką] mokslą Pvn. Ansai pardalijo ant dviejų dienų [duoną], kad galėtų ilgesniai patęsti sau amžių BsPII20(Varn).
| Patę̃sti patę̃su aš tave, bet neišgydysu – skrandžio gedimuo nėr liekarstų Nt.
| refl.: Nusiraištys visi atolai, jei ruduo da pasi̇̀tęs Vvr. Jei vė[ja]s pasitęs, greit nubrįs visi pašaliai Šts. Darius jei būt paskaidęs savo karauną, karė būt pasitęsusi S.Dauk.
| impers.: Gal da tei[p] kiek pasitę̃s i be karo Jrb.
14. tr. praleisti (laiką): Vakarams patęsti mokėsi visokių pasakų Šts.
15. tr. Dkš, Kli kiek ilgiau tęsiamai ištarti: Trumpieji balsiai kartais patęsiami rš. Anykštėnai kai kalba, daugiau patę̃sia žodį Kvr. Švendubrėnai pàtęsia žodžius DrskŽ. Vindeikių kaime patę̃sdavo kalbėdami Msn. Patę̃sdami labai klega Dbč. Suokdamas dainą, balsą patę̃sk J.
patę̃siamai adv.: Drucminai labai patę̃siamai kalba Rud.
16. refl. plytėti, tįsoti, driektis, eiti: O ta rubežis pasitęs iki Bet-Hoglei ChJoz15,6.
17. refl. šnek. paeiti, pasivilkti: Privargau su bulbom – nepastęsiù Ktk. Boba suvis nepastę̃sia Dglš. Par žemę nepastę̃sia, ė jau keikias Rš. Pastę̃st jau negãli – sėdėtų namuos geriau Antr. Metų daug, nepàstęsi kap maišas Dv.
18. intr. užduoti, sušerti: Kap pàtęsė anas ituo vėzu vienam, tai anas apgriuvo Lz.
19. refl. tr. užgrobti: Radosi Želigovskis, Vilnių pàstęsė Dv.
20. intr. atsiduoti, kvepėti: Eglinis kuodis kap naujas, pàtęsia egle Lz.
◊ api̇̀varų (kulnų̃) nepatę̃sti sunkiai, vos paeiti, pasivilkti: Jau nepàtęsia api̇̀varų Alv. Matau, kad kulnų̃ galiu nebepatę̃st Dbk.
kadokùs (siū́lą) patę̃sti pagyventi: Prašykit Dievo: kad tėvas patę̃s kadokùs, tai dar bus geriau Arm. Norėčio dar siū́lą patę̃sti Šts.
partę̃sti, -ia (par̃tęsia), par̃tęsė tr.
1. NdŽ, KŽ parvilkti, partempti ką paviršiumi: Kartį partęsai̇̃, o jautį palikai Žrm. Užrink storiausį ąžuolą ir partę̃sk namo Azr. Vilką partęsmà namo, o vilkė ir pati ateis Ktk. Tuoj durnius sugriebė bobą, ažnėrė virvę až kaklo ir partęsė namo BsPII251. Negalėjo ratų namo partę̃st iš turgaus Dv.
| refl. tr.: Tai užkabinom tą šamą ir parsi̇̀tęsėm in šitą pusę Nemuno LKT233(Brb). Par̃stęsė malkos traktorium Drsk.
2. jėga parvesti: Nejo berniokas, paėmiau ir par̃tęsiau namo Ds. Motina, pagavusi žabą, sudavė gerai dukteriai, partęsė namo, bet vos sugrįžusi Marelė susirgo M.Valanč.
| refl. tr. Kč: Aš jį už rankos ir parsi̇̀tęsiau iš stoties Srj.
3. Všn, Žrm parnešti, partempti: Akmuoj sunku partę̃st LzŽ. Tie saldiniai teip dribo, teip dribo, kasdien po dvi karzinkas partę̃sdavau Šmn. Nutęsk, partę̃sk viską senas Drsk. Reikia dar maišas partę̃st žolės, tai tada valgysiu Vlk. Seniau, būlo, par̃tęsiam maišą druskos iž Lenkijos per upelį Kpč. Matai, kiek jis partęsia žagarų iš miško Čb. Ar šatra kokia tvorai partę̃st reikia, visko reikia Rud.
| prk.: Norinta būt palikęs [jūroje], būtų partę̃sęs pinigų DrskŽ.
| refl. tr.: Šitą katilą parsi̇̀tęsė namo Všn.
ǁ kuo parvežti, pargabenti: Vyrai nusistūmė ratus ir vėl par̃tęsė kryžių iž miško Mrc. Einam namo, rateliuos [cukrų] kol partę̃sma Slm.
| refl. tr.: Yra šieno pakapota, reikia parsitę̃st Mrk.
4. pareiti, parsivilkti: Teip privargau besvalkiodamas po turgų, kad led namo parsi̇̀tęsiau Lel. Nebuvo nebuvo po kari, paskun parsi̇̀tęsė iš kur Kpč. Dar Kazys neseniai parsi̇̀tęsė tik Arm.
pértęsti tr.; SD292, SD3348
1. pertempti, ištiesti nuo vienos pusės iki kitos, permesti: Jonas pértęsė dratą, neina gyvuliai DrskŽ. Vidurė[je] tų griovių, pripildytų mėšlais ir žemėmis, partęs nu rytų į vakarus virvę S.Dauk.
| refl. tr.: Ubagas dūlina, maišelį per pečius pérsitęsęs, in abejas šalis pasdairinėdamas Dbč.
ǁ padraikyti: Kur šiaudais laukai pértęsta (plonai užmėžta), ir tai javas net į šalis virsta Rod.
ǁ perbraukti: Kokis tę tavo raštas – tik prikišta, pértęsė pértęsė, – kas tę gali perskaityt Pv.
2. pertraukti, perkišti, perdurti: Adata nemožna pértęst greit šitokį storą rūbą Klt. Jei akių paboja, – per pavalkus pértęst [vaiką] (priet.) Mrc.
3. vienam kitą tęsiant nugalėti, laimėti: Eme tęstynėn, pažiūrėsim, kataras iš mūs katarį pertęs Grv.
4. NdŽ, KŽ paviršiumi per ką pervilkti: Būtum patys pértęsę [vežimą per] šitą balą Lp.
^ Burbu, o jy (marti) tyli kap pértęsta per ledą DrskŽ.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
ǁ pertempti, pervilkti į kitą vietą: Reikia pértęst stalą kitan daiktan LzŽ. Kap pértęs traktoriu [sodybą], tai eisim [į gyvenvietę] Rod.
5. pervesti per ką: Daboja – arklys su vežimu per žardą pértęsta Tvr.
| refl. tr.: Kokį berniuką paėmė, per gatvę pérsitęsė Šmn.
6. Ds pertempti, pernešti: Akmuo sunku pértęst Lz.
ǁ pergabenti: Šitas arklys visą valsčių pértęsė ir da veža Str.
7. refl. šnek. šiaip taip pereiti: Vos pérstęsiu per pirkią, visai negaliu Rtn.
8. nuvarginti, pertempti: Mano gyslos pértęstos PnmA.
| refl. NdŽ.
9. padaryti per ilgos trukmės: Nu kam man senutei Dievulis pértęsė vieką Tvr. Pernešiojo karvė [teliuką], pértęsė Dv.
10. išlaikyti, ištverti: Vienam bernaičiu an smagenų darė raparaciją, al pértęsė Dbč.
pratę̃sti, -ia (pràtęsia), pràtęsė Š, Rtr; SD1141,142, Sut, M
1. tr. N, K, KŽ tempiant padaryti ilgesnį arba platesnį, pratempti: Striubą daiktą pratę̃sti, kad būtų ilgesnis J. Nulėkė vilkas par kalvį ir paprašė, kad pratę̃st jam liežiuvį (ps.) Grv. Striukas sienolis, pràtęsė sienolį (ps.) LzŽ.
| refl. tr. N.
2. tr. NdŽ prastumti pro šalį, pratraukti.
3. tr. nustumti į šalį: Pratę̃sus buvau i iššluosčiau Ad.
4. intr. įstengti šiaip taip gyventi, išgyventi, išsilaikyti kurį laiką: Bloga jo liga, ilgai nepratę̃s NdŽ. Nu, mažgi da vasarą pratęsiù LKT340(Ign). Gali pratę̃st po ligonines, ale gyventojas nebebūsi Krč.
ǁ refl. tesėti, verstis, pragyventi: Su ta pensijike vis gali prasitę̃sti Rdn.
5. tr. N, NdŽ uždelsti, užvilkinti.
6. tr. toliau vykdyti: Piemenys dar norėtų pasikalbėjimus pratęsti rš. Baranausko pradėtą senovės idealizavimą poezijoje pratęsė „Aušros“ romantikai rš. Pratę̃sti pažintį NdŽ.
7. tr. padaryti ilgesnės trukmės: Jeigu gerai užsilaikysi, gali dar pratę̃sti savo gyvenimo dienas Tl. Pratę̃s [vaistai] kiek gyvenimą, ale neilgai Grd. Nemaniau, ką tep ilgai gyvensiu, ką Dievas ilgai pratęs Tvr. Suvadino baimę gydytojų, kaip įmanydamas norėjo amžių pratęsti M.Valanč. Ne tiktai metų, bet ir valandos niekas sau pridėt nei ilgiaus ir toliaus savo amžio pratęst… negal SPI135-136. Idant meto vargų ir kariavimo nepratęstų DP542.
| refl. DŽ1, Švnč: Pagadėlė kiek prasitę̃s – žmonės tuoj šieną griebs Vad. Geras oras ilgiau būtų prasitęsęs I. Prasi̇̀tęsė liga Grd. Nepatogu būdavo pamesti ir išeiti, ir audiencija kartais prasitęsdavo KlbV96. Turam iš pieniško, meisa prasitę̃sias Krš. Kad taip prasitęstumei neatidavusi sūrio, bent ligi po visam Žem. Kadangi teip ilgai prasitęst, tada nieko nebus iš to pranešimo BBEz12,22.
8. tr. DŽ1 atidėti vėlesniam laikui, prailginti (terminą): Sutinka vėl terminą pratęsti TŽII262. Pratę̃sti sutartį NdŽ. Šviežią duoną kap regi išvaro (suvalgo), o sužiedėjusią tę tolyn pratęsia Rod.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
9. tr. šiaip taip praleisti, prastumti (laiką): O anam čia nėko nereik, ale tiktai ans nora tą laiką pratę̃sti Lk. Vis diena pratęstóji, vis pavasaris artyn Šts. Vis buvau alkanas, bet ką badą pratęsau Rod.
10. intr. išbūti, praeiti, praslinkti (apie laiką): Gal i šiandie dienelė pratę̃s be lietaus Bsg.
11. tr. tęsiamai ištarti, išdainuoti: Stiprus vyriškas balsas, pratęsdamas žodžius, kažką skelbė ar šaukdino V.Myk-Put. Labguviškiai teip pràtęsta kalba kalbėjo Kin. Posmą baigus, jis pats vienas pratęsdavo gaidą V.Myk-Put. Nosiniai pratę̃stini raštženkliai JV(XXIpsl.). Ir sako pratęsdama: – Eik, apsmukėle, iš ma[no] akių! LTR(Rod).
pratę̃siamai adv.: A, e su kirčiu, ne žodžio gale, tariami paprastai tęstinai arba bent pratęsiamai J.Jabl.
pratęstinai̇̃ adv.: Sudėtinis savibalsis ie… ištartinas yra vienu baisu atvirai, minkštai ir pratęstinai JDIII(IVpsl.). Kad avino ragas pratęstinai eis, lips anosjan ant kalno Ch2Moz19,13.
| refl.: Jei kada dingsta n viduryje žodžių, visada tokiuose atsitikimuose prasitęsia prieš ją balsinė J.Jabl.
12. refl. būti nusidriekusiam, plytėti: Prieglius su savo sidabrine juosta prasitęsia pro tą… aukštąjį kalną BsV168. Priegtam prasitęs ta rubežis Debiran nuog lomos Achor ChJoz15,7. Vidurinė kartis vidury bus and lentų, prasitęsianti nuog vieno galo iki kitam galui Ch2Moz26,28.
13. refl. pasklisti, paplisti: Ir teprasitęsia apsčiai and žemės, ir vaisinas, ir prasidaugina and žemės Ch1Moz8,17.
14. lėtai, velkant kojas praeiti, prasivilkti.
◊ linų̃ pratę̃sti Vb, Šv, Gdr sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Atejau linų pratęsti LTR(Vdk).
pritę̃sti, -ia (pri̇̀tęsia KŽ), pri̇̀tęsė; SD302, Sut, I
1. tr. NdŽ tempiant, tęsiant priartinti.
2. tr. NdŽ pritraukti, privilkti artyn.
3. tr. Lš jėga priversti, atvesti: Jo nepritęsi̇̀ už kaunieriaus [dainuoti] Lp.
ǁ prk. privilioti, pritraukti: Idant kuriuo norint būdu mus savęsp pritęstų̃ DP80. Meile amžinąja numylėjau Tave ir todrinag pritęsiau Tave DP508.
ǁ refl. tr. prisijungti: Tęsėm tęsėm ir nepri̇̀stęsėm lietuvių Pls.
4. tr. NdŽ, DŽ1 daug prinešti: [V]andenio daug reikia pritę̃st gyvuliam Klt. Aš, būdavo, pritęsiù malkų iš beržynioko Klt. I karvę pašeria, i [v]andenio pritę̃sia Švnč. Visokių šunagrybių pri̇̀tęsta, o gerų grybų nėr Vrn. Pri̇̀tęsė dovanų vaikai vardo dienon, vagi Drsk.
| refl. tr.: Prisi̇̀tęsiam tų žagarų, prisikapojam Pun. Gal žinai, kas turi ąžuolą kokį, ka išdžiūvęs būt, gal kas turi pristę̃sę, kur miške gyvena Pv. Su lėlėmi žaidėm, ryzų pristę̃sę Drsk.
5. refl. šnek. prieiti, prisivilkti: Visokių pristę̃susių gyvena Vrn.
6. tr. priveržti, pririšti: Šieno vežimą pritęsia šatra su vadimis Š.
7. tr. prisiurbti, pritraukti, prigerti: Straublys lietų geria: pri̇̀tęsia tę lietaus, ir tada lietus lija Pls. Bulbės [v]andenio labai jau daug savęsk pri̇̀tęs[ė] Grv. [Šulinys] iš žemės pri̇̀tęsė [v]andenio Dv.
| refl.: Kap pakaroj[o] rūbai an drėgnos sienos pernakt, t[ai] ir pristę̃so drėgnasties Rod.
8. intr. plikinant pagaminti nuovirą, ištraukas, pritraukti: Šiltas vanduo greit pritęsė nuog žolių Vrnv.
9. intr. LKKIX202 pritvinkti: Sopulys būna, kap pri̇̀tęsia Dv.
10. intr. NdŽ kurį laiką įstengti gyventi, pagyventi: An vieno pieno atsisėdęs, be šluopos duonos ilgai nepritęsi̇̀ Rod. Tiek metų pragyvenau, iki rudens pritęsiu. Ligai nereikia pasiduoti LzP. Tų labai maž, kurie ik sekmai dešimti metų pritęsia DP579.
11. tr. užvilkinti, uždelsti: Pri̇̀tęsė siuvimą iki pat švenčių DŽ1.
| refl. NdŽ.

×raztę̃sti, -ia (ràztęsia), ràztęsė (hibr.) žr. ištęsti:
1. Reikia tą skūrelę raztę̃st LzŽ.
| refl.: Kad nerazsitę̃st vežimas, švornas demasi LzŽ.
2. Kad įmanytai, tai itą giesmę raztęstái Arm.
3. žr. ištęsti 4.
ǁ Grv Ràztęsia audeklą in pievos, ir džiūsta Šlčn.
sutę̃sti, -ia (sùtęsia), sùtęsė
1. tr. Grv sutraukti, suveržti: Apyvarus sùtęsiau i einu apsievęs Btrm. Pridėjau pilną paklodę žolės – kap tik sutę̃st Nč.
| Ana negal' pirštų sutę̃st (sulenkti) LzŽ.
| prk.: Daug dienų būna, kad su sùtęstu pilvu (alkanam) reikia vaikščiot Nč.
| refl.: Suruko visos gyslos kūno Viešpaties Christaus ir susitęsė anosp šaliesp pramuštos rankos Jo DP176.
| prk.: Jonas po kvarabos susi̇̀tęsė, kad ir pažint nemožna Lz.
2. tr. sutąsyti, suplaikstyti: Sùtęsa, subjaurio[ja] mašina linus Šts.
3. tr. sutraukinti: Karvės pieną buvo [burtais] sutę̃sę: ka semsi, kėlės visas iš viedro Šts.
4. tr. sujungti, sutraukti: Sùtęsė apie tris kaimus apie save Arm.
5. tr. NdŽ, DŽ, DrskŽ, Glv sunkiai sunešti, sutempti, suvilkti: Sùtęsiau visus grūdus iš jaujos į klėtį J. Pašalin sugrūdo, sùtęsė pagalius Klt. Tai jau sùtęsei tas malkas iš paežerės? Slk. Šitiek gi dobilo sùtęsė! LKT383(Knv). Sunku tiej šienai sutę̃st senei – kas tau arklio duos Rtn. Vaikai mokykloj, tai kada gi aš sutę̃siu bulbas po darbo Slm. Snienga ir snienga – kap kalnai visur sùtęsta Žln.
| refl. tr. Dg: Lapė pasiėmė ir susitęsė aveles urvan LMD(Tvr).
6. intr. kurį laiką išgyventi, patraukti: Trijų mėnesių nesutę̃so – ir mirė Dbč. Jiej tik metus sùtęsė po vestuvių – ir vaikas Vlk.
7. tr. NdŽ sugaišinti, sutrukdyti, suvilkinti: Lytai sùtęsė žmonis Šts. Kalvis sutęsė aną i šokalą (šokius) Šts.
| refl. NdŽ: Susi̇̀tęsėm su bulvėms ir nebiškūlėm javų Šts. Susitę̃sę su operacija, labai sunkiai buvo Pj. Jis su karūmene susi̇̀tęsė, musėt, jo dokumentai buvo užsimetę Skdv. Susitęsė liga, ir mirė ligonas Ggr. Nežinau tik, kas čia yr, kad taip darbai naminiai susitęsė Žem.
8. intr. užgaišti, užtrukti: Sutęsė lig vėlo vakaro begerdami Šts.
9. tr., intr. sunkiai užtekti, išsiversti, sudurti: Su duona tai gal sutęsiù, bet prievarko tai nei prieg danti Rod. Tokioj draugėj tai tik duonos su duona sutę̃st nemožna Arm. Jiej nesùtęsia algos su alga Mrc.
10. intr. Žrm suduoti, sukirsti: Kai sùtęsiu palka, kap sutiesiu botagu Rod. Kad sutęsaũ lazda nugarkaulin Rod.
11. tr. pastatyti, suręsti: Sùtęsė kokį lauželį priešžiem ir būna Vrnv.
12. refl. šnek. sueiti: Sùstęsė visi Lp.
◊ gãlą su galù sutę̃sti Vrn užtekti sunkiai verčiantis: Gav[o] tokią algą ir nesutę̃sdavo gãlo su galù Pv.
nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sti nieko neveikti: Ne iš gero nieko niekicko neturi – per dienų dienas nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sia Rod.
užtę̃sti, -ia (ùžtęsia), ùžtęsė Rtr, Š, KŽ
1. tr. tęsiant užtraukti, uždengti, užtiesti, užtempti: Anys kap važiavo, svotai àžtęsė kelią, kad duot cukierkų Grv.
| prk.: Užtę̃si (surašysi) dideles kningas, o naudos jokios Krš.
ǁ impers. kuo aptraukti, užeiti paviršiui: Man šitą akį dar̃ ùžtęsė – ir neregiu arti̇̀ Azr.
2. tr. KŽ užmauti, apvilkti.
| refl.:
^ Anas lietuvys, ale vilko skūra žusitę̃sęs Pls.
3. tr. Vvr užmegzti, užtraukti: Aš ùžtęsiau mazgą ir negaliu atmegzti J. Mazgas yra ùžtęstas, jo negalia nėkas atrišti Prk.
4. tr. NdŽ, On sunkiai užtempti, užvilkti už ko, ant ko: Kareivis kelintą kartą išėjo pažiūrėt pakaruoklio, tai ėmė jį nuo kilpos nukabino ir už kapų užtęsė LTsIV273. Vežimą ažutę̃sim kluonan Dv. Paėmė pusę vežimo ir ùžtęsė an kluono stogo, net an kraigo Srj. Tę [neklaužadą] žùtęsė ir žurakino, kad neinlįst Asv.
| refl. tr.: Prieš kalnėlį užsi̇̀tęsiu dviratį, nuog kalnėlio nemynęs pavažiuoju Dg.
5. tr. tęsiant, velkant užlyginti, panaikinti: Gyvulius laikai rūsy, o kad kas, varai miškan, šakom pėdas užtęsi̇̀ Trgn.
6. tr. NdŽ, KŽ padaryti ilgesnės trukmės: Užtę̃sti susirinkimą DŽ. Blogas oras ùžtęsė rugpjūtę Skdv. Ka neužtęstà liga, pagydo su numiniums Grd. Aguonos gelba nuo įvairių užtęstų krūtinės ligų rš.
| refl. NdŽ, KŽ, DŽ: Pilies rekonstrukcija užsitęsė ilgai, ir neaišku, kada buvo baigta rš. Abu stebėjosi šilta, visai vasariška rudens naktimi ir nepaprastai ilgai užsitęsusia sausra P.Cvir. Šiuosmet šienapjūtė užsi̇̀tęsė: per mėnasį nieko nepadarėm – vis lietus ir lietus LKT386(Drsk). Tokių kalbų, kad karas ilgai užsitę̃stų, niekas nekalbėjo Plšk. Užsi̇̀tęsė mano darbas Mrc. Liga užsi̇̀tęsa – i nebipagelbėsi Pvn. Labai seniai tavo džiova užsitę̃susi Stl. Beveik visi dūmikai turi užsitęsusią slogą plaučių, nuolatai kosti V.Kudir.
7. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1 uždelsti, užvilkinti, atidėlioti, atidėti: Ko taip ùžtęsei skolą? Krš. Jis ùžtęsė skolą ligi kitų metų Lp. Užtę̃su vieną dieną, poryto nueisu [pas daktarą] Krš. Būtumiam išgelbėję, vieną dieną ùžtęsė Trk.
| refl. Rtr, NdŽ: Negavo arklio – užsi̇̀tęsė su visais darbais Krš. Anam ta karūmenė užsitę̃susi – seniai reikėjo tarnauti Rdn. Vienas serga, kitas serga, tai žustę̃sta tos bulbaitės Pls. Būtų užsitę̃sę su krikštijimu, senės prispaudė Krš. Par tuos darbus užsi̇̀tęsė visi mano pažadai Krs. Kame teip užsi̇̀tęsei nepareidamas? Šts. Vedu užsi̇̀tęsėv i neparvažiavov laiku Kl.
8. refl. NdŽ užsibūti, užsilikti gyvam: Tiek užsi̇̀tęsei [po operacijos] – aiškiai pagysi Rdn. Daug po žeme draugaičių, aš dar užsi̇̀tęsiau Dg. Da trys paršiokai ažsi̇̀tęsė Ktk.
9. tr. užduoti, užpliekti: Dar jam bizūną užtę̃st, tai darbuja! Rud.

