1 laidúoti, -úoja, -ãvo
1. tr., intr. FT užtikrinti, garantuoti kam ką: Tarybinė santvarka jiems laidavo taiką ir vaisingą darbą A.Vencl. Užstojo mane, savo žodžiu laidavo J.Avyž. Jei bus tau bėda, aš laiduoju, kad tave išgelbėsiu rš. Sakėsi išmokysianti jąją, į pasaulį įvesianti, likimą ir laimę jai laiduosianti rš.
2. tr., intr. K užtikrinti, kad kito skola bus grąžinta skolintojui; pasirašyti vekselį, užtikrinant, kad jis bus apmokėtas, žiruoti: Asmenys, vienu laiku ir drauge laidavę, atsako kaip solidarūs skolininkai rš. Laidúoju už jo skolą BŽ494.
laidúotinai atsakytinai.
| refl.: Už skolas laidavais brš.
3. intr. atsakyti už ką: Už jį aš ir supuvusiu skatiku nelaiduočiau rš. Aš laiduoju už vaikiną Skv1Moz43,9. Aš tau tatai žadu ir laiduoju už tatai DP36. Pirkimas su laidu, laiduotas (orig. laidotas) SD124.
1 išlaidúoti tr.; B, Q54, SD418 užtikrinti, garantuoti.
1 užsilaidúoti KII288; R363 užtikrinti, užgarantuoti: Jisai buvo užsilaidavęs, kad jisai juos statytoj dienoj n'įžeistus jiems norįs išduoti Bb2Mak12,25.

×glùšinti (-yti Skr), -ina, -ino tr.
1. kurtinti.
glùšinamai adv.: Glušinamai dundėjo užpakalyje būbnas rš.
2. mušimu ar kuo kitu atimti sąmonę, svaiginti: Kam dar tu jį glùšini, jis ir teip jau glùšas Skr.
3. vadinti glušu: Neglùšink kitų, pats glušas būdamas Rk.
4. slopinti, stelbti: Širdys glušintos atgijo vėl sp.

×apglùšinti tr.
1. apkurtinti: Didelis sprogimas apglušino žmones rš.
2. apsvaiginti: Rūpesčiai apglùšina žmogui galvą Jnš. Šitie dūmai apglùšino mane, skauda galvą Ds. Kaip davė kuolu galvon, ir apglùšino Dgl.
| refl.: Ji turbūt apsiglùšino kur, kad jai pinigai nesueina Skr.
3. nustelbti: Žolės burokus visiškai apglùšino Viln.

×priglùšinti tr.
1. pritrenkti, apsvaiginti: Lazda rėžė, šunį tuoj priglùšino Brt.
| Ši žinia mane visai priglùšino Užp. Jurgis lyg priglušintas stovėjo be žado P.Cvir.
| refl.: Pirmiau prisiglùšino, o paskiau pinigus atėmė Jd.
2. pritrenkus prigaudyti (žuvų): Kad priglùšinom šiandie žuvų! Srj.
3. prislopinti: Šimtai Kolumbų tįsojo denio paviršiuje ir gaudė priglušintą bangų šniokštimą P.Cvir.

×suglùšinti tr. apsvaiginti, sugluminti: Tas jį visai suglùšino Lnkv.
| refl.: Susiglùšinau ir nežinojau kas atsakyti Kt.

×užglùšinti tr.
1. apsvaiginti: Prirūkyta pirkios ertmė užglušindavo sąmonę rš.
2. užslopinti, nustelbti: Užglušino jo sakinį keli balsai rš.
| Tie vaikai berėkdami man net ausis užglùšino Slm.

×glùšinti (-yti Skr), -ina, -ino tr.
1. kurtinti.
glùšinamai adv.: Glušinamai dundėjo užpakalyje būbnas rš.
2. mušimu ar kuo kitu atimti sąmonę, svaiginti: Kam dar tu jį glùšini, jis ir teip jau glùšas Skr.
3. vadinti glušu: Neglùšink kitų, pats glušas būdamas Rk.
4. slopinti, stelbti: Širdys glušintos atgijo vėl sp.

×apglùšinti tr.
1. apkurtinti: Didelis sprogimas apglušino žmones rš.
2. apsvaiginti: Rūpesčiai apglùšina žmogui galvą Jnš. Šitie dūmai apglùšino mane, skauda galvą Ds. Kaip davė kuolu galvon, ir apglùšino Dgl.
| refl.: Ji turbūt apsiglùšino kur, kad jai pinigai nesueina Skr.
3. nustelbti: Žolės burokus visiškai apglùšino Viln.

×priglùšinti tr.
1. pritrenkti, apsvaiginti: Lazda rėžė, šunį tuoj priglùšino Brt.
| Ši žinia mane visai priglùšino Užp. Jurgis lyg priglušintas stovėjo be žado P.Cvir.
| refl.: Pirmiau prisiglùšino, o paskiau pinigus atėmė Jd.
2. pritrenkus prigaudyti (žuvų): Kad priglùšinom šiandie žuvų! Srj.
3. prislopinti: Šimtai Kolumbų tįsojo denio paviršiuje ir gaudė priglušintą bangų šniokštimą P.Cvir.

×suglùšinti tr. apsvaiginti, sugluminti: Tas jį visai suglùšino Lnkv.
| refl.: Susiglùšinau ir nežinojau kas atsakyti Kt.

×užglùšinti tr.
1. apsvaiginti: Prirūkyta pirkios ertmė užglušindavo sąmonę rš.
2. užslopinti, nustelbti: Užglušino jo sakinį keli balsai rš.
| Tie vaikai berėkdami man net ausis užglùšino Slm.

