Senovės romėnų termų patalpa, skirta išprakaituoti, pusapskritė kaldarijaus užbaiga.

Senovės romėnų pirtyje atletų naudojama karšta patalpa, skirta išprakaituoti.

Amerikos indėnų statinys, kaitinamas garu, kuris susidaro pilant vandenį ant karštų akmenų, ir naudojamas ritualinėms apeigoms arba išprakaituoti.

prakaitúoti, -úoja, -ãvo intr., prãkaituoti, -uoja, -avo K, Slnt
1. J, Vlk išskirti prakaitą, kaisti: Staigiai krintant kūno temperatūrai, paprastai ligonis gausiai prakaituoja rš. Kraujais prakaituoja A.Baran.
| tr.: Jis kruviną prakaitą prakaitavo brš.
^ Mala prakaituodamas, valgo smaguriuodamas TŽV600. Dirba prakaituodamas – gyvens nedejuodamas KrvP(Drsk). Rankums prakaituojant, pilvas spakainas LTR(Vdk).
| refl.: Po tuo sunkumu prakaituotis ir teip daug vargų kęst privertė DP623.
2. prk. iš visų jėgų, sunkiai, su prakaitu dirbti: Dvi dienas talkoj prakaitavaũ Sdk. Jūs lengviau dirbat, nereikia prakaitúot Dbč. Dirbsi, prakaitúosi ir čėso turėsi Smal. O mes, vargšai darbinykai, dirbam prakaitúojam Pnd. Moteriškė per ištisą dieną prakaitavusi darže rš.
^ Graži diena smarkiai prakaituoja, apsiniaukusi – tinginiuoja KrvP(Stk).
3. trauktis drėgme, rasoti: Žmonės ten greitai nyko ir džiūvo, o sienos tai prakaitavo V.Krėv. Šveicariškas sūris prakaitúoja Db.
apsiprakaitúoti, apsiprãkaituoti KI218 apsipilti prakaitu, suprakaituoti: Sviestavičius tampriai žingsniavo priešakyje, visas apsiprakaitavęs Vaižg. Arklys iš ryto sušilęs ir apsiprakaitavęs BsMtII61.
atprakaitúoti intr. sunkiai atidirbti, atvargti: Jau mes savo atprakaitãvom, lai kiti dabar prakaituoja! Grž. Už tai tu man dabar atprakaitúosi! Sb.
išprakaitúoti
1. intr. Dkš visam suprakaituoti, sukaisti: Aviečių [arbatos] išgėrei, išprakaitavai̇̃ atsigulęs – i sveikas ant rytojaus Rs.
| refl. NdŽ.
ǁ Š apsipilti prakaitu: Išprakaitãvęs veidas NdŽ.
2. tr. išskirti į paviršių (skystį): Bitys vašką išprakaituoja ir korius budavoja Rdž.
ǁ išskirti tam tikrą kiekį prakaito: Karštą dieną prie sunkių darbų visa mūsų oda gali išprakaituoti net ligi 10 litrų prakaito per dieną rš.
| prk.: Išprakaitavaũ tame gyvenime daug (prakaitų) (sunkiai prisidirbau, pavargau) J.
3. tr. prk. sunkiai padaryti, uždirbti: Išprakaitúotas skatikas, prakaitu pelnytas BŽ411. Tas, kurs atvežė knygas, gal ne vieną straipsnelį pats išprakaitavęs, ką jis veikia? Pt.
nuprakaitúoti
1. intr. būti prakaito nupiltam: Ksaveras buvo visas nuprakaitavęs, raudonas Vaižg. Jis skubėjo visur, tapšendamas savo didelėm, negražiom kojom, spinduliuodamas nuprakaitavusiais šlakais J.Balt.
| refl.: Šoko ir dainavo iki aušros nusidirbę, nusiprakaitavę darbininkai rš. Kãsas kaipo skruzdėlės po šiūkus nusiprakaitavę ir nuilsę rš.
2. tr. įvaryti į prakaitą: O amtmono eržilą atrado rytą nuprakaituotą ir apsiputojusį stalde I.Simon.
3. tr. Vl sunkiai, su prakaitu nudirbti: Kas nudirba, kas nuprakaitúoja tuos laukus par vasarą?! Vlkj.
paprakaitúoti intr.
1. kiek prakaituoti: Prieš gulimą karštos arbotos su medum išgėriau, tai naktį gerokai paprakaitavaũ Ut.
2. Jnš prk. sunkiai, smarkiai, prakaituojant padirbėti: Brolio tai paprakaitúota gerai – šitiek žemių išvaryta (išrausta, iškasta)! Slm. Paprakaituosim, padirbėsim ir turėsim duonos rš. Girnom plonai nesumalsi, gerai nepaprakaitavęs Rdm.
pérprakaituoti intr. KI322 išprakaituoti.
priprakaitúoti intr. prisigerti, prisisunkti prakaito: Vasarą rūbai greit priprakaituoja rš.
suprakaitúoti intr.
1. M, LL310 apsilieti prakaitu, sukaisti: Ligonis serga, suprakaitãvo DŽ.
| prk.: Tegu tabakas suprakaitúoja (sušyla gulėdamas krūvoje), paskui ant šniūro suversim Skr.
| refl. K: Diktai susiprakaitúojas, kol nueinas Krš.
2. refl. susitepti prakaitu, pasidaryti nešvariam nuo prakaito: Įsidėjau i kitą skepetaitę, sakau, gal ta susiprakaituõs Jrb.
3. apsitraukti drėgme: Žiūrono stiklai suprakaitavo rš.
užprakaitúoti tr. Pbs sunkiai uždirbti, užvargti: Mano užprakaitúoti pinigai visi prapuolė Ėr.