Daugiau informacijos

antvil̃kti

Apibrėžtis

1 vil̃kti, vel̃ka (-a Zt), -o KBII164, K, Rtr, Š, BŽ56, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1195, R, R311, MŽ, MŽ416, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M, RtŽ, L1
1. tr., intr. traukti taip, kad šliaužtų: Jis eidamas kojas vel̃ka KII159. Jis tur vel̃kamą eiseną KII159. Vilkti pažemiu kojomis I. Jis ligonis buvo, koją vieną vil̃ko Sdb. Vil̃k žeme pagal J. Koją vilktè vil̃ko – radikulitas įsimetė Smln. Velki̇̀ koją – ką tu eisi, būk namie Jrb. Su kaliošais čiukšt, čiukšt – kojas vel̃ka Kbr. Y[ra] toki šliūžė, taip kaip kailinių rankovė vilktà Gd. Mažileliai šarkais apvalkstyti, rankoves vil̃ks lig žemės Jdr. Šeimininkė šluotą apsižergs ir eis vilkdamà par tą rasą Tl. Ten bėga lapės teip kaip šunys uodegas vil̃kdamos Sd. Žąselė vieną sparnelį vel̃ka per vandenį ir svirduliuoja (ps.) Grš. Būdavo, [elgetos] šliures vel̃ka, krepšiai skuduriniai tabaluoja Snt. Mes kurpes vil̃kom, su kurpiukėm ėjom Ar. Kurpes vil̃kdavau ant kojų, nepanešdavau Nmk. Kaipgi tuplius vilksi̇̀ – sausa, karšta, apsiauk nagines Skp.
^ Uodegą vil̃ko – šliūža paliko (įsitaisė vaiką) Kal.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Velka tą gūnią vilktinai̇̃ RdN. Paskuo piemeneliuo įsmilko nugara benešant, pradėjo vilktinos vilkti par akminis LTR(ž.).
| refl. D.Pošk: Arklį mažą turėjo, ka ans jos, kuo ne žeme vel̃kas i kojos Plt. Sijonai buvo lig pat žemės, jau vil̃ksas pagal žeme Vgr. Išsiaudžiam sijonus, pasisiuvam gražiai – ne kad žeme vil̃ktųsi Krk. Ilgais andarokais apsirengus eit labai bloga: andaroko kraštai minas, andarokas žeme vel̃kas ir dulkes kelia Lš. Sijonai dideli išausti, ilgi toki, ka žeme vel̃kas Trg. Sijonai buvo ilgi, o ta uodega šliukš, šliukš iš paskos i vil̃ksas, taką nušluos tie sijonai End. Jau buvom pasistruginusios, mun jau nebvil̃kos sijonai Krš. Rankovės atraitytos, o kai neatraitytos – žeme vel̃kas Kp. Diržo atsijuosta, gerasai galas už juosmenio laikos, o sagtelė vel̃kas ir skamba Kp. Uodega ant žemės vel̃kas Klp. Ji trinko galvą par metus du sykiu, kasos vil̃kos žeme (buvo ilgos) Jrb. Karukus prikabydavo – rąstai ilgi, žeme vil̃ktųs Pšš. Apžėlęs kaip meška, gaurai žeme vel̃kas (labai ilgi) Krš.
^ Kur eiti vyža, čia velkas ir apvarta RD213. Jo snerglys da žeme vel̃kas (apie mažą vaiką) Tr.
2. refl. šliaužti, ropoti paviršiumi: Vaikas su šaukštu kaukš tam žalčiui par kaktą, tas ir vilkdavęsis – čykš, čykš čypdamas atgal po pečka Sln.
3. tr. Skr traukiant paviršiumi keisti daikto padėtį erdvėje: Pati [katė] atbulai eina, pacą žeme velka Grz. Par storąsias lūpeles katė pelę vilko, par retuosius dantelius kisielėlį sunkė LTR(Brž). Du berželiu nukerta, ant šitų berželių prikrauna šieno, ir velki̇̀ par vandenį Šmn. Užmigusį piemenį už kojų suriša ir vel̃ka, kad prabustų Kdn. Vel̃kamas tinklas KII159. Buvo ir velkami̇̀ tinklai Smln. Velkamasis tinklas būdavo pririšamas prie valties ir tempiamas rš. Ka vagą kerta bebrų ar vėtrų pakirsti medžiai, tada baidares tenka vilkti krantu rš. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu. Jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31. Paskui vilko bluką per kiemus, beje, senuosius metus, tabalus mušdamys (toks senovinis Kalėdų paprotys) S.Dauk. [Jėzus] davės vilkt ir tęst tiemus žalnieriumus šarvuotiemus, idant tavęs velinas netrauktų ant pasmerkimo amžino DP157.
^ Tai viralas – vilkas šunį velka Kp. Tą valgį gali ir už kojų vel̃kamas valgyt (geras) Plv. Negyvas gyvą velka (šepetys utėles šukuoja) B304.
vilktinai̇̃ adv.: Išvers iš šlajikių, o pasku vilktinai̇̃ įtrauks į trobą [girtuoklį] End.
4. tr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Cielą vežimą pora arklių sau vel̃ka, i gan Vvr. Tas vaikinas vel̃ka tąs roges jau sulūžusias Jrb. Jegu čia tei[p] bjauru, tai ma[n] dviratį neapsimoka nė vil̃kt Jrb. Žmona keravoja tą plūgą, o aš velkù Ppl. Arkliai geri: pora arklių keturias ekėčias vil̃kdavo Grz. Velkamieji padargai rš. Velkamas rulys sukasi ir kuolais kaip alkūnėmis galveles maigo, kol visi sėmenys iš jų išbyra rš. Ir aš (arklys), kad buvau jaunas, kad galėjau traukti žambį, vilkti ekėčias, nešti balną, buvau geru gaspadoriui S.Dauk.
^ Prastai mokinas: vos velka cibė ratus Jrb. Vel̃ka lyg cibė ratus (prastai gyvena) Lkš. Vel̃ka kaip šuo rages Užv. Vel̃ka kai gudas ratus (apie lėtai ką darantį) Gs.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą): Aš žiūriu, kad anas (ratelio raištis, ryšys) nevel̃ka Žl.
ǁ pririšus tempti, buksyruoti: Laivą vilkti LL47. Vilkti laivą virvėmis ŠT279. Velkamàsis garlaivis DŽ1. Automobilių velkamasis kablys KlK46,42. Priekabos velkamoji kilpa KlK46,42. Velkama transporto priemonė dažniausiai pririšama lanksčia vilktimi rš. Vėplį užkabino velkamuoju diržu ir ėmė tempti į krantą rš.
5. tr. tempte imti iš kur: Vil̃kdavom iš balų žolę, prisitaisę valkčius Rm. Būdavo, velki̇̀ velki̇̀ iš vandenio tą šieną Krs. Nedėlią mirksta, paskum vel̃ka, traukia iš tos sodželkos tuos linus Svn. I tujau parrėžė pilvą, grobus kaip kiaulės sau vel̃ka Jdr. Jau paugterėjusį sūnų tėvas vedė su savim silkelių žvejoti ir vilkti iš jūros kerpes su gintarais M.Valanč.
| prk.: Kitas kitą iš vargo vel̃ka (apie pametinukus vaikus) End.
ǁ pajėgti išgriebti, ištraukti (žuvis).
vilktinai̇̃ adv.: Tura žuvies nevilktinai̇̃ – daug Lk.
6. tr. sunkiai nešti, tempti: Kiti vilko ant pečių užsidėję sunkiai panešamus ryšulius A.Vien. Matos – nelengvas daiktas, kad vos vel̃ka Lel. Sunku, ar geležų velki̇̀ prisikrovus Brš. Visą dieną tuos medžius vilkaũ – net akys lindo Sk. Sesuo net elksnius vil̃kdavo pasikirtus iš miško PnmŽ. Aš dykas nebūvu: šakas velkù nuo pavasario Jrb. Žmogus akmenis vil̃ko vil̃ko visą dieną Sb. Neša vel̃ka an kupros šienus – galia pasprogti End. An pečių viską tęsėm, vil̃kom, kas tau arklį duos Nmj. Neši ant pakraštį, velki̇̀, tai šitep ir prisišienaudavom su savo žmogum [nuo griovių] PnmR. Pryš lytų gandras vel̃ka kokių velėnų, šienų į lizdą – i susipurvina Grd. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pelus vil̃kt, šiaudus varyt lauko Sk. Vandenį velkù karvei tokio[je] tolybė[je] – nebė[ra] vargo didesnio Mžš. Vil̃ksi vil̃ksi tą vandenį i liesi vis tą daržalį End. Privertė, idant paskui jį kryžių jo vilktų SPII220.
| prk.: Gerai vaikai mokos – vel̃ka penketus kaip pacus Krš. Velkù savo vargą per dienas Mrj. Įkyrna senatvė[je] vargą vil̃kti, kaip koks škurlis visims painiojys Krš. Gerai žinau, kokią darbo naštą Tamsta velki Pč. Jūs vergai, velkantieji ant savo sprando jungą! Jūs jį velkate jau nebe vieną tūkstantį metų J.Bil. Nešei jungą visą amžių, dar kare už kažin ką kariavai, dabar kaulus vos bevelki ir… tylėk J.Paukš. Ne kitaip piešia baudžiavą ir valstiečiai senoliai, kurie dar tebegyvena ir kurie yra ją vilkę ant savo pečių A.Sm. Petras savo karčeminėj kantriai vilko bobelio buitį, vos nuo bado beatsigindamas V.Myk-Put. Nebepaslinkom nuvažiuoti, senus kaulus kur vil̃ksi Rdn.
^ Tėvui terbos sutrūko bevelkant, o vaikams nuo tėvo bevagiant TŽV621. Ko jis mirs dabar laisvė[je] gyvendamas: doklos nebereikia vil̃kt (nebereikia sunkiai dirbti) Mžš. Jau jai reikia lazdelė vil̃kt (jau ji sena) Mžš.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Nešvari [marti] – valkčiais visa ko vilktinõs tura uošvėnė vilkti Krš.
| refl. tr.: Jau ji ant rytojaus imas viską i vel̃kase Jrb.
ǁ gausiai nešti, gabenti: Dešimt karvių melžamų – viedrais vel̃ka tą pieną Lpl. Vil̃ksu krapšais kiaušius [į turgų], būs piningo kaip molio Krš. Ana numie vel̃ka maišais tus miltus Trk. Toksai baltapūkis ka saldainius vil̃ko [merginai]! Krš. Po tris karves turia, Jėzus Marija, kad vel̃ka pieną [į pieninę] Slm. Kūrina našiai, tik spėk vil̃kti cigarietus Trk. Tarnai tik velka ir velka valgius vis prašmatnesnius TS1902,1. Nori ko gauti, turi vil̃kti kyšio pluokštais Krš. Ir pyeina toks kaukaitis, kur piningus vel̃ka Rsn. Aitvaras, nepažinęs, ar šventyta, ar ne, lunkus vis nenustojąs vilkęs BsPIII274(Vlkv).
ǁ paslapčiomis pjauti, grobti: Čia tokie kuisynai, krūmynai, tai vilkai aves vil̃kdavo Krž.
ǁ paslapčiomis paėmus, pavogus nešti, gabenti, grobstyti: Iš kolkozo obelų tai žmonės vil̃ko vil̃ko obuolius Slm. Ką nutvėrus visa iš namų vel̃ka Skp. Vãga kaip pasiutę, vel̃ka bulbes priekaboms, mauna i mauna numie Trk. Vil̃ko į numus kaip kaukas Krš. Visi grieba, visi vel̃ka, kas tik kur prieina Rsn. Šit kaimynūse vel̃ka iš numų, pardalio[ja], liuoža – šeimynai kryžius Krš. Sako, ana velkantýs šieną kupetums Krš. Tiek metų vil̃kę, nešę, iš sykio negalia nustoti Krš. Pirmininkai, brigadininkai vel̃ka viską visais kraštais, i nėkas nėko nesako Krš. Dešras [iš fabriko] vel̃ka, neapėda Rdn.
| Kiaušinius tai tikrai ežys vel̃ka Svn.
| refl. tr.: Kas nori, vel̃kasi mūs obuolius Ig. Sako, ka i deputatai piningus vel̃kas Eig.
7. tr. vežti (ką sunkų): Šieną vel̃ka su žieminėms šlajėms Žr.
ǁ vežant sunkiai gabenti: Iš Bielarusijos, iš kaži kur anos pačios vel̃ka [paltus], nė[ra] tų pavasarinių Trk.
8. tr. nešti, traukti drauge su savimi: Kelias užpūstas, i vel̃ka [vėjas] pagal žemę sniegą Sk.
| impers.: Pečius dideliai traukus yr, i vel̃ka liepsną lauku Štk.
9. intr. turėti trauką, traukimą: Toks duslus oras, da medžiai aplinkui, už tai ir nèvelka kaminas Akn.
10. tr. jėga vesti, versti eiti: Vel̃ka pačią pri darbų Krš. Karves [pavasarį] reikėjo vil̃kti su arkliais iš kūtės lauk (buvo nusilpusios) Sd. Nebereikia pavasarį gyvuliai vil̃kt laukan Vb. Meta [piršliui] abrūsą už kaklo ir vel̃ka karti Tl. Aš tai einu, širdele, maniškio iš smuklės vilkti J.Marc.
| prk.: Už menką mažmožį kaimynas kaimyną velka į sūdą TS1902,2–3. Vilko jį iš miesto laukan CII442–443.
vilktinai̇̃ adv., vilktinõs: Tie, sudavę cigonui dar porą kartų į kuprą, mažne vilktinai pas horodničą nuvedė DS371.
| prk.: Neteisingumas ir ardymas lygybės vilktinai vilko į bedugnį A1884,1(J.Šliūp). Muni snaudulys vilktinõs įvilko į lovą – būs lytaus Krš.
ǁ prk. kalbinti, vadinti, raginti: Seniau ir muni liuob kunigai vil̃ks pri partijų Dr.
ǁ prk. traukti, vilioti, masinti: Vis tiek vel̃ka ir vel̃ka gimtinė RdN. Tiesą pasakius, jį vilko labiausiai visokie žaislai ir gimnastika rš.
11. refl. Sut lėtai, sunkiai, vos eiti, šliaužti: Tu tavaliojies, velki̇́es po kojų kaip kišenė nutįsusi J. Vel̃kas kaip atsėjęs (viską pasėjęs), rodos, kojų nepavelka Šll. Tai vel̃kasi lyg negyvas Prn. Eik greičiau, ko daba velkys koja pro koją Erž. Senis vel̃kas – perdyla suvisu Švnč. Vel̃kas kaip ežis, pusė dienos užtruks, kol pareis numie Pln. Kur aš prinešiosiu [vandens] – vos pati velkúos Alks. Bobos darbas – eini velki̇́es nepasivilkdama, tei[p] reikia Lkč. Paskui plūgą ir aš velkúosi Dt. Jei pavasarį dar kiek vilktų̃si kumelė… Sdk. Arklys liuob vil̃ksias kuprą išpūtęs Plt. Arkliai vilkosi koja už kojos viduriu kelio Žem. Alkanas aš vos velkuosi B.Sruog.
^ Velkasi kap uodega paskui Gž. Velkasi kap šlapiu maišu per špokinyčią gavęs Vlkv. Velkas kaip kelnių palagas S.Dauk. Velkas kaip carienės padurkai LTR(Grk). Ko velkies kai šūdina virvė LTR(Šmn). Velkas kaip vyžos apivaras Pnd. Na ir velkas – kaip vyžos pavara LTR(Zp). Velkas kaip utėlė par kailinius Up. Velkas kaip utėlė į šašą Krp. Vel̃kas kaip žirnių kirminas Eig. Velkies kaip vėžys su mielėm LTR(Lnkv). Koja už koją vel̃kas – kaip žydas silkininkas Plt. Velkas kaip Zablockio ratai LTR(Zp).
ǁ menk. eiti: Kur velkýs negalėdama, sėdėk numie Krš. Pasakyk, tegu vel̃kas namo Trgn. Einam gryčion, kurgi velki̇́es LKT314(Ob). Tegu pavaikšto tėvas, negi aš vil̃ksiesu KzR. Anas vil̃kasi negalėdamas Zt. Spaudimą turu, susirietusi velkúos visur Krš. Kur velkýs naktį [šokti], a vaiką nori parsinešti?! Krš. Ko ten mergoms vil̃kties į kitą sodą – jokia mada [šokti] neleido Krš. To boba vis tiek vil̃ksis iš paskos, nepaliks jo vieno Krs. Tai ko čia reikėjo vil̃ktis, jei tingi dirbt Rgv. Par balsavimus lynanti, kas tau vil̃ksias į tolybes Krš. Jeigu kurs [mokinys] patvirkęs, lai ans vel̃kas [kur nori], jei nemačija – meta iš mokyklos Yl. Vil̃kis greičiau iš čia Bgt. A jau vil̃ksies gult? Slv. Kad jau levui nusibodo medžiotie, liepė asilui sau namo vilktis Tat.
| Norėčiu ką dirbti, ale kojos nèvelkas Krš.
| prk.: Jis negaudavo stipendijos, nes vilkosi studentų uodegoje rš. Visi iš jo juokėsi ir erzino, kad, pramiegojęs orės pradžią, dabar su visais darbais per visus metus turėsiąs uodegoj vilktis V.Myk-Put. Jo užpakalis per sieksnį vel̃kas iš paskos Tr. Mun grabas vel̃kas pasku Vn. Vekseliai paskuo karietą šluotoms vel̃kas – toks ans bagotas Šts.
ǁ menk. vykti: Ar negali kur vilktis į svietą sau duonos storotis? DS61(Rs). Savo turėdama, vil̃ksuos aš tau [gyventi] pri marčios į miestą Krš. Atsižadėjusi ir savo šlovės, ir turtelio, ir giminės, ir savo pašalio eina, velkas losnai šliužė paskuo pulką, kuriame yra jos myliamasis P.
ǁ menk. lankytis, bastytis: Per robaksus vil̃kosi vil̃kosi, kol paseno Plv.
12. refl. iš lėto, pamažu važiuoti: Iš lengvo velkas traukinys Mair.
| menk.: Per Kamajus visos mašinos vel̃kas Vilniun Pnm. Pagal jų nuomonės, ratūse vilkties vergo darbas buvo, ne liuoso žmogaus S.Dauk.
13. refl. lėtai judėti erdve, slinkti: Tie debesys teip vel̃kas pažemiu, o saulelė pro to debesies kraštą prasikišusys veiza End. Skersai per kelią velkasi baltas šešėlis – bene katinas I.Simon.
14. refl. iš lėto eiti, slinkti (apie laiką): Vel̃kas tas gyvenimas kai šūdinas pantis Bsg.
15. refl. galėti, pajėgti krutėti, judėti, dirbinėti: Gerai, ka velkúos – vaikai laimingi Rdn.
16. refl. sunkiai eitis, sektis: Matematika ėjo gerai, kalbos tik tik vil̃kdavos Akn.
17. refl. šiaip taip laikytis, gyvuoti: Par žiemą da vil̃ksamos. – Kaip nevil̃ksys, reik vil̃kties, ką darysi End. Kolkozai dar vil̃ksis vienus kitus metus Btg.
18. refl. šiaip taip kuo dirbti: Kazalė tas muno jug tuo mokytoju vis būtų galėjęs vil̃kties šiaip teip – nenorėjo bjaurybė End.
19. tr. sunkiai dirbti: Susilpo [tėvas] – žentas visus darbus vil̃ko Rdn.
20. tr. atlikinėti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Lietuvis, noris krikščionys, nė kokio amato vilkti negalėjo S.Dauk. Motriškosios, numie palikusios, ūkę vilko, beje, numų darbus be vyriškųjų atliko S.Dauk. Nesuskaitomus melus ir paklepus vel̃ka ant mūsų DP535.
^ Sunku ūkę vilkti, kad laimos nėra S.Dauk.
21. tr. traukti ant kūno (drabužį), mauti: Jau jis (kūdikis) miego norės, jau kelneles reik vil̃kt kitas Žlp. Dė[l] ko tas kelnes vilkái? Subjauros, i gan Trk. Vaikuo ką vil̃ksi, sunešios, girtūkliuo ko pakiši, surys Krš. Nu i vil̃ks ta duktė kožną vakarą kitus marškinius Trk. Ne mes tų batelių austėm, ne mes tų kelnikių vil̃kom Dr. Kame aš prisiūsiu kožnam – vil̃k i nešiok Trkn. Velkamų̃ drobužių galybės an sienos prikabinta Krš. Taip nupirk, ka būtum vel̃kamas Rdn. Vakaruot neduodavo mamos visų suknių vil̃kt Alz. Žiemą kailinius velka po sermėga M.Valanč. Kaip tik jau pamato sniegą, žėdnas vel̃ka skrandą JD198. Kai šukavo galvytėlę, ašaros birėjo, kai mum vil̃ko marškinėlius, kauleliai braškėjo (d.) Pl. Kad ir velka [pamotė] šniūrelkelę, spaudo muno širdelę D30. Mes knatinių nebevil̃ktum ir baronais apsivil̃ktum (d.) Slm.
| Pakulinės kaldros buvo, tai kas tę vil̃ks [užvalkalą] Kpč.
^ Pigų rūbą dvi dieni velka TŽV599. Panelė balta, marškiniai raudoni, kai juos velki̇̀, gailiai raudi (svogūnas) JT76.
| refl. tr.: Vaikis kožną savaitę turėjo vil̃kties [švarius baltinius] End. Svetį pamatom, tai gražesnį jupiką vel̃kamos Grd. Tėvas jau vel̃kas sermėgą, važiuos į turgų Pln. Palig saũ vilksiúos švarką Aln. Nieko gudresnio negali vil̃kties, tuoj išsimaknoja Ps. Karailiuoja [suknelė] – nėr in ko vel̃kas (tokia sulysusi) Švnč. Tus baltinius pasiūs, drebės širdis, ka reiks vil̃kties pirmą kartą Žr. Devyni kostiumai nupirkti, nė vieno nesivel̃ka Kvr. Iš to vargo ka įlipo į tą gerovę, tai nebežino nė ką vil̃ktis, nė ką autis Grz. Kelnes vel̃kas tėvalis KlvrŽ. Eisiav eisiav kelnikes vil̃kties Trk. Avęs[is] kojas, jau vil̃kęs[is] kelnes Trk. Velkúos mantelį eit Jrb. Išejo apsiausto nevil̃kusys Lkv.
ǁ nuo kūno traukti drabužį: Vil̃k tas kelnes po bieso – koks atrodai End. Nu ta reik vil̃kti nu tos subinės tims vaikams tas kelnes Trk. Vil̃k šarką žemėn Kal. Tas tik sugrobė muni už apkaklio – pri žemės, vel̃ka tas kelnes žemėn Yl.
| refl. tr.: Marškinių nuo pečių nesvel̃ka, paki supūsta – dilina dilina Klt. Burnoselį vel̃kas nuo savęs, duoda tėvas vokiečiui Klt. Vil̃kis tik švarką žemėn ir eik gulti! BM181(Jnš).
22. tr. rengti (drabužiais): Tuom strošnu audeklu [vaikus] vilkaũ Aps. Su tuo burnosu gal vil̃kti i motrišką Ms. Paskuo gavau vil̃kti kitus, tus nuvilkau Kl. Bene aš juos kelnėmis vilksiu? Žem. Kap vil̃ko marškinėliais, laužė mano rankeles DrskD212. Numirėlis negalima vilkti kiauru rūbu LTR(Užp).
| refl. M.Valanč: Skubinkim vil̃kties ir einam Užp. Važiuotam reikia labiau vil̃kties Dglš. Sniegas do stovi in žemės, vil̃kis šiultai Klt. Kuo aš čia vil̃ksiuosi: jeigu šilta, plonąja [suknele], jeigu šalta – čerkasine Slm. Daba mažiausis vaikas nevil̃ksis tokio drabužio Vdk. Panešiotu rūbu niekas nenori vil̃kties Dglš. Jaisiais (marškiniais) nesvil̃kie, velėtie reikia GrvT70. Kelinėmu vilkaũs Dv. Da gi aš nei avusys, nei vil̃kusys Švnč. Kelinėlėm vilkaũs, čebatėliais aviaus (d.) Dv.
ǁ refl. nusirengti: Vilkiẽs lig grynam (iki nuogumo) Rš.
ǁ refl. puoštis drabužiu, taisytis: Ko ana šite rėdos, vel̃kas, gražinas? Dglš. Pasenęs gali vil̃kties, gali auties – nėkai Krš.
23. tr. aprūpinti apranga, drabužiais: Anys tą mergaitelę ir vel̃ka, ir mokina Aps. Močia davė padušką, kaldrą, paklodę, o toliau jos sūnų tegul pati marti vel̃ka Ps. Nei ana valgyt davė, nei ana vil̃ko [vaiko] – keliai nuogi, ir duonos neduoda, užrakina šėpoj Žl. Reikėjo man juos (senukus) i mazgot, i vil̃kt, i papenėt Kr. Kas jį (vaiką) vil̃ko kada, – stovi stovi pašaly basas Klt. Iš linų audžiama drobė – jąja šeimininkė velka save, vyrą ir vaikus M.Katk. Tinginių mes nevalgydinam ir nevelkam rš.
| prk.: Balabaikos mane nevalgins ir nevil̃ks Ml.
^ Tu geriau vil̃kt nei penėt (sakoma daug valgančiam) Dglš.
24. tr. siūti, kalti kuo iš viršaus ar aplinkui, traukti, mušti: Kailius vil̃kdavom [milu] mas – i moteriškos [dėvėjom], i vyram apvilkdavom Grz. Nevilktų̃ dekių nebuvo – kertuotas, uždėtas milas Sdb.
25. tr. kloti, dengti sluoksniu kieno paviršių: Lindo švininių debesų kamuoliai ir vilkte vilko dangų Šlč.
| impers.: Ka dirbu pasilenkusi, vel̃ka miglą už akių (temsta akyse) Šts.
ǁ impers. Dg, Krž traukti valkiumi (apie kataraktą): Akis vel̃ka, nematau Šd. Vargšuo tas akis vel̃ka jau Rnv. Jau suka, vel̃ka akį šitą gerąją Dbk. Sako, vis da lašyk tuos lašelius, kad vel̃ka [akis] iš pakraščių jau Alz. Akį anam, sako, iš apačios velką̃ Krš. Da vis buvo neapibaigta vil̃kt [akis]. Apibaigė vil̃kt – nebesimato jau Kp. Seniau nevil̃ko tų akių kap dartės Drsk. Va tą akį vel̃ka, va kairę Št. Tais vėgėlės kepenų taukais ir tepa velkamas akis Sln.
| refl.: Vilkis vel̃kas, nebmatau Krš.
ǁ impers. traukti valkčių (apie miltligę): Agrastų uogas valkčiu velka Al. Preitą metą vil̃ko i šį metą agrastus, musti, koki žemė y[ra] netinkama Gršl.
ǁ impers. dengtis debesimis, niauktis: Vakaruose vel̃ka Grž.
26. tr. impers. šalčiui stingdant dėti ko sluoksnį, dengti: Po biškį vel̃ka gruodą – gal šals Dr.
27. tr. Slm ilgai, ištęstai tarti, kalbėti: Vieną žodį vel̃ka, o kitą taip stačiai sako Antš. Kas čia bus gero – vis tos pačios bėdos, – vilko žodžius Paliutė J.Paukš. Petrui ėmė rodytis juokinga, kam jie ne taip taria, kaip užnemuniečiai, ir velka Vaižg.
28. refl. tęstis, trukti: Nusprendžia jaunuomenę suprašyt i viską padaryt, kad i gėrimas dykai, i valgymas dykai ka būtų, i tris dienas vil̃ktuos ilgumo [puota] Žg. Karas vilkos dvylika metų M.Jan. Su pertraukomis liga velkasi per daug mėnesių ir metų P.Aviž.
ǁ trukti, tęstis, užsilikti: „Iš kalno“ padaryta klaida velkasi per keletą amžių LTIII282.
29. tr. sunkiai, vargingai leisti (laiką): Velkame nelinksmas dienas ir nežinome, ką atneš rytdiena J.Paukš.
^ Teip ir vel̃kam metus kaip žydai ratus Krč. Šep tep vel̃ka dienas kap Grigas ratus Kt.
30. intr., tr. delsti, tęstis, vilkinti, atidėlioti: Jis vel̃ka ir vel̃ka, vis negalia pradėt savo darbo dirbt Pmp. Tu velki̇̀ velki̇̀ ir vis da nepradedi to darbo Jnšk. Sakė, paleis paleis, o čia vis vel̃ka ir vel̃ka Ėr. Ar tu žinai, kiek mum karvė ilgai vil̃ko (nedavė pieno, buvo užtrūkusi) Akn. Nelyginant kaip tas nusidėjėlis: ką tolyn spaviednį vel̃ka, tą vargiaus jam prisiruošti A.Baran. Jei ką prižadėjai Dievu, nevilk išpildyti brš.
^ Velka kai smertį Brž.
| refl. SD400, I, N, Tat: Kokis tinginys, tai iki Užgavėnių vel̃kasi kūlimas Graž. Bėga, lekia viens pro kitą, o darbai vel̃kasi – susikuitę, apsivertę Lkč. Tai šę, tai tę, o darbai vis vel̃kasi Bgt. Darbas vilkosi, pamaži apsiaubdamas jo mislis ir norus V.Kudir. O daugumui ir metas nuo meto skolos vilkdavos ir didyn augdavo Sln.
31. tr. tiesti, rengti, kloti: Gelžkelį vil̃ko vokiečiai čia, prie gelžkelio varė – dirbom Svn. Vil̃ko visas tas gronyčias ir mum prijungė prie Latvijos Akn.
32. refl. būti panašiam į ką: Ant latvišką [kalbą] čia mum daug vel̃kas (daug latviškų žodžių) RdN.
◊ aki̇̀s vil̃kti apgaudinėti: Kam čia dar akis žmonėms vilkti TS1899,3.
bãdą vil̃kti Gž badauti: Taupom, bãdą vel̃kam, norim taksiuką pirkt Mrj. Duonos neturėjo, bãdą vil̃ko, bet rūkė Graž. Karvės bãdą vel̃ka po šilus šiokie sausie Lnk.
gyvýbę (gývastį) vil̃kti Vkš būti vos gyvam, gyvalioti: Ans gývastį savo vel̃ka, i pakajus Dov. Šiaip teip biškį apsikriuša, gyvýbę vel̃ka Yl. Širdį kiek pastiprino, i dar vel̃ka gývybę Krš. Koks muno be gyvenimas – tiktai gyvybę velku Šts.
júodą klùmpę vil̃kti daug, sunkiai dirbti: Aš nuo mažens júodą klùmpę vilkaũ Jrb. ×
jupàs vil̃ktis mokytis kunigu: Tėvai norėjo, ir išejo jùpų vil̃kties Šv.
kitùs káilinius vil̃kti keisti įsitikinimus, pažiūras: Kum pasižadėjau, tum i mirsu, – kitų̃ kailinių̃ nevil̃ksu Akm.
kójas (kepšès) vil̃kti įstengti eiti: Senas – vos kójas vel̃ka Msn. Toks tinginys, led vel̃ka kójas Krs. Kaip nèbvelka kójų, pri Dievo šaukas Krš. Keli seniai [kaime], kójas vos vel̃ka Sutk. Jis vos kojas velka, o čia braidžiok tokioj palaidoje, tokioje slidumoj, iki klupsčio šlapias, purvinas V.Krėv. Atliko kai bizūnas, led kójas vel̃ka Šmn. Kójų kai nèvelki – ką padirbsi!? Adm. Kryžiškai senis pjaustytas (daug sykių operuotas), o dar vel̃ka kepšès Krš.
krỹžių vil̃kti Šmn vargingai gyventi, vargti: Vilkáu i velkù krỹžių – visas toks gyvenimelis Krš.
nãginę vil̃kti daug, sunkiai dirbti: Jis taip pat vil̃ko nãginę nuo tamsos iki tamsos Ps.
per siū́lą vil̃kti nesistengti, pritingėti: Anas mokytis tik tik per siūlą vel̃ka, ir sunkiai einasi Akn. ×
rõdą vil̃kti meiliai kalbėtis: Bene velki̇̀ rõdą su panoms Šts. Aš bulbėse ravėjau, ans atejo tatai, vedu rõdą vil̃kov po bulbes Lpl.
skersàs kójas vil̃kti apie girto ėjimą: Jau girtas, jau skersàs kójas vel̃ka Iš.
velniai̇̃ vel̃ka danginasi: Kur naktį velniai vel̃ka, neik! Krš.
1 antvil̃kti, añtvelka, -o (ž.) Š, NdŽ; M
1. Skd, Lnk žr. 1 užvilkti 6: Jis antvil̃ko sermėgą ant kailinių J. Antvil̃ks nūšukinius marškinius ant kupros, ir eik End. Daba mūso vaikiams antvil̃ktum kas tokias kelnes? – Pasiusk, neantvil̃ksi! Sd. Iš marškono pasiūs jupelę, antvil̃ks tam vaikuo, ne kaip dabar kad eina silkūse Lpl. Neturėjėm nė marškinių dorų, nebibuvo ant nugaros ką beantvil̃kti Trkn. Antvil̃ko naujus tus užvalklius, o blusos visos paliko Krt. Švarias dvilinkes antvil̃kdavom Kv.
| refl. tr. Lnk, Krtn, Všv: Antsi̇̀vilk tą juodąjį šarkelį Slnt. Baltą skarelę antsigobsi, švaresnę bliuską antsivil̃ksi, kvartugelį antsinersi Žlb. Antsivil̃k kitus marškinius Vvr. Einat ar į sodą, a kur, antsivil̃kiat švaresnį drabužį Sd. Geresnį skurlį ančsivil̃kos – nosę pakėlė! Pvn. Pamėlinavusios kokios kenklės – negali kokias kelnes antsivil̃kti?! End. Kelnes teip per milines antsivilkęs S.Dauk.
2. žr. 1 užvilkti 7: Kas antvil̃ko tavi? Krtn. Kad kas ančvil̃ktų žmogų senovės drobužiais, parsigąstų Ub. Ten pirmosias kelnes antvil̃ko Žlb. An toros kelnes antvil̃k, i ta (tai) mergos veizėtum End.
| refl.: Kur senesnės – su sijonu, su nažutka, kokia sermėga antsivil̃ks Sd. Kunegas, baltais drobiniais antsivilkęs, ejo ar važiavo į tą butą, katro[je] ligonas typsojo M.Valanč.
1 apvil̃kti, àpvelka (apvel̃ka), -o K, Rtr, NdŽ, KŽ; Q29, SD1101,110,137, SD305, S.Dauk, Sut, M, LL196
1. intr. velkant paviršiumi aptempti aplink ką: Tuo šniūreliu apvilkti apie trobas ar kitą kokį daiktą ir patį šniūrelį įkasti ten pat į žemę LMD(Žg).
2. tr. H156, Š užtraukti ką ant kūno, užmauti: Apvilkti sermėgą B. Ir apvilks kunigas drobės rūbus savo, apvilks teipag drobės apatines kelnes and kūno savo Ch3Moz6,10. Apvilko Ester karališkį rūbą ChEst5,1.
| prk.: Jėzus Christus [yra] drapana nekaltybės mūsų, rūbas išganymo, kurį ant savę per krikštymą šventą apvelkam PK193.
| refl. tr., intr. N: Apsivil̃k sermėgą K. Sermėgą apsi̇̀velka, būdavo, ir joja naktigonių Vdn. An tų gerų [kailinių], kad važiuoji, tai apsi̇̀velki šituos nemuštus kailinius Plvn. Tai lengviai apsivil̃kęs, tai sušalsi Mšg. Jug daba ans apsivil̃ktų gerą kostimą, gerus marškinius antsivil̃ks – nu gražiausis vyras Trk. Kaip tik aš apsi̇̀velku šituos kaproninius [marškinius], Jėzau Marija, mañ’ kaip velniai ėda (graužia) Rk. Aš, kai augom, neturėjau drabužio apsivil̃kt Bsg. Turia burnosą apiplyšusį apsivil̃kęs Grnk. Du rozu apsvil̃ko i nusviedė rūbą Klt. Palitus ilgus kad apsi̇̀velkas, kad eina į tokį balių Akm. Kelines buvau apsvil̃kę išvirkščiai Dv. Eik tu, gyvate, tu nebapsi̇̀velki kelnių, nu kaip tu bepavažiuosi Kal.
| prk.: Žodis mums kūnu stojose, kailiu žmogaus apvilkose SGI46.
3. tr. SD199, H160, R, R30, MŽ, MŽ40, LL114,124, ŠT15,29 aprengti, aptraukti kuo: Baltai, baltais rūbais apvilktas N. Vaiką apvil̃k baltais marškiniais J. Vaikus api̇̀velku, išvedu mokyklėn Ukm. Trys mergelikės: jei nori, iš kailio išeik – nėr kuo apvil̃kti End. Žvigdė žvigdė vaiką, paki apvil̃ko Klt. Visumet šviežiais marškiniais àpvelkam Trk. Ka paauga, tai suknele koka àpvelki, tai tada nė kelnaičių nebuvo Gž. Dabar kad apvil̃ktų drobiniu, tai badytų labai Kvr. Apvil̃ko ją suknute, kap pamirė Vlk. Apvil̃ko muni tokiu ilgu sijonu Sd. Àpvelka muni tokioms kelnėms – pakulinėms, išdėvėtoms Vkš. Su bateliais apaus, gražioms suknelėms apvil̃ks Als. Vaikas didyn – bet kuo neapvilksi̇̀ (išrankūs darosi) Mžš. Api̇̀vilktos [baidyklės] vyriškai, pagaliai da užpakalin inspirta Slk. Moteriškė priėjo, žiūri – šilkais àpvilktas tas vaikelis (ps.) LKT333(Dbg). Tarp tų buvo viena mergelė, su dryžais kartūneliais apvilkta M.Valanč. Apvilko jį paties rūbais ir vedė jį ant nukryžiavojimo VlnE206. Baltarūbis kunigas, baltais rūbais apvilktas SD101. Ansai karalius… baltu rūbu… buvo apvilktas DP164. Ir apvilko jį drobina sermėga, ir juosė jį juosta BB3Moz8,7. Šarvais apvelku, šarvoju ką SD445. Serdoku geležiniu apvilktas SD240.
| prk.: [Dievas] tikinčius ing jį apvelka juos savo teisybe, dovanoja Dvasią Š[ventą] MT18(pratarmė). Tamęjag kūne, kurime dabar esme apvilkti̇̀, turime būt prikelti iž numirusių DP584. O jog tas didžturis lapino kūną savą švelniuose ir putluose rūbuose, todrin nū àpvilktas yr liepsnomis laiždančiomis DP272.
^ Įkapių nedalyk, ka tavęs neapvil̃ktų (nesiūlyk kitiems mirties, kad pačiam pirma netektų) Krš.
apvilktinai̇̃
| refl. intr., tr. H156, R, MŽ, MŽ40, Š, ŠT15,17: Apsivil̃k su kailiniais J. Vaikiuką apsivilkaũ, pati apstaisiau i einam Klt. Nieko anam nereikėjo, bi ans turėjo su kuo apsivil̃kti End. Neturiu kuom apsivil̃kties LKT102(Vg). Nėr kada ir apsvel̃ka Mlk. Mes apsivil̃kom su kelnėms, apsiavėm su naginėms Trk. Graži buvo: kuo apsvil̃kdavo, tas derėdavo Klt. Bėgova į klėtį apsivil̃kti gražesnėm suknelėm Grš. Apsivil̃k kuom papuola Nmč. Eik nusprausk, šventinėm drapanom apsivil̃k JT259. Negi suplyšus [esu], apsi̇̀velku kaip reikia tartum Kp. Anos (samdinės) buvo geriau apsivil̃kę už tas, kur turėjo žemės Dgč. Beveik kap gryna, neapsvil̃kus vaikščioji Ml. Jau aš buvau suaugus pana, tai jau tada prašvitę žmonės buvo jau, nešiodavo jau gražiau apsivil̃kę Plvn. Žmonėsna eidamas gražesniuom apsvil̃k KlbIII8(Lkm). Ka kas būtų bi skurlelį mums atkišęs, o išbėgom kaip apsivil̃kę [namui užsidegus] End. Seniau naminiais rūbais visi buvo apsvil̃kę Dglš. Medžiolais apsievus, sermėgele apsvil̃kus Dglš. Ana tokia: apsvel̃ka berno sermėga ir eina Sug. Su kailiniukais apsivil̃ksam – pasiūs kraučiai Akm. Skrebučiukais apsivil̃kus, graužia plutą net suslenkus (d.) Švnč. Ėjo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat. Apsivelku rūbu, drebužiu, apsirėdau R25, MŽ33. Apsivilkime, idant nuogi nebūtumbime rasti MT139. Ir tur apsivilkti savo kitais rūbais ir po tam laukan žmoniumpi išeiti BBEz42,14. O eš, aniems sergant, apvilkaus maišu BBPs35,13.
| prk.: Dievui Tėvui lygus esi, norint kūnu apsivilkaisi Mž153. Šventas sutvertojis visų daiktų apsivilko kūnu žmogišku Mž178. Apvilkitės gamta kantrumo DP591. Apvilkimės šarvu šviesybės DP5.
^ Apsivilko kaip pelėda su sermėga KrvP. Tankiai su sermėga apsivilkusi vaikščio[ja] tikra išmintis M.Valanč. Vasarą kailiniais apsivilkęs, o žiemą nuogas (žirnis) LTR(Dbk). Gimsta apsivil̃kęs, miršta nuogas (sūris) Kp. Graži pana šimtu suknelių apsivilkus (višta) LTR(Mrk). Balta ponia raudonom suknelėm apsivilkus (svogūnas) LTR(Lp). Senas diedukelis šimtu kailiniukų apsivilkęs, kap pakliudai, verki (svogūnas) Dglš. Striukas bukas vokiečiukas šimtu rūbų apsivil̃kęs (kopūstas) JT163. Žiemą plikas, vasarą apsivelka (medis) LTR(Vdk).
ǁ refl. apsigaubti: Ir važiuodavom, ir eidavom, apsivil̃kdavom šitom skarom Zr. Patys kaimo bernai apsivil̃kdavo kokiom baltom marškom ir gąsdydavo Alz.
ǁ refl. pasipuošti drabužiu, apsitaisyti: Noris gi jaunam ir apsiaut, apsivil̃kt – visko reikėjo Zr. Ką aš eisiu šokt, kad aš neapsivil̃kus, marškinių neturiu (ps.) KzR. Kaip aš eisiu šokti, ka aš neturiu marškinelių apsivil̃kti (ps.) Žd.
4. tr. aprūpinti drabužiais: Bėda vaikus pripenėt i apvil̃kt Aps. Kiek mokėjo, mokino, apvil̃ko tuos vaikus Slm. Kito neapvilksi̇̀, neprigirdysi (reikia savo šeima rūpintis) Klt. Grynas basas atejo, ana apvil̃ko – basioku atejo (apie užkurį) Švnč. Sena, gana vaikai ką apvil̃ko Ad. Pasoginę karvę pardaviau i apvilkaũ povaikius Klt. Kap ištekėsi až bagoto, būsi aptaisyta, api̇̀vilkta Rš. Kokių jam rūbų nebėr, kuo jis nebeapi̇̀vilktas? PnmR. Reikia i apvil̃kt, i apaut bernas Imb. Kuris àpvelka visus, nuogas šaltyje guli DP39.
^ Ubago nei pavalgensi, nei apvilksi̇̀ Dglš. Maža bobelė visą svietą apivelka (adata) LTR(PnmR).
| refl.: Neapsvilksi̇̀, neapstaisysi iš penkiolikos kapeikų už [darbo] dieną Kvr. Reikia žmogu[i] gyvent, reikia apsiaut, reikia apsivil̃kt Plvn. Ir pavalgęs, ir apsivil̃kęs, apvelėtas [senukas] – gerai gyvena Aln. Pats perkasi ir apsivil̃kt, ir apsiaut, ir iš indų, kas reikalinga Krs. Latvijoj gerai mokėjo, te ūkinykai dideli, tai, būdavo gi, ir apsi̇̀velki [iš algos] Zr. Linų neturėsi, tai ir neapsivilksi̇̀ Vvs. Reikdavo gi apsvil̃ktienai, tai verpdavom ir ausdavom LKT306(Skm). Kai reikia apsvil̃kt, eini grybauni, parduodi Kpč. Mes apsvil̃kdavom baravykais (pardavę baravykus) Dglš.
5. tr. R59, MŽ79, N, Lp, Ds apsiūti, apkalti kuo iš viršaus ar aplinkui, aptraukti, apmušti: Sagas padarydavo iš medinių pagaliukų ir apvil̃kdavo kailiu Bsg. Lopšio lankas àpvilktas medžiaga Dg. Apvilkti̇̀ kaliniai Ker. I vyram apvil̃kdavom [kailinius] – spindžia tie milai Grz. Apvilkti misingiu L65. Apvilkti ratą B. Apvil̃kti ratpėdžius, t. y. aplėgioti J. Mašinas visokias kuliamas taisydavo, visokius daiktus, ratus visokius apvil̃kdavo Kp. Legas būt gerai vytelėm apvil̃kus Sdk. Padirbdino skrynią sandaros, tikru auksu apvilktą, į kurią įdėjo toblyčias įstatymo Dievo S.Stan. Bevelijos tukint savo šunis ir kuinus, apvil̃kt sienas šilkais ir auksu DP16.
| prk.: Mokėjo mintį apvilkti taip, kad jau sunku buvo ją nedviprasmiškai suvokti B.Radz.
ǁ apmauti (dantis): Du dančiu apvil̃ko i da liko [aukso] Slm. Lig šaknų nulūžta [dantys], išgriūva, kad ir apvil̃ktas Plvn.
ǁ padengti: Ankštys su kevalais iš lauko ir iš vidaus žieve skūrinta apvilktos P. Kad kartais minkštainį pameta višta, tokia plėvike tik àpvilktas Erž. Tik kaulai, oda apvilkti̇̀ (toks sudžiūvęs) Drsk.
| prk.: Apvilkai mane negarbe ir gėda V.Kudir.
6. tr. apkloti užsidedant, apaugant ir pan., apeiti: Sunkūs, tamsūs debesiai apvilko dangų V.Piet. Žvaigždes apvilko juodi debesys J.Marc. Dūmikai smagesni prie darbo iš ryto, kada smagenys jų da neapvilktos tabaku V.Kudir.
| prk.: Reikia…, idant ana (šviesybė) nebūtų apvilkta debesimis ir rūku žemiško drėgnumo A1884,331. Jau ir akis man apvilko silpnybė S.Dauk. Kokis skausmas taip didis tau akis apvilko? V.Kudir.
| impers.: Liežuvis apvilktas KlK12,7. Akys tik àpvilktos, jau gėręs Snt. O jiem akys girtiems apivilktos LMD(Pl). Jau girta, akes išverstos, kokios tik àpvilktos, veidai jau raudoni Srj. Apvilktõm akim parė[jo], visas purvinas KzR. Iš baimės jau jai ir akis apvilko: pataikė in medį ir užsimušė (ps.) Brt.
| refl.: Medis kai apsi̇̀velka geleže, tai da baika Slm. Ašis apsivil̃ko purvais – negal šalant bepavažiuoti Šts. Tvenkinys apsivil̃ko dumblu BŽ162. Apsivil̃ko visas dangus, ilgai lys Vvr. Dirvos jau apsivilko žaliu javų ir žolių rūbu TS1899,5.
ǁ impers. N, Lkč, Nmj, Kt, Kp aptraukti valkiumi (apie kataraktą): Akys apvilktos, tik baltakiuoja Snt. Jo [akys] baltai api̇̀vilkta Dbk. Jos viena akis apvilktà, kažna, ana juo mato? Klt. Buvo àpvilktos akys tokia tamsa Grd. Api̇̀vilktos mano akys, juoda tik juoda viskas Žl. Į metus laiko apvil̃ko akis, aperavo, prisimetė dar kita liga Sutk. Muno vyro buvo apvil̃kę akis, Kaune anam atdarė (operavo) End. Tėvas susirgo – akims nemato, akis apvil̃ko Krž. Trissyk išgėrė tų žolikių, i jai apvil̃ko akis PnmŽ. Viena akis pradėm apvilktà Šv. Apvil̃ko abi aki, devyniasdešimt metų – kas lups tą vilkį Krš. Apvil̃ko akį, daktarai lups Rdn. Kiba tau akis apvil̃ko, kad nieko nematai Lp. Kad akys arba kaltymu apvilktos yra, arba pusėtinai apakusios: tad tuojau kiti sąnariūs tamsybėse gyvena DP559.
| refl. Skr: Mano akys apsivil̃ko, nieko nebemato Ėr.
ǁ impers. aptraukti valkčiu (apie miltligę): Vienais metais buvo labai apvilkti̇̀ agrazdai Žl. Apvilkti̇̀ agrazdai pigiau Kvr.
7. intr. aplink apibraukti: Jis pirštu tik apvil̃ko ir atasukė butelį Slm.
◊ aki̇̀s apvil̃kti Alv apgauti, įtikinti melu: Lietuviams inteligentams apvelka akis kiti, kad nebesugeba pamatyti savo giminumo A.Sm. Jau, matyt, mums tik akis nori apvilkti TS1904,1. Daugumas, norėdamas tikriems lietuviams akis apvilkti, įšneka, būk lietuviai dirbą dėl Maskolijos A1884,176. Ir negirtam kai kada aki̇̀s apvel̃ka Trgn.
pelė́dos sermėgà apsivil̃kti; MŽ, N, S.Dauk esant neramiai sąžinei, ko gėdijantis, slapta pasišalinti, nepasirodyti: Apsivilko pelėdos sermėga B. ×
vélnio skūrà apsivil̃kti Šv, Krš, Pp pasidaryti suktam.
vil̃ko káiliu apsivil̃kti; E nenorėti klausyti: Aš matau, kad tu vilko kailiu apsivilkai KlK10,39(Šmn).
1 atvil̃kti, àtvelka, -o tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut, N, M, L
1. traukiant atitempti, atitęsti: Atatraukiu, atvelku SD218. Atvil̃kęs pro langą tiktai cinkt į tą langą tą šunį Žd. Pri balos atvil̃kęs i užkasęs tą avį [vilkas] Krž. Medžius liuob atvil̃ks su jaučiais teip pat paprasti žmonys Brs. Par peleniją, kaip būdavo baliai kur nors, žiūrėk, ir àtvelka stulpą kokį prisirišę Grz. Traktoriais atvil̃ko klėtį ir pastatė prie mūsų Šd. Pavasariais jiems (vaikams) visokių gėrybių atvelka B.Radz. Beregiant vaikiukai atvilko ekėtes, paguldė ant tų piršlį nebagą ir traukė M.Valanč.
| refl. tr.: Atsivilkaũ aš šitan galan [kubiliuką] ir užsitraukiau ant pirmutinio to pastoliuko Kpr. Atsivil̃ko int kiemo tuos medžius Nmj. Kur klėtis yra, tai tą atsivil̃kom, ir kryželį atsivil̃kom Antš. Mūso svirną kulkozas nusitempė, aš atsi̇̀velku atgaliau Krš.
2. sunkiai atnešti: Vos atvilkaũ tokią naštą šieno J. Maišą mėsos atvil̃ko Dglš. Velnias atvil̃ko geležį labai didelę, kad žmogus nė vieno galo nepajudina (ps.) Sb. Ką tas vaikas àtvelka – patrūks Krš. Da jy telyčiom [v]andenio atàvelka Kp.
| refl. tr.: Atsi̇̀velki [gyvulio] galvą dviejuos nueję Kp.
ǁ menk. atnešti: Šaukščiokus atàvelku, išsimaišysta arbotą Vj. Šnypšdamas atvil̃ko šampano butelį, palaižėm susėdę Krš. Starklizdis yra, tai starkai gyvačių àtvelka Vb. Kai aš mirsiu, man vainiką atvil̃k, ka niekas negalėtų panešt (ps.) Pš. Bėgi bėgi žmogus, pasijusim, ka čia (į kapus) atvil̃ks greit Jrb. Tau paštininkė atvil̃ko laiškų Krš. Aš neprašau atvil̃kt, kad àtvelka – nemesi KzR.
| prk.: Ar mato šito pavidalo polemistas, kiek pragaišties atvelka jis lietuvystės reikalams? V.Kudir.
| refl. tr.: Atsivil̃ko viską, ką ji tura Rsn.
3. menk. atvežti, atgabenti: Pamatė visi, kad ana àtvelka kažin ką ragės[e] Als. Va kokią kukelę atvil̃ko Švnč. Kai jijė atvažiuo[ja], àtvelka skudurų Smln.
4. jėga, prievarta atvesti: Vilktinai atvil̃ko tą vaikį, nenorėjo eiti Krš. Ir mañ atvil̃ko už rankos to[ja] mergaitė įsitvėrus Kp.
| prk.: Nenusigąsk, ka į pasaulį neatvil̃ksi kokių kluikių (nepagimdysi vaikų) Šll.
5. ateiti: Ans atsivil̃ko kaip valkačia J. Čia koks ubagas atsivil̃ko Vžns. Viškum gi girtas atsivil̃kęs ir sugriuvo prie durų Slm. Ko čia atsivilkai̇̃ girtas kai šuva? Dbk. Prasimeta, kad eina tėvų palankyt, o atsi̇̀velka pagert Mžš. Je, lauksu aš ten, kol ans atsivil̃ks! KlvrŽ. Kur būs buvęs, atsivil̃ko ir tas! Užv. Atsivil̃ko kokia bobyna ir sėdi Mlk. Atsivil̃ko čia visi, do ir sėdi Zt. Šutink, iš kur atsivil̃kęs Eig. Šuo lo[ja] – kas nors jau atsi̇̀velka pri mūso Dr. Tiek lakstė, tiek lupė kumelę jodinėdamas, kad an rytą led gyva beatsivilko an klėtį BsPII232. Kurie ledva vieną sykį ant metų spavėdnės šventos atlikti ant Velykų privesti atsivelka, negadni yra akių Dievo Tat.
| prk.: Atėjo pavasaris ir vėl ta pati bėda atsivilko TS1900,9.
6. refl. menk. lėtai atvažiuoti: Visą dieną važiuodami, vos vakarop in Čekiškę teatsivilkomės Rp.
7. atitolinti, atidėti: Kaip tai negerai yra atvilktie pakūtą šventą nuog čėso iki čėsui, nuog dienos iki dienai Tat.
◊ kójas atvil̃kti šiaip taip, sunkiai ateiti: Dar kójas atvilkaũ į miestelį Ėr.
1 ×davil̃kti, dàvelka, -o (hibr.)
1. tr. D.Pošk traukiant pritempti, pritęsti prie ko.
| refl. tr. D.Pošk.
2. refl. pakankamai apsivilkti: Mano vaikai vargo regėję: i nedavalgę, i nedasvil̃kę Dglš.
1 įvil̃kti, į̇̃velka (įvel̃ka), -o tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut, M, Amb, L
1. velkant paviršiumi įtraukti į vidų: Kad nebepàneši ant pečių šiaudų naštos, tai vilktè įvil̃k Š. Pirma lazdą inkėlė, paskui kojas invil̃ko Srj. Šiaip taip ratus į vazaunę įvilkáu Vkš. Tėvo lovą aš čia įvil̃ksiu, tegu jis čia miega Jrb. Karvė jį įvil̃ko į tokius brūzgus Sutk. Į̃velka tą žmogų į trobą negyvą Lk.
| refl. tr.: Ka būč nepamačius, šuo būt į būdą įsivil̃kęs Jrb.
2. menk. įnešti: Velniams tus bezdus įvilkái – smirda pats ožys End.
| prk.: Idant dabar šita išgaišinanti ir teriojanti sloga į mūsų žemę neįvilkta būtų prš. Čia ta liga, per svetimus galvijus, čionai slapta iš kito kampo atgabentus, įvilkta Kel1856,35.
3. įvežti, įgabenti: Du vežimuku dobilų įvilkáu Grg.
| prk.: [Vaikas] užganė keturiosdešimts pudų javo, invil̃ko namam Drsk.
4. jėga, prievarta įvesti, įtempti: Paskiau ir į jaunųjų lovą į̇̃velka [piršlį] Tl.
| refl. tr.: Taip muni [į trobą] įsivil̃kęs[is], a primuši? Rdn. Kitas kitą įsivil̃kdavo į prūdą, mėšlus išvežę Vn.
5. užtraukti ant kūno, užmauti: Pasiuvus naujį drabužį įvil̃k, t. y. įsiausk J. Da į̇̃velka, bet jau ankšta toki [jupelė] Trk.
| refl. tr.: Labai sunku insivilkt [paltą] Brb. Jeigu pernai siuvo, šiemet gal jau neįsivil̃ksi Vdžg. Jug aš ir ne velnias, įsivil̃ksu kelnes Krg.
6. ŠT47 aprengti (drabužiu): Apsisiautęs vaikščioja, neįvilktõm rankom Š. Ranka sutino, nei rankovėn invil̃kt Tvr. Berniokas tik iñvilktas baltais marškiniais Klt. Davatkavo baltoms skarelėms, o kaip išmoko regulas, įvilko į juodas jupeles Pln. Taip ir gulėjo senasis Dirda ant lentos, įvilktas į įkapes J.Balt.
| Ans į maišą į̇̃velka šakę i dalgį LKT147(Rsn).
| prk.: Tik tuo rūsčiu metu, dėvint kario milinę, suvokiau į poetinį rūbą įvilkto žodžio ypatingumą rš.
| refl.: Tai nutuko: nė į vienus marškinius n’įsi̇̀velka Jrb. Tokia siaura rudinė, kad negaliu įsivil̃kti Š. Ateina kokios, abi juodais paltais insvil̃kę Klt. I putras įsivil̃kę, o papeisiai muilini (nenusiprausę) Erž. Suknia (instr. sing.) šilko tik insvil̃kus i tampos Klt. Sėdės an kelio į kailinius įsivil̃kęs Akm. Senis kiurksojo užkrosnyje, įsivilkęs į ilgus drobinius marškinius J.Balt. Ant nakties vėžys išeina iš savo skūros, o rytą vėl įsivelka LMD(Rz).
ǁ refl. pasipuošti drabužiu, apsitaisyti: Insrėdžius, insvil̃kus, gražiausia [merga] Dglš.
7. užakėti: Miežiai neįvilkti̇̀ paliko Jnšk.
įvilktinai̇̃ adv.: Įvilktinai̇̃ sėti miežius, t. y. po ekėčiomis J. Pasėjom rugius įvilktinai̇̃ Yl.
8. refl. lėtai, sunkiai įeiti: Šiaip ne teip įsivilkęs į trobą, Švaksas pasisakė labai susirgęs TS1899,3.
ǁ menk. įeiti: Kurgi čia dabar įsivilkai̇̃! Š. Kai sustempa orie, tai įsivel̃ka tada gryčion Ds. Te nereikia kuryt, sakis, kas čia buvo įsivil̃kę Slm.
9. refl. nusitęsti, užsivilkinti: Įsivilko ilgas lietus sp. Jei nelyna, nelyna, jei įsi̇̀velka – tai nė su kumščia nebužkiši Vvr.
10. pastatyti, įtaisyti: Par mum nebuvo kam įvil̃kt stulpų alektrai Akn.
◊ į drabužiùs įvil̃kti išmokyti kunigu: Sūnus jau buvo įvilktas į drabužius LTR(Žg).
1 išvil̃kti, i̇̀švelka (išvel̃ka), -o K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q65, SD422, H153,159, R, MŽ, Sut, N, LL298
1. tr. iš vidaus ištraukti, ištempti paskui save: O mūsų užvakar sarčiukas išdvėsė, išvilko jį į pakluonę Vaižg. Kiti ir su skūra, toliau ir nuo namų [nustipusį gyvulį] išvil̃kę, paliekti šunim sugraužt Lš. Mes ar kad kiek, ir būtume išvil̃kę [nustipusią] karvę už uodegos Sk. Vyras išvil̃ko iš karčemos girtą J. Aš šią naktį apdegiau, muni pusgyvį išvil̃ko iš trobos Krt. Aš ją (bičių motiną) į kitą gerą ir sveiką aulį įleidau, bet čia, neilgai trukus, bitės ją papjautą išvilko laukan S.Dauk. Akėjant… išraunamos dygstančios piktžolės, išvelkami daugiamečių piktžolių šakniastiebiai LTEI104. Pliaukši botagai, ragina, bet arkliai neišvelka už kažin kokios velnio ausies užkliuvusių ratų L.Dovyd.
| refl. tr.: Įėjęs viena ranka išsivil̃ko tą stalą Krs. Petrelis, išsivilkęs savo rogeles, pats atsisėdo priešakyje Mš. Matytum, kai antys ryja išsivil̃kusios varlę Jrb.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus išimti, ištraukti: Iš šulinio išvilkau pilną kibirą vandens sp. Šieną iš liūno led išvil̃kdavom Krs. Būdavo tokia [klampi] vieta, kad vilkte reikdavo išvil̃kt šienas iš Šiekštės Alz. Valkčiais i̇̀švelkam žolę an krašto Rm. Ir išvil̃ksma pašarus ant kalvos – bjaurios pievos Rt. Pažiūri, nuo stiebo pluoštas jau skirias, tai tada vėl i̇̀švelka iš tos sodželkos [linus] Kp. Rąstų buvo, liuob iš upės išvilkti̇̀, kur jau patapas buvęs Ms. O tie vėžiai kad apkibs, ta vos ištrauksi, vos išvil̃ksi tus vėžius Vž. Pamary ant kranto išvilktas stovi prakiuręs burinis laivas I.Simon. Tuo tarpu kiti apaštolai traukė tinklus, o išvilkę tujaus pradėjo kepti žuvį ir valgyti M.Valanč. O anie, išvilkę laivus ant krašto, vis palikę, nuėjo paskui jį BtLuk5,11. O kuo metu [tinklas] pilnas yra, tada išvelka ant krašto VlnE187.
ǁ gelbstint jėga ištraukti įklimpusį, nugrimzdusį: Karvės įlįsdavo gatavai, reikdavo išvil̃kt Antš. Atėję trys ar keturi vyrai su virvėm ištraukdavo tą karvę iš balos ir išvil̃kdavo ant sausumos Sb. Gerai, kad žuvautojai kirto ekertę, tai išvil̃ko [skęstantį] Kp. Nebgyvą jau beišvil̃ko [iš upės], bet biškį judėjo Gršl.
ǁ iš vidaus išimti: Jau sūri [mėsa], tai i̇̀švelka iš sūrymo ir kaminan [rūko] Alz.
ǁ ištraukti, pavogti: Įkišo ranką ir išvil̃ko lietsargį Krš.
2. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Kelis žodžius dar jis prišaukė Matui, kurių svetimieji nesuprato, o tada išvilko vokiečiai jaunąjį lietuvį bajorą I.Simon. Išvilko Andrių tėvas ir Jonas į prieangį ir ėmė mušti P.Cvir.
| refl. tr.: Jis ir mane išsivil̃kdavo į svečius Bgt.
ǁ prievarta ištempti, ištraukti: Išvil̃ko jį iš traktoriaus i suspardė, sužaliavo (nj. sužalojo) Vdk. Vos mes išvedėm: įsispiria tai kojom, tai rankom, keturi vilkom ir vos išvil̃kom laukan [išvežti į psichiatrijos ligoninę] Kpr. Jį už plaukų nutvėrė, išvil̃ko Lg. Aš jau vedėja buvau dainuot, tai vyrai poneval išvil̃kdavo iš namų Slm.
| refl. tr.: Tik mane už plaukų išsivil̃ko, ka ėmė duot ma[n] su rykšte Stak. Išsitraukdavo, išsivil̃kdavo iš po palovio [girtas parėjęs] i nulupdavo kūčkailį (primušdavo) Up.
ǁ ištraukti, išvesti kitur gyventi: Prietelkos paleistuvės vyrus savo vilkte išvelka iš tėviškių P.
3. tr. išnešti, ištempti (ką sunkų): Da maišą miltų išvilkáu į kaimynus Gršl. Kiek aš [v]andens [žąsims] išvilkáu Užv. Nagom visa ką išvel̃ka žmonės, pigu Sug. Visa ką išnešė, išvil̃ko Krs.
| refl. tr.: Ji visą maistą išsivil̃kus, išsinešus Bgt.
ǁ refl. tr. nudobus išsinešti: Jei vilkas užuodė, ka avinas yra, tai pamatus išsikasdavo i išsivil̃kdavo PnmŽ.
4. tr. menk. išvežti, išgabenti: Išvil̃ksu aš tus katinus po šimts keturioleka Krš. Matai, kiek grūdų išvilkaũ prievolei Slm. A lašinį kokį palaikysi – suleka išsmukę (peralkę) [vaikai] i i̇̀švelka į tus savo miestus End.
ǁ prievarta išvežti, ištremti: Per karą mano mama buvo į Rusiją išvilktà Smln. Ji buvo išvilktà, o dabar partraukė Smln.
5. tr. impers. esant traukai išnešti, ištraukti: Kai kaminą pašildau, tuoj visa (šilumą) i̇̀švelka Akn.
6. tr. išreikalauti, išgauti: Gaunu pensiją, vaikai ir i̇̀švelka Krš. Kiek tie vaikai kapeikų iš munęs i̇̀švelka! Krš. Naudos negalia išvil̃kti, nereik i tėvo Rdn. Sūnus labai daug išvelka pinigų iš namų A1885,98. Pirmiau reik visus gilius (kryžius, tokias kortas) iš anos išvil̃kti Krš.
7. refl. menk. išeiti: Išsivil̃ko kažin kur iš namų ir valkiojas visą dieną Š. Viską suėdė, išgėrė ir išsivilko! V.Piet. Vyras kažkur išsivil̃ko iš namų Jnš. Kad ir kojų nepavelka, dėlto tanciun išsivelka LTR(Aln). Ko tos giltinės išsivil̃kusios neparsivelka? Krš. Bernai, velniai, išsivilko į gūžynes, o man liko arkliai šert Brt. Sekmadienė[je] buvau išsivil̃kęs į svečius Grd. Boba kaži kur išsivil̃ko vaikus palikusi Pgr. Pijokai kaip įsigera, nebžino, ka reik išsivil̃kti Pln. Išsi̇̀velka kožną vakarą i tampos patvoriais su tom mergelkom Grz. Man tiek pikta, ka Jonas vėl kur išsivil̃ko Brž. Kur tas nelabasis buvo išsivil̃kęs? Krš. Nėkur nebuvai čia išsivil̃kusi teip tolie? Trk. Sudiev, išsi̇̀velku! Rdn.
8. tr. šiaip taip išlaikyti, iššerti: Ilgiau neišvilks savo gyvolių kaip lig Velykų: pritrūks pašaro Dr. Žolės, pieno, parūgų į vandenį įpilti [paršui vasarą] – teip ir i̇̀švelki Kl.
| refl.: Lig rudenies būtumiam išsivil̃kę kaip nors End.
ǁ išauginti: Mano dukrą sesuo išvil̃ko Akn.
9. intr. Yl šiaip taip išgyventi kurį laiką: Jug anam reik tą dieną išvil̃kti Trkn. Jeigu išvil̃ksim šią žiemą, tada ilgai gyvensim Šln. Kažin, gal neišvilksiù tiek (šimto metų), kontrakto sudaryta nėr (juok.) Pnd.
10. tr. Sut, ŠT14 nutraukti nuo kūno, numauti: Išvilko anys jam jo sermėgą BB1Moz37,23. Tur po tam savo rūbus išvilkti ir kitais rūbais apsivilkti BB3Moz6,11.
| refl. tr. R, MŽ: Išsivil̃k mantelį KI32. O strokais pamiršo žvaigzdžių rūbus išsivil̃kt Jrk80. Dvi laumi skalbės ir buvo išsivil̃kusi savo plunksnų drobužes VoL286.
| prk.: Išsivilkis, Jeruzale, savo gedulingą rūbą BbBar5,1.
ǁ nutraukus nuo kūno atimti: Paletą išvil̃ko, pinigus atėmė Aln. Teip atsitiko, kad ir man jeką išvil̃ko Plšk. Anie nučiupinėjo, ka kelnes merga tura, ir išvil̃ko kelnes sau Rt. Sermėgelę milo pilką žyds už orielką išvil̃ko (d.) Plt.
11. tr. ŠT52 išrengti: Iš drabužių išvil̃kti vagį J. Vagys žmogų išvil̃kę nuogą paleido Š. Išvilkai̇̃ tokį velnią! Mlt. Nevalkiokias naktims – išvil̃ks vieną sykį iš švarko Krš. Išvil̃ko iš paleto Krž. Tu nevilkis su ta bliuska, išvil̃ks tavi kas norint (labai graži) End. Išvil̃ko tokį vyrą iš kelnių – i viskas Trk. Ka jie plauna [vaikus], išvil̃kę, marškinėlius pakeldami Mšk. Kaip tik pienas užvirė, liepė jį išvilkti nuogą DS78(Rs). Sūnus Tavo davės išvilkti iš rūbų savo brš. Jį išvilko ir apvilko kanicha BPI382.
| Jis išvil̃kęs iš tų apdarų ma[n] knygą šitą Graž.
^ Čia išvilko, ten nudavė KrvP(Grš). Maža moteriškėlė dvejais kailiniukais, ją išvelkant reikia verkti (svogūnas) prš.
| refl. R50, MŽ67, Sut: Darbymety tik reikia išsivilkti ir kirsti iš peties J.Paukš. Tasai (sūnus) iš naminio darbo rūbo neišsivelka kaip kažkoks vargšas samdininkėlis V.Krėv. Išsivil̃k, šiltà į stubą Sg. Pjaunam visi išsivil̃kę Lnkv. Išsivil̃kęs – paršalsi! Rdn. Ką tu čia plika išsivil̃kusi po tą pievą darei? Dov. Ana, išsivilkusi iš drabužių, lindo į pečių DS233.
^ Prie darbo apsivilkęs, prie valgio išsivilkęs LTR(Plng). Iš namų apsirėdyk, girioj išsivilk B.
ǁ refl. apsinuoginti, madingai nepridengti kūno dalių: Išsivil̃kusios mergos, valkiojas be jokios sarmatos Krš.
ǁ apiplėšti: Ir išvilkęs kunigaikštystes ir valdžias, vedė jas ant pavaizdo, regimai triumfą darydamas iš jų pats per save BtPvKol2,15.
12. tr. išnerti, nulupti kam odą: Lupikas arklius išvilko N. Karvę iš marškinių (kailio) išvil̃ko Alk. Geras katinas – guli pelės tik i̇̀švilktos iš skūros Klt. Vienas žuvis iš kailio i̇̀švelka, kitas marinuoja Adm.
13. refl. išsinerti, išlįsti iš odos: Pavasarį, kovo mėnasį, tai jos išsivel̃ka iš savo rūbų, gyvatės Ml.
14. tr. atitikti tam tikrą dydį, išimti, išpildyti: Tu gerai išvelki̇̀ šitą suknelę Klt. Tu išvelki̇̀ rūbą, o man par žemę tęsias Klt.
15. tr. sunkiai ką pasakyti, ištarti: Pakol i̇̀švelka žodį, nusibosta ir laukti Krp. Jau ana led žodį i̇̀švelka Trgn. Grafo gerklę siaubas užsmaugė, jis nebegalėjo žodžio išvilkti rš.
16. tr. išgiedoti: Kregždės visokiom notom i̇̀švelka tą giesmę Žml.
17. tr. pratęsti: Reiktų da išvil̃kt šitą darbą koc metus Tr.
ǁ intr. pragyventi kurį laiką: Ligonis po operacijos dar išvil̃ko metus ir tuoj mirė Bgt.
18. tr. išplakti, ištinti: Dalgio ašmenis reik plačiai išvil̃kti Šts.
◊ [sàvo] gyvýbę išvil̃kti šiaip taip išgyventi: Kas tau duos [gerai pavalgyti] – ka tik gyvýbę i̇̀švelki End. Žiemos laiku nereik kiaulėms daug miltų, jos išvelka savo gyvybę per žiemą su menku pašaru rš.
į áikštę (aikštė̃n, į šviẽsą) išvil̃kti kng. iškelti į viešumą, viešai paskelbti, išaiškinti: Ir kam iš tikro buvo namų dalykus išvilkti į aikštę TS1900,4–5. Teismas išvilko aikštėn šių nežmoniškų nusikaltimų įkvėpėjus sp. Tiesą nelengva išvilkti į šviesą! P.Vaičiūn. Išvilktas aikštėn tarmės žodis yra senų seniausias, nors jis kitam rodosi naujadaras A.Sm. ×
iš jùpų išvil̃kti Jdr, Brs pastūmėti mesti kunigystę: I seniau neištūrės [klierikai]: veizėk, ir išvil̃kusi kokį iš jùpų gražesnė merga Krš. Ne vieną [klieriką] mergės yr iš jùpų išvil̃kusios – jug ir anie vyrai, nenusilaiko kitas Eig.
iš kélnių išvil̃kti nuskurdinti: Šiemet mane žemės ažėmimai ir iš kélnių išvil̃ko Prng.
iš rū̃bų išsivil̃kti mesti kunigystę: Anai metais buvo išsivil̃kę iš rū̃bų du kunigai Šmn.
kójas išvil̃kti
1. sunkiai išeiti: Arkliai vos i̇̀švelka kójas iš tvarto Rmš. Ir Eliukę reikia gydyti, ir kaliniui maisto nors šiek tiek patiekti. Kitaip jis ir kojų neišvilktų Pt.
2. išsigelbėti, pasveikti: Šiaip teip kojas išvilko Všk. Vos kójas išvilkaũ iš ligos Rmš. Kaži ar beišvil̃ks tėvas kójas? Sml.