1 šiẽpti, -ia, -ė Rtr, Š, DŽ
1. tr. R, MŽ, N, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pravėrus lūpas kišti, rodyti (dantis): Pasakojo juokdamasis, šiepdamas geltonus dantis LzP. Iš sodo išpuolė dar pora šunų, šiepdami dantis į tokius triukšmingus svečius LzP. Susigėdęs [Brisius] šiepia bedantį snukį, inkščia gailiai, tartum atsiprašydamas, ir, paspaudęs uodegą, vėl susiriečia guoly J.Bil.
| prk.: Badas jau šiepia dantis džiūgaudamas I.Simon.
2. refl. N, K, M, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ vieptis šypsantis: Jis, kad linksmas, šiẽpias, o kad piktas, kaktą suraukia, susuka J. Gali šiẽptis: dantys šviečia Jrb.
^ Verksi ar juoksies – šiẽptis vis tiek reiks Slk.
ǁ prk. rodytis pro debesis (apie saulę): Šiẽpias saulė – gal išsigiedris Mžš. Saulė šiẽpias par progiedrulį J.
ǁ daryti grimasą, vieptis, rodant nepasitenkinimą, pyktį, nepalankumą kam, ginant ką: Kai ji (meška) jį (vilką) kėlė, tai jau vilkas šiepės, nes meška jį jau per daug spaudė BsPI8(Rg). Lyg tik kas artyn – [šuo] šiepias LTR(Kp).
3. tr., intr. N, NdŽ, P.Cvir šaipytis, pajuokti, ironizuoti: Visi jį šiẽpė už bailumą DŽ1. Tu moki labai iš kitų šiepti, na tai dabar tegul iš tavęs kiti pašieps V.Piet. Brolis iš manęs šiepia, juog aš negaliu pamatyti saulės tekant TS1902,10(V.Piet). Jie iš šitos žirgų veislės tik šiepė V.Piet.
| refl.: Kam akyse šieptis iš žmogaus?! Pc.
4. sprogti, skleistis: Kad medis sprogsta, šiẽpiasi lapai J. Tuoj pradės šiẽptis obelės Mžš. Da sniego pilna, o palazdžių galvelės jau šiẽpias Antš. Iš pumpurėlių šiẽpias žiedeliai, draug iš jų eina gardūs kvapeliai BM431(Kp). Atokaitoje matei besišiepiant geltoną purienos žiedelį, tikrojo pavasario pranašą A.Vencl. Iš dirvos diegelis šiepiasi J.Paukš.
5. refl. prk. prasiskirti, skilti: Žiūrėkit, jūsų muštokė jau šiẽpias Slm.
^ Koja mina, pilvu trina, kur šiepias, ten kiša (audžia) Jrg(Pn).
1 apšiẽpti, -ia, àpšiepė tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Pmp; L pajuokti, pašiepti: Bus apšiepta tokia žmogystė Rm. Ana tokia lenta (lėta), tai te ją apjuoks, apšiẽps Ktk. Apšiẽpia mum, kad negerai kalbam Bsg.
1 atšiẽpti, -ia (àtšiepia), àtšiepė
1. tr. KŽ atšipinti: Atšiepti savo ašmenis K.Būg.
2. refl. atsakyti šypsniu.
| prk.: Šyptelės rytą pakirdusi [saulė], ir ima rūkai skirtis, ir atsišiepia jai pati žemė Vaižg.
3. refl. Bgt, Ig, KzR atsišnekėti, atsikirsti šiepiamam, pajuokiamam: Jis mėgsta pašiẽpt, o aš atsišiẽpt Šn. Aš jam nepasidaviau, atsi̇̀šiepiau Vv. Šitokias bamblys, ir tus jau atsi̇̀šiepia Kpč.
1 iššiẽpti, -ia, i̇̀ššiepė tr.
1. Rtr, Rod pravėrus lūpas parodyti, iškišti (dantis); išviepti (burną, snukį): Vilkas sėdos an kelmo, akis išvėlė, dantis i̇̀ššiepė LKKXIII26(Grv). Žiūrėk, kaip vaikas klauso, net dantis iššiẽpęs Blnk. Iš jo iššieptos burnos kėksojo dantys, balti ir ilgi P.Cvir. Šuva nebegali snukio iššiẽpti Š.
2. refl. Q635, R, N, Amb, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ išsiviepti (ppr. šypsantis): Anyta išsišiẽpusi, dantis rodo J. Kad linksmus, išsišiẽpęs, baisiai patenkytas savo sūnėnu Slm. Išsišiẽpus ir išsišiẽpus lyg didžiausias raras (tauškalius) Gs. Tu, žioply Merčiuk, dėl ko juokies išsišiẽpęs? K.Donel.
^ Išsišiepęs kap šventytas Velykų paršas Lnkl. Ko čia išsišiepęs kaip jaunas mėnuo? LTR(Brž). Išsišiepusi iki ausų rš. Ko išsišiepei kaip pratašymas? LTR(Vlkv). Kad tau tamsu, išsišiepk – tai bus šviesu LTIII461(Tvr). Išsišiepk, užsimerk, ir bus šviesu LTR(Šil). Kam sakai, ka nematai: išsišiẽpk, i matysi Jrb.
ǁ DŽ daryti grimasą, išsiviepti, rodant nepasitenkinimą, pyktį, nepalankumą kam ir pan.: Už stalo atsisėdęs, išsišiẽpęs šypso, nenorėdamas ėsti J. Išsi̇̀šiepė kaip sartoji (kumelė) – matyt, negardu buvo Ėr. Ko vaikštai išsišiẽpęs, gal sergi? Ėr. Trisdešimt kapeikų, i da išsišiẽpę (nenori pirkti, mano, kad per brangu) Vlkv. Toki menki, toki išsišiẽpę – koki tę vyrai Pv. Ta raganė toki baisi: sena, lūpos jai uždribę ant barzdos, išsišiepus – kad baisu žiūrėt LTR(Bsg). A velnią matei, ka išsi̇̀šiepei? Ps. Ko tu toks išsišiẽpęs, kas tau nepatinka? Vrb. Baisiai negardūs tie sūriai – valgom išsišiẽpę Mžš. Jo veidas išsišiepęs lyg piktojo I.Simon. Pribėgęs artyn piemuo tik šmaikštū šmaikštū botagu, vilkas kad išsi̇̀šiepė! Š.
| prk.: Aš sena, viena būdama, išsišiepsiù (numirsiu) – ir šilo lapė nesulos Tvr.
^ Išsišiẽpus kap devynios pėtnyčios Mrc. Išsišiepęs lyg devynias pėtnyčias neėdęs LTR(Vs). Išsišiepęs kaip giltinė LTsV144(Šil). Išsi̇̀šiepė kap devynios giltinės Vlk. Išsišiepė kap šuva nuo ašakų Rod. Išsi̇̀šiepė lyg šuva ant ašakų Dkš. Išsišiepė kaip šuo į debesį žiūrėdamas LTR. Ir žiūri išsišiepęs kaip šuo prieš karštą kisielių LTR(Jrb). Ko tu tep išsišiepęs lyg katė pridairius miltuose? LMD(Pns). Išsišiepęs kap pautų gėla Klvr.
ǁ perkreipti veidą nuo įtampos: Dirbam net išsišiẽpę Mlt. Eidavom išsišiẽpę, plėšdavom dirvonus Trgn. Gerai, kad griebėm vakar [šieną] išsišiẽpę, o šiandiej lyja! Mžš. Išsišiẽpus iš paskutinio keliu Pbr. Nustęsė maišą net išsišiẽpęs Lp. Kad užriti medį, tai arklys išsišiẽpęs traukia Šmn. Velniui nebuvo kas daryt – tempė arklą net išsišiepęs LTR(Dkk). Ėda kiaulės išsišiepę LTR(Lzd).
ǁ iš veido atrodyti suvargusiam, susibaigusiam: Kiūtina bobutė susirietus, išsišiẽpus Kp. Ana kad pečių pakūrent, tai išsišiẽpt Dglš.
3. Vrn, Skr pajuokti, pašiepti: Jis mėgsta visus įgelt ir iššiẽpt Dkš. Tu da jo paprašyk, jis tave da iššiẽps – i nieko negausi iš jo Jrb.
| refl. KŽ: Ogi dabar taip gėdiškai visur pasirodau, kad ir vaikpalaikiai jau man išsišiẽpt pasidrąsin K.Donel.
4. refl. prk. išskleisti pumpurus, išsprogti: Sušilo, medžiai išsi̇̀šiepė Ėr.
5. refl. DŽ atsirasti plyšiui, išsiskėsti: Da anądien keli loveliai padirbti, ale išsišiẽpę Slm. Ties judviejų kojoms žemė išsišiepė BsPIII34(Nm). Po vieno žygio išsišiepia batai rš. Bulbos išsišiẽpę (verdant sutrūkusios) Dglš.
1 nušiẽpti, -ia, nùšiepė
1. refl. NdŽ, KŽ, Bsg, Skr nusišypsoti: Šypt šypt nusi̇̀šiepiau, o tu pyksti J. Anelja visiems mokėjo gražiai, maloniai nusišiepti Vaižg.
| prk.: Saulė pavasariu nusišiepė labai anksti ir švietė kasdieną Vaižg.
ǁ Š, Ser, KŽ šypsniu parodyti nepasitenkinimą, ironiją ir pan.: Jonas karčiai nusišiepė, lyg tuo pasakydamas: ir atrado, ką vadinti ponu J.Paukš.
2. tr. pajuokti: Reikia apsitaisyt einant [į žmones], bo nušiẽps visos [moterys] mane tenai Bsg.
| refl.: Tai jau tiesa, – nusi̇̀šiepė pamotė NdŽ.
1 pašiẽpti, -ia, pàšiepė
1. tr. atvėpti lūpas: Ko žiūri, lūpą pašiẽpęs?! Skr.
2. tr., intr. Rtr, Š, KŽ, Vv pajuokti, pasišaipyti iš ko: Kam tu mane pašiepi̇̀, kas aš – kvailas!? Slk. Jis šneka pašiẽpdamas Dkš. Savo neapykantą bajorams valstiečiai reiškia pašiepiamomis dainomis rš. Pašiẽpiamas juokas NdŽ. Pašiepiamųjų dainų rūšis turi ir kitas šaknis EncV1333. Niekas tiek nėra jos bailumo pašiepęs, kiek ji pati I.Simon. Tu moki labai iš kitų šiepti, na tai dabar tegul iš tavęs kiti pašieps V.Piet. Pašiẽpt kitus visi mokėtų, tik ne visi nori iš kitų šaipytis Lš.
pašiẽpiančiai adv.: Ne tiek piktai, kiek pašiepiančiai jis pradėjo tyčiotis KlbV72.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Vd: Jis geras žmogus, tik ką iš jo pasišiẽpia (kiti pasijuokia) Pc.
1 prašiẽpti, -ia, pràšiepė
1. tr. Ser, NdŽ pravėrus lūpas parodyti, iškišti (dantis): Šuo pràšiepė dantis DŽ1. Prašiẽpti burną NdŽ.
| Teip noriu miego, kad negaliu akių prašiẽpt (atmerkti) Rmš.
| refl.: Prasišiẽpusios lūpos NdŽ.
2. refl. Š, NdŽ, KŽ prasiviepti šypsantis: Šypt prasišiẽpęs šypsojo jis J. Veizdėdamas į mane prasi̇̀šiepė J. Pimpienė dar labiau prasišiepė, net daugybė plonyčių raukšlelių aplink akis pasipylė J.Paukš.
ǁ Jrb, Vlkj prk. nušvisti, sušvisti: Po pietų diena prasi̇̀šiepė Rs. An vakarą i saulutė prasi̇̀šiepė Ėr. Tam ir ruduo, kad saulė tik tarpais prasišiẽpia Vl. Palauk, kai oras truputį prasišiẽps, lauk išneši [skalbinius] Gs.
3. tr. prk. išskleisti: Pavasarį, ko gera, ne tik sužaliuos obelaitė, bet ir kokį žiedą prašieps rš.
| refl. LKT317(Ds): Du žiedai jau buvo prasišiẽpę Slm. Ir obelės prasi̇̀šiepė Ėr. Kryžius buvo aptaisytas ankstybaisiais pavasario žiedais ir vos vos prasišiepusiomis beržiukų šakomis J.Paukš.
4. perskilti, praplyšti: Obuolys [kepamas] pukšterėjo ir prasi̇̀šiepė Kp. Motina traukė iš pečiaus nuo karščio prasišiepusius dirsinės duonos kepalus rš. Tavo klynelis jau prasišiẽpęs Gs.
1 sušiẽpti, -ia, sùšiepė tr. kreivai iššiepti: Sušiẽpti burną, veidą, snukį NdŽ.
| refl. NdŽ.

