brukšnóti, -ója, -ójo
1. tr. kramsnoti, grukšnoti: Brukš brukš brukšnójam žirnius, plutas Šts.
2. tr. brukštėti, galąsti: Brukšnó[ja] dalgį Dr.
3. intr. barbėti, barbenti, barkšnoti: Ledai brukšnoj į langus MŽ249.
atbrukšnóti intr. bildant atplaukti, atvažiuoti: Atbrukšnó[ja] [garinis] laivas Plng.
išbrukšnóti tr.
1. išėsti, išgurkšnoti: Išbrukšnójo kiaulė grūdus, o pelus paliko Šts.
2. išbraukyti: Išbrukšnójau visas vortinkles iš palubių Šts.
pabrukšnóti intr. pajėgti kramtyti: Nebeturiu dantų, vos bepabrukšnóju Šts.
subrukšnóti tr.
1. suėsti, sukramsnoti: Ožka subrukšnójo šieną Šts.
2. pagaląsti, papustyti: Subrukšnójo peilį į akmenį Šts.

bi̇̀zdinti, -ina, -ino tr.
1. menk. striukinti, trumpinti, ankštinti (drabužį): Augančiam nebi̇̀zdink – nubi̇̀zdintą greit išaugs Ds.
2. sakyti „biz“, kad karvės zyliotų: Kam bi̇̀zdini galvijus? Brt.
3. kelti, žadinti: Bi̇̀zdink bi̇̀zdink aną, negali pribi̇̀zdinti, o vakare kaip kramėlė neita gulti Grg.
4. žr. byzdinti: Ans bi̇̀zdina ant subinės rankas susidėjęs J.
išbi̇̀zdinti tr. pamažu ką padaryti: Su ta mašina kulant, ta tik gal' par dieną porą vežimų išbi̇̀zdinti Kal.
ǁ išbadyti, išbraukyti: Išbi̇̀zdino voratinkles Dr.
nubi̇̀zdinti tr. menk. nustriukinti, numažinti (drabužį): Kad nubi̇̀zdino kailinius – nei kur pasirodyt! Slm. Kriaučius nubi̇̀zdino drapaną Sln.
| refl. tr.: Ir pats kriaučius nusibi̇̀zdino [drabužį] Ds.
pabi̇̀zdinti tr.
1. pamažu, truputį ką padaryti: Biškį pečių pabi̇̀zdinau (pakūrenau, pašildžiau), i[r] tiek Slnt.
2. pasakyti „biz“, kad karvės zyliotų: Piemenys kad pabi̇̀zdino karves, tai tos, uodegas iškėlę, namo kap vėjas pardūmė Brt.
3. pažadinti, pakelti: Pabi̇̀zdyk jį, tegu kelia Gs.
pribi̇̀zdinti tr. Grg prižadinti.
subi̇̀zdinti tr. menk.
1. žr. nubizdinti: Tik subi̇̀zdino marškinius – bene ji moka siūt! Alk.
2. sugadinti: Subi̇̀zdinai šitiek medžio ir nieko nepadarei! Kb.
ǁ refl. suliesėti: Į pavasarį karvės gerokai susbi̇̀zdino Kb.

bráižyti, -o, -ė, braižýti, brai̇̃žo, brai̇̃žė iter. brėžti.
1. rėžyti, draskyti: Nauji marškiniai nugarą bráižo Grg. Katė su nagais braižo J. Mano akėčios dirvą braižo JD150. Vaikai, nebráižykiat stalo Grg.
^ Akyse laižo, už akių brai̇̃žo Jnš.
ǁ refl. draskytis, muštis, peštis: Bobos bráižos it katės Skd. Tuodu, aukštai sėdėdamu, braižės tarp savęs M.Valanč.
2. refl. baldytis, trankytis (ppr. naktį): Veizdėk, kas ten bráižos už durų, kas nežinovas J. Kas ten bráižosi po klėtį? Grg. Vaikiai kiauras naktis bráižos apei mergų kamaras Lkž. Pradėjo kaži kas bráižytis prie bromo durių ir lalėti tarp savęs BM308.
3. braukyti, degioti (degtukus): Kam bráižot be reikalo brėžukus Grg. Vakare žiūrim – pas pirtį kaži kas žiburį braižo Žem.
4. prk. rašyti: Tuokart reikalavo nuo mokinių, kad bylotų jeib kaip lotyniškai, braižytų šiokias tokias eiles lotyniškas M.Valanč.
5. brėžinį, projektą brėžti: Visokius brėžinius bráižo, brai̇̃žo, brėžia J.Jabl. Per braižybos pamokas bráižydavom Užv. Brai̇̃žomoji geometrija DŽ.
◊ aki̇̀s bráižyti neklausyti, kabinėtis: Ka tos valios netur akių̃ bráižyti Trk.
į delmõną braižýtis skolintis: Tiek beliekt, kad kitam į delmoną braižytis tur TP1881,36.
apibráižyti tr.
1. trankantis, apraižyti: Jie lauką tik truputį su akėčioms apibráižė (prastai apakėjo) Skr. Baldai, kad ir apibraižyti, vis poniški J.Marc.
| refl. tr., intr.: Šoferas nuo sudužusių stiklų mažumą apsibraižė veidą bei rankas prš. Laikrodis apsibraižė rš.
2. refl. išsitrankyti, apvažinėti: Kur ana neapsibráižė, o vis tiek nepagydo Dr.
atsibráižyti Dr trankantis atvykti, atsibaladoti: Ir atsibráižėt nakties laike, kaip šikšnosparniai Kal.
įsibráižyti Plt trankantis įeiti, įsibrauti: Įsibráižė pie manęs į būdelę Sg.
išbráižyti tr.
1. išdraskyti: Manyk, tu man buvai akis išbraižiusi Vd.
| refl. tr.: Tu su tais virbais ir akis išsibráižysi Grg.
2. išbraukyti, išdegioti (degtukus): Visus degtukus išbráižiau, o ugnies neįkūriau Užv.
3. išpiešti, išbrėžti: Dar ir ganyklą išbraižė skyde tas garsus klišakojis HI.
nubráižyti tr.
1. nudraskyti: Šakos nubraižė veidą Jnš.
| refl. tr., intr.: Į erškėčius nusibráižiau rankas J. Visus stiklus sumušo, labai nusibráižė ir barzdą susikruvino VoL461.
2. draskant pašalinti: Šundaktariai nubráižo su kuo nors skaudulius, rožes Dr.
3. refl. nusibaldyti: Kol nusibráižysiu, ir sutems Šts.
4. nubrėžti (brėžinį): Žemėlapį, planą nubraižyti rš.
pabráižyti tr.
1. padraskyti: Kiti mažai žemę teįdirba, kiek pabráižo ir sėja Skr.