liežùvį išvil̃kti sunkiai pratarti, pasakyti: Latvis nenoromis kalba lietuviškai, o lietuvis, jei šiaip taip latviškai išvelka liežuvį, stengiasi pasirodyti latvis A.Sm.
nósį išvil̃kti išsigelbėti, pasveikti: Kažin ar aš išvilksiu nosį po tos aperacijos Slm.
rankóvę išvil̃kti pralošti: Aš išvilkaũ rankóvę Šts.
svei̇̃ką káilį išvil̃kti pasprukti, išsigelbėti: Ką ten! tas vaikigalis ir vakar vos vos tik spėjo išvilkti sveiką kailį par duris, būtų ta (motina) vėl aptalžius KlK10,38(Jnš).
1 nuvil̃kti, nùvelka (nuvel̃ka), -o tr. Š, DŽ, NdŽ; SD1204
1. SD462, Sut, K, LL316 paviršiumi nutempti, nutraukti, nutęsti: Nuvelku kur SD442. Nuvil̃k maišą ten J. Už kojų virvę užnarysi i nuvil̃ksi Jrb. Až kojų ažrišę miestelin nuvil̃kdavo ir an rinkos numesdavo [miškinį] Skp. Nuvil̃ko į tą duobę ir užkasė [žmogų] Sk. Išrautas kelmas ir nuvilktas – tik šliūžė BsPIV22(Brt).
^ Neina kaip perskaityt: kai atžagarias kačiukas nùvilktas per lapą Pžrl.
| refl. tr.: Pamatėm, kad šliūžė: nusi̇̀vilkta [avis] in griovį, bent kiek paėsta [vilko] Kp. Galėste tą patį namą nusivil̃kt [į gyvenvietę] Grz.
ǁ nugalėti velkant: Suriša keturias vištas į krūvą i žiūri, katra nuvil̃ks Pš.
2. sunkiai nunešti: Su dvim tašim nuvil̃ko visa ko Krš. Toj lapė, nuvilkus gana gerą galą, atsirišo maišą pažiūrėt, ar riebios vištos BsPIV282(Brt). Po daugio kilių grybų nùvelka punktan Drsk. Bent keselį [grybų] nùvelku per bolių Šmn. Levokas dvi kašeles vyšnių nuvil̃ko parduot Dglš.
ǁ menk. nunešti: Paskerdei jau paršelį – rūpi nuvilkti motynai mėsos ryšį! Žem. Ant veselijos nuėjo, nuvil̃ko paklodžių glėbį – nei prie stalo nekvietė! Mžš. Tuos pinigus nuvilko in karčemą, tol gėrė, pakol visus pragėrė BsPIII165(Brt).
ǁ nepastebėtą nunešti: Meisą jau šunys nuvilkę LTR(Plng). Vilkas veršį papjovęs nuvil̃ko NdŽ.
^ Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nuvil̃ko Gl.
| refl. tr.: Vilkas paršelį nusivil̃ko į mišką ir suėdė NdŽ.
3. nuvežti, nugabenti: Nenuneši ekėčių pats į dirvą – ant ekėtvilkų antsidės i nuvil̃ks End. Įduosu kokiam šoperiukuo – nuvil̃ks tau uogų, obūlių Krš.
4. jėga nuvesti: Negali nuvil̃kt tas avis, neina Gs. Nuvil̃ks tus gyvolelius į tą žvyro duobę, ten anų gyvybę atims Varn. Nematė nėkas, kaip aną kur nuvil̃ko į tą kalėjimą Lk. Nuvil̃k, sako, šitą [girtą] diedą Kbr. Ka atvažiuo[ja], ta nū̃velku į bažnyčią Kv. Paėmęs už barzdos, nuvil̃ko [senį] in girią BsPIV22(Brt).
5. nueiti: Nusvel̃ka ūlyčion ir sėdi pardien – namie darbo tiek yr Skdt. Mano vyras nusivil̃kęs girtuokliauja Upn. Vėl buvo pas tuos bernus nusivil̃kus, tris dienas girtuokliavo Krs. Pasenau, be kojų, nenusi̇̀velku nė į bažnyčią Krš. Nusvilkai net in kitą sodžių Lš. Po to nušaudymo kelintą dieną nusivilkáu į tą miškelį – o smarvė! o kraujo! Plt. Koks vienas iš kaimo nusivil̃ks liuob, pabalsuos, o taip nejo Rdn. Nenusivil̃k tol, paskui atgal kelio nežinosi Sld. Nusivilko į savo trobą ir lig savo guolio Vd.
ǁ nuvykti: Pavasarį nusivilkau į Salantus Sekminių atpuskus pelnyti M.Valanč.
6. refl. sunkiai nuvažiuoti: Dvesa, rodos, muno kumelė, i gana, šiaip teip nusivil̃kov lig Rietavo End.
7. SD1204, H153, MŽ67, N, LL174,321 nutraukti nuo kūno, numauti: Nuvelku rūbus SD462. Neduoda rūbo nuo pečių nuvil̃kt velėt, sako, suplėšysi Klt. Saulė ir vėjas derėjęsis, katras nuvilks žmogui sermėgą Sln. Nu savęs [girtuoklis] nuvil̃ks, už kelias kapeikas užstatys šarką End. Nu nuvil̃ko mun tas kelnes žemėn, aš palikau plika Vgr. Kaži kumet brangį drabužį nu savo nugaros nuvilkęs atidavė nuogam M.Valanč. Šventieji mūčelnykai nuvilkdavo rūbus savus ir dėdavo ant kelio DP5.
| prk.: Ąžuoleli, kas tavo žalią kostymą nuvil̃ko, kas su pilku apvilko? End. Ligas nuovilkęs Adomo užustojo sūnu Dievo Mž416. Nuvilk… senuosius anuos rūbus, tatai yra visas nuodėmes ir piktuosius papratimus DP4. Nuvilk nuog tave piktą paprotį tavo: nunuogink dūšią tavo po akim kunigo SPII169. Rūstenybes nuog save nuvelkam PK193.
| refl. tr. R50, MŽ67, N: Nusivil̃k marškinius J. Šlapius drabužius nusivil̃ko Vkš. Nusvelkù nuo savęs rūbus i minu šieną, niekas nepadeda Klt. Tėvas nusivil̃ko parėdnes Jrb. Nusvil̃k tas skaras, ba su skūra nuvilksu Mrc. Tus gerūsius drabužius reikėjo nusivil̃kti Sd. Ans tus drabužius nusivil̃kęs – pliumpt į tą [v]andenį – i nuskendęs LKT49(Pkl). Nueidavo paupėn maudytis, nusi̇̀velka tuos rūbus, numeta – supranti, blusos šoka PnmR. Ragana vėl liepė jai nusivilkt marškinius VoK132(Mrj). Nusivil̃ko visas drapanas Dl. Savo ploščių nusivilkáu purviną, padėjau ant rankos ir įejau Varn. Šarką nusivil̃kęs, ten pasidėjęs ant ežios Plt. Sejoną nusvilkaũ, atsigulau – da nemiegu. Tik smilkt kas (gyvatė įkando) Dgč. Vyrai, katrie buvo pijokai, o neturėjo iš ko gert, nevet ir apatines kelnes nusivil̃ko ir užstatė Krp. Reikėjo, sako, kelnes nusivil̃kti i parodyti: šitai muno dvaras y[ra] Skd. Ir nusvil̃ko dukružėlė baltus marškinėlius, ir parodė motinėlei mėlynus petelius DrskD103.
| Jaunasis prieš gulsiant nusivelka vėžio odelę ir palieka neišpasakytai gražiu jaunikaičiu LTR(Brž).
| prk.: O nusivilk ir atmesk anus senus rūbus anų senų užblūdijimų savo MP131. Ąžuolas nusivilko savo žaliąjį rūbą J.Balč.
ǁ nurengus, numovus pasisavinti, pavogti: Jei eisi už to bambizo, tai viską nuvil̃ksiu, tik su marškiniais paleisiu RdN. Yra kad ir čiukolus nuvel̃ka [senelių namuose] Avl.
ǁ numovus paimti kaip užmokestį: Sermėgėlę milo pilko žyds už arielką nuvil̃ko JD1425.
ǁ refl. pajėgti nusimauti: Tims jauniesims kad reikėtų taip dirbti, tai gatkų (apatinių kelnių) nebnusivil̃ktų Akm.
8. SD1101, SE259 nurengti: Kūnas jo saulės nematęs, nuvil̃k vaiką Klt. Nuvil̃ko nuogą ir su kareivišku diržu žakt Žl. Nuvil̃kdavo juos (šaudomus žydus) – nenuvil̃ks, tai daug aukso prapuls Kp. Ir nuvil̃kę apvilko jį skreiste purpuros DP167.
| Tuojau juos sutiko namų savininkė, nuvilko juos ir pasodino SI176.
| refl. intr., tr.: Nusvilkaũ ir atsiguliau Aln. Parejęs [girtas] nigdi nedegdavo žiburio, nebenusi̇̀velka ir gula jau Kpr. Aš sena, negreita: kol aš apsivelku, kol nusi̇̀velku – krapštulė gi jau Plvn. Jis liepė mane nuogą nusivilkt Ln.
^ Iš namų apsirėdyk, girio[je] nusivil̃k Sch90.
9. nulupti, nudirti: Kaip bematant žydas [gyvulio] odą nuvil̃ko Rd. Jis (šuniukas) tuoj ir skūrą nuo jo nuvil̃ks, bet katinas tyli Kpč.
^ Vilkui skūrą nuvil̃k, anas vis tiek vilkas Klt.
| refl.: Prisplėšia, pamerkia [liepos] šakas, atšunta – tuoj tas kailis (žievė) ir nusvel̃ka Žl.
10. pašalinti (valkių): Vežė pas daktarą, tei nuvil̃ko, nuėmė valkį [nuo akių] PnmŽ. Kaip užtrauks dar [akis], atvažiuok, nūvil̃ksma Grd.
11. tęsiamai ištarti, nutęsti: Nuo Panemunėlio tai te jau nùvelka žodžius, o čia stačiai [kalba] Pnd. Biržėnai tai teip trumpai taria takš takš, onuškėnai nùvelka ilgiau Svn. Kalba tai nei Dievu[i], nei žmogu[i] – giedodama kad nùvelka Slm.
12. Alk volu nulyginti, nuvoluoti: Kelią nuvil̃kti reikėjo Tlž. Nuvil̃k išvažiuotą kelią pirm, kol pradės šalti Klp.
13. nutęsti, nuvilkinti: Meistrai labai nuvil̃ko [darbą] Ėr.
| refl.: Visi darbai nusivil̃ko, sunku būs apsidirbti Ll.
◊ drabužiùs nuvil̃kti nuo kuprõs išprašyti viską: Su jais prasidėk, tai nuvil̃ks drabužiùs nuo kuprõs Snt.
kójas nuvil̃kti sunkiai nueiti: Pakilo ir nuvil̃ko kójas tolyn JT468.
paskutiniùs márškinius nuvil̃kti išnaudoti, atimti viską: Geras sūnus – nėr ko sakyti: kad sumanytų, tai paskutinius marškinius tėvui nuvilktų! A.Vien.
paskutiniùs márškinius nusivil̃kti nieko nepagailėti, viską atiduoti: Labutis yra linkęs nusivilkti paskutinius marškinius ir kovoti iki galo už savo teises rš.
paskuti̇̀nį sijõną nuvil̃kti gauti, išvilioti viską: Aš anai galiu paskuti̇̀nį sijõną nuvil̃kti, jei aš norėčiau Trk.
sutãną nusivil̃kti mesti kunigystę: Jeigu aš nusivil̃kč sutãną, tėvus kaip basliu užmušč Užp.
1 pavil̃kti, pàvelka (pavel̃ka), -o K, Rtr, KŽ, DŽ1; L
1. tr. SD286, Sut kiek vilkti paviršiumi: Pavilkaũ iš vietos maišą, pilną grūdų J. Gerokai pavil̃ko rąstą NdŽ. Pagriebęs už kojų [vagį], pavilko į laukymę, iškasė duobę, įmetė ir užkasė BsPII44. Tą vieną moterišką kareiviai pasiėmė ir pavilko toliau nuo tos malkinės Plšk.
| Intsakė, pavil̃kom namus in šoną – viskas atstatyta [prof. J. Kazlausko tėviškėje] Nmj.
| refl. tr.: Pragera, į šalį pasivil̃kę (pavogę) maišą kūlėjai Krš.
2. tr. velkant pakišti po apačia: Rytmetė[je] rado po pečiaus pàvilktą, sudegusį [žmogų] Nv. Ale tas i po šunio būda buvo pàvilktas Srd. Mūsų muzikantus katinas papjovė, po pečiaus pavil̃ko, kojos nepatilpo (d.) Lk.
| refl. tr.: Kaip tik [motinai] numirus, tuoj ta marti ją pasivilkus po lova, su jos ranka atkrapščius tuos piningus Sln.
3. tr. pajėgti, įstengti vilkti, tempti: Geri gyvoliai (arkliai), anie pavil̃ks i didelius tus ratus Kl. Arkliai vežimą vos pàvelka KII159. Arkliukas, prie stagutės prikinkytas, vos pavelka ją I.Simon. Arkliai ką tik pavelka, ką tik išbrenda, kėblina vos gyvi Žem. Rodos, kad kas būtų dešimt centnerių įdėjęs, ledva pavelka [arkliai] LTR(Krž). Arklys turi išeit an pavasarį geras, kad galėtum su juo dirbt žemę, o jeigu jis plūgo nepàvelka, ti niekai Jdp. Arkliai pavargo, vos drapaką pàvelka Jd.
| Senis šliūkčio[ja] kojų negalėdamas pavil̃kti J. Ma[n] tep koją skauda, ka tik pavil̃kt galiu Graž. Tą koją ma[n] sunku pavil̃kt Jrb.
^ Da šluotą ledu pàvelka, da galia ženytis (juok.) Jrb. Kai sulauksi mano metų, ledu pūslės nebepavilksi̇̀ Skp.
pavilktinai̇̃ adv.: Tris šimtelius algos gaunu, tai teip pavilktinai̇̃ ir gyvenu Rt.
4. tr. pajėgti pavesti: Kai tik kokio gyvulio nepàvelki, tuoj užstovas blauzdeles atamuša Trgn. Nu paskiau jau čiut bepavilkáu aš aną (karvę) Rdn.
5. tr. pajėgti panešti: Stamantus tėtukas mano jaunystėj buvo, po kelis maišus grūdų ant nugaros pavil̃kdavo Kbr. Jis nepàvelka tų drabužių Lkč. Nežymu, Antanas an katrą pusę eina, doklą velka nebepàvelka Mžš. Pašildę ką, įdėjo kiek [pietų darbininkams] – daug tas vaikas nepavil̃ks Sdb. Nepàvelkamus čimodanus grūdas į miestus Krš.
^ Ot netikęs – pats savę nepàvelka Nmj. Lūšis didžiausias, užpakalio tik nepàvelka Kp. Išsiėdusios bobos, lašinių nepàvelka – sveika pabadauti Krš.
| prk.: Ai, vieni vargai, aš jau anų nepàvelku Krš. Vargą, sako, gal pavil̃kti Yl.
pavelkamai̇̃ adv.: Prisipirkę saldainių nepavelkamai̇̃ Rs. O kainos, kainos: piningų turi̇̀ pluokštais, nepavelkamai̇̃ nešti! Krš.
6. refl. menk. pajėgti eiti: Kojų nebeturiu, tai nebepasi̇̀velku Antš. Aš ledva pasi̇̀velku Nmk. Drūkta, kojums nepasi̇̀velka Krš. Skausta pakinkiai, nepasi̇̀velka Rdn. Eina teliokas, eina, nepasi̇̀velka – aš jam tik vėst išilgai nugaros su lazda! Zr. Toki tinginė rambi darban, vos pasi̇̀velka Krs. Jeigu da gali žmogus, da pasi̇̀velki, tai gali gyvent Šmn. Senė nepasi̇̀velka, o nora mandravoti Varn. Ana nepasvel̃ka, o mados galvoj Ktk. Ir insėt gal nebaigsiu – arklys jau visai nepasvel̃ka Skdt. Jis tą giltinę tep paalsino, kad ji ką tik galėjo pasivilkt LMD(Vlkv).
7. refl. menk. nueiti: Pasivil̃ko kaži kur, čia vos tik buvo Šts. Skaudžiai buvo, dar pasivilkáu biškį nu kelalio Sd. Meška… atgal į krūmą pasivil̃ko BM344(Dr).
8. tr. išvežti, prievarta išgabenti: Per pirmąjį karą buvau į Rusiją pavilktà – tris metus ir šešis mėnesius Vlkš.
9. tr. apsimauti, pasirengti po apačia: Ans pàvelka kailinius po apsiaustu J.
| refl. tr., intr.: Pasivilktàsis (apatinis) drabužis NdŽ. Apačio[je] storiau pasi̇̀velku – nešalta Mžš. Jeke žalia pasvilkaũ apačion, tai sukaitau gražiai Pv. Reikė tau pasvil̃kt drobiniai marškiniokai – bus šalta Sdk. Pasivilk ką po apačia Rmš. Aš po juo pasi̇̀velku megztinį Jrb. Apačion pasvilk andarokelį kokį Klt. Po gunče pasvilk dar ir kailinius Lš. Pasivilk balakaną po kailinių, kad nesušaltum Užv. Nematysi, ką ans tura pasivil̃kęs End. Kiek bepasivil̃ktum apačion [drabužių], kai kojom šalta, tai ir visam šalta Ut. Apačion kad ir ryzą kokį pasivilksi̇̀, niekas te tavo nematis Skdt. Teko pasivilkti dar kelis sijonus, kad atrodytų šiek tiek žmoniškiau I.Simon.
ǁ padėti, įsiūti (ppr. pamušalą): Po tokio milo iškada tokį gerą pamušą pavil̃kti Up.
10. tr. N, LL153 aptraukti, padengti: Pavil̃kt storiau reik kokiu skuduru [kamštį] Erž. Tas kamštis gumu pàvilktas Alk. Reikia pavil̃kt kirvis (apvynioti kirvio kotą audeklu prieš kišant į pentį) Lp. Prieg tam pavilko aslą anų namų auksu iš apačios ir iš viršaus Ch1Kar6,30.
11. tr. Km tariant patęsti: Panemunėlis jau pavil̃kdavo žodžius Pnd. Kas čionai da pavil̃ks „Bajoriūnas“: „Bajoras“, i gatava Jnšk. Ana ka gražiai šneka, tus žodžius ka ana pàvelka, ka pasako (apie suvalkietę) Plt. Jo tokia pavilktinà kalba Slm. Šneka pavilkdamõs J.Jabl(Als).
pavilktinai̇̃ adv.: Jis ir kalba pavilktinai̇̃, ne taip kaip mes, kupiškėnai Kp. Rokišky tai labai pavilktinai̇̃, o kai mes, tai paprastai [kalbam] Kpr. Kazliškis pavilktinai̇̃ kalba Žb.
12. intr. kiek išgyventi, pagyventi: Tik pàvelka kas vienus, kas dvejis, kas trejus metus [po operacijos], o paskui visi eina žemės[na] Ppl.
13. tr. Rz kiek uždelsti, užvilkinti (laiką): Ji tik mislija, kaip pavilkti čėsą, kad tiktai ji rykščių negautų Sln.
| refl. tr.: Dar ir su pelais vieną kitą dieną pasivilks Ll.
◊ gyvýbę pavil̃kti gyvalioti: Karvės tik gývybę pavil̃ko nu tokio pašaro Trk. Turbūt jau vos gývybę bepàvelki – sudžiūvai kaip menkė KlvrŽ.
káulus (×kadokùs, kepšès, ×klỹną, kójas, kulnùs, kū́ną) pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Nešei jungą visą amžių, dar kare už kažin ką kariavai, dabar kaulus vos bepavelki J.Paukš. Nedaug turiam [šienauti], ale káulų nepàvelkam Krž. Ko tep povaliai judinies, ar kadõkų nebepàvelki? Srj. Tiek metų, o dar krapštos, pàvelka kepšès Krš. Klỹno jau nepàvelka, o dar apie mergas šneka Skr. Dabar nei tau sūnų, nei tau žentų: dirbi, pakol pàvelki kójas Mžš. Vos kójas pavil̃kdavo Tlž. Aš rankų nebepakeliu, kójų nebepàvelku, o jis dykai dykas! Mžš. Kójų pavil̃kt nebegaliu, kur čia benueisi Sdb. Tep parsiplakiau, kad kójų nepàvelku Prn. Kójas vos tik pàvelku – jau turbūt baigsiuos Jrb. Daug ėdu, o šūdas išeina, – kójų nepàvelku Krš. Kad šitep kójų nepavil̃ktau – geriau negyvęt KzR. Nepaėsi i kójų nepavil̃ksi Krš. Šliauži šliauži kójų nepavil̃kdamas, eini eini Krš. Nusmenčijau, jau ir kójų nepàvelku LKKXXIX(Lz). Rodėsi kojų nepavelkąs Žem. Tie seniai greit ir kójų nebepavil̃ks Akn. Musėk, voverės kūmūs buvai, ka taip kojų nepavelki LTR(Vdk). Da pàvelku kulnùs Vb. Pardien teip nusiakėjau, kad vos kulnùs pàvelku JT250. Tas šuo iš bado kulnų nepavilkdamas išė[jo] nuo to žmogaus (ps.) Brt. Tokia šiluma – negali pavil̃kt tą kū́ną Gs.
liežùvį pavil̃kti įskųsti: Pavil̃ko kas liežùvį ir pražudė žmogų Rm.
nãgines pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Negaliu pavil̃kt tas nãgines Žml.
paki̇̀nklius (pastùrgalį, pil̃vą, strė́nas Graž, stubárgalį, sùbinę, úodegą) pavil̃kti įstengti, pajėgti eiti: Kad jau duoti – tai duoti, kad bestija pakinklių nebepavilktų! B.Sruog. Pasturgalio nepavelka, sprogtina ant nosies Žem. Karvės teip įsiliuobė, kad ir pilvų nepavelka Ds. Per daug polkų [jaunystėje] sutrenkta turbūt – dabar strė́nų nepàvelku Snt. Strėnų nepavelku nėkaip Kv. Vienas paršas nepàvelka stubárgalio, ir tiek Pc. Jau nėkai senis – sùbinės nepàvelka Pln. Tėvai, sùbinės nepàvelki, tos žemės nebnorėk Rdn. Buvau vežimų krovėja pašaukta, dabar uodegõs nepàvelku Rdn.
1 parvil̃kti, par̃velka (parvel̃ka), -o tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut
1. Bgt partempti ką paviršiumi: Pririšę kelmą didžiausį [karvei prie uodegos] i parvil̃ko Mšk. Vakare plūgą parvil̃k namo Pc. Po tos ašies pasiriša mietą, tas mietas į žemę brėš, i parvažiuos šiaip teip, i parvil̃ks ratus End. Norint, kad agurkai geriau augtų, reikia, radus vyžą ant lauko, parvilkt atžagarią ir mest ant agurkų LTR(Nj).
| refl. tr.: Paėdęs [ežys arklio mėsos] ir norėjęs visą [arklį] namo parsivilkti Sln.
2. sunkiai parnešti: Susisėmė bernas pinigus į maišą ir parvilko namo (ps.) rš. Grybų parvilkaũ iš kokios tolybės Upt. Kol aš parvil̃ksiu tą krežį iš miško, grobai lįs lauko[n] Sd. Suñkis [kopūsto] galvõs, vos parvilkáu Krš. O iš kur tų medžių tiek parvilkái? Trš.
| prk.: Parvil̃ks [bobelė] klėbiais naujynų! Krš.
| refl. tr.: Ir iš kur tokį gremėzdą parsivilkai̇̃? Slv. Parsivilkáu tokių virbų, knabojuos Trk. Vargau, kol aš parsivilkáu tus miltus Varn. Nu Užvenčio parsivil̃kusi mėlenių krapšą, nusivariusi labai Krš. Parsivilko didžiausią ryšį linų, neverptų ir suverptų, akys slysta žiūrint, kaip tik šilkai! Žem. Motyna (žmona) parsivil̃ko katiną, tat žiurkių nebibūs Krš.
ǁ menk. parnešti: Par̃velka visokių niekų – nė kur juos dėt, nė kur išmest Slv. Nekokių grybų parvilkai̇̃: lepšės, ūmėdėlės, storalūpiai Mžš. I vėl parvil̃ko skarmalą naują – a bežinai, kelis turi? End. Žaltys, matai, dar to samagono parvil̃kusi Trk.
| prk.: Visos tos mergos po vaiką parvil̃ko (pasigavo) Krš. Tankiau išgirsi parvilktą iš kariūmenės, iš tolo atsiduodančią saldotų dainą V.Kudir.
| refl. tr.: Parsivilkáu vaistų už aštuonius rublius, a čia mun padės Krš.
3. parvežti, pargabenti: Čia parvil̃ko mun anie i daktarą, i kunigą – gulėjau a dvi dieni lovo[je] Sd. Aleksis atvažiuos su ragikėms i parvil̃ks [miltus] End. Porą valkčiukų šieno parvilkáu Krž.
| refl. tr.: Kelmus parsivil̃kdavo savė[je] namõ i sukapodavo Erž. Parsivil̃kęs viską (įrankius, mašinas) turi persidaryt, persirinkt Stk.
4. Bgt jėga parvesti: Aš nebiparvil̃ksu, gausu už kritės tempti į autobusą End. Tuojau jis liepė savo greičiausiems velniams jų gintis ir abudu gyvus parvilkt BsPII83. Parvilkáu nū tų kekšių nežanotą [sūnų] Šv.
| refl. tr.: Pareidamas parsivil̃ko tą girtuoklį į namus Jnš.
5. refl. menk. pareiti: Led ne led parsvilkaũ namo Lel. Kaip išsivilkau, teip parsivilkáu Trk. Išlekia dabar, o žiūrėk, parsivil̃ks apie vidunaktį Pl. Kone žėdna diena parsi̇̀velka namo girtas ir štrumija Šmn. Parsi̇̀velkas prisisprogęs, ką tu su tokiu Krš. Pagaliau ir jis parsivil̃ko namo Č. Kad ans, rupūžė, neparsi̇̀velka daba! Krž. Ka parsivil̃ko prieš rytą, ta jau į darbą neprikelsi Jnš. Kaip vakare išeina, tai tik į rytą namo parsi̇̀velka Slv. Kogi anas teip neparsivel̃ka? Sug.
| Užmeta [pamotei] – an mūso gero parsivilkái Rdn.
ǁ parvykti: Dėl didžio visame kūne silpnumo niekam nebderėdamas parsivilko į Kražius ir įsikūrė ypatingo[je] trobalė[je] M.Valanč.
◊ káilį (kójas, kulnùs) parvil̃kti įstengti pareiti: Tris metus ištarnavau, vos tik káilį parvilkáu Skd. Sutemus šiaip taip parvilkau kojas Jnš. Tik tik kójas parvilkáu, šiltà be vieno galo Krš. Led ne led parvil̃ko kulnùs namo BM76(Vb).
1 pérvilkti KI540, K, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, pervil̃kti Rtr, KŽ
1. tr. SD292, N pertempti į kitą vietą: Nuėmė [klėtį] nuo pamūro, užtraukė ant šliūžių ir párvilko apie kokį kilometrą Šd. Nepárvilksi tų mūrų [iš gyvenvietės], ne rąstai čia Krš. Kol nebuvo išrastas ratas, žmogus naudojo primityvias roges sunkumams pervilkti žeme LEXXXIII486.
2. tr., intr. perbraukti: Pasiema iš pečiaus kaktos tokią lupatą suodiną ir pérvelka tau par burną, par rūbus PnmR. Pervilko su piršteliais per plonąsias stygas LTR(Upn). Dėdė dar kartą pervilko sugrubusia ranka karsto viršų ir pasižiūrėjo į delną J.Mik.
| prk.: Levukui lyg kieno maloni ranka pervilko per pačią širdį J.Paukš. Krinta nuotaika, kaip dilgynė širdį pervelka L.Dovyd. Vis kartojo ji tą patį, nejučiom žvilgsniu pervilkdama abu nelauktus svečius J.Mik.
ǁ pertraukti: Tiek tos žemės: akėčiom žmogus dukart pérvelka, ir viskas Vrb.
3. tr. numovus pakeisti (drabužį, patalynę): Pérvilkau marškiniukus, i vė šlapi Klt. Párvilkau patalynę, t. y. juodus nuvilkau, baltus užvilkau J. Po pirties párvilksu patalynę, viską išvėdinsu Rdn. Párvilksu viską, būk švarus par šventes Krš.
| refl. tr. Vkš: Pérsvelk’ marškinius, ažnešioji, paskui nemožna išvelėt Švnč. Tus drabužius pársivilkau kitais, i nėko Sd. Kaip važiavo, pársivilko geresnes kelnes Varn. Lukter’, ė suknią pérsvelku Dglš.
ǁ refl. tr. iš eilės pavilkėti: Ana visus muno drobužius pársivelka, aš taip nenoru Krš.
4. tr. perrengti kitais drabužiais: Nusidirbusiom rankom motina pervilko mane švariais drobiniais marškiniais J.Balt. Nuvedė pirtin [ubagą], numazgojo, pérvilko rūbais Skp. Ka parejom, nėko neradom – drabuželio vaikuo párvilkti, visos skrynės tuščios Sd.
| Jau pervilkot mašinos ratą? Slm.
| refl.: Namie pérsivilksim sausais rūbais Sdk. Imk švarius marškinius, persivilk J.Ap. Pérsvilk i lėk, maž do suspėsi in traukinio Klt. Vežas skrynioj parėdnias, tada per žydus pérsvelka Dglš. Antrą dieną jaunoja pérsivelka kitu rūbu, jau ne šliūbo PnmR. Ar bus te kur pérsvelka? Sdk.
5. refl. apsitaisyti kuo, persirengti: Kartą kalifas išėjo su savo didžiuoju viziriu, persivilkę pirkliais, pasižvalgyti po Bagdado miestą J.Balč.
◊ per lū́pas (zūbùs) pérvilkti šiek tiek išgerti svaigiųjų gėrimų: Per lū́pas parvilko ir nužleibo Lnkv. Pérvilko par zūbùs ir jau girtas Všk.
1 pievil̃kti, piẽvelka, -o (dial.) tr. privežti, prigabenti: Tie pelkininkai vežimų vežimais tų ropių (bulvių) pyvil̃ks Dov.
1 pravil̃kti, pràvelka, -o tr. K, NdŽ, KŽ, DŽ1
1. vilkti pro šalį: Tokias patrankas priešas pro mus pravilko sp.
2. refl. tr. trumpam nusirengti: Galėtum prasvil̃kt Vj. Rūbus prasivil̃kit ir sėskit Dg. Prasvel̃k’ maninarką, šilta bus Dglš. Tuoj prasivil̃k, duosiu karštimo Ut.
3. praeiti: Mačiau, pro šalį tas prasivil̃ko Up.
4. kiek pailginti, padaryti ilgesnės trukmės: Gal būt pravil̃kę [gyvenimą] kiek, pagydę geri daktarai Jd.
| refl. Sut: O kuo ilgiaus pietūs prasi̇̀velka, tuo… tūlesni gėriai ižg tūlų ėdesių ir gardumynų vieno po antram išeit DP597. Apgulimas prasivilko iki pradžiai lapkričio prš.
5. šiaip taip praleisti, prastumti: Piemens, dairydamies į užsėdančią saulę, traukėsi koja už kojos, kad nors kiek laiką pravilkus Vaižg.
1 privil̃kti, pri̇̀velka, -o K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD309, N, M, L, LL199
1. tr. velkant priartinti prie ko, pritempti: Senelis pri̇̀velka rogeles, pakiša ir mešką užritina an rogelių (ps.) Brž.
2. tr. daug ko pritempti: Atvažiavo gaisrininkas, tų gyslų privil̃ko Gršl.
| Pri̇̀vilkta dviračių apie krautuvę Slm.
3. tr. daug ko prinešti: Medžių pilną kerčią privilkaũ J. Oho! Tu privil̃k, prinešk tiek žalio šieno [teliukams]! Slm. Pryvilkáu medelių, prysvadinsiu Grd. To vandenio privil̃kt tiek [pirtin]! Mžš. Ko pamačiusi, vis nuperka, i pri̇̀velka visa ko Krš. Stiprios bitės privil̃ktų daug medaus Ėr. Ji tę visko prinešė ir da visokių valgių privil̃ko į namus Vlkv. Privil̃ko iš visų kampų ma[n] tų vištų, nežinau, nė kiek jų yr Jrb. Kovo mėnesė[je], ka troško žuvis po ledo, Dieve Dieve, privil̃ko kamarą tos žuvies End. Privil̃ko dovenų par Oną (vardines), labiáu skarikių Rdn.
| Jug da vyro netura – iš kur tus vaikus privil̃ks? Trk.
| refl. tr.: Prisivilko aną pilną užpečkį šliurkštų Vvr. Pamatytum, kiek sausų šakų iš miško prisvilkaũ Slk. Prisi̇̀velka iš klojimo malkų visokių ir kūrina ugnį Kp. Kiek te jie prisivil̃ko tų grybių! Kp. Prisivyteliavo, prisivil̃ko, o tie karklai visai netinkami karbam! Mžš. Pensininkai miestūse prisi̇̀velkas visako – nedirba, o eina par krautuves Krš.
ǁ pripustyti: Velka i velka vėjas sniegą; privil̃ks pilnus pašalius Sk.
4. refl. tr. daug ko prisivežti, prisigabenti: Prisivil̃ko iš kaimo [bulvių], nesuėda Krš. Jūs patys privežkit, prisivil̃kit fermon pašaro Krs.
5. tr. jėga privesti: [Mane] vilkte privilko prie fortepijono, užžibino žvakes, atskleidė natas Pt.
6. daug ko prieiti: Prisvil̃ko pilna gryčia vyrų Ds. Girtų kaip aulų prisvil̃ko pilna pirkia Krd.
7. refl. menk. prisiartinti: Tiliponas duoda duoda, nėkas neprisi̇̀velka ragiuko pakelti Rdn.
8. tr. daug ko prirengti: Privil̃ko megztinių, kad nesušaltų DŽ1.
| refl. intr., tr.: Ale tu ir prisvil̃kus! Slk. Nebevilksiu suknelės, aš ir taip šiltai prisivilkaũ Rm. Aš apačioj daug prisvil̃kus, nešalta Klt. Prisi̇̀velki drapanų, prisiauni kojinių – tai i šaltis nebaisus Mžš. Kiek turiu, tiek prisivilkaũ Žl.
9. refl. tr. kartais apsivilkti: Šiaip tas nertinis retsykiais prisivilkti geras, ale dėvėti ne piktuojuo netikęs Vvr. Bjaurie reik turėti prastesnį drabužį prisivil̃kti Vvr. Gi apsivilko prisi̇̀velkamu (išeiginiu) paltu ir išėjo in miestą Mrj. Pasisiuvau sau kartūnėlio jakę, tai bus prisivelkama Sn. Prisi̇̀velkamos skaros veliasi sykiu su kasdieninėm Rdm.
ǁ prisimatuoti: Siuvėjas sakė ateiti prisivilkti kelnių Ggr.
10. intr. užvilkti, uždelsti: Vilks vilks, privil̃ks, kad ir nebegalės operuot Ob. Ans nori privilkti lig vakaro LTR(Žg).
1 paprisivil̃kti, paprisi̇̀velka, -o (dial.) žr. privilkti 8 (refl.): Šiltai paprisvil̃kę, ir sunku Dv.
1 ×razvil̃kti, razvel̃ka, -o (hibr.)
1. refl. ištįsti, nusidriekti: Atšlaimas buvo didelis, razsivil̃kęs Ign.
2. žr. 1 išvilkti 11: Sėdė[jo] i nerazvilkti̇̀, nepriėmiau kaip reikia Klt.
| refl.: Razvil̃kitės, čia par mum šiulta Pb. Banditai liepė razsivil̃kt Švnč. Razsivilkaũ, kad atvėsus kiek, i pūsterėjo vėjas Klt. Ana (sesuo) razsivil̃ko, paklausė laumės i paganė tuos arklius (ps.) Aps.
1 suvil̃kti, sùvelka (suvel̃ka), -o tr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1; M, L
1. sutraukti, sutęsti į krūvą: Tu akėdamas suvelki̇̀ visus varpius Ds. Tik neskersuokit (skersai lauko nevažiuokit), paskui nuo manęs žoles suvil̃ks Slv. Kur nesùvilkta [šienas], tai jau sausa Slm. Visus vištyčius papjovusi žiurkė i suvil̃kusi po to kubilo Rnv.
| refl. tr.: Žebenkštė pjauna vištas i susi̇̀velka į urvą Vdk.
2. sunkiai sunešti: Priemenėn suvil̃kom [grūdus], tai paskui susitvarkysiu Slm. Už butelį vaikiai sklypuką suara, maišus sùvelka Krš. Visus žabus i akmenus ant namus suvil̃ko Upt. Gaspadinė liepė suvil̃kti visus medžius į vieną malką i sudegint Lpl. Kai lietus, tai sùvelki tuos audeklus su dvasia (labai greitai) Bsg.
| Žmonys sùvelka šimtus daktarams Krš. Iš numų viskas būs sùvilktas į karčiumas Klk.
| refl. tr.: Ant taukšto susivil̃kusi skrynes pilnas tura Rsn. Susivil̃kom visus medžius po pastogės Krš.
3. sugabenti: Ka traktoriai geri, tai viską sùvelka: i grūdus, i silosą Snt. Iš tėvų daugiau viskas suvilktà Rdn.
| refl.: Par laiką velkas, kas velkas, i susi̇̀velkas (susikaupia turto) Krš.
4. refl. menk. sueiti, susirinkti: Susivil̃ko viso miesto bernai ir dūksta Ds. Susi̇̀velka bobos i pliurpa Krš. Į tais profteknines susi̇̀velka negeri – kiek tokių bernų Barbierišky! Brb. Kad ir kojų nepavelka, ant vestuvių susivelka LTR(Lel). Kas ir kojų nepavilko, tanciavotie susivil̃ko (d.) LKKXXIX185(Lz).
5. refl. tr., intr. daug prisirengti: Mes susi̇̀velkam švarkus, megztinius, užsisagstom kietai Pkl. Ji kudurų susivil̃kusi, nešvariai yr Rsn. Maž dvejais susvilksi̇̀ marškiniais? Dglš. Negi aš ben keliom susivilksiù [suknelėm] Kp. Vilkus susvil̃kus jos rūbais i eina Klt. A ketverias kelnes susivilkáu – vis tiek šalta Trk. Susivil̃k šiltai, labai šaltas vėjis užkilo Krš. Susi̇̀velku viską, nešalnu, ligos neieškaus Rdn.
6. refl. susivilkinus, nusitęsus susidaryti daugeliui (reikalų, darbų): Į rudenį visi darbai susivil̃ko Gs. Vienas darbas susivil̃ko, kitas, ir nieko nebus Snt. Iš to nemaža darbų susivil̃ko A.Baran.
7. suvalgyti, sušveisti: Sùvelka [bernaitis] tokį šmotą pyrago Drsk.
8. supūsti: Atidaro duris – iš visų pusių vėjas sùvelka Akn.
1 užvil̃kti, ùžvelka, -o Rtr, NdŽ, KŽ; M, L
1. tr. užtempti, užnešti ant ko: Tas maišas baisiai smagus – ledva užvilkáu ant viršaus Pp. Nuneša valgyt: įdeda tokiam lopšely, užùvelka tą valgymą (ps.) Brž. Ùžvelka kopėčias an dangčiaus JT430. Ant kalniuko led užvil̃kom tuos sienojus Krs. Stebules ant kalno ùžvelkam, uždegam ir na dūktų tada! On.
| refl. tr.: Užsivilkaũ an gryčios dvi baleikas Kpr. Užsivilko luotą an krašto, kad nenuneštų vilnys, pats ėjo an salos, ar neras ko valgyt LTR(Ps). Jie jį rado ant kalno su rogutėms, tas jis vis aukštyn užsivil̃ko, o po tam pakalniui nusileido SchL190.
2. tr. užtempti, užnešti už ko: Ažùvelka kopėčias až gurbų JT430. Ta i papjovęs tą savo žmoną, užvil̃kęs į užpečkį (ps.) Jdr. Užvil̃ko rąstą už namo DŽ1.
3. tr. užstumti: Ažvel̃k’ pirties duris, kad kas mintuvų neišneštų Ml.
4. tr. prisukti, užvesti (laikrodį): Kai kada užmirštu užvil̃kt [laikrodį], sustoja Krč.
5. refl. menk. užeiti: Prikūrijo gryčią – tas Atkočiūniokas užsivil̃ko Slm. Gerai, kad niekas neužsi̇̀velka, netrukdo Šmn. Niekas neužsivil̃ko nereikalingų Gs. Ema ir užsi̇̀velkas, o aš taip ano nenoru Krš.
6. tr. SD423, Sut užtraukti, užmauti: Užvelku rūbus SD199. Užvil̃ko sejoną lig žemės Grnk. Ant jo užvilkdavo kokius suplyšusius kailinius ar paltą Sb. Išvirkščius kailinius užvil̃kdavo, i būdavo toks ožys Sk. Ir vos tik užvilko jam pirmąsias kelnaites, kaip ir išvarė sau duoną pelnytis I.Simon. Uždės man kiverėlį, užvilks man munderėlį NS507. Ant patalo naują užvalkalą užvilkti N. Arkliui pavalkus užvil̃ko Dg. Ūkinykai kaip nulupa avelę, an to kailiavelkio ùžvelka Pš.
| prk.: Numesk, tėvyne, rūbą seną, kurį užvilko svetimi! Mair.
| refl. tr.: Daba žiemą kailinius gerus užsivilkái – nebuvo šalta Vgr. Vaikšto suknę tokią šiltą užsivil̃kus par karštybę Mžš. Deltai sermėgą kai užsivelki̇̀ in kalnių – kas kita: keliam šilčiau Skdt. Ana užsivil̃kusi tokį megztinį bjaurį Varn.
^ Trumpa drūta panelė, daugel rūbų užsivilkusi, į ją žiūrint ašaros byra (svogūnas) LTR.
ǁ užsitraukti, užsimauti ant kūno: Suknelę užvil̃kt reikia Šk. Viešpats karaliaut per savo stiprybę nor, ažuvilkęs ant savęs gražybę SGII49. Tada perplėšė Mardocheušas rūbus savo ir užvilko maišą su pelenais ChEst4,1.
7. tr. Mžš aptraukti kuo, aprengti: Su dvilinke užvil̃k patalus J.
| refl. tr., intr.: Įdedu užvalkalą, galėsi padušką užsivil̃kt Jnšk. Sermėga ant viršaus užsivil̃k J. Užsivil̃kt ir vėl neturėjo kuom Ker. Nebuvo kuom ažsivil̃kt Nmč. Spadnyčiūte trumpučiute, puspalčiuku užsivil̃kus Klt. Apsipuošė: čia jau kepures užsidėjo, paltais geraisiais užsivil̃ko Alz.
8. refl. turėti aprangos: Reikia pavalgyt, reikia užsivil̃kt Ėr.
9. tr. kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus: Užvil̃kom ant tekinio lanką Kv. Ant stipinų lankas medinis užvil̃ktas Lnkv.
10. tr. apkloti, aptraukti, apeiti: Dūmai akis užvilko, nematai nė plautų, nė [v]antos Lk.
| prk.: Debesys užvilko visą Lietuvos padangę V.Piet.
ǁ impers. aptraukti valkiumi (apie kataraktą): Užvil̃ko akis, ir nematau Krm. Užvilktos akys nė kaip par miglą nemato Žeml. Viena ta akelė užvilktà, o su antroja ana ir į adatą da įvera Žd. Visai užvil̃ks akis, myžt neižeisi Drsk.
11. intr., tr. uždelsti, užtęsti, užvilkinti: Mes dar užvil̃kom, tik paskiau išvažiavom Žg. Mūs karvė šįmet užvil̃ko dvylika dienų Jrb. Vis tiek žinojo Ksaverą neužvilksiant ir ateisiant Vaižg. Jeigu da kaltininkas paprašydavo užvilkt sugrąžinimą skolos, tai raštninkėlis ir iš čia pelnydavo V.Kudir.
| refl.: Užsi̇̀velka ta kelionė, nusitęsia: vis nėr kada Jd. Užsivilko iki naujo meto N.
ǁ gaišinti: Tu nebužvil̃k nė gydytojaus, nė pats neleisk piningų Pln.
12. tr. padaryti ilgesnės trukmės: Eina pri vieno, eina pri kito [gydytojo] – užvilktà liga Žgn.
| refl.: Darbai užsivil̃ko lig rudenio Ėr. Mum tie darbai baisiai užsivil̃ko Brž. Tas arimas užsivil̃ko iki vėlybo rudens Alk. O tep užsivil̃ks, užsitęs remontas Mrj. Netikėtai prasidėjo šokiai prie gęstančios saulelės šviesos ir užsivilko iki drūčiai sutemus V.Piet.
13. intr. dar kiek pagyventi: Gal dar kiek užvil̃ks žmona Jrb.
14. intr. užtvoti: Šalinkis iš čia, užvilksiu su lakatu par nosį Dr.
×15. (sl.) tr. priimti: Kad vardana jo (Kristaus) est krikštijami [kūdikiai], aną ant savę su visomis gėrybėmis, bažnyčiai smerčia jo padarytomis,… užvelka PK196. Užvilkite ant savęs Jėzų Christų, tai yra jo gėrybių būkite sekiotojais, jo nekaltybe ir šventybe apsidenkite SPII132.

Daugiau informacijos

parvil̃kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

aptèkti

Apibrėžtis

tèkti, teñka, tẽko
1. intr. R197,350,421, MŽ261,468, KBII159, L, Rtr, Š, FrnW, DrskŽ kliūti į dalį, būti gautam: Teko mi kas iž to, puolo ir ant manęs kas gi SD44. Avis teko vilkui R. Pelnas man tenka N. Turtas teñka įpėdiniams NdŽ. Laimingas bilietas teko KlK45,71. Jai teko pirmoji vieta DŽ1. Tenka pienelio ne tik jam (Antanukui), bet ir jo marškinėliams V.Krėv. Man jo nebus, ir tau tenetenka V.Krėv. Duok, tau įpilsiu, maža tau tetẽko Slm. Vyras žmonai nepaliko, vaikiuo svetimam piningų tẽko Rt. Viskas motriškai, visos kerčios tẽko Krš. Jam trečia [turto] dalia tẽko Klt. Vienai tẽko toks darbas, kitai kitoks darbas tẽko Nt. Aš ilgiausiai valgiau – man tėviškė tèks Gs. Kas kam tèkdavo – žėk (žiūrėk), kitas kepurę prisidės kiaušinių [per Velykas] Škn. Pats lengvasiai maišas ma[n] tẽko GrvT61. Pats viskuo pasinaudojau, kitiems nieko netẽko Vl. Vis tiek ji ne tau tẽko Vrb. Kam ana (duktė) papuls, tai mylės, kam netèks, tai gailės Nmč. Ka špūkuoja (vaidenasi) stubo[je], tai jos nieks nepirks, jiems tèks Nm. Debesiavo šonais, i mum keli lašeliai tẽko Mžš. Pakraštinė ežia, čia pelenų (barstant buives) mažiau tẽko Žl. Iš viso rietimo man tik andarokas tẽko Krd. Pas mus iš Kampiškių šitie suolai tẽko PnmA. Kas tau iš to tèks? Rs. Man visos trejos mišios tẽko (visose dalyvavau) Rm. Nieks negal mums tèkt, ką miela vasara žada K.Donel. [Dočys] iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui tẽko (elgeta liko) K.Donel. Turėjo tą sklypą lauko imti, kursai per burtą jiems tẽko K.Donel1. Ir man teko tos laimės, garbės J.Jabl. Man teko didelė garbė NdŽ. Tiek man jau ir to tetẽko laisvės gyvenimo LKT244(Pkr). Šiteip dabar gera gyvent – i va nebetẽko vaiku[i] pagyvent Mžš. Plaučių uždegimas tẽko Mlt. Vienam tẽko grožis, kitam tẽko protas, o trečiam turtas tẽko Rmš. Ateis Dievo liktasis, mergų netektasis J. Kol lino pasaką papasakojo, išėjo visa naktis, i velniui nieko netẽko PnmŽ. Aštuontuo (aštuntam) jau i netẽko GrvT75. Tam davė, tam davė, o mažiukui netẽko Grš. Kiškį ištušinau, ir visą suėdė, nei paragaut mumiem netẽko Pv. Kolei dasderinsme, tai mum i netèks Švnč. I tos (mergaitės) dūšia velniui tẽko Grnk. Va, ans, matai, tam velniuo tẽko Žeml. Pabroliam tẽko ausys, jie po langeliais klausos (d.) Brt. Bernui tekęs labai menkas kuinas, bet vežimą priskrovęs didelį LTR(Ds). Ei eisiu eisiu, aš čia nebūsiu: žinau, neteñka ma[n] tėviškėlė LB29. O jūs rankelės baltosios, baltosios, o kam jūs tèkste, mielosios, mielosios? JV322. Ar jūs žiūrot, ar nežiūrot, aš jumi neteksiu. Tik aš teksiu tam berneliui – lauko gaspadoriui LTR(Mrk). O kad aš tai žinočiau, o kad aš tai mislyčiau senam našleliui tèksiant ir jo seno klausysiant JD271. O šiam pačiam [žvejyčiui] pati teksu KlvD3. Devynias mylėjau, o dešimtai teksiu DvD81. Kam teks oželio ragai? – Kieno trumpi noragai Lp. Vai kam teko tie plaučiai, kam reiks daugel dainuoti? – Pamergėm teko plaučiai, jom reiks daugel dainuoti (d.) Plv. Teko mergai sarmatėlė – pradėj gailiai verktie TŽI218. Grįžusi iš pedagogų posėdžio, Regina prasitarė, kad jai teko vyresnės klasės rš. Karalystė teko jo vaikui Amazijošiui S.Stan. Tėve, duok man lobio dalį, kur man tenka SkvLuk15,12. O dalydami rūbus Jo, metė burtas, kas kam tektų̃ DP172. Tojeg žuvyje rastas buvo žiedas aukso, kuris jam tẽko DP539. Kiekvienas džiaugias, kad jo tėvainumas teñka DP190. Nes kad būtų Christų aprinkę, tad būtų (orig. budu) nuterioję ceremonijas, afieras ir tūlas dovanas, kurias žmonės Dievui bažnyčion nešdavo, o tos kunigamus tekdavo SPI73. Ir Jo karalystė kitiems žmonims neteks BBDan2,44. Tenkmi̇̀ KGr306.
^ Kas plačiai rėžia, tam siaurai teteñka Rz. Kiek tèks, tiek pakaks Pšl. Ir aš regiu, kieno javai, o kam teko grūdai KrvP(Mrc). Biednam renka – bagotam teñka Gršl. Gera galva, tik durnam tẽko Ub. Jei vilko bijosi, vilkui ir teksi LTR(Šll). Vilką vijus ir uodega tenka LTR(Zp). Upartoji ožka vilkui tenka S.Dauk. Kam teks, tas džiaugsis, kam neteks, tas gailėsis LTsV878(Lks). Velnias esi ir velniui tèksi Skr. Teksi Dievui apsvilęs VP46. Teksi Dievui apskutinėtas ir aplupinėtas LTsV210(Vl). Teko zylėms ir pelėdoms PrLXVII23, B. Sasipešė ubagai – teks mums lašiniai B. Kam čia teks šūdinasis galas? S.Dauk. Merga buvau, marčia tekau, akis dariau, pro tas akis pati lindau (aguona) LTR(PnmR).
| tr.: Ne panos betekęs, ne pasogos Šts. Nei arklio tekáu, nei piningų Krž.
| refl.: Bylojo tada tarp savęs: – Nedalykiam, bet meskiam burtas, kam teksise VlnE208. Kiekvienam žalnieriui dalis tekosi Ev.
ǁ Trgn, Mlt kibti, prilipti (apie užkrečiamą ligą): Aną metą, kai tėvas tuo gripu sirgo, i ma[n] to gripo tẽko Jrb. Tèks tau liga, jeigu eisi pri ligonių J. Šitas gripas teñka nuo žmogaus kito Žl. Kas čia par liga, ar netenkama, ar netenka (nelimpa) kitam? P.Aviž(Aln). Bijo, kad nebūtų trachoma, sako, labai tenka P.Aviž(Vžns). Aš eisiu jo lankyt, nebijau, man netèks liga Ds. Jai džiovelė tẽko nuo brolio Sdk. Teñka niežų greit Strn. Miežis neteñkamas Ut.
ǁ atsitikti: Ar nežinai, kas anomus mergomus paikomus tẽko DP96. Jei tatai medžiui žaliam tẽko, kas sausam tiksis? DP347. Kas teks nenoriantiems atleisti savo kaltininkams? – Bus tokiems sūdas brš. Idant ir mumus teip netektų kaip ir miestui Jeruzalem DP313.
2. intr. L, Rtr, Krš atsidurti kur, pakliūti: Ar tèksim į vidų? NdŽ. Aš netekáu antrą kartą į pruntą (frontą), susirgau Lnk. Tekáu į kareivius Šts. Buvo į kalėjimą tẽkęs už papjovimą [žmogaus] DūnŽ. Turėjau jau tekti į jų rankas A1884,362. Skaičiau knygas, kokios tik man tekdavo į nagus Žem. Ėmė mislyt ir dūmot visi trys broliai, kaip čia tektie prie ančių BsPII262. Ir aš tę buvau, visa ragavau. Alų midų gėriau, par barzdą varvėjo, tik burnon neteko BsPII294–295. Jau čia (Kraslavo apylinkėse) daug peraugo pasaulio, kai jau čia tẽko lietuviai Kr. Saulis, patsai iškritęs iš arklio, idant gyvas į rankas neprietelių netektų, vienam drauginykui savo davė pardurti šoną S.Stan. Duok, idant ing aną naują šventą Jeruzalimą, tėviškę dangaus, sveiki tektumbim MKr4–5.
| refl.: Nesa teip darydami tèksimės gyvaton amžinon DP326. Duok tektisi Tavęsp amžinai dangaus šlovėsp brš. Ledai Nemano upės jau… pradėję pamažu namuonlink tektis TP1881,15.
3. intr., tr. (tik part. praet.) Žlp būti ištiktam, paliestam (bėdos, vargo ir pan.): Bėdos tẽkęs turėjau keliauti NdŽ. Bėdos tekta padirbau tą darbą J. Jug bėdos tektas ką darys Pln. Eina ans bėdos tẽkęs pas velnią (ps.) Trš. Bėdos tẽkęs turėjau paskutinę karvelę parduoti Plt. Bėdos tẽkus a gaisras – y[ra] jau iš kur vandens patraukti Klm. Bėdo[je] tẽkęs kur lėks, ka ne pri tėvų Krš. Vaikas, bėdo[je] tẽkęs, ką darys KlvrŽ. Esu vargų tẽkęs su arklių mainymais Šts. Bėdos tektas išvažiavo į Ameriką J.Balč. Pagrįžusi pri tėvų užslėpė viską, kaip nelaimės tekta buvo prižadėjusi BsPII51(End). Ką bedarys žmogus tokios nelaimės tektas? J.Jabl. Dabar juodu dalijosi savo turtu su nelaimių tektaisiais rš.
ǁ būti skirtam: Tie piningai buvo velniuo tekti̇̀ Plt. Velniuo tekti̇̀ piningai, vel[nia]s i gavo – neiškasiau Als.
4. intr. LTR(Dgl) tekėti, ištekėti (už vyro): Už ko tèksi, pana Ona, bene už siuvėjaus? JD476. Vargelyj gimiau, vargelyj augau, vargelyj būdama už vyro teksiu (d.) Brž. Kai aš tekau, kai aš tekau ažu mielo savo, tai mano galvelė vargelių nekėlė LMD(Rš).
5. intr. impers. būti aplinkybių priverstam, reikėti ką daryti: Mums tẽko ilgai laukti DŽ1. Dabar tenka man dažniausiai miestuose gyventi J.Jabl. Kulką tẽko pjautinai iš kaulo išpjauti NdŽ. Jam tèks dar daug vargti NdŽ. Tèks pakviesti gydytoją DŽ1. Tam tèks ubagais eiti K. Ir vedžiau ne tą, ką reikia: vienam kap pirštu teñka gyvent Šlčn. Teko jam ten prašytis į nakvynę VoL300(Brt). Man visi darbai tenka dirbti Žem. Dabar pačiam teñka skursti J.Jabl. Mėšlus teko vienai vežti Kl. Su tokiuo vyru tai netèks sarmatos kentėt Slm. Teks numo pėsčioms eiti Vkš. Niežti padai – tèks šokt ar bėgt Pnd. Neilgai teks mums šliaužiot supuvusiam pasauly S.Nėr. Brangiai tau teks užmokėti už savo žodžius! rš.
^ Nespjauk į vandinį – tèks išgerti Krž. Neišsižadėk buvoti, gal tèkti i nakoti Lkv. Bark vaiką mažą – netėks mušti suaugusio LTR.
6. intr. ppr. impers. pasitaikyti kam ką daryti, ką patirti: Ar rado arklį? – Netẽko justi J. Man teñka tankiai pasigerti, susibarti su juomi J. Mūsų girioje kiaunė teñka aptikti BŽ58. Ir gera, ir bloga tẽko matyt LKT263(RdN). Da tẽko i man to bėralinė duona valgytie LKT345(Dsn). Ir verpt, ir aust tèkdavo LKT306(Skm). Tẽko visa matyt, daugiau bloga negu gera Kvr. I ma[n] yra tẽkę didelį vargelį vargt Žg. Jau visako visako tẽko prikentėti par tokį amžių Nmk. Su arklu man netẽko art Pc. Man tẽko ir akėt, ir sėt – pati išmokau Žln. Nebuvo vyriško, tai tèkdavo man pačiai ir pjaut, ir kirst Svn. Nedaug ma[n] tẽko gerų dienų matyt Rd. Tèkdavai važiuot kelioleka kilometrų į miškus Gsč. Ir nusiravėjau [daržą] pati, tik raut nebetẽko Krs. Pasvaly yra tẽkę būt kelis kartus Brž. Niekur niekur man neteñka nueit, vis čėso neturiu, darbais apsikrovus Skp. Neteñka nė sekmadieniais pasilsėt Krs. Nebetenka ir dirbt, nuolatos gi alai Slm. Netẽko mun ganyti KlvrŽ. Daug netẽko su rankom kult, tik kiek kūlių reikia Krč. Mum i nebetẽko pabaigos tų vestuvių matyt Dj. Balsą neblogą turėjau, tèkdavo dainuot Grnk. Netẽko žmonėm nei apsėduos dorai ateit: tik numirė, ir išgrūdo Slm. 1918 metais tẽko žolė, meldai valgyt, i druskos do nebuvo Dglš. Jei man tèkdavo tamso[je] į namus pareiti, tai eidavau kitu keliu, ne tuo, kuriuo buvau išėjęs Plšk. Kad tik laukūse nenukrisčio, kad tik lovelė[je] tèktų numirti! Yl. Aš tekáu (man teko) girdėti Trš. Labai gailėjausi, kad netekaũ pamatytie Vlkv. Nė man tèkdavo [šokti], visą vieką tarnavau Skrb. Man ir vienai seseriai tẽko tarnaut Pc. Netẽko nė kojų prilenkt, i vėl lėk [dirbti] Ps. Slidumo[je] pargriūt ne dyvas, ale man griūt da netẽko, gal i netèks Mžš. Tẽko da man su juom būt Jon. Dvi žiemas tẽko eit [į mokyklą] Jsv. Ma[n] netẽko nė vienos pėdos į mokyklą įeiti Žlp. Su marčia netẽko gyvent Krm. Su tais mintuvais mun nebė[ra] tẽkę minti Yl. Reikaluo tẽkus visumet ten susišelpsi KlvrŽ. Kada tèkdamas aplaistau [medelius] Grž. Kada tekdamà ateik pasizambyti Grž. Šiandie netẽko nueiti į daržą Ėr. Man tik tenai ir tẽko matyt tie žalčiai Skp. Tẽko važiuot rinkt tą kalėdą (kalėdoti) PnmŽ. Anan didžiajan kare tai tẽko būt Rusijoj LKT302–303(And). Todėl iš bėdos man, vargstančiam nabagėliui, slūžyt ir kiaules varinėt pas Bleberį tẽko K.Donel. Teko man matyti ir stebuklingą staliuką, ir aukso asilą, ir daug kitų neregėtų daiktų J.Balč. Man pačiam ne kartą tẽko gauti botagas BM25–26(Č). Kada teñka, tada audžiam – tas audimas be pabaigos Alz. Gyvenime visko tèks: šilto ir šalto, juodo ir balto Ps.
| refl. Tv: I su vaikais visako tẽkos matyti jau Žr. Teñkasi ir nevalgę būt LzŽ. Mun jau nebtẽkos [nešioti], buvo tokios tatai krūtinės kaulinės prisegamos [prie marškinių] Bdr.
7. intr. Q649, H158, R417, MŽ563, FrnS45, DŽ, Dv užtekti, pakakti, netrūkti: Tenku duonos R. Savo duonos tenku, t. y. neperku lik naujų J. Vislab suvalgau, netenku nieko R33, MŽ44. Aš duonos netekaũ K. Neteko vyno N. Gaspadorius netẽko pašaro K. Netenka to arba to SD333. Ko tu čia netekusi esi, kad žliumbi? Kos99. Aš netekau šieno J.Jabl. Ar tèksite vietos? NdŽ. Ar ilgai tu mėsos, pašaro tèksi? NdŽ. Ar ilgai tèksi akių? NdŽ. Jis viso tẽkęs Rm. Ar ilgai tu tos mėsos tèksi? Gž. Kap neteñkat [duonos], tai nubėkit ir nuspirkit! Lp. Druskos netẽkom, nuej[o] Valkinykan paspirkt Vlk. Netẽkom pašarties Lzd. Netẽkom šėrimo Šlčn. Magazinai buvo, o kaip duonos neteksi, tada atimsi [grūdų duonai] Ker. Kožnas pons…, rudenyj duonos ir gardžių pyragų netẽkęs, būrui iš bėdos į ranką pinigą bruka K.Donel. Juk ne daugio reik, štai jau galvijų netèksim K.Donel. Jei audi, netenki̇̀ [audmenų] – verpi ir audi! Lp. Kai neteksiu aviželių, nusikirsiu dobilelių (d.) S.Dauk. Patol šokau, tanciavojau, pakol kurpių tekau KlpD106. Kad kurpių nebtekau, basa koja šokau KlpD106. Dėl to labai supykau, kad tabokos nebtekaũ JD654. Didis pulkelis, mažas tortelis – netekau dovanėlių LTR(Mrk). Ir netekau [drobės] šešurėliu[i] (d.) Kp. Būtau rašęs dar daugiau – popierėlio netekau LTR(Srj). Kad netẽko vyno…, žyme savos galybės permainė vandenį ing vyną DP424.
| Duona visko tẽkusi (visais atžvilgiais gera, nieko jai netrūksta) Ėr.
^ Kad neteko bačka (baigiasi alus), noris antrą galą gręžk – tiek gausi B408.
| impers.: Tèks man to, kiek aš turiu Rod. Jam viso teñka: ir valgymų, ir grašių LzŽ. Jeigu neteñka grūdų, pinigais duodam LKT354(JnšM). Pavasarį pašaro neteñka Ar. Kiek neskaitau, vis nètenka dvejeto rublių Grv. Kur neteñka mėšlo, pabarsto zuparo Ėr. Ko dar netèks, pasiklausk, papildysiu A.Baran. Gyvulys kalbos neturi, bet jis tau pasakys savo akimis, ko jam tenka, ko netenka Blv. Tėvas perskaitęs biteles aptiko, kad vienos neteñka BM4(Kp). Teip vakarienę beverdant, neteko lempoje alyvos BsPIII15(Nm). Šuliniuosa tai teñka vandens Pls. Žiemą kokios šalnos būma, vis teñka [v]andenio [šulinyje] Pst. Ma[n] netẽko: aš paskutinė buvau Jrb. Ka kopūstų lapų netèkdavo, miltų pabarstydavom an ližės PnmŽ. Kiaulėms senovė[je] bulvių neteko – žmonys virė sunktinę košę iš mažųjų bulvelių Ggr. Sylų prigimtų nemitenka KlbIII241. Maž ko neteko, kad nuakmeniuotų mane Ch2Moz17,4. Irgi galvoj [proto] neteñka Švnč. Išsirinkęs jauną ožiuką, nusinešiau jį šalin ir nusišoviau iš lanko: širdies neteko man (gailestis neleido) pjauti Š. Dviem pirštam siūlo netẽko Lp. Darėms, darėms (rengėm butą) – neteñka lentų Str. Kap neteñka siūlų lininių, pašukelėm drobę padausdinėja LzŽ. Žinok, kiek apmest [audeklo], kad tektų an metmenų Vdn. I apsiruošt (drabužių įsigytų), i duonos tèkt, ale drena burna (viską prageria) Str. Siūti yra šis tas, juk atneša kaimynai. Bet ir to tik tenkant – galėtų būti daugiau I.Simon. Ceta, ar neturi burokų sėklos – pas mumi netẽko Nč. Lapinas suriko, kiek jam balso teko, ir – pabudo V.Krėv. Da metų netẽko lig auksinio šliūbo Aln. Ejom į bažnyčią, nebteko laiko pramonėms M.Valanč. Už du šimtu grašių duonos neteko jiemus SPII78. [Neduosime aliejaus,] idant netèktų mumus ir jumus DP567. Duokit pekų jūsų, o duosiu jumus [duonos] už pekų jūsų, jeigu netenka pinigų Ch1Moz47,16. Pamisakykit mani, jei jumus kadai ko neteko MP125. Kad jus siunčiau be mašnos ir be kolytos ir be čebatų, ar jums ko neteko? SE249. Man sylų iž prigimimo netenka PK6.
^ Neteko subinei ataudų (pristigo duonos) B. Karalius duonos netẽko (sakoma, kai su saule lyja) Snt, Vg.
tektinai̇̃ Patenkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visako tektinai J. Tektinai̇̃ užteks Ėr. Netektinai yra žalmenų čia J.
^ Tektinai (mistinai) – ne tuktinai B.
8. intr. (su neiginiu) nustoti ko turėto, prarasti: Medžiai žiemą žalių lapų netenka J.Jabl. Neteko kalvis uždarbio – neteko ir duonos S.Nėr. Iš išgąsčio kojų netẽko LKT116(Stl). Kaip tik sūrį užkandau, tujau danties netekau (d.) Varn. Kap tu netekai̇̃ akių (apakai)? Vlk. Nebuvo septynelių metų, kai auselių netẽko (apkurto) Ml. Aš netekaũ savo kasų didelių, tai labai verkiau Brt. Netekaũ paskutinio šiaudo (nieko nebeturiu) Rmš. Matysi: ji tų vaikų netèks greit Smln. Pavargom, kai tėvo netẽkom Dbč. Tai ka netekau savos radnos motinos, tai aš dar likau an svetimų rankelių LTR(Rod). Netekau nė žmonos, nė dukterių Dv. Matėm gerai, kad į trumpą laiką Lietuva Klaipėdos krašto netèks Plšk. Dievuliau mano, Dievuliau brangus, netekau nei bernelio, nei aukselio žiedelio (d.) Auk. Aš nieko netèksiu, ka jį įsileisiu Jrb. Ką veiksiu ilgiaus ant svieto, jau nieko netekau BsPI80(Rg). Jis savo tėvų nebetẽko: jie tuočės mirė Grž. Kad munęs nebteks, karunkos jauniejai nebgiedos Šts. Kaip tėvelio nebtekáu, nedidelis, mažas buvau Slnt. Visi kaimynai dabar jau bitelių netẽko Pšš. Kurio sudaužo, tas neteñka gi kiaušinio Kvr. Purkštimą kokį darykiat a ką, o jūs netèkste nė kokio ąžuoliuko Krž. Bėgo bėgo ir jau netẽko kelio (išklydo) Švn. Bedirbdami ir sveikatos netẽkom KzR. Par tą arielką ir sveikatos netẽko Vkš. Netẽko drąsos duris klabent Pš. Piningai vertės netẽko Plšk. Dovanodama gyvybę kūdikiui, ne viena motina jos pati netenka S.Nėr. Kam nepasiseks tas, ko gero, ir galvelės neteks K.Saj. Geriau išeik ir nekalbėk man, šventasis vyre, nes galiu ir tau pagarbos netekti V.Krėv. Kol aš itą darbą padarysiu, tai ir dienos neteksiu Pls. Kaip aš nebtèksu kantrybės, visi jūs išmanyste šventos dienos pyragą! Šv. An trečių metelių ašarėlių netekau (d.) Mrk. Senavaitis spoksojo į svečią stiklinėm akim, žado netekęs V.Bub. Nebetekęs vilties ištrūkti, jis ėmėsi gudrybės ir pasuko arklį iš kelio J.Balt. Ponai, netekę baudžiavos, laksto po miškus Žem. Sąmonės netẽkęs BŽ23. A proto netekái, ka taip klykauji ir šokinėji? Vkš. Rods, kad būrs čestavots jau proto viso neteñka K.Donel. Dar tekus ir jau nebetekus gimtųjų tėvelių, man buvo dar kita mano dvasios motutė – Lietuva ir lietuvybė Vaižg. Netekau rūtelių žaliųjų del tavo, berneli, žodelių meiliųjų (d.) J.Jabl. Parein dukrelė, parein jaunoji žiedo netẽkus nei vainikėlio Niem7. Eina ponelis per laukelį verkdamas, bėro žirgelio jau jis savo netekęs JD185. Kad tu netektai kojų nei rankelių LTR(Lp). Didžius darbus bedirbdama, rankelių neteko LTR(Pg). Netekau jaunų dienelių, nebetinku prie seselių LTR(Brž). Kogi jy verkia, ko aimanuoja, gal matušės netẽko? DrskD197. Verk' rūtaitės, verk' žaliosios ravėjėlės netekusios LTIII434(Sln). Išganytojaus nebtekus, mokytiniai ir kiti žydai išejo iš bažnyčios M.Valanč. Po dviejų dienų klioštoryje jo nebeteko (pabėgo) TS1897,9.
^ Blaškos kap danties netekęs LTR(Auk). Gerai gyvenam, toroms kūrenam; kaip torų nebtèksiam, trobas uždegsiam Pln. Daug benorint ir mažo neteksi KrvP(Žr). Gerą pažįstam jo nebtekę VP15. Jei gailėsies duonos, neteksi mėsos LTR(Srj). Beieškodamas pyragų ir duonos neteksi LTR(Gdr). Negeisk pyrago – duonos neteksi LTR(Auk). Visų verkęs – akių netèksi, visų klausęs – kojas pamesi Lkv. Galvos netekęs kepurės verkia KrvP(Mrk). Galvos neteksi, kol į vietą pateksi TŽV622. Varioko beieškodamas i auksino neteksi LTR(Vdk). Kai dalies neteksi, i akis išdegsi LMD(Šl). Būdamas smarkus rankas apdegsi, lėtas – dalies neteksi LTR(Auk). Nebūk par drąsus – akis išsvilsi; nebūk par lėtas – dalies neteksi M. Kad vietos neteksi, protą gausi N. Kai vietos neteksi, tai protą paseksi Tlž. Išejo pešt, o pats kuodo neteko Dkk. Su kvailu reikalo neatliksi, tik sveikatos neteksi TŽV600(Al).
9. intr. ppr. impers. DŽ, Žl kliudyti, pataikyti: Kulka turėjo tèkti jam NdŽ. Reikia mokėt kult, kakton [su spragilu] teñka [nemokančiam] Aln. Metė su akmeniu, tẽko kakton, ir paliko žabalas Svn. Tẽko vaiku smilkinin, ir užmušė Dg. Akmeniu tẽko dalgėn, kad išmušė ašmenis Všn. Taikai, kad tam (margučiui) tèkt, tada pasiėmei sau Vdn. Šovė, i tẽko kiškiu Rm. Leidžia kulkas, ale mum netẽko Kdn. Užlipėm an pečiaus, kaip pradėjom malkas mest, tẽko šitam puodui – ir sudužo Rk.
^ Kuo mesi, tuo teksi̇̀: medum – medum, lašiniais – lašiniais Trgn. Kad tu man neteksi̇̀, tai aš tau teksiù Rm. Kam teks neteks, o ilgakojui garniui visada LTR(Zp). Kam teks, kam neteks, o bizniui (striugiui Erž) vis tèks An. Kam teks neteks – striukiui bizniui teks LMD.
10. intr. ppr. impers. gauti barti, mušti: Jei neklausysi, tèks nuo tėvo DŽ. Kitą sykį ir nekaltam teñka Pc. Tèks par blauzdas, jei da kartą galvijus suleisi vasarojun Ds. Kitus apmuša, ale i jam tèks Rs. Paims šluotą, tai tèks ir man, ir tau! Vrn. Gal i tau teñka diržu? Klt. Iš vakarelio parejau išaušus, už tą gerą mun tẽko nu motinos Vkš. Sudaužiau [puodą], tẽko da rūron nuo mamos Rk.
◊ dùlkės tẽkęs nelabai protingas: Šitas kiek dùlkės tẽkęs Švnč.
galvõs netèkti
1. susijaudinus, sutrikus nebeįstengti valdytis, blaiviai protauti: Našlė iš pradžių galvos neteko: verkė, dūko lyg pamiršusi, už ko rankos užkabinamos Vaižg. Sumišusios, netekusios galvų, – stumdosi po aslą J.Jabl. Išgeria stikliuką ir galvõs neteñka Vlkv.
2. pamiršti: Galvos neteko kalbėdami MŽ.

