Atriedučiai! :D Oi, gerulis žodis! Ir skamba nepiktai
Korupciją irgi reikėtų kaip nors maloniai vadinti. Juk šiaip ar taip, valstybės pamatas!

Taip kad susitarimo nederėtų painioti su korupciniais veiksmais. na, gal čia reiktų kokią naują sąvoką naudoti, juk yra „atriedutis“, „pakištukas“...

taip ir būna, kai viskas ištraukiama iš konteksto. Taip ir gimsta garsiosios nesąmonės, tipo „mokytis, mokytis, mokytis“ ar „sveikame kūne sveika siela“. Čia yra vieno jų šnekinamo kontrabandininko pasakyta frazė, ne autorių. Nors imho, kad kontrabanda yra valstybės pasirinkimas, ji to nori, tą ir gauna, nenorėtų, nebūtų. Kol riedės atriedučiai, tol kontrabanda bus, čia yra valstybės biznis ir nėra čia ką pūsti dūmus.

Čia kaip su atomine elektrine-žmonės nepritaria, o valdininkams nusispjaut. Jie ir toliau
pučia miglą apie energetinę, fiskalinę,oralinę etc. blia blia blia nepriklausomybę, kai jau šiandien už dujas pasaulyje už mus daugiau moka tik japonai.
Bankai dar labiau pūsis, „polytykai“ gaus savo atriedučius, o jūs jeigu nepatenkinti- galite emigruoti...

Tiesa, o tu nesijauti blogai važinėdamas su savo Audi ir matydamas mokytoją lipančią į autobusą? (tik nepamirškim, kad tą mokytoja slepia tuos pačius mokesčius darydama fakultatyvus mokiniams, policininkas ima į delną, o valdininkas atriedutį už pirkimus - va tokia žiauri realybė).

Niekaip negaliu savęs priskirti prie dabartinės mūsų valdžios mylėtojų arba bent rėmėjų. [...] Tačiau tai nereiškia, kad žodis LIETUVA man tampa svetimas. Gal net atvirkščiai – tuo labiau aš suvokiu, kiek visa šita politikierių chebrytė, susirinkusi pasiimti savo „atriedučių“ ir atidirbti tiems, kas finansavo jų žygį į valdžią, svetima mums, Lietuvos žmonėms.

O mes va kelis konkursus prakišom todėl, kad pasiūlėme per mažą kainą. Neįkalkuliavome ir nesuderinome atriedučių...

Po to, kai žinoma Didžiosios Britanijos blogerė Kathy Sierra paskelbė, jog prieš ją internetu vykdoma grasinimų ir gąsdinimo kampanija, blogosferoje įsižiebė debatai dėl šios problemos sprendimo galimybių. Vienas iš pasiūlytų variantų – blogerių etikos kodekso sukūrimas. [...]
Prasidėjusiuose svarstymuose jau pasigirdo balsų, kad iki šiol absoliučią laisvę teikusiai blogosferai reikalingos taisyklės ar net cenzūra.

Kai doroti A.Zuoką ir „Vilniaus energiją“ ėmėsi tokios lietuviškos blogosferos legendos, kaip „Commonsensas“, „Rokiškis“, „Skirtumas“, kai dujų kainų įtaką šilumai ėmė komentuoti šios srities profesionalas „Nemunas“, o „Facebooke“ stichiškai susiformavo grupė „Vilniaus energija“ užkniso juodai“, [...] sostinės mero „piarščikams“ teliko eiti gerti kavos, nes jų pastangos jau nieko nebekeičia.

Jeigu turi savo blogą, jau esi „blogeris“ ir patenki į vadinamąją „blogosferą“.

Tikroji blogosfera [antraštė]
Pasak programos autorių, nors stengiamasi kaip galima geriau nufiltruoti internetines šiukšles, neverta pamiršti, kad blogosferoje dedasi ir keistų dalykų, tad neverta iškart spragsėti per pamatytas nuorodas, ypač kai šalia yra vaikų. Prieš siųsdamiesi galite užmesti akį į „YouTube“ filmuką, kad apsispręstumėte, ar verta.

Blogosferoje – nepriklausomoje nuomonių, pažiūrų ir informacijos skleidimo erdvėje, suformuotoje milijonų interneto vartotojų asmeninių dienoraščių – prasideda tautų kraustymosi epocha. Tiesa, kol kas iš vienos didžiausių virtualių bendruomenių masiškai emigruoti ruošiasi tik rusai, tačiau niekas nežino, kaip likusius paveiks į blogosferą išmestas Pentagono „greitojo reagavimo“ desantas.

Išleista pirmoji lietuviškos blogosferos apžvalga [antraštė]
Lietuvoje dauguma tinklaraštininkų rašo kartą į 1-2 savaites, dažniausiai – pramogų, kultūros ir gyvenimo temomis. Skaitytojai mieliausiai renkasi „Facebook“ socialinį tinklą dalindamiesi tinklaraščių įrašais – čia įvyksta 81 proc. visų diskusijų apie blogų turinį. Tokios buvo pagrindinės tinklaraščių agregatoriaus „Poko“ išleistos blogosferos apžvalgos išvados.

Lietuviška blogsfera [antraštė]
Ko jūs labiausiai pasigendate lietuviškoje blogsferoje? Aš asmeniškai labiausiai pasigendu gerai žinomų žmonių blogʼų. Ko gero populiariausias ir geriausiai žinomas yra Vilniaus miesto mero A. Zuoko interneto dienoraštis, kuriame jis dėsto savo mintis ir požiūrį į politiką. [...] Jei reikėtų sugalvoti norą apie lietuviškos blogsferos ateitį, tai labiausiai norėčiau, kad joje atsirastų filosofo Leonido Donskio bei fantasto, žurnalisto Rolando Maskoliūno interneto dienoraščiai.

- Knyga ir interneto daugžodystė. Ar neatrodo, kad dėl tokio informacijos srauto nustojome girdėti vienas kitą?
- Ne be to. Pašnekovas šiaip jau liko. Bet iš realaus jis tapo labiau virtualus ir anonimiškas. Pašnekovai "Facebook" ir "blogsferose". Pokalbiai tapo tiesmukiškesni ir ciniškesni, nors teisingi. Nebuvimas realaus Kito, kelia apgaulingą iliuziją, kad visos mintys yra tavo sugalvotos. Iš čia pasipūtimas ir vienišumas.

Blogosferoje (tinklaraščių erdvėje) esu ne pirmus metus - skaitau juos daugiau nei 5 metus, o tinklaraštį (vieną ar kitą) rašau nuo 2008-ųjų.

Dar visai neseniai blogai Lietuvoje daugiausia buvo vieta nusivylusiam paaugliui išreikšti savo nepasitenkinimą pasauliu. Bet, tikėkimės, įkvėpta poros pirmųjų pavyzdžių blogsfera taps dar ir neįkainojamu marketingo kanalu.

LT blogosfera: Tik apie internetą [antraštė]
Daugelis tinklaraščių Lietuvoje, nors ir turėdami kokią nors dominuojančią temą ar interesų sferą, visgi laikas nuo laiko „nuslysta“ už jos ribų. [...] Ir viskas čia yra gerai – tam ir reikalingas laisvos formos blogo formatas.

O jau tinklaraščiai apie maisto gamybą manikiūruotais šeimininkių kumšteliais nugalėjo visą likusią blogosferą: pasenę akiniuoti moksliukai, rašantys internete apie politiką ar technologijas, seniai groja antruoju smuiku.