čel̃nyti, -ija, -ijo tr. menk. negražiai valgyti, ėsti: Kap ji čel̃nija tuos lašinius, net man šlykštu žiūrėti Gs.
apčel̃nyti tr. apseilėti, apzelnioti: Apčel̃nijo lašinius ir paliko Gs.
iščel̃nyti tr. išėsti, išrankioti: Karvės galvutes [dobilų] iščel̃nija, o kambliukai lieka Alk.
pačel̃nyti intr. pavalgyti, paėsti: Eik prie darbo, jei jau pačel̃nijai Skr.
pričel̃nyti intr. privalgyti, priėsti: Ar iki soties tos mėsos pričel̃nijai? Skr.
sučel̃nyti tr. suvalgyti, suėsti: Pasiėmė visą šmotą lašinių ir sučel̃nijo Gs.

ránkioti, -ioja, -iojo; N, Sut, M iter. dem. rinkti:
1. H, R, K, DŽ Jinai ránkio[ja] uogas nuo žemės, varpas, grybus J. Diedukai bra sau pie dirvas ir ránkioja ankšteles Rš. Bulbas nukasi, anies bulbeles ránkios Rš. Aš atsileidusi viena i ránkioju tas bruknes Kl. Vienas žmogus ránkiojo girioj malkas VoL296. Tuodu broliu pyksta, ką tu, sako, čia ránkioji Vž. Ji girion ėjo rankioti žolių Vd. Palaukėliais vaikščiojau, aukso žiedą rankiojau LTR(Mrj). Ir pamačiau mergužę pagirėliais vaikščiojant, uogeles berankiojant KlvD283. Tik po sodelį vaikščiosi, gražius obuolius ránkiosi JV114. Akmenis nuo dirvų rankioja rš.
| prk.: Pergales garbingas apturėjo ir vainikus pergalių nuo neprietelių rankiojo S.Dauk.
^ Ką paberi, tą ránkiok J. Ką sėjėjas mėto, tą pjovėjas rankioja PPr43. Rublius mėtyk, kapeikas ránkiok An.
| refl. tr. K.
2. Vištos ant sėjimų grūdus ránkioja Dkš. Rankioja kaip busilas varles PPr410. Žvirblis grūdus rankioja Pn. Avys varpas ránkioja Dkš. Asiūklius ránkioja karvės Strn.
| prk.: Ji atvertė pirmą puslapį ir, nepaleisdama virbalų, ėmė rankioti žodžius (skaityti) J.Avyž. Penkiolika valandų per parą akimis rankioti raštus ir kablelius, maudytis tame minčių purve! J.Gruš.
| refl. tr.: Aš tau paimčio šluotą, nesuspėtumi kur duris ránkioties Vž.
3. Pirmasis pradėjo rankioti lietuvių daines Pilypas Ruikis D(Xpsl.). Įsakė, kad rankiotum žinias apei senovės darbus ir liežuvį žemaičių M.Valanč.
4. iter. dem. rinkti 5: Augustinas heretikus prilygina kurapkomus, kurios rankioja ing guotą vaikus, kurių nepagimdė DP91.
5. tr. steigti, kurti: Kodrinag Liuteris … sau naują [bažnyčią] ránkiot pradėjo? DP89.
6. tr. vaginėti: Mes, mergele, pas svetimus neiname kiaušinių rankioti Ašb. Blogai – jau dalgeles pradėjo ránkioti: krūmuos pasikabinau, ir nebėr Slm.
| Vaikūzai išsigalvojo pastoti an kelio kapeikas ránkioti Vž.
7. tr. austi:
^ Kuprotas senis tinklą rankioja (voras) LTR(Mrj).
8. tr. prk. vieną paskui kitą marinti: Pasenėjom, pradės po vieną ránkiot jau Mžš.
| refl.: Pati mirė ir vaikai ránkiojas Šts. Seniejai ránkiojas laukan Lnk.
apránkioti
1. R60, K, Š, DŽ iter. dem. aprinkti 1: Aš apránkiojau nuo skiedryno skiedras J. Apránkiok akmenis apie grūšią Mrs. Aprankiojau didumą akmenų Ėr. Jau visas šakas medė[je] apránkiojo (apskainiojo) Skd. Daba jau esam apránkioję, bet da yr uogų Lž.
| refl. K.
2. tr. didumą sužinoti, sugaudyti: Sakai, kalba apie mane… aprankiojai gandus rš.
atránkioti Š iter. dem. atrinkti 1: Atrankiok čia dabar, kas kieno rš.
