Termino paieška - e sluoksnis

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (20)

atliulė́ti

Apibrėžtis

liulė́ti, liùla (liùli K), -ė́jo intr., liūlė́ti, liū̃la (liū̃li), -ė́jo
1. liūliuoti, siūbuoti, vilnyti: Pamatę dirvas, apsėtas rugiais …, nuo vėjelio sujudintas ir liùlančias BM60. Tyliai liula Šyšos upė rš. Aplink vešlios dobilienos liula rš. Marios, kurios taip didės ir erdvos yra, juda (liula) be skaitliaus BBPs104,25. Liūla bangos ežerėlyj KlvD279. Gera pjauti, kai liula rugeliai, gera pjauti, kai aštri dalgelė LTR(Dkk).
2. liumpsėti, linksėti: Kad eina, tai net žemė liùla Mrk. Eitant par tas lankas, žemė liùla Ms. Kai eini per liūną, kad liula, rodosi, kad nuklimpsi į bedugnę Pbs. Liula dumblas, gali inlįst Ut. Bala liūli J. Liūnas liùla po kojų Lp. Ė karklai po slėnį terp liulančių paversmių pasmėgo pavėnę A.Baran. Minkštučiukai samanų patalai ištiesti galvą int save traukia ir liula užliesti A.Baran.
| Lentos liula po kojomis rš.
| Tešla duonmaišy, gerai išminkyta, pukna, po spusterėjimo delna ilgai liulė́jo J.
3. dribsėti, linguoti: Tos karvės liula iš riebùmo Upt. Ot gražus (riebus) arklys, net nugara liùla, kai eina Kp. Liula avys riebumu MŽ. Liulė̃s iš riebumo jautis J. Kap bėga, tai net jos lašiniai liùla Sn. Ant jo sprando taukai reginčiai liùla Lš. Liulanti̇̀ poni, išsiganiusi, eita liulė́dama Šts. Ėgi tavo kiaulio riebumas, net liula! Ds.
4. būti daug, knibždėti: Ne vien reikėjo saugoties nu pikto žmogaus, bet ir nu pačių smarkių žvėrių, kurie jų traškančiose girėse liulėte liulėjo S.Dauk. Toj vietoj didė kaimenė bandos liulėte liulėjus BsV381. Virš liulančių žmonių bambsėjo ir skardeno varpai rš.
ǁ dideliam būriui vykti, judėti: Keliu liulė́jo liulė́jo kareivių būriai Pnd.
5. tekėti, sroventi: Kiekviena sluoksnis yra sudėta iš sriuogų, pailgui medžio eitančių, it kaipo gyslų, kuriose sula liul ir tek S.Dauk. Kad tulę ištrauksi, liula alus iš verpelės J.
6. palengva eiti: E kad liùla, kaip senis Km. Vos liùla, nežymu, ant katrą kraštą eina Skp.
7. plaukti, sklisti (apie garsą): Dainuoja bernai ties Puodžių kaimu, o daina toli liula rš. Klausosi riksmo, kuris liula iš seklyčios rš.
atliulė́ti, àtliula, -ė́jo intr.
1. Š prisiartinti (apie didelį, apkūnų padarą).
2. ateiti, atskristi (apie garsą): Atliula spiegiančios dainos žodžiai rš.
įliulė́ti, į̇̃liula, -ė́jo intr. įeiti (apie didelį, storą, apkūnų padarą): Įliulė́jo pirkion Š.
išliulė́ti, i̇̀šliula, -ė́jo intr. išsijudinti iš vietos, pajudėti: Kažin kada anas išliulė̃s Km.
nuliulė́ti, nùliula, -ė́jo intr.
1. nueiti (apie apkūnų, storą padarą): Šiandien jų tėvas kažin kur nuliulė́jo nuliulė́jo Kp. Kad nuliulėjo kieno kiaulis Ds.
2. visu būriu nueiti, nubėgti: Nuliulė́jo gyvulių banda į pabalį Kp.
suliulė́ti, sùliula, -ė́jo intr.
1. susiūbuoti, sujudėti: Ji sudrebėjo, lyg po ja žemė būtų suliulėjusi rš.
2. pradėti tekėti, sroventi: Nereik su tuomi ankstinties ir laukti lig suloms suliulant arba sukušant S.Dauk.

Daugiau informacijos

galaktikos

Apibrėžtis

Didelės žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos (dujų ir dulkių) sistemos, kurių narius sieja gravitacinė sąveika. Pagal išvaizdą skiriamos elipsinės galaktikos (žymimos simboliu E), spiralinės galaktikos (simbolis S), skersinės spiralinės galaktikos (simbolis SB), lęšinės galaktikos (simbolis S0), netaisyklingos galaktikos (simbolis I). Elipsinių galaktikų žvaigždžių tankis tolydžiai mažėja nuo centro į pakraščius; šių galaktikų skersmenys 5–200 tūkst. šm, masė 10⁶–10¹³ M_S. Pagal regimąjį paplokštumo laipsnį (jis žymimas skaičiumi nuo 0 iki 7) elipsinės galaktikos skirstomos į 8 pogrupius: nuo sferinių galaktikų E0 iki pailgų galaktikų E7. Elipsines galaktikas sudaro senos žvaigždės, susidariusios prieš 10–13 mlrd. metų; jos panašios į mūsų Galaktikos kamuolinių spiečių žvaigždes. Spiralinės galaktikos yra paplokščios diskinės žvaigždžių sistemos, turinčios spiralines vijas ir centr. telkinį, įsiterpusius į mažesnio tankio sferoidą. Šių galaktikų diske telkiasi jaunos žvaigždės, padrikieji spiečiai, asociacijos ir tarpžvaigždinė medžiaga, o sferoide – senos žvaigždės ir kamuoliniai spiečiai. Šių galaktikų skersmuo 20–150 tūkst. šm, masė 10⁹–10¹² M_S. Pagal centr. telkinio ir disko matmenų santykį spiralinės galaktikos skirstomos į Sa, Sb, Sc ir Sd pogrupius (minėtas santykis mažėja nuo Sa link Sd). Skersinių spiralinių galaktikų vijos išeina ne iš centro, bet iš pailgos skersės, einančios per centrą, galų. Lęšinės galaktikos yra tarpinės tarp elipsinių ir spiralinių. Jos turi didelį centrinį telkinį ir mažą diską, kuriame nėra spiralinių vijų, bet yra dulkių sluoksnis. Netaisyklingosios galaktikos – netaisyklingos formos žvaigždžių sistemos. Jų skersmuo 5–30 tūkst. šm, masė 10⁸–10¹¹ M_S. Be pavienių galaktikų, yra galaktikų grupių, t. p. sąveikaujančių galaktikų; jų narius jungia įvairios formos žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos tiltai. Yra galaktikų su aktyviais branduoliais (Seiferto galaktikos, blazarai, kvazarai), su įvairios formos sprogimų padariniais, medžiagos čiurkšlėmis (radijo galaktikos), kompaktiškų mėlynų galaktikų. Visatoje yra ne mažiau kaip 300 mlrd. galaktikų. To-limiausia 2000 m. žinoma galaktika turi raudonąjį poslinkį z = 6.7, taigi ji tolsta 289 800 km/s greičiu arba 96.7% šviesos greičio. Jos nuotolis priklauso nuo priimto Visatos plėtimosi modelio. Veikiausiai yra ~13 mlrd. šm.

Atitikmuo (-ys)

anglų kalba - Galaxies

Daugiau informacijos

viršuti̇̀nis

Apibrėžtis

1 viršuti̇̀nis, -ė adj. (2) K, Š, DŽ, NdŽ, viršutinỹs, -ė̃ (3b) P.Skar; SD162,285,461, Q170,538, CII161, H153, Sut, SE222, M, L, LL278
1. R270, MŽ361, D.Pošk, S.Dauk, BŽ265, GTŽ, PolŽ75, ŽŪŽ68 viršuje esantis: Viršuti̇̀nė stuba KII140. Viršuti̇̀nės girnos LKAI136. Žiedvainikis dvilūpis, kuris turi… viršutinę ir apatinę lūpą LTII437. Du girnų akmenai – viršuti̇̀nis ir apatinis Dv. Viena varekui pusė – viršuti̇̀nė girna Smal. An viršuti̇̀nio akmenio geležies lankas Grv. Pumpurė invaryta viršuti̇̀nian akmenin Gdr. Virve pakelia ir nuleidžia viršuti̇̀nį girnų akmenį Lnt. Pakavok viršuti̇̀nę [girnų] pusę, kad nebūtų Vdn. Apačioj akmuo ir viršuj akmuo, ir tą viršuti̇̀nį suki [maldamas] Plvn. Apatinis i viršutinis girnų kūlis buvo lygiai, ir anuodu abudu sukos vienas į vieną pusę, antras į antrą, i trynė tus grūdus End. Tokia skylutė, kur pili, toj viršuti̇̀nėj girnoj Alz. Prikalė puodų šukių ir apatinin, ir viršuti̇̀nin [girnų akmenin] Sn. Prapiestė viršuti̇̀niam akmeny Vlkv. Tokie kantėti volai buvo, tas viršuti̇̀niasis spaus tą vidurinįjį Yl. Tada [išskalbus] kočiot, taigi kočėlas rantėtas viršuti̇̀nis Kp. Kopk an viršuti̇̀nio suolo, bus karščiau LKT370(Nmn). Mano viršuti̇̀niai [dantys] tai kaip savi, o apatiniai buvo apvilkti paskum, tai kleba Rk. Neturiu viršuti̇̀nių dantų Zt. Viršuti̇̀niai [dantys] do visi, apatinis vienas išvirto Klt. Jei vaikui pirma išdygsta viršutiniai dantys ir daugiau viršutinių būna – vaikas bus piktas Kair. Jis, vyras, niekaip viršutinių dantų neužčiaupia K.Saj. Kareivis stovėjo ant viršutinės laiptų pakopos J.Balč. Ant viršuti̇̀nės lūpos jau kalasi jam ūseliai Ėr. Galva jo bus atadengta ir apvynios viršutinę lūpą Ch3Moz13,45. Yra vandenio tai užtektinai, vienuolika bitonų įleista, o dvylikis viršuti̇̀nis Kp. Jegu nepaskandinsi [linų], tai apatiniai numirks, o viršuti̇̀niai stovės Alz. Tas viršuti̇̀nis sienojokas turia vaikščiot [spaudžiant aliejų] Alz. Jeigu bulvinių spragių prisiveisia daug, viršutiniai lapeliai būna visiškai nugraužti rš. Bei kraujų jo (avinėlio) imkite ir abudu stulpu vartų (paraštėje abejas atverijas) ir aukštojį slenksnį (paraštėje viršutinę atveriją) jais aptepkite tuosa namusa (tų namų), kur anys jį valgo BB2Moz12,7.
2. E paviršiuje esantis, paviršinis: Dabar vien viršuti̇̀nis [v]anduo [šulinyje] Švnč. [Aukšlės] gyvena tuntais viršutiniuose vandens sluoksniuose rš. Jei malūnas eina viršutiniu vandeniu, dar įdomiau žiūrėti, kaip ir kiek daug jo krenta, savo sunkumu ir smarkumu sukdamas dideliausį ratą Vaižg. Po kelių saulėtų, kaitrių dienų viršutinis kelio sluoksnis perdžiūvo, dulkės pasidarė lengvos, lakios, paslankios rš. Kasdami tas duobes, žemę viršutinę meskite in vieną kraštą duobės, o žemę apatinę meskite ing antrą šalį Rp. Arklys pradėjo traukti ir nė juste nepajuto, kaip velėna viršutinióji partrūko ir arklys su visu vežimu sukrito neišpasakytai BM329.
| prk.: Viršuti̇̀nę ligą lengviau išgydyt nei vidutinę Dglš. Jai ne ilgiau gyvent kaip trys metai, kad i viršuti̇̀nis vėžys Mžš.
ǁ paviršiui, išorei skirtas: Čia viršuti̇̀niai milteliai, ne akolai Pš.
3. R49, MŽ66, D.Pošk, S.Dauk, P, J, ŠT13, Rtr, DŽ, KŽ į išorę laikomas, esantis, iš išorės dėvimas: Jupa viršutinė SD53. Sermėga viršutinė, rūbai viršutiniai R360, MŽ482. Viršutinė peryna N. Viršuti̇̀nis šiltas apavas BŽ214. Viršutiniùs marškinius krakmolijam LzŽ. Viršutinis lukštas, antsėklis, nuolupa LTII439. Viršutinė lapo pusė LTII439. Viršuti̇̀nis [medžiagos] šonas raupuotas Ign. Nusivilko viršutiniùs rūbus – liko tik su baltais Žln. Kad buvau už purmoną, tad drabužį viršuti̇̀nį devė Sd. Ir viršuti̇̀nis, ir apatinis drabužis numiniai būs Kv. Ir viršuti̇̀nis, ir apatinis rūbas reikėj[o] išaust Dg. Viršuti̇̀nių rūbų irgi dviem eiliukėm išsiausdavom Alz. Iš čerkaso viršutiniùs [drabužius] siūdavos Krž. Iš vilnų nuausim viršutiniùs, apatinius, apavą Brs. Viršutiniùs kokiuos tiktai [nešdavo siūti], o baltiniai ar kelnios – kurgi te neš siūt, apatinius vis pačios siūdavo Alz. Reikėjo marškiniais nešiot savo darbo ir viršuti̇̀niais Skp. Viršuti̇̀nių marškinių daug turė[jo] Dglš. Vyrai linines kelnes nešiodavo – ir apatines, ir viršutinès Skp. Reikėjo [patiems] rankom viršuti̇̀nės ir apatinės [kelnios] pasisiūt Skr. Baltinius ir apatines kelnes, i viršutinès mas nepirkdavom Rt. Vyrų apatinės kelnės, marškiniai būdavo lininiai, o viršuti̇̀nės kelnės, apsiaustai iš milo LKT124(Trg). Buvau ažsivilkus vakar naują suknelę – ir apatinę, ir viršuti̇̀nę Svn. Rodyk, nemonykis, matau, kad ta apatinė gražesnė už tą viršuti̇̀nę [suknelę] End. Sijonus tus viršutiniùs užsiversdavo, ka nesulytų, nesudulkėtų Bt. Viršutiniai šilkiniai, apatiniai pakuliniai LTR(Grš). Apgraibomis [Kedulis] susirado prie krosnies gultą ir, nusimetęs viršutinius, išsitiesė V.Myk-Put. Viršutinis arnotas, purpuros rūbo, kurime jį karūnavojo DP167. Jeigu teipag norės kas eit su tavim provon ir atimt tau jupą, duok jamui ir viršutinę Ch1Mt5,40. Apsiaustas viršutininsis I.
4. SPII148,154 prk. materialiai, išoriškai pasireiškiantis; pršn. dvasinis, vidinis: Viršuti̇̀nis išsiveizdėjimas KI154. Viršuti̇̀nė nuobažnystė KI471. Viršutinis dalykas N. Viršutinis krikščionis N. Viršutiniu įžvelgimu R, MŽ, N. Viršutinis gražumas Db. Pakajų su Dievu ir su žmonėmis visomis užlaikykime, vaikščiodami atnaujinime gyvatos ir ieškodami viršutinių o dangujęjų daiktų DP205. Antru kartu duost jiemus kartais ir viršutinès li[n]ksmybes po jų priespaudomus DP214. Ne tiektai viršutinė̃ vagysta ir plėšimas yra mumus uždraustas DP295. O ponas mūsų Jėzus Kristus, kursai ne tiktai viršutinio gyvenimo žmogaus veizd, bet ir širdies norus pažįsta BPII57. Net tiktai nusitikėjo ant viršutinio gero ir viežlybo gyvenimo BPII89. Ant to pastiprinimo viršutiniu būdu, duoną ir vyną, tatai esti jo kūną ir kraujį,… priimat Mž140. Pasnykauti ir kūniškai save prisigatovyti yra už tiesos geras viršutinis daiktas Vln34. Rodydami viršutiniais darbais tikėjimą DK25. Karalystė Dievo ateis ne viršutiniu būdu Ch1Luk17,20. Tasai jau tarnavimas balsu Dievo ir viršutiniais ženklais yra pastiprintas MT16. Yra ne tiktai viršutinis, bet ir vidutinis, ne tiktai kūniškas, bet ir labiausiai dvasiškas visiškas ir tobulas zokano Dievo išpildymas SE165. Vienok nė kokios viršutinės parskyros tarp jų žmonių vargdienių ir diduomių daugiau nebibūs S.Dauk. Ta jo (Dievo) prysieka yra zadotko viršutinio P. Viršutinis žmogus yra su nečystumu apdengtas, ale vidutinis yra per dvasią Dievo čystas Kel1881,49. Senesniose gadynėse raštai buvo dalinami į poeziją ir prozą pagal jų viršutinį būdą A1886,6. Dievo darbą nieks neatlaikys, nei viršutini, nei vidutini neprieteliai Ns1846,1.
5. MP48, PK205, MT53, Sut kuris viršesnis, aukštesnę padėtį užimantis: Juo žemesnės pakopos bajorėlis, juo jis mažiau savarankiškas. Viršutinė bajorijos dalis buvo daug kuo artima didikams, apatinė dažnai nelabai skyrėsi nuo pasiturinčio valstiečio rš. Tat yr po valdžia ir rėdymu piemenies viršutinio paliktinio Petro DP289. Visokia dūšia viršutiniam urėdui tegul paduota DP366. Taipo ir mes, kada buvom vaikais ing nevalę paduoti po viršutiniu įstatymu VlnE18.

Daugiau informacijos

pi̇̀nti

Apibrėžtis

pi̇̀nti, -a (pẽna, pi̇̀nti), pýnė K; SD254, R
1. tr. daryti kokį daiktą perkaišant kuo (pvz., karnomis, vytelėmis, šakomis ir pan.): Kraitelės iš šiaudų ir vytelių pi̇̀nta JnšM. Reikia eit vytelių ir pi̇̀nt keselys, kol laiko yr PnmR. Karklų prisipjovė kašikam pi̇̀nt Rud. Atsisėdęs ant akmens, ir pina vyželę BsMtII74. Aš nemokėjau vyžų pint Rud. Kolei gyvas gyvensiu, trumpų vyžų nepi̇̀nsiu (d.) Slk. Kaminus pýnė iš žagarų, moliu išlipdė Rud. Ne lentinės, iš šakų buvę pi̇̀ntos durys A.Baran. Kamščiais kištūs langeliai, šiaudų pintos durelės NS772. Nors tasai laikas buvo dar toli, tačiau Petras jau pynė iš balanų lopšį, laimingai šypsodamas J.Bil. Razskelt ana jas (šakneles) ir pi̇̀nti Zt. Iš šiaudų pýnė [pynes] ir korė an langų Kb. Seniau tai kepeliušus pindavau Slk. Kančiukėlis iš šimto vielelių pi̇̀ntas NdŽ. Pi̇̀nk iš kanapių jaugtas dėl užrišimo jungo ant ragų J.
^ Kalba, kaip vyžą pina Kp. Pina kaip bajoras vyžas Šl, PPr81. Aš tiek vyžų nepyniau, kiek tu baloj gulėjai KrvP(Švnč). Basas vaikščioja, ba šuo vyžų nenupynė LTR. Pýte pýtas, regzte regztas Alvt. Šimtu pyta, šimtu vyta, šimtu pavijota (kopūstas) LTR(Graž).
ǁ R410 tverti tvorą, perkišant, sukeičiant šakas: Tvorą pýti KII367. Egles ka nūgenės, [iš šakų] statinius pýs Vn.
ǁ megzti: Ma[no] merga (duktė) pi̇̀na pirštines Žrm. Ponas liepė slūgom pinti tinklus TDrIV218. Jei voras tinklą pina, bus giedra MTtV20.
ǁ sukti, krauti (lizdą): Karklų krūmely pyniau lizdelį LTR(Mrj). Žagarėlius nešė, leliumai, ir 1izdelį pynė, leliumai DvD47. Siaudžia, griaudžia [paukščiai] lizdus pindami LTR(Skp).
2. tr. dėti į pynę (plaukus), daryti kasą: Dvi kasi pýnė Zt. Ištekėjus neseka pint plaukų – pinsis gyvenimas (priet.) Vrn.
| Duokit man šitą pi̇̀ntą (pynės pavidalo) bandą Mrj.
| refl. tr., intr.: Ji pýnėsi išsileidusią kasą NdŽ. Aš jau nusiprausiau, dabar pinúosi Rm. Jūsų seselė aukštam svirnely, aukštam svirnely pinas galvelę LTR(Nm).
ǁ refl. ardytis, išsileisti iš pynės: Kasa jau viena pi̇̀nas lauk Jrb. Išsitrinkau vakar, o šiandieną nebgaliu besutūrėti [plaukų] – pi̇̀nas lauku Ms.
3. tr. jungti (gėles, šakeles ir pan.) į pynę, vainiką: Pinu vainiką SD398, R403. Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus, žydėsiu, kaip žydi laukai Mair. Vainikus pi̇̀na iš pataisų JnšM. Su siūlu [vestuvių vainiką] peni̇̀ – nepryema [stalo užgrobėjai] vainiko Užv. Mokyklo[je] vainikus pýnė mergikės Grd. Nėr man seselių vainikui pinti J.Jabl. Segė rūtų pintą vainikėlį J.Jabl. Kad mergytė rūtas skynė, muni minavojo, ir kad pynė vainikelį, muni garbavojo StnD7. O šie rūtų pumpurėliai vainikėliui pinti KlvD18. Pýniau rūtą, pýniau mėtą, pyniau lelijėlę, pýniau savo jaunas dienas kaip žalias rūteles JV469. Turiu rūtą skinamą, … vainikėlį pi̇̀namą JD901. Aš daugiau nepinsiu nei rūtų vainikėlio LTR(Trak). Pinù čibulius kason Vb.
| prk.: Mes pradėjom su juo reikalą pi̇̀nti Mrj.
^ Nepinsi gražumą į vainiką B. Anys gyvena, kap vainiką pina (taikiai) Dglš.
| refl. tr., intr.: Pinkise vainikelį, dėkise ant galvelės StnD20.
| prk.: Ir lūkesčio pilnas svajoju linksmai, ir pinas į dainą jausmai J.Jan. Dienos pinasi į savaites, savaitės ištirpsta į mėnesius I.Simon. Kažkaip man nesi̇̀pina giesmė Žrm.
^ Dainuot man – kaip vainikas pi̇̀nas (lengva) Klov. Žmonių gyvenimas kaip vainikas pi̇̀nas (sudėtingas) Grd.
4. tr. perkaišant užraizgyti: Langą pi̇̀nti geležiniais virbalais DŽ.
5. tr. raizgyti, painioti: Siūlus pi̇̀nti DŽ.
| refl.: Šitie siūlai labai pi̇̀nas Ds.
ǁ refl. vyniotis, raitytis: Ją žalčiai išvydę, pinasi aplink S.Nėr.
ǁ refl. draikytis: Jei vortinklės aukštai pinas – priš lytų Šts.
6. refl. maišytis, painiotis: Kamgi reikia tokios ilgos suknelės, kad tarp kojų pinas! Ds. Ilgi rūbai tarp kojų pi̇̀nasi Jnk.
| prk.: Ot šiap tep pinamės (vargdami manomės, gyvename) penkiuosa an aštuontoko Rod.
7. refl. landžioti kaitaliojantis (šokant): Pi̇̀nas visaip, lankstos [senoviškus šokius šokdami], o dabarčiuo tik susispaudę Ub. Keturios poros susto[ja] i par kits kitą pẽnas pẽnas Užv.
8. refl. sumišai, kartu būti, jungtis: Tos žemės pynėsi su valstiečių ir didžiojo kunigaikščio žemėmis rš. Ir visoki žiedeliai teip tarp savę pi̇̀nas, kad iš tolo tik regis gražus margumynas A.Baran. Į vyrų balsus [dainuojant] pynėsi ir švarus moteries balsas rš. Atidrėkusių debesų spalvos pynėsi viena su kita rš. Štai slenka ir pinas vaizdai ateities S.Nėr. Šios abi romantizmo kryptys tarp savęs pynėsi ir Kanuto Rusecko tapyboje rš.
ǁ refl. rigzti, mišti: Jam pýnėsi mintys NdŽ. Kuo ilgiau galvojo, tuo labiau jam pynėsi mintys J.Balč. Pi̇̀nasi galvoje, negaliu atsimint Al. Eina po galvą mislys, viskas pi̇̀nas Jd. Į galą [kalbėtojas] toks buvo mieguistas, kad viskas galvoj pynėsi, pynėsi S.Čiurl.
9. tr., intr. prk. prasimanant, suktai, painiai kalbėti, pasakoti: Dūda turėjo įgimtų gabumų pinti tokias apysakas P.Cvir. Milicija pi̇̀na, kad iena galvon užumuštas Slm. Petrikėnas pi̇̀na, kad mes visi trys vienamečiai Slm. Mūsų kalbos nesuprasi – mes pinam kaip vyželę Zr. Pinti niekus MitI231(Šd). Pýnė pýnė, ir nieko negalėjau suprasti Jnšk. Ateis, tai meluos meluos, piñs piñs, kad nė grausmo nesuprasi Ds. Kap susrinko par mus žmonės, kap ėmė pi̇̀nt pie vainą! Grv. Nepi̇̀nk, ko nereikia Dv. Kaip kas mokėjo, teip tas pýnė Ker. Moma ir lovą ažumena, ir stalą ažumena (užmina tokias mįsles) – pi̇̀na ir pi̇̀na Dv.
10. tr. prk. klastingai veikti, turint tikslą kam pakenkti; regzti intrigas: Kokį velnią jis te prieš manę pi̇̀na?! Sb. Pýnė pýnė, makliavojo, makliavojo ir pats kaip toj musė voratinklin inkliuvo Ut.
| refl.: Pýnės pýnės del tos žemės, pagaliau laimėjo! Ds.
◊ ãkys pi̇̀nasi raibsta, mirguliuoja akyse: Akys pinas, lyg avinas aplink trinas Ps.
ant liežùvio pi̇̀nasi apie didelį norą paklausti: Jonui visą laiką pinasi ant liežuvio vienas klausimas rš.
kójos pi̇̀nasi netvirtas žingsnis kieno, svirduliuoja, svyruoja kas: Sudžiūvo, susisuko, kójos pi̇̀nas Krš. Eina, ir kójos pi̇̀nasi Mrc. Kojos pinasi, linksta kaip girtam rš. Ačiui, ačiui, aš jau prisigėriau – kojos pinase Jrb. Taip nepagaliu, net kójos pi̇̀nas einant Ds. A kójos nèpinas nu tų pienų? Rdn.
liežùvį pi̇̀nti kalbėti: Pina liežuvį lenkiškai kai vyžus Msn.
liežùvis pi̇̀nasi sunkiai pakalba: Jau užgėręs parejo, liežùvis kad pi̇̀nas Pp. Man liežùvis pi̇̀nas, neklauso manės Šln. Bene, vyrait, būsi užmetęs, ka taip liežùvis pi̇̀nas?! Krš.
liežuviù (liežùviais, liežiùviais, liežuviùs) pi̇̀nti (pi̇̀ntis) liežuvauti: Pi̇̀nti liežuviu NdŽ. Pi̇̀ntis liežùviais NdŽ. Moterys vaikštinėja ir pliauškia, plepa, pina liežiuviais Gmž. Pýnė liežuviùs ta gyvatė Krš.
po akių̃ pi̇̀ntis nuolat maišytis, būti kieno akivaizdoje: Pinkis vis po akių, vis pajuokuok su jaunikiu Žem.
po kójų (po kójom) pi̇̀ntis kliudyti vaikščioti, maišytis: Vaikai, pasitraukit nuo čia, kur reikia vaikščioti, ir nesipinkit po kojų! Jz. Nesipi̇̀nk jam po kójom! Lš. Pini̇́es pini̇́es kaip šūdina virvė po kójom Pnd.
vỹžą pi̇̀nti niekus kalbėti: Ką čia pini̇̀ vỹžą?! Jnšk.
apipi̇̀nti, api̇̀pina, apipýnė tr., appi̇̀nti K
1. aplinkui narpliojant, perkaišant kuo sutvirtinti: Aprezgiu, apipinu SD228. Tošimis apipi̇̀nti BŽ24. Daržely loveles api̇̀pina (aptaiso kraštus vytelėmis) Vl. Àppina brazdais Pls. Statiniais daržą api̇̀pena (aptveria) Vn. Žilviais (žilvičiais) àppina [kaminą darydami] Rud. Bizūną pindamas, jis api̇̀pina šniūrelį, šikšnelę J.
| refl. K, Š.
2. Vb apjuosti, apraizgyti (vainikais, žalumynų pynėmis): Vartai vainikais apipinti rš. Marga lova išdabinta, vainikėliu apipinta KrvD123. Appinsim žiedelį rūtelėm, darysim iš rūtų vainiką Tvr. Tas vaikinas gulia apkaišytas, vainikais apipýtas Jrb.
| prk.: Ir upės čia nedidelės, ir visos žilvičiais ir alksniais apipintos rš.
| refl.: Aš vainikais visa apsipynus, apsisiautus auksiniais plaukais K.Bink.
| prk.: Girinykija apspýnus, apaugus krūmais Dbč. Jau liūnai ir balų klampynė žole ir žiedais apsipynė V.Myk-Put.
3. apraizgyti: Voras musę apipýnė savo siūlais DŽ.
| Gyslų storu tinklu apipinta ranka nieko neranda rš.
| refl.: Visas vortinkliais apsipynęs ėjo kaimo pardavėjas rš.
4. prk. daug sukurti, apgaubti (pasakojimais): Sunku čia rasti tokį kampelį, kalvą ar net gilesnį ežero duburį, kuris nebūtų apipintas padavimais, pasakomis, sakmėmis rš. Miestas apipintas daugeliu pasakojimų rš.
5. prk. apgauti, apsukti: Pernai, kai arklius mainėm, tai anas mane drūtai apipynė Ml.
atpi̇̀nti, àtpina, atpýnė K
1. tr. M, Š išardyti supintą: Neatsivožijo niekas kaselių atpintie, atsivožijo jaunas bernelis atpintie (d.) Ad.
| refl.: Vaikas siūlais apsikraigaliojo ir nebeatsipina Krs. Pynė atsipina K. Tavo kasos atsipynę traukia prie savęs mane K.Bink. Jau atsipynė gelsvos kasaitės N255.
2. žr. nupinti 1: Neatpynęs ausies, neįdėsi krežiuo parpino Šts.
3. intr. ateiti svyruojant, atšlitiniuoti: Jis ėjo ir ėjo, pagaliau vieną gražią dieną atpina pas mane girtas girtutėlis J.Marc.
ǁ refl. atsidurti: Aš kap iššokau iš namų, tai net až kiemo atsipýniau Grv.

×dapi̇̀nti, dàpina, dapýnė (hibr.) tr. pridėti, prikurti: Užgirdai [dainuojant] ir savo dapýnei Mrc.
įpi̇̀nti, į̇̃pina, įpýnė K; R113
1. tr. pynę pinant įrišti, įtvirtinti: Įpainioju, įpinu SD403. Kasininkus į plaukus kasos įpýnė merga J. Tuos kaspiniukus tėvas jai nupirko, o ji lėlei įpýnė Skr. Vytelėm inpi̇̀nta akėčios kastilis Ck. Pasvadino į kraselę, šukuo[ja] geltonas kaseles, į̇̃pina raudoną štančkelę Kl. Į plaukus gėlę įpi̇̀nti DŽ. Kas auselę ankerpa, kas vilnon kaspiną añpina [avims į ganyklą leisdami] Ad.
| Prašyk mieląją svočiulę vainikėlio pinti, tiktai vargiųjų dienelių prašyk neinpinti LTR(Užp). Supinkit, sesutės, rūtų vainikėlį, tik neįpinkit vargų dienelių LTR(Slk).
| refl. tr.: Įsipýnė mergaitė kason rūtų šakelę Š.
ǁ refl. įsiraizgyti: Tarp medžių šakų įsipynę, žybčioja žalsvi spinduliai K.Bink.
2. refl. įsimaišyti į kieno tarpą, įsiskverbti: Tarp galvijų įsipynė kumeliokai Antš. Bet jis patsai nekėlė jokios abejonės, liežuviai (paskalos) kol pikti neįsipynė B.Sruog.
ǁ refl. prikibti, įsisukti (apie ligą): Liga gali įsipi̇̀nt, ir dot (baigta) Plv.
3. tr. prk. įtraukti, įpainioti į kokį nemalonų reikalą, dalyką: Čia ne jo vieno darbas, ir kiti įpinti̇̀ Slm. Lietuviai žemaičiai, būdamys patys įpinti į kares gudų, maž ką tame laike tegalėjo šelpti prūsus S.Dauk.
| refl.: Ir aš buvau tame mušimès (mušimesi) tada įsipynęs J.Jabl. Inspýnei bėdon, dabar pats neberodas (nepatenkintas) Ds. Kam tau reikėjo įsipi̇̀nt į svetimus reikalus?! Jnšk.
4. tr. prk. įterpti, įjungti: O jeigu su kuo kalbėjęs, tai tik vokiškai arba nors įpindavęs nesuprantamų vokiškų žodžių I.Simon. Baranauskas rašė tėvams laiškus, į juos įpindamas ir savo eilių rš. Šios legendos įpintos į objektyvaus istorinio proceso foną rš. Įpink giesmę į darbo žygį K.Kors.
| refl.: Jis taip pat įsipynė į mūsų kalbą rš. Į epinį poemos toną įsipina sarkazmo, ironijos, epigraminio stiliaus elementai rš.
5. refl. tr. prk. nusičiupti, nusitverti (ppr. apie jaunikį): Kažin kaip ji įsipynė tą šlubį (ištekėjo už jo), lyg nebuvo vyrų Kp.
išpi̇̀nti, i̇̀špina, išpýnė tr. K
1. išardyti ką supintą, nupintą: Kol merga, tai kasos supintos, o kap ištekėjo, tai kasas išpynė dz. Išpinu kasas, pynius R43. Privylė mergelę, motulės dukrelę, išpynė kaselę, išbarstė rūtelę (d.) Lp. Kas tavo, seselė, kasas išpýnė? JV684. Išpynei kaselę – jau nesupinsi, išeisi iš motulės – jau nesugrįši LTR(Tvr). Išpi̇̀nk vyžą, jei negerai nupynei J.
| refl.: Pynė išsipina K. Išsipýnė kasa, susipink Š. Reiks kirpti žemyn, nestovia tie plaukai, išsi̇̀pina Ms. Pusberniai buvo kumelei uodegą supynę, tai kol išsipýnė lauka, i vaikščiojo kaip su strypu Škn. Neužmezgė mezgų, pametė teip, išsipýnė ta mezgytuvė, susinarpliojo, daba nons pasiusk Škn. Viškum išsipynė to čibulių kasa, nebesituri čibuliai Krs.
ǁ išimti ką įpintą į pynę: Nuimtas vainikėlis, išpi̇̀ntas kasnykėlis, nepriderėsi prie vainikėlio, prie šilkų kasnykėlio (d.) Jž. Nuog galvelės rūtelę nuimčiau, iš kaselės šilkelius išpinčiau LTsI61.
2. žr. nupinti 1: Išpýniau krėslą J. Atsisėda prie angos iš plėšų išpintoje kėdėje I.Simon. Vokelė (sėtuvė) iš šiaudų išpi̇̀nta Grv. Kubilas būna tokis iš šiaudų išpi̇̀nta Grv. Tvora iš šakų išpi̇̀nta – tai tuinas Nmč. Iš vyšnių šakelių išpinsiu laivelį LTR(Stk).
| Prastos staklės – vos išpýniau (šiaip taip retą išaudžiau) audeklą Slm.
| refl. tr.: Kas atsitiko su jo trobele, kurią jis buvo iš karklų išsipynęs J.Marc.
3. perkaišant užpildyti pinamo daikto tarpus: Aš išpýniau šiaudais lovą J. Padarys kretilą didelį: sulenks kampus, išpi̇̀ns su šakelėms Brs. Išpi̇̀ntas [žilvičiais], aplipdytas [moliu] kaminukas Kb. Iš pajūrio (Jūros upės pakraščio) parsineša plėšų, su toms plėšoms [tvoras] i̇̀špina Pj. Eglelėm išpi̇̀nta [tvora] gražiai Pb. Žabrai (tokios šakutės) tinka tvoroms išpinti Šlv. Ratų galą su viela išpýnė Krš. Langai buvo išpinti geležimis, kad kelionėje būtų geriau apsisaugoti nuo nelaimės J.Balč. Ką išpýti (orig. išpį̇́ti) KII293. Tai aš išpinčia kelelį juostelėm LTR(Klt).
| prk.: Gyvenimas vargais išpintas rš.
| refl. tr.: Išsipýniau tvorą Š.
4. refl. prk. išsisukti, išsinarplioti: Kad išsipint iš šitų gyvačių skolų, tai daugiau nieko nenorėč Ds. Šiemet vasarą led išsipýniau (vos išsiverčiau, vos pragyvenau) Nč. Tik gudrumu tenai buvo išsipi̇̀nta [iš nelaimės] Dkš.
5. refl. prk. suprastėti, išnykti: Pirma turėjo tokių gražių kiaulių, o dar̃ visos išsipýnė Kb.
6. tr. prk. suprantamai pasakyti, išaiškinti: Pina pina ir nieko nei̇̀špina – nežinau, ką jis nori pasakyt Ėr.
nupi̇̀nti, nùpina, nupýnė K; R
1. tr. perkaišant, narstant padaryti: Nupinta virvė, rėtis iž sparto žolės SD74. Jisai nupynė krapšą J. Karbijos iš šiaudų nupi̇̀nta Arm. Perdien du kašikai možna nupi̇̀nt kap niekas Dglš. Sėtuvės iš sluoksnelių nupi̇̀ntos kaip kubilelis iš ievos medžio Klk. Ir atneš sesulė pievon juostą pažadėtą: raudonmargę, šilkaruožę, iš gijų nupintą B.Sruog.
^ Basas vaikščioja, ba šuo vyžų nenupynė LTIII460.
| refl. tr.: Kašeles nusipi̇̀ndavo Slk. Einu Rygon druskos, tris poras vyžų nusi̇̀pinu Šmn. Vyžų sau nenuspindavo OG371. Nusivijo virvę, nusipynė tokį lopšį, ir sako tas drūtasis: „Jūs manę leiskit in tą skylę“ BsPIII243.
^ Džiaugiasi kaip gudas, vyžus nusipynęs KrvP(Rtn).
ǁ numegzti: Nenupyniau tinklelių, neprigaudžiau žuvelių TDrIV62.
| refl. tr.: Aš nusipinsiu šilkų tinklelį ir pasigausiu aukso žuvelę LTR(Sb).
2. tr. padaryti vainiką: Liuob nupi̇̀ns gaspadoriuo iš rugių varpų vainiką Brs. Nùpina vainiką iš varpų ir neša pjovėjom Dv. Vainiką nupýnėm, apkalėm duris: reikėjo sveikint Škn. Nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo ant galvos BtMt27,29.
| refl. tr.: Jinai nusipýnė sau vainiką J. Ten tu pasiskinsi, ten tu nusipinsi žalių rūtų vainikelį StnD15. Vainikėlį nusipinsiu, an galvelės užsidėsiu KrvD62. Nusipinsiu vainikėlį iš rūtelių, iš gėlių, iš gailiųjų ašarėlių, iš saulytės spindulių S.Nėr.
ǁ prk. apjuosti, apdėti (žalumynais): Tik gaila jai kranto, vainikais nupinto, tik gaila tų dainų, kur skamba skardžiai Mair.
3. refl. tr. prk. išsisukti, atsikratyti: Kad tik šitą bėdą nuspi̇̀nč, tai ir viskas būt gerai Ktk.
4. refl. prk. nuvargti, nusivaryti: Tai nusmūčijau, tai nuspýniau an visų šonų Vlk. Nuspynęs kai vyžas Vlk.

×panusipi̇̀nti, panusi̇̀pina, panusipýnė (hibr.) žr. nupinti 1 (refl.): Bernai vyžus panùspina Dv.
papi̇̀nti, pàpina, papýnė
1. tr. kurį laiką pinti (pynę): Tu ma[n] tik pačią pradžią tos pyniukės papi̇̀nk, toliau aš jau i pati mokėsiu Škn. Eik pri vaiko, aš papi̇̀nsu tą kasą Krš.
| refl. tr. KI104.
2. žr. nupinti 1: Nuejo diedas krūmuos, pripjovė žvagulių ir papýnė lopšį Lz.
3. žr. supinti 3: Svogūnus papýnė Rod. Pàpina i pakaria in pečiaus [svogūnus] Ad.
4. refl. tr. galėti pintis (pynę): Nepasipinsi kasdieną plaukų (neturėsi kada), geriau nusikirpus Šts.
5. tr. Lš, Rtn, Rm pakišti (koją) kitam, kad pargriūtų: Pàpina koją ir parverčia visus Grž. Visi jūs tokie. Vienas neapkenčia, kitas pavydi, koją papintų, kad galėtų V.Krėv. Jis papýnė koją [imtynėse] ir pargriovė mane Jnšk.
ǁ užkliudyti (koją), sutrukdyti žingsnį: Skersai kelią buvo pertiesta virvė. Ji papynė žirgui kojas V.Piet.
| refl.: Rugiuos da greičiau kojos paspiñs (susipainios, užklius) Ndz. Koja paspýnė (užkliuvo), ir nugriuvau Mrc.
6. tr., intr. sudaryti sąlygas netikėtai kam atsirasti, kilti: Plynia papynė čia tave! J.Jabl. Nelabasis papynė užsidegti sekmadienį J.Avyž.
7. refl. pasitaikyti, pasipainioti: Pasipýnė kitas, ir ištekėjo Ėr. Kad užkurys pasipiñt, tai da eit Slm. Čia pat pasipynė dėdė Titas, taip pat nusiminęs Vaižg. Pasipýnė gražesnis vaikis, i sutrūko meilės Krš. Miesteliuose linksmiau, dažnai kareiviai pasipina Pt. Kaip tik pasipynė ir velnias LTR(Auk). Miške jam pasipina po kojų voverė S.Nėr. Mums ten pasipýnė po kojų tas pasiutėlis, tai ir apkaustėm Alk.
| Proga tam dalykui veikiai pasipynė rš. Vargai pasipina BPII40.
8. tr. prk. paplepėti: Daug ką mes pàpinam. Kad viską dėtum į širdį, reiktų iš galvos išeit Jnšk.
pérpinti tr. K; SD298
1. pinant iškaišyti: Po du kuolu sumušta ir pérpinta vytim Grv. Kojų tarppirščius parpink ruginiais šiaudais I.
2. iš naujo supinti: Susipynei kaip ne žmogus: párpink tas kasas Krš. Par naktelę nemiegojau, rūtų vainikėlį parpyniau (d.) Šln.
3. suvartoti pinant: Visus linus párpyniau į pynę J.
4. išraizgyti: Viršutinis durpyno sluoksnis dažniausiai būna apneštas žemėmis ir perpintas žolių šakniastiebiais rš. Lubos pintais perpintais fantastiniais pagražinimais išmargintos rš.
| refl.: Nurudusios, negyvos šakos čia persipynė į nepralendamą raizginį, stipriai surišus plonus eglaičių kamienus tarpusavy J.Balt.
5. sukeisti (akis) mezgant virbalais: Paprastosios akys, perpinant su išvirkščiosiomis, gali būti įvairiai pakreipiamos rš.
6. sukryžiuoti, sukeisti (kojas): Vyras parėjo iš darbo – parpýnė kojas, i sėdžia, o ta moterėlė vargšė laksto, bėga! Šd.
7. (sl.) žr. supinti 6: Eilės vienų pėdų gali būti perpintos eilėmis kitų pėdų V.Kudir. Lyriniais epizodais perpinta visa poema rš. Apsakymas gana sentimentalus, perpintas nenatūraliais pagrindinio herojaus prisipažinimais rš.
| refl.: Praeities dabarties gyvenimo persipinančiais kontrastais poetas išreiškė liaudies nepasitenkinimo nuotaikas rš.
prasipi̇̀nti, prasi̇̀pina, prasipýnė vargingai pragyventi, prasistumti: Šitą žiemą šiap tep prasipýnėm Vrn. Nor ir neturėjau pinigų, bet šiap tep prasipýniau Vrn.
pripi̇̀nti, pri̇̀pina, pripýnė tr. K; SD306
1. pridurti pinant, pridėti pynės: Aš pripýniau ir tą galą, kur nedateko J. Tas [nukirptas] kasas pripi̇̀nt možnės Pc.
| refl. tr.: Bene žmonės nemato, kad padirbtas kasas prisipýnus Skr. Jos kasos striukos, nutriaušėję, tai prisipýnus nešioja Pc. Nusikirpai kasas, o dabar sumanytum – prisipintum Vb.
ǁ pridėti, prijungti papildomai prie pynės: Pripi̇̀nk da vieną cibulį prie kasos Pn. Strugas vainikas – pripi̇̀nk porą pluokščiukų [lapų] Krš. Da iš šitos pusės šakelę pripink, kad virvės nebūt matyt Vb.
ǁ pinant pridėti daug ko: Pripi̇̀ns [patvirkėlės] bizus ilginių ir varys aplink bažnyčią keliais Ggr.
2. pinant daug pridaryti (krepšių, vyžų ir pan.): Tiek keselių pripyniau, o tu dejuoji, kad bul'bų nėr kur pilt Vb. Pripýnė par žiemą daug kašikų, visai vasarai užteks Ds. Davė [pasogos] virtinę vyžų pripintą ir baravykų žiemai džiovintų (d.) Dgl.
| refl. tr.: Prisipýnęs krepšų devynias galybes – tura senis čėso Krš. Prisideda terbon valgyt, vyžų prisi̇̀pina ir eina Daujėnų dvaran dirbt Kp.
3. daug pridaryti (pynių): Kad prikabinau pilną kamarą cibulių [kasų] pripýnus Brt. Tai pripynėm vainikų – ne tik vestuvėm, bet ir krikštynom pakaks! Vb.
| refl. tr.: Prisipýnė tų vainikų, prikarstė visais palubiais – i troba jau graži Škn.
4. refl. prisivelti, prisipainioti: Prispynė akėčion varpio, ir velka žemes Ds.
5. refl. prk. prisijungti, pritapti: Ko čia prispýnei: seka, seka kai našlaitis gėriokas! Ds. Prisipi̇̀nti reikia prie procesijos Kls.
ǁ refl. prilipti, prisikabinti (apie ligą): Tą ligą išsiliginau, prisipýnė karštinė Onš. Liga prispýnė Rod. Kad pas taũ prispiñt nuosunkiausia liga! Arm.
6. prk. duoti mintį, sugundyti: Ir velnias pripynė ten eiti! rš.
7. I prk. priplepėti, prišnekėti: Pripynei, pripaistėjai visokių niekų Vb. Nuejo ir pripýnė, o dabar kalbos ir paskėlė Ds. Pripýnė, prikalbėjo ant jos – nebėr jau žmogaus Ut. Daug pasakų – kur te jų pripi̇̀nsi! Ad.
◊ su liežùviu pripi̇̀nti pripliaukšti, priplepėti: Nuejus pripýnė pripýnė su liežuviù Grv.
supi̇̀nti, sùpina, supýnė tr. K; SD347
1. padaryti kokį daiktą perkaišant, narpliojant: Seniutė atsinešė parodyt – pintinis supinta iš šešių vytinių Dgč. Čia supi̇̀nta iš pagaliukų Rš. Reikia kašikas supi̇̀nt Nmč. Kietai sùpina, kaip skūrinis krepšas Krš.
2. sudėti į pynę (plaukus), padaryti kasą: Net Gustei supyniau plaukus į daug daug kaselių I.Simon. Klausinėjo seserėlės: „Kas tave supynė?“ J.Jabl. Katrytę supi̇̀nsiu i valgysiu Ėr. Nuo kojelių šilkelius nurištau ir mergelei kaseles supintau (d.) Mrk. Šukuos galvužėlę, supiñs kasužėles JV513. Kelkias kelkias, matušelė, supink supink mun kaselę! D56. Jie (naktigoniai) baliušką daro, sùpina arkliam kasas Grv.
| prk.: Žmona gulia kojas supýnus (paralyžiuota) Šln.
^ Tėvo skrynia nepavežama, brolio žirgas neužturiamas, sesės kasos nesupinamos (krosnis, dūmai, liepsna) LTR.
| refl.: Jane, ar tu jau susipynei? Skr.
| Tupi šarka susipýnus, nor ji ištekėti JD344.
3. J dedant, rišant vieną prie kito sujungti į pynę, į vainiką: Duok, cibulius supi̇̀nsiu Rmš. Vaikai laukia [vestuvininkų], sùpina didelį, ilgą vainiką ir neleidžia per kelią Dbč. Eikš tu, sesyčiute, mes tave išpirksme, iš žaliųjų rūtytelių vainiką supi̇̀nsme! Dglš. Ne rūtų sėsi, nei skysi, nei supysi N253. Vai kas juos (ievos žiedelius) supins į žalią vainikėlį?! Ktv. Mamutyte, senulyte, ar suskynei skynimėlį, ar supynei rūtų vainikėlį? LTR. Ir supynė lapus figų ir padarė sau žiurčius (orig. Schurczus) BB1Moz3,7.
| refl. tr.: Tę tu pasiskinsi, tę tu susipi̇̀nsi žalių rūtų vainikėlį JV491.
4. perkaišant sujungti: Tada per dieną supýnėme tik po dvi [sielių] lovas Lp. Ir vėliavas ąžuolo ūgiais supynę, mes triskart pasveikinom žemę gimtinę V.Myk-Put. Akelėm, akelėm – i sùpinam [mezginį] Rod.
ǁ surišti, supančioti: Vieną avį supýniau, kitos palaidos tegu bėga Prn. Kai ema [karvė] dūkt, saugaus, kad lenciūgan nesupintų̃ (neįpainiotų) Ob. Pažindyk jį, o Viešpat, supink vystyklomis SGI53.
| prk.: Supynė man širdelę bernelis, sunku be jo Str.
5. suraizgyti: Jėgu pradėt[ų] šėliotis [karvė], tai supiñt[ų] lenciūgus Slm.
| Raides supýnė – nieko nesuprasi [kieno parašas] Šl.
| refl.: Didelės kirmys susipynusios į kasą J. Susipýnė [linų] galvelės, lekia in viršų Žln. Ąžuolų daug suspýnę Dsn. Suspynusias viršūnes vėjas plevėsuoja A.Baran. Susipynė žilvičiai, berželiai prie šaltinio skaidraus S.Nėr. Visos buvę viršūnės vienybėn suspýnę, kaip lietuvnykų širdys ant vieną tėvynę A.Baran. Pavadžiai, viržiai ir vadelės susipynė – nutrūko V.Mont. Sunku išnarplioti susipynusias gijas rš. Kur yra tėvo lauke dvylika ąžuolų, susipynusių šakomis MPs. Saspynė (susipynė) kap akėčia Zt.
6. prk. glaudžiai susieti, sumaišyti: Rašytojas įdomiai supina žmonių santykius rš.
| refl.: Čia par mus kalbos suspýnę Rš. Čia ne lengvabūdė mergelė rūpi, bet susipynęs tautų likimas V.Krėv. Liūdesys ir džiaugsmas visados susipynę P.Vaičiūn. Stiliai susikryžiuoja ir susipina tarpusavy rš.
7. refl. įsipainiojus, įsivėlus kojoms, netekti pusiausvyros: Vištos suspi̇̀nta pakulos[e], ir guli paslika Ds. Atrodė, kad susipynusi ilgame sijone, ji parvirs rš.
ǁ refl. Rdn susikliudžius ėjimui, susipainioti, pakrypti, sulinkti (apie kojas): Man kojos susipýnė, vos neparvirtau Vlkv. Kaži kap ten man kojos susipýnė, ir pargriuvau Alk.
8. refl. prk. būti nevikriam: Tokio susipýnusio vyro dar nemačiau Gs.
9. refl. prk. labai susidraugauti, susinešti: Suspýnė su tuo bernu ir niekur neišsiskiria Ds.
ǁ refl. prasidėti su kuo, įsitraukti, įsivelti: Ne vyrų darbas suspi̇̀nt su pletkais Užp. Nieko buvo berniokas, ale susipýnė su mergiotėm (dėl jų pateko į keblią, nemalonią padėtį) Krs.
10. prk. sutrikdyti: Nutilkit, nebešnekėkit, man supýnėt laiško rašymą! Slm.
| refl.: Kalbėjo, kalbėjo ir susipynė, ir [teisėjas] sugavo meluojant Jnšk. Susipýnė pryš teisėją, ir tiesa iškilo į viršų Plng. Mano kūmai tai negalėjo suspi̇̀nt, be protingi žmonės buvo Švnč.
11. prk. nesuprantamai pakalbėti, pasakyti: Supynė kažką atėjęs, ir niekas negalėjo suprast Jnšk. Dėl akių tiktai guldamas supýnė (šiaip taip sukalbėjo) poterius Kb.
12. prk. apkalbėti: Jam tik supi̇̀nt žmogų, šlovę nuplėšt Ut.
ǁ intr. skleisti kalbas, pasakoti: Maž ir ne tep, ale supýniau Grv. Daug svieto visiaip sùpina, sukalba Š.
13. refl. kergtis, vaisintis (apie gyvulius): Gyvoliai susipynė Bržr.
◊ liežuviùs (liežiuviùs, pletkùs) supi̇̀nti suliežuvauti: Supina liežuvius, įskunda vienas kitą Ggr. Liežiuviùs supýnė negražius Dglš. Vėl jau an Miškinį eina, tai, žiūrėk, supiñs kokiuos pletkùs Sdk. Šitos bobos liežiuviùs sùpina visap Rš. Pynė, pynė i supýnė bobos liežuviùs Krš.
vyžàs supi̇̀nti pabėgti iš tarnystės: Slūžij[o], buvo, buvo, vargo, ir supýnė vyžàs Arm.
užpinti, ùžpina, užpýnė tr. K
1. perkaišant užtaisyti, užlopyti: Kašikas reikia užpint vytimi ar kuo Vlk. Skylę kresčio užpýniau J.
ǁ perkaišant užtverti: Namukas su mažais, grotomis užpintais langeliais, išlaužtom durim A.Vencl. Vienas langas, ir tas grotomis užpintas, dulkėmis užakęs J.Balt.
2. pradėti pinti: Kašio akelės ažpi̇̀ntos Grv. Àžpini matūzelius, pyneles Grv.
3. padaryti pynę: Ažpýnė moma mergutai kaseles Lz.
4. apraizgyti: Ažupi̇̀ntas priemenės langelis Aps. Šermukšliais reik duris užpýti, kad karves nesuraganotų [per Jonines] (priet.) Dov. Sprenk su vyte kuolą, kad nevirstų, ir užpi̇̀nk J. Voratinkliai duris užpynė rš.
| prk.: Gyvenant pamatysi, koki jo tinklai, kaip anas tave ùžpina Smal.
5. refl. užkliūti, užsikabinti: Aš tiek įsidaužiau, kaži kaip koja už koją užsipýnė Ms.
6. refl. prk. būti labai užsiėmusiam, nebespėti apsidirbti: Nejaugi jis tę su tais darbais tep užsipynęs?! Vrn. Užsipýnė vasarą darbais Mrc.
7. refl. prk. prasidėti, užsimegzti: Prie stikliuko užsi̇̀pina kalbos Mrj.

Daugiau informacijos

prasipi̇̀nti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

papasė́sti

Apibrėžtis

sė́sti, sė́da (sė́džia, -ta, -ti), sė́do (sė́dė K) intr. Rtr, sė̃sti; N, Sut, L, M
1. užimti sėdimą padėtį: Vaikai, jau vakarienė an stalo, sėskit valgyt Dbk. Vienuoleka [valgytojų] sė́dam į stalą Pj. Į stalą sė́da lygiai vienuolektą Vdk. I gaspadorius, i gaspadinė kartu sė́s pri stalo Vkš. Dešim vaikų – būriukas sė́da į stalą, visims reik pakišti Rdn. Be močios nesėda stalan Klt. Ir mane prašė pietų sėsti J.Jabl. Sėd' ir valgai Švnč. Sė́sk pagal muni Pgr. Nori, kad prie jam sė́sčia Dglš. Sė́st nė viena nesė́da Aps. Sė́dam po šituoj verba pasilsėt Lš. Te sė́d' – švieseliau Aps. Tu šalia sė́d' Ad. Bėginėdami ėsti (valgo) anas, nesė́sti LD350(Zt). Jeigu atėjęs svečias nesėda, tai mergos nemiegos LTR(Trgn). Aš sė́dęs sėdėjau krasė[je] J. Tai gula, tai sė́da Ln. Valgio laikui atejus, galėjo sėsti už stalą, valgyti ir gerti, kiek norįs M.Valanč. Sė́dau už stalelio laiškelį skaityti, byra ašarėlės, negaliu matyti (d.) Plm. Ar man jaunutei stalelin sėsti, ar man su savim tėvelis kviesti (d.) Slk. Sė́do prisėdo prie mergelės šoneliui (d.) Prng. Sėdo nusėdo mergelių suolas (d.) Vrn. Oi mergele mano, balta lelijėle, sė́sk an mano kelių, an baltų rankelių DrskD23. Sė́dau į stakleles vis dainuodama JD1423. Dainuoj, dainuoj trys seselės po langeliu sėdusios TDrVII73(Dov). Idant … už stalo tavo su gera sąžine sėsti … galėtume SE149. Su bjauraisiais niekada drauge nesėsiu PK52. O sėdę sergėjo jo ten Ch1Mt27,36. Ir sėdę̃s bylojo jump DP136.
^ Sėsk, būsi svečias J.Jabl. Prašom sėst, duosim ėst Ml. Prašom sė́st, ryto[j] valgyt duosim (juok.) Plv. Sėskit, ką turit kišenėj – ėskit (juok.) LTR(Rm). Sė́sk – pastovėsi, kap vinčiavos (juok.) Plv. Sė́sk, ir taip dūšia išeis iš kūno (juok.) KlvrŽ. Ko nesėdi, a visus stačius palikai? Krž. Sė́sk gale ratų, tegul tavo kaulus krato Mrk. Sėsim draugiškai, ėsim dešerą šuniškai B.
| tr.: Ar ma sė́sti martelių suolelį? JD56.
| refl. N, K: Sėstisi H. Sėsti̇̀s LKKII242(Zt). Prašom sėstųs J.Jabl(Ds). Sėski̇̀s ir sėdėk Zt. Sėdõs tan medelin ir sė́d Žrm. Ale sė́skiatos abudu Grg. Vakarą po večerės sė́skis pri kalvarato Všv. Daba įduok kalvaratą – nemoka, pri katro šono sė́sties Brs. Vėl lyna, ot sė́skiatavos abudu Brs. Sėskis pablaku ant žemės J. Aš sėdaus į saulę, o ans nuejo į ūksmelę Dr. Medį nupjovė teip aukštai, kaip sėsties Dr. Ant siuolalio sė́dusys matau, kad plentu važiuo[ja] mašyna Lkv. Sėdõs – i priverpta Brb. Sėsčiõs, kad būtų vietos Ds. Nuo kalno šikine laiko [vežimą arklys], sė́džias net ir laiko Ob. Sė́skis ir valgyk, bo aš eisiu karvės Nmč. Prašo, kad aš sėstáus Mrc. Ana užvydo mane i sėdõs prie man Ml. Pas plūgą sėdõs, tai kap davė perkūnas, žumušė Dbč. Sėdõs an suolo Tvr. Aš čia sėsiúos Kls. Kap nueini miškan, tai an vietos sėdai̇̃s – kap paklotė [uogų] Kls. Sėdiẽs i valgai Dglš. Būtai sėdusỹs ir sulopius Lp. Sėdõs an akmenio Rud. Sėdaũs valgyti Dv. Ateję sėdasi̇̀ ir sėd LKKIX210(Dv). Kap sėdaũs supt, miegas apmarino Rod. Visi trys sėdomė̃s ir grajinam Rod. Sėdõmės Dsn. Seniau paišėjo visi, sėdõs ant gatvės, ant prieklėčio Grv. Išeinu an gonkų ir sėdúos Žrm. Rozu ir guldėmėms, ir sė́domėms Lz. Sėdi̇̀s (sėskis) an suolo GrvT91. Sėdmetė̃s (sėskimės) LKKXIV225(Grv). Sė́ditės an suolo Lz. Ji jam nedavė sė̃stis KII8. Sė́dos ant suolelio šaly pečiaus BM188(Šl). Kvietė sėsties prie stalo Žem. Štai žiūriu, kiekviens tarp jų jau rengiasi sė́stis K.Donel. Sė́dusis snaud, knopso J. Pakulis į malūną bevažiuojąs. Ale nei sėdęsis, nei stačias rš. Sė́dos pelėda už stalo galo (galą D93) Sch18(N13). Sėdõs svodba ažu stalo Dv. Atėjo pelėda nė neprašyta: sėdosi kerčioje nė nesodyta LB146. Imk tavo gromatą, sėskiasi ir rašyk tuojaus penkias dešimtis VoL25. Sėskitės čia, iki nuėjęs pasimelsiu ten Ch1Mt26,36. Jis įėjo į namus farizeušo ir sėdose už stalo VlnE161. Kad sėdõs, priejo jop mokytiniai DP532. Sėskiasi ir skaityk, mumus girdint BBJer36,15.
^ Jeg nejai dirbtų, tai nesisė́sk ir valgytienai Lel. Sėskis, būsi svečias I.Simon. Sė́skis – atsistovėsi, kai vinčiavos (juok.) Skr. Sė́skis – ir teip jau didelis, par didelis užaugsi Krs. Sė́skis – a visus stačius i palikai? Grg. Ne visiem in vieno suolo sėsties Prng. Sė́skis sodriai, kalbėk drąsiai, tars, kad bagotas J. Sėskis, namiej pri[valgysi] arba pasivalgysi B.
ǁ atėjus pabūti, paviešėti: Da jūs pas mus niekad nesė́dot Skr.
2. lipti (ant arklio, ant dviračio) ir atsisėsti: Sė́do arklin Pl. Buvo ir moteriškų: kita sė́do ant arklio ir dui Grz. Sė́sk an arklio ir išbarstyk po visą lauką rugius Klvr. Sėdo raitas ant dramblio nugaros J.Balč. Sėdo ant dviračio ir šlapiu, purvinu keliu – į Pasraujį J.Paukš. Jaunikaitis sėdo ant vilko ir nulėkė prie kito dvaro LTR(Rk). Vai, ką kalba Petrelis, ant žirgo sėsdamas, į žirgelį sėsdamas? (d.) Mrj. Ant žirgelio sėdai, kepurelę kėlei KlpD24. Oi, sūneli jaunasis, sėsk ant bėro žirgelio D21. Ant žirgo sėdžiau, į kilpą spyriau KlvD81.
| refl.: Ant arklio sė̃stis KII374. An rovero (dviračio) sėdaũs Rod. Pėsčiom nėr kap eit – dviesa sėdõs an vieno [arklio] Rod. Balta kumelė yr tam dvare: raitas sėstųsbi ir apjot, ir būtų [v]andenio LKKII228(Lz).
ǁ nulipti, nusėsti (nuo arklio): Aš nesėsiu nuo žirgelio, nepurvysiu čebatėlių (d.) Lp. Sėsk, žentai, ženteli, nuog šyvo žirgelio (d.) Rtn. Dėkui, ženteli, sėsk ir nuo žirgelio RD180. Ir atjojo trys berneliai žirgelių girdyti, tas trečiasis mažesniasis sėdo nu žirgelio D57.
3. eiti, lipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Galėjau sėsti į troleibusą ir kaip mat paršvilpti namo V.Bub. Keleiviai … pradeda sėsti į traukinį KlK14,62. Rykmetį sė́dai į traukinį, vakare grįžti Erž. Sė́do [į autobusą] pusėj devynių Klt. Visi, kurie su manim į marias atvažiavo, jau sėdo laivan V.Krėv. Sėsk, mergytė, į laivą, sėsk, jaunoji, į laivą JD97. Su laivūnu bekalbanti, į laivelį besė́danti JV674. Eik šen, muno mergelė, sėsk į muno laivelę StnD5. Jau aš sė́du į važį, o tu sė́sk ant arklio ir jok J. Kad jau viskas – tik sė́st i važiuot Lzd. Čigonai sėdo arkliuos ir nuvažiavo LTR(Ob). Aš pakinkiau arklį, nu, ir sėdom dviese, ir važiavom LTR(Grv). I važiuos jau, į arklius sė́s Tl. Kap atgal grįžo, tai sė́do į mūsų ratus Mšk. Sė́dov su ponu į karietą, muziką turėjau su savim PP15. Reik man sė́sti tan važelin šali[a] to bernelio (d.) Šmn. Oi kap aš sė́dau in vežimėlį, lenkiau galvelę in jaunimėlį DrskD169. Mergele mano, jaunoji mano, sėsk margan vežimėlin TDrIV26.
^ Nesėsk ne į savo vežimą Trš.
| refl.: Kam ko reikia, sė́das [į mašiną] ir važiuoja Šlčn. Sė́das an mašinos – ir Vygonysna Rod. Sė́sies (sėskis) in vežimą Krn. Čėsas į vežimą sėstis: seniai bočiai įsisėdo LB137. Sė́skis karieton ir važiuok namo Mlk. Sėdaũs (ir sė́daus) laivėn GrvT80. Aš nesisėsiu, aš nevažiuosiu, verks manę motinėlė TDrIV26(Vlk).
ǁ išlipti sėdėjus: Sėsk, dukrele, iš vežimo TD79. Sėsk, dukrele, nuog vežimo KrvD83.
4. nusikaltus patekti (į kalėjimą): Justas sės į kalėjimą, o ne tu! K.Saj.
| refl.: An penkelių metų turmon sėdõs GrvT75.
5. (dial.) tūpti (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Sė́sta bitės an medžio Aps.
^ Sė́do kaip višta ant kiaušinių Pnd.
| refl.: Vištukai eina sė́stis Dv. An medžio kap sėdõs [vabalai], tai lapus apėdė Str. Sė́stis jom (bitėms) lentelė primušta par skylelę Grv. Juodvarnis miške sė́dusys krokė Lkv.
^ Skrenda kap sakalas, sėdas kap ponas (sniegas) Arm. Pilės žvirblis, ir ant varpu sėdęsis, gieda D(166psl.).
ǁ refl. imti perėti: Sudeda jauniklė šešis kiaušinius i sė́dasi, kvaksi Sem. Aš gi pats nesėsiúos, kap višta nesė́di Lz.
6. apsigyventi, apsistoti: Eikite, sėdtè per mus i gyvente Tvr.
| refl.: Jo brolis sėdõs an vietos (liko ūkyje) Kls. Anas būt sėdusỹs an ma[no] sėdimų, bet moj jo galvoj kitep žubyzgė Rod. Per mane tavo duktė tę sėdõs (nutekėjo) Vlk. Po vainai sėdomės gyvent lygian laukan Ad. Tai gaspadorėliai! Kap sėdõs (pradėjo gyventi) an vienos karvykštės, tai per penkelius metus nei telėko neprislaikė Rod.
7. leistis (apie saulę): Einam namo, jau saulė sė́da Ds. Saulė sė̃s, ir gink namo Trgn. Saulė sė́da devyniõs Ob. Da saulė yr nesė́dus, tik kai debesys, ažtat tamsu Sdk. Ogi kap gražiai saulė sė́sta! Dglš. Saulė sė́sta, nu, tai tada jau darbą meta Aps. Teip sė́da saulė raudonai Skp. Aš pavėlai ir atėjau – jau saulytė beveik sė́do Pnd. Dabar ilga dienos – saulė toli už eglynėlio jau sėda Kvr. Saulei sė́dant, buvom namuos Km. Saulė sėda debesin – bus lietaus Rgv. Šįvakar saulė sė́do labai raudona, ryt gali būt vėjo Ut. Davė žodį ilgai negaišti, tik saulė sės – tuoj atgal P.Cvir. Saulė jau buvo sėdusi, kai atėjau mūsų jaunų keliauninkų laukti Pt. Negi matysiu saulelės tekant, saulelės sėdant (d.) Jž. Kai saulutė rytą sės, o vakare užtekės, tai tada aš pas tave sugrįšiu LTR(Sb). Saulė sėsta, mėnuo šviečia NS137.
| refl.: Saulė sė́dasi Aps. Diena baigės, saulė sėdos, temo tamsiai, kaip jaunu mėnesiu Vaižg.
8. grimzti, smegti: Žiūrom – vežimas tik sė́da, sė́da ir nusėdo in Nemuno dugną Prn. Pamindis, kad linai vandenin sėstų̃be Aps. Sausuose smiltynuose ratai sėda sulig stebulių rš. Erkė žmogun insega ir giliau sė́da (skverbiasi, siurbiasi) Rdš.
^ Visi akmenys dugnan sėda Prl.
9. slūgti: Vanduo jau pradėjo sė́sti Up. Jei jūra sėsta, tai galima laukti pagurimo Plng. Buvo kapuose inlinkimas, sė́do sė́do žemė, kryžiai sugriuvo Dg. Daboji – tik sė́sta, sė́sta, sė́sta velėna! Str.
10. mažėti tūriui, bliūkšti: Vėjas kai papūs, tai sniegas regiančiai sė́sta Prng. Minkšta geležis, kad mušama, sėda Lš.
| Anuo rozu svėriau aštuoniasdešim kilogramų, dabar tik septyniasdešim šešius. Ot sė́do svoris! Mlt.
| refl.: Ant apatinės lentos pastatė ir veža. Žiūriu – jau tie kiaušiniai sė́das [duždami] Gdr.
11. gulti sluoksniu, leistis ant kieno paviršiaus: Suodys sėda K.Būg. Dulkės sė́da grindyse BŽ231. Kilo dulkės ir sėdo ant žmonių pėdų rš. Sūrus skystimas sėdo ant dantų rš.
12. sunktis, gertis: Vanduo sėda į žemę, į drabužį J. Kokia čia skūra – sė́da vanduo parejai Sdk. Smarkus lytus biškį sė́sta ir į žaginį Krp. Tik nutepiau roges, tuoj ir sausos: dažai labai greit sė́da Trgn. Žibalu kojas ištrink – anas gerai sė́da Klt. Sė́sta [v]anduo į torpę Pvn. Par tapalinius klumpius sėsta [v]anduo Šts. Į smiltį [v]anduo beveizint sė́sta Trk. Medus in šitą duoną nesė́stų Al. Pūliai laukan nebeišeina, jie sėsta į vidų rš. Sė́da tymai (išbėrimas susilaiko), kai pasišaldo Ds.
| Šaltis ir drėgmė sėdo iki kaulų sp.
^ Svetimi taukai nesėda į kūną J.
| refl.: Par čebatus sė́das [v]anduo Ktk. Šitoks tai skalsus lytus, į žemę labai sėdasi Gs.
| prk.: Itokis darbas sė́das pečiuosna (skauda nuo tokio darbo pečiai) Vrnv.
13. pulti, kibti: An [kaimynų] dukters sė́do: lendi pri muno vyro! Krš.
| refl.: Svieto (žmonių) kaklu nelipa, ko jūs taip ant jo sė́datės! Pg.
14. įtekėti: Troškupis sė́sta į Lyksūdės prūdą Šts.
15. refl. virsti, pasiversti: Kad tu sėstáis akmeniu! Lz.
16. prasidėjus likti, laikytis ir toliau: Pirmo sniego tiek privertė, nežinia, ar jau sės žiema, ar tik purvo pridaris Prng.
◊ ant galvõs sė́stis pasidaryti kieno našta, varžyti: Sė́suos aš kitam an galvõs – savo kerčią turu! Krš.
ant nósies sė́sti imti varginti, spausti: Bėda ant nosies sėdo Žem.
ant sàvo šiki̇̀nės sė́stis vlg. pasidaryti savarankiškam: Kad anas sėstų̃s in sà[vo] šiki̇̀nės ir pašumytų an dviejų desentinų, tada iš kitų nesjuokt Arm.
ant sprándo sė́sti (sė́stis)
1. išnaudoti: Ponai norėtų darbo žmonėms vėl ant sprando sėsti rš.
2. užsipulti, imti spausti, neduoti ramybės: Vargai ir bėdos ant sprando sėdas LTR(Jnš). Jau policininkas sėda ant sprando su mokesčiais rš.

į gálvą (į krãmę Trk) sė́sti
1. Vž, Gršl svaiginti: Stipras alus – sė́sta į gálvą Krš. Saldus alus nesė́s nė į gálvą Akm.
2. įsiminti: Mokslas kitam į gálvą nesė́sta Šts.

į sóstą (ant sósto) sė́sti pradėti valdyti: Karalius sė́do į sostą DŽ1. Buvo tai Didžiam Konstantinui sėdus Ryme ant sosto A.Baran.
į svẽtimus ratùs sė́sti ne į savo vietą patekti: Tau gaila, o man pikta. Toks vyras į svetimus ratus sėdo! rš.
į veži̇̀mą sė́sti eiti už vyro, tekėti: Tos mergučės dar į veži̇̀mą nesė́da, spės apsirėdyt Skr.
kai̇̃p ant dẽšimts arklių̃ sė́dosi pasidarė labai linksmas: Kap apsiženij[o], tai, regėt, kàp an dẽšimts arklių̃ sėdõs Arm.
kai̇̃p vélnias į pipirùs sė́do PnmA prastai pateko.
kaklè sė́stis labai įkyrėti: Jau man ir kaklè sėdõs šitiej uždarbiai Vlk.
antsė́sti (ž.)
1. Bru, Rtr, Žr, Klk žr. užsėsti 1: Ančsė́do an arklio i nujojo Užv. Būras ak neištarė, kaip jį meška ančsėdo, smertdarė Žlv. Kad antsėdau, juo greitesnis pri mergelių joti D7.
| refl. tr., intr. I: Aš an to arklio liuobu antsisė́dęs josiu Krtn. Antsisė́do muni, raitas joja Skd. Leka kaip pašėlęs, an arklio ančsisė́dęs Pvn. Žmogus žirgą pažabojo, antsisė́dęs ir jojo PP30.
2. tr. pritapti, užvaldyti (apie piktąją dvasią): Ar biesas antsė́do tave! J. Tus piningus jau vel[nia]s antsė́do gatavai Jdr.
3. tr. neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: Ko čia antsė́do kaip drugiai! KlvrŽ. Skolos turėjo, kaimynas ančsė́do Ub. Vyras antsė́do muni kaip žaltys Ievą Šts.
| refl.: Dėl ko tu esi vien ant munęs antsisė́dęs? Plt. Vieną kartą padaryk gerą, ta antsėdęsi visumet būs Lnk. Toki jau ano mada: ant vieno antsisė́sti Ms. Ančsisė́do an munęs kaip velnias Pvn.
4. tr. apimti (kokiai būsenai, jausmui): Antsėdo kosulys lig vymos Ggr. Jį antsė́do geiduliai BŽ308.
5. intr. įnikti ką daryti: Antsė́do prašyti krikšto Šts.
6. tr. versti, spirti ką padaryti: Ančsė́do nuravėti tokį didžiausį daržą Pvn.
apsė́sti Š, Rtr; SD203, Q83,261, Sut, N, M, L
1. tr., intr. K, LL116, DŽ, NdŽ susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti Skrb. Kai apsė́da visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt Pnd. Jį apsėdo iš abiejų kraštų An. Apsė́dot, ažusėdot – leiskit išeiti iš ažustalės Ds. Apsė́do stalą, ir močiai nėr kur atsisėst Skdt. Apsėdom apie tą lempą Rmš. Apsė́dam aplink stalą LKT391(Kb). Stalą apsė́dę susiedai, jie neužleidžia vietų – turi išsipirkt [per vestuves] Dv. Kaip cigonai – apsėdę ugnelę Upt. Gumbo stalas apsėdęs šeimynos, visi linksmi, smagūs Žem. Pečius buvo apsėstas vaikų Pč. Vaikai, pečių apsė́dę, plunksnas plėšo BM390(Rdn). Velnių par kelias eilias apsė́dę poną numirusį (ps.) Všn. Apsė̃s tave mošytėlės, jau netikros seserėlės JV901. Kurie aplink stalą apsės, tavo širdis džiaugsmais plastės PK94.
| refl. tr.: Apsisė́s stalą dešimtis [valgytojų], tik spėk sukties Rdn.
2. tr. sėdant prispausti, pasėsti: Vieną pagaliuką, kai verpia, apsė́da, o an kito – kuodelis pririštas LKT326(Trgn). Atsisėdę už stalo prieš vinčių jaunieji kuris kurio drabužius apsės, to visame gyvenime bus viršus LTR(Tvr).
| refl. tr.: Apsisė́dau kepurę, pirštines Krt.
3. tr. užimti sėdimą vietą: Apsėdau krėslą, neturu kur bepasvadinti svetį Šts. Brovėsi tarp apsėstų suolų rš.
4. refl. žr. atsėsti 1 (refl.): Apsisėskit, aš papasakosiu istoriją Lnk. Buvo toks mūrelis, ka jau gal apsisė́sti Plng. Apsisėdau būdelėj parūkyti Plng.
5. (dial.) intr. atsitūpti: Apsė̃s an šakos [voverė], tai uodegą padės net an galvos Rdš.
| refl.: Jau vištos apsisė́do an laktos – vakaras Rod.
ǁ atsitūpti perėti: Višta jau pradėjo kvaksėt, zaras jau apsės an kiaušinių Nč. Dvi vištos apsė́do viena diena Rud.
6. (dial.) tr. tupint aprėpti: Višta galia septynius aštuonius žąsies kiaušinius apsė́st Ob. Kad atsisėdo katė an zedliaus, visą zedlių apsė́do Slnt.
7. intr. apsigyventi, įsikurti: Kaip apsigyveno ir apsėdo pirmieji lietuviai, iki šiol dar neištirta A.Janul. Čia pat pas muni buvo apsė́dę jau vokyčiai į kvaterą Sd.
| refl.: Kaip tik pradėjo jie čionai apsisė́sti, tuojaus ir atsirado vagių Jž. Neleisk, kad svetimas apsisėstų ten, kur visi meilios mūsų kūdikystės paminklai Vaižg. Keli metai bus atgalios, kaip senelis apsisėdo ant to kalno rš.
ǁ tr. apgyvendinti, užimti: Apsė̃s šešias eilias [sklypų], pėdos nebus kur padėtie Adm. Nojė ir jo vaikai apsėdo žemę O. Apsėskit karalystę, kuri jumus yra pagatavyta nuog pradžios svieto Ch1Mt25,34. Kurie nemoka muštis nei bartis, nei bylinėt, šitie apsė̃s ir apvaldžios žemę DP533.
apsėstinai̇̃ adv.: Jeib tau šitą žemę ant gyvenimo (viršuje ing paveldėjimą, paraštėje paveldėtinai, apsėstinai) paduočiau BB1Moz15,3.
ǁ tr. užimti, aprėpti: Jis, kad galėtų, dvarą apsė́stų Mrj.
8. refl. užsibūti vienoje vietoje: Mat apsisė́do namuose, niekur nebeina Šl.
9. intr. pasiduoti žemyn, pasmukti: Kol neapsė́dus trioba (sienojai nesusispaudę), jos lipinti moliais negalima Lš.
10. intr. kiek nusėsti, nuslūgti, nusekti: Apsė́do dūmų juodas kunkulis, tada pasrodė ugnis Klt. Pūsk – apsė̃s kiek pienas Rod. Apsėdo [v]anduo Imb.
11. tr. aptvindyti, apsemti: Vanduo apsė́do visą dirvą Up.
12. tr. puolant apgulti, apsupti: Apsė́dę daug kareivių Dsn. Klausės apsėstiejie tos žinios, kas dėsis su pilia ir su žmonėm BM107(Krs).
13. intr. GrvT131, KzR nurimti, apsiraminti, liautis: Gausi šlapių mazgočių ir apsė́si Dkš. Jis jau apsė́do, tep jau nedaro Lš. Apsė́skit, vaikai, ba bus blogai! Lp. Kap aš apimsiu jumi diržą, tai tuoj apsė́sit! Rdm. Ar tu nors kartą apsė́si?! Nč. Kur tu dartės eisi nakčia, apsė́sk geriau Rod. Kad spiečiantis bitės nebėgtų, tai reikia skambint, ir jos apsėda LTR(Auk). Šoko, šoko bernai ir apsė́do visi Lp.
^ Nėra tau nei apsėdamos, nei apgulamos (vis nerimsti) Arm.
| refl.: Apsisė́skit, ba kaip paimsiu diržą! Plm. Tu nedaugį apsisė́sk, ba aš tau vis vientara kaulus palaužysiu Arm.
ǁ refl. aprimti (apie skausmą): Kai pratrūko, tai ir apsisė́do, nors ažmigt duoda Trgn.
14. tr. SD227, N, NdŽ pristoti, užvaldyti (ppr. apie piktąją dvasią): Nakviša (laumė) apsė́do vaiką, ir jis nemiegti naktimis J. Velnio apsėstas, pristotas R65. Apsėstas nuog velnio B. A vel[nia]s apsė́do, eikiav greičiau, ko čia trainiojys! Krtn. Ar jau tave bus piktoji dvasia apsėdusi, kad taip savame kaily nesitveri? Grž. Gal jau velnio apsė́stas, ka toks bjaurus pasidarei Skrb. Ar apsė́do kas taũ šiandiej? Sdk. Iš apsėstų žmonių daug velnių išginė M.Valanč. Dvasių apsėstasis buvo išgydytas Ev. Antikristas apsėdo PK133. Ar giltinė tavi apsė́do PP47. Mes važinėdami užgirdom, kad vienam karaliui pinčiukai apsėdo tris dukteris MPs.
| Aš žinau vieną ąžuolą apsėstą, niekas jo negali pakirsti LKGIII949(S.Dauk).
| refl. tr.: Idant aš nečystai dvasiai neduočiau manyje ponavoti, arba mane užimti bei apsisėsti prš.
15. tr. neduoti ramybės, užsipulti, uiti: Šeimininkų vaikai nuo pirmos dienos apsėdo našlaičius LzP. Apsė́do dideliai, aš negalėjau betverties Ms. O ten liuob kada apsė́s tas mergelkas, ka ten cypins, kaukys anie, tie vyrai Sd. Nereik, vaikali, seno žmogaus apsė́sti Vkš.
| prk.: Jei jam lašelis į burną, jis kaip pakaruoklis apsėda žmogų rš.
^ Blaškosi kaip šuo, blusų apsėstas KrvP(Krsn).
16. tr. apnikti, apipulti: Išlomavo rugiai – pelėsis apsėdo Šts. Kada jau rugys nužydėjęs, stiebus ir lapus apsėda amaras P.Cvir. Obuolius apsė́do puvimas Šk. Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? J.Marcin. Bet tos musys yr apsė́dusios par tą lytų Trk. Tas grybšis yra didžiu naikintoju daugybės augymių, nes kurią apsėda, tą pražudo P.
| Visokios blogos mintys jį apsėdo rš. Jos neberušiokit, mat bėdų apsėstà, klapatuos Slm. Jį visos nelaimės apsė́do Dglš.
^ Viena bėda tai ne bėda, o dvi trys kai apsėda, tai žmogų suėda LTR(An). Kai bėdos apsėda, tai ir pakaušį praėda PPr61.
17. tr. apimti (kokiai būsenai, jausmui, nuotaikai): Jei miegas ano neapsė́da, ans važiuo[ja] gerai Mžk. Čiaudulys nosį apsė́do Šts. Mano martelė tinginio apsėsta: niekas jos nesėta ir nieks neravėta Nč. Mano dvasią apsėdo noras vėl keliauti rš. Paskui širdį jo apsėdo puikybė S.Stan. Širdis godėjimu apsėsta DP512.
18. intr. įnikti ką daryti: Muni apsė́do anie kriušti lauk Pkl. Apsėdo joti pačią, ši ir pabėgo Šts.
19. tr. apsvaiginti: Padarė tokį stiprų alų, kad nu dviejų stiklinių muni apsė́do Tv. Mažne pavirtau, mat arielka apsėdo Žem.
ǁ intr. apsvaigti: Nū alaus i mun galva apsė́do Up.
20. intr. netekti jėgų, nusilpti: Jau apsėdo ir nuo lažios nenulipa Švnč. Jau aš sena, be sveikatos, apsė́dus Tvr.
◊ apsė́stas vãbalas apie išdykusį, neklaužadą vaiką: Apsėstas vabalas tas mūso vaikas – neklauso tėvų Šts.
bluñkis apsė́do KlvrŽ sukvailiojo.
kai̇̃p (lýg) [vélnio, nelãbojo, šim̃to velnių̃] apsė́stas smarkiai, labai (rėkia, eina ir kt.): Vaikai rėkia ir triukšmauja kàp apsė́sti Mrj. Spardosi, šaukia kaip velnio apsėstas J.Paukš. Eina kai̇̃p apsė́stas, nė su žmogum nebekalba Jnš. Užpuolė mergą lyg apsėstas Jnš. Ko tu vis siuvi kai̇̃p nelãbojo apsė́stas Vlkv. Blaškosi kaip šimto velnių apsėstas KrvP(Vlkv).
kai̇̃p mùsmirių apsė́stas apsiblausęs: Vaikšto kai̇̃p mùsmirių apsė́stas Sv.
atsė́sti intr. Rtr
1. užimti sėdimą padėtį: Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten Ch1Mt15,29.
| refl. H, B, Sut, RtŽ, LL312, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Atsisėdo Petras ant suolo Žem. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik Dl. Bėgs, bėgs, tik klest ir atsisė̃s Mlk. Basi an pusnes atsisė́dam Antr. Aš nueisu į reją, an pečiaus atsisė́su, pasėdėsu Nv. Vis atsisė́skai an pėdo pjaudamas Ob. Atsisė́dau in akmenio, ir ažumigta Ktk. Te nueinu, atsisė́du, sėdžiu ir laukiu to tetervino Dgč. Neatsisė́di nė pailsėti Žr. Kap atsisė́du, tai padaboju Nmč. Kadaise atsisė́da tėvas batus siūt, motka verpt, tai ka dainuoja abudu! Ktv. Lept vaikas ant subinės ir atsisėdo Plv. Atsisė́dęs besėdžiu Vlkv. Ar an dagio atsisė́dai – ko pyksti? Mrj. Atsisėstū̃t – gal išnešt krėslą? Rod. Atsisė́skim arčiau. Smagiau arčiau sėdėti Grdž. Tėvas ant vieno krėsliuko, motina ant kito, o vaikai ant žemės, būdavo, atsisė́da, i valgom, kabinam košę Žgn. Išsivaręs karveles pas karklynelį, atsisė́dęs ir užmigęs būs End. Mama verps, atsisė́sma pry mamos ir mokysmos LKT105(Lkv). Aš nežinau, kad mun a tris nedėles neleido nė atsisė́sti lovo[je] Lk. Armoninkelę pakliurkys atsisė́dęs Tl. Takšt ir atsisė́do vaikelis į pelkę Vvr. Atsisėdęs prie vakarienės, jis ėmė pasakoti Aladino motinai apie savo keliones J.Balč. Karalaitis atsisėdo krėslan, apie jį visi žvėrys sugulė LTR(Rk). Pasidairęs, pasidairęs sest ant slenksčio ir atsisėdęs SI444. Atsisėdova po žydinčiu alyvų keru ir ėmėva šnekėties Blv. Atsisė́do krėsle ir sureko BM33(Vb). Atsisėdo kaip svečias KrvP(Ndz). Atsisėsim pas krūmelį, nusiskinsim po lapelį LTR(Trak). Atsisė́dai už stalelio – radasta žydėjai (d.) Klvr. Oi tu krėsleli, gražiai risavotas, kas an tavę atsisė̃s DrskD68. Atsisėdau į darželį raštelius rašyti KlvD18. Atsisėdmi R327. Kur tiktai aš vaikštinėju, atsisėdžiu, stovinėju, mano tu mislyj brš.
^ Kad žinotai, kur pulsi, tai pats atsisėstai LTR(Mrj). Kalvis, ir ant akmeno atsisėdęs, duoną valgys Sln. Kad atsisėstų – dangų pasiektų, kad rankas turėtų – vagį pagautų (kelias) Sim.
ǁ refl. užsibūti sėdint: Atėjau ir atsisė́dau Klt. Pakačergy atsisė́do i atsisė́do Mžš.
2. refl. užlipus (ppr. ant arklio) užimti sėdimą padėtį: Kokia gera kumelė: kap atsisė́dai, tai kap vėju ir nunešė Aps. Tas muzikantėlis … atsisėdo ant savo paukščio ir įlėkė pas karalaitę BsPII41.
3. refl. įlipus į susisiekimo priemonę, užimti sėdimą padėtį: Atsisė́do, važiuo[ja], pamatė – liepsnos ateina LKT117(Rs). Du berniokai atsisė́do ir neturėjo irklų Pb. Laumė atsisė́do in karietą Aps. Paprašyk padaryti tokius račiukus, kad atsisėdai, pagalvojai – ir, kur nori, be arklio nuvažiavai J.Jabl. Padaryk pasostę į karus atsisė́sti J.
4. refl. patekti (į kalėjimą): Neilgai taip žmones apgaudinės, už tokius darbus atsisės Jnš. Mokytam daug lengviau ir turmon atsisėsti LTR(Ds).
5. (dial.) refl. atsitūpti: Kur motina bičių atsisė́da, te ir visos bitės Aps. Kiškis po krūmu atsisė́do LKT351(Švnč). Kriukšt šaka, anas (vilkas) nusgando, ant šikinės atsisė́do Dgč. Zuikis strakt atsisėdo ir, ausis pastatęsis, klausosi Žem.
6. refl. KI80, Srv apsigyventi, įsikurti, pradėti ūkininkauti: Jie miške atsisė́do (paėmė viensėdiją) Rm. Jis jau visai subiednėjo – atsisėdo ant bandos (samdinio, kampininko sklypo) Krkn. Nieko sau, Ona plačiai atsisėdo – kaip an valako Užp. Anas atsisė́do namuos Dgč. Vilniuj atsisė̃s, tai mislia – bus geriau gyvent Dglš. Anas Vainiūnuosa atsisė́do Aps. Atsisėdo ant svetimo gero ir mano, kad jam kas į dantis dabar žiūrės! J.Paukš. Nusipirko miško, ant miško atsisė́do Lt. Atsisėdu į savo galą ir pasiimu išimtinę I.Simon. Priseis viską statyti, nes atsisėsiu ant pliko lauko Blv. Atsisėdo kaip balon KrvP(Mrk). Atsisėdo kaip girtas purvan KrvP(Mrk). Ir atsisėdom ant kalno kaip durniai ant balno KrvP(Rtn).
^ Daug norėdamas (norįs VP11), ant mažo atsisėda (atsisėdi B, M, Ps, atsisėdai N) S.Dauk.
ǁ įsitaisyti: Mikliai suspėjote atsisėsti šalia materialinių gėrybių J.Gruš.
7. buvus pakeltam nusmukti, nusmegti: Jau namai vėl atsėdo į savo senąją vietą Vv.
8. atslūgti, nukristi (apie vandenį): Paskysta [v]anduo pievose, dirvose, o paskuo atsėsta, ir yra atsėdusi vieta Šts. Atsėdęs [v]anduo paliekta nūslėdį, [v]andens atsvadą Šts. Jūra par dešimtį žingsnių atsėdusi Plng. Upė jau atsėdo, daubose nebėr vandens Dr. Velėnžemines pievas pavasarį užtvenka, tokios pievos atsėstos vadinas Ggr.
9. Šts išrūgus atslūgti: Kaip pakilęs alus, bengdamas rūgti, atsė́sta, košk į verpeles (bačkas) J. Tešla atsė́do – buvo labai paskėlus Ktk. Atrūgus duona lovy atsė́da J. Buvo jau beįrūgstąs pyragas, o dabar kažin ko atsė́st pradėjo Sb. Kad tik atsė́do duona, ir minkyk – bus gera Srv. Kopūstai jau atsė́dę, nėr jukos Klt.
| Ar jau atsė́do grietinė (sviestą mušant)? Ob. Nedaryk smarkiai durų – pyragai atsės! Pg.
10. sustoti augti: Anys visi iš mažuotes labai augo, ė paskui ir atsė́do Sdk. Pavasarį labai gražiai rugiai atrodė, o dabar jau atsė́do Kt. Ale kas bus, kad rugiai atsė́do: pradeda ruduot iš apačios? Bsg. Linai tokie atsėdę be lytaus Šts. Žolė šokos ir atsėdo Šts.
11. atslūgti, atsileisti (tinimui): Iš ryto žiūriu – kojos tinimas atsėdęs Nm. Tanas atsėdo R172, MŽ433.
ǁ neiškilti iki galo, suslūgti (skauduliui): Votis kilo keliskart tam pačiam daikte ir vis atsė́do Srv. Votis buvo bekylanti, bet ėmė ir atsė́do Mrj. Spiritu priklota ir didelė votis kartais dar atsė́da Š. Atsė́do raupai (įsismelkė į vidų), ligonis mirs Š. Gumbas atsėdo R261.
12. nueiti tolyn, išnykti (apie debesis): Bene atsė́s [debesys], bene nebūs lytaus Grg. Debesiui užeinant, uždek švęstų žolių – debesys atsės Vlk.
13. atpigti: Rudenį visada arkliai atsė́sta Rod.
14. refl. imtis ko vieno, apsiriboti kuo vienu: Atsisėsim an vienos duonos (valgysim vien duoną) Lp. Ale išeina [pinigai]: atsisė́sk tu ant rublio (viską pradėk pirkti) – pamatysi Dkk.
◊ ant ki̇̀to rañkų atsisė́sti patekti į svetimą globą: Iškada buvo pamest ūkis ir atsisė́st an ki̇̀to rañkų Lb.
ant mi̇̀ltų mai̇̃šo atsisė́sti imti gerai gyventi: Atsisė́dai, žalty, ant mi̇̀ltų mai̇̃šo i sėdi atsisė́dusi Trk.
ant (kieno) padélkų atsisė́sti būti priklausomam, išlaikomam kieno: Atsisė́do an vaikų padélkų, karš Krš.
ant savę̃s atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kai atsisė̃s in savę̃s, tada išmoks, kaip reikia gyvent Vj.
ant sàvo ùžpakalio (sùbinės Grg, Lpl, šiki̇̀nės, uodegõs) atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kaip ant sàvo ùžpakalio atsisė́s [padauža vaikis], gal nebsius, gal protingesnis pasidarys KlK12,69(Rdn). Atsisė́do ant sàvo uodegõs, dabar pažins Mlt. Ne vis gyvensi tėvo duona, reiks i ant sàvo sùbinės atsisė́sti Sml. Matysi, ka tik atsisė́si ant sàvo sùbinės, tiks by kas Grg. Pažiūrėsma, kaip tu turėsi, kai an sàvo šiki̇̀nės atsisė́si gyvent Ut.
ant sprándo (ant galvõs, ant kãklo) atsisė́sti Dov išnaudoti, engti: Dabar, kad jau jis ant sprándo tau atsisė́do, ko tu benori, kad klausytų KlK23,88(Jnš). Atsisė́st kitam ant sprándo – ar tai galima?! An. Ant galvõs kitam atsisė́do ir mano, kad svietą nudyvys Ut. Būsi nuolaidus – ant kaklo tau atsisės ir dar pavežioti pareikalaus KrvP(Mrj).
ant sukurtõs ugniẽs atsisė́sti KlbIV14(Žem) gauti įrengtą ūkį.
ant svetimõs galvõs atsisė́sti svetimą išnaudoti: Ant svetimos galvos atsisėdęs, visus tinginiais vadina KrvP(Jz).
ant ùžpakalio (ant uodegõs Žem) atsisė́sti pasenti, pasiligoti: Atsėdęsis ant užpakalio kad būsi, tada pailsėsi Plng.
į sóstą (ant sósto) atsisė́sti pradėti valdyti: Į jų sostą karaliumi atsisėdo lietuvis kunigaikštis rš. Parvyko į mūso šalį ir atsisėdo ant sosto vyskupu M.Valanč.
už lõpšio atsisė́sti susilaukti vaiko: Pradėjo prastypti, jau už lõpšio atsisė́do Rdn.
įsė́sti intr.
1. SD405, Sut, M, L, Rtr užimti sėdimą padėtį, atsisėsti į ką: Vaikas, įsė́dęs į purvus, paliko purvinas J. Magdelė dainuodama įsėdo į daržą ravėti Žem. Jau ji kad insė́da in stovus, tai nežino, kada išeit Klvr. Dar aš neinsė́dau naujan krėslelin, ir pripylė uošvužėlė vynelio stiklelį DrskD106. Ar tu durna, ar tu girta: ko įsėdai marčių suole? NS559.
^ Ką ginęs ir ganyk, ką įsėdęs ir sėdėk Sch81(B).
| refl. K, Rtr, Jnšk, Ds: Vai, vai, dar šiandie negavau į stakles įsisė́st Prn. Seniai būčiau atsikėlus, į stakleles įsisė́dus JV296. Neįsisė́sk nešvarion vieton Š. Insisėdo kap velnias in ropes Mrj.
2. užlipus atsisėsti (ant arklio): Insė́do arklin ir išlėkė Ds. Kai įsėdo šyvan žirgan, su žirgu kalbėjo LTsII82. Tėvas įsėdo balnan rš.
| refl.: Kiti dar nešioja apgalvius, kad, radę arklį, guviau galėtų įsisėsti M.Valanč.
3. DŽ, NdŽ įlipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Insė́do [autobusan] kokia moteris ir kalba Ktk. Su lėktuvu tuo kaip beveizint: sau čia įsė́dai, čia i esi vieto[je] Trk. O kai įsė́dom į tą šėpį, oi tų žmonių kas: apgulę kraštais, sudiev sako visi! LKT185(Vl). Nuvažiavo į pajūrį, įsė́do į laivą Krt. Plentai, tokie keliai, važiuok, kur nori: įsė́dai – tu gali apvažiuoti, kur nori End. Įsė́sti į vežimą J. Įsėdo ratuosna ir išvažiavo Š. Ragutėse insė́dęs važiavau Aps. In karietą insė́dau, šešiem žirgam užkirtau DrskD232. Aš, mašinoj įsėsdamas, kepurę keldamas, sudiev rozą paskutinį šalelei prigimtai LTsII336.
^ Įsė́dai į vežimą – i važiuok (ištekėjai ir gyvenk) Pvn.
| refl. NdŽ: Įsisėdęs į laivelį, Nemunu pagal leidos lig santeklio Dubysos M.Valanč. Įsisė́do važin ir nuvažiavo Š. Į vežimą įsisė́sti KII184. Ir įsisė́do anam į vežimą Sd. Turėtumi arklį, sau įsisė̃stumi, lig dėdės nuvažiuotumi Lk. Kai insisė́di rogytėsna, tai nuo to kalno pusę kilometro nuleki Alv. Šlajukai tik pavažiuot įsisė́st, o rogės vežt ką Grnk. Galėsi parplaukti, klumpė[je] įsisė́dęs (juok.) Trk.
4. patekti (į kalėjimą): Ir įsėdo į kalėjimą Žr.
5. apsigyventi, įsikelti: Anas laukia mūs namo, kad insė́st Dglš. Keturi ūkiai įsė́dom į gerą žemę Grd. Nū dvidešimtų metų esu Daugirdūse įsė́dęs Užv.
| refl.: Jug ne į dvarą įsisė́dę esma, turam dirbti Vn.
6. užimti kokią vietą, įsitaisyti kur: Čia buvo įsė́dus į jos vietą kita – tokia pikčiurna Plv.
^ Tai insė́do – kai in ropes (įkliuvo, apsijuokė)! Klvr.
| refl.: Jei įsisė́dai į gerą vietą, tai ir sėdėk Dkš. Aš nesistengiau svetimais pinigais niekur įsisėsti, aš nesistengiau, kitus išnaudodama, dvarininke pasidaryti I.Simon.
ǁ prk. atsidurti kokioje būklėje: Nukėlė vainiką nuo galvelės, įsėdo į didę rūpestelę N164.
7. įklimpti, nugrimzti, įsmigti: Įsė́dom iki ašių Dkš. Akmuo buvo didelis, o dartės giliai balon insėdęs, tik viršus regėt Vlk. Žemėse insė́dęs kundamentas Dglš. Insė́do vežimas pievon, ir arkliai nei iš daikto neima Alv. Žemė atlyta, tai kad insė́do vežimas papievin! Rod.
| Kap šavė, tai ir insė́do kulka krūtinėn Ml. Kap insė́do erkė sprandan, tai su peiliu išlupo Rdš.
| Runkeliai tokie stambūs ir taip giliai į dirvą įsėdę, kad beraunant kartais lapai nutrūksta V.Bub.
| refl.: Insisė̃s plūgas [žemėsna] Vvs. Ratai sulig stebulių pievon insisė́do Alv.
8. įsisunkti, įsigerti: Dažai įsė́do į drobulę Bt. Rašalas į staltiesę įsė́do, kad nė išplauti negali Up. Trinami vaistai karts į kaulus įsė́sta Krš. Šluostyk rašalą nuo stalo, kol da neinsė́do Trgn. Ka ravėji, tos žolės teip įsė́da į rankas, ka anų nebgal išplauti Klp. Vanduo į žemę įsėda CII705. Sniegas pavasariop, tirpdamas nu saulės, įsės į šiaudus ir į medelius S.Dauk. O druskai į šiaudus įsėdus, ne teip pigiai užsidega S.Dauk.
| refl.: Įsisėda į žemę vanduo B. Dėmės in audeklą insisė́do (nebegalima išnaikinti) VšR. Druska nespėjo įsisė́st į mėsą Klvr.
| prk.: Kas dabar jaunystėje įsispaudžiasi, tas tolesniuose metuose vis giliaus įsisėda (įsitvirtina) prš.
9. refl. įgyti pastovumą, nusistovėti: Lytingasis oras, kursai paskutiniame laike įsisėdo, ciecoriaus sveikatai nieko nekenkia LC1885,31.
◊ į gálvą įsė́sti (įsisė́sti)
1. apsvaiginti: Jau įsė́do į gálvą šnapšė, nepastova kojose Dr.
2. užvaldyti, apimti (kokiai minčiai, idėjai): Kažin kas anam į gálvą įsė́do Varn. Anksčiau tokia mintis neateidavo į galvą. Dabar ne tik atėjo, bet ir įsėdo galvon J.Balt. Matai, įsisėda kas žmogui galvon ir kamuoja per naktis Ds.

