raukšlė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr.
1. J, NdŽ daryti su raukšlėmis (odą).
| refl.: Apskritas vaiko veidas ėmė raukšlėtis J.Dov. Gali tiek įdėti pykčio [posakin], kad net viršugalvis ims raukšlėtis B.Sruog. Pamažu ir jis pats raukšlėjosi, vyto ir seno P.Cvir.
2. NdŽ glamžyti.
| refl. J.Jabl.
3. daryti nelygų (paviršių): Raukšlėja nugaras rugienos širmos V.Mozūr.
| refl.: Sergančių augalų šaknys paruduoja, raukšlėjasi ir pradeda pūti rš. Šios uolienos raukšlėjosi ir lūžinėjo sp. Pasunkėjusi valtis nugrimzdo giliau į vandenį, ramaus vandens paviršius aplinkui ėmė raukšlėtis Mš. Iš pietų pūtė vėjas, vanduo klanuose raukšlėjosi ir vaipėsi rš.
4. LL33 daryti klostes.
atraukšlė́ti tr.; LL211 išlyginti raukšles.
| refl.: Pavilgyk [v]andeniu, ir atsiraukšlė̃s Sb.
įraukšlė́ti tr.
1. padaryti raukšlių: Vargas įraukšlėjo aukštą tavo kaktą ir pražildė tavo galvą širmena E.Miež.
2. padaryti nelygų (paviršių): Mažutės bangelės sunkiai pajėgia įraukšlėt jo (upelio) nusigiedrijusią kaktą rš.
išraukšlė́ti tr.
1. raukšlėmis išvagoti: Išsiveržusi kraujo srovė nuglamonėja gyvenimo rūpesčių išraukšlėtą kaktą rš.
2. padaryti klostėtą: Išraukšlė́jo man siuvėja kikliką Š.
nuraukšlė́ti žr. išraukšlėti 1: Akimirką pažvelgė į jo nuraukšlėtą, nugeltusį, atvirą veidą J.Marc.
pasiraukšlė́ti atsirasti kiek raukšlių: Nusiminus. Net paakiai pasiraukšlėjo, kaip Algirdo senelės rš.
suraukšlė́ti tr.
1. padaryti raukšlėtą (odą): Nuovargio suraukšlėti paakiai rš.
^ Amžius veidą suraukšlėjo, kaip akėčiomis suakėjo KrvP(Nmn).
ǁ intr. surukti: Pasęsti žmogus, ir veidas suraukšlė́ja Prk.
| refl. Vdk: Sena tavo draugelė susiraukšlėjus, juodos pančekėlės, ir susenėjus LTR(Ob). Visas veidas susiraukšlėjo kai naginė Rs.
| prk.: Mes jau patys sunokę. O kad dar susiraukšlėję ir rūgštoki, tai toks jau mūsų tautinis savumas Vaižg.
2. NdŽ suglamžuoti, sugarankštėti: Užsėdo man ant sijono ir suraukšlė́jo Šll.
| refl.: Atėjo svečiuos, o bliuzkė susiraukšlėjus Ps. Kad popierius nesusiraukšlėtų ir gerai priliptų, reikia švariu skudurėliu jį išlyginti rš. Ir rankovės susiraukšlėjusios J.Dov. Kai pavasarį iš ten (iš palovio) ištraukiau [batus], jie buvo apaugę melsvais pelėsiais, susiraukšlėję, negražūs A.Vencl.
3. padaryti nelygų (paviršių): Nuo iškilusių kalnų atskyla luistai, ir, šliauždami įdaubų link, suraukšlėja žemės sluoksnius sp.
| refl.: Antros rūšies obuoliai gali būti kiek susiraukšlėję ir apvytę rš.
4. šnek. prastai susiūti, suraukti: Maišą, marškinius suraukšlėjai, nepasiuvai gerai J.
5. šnek. primušti, apdaužyti: Aš tave suraukšlė́siu ant grindų Gd.

1 klóstyti, -o, -ė K iter. kloti.
1. skleisti eilėmis, tiesti ką, kloti: Jeigu linus manoma klostyti, tai reikia saujas sustatyti gubelėmis sp. Visa mūsų šeimyna klosto linus Žvr. Tarėsi motina su dukrele: „Kur klostysim plonąsias drobeles?“ DvD410. Klostyti reik tabokus į popužus, drėgnai pagadai esant arba po lytaus S.Dauk. Kiti vėl šakas alyvų nukapoja ir klosto ant kelio DP4. Pulks kits rūbais savo klostė tau anta kelio Mž162.
| Klostyta tešla (klodais sudėta) BŽ521.
2. daryti, kad prigultų, laikytųsi, nedriktų: Tiesa, kad jų (plaukų) jis nė neklostė nei šukomis, nei pirštais Vaižg.
| refl.: Jo garbiniuoti plaukai, užtai ir klóstosi gražiai Lš.
3. skleisti, sklaidyti: Ko tu, berželi, ko neaugai, lylia, lapelių neklostei? NS315. Pagaliau, klostydamas laikraščio lapus, prabilo: – Tu nežinai, apie ką čia rašoma? sp. Kai tu pas močiulę aukseliu dygai, sidabrėliu klostei NS24.
4. Prk klostes daryti: [Karalienė] pasitaisiusi klostyto sijono rumbą bei priejuostę, vėl nusitvėrė pintinę I.Simon. Nenoriu aš klostytos eilutės Alk.
5. taisyti, klojinėti (patalą): Senai motinėlei patalėlį klosčiau RD25. Vai paklausyk, sakalėli, ką kalba mergužėlė, patalėlį klostydama BsO344. Lokė … klostė sau patalą laužyne JD965. Da aš turiu dvi mošeli, paklos ma[n] patalą; patalėlį klostydamos ir į mane žiūrėdamos, mane išvainos JV744.
6. dangstyti, supti ką kuo: Neklóstyk – nes aš nemėgstu šiltai miegoti Varn. Su drabužiais klóstyk grūdus, ant salyklo išmirkytus, kad sudygtum greičiau J.
| refl.: Klóstės išnešiotos kiltos gelumbės sklypu J. Vyriškis atsigulęs klostėsi [apklotais] rš.
| prk.: Jau saulelė žemai stovėjo, girios klostėsi nakties drapanėlėmis V.Krėv.
7. refl. prk. driektis: Rūkai pažemiais klostos rš. Pievose klostos lengvučiai rūkų debesėliai sp. Vakaro šešėliai klostos parugėmis K.Kors.
8. refl. prk. darytis, formuotis: Dūzgia pirkioj staklės, klostos puikios juostos rš.
ǁ dėstytis kam: Viršutinės raidės buvo stambios, ryškios, iš jų lengvai klostėsi skiemenys ir žodžiai rš.
9. refl. prk. dėtis, vykti (įvykiams): Kaip gražūs žodžiai, taip gyvenime niekas nesiklosto sp. Dalykai pradėjo klostytis geriau sp. Paskubomis ėmė pasakoti, kaip klostėsi kautynės anapus tarpumiškės rš. Aplinkybės klóstosi ne jo naudai BŽ482.
10. prk. pasakoti, dėstyti: Nė pats nepajutau, kaip žodis po žodžio pradėjau klostyti viską J.Balt. Pasislėpęs klausos – aiškus moteriškas balsas klosto: – Kodėl tu tuomet taip nešnekėjai? Žem. Ir vakare Teliukas klostė savo žmonai girdėtą kalbą rš. Valstiečiai lyg rugių pėdus atvirai klostė savo vargus V.Mont. Už dvarelio palydėjus klostysiu vargelį LTR(Skp). Klostydamas savo nuomones, Koršas kitus retai tekritikuodavo, dažniau pats skelbdavo jų nuopelnus, brangindavo jų pačių pastebėjimus J.Jabl.
1 apklóstyti tr. K apkloti, apdangstyti: Apklóstyk salyklą, kad sudygtum greičiau J. Moterys numazgojo suolus ir skobnis, apklostė visa margomis paklotėmis V.Krėv. Apklósčiau ligonę skarom, kailiniais Lnkv. Kuom apklostysi svetukus tavo? KlvD179. Jautriai, kaip mažą kūdikį, apklostė rš.
| prk.: Žemė sniego patalais apklostyta rš.
| refl. tr., intr. K: Gerai apsiklóstyk, kad nesušaltum Als. Įlipau į lovą, apsiklosčiau galvą, apkabinau motiną ir pradėjau garsiai verkti P.Cvir.
1 atklóstyti tr. J klostant nuiminėti tai, kuo kas apklostytas: Atklósčiau apklostytą vaiką Kp.
1 įklóstyti tr.
1. įdėlioti klojant: Įklóstyti knygoje balti lapai BŽ441.
2. įvynioti, įsupstyti; įklostinėti: Mes jį tę inklostėm šienan! Lp. Naujajam grabely įguldyta, plonojom drobelėm įklostyta Dglš.
| refl. tr., intr.: Važiuodamas gerai insiklostyk kojas, bo sušalsi Lp. Taip galvojo senas Gugis, ant šalto pečiaus gulėdamas, kailiniais įsiklostęs V.Krėv.
1 išklóstyti tr.
1. BŽ80 apdangstyti ką (keliais, daugeliu): Asla puikiais audimais išklostyta rš. Išklóstyk taką lentom, nors kantapliuos nesisems Ds. Aikštes išklostys gėlių kilimai rš.
| prk.: Kelias gyvenimo mūsų yra erškėčiais išklostytas brš.
2. išdžiaustyti, ištiesti: Drabužius išklóstyk (išdžiaustyk) ant tvoros J.
3. išdėlioti: Renka nuo žemės skareles, išklosto ir žiūro V.Krėv. Tie suvedžiotojai vieni žiūri į rankos delną, kiti išklósto kvortas A.Baran.
4. prk. išpasakoti, išdėstyti, išaiškinti: Jie tau viską išklostys, man rodos, taip, kaip tu iš manęs dabar girdi J.Jabl. Taip gražiai klostė, viską išklostė Žem. Taip viską teisė[ja]s išklóstė, kad nėkam nebliko abejonių Up. Dabar imk čia tau viską ir išklostyk nuo pat pradžios – laiko neturiu Kair. Nemokėjai visko kaip reikia išklostyti, ir neužtarė Srv. Aš jai viską į akis išklosčiau Up.
| refl. tr.: Išsipasakojo, išsiklóstė visas naujynas Gršl.
1 nuklóstyti tr.
1. nudangstyti: Nuklóstyk rasodą, šiaudai diegus išgulės Ds.
| refl. Lkš.
2. išklostyti, apdangstyti (keliais, daugeliu): Aš nuklóstyčiau kelelį drobelėm Ad.
| prk.: Nuo vidurio rinkos matyti rėžiais nuklostytos dirvos rš.
1 paklóstyti tr.
1. Lš pakloti, paskleisti: Nukūlus [linus] geriaus yra paklostyti rš. Mes jau paklóstėm tris vežimus linų Žvr.
2. refl. tr. K pasitaisyti patalą: Kelkis ir pats pasiklostyk RBApD9,34.
3. kiek laiko klostyti: Lentagalių kiek paklósčiau, ir įsopo pusiau Kp.
1 pérklostyti tr. iš naujo suklostyti: O ar neitų jį (sijoną) pérklostyt? Trg.
1 priklóstyti tr.
1. prikreikti, priskleisti klostant: Pilną rugieną priklosčiau linų Ds.
2. pridėti, prikrauti klodais: Motutė numirdama, kraitelį atskirdama, aukštas, margas, žalias skryneles, drobelių priklostytas Al. Dai kai pristatė pilną stonią žirgelių, dai kai priklóstė pilną klėtį balnelių Tvr.
| Laukai vagų kaip riekių priklostyti rš.
| refl.: Tada žemutinėj Tunguskos daly prisiklostė platūs anglių klodai rš.
1 suklóstyti tr.
