Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (23)
wytrzeźwić się
Kraunama...
Lenkų–lietuvių žodynas
išblaivė́‖ti
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
išsigiedryti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Dangus ~jo.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
pasidaryti negirtam, išsiblaivyti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Jo galva ~jo.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
išsibl‖andýti
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
išsigiedryti, išsiblaivyti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Dangus ~añdė, nebelis.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
atsigauti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Iš miego, iš pagirių, iš ligos i.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
ἀνανήφω
Kraunama...
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išsiblaivyti, prablaivėti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išblaivinti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - atsigauti po apalpimo
Senosios graikų–lietuvių kalbų žodynas
išsigiẽdryti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
pasidaryti giedram
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Oras išsigiedrijo
Sinonimų žodynas
išsipagirióti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
pasidaryti nebegirtam, išsiblaivyti
pasigérti
geriant alkoholį apsvaigti
Dar kad girtuoklis, tai pasigers ir išsipagirios, bet jau ištvirkėlis – kaip vėjas (palaidūnaus) Pnm.
pasigérti
geriant alkoholį apsvaigti
Dar kad girtuoklis, tai pasigers ir išsipagirios, bet jau ištvirkėlis – kaip vėjas (palaidūnaus) Pnm.
Antonimų žodynas
prasišviẽsti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
pasidaryti giedram, išsiblaivyti
apsiniáukti, užtémti
pasidaryti debesuotam
Čia prasišviečia, čia vėl užtemsta Pv.
apsiniáukti, užtémti
pasidaryti debesuotam
Čia prasišviečia, čia vėl užtemsta Pv.
Antonimų žodynas
sober
Kraunama...
Anglų–lietuvių kalbų žodynas
išsiblaivė́ti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
netekti girtumo, pasidaryti blaiviam
įkaũšti
geriant alkoholį apsvaigti
[Garlaivio] sparnaračiai kaip katorgininkai tempė prieš srovę šį linksmą, įsimylėjusį, įkaušusį, išsiblaiviusį, juokaujantį krovinį Andr.
Žinoma ir tai, jog kai kurios germanų gentys valstybės reikalus spręsdavo du kartus: vieną kartą gerokai įkaušę, o kitą kartą – išsiblaivę rš.
Mieste įkaušo, o kol parvažiavo namo, išsiblaivėjo Pš.
įkaũšti
geriant alkoholį apsvaigti
[Garlaivio] sparnaračiai kaip katorgininkai tempė prieš srovę šį linksmą, įsimylėjusį, įkaušusį, išsiblaiviusį, juokaujantį krovinį Andr.
Žinoma ir tai, jog kai kurios germanų gentys valstybės reikalus spręsdavo du kartus: vieną kartą gerokai įkaušę, o kitą kartą – išsiblaivę rš.
Mieste įkaušo, o kol parvažiavo namo, išsiblaivėjo Pš.
Antonimų žodynas
atsipagirióti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
pagirióti, -iója, -iójo, pãgirioti, -ioja, -iojo
1. intr. J, N sirgti pagiriomis: Tu gal pagirióji šiandiej, kad toks apsiblausęs? Slm. Vakar gėrė, šiandie pagiriója Jrb. Vilkas alų daro, lokys meškerioja, zuikis pagirioja JD1568.
^ Gera gerti, bet sunku pagirioti KrvP(Erž). Gėrė giedodamas, pagiriojo raudodamas PPr90.
| refl.: Vyno gėrus, tai sunku pagiriótis Srv. Vakar gėrėt, o šiandie pagiriotis reikia Ėr.
ǁ blaivytis po išgėrimo: Girtūkliai, begerdamys tokią degtinę, liuoba pradėti pagirioti Plt.
| refl. J: Ilgai gerdamas, pradedi pagiriótis Skr.
^ Girtuoklis pagiriojas – velnias dar vieną čerkutę jam pakiša KrvP(Lp).
2. refl. prk. giedrytis, blaivytis (apie dangų, orą): Buvo tokia apsiniaukus, ale jau pagiriójas Skr.
atsipagirióti po vakarykščio išgėrimo vėl gerti: Užėjau atsipagirióti – taip negera iš vakarykščios! Jnšk. Vakar prisigėrė traktieriuj, o šiandien išejo atsipãgirioti Brs. Atsipãgirioti buvo sueję Šts. Gera atsipãgiriodamas, o sakos nusisvėręs nebgerti Šts. Ateik, kaimyne, – šiek tiek atsipagiriósime Slč.
ǁ prk. atsigauti: Parejo iš ligonijos, bet nebgalįs: atsipãgirioti nebgalėjo, toks ir paliko kaip pasomęs Plng.