į káulus įsisė́sti pasidaryti įprastam, įsigalėti: Senam žmogui šykštumas į káulus įsisė́dęs Prn.
į sóstą įsė́sti pradėti valdyti: Į Žemaičių vyskupų sostą įsėdo kunigas Valančius rš. Vos buvo į sostą įsėdęs, visa tauta džiaugės S.Dauk.
į ši̇̀rdį (širdyjè) įsė́sti būti nuolatos jaučiamam: Ta praeitis ir Simonui buvo giliai įsėdusi širdyje rš.
ne į tàs rogès įsė́sti ne vietoje atsidurti: Man kiekvieną rudenį atrodo, kad aš įsėdau ne į tas roges ir važiuoju sau tėvo pėdomis K.Saj.
išsė́sti Rtr; Sut, M
1. intr. sėdėjus atsistoti ir išeiti: Jau visiškai baigiau preit, ir išsėdo klebonas [iš klausyklos] Sdk.
2. intr. jojus nulipti (nuo arklio): Kap atjojau an dvarelio, neišsėdau iš žirgelio LTR(Gdl).
3. intr. Š, DŽ išlipti iš susisiekimo priemonės: Ant kranto išsė́sti NdŽ. Da neišsė́dau iš vežimėlio, jau pasitiko du dieverėliu JV596.
4. tr. išsodinti: Dvare šitam mane išsė́do Mšg.
5. žr. užsėsti 3:
^ Kad tu išsėstái in peilio! (keik.) Arm.
6. (dial.) refl. tr. išperėti: Vanaginė juodoji, ana gražiai giedojo, išsisė́do viščiukus, ana sode vedžioja (d.) Tvr.
7. intr. išsisunkti, ištrykšti: Išsėdo kraujas lodz karoliai Grv.
8. žr. užsėsti 9: Kap išsė́do anys an manę ažu arklį, tai čiut neažumušė Vrnv.
| refl.: Boba kad išsisė́do an diedo duktės: vesk, diedai, kur, kad ma[no] ir akys jos neregėt! Rod.
◊ kai̇̃p ant devynių̃ arklių̃ išsė́sti labai džiaugtis: Kad aš tave išbūtau, tai kai̇̃ an devynių̃ arklių̃ išsėstáu Rod.
nusė́sti; Q12, R204, Sut, L
1. tr., intr. DŽ, NdŽ daugeliui užimti sėdimą vietą: Vaikai suolus nusė́do, nėr kur nė senesniam atsisėsti Ėr. Par kermošių visas Lėvenio pakriaušis būdavo moterių nusė́stas Skrb. Nusėdo suoleliais broleliai (d.) Prl.
^ Viena šikna visų suolų nenusėsi Jon.
| refl.: Pri stalo [šeimyna] nusisė́s par šventes Kv.
ǁ intr. būti sėdinčių užimtam: Pilnas stalas svečių nusė́dęs Vlk. Abudu suolai buvo nusė́dę žmonių Smln. Kad nusėdo suolas mergaičių! Pc. Sėdo nusėdo balti liepos suoleliai (d.) Ktv.
2. intr. N, Š, Rtr, DŽ, NdŽ sėdėjus nulipti (ppr. nuo arklio): Prašė jo visi, kad nusė́st nuog arklio ir ateit in stalą Ndz. Nusėdu ižg arklio SD459. Nusėdmi nu arklio R10. Nusė́sti nuo arklio K. Mes čia įėjome, nusėdę nuo žirgų, kuriuos prieangy palikom V.Krėv. Jau nusėsk, ba jau atjodinau an rinkos (ps.) Brt. Durnius mato, kad vilkas alkanas, nusėdęs atidavė jam savo kumelėlę BM157(Jnšk). Tik nusė́do nuo dviračio ir inlėkė vidun Užp. Nusė́sk biškį nū dviračio, pasišnekėsma Bt. Nusėdę nuo vežimo, ejom, kur daugiausiai buvo svieto Rp. Kaip atjojau ant dvarelio, nenusėdau nuo žirgelio LTR(Plv). Aš nusė́dau nuo žirgelio, pasirėmiau an balnelio DrskD133.
^ Ne savo [žirgu] jojęs ir klane nusėsi B.
| refl. N, Nm: Jau jot negal, ji tur nusisėst, arklį pririšt BsPI22. Nusisėdau nuo žirgelio KlvD41. Žemai būdamas, nuo rogių nusisėdo BsPI61.
3. tr. sėdant negyvai nuspausti, nugalabyti: Žabalė merga nusė́do viščiuką Sl. Veizėk, nusė́si kokį žąsytį Jdr. Ir jis (Šešiavilkis) atsargiai laikėsi, lyg privengdamas, kad tasai tvirtas žemaitis jo nenugultų, nenusėstų ar nenumintų kojos Vaižg.
4. intr. palypėjus užsisėsti: Ans nusė́do int dviračio, parvažiavo numie Plng.
5. intr. atsisėsti ant žemos vietos: Nusė́dau į lovą, į žemą vietą J.
6. intr. atsisėsti, prisėsti: Aš nenusė́su anei mažos valandos niekada Žr. Par dienų dienas ten sėda visi nusė́dę Akm.
7. (dial.) intr. nutūpti, atsitūpti: Pirma [gegulė] nusė́do gale kojelių Onš. Jau nutupia, nusė́da an to ciesoraičio [paukštis] Vv. Ir atlėkė baltos žąsys, ir nusėdo baltos žąsys an didžiojo dvarelio (d.) Vlk.
8. intr. NdŽ likti kur gyventi, apsistoti: Maži nusė́do Kavarske, dukterys te gyvena Tj. Lietuvoje nieko neradęs, iškeliauja Rusijon ir ten amžinai nusėda rš.
9. intr. DŽ, NdŽ nusileisti (apie saulę, mėnulį): Saulutė jau seniai nusė́do už miško Srv. Piemeniui reikia anksti atsikelt: saulė nusėda, tada namo gena Šmn. Ant rytą, kaip mėnesėlis nusė́da, tai nors durk akin (labai tamsu) Slm. Ryt jau gal nebedžiovens šieno, ba saulė kokian rūkan nusė́do Trgn. Kadai grįžo rytų šonan saulė nenusė́dus? BM450(A.Baran). Kad jau nusėda šviesi saulelė, tuoj visur dedas gaili raselė LTR(Brž).
10. intr. nugrimzti, įsmegti: Namo pamatai nusė́do, ir namas sugriuvo Prn. Žiūrom, vežimas tik sėda, sėda ir nusė́do in Nemuno dugną Prn. Grybas buvo nusėdęs dugnan Rmš. Praėjo laikai, praėjo amžiai, lietūs ir vėtros nugriovė kuorus, sienos žemėn nusėdo V.Krėv.
11. intr. R367, Skrb nuslūgti, nusekti: Patvinęs vanduo nusėda, t. y. numažėja J. Jau baloj vanduo nusė́do Kt. [V]anduo šulny nusė́do Dglš. Jeigu ežeras nusė́dęs, tai pakraščiu pereistat Ob. Kai liūnas nusė́do, tai vandenio neliko Vad. Vanduo nūsė́do par sprindį Up. Vandeniui nusėdus į vagą, lankose lieka riebaus, glitaus dumblo sluoksnis P.Cvir. Vandeniui nusėdus ir žemei išdžiūvus, vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel1.
ǁ nugaruoti: Nusė́do [v]anduo [virdamas], reikia kiek dadėt Klt.
12. intr. išrūgus atslūgti: Pakilusiai tešlai reikia leisti nusėsti ir dar kartą pakilti sp.
ǁ sukristi: Jei kremas gaminamas be želatinos, jį reikia tuojau valgyti, nes ilgiau laikomas jis pavandeniuoja – nusėda rš.
13. intr. atslūgti sutinimui: Smegenai (dantų) nusė́do, suaugo Vdk.
14. intr. nusileisti: Tėvo išrūkytos pypkės dūmai nusėdo, pakibo melsvu debesiu ties jo pečiais rš. Ore sutirštėjęs vanduo nusė́da ant žemės NdŽ. Kai tik tą pasakė, debesis kuo ramiausiai nusėdo greta miesto, ir iki šiol tebėra toje vietoje ežeras LTsIV606.
| Debesys buvo didelis, ale nusė́do (nuslinko tolyn, nuėjo) Klt.
15. intr., DŽ nugulti, nusistoti: Tegul nusė́da krakmolas galan, tada nupilsi drumzliną [v]andenį ir užpilsi šviežio Ds. Išeisiu aš, kolei dulkės nusės – negaliu dulkės[e] būt Skdt. Kazeininiuose klijuose dažnai pasitaiko smėlio ir kalkių trupinių, kurie nusėda ant indo dugno rš. Mielės nustoja, nusėda MŽ437. Rūdys nusėdo ant vyrių rš. Moterų eritrocitai nusėda greičiau, negu vyrų V.Laš.
| prk.: Pernelyg daug kartėlio nusėdo karstadirbio atmintyje rš.
| refl.: Vanduo buvo drumzlinas, bet dabar nusisė́do Antš.
16. intr. nublukti, išblukti: Jau čia kvarba visai nusė́dus Alk.
17. tr. BŽ267 nugulti sluoksniu: Dulkės nusėdo stiklą rš.
18. intr. prasisunkti, praeiti: Ale mat kur nusė́do [v]anduo – sunkias par padamentą Slm.
19. intr. nurimti, nusiraminti, liautis: Ar tu, driliau, nusė́si kada nors?! Plt. Cit, nusėskit, vaikai, negaluokitės! Šts. Aš jam kad atšoviau gerai, tai ir nusė́do, ir neturi ko sakyt Prng. Kai priėdė, tai ir nusė́do Rod. Nenusė́džiamas žmogus Ds.
pasė́sti Rtr; N, M
1. intr. užimti sėdimą padėtį, atsisėsti: Pasistatysiu geresnį budinką – būs kur pagulti i pasė́sti Krtn. Pasė́do stalo[p] ir až penkias minutas pavalgė Lz. Anys pagamino visa ir pasė́do večeriot Dv. Pasė̃s čia, čia stovi lentelė šitoj, nu i peša, peša (verpia) Pb. Pasė́sk, nebėk į numus tei greit Šlu. Pasė́s rūkyti – rūkys rūkys Vn. Ir jis atejęs vakarą pasėdo užu stalo su dvylika apaštalais BPI358.
| refl. H, Sut, N: Aš skalbt pasisė́dus nemoku Pgg. Eisim pasisė́st lauke Pgg. Pry stalo pasisė́dusi i valgo jau jijė tą kisielių Žgč. Pasisė́skias, antai kėdė Krtn. Pasisė́do an žemės, paršalo ir atkrito Jdr. Pasisė́skis į užvėjį Dov. Pasėduos, paguliuos lovoje, bet kelti nekelu Dr. Taip jis kartą pasisėdo po medžio ir dūsavo LTR(Klp). Nerinį pasiimsu i pasisė́su į kerčią Pj. Pasisė́dau pasilsėti, kad pavargęs buvau Vlkš. Deviau tokį benkį pasisė́sties Sg. Obulų, grūšų prisirinkov, skreitus nusinešėv, tatai valgėv, valgėv pasisė́dusios Nv. Neturim kuom (kur) pasisė́st Dsn. Anos pasė́dos (atsisėdo) unksmelėj LKKIX202(Dv). Už stalo pasisė́skit Lz. Ant krasės pasisė́sti KII184. Po medžiu pasisėsti KBI43. Tik plept! an pasturgalio pasisė́do Jrk137. Juodu lyg bijodamu nesiskubina artyn, o pasisėda ant vienos apvirtusios pušies I.Simon. Parėjęs pasisėdau prie savo darbo Vd. Pasisėdo valgytų CII144. Už balto stalelio pasisėdę, šio smarkaus brangvyno pasigėrę (d.) Tlž. Į krėslelį pasisėdau KlvD47. Pasisėdau į staklutes raštužį rašyti N147. O pasisėsčiau pas kakalužį žemiausiojo[je] vietužė[je] RD165. Ir pasisėdo eilė pas eilę čia po šimtą BtMr6,40. Ir Izrael pasistiprino ir pasisėdo patale BB1Moz48,2. Antrą rytą pasisėdo Moziešius žmones sūdyti BB2Moz18,13. Ir jis liepė žmonėms pasisėst ant žolės NTMt14,19.
2. intr. užlipus atsisėsti: Pasė́do raiti ir išvažiavo važiuot Lz.
| refl.: Broliai passė́do arkliuosna Rod.
3. intr. įlipti, įsėsti: Nepasė́dau – kaip primušta mašina Brs. Pasė́da vienan vežiman jaunas su jaunuoj[a] ir važiuoja namo pas mergą Dv.
4. tr. DŽ, NdŽ sėdant prispausti: Po šlaunia pasė́dau knygą J. Gerai dar, kad mes sunkiai pasė́dom, gal neiškris [virvės] Rm. Žiūrėk, skarelę po uodega pasė́dai Srv. Tu, Jonai, turbūt pasė́dai mano kepurę Mrj. Aiktelėjęs pasėdu koją, laukiu, kol nutvilksės skausmas J.Balt. Tik vieną maišą pasėdęs nuvažiavo Pt.
| refl. tr.: Pasisė́dus rankas ir sėdi Kt. Kviečių pasisė́dęs atvežė Lkš. Kam tau tokio ilgo [švarko] – kad tu jį pasisėstái?! Lp. Negerai pasisė́dau paltą, tai i susiraukšliavo Rs.
| prk.: Ką tuos pinigus pasisė́dęs sėdės (taupys), tegu nusiperka palitą Jrb.
ǁ refl. tr. Kos32(Vkš) pasidėti, pasikloti ką sėdantis: Pasisė́sk ką, bus aukščiau Srv. Pasisė́sk skudurų, tai nebus tep karšta Gs. Pasisė́sk paduškikę – būs geriau sėdėti Varn.
5. refl. tr. priimti atsisėsti, pasisodinti: Pasisė́do į vežimą tą vaiduoklę ir nuvežė Nmk.
×6. (l. posiadać) tr. Sut paveldėti, (už)valdyti: Duok mums … tėviškę amžiną būtinai pasėsti MKr9. Pakėliau ranką mano Viešpatiesp, aukščiausiop Dievop, kursai pasėst dangų ir žemę Ch1Moz14,22. Ašjen nes daviau jumus tą žemę, kad pasėstumėte ją tėvainiškai Ch4Moz33,53. Jau visa pasėdai, jau visu valdysi MP219.
7. refl. apsigyventi, įsikurti: Jie visi an dvaro žemės passė́dę Vlk.
^ Ar nori į raudoną dvarą pasisėsti? PPr106, LTsV263.
8. refl. įstoti: Reikėjo pasisė́sti į giminaziją – kas būtų leidęs Pj.
9. intr. nusileisti (apie saulę): Saulelė rasi jau būs pasė́dusi, kaip parvažiuosiam Dov.
10. tr., intr. patykoti, palaukti: Ar eisim zuikio pasė́sti? Skr. Mes pasė́dom gerai, tik varikai (varovai) paklydo Dkš. Mūs gaspadorius išėjo ant ožkų pasė́sti Gdl.
11. intr. kiek nusėsti, nugrimzti: Siena pasė́do Lp.
12. intr. apeiti vandeniu, aptvinti: Pasėdo bulvių šaknys [v]andeniu Šts.
ǁ priplūsti, prisisunkti: Putinėlio vietelėj vanduo pasėdo LTR(Pnd). Po namu pasė́do vanduo NdŽ.
13. intr. prasisunkti, susigerti, pasklisti: Par medinius [padus vanduo] nepasė́sta, nepašlampa Pj. Matai, kaip pylė: klanai, nepasė́sta į žemę Krš. Pasė́da į kaulus arielka Pp. Kol liga palauža žmogų, pasė́sta po kaulus Slnt. Pradėjo vemti, matai, jau pasė́do po kraujį Plng. Ar taip greit ir galėjo pasė́sti tie liekarstai: kaip gyvas kuša man po vidurius Vkš.
14. refl. nusiraminti: Su savo šnekom tai pasisė́sk Smn.
15. tr., intr. Nv apsvaiginti: Rodos, nedaug tegėriau – kaip greitai pasė́do, sunku an kojų pastovėti Užv. Geras alus – greit pasė́do Vkš. Kitam i liminadas pasė́sta (juok.) Rdn. Pasėdo kaip Rėpšuo putra Brs. Pasėdo kaip Rėpšo šunie putra į galvą tas jūso alus Šts.
16. intr. būti linkusiam į ką: Ana pasė́dusi ant grieko, t. y. palanki J.
17. tr. apsėsti, pristoti: Pasė̃s tave pikčius, t. y. vel[ni]as J. Piktos dvasios pasėstas Šts. Ir žmogui [velnias] burną uždaro, kurio pasėda, liežuvį riša SPII74.
18. tr. padaryti įtaką, paveikti, užvaldyti: Tave jau jie pasė́do NdŽ. Svetimos dvasios pasė́stas NdŽ.
◊ į gálvą (į kójas) pasė́sti apsvaiginti: Devė bragės, i labai pasė́do į gálvą Rdn. Vynas jau pasė́sta į gálvą tikrai Vkš. Pasė́s į gálvą ir kvapas KlvrŽ. Padėk mun eiti del to, kad ta degtinė pasė́do mun į kójas Šts. Tokios karės pasė́do žmoguo į gálvą Slnt.
rankàs pasisė́sti tinginiauti: Tai tinginė: tik ateis svetimas žmogus, ir pasisė́da rankàs Dkš.
papasė́sti (dial.) intr. visiems susėsti: Kap papasė́do ažu stalo, tai svečiai negalėjo valgyt Dv.
parsė́sti; H, N žr. atsėsti 1.
| refl. N.
pérsėsti Š; L, Rtr, parsėsti M
1. intr. NdŽ atsisėsti kitur: Pársėsk ant siuoliuko, aš noru krėslą paimti Skdv. Pérsėdo nuo kėdės ant sofos DŽ1. Įpusėjus susirinkimui, Mažonis persėdo ant kito suolo šalia Girniaus J.Avyž.
2. intr. NdŽ perlipti į kitą susisiekimo priemonę: Pérsėsi kiton keleivinėn i nuvažiuosi Klt. Tę reik trissyk pársėst Grk. Persėdo į antras roges, kur važiavo seserys K.Bor.
ǁ pradėti dirbti su kita mašina: Baigė dorot vasarojų, vėl ant traktoriaus persėdo sp.
3. tr. NdŽ sėdant perspausti: Kitasis pársėda riešutą su subine, o kitas neparspauda nė su pirštais Šts.
4. tr. atsisėsti į tarpą: Kam tu juos pérsėdai? DŽ1.
5. intr. DŽ, NdŽ persigerti, persisunkti: Vakar lyjant man vanduo ir par sermėgą pérsėdo Trgn. Par šituos botus vanduo nepérsėda Ktk. Toks lietus labai greit pérsėda Ds. Tik aprišiu pirštą – ir vėl kraujas pérsėda Ds. Kaipgi taukai nepérsės par rūbą Sdk. Dažai pársėdo į antrą pusę Bt. Medus pársėdo į antrą pusę vogono J. Liesą akminelių gruntą [v]anduo veikiai parsėda, ir tujau išdžiūna S.Dauk. Pati sula parsimaino, sutirštėja, o kartais parsėsta par uždarytas šalis ir išeina laukan Kos17.
6. intr. susigulėti, susmegti: Sėdo pársėdo žemė – įdubo kapas Rdn.
7. tr. paveikti, perimti: Jis tos dvasios pasėstas ir pérsėstas NdŽ. Kad ben vienas spindulelis loskos pono Dievo apšviestumiat ir parsėstumiat širdį P. Idant gailėjimu visą mane parsėstum brš.
prasė́sti
1. intr. NdŽ, Šts, Ds sėdant nepataikyti į sėdamą vietą: Sėsdamas ant kėdės, ėmiau ir prasė́dau Mrj. Prasė́do pro šalį, kojos keberiokšt Rdn.
2. intr. NdŽ prasisunkti.
3. tr. sėdint padaryti patogią: Prasė́sti vietą NdŽ.
prisė́sti Rtr
1. intr., tr. Q90, N, M, L, Š, NdŽ, Ml atsisėsti šalia sėdinčio: Prisėdmi R71. Tas šast ir prisė́do šalip Tl. Ana jau labai roda, kad prie jos prisė́dai Sdk. Aš prie jo vieno čia prisė́dęs būsiu ir mokysiu Slv. Pasodinę svečią už stalo, vyrai iš šalių prisėdo J.Paukš. Prisė́do bernelis prie mano šalelės, uždėjo rankelę an mano petelių DrskD116. Ir prisėdo bernužėlis po kairei puselei LTR(Pnd). Ko prisėdai prie šalelės, tu nemylimasis? LTR(Vrnv). Užgerk mane, mylėk mane, mergytė jaunoji, prisė́sk mane JD1057. Prisėdo sens našlelis prie mano šalužės! KlvD186.
| refl. Rtr: Aš čia prisisėsiu, sesule, šalia Voverės V.Krėv. Vaikai pasiliko dar vežime, sėdėjo padoriai. Mudu prisisėdova prie jų Mš. Prisisėdęs ragina ir ragina gerti Grž. Prisisė́do pri munęs – sakyk teisybę Krš. Jonienė valgo, Jonas prisisėdęs ragina Žem. Vėl princas tik su ja viena kalbėjo, prie jos prisisė́dęs lyg pririštas Jrk79.
2. intr. NdŽ būti sėdinčių užimtam: Krėslai visi prisėdę, dar ir pasieniais eilės stačiųjų Žem. Tai kad prisėdo pilnas stalas svetelių LMD(Klt). Prisėdo sėdo pilni suoleliai (d.) Ck. Ko palinko suoleliai, kai prisėdo sesiulių? VD161. Ir prisė́do jaunųjų pilnas tėvo suolelis JV257.
ǁ tr. daugeliui užimti sėdimą vietą: Prisė́do pilna ažustalė Mlk. Moterų pilna apystalė prisė́sta Šmn.
3. intr. DŽ, NdŽ pasidaryti užimtam susėdusių važiuoti: Prisė̃s pilnas [autobusas] jau iš Labanoro, čia i nestos Klt. Prisėdo pilni ratai ir išdainavo Jnš. Laike pietų kad atvažiavo karieta, prisėdus kokių nepažįstamų ponų SI392.
ǁ tr. daugeliui susėdus, užimti, pripildyti (susisiekimo priemonę): Prisė́sti vežimą K. Kad mašina būtų prisėstà žmonių, tai ne teip mėtos LKKV160.
4. intr. DŽ, NdŽ, Dv, Dbč truputį, neilgam, laikinai atsisėsti: Lėkiau ir lėkiau perdien be kvapo, nė prisė́dus nebuvau Ds. Prisė́sk, sesel, minutėlę, pasikalbėsim Skrb. Padirbėjau, reikia prisė́st Imb. Nematysi, pri karvės ar jaučio prisėdai milžti – teip ankstie kėlėm Šts. Visi valgo, i tas prisė́do su kailiniais Rsn. Sugrįžo, prisėdo ant lovos krašto J.Balt. Prisė́dusi ratelį par visą dieną pargirgždino J. Negaliu nė iš tolo prisėsti (skauda užpakalį) rš.
| refl.: Prisisė́do prie stalo KI53.
5. intr. Rdn ilgam atsisėsti: Prisė́sti prie darbo NdŽ. Su plūksnom tai labai reikia prisė́st Skp.
6. tr. NdŽ sėdant prispausti: Pasitrauk, tu man skverną prisė́dai, aš negaliu atsistot Skrb. Prisė́do kojas ir plakė Plng.
| Visą mėnesį neprisėdo subinės (negalėjo atsisėsti) – teip buvo sukapotas Šts.
^ Durniaus prisė́stas, skverną nupjovęs ir eik (bėk) tolyn Kp. Susiedai, kiaušius prisė́dai! – Savo, ne tavo! Vkš.
7. intr. apsigyventi: Kiek čia vokiečių prisė́do! Ėr.
8. intr. nusistoti: Kubile ant dugno visokių žemių prisė́do Jnš.
9. intr. prisipildyti, pritekėti: Įšalusi žemė tebėra – neprisė́sta [v]andens nė šulinys Šts.
10. intr. prisigerti: Plienas prisėsta riebumų ir pasiduoda virinamas Šts.
ǁ tr. pripildyti, prisotinti: Miglos prisėstas vėjas trauka šarmą į medžius Ggr.
11. intr. pasidaryti apimtam, paveiktam: Prisė́stas svetimos dvasios NdŽ.
12. intr. Kbr apsiraminti, aprimti: Vaikai, prisė́skite, ba gauste nuo tėvo! Bsg.
| Prisė́sk (būk čia, pasilik)! Kur eisi – da užmuš … Rs. Matai, tai prisė́dai, kai pagąsdino Mrj. Jis buvo pirmas, bet dabar jau prisė́do (nebedirba taip smarkiai) Snt.
13. tr. pristoti, užvaldyti (apie piktąją dvasią): A pikta dvasia prisė́do, kad taip nerimsti? Jnšk. A velnias tavi i prisė́dęs yra! Krš. Ar tave brantas yr prisėdęs, ko tu čia baldais?! Plng. Ar tave nemačia prisė́do?! Skr.
14. intr. prikibti, užsipulti: Jis prie manęs prisė́do kaip kipšas Snt.
◊ ùžpakalį (dùgną, skỹlę, sùbinę, úodegą) prisė́sti apsiraminti, aprimti, liautis: Prisėsk užpakalį, kad pelė neįlįstų Gž. Prisėsk dugną, o pelė įlįs LTR(Kv). Prisė́sk skỹlę – žiurkė įlįs Užv. Kur eisi – prisė́sk sùbinę! Rs. Ar tu neprisė́si uodegõs, bjaurybe tu! Skr. Aš tau sakau, tu prisėsk savo uodegą ir nekaišiok man tarp durų! V.Myk-Put. Palakstė palaksčius ir prisė́do úodegą: mato, kad niekas neišeis Vl.
paprisė́sti (dial.) intr. daugeliui atsisėsti: Paprisė́dę pilna pasvirnė Dv.
susė́sti intr.
1. H, R, Sut, N, K, M, L, Š, NdŽ visiems atsisėsti: Visi susėdę aplink stalą ir snaudžia KlbIV80(Mlk). Susė́da tę ir geria, dainuoja LKT360(Sem). Anys susė́do ažu stalo Antr. Susėsdavom pabarėj, kai ažgiedodavom – gražu paklausyt Lel. Ėda šeimynelė susė́dusi Krš. Kningas abudu susė́dę skaitys Trk. Galiam susėst ir valandėlę pasišnekėt Sln. Sau pri stalo susė́s jau ta šeimyna valgyti Tl. Mudu susė́dova J. Į suolą bobos susė́do J. Pailsusys susėdo pas ugnį, gėrė pakarčiuo alų ar arielką M.Valanč. O ans liepė susėst miniai and žemės Ch1Mt15,35.
^ Kai seimas susėda, visus pinigus suėda PPr77. Ant liežuvio galo visos nelaimės susėdo KrvP(Klm).
| refl. N, K, Kls: Anudu susisė́dusiu vien galvo[ja], ką čia daryti Brs. Visos susisė́dusios tokios i plepa Krš. Griauža sūrį susisė́dę kertė[je] Trk. Susisėdmi su viens vienu R71. Poniški vaikai, su būriškais susisė́dę, kartais broliškai purvus krapštydami žiopso K.Donel. Susisė́skit, susisė́skit, svoteliai, į suolą JV535.
2. NdŽ užlipus visiems atsisėsti (ant arklių): Susė́do in arklių raiti ir in šitą budką atjojo ir nenulipinėjo Aps.
3. Rtr visiems įlipus užimti vietas: Keleiviai susė́do į autobusą DŽ1. Susė́dom į laivą NdŽ. Susė́sdavai po kelius žmones į ratus i važiuodavai Mšk. Susėdo į mažą laivelį ir nuplaukė J.Balč.
| refl.: Susisė́dom ben keliuos ir nuvažiavom Dustõs Ds. Benori anie susisė́sti į vežimą visi J. Susisėdusiu anudu į karietą išvažiavo, įsidėjusiu 10 pūrų piningų S.Dauk.
4. sugniužus atsisėsti, susiriesti: Susigėdau, susė́dau ir tyliu Skr. Kai sumygau par pusiaujį, tuoj susė́do Mlt.
| refl.: Aukštas, bet susisė́dęs į kelnes (sulinkęs) Šts.
5. (dial.) Smal visiems sutūpti: Tai ateis va kur in medžio ir susė̃s bitės Aps.
6. N; DŽ apsigyventi, įsikurti: Kalbėsiu čia apie tautos muziką tų lietuvių, kurie susėdę yra apie Biržus, Vabalninką LTII96(Sab). Visi čia susė́dę, anksčiau an laukų gyveno Ln. Staponiškis seniau vadinos Pakriaušiniai: mat prie Nevėžio kriaušio susė́dę Mžš.
7. Trgn apnikti:
^ Viena bėda – ne bėda, kai dvi trys susėda, tai ir žmogų suėda Vlk.
8. NdŽ susmukti, suzmekti: Maža, in žemę susė́dus trobukė Rdm. Ot susėdo pirkia, kad galva lubosan kliūva Švnč. Gal žemė susėdo, kad tas akmuo nuvirto Dkšt. Pašilęs medus susė̃s Dglš. Pyragai susė́do po pečium Srv. Ji vos apsiauna batelius, jie ir susė́da Skr. Ar nereikėtų paskui kiek pavoluot – žemė geriau susėstų sp. Susėdantysis gruntas GTŽ.
9. NdŽ, Klt sulįsti, nugrimzti: Ginučių piliakalny, sako, kadai bažnyčia susė́dus Krd.
10. susisunkti, susigerti: Taukai susė́do į mėsą J. Susė́do [v]anduo asiūklynan Dglš. Išdžiūvus žemė, vanduo greit susė̃s Svn. Kai šitie dažai susė̃s, pertepk antrąkart Trgn. Smėly greit vanduo susė́da Lš. Srutos susėdo į žemę Als. Į smiltę [v]anduo didliai greitai susė́sta Trk. Į žemę purkštalai susė́sta, užsinuodija žemė Krš.
11. neiškilti į paviršių, įsismelkti į vidų: Susėdo votis kūnan Ds. Vidun kai susė̃s liga (tymai), nieko nepadarysi Tvr.
pasusė́sti (dial.) intr. visiems susėsti, sulipti: Ir išvažiavo pasusė́dę čigonai Str.
papasusė́sti (dial.) intr. visiems susėsti: Piemenys papasusė́dę krūvoj Dv.
užsė́sti
1. intr., tr. SD405, Q49,50, R39, Sut, N, J, I, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Vkš užlipus atsisėsti (ant arklio, dviračio ir pan.): Ans užsė́do an to arklio i palengva jojo LKT134(Klp). Gali, užsė́dęs arklį, mus pasivyt Lkč. Žirgas tai raitam užsė́st Nmč. Kas tu nemoki jau ir ant arklio užsė́st! Ds. Anupras užsėdo kumelę ir išjojo miestelin sužinotų, kas čia pasidarė A.Vien. Užsė́do an to vilko ir nujoj[o] Lzd. Žiūri – kažkoks piemuo jodinėja, aviną užsė́dęs Skrb. Pribėgo velnias, ir užsė́do ana an kupros jo LKT341(Lb). Ėmė viena merga ir užsėdo an barono. Užsėdo, ir jai neseka nuo barono nulipt DS355(Vlk). Jis, užsėdęs dviratį, nuvažiavo I.Simon. Parnešė kirvį namon ir, užsėdus ant piestos, pasileido, pėdas uostydama, vytis pabėgusią Saulės dukterį BsPIII20. Dainius kaip užsėdo ant traktoriaus vasaros pradžioje, taip ir burzgino visą mielą rudenėlį V.Bub. Kai užsė́siu an žirgelio, nepavysi manęs LTR(Ūd). Dar aš neužsė́dau an bėro žirgelio, jau pražydo lelijėlė tiesiojon rankelėn DrskD106. Tie žirgeliai juodbėrėliai, jie neužsėdami (d.) Pkr. Ir užsėdo ant velbliūdų ir sekė vyrą BB1Moz24,61. Kaip raitas koksai, arklį užsėdęs, savo valia veda BPI281.
^ Girtas ir ant kiaulės jotų, kad tik užsėsti galėtų KrvP(Rtn). Devyni velniai ant vieno ožio užsėdo! KrvP(Pln). Tu nū adatos ant arklio užsėsi (pradėsi viską vogti) LTR(Klp). Ana joja ant sprando ir da liepia paslenkt, kad geriau ažsė́stų Ob.
| refl. intr., tr. N, I, Sut, NdŽ: Užsisė́sti ant arklio K. Tas vaikinas, užsisė́dęs ant dviračio, važiuo[ja], lekia Jrb. Užsisė́da ant sprando ir pareina sykium su jum Skdv. Galėjo, užsisėdęs kumelę, nukurti atgal Žem. Užsisėdo ant ožio, o nujojo pas tą poną BsPI5. Užsisėdęs jok į lauką KlvD3.
2. tr. L, NdŽ užimti sėdimą vietą: Visi suolai ažusėsti̇̀, nebėr vietos Ds. Antan, kamgi tu ažusė́dai mano vietą? Kp. Veselninkai užsė́džia, neįleidžia jaunųjų, sako, suolą reikia išsipirkt Vdžg. Svečiai užsė́do stalą (užėmė vietas prie stalo) Nm. Ė pirkioj pasodina vaikus až stalo – ažsė́stas stalas GrvT139. Kai vyro šonan važiuoja kitoj dienoj, tada ažusė́da, neleidžia ažu stalo – stalas reikia išpirkt LKT332(Antr). Kaipo dvariškiai, norėjo pirmą vietą užsėstie ir iš eilios pirmą stiklą išgerti Rp.
^ Su viena subine du suolu nori užsė́sti J. Ar tu nori viena sėdyne dviej suolų užsėst? LTR(Lp). Vienas visus suolus neužsėsi LTR(Nm).
3. intr. NdŽ užimti sėdimą padėtį, atsisėsti: Kap žusė́da, tai per visą vakarą kortosna grajija Žrm. Ten visi už stalo užsė́džia, neleidžia ten tų (atvažiavusių iš jaunosios pusės) įeit Mšk. Ant tako užsė́dom ir sėdim Skr. Užsėdau už stalelio prieg bernelio šalelei LTR(Ūd). Kai užsėdai už skomelių, diemedžiu žydėjai LTR(Lp). Dar aš neužsė́dau už baltų skomelių, prisėdo bernelis prie mano šalelės DrskD116. Anys podraugiai su vyresniais užusės surinkime PK204.
| refl. NdŽ: Žentas ažsisė́dęs par mašiną sėdi Dgp. Pilotas … užsisėdo ant sūdo krasės NTJn19,13. Užsisė́dau už stalelio raštelio rašyti (d.) Jrb.
4. tr. Dr šalia, iš šono atsisėdus, neleisti išeiti (iš užstalės): Ona, Verutė mañ užusė́do ir nugirdė Slm. Bernas turėjo ažustalėj ažusė́dęs mergą ir neleidė Vdn.
5. tr. NdŽ sėdant prispausti, prisėsti: Atsistok, tu mano lietpalčio skverną užsėdai rš. Ant suolo sėdo, katę užsė́do Pns.
| refl. tr.: Tėtės čebatus slėpėme su broliu užsisėdę LTR(Vlkv).
6. (dial.) intr. atsitūpti: Raudonas gaidys, užsė́dęs ant girnų, ir vemia vemia tuos grūdus (flk.) Trgn. Plikis, mislydamas, kad tai musės užsėdo, su delna plikę pliauškina DS373. Paukščiai dangaus ant jos užsėda DK8.
ǁ tr. aptūpti: Ana (višta) negali juos (kiaušinius) užsė́stie Dgp.
7. tr. Stl užgyventi, užvaldyti: Nors žemės ir nemaža užsėdę, – skurdžiai, su lezgiškiais palyginus, ir tiek S.Čiurl. Idant jis nuog jo turėtų atimt ir užsėst karalystę aną MP39.
| refl. tr., intr.: Kaip ant savęs užsisė́si (savarankiškai įsikursi), tada paregėsi Grz. To ir betrūko … tokiems suskiams užsisėsti [dukters] žemę! Žem.
8. intr. NdŽ nusileisti (apie saulę): Kiek te tos dienos – ir nepamatai, kai saulė už kalno ažusė́da Trgn. Aš, jau saulei užusė́dus, parvažiavau namo Ds. Kaip užusėda šviesi saulelė, visur tuoj dedas gaili raselė LTR(Užp). Kai brolelį užmušė – saulytė tekėjo, kai kavojo – saulelė užsėdo LTR(Rk). Saulė užusėdo, mėnuo užtekėjo NS1375.
9. tr., intr. NdŽ neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: Ko užsė́dot, šatonai, biedną bobą?! Krš. Jokios rodos nėr, kai užsė́da in manęs toj boba Ut. Kad ne tokiu būdu užsė̃s, tai tokiu – vis tiek užsė̃s Trgn. Užsėdęs biedną žmogų MP118.
^ Viena bėda – ne bėda, bet kai dvi trys užsėda, tai žmogų suėda LTR(Srd).
| refl. tr., intr.: Jis kad ant ko užsisė́da, tai tam blogai Mrj. Ant nemokyto žmogaus, kas nori, tas užsisė́da Snt. Kai užsisė́da, tai gerk, ir gana Žal. Jau jis jeigu ant ko užsisė́da, tai nebepaleidžia Ds. Neduok tu Dieve, tuoj ir užsisė́do až valgį, kad daug suvalgau Trgn. Išeisiu, kad užsisė́dot ant munęs Krtn. Net Amilia nebeiškentė sykį: – Užsisėdai tą vaiką J.Balt.
10. tr., intr. pristoti, užvaldyti (ppr. apie piktąją dvasią): Velnias tave užsėdo, kad nebegalima susikalbėt?! Srv. Rodos, perkūnas jį užsė́do, ir gana! Jrb. Ar velnias užsėdo ant mano susiedo? LTR(Grk).
11. intr. užnikti ką daryti: Kad užsė́do, tai užsė́do jin mane prašyt kambario Jnš. Užsė́do skolą ataduot Ktk. Užsėdo čia dabar erzintis rš.
| refl.: Užsisė́do mus ragyt į stuiką Gs. Vakarop urėdas užsisėdęs skatina ir skatina skubėti, pabaigti grėbti Žem.
12. refl. Amb užsibrėžti, užsispirti: Užsisė́siu ir išmoksiu Kair.
13. intr. imti vartoti ką vieną, apsiriboti kuo vienu: In vienų bulbų kai užsė́sma, tai greit suvarysma Skdt.
14. intr. užkliuvus už ko, sustoti (vandenyje): Užsė́sti ant seklumos NdŽ. Iš pačio ryto kad užsė́dau, tai iki vakaro teko buomyt Kpč.
◊ ant sprándo (ant [biednõs] galvõs, ant kãklo, ant kauniẽriaus) užsė́sti (užsisė́sti)
1. prikibti, užsikarti, užsipulti: Neleisk, kad tau jis ant sprándo užsė́stų, kitaip, žmonele, prapulsi Jnš. Užsė́s ant sprándo ir vargys žmogų kaip nelabasis Vvr. Kai užsisės marti ant sprando, pasidarys vaikai geresni Grš. Ant mano sprando dar niekas neužsisėdo, kaip tu ant žento Žem. Visi jūs užsė́dot man ant galvõs Šr. Užsė́do ant mano biednõs galvõs, ir atsikratyt nebegalima Ds. Atej[o], užsė́do an kãklo – ir atduok Lp. Tu, kaip atejai, ir užsė́dai an kauniẽriaus Sdk.
2. smurtauti: Vokiečiai užsisėda gyventojams ant sprando ir be gailesčio naikina jų turtą Pt.

kai̇̃p ant šim̃to arklių̃ užsė́do labai nudžiugo: Kap pasakė eit, tai kàp an šim̃to arklių̃ užsė́do Bolesius Lp.
sóstą (ant sósto) užsė́sti (užsisė́sti) pradėti valdyti: Štai karalius artinose, kursai užsės sostą tavo SGI27. Žmogus norėjo nuo sosto nuversti ir pats ant to užsisėsti prš.

Daugiau informacijos

įdė́ti

Apibrėžtis

dė́ti, dẽda (dẽsti, dẽma, dė́ma, dė́sti Zt), dė́jo
1. tr. guldyti, statyti: Kam dedi̇̀ puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dė́k į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dė́si po šonelių, ką tu po galvelės? J.Jabl. Prie sopės dẽda gyslalapį, kad karštį trauktų Jnšk. Tave pylė baltom putom, mane dė́jo žaliom rūtom (d.) Ml. Prie kokio dė́si arklio, prie tokio jis tiks Lnkv. Kirsime liepelę, dėsme lieptelį Ml. Demi ką kame SD91. Dėk tavo dešinę ranką ant jo galvos BB1Moz48,18. Penktas jam kryžių ant pečių dest DP145. Apvynį rėškiemuo, kvartukuos dėjiemuo LTII104. Per šilą jojau, žoleles roviau, už kepurėlės dėjau BsO258.
| Aš akuliorių nededu (nenešioju) Gršl.
| Plonienė ėmė plaukus pinti į dvi kasas ir dėti ant galvos visai taip, kaip pamariškės I.Simon. Kiek jai metų dedi̇̀ (duodi)? Vad.
^ Ar valgau, ar šalia dedù (nenoromis valgau) Alk. Kas nevirt, tai ir puodan nedėt Alv. Dėk grūdą pri grūdo, pripilsi rakandą VP12.
| refl. tr., intr.: Dė́kis ant pečių maišą ir nešk Gs. Šitie puodai pečiun dė̃sis Ds.
| Dė́kis (tepkis) sviesto, nevalgyk sausos duonos Kp.
ǁ mauti: Žiedinis pirštas – žiedą ant jo dema Lz. Aušružei auštant, vainiką pyniau, saulužei tekant, ant galvos dėjau J.Jabl. Senesniais metais veliumo jaunajai nedėjo Dr.
| refl. tr.: Dė́kis kepurę ir eik Pn. Pinkisi vainikėlį, dė́kisi ant galvelės JV634.
ǁ duoti ar imti išvykstant: Marti duonos dėjo į valią, t. y. daug pridėjo į kelionę J.
| refl. tr.: Jis dẽdasi pusiauryčio – eis pjaut šieno Ėr.
ǁ žengti: Namiejūnas tylomis žiūrėjo į baltuojantį dulkėtą vieškelį ir plačiai dėjo žingsnius rš.
ǁ įmaišyti, ištirpinti: Kava saldi, lyg cukraus dė́ta Ėr. Ar druskos į barščius dė́ta? Pc.
^ Gardūs kopūstai, kap du medu dė́jus Lp.
| refl. tr.: Dẽdasi daugiau cukraus, kad būtų saldesnė arbata Jnšk.
ǁ skirti (pinigus), mokėti: Ir aš dedù tris šimtus rublių, kad teisybė LB250. Dẽma ir pinigų ant stalo Ad. Dė́k šimtelį ant stalo, vesk žirgelį iš dvaro Kp.
ǁ J.Jabl sodinti (į kalėjimą).
ǁ refl. trauktis kuo, darytis paviršiuje (ledui, plutai ir kt.): Pirmiausia atšalo paviršius, ir ant jo palaipsniui dėjosi standi pluta rš. Jau rasa dẽdasi ant žolės Pl. Jau ledas dedasi ant vandens, pradėjo šalti Vvr. Šašas dẽdas ant nudegimo, pradės gyti Vvr. Pradeda niežas dė́ties KlvrŽ.
ǁ dengti: Daržinė supuvo, stogo nèdeda Btg.
2. tr. rasti kam tinkamą vietą, patalpinti: Nuspirkęs gyvulį, turėk kur ir dė́t Trgn. Klausinėjau mielą tėvą, kur man dėti bėras žirgelis Kp. Ar žinai, kur vagį deda? KlvrŽ. Dukryte mano, jaunoji mano, kur dėjai vainikėlį? JD76. Nebėra kur dẽda (nebėra vietos) Vb. Kur dėjai pirštines? Rdm.
| refl.: Kur sūnus dėsis, kur jis dings? J. Tėvas taip paėmė vaikus į nagą, kad tie nežinojo kur dė́tis Jnš. Na, o kurgi dė́sies, dirbam, vargstam Brž. Sykį taip ma[n] ranką gėlė, kad nežinojau nė kur dė́tis Šk. Miega ir miega, kur jis dẽdasi, tas miegas? Ėr. Kai šilta, kumelėm nėr kur dẽdas Ds. Demiesi kur SD266. Kur galėčiau dėtis? R205.
ǁ turėti kur padėjus, laikyti: Šepečius ant lentynos dedù Gs.
ǁ rasti kam paskirtį, pritaikyti: Vienas batelis nėr kur dẽdamas, reik ir antro Šts. O kur aš naktį dėsiu, kai dieną miegosiu? Ut. Kur dė́si tą vaiką, reik leist ganyt Gs. Ar pardavei karvę? – Kur dė́si nepardavęs, nėra kuo šerti Rdm.
| refl.: Kur dė́siesi, jei neisi mokytis Kt.
ǁ kelti: Teateinie, už sykio dė́su į septintą [klasę] Pvn.
ǁ refl. dingti: Kur dė́jos mano adata, tai ir pati nežinau Krd.
3. tr. statyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Jau šalta, reikia langai dė́ti Kp. Gryčia gatava, tik durys tebėr nedė́tos Kp. Jau grindis dẽda – tuo leis gyve[n]t Vlkv. Reikia daugiau vyrų pasiprašyt – ryt sparus dė́sime Rdm. Dė́jom namam gerą padamentą Jnšk. Jis gerus puspadžius dẽda Jnšk. Niekas nedest naujo lopinio ant palaikio rūbo BtMt9,16. Viena akis dė́ta (dirbtinė) Ėr. Ligonį dė̃s į gipsą ir išrašys Drs.
^ Žiūrėsme, kai dugnį dė́sme Trgn.
| refl. tr.: Dedúos dantis savo grėbliui Sr.
ǁ taisyti (austi): Jei plonai dedi̇̀ austi, reik plačių nyčių Vn.
| refl. tr.: Dė̃sis ji da cvilikų aust Gs. Ka tik priliksiu kiek laiko, dė́siuos pašukinį Jnš.
4. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Dė́ti kirčio ženklą DŽ. Dėti parašą rš. Taškas po antraščių nededamas rš. Dėti antspaudą rš.
5. tr. spausdinti (kame): Straipsnį dė́ti į laikraštį DŽ. Žemiau dedamieji latvių ir prūsų kalbos tekstai K.Būg.
6. tr. krauti: Nuvažiavom į balas dė́t šieno Rm. Kai oras atšils, eisim vasarojaus dėti Šk. Eisim dė́ti vežimą Plk. In kluoną rugius dẽda Brš. Dė́k į krūvą žabus Ėr. Antrą pečių dedù (antrą kartą kišu malkas į pečių) Ėr.
| Sniego kad dė̃s, tai dė̃s dar (daug prisnigs) Lp.
^ Kas veža, tam ir deda LTR.
ǁ taupyti: Jis labai piningus dẽda Tn. Atliekančius pinigus jis taupo, deda skatiką prie skatiko I.Simon.
ǁ grupuoti, tvarkyti: [Knygos] lankus (rišant) reikia dėti vieną po kito pagal jų numerių eilę rš.
| prk.: Eidamas jisai visu keliu dėjo sau žodžius, kaip jis kalbėsiąs kunigui, ir bedėdamas taip įnirto, jog ėmė net rankom matažgoti ir kumščiais grasyti V.Krėv. Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta A.Baran.
7. tr. nustatyti, skirti: Dė́ti mokesčius, muitus DŽ. Dėti prekėms kainą rš. Pradėjo laužyti įstatymus dėtus Nz. Prakeikimą vėl jumus demi MP98. Kiek dė́si laižybų, kad tavo teisybė? Gs.
ǁ suteikti (vardą): Kūma klausia vaiko motynos, kokį jam vardą dėti Žem. Na, vaikai, kokį vardą dėsma tai lėlei? Žem.
8. tr., intr. didinti kiekį, dauginti: Reikia atimt, o jisai dẽda Lp. Reikia leist akis (mezgant), o ji dẽda Pn. Prašo algos dė́t Sl. Gana, nebedė́kit šilimos, jau ir taip skūrą traukia Pkr. Močia septyniolikos metų dukteriai metus deda, o po dvidešim – mažina LTR(Ds).
| refl.: Tolyn giminė vis didyn dė̃sis Kp.
9. tr. kelti į vėlesnį laiką: Dėjo dėjo – į šventadienį atidėjo Ėr.
10. tr. leisti, eikvoti, vartoti (pinigus, sveikatą, laiką…): Jis tik pinigus dẽda, nieko iš to nebus Gs. Aš dirbu, dedù sveikatą, o jis tik tinginiauja Rdm. Kur jis tuos pinigus ir deda, kad vis sakosi neturįs Grž.
| Dėkiva taboką [rūkyti], atsipūskiva – paguro kojos eiti Šts.
11. tr. gaminti (kai kuriuos valgius): Ji sūrius dẽda, sviestą muša Lg. Kiaulę skerdė, tai kilbasas dėsme Kp. Seniau kindziuką dė́davom rankom, dabar mašina Rk. Dėdama (raugdama kubile) kopūstus, pabarstyk druskos ir kmynų Rdm. Kubilan kopūstus dẽda Brsl.
12. tr., intr. R131 išskirti iš savęs (kiaušinį) (ppr. apie paukščių ir vabzdžių pateles): Vištos kiaušinius dẽda Dkš. Varnos dẽda po penkis ir daugiau kiaušių Sr. Ė maniškė [višta] peržiem dẽda OG317. Desti višta SD186. Vanagui tai vis ir papuola kur dedančia vištelė Sdk. Buvo dedamas laikas (žąsys tuomet dėjo) J.Jabl. Jei višta nedėtų, ir vištyčių neišperėtų VP18. Kiaušinių dėti visų rūšių vandeniniai vėžliai grįžta į krantą rš. Savo kietalukščius kiaušinius krokodilai deda sausumoje, kur užkasa karštame smėlyje rš. Vasaros pabaigoje ir rudenį vorai deda apskritus, balsvos ar gelsvos spalvos kiaušinėlius rš.
| Susibobutavęs (susiraišiojęs) lygu boba dėsianti (gimdysianti) Šts.
^ Kiaušiu nedėtas, paukščiu nelėksi Sim. Nedėtas – ne pautas, neperėtas – ne vaikas Krsn.
13. tr. sodinti, sėti: Po nedėliai dė́sim daržus Alk. Bulvės, šiaurės vėju dėtos, skanios Dr. Pavasarį reikia vasarojų dė́ti Snt. Buvo tuomet vasarojaus dedamas laikas J.Jabl. Dar mano nedė́tas laukas Plv.
ǁ perinti: Laikas būtų dė́ti vištyčius Prk.
14. tr. skirti (kuo): Nemoku nei skaityti, nei rašyti, dẽda mane į karalius Plt. Į šaltyšius tave dė́sim Nm. Ožio daržininku niekas nedės Sln. Kai mane dės viršinyku, tada taip bus, kaip nori Lnkv. O trečią brolužėlį karalium dėjo LTR(Pnd). Dėjo jumus farizeušais DP514.
ǁ laikyti (kuo): Ar tu esi beprotis, ar mane už beprotį dedi̇̀? Krt. Ji buvo gražuole dedama J.Balč.
15. tr. lyginti (su kuo), gretinti (prie ko): Ar tu tą piemenį dedi̇̀ prie manęs? Ėr. Pernykštį vaikėzą dė́si prie to – nė panašumo nėra Grž.
16. refl. bičiuliautis, jungtis, vienytis: Geriau nesidėk su tuo neišmanėliu Upt. Atrado su kuo dėtis – su tuo padauža! Grž. Barė motyną, kad dabotų sūnų ir neleistų dėtis su mužikais Žem. Nereikėjo dė́tis prie vokiečių Rm. Dė́kimės (tarkimės) jam atkeršyti Grž. Nesidėjo į jokias partijas rš.
| Dėkiamos abu po arklį rytoj į turgų važiuoti Šv.
17. intr., tr. apsimesti, nuduoti: Ką juoku dė́ti KII1. Deda negirdu Tvr.
| refl. R: Jis labai aukštu dẽdasi Pn. Dedasi linksmas J.Jabl. Matė ir tėvelis, ir taip pat dėjos nieko nesuprantąs Vaižg. Jis dẽdas ligonis ėsąs KII196. Dẽdasi šventas, o iš tikrųjų tai velnių priėdęs Plv. Nors širdyje džiaugėsi, vienok pikta dėjosi Žem. Jis dėjosi nekreipiąs dėmesio į sesers parvažiavimą rš. Jis dė́josi mano kalbos negirdįs Alvt. Kaip brolis parėjo, tai sesuo dėjos nusiminus BsPI46. Nėku dėjęsis (tartum be priežasties), nuėjau prie kaimyno Kv. Juoku dėjęsis ir gerai mane įmušė brolis J. Juoku dėjusis ir pasakiau Šts. Įprašytas kaimynas ir įėjo tame laike kaip gerti dė́jęsis Skd. Neužilgo, kaži kuo dėjęsis, nuėjo pas Trumpiką M.Valanč. Jie valgo našlių namuos ir destisi ilgai meldžiantys BBMr12,40.
18. refl. SD129 darytis, atsitikti, vykti: Na, kas ten dẽdas, nežinau J. Padabok, kas te dẽdas, kad toks alasas Lkm. Oras nuo to dẽdasi šaltas Zp. Kas dẽdasi po namus? Krkl. Pajutau, kad mano dvasioj kažin kas dedasi V.Kudir. Nesuprantu, kas čia dẽstas Krž. Kaip sviete dẽstis, juk turi žinoti Pgg. Eik, klausinėk tiktai, kas ponų dvaruose destis K.Donel. Kas pas mus dė́jos, kad svetimas niekas nežinotų Arm. Mums nelaimė dė́jos – apvogė Dr. Nežinau, kap tę dė́josi Gs. Veizėsiu, kas dėsis, kaip piningus radau Užv. Dėkis tavo valia! Nz. Kaip destis jumus (kaip gyvenate, ką veikiate)? B. Jam gerai destis R164. Teip destis su velinu (taip atsitinka velniui) SPII70. Kad regėsit tai destantis, žinokit, jog arti yra karalystė Dievo SE2.
19. refl. impers. Vrn rodytis: Kaip tau dẽdas, ar jis gerai padarė? Dglš. Man dẽdas, kad čia kitaip yr Ktk. Širdy dẽdas man, kad pagrįš jisai šiandien J.
20. refl. verstis, manytis: Kaip dėsimės, taip, viskas bus gerai, nesirūpink, Juozeli! Žem. Kaip dė́siuos, taip, bet iš jo pinigų neprašysiu Up. Kaip nedėdamos nesumaniau jiems įtikti M.Valanč.
21. refl. lažytis: Dedamės iš šimto litų, jei neparvažiuos mano tėvas Vdk. Iš kiek dedies? – Galiu koc i iš tūkstančio Krkn.
22. tr., intr. smarkiai ką daryti; trenkti, smogti: Kad dė́jo jam per ausį, net aukštielninkas apvirto PnmR. Kai tik dė́jau su mietu, taip ir sukrito Ll. Tik dedù su votegu, tik dedù, o arklys žarsto (bėga) Šts. Kad dė́jo mune prie žemės, tik dulkės padulkėjo Šts. Dė́jau porą gniaužtinių, ir nustojo rėkti Kt. Viesulas pusę dangčio kad dė́jo žemėn su visomis gegnėmis! Zr. Vagį nutvėrei – dėk toje vietoje, ir gana LzP. Aš tave kad dė́siu (stumsiu) už pakarpos per duris! Lp.
ǁ smarkiai griūti, kristi: Kap aš dė́jau, paskui per visą vasarą sirgau Prn. Vakar vakare tamsoje ėjau, tai kad dė́jau, tai dė́jau Skm. Kad dė́jau ant šono Vl.
| refl.: Ka dė́jaus vidury kelio! Žg. Kad kiek, būčiau dėjęsis į balą Srv. Kad dė́jos nuo arklio, tai tik ką paskėlė Nč.
ǁ refl. virsti (gulantis miegoti): Kad tik po pietų, tai tuoj dẽdasi ir guli Pš. Dėjosi pavalgęs ir gulia Šts. Eik dė́kis ant šieno Klk.
ǁ godžiai valgyti, kirsti: Namo atėjęs, kai dėjau ben penkiolika blynų Ktk. Kaip dėjo atsisėdęs, tai tris bliūdus rūgštaus pieno išsrėbė Ds.
ǁ euf. bjauroti, teršti: Veizu, ans ir bededą̃s! Slnt.
23. intr. smarkiai pasakoti, aiškinti: Jis man dė́j[o] ir dė́j[o] apie savo kelionę Btr. Barbutė pasirėmė smakrą kairiąja ranka ir ėmė dėti S.Čiurl.
ǁ Lš apkalbėti: Ji visaip dẽda, niekina mane prieš žmones Ėr.
| refl.: Vienas ant kito dẽdasi Ėr.
ǁ sakyti ką nemalonaus: Nepatiko kas, tai tuoj į akis ir dẽda Gs.
◊ akių̃ nedė́ti neužmigti: Visą tą naktelę nė akių̃ nedė́jo Gr.
ant juõko dė́ti laikyti pajuokai: Ką čia save dedi̇̀ ant juõko su tais nėkais! Dr.
gálvą dė́ti
1. žūti: Kad ir patys žūsim, galvas jaunas dėsim, bet už mergelę savo atkeršysim V.Krėv.
2. tvirtai užtikrinti, garantuoti: Jis už jį gálvą dẽda, kad nekaltas Pn. Gálvą dedù, jei nenušausiu zuikio Gr.
3. kovoti iki galo: Mes turime parodyti, kad tiesa yra mūsų pusėje ir kad dėl jos mes visi kaip vienas dedame galvą T.Tilv. Vienas iš jų atsirado, už vainiką gálvą dẽda (d.) Ds.
4. atsigulti numigti: Pasisėdu į patvorį – pradėm turu dė́ti gálvą Dov.

į ãkį dė́ti miegoti: Buvau nuvargęs – dė́jau į ãkį mažne lig pietų Slnt. Jis dar in ãkį dẽda Al. Atsiguliau, užmigau ir kad dė́jau į ãkį, tai dė́jau Lnkv. Po pietų dė́jo į ãkį iki pat vakaro Jnš.
į añtį nedė́k negirk (nepagrįstai): Nedė́k į ãntį, per rankovę iškris Kt.
į bùrną dė́ti valgyti: Da nieko burnon nedėjau Dglš. Jau patys nei burnelėn nedėjom [mėsos] Lp.
į dãbą dė́ti (dė́tis) Krok, Smn pažiūrėti; domėtis.
į gálvą dė́ti (dė́tis)
1. dėmėtis: Algirdas daugiau klausydavo senų žmonių ir į galvą dėdavo Mair. Nedė́k į gálvą visų niekų (nesirūpink) Ėr. Ką jam pasakai, viską dẽdas į gálvą Jrb. Nedė́jaus tų dainų į gálvą Grg.
2. rūpintis, jaudintis: Nedė́k į gálvą, pro pirštus leisk Grž. Verkia, kremtasi, dẽdasi į gálvą, dar apsirgs Rdm.

į gálvą dė́tis dingtelėti: Tada jam dėjos į galvą: juk man įsakė uždėti prieskonių S.Dauk.
į griñdį dė́ti šokti: Duokiam į būgną, dėkiam į grindį Šts.
į kešẽnę nedė́k negirk (nepagrįstai): Ir jo nedė́k į kešẽnę Srv. Nei šito nedė́k kešẽnėn PnmR. Kad ir geras, ale kešeniun nedėk (per daug nepasitikėk) Trgn.
į kùpą dė́ti dėmėtis: Tuos žodžius idant kas sau dėtų gerai kupon DP285.
į padùs dė́ti
1. eiti: Nuo ryto pakilęs deda į padus LTR(Žg).
2. šokti: Ka užgrajys, dėsim į padus Vlkv.

į rãgą dė́ti atsigulti, užmigti: Pavalgęs kad dėjau ragan, tai ben dvi valandas išmiegojau Slm.
į ragùs dė́tis ginčytis: Ar tu dė́sies su manim raguosen! Ml. ×
į smer̃tį (smerčióp) dė́ti pražudyti: Po tam piktasis sviets nekurius iš jūsų smerčiop dės BPII129.
į stáibius dė́ti išbėgti: Aš nebsėdėjau, dė́jau į stáibius Ms.
į ši̇̀rdį dė́ti (dė́tis)
1. dėmėtis: Šitai dėkite širdin savo BPI260. Dėkit į savo širdis kožną žodį Sz.
2. B išgyventi, jaudintis: Tik tas ėmė jai dėtis į širdį, kad namiškės moterys, pamačiusios ar pasitikusios ją, šnibždėjosi Žem.

kai̇̃p dẽdam (dẽdama) kaip bebuvę: Ryt tai da kap dẽdam, bet poryt turi ateit! Alk. Dabar pavalgysim pusryčius, o toliau kap dẽdama Klvr. Dar kap dẽdama (ant dvejo) – ateis ar ne, tikrai nepasakė Rdm.
kai̇̃p dẽdamas Šts kas nereaguoja, yra abejingas: Juk ans žmogus ir yr kai̇̃p dẽdamas (ką nori jam daryk, nieko nesakys) Slnt.
kàs dė̃s (dė́jo) sakoma norint ką paneigti: Ar bernas namie? – Kàs tau jį dė̃s, po sodžių laksto! Jnšk. Ar turtingą žentą gavo? – Kàs dė̃s turtus (kàs dė̃s turtingą)! Ėr. Ar yra speigo? – Kàs tau dė́s! Šts. Ar daug šį metą obulų? – Kàs dė́s daug! Vvr. Kàs tau dė́s brangius javus – pusdykiai pardaviau! Ėr. Ar bus garų? – Kas bedė̃s garų J. Kàs čia vestuves dė́jo (nėra jokių vestuvių)! Pl. Kàs jiems dė́jo tuos turtus – kokie buvo driskiai, tokie ir liko! Ėr.
kortàs dė́ti KII335 burti: Cigonė dẽda kortàs Plng.
nė̃ pir̃što nedė́ti
1. visai nepaliesti: Tu be mano žinios nedėk nei piršto an mano vaiką Ml.
2. nė kiek nepagelbėti: Vyras prie jos nė pir̃što nèdeda, reikėjo vaistus leisti – gydytoją kvietė Rm.

nė̃ pirštù pir̃što nedė́ti nieko nedaryti, nepadėti: Ant manęs nesitikėkit, aš nė̃ pirštù pir̃što nedė́siu Gs.
nėrà kur̃ dė́ti labai daug: Kad priaugo burokų – nėr kur dėt! Rm.
nežinóti (neturė́ti) kur̃ aki̇̀s (akių̃) dė́ti sakoma, jaučiant gėdą: Iš gėdos neži̇̀no kur̃ aki̇̀s dė́ti Jnš. Iš sarmatos nežinojau kur akis dėti Lp. Senis Burba nežinojo kur akių dėti sp. Iš gėdos neturia kur̃ akių̃ dė́ti Vkš. Iš sarmatos netùri akių̃ kur̃ dė́t Kt. Kur̃ dė́sim akis žu sarmatos? Rod.
niẽkur dẽdamas (dė́tinas) netikęs, blogas: Vaikas nė̃kur dẽdamas – nei gulia, nei nešiojamas (didelis rėksnys) KlvrŽ. Nė̃kur dẽdamas nebliko, kaip apsiženijo Šts. Iš pat mažo nė̃kur dedamà KlvrŽ. Nėkur dėtina merga – slinka, o dar nevaleika Šts.
nórs į aũsį (į sópulį, prie žaizdõs) dė́k sakoma apie labai švelnų, mandagų žmogų: Kas jos šnekumas, meilumas – nórs į aũsį dė́k Jz. Tokia jau lipšnutė – nors i prie žaizdõs dė́k Vlkv. Tat tik prie žmonių ji tokia, o namie ją nors į sopulį dėk V.Krėv.
prie žaizdõs dė́tinas malonus, mandagus: Rodos, prie žaizdõs dė́tini žmonės Ar.
tõ dė́tas tam skirtas: Ta diena tõ dė́ta – važiuokiam, kad ir lyna Plt.
antdė́ti, añtdeda, antdė́jo (ž.) tr.
1. žr. uždėti 1: Šis kailinius antdėjęs ant arklio, apžargu apžergęs ir išjojęs J.Jabl. Oi kad pašersi bėrą žirgelį, antdėk tymo balnelį Kl. Ant to sluoksnio žemės vėl reik antdėti mėšlų S.Dauk. Antdė́jau sviesto ant ropučių, vaikas apsilaižydamas sukirto Vvr. Gardes tas ančdedam, pridedam šieno vežimą i priveržam su karte Lk. Pabalnojo asilą, ančdėjo naštą medžių ir iškeliavo M.Valanč.
^ Avies panešti negaliu, o jautį antdedat VP7. Anos galva velniuo žadėta, tik neančdėtà Pvn.
| refl. tr.: Antsidėjęs ant sprando nešiau pintinę I. Čia reik taukų antsidė́ti KlvrŽ.
ǁ refl. tr. užsimauti: Rūtų vainiką kaip vėdarą antsidė́jusi Plng.
ǁ refl. apsitraukti: Rasa buvo antsidė́jusi tą naktį Šts.
ǁ uždengti (stogą): Antdė́jo skardos stogą ant trobesio Sr.
2. duoti priedo: Atsiskaitė kaip žmogus ir pūrą rugių antdė́jo Vvr.
3. sudrožti, sukirsti: Aš tai ir añtdedu arkliui votegą, bet muštinos nemušu Lkž.
◊ ant liežùvio gãlo antdė́ti paragauti: Tik ant liežùvio gãlo antdė́su – neskanėjos mun Šts.
kakliniñką antdė́ti ant sprándo prispausti: Kakliniñką žmoguo andė́jo an sprándo Jdr.
apdė́ti, àpdeda, apdė́jo tr.
1. apkrauti (kuo) aplink ar iš viršaus: Rūsį apdė́k šiaudais J. Kapai gražiai apdėti̇̀ (aptaisyti) Rdm.
| Kad aš taũ būtau mažą dernele apdė́jus (pakasus po žeme)! Arm.
| refl. tr., intr.: Apsidėję apsibuvę visus pašalius – nesusitvarkot Šts. Kad apsidėjęs knygom – kada ir beperskaito! Grž.
| prk.: Esu vaikais apsidėjusi (turiu daug vaikų), negaliu eiti pri darbo Šts.
ǁ refl. Kp apsimauti: Apsdėk kepure Mlt. Palčiuku apsivilkęs, kepkele apsdė́jęs Prng.
ǁ refl. apsitraukti, aptekti: Jau gal vėl mala, kad upėj vanduo taukais apsidė́jęs Ds. Apipylė (nubėrė) lūpas, paskui šašais apsdė́jo Ad.
| Man skaniausias tik apsidė́jęs (vos pradėjęs virti) [kiaušinis] Šmn.
ǁ refl. apaugti: Stogas kerpe apsidė́jo Šts. Gerai šerama kiaulė veikiai apsideda lašiniais Varn.
2. aplenkti (knygą): Mano visos knygos apdė́tos Knv. Neapdė́tos knygos greit plyšta Švnč.
3. nustatyti (kam) kokią prievolę: Žemę apdė́jo dideliais mokesčiais Grž. Ir mokesčiais ta vieta ne teip buvo apdėtà Vlkš.
| Knygos siunčiamos tik už gyvus pinigus ir apdėtu mokesčiu (užmokama per paštą) rš.
4. paskirti (kuo): Katras patikdavo, tuoj apdėdavo vyresniuoju V.Kudir.
5. refl. pasiversti, apsimesti: Kam da durnium apsi̇̀dedi, manai, kad niekas nesupranta? Ds.
6. suvalgyti: Visą bandelę duonos apdė́jau Nč. Dviejuose bliūdą apdė́jom Vlk.
7. apgauti: Kad apdė́jo čigonas su arkliu! Žln.
| refl.: Tiek apsidė́jau, bepirkdamas šitą žemę, kad nereikia geriau Trgn.
8. Slnt euf. apteršti: Paukščiai apdė́jo pradalges Brt.
atidė́ti, ati̇̀deda, atidė́jo tr.
1. K padėti (atgal į buvusią vietą): Atidė́k atgal, ką iš ten paėmei J. Atidėk kalaviją tavo ing vietą savo GNMt26,52.
| Jis bylojo: „Atdėk ją (ranką) vėl antina (į antį)“ BB2Moz4,7.
ǁ padėti (į šalį): Nepastebėjau, kada tėvas pastūmė knygą ir atidėjo į šalį plunksnakotį rš. Atdėk (atmesk) (viršuje išvilk) tavo greikštumą nuog savęs BB2Moz33,5.
| refl. tr.: Atsidė́k sau blynų, bo neliks Pc.
ǁ atmatuoti: Atidėkime ant AB į abi šalis nuo duotojo taško C lygias atkarpas rš.
ǁ paskirti (kuriam tikslui): Pinigus atidė́ti kelionei DŽ. Atidė́sim porą dienų ir užarsim Rdm.
ǁ sutaupyti: Po kiek vis atidė́siu ir išsimokėsiu Grž.
| refl. tr.: Pinigų atsidė́jęs neturėjau Kls.
ǁ prk. vėl paskirti, grąžinti (į eitas pareigas): Farao tavo galvą paaukštins (pakels) ir atdės tave ingi tavo urėdą BB1Moz40,13.
2. nukelti (į vėlesnį laiką): Atidė́k rytojui savo darbą Dkš. Ar nebūtų galima tą susirinkimą kuriam laikui atidėti? rš. Bylą atidė́ti DŽ. Šalčiui jautresnes kriaušaites atidėti pavasariui (pavasarį sodinti) rš.
3. pridėti kiaušinių (už nedėtą laiką): Višta ati̇̀deda dabar ir nedėtą tarpą Grž.
4. refl. pasitikėti, pasikliauti (kuo): Aš vis ant jūsų atsi̇̀dedu: kada jūs keliatės, tada ir aš Al. Jis visada ant manęs atsi̇̀deda Alk. Ar reikė man juo atsidėt Vlk.
^ Ant Dievo atsidėk, bet ir duonos krepšy turėk KrvP(Kp).
5. refl. J atsiduoti, imtis kokio darbo: Kai turėsiu daugiau laiko, atsidėsiu kurią dieną ir paieškosiu Srv. Aš šiandien atsidėjau laiškus rašyt Kt. Nutarė atsidėti vien mokslui rš. Traidenis ėmė atsidėjęs tiektis į karę S.Dauk. Atsidėjęs (rūpestingai) žmogus dirba Š.
atsidė́jusiai adv. stropiai: Atsidė́jusiai atlikti darbą DŽ. Atsidė́jusiai patikrinti ligonio sveikatą DŽ.
ǁ refl. prisiruošti: Aš kada atsidė́jęs imsiu ir iškasiu šulinį Mrj. Vis nėr kada ateit pas tave, vis neatsidedu Skr.