1. sudėti klostėmis: [Grėtės] sijonas suklostytas smulkutėmis klotytėmis I.Simon.
| refl.: Jo kaktoje vėl susiklostė išilginės raukšlės rš.
| prk.: Laukų arimai juoda garbana susiklostę rš.
2. sukloti, patiesti: Ant grindų dailiai suklostyti kilimai rš. Kokį tik turi rūbą, ir suklósto lovon, ė paskui eina lyg iš gerklės ištrauktu Ds.
3. sulyginti, sudėti vieną prie kito: Paukštelis tupėjo suklostęs dailiai sparnelius rš. Jo ešeriškumas jo paties nebadė, kaip nieko nebadė statūs jo plaukai, kurių niekaip nesuklostė Vaižg.
| refl. tr., intr.: Gandras, susiklostęs plunksnas, ėmė kalenti snapu rš. Plaukai, riebalais sutepti, guli susiklostę, žvilga rš.
4. refl. apsikloti, apsidengti (atsigulus): Susiklóstyk, nebūk tei[p] nusiklostęs Lkš. Atsigulėm, susiklostėm Lkm. Išgėrus alyvų, reikia susiklostyti, kad gerai išsiprakaituotum rš.
5. sudėti, sudėstyti kartomis, sluoksniais: Suklostyk gražiai tą audeklą Mrk. Ji atsitiesia, paleidžia suvyniotą, suklostytą kaip armonika drobę rš. [Iškočiotą tešlą] supjaustyti griežinėliais ir suklostyti ant lentos rš.
| Pluta [žemės] suklostyta iš įvairių uolų klodų rš.
| refl.: Aukštesniųjų žinduolių smegenų žievės nervinės ląstelės esti susiklostę tam tikra tvarka ir sudaro šešis sluoksnius V.Laš.
6. pakloti, išleisti, išeikvoti: Anas buvo te nuvažiavęs ir pinigų tiek suklóstė Str.
7. refl. prk. susidaryti, susidėstyti: Kaip keistai kortos susiklostė! rš.
| Gyvenimas palankiai susiklostė rš. Mudviem ne viskas dailiai susiklostė rš.
8. refl. atsirasti, susiformuoti: Tautiniai raštai susiklostė ne per dešimtis, o per šimtus metų rš.
1 užklóstyti tr. K
1. uždangstyti: Ar užklostytas baltas skobnelis, ar sustatytas baltas vynelis? Vlk. Visi stalai ir patalai baltai ažklostyta Tvr. Kad aš žinočia, kur man motulė nuduos, ažuklóstyčia kelelius drobelėm Dkšt.
2. apklostyti, apdangstyti (gulintį): Tik užklóstysiu vaikus, žiūrėk – vienas suspurdėjo, kitas, – ir vėl nuogi Ds. Naujajan grabelin paguldyta, plonojom drobelėm užklostyta LTR(Ml). Užklostyk, kad išverstų prakaitas rš.
| refl. K.: Tik užsiklóstykit gerai, ir nebus šalta Kp.

mė́tyti, -o, -ė iter. mesti.
1. SD31,147,331, K svaidyti, mėčioti (šalin, žemėn, į ką): Niekas pinigų an kelio nemėto Ds. Akmenimis mėtau, žudau, užmušu R339. Ei, mė́tė, baidė mane motynėlė raudonais obuolėliais JD1250. Kad jau gerai išgerdavo, mėtydavo vienas į kitą raginiais kieliškėliais LTII115.
| prk.: Svočia! svočia! skubėkit! – girdėti mėtomi žodžiai Žem. Niekas tavę neujo, blogais žodžiais nemėtė LTR(Lp). Užtemęs dangus mėto tankius žaibus Mair.
^ Akmens nemėtyk, šuns nepuolamas LTR. Nemėtyk strypinus pirma šunų, paskui neteksi nei pyragų B.
| refl.: Jau mė́teis sniegu? Lp. Eime, Juliau, mė́tytis Skr. Vaikai, nesimė́tykit [sniegu, grumstais] – da langus išmušit! Gs.
ǁ mėtant paduoti: Aš mė́tau šiaudų gyvoliams J. Nedera imt duonos sūnų ir mė́tyt šunimus DP115.
2. svaidyti, mėčioti aukštyn: Kieta košė – gali mė́tyt Bgt. Kad įmanyčiau, savo mergelę paversčiau obuolužiu, mė́tyčiau ant rankužių JV67.
| Išbėgus iš tvarto, šikną mėto (šokinėja, laksto, spardosi) telyčia Gs. Savo kietumu ratus aukštyn mėtė žvyruotas vieškelis rš.
3. Lp, Šln dėlioti į vagą (bulves) sodinant: Juozai, eik ir tu padėt mė́tyti bulvių, mergos vienos nespėja Mrj. Man geriau arti, negu bulves mė́tyti Skr. Rytoj bulves svadinsma, ateik mė́tyti Skdv. Dviejõs gal paspėsma mė́tyt Užp.
4. Ml vis į kitą vietą dėti (apie vištą): Višta visur kiaušinius mė́to Ėr.
5. bet kur numesti, leisti niekais eiti, netausoti: Nemė́tykit duonos Ps. Dirbk, kad turėtum duonos, neleisk pinigų, nemėtyk nė šiaudo – ir gyvensi A.Vencl.
^ Nemėtyk trupinių – neturėsi ir marškinių LTR(Zp).
ǁ refl. būti ne vietoje, nesaugomam, nebranginamam; vadalotis: Pagalius suneškit į pašiūrę, kad nesimė́tytų pas tvartą Gs. Da par mañ' mė́tos kultuvai! Ds. Tegul Onelė atiduoda Endrei tą jo lagaminėlį … Ko jis ten po kojų mėtosi?.. J.Paukš. Nesirūpink, – juokėsi motyna, – niekur numirėliai nesimėto nelaidoti Žem.
ǁ refl. būti lengvai įgyjamam, lengvai gaunamam: Tai kad ir tie rubliai nesmėto, darmai niekas neduoda Skdt. Manai, kad pagyrimai tai taip ir mėtosi. Ne kiekvienam juos davinėja rš. Dviračiai nesimėto po kojų – reikia pinigus mokėti Jnš. Ir par mum nesmėtė pašaliais lašiniai (per daug jų neturėjome) Užp.
6. blaškyti, svaidyti į šalis: Kelias slidus, mėto mašiną an šonus Ėr. Mė́to vėjas varnas [skrendančias] Ėr. Mes buvome smarkios audros mėtomi SkvApD27,18.
7. refl. šokinėti, laigyti: Vakare žuvys ežere tik mėtosi Lš. Šiandien pavidna (turėtų) pagaut daug žuvų, ba labai mė́tosi Sn. Čia mačiau nė šiokią, nė tokią žmogystą, kuri, mėtydamasi prieš debesį, subinę rodė MitII12.
| Aukštai mėtosi kregždės rš.
8. refl. judėti į šalis, kraipytis: Šlaunis neleidžia į šalis ratams mė́tytis Žvr.
ǁ blaškytis, neramiai vartytis: Ana mė́tos mė́tos [lovoje] Arm. Ligonis jau mė́tosi, o jie juokais verta Up.
ǁ puldinėti į šalis: Jis mėtos kaip padūkęs J. Arkliai nebenori toliau eiti, tik mėtosi į šalis, mėgina net atgal vežimą stumti Pt. Lot gali, mėtyties gali, įkąst nieku būdu negali SPII71. Mėtos ir mėtos kap šuva raščynoj (duonos maišyme) Arm. Mėtos kap žuvis aplink ledą ir nieko nepadaro Vrn.
9. refl. nuolat kaitalioti buvimo vietą, veiksmo kryptį: O kur jūsų Jonas dabar gyvena? – O taip sau mė́tos po svietą, ir gana Kltn. Nėr blogiau, kai reik mė́tytis per svetimus Rs. Ko mė́tais iš vietos į vietą, lyg darbo neturi! Lkš. Nesimė́tyk iš vienos krautuvės į kitą Ėr. Jis stojo į darbą dar berniūkščiu, mėtėsi nuo statybos prie statybos rš. Vėjas mė́tosi Ėr. O ugnis mėtosi nuo vienos triobos ant kitos V.Piet. Skausmai mėtosi po narius, o čia žmonys almesius kela trobo[je] Rt. Ligoniui skausmai mėtosi visame kūne Pt. Ir neturi šaknies savyje, bet yra nei oras mėtąsis NTMr4,17.
10. drebinti, krėsti: Ot drebulys jį mėto Žrm.
11. Skr, Jnšk, Km tuščiai leisti, netaupyti, švaistyti: Katrie pinigo daug padaro, tai gali ir mė́tyt Gs. Doras lietuvininkas nemėto pinigų už niekniekius I.Simon.
| refl. prk.: Jis tuščiais pažadais niekuomet nesimėtė rš.
12. daugelį grūsti, talpinti kur: Juos rūsčiai baudė, mėtė į kalėjimus rš.
13. vieno po kito netekti pakeičiant naujais: Arklys kai mė́to dantis, tai jis dar jaunas Rm.
14. refl. nuklysti, pasimesti: Kad nesmė́tytų stotkai, piemenai per Užgavėnes, einant gult, surenka visus šaukštus ir samtį ir suriša gaspadoriaus diržu (priet.) Lp.
15. refl. abejoti, svyruoti: Nu ko tu mė́taisi: negausi geresnio vyro Rdm. Nu žinai gi, dar kol kas mė́tosi Lš.
16. berti (spuogais, votimis): Ir mane jauną mėtydavo spaugais Sdk. Bais spaugais mė́to vaiką Gdr. Jį vočiūkštės mė́to Mlt. Pernai vis veidą pampliais mė́tė Rdm. Taũ kiauniežiai labai mė́to, gerk mielių! PnmR.
17. refl. raitytis, lankstytis, mesti gunklas: Sausas medis nesimėto And.
18. kur ne kur pakrikai dėti, marginti: Pry bovelninių reiks mė́tyti i lininį siūlą Skdv. Eilion nesodinu, taip tik mėtau [įvairias gėles] Vb.
19. atkirpto audinio kraštą apsukai apsiūti, kad nebrigztų: Sėdžiu an lovos ir mė́tau siūles Al. Tą škurlį tai nereiks mėtyti Gdž.
20. negiliai ariant versti vagas į tarplysvio pusę, skusti: Rugienas mė́tyti lengviau, kaip plėšinį plėšti Skr. Kai tik palis, tuoj reiks iš lysvių mė́tyt Grš.
21. daryti kasant: Žiemą reikia takus mė́tyt Lnkv. Kam mė́tot takus? Kas ateis? Lnkv.
×22. žr. išmetinėti 4: Nereik mėtyti, jei nežinai tikrai Dr. Ji man pradėjo mė́tyt: aš tau tą daviau, aš tau tą Lnkv.
23. refl. užsipuldinėti: Kiti … ant paties Dievo … be baimės mė́tos DP248.
◊ ãkį (aki̇̀s, akimi̇̀s) mė́tyti; akimi̇̀s mė́tytis žvilgčioti, dirsčioti: Kalbėjo ji savo draugėms, mėtydama akį į vyrą rš. Čigonė tik aki̇̀s mė́to Skdv. Ot vaikas: jei įejo trobon, tai ir mėto akis ant sienų ir visur Lš. O boba vežime – visa kaip apmirus, tik mėto akimis rš. Aš nesmėtau, mergužėle, negražiom akelėm, tik kad tavo, mergužėle, pasogėlis mažas Rod.
bùrtus mė́tyti burti: O kad jį nukryžiavojo, perdalijo rūbus jo mėtydami burtus Ch1Mt27,35. ×
į i̇̀lgus (tólimus) mė́tyti čėsùs; R51 atidėlioti tolesniam laikui.
i̇̀škalbą mė́tyti; N atsikalbinėti, teisintis.
kal̃tę mė́tyti (ant ko) kaltinti: Bobos iš to ko nesusipešė, bemėtydamos ant kita kitos kaltę Žem.
kortàs mė́tyti kortuoti: Ten ėjo darbas: vyrai mėtė kortas, žarstė pinigus rš.
mė́tyti ir vė́tyti duoti visko (bloga ir gera) patirti: Aš esu jį ir mėtęs ir vėtęs J.Jabl. Jis yra mano ir vėtytas ir mėtytas J.Jabl. O vis dėlto kažkaip kvaila ir pikta, kad juos, tiek kartų vėtytus ir mėtytus, taip negražiai užklupo rš.
pė́das mė́tyti
1. einant daryti užuolankas, vingius, kad nesusektų, kur nueita: Lapė, vaikučius augindama, moka pėdas mėtyti, kad jų niekas neaptiktų Ss. Mėto pėdas kaip senas zuikys Grk.