įránkioti iter. dem. įrinkti 1.
| refl. K.
išránkioti
1. K, Š, DŽ1 iter. dem. išrinkti 1: Vaikai eina mokyklon, tai išránkioja visas kapeikas Pbs. Nė kapeikos, sako, nėkame nebranda, visi [kampai] yra tušti, išránkioti Nv. Čia va laiškų gali būt, tai aš noriu išránkioti [iš sąsiuvinių, duodamų kam skaityti] Kp. Pasuko žiedą, vanduo nuslinko, žuvis išránkiojo (ps.) Lpl. Išgirankiojai visas notreles, visas dilgėles (rd.) LMD(S.Dauk).
| prk.: Mirtis visus išránkios Mrj.
ǁ R49, N Vaikai iš kviečių išránkioja rugius Vaižg. Išránkiok varpas nuo grūdų J.
2. iter. dem. išrinkti 7: Išrankiojo gražiuosius obuolius ir nusinešė rš.
| refl. tr. KI162, Š.
3. refl. iter. dem. išrinkti 11 (refl.): Pagaliau išsirankiojo namo, nes kiekvienam parūpo, jog rytmetį reiks prie darbo stoti Žem.
4. iter. dem. išrinkti 12: Čia išeina rinktinė, rankom reikia išránkioti Rš.
5. tr. prk. išmarinti: Po vieną, po vieną ir išránkios visus – tų senųjų mažai bėra Krš.
nuránkioti K, DŽ1 iter. dem. nurinkti 1: Uogas nuránkioju, nurenku, nuskinu R3. Uogas nū uogynų nurankiok J. Nenuránkiojau skaisčių žiedelių, raudonų obuolėlių Niem33. Varpas nuo dirvos nurinkti, nuránkioti KI202. Nurankiokiat nu kartalių skalbinius Plt.
| refl. tr. DŽ1: Suomiai ant savo akmenynų žemės prisiveža ir sėja; lietuviai akmenis nuo žemės nusirankioja ir sėja Vaižg.
paránkioti iter. dem. parinkti:
1. R36, N, K, DŽ1: Paránkiok pasausių J.
| refl. tr. DŽ: Senutė išėjo į mišką žabų pasirankioti rš.
2. M Parankiok iš po vištų kiaušinius rš. Packavos lakiojo, ožkos parankiojo (d.) DrskŽ. Ė vo kiek paránkiojau OG306. Leido parankioti ir palaidoti jų numirėlius S.Dauk.
pérrankioti iter. dem. perrinkti 1: Žmona priskynė sode kašes agrastų uogienei ir atsisėdusi ėmė jas perrankioti rš.
priránkioti K, I, LL271
1. DŽ1 iter. dem. pririnkti 1: Ažvis geriau, rudenį kad priránkioji spielų spalgenų Ad.
| refl. tr.: Pardien možna tiek i tiek prisránkiot ankščių Rš.
2. refl. tr. DŽ prisilasyti, susiieškinėti: Po šiukšlyną, po skiedryną – vis, mat, prisirankioja (palesa) Grž. Avys ant pagriovių da tos prisiránkiodavo [žolės]: griovių daug buvo, balių daug Mšk.
suránkioti iter. dem. surinkti:
1. R38,420, K, DŽ1, Kin Tilvikas surankiojo daug akmenaičių, ketėdamas juos parduoti (ps.) S.Dauk. Vos besurankiojau savo klumpes su skrybėle M.Valanč.
| Tai norit viską iš žmonių burnos surankioti KlK19,91(Vlkv). Surankiotosios pasakos supažindina mus pirmąkart su ano krašto dialektu BsPII3.
| refl. tr.: Ar birs ar ne, ar šišion ar kitur, broleliai vis dėlto jas (uogas) susirankios Vd. Susiránkioti reikėtų į kokį popierkraštį Lk.
2. Višta suránkiojo visus grūdus J. Levizarius, eidamas aplink dvarą, primėtė šitų raguoliukų, katruos šunys su pagardom išbėgę surankiojo BsPII308.
3. N Vos surankiojo už pigų butą sumokėti nuomą rš. Tai naujai simunarijai pavedė sodą Kujainiūs ir piningus, nu pranokėjų savo surankiotus M.Valanč. Pinigus, iš negeros prekystės surankiotus, žemėspi pabėrė BPII332.
4. LL322 iter. dem. surinkti 6: Sunku šeimyną laiku surankioti rš. Christus … suránkioja vienybėn visas avis DP207.
| refl. DŽ: Po karei visi susiránkiojo (sugrįžo, atsirado) Gs. Dievo namus, kur viernieji katalikai susiránkioja melstųsi, vadiname bažnyčiomis A.Baran.