×dadė́ti, dàdeda, dadė́jo (hibr.) tr.; Sut dėti viršaus, pridėti: Mažu geresnį [dviratį] nusipirks dadė́jęs Šn. Kad galėtume daržinę užbaigti statyti, reikia dar gerokai pri tų trijų šimtų dadė́ti Vkš.
| refl. tr.: Ka truks kelių kapeikų, pats dasidė́k Vlkv.
įdė́ti, į̇̃deda, įdė́jo
1. tr. SD164 įkišti, įstatyti, įguldyti (į vidų): Visuos aviliuos įdė́sme naujų korių Sb. Ton gromaton indė́jo rublį pinigų Al. Įdė́jom žalajai gromulį Pš. Bulves į rūsį įdė́jom Jnšk. Indėjo ranką kišeniun Al. Įdėk jam dar kokį virtinį į torielką Pn. Bei indėk ing pintinį, bei pintinyje atnešk BB2Moz29,3.
| Ten nereikia galvoti, ką rytoj įdėsi į puodą (išvirsi) rš.
| Kad rašysit laišką, prašom ir nuo manęs labų dienų įdė́ti (įrašyti) Skd.
^ Ką piktas įdės, to ir geras neišims S.Dauk. Kam trūksta, neįdė́si (apie protą) Vkš. Ką į dūšią įdedi, nei penki neišims B.
| refl. tr.: Džiaukis, kad gauni, o burnon tai jau pats įsidė́k Sb.
ǁ įmaišyti: Įdė́k druskos į bulves Rdm. Įdėjau gerai mielių – kels ragaišį! Jnšk.
| refl. tr.: Daugiau įsidė́k cukraus [į arbatą] – bus saldžiau Vlkv.
ǁ įduoti ar pasiimti išvykstant: Įdėk sūrio su sviestu kelionėn Ėr. Įdė́k priešpiečių Gs.
| refl. tr.: Valgyk viežlybai, ką sau pietums įsidė́jai K.Donel. Įsidė́k duonos, sūrį, peilį ant kelio (kelionei) J.
ǁ refl. tr. atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi pinigų bankoj įsidė́jęs Jnšk.
ǁ refl. imti laikyti patalpoje: Karvė į kūtę įsidėjo, nebėr nė parūgų pradaruo Šts.
ǁ Grž pasodinti (į kalėjimą): Jį į kalėjimą dabar deda, įdėjo J.Jabl.
ǁ surišti: Arkliai į geležinius pančius įdėti Grž. Indėk kojas tavo pančiuosna jos SPI373. Jonas … saituose … buvo indėtas DP17. Įdemi į pančias R25.
2. tr. R113 įstatyti, įtvirtinti (tam skirtoje vietoje): Kam įdėjai žemus langus? KlvD7. Įdė́k stalui naują koją Ėr. Iškirmijo lubos pirtelei, reiks naujų įdėti Jnšk. Įdė́jau kirviui kotą Kvr. Dirbdins grėblužį, įdės kotužį JV379.
| Kai indės kas kitus dantis (iron. išmuš), tada priturės liežuvį Trgn.
^ Tavo liežuvis šunie žadėtas, o tau įdėtas Šts.
| refl. tr.: Įsidė́jo naujus dančius ir valgo Pn.
ǁ įtaisyti (austi): Dabar mat įdė́jo, tik nėr kada aust Jnšk.
| refl. tr.: Audeklą įsidėjo, tik neturi kada austi Ėr. Įsidėjau trečią pastovą austi Rdm.
3. tr. padaryti (kokį ženklą, žymę): Pielai taką reikia įdė́t PnmR.
| Įdė́jo kakton guzą Rm. Kai rėžiau su statiniu par ranką, tai dešrą juodą įdė́jau Skr.
| refl. tr.: Griuvau nu lovos, guzą įsidė́jau Ėr.
4. tr. išspausdinti (kame): Jo straipsnio redakcija neįdėjo, netiko rš. Aš tave į laikraštį įdėsiu Pn.
ǁ įrašyti: Aš ten kelius sakinius įdėjau J.Jabl.
5. tr. panaudoti, paskirti: Meistrai visą didį meną savo statulon įdėjo A.Vencl. Būtų gerai išarti tą kelmyną, bet gaila tiek darbo įdė́ti Jnš. Nuo kiekvieno įdėto darbo priklausys pasisekimas rš.
ǁ suteikti, duoti ką nauja: Įdėjo vaikuo Jono vardą Šts. Ji žmogų tik užžvelgs ir pravardę įdės Skr.
| Aprašyti visa, ką yra įdėjęs savo gramatika Jaunius į mūsų kalbos mokslą, čia, žinoma, būtų per sunku J.Jabl.
6. refl. įsileisti dėti (kiaušinius): Kad įsidė́jo mūsų vištos, tai kasdien deda ir deda Ds.
7. tr. įsėti: Ar vasarojų jau įdė́jai? Nm. Palauk, kol žiemkenčius įdė̃s Nm.
| refl. tr.: Malkų iš girios, vasarojų įsidė́jęs, gali parvežti Lkš.
8. intr., tr. įkirsti, įmušti: Kai įdė́s tau į kailį, tai ir nebnorėsi išdykauti Brs. Kad įdė́siu tau į užpakalį! Brt. Palauk tu man, aš tau įdė́siu! Skr. Aš tau įdė́siu „neturiu laiko“! (vaikui, sakančiam „neturiu laiko“) Pgr. Kad aš tau įdė́siu vakarėlį, tai žinosi! (besiprašančiai į vakarėlį dukteriai) Skr.
9. tr. R18 paskirti (kuo): Aš jį indėjau abieščiku Lp. Pilies vyru ir rėdytoju Skirmantą įdėjo S.Dauk.
| Neklausykis, paskui įdė́siu (įrašysiu) į svietkus! Kv.
| refl.: Ir buvo toks mandagumas pas juos, kad nei viens neįsidėjos į karalių Bb1Mak8,14.
10. tr. įskųsti: Indė́jo žmogų suvis nekaltą Lkm. Ant visų sakysiu, visus skųsiu, visus įdė́siu Skd. Neįdė́k kito, pats būdamas kaltas Grš.
| refl.: Nieks jo neskundė, jis pats save įsidė́[jo] Gs.
11. refl. tr., intr. įsidėmėti: Įsidė́k gerai, ką tau sakau, kad neužmirštum Lkž. Įsidė́k gerai, kad beatsektum sugrįžti Skd. Perskaitytus dalykus gerai įsidėkit M.Valanč. Aš kelio ilgai neįsi̇̀dedu Rdm. Aš tų jo žodži̇̀ų neįsidė́jau Sr. Aš buvau įsidė́jęs jo veidą Šts.
ǁ refl. susirūpinti: Neįsidė́k taip, liga pareis: esi dikto apgimimo Šts. Neįsidė́k, neįsipilk – vedu nepražūsiva End.
12. refl. apsimesti, nuduoti: Įsidė́jo miegančiu Švn. Neišprast, ar ji durna, ar ji insidė́jus Srj. Jis tik insidėjęs tep dejuoja, o visai neserga Kb. Insi̇̀deda aklas Drsk.
| Jis tyčia insidėjo ligon Srj. Laumė liepė mergaitei insidėt ligon Mrc.
13. refl. pasiryžti, nuspręsti: Motiejus įsidėjo mergaitėms klioštorių įsteigti M.Valanč.
14. refl. susilažyti: Įsidė́kim, kaip išeis, kaip bus J.
15. refl. įgristi: Jau kap mumi šitie antukai šįmet įsidė́jo: tik miežiuose ir miežiuose! Rdm.
◊ aki̇̀s įdė́ti išmokyti: Juos visus išmokslino – aki̇̀s įdė́jo Žml.
bùrną įdė́ti išgerti: Gerai burną liuob įdės Šts.
į gálvą įdė́ti (įsidė́ti) padaryti, kad įsidėmėtų, įsidėmėti: Sunku jam įdė́t į gálvą: sakai nesakai, vis užmiršta Ėr. Įsidėk tu man tas pasakas į galvą! Rm. Aš pasakų daug girdėjau, visas galvon insidėjau O. Įsidė́jo man galvon, kad kultuvas tai spragilas Dglš.
į grõmulį įdė́ti pavalgyti: Eikim į grõmulį įdė́ti Pj.
į kuõdą įdė́ti įsigerti: Motriškės, truputį į kuodą įdėjusios, pradėjo kožna vyrą savo peikti M.Valanč.
į pil̃vą įdė́ti pavalgyti, suvalgyti: Ką į pilvą įdė́si, niekas atskleidęs neskaitys Skr. Ką te apstaisysi tokioj šeimynoj, kai reikia žiūrėt, kad pilvan būt kas indeda Ut. Pilvas – ne drapana: ką įdėjai, tas gerai – nesimato Kp.
į ši̇̀rdį įsidė́ti įsidėmėti: Visi žmonės, pagirdėkit ir į širdis įsidė́kit (d.) Alvt. Atsitikimai visiems į širdį įsidėjo J. Indemi, įspaudžiu širdin SD392.
sukramtýti ir̃ į bùrną įdė́ti; rš duoti gatavą.
ši̇̀rdį įdė́ti (į ką) labai rūpintis (kuo): Į vaiką visą širdį įdė́jo, o dabar tas skersom eina Grž.
išdė́ti, i̇̀šdeda, išdė́jo
1. tr. viską išimti (iš ko): Iš to indo, sūdo išdėk sviestą J. Išdėk, Onute, uogas į bliūdą – tas puodas man bus reikalingas Lkč. Iš skrynios visus daiktus išdė́site į aslą Sr.
| refl. tr.: Viską iš terbelės išsidė́jo ir valgo Grž.
ǁ išmesti: O tą išdėtą ėmė duktė faraono ir išlaikė jį už sūnų savo BtApD7,21.
2. tr. išstatyti, išdėlioti atviroje vietoje: Stalai išdė́ti kieme svečiams Šts. Obuolius išdėjo pasieniais Sr.
išdė́tai adv.:
^ Iš čia visas mūsų gyvenimas matyti kaip išdė́tai (aiškiai) Užv.
| refl. tr.: Išsidė́jo visą tavorą ant stalo Kp.
3. tr. KII70 iškloti (kuo): Suolai buvo lentoms išdė́ti Pln. Tais maigais reikia paklodą išdė́ti Pc. Sienos buvo balto alebastro, žalsvais ir žydrais kokliais išdėtos J.Balč. Raištais išdėtas R113.
4. tr. (daugeliui) surasti paskirtį, panaudoti (kam): Kur jūs tuos bliūdus išdedat? Rdm.
5. tr. iškrauti: Sušilau, kol vežimą išdė́jau Pn.
| refl. tr.: Jis sau gražiai išsikrovė, išsidė́jo vežimą ir vėl išvažiavo Ėr.
6. tr. išskirstyti, nukeliant vėlesniam laikui (mokėti): Išdė́jo [mokesčius] an keturių ratų Srj.
7. tr. uždėti: Diedule, diedule, išdė́k mane in ratų Dv.
ǁ užmauti: Žmuoj išdėj[o] ratą ir vėl važiuoja Lz.
| refl. tr.: Nuimk nuog ma[no] piršto žiedą ir an sa[vo] išsidėk Pls.
8. tr. J sunaudoti, išeikvoti: Nemaža pinigo išdė́jau Lp. Greitai penkis šimtus išdė́si: reikia mielių, reikia cukraus, reikia kito ko Rm. Visą sveikatą išdė́jau, jam dirbdama, o dabar išvarė Rdm. Išdė́kit visą šalimą, išsivanokit: niekas daugiau nebeis į pirtį Jnšk. Taryba nemaža turėjo išdėti pastangų kovai su ta politika rš.
9. intr. dėti (kiaušinius) kurį nors laiką: Kai pradėjo nuo rudenio, tai ligi šiol išdėjo (apie vištą) Rdd.
ǁ Pc galėti dėti (kiaušinius): Višta neišdė́jo – turėjo papjauti Alk.
ǁ refl. Grg bededant (kiaušinius) išsieikvoti: Išsidė́jo vištos, nebededa Šts. Višta išsidė́jus, lengvytė kai pūkas Skr. Kai vištos išsi̇̀deda, eina perėti Ėr.
10. tr. SD117 paslėpti, laikyti: Išdėk šitą vyrą BB1Kar20,39. Atgydė, idant jam pasakytų, kur iždėjo tatai, kas jai buvo duota ant iždėjimo DP196.
11. tr. palaidoti: Jau norim kūną išdėti Mž417. Buvo nukryžiavotas, numiręs ir iždė́tas AK16. Pakasu, iždemi numirusį SD68. Įvyniojo jį ing aną gražią drobę ir iždėjo jį grabe Ch1Mr15,47.
12. tr. smarkiai ką padaryti; išmušti, išdaužyti: Išdė́jo visus langus Srj.
ǁ išpjauti: Išdė́jo šunes visas antis Mrs.
ǁ išminti, išniokoti: Nutrūkę karvės visus daržus išdė́jo Rdm. Pusę valandos vaikė daržuose kiaulę, kuri jam visą užuoganą bulbių išdėjo, nukniso V.Krėv.
ǁ godžiai išvalgyti: Visą bliūdą išdė́jo Lp.
13. tr. pasakyti, papasakoti: Išdė́k tu dabar man, ką anas kalbėjo Slk. Kaip man vienas senolis pasakojo, taip ir aš jums išdėjau M.Valanč. Kolei vargus išdėjau, tai ir vakaras Ad. Tą tiesą pasakėčia išdėsim J.Jabl.
ǁ išdėstyti: Pačioje romano pradžioje autorius išdeda visas savo tezes K.Kors. Pamėginsiu bent kiek pateisinti čia išdėtą savo nuomonę J.Jabl.
ǁ pasakyti ką nemalonaus, išdrožti, išrėžti: Nueisiu ir viską jam išdė́siu akyse Slm. Drąsiai viską išdėjau išdėjau – o ką jis man padarys Lkč. Aš jam viską išdė́jau, ką tik turėjau Lš.
ǁ apkalbėti, išplūsti, suniekinti: Kai negirdi, ans tave visokiais žodžiais išdeda Vvr. Išdė́jo blogiausiais žodžiais Jnš. Taip išdė́jo, taip išdirbo, kad šuva mėsos neėstų Sln. Truputį kuo neįtiksi, tai tave išdės paskutiniais žodžiais Vkš. Barėsi, vis vienas antrąjį per šykštuolį ir begėdį išdėdams LC1878,2.
14. tr. išromyti, iškastruoti: Atejo, išdė́jo kumelius Lp.
◊ į šuñs dienàs (į kójos aũtą) išdė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Pala, aš ją išdė́siu į šuñs dienàs Alk. Ji užpuolusi išlojoja, į šunies dienas išdeda Žem. Išdė́ti ką į kojos autą BŽ474.
kortàs išdė́ti paburti: Ar moki kortas išdė́ti? Šv.
širdyjè išdė́ti įsidėmėti: Eš išdemi tavo žodį mano širdyje BBPs119,20. Sena giesmė apie septynis žodžius …, kuriuos kožnas krikščionis savo širdy kaip didį ir brangų lobį tur išdėti Mž445.
nudė́ti, nùdeda, nudė́jo tr.
1. nuimti (nuo ko), nukrauti: Kas yra ant stalo, viską nudė́kit ant suolo Lp. Karūną karališką nùdest, o ašutine ir maišu apsivelka DP586.
| refl. tr.: Užsidėjęs vaikas koją ant kaklo ir nebegali nusidė́ti Kp.
ǁ nuvilkti, nurengti: Nudėjo tada nuog savęs rūbus našlystės savo Ch1Moz38,14.
2. Užv daug pridėti (ko), nukrauti (kuo): Visus stalus valgymais nudė́jo Vlk. Prieš jo akis buvo didelis žemės plotas, kupstais nudėtas LzP. O ir privažiavo pilnas dvaras svetelių, dėjo nudėjo visas klėtis balnelių Ml. Šįmet mes daržą storai mėšlu nudė́jom Jnšk.
ǁ išdėlioti: Takeliai gražiomis plytelėmis nudėti rš.
3. surasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Kur nudė́stava turtą mirus J. Kur anus nudė́tum, jei ne mokykla Grd.
| refl.: O kur nusidėjo sesulės, niekas man nepasakė V.Krėv. Kur anas nusidė̃s nedarbujęs, gatavi karveliai neskraidys Arm.
ǁ išleisti, nuduoti (už vyro): Rūpinosi sengalvėlė, kur nudės dukrelę LTR(Srd).
4. J nukišti, prapuldyti: Pati nežinau, kur peilį nudė́jau Vlkv. Kur nudėjai mano skarelę? PnmR. Oi žirge, žirge, žirgeli šyvas, kur tu nudėjai mūsų brolelį! KrvD63.
| refl.: Kur mano raktai nusidė́jo (dingo)? Brt. Kur tas bernaitis nusidė́j[o]? Azr.
5. sukrauti: Jis taip gražiai nùdeda stirtas, kad išrodo kaip nukirstos Všk.
ǁ dedant, kraunant nukreivinti: Na ir nudė́jai vežimą – visai ant šono! Rdm. Tas vežimo šonas nudė́tas (didesnis, išleistas) Pc.
6. paskirti, nustatyti (kokią prievolę, tvarką): Nudėjo pagalvinį mokėti po septynis rublius nu žmogaus Plng. Toks disciplynas nudė́tas, ir turi klausyti Šts.
7. Šts nukelti į vėlesnį laiką, atidėti: Veseilią mielai nudė́tų ant pavasario Rdm.
8. refl. išsieikvoti dedant (kiaušinius): Anksti pradėjo vištos dėti, tai greit nusdė́jo Vj. Po žiemai [bičių] motinos silpnos, anos greit nusi̇̀deda Vdn.
9. užmušti, nužudyti: Gailėdavosi, kad jo ten kaip šuns nenudėjo J.Avyž. Su akmeniu vištą ant vietos nudė́jo Ll. Vieną užpuoliką nudė́jo ant vietos Jnš. Nudemi, nužudau R11.
^ Guli kaip nudė́tas Brt. Nusidžiaugė kaip mešką nudėjęs PPr397. Vienu šūviu, taip sakyt, tris zuikius nudėjai A.Vien.
ǁ refl. nustipti, padvėsti: Jų šįmet nusidė́j[o], o tokia gera karvė Rdm. Du paršiukai auga gerai, o vienas nusidė́jo Krs. Kad nebūt nusidė́jęs arklys, tai mes kitap gyventum Pns.
ǁ nupjauti (pievą): Ir nudėjau gražiai su samanom [pievą]! Lp.
10. pašalinti iš pareigų, atleisti: Būsiu nudėtas nuog urėdystės BtLuk16,4.
11. apkalbėti, apšmeižti, suniekinti: Kam tu jį, žmogelį, taip nùdedi, kam apkalbi? Jnšk. Jis geras, tik žmonės jį nùdeda Ut. Davatkos ir geriausią žmogų nùdeda Ėr. Visaip jūs mane nudė́jot (visokių kaltybių išradote) Kp.
ǁ intr. nukalbėti niekus: Kad vis kalbėdamas nùdeda Grž.
ǁ suversti (kalbant): Ant to nudeda, kad kningų nėr, ir nemokos, neit į klesą Šts. Tu pati vyrelį nutrotijai, o ant perkūno bėdą nudėjai Tvr.
12. refl. SD301, R365, K padaryti ką bloga, nusižengti, nusikalsti: Nusdė́jai tu man, vaike! Ktk. Jis tur būti nusidė́jęs, kad toks liūdnas rymo J. Ir mes … nusidėję slapomės ar kartais šen bei ten bėginėjam K.Donel. Bijau motinėlei senai nusidėti NS1116. Žmogus pigiai gal paklupti, nusidėti BPII222. Kas nusidẽst, atleidžia … nusidė́jusiam DP113.
^ Kas nusidėjo, bijos ir vėjo VP23.
13. refl. apsimesti, nuduoti: Nusidėjo nieko nežinąs Lp. Jis nusidėtų nežiniom, ale mato, kad visi supranta Grš. Nusidemi papykęs, nuliūdęs, linksmas R28.
14. refl. Vlk atsitikti, įvykti: Nežinia, kap čia nusidė̃s Gs. Pažiūrėsiu, kas čia nusidė̃s Vlkv. Kažin kap jum vestuvės nusidė̃s Mrj.
15. refl. pasitikėti, pasikliauti: Žmogus ant Dievo nusi̇̀deda Klt.
16. refl. prarasti viltį: Nereikia nusidė́ti, tai ir pasveiksi Slk.
17. nuteršti, apteršti: Langai [musių] nudėti baltais taškeliais rš.
◊ juokai̇̃s nudė́ti nepažiūrėti rimtai: Jo pykčio nesuprasi, anas visa juokai̇̃s nùdeda Vžns. Protingas juokais nudeda [priekabes] Vaižg. Jis viską juokai̇̃s nudė́jo Al.
kortàs nudė́ti išburti: Ale nenudė́jo kortų! Lp.
nuo kójų nudė́ti parmušti: Nudė́jau gražiai nuo kójų Lp.
padė́ti, pàdeda, padė́jo
1. tr. R205 paguldyti, pakloti, pastatyti kur: Maišus padėjau ant aruodo Mlt. Padėk peilį, kur radai Ėr. Padė́k daugiau šiaudų po pasoste Gs. Padė́k duonos, sviesto, ir tevalgo Vvr. Ir padeda ana valgyti vyrui LTR(Žg). Padė́k antim gert Grž. Esat po nosia padėti, ir valgykit Šts. Prietelius mano iš kelio atėjo pas mane, o neturiu ką jam padėti (ko duoti valgyti) GNLuk11,6.
| Per upę padė́jo ąžuolinį tiltą Lz. Kur labiau purvynas, padė́k kokią lentą (kad geriau būtų vaikščioti) Gs. Kirvis jau padėtas yra prieg šaknių medžio BPII240.
^ Kaip padė́si, taip ir atrasi Žg. Nepadėjęs neieškok VP33.
| refl. tr., intr.: Kur pasidė́jai šeivas, ten ir ieškok Vb. Aš paėmiau tavo duoną, kur buvai girioj pasidėjęs J.Jabl. Nėr kas pasi̇̀deda [vežime, po pasėstu] Ds.
| Plaukai pasidėję an pečių (ilgi) Šts. Nu obulių šakos ant žemės pasidėjusios (nulinkusios) Vvr.
ǁ būti, užimti vietą: Visa Azija padėta žiemių pusrutulyje Vr.
ǁ nusiimti nuo savęs, nusivilkti: Gulbė sparnelius padėdavusi, sūnų nuprausdavusi, papenėdavusi ir vėl išskrisdavusi J.Jabl.
| refl. tr.: Pasidė́k sermėgelę, juo našiai galėsi dirbti Skd. Pasidė́k nuo pečių pavakarius! Rdm.
ǁ refl. tr. atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi bankoj pasidė́jęs tūkstantį Ėr.
ǁ palikti (kam): Padė́k žiemai rūtų Rdm.
| refl. tr.: Tuos pinigus skarelei pasidėk Grž. Kitiem metam tik baranką galiam pasidė́t Bsg.
2. tr. surasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Nežinau, kur reiks arkliai padėt Sdk. Geri šiemet linai, kur ir bepadėsim! Šts. Tėvas neturė[jo], kur jį padėti BsPIV8.
| refl. tr., intr.: Peludėn pelus pasi̇̀deda Nmn. Kur aš josiu, kur sustosiu, kur aš jaunas pasidėsiu? Grž. Iš nuobodumo nežinojau kur pasidėti V.Kudir.
| Nori įsigyti ben kokią palaikę trobelę, kurioj galėtų pasidėti (gyventi) M.Valanč.
ǁ refl. dingti, prapulti: Kur pasidėjo tavo turtas? Grž. Kur avytė pasidė́jo, tai nežinia, tik lenciūgą rado Plm. Kur toja puikybė jūsų pasidėjo? A.Baran.
3. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Padė́k pamušalą – bus drūtesnis Rdm. Vatos reikėjo storiau padė́t po pamušalu Ėr. Mūrų tavų fundamentai padė́ti buvo DP609.
| refl. tr., intr.: Naujus puspadžius pasidė́jo Jnšk. Grindai pasidė̃s (bus grindys įdėtos) Aps.
4. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Mano draugai kaip vienas padėjo parašus po Stokholmo atsišaukimu A.Vencl. Jonai, eikš čia, padė́k parašą An. Antspaudą padėti rš. Ponas padavė pasą ir paprašė konsulo padėti vizą J.Balč. Balsė i, padėta pirm a, e, o, u, yra minkštinančiu ženklu S.Dauk.
5. tr. pateikti tekste: Bet kuomet jo brolis Gimbutas bus miręs, to nėra raštuose padėta S.Dauk. Idant malonus skaitytojas žinotų, kas gromatoje buvo rašyta, aš čia ją padėsiu visą Blv.
6. tr. nustatyti, paskirti: Prancūzų žemė padėjo muitą nuo svaro [tabokos] po aštuonis muštus mokėti S.Dauk. Padėjo jam ant meto algos 150 auksinių M.Valanč. Ant to žirgo kainą aš padė́siu – šimtą raudonųjų užmokėsiu Ktv. Ištarnavęs metus padėtus Rp. Kaip valdžios padėta, taip ir pildyk M.Valanč. Kaip didei buvo gerbamos bitės mūsų krašte, rodo mums įstatymai, apei jas padėti S.Dauk.
ǁ paskirti, lemti: Jau man tep ir padėta – tik darbuik ir darbuik kap juodas jautis Nč.
7. tr. išleisti, sunaudoti: Daug padė́jo pinigų, kol pastatė namus Rm. Nepirkit tos baidarės, tik pinigus padė́sit Skr. Visą savo uždarbį padėjau tiems reikalams Žem. Padė̃s ir jis sveikatą, taip dirbdamas Jnšk. Daug darbo padė́si, kol mokslą išeisi Pšl. Daug vargo padė́jo, kol visus ant kojų pastatė Grž. Daug laiko an korių padė́m Dglš. Visą dieną padė́jau, miežius veždamas Rm.
ǁ pagadinti: Padė́jai čeverykus šitam purvyne Al.
ǁ sutašyti, išvalgyti: Ka reiktų į darbą eiti, lėkštelę košės padė́tumi kad nu Lkž.
8. tr. R išskirti iš savęs (kiaušinį): Višta kiaušinį padė́jo J.Jabl. Viena [musės] patelė gali padėti keletą šimtų kiaušinėlių rš.
^ Pirma negu katė kiaušinį padės rš.
| refl. tr.: Kregždės pasidėjo po penkis kiaušinius rš.
ǁ neilgai dėti (kiaušinius): Kiek padėjo ir vėl nustojo Grž.
9. tr. pasodinti: Kiek pūrų padė́jo bulvių? Bt. Jei mažesnis plotelis, ans i su lopeta bulves padeda Lnk.
10. tr. užmušti, nužudyti: Šaudyklė gera, užu šimto žingsnių vietoje padeda rš. Šernus, vilkus eiguliai pàdeda: tie yra iškadingi Smln.
ǁ nugalėti, įveikti: Tu jautį padėtum rš.
ǁ išniokoti: Arkliai kai šoko daržan, tai čystai gražiai padėjo kopūstus Ad. Pulkas žąsų visas avižas padė́jo Švnč.
ǁ refl. B, J mirti: Eik greičiau namo: jau tėvas pasidė́jo Tv. Amtsrots …, pačioj drūtumoj nuoglai pasidėdams, ašarų mums per daug ir raudą didę padarė K.Donel.
| Jau pasdė́jo pats save (nusižudė) Lp.
ǁ refl. pargriūti: Tai kerėpla – lygioj vietoj pasidėjo Klm.
11. tr. paskirti (kuo): Kitą pirmininką padė́jo jau daba metai Sk. Jį ir padėjo į mano vietą Žem. Karalius jį da didesniu padėjo ir labai apdovanojo BsPII236. Ant to tatai padė́tas! Sl.
| refl. tr., intr.: Patys pasi̇̀deda ponais, mes nerenkam Dr. Pasidėjo sau karalių Mc.
ǁ laikyti (kuo): Du iš jų visi vadino išmintingais, trečiasis buvo visų kvailiu padėtas ps.
12. intr. B, R, SD272, Mž10 pagelbėti, suteikti pagalbos: Mes turim padėti vienas kitam rš. Ką gi dirbsi, kad nėra, kas pàdeda Grž. Kitam padė́si, ir tau kiti padė̃s Jnš. Gerai būtų, kad man padė́tumbi Brsl. Padėsiu aš tamstai šienelio grėbti LB156. Jo patarimas padėjo Jnš. Miškas … neprietelių mušti griūdamas padėjęs A.Baran. Studentas ne lavinamas, bet padedamas lavintis rš. Kietelių arbata pàdeda galvai Plng. Dabar nėra, kas padedąs (nėra žmogaus padėti) J.Jabl. Ką nes tei padės žmogui, noris cielą svietą įgytų Ch1Mr8,36. Pagidėk ir mums, pakarnai prašome MKr19.
| refl.: Vieni neišsikulia, reik pasidė́t Pc. Pasidėkime kits kitam susidaryti kuo patogiausias gyvenimo sąlygas Vaižg.
13. intr., tr. nustoti ką daryti, mesti: Padėk, broli, rašyti, imk grėblelį taisyti LTIII414. Par tau gi gal svečiai, tai padė́k darbą Sdk.
14. (sl.) intr. prileisti, tarti: Padė́kim, kad anas savaip padarys Vj. Mūsų linų, padėkime, fabrikai visiškai nebeperka rš.
15. refl. atsiduoti: Aš jau jam pasdė́jus pataikaut Ut. An jo pasdė́jus buvau visą gyvenimą Dbk. Ka an to esi pasidė́jęs, gali i pri to senio nueiti Jdr.
ǁ refl. įsitikėti: Par daug ankstie, bobel, an vaikų pasidė́jai Krš.
16. refl. apsimesti, nuduoti: Jam pritariau, kvailiu pasidėjęs Snt. Čionai gul, badu pasidėję brš.
17. intr. euf. priteršti: Vaikai čia jau padė́jo Slnt.
◊ aki̇̀s padė́ti imti smalsiai žiūrėti: Visi į jį aki̇̀s padė́ję Gs. Kur gražus daiktas, tę visų akys padė́tos Šmk.
ant juõko padė́ti išjuokti: Pàdeda žmogų ant juõko, rodos, kad taip ir reikia Vvr. Kam reik žmogų ant juoko padėti! Plt.
ant savę̃s pasidė́ti imti gyventi savarankiškai: Ant savęs ans lig šiol dar nėr pasidėjęs MitI70.
padė́k Diẽve Jrb, Vlkv sakoma sveikinant dirbantį.
Diẽve padė́k Grž sakoma atsisveikinant su išvykstančiais. ×
dū̃šią padė́ti žūti: Dū̃šią savą padẽst už prietelius savus DP207.
gálvą padė́ti
1. žūti: Mylimasis už tėvynę galvą ten padėjo Mair. Žinau, jog čia reiks ma[n] padėt galvelę LTR(Rs).
2. atsigulti, išmiegoti: Žmogaus sūnus netur kur savo galvą padėtų NTLuk9,58.

gyvýbę (gývastį, gyvãtą) padė́ti žūti: Nejau tu nežinojai, kad galiu gyvybę padėti LTR(Kltn). Kiekvieną valandą gyvastį už ją padėtų Svn. Padėsiu gyvatą maną del pasaulio DP508.
į šãlį padė́ti nė nelyginti: Prieš naminį visus padė́k į šãlį (daug prastesni) Alk.
į šuñs dienàs padė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Reikėjo tau jį į šuñs dienàs padė́t, kad nė į akis daugiau nesirodytų Skr.
káilinius padė́ti imti smarkiai dirbti: Čia, brolau, teks káilinius padė́ti, jei nenorėsi priš kitus apsijuokti Šv.
kaip padė́ta daug, gausu: An kitos vasaros bus kaip padėta obuolių Užp.
liežùvį pa(si)dė́jus įdėmiai (klausyti): Kai pasaką sako, visi padė́ję liežuvius klauso Ėr. Ir klauso, liežuvį pasidėjęs NžR.
po kójų padė́ti brš padaryti nugalėtoju.
rañką padė́ti (po kuo) pasirašyti: Padė́k savo rañką po šituo dokumentu Alv.
rankàs padė́ti mesti darbą, nustoti dirbus: Padeda rankas i klausos tų žodžių Akm.
rañką padė́jus ant širdiẽs nuoširdžiai: Padėję ranką ant širdies paklauskime savęs V.Kudir.
šáukštą padė́ti mirti: Ta jau padė́jo šáukštą Šlv.
vi̇̀ltį padė́ti pasitikėti, pasikliauti: Tavimp viltį padėjom SGI10.
atpadė́ti intr. už pagalbą atsilyginti pagalba: Dėkui, kūmule, kad man padėjai rugelių pjauti, ir aš tau atpadė́siu Rod.

×dapadė́ti (hibr.) tr. Rod pagelbėti: Ką tu man padėsi – nedapadėsi Zt.
pripadė́ti intr. pagelbėti, suteikti pagalbos: Susigrūmus pačiai jočiai su neprieteliais, pėstieji anai pripadėjo S.Dauk. Ka vyrs pripadė́tų, o aš viena nėko Šts. Misliau eit padėt grėbt, ale ką aš te pripadėsiu Rod.
užpadė́ti
1. tr. įtarti: Gal jinai neužpadės mane, kad aš baltus siūlus užturėjau slapta J.
2. refl. tr., intr. laimėti, pelnyti: Skūpumu nedaug užsipadė́si J. Kam tu užsipadė́si, kad tris obalius pavogsi, t. y. kam atsigausi J. Ką tę papjovęs [gaidį] užsipadė́si Pc.
pardė́ti, par̃deda, pardė́jo
1. refl. atsidėti (kam), labai rūpintis (kuo): Ans amžinai parsidė́jęs ant vaikų Ds. Parsidė́jęs ant darbo, ką jis gera gali matyt Ds. Tėvelis vis parsidėjęs ant tų didelių pelnų Vaižg.
2. refl. susirasti sau tinkamą vietą: Niekur neparsi̇̀dedi, taip ir eini kai eržilas per tvoras Ds.
3. refl. išsieikvoti bededant (kiaušinius): Višta parsidėjusi mažai verta V.Piet.
4. tr. parmesti, partrenkti, parmušti: Toks piemuo – vyrą pardė́jo ant žemės! Ėr.
| refl. tr.: Misli, baronas negali žmogų parsidėt? Krsn.
pérdėti
1. tr. perkelti (iš vienos vietos į kitą): Pérdeda iš rankos rankon Lp. Tėvas su vyresniu sūnum pérdėjo skrynią kampan Ds. Visų batvinių nepárdėsi, liks ir rytojuo Užv.
| refl. tr.: Pérsidėk rietimus savo kuparan Ds. Pérsidėk ant kito peties, jei tas pavargęs Grž.
ǁ įdėti kitą, pakeisti: Pérdėk kirvakotį, ką čia baksėsi sulūžusiu Sdk.
2. tr. dėti į tarpą: Perdorius pérdėk tarp diegų J.
3. tr. perkelti (per ką): Nespėji žmogus kojos per slenkstį pérdėt, ir vėl bėk, kap akis iššutęs, darban Nč.
4. tr. padėti skersai: Per upę yra pérdėtas lieptas Sb.
| refl. tr.: Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoj nešiaus strėlas J.Bil.
5. intr., tr. per daug įdėti, įkrauti: Pérdėjo druskos (persūdė) Rm. Sunkiai nepérdėkit rąstų (kad arkliams nebūtų per sunku) Lp.
| refl.: Negerai, kai druskos pérsideda Krok.
ǁ permokėti: Mokėdamas už karvę, perdėjo penkis litus Sr.
6. intr., tr. padidinti ką vaizduojant, per daug pasakyti: Marti párdeda, motina nekalta Skr. Kalbėk, bet neperdėk Slm. Anas visur pérdeda, ne tik kalboj, bet ir darbe Ds. Pérdėtas pavojus DŽ.
pérdėtai adv.: Jis perdėtai kalbėjo rš.
7. tr. nustatyti: Įstatymus protingus perdėjo S.Dauk.
ǁ paskirti: Ant kiekvienos perdėjo vyresnį, džekonu vadinamą M.Valanč.
8. refl. Ggr išsieikvoti dedant (kiaušinius): Višta pérsidėjo (kiaušių) ir pastipo J.
9. tr. primušti: Naktims nevaikščiok, o kas nors tave párdės Skr.
10. tr. papasakoti, išdėstyti: Nueik, tu jam viską gražiai pérdėk Lp. Párdėk reikalą Šts.
pradė́ti, pràdeda (pradẽda DP216), pradė́jo
1. tr. dėti pro šalį: Patamsy dėjo ir pradė́jo pro šalį Sb.
2. intr., tr. R, K imti daryti, duoti pradžią: Vaikas pradėjo lankyti mokyklą šešerių metų rš. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija pradėjo naują erą žmonijos istorijoje (sov.) rš. Širdis pradėjo magstytis iš blogų kalbų J. Dėti pradėjo, bet kana kaip bebengs S.Dauk. Jau tuoj lapai pradės kristi Pn. Gal po pietų vėl pradė̃s lyt Pš. Pradė̃s braižytis žmonės ankstainiais J. Rytais pràdeda pašalti Rm. Ką tu čia vienas pradė́si (ką vienas padarysi) Alk. Nue[jo] akėt – nemoka pradė́t Tvr. Aust – nei pradė́t (visai nemoka)! Rdm. Meluoti nemoku, o tiesos – nė pradėt B. Tas bernas jau iš baimės nežino ką pradėti BsPIV20. Ar užteks to sūrio, gal kitą pradė́t? Ėr. Pradedantiems rašytojams nebuvo įmanoma rasti savo kūriniams leidėjų P.Cvir. Ana lietuviškai pràdema giedot Brsl. Pradema eit darban Ad. Prademi kariaut SD71. Tamęjag varde prademę visus veikalus mūsų DP253. Kūnas mano pradest drebėti BBJob21,6.
^ Ger[iau] est nepradėjus, neng nepabaigus B. Ne tas vyras, kurs pradeda, bet tas, kurs pabaigia rš.
| refl.: Rudenio kūlimas prasi̇̀deda Šd. Tada šilas nubunda, visa yra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran. Jau prasidė́jom šieną pjauti Grž. Nemoku su plūgu nė prasidė́t [arti] Šts. Prasidės tuoj linai mint Trs. Pradestisi suguldymas sąbalsinių pirm balsinių Mž14.
| Kiek mun vargo buvo: prasidė́jau kaip pempė ant kęselio Štk.
ǁ tr. užmegzti gemalą: Juk mane nuodėmėj motina pradėjo SGII23. Ir aš visą svietą pradėjau, alba pagimdžiau BB4Moz11,12.
| refl.: Aš griekuosu prasidėjau, ir griekuosu pagimdė mane augyvė mano BPII269. Tasai, kurs užgimdamas būru prasidė́jo, gėdėtis vyželių būriškų neprivalo K.Donel. Visos žmonės nuodžiose pradẽstis DP461.
ǁ refl. imti augti, rastis: Kai prasidės dilgynės, mažiau kiaulėm miltų reikės Ėr. Šįmet anksti prasidė́jo uogos Vlkv.
| Pradedamųjų mokyklų bus dabar daug daugiau J.Jabl.
3. refl. turėti reikalų (su kuo), užsiimti (su kuo): Su juo neprasidė́k: jis sumezga ir atmezga Jnšk. Su tokiais nereik prasidė́ti, vaikali KlvrŽ. Neprasidė́k su vaikais Skdv. Mes su šnapše neprasi̇̀dedam (negaminame), bijom Šts.
^ Su juomi prasidėk, pupų rėtį pasidėk Sim.
4. tr. pajėgti padėti (kiaušinį): Kolgi mūsų višta visa diena deda ir nepràdeda Ds.
išpradė́ti intr. imti ką daryti: Neišpradė́siu sakyt, ba ašaros byra užsiminus Prng.
pridė́ti, pri̇̀deda, pridė́jo
1. tr., intr. R priglausti (prie ko): Tik pridė́jai peilį, ir nupjauja Gs. Nespėjo galvos prie paduškos pridė́t – ir miega Rdm. Pridė́jo ausį prie durų (klauso) Dkšt. Ausis prie žemės pridėjęs klausė BsPI16. Medum pridėkie, greičiau prisuks [votis] Lp. Pridė́ti ranką prie kepurės (sveikinantis) NdŽ.
| refl. tr.: Merga, nosinę prie lūpų prisidė́jusi, ir švaipos, žiūrėdama ant vaikiukų J. Anys prisdė́[jo] [šautuvą] kiškį šaut Tvr.
2. tr. prikrauti: Pridė́jai pilną bliūdelį košės Jnšk. Jis pilnus dubenis pridė́jo mėsos NdŽ. Ryšulys sunkus, lyg būtų akmenų pridė́tas NdŽ. Pilną daržinę vasarojaus pridė́jom Pšl. Kad mes pridėtum nor vieną šalinę šieno Azr. Prikrauju, pridemi eldiją SD127.
^ Dėk grūdą prie grūdo – pridėsi aruodą LTR(Lbv).
| refl. tr.: Avilio važiuojant, reikia prisidė́t daug šiaudų Pc. Laivui reikėjo prisidėti anglių rš. Medžių naštą prisidė́k ir nešk J. Prisidė́jai kišenes obuolių Jnšk.
ǁ įmaišyti, ištirpinti: Druskos pridėjus, gal srėbti NžR.
| refl. tr.: Prisidė́jo tiek cukraus, ka jau per saldu Gs.
3. tr. duoti, suteikti: Rūpesčiai sveikatos nepri̇̀deda Vlkv. Baimės tadang mumus pridẽst DP6.
4. tr. priskirti: Mus pridė́jo pri Plungės Pln. Daba Kazariezas pridė́jo pri Šerpaičių Varn.
| Erdvilą karvedžiu pakėlė, kuriam padėtojus pridėjo S.Dauk.
5. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Pridė́k mano sijonui padalką Rdm. Tik pridė́jo puspadžius, ir vėl skylės Rdm. Pridėjo alkūnėje lopą Sr. Tas žmogus su pridėtõm kojom (medžiakojis) Grž.
6. tr., intr. padidinti kiekį, padauginti: Nor jau nemažas vežimas, ale da pridė́k kelias gabanas Dbk.
^ Kai pri̇̀dedi – mažiau, kai atimi – daugiau (duobė) Jnš.
| refl.: Prisidėjo dienos R417. Dar viena burna prisidė́jo (naujas valgytojas atsirado) Grž.
ǁ tr. duoti papildomai: Algos pridė́ti NdŽ. Kad jau įdavei pinigus, tai gal dar pridė́si kokį litą viršaus Jnšk.
^ Kad pavogė arklį, pridėk ir balną M.
ǁ tr. susumuoti: Prie dramblio kainos pridėk vežimo išlaidas, tai susidarys tokia suma J.Balč.
ǁ tr. suteikti dar ką nors gera: Ką ten bepridė̃s veizdėti į lavoną J. Ką pridės anims visa ta iškilmė? brš.
| refl.: Kas man prisidė̃s, kad aš ten važiuodamas peršalsiu Alv.
ǁ tr. pridurti kalboje: Tu vieną žodį pasakei, o kits dešimt pridėjo NžR.
ǁ įterpti kalboje ką išgalvota, pameluoti: Jis kalbėdamas daug pri̇̀deda Jnšk. Vis anas pri̇̀deda, nepasakys nepagražinęs Dbk.
| ekon.: Mokslas apie pridedamąją vertę (vertės dalį, kurią pagamina samdomasis darbininkas ir kuri viršija darbo jėgos vertę) yra kertinis Markso ekonominės teorijos akmuo rš.
7. tr. panaudoti, išleisti (kam): Prie tų namų dar daug reikės pridė́ti [pinigų], kol jie atsistos Jnšk. Kol pabaigėm, pridė́jom daug darbo Bt. Nepridėjus darbo, vos erškėčiai su usnėmis težels M.Valanč. O jau sveikatą esi pridė́jęs (netekęs sveikatos) su tais vaikais KlvrŽ.
8. tr. daug prigaminti (kai kurių valgių): Tris statines kopūstų pridė́jom (priraugėme) Rdm.
| refl. tr.: Daug kilbasų prisidė́jom Jnšk.
9. tr. daug padėti (kiaušinių): Kad pridėjo vištos kiaušinių, tai tik valgyk! Kp. Bičių motinėlė per dieną gali pridėti apie 1500 kiaušinėlių rš.
| refl.: Parduok tuos kiaušinius, perėt da prisidė̃s Kp.
10. refl. imti ką daryti, pradėti: Mažas, o jau prisdė́jo art Vrnv. Po nedaugį, po nedaugį, bernėkas maž prisidės art Arm. Po nedaugį prisidė́jau ūtaryt lietuviškai Vrnv.
11. intr. sušerti, sukirsti, užduoti kam: Aš tau kai pridė́siu, tai daugiau nenorėsi! Trgn. Pridėjo jam lig ligos Šts. Sūnus papykęs išgriuvo ant žemės, rėkia, o tėvas priėjęs dar jam pagaliu pridė́jo Ėr.
12. tr. sulyginti su kuo: Šito arklio nepridė́si prie ano! Pn. Pridė́si mat, – kur ta karvė, kur ana Kair. An ją nepridė́t nė vienos – nei gražumu, nei rimtumu Trgn. Šiandien daug šilčiau, nepridė́si prie vakar Rm. Visa žemė …, pridė́ta platausp dangausp, yra kaip mažiausias punktelis DP579.
| refl.: Prisidės mat jis prie Antano! Krkn. Da ir geras pjovėjas į jį neprisdė̃s: taip papjaut reikia arklio sveikatos Trgn.
13. refl. prisijungti, pritapti (prie ko): Prie jo prisidėjo ir kiti valstiečiai V.Mont. Neprisidė́k prie tokių išdykėlių Gs. Prisidėsiu ir aš: jūs arklys ir vežimas, mano arklys Rdm. Prie dainos prisidėjo Anskis ir Naujokytės I.Simon.
| Prie gripo vaikam dar ir plaučių uždegimas prisidė́jo Grž. Ši aplinkybė prisidė́jo, kad jis buvo išteisintas BŽ407.
14. refl. atsirasti jaunikliui: Laukiame by dieną atsivedant. Jau turėjo praeitą savaitę prisidėti I.Simon. Iš nakties radom prisdėjusį teliuką Kb.
15. priteršti: Lovą pridė́jęs ir išėjęs Slnt.
◊ grãšį pridė́ti įsikišti (į kalbą): Mat ir jis savo grašį pridėjo Grž.
gálvą (gyvýbę) pridė́ti žūti: Turėtų galvą savo pridėti BPII63. Kiti visi tą naktį gyvybę savo pridėjo S.Dauk.
káilio pridė́ti gauti mušti: Reikėjo káilio pridė́ti NdŽ.
nei̇̃ pridė́ti, nei̇̃ atim̃ti kaip tik, tiksliai: Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl. Pasakė, kad nė atim̃t, nė pridė́t Grž.
nei̇̃ (nė̃) pir̃što nepridė́ti
1. nieko neveikti: Sėdi be darbo, nei piršto neprideda Rdm.
2. nepaliesti: Žiūrėk, nė pir̃što prie jo nepridė́k Grž.

pir̃štą pridė́ti kiek padirbėti: Kad būtų nonts pir̃štą pridė́jus! Rd.
prãkaito pridė́ti pasidarbuoti: Prakaito nepridėjęs, gero nepadarysi S.Dauk.
rañką pridė́ti
1. pasirašyti (po kuo): Prie to rašto ranką savo pridėjo Žemaičių storasta ir daugel kitų M.Valanč.
2. kepštelėti, suduoti: Vos rañką pridė́jau, ir pradėjo kriokti Vvr.

rankàs pridė́ti bent kiek padirbti: Nė rañkų nepridė́jo, o nori, kad pasidarytų Gs. Pridėjai nepridėjai rankas prie darbo ir jau sakai, kad nusdarbujęs Nč. Ar tai vienas muilas skalbia, reik rankàs pridė́t (trinti) Skr.
šùniui kójas pridė́ti veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šùn[iui] kójas pri̇̀deda Skr.
úodegą pridė́ti pakliūti į nemalonią padėtį: Neik, pridėsi kaip katinas uodegą LTR(Pp).
žỹgių pridė́ti privaikščioti: Kiek aš žỹgių pridė́jau, kol tas popieras gavau Skr.

×razdė́ti, ràzdeda, razdė́jo (hibr.) tr. Lz sukrauti, sudėti: Biržyne razdė́[jo] ugniakurį i svilina meitelį Brsl.
sudė́ti, sùdeda, sudė́jo
1. tr. R420 suglausti: Taip meilingai galvas sudė́ję sėdi Jnšk. Verkiat, rankeles sudė́ję, rytas vakarėlis Gs. Jis koją ištiesė, pasukinėjo, kaulus į vietą sudėjo I.Simon. Sudė́k nagines, ar lygios Grž. Ar ištarsi „pupų“, nesudėjęs lūpų? PPr308.
| refl. tr.: Vaikščiojo, rankas užpakalyje susidėjęs rš. Tada atsilsėsiu, kap an krūtinės rankas susdėsiu (mirsiu) Arm.
ǁ sulankstyti, suklostyti: Sudė́k gerai, skarytės kertelių nesumainyk Rm. Aš sudė́siu kelnes, o tu išprosyk Skr.
| refl. tr.: Ana visuomet nešioja plaukus susidė́jusi (susisukusi) į kuodą Vvr.
ǁ sunarstyti: Po vakarienės ji paklojo Elenai ant sofos, o savo dukteriai įnešė sudedamą lovelę rš.
| refl.: Mano centrafūga senobinė, ne teip susi̇̀deda Ėr.
ǁ sudaryti, sujungiant dalis: Kiekviena sluoksnis yra sudėta iš sriuogų S.Dauk. Žmogus … yra iž tūlų dalių sudė́tas DK126. Pagrindinė medvilnės sudedamoji dalis yra celiuliozė rš. Iš atidės dirbk, sudėk dėtą prie dėto, kas prie ko priguli J. Varpelės iš dvilyčių žiedelių sudėtos šluotele, varpa arba keke rš. Akmenų sudėta tvora Plv.
| Vaikinas buvo gražiai sudėtas (nuaugęs) rš.
| Toks ir skaitytojas – žodžio niekaip nesudeda (neperskaito) Vvr.
| lingv.: Sudedamasis sujungimas rš.
| refl.: Metalai susideda iš daugybės kristalų rš.
2. tr. mat. surasti skaičių sumą, atlikti sudėties veiksmą: Du skaičius sudė́ti DŽ.
3. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Nelygius dantis grėbliui sudė́jai Kt. Sudė́jau virbalus į kardis, ir vėl kaip naujos Vvr.
| refl. tr.: Kiti skubėjo prieš šalčius susidėti langus naujose trobose J.Dov. Auksinius dančius susidė́jo Grž.
4. tr. sužymėti: Ir sudėjo numarus į liežuvius ir į galvas LB180.
5. tr. sukrauti: Sudė́jau vežimą kap trobą Vrn. Sudė́k šieną į kiauges, kad nesulytų Ėr. Į daržinę da galėsim sudė́ti tris vežimus [dobilų] Kt. Mano visas šienas jau sudė́tas [kupečiuos] Slm.
| Sudė́jau į skrynelę visus daiktus NdŽ.
| prk.: Prikalbėjo ligonį, idant skolą savo sudėtų (perkeltų) ant sūnų M.Valanč. Pilną bliūdą kruopų sudėjo kaip už ausies (išvalgė godžiai) Vj.
| Karves į dobilus sùdeda (riša, gano) Plng.
| refl. tr., intr.: Jų susidėta daiktai ir išvažiuota J.Jabl.
| Pamergavo ilgai, tai ir kraitį susidė́jo Rdm. Visą turtą savo rankom susdė́jo (užsidirbo) Lp.
| Aš tai nesusi̇̀dedu (nedrįstu) eit kieman, babkos nepasikepus Ml.
| Kumelėms susidės šiokie (pavargs lytotą dieną) Žem.
| prk.: Viską susidėjo į savo nepaprastą atmintį rš.
ǁ sutaupyti: Išleisti visuomet lengviau kaip sudė́ti Up.
^ Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, tai sūnelis praleido klykaudamas Sim.
| refl.: Susidėjo truputį skatikėlio, nusipirko trobalę Žem. Vaikas buvo susidė́jęs jau ligi tūkstančio Bt. Tokias algas ėmei, reikėjo susidė́t ant senatvės Skr.
ǁ surinkti pinigų (kam): Sudėjo jo draugai jam an kelio šeštoką BsPIV6. Visa draugija jį šelpdavo sudėtais pinigais rš.
ǁ refl. prk. susiklostyti (aplinkybėms), susidaryti: Gyvenimo aplinkybės taip buvo susidėję, kad neleido man pažinti K.Būg. Juodu galvojo apie savo taip susidėjusį gyvenimą A.Vien. Ką padarysi, kad teip susidė́jo Grž.
6. tr. sukurti: Ir apie laisvę bus daug dainų sudėta S.Nėr. Mokyti gražesnių dainų sùdeda, ką čia tos mūsų Srv. Kam sudėjot daug dainelių, – kas dainuos be manęs? LTR(Plv). Sudėki mums giesmę, kuria mūsų širdys gyvens V.Myk-Put. Gražių sùdeda dabar vaikam knygų Rm. Ėmė galvoti, kokią turėtų sudėti pasaką J.Balč. Susėdus visai šeimynai aplink stalą, pasisekė sudėti šiek tiek globingą laišką I.Simon. Gražiai sudė́jo melą (pamelavo) Ėr.
| Priesaiką sudėjau (prisiekiau) rš.
7. tr., intr. Rt nustatyti, paskirti: Sudėjo kareivius šerti Trk. Anie sudėjo terminą, lig kol reiks tarnauti Užv.
ǁ sutarti: Mes nesudė́jom, kada atvežti Jnšk. Sudė́jom veseilią Dv. Jie sudėjo laižybas (susilažino) Rm.
ǁ suteikti ką nauja: Sudė́jo vardus kaimam pagal šunis, pagal žąsinus Ar.
8. tr. sunaudoti: Senus raiščius sudėjom į pamušus Dr.
ǁ išleisti, paskirti: Visi pinigai į namus sudėti Grž. Visas savo pajėgas ir talentą sudeda jie bendrajam reikalui rš. Sudė́jo daug pinigėlio, kol išsistatė Jnšk.
9. tr. pagaminti (kai kuriuos valgius): Dabar nesudedu didelių sūrių Trgn. Sūris sudėtas SD263. Šiandien reikės dešras sudė́ti Rz. Porą kelbasų sudė́jau Švnč.
| refl. tr., intr.: Nebuvo žarnų, tik kelias kilbasėles susidė́jau Jnšk. Žiemai kopūstų susidė́jom Krs. Kažin gal susidė́jo sūris? Kp.
10. tr. padėti (kiaušinių): Erelis … lizdą pataisė, sudėjo kiaušinius, pradėjo perėti PP11. Drugelis sudeda kelias dešimtis kiaušinėlių rš.
^ Tuomet pamatysi, kai gaidys kiaušinį sudės Btg.
| refl. tr.: Pempelė susidėjo kiaušinėlius šlakuotus J.Jabl.
11. intr. sušerti, sukirsti: Sudė́jau arkliui gerai botagu ir išmoviau pro vartus Jnšk.
| refl.: Šunes susidė́jo (susipjovė), tai mažiukas didžiulį nuėmė Vlk.
12. tr. sulyginti (su kuo): Kap sùdedi, tai toki vasariniai [rugiai], toki žieminiai Lp. Nei nesudė́t, kap jis valgo (daug mažiau už kitus)! Lp. Sudė́jai tu – kur mūsų žmogaus gyvenimas, kur pono! Trgn. Kur tu sudė́si mūsų daržus su klebono! Ėr.
| refl.: Aš su juo bėgt nesusi̇̀dedu (jis greitesnis) Rtn. Tu su juom nė kokiame darbe nesusdė́si Ml. Su jaunu senas nesusidė́si Gs.
13. tr. sujungti, suvienyti: Evangelistos Baltramiejų sudẽst su Filypu, kad vardus apaštalų ižskaito DP623.
| refl.: Susidė́ję kuls Pc. Susidė́ję į turgų važiuosime Rdm. Atsargiau bus į didesnį būrį susidėjus bėgti, nekaip taip vienoms Pt. Lietuviams reikia to ir to – susidėkime ir taisykime! V.Kudir. Šviesus karaliūnaiti, ar nesusidėtum su manim gert! BsMtI184.
| Kaip susidė́jo (susikibo) muštis, tai nors vandeniu liek Arm.
ǁ refl. draugauti, susidraugauti: Kam tu susi̇̀dedi su visais piemenimis? Skd. Susidė́jo su tais vagiliais ir pakliuvo Vvr.
ǁ sutuokti: Kad nesudėsi tuoj mano žodžiu šito vaiko su mūsų dukteria, tai aš pargrįžęs tave nužudysiu (ps.) rš.
| refl.: Jau pusantrų metų bus, kaip mes susidė́jom Jnšk. Jau su viršum dvidešimti metų, kaip susidėję, dar blogo žodelio vienas antram nepasakėm Žem.
ǁ refl. sueiti kartu gyventi be santuokos: Jie susidė́ję gyvena Rdm. Jei nenori tokios – nevesk, taip susidėję gyvensim P.Cvir. Viena duktė susidė́jus gyvena Ktk.
14. tr. sugalvoti: Ot protas – nesudė́jo kas toliau daryti Grž.
| refl.: Susidė́k galvoj, kap sakyti turėsi Lš.
ǁ pramanyti, išgalvoti: Kas ten jį regėjo, kap sumušė, tai tik sudėta Lp. Išsivilko reikalą sudė́jęs Krš.
| Baimė nesudėtà (didelė) mane paėmė Nt.
sudėtai̇̃ adv.: Šalta buvo nesudėtai̇̃ (labai šalta) Gršl.
15. refl. impers. pasirodyti: Tau susi̇̀deda gal – nei jau tep buvo, nei ką Ml. Tau tik taip susidė́jo Ut. Jam tik susidė́jo, kad šitas žmogus matytas Dgl. Kaip jai susi̇̀deda galvoj, teip ir sako Sdk.
◊ aki̇̀s (blúostą) sudė́ti užmigti: Dėdelė visą naktį nė akių nesudėjo A.Vien. Nespėjau akių̃ sudė́t, ir vėl atbudau Krkn. Per kiaurą naktį nesudė́jau akių̃ Ldk. Aš per visą naktį savo akių nesudėjau B. Vos sudėjo bluostą, jau ir nubunda rš.
danti̇̀s ant lentýnos sudė́ti badauti: Dabar jam tik dantis sudėti ant lentynos ir laukti, kol galas ateis Nč.
gálvas sudė́ti daugeliui žūti: Ir kas išskaičiuos juos visus, sudėjusius galvas už laisvę, už laimingą ateitį J.Balt.
ginklùs sudė́ti DŽ pasiduoti.
į káilį sudė́ti primušti: Sudė́jo į káilį kaminšluostai ir paleido Šts.
į ši̇̀rdį sudė́ti įsidėmėti: Ką bernelis kalbėjo, širdelėn sudėjau Kb.
pirštùs sudė́ti (su kuo) sulygti: Nė vienas nesudėjom su Dievu pirštų, da nežinom, kaip bus Sln.
rankàs sudė́ti
1. imti dirbti išvien, pasigelbėti: Sudė́kim rankàs! Lp.
2. susituokti: Mergele mano, jaunoji mano, kada sudėsim baltas rankeles LTR(Kltn).
3. nieko neveikti: Kad sėdėč, rankas sudėjus, tai nieko ir neturėč Ut. Niekur neina, sėdi namie, rankàs sudė́jęs Jnš. Mes turime dirbt, nesudėdami rankų (nepaliaujamai) sp. ×

rõdą sudė́ti sutarti: Su sesule, su viešnele rodelę sudėsiu KrvD81.
ši̇̀rdis sudė́ti sutuokti: Dvi širdys sudėta, žiedai sumainyta Rd.
vi̇̀ltis (vi̇̀ltį) sudė́ti tikėtis, viltis: Į proletariatą, į jo augimą revoliucionieriai turi sudėti savo svarbiausias viltis (sov.) rš. Šeimyna, netekusi valdono, visą savo viltį dabar sudėjo ant likusios kunigystės V.Piet.
ži̇́edus sudė́ti susituokti: Vai sakyk sakyk, grožybe mano, kada sudėsim žiedelius savo LTR(Plv).
žodžiùs sudė́ti susitarti tuoktis: O Petronės su Joniuku sudėti žodeliai NS1378. Su našleliu meilius žodžius nesudėk nesudėk LTR(Šln).
uždė́ti, ùždeda, uždė́jo
1. tr. SD164, R pastatyti, užkrauti (ant ko): Uždėk puodą ant suolo Prl. Uždė́ti tiek aukštai šiaudai nelengva Jnšk. Uždė́k ant ėdžių šieno doklą Ėr. Išeidamas dar arkliams uždė́k [pašaro] Up. Da uždė́k malkų, tegul dega ugnelė Ėr. Uždė́k tų lašų ant danties, gal pereis [skaudėję] Gs. Išdirbk gerai, mėšlo uždėk, ir pamatysi, kaip augs J.Paukš.
| Uždės sniego (pasnigs), galėsiam važiuoti su rogėms Dr.
| Duonos vienos nevalgysi, ant jos reikia uždė́t (užtepti) Skr.
| Ar ilgai būsi tą skarmalą uždėtas (apsirengęs tuo skarmalu)? Rm. Suplyšęs, nė pirštui uždėt sveikos vietos nerastum Ds. Uždėjo savo rankas ant jų Mž122.
| prk.: Jis nešiojo mūsų ligas ir sau uždėjo mūsų sopulius BPI417.
| refl. tr.: Ažsidė́jęs ažupakalin rankas ir eina Ds. Neša jis naštą, užsidėjęs ant pečių J. Užsidėk balną ir jok Ėr. Užsidė́jo akuliorus ir skaito Gs.
| prk.: Jis tą bėdą pats ant savęs užsidė́jo Lš.
ǁ užmauti: Kepurę uždemi R39. Ir uždė́jo ant galvelės rūtų vainikėlį (d.) Slk. Tu uždėsi ant jo galvos auksiną karūną BBPs21,3.
| refl. tr., intr.: Užsidė́k kepurę! Pn. Šventė – užsidė́k skriblių (skriblium) Vlkv.
ǁ refl. aptraukti (kuo) paviršių: Ant pieno grėjimas užsidė́jęs Slm. Paskui užsidės balta puta Pc. Ledas buvo užsidėjęs Sz. Ant žaizdos šašas užsidėjo Ldk. Užsidėjo ant akies plėvutė, ir nebematau Zp. Pūsliukė užsideda, ir eina vanduo Klvr.
ǁ patiekti valgyti: Uždėk stalą, tuoj vyrai ateis pietų Slm.
2. tr. prikimšti, užkišti (už ko): Spalius uždė́jo už lentų Sr.
| refl. tr.: Karaliūnas tą kiaušinį užsidėjo už ančio (ps.) Brt.
3. tr. užmokėti į skolą: Aždė́k až man [pinigus], paskui ataduosiu Ktk. Ir ažu mane aždė́k penkius rublius Sdk.
4. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Ratai gatavi, tik ratlankes reik uždė́ti Gs. Uždė́k kirvakotį tam kirviui Ėr. Persiuvo paltą ir uždė́jo naują apikaklę Gs. Ant dešinio bato uždėtas didelis lopas I.Simon.
| Medinį tiltą uždė́jo Krš.
| refl. tr., intr.: Velenas užsi̇̀deda ant gembių Vlkv. Vilius užsidėdavo stačią apykaklę ir pasirišdavo šlipsį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. Šl užsitaisyti (austi): Užsidė́jau šiandien audimą aust Skr.
5. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Uždėjęs šį antrašą Jn. Vaitas uždė́jo pečėtį Gs.
6. tr. užtverti, užstatyti (kuo): Reikė gerai aždė́t paršelis, kad neinšokt an aveles Sdk. Užukasė ir akmenais uždėjo, kad ji neišlįstų MPs. Uždėk ranką, kad vė[ja]s žvakės neužpūstų Šts.
| Verkė mergelė, veidą rankomis užsidėjusi (užsidengusi) rš.
ǁ užimti vietą, užkrauti: Visą šalinę kviečiais uždė́jom Mrk. Uždėjau stiklinę su sviestu ir nebturiu, iš ko arbatos gerti Šts. Aždė́jau pusę šalinės šituo vežimu Ktk.
ǁ užkišti, užsklęsti: Uždė́k velniui duris, tai jis įlįs per aukštinį Prl.
7. tr. paskirti, nustatyti: Teismas uždė́jo visas išlaidas mokėti Grž. Ar jį bausti, ar geriau pasigailėti ir bausmės jam neuždėti? B.Sruog. Būtinai reiktų uždėti globą girtuoklių turtui rš. Uždemi štropą R326. Kam aždė́ta vargt, tas ir vargsta Ktk. O jei jam pinigai bus uždėti, tada jis tur duoti ant išgelbėjimo savo živato, kas jam bus uždėta BB2Moz21,30.
ǁ suteikti (vardą): Kad kiek, tai tuoj pravardžiuoji, tuoj vardą užùdedi An.
| refl. tr.: Rudilių žmonės užsideda bent kelias pavardes Pl.
8. tr. padidinti kiekį, pridėti: Da uždėk keletą akių – bus per siaura pirštinė Ėr. Kad uždė́jo šalimos [pirty], tai net ausys svyla Jnšk.
ǁ pridėti priedo: Ponas nei vieno skatiko neuždėjo daugiaus mokėti Rp. Kad per žiemą būsiu, turėsi da kviečių uždė́ti Kt.
9. tr. apsėti, užsėti: Kaži kaip čia uždė́sim šįmet laukus, kad trūksta sėklos Skr.
10. intr., tr. užkirsti, užduoti: Kai uždė̃s tau per snukį, tai apsilaižysi Jnšk. Jau tik gerai vagiui uždė́jo Skr. Blakšto uždeda vaikams Žem. Uždė́su bizūną ant nugaros, galėsi tuokart siusti Vvr.
ǁ intr. nemandagiai, šiurkščiai pasakyti, uždrėbti: Aš jam tep uždė́jau, ka tik užkaito Alk. Anas kai uždė̃s, tai šis ir nutilo Klt.
11. tr. paskirti (kuo), išrinkti: Karalius … jį uždėjo kunigaikščiu LB209. Susirinkimas naują apylinkės pirmininką uždė́jo Skr. Mūsų Alyzą buvo sąskaitinyku uždė́ję Vb. Jį visi labai mylėjo ir uždėjo jį vyriausybėn BsPIII107.
12. intr., tr. pradėti: Oras atpuls – snigt ažùdeda Vj. Aždėj[o] akys ašarot, niežtėt Str. Paraudonijo, kai paklausiau, ir kitą kalbą aždė́jo Dbk. Darbas uždėtas R68.
| refl. tr.: Ažsidė́jau darbą kruviną Kzt.
13. tr. užkeikti: Būdavo taip senyboj: pinigus kavoja ir ažudeda, kad nepaimtų kas Klt.
14. refl. KI10 imti bendrauti (su kuo), prasidėti: Su tuo piemeniu užsidė́jo, tai dabar geri [jaunikiai] nė nežiūri Alk. Nereikė nė ažsidė́t su juo, ba žinai, koks anas Skdt. Ta merga neužsideda su vaikiais J. Su juo ažsidė́k, tai ir galo nebus Trgn.
ǁ užsiimti: Kas te ažsidės kelius rozus sodint Skdt. Neužsidė́k su nėkais Užv. Aš ituom neažsidė́jau Švnč.
15. refl. pasiryžti, apsispręsti: Įpuolus Martynienei į didelį vargą, Barbora užsidėjo neišleisti jos iš po savo globos Žem. Užsidė́jau šiandiej nubaigt ravėt daržą Slm.
16. (sl.) tr. įsteigti, įkurti: Miestely uždėta nauja krautuvė rš. Uždėjo didelį kromą emigrantas Daugirdas A1885,118.
| refl. tr., intr.: Užsidė́jo arbatinę, ir prabagotėjo Vvr. Jau Lietuva buvo užsidė́jusi, kai aš gimiau Šts.
◊ ×ãkinius (akulioriùs, akilioriùs) uždė́ti
1. sumušti (kad mėlynės po akių būtų): Nori, uždė́siu ãkinius, tai daugiau nekibsi! Grk. Aš tau akulioriùs uždė́siu! Rdm.
2. sugėdinti: Tokius akilioriùs uždė́jo, kad sarmata ir žmonėm pasakyti Grž.

ausi̇̀s uždė́ti (kam) imti nebeprigirdėti, apkursti: Man ausis ažudėjo Dv. Nuo to ištikimo (sutrenkimo) man ir ausis aždėjo Dsn.
gálvą uždė́ti galą gauti: Kad tu būtai gálvą uždė́jęs! Lp. Nor tu gálvą uždė́k! Srj.
gãro uždė́ti sušerti, užkirsti: Tam arkliui gãro uždė́k, jis mėgsta Grž.
rãsą uždė́ti truputį palyti: Anims užlijo, o mums tik rãsą uždė́jo Ms.