2. refl. prk. pasilinksminti: Ir pas mus jaunimas pasibráižo vakarais Krtn.
3. parašyti: Gerai surašiusius pagyrė, o blogai pabraižiusius papeikė M.Valanč.
parsibráižyti Kal parsibaldyti: Iš kur parsibraižai taip vėlai? Dr.
pribráižyti tr.
1. prirašinėti: Vaikai duris pribráižė su kreida Grg. Pribraižo pribraižo visokių niekų, paduoda į Prūsus – iš ten ir paleidžia į žmones Žem.
2. brazdant prikelti: Šįryt anksti pribráižė Vvr.
| refl.: Ko anksteinais prisibráižei? Pgr.
3. refl. nuvykti kur, prisibaldyti iki kur: Kelias nežinomas, naktis tamsi, kol prisibráižiau, ir išaušo Skd.
subráižyti tr.
1. surėžyti, sudraskyti: Katė subráižė ranką Užv. Kaip jojau per girelę … visą subraižė žalių pušų šakelės KlvD47.
| refl. tr.: Rankas susibráižiau virbus bekraudamas Grg.
2. subraukyti: Subraižýti raštą BŽ81.
užbráižyti tr., intr. užbraukti: Kažką buvo parašęs, bet taip užbráižė, kad negalima išskaityti Ll. Meistras tik mieruoja ir su angle užbráižo, o kiti darbininkai ištašo karpus Užv.

1 klė̃sti, klẽsčia (-čia, klẽčia, klė̃čia), -tė (klė̃tė, klė̃so)
1. tr. šluoti, šlavinėti, klastyti: Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklesčiant, aš pamačiau bernužėlį per lauką atjojant JV1063. Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklėsčiant, ant atjoja bernužėlis per lygų laukelį JV149. Aš klėčiaũ šiaudus nuo krūvos su šluota Skr. Aš klestù [= klesčiu] varpas, šiaudus nuo grūdų J. Su šluota klė̃sk, kol nuklėsi varpas vėtydamas, kad nejautųs su grūdais J.
2. tr. daryti sklastymą: Klastą plaukų klė̃sk (parskleisk) ant šalies J.
3. tr. siausti, gaubti: Vaikis klė̃stė skarelę po kaklo, mergė klẽsčia skarą ant pečių Sr. Klėsk (užsiausk šaliką) ir pabučiuok, būs tavasis Brs. Išskleidęs skepetą klestù [= klesčiu] ant pečių, ir tu apsiklėsk J.
| prk.: Visą tą klajumą didžiai plati giria nuo visų pusių klėstusi S.Dauk. Kurių žilą karšatę dar apyniai savo vainikais klėstė S.Dauk. Jei jūs mane nesmaigysit, aš žemelę klėsiu Kš. Nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai teklėstė S.Dauk.
| refl.: Da nesiklėstė ta skarele Kt. Aš klesčiúosi su skara J.
4. tr. slėpti, saugoti, ginti: Turtus savo nu paojaus klėstė S.Dauk.
5. intr. godžiai valgyti: Klė̃sk klė̃sk, – barščiukai pasrebiami (skanūs) Plk. Anas tai klẽsčia, lyg tris dienas būtų nevalgęs Plk.
6. intr. [K] judėti, plaventi: Lapai klesčia R287, MŽ384.
7. intr. pūsti (apie vėją): Vėjelis klesčia MŽ.
8. tr. pučiant judinti, lankstyti: O liemenėlis vis vandenėlyj, o viršūnėlę vėjelis klesčia MitI209.
9. tr. skleisti, plėsti: Augo klevelis aukščiausia, klėstė lapelius plačiausia Kš. Augo serbenta, klėstė žalius lapelius Vv.
10. intr. skleistis: Kai sausų medžių lapai klė̃s, kai ant lauko kruopas sės, tai tadam, motinyt, aš pas tamstą sugrįšiu Grž. Praded žaliuoti žalios lankelės, klėsti žali lapeliai, žydi gražūs žiedeliai JD257.
11. intr. plasnoti, plazdenti: Leidžiu balsą per tamsias girias; sparniukėliais klėsdamas, brudną žiemą bardamas, pranašauju pavasarėlį A.Strazd.
12. intr. vešėti, gerai augti, tarpti, klestėti: Klẽsčia medžiai, miškas J. Ve, lelija beklẽsčianti J. Rugiai pradeda klė̃sti (tankinties) J.
| prk.: Rūta dygau, mėta klėsčiau, lelija žydėjau NS1008. Buvau beklėsčianti kaip žalia mėtelė JV548. Ant baltų rankų lelijos klė̃stė (labai baltos rankos) JD481. Žydėjo roželės ant mano veidelių, klėstė lelijėlės ant mano rankelių JV828.
| refl.: Kad tik palyja, tai, būdavo, tiktai klẽčias klẽčias [burokai] Dgl.
13. tr. krauti (žiedus): Saulė klė̃s, kol suklės (sukraus) žiedus J.
1 antsiklė̃sti, antsi̇̀klesčia, antsi̇̀klėstė (dial.) apsisiausti, apsigaubti: Motriškosios visumet buvo su drobule ar kokiu audeklo sklypu antsiklėstusios M.Valanč. Atvašių [= atvašų?] vainiku antsiklėstę S.Dauk.
1 apklė̃sti, àpklesčia, àpklėstė (àpklėtė, apklė̃so)
1. tr. BŽ167 apsupti, apsiausti, apgaubti: Galvą skepeta apklė̃sti Yl. Motriškas laidojo àpklėstas su kuskelėms silkinėms Šts. Moteriškę apklėsdavo skepeta ir pašarvodavo viduryje pirkios LTII422.
| Atvedė ir gyvolius, vainikais apklėstus S.Dauk. Nubengusys [javus pjauti] nupynė vainiką iš varpų, kuriuo apklėstusys galvą grakščios ir linksmos motriškės, parvedė ją dainiuodamys į kiemą pas gaspadorių S.Dauk.
| Apynės apklėtė arbūzus Lnkv. Jau runkeliai apklėstę (uždengę, paslėpę) vagas Brb. Bezdà (alyvų krūmas) àpklėstė nuo saulės visą darželį Grž.
| Paskui išvedusys vėdliai marčią laukan, apklėstą būriu jaunuomenės S.Dauk.
| refl. tr., intr. Š: Pasiėmė kažkokį skarmalą, panašų į mazgotę, ir apsiklėstė galvą V.Mont. Reik kuską apsiklė̃sti KlvrŽ. Motina apsiklėstė skarele Brt. Lyg jaunamartė apsiklėstė šilkine skara Vv. Apsiklėsk, mergele, šilkų skepetėle, tai nieks tavęs nepažins, kad tu ne mergelė LTR(KzR). Mergaitė silkų kuska apsiklė̃stusi Slnt. Išsivedė Arsenijų su čiuika apsiklė̃stusį J(M.Valanč).
| prk.: Abu kartu pergalėjo ir garbe apsiklėstė S.Dauk.