2. prk. apgaulingu būdu, klaidinant išsisukinėti: Gudrus žemaitis – moka mėtyti pėdas A.Vien. Nemė́tyk pė́das! Kt. Tu jau čia pėdas mėtai, jau meluoji Ig.

pi̇̀nkles mė́tyti statyti žabangus: Tataigi jos ir mėtydavo Karklynui dvidešimt penkias pinkles, bet Karklynas nekrisdavo nei vienosna Blv.
purvai̇̃s mė́tyti niekinti, dergti: Žmonės juos purvais mėto (drabsto) J.Jabl.
úodegą mė́tyti išsisukinėti: Nors visap tu mė́tai úodegą, ale jau nieko nebus – neišsisuksi Alk.
vi̇̀ngius mė́tyti einant daryti užuolankas: Per molyną, per smėlyną vingius mėto, rausia vagą vis gilesnę, vis platesnę S.Čiurl.
žodžiùs mė́tyti
1. kalbėti: Nepagalvojęs mė́to žodžiùs – a nesigailės? Gs. Senė nemėto žodžių juokais Pč.
2. bartis: Mes sutinkam, žõdžių nemė́tom Alvt.
apmė́tyti tr.
1. R160, K, Š iter. apmesti 1: Arklys nei obuoliais apmėtytas N. Nei kvietkoms apmėtytas N.
2. apsvaidyti, turint tikslą suduoti, užgauti: Apmė́tė akmenim iš pykčio Ds. Kaip pagaliais apmėtė, išlojojo visokiais žodžiais Skdt.
3. apsodinti (bulvėmis): Ligi tokį šmotą žemės po bulvelę apmė́tysi, tai ir akys iš kaktos išlįs Ds.
4. paskubomis davinėti, apdalyti: Nubėgęs apmė́to karvėm šiaudų ir vė draineliuoja Gs. Kaip aš jiems skolas apmė́čiau, tai dabar jie gyvens Skr.
| refl. tr.: Pardeviau uogų, apsimė́čiau skolas Krš.
ǁ refl. apsirūpinti: Ka uždirbtum du šimtu, apsimė́tytumei Krš.
5. išberti (spuogais): Vaikui apmė́tė visą burnelę šašeliais raudonais Ml.
6. Kv, Vvr, Sdk apsukai atsiūti (atkirptą audinį), kad neirtų, nebrigztų, nerykštų: Apmė́tyk audimo galus su adata, kad nerykštum J. Reikėjo apmė́tyt siūlais, būtų neatbrizgę kraštai Rm. Apmėtai audeklą, bo apbrigs Grv. Suknė jau gatava, tik siūlės da neapmė́tytos Škn.
ǁ Rud kraštą palenkus atsiūti, atsiūlėti: Švarko pamušalą ar apmėtei? Kvr. Tuos atlenkimus apmėtė baltais siūlais, ir matos iš tolo Jnšk. Da nesmauk kelnėm, lopinį apmė́tysiu Vdn. Menkas čia jau darbas skarelę apmė́tyti Krp.
| refl. tr.: Reikės tą skarą apsimė́tyt Mrj.
atmė́tyti tr.
1. K vieną po kito artyn primesti.
2. Š vieną po kito atmesti į šalį: Batvinius tus didžiūsius nepjaustyk, atmė́tyk Užv.
3. retkarčiais po kiek atiduoti: Seseriai atmė́tys dalį, ir spakainas Gs.
4. pašalinti, atstumti: Tu ranka tava dangstai, o jisai ją atmėto DK143.
| Aržuolo anglimis ugnį nuog ronų atmėto prš.
5. refl. nustoti šalus, atsimėtėti, atsimesti: Nuo jauno [mėnesio] padabok, kai atsimėtys Slk.
6. apsiūti apsukai audinio kraštus, kad nebrigztų, apmėtyti: Kelnės beveik baigtos, tik atmė́tyt reikia Ukm. Iš pradžių učniam duoda atmė́tyt Rgv.
ǁ palenkus kraštus, atsiūti, atsiūlėti: Atmė́tyk padalkas rankom Ktk. Nosinukus da reikės atmė́tyti Bt.
įmė́tyti
1. K iter. įmesti 1: Įmė́tyk žirnių an pupas (sėjant) Ėr. Įmė́tė paršus už kojų gardelin Š.
| refl. tr. Š.
2. refl. mėtant įsismaginti: Ir kai jie įsimėtė, mūsų komanda nesugebėjo susitelkti sp.
3. tr. audžiant kur ne kur įdėti, įausti: Reiks vis įmė́tyti po mėlyną siūlą Skdv. Įmė́tyta po drūžikę kitokio siūlo Skdv.
išmė́tyti tr.
1. SD326, J, K išlaidyti, išsvaidyti:
^ Neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs LTR(Užp).
2. vienur kitur numesti: Mūsų paliktus lapelius ir atsišaukimus išmėtykite ir iškabinėkite labai atsargiai rš.
3. ne vietoje viską padėti: Tu išmėtai, o man vis tavo išmėtyta surink Šl. Visur gulėjo išmėtytų namų apyvokos daiktų J.Jabl.
| refl.: Greitai močiutės rūpestinga ranka sutvarko išsimėčiusius daiktus P.Cvir.
4. pamesti ne vienoje vietoje: Nebežino ir pats, kur pinigus ir dokumentus išmė́tė Užp.
5. visus pašalinti, išvaryti: Čia pat pamatė Puodžiūnas ir kai kuriuos buvusius dvaro sklypininkus, jo išvarytus ir išmėtytus A.Vien. O jei aš galybe kunigaikščio šatonų išmė́tyčia velinuvas, tad šatonas sau žalą darytų DP119.
| refl. tr. prk.: Vėl man tos dumkelės dūmojas, aš jų negaliu niekap išsimėtyt nuog savę Rod.
6. leisti iškristi: Dantis išmė́čiau ir dabar pati kitaip atrodau Vdn.
7. išdėstyti į atskiras, toliau viena nuo kitos esančias vietas, išblaškyti: Kur ne kur išmėtyti nedideli jauni pušynėliai J.Bil. Kiauraraščiai langeliai mezginyje išmėtyti šachmatine tvarka rš. Laukas visur išmė́tytas (ne vienoje vietoje yra) Gs. Sodybos dažniausiai būdavo išmėtytos netvarkingai rš.
| refl.: Veliuona išsimė́čius [ant kalno ir pakalnėje] Vl. Tam krante viensėdžiai išsimė́tę gyvena Jrb. Kai išsikelsime, išsimėtysime po laukus, kažin ar besusitiksime taip dažnai J.Paukš.
ǁ įkurdinti, apgyvendinti įvairiose vietose, toli vieną nuo kito: Savo vaikus išmėčiau pale gimines – kur vieną, kur kitą, tai dabar likau vienas Užp. Užauginau daug dukterų, ale išmė́tyta po pasaulį (į įvairias vietas nutekėjusios) Krn.
| refl.: Mano draugai po visą pasaulį išsimėtę gyvena rš. Išsimė́tė vaikai po visus kraštus Btg. Ir išsimė́tė (išsklido) šarkos vaikeliai kas sau Rod.
ǁ refl. pabuvoti, kilnojantis iš vienos vietos į kitą: Visur žmogus per gyvenimą išsimėto Ėr.
8. išskirstyti: Užmiršo pašnekėti apie reikalingumą išmėtyti sodžius į vienkiemius A1884,80. Pusę sumos sumokėsiu, o kitą pusę išmė́tysiu an kelių metų Alv.
9. R371 tuščiai išleisti, išeikvoti: Jis be tvarkos išmė́tė pinigus ant visokių niekų Jnš. Turėjau pusseptinto rublio ir išmė́čiau Krš.
| refl.: Greit išsimė́to tie pinigai – nežinia i kam Gs.
10. sugebėti išraityti, iškraipyti (kojas) šokant: Niekas teip vikriai neišmė́to kojų, kaip jų bernas Ėr.
11. refl. susiraityti, persimesti, iškumpti: Iš žalio medžio dirbti baldai visumet išsimė́to Up.
12. refl. išsikėtoti, išsiblaškyti: Kai šilta seklyčioj, tai vaikai išsimė́tę miega Jnšk. Po visą lovą išsimė́čiusi miega Jnšk.
13. išberti (spuogais, votimis): Visą burną išmė́tė spaugais Ut. Skauduolėm išmė́tė visą nugarą Dbk. Sutino ir išmė́tė tokiais pampliukais Rdm. Čia buvo išmėtyta šašais Kt. Jei vantą sudeginsi, votimi kūną išmėtys (priet.) Mrc. Kap peršalau, tai votim kap išmėtė Rod.
14. plonai išarti, nuskusti (rugieną, kvietieną): Kai tik suvešim javus, reikės rugieną ir kvietieną išmė́tyti Skr. Jų lysves jau išmė́tė Grš. Rugienas kap aria, tai išmė́to, o lyses ant žiemos tai aparia Šn. Jau baigiu tą palietką art, tik išmė́tyt liko Lp. Išmėtau iš lysių R. Pats laikas jau rugienos iš lysių išmė́tyt Jrb.
15. ariant žiemkenčiams dirvą, padaryti sumetimus, lysves: Šiandie aš išmė́tysiu, o tu ryt išarsi Lzd. Kap išmė́tysi šitą biržį, tai eik kitos Sn.
16. Klvr išvagoti: Išmė́tykit rugius, tai neišgulės sniegas Rdm. Suaręs nepamiršk vagas išmė́tyt Rs. Jau suarė ežias, eikit, moterys, išmė́tysit (kastuvu pagilinsite) terpežius Rdm.
ǁ padaryti kastuvu, nukasti: Takai visur išmė́tyti, gražu Lnkv.
| refl. tr.: Takus jie patys išsimė́tė Lnkv.
17. iškeisti smulkiais (pinigus): Kūmai, išmėtyk man penkis auksinus – man drabnų reikia Nč.
numė́tyti tr.
1. K iter. numesti 1.
2. Sut mėtant kuo užmušti, nužudyti: Ir numėtė jį akmenimis iki smerties BB1Kar21,13. Pagavę jo tarnus, vieną sumušė, o antrą užmušė, trečią teipag akmenimis numėtė Ch1Mt21,35.
3. pamesti, prapuldyti: Nenumė́tyk šitos knygos – ji labai gera PnmR.
| refl.: Kažkur nusimė́tė mano pypkė Ob. Buvo jų daugiau, ale kiti nežinia kap nusimė́tė Alk.
4. mėtant apsodinti: Numėtėm keturias vagutes bulbų Lp.
5. refl. nusimesti nuo savęs: Kiekvieną sūnų, nusispardžiusį, nusimėčiusį, močiutė lygiai rūpestingai sutvarko P.Cvir.
6. refl. prk. nustoti garbės, nusivadaloti: Nusimė́tė kaip lušnapantis ant šuns būdos Snt. Tu irgi teip nusimė́tysi, kaip ji Skr.
7. nuberti (spuogais): Visą juozmenį kiauniežėm numėtė Kp. Skaudalėm numė́tė visą nugarą Dbk. Jei sušersi šuniui su šluota, labai numėtys votims (priet.) Pn.