Daugiau informacijos

pradė́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

sudė́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

įtráukti

Apibrėžtis

tráukti, -ia, -ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M
1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse suspaustą vytelę, ir žievė nusilupa rš. Vienu metu tráukit [virvę] Grž. Nu tai ropę raudavom: susėda šiteip, susitveria visi – ir rauna, katrie tráukia Šmn. Meta į vandenį pačynos galą i tráukia ant savęs, i teip stabdo sielį Vl. Susimušė: viena tráukia an saũ tą drobę ir tuos rietimus Rk. Viena an saũ traukia, kita – an saũ, teip brūžuoji brūžuoji [audeklą] Alz. Įsidės [milą į mašiną] i vels, du sustoję į vieną galą, į kitą galą tráuks Žlb. Išdykaudavo [naktigoniai], vienas kitą už kojų tráukdavo Bsg. Pasiekė kulnan [arkliui vežimas], o ką gi, jeigu tráuksi [vadeles], tai da labiau jam sieks Kp. Tráuka tus plaukus munie, plėša įsikibusi Trk. Verkia panaitėlė didžiu balseliu, laužo rankeles, traukia plaukelius LTR(Zr). Plaukus barzos, galvos traukė SGI75. Nu jis (vilkas) traukt [uodegą prišalusią], nu traukt – nebegalia, ir gana Sln.
| Tráukė [išnarintą] ranką, prikėlė arklį, ratus Všv. Niksterėjus traukia pasukydami Sln.
| impers. prk.: Kriūtinę tráukia in žemę, sunku Klt.
^ Kožnas daugiau į savę tráukia Jnš. Visų rankos in save tráukia Žln. Kožnas tik pri savęs tráuka daba, o anksčiau tie žmonys draugiškiau gyveno Yl. Dabar in saũ visi tráukia Skdt. Vaikai vis tráukia ing save, ing save Drsk. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs VP34. Už ausų pakartas, už liežuvio trauka (skambalas) Sd. Du šika, penki tráukia (nosį šnypščia) Smn. Du traukia, du šika (nosį šnypščia) Ds. Avutė bėga – bobutė žarnas traukia (verpia) LTR. Dešim vyrų traukia lyną apie pirdžiaus klojimą (juosia diržą) Kp.
trauktinai̇̃ adv.: Ištraukiau tą šniūrą trauktinai̇̃ Mžk. Aš karvę melžu spaustinai, o jis – trauktinai̇̃ Jrb.
| refl. Einam pirštais tráukties – katras katro išties pirštus? Šts.
ǁ tr. tempiant blokšti: O didelė kalė grobė muni, tráukė pri žemės, mun įkąsti neįkando Akm. Ant provos į dvarą šaukė, nušaukę prie žemės traukė (d.) Nm.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus tempimo, tampymo judesiu: [Senis] lengvai per dieną traukė pjūklą, kilojo kirvį V.Bub. Kaip žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn su Vilkija, su nauja jos vaga M.Katil. Varpus tráukti KI554; MŽ. Varpas vakarais tráukiamas KI5. Visuose miestuose ir kiemuose, per kurius važiavo, varpai buvo traukiami prš. Klekneris turėjo eit traukt varpus Rg. Katros didesnės, emam didesnį varpą tráukt Ps. Jis dvare skambalą tráukdavo į darbą eit Skr. Varpus tráukė, vinčiavą šaukė LB32. Suskambo varpeliai netraukiami NS1157. Verpia, tráukia i snaudžia Jd. Verpa tráuka kaip iš voro subinės Šts. Kad aną daužo, ta sruoga susidaužo plona, minkšta, tas pakulas iššukuo[ja], nu tai tráuki (verpi) ploniausiai Krp. Aš su viena ranka par tarppirštį tráukiu, o su kita spauste spaudžiu [melždamas] Jrb. Vakar tráukiau laikrodį, ale neužtraukiau kiek reikia Skr.
2. tr. tempiant stengtis paimti, atimti, jėga imti: Pati pamatė: ema tą popierių, tráuka Trk. Aš audu, ir ans tiek lenda munie, tráuka muštuvą, šautuvą Kl. Traukia iš man’ šaukštą [vaikas], valgo, pilia ant krūtinės – vis tiek, ka tik pats! Mžš. Žydas tráukia, o jy pažasty turia tą bandelę Slm. Da važiuodamas iš po šikinės tráukė i paklotę, kad ataduoj itąją paklotę Ml.
| prk.: Praskydęs keliukas traukė nuo kojų batus rš. Jiems, tikriems elgetoms, duoną iš burnos traukia Žem. Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami… Pt. Kolei iš gerklės netráukia, tolei ir neduoda Ds.
ǁ prk. prievarta reikalauti, pešti, plėšti: Vaikai tik yra teip – piningams tráukti, į zlastį vesti Als. Naudą iš tėvų panagių tráukte tráuka, o karšinti nenora Krš. Nemokinas, tik tėvų piningus tráuka Vn. Advikatas gerai pinigus traukia iš žmogaus Jrb. Vis tráukia iš žmogaus pinigus, vis tráukia – ir galo nėr Srv. Anta kelio rublio iž motkos tráukia Drsk.
ǁ prk. kvosti: Kasdieną iš jos tráukia i tráukia [pasakojimus], jai neliks nei su manim ką šnekėt Snt.
ǁ imti, rinkti: Žemės mokesnius tráuka ans Prk.
ǁ plėšti: Vėjai dangstį tráukia Arm.
ǁ suėmus (ppr. jėga) šalinti: Benas giliai įsuko kamščiatraukį, ir traukiamas kamštis smagiai pokštelėjo J.Ap. Vinis daba tráuksi – anos linksta, o ten y[ra] kietos Pkl. Karvę stvėriau, kuolelį kai tráukiau, tik nepargriuvau Klt. Erkę reikia tráukt iš skūros Aps. Rakštis panagė[je], traukia lauko ir smilko su marškoniu LMD(Sln). Užpampę dantys – negal traukti Šts. Senovė[je], dantys pradeda gelti, kito išejimo nebuvo – tráukti laukan LKT82(Pln). Laukiau, kol išbaigs visi [dantys], visos šaknys, bijojau tráukt Antš. Buvo nuejus Pandėlin dantų tráuktų PnmR. Dantį ar̃ tráukdavo jaunan, mesdavo až pečiaus Svn. Buvęs tráukęs tą dantį, ale kad nekruta Žl. Tas senis privažiavo prie eglės, pradėjo traukt iš arklio uodegos plaukus ir apmėtė visą eglę LTR(Rk).
| prk.: Tráukia iš po krūtinės širdį, nebegali nė paverst miežių [pėdų] Rm. Tas telvizorius net akis iš kaktos tráukia Klt.
ǁ rauti: Linus reikia apravėt: pasilenki ir tráuki žolę Dv. Cukrinius burokus tráukt rudenin reikia Kr.
ǁ tempiant išimti ką įstrigusį, įklimpusį, vaduoti: Būdavo, eina eina vyrai tráuktų tų karvių – įklimpsta, būdavo, makalynėn, ir gatava Šmn. Lėkėm su virvėm, reikė karves tráukt iš to liūno Č. Nuklimpdavo i tos karvės [pelkėse], eidavom šaukt, kad gaspadoriai eitų tráukt Pšš. Traukia juos iš ugnies CII336. Per Grabnyčias mane, sakyt, iš sniego negyvą traukė J.Marcin.
| Ėmė smalą – i paliko kaliošelis, ana nebtráukė nė to kaliošio, ana bėgo i nubėgo Žr. Eina varna iš provos, traukia galvą iš tvoros LLDI336(Slm).
| prk.: Nuo skausmų inbedžia adatą [ligoninėje], o teip iš ligos netráukia Ukm. Motriškos iš šūdo svietą tráuka (švarina) Krš. Traukit, traukit iš vargelių kaip žuvelę iš marelių LTR(Aln).
^ Daigus iš žemės, rodos, traukte traukia Žem. Žolę, javus kaip tráukte už čiuprynos tráuka, ka šiltà Pvn. Kad užlyja, tai, rodos, tas lytus tráukia iš žemės tą žolę Jrb. Oi, tai dėkui, broluti! Iš eketės mane trauki V.Piet. Balelėj nuklimpo kumelė, penki vyrai traukė, du vanagai laukė (dubuo su koše, šaukštas, pirštai, akys) JT65. Klampučių balaitėj nuklimpo kumelaitė, penki vilkai traukė, du vanagai laukė LTR. Balelė linksta, kumelė klimsta, penki vilkai traukia, dvi sesutės laukia Vrn.
ǁ refl. išlįsti, išsipešti: Kai suemi grūdelį, tráukias šaknys [iš dirvos] – jau įsikabinę, ir da dideles tos šaknys [kviečių] Slm. Karvės brizgilo diržas tráukės i tráukės lauka iš tos sagties Jrb.
ǁ tempiant imti dalį iš visumos, pešti: Šieną tráukėm iš po paklotės [per Kūčias] ir skaitėm [šapus], ar prieg porai, ar ne – vis tos poros visi norėjo Mrk. Kūčių vakarą merginos traukia iš stogo šiaudus LTR(Auk). Padės šieno į apačią, paskiau po šapą tráuks Jdr. Šeimininkas atneša pundelį linų ir traukia pluoštelį LTR(Žg). [Per Kūčias] tráukdavo šiaudą iš apačios, iš po staldengtės Kp.
ǁ imti vieną pasirinktinai iš kelių: Tráukti bilietą rš. Per tave, moterie, turi pasireikšti dievų valia. Trauksi burtus J.Gruš. Traukiam burtus, kam eit ieškot piemenų ir gyvulių LKT291(Ppl). Ir Kretingos apskritis tráukė žerybas Lkž. Tai aš perniai ir šiemet nebetráukiau numarių [daržams ravėti] Pnm. Pasirašydavom vardų̃ ir susukdavom [raštelius], sumaišydavom ir padėdavom po paduškai, ir [Kūčių] naktį tráuki PnmR. An sodybų, an daržų tráukiam numerius Mlk. Duodavo tráukt korteles, ištrauki kortelę – nereikia eit kariuomenėn Žl. Dvidešimt pirmų metelių šaukia mane traukt kortelių LTR(Skm).
trauktinai̇̃ adv.: Paskolos lakštai trauktinai̇̃ išimami iš apyvartos rš.
3. caus. trūkti 1: Tráukiau virvę, bet negalėjau pertraukti DŽ1.
| prk.: Speigas tráuka pusiau, o aš basnirta išejau Šts.
^ Ot žmogus – par pusę šiaudą tráukia (apie šykštų) Švnč.
ǁ prk. trumpinti, nukąsti (žodžius): Apei Biržus tai tráukia žodžius Erž.
ǁ refl. LL294 stengtis nutrūkti, pasileisti, nusitraukti: [Naktigonėj] an savo koją pririša [virvę], tai arklys kai tráukias, taigi jaučia Rk. Šuo traukės, traukės, galop ištrūko ir išbėgo LTR.
ǁ refl. turėti savybę dažnai nutrūkti: Jie tai įtyrę: žino, katro karvė tráukias, katro ne Slm. Žmogus nuolatinis kad saugo, tai žino, katro tráukias [karvė] Slm.
4. tr. N, NdŽ jėga keisti daikto padėtį erdvėje, vilkti, tęsti: O tie rūsai, matai, tus kulkosvaidžius tráuka pagal žemę Akm. Tráukiam par lauką tą [didelį] grėblį – pagrėbstas grėbstydavom Plvn. Tai par šieną i tráuksi tokią purviną briką? Bsg. Inkiša [puodšakes] ir pakelia puodą, nereikia tráukt par padą Kvr. Lenciūgais tráukia vagonėlius Vlkv. Valčikę tráuki tuo ledu ir eini per Nemuną Vl. Du traktoriai tráuka kombainą, kombainas pjauna Trk. Traukti laivą priš vandenį I. Tráukiamas tinklas, bradinys KII59. Kuojas gaudo traukiamaisiais tinklais T.Ivan. Su tráukiamu tinklu daugiausia dieną žvejodavom PnmŽ. Kur tráukiamas tinklas, tai marška vadinam Jrb. Du tráukia iš šonų [tinklą], o vienas eina pakrančiu pabaidydamas žuvis Vdžg. Šituo virvele tráukia ir tráukia bradinį, net in kraštą jau ištraukia Aps. Laive sėdėjau, tinklužį traukiau RD21. Ir moja jie bursnykams savo, kurie buvo antrame laive, idant jie ateitų ir padėtų jie mus (mūsų laivą) traukti VlnE91-92. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu, jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31.
^ Kosčiu, tai kai kelmą pro gerklę tráukia – tokia sopančia gerklė Švnč.
trauktinai̇̃ adv.: Žydas kad numiršta, anus neneša neštinai, trauka trauktinai̇̃ į kapus Klk. Trauktinai̇̃ traukiau su grėbliu iš prūdo Kv.
| refl. tr.: Šis (leidėjas) griebė [pėdus] iš šono, traukėsi glėbiu prieš save ir statmenai, varpomis žemyn, taikė į mašinos nasrus M.Katil. Aš žiūriu – eina koks žmogus ir rogeles tráukiasis LKT222(Vnd).
ǁ prk. imti sau, vilkti, griebti: Ar avelę, ar vištą, ar kokį paminklą, tai teip tráukdavo visa ir veždavos savo pusėn [per vestuves] Č. Ką ans sugreibė, tą i tráukė, i pardavojo parnešęs Varn. Matai, anam pačios rankos tráuka, negalia nevogęs Trk. Kurių [turtų] geidžiame, vyliumi savęsp tuos tráukiame DP126.
ǁ vilkti (kojas): Kulsčioja senis, tráukia koją DrskŽ. Nebegreita ašen – jau kojas žeme tráukiu Ps.
ǁ refl. R370, MŽ496 vilktis, tęstis: Pomergių dvylika kad surinkta, kai liepai mergos, o jaunojos tūlis led par žemę tráukias Vdšk. Aš ažumečiau stinklą, stinklas tik tráukias Btrm.
5. tr. paviršiumi vilkti, braukti: Traukė skustuvą ir užkliudė už ausies – kraujas pradėjo sunktis J.Paukš. Pabaigęs rašyti, savo plunksnos galą vis tam jau velniui traukia par lūpas DS235.
trauktinai̇̃ adv.: Užleisk dalgį trauktinai̇̃, padidinsi kirtį Šts.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus braukimo judesiu: Tráukiau tráukiau (grėbiau) par dieną, net rankos skauda Krkn. Lygioj lankelėj grėbiau šienelį,… grėblelį traukiau, vakaro laukiau TS1904,2. Aš grėblelį traukte traukiau, pusrytėlio labai laukiau NS140. Aš grėblelį tankiai traukiu, vakarelio labai laukiu LTR(Dkšt). Jai nerūpėjo rytelis kelti, nė per rasužę grėblelis tráukti (d.) Snt. Dalgį nupirkai, noragą plūgui antskėlei, ir knisk žemę arba trauk dalgį nuo tamsos iki tamsos! LzP. Pareina dalgius tráukę – reik paėsti Užv. Dar gali dalgį traukti, ne ubagauti Šts. Mes [dabar] atilsam, o kitą sykį tráuki tráuki dalgį LKT78(Pln). Tokiam karšty dalgis yra sunkus tráukt Sk. Dalgę gerai tráukiu, da jaunus pristatau Ssk. Ką tu labai dainuosi dalgį tráukdamas Grš. Žirnis – jau kitokis pjovimas: ima su pjautuvu, tik tráukia tráukia Pv. Kiek kartų tráukiau, tai graudžiai verkiau, o tai nelygios uošvelės lankos JD120. Aš dalgelę sunkiai tráukiau, vakarėlio nesulaukiau (d.) Šmn. Iš pečių̃ ampalas eina, traukiam spragilus (kuliam) Gs. Daugiau juos (avikailius) išdžiovydavo a jaujo[je], su tokiais kobiniais tráukdavo tráukdavo, ka minkšti palikdavo Pš. Paimi [rugių] pėdą ir tráuki, šukuoji abudu galus PnmŽ. Pasiemi šukuočių, iššukuoji, teip pryš tráuki tráuki, ka nebliktų nė vienos galvelės sėmenų Kl. Savo dalgės daugiau nei netráuk (neplak), ba vėl išlenksi Al.
^ Giltinė tráuka su dalgiu, būk tu šioks a toks Krš.
ǁ vesti, brėžti (liniją): Brūkšmį ant popieriaus tráukti KII31. Liniją tráukti KII31.
6. intr. NdŽ braukiamu mostu suduoti, rėžti: Neliežuvauk! Kad trauksiu per žandą – pasigailėsi pasaulyje gimęs! B.Sruog. Ka traukiau vienam par zūbus, i nubėgo susiėmęs End. Nieko nežiūrės: par kojas ka tráuks su laza Trg. Su peilio kriaunums ka tráukė par galvą – krauju apsipyliau Jrb. Vienas kai tráukė jam su botagu per kojas – užkirto PnmŽ. Šoble kap tráukė tas prancūzas tam jaučiui – šmotas mėsos iškrito Plv. Kap tráukė kazokas ponu[i] rapnyku per galvą – tik sykt kraujai per kaktą! Užg. Kap tráuksiu muturzėn, tai net apsijukosi, tu rupūžės kavalke! Al. Būlo, traũks per pečius [už neklausymą], tai žinosi! Žln. Ištraukė virvę ir bobai išilgai tráukė DrskŽ. Gerai tráukė par kuprą! Mžš. Su geležim Vabalnyke kaip tráukė vaiku[i], ir numirė nabagas Slm. Turėjau lazdą, tai kaip tráukiau par pečiais, tai kad ejo nuo manę Rk. Tas ponas kaip jam traukė kelis su rimbu, tuojaus stojo ir b[uv]o jau sveikas BsPII1262(Brt).
7. tr. NdŽ velkant, tęsiant dėti kur: Jau žvejai sueję tráuka laivus jau an kopų Plng.
| [Jautis] tuo su liežuviu jį (šiaudų pluoštą) krimst į gomurį tráukia K.Donel.
| Va tau kad nori! Tėvas tebemerdi, o tu jau sostą į palovį trauki B.Sruog. Buvo manęs vežimą traukti pastogėn, bet atsiminęs, jog nebus lietaus, su visais pakinktais paliko vidury kiemo M.Katil.
ǁ tempiant kelti: Tráukia ben keli žmonės, kol jį (rąstą) užvobija Kvr. Kai bacionui traukia akėčią medin dėl gūžtos, tai turi būti papori vyrų ar moterų, tada bacionas atskris LTR(Slk). Maišą rišu į traukiamąją virvę [malūne] I.Šein. Grūdus į malūną traukia vindais Mrj. Užnėrė virvę jam už kaklo ir trauks jau į viršų, tik išgirdo šaukiant balsu siuvėją J.Balč.
| Pririšdavo už pusiau ir tráukia [piršlį] Kpr.
ǁ įkelti, įtaisyti: Turėtume dar didesnį pokylį, neg traukiant inkilą Vaižg. Vokeles daugiausia tráukia medžian, tikias, kad bitės ateis Ob.
ǁ keisti daikto padėtį kitų daiktų atžvilgiu (artinti arba tolinti): Tráukė (arčiau skyrė) arus in šič, ką augt geriau Drsk. Tráuk tolyn nuo kelio triobą PnmR. Vandeniui pakilus, [pastatai] traukiami toliau nuo kranto, o sausrai užėjus, vėl spiečiasi pakrantėse rš. Kalba turi palinkimą šauksmininko linksniui traukti kirtį nuo galo į pradžią J.Balč.
ǁ intr. DŽ1 artinti vaizdą (apie žiūronus).
8. tr. vilkte imti iš kur (sunkius daiktus): Šlapià, tráukte tráuka miežius, bulbes iš klanų Krš. Šieno kupstį turėjo iš tų pelkių tráukti Všv. Būdavo, iš balos an krašto ir tráuki šieną, kad išdžiūt Krs. Merkė į markas [linus], reikėjo tráukti Varn. Kokį dešim dvyleka dienų palaikydavo [linus] i tráukdavo lauko Škn. Nu, mergaitės, mas tráuksim linus iš linmarkos ir nešim, o jūs tik klokit Skrb. Žinai, jeigu jau lūžta [linų stiebeliai], tai tada tráukia iš duobės ir kloja Alz. Beveik čielą savaitę linus iš markos tráukt reikdavo Kvr. Mes šieną tráukėm iš vandenio, daba kolūkis ten javus sėja Ppl. Katilą tráukė [iš pečiaus] ir apšutino vaiką Klt. Anas [svirties] galas sverias, tai lengviau tráukt [kibirą] Plvn. Gaspadoriaus sūnus rėkia: – Tráukit greičiau [iš šulinio], gal aš prigersiu! Č. Prasiplėšė [klėties] stogą, vienas inlindo in klėtį, o kitas sėdi an stogo: ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia BsPIV257(Brt). Tai čia (šulinyje) matarėlį padarėm, – labai tráukt [v]anduo (kibirai su vandeniu) sunku Šmn. Kasant irgi su viedru tráukdavo žemes [iš šulinio] Jdp. Vienas žemes tráuki, pasidirbi tokį vindą antai, kaip vandenį ka suka Žlb. [V]andenio i to netráukia iš šulnio [marti], išsipilia paskutinį Klt. Svirtis vandeniu[i] tráukt [iš šulinio] Alv. Tráuk greičiau [v]andenį, o tai nėra čėso Mlk.
ǁ išgriebti, išvilkti (sugautas žuvis): Žuvį tráuki lauk [iš vandens] ir – į terbą Jrb. Dvijuo brendi pri kranto – i tráuki tais dvibridžiais [žuvį] Štk. Kaip aną (lydeką) pridūrei – tráuki lauk iš [v]andens Vvr.
ǁ išimti iš ko vidaus ką įstumtą, įdėtą, įkištą ir pan.: Pradėjo traukti [iš krosnies] dubenis su ringėmis dešrų J.Balt. Kugelius liuob traukti lauk iš po pečiaus Klk. O aš ką tiktai pyragą buvau iškepus, iš pečiaus tráukiu pri durų Mžš. O pečenkas su kabliais iš kakalio tráukdams, Petras kukorius … ragino siūlyt K.Donel. Reiks jau tráukt duona: kaip sudžius, vė[l] nebe daiktas Mžš. Piršlys su lazda tráuka iš palovio vainikelį [per vestuves] Šts. Ar jau galima tráukti kiaušinius [iš puodo]? Ėr. Tik indėjau, nuskendo, – ir tráuk tą bandukę DrskŽ. Kaip antvažiuosma ant tilto, nežiūrėk nėko, tráuk kardą iš mako Lk. Jis daugiaus niekados prieš lietuvininkus kardo nebetrauksiąs A1885,162. Tráukiv, broli, kardelį, kirsiv našlei galvelę JD444. Nei šoblelės tráuksiu, nei galvelės kirsiu, nei aš savo mergužėlės labai graudžiai barsiu (d.) Pv. Pamatęs ant grindų portfelį, [mokytojas] užsikėlė ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius V.Bub. Tráukė tus popierius, tus piningus, i išsisklaidė, išsisijojo Trk. Tráuka lauko tus korius – ir užkliūna, susitrenas [bitės] Vgr. Laikrodį tráukė iš kešenės [įkritęs į upę], kad ir tas neprigert Ob. Tráuk lauk iš burnos tą lašiniuotį Sk. Puolė ir plikais nagais ėmė traukti paliepsnius J.Paukš. Puodų traukiamos šakės Al. Ir tuos akmenis traukia replėm iš tos krosnies Pl. Ans (noragas) įkaito – aš tráuku lauk i peru su kūju Slnt.
| prk.: Tas senelis dienų dienas sėdėdavęs ant krosnies, aplink vaikai, ir jis traukdavo pasakas kaip iš maišo J.Ap. Kam traukti viešumon toki daiktai?! A.Sm.
^ Vaiką iš patalo tráukia (anksti kelia), neša darželin Klt. Stasia ištekėjo, dabar jau Bronią tráuksma iš papečio Skdt. Kiša – marma, traukia – varva (semia vandenį iš šulinio) LTR(Vs). Kietą kiša, minkštą traukia, mikel mikel, mak mak mak (linus mina) LTR(Jrg).
ǁ prk. gauti iš kur, pelnyti: Iš kur traukti pinigų užsimokėti už mokslą, už knygas ir kitas mokinių reikmenis? Pt. Pinigų kaipgi nereiks, nežino, iš kur tráukt pinigų Rk. Ir iš kur tas žaltys traukia tokius pinigus? J.Balč. Aš nežinau, iš kur jūs tus piningus tráukat Ms. Yra daktarų, kur tráuka piningus visais kraštais, gyvena kaip dideli ponai Krš. Viršininkas iš tų pat šunysčių traukia išvien su vaitu pelną V.Kudir. Aš nežinau, ką iš kur tráukt, kad tik galėčiau padėt Stak.
ǁ prk. imti ką slapta, vogti: Saugokitės! Čia pinigus tráukia! NdŽ.
9. tr., intr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Gyvuliai buvo auginami ne tik mėsai, pieno produktams, vilnoms ir odoms, bet ir traukiamajai darbo jėgai ir susisiekimui rš. Vežimą prykrovėm, kad arkliai tráuka, iš padkavų kibirkštės leka Lkv. Ka tráuka arkliai uodegas išpūtę Ub. Begalinius vežimus tráukė jaučiai Akm. Arklys tráukia su pečiais, o karvė, jautis – su galva Grnk. Anas (arklys) ir dykų ratų nenori tráukt Aps. Kap tik insidėjau [aviną] vežiman, arkliai netráukia, prunkščia Dg. Dabar jie (arkliai) gi dyki riogso, ne kaip seniau, būdavo, arkliai tráukia tráukia plūgus, drapokus Slm. Kumelaitė godniai tráukia LzŽ. Be pavalkų arkliu nepavažiuosi – už ko jis vežimą traũks? Kpč. I su arkliais kartais važiuos, i savim tráuks Vkš. Nėr kuo bulbas arinėt, tai ir savim tráukiam [plūgą] Ln. Elena atsisėdo nekotelėn, i šeši žvirbliai traukia LTR(Rš). Išbunda žydas, žiūri, ka vežimą tráukia ne arklys, bet žmogus (ps.) Brž. Veizdėk, broleli, veizdėk, jaunasis, kaip trauk šėmi jauteliai KlpD6. Traukit, veršeliai, žagrelę, pasilsėste vakarėlį LTR(Ds). Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus tur traukti Kel1853,139. Atsitikdavo, kad šunes nesiekdavo kojomis ledo, tai turėdavo plaukdami roges traukti Mš.
| prk.: Uždėjo jungą ant sprandų, kaip tiems jaučiams – jūsų seneliams, proseneliams uždėjo – ir traukite įsiręžę, nedrįskite priešintis J.Paukš. Netraukite jungo su netikinčiais. Nes kokią tur draugystę teisybė su neteisybe? Bt2PvK6,14. Vaikai tráukia (dirba) už tėvus daržuosa DrskŽ.
^ Diena dieną tráukia Klt, Ds. Vienas tráuka, kitas (antras Krž) velnio lauka Plt, Kal, Kl. Vienas tráukia, devyni velnio laukia LKT121(Vdk). Kaip jūsų jaučiai traukia (kaip norite, kaip jums patinka) B956. Kurie neturėjo belaisvių, juokiasi: dovanotas arklys lig laiko traukia J.Avyž. Kas tráuka, tą i plaka End. Kap arklys tráukia, tep i varo Srj. Tas arklys, kur avižas ėda, tas plūgo netraukia LTR(Smn). Du duria, du traukia, šešios akys, trys subinės (jaučiais aria) LTR(Krk). Du traukia, vienas kyšoja (grąžulas ir arkliai) LTR(Mžk). Ant vieno galo krauna, už kito traukia (rogės) LTR(Sl).
ǁ pajėgti vežti, tempti: Arklys liko nekoks – senas, nušašijusiu kaklu, tačiau plūgą traukė J.Marc. Reik arklių traukančių tokiai mašinai parvežti Šts. Išvažiuojam į kalną – nebtráuka mūso arkliai Yl. Kiek mes žmonėm priaudėm, tai arklys netraũkt Dbč.
^ Arklys neėdęs žagrės netrauks PPr28(Šll).
ǁ tr. sukti (girnas): Ana papratusi vargelė[je] būti, sunkius darbus dirbti – linelius rauti, girneles traukti D104. Aš viena maliau, viena dainavau, viena girnužes traukiau RD2. Sunkiai girneles tráukiau, nė burnužės neprausiau JD130. Girneles traukiau, savo mielo laukiau TDrIV84(Tvr). Trauksi girneles be poilselio, nespėsi braukti nė prakaitelio Sln. Aš girnelių netrauksiu, žiedelio nedildysiu LLDIII158(Šl). Akmenų girnelių tu netrauksi, pakluonėj linelių tu nerausi LTR(Pg). Sunkios girnelės nesunku tráukti ir savo mielo kasdieną laukti (d.) Mrj.
ǁ versti veikti, suktis, sukti, varyti: Mūsų turėjo mašiną [kuliamąją] su arkliais tráukiamą Sk. Arklys kaip tráukia, tai jis (trikulis) sukasis – kulia Bsg. Arkliai tráukdavo [linamynę], vienas varydavo tuos arklius Č. Kai arklys jį (dantytą veleną) tráukia, jis sukas, tai kal kal kal kal kaip plaktuku ir kala tas [linų] galvenas Skp.
| Vėjas malūną gerai traukia Mrj.
ǁ pajėgti, galėti sukti, varyti: Tris akmenis (girnas) toj upė trauktų̃ Btrm.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą, įnagį, mašiną ir pan.): Dabar variklis traukė be priekaištų rš. Kai pataisė, tai motoras tráukia kaip pasiutęs Jnš. Netráukė ta mašina – trumpa žolė Jrb. Girnos netráukia Lp. Kermušė nudilo – netráukia, sukas grąžtas ant vietos Erž. Jeigu tik traũks karvalatas, suverpsiu Klt. Geras [ratelis], ir jis tráukia gerai Lp. Sugedo ratelis ir šniūras netraukia, smūtna verpėjėlė vyro nesulaukia LTR(Sv). Pas mus lietuviškai [televizorius] tráukia gerai Pns. Rusiniai automatai gerai traukia: kulka kiaurai par storą eglę lenda Trg. Dalgis gerai tráukia (ima) Mrj.
| Kiek tavo [motociklo] bakas kilometrų tráukia? Slm.
ǁ tempiant sukti: Karštas vanduo eidavo, velenai sukas ir leidžia, tráukia tą [milo] rietimą Č.
10. tr. važiuojama priemone gabenti, vežti: Keturiais, šlajas sudūrę, traukė ąžuolą žiemos keliu iš Dargaudžių skynimo su talka M.Katil. Šiandie rugius tráuksiu Rm. Petras išvažiavo miško tráukt Mžš. Savim medžius tráukėm su ragelėms Akm. Traktorius turi tráukt [akmenis] – arkliai nelabai patraukia Sn. Akmenis tráukė diena į dieną Gs. Su arkliu tráukiau mišką Jrb. Rytoj šieną traũks Šk. Be grūdų arklys šieno netraũks Kpč. Tráukė lentas Ežeronysa, už trijų dešimtų varstų DrskŽ. Tėvas važiuodavo miško kirsti, tráukti, mama eidavo tarnauti Krš.
ǁ gabentis, įsivežti: Jug ans kningas tráukė iš visur, didelis skaityto[ja]s buvo Kal. Pradėjo iš Klaipėdos krašto žmonys tráukti mašinas jau kulamosias Vž. Bulves tura iš kitur tráukti Plng. Iš užsienių tráukti ėmė mašinas Grd.
11. tr. imti, pirkti, vežtis: Anglija pradėjo tráukti paršus Grd.
| impers.: Šiais metais traukia obuolius į užsienį Rm. Kai tráukdavo kiaušinius kur toliau, kiek nuveži, tiek paimdavo Srv. Kad niekur arklių nebetráukia, tai kaipgi bepirks Km. Gal kur ir tráukia gyvulius, kad teip perka Trgn. Gal šonuos netráukia, kad teip žąsys pigios Ds. Šį metą sėmenis į Prūsus gerai tráuka Plt. Katruos metus jų (linų) netráukia Db.
12. tr. NdŽ jėga vesti, versti eiti, tempti paskui save: Puolė jai į glėbį ir nubučiavo su perdėtu širdingumu, traukdama ją prie lango rš. Už rankų suėmus, traukia juos (peštukus), besispiriančius, vieną prie kito V.Krėv. Sunku jautį traukti, jei pats eiti nenori rš. Eini, rodos, kas atbulą tráukia Mrj. Tráukiau vidun [užeiti] už skverno – neįtraukiau Tr. Mergelė už lenciūgo laikė, tráukė į šalį, ta šiaip taip pavokė nu munęs į šalį [karvę] Akm. Tráuka tas piršlys toliau tą kavalierių, pri savęs Varn. O vienas nutvėręs tą žydą tráuka šalin, tas žydas šauka gvaltos Jdr. Aš arklį tráukt atgalios, važiuot paskui juos Gdr. Užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų (ps.) LKT221(Jon).
| Tiek pakelėj žolės yra, ale tráukia [karvė] mane vidun daržan, i gana Klt. Mergele, rožele, serbenta, trauks tave vilkelis par Ventą Žg.
| prk.: Norėjai mirt ir sūnų traukt į kapą V.Kudir. Tai mus čia vargas ir tráukia Srj. Gal te smertis ją tráukia ir šito miega Dglš. Lygiai to nelaimė ją tráukė [balon] Strn. Ir ko jam reikėjo maudytis – smertis tráukė eit Jon. Matote, žmogaus prigimtis traukia vis į pikta J.Balč. [Šventvagiška atgaila] visokiais spasabais, kaip antai gvaltu, trauka ir veda į amžiną prapultį P. Į nuodėmę tráukti BŽ106. Nelaimė jį traukia tenai Rm. Tu mane, matau, tik į vargą tráuki Prn. Tráuki an savęs nelaimę, vaikeli! Rmš. Teikis … apgalėti piktą velnią, kursai mus nuog tavęs traukia PK20.
^ Man kaip virvele tráukia, kad kokią knygelę pamatau Kp. Visos kiaulės kaip virve traukamos pasileido ant pilies LTR(Krtn).
trauktinai̇̃ adv.: Mėgino net pagavęs trauktinai įsitraukti, vis veltui: stipruolis nė iš vietos Vaižg.
ǁ impers. versti pasukti, pakrypti (į šalį, į šoną): I taip atrodo, ka eini gerai, i vis duodys, i tráuka tavi, tráuka i tráuka (klaidina) Tl. Ko daba eiti̇̀ skersai, a į vieną šoną tráukia, musėt, koja viena trumpesnė? Ktč. Šlubuoja, kaip ir tráukia ją an šalį Svn.
ǁ NdŽ prk. kalbinti, vadinti, kviesti, raginti: Būtų geistina, kad mokytojai ne tik patys rinktų žodžius, bet ir kitus prie to darbo trauktų J.Balč. Čionykščiai lietuviai kalbina mane traukti mūsų brolius iš miestų, prikalbinėti apsigyventi ant žemės rš. Tą draugiją pavadinusios „Žiburėliu“ ir pradėjusios į ją traukti daugiau narių J.Paukš. Nu ir aną pradėjo tráukti: čia rašykias pri mūsų, leisiam į Maskavą nuvažiuoti Žeml. Jei giminės tráukė, galėjai važiuoti į tą Ameriką Trkn. Kožnas pri savęs tráuka, pri savęs trauka, o kame tu rasi [taip gerai], kaip pri savęs kad esi Yl. Ka Valančius į blaivybę tráukė, ta jau ano ta giesmė ir y[ra] Varn. Nu ale jei netiko, o ko teip tráukė [motina dukrai jaunikį], jug da ne žilę braukė ta duktė Kl. Kas ten tokį jauną tráukė žanyties? Krš. Dabar marčios tráukia tuos mano vaikus į savo pusę Jrb. Tuščias kambarys, buvo betrauką̃s traktoristą [apsigyventi] Vn. [Klebonas] tráukė visus žmones, kad tik koras (choras) didesnis būt Pl. Ana kai pirma siuvo do, tai svietą tráukė Klt. Ger tam, kurį Dievas trauk duodams dovanas, jeib Christų prieimtų, žodžiui Jo tikėtų Mž158. Karaliau dangujęsis, trauk Tu mus Tavęsp Mž199. O jei būsiu paaukštintas nuog žemės, vis trauksiu savęsp DP506.
| [Šviesa dieviška] trauk mus visus dangaus Ponui bei Valdonui dėkavoti, aukštai sėdinčiam giedoti RD196.
trauktinai̇̃ adv.: Jau jis į chorą tik varu varomas beprisidės. Užtat trauktinai pritrauktas jaus tokį dėkingumą traukėjams, tokią laimę, kad plyš jam širdis iš pilnumo Vaižg. Kunigų balsas jus trauktinai traukia an tą, kad Dievui garbę duotumėt Gmž.
| refl. tr.: Tráukiasi sėbrų prie savęs Gs.
ǁ NdŽ reikalauti kur atvykti, kviesti, šaukti: Visi buvo organizuojami, traukami̇̀ į Telšius, į pulką Žd. Tada tráukė kariuomenėn, ir tą Adomą primonijo Trgn. Kiek čia tráukė į paliciją muni, kiek tardė! Kal. Aš tráuksu Želvį pri kebono Slnt. Tráuks, tráuks po teismus, kaži kur nūvilks Grd. Ir trauktis sūdop baisiai drebėsiu, priduok man tvirtybę SGII94.
ǁ paduoti (į teismą): Tu, žmogau, gal nė nežinai, kad žentas rengiasi tave teisman traukti V.Krėv. Už tą briedį norėjo į teismą tráukt Brž. Rašydama sužinojau, jog nieko įtariama pas mane nerasta per kratą ir todėl nebūsiu tieson traukiama rš. Bajoro žudiko ar užpuoliko patys teismo organai ar pati kunigaikščio valdžia netraukė atsakyti rš. Už Veronikos mirtį A. Vienuolis traukia atsakomybėn visą to kaimo visuomenę, pagailėjusią paguodos žodžio nelaimingai merginai rš.
ǁ kviestis, šauktis: Tráukė daktarus, be daktarų nelaidojo nė klebonas Krš. Tai tas įsitikinęs, kad Skrodskis saldotų daugiau nebetrauksiąs V.Myk-Put.
ǁ prk. tolinti, šalinti, kreipti: Kap mokės, jų netráukėm nuog mokslo DrskŽ. Visuomenė, taip darydama, didžiai nusideda prieš savo kraštą: traukdama nesubrendusius žmones nuo tiesioginio darbo, sau vertų padėjėjų ir įpėdinių nesulauks J.Balč. Valgant kurpius nieko nepasakojo, nes negražu būtų pasakomis traukti svečiai nuo valgio Ašb. Anas skaito šitą knygą, ir pradėjo gandint: šaukt, traukt viseip nuo šitos knygos LTR(Slk).
13. tr. nujunkyti, atpratinti: Arklelį trauk mėnesio pilnijo[je], geriau turėtoją dieną: nebžįs kumelės Trk.
14. mažinti ko kiekį, skaičių, atimti, atskirti: Tráuka, tráuka, nūtrauka tus arus Pj. Dabar visi suka, tráukia (svorį mažesnį duoda) Ėr. Jisai nuog žmonių tráukė (suko) Vrn.
| Nuo savęs tráukėm, jiem davėm Ėr. Ji nuo savęs tráukia ir vaikam duoda Mrj. Ne, atsakė dailidė [pakviestas kartu pavakarieniauti], – nenoriu traukti jums kąsnelių nuo burnos, geriau aš vaišinsiu J.Balč. Auginom, aipinom, valgį sau nuo burnos traukėm, o dabar – ar bepamatysim kada? A.Vencl. Nu burnos tráuka, juodą putrą laka NmŽ.
15. tr. nustoti, liautis ką veikus: Skubinu blynus kept, netráukiu darbo Pv.
16. caus. trūkti 12: Liulanti karvė – Kalėdoms traukta M.Unt.
17. tr. svoriu varginti, svarinti, tempti: Kad ne taip trauktų rankas, ji prisirišo mergytę per pusiau skarele ir ėjo toliau A.Vien. Bet kam reikalinga lazda, ji tik trauks man pečius J.Balč. Dideli, pilni lagaminai traukia rankas, lenkia nugaras, gniaužia kvapą J.Mik. Pilnas grepšys – neit rankas tráukia KzR. Tai rankas tráukia [rezginės], jau macniai šienas šlapias [ir sunkus] Aps. Per visą aną metą, kolei kūnas ant oro stovėjo ant vinių pakabintas, ižg prigimimo savo tęsdamas žemyniui, visados anas [Kristaus] žaizdas platesnes darė ir gyslas tráukė teip, jog sopulys dauginos DP176.
18. tr. NdŽ tempiant dengti ką ant ko, ką nuo ko, smaukti: Nerimo ir Ignas, eidamas šalia, – spjaudėsi, kepurę čia aukštyn maukė, čia vėl ant akių traukė J.Paukš. Ji traukė skarelę vis giliau ant akių, kad jos tik neišduotų M.Katil. Baidyklė staiga kad traukė skarą nuo pirštelio ir kartu nutraukė pirštą LTR(Igl).
| prk.: Pavasario saulė palengva traukia nuo miškų pilką maršką ir puošia juos žaliu drabužiu sp.
ǁ tempiant vilkti, mauti: Kelnes tráuka ant viršaus Trk. Traukia ir skūrą, tik ne an šitokių kurpalių Sld.
| intr.:
^ Kiekvienas traukia ant savo kurpalio Klvr.
19. tr. dėti kuo iš viršaus ar aplink, mušti, kalti, vilkti: Medinašiai buvo, buvo ir netrauktai̇̃s tekiniais Kal. Įstato stebulę ir sukala stipinus, tada šitą ratlankį išmirko, išgrąžioja, išmirko, kad jis liaunesnis būt, ir pradeda tráukt [ratą], ir aptraukia Kpr. Lauke, šone prie kalvės durų būdavo girnapusė ratam tráukt Ml. Aš įsiveizėjau, kad tráuka kėdales Pln. Rudi kailiai, gelumbe traukti Žem. Liuob juodai nusidažys kailinius, o teip netrauktai̇̃s nenešiojo Krt. Kailiniai milu traukti, milu mušti Šts. Trauktiejai kailiniai Ggr. Ateita Ancė, [jos] kailiniai tie buvo netraukti̇̀ Kl. Kailiniai milu traukti̇̀, šilti Krš.
ǁ tempti ant ko apkalant, apmušant: Užlipo ant stogo tolį tráukti i nukrito Vdk. Ir kalė Jankelis – arklius kaustė, noragus smailino, pjautuvus dantijo, ratlankius ant ratapėdžio traukė rš.
ǁ tepti dažant: Maliava tur būti užtektinai tiršta ir traukiama kaip galint plonai ir lygiai A1885,54.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Vieną sykį išdažė [kambarius], dar kartą tráuks Krš.
20. tr. NdŽ kloti sluoksniu, dengti, apeiti, vilkti, tęsti: Tráukia žolė bulves, – nespėji ravėt Jd. Vijokliai pradėjo tráukt žemę Antš. Daržą žliūgė tráuka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žela Krž. Negražiai sudygo miežiai, balandos tráukia Slm. Tráukia žolė bulbes grei̇̃ta DrskŽ. Rūdys tráukia peilius DŽ1. Kad tráukia langus drėgnumas, tai bus šalna Dglš. Debesys dangų tráukia Grž. Būč pabaigus grėbt šieną, ale pradė[jo] tráukt ūkana [pievą] Klt.
| refl.: Tráukiasi bulbės žole, reikia apraut DrskŽ. Tvenkiniai jau pradėjo trauktis plūdenomis rš. O ežeras jau traukėsi dulsva rūkų vilnele rš. Medžiai tráukiasi šerkšnu DŽ1.
| prk.: Bet kas tai? Akys traukias rūku, ir muzika staiga nutrūko K.Bink.
ǁ dengti ledo sluoksneliu (apie langų stiklus): Matai, į vakarą šaltis ėmė langus tráukt Sk.
| impers.: Prieš saulę langus tráukia Rgv. Dabok – jau pradeda langus traukt Sn. Regis, ir šiulta gryčia, ė va jau ir tráukia langus Sdk.
| refl.: I vė in nakties tráukias langai [nuo šalčio] Klt. Saulė žemiau nusėdo, tai langai ir pradė[jo] tráuktis Prng.
ǁ impers. vilkti: Akį tráukia (apie kataraktą) DŽ. Seniau tai suodžių vidurin kelmo anpildavau – ir netráukdavo [agrastų] Kvr.
ǁ dengti šašu, padaryti nebeatvirą (žaizdą): Spiritas nudegina, alijošius [žaizdą] tráukia, o medus saldumą duoda Žl. Jei plaučiuos būtų kokia skyliukė, tai šalpusnis žaizdą tráukia ir gydo Graž.
| impers.: Būdavo, drobinio skurliuko va paskuti, pūkelių pridedi, ir užbaigia tráukt [žaizdą], gyt Skp.
ǁ impers. mėtyti (pūslėmis, spuogais ir pan.): Pūslėm tráukia visą kūną Rod.
ǁ ko sluoksnį dėti: Šalta žiemelė šerkšnelę traukia, jauna panelė piršlelių laukia (d.) Tvr. Šalta žiemelė gruodelį tráukia, jauna mergelė svotelių laukia (d.) Ml. Apšalą trauka, slydu būs eiti su klumpiais Tl. Šaltis siunta, šaltis braška, šaltis ledą tráukia, o man vis nešalta Slk. Iš to [deginamo kiaušinio trynio] skystimas teka, tuo skystimu tepa opą, tas gydo, traukia šašą Sln.
| impers.: Šiandiej ynį (šerkšną) labai tráukia, matai, medžiai kaip ir su lapais Ob. Spragė yr kokia [sienoje], i šerkšną tráukia [toje vietoje] Ck. Trauka [danguje] driekas, būs lytaus Ggr. Toki pas mumis miglą traukanti̇̀ Trk.
| refl.: Ve, ūkai kokie tráukias ant visko Jrb. Tirštas debesis ant jūrių traukiasi rš. O kaip ima džiūti [nudegimas] ir jau skūrelė traukias, tepa su žąsienos taukais Sln.
ǁ impers. dengti debesimis, niaukti: Traukia visą dangų Ėr.
ǁ refl. dengtis debesimis, niukti, niauktis: Dangus jau tráukias, gali būti lietaus Ilg.
| impers.: Tráukias tráukias, kažna ar išsisklaistis [debesys] Klt. Tráukiasi truputį, mažu Dievulis lietuko duos Aps. Tráukias tráukias, matos, kad pradės lyt Ktk. Pabuvo gražesnė – ir jau tráukas Krš. Tráukas, a naktį neužpliūrys? Krš.
ǁ refl. dengiantis kuo mažėti, akti: Dabar jau tráukias visai ežerukas Pv. Mažyn, mažyn – ėmė tráuktis žaizda Bb.
21. tr. ką pasklidą stumti į vieną vietą, glaudinti: Par lietų netráukiam [audeklo], jis par naktį pabūna Bsg. Baldė baldė, lietus palijo, nuėjo tráukt [drobių], i suplyšo [tos drobės] Bsg.
ǁ jungti į vieną vietą, glausti: Kumet kalėdojo po mažesnes sodas, tumet tokias sodas tráukė į vieną vietą: parkalėdoję vieną, važiavo į antrą, trečią Vkš.
ǁ vienyti: Į krūvą traukė vienas tikėjimas visus A1884,6(J.Šliūp).
ǁ NdŽ burti į vieną vietą, koncentruoti: Lenkų kariuomenė traukiama rusų pasienin rš. Čia tráukia vaiską, nori užsiaust (apsupti) rš.
ǁ kaupti, rinkti: Priešai jėgas traukia rš.
22. tr. suimti, raukti: Viską tráukia tráukia, tuo užtrauks kai sūrmaišį [suknelę] Jrb. Tráuktą tokią jupelę pasisiuvusi kartūninę Trk. Sijonai liuob būs graži, traukti̇̀ Šts.
| refl.: Trejopu koriuku tráukdavosi [medžiaga suknelių papuošimui] PnmŽ.
ǁ siaurinti: Pradėjom greit tráukt stirtą, ir neparėjo rugiai Rm.
| refl.: Traukėsi žolynų žiedai, rietėsi į krūvą gležni lapeliai A.Rūt.
| prk.: Kaži ko ana (ausis) tráukas, mažai girdu Krž. Akys tráukiasi – miego noriu Gs.
23. tr. gaubti, daryti netiesų, nelygų, riesti: Palaidi siūlai blogojoje pusėje turi būti tiek laisvi, kad netrauktų mezginio rš. Kad apačia netrauktų mezginio, laisvai temptųsi, pirmosios akys, t. y. pirmoji eilė, apmetama ant dviejų virbalų rš.
| impers.: Tráukia, lipa visa, suknelė susiaurinta Klt.
ǁ tr., intr. gaužti, gūžti: Nuo šalčio jie traukė kaklus į kailines apykakles, moterys į vilnones skaras, – ir tylėjo J.Paukš. Anas nieko nežino, liš tráukia pečiais LzŽ.
ǁ impers. riesti, lenkti: Jį tráukia kupron NdŽ.
ǁ refl. riestis, lenktis: Į kuprą tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. mažėti tūriu, apimtimi: Skalbiniai džiūdami traukiasi, raukšlėjasi rš. Šitas audeklas netikęs – tráukiasi, trumpėja Mrj. Insišutau su tuoj medžiaga, – tráukias labai, galas dav[ė] man ją pirkt! Pv. Nu plovimo vilnonas drabužis tráukas Vkš. Vąšeliu nunerti drabužiai būna puresni, mažiau tempiasi ir traukiasi negu megzti virbalais rš. Lentinis [stogas], kaip pagada, jis tráukias, trūksta, o paskui, kaip lyja, vėl susglaudžia Kur. Džiovinamas molinis gruntas traukiasi, drėkinamas – brinksta rš. Juo labiau žemė aušo, juo traukėsi į krūvą, mažėjo Mš. Kiaulė skerst delčio[je] negerai: mėsa tráukias Mžš. Pilnaty pjauta mėsa pūsis, senagaly – traũksis JT297. Kažin ar jy (mėsa) dėl mėnulio tráuktųs [išvirta], aš sakau, gal tenoj kiaulės ar koks augimas, ar penėjimas [svarbu] Slm. Kiaulę pjaunam an jauno, mėsa kap i geresnė, verdant nesitráukia, kap i brinksta KzR. Agurkučiai ne didesni darosi, ale mažesni, tráukiasi Ktv. Raumenys tai plečiasi, tai tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. džiūti, liesėti: Senas tráukies, mažėji, – tep jau yra Drsk. Aš tai jau tráukiuos, ana tai auga Lb. Jei jau tráukys, greitai mirsi Krš. Jau senam tos kulšys tráukias (liesėja), i gana Jrb. Naktys ilgos jau, tai tie gaidžiai, pamatysi, ims tráuktis Jrb.
| prk.: Tráukas darbai Kuršėnūse, jauni bėga į kitus miestus Krš.
24. tr. imti į žildinius, tirštinti, krekinti: Sūragrobis tráuka pieną Šts.
| impers.: Pieną tráuka Kv.
ǁ sutirštinus, sukrekinus (pieną) gaminti: Liesąjį pieną pargabena, o ji tráukia dar varškę iš jo Pgg. Pieną kasdieną veža į sūrinę, kur iš saldaus pieno sviestą traukia rš.
25. tr. stingdyti, kietinti: Šaltis žemę tráukė, rugius pasėjo, i rugiai buvo gražūs Klt.
| impers.: Ant vakarą biškį tráukia purvynę Pnd. Koks tas kelias: a brada, a pradėjo tráukti Krš.
ǁ intr. impers. šalti: Teip šį metą tráuka be kokio atlydžio End. Matai, į vakarą i vėl tráukia Sk. Jau nū gerai tráukia! Lp.
26. tr., intr. ppr. impers. N, NdŽ apie skausmingą tempimo, rietimo pojūtį raumenyse ar gyslose: Ka tas mėšlungis tráuks [kojas] ka kokią naktį vien, priš oruo keitanties Trk. Venas tráukia Erž. Tráukdavo mėšlungis koją, – pradėjo gert krivaunykų arbatą, ir išgijo Šd. Nubudau trim valandom – nebeužmingu: koja pradejo tráukt Mžš. Tráukia iš pakinklių gyslas Ėr. Tráukė tráukė koją, ir suguzavo Slm. Mañ visą tráukia, suka Klt. O galvos sopulys, o gyslas tráukia – negyvensiu jau Pv.
ǁ spazmuoti, trūkčioti: Pilvas gurgė, paširdžius traukė, ir visam buvo taip silpna, kad net akys temo V.Bub. Tankiai tráuka po širdžia Tt. Nėkas neskausta, o po krūtine tráuka tráuka Krž. Vaikeli, man po krūtine kažin ko tráukia Smn. Kai verkiu, pradeda krūtinę skaudėt, tráukia tik vidurius Mrj. Pradėjo pilvą tráukt nuo maišų tąsymo Ktk. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius tráukia Slk.
^ Kai dalgė ištaisyta, tai, kai pjauni, net bambą tráukia Slm. Būdavo, dirbam net bambą tráukia Srj. Visa diena be pasrėbimo, net vidurius tráukia Klt. Tai noriu valgyt, net vidurius tráukia Mrj. Oi, rūgštu, net pažiaunes tráukia Srj. Tei[p] rūgštu, ka žandus tráukia Jrb.
ǁ timpčioti (apie akių vokus): Kai kada ima tráukt tráukt akis – tei[p] negerai Jrb. Jei akį traukia – reiks verkt VšR. Jeigu akį tráukia, tai numirusį išgirsi Dbk. Jei žmogui niežti, traukia kairę akį, tai tuos namuos arba toj giminėj bus bėda LTR(Kp).
ǁ daryti nejudrų, paralyžiuoti: Lygiai tráukt pradėjo kojas, gal greit nepaeisiu Klt. Per Užgavėnes neseka lopyt ba pirštus trauks LTIII457(Kls).
| prk.: Dyvai, mun ir pečius tráuka nu tokių kalbų Šts. Kaimynams pradeda pirštus iš pavydo tráukti! Krš.
27. tr. N vesti, rengti, tiesti, kloti: Vėliau pro stogus traukė kaminus ir užmiršo prirūkusias dūmines pirkeles rš. Sau tráukė [mokytojas] i mun įtraukė [elektrą] Grd. Tai ten liuob tus stulpus vesti, an tokių stulpų tas drotis tráukti Akm. Viena šitų telegrafinių virvių čionai tapė traukta mete 1865 Kel1869,180. Tiesiai tráukė kelius, kilometrą pakėlė į šalį [plentą] nū Stulgių Stl. Buvo kalbama, jog gelžkelis ne ant Gumbinės, bet ant Tilžės trauktas būsiąs Kel1856,156. Mūrą kurlink tráukti, mūryti KI475. Jau Saliamonas aplink kalną mūrą traukė ir tarpą žemėmis apipylė Jrk. Ant fermos lubas tráuka Kv. Klėčiai bolkius traukia Ėr. Vyrai, tráukim balkius Jrb. Jau ręstinė gatava, tik balkiai tráukt [ant rentinio] Lp.
28. intr. KII3, KBI54, NdŽ kryptingai judėti keliantis iš vienos vietos į kitą (apie ko virtinę, vilkstinę, gurguolę, būrį ir pan.): Tuo plentu tráukė i tráukė kareiviai, mašinos, tankai par dieną i par naktį Jrb. Tie riteriai tráukdavo ties Sokaičiais per Nemuną, kadangi čia Nemunas seklus labai buvo LKT177(Smln). Tris dienas tris naktis pro mus tráukė vokiečių karuomenė Graž. [Vieškeliais] žmonės be pertrūkio kaip virvės traukė į miesčiuką važiuoti, raiti ir pėsti Žem. Vieną kartą traukė dykuma didelis karavanas J.Balč. Štai per mišką traukia žalčio karieta, o gegutė šaukia tartum apduota S.Nėr. Pulkai jų traukė per ūlyčias rėkaudami ir prieš vyresniųjų namus akmenis mėtydami Kel1864,159. Kelkis, kareivėli, baltas dobilėli, jau tavo pulkelis viešu keliu traukia LTR(Lnkv). Traukim, broleliai, vaduoti šalį LTR(Zp). Daug žmonių traukė į pasienį – prūsų, lietuvių būreliai ir kareiviai rusų LTR(Klvr).
| prk.: Dabar traukia keliaujančios kopos po varančia spėka šiaurvakarinio vėjo vis toliaus į pietryčius A1886,30. Gauruoti debesys traukia į rytus per visą dieną S.Nėr.
| refl.: Priešininkas traukias šen R30, MŽ40.
| prk.: Dangumi traukėsi stori debesys rš.
ǁ apie paukščius, gyvūnus: Tráukiąs paukštis KII378. Paukščiai tráukia į pietus KII371. Tos varnos rudenį tráuks čia par Ventės ragą, – ten visi paukščiai tráuka Kin. Žąsys ir gervės padangėm tráukia Šmn. Gulbės tráukia per orą APhV105. Per medžioklę gali pasitaikyti ir netraukiančių, o vien pralekiančių paukščių T.Ivan.
| Rudenį žiurkės tráukia į namus Rmš. Jei su saule lyja, žuvys pačios tinklan traukia sp. Tráukia į mišką baisiausia banda, žiūriu – elniai Žg. Kai į kurią pusę tráukia bitės, gali būt gaisras Upn. Medžian daugiau bitės tráukia Ob. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia Kel1865,194.
ǁ eiti, keliauti: Kur tráuki? Jn(Kv). Terbikę sau į ranką – i tráukia pėsčias Skdv. Tráuk tiesiau, pakalnelė[je] po kairės rankos ir y[ra] Anužėnė Trkn. Atejom, vedu ten draugų nebsuradov, traukėm vienudu Plt. Tráukdavom per laukus prie giminų į Keturakius Tlž. Būtumi betrauką̃s į darbą – mama užvadavo Rdn. Tráuk ant to kaimo tiesiai Sk. Ar ne an mergas tik tráuki? Sv. Ko čia dar stovi? Trauk, kur tau patinka! Snt. Dieną miega kap lokys irštvoj, o vakare an slampų (merginėti) tráukia Krsn. Maž tetrukęs Plungėj, traukiau ant Žarėnų linkan M.Valanč. Petras žino – nesulaikys nei Katrė, nei mažasis Petriukas. Jis trauks pas Mackevičių! V.Myk-Put. Sūnai liuobėjo į karčemą tráukti Sg. Tráuka i tráuka ana pry kaimynų Jdr. Sẽniai da tráukia į bažnytelę Grd. Tas vaikis daba tráukąs pas Petronę Mžk. Ir dabar in bažnyčią daug tráukia Dg. Nenori [tekėti], ale bernai an ją tráukia Žl. Piršliai prie jos (našlaitės) traukė vienas po kito LTR(Slk). Atidarei špitolę – tai ir traukia visokie svieto perėjūnai, vagys J.Marcin. Gyvuliai tráukia pievosna Vrn. Tráukia durniukas pro bandą, kur ganės labai piktas bulius (ps.) LKT127(Rs). [Broliai] supykę toliau traukė, o durnelis savo radinį įsidėjo į krepšį BsPIII56. O mes trauksim į karužę! KlvD308. Kad kur tujai galą gautum, tai karčemon nebetraũktum JT469.
| prk.: [Pasidaro] kaip ir toks sūkurys ir tráukia an kitus triobesius Alz. Javų laukai ir vingiuoti upeliūkščiai kažkaip sapniškai pro akis traukė S.Čiurl. Iš tų revų vanduo tráukia į Žadikę Grnk. Tetraũkie tie šalčiai kur į Cibirą, ko čia susimetė! Krš. Janikei uždeviniai i diktantas gerai sekas, ale dailyraštis par eilikę tráuka (kreivai parašo) Krš.
^ Lipk į čeverykus ir tráuk į visas puses Snt. Nu i tráuk po kelmo, leisk iškepti Trkn. Senas jautis iš vagos netraukia LTR.
| refl.: Paprasias i tráuksias tum keliu Krš. Aš medžių vogt į šilo pašalį tráukiaus K.Donel. Bet ir meškos ir vilkai šokinėdami džiaugės ir suplėšyt ką tyloms į pagirį tráukės K.Donel. Bet ir jūs, darbai, mus vėl užniksite dovyt, kad turėsim su vargais į baudžiavą tráuktis K.Donel. Toliau namų tráukties nesnori Dglš. Gana sėdėt – reikia tráukties namo Str.
ǁ KII3, Vkš vykti, keltis, kraustytis: Gal mes į Šilutę tráuksim gyvęti Plšk. Atjunksta, in kaimą nenori tráukt DrskŽ. Kaimo darbinykai, negaudami darbo vietoj, traukia į miestą rš. Dar labiau pradėjo lenkai traukti į Lietuvą po Liublino unijos J.Jabl. Jozepas bei Marija turėjo į svetimą žemę traukti brš.
| refl.: Iž mūs žmones niekur nestráukia DrskŽ. Nelabai noriu tráuktis miestan Vrn. Aš, kol esame vieni, būnu namie prie jūsų, tėtušiai – man nėr kaip trauktis, bet jeigu Elzė ištekėtų, aš būčiau laisva LzP. Kiek kas galėjo, tráukės iš tų miškų, kokie tuokart parejo [po karo] laikai End. Ir anudu ketino jau tráukties į Rusiją Krt. Eik ir traukies iš šitos vietos tu ir tavo tauta Skv2Moz33,1.
29. refl. SD1108, SD368, Sut, I, N, J, NdŽ judėti, slinkti kuria kryptimi (ppr. artyn arba tolyn), judant artintis arba tolti, stumtis: Jau pradėsu aš pri mamos tráukties, ka mun nėkas neatsitiktum Kl. Ans tráukas arčiau, aš jau galvą suku [į šalį] Brs. Aš atejau pečiaus kurti, sėda, liepu tráukties – netráukas Jdr. Nestovėk durėse, tráukias a šen, a ten Trk. Da te vietos yr [autobuse], da galiat tráukties Ob. Prašom trauktis į priekį, į galą KlK21,49. Traukitės galan, dar daug nori įlipti [į autobusą] KlK21,49(Všn). Prašom trauktiẽs Švnč. Traukieste, va, ažustalėn, – kvietė Kurpienė rš. Tráukitės prie stalo Dbk. Prašom tráukties [prie stalo] Slnt. Tráukias arčiau nu, kąskiat silkės Trk. Traukiẽs arčiau, bus šilčiau Švnč. Veda šoktų, aš atatupsta tráukiuos Pl. Tráukitės anon pusėn [nãmo], tan kambarin (ragina svečius) Trgn. [Vaikai] nespėjo iškišti iš trobos nosis, tuo atgal traukiasi į vidų kaip vėžiai į urvą Žem. Vaikai išsigandę žiūrėjo į nepažįstamą žmogų ir traukėsi nuo jo J.Bil. Susitinkam, tai jisai tráukias, bėga toly[n] Jrb. Velnias su raudona šake durąs, o jis nū to velnio traukią̃sys Grd. Ka sutinki girtuoklį, iš kelio tráuktis turi Plšk. Tráukis, kai aš duosiu, tai tavo nė dulkių neliks! Jrb. Visi tráuksias į šalį, pakol ans pravažiuos Jdr. Žiūrėk, nūsiprausk, ka nebūtum pasmirdęs, ka žmonys netraũktųs par kelis žingsnius Šll. Traukis, mano mergelė, į šalį vieškelėlio JV58. Traukis, mergyt, į šalį, lelijuže, į šalį, aš tave šausiu iš palagužio per raibąją gegelę LB76. Šalin traukis, raiba gegele, negraudink man širdelę LTR(VšR). I paukščiai tráukias in žmonis Dglš. Į gilmę žuvys tráukas ant blogo oro Rsn.
| Eilė vis vietoj stovi, nesitráukia (nejuda į priekį) Ėr.
| prk.: Dieną pragyvenai – žingsnis į kapus arčiau; teip ir tráukiamės, greit ranka dasieksi Ad. Jau Salmanavičius prisilpo, tráukias in mirtį Dglš. Eina silpnyn, an smertį tráukias Mžš. Viskas praejo, ir jau reik dabarčiuo tráukties an kapų Žeml. Būs lytaus, saulė tráukas Dov. Tuoj ir anas garlaivėlis trauksis nuo tilto (pradės plaukti nuo prieplaukos) Kn. Šlapelis žodyno tekstą derino su rašomąja kalba, bet nieko nepapildinėjo; daug nuo originalo nesitraukė J.Balč.
^ Traukias atbulas, kai[p] kart vedamas Sln. Traukias kaip vėžys į pakerę LTR(Šl). I šuo nekentamas žino tráukties į šalį Krš. Aš prieš kiekvieną traukiuos iš kelio V.Kudir.
ǁ R, MŽ, N eiti šalin, išeiti, šalintis: Kazys Boruta nesitraukė dabar iš rinkyklos, stovėjo šalia rinkėjų, sekė, kaip laužomi puslapiai J.Balt. Mažai nu lovos betraukas, jau nebgys Šts. Tas jau tráukas šalin, ans jau išeita Brs. I stovės dėlto vaikiai dienoms pri kalados, netráuksias Tl. Aš einu kartu, jau nebesitráukiu nuo savo arklio Žg. Ale ir aust reikia, visą dieną aust, niekur nesitráukt [norint išausti sieną] Rud. Jie jau buvo stuboj, tai tas meškinas atbėgo po langu baisiai rėkdamas, ir jis nesitraukė nuo tų namų, kol jį nenušovė BsPIV273(Brt). Per žiemą iš gryčios, nuo kuknės ar pečiaus nesitraukdavo ir katė LKVI372. Mušė, mušė – tráukės velnias iš po pečio (ps.) DrskŽ. Tik tas juodasis ponaitis nuo jos nei žingsnio nesitráukia (ps.) Plv. Negitraukis … nuog tos karalystės savo, o neatsitolink ne jokiame daikte nuog Pono savo MP121.
| prk.: Seniejie tráukiamėms, tie jauniejie be galvų, – kas bus?! Adm. Kaip sunku dar neparsenusiam iš šio svieto tráukties, palik viską, lįsk į žemę Rdn. Čia protas tráukas, čia vėl ateina Pln. [Viesulas] traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius LTEXII227. [Tokie žodžiai] traukiasi iš kalbos arba patenka į pasyviąją atsargą KlK13,4. Žodis sarmata šiandie irgi traukiasi iš aktyviosios žodyno atsargos į pasyviąją KlK2,42.
ǁ judėti, kraustytis, bėgti tolyn, ppr. gelbėjantis nuo ko: Sierakauskas nedrįso pulti besitraukiančio priešo, nes laukė Mackevičiaus, kuris dar nespėjo atvykti V.Myk-Put. Liaudimi – kaip skydu – prisidengiama ir puolant, ir traukiantis J.Marcin. Miškais tráukėsi in savo žemę, ir čia ej[o], ej[o] DrskŽ. Baisu buvo [per karą]: vieni tráukias, kiti varo Kp. Nu rubežiaus bėgo, jau tráukės šalin, – paskelbtas karas buvo Kl. Su tokiu draugu ta vedu tráukėvos – norėjov išeiti [į Lietuvą] Žd. Nestrioku tráukės vokiečiai, – frontas ejo Alz. Vokiečių kariuominė vis turėjo tráukties atgal Plšk. Su arkliais, negi su mašinom kaip dabar, tráukės prancūzai Krns. Į tą pusę tráukas [žmonės], važiuo[ja], bėgsiam i mas Pln. Šitie [kareiviai] jau būt tráukęsys, ale nebespėjo Slm. Matydavom, kaip tráukės [vokiečių armija], pagal upę kaip gyvenom Sk. Vokytys baisiai degino tráukdamos Pkl. Kada tą pirmąjį kartą rūsai kad tráukės, mes čia nematėm Nv. Jug žinai, an karo kas yr: čia tau a pirmyn bėgti, a tau tráukties reik Kv.
| prk.: [Akvilė] jautė, jog savas sielvartas traukiasi kažkur į šalį, užleisdamas vietą svetimai kančiai J.Avyž. Naktis miršta, tamsa iš lengvo traukiasi, kiekvienas medžio lapas pakyla į šviesą J.Gruš. Jau prasidėjo atoslūgis, vanduo traukiasi, paplūdimiai didėja, kyščioja šlapius juodus pakaušius pakrančių akmenys rš.
ǁ NdŽ prk. šalintis nuo ko, lenktis, vengti ko: Šarka pradėjo trauktis nuo žmonių, užsidarė savy ir nutilo V.Mont. Kiti gi dūmikai da sveikesni ir ilgiaus gyvena už tuos, kurie iš tolo traukiasi nuo tabako! V.Kudir. Kol tvėrės [kolūkiai], visi taip tráukės Vn. Tos bobos skundas, o paskiau tráukas, nenora įduoti [girtuoklių] vyrų Krš. Kurius aš mylu, tie nū munęs tráukas Žr. Kosu, tráukiaus šalin nu malimo Ms. Nuo tokių piktų mergų tráukdavėms, ką te prasdėsi! Sug.
| Nuo tokių netinkamos pagarbos čaižymų jisai traukėsi į save, jisai tramdė savo jautrumą V.Myk-Put.
30. intr. tęstis, eiti, driektis, plytėti: Tas miškas in Šašuolius tráukia Šš. Šašuolėlių miškas net an Ukmergę tráukia, tai te yr bebrų, tokių žvėrelių paleista Šš.
| refl. NdŽ, DŽ1: Anykščių Šilelis tráukėsi pačia paupe A.Baran. Tai toks miškas tráukęsys par Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę A.Baran. It viena jūra traukėsi laukai, slėniai J.Paukš. Už jos (tvoros) traukėsi laukai ir pievos J.Balč. Dirvos siaurutės, ežiomis padalytos, kartais po keletą varstų traukiasi A1886,92. Juosta tráukias iki Miciūnų DrskŽ. Šitas ežeras tráukiasi tris kilometrus Vrn. Lig durpyno tráukiasi tas raistas Upn. Rusų valstybė tai palei daug valstybių tráukiasi Jon. Tas miškas tráukiasi lig pat Molainių Ėr. Kadagynė tę tráukias Btg. Priešais tráukėsi ilga gatvė DŽ1. Dabar šitas kelias traukiasi plynėmis, par kurias dar ne par seniai jįjį nuvedė V.Piet. Par tą kalną tráukas takas pėsčių žmonių BM364(Grg). Berža lig Šiaulėnų tráukias Bsg.
31. intr. trukti: Dar metų netráukė, sako: – Mažu aš tau ataduosiu [pinigus] Db. Netraukęs (netrukęs) sako motynai: – Turi jy būt mano žmona (ps.) DrskŽ. Neilg tráukus tėvas pajuto, jog vaisiai nū medžio nyksta BM303(Pvn).
| refl. NdŽ: Pavasario diena traukiasi apie šešiolika valandų J.Jabl. Taip traukėsi ilgą laiką: ką jis vakare sukirpdavo, rytą būdavo vis pasiūta J.Balč. Susiskirstymo [į tarmes] procesas traukiasi ilgai, prasideda nuo mažų skirtumų, kurie tik ilgainiui pasidaro dideli J.Balč. Liga čia paprastai neilgai traukdavosi: žmonės mirdavo po vienas kito Pt. Laikas tráukias be naudos, ko sulauksma? Sdk. Tas jų pasišnekėjimas tráukėsi net visą naktį Lp. Tos veseilios tráukdavosi ilgai Iš. Traukės ilgai tas teismas Bgs. Vaizdai (išvaizdos, veikslai) – yra tokia veiksmažodžio ypatybė, kuri rodo, ar veiksmas (stovis) nebeeina, tebesitraukia, ar jau pabaigtas J.Balč.
ǁ refl. laikytis, tebebūti: Iš senovės šitei tráukiasi kalba (nuo senovės ji tokia yra) Aps. Kisielis ilgiau buvo madoj, ilgiau tráukėsi Msn.
32. tr., intr. NdŽ tęsti (kokią veiklą), varyti: Traukė aną (bažnyčios statymą) tuo pradėjus par septynerius metus I. Pasveikęs mokslą tráukė toliau Rmš. Toliau tebetraukė savo paskaitas mokykloje, nepraleisdamas nė vienos J.Jabl. Aš trauksiu toliaus gyvatą (biografiją) to bjauraus sutvėrimo TS1896,9. Mano draugas vėl toliau traukė kalbą apie naudą politiškos kovos Pt. Aš pažiūrėsiu, ar nerasiu ten kokio darbo, – traukė toliaus Selvestras, matydamas, kad tėvas tyli V.Piet.
| Ka pradėsi nu pat tamsos darbuoties, teip par visą dienelę i tráuksi Pln. Vis tiek jy savo tráukia Vrn.
33. tr., intr. NdŽ trukinti, delsti, vilkinti, atidėlioti: Traukti [kūlimą] iki vėlumos – nekas. Darbininkai pavargs ir darbas jau nebe toks naktį M.Katil. Vaikus siųskite užurašų tuojau, neatidėliodami… Nereikia traukti V.Krėv. Vienok taksavoti kunigo daiktų … policija nedrįso ir traukė diena nuo dienos TS1897,2. Tráukiam, kad tik karvė vėliau apsteliuot, kad nebūt šalta – vėlai vedam in veršį Klt. Nereikėjo teip ilgai tráukt su važiavimu Dgl. Tai tráukia darbą lietus Ktk. Prašau buto pirminyko, tas tráukia tráukia PnmR. Ilgai netráuk, – rugiai išbirės Pnd. Du metus mes tráukėm (nestojom į kolūkį), nu, pamisliom pamisliom: valstybė gi čebatais brangi apaut Kp. Par šilti orai – da reikia tráukt to kiaulė (vėliau skersti) Mžš. Ilgai netráuk – tuoj atiduok jam skolą Ukm. Ko teip ilgai lauki, jaunas bernužėli, ar į šaltį trauki, baltas dobilėli? LTR(VšR).
| Žalė daugiau savaitę netrauks, matysi, kad apsiturės Gs. Jų karvė tráukia pusę mėnasio Klt. Daugiau [karvė] netraũks kap iki gegužės mėnasio Drsk. Ilgai daba [karvė] jau netraũks Ar.
^ Tráukia tráukia kai gudas gavėnią Zr. Tráuki tráuki kap šuva ratus Lp.
| refl.: Man dabar dyvas, kap darbai tráukiasi Kč. Par tuos darbus ir mum tas balius vis tráukiasi tolyn Krs. Vienam neduoda [pirkt visą namą], tai teip ir tráukias Imb. Nepatiko čia, ale tráukės tráukės, liko anta vietos DrskŽ. Bet kumet nueisi į bažnyčią? Kaip tu išeisi? Teip i tráukas Trk.
ǁ toliau auginti, laikyti: Jei atsives karvelė, tráuksu, būs veislei Kl. Aš šįmet nė vieno veršio netráuksu Kal. Vienas noriam veršį pjauti, kitas noriam traukti – ir padvėsė Šts.
^ Pirma reik apluoko pasirūpinti, o paskuo veršį tráukti (pirma reikia turėti kur gyventi, paskui vesti) End. Kad neturi apluoko, veršio netráuk i nesteik vaikų nevedęs Ggr.
34. intr. tęsti buvimą, tverti, gyvuoti, laikytis: Po pusryčių mama vėl buvo nuėjusi pas Rožaną ir sugrįžusi liūdnai pranešė, kad jau nebeilgai trauksiąs A.Vien. Močia vis do tráukė kvaksėdama Tr. Reikia tráukt, kol gyvas Aps. Tráuki tą dieną (pragyventi) Lkm. Galėjo da metus tráukt Dglš. Misliju, kad vienas geri, tai nebeilgai tráuksi Pnd. Paulina nurokavo, kad bobutė nebeilgai traũks Slm. Čia pasopsta, čia pasopsta – kiekgi betráuksi, žmogus negi geležinis?! Mžš. Su ligoniu galiu tráukt (tiek gyventi, kiek ligonis gyvena) Šn. Jau seniukas visiškam susibaigęs – matyt, neilgai betraũks Sml. Aš negeriu, tai gal kiek ilgiau tráuksiu Dg. Senis tráukia dar kol kas Srj. Jau jy ilgai netraũks – visai bloga DrskŽ. Nebilgai ans betráukė Tv. Yra tokių, kurie kap tik tráukia (vos pragyvena) Srj.
35. tr., intr. priartėti prie tam tikros svorio, skaičiaus, amžiaus ribos, siekti: O laikraštis tasai storas, sveriąs gal penkis kartus tiek, kiek trauktų „Lietuvos aidas“ arba „Lietuvos žinios“ J.Balt. Jautis tráukė dvyleka centnerių Šts. Paršas keturis centnerius tráukė Žlp. Plonutės dešrelės, tai kas gi te: dvi kilogramo netráukia! Mžš. Viščiukas netráukė pusės kilogramo Ukm. Kiek tráuki (sveri)? Jrb. Nei dvidešimt penkių svarų netrauks tas gaištis (sudžiūvėlis) Lš. Alga į šimtą tráuka Krš. Kiek gaunat mėnesiui? – Kartais iki dviejų šimtų tráukia Vrn. Sakė, ka in šešis šimtus tráukia [kilimai] Pv. Anas ant šimto [metų] baigia tráukt Žb. Ana jau gal tráukia in septintą dešimtį Klt. In šimtelį tráukiu Dglš.
36. intr. būti panašiam (į ką): Graži: laiba, aukšta – ant tėvą tráukus Mžš. Jo vaikai visi ant močią labiau tráukia Mžš.
ǁ darytis, keistis, virsti, krypti į ką: Oras kaip ir an rudenį tráukia Kp. Buvo žiemys [vėjas], o dabar ant vakarį tráukia Kvr. Dabar in lietų tráukia, tai jos (musės) puola kaip širšės Gdr. Stariežės yr i gelsvos, i raudonos, ė apačia balta, gal kiek ir melsvuman tráukia Vdš.
| refl.: Jau in rudenį tráukias Tvr.
| prk.: Bet kas … išmanis, ant ko tatai traukias, nieko jamui stebuklingo nebus MP48. Klausykig, ant ko gi tas stebuklingas rėdymas Pono traukias MP39.
37. intr. eiti už ką, palaikyti, remti ką: Jis po anai puse traũks Ėr. I tėvai kadai až berniukus tráukė Dglš.
38. tr. NdŽ kuo (ppr. tam tikrais prietaisais ar instrumentais) siurbti (skystį, dujas): Siurbliu tráukiame vandenį iš šulinio DŽ1. Pumpuoja i traukia tą vandenį tom triūbom [iš artezinio šulinio] Sk. Tráuka iš kokios duobės sriutas, veža ant lauko ir išpila Akm. Nedavė tráukt to vandenio nuo tos galvos, kad kitą ligą gydė Jrb. Kraują tráukė iš jo Jrb. Tráuka iš venos kraujį ir nuleida Lž. Su britva veidą sukapojo, tada karvės ragą pridėjo – ir tráukia kraują [,kai skaudėdavo dantį] Žl. Par várpą šlapumą tráukia [ligoninėje] Pšš.
| prk.: Pavasaris jau pumpurais iš žemės sultis traukia K.Kors. Ir šilkinė dermės juosta traukė iš marių vandenis ir girdė juos (debesis) kaip arklių pulką M.Katil. Sako, [vaivorykštė] iš marių vandenį tráukia Sn. Sako [apie vaivorykštę] – smakas traukia vandenį, dar ir jus intrauks Srj. Vaivorykštė nuo ežero tráukia vandenį Gdr. Iš ežero ana (drignė) tráukia vandenį Jž. Laumos juosta vandenį tráukia iš marių Žml. Lietų [vaivorykštė] tráukia ar̃ iš ežero Grnk. Anos (vaivorykštės) tráuka tokį šarmą [iš pelkių] Pvn. Vaivorykštė traukia vandenį į debesis LTR(Trg). Tas augumas iš vaiko sylą tráuka Krš. Didelis (suaugęs) iš mažo sveikatą tráukia – negalima mažam prie didelio miegot Aln. Ta liurka baigia tráukt jam sveikatą Ėr. Tu man, siratėlei, sveikatėlę trauki LTR(Pn). Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd. Jau mokėjo, tai mokėjo senas šnerkšlys iš savo samdinių paskutinį syvą traukti rš.
ǁ R200, MŽ266 duoti nutekinti, nuleisti (vandenį): Tas kanalas visus [v]andenius tráuka nu visų laukų Akm. Ravas užvirtęs, nebetráukia vandenio Ėr. Daba įdėjo tą [vamzdį], kur tráuka vandinį Krž.
ǁ NdŽ mažinti (karštį, tinimą ir pan.): Kokią bulbę sukaiš, pridės, – gerai karštį tráuka Skd. Tráuka morkai karštį, užvis degimuo (nudegimui) Pln. Patraiškėm patraiškėm spanguolių, – karštį dideliai tráuka Lpl. Kibiro lapai, sumušti su sukru ir pridėti pri sudaužytos vietos, karštį tráuka ir skausmą nuema Vkš. Mat anie (kruvauninkai) gydo i karštį tráuka Krž. Tie vaistai tráukia sutinimą PnmŽ. Platmėtė karštį labai tráukia Smln. Bulvė ir karštį tráukia Gs. Sako, sūrymas gerai karštį tráukia Žl. Šita žolė karštį tráukia Dgp.
ǁ prk. gausiai imti, siurbti, ėsti: Degtinė traukė iš jo pinigus Ašb. Pinigus tráukia [elektros] skaitliukas Klt. In šitų daiktų [pinigus] tráukia daugiausia Lel. Tos kelionės tai pinigus tráukia Prn. Gera mašinėlė, bet gerai ir pinigus iš kišenės tráukia (brangi eksploatacija) Žln.
ǁ NdŽ į save imti, gerti, siurbti, absorbuoti: Druska traukia drėgmę iš oro rš. Tráukia drėgmę ąžuolas (netinka sienojams) Grž. Šilkas tai jis tráukia drėgmę Pv. Padėj[o] vandenį po vilna, ka traũkt vilgatį Pv. Čia žemės toks sluoksnis – lietaus netráukia Sb. Medis tráukia šaltį Ėr. An tokiais guminiais padais ka reik vaikščioti, žiemą šalta, – šaltį tráuka Pkl. Na jau tikrai, ka tos gumos i tráuka šaltį Rt. Guminiai batai šaltį tráukia Prn. Akmenai tráukia šaltį Tr. Juoda [medžiaga] mat baisiai tráukia saulę Vb.
ǁ impers. kaupti vienoje vietoje, rinkti: Votį suka, dėjau alksnio lapų ir grietine saldžia, labai [pūlius] tráukia Dg. Suskutę marškonio pūkus deda, kad trauktų pūlius Sln. Ka dalgio ašmenys mėlynuo[ja], žinok, kad tráuka lytų, parsuks lytaus Šts.
ǁ refl. kauptis, rinktis: Kap šalta, tai ir drėgmė labiau tráukiasi Pv. O čia pas mumis drėgnas oras, iš jūros ta drėgmė ta tráukas Vkš. Ak, man ašaros į akis jau pradeda tráuktis K.Donel.
39. tr. BŽ43, NdŽ burna ar nosimi siurbti į save, ryti, kvėpti: Surūdijusius gelžgalius apmerkia į vandenį ir tuo vandeniu mazgoja nosis ir traukia į vidų [, jei kraujas bėga iš nosies] LMD(Sln). [Nuo galvos skausmo] sultis cibulio į nosį traukti LMD. Ir traukia jis orą į šnerves, atseit uosto rš. Ramūnas pilna krūtine traukia gaivų rytmečio orą ir pasijaučia stipriau V.Bub. Žuvis par žiaunas orą tráuka Rsn. Deginti sukrų ir kvapą į save išsižiojus tráukti – dusulys palengvė[ja] nū to Vkš. Kaip arklys atejo, ėmė su savo šnervėmis tą karštį iš pieno traukti DS78(Rs). Kam tokią baisinybę tráukti į savi, savi naikinti (apie rūkymą) Rdn. Kaip tas senis įkerėjo: tráukia [dūmus] i pučia, tráukia i pučia, kitiem – nė atsidust Mžš. Užsidegu tą papirosą, lyg tráukiu tą skonį (dūmo kvapą) Pžrl.
| Kalbėjo teta, greitai traukdama dvasią Žem. Smagiau dūsuot, tráukt iš vidaus reikia Adm. Bobelytė perskreipus tráukia tik tráukia [orą] iš kriūtinės Lel. Karvė [serganti] visa plasta, iš savęs tráukia, svėpuoja Klt. Aš tik mikt mikt – i nebetráukiu žado (negaliu kvapo atgauti) Ps. Atrodysi, ka labai senas, jau dūko netráuki Kpč. Bėgo bėgo, o po tam turėjo tráukti orą Varn. Veršis tráuka atdūsį (kvapą) burbuliuodamas, gera Ggr. Dvasią da tráuku (dar gyva, kvėpuoju), o ko da nori?! Rdn.
ǁ intr. kvėpuoti, alsuoti (ppr. smarkiai, garsiai): Jis (ligonis) smarkiai traukė I.Simon. Svetimas prakalbina [vaiką], tai tankiai tankiai tráukia Km. Ale tu gerai beknarkąs: tráuki, ka sienos bilda Krš.
ǁ šniurkšti: Grėtė nieko neatsakė, tik garsiai traukė nosį I.Simon. Nepuikiai yr nosę tráukti – reik išsišnypšti Vkš. Motinėlė net apsiašarojo iš džiaugsmo, o tėvelis tik nosį traukia (netoli ašarų) Žem.
ǁ intr. prk. verkšlenti: Sesik, šiandie mamą mačiau (sapnavau) [mirusią] – visą dieną tráukiau Šln.
ǁ tr., intr. NdŽ rūkyti: Rado jį besėdintį prie namų ir pypkelę betraukiantį Mš. Dabar išvien tą pypkę tráukia i tráukia Mžš. Traukė neatsikvėpdamas, paskubomis, tarsi bijodamas, kad kas nors neatimtų tos mažytės, nuseilintos, pirštus svilinančios cigaretės rš. Šalip mokykla, [mokiniai] už sienai tráuka tráuka, i tokie krupiai! Ms. Aš priejau, tą pypką paėmiau, tráukiau tráukiau, i vos ne vos beparginiau tus gyvolius Sd. Tura dusulį, o tráuka susiriesdamas Krš. Kas vyrams: popierosus tráuka, politikuo[ja], o tu draskykias Rdn. Cigarietą traukia, ka kvepia Grz. Tas kad ims traukt tą pypkę LTR(Bsg). Užudegiau suktinę, o jis tráukia tráukia ir neištraukia Tršk. Jie paėmė šitą liuikelę ir tráukia, taip tráukia Ker. Smalina, tráukia [paaugliai], galvas uždyrę, dūlinėja po kampus Pv. Neleidžia [jam rūkyti], o užsikniaubęs tráukia i tráukia Jd.
^ Žilas senis liuiką tráukia (kaminas rūksta) LTR(Antz).
ǁ žįsti, čiulpti: Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku, kuris visa jėga traukia krūtį I.Simon. Tą tutį par dieną ka ans (vaikas) tráuks, tą pieną End. Nu tujau pripils kokios noris ten putros, tráuka vaikas kaip pasiutęs KlvrŽ. Tráukia tą butelį i leja [vaikas] par lūpikes Nmk. Ka tráukia pieną vaikas, net tyku Slm. Nė kiek nedėsi cukraus [į ramunėlius] – tai jis (kūdikis) netraũks Upn.
ǁ per ką siurbti: Priešais prie stalelio sėdi trys merginos ir per šiaudelius traukia kokteilį V.Bub. Pavažiavę pusmylį ir vėl trauk [degtinę] par šiaudą [iš statinės] I.
ǁ tr., intr. gerti, maukti: Tráuk, mat bedirbdama išprakaitavai Slm. Tráukė porą gurkšnių ir pusę stiklo nugėrė Gs. Žvaliau tráuk Pkr. Nu, Levuk, prašom, tráuk Slm. Sėdėjo jie ir šnekučiavosi, traukdami iš ragų midų po valiai V.Piet. O tas kukorius bėga prie šėpos ir vis gerai traukia šnapso, kad būt drąsiau [vaikai] pjaut BsPIII254(Brt).
^ Susiraukęs kaip alų tráukęs Grk. Trauk rūgštį su prakaitu (apie rūgštų alų) B, B259.
ǁ NdŽ vartoti (svaigiuosius gėrimus), gerti, girtauti: Seniau tiek degtinės netráukė kap dar̃ DrskŽ. Tegul po puslitruką netráukia, bus ir pinigo Dg. Visi tráukia, kas ką gali Adm. Nei teboko kūrinau, nei arielkos tráukiau Slnt. Tráukė kai vandinį vyną Vn. Tas šešiolekmetis su tėveliu tráukia Grd. Tráuka tą šnabelę didis mažas, vyriškas, boba, kas i būs?! Rdn. Taip jau ana netráuka dikčiai, al' pagera Varn. Traukančių̃ būriai – visi ištroškę tos smarvės Krš. Tu netráuki, tokių veselė[je] nereik Krš. Buvo tráukąs tą burnelę (išgeriantis) Gršl. Kožną dieną burną trauku ir laimingo smerčio lauku (d.) Dr.
40. intr., tr. NdŽ, Btrm turėti trauką, trauksmą, traukimą: O ir pečius kuo dėtas? Kodėl jį perstatyti? Traukia ūždamas. Ne pečius, mašina J.Avyž. Daba reik pakurti – tráuka neblogai Trk. Sūdės išdegė, daba džiaugas, ka tráuka gerai Vgr. Partaisiau pečiuką – tráukia iš pasiutimo Mžš. Oras tykus, tai kaminas dūmų netráukia Rš. Nestumk malkų galan pečioko, – netráukia Klt. Ir aukštinis atadaryta, netráukia, ir durys atadaryta, netráukia Nmč. Katilinė labai apleista, netráukia, dūmų daug Jrb. Jo pypkė netraukė; ir jis atsistojo paieškoti ko nors jai praurbinti sp.
41. intr. pūsti, dvelkti ištisine srove (apie vėją, šaltį): Iš rytų traukė vėsus vėjelis V.Myk-Put. Vė[ja]s tráuka į nugarą Rsn. Pro kampą vėjas tráukia Mrj. O durys klaimo visos valioj, vėjas tráukia gerai [vėtant javus] Č. Atidaro duris, ka vėjas traũktų [vėtant] Kri. Uždarykit duris – skersvėjis tráukia Skp. Pažeme labai tráukia šaltas vėjas, tai kojas pašalau Krs. Vėjas tráukia tráukia par ausis – ir pagadino [ausis] Svn. Te, pas Lukinską, tai kaip ir čebato aule – vėjas tráukia Slm. Šaltis per cimantą smarkiai tráukia Gs. Uždaryk duris, – labai šaltis į kojas tráukia Prn. Šaltis tráukia par pakinklius Mžš.
| impers.: Žiemos metu kiaurai traukė, ir pro mažiausius plyšius į vidų vertė sniegą P.Cvir. Per [kalvės] lentų plyšius traukia, jog vienas girnas galėtų sukti, jei sparnus įtaisytum M.Katil. Per duris tráukia Btrm.
| tr.: Labai vėją tráukia, nebūk čia Brž.
| refl.: Šiteip [dangtį uždarius] kuknė būs šilta ir į trobą vėjas netrauksias S.Dauk. Butos angą palikęs atdarą, pro kurią vėjas daugiaus traukties pradėjo ir liepsna didesnė pastojo S.Dauk.
ǁ sklisti, eiti ore, erdvėje (apie kvapą, garsą ir pan.): Traukte traukė kvapai, vienas už kitą gardesni rš. Pro milinės apykaklę traukė nemalonus prakaito ir lietaus kvapas rš. Saldaus kvapo dulksnis traukė iš tos pusės rš. Par upę labai tráukia garsas Žb.
| refl.: Rodės jam, jog dūmai ir degėsiai pro duris traukės S.Dauk.
ǁ impers. paduoti, atsiduoti kuo, skleisti kvapą: Iš praviro kambario, skendėjusio prietemoje, traukė perrūgusiu pienu, paukščių tvaiku rš.
42. tr. siurbti, nešti su savim: Viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus LTEXII227.
| impers.: Tą garą tráuka, tą šilumą iš apačios, daros garas šilumos Jdr. Pečius kūrenas, pašluok padlagą – dulkes pečiun tráukia Klt. Pili su sauja – matai, kur pelus tráukia Vdn. Šiandiej teip dulkes tráukia – bjauru dirbt Slm.
ǁ gramzdinti: Mėšlungis surietė kojas, perkreipė sprandą, o permirkę drabužiai traukė gelmėn rš. Kai žmogus biškį gėręs, tai vanduo tráuka į dugną Rsn. Paversmis [vandeny] šitas tráukia žmogų Žl. Nuskendęs teip – [v]anduo tráukia Pb.
| impers.: Versmėn traukia ir nepaleidžia LTR(Km). Tas vatinis neparmirko, muni netráuka dar į tą [v]andinį Trk. Traukia poną [v]andenin, ė ponas burbuliuoja par lūpas, nosį LTR.
| prk.: Kokia naktis ir vėl užeina man! Lyg pragaras pats trauktų į gelmes! Vd. Jam atrodo, kad tas mieguistas, ramus čežėjimas jį traukia vis gilyn ir gilyn, ir nėra jokio noro tam priešintis rš.
43. tr. NdŽ artinti turint tam tikrą jėgą: Saulė traukia aplink ją skriejančią Žemę rš. Viena kitą traukia ir žvaigždės rš. Jėga, kuria daiktą traukia prie žemės, vadinas daikto sunkis Db. Traukiamoji [gintaro, magneto] galia KlK46,41. O teip Viešpatis Jėzus Christus ant kryžiaus pakabintas tapo tikrai kaip magnes akmuo, kursai geležį traukia savęsp DP508. Tolimesnių sluoksnių elektronus branduolys traukia silpniau rš.
| prk.: A lytaus būs, a kas, taip negaliu, pri žemės tráukte tráuka Krš. Einu, kojas tráukia prieg žemės Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia į žemę, jis i eina mažy[n] Jrb. Jau tráukia in žemę (susilenkus vaikšto) Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia ugnį perkūnsargis Sn. An ragų buvo lenciūgas, trenkė, lenciūgas – anas tráukia [žaibą] Žl. Pry vandens nereik stovėti, pry akmens i po medžiu – perkūniją tráukia Skdv.
ǁ prk. kreipti: Liaudies žaidimų ir ratelių turinio turtingumas bei formų įvairumas seniau traukdavo tautosakos rinkėjų ir etnografų dėmesį rš.
ǁ intr. lipinti: Pažiūrėk, ar klijai tráukia Mrj.
| tr. impers.: Maišyk uogas, matai, ka prie dugnio tráukia Ps. Indėk tašlon [bulvinėn] miltų, ba traũks [blynus] in petelnią Ktk. Tirštimą [kisieliaus] tujau tráuka pri galo Rnv.
| Ant plataus priekalo gerai geležį tráukia Lp.
| refl. prk.: Nevalgęs nieko, pilvas tráukiasi prie nugurkaulio Snt.
44. masinti, lenkti į save, vilioti: Tėviškė, tėvynė traukia žmogų rš. Netráukia muni ūpas ten eit Erž. Kas tas buvo jaunam! Patys nėkai, pats darbas tráukė, kurs paslinko dirbti Kl. Motrišką daugiau tráuka numai, vyrišką – susejimai, darbai Krš. Minkšta tamsiai žalia veja ir per pievą tekantis upelis traukte traukė pasilsėti J.Balč. Pasenusi jau, lova tráuka Rdn. Lietus lyja, tai miegas tráukia Rm. Žinoma, b[uv]o ilgu, ir miegas [kiškelį] traukė BsPII164(Šd). Labai tráukia valgymas, labai valgo mažylis Pl. Mani tráukte tráukia tie citrinai Smln. Kas tus vyrus taip tráuka pri butelio?! Krš. Pinigas tráukia visus Mrj. Ir pradėjo ją Valentas traukti. Taip traukti visu kūnu ir siela, kad net pati nežino!.. J.Paukš. Marijos paveikslas tráukiamas (patrauklus) Vlk. Mane tráukė prie mamos jos dainos Gdl.
^ Kas žiba, tas traukia KlvK. Traukia galva rojun, ale šikna gojun Vrn. Vilko mėsa vis medžian traukia LTR(Vrn).
| impers.: Į Kauną mane visados traukia – taip malonu pabūti pas Tamstas Pč. Tráukia namo Dglš. Toks oras, netráukia važiuoti [į svečius] Ėr. Tik kareivį netraukė namo eiti, nes jo trobelė buvo menkutė ir žemės tik pusė margo SI331(Slk). Rudenį teip ir tráukia visus didėsėsna giriosna KlbIII15(Lkm). Juos traukia į Lenkiją nelyginant kaip vilką į mišką A1885,283. Tráukia čia jį do šitan šonan atvažiuot Klt. Moteriškę traukė į darbą, kurį dirbdavo tiek metų, prie kurio iš mažų dienų buvo pripratusi V.Krėv. Tráukte aną tráuka pri ūkės darbo, – tėvai stuma į prekybą Krš. Mani pačią tráukė prie mokslo Rg. Jį į vagystę tráukė (buvo linkęs vogti) Prn. Daba tavi tráuka pri lovos Brs. Kai neįpratę, tai ir nerodu, netráukia [ant pečiaus], kad ir žiemą Pl. Lietus lyja, tai ir tráukia miegan Rgv. Tráuka jau migti, – kiek čia betęsys (laikas mirti) Krš. Anądien kai lijo, tai atsigulu ir užmingu, atsigulu ir užmingu – teip tráukė miegan Slm. Ne prieš gerą miegan tráukia Tr. Vis tráukia atsigult Skrd. Ale ką išgėrei, – da labiau tráukia, da labiau nori Žl. Tráukia vandenio gert Dg. Nevalnykų buitis kieta, laiksvėj gimę, laiksvėn traukia O.
^ Kiek vilko nepenėk, vis vien medžian traukia LTR(Grv). Kur pinigas muštas, ten giliuoja, kur gimęs, ten traukia LTsV218(Kp). In blogį žmogų labiau tráukia Trak. Kur nemiela, ten ir netráukia Mrj. Kur gimęs, tę ir tráukia Vrn.
trauktinai̇̃ adv.: Trauktinai̇̃ trauka į numus Sg. [Girtuoklystė] tankiai trauktinai traukia an paleistuvystę Gmž.
| refl.: Matyt, nepatiko, ka jau jy visai nestráukia (nenori) tę važiuot Pv. Nes prigimimas žmogaus … daugesn piktop negi gerop traukias MP50.
| impers.: Jy vardu nestráukia vadyt Rdš. Kap tik vakaran, tai niekur ir nestráukia (nerūpi eiti) Vlk.
45. intr. Vlkv imti, kąsti (apie dažus): Šitie dažai gerai tráukia Mrj. Kaži kaip tráukdavo tų [alksnių] žievių spalva (apie dažomus kiaušinius) PnmŽ.
46. tr., intr. NdŽ dainuoti, giedoti: Dainelę tráukti BŽ84. Pamariu pareina Eglė su vaikais. Visi traukia dainą, žengdami laukais S.Nėr. Marijona išsitraukė kantičkas ir ėmė geru pusbalsiu valandas traukti S.Čiurl. Tik išeisi į lauką, jau i šauki, dainą tráuki Šts. Dainas varysi, tráuksi, šoksi Žr. Ka čia gėrė, ka baliavojo, kiauras naktis daines tráukė Klk. Prygera, linksmiausis, dainas tráuka Rdn. Bernai kad tráukia, net laukai skirias Paį. O kai sekmadienio sulaukėm, grožybės – dainas jaunimas tráukė Kp. [Naktigonėje] giesmes kad tráukdavo, tai ažmigt naktį negalėdavai Ob. Tráukia boba šventas giesmes viena, ar ažblūdijo! Užp. Dainuodavom baisiausiai, net miškas skambėdavo; sakydavo: – Nu, Labanoras tráukia! Lb. Eik eik, švilpala, ko čia dabar tráuki! Žal. Vaikučiai traukia: saldi gardi raganos mėselė LTR(Vlkv).
^ Ant kokios skrynės sėdi, tokią ir giesmę trauk NžR. Jei chore dalyvauji, tai ir trauk savo gaidą A.Gric.
ǁ intr. dainuojant vesti: Mergaitės tráukia, o berniokai padeda Lb.
ǁ tr. tarti, sakyti: Vieną žodį vienap tráukia, kitą kitap Arm.
47. tr., intr. NdŽ griežti, groti: Užupečy atsisėdęs ir tráukia [brolis] kaip svirplys Brž. Nu, o aš tráukiu [su kastantinka] – gražiai pagrodavau Alz. Tráuk ant armonikos Žal. Ūkę tvarkyt – tai ne muziką tráukt Šk. Veizėk, i miręs kas, par visus galus liūdnius maršus tráuka Akm. Vieną tą maršelį moka, anie tráuka i tráuka kiaurai Pkl. Muzikantai [laidotuvėse] maršus tráuka, kas anims Pvn. Liūdniai tráuka par aradiją – koks didelis mirė Krš. Vilks su lokiu tanciavojo, žąsins maršus tráukė JV345. Muzikantai, traukit, sesytės, šokit KlvD10.
ǁ tr. apie muzikos instrumentus: Bažnyčioj šaukiant, vargonus tráukiant, dabar paliaukit mudu peikt ir vainot BzF27. Vargonus traukti N. Davė būgnus mušti ir trimitus tráukti LB65. Guds pradėjo dūdą traukti, gudo pati lūpas braukti KlpD22.
48. intr. imti smarkiai ką daryti: Kaip išlipė, kaip tráukė raudot: dieduk, kam tu mumę palieki? On. Kad tráukėm i nupjovėm per dieną Gs. Kad tráukia grot, tai nusėdėt negali Ob.
49. tr. gaminti leidžiant per ką: Tu mums paieškok tenai … per alijošių ar šakneles trauktos J.Balt. Tráuktasis spiritas: pats pirmasis, pats stipriasis spiritas Šts.
50. tr. NdŽ fotografuoti, paveiksluoti: Jau kam senas tráukt DrskŽ. O čia mus septynis naujakurius ir patagrafas traukia ir kalbas apie lygybę sako P.Cvir. Niekas po jos (nuotraukos) nė sykio manęs netraukė ir nenutraukė J.Balt.
| refl.: Ejo visi in pasus tráuktis, tai ir aš tada nuejau su mama, nusitraukiau Dg.
51. tr. NdŽ įrašyti: Į sąrašus traukiami̇̀ rinkėjai DŽ1. Kiekvieną įdomesnį žodį traukiau į korteles A.Vencl. A tavo surašą tráuks į kningą? Plng. Aš to nenoriu tráukt į savo raštus Rg.
| Dainiavom, į tas plokšteles tráukė Lnk. Be lektros nieko netráukia [magnetofonas] Všt.
52. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Traukti šaknis Z.Žem.
×53. (sl.) intr. vemti: Išgėręs kad pradės anas tráukt LKKXIII28(Grv).
ǁ impers. tr. Ad tąsyti, tampyti (vemti), vimdyti: Anas nesuneša (nepakelia, nepakenčia) ito dūko: jį ir tráukia Rod. Griežia griežia krūtinę, o po tam tráukia vemt Rod. Mane vemt tráukia Lz. Ir pasvalgė [bobausių], ir užu krūtinės ėmė, ėmė jį tráukt, vemt Dv.
54. tr. sprogdinti: Tráukia akmenis su diminidu (dinamitu) LKKXIII28(Grv).
55. intr. LzŽ keltis, tvinkti: Tráukia man papadė Šlčn.
| impers. tr., intr.: Ažraudonavo pirštas, gali tráukt LKKXIII28(Grv). Gal traũks pirštą, kad labai sopa Švnč. Maž netraũks koją, kur pasdūriau Švnč. Ištraukęs pašiną sukrimsk jį, tai netrauks toje vietoje LMD(Tvr).
◊ [net] ãkį [trauktè] tráukia NdŽ apie ką labai patinkama: Brangūs rėmai – krikštoliniai, sidabriniai ir paauksuoti – traukte traukė kiekvieno akį savo nepaprastu gražumu J.Balč. Toks ūkis kiekvienam akį traukė, o pažvelgus į sodo vaisius, net seilė dryko Žem. Baisiai jam kvepėjo ir akį traukė tie uždrausti nuodai DS368. Daržiukas muno sužydo – ãkį tráuka Krš. Kaip gražios tos gėlės, še ma[n] akį tráukia Šmk. Nieko nepadarysi, kad jin visų aki̇̀s į save tráukia Jnš. Visus apžiūrėjo [divonus], puskvailio buvo gražiausias, net akį traukė LTR(Pbs). Atbėgo žirgas – kad jau toks gražumas, kad jau gražumas – kad miela žiūrėt, net akį traukte traukia BsPII118(Srd). Pasižiūria ant galo, kad jau tokios[e] neišpasakytai gražios[e] stancijos[e], kad net ãkį tráukia BM127(Pš). Visiem ãkį tráukia, ka šiltas, gražus [kambarys] Drs.
akių̃ netráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį, stebintį: Elzė juto, kaip Donatas, ne mažiau už kitus nustebęs, netraukė akių nuo jos veido Pt. Nuog daiktų nepadorių akių netraukei rš.
ant vi̇́eno kurpãlio tráuktas toks pat, vienodas: Teisėjai, klebonai tai buvo an vi̇́eno kurpãlio traukti̇̀ Bsg.
[net] ãšaras (ãšarą Antš) [iš akių̃] tráukia norisi verkti: Širdį gel tai skaudžiai, kad ašaras traukia Vnž. Niekaip negalėjo nusiraminti – ašaras iš akių traukė J.Paukš. Net ãšaras tráukia, klausant tų žodžių Lp. Ãšaras tráukia žiūrint: tokia sublogus [mergiotė] Aln. Ãšaras tráukia neverkus Klt. Ajėzau, sūrybė [žuvienės], net ãšaras tráukia Slk. Net ãšaras tráukia, kap sopa! Lp.
ãšaras tráukti virkdyti: Kasdien tu mano ãšaras tráuki Užp. Dienom gaudo, naktim riša, ašarėles traukia, iš po turkų mūsų brolio jau nebesulaukia (d.) LTR. Netrauk ašaros kitam, nes tau ištrauks kiti dar daugiau TŽIII381.
brūkšmès tráukti per aki̇̀s Šts juoktis, tyčiotis iš ko, apgaudinėti. ×
Diẽvo lõcką už uodegõs tráukti miegant knarkti: Gerai tráukia Diẽvo lõcką už uodegõs Ktk.
dúoną iš dangaũs tráukti užsiimti lentų pjovimu: Mano tėvelis iš dangaũs dúoną tráukė Jz. Mano senelis visą gyvenimą dúoną iš dangaũs tráukė Tl.
dvãsią tráukia NdŽ užima kvapą, sunku kvėpuoti: Verbos tai Verbos! oras kai žiemovidžiu, – dvasią traukia! Žem. Oi, kaip šalta – dvãsią tráuka Kv. Obūlai yra tokie kaip auksiniai, švita, kvepa – dvãsią tráuka Dr. Griežlių – liuob naktimis dobilūs[e] grieš o grieš, išeisi į laukus – konvalijos, ievos kvepės, dvãsią tráuks Lnk. Man dvasią trauka – taip dvokia numirėlis Žem. Ka smirda, dvãsią tráuka, i viskas Trk. Pirtė[je] karščiausia – dvãsią tráuka Štk. Būk pavargęs, o dar išalkęs – eitant dvãsią tráuka Plt. Iš to karščio dvãsią tráuka Varn. Ėsti nori – dvãsią tráuka Eig. Kai reik ką nors nešti, dvãsią tráuka Kv.
[visàs] genti̇̀s ([vi̇̀są] gi̇̀minę) tráukia [į kãktą, į kriū̃vą] sakoma apie ką labai rūgštų: Tai rūgštis – traukia visą giminę į kaktą KlK13,98(Šl). Juodiejai serbentai y[ra] saldi, o raudoniejai ale teip tráuka visàs genti̇̀s į kãktą Trkn. Paimsi į burną, teip ir tráukia gi̇̀minę Krkn. E, tokius [obuolius] i atnešusi – tráuka vi̇̀są gi̇̀minę į kriū̃vą End.
gróbas gróbą tráukia apie didelį alkį: Gausi pusryčių – i vėl gróbas gróbą tráuka Vkš.
į ãkį tráukti saldžiai miegoti: Nu daba tráuks par dieną į ãkį ana Vž. Daba dvi valandas tráuks į ãkį Žlp. Po patalo pasilindau i tráukiau į ãkį Erž.
į bar̃zdą tráukti girtuokliauti, gerti: Jis labai tráukdavo į bar̃zdą Lkš.
į šviẽsą tráukti; R29, MŽ38 daryti žinomą, skelbti.
juõką (juokù NdŽ) tráukti (iš ko)
1. šaipytis iš ko, pašiepti ką: Bent tu juõko netráuk iš munęs End. Juõką tráuka iš vaiko Krš. Anie juõką tráuka iš seno Rdn. Juokùs tráuki iš munęs, senės: kam tau tos žolikės? Grd. Juokùs tráukiat iš manęs, senos bobos Vlkš.
2. kvailioti, tyčiotis: Nedirba anie – juokùs tráuka Krš.

kai̇̃p iš [vienõs] akiẽs tráuktas J.Jabl, NdŽ apie labai panašų į ką: Kai̇̃p iš tėvo akiẽs tráuktas BŽ81. Sūnus kaip iš akies trauktas Vaižg. Taip, tikras tėvas; kaip iš akies trauktas ir savo išvaizda, ir būdu rš. Ot panašūs – kai̇̃p iš vienõs akiẽs traukti̇̀ Vb. Gūdnas tėvas – kai̇̃p iš akiẽs tráuktas Kp. Tavo sesuo gyvai į tave panaši, kai̇̃p iš akiẽs trauktà K.Būg(Dl). Visa tėvas – kai̇̃p iš akiẽs trauktà Krns. Duktė kaip tik tėvas, kai̇̃p iš akiẽs trauktà, ir spartumas [kaip tėvo] Pl. Kai̇̃p iš akiẽs tráuktas tas vaikas buvo – panašus ing tėvą labai Žml. Pati suvis padabna į savo matušę – [kaip] iš akiẽs trauktà Sk. Tavo raštas kai̇̃p iš akies tráuktas Albino Vb.
kai̇̃p (lýg) iš pi̇́eno tráuktas
1. apie gražų, sveiką, baltą, skaistų: Esu puiki ir gražiausia už visas motriškas, kai̇̃p iš pi̇́eno trauktà Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas I.Simon.
2. apie suvargusį, išbalusį: Atsikėlė iš po ligos baltas, kai̇̃p iš pi̇́eno tráuktas Vvr.

kai̇̃p nuo siū́lo tráuktas
1. apie visai naują, gerai pasiūtą drabužį: Matyti, jakas kaip nuo siūlo trauktas, aukštai pastatytais kutarais I.Simon. [Rūbas] dailus, kà nu siū́lo tráuktas NmŽ.
2. apie ką gerai sutvarkytą, tvarkomą, tvarkingą: Viskas teip, kai nu siū́lo tráukta (pasiturinčiai gyvena) NmŽ.

kai̇̃p per tvórą tráuktas apie labai liesą, laibą: Tokia tik kàp per tvõrą tráukta Plv.
kãtinus tráukti eiti trauktynių, traukynių: Labiausia bando savo stiprumą, eina traukynėsna – katinus traukia LTR(Žsl).
kram̃piais tráukti Škn toks žaidimas (suneria du pirštus ir traukia, kol silpnesniojo pirštą atlenkia).
nei̇̃ tráukt, nei̇̃ stùmt Vrn; LTsV208(Pn) apie lėtą, nepaslankų žmogų.
per dañtį (per danti̇̀s) tráukti pajuokti, pašiepti: Tamstai tai kas, tamstai tai niekis, tik gera proga, – išėjęs gatvėn, pradėjau traukti per dantį istoriką A.Vien. Jis … kur tik galėdamas per dantis traukė kalbininkus GK1939,118(P.Skar). Ko tu čia muni tráuki par dantis, snargla velnių! Trk. Tráuka par dañtį aną bobos Krš. Tráuka par dañtį kits kitą Nv. Girdžiu, kad mane tráukiat par dañtį Ar. Nustok per dañtį tráukt! Kdl. Katro tik jis nebijo, tai tuoj tą ir tráukia per dañtį Lkč. Kitus per danti̇̀s tráukia, i pačiam tenka Gs. Iš jos visi juokiasi, visi ją per dañtį tráukia, o ji nesupranta Prn.
per dū́mą tráukti rūkyti (mėsą): Par dū́mą tráukėm dešras Vn.
per kriùkį tráukti erzinti, pašiepti: Kai kurie įsidrąsino ir patėvį traukti per kriukį rš. Grinorius pasipriešina ir pradeda traukti Smelstorių per kriukį rš.
per (pro) šónus (per šóną) tráukia apie besotį: Kiba tau per šónus tráukia, ka kilą dešros an karto suvalgai Pv. Kap atsisėda ėst, kap gyvulys – kiba tau per šóną tráukia?! Vrn. Čia ėda, čia per šónus tráukia, sakytai praskarai jo šonuosa Rod. Jo moj pro šónus tráukia, kad anas nigdi nepavalgo Arm.
séilę tráukia
1. sakoma labai ko norint (paprastai valgomo): Kepsnio kvapas maloniai trina nosį, traukia seilę J.Avyž.
2. sakoma ko malonaus klausantis: Jis teip nusako, kad séilę tráukia klausant Sml.

stùmk [ir] tráuk apie lėtą, nepaslankų, prastos orientacijos žmogų: Ot tėvas be jokio rūpesčio, kaip kelmas, – stùmk ir tráuk (vis liepk, kad ką darytų) Dkk. Kad jis tai stùmk tráuk – nieko pats neatsigodo Sb. Su juo sunku – visą laiką stùmk tráuk Ktk.
širdi̇̀s (ši̇̀rdį) tráukia
1. NdŽ sakoma apie potraukį kur, prie ko, polinkį į ką, norą ko: Tik vaikščioti int kleboniją šiaip jau pavakaruoti, pasišnekučiuoti netraukia širdis Vaižg. Protas sakė, kad nėra jam ko beieškoti Klaipėdoj, – širdis vis vien traukė rš. Kai širdis traukia, kojomis neatsispirsi J.Balt. Ko jūs neleidžiat dukros, kur jos širdi̇̀s tráukia?! Vrn. Mato, kad jau jos širdi̇̀s tenai tráukia ką gi jai bepadaris Pin. Mun patiko, teip širdi̇̀s pati tráukė Trk. Žiedai pinavijų ir rožių vainikai, nors gražūs, – netraukia širdies Mair. Mėlynos akys, veido skaistumas, gražus ir puikus anos augumas ne vieno širdį prie savęs traukė TS1899,3. Nerimsta čia širdis mano: traukia ją šalin, kur seni tėvai gyvena V.Krėv. Mano ši̇̀rdį amatai tráukia Prn.
2. sakoma nujaučiant ką: Mano širdi̇̀s tráukia, kad sūnaus nebėr Slč.

ši̇̀rdį tráukia [laukañ, laũku]
1. apie didelį jausmų antplūdį: Ta merga širdį trauka laukan – teip buvo įsimylėjęs Šts.
2. darosi liūdna, skaudu: Bliauja ir bliauja, žmogui širdį traukia laukan LzP. Aš negaliu žiūrėt, kai tas vaikas kenčia, man ši̇̀rdį tráukia Ss.
3. sakoma apie didelį nuovargį: Čia širdį tráuka laũkan lipant į tą kalną Pln. Kol prypeši klėbį, ši̇̀rdį tráuka laũku Ms.
4. Kv sakoma apie labai išalkusį, ištroškusį: Ši̇̀rdį tráuka – duokiat valgyti! Slnt. Teip išslopau [gerti], ši̇̀rdį tráuka Trk.