įpagirióti žr. atsipagirioti: Vyras įpagiriójęs silpnas, kol išgarės J.
išpagirióti
1. intr. J atsigauti po išgėrimo, išsiblaivyti: Vakar gėriau, girta buvau, dukrelę pažadėjau, o šią dienelę išpagiriojau, dukrelės želavojau JV209.
| refl. R45: Pijukas jau išsipagiriójo, t. y. išsiblandė, pratyko J. Ilgai gerdamas aš išsipagirióju Skr. Tegu drybso. Kai išsipagiriõs, pats atsikels Rs. Matyt, gerai baliavojai, kad tep ilgai neišsipagirióji Gs. Jis da nuo vakarykščios neišsipagiriójęs Slm. Gėrė, kol išgėrė, ir po stalu išsipagiriojo KrvP(Vrn). Gėrėm – giedojom, išsipagirioję – verkėm KrvP(Mrk). Girtuoklis tik pekloj išsipagirios KrvP(Všk). Gera gerti, bet sunkiau išsipagirioti KrvP(Ds). Girtas išsipagirios, o kvailas nepragudrės KrvP(Vlkv).
2. refl. prk. išsigiedryti, išsiblaivyti (apie orą, dangų): Jau išsipagiriójo – nebus lietaus Lp. Diena iš ryto buvo tokia apsiniaukus, ale, žiūrėk, in vakarą išsipagiriójo Al.
pasipagirióti pagiriojant pabūti: Norėjo rūtų daržely pasipagirioti – šonus jam išvanojo B.Sruog.
prasipagirióti Jrb, Gl, Als truputį išsipagirioti: Jau jis prasipagiriójęs atėjo J. Rytą ponas pasikelia praspagiriojęs, daboja ir nieko nenutuokia TDrIV258.
1. intr. J, N sirgti pagiriomis: Tu gal pagirióji šiandiej, kad toks apsiblausęs? Slm. Vakar gėrė, šiandie pagiriója Jrb. Vilkas alų daro, lokys meškerioja, zuikis pagirioja JD1568.
^ Gera gerti, bet sunku pagirioti KrvP(Erž). Gėrė giedodamas, pagiriojo raudodamas PPr90.
| refl.: Vyno gėrus, tai sunku pagiriótis Srv. Vakar gėrėt, o šiandie pagiriotis reikia Ėr.
ǁ blaivytis po išgėrimo: Girtūkliai, begerdamys tokią degtinę, liuoba pradėti pagirioti Plt.
| refl. J: Ilgai gerdamas, pradedi pagiriótis Skr.
^ Girtuoklis pagiriojas – velnias dar vieną čerkutę jam pakiša KrvP(Lp).
2. refl. prk. giedrytis, blaivytis (apie dangų, orą): Buvo tokia apsiniaukus, ale jau pagiriójas Skr.
atsipagirióti po vakarykščio išgėrimo vėl gerti: Užėjau atsipagirióti – taip negera iš vakarykščios! Jnšk. Vakar prisigėrė traktieriuj, o šiandien išejo atsipãgirioti Brs. Atsipãgirioti buvo sueję Šts. Gera atsipãgiriodamas, o sakos nusisvėręs nebgerti Šts. Ateik, kaimyne, – šiek tiek atsipagiriósime Slč.
ǁ prk. atsigauti: Parejo iš ligonijos, bet nebgalįs: atsipãgirioti nebgalėjo, toks ir paliko kaip pasomęs Plng.
įpagirióti žr. atsipagirioti: Vyras įpagiriójęs silpnas, kol išgarės J.
išpagirióti
1. intr. J atsigauti po išgėrimo, išsiblaivyti: Vakar gėriau, girta buvau, dukrelę pažadėjau, o šią dienelę išpagiriojau, dukrelės želavojau JV209.
| refl. R45: Pijukas jau išsipagiriójo, t. y. išsiblandė, pratyko J. Ilgai gerdamas aš išsipagirióju Skr. Tegu drybso. Kai išsipagiriõs, pats atsikels Rs. Matyt, gerai baliavojai, kad tep ilgai neišsipagirióji Gs. Jis da nuo vakarykščios neišsipagiriójęs Slm. Gėrė, kol išgėrė, ir po stalu išsipagiriojo KrvP(Vrn). Gėrėm – giedojom, išsipagirioję – verkėm KrvP(Mrk). Girtuoklis tik pekloj išsipagirios KrvP(Všk). Gera gerti, bet sunkiau išsipagirioti KrvP(Ds). Girtas išsipagirios, o kvailas nepragudrės KrvP(Vlkv).
2. refl. prk. išsigiedryti, išsiblaivyti (apie orą, dangų): Jau išsipagiriójo – nebus lietaus Lp. Diena iš ryto buvo tokia apsiniaukus, ale, žiūrėk, in vakarą išsipagiriójo Al.
pasipagirióti pagiriojant pabūti: Norėjo rūtų daržely pasipagirioti – šonus jam išvanojo B.Sruog.
prasipagirióti Jrb, Gl, Als truputį išsipagirioti: Jau jis prasipagiriójęs atėjo J. Rytą ponas pasikelia praspagiriojęs, daboja ir nieko nenutuokia TDrIV258.
Lietuvių kalbos žodynas