1 šiẽpti, -ia, -ė Rtr, Š, DŽ
1. tr. R, MŽ, N, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pravėrus lūpas kišti, rodyti (dantis): Pasakojo juokdamasis, šiepdamas geltonus dantis LzP. Iš sodo išpuolė dar pora šunų, šiepdami dantis į tokius triukšmingus svečius LzP. Susigėdęs [Brisius] šiepia bedantį snukį, inkščia gailiai, tartum atsiprašydamas, ir, paspaudęs uodegą, vėl susiriečia guoly J.Bil.
| prk.: Badas jau šiepia dantis džiūgaudamas I.Simon.
2. refl. N, K, M, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ vieptis šypsantis: Jis, kad linksmas, šiẽpias, o kad piktas, kaktą suraukia, susuka J. Gali šiẽptis: dantys šviečia Jrb.
^ Verksi ar juoksies – šiẽptis vis tiek reiks Slk.
ǁ prk. rodytis pro debesis (apie saulę): Šiẽpias saulė – gal išsigiedris Mžš. Saulė šiẽpias par progiedrulį J.
ǁ daryti grimasą, vieptis, rodant nepasitenkinimą, pyktį, nepalankumą kam, ginant ką: Kai ji (meška) jį (vilką) kėlė, tai jau vilkas šiepės, nes meška jį jau per daug spaudė BsPI8(Rg). Lyg tik kas artyn – [šuo] šiepias LTR(Kp).
3. tr., intr. N, NdŽ, P.Cvir šaipytis, pajuokti, ironizuoti: Visi jį šiẽpė už bailumą DŽ1. Tu moki labai iš kitų šiepti, na tai dabar tegul iš tavęs kiti pašieps V.Piet. Brolis iš manęs šiepia, juog aš negaliu pamatyti saulės tekant TS1902,10(V.Piet). Jie iš šitos žirgų veislės tik šiepė V.Piet.
| refl.: Kam akyse šieptis iš žmogaus?! Pc.
4. sprogti, skleistis: Kad medis sprogsta, šiẽpiasi lapai J. Tuoj pradės šiẽptis obelės Mžš. Da sniego pilna, o palazdžių galvelės jau šiẽpias Antš. Iš pumpurėlių šiẽpias žiedeliai, draug iš jų eina gardūs kvapeliai BM431(Kp). Atokaitoje matei besišiepiant geltoną purienos žiedelį, tikrojo pavasario pranašą A.Vencl. Iš dirvos diegelis šiepiasi J.Paukš.
5. refl. prk. prasiskirti, skilti: Žiūrėkit, jūsų muštokė jau šiẽpias Slm.
^ Koja mina, pilvu trina, kur šiepias, ten kiša (audžia) Jrg(Pn).
1 apšiẽpti, -ia, àpšiepė tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Pmp; L pajuokti, pašiepti: Bus apšiepta tokia žmogystė Rm. Ana tokia lenta (lėta), tai te ją apjuoks, apšiẽps Ktk. Apšiẽpia mum, kad negerai kalbam Bsg.
1 atšiẽpti, -ia (àtšiepia), àtšiepė
1. tr. KŽ atšipinti: Atšiepti savo ašmenis K.Būg.
2. refl. atsakyti šypsniu.
| prk.: Šyptelės rytą pakirdusi [saulė], ir ima rūkai skirtis, ir atsišiepia jai pati žemė Vaižg.
3. refl. Bgt, Ig, KzR atsišnekėti, atsikirsti šiepiamam, pajuokiamam: Jis mėgsta pašiẽpt, o aš atsišiẽpt Šn. Aš jam nepasidaviau, atsi̇̀šiepiau Vv. Šitokias bamblys, ir tus jau atsi̇̀šiepia Kpč.
1 iššiẽpti, -ia, i̇̀ššiepė tr.
1. Rtr, Rod pravėrus lūpas parodyti, iškišti (dantis); išviepti (burną, snukį): Vilkas sėdos an kelmo, akis išvėlė, dantis i̇̀ššiepė LKKXIII26(Grv). Žiūrėk, kaip vaikas klauso, net dantis iššiẽpęs Blnk. Iš jo iššieptos burnos kėksojo dantys, balti ir ilgi P.Cvir. Šuva nebegali snukio iššiẽpti Š.
2. refl. Q635, R, N, Amb, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ išsiviepti (ppr. šypsantis): Anyta išsišiẽpusi, dantis rodo J. Kad linksmus, išsišiẽpęs, baisiai patenkytas savo sūnėnu Slm. Išsišiẽpus ir išsišiẽpus lyg didžiausias raras (tauškalius) Gs. Tu, žioply Merčiuk, dėl ko juokies išsišiẽpęs? K.Donel.
^ Išsišiepęs kap šventytas Velykų paršas Lnkl. Ko čia išsišiepęs kaip jaunas mėnuo? LTR(Brž). Išsišiepusi iki ausų rš. Ko išsišiepei kaip pratašymas? LTR(Vlkv). Kad tau tamsu, išsišiepk – tai bus šviesu LTIII461(Tvr). Išsišiepk, užsimerk, ir bus šviesu LTR(Šil). Kam sakai, ka nematai: išsišiẽpk, i matysi Jrb.
ǁ DŽ daryti grimasą, išsiviepti, rodant nepasitenkinimą, pyktį, nepalankumą kam ir pan.: Už stalo atsisėdęs, išsišiẽpęs šypso, nenorėdamas ėsti J. Išsi̇̀šiepė kaip sartoji (kumelė) – matyt, negardu buvo Ėr. Ko vaikštai išsišiẽpęs, gal sergi? Ėr. Trisdešimt kapeikų, i da išsišiẽpę (nenori pirkti, mano, kad per brangu) Vlkv. Toki menki, toki išsišiẽpę – koki tę vyrai Pv. Ta raganė toki baisi: sena, lūpos jai uždribę ant barzdos, išsišiepus – kad baisu žiūrėt LTR(Bsg). A velnią matei, ka išsi̇̀šiepei? Ps. Ko tu toks išsišiẽpęs, kas tau nepatinka? Vrb. Baisiai negardūs tie sūriai – valgom išsišiẽpę Mžš. Jo veidas išsišiepęs lyg piktojo I.Simon. Pribėgęs artyn piemuo tik šmaikštū šmaikštū botagu, vilkas kad išsi̇̀šiepė! Š.
| prk.: Aš sena, viena būdama, išsišiepsiù (numirsiu) – ir šilo lapė nesulos Tvr.
^ Išsišiẽpus kap devynios pėtnyčios Mrc. Išsišiepęs lyg devynias pėtnyčias neėdęs LTR(Vs). Išsišiepęs kaip giltinė LTsV144(Šil). Išsi̇̀šiepė kap devynios giltinės Vlk. Išsišiepė kap šuva nuo ašakų Rod. Išsi̇̀šiepė lyg šuva ant ašakų Dkš. Išsišiepė kaip šuo į debesį žiūrėdamas LTR. Ir žiūri išsišiepęs kaip šuo prieš karštą kisielių LTR(Jrb). Ko tu tep išsišiepęs lyg katė pridairius miltuose? LMD(Pns). Išsišiepęs kap pautų gėla Klvr.
ǁ perkreipti veidą nuo įtampos: Dirbam net išsišiẽpę Mlt. Eidavom išsišiẽpę, plėšdavom dirvonus Trgn. Gerai, kad griebėm vakar [šieną] išsišiẽpę, o šiandiej lyja! Mžš. Išsišiẽpus iš paskutinio keliu Pbr. Nustęsė maišą net išsišiẽpęs Lp. Kad užriti medį, tai arklys išsišiẽpęs traukia Šmn. Velniui nebuvo kas daryt – tempė arklą net išsišiepęs LTR(Dkk). Ėda kiaulės išsišiepę LTR(Lzd).
ǁ iš veido atrodyti suvargusiam, susibaigusiam: Kiūtina bobutė susirietus, išsišiẽpus Kp. Ana kad pečių pakūrent, tai išsišiẽpt Dglš.
3. Vrn, Skr pajuokti, pašiepti: Jis mėgsta visus įgelt ir iššiẽpt Dkš. Tu da jo paprašyk, jis tave da iššiẽps – i nieko negausi iš jo Jrb.
| refl. KŽ: Ogi dabar taip gėdiškai visur pasirodau, kad ir vaikpalaikiai jau man išsišiẽpt pasidrąsin K.Donel.
4. refl. prk. išskleisti pumpurus, išsprogti: Sušilo, medžiai išsi̇̀šiepė Ėr.
5. refl. DŽ atsirasti plyšiui, išsiskėsti: Da anądien keli loveliai padirbti, ale išsišiẽpę Slm. Ties judviejų kojoms žemė išsišiepė BsPIII34(Nm). Po vieno žygio išsišiepia batai rš. Bulbos išsišiẽpę (verdant sutrūkusios) Dglš.
1 nušiẽpti, -ia, nùšiepė
1. refl. NdŽ, KŽ, Bsg, Skr nusišypsoti: Šypt šypt nusi̇̀šiepiau, o tu pyksti J. Anelja visiems mokėjo gražiai, maloniai nusišiepti Vaižg.
| prk.: Saulė pavasariu nusišiepė labai anksti ir švietė kasdieną Vaižg.
ǁ Š, Ser, KŽ šypsniu parodyti nepasitenkinimą, ironiją ir pan.: Jonas karčiai nusišiepė, lyg tuo pasakydamas: ir atrado, ką vadinti ponu J.Paukš.
2. tr. pajuokti: Reikia apsitaisyt einant [į žmones], bo nušiẽps visos [moterys] mane tenai Bsg.
| refl.: Tai jau tiesa, – nusi̇̀šiepė pamotė NdŽ.
1 pašiẽpti, -ia, pàšiepė
1. tr. atvėpti lūpas: Ko žiūri, lūpą pašiẽpęs?! Skr.
2. tr., intr. Rtr, Š, KŽ, Vv pajuokti, pasišaipyti iš ko: Kam tu mane pašiepi̇̀, kas aš – kvailas!? Slk. Jis šneka pašiẽpdamas Dkš. Savo neapykantą bajorams valstiečiai reiškia pašiepiamomis dainomis rš. Pašiẽpiamas juokas NdŽ. Pašiepiamųjų dainų rūšis turi ir kitas šaknis EncV1333. Niekas tiek nėra jos bailumo pašiepęs, kiek ji pati I.Simon. Tu moki labai iš kitų šiepti, na tai dabar tegul iš tavęs kiti pašieps V.Piet. Pašiẽpt kitus visi mokėtų, tik ne visi nori iš kitų šaipytis Lš.
pašiẽpiančiai adv.: Ne tiek piktai, kiek pašiepiančiai jis pradėjo tyčiotis KlbV72.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Vd: Jis geras žmogus, tik ką iš jo pasišiẽpia (kiti pasijuokia) Pc.
1 prašiẽpti, -ia, pràšiepė
1. tr. Ser, NdŽ pravėrus lūpas parodyti, iškišti (dantis): Šuo pràšiepė dantis DŽ1. Prašiẽpti burną NdŽ.
| Teip noriu miego, kad negaliu akių prašiẽpt (atmerkti) Rmš.
| refl.: Prasišiẽpusios lūpos NdŽ.
2. refl. Š, NdŽ, KŽ prasiviepti šypsantis: Šypt prasišiẽpęs šypsojo jis J. Veizdėdamas į mane prasi̇̀šiepė J. Pimpienė dar labiau prasišiepė, net daugybė plonyčių raukšlelių aplink akis pasipylė J.Paukš.
ǁ Jrb, Vlkj prk. nušvisti, sušvisti: Po pietų diena prasi̇̀šiepė Rs. An vakarą i saulutė prasi̇̀šiepė Ėr. Tam ir ruduo, kad saulė tik tarpais prasišiẽpia Vl. Palauk, kai oras truputį prasišiẽps, lauk išneši [skalbinius] Gs.
3. tr. prk. išskleisti: Pavasarį, ko gera, ne tik sužaliuos obelaitė, bet ir kokį žiedą prašieps rš.
| refl. LKT317(Ds): Du žiedai jau buvo prasišiẽpę Slm. Ir obelės prasi̇̀šiepė Ėr. Kryžius buvo aptaisytas ankstybaisiais pavasario žiedais ir vos vos prasišiepusiomis beržiukų šakomis J.Paukš.
4. perskilti, praplyšti: Obuolys [kepamas] pukšterėjo ir prasi̇̀šiepė Kp. Motina traukė iš pečiaus nuo karščio prasišiepusius dirsinės duonos kepalus rš. Tavo klynelis jau prasišiẽpęs Gs.
1 sušiẽpti, -ia, sùšiepė tr. kreivai iššiepti: Sušiẽpti burną, veidą, snukį NdŽ.
| refl. NdŽ.

×trõpyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (l. trafić, brus. тpaпiць) KBII193, Rtr, LVIV227, NdŽ, KŽ; Q403,528, R, R29,354, MŽ38,91,474, N, M
1. tr., intr. Kos56 kliudyti, užgauti, pataikyti: Jis su akmeniu medį trõpyjo KII234. Netrõpyk į langą Kal. Trõpyjo į gyslę nervinę, užtai teip skaudėjo (leidžiant vaistus) Sdb. O tas balkis buvo teip taisytas, kad jaunikius turi tropytie [krisdamas], o marčias turi gyvas palikti BsMtII182(Klp).
| Tą medį saulė labai trõpyja KI156.
| Kam ta burta tropija tas tur būt prarytas BsMtII230(Klp).
| prk.: Tai mane tropijo R167, N. Jis tuom žodžiu jaučias trõpytas KII235. Er ne teipo yra, jog mano žodžiai ir mano provos, kurias aš per mano tarnus prarakus prisakiau, jūsų tėvus tropijo BBZak1,6. Malda netropijanti, nuoprosna R135, MŽ179. Ot! tropijo dalgis į akmenį, – juokėsi Antanas Žem.
ǁ kliudyti taikantis: Kam reik badyti, jeigut netrõpiji? Slnt. Ei trõpyk trõpyk mane, šaudyklėli, į raibąsias plunksnužėles JD131.
ǁ atsekti, nepaklysti vykstant: Klausė, ar trõpysiu pas juos ateit Všt. Ilgai ieškojo, o vis tiek netropijo įeiti Kv. Kai išeinu iš mašinos, nebežinau, kur eitie, pasklausiu, tada trõpiju Lel. Ar jis trõpys nueit, juk labai sutemo Rg. Trõpijom [nueiti] šunio balsan Str. O kad mes paliksim jauniausią brolelį, netrõpysim kelelį JD399. Užlijo lietus, užtemė tamsus, netropis žirgelis viešo kelelio TD73. Netropijau in dvarelį, patropijau in darželį LTR(Upn). Tę krykštė narstė raiba antelė netrõpijus pulkelį (d.) Klvr.
2. tr., intr. R115, MŽ150 gerai, tinkamai, norimai, laiku ką padaryti; pataikyti: Jis trõpijo gero[je] valando[je] pasėti miežius J. Gerai, kad tropyjai parvažiuot Graž. Trõpijau [ateiti] ant pat pietų Kv. Matai, kaip trõpijom duobę iškast Slm. O tai gerai, sesužėlė, trõpyjai, kad vynines obalėles sodinai JV1005.
3. intr., tr. įtikti: Do jai sunku trõpyt Dglš. Kai bernu tarnavo, anas jiem labai trõpijo Ktk. Ir karvių aš jam netrõpydavau perkelt Trgn. Dabar marti tvarko [namus], aš jau nebetropiju, žinai, kaip senas žmogus… Rk. Nemokėsiu, netrõpysiu kaip reikia padėkavoti A.Baran. Dabar mokytam netrõpytum ir par gryčią pereit Skdt. Didis tavo pulkelis, maža mano dukrelė, nemokės netropys žodužėlio kalbėtie LB71.
4. tr. gauti tinkamą: Ui ui ui, Dievai, Dievuliau mano, netrõpyjau bernelio JV799. Ak tu Dieve, Dievulėliau, netropijau mergužėlę, išsirinkau tinginėlę BsO164. Netropijai martelės: nei audėjėlė, nei verpėjėlė, nei šieno grėbėjėlė NS586(Vb).
5. žr. užtropyti 3: Aš jį čia trõpyjau KII235. Bekeliaudamas tropyjo jisai vieną malūną MitVI14. Dieneles trotyjau, vargelį trõpyjau JV112.
^ Nu vilko bėgdamas ant meškos tropijo LMD. Tropysi kertę B472, MŽ32.
6. refl. impers. R, R152,421, MŽ75,202,226,571, N atsitikti, pasitaikyti: Negali žinoti, kaip galia tropyties NmŽ. Aš kai obuolius susapnuoju, tai blogai trõpysis Str. Man pačiam tas trõpijas Rsn. Retai tokių trõpijas, retai tokių atsitikimų yr Km. Tai retai tropijasi Tat. I viseip trõpijos, visokių vargų Yl. Trõpijas ton ūlyčion ateit čigonui BM5(Kp). Andai trõpyjos, kad aš, į baudžiavą jodams, kaip šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių K.Donel. Tropytisi Q528. Ir nusidavė (tropijos) tą lauką būti Boas, kursai nuog giminės Elemelech buvo BBRut2,3. Ir kad mi tai (tropijos), jog Motina Viešpaties ateit manęsp Ch1Luk1,43. Tropijuos po Dievu esant PrLXVII24, N. Trõpyčiaus mirti – ką jūs darytumėt Klp.
^ Duona ne marti, viseip tropijas LTR(Slk). Po Dievu ėsant visaip tropijas MŽ. Ir šoną užgulant iškada gal tropytis MŽ.
7. refl. impers. atsirasti, būti atvejui, progai: Man kartą tropijos eiti į Papilę Sln. Daugiaus jos (gyvatės), anė jai pavėdžių gyvačių nesitropijo matyt BsPII117(Srd).
8. refl. atsitiktinai, netikėtai atsirasti: Duona sena ir nekiek, sako gi, kai duonos nekiek, tai i svečias trõpijas Švnč. Ale niekad ji niekad nesitrõpija man Brt. Ir anudu ejo į bažnyčią susivinčiavot ir trõpijos anudums svotas MitII42(Krg).
^ Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis PrLXVII19, B360.
9. tr. būti linkusiam, mėgti: Sūnai trõpija abudu išgert, i šitas nespjauna Slm. Jau ir visos trõpija pameluot, ale Šidlauskienė tai labiausia Slm.
10. intr. atitikti: Vardas ne tas pats, netrõpyja KII387.
11. intr. impers. tekti, atsitikti, pasitaikyti: Vienam kartą trõpyjo par girią keliauti, ir bekeliaujant jis sutiko vieną vokietį MitVI54. Ir tropijo ing tą pūstynę tos girios atrasti gražų nedidelį dvarelį DS63(Rs).

×atitrõpyti tr.
1. parinkti tinkamesnį, geresnį: Attropijau valandėlę meilingą, kad prigydžiau obelėlę vyningą d.
2. atitikti: Jie užsiprašydavo dvigubai; jei tu žinai tą kainą, atitrõpijai, tai greičiau sutinka Snt.
3. refl. impers. N atsitikti: Gyvenime viseip atsitrõpija Ob.
4. refl. impers. būti, tiktis progai, atvejui: Atsitropyjo tau ten beesant, beviešiant pasipažinti su tavo brotu J.

×įtrõpyti
1. tr. taikantis įkišti: Ale kaip tą žaltį įtrõpijai į tą butelką Trk.
2. intr. Ktk pasistengti, kad įlįstų, įtiktų: Įtrõpyk į vidų daržinės įvažiuoti J.
3. intr. R421, MŽ571, N, K atsitikti, įvykti.
4. intr. įtikti: Negal jam niekaip intrõpyt Kr.

×nutrõpyti
1. intr. nusitaikyti: Ka trenkė nutrõpijęs! Vvr.
2. tr., intr. R, MŽ, N nutaikyti, tinkamai parinkti: Nutrópijau į gerą laiką nueiti J. Gerai nutrõpijo kelią, ka į trečią dieną numus tik rado (iron.) Kv.
3. refl. impers. pasisekti: Dideliai gerai man šį kartą nusitropijo J.Marc.