8. plonai aparti, nuskusti (rugieną): Rugius nupjovę, tuojau rugienas numėtėm Skr.
◊ pė́das numė́tyti klaidinant nuslėpti savo blogus darbus: Taip jis mokėjo numė́tyt pė́das, kad ilgai aš jo nesugavau kortuojant Lnkv.
panumė́tyti (dial.) tr. numėtyti: Meška visa panumėtė nuog pečio Dv.
pamė́tyti tr.
1. palaidyti, pasvaidyti: Aš nusiskinsiu geltoną obuolį, į raibąją gegutę aš juo pamėtysiu LTR.
| refl.: Pasimėtėm su akmenim Zr.
2. aukštyn žemyn pasvaidyti, pasupti: Lipk an suplegas – pamėtysiu tave Ėr. Sūkurėliai pamėto, pasupa, ir man labai malonu plaukyti rš.
3. vienur kitur pamesti, pamėčioti: Vykite seselę tais kelužiais, kur žalios rūtelės pabarstytos, rūtelių šakelės pamė́tytos JV88.
4. sodinant padėlioti į vagą (bulves): Toks vaikas jau galėtų pamė́tyti Skdv. Nors bent kokią kašelę padėsi pamė́tyt Skdt. Per dieną pamė́čius, net nugarą skauda Rmš.
5. metant padėlioti, padavinėti (kam): Pamė́tyk šiaudų gyvoliams J. Pamė́tyk arkliams dobilų po buntuką Bt. Nuėjęs į tvartą, karvėms pamė́tysiu, ir eisim į vakaruškas Škn.
6. ne vietoje padėti, išlaidyti: Neleisim vištų laukan, ba jos kiaušinius pamė́tys Vlk.
7. kartkartėmis užmesti, pagramzdinti: Šiauriniame gale verta pamėtyti blizgę rš.
pérmėtyti K iter. permesti.
pramė́tyti tr.
1. niekams išleisti: Pramė́tei be reikalo pinigus, būtum kelnes nuspirkęs Sdk. Ka tu, tėvai, daug pinigų pramė́tei niekams Jrb.
2. praskirstyti siūlus, riečiant metmenis: Neriesk, reikia pramė́tyt – negaliu rykščių attraukti Rdm.
3. prakasti: Atsikėlė rytą gaspadorius i takus pramė́tė Lnkv.
4. refl. prabūti, pravargti: Nebėdyk, diedulia, šiap tep pirkelę suklėtysim ir prasmė́tysim žiemą, galgi nepašalsim dz.
primė́tyti tr.
1. K prisvaidyti, prilaidyti: Primė́tė akmenų į pievas, dabar pjauk, kad nori Dkš. Visko prišiukšlinę, primė́tę tie vaikai – kap kiaulinyčia Gs.
| refl.: Kaip važiuojas, primė́tos (prisidraikoma) to šieno Rdn.
2. sodinant pridėlioti į vagą: Primė́tė pupų an bulbes Ėr.
3. refl. prisibastyti, prisivaikščioti iš vietos į vietą: Prismė́čiau po visą svietą ir niekur daikto negaunu Vrn.
4. dideliais dygsniais tam kartui pridaigstyti, sukabinti siuvinio dalis prieš siuvant mašina: Primėtyk rankoves Smn.
5. suklostyti (klosčių): Primė́to, primė́to kvoldų Tvr.
sumė́tyti tr.
1. sudėlioti į vagą sodinant, susodinti (bulves): Labai jūsų bulbės tankiai sumė́tytos Užp.
2. mėtant (kiaušinį) į ką minkšta, apdaužyti, suplakti viduje: Sumė́tytas (į pagalvį daužytas) kiaušinis stipresnis, miklenant negalima pažinti, barba Ėr.
3. suvalkioti, nuvadaloti: Nereik sumė́tyt kito knygas Jrb.
4. sukrauti, sudėlioti: Sumė́tysiu mažosna kupetėlėsna šieną, gal geriau džius Gdr.
5. priversti staiga susvyruoti (į šalis): Kad sumė́to mane galva į šonus, ko neišgriūvu Krkn.
ǁ refl. staiga susvyruoti, pusiausvyros netekus; pakrypti į vieną ir į kitą pusę: Eidamas tik susimėtė – jau maniau, kad dės (grius) Lkč. Susmėtė ir nugriuvo Grv. Tik dviratis susmė́tė – ir bumbt an šono Mlt. Važiuojant per griovį, vežimas labai susimė́tė Žvr.
6. suklostyti (klostes): Sijono klostai labai gražiai sumė́tyti – kaip eini, gražiai metasi Jnšk. Kvoldžiukai tep sumė́tyti PnmA.
| refl.: Veidas išblyškęs, nosis ištįsusi, kaktoje rukšlos susimėčiusios Žem.
7. išvaryti pirmąsias užuoganos vagas: Tėvas tik sumė́to, o aria jau vaikas pats Rdm. Sumė́čiau penkias lyses, manau, kad šiandie jų užteks – kad tik užarčiau Brt.
8. sulankstyti, išklaipyti: Kaip čia važiavai, ka [dviračio] tekinį sumė́tei? Krš.
ǁ refl. susisukti, išsikreivinti: Lentos nebuvo gerai išdžiūvę, tai susimė́tė bestovėdamos Alk. Nuo saulės durys teip susimė́tė, kad šunys pro apačią pradės landžioti Sdb. Grindys susimėčiusios Ut. Čia jau neišeis geras sienojas – labai susmė́čius pušis Slk.
| Jis toks lyg susimė́tęs, nesveikas Jrb.
9. apkalti (lankus): Sumė́tė du lankus iš rėpų Mšk.
10. šiaip taip pasiūti: Tokiam bernu[i] tai ir tėvas sumė́tys gunčelę Nč.
11. refl. imti sparčiai dirbti, judėti, pasitempti, susivikruoti: Susimė́tyt reik Vlkv. Ale kaip greit ana susimė́tė (suskubo, greit atliko) – jau iš Reseinių begrįžtanti Rs.
◊ pė́das (pė́dus) sumė́tyti
1. bėgant ar einant daryti vingius, užuolankas ir pan., norint suklaidinti sekėją: Kiškis sumėtė pėdas ir pabėgo iš šunų Ig. Vagis taip sumė́tė pė́das, kad, ir savaitę sekę, jo nesugavo Srv. Greita kaip lapukė pėdus sumėtyti KrvP(Lš).
2. klaidinant išsisukinėti nuo kaltės, paslėpti kaltės žymes: Galėtų geriau sumėtyti pėdas ir išsisukti iš policijos nagų J.Balč. Nepagavau – spėjo pėdas sumėtyti Rs.
užmė́tyti
1. tr. mėtant uždengti, užkloti: Durys, pamestos ant žemės, šakutėm užmėtytos, o po apačia – sklepai BsPIV272. Siūlais ažmė́tė padlagą Lb.
2. tr. užsodinti mėtant: Tokia smulki [bulvių] sėkla, tai su centneriu gerą šmotą užmė́tėm Stak.
3. tr. mėtant padavinėti, padėlioti: Užmė́tyk arkliams šieno Jnš.
4. tr. užkratyti, užtrankyti: Kap greit veža – gali užmė́tyt Dbč.
×5. žr. užmetinėti 3: Vis užmė́to uošvėnė, kad aš tokia, kad aš šiokia Krš.

mė́tyti, -o, -ė iter. mesti.
1. SD31,147,331, K svaidyti, mėčioti (šalin, žemėn, į ką): Niekas pinigų an kelio nemėto Ds. Akmenimis mėtau, žudau, užmušu R339. Ei, mė́tė, baidė mane motynėlė raudonais obuolėliais JD1250. Kad jau gerai išgerdavo, mėtydavo vienas į kitą raginiais kieliškėliais LTII115.
| prk.: Svočia! svočia! skubėkit! – girdėti mėtomi žodžiai Žem. Niekas tavę neujo, blogais žodžiais nemėtė LTR(Lp). Užtemęs dangus mėto tankius žaibus Mair.
^ Akmens nemėtyk, šuns nepuolamas LTR. Nemėtyk strypinus pirma šunų, paskui neteksi nei pyragų B.
| refl.: Jau mė́teis sniegu? Lp. Eime, Juliau, mė́tytis Skr. Vaikai, nesimė́tykit [sniegu, grumstais] – da langus išmušit! Gs.
ǁ mėtant paduoti: Aš mė́tau šiaudų gyvoliams J. Nedera imt duonos sūnų ir mė́tyt šunimus DP115.
2. svaidyti, mėčioti aukštyn: Kieta košė – gali mė́tyt Bgt. Kad įmanyčiau, savo mergelę paversčiau obuolužiu, mė́tyčiau ant rankužių JV67.
| Išbėgus iš tvarto, šikną mėto (šokinėja, laksto, spardosi) telyčia Gs. Savo kietumu ratus aukštyn mėtė žvyruotas vieškelis rš.
3. Lp, Šln dėlioti į vagą (bulves) sodinant: Juozai, eik ir tu padėt mė́tyti bulvių, mergos vienos nespėja Mrj. Man geriau arti, negu bulves mė́tyti Skr. Rytoj bulves svadinsma, ateik mė́tyti Skdv. Dviejõs gal paspėsma mė́tyt Užp.
4. Ml vis į kitą vietą dėti (apie vištą): Višta visur kiaušinius mė́to Ėr.
5. bet kur numesti, leisti niekais eiti, netausoti: Nemė́tykit duonos Ps. Dirbk, kad turėtum duonos, neleisk pinigų, nemėtyk nė šiaudo – ir gyvensi A.Vencl.
^ Nemėtyk trupinių – neturėsi ir marškinių LTR(Zp).
ǁ refl. būti ne vietoje, nesaugomam, nebranginamam; vadalotis: Pagalius suneškit į pašiūrę, kad nesimė́tytų pas tvartą Gs. Da par mañ' mė́tos kultuvai! Ds. Tegul Onelė atiduoda Endrei tą jo lagaminėlį … Ko jis ten po kojų mėtosi?.. J.Paukš. Nesirūpink, – juokėsi motyna, – niekur numirėliai nesimėto nelaidoti Žem.
ǁ refl. būti lengvai įgyjamam, lengvai gaunamam: Tai kad ir tie rubliai nesmėto, darmai niekas neduoda Skdt. Manai, kad pagyrimai tai taip ir mėtosi. Ne kiekvienam juos davinėja rš. Dviračiai nesimėto po kojų – reikia pinigus mokėti Jnš. Ir par mum nesmėtė pašaliais lašiniai (per daug jų neturėjome) Užp.
6. blaškyti, svaidyti į šalis: Kelias slidus, mėto mašiną an šonus Ėr. Mė́to vėjas varnas [skrendančias] Ėr. Mes buvome smarkios audros mėtomi SkvApD27,18.
7. refl. šokinėti, laigyti: Vakare žuvys ežere tik mėtosi Lš. Šiandien pavidna (turėtų) pagaut daug žuvų, ba labai mė́tosi Sn. Čia mačiau nė šiokią, nė tokią žmogystą, kuri, mėtydamasi prieš debesį, subinę rodė MitII12.
| Aukštai mėtosi kregždės rš.
8. refl. judėti į šalis, kraipytis: Šlaunis neleidžia į šalis ratams mė́tytis Žvr.
ǁ blaškytis, neramiai vartytis: Ana mė́tos mė́tos [lovoje] Arm. Ligonis jau mė́tosi, o jie juokais verta Up.
ǁ puldinėti į šalis: Jis mėtos kaip padūkęs J. Arkliai nebenori toliau eiti, tik mėtosi į šalis, mėgina net atgal vežimą stumti Pt. Lot gali, mėtyties gali, įkąst nieku būdu negali SPII71. Mėtos ir mėtos kap šuva raščynoj (duonos maišyme) Arm. Mėtos kap žuvis aplink ledą ir nieko nepadaro Vrn.