į káilį tèkti gauti pylos, būti mušamam: Turbūt teks mums į kailį, nors mes visai nekaltai apskųsti Žem.
kai̇̃p (lýg) galvõs netẽkęs smarkiai, nieko nepaisydamas (eina, lekia): Boba atplasnojo lyg galvos netekus Vl. Eina kaip galvos netekęs KrvP(Jnš).
pilvų̃ netèkti labai juoktis: Ka mes alpom juokais, pilvų̃ netẽkom Vdk.
aptèkti
1. intr. M, Š, NdŽ, FrnW apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas J. Pavasarį muno bulbės aptẽko Šauk. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės Kv. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai Užv. Po tų liūčių visi laukai vandeniu aptẽko Slnt. Dar užtvins – visa lanka nu pašalio lig pašalio aptèks Als. Apteñka [v]andiniu pievos Klm. Apteñkančios pievos M.Unt. Mažai vandens įpylė į varinį – roputės neapteñka Kv. Linus ryto metą nuvežė į marką, apslėgs akmenims, kad aptèktų Skd. Menkai kibiras šulinė[je] beapteñka Šv. Ka su sulte aptẽkęs y[ra] [mėsos kubilas], ta jau neprieita ne musys, ne kirminai, niekas Plng. Sula aptekusius šviežiai nupjautų beržų kelmus kartais laižo briedžiai, elniai sp. Ant pečiaus vyšnias džiovinau – sunka pečius aptẽko Skr. [V]andens ant negesintų kalkių pila tiek, pakol kalkės visos apteñka Vkš. Kur tikt nededi koją ant tos lygios vietos, apteñka visa letena vandiniu BM328(Krš). Žemaičių visas pašalys buvęs kana kados jūra aptekęs S.Dauk. Kitą kartą visa žemė buvus vandiniais aptekus BsMtI7(Sln). Kad tą akmenį atverst, tai visa apylinkė aptèkt [vandeniu] Grv. Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs! Žem. Rupūžės, ka jūs su [v]andiniu aptèktumėt! Krš. Tarp vargų sopulių, be rasos ir žvaigždės mūsų mėlynos akys apteko kraujais Mair. Kojos suplyšę, kraujais aptẽkę Pmp. Ka muni rėš į lovos galą, aptekáu krauju Yl. Prisiartinęs arčiaus prie šunų lojančių, pamatė gulintį žmogų kraujuose aptekusį MPs. Visas jo kūnas apteko kruvinu ir teip gausiu prakaitu M.Valanč. Dėk drobę ing katilą ir šarmu užpilk lig aptenkant Rp. Kad trenkė perkūnas į prūdą, visas vilnim aptekau Šts. Laivelis buvo jau aptekęs vilnioms Gmž. Sėjo rugelius, bet nevagojo – [v]andineliu apteko D31.
ǁ tr. užlieti, apsemti: Vanduo aptẽko kiaugę šieno, t. y. aptvino J. Gerai apsloguok kopūstus, ka aptèktum sultys Slnt. Toks tvanas rados, jogei apskritą žemę [v]andenys apteko M.Valanč. Užpilk vandeniu taip, kad jis gerai aptektų grūdus IM1851,45.
aptektinai̇̃ Užpilk ant bulvių vandens aptektinai̇̃ Stak. Kumet skūras merka į kalkes, kalkių turi būti aptektinai̇̃ Vkš. Reik tus kriupius (slyvaites) apipilti su sukru aptektinai̇̃ Yl.
aptẽkusiai adv.: Aptẽkusiai laikyk sviestą, ka nepagestų Šts.
ǁ intr. apsitraukti, apkibti kuo: Aptẽkusi dešina akis Pj. Ka movė tam į burną, nosę tus miltus, ir akys aptẽko Trk. Pareisu vakare iš miško juoda, ka i akių nematyti – durpėms aptẽkusios Pp. Lašiniai tatai tokiu gaureliu aptẽkę Rt. Rukšloms aptekáu – į ką panaši besu! Jdr. Neik, visas aptèksi sniegu Als. Tas kavalierius vėl visas puokais aptẽkęs Varn. Pro dumblu aptekusius langus beveik nieko nematyti P.Cvir. Gausi į kaktą, ka i kibirkštims apteksi Šts. Perkūnas turėjo galvą liepsnomis aptekusią S.Dauk. Visas kalnas ugnia aptekęs rūko M.Valanč. Akys miegu aptekusios, nemato toli Ggr. Širdis taukais aptẽko Vkš.
| prk.: Kožną dieną širdis jos skausmu buvo aptekus Sz.
^ Senio nosis taukais aptekus (apšalusi svirtis) LTR(Kp).
2. tr., intr. apimti, apsupti visą aplink ar visą paviršių: Apjuostuvas kelnių apei pilvą apteñka KŽ. Virvė dukart apie vežimą aptẽko Kltn. Aš nuvysu tokį ilgą apvartį, kad tris kartus aplink visą ežerą apteks BsV333. Ir virvė varinė dvylika mastų ilga apteko kožną stulpą RB1Kar7,15. Išplėsk drobulę vienlinką, su dvilinka neapteksi Šts. Siauri marškiniai, neapteñka kūno Lp. Ji jau tep sudžiūvus, kad lūpos dantis neapteñka Gs. Tavo lūpos dantų neapteñka (visą laiką išsišiepęs, juokiesi) Sl. [Karvė] neapteñka tešmenio (labai didelis) Lp. Kelnelės zomčinės neaptenka šikinės JV310.
^ Apteks lūpos dantis (baigsis juokai, praeis noras juoktis) B, N. Tavo lūpos dantų n'aptenka (esi išdidus, pasipūtęs) PrLXVII23, B. Aplink dangų apteñka, o apie kaklą ne (akys) Kp.
3. intr. Š, NdŽ, FrnW būti apniktam, apipultam ko gausiai įsiveisusio: Tie arkliai pavasarį miške bimbalais aptẽkę Krt. Pernai buvo uogos aptẽkusios [kenkėjais] Krž. Kad ne katės, aptektumėm žiurkėmis ir pelėmis Blv. Aptẽkom utims, blakėms – koc tu pasikark žmogus! Pkl. Jei Kūčių dieną valgysi duoną, apteksi utėms Plt. Ir vargau, ir utys ėdė, i niežais aptẽkusi buvau Žeml. Parsigando, apteko skauduliais kaip pupoms Pvn. Nū to vandens gali aptèkti pūškiais Lkv. Šašais visa galva aptẽkus Jnš. Sūnus spungėms aptẽko Kv. Bulvės, sodintos putant šiaurės vėjuo, būna nemiltingos ir aptekusios šašais LTR(Sd). Rankos karpom aptẽkę, o prie mergų – pirmas Ps. Aptekę buvome votim, visokiom kūno bjaurastim J.Marcin. Burna girtuklių aptekusi su baltomis pleikatomis ir su raudonai mėlinais puškais M.Valanč.
| Aptekáu slogoms Lkv.
| refl.: Vajergau, kaip kame apsiteñka svirpliais! Štk.
ǁ tr. apnikti, apipulti: Gruodas arklius aptenka nuo šalčio, kad stovi ant oro J. O štai vyras aptektas raupais GNLuk5,12. Didi skauduliai apteko visą kūną I.
ǁ intr. gausiai apaugti, apželti: Lapais aptekti I. Krūmais aptekti I. O didis šuon, kudlomis aptekęs, bėgo ties anais I. Ir piktžolėm aptekę dirvonai verks tavęs S.Nėr. Lazdynai riešučių kekėmis aptekę Blv.
ǁ tr. Skd apspisti, apsupti: Atvežė žmogus žuvies, tuoj visi vežimą aptẽko Rgv.
ǁ intr. būti apspistam, apsuptam: Seserų laukė jauns kunigėlis, žmonimis aptẽkęs kaip bitinėlis JD1542. Kariumenės visi pašaliai aptẽkę Šts.
4. intr. labai daug turėti ko: Jiems tai turi būti gėda, kad jiems visu kuo pervirš aptekus, alkanas ir nuogas artimas gatvėje badu stimpa LzP. Visa kum žmonys aptẽkę: pavalgę, apsirėdę Stl. Karaliavo Saliamonas aptekęs turtais ir linksmybėmis S.Stan. Ana vaikais yr aptẽkusi i vargsta Als. Vištoms aptekau: purinas vištos visoms pusėms Šts. Pats (vyras) sergąs, aš vėlek darbais aptẽkusi Pvn. Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs Žem. Skolums aptẽko kaip blusums Užv. Nediekiam slyvų – aptèksiam vagimis Krtn. Ka vedu būtuviav pastūmusiu tą katę, būtuviav aptẽkusiu piningais (ps.) LKT84(Grg). Pinigais aptẽkęs, o menko daikto nenusiperka Mžš. Jis vargais aptẽko Šk. Žmogus yra aptekęs paslaptimis Blv.
5. intr., tr. Rtr, Š, KŽ spėti, įstengti ką aprėpti, atlikti: Visus galus negali aptekti B. Visur neaptenkmi N. Aš tiek turiu darbo, kad vos galiu aptèkti KI584. Aš vienas vislab apdaboti n'aptenkù K. Negali aptèkti darbų par darbylaiką J. Jeigu neskubėsiu, neaptèksiu padirbti J. Sesuo neapteñka (neaprėpia) darbų, t. y. nepritenka čėso, kad yra daug darbų JI293. Nebaptenkù, tiek darbų turu Šv. Visur negali aptèkti Vlkv. Aš turu visur aptèkti Dov.
| Verkia ir verkia [nesveikas vaikas], kiek tik jo galva apteñka Srj.
| refl.: Čia vienas neapsitèksi, neapsidirbsi BŽ586. Kulamųjų mašinų mažai kas tetura – neapsiteñkam Plt.
ǁ apeiti, nuvykti: Karūmenė[je] kur tat aptèkti reikėjo! Grd. Žmogus visur negali aptèkti: bėk šen, bėk ten Skr. Ne pėsti jug, su dviračiais visur aptenka Šts. Pri daug daktarų aptekáu, bet nepadėjo Dr. Kame būs aptekę, apvažiavę, sveikatos beieškodami Šts. Ale mud[v]i visur aptèkdavom, visur aplandžiodavom Grdm. Parvažiavus norėčiau visur aptekti, su visais pasimatyti, o čia tebesėdžiu čia pat Žem. Toks padauža devynių parakvijų gūžynes apteñka Kltn. Gaspadoris negal vienas pats laukūse ir namieje aptèkti Klp. Jaunųjų vienas, daug svieto jau aptẽkęs, pasistojos sakydamas Jrk55. Bet keletui jezavitų nė pavidalo nebuvo visur kur aptekti M.Valanč.
6. intr. Rtr užtekti, pakakti: Negal aptèkti visims duoti Jdr. Vaikų tų daug – nė po baronką neaptekáu Plt. Kažin, ar apteksiu visiems saldainių? Rs. Išpylė arielkas, vynus visus ir tad nė po stiklelį neaptekęs kožnam S.Dauk.
| impers.: Mažas tavo (svočios) bakanėlis, didis mūsų pulkužėlis, ne visoms aptẽko JV713.
7. refl. BŽ117, NdŽ, KŽ išsiversti, pasikakinti: Be maisto apsitekti negalima BŽ308. Apsitèk su tais piningais, katrus jau gavai Užv. Gal kaip norint apsitèksam be svetimų žmonių Užv. Nors šį kartą apsitenki su savo, bet ilgainiui gali labai juoda diena ateiti Žem. Gavęs savąją dalį, kiekvienas rūpinasi apsitekti joje A1884,304.
8. tr. įveikti: Stalas nukrautas – negi aptèksma visa Trgn. Jau aš negaliu jo aptèkti Trgn.
◊ ãkys (aũsys) aptẽkusios (kuo) labai daug ko yra, daug turi ko: Meisos, klebonijo[je] kad buvau, ãkys aptẽkusios Šts. Skoloms ir aũsys yra ano aptẽkusios Dr.
ãkys (ãkės) aptẽko labai įskaudino pikti žodžiai: Žodį ka mes, ãkys apteñka Tl. Ka drėbs kokį žodį, ir ãkys aptèks Pvn. Kai duoda žodį, tai ir ãkės apteñka Krž. O jeigu uošvienė sako „mieloji“, tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteks I.Simon.
atitèkti (attèkti K) intr.
1. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vlk, Vkš pakliūti į kieno dalį, būti gautam: Turėk kantrybės, anksčiau ar vėliau atitèks tau viskas Šv. Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas ėmė linksmai gyventi J.Balč. Darbo vaisiai atitekdavo darbininkui A1884,301. Kartais tėvas atsisako ir duonos kąsnio, kad tik atitektų jo vaikui J.Gruš. Audeklas attenka laumėm LTR(Rdš). Dvaras ir visa gėrybė pono atateko tarnaitei BsPII215. Katras pirmu atneš [gyvo vandens], tam dūšia atitèks BM196(Krkn). Jam atiteko pats sunkiausias darbas Krs.
^ Vilką vijus nors uodega atiteko Sln. Nesidžiauk iš kito bėdos, bo pačiam atiteks Jnšk.
2. atitekėti, atplūsti: Vanduo atiteñka iš upelio NdŽ. Vanduo vamzdžiais iš šaltinių atitenka į namus rš.

×datèkti (hibr.)
1. žr. pritekti 1: Tas šniūras nū trobos lig staldo dateñka Kv. Jokūbas matė sapnė[je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus S.Stan.
2. intr., tr. nuvykti, nusigauti, pasiekti, prieiti ką ar iki kur: Datẽkusi Kelmės, šaukusys daktaro Grd. Iki daktaro nedatekáu Kv. Ligi numų datèksi Lk. Hebreičikai ejo par sausą vagą, pakol dateko antrąjį kraštą S.Stan.
| refl.: Prie vieno kunigo… dasiteko vienas arganista, kuris buvo didelis šulierius DS291(Rs).
3. intr. su neiginiu Sut nepakakti, pritrūkti: Kad ko nedatekdavo, ar maisto, ar piningų, tai įeidavo į kamarą su ta savo lazdele, įkišęs ranką subarškindavo, nu tai buvo piningų ir maisto visokio par pilna DS104(Rs). Ans mokslo nedatẽkęs yra Pln. Nedateko pelytė miltelių – tik bėga bėga bėga… LLDI93(Kp). Nedateksi dovanų apdalyti dėl visų (d.) Grk.
^ Geriau likius negu nedatẽkus Gs.
4. refl. turėti progą, galimybę ką padaryti, patirti: Tikos tenai vaikščiot, tai dasitekáu pamatyt Nmk.
įtèkti intr.
1. Rtr įtilpti: Ar inteka knatas [į lemputę]? Vl.
| refl. Rtr, Šts: Kažin ar įsitèksi tokioj trumpoj lovoj gulti Šts. Tei įsišėręs, ka n[e]įsiteñka marškiniuos Jrb. Pasklydo, koja išputo, į kelnę n[e]įsiteñka Grdž. Tie ragai dideli – led tik įsiteko pirty LTR(Bsg). Skylė turi būti tokio pločio, kad visa ruonio galva įsitektų Mš.
2. pakliūti, patekti: Buvau įtẽkęs jau į ketvirtą klasę Šts. Kas kartą ing pragarą intèks, tas jau niekad… neįžengs ing dangų DP272. Idant vėl ir jie neintektų ing tokias jau kančias DP272. Kiek reikia daiktų krikščioniui, adant pažinęs Dievą intektų savo galan ir ižganyman AK15.
3. Š gauti vietą, darbą: Duktė buvo įtẽkusi prie kunigo į gaspadines J.
| refl.: Galėtų įsitèkti 1000 vyrų su universitetišku mokslu KŽ.
4. įtikti, įsiteikti: Idant visa, ką darome, darytumbime ne ižg nevalios… nei todrin, idant žmonėmus įtektumbime DP560–561.
5. refl. KŽ pakęsti kieno buvimą, nekliūti kito: Rodos, vienas kitu galėtų įsitèkti Skdv. Ar tu neįsitenki̇̀ manimi? J. Tu n[e]įsitenki motinos Jrb. Žmonys tai n[e]įsiteñka, o žemė visus priima Jrb. Neįsiteñka manim Rs. Nebeįsiteko jais, užsidėjo ir išvarė iš špitolės Žem.
6. OGLII317 pakliūti į dalį, pasitaikyti: Mumus intẽko Viešpaties kėlimas iž numirusių DP197. Laimios dūšios, kuriomus teip gera dalis intèks DP10.
◊ kélnėse neįsitèkti apie išdykėlį: Ar kelnėse neįsitenki? LTR(Grk).
liežùvis neįsiteñka burnojè neiškenčia neapkalbėjęs: Jo liežuvis burnoj neįsitenka, jis visus atranda Klvr.
širdi̇̀s krūti̇̀nėje neįsiteñka neramu: O jau ma[n] širdi̇̀s krūti̇̀nėj neįsiteñka, ašaros tik eina par veidus Erž.
ištèkti intr.
1. būti pakankamo ilgio, dydžio kam pasiekti ar apimti: Kaip tik kartei išteñkant vežimą šieno numyniau J. Virvės iki tai vietai neišteko Vrb. A ta lenta ištèktų par tą balą? Jrb. Kasos apsuka viršugalvį tiek sykių, kiek ištenka M.Katk. Ant abiejų ausų niekaip neištenka [beretė] rš. Pabudavokime miestą ir kuorą, kurio viršus iki dangaus ištektų prš.
| refl.: Dangus kaip išsitenk toli, tau norint vis' tur slūžyti prš.
2. Q59, L, Rtr, DŽ, KŽ, DrskŽ pakankamai turėti, pakankamai būti, užtekti: Pas brolį yra ištekliaus, t. y. jis ištèks ant visų (visiems) duonos, šieno, mėsos, druskos J. Aš tais piningais ant turgaus n'ištèksiu K. Su tais piningais aš toli n'ištenkù KII6. Tu su pašaru nepriteksi, n'ištèksi KII127. Sulyg pavasariui mes neišteksime šieno J.Jabl. Po kokią bulvę tai vis ištèksi, išsidalysim kaip nors Nm. Šiap ne tep ištẽkom duonos Prn. Per žiemą mes išteñkame pašaro Vrb. Visiem duok ir duok, negali nė ištèkt Vrb. Valgyt ištekai? Pc. Pas Juozelį nieko nuvežt neištekaũ Vlkv. Neišteksiù visiem kiaušinių Dglš. Tėvai neištẽko piningų muni išmokyti Vkš. Porą savaičių tos meisos kažin ar ištèksma? Krš. Kad vis mėsą valgysi, tai kur išteksi̇̀? Pl. Gyvenom kaip žmonės i ištẽkom visiem: i kunigam, i ubagam Sml. Tiek kantrybės ištèkt negali VšR. Išteko jam valandėlė ir dėl savųjų V.Kudir. Kad aš tau pasakų jau neištenkù Grš. Dantų neišteksi pry prastų gaspadorių (valgysi prastą, kietą mėsą) Varn. Oi didi, didi jo giminužė! N'ištèksiu dovanužių Niem31. O tai ištẽko [mergelė] visiems po žiedelį, – tai mane išvadavo JD764.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip ištenki M.Valanč.
| impers. BŽ56: Maisto išteñka visiems NdŽ. Ar ištèks lėšų? NdŽ. Tos gelumbės neišteks švarkams J.Jabl. Trejiems marškiniams drobės neišteñka, o nuo dviejų gerokai atlieka Š. Tik vienai dienai ištèks mumim itos duonos tokiai draugei Arm. Ištèks pieno, valgyk JnšM. Teliuko nebebus, i ištèks [mums] pieno Tj. Ma[n] būt ištekę kap gyvas LKT207(Graž). Seniau arkliui šieno neištèkdavo, kai dobilų nesėdavom Ob. Aviečiaukit aviečiaukit, valgykit: prisirps – ištèks Kvr. Nieko nereikia, tę visko ištèks Str. Dvi skareli išsiploviau, išsiprosijau, i turėjo metams ištèkti Jdr. Neišteñkma laiko ilsintis Dv. Ažu vieną dieną neištèks ir šitos [užrašų] knygelės Nmč. An aktaro šimto kilogramų salietros tai ižtèks Btrm. Ar šaukštų išteñka visiem? Pc. Keliukas siauras – trimi [eiti] kartu neišteñka [vietos] Dg. Juk čia turtas, kurio man ištektų visam amžiui J.Balč. Jau neištenka geležies ant vežimo, jau bus tik kūjis BsPIV244(Brt). Žemė mūsų menka, duonos neištenka (d.) Iš.
ištektinai̇̃
ištenkamai̇̃ Po vyro mirties aš jau viena likus niekad ištenkamai̇̃ neturėjau Skr.
| refl. Rtr: Žmonės bulvių vos beišsitẽko sėklai kitiems metams NdŽ. Ar išsitèksite šiemet su duona, ar nepristigsite? Š. Kad to neišsitèksit, tai nor prašau surištie su šiaudų ryšeliu LB273.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip (kai B, Sch82) išsitenki MŽ128.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Ištèks rašyt, jau reikia eit darbo daryt, veikt Dv. Ištèks, nebenoriu Dv.
3. išsiversti: Kaip ilgai išteksiam N. Ištèkti be ko NdŽ. Mums vis dėlto dar šis tas liko: gal kaip nors ištèksim NdŽ. Turiu du šimtu rublių, kaži ar ištèksiu Kbr. Ištèksiam Kalėdas be pyragų Dr. Su vienu arkliu negal ištèkti Žd. Kaip eita, ar ir su alga ištenki? LC1881,18.
| refl. R125, MŽ164, N, Gmž, Š, NdŽ: Gerą išlaikymą turiu, išsitenku R44, MŽ59. Su tais pinigais jis Šalteikiuose niekaip neišsitektų I.Simon. Savomis pajėgomis išsitèkti KŽ. Bet jeigu tik išsitenka, tai šveicaras visuomet toliau mokinsis VŽ1905,265.
ǁ įstengti, išgalėti: Kaip žmogus galia vienas ištèkti?! Klk. Iš kur čia jūs galit tiek daug ištèkt rašyt? Brt. Katra pora ištèks ilgiau šokt Grš.
| refl.: Aš neišsitenku tau mokėti tokią algą Vv. Sunku ir išsitèkt su itokia drauge Arm. Storai nuvežti gyvulių mėšlu žemę ne visi išsitenka rš. Būtinai kaip nors išsitèkit, atvažiuokit Krs.
ǁ refl. suspėti: Neišsitenku kaip reikiant su laiku K.Būg. Dienos ilga, gali išsitèkt, tai kam čia naktim bedirbt Antš. Darbuji darbuji ir neišsitenki̇̀ išbūt Arm.
4. refl. Q406, R, MŽ, Sut, Kos36(Vkš), I, L, LL325, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Dkš turėti vietos, tilpti: Trys patalai neišsiteks N. Jis su savo darbu kamaroj n'išsiteñka KII111. Aš toj lovoj n'išsitenkù K. Ar išsitèksime tame vežime? J. Ertmė[je] išsitenka daugel J. Kaip ekėtės pačia miera išsitẽko – toks [siauras] rėžis Ms. Įneštumėm du stalu, ale kad vietos maža, neišsiteñka Pc. Moterys, pasislinkit, pasispauskit, visi išsitèksim už to stalo Skrb. Nebijok, vis terp ratų (ratuose) išsitèksim Ps. Jie stori, neišsitèks tokioj lovoj siauroj Stč. Ar išsitèksit, vaikai, ant pečiaus? Lp. Poras arklių negal išsitèkti bėgti siauru žiemos keliu Šts. Išsitenkamos šlajos – turi daug vietos Pš. Durpinyčia buvo nedidelė, ir ne visi jaučiai išsitẽko Smn. Tei stora buvau, neišsitekaũ, šonus marškinių turėjau parplėšt PnmŽ. Su bradiniu čia neišsiteksi Vaižg. Turėjom tik žemės kelis metrus, kad stuba išsitèktų Snt. O kad užaugo jų (karalaičių) ragai – karietoj neišsitenka LTR(Mrj). O vyras idant ižtektų̃s įsčioje vienos žmonos DP399.
^ Kai sutenka, i ant mintuvų išsiteñka Bsg. Jeigut norėsiat, ir ant grėblio išsitèksiat Slnt. Platus svietas, išsiteksme Sln. Visi išsiteks ant šio margo svieto LTR(Jnš). Kad tep Dievas duot, kad tu trijų palų marškiniuose neišsitektái! (toks piktas linkėjimas) Krok. Kad tu marškiniūse neišsitektumi! VP21. Kad tu ir savo skūron neišsitektai! LTR(Pns).
išsitektinai̇̃ adv.: Ir vietos jai (meilei) žmogaus širdyje yra išsitektinai Vaižg.
išsiteñkamai adv.: Gerai, gerai, testovie tos gėlės, čia išsiteñkamai buvo Erž.
5. refl. nekliūti kitam savo buvimu, būti kito pakenčiamam ar kitą pakęsti: Muno marti gera, abidvi vieno[je] trobo[je] išsiteñkam Vkš. Liko tik du sūnūs, kai tėvai mirė, ir tai neišsiteñka tokioj ūkėj Srv. Išsitẽko, visur párvažiavo, viskas buvo gerai Krš. Kaip tatai yr: nebišsiteñka žmonys, skundas, riejas Krš. Kas čia dabar yra, ka tėvai pri vaikų neišsiteñka Rdn. Kad tu kaip ežys, vis neišsitenki terp žmonių, vis tau negerai Sml. Par aną nėkas neišsiteñka, visi negeri Krš. Ko visą laiką skersakiuoji į muni, ko čia neišsitenki̇̀?! Vkš. Ko pati neišsitenki, ko suki galvą dėl kito?! Jnš. Viena pati savim nebišsitẽko ant galo Krž. Ko jie n[e]išsiteñka mumis? Gs. Ko tu manim kiekvienam daikte neišsitenki̇̀? Alk. Ji mano vaiku neišsiteñka VšR. Kap aš tenai būsiu, kad manim visi neišsiteñka?! Ig. Tu mano broliu neišsitenki̇̀ Rdm. Kad neišsitenka mūsų vaikais, savo nosį teprasuka Žem. Kad manim neišsitenki, eisiu [duonos ieškoti] M.Valanč. Kad tu savo marškiniais neišsitektumei, kaip tu manim neišsitenki DS119(Šmk). Jūs išsitèkit, mano broleliai, manimi vargdienėle JD926. Ei jūs seselės, jūs draugalėlės, jūs manim n'išsitẽkot JV477.
6. refl. išplisti: Šturmai… yra labai plačiai ir toli išsitekę LC1878,12. Bėda taip didelė buvo ir ant visų išsiteko brš. Jo ponystė išsiteks nuog vienų jūrių ik antrų BPI11.
◊ savyjè (sàvo káilyje) neišsitèkti nerimauti: Bėgioja, karščiuojasi, savỹ neišsiteñka Kn. Mergaitė sveika, gyva, savỹ neišsiteñka Vlkj. Ar velnias prie tavęs prisėdo, kad savo kaily neišsitenki?! Rm.
nutèkti
1. intr. CI1150, N, K, KŽ nutįsti, nusidriekti, nusitęsti: Ta giria nuteñka iki rubežiaus KII127. Kojos tokios ilgos buvo – teip ilgai nūtẽko Prk. Plaukai nutenka iki pačiai uodegai prš. Visos baltai apsitaisiusios, baltu raiščiu ant kaktos, kurs užpakalyj toli nutenka Vd. Jis dėvėjo iki kulnų nutenkantį baltą rūbą Jrk. Vieno kometo zaros per ketvirtą dalę dangaus nutekusios TP1881,26. Kuršių marios nuteñka iki Klaipėdos K.Būg. Lig to miesto nutenka gelžkeliai LC1885,29. Kaip toli svieto kraštai, taip toli nutenka ta viešpatystė prš.
ǁ išplisti, nusklisti, pasiekti: Mano balsas iki ten nenusiekia, nenuteñka KI642. Toli per žemę nuteñkąs lytus KII5. Ant to dalyko mano urėdo darbai nenuteñka, tai ne mano darbas KI527. Jo valdžia nuteñka toli BŽ452. Pono Dievo kardas visur nutenka Ns1854,3. Kaipo tolie nutenka uždraudimas deiviškasis MT222.
^ Šuns balsas nenutenka lig dengaus TDrVII151(Prk).
2. intr. Š, Jn(Kv), Šts, Skr nukakti, nuvykti: Aš ten nutekaũ ir patilpau J. Norėčiau da į Vilnių nutèkt LKT128(Trg). Jis lig Vilniaus yra nutẽkęs Vn. Ir nūtèk tu mun į trečią parakviją pačios ieškoti! Šv. Pernai ir aš ten buvau nūtẽkęs Pln. Kad kaip nūtẽkus į miestą – reikia apsipirkti Pgr. Ans į visas peklas nūteñka: veizėk, ta jau čia ans, ta jau čia Vvr. Nebgali niekur benūtèkti, tura būti gerai Jdr. Į tą pusę a nenūtenki̇̀? Pvn. Ketvirtą dieną išsiruošiau į kelionę ir po dviejų dienų nutekau pas savo motiną TS1902,12.
| refl. N: Princas… nusitekęs prie matruozų artyn TP1880,51. Aš ant svirną nusiteku – svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra NS80.
3. intr. nutekėti (už vyro): Kasnykai pavysta kožnai, kap nuteñka Asv. Nutèksma už seno vyro Akm. Kai jau nuteksiu svečion šalelėn, nebūsiu graži, anei raudona TDrV45. Nutekai į gerą vietą, už gero žmogaus Žem. Ir nutekau, ir nutekau už bernelio jauno, suvaitinau, suvaitinau vainikėlį saujoj (d.) Šl. Kai nuteksi, dukrele, už jaunojo bernelio, išpins tavo kaselę, mainys tavo veidelį TDrV56(Ob). Kai nuteksi̇̀ až bernelio, nebeuliavosi (d.) Jž. Kur tu eisi, seserėle, plika nutẽkusi? (d.) Krp. Kai aš jauna nutekau, nieko gero neradau LTIII442(Sln).
4. intr. nuslūgti: Aukšta obelėlė aukštai šakas iškėlė, vyno šulinys žemyn nuteko MPs.
5. intr. pakakti, nepristigti: Mes [miltų] maišo tai ligi Velykų nuteñkam Šn. Kap jūs tep ilgai mėsos nuteñkat? Ss. Ar nutèksi pinigų namo sugrįžt? Mrj. Džiaugsmas mano ne ant ilgo nuteko TS1903,11(V.Piet).
| impers.: Nutèks i man to gero Ign.
6. intr. turėti, ištaikyti, išsiversti: Metru malkų nutekaũ porą mėnesių Prn. Trim rubliais ilgai nenutèksi Mrj. Nutekęs laiko tarp lauko darbų, kalvis tik praeitą savaitę baigė jį (fajetoną) kaustyti A.Vencl. Ar tu nenuteksi šiandien valandėlės laiko su manim pasivaikščioti? rš.
7. tr. laimėti, gauti: Gavęs pyragą mislija jis sau: ką čion nuteksu, jei aš jį (pyragą) suvalgysu? Geriaus atiduosu sodauninko vaikams BsMtI159.
patèkti intr.
1. J.Jabl, M, L, Š, Rtr atsidurti, pakliūti kur: Jis patẽko į girios tankumyną NdŽ. Dulkelės patẽko man į nosį NdŽ. Patekaũ, kur uogų nėr, ir nesparčiai renku Vj. Kap tu čia patekai̇̃, kas tave kvietė? Prn. Ji po mašina patẽko i dabar serga Jrb. Būtų į karūmenę reikėję patèkti i mun End. Paskuo patẽkom į nelaisvę Skd. Iš vienos bėdos į kitą patekau Plšk. Pri ligono patekáu sarginti Šts. Paskuo rudinį patekáu viena pati pri kiaulių Lnk. Svarbu, ka tarnautojis (samdinys) pas gerą ūkinyką patẽko Sk. Turmon Stasiokas patẽko nekaltai Dglš. Ir ans nora ten pas tą karalaitę patèkti (ps.) Akm. Patekau netoli Telšių į Džiuginėnų dvarą Žem. Nuo nuolatinių su vokiečiais karų Lietuva, rodos, buvo visiškai nualinta, gyventojai į sunkiausius vargus patekę LTI250(Bs). Kas gali likti tokioje galvoje, į kurią nieks nepateko? V.Kudir. Čia ir pateko mūsų keliauninkai į tirštą rūką K.Bor. Ji dabar pasijuto lyg paukštis, patekęs į žabangas J.Dov. Paskui kaimynuose sužinojau, kur mano būta patekta rš. Tau gerai taip kalbėti, kad tu stabmeldė ir vis tiek pragaran pateksi V.Krėv. Byla už muštynes pateko teisman ir Garbeniui prisiėjo liudyti Blv. Kaip malonu galų gale vėl patekti į savųjų tarpą – tikra laimė! J.Balč. Liūto paveikslas į lietuvių pasakas yra patekęs iš kitų tautų folkloro rš. Džiaugiaus pastogėn pasmukęs ir gryčion insprūdęs, kailį išnešęs, lietui nepatẽkęs BM56(Vvs).
^ Nuo vilko bėgo – ant meškos patẽko Pgg. Duok rankom valią – pateksi į nevalią KrvP(Mrj). Gerai kap lapei slastuosna patekus KrvP(Mrk). Aitvaru lėksi, kai bėdon pateksi KrvP(Ašm). Auksu patepsi – kur nori, pateksi KrvP(Vlk). Kalakutas i (irgi) mislijo, kol į puodą patẽko Jd.
| refl.: Ar čia mano pasitẽko [puodas]? Krkn. Lietuvių raštijoje yra vartojamas žodis pora, į lietuvių kalbą skolinimo keliu patekęsis nuo slavių K.Būg.
2. L, NdŽ, DŽ1 pereiti, pakliūti į nuosavybę, į dalį: Mano manta kam patèks, nežinau J. Viskas jam patẽko po motinos mirties Vrn. Taukai, šiltoj košėj ištirpę, iškilo ir bernui pateko, gaspadoriui padugnės – sausa Sln. Ir man du obuoliai pateko Ldk. Kam virtinių nepateko, vienas ant kito sušneko LTR(Šr). Kas biednam žmogu pateñka – vis prakaitas ar kraujas Lp. Kurioji buvo iš jų gražiausia, tai toj pateko karaliūnu KrvD46. Kad aš… patèkč už karaliaus kučieriaus, o tai būč laiminga BM86(Brž). Kai patekaũ šiam jaunam berneliu, ašarėlėm burną prausiau (d.) Kp. O kai patekaũ tai anytaitei, tai anytaitei, tai graudažodei DrskD48. Kaip patekau už bernelio, siuntė mane anytėlė vidur žiemos žalios [v]antos NS349. Vai jūs rankelės baltosios baltosios, vai kam jūs pateksit, meiliosios meiliosios? LTsI285.
ǁ prilipti (apie užkrečiamą ligą): Mokyklė[je] užsikrėtė niežais vaikai, ir man patẽko Sml.
3. NdŽ kliudyti, pataikyti: Patẽko kojon [pagalys], kap elektra kirto DrskŽ. Skrenda trys gulbės, šaus anies, tai vienas nepatẽko, du nepakliuvo (ps.) Ign. Sviesiu akmeniu i pateksiù kaminan Ign.
4. ppr. impers. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Man patẽko likt, o kiek iššaudė DrskŽ. Dyvinoj šaly gyventi man pateko A1884,253. Dažnai dykai pateñka dirbt Slm. Kitąsyk patẽko eiti par dvarą Krž. Šieno vežimas patẽko vežt [duoklei] Gs. Nepatẽko mokytis Klvr. Ir ma[n] patẽko pas jį užeit Skr. Ataveža [kruopų], i nepateñka nupirkt Švnč. Reikia paskaldyt, kap stora [pliauska] patèks Nmč. Kas patẽko, tą i išgėriau Ml. Marčios patẽko labai blogos Ad. Krėtė pakrėtė (nušienavo) žmonės visus upelius, o toks bjaurus oras patẽko Skr. Pateko toks čėsas, kad pats karalius apsirgo LMD(Mrj).
patektinai̇̃ Aš an tavi antarokart patektinai̇̃ ažejau Ad.
ǁ JnšM pavykti, pasisekti: Gerai jau jum patẽko, lietaus nėr Ml.
5. Q119, H166, R23,98, MŽ30,317, N, J.Jabl, NdŽ, FrnW, KŽ gyventi, išbūti, išlikti gyvam: Sulaukiu dešimtą metą, patenku ik dešimtojo meto R127. Dievas žino, bau aš taip ilgai pateksu, gyvas būsu ant svieto, bau aš tai sulauksu B854. Aš nežinau, kaip ilgai aš (gyvas) patèksiu KII13. Tas patẽko šimtą metų KII13. Tėvas ilgiaus (gyvas) patẽko už sūnų KII246. Niekas nepateñka amžinai KI223. Lig šimto [metų] menkai kas bepateñka Sg. Dar galiu patèkti Pgg. Iš ligoninės parvežta dar tris dienas patẽko Gr. Paskui tris savaites patẽko ir mirė Skr. Nepatèksim ilgai teip Krg. Mažu dar tu patèksi iki šimto Žvr. Nebeilgai, man rodos, bepateksiu. Gal nepakyrėsiu nė marčiai Žem. Paskui ilgai jau nebepateko tėtelis ir veik mirė I.Simon. Senos gadynės žemaičių vyriškiai buvusys šimtą metų patenkantys M.Valanč. Nepateksi lig saulei (amžinai negyvensi) B. Pamirsim, su saule nepateksim Dv. Juk tėvas saulės amžiaus nepateks I.Simon. Be draugės nieksai negalėtum ant svieto patekti S.Dauk. Bitės ne daugiaus kaip tiktai vieną metą patenka S.Dauk. Jis po to da daug metų patẽko ir labai bagotas pastojo Sch217. Adomas pateko po to aštuonis šimtus metų CI448. Dvimetės [žolės] du metu tepatenka P. Patenkama, patenkanti (daugiametė) šaknis BTŽ428(P). Aš jo pjūtyj dirbsu, kol pateksu Ns1844,4. Tu, Viešpatie, amžinai… patenkąs esi SPI78. O šitai yra gyvenimas Abrahamo amžias, kurį jis gyveno (paraštėje pateko) BB1Moz25,7. Jei pateksite manimp… ir žodžiai manieji pateks jūsimp, ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP222. Kaip vasaroūgis negal atnešt vaisiaus patis ižg savęs…, teipajag nei jūs, jei manip nepatèksite DP603. Kad tau gerai pasisektų ir ilgai patektumbei ant žemės NTPvE6,3.
ǁ pasilikti: Patek su mumis, nes jau vakaras artinas DP192.
6. Sut, J, Rtr, OGLII317, KŽ trukti, tverti, tęstis, išsilaikyti: Trumpai patenkąs SD115. Akies mirksnį patenkąs N. Jei pagada patèks, greit vyšnias privarys Skr. Beržas greit pūva, o aužuolas ilgai pateñka vandeny Smln. Ilgai dar paskui baudžiava patẽko Plv. Mėšlavežtis patenka, jei geras oras, bent šešias dienas M.Katk. Šventė ilgiaus ne par dvi nedėli pateko S.Dauk. Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti S.Dauk. Tie ūžimai pateñka lig adynai dvyliktai ir vėliau BM233(Vl). Vos didžiosios liepos, apsukuo daržą suaugusios, lig mūsų gadynės pateko M.Valanč. Žiemos čia nėra, bet visada patenkanti vasara rš. Bet ne ant ilgo jo (Nemuno) narsums patenka – greit atsileidžia ir vėl lėtai slenka A1884,279. Lengvus žemės padrebėjimas… 6 sekundus pateko TP1880,44. Kodėl patenka mūsų sopuliai taip ilgai CI1150. Nieko nėr pateñkančio po saule DP238. Pateñka ansai surišimas, jog nei vyras, kolei motė gyva, negal turėt kitos DP69. Ir kiti tam lygūs prisakymai Dievo tiktai patekti turėjo iki naujo testamento BPI129. Mažai patenkanti aba tuojaus ir kaip akies mirkterėjime prašokanti ir lengva priespauda aba sunkybė SPII35. Pakol žemė pateks, nesliausis nei sėkla, nei pjūtis prš. Dėkavokiat Ponui, nesa jis yra geras ir jo gerybė patenka amžinai Vln38. Jo rūstybė laikosi (išbraukta, viršuje patenka) akies mirksnį BBPs30,6. Bėda tam, kursai savo lobį duksina svetimu lobiu. Kolei tatai pateks? BBHb2,6.
7. ppr. impers. užtekti, pakakti: Pateñkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visa ko tektinai J. Kaip tau patẽko drausmės (drąsos) važiuotie? Dgp.
patektinai̇̃ Idant tamstos mokslą mes, lietuviai, iš tikros širdies ir patektinai prypažintumėm Jn. Patektinai prisinarstę, norėjom apsirėdyti, tai su didžiausiumi išgąsčiu išvydom žaltį rš.
pateñkamai adv.: Vienoje vietoje gyvena ligi tol, kol turi patenkamai maisto Mš.
ǁ įstengti, išgalėti (duoti): [Paaukos] dvejetą karvelėnų, kuriuos gali patekti ranka jo (neturtingojo) Ch3Moz14,22.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Pateks (pakaks) niekus kalbėti J.Jabl. Jau patèks tų pasakų Brb.
8. tapti, pasidaryti: Kas žino, kap čia patèks Mrc. Per vainą vieni gyvybės nustoja, kiti ubagais pateñka Gs. Kuom tamstos patèksit, kaip išmoksit (baigsite mokslą)? Ps. Nežinomas žmogus pateko tokios garsios draugijos nariu J.Balč.
9. SD44,373, Lex23, Sut iškęsti, ištverti: Patenku, trivoju, pakenčiu R98, MŽ128. Kap čia jūs pateñkat, šite šalta! Vdš. Tik tridienę patẽko ir mirė Kdl. Kas pateks, aba ižkęs, tasai ižganytu bus SPI118. Ne vienoj pagundoj patekt ir ižkęst negali DP101. Antri…, yra nepateñką arba nerimstą DP100.
10. patvinti, paplūsti: Vienas pasigrobė tą rėtį, vienas vandenį supylė, i visa troba patẽko vandeniu Vgr. Bistra upelė krauju patẽko Žrm.
◊ po (kieno) pantapliù (sijonù Grž) patèkti vedus nebeturėti savo valios: Vyrai rūpinosi atsilaikyti, kad nepatektų po moters pantapliu rš.
pértekti
1. intr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Ms, Jrb būti pakankamo ilgio, siekti nuo vieno krašto iki kito: Liptas par upę pártenka Kv. O ta lenta nepárteks ligi kito krašto – būs trumpa Vkš. Kartė par trumpa, nepártenka par vežimą Šv. Ar ta kartis párteks nu vieno balkio iki kito? Kl. Vinis nepártenka par lentą, duok ilgesnę Šts. Grindys nepértenka per trobą Gl. Paėmiau par trumpą siūlą, ir nepártenka Klm. Par lašinius nepártenka peilis Trg. Kur viena kartis paliauja su savo galu, ten kita tur prasidėti ir taip iki galo per visas eiles gluosnių pertekt K.Donel1. [Priegalviai,] pertekdami per [lovos] kraštus, karo kiek žemyn I.Simon.
pértektinai adv.: Pértektinai nupjauti NdŽ.
2. intr. DŽ1, Vlkv esant aukštesniam, ilgesniam prasikišti, pratekti: Varpnyčia pértenka per miesto butus KII246. Pasėjo, avižikės nė par dalgį nepárteko Grd. Retas šienas, nė dalgis nepártenka Ggr.
3. intr. Sut, N, I, M, L, Š, Rtr, BŽ26, KŽ, Jnš, Als labai daug, gausiai ko turėti: Jis pártekęs, t. y. visu pilnas, dar jam liks J. Jo namai visko pértekę NdŽ. Ko jiem reik: visko pértekę i da skundžiasi KzR. Jis visko partẽkęs, nė rūpesčio, nė nieko Pšl. Ans visko pártekęs, gerai gyvena Šv. Vaikų netura, patys pártekę piningų Krš. Ka žmogus visko pártenka, ans pagenda Pln. Pártekęs žmogus, o vagis Šts. Už bagoto ištekėjo – gyvęs viskuom pártekusi Erž. Tie giminės kur turtais pértekę, jie ne giminės Alvt. Esi naudos pertekusi, mokėk tik vyrą mylėti Žem. Įsigavęs piningų, pirko namus, vedė moterį ir visa ko buvo partekęs M.Valanč. Linksminos gerdamys ir valgydamys lig partenkant S.Dauk. Mes, viso ko pértekusys, gerai galėjom sugyvent MitI75. Mano miestai dar bus pertekę gėrybėmis SkvZak1,17. Kad vaikų būt pártektas, neužtektų duonos J. Rūpesnių esu pártekusi Ggr. Vargais pártekusi visą amželį buvau Ggr. Ans pártektas vargo, t. y. visa ko matęs – ir šilto, ir šalto J. Partekęs Vytautas garbės, lobių ir galybės S.Dauk.
pértekančiai adv.: Tu partekančiai turi šieno J.
pértektinai pertektinai̇̃ J.Jabl, Rtr, pártektinai I, Ll; M: Pértektinai gyventi NdŽ. Kiekvienas trūkęs, kiekvienas dejuoja, niekam pertektinai nėra Žem. Visokių valgių pertektinai Jzm. Teip nu žemaičių myliamys bernardinai ne vien pakaktinai, bet ir partektinai duonos įsigavo M.Valanč. Žmogus turėdavo darbo pertektinai J.Balč. Pertektinai yra gražių dalykų žemėje P.Vaičiūn.
pértekusiai adv., pártekusiai Skd: Tik keli [gyventojai] pártekusiai gyveno Vgr. Tada Gunčiai bagotai gyveno, partekusiai LTR(Žg).
pértenkamai adv.: Ištrėkęs visa, kas galėjo pertenkamai rūpinti jojo paties gyvatą Db.
4. intr. impers. per daug kliūti, gauti: Teko párteko [vargo] munie Pj. Gana jau sotinas ans (pasaulis) yra iš tavęs, jau parteko jam tavęs P.
ǁ pervirš būti: Dvikybis w mums nereikalingas, nes užtenka ir pártenka lotyniško v LTI552(Jn).
5. intr. End, Vn turėti pakankamai, kiek reikia: Savo duonos nepártenkam, reik vis pripirkti Šts. Ar pártenkat pieno? Šts. Ko nepartekęs buvai, ko stokojai, ko numirei? S.Dauk. Kunegai vos partenka duonos M.Valanč.
| impers.: Mun vietos nebepárteko įlįsti į bažnyčią Vkš.
6. refl. žr. ištekti 5 (refl.): Uošvienė nebepársitenka trobo[je] su muno vyru – rejas ir rejas visą dieną Vkš.
7. tr. apeiti, pereiti: Aš čia visus pártekau, niekur neradau Krtn.
8. intr. perbėgti (skysčiui): I mokėjimas gert: nė par gerklę nepártenka! Šmk. Jo gerklė kai Šešuvis – viskas partenka (viską prageria) Vdk.
pratèkti intr.
1. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Grd būti ilgesniam, išlįsti: Turėjo sijonai pratèkti (apatinis turėjo būti ilgesnis už viršutinį, kad apsisegus matytųsi iš apačios) Prk. Tavo apatinis pratenka, pasirišk Jrb. Ilgos marškinių rankovės yr, prateñka ir prateñka pro švarką Vvr. Mare, žiūrėk – tavo pavilkinys pro sijoną prateñka Bt. Plaukai ilgi, apvaliai apkarpyti, pratenka pro kepurę I.Simon.
^ Pėtnyčia (Petnyčia Klp) pro subatą prateñka (apatinis matyti iš po sijono) Jrb. Subata pro pėtnyčią (petnyčią Šll, Pgr) prateñka Snt.
| refl.: Aš prasitekaũ iš gleitos, t. y. nuritino mane iš tos vietos J. Idant prasitenkanti [uždangos dalis] būtų ant šalių šėtro ir ant abiejų šalių aną apdengtų BB2Moz26,13.
ǁ prk. savo negeru elgesiu prasikišti, užkliūti kitiems: Tu pleški, tu visur pratẽkęs, visur įsikiši, esi žmogus, kurį visi ansiema, visi kaltina: tu šioks, tu toks J. Aš niekuomi nepratẽkęs, kad mane atskirs nuo darbo, nuo kalbos, nuo dalies J. Geri žmonys, niekur niekam nepratẽkę Nmk. Ką tu eisi uždarbiaut visur pratẽkęs, visiems panagėse apsiskelbęs! Vdžg. Kuom aš tau pratẽkęs, kad tu teip užsipuoli?! Jrb. Žiūrėk, šen pratẽkęs, ten pratẽkęs Up. Tavo vaikai visur pratẽkę Ll. Ir aš, ir mano vaikai viskuo pratekę… kaip tik šunų melnyčioje toje bobarnėje Žem. Aš, nenorėdamas viešpačiams pratekti, siunčiu tenai tavi TŽVI402(Nz).
| refl. Trk: Kuomi aš tau prasitekaũ, t. y. nukaltau, nusidėjau? J.
ǁ prk. viršyti, pralenkti: Daug yr eiluotojų, kur trokšt tavi sekti ir dar nor mokslumu už tamstą pratekti TŽVI354(Nz).
2. KŽ pratilpti, pralįsti: Pratèkti pro skylę NdŽ.
3. išlįsti iš po debesų (apie saulę): Jeigu saulelė pratèks, eisu į lauką Slnt.
ǁ impers. išsigiedryti, prasišviesti: Nu pietų gal pratèks dar geriau, matysim Rsn.
4. siekti, tęstis iki kurios vietos: Pabudavokiam miestą ir turmą, kurio viršus iki dangaus pratenka BB1Moz11,4.
| refl. N, KŽ: Nesa lanka tarp anų kalnų prasiteks arti Azal BBZak14,5. Idant krotai prasitektų iki pusės altoriaus BB2Moz27,5. Kristaus ponystė prasitenka nuog vienų jūrų iki antrų B540. Rubežius tėvonystės jų prasiteko iki Sarid BBJoz19,10. Ir tavo macis prasitenka iki svieto galo BBDan4,19.
| Jų urėdas prasitenka (išplinta) ant viso svieto, tatai esti visi… tur klausyti šių tarnų Dievo BPII50. Ta pamoksla ilgoka yra ir gana plačiai prasitenka BPII147.
ǁ refl. trukti, tęstis, išsilaikyti: Bei anys gyvens. Nesa Jis tuo čėsu garbėje bus, kolei svietas prasitenka BBMik5,3.
5. Rtr išgyventi, prabūti: Antano gryčio[je] par vasarą pratèksiu Krč.
6. NdŽ, KŽ išsiversti: Neturi kruopų, neturi makaronų, ale bulbių y[ra], i pratenki̇̀ Škn.
7. gausiai ko turėti, pertekti: Ans skoloms pratẽkęs yr Grg. Senukai vaistais pratẽkę Grd. O visi ant manęs dantis pakabinę – kaip klebono pana, taip klebono pana visu kuo pratekusi Žem.
8. refl. tilpti: Gal dėti, prasitèks Vkš. Ko čia nesiliauni? Ar neprasitenki̇̀ (maža tau vietos)?! Vkš.
9. NdŽ, Tr pradėti tekėti, pamažu sunktis: Kubilas pratẽko ir suloja, varva J. Buvo buvo užušalę patiltėj, ale dabar jau pratẽko Sb. Reik tą (persodinimą) ankstesniai padaryti, lig nepratekus sulai medžiūse S.Dauk. Upelė kraujais pratẽko (ps.) Všk. Upelė linksmiai plaukia, verpetas „vivat“ šaukia, ir sulelė beržo prateko A.Strazd. Prateko teko srauja upelė pro brolio kluonelį LTR(Pnd). Ei putinėlio vietelėj [v]anduo pratẽko (d.) Rk. Visas dangus buvo apsiraugęs. Prateko lyti Vr. Gėrė gėrė vaikas, lig pratẽko (susišlapino) Š.
^ Kalnas pabalo, šalteniai pratẽko (sloguojant ašaros teka) Ggr.
pritèkti
1. intr., tr. K, J, NdŽ, DŽ1, KŽ, Snt siekti iki kurios vietos: Koryčia, kurios viršus dangų pritektų CII292. Taip aukštyn kopėčios nepritenka N. Vanduo man priteko iki kelių J.Jabl. Striukas buvo – nepritẽko Slv. Virvė iki medžio nepriteko rš. Kupeliai taipo įdalyti buvo, kad jie iš vieno visi iki kiemo priteko K.Donel1. Tas diržas pritẽko iki dugno tos skylės Sch237. Medžio viršūnė iki dangaus priteko brš. Idant šventieji teip ilgas ausis turėtų, kurios pritèktų net iki balsui mūsų DP538. Mūsų griekų skola pritenka iki dangaus KlM667.
^ Trumpa buvo, nepritẽko (juokiamasi, kai, išgirdus paskutinį žodį, norima sužinoti, apie ką buvo kalbama) Gs; LTR(Zp).
| refl. N, KŽ.
2. tr. pasiekti, nuvykti kokiu reikalu: Gavau ir daktarą pritèkti NdŽ. Vilnių pritẽko tuo reikalu NdŽ. Ir Kauną priteko, o bylą pralaimėjo Šts.
| Palaima ir mus… ižg malonės Jo priteks DP596.
3. tr., intr. Vdk prilygti kam, susilyginti: Kaip tai pritèks to, kas anksti kelia ir ukvatniai dirba J. Mes kolūkio nepritèksim, kolūkis bagotesnis (sov.) Skr. Sugrįžę žiūri į radinį… Kad durnius, tai durnius, nepriteksi BsPIII57.
^ Nepriteks ausys ragus B. Ausys ragų nepritenka B961. Kaip mes, pasturlakėliai, priteksim pirmlakus MŽ485. Ponus priteksi – kelnių neteksi LTsV171(Plv).
4. intr. R237,296,418, MŽ316,396,565, Sut, Tat, KII6, LL103, Š, Rtr, OGLII317, DŽ1, KŽ užtekti, turėti pakankamai, nepritrūkti: Tas milas nepriteñka sermėgai KII127. Tu su pašaru nepritèksi, n'užteksi KII127. Jam pinigų nepritèksi BŽ270. Nepritenkù dviejų rublių J.Jabl(Jnšk). Žmogus visa ko pritẽkęs J.Jabl(Jnšk). Tėvas mažai teuždirba, piningų duonai nepriteñkam Vkš. Kur čia visiem duonos pritèksi – tik darbinykam, o mum gerai ir bulbelės Kair. Kaip jie pritèks [visiems dalydami] – badus padarys Šln. Kur jos čia kaime pritèksi tos mėsos Jnš. Namą pirko, nepritẽko pinigų, tai dėdė davė Nm. Visų [žmonių] neišmylėsi, visims nepritèksi Krš. Kitas ir visur aptenka, ir laiko priteñka Šv. Tai visko pritẽkusi mergaitė: ir graži, ir sveika, ir su protu Sml. Ilgiau gydytis ligonis nebepriteko lėšų P.Aviž. Ė čia visa pabrango, mokesčiai auga… kas ir bebus toliau… iš kur bepriteks žmonės J.Bil. Besileisdamas aš to šniūro ant galo nebepritekau S.Dauk. Pienas namams visiems nepritenka K.Donel1. Rankovėlės nepritekaũ, šikšneles pridūriau JD630. Visam Galbrasčių kiemui per dvi nedėles pritekaũ dalyt [pyrago riekę] Jrk81. Pritèksiu iki Kalėdų NdŽ. Kad pradės nū vieno ketvergo, tai lig antrojo ketvergo priteks TDrVII144(Šlu). O kaip regėjo save nepritenkantį pinigais…, bijojos BB1Mak3,29.
^ Iki dagos pritek naudos KrvP.
| impers.: Vaikams į panę pakepdavo kelis plyckus, kai duonos nepritèkdavo Tlž. Man kriaušių nepritẽko Dkš. Juk kaip ten bebūtų, bet amžinai neliesi ašarų, nepriteks I.Simon. O ka akmenų nepritẽko, riešutais išbarstė [vieškelį] JR17. Mums nepritenka žodžių A1883,275. Šitam davė, šitam davė, mažiukui nepritẽko Š(Sl). Kam an galo nepritẽko [alaus], tas pas pečių tegu slenka (d.) Lp. Stubos ant sutalpinimo šuilokų nebepriteko prš. Kuriemus aliejaus nepriteko DP387.
^ Kad jum galvoj šulų nepritenka! LzP.
pritektinai̇̃ adv.: Ko pritektinai̇̃ turėti KII379.
priteñkančiai
5. intr. suspėti, rasti laiko: Kaipgi aš vienas visur priteksiù! Sb. Nepriteñka, netura laiko Slnt. Pritèkti negaliu išausti Šts. Neprisibaudu, nepritenku paieškoti Žeml. Reiks pabaigt braukt [linus] kada pritẽkus Sdk. Da kad pritèktum šiandiej nugenėt šituos alksniokus Sdk. Kai reikia gaspadinei visur pritèkt, tai ir gan Mlt. Vaikai, gyvuliai – teip ir nepritenkù bažnyčion nueit Ds.
| impers.: Tep ir nepritẽko nuvažiuot į Alytų Dkš. Uliaunas buvo, visur jam teko pritèkt Antš.
6. intr. Pjv kliūti į dalį, atitekti: Dalinant žemę man priteko du hektarai Brš. Pritèks ant jo dalies šiek tiek rugių Ln. Jiems nepriteko nė po auksiną LMD(Žg). Kap dalinosi su kitu broliu, jam pritẽko klojimėlis Sem.
| Jonukas ištrūko, Kristinai priteko (gavo mušti) LTR(Alv).
7. intr. impers. pasitaikyti, atsitikti, prireikti: Man pritẽko būt ligoninėj Lkš. Priteko man tada eit per mišką Lš. Ganyt ir man pritẽko vieną vasarą Pns. Kai pritẽko vežt rekvizicija, tai netur Gs.
| refl.: Prisiteñka visko išgirst Rmš.
ǁ prieiti laikui ką daryti: Ant trečios nakties priteko eiti jauniausiam sūnui tą tiltą daboti BsMtII28(Nm).
8. intr. pakliūti, patekti: Pritekaũ prie jo slūžyti J.
ǁ pripulti: Išnokęs kad pritekaũ prie bliūdo, tai nu! Ut.
9. tr. Plt sutikti, pritapti, gauti: Ta merga priteko tokį laidoką ir pati pasileido J. Nepriteko sau lygios vesti: paėmė tokią nevėkšlą Šts.
10. intr. NdŽ, DŽ1 būti užkluptam, ištiktam: Bėdos pritektas nė kur pulti nebžinai Šts. Bėdos pritẽkusi gėriau žibalą, kad atsileistų kaklas Dr. Bėdos pritekęs leidos akį išlupti Šts. Vaikas lopišė[je] bėdos nepriteks Šts. Pritẽko didelios ligõs, ir mirė Šts. Ne sykį tropinsis, kad ir geram žmogui liga ir smertis priteks Tat.
11. intr. patirti: Visa ko reik pritekti par amžių Lnk. Priteksma dar bėdos par karą Šts. Posninkais visa ko reikėjo pritekti: silkės kramę įbadys į košę – ir valgyk Šts. Gerai bado pritekom par karą Šts. Ar negi, ko pritekau (susilaukiau): spardo muni vaikai! Šts.
sutèkti
1. intr. NdŽ, DŽ1, Trk supant, juosiant sueiti, būti pakankamo ilgio: Sermėga nesueit, nesuteñka KII382. Man diržas nebsuteñka, taip pariebėjau Š. Toks drūtumėlis – diržas nesuteñka Jnš. Man tavo diržas par trumpas, galas su galu nesuteñka Antš. Tiek privalgiau, ka diržas vos vos suteñka Kal. Siūlų galus per trumpus palikai – sumegzt nesutèks Nm. Ar sutèks ta virvė? Pc. Susirištum, ale kažin a sutèks [virvės galai] Rs. Nesuteks virvelė, duok ilgesnę Šts. Sutẽko [raištis], kap čia buvęs Švnč. Tų marškinių kalnierius man nesuteñka Sb. Siauri marškiniai – nesuteñka Jrb. Nebsuteñka jau kelnės, storė[ja] [vyras] Rdn. Tiek įdrūktėjau, ka šarkai nė iš tolo nebsuteñka Vvr. Nu ir pastorėjau per bulvakasį – jau nei andarokas nesuteñka Vl. Kailinius buvo susijuozusi – nesutẽko Lkv. Nesuteñka rumbas, i gana Krž. Par trum̃pa – sumegzt nebesuteñka Sv. Da nesukako ketvirtis metų, jau nesutẽko žiurstų šniūružiai JV795. Kad (kodėl) nesutenka šilkų suknelė ant mano liemenėlio? JV1008.
^ Pabučiuok jam ten, kur nesuteñka Plv.
| Šalta žiemą, dantis an danties nesuteñka (drebulys krečia) Adm. Kad bent būtų galima sušilti, o dabar man dantis į dantį nebesutenka rš.
2. intr. L, Rtr, NdŽ, KŽ sutilpti: Vaikai, ko jūs tę nesutenkat, ar jumiem pečiaus maža?! Lš.
^ Dvi katės vienam maiše nesutenka LTR(Jnš).
3. intr. Sut, L, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1 pakankamai turėti, užtekti ko: Gal sutèksi duoti jam stuomenį drobės? J. Tu nesutekai̇̃ duonos kąsnelį duoti J. Gal kaip nebūt' sutèksim duonytės Brž. Ana gal tos duonos sutèkti pas mumis Trk. Duonos gal i nesutèksma, o darbo – visada Up. Kad aš sutèksiu atiduoti dalį, atiduosiu i visus [pinigus] Lnk. Nesuteko nė drabužių, svetimais palaidojo Šts. Aš jai valgyt suteksiù Lp. Nesuteñka vaiku marškinukų Lp. Su mėsa nesutèkdavom, sunku būdavo Jnšk. Mažgi kaip ir suteksiù pieno litrą Mlt. Stiklinę [kmynų] tai jau suteksiù Skp. Visko sutẽkę, niekas nespiria, galima gyvent Srv. Verpsiu per dienas ir naktis, užsidirbsiu, vis sausai duonelei suteksiu rš. Ne visus vaikus parodė – vien tuos, kuriems apsivilkti apdaro šiokio tokio suteko LzP. Tuojaus užmokėsiu poniutei, tik tiek bėda, kad aš dabar pinigų nesuteksiu BsPIII10(Nm). Ar suteksiu tau užmokėti be kokio skaitliaus ir saiko M.Valanč.
| Jin, mergaitė, visa ko sutẽkus (visur tinka): i prie pečiaus, i prie svečiaus Bsg.
| impers.: Sutèks, nepilk daugiau Alk. Pirkti pirkti, ale piningų nesuteñka Grd. Nebsutẽko visoms dalių: penkias mergas reikėjo išlaidyti Rdn. A ėsti vaikuo nebsutèks?! Brs. Jei suteñka laiko, gali ir užeit Pg. Ateina tėvužėlis, šimtelius skaitydamas; o da nesutẽko vieno šimtelio, da mane n'išvadavo JD151. Tikisi rasti penukšlo tiek, kiek dėl papenėjimo visų sutektų SPII94. Sutenka, partenka SD44.
^ Dievas man nesuteñka, aš visam svietu sutenkù Lp.
ǁ DūnŽ įstengti, išgalėti (duoti, sumokėti ir pan.): A kelių rublių nesutenki̇̀ tai pasiutėlei atiduoti? Krš. A sutèksi visus piningus iš karto sumokėti? Šv. Nesutenki vargonų užpirkti, o toks bagotas jaunikis Šts. Sragys nuplikęs: vienas mišeles už motyną tesuteko Žem. Nė barankėlės tetė nebsuteko, nė marškinėlių Žem. Bet jeigu yra ubagu ir nesutenka to [paaukoti] ranka jo, tada ims vieną avinėlį and kaltės afieros Ch3Moz14,21.
4. intr. pakliūti, patekti: Jau kap sutẽko pinigai jo rankosna, tai i neužvysi jų daugiau Tvr.
| impers.: Mums taip daug palinksminojimo bei sylos sutenka Ns1832,6.
5. intr. susitikti, susidurti: Kaip mes (lietuviai) galėjom sutèkti su Indija, kad ana teip toli? Dr.
6. tr. Q553, R159,181,368, MŽ210,239,493, Rtr, KŽ suteikti, duoti, paskirti, malonėti: Dievas mums sutenka apstumą gėrybių OsG151. Jis mums daug gėrybių sutẽkęs KI157. Kam ką, Dievas tesuteñka tau ilgą amžį K. Dievas tesuteñka tau malonę KII300. Dieve, nesutek (apsaugok nuo to)! R, MŽ, N. Kad jam Dievas būt sutẽkęs ir du bernuku, tai būt išleidęs [į mokslus] Lp. Pone Dieve, kodėl tu tai bestijai ligą nesutenki! Šts. Obuolys… žmogui užmigt negalinčiam saldų miegą sutenk LC1879,38. Sutèk, Dieve, idant ir mes suprastumbime… paskutinius daiktus DP527. O sutekig tatai mumus, susimilstąsis Dieve DP181. Idant tai artimam mūsų sutektumėm, ką nuo pono D[ievo] ėmėm SE155. Vaikai, kuriuos suteko Dievas maloningai tarnui tavo Ch1Moz33,5. Sutek mums geras gadynes, kuriose dovanas tavo vartotumėm MšK.
| refl. R.
7.
sutektinai̇̃ adv. darniai: Ot Jurgis tai sutektinai̇̃ pasakas seka – kai poterius! Ml.
užtèkti, užteñka (ùžtenka GrvT11), užtẽko GrvT11; M
1. intr., tr. būti pakankamo ilgio ar dydžio, apimti visą paviršių ar visą aplink: Ar staltiesė užteñka? NdŽ. Daba mergos siūdinas tokius ruikinius, ka menk už kelių užtenka Vvr. Bus geras, čia gana užtenkamas lenciūgas Smn. Čia surišt šitas raikštagalis neužtenkamas Krok. Neužteñka tekinis an ašies Grd. Jiem (Biržų ponams) kelnelės gelumbinės, vos užteñka ant šikinės (d.) Kp.
^ Sudžiūvęs – lūpos dantų neužtenka LTR(Grš). Lūpos neužtenka už dantų – teip išdžiūvusi Šts.
2. intr. ppr. impers. I, Kos92, L, Š, Rtr, DrskŽ, Nmč pakankamai ko turėti, pakankamai ko būti, pakakti, ganėti: Užtèks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai J. Kad vienos užkuros neužteñka, reik ir antrą antmesti J. Ar šeštokas užteks? N. Užtenkù kuomi K. Tai užtèks K. Kur tokiai gaujai užtèksi! NdŽ. Tų pinigų žmogus vis neužtenki̇̀ i neužtenki̇̀ Jrb. Kad aš dantis turėsiu, jug svietas duonos dėl munęs užtèks Ms. Visą ko užteñkam, menko daikto – duonos trūksta Vkš. Užtẽko duonos ir druskos (visko užteko) Rmš. Penkius bakanus [duonos] padarom nemažus, kad užtektų̃ visai savaitei Aln. Pensiją gaunam, duonos užteñka, i gerai Kvr. Tris bulbeles susiskučiau, išsiviriau, lašinių andėjau, pardien užtèks [valgio] Žl. Užtèks to vieno [ėriuko] – kai meška Jrb. Aveles pjaustom (pjauname), mėsos savo užteñka Pst. Laikau dvi vištas, ale kiaušinių užteñka Lel. Gaunam lašą to pieno – neužteñka Kv. Užtẽkom ir šiaudų lig šiaudų, ir duonos lig duonos Ar. Toks lašininis – nuo mėsos lig mėsai užtèks Mžš. Nu juk to šieno jau užtėksu, ka vieną karvę teturu Pln. Šieno šiemet sočiai turėsme, užtèksme Krs. Visa iššienauja, visa supeni – ir dar neùžtenka LzŽ. Ar kiaulei vieno krūmo užteñka? Ji visus knisa Rdš. Kaži, a vedum užtèks tos sėklos? Lpl. Užteñka, ka penki grūdai arklio pėdo[je] yra Brs. Kiek čia bereikia seniem: paslaižai, ir užteñka Šmn. Visgi da maža žmogui, gi reikia daugiau, o kai nebegali̇̀, tai ir mažiau užteñka Kp. Kaip ligoniui žmogui, tai užteñka [pavalgyti] Sutk. Tam kartu užtèks, kiek turiu Krs. Toki baisiai darbininkė ta muno duktė yr, aš niekaip neužtenkù anai darbo LKT72(Gd). Toki šneki ta motriška, kad užtẽkov visą kelią šnekėties ko Kl. Po laukus užteñka to darbo Krš. Užtẽko tų pasnykų, ganėjo Sdb. To darbo i vargo visokio užtẽko Šauk. Darbo užtèkdavo: tai rugiapjūtė, tai vasarapjūtė Kvr. Lig Kalėdų darbo užtèkdavo Všk. Aštuonius (aštuoniasdešimt metų) išgyvenau, užteñka, prisidarbavau, galiu eiti numie (mirti) Brs. Kap tai nenori gyvent?! – užtèks ir po žeme būt Pv. Du karu esu parleidęs, užteñka LKT134(Dov). Užteks, ne saulės amžių gyvensi LTR(Plt). Nežinau, kapeikų užteksuot (užteks tau) ar ne Kv. Užteñka to pinigo, kad sveikas Dgp. Eini į marčias, tai turėk, kad užtèktum visiems Pžrl. Juk ji turia i drabužių, i marškinių – visko jai da užteñka Jrb. Nusipirkau sau batus i tų užtèks munie i ka numirsiu Krt. Man ažtèks ir tų praryšėtų skaryčių, tegul dukteriai bus naujos Svn. Užteñka, ka sau prisaudžia, o ne parduot Pv. Visą naktį išdainuojam, ir dainų užtèkdavo Sug. Nusivysi vadžias – dvejims trejims metams užtẽko Lk. Amžių dienai užtèks ruoplio kultuvės KŽ. Ka ans (šiaudinis stogas) storas y[ra], ilgai užteñka (nereikia dažnai lopyti, perkloti) Žlb. Kloti ta (tai) kloti [stogą], be (ar) skiedų užtèksav? End. Užtèktų tamsyk to lytaus LKT202(Kbr). Tų mokslų nebuvo, užtẽko i keturių skyrių Žg. Anos gerumo užtẽko tris dienas LKT95(Krš). Kaip tu gėdos užtenki̇̀ šeštą valandą ryto pareiti?! Pln. Jam proto užteñka, tik valia duota (išdykęs) Ob. Alkio ir šalčio užtẽko, gyvenimo visokio matėm Bt. Kantrybės man neužteñka Dgp. Užteks man tos gaišaties: nei daugiau važiuosiu, nei ieškosiu Lš. Skaudžiai mušė, tą vieną kartą gavau, ir užtẽko visam amžiuo Brs. Tai ir arkliui užteñka (privargsta iki valiai, prikamuojamas) par tokį durnių Sdk. Kūlę kol iškuldavo, užtèkdavo (gana būdavo vargo) dėlto Ll. Jeigu ragais užkabins [jautis], tai užtèks (bus blogai) Kp. Tas medis tik linkt, mañ spūstelėjo ir vėl atleidė, o man jau užtẽko (sutrenkė) Sb. Karaliui užteko tų žodžių suprasti, kad ji sako tiesą J.Balč. Prančiam užteñka žodžio, o kitam dešimties mažai Dkk. Man užteñka žinoti, kad tu laimingas NdŽ. Bet stiprybės tiek ir teužteko – pradėjo verkti ir nubėgo į kambariuką J.Paukš. Poemoms rašyti vienų gerų norų neužtenka V.Kudir. Užteko mano menko sukosėjimo, ir barsukas dingo urve Blv. O to ežero ma[n] nelabai užtèks, reiks ir kito da ieškotis Jrk30. Atiduok už gaidį tuodu baronu, ir man užteks LTR(Šil). Man nebereikia plonų drobelių, užteks dėl manęs šešių lentelių LTsI549. Užtèks gi man, jaunuolytei, gailių ašarėlių (d.) Šmn.
| I tokių lempikių užtẽko (tenkinomės jomis), nereikėjo elektros, nė nieko Varn.
^ Visa laimė, ka tavo pilvas už akis mažesnis: jautį suėstumei – i tai neužtektų LTR(Vdk). Palieto pieno šunim i katėm užtenka LTR(Kš). Kad privirė, tai Grigo vaikam užtèks (labai daug) Mžš. Ne dėl jūsų sakymo, bet užteko kalei ragaišio (baigėsi gerovė) Žem. Užteko katei vėdaro LTsV302. Šuniuo užtèks, o žmoguo kiek reik (atsakoma tam, kuris sako „užteks“) Grg. Užteks tų pačių trupučių Sln. Kada pilna, tada užtenka Tlž. Smegenų nepridėsi, kad supratimo neužtenka LMD(Vlkv). Biednas bagotas, ba ir mažai užtenka LTR(Srj). Užtektų̃ sveikatos, tik reikia akvatos Mžš. Po mirties visiem užteks žemės Ds. Kapinėse visiems vietos užteks LTsV258(Srd).
užtektinai̇̃ užtektinõs, užtektinui̇̃ Skr: Visko turim užtektinai̇̃ Rmš. Buvo užtektinai̇̃ javų ir šienų Plšk. Tų malkų užtektinai̇̃ yr, tik neiškenti nejęs [iš miško parsinešti] Erž. Daug darbo buvo, užtektinai̇̃ daug Vgr. To darbo duoda užtektinõs Lž. Vargom užtektinai̇̃ – neturėjom atilsio Trš. Darbo tùri užtektinai̇̃, akes šlapios Pv. Proto užtektinai̇̃ turi Kp. Ir šiemet lietaus užtektinai̇̃ buvo Krs. Mum laiko užtektinai Ds. An bulvių kalarado ažtektinai̇̃ Dgp. Musių tai čia užtektinai̇̃, net perteklius Pžrl. Tau gera: susikūrei šeimyną, turi savo namus, darbuojiesi ir uždirbi užtektinai Pt. Kad būtų žodžių man užtektinai ištarti tam, ką mano siela kenčia Vd. Nu to laiko varna su šarka tur rūgštos giros marė[je] užtektinai̇̃ PP76. Ugi prisivysiu virvių užtektinai ir trauksiu šią pelkę ant ano kalno BsMtII76(Dkš). Neužtektinai̇̃, negana, pritrūktinai I.
užteñkamai adv.: Užtenkamai turiu duonos J. Piningelio ans turėjo užteñkamai End. Aš visa ko turu savo užteñkamai Vvr. Paskutinius žodžius Karalienė pasakė šnibžda, bet vis vien užtenkamai garsiai I.Simon. Sėklų pavasario sėjai jau užtenkamai pasirūpinta sp. Metų ar yr užteñkamai Žeml.
| refl.: Pensiją gaunam, visa ko užteñkas Krš.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Užtèks niekus tauzyti, eik darbo dirbti! Vkš. Užteks laukti, užteks jūsų klausyti! V.Krėv. Eikime gulti, užtèks dirbti NdŽ. Jau užteñka man dainuoti, reik namo pradėt važiuoti Grž. Žinai, vyrel, užtèks čia tau, kiaušyk namo Mžš. Nu ta (tai) must i užtèks [pasakoti] Skd.
3. intr. kliūti, tekti: Biškį užtẽko lietaus Ėr. Kaip jam užtẽko švęsto vandenio, tai visos skiautys nubyrėjo (ps.) Antš.
^ Kam užteks, tam uždegs LTR(Auk).
4. intr. pasrūti, paplūsti: Krauju užtekusios akys buvo išverstos Ašb. Širdis krauju užtekusi: vely būčiau numirusi, ne ką jaunai tekėti (d.) Smn.
5. intr. nuslūgus pakilti aukštyn: Dabar gegužė atsistojo obely ir kukuoja: aukso obelėlė žemyn obuolėlius, vyno šulinėlis aukštyn užtekęs MPs.
6. tr. įveikti, nugalėti: Aš neažtenkù veršioko: dėl manęs kur eina, te ir nueina Trgn. Tas negimęs, kas taũ ažtèks Trgn.
ǁ intr. pajėgti, įstengti: Nebeažteksi̇̀ jau su jais mintynių eit Trgn.