2. intr. pasidaryti užgožtam, užstelbtam, apaugti kuo: Morkos apklėso aguonom Ėr.
3. tr. J apšluoti nuo paviršiaus (šiaudagalius nušlavinėti nuo grūdų).
1 atklė̃sti, àtklesčia, àtklėstė tr.
1. atstumti, atmesti į šalį: Kūma deda savo dešinę ranką ant pečio podės, o kaire atklesta plaukus nu jo kaktos M.Valanč.
2. BŽ481, Š atskleisti, atidengti.
| prk.: Kaip greičiau atklėsti klastą rš.
| refl. J, Š.
1 išklė̃sti, i̇̀šklesčia (išklečia), i̇̀šklėstė (i̇̀šklėtė) tr.
1. išbraukyti, iškrėsti: Paimk šluotą su ilgu kotu ir išklė̃sk suodis iš kamino Skr.
2. refl. išsiplėsti: Myliu aš tėvynę, šalį didžiavyrių, kur žyd išsiklėtus tarp žaliųjų girių (d.) Čb.
išsiklė̃tusiai adv.: Papratęs esi išsiklėtusiai gyventi Vr.
3. išskleisti: Išklėtė medis lapus J.Jabl.
1 nuklė̃sti, nùklesčia, nùklėstė
1. tr. nušluoti, nubraukti (ppr. varpas nuo grūdų): Nuklėsk varpas, paėmęs šluotą Grš. Varpas nuo grūdų krūvos nuklė̃sk Vl. Dar nemoka klojimo nuklėsti Yl. Nuklėsk varpas, kad nejautųs su grūdais vėtant J. Su šluota klėsk, kol nuklė̃si varpas vėtydamas J.
2. tr. išvėtyti: Leisk, aš su šiūpele nuklė̃su Kl.
3. tr. nusiausti, nugaubti: Marčalga popiežiaus nuklėstė nu judums kyriejus, kardu paženklintus, o apsiautė kryžokų kyriejais, juodu kryžiu paženklintais S.Dauk.
| refl. tr.: Kaip nusi̇̀klėsčiau [skarelę], tai vėl žiūri [vaikas į senelę] Mrj.
4. intr. nukristi, nubyrėti: Lapai medžio pavasarį suklėsčia, o rudenį nuklesčia, nukrinta J.
1 paklė̃sti, pàklesčia, pàklėstė (pàklėtė) tr.
1. apsiausti, apgaubti: Aš tave su savo skarele paklė̃siu Brs.
2. refl. tr., intr. pasirišti: Pasi̇̀klėtė po kaklu margąją kuskelę Vkš. Vyriškiejai pasi̇̀klesta ryšelį po kaklo, o motriškosios apsiklesta, antsiklesta J. Atvažiavo jaunasis pasipuišęs, silkų kuskele pasiklė̃tęs Mžk. Su visokioms juostoms pasiklė̃stęs tas mokyto[ja]s Plt.
3. refl. tr. po apačia, po kitu drabužiu ką pasisiausti, pasirišti: Pasiklėsk po apačios šniūrelkos kuskelę ant pečių J. Paimk paklastą pasiklė̃sti KlvrŽ.
4. padėti, sudėti; paslėpti: Nekliudyk, kas mano paklėsta Antr. Paklėstė (išdraikė, išmėtė) visus skarmalus ant stalo, nė gerą daiktą negali pasidėti Grš. [Girios lietuviams buvo] klėtimis visų jų turtų, kuriose pavalga, apdaras ir lobis bu[v]o paklėstas S.Dauk. Tokią trobą vadina kalne seklyčia, arba sauklėčia, nuo žodžiums sau ir klėsti, beje: kame žmonės save nu darganos galėjo paklėsti S.Dauk.
1 pérklėsti tr.
1. peršluoti: Paėmęs šluotą, párklėsk klojimą Šll.
2. perrišti: Parklėstė, paržabojo su kuska ilgkute Šts.
1 prasiklė̃sti, prasi̇̀klesčia, prasi̇̀klėstė prasiskleisti: Kad liepos grabelis prasivertų ir plonos drobelės prasiklėstų, ir mūsų seselė prakalbėtų Šk.
1 priklė̃sti, pri̇̀klesčia, pri̇̀klėstė (pri̇̀klėtė)
1. tr. nuvarginti, nulenkti: Rūtų vainikelis priklėtė galvelę Ml.
2. intr. sočiai privalgyti, prisikirsti: Na, dabar tai bent pri̇̀klėsčiau, galėsiu vėl dieną būt nevalgęs Plk.
1 suklė̃sti, sùklesčia (sùklėsčia), sùklėstė (suklė̃so)
1. intr. sulapoti, išsiskleisti (apie augalų lapus, žiedus): Pavasarį visos gėlės suklėsčia Bd. Avižos suklė̃stę, nebijo sausumos Gž. Suklėso sužydo obelės, ale primezgė nedaug Ėr. Da nežaliavo žalios lankelės, nesuklėstė lapeliai, nepražydo žiedeliai JD257. Dabar suklėso miškas Ėr. Suklės raudonos uogelės J. Užtvins upeliai, suklės lapeliai, n'atrasit vieškelėlio JV860. Sùklėstė lapai medžio, o sugožė lapai strovos J. Suklesčia (sutankėja) lapai MŽ101, R76.
| prk. Lelijėlė pražydo, megelkėlė suklėstė JD806.
| refl.: Reti buvo rugiai, ale dabar susiklėstė J.Jabl.
2. tr. sukrauti, išauginti (lapus, žiedus): Kai lazdelė pražydės, žalius lapelius suklės, tada sugrįšiu, tada atlankysiu Mrj. Sujudėjęs brazdas suklėstė spurgas V.Piet. Vėjelis supūs žaliuosius lapelius, saulelė suklės raudonus žiedelius JV408. Aš tave parvesiu kitą rudenelį, … kad suklės gluosneliai raudonas uogeles StnD12.
3. tr. suglausti (lapus, šakas): Rudeny mudu užaugsiva, tankias šakeles suleisiva, žalius lapelius suklėsiva BsO90.
| refl.: Aržuolas su liepele … šaly kelio stovėjo, šakelėm susirėmę, lapeliais susiklėstę BsO50. Viršūnėm susirėmę, lapeliais susiklė̃stę (d.) Rdm.
| Agurkai susiklesčia (susikabina, susiraito) R281.
| prk.: Bernelis su mergele rankelėm suskabinę, žodeliais susiklėstę Švn.
| Akys užvirė, lūpos susiklėstė int smagų juoką V.Piet.