9. refl. nuolat kaitalioti buvimo vietą, veiksmo kryptį: O kur jūsų Jonas dabar gyvena? – O taip sau mė́tos po svietą, ir gana Kltn. Nėr blogiau, kai reik mė́tytis per svetimus Rs. Ko mė́tais iš vietos į vietą, lyg darbo neturi! Lkš. Nesimė́tyk iš vienos krautuvės į kitą Ėr. Jis stojo į darbą dar berniūkščiu, mėtėsi nuo statybos prie statybos rš. Vėjas mė́tosi Ėr. O ugnis mėtosi nuo vienos triobos ant kitos V.Piet. Skausmai mėtosi po narius, o čia žmonys almesius kela trobo[je] Rt. Ligoniui skausmai mėtosi visame kūne Pt. Ir neturi šaknies savyje, bet yra nei oras mėtąsis NTMr4,17.
10. drebinti, krėsti: Ot drebulys jį mėto Žrm.
11. Skr, Jnšk, Km tuščiai leisti, netaupyti, švaistyti: Katrie pinigo daug padaro, tai gali ir mė́tyt Gs. Doras lietuvininkas nemėto pinigų už niekniekius I.Simon.
| refl. prk.: Jis tuščiais pažadais niekuomet nesimėtė rš.
12. daugelį grūsti, talpinti kur: Juos rūsčiai baudė, mėtė į kalėjimus rš.
13. vieno po kito netekti pakeičiant naujais: Arklys kai mė́to dantis, tai jis dar jaunas Rm.
14. refl. nuklysti, pasimesti: Kad nesmė́tytų stotkai, piemenai per Užgavėnes, einant gult, surenka visus šaukštus ir samtį ir suriša gaspadoriaus diržu (priet.) Lp.
15. refl. abejoti, svyruoti: Nu ko tu mė́taisi: negausi geresnio vyro Rdm. Nu žinai gi, dar kol kas mė́tosi Lš.
16. berti (spuogais, votimis): Ir mane jauną mėtydavo spaugais Sdk. Bais spaugais mė́to vaiką Gdr. Jį vočiūkštės mė́to Mlt. Pernai vis veidą pampliais mė́tė Rdm. Taũ kiauniežiai labai mė́to, gerk mielių! PnmR.
17. refl. raitytis, lankstytis, mesti gunklas: Sausas medis nesimėto And.
18. kur ne kur pakrikai dėti, marginti: Pry bovelninių reiks mė́tyti i lininį siūlą Skdv. Eilion nesodinu, taip tik mėtau [įvairias gėles] Vb.
19. atkirpto audinio kraštą apsukai apsiūti, kad nebrigztų: Sėdžiu an lovos ir mė́tau siūles Al. Tą škurlį tai nereiks mėtyti Gdž.
20. negiliai ariant versti vagas į tarplysvio pusę, skusti: Rugienas mė́tyti lengviau, kaip plėšinį plėšti Skr. Kai tik palis, tuoj reiks iš lysvių mė́tyt Grš.
21. daryti kasant: Žiemą reikia takus mė́tyt Lnkv. Kam mė́tot takus? Kas ateis? Lnkv.
×22. žr. išmetinėti 4: Nereik mėtyti, jei nežinai tikrai Dr. Ji man pradėjo mė́tyt: aš tau tą daviau, aš tau tą Lnkv.
23. refl. užsipuldinėti: Kiti … ant paties Dievo … be baimės mė́tos DP248.
◊ ãkį (aki̇̀s, akimi̇̀s) mė́tyti; akimi̇̀s mė́tytis žvilgčioti, dirsčioti: Kalbėjo ji savo draugėms, mėtydama akį į vyrą rš. Čigonė tik aki̇̀s mė́to Skdv. Ot vaikas: jei įejo trobon, tai ir mėto akis ant sienų ir visur Lš. O boba vežime – visa kaip apmirus, tik mėto akimis rš. Aš nesmėtau, mergužėle, negražiom akelėm, tik kad tavo, mergužėle, pasogėlis mažas Rod.
bùrtus mė́tyti burti: O kad jį nukryžiavojo, perdalijo rūbus jo mėtydami burtus Ch1Mt27,35. ×
į i̇̀lgus (tólimus) mė́tyti čėsùs; R51 atidėlioti tolesniam laikui.
i̇̀škalbą mė́tyti; N atsikalbinėti, teisintis.
kal̃tę mė́tyti (ant ko) kaltinti: Bobos iš to ko nesusipešė, bemėtydamos ant kita kitos kaltę Žem.
kortàs mė́tyti kortuoti: Ten ėjo darbas: vyrai mėtė kortas, žarstė pinigus rš.
mė́tyti ir vė́tyti duoti visko (bloga ir gera) patirti: Aš esu jį ir mėtęs ir vėtęs J.Jabl. Jis yra mano ir vėtytas ir mėtytas J.Jabl. O vis dėlto kažkaip kvaila ir pikta, kad juos, tiek kartų vėtytus ir mėtytus, taip negražiai užklupo rš.
pė́das mė́tyti
1. einant daryti užuolankas, vingius, kad nesusektų, kur nueita: Lapė, vaikučius augindama, moka pėdas mėtyti, kad jų niekas neaptiktų Ss. Mėto pėdas kaip senas zuikys Grk.
2. prk. apgaulingu būdu, klaidinant išsisukinėti: Gudrus žemaitis – moka mėtyti pėdas A.Vien. Nemė́tyk pė́das! Kt. Tu jau čia pėdas mėtai, jau meluoji Ig.

pi̇̀nkles mė́tyti statyti žabangus: Tataigi jos ir mėtydavo Karklynui dvidešimt penkias pinkles, bet Karklynas nekrisdavo nei vienosna Blv.
purvai̇̃s mė́tyti niekinti, dergti: Žmonės juos purvais mėto (drabsto) J.Jabl.
úodegą mė́tyti išsisukinėti: Nors visap tu mė́tai úodegą, ale jau nieko nebus – neišsisuksi Alk.
vi̇̀ngius mė́tyti einant daryti užuolankas: Per molyną, per smėlyną vingius mėto, rausia vagą vis gilesnę, vis platesnę S.Čiurl.
žodžiùs mė́tyti
1. kalbėti: Nepagalvojęs mė́to žodžiùs – a nesigailės? Gs. Senė nemėto žodžių juokais Pč.
2. bartis: Mes sutinkam, žõdžių nemė́tom Alvt.
apmė́tyti tr.
1. R160, K, Š iter. apmesti 1: Arklys nei obuoliais apmėtytas N. Nei kvietkoms apmėtytas N.
2. apsvaidyti, turint tikslą suduoti, užgauti: Apmė́tė akmenim iš pykčio Ds. Kaip pagaliais apmėtė, išlojojo visokiais žodžiais Skdt.
3. apsodinti (bulvėmis): Ligi tokį šmotą žemės po bulvelę apmė́tysi, tai ir akys iš kaktos išlįs Ds.
4. paskubomis davinėti, apdalyti: Nubėgęs apmė́to karvėm šiaudų ir vė draineliuoja Gs. Kaip aš jiems skolas apmė́čiau, tai dabar jie gyvens Skr.
| refl. tr.: Pardeviau uogų, apsimė́čiau skolas Krš.
ǁ refl. apsirūpinti: Ka uždirbtum du šimtu, apsimė́tytumei Krš.
5. išberti (spuogais): Vaikui apmė́tė visą burnelę šašeliais raudonais Ml.
6. Kv, Vvr, Sdk apsukai atsiūti (atkirptą audinį), kad neirtų, nebrigztų, nerykštų: Apmė́tyk audimo galus su adata, kad nerykštum J. Reikėjo apmė́tyt siūlais, būtų neatbrizgę kraštai Rm. Apmėtai audeklą, bo apbrigs Grv. Suknė jau gatava, tik siūlės da neapmė́tytos Škn.
ǁ Rud kraštą palenkus atsiūti, atsiūlėti: Švarko pamušalą ar apmėtei? Kvr. Tuos atlenkimus apmėtė baltais siūlais, ir matos iš tolo Jnšk. Da nesmauk kelnėm, lopinį apmė́tysiu Vdn. Menkas čia jau darbas skarelę apmė́tyti Krp.
| refl. tr.: Reikės tą skarą apsimė́tyt Mrj.
atmė́tyti tr.
1. K vieną po kito artyn primesti.
2. Š vieną po kito atmesti į šalį: Batvinius tus didžiūsius nepjaustyk, atmė́tyk Užv.
3. retkarčiais po kiek atiduoti: Seseriai atmė́tys dalį, ir spakainas Gs.
4. pašalinti, atstumti: Tu ranka tava dangstai, o jisai ją atmėto DK143.
| Aržuolo anglimis ugnį nuog ronų atmėto prš.
5. refl. nustoti šalus, atsimėtėti, atsimesti: Nuo jauno [mėnesio] padabok, kai atsimėtys Slk.
6. apsiūti apsukai audinio kraštus, kad nebrigztų, apmėtyti: Kelnės beveik baigtos, tik atmė́tyt reikia Ukm. Iš pradžių učniam duoda atmė́tyt Rgv.
ǁ palenkus kraštus, atsiūti, atsiūlėti: Atmė́tyk padalkas rankom Ktk. Nosinukus da reikės atmė́tyti Bt.
įmė́tyti
1. K iter. įmesti 1: Įmė́tyk žirnių an pupas (sėjant) Ėr. Įmė́tė paršus už kojų gardelin Š.
| refl. tr. Š.
2. refl. mėtant įsismaginti: Ir kai jie įsimėtė, mūsų komanda nesugebėjo susitelkti sp.
3. tr. audžiant kur ne kur įdėti, įausti: Reiks vis įmė́tyti po mėlyną siūlą Skdv. Įmė́tyta po drūžikę kitokio siūlo Skdv.
išmė́tyti tr.
1. SD326, J, K išlaidyti, išsvaidyti:
^ Neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs LTR(Užp).
2. vienur kitur numesti: Mūsų paliktus lapelius ir atsišaukimus išmėtykite ir iškabinėkite labai atsargiai rš.
3. ne vietoje viską padėti: Tu išmėtai, o man vis tavo išmėtyta surink Šl. Visur gulėjo išmėtytų namų apyvokos daiktų J.Jabl.
| refl.: Greitai močiutės rūpestinga ranka sutvarko išsimėčiusius daiktus P.Cvir.
4. pamesti ne vienoje vietoje: Nebežino ir pats, kur pinigus ir dokumentus išmė́tė Užp.
5. visus pašalinti, išvaryti: Čia pat pamatė Puodžiūnas ir kai kuriuos buvusius dvaro sklypininkus, jo išvarytus ir išmėtytus A.Vien. O jei aš galybe kunigaikščio šatonų išmė́tyčia velinuvas, tad šatonas sau žalą darytų DP119.
| refl. tr. prk.: Vėl man tos dumkelės dūmojas, aš jų negaliu niekap išsimėtyt nuog savę Rod.
6. leisti iškristi: Dantis išmė́čiau ir dabar pati kitaip atrodau Vdn.
7. išdėstyti į atskiras, toliau viena nuo kitos esančias vietas, išblaškyti: Kur ne kur išmėtyti nedideli jauni pušynėliai J.Bil. Kiauraraščiai langeliai mezginyje išmėtyti šachmatine tvarka rš. Laukas visur išmė́tytas (ne vienoje vietoje yra) Gs. Sodybos dažniausiai būdavo išmėtytos netvarkingai rš.
| refl.: Veliuona išsimė́čius [ant kalno ir pakalnėje] Vl. Tam krante viensėdžiai išsimė́tę gyvena Jrb. Kai išsikelsime, išsimėtysime po laukus, kažin ar besusitiksime taip dažnai J.Paukš.
