Rasti išteklių įrašai (23)
artificial intelligence
intelèktinė sistemà
natūraliõsios kalbõs apdorójimas
artificial intelligence
intelèktinė sistemà
Intelektinės sistemos būna natūralios ir dirbtinės. Dirbtinėse sistemose intelektas paprastai konstruojamas pagal konkrečios sistemos tikslinę paskirtį. Intelektualizuojant dirbtines sistemas į jų atmintį yra įrašomi ne tik elementarieji, bet ir sudėtingesni konceptai. Nors tam tikrais gebėjimais dirbtinės sistemos gali pranokti natūraliąsias, jų intelektas, gebėjimas mokytis yra riboti.
AI
intelèktinis ãgentas
natūraliõsios kalbõs apdorójimas
DI
Nors dirbtiniu intelektu (toliau – DI) vadinamos technologijos mados pramonėje pradėtos taikyti palyginti neseniai, atrodo, kad be kai kurių pasiūlytų sprendimų įsivaizduoti šiuolaikinę madą jau būtų sunku. Pirmiausia DI geba greitai rinkti, sisteminti ir analizuoti milžiniškus informacijos kiekius ir taip suteikti neįkainojamų duomenų tiek mados kūrėjams, tiek jos pardavėjams.
Dirbtinio intelekto (DI) sąvoka neretai yra siejama su mašininio mokymosi savybe, kai algoritmas veikia ne pagal jam pritaikytą programą, bet ir pats sugeba mokytis iš naujų duomenų vis tobulindamas priimamus sprendimus ar veiksmus. [...] Paprasčiausias būdas atskirti automatizavimą nuo dirbtinio intelekto yra toks: automatizuotame procese rezultatas visada aiškus ir nustatytas pagal griežtus algoritmus, o dirbtinio intelekto rezultatas gali būti sunkiau nuspėjamas – kaip ir žmogaus protavimo ir interpretacijų rezultatas.
„Išgelbėti žmogaus gyvybę ir pacientui padėti geriau už gydytojus DI pajėgus, pavyzdžiui, remdamasis rentgeno nuotraukomis. Liga gali būti nustatoma daug efektyviau arba pastebėtos itin smulkios detalės, galinčios praslysti pro gydytojo akis. Taigi, tokiu būdu gydytojų darbas tampa vis efektyvesnis, o DI realiai prisideda prie žmonių gyvybių gelbėjimo“, – apie robotų indėlį šiuolaikinėje medicinoje kalbėjo S. Žilinskas.
Automobilių kompanijos „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas dirbtinį intelektą (DI) pavadino „didžiausia mūsų egzistencine grėsme“ ir „demonu“, kurį mėgina prisikviesti mokslininkai ir technologai. Vieno įtakingiausių pasaulio fizikų – Stepheno Hawkingo nuomone, dirbtinio intelekto kūrimas žmoniją gali paskatinti išnykti, nes žmonės, ribojami lėtos biologinės evoliucijos negalės varžytis su DI, todėl bus išstumti.
Viena iš ryškiausių šių metų elektronikos parodos „CES 2018“ temų yra dirbtinis intelektas (DI). Žinoma, daugiausia dėmesio skiriama ne bendrajam DI, kurio žmonija dar laukia, o elektronikos pasaulį jau užkariaujantiems siauros paskirties algoritmams, pavyzdžiui, skaitmeniniams asistentams.
Dirbtinis intelektas (DI) nėra robotai, kurie, kaip rodo filmuose, siekia užvaldyti žmoniją. DI padeda žmonėms visame pasaulyje: pradedant gydytojais, dirbančiais su sepsio pacientais, baigiant mokslininkais, kurie stebi nykstančius gyvūnus.
kompiùteris
Tai bendras visų kompiuterių požymis, pradedant dideliais (pagal užimamą vietą, o ne pagal galimybes) pirmaisiais kompiuteriais, tada vadintais elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, ir baigiant šiuolaikiniais asmeniniais kompiuteriais ir superkompiuteriais.
Kompiuteriai klasifikuojami įvairiai. Pateiksime tris klasifikavimo variantus.
Pagal galimybes: centrinis kompiuteris, mini kompiuteris, asmeninis kompiuteris, nešiojamasis kompiuteris (delninukas ir kt.), superkompiuteris.
Pagal kartas: pirmosios kartos (lempiniai, apie 1950 m.), antrosios (tranzistoriniai, po 1960 m.), trečiosios (integrinių schemų, apie 1965 m.), ketvirtosios (didelės integracijos schemų, apie 1975 m.) ir būsimi penktosios kartos kompiuteriai, kuriuose tikimasi dar didesnės integracijos ir iš esmės naujų funkcinių galimybių, tokių kaip dirbtinis intelektas ir pan.
Pagal veikimo principą: analoginiai ir diskretieji. Analoginiuose duomenų reikšmės vaizduojamos tolydžiai kintančiais elektriniais dydžiais, diskrečiuose – diskrečiaisias, paprastai dviem lygiais, atitinkančiais dvejetainį nulį ir vienetą. Šiais laikais praktiškai visi kompiuteriai yra diskretieji.