tráuk (jį, ją, tave…) balà (devyni̇̀, devýnios NdŽ, gãlas NdŽ, gãlais, garnỹs, griaũsmas, kélmas, pai̇̃belis, perkū́nas, perkū́nai, pi̇̀kis, šim̃tas, velniai̇̃ NdŽ) toks keiksmas (ppr. numojant į ką ranka, niekais nuleidžiant): Nenoriu su jom reikalo turėt, tráuk jas balà! Pv. Tráuk devýnios – surizikuosiu! Prn. Jeigut taip jau geidi, eik, tráuk tave devýnios! Šln. Tráuk tave devyni̇̀ Ėr. Tráuk tave gãlas Drsk. Tráuk jį gãlais, tokį rūgštų obuolį! Mrj. Tráuk jį garnỹs, tą šieną! Prn. Trauk jus griausmas! – pro dantis nusikeikė kontrolierius rš. Tráuk kélmas tuos rūpesčius visus! Prn. Tráuk taũ pai̇̃belis! Všk. Tráuk juos perkū́nas, nebedirbsiu! Slm. Tráuk tave perkū́nai! Jnš. Tráuk juos perkū́nai! Prl. Tráuk aną pi̇̀kis! Žg. Tráuk jį šim̃tas! Ds. Tráuk ją šim̃tas – rasi kitą! Jrb. Tráuk tavi velniai̇̃, einam! Vkš. Na, bet trauk tave velniai – gal truputį ir teisybės pasakei rš. Tráuk jį velniai̇̃! Antš. Tráuk velniai̇̃, užteks duonos Pš. Dėl gėrimo tai tráuk ją (degtinę) velniai̇̃, alaus butelį prisipylęs negi nuneši [eidamas į svečius] Slm.
už ausų̃ tráukti nuolat padėti, teikti pagalbą, stumti, raginti: Būtų nedovanotina, jei subrendusį vyrą aš traukčiau už ausų rš. Toks nedrąsus – už ausų̃ reikia tráukt Jnš. Ar tu dar nežinai, kad jis už ausų traukiamas? KlK21,71(Jnš).
už liežùvio tráukti versti kalbėti, ką sakyti: Kad man prireiktų, aš ir prie karaliaus žinau kelią, manęs nereikėtų už liežuvio traukti Žem. Ko išsižiojai – jug nėkas tavęs už liežùvio netráukė! Pln. Jūs papliurpat visus velnius, kas už liežùvio tráukė?! Vn. Ko sakei, ar už liežùvio kas tráukė?! Krš. Kas tave už liežùvio tráukė?! Mrk.
už plaũčių tráukti išjuokti: Tą bernelį mergos už plaũčių tráukia Mrj.
už rañkos tráukti nuolat teikti pagalbą, padėti: Nuo tos kibirkšties ji užsidegs kūrybos liepsna. Tik suprato, kad dar reiks traukti už rankos rš.
[net] už širdiẽs tráukia sakoma apie ką labai patinkamą: Kad kirsteria muzika, net žu širdiẽs tráukia Rod.
var̃pą tráukia senmergiauja, davatkauja: Seniau buvo taip: vyro negausi, var̃pą tráuksi Krš. Augusi merga, paliks var̃po tráukti Krš.
vélnias (velniai̇̃) tráukia sakoma, kai kas bloga, negerai atsitinka, darosi (paprastai su neiginiu): Netraũks vélnias, sako, pamušiu, ir eis Kp. Pijokų netráukia vélnias – gerai jiem ir vynas Slm. Ir geria, ir prisidaužęs, ir pusny sniego pamiega, kaip sako, girtuoklio vélnias netráukia Krs. Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis! B.Sruog. Kareivių velnias netrauks, bet arkliams reikia duoti pasiganyti sukorus nuo Kretingos M.Katil. Matyt, traũks vélnias: gryčioj besėdint, šiurpas nukrėtė Sml. Traũks vélnias vieną kartą, nieks iš manęs neišeis Čk. Vélnias muni tráuks, ale i tavi tetraũkie! Krš.
veršiùs tráukti apie pabėgusį, neišbuvusį metų tarnyboje: Veršiùs tráukdamas ir eisi – būk visus metus Grd.
vil̃ko úodegą tráukti toks žaidimas: Mergaičių nesant, šokimas vaikiukų buvo it putra be druskos, todėl išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkš kartalę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto M.Valanč.
žli̇̀bę tráukti verkti: Kas tau ką padarė, ko čia tráuki žli̇̀bę?! Rt. Eisi da kumet pasieniais žli̇̀bę tráukdamas už tokius savo darbus! Vvr.
anttráukti (ž.)
1. žr. užtraukti 1: Tas nutvers už kupros i ančtráuks ant arklio Vkš. Maišų anttraukamóji [kamera] Šts.
2. žr. užtraukti 3.
ǁ refl.: Pasiūs kelnes, sakys, ka antsitráuks pirmą. kartą, sakys, dura, negal nė pasijudinti KlvrŽ.
3. žr. užtraukti 8: An akmens lankas ančtráuktas Ub. Skūrą kokią gaus i anttráuks Kv.
4. Všv žr. užtraukti 12: Liūb anttráuks kazokus, gaudys žmonis Žr. Vokytis daktarą anttrauka i leida šalin nu darbo visus nesveikus Šts.
ǁ Bene nori žiemą anttraukti su savo kailiniais, jug jau vasara! Šts. Kailiniais nevilkias, anttráuksi lytų! KlvrŽ.
5. refl. žr. užtraukti 13 (refl.): Antsitráuksi motrišką, i tu dirbsi kaip šuo End.
6. žr. užtraukti 14: Idant neanttrauktumiam rūstybės Dievo ant savęs brš.
| refl. tr.: Antsitráukėm Pono Dievo bausmę Šts.
7. žr. užtraukti 33.
| impers.: Anttráukė lytaus, bet nedaug – parlašnojo, nė žemės nesudrėkino Šts.
aptráukti tr. Rtr, Š, NdŽ; R, MŽ, Sut
1. apkloti, uždengti, apdengti: [Gurguolės] aptrauktos drobinėmis palapinėmis, apkarstytos visokiais ūkiškais rykais, su dviračiais būtinai kiekvienos gale M.Katil. Jis atvažiavo į vieną karaliją, kur viskas buvo gedulu aptraukta LTR(Kbr).
| refl.: Tada vėl apsitraukia šydras (scenos uždanga) Vd.
ǁ refl. tr.: užsismaukti, užsimaukšlinti: Apsitráukus kepurę ant akių Rmš. Apsitráukiau patalus ant galvos, lai baido – nebijau Šts.
2. apvilkti, apmauti, apauti, aptempti kuo: Patalus (ūžvalkais) aptráukti KII250. Veilokai aptraukti̇̀ pančekom, i eina Klt.
| Eš jumus gyslas duosiu, ir męsą ant jūsų augti, ir oda jus aptrauksiu, ir jumus dvasią duosiu BBEz37,6. Visas [medžio] stiebas ir viršus aptrauktas žieve Db.
^ Kojos nutirpusios – lyg guma aptráuktos Šk. Pasitiko ant kelio seną žmogelį: visas blogas, sudžiūvęs, tarytumbei vieni kaulai kailiu aptraukti DS139(Šmk).
| refl. intr., tr. Š: Žiemą su kailiniais apsitráukia LKKII143(Nd). Apstráukė marškiniais ir sėdi Dkšt. Jo šeimininkė nė kiek ne prastesnė – tikra lėlė, apsitraukusi gėlėtu palaidiniu, pro kurį švyti trapūs naktiniai nėriniai M.Katil. Vieni, kortais apsitraukę, bando lenkiškai ištart A1885,144. Kam apsitráukei juodaisiais sopagėliais? JV496. Tas rakaris bus vėl pamigęs ir po tam iš greitumo mano per savo kelines apsitraukęs LC1883,4.
| prk.: Noriu numesti varžtus, sudaužyti kiautą, kuriuo žmogus apsitraukęs J.Gruš.
ǁ apvilkti, apmauti (dantis): Iš karto buvo aptráukę [dantis], paskiau pradėjo nulūžtie Kp. Išlėkė aptraukti̇̀ du dantes Klt. Patriso tos aptrauktosios dantys skaudėti Šv.
| refl. tr.: Ji visus savo dantis apsitráukė auksu Vl.
ǁ apmauti, aptempti ant ko: Aptráukiau peretkus ant kurpalio – rytó galėsiu ant medžių kalt Snt. Nusivys mažų apvarčių, įsivers aplinkuo [naginės], jau kaip an koja aptráuks, tokio didumo rauki Kl.
ǁ iš visų pusių kuo suveržti, apspausti, aptempti: Drobužiai buvo po miera pasiūti, apsivilko, visi šlankai – visi aptraukti̇̀ Trk.
ǁ part. apie labai prigludusį, siaurą, ankštą, aptemptą: Aš aptrauktų̃ [sijonų] nenešiojau, ką čia čiūdysies, regias Svn.
3. aplink sutraukti, aptraukti: Sijoną ana mun pasiuvo, tokį aparelį teip aptráukė į rinkį Lnk.
ǁ didumą sutraukti, suraukti: Dabar tik ben kiek aptráukiu (apsiuvinėju, aplopau) [megztinį], kad nebūt tokios skylės Rk.
4. N, Š, FrnW, DŽ1 kuo iš viršaus ar aplinkui apsiūti, apkalti, apkaustyti, apmušti ir pan.: Ka aptráuksi tekinį, ta septynis aštuonis metus gali važiuoti Kal. Ka jau gerai nori sausą tekinį aptráukti, tad reikėjo truputį palikti ankštesnį lanką tą Yl. Apkaustyt, aptráukt reik tekinius Škn. Gerais aptrauktai̇̃s ratais ir bruku kelius metus važinėsi Kp. Ratai nebuvo aptraukti̇̀ šinom LKT316(Stlm). Kad ir nebetikę ratalankiai, gerai aptráukus, važinėtum Sdk. Kartis gražumi auksu aptraukti CII639. Apauksinu, auksu aptraukiu R365, MŽ490. Ir aną aptrauksi (paraštėje apleisi, apklosi) auksu visų čysčiausiu viduje ir lauke BB2Moz25,11. Šitai jis (abrozas) yra auksu ir sidabru aptrauktas, bei nėra jampi dvasios BBHb2,19. Aptraukiu oda, šikšna B332. Stubos sienas šilkais aptráukti, apkloti, apmušti KI150. Aptrauktas velenėlis PolŽ37. Laivelį aš aptraukiau jahų odomis, susiūtomis savo paties pasigamintais kanapių siūlais J.Balč. Viduramžių knygos apdarą beveik visada sudaro dvi tvirtos medžio lentos, dažniausiai aptrauktos oda rš. Tą krėslą reiks skūra aptráukt Paį. Aptráukto medžio šėpa (faneruota) Srd. Susistorojau blėkos, parsivežiau, aptráukiau [pirkią] Dg. Toliu aptráukė trobikę Krš. Nutašo [medį], paskui skūra aptráukia – i klumbiai Bsg. Visas lankas aptráuktas oda Alv. Aptraukama siūlė dar sanklojinė vadinas Tv. Aptráuk kailinius su aptraukalu kokiu J. Kailinius aptráukiau su viršu Mžk. Nešk kriaučiui miliuką, teaptraukiẽ tau kailinukus Trg. Jo skrandinis aptrauktas da sena rusiška gelumbe Plv. Šušponas, kap aptráukta kailiniai Btrm.
| refl. tr. Š: Apstráuksiu šituo mileliu burkelę – bus gera nešiot Klt. Vilnonuką kokį susimarginsi i apsitráuksi žekietuką Kv.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Ką lakieruoti, ką laku aptráukti KII1. Kalkiais aptráukti, aplaistyti I.
ǁ padengti: Lapas linijomis aptráuktas KII31.
5. aplink kuo apjuosti, aptverti, aptiesti: Aptráuktos drotėms yra tos ūkio karvių ganyklos Jdr. Žąsyčių gurbą reik su tinklu aptráukti Klp.
| prk.: Visas tas kiemas aptráuktas tom gerviauogėm Vlkv. Antroje pusėje kėlėsi kaimas…, laukai ir pievos, aptrauktos aplinkuo kaipo vainikais kalvomis, miškeliais apaugusiomis IM1856,52.
6. LL308, DŽ1 apkloti apaugant, užsidedant ir pan., apeiti: Usnys aptráukė arus, tiek Rdn. Žolės aptráukė cibulius Ėr. Ana paskudna žolytė: ana visur lenda, aptráukia bulbas Dgp. Batvinio do nė vieno nesiregi, ė žolė jau aptráukė kap pluta Švnč. Viską aptraukė tirštas ir drėgnas rūkas J.Balč. Juodi debesys dangų aptráukė Grž. Ir saulę debesimis aptrauksiu BBEz32,7. Jau dangų vakaras aptraukia I. Rasa langą aptráukė, nebmatau, kas lauke dedas Vkš. Medžiai buvo aptraukti šerkšnos M.Katil. Baltas putų lašelis pamažu gavosi, plėtėsi ir netrukus aptraukė visą ąsočio paviršių M.Katil. Raupai jį kap marška buvo aptráukę Sb. Susna aptráukia kiaulę Bsg.
| ppr. impers.: Vaivorai yr aptráukti su gailiais Rsn. I žemė muno pažaliavo, aptráukė tokia žalia masa tą žemę Jdr. Šienas nebauga, kad aptráuka su žliūgiu Jdr. Aptráukė daržą žliūge Kp. Pieniais, žliūge aptráuktos ežios Klt. Dangus aptrauktas debesiais, gal lis J.Bil. Saulė aptraukta, bus lietaus Klt. Rūku aptraukti, temdyti LL128. Visas dvaras buvo iki pusei žemėje panarintas, o iš viršaus tamsumu miglos aptrauktas DS239. Kišau pirštą – užperį kiaušį, aptráukė ir nutildė landuonę Šts. Aptráuktos lūpelės, serga [vaikas] Klt. Liepė patept žaizdą, kad greičiau aptraũkt skūra, tokia plėne Ob. Šašais kap luobu aptráukė visą Mrj. Nu ievas kad aptráuka kitą kartą plėve tokia Yl. Slyvo lapai tokie plėve aptraukti̇̀ Brs. Jei nori, kad agrazdus neaptráuktum, reik anus šlakstyti su pelenais Tv. Agrastus vėl amarais aptráukė Žlp. Agrozdai irgi žydžia, jeigu bus neaptraukti̇̀ Plvn. Aptraukti̇̀ agrastai, sutraukti kai šašai Klt. Užejo toks maras, aptráukė ąžuolus tokiais vortinkliais Krž. Teip aptráukė medį kaži kokiom plėvėm, atrodo, kaip voratinkliais užtraukė Kvr. Visos sienos voratinkliais aptráukta! Lp. Dulkėms aptraukti̇̀ visi pašaliai Rdn. Raiste plonučiu ledu aptraukdavo vandens duburėlius A.Vien. Labiausia nezgadnos paskliundės būna, kap kelias ledu aptrauktas būna Lš. Dienvidury įdienoja, o į vakarą delto aptráukia langus (apšąla) Srv. Langai aptráukti – nieko nematyt Jrb. Ė delto gi atšilę dures – buvo šerkšnu aptráukta Švnč. Akinius aptráukė (šilumoje aprasojo) Plv. Vanduo gliaumais aptráuktas J.Jabl. Mūsų seselė baltom smiltelėm apnešta, žaliais maureliais aptraukta LTR(Br). Sūrį da sūdžiau, vis tiek [pelėsiais] aptráukė Kp. Aptráuktas kumpis pelėsiu, tai apipjovė, apipjovė Klt. Surūdijęs, rūdimis aptrauktas LL203. Aptráukė peilius su rūdžia, nė nutrinti nebgal Vvr. O rasit katras jau peilį raudonom rūdom aptraukta, tai žinosit, kad antras negyvas (ps.) Brt. Rūdžia aptráukė aukso žiedelį DrskD60. Akės rodėsi kaip tamsumu aptrauktos I. Veizu, anam akys aptráuktos (greit mirs) Sg. Karvė stips jau – akys aptráuktos plėne Klt. Akis aptráukia, silpna in širdies daros Dgč.
| refl. LL302, BŽ150, DŽ1, Dr, Vkš, Paį: Iškirstas miškas bežiūrint atsiželdo ir apsitraukia jaunuolynu rš. Gyvenu tolimoje stepėje, apsitraukusioje pelynais tarytum senu sidabru sp. Dangus apsitráukė kaip maišu Ktk. Gyvsidabris, … kaitinamas ligi 300°C, apsitraukia raudonu oksido sluoksniu EncIX109. Dangus apsitráukia debesimis KI237. Guzas jau atslūgęs ir šašeliu apsitraukęs rš. Dulkėm apsitraukė žaluma rš. Upė jau buvo apsitraukusi ledu P.Cvir. Langai yniu apstráukė Zr. Rytų dangaus pakraštys tai nurausta, tai vėl prigęsta tarsi žarija, apsitraukdama plėnimis V.Bub. Jau anglia apsitráukęs knatas! Lp. Anglys pelenais apsitraukusios, negaliu nė užsirūkyti Šts. Spingsulė ant gobtūrėlio kraupiau mirkčioja, raudona šviesos miglele aplinkui apsitraukusi J.Paukš. Peilis rūdėsiais apstráukė Kvr. Pienas puode apsitráukė mūsomis J. Laukai apsitraukė žalumu rš. Vaivoro uogos melsvai juosvos, apsitraukusios apnašomis rš. Magdelena pasižiūrėjo, bet jos akys šviesiau neblikstelėjo, jos tartum dar labiau migla apsitraukė J.Paukš. Paskaičiau, tai apsitráukė akes Lp.
| Kaip jis ant piršto užpylė, tai tas pirštas apsitraukė nuo to aliejaus, kad tas pirštas buvo kai ragas BsPI6.
| prk.: Balkano pusiasalis vis daugiau apsitraukia karo debesimis Vd. Politikos horizontas tokiais debesiais apsitraukęs, kad dieną naktį rūpi – kas bus? Pč. Diena, kurią ėmė venčiavonę su Onele, buvo tiktai apsitraukusi gailesiumi I. Akys apsitraukdavo liūdesiu rš.
ǁ impers. apie akių valktį, kataraktą: Gyvolio akės aptrauktos ir pūliais aptekusios IM1859,57. Man aptráukė vieną akį Dv. Jei lėlelėn papuola indurt, tai ir aptráukia akį; baltu užtęsia, ir jau [nemato] Kls. Vieną akį aptráukė, kai par dūmus matau Lel.
ǁ apie spalvą: Gelta aptrauktas N. Belaisviai visi tokie menki, gelta aptraukti Šts. Burną aptráukė tokia gelta – geltona, nesveika Mrj. In žmonis nepanašūs, aptraukti̇̀ žeme (pajuodę) kaip mirt Mlt.
ǁ impers. apniukti, apsiniaukti: Buvo buvo perdien aptráukta, vis jau an pavakarius pradė[jo] laščiot Mlk. Buvo naktis mėnesiena, bet aptrauktà Šts.
| refl.: Apsitráukusi, bereik tik prakiurti [lyti] Krš. Buvo giedri diena, dar̃ apsitráukė Mrk.
ǁ refl. susidaryti, užsidėti (ant ko): Ant akių užsideda, apsitraukia lyg kokia plėvelė, ir tas apžlimba arba ir visai apanka LTR(Šil).
7. Pls, Alv savo spalva apdažyti, apšerti: Tas geltonas [siūlas] aptraũks, bus po paklotei Pv. Nukvarbinom andarokus raudonai, dabar aptráukė ružavai Lp. Kai tik skalbi, dažai aptráukia Srj.
8. apimti, perimti (apie kvapą, skonį): Turbūt ji ką virė su cibuliais, ir ją tas kvapas aptráukė, ka tei[p] cibuliais smirdi Skr. Kur čia prie jaunos mergaitės aš dūmysiu, dar aptraũks [dūmais] Ar. Apdūmavę, aptraukti̇̀ dūminėn pirkion žmonys Mrc. Nešauk į pūslę: kad zuikio myžalas aptrauka visą meisą, nebėr skani Šts.
9. impers. apimti kuo, suimti: Šilima aptráukė besėdint, noru miego Šts.
^ Kai jos (miegalės) žyd, tai žmonės yra lyg miegu aptraukti par tą laiką LMD.
ǁ paviršių bent kiek paveikti: Kai duona [pakepus] esti jau aptraukta, pečių uždengia Kp.
×10. (germ.) R68, MŽ90, N apgulti, apsiausti: Miestą karu aptraukti CI273. Aptraukiu, užpuolu karu, užkabinu karu R362, MŽ485. Kokią žemę karu aptráukti KI237.
11. kiek apskinti, apskabyti: Vaikai aptraũks obuolius LKKXIV225(Grv). Atbėgo kiškis kopūstuosna, aptráukė lapus LKT358(Dv).
12. didumą suvežti, apvežti: Nu, o kaip ant Sedos – yra jau žmonys rugius aptráukę? Žd.
13. kiek sukrekinti: Ko pylei rūgštimą į batvinius, kol nebuvo bulvės išvirusios – dabar ir aptraukė Brs.
atitráukti, -ia, -ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatráukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attráukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N
1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitráukti ratus iki durų DŽ1.
ǁ tempiant aukštyn užkelti iki tam tikros vietos: Jo draugai sujudinus traukiančiu ir, atitraukusiu gerą galą į aukštį, paleidusiu, kad šis krisdamas užsimuštų rš.
2. tr. atvežti, atgabenti: Galės ryt vaiką attráukt DrskŽ.
3. sunkiai atnešti, atitempti, atvilkti: Po trejus naščius atitráukiu vandenio, tai man tai dienai gana Skr.
4. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Atatráuki atatráuki visa: ir pelenus, ir žarijas, su kačerga atatráuki čia ant prieždą Kp.
| impers. prk.: Par ežerą labai atatraukia dainavimą Trgn.
ǁ A.Sal, BIX151 lingv. perkelti, atkelti arčiau (kirtį): Atitráukti kirtį iš paskutinio skiemens į priešpaskutinį DŽ1. Žemaičiai nuo daugiaskiemenių žodžių galūnės kirtį atitraukia į pirmąjį skiemenį LD38.
5. tr. prk. atkviesti, atvadinti, prisišaukti: Kaip tik gausma bolkes ir atatráuksma Algį prie statybos Slm. Vienas atvažiavęs kitus atatraũks čia Dgp. Visi Miežiškiuos statos i gimines atatráukia Mžš. Atitráukė ir tėvus į Ameriką Šts.
| refl. tr.: Perskaitysi tą knygą ir atsitráuksi, ką norėsi Trgn.
6. tr. prk.: lemti ką, užtraukti: Ir attraukčiau sau prakeikimą, ne peržegnojimą BB1Moz27,12.
ǁ būti priežastimi kam atsirasti, sukelti: Daktaras … trumpai persakė … tas ligas, kurias attraukia alkoholis TS1897,8.
7. intr. BzF189 atkeliauti, atslinkti, atžygiuoti: Neprieteliai attráuka prieš miestą KBI23. Maskolių jenerolas su didžia minia kareivių attraukė į Kėdainius M.Valanč. Attráukė su lazom pėsti, nei ūkio, nei dvaro neatsinešė zalcburgeriai Vlkš. Būrys vyrų jau atitráukia par lauką Jnš. Mes gaunam patirti jį … esant apgalėtą, prieš kurį su … 10.000 vyrų attraukęs buvo Kel1881,32. Lietuvninkai attraukė su smarkia galybe prieš vokiečius prš. Kad veselnykai susirinko, pradėjo šokt, uliavot, tuo tarpu ir vilkas atitráukė BM256(Grz). O karaliui su brazdėjimu tad attráukiant, palėkę paukščiai Jrk83. Ugi išgirdo, kad atitraukia velniukas iš pelkės, mušdamas būgną LTsIV516. Bais didžiais pulkais attraukę, jie (žiogai) žmonėms daug tūžbos bei bėdos padaro Kel1865,194. Visos vištos attráukia šišon Pgg. Pavasarį paukščiai iš pietų atitráukia pas mus DŽ1.
| refl.: Ateimi, atsitraukiu šen R114, MŽ149. Karaliai svetimi su jais karauti atsitraukė RD207.
ǁ ateiti, atžingsniuoti: Tankiai atitráuka pašnekėti – pasišnekav vedvi Pn. Ko pri mūso neatitráuki? Krš.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Jis attráukė čia iš anapus Pagėgių Pgg.
| refl.: Pradėjau viena bijot miške ir miestelin atsitráukiau PnmR.
8. tr. Drsk, Pls, Aps, Dglš nutraukti, nuplėšti: Attráukė du pirštu bernu[i] granata Žln. Jam traukinys attráukė rankas ir kojas Vrn. Vienas darbinykas ranką [sau] attráukė Ad. Visą koją granata atitráukė Trkn. Attráukiau rankovę Rod. Vos attráukiau siūlo galą Brs. Attráukiam žarną, verčiam ir plaunam Dv. Ateima, kavolką blyno attráukia ir per ūlyčią skrenda svirnan dažytie (ps.) Lz. Attráuk apyvaros galelį LzŽ. Tranus ištęsdo, sparnus attráukia ir sviedžia, kap daug bičių būva Grv. Ko tik ma galvos neatatráukė – tokie dar̃ vaikai LKKXIII120(Grv). Šiaudaitį attráuki ir tęsi tą medų Btrm.
| prk.: Tie žodžiai vis panašūs, tik viena kita raidė atitrauktà ar pridėta Vl.
ǁ refl. nutrūkti (pririštam): Baudžia (mykia) veršis, laksto, kad atsitraũkt JnšM.
9. tr. LL215, Š traukiant, tempiant paviršiumi atitolinti nuo ko, atstumti: Atitráukti rąstus nuo tako DŽ1. Atitraukė [nutrenktą elektra žmogų] nuo tos dratos i jį jau supurtė, – atsigavo Sdb. Anie attráukė kamodą i rado tokią skylę Krt. Reiks tą lovą atitráukt nuo sienos Jrb. Atlėkė pečius (garvežys) iš Pariečės ir attráukė tuos vagonus Rtn.
| Paduok stūmą – reikia grūdai atitráukt Kt.
ǁ atitolinti nuo ko: Tas su peiliu tarkšt par nagus tai, ta (tai) atitráukė tus nagus Vkš. Kiša ir attráuka, jei duodi, ta duok, bet nemoniok Brs. Ji vėl pasižiūrėjo į jį, atitraukė nuo jo kelių ranką P.Cvir. Iš milinės kišenės jis išsitraukia kitą gertuvę ir ilgai neatitraukia nuo jos lūpų rš. Iš vieno stovi ir valgo tą pyragą, neatitráukia nuog burnos Pv.
^ Attrauk, privirė (liaukis, gana) N.
ǁ prk. atimti, panaikinti: Kursai savo mielaširdingystės ir tiesos neattraukė nuog mano pono BB1Moz24,26. Taipo ir žmogus, kad Dievas šviesą gyvasties attraukia srš.
| prk.: Atitraukiant pažyminį nuo pažymimojo žodžio, labiau sutelkiamas dėmesys į pažyminiu reiškiamą ypatybę KlK3,14.
10. tr. jėga atskirti, atplėšti: Savo avę vilkuo iš dantų plėšiau, o anie tiek įsistygiavę (įsikirtę), negal niekaip atitráukti Krž.
| impers. prk.: Duona perkepė, ir attráukė plutą Pls. Ežero kraštai atatráukta (ledas nutirpęs) Dglš.
ǁ nugriauti: [Sūnus] attráukė kamarą nuog mūs itos pirkios Šlčn.
11. tr. traukiant atidaryti, atstumti, atkimšti ir pan.: Atatraukiu, atrakinu SD1106. Išgirdęs atitraukiamos sklendės žvangtelėjimą, [Gediminas] apsipildavo šaltu prakaitu, manydamas, kad ateina vesti pas budelį J.Avyž. Gal jis tų durų neatitráukė, a ką? Jrb. Liuob attráuks stovylą, vanduo šniokšdamas kris i suks [malūno] ratą laukinį Kl. Ant [krosnies] viršaus atitráuks liuktas i ten šildys tus sėmenis Vž. Garinį liuob atitráuksu – i išeis dūmai Rt. Nu ir kai pečių kūrina, tai tada reikia atitráukt tą kamštį Nj. Juškelę atatráukiu – visa šlapia, pridrėkus Klt. Nemoku atatráukt [užtrauktuko] – gyva bėda! Mžš. Atitráuk langus (langų užuolaidas) Ėr.
| refl. tr.: Atsitráukė stalčių, duonos pasiėmė Gd. Langus (užuolaidas) atsitráuk – matai gi, kokia tamsybė! Mžš.
12. tr. suėmus ar paėmus už ko nuvesti, priversti atsitolinti, nueiti: Pati sugriebė jį už alkūnės ir norėjo atitraukti A.Vien. Attráuksiu karvę ir pabajysiu Dg.
| prk.: Tiktai jūs, geriausias drauge, sakė jis, galėtumėt man širdį parodyt, atitraukti nuo bedugnės P.Cvir.
13. tr. traukiant, tempiant atstatyti, grąžinti į įprastą vietą, padėtį (sąnarį): Išnirusys kits kitam attraukė koją ar ranką S.Dauk.
14. tr. svoriu nuvarginti, nusvarinti: Koleik nunešu, tai rankas attráukia Dbč.
15. tr. leisti nutekėti, nuleisti, nusekinti: Tas griovys vandenį kiaurai nuo pamiškės atitráukia Jnšk.
16. tr. versti atsitolinti, grąžinti į ankstesnę padėtį: Reik karūmenę atitráukti, sako, vokyčiai ka nesubumburduotų Pp. Lietuvos Respublika atitraukia savo beginklius piliečius, gyva siena uždengusius parlamentą sp.
| refl. Q653,611, N, M, LL16,204, Š: Karo taryba buvo nutarusi nežymiai atsitraukti nuo Vilniaus naktį A.Vien. Kai vokiečiai turėjo atsitráukti, tai jie bėgdami šaudė Plšk. Vaina užejo, kiti išbėgo aba atsitráukė, o mes nebspėjom beatsitráukti Plt. Nu ryto ta čia ne vieno vokyčio nebuvo – naktį i atsitráukės Akm. Vokiečiai užkariavo ir sykiu atsitráukė Vžn.
| prk.: Kas ans par žmogus, ka nū savo žodžio atsitráukė Skdv.
ǁ pajudėti, paslinkti tolyn: Atsitraukus jūrai, lagūna jau buvo kiek persitvarkiusi rš. Atsitraukdamas vanduo vėl į vakarus nunešė lengvesnius daiktus – karteles, medžio dirbinius, gintarus rš. Pakitus klimatui, ledynas laikinai buvo atsitraukęs į šiaurę nuo Lietuvos ribų ir vėl grįžo rš. Vanduo atsitraukia (atslūgsta) Zr.
17. refl. Q616, N, M, LL122, Š, JV416 paeiti, pasislinkti į šalį, atgal, tolyn nuo ko: Atsitraukiu atgalios SD115. Atsitraukiu, atsislinkiu SD1106. Nu išeina laukan ir atsitráukdamys, atbuli eidamys išbarstykiat smiltėms baltoms Tl. Tas suprato, tujau atsitráukės atgal Vgr. Ka ilgiau paeini, tai ana atgal atsitráukas Užv. Aš po langu stovėjau, ale kiek atsitráukus, nematė Pv. Vaikai, atstrauktè iš po kojų! Švnč. Gal ateina kai kas, kad tu nuo durų atsitráukei? Slm. To žmona niekaip nuo jo neatsitráukė, tai nušovė ir ją Akn. Palenkusi glaudė savo drėgną skruostą ir vėl žiūrėjo atsitraukusi, smeigte smeigdamosi M.Katil. Atsitrauk kelis žingsnius nuo manęs, tuo peršausiu! BsPIII34(Nm). Sekė tiek kelio, neatsitraukdamas nuo kulnų J.Balč. Atsitráukia va teip tas ožys, kad duoda, tai net pašoka Alz.
| prk.: Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto Vd.
| Čia kalnai atsitraukia nuo pajūrio toliau į krašto vidurį Šlč.
ǁ LL119,287 išeiti, nueiti šalin, pasišalinti: Žydas, matydamas, kad čigonas jį visados apgauna, nebenorėjo su juo jot ir atsitráukė nuo jo BM7(Kp). Kai tik raganos atsitraukė, žmona priejo an savo vaiką ir rado jį visokiom zabovom apkrautą ir gyvą LTR(Slk). Dvylika mylėjau, su visom kalbėjau, nuo jų atsitraukiau, į kitą žiūrėjau LTR. Aš misliu, agar jie (varnėnai) neatsitraũks nuo vyšnių Slm. Kadai pieno stiklinę išgėriau, jau nu vandens neatsitráuk – džiovina Bt. Tėvai paliekta vaikuo gyvenimą ir atsitráukas į pryšininkę Lž. Senelė į šoninę atsitraukė ir ilgai ilgai dar naktį girdėti buvo jos dūsavimas LzP. Trisdešimtais metais, kai čia apsigyvenom, tai niekur nebuvau atsitráukęs Strn. Kad visi ubagai ir svetimi bastytojai nuo mūsų žemės būtinai atsitrauktų prš. Balas išsausins, ir vilkai atsitraũks Grv. Pats mokė užsigulęs, nė žingsnio nuo vaikų neatsitraukdavo J.Balč. Ans pečių kūrino, o nu ugnies negali atsitráukti Kl. I teip valandą atsitráukei [iš darbo], tavi ema griežtai Trk. Jeigu pradės pjaut, tai neatsitraũks, kol nupjaus Slm. Minutę atsitráukiau nuo siuvimo – ir nebėr adatos Pnd. Jam to ferma – negãli atsitráukti Krs. Nuo tų gyvulių negali̇̀ atsitráukt kaip nuo vaikų Mžš. Ana šieno turi [džiovint], nuo šieno neatstráukia, kur ana eis Klt. Kap pametė pinigus, tai ir aš ieškot, atsitráukiau ir nuog darbo Pv. Nuog namų atsitráukiam, tik kap Alytun važiuojam Alv. Visą dieną niekur neatsitraukdama kap pasėdžiu po linų kuodeliu, tai vakare išveju in matką visą tolką siūlų Lš. Visos tos ceremonijos baisiai patiko Paspartutui, kuris pamatęs nebegalėjo atsitraukti J.Balč.
| prk.: Ji į savo kiautą atsitráukus yra Smln. Atsitráuki, bernužėli, iš mano akelių (d.) Šn.
atsitrauktinai̇̃ adv.: Neatsitrauktinai̇̃ I.
ǁ JD559, LL105 palikti ramybėje, atstoti nuo ko: Nuog berno atsitráukt negãli DrskŽ. Atstráuk tu nuo jo neerzinęs! Švnč. Atsitráuk nuo mano galvos, aš nieko nenoriu Jnš. Atsitráuk tu nor kartą nuo manę! Krs. Tai dar ištaręs [mirdamas] žodį: atsitráuk tu nu munęs Lk. Vis reik pavaryti su maldoms, su „Tėve mūsų“, jis (velnias) atsitráuka Rsn. Tu atsitraukie, šelmi berneli BsO316. Atsitraukis, mergužytė, duok man išmiegoti RD83. Tu, berneli, atsitráuk, žalios rūtos neišrauk DrskD110. Ei, atsitráuk, dukrelė, nekvaršink ma[n] galvelę JD566. Atsitráuk, berne, nuo manęs, gana ma[n] vargo be tavęs Niem22. Trinas trinas [šuva] ir neina oran – teip saugo prie svetimų mañ', neatsitráukia Kpr.
^ Ar tu, durniau, atstok, ar tu, plikiau, atstrauk LTR.
18. tr. atskirti, atitolinti nuo ko: Žygimanto politikos su Ordinu svarbiausias tikslas buvo atitraukti kryžiuočius nuo Švitrigailos, izoliuoti savo pavojingą konkurentą rš. Nuo tėvų vaikai atitraukti̇̀, jie atšalę Adm. Nu genčių atitráukė (nebeleidžia bendrauti), nėkur nebtinka Krš. Tave čionai pastatė, kad jauną karalaitį attrauktum nuo tos Barboros, tos našlės viliokės B.Sruog. Aš kitą [vyrą] atatráukiau nuo žmonos Ktk. Atatráukė nuo vaiko [tėvą], stvėrė kaip dangų (norėjo ištekėti) Žl. Kai Valeika pasistatė sodžiuj antrą melnyčią, tai daug žmonių nuo Krivicko atitráukė Skrb.
| refl.: Atsitráuksiąs nu tos kumpanijos, nebgersiąs, gal duos Dievas Krš. An savo galvos pono nebeturiu, atsitráukiau nuo visų Pnd. Kas todėl atsitrauka nu pažįstamų ir prietelių, pri to Dievas prisiartina M.Valanč. Atsitrauki, dukrele, atsitrauki, jaunoji, grįžk pas mane, dukteryte, nuo pijoko bernelio LTR(Brž). Grįžk, dukrele, atgalion, atsitrauki, dukružėle, nuo girtuoklio bernelio LTR(Ukm). Jau dabar, mamužyte, atsitráukti negaliu: baltos rankos suduotos, aukso žiedai sukeisti (d.) Db.
^ Nuo kvailo atsitrauk ir skverną nusipjauk Brž.
ǁ atidalyti: Attráukė nuo Lietuvos Vilnių, priskyrė prie Varšuvos Pls.
| refl.: Atsitráukt [nuo Sąjungos] nori Lietuva Vžn. Adomynė sena parapija, atsitráukus nuo Svėdasų Adm.
ǁ R6,12, MŽ7,16 atpratinti, atjunkyti, atbaidyti, nukreipti: Atskalūnas – attráukė nuog bažnyčios žmones Drsk. Rubinas vyriausiasis norėjo attraukti brolius nu taip pikto darbo S.Stan. Ką daryti, kaip nu tos smarvės atitráukti Rdn. Nori atatráukt nuo tikėjimo paskutinį žmogų Mžš. Jo žodžiai negalėjo atitraukti karaliaus širdies nuo Elzytės J.Balč. Sunkiaus yra atitrauktie širdį nu gražių palocių Sz. Rasi čia šešeriokias kliaudžias toje evangelijoje, kurios žmones nuog Dievo attráukia DP352. Ne tiektai patys nuog sandaros ir vienybės bažnyčios visur sančiosios atstojo, bet ir daug kitų žmonių nuog tosieg vienybės attráukė DP142. Užgano padarymas nuo griekų mumis atitrauka P.
| refl. SD216, H, R, R143, MŽ, MŽ189, Sut: Atsitraukiu nuo kokio daikto, neapsiimu ko R11, MŽ14. Išvengiu ką, saugojuos, atsitraukiu nuo ko R368, MŽ494. Penkioliktame ir šešioliktame amžiuje pradėjo nuo katalikų bažnyčios atsitraukti atskiri žmonės Pt. Jeigu kas atsitraukia [nuo tikėjimo], dūšia mano nemėgsta jo Ch1PvŽ10,38. Teisme nepritarsi daugumos ištarmei, kad atsitrauktumei nuo tiesos Skv2Moz23,2.
19. tr. prk. atimti nuo ko (ppr. norint duoti kitam): Nuo savo burnos atatráukdavo, kad tiktai vaikams nieko netrūktų A.Baran. Nuo savo burnos atatraukdamà sūnui daviau Dglš. Nuo burnos atitráuki – neši pieninėn [pieną] Msn. Ką sau atatráukiate pasnykaudami, jalmužnomis priduodinėkite elgetomus iždalydami DP112.
| refl. tr.: Negaili skatikų ant tautiškų reikalų, ne vienas duoda, dagi atsitraukdamas sau kąsnį nuo burnos Pt.
20. tr. LL119 atstatydinti, nušalinti (nuo kokio darbo, tarnybos, veiklos, užsiėmimo ir pan.): Attráukė motka [dukterį] nuog mokyklos DrskŽ. Atatráukėm iš mokyklės vaiką Antš. Iš tarnystės atatráukė žmogų Klt. Pradėjom leist abu vaikus mokyklėn, pamatėm, kad blogai – Vytautą ir atatráukėm Slm.
| refl. Jnšk, Sb, Jdp: Nu tad atsitráukiau, išejau an pensijai Skd. Reik nu darbo atsitráukti – ašaros birna Krš. Gali atsitráukt nuo to darbo, ką jau stažą turi̇̀ Jrb. Jį paliko antrus metus gimnazijoj, jis ėmė ir atsitráukė Skr. Jeigu du sūnai būs, tai vienas atsitráukia iš tos ūkės, o kitas pamoka Grz. Iš te jis jau atsitráukė, tai nupirko čia karčemą Antš. Kai visą darbą pabaigė, jis norėjo atsitráukt, bėgt – o ka jį laiko! Nm. Ponas ma[n] liepei imti drauge mylimiausią daiktą, tai aš pasiėmiau tave ir atsitraukiau [iš dvaro] BsPIII298(Ldvn). Jei kas nekamunikavo[ja], tegul atsitraukdamas vietą kitims paliekta P. Paskui atsitráukiau jau nuo to gaspadoriaus Brt. Dėl vaikų i nuo darbo atstráukė Klt. Kap jau nuo meistro atsitráukiau, daugiausia iš akmenų dirbau Graž. Tik šiemet pirmūs metai atsitráukė nuo melžimo Ppl. Vienos [melžėjos] atsitráukė, išlėkė atgalio Slm. Vienas atsitráukė nuo statybos – apsirgo Slm. Neužganėdintieji ir jų šalininkai ėmė prieš jį (Tyzenhauzą) intrigas varyt ir jį, kur reikiant apšmeižę, privertė jį nuo valdžios atsitrauktie LTI107(Bs).
21. tr. sukliudyti, sutrukdyti ką daryti: Atejo svetys ir atitráukė nu darbo Vkš. K. Jaunius galės tenai su Tamstomis grečiumi stoti, jeigu jo kiti darbai nuo šito neatatraũks APhVII134(A.Baran). Kodel atatraukiate žmones nuog darbų jų? Ch2Moz5,4.
22. tr. nukreipti, atplėšti (žvilgsnį, akis, dėmesį, mintis ir pan.): Jis atitraukė savo žvilgsnį nuo kelio ir ėmė dairytis į šalis rš. Tas vaikas toks gyvas – nuo jo akių negali̇̀ atitráukt Mrj. Akių nuo vaiko neatitraukia I.Šein. Vakarienė buvo paduota puiki, bet karalaitis nevalgė nieko: visą laiką negalėjo atitraukti akių nuo Pelenės J.Balč. Teip gražu, kad akių negaliu atitráukt Snt. Ka gražybė mergos, ka jis akį neatitráukia Btg. Gražumas … toks didis, kad žmogus, negalėdamas nuo jų akių atitraukti, stovi nei užkeiktas A1884,376. Niekaip negaliu nuo tos baladės atitraukti savo minčių rš. Kas nors pašalinis ima ir atitraukia mano dėmesį nuo darbo S.Nėr.
| refl.: Juknaitė juokėsi garsiai, pasikreipdama į Kazį, ir jos malonios akys neatsitraukė nuo pajaunio veido A.Rūt.
23. tr. sumažinti, palengvinti (skausmą, karštį ir pan.): Kanapiai atitráuks karštį Trš. [Močekalapiai] karštį labai atatráukia Ml. Česnagą sumaišius su tešla dedama prie kojų apačių, jis ramina skausmus ir atitraukia nuo galvos karštį rš. Atitráukė sunkumą nuo krūtinės Pl.
| impers. Nč: Attráukė in trečiai dienai – buvo tus sutinimas Lp. Ka suleido [vaistus], biškį lyg ir attráukė Nt.
24. tr. nujunkyti: Atitráukė vaiką nu papo – jau didelis Rdn.
ǁ nustoti duoti: Kai atatráukiau pieną, tai ir sveiki [žąsiukai] Mlt.
25. refl. tr. atsigerti (ppr. alkoholinių gėrimų): Einam ant širdies skausmo alučio atsitraukti Žem. Gerai atsitraukęs vyno su kuningu, parėjo namon A1885,84.
26. tr. nufotografuoti: Kad but patigrapščikas nenumiręs, but atvedęs, but anas atatráukęs Žl. Jis mus visus attráukė Al.
| refl.: Dukros atsitráukė nuotraukoj Al. Atstráuk su jąj Žl.
◊ rañką (rankàs) atitráukti (nuo ko) nustoti kuo rūpintis: O jeigu Dievas savo ranką atitraukia, nebeduodamas pasisekimo žemdirbiui, tai jau ir eina viskas atbulai I.Simon. Nėra tikro gaspadoriaus, aš jau atitráukiau rankàs nuo visko Plv. Nėra todėl šventinybės, jei tu, Viešpatie, atitrauksi ranką savo M.Valanč.

×datráukti (hibr.)
1. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Toj mergelė datráukė pas kraštą tą stangelę (kaspinėlį) Azr.
2. tr. prk. parsikviesti, pasisamdyti: Kokį žmogų datrauksi ir iškulsi kūlatę Klt. Da žmogų datráukiam [darbymety] Dglš.
ǁ refl. tr. prisivilioti: Dastráukt bernas reikė daug svotų Dglš.
3. intr. baigti eiti, važiuoti, vykti: Nežinau, kaip namo datráukt Ds. Man kad tik datráukt in namus Ut. Žiūriu, kad tik ligi degalinės datráukčiau Jrb.
| refl.: Ji kap ejo ejo, dasitráukė in Gardiną Al.
4. intr., tr. DrskŽ išbūti, ištverti iki tam tikro laiko, sulaukti tam tikro termino: Maž kaip kalvek datráuksiu link mėnasio (kitos pensijos) Žl. Perniai šieno užteko i da liko, o šįmet kažin kaip lig žolės reiks datráukt Škn.
ǁ išgyventi: Mamelė buvo devyniasdešimt devynių i pusės metų, o aš lig tiek nedatráuksiu Nmk. Kad aš datráukčia žmonos metus, matai, aštuoniasdešium septynių metų mirė Kp. Nebetikęs seniokas – gal jau nebedatraũks lig pavasario Dbk. Tikiuosi, kad lig rudenio datráuksiu nesirgus Krs.
įtráukti Š, BŽ45, NdŽ; SD392, Q143, Sut, M, ŠT48
1. tr. traukiant paviršiumi įtempti, įvilkti į vidų: Įtráuk vežimą į vazaunią J. Ratus į pastogę reikėjo įtráukti, o ne ant kiemo palikti Vkš.
| refl. tr.: Išsikinkė jisai arklį, įsitraukė vežimėlį ir nuėjo į pirkčią Ašb. Įsitráuka ana sau į trobą tą kūną Varn.
| prk.: Sodiečio siela turi tam tikrus čiuptukus, jais nuolat graibos, kas čia į savo vidų įsitraukus Vaižg.
ǁ tempiant, traukiant patalpinti, įkišti, įgrūsti į vidų: Į tuos lapiukus [,kai daromos kimštos aplikacijos,] įtráuki vatos PnmŽ.
| prk.: Tokie žinomi, žiūrėk, šimtus į kišenę įtráuka (prisivagia, pasisavina) Krš.
ǁ ŠT50 įverti: Strangus į plėškes įtraukti N. Nėra saujelės [linų] nubraukusi, nėra gijelės [į stakles] įtraukusi Šts. Reikia apmest ir tada antráukt staklėsna Pb.
2. tr. Sut, Lkm, Ds įkelti: Įtráukti varpus į bokštą NdŽ. Intráukėm starkalizdin akėčias Aln. Turėjo iš medžio padarytus ir medžian intráuktus avilius Grv. Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių BsPII269. Įtráukia medin kokį avilį, tai kitais metais tada ateina bitės Kp. Medin avilys intráuktas Dglš. Epušėn ton įtráukiau akėčias ir prapjausčiau tas šakas Sb.
| refl. tr.: Aš avilį insitraukiu [į ąžuolą], spiečiaus bičių susilaukiu O.
3. tr. važiuojama priemone ar nešte įgabenti, įvežti, įvilkti: Nors vieną žaginėlį įtráukim su rateliais Pl. Kas kokią naštą [šieno] intráukia Lz. Arklys pakinkytas buvo, reikė intráukt tuos rugius Ktk. Vargu nevargu intráukė dobilus kluonan Dglš. Bulbų intráukt reikia Dkšt.
| refl. tr.: Truputį jau rugių instráukėm Dbk. Insitráukė dikčiai rugelių Prn.
4. intr. įstengti užtraukti, užvežti: O molis baisiausis toks, kalnas bjauriausis, nebįtráuka arkliai Pln. Nebįvažiuo[ja], nebįtráuka arkliai į kalną Pln.
^ Su kumšte didumo – šimtas arklių į kalną neįtrauka (kamuolys) LTR(Pd).
5. refl. tr., intr. užsitraukti, užsimauti, užsitempti: Reikia kelnes ansitráukt Nmč. Insitráukė adieža in jo visa zalatinė (ps.) LzŽ.
6. tr. suėmus ar paėmus už ko įvesti, įtempti (ppr. jėga, per prievartą): Autobusan intráukė Btrm. [Mamytė] pagrobė ją už rankos ir įtraukė valtin S.Nėr. Kas vaikus mažutukus intraũks mašinon? DrskŽ. Neplaũk giliai, kad lydys pagavęs už kojos neįtrauktų̃ (juok.) Š. Eisiu žuvaut. – Žiūrėk, kad ešeriokas neintraũkt eketin (juok.) Ktk. Neik prie ežero – maumas intraũks Slk. Ka nueisit, tai diedas intraũks šulnin (gąsdina vaikus) Aps. Beibelis įtráuks į prūdą, neik Vg. Viena laumė truputį paržengė užbrėžtą rubežių, berniukas capt, tą ir įtraukė į vidurį LMD(Žg). Kai duos tau ranką per slenkstį, tą žmogų įtrauk vidun į trobą LTR(Imb). Išsekė anie vyrai laukana ir įtraukė Lotą savęsp namūsna BB1Moz19,10.
| refl. tr.: Įsitráukęs į vidų i nusivežęs Jrb. Trauka į savo trobą, ten jau, matai, įsitráuksiu, mislija, aš jau tavi i mušiu Trk. Mergaitės įsitráukė mane į seklyčią Pš. Instraũks sniegan, priglamžis, i po žmogui Dgč. Įsitraukė [ožką] į svirną BsPIII66.
7. tr. įvesti, įrengti: Nora visims vandentiekį įtráukti, kelį padirbti Krš.
ǁ įtaisyti: Į pryšininkę pečius buvo įtrauktas kuramasis Šts. Kalvarijo[je] šventas Dominykas buvo į mūrą įtrauktas, todėl par gaisrą ir negalėjo išnešti Šts.
8. tr. Blv, NdŽ traukiant į vidų padaryti, kad nebūtų išlindęs, išsikišęs: Išsiyręs kiek toliau nuo kranto, Mikis įtraukė irklus į valtį I.Simon. Įtráuk aną gubelę – iškris [iš kraunamo vežimo] Pc. Įtraukiamosios šaknys – rudenį sutrumpėjančios ir tuo būdu įtraukiančios žiemojančius pumpurus į žemę BTŽ427.
| Pasėjo biškį grūdų, noriu įtráukt (užakėti) Krč.
| refl. tr., intr.: Tie mato, ka tas akmuo tei[p] gražiai įsitráukia į kraigo vidų ir pasikavoja Nm. Išlindo saulė iš po debesų, pamatė tave durną ir vėl insitráukė (juok.) Kpč. Teisybė įlipa dangun ir kopėčias įsitráukia Kp.
| prk.: Buvo nemaža ir tokių, kurie įsitraukė į savo kiautą ir stebėjo, kaip viskas klosis toliau A.Vencl.
ǁ apie žmogaus ar gyvūno kūno dalis: Susikūprino, įtraukė rankas į rankoves ir šuoliais pasileido prie tvarto rš. Bet tam įtraukus vėl ranką savo, išėjo jo brolis BB1Moz38,29. Tep užgeso: liežiuvį įtráukė, ir viskas Kbr. Įtraukiami nagai ŽŪŽ101.
| refl. tr.: Ji (sraigė) įsitraukė dešinįjį ragą, kuris buvo išsikišęs iš jos namelio, ir vėl sau ramiai ilsėjosi A.Vaičiul.
ǁ statant, įrengiant padaryti neišsikišusį iš kitų daiktų, įstumti: Dyros namas ūlyčioj, namas įtráuktas, ne prie ūlyčiai, medinis namas Slm.
| refl.: Eiste eiste ir raste – namas toks įsitráukęs Šmn.
ǁ padaryti ne tokį atsikišusį, patrumpinti traukiant: Įtrauktu knatu lempa gelsvai smilko M.Katil.
| Lempą arba užpūskit, arba įtráukit Dbk. Prašom antráukt lempą, kad labai dega Vdn. Lempą įtráuksiu, žvakę užpūsiu, atsigulsiu ir išmiegosiu Rm.
ǁ įgaužti: Davatkelė žema, smulki, sprandas į pečius įtrauktas Žem. Kazys ėjo įtraukęs galvą į pečius rš. Kap tik pravažiuodom tą kelelį, aš intráukiu galvą kaunieriun Grv. Gerai, kad susiprato vaikas galvą įtráukt, o tai galėjo gaidys akis iškapot Grz. Paara paara, ans tik sprandą įtráuka, matyt, ka ans dreba, anam juokas eina Krp. Žuvėčia kap skrenda, tai kaklas intráuktas Tvr. Paukštis nebėgo, tik įtraukė žaliai žėrintį kaklą ir šnypštė A.Vaičiul.
| Užsakius puodžiai padarydavo didelius dviausius, kartais labiau įtrauktais kaklais [puodus], – medui laikyti rš.
ǁ įduobti, įgaubti: Žandai intraukti̇̀ – blogas seniukas Ktk. Reik, kad rėža, teip nugarą įtráukti, nėr teip skaudžiai Gd. Dievuliau, ka tu žinotum, nieko nebėr vidurių, nieko – tik įtraukti̇̀ Skp. Kelnių diržas smuktelėjo žemyn – taip jis įtraukė pilvą, iš karto pajutęs alkį ir troškulį M.Katil. Reikia žiūrėti, kad įkvėpdamas vaikas neįtrauktų pilvo rš.
^ Jie aukštai, laksto, o didesnė žmonių dalis ant žemės pilvus įtraukę (alkani) slankioja Žem. Pilvą įtraukęs tik negali̇̀ dirbti Grdm. Pilvą įtráukusis dirbau, o ką uždirbau? Nt. Pilvą įtráukęs buvo, susimetęs į kuprą Pj. Be piningų i basas, i pilvas įtráuktas Krš. Vaikščiojom įtráukę pilvą Mrj. Dirbo pilvelį įtráukusys, dėl to i buvo skaniai End. Barbora naktį antráukia, tai jau naktis sustoja (sakoma, kai gruodžio 22 d. ima trumpėti naktis, ilgėti diena) LKKXIII119(Grv).
| refl.: Įsitraukęs į kuprą, tėvukas Jonas išspūdino pro duris A.Vaičiul. Pasėjėjęs kiek, mato Kalpokas, kad stovi pakelėj įsitraukęs gunčelėn Petriukas V.Krėv. Jis važiuoja insitráukęs Mrc. Atsigulė, užsikloj[o], insitráukė Lp. Tokia burnukė insitráukus – kap šaukštukas Pv. To pilvo nieko nėr: įsitráukę viskas Jrb. Ėsk, jug to[je] karūmenė[je] pilvai įsitráukę, neduoda lig sotės priėsti Krš. Jam skaudėjo kojeles, pilvelis įsitráukė, galvelė žemyn sviro P.Klim.
9. tr. įsukti, įsiurbti: Vandens verpetas įtráuka į savi, i gali paskęsti Štk.
| impers.: Arklinės [kūlimo] mašinos buvo, an tų narių įvėrė, įtráukė, kelius kartus apsuko aple kartį – i nebgyvas Krtn. Tą koją jo įtráukė į tą mašiną Jrb. Intráukė ranką palig pečio LKKIX219(Dv). Už pusbernį tarnaujant ranką nutraukė – įtráukė ranką [į mašiną], nupjovė pirštus Sdb. Ne vienas ranką prikišė, ben kiek artyn – ir intraũks [į veleną] Kvr. Ejau spanguolių į Kamanas (pelkės pavadinimas), įtráukė muni į akį, i mažne nuskendau Vkš. Giliai nebrisk – gali įtráukt Jnš.
10. refl. įsiskverbti, įsiveržti (apie vėją, kvapą): Kaip įmanydamas steik, kad oras ugnį neprieitų ir, jei galiama būtų, kad nė joks vėjas tenai neįsitrauktų S.Dauk. Tujaus turi duris uždaryti ir daboti, kad nėkur vėjas neįsitrauktų S.Dauk. Ką teip uždaryti, kad nei menkiausysis kvapas negal įsitráukti KII37.
11. impers. tr. esant traukai įnešti: Iš jaujos įtráukė [žiežirbą] – ir užsidegė klojimas Svn. Įtráukė ugnį [į biblioteką], plėnys lėkė kaip šarančiai, kad Žemaičių Kalvarijos bažnyčia degė Šts.
ǁ įgauti, įimti: Nu ir tie [spirgai] saugot reikia: kad ir slanikėliuos, jeigu tik biškį – ir įtráukia [pelėsį], pelyt tuoj [pradeda] Kpr.
ǁ intr. įsiskverbti, įeiti: Šaltis jau per vieną pėdą įtráukė [į žemę] Vrb.
12. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Įtráukti ing savi [vandenį], įmirkti I. Kaži kaip į vidų neįtráuka [mėsa] tą druską Trk. Kad įtrauktų į save spirtusą tie agurkai [, pastatyk saulėkaitoje] LMD. Kaip kietas akmuo negal aliejų ir vandenį į save įtraukti, kad ant to užpili srš.
| refl.: Drėgnumas iš javų į kalkius įsitrauk, ir javai išdžiūsta Kel1861,63. Tau ir į skūrą šnapsas įsitráukęs Snt.
13. tr. apimti, aptraukti: Yniaus medžiai intraukti̇̀ Str.
14. tr. įsiurbti, įgerti, įryti (skysčio, dujų): Į nosę įtrauk tu štinkspiričio Trk. Intráukė in gerklę vandens (prigėrė) Ps. Įtráukus į plaučius vandens, nugrimzdau Plv. Įtráuk į nosę šalto vandens – ir krau[ja]s nebebėgs Vkš. Ka tai (kam taip) šliurpi valgydamas, gatavas įtráukti smurglį J. Vaivorykštė, traukdama vandenį iš upės, įtráukusi ir žuveles (ps.) Vlkš. Sykį sužėrė trupinukų, nunešęs metė in jūres, o toj žuvis kaip traukė tuos trupinius in savę, intraukė ir tą žmogų – ir prarijo BsPIV291(Brt). Taip in lieka įtraukęs dūmą ir neišleidęs kvapo, nes vėl pradeda už miško kristi bombos J.Ap. Seniau tą pypkę rūkė – tai papsi i papsi, į plaučius neįtráukia, o daba dūmai eina i per nosį, ir per burną, i per ausis KzR. Neįtrauk šalto oro – vėl sirgsi KlbVI104(Mlk). Įtráukė į savi [benzino] smarvės, i mirė Krš. To dusto įtráukiau į plaučius Krž. Ka prikiši [kūdikiui saldainį], žiopčio[ja], ale baugu, ka neįtráuktų Vdk. Jei karvė atsistojo i įtráukė oro, būs pagada Sd.
| prk.: Nebįtráuksi pasakęs: žodis išlėkė ir išlėkė Rdn. Ir tokia ji graži, kad ir vėjas kvapą įtraukęs tyli I.Simon.
^ Žiūrėk, manę neintráuk besrėbdamas (juok.) Sdk.
| refl.. tr., intr.: Ruonis miega šitokiu būdu: išplaukęs į vandens paviršių, jis kiek galėdamas įsitraukia į plaučius oro, užsidaro šnerves ir pamažėli nugrimzta iki dugno T.Ivan. Suodžiai įsitraukia ir į plaučius, ir ten taipgi nemažai jų lieka V.Kudir.
15. tr. NdŽ kiek išgerti (alkoholinių gėrimų): Kai jau gerai degtinės įtráukė, ėmė dainuoti Up. Mieste įtraukė jie gero vyno rš. Iš senovės yra likę terp žmonių, būk kas kitąsyk tenai vaidydavosi, o kaip kam gerai įtraukusiam degtinės ir dabar šis tas pasirodo BsPIII70.
ǁ intr. Sd, Vkš, Šlv, Ėr, Pnd įsigerti: Vyrai jau įtraukę, net kaktos užkaitusios Žem. Spė[ja] žaltys nu ryto įtráukti Krš. Dabar dainiuo[ja] svietas tik įtráukęs Pln. Išgersi puslitarį, tai jusi, ka esi itin įtráukęs Grz. Aš liuobėjau įtráukti, i daba įtraũkčiu, ka būtų Vgr. Važiuodami iš turgaus jau įtraukę pats su pačia ir susitarę dainiuoti Sln.
| refl.: Kai po valandėlės sugrįžo Edvardas, Alfonsas tuojau pažino, kad jis jau įsitraukęs A.Vien. Pamaldų metu jau spėjęs įsitraukti, atsigrūdo pašventorin, kur tvirčiausiai būriavosi M.Katil. Kaip gerokai įsitráukė, ir sukniubo pry stalo Vvr. Įsitráukę vyrai, dribso kaip paršai Krš. Par veselią, žinai, įsitráukas, pasimaišos Krp.
16. tr. prk. priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenoje: Įtráukti bėdon BŽ44. Atleisk man, mieloji, kad nerimtu žingsniu įtraukiau tave į tokią nelaimę ir gal dar suteiksiu tau amžiną gėdą V.Krėv. Į ligas gali įtraukti, vaikus plikus išdarytus laikydama Šts. Matai, nora kunegą į grieką įtráukti Rdn. Mane tie autobusai in tinginį intráukė Prn. In vargą ir vaikus intráukia – išmoko gert Mlt. O mano vyreli, įtráukei mane į didį vargelį, į dideles ašarėles JD1187. Šelmi berneli, atsitrauk, mane į vargus neįtrauk KlpD101.
| refl.: Knitino knitino ir instráukė bėdon Ut. Įsitráukė į skolas Lg.
17. tr. NdŽ, Šlč, Vkš ką padaryti kokios veiklos ar proceso dalyviu, nariu, įjungti: Kaip?.. Nejaugi jūs ir Malviną įtraukėte į konspiraciją?! V.Myk-Put. Šnekėjosi ir įtraukė jį į savo kalbą, kad nei pats nesijautė, kaip tai nusidavė Vd. Jį kiti įtráukė į vagystę Smn. Neintraũks blogon kumpanijon manęs, neintraũks i kito, ė va šitą balvoną intráukė Rš.
| prk.: Retrobulbarinis pūlynas yra pavojingas todėl, kad į procesą įtraukiama ir akiduobės venų sistema rš.
| refl.: Pauliau, ko tu dabar? Negi varžaisi? – matydama, kad Lauritėnas vis dar neįsitraukia į kompaniją, padrąsino Aldona rš. Pagyvensime pamatysite, įsitrauks į mūsų gyvenimą ir Ksaveras Vaižg. Kai sugrįžo vyrai iš karo, įsitráukė į tarnybas, į darbus Bsg.
ǁ Plšk, Klp, Vkš pašaukti, paimti (į karą, kariuomenę ir pan.): Galiausiai jį į karą įtráukė Pgg. Jos pats buvo įtráuktas par kareivį LKT138(Nd). Įtráukė jį į karą – tris metus išbuvo Vn. Aš tapau py jūrininkų įtráuktas Šlu. Vislab, kas vyriška bei ginklus nešti gal, prie žalnierių įtraukiama LC1878,41.
18. tr. NdŽ priskirti: [Jie] įtraukiami į skaičių tų, kuriuos daugiausia gerbia J.Jabl.
| Į dėstomuosius dalykus buvo įtraukta ir lietuvių kalbos 1 val. per savaitę V.Myk-Put. Kai jau smėlingi plotai įtraukti į sėjomainą, pagal nustatytą rotaciją auginti vienamečius lubinus rš. Mažosios šventės daba yr įtrauktos į sekmadienius Šts.
| Gramatika ir šitą lytį įtraukia į linksnių tarpą J.Jabl.
19. tr. įnikinti, įpratinti: Iš mažumės intráukiau vaikus in darbą Sn.
| refl.: Įsitráukęs darban, žmogus nė nepamatai, kaip diena praeina Š. Kap insitráuki darban, viską užmiršti DrskŽ. Į skaitymą įsitráukti BŽ172. Įsitráukti į rūkymą BŽ55. Rūkyk rūkyk, paskui kap insitráuksi, tai sunku bus atprast Nč. Jis jau visai į tinginį įsitráukė Klvr. Laputynas dar spėjo gerai įsitraukti į miegus J.Ap. Aš kai į tą miegą įsitráukiu, tai miegu ir noriu Prn. Įsitráukė į gėrimą, nėkas nerūpa Krš. Vyrai įsitráukė į gėrimą, daba sunku sustoti Pln. Aprims truputį [šuva kaukęs] ir vėl pamažu kad įsitrauks, kad įsitrauks I.Šein.
| prk.: Nuo šiaudinių stogų lašas po lašo varva – dar iš vakarykščios, kai lietus pliaupė ir merkė įsitraukęs kelias dienas M.Katil.
20. tr. įrašyti, pažymėti, įregistruoti: Įtráukti į protokolą BŽ57. Įtráukti sąlygas BŽ55. Kurį daiktą skolos sąskaiton įtráukti BŽ172. Šian sąrašan aš teintraukiau tas versmes, kuriomis naudojausi žemiau dedamame straipsnyje K.Būg. Žinoma, yra kiek hidronimų, neįtrauktų į vardyną KlbX282(J.Balč). Didysis baublys įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą sp. Įtráuktas į kningas (įregistruotas naujagimis) – jau žmogus Krš. Buvau įtrauktas į kalinių, siunčiamų į Norilsko lagerius, sąrašus rš. Į gazietas įtráuka (išspausdina) surašę Šv. Tos knygos buvo įtráuktos sunaikyti Plšk. Į knygas įtráukė, ka mes jau atėjom Jrb. Į metrikus įtráukė, kad kilęs iš Šakių Smln. Dabar jau į griešnųjų knygą tave įtraũks (juok.) Snt.
| Kunigai, dievai šitose dainuškose intráukta Kzt.
| refl. tr.: Negalėdami iš tolimo užsienio atsiųsti vainiko ant Tavo grabo, bent į savo laikraštį įsitraukiame Tavo atminimą Vaižg.
ǁ Rz, Blnk užfiksuoti garsus, įrašyti: Kalbą intráukia [magnetofonas] Kpč. Jau tų senoviškų dainų į radiją įtráukta Erž. Įtráukė puikiai į mašyną (į magnetofoną) Rsn. Galima tą pasaką intráukt in juosteles kokias Srj.
ǁ sudėti, išspausdinti: Į tą tomą įtraukti 4 veikalai sp.
21. tr. Šn, Mrj apdrausti: Senutės sveikata kuo gražiausia: tarytum ji buvo įtraukta nuo visokių ligų ir nelaimių kaip koksai namas nuo ugnies Ašb. Reikia triobos nuo ugnies įtráukt, ba gali sudegt Ss.
22. intr. ŠT50 įeiti, įžygiuoti, įkeliauti, įvažiuoti ir pan.: Kuršo žemėn pirmųjų lietuvių įtraukta beveik vienu laiku su kuršiais K.Būg. Pilistinai su didžia galybe intraukė žydų žemėn Gmž. Prie rykavimo vartų būsią 1000 muzikantų bei 8000 giedotojų, kurie, ciesoriui pro vartus įtraukiant, žais bei giedos LC1883,10. Teip jie (vaikai) keliavo ir kaip jie į savo miestą įtraukė, tai didis sujudimas radosi BsV227-228. Į prienamį jau įtraukė gaidys, vedinas visą būrį vištų I.Simon.
| prk.: Ji (cholera) į visokius butus įtrauk Ns1850,1.
ǁ įsikraustyti, įsikelti, apsigyventi: Į mano stubą jau poryt įtrauks Kalvelis I.Simon. Pirmoj sėmenio dienoj naujas gacpadas galėtų įtraukti srš.
| Senamjam avilyj išperiamos bitys įtrauks į naująjį Rdž. Tai jūsų bitės veikiaus įtrauks į tus aulius ir kitų neieškos S.Dauk.
| refl. N: Įsitraukiu į namus R73, MŽ96. Įsitraukiu, įsikraustau R116, MŽ152.
| prk.: Karštis prie ronos prisimeta, į roną įsitráukia KI383.
ǁ refl. pasitraukti, pasišalinti: Jie įsitráukė į aną pusę, į Lietuvą Vrt. Jie į miškus įsitráukė Trš. Įsitráuksiu į vieną kambarelį, tik nemesk laukan Šts. Jonatas įsitraukia su broliu ing suardytą pilę I. Paveikta nu jų (romėnų), [lietuvių tauta galėjo] įsitraukti į gires ir versmes pri savo brolių S.Dauk. Įsitraukęs į priepirtį, į patamsį, kol tas praeis SI444. Aš įsitráukiau į sklepą – munęs ir nerado Šts. Albina buvo įsitraukusi į užkrosnį, prie motinos A.Rūt.
ǁ tr. įvesti: Armiją įtráukė Šk.
23. intr. pasiekti tam tikrą laiko, amžiaus ribą: Pusėn mėnasio jau intráukėm Klt. Jis jau įtráukęs į ketvirtą dešimtį [metų] DŽ1. Jau ėsu įtráukusi į septyniasdešimt pirmą metą Vlkš. [Bobutė] šimtan jau intráukė, o čysta burna, nėr raukylų Klt. Senas vaikis jau – įtráukęs į ketvirtą dešimtį Krš. Įtráukęs į devintą dešimtį – visai surukęs sukukęs Krš. Antruosna metuosna intráukė du mėnasiu (apie vaiką) Klt.
| refl.: Žanykias, į senumą įsitráuksi Krš.
24. intr. siekti tam tikrą laiko tarpą, įeiti į tam tikrą laiko tarpą ką veikiant: Ka neįtraũktų į žiemą su darbais – papratę Krš. Beželdindamas dobilus ir įtráukė į lytus Užv. Naktin intráukiau sėdėdama par taũ Klt. Mažna anksčiau apsišert, o tai naktin intráukia, kas te do šėrimas Sug. Bus [teliukas] teip gal ar sausio pabaigoj, ar vasarin intraũks Ut. Eisiu da šitą mėnesį [darban] ir kitan da įtráuksiu, o paskui velniai jų nematę! Slm. Kad ji vis įtraukdavai į nedėldienios rytą beverpdama, už tai aš jos kaulus sulaužiau Sln.
| refl.: Jei praleidai kūlės dieną, jau į speigą įsitráukei Šts. Jei nekasma bulvių, įsitráuksma į speigus, nebnukasma Ggr. Labai jau darbymetėn įsitráukė tas bolius Slm. Vaikai, neįsitráukiat į naktį, benkiat darbus Krš. Vėlai verdi [vakarienę] – į naktį įsitráuksma Krš. Įsitráuks [statyba] pavasarį į darbus – negalėsma žmonių niekur gauti Krš.
| impers.: Kad naktin įsitráukė, tai ejau tiesiai Skp.
ǁ tr. nudelsti, nuvilkinti, nutęsti į ką: Kūlę įtrauksi į speigus, kas tau beeis kulti, bengti reik lig speigų Šts. Darbą intráukė naktin Dkšt.
| refl. tr., intr.: Kartais darbai į vėlumą įsitráukdavo Pgg. Įsitráukė visus darbus į žiemą – tinginiai! Krš.
25. tr. tempiant, traukiant padaryti, gauti ką: Kad dar neinat gult, tai ir aš kokį sieksniuką įtáuksiu (suverpsiu) Gs. Par dieną špulę linų įtráukiu Bsg.
| Būtai anksčiau pašėręs karvę, būtau didesnį šlaką pieno intráukę (primelžusi) Rod.
26. tr. Slv gauti, įsitaisyti, įgyti: Bene naują paltą įtráukei? Snt. Iš kur tuos batus įtráukei? Kdl.
27. tr. prisiimti: Ne kiek daug, bet turiu skolos įtraukęs Šts. Įtraukė skolos ar aštuonis tūkstančius, nebišeita nė su savim (nebeišeina pelno) Šts.
| refl. tr.: Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukė Šts.
28. intr. kainuoti, atsieiti: Delto antráukia tas mokslas Mlt.
◊ į ki̇̀lpas įtráukti suvilioti: Įtráukė į tas ki̇̀lpas, turėjau eiti (tekėti) Krš.
(ką) į sùbinę įtráukti vlg. į bėdą įstumti, pražudyti: Į sùbinę munęs neįtráukė, nepražuvau Šv.
ištráukti Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24
1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištráukti raktą NdŽ. Ištráuk uožuolą su šaknimi (ps.) LzŽ. Ar tai juokai kasdien ištraukti po kelis tūkstančius kamščių iš alaus ar degtinės buteliukų? rš. Ištráukia volę, tekina [alų] Gsč. Ištráukė [bačkos] volę ir purkštė, žinai, giros kokios Kp. Pajutau tiktai: langiuką brūkšt, ištráukė tą kamštį i lenda pri munęs LKT112(Ldv). Be žnyplių vinies neištráuksi Pln. Nė vieno guziko nebebuvo, visi buvo ištraukti̇̀ anam Vkš. Tas dalgis toks geras: ir į žemę įlis, ištráuksi, i vėl pjausi Skd. Peilį kap ištráukia, kraują leidžia pasūdan Ad. Kai ištrauksi [peilį iš medžio], kad bus pusė surūdijusio, tai žinok, kad tavo brolio nebėr gyvo LTR(Ds). Peltakiams siūlai ištraukiami veik per visą audeklo plotį rš. Tada ištráukei siūluką [peltakiuodama], kad gražiau būtų Kpč. Ištráukiam tą siūleluką, kad būt regėt siena [audžiant] Rud. Reikia razsukt, ištráukt iš to skieto [nutrūkusį siūlą] Aps. Strigą iš padalkų ištráuk! Klt. Norėdamas sustabdyti iš įkirstos kojos kraują, turi ištraukti iš kelnių vieną siūlą audimo, kitą ataudimo LTR(VšR). Dantim, pečiais ištráukia kuolelį [kumelė] Klt. Arklys turėdavo gudrybės – ištráukdavo kuolą Č. Kad tik nesupančioji [karvės], trenkia kelius kartus ir ištráukia kuolą Slm. Kuolo negaliu nei ištráukt, nei įkalt Všn. Reikia inslidinėt kriūkas [šienui pešt] – inkišt šienan – ištráukt, inkišt – ištráukt Klt. Aš tau visas rakštis ištráuksiu JT312. Tokį didelį pašiną ištráukiau JnšM. Jų (ajerų) šaknys yra susipainiojusios, sunku ištráukt Skdv. Kerą ištráukei – vandens pilnas pribėga [lietingą rudenį] Vg. Šernai skabo lapus ir ištráukia tą visą [bulvių] gumbą Snt. Morkvės tik ištráuktos, valgom sviežias DrskŽ. Eitau daržan, kokią žolę ištrauktáu Dv. Apravėju, ištráukiu žolelę Asv. Rauk rauk, tik šaknelių neištrauk LTR(Brž). Idant ravėdami kūkalius neištrauktumbit drauge su jais ir kviečių BPI206. Pamokyti! Akis išlupinėti!.. Liežuvį ištraukti! Žem. Už tokius žodžius jam reikėtų liežuvis ištraukti V.Krėv. Jautis papjautas, liežuvis ištrauktas LLDI157(Jnšk). Visas tris galvas už karto nukirto smakuo, ištráukė liežuvius, nukapojo iš tų galvų Žr. Prašė ponia, ka širdį ištraũktų, plaučius ištraũktų i jai parneštų (ps.) Slč. Išsigadino dantes, reikia ištráuktie Grv. Paršankino daktarą – i tujau ištráukė tą dantį End. Dantis gėlė – tris iš karto ištráukė Lkv. Nieko gi te nebėr [danties], kabaldžiuoja, nu tai pasiėmė tokią baltą skepetėlę, trūkt – ir ištráukė, ir gerai dabar Skp. Ištraukus dantį, reik mest per petį, tada užaugs naujas LTR(VšR). Jei sapnuoji, kad ištraukei dantį, kas nors iš artimų mirs LTR(Šil). Iltes mažyčiams ištráuka paršiukams, kad nekąstų kiaulei į papus Klm. Tad išema plaučius, kepenis ir tą gerklę ištráuka LKT135(Prk). Ir jei tave akis tavo papiktina, ištrauk ir atmesk nuog savęs VlnE175. Jei tep inkalbėjo, kad gyslas ištraũks (venas operuos) – ir bus geriau Dg. Tada ponas ištraukia tris plaukus iš galvos ir sako: – Nukalk man iš jų noragą! LTR(Ds). Peša pešte [plunksnas], išsiplėšia su mėsa, kadgi kietos plūksnos išplėšt, ištráukt Rk. Šerį ištráukia iš skūros, jis dvišakas, o kai siuva, susmaluoja, nu tai tada lengviai praduria pro skūrą Pnd.
| Nugi kada vėjas ištráukia kokį šmotelį [šiaudinio stogo], tai palopia Slm. Velėnuoto[je] žemė[je] ištráuka šaltis rugius (rugių šaknis) Kal. Negerai, kai naktim pašąla – šaltis ištráukia šaknis Ktk.
| prk.: Negalė[jo] vis širdžia. Jau širdin kas anlindo, tai anlįsta – jau neištráuksi Švnč.
^ Kad tau kas liežiuvį ištrauktų̃! Ds. Visi tylėjo, tartum būtų jiems liežuvį kas ištraukęs J.Balč. Nelok, o ištráuksiu liežuvį i sukišiu į subinę! Trk. Kas iš sąnarių šito susirinkimo nuo šios dienos paminės „Apžvalgą“, tam bus ištrauktas per pakaušį liežuvis V.Kudir. Iš smėlio virvelės nenuvysi, iš pasturgalio rakšties neištrauksi LTR(Kz). Čia tik par mum gatavas iš šikinės ištráukt širdį (griežtai laikyti), o tenai ir po dvi karves turia Ob. Naujas chalatas, tik adata ištrauktà Šmn. Nupjovė galvą, ištráukė širdį, davė gert – pradėjo kalbėt (rašomoji plunksna) Kp.
| refl. tr.: Išsitráuk vinį iš sienos ir įsidėk kišenėn Š. Prisiriša prie rankenos ir prie dančio ir pati išsitráukia [dantį] Bsg.
ǁ refl. išlįsti kam įtvirtintam, įkištam, įkaltam ir pan.: Vanduo bėga iš kubilo, kaip vagis išsitráukia J. Vinys išsitráukė Mrj. Stogo čviekai išsitráukę, gal nuo pašalo pakelia [stogą] Slm. Braška ratai – išsitráukė stipinai iš lizdo Db(Lp). Surišk stipriau šluotą, matai, ka jau žabelis išsitráukia Skrb. Tą pėdą prisiverši, ka neišsitraũktų tas linas, i šukuosi Žr. Asiūklis traukos: vis išsitráukia išsitráukia – kaip ir sudurstytas Svn. Reikia didelis kuolas įbubyt: gi patemps jaučias – i tas kuolas išsitraũks Mžš. Visi artojai čiupo už [jaučių] uodegų, bet uodegos išsitraukė LTR(Žal).
| prk.: Koks žodis iš vieno punktelio išsitráukia, iš kito, o visos dainos nepasakysiu Šmn.
ǁ traukiant išimti, išpešti vieną, pluoštelį ko ar kelis iš daugelio, iš visumos: Pamečiau glėbį, tai karvė balandą atrado, ištraukė, suėdė, o an bulbienokus nė nežiūri Mžš. Katras [per Kūčias] ištráukė ilgiausį šiaudą, tas tura sėti linus, tada užaugą anie didesni Žr. Kūčių vakare traukia iš po staltiesės šiaudelius, kuris ilgesnį ištraukia – tas ilgiau gyvens LTR(Srj). Kokio ilgumo ištraũks [per Kūčias šieno stiebelį], tai tiek jau gyvens PnmR. Ištraukusi iš puokštės pačią sunkiausią pinaviją, atrėmė į paveikslą taip, kad žiedas uždengė sukryžiuotas ant krūtinės rankas M.Katil. Ale suveržta tep būna kūlin, kad šiaudo neištráuksi Sn. Matyk, iš šluotos ištráukta žabas Ob. Piemenė ištraukė žagarą iš šluotos LTR(Prng). Ištráuka linų saujelę, teip parlauža, jau ka gal parlaužti, ta jau tráuka lauk End.
| prk.: Žodžiai, „arklys“, „šienas“, „rugiai“ , „stogas“ „upė“ savaime suprantami, net iš konteksto ištraukti J.Balč. Pavyzdžių kiek ištrauksiu čia skaitytojui iš kalbamojo teksto J.Jabl. Su tokiais žmonėmis, kurie, ištraukę iš priešingo laikraščio faktą, begėdiškai jį susuka, negalima tiesos išsiaiškinti A.Sm. Aš kitą maž ištráuksiu [dainą] Blnk. Galvojimas visada ištraukdavo iš gilių užmaršties kampelių prisiminimus rš. Du supuvusiu kelmu … ištraukia iš praeivio lietuvio dvasios gelmių gilius atsiduksėjimus LTI144.
| refl. tr., intr.: Va man šiemet nebedaug, pusė tiktai, sako, va šieno to smilgos beišsitráukė, šieno koks žabelis, ar te kmynas koks išsitráukė [buriant per Kūčias] Kp. Jeigu išsitráukia vienas šiaudas ir įsikabinęs kitas šiaudas, tai laimės te būdavo [per Kūčias] Alz. Kap reikia pečius užkurt, tai išsitráuki šiaudų iš laškos ir pakuri Vrn. Nedėlią pabuvo [pamerkti linai], nueina, išsitráukia kuokštą ir žiūria, ar jau lūžta Kp.
ǁ traukiant, pešiojant padaryti, pagaminti: Spurginiai ištraukti̇̀ to audeklo Grz.
ǁ paimti pasirinktinai vieną iš kelių (buriant, loterijoje ir pan.): Tu laikyk, o mes trauksime [į kepurę įdėtas žalias ir juodas kadugio uogas]. Kai pasakysiu – atgniaužkite, visi parodysim, kas kokią ištraukėm K.Saj. Raštelius rašydavom [per Kūčias], po galvom pasidėdavom, berniokų vardus susirašom, kokį ištráuksi Plvn. Nereikdavo [eiti į armiją], kai ištráukdavo didelę kortelę Sl. Pakiši ranką, tada trauki [lapelį su užrašytu vardu per Kūčias], kokį ištráuki, tai už tokio ištekėsi PnmR.
| refl. tr.: Kas išsitráukia ilgesnį šiaudelį – ir malt eina DrskŽ. Išsitráukiau numerėlį, katras cukrinių runkelių sklypelis reiks ravėt Krs. Kai išsitráuki numarius [daržams ravėti], tai ažužymi Pnm.
ǁ laimėti traukiant burtus, išlošti: Aš ištráukiau iš lioterijos vieną pieštuką Šts. Šitam namu buvo ilgesnis ar trumpesnis degtukas, ir mano tėtė ištráukė šitą namą Č. Aš adetų pakelį ištráukiau kitą kartą Trk. Ant literijos buvau ištráukęs armoniką Šmn.
^ Ji mane kaip ant liuterijos ištráukė (jai labai pasisekė) Snt.
ǁ DŽ1 prk. iš ko išgauti laimėti (naudos), išpešti: Šeimininkas manė, kad aš netrukus mirsiu, todėl nusprendė ištraukti iš manęs visą naudą, kokią tik galėjo J.Balč. Kada imama branginti kiekvienas žemės sklypelis, žiūrėti, kaip čia iš jo daugiau pelno ištraukus, tuomet reikalinga didžiausia priežiūra A.Sm. Noram ištráukti visą naudą iš Tamstos dainų LTI550(Jn). Vaikam tėvai – tik ištráukt naudos, tep Brb. Ne dėl talpinimo eilių apie lakštingalių čiulbėjimą tapo paskirtas „Varpas“, bet dėl straipsnių, iš kurių galima būtų ištraukti nors truputėlį reališkos naudos Vrp1889,50.
^ Vienas centas ištrauka šimtą! Grg.
ǁ NdŽ išklausti, išgauti, iškvosti ką: Kurs ištráukia dainas, tas yra traukikas J. Vakmistras visą ištraukia N. Atejai kalbos ištráukt iš manę Kp. Rūpia [moterims] kaip kokią kalbą ištráukti Grd. Nora iš tavęs kokių naujynų ištráukti Krš. Zopė vėl visokių naujynų kokių ten ištráukusi Trk. Tautosakos rinkėjas iš kupiškėnų ištraukęs gražių dainų rš. Kaip lengva iš moters ištraukti paslaptį! rš. Ir nieko nepasakoja tai atlapaširdei moteriai, tačiau vienąkart ima ir prasitaria puse lūpų, ir Katrina žodis po žodžio daug ką ištraukia V.Bub. Ans iš papėdžių (viską) ištráukęs pasakytų, lig tik sužinotų Krš. Do iš jo teip greit i neištráuksi Klt. Aš tep šneku, ba noriu ištráukt iš jos Pv.
| Visgi iš laikraščių galima ištraukt apie tai maždaug artymą nuomonę V.Kudir.
2. tr. SD415 nutvėrus jėga atimti, išplėšti, išveržti: Ištráukė iš vaiko rankų lazdą NdŽ. Vaikas ištraũks tau iš nagų duoną, šaukštą J. Draugai mėgdavo pajuokauti: ištraukdavo iš rankų ir užversdavo knygą arba, eidami pro šalį, jį patį porą kartų apsukdavo LKVIII121. Aš neduot, traukt – ką tu, seni, ištráuksi Jd. Kareivis ištráukė iš rankų penkis auksinius i nusinešė Pp. Tuos kaliošus ištráukė [iš rankų], kad dėjo (sviedė) palovin Plvn. Mūsų augume (spaudos draudimo laikais) iš rankų naują knygą ištraukdavo Bt. Botagkotį ištráukė iš jo i par galvą, par galvą (ėmė mušti) Klt. Ant galo sutiko, kad, įsikandę vienas į vieną galą, antras į antrą traukt [žarną], kas ištrauks, to ir bus [žarna] LMD(Rz). Až kojų ištráukiau avelę iš vilko gerklės Klt. Ponas Dievas ištraukęs tą duoną iš voro nagų, kai metęs jam ant nugaros – ir iššokus vorui kupra Sln. Storokies, idant neprieteliuo tavo ištrauktumi iš nagų visą ginklą P.
| prk.: Idant nuodėmes numazgotų ir ižtrauktų̃ ižg rankų priešinykų mūsų, nuog giltinės ir nuog pragaro DK33-34. Id ištrauktumbei iš rankų piktųjų PK103. Ištrauk iš smarkios rankos neprieteliaus mano PK88. Stojais po dešinei žmogui pavargusiam ir ištraukei iš gerklės tam žmogui neteisiam PK89.
^ Ištraukiu duoną iš burnos (atimu maistą) R10, MŽ13. Bile tik viens kitą nuskriausti, viens kitam koją pakišti, duonos plutą iš dantų ištraukti Žem. Vaikai gimdytojams savo tankiai istrovą iš nasrų ištraukė, kada nei brolis brolio, nei sesuo sesers nepasigailėjo BPII343. Ne vieną kąsnelį ištráukė iš burnos, ne vienam ištuštino aruodus LKT106(Klm). Jis toks pavydus, kad gatavas kitam iš dantų ištráukti Jnš. Anas pagatavas i paskutinį kąsnelį iš gerklės ištráukt Tr. Senam žmogui iš gerklės ištráukia (atima pievą) Pl. Kad galėt, tai iš gerklės ištraũkt Slk.
ǁ prievarta išreikalauti, atimti: Turėdavo pinigų prisikavojęs visur, bet nieks iš jo anė kapeikos neištraukdavo LTR(Grk). Cirkų rodymas, žinok, kad tik pinigo ištráuktų Snt. Visokių kuleganų (chuliganų) eina – ištráukia rublių Pjv. Dvi bonkos už [malkų] supjovimą, ištráukia dar pinigo Drsk. Baisius pinigus ištráukė iš žmonių Ėr. Visiškai nemislytai, rupūžė, ištráukė kiek pinigų! Sdk. Ką kokia ranka paskolinsi, – ištraũks visa ką Klt. Tau turtą visą ištráukia, tau nelaimė atsitinka Skp.
3. tr. išlaisvinti suimtą, surištą, suvystytą, įautą, įkištą ir pan. (ppr. apie ranką, koją): Ji išraudo ir skubiai ištraukė ranką J.Dov. Juosta (instr.) insuka, kad anė rankų neištráukia, guli kap kuolas [suvystytas vaikas] Btrm. Ji ištraukė koją iš čeverykos ir nuvažiavo, kad jos nepažintų, kaip ir kožną kartą LMD(Trs). Įkišė [karvė] vartuos koją, nu ir negali ištráukt kojos – duoda pyška Kp. Barzda susvijus šakose, negali ištráukt (ps.) Klt. O toj motina sako: – Tik tu paleisk iš rankų kruopas, tai ištrauksi [ranką iš ąsočio] BsPIV251. Aš tau duosiu tokį krepšį, kad, kas ranką įkiš tan krepšin, be tavo pasakymo neištraũks (ps.) PnmR. Tai sniego privaryta: kojų iš pusnies neištráukiu Jrb. Nė kaip nė kojų ištráukt iš dumblo – tokio pavasario da nebuvo Mžš. Inklimpo kai musia medun, kojų negali ištráukt Švnč. Smėlio daug, ir žinai, atrodo, lyg kad kas kojas priturėtų, sunkiai možna ištráukt kojos Alz. Nebemožna rankų ištráukt [duoną minkant] Plvn.
| Stogus su smala nutepė, atleka varna, snapą ištráuka, uodega prikimba Žr. Lapė nabagė mėtos ir šen, ir ten, ištraukti uodegos iš ekečio nebegali Blv.
^ Vaikas iš knygos nosies neištráukia (nuolat skaito) Tr. Anas nosies iš purvo neištráukia (nešvariai gyvena) Tr.
| refl. tr.: Teip labai [kietai], kad kaip jau akmuo [, nevysto] – vaiku[i] negera labai, ale teip biškiuką paveržia, kad neišsitraũkt rankyčių Kp.
ǁ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Domas paskutinę akimirką sulaikė Semėnaitę už rankos, ir ji išsitraukusi nubėgo į šalinės galą J.Avyž. Kol jau pats [kūdikis] pradeda išsidraskyt, išsitráukia jau pats, tai tol ir vystydavom Kpr. Jy tiktai trūkt iš dėdės rankos ir išsitráukė Pl. Užlaužė [chuliganui] rankas, o išsitráukė! Krš. Šitoks katinas, anas su kojom spyrės, kiek galėjo, ir išsitráukė iš slastų Ob. Janyte, pažiūrėk, ar ožka neišsitráukė Skr. Šis (arklys) gerdamas vis brendąs gilyn, tolyn, gilyn, ant vieno karto šmakšt pavadį iš jos rankų – ir išsitraukęs LMD(Grz). Maskolius arty – meška į glėbį, nu lamdyt, nu lamdyt, – ką tiktai gyvas maskolius iš meškos išsitraukęs Sln.
4. tr. ką iš vidaus išvilkti, ištempti paskui save: Ažkabina puodą ir ištráukia Nmč. Iš pečio kap ištráuki, duona balta DrskŽ. Geltona šita sunka iškepusią [duoną patepu], kaip jau išemu karštą, kaip tik ištráuki Adm. Prideda kruopų, sutaisytų su spirgais, su krauju, pečių gerai pakūrina, anglius ištráukia ir sudeda tuos vėdarus Skp. Da šakės su ratukais buvo, kaipgi ištráuksi iš pečiaus didelius puodus Svn. Paėmė ukvotus, ištráukė viralą in pripečko Str. Kiaulį ištráukė kai kuolą išstipusį iš ažudaro Klt. [Jis] nuėjo į daržinę brikelio ištraukti K.Bor. Ištráuk vežimą iš daržinės ir kinkyk arklius! Jrb.
| refl. tr.: Išsitráukei su kačerga špižioką, jeigu tu vienas valgai, pavalgei, vėl pakišei Kp. Išsitráuk iš paviečio ratus ir pasitepk Š.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus, iš po ko išimti, išvilkti: Kaklis, kuriuo ką ižtraukia SD89. O tie vėžiai kad apkibs, tai vos ištráuksi, vos išvilksi tus vėžius Vž. Vienas vienu kraštu [brenda], tai ištráukia bent centnerį žuvies tenai Kp. Kaipgi ištraũks tinklą iš po ledo, traukia, suka [bobą] ben keli vyrai Všn. Kap užbrido, tai negalėj[o] ištraukti bredinio LTR(Klvr). Kap ištráukė tinklą iš ežero, pilnutėlė matnia žuvų buvo Lš. Aš baslius iš po žabų ištráukiau Pnd. Petras nuėjo ir ištraukė į sausumą tinklą SkvJn21,11. Vakare tinklas išmetamas, rytmetyj ištraukiamas Kel1852,150. Reik traliuoti, traukti virves, ištráuksi – žuvį išimti Plng. Ištráuktas [iš liūno] kalades reikia parvežt Lel. Sukapok, sako, lapines, ką iš linmarkos ištraukėm J.Balt. Tai žolę, būdavo, grėbliu paduoda, nu tai, ko neištráuki, tai liepdavo brist ir išgaudyt čystai žolę iš balos Jž. Tą šieną reik vartyti, kreikti, po visokias pelkes braidyti, ištráukti Ms. Ištráukiau kanapę an lygaus krantelio DrskD258. Iš tos markos ištráuks [linus], iškreiks i laikys LKT86(Kl). [Linus] sumerks į tas markas, su savim turėsi ištráukti Varn. Kai linus ištráukia iš markos, pro šalį einant tas vanduo smirdi labai Bsg. [Linus] ištráukia iš linmarkos, an rugienų pakloja, laiko; kolei geri mint Kpr. Pažiūria [linus] vis ištráukę [iš linmarkos], ar jau trinas ben kiek Plvn. Išmirkai [linus], pakloji, ištráuki, pakloji, suemi, veži jaujon, išmini, nu, išmynęs išbrauki Č. Išrūgsta [kailis], nu tai tada ištráuki ir džiovini Alz. Tas vilnas ištráukei, nutekėjo, sukišai į tokį ploną maišiuką, i sukišai į [krosnies] vidų Škn. Ištráukdavom iš to ežero senų daiktų: rogių, puodų Vj. Kurgi stakles ištraũks pro duris, sudegė varstotas, veleną traukė pro langą Žl. Pridedi [į kibirą] žemės, tas, kur viršuo, ištráuka [kasant šulinį] Žlb. Virvę užsinėriau už pažasties – ir ištráukė [iš šulinio] Gršl. Aš paturėsiu tavi už kojos, tu ištráuk mun tą viedrą Šts. Ištraukus oran vieną, pririšė antrą dukrę, kuri teipos gi ištraukta paliko Gmž(Krd). Trečią, pačią gražiąją, kur jis buvo apsirinkęs savo pačia, ar ištraukė [iš urvo] LMD(Lg). Bei anys ištraukė Jeremiošių iš duobės virvėmis BBJer38,13. Tą paną tuo nuvedė pas tą skylę, pasodino in kašių ir ištraukė anie BsPIV276. Ką tik gyvą sklepan įmeta, tai tik kaulus beištraukia, ir tuos apgraužtus [pelių] LTR(Kp). Krutina krutina [virvę], žiūro – užsikabino, ištráukė, žiūro – ragučiai, velnias (ps.) Sn. Rasi pieno norėtumiat, aš iš šulinės ištráuksiu Sd. Ir tada puoliau prie šulinio, ištraukiau sklidiną kibirą ir panėriau galvą taip, kad vanduo plūdo ir liejosi per kraštus M.Katil. Tu ištráuk vandenio, o aš paleisiu gyvulius Gs. Ištráuk iš šulinio vandenio šalto – mamai negera Antr. [V]andenio ištráukiu iš šulnio i pagirdau [karves], kam te plikyt Klt. Tai aš ištrauksiu iš šulnio šalto šalto [v]andenio Ds. Reikėdavo miltai prisistatyt, bulbos, susišutyt – kiek vandenio reikia ištráukt iš šulnio! Adm. Medinis kriūkas buvo iš vežimo mėšlas ištráukt Švn. Stovi velnias su kabliu, laukia jos dūšios ištráukt (ps.) Trgn. Sugūla – sunku rankomi ištráukt (išpešti) šieną Drsk. Iš palovio ištraukia dokumentų krūvą: kokių reikia, pasirinkit Alz.
^ Merga kaip iš žarijų ištrauktà (paraudusi) Tr. Tai kietas – ir su kriūkeliu neištráuksi ašarų Rš. Dėkui, kad manę iš pasuolio ištráukėt (džiaugiasi, kad jau galės tekėti) JT365. Kai pažiūri į ją, kai atsimeni, kokia ji buvo anksčiau, net širdį suspaudžia: paseno, pražilo, pabalo, kaip iš kapo ištraukta V.Krėv. Būtų čia kiaulšėre palikusi, išsivežė į Kauną, kaip iš po šluotos ištráukė Krš. Visi buvo juodi, kaip iš smalos ištráukti LKT115(Up). Įkiša kietus, ištráukia minkštus (linai) Kbr. Įkiša pastyrusį, ištrauka papliuškusį (linai) S.Dauk.
| refl. tr.: Jeigu man reikia iš šulnio išsitráukt vandenio, jau su viena ranka sunku Škn. Atsigeria [v]andenio išsitráukęs ir apspylęs prakaitu ir vė neša Mlk. Karvė šieną išsitráukia iš rindos (ėdžių) lauka ir ėda Jrb. Turi skubyt iš srovės tinklą išsitráukt Jrb. O ten skalbė netoli mergos, pamatė, kad atplaukia bačka, jos tą bačką išsitraukė BsPIV118.
ǁ gelbstint jėga išvilkti ką įklimpusį, nugrimzdusį, įstrigusį ir pan.: Mums šiaip taip pasisekė ištraukti tėvas iš po akmenų J.Jabl. Bet iš griuvėsių jį tikt teištraukėm Vd. Tai mat ištráukė mañ kaip ir negyvą iš po medžio draugai Sb. Neatmenu, kaip aš ten po tų žemių užmigau, atsibudau, ka muni iš po žemių ištraukusys Rt. Ne aš įlipau į maišą, ne aš lipsu – tu muni įkišai, tu muni ir ištráuk! Krt. Būtų sūnus nedaręs durų, būtų ištráukę vaikus [iš degančio namo] Žln. Nebegalia išimt, tai kad prikepę te visa, pagaliais visokiais ištráukė [iš traktoriaus sudegusį žmogų]. Ištráukė, tai suvyniojo paklodėn Slm. Paskutinį [vaiką] su gelžiais ištráukė, ką nenumirė Krš. Veršioką ištráukė vetrinorius, būt neapsteliavus pati karvė Klt. Vyrai, lupkim greičiau, ba neištráuksim – brinksta labai [negyvas] telukas Pv. Iš kaklo (paraštėje gerklės, gomurio) ištraukiau, ką prarijęs buvo BBJer51,44. Mašina susmuko purvan, tai dviem traktoriais net ištráukė Klt. Pavarė kitus miestiškius ištráukti tat arklius tus, iš to [v]andens išgreibti Jdr. Nepaspėja ištráuktie [įklimpusių karvių]: tik ištráukia – ir vėl priklimpsta Šmn. Piemenes neištráukia [įklimpusios] karvės, reikia gaspadorius šaukt Mlt. Nelįskit, vaikai, in glyną, ba kap inlįsit, tai neišlįsit, ištráukt reiks Lš. Vyrai puolė į vandenį i ištráukė [skęstantį] LKT103(Klm). Trys nuskendo, i tad vieną ištráukė Plng. Du tapinos, al vieną ištráukė Dbč. Kaiminka pamatė, kad manę įmetė [pamotė su kubilu sodželkon], tai atbėgo ir ištráukė manę iš sodželkos Kp. Kai nugrimsiu, ištrauksi P.Cvir. Nepaėmė už baltų rankelių, neištraukė iš gilių marelių LMD.
| Bet vis tiek geriau išartos, iš to [v]andens ištrauktos y[ra] [bulvės] Trk.
| prk. Kada tauta išmanymo netenka, viena ranka ją galim iš duobės ištraukti, o kita – į naują stumti J.Gruš. Tačiau man buvo pikta, kad negalėjau padėkoti žmogui, ištraukusiam mane jei ne iš bėdos, tai bent iš labai nemalonios padėties rš. Mane … ištraukei iš tos prapulties PK70. Ižtraukei, Viešpatie, ižg pragaro dūšią maną DP576. Idant būtumbite ižtraukti ižg jūsų pagriuvimo senatvės, turėkitės bendros meilės DP576. Angelai … mus … ant rankų nešioja, idant mus nuog visų priežastų nuodžiosp ižtráuktų DP522. Įsidūmok, kad jau atejo karalius tavo ant sumaišytos karalystės svieto to, kursai tave gali ištraukt iž visos smarkybės ir nedrąsybės jo MP165. Įvedęs artimą į grieką smertelną, nestorojas aną ištraukti iš peklos P. Bet ir iš tos peklos, ir iš to paties dugno griekų gal ponas Dievas žmogų ištraukti P. Susimilk ir ištrauk mane iš purvo, kad neįsmukčio ir nepalikčio pamestu par amžius M.Valanč. Jisai žinojo, iš kokio pavojaus jį ištraukė Ašb. I tuokart, sako, galėsi ištraukti sau tėvą ir motiną iš to čysčiaus Yl. Ana čia buvo senmerga, aš aną iš peklos ištráukiau Sd. Kol užaugini, iš šūdo ištráuki, kiek vargo, o nė po kam paskiau Rdn. Iš vargo vaikas ištráuktas (paaugintas), metus prabuvęs Jdr. Du vaiku metų, jau iš vargo ištráuktu, ėmė ir mirė sau Jdr. Jis mane iš vargo ištráukė Mrj. Iš tų vargų ištraukti alba išgelbėti BPII39. Parjojo tėvelis iš karo, ištraukė juos iš vargelio DvD92. Iš vargo ištraukti N. Iš vargo išgelbmi, ištraukiu R35, MŽ47.
ǁ R50, MŽ67, Sut, N, DŽ1 iš vidaus išimti: Ištraukė iš portfelio savo kelionės sąrašą J.Balč. Štai tuojaus Enskys, ištráukęs didelį peilį, virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė K.Donel. Tamošius, ištraukęs pypkę iš dantų, nusispjovęs tarė Žem. Klebonas, ištraukdamas iš ančio baranką, tarė M.Valanč. Tas ubagas ištraukė iš terbos duonos šmotalį LTR(Skd). Ištráukė iš kišenės didelę cukraus galvą i duoda munie Pp. Vimė paslaptingai sukikeno ir neskubėdamas ištraukė iš viršutinių švarko kišenių du butelius alaus J.Avyž. Tėvas ištraukė iš kažin kur buteliuką A.Vien. Dabar vyras ištráukė iš pasuolės geležines kurpes rš. Ažulėkė (užkrito) virbalas až laškos, niekaip neištráukiu KlbX133(Mlk). Nosinę ištráukė ir šluostė Ml. Nu ir da pasigraibė po kešenes, ištráukė [žiedus], vienas da ir kruvinas Kp. Karalaitis, ištraukęs saują auksinių pinigų, padavė jai MPs. Ištráukė dešimtį rublių: – Tu, – sako, – esi kalvis, tu sutaisyk Als. Abudu ištraukė po rublį ir užmokėjo Žlb. Ištráukė tris lapus multinskinio taboko, sako: – Susimalk Všv. Ir ištráukė (išėmė) sidabro ir aukso indus ir drapanas BB1Moz24,53. Pinčiukas buvo tuos siūlus iš kišenės ištraukęs LTR(Imb). Kap sugrūdus puode bulbes ištrauki kočėlą, jis būna maknotas, aplipęs koše Lš. Pagalį inkiša i vė ištráukia iš pečiaus (taupo) Klt. Ištráukė tą automatą, parkšt – i tas žąsis iššaudė Trkn. Ištráukti kalaviją I. Tad Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištráukė jį iž makštų ir kirto tarną byskupo DK154. Ans i anam buvo ištráukęs revolverį [pakišti po nosimi] Kl. O šis tatai ištráukė briauninką: – Nu žmonys badau[ja], o tu duonos skundi anims! Als. Kada aš mano kalaviją karaliui Babilonijos rankona induosiu, idant jis tą ant Egipto žemės ištrauktų BBEz30,25. Įdedi šmoteliuką, o, žiūrėk, ištráuki – didžiausia mėsos štuka, visa šeimyna privalgo Kp. Trauk lauk iš burnos tą lašiniuotį – ištráukia Sk. Vortinklį iš palubės ištráuks – senų laikų vaistai Up. Štai šuva šokinėja ant dviejų kojų, atneša pamestą kepurę, ištraukia iš vandens pagalį Blv.
| Į eketę įkiši [autais apvyniotas kojas], ištráuki, kaip sušalna, tai eini kaip su mediniais: kaukšt, kaukšt Krž.
^ Tie karo metai kaip ištraukti̇̀ iš gyvenimo Slk. Pirštai šalti kaip iš aketės ištraukti Ėr. Sušluostė kepurę į žemes, juodžiausia – kaip iš kamino ištraukta Krš. Anglinas kvartūkas, kaip iš pečiaus ištráuktas DūnŽ. Įkiša sausą, ištraukia šlapią (irklas) Jrg. Atėjo, pastatė, užlipo, inkišo, pamaišė, ištráukė, nukratė, nulipo, nuėjo (kaminkrėtys) Grl.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Iš sieninės spintos ji išsitraukė dulkių siurblį, ir kambaryje pasigirdo monotoniškas burzgimas rš. Paulius išsitraukia fleitą ir tyliai papučia V.Bub. Išsitráukė iš tarbos tą lydžioką ir paleidė Sb. Išsitráukęs iš ažančio abyšalę (duonos), ėmė godžiai valgyti Š. Gegutė kukuoja – išsitráukia duonos plutą, va tokią turėt reikia, sako Sdb. Išsitraukė pelėda pyrago galą, oi oi, džium džium, pyrago galą LLDI347(Vkš). Piršlys jau tujau išsitráuks savo peilį atriekti tai bulkai Tl. Ašarom nusišluostyt išsitráukė iš kešenės skepetėlę JT285. Išsitráuktas iš kešenės butelys, pusė nugerta, pasidėta Pl. Išsitráukti piniginę NdŽ. Jis (velnias) atsisėdo tam lavonui ant krūtinės, išsitraukė pypkę ir pradėjo rūkyt LTR(Jrb). Košę išvirs, silkę įdurs į košę, išsitráuksi tą silkę iš košės i valgysi Vž. Ta lapė tuo po pečium, ir išsitraukus kukulėlį ir išbėgus sau Sln. Atejai pietuit, iš po pripečko išsitraukei grucės rytykščios Rš. Būdavo, paplaki vandenin [daigienių miltų], pakiši karštan pečiun, tai prikepa prikepa, kad ir išsitráuki, tai kaip medus Šmn. Išsitráukė rimbą ir kad davė tai davė! Vlkv. Išsitráukiau kančiukėlį, nusikirtau dobilėlį DrskD133. Paskui užvažiavo su medžiais žmogus, dalbą iš ratų išsitráukė ir atgynė [nuo vilkų] Krs. Sulig tais žodžiais griebė jis pirklį už rankos, trenkė kniūpsčią į žemę ir išsitraukė kardą kirsti galvą J.Balč. Išsitráuksiu kardužėlį, pasikirsiu dobilėlių JD862. Dukterys išsitraukė peilius: – Klok pinigus ant stalo, vis tiek papjausim Tvr.
ǁ iškelti: Vėl visi sulekia ištráukt [iš medžio] avilio Kp.
ǁ sugauti (žvejojant, medžiojant): [Pradėjo gaudyti] ir ištraukė žuvį cūdaunos puikybės – kaipo būtų vieno aukso S.Dauk. Čia muno pažįstamas vienas aštuoniolekos kilogramų ištráukė lydeką Štk. Ištráukė maišą kuojų Ėr. Prakytro žuves – nemožna ištráukt Strn. Nueina [diedas] an rytojaus ir jau tris ištraukia žuveles, ne dvi LTR(Rš).
| Rodos, kartais nieko nėra, katė puola šiauduosna ir ištraukia pelę Blv.
| refl. tr., intr.: Inkišai po krūmu ranką, jei nesbijai, kad ingnybtų, – ir išsitráukei [vėžį] teipos Kpč. Su smaliekėliais kiek jų (vėžių) išsitráukia Aps.
ǁ slaptomis paimti, pagrobti, pavogti: Ištráukti kam pinigus iš kišenės NdŽ. Lėksiu, Butkioką papjausiu, jis man tris šimtus ištráukė Kpr. Kai pasigeriu ir nuvirstu – gali ištráukti ir pinigus Krs. Jam ištráukė šimtą rublių žulikas Žl. Daboja, kad tik iš kešeniaus kieno ištráukt Klt. Atasegė ridikulį i ištráukė [pinigus] Klt.
^ Kiba nerėpa tuos vaikus užpuolė ar per šonus jiem kas ištraukia, kad jiej punta punta ir vis alkani Lš.
ǁ Žln prk. iš kur paimti, gauti, įgyti ką: Iš kur tėvai ir ištraukė tokį vardą! rš. Jonelis iš kur ištraukia skatiką, tuojau į karčemą Žem. Da patefonas paliko – iš kur anie buvo ištráukę?! Krt. Iš kur tą kiaušį beištráuksi, ka vištos nebdeda End. Žentas paveizėjo [šautuvą]: – Iš kurios peklos tu aną ištráukei! Varn. Aš neturiu [pinigų], jug aš neištráuksiu nė iš kur Žd. Iš kur pati tokią gražią dukterį ištráukei? Jnš. Iš kur dabar jis tą dangtį ištráukė? Jrb. Iš kur jy tą laikrodį ištraukė, – anksčiau gi neturėjo Plm. Taip skaudžiai mėlenos [kojinės] – kaip iš dangaus ištráuktos Krš. Iš kur jūs tuos vokiečius ištraukėte? I.Simon. Tujau muzikantelį ištráuksi, ka duosi su mediniais klumpiais į grindį (šoksi) Lnk.
^ Ar iš subinės ištrauksi? S.Dauk.
| refl. tr.: Tokį vyrą išsitráukė, o jau trisdešim septynis turėjo! Vdk. Paskutinę veršio uodegą ir išsitraukė, jau negalėjo vertesnės [žmonos] rasti End.
ǁ DŽ1 išgalvoti, prasimanyti: Iš kur tu tai ištraukei, kad mergai nereikia laukuose dirbti? I.Simon. Iš kur tu ištráukei, kad mes duoną kepam? Plm.
5. tr. pajėgti traukti, vilkti (plūgą): Žemė būdavo užejus – jautis ištráukdavo [plūgą] Antr. Neištrauktum̃ arkliai [ariantį], kad anas (peilis) neatpjautum Pb.
ǁ pajėgti sukti, traukti (dalgį): Sunku ištráukt [dalgį], ka plačiai šienauni DrskŽ.
ǁ pajėgti atlikti veiksmus tempimo ar tampymo judesiu: Tą (didįjį) varpą ne žėdnas ištráukdavo Ps.
6. tr. tempimo judesiu tampant išspausti, ištrėkšti, išmelžti: Pienas ištráukt nemožna – akmeny (labai kieta karvė) Klt. Iš trečio spenio ištráukiau jau krešenis (karvė greit teliuosis) Klt. Nelaidysiu, ką te šitą šaukštą (mažai pieno) ištráuki Klt. Puodelį pieno ištráuksi – kam te laidyt pietų Klt. Eik, dukrele, pamelžk karvę, gal da ištráuksi kokį šlaką pieno Al. Kai pradėjau pieno n'ištráukt, tai paskui ėjau jau pas daktarus Slv.
ǁ pamelžti: Pirmiau melžėja pakol dvidešimt karvių ištráukdavo, o dabar nėra ką ir kalbėt Srj.
ǁ įstengti, pajėgti išmelžti: Rankos ažtirpsta, pieno neištráukiu iš karvės Klt. Pirštas kvaras – pieno neištráukiu Klt.
7. tr. NdŽ iš kur išvežti, išgabenti, išvilkti: Visa mediena buvo ištraukiama ir išvežama arkliais rš. Reik ištraukt į palaukę [malkas] Grz. Reiks daryt talka – ištráukt malkos Mžš. Kol aš tus alksnius ten ištráukiau, nusidirbau kaip gyvolys Klk. Tokias pjaus kartis, ne ištráukti gali, tatai sunkiai Krt.
ǁ kurį laiką traukti, vilkti: Traukė [nukirstus medžius], dvi dienas ištráukė i parvažiavo rėkdamas, kad labai ranka skauda iš riešo Mžš.
8. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Amerikonas praėjo pro mus ir ištraukė du jauniklius už rankovių (rinkosi darbininkus) rš. Vežė ir grąžino mane iž Vilnios, ištráukė iž vagono Drsk. Žaliukai suuodė, ištráukė iš už pečio ir užšovė Bgs. Va man tai ir labai jau metas važiuoti: vienu mišku keturi varstai, bet ką … ar tai manąjį greitai ištrauksi iš karčemos rš. Šitus tai tik ištráukt [iš trobos], kap ateina Lp. Karvė iš upės nemožna ištráukt – pardien negirdyta Klt.
| Pavasarį paskelia [naminės antys], nuskrenda upėn. Eina ižas, negali [ančių] ištráukt Kvr.
^ Noru, ka muni iš eilos ištraũktų (noriu mirti) Krš.
ǁ prievarta ištempti, išvilkti: Pasako[ja], iš arklio urėdą ištráukęs ir davęs į medį Grd. Norėjo tą kunigą [vilkai] ištráukti už nugaros iš ragių Krž. Nesmato kas, tiktai ištraukia bobą iš ragučių ir volioja LTR(Slk). Velykų panedėlė[je] jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebguliančiūsius; arba ištraukusi iš patalo nešė į upalį ir būtinai nuneštąjį mirkė M.Valanč.
| Ištráukiau iš miego vaiką Pn.
| refl. tr.: Išsitráukdavo, išsivilkdavo iš po palovio [girtas parėjęs], i nulupdavo kūčkailį (mušdavo) Up.
ǁ pagrobti, ištęsti: Vilkai, būdavo, ateina nat dangtin, pasikasa ir avelę ištráukia LKT361(Sem). Iš tvarto avis ištráukdavo, pamatus iškasdavo [vilkai] PnmŽ. Ožką iš gurbo ištráukė [vilkas] Dgč. Vilkai šunis iš būdos ištráukia Ob. Višta buvo pavožta po kašele – ištráukė lapė Klt. Jis ištraukė Dagiliuką iš klėtkos ir suėdė Blv. Sapnė[je] muni vieną sykį velnias par langą ištráukė Jdr. Mūsų sienos skylėtos, ištrau•ks jumis par sieną JV748.
^ Kad tave devyni ištrauktų per aukštinį! Lnkv.
| refl. tr.: Šuo išsitraukė už uodegos lapę ir sudraskė LTR(Klt). Tai Margio akytės nušvito, kad stvers už uodegytės – išsitraukė ir visą lapę LTR(Lp).
ǁ prk. prievarta kur išvežti, išgabenti: Anos vyrą ištráukė į vainą Šts. Šešerius metus pragyvenau, i išejo į karą, ištráukė aną Ms.
ǁ prk. prikalbinti, išvadinti, išvilioti išvykti, išsikelti: Ištrauksiu iš to prakeikto miestelio, gal atvirs į žmogų Žem. Kas jai, vargdienei, beliko, ištrauktai iš gimtųjų namų ir numestai vėjo pagairėje? M.Katil. Tu turėtum būti man dėkinga, kad aš tave ištraukiau iš to ubagiško žvejų kaimo I.Simon. Ištráukė dvi seseri į Ameriką Vn. Norėjo muni į Ameriką ištráukti Jdr. Tas latras ištráukė ir mergą į Ameriką Plng. Tas dėdė muni ir ištráukė į Ameriką Plt. Iš Amerikos parašė, brolį ištráukė Lpl. Aš aną tada iš ubagyno ištráukiau, o daba ans mun anė gero žodžio Varn. Vaikai ištráukė muni į miestą, i vargstu Krš. I vaikai nori, kad tik ana (motina) iš čia ištráukt Klt.
| refl. tr.: Vienas kitą išsitráukė į Ameriką Krš. Vyras pirmiau išvažiavo į Ameriką, paskuo pačią su vaikais išsitráukė Vkš.
9. tr. išvesdinti, išvesti (kariuomenę): Karūmenę ištráukė toliau Gs. Kap susitaikys [kariaujančios šalys], tai ištraũks kariuomenę Žal.
10. tr. Klp traukiant išleisti, išskleisti, išdidinti: Stubos gale lova; ji sena, žalios spalvos, ištraukiama I.Simon. Ištraukiamasis, ištraukiamoji Ser. Da kiek jis (stalas) yr, da kita tiek galiama ištráukt iš abiejų galų Sdb.
ǁ ką sulankstytą ištiesti, ištempti į ilgį: Kiek čia būs nu rūmo kerčios, nu, ištráukė lenciūgą, ten suskaičiavo matininkas tas Lk.
11. tr. BŽ78 traukiant atidaryti: Daubaras ištraukė apatinį stalo stalčių, išsiėmė pilkąjį aplanką V.Bub. Ištráukia tokį aukštinį, kad dūmai eitų Klvr. Juška ištrauktá stovi kai bazvėnas, do išlėks Klt.
12. tr. į viršų išleisti, išpešti (ppr. marškinius, bliuzę): Operatoriaus sumišimą pastebėjo vienas iš pašalaičių – pusamžis vyras žaliais marškiniais, ištrauktais iš kelnių J.Dov.
| refl. Erž: Biškį trumpoka, ale neišsitráukia iš andaroko [bliuzė] Žl. Matai, marškiniai buvo anam išsitráukę Trk.
ǁ refl. tr. padaryti kiek apdribusį, papešti: Išsitráukia marškinukus, priskiša [vėžių], tai apgnaibytas vaikas visas Dg.
13. tr. per kieno vidų ištempti, ištęsti, patraukti: Suverpdavo iš tų linų tolką, tai par žiedą ištráukdavo PnmŽ. Kad mergaitė jauna ištekėtų, reikia ją mažą ištraukti per marškinių rankovę VšR. Ten katarinka groja, ten čigonas beždžionę, suknele apvilkęs, šokdina, ten štukorius sieksninę virvę į burną susikiša ir pro ausį ištraukia J.Paukš. Per vieną ausį kuodeliuką įkiši, o per kitą ištráuksi drobės (ps.) KzR. Tai mergaitė sukimšo per vieną ausį pakulas, o per kitą ištraukė gatavus siūlus (ps.) LMD(Dkš).
ǁ išnerti: Paskui virbalu užgriebiamas siūlas ir ištraukiamas per šias visas tris akis rš. Akį didesnę ištráuk, kai mezgi Klt. Akies negali ištráukt – ot kietai mezga! Klt.
14. tr. Lž ištiesti, išvesti: Kelias buvo ištrauktas par sodos vidurį Šts. Kaminas buvo par lubas ištráuktas, ne par stogą Krš. Yr tokių, kur neseniai par stogą ištráukė kaminus Rdn.
15. tr. išbraukti, iššukuoti (linų pluoštą): Pirmu par tus stambiūsius ištráuki, po tam par tą smulkįjį antrą kartą ka išvarys, ta išvarys linus jau čystus Lž. Par antrųsius [šepečius] ištráuksi pašukas Užv.
ǁ braukiant, šukuojant kuo pašalinti, iššukuoti: Šukos tankios – visas utėles ištraũks Brž.
16. tr. Ds nuo svorio, darbo įskaudinti, nuvarginti, nuilsinti: Tokia sunkinybė – visas rankas ištráukė Krš. Penki kilogramai [toli nešant] rankas ištráukia Ėr. Ganyklą paskyrė toli – man, senai, pienas ranką [nešant] ištráukia Mžš. Kad kieta melžt [karvė], visas rankas iš gyslų ištráukia Skp. Tu ir rankas ištráuksi bevystydama Slm. Kašeles betąsant ir rankas ištráukė Užp. Kaip tiek atatempei, rankų neištráukė? Aln. Naščius paimk, ba prieš kalną ištraũks rankas Skdt. Ištráukė man rankas viedrai Dglš.
ǁ išnarinti: Jai per gimdymą ištráukė, išnarino klubus Graž.
17. tr. Ds esant traukai išnešti: Vėjas šaltas – ištráukia šilumą Erž. Šalta žiemą, pakūreni – ištráukia tuoj [šilumą] Trgn. Atadaryk duris – ištraũks dūmus Ktk.
| refl.: Kaminėlis nekištas, visa šiluma išsitráukus Gs.
18. tr. išgauti, išskirti: Jis jau aštuoneri metai laužė galvą, kaip ištraukti iš agurkų saulės spindulius J.Balč. Ištráukti, išgauti I. Ištrauktas auksas N. Metalurgijoje gyvsidabris vartojamas auksui ir sidabrui iš rūdų ištraukti EncIX109. Cukro nebuvo [pirkti], tai iš runkelių išverda, ištráukia Pun. Kaip anie iš to lieso pieno visą riebumą ištráuka? Krš.
| refl.: Iš pieno išsitráukęs tas visas gerumas Vrn.
19. tr. PolŽ41, ŽŪŽ25 kokiais prietaisais ar instrumentais išsiurbti: Su tais rageliais ištráuka kraują Klk. Dūrė į tą skaudamą daiktą – ištráukė pūlių Snt. Būdavo, kaip jis atlieka storas, tai daktaras ištráukia tą vandenį Kp. Karves melžia, pienus ištráukia jis (melžimo aparatas) Pžrl. Gerai gyvena, bagočiausiai, visi surbliai, dulkes kur ištráuka Žeml. Mėšlo valymo įrenginių valdymas automatizuotas, ventiliacija tiekiančioji ir ištraukiančioji rš. Dvipusio 37 centimetrų skersmens varinio rutulio, kai iš jo buvo ištrauktas oras, negalėjo perskirti keletas arklių rš.
| prk.: Jis jai paskutines ašaras ištráukė Dkš. Anas visų mūsų ašaras ištráukė Ml. Ir ana mažutėlė kiek man ašarų ištráukė Ob. Tas puikus suolelis, tas našlių pulkelis ištraũks mano ašarėles ant viso amželio JDI185. Ta gyvatė mun gyvybę ištráuks Krš. Ką sveikatos mano ištráukė tie darbai LKKV165(Smln). Vaikai mano visą sveikatą ištráukė Slk. Kur jie (vaikai) nebuvo, kur jie negyveno – jie man sveikatą ištráukė Kvr. Sako, norėk, ka sveikatos neištraũkt žmogui: reikia ir mokintis, ir dar vaikštinėt per žmones (apie kraštotyrininkus) Pnm. Koją susilaužė, namą statė, šitą aldiją, – sveikatą ištráukė Kpr. Kiek prakaito yr ištráukęs (vertęs sunkiai dirbti), sunku apsakyti! Krš. Daug ma[no] razumo iš galvos ištráukė tas vaikas Rod.
ǁ impers. leisti nubėgti, nuslūgti: Kai rave nuslugs [v]anduo, tai ir iš čia (iš rūsio) ištraũks Krs.
ǁ prk. pareikalauti, išsiurbti: Pradėti pradės provą, o kiek jam ištrauks grašio?.. Žem. Daugiaus piningų ištrauka užlaikymas vienos nedorybės, nekaip 2 vaiku ing mokslą atiduoti I.
ǁ KI165, NdŽ sumažinti ar panaikinti kokią ypatybę, susilpninti ar pašalinti kokį vyksmą: Virinimu ištráukti BŽ76. Sodnas viską ištráuka – daržai neauga Krš. Bulbom po miežienos, tai kas te bus (neaugs) – miežiai labai ištráukia Žl. Žemę inlijo, ale saulė greit ištraũks [vandenį] Ktk. Sausra vandenį ištráukė iš ežero Dg. Par aveles atsiranda [v]andenio, pradeda gulėt. Kap išeina in saulės, saulė ištráukia, išsiratavoja Klt. Ištraũks šaltis, išdžius [malkos] Klt. Reikia, kad vanduo šaltį ištráuktų [iš sušalusių kopūstų] Rm. Saulė ištráukia visus [vaistažolių] kvapus Bsg. Žolikių saulė[je] džiovinti negal, saulė viską ištráuka Krš. Ką daugiau maišysi, tą labiau ištraūks saldumą iš selyklo Šmn. Ištráukia kraują iš mėsos sūrymas Aln. Aliejus ištráukia sūrumą [iš silkės] Žl. Ilgiau pamirkysu [silkę], ka ištraũktų viską Krš. Degančios anglys ir duonos plutos ištráuka kartumą, dėl to ir deda į avižinį kisielių Šts. [Į avižinį kisielių] įdės beržinių anglių karštų, ka kartumą ištráuktum LKT79(Lpl). Saulė ištráukia, nutraukia parvą KII165. Sušalo dešros ragan – šaltis gi ištraũks raudonumą! Mžš. Malkinius pelenus išverdi, užpili ant audinių, tai ištráukia [žalią spalvą iš lininių audinių] Alvt. [Vaistažolės] labai traukia, visus kraujus ištráukia sukepusius, ir žaizda lieka švari Upn. Tvinkimas koks būva, medaus pridėk – ištráukia tvinkimą Klt. Patrina su kokiom žolelėm, pririša svogūno, rūgusio pieno – ištráukia votį Svn. Ridikas pūsles ištráukia [v]andenines Smal. Saulė ištráukia iš žmogaus visas ligas Ob. Pridėjau ridiko – ištráukė šašus Svn. Varlę dėjo pri kojos [įkirtus gyvatei], kad ištráuktų Kl. Sako, reikia kanapėsna atsigult – ir greitai ištráukia [nuodus] Pb. Ištrauks jam [apgaravusiam] galvą, perejus per orą Lp. An paparčių guliant, paparčiai ištráuka skausmą į sevi Akm. Ramuniais prausk akis, karščio ištraũks DrskŽ. Jegu kelias votis, reikia dėt kiškio taukų, kaipmat ištráukia [karštį] Žl. Kiaulinis riebulys karštį ištráukia, dėk kiaulinį riebulį [prie nudegimo] Klt. Karštį ištráukia nasturkų lapai Pl. Kiti rupūžę sugaudavo i pridėdavo prie kojos, ji karštį ištráukia, o pati nudvesia Bsg. Sutarkavokiat bulves, įkiškiat į tą tešlą – ištráuks karštį Yl.
20. tr. burna ar nosimi išsiurbti: Išplaki išplaki [kiaušinį], ištráuki, išgeri, ir tada pasidirbam tokią leikelytę, pripili cukraus, smulkaus labai, arba smalos, jegu smalinį [dirbi velykinį kiaušinį] Č.
| Beuostant aš ir ištráuksiu par nosį tą konjaką Jrb.
ǁ pajėgti išsiurbti: Par mažą kiaurynelę tuškelė[je] pradūrei – vaikas pieno neištráukia Vkš. Ko bereikia, kad iš pypkos dūmus savo pajėgoms gal ištraukti Sim.
ǁ pajėgti kvėpti (įkvėpti ar iškvėpti): Baisiai serga, neištráukia kvapo Snt. Aš visai nebegalėjau pareiti: dingsta kvapas, neištráuksi, neišeina atgal nė kiek Upn.
ǁ išgerti: Ištráukė ana tą visą arbatą Varn. Ištráukiau dvi stiklines vienos pastijolkos Brs.
ǁ išrūkyti: Nė[ra] ko žiūrėt [televizoriaus], varčiau pypka ištráukt Mžš.
21. tr., intr. Ser, NdŽ, DŽ1 kiek išgerti, įsigerti (svaigiųjų gėrimų): Senasis aiškiai ištraukęs mieste kokį buteliuką, ir jo geraširdiškumas grumiasi su saldžiu snauduliu rš. Ištráukdavo vyno gerokai Vn. B[uv]o nečysta galvelė – ištráukęs gerai Krtn. Aš šiandien net du stiklus ištráukiau Skd. Ištráukėm butelį džindžės (naminės) Žr. Turi̇̀ [degtinės], rūpi patraukt – teip ir ištráuki Žl. Gal da ištráuksit, ponas? Knv. Bonką ištráukė – i jau linksmiau Gs. Prieš karą, kad, būdavo, ištráukdavai butelį alaus – septynios kapeikos Lkš. Tikra nelaimė, kad visi amatninkai burną ištraukia rš.
| refl. Ser, NdŽ: Parėjo iš miestelio gerokai išsitráukęs Š. Urėdas buvo gerai nusiteikęs, nes buvo gerokai išsitraukęs LTsIV675.
ǁ intr. išgėrinėti: Abu labai mėgėjai ištráukt Krs. Ištraukąs buvo vyras, bet su protu, su saiku Dr. Veselėse ištráuka, iš, telpa anai KlvrŽ. Tas žmogelis ir gerai ištráuka Vvr. Ištráukia i valdininkai gerai Grd.
22. intr. LB78, Jrk140, BŽ338, DŽ1 išvykti, iškeliauti, išžygiuoti būriu: Kariuomenė ištráukė [į žygį] Mrj. Kad mes ištrauksim, išmaršieruosim į didįjį karelį LLDIII73. Šeimyna buvo ištraukusi į Rymą kariauti S.Dauk. Taip sykį trys karžygiškos tautos tuomi pačiu laiku ištraukė prieš Žemaičius J.Šliūp. Magistras su kareivyste prūsų … ištraukė Kauno linkon A1883,163. Nes jie buvo ištraukę, palikdami atvirus miestus SkvJoz8,17.
| Paukščiai jau ištraukė, jau tyku visur rš. Todėl ar senoji, ar jaunoji [bičių motina] su pulku savo šeimynos ištrauk iš aulio S.Dauk.
| Ryto visi ištráuksma į bulbes – pabūsi numsargu Krš. Vyrai ištráukė į vakaruškas Jnš. Jau visi ištráukė namo Jrb.
| refl.: Bet ir Skirmuntas po dienai antrai su pulkais savo vyrų išsitraukė namon V.Piet. Išsitraukitės ir darykit, ką karalius paliepė! Bb1Mak2,33.
ǁ išeiti, išvykti, iškeliauti: Jis, tėviškę mylėdamas, į karą ištráukė KII28. Kitaip galėjo jisai Nemurą ir visą dieną nepavyti, jeigu ans iš ryto spėtų ištraukti toliau V.Piet. Tiek ir džiaugsmo berno gyvenime, ką naktigonėn ištrauki, pasprunki nuo visų šitų kiauliasnukių J.Balt. Sau vakare i ištráuka kaži kur End. Kur beištráuki? Šts. Žinai, susizlastijai – sermėgą an peties ir ištráuki į numus Als. Gal Tirkšliūse ištráukė kas? Trk. Išrašo muni [iš ligoninės], ištráuku numie Pj. O man jaunam reiks ištraukti ir į krygį traukti KlpD107.
| refl.: Jam ineinant pro vienas duris, aš palengva išsitraukiau pro kitas I.Šein.
ǁ Plšk išvykti, išsikelti kitur gyventi, išsikraustyti iš kur: Advė mielai norėtų, kad juodu [su įnamiu] ištrauktų iš jos namų I.Simon. Beturčiai veik visi ištraukė į užrubežius prš.
| refl. H159, R199, MŽ265, N: Iš žemės išeimi, išsitraukiu R287, MŽ383. Išsitraukiu, traukiuos šalin, išsikeliu, išeimi R50, MŽ67. Išsitráukė iš čia už Nemno, Leipalingin Drsk. Kap išsitráukė, tai nė namuosna neažeina Arm. O Abramas buvo septynių dešimtų ir penkių metų, kaip išsitraukė (viršuje išėjo) iš Haran BB1Moz12,2. Ir kur jis išsitraukdavo; čia jis elgėsi išmintingai RB4Kar18,7. [Kristus] iš valsčiaus Herodo išsitraukė … ir nuėjo ing žemę pagonų BPI308.
| Bažnyčioj drūžkos (pamergės) trukteria kožna tą divoną, an kurio jaunoj klupėjo, tai reiškia – paskui ją ir jos išsitraũks (ištekės) Nč.
23. tr. impers. padaryti, kad atsirastų, iškiltų, iššoktų, sukelti: Dilgynės nudilgo rankas, kad nebežinau, kur dėtis: dega, kaista, tokias pūsleles ištráukia LKT240(Žml.). Kap nudegiau, net pūsles ištráukė Srj.
24. intr. turėti kiek (panašumo): Žiūriu in Gaidžių marčią ir misliju, kad vis panašumo ištráukia in Gaidžių sėklą (giminę) Ut.
25. intr. ištverti, išbūti, išlaikyti: Tik po metus ištráukdavo samdiniai [pas blogą ūkininką] Sk. Aš šiap tep mėnesį ištráukiau ir atsisakiau iš darbo Mrj. Aš per žiemą su vasariniu paltu ištráukiau, ale šalau Mrj. Aš maniau, kad ištráuksi lig pieno Ssk. Batai eina kaip melnyčia, nė metų neištráukiu Lb.
| tr.: Sunkiai ištráuka algą lig algos, vis trūktinai Krš.
ǁ išgyventi kurį laiką, iki kurio laiko: Gydytojas pasakė, kad ligonis neištraũks ligi ryto NdŽ. Ligašas, o ištráukė aštuoniasdešimt metų Krš. Muno krikšto tėvas dar šimtą ans ištráuks Yl. Metų neištráukė – i džiova mirė Šd.
26. intr. uždelsti, palaukti kurį laiką: Da ne, da metus laiko ištraukė, da metus laiko nevežė žmonių [į Sibirą] Plv.
27. tr. išgiedoti, išdainuoti: Visas senybines giesmes ištráukėm Aln.
ǁ pajėgti, išgalėti padainuoti, pagiedoti: Ištráuka dar bobelės giesmę Pj. Tokias gražias dainas ištráuka i pasenusios – pašiūro bobos Krš.
28. tr. nutraukti, nufotografuoti: Muno kumelė kaip ant potograpijos ištraukta – toki puiki Šts.
ǁ visus nufotografuoti: Paskuo i visą šeimyną ištráukė Kl.
29. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Mes sakome, kad ištraukėme trečiojo laipsnio šaknį iš 8 rš. Šaknis tiksliai yra neištraukiama rš.
◊ ãkį ištráukti apmulkinti: Kožnas nori ãkį ištráukt, vis tą biedną apšukot Ml.
ãšaras (ãšarą) [iš akių̃] ištráukti
1. pravirkdyti: Adomas armonika griežia, kad atsiklausyt negali, ašaras iš akių ištraukia A.Vencl. Mirk, iš jo ãšaros neištráuksi Skdt. Net ãšaras ištráukė, kai ažgiedojo jaunimas susrinkęs Sdk. Nuo to laiko man ãšaros lengvai neištraũks – daug reikia, kad ašarėlė pasrodyt Slk. Šiteip padirbk (suvaidink), kad būtum kaip akuratnà! Ir mum ãšarą ištráukei Svn.
2. pravirkti: Saviejie tai rauda, o svetimi negi ištraũks tau ãšaras Žb. Iš džiaugsmo net ištráukia ãšaras Ds. ×