ǁ įkurdinti, apgyvendinti įvairiose vietose, toli vieną nuo kito: Savo vaikus išmėčiau pale gimines – kur vieną, kur kitą, tai dabar likau vienas Užp. Užauginau daug dukterų, ale išmė́tyta po pasaulį (į įvairias vietas nutekėjusios) Krn.
| refl.: Mano draugai po visą pasaulį išsimėtę gyvena rš. Išsimė́tė vaikai po visus kraštus Btg. Ir išsimė́tė (išsklido) šarkos vaikeliai kas sau Rod.
ǁ refl. pabuvoti, kilnojantis iš vienos vietos į kitą: Visur žmogus per gyvenimą išsimėto Ėr.
8. išskirstyti: Užmiršo pašnekėti apie reikalingumą išmėtyti sodžius į vienkiemius A1884,80. Pusę sumos sumokėsiu, o kitą pusę išmė́tysiu an kelių metų Alv.
9. R371 tuščiai išleisti, išeikvoti: Jis be tvarkos išmė́tė pinigus ant visokių niekų Jnš. Turėjau pusseptinto rublio ir išmė́čiau Krš.
| refl.: Greit išsimė́to tie pinigai – nežinia i kam Gs.
10. sugebėti išraityti, iškraipyti (kojas) šokant: Niekas teip vikriai neišmė́to kojų, kaip jų bernas Ėr.
11. refl. susiraityti, persimesti, iškumpti: Iš žalio medžio dirbti baldai visumet išsimė́to Up.
12. refl. išsikėtoti, išsiblaškyti: Kai šilta seklyčioj, tai vaikai išsimė́tę miega Jnšk. Po visą lovą išsimė́čiusi miega Jnšk.
13. išberti (spuogais, votimis): Visą burną išmė́tė spaugais Ut. Skauduolėm išmė́tė visą nugarą Dbk. Sutino ir išmė́tė tokiais pampliukais Rdm. Čia buvo išmėtyta šašais Kt. Jei vantą sudeginsi, votimi kūną išmėtys (priet.) Mrc. Kap peršalau, tai votim kap išmėtė Rod.
14. plonai išarti, nuskusti (rugieną, kvietieną): Kai tik suvešim javus, reikės rugieną ir kvietieną išmė́tyti Skr. Jų lysves jau išmė́tė Grš. Rugienas kap aria, tai išmė́to, o lyses ant žiemos tai aparia Šn. Jau baigiu tą palietką art, tik išmė́tyt liko Lp. Išmėtau iš lysių R. Pats laikas jau rugienos iš lysių išmė́tyt Jrb.
15. ariant žiemkenčiams dirvą, padaryti sumetimus, lysves: Šiandie aš išmė́tysiu, o tu ryt išarsi Lzd. Kap išmė́tysi šitą biržį, tai eik kitos Sn.
16. Klvr išvagoti: Išmė́tykit rugius, tai neišgulės sniegas Rdm. Suaręs nepamiršk vagas išmė́tyt Rs. Jau suarė ežias, eikit, moterys, išmė́tysit (kastuvu pagilinsite) terpežius Rdm.
ǁ padaryti kastuvu, nukasti: Takai visur išmė́tyti, gražu Lnkv.
| refl. tr.: Takus jie patys išsimė́tė Lnkv.
17. iškeisti smulkiais (pinigus): Kūmai, išmėtyk man penkis auksinus – man drabnų reikia Nč.
numė́tyti tr.
1. K iter. numesti 1.
2. Sut mėtant kuo užmušti, nužudyti: Ir numėtė jį akmenimis iki smerties BB1Kar21,13. Pagavę jo tarnus, vieną sumušė, o antrą užmušė, trečią teipag akmenimis numėtė Ch1Mt21,35.
3. pamesti, prapuldyti: Nenumė́tyk šitos knygos – ji labai gera PnmR.
| refl.: Kažkur nusimė́tė mano pypkė Ob. Buvo jų daugiau, ale kiti nežinia kap nusimė́tė Alk.
4. mėtant apsodinti: Numėtėm keturias vagutes bulbų Lp.
5. refl. nusimesti nuo savęs: Kiekvieną sūnų, nusispardžiusį, nusimėčiusį, močiutė lygiai rūpestingai sutvarko P.Cvir.
6. refl. prk. nustoti garbės, nusivadaloti: Nusimė́tė kaip lušnapantis ant šuns būdos Snt. Tu irgi teip nusimė́tysi, kaip ji Skr.
7. nuberti (spuogais): Visą juozmenį kiauniežėm numėtė Kp. Skaudalėm numė́tė visą nugarą Dbk. Jei sušersi šuniui su šluota, labai numėtys votims (priet.) Pn.
8. plonai aparti, nuskusti (rugieną): Rugius nupjovę, tuojau rugienas numėtėm Skr.
◊ pė́das numė́tyti klaidinant nuslėpti savo blogus darbus: Taip jis mokėjo numė́tyt pė́das, kad ilgai aš jo nesugavau kortuojant Lnkv.
panumė́tyti (dial.) tr. numėtyti: Meška visa panumėtė nuog pečio Dv.
pamė́tyti tr.
1. palaidyti, pasvaidyti: Aš nusiskinsiu geltoną obuolį, į raibąją gegutę aš juo pamėtysiu LTR.
| refl.: Pasimėtėm su akmenim Zr.
2. aukštyn žemyn pasvaidyti, pasupti: Lipk an suplegas – pamėtysiu tave Ėr. Sūkurėliai pamėto, pasupa, ir man labai malonu plaukyti rš.
3. vienur kitur pamesti, pamėčioti: Vykite seselę tais kelužiais, kur žalios rūtelės pabarstytos, rūtelių šakelės pamė́tytos JV88.
4. sodinant padėlioti į vagą (bulves): Toks vaikas jau galėtų pamė́tyti Skdv. Nors bent kokią kašelę padėsi pamė́tyt Skdt. Per dieną pamė́čius, net nugarą skauda Rmš.
5. metant padėlioti, padavinėti (kam): Pamė́tyk šiaudų gyvoliams J. Pamė́tyk arkliams dobilų po buntuką Bt. Nuėjęs į tvartą, karvėms pamė́tysiu, ir eisim į vakaruškas Škn.
6. ne vietoje padėti, išlaidyti: Neleisim vištų laukan, ba jos kiaušinius pamė́tys Vlk.
7. kartkartėmis užmesti, pagramzdinti: Šiauriniame gale verta pamėtyti blizgę rš.
pérmėtyti K iter. permesti.
pramė́tyti tr.
1. niekams išleisti: Pramė́tei be reikalo pinigus, būtum kelnes nuspirkęs Sdk. Ka tu, tėvai, daug pinigų pramė́tei niekams Jrb.
2. praskirstyti siūlus, riečiant metmenis: Neriesk, reikia pramė́tyt – negaliu rykščių attraukti Rdm.
3. prakasti: Atsikėlė rytą gaspadorius i takus pramė́tė Lnkv.
4. refl. prabūti, pravargti: Nebėdyk, diedulia, šiap tep pirkelę suklėtysim ir prasmė́tysim žiemą, galgi nepašalsim dz.
primė́tyti tr.
1. K prisvaidyti, prilaidyti: Primė́tė akmenų į pievas, dabar pjauk, kad nori Dkš. Visko prišiukšlinę, primė́tę tie vaikai – kap kiaulinyčia Gs.
| refl.: Kaip važiuojas, primė́tos (prisidraikoma) to šieno Rdn.
2. sodinant pridėlioti į vagą: Primė́tė pupų an bulbes Ėr.
3. refl. prisibastyti, prisivaikščioti iš vietos į vietą: Prismė́čiau po visą svietą ir niekur daikto negaunu Vrn.
4. dideliais dygsniais tam kartui pridaigstyti, sukabinti siuvinio dalis prieš siuvant mašina: Primėtyk rankoves Smn.
5. suklostyti (klosčių): Primė́to, primė́to kvoldų Tvr.
sumė́tyti tr.
1. sudėlioti į vagą sodinant, susodinti (bulves): Labai jūsų bulbės tankiai sumė́tytos Užp.
2. mėtant (kiaušinį) į ką minkšta, apdaužyti, suplakti viduje: Sumė́tytas (į pagalvį daužytas) kiaušinis stipresnis, miklenant negalima pažinti, barba Ėr.
3. suvalkioti, nuvadaloti: Nereik sumė́tyt kito knygas Jrb.
4. sukrauti, sudėlioti: Sumė́tysiu mažosna kupetėlėsna šieną, gal geriau džius Gdr.
5. priversti staiga susvyruoti (į šalis): Kad sumė́to mane galva į šonus, ko neišgriūvu Krkn.
ǁ refl. staiga susvyruoti, pusiausvyros netekus; pakrypti į vieną ir į kitą pusę: Eidamas tik susimėtė – jau maniau, kad dės (grius) Lkč. Susmėtė ir nugriuvo Grv. Tik dviratis susmė́tė – ir bumbt an šono Mlt. Važiuojant per griovį, vežimas labai susimė́tė Žvr.
6. suklostyti (klostes): Sijono klostai labai gražiai sumė́tyti – kaip eini, gražiai metasi Jnšk. Kvoldžiukai tep sumė́tyti PnmA.
| refl.: Veidas išblyškęs, nosis ištįsusi, kaktoje rukšlos susimėčiusios Žem.
7. išvaryti pirmąsias užuoganos vagas: Tėvas tik sumė́to, o aria jau vaikas pats Rdm. Sumė́čiau penkias lyses, manau, kad šiandie jų užteks – kad tik užarčiau Brt.
8. sulankstyti, išklaipyti: Kaip čia važiavai, ka [dviračio] tekinį sumė́tei? Krš.
ǁ refl. susisukti, išsikreivinti: Lentos nebuvo gerai išdžiūvę, tai susimė́tė bestovėdamos Alk. Nuo saulės durys teip susimė́tė, kad šunys pro apačią pradės landžioti Sdb. Grindys susimėčiusios Ut. Čia jau neišeis geras sienojas – labai susmė́čius pušis Slk.
| Jis toks lyg susimė́tęs, nesveikas Jrb.
9. apkalti (lankus): Sumė́tė du lankus iš rėpų Mšk.
10. šiaip taip pasiūti: Tokiam bernu[i] tai ir tėvas sumė́tys gunčelę Nč.
11. refl. imti sparčiai dirbti, judėti, pasitempti, susivikruoti: Susimė́tyt reik Vlkv. Ale kaip greit ana susimė́tė (suskubo, greit atliko) – jau iš Reseinių begrįžtanti Rs.
◊ pė́das (pė́dus) sumė́tyti
1. bėgant ar einant daryti vingius, užuolankas ir pan., norint suklaidinti sekėją: Kiškis sumėtė pėdas ir pabėgo iš šunų Ig. Vagis taip sumė́tė pė́das, kad, ir savaitę sekę, jo nesugavo Srv. Greita kaip lapukė pėdus sumėtyti KrvP(Lš).
2. klaidinant išsisukinėti nuo kaltės, paslėpti kaltės žymes: Galėtų geriau sumėtyti pėdas ir išsisukti iš policijos nagų J.Balč. Nepagavau – spėjo pėdas sumėtyti Rs.
užmė́tyti
1. tr. mėtant uždengti, užkloti: Durys, pamestos ant žemės, šakutėm užmėtytos, o po apačia – sklepai BsPIV272. Siūlais ažmė́tė padlagą Lb.
2. tr. užsodinti mėtant: Tokia smulki [bulvių] sėkla, tai su centneriu gerą šmotą užmė́tėm Stak.
3. tr. mėtant padavinėti, padėlioti: Užmė́tyk arkliams šieno Jnš.
4. tr. užkratyti, užtrankyti: Kap greit veža – gali užmė́tyt Dbč.
×5. žr. užmetinėti 3: Vis užmė́to uošvėnė, kad aš tokia, kad aš šiokia Krš.

mė́tyti, -o, -ė iter. mesti.