Daugiau informacijos

tèkti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

nusùkti

Apibrėžtis

sùkti, -a, -o (-ė)
1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas Pb. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka Šlčn. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukami̇̀ Všv. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi (malsi) Krš. Visą žiemą sùkėma girnas LKKXI222(Trak). Suki̇̀ suki̇̀ girneles, paskui bėgi in ratelį Pun. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma Kv. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė (d.) Ad. Suksi girneles be pailselio LTR(Krtn). Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį], net koja sopa! Rod. Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį (verps) Plng. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės Lpl. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos Žr. Patys savim sùkėm šiečką Mrc. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva PnmR. Sùkamas į vėjį (vėjo) malūnas Žg. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti CII407. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama Žem. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą V.Bub. Jūs sùktūt Lkm. Suksu raktelį – suskambės d. Aš dainuosiu ir rylą (jos rankenėlę) suksiu, o tu šoksi rš. Sukamieji vargonai LC1889,16. Sukamàsis kranas NdŽ. Sukamasis gręžimo būdas GTŽ. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti (varyti mechanizmą) jau Pp. Sùkanti arkliai LKGII315(Knv).
^ Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi LTR(Vdk).
sukamai̇̃ adv.: Smeik [smeigtuką] sukamai̇̃, tai geriau lįs Vlkj.
suktinai̇̃ adv.: Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinai̇̃ Mžk. Piemenys suktinai̇̃ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka Šts. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius Vaižg.
| refl. Q127, SD112,388, B821, MŽ, N, LL306, Rtr: Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai K.Donel. Arkliai traukia, bet ratai nesi̇̀suka Dkš. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina Kv. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi); ir tuodu ratu, sako, sukantis J.Jabl. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos A.Vencl. Pradėjo vė[ja]s pūsti, malūnas sùkties Lk. Senovė[je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį Krt. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą Sk. Kokia kreiva šeiva, nesi̇̀suka Aln. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka Erž. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s (ps.) Grv. Sukdamós eina [kulka] Ds. Andarokas sùkasis [šokant], net nosis šluosto Krn. Dulkės rūks [šokiuose], sijonai sùksis į rinkį Krt. Sukasi̇̀ LKKXIV223(Grv).
| Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save Krkl. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi Gs. Sukuos kaip avelė kvaitulio Ds. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva Lnkv.
| prk.: Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais Krs. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Mžš. Metai greit sùkas – jau ir senatvė Trgn.
^ Pateptas ratas vis geriau sùkas Trgn. Sukis, kedelys (sako šokanti mergina), dar namie keturi (dar keturi kedeliai yra atsargoje) B. Sukas sukas – vis ant vietos (ratelis) Pnd. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi (vėjinis malūnas) Jrg(Pn). Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas (vėjinis malūnas) LTsV579(Klvr). Pana sukas keturiom rankom (vėjinis malūnas) LMD(Sln). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) Ds. Kas sukas be vėjo? (vytuvai) Dr. Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas (ratelis) Lš.
ǁ priveržti mechanizmo spyruoklę: A sùkėt laikrodį? Mžš.
ǁ VĮ darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: Sùkti sraigtą NdŽ. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti Trk.
^ Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi Dr.
ǁ kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: Kasdien viedrą [v]andenio sukù iš šulnio i laistau Klt. Su volu sukamas [v]anduo iš šulinės Šts. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun LKT315(Rk).
ǁ griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą rš.
ǁ NdŽ, Aln varstyti (rožančių) poteriaujant: Ražončių sukù sukù kieku linkių Klt. Ką čia liežuvį plaki, ta (tai) geriau rožančių sùk Trk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį Žr.
2. intr. L, Rtr judėti ratu, aplink (skriejant, einant): Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę S.Nėr. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas Klk. Cyrulis suka jau, tujau atšils Šts. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka (juok.) Šmk. Kitur sùka i sùka [debesys], o čia lytaus nėra Rs. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis V.Kudir.
| prk.: Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą V.Myk-Put.
^ Gandras suka apie mūsų gryčią… (susilauksime naujagimio) V.Bub. Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda (musė) Ds.
suktinai̇̃ adv., suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinai̇̃ Šts. Suktinõs kaip rėžė su alkūne! Šts.
| refl. Rtr, Všv, Grv: Varnos po lankas pri [v]andens plakas, sùkas ratanais tokiais Pln. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas Sd. Parplys (malūnsparnis) apie stogą sùkas Ldv. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką KlbIV82(Mlk). Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą Nm. Aš nesu nė lingynė[je] lingavusys, nė sūkynė[je] sùkusys – baugšti buvau Kl. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu Žr. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) Trgn. In daikto sùkasi avelė ir priėda LKKIX216(Dv). Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi Ln. Akyse pradeda viskas suktis V.Kudir. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas APhVII124(A.Baran).
| Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties Žem.
| prk.: Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą Žem. Galvoje sukosi viena mintis rš. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas NdŽ. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi Mrj. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi (kartojasi) Dkš.
^ Sėskis geriau, kogi čia suki̇́es kap šūdas eketėj! Krok. Sukas it skieda eketėj VP42. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą LTR(Krč). Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda (kvapas) LTsV545.
ǁ tr. daryti ratą (skriejant, einant aplink): Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį B.Sruog. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam Mžš. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės LTR(Pkr). Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas Pnd. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą LTR(Srj). Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių V.Bub.
ǁ tr. daryti lankstą: Visi eina i vingį sùka (apeina girtą) Jrb. Kilometrus suktáu nuo jos Dg.
ǁ refl. lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: Uodai sùkas į viršų – pagadą žada Dbg. Jos (bitės) par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda Jrb. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas Vj. Pundokai in vandenio sùkasi Dv. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės rš.
ǁ refl. prk. daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos V.Kudir. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai I.Simon. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi prš. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai rš.
^ Girto sapnas aplink butelį sukas KrvP(Lž).
3. tr., intr. daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau Skrb. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą (kulsi) lig išaušimo Pln. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą rš. Kai tik jis (žąsinas) tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį Žg. Jegu močia skarelės nèsukė (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), gali ir neit Slm. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms Gd. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį Gršl. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Als. Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti J. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom JD383. Kad ma[no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma[no] galvos! Vrnv. Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj Ėr. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas Dr. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo SPI126.
ǁ kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį A.Vencl. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka LTR(Brž). Viesulas pakilo, į grąžtą sùka Grdž. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka S.Nėr. Toji upelė sùk verpetėlį BzF24. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio LTR. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą KlpD48.
| refl.: Dundulis sùkas vandenyje JI365. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst LKT241(Žml). [V]anduo sùkantysis be parstogės BM90(Brž). Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin Kpč. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn J.Balč. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai K.Donel. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj Ml. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas! Ob.
| prk.: Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas sp.
ǁ intr. Dg šėlti, sūkuriuoti (apie vėją): Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja LKT240(Žml). Ale ir vėtra sùkė! Vlk.
4. tr. NdŽ, Lb traukti (dalgį, imant pradalgę): Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai J.Paukš. Kur suki dalgę, te virsta glėbys Upt. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį] Mžk. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs Šts. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę Km.
ǁ pjauti dalgiu: Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus J.Paukš. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės LKT60(Sd). Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka LKT250(Rd). Kam tokį didelį pradalgį suki̇̀ – teip neilgai pjausi Dbk. Visą dieną sùkęs turi pailsėti Slč.
5. tr. šokti darant ratą, ratelį: Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko I.Simon. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori LTI200.
ǁ šokdinti: Būs nibrė, sùksma mergas DūnŽ. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė Pnm. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu rš. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! rš. Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu (d.) Ds.
ǁ refl. LTR(Žal), Kri, Skd šokti ratu: Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis Vaižg. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu S.Nėr. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka K.Bor. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją J. Su bernais sùkėmės kalėduškosa Drsk. Panelė sùkas į rinkį, o tas (jaunikaitis) va eina teip Sk. Teip ema po rankos i sùkas Sd. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje prš. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos (d.) Rš.
^ Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Kpč. Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė Vj.
6. tr. einant iš visų pusių siausti, supti: Pamatė, ka sùka anų gyvenimą DūnŽ.
7. intr. Vlkš vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Slm. Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink Jnš. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius sp. Jau jis sùka: noria pirkt Jrb.
^ Du pešasi, trečias apie kišenius sùka LTR. Suko suko kaip varna prie vištuko LTsV277(Lkš). Suko, kol padarė štuką LTsV277(Jnš).
| refl. R201, MŽ267, KBI50: Sukas po akių R321. Nesisuk po mano akių! B. Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau Lb. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas Slm. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį rš. Nesisuk man po ranka Smn. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum Dglš. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę] Klt. Ar ilga (ilgai) tu čia suksi̇́es? LKKXV282(Zt). Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas Ktk. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes Žrm. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio Dglš.
^ Sùkas (painiojasi) kaip penktas ratas py vežimo Klp. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko B348,539. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims Rs. Daug yra tokių, kur sukas po akių LTR. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas LTR(Krtn). Visi, kurie su šoble sukas (švaistosi), nu šoblės ir pražus M.Valanč.
ǁ refl. Zr būti, lankytis kur: Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu M.Valanč. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu Krš. Aplei Viduklę taip i sùkomės (ėjome uždarbiaudami) Vdk.
| prk.: Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi brš.
ǁ refl. būti, pasitaikyti: Miške sukas visokių uogų Šts. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr Šts.
| Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha J.Balč.
8. refl. Grv, Nv vykti, dangintis: Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Slm. Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Slm. Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Drs. Kur tu dabar suki̇́es? Ot, pasiutus kiaulė! Jnšk. Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji (ponaičių nosis) nusilenktų, kad … su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs K.Donel.
9. stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: Bernas apie mergą sùka, lankauja Jnšk. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina Jrb. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti J.Paukš. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė Nč. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį Sml. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s PnmR.
| refl. Šk, Alv, Vp, Ktk, Pš, Žg: Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą Dbk. Vorta (verta) sùktis apie Antanioką: vienatūris Skdt. An šitą berną galima sùktis Užp. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės Krp.
^ Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas Rgv. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę Klt. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės LMD(Tvr).
ǁ refl. taikytis, stengtis kur patekti: Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus Snt. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors Jrb.
ǁ refl. flirtuoti, dūkti, trankytis: Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas Plt. Ana smarkiai sukas su kavalieriais Dr. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo Šts. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra Nt.
ǁ refl. užsiimti kuo: Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis Šts. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam Šts. Mes su svečiais nèsukamos Šts. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties (bičiuliautis) S.Dauk.
10. intr. I, Lk, Kal einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias… Vaižg. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną BsPIV259. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė Drsk. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau Prn. Jis sùko tuo keliu atgal eiti Plšk. Pametęs darbą, sùko į kaimynus NdŽ. Debesys labiau sùka anuo šonu Ėr.
| Audra į šoną suka su debesų kalnais S.Nėr.
| prk.: Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko rš. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt (darytis kairiųjų pažiūrų) Jnš.
^ Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys LTR(Vdk).
| refl. Vkš, Krž: Rasi kelį i vėl sùkis po kairės KlvrŽ. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių Krtn. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan LTR(Kp). Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo Jrb. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina Pls. Anas (autobusas) an te sùksis Ign. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų S.Dauk. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi (paraštėje apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro BB2Moz14,2.
| Į vakarus jau saulė sukas E.Miež.
| prk.: Sukiamos ant rublio (skaičiuokime rubliais) – būs brangiai, o markėms – pigiai Šts.
^ Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio LTR(Ds).
ǁ daryti posūkį, vingį (apie kelią, upę): Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Ėr. Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais V.Bub.
| refl. Vkš: Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį V.Piet. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias Všv. Keliūtė sùkas alksnynan Klt. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai Krm. Ta Siesartis sùkasi pro juos LKT190(Šk).
ǁ tr. praleisti, duoti (kelią): Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį Šts. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?! Skd.
11. tr. Q616, NdŽ gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim V.Bub. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot Šmk. Sùka vežimą atgal DŽ1. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių S.Dauk. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų J. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas] Aps. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt Jnšk. Sukiam ienas ant Upynos Up. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą Rsn. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį LTR(Brt). Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą Krp. Palyčia pritaisyta, kad sùkt (verstų) vagą Pls.
| prk.: Mėgino sukti (patraukti) muni pri žemės, bet neprisuko Šts.
^ Kožnas savo šikinę sùka (kiekvienas save gelbsti) Trgn. Raudona mergelė visus iš kelio suka (uoga) LTR(Ldvn).
| refl. R, MŽ: I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša Klt. Sùkdamos, sùkdamos (gręžiodamasi, apsisukinėdama) beįpuoliau į vidų nu šunų Šts. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris PnmA. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo Jrb. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį (jautį) sùka Pb. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę Sug. Negulėk ant vienais šonais, sùkis (verskis) ant antru Štk. Kur sukýs, čia save matai (taip viskas spindi bute) Lkv. Skersas sùksys, kad eisi Kl. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? P. Šiaurės vė[ja]s sùkas – būs šalta Krš. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta Jsv.
| prk.: Iš pradžios buvo sukęsis (ryžęsis) neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo Žem. Nuog bažnyčios nesi̇̀sukė svietas, Dievo bijojo Drsk. Davė … mokytojus …, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami SPI279.
^ Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas LTR(Nm). Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi Dkš. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly[je] (sakoma, kai darbas nesiseka) Plut. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį Rsn. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša (verpia) LTR(Sl).
ǁ refl. nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę (apie drabužį): Sukritau, smunka sùkas sijonai Krš.
ǁ prk. kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn V.Bub. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį Rdn. Kur tu kalbą suki̇̀? Atsakyk, ko klausu! Krš. [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę (darosi liūdnos, pesimistinės) Jd. Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam DūnŽ. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų M.Valanč.
ǁ prk. kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam Dv. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs Šts.
12. tr. kreipiant laužti, nutraukti: Sùkti sprandą NdŽ. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint (brt.) Mžš. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą! Vdk.
13. tr. kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą A.Vencl. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti rš. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles JD419.
ǁ R403, MŽ543 sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui] Pls.
14. tr. daryti lenktą, kreivą: Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją Šts. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė Upn. Par tą kelį sùka [koją] lauko[n], čia, matyt, jau ramatikas y[ra] Vgr.
| refl.: Nariai sùkas (krypsta) tie, viskas, sakau, iš senatvos Grd. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas LMD(Sln).
15. tr. L, Rtr, NdŽ riesti, raityti: Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko Vkš. Senis ūsą suka rš. Ir moteres idant … su … viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais Bt1PvTm2,9.
| refl.: Javai sukėsi iš karščio rš. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties Krš. Anos plaukai patys nèsukas (nesigarbanoja) Vkš. Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta Jrb.
16. tr. Q624, L, NdŽ vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: Moters suka į šeivą siūlus Grk. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą Plt. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu Kp. Siūlą sukiaũ per (pas) Malviną Dglš. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka JD1470. Suk man tą tolką ant ragų BsPIV92. Nesuk kasos, ba neaugs Pnd. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto V.Bub. Sùktas, susuktas (suveltas, suglamžytas) rūbas – in kabeliuko reikia pakart Klt.
| Motina neleida mun kuodo sùkti Vkš. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko! Jrb.
| refl.: Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams] Pls.
ǁ vynioti siūlus ant šeivų, trinti: Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt Zr. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko LB223.
ǁ vyniojant sutvirtinti, surišti: Vyrai, baikit kūlelius sùkt Mrs. Rykštėm suktà tvora LKAI63(Azr).
ǁ nerti: Sukite kilpą ant savo kaklo! TS1902,1.
ǁ vyniojant daryti, gaminti: Sùkti cigaretę NdŽ.
| refl. tr.: Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi Gs.
ǁ kurti, gaminti (filmą): Šiandien sukami nauji mūsų filmai A.Vencl.
17. tr. Dgp, Sug, Ut, Šmn, End apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: Suku virvę R403, MŽ543. Kur sùka virves, kebeklis J. Iš pakulų pančius sùka Nmč. Vyrai sùkdavo pančius Rg. Apivaras sukiau vyžom Rud. Krūkus pasdarė ir sùka virves Pls. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti S.Dauk. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi LTR(Klvr). Vyteles sùka dangsčiui dengt Klt. Rykštes sùkė in rankos Dv. Eisiu paupėn vyčių sùktų Km. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa Grž.
ǁ R424, MŽ575 sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: Gija nesukta, o siūlas suktas J. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti Trk. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia Jrb. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos (plonų suktinių siūlų) drobės Ch2Moz26,36.
| refl. Eiš.
ǁ verpti, daryti iš pluošto giją: Da turiu ratelį, da sukù Grdž. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė Rod. Linus verpia, o kanapes sùka Vlkv. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau DrskD138.
ǁ pinti: Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau Jrb.
18. tr. Mrj vystyti, vynioti į ką, supti: Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką Šmn. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios (labai popina) Str. Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka Všk. Sùka i sùka lėles Ign. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako Btrm. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles LTR(Lš). Gerai, ka ir į gazetą (vietoj rūkomojo popieriaus) bėra ko sùkti Slnt.
^ Nesuk šūdą į bovelną (nedailink, neteisink) Kt.
19. refl. SD204 vyniotis aplink: Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę (d.) Prng. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę (lysvelę) sukas (riečia) LTR(Brž). Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas Klt.
| Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo J.Paukš. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Kb. Mano javai net trūbosna sukas Pls.
20. tr. Krš tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: Lyzis suka puodus ir bliūdus Vkš.
ǁ lieti: Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt Skr.
21. tr. BŽ97, Pnd krauti, vyti, lipdyti (lizdą): Kovukai jau lizus sùka LKT108(Tt). Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša Dbg. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo Šts. Kiaulė kinį sùka Vkš. Karklynelyj lizdelį sukau N15. Sùko lizdą pelėda JD96. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė[je] lizdą sùkti Brs.
^ Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti (apynys) LTR.
| refl. tr.: Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai A.Vien.
22. tr. Dr, Všv, Kv maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: Įsipilk į puodą [grietinės], sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys DūnŽ. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks Gršl. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro (darydami kastinį) Brs. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys] Trš. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta LTR(Brž). Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais Šts. Uogienę tuoj bus galima imt: kai suki̇̀, jau spjaudos Lb. Ar, mama, greit suksi̇̀ (virsi) košę? Pc. Suki̇̀ miltų košę Grnk.
23. tr. Bt, Up, Šv, LKT58(Ms), Slnt, Sk, Skrb, Kp, Skp, PnmR, Rk, Ob, Sdk, Užp gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo Vj. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą] LKT53(Skd). Suk antraip sviestą, greičiau susimuš Užv. Sviestą daba sùka sukeklė Kv. Kalatauka sviesto sukamà Vdk. Suk iš širdies ir susuksi Šts.
^ Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras J. Iš miego sviesto nesuksi Sln, Gsč, PPr39.
| refl.: Nesi̇̀suka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus Dbk.
24. tr. spausti, malti: Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų] Žrm. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr Slm. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo Ln. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus Nt. Su kirvio kotu sùks [kanapes] Všv. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms DūnŽ. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką] Šts. Suktõs mėsos ataveža Klt.
ǁ Trgn, Rmš minti, dirbti (odą, kailį): Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę Sml. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt Lel.
25. tr. Bt, LTR(Šln), Vb, Ml, Pls auginti, siausti (galvas) (apie kopūstus): Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes Gs. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia Sk. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę Skrb. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai Akm. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį Mrj. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt Slm.
| Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka (krauna žiedus) Lb.
| refl.: Sùkas galvos kopūstų Dglš.
26. tr. Šts daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka Skr. Sùka piemens dūdeles JD128.
| refl.: Na kaip, ar jau dūdos sùkasi? Ldk.
27. tr. rausti, išgriežti: Duobę sukama bomba Ėr.
28. tr. gręžti skalbinius: Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti LTR(Brsl).
29. tr. kramtyti: Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną suki̇̀ Btrm. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd[ė] Grv. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra Asv.
30. tr. impers. Vdš, Ktk, Vp, Pb, Plm, Krn, Zp, Smn, Lš, Kbr, Btrm, Pls, Lkš, Trk, Krp gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas Kp. Momai rankas sùka, nieko negali daryt Dglš. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot Nmč. Prieš kokį orą kojas sùka Kdn. Man sausai koją sùka Rdš. Iš kumpio koją sùka Aps. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt Str. Mano šie kaulai sukami Rmš. Visą dieną raitaus – sùka vidurius Šln. Pilvą sùka, musėt gumbas Užv. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka Žr. Sùka pilvą kai ratan Trgn. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt Rš. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip Slm. Jai dantis nuog nervų sùka Rod. Man antra diena akį sùka Alk. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks (priet.) Lb.
31. tr. svaiginti, kvaitinti (galvą): Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka Žem. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė PnmŽ.
| impers.: Nuog apynių galvą sùka Upn.
| refl. Skp, Všn, Lel, Ln, Aln, Ker, Rod, Žln, Nmč, Trk, Žr, Ms, Kv: Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi J. Žvaiginėju, galva man sukas R323, MŽ432. Aukštyn žiūrint, galva sukas Vaižg. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva J.Balč. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis S.Čiurl. Nu garų ėmė galva sukties Krkl. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai Žeml. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus Mžk. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva Ml. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese Vdk. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono Žrm.
^ Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti KrvP(Nm). Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi VP15.
ǁ refl. impers. trūkti proto: Jam truputį sukasi LTR(Lbv).
32. tr., intr. ppr. impers. Rdm, LTR(Auk), Stk, Švn, Pv, Gdl augti skauduliui, tvinkti: Pašinas kojoj liko, dabar sùka Kt. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga Pjv. Sùka po padu, negaliu nei paeit Vs. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt Smn. Apstoj[o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka Pls.
33. tr. siūlyti, teikti, piršti: Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti Grd. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija Klt. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko Klp.
ǁ daug kalbėti: Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau Šlčn. Sùkė sùkė i nieko nepasakė Klt.
34. tr., intr. SD91,360, Sut, L, Rtr, Ds, Lnkv, Up, Nv sukčiauti, apgaudinėti: Maišau, painioju, suku, meluoju SD139. Kad darbo žmogus galėtų savo reikalus ginti, jam reikia suprasti, kas ir kaip jį suka, kas jį melžia J.Jabl. Bet kad reikėjo užrašytūsius piningus mokėti, pradėjo raukyties, makliavoti ir sukti M.Valanč. Eik, kam suki̇̀! Aš matau, kad menkesnę medžiagą duodi! Nmn. Nei sukiaũ, nei vogiau, gyvenau tik iš savo rankų Dbk. Nelošk su juo [kortom]: jis labai sùka Ėr. Par akis sùka, apgaudinėja Krč. Sùka be sarmatos Dbk. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
^ Sùkta – nedrūta Dglš. Suks, vogs – nepralobs Mrj.
suktinai̇̃
ǁ tr. neatiduoti, kiek priklauso: Darbinykams algos nesuk M.Valanč. Anys sùkdavo kaip išmislydami ažudarbį On. Aš jam daugiau jau nedirbsiu: vis man sùka ir sùka pinigus Vrn. I tokiai ten ubagei sùks dešimtį rublių! Trk. Sùkti svorį NdŽ. Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž.
35. refl. Vkš, Sdk stengtis išvengti ką atlikti, išeiti iš keblios padėties: Tingi, sùkasi iš darbo Ėr. Ale ką darysi – reik kaip norint iš bėdos sùkties Šauk. Buvo susipainiojęs (įkliuvęs), bet sùkės, sùkės ir išsikilpavo Kp. Ir čia stebuklingai sùkas adversoriūs, kad jiemus tai (tokius klausimus) uždavinėjame DP139.
^ Kaip tik primenu sutartį, tai sukasi [ponas] lyg gyvatė iš praskilo LzP. Sukas kaip nuogas dilgynėj LTsV200(Ut). Sukas kap musia, šiltose kruopose inkritus LTR(Mrc). Sukas kai yla maiše LTR(Aps). Anas sùkas, sùkas kap laskūtas an ugnies Švnč. Sukisi ligą atimtas B. Sukúos kaip kirmėlė bačkoj, bet nežinau, ar išsisuksiu Dbk. Kaip suksies, kaip nesisuksi – iš smerties neišsisuksi LTR(Km).
36. refl. R212, MŽ283, Sut, I, Mžš, Mlt, LKT364(Mrp), Erž, Vn, Vkš greitai ruoštis, triūsti, darbuotis: Mergikės sukos apie pusrytį ir apyvoką Žem. Todėl tuo abu (gandrai), kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisyt ir provyt sùkosi greitai K.Donel. Darbylaike po laukus visi sùkas Pgr. Kap atsikeliu su patamsiu, tai sukúos ir sukúos: tai apie pečių, tai apie gyvulius, tai apie vaikus Kpč. Kai linus rauna su talka, tai gaspadinė tik sùkas, tik ruošias po gryčią Skrb. Ka poras vaikų numie būtų, sùktumys nušilęs Krš. Kad šešis vežimus parveži, tai labai reikia sùktis Brt. Kas sukė̃si, tas gyveno Drsk. Motriškos …, aple namus sùkdamos, mažiau tenuvargsta BM391(Rdn). Ir nebūkime kaip tos netikusios mergos, kurios dabar rėdytis pradėjo, dabar suktis, kad jau Viešpatis ejo DP570.
^ Abu sukės kai par rugiapjūtę LTR(Dkk). Sùkas kaip šėrė Slnt. Marytė sùkasi po virtuvę kaip vijurkas Snt. Šeimininkavo, sukosi kaip menturis po košę Žem. Sùkas kaip menturis be kobinio, t. y. žmogus greitai sukas J. Sùkas kai verpstė aplink, gaspadiniauna Klt. Sukas kaip karvalto ratelis Pšl. Sukasi (Sukies Tršk) kaip Darata apie grandį KlK32,87(Brž). Sùksiuos kai melnyčia be vėjo Jrb. Sukis kaip apatinė pusė girnų B360. Kokia te iš jos šeiminykė: sùkas kaip apatinė pusė girnų Dj. I sùkas kaip girnų apatiniasis kūlis Štk. Sukúos kaip mašinelė Krš. Baltras, vienas palikęs, sukos tuščiūse numūse kaip gandras lizde nupavasar M.Valanč.
ǁ labai stengtis, rūpintis: Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis B. Jis tai sùkasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs.
37. refl. Knt, Skd, Skp, Ut, Lp, Klvr, Vl verstis, manytis: Sunku buvo suktis, vienam palikus Žem. Sukis pats, kaip išmanai. Aš savo bėdų turiu K.Bor. Kas begirdėti, kaip sùkatės? Šts. Kažin kaip ten anie bèsukas po Šiaulius? Plt. Našlė paliko su keturiais vaikais, reikėjo gerai sùkties! Rdn. Sunkiai vienai bobai sùkties Krš. Sukáus su savim, vyro pamesta – jug į žemę neįlįsi Šts. Mokėk sùktis, tai ir gyvensi Dkš. Reik sùktis mažu kuo (smulkmenomis, mažmožiais) Plv. Tai agurką užsiaugina, parduoda, tai pamidorą – žmonys sùkasi šiai[p] tei[p] Jsv. Vaikus auginome, dukteris leidome … sukomėsi kaip visi TS1903,11(V.Piet).
| Kampeliuke sukúos (esu suvaržyta, negaliu ką noriu daryti ir kur noriu būti): marti neprileidžia niekur Klt. Čia mun su keturiais arkliais nėr kame sukties – maž žemės tėra Šts.
38. refl. Vkš, Vl, Lp menkti, skursti, nykti: Ko jis pradėjo sùktise – a ne iš rūpesčių? Jrb. Negeros jo akys: kai jis pasižiūria, gyvulys sùkas Šmk. Paršas ėmė sùktis, tai papjovėm Mrj. Paršeliai sukas žemyn (dvesia) Trk.
◊ aki̇̀s sùkti [į šãlį] vengti susitikti, pamatyti, pažiūrėti (gėdijantis): Kai pamato mane, aki̇̀s sùka Jrb. [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis J.Avyž.
ant atmintiẽs (galvõs, liežùvio ST208(B), liežùvio gãlo Krs, mintiẽs, minčių̃, põmėties Dbč, Dv, Asv) sùkasi Kv, Žrm sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sùkasi ant atmintiẽs, o vardo neprisimenu gerai Stk. Ot sùkasi an galvõs, ale negaliu atsimyt Lz. Sùkas ant galvõs, nežinau kaip pasakyt Erž. Ot sùkasi tas kaimas ant liežùvio, ir niekaip negaliu pasakyti Lkč. Prapuolė vardas, dabar man ant liežùvio sùkas Rsn. Ot sùkas ant liežùvio gãlo, ale prisimint negaliu Slv. Sùkasi ant mintiẽs, ale neatsimenu Stk. Sùkasi ant minčių̃, ale kad neatsimenu Btr. ×
ant dū̃šios sùkasi
1. B, R321, MŽ430, PrLXVII19, N sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko.
2. nuolat prisimena: Sukasi ant dūšios, tai ir ant liežuvio M.

ant smagenų̃ sùkasi sakoma, kai kas įkyriai kartojasi mintyse: Man tai viena [daina] sùkas an smagenų̃ Pls.
ant širdiẽs sùkasi; N
1. Kv, Grd sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sukas ant širdies, ir negaliu atminti I. Sùkas ant širdies, ale niekaip neateina ant liežuvio Bt.
2. nuolat prisimena: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sùkos an širdiẽs Jrk112. Stov bernytis prie šalies, vis ma[n] sùkas ant širdiẽs JV874.

ant vienõs kójos sùktis
1. būti mikliam, vikriam: Tai mano boba kai ratas an ašies – tik sukas an vienos kojos Ml. Septyniasdešim metų, o do sùkas in vienõs kójos Klt.
2. apie labai besidžiaugiantį: Linksmiausioji, sùkas ant vienõs kójos Lž.

apiẽ (apliñk Grž) aũsį sùkti grasinti, taikytis mušti, suduoti: Mėnesį neišgyveno, o jau suka vienas kitam apie ausį Ėr.
ãšaros sùkasi akysè darosi graudu: Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų V.Kudir. Norėjo vaikus paglostyti, ėmė ašaros akyse sukties Žem. Skaudu darosi, ašaros sukasi man akyse Pt. ×
barakãtą sùkti
1. Slnt siausti, šėlti: Tik palik vienus vaikus, tujau pradės sukti barakatą Vvr. Kai tik pritemo, ir pradėjo vaikiai su mergoms barakãtą sùkti Krt. Mergei visaip nukrypsta, su vaikiais besukant barakatą Šts.
2. I tuščiai plepėti.
3. bizniauti: Jau tuodu pradėjo sùkti kaži kokį barakãtą Vvr.