×patrõpyti K, NdŽ, KŽ
1. intr. pataikyti: Gal patrõpyti į mažą pirštelį, ot šaudo! Trkn. Kulkos, kaip šavė, patrõpijo į puoduką, ausį i numušo Rdn. Patrõpijo į kriauklų tarpą i papjovė Lnk. Patropijo kaip žabalis [v]andenin Ds.
| tr.: Krygužėje buvau, šūvužį šoviau, patrõpyjau mergelę LB54.
ǁ kliudyti taikantis: Į sykį patropijo MŽ, N. Jis už sykį patropijo jam į galvą J. I nepatropyjau pro šalį NmŽ.
2. tr. gerai pataikyti, sugebėti, pajėgti: Nieko, nieko, ale i ji patrõpija pasakyt, ka nori Rd. Nepatropijo atdaryti tikrąsias duris į lauką, atdarė duris į trobą BsPII5(Kl). Su šaukštu nepatropijo valgį pasemti Ns1832,11-12. Išmeta iš seklyčios ir antrą sykį, kad nepatrõpyja atsakyti suolsėdžiui JR27. Jei gerai patropysu padirbti, paskuo i kitims padirbsu Žr.
3. tr. pataikyti į laiką: Šitai i patrõpijau an pietų Tl. Vėl nepatrõpijau ateit Jnš.
4. intr. pakliūti, atsidurti kur: Prie našlės į nakvynę patrõpyjo Jrk14. Netropyjau į girelę, patrõpyjau į darželį JV604.
5. tr., intr. Užp įtikti: Ar patrõpiji jam dirbt? Skdt.
6. tr. pasistengti (ką padaryti): Ale ka ir patrõpijai pasakyt žodį riebų Jnšk.
7. žr. užtropyti 3: Jis patrõpyjo jąją dar su tuom daktaru Pgg.
8. refl. impers. Krs pasitaikyti, atsitikti: Kitą sykį ir šiaip pasitropija, ir taip N. Pasitrõpijo, kad važiavo vienas klierikas BM17(Skp).
9. refl. K atsitiktinai, netikėtai pasitaikyti, įvykti, atsirasti, tekti: I pasitrõpijo vieną kartą pas tą kunigą atvažiuoti ano pažįstamas Als. Bet ten pasitropijęs būti cigonas, tas ir pavogęs vieną vinį Sln. Nepasitropijo jai geras žmogus (vyras) Šln. Vienas žmogus pasitropijo man ant kelio BsMtII228(Klp). Kokia vasara pastropis, tokia ir nauda bus Vj.
^ Pasitrõpijo kaip aklai vištai grūdas Vvr.
10. intr. būti linkusiam ką daryti: Ale ana patropija viseip Krtn.
11. intr. kiek susiderinti: Ka pramoksti kulti [spragilu], nėko vieto[je], tik reik patrõpyti Krš.

×pritrõpyti
1. žr. užtropyti 3: Girti žvirbliai rods ne tankiai pritropyjami prš.
2. refl. N atsitikti: Prisitrõpijo jam toks atsitikimas J. Ko verki? Ar tau vėl kokia nelaimė prisitropijo? DS290(Rs).

×sutrõpyti
1. intr. sutaikyti, suderinti: Nesmagu, kap nesutrõpysi – vienas sau, kitas sau Ml.
| refl.: Susitropijova abudu susieiti J.
2. tr. LTR(Tlž) sutikti, sueiti: Kad sutrõpydavo, pabausdavo Smln.
| refl. N, K: Su kuomi susitrõpyti KII382.

×užtrõpyti tr. NdŽ; R
1. Vvr, Sl užkliudyti: Lįsk į pastogę, kad lytus neužtrõpytų Rsn.
2. parinkti tinkamesnį, geresnį: Kam užtrõpija vaistus, [tas] pagyna, kam neužtrõpija, nepagyna Akm.
3. Mž31 užeiti, užtikti: Čion vogė jis pirmą sykį, ale prie to jį užtrõpyjo KII358. Tikt aš tave užtropysiu kartą bevagiantį N. Lakstė vanags skraidydamas, užtrõpyjo kiškį JD193. Skalikai jo užtropijo pėdsakus RD201.

×trõpyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (l. trafić, brus. тpaпiць) KBII193, Rtr, LVIV227, NdŽ, KŽ; Q403,528, R, R29,354, MŽ38,91,474, N, M
1. tr., intr. Kos56 kliudyti, užgauti, pataikyti: Jis su akmeniu medį trõpyjo KII234. Netrõpyk į langą Kal. Trõpyjo į gyslę nervinę, užtai teip skaudėjo (leidžiant vaistus) Sdb. O tas balkis buvo teip taisytas, kad jaunikius turi tropytie [krisdamas], o marčias turi gyvas palikti BsMtII182(Klp).
| Tą medį saulė labai trõpyja KI156.
| Kam ta burta tropija tas tur būt prarytas BsMtII230(Klp).
| prk.: Tai mane tropijo R167, N. Jis tuom žodžiu jaučias trõpytas KII235. Er ne teipo yra, jog mano žodžiai ir mano provos, kurias aš per mano tarnus prarakus prisakiau, jūsų tėvus tropijo BBZak1,6. Malda netropijanti, nuoprosna R135, MŽ179. Ot! tropijo dalgis į akmenį, – juokėsi Antanas Žem.
ǁ kliudyti taikantis: Kam reik badyti, jeigut netrõpiji? Slnt. Ei trõpyk trõpyk mane, šaudyklėli, į raibąsias plunksnužėles JD131.
ǁ atsekti, nepaklysti vykstant: Klausė, ar trõpysiu pas juos ateit Všt. Ilgai ieškojo, o vis tiek netropijo įeiti Kv. Kai išeinu iš mašinos, nebežinau, kur eitie, pasklausiu, tada trõpiju Lel. Ar jis trõpys nueit, juk labai sutemo Rg. Trõpijom [nueiti] šunio balsan Str. O kad mes paliksim jauniausią brolelį, netrõpysim kelelį JD399. Užlijo lietus, užtemė tamsus, netropis žirgelis viešo kelelio TD73. Netropijau in dvarelį, patropijau in darželį LTR(Upn). Tę krykštė narstė raiba antelė netrõpijus pulkelį (d.) Klvr.
2. tr., intr. R115, MŽ150 gerai, tinkamai, norimai, laiku ką padaryti; pataikyti: Jis trõpijo gero[je] valando[je] pasėti miežius J. Gerai, kad tropyjai parvažiuot Graž. Trõpijau [ateiti] ant pat pietų Kv. Matai, kaip trõpijom duobę iškast Slm. O tai gerai, sesužėlė, trõpyjai, kad vynines obalėles sodinai JV1005.
3. intr., tr. įtikti: Do jai sunku trõpyt Dglš. Kai bernu tarnavo, anas jiem labai trõpijo Ktk. Ir karvių aš jam netrõpydavau perkelt Trgn. Dabar marti tvarko [namus], aš jau nebetropiju, žinai, kaip senas žmogus… Rk. Nemokėsiu, netrõpysiu kaip reikia padėkavoti A.Baran. Dabar mokytam netrõpytum ir par gryčią pereit Skdt. Didis tavo pulkelis, maža mano dukrelė, nemokės netropys žodužėlio kalbėtie LB71.
4. tr. gauti tinkamą: Ui ui ui, Dievai, Dievuliau mano, netrõpyjau bernelio JV799. Ak tu Dieve, Dievulėliau, netropijau mergužėlę, išsirinkau tinginėlę BsO164. Netropijai martelės: nei audėjėlė, nei verpėjėlė, nei šieno grėbėjėlė NS586(Vb).
5. žr. užtropyti 3: Aš jį čia trõpyjau KII235. Bekeliaudamas tropyjo jisai vieną malūną MitVI14. Dieneles trotyjau, vargelį trõpyjau JV112.
^ Nu vilko bėgdamas ant meškos tropijo LMD. Tropysi kertę B472, MŽ32.
6. refl. impers. R, R152,421, MŽ75,202,226,571, N atsitikti, pasitaikyti: Negali žinoti, kaip galia tropyties NmŽ. Aš kai obuolius susapnuoju, tai blogai trõpysis Str. Man pačiam tas trõpijas Rsn. Retai tokių trõpijas, retai tokių atsitikimų yr Km. Tai retai tropijasi Tat. I viseip trõpijos, visokių vargų Yl. Trõpijas ton ūlyčion ateit čigonui BM5(Kp). Andai trõpyjos, kad aš, į baudžiavą jodams, kaip šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių K.Donel. Tropytisi Q528. Ir nusidavė (tropijos) tą lauką būti Boas, kursai nuog giminės Elemelech buvo BBRut2,3. Ir kad mi tai (tropijos), jog Motina Viešpaties ateit manęsp Ch1Luk1,43. Tropijuos po Dievu esant PrLXVII24, N. Trõpyčiaus mirti – ką jūs darytumėt Klp.
^ Duona ne marti, viseip tropijas LTR(Slk). Po Dievu ėsant visaip tropijas MŽ. Ir šoną užgulant iškada gal tropytis MŽ.
7. refl. impers. atsirasti, būti atvejui, progai: Man kartą tropijos eiti į Papilę Sln. Daugiaus jos (gyvatės), anė jai pavėdžių gyvačių nesitropijo matyt BsPII117(Srd).
8. refl. atsitiktinai, netikėtai atsirasti: Duona sena ir nekiek, sako gi, kai duonos nekiek, tai i svečias trõpijas Švnč. Ale niekad ji niekad nesitrõpija man Brt. Ir anudu ejo į bažnyčią susivinčiavot ir trõpijos anudums svotas MitII42(Krg).
^ Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis PrLXVII19, B360.
9. tr. būti linkusiam, mėgti: Sūnai trõpija abudu išgert, i šitas nespjauna Slm. Jau ir visos trõpija pameluot, ale Šidlauskienė tai labiausia Slm.
10. intr. atitikti: Vardas ne tas pats, netrõpyja KII387.
11. intr. impers. tekti, atsitikti, pasitaikyti: Vienam kartą trõpyjo par girią keliauti, ir bekeliaujant jis sutiko vieną vokietį MitVI54. Ir tropijo ing tą pūstynę tos girios atrasti gražų nedidelį dvarelį DS63(Rs).