4. refl. susisupti, susisiausti: Susiriš tą prastą skarmalų gniutulėlį, susiklės dryža skarele ir išeis rš.
5. tr. šiaip taip sulipdyti, sukrėsti: Gyvoliams tvartų nėra, o pašiūrės tiktai suklėstos iš šio to ir apmestos palaidais šiaudais rš.
1 užklė̃sti, ùžklesčia (užklė̃sčia), ùžklėstė (ùžklėtė)
1. tr. apsiausti, apgaubti: Užklė̃sk vaikui veidą, kad vėjas neužpūstų Rs. Vaiką reikia užklėsti, kad musės nepultų rš. Eina močiutė per didį dvarelį, neša rankoj baltą nuometėlį, nori užklėstie rūtelių vainikėlį BsO5. Negerai daro ir tos, kurios kuską nešio[ja] ant širdžia užklėstą ne dėl skrumnumo, ale dėl grakštumo P. Girės suaugusios tas jūros duobes nu saulės ir vėjų užklėstė S.Dauk. Asiūkliai ùžklėstė visą patvorį Grž.
| prk.: Jau seniai saulutė nusileido, ir užklėstė žemę juodieji nakties sparnai rš. Didžiai doras darbas, jei tiktai nebūt buvęs vylių užklėstas S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Iš virtuvės įėjo kalvio duktė Darata, užsiklėstusi skepetaite A.Vencl. Duris atidarė senukė, užsiklėstusi perkeline drobule nuo kojų iki galvos Šlč. Atėjo viešnia, balta skarele užsiklėstus Bgt. Užsiklėsk skarą ant galvos J. Užsiklėtus buvo šviesia skepetaite V.Kudir. Užsiklė̃sk, mergele, šilkų skepetėle, kad nieks nepažintų, jog be vainikėlio (d.) Š. Galvas apriša skepetomis, kurias tik užsiklesčia, bet nevyturiuoja M.Valanč.
2. tr. užgožti: Medis išsišakojęsis užklesčia mažesnį, kuris nukalėtas, pastipęs paliekta J.
3. refl. pasislėpti, apsisaugoti: Rūpinos, kaip nu paojaus užsiklėsti S.Dauk.
4. intr. užkeroti, pradėti klestėti: Medis užklėstęs (išsikerojęs), žolė nebeželia J.Jabl.
| refl.: Vikai kai ažsiklė̃sčia, tai rasa auga Ds.

1 klė̃sti, klẽsčia (-čia, klẽčia, klė̃čia), -tė (klė̃tė, klė̃so)
1. tr. šluoti, šlavinėti, klastyti: Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklesčiant, aš pamačiau bernužėlį per lauką atjojant JV1063. Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklėsčiant, ant atjoja bernužėlis per lygų laukelį JV149. Aš klėčiaũ šiaudus nuo krūvos su šluota Skr. Aš klestù [= klesčiu] varpas, šiaudus nuo grūdų J. Su šluota klė̃sk, kol nuklėsi varpas vėtydamas, kad nejautųs su grūdais J.
2. tr. daryti sklastymą: Klastą plaukų klė̃sk (parskleisk) ant šalies J.
3. tr. siausti, gaubti: Vaikis klė̃stė skarelę po kaklo, mergė klẽsčia skarą ant pečių Sr. Klėsk (užsiausk šaliką) ir pabučiuok, būs tavasis Brs. Išskleidęs skepetą klestù [= klesčiu] ant pečių, ir tu apsiklėsk J.
| prk.: Visą tą klajumą didžiai plati giria nuo visų pusių klėstusi S.Dauk. Kurių žilą karšatę dar apyniai savo vainikais klėstė S.Dauk. Jei jūs mane nesmaigysit, aš žemelę klėsiu Kš. Nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai teklėstė S.Dauk.
| refl.: Da nesiklėstė ta skarele Kt. Aš klesčiúosi su skara J.
4. tr. slėpti, saugoti, ginti: Turtus savo nu paojaus klėstė S.Dauk.
5. intr. godžiai valgyti: Klė̃sk klė̃sk, – barščiukai pasrebiami (skanūs) Plk. Anas tai klẽsčia, lyg tris dienas būtų nevalgęs Plk.
6. intr. [K] judėti, plaventi: Lapai klesčia R287, MŽ384.
7. intr. pūsti (apie vėją): Vėjelis klesčia MŽ.
8. tr. pučiant judinti, lankstyti: O liemenėlis vis vandenėlyj, o viršūnėlę vėjelis klesčia MitI209.
9. tr. skleisti, plėsti: Augo klevelis aukščiausia, klėstė lapelius plačiausia Kš. Augo serbenta, klėstė žalius lapelius Vv.
10. intr. skleistis: Kai sausų medžių lapai klė̃s, kai ant lauko kruopas sės, tai tadam, motinyt, aš pas tamstą sugrįšiu Grž. Praded žaliuoti žalios lankelės, klėsti žali lapeliai, žydi gražūs žiedeliai JD257.
11. intr. plasnoti, plazdenti: Leidžiu balsą per tamsias girias; sparniukėliais klėsdamas, brudną žiemą bardamas, pranašauju pavasarėlį A.Strazd.
12. intr. vešėti, gerai augti, tarpti, klestėti: Klẽsčia medžiai, miškas J. Ve, lelija beklẽsčianti J. Rugiai pradeda klė̃sti (tankinties) J.
| prk.: Rūta dygau, mėta klėsčiau, lelija žydėjau NS1008. Buvau beklėsčianti kaip žalia mėtelė JV548. Ant baltų rankų lelijos klė̃stė (labai baltos rankos) JD481. Žydėjo roželės ant mano veidelių, klėstė lelijėlės ant mano rankelių JV828.
| refl.: Kad tik palyja, tai, būdavo, tiktai klẽčias klẽčias [burokai] Dgl.
13. tr. krauti (žiedus): Saulė klė̃s, kol suklės (sukraus) žiedus J.
1 antsiklė̃sti, antsi̇̀klesčia, antsi̇̀klėstė (dial.) apsisiausti, apsigaubti: Motriškosios visumet buvo su drobule ar kokiu audeklo sklypu antsiklėstusios M.Valanč. Atvašių [= atvašų?] vainiku antsiklėstę S.Dauk.