čemerỹs nesùks nieko bloga neatsitiks: Valdžios nesùks čemerỹs, ka tik žmonys susišienautų! Krš.
dangtùką sùkti žaisti tokį žaidimą: Eidavom rundu, dangtùką sùkdavom Rsn.
galvà sùkasi
1. rūpi: Jum nesisùkdavo galvà del žemės Trgn. Man sùkasi galvà, kaip jis čia gyvens Mžš.
2. apima puikybė, išdidumas: Kai tokiems žmonėms ima suktis galva, jie darosi pavojingi A.Vencl.
3. eina iš proto, kvaišta: Matyt, jam galva sukas, kad vis nenurimsta KlK14,72(Jnš).
4. labai sunku (mokytis): Kaip nuėjo technikuman, tenai galvà sùkėsi Upn.

gálvą sùkti
1. L, LTR(Ant), Mlk, Slm, Rz, Jnš, Šl, Plk, Dkš galvoti, svarstyti: Susmukęs savo kėdėje, jis galvojo, suko galvą ir ieškojo išeities A.Vien. Vaikai gėrisi pasakos fabula, daug nesukdami galvos, kokia ten yra autoriaus pamatinė mintis J.Balč. Kas čia norėta pasakyti, veltui galvą suktumei rš. Teip, tiem mokytiem daugiau reikia sùkt galvà negu prastiem Mžš.
2. Vdk, Jrb, Ps, Lb vargti protaujant, mokantis: Sùk sùk gálvą, o nieko negali išmokti Vvr. O kam munie reik gálvą sùkti be reikalo Grdm. Galvą prie kningos jaunuomenė suka TS1899,5.
3. Mrj, Bgs, Aln, Ps, Šln rūpintis: Visą dieną vaiko nėra namie, anys ir neieško, nèsuka galvõs LKT331(Gdr). Pro vaikus ir galvõs nèsuku – visi gerai gyvena Krš. Mama nė su vienu tiek nèsukei galvõs, kiek su tuo savo Stasiuku Mžš. Nèsukiau galvõs su namais (būdamas ligoninėje) – sustvarkė Adm. Sùkium gálvą su stogu – sienas sulipdysma Slm. Apie karves nesùk galvõs, sutvarkis be tavę Ktk. Gálvą sukù (jaudinuos, sielojuos), kam ne vieną pirkau paršelį Klt.
4. I, Plk, Plv, Mrj, Vrn, Km, Vp, Brž, Sk, Pc, Šl, Grdm, Vvr versti rūpintis, neduoti ramybės: Ko man suki galvą? – sušuko ponas Žem. Nesùk tu man galvõs su savo siūlais! Žmt. Visą dieną sùkė man gálvą [vaikai] Dgp. Kam man galvà sùktie apie tokius dalykus?! Smal. Sugyvena, nèsuka vienas kitam galvõs Klt.
5. Vkš vilioti, meilintis: Mes tiek kuklios, kiek mokame jaunikaičiams galvas sukti Pt. Jisai gálvą sùka jai, ka eitų už jo Jrb.
6. I stengtis apgauti, apmulkinti: Man galvõs nesùk! Mrj.

galvojè sùkasi
1. Kt, Rod sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Tik sùkasi galvo[je], bet vis dar negaliu atsimint Gs. Ot, man galvõj sùkasi – tik pasakyt! Alk. Sùkasi giesmės galvoj Žrm. Kad ažgirsčiak, pagiedočiak, dar̃ – sùkasi galvõj, ir nemenu LKKXIII121(Grv).
2. rūpi: Jam sukės galvoj, kap čia sužinot, ką vargamista an jo šneka LTR(Vs).
3. trinka protas: Jai jau galvõj sùkas Rmš.

giltinė̃ nesùks nieko bloga neatsitiks: Nebijok, nesùks ano giltinė Užv. Dievui padedant, giltinė nesuks VP13.
giltinė̃ sùka (ką) ištinka mirtis, sunaikinimas: Kodėl jų (ponų) taip daug pirm čėso gi̇̀ltinė sùka? K.Donel. Krūmus ir girias linksmas jau gi̇̀ltinė sùka K.Donel.
giltinė̃ sùka [apiẽ úodegą] artinasi mirtis: Aplink jį giltinė jau suka Grž. Aš jau numatau, kad giltinė suka apie uodegą Slm.
į laukùs sùkti apie neprotingą elgimąsi: Kaip sunkiai protas žmogų valdo – vis į laukùs sùka Krš.
į šãlį sùkti (ką) darytis pranašesniam, lenkti: Jau muni suka į šalį sūnus: geriau už tėvą paskaito Nt.
jáutį už uodegõs sùkti meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs suki̇̀! Šv.
káilį sùkti Ėr, Rmš stengtis neįkliūti, išvengti ko: Aš sukaũ káilį, norėjau iš bėdos išsisukt Prn. Kiekvienas savo káilį sùka Rm.
kãklą sùkti LKKXIII123(Grv) žudyti, daryti galą: Bėda an bėdos lenda, o trečia kãklą sùka Lz. Suk tavo kaklą velniai! (keik.) Str. ×
katari̇̀nką sùkti vienodai, nuobodžiai kalbėti: Ir pradeda sukti savo katarinką: Tep tata tep… kas ant stalo, suvalgykim, kas čierkoj – išgerkim K.Saj.
ki̇̀ta sùkus antra vertus, kitu požiūriu: O kita sukus, ko nori? Gmž.
knýpkius sùkti žaisti tokį žaidimą: Kad bus piktas oras, po stalais knýpkius sùka Ktč.
kójas sùkti prie (ant) dùrų mirti: Vargsti, vargsti, žiūrėk – jau reikia sùkt kojelès prie dùrių Btg. Jei ji mun nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kójas sùkti ant dùrų Skdv.
lẽtenos sùkasi ant dùrų; LTR apie norintį išeiti.
liežuviù (liežùvį, liežiùvį) sùkti daug plepėti: Jeigu jis taip mikliai gydys, kaip liežuviu suka, po metų kitų nebus ligonių rš. Sùka liežiùvį visi, kap kas moka, kap gali Rš.
liežùvis (liežiùvis) sùkasi įstengia kalbėti: Jos liežùvis sùkas, ji paporina visokių naujienų LKT386(Mrc). Tėvui ne tep liežiùvis sùkas (prastai kalba) Rš. Liežùvis jo nèssuka – atsigėręs arielkos Pls. Mano liežùvis nèsukas vokiškai Plšk.
li̇̀zdą sùkti (sùktis)
1. kurti šeimą: Su Vincentu neiškentu, su Juzuku li̇̀zdą sukù (apie nepastovią merginą) Šll. Reikia jau savo li̇̀zdas sùktie Švnč.
2. įsitaisyti, įsikurti: Pačiame jo valstybės viduryje, jo, galima sakyti, širdyje, priešas sukasi sau lizdą rš.

nósį sùkti
1. veikti uoslę maloniu kvapu: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg.
2. LKKIII194(Pls) pykti.
3. bjaurėtis smarve: Žmogus, per amžių papratęs padoriai, nosį suka, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.

nósį sùkti [į šãlį, pro šãlį, tolỹn] End rodyti nepalankumą, šalintis: Kitą kartą, žiūrėk, jau ir sutarė, ir merga nebesùka nosies J.Balt. Visi čia tokie poniški, mandrūs, suka nuo manęs nosis į šalį J.Avyž. Ji į mane nenori nei žiūrėt – eidama suka nosį tolyn Ėr. Vieną kitą sykį parnešė vaistus – nósę sùka Klm. Pinigų nėr, tai kiekvienas gaspadoraitis nosį pro šalį suka A.Vencl.
nósį sùkti [į šãlį, į trū̃bą] Jnš nemaloniai veikti uoslę: Ką čia teip verdat, kad net nósį sùka? Sv. Tabokas nósį sùka į šalį Varn. Smarvė nósę sùka į trū̃bą Krš.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi i jis – sùka pakáušį Pn.
pánčius sùkti ėdant velti tarp dantų: Tas arklys nebepaėda, pánčius sùka Ėr.
pil̃vas iñgrąžtį sùka labai norisi valgyti: Pil̃vas gal jau iñgrąžtį sùka? Klt.
ramùlį sùkti dūkti, išdykauti: Šventoms dienoms vaikai susirenka ir sùka ramùlį, kol par dulkes vienas kito nebmato Kin.
ramùnį (ramùlę Erž, ramùlį Jnš, rãtą, ratẽlį) sùkti Všk meilintis, mergintis: Visą vakarą, sako, apie gimnazistę ramunį sukęs J.Paukš. Daba jauni – ką ten! Tik pakėlė galvą, jau, žiūrėk, ramùlį sùka apie panas Sk. Sùka ramùlę aplink Julę Krž. Reikėjo Anelei ištekėti ne už Gulbino, bet už Anzelmo Lukošiaus, kuris apie ją suko ratą J.Avyž. Levukas, o gal kokia Levutė! Palauk, palauk, ar tu ne su ta ratelį sukai? rš.
ratù sùkasi sakoma negalint atsiminti gerai žinomo dalyko: Sùkas ratù, ale nemenu Šlčn.
spar̃ną sùkti Adm mergintis.
sprándą sùkti žudyti, daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, ė trečia sprándą sùka LKKXIII123(Grv). Suk sau sprandą, bene man tavę gaila! Žž.
sprándą sùktis žūti, galą gauti: Nors jūs sprándus sùkitės! Lkm. Sùkis kur sprándą! Klt.
su liežiùviais sùkti apkalbėti: Eina, patikinėja, su liežiùviais tik sùka, tik sùka Klt.
sùkęs apsùkęs Ds, Skdt, An, Pbs, Jnš labai dažnai, nuolat: Ko tau reikia toje daržinėje, kad ten sukus apsukus? J.Avyž. Valgnumas vaiko: sùkęs apsùkęs vis prie stalo Ktk. Sùkus apsùkus vis lekia in močią [ištekėjusi duktė] Klt. Sùkę apsùkę ir vėl visi čia sulenda Užp.
sùk (ką) balà, (devýnios, gãlas NdŽ, galai̇̃ Krž, kélmas, kvarabà Mlk, nemãtęs Ds, nógla, pakrãtę, pélkė, perkū́nas Žl, Grž, pi̇̀kis, smalà Strn, šim̃tas NdŽ, vélnias) Aln; M tiek to, tesižinai: Sùk ją devýnios, gali važiuot! Ds. Užmokėjai, ir sùk jį gãlas! Sug. Kaip būs, teip išvažiavus, sùk tave kélmas! KlvrŽ. Sùk juos nógla, tuos pinigus! Aln. Sakau, eisiu išsibart, o vėl misliju – sùk pakrãtę Ob. Sùk tave pélkė: kaip ten būs, teip! KlvrŽ. Sùk jį perkū́nas, tegul sniega! Dbk. Važiuoju ir aš į jomarką, sùk aną pi̇̀kis! KlvrŽ. A, sùk ją velniai̇̃, tą žuvį, gal nesupuvus! Vdn. Sùk tave vélnias, neškis jau tą kirkę Vlkv.
sùk (sùka) (ką) devyni̇̀ [perkū́nai] (bi̇́esas, devýnios DŽ, ùbagas, velniai̇̃ Šts, Sdk) Ar toks keiksmas: Suk devyni stiprybę mano tokią! B.Sruog. Sùk tave devyni perkū́nai! Skr. Suk ubagas, mesiu aš ir tą dešrą! Šts. Sùk taũ velniai̇̃ su visa tavo pačia! Kam man jos reikia! Ds. Suk tave velniai su visokiais niekais prasidėt Jnš. Suk jį biesas, teip daėdė kult! Antr. Sùka tave velniai LD376(Lbv).
sùk matarúok būtinai: Sùk matarúok, kas priguli – atiduok Skp.
súkti apsukui̇̃ Jnš nuolat tą patį kalbėti.
sūkà sùka NdŽ, VP26 graužia rūpestis, susikrimtimas: Kuri čia tavi sūka suka? S.Dauk.
sū̃ką sùkti
1. bėgioti, ieškoti, rūpintis: Ir sùko sū̃ką, kol gavo Slnt. Vel[nia]s pašėlusiai sū̃ką sùka terp žmonių KlvrŽ. Dabar jis vėl iš naujo sūką sukt pradėjo TP1881,34.
2. pataikauti: Sùkti sū̃ką apie ką NdŽ.

sū̃kį sùkęs nuolat, labai dažnai: Sū̃kį sùkęs ir vėl čia Stl.
ši̇̀rdį sùkti Dr, Skd, Trk, Nt pykinti: Sùka ši̇̀rdį, vemsu po tos jūso ruginės Šts. Net ši̇̀rdį sùka, kaip man juokas ima Tj.
úodegą (úodega) sùkti
1. Mlt, Vkš stengtis išvengti, išsisukinėti: Sùka úodegą ir šiaip, ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlymo Lkč. Nesùk uodegõs, aš viską žinau Dkš. Dabar šiap sùkęs úodegą, tep sùkęs – nieko nepadaro Vlkv.
2. meilintis, glaustytis: A, gudri lapė tai uodega suka, tai vėl įkanda V.Kudir. Jau anos úodegas sùka, tos katės Dov.
3. džiaugtis: Vilkas kap šoko an kiškio i griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – i úodegą sùka Vlk.

ū̃są sùkti meilintis: Vaikinai sùka ū̃są apie mergas Jnš.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus bėgti, trauktis: Velija toj vietoj atlikti, nekaip kryžokams užpakalį sukti S.Dauk.
vė́jai sùkasi galvojè labai nerimtas: Jai sùkasi vė́jai galvõj Jon.
žándus sùka apie ką labai rūgštų: Tavo obulai žándus sùka Slnt.
žarnomi̇̀s sùkti apgaudinėti, meluoti: Visi sùka žarnõm, žiūri savo kišenės Jnšk.
antsùkti, añtsuka, -o (ž.) tr.
1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž).
2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr.
apsùkti, àpsuka, -o (àpsukė Š) Š; L
1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Api̇̀sukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė ing tą lovą BsV33. Kalvaratą apsùkti (verpti) išmokė, i gan Pvn. Ko ana verps, ka nėra ne kalvarato apsùkusi (niekada nepabandė verpti) Gd. Aš žiemą, kai turiu laiko, ratelį api̇̀suku (suverpiu) da kam Aln. Apsùk girnas (pramalk kiek), be miltų nebėr Vrnv. Kelki, marti, ilgai miegi. Apsuk girnas – kiaulės žviegia NS619.
| refl. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ: [Šokdamas] paskui tarp savęs apsi̇̀suki ir paimi mergaitę, suki Sk. Net apsi̇̀sukė aplink an savę bežiūrėdama Ob. Įmetu tą rundulį į tą [v]andinį, tas rundulis šr aplinkuo apsi̇̀sukas Klk. Dvi teipag šali pjauti kitų durų buvo apsisukami Ch1Kar6,34.
| prk.: Sveikam netrunka metai apsisùkt Tj. Greit viskas apsisùks: tie metai prašvelps kaip juokas Krš. Laukiam vasaros, jėjam, o ta atejo, apsi̇̀sukė, čiukšt – ir nebėra Lb.
^ Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų (verstųsi per galvą)! rš.
ǁ pavarstyti (rožančių) poteriaujant: Aš dar vieną rožančių to bedievio pražūčiai apsuksiu rš.
2. tr., intr. Všv padaryti, kad judėtų ratu: Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Ka aš dėsu į griovį apsùkęs! Akm. Žmogus su spragelu apsukęs davęs lapei į galvą Sln. Tai kūlėjas! Nemokė[ja]u apsùkt kultuvo Rš. Anei spragilo neàpsukė (nė kiek nepadėjo kulti)! Lp. Rankos neàpsukė (nesumalė nė grūdo)! Lp. Liežiuvio galu api̇̀suka, api̇̀suka ir išema krislą iš akies Ob.
| refl. tr.: Davė į žemę apsùkusys juodos duonos riekę Šts.
3. tr. traukti dalgį šienaujant: Žolės – nemožna dalge apsùkt (daug) Klt. Bijo dalgės apsùkt (nenori šienauti) Klt.
4. tr. maišant pajudinti ratu, aplink: Kas čia tavo do viralas – kaip kaulas, nemožna ir šaukštas apsukt LTR(Ds). Prideda smetonos burokuosna – nemožna šaukštu apsùkt (labai tiršti) Klt.
apsukamai̇̃ adv.: Prydėjau varinį kleckų neapsukamai (tirštai) Lkv. Tokia paaugà šįmet tų kopūstų: kai verdam, tai puode neapsukamai̇̃ Žal.
5. tr., intr. LL126, Prn ratu, lanku apeiti, apvažiuoti, apskrieti: Apsuksi̇̀ tą mišką ir privažiuosi tokį kelelį Jnšk. Plačiai [autobusas] prekes išvažio[ja], plačiai àpsuka Pvn.
| Žvaliai apsuko akimis (apžvelgė) gubų eiles J.Avyž.
ǁ tr. padaryti ratą (skriejant, einant aplink): Gandras apsukdavo aplink sodybą trejetą ratų rš. Ančiukas apsuko vandeny ratą rš. Apsukau lyg aklas du rinkius apei mišką Slnt.
ǁ tr. padaryti, apvaryti aplinkui: Gal šiandiej apsukstà klodą [statomam tvartui] Slm. Eik ubagui duonos griežinikę apsùk (atriek) par kamputį Erž.
6. tr. Slm, Grd iš visų pusių einant apsiausti, apsupti: Apsùko mišką iš keturių pusių i paėmė visus Krš. Kazokai juos apsùko i paėmė vokiečius Sdr.
| prk.: Kapus apsùko numais, mokyklums, darželiais – nebūs kur gulties Krš.
7. tr., intr. Alv, Skrd, Dkš, Rmš, Pc, Vkš daugelį vietų apeiti, apvaikščioti, apvažinėti: Visur apėjau, apsukaũ ir nieko neradau, ko man reikėjo Mrj. Teko daug kur apsùkt Jsv. Dabar àpsuka žmones mašinom visur Iš. Pusę Kuršėnų apsukái, o kad aš prašau pajudėti, raitais kaip kirminas Krš. Daba tai jau apsùksi visur, ka viena likai Šmk. Apsukaũ [per vaikus], pavažinėjau smagiai Jd. Visus kraštus àpsukat vis par tuos mokslus Jon. Išalkęs vilkas aplink visur apsuko ieškodamas sau paėstie Tat.
| prk.: Pasakos … platinasi iš vietos į vietą ir apsuka visą svieto dalį LTII477(Bs). Jis su savo liežuviu visą svietą apsuka LTR(Vdk).
ǁ intr. apeiti gyvenant, nuomojant: Mes visur api̇̀sukėm, kai savos žemės neturėjom Pg.
ǁ tr. apeinant rasti: Pagu Šventybrastį geros geros žemės apsukaũ Srv.
8. refl. apsilankyti, pabūti: Važiavo pas dukterį apsisùkti Trk. Aš, mis[liju], važiuosu pri Vandos apsisùkti End. Jūs, berniukai geltonūsiai, apsisùkit mūsų pusėj (d.) Grž. Važiuokiav, sako, į muno pamiliją apsisukti S.Dauk. Vargų vargai vieni, kur apsisuksi V.Kudir. Kur tik apsisuksi – bjaurybė, nenauda, vagis, dykaduonis! J.Jabl.
9. prisimeilinti: Apsisùk apie tėvą, gal ko i gausi Upt. Apsisùk, ir Jonas tavo! Mrj. Pry našlės apsisùkęs gyvena Šv.
10. tr. pašokti ratu: Porą kartų apsùkę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Susitiko gegužinėje ir ten apsuko keletą ratų rš.
ǁ refl. Lb, Sdk pašokti: Visi šoka, einam ir mudu apsisùkti Jnš. Šiąkart teip ir neteko apsisùkt su Maryte Užp.
11. tr. R201,378, MŽ268,507, M, LL101, Rtr, Trgn apgręžti: Arklį àpsukė ir nuvažiavo Aps. Kad sugebi arklius gerai apsùkti, nereik jau kelti to plūgo Als. Apsùko už rankos paėmęs ir paleido Brs. Antreip šliures reik apsùkti Rsn. Ans y[ra] toks mandrus: gal šnekėti i vienaip, i antraip, ka i vandenį bebėgantį apsùktų Lkv.
| prk.: Ant neprieteliaus apsuk nelaimes, nes anie gyvena be tavo baimės M.Valanč.
| refl. intr., tr. R322, MŽ431, Š, Rtr, Gsč, Trk, Plng, Jdr: Atsisėdau, kepurę apsi̇̀sukau antraip, lezgį į užpakalį Tl. Mašinos apsisuko ant dirvonėlio ir nuvažiavo atgal V.Bub. Autobusas čia ateina, apsi̇̀suka ir grįžta JnšM. Kol varsnų gale apsisuki, arklys pasilsi Kpč. Tas senas [jautis] jau gerai eina, o šitas negerai apsi̇̀suka Pb. Čia apsi̇̀sukta arklio su rogėm Trak. Nuvažiavo į paardę, apsisùkos i privažiavo pri pat Krp. Mūs atšlaimas nedidelis, su ratais neapsisuksi̇̀ Dglš. Nė žodžio nepasakė, apsisùko ir nuejo Vkš. Bugenis kariškai pasitempė ir, apsisukęs ant vieno kulno, išžygiavo iš kambario J.Avyž. Pamatė muni, greit apsisùko ir pabėgo Vkš. Tavę name neradau, apsisùkęs išėjau JD1304. Ant [storų mūrų] viršu šeši kareiviai, greta jodamys, apsisukti galėjo S.Dauk. Ir kada anys vaikščiodavo, nebuvo jiemus privalu apsisukti (paraštėje apsigręžti) BBEz1,9.
^ Kad duosiu, net apsisuksi̇̀! Ds. Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR(Skp).
ǁ refl. galėti pajudėti: Virtuvė tik apsisùkt Dg. Daržinė didžiausia, apei dvidešimt sieksnių daržinė – neapsisùksi, kas buvo svieto KlvrŽ.
ǁ refl. padaryti posūkį, pakrypti į kitą pusę: Po tam apsisuks ta rubežis nuo Baalos ChJoz15,10.
12. atėjus labai trumpai pabūti: Neilgai buvai svečiuos: tik apsi̇̀sukei ir vėl namo Skdt. Ko taip skubi: nespėjai nė apsisùkt ir vėl išvažiuoji Jnš. Pareisma, apsisùksma i vėl išeisma Trš.
ǁ neilgai trukti, truputį palaukti, pabūti: Vaikai pavalgo, apsi̇̀suka ir vėl nori Ėr. Kai grįžta namo, tai apsisùks – i vėl valgo, apsisùks – i vėl valgo Upt. Tai ne gaspadinė, kad kur apsisukus valgo Rod. Vis valgai i valgai apsisùkdamas – kur tau i telpa! Ll. Kai namie, tai apsisukdami̇̀ valgom Pg. Tokius obūlius, grūšus gali ėsti apsi̇̀sukdamas – vienas [v]anduo Krš. Ai, apsisukdamà dešimt litrų suvalgyčiau! Rdd. Rija ir rija kur tik apsisùkęs Nč. Apsisùkei, atsileidei i vė myli vaiką Dglš. Pamatysi, apsisùksi i vėl pati turėsi dirbti Sk. Apsisùkęs i eik pri kiaulių Erž. Apsisukdamà palaistau, tai ir auga [uogos] Šil. Ji, būdavo, apsisùkus i atvažiuo[ja], apsisùkus i atvažiuo[ja], vargšė Jrb. Lesyt vištos reikia apsi̇̀sukant – lesa gerai Alv. Ji apsisukdamà pasmus ir pas mus Mrj. Tą pačią [šneką] varo i varo apsisùkdamas Klt. Tas katinas prausas, prausas apsisukdamas Žr. Duoda vėjo visims apsi̇̀sukdamas Kv. Vogė apsisukdamys Kl.
13. tr. Nv, Vkš apversti: Apsùk antrą pusę kepenės, kad apkeps viena J. Sakau, kad dega [pyragas], reikia apsùkt kita puse Pv. Pridedi tokią lentą i taip duodi [linus]: àpsuki, àpsuki, papurtini Lc. Buvau lovo[je] apsukamúoju (vartomas) – teip sirgau strėnoms Lnk.
| Girtas, liežuvio neapsuka rš.
| refl.: Jis apsisuka lovoje į sienos pusę I.Simon.
^ Del ko šuo guldamas trissyk apsisuka? – Ieško priegalvio Nm.
ǁ prk. pakeisti, pertvarkyti: Neapsùksiam pono Dievo tvarkos Šts.
| refl.: Bene bus visą laiką taip – apsisùks Rs.
ǁ prk. antraip pakreipti, išaiškinti: Jis taip apsuko, jog tamsta nežinodamas likai jo bičiulis J.Balč. Nei aš taip maniau, nei ką. Kad tu mano kalbą taip neapsuktum I.Simon. Àpsukė, kad mes lieso pieno neimam Krč.
14. refl. R240, MŽ320, I, Trk, Krš, Krč, Kt vikriai susitvarkyti, apsidirbti, apsiruošti: Apsisùk greitai ir grįžk namo J. Mamaite, apsisuk mums čia su pusdieniu! Žem. Mokėjo, apsisùko, greit reikalus sutvarkė Jrb. Par kelias dienas ir apsi̇̀sukė Dbk. Aš apsisùkdavau gerai, dar i siuvau Vn. Ne juokas, trisdešimt karvių melža, ale ji kai[p]mat apsi̇̀suka Rs. Greit apsisùk apie gyvulius, i einam Krkn. Tik va apsisuksiù ir ateisiu Vlk. Bėgsiu numie apsisukti, palikau pečių bekūrenamą Dr. Turam apsisukančią gaspadinę, py visko ji supranta Prk. Buvo apsisuką̃s vyras Šts. Oi tu, gaspadine, greitai apsisukie, privirkie kopūstų ir su lašiniais LTR(Grv). Matas siųstas tur netrukti, bet kuo greičiau apsisùkti JD181.
ǁ vikriai apeinant sutvarkyti: Tu tik apsisùk su kirviu po sodą, i bus tvarka Ps. Jis ims ir botagu apsisùks Gž.
| prk.: Ar nemanai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr.
ǁ susidoroti: Su užpuolikais mes sumaniai apsisukome rš.
15. refl. nuvykti kur ir greit atgal grįžti, sparčiai suvažinėti: Į miestą par valandą apsisukáu Rs.
16. tr. R378, MŽ507, LL199, Rtr, Slm, Pnd, Kb, Aps apvynioti, apsupti kuo: Apsùk pala – ką tę vaiką gryną nešioji Dbč. Nešės neapsùkę vaiką veselion i peršaldė Dglš. Su skarele jam api̇̀sukė koją Brž. Ana man i pirštui apsùkt skepetaitės nenupirko Prng. Api̇̀suka [nuometu], būdavo, galvą Sb. Stula ituoj apsùk tu ją Lz. Kad einant miškan gyvatė neįkąstų, tai reikia kojas apsukt su žaliu audeklu LTR(Auk). Grikių tik viršūnes àpsukam su tais pačiais grikiais ir statom po vieną kūlį Slk.
apsukamai̇̃ adv.: Apsiūk rankovę apsukamai̇̃ Alv.
| refl. tr., intr. Gdr: Senis apsisukęs kaklą stora raudona skepeta rš. Visą ranką apsisùkus, nieko negalia paimt Jrb. Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228(Brt).
17. tr. uždėti vyniojant aplink: Beržioką api̇̀sukei apie ragus – ir vainikas Sug. Nėr čia kas veja (maža siūlų) – trys rozai apsùkt [apie lanktį] Klt. Apsuko ant plūgo vadeles, pavalkus atleido J.Paukš.
| refl. tr.: Tas ponaitis ka leka, tokį raudoną šalikiuką apsisùkęs Akm.
18. refl. OG409, Svn, Aps apsivynioti, apsivyti, apsiraizgyti: Tu man ar užmigsi, ka prieis, ka duos su botagu [kerdžius], tai apsisùks kelis kartus apie sprandą! Mšk. Aplink bulbas ta žolytė apsi̇̀suka Dgp. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai Sut.
ǁ Ktk pririštam aplink einant susinarplioti, vyniojantis virvei, grandinei: Pažiūrėsiu, ar neapsisùkę arkliai Ėr. Apie karklus [karvė] apsisùkus, žemė juodai išgraužta Slk. Karve, kur dabar apsisukai̇̃ tuos krūmuos! Jrb. Karvę radau aplink mietą apsisùkusią Vkš.
19. tr. Š, LL122, Rtr, Dglš, Dkšt, Trgn, On, Vad, Nmč, Lš, Arm, Snt, Up, Vkš apgauti: Žiūrėk, kad turguj niekas neapsùkt Dgl. Gal manai, kad žmones apsuksi, Dievą apgausi? KrvP(Al). Ko vėpsai sakytum api̇̀suktas? Vj.
20. refl. Kl, Up pasistengti, pasirūpinti: Reikia apsisukti, kad arkliai žardyje nekęstų bado V.Kudir.
ǁ refl. prisigretinti, prisitaikyti: O tę apie melžėjas apsisùk, tos tai papasakos Ob. Mokėk apsisùkt, tai visa gausi Krs. Apsi̇̀sukė i pavogė grūdų Dglš. Gaidys i dvi vištos prapuolė – lapė apsi̇̀sukė Klt. Jisai razumnas vyras, reikia tik apsisùkt Pnd.
ǁ refl. reikiamai pasielgti, susitvarkyti: Nemislykiat, vaikaliai, da aš su jumis mokėsu apsisùkti Vvr.
21. refl. išsiversti: Su merge neapsisuksi, reik pačios Šts.
22. tr. LL266, Rmš, Jnš, Vkš apsvaiginti: Smalkiai apsùko galvą Dkš. Degtinė kožnam galvą àpsuka Lš. Jau ir man galvą api̇̀sukė alus Slm. Tep smarkiai važiavau, kad neit galvą apsùko Alk. Jokūbas vyno nei nė kokio galvą apsukančio gėrimo negėrė M.Valanč. Tu (apyny) visims vyrams galvą apsuki S.Dauk. Gardi rūgštelė apsuka galvelę Pšl.
^ Ko tu in tuos vaikus lygiai api̇̀suktas lendi? Trgn. Laksto, rėkia kaip api̇̀suktas Vj.
| refl. R95, MŽ124, Jon, Dglš, Ml, Gršl: Kai mergės drignių an garo padeda, tai apsi̇̀suka galva – kaip durnas palieki Žg. Teip jau porą stiklinių ka išgersi, jau jusi į pakaušį, jau apsisùks Jdr. Mergai [supantis] apsi̇̀sukė galva, ir nutrūko, nulėkė [nuo sūpuoklių] Aps. Apsi̇̀suka galva, griūvu Klt. Ka ans jema pasakoti, aš jau nepratęs, galva apsisùksias Akm. Nu to televizoriaus apsisùko savie galva kaži kaip Trk. Šiš lyg galva apsi̇̀suka, lyg kai, i paklaidydavo žmogų Vlkš.
23. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Košės bliūdą apsukáu Vvr.
◊ aki̇̀s apsùkti suvedžioti, apgauti: Baidyklė apsuko mun akis Šts.
ant vienõs kójos apsisùkti greitai ką padaryti: Šis, ant vi̇́ena kója apsisùkęs, greit padavęs gerti Šts.
gai̇̃liąją apsùkti paverkti, nubraukti ašarą: Apsùks gai̇̃liąją išejus, ir tep mačis (turės tuo pasitenkinti) Krok.
gálvą apsùkti
1. Grdm, Rz, Jnš, Ut pasiekti, kad pamiltų, prisivilioti: Puiki mergė kožnam vaikiuo gálvą àpsuka Vkš. Tėvai nepadarys nieko, ka [bernui] gálvą apsùko Slnt. By kokia jam gálvą neàpsuka Erž. Kiekai mergų gálvas tu api̇̀sukei? KlbIII24(Lkm). Geru liežuviu mergai galvą apsuksi KrvP(Dg).
2. Lkž, Lk palenkti į savo pusę, paveikti, patraukti: Jau jums visiems tas kvailys Kazas apsuko galvas, su visokiomis baikomis besilandydamas pas jus Žem. Jeigu ko reiks, ims kalbėt ir api̇̀suka gálvą Slm. Blogos kningos ir netikę laikraščiai apsuka dažnam galvą Blv.
3. padaryti išpuikusį, nesugebantį realiai vertinti padėties: Paprastai pergalė apsuka galvą kai kuriems vadams rš.
4. paklaidinti: Nepažįstu nė tos vietos, nė nieko, kažin kas kaip buvo, ot gálvą apsùko, i viskas Als.

galvà apsisùko
1. Skrb, Als apkvaišo, sukvailėjo: Žmonės rugius veža, o jie – smiltis! ar galva apsisuko? LzP. A tau galvà buvo apsisùkusi ten eiti? Krtn. Per karą žmonių gálvos apsisùkę PnmA.
2. Km nesusiorientavo, sutriko: Taip giriant lapei, apsisuko varnos galva J.Jabl. Į vargą įpuolus ir galva apsisuko Žem. Tiek darbo, net galvà apsisùko Pkr. Kap noragas jo nusmuko, berno galvà apsisùko DrskD245.

kai̇̃p ant ži̇́edo apsisùkti Skp labai greitai praeiti: Tai greit laikas bėga – metai kai̇̃p ant ži̇́edo apsi̇̀sukė: čia buvo žiema, čia vėl vasara Slm.
ki̇̀ta apsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Ki̇̀ta apsùkus, i anas kaltas Dglš.
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksu tau kramę antra puse, kad sugausu! Šts.
liežùvis (liežiùvis) visai̇̃p apsi̇̀suka labai įgiria, įpasakoja: Iš jos tai gausi, ko nepirkęs – jos liežiùvis visai̇̃p apsi̇̀suka Lb.
nėrà kur̃ apsisùkti Skrb;
ledvà apsi̇̀suki labai ankšta: Į trobą priėjo tiek žmonių, kad nėrà kur̃ apsisùkt Jnš. Seniau ka sueidavo po kelias šeimas, ka negalėdavo prasigrūst pirty – tirštai būdavo, ka nebùs kur̃ apsisùkt Mšk. Nė̃r kur̃ i apsi̇̀suka pirkioj – ažkrauta Klt. Yra tokia pašiūrikė, ledvà apsi̇̀suki – nėr kur vištų laikyti Skdv.
prõtą (rãzumą Sln) apsùkti padaryti kvailą: Ką Dievas nori bausti, tam pirma protą apsuka PPr96. Rãzumą àpsuka: užpulna ant žmogaus keli, piningus atema Stl.
smageni̇̀nė apsisùko pakvaišo, sukvailėjo: Žiūrėk, kad smageni̇̀nė neapsisùktų nu tų mokslų Pln.
sprándą apsùkti; N užmušti.
sū̃kį (sùkęs Klt, Sug) apsùkęs DŽ, Sv, Lnkv sakoma, kai žmogus, ką padaręs, truputį palaukęs vėl tą patį daro, kartoja: Sūkį apsukęs vis čia pat beesąs; visų jo pasivaikščiojimų galas savaime pasidarė Gondingoje Vaižg. Sùkęs apsùkęs, būdavo, ir par mum Sdk. Ana kur sùkus apsùkus vis kąsnelį kokį valgyt paduoda Ad. Sukę apsukę ir vis tą pačią (tą pačią kalbą kartoja) LTR(Ds).
širdi̇̀s apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią; apsisùko širdi̇̀s mano, jau aš ir pas pačią JD1337.
špygõm apsùkti apgauti: Anys mane tik api̇̀suka špygõm ir toliau savo varo Lb.
atsùkti, àtsuka, -o (àtsukė Š) tr. K; L
1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą DŽ1. Atsukáu ir tą raktą LKT44(Lž). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia, švirkščia J.Paukš. Yra tokios bačkos, trikojai: kaltą atàsuki, viedrą pakiši, ir bėga gira Antr. Kraną atàsukiau šiltą Adm.
| refl. tr. Š, LL211: Girdu, atei̇̃ta kažin kas, įkišo raktą į duris atsisùkti Als. Muno vaikas dar mažas: pats negalia durių atsisùkti Vkš.
2. DŽ pasukus įjungti: Atsuk radiją, pasiklausysim Plng.
| refl. tr.: Ko tik neprisiklausai atsisùkęs radiją! Žr.
3. MŽ, N, P, I, Rtr, DŽ, NdŽ, Brs atgręžti: Grėtė įsižeidusi atsuko jam nugarą I.Simon. Aš aną kalbinu, ana mun nugarą àtsuka Vkš. Atsùk murzą šišion Gršl. Brinkt, subinę atsùko, į lovą – i papūsk į uodegą! Trk. Paveiza, ka ratai an stogo užvažiuoti, dišlius àtsuktas an Žagarės (apie kaimo jaunimo pokštus) Klk. Atàsukė arklius iš šalikelės ir nuvažiavo plentu Ds. Pakinkykit žirgelius ir atsùkit į vartus JV595. Atsuku akis – nebėra baidyklės Šts. Prariektą duonos kepalą neatsuk į duris, kad neišeitų (priet.) Šts. [Trobų] gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas S.Dauk. Tada atgrįžo (atsuko) Ponas labai stiprą vakarinę [vėtrą] BB2Moz10,19. Nu to laiko visą savo galią atsuko ant lietuvių ir žemaičių S.Dauk.
| prk.: Vaikai tėvų antraip neatsùks (nepakeis) Šv. Atsùkus (antra vertus) dabar i geriau gyvent Slk.
^ Pabaigiau dainas i viską jau, į kitą pusę atsùko (pasenau) – jau lauk mirtis Šll.
atsukamai̇̃ adv.: Neatsukamai I.
| refl. J, Š, Rtr, Ad, Nm, Jrb, Plšk, Jdr, Vž, Als, Sd, Klk: Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins! V.Bub. O tatušis nė sukte nebatsi̇̀suka, paleido iš tiesų rūkti į pušyną BM382(Lž). Tegu jį bala, ka tik sulauksiu Kalėdų – nė atsisùkt neatsisùksiu, ka eisiu į namus! Mšk. Atsisukáu i parejau numie kailiniais kvepančiais Gd. Tas vaikas ten draskos, kroka, o anie nė atsisùkę nepaveiza Tl. Rodos, eičiau ir neatsisùkčiau į tą pusę Stak. Atsi̇̀sukiau padabot, kas te eina Ck. Kai eina, tai vyža ugnį degina, o atsisuki – nieko nėr LTR(Lkm). Ka žvirbliai javų nelestų, reik sėjant taip daryti: atsisukti į šiaurę i mesti tris saujas grūdų, o po tam greit atsisukti i eiti pri savo darbo LTR(Vdk). Ka katė prausas, ta būs svečių iš tos pusės, į kurią atsisukusi prausas Plt. Paskui, atsisukę ant kits kito, mušose tarp savęs S.Stan. Atsisuko ant munęs užpakaliu, o ne veidu P. Kitais keliais atsisukęs laimingai grobį parvirdė S.Dauk. Tada bus lietus, kai vėjas atsisùks iš vakarų Jsv. Vėjas atsisuko nuo žiemvakarių J.Balč. Atsi̇̀sukė an čia vėjas, gryčia baisiausia šalta paliko Mžš. Vasarojaus neveža, kol neatsisùko šiaurės vėjas Žg. Atsisuko rytvėjelis ir nupūtė vainikelį D57.
| Atsisùkus saulei (po saulėgrąžos) diena pradeda ilgėt Ds. Jau turbūt tik kitas kampas žemės atsisùko – toks šaltis balandy! Jrb.
| prk.: Bepročiai, pamišėliai, jūs nežinote, kad tas pats šautuvas, kuriuo kitus šaudote, gali ir į jus atsisukti! J.Paukš. Skriauda pačiam grįžta atsisùkusi Šts. Nežinom, kokie laikai atsisùks Šts.
^ Na, eikita ant kur atsisùkę (nešdinkitės)! Skr. Arba, sakysim, šitaip [keikiamasi]: kad tu surūgtum, kulnai kad tau atsisuktų, pakinkliai susivytų J.Balt. Iš bado ir atsisukęs suėda LTR(Vdk). Suktas galas atsisuks Nj.
4. P nukreipti į šalį, nugręžti: Nebesuspėjo ratų pasturgalio atsùkt – i užvažiavo keleivinė Mžš. Dievas neatsuks nuo tavęs veido savo M.Valanč.
| prk.: Niekas tos nelaimės neatàsukė nuo manės Adm.
^ Ka tau kulnes į antrą pusę atsùktų! Krš.
| refl.: Prie darbo buvo netinkamas, o draugai nuo jo atsisukė LTR(Aln).
^ Atsisuko kaip šuva nuo dešros (nuo kumpio Mrc) KrvP(Rs).
5. atėjus labai trumpai pabūti: Pamišo ir poterai; atsisukusi išvažiavo namon Žem. Tas ponas paskui pasigedęs [pinigų], atsisukęs išvažiavęs ieškot Sln. Nuvažiavo ir parvažiavo atsisùkęs (nieko nepešęs) Trk. Atsisukęs aš ir vėl į Prūsus – pargrūdau knygų Ar.
ǁ ką padarius truputį palaukti, nusiteikus ar priverstam vėl tą patį daryti, su tuo pačiu susidurti: Moma ažpyksta [ant vaikų], atsi̇̀suka – i vė gerai Dglš. Neseniai sutvarkiau, o dabar atsisùkęs ir vėl tvarkyk Rs. Prausys, prausys žmogus, atsisùkęs – vėl murinas LKT69(Dr). Tik pasakei, o atsisùkęs klausk – nežino Jnš.
^ Giminė atsisukus vėl bus giminė KrvP(Jnš).
6. refl. Vv einant, vykstant pakrypti į kurią pusę, pasukti kuria linkme: In Kartėnus ir atsisùkit šituo keliu Ldk. Jis kaip važiavo tiesiai, tai elektros stulpan ir pylė – nebespėjo atsisùkt Krs.
7. refl. R, MŽ, RtŽ, Vn, Up, Erž, Srv, Lš, Antš atvykti, užeiti, atsirasti, atsidanginti: Iš kurgi tu vėl atsisukai? MŽ219, N. Jis nuolat čia maišės, aitvaru čia atsisukdamas Vaižg. Ar iš tolie atsisùkęs esi? Krš. Uršele, kumet pas mumis beatsisùksi paviešėti? Plt. Veselios tai gal atsisùks ir jie Slm. Pas mus tai ji tankiai atsi̇̀suka, ta Daratėlė Grš. Iš kurios balos atsisùko toks katinas – visus vištelius išpjovė Lkv. O galas žino, iš kur jis čia atsisùko Alk. Žiùrėk, katė prausias – jau kas atsisùks Kvr.
| prk.: Kad kokia daina atsisùktų į galvą, t. y. atsiminčiau, padainuočiau J.
8. Vkš, Brs, KlvrŽ, Lkv pavaryti atgal, sugrąžinti (einantį): Juri, atsùk avis? Prk. Arkliukas mano àtsuka kaimynų karvę i varo atgal Pgg. Leisk (bėk), vaikelis, atsùk žalausę: antai eita į rugius Plt. Trijų metų piemenikė, ale karvę àtsuka Užv.
9. atvynioti: Duok, aš atsuksiù [saldainį] Azr.
| refl. tr., intr.: Jis atsi̇̀sukė tas apyvaras, ir nubyrėjo žiedas Upn. Diržai išsitempia, susisuka ir atgal atsisuka rš.
10. atpalaiduoti suvytą, sudvilinkuotą: Atàsukiau siūlus ir vėl susukiau, ir labai gerai išejo Ktk.
ǁ išpinti: Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59.
11. atpalaiduoti susivijusį, susiraizgiusį: Ale apsisukus karvė į vieną pusę kokią dešimt sykių – tei[p] pailsau, kol atsukaũ Jrb. Atsuko vadeles ir griebė už plūgelio A.Vien.
12. ištiesinti: Dabar te nei mūrelio nebėr, kelias atàsuktas Slm.
13. sukant iškreipti: Ažu sparno neimk – atsuksi̇̀ sparną [vištai] Klt. Kas jam àtsukė tą sparniuką: a gyvulėlis barkštelėjo kiek, a kas? LKT251(Šd). Rankas atàsukė (sukraipė) nuo darbo Užp.
^ Kad ranką atsùkt radusiam pinigus [ir negrąžinusiam]! (toks piktas linkėjimas) Rod.
14. refl. tr. Lš sukant atsiskirti, nutraukti: Kampą duonos atsi̇̀sukė ir valgo Vrnv. Aš va lyno atsi̇̀sukiau galvą Lp.
15. atitaisyti išsuktą, sužalotą: Kojas kreivas [daktarai] àtsuka, rankas Nmk.
16. sustabdyti (galvos svaigimą): Jau! Daktaras atsùks gaivą, jeigu ji sukas! Jrb. Tą galvą neatsùks nė tie akiniai Skdv.
17. šnek. parūpinti, pristatyti: Atsuk rugių pūrą ir gausi prekių Šts. Paskolinsu sviesto, bet gausi mun tiek pat atsùkti, pieno pasigavusi Šts.
◊ añtra atsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Antra atsukus, argi svetimtaučiai gal teip atjausti mūsų bėdas ir vargus kaip mes patys? VŽ1904,1. Añtra atsùkus, ko iš jo norėt – senas Kair.
gálvą atsùkti nužudyti: Tu ką padarysi – tau gálvą atsùks Dv.
gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą atsùko į ùžpakalį tas plepis Pvn.
kãklą atsùkti nužudyti: Kad tep darbuit, kap ėda, tai vienas velniui kaklą atsùkt Rod.
kanópkas atsùkti į duri̇̀s Šd menk. mirti.
kójas (kulni̇̀s Šll, lẽtenas Pp, Ggr) atsúkti į duri̇̀s (ant dùrų Šlv, ant dùrių Rdn) KlbXXVII(1)42, Gž, Pgr mirti: Jei kójų an dùrų neatsùksiu, tai susitiksim Jd. Pailsinsi kaulus, kójas an dùrių atsùkusi Krš. Tai atsùko vargšelis kójas į duris Mrj.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsùkus kójas Plv.
krãmę atsùkti užmušti: Kramę atsuksu, ka neklausysi! Šts.
kulnų̃ neàtsuka tingi prieiti: Ji visada palieka atdaras duris, neàtsuka kulnų̃ Skr.
nùgarą atsùkti nekreipti dėmesio, nepaisyti, paniekinti: O kaip dabar su jumis kalbėti, jei jūs darbo žmonėms nugarą atsukat? A.Gric. Na, bet ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
padùs atsùkti į duri̇̀s KlbXXVII(1)42 mirti.
smãgenys atsi̇̀suka Kpč pasidaro aišku.
sprándą atsisùkti žūti: Kad tu vely sprándą atsisùkus, ką tu pisorka tapai! Švnč.
sùbinę atsùkti vlg.
1. susirgti: Plėšeis – sùbinę ir atsukai̇̃ KzR.
2. nusigręžti, nebebendrauti: Toks draugas i sùbinę greit atsùks: tie gėrėjai visumet taip daro Krš.

susùks ir atsùks Dkk apie labai plepų.
šiáurę atsùkti nusigręžti, nekreipiant dėmesio: Kai užsiminiau apie skolą, tai šiáurę atsùko, nė klausyt nenori Brt.
úodegą atsùkti į duri̇̀s Vkš menk. mirti.
ùžpakalį atsùkti
1. nutraukti bendravimą, parodyti nedėkingumą: Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Atsùko ùžpakalį [buvusi gera kaimynė], ir ko? Krš.
2. pabėgti: Keistutas velijos to[je] vieto[je] mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti S.Dauk.
įsùkti, į̇̃suka, -o (į̇̃sukė)
1. tr. R, MŽ, N, K, M, Amb, L, Š, Rtr, Lk sukant įtvirtinti: Varžtelį įsùkti DŽ1. Į̃sukamas dugnas NdŽ. Įsùk gvintas į sričę ratelio J. Į pryšnagį įsukáu gripą Lkv. Kiauliui iñsuka brūzguolį Ds. Seniau drotis įsùks į nosę [kiaulėms] Lc. Įsuk šerį į pikdrotę Plik. Lempeliūtė insuktà kai akytė Klt.
| refl. K, Rtr, BŽ44.
2. tr. Šts, Vkš, Rmš sukantis įtraukti: Reikia žiūrėti, kad [linaminės] velenai nesisuktų dyki, o dar saugotis, kad pirštų neįsuktų kartu su linais J.Balt. Susikamšyk skvernus, kad neįsuktų̃ ratan Š. Pačiam koją, iškeltą iš ratų lauka, ratas įsuko Sln. Vėjas šiaudus stulpais įsukė verpetuosna rš. Arkliai pasibaidė, vadelė kaži kai įsùko pri drangos pirštą ir nuspaudė Gdž.
^ Kai rate insukti̇̀ pardien eina eina [vaikai] Klt. Tas vaikas kap ratan iñsuktas rėkia Ign.
| refl.: Įsisuko botkotis į ratą N.
ǁ įtraukti suktis (ppr. į šokančiųjų ratą): Aiškiai laukė ji, kad pakvies Stanislovas [šokti], viesulu įsuks į ratą J.Balt.
| prk.: Aš įsukčiau (įvelčiau, įpainiočiau) į kokią istoriją patį žymųjį apylinkės žmogų, sakysime, daktarą Gintautą, ir patupdyčiau į kalėjimą Vaižg.
| refl.: Abu įsisuko į šokančiųjų tarpą rš.
3. tr. sukant nuleisti žemyn, įtraukti: Įsuko lempos knatą rš. Įsukta (prigesinta) lempa rš.
4. tr. Vkš sukant ratu, suteikti inerciją: Gerai įsùkęs mėtyklę, paleido akmenį DŽ1. Įsùkęs akmenį, kad paleido į langą! Klvr. Tik gerai įsùk ranką, kad toliau numestum Jnšk. Tu gerai n'įsukai̇̃ to ratuko Jrb. Biesas melninčią įsùko Slnt.
^ Vincuk, Vincuk, insùk ir paleisk (atsikratyk) Mrj.
| refl.: Smarkiai įsisukęs ratas vėl palėtėdavo rš.
ǁ refl. Š įsismaginti suktis: Įsisùkti [šokant] gerai nė[ra] kur: bilst į spintą, bilst į sieną Vkš.
5. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Kas moka pjaudamas įsùkti dalgį, to dalgis tura atlėkti į užpakalį Krš. Pjauna rugius kamariuotai: pjovė[ja]s neįsuka kirčio Šts.
6. tr. Bsg maišant iberti, įblęsti: Viralan reikia įsukt miltų Antš.
7. tr. SD388, Sut, NdŽ, Krkn, Trgn, Str, Dbč, Rod, Dv, Lz įvynioti, įsupti: Vyrai užgulė stalą, traukė iš kišenių į laikraščius įsuktą duoną, lašinius V.Bub. Iñsukta abrūsan bakanas [duonos] Klt. Kiaušinius insùk gerai in pakulas, kad vežant nesusidaužytų Al. Iñsuka duonos ir cukro autelin ir duoda vaikui [čiulpti] Pls. Duo[k], aš tave kalniuosan insuksiù, bus šilčiau Tvr. Juosta iñsuka, kad anė susjudint tas vaikas Btrm. Jei neinsuksiù kojų [šiltai], tai negulėsiu Rud.
| In miltus iñsukta kopūstų Dg.
| refl. tr., intr. SD190, NdŽ: Prie pabūklų anies stovėjo tęnai galvas insisùkę tokiom skarom Ml. Durnius antsi̇̀sukė gelumbėsen i ejo keliu (ps.) LKT347(Švnč).
8. tr. sukant, vejant (lizdą) įpinti: Nukirptus plaukus reikia sudeginti, kad paukščiai į kinį neįsùktų: jeigu įsùks – galva skaudės (priet.) Vkš.
9. tr. smarkiai suvyti, padaryti sukrų: Metmenim siūlas turi būt iñsuktas Ut.
10. intr. pasukus į kurią pusę, įeiti, įvažiuoti: Kai procesija įsuko į Lukiškių aikštę, minios žmonių grūdosi jos pakraščiuose V.Myk-Put. Nusileidęs nuo kalno, įsukau į vieškelį J.Marcin. Įsùkt bus tau tę bjauru pas jų Jrb.
| refl.: Joškis kromu vežinas įsisuko į kiemelį Žem.
ǁ padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelelis įsuko į mišką, vingiuodamas tarp ištekinių pušų V.Bub.
| refl.: Palauk prie kelelio, kur įsi̇̀suka į mišką Ėr.
11. intr. užeiti einant, vykstant pro šalį: Aš, pro šalį važiuodamas, įsuksiu sužinoti LzP. Aš turu įsùkti py anų, aš turu reikalą Prk.
12. tr. Gdr judantį nukreipti į kurią pusę: Negaliu mašinos įsùkt į šitą kelelį Mrj. Vadelės suspynė po ratais ir įsukė arklį šventoriun LTR(Kp). Tvanas įsuko arklį į upę Šts.
13. tr., intr. prk. priderinti, įtaikyti: Aš nemoku natą įsukti, o balsą turu gerą Šts. Aš neįsuku natas tai giesmei Dr. Nedainuok, nes tu neįtaisysi, neįsuksi prie žmonių balso (šuo sako vilkui) S.Dauk.
14. tr. pakreipti, atgręžti: Dar dreba jo (vaiko) kojytės, jos taip plačiai išskėstos, pėdytės į vidų įsuktos, – bet jis stovi! I.Simon.
15. padėti gauti darbą, įtaisyti į kokią vietą: Sūnų gimnazijon iñsukiau Nč. Ją įsùko į statybos kantorą dirbt Jrb. Ko atejai? Kas čia tave įsuko? Šts.
| refl. Vdšk: Insi̇̀sukė geran darban, kad netingės dirbt Klt. Įsisukaũ į gerą vietą Žvr. Norėčiau kur nors įsisùkt į tarnybą Skr. Anas nori kur gerai užkuriom insisùkt Ds.
16. įpiršti, įsiūlyti, įbrukti: Jie labai norėjo jam įsùkt tą mergučę Šmk. Buvo biedna, ale añsukė bagotam Švnč. Čigonas tą šlubį vis dėlto tau įsùko Alk. Įsùko vokyčiams raišą arklį Šts. Štai kad ir brolis – bėdą iñsukė, ir gatava Sdk.
17. įsibrauti, įsimaišyti, įlįsti kur: Kai aš ten įsisukaũ, tai visi bernai išbėgiojo namo Žvr. Tik neklausykit: kai įsisùksiu su diržu, tuoj nusiraminsit! Jnš. Kai įsisùksiu duoti, tai akys ne akys! Ll. Bėkit, ba kad įsisùksiu su šluota, tai žinosit! Mrj. Įsi̇̀sukė an gryčią ir tuoj pakėlė rietenas Ėr. Ir įbėgau, įsisukaũ į seselių pulką JV560. Dešimtasis įsisùko į mergelių būrį D79. Aš intsisùksiu in arklius, tai aš išvaikysiu LB257. Vilks, tarp avių įsisùkęs, plėšė, draskė, ėdė Jrk39. Aš vilką rėkiu, ė anas kap insi̇̀sukė avelėsen! Tvr. Ale vienos vištos trūksta, musė (turbūt) lapė įsisùko Vdk. Katei įsisukus, pelės nešmižinėja TŽV621. Kurmis įsi̇̀suka į daržą, ežes išrausa Kl. Įsisùko į dobilus ir nurovė visą kraštą Jrb.
| Viesulas kai terp trobų įsi̇̀suka, tai net sienos braška Jnšk. Kur audra įsisuko, laukai tapė visiškai išplėšyti prš. Ta (audra), įsisukusi į Kėblių sodą, akies mirksnė[je] sulaužė, sutraškino ir išardė visą butą Jono M.Valanč.
| prk.: Į jo širdį įsisuko baimė rš. Į mūs kaimą giltinė įsisùko VšR.
^ Pilna kūtė žalų karvių, viena juoda įsisuko – visas išgainiojo (žarijos ir žarsteklis) Škn.
ǁ NdŽ, DŽ1, Mrj, Žvr, Šlv, Stk, Rmš prk. paplisti, įsigalėti (apie ligą): Kaip dabar ligos įsisuko į žmones N. Tik man nuo to darbo įsisuko liga V.Kudir. Pas mus kap insi̇̀sukė kokia liga, tai vičvisi negali Vrnv. Del valgymo nepamirsi, ale va kokia liga insi̇̀suka Pun. Įsisùko blusinės į vaikus Šts. Tą vasarą į jų kiemą karštinės įsisukusios LMD(Sln). Į arklius įsisùko pažandės – ėmė sirgt Vl. Kaži koki liga jau yra įsisùkusi toms kiaulėms Trk.
18. refl. įkibti: Ko lakstai po kiemą? Kai insisùks Margis blauzdon! Ant.
19. tr. apgauti: Norėjo mane įsukti, bet aš nepasidaviau Ms.
20. tr. įskųsti: Gumbas per visą dieną vis galvojo, kaip čia tą Narį įsukus ponui Žem.
21. tr. apsvaiginti: Degtinė insùkdavo galvą geriau negu vynelis Srj.
ǁ refl. įsismarkauti svaigti, suktis: Man galva insi̇̀sukė Dbč.
◊ gálvą įsùkti priversti mokytis: Jei galvõs pati nesuks – neinsuksi̇̀! Klt.
grū̃šių įsùkti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Su nykščiu aš anam į galvą įsukáu grū̃šių Lkv.
į aũsį įsùkti nuolat primenant įtikinti, įkalbėti: Tėvų buvo į̇̃sukta į aũsį, kad gražiai su seneliais apsieičiau Šk.
į gálvą įsisùkti
1. kilti staiga kokiai netikėtai minčiai: Kas jam in gálvą insisùko, kad staiga vedė Mrj. Kažin kas jam įsisùko į gálvą – terkš, ir pardavė tėviškę Alk. Insisùko į gálvą tą pušį nupjaut Prn.
2. prisiminti: Insi̇̀suka galvõn visokių tų dainų Srj.