×atitrõpyti tr.
1. parinkti tinkamesnį, geresnį: Attropijau valandėlę meilingą, kad prigydžiau obelėlę vyningą d.
2. atitikti: Jie užsiprašydavo dvigubai; jei tu žinai tą kainą, atitrõpijai, tai greičiau sutinka Snt.
3. refl. impers. N atsitikti: Gyvenime viseip atsitrõpija Ob.
4. refl. impers. būti, tiktis progai, atvejui: Atsitropyjo tau ten beesant, beviešiant pasipažinti su tavo brotu J.

×įtrõpyti
1. tr. taikantis įkišti: Ale kaip tą žaltį įtrõpijai į tą butelką Trk.
2. intr. Ktk pasistengti, kad įlįstų, įtiktų: Įtrõpyk į vidų daržinės įvažiuoti J.
3. intr. R421, MŽ571, N, K atsitikti, įvykti.
4. intr. įtikti: Negal jam niekaip intrõpyt Kr.

×nutrõpyti
1. intr. nusitaikyti: Ka trenkė nutrõpijęs! Vvr.
2. tr., intr. R, MŽ, N nutaikyti, tinkamai parinkti: Nutrópijau į gerą laiką nueiti J. Gerai nutrõpijo kelią, ka į trečią dieną numus tik rado (iron.) Kv.
3. refl. impers. pasisekti: Dideliai gerai man šį kartą nusitropijo J.Marc.

×patrõpyti K, NdŽ, KŽ
1. intr. pataikyti: Gal patrõpyti į mažą pirštelį, ot šaudo! Trkn. Kulkos, kaip šavė, patrõpijo į puoduką, ausį i numušo Rdn. Patrõpijo į kriauklų tarpą i papjovė Lnk. Patropijo kaip žabalis [v]andenin Ds.
| tr.: Krygužėje buvau, šūvužį šoviau, patrõpyjau mergelę LB54.
ǁ kliudyti taikantis: Į sykį patropijo MŽ, N. Jis už sykį patropijo jam į galvą J. I nepatropyjau pro šalį NmŽ.
2. tr. gerai pataikyti, sugebėti, pajėgti: Nieko, nieko, ale i ji patrõpija pasakyt, ka nori Rd. Nepatropijo atdaryti tikrąsias duris į lauką, atdarė duris į trobą BsPII5(Kl). Su šaukštu nepatropijo valgį pasemti Ns1832,11-12. Išmeta iš seklyčios ir antrą sykį, kad nepatrõpyja atsakyti suolsėdžiui JR27. Jei gerai patropysu padirbti, paskuo i kitims padirbsu Žr.
3. tr. pataikyti į laiką: Šitai i patrõpijau an pietų Tl. Vėl nepatrõpijau ateit Jnš.
4. intr. pakliūti, atsidurti kur: Prie našlės į nakvynę patrõpyjo Jrk14. Netropyjau į girelę, patrõpyjau į darželį JV604.
5. tr., intr. Užp įtikti: Ar patrõpiji jam dirbt? Skdt.
6. tr. pasistengti (ką padaryti): Ale ka ir patrõpijai pasakyt žodį riebų Jnšk.
7. žr. užtropyti 3: Jis patrõpyjo jąją dar su tuom daktaru Pgg.
8. refl. impers. Krs pasitaikyti, atsitikti: Kitą sykį ir šiaip pasitropija, ir taip N. Pasitrõpijo, kad važiavo vienas klierikas BM17(Skp).
9. refl. K atsitiktinai, netikėtai pasitaikyti, įvykti, atsirasti, tekti: I pasitrõpijo vieną kartą pas tą kunigą atvažiuoti ano pažįstamas Als. Bet ten pasitropijęs būti cigonas, tas ir pavogęs vieną vinį Sln. Nepasitropijo jai geras žmogus (vyras) Šln. Vienas žmogus pasitropijo man ant kelio BsMtII228(Klp). Kokia vasara pastropis, tokia ir nauda bus Vj.
^ Pasitrõpijo kaip aklai vištai grūdas Vvr.
10. intr. būti linkusiam ką daryti: Ale ana patropija viseip Krtn.
11. intr. kiek susiderinti: Ka pramoksti kulti [spragilu], nėko vieto[je], tik reik patrõpyti Krš.

×pritrõpyti
1. žr. užtropyti 3: Girti žvirbliai rods ne tankiai pritropyjami prš.
2. refl. N atsitikti: Prisitrõpijo jam toks atsitikimas J. Ko verki? Ar tau vėl kokia nelaimė prisitropijo? DS290(Rs).

×sutrõpyti
1. intr. sutaikyti, suderinti: Nesmagu, kap nesutrõpysi – vienas sau, kitas sau Ml.
| refl.: Susitropijova abudu susieiti J.
2. tr. LTR(Tlž) sutikti, sueiti: Kad sutrõpydavo, pabausdavo Smln.
| refl. N, K: Su kuomi susitrõpyti KII382.

×užtrõpyti tr. NdŽ; R
1. Vvr, Sl užkliudyti: Lįsk į pastogę, kad lytus neužtrõpytų Rsn.
2. parinkti tinkamesnį, geresnį: Kam užtrõpija vaistus, [tas] pagyna, kam neužtrõpija, nepagyna Akm.
3. Mž31 užeiti, užtikti: Čion vogė jis pirmą sykį, ale prie to jį užtrõpyjo KII358. Tikt aš tave užtropysiu kartą bevagiantį N. Lakstė vanags skraidydamas, užtrõpyjo kiškį JD193. Skalikai jo užtropijo pėdsakus RD201.

×trõpyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (l. trafić, brus. тpaпiць) KBII193, Rtr, LVIV227, NdŽ, KŽ; Q403,528, R, R29,354, MŽ38,91,474, N, M
1. tr., intr. Kos56 kliudyti, užgauti, pataikyti: Jis su akmeniu medį trõpyjo KII234. Netrõpyk į langą Kal. Trõpyjo į gyslę nervinę, užtai teip skaudėjo (leidžiant vaistus) Sdb. O tas balkis buvo teip taisytas, kad jaunikius turi tropytie [krisdamas], o marčias turi gyvas palikti BsMtII182(Klp).
| Tą medį saulė labai trõpyja KI156.
| Kam ta burta tropija tas tur būt prarytas BsMtII230(Klp).
| prk.: Tai mane tropijo R167, N. Jis tuom žodžiu jaučias trõpytas KII235. Er ne teipo yra, jog mano žodžiai ir mano provos, kurias aš per mano tarnus prarakus prisakiau, jūsų tėvus tropijo BBZak1,6. Malda netropijanti, nuoprosna R135, MŽ179. Ot! tropijo dalgis į akmenį, – juokėsi Antanas Žem.
ǁ kliudyti taikantis: Kam reik badyti, jeigut netrõpiji? Slnt. Ei trõpyk trõpyk mane, šaudyklėli, į raibąsias plunksnužėles JD131.
ǁ atsekti, nepaklysti vykstant: Klausė, ar trõpysiu pas juos ateit Všt. Ilgai ieškojo, o vis tiek netropijo įeiti Kv. Kai išeinu iš mašinos, nebežinau, kur eitie, pasklausiu, tada trõpiju Lel. Ar jis trõpys nueit, juk labai sutemo Rg. Trõpijom [nueiti] šunio balsan Str. O kad mes paliksim jauniausią brolelį, netrõpysim kelelį JD399. Užlijo lietus, užtemė tamsus, netropis žirgelis viešo kelelio TD73. Netropijau in dvarelį, patropijau in darželį LTR(Upn). Tę krykštė narstė raiba antelė netrõpijus pulkelį (d.) Klvr.
2. tr., intr. R115, MŽ150 gerai, tinkamai, norimai, laiku ką padaryti; pataikyti: Jis trõpijo gero[je] valando[je] pasėti miežius J. Gerai, kad tropyjai parvažiuot Graž. Trõpijau [ateiti] ant pat pietų Kv. Matai, kaip trõpijom duobę iškast Slm. O tai gerai, sesužėlė, trõpyjai, kad vynines obalėles sodinai JV1005.
3. intr., tr. įtikti: Do jai sunku trõpyt Dglš. Kai bernu tarnavo, anas jiem labai trõpijo Ktk. Ir karvių aš jam netrõpydavau perkelt Trgn. Dabar marti tvarko [namus], aš jau nebetropiju, žinai, kaip senas žmogus… Rk. Nemokėsiu, netrõpysiu kaip reikia padėkavoti A.Baran. Dabar mokytam netrõpytum ir par gryčią pereit Skdt. Didis tavo pulkelis, maža mano dukrelė, nemokės netropys žodužėlio kalbėtie LB71.
4. tr. gauti tinkamą: Ui ui ui, Dievai, Dievuliau mano, netrõpyjau bernelio JV799. Ak tu Dieve, Dievulėliau, netropijau mergužėlę, išsirinkau tinginėlę BsO164. Netropijai martelės: nei audėjėlė, nei verpėjėlė, nei šieno grėbėjėlė NS586(Vb).
5. žr. užtropyti 3: Aš jį čia trõpyjau KII235. Bekeliaudamas tropyjo jisai vieną malūną MitVI14. Dieneles trotyjau, vargelį trõpyjau JV112.
^ Nu vilko bėgdamas ant meškos tropijo LMD. Tropysi kertę B472, MŽ32.
6. refl. impers. R, R152,421, MŽ75,202,226,571, N atsitikti, pasitaikyti: Negali žinoti, kaip galia tropyties NmŽ. Aš kai obuolius susapnuoju, tai blogai trõpysis Str. Man pačiam tas trõpijas Rsn. Retai tokių trõpijas, retai tokių atsitikimų yr Km. Tai retai tropijasi Tat. I viseip trõpijos, visokių vargų Yl. Trõpijas ton ūlyčion ateit čigonui BM5(Kp). Andai trõpyjos, kad aš, į baudžiavą jodams, kaip šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių K.Donel. Tropytisi Q528. Ir nusidavė (tropijos) tą lauką būti Boas, kursai nuog giminės Elemelech buvo BBRut2,3. Ir kad mi tai (tropijos), jog Motina Viešpaties ateit manęsp Ch1Luk1,43. Tropijuos po Dievu esant PrLXVII24, N. Trõpyčiaus mirti – ką jūs darytumėt Klp.
^ Duona ne marti, viseip tropijas LTR(Slk). Po Dievu ėsant visaip tropijas MŽ. Ir šoną užgulant iškada gal tropytis MŽ.
7. refl. impers. atsirasti, būti atvejui, progai: Man kartą tropijos eiti į Papilę Sln. Daugiaus jos (gyvatės), anė jai pavėdžių gyvačių nesitropijo matyt BsPII117(Srd).
8. refl. atsitiktinai, netikėtai atsirasti: Duona sena ir nekiek, sako gi, kai duonos nekiek, tai i svečias trõpijas Švnč. Ale niekad ji niekad nesitrõpija man Brt. Ir anudu ejo į bažnyčią susivinčiavot ir trõpijos anudums svotas MitII42(Krg).
^ Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis PrLXVII19, B360.
9. tr. būti linkusiam, mėgti: Sūnai trõpija abudu išgert, i šitas nespjauna Slm. Jau ir visos trõpija pameluot, ale Šidlauskienė tai labiausia Slm.
10. intr. atitikti: Vardas ne tas pats, netrõpyja KII387.
11. intr. impers. tekti, atsitikti, pasitaikyti: Vienam kartą trõpyjo par girią keliauti, ir bekeliaujant jis sutiko vieną vokietį MitVI54. Ir tropijo ing tą pūstynę tos girios atrasti gražų nedidelį dvarelį DS63(Rs).