į rõdą ištráukti sutvarkyti: Nūrašysma į Vilnių, ištráuksma visus į rõdą Šv.
iš giltinė̃s nagų̃ (iš grãbo) ištráukti išgydyti sunkiai sergantį, nuo mirties išgelbėti: Vos vos beišgelbėjo daktaras, vos ištraukė Jonienę iš giltinės nagų Žem. Šitie vaistai mane iš grãbo ištráukė Dgč. ×
iš kū́no dū̃šią ištráukti viską atimti, gauti, paimti: [Vaikai] pagatavi iš kū́no dū̃šią ištráukt Klt.
iš pil̃vo (iš pir̃što) ištráukti išgalvoti, pramanyti: Nereikia tikėt ištrauktóm iš pil̃vo žiniom – sarmata paskui tik Slk. Prielinksniui virš žmonių kalba jokio pagrindo neduoda, jis mūsų rašytojų iš kieno pirštų tėr ištrauktas J.Jabl.
kaip iš akiẽs ištráuktas
1. Rmš, NmŽ apie labai panašų į ką: Vaikas buvo jau penkerių metų, visai panašus į tą poną, kaip iš akies ištrauktas P.Cvir. Jonas į tėvą kaip iš akies ištrauktas Gmž. Ana kab kartas kab senoji Nastulia, kab iš akiẽs ištrauktà LzŽ. Visi vaikai in tėvą – kai iš akiẽs ištraukti̇̀ Vlk. Anies apsiženijo – kai brolis su seseria, kap iž akiẽs ištráukta Švnč. Kaip iš akiẽs ištráukta – mamos duktė Smal.
2. apie labai gražų: Gražus – kai iš akiẽs ištráuktas Švnč.

kaip (lyg) iš ausiẽs (iš [kalė̃s, kárvės, vil̃ko] gerklė̃s, iš kumẽlės uodegõs, iš rañkų, iš ùžpakalio) ištráuktas apie labai suglamžytą, susiglamžiusį: Susiraukšlėjęs – kaip iš ausies ištrauktas Lk. Šita skarelė suglamžyta, lyg iš gerklė̃s ištrauktà Mrj. Tas raištis surukęs, kaip iš kalė̃s gerklė̃s ištráuktas Šts. Atėjo suglamžytais, kaip iš karvės gerklės ištrauktais drabužiais Sml. Tai kad ji tokia kuodpeša: susivėlusi, susiglamžiusi – kaip iš vilko gerklės ištraukta Slv. Apsiaustas tavo surukšlotas raukšlomis, kaip iš vilko gerklės ištrauktas J. Sulijusi atsisėdau, o ka atsikėliau – palitas buvo kaip iš rañkų ištráuktas Yl. [Drabužis] kaip iš kumelės uodegos ištrauktas Pln. Vaikšto kap iš užpakalio ištrauktas Prn.
kaip iš bãlos (iš kùbilo, iš markõs, iš mar̃ko, iš vandeñs) ištráuktas KlK2,48 apie labai šlapią, peršlapusį: Kaštankė (kumelė) šlapia, taip kai iš kùbilo ištrauktà Grnk. Šlapias kaip iš markõs ištráuktas Tr. Šlapias kaip iš mar̃ko ištráuktas Vvr. Viena karvė į rykmetį būdavo kaip iš vandeñs ištráukta Vlkš. Prie šieno teip sušilo kaip iš vandeñs ištráuktas Jnš. Kirtikas per rugiapjūtę sumuręs kaip iš vandeñs ištráuktas PnmŽ.
kaip iš pi̇́eno ištráuktas apie ką gražiai, sveikai atrodantį: Nėko nedirba, kaip iš pi̇́eno ištrauktà, puiki Šts. Ana toki balta, graži, kaip iš pieno ištraukta Grg.
kaip per si̇́eną (per tórą) ištráuktas
1. apie liesą, ploną: Tas katinas kaip par si̇́eną ištráuktas, o jug i pieno, i meisos gauna Ms.
2. apie liekną: Stirninis arklys tas vadinas, kurs y[ra] kaip par torą ištrauktas Ggr.

liežùvį (liežiùvį) ištráukti
1. prašnekinti: Kiek čia yra lietuvių Jašiūnuose, tik neprisipažįsta – liežiùvio gi neištráuksi Dv.
2. klausinėjant sužinoti: Pagatavi buvo valdininkeliai liežùvį ištráukti, kad išvežti galėtų Krš.