į tãbalą įsùkti primušti: Įsùksu aš tave į tãbalą Ggr.
vélnias įsi̇̀suka Vdšk apie neapgalvotą pasielgimą: Jam įsisùko vélnias, ir pametė žmoną Skr.
vélnias įsùko úodegą pairo geri santykiai, sutriko dermė: Buvo pora sutikusi, ale ka vélnias úodegą isùko Grd.
išsùkti, i̇̀šsuka, -o (i̇̀šsukė)
1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė, išsuko kandiklį ir syvus išpylė LzP.
ǁ Aln sukant iškelti, ištraukti į viršų: Išsùk kelis viedrus vandens Pžrl. [V]andenio išsùkt aš turėjau, visas darbas: i̇̀šsukiau – galiu gulėtie Adm. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Par daug lempą (jos dagtį) išsukai̇̃ – rūksta Vkš.
ǁ Žg sukant išplėšti, išrauti: Po trijų dienų atkasę [jautį] išsukė ragą BsPII159(Šd). Išsukus danties nervą, skausmai nurimsta rš. Jurgilus baigia išsùkt vėjas Ktk.
| refl. tr.: Čiuprynas išsi̇̀sukė (už plaukų pasitampė pešdamiesi) ir eina pirkion Dglš.
2. tr. sukamu judesiu išimti, pašalinti (vidinę dalį): Atskaitom mes su Stepuku devintą pušaitės metūgį, išsukam jos šerdį ir darom birbynę J.Balt. Alksnio išsùks tą šerdelę i padarys tokį kiaurą pagaliuką Lž.
3. tr. Zp, Asv padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant iš šakelės medieną: [Birbynė] dažniausiai išsukama iš aliksnio LTII107(Sab). Jis jai buvo birbynę iš liepos žievės išsùkęs Skrb. Eik atnešk gluosnio, tai išsuksiù švirkšlį Lp. Išsuk švilpį – daba medžių žievė yra atkepusi KlvrŽ. Kolei pavasarį neužgriaudžia, negalima dūdelės išsukt LTR(Ppl).
| Seniau pypkes iš alksnio išsùkdavo Krž.
^ Ne tep lengva nupjaut šaką, kap dūdą išsukt Grv.
| refl. tr. DŽ, Vdn, Rod, Eiš: Išsi̇̀sukiau alksnio dūdelę Grž.
4. tr. Sut, BŽ77,81 nutvėrus ištraukti, atimti, išveržti: Brūkšt išsuko jam iš glėbio virtuvą ir nešasi Žem. Tėvas ma[n] iš rankų išsùko knygas Jrb. Reikėj[o] išsukt šautuvas iš rankų Lp. Dovydas jam piningus iš mašnos išsukęs LC1888,14.
5. tr. kokiu įrankiu maišant išjudinti iš vietos, išvaikyti: Kiemo kryžiuje pradėjo žvirblaičiai čirkščioti; šis tujaus su kartale išsuko ir tarė: palaukiat, jūs daugesni nebčirkščioste, nebeleste kanapių M.Valanč.
6. tr. sukant kuo išvalyti, iššluostyti: Suvilgęs nosinę, perbrauksi veidą ir išsuksi kepurės vidinį ratlankį rš. Jis ma[n] išplovė ausį, išsùko su vata, i gerai Jrb. Skepečiūte šlapia i̇̀šsuku, i̇̀šsuku sūdelius, i švarūs Klt.
7. tr. sukant nužiesti: Sukėjas žino, kokio molio gabalo reik bliūduo arba puoduo išsùkti Vkš.
| refl.: Ne visuomet ąsotis išsisuka be plyšio rš.
ǁ sukiojant, vartant iškepti: Gaidžiui galvą nusukčia ir an iešmo išsùkčia Vlkv.
8. tr. gręžiojantis, sukantis išrausti: Dirvoj traktorių i̇̀šsuktos tokios gūžtos Snt. Šita bukta vandenio išsuktà Rmš.
| refl. tr.: Urvinės [kregždės] olas išsi̇̀suka kur Skr.
ǁ sukiojantis išvartyti, ištrinti: Arkliai rugius išsùko, išmalė Plv. Vėjas rugius baisiai išsùko Lš.
ǁ refl. išsidilinti, atsirasti nuo sukiojimosi: Rate išsisuk[ė] jau per didelė skylė Grv.
9. tr. išvažinėti (ratų tepalą): Išsuktu tekinių šmyru (išvažomis) suskius gydo Šts.
10. tr. Brs, Trš, Skdt padaryti reikiamą kirčio apsukimą (pjaunant dalgiu): Tokia tanki žolė, kad dalgės negalima išsùkt Sdk. Vieną kirtį juo išsuka, kitą – ne, ir y[ra] kamaruotai išpjauta Šts.
ǁ Rz nupjauti dalgiu: Reikėjo suvežti rugiai, Žydbaloj išsukti panuovolį A.Vien. Tėvas iš viso be sveikatos: i̇̀šsukė vieną pradalgį ir užduso Ktk. Dobilas buvo tep išgulęs, kad vos jį i̇̀šsukiau Knv. Pievų sužėlimas – kap delgiu išsùkt?! Rod.
11. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Suksi [girnas], suksi, kol sėtuvikę išsùksi End. Išpjausčiau visas riebumas, kūdą [mėsą] i̇̀šsukiau par mašinką Klt.
ǁ iškulti: Tą krūvelę i̇̀šsukė, tada jau kitą suka [rankine kuliamąja] Dsn.
ǁ suverpti: Išsùk tu rateliu, išmink [viso audeklo siūlus]! Dbč.
ǁ sukant išvalyti, išmalti: Jau i̇̀šsuktos girnos – do malam Klt.
ǁ Pbs sukant išskirti, išmašinuoti (pieną): Vakare, prieš gulant, verda šeimininkė žirnienę trintinę, pabalina išsuktu pienu! J.Balt. Tu, vaikas, paimk ir išsùk pieną Slnt.
| refl. tr.: Reik da pieną išsùkties End.
ǁ išspausti: Iš dviej šitų namelių i̇̀šsukėm daugiau kap keturiasdešim kilų medaus Rod. Mano darbas buvo jau išsuktus, tuščius korius nešti tėčiui A.Vencl.
| refl. tr.: Oras gražus, išsisùksiu medų savo Dj.
ǁ išdirbti (odą, kailį): Buvau vieną karvės skūrą išsùkęs Sml.
^ Papulsi tu mano rankosan, aš tave išsuksiu kai sirmėtį! Tvr.
| refl.:
^ Kol žmogus neišsisuks kap skūra, tol nemokės gyvent Arm.
12. tr. maišant, sukant ištrinti: Trynius reik išsùkti su sukru ir tik tumet dėti į medauninką Vkš. Kiaušinius sumušt, išsùkt gerai Sk. Išsuktas padažas pasūdomas, įberiama raudonųjų pipirų rš.
| refl. tr.: Turu juodųjų serbentų išsisùkusi Krš.
ǁ maišant, plakant pagaminti: Kaip seniau gerą karvę turėjom, i̇̀šsukei [sviestą], savaitė – i vėl suk Ssk. Par Kūčias aguonų pieno išsùkdavo Sk. Gal da pusryčiam kokios košės išsuksiu Skrb.
13. tr. susukant, suvejant padaryti: Tokia rykštė buvo iš beržo išsuktà Str. Kliūbus paema, i̇̀šsuka, i̇̀šsuka i užvynio[ja] ant mieto Varn. Kad nuvažiuosma į pievą, ta (tai) karklyną nusipjausma ir išsùksma tus atsaičius Vvr.
14. tr. ką susuktą, suvyniotą išvynioti, išleisti: Iki jis kapą [kūlelių] išdengė, aš pusantros išsukaũ Alv.
| refl. tr.: Kitąroz [šuo] ir iš popieriuko išsi̇̀suka pats [saldainį] Str.
ǁ išskleisti: Paskui, nerasdamas ką pulti, [kalakutas] išsuko uodegą ratu ir iškilmingai nužingsniavo toliau į kiemą I.Simon.
15. tr. SD323, N išvyti (iš ritės): Mama išsùks vilnas iš ratelio, tada pradėsiu megzt Rm.
| refl.: Išsisukusi (išsileidusi) špūlė N.
ǁ išskirti suvytą, sudvilinkuotą siūlą ar išlyginti garankštį: Jei besivydama laumė nutveria berno kelnes ar sermėgą, suplėšo į gijas arba išardo po vieną siūlelį ir net juos išsuka rš.
| refl.: Kamūlį vydamas, kietai subrauk siūlus, kad spaliai išbirtų ir gurgždūlės išsisuktų Šts.
16. tr. šokant apsukti ratu, aplink: Par ranką i̇̀šsuki panelę Sk.
ǁ pašokdinti: Vedu panas išsùkova po šokį Dr.
17. intr. LL323, BŽ55, DŽ, NdŽ, Jon einant, važiuojant pasukti į šalį: Ar ne geriau būtų mums kur nors išsukus iš kelio ir pernakvojus? A.Vien. Tiktai, žiūrėk, niekur iš takučio neišsùk: kad išsùksi – motinos neberasi (ps.) Klvr. Nei paklydova, nei iš kelio išsukėva, bet važiavova stačiai pas Svirplį Blv. Traukiniams einant išsukamai̇̃siais keliais, reikalingas ypatingas atsargumas VĮ.
| refl. Lp: Svetimi žmonės dar už varsto antro, ligi tik išsisukdami iš vieškelio, jau klausias kelio Vaižg. Pametė kelią ir įvažiavo ing tankų karklyną teip, kad niekur negalėjo išsisùkti BM263(Šl). Gaudėm kumelę, bet iš kelio išsisùko, pabėgo į plentą Jdr.
| Kai saulė išsisuka iš pietų, banda sustoja antrą sykį M.Katk.
ǁ praleidžiant pasitraukti į šalį: Jis nori išsukti vestuvininkams iš kelio I.Simon.
| refl.: Paliepė … skambalą pririšti, kad … visi žinotų, kad „činauninkas“ važiuoja ir kad visi jam iš kelio išsisuktų TS1897,11. Išsi̇̀sukė žmogus iš kelio ir laukia, ligi praeis autobusas Ds.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Nuo to storulio ąžuolo išsuka takas dešinėn rš.
| refl.: Po kairei išsi̇̀suka keliukas Ukm. Ežeras išsi̇̀suka ir ties mumim Dg.
18. išvykti, išsidanginti: Gerai, kad jis išsi̇̀sukė iš namų – bus ramiau Ėr. Nebesulaukiam Viktoro: išsi̇̀sukė nuo ryto ir negrįžo Slm. Tu suksies ir išsisùksi, o man reiks likt Pv. Tie varlės viščiokai vėl an kelio išsi̇̀sukė Antš.
19. tr. padaryti kreivą, iškreivinti, iškraipyti: [Reumatas] kriūtinėj kaulus guzais i̇̀šsukė Klt. Ramatas i̇̀šsukė, išvarė kaulus Vrn. Mano pirštai jau išsukti̇̀ Aln. Jos rankos i̇̀šsuktos, tai skauda, kai blogas oras Mrc. Statant naują namą nereikia dėt perkūno muštų ir vėjo išsuktų medžių, ba perkūnas muša LTR(Auk). Akys i̇̀šsuktos, išmaliavotos, in žmogų nepadabna Klt. Jų dirvos nėra tiesios, ali aneję pono dvaran ir i̇̀šsuktos kap gyvatės (labai vingiuotos) LKKXIII124(Grv).
| refl.: Kamašeliai išsisùkę, išsikraipę Klt.
20. tr. prk. pakeisti, iškreipti: O aplink Rietavą (į vakarus) lala išsukta kalba JJ.
ǁ pakreipti norima linkme (kalbą): Jis visada kalbą išsùks pagal savo (savo naudai) Dkš. Dabar jau kitep i̇̀šsuka (aiškina) Dg.
ǁ sugalvoti atsakymą, išspręsti (užduotą klausimą): Aš kito klausimo negaliu išsùkt Krč.
21. tr. išnirti: Kur leki! Išsùksi koją Klvr.
ǁ VoK133(Mrj), L, Rtr, Trš, Mšk, LTR(Rk), Imb sukant išstumti iš sąnario, išnarinti: Pagavo už rankos, patraukė ir išsùko ranką Vkš. Išsuktà ranka, negalėjo nieko daryt JnšM. Ìšsukė pirštą Dglš. Visai koja išsuktà paršui Rz. Kai kalaitė neklausė, pamotė išsuko jai koją LTR(Šil).
| refl. tr. Rtr, NdŽ, LKT256(Slč), Trk: Ko tik kojos neišsisukiau, kap kadokas kryptelėjo Lš. Jie kasdien pliekias: tai ranką išsi̇̀sukė, tai ančiakį išsidaužė Slm. Išsisukė uodelis savo miklius sparnelius LLDI380(Mrk).
ǁ išlaužti: Du dantis išsukė, šonakaulį išlaužė LLDI386(Ck).
| refl. tr.: Gali dantis išsisùkt, tokius riešutis bekąsdamas Trgn.
22. tr. impers. išstumti iš vietos (skaudamą akį): Strošnai sukė tiesiąją akį ir išsukė – nieko nebematau Vrn.
^ Kad jam akis išsùkt, kad žverblėt anas an sniego kai ragana! Prng. Kad man akis išsùkt, kad tas arklys blogas! Dg.
23. tr. impers. įtrinti (guzą): Maliau maliau – guzus an rankų i̇̀šsukė Pls. Čionau i̇̀šsukta guzas Ml.
24. tr. impers. kurį laiką skaudėti, gelti: Ìšsukė man parnakt dantį Ds.
25. refl. Kdn išsilenkti, ištrūkti, pasprukti: Jis išsi̇̀suka (išspriūsta) kaip koks ungurys KI1. Nejaugi meška nuo jo raginėlės gyva išsisùksiant? BM68(Žb). Savo pažadėtąją norėjo pabučiuot, ale ta išsisuko ir pabėgo BsMtII101(Nm). Mes patys būtum tavę ieškoję, ir tada iš mūsų rankų būtum neišsisukęs LTR(Slk).
26. tr. LTR(Al), Up, Dr padėti išvengti ko, išgelbėti iš keblios padėties: Užmokėsiu advokatuo nesigailėdamas – išsùks muni! Vkš. Gentys išsùko – būtų varžytynės buvusios Krš. Vaiką sukau ir išsukáu nu kantono Šts. Iš Erodo nagų tėvai jį išsukė Gmž.
ǁ intr. išsigelbėti, išsiteisinti: Pakliuvau vokyčiams. Pakol iš ten beišsukáu! Kal.
| refl. M, J, NdŽ, Kbr, Žvr, Jrb, Prn, Srv, Mšk, Pn, Ėr, Ds, Jdr, Všv: Buvo pakliuvęs, bet išsi̇̀sukė Š. Neišsisùksi, krupi, vesu pri daktaro! Krš. Ot, delto šiap tep ir išsi̇̀sukiau iš bėdos Rod. Vis tep išsisuki kap žalmargis su uodega Gs. Tarnaitė tik ir džiaugiasi iš darbo išsisukusi Pt. Gal išsisuksi̇̀ (išgysi) be ligoninės Krs. Vyrai moka išsisùkti nu numų darbų Krš. Išsisukáu nevažiavęs: prastas y[ra] nakties važiavimas, gal paklysti Šts. Senas esi, be karšybos neišsisùksi Krš. Jaunas žmogus gali, senas turi mirti, todėl ir Elzbieta neišsisuko nemirusi M.Valanč. Išsisùkt išsi̇̀sukiau, ale uodegos nėr (ps.) Dv. Ir tu misliji, kad išsisuksi, išsimaluosi su savo tokiu nežinojimu? P.
^ Kur vargas žmogų traukia, nuo jo neišsisuksi LTsV206(Vrn). Nuo nelaimės neišsisùksi Prn. Nelaimėse ne verk, bet veizėk, kaip išsisukti VP32. Nuo blogų liežuvių neišsisuksi, o geri žmonės užjaus LTR(Srd).
27. refl. išsiversti: Netarnavusi aš negalėjau niekaip išsisùkti – tėvai labai biednai gyveno Nv.
28. tr. Š, NdŽ apgaule, suktybe išgauti, išvilioti: Kam turtą išgauti, išsùkti KII251. Jei kada pasiseka koks palivarkiukas iš jų rankų išsukti, tai negut per apgaulę, kitų vardu Vaižg. Tai padūkus: i̇̀šsuka iš tos bobutės pinigus, i gana Stak. Žiūrėk, ir išsùks iš to durniaus armoniką Skr. Kad tu būtum galvą trūkęs, o ne dukrą man išsukęs LTR(Ps).
| Kol iš jo tą pasižadėjimą išsùkom, tai praejo daug laiko Up.
◊ gálvą išsùkti Lkm, Ob, End privarginti, prikvaršinti: Galvà išsuktà jai – devyni vaikai Vn. Ìšsuka gálvą vaikai, nepameni, nei kur ką pasidedi Skdt. Nuo to skaitymo ir gálvą i̇̀šsuka Mlt. Jau mano senos galvà išsuktà, iškrutėta Tvr.
gluzdùs išsùkti atimti protą: Kad tau velnias gluzdùs išsuktų̃! Nč.
iš galvõs (iš gluzdų̃, iš prõto) išsùkti (išsisùkti)
1. pasimiršti: Buvau Balatnoj ir nieko nepirkau – visa i̇̀šsukė iš galvõs Arm. Buvau medžiuj ir i̇̀šsukė iš gluzdų̃ parnešt šluotą pečiun Vrnv. Man ką tu sakei, tai visai iš proto išsisukė Lš.
2. atimti orientaciją; sukvailinti: Jį bėdos iš galvõs i̇̀šsuk[ė] Ml.

káilį (kauniẽrių, kiaušùs) išsùkti išsigelbėti, išvengti: Raitės, raitės ir išsùko káilį – nepakliuvo Jnš. Nuo vokiečių kauniẽrių i̇̀šsukė Dbk. Suko, suko i išsùko savo kiaušùs Gs.
liežùvį išsùkti šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu tep gadnai išsùkt liežùvio kap anas Lz.
paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko visai sukvailiojo: Eik eik, paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko anai Ms.
sprándą išsisùkti žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb).
úodegą išsùkti išsigelbėti, išvengti: Tai išsukai̇̃ úodegą nuo darbo? Klvr.
nusùkti, nùsuka, -o (nùsukė)
1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko spyną, kur buvo staininiai arkliai, pasimovė ir jau vesis BsPIII9(Nm). Tiek to, nepjauk tų karkliokų, ba da dalgę nusuksi Ktk. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio galvą nusukau KlvD22. Jau nùsukta grėblio du dančiai Dglš. Vė[ja]s nusuko obelę Šts. Tokią šaką nùsukė vėtra Kp. Audra sukte nusùko eglės viršūnę NdŽ. Rytmetį tujau nusùksu [alijošiaus] ragiuką, tujau į medų – nu to pagijau Pln. Nùsuktu ragu karvė Sug. Nugriuvo uodelis ir nùsukė sparnelį Aru22(Dv). Kam ranka nusuktà, kam galva LKT273(Krs). Gaidžiuo sprandą nusùko, mums šviežienos pataisė Vkš. Nekišk nagų į mašinos krumplius – nusùksiu (sukdamas nupjausiu)! Jrb.
^ Nu, ir miltai – tik dešimtam galva nusukta (labai rupiai sumalti) KlK13,98(Šln).
| refl. tr. Mrk, Trk: Kai pas mum yr ragaišio, tai, kas tik nori, tas ir nusi̇̀suka po šmotą Užp. Paporyk porą, kap šoko vilkas per tvorą, nussukė koją Rod.
^ Nagi vis tas skerdžius padarė, kad jis būtų kojas nusisukęs, dar turgun eidamas! V.Krėv. Eik sau, eik, nors ir kojas nusisuk! KrvP(Lnt).
ǁ refl. tr. išsinarinti: Nusi̇̀sukiau pirštą NdŽ.
ǁ Jrb, Vkš, Dj kreipiant iš normalios padėties, įskaudinti: Neišmokai – duok ausį nusùksiu Lnkv. Mun ka nusùko ausį, kad aš pri žemės prikritau Trk. Mokytojis seniau, būdavo, ausis nùsuka, kertėn pastato, paklupdo – kaip nebijosi?! Mžš.
| Ir mediniai teip nùsuka (nuvargina, išklaipo) kojas Dbk.
ǁ refl. tr., intr. pasitempti (sąnarį): Galvos negaliu pajudinti, musti sprandą nusisukáu Ms. Nešiau maišą, parvirtau, buvau strėnas nusisùkusi Brs. Strėnoms esu nusisùkusi Šts. Arklį nulaužtu sprandu mainė į kumelę nusisùkusioms strėnoms Šts.
2. tr. sukamu judesiu numauti, nusmaukti išviršinę dalį: Nusùk žievę nuo stiebo Grv.
3. tr. OG223 padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, sukant nusmaukto nuo šakelės: Žilvutinė [dūda] lengviau nusùkt nekap liepinė Grv. Švilpius nusùko iš alksnio medžio Vkš.
| refl. tr. Grv, Ign: Aš aiškinau vaikinams, kaip galima nusisukti švilpuką I.Simon. Nuginė bandą raganos vaikas ir nusisuko iš to gluosnio … vamzdį DS150(Vdk). Katinelis pasisiuvo sau tarbelę, nusisukė dūdelę (ps.) Dkšt. Dai nueikie girelėn, nusisukie triūbelę LLDI237(Tvr).
4. tr. Vkš sukant suformuoti, nužiesti: Ot rankas turėjo: tokius uzbonus nusùkdavo! Krš.
5. tr. S.Dauk, BM330(Šv), Lkv, Lp sukant nuvyti: Nusuk mun iš trijų šakų kanapinę virvę Klp. Nūsùks virves iš kanapių i raištys karves – lenciūgų nebuvo Grd. Pantis nùsuktas, tik storokas Mlt. Iš smilčių nusuk kančiuką, kad būt kuo paplakt arkliuką V.Kudir. Iš vyčių nebenusùkčiau [spragilo grįžties] Grz. Ievos ar karklo vyčių nusuktos ekėčios išejo iš mados Šts.
| refl. tr., intr. NdŽ: O kitsai [vaikų pulkas], botagus sau iš plaušų nusisùkęs, pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams K.Donel. Par visą žiemelę ištursavo pas kitus, ė sau ir pančio nenusi̇̀sukė Ds. Virvė vijasi aba nusisuka ilga SPII158.
| Šokinėjo, bėginėjo pempelė po pievą, nusisukė, nusisukė juostelę raštuotą (d.) Prng.
ǁ nupinti: Tų ąžuolų tokį storą nusukaũ tą vainiką Jrb.
6. refl. tr. susikrauti (lizdą): Paukščiai nusisuka lizdus rš.
7. tr. ką užvyniotą, užsuktą nuvynioti, atpalaiduoti: Tos vielos buvo pririštos a už trijų kampų, o vaikai atėjo, nusùko i paliko Jrb.
| refl. tr.: Šalką tokį storą vilnonį nusisùko – še, neškis, ir atidavė ma[n] Skr.
8. refl. kam įtvirtintam, prisuktam atsipalaidavus atsiskirti: Nusi̇̀sukė muterka, i ratas nulėkė Dglš.
9. tr. nupjauti užsimojus (dalgiu): Reik su dalgiu nusùkt tą žolę Jrb.
10. tr. sukant įtraukti: Šviesa nusukta, kad nerūktų I.Simon. Nusùk lempą (jos dagtį), palik tik ką gyvą Vvr.
11. tr. sukant ratu, atskirti (rėtyje stambmenas): Reikia nusùkt varpos [rėtyje] Knv. Atsinešk miltų gorčelį ir nusùk (išsijok) Pls.
12. tr. nubrūžinti, nuzulinti kuo apsuktu: Paspėlęs medelis dėl to, kad gyvolių nusuktas su lenciūgais Šts.
13. tr. Rtr, Jdr nukreipti į šalį, nugręžti: Eina marti pro šalį i galvą nùsuka Ėr. Jis eina galvą nusùkęs i nesustoja, kad jam ką sakai Lnkv. Nebegalėjau benusukti akių nuo to lango, pro kurį tave pamatydavau Vaižg. Nusukáu šūvį į šoną ir nesužeidžiau žmogaus Šts. Į kur katės uodega nusuktà, iš ten bus svečių su pyragais (priet.) NdŽ.
| Avis jau miežiūs, tą bėk nusùkti Als.
| Ravo galą nusuko suvisu į mano rėžį Žem.
| refl. intr., tr. Š, Rtr, Mšk, Skrb: Ji pasistiepus pakštelėjo į žandą, pataisė nusisukusį kaklaraištį rš. Kvartūgas nusisùko ant užpakalio, belakstant par dieną Užv. Viena šaka labai buini, į šiaurę nusisùkus Vdžg. Nusisuko ant sienos, būsiąs bemiegąs Žem. Kur nors į sieną nusi̇̀suki i juokys KlvrŽ. Tu man burnon ūturk – nusisùkus nesgirdi Dglš. Kai gaspadinė nemato, nusisùkus (nuošaliau pasitraukusi) suvalgai šmotelį Skdt. Žiūr į šalį nusisukęs kai vagis NžR. Labai geras būni, kada miegti i dantis į sieną nusi̇̀suki (juok.) Trš.
| prk.: Jojo gentis nuo jo šalin nusisuko (paniekino, nutraukė santykius) Ns1832,8.
ǁ Vkš prk. nukreipti (kalbą, reikalą) kokia linkme: [Šarūnė] mato – Domicelė patikėjo, tačiau dėl visa ko nusuka kalbą į šoną V.Bub. Nejučiomis buvo nusukęs kalbą ir apie Petro Marės gimines A.Vien. [Kalbėdamas] nusùko, ka ne valdžia, o karas kaltas Plv. Nesunku buvo nusukti dalykus taip, kad bendro visų partijų suvažiavimo nebūtų rš. Baltramiejus jį į [krikščionių] tikėjimą nusukęs brš. Jis esąs … skaitęs, kad del visų tų ant jo nusuktųjų (jam priskirtųjų) vagysčių … 500 markių pažadėti esą tam, kurs jį sugausiąs TP1880,43.
| refl.: Toli apie ką kita nusisukau; grįšiu prie maitinimo ir duonos dalinimo Sln.
14. tr. Jdr nustumti į šalį: Pakabinsi katilą, o ka nereiks, nusùksi i tą [v]ąšą, teip pasuksi Nt. Vanduo pakilo, lieptą nusùko Jrb. Nū̃sukamas tiltas išilguo upės paliekta Prk. Vė[ja]s nusùko žardinę, vargu nevirs Šts. Į šoną nùsukė debesį Ėr. Nusùko lytų šalimis Šts.
^ Kad taũ nusuktų in sausą medžią! Arm.
| refl.:
^ Vėjis nusisùko į kitą pusę (šeima susitaikė), gerai gyvena Krš.
15. intr. Š, NdŽ, Gdr, Pc einant, vykstant nukrypti į kurią pusę: Galą ejom kartu, o paskuo ans kitur nusùko Up. Nùsukė anan šonan vežimas Aln. Kartais kone viso kiemo vyrai nusukdavo į karčemą degtinės maukti prš. Mažu nusùks tas lytus į šalį Gs. Buvo bepasikelą tokie nejauki debesys, bet nusùko į šalį Plt.
| prk.: Nusukęs (persimetęs) į rašybą [nuo kalbos mokslo] rš.
| refl. KII255: Kaip eisit, tai tik keleliu, o tada nusisùkit in čia Čb. Kaip nors ištverti, kol nusisuks kur vėtra! B.Sruog. Debesỹs nusi̇̀suka į žiemius, nebelis Ėr. Nuo Adutiškio ejo, ejo [debesis] ir nusisukė šonan Pst.
| prk.: Turėjau biškį į šalį nusisùkti (imti kitką dirbti) Krtn. Ilgainiu giltinė nusisuko į kitą pusę M.Valanč.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie upę, kelią): Kitasai vėl klonis … nusisuka labai toli pietų linkui LTI89(Bs). Tidikas nusi̇̀suka ant Mituvos Šmk.
16. nuvykti, nusidanginti: O kurgi tam tarpe nusisukai? N. Jis nusi̇̀sukė pas mergas – dirbs mat! Slm. Nereikia jiem nei apseit, nei paduot karvėm: kap tik sutemo, tai ir nussukė kieman Arm. Ona gal an Petrą nusi̇̀sukė Ds. Ta nusi̇̀sukė an aną galą [sodžiaus] – eik jos dabar ieškoti! Ėr. Kaip tiktai [vanagas su šuniu] nusisukusiu į vestuvių šoną, tuoj šis (vanagas) pradėjęs vištas kvarkinti S.Dauk. Atsiskyręs nuog tėvo savo ir ing tolą šalį nusisukęs … visą turtą išgaišino SPI149.
17. tr. Krok, Dr apgauti: Na jau dabar tai jau mane, švoger, nusukai̇̃! Skr. Vakar mane nusùko rubliu KzR.
ǁ Klp, Brs, Vkš, Trk, Vž, Stl, Jrb, Lp, Pls, Ut, Dgl, Lel, Sv, Pl, Rk, Aps neatiduoti, kiek priklauso, nuvogti: Nusùkti svorį DŽ. Tik nenusùk mokėdamas! NdŽ. Man sviesto užpylėt, o vaikams ne? Kodėl nuo jų nusukat? V.Bub. Kiek jis nùsukė man algos per visą laiką, tai baisu ir pamanyt Vrn. I tris rublius, i medžių vežimą nusùko Šts. Jug tas judošius mun dešimtinę nusùko par akis Plt. Nu savęs nusùkusi paskutinį grašgalį atidaviau Skdv. Jam ir raidės nenusuksi LTR(Ds).
| Paskutinę dieną, būdavo, nùsukam – neinam ganyt Ktk.
^ Geriau savo pridėti negu svetimo nusukti KrvP(Drsk).
| refl.: Kad išsivarytum [naminės], tai vis nusisùktum nuo vyrų [savo reikalams] Mlt.
ǁ atskaityti, nepriskaičiuoti: Nūsùko aktarą, ka nekėlėmos iš sodos Grd.
ǁ pavogti, nudžiauti: Jeigu norit, tai ir velniui šnirpštoką nusuksiù! (toks drąsus ir sumanus esu) Švnč.
18. refl. išvengti, išsisukti: Jūs tai tik ir dyrot, kad tik nusisùkt nuo darbo Užp.
19. refl. Ps, Kri suliesėti, sumenkti, sublogti: Par tą ligą visai nusisukáu Vkš. Nusi̇̀sukė, nusibaigė, ka i pažint sunku Všk. Tu nusisuksi visiškai, tą pypką bečiulpdamas Jnšk. Nusisùkęs vargšas, į žmogų nebepanašus Lnkv.
20. refl. nunykti, nusibaigti: Tavo dėdė jau ar nusi̇̀sukė? Vb. Kažkas blogoms akims į muno paršelį paveizėjo: pradėjo nebaugti i nusisùko Vkš. Gavo sukinį avis i nusisùko Pvn. Kas Trijų karalių vakare verpia, to avelės kaituliu nusisuks MTtV144(Sk).
◊ aki̇̀s nusùkti nekreipti dėmesio, nesidomėti: Negražu nuo ligonio aki̇̀s nusùkt Vlkv.
akių̃ nenusùkti (nuo ko) įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių̃ nenùsuka nuo manęs Rm.
gálvą nusùkti Gr, KlvrŽ nužudyti: Jeigu pastebėsiu tamstą kreivai einant, tuojau galvą nusuksiu J.Balč. Už liežuvį ne vienam gálvą nùsukė Vlk.
gálvą nusisùkti
1. Št, Sv, Kvt užsimušti, žūti: Nors gálvą nusisùk bedirbdamas (labai daug darbo) Ds. Kad tu kur galvą nusisuktumei! LTR(Rs).
2. apie didelę netvarką patalpoje: Niekas nesutvarkyta toj būdoj – baisu, da gálvą nusisùktum Slm. Na ir tvarka tvarkelė – gálvą nusisùkt gali Mrj.

kãklą nusisùkti Grv, Str žūti: Landžioj[o] kelis metus pas mergą – kad būt kãklą nusisùkęs! Rod.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau nusùkusi kójas ant dùrų, kad ne tie vaistai Skdv.
krãmę nusùkti užmušti: Nutversu tą krupį, krãmę nusùksu Krš.
krãmę nusisùkti žūti, užsimušti: Krãmę kame nusisùksi, i būs gerai Ub.
liežuviùs nusùkti apkalbėti: Žmonims buvo kur liežuviùs nusùkti Krš.
meškà nusisùktų gálvą apie didelę netvarką patalpoje: Gyveni kaip kiaulmigė[je], ir meškà gálvą nusisùktų Tt.
nósį nusùkti
1. Ds liautis kreipus dėmesį: Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt.
2. užpykus nusigręžti: Tai ko dabar nusukai̇̃ nósį? Mrj.

sprándą nusùkti
1. Ds užmušti: Ar nebijais, kad jie (ponai) dėl to tau sprándą nusùktų? K.Donel. Jei manęs neklausysi, tai sprándą nusùksiu KlK23,90(Jnš). Aš jam paskutinį sprándą nusùksiu! Rmš.
2. žūti, užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprándą nusuksi̇̀ Sld.

sprándą (strė́nas) nusisùkti Švd, Grž, Šmk, Sur, Gr žūti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei LzP. Neduokias, nemandravok – sprandą nusisùksi! Rdn. Krito ant galvos ir nusisùko sprándą LKT116-117(Žlp). Duok Dieve, kad jis ant lygaus lauko sau sprandą nusisuktų KrvP(Ndz). Toks strė́nas nusisùks vis tiek kumet nors Vvr. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis (d., r.) J.Jabl. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisùko sprandẽlį JD879, JV1080.
vélnias nusisùktų kóją apie didelę netvarką patalpoje: Jau toj priemenėj tai ir velnias koją nusisuktų! Mtl.
pasùkti, pàsuka, -o (pàsukė)
1. tr. N, Rtr, Grv priversti pajudėti apie savo ašį: Pasùk raktą, ir atsidarys J. Jie iešmą kelius kartus pasùko NdŽ. Kad nori įsileisti tos sulos, tad tą varpstę reik pasùkti LKT45(Lž). Užsimauk žiedelį, sako, vieneip pasùk – būsi vaikelis, antreip pasisuksi – mergelė (ps.) Krt. Nuo pusės latakelio pastatei, nuo toliau pàsukei, tai nigdi anas (ridenamas kiaušinis) naprosniai (veltui) nenueis, vis pakliudis kiaušinį Aps. Romas atrišo malūno sparnus, įsibėgėjęs juos pasuko P.Cvir. Raunant grybą, geriausia palengva pasukti jį aplink jo ašį rš.
| prk.: Gvintelį moka pasùktie (gerai tvarko) Dgč. Istorijos rato atgal nepasùksi DŽ1.
^ Ana (bitė) taip daro: sugnyba i pàsuka (labai įgelia) Krš.
| refl. Rtr: Raktukas be garso pasisuka durų spynoje rš. Kap rėžiau šuni kuolu, tai passùkdamas nuej[o] Vlk.
ǁ įjungti sukant: Elektriką pàsuki, ir tuojau švinta Rsn. Reikia pasùkt radiją Jrb.
ǁ pavaryti (laikrodį): Laikrodį pasùkti į priekį NdŽ.
ǁ intr. paskambinti telefonu: Kam dar paskambinti? Tamašauskui į „Vienybę“. Tam pataikūnui, viršininkų klapčiukui. Reikia pasukti, verkiant V.Bub. Pirmadienį gali pasùkti iš ryto Šlu.
ǁ LTR(Grz), Antr, Ml, Vlk galėti, įstengti sukti: Nieko nebus, plikom rankom nepasuksi̇̀ Sb. Įneš ratelį nepasukamą, pririš kuodelį nepaverpiamą (d.) Mšk.
2. tr. Krš sukant kiek iškelti į viršų.
| refl. tr.: Pasisùksi, ka nerūktum lempa – šauks, ka daug žiubalo išdegini Krš.
3. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Dalgį tiktai kartą pasukai, ir jau – šmirkšt! – nebėra ašmenų J.Balt. Šiemet mūsų pievos inžėlę kap pasùkt (reikės imti plačias pradalges) Nč.
| Pasuko giltinė su dalgiu, ir baigtos tavo dienos J.Paukš.
ǁ galėti, pajėgti pjauti (dalgiu): Vaikas jau dalgę pàsuka Mžš.
ǁ Jnšk, Skrd kiek papjauti dalgiu: Imk dalgį ir pasuk dobilų arkliams V.Bub. Gal atolo man pasuksi? Pc.
4. tr., intr. pajudinti ratu, aplink: Smagiai pasuko paplavų kibirą ir šliūkštelėjo į duobę rš. Nuog miežio an akies per zerkolą pati špigą pasuk – pragaiš (priet.) Vlk. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu (pavartosiu, pamostaguosiu) V.Myk-Put. Pelenų tarbikes turėsim, ka pasùksim par akis! (per Užgavėnes) Žg. Autakoju pàsukė, pàsukė, pašluostė, i čysta Klt.
5. refl. sukantis palakioti šen ir ten: Pirmojo sniego pūkeliai pasisuko padangėje, nedrąsiai prikibo prie suvytusios žolės P.Cvir.
6. tr. NdŽ pašokti darant ratą, ratelį: Jie kalbėjo, giedojo Kalėdų giesmę ir paskui pasuko ratelį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. pašokti sukantis aplink, ratu: Pasisùkti porą valsų NdŽ. Kai pasi̇̀suki, andarokas net balanas užgeso Vdn. Tautinių šokių ratelyje dar kad pasisuks [bobutė], dainą kad užves – neatsigėrėsi sp.
7. tr. NdŽ pamaišyti kokiu įrankiu: Tai viralas – pasùkt negalima (labai tirštas) KlK13,97(Kp). Kuo pasuksme? – Katės kojele LMD.
ǁ NdŽ, DŽ1 kiek paplakėti, pamaišyti gaminant (sviestą): Pasùk sviestą, kol aš vandens atsinešiu Jnšk. Aš jau privargau, dabar tu pasùk [sviestą] PnmR.
8. tr. Dkš įmaišyti (miltų), pablęsti: Kai viralą miltais pasuki, tai pasidaro tuknesnis Kp. Pasuktà bulbienė daug gardesnė Pnd.
| Pasuku miltų – vaikų kaip stintų LLDI97.
9. tr. sukant kiek išspausti: Štai ir bitelės koptos, medus imtas, suktas… – tiktai pasuktas, ne išsuktas J.Balt.
10. tr. NdŽ sukant, vejant padaryti: Pavartė, matyt, maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko J.Balt. Virves pasùkti DŽ1.
11. tr. sukant su jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, sudvilinkuoti: Pàsukam siūlus ir tada mastom Dv. Šeivose visi pasukti̇̀ siūlai Klt.
12. tr. paraityti: Jis pasùko ūsus NdŽ.
| refl.: Ma[no] dieduko plaukai passùkę Dv.
13. refl. tr. pasirišti po kaklu: Žaliai raudonai margą skepetaitę pasisukęs Tat.
| Jaunas vyras ir kaklo nepasisuka (be kaklaryšio)! Ilg.
14. intr. BŽ271, NdŽ, Knt, Kv einant, važiuojant, skriejant pakrypti į kurią pusę: Pajoję kiek nuo palapinių, jie pasuko plačiu taku, ėjusiu į mišką J.Balč. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Moteriškė pasuko prie durų rš. Turbūt ir dabar ne čia pasùkova. Grįžkiva atgal, eisiva į pietus rš. Jin pasùko į pakluones, o ten tvoros – vanduo, tvoros – vanduo Mšk. Kaip pasùkta ir angriūta išilgos Pb. O kitas laivas i pasùko į šalį Vkš. Kap tik žmogus pàsuka prieg pempei, tai ana sako: pyhi, pyhi Dv.
| Saulutė pasuka į vakarus S.Nėr.
| prk.: Glaudesnių ryšių su žmonėmis linkme pasuko teatrai rš. Daugelis baigusių vidurines mokyklas pasuka į aukštąsias sp.
| refl. Amb, Lc: Jis pasisùko takeliu per mišką NdŽ. Petras išėjo iš miško, pasisuko stačiai per kelmynus į tą pusę, kur geležiniai žvangėjo Žem. Aš pasisukáu pro kapus – o ka bijau, ta bijau! Varn.
| Tai gaidys užgiedojo, tai žvaizdės pasi̇̀suka – i žino laiką [senovės žmonės] Vdk.
| prk.: Rugpjūčio pabaigoje vasara pasisuka į rudenį sp.
ǁ refl. prk. įgauti kitą kryptį (apie kokį reiškinį, dalyko eigą): Grįždamas namo, visą kelią galvojo, kaip kartais keistai pasisuka žmogaus likimas J.Avyž. Matau, kad čia viskas gerojon pusėn pasisukę J.Balt.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelias pasisùko į kairę DŽ1. Takas staiga pasisuko, ir mes nepaprastoj lomoj atsidūrėm J.Jabl. Kelukas pasisuks pry ežero, tu keluku nesukias – skersai plento išeisi End.
15. tr. I, P pakreipti į šoną ar atgal, pagręžti kita linkme, puse: Aš pajuntu žvilgsnį, įremtą į mane, ir bijau pasukti galvą, pasižiūrėti V.Bub. Teip skauda galva – akių pasùkti negaliu Mžk. Aš pačiu laiku sučiupau jai už rankos, pasukau visa jėga ir atėmiau nedidelį popieriaus lapelį rš. Pasùkdavai [televizorių], i tuo pasitaisydavo, gerai imdavo rodyt Jrb. Negerai pastatė – reikia pasùkt Rg. Mašiną atgal ant Endriejavo pasukáu Vž. Pàsukiau [mašiną] šonan, žiūriu – žmogus guli in kelio Ktk. Pasùk arklį pri durų Šts.
| Bėk, karvę pasùk (nukreipk atgal, sugrąžink) – į miežius eina Užv. Kiekvienas, mokąs žavėti, būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs sutraukti perkūnijas ir krušas, pasukti kitur vėjį M.Valanč.
| prk.: Likimas pasuko mano gyvenimą nauja, visai nenumatyta linkme rš.
| refl.: Pasisukęs šonu ir galvą įtraukęs į pečius, jis priėjo prie vieno suimtojo rš. Pasisùksi ant Šerkšnėnų, klausysys – dainiuo[ja] vaikiai, mergės Trk. Tik anas pasi̇̀sukė vienon pusėn, pasi̇̀sukė kiton – žiūrėk, koks aš puikus Slk. Jeigu kartais kas nepatiko, pasi̇̀sukam, patyliam ir vė kalbamės Žg. Pasilenkiau, pasi̇̀sukiau – nemožna atsidust Aps. Ateis ant kožno iš jūso [ta valanda], jog nebgalėsit anė ant šonu bepasisukti P. Teip sunkiai susirgau, kad negalėjau į lovą (lovoje) pasisùkti Plšk. Kurion pusėn klumpė pasisuka (metant per Kūčias), te ištekės LTR(Rk). Jei nepasisuks vėjas, gali lyti visą dieną I.Simon.
ǁ refl. pajudėti, žingsnį žengti: Užniūktà vaikas, nemoka pasisùkti Krš. Nepasi̇̀suka kaip girnų apatinis kūlys Lkv.
ǁ Vkš prk. pakreipti kuria linkme (kalbą, mintį): Grėtė stengiasi pasukti kalbą kita linkme I.Simon. Gaižauskas pasuko kalbą kitur, netikėtai pasidarė linksmas, sąmojingas rš. Žodžius savo pasuka ant to viso, kas prigul pri darbų I. Aš pasakodama nepasùksu (neiškreipsiu), visą tiesą pasakysu Šts.
ǁ prk. pakeisti įprastą kalbą literatūrine kalba: Liepa tikrai žemaitiškai [šnekėti], o ana pasùko Trkn. Mes norim pasùkt liežiuvio kitap (ne tarmiškai kalbėti) Str.
16. atsirasti kur nors, pasirodyti, pasimaišyti: Kur jis pasi̇̀suka, čia gvelbia, vagia J. Kur tik nepasisuksi, visur tave pažįsta Alv. Mes kur passùkę valgom Lz. Kad pasisuksi Sidabrave, užeik! Sdb. Kartais ir pas mus pasi̇̀suka svečių Dkš. Kada pasisùksi pry mūso? Up. Kas pasisùks, paprašysiu atnešt vandenio Aln. Daba čia pasisùktum, matytum, kokių gražių namų pristatyta Jrb. Ka ten nepasi̇̀sukai – ten, vaikali, senų žmonių gyvas kelmas! Nv. Pasisùk terp žmonių, tai visko išgirsi Ds. Pasisuksi tu man, aš tau kailį išvelėsiu! Lp. Dėl šunų kãtės negali nė pasisùkt Ėr. Kap pàssukė vanagas, tai vištos stačia galva atbėgo namo Arm. Velnias daugiau į tus namus nepasisuko LTR(Grk). Jinai pati maž ką gero namie daro, tiktai kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, loja ir bara Sln. Pasisuko bobelė jam po akių BsPII133.
ǁ pabūti kur, pavaikštinėti: Tegu ore pasi̇̀suka [vaikas] – nemiegos naktį Dbč.
ǁ pasitaikyti, būti: Kažin ar pasisùks mums šiandien koks geresnis daiktas NdŽ. Namie kap būna, tai delto tūlai pàssuka mėsos kąsnelis Vrnv.
17. pasisukinėti aplink, pasimeilinti, pasigerinti: Tu pasisùk apie jį, gal pasidabos Ėr. Reiks man pasisùkt, ar negausiu iš jo kokio lito Jnšk. Pasi̇̀suka, vis pasi̇̀suka apie mañ – nori, kad ką duoč Klt. Ka da jie būtų pasisùkę (tinkamai pasirūpinę, pasiprašę), da būtų ją palaikę kiek to[je] ligoninė[je] Jrb.
18. tr. padaryti lenktą, užlinkusį: Kalvė[je] gal dalgiuo koją pasukti: reik pakaitinti, ir būs dalgis užknebesnis Tl.
19. tr. Eiš iškraipyti, susukinėti: Ma[no] rankas pàsukė nuo darbų Grv. Ramatas pàsukė rankas, kojas Pls. Rankas pàsukė an guzų Pls.
^ Kad tau pasùkt gyslas, do tau pasùkt sąnarius! (toks piktas linkėjimas nusikaltusiam) Arm. Tegul tau kojas pàsuka, jau aš tavę nepasvysiu! Nč.
ǁ Vdk, Všv išnarinti, iškreipti iš vietos: Netyčioms pasukáu ranką par čiurnį Vkš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Ant lygios vietos koją pasisùko Vkš. Ta koja mun pasisùko Klk.
ǁ išlaužti: Čertas ir dančius pàsukė – nepakremta kulkos (ps.) Lz. Dėl ko riši? – Kad vėjas nepasùkt (neišverstų) obelių Pls.
20. duoti, teikti, ištaikyti ką kam išskiriamam iš kitų: Ana mun visumet ko nors pàsuka: tai lašinių šmotelį, tai rublį Vkš. Motina jam pàsuka vis kur gardesnį kąsnelį Ėr. Pasùk ir man obuolių Alk. Tu ir jam pasùk ką nors, kai daugiau iš ten gausi Btr. Pasukti nenora, aš ir neprašau dykai [pardavėjos] – primesčiu Rdn. Martičiuke, pasùk man šį rietimėlį Slm. Aš šunelius nulenksiu, duonos kampą pasuksiu LTR(Žž). Jam pasukau „Aušros“ kalendorių A1885,235.
| Aš tamstai vis darbų pàsuku – išplauk, mamuk Krš.
21. refl. pasvaigti: Alaus išgėrusiam kai kada gerai galva pasisuka Jnšk.
22. tr. numarinti, nugalabyti: Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ar su karštlige dar tikt macką pàsuka bėdžių K.Donel. Decijų spėriai giltinė pasuko M.Valanč. Tai norėjo tą kūdikį pasùkti po velnių! Pgg.
^ Da aš tau duosiu, kad tave velnias pasùks! Skr.
◊ akių̃ nepasùkti nepažvelgti: Praejo pro šalį, nė akių̃ nepasùko Vdk. Įniršęs į darbus, nė akių̃ nepàsuka KlK9,67(Krš).
akių̃ nėrà kur pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų! J.Balt.
ant kẽlio pasùkti padėti suprasti: Mama biškį mane pàsuka ant kẽlio Šln.
gálvą pasùkti
1. Vkš, Jnš įtemptai pagalvoti: Mezgant raštais, reikia gálvą pasùkt, kur ką pritaikyt Mrj. Turi gerai gálvą pasùkti, ka nori ką išmokti Vvr. Ir gerai pasùkt gálvą reikėjo, kol triobas išsistačiau Srv.
2. pakvaršinti: Kam galvą pasukti LL148.

kójos ant duri̇̀s pàsuktos arti mirtis: Kójos an duri̇̀s pàsuktos, nieko nebenorėk Ukm.
liežùvio nepasùkti nemokėti švelniai, maloniai kalbėti: Vaikai daba liežùvio nepàsuka, labai užšaudo tėvams Krš.
liežiùvį pasùkti į šóną būti atsargiam kalbant, pasisaugoti: Nuo ponų reikia liežiùvį pasùkt šónan Pb.
negali̇̀ nė̃ pasisùkti labai ankšta: Užsiveisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė̃ pasisùkt Jrb.
prõtą pasùkti įtemptai pagalvoti: Tai spėk! Reikia prõtas pasùkt! Km.
prõtas pasisùko sakoma kvailai pasielgus: Ar tat nebuvo prõtas pasisùkęs? DūnŽ.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špigą po nosia pasuks jis tau! Pls.
vélnias pasùko suvedžiojo, apgavo: Ne, jei tą velnias pasuko ir blogai pasidarė, – šaukė, kumščiu mušdama į stalą, – tai mergelė išmanytų Jėzaus malonę!.. Žem.
žárnos pàsuktos apie klastingą, gudrų: Anas razumnas, jo iš razumo ir žárnos pàsuktos Rod.
parsùkti, par̃suka, -o (par̃sukė Upt) tr. K
1. partraukti ką riedantį, parritinti: Tokia bekelė, purvyno ik stebulėm – ledva arklys ratus namo par̃sukė Rod.
| prk.: Baravykų parsuksu (pargabensiu, partempsiu) krežį, valgysma kaip ponai Šts.
2. sugrąžinti: Pasku, kaip nuleidom, palaidojom, parejom, parsùko į tus namus dar Varn.
3. parvykti, atvykti, parsirasti: Jei tu į šį kraštą neparsisùksi, tai gal jis kada parvyktų Plv. O kumet į mūso pusę parsisùksi? Up. Buvau parsisùkęs pri tėvų kelias dienas paviešėti Šts. Tasai, kažkur bastęsis, jau parsisùko Rmš. Jau ir svetur buvo, dabar vėl parsisùko namo – nei naginė, nei vyža Rm. Broliai knygininkai, meldžiame jūsų, idant … parsisuktumėte į mūsų kampą TS1901,6-10.
| prk.: Neparsisùko čia tos ligos Grd.
pérsukti tr. K, persùkti, pérsuka, -o NdŽ, pársukti; M
1. BzF179, Rtr per daug pasukti, prisukti: Laikrodis sustojo ir nebeina – ar tik nebūsiu pársukęs Vkš.
| Moliūgai geriau noksta, jei atsargiai, nepersukant vaiskočio, pavartomi rš.
2. per daug sukriai susukti, suvyti: Siūlai susukta ir persukta – kilpom susukta JnšM.
ǁ per daug pasukti gręžiant (skalbinius): Kai gręši rūbus, žiūrėk, nepérsuk Ds.
3. kiek pasukti: Raktas duryse, pársuktas (užrakinant pasuktas) Ėr.
4. sukant perleisti, pervaryti: Pérsukti per mašiną NdŽ.
5. refl. pereiti sukantis ratu: Persi̇̀suka teip per rankas, kai tokį valsą šoka Upn.
6. pakreipti į kitą pusę, apgręžti: Pérsukti lovą antraip DŽ1. [Dviračio] rankos sekas pérsukt Rod. Atvažiavęs berniokas pársukė arklį ir, petį įrėmęs, apvertė vežimą Skrb.
| refl.: Ji persisùkus (nusigręžusi) sėdi, nešneka Jnšk.
ǁ prk. iškreipti, pakeisti (žodžius, kalbą): Šitų žodžių kitaip nepérsuka Ker. Pasakiau vienaip, ana tujau pársuko kitaip Vkš.
7. sukant sukeisti, perpinti: Pinamieji du siūlai tarp savęs persukami vieną kartą arba du kartu rš.
8. L padaryti kreivą, perkreipti: Vieną sykį parsùko vėtra stogą, antrą sykį – sudegėm Gsč. Būtų neblogai pasiūtas [švarkas], tik rankovės pérsuktos Slm. Sėklos užauga spirališkai susuktose ankštyse, todėl esti nesimetriškos – persuktos rš. Pats kaltas esi, kad žandą pársuko – nereikėjo sušilusiam ant skersvėjo sėdėti Vkš. Va, rankos kokios pérsuktos Dg.
| refl.: Vienoje rankoje jis laikė švarką, antra taisėsi persisukusią petnešą rš. Kelšės tos pérsisukę, persigręžę Lp. Diržas pérsisukęs, pastaisyk Pv. Eina, tas kvartukas parsisùkęs – vinks, vinks Mžš. Žalios lentos saulėkaitė[je] pàrsisuks Up.
| [Marti] miną nudrėbusi, pársisukusi iš pasiutimo Krš.
9. ilgai sukant, gaminant sugadinti: Jeigu pársuki, kastinis paliekta kaip į vandenį End.
10. refl. šnek. perkarti, perdžiūti: Pársisukę, parkliokę kaip gončai Krš. Nugaišo persisukęs šuo rš.
^ Persisukęs kaip Grįžalo ratai Pšl.
◊ gálvą pérsukti pervargti galvojant: Ji gali besimokydama gálvą pérsukt Rmš.
snùkį pérsukti reikšti nepasitenkinimą: Kogi jau pérsukei snùkį?! Sdk.
prasùkti, pràsuka, -o (pràsukė) NdŽ
1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo vadeles ir prasùko pro tą [ant kelio gulintį] vilką LB171. Sudavė kumelei, kad prasùkt Ad. Ne koja pro koją greit pràsuka KlvrŽ. Debesỹs pràsukė, nebelis Ėr.
neprasukamai
neprasuktinai
| refl. Kli, Ėr: Vos prasisukáu pro purvyną neįvirtęs Šts. Galėjo prasisùkt, ale užkliuvo Jrb. Ta audra čia pro šalį prasisùkos Akm.
ǁ refl. prasilenkti: Ė kurgi prasisuksi̇̀ – tokia ledinyčia Sdk.
ǁ refl. padaryti vingį, lankstą (apie upę, kelią): Veiža (upelis) pro girės kampą prasi̇̀suka Pgg.
ǁ refl. prk. išvengti: Judas prasisuko nuog to apgavimo I. Aš teip ir prasi̇̀sukiau nuo [caro] armijos Strn.
2. refl. šokant ratu pralėkti pro šalį: Ir nešoko Elzė, šypsojosi prasisukančioms poroms, o kartais į Stanislovą akimis dėbt J.Balt.
3. tr. pakreipti į šoną, kad praeitų pro šalį: Bėgšlį arklį lengviau y[ra] prasùkti kelė[je] kaip kokį slinkį Žeml.
4. tr. kurį laiką pralaikyti judantį ratu: Kaip išgys karves vaikai, tai pràsuka ant vieno daikto Nč.
5. refl. nusigręžti: Ana prasi̇̀sukė, anas iš kišeniaus padėjo an torielkos (ps.) Ml.
6. refl. pakrypti į šoną: Akies vydis prasisùko, išsprūdo iš vietos Ggr. Prasisùko akis, ir šavau pro šalį Dr.
7. tr. pragręžti: Prasùk skylę grąžtu Zt.
^ Koks ten rūsys – kaip su kulne pràsuktas (mažas) Lkv.
8. tr. truputį atsukti: Kraną prasùko, įleido alaus Krš. Tus saladynus supilk tujau į kubilą; kaip sūpili, prasukái tą varpstę LKT67(Trš). Neprasùk, išbėgs visi dikalonai Krš.
9. tr. kiek pasukus įjungti: Prasukáu tik [radiją] – ka užkrokė! Krš.
| refl. tr.: Prasi̇̀suku radiją, kaip nubosta vienai Rdn.
ǁ sukant įjungti: Prasùk dabar Vilnių Slm.
10. tr. Ėr, Žl, Ml kiek prapjauti (dalgiu): Prasùk dobilų kiaulėm Srv. Prasùk pievakraščio vakarui Dglš.
ǁ įstengti papjauti (dalgiu): Debesiu pakilo vešli žolė, pritvinko dalgiu neprasukamos lankos ir sodrios ganyklos J.Balt.
11. tr. Švnč prapjauti (sukama mašina): Eisium prasùkt kapotės Brb. Prasùkit jūs tos siečkos nor karvei Lp.
12. tr. Vn, Rdn, Kvr, Ktk pramalti: Kruopų su girnoms liuob prasùkti Šv. Truputį prasuksit košei grikių Lp. Skubinai turi prasùkti miltų Krš. Po saujikę pràsukam veršiukui, i gerai Vdk.
| refl. tr.: Tums girnums žmonys prasisùkdavo miltų Grd. Būt gerai miežių košei prasisùkt Ds. Savim prasisùksys liuob [miltų], i būs gerai DūnŽ.
13. tr. pamaišyti: Nepilk su taukais – prasùk, kad būt visiem pavienodai Č.
ǁ įstengti pamaišyti: Ir indėjo vieną ausį į barščius; barščiai buvo neprasukami (labai riebūs) LMD(Pn). Kopūstai neprasukami Pš.
14. tr. Žeml maišant, plakant kiek pagaminti: Prasùkov kastinio Brs. Pusryčiui ar košės žirnienės prasùk, ar ką Srv. Šnapšės prasuksu ir apsimokėsu skolas Šts.
| refl. tr.: Prasisùkti sviesto šventėms Šts. Prasisùkos kastinio iš smetono Šts.
| Jie ten prasisuka [krūminės], i gerai Erž.
15. tr. vejant kiek pagaminti: Virvių, pančių prasùkti NdŽ.
16. tr. per smarkiai sukant, žiedžiant sugadinti: Artelė[je] su elektra suka, bijo prasùkti – nėra puodai lengvi kaip seniau Krš.
◊ nósį prasùkti
1. praeiti pro šalį: Ar tu pro mūsų gyvolius nosies neprasuki? Užkliuvo tau… Žem. Tas muno senis pro užkandinę nósę negalia prasùkti Krš.
2. pasišalinti, išeiti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti Žem.
prisùkti, pri̇̀suka, -o (pri̇̀sukė)
1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos prisukamos medžių kuoleliais LTII104(Sab).
| refl. tr.: Prisisùk pačiūžas DŽ1.
ǁ Ds, Ėr apsukant kuo pririšti: Arklys buvo labai pri̇̀suktas prie stulpo Dglš. Padas buvo visai nukritęs, tai su viela prisukaũ Jrb.
| prk.: Ir muni liga buvo prisùkusi pri lovos KlvrŽ.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė in dviratį dračiuku kašeliūtę i nuvažiav[o] miškan Klt.
2. tr. NdŽ, Pc, Vkš sukant padaryti, kad veiktų: Ažmiršau prisùkt laikrodį, ir sustojo Ktk. Čia pat tupėjo prisukama beždžionėlė, kuri moka juokingai verstis kūliu V.Bub.
^ Kalba ir kalba kaip pri̇̀suktas Krs. Ji žinojo – už ketvirčio valandos jis knarks kaip prisuktas J.Avyž.
3. tr. Vkš, Alv sukant sumažinti degimą: Rapolas ir lempą prisuko, kad mažiau muštų į akis, kai miegam J.Balt. Uždek lempą ir prisùk – žibalas brangus Šts. Ugnį (dujas) prisukaũ – iš palengva verda Jrb.
4. tr. sukant prisemti (iš šulinio): Prisùk gyvuliam vandenio Vrn.
5. tr. pripjauti (dalgiu): Tiesiog dalge pri̇̀sukei rūgštėlių Vžns.
6. tr. NdŽ, Ėr, Pb vejant, sukant pridaryti, prigaminti: Jis prisùko kebeklį virvučių, špūlę siūlų J. Žinai, kiek reikia prisùkt pančių iš nuobraukų! Skp. Pri̇̀sukiau kapą kūlaraišų linam Sv.
| refl. tr.: Kūlaraišių namie prisisuksiu Švnč. Prisisùk vytelių, reiks stogą dengt Ėr. Pakol mergaitės pusrytį išvirs, ta turi prisisùkti ryšių Kl. Tvirtų siūlų prisisukdavo iš elnių gyslų rš. Prispjoviau karklų ir prisukiau vytelių tvorai užtvert Kpč.
ǁ apsukant, surišant pridaryti: Naktį kūlelių pri̇̀suku, o dieną išdengiu Alv.
ǁ Grnk, Nmč, Dbč, Aps, Vkš privynioti siūlų (į šeivas), pritrinti: Šeivą pri̇̀suka siūlų Grv. Pri̇̀suki šeivą an kalvarato Rš. Moteris ausdavo, anas prisùkdavo šeivų Ob.
| refl. tr.: Tik prisi̇̀sukiau šeivų – ir aust! Vlk.
ǁ privynioti metmenų ant mestuvų, apmesti: Ka aš greitai prisùkdavau – rankos papratusios buvo Rs.
ǁ priverpti: Per žiemą [rateliu] prisùk tu [didelei šeimai]! Dg.
7. refl. tr. prisidaryti (ppr. švilpynių) iš atkepusio luobo: Prisisùkti švirkšlių Lp.
8. tr. NdŽ plakant, maišant prigaminti: Kamarėlėje sviesto palivonas prisuktas Vaižg. Va, močia sviesto prisùks – galėsi tepėt Slm.
| refl. tr. DŽ1: Ir sviesto prisi̇̀sukam sočiai Krs.
9. tr. maišant prispausti, prisunkti: Raudonųjų [serbentų] soko pri̇̀sukė Klt. Buvom prisùkę gal tris pudus medaus Nč. Kiek čia tų bičių – po viedrą medaus pri̇̀suku Vp.
| Mun kokią dešimtį butelkų prisùk [degtinės] Všv.
10. tr. sukant daug prismulkinti: Gyvuliam prisùkt šiečkos! Lp.
11. tr. primalti: Prisukaũ daugybę miltų Zp. Mėsos yr, va, tik prisùks, prisùks katlietam Klt. Pri̇̀sukta bliūdas kai kraujo spalgenų Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė diedas miltų Rūd.
12. tr. prikimšti, prigrūsti, primurdyti: Su lopetkočiu liuob plėš, pūs maiše miltus, ir teip prisuktą maišą vos nu žemės beatkelsi Šts.
13. tr. atsukti, atgręžti: Jis man buvo nugarą prisùkęs, prikreipęs KII378. Vilkas uodigą brukš ir prysuko PP57. Stova nugarą prysùkęs Šv.
14. tr. Ggr sukant į kurią pusę priartinti: Aš pri̇̀suku arklius pri to mūro Kv. To dvaro kumetis pasitikęs poną ant to tilto, prisukęs vežimą prie pono ir numetęs nuo tilto Sln.
| prk.: Reik ir laisvamanius pri maldos prisukti Šts.
ǁ šokant ratu, priartinti, privesti: Ir, prisukęs Elzę, pastatė ją prieš pat Stanislovą J.Balt.
| refl.: Aštuntoji Laumė prisisuka prie antrosios Vd.
15. refl. NdŽ pakankamai ilgai suktis ratu.
16. intr. einant, vykstant priartėti prie ko: Laputynas nėra labai pratęs irstytis valtimi, bet prie kranto prisuka neblogai rš. Kur jau ans prisuka, ta jau viską į nieką suvaro Vvr. Vežiau per tiltą, nė just nejutau, kaip prie pakraščio aš prisukau LTR(Sln).
ǁ refl. N pasirodyti, atvykti.
17. tr. Šd atpūsti, atvaryti, prinešti: Vėjas prisùks lietaus, prisùktie gali Azr. Vėjas sukė sukė ir pri̇̀sukė lietaus Arm. Vėjas prisùko lapų pilnus kampus Kn. Prineša [sniego], ė terpu trobų pri̇̀suka oršiau Švnč. Pusėn tvorų sniego pri̇̀sukta Švnč.
18. padėti gauti, parūpinti, rekomenduoti: Prašo par ašaras [seserį] prisùktienai darbą Vilniuj Lel. I mun prysùk tokius batus Bt. Prašyk, mažu ir tave prisùks kam nors per mergą Alk. Jonas Petrą man pri̇̀sukė Gmž. Rebeka Jokūbui Dievo nužadėtąją žegnonę su klasta prisuko Ns1832,7.
ǁ NdŽ, Šts, Vkš, Trk, Lkv, Ėr, Ut, Lš pripiršti: Norėtum, ir aš tau paną prisùkčia Gs. Pabūk ilgiau, prisùksma tau mergikę Krš. Galėtum jau, dėde, ir man prisùkt kokį bernioką Užp.
| refl. tr.: Laikas ir tau būtų kokią užkurinę prisisùkt Sml. Prisisùko sau kavalierių Šts.
19. prisigretinti, prisitaikyti, prilįsti: Pieno nė lašo nebliko: vaikai būs prisisùkę ir išgėrę Vkš. Prisisùko pry valgyklos, pirko paplavas, nusišėrė ar penkias kiaules Erž. Labai gudras: prisisùko bemokslis prie tokios puikios vietos Žvr. Kai prisisuksiù prie valdiško darbo, bus pinigų Sdk. Pagaliau sugalvojo, kad reikia prisisukti pas tą žmogų už berną SI242. Jos priaugęsis sūnus naktyje prie tos žąsies prisisukęs ir ją visą sudrožęs BsV18.
ǁ prikibti: Dar prisi̇̀sukė kita liga Dv.
20. prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Mokėk tik prisisùkt prie jo – nepražūsi Ds. Jonis nedurnas vaikis – pri tokios bagotos našlės prisisùko Vkš.
21. tr. faktais įrodyti: Prisùko dėlto advokatai Šts.
ǁ primeluoti: Aa! Sužinoti, ką tas veidmainys ir melagis mano vardu prisukė policijai Vaižg.
22. tr. priversti: Prisùkom ir aną porą stikliukų išgerti Brs.
23. tr., intr. impers. P.Aviž, Pjv, Vs, Lš, Mrc, Arm išaugti skauduliui; pritvinkti: Pasvėriau pašiną, ir paskui pri̇̀sukė Vlk. Pri̇̀sukė votį kap kepurę Vrnv. Tuoj jau šitą votį prisùks, tada galėsi pjaut Dg. Da nedurk skaudulį, ba pri̇̀sukta visai mažai Alk. Da neprisuktà ta votis buvo, da negatava (negalima pjauti) Plv.
24. tr. šnek. sukčiaujant įgyti: Pinigų pri̇̀suka ir geria Rmš. Pas senėtą yra gana prisuktų pinigų BsPIII148(Brt).
| refl.: Ko čia svetimo gero gailėt: prisi̇̀sukei – turėsi Ds.
25. tr. šnek. daug privalgyti: Bepigu tokiam žmogui gyvent: pri̇̀suk[ė] sausos duonos, i sveika Klt.
26. tr. pričiupti, sugriebti, pasigauti: Ans teip norėjo muni prisùkti kame norintais Trk.
27. įtaisyti (kūdikį): Bėda, pri̇̀sukė [bernas] mergai vaiką Ant.
◊ gálvą prisùkti NdŽ
1. Rmš ilgai neduoti ramybės, privarginti: Ar dar negana prisuka galvas mūsų vaikams visokiais niekais? J.Balč. Kiek jai pri̇̀suka gálvą šitie vaikai! Klt.
2. ilgai svarstyti, įtemptai galvoti: Teko daug privargti ir prisukti galvos J.Balč.