1. SD31,147,331, K svaidyti, mėčioti (šalin, žemėn, į ką): Niekas pinigų an kelio nemėto Ds. Akmenimis mėtau, žudau, užmušu R339. Ei, mė́tė, baidė mane motynėlė raudonais obuolėliais JD1250. Kad jau gerai išgerdavo, mėtydavo vienas į kitą raginiais kieliškėliais LTII115.
| prk.: Svočia! svočia! skubėkit! – girdėti mėtomi žodžiai Žem. Niekas tavę neujo, blogais žodžiais nemėtė LTR(Lp). Užtemęs dangus mėto tankius žaibus Mair.
^ Akmens nemėtyk, šuns nepuolamas LTR. Nemėtyk strypinus pirma šunų, paskui neteksi nei pyragų B.
| refl.: Jau mė́teis sniegu? Lp. Eime, Juliau, mė́tytis Skr. Vaikai, nesimė́tykit [sniegu, grumstais] – da langus išmušit! Gs.
ǁ mėtant paduoti: Aš mė́tau šiaudų gyvoliams J. Nedera imt duonos sūnų ir mė́tyt šunimus DP115.
2. svaidyti, mėčioti aukštyn: Kieta košė – gali mė́tyt Bgt. Kad įmanyčiau, savo mergelę paversčiau obuolužiu, mė́tyčiau ant rankužių JV67.
| Išbėgus iš tvarto, šikną mėto (šokinėja, laksto, spardosi) telyčia Gs. Savo kietumu ratus aukštyn mėtė žvyruotas vieškelis rš.
3. Lp, Šln dėlioti į vagą (bulves) sodinant: Juozai, eik ir tu padėt mė́tyti bulvių, mergos vienos nespėja Mrj. Man geriau arti, negu bulves mė́tyti Skr. Rytoj bulves svadinsma, ateik mė́tyti Skdv. Dviejõs gal paspėsma mė́tyt Užp.
4. Ml vis į kitą vietą dėti (apie vištą): Višta visur kiaušinius mė́to Ėr.
5. bet kur numesti, leisti niekais eiti, netausoti: Nemė́tykit duonos Ps. Dirbk, kad turėtum duonos, neleisk pinigų, nemėtyk nė šiaudo – ir gyvensi A.Vencl.
^ Nemėtyk trupinių – neturėsi ir marškinių LTR(Zp).
ǁ refl. būti ne vietoje, nesaugomam, nebranginamam; vadalotis: Pagalius suneškit į pašiūrę, kad nesimė́tytų pas tvartą Gs. Da par mañ' mė́tos kultuvai! Ds. Tegul Onelė atiduoda Endrei tą jo lagaminėlį … Ko jis ten po kojų mėtosi?.. J.Paukš. Nesirūpink, – juokėsi motyna, – niekur numirėliai nesimėto nelaidoti Žem.
ǁ refl. būti lengvai įgyjamam, lengvai gaunamam: Tai kad ir tie rubliai nesmėto, darmai niekas neduoda Skdt. Manai, kad pagyrimai tai taip ir mėtosi. Ne kiekvienam juos davinėja rš. Dviračiai nesimėto po kojų – reikia pinigus mokėti Jnš. Ir par mum nesmėtė pašaliais lašiniai (per daug jų neturėjome) Užp.
6. blaškyti, svaidyti į šalis: Kelias slidus, mėto mašiną an šonus Ėr. Mė́to vėjas varnas [skrendančias] Ėr. Mes buvome smarkios audros mėtomi SkvApD27,18.
7. refl. šokinėti, laigyti: Vakare žuvys ežere tik mėtosi Lš. Šiandien pavidna (turėtų) pagaut daug žuvų, ba labai mė́tosi Sn. Čia mačiau nė šiokią, nė tokią žmogystą, kuri, mėtydamasi prieš debesį, subinę rodė MitII12.
| Aukštai mėtosi kregždės rš.
8. refl. judėti į šalis, kraipytis: Šlaunis neleidžia į šalis ratams mė́tytis Žvr.
ǁ blaškytis, neramiai vartytis: Ana mė́tos mė́tos [lovoje] Arm. Ligonis jau mė́tosi, o jie juokais verta Up.
ǁ puldinėti į šalis: Jis mėtos kaip padūkęs J. Arkliai nebenori toliau eiti, tik mėtosi į šalis, mėgina net atgal vežimą stumti Pt. Lot gali, mėtyties gali, įkąst nieku būdu negali SPII71. Mėtos ir mėtos kap šuva raščynoj (duonos maišyme) Arm. Mėtos kap žuvis aplink ledą ir nieko nepadaro Vrn.
9. refl. nuolat kaitalioti buvimo vietą, veiksmo kryptį: O kur jūsų Jonas dabar gyvena? – O taip sau mė́tos po svietą, ir gana Kltn. Nėr blogiau, kai reik mė́tytis per svetimus Rs. Ko mė́tais iš vietos į vietą, lyg darbo neturi! Lkš. Nesimė́tyk iš vienos krautuvės į kitą Ėr. Jis stojo į darbą dar berniūkščiu, mėtėsi nuo statybos prie statybos rš. Vėjas mė́tosi Ėr. O ugnis mėtosi nuo vienos triobos ant kitos V.Piet. Skausmai mėtosi po narius, o čia žmonys almesius kela trobo[je] Rt. Ligoniui skausmai mėtosi visame kūne Pt. Ir neturi šaknies savyje, bet yra nei oras mėtąsis NTMr4,17.
10. drebinti, krėsti: Ot drebulys jį mėto Žrm.
11. Skr, Jnšk, Km tuščiai leisti, netaupyti, švaistyti: Katrie pinigo daug padaro, tai gali ir mė́tyt Gs. Doras lietuvininkas nemėto pinigų už niekniekius I.Simon.
| refl. prk.: Jis tuščiais pažadais niekuomet nesimėtė rš.
12. daugelį grūsti, talpinti kur: Juos rūsčiai baudė, mėtė į kalėjimus rš.
13. vieno po kito netekti pakeičiant naujais: Arklys kai mė́to dantis, tai jis dar jaunas Rm.
14. refl. nuklysti, pasimesti: Kad nesmė́tytų stotkai, piemenai per Užgavėnes, einant gult, surenka visus šaukštus ir samtį ir suriša gaspadoriaus diržu (priet.) Lp.
15. refl. abejoti, svyruoti: Nu ko tu mė́taisi: negausi geresnio vyro Rdm. Nu žinai gi, dar kol kas mė́tosi Lš.
16. berti (spuogais, votimis): Ir mane jauną mėtydavo spaugais Sdk. Bais spaugais mė́to vaiką Gdr. Jį vočiūkštės mė́to Mlt. Pernai vis veidą pampliais mė́tė Rdm. Taũ kiauniežiai labai mė́to, gerk mielių! PnmR.
17. refl. raitytis, lankstytis, mesti gunklas: Sausas medis nesimėto And.
18. kur ne kur pakrikai dėti, marginti: Pry bovelninių reiks mė́tyti i lininį siūlą Skdv. Eilion nesodinu, taip tik mėtau [įvairias gėles] Vb.
19. atkirpto audinio kraštą apsukai apsiūti, kad nebrigztų: Sėdžiu an lovos ir mė́tau siūles Al. Tą škurlį tai nereiks mėtyti Gdž.
20. negiliai ariant versti vagas į tarplysvio pusę, skusti: Rugienas mė́tyti lengviau, kaip plėšinį plėšti Skr. Kai tik palis, tuoj reiks iš lysvių mė́tyt Grš.
21. daryti kasant: Žiemą reikia takus mė́tyt Lnkv. Kam mė́tot takus? Kas ateis? Lnkv.
×22. žr. išmetinėti 4: Nereik mėtyti, jei nežinai tikrai Dr. Ji man pradėjo mė́tyt: aš tau tą daviau, aš tau tą Lnkv.
23. refl. užsipuldinėti: Kiti … ant paties Dievo … be baimės mė́tos DP248.
◊ ãkį (aki̇̀s, akimi̇̀s) mė́tyti; akimi̇̀s mė́tytis žvilgčioti, dirsčioti: Kalbėjo ji savo draugėms, mėtydama akį į vyrą rš. Čigonė tik aki̇̀s mė́to Skdv. Ot vaikas: jei įejo trobon, tai ir mėto akis ant sienų ir visur Lš. O boba vežime – visa kaip apmirus, tik mėto akimis rš. Aš nesmėtau, mergužėle, negražiom akelėm, tik kad tavo, mergužėle, pasogėlis mažas Rod.
bùrtus mė́tyti burti: O kad jį nukryžiavojo, perdalijo rūbus jo mėtydami burtus Ch1Mt27,35. ×
į i̇̀lgus (tólimus) mė́tyti čėsùs; R51 atidėlioti tolesniam laikui.
i̇̀škalbą mė́tyti; N atsikalbinėti, teisintis.
kal̃tę mė́tyti (ant ko) kaltinti: Bobos iš to ko nesusipešė, bemėtydamos ant kita kitos kaltę Žem.
kortàs mė́tyti kortuoti: Ten ėjo darbas: vyrai mėtė kortas, žarstė pinigus rš.
mė́tyti ir vė́tyti duoti visko (bloga ir gera) patirti: Aš esu jį ir mėtęs ir vėtęs J.Jabl. Jis yra mano ir vėtytas ir mėtytas J.Jabl. O vis dėlto kažkaip kvaila ir pikta, kad juos, tiek kartų vėtytus ir mėtytus, taip negražiai užklupo rš.
pė́das mė́tyti
1. einant daryti užuolankas, vingius, kad nesusektų, kur nueita: Lapė, vaikučius augindama, moka pėdas mėtyti, kad jų niekas neaptiktų Ss. Mėto pėdas kaip senas zuikys Grk.
2. prk. apgaulingu būdu, klaidinant išsisukinėti: Gudrus žemaitis – moka mėtyti pėdas A.Vien. Nemė́tyk pė́das! Kt. Tu jau čia pėdas mėtai, jau meluoji Ig.

pi̇̀nkles mė́tyti statyti žabangus: Tataigi jos ir mėtydavo Karklynui dvidešimt penkias pinkles, bet Karklynas nekrisdavo nei vienosna Blv.
purvai̇̃s mė́tyti niekinti, dergti: Žmonės juos purvais mėto (drabsto) J.Jabl.
úodegą mė́tyti išsisukinėti: Nors visap tu mė́tai úodegą, ale jau nieko nebus – neišsisuksi Alk.
vi̇̀ngius mė́tyti einant daryti užuolankas: Per molyną, per smėlyną vingius mėto, rausia vagą vis gilesnę, vis platesnę S.Čiurl.
žodžiùs mė́tyti
1. kalbėti: Nepagalvojęs mė́to žodžiùs – a nesigailės? Gs. Senė nemėto žodžių juokais Pč.
2. bartis: Mes sutinkam, žõdžių nemė́tom Alvt.
apmė́tyti tr.
1. R160, K, Š iter. apmesti 1: Arklys nei obuoliais apmėtytas N. Nei kvietkoms apmėtytas N.
2. apsvaidyti, turint tikslą suduoti, užgauti: Apmė́tė akmenim iš pykčio Ds. Kaip pagaliais apmėtė, išlojojo visokiais žodžiais Skdt.
3. apsodinti (bulvėmis): Ligi tokį šmotą žemės po bulvelę apmė́tysi, tai ir akys iš kaktos išlįs Ds.
4. paskubomis davinėti, apdalyti: Nubėgęs apmė́to karvėm šiaudų ir vė draineliuoja Gs. Kaip aš jiems skolas apmė́čiau, tai dabar jie gyvens Skr.
| refl. tr.: Pardeviau uogų, apsimė́čiau skolas Krš.
ǁ refl. apsirūpinti: Ka uždirbtum du šimtu, apsimė́tytumei Krš.
5. išberti (spuogais): Vaikui apmė́tė visą burnelę šašeliais raudonais Ml.