×atitrõpyti tr.
1. parinkti tinkamesnį, geresnį: Attropijau valandėlę meilingą, kad prigydžiau obelėlę vyningą d.
2. atitikti: Jie užsiprašydavo dvigubai; jei tu žinai tą kainą, atitrõpijai, tai greičiau sutinka Snt.
3. refl. impers. N atsitikti: Gyvenime viseip atsitrõpija Ob.
4. refl. impers. būti, tiktis progai, atvejui: Atsitropyjo tau ten beesant, beviešiant pasipažinti su tavo brotu J.

×įtrõpyti
1. tr. taikantis įkišti: Ale kaip tą žaltį įtrõpijai į tą butelką Trk.
2. intr. Ktk pasistengti, kad įlįstų, įtiktų: Įtrõpyk į vidų daržinės įvažiuoti J.
3. intr. R421, MŽ571, N, K atsitikti, įvykti.
4. intr. įtikti: Negal jam niekaip intrõpyt Kr.

×nutrõpyti
1. intr. nusitaikyti: Ka trenkė nutrõpijęs! Vvr.
2. tr., intr. R, MŽ, N nutaikyti, tinkamai parinkti: Nutrópijau į gerą laiką nueiti J. Gerai nutrõpijo kelią, ka į trečią dieną numus tik rado (iron.) Kv.
3. refl. impers. pasisekti: Dideliai gerai man šį kartą nusitropijo J.Marc.

×patrõpyti K, NdŽ, KŽ
1. intr. pataikyti: Gal patrõpyti į mažą pirštelį, ot šaudo! Trkn. Kulkos, kaip šavė, patrõpijo į puoduką, ausį i numušo Rdn. Patrõpijo į kriauklų tarpą i papjovė Lnk. Patropijo kaip žabalis [v]andenin Ds.
| tr.: Krygužėje buvau, šūvužį šoviau, patrõpyjau mergelę LB54.
ǁ kliudyti taikantis: Į sykį patropijo MŽ, N. Jis už sykį patropijo jam į galvą J. I nepatropyjau pro šalį NmŽ.
2. tr. gerai pataikyti, sugebėti, pajėgti: Nieko, nieko, ale i ji patrõpija pasakyt, ka nori Rd. Nepatropijo atdaryti tikrąsias duris į lauką, atdarė duris į trobą BsPII5(Kl). Su šaukštu nepatropijo valgį pasemti Ns1832,11-12. Išmeta iš seklyčios ir antrą sykį, kad nepatrõpyja atsakyti suolsėdžiui JR27. Jei gerai patropysu padirbti, paskuo i kitims padirbsu Žr.
3. tr. pataikyti į laiką: Šitai i patrõpijau an pietų Tl. Vėl nepatrõpijau ateit Jnš.
4. intr. pakliūti, atsidurti kur: Prie našlės į nakvynę patrõpyjo Jrk14. Netropyjau į girelę, patrõpyjau į darželį JV604.
5. tr., intr. Užp įtikti: Ar patrõpiji jam dirbt? Skdt.
6. tr. pasistengti (ką padaryti): Ale ka ir patrõpijai pasakyt žodį riebų Jnšk.
7. žr. užtropyti 3: Jis patrõpyjo jąją dar su tuom daktaru Pgg.
8. refl. impers. Krs pasitaikyti, atsitikti: Kitą sykį ir šiaip pasitropija, ir taip N. Pasitrõpijo, kad važiavo vienas klierikas BM17(Skp).
9. refl. K atsitiktinai, netikėtai pasitaikyti, įvykti, atsirasti, tekti: I pasitrõpijo vieną kartą pas tą kunigą atvažiuoti ano pažįstamas Als. Bet ten pasitropijęs būti cigonas, tas ir pavogęs vieną vinį Sln. Nepasitropijo jai geras žmogus (vyras) Šln. Vienas žmogus pasitropijo man ant kelio BsMtII228(Klp). Kokia vasara pastropis, tokia ir nauda bus Vj.
^ Pasitrõpijo kaip aklai vištai grūdas Vvr.
10. intr. būti linkusiam ką daryti: Ale ana patropija viseip Krtn.
11. intr. kiek susiderinti: Ka pramoksti kulti [spragilu], nėko vieto[je], tik reik patrõpyti Krš.

×pritrõpyti
1. žr. užtropyti 3: Girti žvirbliai rods ne tankiai pritropyjami prš.
2. refl. N atsitikti: Prisitrõpijo jam toks atsitikimas J. Ko verki? Ar tau vėl kokia nelaimė prisitropijo? DS290(Rs).

×sutrõpyti
1. intr. sutaikyti, suderinti: Nesmagu, kap nesutrõpysi – vienas sau, kitas sau Ml.
| refl.: Susitropijova abudu susieiti J.
2. tr. LTR(Tlž) sutikti, sueiti: Kad sutrõpydavo, pabausdavo Smln.
| refl. N, K: Su kuomi susitrõpyti KII382.

×užtrõpyti tr. NdŽ; R
1. Vvr, Sl užkliudyti: Lįsk į pastogę, kad lytus neužtrõpytų Rsn.
2. parinkti tinkamesnį, geresnį: Kam užtrõpija vaistus, [tas] pagyna, kam neužtrõpija, nepagyna Akm.
3. Mž31 užeiti, užtikti: Čion vogė jis pirmą sykį, ale prie to jį užtrõpyjo KII358. Tikt aš tave užtropysiu kartą bevagiantį N. Lakstė vanags skraidydamas, užtrõpyjo kiškį JD193. Skalikai jo užtropijo pėdsakus RD201.

įvairių rūšių informacijos kodavimas į regimuosius vaizdus; vaizdinių kūrimas.