5. tr. raštus išausti: Mano dukrelė ir aštuonnyčius išaudžia, žvaigždėtas juostas surankioja S.Čiurl.

šebenióti, -iója, -iójo tr. KŽ
1. grabalioti, ieškinėti: Ką šebenióji nepadėjęs, t. y. ieškai J.
2. Skr rupšnoti, ėdinėti: Nevaryk avių, tegu jos čia šebeniója Plk.
ǁ menk. valgyti: Anksti atsikėlė ir jau šebeniója ką nutvėręs Lkš.
3. Glv pešioti.
4. Glv žr. šebelnioti 1.
apšebenióti tr. kiek nurupšnoti, apėsti: Šiąnakt mano kopūstus kažin kieno gyvuliai apšebeniójo Upn.
iššebenióti tr.
1. Kdl išrankioti, išgrabinėti: Iššebeniójai jau obuolius! Jrb. Avys tai tik runkelius iššebeniója, o pelus palieka Plk.
2. ištraukyti, išpešioti: Iššebeniok žilus plaukus – da nenoriu sena atrodyt Upn.
nušebenióti tr. nugraužti: Šią žiemą man zuikiai nušebeniójo medelius Plk.
ǁ smaguriaujant nuvalgyti: Ana nušebeniójo smetoną nuo pieno, t. y. nuėdė J.
prisišebenióti tr. po truputį prisirinkti: Žiemai malkų prisišebeniójau Snt.

kresčiúoti, -iúoja, -iãvo
1. tr., intr. Jn, NdŽ, Skr sijoti su kresčiu: Su kratilu sijo[ja] pagrėbas, kresčiúo[ja] pakračias, nuoklastas, varpas JII217. Paimk pasijį (kretilą) ir kresčiuok grūdus Tv. Pelus susipilk į kratilą ir gerai kresčiuok, bo jaunam arkliukui reik smulkesnių Vdk. Kresčiuojant šienas pasiliekta krestė[je], o šienuolės išbyra Bt. Tiek daug pelų, galėsiam visą savaitę kresčiúoti Up. Kaip miltų pritrūksma, reiks kresčiúoti šieno apačių kiaulėms pašerti Kv.
| Baigusi kresčiúoti (kratyti, supylus į krestį, plauti) bulves supilk į katilą Ll.
| prk.: Tai kresčiavo (barė, ėmė į nagą) jį! Kv.
2. intr. kratyti iškultus šiaudus, kad išbirtų su šiaudais sumišę grūdai, redelioti: Nepatingėkite rankų pajudinti – gerai kresčiúokite, kad šiauduose grūdų neliktų Rs. Viena pasilikau kresčiúot [kuliant] – nespėju Rs.
3. tr. vestuvėse su kresčiu rinkti jaunajai dovanas: Kresčiavo ačiavo par vestuves viską: stuomenį, rankoves, piningus Skdv.
iškresčiúoti tr.
1. išvalyti leidžiant per krestį, išsijoti: Iškresčiúok pakračias su kratelu (kretilu) ir supilk į pakratinę J.
2. išredelioti: Pakračios paliks, kad šiaudus par redelę iškresčiuosi Skdv.
3. prk. išieškoti, išrankioti: Ta krebė jau iškresčiúota – nėko nebrasi Lkv.
nukresčiúoti tr. nuplauti krestyje, pintinėje: Nukresčiúok bulves – ir kiaulė žemių neėda Ll.
pérkresčiuoti tr. perleisti per krestį, persijoti: Priš arbuojant gerai grūdus párkresčiuoti Kv.

meškerióti, -iója, -iójo
1. tr., intr. SD393, Gs, Km, Vkš gaudyti žuvis meškere: Anas gi perdien meškeriója OG304. Žvejai žvejojo ir meškeriojo po šią žalią Krokų lanką KlvD27. Žuvis meškeriók J. Einam meškerióti į Virvyčią Trš. Vaikai bus meškerioti išvėžlioję J.Jabl. Su kaltu, brolau, meškerioji! LTR.
^ Eik varlių meškerioti, ne mergų vilioti! KrvP(Č). Kas jaunas meškerioja, senas žebravoja Lp.