prakaitúoti, -úoja, -ãvo intr., prãkaituoti, -uoja, -avo K, Slnt
1. J, Vlk išskirti prakaitą, kaisti: Staigiai krintant kūno temperatūrai, paprastai ligonis gausiai prakaituoja rš. Kraujais prakaituoja A.Baran.
| tr.: Jis kruviną prakaitą prakaitavo brš.
^ Mala prakaituodamas, valgo smaguriuodamas TŽV600. Dirba prakaituodamas – gyvens nedejuodamas KrvP(Drsk). Rankums prakaituojant, pilvas spakainas LTR(Vdk).
| refl.: Po tuo sunkumu prakaituotis ir teip daug vargų kęst privertė DP623.
2. prk. iš visų jėgų, sunkiai, su prakaitu dirbti: Dvi dienas talkoj prakaitavaũ Sdk. Jūs lengviau dirbat, nereikia prakaitúot Dbč. Dirbsi, prakaitúosi ir čėso turėsi Smal. O mes, vargšai darbinykai, dirbam prakaitúojam Pnd. Moteriškė per ištisą dieną prakaitavusi darže rš.
^ Graži diena smarkiai prakaituoja, apsiniaukusi – tinginiuoja KrvP(Stk).
3. trauktis drėgme, rasoti: Žmonės ten greitai nyko ir džiūvo, o sienos tai prakaitavo V.Krėv. Šveicariškas sūris prakaitúoja Db.
apsiprakaitúoti, apsiprãkaituoti KI218 apsipilti prakaitu, suprakaituoti: Sviestavičius tampriai žingsniavo priešakyje, visas apsiprakaitavęs Vaižg. Arklys iš ryto sušilęs ir apsiprakaitavęs BsMtII61.
atprakaitúoti intr. sunkiai atidirbti, atvargti: Jau mes savo atprakaitãvom, lai kiti dabar prakaituoja! Grž. Už tai tu man dabar atprakaitúosi! Sb.
išprakaitúoti
1. intr. Dkš visam suprakaituoti, sukaisti: Aviečių [arbatos] išgėrei, išprakaitavai̇̃ atsigulęs – i sveikas ant rytojaus Rs.
| refl. NdŽ.
ǁ Š apsipilti prakaitu: Išprakaitãvęs veidas NdŽ.
2. tr. išskirti į paviršių (skystį): Bitys vašką išprakaituoja ir korius budavoja Rdž.
ǁ išskirti tam tikrą kiekį prakaito: Karštą dieną prie sunkių darbų visa mūsų oda gali išprakaituoti net ligi 10 litrų prakaito per dieną rš.
| prk.: Išprakaitavaũ tame gyvenime daug (prakaitų) (sunkiai prisidirbau, pavargau) J.
3. tr. prk. sunkiai padaryti, uždirbti: Išprakaitúotas skatikas, prakaitu pelnytas BŽ411. Tas, kurs atvežė knygas, gal ne vieną straipsnelį pats išprakaitavęs, ką jis veikia? Pt.
nuprakaitúoti
1. intr. būti prakaito nupiltam: Ksaveras buvo visas nuprakaitavęs, raudonas Vaižg. Jis skubėjo visur, tapšendamas savo didelėm, negražiom kojom, spinduliuodamas nuprakaitavusiais šlakais J.Balt.
| refl.: Šoko ir dainavo iki aušros nusidirbę, nusiprakaitavę darbininkai rš. Kãsas kaipo skruzdėlės po šiūkus nusiprakaitavę ir nuilsę rš.
2. tr. įvaryti į prakaitą: O amtmono eržilą atrado rytą nuprakaituotą ir apsiputojusį stalde I.Simon.
3. tr. Vl sunkiai, su prakaitu nudirbti: Kas nudirba, kas nuprakaitúoja tuos laukus par vasarą?! Vlkj.
paprakaitúoti intr.
1. kiek prakaituoti: Prieš gulimą karštos arbotos su medum išgėriau, tai naktį gerokai paprakaitavaũ Ut.
2. Jnš prk. sunkiai, smarkiai, prakaituojant padirbėti: Brolio tai paprakaitúota gerai – šitiek žemių išvaryta (išrausta, iškasta)! Slm. Paprakaituosim, padirbėsim ir turėsim duonos rš. Girnom plonai nesumalsi, gerai nepaprakaitavęs Rdm.
pérprakaituoti intr. KI322 išprakaituoti.
priprakaitúoti intr. prisigerti, prisisunkti prakaito: Vasarą rūbai greit priprakaituoja rš.
suprakaitúoti intr.
1. M, LL310 apsilieti prakaitu, sukaisti: Ligonis serga, suprakaitãvo DŽ.
| prk.: Tegu tabakas suprakaitúoja (sušyla gulėdamas krūvoje), paskui ant šniūro suversim Skr.
| refl. K: Diktai susiprakaitúojas, kol nueinas Krš.
2. refl. susitepti prakaitu, pasidaryti nešvariam nuo prakaito: Įsidėjau i kitą skepetaitę, sakau, gal ta susiprakaituõs Jrb.
3. apsitraukti drėgme: Žiūrono stiklai suprakaitavo rš.
užprakaitúoti tr. Pbs sunkiai uždirbti, užvargti: Mano užprakaitúoti pinigai visi prapuolė Ėr.