ùžpakalį prisùkti nebenorėti bendrauti, nekreipti dėmesio, nusisukti: Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka P.

×razsùkti, ràzsuka, ràzsukė (hibr.) tr. sukant ištiesinti: Nauja padkava arklio, tai paėmė ir ràzsukė Aps.
susùkti, sùsuka, -o (sùsukė)
1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1.
2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln.
3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant, apvyniojant sutvirtinti, surišti: Bruzguliais susukti Q301. Pastvers [kiaulę], pagriovė, sukavylu snukį sùsukė i pjauna Dglš. Žiemą kojas apvynioja autais, virvelėm sùsuka ir nešioja Antr. Susukáu klumpius su drote, juo nesproginės Šts. Ekėčios būdavo iš medžio, vyčiums susukti̇̀ stori virbalai Grz. Susuktà [baslių] tvora LKAI63(Lž). Su grįžčia sùsuki ir išpurtai tas varpas [iš kūlio] Pš. Sùsuka į grįžtę po dešimt saujų Bsg. Sùsukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Kap sùsukta kojos, ne tep jai (avelei) smagu Pls. Susuko stipriai jiems į užpakalį rankas rš.
ǁ surišant padaryti: Si̇̀sukiau (susukau) kelias šluotas Rod. Si̇̀sukė LKKIX188(Dv). Kai jau švarūs linai, tada sùsuki grįžtes Žg.
4. tr. NdŽ, LTR(Rk), Jnšk, Vgr suvynioti į ką, susupti: Jis tei[p] gerai sùsuka tuos kiaušinius į tą popierą Jrb. Kraitis marškelėn sùsukta Lb. Būt susuktà [mergaitė] – nesikėdotų rankutėm Kt. Mane kailiniuose susùko Dg. Nešioja lėlę kaip vaiką – kojos vystykle sùsuktos Pnd. Sùsuka teboko, įduoda – rūkyk! Vadina vyru Gršl.
| refl. intr., tr.: Turbūt šalta, kad susisukai̇̃ į kailinius Dkš. Susisùkusi į tris skepetas i dar tauškina dantims Krš. Vaiką susisùkus į skarą neša PnmA. Prisirinko anglelių nuo degėsių, nosinelėn susi̇̀sukė ir nusinešė Tvr. Kojas gerai susisùk su dekiu, kad neatšaltum Sml.
5. tr. NdŽ suvynioti į ritinį, suvyti į kamuolį: Mergaitė stovėjo prie mokytojų stalelio, laikydama rankoje dūdele susuktą sąsiuvinį J.Avyž. Blynus plonus daro, sùsuka Dgp. Dvilinką audeklą sudedi ir po tam sùsuki tokian kočėlan Eiš. [Šoferis] atplėšė bilietą nuo ilgos juostos, susuktos į didelę ritę J.Balt. Silkes galima marinuoti susuktas ritinėliais rš. Karnų priplėšia, kamuoliuos sùsuka Ob. Kamuolin sùsukta [karvių] lencūgai Klt.
| refl. intr., tr.: Susisuko tošeles rš. Jau ir medeliai susodinti, tik gaila žiūrėti, kokie nuvytę, lapai balti nuo dulkių, susisukę į dūdeles V.Bub. Kokius penkis rugelius palieka [nepjautus] ir susuka, kad kitąmet gražūs rugeliai būtų – į trūbą susisùkę LKKXIII121(Grv).
ǁ Prng, Ėr, Dov sugumulti, surutulti: Susùko rūbus į mažutį ryšuliuką NdŽ. Atrišau aš savo drabužius, kuriuos buvau susukęs į kezulą, kaip kadaise pamokė motina J.Balt. Pašukas atskirai, pakulas atskirai kuodeliuosna sùsukam Eiš. Gaila šitep susùkt suknelę Dg. Telyčia sukė sukė ir po kojom sùsukė šieną Klt. Sùsuka tešlos kąsnelių ir padeda an slenksčio, tai kurios [kąsnelį] šuva pirmą pagaus, tai toji ištekės (priet.) Pls.
| refl. tr.: Susi̇̀sukiau kailinius i vėl atsiguliau ant kelmelio Vel. Ale jis susisuko tą [levo] skūrą, atnešęs deda an arklio BsPIV195(Brt).
ǁ N, NdŽ, Vkš sukant aplink sudėti (plaukus): Dabar jos (kasos) susuktos ant pakaušio į menką kuodelį J.Avyž. Sùsuka kasą viršugalvy – gražu padabot Klt.
| refl. tr.: [Šarūnė] susisuka plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio V.Bub. Vienplaukė, plaukus susisùkus [vainiku] – ta jos kasa ve didelė yra Jrb. Galvelę (kasas ant galvos) susisuka, skepetėlę pastato Skr.
6. tr. sukant, vyniojant padaryti: Susùko iš tošių ąsotėlius NdŽ. Čia, susukęs žilvičio birbynę, iš lakštingalų mokiaus dainų E.Miež. Susuka triūbą lopinio ir ataneša [ugnį iš bažnyčios] Rš. Gavo laišką ir sùsuktą iš ryzų vaiką Krs. [Jonas] atsikėlė, susuko suktinę J.Balt. Susukáu tokį bimbalą, ka vieną dūmą užtraukus galva sukas Slnt. Ar neturi susùkt [parūkyti] Ėr.
| refl. tr. Pn, Dr: [Kerdžius] trūbą susi̇̀suka iš alksnio žievės Žln. Susisùks tokius čiulkius i rūkys Pvn. Ar neturi duok susisùkt! Ėr. Nėr taboko nė tam kartuo susisukti Šts. Kūpt taboko, susisùko popierosą ir blykt rūko Vvr.
ǁ LTR(Auk) lenkiant, riečiant padaryti: Tai ir va! – Andrius susuka špygą ir duria į lubas V.Bub. Aš jam galiu špigą susùkęs po nosia parodyt Rud. Iš minklės supynė pyną ir iš tos pynos susùko krengelį Vkš.
7. tr. LL306, Rtr, Slč, Mrj, Trš suraityti: Susukti (garbanoti), ažuriesti plaukai SD88. Katras vyras turėjo ilgus uostus, anus susùko ir galus aukštyn užraitė Vkš.
| refl. tr., intr.: Man labiausiai patinka, kad tamstos čiuprynų nesusisùkę Rz. Jei verpia [tarp Kalėdų ir Naujųjų metų] – ėriukų vilna bus per daug susisukusi LTR(Srj).
8. tr. suriesti, surangyti: Tik sėsis, kojas susùks po savim i večerioja Str. Ale tas velniukas atbėgo Jonui ties akims ir tupi, akis išvertęs, žiūrėdamas į Joną, uodegą susukęs BsV255. Grąžto susuktàsis galas NdŽ.
| refl. Arm: Dieną šeškai miega guoliuose susisukę į kamuoliukus rš. An kelio guli sussùkę gyvatės Pls. Guli žaltys sasisùkę LKKXIV214(Zt). Kaip šuva ant šieno niekaip negaliu susisùkt Šk. Jei siurbėlės susisukusios guli – bus vėjo (priet.) MTtV17(Kdn). Viedmos duktė ižlindo in ližės, sùssukė kap katė Dv. Ana (ragana) ižlindo an ližės ir sùssukė grįžtėn kai kamuolin (ps.) Pls. Šuva susisukė grįžtelėn Rod. Važaunyko šaknys susisùkę kaip baronkytės Gdr. O vainikėlį kai pina [šokant], susi̇̀suka visi kaip vainikėlis Ktk. Sraigtu susisùkę ragai NdŽ.
9. tr. SD462, BŽ81, Mšk, Ėr, Gdr, Švnč apsukui lenkiant suvyti: Iž linų susùkt pantį, tai il̃ga nešios Nmč. Aš tėvelį nulenksiu, šilkų juostą susùksiu JD694. Kūralaišą sùsukei, surišei kūlį Aps. Linams rauti ryšių reikėjo susùkti iš šiaudų Kl. Vyteles karklines susùkdavo, ka nelūžtų Škn. Vytis susùkdavo teip kaip krežiams KlvrŽ. Vytį sùsuki, kartį perdedi ir tveri tvorą Vj. Ale su tais žiužiais, žinai: įsineš, a regi, abrūsą tokį, susùks Lc. Su šiaudais susuktai̇̃s pririša Vdn. Beržėlį nukirtai, susukai̇̃ – ir atasajos Rud. Buvo rastos dvi įvijinės apyrankės, susuktos iš žalvarinės vielos rš.
| Yra virvės, amžinos kančios, iž ugnies, iž liepsnų susuktos SPI373.
| refl. tr.: Tėvas pantį susisùkęs ir už durų užsibrukęs (d.) Ktk. Aš susisuksiu beržo rykštelę, eisiu budinsiu valios mergelę (d.) Vrn. Tau reiks susisùkt grįžčių ir surišt va šituos šiaudų kūlius Skrb. Jau rytmetį sueisma pas jaujį i susisùksma ryšius – pasitiesi ir dėsi [linus] End.
ǁ Q653, R177, MŽ235, K, L, Rtr, Eiš, Btrm sujungti, suvyti į vieną dvi ar daugiau gijų, šakų: Keturlinką siūlą susùkti NdŽ. Trisdešimtis siūlų susuktų (posmas) SD242. Par daug sukriai siūlus susukái Vkš. Siūlai sùsukta ir persukta – kilpom sùsukta JnšM. Susukaũ kelius siūlus, išaudžiau [lovatiesę] Žg. Ana (šeiva), lėkdama žemyn, siūlą sùsuka LKT326(Trgn). Siūlas nesùsuktas, možnės išskirt Klt. Ir [padarė] megztą juostą iš sasuktų baltų šilkų BB2Moz39,29.
| refl. tr., intr.: Apsimeti po pirmo, po tam susi̇̀suki tas [raiščių] šakas atskirai Kv. Susisùko siūlas į gurgždules, o virvė į garankštę J. Gręžant skalbinį, neduok skalbiniuo susisukti į garankštį – gausi kuprotą vyrą (juok.) Prk.
| prk.: Jie susisùkę giminės (ir vyrui, ir žmonai tie patys asmenys yra giminės) Snt, Plv.
^ Bobai negalima sakyti, kur išeinu: visą kaimą sukels ant kojų, kad jai liežuvis garankštimis susisuktų! J.Avyž.
ǁ suverpti: Siūlų dabar va susuksiù, broliui ataduosiu Ml. Kiek jau aš [siūlų] sùsukiau! Lp.
10. tr. J.Jabl, NdŽ, LTR(Skd) sukrauti (lizdą, gūžtą): Skregždė sùsukė gūžtą pastogė[je] Brž. Nereikia duot susùkt varnom gūžtos Sdk. Nukirptų plaukų negalima mesti laukan, bo žvirbliai iš jų lizdą susuks – protą sumaišys LTR(Rs). Įtūpė žvirblis girio[je] ant krūmelio. – O kam susukai ne vieto[je] lizdelį? JV1001. Susuk gurbą, susuk gurbą, susuk gurbą, pelėda LTR(Krtn).
| refl. tr. BŽ44, LTR(Klvr), Vdk: Varnos kamine lizdus susi̇̀sukė Rgv. Paukščiai pera, gandras lizą tura susisùkęs, jeigu niekas nenugrovė Vg. Paukščiukas lizdelį susisùkęs dilgės[e] Ktk. Gulbė susisukė iš žolės gūžtą MPs.
^ Širdy tarytum kirminas gūžtą susisuko ir graužia rš.
ǁ suvartoti lizdui sukti: Cyrulis čiurkščio[ja] – kuodelius susùks į lizdą, kad nesuverpsite J.
11. tr. NdŽ, Krtn, Trš, Als, Brs, Jdr, Mšk, Paį, Sv, Antz plakant, maišant pagaminti: Pyragai iškepti, kastinis susuktas Žem. Kad susukáu, toks kietas buvo sviestas LKT106(Krž). Kaip aš susùksu iš parūgų sviestą? Šts. Neikaip nepriveikiu sviesto susùkt Skp. Aš išeisuot ravėti, a susùksyt (tu susuksi) sviestą? Pj. Lig atanešė, iš pieno sviestą sùsukė Km. I silkių sviestą susùkdavom, skaniai būdavo Vgr.
^ Iš gražumo sviesto nesusuksi LTR(Brž). Neklausysi, tai gausi beržinės košės su susuktu pienu Vrn.
| refl. tr., intr. Š, Dbk, Trgn: Ilgai nesusi̇̀suka sviestas Sb. Susi̇̀sukiau sviesto kruopelę Jnšk. Talkai reiks kelis sukimus sviesto susisùkti Up. Čia nebedaug [sviesto], susisuksmà rytoj šviežio Kp. Daba jau nieko nebsusi̇̀suku [sviesto] Trk. Kastinis su pasukoms, su viskuom susi̇̀suka Kv.
ǁ sukant, maišant ištrinti: [Margariną ir kiaušinius tortui] reikia susùkt prie pečiaus Sk.
12. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Grūdų nedaug nuvežiau, vėjas, matyt, bus geras, ir nepamatysit, kaip susuksit rš. Seniau reikėdavo puspūrę par rytą susùkt Bsg. Sùsukta uogos par mašinką: nei skūrelės, nei grūdelio Klt. Susuksmà taukus [malamąja mašinėle] Skp.
| refl. tr.: Susisukái kruopų saują, išsisijoji i srebi Vn. Girnos būdavo, tai su rankom susi̇̀suki ir turi kruopų Slv.
ǁ sukapoti: Einam, susùkim žolę! Lp.
13. tr. šnek. suvalgyti, sukramtyti: Plutą sùsukė, ir gerai – nelaukia, kad vis gardžiai Ktk.
14. tr. Pg, Lb, Dg, Pns, Kb, Yl sukreivinti, iškraipyti: Rankos sukraipytos, sùsuktos Klt. Mane liga susùko Dkš. Nebėr iš jo žmogaus: visas ramato sùsuktas, sutrauktas Ds. Susùko rankas i kojas, i veidą Krž. Susukti̇̀ jau pirštai, dar̃ jau nieko nepadarai Kls. Pirštų nariukai sùsukta nuo darbo Aln. Ana guli susuktà Dgp. Terpukalėdžiais nemožna verpt ir virvių sukt, ba keltuvių (keltuvų) bus kojos susuktos LTIII459(Tvr). Parvažiuo[ja] ryto metą, dviratis būs sùsuktas, tekiniai būs sulankstyti Krtn. Vėjas paskėlė, sùsukė, nulaužė tą žilvitį BM10(Skp).
^ Kad ją kruvinoji susuktų! rš. Ka tau rankas kojas susuktų̃! Pv. Kad tau sprandą susùks J. Kad jį susùkt krūvon – tep apširdau! Pls. Kad tave susuktų į brantus! LTsV875.
| refl.: Pati strėnoms susisukusioms buvo Šts. Medis susisukęs R403, MŽ543. O tas buvęs skauduliais apaugęs, nosė susisùkusi Yl. Kelmas toks susisùkęs, išsikerojęs Ėr. Stovi susisùkęs tas lieptelis Krkn. Rankovės susisùkusios, susivijusios – tai dabar apsivilko! Jrb. Mezgimas bus instrižas, susisùkęs – nesukti siūlai Klt.
| Štai susisùkęs (išsivingiavęs) upelis Vad.
ǁ End, Klt paralyžiuoti: Sùsukė žmogų Aps. Kojos sùsuktos suvis Dglš. Į ką šauksys sùsuktas, jei būsi vienas kap pirštas Rdn. Ir buvo susukta, ir negalėjo pati save niekaip pritiest Ch1Luk13,11.
15. tr. suraukti, perkreipti: Kam rūstą (sùsuktą) veidą rodyti KII163. Žiūrėk, kaip tas kalakutelis iš tevęs juokas, nosę susùkęs Vkš. Zūbus susukęs kaip koks vypla Prk.
| refl.: Jo veidas pajuodo ir susisuko V.Kudir. Žandai susi̇̀sukė, nieko neliko, tik skūrelės Žml.
ǁ refl. Krtv susiraukti, reiškiant nepasitenkinimą, supykti: Susisùkęs visumet ans, ir žodį bijok anam pasakyti Vvr. Negalėjęs pri anos prieiti: nu pat ryto vis tokia susisùkusi Pp. Vaikščiok susisùkęs kaip ožys koks Šv. Ko susisukai̇̃ dabar? Vv. Žmogus vis susisùkęs, vis ko trūkęs, vis nepatenkintas Krš. Numiškiai svečių nemylėjo, iš tai gėdai susisukę par petį veizėjo LTR(Plng).
16. refl. NdŽ, Jdr, Trk, Gd, Vdk, Ėr, Vl, Alk, Lš labai sulysti; susitraukti, sunykti, suvargti: Nuo visokių ligų viškum susi̇̀sukė žmogus Krs. Susisùkus boba, serga suvis Dglš. Sudžiūvusi kaip tik kempė, susisùkusi Krš. Kokia spyna buvo, ir tebėr tokia pat susisùkus Snt. Visiškai boba susisùkus, tik graban gult Dbk. Turėk proto! Jau taip susisùkęs, o dar geri! Dj. Jėgi kokia baisi nuo gėrimo likus: susraukšlėjus, susisùkus Slk. Susi̇̀sukau i aš po nelabojo! End. Vyras kap aržuolas b[uv]o, o tik susisùko, i nėr LKT200(Plv). Ana kap virvė susisùkę LD382(Zt).
^ Šitas mūs arklys susisùkęs, sunykęs lyg į virves įrištas Kt. Kas švento Jurgio dienoj su arkliais dirba, tai tas niekados neturės gerų arklių, vis bus kūdi, tokie kaip karstai susisukę LTR(Kp). Tas jau susisukęs kaip naginė LTR(Pnd). Valkiojas susisùkęs kai be žarnų Sdk. Motka toj susisùkus kap krūkutis Lp. Susisùkęs kaip Serapino pakanktė Vkš. Susisùkęs kaip Benio blauzda Vkš. Susisùkęs, susimetęs kaip grabo negelys Pgg. Susisukęs kaip melnyčios sparnas LTR(Grk). Susisukę kaip Grižo ratai LTsV367(Srd).
ǁ pasidaryti menkam, užskursti: Styro medelis užskurdęs ir susisukęs P.Cvir. Agurkai sodne susisùkę, nieko nė[ra] Sk.
17. tr. sudraikyti, sutaršyti, suvelti: Ant pievos tai mat vėjas sùsuka [linus], o ant rugienų nesùsuka: susilaiko, neduoda pasikelt Sml. Buvau išnešus an oro [pomidorų daigus] – vėjas sùsukė Žln. Skubėkiam verpti: parlėks vyturys, susùks mūso kuodelius Vn.
^ Susuktas kaip pakulų kuodelis LTR(Grk).
| refl.: Rugiai nuo lietaus susisùkę NdŽ. Po ąžuolu būna javai derlingi, susisukę, o šermukšnis ir kiti medžiai tik dirvą smelka Dr. Jei linai bus pasėti pavasarį, kada ant dangaus matos debesėlių verpetai, tada linai bus susisukę, išgulę LTR(Imb). Susisùko siūlai, susmaišė Btrm. Vakar ribokai susisukusią matnią ištraukė, tai nei vienos žuvies nepagavo Kpč. Žarnos susi̇̀sukė, operavo Ukm.
^ Susisùkę kaip Mikės viduriai Tl, Kv.
18. refl. susipainioti: Susisuko kojos, t. y. susimizgo J. Čia prie virvės branktelio nėra, da susisùks karvė Skdt. Sukę susisùkę karvės! Klt.
19. tr. aplink smarkiai sukant atimti pusiausvyrą: Viesulas gali susùkt žmogų Aps. Sùsukė vėjas diedą i pargriovė Dglš. Susùko toks vė[ja]s i nūnešė tą vaiką Gd.
| prk.: Bijau karaliaus meilės kaip poeto. Ateina jis kaip vėtra. Viesulan pagauna. Susuka ir apsvaigina B.Sruog.
20. tr. genant nukamuoti, užvaryti: Jauną arklį greičiau sùsuki kap seną Lp.
21. tr. impers. apsvaiginti: Nuo gailių galvą sùsuka PnmŽ.
ǁ refl. apsvaigti: Vaike, nesisuk į vieną pusę tei[p] ilgai: susisùks galva, parvirsi Jrb. Susi̇̀sukė galva, ir nuvirto purvynan Ds.
22. tr. Rtr pakreipti į kurią nors pusę, pasukti: Arkliai jau susukti̇̀ į Kuršėnus važiuoti Krš. Kuršinės pavažos yra susukti geresnės, neužkerta Šts. Tujaus vairą susukáu į viršų Plng. Jis susuko vežimą skersai kelio …, o pats pasislėpė po tilto BsPII38(Tl). Akis į kertes susukti mokėjo vaikiai špitokliai Šts.
| Parkietė iš dangaus pietų vėją ir savo galybe susuko vėją iš vakarų brš.
| prk.: Susùko (suvertė) kalčią an bobų Pvn. Už liežuvį anai Dievas susùko (atlygino) – dukterie nebgerai Krš. Susukai ant manęs visas audras brš.
| refl.: Visa močia: i kojos vidun susisùkę, kai eina Klt.
23. tr. sugrąžinti einantį: Tos telyčios nevaliojau susùkt – da giliau įsibrido į avižas Rs.
| refl. tr.: Kurmanas susi̇̀sukė arklius i nudūmė atgal Prng.
24. intr. M einant, vykstant pakrypti į kurią nors pusę, pasukti: [Ragutis] susuko į sodžių pasikalbėti su senais pažįstamais LzP. Nusileido pakalnėn ir, pervažiavę per tiltą, susuko kairėn Pč. Reik susukt taku, tiesiai per rugius Nmn.
| refl.: Cinokas susisuko į klėtį, priėjęs pabarškino į duris Žem.
ǁ refl. IM1860,53, NdŽ, Sd, Klk, Plt, Eig, Varn, Krž, Pbr, Klt, Dsn pasukti atgal, apsigręžti, apsisukti: Buvo jau vakaras, ana susisùkusi eita numie Krtn. Susisùko i parmovė numo Rdn. Inejau pirkion, susisukiau i vė atgal Prng. Kad ejo numo susisùkusi! Krš. Ponas nusigando, susisuko ir atgalio jot LTsIV203. Ta greitoji susisùko i greit nuvažiavo Jrb. Traktorius netura vietos kame susisùkti End.
| Tuoj vėjas ir susisuko į antrą pusę LMD(Sln).
ǁ refl. atsisukti, atsigręžti: Įbėgo Marikė, tėvas ant jos susisuko: – Parodyk pirkinius, kur su Joškiumi mainėte Žem.
25. intr. Lkm, Klt, Ml, Vj, Aps, Trk nuvykti ten ir atgal; suvaikščioti, suvažinėti: Vakar dukart miškan sùsukiau Ut. Du kartu par naktį automobilis susuka par sodą Šts.
26. skubiai atlikti, apsidirbti: Kaip greitai susisùkom, o maniau, ka lig vakaro dirbsma Rdn. Numie greit susi̇̀suku ir išleku į grybas Vkš. Ana kai nori, tai gali i greičiau susisùkt Ml. Apdirbama vietelė, bet reik susisukti par darbylaikį Šts. Gaspadinė mūso y[ra] susisukanti̇̀ (apsukri) Šts. Susisùk, kad geras, su seniu! Ktk.
ǁ būti greit sutvarkytam, atliktam: Berneli tu mano, kap griebė jie, tai tik susisùko tie miežiai, i nėr (greit nupjovė)! Plv.
27. tr. Plng, Užv suvaryti, suginti į vieną vietą (gyvulius): Kokia jų ganiava: suvaro, sùsuka gyvulius, ir prastovi tep perdien kap in turgo Arm. Piemuo susuka karves pri upės, o ganyti nenora Šts. Turi karves susùkęs viduj lauko, kur žolės nėr, vien juodos pėdos – tai jo ganymas! Ml. Kam susukái gyvolius į toros kertę? Plt.
| refl.: Kai strokas, tai avelės žž an vietos susisùks i stovi Pb.
28. tr. sukant ratu sukaupti, sutraukti į vieną vietą: Grūdus siautant su rėčiais, reik mokėti susukti į verpetą šlamštus Šts. Sùsukė verpetas šieną ir nunešė miškan Ktk. Jūroje vėtros susuka vilnis, ir jos kalnais kalnais ritinas užlieti slesną pakraštį Vaižg.
| refl.: Berant lengviejai grūdai į vidurį susisuka Ggr.
ǁ sutraukti, sustumti į vieną vietą (šieną): Didelę pakūgę susùkom, didelį ir kupstį sukriausim Vkš.
| Susùkti pradalgę NdŽ.
29. tr. sukant surinkti reikiamus skaitmenis (telefonu): Žmona kažkam susuko telefono numerį rš. Ponas Zaranka susuko telefoną (telefono numerį), prisižadino poną Straižį rš.
30. refl. Kp sukantis pakilti, atsirasti: Viesulas tik susi̇̀sukė ant vieškelio, teip dulkių debesis ir nuslinko pavėjui Skrb. Susisuko šiaurus vėjas ir nupūtė vainikelį LMD.
31. refl. pradėti, imti ką daryti: Šalininkai susisuko pasakoti, kad aš buvęs girtas Šts.
32. refl. susidaryti, įsimesti (ligai): Gal smagenų uždegimas susisukti Žem. Man kartais po krūtine susisuka mažas dusulėlis rš.
33. tr. šnek. suriesti, susarginti: Jį ne laiku ligos susùko Grl.
^ Vel[nia]s čia tave ir susùko nečėsu! Lk.
34. tr. impers. užaugti skauduliui, ištvinkti: Palauk! Kai kyla skaudulys, tai ne tep greit sùsuka – reik pakęst Alk. Peraugą iki susùks, tai dar paleliuosi Gs. Sùsukė votį in pačios kaktos Vrnv.
35. tr. impers. Lnkv, Skrb, Vžns, Vkš paleisti (vidurius): Užėdžiau žalių žirnių, i susùko vidurius Krt. Sùsukė pilvą Ds.
36. tr. Brs, Upt, Pl, Ml, Šn neatiduoti kiek priklauso, nusukti: Tai buvo susukti mano pusantro rublio! Žem. Jug aš amžėj savo nieko pikto nedariau, nė vienam nė skatiko nesusukau M.Valanč. Sùsukė jo pinigus, tik anas nesupranta Klt. Uždarbę susùko meistruo Šts. Ana sùsukė man kelius rublius Aln. Ir pieną sùsuka, ir darbadienius susùko, neapskaitė Rdš. Ar nesusukai kam užmokesnį? Jzm.
ǁ Btrm apgauti: Ar tu mane pašidyt norėjai, ar susùkt? Švnč.
37. tr., intr. gudraujant, painiojant ką padaryti: Kokią klastą išmislyti, susùkti KII32. Karą susùkti, sukurstyti KI80. Jau ka sumeluos, susùks! Pv. Sùsukė sùsukė aktą, ir mokėk baudą! Drsk. Susùko jam tą sutartį, ir jis liko be turto ir be ūkio Grl. Priežastį [nužudyti] iš bile ko susukdavo brš. Vokytis viseip teisybę susuka prš. Mūsų žodžius susuks arba negerai apvers rš.
^ Susuko kai Magdei vaiką LTR(Grk).
38. refl. įvykti kam numatytam, norimam: Kap važiuoja ažsirašyt jaunieji, tai jos draugės girnas suka, kad veselė susisuktų Ml.
39. tr. palenkti į savo pusę, paveikti: Ta boba jį ir sùsukė: atlėkė ir ėmė įkalbinėt Rz. Sùsukė (prisiviliojo) berną i ištekėjo Ps.
ǁ supiršti: Susuksiù, pamatysi, ir tave su kuo nors Dgl. Sùsukė, surodijo tėvai i apženijo Klt.
◊ dūšià susisùko; MŽ, N pasidarė bloga, vimdo.
dū̃šią sùsuka (susùko); R359, MŽ480, N darosi bloga, vimdo: Sasuko dūšią B.
galvà susisùko (susi̇̀sukė Ck, Grv, Skdt, Ps) Als, Šts, Žeml, Lnkv susipainiojo, apkvaišo, nebesiorientuoja: Paklydau, kaži kai galvà susisùko LKT163(Rs). Susi̇̀sukė galvà, neišeinu kelian Adm. Čia ir galvà gali susisùkt, bežiūrint į šituos raštus Prn. Galvà anos yra susisùkusi – veselia an nosies Krš. O jergau, kaip susisukusi yr galva, atminties neturu ant vietos Kv. Susi̇̀sukė galvà kaip kopūstas Ėr. Kad jum galvà susisùkus! (keik.) Kdn.
gálvą susùkti
1. BŽ50, Krš, Jnš, Rm, Ob, Trgn, Ds, Msn, Dv atimti nuovoką, sumaišyti, supainioti: Jis man gálvą sùsukė – nebežinau, ką čia daryt Ėr. Susuko man galvą su tais savo klausimais Sk. Mes daug atsimintum, ale sùsuktos gálvos Stk. Rūpesčių galvà susuktà – ar čia rūpi tos dainos Pkn. Susukta muno galva, nieko nebatminu Trk. Labai gálvas sùsuka tas mokslas Kdn. Kai virvė sùsuktos gálvos [nuo rūpesčių] Žln. Tada Uršulė visai rimtai susirūpino, kad tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui galvą K.Bor.
ǁ sukvailinti: Ai ai, kaip velnias jaunims gálvas sùsuka! Krš.
2. Jnš, Sv, Vlkj suvilioti, patraukti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą Skr. Mergos gudrios, žalčiai – sùsuka vaikiams gálvas kaipmat Krš. Kaip tik pasmaišė tas bernas, ir sùsukė mergai gálvą Dbk.

gálvą susùkti į padurkùs suvilioti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą į padurkùs Skr.
gluzdai̇̃ susisùko sukvailėjo: Jau ma[no] in senystą ir gluzdai susisukė Vlk.
gluzdùs susùkti supainioti: Reikia tep sakyt, tai ir susùksim gluzdùs Pv.
gū̃žtą (li̇̀zdą Vn) susùkti (susisùkti Jnš)
1. įsikurti (šeimai): Savo li̇̀zdą susisùkiat ir gyvenkiat. Kam su seniais maišyties?! Pvn.
2. įsitaisyti, įsigalėti: Karionės ir sumišimai sviete nesustoja vedlug to, kad žmogaus širdy susisuko gūžtą žalčiukas P.Cvir.

į grą̃žtą (į lenciū̃gą, į pi̇̀ntį) susisùkti sulysti: Sudžiūvęs, susisùkęs į grą̃žtą Krš. Susi̇̀sukiau lenciū̃gan Žb. Ligonis, varge, sudžiūvo, susisùko į pi̇̀ntį Klvr.
lui̇̃šį (mū̃zą) susùkti reikšti nepasitenkinimą, susiraukti: Vaikšto luišį susukęs Blnk. Biškį kas anam nepatinka, tujau ir sùsuka mū̃zą Vvr.
nósį susùkti (susisùkti)
1. BŽ107, Bgt, Alk, Kp, Všk, Šts, NmŽ reikšti nepasitenkinimą, užpykti: Ana tuoj sùsuka nósį, supyksta greit Aln. Pareina parsiutusi, nósę susùkusi Krš. Laksto tik, duris tranko, nósį susùkus Mžš. Susùko nósį ir nešneka Mrj. Eina pro šalį nósį susùkusi i galvos nepakelia LKT108(Tt). Eita nosę susùkęs[is], kad negavo pragėrimuo Šts.
2. sukelti pasibjaurėjimą smarve: Kur tu eisi visa mėšlina į būrį – žmonėms nósis susùks Skr.

pakáušius susùkti
1. sukvailinti: Kaip ta degtinelė sùsuka pakáušius! Krš.
2. apsvaigti (prisigėrus): Pakáušius sùsuka, ir rėkia Ėr.

prõtas (rãzumas) susisùko Smn pamišo, sukvailėjo: Šiais laikais i senims prõtas karts susi̇̀sukas – daro kaip kvaišeliai Krš. Jam buvo rãzumas susisùkęs Ėr.
si̇́elą susùkti; N pasidaryti bloga.
smẽgenys susisùko antrai̇̃p susipainiojo, nebesiorientuoja, apkvaišo: Susi̇̀suka smãgenės antrai̇̃p, ką čia beatminsi Žr.
snùkį susùkti reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ji susùkus snùkį i susùkus, nežinai, nė kas, nė ko Jrb. Mažą stukį padėjo, svotas snùkį susùko JV768.
susùks ir atsùks apie labai plepų: Jos gi liežiuvis – susùks ir atsùks! Dkk.
širdi̇̀s susisùko pasidarė bloga: Susisuko širdis nu numinės, ir susivėmiau Šts.
širdį susùkti Slnt supykinti, vimdyti: Vėmalai, fi, ši̇̀rdį mun susùko Krš. Užgavėnių suopynės liuob širdį susuks, ir vemsi po suopynių Šts. Negersu – dar širdį susùks Rdn.
šnervès (šni̇̀pą) susùkti užpykti: Kai mūs vaikai augo, buvo geri, o dabar tik šnervès susùkę Snt. Jau sùsukė šnipą Lp.
uõstą susùkti supykti, įsižeisti: Susuko uostą (dial. ūstą) dėl kopūsto LMD(NmŽ).
vepšlàs (zūbùs) susùkti supykti: Žodelį ne taip, tuojau susuka vepšlas KlK29,53(Krš). Piktas, zūbus susukęs Krš.
užsùkti, ùžsuka, -o (ùžsukė) Rtr, Š, NdŽ; SD430, Sut
1. tr. N, K, M, Amb, VĮ, Mlk sukant pritvirtinti, prisukti: Ans mokėjo varžtą kur reik užsùkti Vvr. Ažùsukiau šriūbą, ir gerai Nmč.
2. tr. N, LL96, Vkš, Gs prisukti, kad veiktų (kokį aparatą): Ažusuku ziegorių SD164. Neažùsukiau laikrodžio, ir sustojo Ktk. Užsuk laikrodį aštuntai rš.
ǁ pasukant įjungti, paleisti: Paskun ùžsukėm radiją, ir kalbėj[o] Drsk.
| prk.: Užsuki savo fantazijos malūnėlį rš.
| refl. tr.: Liūb jau ans užsisùks [radiją] ir klausysias Lk.
ǁ refl. prk. pradėti kalbėti: Kai jau užsisuka, tai mala i mala be jokios parstogės Rs.
3. tr. pasukant išjungti: Tu musi atsukai radę (radiją) – neš šen, užsùkti reik Ms. Su dujom gerai, kolek verda: ùžsuki – i šalta Sdb. Buvo neàžsukta [dujos], kaip šavo virtuvėj! Mlt.
4. tr. kuo prisukamu uždengti, uždaryti: Užsukami̇̀ stikliniai indai labai geri Rm. Ans sau padarė ùžsukamą (iš dviejų sujungiamų dalių, tuščiu viduriu) lazdą Jdr.
| refl.: Kranas gerai neužsisuka, laša ir laša vanduo rš.
5. tr. pasukti aplink ašį: Užsùk raktą, kad neatsirakintum J. Užsùksita tą raktą vienąsyk i čia štai padėsita į tą daiktą Jrb.
6. tr. Lk, Grk, Pc, Jon užrakinti, užsklęsti: Kai išeisi, tai ažusùk kamarėlę Mlt. Palauk, da klėtį ušsuksiu Trs. Užsukáu duris ir raktą su savim pasiėmiau Vkš. Buvau užsùkusi su raktu [duris] LKT44(Lž). Sukynė – durim užsùkt Brb. Kaimynas, suskius, pajuto, svirno dureles užsùko JD894.
| Biškilelį pasėdėk, aš tujau užsùksu (užkišiu) liuktą Lk.
| refl. tr.: Dures su velke užsi̇̀sukė Vrn. Dukterytė kai pajuto, svirno duris užsisuko LTsII230.
7. tr. pasukti, kad susivytų, persisuktų, susukti į grįžtę: Itą karklą àžsukam, gerai àžsukam, ką neraztrūkt Grv.
^ Pamečiau peilį – reikia žusukt velniu[i] barzdą (kuokštelį žolės susukti ir prispausti akmeniu), tai greičiau rasiu (brt.) Nč. Jei ko nerandi, užsuk velniu[i] ausį – rasi Vlk.
ǁ susukant užspausti: Ažùsuku sūrmaišelį, kad geriau tekėt [išrūgos] Klt. Užsùk maišą, kad viščiukai grūdų nekapotų Skr.
8. tr. Lp, Krtv užvynioti: Virvė ažùsukta už kojos, ir supu [lopšį], ir verpiu Str. Žąsims droteles mažytes užsùkdavo an kojos Škn. Kap užsùks karvė lenciūgą an kojų, tai ar išsilaikysi? Dg. Pasaitus eglių karnõs ùžsuka Mrc.
| refl. tr.: Užsisùk ant kaklo ką norints – neik nuoga Jrb.
| Tokią šilkinaitę skepetą buvau užsisùkus (užsigobusi) Jrb.
ǁ vyniojant, rišant uždaryti: Durys pančiu ùžsukta, o langai peržegnota – negaliu inteit LB161. Aš visada užrakinu, drata užùsuku tą šapą (būdą) Slm.
| refl. tr.: Ažsisùk virvele duris, i neišeis vištos Klt.
ǁ Klt apvyniojus užveržti: Suriša bruzguliuką ir ùžsuka kiaulės snukį Ob. Užsuk branktu nosį Dkšt.
^ Ma[no] koserė ratu neažsukamà Dv. Mano gerklė ne suktu užsukta K.Bor.
9. refl. Skrd, VšR, Mlt pririštam aplink einant apsisukti, vyniojantis grandinei, virvei: Už mieto užsisùkęs arklys ir išbuvęs visą naktį neėdęs Nt. Ji (karvė) už tos griūšės užsisùko, užsisùko i stovia Jrb. Pirmai nuejau – karvė sukus ažsisùkus biržynely Smal.
ǁ užsismaugti (pririštam): Avelė užsisùko viena Krn. Dar kiaulė buvo dviejų metų, ir ta užsisùko Gs.
ǁ susinarplioti: Reikia narstyt [siūlus sruogoje] – ažsisùkę Klt.
10. intr., tr. sukant, rišant užsidirbti: Jei su rytu suku kūlelius, tai ùžsuku an dviej litų Alv.
11. tr. suvynioti į ką: Tan milan ažùsuka tuos [kanapių] miltus, kap ažmaišo LKT379(Btrm).
12. tr. užriesti: Tie ūsai juodi, užsukti̇̀ – vyras nė šioks, nė toks Jrb. Teliukas laksto uodegelę ažusùkęs Aps.
^ Meluoja ir galą ùžsuka Nm. Maža kalaitė, užsukta uodegaitė, lot neloja ir vagies neinsileidžia (spyna) TŽV584(Kb).
ǁ Sb įmantriai suraityti: Rašė ir ant galo ùžsukė [parašą] Jnšk.
13. tr. iškreipti iš normalios padėties: Užsuktà koja tai motriškai, nepaeina Grd. Ma[n] bukis (velnias) sprandą užsùko: tep kap medis (suparalyžiuotas) Kb.
ǁ sukant įskaudinti: Mokytojas vienam ausį užsùko, kitam ilgus plaukus užpešė Dkš.
| Jau moja (gal) mėsas ùžsukei (įgnybai), kad [vaikas] tep rėkia Vlk.
14. tr. R331, MŽ443, N atlenkti, atlaužti (gaiduką).
15. tr. nukreipti, nugręžti: Akysna ir nepadabos, ažùsuka galvą Nmč. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą, sprandu užsuktu in užpakalį BsPIV141(Brt). Neišauklėtas, vaikščioja rankas už nugaros užsùkęs (susidėjęs) Klvr.
| refl.: Kaliuška užsisuka ir sėdas prie stalo Vaižg. Vuodega (toks žmogus) dėbtelėjo akimis n'ištikinčiai ir užsisuko į šalį V.Piet. Ažsisùkęs te ką padarė, neregė[ja]u Dglš. Ans negalvojo mirti, užsisùko an šono i užgeso Lpl. Ažsisùkus nugara nuo manęs sėdi (pyksta) Klt.
| prk.: Gyveno atsiskyrus, nuo visų užsisukus ir džiūvo taip, smilko visą gyvenimėlį V.Bub. Užsisùkę, užsičiaupę – neprašnekinsi mokytųjų Krš.
ǁ pastatyti pakreipus, kad užstotų: Buvo kambarė[je] spinta užsuktà, kad nebūtų lovos matyti Varn.
16. intr. Šlč vykstant pakeisti kryptį, nusikreipti į kurią pusę: Jis užsùko už kampo DŽ1. Berniukai užsuko per Petkūnų sodžių A.Vien. Užsùko pri Ventos arklių pagirdyti Krš. Ažùsukė arklį [su ratais] ažu daržinės i pastatė Klt. Kai bernas pamatė šitą numirėlį, ažùsukė par arimais, par dirvom Trgn. Tu parvažiuok par tiltą su mėšlo vežimu, arčiau užusùk (privažiuok), tai parodysiu tą mergą Slm. Žùsukė [žaibas] an kito šono ir žemėn nuejo, žmogu[i] neškadijo Pls.
| refl.: Tiesiai nejo, ažsi̇̀sukė paupe Klt. Užsisùko liaušėn (į kairę) LKKXVIII160(Zt). Eikit ir užsisùkit po kairei rankai Dg.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Aplink apeit reikia, žusùkt reikia daugel (didelis lankstas) Dbč. Kokie penki kilometrai reikia užsùkt Gg.
| refl. NdŽ: Po kairei rankai užsi̇̀suka kelelis Jz. Žusisùkus pieva Dbč. Kelios lovos matyti, kitų tik galai kyšo iš užsisukusio urvo S.Čiurl.
ǁ refl. prk. būti skirtingam, kitokiam: Jų šneka jau šiek tiek užsi̇̀suka Plut.
17. tr. sukantis, gręžiantis užeiti į priekį: Tai šitas [senas jautis] užusùks šitą jauną ir užeis vėl vagon Pb.
18. intr. LKT238(Kri), Sml, Kp, Užp, Sug, Ldk, Jz, Alv, Mrj, Kt, Žvr, Nm užeiti, užvažiuoti, apsilankyti: Eidama pro šalį, galėjai užsukti Žg. Artie kelio, tai kai kas ažùsuka Gdr. Tankiai jis pas mus ùžsuka Vrn. Norėjo da ant Panevėžį užsùkt LKKVI282(Jnšk). Užsuka anie į tokį mažą miestelį LTR(Slnt). Nebijodavo užusukančio gero svečio Vaižg.
| Debesys vis kraštais praeina, o čia neùžsuka Krs. Vaikščio[ja] lytus apsukuo, čia neùžsuka Krš. Tokia nežmoniška sausybė, niekad neužsuka lytus Gs.
| prk.: Kap kada žùsuka galvon [gera mintis], tai gẽra Rod.
| refl. Lš, Slm: Vakar buvo užsisùkęs tokis vyrukas Rdm. Tas, grįždamas iš Egipto, užsisuko į Jeruzolimą M.Valanč.
19. refl. NdŽ įsiveržti, įsibrauti: Vytenis, kame tiktai užsisuko, tenai kūlį ir vandenį beliko S.Dauk.
20. intr. sūkuriuojant užeiti (apie vėją): Žiemą kaip užsùks [vėjas], tai pilna pirkia dūmų Nmč.
21. intr. Gž, Alk sukant, mosuojant suduoti, uždrožti: Ubagas kad eina, vis su botagu kad ažùsuka, kad ažùsuka, tai šunes kur katras eina Ob. Tas velnias gerai užsuko su šakaliu tai meškai per leteną BsPIV73(Brt).
| refl. Pln: Aš tau užsisùksiu par šonus, tik tu mun liežuvauk! Dr. Tėvas kai užsisùko, vaikai vos teišspruko Rt. Tėvai netura rankų užsisùkti tokims vaikams pijokams Šts.
22. refl. staiga užpulti: Kareiviai kaip užsisùko, kad anus vijo! Lks.
| prk.: Jei gripo liga neužsisùks, pasisaugosu, ta (tai) galiu šimto metų sulaukti Slnt.
23. tr. apsvaiginti, apsukti: Girtuoklės kap ùžsuka galvą Mrc. Atsigulsi, tai galvą užsùks LKT385(Drsk).
| refl. LKKXI221(Trak), Vlk, Smal: Bronius gert nepratęs, tai nei nepajuto, kaip galva užsisuko rš. Su traukiniu gerai važiuot, nežusi̇̀suka galva Dbč.
24. refl. dingtelėti, toptelėti: Jai kai užsi̇̀suka kas, tai ir išeina iš namų viską palikus Lkč. Nu, jiem tep užsi̇̀sukė Šč.
25. refl. prk. užsinorėti: Užsisukáu žvejoti ir laimėjau Trk.
26. refl. prk. pasimiršti, užkristi: Ant to sykio užsi̇̀suka i neina atmyt, o paskui po laiko atsikvošėji Jrb. Ar atmysiu tas dainas, ar vėl ma[n] užsisùks Plv.
27. tr. nusukti, nuvogti: Užsukti̇̀ pinigai neišeis į gerą Alk.
28. refl. užsidirbti iš šalies: Jei iš niekur neužsisuksi̇̀, tai ir an kolionijų išejus nebus geriau Lp.
29. tr. šnek. duoti, parūpinti, pasukti: Neštum kilus, tai [kokį sunkiai gaunamą dalyką] užsùktų Gs.
30. refl. neišvengti, užsitraukti (bausmę): Taip ir anie žmonelės besisukdami (norėdami išsisukti, išvengti) po devynis mėnesius kalėjimo užsisukę TP1881,46.
◊ aki̇̀s užsùkti apgauti: Tau tas Klimas ùžsukė akis, ir nieko nepratai Vlk.
galvà užsisùko apkvaišo, nebesusiorientuoja: Kai galvà užsi̇̀suka, visko gali būt (galima paklysti) Bsg.
gálvą užsùkti
1. priversti pamilti: O ką garbė, tai garbė, kad net tokiam užmušėjui užsukau galvą! V.Kudir. Ji ne vienam galvą užusukė rš.
2. užduoti rūpestį: Ažùsukė galvą Btrm.
3. Mrc, Arm išvarginti: Jau galvà ažusuktà rūpesčiais Lb. Daug mislina, galvà užsuktà Srj.
4. atimti sveiką protą, sukvailinti: Ar neužsùks veinias bernu[i] galvõs? Dg.

į gálvą užsisùkti apimti kokiai minčiai: Užsisùks kas in galvą, ir daro visokias nesąmones Lkč. Užsisùko galvon, ir padariau bėdą Mrc.
kai̇̃p (lýg) ùžsuktas; kai̇̃p užsuktà mašinė̃lė apie plepantį, šnekantį be sustojimo: Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama Vaižg. Ji šneka kai̇̃p mašinė̃lė užsuktà PnmA. Barškalas boba, kai̇̃p užsuktà Krš.
kai̇̃p ùžsuktas [lai̇̃krodis] daug, be sustojimo (dirba): Rytą pašokę, kiaurą dienelę ėjom [apyvoką] kaip užsukti J.Balt. Eina, dirba kiauras dienas kaip užsuktas laikrodis, nieko aplinkui nemato ir net klausiamas neatsiliepia J.Balt.
nósį (snùkį) užsùkti Mrj, Rmš, Vlk, Pv, Vrn užpykti: Jau vėl jie užsùko nósis Sn. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. Ko dabar tu ant manęs užsukai̇̃ nósį? Lš. Negražu vaikščiot [prie svečio] užsùkus nósį Mrc. Negeras mokytojas: užsukęs ir užsukęs nosį Smn. Tyli, snùkį ažusùkus Klt.
pãlos užsisùko sukvailiojo, pakvaišo: Kas tau? Užsi̇̀sukė pãlos?! Lp.
šikinè užsùkti vlg. blogu atsimokėti: Kartais atsitinka tep, kad žmogus ažùsuka in tave šikinè Tvr.
paužsùkti, paùžsuka, -o (dial.) tr. daugelį užvynioti kuo: Buvo akėčių dančiai paužsukti žagarais Lz.

Daugiau informacijos

prisùkti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (25)

atvynióti

parvynióti

užvynióti

tę̃sti

antvil̃kti

parvil̃kti

aptèkti

tèkti

nusùkti

prisùkti