1 apklė̃sti, àpklesčia, àpklėstė (àpklėtė, apklė̃so)
1. tr. BŽ167 apsupti, apsiausti, apgaubti: Galvą skepeta apklė̃sti Yl. Motriškas laidojo àpklėstas su kuskelėms silkinėms Šts. Moteriškę apklėsdavo skepeta ir pašarvodavo viduryje pirkios LTII422.
| Atvedė ir gyvolius, vainikais apklėstus S.Dauk. Nubengusys [javus pjauti] nupynė vainiką iš varpų, kuriuo apklėstusys galvą grakščios ir linksmos motriškės, parvedė ją dainiuodamys į kiemą pas gaspadorių S.Dauk.
| Apynės apklėtė arbūzus Lnkv. Jau runkeliai apklėstę (uždengę, paslėpę) vagas Brb. Bezdà (alyvų krūmas) àpklėstė nuo saulės visą darželį Grž.
| Paskui išvedusys vėdliai marčią laukan, apklėstą būriu jaunuomenės S.Dauk.
| refl. tr., intr. Š: Pasiėmė kažkokį skarmalą, panašų į mazgotę, ir apsiklėstė galvą V.Mont. Reik kuską apsiklė̃sti KlvrŽ. Motina apsiklėstė skarele Brt. Lyg jaunamartė apsiklėstė šilkine skara Vv. Apsiklėsk, mergele, šilkų skepetėle, tai nieks tavęs nepažins, kad tu ne mergelė LTR(KzR). Mergaitė silkų kuska apsiklė̃stusi Slnt. Išsivedė Arsenijų su čiuika apsiklė̃stusį J(M.Valanč).
| prk.: Abu kartu pergalėjo ir garbe apsiklėstė S.Dauk.
2. intr. pasidaryti užgožtam, užstelbtam, apaugti kuo: Morkos apklėso aguonom Ėr.
3. tr. J apšluoti nuo paviršiaus (šiaudagalius nušlavinėti nuo grūdų).
1 atklė̃sti, àtklesčia, àtklėstė tr.
1. atstumti, atmesti į šalį: Kūma deda savo dešinę ranką ant pečio podės, o kaire atklesta plaukus nu jo kaktos M.Valanč.
2. BŽ481, Š atskleisti, atidengti.
| prk.: Kaip greičiau atklėsti klastą rš.
| refl. J, Š.
1 išklė̃sti, i̇̀šklesčia (išklečia), i̇̀šklėstė (i̇̀šklėtė) tr.
1. išbraukyti, iškrėsti: Paimk šluotą su ilgu kotu ir išklė̃sk suodis iš kamino Skr.
2. refl. išsiplėsti: Myliu aš tėvynę, šalį didžiavyrių, kur žyd išsiklėtus tarp žaliųjų girių (d.) Čb.
išsiklė̃tusiai adv.: Papratęs esi išsiklėtusiai gyventi Vr.
3. išskleisti: Išklėtė medis lapus J.Jabl.
1 nuklė̃sti, nùklesčia, nùklėstė
1. tr. nušluoti, nubraukti (ppr. varpas nuo grūdų): Nuklėsk varpas, paėmęs šluotą Grš. Varpas nuo grūdų krūvos nuklė̃sk Vl. Dar nemoka klojimo nuklėsti Yl. Nuklėsk varpas, kad nejautųs su grūdais vėtant J. Su šluota klėsk, kol nuklė̃si varpas vėtydamas J.
2. tr. išvėtyti: Leisk, aš su šiūpele nuklė̃su Kl.
3. tr. nusiausti, nugaubti: Marčalga popiežiaus nuklėstė nu judums kyriejus, kardu paženklintus, o apsiautė kryžokų kyriejais, juodu kryžiu paženklintais S.Dauk.
| refl. tr.: Kaip nusi̇̀klėsčiau [skarelę], tai vėl žiūri [vaikas į senelę] Mrj.
4. intr. nukristi, nubyrėti: Lapai medžio pavasarį suklėsčia, o rudenį nuklesčia, nukrinta J.
1 paklė̃sti, pàklesčia, pàklėstė (pàklėtė) tr.
1. apsiausti, apgaubti: Aš tave su savo skarele paklė̃siu Brs.
2. refl. tr., intr. pasirišti: Pasi̇̀klėtė po kaklu margąją kuskelę Vkš. Vyriškiejai pasi̇̀klesta ryšelį po kaklo, o motriškosios apsiklesta, antsiklesta J. Atvažiavo jaunasis pasipuišęs, silkų kuskele pasiklė̃tęs Mžk. Su visokioms juostoms pasiklė̃stęs tas mokyto[ja]s Plt.
3. refl. tr. po apačia, po kitu drabužiu ką pasisiausti, pasirišti: Pasiklėsk po apačios šniūrelkos kuskelę ant pečių J. Paimk paklastą pasiklė̃sti KlvrŽ.
4. padėti, sudėti; paslėpti: Nekliudyk, kas mano paklėsta Antr. Paklėstė (išdraikė, išmėtė) visus skarmalus ant stalo, nė gerą daiktą negali pasidėti Grš. [Girios lietuviams buvo] klėtimis visų jų turtų, kuriose pavalga, apdaras ir lobis bu[v]o paklėstas S.Dauk. Tokią trobą vadina kalne seklyčia, arba sauklėčia, nuo žodžiums sau ir klėsti, beje: kame žmonės save nu darganos galėjo paklėsti S.Dauk.
1 pérklėsti tr.
1. peršluoti: Paėmęs šluotą, párklėsk klojimą Šll.
2. perrišti: Parklėstė, paržabojo su kuska ilgkute Šts.
1 prasiklė̃sti, prasi̇̀klesčia, prasi̇̀klėstė prasiskleisti: Kad liepos grabelis prasivertų ir plonos drobelės prasiklėstų, ir mūsų seselė prakalbėtų Šk.
1 priklė̃sti, pri̇̀klesčia, pri̇̀klėstė (pri̇̀klėtė)
1. tr. nuvarginti, nulenkti: Rūtų vainikelis priklėtė galvelę Ml.
2. intr. sočiai privalgyti, prisikirsti: Na, dabar tai bent pri̇̀klėsčiau, galėsiu vėl dieną būt nevalgęs Plk.
1 suklė̃sti, sùklesčia (sùklėsčia), sùklėstė (suklė̃so)
1. intr. sulapoti, išsiskleisti (apie augalų lapus, žiedus): Pavasarį visos gėlės suklėsčia Bd. Avižos suklė̃stę, nebijo sausumos Gž. Suklėso sužydo obelės, ale primezgė nedaug Ėr. Da nežaliavo žalios lankelės, nesuklėstė lapeliai, nepražydo žiedeliai JD257. Dabar suklėso miškas Ėr. Suklės raudonos uogelės J. Užtvins upeliai, suklės lapeliai, n'atrasit vieškelėlio JV860. Sùklėstė lapai medžio, o sugožė lapai strovos J. Suklesčia (sutankėja) lapai MŽ101, R76.
| prk. Lelijėlė pražydo, megelkėlė suklėstė JD806.
| refl.: Reti buvo rugiai, ale dabar susiklėstė J.Jabl.
