Normalus teksto eilučių intervalas, t. y. atstumas nuo vienos eilutės bazinės linijos iki kitos eilutės bazinės linijos. Lygus eilutės aukščiui ir tarpui tarp eilučių.
Viengubasis intervalas yra viena iš numatytųjų pastraipos parinkčių. Viengubu intervalu spausdinamos galutinės tekstų versijos. Jeigu spausdintą tekstą numatoma taisyti arba redaguoti, tai spausdinama dvigubuoju intervalu. Tarpinis variantas (kai tikimasi nedaug taisymų), yra pusantro intervalo (parinktyse rašoma: 1,5 intervalo).

Eilutės¹ vertikalusis matmuo, paprastai matuojamas punktais³.

Sveikasis (dažniau natūralusis) skaičius, nurodantis ribojimą iš vienos kurios nors pusės.
Rėžiai eina poromis: pirmiau apatinis (mažesnis) rėžis, toliau viršutinis (didesnis) rėžis. Į rėžių poros ribojamą sritį patenka visi objektai, kurių numeriai patenka į rėžius, įskaitant ir sutampančius su rėžių reikšmėmis.
Rėžiais nurodoma: spausdinamų puslapių intervalas, skaičiuoklės lentelės eilučių arba stulpelių intervalas, kai su jų langeliais reikia atlikti tuos pačius veiksmus, masyvo dydis (programavime) ir ištisinis kitokių numeruotų objektų intervalas.

Teksto dalis, išspausdintame dokumente arba kompiuterio ekrane matoma kaip viena ištisinė rašmenų eilė¹, o kompiuterio atmintyje nuo likusios (likusių) teksto dalies (dalių) atskiriama eilučių skirtukais.

Teksto vertikalus ištempimas padidinant eilučių intervalus.
Dar žr. vertikalioji lygiuotė.

oktavà sf. (2) TrpŽ
1. muz. aštuntasis gamos tonas, skambantis panašiai kaip ir pirmasis, tik aukštesniame registre, ir turintis vienodą pavadinimą.
2. muz. panašaus skambėjimo, bet skirtingo aukštumo aštuonių laipsnių intervalas tarp dviejų bendravardžių garsų: Oktava yra muzikinės sistemos dalis, apimanti septynis skirtingo pavadinimo ir skirtingo aukštumo garsus: do, re, mi, fa, sol, la, si rš.
3. lit. eilėraščio posmas iš aštuonių eilučių, kurių šešios pirmosios rimuojamos kryžminiu, o dvi paskutiniosios – gretutiniu rimu.