pro aukšti̇̀nį (per lángą) ištraũks noriai, varžydamiesi ims į žmonas: Ją ir pro aukšti̇̀nį ištraũks Ds. Kad jau Kastutė išeis, tai mane par lángą ištraũks Mžš. Jei tavo duktė ištekės, tai mano pro lángą ištraũks Ukm.
vi̇̀są dvãsią (dū̃šią) ištráukia labai sekinantis, varginantis: Toks darbas vi̇̀są dū̃šią ištráukia Grž. Par visą reją paklo[ja] tą klojimą ir išeita [kuldami] par varpas, par ražus, vi̇̀są dvãsią ištráuks LKT65(Ms).
[kabliù, su kriukiù, su pirštù, rẽplėm] žõdį ištráukti J, BŽ116
1. prašnekinti, prakalbinti: Sunku iš jo žõdį ištráukt Dbk. Tik tyli ir tyli – iš jo žõdžio neištráuksi Ėr. Nešneki. Žodžio kabliu iš jos neištrauksi rš. Vienas klega ir klega, kitas žodį tik kyšteria, ė anas – su kriukiù žõdžio neištráuksi LKKXIII135(Grv). Dabar jau tylėsi, žodžio replėm neištrauksi iš tavęs rš. Kupiškėniškai [kalba], neištráuksi kito žõdžio (kitaip, kita tarme neprašnekinsi) Kp.
2. kamantinėjant, klausinėjant sužinoti: Poni nor ištráukti žõdį J. Niekas nė žodžio neištraukė iš jos lūpų apie praeitį J.Avyž. Nora tik žõdį ištráukti, ka galėtų po tam liežuvį laidyti Krš. Tyčiums taip šneka – nora žõdį ištráukti Krš. Žinai, bobos: ištráuks kokį žõdį i maišys su liežuviais Krš. Ana moka iš tavę žódį ištráukt Dglš. Tyko žõdį ištráukt, o paskum ir pilsto Antš. Nori tik žõdį ištráukti prieš valdžią Ėr. Iž manę ir kabliù žõdžio neištráuksi Azr. Nė su pirštù žõdžio neištráuksi Snt.
paištráukti (dial.) tr. visus ištraukti, pašalinti: Krutėj[o] dančiai, paištráukiau LzŽ.
nutráukti Rtr, ŠT1; R, MŽ, LL171, Ser
1. tr. SD384, R3, MŽ4, Sut, N, M, LL268,328, VĮ, DŽ1, DrskŽ staigiai atidalyti jungtį: Jijė nutráukė par pusę siūlą J. Netrauk virvės, nestipri – nutráuksi NdŽ. Vedu tvartan, bijau, kad pančio nenutraũkt karvė Klt. Išmetė inkarą uolotoje pakrantėje, bet audra nutraukė inkarą ir nunešė laivą K.Bor. Y[ra] miečiuką nutráukusi iš to smarkumo Vgr. Eikiam veizėti, kame buvo pririštas, nu šniūras nutráuktas, arklio nėr Kl. Su visu šniūru gali nutráukti, turi varginti [užkibusią žuvį] Štk. Ai gyslės kokios stiprios, negaliu nutraukt Pbr. Nutráukė negerai pavadėlį (bambos virkštelę), i serga moterė Sdb. Krupio kulšelę nutráuks, sutrins, jau lengvesnis kosulys Gd. Atsikeliu vieną rytą – gi kumelės nebėr: mat nutráukė lenciūgą i nulėkė ant arklius LKT280(Ssk). Karvė kaip pasmuistė – pykšt ir nutráukė virvę Ktk. Šitas siūlas tep sukriai susuktas, kad aš norėjau galuką nutráukt, tai net pirštą perpjoviau Ūd. Jeigu nutrauktas plaukas riečiasi, tai tas žmogus piktas LTR(VšR). O kad aš tau suriščia šilkais užpakalyj rankų nykščius, ar tu nutrauktum? BsPIV162(Graž). Oi atkilojo varinius vartelius, nutraukė lenciūgelius (d.) S.Dauk. Po vieną siūliuką storiausį šniūrą gali nutraukti LTR(Vdk).
| Atsargiai pjauk – nelygi vieta, dalgį nutráuksi Snt. Užkabino už kelmo ir nutráukė dalgį Alk.
| refl. tr.: Jis nusitráukė tris sagas nuo savo drabužių NdŽ.
ǁ plėšiant, sprogstant nunešti, atidalyti: Jo tėvu[i] ranka nutrauktà – riešas bėra Slm. Jai gi nutráukė koją, nu, jauna jauna da jy buvo – an stalelio buvo [kuliant] Skp. Talko[je] ranką nutráukė kulant Šv. Dešinės rankos nykštį lig sąnarėlio nutráukė Krs. O karè, vaikeli, mažas pyragas – rankas kojas nutráuka Vkš. Kažkaip antpuolė ant minos – ir abidvi kojas nutráukė Yl. Bėgdamas pro šalį aviai uodegą nūtráukė [vilkas] Lkv. Atsimenu, mano žalmargei uodegą perpus nutraukė A.Gric. Tai tik vienas telukas buvo gyvas, ir tam uodega nutrauktà Sn. Aš galvą kiekvienam nutrauksiu, kas tik norės man ką paveržt V.Kudir. Minų pilni laukai buvo, tai daug kam kojas nutráukė Slv. Tingėdavau šokt, nors man galvą nutráuk Antš. Gálvos žąsiokam nutráuktos, visi [šeško] papjauti Svn. Avelė Agotai pirštą lenciūgu nutráukė Klt. Jonai, iš tyko važiuok, mes tau galvą nutráuksma Lb. Vėliau apipjauni paūdrę ir nutráuki Dgp. Briedžių utėlė kai prilempa, nutráukt nemožna Klt. Nutraukė pelėda pyrago galą, ei džium džium džium džium, pyrago galą LLDI352(Brž). Barzda dar jau nutrauktà i to velnio nebė[ra] Yl. Vilkas atsisukęs kapt ir nutraukęs žąsinui galvą LMD(Sln). Tuoj vienas [paukštės] galvą, kitas kojas nutraukė ir suvalgė LTR(Ds). Bevažiuojant pamatė karalius, kad jis be pirščiuko, ir klausia: – Kodėl? – Mašina nutraukė, – atsakė vaikas BsPII127(Kdn). Su pūčkelėms kojeles nutráukė JDI102. Ir tenužnyb jam (karveliui) galvą užu sprandos ir tenenulauž (viršuje [tenenu]trauk) BB3Moz5,8.
| refl. tr.: Pirštus nustráukė du Klt.
ǁ nugnybti, tempiant atidalyti: Lapus nutráukė karvė NdŽ. Patraukiau i nutraukiau [žolę] Sdb. Nutráukiau pienę ir palaižiau Ėr. Kai nuarinėja, tai pereini bulbas, kur ne kur po svėrelę nutráuki Slm. I prišienauta yr, i batvinienį nutráukiu [karvei], i bulbienį Klt. Usnį tik nutráuki – galgi ją išrauni! Klt. Dovanokit man, susieduliai, ar kur žirnelį nutráukiau (rd.) Ml. Žalių rūtų neišrauk ir lapelių nenutrauk LTR(Ldk). Ir nutráukė kvajos šakelę (d.) Dv. Regėjos jai tatai lengvas daiktas obuolį nutraukt MP50.
| prk.: Galūnes mes ne nutęsiam, – nutraukiam Snt. Muno žodžiai par pusę nutraukti̇̀, neturu iškalbos Rdn. Atmerkime akis, gyvenkime matydami. Arba nutraukime nepakeliamą santuokos grandinę J.Gruš. Su savo klausytojais studentais visai nutraukti sieto nenorėčiau K.Būg. Nutráukiau vaiko čiupryną Dv.
^ Tai ten buvo, kad širdies pasaitus nutráukei Skr. Kožnas tokias „panas“ pakaltina: „Niekas nenutraukė joms liežuvio iš kosurės“ Žem.
| refl. tr.: Teip nusbodo, teip sušilau – nustráuksiu gi ir aš šitą obuolį Šmn. Tai vienąsyk perpiete aš pasilypėjau an vartų – nusitráuksiu kelias vyšniukes LKT191(Lkč). Kai eini par lauką, tai nusitráuki kokį žirnį Krč. Kazys nusitraukė smilgą ir ją kramtydamas stabtelėjo A.Rūt. Ožka nuo kryžiaus nusitráukė žolę i išlėkė Grnk.
2. refl. Š, DŽ1, NdŽ, Klk, Trš, Lk, Šv nutrūkti, pasileisti (pririštam, pritvirtintam): Nuo sieto karvė nusitráukė J. Misliau, ka šuo nusitráukė, – teip blaškės Žlb. Eik pri tų karvių daba girdyti, galia nusitráukti Trk. Ak tu, bjaurybė, – šuo nusitráukė Mžk. Dvi turėjom karves, tai nusitráukusias po tam čia Budriūse radom Kv. Einu už staldo, sakau, gal nusitráukė ir išejo lauko [karvikė] LKT106(Klm). Tas ožys ema nusitráuka, kaži ką dar užėda – ir išgaišo tas ožys Yl. O kita [ožka] tik duoda stiklinę [pieno], i da krioks tau nusitráukusi Yl. Antra naktis nusitráukia [šuo] ir prapuola Jnšk. Kai nusitráukia kalė, tai pro šalį i bėga – nekanda Jrb. Margis nieko nelaukė, nuo tvoros nusitraukė LTR(Krok).
3. tr. R412, MŽ555, Pin sugriauti, susprogdinti, sudaužyti, nuversti: Jeigu ne akmeninė bažnyčia būt, būt nutráukę Pls. Nutraukiau pušį – nei lapė nelojo Sv.
4. tr. Skrb, Krs, Pvn, Vkš liautis ką daryti: Nutráukti darbą NdŽ. Nutráukti posėdį NdŽ. Nutráukti lošimą NdŽ. Nutráukti derybas NdŽ. Teismas visą bylą nutraukė, numarino VĮ. Nutráuktas teismas, nebeteis jos Slm. Kelyje pakilo baisios arktinės pūgos, ir mūsų keleiviai turėjo nutraukti kelionę K.Bor. Cukrum (dat. sing.) tai auginom [burokų], ir linai buvo seniau, o dabar nutráukė: nei tų, nei tų – bulbas sodina Slm. Aš čia atvykau su svarbia misija – nutraukti šitą Sierakausko veiklą J.Gruš. Gali nutráukt tarnybą, ka turi darbo stažą Jrb. Jy tėvus gi prižiūrėjo: i prižiūrėjo, i slaugė, i darbą nutráukė Mžš. Vieną dieną kad ir nutráuksi darbo, tai nieko nebus Sn. Aš buvau biskį nutráukęs darbą, tai nenorėjo duot pensijos Dg. Nutráukė jau dieną, nutráukė šiandie mokslą Sml. Ka nenori, į mokyklą neik tad, nutráukti gali vieną dieną Trk. Nutrauktà statyba [kaime], varo visus į Raudėnus Rdn. Lietus lyja, – nutráuktas pjovimas lig pirmadienio Slm. Nutraũks jau kūrenimą visur Žl. Nutráuka vaistus [ligoniui] – jau i suprastė[ja] Rdn. Pradėjo ma[n] leist tas ampuoles i tuojau nutráukė, – ma[n] jos buvo negerai Jrb. Tepk tą koją ištisai i nenutráuk Smln. Nutráukti stipendininkui stipendiją NdŽ. Nutráuk, visai neduok [pinigų], tai negerai, ale akis užmesi – ir užteks Pv. Vaikai aštuonis metus turėjo – ir nutráukė pinigus (nebemoka pašalpų) Upn. Kai sužinojo, kad daug uždirba, tai nutráukė pensiją Slm. Dabar jau reikia nutráukt gegužines per sausras Slm. Jis pradėjo par daug didelį biznį varyt, tai jam nutráukė Jrb. Tiej, nutraukdami tą mokslą išganytingą …, tiktai apie ūkį ir namus savo rūpinase WP198. Prasidėjus šienapjūčiai, mum nutráukė atostogas Krs.
| Atėjęs jis mum kalbą nutráukė Jnšk. Kam tu kitam žodį nutráuki?! VšR. Jų pokalbį nutraukia skardus juokas J.Mik. Ir jam vėl ėmė kilti nerimastis, kad pavojingoji pažintis nebus nutraukta V.Myk-Put. Nutrauk su juo draugystę J.Gruš. Ne, Adomas visai ne dėl to spyrėsi, kad ji nenutrauktų nėštumo. Nubudo tėviški jausmai J.Avyž. Kilus karui, jis turėjo nutráukti savo užsienines studijas NdŽ. Nutráukti santykius NdŽ. Iš jaunumės pamėgęs teatrą, jis ir toliau nenutraukė su juo ryšių rš.
| impers.: Iš papykio jai ir kalbą nutráukė, nepašneka Ant.
ǁ padaryti nebegaliojantį, atšaukti, panaikinti: Gardino sutartimi Žygimantas turėjo įsipareigoti, kad nutrauks Švitrigailos 1431 m. Skirsnemunėje sudarytą sąjungą su Ordinu rš. Sudarytą darbo sutartį galima nutraukti rš. Šiandien pat siunčiu žmogų, kad užsakus nutraukiam M.Katil. Jis jai ant strovos, dengalo ir venčiavonystės skolos netur jai nutrauktie BB2Moz21,10. Ir sumainė aukso žiedus, nutraukė žodelį LTR(Čb). Karinė prievolė trejiems metams buvo nutraukta rš. Vieną autobusą, sako, nutráukė (reisą panaikino) Vs. Nutráukė mašiną (autobusą), tai kol pasieki Ukmergę, reikia eit ant kito kelio Ln. Nutráukė, nebevažiuoja keleivinė Vb.
5. tr. R206, MŽ274, LL171, Š paviršiumi nuvilkti, nutempti, nutęsti: Nuotráukti I. Ištikimasis šuo nutráukė savo poną nuo kiaurumos NdŽ. Nuog upelės lieptelį nutráukiau LzŽ. Kur aš tą mašiną nutráuksiu! Jrb. Su grėbliu nutráuki tuos didžiuosius [šiaudus, pelus], sušluoji į krūvą Krt. Jam reikia mėšlas nutráukt [iš gardo, iš tvarto] i pašert [jaučius], pakratyt Sdb. Kap iššukuojam [linus], pakulas nutráukiam Kpč. Viena mergaitė buvo labai drąsi, todėl nutraukė lovą, nes ant tų [rūsio] durų stovėjo lova LMD(Gdr).
ǁ šluostant pašalinti: Šitą puteklį nutráuksu su lakatu Kr.
ǁ atitolinti, nukelti: Karvė nutraũks koją, ir palaidysi Dgp. Ranką nutraukti nuo ko N.
| prk.: Nutráukė kur kita puse keleivinę, prie mus jau neina Klt.
ǁ refl. tr. nusikelti: Tą patį namą [į gyvenvietę] galiat nusitráukt Grz.
ǁ velkant atlikti (valkšną), užvilkti, nuvilkti: Trumpa dienos, tik dvi valkšnas nutráukėm Rš.
6. tr. Bsg įstengti, pajėgti nuvežti, ką nutempti: Da nutraũks toks arklys an Panevėžį Ėr.
7. tr. R199, MŽ264, LD64(Lkv), DŽ1, Erž traukiant nuimti, pašalinti, numesti, nuplėšti ką nuo ko viršaus: Nutráuk nuo tvoros paklodę, tik neperplėšk! NdŽ. Valgydavom, gal nutráukdavom tą staldengtę, o paskui vėl užklojam Ppl. Nutráuk marškinius nu virvės, matai, ka[d] trata (sausi) Krš. Aš liūbu tas sukneles nutráuksiu žemėn Trk. Atnešė maršką [stalui apdengti] – ar tik ne nuo lovos nutrauktà (nešvari) Ob. Turė[ja]u tokį šniūrą, tai prisirišiau, kad nenutraũkt vėjas [nuo traukinio stogo] Aps. Atsigulė naktį – kaip traukė kaldrą nuo jos ir nutráukė Aln. Šiferį nutráukt žemyn reikia Všt. Tai mes tą vainiką nutráukiam [neleidžiami kabinti], an šulnio apisukam tą vainiką, o nuo durų nutráukiam, būdavo Kpr. Nutráukdavo nuo kojos, ažniurkydavo tas dėles – negi leis (paleis) Svn. Nutráukė nu kūtės tą piršlį Vgr. Jį nuo stogo nutráukė Mrj. O jeigu dabar Mitrulionio šuo išlėks? Baisiai ryzgus. Įsikibs į kišką ir nutrauks žemėn [nuo dviračio] V.Bub. Nutraukęs nuo lentynos mylimą savo baltakę, lenkė, lenkė, lenkė, kol nė lašo nebeliko Žem. Ale aš, nusilaužęs nuo medžio storą kucių, kaip rėšiu striukiui per galvą, striukis apkvaito ir puldamas visus paskui save nutraukė BsPIII102(Plv). Jomis (virvėmis) surištus piktus anielus arba velinus nutrauktus iž dangaus ir pragaran įmestus SPI373.
| prk.: Aušros ranka nutrauks mėnulio baltą drobę, per žemę pereis saulės gandas įkypai B.Braz. Tu ko nori? Kad angelą jam iš dangaus nutraukčiau? J.Balt. Tada nutrauksi jungą jo nuog kaklo tavo Ch1Moz27,40. Tvirtapradės priegaidės galūnė nutráukia kirtį nuo šaknies ant savęs NdŽ.
^ Rūkai, būdavo, i rūpestį nuo save nutráuki Ar. Nutraukė kaip katiną nuo pečiaus LTR(Šl).
| refl. tr. NdŽ.: Petrelė nusitraukė nuo šatros rūbus, kurie jai buvo reikalingi, ir nusinešė kitan pirkios galan V.Krėv. Stepas pasuko klėtin, o tėvas, susiieškojęs nagines ir nusitraukęs nuo tvoros autus, sėdosi ir avėsi M.Katil. Nusitráukė kaldrą ir miega Grž. Rado [katės], tai i sudžiovintą [valerijoną] nusitraukė i surijo Upn. Bet jis, matyt, kerštą turėjo: nusitráukęs jį nuo pečiaus su tąj kėdele, kur kojas aunas, apmušė, apmušė Bsg. Tas kryžius jau nutriušęs buvo – [kriaučius] kaip griebė, tas kryžius lūžo ir jį nusitraukė BsPIV98(Brt). O tas senis, kaip papratęs, ir jam užsikraustė ant pečių, ale Jonas jį nusitraukė nuo pečių BsPIV21-22(Brt). Karo svirne kančiukėlis (kančiukaitis Vlk) – aš jį nusitrauksiu (d.) Pls. Neverk neverk, mergužėle, jau daugiau nebarsiu, karo svirne kančiukėlis, aš jo nenustráuksiu DrskD1901.
| intr.: Asla nešluota, pečius nekurtas – boba tik nustráukė nuo pečiaus Ml.
ǁ braukant nutašyti, nulyginti: Su skliutu kai su obliu nutráukia Ar. Kuprikę [sienojo] nutráuka su abliu, ka nebūtų guzų, ka būtų nūlaidžiau Krž.
8. tr. B, H153, R12, MŽ16, N, M, Š, Aln, Trgn, Bsg nutempti ką užmautą, užvilktą, užrištą, numauti, nusmaukti, nuvilkti, nuauti: Moterys nutraukė nuo jo į ragą sušalusią sermėgą A.Vencl. Drykst nutráukia kailinius ir numeta Šmn. Kad nuo pačios rūbą nutráuksiu, tai neturėsi Lb. Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie nugaros prilipusius marškinius, nutraukiau kelnes M.Katil. Kab bernai su čebatais, tai insuka [šokdami] tuos andarokus ir nutráukia Dg. Kamgi nutráukei man batą, užmauk! Ob. Aš nuo kojų nutráukiau [klumpes] ir pradė[ja]u pliaukšėt vilkui Aps. Nutráuk man batus NdŽ. Šmūkšt i nutráukė vieną batą Žlb. Reik nutráukti batus ir išpilti vandenį Lnk. Kai ateina te kas, tuoj bobulė kepurę nuo galvos nutráukia Pnm. Tas senukas kepures nutráukė, nutráukė Grv. Tuojau turiu išgirsti apilsusį sparnų švankštimą ir nutraukiu nuo galvos kepuršę M.Katil. Tas Jokimas, savo kepeliušą nutraukęs nuo galvos, ant to laiko pasirodė savo panai DS224. Vaikas tiktai capt už kepurės i nutraukė [ubagui nuo galvos] BM205(Grnk). Tau kepurelę nutraukčiau, į juodą purvą suminčiau N54. Aš jo kepurę nutráukiau, į purvynėlį įmečiau JD738. Tą kuskelę nutráukė nu galvos i sumyniojo po kojėms Trk. Nutraukusi nuo galvos skarelę, aprišo jam ranką MPs. Griebia vainiką, nutraukia, o tos neduoda Všk. Žiedas nuo rankos [vagių] nutrauktas i laikrodis [girtam] Klt. Dar nutraukęs žiedą nu piršto savo antmovė ant piršto Jūzupo M.Valanč. Seniau, sako, važiuoja, tai ratus nutráukia, o galas žino, kas tę nulupa tuos ratus, gal velniai koki Dg.
^ Mun kaip maišą nu galvos nutráukė, kai būdamas paklydęs atsižinau, kur esąs Gršl.
| refl. tr.: Albinas vienu ypu nusitraukė per galvą palaidinę rš. Dabar paėmė šitą laivelį, pririšė diržu savo, nuo kelnių nustráukė Lkm. Ji nusitráukė pirštines NdŽ. Nebgaliu pats sau batų nusitráukti Vkš.
| intr.: Bebėgant anai iš dvaro lauko, batelis nusitrauka ir paliekta prilipęs (ps.) Vkš.
ǁ BBMik3,3, N, Gršl nulupti, nudirti: Žievę nulupu, nutraukiu R9, MŽ11. Skūrą nutraukiu R41, MŽ55. Jaučiui odą nutraukti B. Tai menkei tą skūrą nutráuki, i prikiša tą skūrą, i verdam Plng. Jis (generolas) tuo sustojo, kardu aprėžė [levui] apie kojas ir tuo nutraukė jam tą kailį BsPIV195(Brt). Tą avį lapė nusinešė, skūrą nutraukė, mėsą suėdė, o tą prikimšo kokių mėšlų ir atsinešė in pakelę BsPIV285(Brt). Afierai sudeginojimo tur nutraukti odą (nudirti) ir tur (viršuje ją) stukuosna sukapoti BB3Moz1,6.
9. tr. nutempti, nuvesti paskui save: Gal jį biesas kur nutraukė, kad šįvakar nesulaukiau LTR(Brsl).
| prk.: Gero žmogaus nenutraũks [į plėšikus] Dv. Buvo noro ir pastangų Maironį nutraukti į atskiras visuomenines sroves rš. Jie nutauto ir paskui save nutraukė liaudį A.Sm. Klausytojį nutraukia misliomis į paupius Dubysos prš.
| refl. tr.: Vaikai nusitraukė, įkibę į skvernus, prie medžio vieną mažą, drūtą žmogelį J.Balč. Nenorėjau eiti, bet jis nusitráukė, už rankos paėmęs, į girią NdŽ. Vienas kitą nubado nusitraukęs krūman Šmn.
10. tr. atskirti: Nuo vaikų anas močią nutráukė Klt.
ǁ DP186 prk. atitolinti, atitraukti: Vaikus nutraũks iž vienos mokyklos, varis kiton Drsk. Nuog darbo nutráukia, ką geria Drsk. Žmones nutráukia nuo darbo Rd. Tėvas mirė, duoną reikė[jo] uždirbt, tai ir mane nuo mokyklos nutráukė Vrb. Tokia stambi buvau, mane nuo tos piemenystės greitai nutráukė Grž. Jo viernieji padonai nuog priderančio pilnasčio būtų nutraukti prš. Visai taip dedasi, kad kas girtuoklį išsyk nutrauktų nuo degtinės V.Kudir. Adomas didžiai nuliūdo, širdį jam baisiai suskaudo: jis nutraukė nuo Dievo palaiminimo tiek savo vaikų ir dėl to tik, kad jie buvo nuogi! BsPII98(Šl).
| Ak mano viernasis išganytojau, neduok, kad mano dūšia nutraukta būtų nuo dangiško palinksminojimo prš.
ǁ Snt prk. nupratinti: Vyskupas Valančius dideliai žmonis nutráukė nu gėrimo Varn.
11. tr. slapta paimti, pasisavinti, pačiupti, pagrobti, pavogti: Tu, moč, penkrublę nutráuksi PnmR. Pinigų nemažai prapuolo, ar kas nuo stalo jam nutráukė, ar nesumokėjo tiek, kiek reikė Krs. Anas visa kap nutráukt, kap pavogt LzŽ. Bijojo, ka nenutraũkt kas [balinamų audeklų] Eiš. An šėrimo kiti šiaudų nutráukia Rod. Keistas iš jo žmogus, jam vis kad kito nutráukt Dglš.
^ Tavo laimę šuo su uodega nutraukė Yl.
12. sumažinti ko kiekį, skaičių, dalį atimti nuo ko: Nutraukiu, numažinu SD376. Aš tau nieko nenoru nutraukti nuo tavo algos B. Nuotráukti, nuoimti, atimti I. Jis man nutráukė algos NdŽ. Nuo kai ko nutráukt ben kiek reikia [pinigų] Všn. Žmonės mus užsipuolė, girdi, darbadienius nuo jų nutraukiam V.Bub. Ka tik kaip nutráukti, ka tik kaip sumažinti uždarbę, ka ti̇̀k nuskriausti žmogų, ir gan! Trk. Nūtráukęs buvo arų Pj. Kad būt nenutráukęs brigadyrius, būt daugiau gavęs [už darbadienius] Ad. O dar kiek mumiem vogos nutráukė! Lp. Kupčiams kupčysta [veda į nuodėmę], kurie kupčiaudamos artimuo nuotrauka P. Nutraukus tuos trumpalaikius svetimus piningus, kurie turi atgal duodami būti, popierinių piningų padengimas sumažėjo prš. Ponai šeimynykščiui, viernai slūžijusiam, nutraukia jo algą brš. Seniau gyveno vienam dvare ponas labai neteisingas: krividydavo žmones arba šeimyną, vis nutraukdavo algą, dažnai ir be algos išvarydavo LTR. Jam algą mokėdamas biškį nutráukė, kam vasarojų išganė Jnšk. Sako, daug nutráukia už runkelius Gs. Ir nutrauktumei iš užmokesnio už dirvą Sut. Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13, MŽ16. Siuntė man į kambariuką po torielėlę išpliauškintos buizos turbūt šeimininkė iš geros širdies, šunims nutraukdama LzP. Nū mūsų nūtraukė, jims (neturintiems) davė [žemės] Vn. Nuo savęs kartais kąsnį nutráukiu ir žmogui atiduodu Vrb. Dėl riebalo tai nutrauksim nuo savo burnos, apseisim J.Avyž. [Tėvai] nuo savo burnos nutraukę penėjo, dengė ir sergėjo, kad kur galvos nenutrūktų O. Tėvai tau, rasit, paskutinį kąsnį nuo burnos nutraukę atidavė Ašb. Nežinai, mergaite, kiek vargo turėjo motinelė, kol uždirbo tą auksiną, ne kartą, rasi, nutraukė nuog savęs kąsnį Rp. Sviesto kilogramą nū savęs nūtráukęs parsiduodi Vn. Nu savęs reik nutráukti, kad reik atiduoti Ggr. Atiduodu kąsnelį vaikams nu savęs nutráukusys End. Reik nutráukti nu savęs kąsnelį Yl. Nuo savęs nutráuk, o jam duok Rs. Motina dėl vaikų visad nuo savęs nutraukia LTR(Vdkt). Ką nuo savo burnos nutráukiam, tą tau atduodam Lp. Ji nuo manęs nutráukia kur gardesnį kąsnelį ir jam atiduoda Ėr. Nuo miego nutráuk, bet padaryk Rs. Kiek man miego nutráukė šitos knygos Šmn. Valgyt man neginta, tik miego nutráukia – kelia pečiaus kūrent Ob. Tas karas sveikatos daug nutráukė Lb. Ką reik įsitaisyt (įsigyti), priseina nu maisto nutráukt Rs. Visas nes tas turtas, kurį nutraukė Dievas tėvui mūsų, yra mūsų ir sūnų mūsų Ch1Moz31,16.
| Kas tada sako, jog Jėzus, būdamas Dievu visagalinčiu, negalėjo ižg duonos padaryt kūno nei iž vyno kraujo savo švenčiausio, tas dievystei jo ir visagalybei nutraukia SPII191.
^ Įstatymas buvo aiškus: nieko nei pridėti, nei nutraukti Blv. Turiam sakyti tikrą teisybę, kaip žinom, nieko nepridurdamys nei nutraukdamys M.Valanč. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi NžR. Nuo savęs nenutráukęs, kitam nepaduosi Tr. Sau nenutraukęs, kitam gera nepadarysi LTR(Šmn). Ir pridėk, ir nutrauk B919. Nuo vieno žmogaus nutraukia, kitam duoda LTR(Ds). Nutrauk – bus mažiaus, pridėk – bus daugiaus B.
| refl. tr., intr.: Nuo savęs nusitráukė valgymą Ėr. Kiek nusitraukiam nuo savęs – ir turim išmainyt sviesto Ėr.
ǁ refl. tr. pasilikti: Ar da pieno nuo telioko nustráukiat? Mlt. Kas beliks anglių, nusitráuk [kitam kartui lyginti] Šts.
13. tr. kuo padengti, aptraukti paviršių: Koks gražus tas puodas paliko: kaip su lekeriu nutráuktas Žr. Vasarojaus suskis dobilus nutráuka, neleida augti Šts. Žiūriu, gi visos kojelės pūslėm nutráuktos Šd.
| refl.: Prie mūsų buvo šaltiniukas, bet daba jau nusitráukė (užžėlė) Škt.
14. tr. nukrėsti, nupurtyti: Ka muni nutráukė toks baisus šaltis Kl.
15. tr. DŽ1, Vkš, PnmR, An svoriu nuvarginti, nuveržti: O kai ušėtkas visai nutraukė rankas, persikreipiau kitą šoną J.Balt. Sunkus daiktas – tuoj rankas nutráukė Slm. Net rankas nutráukė vaiką benešant Klt. Šiandie mañ pusiau nutráukė, nuo darbo negaliu pastiest Ml. Na, pusę girios sunešėm, net pečius nutraukė V.Krėv. Nusvilk [kailinius], pečius nutraũks Ign. Brangūs (Tikri Pn) karoliai kaklą nutraukė (d.) Ad, LTR(Ukm).
^ Nevalgyk daug – pilvas kaklą nutráuks Kltn. Badu galo negausi, jei pilvas kaklo nenutrauks S.Dauk.
16. tr. esant vėjo traukai, nunešti su savimi: Didelės šiūpelės tokios būdavo, pili aukštyn, vėjukas nutráukia Škn.
| impers.: Nutráukė šonan debesį Lb. In Dūkštą lietų nutráukė Dglš.
ǁ traukos jėga nukreipti: Yra tam tikri išradimai, yra įtaisai, kurie nutraukia trenksmus Žem. Kieme statydavo perkūnsargius tokius aukštus – tie nutráukdavo Grz. Gal kad elektra visur yr, gal nutráukia, ka teip jau netranko [grausmas] Ssk. Eglė nutráukė perkūniją Sug. Kad ir spirs pušin, tai balon nutraũks [žaibą] Ob. Į obelį netrenka, į aukštus medžius nutráuka [žaibą] Vg. Ėjo ėjo debesiai, nelijo – upė gal nutráukia Tj. Nutráukė laukan šitą ugnį [šv. Agotos duona] Vdn.
17. tr. Plv nugramzdinti: Upės verpeto saugotis reikia, ba kas an verpeto užplaukia, tą verpetas gilyn ir nutráukia Kpč. Ė kap užsikabins [žuvis] až kriūkelio, tai šitą nutráukia jau vandenin probką Aps.
18. tr. nublukinti: Aš nenoriu žalio [drabužio]: tuo nutráukia saulė Jrb. Buvau geltonai nukvarbinęs, dabar saulė visai nutráukė (visai dažus nuėdė, nuėmė) Vlk.
19. tr. Skr, Trgn nuplikyti, apšutinti: Tos uogos nevirytos, tik su garu nutráuktos Smln.
20. tr. nudžiovinti, nuvytinti: Saulė nutráukė žiedus Pš.
ǁ nunokinti: Tie karščiai nutráukia avižas be laiko Jnš.
21. tr. kuo (ppr. prietaisais ar instrumentais) nusiurbti: Sako, blogą kraują nutráukia Graž. Nutráukė paskutinęjį kartą tus myžalus – i numirė Pln. Kai gėrimas nusistos, reikia gumine žarnele nutraukti į butelius rš. Nūtráukė nū plaučių pūlius Grd. Ka čia aukštas kraujo spaudimas, biškį kraujo nutráukė, biškį geriau Lž. Jeigu vaikas papo neišžinda, pieną iš papo reik nutráukti Vkš. Daktarai nutráukia viską – čystas, sausas [balzamuotas] kūnas Kpč.
| Nuog veido nutráukė kraują [su dėlėmis] – nieko nemačijo Jon. Inleidžia tas dėles, tai jos nutráukia kraują DrskŽ.
ǁ Pj, Vgr, LKT159(Pšš), Vdn, Trgn, Ad, Sb, Pl leisti, duoti nutekėti, nubėgti (vandeniui); nuleisti: Grioviai užžėlę, kada nevalyti, nenutraukia vandens, visiškas rūdynas pasidarys, vienos šlapokšnos V.Bub. Tie melioratoriai nutráukė [v]andenį, kitų i šulinės sausos Pln. Nutráukė iš čia (iš žemupio) [v]andenį, i sausà Krš. Girė velniškai nūtráuka žemę Šv. Kanalai nutráukia vandenį iš laukų Pgg. Griovį nukasė, tai nutráukė [vandenį] Kdn. Balos nutráukia vandenį, tai uogų nebe taip yr Šmn. Išbėga [iš ežero] upelis, nutráukia negerumą Sug. Nė kiek nenutráukia [išmelioravus] da labiau – užkiša tik Kpr. Upė nutráukia vandenį Mlt. Gerai da, kad [v]andenį nutráukė žemelė, tai ir burokai, ir vasarojus but skradžiai žemėn Tj. Čia versmė buvo, ale [melioracija] nutráukė Klt. Kad iškast [griovį], nutraũkt vandenį, tai augt, derėt Vlk. Šulniai sausi, nor bulvas pilk – vis ta miliracija vandenį nutráukė Pv.
| impers.: Jau kiek nutráukė OG68. Griovius traktoriais užvertė – vandens nebenutraukia, pavasarį vanduo dirvose telkšo J.Paukš. Toki kiauržemė – nutrauka viską į apačią Kl. Vandenį nutráukė, kai nebebuvo malūno Krž. Čia nusausymą darė, čia visur vandva plaukė, o iš sklepo nenutráukė vandenio Sdb. Seniau grioviai būdavo negi nutraukiami̇̀ Slm. Sausa. Ė pašalinėjo, pašalinėjo – i nutráukė Švnč. Iki šitą vandenį nutraũks, negalėsim sėt Mrj. Labai blogai leidžia [sniegą], ale gal nutraũks [vandenį] Pv.
| refl.: Purvynas pusiau blauzdų, ale vanduo greitai nusitráukia [pavasarį] LKT123(Žgč). O aš nepatingiu vakare, griovelį prakasu, tai kad išeina tas vanduo, per naktį nusitráukia Jon. Dabar kelias dienas nelyja, maž i nusitraũks Plv.
ǁ prk. burtais susiurbti sau: Norėdama iš kitos karvės nutraukti pieną, Joninių rytą, dar saulei nepatekėjus, moteris kerėtoja eina į kaimyno pievas ir su audeklo pala braukia nuo žolės rasą rš(Kp). Per Joną gyvulių iš ryto negalima gytie, kad an rasos neišeit Jono, ba, jeigu ant rasos Jono išeis – pieną nutrauks, tada jau be pieno LKKXVII194(Grv). Žmonys pasako[ja], kad ana mokanti karvėms pieną nutráukti Vkš.
22. tr. padaryti ne tokį smarkų, sumažinti intensyvumą, susilpninti, sumažinti, suimti: Pamerki vandeny, tas vanduo nutráukia žalumą, tas vanduo lieka žalias Bsg. Nupili, nupili su ta asta (actu), ta asta biskį nutráukia tą juodumą Všt. Mesk į vandenį [mėsą] – i nutráuks sūrį Dr. Vaistai sopulius kiek nutráukia Ad. Kur gaut sėmenų – paskaitinčia, gal sopę nutraũkt Švnč. Prided’ molio – nutraũks karštį Švnč. Vanduo nutráukė silpnumą (atgaivino) Stk. Pabandyk išgert šito, gal nutraũks [nemalonų skonį] Gž. Vyšnios smogas nutráukia nuo burnos Vlkv. Nutráuka tie kukurūzai [žemės] riebumą, kelius metus nėkas neauga Krš. Ogi žinot, širšė įkando, dėjau išrūgom – karštį nutráuksiu Plv. Dėjau pikio in piršto, gal ir biškį nutráukė [karštį] Dv. Užsidedi juos (tikrinius karolius), tai, sako, nutráukia geltligę Plv. Kap ranka tiej vaistai [skausmą] nutráukė DrskŽ. Apdėjau galvą skara – ir nutráukė [skausmą] Srj. Jei nori miego, tai valgyk: nutrauks! Lp.
| impers.: Man užeina dažnai [skausmas], būdavo, greit nutráukia Ds. Sako, vandenio viedrus reik pastatyt [, kai šalna], nutráukia tą šaltį Rs.
| refl.: Reik numirkyt šernieną acte – visi kvapai nusitráukia Vdk.
23. intr. kiek nugerti: Jis atkemša savo gertuvę, ir padoriai iš jos nutraukia rš. Nutráuk truptį, kad nebūtų sklidina Grž.
ǁ tr., intr. DŽ1 mėgti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Būdamas vienišas, panašiai kaip ir Kaupas, kartais nutraukdavo, „iš nuobodumo“ – kaip pats sakydavo LzP. Kai su visais geruoju, tai ir magaryčių pasitaiko. Ir kaip reikiant burną (stikliuką) nutraukti M.Katil. Buvau nutráukęs, nėko neatsiminu Krš. Aš biškį nutráukęs mergičkas pagaudau, pagniaužau, paniurkdau ir paleidžiu Škt. Pusę litro nutráukęs da malkas skaldo Ktč. Ir šnapsiuką juodu nutráukia KzR. Tas ir nutráukia gerai Gs. Ne šventasiai ir mūsiškis – nutráukia, kai nugriebia kur centą Skdt.
24. intr. kietai numigti: Labai puiku per popietį biškį nutráukt Žb.
25. tr. užtraukti, užrūkyti: Še, nutrauk keletą dūmų, kad lengviau būtų ant širdies J.Paukš. Iš tosios vietelės buvo išmušami kaliniai, norėję tenai užeiti ir su nekalčiausia intencija, pavyzdžiui, darbo metu dūmelį kitą nutraukti B.Sruog. Duoki ma[n] dūmą nutráukt Gs.
26. intr. DŽ1, Dr, Brs, KlvrŽ, Tv, Trg, Jrb, Šk, Mrj, Ėr, Mlt nueiti, nužygiuoti, nukeliauti, nuskristi, nuvykti ir pan.: Vienu trūkiu nutráukiau, t. y. nuejau J. Būrys žmonių nutráukė per lauką NdŽ. Į rūmus nutraukė tokia vestuvių procesija, kokios nebuvo matęs joks kitas karalius J.Balč. Užsivertęs pakinktus nutraukė takeliu per daržą, kalbėdamas poterius M.Katil. Nutraukiau į Skapiškės (= Skapiškio) parapiją ir ką siūti radau pas Svilą, Kreipšių ūlyčios gaspadorių M.Valanč. Tie vokyčiai, žinai, čia nutráukė ant Mažeikių Slnt. Nūtráuksi jaunas būdamas tolie Pj. Šitai į Sekmines nutráukdavom į Rietavą pėsčioms Kv. Kap nutráuksit, nueisit sodžiun, rasit Sn. Nutráukėm ten, kur nurodė, kur lietuviai gyvena Yl. Padėjo bliūdą pripylus ant kiemo ir nutráukė sau Skr. Kur nutráuksi, ar į Kauną? KzR. Tai pačiam dar tas dūkulys neišgaravo iš galvos – vis dar nutrauki pas ją? Jnš. Karvutės kur nutráukė? Šl. Vaikai gal miškan nutráukė, kad niekur nesmato Ut. Šiandie Alantoj atlaidai – daug svieto nutráukė Vdn. Dar senukas ir pas kaimynus nutráukia Prn. O kap vakaro sulaukiau, pas mergelę aš nutráukiau DrskD43. Pas karalių nutráukęs, pasiprašė dukterų pamatyt Jrk131. Vienos moteriškės vyras buvo per daug šimtų mylių į kovą nutraukęs BsV41. Tada visi dvylika brolių, paėmę dalgius, nutraukė į pamares pašaukti Žilviną BsPIII320. Jau saulė žemai, sunku man šiandien nutrauktie miestelin Sz. O po svodbos jie ten ir nutraukė LC1883,1. Tokį [be motynos] aulį svetimos bitės išplėš rudinį, ir tad palikusioji šeimyna nutrauks į tą aulį, į kurį svetimosios bitės jų naudą nunešė S.Dauk.
| prk. H165: Debesys nutráukė į vakarus BŽ413.
| refl.: Mažgi kap nustráuksme OG376. Po tam nusitraukė (viršuje nuejo) iš tę kalnop BB1Moz12,8. Paskui bitės pamaželiai nusitraukia į artimą kokią vietą, kur susimesti nora S.Dauk.
| prk.: Koleros liga jau dabar į Mozūrų kampą nusitraukusi Kel1853,8. [Debesys] nūsitráukės int šiaurei linkuo KlbXV131(Klp). Ir taip su vėju ūždama ta migla nusitraukė ing rytų šiaurią šalį DS257. Šviesi saulelė nuo mum nustráukė, šaltis žemelę gruodu sutraukė BM415(Kp).
ǁ nusikelti gyventi, nusikraustyti: Aš buvau vienąmet nūtráukusi į Vanagų kaimą Dov.
| refl.: Nustráukė bernas in gudus, su gude Drsk. Nūsitráukė už Joniškio [meistras], dirbo ratelius, – ten nemoka Grd. Sykį vienas jaunikaitis su dviem savo seserim prie pasiuntinio gyventinai nusitraukė, kad geriaus gautų Dievo žodį permanyti Ns1857,1. Po kelių metų nusitraukiáu toliau [gyventi] Rt. Ir ypačiai tarp nesenai ten nusitraukusiųjų, dar neįsigyvenusiųjų esanti dabar apgailėtinai didi bėda Kel1881,35. Šitai eš vaikus Israel atimsiu iš pagonių, kuriup nusitraukė, ir anus iš visur surinksiu, ir anus vėl jų žemėna nuvesiu BBEz37,21.
27. refl. R, MŽ, Sut, N pasislinkti tolyn: Atejo toks baisus, atbulas, atbulas i nusitráukė Užv. Nenusitráuk teip toli į pasienį Grž. Jis jau nusgando, ale nustraukė pasienin ir tyli, laukia, kas bus LTR(Kp).
ǁ išsikraustyti, išbėgti tolyn (ppr. gelbėjantis nuo ko): Paskui grįžom, kai nusitráukė frontas Vlkv. Jis nustráukė su visais karo pabėgėliais Knv. Toliau nustráukė vokiečiai Kp. Bet kiti nusitráukė toliau, mes gavom susišaudyti Plt. Nusitraukis nuog mūsų, nes tu macnesnis tapai nei mes BB1Moz26,16.
ǁ prk. pasišalinti nuo ko, vengti ko: Nu visi piktų surinkimų arba kompanijų nusitraukti del apturėjimo loskos p. Dievo brš.
28. refl. nusitęsti, nusidriekti: Į pietus gi ta lyguma nusitraukia gan toli LTI315. Paukščių kelias – kurisai nuo pietų šalies prasideda ir nusitraukia ant šiaurių rytų DS163(Rs). Nemnas (Nemunas) nustráukia kita puse ir apsema mūs pievas DrskŽ. Galbūt Vilnių myliu dar ir už tai, kad prie jo baltų bokštų glaudžiasi dzūkų šilai, nusitraukią iki pačios Dainavos rš.
| prk.: Jo valdžia iki kraštų žemės nuositrauks I.
ǁ pasistūmėti, išsiplėsti, išplisti (apie užimamą plotą, vietą, ribas): Ka nėkur negalėjom nusitráukti, ten į daubą buvom Kl. Jau labai seniai kitą kartą lietuvininkų šaka į anus kampus nusitraukė A1884,89. Šaudė visai čia pat, už anų trobesių ir daržų, pleškino visu ruožu, pradedant užmiesčio ežerėliu ir nusitraukiant į vakarus M.Katil.
29. intr. kurį laiką šiaip taip išgyventi, prabūti: Da jis nemirs nutraũks kelias dienas Ėr. Nutráuki dieną – ir vėl gyveni Ds. Aš galėčiau vandeniu gyvas savaitę nutraukt, bet su vaikais ką daryt? P.Cvir.
30. tr. uždelsti, užvilkinti, atidėti vėlesniam laikui, nukelti tolyn: Motyna susižeidė, ale veselės nenutráukė Rdn. Tas lietus labai darbus nutráukia, gaišina Jnšk. Jie pylė i pylė Panevėžin, užtat i tą kiaulę [paskersti] nutráukė Mžš. Nutráukė [paršą skersti] suvisu šilumon Švnč. Nu, jei palydinės lietai, nutraũks [pjovimą] Lp.
| refl. Mlk, Tr, Slm, Pl: Pietūs čia visada nusitraukdavo į vakarą J.Balt. Bulves ilgai kasėm, tai kūlimas nusitráukė į pabaigą rudens Stak. Nustráukdavo ir visi darbai, kai žmonių nebuvo Vrn. Pakalbėjau su dukteria, ir metukai nusitráukė (vestuvės nusikėlė) Mrs. Atejo karas – nusitráukė to ženatvė Antš. Nustráukė dabar bulbų akėjimas, – paliūtė Kln. Lyja ir lyja – darbai nustraũks rudenin Ktk. Nereikia darbas atadėliot, ba kai nustráukia tolyn, tai ir lieka Trgn. Nemisliau, kad teip nustraũks šienapjūtė Sdk. Vakare tai melžimas nustráukia (susivėlina) Kp.
31. refl. Ut, Lp užtrukti (apie laiką): Kartą mūsų giedojimo repeticijos ilgai nusitraukė I.Šein. Paškauskas buvo išvažiavęs į Minską, tai ten jį surado, tenai reikėjo siuntinėti kvotą, ir dėl šito tardymas nusitraukė A.Janul. Kolei merga parejo namo, nusitraukė keli mėnasiai LTR(Lp).
32. tr. CI38,572, DP374, R, R6, MŽ, MŽ7, N, NdŽ, DŽ1, Gršl, Tv, Brs, Tl, Šauk, Šll, Kv, Šv, Trg, Rd, Sdb nujunkyti nuo žindimo: Nutraukti, nujaukinti Q156. Nutrauktas kūdikis B. Nutraukiu, attraukiu nuo pieno R10, MŽ13. Kaipo vaikas nutrauktas (nebžindomas) par motiną savo: toks užmokesnis dūšiai mano M.Valanč. Pri savo krūtinės laikėm vaikus lig devynių dešimties mėnesių – anksčiau nėkumet nenutráukėm Pln. Nūtráukei nū savęs i nebduok papo Jdr. Žmonos vaiką nutráuka nu savęs, pagailsta – i vėl pradeda [žindyti] Eig. Kad, būdavo, kūdikį nutraukia, o paskui vėl atžindo, tai toks žmogus, gyvendamas ant svieto, gaudavęs piktas akis BsV241(Brt). Ir bernalis augo bei tapo nutrauktas BB1Moz21,8. [Samuelį motina] tuojau kaip nuog kreklo nutraukdė …, atvedė jį su savimi ing namus Dievo DP563. Ir vaikelis augo ir buvo nutrauktas RB1Moz21,8.
| Nutrauktas veršis B. Anų veršiukai, po keleto nedėlių žindimo nuog karvės nutraukti ir ant žalios išleisti žolės, įgauna žyvatavimą ir dvesia iš to Rp. Karvikę turu, i pavasarinį veršį esu nutráukusi Krkl. Kas metą nūtráukdavo penkis veršius Grd. Palaikėm savaitę pri karvės – i nutráukėm [veršiuką] Kal. Nutráuktuojuo veršiuo pieno nešk KlvrŽ. Jau veršį veislei nutráukti keta Plt. Jauname mėnesė[je] nutraukta kumelė geriau ims drigantus Trk. Po tam jis tuodu ėryčiu nutraukė ir tą senę milžo Rdž. Jaunus gyvulius taiko nutraukti nuo motinos prieš pilnatį, tai sako, kad gerai auga LTR(Br). Kai tik veršiukus nutráukėm, tuoj ir pradėjom vežt pieną Gs. Apsiteliavo [karvė], mažai pieno duoda, telukas neprižinda – ir nutráukėm Pv.
^ Nerimsta kaip veršis nutrauktas nuo motinos V.Kudir. Ko bliauji kai[p] nutráuktas veršis? Skr.
| refl. tr. R, MŽ, N, Krž: Šiemet penkis veršius nusitráukėm Kl. Turėjom dvi karves melžamas, tris veršius nusitráukę Stl. Šį metą veršuko neturėsu nusitráukti – karvelė paliko žiemmilžė End.
^ Koks apluokas, tokį i veršį reik nusitráukti (kokia materialinė padėtis, tiek ir vaikų reikia turėti) Slnt.
33. tr. sudainuoti: Stasel, kokią mes dainą tom mergšėm nutráuksim? Srj.
ǁ dainuojant nutęsti: Jis dainuodamas teip nutráukia, nuvelka Jnšk. Ir atrasdavo [giedotojas], kaip tą balsą nutráukt, kaip jį paleist Mšk.
34. tr. NdŽ, Srj, Šlvn, Žž, Bsg, Antr, Lb, Kpr, Sb, Tv, Kal nupaveiksluoti, nufotografuoti: Vardinės ka buvo, oi kaip visaip nutráukė Sk. Nutráukė nuotraukę prieš saulę, – išsiviepus DrskŽ. Mudu nutráukė terp tų jurgynų Jrb. A neturi [fotoaparato] nutráukti gandrą berže? Lc. [Fotografas] nutraukė ant vieno abrozdėlio Jo Mylistas abudu vyskupu TS1899,7-8. Tas tėvas … davė nutraukt jos (dukters) paveikslą, nunešė ant grįžkelės, pastatė BsMtI63(Brt).
| refl. NdŽ, Dl, Gdr, Kvr, Trgn, Užp, Švnč, Vlk, Al, Vgr, End, Trg: Nusitráukti drauge su kuo KŽ. Reikia nusitráukti pasui DŽ1. Nusitráukiau į paveikslą Tj. Kai nusitraũks visi, mudvi eisiva pažiūrėt Snt. Abu nuvažiavom Kupiškin, nustráukėm Šmn. Nustráukė, tai kap terlė kokia atrodo Kls.
| tr.: Kai vyras numirė, pakavojom gražiai, nuotraukas nusitráukėm Slm.
ǁ tr. kopijuoti: Visais iki šiol aprašytais būdais nutraukiant reljefą ir situaciją, pirmiausia reikėjo lauke išmatuoti kampus, linijas ir gauti kitus duomenis, reikalingus matuojamos vietovės planui sudaryti rš.
◊ akių̃ nenutráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį: Tas Jonis par tą sambarį akių̃ nenutráukia nuo jos Jnš.
karū̃ną nutráukti pažeminti, paniekinti: Atsivožijai [padarydamas nuodėmę] pačiam Sutvertojuo nuotraukti karūną P.
nuo širdiẽs nutráuktas apie labai mielą, malonų žmogų: Vaikas nuo širdiẽs nutráuktas Ds.
panutráukti (dial.) tr. visus, viską nutraukti, nutraukyti, nuplėšyti: Išvedė iš ažu stalo tą viedmą rageną (raganą) ir panutráukė itas gražias suknias Dv.
patráukti Rtr, NdŽ, KŽ; SD1133, Lex100, R87, MŽ115, M, L, LL149,151
1. tr. SD1127 traukiant pakišti, pabrukti po kuo: [Arklys] jam an kupros kaip šoko, jį po apačia patráukė, tą žmogų būt sumynęs Snt.
| Ėjo pagal gelžkelį, vėjas po traukiniu i patráukė Mžš.
| impers.: [Senelis] iškrito iš šitos lineikos, jį patráukė Pl. Viena vadelės pusė po lenke patrauktà PnmR. Gerai, ka jį nepatráukė po ledu Jrb.
ǁ pariesti, pasibrukti: Žąsis kaip ant vienos kojos stovi, antrą net po savim patráukia, tai ant didelio šalčio Upn.
| refl. tr.: Jis pasitraukia kojas ir sukryžiuoja jas po suolu I.Simon.
2. tr. traukiant padėti kur: Tuos sienojus patráuksma pastogėn Sb.
ǁ pakabinti: Mane dėdis patraukė po balkiu, ale teip bjauriai, kad nė su galva, nė su kojoms žemės nesiekiu BsPIII80.
ǁ pakarti: Jis užnėrė katinui ant kaklo virvę ir patraukė į sausą obelį rš.
| refl.: Pasitráukė su šniūriuku – i po visam Krš. Žiūria, ka pasikoręs vyras, nusijuosęs nuo kelnių diržą i pasitraukęs po šakos LTR(Žg).
3. tr., intr. suėmus, užkabinus traukiant kiek už ko patempti, truktelėti, timptelėti: Patráukė ją už rankos DŽ1. Savęsp patraukti N. Ąselę durų nuplėšė ne kažin kiek patráukęs Kp. Tas pripuvę tvartelis, žu sienojaičio patráukia [meška] ir sviedžia (ps.) Rod. Žabelis patraukė už skverno prasižiojusį Pleikį taip nemandagiai, jog tas ant pelenų atsisėdo, išmesdamas nagines į viršų M.Katil. Tėvas patraukė vaikui už ausų rš. Patráukiau spenį, do pienas neteka Klt. Noriant nuo to (kad nepavogtų arklio) pasisaugot, reik už tos kojos pasiėmus patraukti atgal Sln. Patraukei bulbę – visos nubirsta Trk. Jis patraukė stipriai vadeles. Arklys net pasimuistė, staiga sustabdytas A.Rūt. Asilkas išsigando, patráukė pavadeles LKKII220(Lz). Laikrodžiai su lenciūgais, patráuki už galo, kai išeina Šauk. Patraukė už virvės [avinuką], tas parpuolė, o kad jis žiūri – tik avies kailis prikimštas šiaudų! BsPIV286(Brt). [Jonas] atėjo pas tą skylę, patraukė diržą, pajuto, kad jau nupjautas BsPIV22(Brt). Už to lenciūgo tik drykt ka patráukė, tas šuo sucipo Lnk. Vaikas padarginimą [minos] patráukė – sprogo Kln. Pūčkos gaidį patraukti N. Jis į mane piktai pažiūrėjo ir patráukė skambutį Plšk. Patráukė jisai skambalą Alvt. Ji tą siūlą patraukė ir išgirdo varpus gaudžiant LTR(Rdm).
| Arklys koją buvo paniręs, ans mokėjo patráukti (truktelėjęs atstatyti) Krš.
^ Įminsiu mįslę per barono gyslę, kas tą gyslę patrauks, visą pasaulį sušauks (varpas) LTR.
ǁ tr. pajėgti pešti, išpešti: Ineš ratinį nepaminamą, pririš kuodelį nepatraukiamą LMD.
ǁ tr. traukant, tampant truputį išgauti ko: Ištepu riebuliais, patráukiu pieno, ištepu pienu, išminkštinu kakas, tada laidau Klt.
4. tr. L, LL261, Rtr, NdŽ kiek pavilkti, patempti i šalį, tolyn nuo ko arba artyn prie ko: Krasę į šalį patráuk J. Patráukė rąstą nuo tako DŽ1. Motina patraukia dukteriai kėdę šalia savęs V.Bub. Patráukiu an kraštą lovos [ligonę] ir vėl įstumu Svn. Vygė prie lovos patráukta Jrb. Suolą patráuk! Mrj. Galima patráukt stalas Dgp. Parejo tetė an pietų, aš pamislijau, patráuksu tetei kėdalę Pln. Ė tas [brolis] numirėlį pakels in langą – i vė patraukia, pakels – i vė patraukia LTR(Tvr). Patráuksiu dobilus, – kiaušiniai ta ta ta išbirėjo visi iš gūžtos Klt. Kur tiktai mun skausta, ten aš patráuku tą pūslę Žeml. Ma už vienos kojos ema, už kitos, už abiejų kojų trukt, žiūriu – aš prie vartų patráuktas Pg. Uždarė tą grabą, patráukė į pašaliuką Žr. Arklį turėdavo, su arkliu patráukia vagoną tą, kur reikia Sb.
| Čia svirnas buvo mūso pakalnė[je], daba patráukėm čia į kalną Všv. Čia tą gelžkelį patráukė Ktč.
^ Ponas Dievas maistelį patraukia (atima, sumažina) N.
| refl. tr. Š, NdŽ, DŽ1: Senelė irgi atsisėdo ant kulbelės, pataisė verpstoką ir pasitraukė arčiau į save ratelį V.Krėv. Jis atsisėda prie stalo, pasitraukia aplanką su popieriais V.Bub. Pastráukiau kėdę, tai atsistojau – būtau nepaskėlus Pv. Pasitráuk taburetę ir sėsk Klvr. Jau suolelį [vaikas] pats pastráukia, atsisėda Klt. Aš pasitráuksiu tą stalą į šviesą Pc. Po nosia mėsą pastráukė, surijo, o mes sriubos tik gaudavom Pv.
| intr. prk.: Vyžuonių geležinkelio stoties trobesiai riogso tolokai pasitraukę nuo miesčiuko Pt. Nuo kelio pastráukęs kiemeliukas Adm. Anksčiau ir apie Šimonis miškas buvo, dabar toliau pasitráukęs Šmn.
ǁ traukiant suėmus ar paėmus už ko į viršų, į šoną ar į save pakeisti kiek vietą, padėtį: Šliuižę patraukti N. Patráuki vieną pusę, kitą – ir užulipa [rąstas] Kur. Į vidurį to vogo įkiša štrikį ir patráuka į aukštą (aukštyn) LKT135(Prk). Įdėjo akminą ir sujudino lenciūgą, o broliai patraukė arti viršaus LMD(Žg). Patráuk rykštes atgal, – jau visiškai prie nyčių priėjo Brž. Patráukit rykštes, – negaliu išmint Rdm.
ǁ kiek pakelti, atitolinti: Patráuk koją iš tako! Šv. Aš nebipaspėjau patráukti tos rankos, ans mun sudevė Als. Patráuk galvą nu šviesos Šv.
ǁ pavesti, patolinti: Sūneli, patrauk žirgą nuo tako J.Jabl. Karalius sako raganai: eik, patrauk žirgą nuo tako LTR(Rk). Patrauk vaiką nuo kelio Pn.
ǁ refl. tr.: Pasitráukė jis man tolyn, išsiėmė penkius žiedus, sako: – Tu išsirink, katrą nori, vieną Plvn.
ǁ pavesti į kitą vietą ką pririštą, pakelti, perkelti (gyvulį): Eidama patráukiau karvę Sn. Patráuk karvę toliau – žolės daugiau Klt. Patráuk gyvulius pavėnin Mlt. Jis tą karvę nepatráukė ant pliko lauko, nuvedė į lenkutę Jrb.
5. tr. pasmaukti: Biškį buvo užuolaidos patráuktos, i pamatė iš lauko Všv.
| refl. tr. Ser, NdŽ: Kelnės benga nusmukti, reik aukštyn pasitráukti Vkš. Anas kalnius pastraukia, persižegnoja ir vėl guli LTR(Slk).
6. tr. pavežti.
| refl. tr.: Pasitráuki valčikę ledu išlipęs ir vė eini įsikibęs į jąją Vl.
7. tr., intr. įstengti, pajėgti traukti, tęsti, vilkti, vežti: Prikrovė vežimą – nė arkliai (tokį, jog nė arkliai) nepatraukia J.Jabl. Sunkiai ji bepatraukė plūgą ir vežimą P.Cvir. Arkliai vežimą vos patráukia DŽ1. Aštuonis arklius užkinkys liuob, – nepatráuka kiteip Gršl. Cielą vežimą vos arkliai patráuks Kl. Arkliai nė iš vietos ne[b]ipaeina, ne[b]ipatráuka Brs. Matai, toks purvynas didžiausis liūb ten būs, o teip arkliai vos [b]ipatráuks Sd. Jaunas žmogus įsisėdo į vežimą, spauda, ka tie arkliai ano ne[b]ipatráuka Sd. O arkliai stova ant vietos – nepatráuka arkliai Yl. Maušienė įsėdo į vežimą – i nepavažiuosi, nepatráuks arkliai Tl. Patraukanti̇̀ buvo kumelė Pvn. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepaveža iš vietos, nepatráuka anie Stl. Kitą kartą nežiūrėdavo – ka tik plūgą patraũktų [arklys] Škn. Ka gi te, ir arkliukam jeigu tik viksvelių duosi, tai plūgo nepatraũks Plvn. Daug nekrauk, – nepatraũks [arklys] Jnš. Traktorius turi traukt, arkliai nelabai patráukia [akmenų] Sn. Jaučiai daugiau patráukia, arkliai tiek nepatęs Gg. Arklynas nepatráukia vežimo Klt. Reikia pervažiuoti per upelį, o arklys negali nei kaip ratų patraukti LTR(Ukm). Kelias traktoristų išdirbtas, arklys ratų nepatráukia Mžš. Mano sena kumelė da patráukia ratus Pnd. Čia tai stebūklingas gyvulys (arklys) – vien ratai žmogum [sunku], nepatráuksi prieš kalnalį kokį PnmR. Traukiu traukiu – nepatráukiu Sb. Kad važiavau pro daržą, pro rūtelių darželį, nepatráukė bėrs žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1478. Nepaveža, nepatraukia širmi žirgeliai NS652. Da pėdo rugių nepatráukiau (buvau maža) – jau reikėjo ant šalinės lipt Graž. Ir metę [tinklus] negalėjo patraukti dėlei daugybės žuvų BPI409.
| Užejo miegas, nebgalė[ja]u nė grėblio patráukti Als. Dar grėblį patráuku, dar nesu visai atlikusi Rdn. Nu dar nėko, dar dalgį patráuka (dar stiprus) Pgr. Patrauktų̃ (įstengtų pjauti) – vyras prieg sylai Drsk. Nuejau pjaut – nieko nepatráukiu dalgės Kpč. Dar su dalge patráukiu Jz.
| prk.: Patraukami̇̀ tie muno darbai, kaip trauki, ištrauki Lk.
^ Nepavalgęs nepatrauksi, nepapustęs nepapjausi Pg.
ǁ pajėgti pavilkti, panešti (kojas): Vieną dieną pereisi, tai kitą kojų nepatráuksi Ds. Man išrodo, kad jei didelį arklį teip pašertume šiaudeliais kap šituos, tai ne tik vagos, ale ir kojų savo nepatrauktų Kpč. Kojų patráukt negalėjau Gdr.
ǁ galėti, pajėgti traukti, sukti: Negaliu patraukti girnas B, N.
ǁ intr. pajėgti veikti (apie mašiną): Jeigu rugius kulia, tai reikia rugių pėdus perpus pjaut, kitaip nepatráukia tas lokomobilis Pn.
8. tr. pertraukti: Paskui dirvonus plėšia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patraũks Antr.
ǁ prk. viršyti: Patráuks tėvo pusė – [vaikas] būs pijokas Krš.
9. tr., intr. Ser kieno paviršiumi pabraukti, brūkštelėti: Patráukti per stygas NdŽ. Jis patraukė ranka išilgai stalo, taikydamas katei per nugarą M.Katil. Par sieną patráuki su ranka – didžiausias sluoksnis širkšnio Grnk. Jeigu pryšais patráuksi, gali pasirakštint Krž. Būdavo, mama išplaka blynų tokią tašlą, tą silkę už uodegos patráukia par tą tašlą – ir an petelnios Alz. Jis peiliu patráukė gaidžiui per kaklą NdŽ. [Giltinė] dalgiu taip patraukė, kad iš karto patalan paguldė J.Mik. Šlapiu autuku patráukei [per bažnyčios lentukes] – ir švaru Sn. Ta pagal katilo dugną patráuksam šepetį Klk. Išskaluodavom, išskaluodavom [skalbinius], mušdavom patraukdami̇̀, patraukdami̇̀ sutartine Sdb. Ne tiesiai [kuldavo skalbinius], o patraukdami̇̀ Sdb. Gero daikto daug nereikia: pirštu patráukei, palaižei – ir abiem gerai Ssk.
ǁ apie įvairius veiksmus, atliekamus braukiant per ką: Jo juodi plaukai buvo šiurkštoki, bet jis daug jais nesirūpino: patrauks kokius tris kartus šukomis – ir pabaigtas darbas J.Balč. Patráuk su karštu prosu – nebūs taip susirukšlėjusi [skarelė] Krš. Sakau, patráuk man, ba storas noragas! Lp. Patrauktai̇̃s kirviais geriau ir rąstus tašyt Alv.
ǁ refl. tr. paviršiumi pabraukus, brūkštelėjus pasikabinti: Su pirštu pasitráuk nuo viršaus tos smetonos – kiek čia reikia Jrb.
10. intr. kiek suduoti, uždrožti, sušerti: Patráukė su diržu par kuprą gerai – i daba vaikas kai vaikas Jrb. Kančium per blauzdas smagiai patráukdavo Vlkv. Da šitai reikėjo rozą patráukt Plm. Patráukė vieną kitą sykį per pečius Rmš. Nebūdavo, ka kas patraũktų par veidelį Sdb. Lėkdamas pro šalį broliams patraukė su bizūnu par kalnierius LTR.
11. tr. patempti, kad veiktų, judėtų, suktųsi, pavaryti: Laikrodį patráukti NdŽ.
12. tr. ką surištą kiek sutraukti, paveržti: Reik patráukti arklio kojas – numina tolie par naktį Varn.
13. tr. sutraukti, suveržti: Virvelėmis Adamo patrauksiu juos, ryšiais meilės SPI373.
14. tr. paraukti: Tiek mažų mergyčių ji (siuvėja) turėjo aprengti baltai baltutėliai. Čia patraukti, čia pridurti, nes išaugta nuo to laiko, kai vedė prie pirmosios komunijos M.Katil. Baltai ans buvo aprėdytas, tokios kelnės patráuktos Klk.
15. tr. impers. Mžš kiek pritraukti, suriesti (ppr. dėl paralyžiaus): Toks kriaučius buvo, toks biškį koja patráukta buvo Skd. Tep ta koja patrauktà ir būdavo, čia tik po karų ją išgydė Graž. Kokia aš darbinykė – ma[n] patraukti̇̀ pirštai Vlk. Po vaiki darė vonias, – buvo kojos patràuktos (nepaėjo) Rod.
16. tr. padaryti sukritusį, suliesinti: Liga tuoj patráukia Antš. Jis labai ligos patráuktas Antš.
| impers.: Kiek per šituos metus patráukė, be čėso pasenau Ut. Tris dienas pasirgo, ir tuoj patráukė Antš. O Mikonis už jį gi vyresnis, tai turėjos turėjos, ale patráuktas jau Slm. Senai bematęs bobutę – jau patrauktà labai Slm.
| refl.: Subinikę atkišęs, pasitráukęs – susenęs gatavai Rdn. Jau jai kokia negeroja, kad nevalgo, visa pasitráukus Ds. Kiti jau kiek pagyvenę, pasitraukę, panokę kaip obuoliai J.Paukš. Jis ir jaunas pasitráukęs buvo, o dabar tai viškui senelis Slm.
ǁ impers. padaryti įkritusį, įdubusį: Tik tuos vidurius traukė patráukė Lp. Nuog vilensko valgio pasdariau kai kumelys patrauktai̇̃s viduriais Vlk. Tep patraukti̇̀ viduriai, rodos, nieko nėra Kt. [Vyras] pokūdis, žandai patraukti̇̀ kruopytę Slk. Patrauktai̇̃s pilvais šunys y[ra] visų greitiejai Šts.
ǁ refl. šiek tiek sumažėti apimtimi, kiek susitraukti, sušokti: Pastráukė kiek apsiavimas, tai nelekia nuo kojos Klt. Dimas pastráukia, kai išvelėji Klt. Sušlapę kailiniai būna pastráukę, būna maži Vrn. Paskuo biškį pasitráuka, kaip išemi [audeklą] Žlb. Pastráukė kamašeliai, tai dabar geri Klt.
| Darė nuotrauką – pasitráukęs mun inkstas Rdn.
17. tr. patempti, gūžtelėti: Barbė atmeta galvą, patraukia vieną petį ir paklausia: – Už ką ir kaip aš tau turėjau atsilyginti? I.Simon. Sėdi gurkliuką patráukus [bobutė] Klt.
18. tr. impers. traukuliams kiek patampyti, suspazmuoti: Patráukia, patráukia [akį], tik man retenybė tep būna Vlk.
19. tr., intr. kiek stingdyti, kietinti: Kai patráukė šaltukas, tuojaus apdžiūvo balos Vrn.
| impers. Akm, Lp, Lš, Skr, Ds: Šalnoja, patraukia R150, MŽ198. Šią naktį biskį patraukė N. Truputį patráukė ir apsnigo Šv. Šią naktį jau šalnavusi, patráukusi KI471. Nieko dar, kad plikšala patraukė, juk rugys ir dobilas iššustų po tokia [sniego] danga M.Katil. Iš ryto buvo patráukta, o dar̃ atleido! Rdm. Dabar kiekvieną rytą patráukia Stak. Vakar buvo patráukta po nakčiai Švnč. Biškį patráukė tą patį šlapumą Lk. Ravukai išsivalys: tuojau patrauks vandenį Žem. Šąla, maž patraũks biškį – nusbodo tas šlapumas Klt. Dieną buvo atašilas, ė in vakarą kiek patráukė Tvr. Atvažiuojant kelias buvo patrauktas, grįžtant bus daugiau ištižęs Škn. Iš nakties purvyną patráukė Stl. Šįryt gerokai patráukė Rs. Šįryt smarkiai patráukusi – jau arklį viršum purvo kela Klp.
ǁ tr. padžiovinti: Saulė šildo, tai gal nors kelią patrauks Vrn.
20. tr. kokiais įtaisais kiek pasiurbti: [Žvyrduobėje] vandens yr, bėdos tekus, a gaisras – yr jau iš kur vandens patráukti Klm.
21. tr., intr. Šv burna ar nosimi pasiurbti (skysčio ar dujų): Čiauduliui užėjus, smarkiai patrauk kvapą į nosį TS1899,72(Vaižg). Aš patráukiau to [bjauraus] kvapo – davai vemt! Vdn. Kap in save orą patráukiu, tai uždaro vienon šnirplėn Dg. Plūksnų padegina, sutrina, ka smaradas būtų, patráukia dūko [vaikas] ir pereina, apstoja [kirmėlės] Kpč. Ir jam stipriau patraukus dūmą, rausvi debesėliai išplisdavo virš galvos M.Katil. Dantį krapštė, patráukė į save kvapą, ir prarijo [smeigtuką] Graž. Senis prikimšo pypkę, užsidegė ir, patraukęs kelis kartus, tarė: – Lengvas dūmelis, nė seilės nepadaro V.Kudir. Kai mergelė jos (tabokos) patraukė, kai naginė susiraukė LTR(Lp). Duok nors dūmo patráukt, šiandiej da nekūrijęs Sdk. Einu numie dūmo patráukti Akm. Alekseli, duok dūmelį patráukti End. Patráuk kampoto Drsk. Iš butelio porą gurkšnių patráukiau Snt. Patráuk gurkšnelį iš butelio Ėr. Tu parsineši [degtinės], patráuki gurkšnį – i guli Jrb. Vienu rozu patráukiam [iš butelio], kitu rozu patráukiam, nebedaug ir liko Žl. Patráukia, patráukia teliokas, tai kai šoks, kai stums viedrą, i papilia Klt. Tas nulekia žiedeliukas, an kitą [gėlę] nuskrido, patráukė [bitės] Žl.
ǁ intr. pašniurkčioti (nosimi, šnervėmis): Nusiraminęs visai Antanukas patraukė vieną kitą kartą nosim, lyžtelėjo liežuviu viršutinę lūpą V.Krėv. Kroklys vaikas, kroka vis pašaukdamas, patráukdamas Rdn. Patraukė šnerkšlėm [smakas] ir šaukia į pačią: – Čia yra svetimas žmogus LMD(Žg).
ǁ parūkyti: Patráuku, patráuku i pametu, bijau daug rūkyti Pj. Pelenus nukračiau, patráukiu papirosą Dg. Tėvas ilgai tylėjo, paskui vėl patraukė pypkę ir ėmė lengviau alsuoti rš.
ǁ tr., intr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų); mėgti pagerti, įsigerti: Mėgsta jis patráukti DŽ1. Jaunasis Muselys, kurs mėgo patraukti degtinę, pasiliko trioboje TS1903,9b. Mūso i kunegas patrauką̃s – tik paduok Rdn. Patráukia vyras, nelaimingas žmogus DrskŽ. Kaniako (konjako) patráukia daktarai Adm. Patráukia, o stipras, raudonas Krs. Patráukę vyrai, liežuviai kliūna Krš. Ana buvo toki burną patraukanti̇̀ dar Varn.
22. refl. Š, ŠT7, Ser, KŽ kiek paeiti, pasislinkti kuria kryptimi, pasistumti artyn, tolyn ar į šalį: Pasitráukti kelis žingsnius (atgal) NdŽ. Pasitráuk a šen, a ten! Pln. Dar žingsnelį pasitrauk J.Jabl. Pasitraukit per žingsnį, pasitraukit! K.Saj. Prašom truputį dar pasitraukti KlK21,49. [Liūtą] pririšo tuo tarpu prie medžio ir patys pasitraukė į šalį ratų susiieškoti J.Jabl. Anusė susigūžia, pasitraukia atbula, atsišlieja sienos ir laukia rš. Ka eis šokti, tik į kertę pasitráuki, ka neprimintum Kal. Pasitráukiat, sako, nu durių toliau, tuokart kalbėkiamos Trk. Pasitráuk iš kelio! Vkš. Anie (vilkai) nu kelio pasitráukė, paskuo davai vytiese Krž. Tu pasitráuk – galvą dabar kišęs, i nieko nematyt Jrb. Jūs biskį in šoną pasitráukit Lbv. Kad jūs vienplaukės, tai kad jūs toliau pastrauktūt nuog lango [per perkūniją] Dg. Suploja su rankom, tie pasitráukia [šokdami kadrilį] Sk. Atsiminęs, ka negalima stovėt po medžiu, greit pasitráukia LKT264-265(RdN). Pasitráuk, vaikel, nuo kelio – da arkliai sumindis Ėr. Ožys pasistoja ant dviejų kojų ir šeria – tai da spėji pasitráukt, o kai avinas puola – nespėji Svn. Pasitráuk ma[n] iš akių! Jrk130. Pasitrauk bent į šalį, mano jauna mergele LLDII63. Ožka susiraukė, šalin pasitraukė, dreb iš baimės, kad iš meilės vilkas nebučiuotų NS1365(Brž). Pastráuk in stalą arčiau, valgysme Klt. Biškį pasitráuk, vaikas nora atsisėsti Trk. Pastráuk – visi pareisma [susėsti] Dbk. Pasitráuk, tu man skverną prisėdai, aš negaliu atsikelt Skrb. Niekas ant tavęs nepasitrauks, idant tau ko pikto padarytų BtApD18,10.
23. intr. kurį laiką tverti, išbūti, iškęsti: Patráuksim dienikę [kirsdami javus] – ir po rugiapjūtės Skr. Užkąsk kąsnelį – ir patráuksi lig sniedonės Tr.
| prk.: Žaliajam klony javai ir be lietaus dar gali patraukti rš.
ǁ įstengti šiaip tarp kurį laiką gyventi (apie ligonį, seną žmogų): Kelias dienas patraukęs po tos kalbos, nelaimingas žmogus mirė J.Balč. Seno čėso žmones patráukia (ilgėliau pagyvena) DrskŽ. Nekiek ilgai nusipirkęs [ūkį] patráukė Krš. Ka dar porą metų patraũkčiu, būtų gerai Krš. Gal da kokius metus patráuks, o gal jau i nepatráuks Jrb. Ligonis gal da patraũks Dgl. Lopaus lopaus, gydaus – kad dar patráukt Kvr. Kokią dieną [su vaistais] patráuksi, ar tan galan, ar tan – vis tiek reiks mirt Dbk. Maž kiek patraũks Juozapotelė Dglš. Nedėlią patráukė i numirė Kzt. Kojos išbrinkę, rankos išbrinkę – ką te ana bepatraũks Ds. Vėžys nepagydoma liga, gal da kokius metus gali patráukti Krs.
24. intr. kiek padelsti, pavilkinti: Biškį patráuk ligi rudenio, kai nebegražu lauke RdN. Ar čia tuoj tekėti, o gal dar toliau patráukti? Jnšk.
| Maž kiek do patraũks karvė (nesiveršiuos) Klt.
| refl.: Linai jau an rudenį pastráukia (raunami rudeniop, po kitų darbų) Vdn. Va susapnuota, tai šiandie, ryt ar poryt pastráukia, pastráukia, bet sapnas tai vis išeina Dg.
25. intr. DŽ1 kiek užtrukti, išbūti: Dar tris dienas patrauks giedra, o paskui šmakt lietus ir lyja rš.
| refl. NdŽ: Taip pasitraukė metai ir kiti, o bažnyčio[je] ramumo nėra LTR(Rm).
26. tr. R, MŽ, Sut, N, Vkš pertraukti, nutraukti: Seseres patráukė juostą, kur buvo suvystyta vaikas LzŽ. Miežį akė[je] reik musių grobais aptepti, patraukus pusiau Šts. Samsonas patraukęs apkalimus ant savę, pagavęs kaulą asilo, užumušė tūkstantį filistinų MP225.
| prk.: Patráukei surišimus manus, tau afieravosiu afierą garbės DP230.
^ Iš juoko ko žarnų̃ nepatráukė Rod.
ǁ LKKXIV206(Zt) sudraskyti, sulaužyti, susprogdinti: Kai skrisiu, tai aš tave tenai – ui, į drabnus kąsnelius patrauksiu! LTsIII139(Dv). O kam man lazda (lazdynas) kelines patráukė (sako gaidys) (ps.) Dv. Buvo patráukę tiltą, kap ledą daužė Lz. Oi, girdim kalba, kad mes ištapinom margą dobilėlį, o jiej patraukė plienines dalgeles LTR(Mrc).
| refl.: Pasitráukė (sprogo) LKKXIV213(Zt).
27. tr. išvilkti, ištempti: Anys (vilkai) jam jau daug avių patraukė iš tvarto Aru29(Dv).
ǁ traukiant iš kur gauti, laimėti, ištraukti ką: Gražių ešerių ar kuojų galima patraukti arčiau meldų, pakraščiuose rš.
| prk.: Patráukė jis pinigų Drsk.
28. tr. traukiant iškelti, užkelti: Ka jau ant štormo, būs patráuktas toks bumbulas Plng. Žėglį patraukti N.
ǁ traukiant paverti, pakabinti: Aš norėjau patráukt gardyną an to šniūro Jrb.
29. tr. parsivežti, parsigabenti iš kur: Šikšnosparnis, norėdamas patraukti prekių iš antrapus jūros, paskolijo sau piningų S.Dauk.
| impers.: Patraukti̇̀ tiej dalykai iš kitų kraštų DrskŽ. Pas mus koks žodis yra patráuktas ir iš vokiečių kalbos Snt.
30. tr. impers. Trgn imti, pirkti, įsivežti: Dabar až rubežiaus labiau kiaules patráukia, tai ir brangesnės Mlt.
31. tr. pamelžti: Eik, sesule, patráuk karvykštę, gal sutrauksi ašarėlę pieno viralui pražilint Rod.
| refl. tr.: Dar aš nubėgsiu, karves pastráuksiu Vlk.
32. tr. pasitempti sunkiai ką keliant, nešant, dirbant: Gal patráukė ką viduriuos [keldamas] Klt.
| impers.: Bulves ravėjau, žagus žolių reikėjo išnešt, patráukė rankas Škt. Taukai lapės – tepti ginslas patrauktas LMD.
| refl. tr.: Pasitráukė ginslą, ligoninė[je] gulia Krš.
33. tr. padengti, apvilkti, apdengti sluoksniu paviršių: Juodinti (plieną), patráukti juodai BŽ65. Patráukti vieną naugį kitu, nauginti BŽ368. Patráukti dažais pirmą kartą BŽ106. Patráukti žaliai, juodai NdŽ. Gelžį norėdami apginti nuo rūdies patraukia pakastu A1883,259. Sienas norime keletą kartų patraukti vopnine maliava A1885,51.
| refl.: Paprastinai sienos gruntavojasi kartą, o paskiaus su maliava pasitraukia (= patraukiamos) du kartu A1885,54.
34. tr. apnešti, apeiti, aptraukti: Geltos patráuktas veidas J. Jis toks geltos patráuktas, išblyškęs Skr.
| impers.: Sniegas nors netirpo nakčia ir buvo net pašalę, bet visur stovėjo vandens klanai, plonu leduliu patraukti V.Krėv. Daug kas apmūsoję, patraukta žalsvu pelėsiu, purto šalin, betgi Dievo dovana, neišmesi per tvorą J.Balt.
| Veidas gelta patráuktas Tat.
35. tr. padėti, patiesti, pakloti: Esu švelius patráukęs [tvartui] Rsn.
36. intr. pūstelėti, padvelkti (apie vėją): Staiga patraukė vėsus vėjelis Mš. Vėjui patraukus, [grūdelis] sujudo, nuo tako pakilo ir dingo Mš. Pro atdarą langą patraukia vėjelis ir lyg pakutena Jonui per skruostą I.Šein. Net kalvės skliautai dreba, kai vėjas patraukia iš anos pusės M.Katil. Čia ne taip karšta, šiek tiek vėjas patraukia J.Avyž. Nuo Lėvens pusės patraukė šiaurus vėjas rš. Dar pro nuogą vyšnyną patraukia pietys P.Andr. Kame nori ciongas patráukė, džinkt tas duris Kl. Vėjai tie, gal ciongas patráukė Erž.
ǁ plūstelėti, padvelkti, paduoti kuo: Jei ne duonos, tai bulvių parvilkdavo iš kur nors. Ir dūmeliu patraukdavo nuo jų kasamo ruožo M.Katil. Saulė jau grimzdo už akiračio, ir nuo ežero patraukė vėsa rš.
37. tr. impers. esant traukai, nunešti: Toli patráukia tas dulkes [nuo kelių] Vdk.
38. tr. įsiurbti: Vežimas su tavoru nuo srovės patrauktas prapuolė LC1883,12.
39. tr. traukos jėga priartinti, pritraukti: Bėgo garažan, patráukė [žaibą] – ir užmušė mirtinai Dg. Tas i tas langas buvo atdaras – i patráukė žaibą Skdv. Nereik smarkiai bėgti [griaudžiant], mat patráuka vėjas [žaibą] Skdv. Švęstu [v]andeniu reikia žemė papyluot, kad patraũkt lietų Klt.
40. atkreipti: Toks pasielgimas patráukė visų dėmesį DŽ1. Jau senų senovėje žmonių dėmesį patraukė šiaurė K.Bor. Mano pasakojimas patraukia jos domą rš. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Ar saulėlydžio pašvaistė, ar tolimas gaisras patraukė miestelėnų akis P.Cvir. Gražus pastatas patraukė akį rš. Trys atgimstančios Pabaltijo respublikos patraukė pasaulio visuomenės dėmesį sp.
41. tr. prk. palenkti, pakreipti į kieno pusę, paveikti, palankiai nuteikti: Ką savo pusėn patraukti LL186. Patraukiąs, žavįs LL168. Jis savo iškalba visus į save patráukė DŽ1. Jis jaučia savo galią patraukti žmones, juos uždegti, jiems vadovauti V.Myk-Put. Valstiečius į sukilimą gali patraukti tiktai viltis gauti žemės V.Myk-Put. Idėja šviežia, patraukianti, yra už ko rankas užkabinti, tik reikia kabinti Vaižg. Apsakymas patraukia vidine šiluma rš. Jį iš mažens patraukė egzotiški rytų kraštai rš. Vaičaitis iš karto patraukė Višinskį rš. Visus į kalvinų tikėjimą patraukė M.Valanč. Ir nuo to laiko daugel žemaičių patraukė į tą perkūno tikėjimą DS160(Rs). Patraũks daugiau prie katalikų, bus didesnė donė ant Rymo Gs. Anas nė vienon pusėn nepatráukiamas (nei į gerą, nei į blogą nesugundomas) Trgn. Paskelbtas apsireiškimas švenčiausios Marijos ant akmenių patraukė iš visų Žemaičių daugybę žmonių M.Valanč. Tačiau kartą atvyko toks gražus, turtingas ir galvotas karalaitis, kuris jos širdį tuojau patraukė J.Balč. Išsirinkau sau panelę, kur patraukė ma[n] širdelę LTR(Jnk). Kad juos Dievas patrauktų ant blaivystės ir pakūtos Sz. Per spaviednį patraukė mano širdį prie gailesties V.Kudir. Bet kiekvienas gundžiamas esti, kad nuog savo paties pageidimų patraukiamas ir vobijamas yra BtJokL1,14. O ašen kad būsiu pakeltas iš žemės, patrauksiu jus visus manęsp Ch1Jn12,32. O aš jei būsiu paaukštintas nuog žemės, patrauksiu vis pas save I.
^ Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia rš. Kvailo ir daina nepatrauksi TŽV602(Al).
patráukiančiai adv.: Pusiau padengtos nekirptomis kudlomis ausikės daro jį patraukiančiai ramų P.Cvir. Jis mokėjo labai patraukiančiai kalbėti I.Simon. Šachrazada turėjo nepaprastą dovaną gražiai ir patraukiančiai pasakoti ir paprašė sultono leisti jai apsakyti vieną istoriją J.Balč.
42. tr. pakviesti, paprašyti, pavadinti, patelkti: Nueinu, nevaro, do patráukia in stalą valgyt Klt.
| refl. tr.: Ką aš pasisiųsiu, pastráuksiu, kas apie mane vaikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt. Žmogų pastráukei [prie kokio darbo] – tai kiek reikia ažmokėt Klt. Antrojį, už mune mažesnį, tą pasitráukė [pamotė] pri savęs Varn.
ǁ įtraukti, įjungti: Daktaras, patrauktas į bendrą pašnekesį, ilgokai pašnekėjęs, vėl lyg svarbų daiktą prisiminęs, pagrįžo prie Elzės Pt.
43. tr. ŠT29 pakviesti, pareikalauti, paraginti kur atvykti, dalyvauti, pašaukti atvykti: Patraukti atsakomybėn, tieson Ser. Aš jį teisman patrauksiu už apgavystę! rš. Patraukė jį toliaus į aukščiausį sūdą Lietuvos M.Valanč. Idant nepatrauktų tave prieš sūdžią Ch1Luk12,58. Patraukti teismo atsakomybėn rš. Nelaiminga toji šalis, toji tauta ir tie josios valdovai, kuriuos jis patrauks atsakomybėn už įžeidimą V.Krėv. Žinau tiek, jog Žioplių Tamošius pasiliko patrauktas į sūdą TS1897,8(V.Piet). I patraukė už tą laidojimą į tardymą Šv. Rupūže, už tokį darbą aš tave teisman patráuksiu! Pv. Aš tave tuoj pas kunigą patráuksiu ant prysiegos Grdž. Žydelis apsigandęs … su ašarom pradėjo bernioką prašyties, kad dovanotų ir nepatrauktų po sūdu už tat, kad anas žmogum važinėja BsPII248. Aš broliukus pašauksiu, tave teisman patrauksiu LTR(Blnk).
44. intr., tr. impers. prk. užeiti, suimti norui, potraukiui kam, į ką: Kap jį patráukė valgyt! Lp. Ažusūdyt reikia, maž patraũks gert [telioką] Klt. Kap man patráukia pasakyt, tep ir pasakau Dv. Patraukė būtinai ją pamatyti, rasti, kad ji kažin kur būtų! I.Šein. Joną patraukė ją privyti I.Šein. Čia gimus – vis patráukia [atvažiuoti] DrskŽ. Patráukė mintis pas jus užeit Rmš. Kad patráuktų ant linksmumo [išgėrus], tai padainuočiau Skrd. Išgerkit, valgyt geriau patraũks Klt.
ǁ tr. sukelti, sužadinti (ppr. norą valgyti): Duok silkių, tai patraũks valgį Db. Kad ko sūresnio možnėt, tai valgį patraũkt Kpč. Valgį patraũks [degtinės lašelis], – nevalgi̇̀ vaikas Dg. Trilapiai, kad geriau valgį patrauktų LTR(Trgn).
45. intr. pajudėti kuria kryptimi – nueiti, nukeliauti, nuplaukti, nuvažiuoti, nuskristi: Bet ar taip jį atsisveikintų Katrytė, jei štai kurią dieną prasidėtų sukilimas ir jis sumanytų patraukti pas Mackevičių? V.Myk-Put. Ant rytojaus, prašvitus, visas pulkas vyrų patraukė linkon Gardino V.Piet. Rytą alpinistai patraukė kalnų kryptimi sp. Išklydom iš kelio ir patraukėm, kur akys mato, kur kojos neša rš. Bet jau lenkai šaudydami ant Varnių patraukė M.Valanč. Išmesi ūdas ir išeisi į Vokytijos pusę, laive patráuksi Plng. Iš Upynos į Varsėdžius gali patráukti Grd. Čia pro tą šilelį buvo kelias, tai ir patráukiau tiesiai Slv. Iš atlaidų patráukėm į šalį (pas gimines) Srv. Jis patráukia vakarais pas ją Ėr. Galvojo … ir toliau kur patraukti, į pasienį, arba ir už sienos rš. Šaltomis žiemomis iš miškų būriais patraukdavo į sodybas vilkai P.Cvir. Rudeniop šarkos patraukia į sodybas rš. Toksai varnėnų debesis, susiglausdamas ir ištįsdamas, čia vienon, čia kiton pusėn patraukdamas, aukštyn žemyn pasisupdamas, sukinėjasi viršum lankos rš.
| prk.: Čia grąžino spaudą, reikėjo patraukti aiškesniu keliu rš. Dabar gi visi an miesto patráukė Pnd.
| refl.: Jum iš Keižionių arčiau, į Nerį pasitráuksite (pasuksite link Neries) Čb.
46. refl. išsikelti, išvykti kitur gyventi, išsikraustyti: Aš palikau namie, o mano broliai pasitraukė iš savo krašto ir ėmė prekiauti svetur J.Balč. Vienas čia gyvena, o kitas išvažiavęs, pasitráukęs Sb. Čia muno trobelė kaip sudegė, aš pasitráukiau į kaimą Skd. Tie kaimai po biškį pradėjo nykt: žmonių pasitráukė, išmirė Grz. Žmonių apgyventose vietose jo nebėra: arba pasitraukė kitur, arba išnyko Blv.
| Žiemai sniegenos pasitraukia toli į pietus T.Ivan.
| prk.: Ledynui pasitraukus į Vidurio žemumą, jo išgulėtos dubumos, kuriomis dabar teka Bražuolė, Strėva, apie 200 metų buvo apsemtos prieledyninių marių MLTEI455.
ǁ prk. mirti: Kaip mės pasitrauksma, liks gryni laukai Adm. Šita žmona buvo labai gera, bet ji greit ir pasitráukė: širdis ir kraujo spaudimas Plv.
ǁ prk. nunykti, išnykti: Aleriodo atšilimo metu iš Pabaltijo kraštų pasitraukė tundra rš. Kasos visai pasitráukė, kur ne kur gali pamatyti Krš.
ǁ ŠT53 nueiti šalin, pasišalinti: Išgirdus kitus besibarant, ji visada pasitraukdavo, kad tik nieko negirdėtų I.Simon. Jis prisigretindavo prie Šarūnės, mergaitės pasitraukdavo, ir jiedu likdavo vieni du tamsų vakarą ant kelio V.Bub. Ir tas žmogus pasitráukė į pašalį – ką tu darysi anims, menkas žmogus būdamas Všv. Tol pasakoja tą patį, kol vaikai pasitraukia LTR(Srj). Pasitraukė vienas pulkas, atlėkė kitas Mš.
| prk.: Taboro kalne prigimtoji tamsa pasitraukė, ir Kristus sužibo taip, kaip ir prisikėlimo rytą A.Mac.
^ Ar tu, durniau, nustok, ar tu, plikiau, pasitráuk An.
ǁ atsiskirti: A tu pasitráuksi, a žmona pasitráuks – judums gyvenimas iširs Bdr. Pasitrauk, meldžiamasis, nuo manęs: jei tu eisi kairėn, aš laikysiuos dešiniosios Skv1Moz13,9.
ǁ kiek laiko nebūti, kuriam laikui išeiti, išvykti: Netrukus ir tau teks kelios dienos pasitraukti iš tarnybos J.Jabl. Iš namų valandėlės (nė valandėlę) nepasitraukė šiandie J.Jabl. Pasitraukiau kelias dienas iš namų, ir nelaimė atsitiko J.Balč. Pasitráuk iš namų tris dienas, tai tavęs žandarai neras J.Jabl. Pasitráukti iš namų, nebūti kurį laiką namie, būti išėjusiam BŽ334. Satkūnas nepasitraukė iš fabriko nė vienai dienai rš. Pradėjo sirgti, ir par naktį negalėjo bepasitráukti Rdn.
ǁ J.Jabl, ŠT1 atsisakyti, pasišalinti (iš darbo, tarnybos, iš kokios veiklos): Pasitráukti iš tarnybos BŽ326. Iš scenos (iš veiklos) pasitráukti BŽII489. Pasitráukti (iš vietos) BŽ76. Pasitráukti iš politikos (mesti politinę veiklą) DŽ1. Tas didikas Munodis buvo keletą metų Lagados gubernatorium, bet per ministrų klastas turėjo pasitraukti iš vietos J.Balč. Išleidęs už vyrų dukteris, apvesdinęs sūnų, jis tarėsi visai pasitrauksiąs iš ūkio P.Cvir. Ketvirtoji klasė būdavo reikšminga klasė. Iš jos daug kas pasitraukdavo – vieni į dvasinę seminariją, kiti šiaip kur nors į šalį V.Myk-Put. Būtų visai pasibaigęs besimokydamas, gerai, kad laiku pasitraukė S.Zob. Pirmoji pasitraukė iš žaidimo Sigutė: ji nebeturėjo nė vieno pinigėlio rš. Aš galiu pasitráukt – lai eina kiti dirbt Sk.
47. refl. SD1133, Sut išvykti, iškeliauti, išsikraustyti, išbėgti tolyn gelbėjantis nuo ko, atsitraukti, evakuotis: Ūmai pasitraukiąs SD1132. Kariuomenė pasitráukė į vakarus NdŽ. Suremti iš visų šonų, saldotai, paklausę savo komandos, pasitraukė iš mūšio lauko V.Myk-Put. Lietuvos vyriausybė prieš kelias dienas pasitraukė į Kauną sp. Kap čia puolimas buvo, mes buvom pasitráukę Vlkv. Priešo lėktuvai juos puldavo, ir turėjo jie pasitráukti Plšk. Ka ans būtų pasitráukęs, ano būt nesušaudę Slnt. O čia mas tatai ant Luokės pasitráukėm Knt. Tuokart pri giminių buvo pasitráukęs Šts. Rusijo[je] b[uv]au pasitráukęs į Kazanę, dirbau Kazanė[je] Žd. Vokyčiai pasitráukė, mes parejom atgal Lž. Į tokius krūmus pasitráukėm, ir užejo rūsai Klk. Čia būs da karas, rokuona, reik pasitráukti toliau Akm. Anie varė mumis toliau, bet mes į tas pelkes pasitráukėm Vgr. Mažyliokas buvo karinykas, tai tas pastráukė ir dingo Kp. Vienas brolis pasitráukė į pasienį [nuo caro kariuomenės] Sk. Per karą pasitráukėm šęnai Dgp. Jis buvo milicnyku, jis buvo pasitráukęs Akn. Bet Jėzus, žinodamas, kad jie nori ateiti Jo sugauti ir paskelbti Jo karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną SkvJn6,15.
48. intr. turėti panašumo, būti panašiam į ką: Sūnus į motiną patráukęs Rmš. Jeigu patraũks in mane, tai bus labai meilus [vaikas] Plm. Anoj [duktė] tai tėvelio patráukus pusėn Dg. I kalba, i juokas – gūdna močia, tik nosė an kitą pamiliją patráukia Mžš.
| tr. impers. Patráukia vaiką in gimines, in senelius DrskŽ. Ano mergaitė kaip ir moma buvo patrauktà Skp. Anas patráuktas in manęs Aps.
ǁ impers. pakrypti, pasikeisti, virsti į ką: Jau patráukė į šilumą Rmš.
49. intr. palaikyti, paremti kieno pusę, nuomonę: Tu už moteris patráuki Auk. Dzūkė už dzūkę patraũks, i bus gerai Vrn. Jis po manim truputį patráukia Ėr.
50. tr. paimti, pagriebti: Motociklu važiavo, sušalo – jau vėjas patráukė Ml. Šiltos jūs trobos, vė[ja]s patráukė – ir užteko Trk. Mane tik šiurpas patráukė, kai toji naujiena kaimą pasiekė Plv. Gal tave tryda patráukė, kad tu tiek popierių imi? Ob.
| Ka nesuvisai surūgęs [pienas], pilvą patráukia (paleidžia) Kv.
ǁ ištikti: Ponas Dievas jį patraukė tokiu smerčiu N.
51. intr. įsitraukti, įsismaginti ką daryti: Patráukėva ir išvalgėva visą ryšį obuolių Raud. Iš kulkosvaidžių ka patráukė [šaudyti] KzR. Iš kulkosviedžių i patráukė Prn.
52. tr., intr. NdŽ, KŽ uždainuoti, užtraukti: Kitas įsiūžęs jau mėgino dainą patraukt, tiktai kitų sudraustas laikėsi J.Balt. Kai ateis ant vargonų, tai kad patráukia Stk.
53. tr., intr. BzF190, Ser, KŽ pagriežti: Po tam atejo muzikė, kuriai pavelyta tapė tikt mažumelį patraukt TP1880,44. Patráukti maršą NdŽ.
◊ ãkį patráukti sulošti kortomis „dvidešimt vieną“: Lošti tūkstantį Antanui neįdomu, jis daug labiau mėgsta akį patraukti rš. O gal akutę patrauksim? rš.
kad tavè balà patráuktų toks keiksmas: Kad taũ balà patraũkt tokią karvę – bados! Skrb.
kad (lai̇̃, tegù) (jį, tave…) vélnias (velniai̇̃) patráukia toks keiksmas, piktas palinkėjimas: Tegù velniai̇̃ patráukia, jeigu meluoju NdŽ. Mesk rūpinęsis tuo žydu, kam jis tau reikalingas? Lai jį velniai patraukia LzP.
nė̃ pastùmt, nė̃ patráukt Žg sakoma apie lėtą, nepaslankų žmogų.
pečiùs (pečiai̇̃s) patráukė sakoma stebintis, abejojant, piktinantis kuo, nežinant ko: Po mano tų aiškinimų šeimininkas stebėdamasis ir piktindamasis tik pečius patraukė J.Balč. Kristupas patraukia pečiais, o Pranas, paspaudęs jam ranką, smuko į kitą pusę gatvės V.Mont. Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? V.Bub. Pečiùs patráukėm: kaip Stasys rašo – ot ir ketvirtokas Slč. Visi žmonys nustebo, patráukė pečiai̇̃s Krš. Mužikas pečiùs patráukė, paveizėjo velniuo į ragus Plng.
per dañtį patráukti NdŽ, DŽ1, Skrb pašiepti, pajuokti: Jei kas mėgino per dantį patraukti jį taip šaukdamas, tai šiandien nagus krims patyręs, kad šitokio vardo ne bet kam užsipelnyti M.Katil. Jo eisena buvo tokia iškilminga, pats atrodė toks išdidus ir savim patenkintas, kad aš neatsispyriau pagundai patraukti jį per dantį rš. Aš jį kai patráukiu par dañtį, tai nežino kur ir dėtis iš sarmatos Užp. Jis teip moka gražiai per dañtį patráukti Šl.
ši̇̀rdį patráukti palankiai nuteikti, palenkti į kieno pusę: Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį Pt. Mėlynos akys, veido skaistumas [bernelio] – patraukia širdį toksai gražumas LTR(Ps). Tik viena iš daugel man širdį patraukė, kad su ja sueiti kas valandą gaučia! LTR(Plv). Patrauka pri savęs širdį tavo P.
širdi̇̀s patrauktà silpna: Išsisirgau, kažko širdi̇̀s patrauktà, nebžinau kuo atgaivinti Vkš.
už liežùvio patráukti prakalbinti: Net susigraudžiau patraukęs bobą už liežuvio Vaižg.
vélnias už liežùvio patráukė (ką) parūpo, kilo noras pasakyti, išplepėti: Kažkurį iš pasiuntinių patraukė velnias už liežuvio: nulėkė ir išpliauškė poniai Z. Galvydienei J.Balt.
partráukti
1. tr. Lex65,98, Q573, N, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Ds, Ppl traukiant parversti, parmesti, pargriauti, parblokšti, parvelti: Sako, partráukė jį ant žemės ir ėmė spardyt Krs. Kad greit ir partráukė [arklį vilkas] Kp. Ir parmetė tas gaspadorius [žmogžudį], o kaip jau partraukė, ėmė mušt BsPIV272(Brt).
| prk.: Ar čia aš išsveiksiu, ar partraũks [liga] Kdl.
^ Ponas nebiškentėjo ilgiaus, jis lyg nei partrauktas parpuolė po pasiuntinio kojų LC1887,50. Lašai stogą partraukė (kad kiaulė paršyčius žindo) Sch59.
| refl. tr.: Kaip mudu parsitraukė ant to Kregždės kalno – ir mane, ir mano Teklę, – kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Šitą bernioką mergos parsitráukė dugnan Šmn. To mergaička parsitrauktà, tas kurkinas ir kamuoja Slm. Kaip tik truptį palaukė, šikšnys (šikšnosparnis) strazdą parsitraukė LTR(Šmn).
| prk.: Vaikus gripas buvo parsitráukęs Krs.
2. tr. Rtr, Ser, NdŽ paviršiumi partempti, parvilkti atgal, namo: Tą kumelę tas cigonas nusivežės, nusivedės, o anie tus ratus partráukė Klk.
3. tr. parvežti, pargabenti: Antai tą akminį tokį didžiausį partráukė su šešiais arkliais Klk. Nerado Antano, tai kas gi partraũks naktį Krč. Pakluonėj Vacys taiso dviratį vežimaitį šienui iš laukų partraukti V.Bub. Gal ir iš Vilniaus kiek reikalingiausių baldų partráuksiu, kur pasiliko iš mano redaktoriavimo laikų Pt. Čia nėra, iš kitų kraštų partráuka vaistų Krš. A iš Amerikos, iš kur čia partráukė tus drapokus Kv. Gelžies iš kitų kraštų partráukia Ll. Būdavo, partráukia iš kur lietuviškų knygų ir duoda skaityt Vrn.
^ Šviesi, graži, stamantri bus [žmona], kaip iš skaistaturgio partraukta! J.Balt.
| refl. tr. Ser: Žiemą rogių pavažą nulaužė ir jokiu bũdu negalėjo parsitraukti medžio naujai pasidaryti Mš. Pirkau medžių, bus sunku parsitraukt vienam į namus Dkš. Parsitráukė šieno iš kitur – užteks gyvoliams Krš. Ponai iš kitur parsitráuks drabužių gražiausių, o mas turėjom iš avių kailio Pj. Ans i liuobėjo parsitráukties visokių krūmokšlių Prk. Skaitau knygų sąrašą, kurios Stepono ketinta parsitraukti iš Varšuvos Db.
4. tr. prk. pakviesti, pavadinti kur atvykti, dalyvauti ar gyventi, parkviesti, parvadinti: Mes jau seniai manome tave į Lietuvą partráukti NdŽ. Jug anie nepartráukė tų vokyčių – patys atejo Trk. Partráukiau žmogų į savo butą: munie vienai sunkiai yr Jdr. Tėvelis mamą partráukė [iš labai toli] čia į Paupį Krž. Ponai partráukė kazokų pulką Kln. Jis partráukė miliciją, ka padarytų kratą Pns. Jis partráuksiąs iš Kauno kitą advokatą Jrb. Partráukė seserį in savo namus Drsk. [Reikia] partráukt vaikai iš miesto – ir gyvenkit sau Pv. Partraukė jie išmintingus smalininkus iš Mozūrijos prš. Iš kokios ten valstybės partráukė tus daktarus Sd. Paimsiu dalgelę, nupjausiu žolelę, nupjausiu žolelę, partrauksiu mergelę LTR(Vs).
| refl. tr. NdŽ: Neduosime, sako savo laukų, ir tiek! Tegu nors dar sykį saldotus parsitraukia, tegu nors negyvai užplaka! V.Myk-Put. Ana nujau parsitráukė dukterį Lkž. Parsitráukė tą marčią ir ėmė nesutikti Grdm. Parsitráukė muni mama, buvau išejusi Grd. Parsitráuka visą giminę vienas įlindęs Krš. Į tą miestą jis ją parsitráukė i gyvena Jrb. Parsitráukė dėlto ir kalnaberžiečiai matininką Srv. Ot parsitráukė an savo begalvės tokią raganą! Pv. Kiba jis nori jos (žmonos) parsitráukt čia! Lp.
ǁ prk. prišaukti: Buvo išsigalvoję, ka radija lytų partráuka Šv.
| refl. tr.: Visi galingi, protingi, tegul parsitráukia lietaus Vrn.
5. refl. tr. tam tikrais prietaisais traukiant, siurbiant atsivesti namo, artyn: Iš Inkstiliuko (šaltinio) parsitráuka [siurbliais] vandenį visi Skdv.
6. intr. N, KŽ, Vn, Vvr, KlvrŽ, Bsg pareiti, parvažiuoti, parvykti atgal, namo: Partráukia abudu iš miesto susikabinę kai knatai (apie girtus) Jrb. Partráuku nū karvei – stova priangė[je] kaži kas Gršl. Iš Šiaulių pėsti partráukė Krš. Paėmė į nagą – nebipartráuks jau Krš. Veizav [su mama] – partráuka vedims vaikiai tiesiau Bdr. Su čebatais tiesiai per laukus partráukė Pš. Kai pavasario sulaukiau, linksmas sau namo partráukiau (d.) Jrb. Pernai jie tikt 20 mercą prie mūsų tepartraukė (parlėkė) LC1887,7.
| refl.: Toji merga ką tik spėjo pasislėpti, tuoj ir tie žmogžudžiai parsitraukė, o sykiu parsivedė ir nuotaką LTsIV154. Led parsitráukėm namo [menkais arkliais]! Ukm.
ǁ Kv parvykti, grįžti iš kitur gyventi: Čia vienas yr partráukęs į mūsų kraštą Prk. Netruks partraukti iš įvairių mokyklų mūsų jaunuomenės būriai Pt.
| refl. DrskŽ: Daugelis parsitráukė į namus po karo Trg.
ǁ Dov atvykti iš kitur gyventi: Į mokyklą partráukė kitas mokytojis Šlu. Keturi jie nū Tilžės yr partráukę Rmč.
| refl.: Visi parsitráukė į Klaipėdą Plng.
pértraukti I, Š, NdŽ, pertráukti; SD1145, SD210,260,299,325, Lex101, Sut, N, M, ŠT5,28, Ser
1. Q133,592, LL268,320, L, Amb, Rtr, KŽ caus. pertrūkti 1: Ana pártraukė siūlą J. Virvę pértraukė pusiau DŽ1. Nepértrauk ražončiaus, padėk! Klt. Valaknas [iš kanapių] toks macnas – nepértrauki Pls. O tvirtūs [siūlai] – vieno siūliuko nepartráuksi, nešiok i nešiok Bsg. Moterys paima, partráukia tą saujelę (grįžtę, kuria surišta saujelė) ir krato ant žemės LKT237(Kri). Tarsit žodelius neužmirštamus, imsit ryšelius nepertraukiamus LTR(VšR).
^ Iž mažos pradžios nusidėjimas prasidest, iž mažo akių paveizdėjimo, iž lengvo pagudimo, iž žodelio nedidžio stojos didis, sunkus kaip lyna kokia nepertraukiama SPII158.
| prk.: Sylas giminių atkirto, o žmones stipras pertraukė SPII76. O kitos visos kacerstvos … sandaros niekad neturėjo, bet buvo visados pértrauktos pačios prieš save DP89.
ǁ perplėšti: Šis tiktai kopt [gyvatę]! su rankoms ir partraukė pusiau BsPII23(Varn). O ka miežis, musies pártrauk subinę, su tą subine ištrink ištrink – ir išgyna Yl. Per liemenį – pertraukti gali, [plona] kaip širšė rš. Gunčai katę pusiau pártraukė PP26.
| refl. prk.: Par pusę aš jug nepársitrauksu – negaliu nu vieno pri kito darbo lakstyti! Vkš.
ǁ nuskinti, nutraukti: Pienių pártraukdavo, appydavo virvę su gėlėms [per vestuves] Rsn.
2. tr. I, Amb, LL189,308, Rtr, Ser, DŽ1 sutrukdyti kokį vyksmą, eigą, procesą: Atsisėdo piktas, kad jam pertraukiau darbą A.Baran. Pértraukė mano ūturką Dglš. Gerai, – atsakė durnius, – aš papasakosiu, jei tiktai tu nepártrauksi muno pasakos BM322(Kv). [Gegutė] pertraukė kalbą šnekučiui Tat. Ar nemeluoji? – pértraukė mano pranašystę karalius (ps.) Plv. Tūlyd jaučiu griaunanties į širdį daugybę žemiškų daiktų, kurie partrauka maldą mano M.Valanč. Sugrįžo į garlaivį ir vėl ėmė žaisti pertrauktą vistą J.Balč. Vienu ar daugiau liežuvio galiuko dūžių pertraukiama ar sutrukdoma oro srovė KlbXIV79. Nepartrauktas I.
| Kad prieš tą vyresnybę spiras, barnius sukelia, partrauka vienybę M.Valanč.
| refl.: A mažas (gims vaikas), a kas, i parsitraũks [jaunai moteriai] mokslas Mžš.
ǁ nutraukti: Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Su kuo draugybę pertraukti, susipykti, persiskirti LL208. Pértraukti ryšį, santykius, susižadėjimą NdŽ. [Žandarai] gauna ligi šiol dvigubą algą, bet užtai turi visiškai pertraukti pažintis su pašaliečiais Pt. [Pabėgėliai lietuviai] dar ne visai pertraukė ryšius su savo tėvyne rš.
| refl.: Valančiaus ryšiai su Pabrėža nepersitraukė LTII272.
ǁ sustabdyti kokį vyksmą, nustoti, liautis daryti ką: Tyrinėjimus pértraukti KŽ. Pertraukė senis savo kalbą, atsigręždamas į žmoną, bet jos kambarėlyje nebebuvo LzP. Kažin, – sako kunigas, – ar bažnyčioj laikyt maldas, ar an šventoriaus, mat par maldą mės pertráukt maldos negaliam Slm. Klėties statymą partráukėm Jnšk. Vasarą žadam partráukt [duonos] kepimą Mžš. Gerai, kad nepertráuki – visą laiką kolchoze dirbi Slm. Toksaig buvo ir Mikalojus š[ventas], kursai … su velinu prakią pértraukė DP384. Tekynės mūsų nė vienu pasaulio ir menkumo jo geiduliu nepétraukime DP543. Adant mokėtų puotas ir kūno lapavimus pertraukt SPIII178.
pértrauktai adv.: Pertrauktai kalbėt, su pertrauka SD299. Pértrauktai kalbėti KŽ; N, [K].
| refl.: Pártrauksias mėlenes ėsti, nebibūs kieti viduriai Krš. Žiūro kino, negali pérstraukt Drsk.
3. intr. kuriam laikui padaryti pertrūkį, kurį laiką praleisti: Leidė tokius knatus [į pūlinį], partráukiau dvi dieni, daugiau nebejo Sdb. Ar paldienykan, ar mažu pértrauksi [tą dieną], tai utarnykan nuvažiuosi Lp. Kartu sodinom [bulves], tik jy vieną dieną pértraukė PnmR. Tai nieko, i dieną pertraukęs nuvažiuosiu pas jį svečiuosun Ml. Pertráukus kiek, pradėjom eit po visą kraštą – už Rokiškio, už Panvėžio [kasdami griovius] Alz.
| impers.: Nedėlios nepértraukė – ir vėl lyja! Srj. Vieną dieną pértraukė – i vė lyja Dglš.
4. tr. suėmus ar paėmus už ko pertęsti, pertempti, pervilkti į kitą vietą: Eikš, pértrauksime spintą DŽ1.
| refl. tr. Ser: O tas žmogus su tuom peiliu tą skūrą persitraukė in savo tą ratą ir sėdi BsPIV62(Brt).
5. tr. prk. viliojant, raginant pervesti, pervilioti: Moterys svetimos šalies partraukė jį jau pasenusį į tikėjimą pagonų S.Stan. Liucipierius pasipūtė, norėjo būti lygus aukščiausiam Dievui, nebenorėjo jo priklausyti ir pertraukė į savo pusę daug angelų M.Valanč.
6. tr. pernešti, pervežti, pergabenti per ką: Misliu, kaipgi dabar juos pertráukt per tą upelę Ppl. Tas vilkas paėmęs už kampo skepetaitės ir traukia: jai išrodo, kad ji stovi krome, o tas vilkas jau ją pertraukė per mares BsPIV171(Graž). Ar sauja tų popierių, su neišsakoma baime ir pavojum pertraukiama per rubežių [,platina šviesos idėją]? Pt.
| refl.: Gendroliui … buvo galiausiai tikt pasisekus nakties gūdume tylomis per upę persitraukti Kel1881,52.
7. tr. Vkš, Ds per ką ištraukti, perkišti: [Mergaitės] turėjo taip plonai vilnas rateliais verpti, kad visą sruogą galima būtų per šliūbinio žiedo vidurį pertraukti Pt. Viena akis nukeliama, antra išmezgama ir pertraukiama per nukeltąją rš. Invėrei, pértraukei siūlą, vėl invėrei Upn. Kad šuva nepasiust, reikia, kai jis dar turi tris dienas, pertraukt per rato stebulę LTR(Srj). Norint šunukas laikyt, reikia jis pertraukt per rato stebulę, tai niekada nepasiunta LTR(Vs).
| prk.: Duok ir man kąsnį per gerklę pértraukti (kiek užvalgyti) Snt.
8. tr. greitomis perleisti per ką (ppr. per mašiną, kokį įrankį): Par šepečius pertraukti linai be spalių Klov. Par mintuvus pártraukiau sterbles – paminkštėjo Rdn. Žąsis reik penėt – pértraukdavom (sumaldavom) rupiai Grž. Nebuvo mados malūnan vežt, su girnom pértraukei, ir gerai Šmn. Vilnos iškėdintos, tai teip tik pertráukiau, pertráukiau [per rankas] Slm.
^ Taigi per tas dienas taip nusivarai ne taip nuo darbo, kaip nuo gėrimo ir nedamiegojimo, jog pareini, lyg iš jaujos per linaminės krumplius pertrauktas M.Katil.
| refl.: O selyklo kad nedaug, parsitráukt girnom gerai Mžš.
9. tr. ištiesti, permesti nuo vieno krašto iki kito, perkloti: Balkavonė, sijos partrauktos S.Dauk. Parejusiu par partraukamąjį tiltą, apsistojo S.Dauk.
10. tr., intr. perbraukti, brūkštelėti (per ką): Ir par dantis pértraukia [rinkdamas dalgę] Ob. Skustuvą nuplaudavo, būdavo kitąsyk, kad net per ugnį pértraukia [prieš pjaudami pūlinį] Graž. Siūlus par puodą pártraukė, nupaišino, su skuduru nubraukė – jau ne baltas siūlas Erž. Pamirkyk aną (drobę) … ir lengvai partrauk par pažeistą vietą LMD. Jis tuo nupešė nuo kaktos plaukų, nunešęs pertraukė per aną savo brolį – ir [brolis] atgijo BsPIII200(Brt). Jeigu vyras nori tankų gražių ūsų, tai turi per Kūčią pertraukt virve per panosę LTR(Vs). Rado ją negyvą; par pilvą peiliu partráukta Krs. Prieš kemšant mėsą, žarną reikia dar kartą medine balanėle pertraukti, kad joje liktų kuo mažiau vandens rš. Blynai sukežę, suzmekę, nė žymės putnumo, dažinys be skilandžio, kur ne kur tauku pertrauktas, o daugiau vis vandeniu, vandeniu J.Balt. Karvė tingiai pertraukė šiurkščiu liežuviu senajai Mortai per ranką J.Avyž.
| Žvejys, pertraukęs tinklą, rado mažiau žuvies negu pirmą kartą LTR(Srv). Nueik į jūrę, partráuk tinklą – i rasi žuvių Šln.
| prk.: Staigiai atsisuka, kilsteli galvą, žvilgsniu lyg skustuvu pertraukia V.Bub.
ǁ paviršutiniškai atlikti kokį darbą kuo (akėčiomis, grėbliu, šluota ir pan) braukiant, traukiant, velkant, pertęsti, pervilkti: Kai su akėčioms pártrauki par žolę, vis tiek ne teip želia Jrb. Aną varstą da reiks partráukt sprendžinom kartą skersai ir kartą išilgai Sml. Kai drėgna žemė, tai pertraukei kartą su akėtėlėm ir sėk Jnšk. Ir skersai, ir išilgai pertráukit grėbliu, kad nelikt šiaudelių Pl. Žemė tokia minkštutė – pertrauksi kartą kitą su grėbliu – ir užteks Srv. Pértraukė šluota per lubas ir nubraukė voratinklius DŽ1. Mama ražu pertraukė aslą, ranka nubraukė stalą, pataisė pagalvį V.Bub. Tokia merga kai meška, pértraukt šluota grindų negali Brb. Kiekgi te to mazgojimo, su ryzu įlėkei, pertráukei per padlagą, ir gatava Slm. Senos [lentelės] neberadau, naują oblium pertraukiau ir va prikaliau rš. Atsinešk dvitraukį eblių, pártrauksam lentą Vvr. Ilga Adomo barzda pirma buvo pertraukta kerpamąja mašinėle, o paskui, Aleksandrui paėmus į rankas skustuvą, ir visai nuslinko A.Vencl. Toks ten ano ir prosavojimas – pártraukė su prosu, ir viskas Vvr.
| refl. tr.: Greitai aš pársitrauksu sijoną i lekam, – kaip iš vilko gerklės Krš.
ǁ Lp greitomis aptepti, apdažyti: Aliejinių melsvų dažų paimsiu ir pértrauksiu DrskŽ. Stalas pártrauktas baltais aliejiniais dažais Bt.
11. tr. Lp, Mrj, Jnšk, Pc, Ėr, Trgn iš naujo kuo apkalti, apkaustyti, aptraukti, apmušti iš viršaus ar aplinkui: Jau visai nusiplėšė ratai, reikės pértraukt Al. Kavolis ratą pértraukė Rmš. Reik pártraukti tekinius, kad neišbirėtų Šts.
| refl.: Namų stogai vienu akimirksniu persitraukė skarda ir apsidengė malksnomis A.Vencl.
ǁ iš naujo kaustant, mušant ką uždėti: Tiem ratam reiks šinas partráukt Paį. Spyrė barkštinėlę, kažkieno paliktą naujai lankams pertraukti M.Katil.
12. tr. NdŽ iš naujo nufotografuoti, perfotografuoti.
13. tr. viršyti svoriu, susverti: Obolių parduot, tai tep: uždeda [ant svarstyklių], jei pértraukia, tai obolį pusiau perpjauna Nč.
14. tr. šildant per daug sutraukti, peršildyti, perkaitinti: Tas sūris iš partrauktõs varškės Ėr.
| refl.: Mano varškė pársitraukė Ėr.
15. tr. kiek pradžiovinti: Saulė šieną pértrauks, ir galėsim vežt Mrj.
16. tr. susukti, sutraukti (apie traukulius): Ar mėšlungis gali pértraukt, ar kas Pnm.
17. refl. N dėl sunkaus darbo persitempti, patrūkti: Ižsitąsyt, persitraukt SD449. Pársitrauks arklys vien sunkius vežimus betraukdamas, o į kalną Šts. Pársitraukė i patroško gyvolelis (apie arklį) Dr. Pársitraukęs arklys paliekta su kupra Šts.
18. tr. impers. sulaisinti: Pabuvau kelias dienas kelionėj, tai arklį kad pértraukė, baisu žiūrėt Lel. Pértrauktas kaip be žarnų Sv. Ineini tvartan, tuoj mažna pažint, kokia gaspadinė – paršiokai tie pértraukti Ut.
| refl. Vs: Kūdi, pérsitraukę šunes Lp.
19. tr., intr. KŽ, PnmA, Gs, KzR, Lkš, Skr, Kv, End, Krtn, Vgr, Vkš vėjui pučiant ar šalčiui smelkiantis perimti, persmelkti, paveikti (ppr. ir pakenkti): Saugokis, kad skersvėjis nepertrauktų rš. Tik kiek sušilęs, vėjas pártraukia – i neuždarai burnos Jrb. Traukte pártraukė vėjis, i susirgo, – buvo sušilęs Krš. Neik, pártrauks vė[ja]s, i susirgsi Rdn. Tu basoms kojoms, vė[ja]s pártrauks – susirgti gali Sg. Geras drabužis: nė nugarą pártrauka, nė nieko Rsn. Arkliai opūs, sušilusį pastatė ant vėjo – pártraukė kojas Sk. Šaltas vėjas tráukia – jau man pártrauks galvą Žg. Šaltis traukte pertraukia N. Pártrauks šaltis, plikas neik Slnt. Tik keli žingsniai tėr, vis tiek vė[ja]s biškį pártrauka Trk.
20. tr. vėjui pučiant, traukiant kiek atvėsinti: Lai pártrauka bulves, nevalgyk, lai pravėsta Šts.
21. refl. įsigerti, prisitraukti (apie kvapą): Kur nei joks kvapas negal pérsitraukti KII37.
22. tr. Vvr sumažinti, susilpninti, numušti: Žolės pártrauka ligas, bet ne visas Šts. Kad užgirdžiau [su vaistais] – ir pártraukė kokliušą Šts. Tokie vaistai (agurkų spiritinis antpilas) greitai partrauka akių karštį LMD. Kiek ten valgiau – alkį biškį pártraukiau Lkv. Baimę partrauku P. Į alų aš kiaušinį geriu, jį alus pértraukia Snt. Krapai ir cebulės pártrauka viralo skonį Šts. Į avinius taukus tirpant deda sėtinių, morkų, kad ūmą pártrauktų Šts. Mėtros pártrauka visą grobo smarvę Brs. Degančias anglis deda, ka kartumą pártrauktum Gd.
23. refl. kiaurai prasiskverbti, persisunkti: Vanduo pérsitraukia per smiltį KI322.
24. refl. Lex26, Q135, N būriu persikelti, pereiti būriu keliaujant: Atėjo jie pas vieną didį driūtą miestą Epron, pakelėje gulintį, per kurį jiems reikėjo persitraukti, ir negalėjo pro šalį traukti Bb1Mak5,46.
ǁ prk. praūžti, pralėkti: Utarninko naktį persitraukė per šią apylinkę smarki audra prš. Panedėlį popiet ir vakare per pakalnę persitraukė labai skaudi perkūnija su dideliais lytaus pylimais prš.
25. intr. uždelsti, pavėlinti, užtrukti atvykti: Dešims minutų pértraukė autobusas Dglš.
26. refl. nusikelti, atsidėti tolyn: Atlankymas keturių bažnyčių vėl gal ant kitų dienų parsitraukti srš.
27. tr., intr. sudainuoti: Nenurimo vyrai ir be dainų. Dirbdami dainavo, valgyti susėdę pertraukdavo keletą posmų A.Rūt.
28. tr., intr. Trgn, Grv suduoti, peršerti, uždrožti, perlieti: Klausiamas Gustis, bene nušovė paštininką, pirmu gynės, bet paskiaus skersai partraukus prisipažino M.Valanč. Kad aš tau pertráuksiu per dantis, tai greit apsiašarosi! Pbr. Net raitos arklys, kai pértrauki tokiu botagu Skdt. Kai pártrauksiu virve per kuprą, žinosi, iš kur kojos dygsta! Jd. Ka pártrauksiu pasėmus diržą – nešnekėsi ma[n] priešais! Skr.
^ Ko stovi kaip botagu pertrauktas? J.Avyž. Bičiulio balsas truputį pašaipus, bet nepiktas, ir vis vien Antanas krūpteli, tarsi botagu pertrauktas rš.
◊ kai̇̃p per si̇́eną pértrauktas apie labai alkaną: Aš esu teip kai̇̃p par si̇́eną pártraukta KlvrŽ.
kai̇̃p (lýg) per tvõrą (per tõrą) pértrauktas apie nusikamavusį, nuvargusį: Vaikščioja lýg per tvõrą pértrauktas Mrj. Šiandien aš kai̇̃p par tõrą pártraukta Vkš.
per dañtį pértraukti pajuokti, pašiepti: Kelis kartus mane dvasiškis jau pertraukė per dantį I.Simon. Tėvas partráukdavo jį par dañtį Šln.
per gérklę pértraukti pragerti: Čebatus per gérklę pértraukė Snt.
pietráukti (ž.)
1. žr. pritraukti 9: Kad arklys pradeda siusti, tad pytráuka tus laužtinius Plik.
2. žr. pritraukti 11: Tik reik maišyti i maišyti labai daug [avižinį kisielių], nes greitai pytráuka py dugno Sg.
3. žr. pritraukti 12: Latrai tie pytráukė – i nebė[ra] vaiko Pj.
| refl.: Pirmą sykį buvo pysitráukęs [prie miškinių], atleido Pj.
4. žr. pritraukti 23: Nepytráuka vandens, kad kalnai Up.
pratráukti Rtr, NdŽ, KŽ; LL183
1. tr. Ser nutraukti (ppr. paviršiumi) pro šalį: Mokindavo pratráukti grėbliuką pro savi (moko grėbti) Kltn.
2. intr. N, Up praeiti, pražygiuoti (ppr. būriu) pro šalį: Visas jų būrys pratráukė pro šalį DŽ1. Tuo tarpu, kaip ant Raudonojo pleciaus ilgoj eilėj šimtas tūkstančių kareivių ir darbininkų pratraukė, ore pasirodė per 1000 didelių ir mažesnių lėktuvų prš. Aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greit pratraukiu LTR(VšR).
ǁ būriu praskristi pro šalį: Dažnai netgi dienos metu galima pastebėti pratraukiančias slankas rš.
ǁ refl. prk. praslinkti pro ką (apie debesis): Debesiai pro mėnutį prasitraukiant, pamatė jis ant to akmens mažą vaikiną BsMtII137(Tlž).
ǁ impers. prk. laimingai baigtis, praeiti kokiam nemalonumui: Nors vyrelis ir pyksta, bet pratraũks Mrj. Kelis šimtus metų nepadegėm, tai gal ir šį kartą pratrauks rš.
3. tr. praplėšti: Užsiuvė tą [cukraus] maišelį, – vis tiek reiks pratráukt Krč.
| prk.: Čia buvo pratráukę vokiečių liniją rusai [per karą] Ad.
| refl.: Šitie [polietileno] maišeliai greit prasitráukia Slm.
4. tr. pratrūkinti, prakiurdyti (votis): Žolės skaudulį pratráukė KI126. Morka labai gerai: pratarkuoji, uždedi – pratráukia skaudę Pl. Sūragrobis pratráukė skaudulį Šts. Ant skaudulio reik dėti keptą cebulę su medu – pratráuka skaudulį Vkš.
| impers.: Trauklapius ant auglių deda, i tada pratráuka Krž. Išeidinėja brudas, kap pratráukia [pūlinį] Rdš.
5. tr. kuo perbraukti, nubraukti kieno paviršių: Jeigu iš karto žievės nepavyksta nulupti, vytelė [žnyplėmis] pratraukiama antrą kartą nuo laibgalio iki storgalio rš. Pratráukia [obliumi] tokią lentą Klvr.
6. tr. kiek ištraukti, traukiant sumažinti: Da pratráukė ir šiemet tas samanas iš griovių Krs.
ǁ važiuojama priemone kiek išvežti, išgabenti: Einam, gal mėšlo ben kiek pratráuksma Lel.
7. tr. kiek ištraukti, atitraukti, atidaryti, atidengti: Pratráukiau vagį – ir išbėgo alus J. Pratrauk kiek šyberį – tegu dūmai išeina Paį. Aš patalų pratráukiau kertę ir veizėjaus Šts. Šviesi, aš pratráuksu naktines užlaidas – galėsi skaityti Krš. Veiza pro langą, užuolaidą pratráukęs Varn.
| refl. tr.: Prasitraukia stalčių – žalsva trirublė pirmoji krenta į akis S.Čiurl. Prasitráukusi drobulę žiūra [mergytė] Krš. Prastráukiau užuolaidą, žiūrau, kas te ateina Drsk.
ǁ kiek ištraukus, atitraukus ką pradaryti, pradengti: Reik biškelį langą pratraukti Vkš. Komoda (komodos stalčius) pratraukta su baronkoms ir primyžta vaikių Žeml.
| refl. tr.: Prasitráukiau langą ir pasikavojęs veizėjau į kiemą Vkš.
8. tr. paėmus už ko (ppr. jėga) pavesti į šalį: Močeka sako: – Sūneli, pratrauk šitą juodį nuo tako, aš jo bijausi VoK135(Mrj).
9. refl. paėjėti į šalį, pasitraukti, pasislinkti kelis žingsnius tolyn: Prastráukiau, kad jam daugiau daikto būt atsisėst Klt. Gaspadin, tu prastráuk nuog pečiaus Lp. Jis pradėjo greit važiuot, žmonės nespėjo prasitrauktie – jis daug žmonių suvažinėjo BsPIV290(Brt). Geras žirgelis, nespirs: pastūmėk, močiute, su ranka – ir prasitrauks [nuo tako] VoK135(Mrj).
| prk.: Reikia prasitraukt iš kelio prieš jus, jauniejie V.Kudir.
ǁ pasišalinti iš kur, išeiti: Jeigu, ponaiti, neliausi mane persekiojęs, tai aš prasitrauksiu iš dvaro V.Kudir. Jei gera dvasia, eik arčiau, jei pikta – prastrauk LTR(Lzd). Pasiuntė [aniolą] su žinia pas Perkūną, kad ans palieptų nepagadai prasitraukti J.Šliūp.
ǁ daugeliui išvažinėti: Reikia žiūrėt, kai bent kiek prasitraũks, išretės vežimų [turguje], tai tada tik išvažiuosi Slm.
ǁ būriu išeiti, atsitraukti, pasitraukti, evakuotis: Gali ir nepastráuktie [priešai] Str. Prastráukė toliau niemčiai Dglš.
ǁ išsikelti kitur gyventi: Per vainą jie prasitráukė iš čia Žal. Nuvažiavo tarnai in tą daiktą, kur kitąsyk ganė, jau jo nėra, jis jau buvo prasitraukęs in kitą daiktą, ir niekur jo neatrado BsPIII168(Brt). Smaugia lietuvius, idant jie prasitrauktų ir duotų vietą maskolių kolonistams V.Kudir.
10. intr. DŽ1 ištverti kurį laiką, prabūti, išsilaikyti: Rytoj gal neisiu darban, Birutė pratraũks gal viena Slm. Teip ir pratráukiau šitą laiką, niekas per daug manęs neužkabino Snt. Reikėjo kaip nors pratráukt, nepirkt. – Ką čia pratráuksi, kad nebeturėjau nė kuo užsivilkt Srv. Šią žiemą, vaikeli, dar turėsi kaip nors pratráukt su šita skrandute Lkč. Galgi pratráuksim ituo duonele nedėlią Rod.
| refl.: Nors kad ligi Sekminių su sava duona prastrauktumėm Ds.
ǁ šiaip taip išgyventi kurį laiką (apie seną ar ligotą žmogų): Dešimt metų reiktų pratráukt Vs. Kiek metų gali pratráukt su svetimu inkstu KzR. Ligonis kad da mėnesį pratraũks – tai ir visas gyvenimas Ėr. Vis tas pats, ai mėneselį pratráuksi, ai ne Dglš. Pratráukė ilgai sirgdamas Aps. Va kur daktaras – pasakė: nei dienos priekin, nei ažupakalin nepratrauks LTR(Trgn).
11. intr. Ds uždelsti, užvilkinti: Pratráukė nedėlią, kol gavo arklį Ėr. Deltog ne visados ateina, kaip prižada. Pratraukia keletą dienų I.Šein. Par vieną [karvės] ieškojimą [jaučio] galiama pratráukt (nevesti pas jautį, atidėti iki kito ieškojimo) Mžš. Pusė valandos kaip pratráukė (pavėlavo) Ktk.
| Karvė kai kada aštuoniolika dienų pratráukia [neatsivedusi] par sroką Klt. Žiūrėk, kokią nedėlią pratraũks par terminą Skdt.
| refl.: Parusnėnų atsivertimas dar prasitraukė Gmž.
12. intr. užtrukti: Jūs tai vakare pratráukiat [dirbdami], mės tai lig penkių Slm.
| refl.: Jei dar̃ bus lietaus, prastraũks nepagada DrskŽ. Mėnasius tris prastraũks, arčiau (greičiau) nepadaris Prng.
13. intr. impers. kuriam laikui padaryti pertrauką, pertraukti (apie orą): Dieną pratráukia, ir lyja DŽ1. Ė, kad dienelę pratráukia, tai kitoj ir lyja Kzt.
14. refl. Ds praeiti, praslinkti (apie laiką): Prasitraukė kiek tai čėso LTR(Lp). Prastráukė du mėnesiai nuo to čėso Dglš.
15. tr., intr. pradžiovinti: Nuvažiuojant tiek buvo šlapia, ka negalima buvo važiuot, o paskui vėjas pratráukė – i buvo sausa Slv. Pavasario vėjas greit laukus pratráukia Skrd.
| impers. Buvo šlapia, daba pratráukė kiek Ėr. Gerai, langai atadaryti – kaip ir pratráukia, sausumą padaro Žl. Išdžiausčiau baltinius, gal vis kiek pratraũks Všk. Nebus šlãpia – keliai̇̃s pratráukė Rm. Šiandien purvą pratráukė ben kiek Trgn.
16. intr. impers. atsirasti traukai, trauksmui: Rūko, kol pratráukė, įsidegė – nebrūksta Krš.
17. tr. Graž, Prn esant traukai, kiek ištraukti, pravėdinti: Bet ir tvanka baisi ant aukšto, dusina. Reiktų langelius skliautuose išimti, skersvėjis pratrauktų V.Bub. Atidaryk langus, tegu vėjas kiek dūmus pratráukia Paį.
| impers.: Tegu pratráukia čiodą – atadaryk juškas Klt.
18. refl. įsisiurbti, susigerti: Negal vanduo prasitráukti – žemė kai košė Rsn.
19. tr. DŽ1, Srv, Užp, Trgn, Mrj kiek sumažinti (karštį, skausmą, šleikštulį): Pagėry (pagerk) liekarstvų, maž pratraũks karštį Dglš. Pastãtai (pastatyk) bankas, gal sopę pratraũks Švnč. Išeik in oro – pratraũks sopę Ut. Maž vanduo pratraũks karštį Skdt. Sėmenai nusiplikius greitai pratraukia karštį LTR(Grk). Išgėriau barščių – ir pratráukė visą ledekumą Alk. Spalgenų prisikiši ausys, tai kaip ir pratráukia, lengviau palieka [apsinuodijus smalkėmis] Svn.
20. tr. įstengti kvėpuoti, įkvėpti: Dūchą nepratraũks, žmogus ir uždus Rdš.
21. tr. išdainuoti: Pratraũks patys dainą, tu tik žodžius pasakyk Gdr.
◊ linùs pratráukti eiti į svečius arba važinėtis per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Linùs pratráukia – linai bus dideli Pb.
pritráukti I, Š, Rtr, KŽ; Lex47,49, SD1147, SD302, R30, MŽ40, Sut, M, LL193, L, ŠT16,17
1. tr. NdŽ velkant priartinti, privilkti artyn prie ko: Laivą pritraukti pri kranto N.
| refl. tr.: Kol prisivobiji, prisitráuki su virvėm tą sienojį iš dumblyno Svn.
ǁ pajėgti privilkti: Užmetėm – tinklo nepritráukiam prie krašto (tiek daug žuvų) PnmŽ.
2. tr. traukiant padėti prie ko, priartinti prie ko: Tad aš gulėsiu, lopišis pritráuktas artie, ranka antdėsiuos an to vaiko Dr. Bliūdą pritráuk savęs artes LzŽ. Kaip susivela [milas], liuob pritráuks stalą pri to milvelio, an stalo kočėlą pasidės, i pradės ritinti tą milą Kl. Pritráukė lovą pri pat lango – vietos daugiau trobo[je] paliko Vkš. Minkšta žemė buvo, palyta, aš tik pritráukiau pritráukiau tas žemes prie bulvių – ir apkaupta Jrb.
| refl. tr. N, NdŽ: Vaiko lovelę prisitráukiau, i sėdu atsisėdusi Pln. Bernas pristraukė, vieną bliūdą išraitė, kitą išraitė LTR(Kp).
^ Maž tau toli bliūdas pristráukt? – Ne, man netoli, tam toli, kas už durų Ml.
ǁ sumažinti atstumą, priartinti: Per spektyvą (žiūronus) kai žiūri, tai teip arti pritráukia Jnš.
3. tr. tempiant paartinti, pritempti: Pritraukęs prie žemės, mušt su kūloku ėmęs par galvą, par antausius Sln.
| prk.: Ką čia plepi – arčiau [tų Šiaulių] nepritráuksi (abiem keliais važiuojant tiek pat km) Žr. Motina kiekviena gatava būt pritráukt dangų an žemę, kad visas gerumas būt vaikeliam Aps. Kad galėčiau, aš dangaus nors kraštelį jai pritráukčiau NdŽ.
^ Laimos ir replėms nepritrauksi, o nelaima pati ateita S.Dauk. Laimės replėm nepritráuksi, o nelaimė i[r] pati ateina Ar; LTR(Šl). Gero su repliums nepritrauksi, o piktas ir pats ateis VP15.
pritrauktai̇̃ adv.: Jos (ienos) būna trumpesnės ir pririšamos prie balnelio visiškai pritrauktai rš.
| refl. tr., intr.: Medyje prisitráukiu šakas ir prisiskinu tų žiedų Vlkv. O kad aš prisitráukčiau [stiklelį], aš jį visą išmaukčiau JD81. Albinas pajuto užplūdusį jėgų perteklių ir, pasiekęs virš durų prikaltas pasagas, pamėgino prisitraukti. Viena pasaga svorį atlaikė, o kita liko rankoj rš.
ǁ NdŽ pačiam traukiant, lenkiant, riečiant priartinti kūno dalį: Paemi, va, kietai [vyšnios šakelę] tarp delnų ir pirštų, pritráuki rankas, suspaudi vytelę ir iš lengvėlio vaikštinėji [ieškodamas vandens gyslos] Č. Tai vėl rankas tik pritráukęs, ristelėm, ristelėm ir nulėkiau vėl laukan, sutvarkiau arklius Č. Pritraukė vieną koją, kitą, pasispyrė, alkūnėm pasistūmė V.Bub. Pamatė [kunigas] prie karčemos žąsį, katra tąsyk pritraukus koją stovėjo, žinoma, kaip žiemos čėse LTR. Jis suraukia nosį ir pritraukia lūpų kampus, pašiepdamas Vilko Martyną I.Simon.
ǁ įgaužti, įtraukti: Pati nevalgius, pilvą pritráukus lakstau Alz. Stova pilvą pritráukusi (alkana, sulysusi) mieste, be darbo, be duonos Šts.
| impers.: Pritráukė čystai vidurius Upt. Dabar pavalgo, o pirma buvo nevalgęs, pilvas pritráuktas pritráuktas Skp.
4. tr. rš jėga privesti, prievarta priartinti.
| refl. tr. NdŽ: Sugriebė mane [klebonas] už pečių, prisitraukė artyn ir pabučiavo į vieną skruostą, į kitą J.Balt. Nepraeidavo nė valanda, kai Būtėnienė vėl prisitraukdavo sūnų prie savęs, imdavo bučiuoti, glamonėti, liūliuoti S.Zob. Žąsį iš tolo užkabina kabliuku už kojytės ir prisitráukia Pl.
5. refl. NdŽ pasislinkti artyn, priartėti, prisikišti: Ji kurčia, kap kalbi, pristráukia prieg tavę Vrn. Vyrai visi girkšno[ja], pasileidę, pri butelio prisitráukę Rdn. Prisitráuk arčiau, kad neužlašėtų [ant staltiesės] Ėr. Prisitráukė pri munęs ir sušnibždėjo į ausį Vkš. Pristráuk stalop artes LzŽ. Kaip tik artyn prisitráukė, prisitráukė, šviesų kardą išsitraukė, išsitraukė Š.
ǁ kraustantis, keliantis, žygiuojant būriu priartėti prie ko: Vokiečiai čia insistiprino, prie jų sienos prisitráukė Sn.
6. tr. pridėti, prijungti, priskirti, pridurti: Pri Kuršėnų [rajono] mumis pritráukė Krš. Kaip kolchozai užejo, mumis pritráukė pry Mamių [kaimo] Štk. Prytráukė pry tarybinio ūkio Šv.
| refl. tr. intr.: Apsėsma žole, tai an ganyklą prisitraũks (bus priedas prie ganyklos) Kp. Būdavo pirma, tai žemės da ir iš šono pristráuki, ė dabar ir savos nebereikia Sdk. Noris da i man prie pencijos da kiek prisitráukt (prisidurti) Ds.
7. tr. parietus parišti, patraukti: Tam veršiui tą koją pritráukiau (pririšau prie kaklo), i nešoka aukšty Jrb. Katras smalstus arklys, koją paskutinę pritráuki Pc.
8. tr. impers. NdŽ ligai surietus ar sulenkus padaryti nejudrų, nelankstų, sustingusį: Siuvėjo koja pritraukta, Topylis be pirštų, Stepas vienu langu (vienakis) Žem. Ranka mano pritraukta – negaliu darbo krutėt O. Visai prytráukė koją, an medžio (krukio) ejo Grd. Vieną koją pritráukė viškai par kelį Dkk. Ranką pritráukė, kojos nevaldė, visai pasiligojo Krš. Buvo pritraukti̇̀ visi tie pirštai, ale išsitaisė Vdk. Šiteip pritráuktos [rankos], pirštai šiteip va šitie dujai būdavo, o teip, Jezau, kad sutraukta buvo [moteris] Antš. Tus tėvas buvo invalidas, su lazdomi vaikščiojo, koja pritrauktà buvo Kpč. Senukės buvo pritraukti pirštai Pun. Pirštas nuog darbo pritráukta Mrc. Gali pritráukt kojas teip vienodai beguliant Sdk. Pritráukia koją – nepaeina Dgč. Prikamavo koją – ir pritráukė koją Kvr. Vaikas pasitaisė, ale kojeles jam pritraukė Tat. Kieno koja pritraukta buvus, to vėlė raiša pasirodo BsVXX.
^ Nespjau (nespjauk) vandenin – liežiuvį pritrauks Dglš.
| refl. tr. impers.: Pristráukta, prisbūta pirštas Adm. Paskui iš priemėčio galvytę pristráukė va šiteip [vaikui] Šmn.
9. tr., intr. traukiant, tempiant priveržti, kad nebūtų palaidas, sutempti: Virves permeta par kartį ir pritráukia, priveržia (rišant šieno vežimą) Žl. Netoli namų, kur prisieina sukti nuo vieškelio kieman, staigiai pritraukė vadžias taip, kad arklys turėjo stačiai sukties į šalį Vd. Jis pritraukia atvarslus, patsai traukiasi ant vieno pasostės galo darydamas vežime vietos dar vienam žmogui I.Simon. Virvė jau užmesta jiems ant kaklo, bereikia tik kilpą pritraukti I.Simon. Jei dar labai tep silpnai, tai dar pritráukiam [vyžos virvutę] Rud. Vyrai su stiprium rankum pritráukdavo, surišdavo, stovės [šiaudų stogas] ilgiausiai Škn.
| refl. tr.: Prisitraukti pavalkus su atvarslais (su ilginiais) Šts.
ǁ tr. NdŽ kuo veržiant sutvirtinti, pritvirtinti: Su vytike pritráuka, pririša vieną eilę, kitą eilę [dengdami šiaudais stogą] Krž. Skersai lentas dėjo ir su varžtais pritráukė Trg. Šienkartę ant prikrautojo vežimo uždėję bandė tą su virve pritraukti Kel1879,24.
ǁ intr. prispausti, pritvirtinti: Šita sąvarža gerai pritráukia Mrj. Ne ilgiausis vinis, ale, rodos, pritráukė Vdžg.
ǁ refl. prk. prisiploti: Tep noriu valgyt, kad pilvas prie strėnų prisitráukė Kt. Lūpos labai smarkiai įtemptos ir stipriai prisitraukusios prie dantų rš.
10. tr., intr. impers. gausiai apeiti, apnešti: Tokių juodulių pritrauktas, tokios smalos, i netrauks kaminas Krž. Jau medžiai būva balti, pritráukti – šarma PnmŽ. Šlapią uždedi katilioką in plytos, tai rūdo pritráukia Klt. Tvarto kampai pritráukta šerkšno Klt. Šerkšno pritráukta in pirkios, kur eina garai Klt. Šerkšno pritraukti̇̀ mūrai Klt. Miežiai drėgni, šarmos pritráukti Jrb.
ǁ apsinešti: Puodelis kovuotas. Kovą semia – i pritráukia Klt. Ka pritráuka tą bliūdą – baisu veizėti Vkš. Butelkikė nečysta, pritráukta Krš.
11. tr. NdŽ traukos jėga priartinti prie ko: Tokiuo yra akmuo, vadinamas magnes, kuris geležį savęsp pritraukia SPI183. Kumet burkštiną patrini į vilnonį drabužį, ans popieriaus skiautelę pritrauka Vkš. Saulė turi tokią sylą pritraukti prie savęs viską kaip ir žemė A1884,210. Ar tavo vištos nepritráukė (neužmušė mašina pravažiuodama)? Lkč. Geležį pritráukia magnasas BM94(Brž).
| impers.: Tada jis numetė kelis mažus deimanto gabaliukus ir pastebėjo, kad jie traukte buvo pritraukti prie bokšto viršūnės J.Balč. Kiti ieškodavo su karklu dvišaku [vandens gyslos]. Eidavo eidavo – ir pritráukdavo PnmŽ.
^ Kaip traukte pri lovos pritráukė (taip norėjau miego)! Krš.
12. pakviesti, prikalbinti, pavadinti, įjungti draugėn kur dalyvauti, ką dirbti ar daryti: Pritráukęs daugiau darbininkų, padirbs visa J. Jis turi teisę kai kuriems darbams pritraukti specializuotas organizacijas – subrangovus rš. Rado pažįstamų, tuojau tie ir jį į kompaniją pritraukė, pavaišino rš. Pritráukė ir muni šnapšės gerti Šts. I tėvą pritráukė pri tų pietų Brs. Pritráukė in stalą i mus Klt. Jis toks nebejaunas žmogus, ale pritráukiamas Ppl. Norėjo pritráukt tėvą vežt Pgg. Vyrišką, kad ir protingiausį, pri degtienės pritráuka Krš. [Velnias] pritrauktų jį draugystėn savo o ing karalystę savo peklos MP79.
^ Kitas gero pamokina, kitas gi prie blogo pritraukia Vrp1890,35.
| refl. tr. Ds, Kvr: Pristráukė kokį augėtinį i gyveno Dglš. Pristráukia žmogų iš šono i pasdaro Klt. Niekur žmogaus nepristráukė, pats pasdarė, turi do sveikatos Klt. Reiks prisitráukt kokį darbinyką Ėr. Ją prisitráukė pri to jojimo, i dabar ji sau patenkyta Smln. Prisitráukė da vieną mokytoją, ta pasakė, ką žinojo Smln. Jis da norėjo kaži ką prisitráukt (pasivadinti fotografuotis) Smln. Apleido tėvo namus, prisitraukė už draugą dar vieną vaikį TS1900,4-5.
ǁ Vd, Ser, NdŽ, Plv, Mlk patraukti, palenkti į save, privilioti, primasinti: Petronėlė gėrėjosi savo gražumu pritraukusi vaikį Žem. Ji mano širdį traukte pritraukė J.Bil. Nuošalus kampelis kasmet pritraukia jų (poilsiautojų) vis daugiau ir daugiau V.Bub. Tujau palojo, kad Elena nori Jugasės vyrą pritráukti Trk. Pritráukė ta merga mano vaiką Pkp. Tik su blevyzgom ir pritráukia žmones Užp. Tik dirstelia an žmogaus – i žmogų pritráukia Mrc. Jis toks protingas ir visus pritraukiantỹs Zp. Jos iškalbingumas pritráukė žmones Smln. Jis taip mokėjo pritráukt žmogų Slč. Pritrauksiu savęsp visus daiktus ne smarkumu, bet mylėjimu, ne kerštais, bet gerybėmis DP508. Tenai atejo, idant žmones grumzdymais ir pabaidomis savęsp pritrauktų̃ DP31. Širšes uogos pritráukia Jd.
| refl. tr. Dkšt: A su velnio plauku tokį vaikį prisitráukė?! Krš. Jauna – mokėjo prisitráukti vyrą Lkv. Tokia dalikatni greit galėjai i jaunikį prisitráukt Šmk. Pati merga jį prisitráukė Dglš. Prisitraũks kada kokia merga, tep ilgai nebus [vienas bernas] DrskŽ. O katra ir labai moka pristráukt prie savęs Trgn.
13. tr. atkreipti (dėmesį, žvilgsnį): Levas … mūsų atydą saviepi labiausiai pritraukia LTI3(Bs). Vyriškis pritraukė į save žmonių dėmesį rš. Štai mūsų akį pritraukia ežerėlis Vr. Akį žėdnam pritraukia tokia žemė Db.
14. intr. NdŽ šiaip taip, vargingai išbūti, išgyventi iki tam tikro laiko: Švenčiausios Motinos pagalba pritrauksiu iki rudens LzP. Gal pavasaris bus ankstyvesnis šįmet, pritrauksim kaip nors (užteksim bulvių) J.Balt. Man tai tik iki turgadienio pritraukti J.Balt. Su šituo centneriu [bulvių] pritráuksim prie šviežių Skr. Kas gi žino, ir mes ar bepritrauksma su duonele lig rugiapjūčio Sdk. Rodos, diedelis ir sunkenybę turėjo, ale mat pritraukė ligi aštuonių dešimtų [metų] Srv.
15. tr. traukiant, tempiant kiek pritrumpinti: Šautuvo diržas pritraukiamas (patrumpinamas) komanduojant: – Diržą – pritrauk! rš. Pritrauk jas (kilpas), per ilgos rš.
ǁ įsukant dagtį, sumažinti degimą, prisukti, prigesinti: Motina pritraukė gazelį A.Vien. Tą lempą reikia pritráukt – gal kiek prisnūsim Šmk. Pritráukei [lempą], jau nieko nematyt Lp. Ir pritraukė šitą lempą, kad taip šviesiai nedegtų LTR(Upn). Pritráuk ugnį [dujinės], kad tik šustų sriuba, o ne kupėtų Ktk.
16. tr. NdŽ kiek priverti, pridaryti: Tėvas įėjo į butą, duris pritráukė i atsisėdo Jrb. Pritráuk tu dures: tarpai, vė[ja]s puta Krš.
17. tr. kiek primerkti (akis): Ji vieną akį pritráukus i tupia kai gyva Jrb. Kai neišsimiegi, tai akys tik pritráuktos, veidas pageltęs Gs.
18. tr. NdŽ paviršiumi traukiant daug sutempti, suvilkti: Pasiunčiau rąstų pritráukti, liuob ten su arkliais privilks Kl. Da ir žarijų būdavo židinėj, žarijų pritráukia židinėn tenai, an prieždos Skp. Te pritrauktà krūva durpių, čia vėl pritrauktà, pakapojau žolę, ir pasimečiau Slm.
| refl. tr.: Po medžiu atsiguliau, lapų prisitráukiau ir guliu Pl.
ǁ daug privežti, prigabenti: Daug tankų pritráukė į frontą DŽ1.
| refl. tr.: Pristráukiam patys malkų iš miško Dgč.
| Reikėjo ji (lenkų kalba) gerai išmokti. Tam tikslui ir lenkiškų laikraščių prisitraukdavau Mš.
19. intr., tr. Kb traukiant iš kur daug paimti, gauti: Po penkis kilogramus, po trejetą pritráukia [žuvų iš po ledo] Sug. Į dieną kokį pūdą [žuvų] galima buvo pritraukti rš.
| refl. tr.: Su meškere galima prisitraukti žuvienei tinkančių ešeriokų rš. Kaip pradėjus traukt, tai traukus ir traukus ir visą kiaurą dieną lig vakaro, ir prisitraukus kokius penkius vežimus drobės LMD(Sln). Vyrai sugebėjo pramušti [kapčiuje] skyles kur reikia ir taip sau, ranką įkišus, kaip katinas į varnėno inkilą, prisitraukti bulvelių M.Katil.
| prk.: Piningų prisitráukę kaip skutinų Krš. Pristráukęs svetimų žodžių, vis ką inmaišo Mrp.
ǁ prk. daug atimti, ištraukti (sveikatos): Kiek man pritráukė sveikatos par tą žiemą! Šmn.
20. tr. daug įkelti, prikelti: Daug avilių buvę ąžuoluos pritráukta BM66(Žb).
21. tr. prk. daug sutraukti, sutelkti, suburti: Jo šauksmas pritraukė daug žmonių, tie palaikė jį kvailu J.Balč. [Kunigas] pritráukė tų dievobaimingų moterėlių, – jos nori kuo pirmiausia į dangų patekt Pžrl.
| refl. tr.: Pulką prisitraukti N. Bernaičiai draugų prisitráukė ir rėkaloja Vrn.
22. tr. daug prifotografuoti: Nuotraukų pritráukė daug Lb. Čia vis Petro pritráukta atvirukų Al.
23. tr. prinokinti: Ta pagada greit visus javus pritráukė Gs.
×24. tr. impers. pritvinkinti (skaudulį): Jau gal pritráukė votį, jau reikia pradurt Švnč. Votis jau pritráukę LzŽ. Pritráukė pirštą votis LzŽ.
25. tr. A1883,173, NdŽ prisisotinti, prisisodrinti, prisisunkti, prisigerti (kvapo, drėgmės, šalčio ir pan.): Barščiai špyžio pritráukė, nebegardūs Ėr. Jo drabužiai pritraukę nemalonaus kvapo rš. Šlapgarių pritráukė, atidrėko popieros nuo sienų Skr. Medžiaginės kaladkos, tai anos šlapumõs, vilgasties pritráukia, iš to buvo šimtakojai Dv. Ė va šitie daiktai, minkštimai, – pridėsi skepetą – pritráukia materijos Švnč. Sūrūs tokie pasidaro, pritráukę druskos [slėgti grybai] Vdk. Mat anie (stogo šiaudai) prismalėję, kaip gelžiai sugelžėję, pritráukdavę tokio rūkalo, ka te[n] nė ugnis nekibdavo Skdv. Dulkių pilna, akordijonas pritráukė tų dulkių End.
| impers.: Rasos rūbai pritraukti, lygiai sulyti Klt.
| refl. tr. Snt: Jei tuomkart neišsėmei [pasiliejusio pieno iš šulinio], sienos pristráukia Alv. Lauke šalčio prisitráukiau, tai nė kambary nesušylu Dkš. Pareina iš tos karvidės prisitráukusi smarvės, smirda amžinai End. Ale jei tik kas rūko, prisitráuka visas kambarys End. Šaltgarių, šlapgarių prisitráukę linai – sunkesni Ggr. Drėgnas garas, nuo jų (bičių) kilstąs, dėl šalčio aulėje prisitrauka. Iš ko randas pelėjimas bei paplėkimas S.Dauk. Medžiaga prisitráukė drėgmės DŽ1. Akmuo prisitráukęs vandenio FrnS45. Muno plaučiai prisitráukę labai tų visokių dulkių par tiek daug audimo Pln.
| prk.: Tenai (apie Širvintas) lenkų dūko prisitráukę, nemėgsta lietuvių Krš.
ǁ impers. traukiant drėgmei ar šalčiui sukelti (ligą): Jam pritráukė an pievos uždegimą plaučių Rš.
26. tr., intr. impers. NdŽ, DŽ1 kam užpiltam spiritu ar užplikytam pakankamai įgyti stiprumo, koncentracijos: Ar pritráukė arbotą? Db. Prieš sprogimą [beržų] spurgelių priskynei ir užpylei degtine, pritráukia per porą dienų Bsg. Pastovink arbatelę, tepritraũkie Krš. Pritráuka dikčiai, aš jau bijočiu pilti į savo skilvį [spiritą, užpiltą ant rupūžės]! End. Vyrišką gumbažolę išdžiovintą užpila karštu vandeniu arba degtine, kad pritrauktų, ir duoda vyrams nuo gumbo rš. Sudžiovinto augalo žiupsniuką įdėti į puodelį, užpilti verdančiu vandeniu, palaukti, kad pritrauktų ir nusistovėtų rš.
| refl.: Arbata prisitráukia NdŽ.
27. intr. nusidažyti: Po tam įdedi [žalius kiaušinius į dažus], anie pritráuka geriau Vg.
28. tr. tam tikrais prietaisais prisiurbti (skysčio): Į pipetę pritraukite muilino vandens rš. Tie aparatai i šūdo pritráuka, ka girtos milžėjos Rdn.
ǁ siurbiant, traukiant pripildyti: Pritráukti švirkštą NdŽ.
29. tr. prisiurbti, prigerti (skysčio oro, garų): Senis užmerkė akis, pritraukė plaučius ir išleido orą Šlč. Palenkiu tą šaką, prisiuostau, pritráukiu pilnus plaučius Bsg.
^ Tyli kai [v]andenio burnon pritráukęs Tr.
30. tr. gausiai prisiurbti, prisigerti (skysčio ar dujų): Vaikas pritráukė pieno kiek tik nori Upt.
| Pritráuki šito saparo gerklėn [rūkydamas] Žl. Girtas buvo, gavo dar benzino smarvės pritráukti – ir užkėlė kojas Krš. Mės jau seni, dūmų jau pritráukę [rūkydami] Žl.
| refl. tr.: Pradeda pačios [dėlės] atkritinėt, kap kraujo pristráukia Dg. Steponas ilgai be aiškaus tikslo kraustė jas (knygas) iš vietos į vietą ir, prisitraukęs dulkių, dusliai kosčiojo rš. O ans prisitráukė tos kimikalų smarvės – i žmogus tura mirti Als. Aš to narkozo nedaug prisitráukiau, greit užgesau Štk. Oro visokio prisitráukęs, tau i dvokia Btg.
ǁ NdŽ prisigerti (alkoholinių gėrimų): Atėjo gerai pritráukęs Ėr. Burokinio [alaus] pritráukę – i rėkia ožio balsais Krč.
pritrauktinai̇̃
| refl. tr. NdŽ: Eita kaip Telšių klebono avinas – kojas vydamas, prisitráukęs Šts. Taip ir šliūžinė[ja] prisitráukę, kiek tokių bjaurybių yr Krš. Kas nora, suranda [degtinės], prisitráuka tos smarvės Rdn. Lig pat girtumo prisitráukė, prisikaštavojo Užv. Prysitráuka gerai, pradeda dainą imti Grd. Nebuvo teip jau prisitráukę Krč. Nebepavažiuoja dviračiu, matos, ka gerai prisitráukęs Sk.
ǁ refl. prisirūkyti: Numie neleidam [rūkyti], į mišką nulėkęs prisitráuka Krš.
31. tr. įrašyti, surašyti: Tu tik šnekėk šnekėk – visą tavo kalbą pritráuks Ldv.
| refl. tr., intr.: Po dvi juosteles prisitraukė Lk.
◊ úodegą pritráukti prigriebti, nubausti: Pritraũks jiem úodegas! Lp.