2. tr. sukrauti, išauginti (lapus, žiedus): Kai lazdelė pražydės, žalius lapelius suklės, tada sugrįšiu, tada atlankysiu Mrj. Sujudėjęs brazdas suklėstė spurgas V.Piet. Vėjelis supūs žaliuosius lapelius, saulelė suklės raudonus žiedelius JV408. Aš tave parvesiu kitą rudenelį, … kad suklės gluosneliai raudonas uogeles StnD12.
3. tr. suglausti (lapus, šakas): Rudeny mudu užaugsiva, tankias šakeles suleisiva, žalius lapelius suklėsiva BsO90.
| refl.: Aržuolas su liepele … šaly kelio stovėjo, šakelėm susirėmę, lapeliais susiklėstę BsO50. Viršūnėm susirėmę, lapeliais susiklė̃stę (d.) Rdm.
| Agurkai susiklesčia (susikabina, susiraito) R281.
| prk.: Bernelis su mergele rankelėm suskabinę, žodeliais susiklėstę Švn.
| Akys užvirė, lūpos susiklėstė int smagų juoką V.Piet.
4. refl. susisupti, susisiausti: Susiriš tą prastą skarmalų gniutulėlį, susiklės dryža skarele ir išeis rš.
5. tr. šiaip taip sulipdyti, sukrėsti: Gyvoliams tvartų nėra, o pašiūrės tiktai suklėstos iš šio to ir apmestos palaidais šiaudais rš.
1 užklė̃sti, ùžklesčia (užklė̃sčia), ùžklėstė (ùžklėtė)
1. tr. apsiausti, apgaubti: Užklė̃sk vaikui veidą, kad vėjas neužpūstų Rs. Vaiką reikia užklėsti, kad musės nepultų rš. Eina močiutė per didį dvarelį, neša rankoj baltą nuometėlį, nori užklėstie rūtelių vainikėlį BsO5. Negerai daro ir tos, kurios kuską nešio[ja] ant širdžia užklėstą ne dėl skrumnumo, ale dėl grakštumo P. Girės suaugusios tas jūros duobes nu saulės ir vėjų užklėstė S.Dauk. Asiūkliai ùžklėstė visą patvorį Grž.
| prk.: Jau seniai saulutė nusileido, ir užklėstė žemę juodieji nakties sparnai rš. Didžiai doras darbas, jei tiktai nebūt buvęs vylių užklėstas S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Iš virtuvės įėjo kalvio duktė Darata, užsiklėstusi skepetaite A.Vencl. Duris atidarė senukė, užsiklėstusi perkeline drobule nuo kojų iki galvos Šlč. Atėjo viešnia, balta skarele užsiklėstus Bgt. Užsiklėsk skarą ant galvos J. Užsiklėtus buvo šviesia skepetaite V.Kudir. Užsiklė̃sk, mergele, šilkų skepetėle, kad nieks nepažintų, jog be vainikėlio (d.) Š. Galvas apriša skepetomis, kurias tik užsiklesčia, bet nevyturiuoja M.Valanč.
2. tr. užgožti: Medis išsišakojęsis užklesčia mažesnį, kuris nukalėtas, pastipęs paliekta J.
3. refl. pasislėpti, apsisaugoti: Rūpinos, kaip nu paojaus užsiklėsti S.Dauk.
4. intr. užkeroti, pradėti klestėti: Medis užklėstęs (išsikerojęs), žolė nebeželia J.Jabl.
| refl.: Vikai kai ažsiklė̃sčia, tai rasa auga Ds.

meti̇̀mas sm. (2), meti̇̀mos refl. ind. (ž.)
1. SD31,331, R407 → mesti 1: Patiko mano meti̇̀mas? NdŽ. Tai metimužėlis! Jrk103. Stiprios varžovės susirinko ieties metimo sektoriuje sp. O jis atsitraukė nuog jų kaip akminio metimą BPI365.
2. → mesti 3: Kas meti̇̀mas [meškerės], tai lydeka – pridėjau pilną valties galą Kn. Alacho sprendimu, iš pirmo metimo sugavau vieną žuvį ir ją tau atiduodu J.Balč.
| Meti̇̀mų (rinkimų) diena Dr.
3. → mesti 4: Meti̇̀mas [šieno] iš vežimo labiau vargina, kaip meti̇̀mas vežiman Sb.
4. → mesti 6: Pinigų meti̇̀mas jaunajai NdŽ.
5. → mesti 12: Iš dantų meti̇̀mo arklys paliko papūrusio plauko (šeško plauko) Ggr. Plunksnų metimo čėsas KII50.
6. → mesti 15: Kad, nutraukus audeklo metimą, imsi valgyti, – suvalgysi ataudus (priet.) LTR(Rm). Dvylikos sienų tai ir meti̇̀mas trunka Lš.
7. Vv audeklo apmatai: Meti̇̀mas linų, o šilkais atausta Srd. Šiemet noriu suaust tris metimùs ir an vieno suverpt Krok. Ir turi drabužį tą sudeginti arba metimą, arba ataudus CII955.
8. sėjamo lauko juosta nuo vienos nubiržytos linijos iki kitos, biržė: Šito vyro didelis, platus meti̇̀mas Trg.
9. → mesti 17: Meti̇̀mas metimù nelygus: vienas kavolis drūtai suvirina, kitas tik bet Trgn.
10. → mesti 20: Par ilgą meti̇̀mą ir pasigėrė gatavai Šts.
11. → mesti 21: Aną suėmė už ausies meti̇̀mą vokyčiuo Šts.
12. refl. → mesti 29: Žuvis, kiaušiai, dešra, vėdarai, dūmuose rūkytoji meisa nuog parsistovėjimo ir metimos pūti savėje nuodus įgauna IM1878,25.
13. refl. → mesti 32: Ale pasiutęs tų voratinklių meti̇̀mos! Vkš.
14. vėmimas: Pamilusis skanumus valgio, lig metimo valgo brš.
◊ akiẽs meti̇̀mas žvilgtelėjimas, žvilgsnis, pažvelgimas: Iš pirmo akies metimo Pfulis pasirodė kunigaikščiui Andriui tarytum pažįstamas rš. Sustojęs vaikinukas vienu metimu akies apžvelgė arklius V.Kudir.
bùrtų meti̇̀mas I tam tikrais ženklais būrimas, kam kas turi tekti ar kas ką turi daryti.
kaulẽlių meti̇̀mas; SD108 žaidimas kauleliais.
kõrtų (kartų̃) meti̇̀mas būrimas kortomis: Ką čia tikėsi į tą kartų̃ meti̇̀mą Jdr.
už akių̃ meti̇̀mas KII332 priekaištas.
antmeti̇̀mas sm. (2); M.Valanč → antmesti 7.
apmeti̇̀mas sm. (2)
1. N → apmesti 1.
2. → apmesti 5: Apmeti̇̀mas daug atėmė laiko, o jau būtau senai audus Al.