2. tr. prk. ieškoti, vilioti, gaudyti: Jau seniai bernus ana meškeriója, tik vis nepagauna Ds. Išvadžiotojams anus beviliojant ir bemeškeriojant su didžiais pažadėjimais visokių lobių…, tai tikrasis širdies jų vidus išsireiškė Ns1850,1.
atmeškerióti intr. atbėgti, atlapsėti(?): Atalekia oželis, atameškerioja TŽIII422.
išmeškerióti tr.
1. Š, BŽ88 išgaudyti žuvis meškere: Jonukas visas žuvis išmeškeriojęs iš ežero rš. Neišmeškeriotuose vandenyse tos pačios rūšies žuvys yra nebaukščios rš.
2. prk. išgaudyti, išrankioti: Visi melagiai tapo išmeškerioti rš.
pameškerióti intr. pagaudyti žuvis meškere: Jonuk, einam pameškerioti rš. Kiti tyčia atsivežė meškerių pameškerioti Vaižg.
^ Gatavas irgi pameškerioti iš svetimo kišeniaus savan KrvP(Dbg).
primeškerióti
1. refl. tr. prisigaudyti žuvų meškere: Paupėj nemažai prismeškeriójau žuvų Ds.
2. tr. prk. pririnkti: Daug žodynui primeškeriojau 1916–1919 metais K.Būg.
| refl.: Permėje būdamas Būga sakosi turėjęs atliekamo laiko ir daug žodynui (iš įvairiausių raštų) prisimeškeriojęs rš.
sumeškerióti tr.
1. sugauti žuvis meškere: Šiandien daug žuvies sumeškeriojau rš.
| prk.: Ar nesužūsite, nesumeškeriosite mano jaunų dienelių? (d.) Čb.
2. prk. surinkti, sugraibyti: Jis pas pažįstamus sumeškeriójo visa, kas reikia Mrj.
3. prk. susirasti, privilioti: Gražiai mergaitei lengva sumeškerioti vyrą rš.
| refl. tr.: Nesunku ir jaunikis susimeškerioti rš.

meškerióti, -iója, -iójo
1. tr., intr. SD393, Gs, Km, Vkš gaudyti žuvis meškere: Anas gi perdien meškeriója OG304. Žvejai žvejojo ir meškeriojo po šią žalią Krokų lanką KlvD27. Žuvis meškeriók J. Einam meškerióti į Virvyčią Trš. Vaikai bus meškerioti išvėžlioję J.Jabl. Su kaltu, brolau, meškerioji! LTR.
^ Eik varlių meškerioti, ne mergų vilioti! KrvP(Č). Kas jaunas meškerioja, senas žebravoja Lp.
2. tr. prk. ieškoti, vilioti, gaudyti: Jau seniai bernus ana meškeriója, tik vis nepagauna Ds. Išvadžiotojams anus beviliojant ir bemeškeriojant su didžiais pažadėjimais visokių lobių…, tai tikrasis širdies jų vidus išsireiškė Ns1850,1.
atmeškerióti intr. atbėgti, atlapsėti(?): Atalekia oželis, atameškerioja TŽIII422.
išmeškerióti tr.
1. Š, BŽ88 išgaudyti žuvis meškere: Jonukas visas žuvis išmeškeriojęs iš ežero rš. Neišmeškeriotuose vandenyse tos pačios rūšies žuvys yra nebaukščios rš.
2. prk. išgaudyti, išrankioti: Visi melagiai tapo išmeškerioti rš.
pameškerióti intr. pagaudyti žuvis meškere: Jonuk, einam pameškerioti rš. Kiti tyčia atsivežė meškerių pameškerioti Vaižg.
^ Gatavas irgi pameškerioti iš svetimo kišeniaus savan KrvP(Dbg).
primeškerióti
1. refl. tr. prisigaudyti žuvų meškere: Paupėj nemažai prismeškeriójau žuvų Ds.
2. tr. prk. pririnkti: Daug žodynui primeškeriojau 1916–1919 metais K.Būg.
| refl.: Permėje būdamas Būga sakosi turėjęs atliekamo laiko ir daug žodynui (iš įvairiausių raštų) prisimeškeriojęs rš.
sumeškerióti tr.
1. sugauti žuvis meškere: Šiandien daug žuvies sumeškeriojau rš.
| prk.: Ar nesužūsite, nesumeškeriosite mano jaunų dienelių? (d.) Čb.
2. prk. surinkti, sugraibyti: Jis pas pažįstamus sumeškeriójo visa, kas reikia Mrj.
3. prk. susirasti, privilioti: Gražiai mergaitei lengva sumeškerioti vyrą rš.
| refl. tr.: Nesunku ir jaunikis susimeškerioti rš.