kéikti, -ia, -ė
1. tr., intr. SD295, B, R, Mž435, K, M minėti ką piktais, negražiais žodžiais, plūsti: Lietuvių tauta amžiais keiks fašistinę priespaudą, fašistų vykdytas nekaltų žmonių žudynes A.Vencl. Dabar nebe toks jis buvo, o piktas ir keikiąs P.Cvir. Kai įpyksta, tai jau kéikia susiriesdamas Alk. A tu, žemės gumbas, sako kéikdamas J. Tie vyrai galės kéikti prakeiksmais J. Ne vienas perkūnais, velniais keikė Žem. Pats kaltas būdamas, kaip tu gali keikti! J.Jabl. Keikia, kaip lytus lyna Slnt. Tegu taũ kéikia, bet tu kito nekéik Ds. Keik, nekeik – nepamačys LMD. Senis prakeiksmu kéikia savo sūnų Alk. Tinginiai vyrai visų bobų keikiami Br. Nekeikant reik keikti, matant, kaip verda naminę Šts. Amtmons kéikė taip, kad man plaukai pasišiaušė K.Donel. Žinom juk visi, kaip ponai kéikdami rėkia K.Donel. Man regis, kai kurie keiks mane, kam teisybę rašiau Blv. Ar tad ir tu nori mane keikti ir bliuznyti? P. Ir nuo tos dienos gyventojai tą keikiamąjį seniau kalną praminė garbės ir laimės vieta J.Bil. Keikiamų, plūstamų žodžių ir mes turime nemaža J.Jabl. Kam jie rašo mokslo keikiamus (kuriais mokslą keikia) straipsnius? J.Jabl. Idant per jos vardą nekeiktumbim Vln11. Nekalbėsi piktai arba nekeiksi DP191.
^ Jei snausdamas sėsi, keikdamas pjausi Sim. Keikiamas ožys tunka ST541. Kelią pametęs, takelį keikia LMD.
| refl.: Pats kéikias ir kitus kéikia Ds. Nesikéik, kalbėk geruoju Ds. Keikias ir bobos, negi jos šventos Kpr.
^ Keikiasi ne supykęs – keikiasi išdykęs PPr96.
2. tr. keiksmu linkėti kam blogo: Keikte prakeikė Elzbietos pasielgimą rš.
3. refl. tvirtinti, prisiekti: Aš keikuos tau, jog pirmiaus liuosas gyvybą muno išžiosiu S.Dauk. Timučinas keikės, jog su savo kareiviais laime ir nelaime iki paskuojo lašelio savo kraujo dalysis S.Dauk. Tada pradėjo keiktis ir prisiegotis, jog nepažino žmogaus GNMt26,74.
apkéikti tr. piktais žodžiais išvadinti, apiplūsti: Apibarė, apkéikė Alk. Kur mane sykį apkéikė, aš ten daugiau neperku Alk. Aš, kai užsiuntu, tai apkéikiu juos visus Skr.
| refl.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo, ir apsikuldavo I.Simon. Apsikeikdami išpuolė iš jaujos rš. Noras pasigerti, užmiršti tą apsikeikusią bobą rš.
atkéikti
1. tr. panaikinti užkeikimą ar prakeikimą, atburti, atžavėti: Tam piliakalny prakeikdavo ir atkéikdavo Plk. Kodėl neiškasi tų pinigų? – Užkeikti. – Atkéik Dglš.
2. refl. atsakyti su keiksmu: Latviai atsikeikė, kad tai esanti netiesa B.Sruog.
įkéikti intr. mokėti, įstengti keikti: Ir įkeikia gi jie rš.
iškéikti tr.
1. piktais žodžiais išvadinti, išplūsti: Jis mane iškéikia, išrėkia, neturiu nė ką sakyt Gs. Boba iškeikė mušeklį ant rinkos J. Iškéikė anas mus iš sliedų̃ (labai smarkiai) Arm.
2. refl. iki valios keikti: Išsikéikia, išsirėkia [vyras], paskui vėl ramus Gs. Žmogus išsikeikė ir nuėjo rš. Čikas mintyse išsikeikė rš. O velnias geras tam, kad, bėdoj būdamas, vargą kęsdamas, gali jo vardu išsikeikti I.Simon.
3. prakeikti: Visi kaip vienas skubinos prie iškeiktojo kalno pažiūrėtų J.Bil. Tėvas iškéikė savo dukteris Tvr. Duoda kąsnelį duonos, ir tas iškeiktas Kb.
| refl. tr.: Kito neiškéiksi, o tik saũ (save) pats išsikéiksi Ds.
4. P bažn. atskirti nuo bažnyčios, ekskomunikuoti: Kurie išsivadina muštynių, esti iškeikti iš viernųjų draugystės A.Baran. Jo raštai buvo iškeikti rš. Sunkus daiktas yra būt ižkeiktu arba išmestu ižg draugės žmonių DP234.
nukéikti
1. intr. sukeikti: Nebijok, ir jis nukéikia Alk. Ir jis va girdėjo, kai nukeikė kaimynas Bgt. Tu šiokia, tokia! – nukeikė skruzdėlę Jurgiukas rš.
| refl.: Nusikéiki, ir lengviau pasdaro Ds. Nusikeikiau tiktai ir paleidau jį iš nagų rš.
2. tr. išplūsti: Senutė dar kartą nukeikė visas naująsias madas rš.
pakéikti
1. intr. sukeikti: Tūlą sykį pakeikiau J. Tada paėmė ana juos ir pakeikė: „Kad jūs nigdi daugiau neaugtute!“ SI10.
| refl.: Anas par visą savo gyvenimą nepaskeikė nė vieno karto BsPII205. Raižė raižė, pasikeikdamas kojomis spardė Žem. Kad aš paskeiktáu astankiniu žodžiu! Lp.
2. tr. pabarti keikiantis: Pakeikė katę Skp.
| refl.: Gavo gerokai pasikeikti Vaižg.
prakéikti
1. tr. pasmerkti keiksmu: Prakeikime karus! sp. Našlė tada pradėjo savo sūnus keikt ir prakéikė BM182. Nuo tų ponų prakeiktųjų kur mes beišbėgsme? A.Strazd. Tuos runkelius ko neprakéikiau Brt. Prakéikiau gyvą Ds. Sako, kad tėvai savo vaiką prakeikti gali Dkš. Bernužėli tu mano, galiu tave prakéikti su dviem trimi žodeliais (d.) Mrj. Tėvas ją (dukterį) kasžin už ką prakeikė, užpykęs ant jos BsMtI155. O prakeikta tokia mandrybė! P. Esi ant amžių prakeiktas P. Ateik dabar, pramikeik juos Ch123. Tesi prakeiktos visos nuodėmės DP184. O prakeiktieg tatai kiemai, kurie mus nuog anų amžinų butų ir palačių Viešpaties atatraukinėja DP353. Tas prakéiktasis godas yra tikrai šaknimi viso pikto DP126. O nelaimūs erškėčiai nuodėmių mūsų, kuriuos pagimdė prakeiktoji žemė širdies mūsų DP170.
| Laimė, kad gyvulys nesupranta savo prakeiktos (nelaimingos, baisios) dalies Blv. Visiem ateina ta prakéikta senatvė Alvt. Daiktas prakeiktas R52. Švariai išrausiu usnį tą prakeiktą T.Tilv. Negausi paskolinti nė prakeikto grašio (nieko) rš. Ponas davė jam rykščių, kiek tik jo prakeikta širdis velijo BsPIII9.
prakeiktai̇̃ adv.: Tõlie prakeiktai̇̃ KlvrŽ. Aš prakeiktai̇̃ gėriau, o ans dar prakeikčiau Šts. Ir šaudo prakeiktai! B.Sruog.
prakeiktinai̇̃ adv.: Prakeiktinai keikia ana J. Prakeiktinai̇̃ (labai) keika Šv.
| refl. tr., intr.: Priešai patys prasikeiks rš. Iš didelės bagotystės pats saũ praskéikia Sld. An galo tas diedas prasikeikė BsV308.
2. refl. daug keikti: Prasikéikiau, lig molynę apariau Ds. Su tokiu kelmu gyvendama, vis tiek prasikeiksi rš. Taip, ar girdit, kaip tas neprietelius prasikéikė K.Donel.
3. tr. užburti, užkeikti: Pakliuvo in tokį prakeiktą dvarą (ps.) LTI164.
4. refl. keiksmu prisiekti: Tada pradėjo Petras prasikeikti ir pasibažyti BPI373. Pradėjo tada prasikeikti ir prisiegot BtMt26,74.
prikéikti tr. daug keikti: Prikéikiau visus pašalius Šts.
| refl.: Kiek mes priskéikėm! Lp. Gana prisikeikia visi kiti rš. Tiek prisidarbavus, prisikeikus ir prisivalgius, snaudulys pats vertė ant šono Vaižg.
sukéikti intr. ištarti keikimą: Šeimininkas sukeikė ir pradėjo ūdyti merginą rš. Kas sukeikia ant ugnies, tas kada nonts (nors) burną ir liežuvį išpliks Vdk.
| refl.: Makaras susikeikęs nuėjo paskui jį rš.
užkéikti
1. intr. sukeikti: Stepas šnekėjo, plūdo, ant galo, smagiai užkeikęs, nusispjovė rš. Pajutęs, kad jau nėr pačios, net užkeikė ant Jono BsMtII188. Kad užkei̇̃ks, tai nusigąsi Vl. Žmogus … iš džiaugsmo net užkeikė BsMtII8.
2. tr. užburti, užkalbėti: Pasklido gandas, kad ne paprasta vinkšna auga ant Pociaus ir Dociaus ežios, bet užkeikta J.Balt. Vienas žmogus užkéikė pinigus Ėr. Jos broliai buvo užkeikti – paversti arkliais Pn. Mane motina užkeikė Rm. Senovės žmonės, užkasę žemėn, pinigus užkeikdavę K.Būg. Aš išlėkdama ir užkeikdamà tėvelio didį dvarą Rdm. Iškasė užkéiktus pinigus Ds. Nusipasakojo, kad ją kokia ragana užkeikė BsMtII48. Sūnų ažkeikė, kad virstų ąžuolan BM457. Dukterį gi ažkéikė epušėn BM457. Rado po žeme užkeiktą dvarą BsMtI80. Užkeikta mergaitė Rd. Jus užkeikiu nūnai – virskit medžiais žaliais! S.Nėr.
| Šiaip čia nebuvo nė užkeikto (jokio) gyvenimo Slč.
užkeiktai̇̃ adv.: Jis ir vėl paliko toks, koks anksčiau buvo: užkeiktai (labai) tylus ir užsidaręs rš.
3. refl. keiksmu prisiekti: Užsikeikė, jog nė vienam gyvybos kryžeiviui nepaliks S.Dauk. Užsikeikė visi pirma mirti toj vietoj ar kryžeivius veikti S.Dauk. Susirinko … ir užsikeikėsi nei valgyt, nei gert, ik Povilą užmušią NTApD23,12. Užsikeikė nedovanoti Lnkv.