×raztráukti (hibr.) tr.
1. sutraukyti, suplėšyti: Ėm kustą po pusiau raztráukė LzŽ. Vadžias vė raztráukė LD30(Ad). Dabok, gal kiaulės priemnėj, maišus [miltų] raztraũks, gali sumarnavot Rod.
ǁ iškedenti, išpešioti: Linus ar vilną raztráukia rankom, o tada šukuoja Lz.
2. mirtinai sudraskyti: Kralikas išbėgo an kiemo, tai šuva susiedo raztráukė Rod. Ižbėgo avis iž galo kiemo in telėdnyko – ir raztráukė vilkai Dv.
3. susprogdinti: Akmuva guli, papylė nedaugį žemės ir raztráukė Rod.
ǁ sudaužyti, suskaldyti: Automatu kap dav[ė] kakton, tai raztráukė galvą Šlčn.
4. prk. išsidalyti: Raztráukė visą dvarą LzŽ.
5. paleisti (vidurius): Raztráukė vidurius liekarstvos Dglš.
sutráukti Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Lex113, Q661, N, L, LL321, ŠT60, Ser
1. tr. traukiant sustumti, suvilkti, subraukti, suvaryti į vieną vietą: Viską dirba teknika: sukrauna į žagus, sutráuka, surėdo Ms. Miežius sutráukiau visus iš pašalių į vidurį Trk. Nupjautą šieną sutráukė su grėbliu Vkš. Sutráukėm šieno didumą, ryt sugrėbsma Ggr. Septyni nuvažiuos tą šieną sutráukti Vdk. Žemių sutráukta kupstan – prastas plūgelis Slm. Grėbelka paimt ir sutráukt [šienas] Kdn. Sutraukto šieno buvo, tai palaiduosiuos parsivežė Slm. Sutráuk žarijas iš pečiaus į židinį Iš. Tę jau kiek yra visokių [akmenų] tai traktorių sutráukta Dg.
| prk.: Sutraukė (sujungė) žemes į vieną labą Šts. Kožnas savo turės rėžius, kiek ten arų, po tam sutráukė į vieną gretą Lpl. Valdžia bandė visas ciesorystės žemes po visam į vieną sutraukti Kel1866,9.
| refl. prk.: Kai susitraukia visa žemė į vieną daiktą, tai pasidaro daug Lkč.
ǁ ką pasklidą, ištisą suimti į vieną vietą, surinkti: Teip gražiai sutrauktà, sutrauktà, sulankstyta, sulankstyta [drobė] PnmR. [Drobę] pamerkiam, patiesiam, vakare vėl sutráukiam Tj. Vakare sutráuksme [audeklus], o rytą vėl ant rasų Mšk. Vieną sykį nesutráukėm [audeklų], užmiršom – iš nakties i nėra, nurinko (pavogė) Škt. Sutráuki, vienas nebepakeli panešt to audeklo, jeigu ilgas Bsg. Lietus užeina – reikia audeklus sutráukt an pievos Ėr. O vakare vėl sutráukiam [rietimus], gražiai suringuojam Pl. Vakare suemam, kad jau pradeda saulė žemyn, gražiai sutráukiam, sutráukiam teip klodais Skp.
| refl. tr.: Lenciūgą brinkst per upę [permetė], ir pasdarė tiltas. Tada trukt tą lenciūgą – susitráukė, ir vėl nėr tilto (ps.) Tvr.
ǁ sudėti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutráukti Ds.
ǁ refl. susidėti: Tas [kambario] perdaras susitráukia kaip armonikos dumplės Snt.
2. tr. traukiant visus kur padėti: Sutraukti ratus į pašiūrę Db. Paskuo nuirklavęs į kitos upės įtaką arba uostą, tenai laivus savo sutraukęs ant krašto S.Dauk.
| prk.: Visas Padarbas, Medvalakę sutráukė (sukėlė) į Gergždelius Krš. Visus į krūvą sutráukė, ir teip gyvenam Vlkš.
ǁ traukiant visus sukelti į viršų, užkelti, užtraukti: Balkius kai sutráuki, dėdavom da vieną vainiką Krš. Lentos jau buvo nupirktos, ir per langą sutráukėm ant viršaus Slm. Atvažiuoja [furgonas], sutráukia [gyvulius] ir išveža Šmn. Aš sutráuksiu aukščiau tas podiškas, i būs aukštai ta galva Trk. O tai stojos po tris kartus, ir vis vėl sutraukta yra dangun Ch1ApD11,10.
ǁ DŽ1 visus ar daugelį suvežti, sunešti, sugabenti: Pilėnus apkasė perkasų perkasais per kelias eiles, aptaškavo su rąstais ir daugel ąžuolų į pilį sutraukė J.Balč(M.Valanč). Ale tai kai žiūri, tokį lauką šiaudų tuoj sutráukė stirton Slm. Reiktų rąstai sutráukt, kol da sniego yra Sv. Ar sutráukėt visus rugius? Dbk. Nenukinkyk arklio, da maž sutráuksma šienioką iš Paliepio Sdk. Lyg vogčiom rugius sutráukė Msn. Rugius tik spėjom sutráukt – ir pradėjo lyt Srv. Šienus sutráukt po strieku ir šiuosmet bus nelengva Drsk.
3. tr. tempiant suartinti vieną su kitu, sudurti vieną su kitu: Sutráukė du stalu, visi susėdo Pvn.
| Ančiukai, gūžius sutraukę į krūvą, šildose Jrb.
| prk.: Laukia, kab rublį su rubliu sutráukt DrskŽ.
4. tr. prk. išskirti: Zakaras tyčioms girdo Tupikį: nori sutraukti su Kaubraite, o bruka jam savo dukterį Žem.
5. tr. traukiant sugauti, surinkti: Sutráukėm [tinklais] kapą varnų ir prisūdėm pilną bačką Nd.
ǁ traukiant surinkti (akis lošiant kortomis): Net tada, kai ant stalo gulėjo sutrauktos dvidešimt šešios akys, jis nepajėgė įsivaizduoti, kas atsitiko rš. Kiek čia sutraukiau? rš.
ǁ suimti: Sakydavo, kad seniau Bikūnų Kanapeckas sutraukdavo sau susiedų karvių pieną LTR(Ant). Sakyčiau, mano sutráukei medų, o ka neturi nei pas savęs Vdžg.
| Tušti kaimai, visa sutráukė miestai Drsk.
6. tr. gausiai apimti, apeiti, aptekti: Traukutis sutráukė dobilus Sn. Žliūgės sutraukti̇̀ miežiai Klt. Kai sutráukė žole bulbas, i raunu, i pjaunu – nieko nepadarau Klt. Usnių, balandžių, vijoklių sutráukta, apitęsta [bulvės] Klt. Tos žolės, kur lieka, tai tep ir linus sutráukia Pns. Tokie traukučiai linuos auga, tai sako: brantai sutráukė linus Graž. Varputys žemę sutráukė, niekas neauga Jrb. Dirva jiems (miežiams) turi būti gryna nuo piktžolių, o ypač varpučio nesutraukta rš. Ronų sutrauktà guli Klt. Veja (instr.) traukta sutrauktà žemė Klt. Utėlių sutrauktà boba Dglš. Vaikai blusų sutraukti̇̀, sukapoti Klt. Kojas kaltūnas sutráukė Klt. Šitas Maušiukas tai sutráuktas visas šašų kap kiaulė Ml. Vočių, šašų paržiem sutráuktas [vaikas] Klt. Vyras visas sutráuktas vočių Dglš. Kojom sutrauktõm šašuotom ganiau Klt. Visos kopūstų galvos sutráuktos kirmėlių Klt.
| prk.: Žmogus vargų sutráuktas, ar dainas dainuot?! Rš. Sutrauks tau vargeliai iš jaunų dienelių LTR(Rš). Moterėlė vargų sutráukta Aps. Jos mergaitė kaprizų traukta sutrauktà Slk. Ir davatka, ale baisaus pavydo sutrauktà Ut. Ana nedurna, tik zlasties sutrauktà Lb.
7. tr. sutempti, suveržti: Suriša rankas per tą daiktą, sutráukia ir veda Graž. Sujuosi juosta arklį, atsispyręs sutráuksi pavalkus Všv. Tik sąmatą gerai sutráuk, ba pritrins [arkliui] Plm. Kiek reikia dydžio, reikia lankus sutráukt Kpč.
ǁ kuo suveržti, sutvirtinti: Vienas jo klumpis susprogęs ir sutrauktas viela I.Simon.
ǁ sukant suveržti: Varžtą sutráukti KŽ.
ǁ padaryti nepalaidą, raukiant suveržti: Buvo tai neaukštas, petingas vyras, apsivilkęs ilga pilka rudine, diržu sutraukta per juosmenį J.Balt. Šičia [vyžus] reikia sutráukt, apvynioja skuduru, indeda, tais raikštukais apriša Kpč. Apiveria virvele arba šikšna macna ir sutráukia da [nagines] Plvn. Apiveri, sutráuki nagines, tai lengva vaikščiot Imb. Viršuj sutráukta, surišta [naginės] Rs. Išpina pynikę, įveria i sutráukia naginikes PnmŽ. Apivaras ties kulnia sutráukia, i vyža nekris nuo kojos Jrb.
| refl. tr., intr.: Susitráukia apivaras ir traukia sau par laukus Jrb. Virvukė čia yra, susiriša, sustráukia (= sutraukiama) [naginė] Kpč.
ǁ tempiant, veržiant sumažinti: Sutráukti skylę NdŽ. Tinklus sutraukę siauriau Blv.
8. tr. suimant patrumpinti: Sutráuk vadeles Jnšk. Reikia sutráukt lenciūgas Dglš. Sutráuk botagą – labai ilgas Ėr.
9. tr. suimti klostėmis, suraukti: Sutráuktas raukšlėmis, stulpais NdŽ. Kiek daug į kliošą reikėjo sutráukti, kiek tų kvaldų [sijono] buvo Krtn. Buvo sijonai tokie daugiausiai sutraukti̇̀ Yl. Jaunajai pasiūs jau senovė[je] pečiais keltais, sutrauktai̇̃s tokiais Tl. O užpakalė[je] buvo sutráuktos tokios kvaldos, kad eina kaip su uodega tiek pat Vgr. Daugiau patrauktiniai būdavo sijonai: kitų kvalduoti, kitų sutráukti Žlp. [Sijonas] sutráuktas apie juosmenį, raukšlės buvo LKT164(Btg).
ǁ suklostyti, klostant padaryti: Sutráukdavo koriuką pailgai, rauktai i lapeliais (puošdami sukneles) PnmŽ.
10. tr. tempiant suartinti ko galus, sulenkti, suriesti, sugaužti: Suriečiu, sutraukiu SD124. Vaikščiojo truputį sutraukęs pečius, lyg besirengdamas kuprelę užsiauginti B.Sruog. Pečius sutraukti N. Tamošius Driskius yra galvą nulenkęs, pečius sutraukęs, kad eina, tankiai stena Tat. Tai aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greitai traukiu LTR(Mrj).
ǁ sulenkti per sąnarį, suriesti: Kamašiukai maži – pirštais sutrauktai̇̃s nutypči[oj]au Klt.
ǁ tempiant suglaudinti: Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Kraujo indų sutraukiamųjų ir kraujo indų plečiamųjų nervų šakelių darbas rš.
| refl.: Kada vieni raumenys susitraukia, antagonistiniai raumenys atsipalaiduoja V.Laš. Susitraukdami raumenys sustorėja, sutrumpėja ir sukietėja rš.
ǁ refl. išsitempti: Susitraukęs į pečius iš panaberijos Šts.
ǁ refl. susigūžti: Liurbis susitraukęs liurbso J. Priėjus prie sienos, išplėtė akis ir taip susitraukė, tarytum smūgio iš žandaro laukdama A.Vien. Mokytoja atšoko nuo durų ir susitraukė prie stalo K.Bor. Jis išgirdo durų trinktelėjimą. Pritūpė už krūmo. Visas susitraukė A.Rūt. Stovi sustraukęs – gal šalta Slk. Kaip šliužui pritinka – mazgu susitraukti ir laukti, ir laukti V.Myk-Put. Kiurksai visą dieną susitraukęs į bitę ir lauki K.Saj. Aš da susitraukiau … griovėje, kad pasiekčiau lazda arčiau pribėgusį TS1897,9(V.Piet). Ta višta stovėjo stovėjo susitráukus Jrb. Buvę visi sustráukę, kap čia buvo šalta Lp. Vokiečiai eina susitráukę, pamėlynavę Ėr. Žiemą prasčiau auga tie pusbekoniai, – šalta, susitráukę Mžš. Aš jau sėdu susitráukusi pri lango Trk. Veizu, anie supuolę į durių tarpą, visi tokie susitráukę Trk. Būdavo, vaikai susitráukę bėgs šalin, o daba vaikai pagarbo[je] Yl. Aš tik susitráukiau teip, kad anie munęs nematytų, paskiau i muni pradės lojoti Tl. I vieni ejo, i kiti ejo, o tims vietiniams – susitráukęs sėdėsi sėdėsi vis Plt. Pareinu apentais susitráukusi jau, virpu iš tos baimės Kl. Ko tu čia kiunksai susitráukęs?! Erž. Pajutęs priešininką, ežys susitraukia į kamuolį ir taip atsigina rš. Nė nenusivelku, kamuoliukan susitraukiu ir miegu Ds. Kupron sustraukia ir šoksta gyvatė Vdn. Kas te, kad tu ją (karvę) ištęsi – šalta, stovi krūvon sustráukus Klt. Vikšras pakyla žvalgydamasis, paskui susitraukia ir vėl išsitiesia, pasistūmėdamas į priekį V.Bub. Skris lėktuvai, žinomais, o mes kentam susitráukę sklepalė[je] Lnk. Abudu be kepurių susitráukę po egle stovėjo, bo diena labai buvo šalta ir smarkiai lijo BM4(Kp). Mergaitė kamputy susitráukus i miega an maišų Slv. Tada jy sustráukė an papečio ir gulėj[o] Vrn. Pirmą garnį pamatęs lekiant, būsi greitas, tupintį – susitraukęs LTR(VšR). Žirgelis pailso, krūvon susitraukė LLDII173(Dkšt).
^ Eina susitráukęs kaip kurpalis Kp. Susitráukęs it žirnių kirmis Pln. Tik suskaudėjo kas biškelį, tujau ans i susitráuka į žirnio kirmį Vvr. Susitráukęs kaip kirminas, bijo rankų prikišti pri darbo Šv. Susitraukęs kaip kurmis LTR(Mrs). Mano vyras visada susiraukęs, kaip ežys susitráukęs Nm. Ir eina kaip ežys susitraukęs Sd. Neužlyna ant kupros – i kentėk susitráukęs (daugiau nieko nenorėk) Vdk.
| prk.: Štai krūmokšniai susitraukę laukia vėl naujų aukų T.Tilv. Girdašių bažnyčia tokia sustráukus, mažutytė DrskŽ. Naumiesčio miestas man nesmagus, toks susitráukęs LTsV875.
ǁ refl. susiglausti: Greitai tos gėlės nepražysta, susitráukusios Krš. Jei vasarą pienių galvos susitraukia, tai bus lietaus LTR(Mrj).
ǁ padaryti nebetiesų, sumesti, sukūprinti: Nervos mane sutráukė, buvau tiesi Dglš. Sutraũks senatvė vis tiek, i dėdienė buvo didesnė Ml. Kas mane sutráukė, ar ne jo darbai? Kb.
| refl.: Dabar ana sustraukę nuog itų darbų LzŽ. Sena, sustráukus DrskŽ. Bernai apsileidę, su barzdomis, susitraukę lygiai seniai MitI233(Šd). Sustráukę – seniai negražūs Drsk. I ši ligonas yr, susitráukusi Slnt. Galgi tokia merga buvai: pajuodijus, sustráukus, dabar išsitiesei Žl. Vai̇̃keli, aš sustráukus, suskuprojus Kpč. Seniutė sustraukus kupron nuo darbo Ktk. Jau ir mano žento mama viškui kupron susitráukus LKT293(Kpr). Rūko, į kobinį susitráukusi Krš.
^ Par šimtą metų nebaugsi, į kankolą susitráuksi (juokais sakoma ką peržergus) Slnt. Kad tu sustraũktum! Ds. Laukia laukia, kol sustráukia (apie senbernį) Drsk. Laukiau laukiau ir sustráukiau laukdama Dglš. Sulauksiu ar sustráuksiu Žl. Anas lauks ir sustraũks, ir pinigų nereges Švnč. Ik sulauksi, tai ir sustráuksi Rod.
ǁ impers. sulenkti, sukumpinti, suriesti: Matai, mūsų kokie pirštai sutraukti̇̀ nuo darbų, kreivi pirštai nuo darbų Skp. Ar manę nuo mušimo taip sutráukė [į kuprą] Kvr. Ana dirba galva, ne rankom – jos kupron nesutráukė Dkšt. Jis buvo į kuprą sutráuktas Šk. Paršas suskurdęs, ir visos kojos į daiktą sutráuktos Rmš. Duodi duodi (šukuoji linus) – ir pečius sopa, ir kupron sutráukia Dg. Rankos gi jau sutráuktos nuo tų darbų Alz. Aš nuo visų bėdų sutrauktà Aln.
| Sutraukti̇̀ lapeliai [buvo], daba tiesiasi Sdb.
ǁ sutempti, suraukšlėti: Kas te kasdien ties [staltiesę]: vaikų būdavo, tai kits sutráukė, te apsisuko Plv.
| Šita siuvamoji mašina siūles sutráukia, suraukšlėja Mrj.
ǁ padaryti nelygų, suraukti: Susiraukus, kaktą visuomet sutraukusi, rimta tokia, jog net baisu žiūrėti V.Krėv. Sutrauktais antakiais, smarkiai sučiauptomis lūpomis nepaprastai energingais judesiais ėmė ristis į kalną Pt. Marė pažvelgė į skausmo sutrauktą Jokūbo veidą rš.
| refl.: Petro veidai ima kaisti, antakiai rūsčiai susitraukia ir dešinė gniaužiasi į kumštį V.Myk-Put. Revinskas paraudo, ir jo antakiai susitraukė piktai LzP.
ǁ padaryti nelygų, gruoblėtą, šiurkštų, raukšlėtą: Vėjas burną sutráukė, pastepk Sdk. Katros moliavojas, tai moliava sutráukia [veidą] Slm. Lietlempė kiaulės odą sutráukia Užp. Rūgštis sutráukė burną dabar, o buvo skanu Ad. Vikinių miltų kleckai sutrauka liežuvį, ans paliekta kaip rauplėtas Vkš. [Maurų] skonis aštrus, sutraukiąs ir posūris rš.
| impers.: Burnikė jau sutráukta kai naginė ant aparties Erž. Jau veidas sutrauktas – pažint neina Plv. Karalaitis, eidamas in miestą pro savo palocius, susitiko britkią raganą, sutrauktą kap rupūžę LTR(Srj). Paprosavoti negali, negali pajusti, ka gal [nuo karščio] sutráukti Trk. Man labai nuo šito muilo burną sutráukia Ds. Nuo šitos mosties sutráukė paršeliam skūrą Klt. Tai rūgštumas obuolio – net burną sutráukė Ml. Lūpas man sutráukė nuog to kartumo Pv.
| refl.: Kad žmogui yra rankų ar kojų nagai susitraukę, negražūs – kaltūnas LMD(Sln). Nukasa [bulves] anksčiausiai, nesupūs tau, susitráuka ta skūra Trk. Dantis turi̇̀, tai gražiau atrodai, o mano [burna] va sustráukus kap naginė Alv. Susirūkšlėjo, susitráukė kaip baidyklė nuo gėrimo Vdk.
^ Kad tu susitrauktum kaip naginė! LTsV875. Nors tu eik kaip rupkė susitráukusi, bil tik bagota (tai galėsi gerą jaunikį pasirinkti) Krž.
ǁ suimti į save, padaryti sudubusį: Begailėdamas gyvuliui šienelio, pats sutrauksi pilvelį LTR(Auk).
| impers.: Razpuolus karvė, sutráukta šonai Btrm.
ǁ padaryti mažesnį, menkesnį, sukritusį: Arelka sutrauks vidurius tavo, jogei tu nė valgintie negalėsi Tat.
| impers.: Sutraukia mane R367, MŽ492. Man pilvą sutráukė Bsg.
ǁ refl. sumažėti apimtimi, tūriu: Sustraũks pilvas, nustos visiškai [valgyti] Žl. Vilko vėderiukas sustráukia, ir anas gali būt pusę mėnesio neėdęs Dgč. Plaukuos jau nemožna sučiupt tešmuo, kakos sustráukė – ką čia aš ją (karvę) tampysiu Klt. Šalčio bijo taukai, susitráukia ir atšoksta nuo sienelių – reikia [nuolat] pažiūrėt Kpr. Mėsa bevirdama susitráukė Rg. Į jauną pjauna kiaules, – męsa geriau išverda i nesusitráukia Grd. Kiaulė pjaut, kad būtų apie pilnatį, kad toks laikas geras – mėsa nesustraũkt, ale išsipūst Kp. Užupiliam in aukšto cibulius, sustráukia, katrie žali, sustvarko, tada supinam Žl. Nuo šito akmenio muilinio susitráukia, sudžiūsta tas muilas, ka te rankas ir skūrą nuimtų, aštrus Skp. Kepdama tešla susitraukia rš. Vopninė tešla džiūdama nor' susitraukti A1884,416. Durpės susitraukia, suslūgsta ir sausinant pelkę rš. Pagal reikalo jis (gumbas) pasididinąs ar susitraukiąs LMD. Mezginys džiūdamas susitráukia DŽ1. [Sušlapusios Martyno] kelnės sušoko, susitraukė, sutrumpėjo I.Simon. Tie drūžainiai išplauti labai susitráukės Krš. Susitráukė suknelė – aukščiau kelių beveik buvo Jrb. Išploviau suknelę – ir susitráukė kap marška Dkš. Pastaiko pervelėt, tai sustráukia marška Dg. Deltai anys (kailiniai) sustráukia, neilgam anys Vdn. Teip skarelė sustráukė, kad nebėr ko ir apsiriša Žl. Y[ra] susitráukusios, suplonėjusios tos gyslos Trk. Sausojo puvinio pažeistos augalo dalys sukietėja, susitraukia ir susiraukšlėja rš. [Juodųjų serbentų uogos] verdamos ant silpnos ugnies, nes nuo per didelio karščio jos susitraukia, sukietėja rš. Nuejau biržynan [aviečiauti] – uogos mažutės, sustráukę – kaip muselės, da ir kirmėliuotos Slk. Vyšnios šiemet mažutės, susitráukę, tik kauliukai Slk. Vyšnios užsimezga, o paskui sustráukę – neužauga Kvr. Juo dresvė yra retesnė, labiaus išakijusi, juo ji džiūdama labiaus susitraukia A1884,59. Sustráukė kamašeliai, kojos neinkiša Klt.
| prk.: Visi gaspadoriai tum čėsu sustráukė (nusigyveno) Arm. Žiemą pienai susitráuka Šts. Pienas susitraukė į ožio ragą Sv. Kaip ganyklą nugraužė, tai pienas ir susitráukė Šn. Rudenį, kai dienos susitrauks, lempos dvigubai pasvarbės J.Avyž. Susitráukė viskas – kiek čia mums liko gyventi?! Krž.
^ Atsisėdo kaip in valako, palauk, tuoj sustrauks rūra Skdt.
ǁ suliesėti, susibaigti, sudžiūti, sukristi: Jis suliesėjo, susitraukė, apšepo barzda ir atrodė lyg žmonių bijąs A.Vien. Eina lyg be žarnų, susitráukus Rmš. Susitraũks kiaulės nuo blogo šėrimo J. Kiaulės susitráukę – nėr kam prižiūrėt Šn. Susitráukusi, kokia ten motriška, maželytė, kojos klišos Krž. Jau i ana pintėn sustráukus Klt. Ans kai šiškeliukas sustráukęs diedokas, mažutis Klt. Susitráukus, sudžiūvus senikė, o nupasakoja daiktas nu daikto (nuosekliai) Vdk. Ta karvė susitráukė, sudžiūvo visai Pgr. Ragana vėl rėkia: – Pjausim [baronėlį], bo visiškai susitraukė! LTR(Rm).
^ Susitraukęs kaip blogus metus jausdamas LTR(Grk). Susitraukęs kaip milo rankovė LTR(Grk).
11. tr. traukiant, gaužiant, riečiant ir pan. paslėpti: Kaklą sutraukti, įtraukti KII385. Vežėjas susirietęs į kuprą, ausis į apikaklę sutraukęs Žem. Bonifacas žingsniavo pasistatęs švarko apykaklę, kaklą sutraukęs vidun, pasiramsčiuodamas lazda rš.
| refl.: Tai ištarusi, ji (sraigė) susitraukė į savo namelį pailsėti A.Vaičiul.
| prk.: Nuo Gintauto kuo ne viskas pridera: tars žodį, ir tamstos gešeftas susitrauks kaip sraigis į kiautą Vaižg. O dabar kalbu jumus: duokit pakajų tiems žmonėmus ir paleiskit juos, jeigu nes ta roda aba tas darbas yra iš žmonių, susilūš (išnašoje sunyks, susitrauks) Ch1ApD5,38-39.
12. tr. suimti, ištikti (apie mėšlungį, spazmą), suriesti: Mėšlungis sutráukė, pasinėrė, ir neliko Tt. Kiek čia yr nuskendusi, priburbuliavusi mėšlungio sutrauktų̃jų Krš. Krampis sutráukė koją RdN. Kad sopėjo koją, kai mėšlungis sutráukė An.
| impers.: Al' teip sutráukė stubergalį, kad nebegaliu pasijudyt Mžš. Iš lovos išlipai, sutráukė kai į kamūlį, skaudu Vdk.
ǁ padaryti nejudrų, nelankstomą, suriesti, surakinti, susukti, suparalyžiuoti: Liga rankas, kojas sutraukianti R414, MŽ557. Jis darbo sutráuktas nuo pat mažų dienelių Slč. Gaspadorius labai buvo nesveikas, ramato sutráuktas sąnarių Trgn. Jau ir paukšteliai šalčio sutraukti̇̀ Kp. O ketant jau zvanyti, pririša pri varpo širdies strykelį, vildamos trumpame laike zvanysiant po mirusio jo neprieteliaus arba sutrauksiant ligai it virvėmis M.Valanč. Mane liga sutráukė Ps. Kiti per visą gyvenimą buvo priemėčio sutraukti LTR(Kp). Tuos vaikus rachitas sutraũks Ign. Aukso dziegoriai pilvus nutraukė, o jau senysta kupron sutráukė Prng. Mañ ar velniai sutraũks krūvon už tą žodį Pl. Čeraunykas sutraukė Š. Nevalgyk to smetono neigi už jo suk sviesto, nes susirgsi, liga sutrauks tamstą į kamūlį M.Valanč. Suriestas, sutrauktas SD340.
| impers.: Man visi pirštai sutraukti̇̀, sąnariai nebesilanksto Ps. Nusibodo: visą gyvenimą melžia melžia – sutraũks ir rankas Slm. Mano bevardį pirštą nuo sopės net sutráukė PnmR. Kaip rankos sutráuktos mano, neištiesiu Čk. Mane sutráuktų visai, kad nesigydyčiau Smln. Pirštai sutraukti̇̀ ne nu šaukšto, o nu darbo Šauk. Jei sutráuks į krūvą, geriau už sykio numirti Krš. Nuog mažų dienų jį sutráukė krūvon Arm. Užpirkau mišias prie švento Antano – ir sutráukė į kamuolį [vagį] Jnš. Viena karves milžo, ciongai parėmė, i sutráukė į kamūlį Yl. Sesuo nu aštuoniolekos metų buvusi sutrauktà Kl. Toki buvo sutrauktà ubagė, kad aš augau tėviškė[je] Ms. Daba kur dingsi, kad aš numirsiu toki sutrauktà Yl. Bet vis tiek sutráuktas buvo žmogus Žeml. Muno toks dėdė buvo, anam buvo ranka sutrauktà Vgr. Sutráukė tą tėvą, gulėjo pagal pečiumi Pj. Iš išgąsčio sutrauktà buvau VšR. Jam kojas sutráukė Rgv. Sušilau, išlėkiau sodan ir int žemės nukritau [pagulėti] – kaip manę nesutráukė?! Tr. Papurkšti, tai juos (kolorado vabalus) visus sutráukia Kvr. Ana visa sutrauktà, visą laiką sėdi An. Sutráukė ją iš sielvarto Ktk. Buvau sutráuktas, išgulėjau pusė mėnasio Žl. Gyslas sutráukė pie kelius Str. O šioje evangelijoje rašo … apie žmogų, kurį velinas buvo apsėdęs ir jo liežuvį sutraukęs, kaip prakalbėti negalėjo BPII292. Sutrauktą žmogų stebuklingai išgydžia M.Valanč.
^ Kad jį kur mėšlungis sutrauktų ar griausmas nutrenktų! rš. Ka tave šikantį sutraũktų! KzR.
13. tr. NdŽ, DŽ1 sustingdyti, sukietinti (apie šaltį ar karštį): Šaltis kietai kelią gruodan sutraukia Vaižg. Pelkės buvo užšalusios, žemė gruodo sutraukta A.Vien. Ašvienis, jausdamas už savęs žmogų, žengė ir žengė pašalo sutrauktu keliu J.Balt. Kaip gera buvo, kai tą purvynę buvo sutráukęs šaltis Krs. Šaltis Birbautą sutráukė Aln. Seniai jau gruodas sutráukė, purvyno nėra DrskŽ. Mažas šaltis, bet sutráukė purvynus KzR. Šviesi saulelė nuo mum nustraukė, šaltis žemelę gruodu sustráukė BM415(Kp). Taip ūmai iškėlė į aukštį, kad nespėjome susimesti nė į vandens lašus, ir mus šaltis sutraukė į baltus pundulėlius, kaip į kokias kruopas Mš.
| impers.: Velniškas vėjas!.. Žemė išvien sutraukta į ragą J.Avyž. Ruduo, buvo jau žemė sutrauktà Rdn. Sutráukė kiek tą upę, tai vaikai i duodas su ragutelėm Klt. Sutraũks vandenį, šąla, nereiks brist [per balas] Aln. Žemė sutrauktà (uždžiūvus) – piršto negal įkišti Jnš. Kai pagada, labai sutráukia žemę, kai lyja – vėl negerai Šmn. Tas trąšas tik pila ir pila, žemę sutráukė kaip gremdymą Alvt.
| refl.: Ir debesis kitas niekas neyra, kaip tikt šlapias garas, kurs po tam į lašus susitraukia srš.
ǁ nuo šalčio stingstant, kietėjant uždėti: Šalta žiemužė gruodą sutráukė, jauna mergelė piršlelių laukė LTR(Šmn, Ob).
| impers.: Iš ryto jau sutráukia gruodelį Jnš.
ǁ impers. džiovinant, kaitinant subrandinti, sunokinti: Čia smėlynė, rugiai pagados bijo – sutráukia greit Slm. Dabar pagada – sutraũks tuoj [varpas] Ps.
| refl.: Nebuvo lytaus, vaikeliai, i tas pašaras jau susitráukė (sudžiūvo) Yl.
14. tr. sukrekinti, sutirštinti: Šiltas vanduo sutraukia pieno baltymus, ir butelius sunku išplauti rš. Sutraũks rūgšti [grietinė] prėską, kai inpilsi viralan Klt. Pieną šliužu sutráukti, sušankinti, suklekinti KI524. Sutráuk pieno – bus vakare su bulvėm Upt. Tą kanapių pieną sutráuka, prideda cibulių, pakaitina ten aną – vėl su bulbe valgėm Krp.
| impers.: Pieną sutráukia KII57. Sutráukia pieną, kai ažuleji surūgusias kruopas Š. Nešutyk sugižusio pieno, bo sutraũks ant varškę Ps. Krekenuotą pieną greit sutráukia: kaip i kruopos, kaip varškė pasidaro, kaip virini Mžš. Nepaspėjo ana inpiltie laidytuvėn – ir sutráukė pieną Aps. Sumaišiau pieną su vakarykščiu, – gali sutráukt Klt. Pienas buvo sugižę, tai verdant sutráukė į mazgelius Mrj. Menka čia patieka srėbti sutráuktą putrą Slnt. Saldį [pieną] atvirins, rūgšto įpils ir maišys – i sutráuks, i būs sūris Yl. Sutráukė putrelę – gižtelėjusio pieno įverčiau Krš. Jei pagyžęs pienas – sutrauka, nėkas nepadeda Krš. Pienas sugižęs, užbaltinau bulves – ir sutráukė Šlv. Ar nesutráukia gi ožkos pieno? Sdk. Kol da nesutráuktas – rūgelis [pienas]? Vb. Ažuleja batvinius makaisku [pienu], tai stulgos būdavo, kaip valgai, stulgos, sutráukia Jž. Nepadėjau varškės pašildyt, tai ir nesutráukė Rz. Sutráuks tavie tą pieną Šv. Vos tik iškošiau pieną, tuojau ir sutráukė į varškes rš. Kap verdi, sutráukia [avižinį] kisielių, ir gardus Ml. Ilgai nereikia virt [jukos], bo sutráukia kraują Slm. Dažus kai pieną sutráukė į tokius krekenis Jrb.
| refl. KŽ: Pienas susitráukė J. Susitraukęs pienas N. Prabaltinus barščius, pienas susitraukia – laukiama didelių karščių LTR(Pns).
ǁ refl. tr. šildant sukrekinti: Sustráukiam pieno lig valiai, varškės, virtinių Ln.
15. tr., intr. sujungti, surišti: Kai mūras išdžiūsta, kalkiai taip tvirtai sutraukia plytas, kad jos sunku atplėšti nuo kita kitos rš. Tę košės krečia, ka sutráuktų, kokios tę vopnos [mūrydami pamatą] Krk. Kad kleisteris geriau sutrauktų, reikia pridėti kelis gramus alūno rš.
16. tr. paveikti, kad iššoktų, sukelti (pūslę, guzą): Vasarą bet kokius baltinius užsinert, kad tik saulė pūslių nesutráuktų Skr.
| impers.: Pykiši py karšto – i sutráuka pūslę Dov. Pūslę sutráuka į dangų (gomurį), kad par karštą įgeri Prk. Kiaulamėšlį karštą kaip uždėjau, sutraukė pušką – ir nebnugijo Šts. Nuo plaučių uždegimo krienų ant šono dėdavo, net pūsles sutráukdavo PnmŽ. Sutráukia guzą, ale atsisėdu – guzas ir pragaišo Vlk. Teip sutráukė kaži ką tokius ant šlaunių, tokius kaip žirniai Žeml.
17. tr. impers. esant traukai susiurbti: [Krienus] tarkuoju lauke arba prieš ugnį, tai sutráukia visą smarvę Lkč.
18. tr. prk. sukviesti, suvadinti: 1539 m. jis (A. Culva) įsteigė įžymią kolegiją Vilniuje, kur sutraukė daugelį kitų lenkų ir lietuvių rš. Galas jus sutraũks visus (sušauks į darbą iš laukų)! Lp. Dar̃ prie kūlimo sutráukta visi žmonės Vlk. Žmonių daug sutráukta čia Gdr. Jeigu vienas atvažiuoja – ir kitus sutráukia Dgp. Kiti medžiotojai buvo sutraukti iš miesto, kad grafas medžiojo Šts. Susirgus [pačiai] daugel daktarų sutraukiau M.Valanč.
| Visą svietą sutráukė (iš visų skolinosi), kai karvę pirko ana Klt.
| refl. tr.: Vienas atvažiuo[ja], i visus [gimines] greit susitráuka Krš. Jis turia susitráukęs visą savo giminę Jrb. Viršinykas pasdarė, daug pažįstamų sustráukė miestan Adm. Žmonės sustráukia vienas kitą Krd.
ǁ prk. užtraukti, prisišaukti: Par svetmoterystę gal nustoti gero vardo, įkristi į baisius griekus, sutraukti ant savęs koronę Dievo ir būtiną atmetimą M.Valanč. Ai, sūnaiti, jau tu ne su geru darai, sutrauksi ant mūsų visų nelaimę M.Valanč. Kas tiek nelaimių ant žmogaus sutraukė? brš.
ǁ daugelį patraukti, suburti, privilioti: Petras Vileišis sutraukė tuo savo laikraščio įkūrimu Vilniun ano laiko šviesesnes, gabesnes galvas Pt. Daug lankytojų sutraukia greta Rumšiškių gyvenvietės išaugęs Lietuvos liaudies buities muziejus rš. Mes dar lankėmės Žemaičių Kalvarijoje. Jos atlaiduose, gal ne pačiuose garsiausiuose, bet vis sutraukusiuose minias M.Katil. Tų metų kermošius sutraukė dar nematytą jūrą žmonių P.Cvir. Daug svieto liuobės sutráuks tie jomarkai End. Atvažiavo cirkas ir visus žmonis į miestelį sutráukė Vkš. Atlaidai sutráukia daug svietelio Jnšk. Išmokinti lietuvius lietuviškai mislyti, sujudinti ir sutraukti juos į darbą… tai užduotė „Varpo“ Vrp1889,2. Lesinimas sutraukia paukščius į vieną vietą, o paskui, liovusis lesinti, jie kenčia labiau, negu prieš tai kentėjo T.Ivan.
| refl. tr.:
^ Ir kalė sustráukia visus šunis (apie palaidūnes) Ppr.
ǁ suvienyti, sujungti: Teip tuomet Rymo karalystė, išpleista po visą pasaulę, žmones sutraukė vienyston brš.
ǁ Q657, H, Plšk, Grv iš įvairių vietų sutelkti, suburti, suspiesti, sukoncentruoti: Sutráukė gausius šarvuočių dalinius DŽ1. Dėlto sutraukęs iš visur savo pulkus, iš paties ryto patraukė ant namų V.Piet. Laivų sutrauktų̃ yra, i karūmenės, puls Krš. Sutráukė vaisko į parubežį Jrb. Išsigando žmonių, tai i policiją iš aplinkui sutráukė Slv. Karalius sutráukė visą karūmenę (ps.) Vlkv. Aplink mum buvo maniebrai dideli, daug kariuomenės sutráukta buvo, visos pamiškės kareivių prikištos buvo Krs.
| Dvi savaites trukusi kaitra sutraukė virš jūros debesis rš. Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs: atimti javams brandą, sutraukti perkūnijas ir krušas M.Valanč.
| refl. I, KŽ: Lietuviai nebsuskubėdamys į vieną kariauną susitraukti S.Dauk.
| Myglia tirštesnė pastoja, susitráukia KII289. Jei rūkas susitráukia aukštyn, tai prieš lietų, jei žemyn, tai prieš pagadą Snt.
| prk.: Debesys tarp Vokietijos bei tarp Maskolijos buvo susitraukusios tamsesnės kaip dar niekada nebuvusios LC1882,48.
19. tr. prk. sukaupti, surinkti ką pasklidą: Žodynas rūpinasi sutraukti į vieną daiktą kalbos leksinį lobį J.Balč. Kadangi išbarstyta medega nepigu sugraibyti, par tai aš pasiryžau sutraukti ją krūvon, parašęs šitą kningą Blv. Antrojoje dalyje, be Mažvydo, sutraukti ir Mažvydo mokslo bei kunigavimo draugų vertimai rš. Jo sutraukta krūvon medega – ypačiai apie vėles – tur ne viename inžvilgyje didesnę vertę neng indų bei eranų šventknygės BsVIII. Krūvon sutrauktos pasakos LTII491(Bs). Man pasisekė krūvon sutraukti [apie A. Strazdą] pluoštas žinelių LTI530(Bs). O vyriausieji sąnariai krikščioniško pamokslo ing vieną sumą sutraukti ir surašyti yra katechizme BPII168.
| Žinių sutráukti, atsižinoti, atsiklausti BŽ259.
ǁ surašyti: Tas dainas ka sutráuktų, tai [būtų] gražu Pšš. Sutráuk tą šneką Šlv. Profesorius vėl grįžo į savo pastabas, sutrauktas čia dideliuose lapuose, čia mažose, apdraskytose skiautėse A.Vaičiul.
20. sustumti, sukaupti į vieną vietą: Tas lietus darbus žmonėm sutráukė (vienu kartu daug darbų pasidarė) Ėr. Kol tu turi tokią madą: subatoj, – tai sutráuki visus darbus Sdk. Ir arimą, ir pjovimą sutráukei visa, dabar tik turėkis Ut. Sutraũks šienus su rugiais lietus (sykiu reiks vežti) Smn.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarys, sutraũks, kai tokie orai Snt.
| refl. intr., tr. Trgn, Jnšk: Darbai vienon vieton susitraukė rš. Visi darbai vėliau sustráukė Sld. Nėr ko pasamdo; sustráukė darbas, – kožnas ima JnšM. Visi darbai vienon dienon sustráukė Ds. Gaspadinės kaip nėr, taip nėr, dabar susitráukė visi darbai ant pabaigos Slm. Orų nebuvo, darbai susitráukė Mžš. [Sūnus] susitráukdavo darbus an pabaigą Plvn.
21. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Kempinė sutráukia vandenį DŽ1. Žemė pri molio, užpylė lytaus – žemė taip greitai nesutrauka Šauk. Dabok, kiek žemė [v]andenio sutráukė, kai tokia didelė buvo pagada Trgn. Kažkur jos buvo girdėjusios, kad karštas vanduo šaltį sutraukia rš. Gerai išdegusi plyta įmerkta į vandenį neatsimaino ir savėp vandenio sutraukia ne daugiaus kaip 4 procentus A1884,174. Drėgnumas, šaltis sutráukia šilimą Žl. Tamsus drabužis viską sutráukia – visokias dulkes Jrb. Rūpužė blogą orą sutráukia į save Grnk.
| impers.: Gal daba nukris tas vanduo – i sutráuks į žemę Krž. Vis tiek į žemę sutráukė, vis tiek gerai, kad i mažai telijo Vdk. Sausino šiemet, tai sutráukė vandenį Sdb. Gryna miežių sultis – otrus žemės kraujas, per vasarą sutrauktas iš grumstų, iš podirvio į varpas M.Katil.
| refl.: Nelijo vakar – ir susitráukė [vanduo] Kdn. Migla kai būsta ir eina in vandenį, tai prieš lietų, o kada susitraukia in mišką – bus sausra Upn.
22. tr. suimti burna ar nosimi į save, susiurbti: Al kiek tų dulkelių reikėjo sutráukti, kiek to brūdelio reikėjo įalsuoti Kl.
^ Ką par burną išleisi, tai par nosis sutrauksi Brž.
ǁ įkvėpti: Tris kartus oro sutraukė į savi – i sustingo Rdn.
ǁ surūkyti: Ir tu nunešei [laišką], ir vėl drauge su Mindaugu sutraukei kvepiančią cigaretę V.Bub. Duok šę – sutráukiam kokį papirosą Sk.
ǁ išgerti: Mas tą alutį greitai sutraukėm Lnkv. Cielą kvortą jau sutráukiau, savo moters nesulaukiau JD356.
ǁ intr. kiek išgerti: Mažu žinai, kur galima sutráukt? Arm. Ėmėm ir sutraukėm įėję rš.
23. intr. daugeliui sueiti, suvažiuoti, susirinkti ir pan.: Aš sukau dalgį lankoje, apsivilkęs baltutėlės drobės marškinius, kokiais nedėvima namie, tiktai lankoje, kai sutraukia šienpjoviai J.Balč. Šiandiej Alanton daug svieto sutráukė Vdn. Sutraukdavo gyventojai iš tolimiausių kampų kaimelių „pasiklausyti protingų žmonių“ rš. Teip ten visi [kareiviai] sutraukė an to dvaro BsPIII131(Brt). Prie sodybų galulaukėje paliktų šiaudų stirtų sutraukė kurapkų šeimynos sp.
| refl. Plt: Mes susitráuksiam kame į kokią kertelę i sėdėsiam, ka nė šapš [, kai tėvas girtas grįžta] Krtn. Kaip jau artie susitraukė, pikštelietas išsitraukė S.Dauk. Kai tik gerybą nuimam, visos pelės iš laukų in kluonus susitráukia Krok.
24. intr. sulaukti iki tam tikro laiko: Daug uogų prisverda ir dar ik uogų [šviežių] nesutráukia, o pieno nevalgo visai Pv.
ǁ išgyventi: Šimtą senis sutraũks – tokis greitas Drsk.
25. tr., intr. sudainuoti: Vyrai, bent giesmę sutráukim Ds. Da giesmelę sutráukt vieną! Dglš. Ka jau nueinu, vedi sutráukav dainą Sd. O mas ka sutráuksma dainą, sutartinę, ta ka skambės laukai! Eig. Seniau kai sutráukia, būdavo, bernai – gražu! Trgn.
26. tr. užkirsti, užduoti: Ponas Šiukšta liuob sutráuks su lazda kitąjį kumietį Žr.
27. tr. LL239, NdŽ glaustai atpasakoti, apibendrinti: Kitoj audiencijoj karalius sutraukė į krūvą viską, kas buvo mūsų kalbėta J.Balč. Sutráuksime išdėstytąsias mintis (padarysime santrauką) DŽ1.
ǁ du gretimus kalbos garsus sujungti į vieną tarpinį garsą: Sutraukė seniai̇̃ jau savo dvibalses į vientisas balses LTII554(Jn). Kadangi lietuvių kalboje … geminatų nėra, tai žodyje susidūrę du tokie pat arba artimos darybos priebalsiai sutraukiami į vieną KlK2,58.
ǁ jungiant į vieną, sutrumpinti (žodžių junginius, sakinius): Tokia prielinksninė konstrukcija – tai sutrauktas šalutinis sakinys KlbXXXV(1)20. Keliažodžių pavadinimų negalima sutraukti į sudurtinį žodį KlK53,41. Ne visus vienarūšius aiškinamųjų sakinių šalutinius dėmenis galima sutraukti į vientisinį su santykine grupe KlbXXVII(1)18.
28. tr. DŽ1 suprastinti, panaikinant kai kuriuos (ppr. panašiuosius) narius: Sutraukti panašieji nariai Z.Žem.
◊ į kiaũlę (į devýnias kiaulès, į krum̃pį, į vãbalą) sutráukti suparalyžiuoti: Į devynias kiaules sutrauktum žaviklis, t. y. sužavėtum J. Šaukė, būrė: į kiaũlę sutráuks! Krš. Skersvėjis baisiausis, gal į kiaũlę sutráukti Krš. Sutráuktas į vãbalą gula lovo[je], nepajuda Vkš. Tą, kur norėjo [pinigus] kasti, į kiaũlę sutráukė Užv. Kad tave į kiaũlę sutraũktų! Tl. Ka tavi velnias už tokį darbą kiaũlę sutráuktų! Vvr. Buvo vaikas į krum̃pį sutráuktas, bet darėm mažųjų kiečių vanas, ir atsitaisė Plng.
nesutráukia gãlo su galù sunkiai verčiasi, gyvena nepritekliuje: Toks didelys ūkis, o nesutráukia gãlo su galù Vrn. Tę nesutráukdavo gãlo su galù, o tau netrūksta nieko Pv.
pečiùs sutráukė sakoma reiškiant abejojimą, nustebimą: Tie kunegai sutráukė pečiùs, kažin kas ten gal pasakyti, kas ten yr Krtn. Nieko jis man nepasakė, sutráukė pečiùs, ir tiek Srv.
véislę sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Nevalgyk [rūgščiai] – veislę sutrauks LTR(Kp).
vi̇̀są gi̇̀minę (visùs gi̇̀mines) [į kãktą End, į krū̃vą] sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Gira taip įrūgo, kad vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į krū̃vą Jnš. Rūgštūs barščiai – sutrauks visą giminę į krūvą LTR(Grz). Rūgštumėlis visùs gi̇̀mines sutráukė Svn. Rūgštus sūris vi̇̀są gi̇̀minę į krū̃vą sutráukia LKT203(Kbr). Ale betgi šiandien kopūstų rūgštumeinia, kad inėmus burnon vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia Mrk. Tiek skani tie agurklai, ka vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į kãktą Trk. Nu, ir batvinių rūgštumas – visą giminę į kaktą sutraukė KlK13,98(Knt).
vi̇̀są ši̇̀rdį sutráukė (kam) labai privargino, nuilsino, nukamavo: Kosulys man visą širdį sutraukė N.
užtráukti Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD1296, SD399,426, Q567, Sut, N, M, L, Ser
1. tr. R34, MŽ45 traukiant ant viršaus užkelti, užtempti, užvilkti, užgabenti: Gal ir drangas kur ant stogo užtraukė – ką tu su jais? M.Katil. Maišai skūriniai ilgi, su lenciūgu užtráukami Skdv. Ratas, kuriuo ką užtraukia arba suka SD99. Rages užtráukė ant stogo [per Užgavėnes] Všv. Būdavo, vakarais berniokai kokiam seniokui tai ir ratus užtráukia ant stogaus Pl. Užtraukė [malūne į viršų] pusmaišėlį miežių ir kaipmat parmalė Jnšk. Užtráuk liesvas an stogo Aln. Medžio viršūnę nupjauna, savo darbo akėčias užtráukia, pridėdavo dar kokių žagarų [gandralizdžiui] Kpč. Nuvedė visas tris [seseris] prie skylės, kur karojo ragažė geležinė, insodino vieną ir pajudino lenciūgą – tuoj tavorščiai užtraukė (ps.) Slč. Pipiris viena ranka užtraukė dvyliką vežimų, an kurių dar sėdėj[o] tiej purmonai LTR(Lzd).
| refl. tr. Ėr: Bet vos tik spėjus patiems sulipti ir valtis užsitraukti, ledo lytis sprogo K.Bor. Grabą pasdarė i užsitráukė in pirkios. Laukia smerties Klt. Tuoj an gryčios [užlipo], kopėčias užsitráukė, až kamino atsigulė Svn. Jie (broliai) dabar sulipė šiton eglėn, o tas durnius duris užsitráukė vidurin (ps.) PnmR.
ǁ užsidėti, užsikelti ant ko: Senatvės sulaukus, kojas an pečiaus užtráukus Plš.
ǁ su savimi užnešti: Tas vanduo neša mane, užtraukia ant bangos Žg.
ǁ įtaisyti: Paukščiam užtráukta dvi skrynelytės pušy Dgč. Viežos (bokštai) buvo neužtráukta, mūs parapijoj, rodos, tik du galė[jo] paklibint [jas] iž daikto, anas paėmė i atkėlė, i apisukė Švnč.
ǁ Ch1ApD27,40, NdŽ ką nuleistą ar nusileidusį traukiant iškelti, ištempti: Kai audra nutilo, vėl užtraukėme visas bures ir plaukėme į žiemryčius J.Balč. Jo laivo žėgliai užtraukti buvo, ir jis tiktai tinkančio vėjo laukė rš.
| Užtraukiamas tiltas KŽ; Q174, N.
| Jei zvambalai būdavo jau gana žemai nusikorę, dėdė imdavo už grandinėlių ąselės ir užtraukdavo juos aukštyn prie pat dėželės V.Myk-Put.
2. tr., intr. užvežti: Arkliai vos užtráukė vežimą ant kalno DŽ1. Kokios moterės užtráukia ma[n] keliu [vežimėlį į kalną] Grnk.
ǁ tr. pirmauti, pralenkti, viršyti traukiant, vežant: Ant vakaro kumelė Rauduką jau ir užtráuka Užv.
3. tr. R153, MŽ202, N ką ant ko užkloti, užtiesti, ištiesti: Patiesiam šieną iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai], tadam tas paklodes užtráukiam Ps. Paklodę užtráukiau an poduškos – ūžvalkalas nėr švarus Jrb. Tėvas užtraukė ant stalo staldengę rš. Ligoniui veltinius numovė, padėjo nusirengti, atsigulti, duknas ant jo užtraukė Z.Žem. Užtráuk šiaudų ant tos skylės Jrb. Paulius pamatė, kad svetainės langas neuždengtas, ir užtraukė sunkias portjeras V.Bub. Vidudienis, bet ant langų užtrauktos užuolaidos J.Gruš. Vakare užtráukia kokią te kas turi užuolaidą Plv. Užtráukia užuolaidas – tuojaus vėsiaus paliekta Žg.
| prk.: Per naktį voras ant durų vis savo tinklą užtráukia Vlkv. Pleštekė užtráukė tinklą ant korio akutės Prk.
^ Baužys drobulę užtráukė (sakoma, kai užeina ilgas lietus) Krt.
| refl. tr. NdŽ: Senatvė! – sumurmėjo senis, užsitraukė dar seną, skylėtą gunčę, apsivertė ant kito šono ir, sušilęs truputį, užsnūdo V.Krėv. Kazys jau seniai miega nusisukęs į sieną, tokiu pažįstamu papratimu ant ausies užsitraukęs antklodę rš. Užsitráuksi kaldrą – ka prisilies prie kūno, rodos, ka kanda skaudžiausiai Mšk. Užsitráuk langatiesę DŽ1.
ǁ refl. kuo apsidengti, apsikloti: Puolė an žemės, šiaudais užsitráukė Pns.
ǁ užsmaukti: Juoda, stačiais kraštais kepurė ant akių kiek užtraukta J.Paukš. Bet akiniai ant nosies blykčioja piktai iš po ant veido užtrauktos juodos skepetos I.Simon. Sijonėlį užtraukusi ant kelių, iškiurksojo ant slenksčio visą naktelę M.Katil.
| refl. tr.: Antai kelios mergiotės, užsitraukę skareles ant veidų V.Myk-Put. Turbaną jis buvo užsitraukęs ant akių J.Balč. Ant galvos užsitraukiau kepurę su snapu A.Vencl. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Užsitráuk daugiau tą kepurę ant akių: saulė į akis Jrb. Turi̇̀ skarą užsitráukti už burnos (ant veido): bjauriai yr, smirda – ant suolo pašikta Rsn. Geriau už berželio pasitrauk ir skarytę užsitrauk RdN.
| prk.: [Gaidys] snaudė, ant akių užsitraukęs baltas plėveles A.Vaičiul.
ǁ tiesiant, traukiant kuo uždengti: Buvo langai užtráukti, ka niekas nematytų Jrb. Ka ejau par tiltą, trobos durys tebebuvo atdarytos, o pribėgu pri pat [trobos] – durys užsklęstos, langas užtráuktas [užuolaida] Kl. O tai kartais pasikavosiam, langą užtráuksma, po lovos palįsma Sd.
ǁ Grš uždaryti ką atvirą: Langeliai yra maži, iš stiklo arba su lentelėmis užtraukiami M.Valanč. Užtráuk duris įeidama Šts. Užtráuk duris, o vaikas sušals Up. Durys nebuvo drūčiai užtráuktos Šmk.
4. tr. užmauti, užvilkti ką ant ko: Užvalkalą užtraukti N. Paskui [žmona] užtraukia ant kruvino mano kūno šiurkščius marškinius iš ožkos vilnų, o ant viršaus dėl pajuokimo apvelka karališkais drabužiais J.Balč. Ant kelnių pančekas užtráukia ir pasiriša, kad nenusmuktų Pns. Aš basa, da klibà, užtráuksiu nors kojines Ob. Trejas vadžias sutraukiau, liki buksvas (kelnes) užtráukiau JD1443. Galima ir uždėtąją akį užtraukti ant vienos, dviejų ir daugiau akių rš.
| refl. tr. Š, KŽ, Plm, PnmR: Vyriškas kelnes ant subinės užsitráukė, i gana – jau pasirėdęs Krš. Žiemą užsitráuki sau tas kelnes i klampok po sniegą Jrb.
ǁ užmauti apavą, užauti: Gamašus užtráuki, o kelnės viršuj teip Rg.
| refl. tr.: [Povilas,] paskubomis užsitraukęs batus, išėjo į kolūkio valdybą rš.
ǁ kuo apmauti, apvilkti: Pančeka užtráuki apipleišiojusias blauzdas ir eini Šmn.
| refl.: Užsitráuki kokiu rūdiniu ir tąsais DrskŽ. Užsitráuk anom kelnėm an viršaus! Lp.
5. tr. suėmus ar paėmus už ko užvesti, užtempti, užlaipinti ant ko: Manę až rankos – ir ažtráukė ant kalno! Kp. Jis tuoj karvę sugavo ir ant stogo užtraukė LTR(Ant). Supuldavo kaimos bernai i užtráukia [piršlių] arklį ant pakuros viškų Nmk. Atsivedė gaspadorius karvę, užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų, paki jis ją užtraukė, i užkankino (ps.) LKT221(Jon).
| refl. tr. Š.
ǁ refl. tr. užsivesti ką už ko: Užsitráukiau už kerčios aną, sakau: ko pliurpi! Šv.
6. refl. Vkš, Žr užlįsti, užsislėpti už ko: Baltaragis, nubėgęs ligi jaujos, užsitraukė už kertės ir juokdamos žiūrėjo, kas čia bus toliau Žem. Išsibugštinęs vaikščiojo po mišką užsitráukdamas [už medžių] Šts. Aš ėmiau užsitráukiau teip už durių LKT44(Lž). Aš ir einu užsitráukusi už ano Trk. Vienas vilkas eis aplinkuo šunį viliodamas, o kiti stovės kur užsitráukę Sd. Užsitráukė už sienos, ranką prakišo i barškinas Šv. Iš užpečkio kyšt galvikę – ir vėl atgal užsitráuka Užv. Studentas užsitraukęs už kito medžio ir, sulaužęs savo sidabrinį žiedą, šovęs LMD(Sln).
| prk.: Pavasaris kybo ant nosies, bet kaži kur užsitraukęs, nesirodo aiškiai Žem. Mėnuo, tankiai iš debesų iškišęs galvą, žvalgės ir atgal užsitraukė Žem.
7. tr. NdŽ, DŽ1, Ėr, Paį, Antr, Mrj kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus ar aplink: Dar niekad nebuvau matęs, kaip ant rato užtraukiamas ratlankis A.Vencl. Lankus užtráuka, su varžtais suvaržo Krž. Prie kalvės yra varstotas ratlankiui užtráukti Sml. Iškala skyles ir stipinus sukala, po tam latrankį užtráukia Vb. An stipinų ratalankis užtráuktas Gdr. Pirkdavau štangą, ir kalvis turėj[o] ją išriest, suviryt ir užtráukt an to medinio rato Pns. Skūrą ant būbno užtráukti KI119. Peilio buvo plonukės kriaunos, šitą gumą užtráukiau Kpč. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Ant kailinių užtráukdavo milą – vos pakelt galėdavai Krž. Užtráuk kokio pakulnio ant viršaus [suplyšusių kailinių] Bsg. Ant lentų reik užtráukti tolį Krž.
8. tr. užkloti sluoksniu kieno paviršių, uždengti, apvilkti: Varpis užtráukė lauką Ėr. Avietės užtráukė viską Grnk. Seniau piktžolės laukus užtráukdavo KzR. Karklai buvo užtráukę visą tą [kapinių] kraštą Pv. Paskui [patraukiau] ir per žmonių girią, ar ne dešimties tūkstančių hektarų didumo, pilną ežerų ežerėlių, žiemos aklinai užtrauktų ledu J.Balt. Visa laimė – didelis šaltis tuojau tuos plyšius užtraukdavo ledu, ir ekspedicija galėjo toliau vykti K.Bor. Speigas užtráukė langus Šts. Naktį šaltis užtraukia šerkšnu visus langus rš.
| Gėlinę nudažo ar užtraukia leku rš.
| impers.: Dabar tas ežeras baigia užaugt, baigia jį užtráukt Krs. Žemė perdžiūvus, sutrūkinėjus, bulvienojai nulėpę, užkežę, vijokliais užtraukti V.Bub. Veja (instr.) ažtráukė – raviu i raviu bulbas Klt. Girią iškirto, – berželiais užtráukė, ir po visam Alk. Žolėm užtráukė [bulves] amžinai, Dieve o Pone! Iš. Žole užtraukė bulbes Brž. Miežių pabėrėm (pasėjom), o usnėm ka užtráukė Prn. Pusė dangaus dar skaisčiai nutvieksta saulės, mėlynuoja vaiski aukštybių giluma, o kita pusė jau užtraukta audros debesim, juoda lyg naktelė J.Balt. Užtráuktas tokia migla ežeras Nv. Tumonas kokis ažkrito, nieko nesiregis, i langai ažtráukta tumonu Švn. Langą užtráukė [garais] – nematyt, lyja a ne Jrb. Migla užtrauktà, i dieną be žiuburio nepavažiuosi Krš. Niaukės niaukės – i užtráukė Kv. Buvo jau prašviesėję, vėl užtráukė, pradės vėl lyti Vkš. Kad ažtráukė – kaip maiše, visur tamsu Alks. Beržų pumpurų turu su degtiene užsipylusi, patepu – užtráuka žaizdą Krš. Jei įsipjovei, patepei [su kraujažolių sultimis] – užtráuka Krž. Paliko gal sierčiko galvelė tokia žaizda – ir neažtráukia Ob. Patepk žaizdą šita mostim – tuoj ažtraũks Ktk. Neuždarei langinyčių – ir užtráukė langus Srv. Ažtráukta kiek, šitas [langas] vakar nebuvo, šiandie ažtráukta Švnč. Pradės šalt – langus ažtráukė Sug. Buvo ažtráukta visa akis Dgp. Nuo vienos miežio ašakos ažtráukė moteriai akį Ps. Man [ant akių] dūmai ažutráukta, aš adaton negaliu invert siūlelį LKT288(Šr). Tik su viena akia matau, kitą užtráukė Krm. Užtráukė akis mun, kad dangus atsivėrė, lygu apakau Šts. Užtráukė miglą ant agrastų Vdk. Šįmet labai daug užtrauktų̃, su juodumu [agrastų] Kvr. Kur su plėvike [kiaušiniai], neužtraukti̇̀ kevaliukai, tus gal parsinešti [namo] Vdk.
^ Dangus apsblendęs – kap pienu ažtráuktas Švnč. Nieko nesmato – kaip maišu akis ažtraukė LTR(Km).
| refl.: Žėlė žėlė ir užsitraukė ežeras Grd. Ta plynia niekad neužsitráukdavo: vis būdavo kiaura i kiaura Sdr. Ir vėl ažsitráukė dangus kai sūramaišeliu Krd. Dangus jau ištisai maišu užsitraukęs, o žemė juoda M.Katil. O žaizdos vis dar neužgijo, tik šašais užsitraukė Vaižg. Žaizdos užsitraukė, ir jis pagijo Mš. Grei̇̃ta žaizdukė užsitráukė, gijo gijo DrskŽ. Prakiurna i velek užsitráuka – kas par liga anos! Krš. Žaizda užsitráukus, važiuosiu iš ligoninės, gana Bb. Koja sutino, ir įdūrimas (skylutė) užsitráukė Dgl. Eketė užsitráukia LKGII209. Jau vanduo leduku užsitráukęs Mrj. Kai tik kiek šąla, tai langai i ažsitráukia Klt.
ǁ ko sluoksnį dengti, kloti, tęsti, vilkti paviršiuje, ant paviršiaus: Šalta žiemužė gruodą užtraukė, jauna mergelė piršlelio laukė LTR(Vvr).
| refl. DŽ1: Naktį staiga suėmė šaltis, ir rytą ant balų blizgėjo užsitraukęs pirmasai ledas P.Cvir. Ant ežerų kartais užsitraukdavo plonytis ledas J.Dov. Padažas atšaldomas maišant, kad neužsitrauktų plėvelė rš.
ǁ refl. apsiniaukti: Koki graži buvo diena – ir užsitráukė End. Užsitráukė – vers (lis) Krš. Pabuvo graži i vėlek užsitráukė Krš. Toki buvo graži šį rytą, o dabar užsitráukė Pln. Užsiraugė užsitráukė, kap marška užsitęsė Drsk. Kap an ilgo čėso užsitráukia, tai sako – palietė Kpč. Užsitraũks paliūčia (intr.) Ktk.
9. tr. uždėti, įrengti, padaryti, pakloti, pastatyti ir pan.: Šiandiej nelabai užtráuksta antrą klodą [sieną mūrydami] Slm. Būt užtráukę balkius, uždėję lubas Snt. Išejo [vielinės] toros užtráukti (tverti) Kal. Tinklas užtráukta, kuolukai sukalta – ir vištos neįeina [į braškes] Kpč. Geležinės grotos sostinėn užtráuktos Upn. Užtráukti skersai duris siją NdŽ. Pavieškelė[je] buvo užtraukama kartis Ggr. Buomą užtráukia ant gelžkelio pervažos Rg. Užkelti čia vartužėliai, užtraukti lenciūgužėliai JV70. Vai ir užkelti variniai varteliai, užtraukti lenciūgėliai BsO87. Užtráukė visą tą stogą, vinium da prikalė Grz. Stogą tik užtráukiau ir palikau – baigt [statyti] gal kiti metai bus geresni Srv.
| refl. tr.: Vasaros metu pakrūmė[je] susimetę [čigonai], būdą užsitráuka i gyvena Krž.
ǁ užtverti (uždarant ką): Viskas su vieloms užtráukta Pgg. Bereikėjo tarpas tarp jų užtraukti dviem sienom, ir turi trečią klėtį Vaižg. Bus vestuvės, užtráuksim kelią Rm.
10. tr. užveisti, užsodinti: Užtráukė visur miškus KŽ.
| refl. tr.: Užsitráuksi sodną, būsi ponas Krš.
ǁ apželdinti: Visus arus užtráukė sodnu Krš.
11. tr. prk. atsiųsti, kad ką darytų, užleisti: Pšemickis įkalbinėja [poną Skrodskį] vėl užtraukti egzekuciją, saldotų rotą V.Myk-Put. Tuos popierius sudeginsiu, galit dar žandarus užtraukti Žem. Apsiaus anus, kariūmenę užtráuks anims (miškiniams) Kl. Gubernatorius kazokus užtráukė [,kad nubaustų besipriešinančius] Krž. Kad ponus neišpjautų, užtráukė vokyčius ponai Vdk. Užtráukė valdininkus, atlėkė Jd. Sakiau, užtráuksiu miliciją, pasakyk, su kuo gėrei! Snt. Tėvas jaunas numirė, o vaikai liko, užtráukė globą iš kaimynų prižiūrėt tą ūkę, kad nenualintų Snt. Išblaškė žmonis [1863 m.], užtráukė rūsus, užsvadino pulką kareivių BsMtII223(Lnkl).
| Žada čia užtraukti frontą Šts.
ǁ padaryti, kad atsirastų, kiltų, užeitų: Viską prigalvoja [žmonės], o kad lytų užtráukt, neprigalvoja Vdk. Pradėjo kalbėt, kad radijai lietų užtráukia Rm.
12. įgauti, įgyti, prisiimti: Daug skolos užtráukti I. Važiuok Biržuos, užtrauk paskolą Alz. Užmokėjęs vos pusę tų piningų, pasiėmė išmokėti skolas par Radzivilus užtrauktas ant Kražių M.Valanč. Besistatant naujas trobas reikėjo užtraukti skolą TS1902,4-5. Skolų užtrauktų neataduoda, kvotų nesugrąžina P. Globėjas gali užtraukti skolas ir išduoti vekselius, jei tai reikalinga geresnei turto eksploatacijai EncIX175. Manoma užtraukti vidaus paskolą rš.
| Kūmas par krikštą šv. dar užtrauk gentystę dvasišką su tuomi kūdikiu ir gimdytojais jo brš. Tokios yra pavynastys, kurias kožnas krikščionis pry krikšto š[vento] užtraukia ant savęs ir tų pavynasčių užtrauktų sviedku yra dangus ir žemė P.
| refl. tr.: Vos pusei metų praslinkus, jau siuntė tėvui visą skolą, kurią tasai buvo užsitraukęs sūnui Amerikon išleisti V.Krėv. Tada ir užsitraukė Budreika trumpalaikę paskolą žemės ūkio banke rš.
| Visi jie (sukilėliai) jautė, kokią didelę pareigą ir atsakomybę užsitraukė, tardami priesaikos žodžius ir bučiuodami kryžių V.Myk-Put. Argi gali tokiose aplinkybėse prietelystės ryšys tarp lietuvių ir ruskių užsitraukti? TS1894,10(Vaižg).
| Didingą išvaizdą užsitráukti BŽ440.
13. tr. prk. padaryti, kad koks blogis, nemalonumas paliestų, apniktų ką, užleisti, užkarti: Bėdą, nešlovę ant savo galvos užtráukti BŽ226. Baimė, kad rašytoja savo raštais neužtrauktų valdžios persekiojimo, versdavo drebėti visą šeimyną Pt. Per savo atkaklumą patys ant savęs rykštes užtraukė Žem. Tik tu su tuo bjaurybe nesusidėk, dar nelaimę užtrauksi V.Kudir. Už jos eina tėvas; murmėdamas, be garsų žodžių keikdamas okupaciją, visą pasaulį ir savo sūnus, kurie užtraukė pragarą ant jų žilų galvų A.Rūt. Ironiškas mano nusišypsojimas buvo beužtraukiąs naują tūžmą rš. Kerštas kris ant galvos to, kuris tas kančias užtraukė ant jūsų V.Myk-Put. Jeigu aš pasakyčiau, kokius žaibus ir perkūnus aš užtraukčiau ant jos galvos! I.Simon. Ulė mirdama prakeikimą ant jo laukų užtraukusi K.Bor. Atrodo tau, kad motiną velionę aš įžeidžiau. Namam užtraukiau gėdą B.Sruog. Vargą mun užtráukė su tum šunuku Grd. Toks (tingintis, geriantis) tai vargą tik užtráukia saviejiem Mžš. Ta Vida čia nelaimę namams užtráukė Mžk. Seniejai prūsai liuob sakyti, ka dainos užtráuka Dievo koravonę Klp. Kad tu raudona ugnia nueitum, kokią man sarmatą užtráukei! Rmš. Sako, ans ligas užtrauką̃s LKT81(Ub). Aš tau užtráukiau tokį vargelį Stak. Broliai apsigandę rėkia ant jo: – Eikš greičiau, da tu čia bėdą užtrauksi ant mūsų! BsPIII71(Ukm). Kamuoliuoti debesys nesiūlė nei giedros, nei ūmo lytaus nežadėjo – tik snaudulį užtraukė TS1902,10b. Teneužtraukia and savęs neapipjaustymo Ch11PvK7,18. Užtrauks ant savęs rūstybę Dievo P. Ūkininkai artojau, žiūrėk, idant vietoj padėjimo Dievo neužtrauktumi pabarimo jo Nz. Ir aš užtraukčiau ant savęs prakeikimą užuot palaiminimo Skv1Moz27,12. Smūtnybę mūsų ciecoriškai giminei ūmai užtraukė LC1883,4.
| refl. tr. DŽ1, Skr, Snt, Grš, Mrj, Trgn, Krkl, Vkš, Vdk: Bevaliūkaujant ką užsitráukti BŽ118. Tokias audras užsitrauktum [prisipažinęs], kad savo paties skeveldrų nebesurankiotum! J.Gruš. Pagaliau [su knygomis] ir bėdą galima įgyti, kratą užsitraukti Žem. Ar jis (A.Mackevičius) turi teisę šaukti juos į tokį žygį? Ar jis neužsitrauks ant savo galvos ašaras, kraują? V.Myk-Put. Nelaimę užsitráukė, tai ir turi Rmš. Ka an savo galvos užsitráuksi [nelaimę], ta pamatysi Trk.
^ Užpykdei tėvą – užsitraukei prakeiksmą LTR(Zp).
14. tr. raukiant, traukiant uždaryti angą, užraukti, sutraukti: Šlapias, išmirkytas [skūras] liuob su peiliu suraižys i galus užtráuks [raukdami nagines] Kl. [Krepšelis tabokai] su kutosais ant užtraukiamos virvelės, bet suveltas ir nupikiuotas M.Katil. Kraštą ažtráukia i išlaužia [skieto] dantis verdama siūlus Klt.
| Megztinis, užtraukiamas ant krūtinės voreliu, atdaras M.Katil. Skeltiniai [batai] yra tokie, kurių aulas perskeltas ir užtraukiamas užtrauktuku, užvarstomas arba užsegiojamas sagomis KlK35,34.
| prk.: Dangus užtraukė savo kiaurą maišą (nustojo lyti) rš.
^ Kodė tu perdi? – Šikna ne vadelės! Neužtráuksi Kt.
| refl.: Kai šoko, taip ir pataikė į maišę. Maišė užsitraukė. Broliai berną visaip išbarė, išplūdo rš(Kp).
| prk.: Rudenį varlėms zūbai visai užsitráuka LKT111(Klm). Galų gale žemė užsitraukė ir uždarė kapą LTR(Km).
ǁ raukiant, traukiant uždaryti viduje: Maišelin įkišė ir ažutráukė vapsvas Ob.
15. tr. nusmailinti, nusiaurinti viršų (ppr. kraunant): Vežimas užtráuktas – šuo užbėgtų LTR(Vlkv). Kad šieno vežimas būtų puikus, kriovėja turi mokėti kriauti: kerčių nenuleisti, vežimo neužtráukti Vkš.
16. tr. ką užveržti (ppr. mazgą, kilpą): Vienas sargas, užtraukdamas mazgą, prisilytėjo prie Kaributo rankų ir slaptingai žiūrėjo į akis A.Vaičiul.
| refl. NdŽ: Užsitráukė burlečių ryšiai – ir nors su dantim krimsk Ds.
ǁ kuo suveržti: Šerį arklio uodegos ištraukė, užtráukė, užveržė tą apgamą Bsg.
17. tr. Alk, Kal bet kaip, greitomis užsiūti, užraukti: Vacys persirengė, susirado atlape adatą ir užtraukė juodu siūlu dvi nedideles skylutes švarko nugaroje rš. Užtráukė skylę [maiše], užtaisė be lopo, užraukė Ukm. Užtráuk, kad neiširt [kojinės] blauzda Slm.
| Ažtráuk pirštinę, matai, pirštas lenda Mlt. Neturi adatos? Kojinę reiktų užtráukt Sdk. Užtráuk man kelnių kelienį Užg.
18. tr. impers. nuo karščio, šilimos sutraukti, uždžiovinti: Nuo pavasario kai užtráukė žemę, uždžiovino, tai nebuvo iš ko augt javeliam Jnšk.
| refl.: Kaip sodinom bulves, labai šlapia, o kai užsitráukė, nė atart žmoniška Ps.
19. užgniaužti, užimti, užturėti (kvėpavimą, žadą ir pan.): Ir užtraukė jam žadą, akyse sublizgo ašaros J.Paukš. Kartais grįžtančiam prieš vėją užtraukdavo kvapą, nebuvo kaip alsuoti rš. Ant pusiaužodžio užsikirto, užtraukė dvasią rš. Kaip duos į pačią pašonę, tuoj kvėpt kvėpt – žadą užtraukė Grž. Kai reikia prieš kalną užlipt, dvasią užtráukia Krč. Taip labai skubėjau, kad net kvapą užtráukė Jnš. Šaukšte vandens gal nūskęsti – užtráukei dvasią, ir gatavas Mžk. Toks šaltas [v]anduo tau dvasią užtráuka Lpl. Mun tujau dvasią užtráuka – nebepaeitu Pln. Toks vė[ja]s, ka pro duris išejus dvasią užtráuka Plt. Kai pažengiu kelis žingsnius, užtráuka dvasią Kv. Ka supykstu, mun žadą užtráuka Krš. Norėjo [mirštąs] kaži ką pasakyti vaikams, ale užtráukė dvasią Krš. O kojelių smirdėjimas – dvasią užtráuka Krš. Nė juste nejunta žmogus, kai žadą užtráukia, i nebėr, i atliekta viskas Grz.
20. tr. prk. sustabdyti, sulaikyti kokį vyksmą: Oras užtraukė ungurius, gaudyklės tuščios rš. Rūtos traidą užtráukė Krš. Traũko žolės užtráuka vidurius paleistus žmonims ir kiaulėms Ggr. Traukų tris lapus suvirink ir gerk – užtráuks trydą Šts. Duokit man ko valgyt, kelinta diena vidurių neužtráukiu Vrn. Valgio man nei kiek neužtraukė, miegčiu geriausiai Db. Kumet šetonas nora, tumet atveda ant pomėties, o kumet nenora, užtrauka, ir žmogus nebgal atminti S.Dauk.
ǁ uždrausti: Visi mislino, ką parėks ir beigs, a čia tąj diena gėrimą užtráukė ir užtráukė Drsk.
21. tr. nustoti melžti prieš veršiavimąsi, užleisti, užtrūkinti: Trumpiau ažtráukia, ilgiau laidos [karvė] Švnč. Ažtráukiau karvę, ką čia aš ją tampysiu, tegu pasilsi gyvulys Klt. Ažtrauktà ožka, jau gėruosis Klt. Nesirado pienas, tai užtráukę ir pardavėm tą karvę Krs. Tada žutráukė tą karvę Rod. Laikė karvę, nemelžė – užtráukė Kpč. Jei nori, kad karvytė būtų, užtráuk karvę šventą dieną MTtV165(Šn).
22. intr., tr. Sn, Vlk nustoti duoti pieną, užtrūkti: Po teluki duoda pieno [karvė], paskui užtráukia DrskŽ. Karvė užtráukė [prieš telią] Lp. Senė karvė jau beigia užtráukt Rdm. Ateina karščiai, vėl užtráukia pieną Lš. Šiemet mūs karvė anksti užtráukė Rud. Visos karvės užtráukė, veršingos Vžn. Karvė jau buvo užtráukus, ale kap ėmėm gerai šert, tai vėl pieno daugel duoda Nč. Karvė ažutráukė – ir dabar neseka nei biskio sulaidyt Btrm. Jeigu juos užleisi, tuos spenius, visai pieną užtraũks Jrb.
| refl.: Pramesi, vaikel, rudenį, kap užsitraũks karvės, o dar̃ pieno dar yra Nč.
ǁ nustoti dėti (kiaušinius): Vištos ratą išdeda ir užtráuka ilsas Krš.
23. tr. padaryti (ppr. traukiant), kad eitų, veiktų, užvesti, užsukti: Ziegorių užtráukti KII251. Kiekvieną rytą atidaro ir patikrina, ar tikrai kas pusvalandis laikrodėlis užtrauktas I.Simon. Nėkas neužtráukė, stova laikrodis Šv. Dieniniai [laikrodžiai] buvo kiekvienai dienai užtráukti End. Septynioleka valandų turėjai dirbti teip kaip šitai laikrodį, ka užtráukei, kad ans vis klibėtų i klibėtų Sd. Užtráuk laikrodį ir padėk ant staliuko Skrb. Laikrodis sustojęs! Užtráuk jį Zp. Užtráuk [laikrodį], kad skambintų pusiau aštuntą Vlkv. Užtraukiamąją mašiną prižiūriu labai atidžiai sp.
24. tr. įleisti, nugramzdinti, užmesti (tinklą): Tinklą užtráukiau ant prūdo J. Užtráukiam triubicą par visą Šušvę, su pagaliais patarškinam į akmenius – vos parnešam [laimikį] Grnk.
25. intr. kuo patraukti, pabraukti kur, per ką: Seniau jie žuvų prisigaudydavo bulvinius krepšius, o jeigu jau užtraukdavo tinklu, tai braškėdavo virvės ir klupdavo arkliai rš. O kad jis su tuom tinklu užtraukė, pagav[o] daugybę žuvų! BsPIV129(Brt). Tik užtráuki [su šukom gyvuliui per nugarą] – ir yra tų plaukų [kamuoliukui velti] Ppl.
ǁ tr. atlikti vienu traukimu, braukimu: Kiek trūkelių užtraukiau, tiek grėblelių sulaužiau KlpD37.
26. intr. DŽ1 suduoti, užkirsti, užtvoti: Lazda užtráukit tam šuniui! Krok. Užtráuk botagu, tai eis Al. Ar tu nori, kad aš tau diržu užtrauktáu?! Lp. Gaspadorius liepė jam imt asilą art ir gerai rimbu užtraukt LTR(Krs). Kėdok kėdok kojom, tai kap užtrauksiu gerai diržu, tai žinosi, kap kėdot! LMD(Pns). Motina čepelnyku kai ažtraũks par nugarą! Lb. Baik daužyt, o tai kai užtráuksiu! Slk. Užtráuksu rupūžei už pliurpimą! Krš. Užtráuk par subingalį – i nusiramins Krš. Kai supykdavo tėvas, užtráukdavo skaudžiai Skdv. O kad tėvas užtraukė gerai su trivirviu, o dar to nemačijo – paėmė gerą brūklį, pradėjo „ant dugno gerus kazilus statyti“, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
27. intr. NdŽ užpūsti (apie vėją): Kur čigonai apsigyvena, tai lapinės (palapinės), ka vėjas a kas biskį neužtraũktų Snt.
28. tr. užplikyti, kad pritrauktų: Širdžiai nuglostyti ant šaknelių čia pati užtraukiau [degtinę] J.Balt.
ǁ impers. pritraukti, užplikti: Užšutino kmynus, ir jie pabuvo, kol užtráukė Pns. Du kartus užpyliau liepos žiedus, trečią kartą jau nebepilsu – nebužtráuks Vkš.
29. intr. kiek įtraukti, įryti (kokio skysčio, oro, garų ir pan.): Užtráukė kiek vandens i prigėrė Grz. Dūšios (oro) užtraukti N. Ažtráukiau porą dūmų, i nusviedžiau Švnč. Aš neužtráukdamas kūryju, aš tik par lūpas leidžiu Slm. Jau moki i dū́mą užtráukti Krtn. Prie išgėrimui tai ir aš ažtráukiu dūmo Kli. Mes pasidarėm to taboko, užtráukėm po tą dū́mą Lnk. Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę LTR(Plv).
| refl. tr., intr. NdŽ, Gs, Jnšk: Petras giliai užsitraukė dūmo, išpūtė, patylėjo J.Balt. Papsėdamas, dūmais užsitraukdamas, grįžo ir atsisėdo V.Krėv. Nuejo vyrukai užsitráukti dū́mo, pašnekėti Krš. Užsitráukiant rūkyti nesveika Ll.
30. tr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų): Mielai užtraukdavo degtinės. Užgėręs mielai dainuodavo I.Simon.
| refl.: Aš tik kartais užsitraukiu, o tu geri kas dieną V.Kudir.
ǁ pasigerti, užgerti: Aš turu butelkelę, vedu to[je] pirtė[je] susėsva ir užtráuksiav Kl. Pirma gerai užtráukė, daba jau mažiaus Dov. Kaip gerai užtráukia, prageria razumėlį Kp. Kaip tik gerai užtraukė, teip ir užmigo visi BsPIV179(Brt).
| refl. KŽ, Ėr: Svečias užsitraukęs vos tik pasėdi V.Kudir. Užsitráukęs gerai ir dainuoja Gs.
31. tr., intr. Pkn, Als, Trk, Rdn užrūkyti: Te, užtrauk OG99. Tvirtos tabokos užtraukus, jį apėmė seilėtekis, ir spjaudėsi sau ant pašukinių kelnių M.Katil. Dabar šnapšės negaliu begerti, tada popirosą kartais užtráuku Pln. Ar pypką gal užtráukti išpuolęs lauka [iš mašinos]? Tl. Nemokėjau užtráukti, užtroškau Krš. Kap ji tabokos užtraukė, nei kačiukė susiraukė LTR(Mrj).
| refl. tr., intr. DŽ1: Užsirūkau, užsitráukiu, ale negardu KzR.
32. intr. užeiti, užsukti: Užtráukęs teiraujas, kaip ten buvo Rdn.
33. intr. užslinkti, užeiti: Debesỹs užtráukė – ir lyja Ker. Ka užtráukia debesys, kad paliko tamsu Rd. Pakol ji tais žąsis išvaikė iš vandens, jau debesys artyn užtraukė BsPIV78(Brt).
| refl. CII639: Užsitráukė debesys Dg. Nu ir čia gal užsitraũks [debesis] Žl. Užsitráukė miglos – a lis, a išsipagadys? Gs. Užsitráukęs kiaulinis lietus Antr.
| impers.: Gali užsitráukt lietaus – dangus debesuotas Ktk.
34. intr. padidinti kiekį, pridėti: Viršaus užtráukti (skaitliuje) I.
35. intr., tr. DŽ1, Kvr, Mžš, Sdk, Rs, Jrb, Šmk, Lp uždelsti, užvilkinti: Kiaulės tada nepapjovėm, užtráukėm lig gruodžio mėnesio Krs. Gali užtráukt dieną, do nevažiuot Dglš. Išėjo namon, truputį jau užtraukus prš. Algos jam reguliariai neišmoka, po kelis mėnesius užtraukia rš. Atėmiau iš iždo užtrauktą algą už kelius metus TS1900,2-3. Jau rudenį žadėjo atiduot skolą, o užtráukė lig pavasario Vdžg. Vis užtráukta ir užtráukta mokestes Mrp. O jei daug sykių per metus užtraukdavo baudžiavą, tada ponas tą gaspadorių ištaksavodavo, visą gėrybę ano į dvarą atimdavo DS167(Rs). Tai, būdavo, užtráukia siuvimo baisybę, žmona padėdavo kartais Antš. To [žodžių] rinkimo negalima labai ilgai užtraukti: gyvos kalbos senesni žodžiai ir pasakymai nuolat nyksta, reikia tuojau gelbėti, ką tėvai per ilgus amžius išsaugoję mums paliko J.Balč. Ar jau pirtis pakurta? Moterys pratusios užtraukti vėlumai, kad jas gaidys M.Katil. Užtráukė (pratęsė) tarnybą, mus sulaiko Šk. Daktarai užtráukė mirties valandą tris dienas Sl. Gal užtráukia [duoti švarius marškinius] an kitos nedėlios Lp. Vestuvių nėra ko užtraukti rš. Užtraukta [gydyti] tai jau liga, mes nenorim padėt gyvos an stalo, o nuimt negyvos Gdr. Užtráukė [karvė veršiuotis], teliuosis anta Naujų metų DrskŽ. Karvė labai smarkiai įtvinkusi, gal da užtraũks kokią parą [veršiuotis] Snt. Mūsų perniai to baužytė tik vieną dieną teužtráukė Mžš. Telyčia užtráukė dvidešium dienų Slm. Neužtráuka ana, atveda [jauniklį], kaip suskaitai Krš.
| refl. tr., intr.: Bet [žodžių] rinkimo darbas daug daugiau užsitraukė, negu buvo tikėtasi J.Balč. Skubini, kad greičiau ką padaryt, kad neužsitráuktų darbai Pns. Per tas liūtis tik užsitráukė visi darbai Srv. Sunku pasdaro, kap pietus ažsitráukiu Dkšt. Seniai turėjo išeiti, užsitráukusi anam karūmenė Krš. Kur žmonės tamsūs ir tingūs, tenai užsitraũks darbas ant ilgiau KŽ. Jei ilgiau užtráukas [išvažiuoti į mokslus], piktumų būna Krš. Vis laukiau kokio nors paaiškėjimo, tai teip ir užsitráukė, teip ir neparašiau Krs.
36. intr. ilgai būti, užtrukti: Ka liuob teip būs atlydeliai, ale šį metą kaip užtráukė [žiema] Šts.
| refl.: Lig vėlumo užsitráukėm, ale kaip jei ponai [viską suvežę] Rdn.
| O katras kai užsitraukė, tai rodėsi, kad galo visai nebus Pt. Užsitraukęs karas labai skurdino kraštą J.Balč. Ruduo užsitraukė, ir aišku buvo, kad dar ilgai taip pabus A.Vien. Šiandie mišios užsitráukė labai ilgai Ėr. Liną mynimas užsitráukė iki gavėnios Up. Ale tu matai, kiek užsitráukė laiko, ir niekas neatsitiko Upn.
| Ažsitráukė liga, negydė Str. Nieko tie vaistai nemačijo, da labiau užsitráukė [liga] Sdb.
37. tr. pradėti ką daryti, užvesti: Katrądien reiks užtráukt audimo, verpimo Drsk. Reikė užtráukt kalbą su Braniu, pamatytum, ką sakytų Slm.
ǁ įvesti: Užtráukti paprotį NdŽ.
38. tr., intr. DŽ1, DrskŽ uždainuoti, užgiedoti: Užtrauksim naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras! Mair. Ažtráukit, ir aš padėsiu LzŽ. Dar pavakarę tebevalgant, Gaubys ėmė ir užtraukė, kiek kakarinė leido I.Simon. O tu dar blogiau užtraukei. Negi tokiu balsu vyrui dainuoti?.. V.Krėv. Užtráukiatav gražią dainą, pasisėskiatav – abudu jaunu, abudu gražiu Sg. Ka uždainiuosiam, ka užtráuksiam – Šerkšnėnų kaimas linguojas Žeml. Jau saulė nebetoli sėdimo, kad užtraũks, kad uždainuos pjovėjai Plvn. Pjauni, duodi duodi, o vakare kaip užtráukiam eidami, tai išeję seniejie, bobutės klauso Kp. Paskuo jau sueinam vienu keliu, nu tujau greitai dainą užtráuksma Lpl. Giedorka, būdavo, kad užtráuka, kad užgiesta Skdv. Vyrai ka užtráuka [litaniją] – par širdį eina Krš. Kai užtráukėm, tai lempa ažgiso GrvT31. Kap užtráukia vakarais, net laukai skamba Mrk. Pabaigsiu darbelį, užtrauksiu dainelę TŽV603(Al). Seniau kad užtraũks – net lubos kelias Pl. Ale kad užtráukė vyrai grįždami, tai par visą miestelį nuskambėjo! Jrb.
ǁ sučiulbėti, užgiedoti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau: jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
39. tr., intr. užgriežti, užgroti: Ji prašinėjo, kad Gaubys užtrauktų valsą I.Simon. Atsisėdo bernas kamputyje ir užtraukė linksmą polkutę Plv. Kai tik užtráukdavau, tai tuoj iš kampų visi juda Snt.
×40. (germ.) tr. N nubrėžti, pažymėti, parašyti: Ant to jų projekto nebuvo užtráukta tas šaltinis Žgč.
◊ nósį užtráukė parodė nepasitenkinimą, užpyko: Nósį kai avies subinę užtráukė Erž.
užtráukęs žãdą labai įdėmiai, atidžiai (klausosi): Ji užtráukus žãdą ėmė klausytis NdŽ.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (20)

atliulė́ti

galaktikos

viršuti̇̀nis

pi̇̀nti

prasipi̇̀nti

papasė́sti

įdė́ti

pradė́ti

sudė́ti

įtráukti