3. refl. → apmesti 13: Netikėk juo: tai ne teisybė, o tik apsimeti̇̀mas Up. Mun toks ano apsimetimas dikčiai nepatinka Vvr. Tik jo apsimetimas negyvo (tik jo negyvo apsimetimas) lokį iš čion nuvarė J.Jabl.
atmeti̇̀mas sm. (2)
1. Sut → atmesti 2.
2. SD406, KI33 → atmesti 8: Jokie samprotavimai negali išteisinti atmetimo tiesos J.Jabl.
3. → atmesti 10: Tau šito vyro atmeti̇̀mas į gerą neišeis Rdm. Ko pirma verkt ir gailėt? … Ar atmetimą nuog Dievo argu prakeikimą jo? DP11.
4. → atmesti 11: Laukininkų draugystė sutarė prociavotis apie atmetimą šventos dienos darbo dvaruose ir tųjų kumetiškėse LC1883,27.
5. refl. → atmesti 12: Jie nori atkeršyti už atsimetimą nuo jų sp. Kur nėra vienybės, ten nei šnekėti negalima apie atsimetimą A1884,64.
6. žr. atmesti 13: Pasirašei sutartį ir mokėsi, niekas tavo atsimeti̇̀mo nežiūrės Ds.
7. refl. netesėjimo pabauda: Kas suderėjęs paskui nebenori pirkti, tas gauna atsimeti̇̀mo užmokėti Š. Ar reiks man užmokėti du šimtus rublių atsimetimo? J.Balč.
8. M → atmesti 17.
9. atimties veiksmas: Suskaitau aš gerai, neapgaus, tik su atmetimù mun blogiau Krš.
10. refl. J → atmesti 19.
11. nepilna užuogana, padaryta ariant į vieną pusę, atmetinys: Tik suarsiu atmeti̇̀mą ir eisiu namo Arm. Tę žuoganų aukštų neark. Jei kap, tai atmetimuosna! Vlk.
įmeti̇̀mas sm. (2)
1. M, Sut → įmesti 1: Niekingiausia mirtis senobės prūsams buvusi įmetimas vandenin rš. Sekmąją nu įmetimo dieną atejo pri levų duobės Cyrus karalius ir atrado Danielių tebgyvą M.Valanč.
2. → įmesti 3: Iš antro įmetimo [meškerės, blizgės] vieną žuvį pagavo kap šaudyklę Gs.
3. → įmesti 6: Juozapo įmetimas kalėjiman buvo sunki bausmė brš.
4. refl. → įmesti 9: Karščio insimeti̇̀mas yr, tai ir negyja žaizdos Trgn.
išmeti̇̀mas sm. (2)
1. K → išmesti 1: Grūdai patenka į būgno vidų, maišomi ir slenka į išmetimo angą rš.
2. SD277 → išmesti 3.
| refl.: Supelėjęs, suplėkęs pašaras, nenuplauti šakniavaisiai gali sukelti susirgimus ir priešlaikinį paršiavimąsi arba išsimetimą rš. Po to išsimeti̇̀mo kumelė nebišsitaisė Užv.
3. → išmesti 6: Išmetimas iš vyresnybės I. Išmetimas iš draugysčių R52.
4. kas išmetama, išmata: Tapome kaipo išmetimai svieto Bt1PvK4,13.
5. → išmesti 27: Aš netikiu išmetimù Pvn.
6. Jrb, Krtv žr. išmestinė 1: Kur vagos arime esti sumestos – ten sumetimas, o kur į abi puses išverstos ir pasidaro tuščias arime takas – ten išmetimas Ss. Daryk išmetimùs ten, kur sumetimas buvo, kad išsilygintų dirva Šk. Kaip art dirvą, ar ant išmeti̇̀mo? Lkm. Ardamas nedaryk gilaus išmeti̇̀mo – gali paskiau neužsilygint Trgn. Koks artojas, kad nemoka išvaryt tiesaus išmeti̇̀mo Auk. Išmeti̇̀mai buvo pilni vandens Rs.
◊ išmeti̇̀mas ant akių̃ padarymas priekaišto: Bara jį smarkiai, su išmetimu ant akių visokios neviežlyvystės Ch1Moz31(turinys).
numeti̇̀mas sm. (2)
1. SD459, KI35 → numesti 2.
2. → numesti 10: Po kiaušo numetimo vėžiai taip minkšti, kaip sviestas rš.
pameti̇̀mas sm. (2)
1. → pamesti 1: Jis labai susirūpino dėl rakto pametimo rš.
2. R368, Sut → pamesti 3: Pametimas pilietybės aiškiai išdėstytas rš. Anys žino juos didžiai nusiminusius ir dėlei pametimo savo pono bijančius bei drebančius BPII28.
3. → pamesti 5: Išprašyk pametimą marnasčių svietiškų brš.
4. → pamesti 6: Mano vyras Amerikon išvažiavo geruoju, ne pametimu Vaižg.
| refl.: Pasimetimai ar šiaip palaidas gyvenimas jiems visai negirdėtas daiktas J.Balč.
5. refl. → pamesti 16: Tam tikrą pasimetimą, blaškymosi periodą patyrė beveik visi jo bendradarbiai rš.
6. SD278 → pamesti 17.
7. SD263 → pamesti 18.
pérmetimas sm. (1)
1. → permesti 1: Grunto permetimas per pakopas rš.
2. → permesti 5: Čia gali būti kariuomenės permetimas, o ne pasitraukimas rš.
3. refl. rš → permesti 8.
4. refl. → permesti 20: Medžio sukimos (persimetimas) bedžiūnant yra svarbi yda rš. Traktorių variklių blokų persimetimas rš.
| Koks bus smūgis tas persimetimas jai jaunystės dienose Skr. Gimė tai sveika, tik augant persimetimas (stuburo iškrypimas) pasmatė Trgn.
prameti̇̀mas sm. (2)
1. → pramesti 1: Vis tiek tu prakiši – mano tik vienas prametimas, tavo trys (žaidžiant) Vb.
2. → pramesti 7: Tai buvo mūsų didelis prameti̇̀mas, kam mes pasiskolinom iš banko pinigus: iš kur dabar juos atiduosi žmogus Brt.
3. refl. M → pramesti 13.
4. → pramesti 17: Nes jo įsčioje buo išrinkti pirm prametimo fundamento to pasaulio DP454.
5. Lp, Krd viralo uždaras, prametalas: Jau aš prasgyvenau: ir pieno turiu, ir sviesto, ir prameti̇̀mo turiu Kb. Jau kelintas čėsas, kap mes be prameti̇̀mo valgom Lš.
primeti̇̀mas sm. (2)
1. M → primesti 1.
2. KII315 → primesti 3.
3. → primesti 7: Kokio primeti̇̀mo benori, kiek pačiai bereik? Užv.
4. → primesti 8: Protestuojame prieš antiliaudiško teroristinio režimo primetimą sp.
5. refl. → primesti 19: Kap rados kojoj kokis prismeti̇̀mas, tai puvo puvo Rod. Geron priežiūron šitokio prismeti̇̀mo (pūliavimo) tikrai būt nebuvę Lš. Bus odoj kūno ugnies prisimetimas Ch3Moz13,24.
6. refl. → primesti 20: Motule, man šiandie nesisveikia. – Tai tavo prismeti̇̀mas, dukrele: nemoki darbelių daryt, tai tau ir nesisveikia Prng. Meilėj daug prisimetimo rš.
7. KII327 → primesti 21.
sumeti̇̀mas sm. (2)
1. N → sumesti 2.
2. SD338 → sumesti 4.
| refl. Sut: Idant ne tuo laiku, kad ateisiu, susmetimai darytųs GN1PvK16,2.
3. suimta, įlenkta drabužio vieta: Ar [kelnių] sumeti̇̀mą išardyt? Ėr. Antajuosčio sumeti̇̀mas man net nugarą nugraužė Lš.
4. klostė: Viskas siūta paprasčiausiu būdu, kad tik mažiau siūlių, mažiau sumetimų, mažiau medžiagos reiktų suvartoti Vaižg.
5. dvi vagos, suverstos viena prieš kitą pradedant arti: Kur pernai arta sumetimù, te šiemet ark išmestine Dbk. Reiks art iš vidurio dirvos an sumeti̇̀mo, tai nebus vidury vagos – išmestinės Ds. Padarysiu sumetimą, ir ark Lp. Sumeti̇̀man suarta OG180. Ar mokėsi sumėtyti sumetimùs? Br. Daugiau daryk sumeti̇̀mų – per plačios lysės Pgr. Nedaryk plataus sumeti̇̀mo – lieka daug žemės nesujudinta Ukm. Šlapiose vietose sėk bulves į sumetimus, kad neišpūtų Skdv.
6. užuogana: Vieną sumetimą pasėti tep, o kitą aparti Rmš. Iki pusryčių suariau porą sumeti̇̀mų Up. Žąsys visą galą sumeti̇̀mo avižų išteriojo Krok. Kap arsim: ar į sumetimùs, ar į lyses? Ig. Žemas laukas visada geriau suart mažais sumetimais, tada nereikia ir vagot Šš.
7. Švnč suverstas iš abiejų pusių pradalgys, sumuštinis: Sumeti̇̀mai neiškratyti neišdžius Knv.
8. refl. Sut, Krš susiėjimas, pobūvis: Nėr susimetimo be šnapšės virimo Šts.
9. refl. stuburo iškrypimas: Vely būt mirus: su susmetimu jai vis tiek ne gyvenimas Trgn.
10. refl. → sumesti 17: Susimetimas ing kruopus, susitraukimas I.
11. refl. → sumesti 18: Galia išbraukyti bobos tą susimeti̇̀mą Krš.
12. refl. → sumesti 23: Tai bobai žarnų susimeti̇̀mas (tokia liga) buvo Slm.
13. refl. → sumesti 26: Reik susimeti̇̀mo, kad nesusitęstų daržų nuėmimas Šts. Šiandieną turėjau didelį susimeti̇̀mą, kol aplankiau 15 Vilniaus bažnyčių Plt.
14. refl. sambrūzdis, sąjūdis: Susimeti̇̀mas buvo didelis, kad bėgo Šts.
15. → sumesti 28: Kas anų sumeti̇̀mas, kaip pamaluoti! KlvrŽ. Ir nebeturėk tu man, žmogau, sumetimo: lįsk, kišk nagus, kur nereikia Grž. Jis neturi tiek sumetimo J.Jabl.
16. apskaičiavimas, samprotavimas: Liko, mūsų sumetimais, penkiolika varstų rš. Žemaičių sumetimu, buvo aišku senį Vydmantą dukteriai turint antra tiek gyvais pinigais Vaižg.
17. ppr. pl. priežastis, motyvas: Jis turi savo sumetimùs BŽ486. Kai kurie paralelizmai panaudoti ir stilistiniais sumetimais rš. Gali jis keršto sumetimais pripasakoti nebūtų dalykų! T.Tilv.
užmeti̇̀mas sm. (2)
1. N, I → užmesti 1.
2. → užmesti 3: Ona grėbia, akimis vesdama kiekvieną grėblio užmetimą rš.
3. siūlo uždėjimas ant vąšelio ar virbalo mezgant: Į kiekvieną pagrindinės pynelės kilpą neriami žemi stulpeliai be užmetimo rš.
4. → užmesti 8: Šitos žuvys vienu tinklo užmetimù ištrauktos Lš. Meškerės užmetimai turi būti daromi botago smūgio judesiu rš.
5. → užmesti 16: Dėl šito užmeti̇̀mo kaip nebuvo kirvio, teip nėr Trgn.
6. Q49 → užmesti 21.
ǁ apleidimas: Griešija, kurie po smerčio savo tėvų brolius ir seseris, labiau mažus, krividija, užmetime anus laiko, užauginimo neduoda brš.
7. → užmesti 22: Nu užmeti̇̀mo penėti šešius maišus miežių sušersi – turėsi paršus ne ant juoko Krš.
8. refl. Pc → užmesti 31: Ką tik jo toks užsimeti̇̀mas, o važiuot tai te nėra reikalo Sb.
9. refl. užsipuolimas: Iš kurgi ėmėsi tas rėksmas ir dėl ko tas užsimetimas ant mūsų? A1884,394.
×10. M → užmesti 32: Trumpai atsakiau į tavo užmetimus rš. Neišsitark ko nors – ten tau darys visokių užmeti̇̀mų Kair. Koks čia užmeti̇̀mas, jei pasakė, kad gal tu paėmei? Kair.
◊ akiẽs (akių̃) užmeti̇̀mas pažvelgimas, žvilgtelėjimas: Vienu akies užmetimu pažinau Kazimierą rš. Pirmu akių užmetimu, jiedu dirba priešingą darbą: ką vienas pagadina, antras neva pataiso Vaižg. Aštrus akiẽs užmeti̇̀mas KII148.