6. Kv, Vvr, Sdk apsukai atsiūti (atkirptą audinį), kad neirtų, nebrigztų, nerykštų: Apmė́tyk audimo galus su adata, kad nerykštum J. Reikėjo apmė́tyt siūlais, būtų neatbrizgę kraštai Rm. Apmėtai audeklą, bo apbrigs Grv. Suknė jau gatava, tik siūlės da neapmė́tytos Škn.
ǁ Rud kraštą palenkus atsiūti, atsiūlėti: Švarko pamušalą ar apmėtei? Kvr. Tuos atlenkimus apmėtė baltais siūlais, ir matos iš tolo Jnšk. Da nesmauk kelnėm, lopinį apmė́tysiu Vdn. Menkas čia jau darbas skarelę apmė́tyti Krp.
| refl. tr.: Reikės tą skarą apsimė́tyt Mrj.
atmė́tyti tr.
1. K vieną po kito artyn primesti.
2. Š vieną po kito atmesti į šalį: Batvinius tus didžiūsius nepjaustyk, atmė́tyk Užv.
3. retkarčiais po kiek atiduoti: Seseriai atmė́tys dalį, ir spakainas Gs.
4. pašalinti, atstumti: Tu ranka tava dangstai, o jisai ją atmėto DK143.
| Aržuolo anglimis ugnį nuog ronų atmėto prš.
5. refl. nustoti šalus, atsimėtėti, atsimesti: Nuo jauno [mėnesio] padabok, kai atsimėtys Slk.
6. apsiūti apsukai audinio kraštus, kad nebrigztų, apmėtyti: Kelnės beveik baigtos, tik atmė́tyt reikia Ukm. Iš pradžių učniam duoda atmė́tyt Rgv.
ǁ palenkus kraštus, atsiūti, atsiūlėti: Atmė́tyk padalkas rankom Ktk. Nosinukus da reikės atmė́tyti Bt.
įmė́tyti
1. K iter. įmesti 1: Įmė́tyk žirnių an pupas (sėjant) Ėr. Įmė́tė paršus už kojų gardelin Š.
| refl. tr. Š.
2. refl. mėtant įsismaginti: Ir kai jie įsimėtė, mūsų komanda nesugebėjo susitelkti sp.
3. tr. audžiant kur ne kur įdėti, įausti: Reiks vis įmė́tyti po mėlyną siūlą Skdv. Įmė́tyta po drūžikę kitokio siūlo Skdv.
išmė́tyti tr.
1. SD326, J, K išlaidyti, išsvaidyti:
^ Neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs LTR(Užp).
2. vienur kitur numesti: Mūsų paliktus lapelius ir atsišaukimus išmėtykite ir iškabinėkite labai atsargiai rš.
3. ne vietoje viską padėti: Tu išmėtai, o man vis tavo išmėtyta surink Šl. Visur gulėjo išmėtytų namų apyvokos daiktų J.Jabl.
| refl.: Greitai močiutės rūpestinga ranka sutvarko išsimėčiusius daiktus P.Cvir.
4. pamesti ne vienoje vietoje: Nebežino ir pats, kur pinigus ir dokumentus išmė́tė Užp.
5. visus pašalinti, išvaryti: Čia pat pamatė Puodžiūnas ir kai kuriuos buvusius dvaro sklypininkus, jo išvarytus ir išmėtytus A.Vien. O jei aš galybe kunigaikščio šatonų išmė́tyčia velinuvas, tad šatonas sau žalą darytų DP119.
| refl. tr. prk.: Vėl man tos dumkelės dūmojas, aš jų negaliu niekap išsimėtyt nuog savę Rod.
6. leisti iškristi: Dantis išmė́čiau ir dabar pati kitaip atrodau Vdn.
7. išdėstyti į atskiras, toliau viena nuo kitos esančias vietas, išblaškyti: Kur ne kur išmėtyti nedideli jauni pušynėliai J.Bil. Kiauraraščiai langeliai mezginyje išmėtyti šachmatine tvarka rš. Laukas visur išmė́tytas (ne vienoje vietoje yra) Gs. Sodybos dažniausiai būdavo išmėtytos netvarkingai rš.
| refl.: Veliuona išsimė́čius [ant kalno ir pakalnėje] Vl. Tam krante viensėdžiai išsimė́tę gyvena Jrb. Kai išsikelsime, išsimėtysime po laukus, kažin ar besusitiksime taip dažnai J.Paukš.
ǁ įkurdinti, apgyvendinti įvairiose vietose, toli vieną nuo kito: Savo vaikus išmėčiau pale gimines – kur vieną, kur kitą, tai dabar likau vienas Užp. Užauginau daug dukterų, ale išmė́tyta po pasaulį (į įvairias vietas nutekėjusios) Krn.
| refl.: Mano draugai po visą pasaulį išsimėtę gyvena rš. Išsimė́tė vaikai po visus kraštus Btg. Ir išsimė́tė (išsklido) šarkos vaikeliai kas sau Rod.
ǁ refl. pabuvoti, kilnojantis iš vienos vietos į kitą: Visur žmogus per gyvenimą išsimėto Ėr.
8. išskirstyti: Užmiršo pašnekėti apie reikalingumą išmėtyti sodžius į vienkiemius A1884,80. Pusę sumos sumokėsiu, o kitą pusę išmė́tysiu an kelių metų Alv.
9. R371 tuščiai išleisti, išeikvoti: Jis be tvarkos išmė́tė pinigus ant visokių niekų Jnš. Turėjau pusseptinto rublio ir išmė́čiau Krš.
| refl.: Greit išsimė́to tie pinigai – nežinia i kam Gs.
10. sugebėti išraityti, iškraipyti (kojas) šokant: Niekas teip vikriai neišmė́to kojų, kaip jų bernas Ėr.
11. refl. susiraityti, persimesti, iškumpti: Iš žalio medžio dirbti baldai visumet išsimė́to Up.
12. refl. išsikėtoti, išsiblaškyti: Kai šilta seklyčioj, tai vaikai išsimė́tę miega Jnšk. Po visą lovą išsimė́čiusi miega Jnšk.
13. išberti (spuogais, votimis): Visą burną išmė́tė spaugais Ut. Skauduolėm išmė́tė visą nugarą Dbk. Sutino ir išmė́tė tokiais pampliukais Rdm. Čia buvo išmėtyta šašais Kt. Jei vantą sudeginsi, votimi kūną išmėtys (priet.) Mrc. Kap peršalau, tai votim kap išmėtė Rod.
14. plonai išarti, nuskusti (rugieną, kvietieną): Kai tik suvešim javus, reikės rugieną ir kvietieną išmė́tyti Skr. Jų lysves jau išmė́tė Grš. Rugienas kap aria, tai išmė́to, o lyses ant žiemos tai aparia Šn. Jau baigiu tą palietką art, tik išmė́tyt liko Lp. Išmėtau iš lysių R. Pats laikas jau rugienos iš lysių išmė́tyt Jrb.
15. ariant žiemkenčiams dirvą, padaryti sumetimus, lysves: Šiandie aš išmė́tysiu, o tu ryt išarsi Lzd. Kap išmė́tysi šitą biržį, tai eik kitos Sn.
16. Klvr išvagoti: Išmė́tykit rugius, tai neišgulės sniegas Rdm. Suaręs nepamiršk vagas išmė́tyt Rs. Jau suarė ežias, eikit, moterys, išmė́tysit (kastuvu pagilinsite) terpežius Rdm.
ǁ padaryti kastuvu, nukasti: Takai visur išmė́tyti, gražu Lnkv.
| refl. tr.: Takus jie patys išsimė́tė Lnkv.
17. iškeisti smulkiais (pinigus): Kūmai, išmėtyk man penkis auksinus – man drabnų reikia Nč.
numė́tyti tr.
1. K iter. numesti 1.
2. Sut mėtant kuo užmušti, nužudyti: Ir numėtė jį akmenimis iki smerties BB1Kar21,13. Pagavę jo tarnus, vieną sumušė, o antrą užmušė, trečią teipag akmenimis numėtė Ch1Mt21,35.
3. pamesti, prapuldyti: Nenumė́tyk šitos knygos – ji labai gera PnmR.
| refl.: Kažkur nusimė́tė mano pypkė Ob. Buvo jų daugiau, ale kiti nežinia kap nusimė́tė Alk.
4. mėtant apsodinti: Numėtėm keturias vagutes bulbų Lp.
5. refl. nusimesti nuo savęs: Kiekvieną sūnų, nusispardžiusį, nusimėčiusį, močiutė lygiai rūpestingai sutvarko P.Cvir.
6. refl. prk. nustoti garbės, nusivadaloti: Nusimė́tė kaip lušnapantis ant šuns būdos Snt. Tu irgi teip nusimė́tysi, kaip ji Skr.
7. nuberti (spuogais): Visą juozmenį kiauniežėm numėtė Kp. Skaudalėm numė́tė visą nugarą Dbk. Jei sušersi šuniui su šluota, labai numėtys votims (priet.) Pn.
8. plonai aparti, nuskusti (rugieną): Rugius nupjovę, tuojau rugienas numėtėm Skr.
◊ pė́das numė́tyti klaidinant nuslėpti savo blogus darbus: Taip jis mokėjo numė́tyt pė́das, kad ilgai aš jo nesugavau kortuojant Lnkv.
panumė́tyti (dial.) tr. numėtyti: Meška visa panumėtė nuog pečio Dv.
pamė́tyti tr.
1. palaidyti, pasvaidyti: Aš nusiskinsiu geltoną obuolį, į raibąją gegutę aš juo pamėtysiu LTR.
| refl.: Pasimėtėm su akmenim Zr.
2. aukštyn žemyn pasvaidyti, pasupti: Lipk an suplegas – pamėtysiu tave Ėr. Sūkurėliai pamėto, pasupa, ir man labai malonu plaukyti rš.
3. vienur kitur pamesti, pamėčioti: Vykite seselę tais kelužiais, kur žalios rūtelės pabarstytos, rūtelių šakelės pamė́tytos JV88.
4. sodinant padėlioti į vagą (bulves): Toks vaikas jau galėtų pamė́tyti Skdv. Nors bent kokią kašelę padėsi pamė́tyt Skdt. Per dieną pamė́čius, net nugarą skauda Rmš.
5. metant padėlioti, padavinėti (kam): Pamė́tyk šiaudų gyvoliams J. Pamė́tyk arkliams dobilų po buntuką Bt. Nuėjęs į tvartą, karvėms pamė́tysiu, ir eisim į vakaruškas Škn.
6. ne vietoje padėti, išlaidyti: Neleisim vištų laukan, ba jos kiaušinius pamė́tys Vlk.
7. kartkartėmis užmesti, pagramzdinti: Šiauriniame gale verta pamėtyti blizgę rš.
pérmėtyti K iter. permesti.
pramė́tyti tr.
1. niekams išleisti: Pramė́tei be reikalo pinigus, būtum kelnes nuspirkęs Sdk. Ka tu, tėvai, daug pinigų pramė́tei niekams Jrb.
2. praskirstyti siūlus, riečiant metmenis: Neriesk, reikia pramė́tyt – negaliu rykščių attraukti Rdm.
3. prakasti: Atsikėlė rytą gaspadorius i takus pramė́tė Lnkv.
4. refl. prabūti, pravargti: Nebėdyk, diedulia, šiap tep pirkelę suklėtysim ir prasmė́tysim žiemą, galgi nepašalsim dz.
primė́tyti tr.
1. K prisvaidyti, prilaidyti: Primė́tė akmenų į pievas, dabar pjauk, kad nori Dkš. Visko prišiukšlinę, primė́tę tie vaikai – kap kiaulinyčia Gs.
| refl.: Kaip važiuojas, primė́tos (prisidraikoma) to šieno Rdn.
2. sodinant pridėlioti į vagą: Primė́tė pupų an bulbes Ėr.
3. refl. prisibastyti, prisivaikščioti iš vietos į vietą: Prismė́čiau po visą svietą ir niekur daikto negaunu Vrn.
4. dideliais dygsniais tam kartui pridaigstyti, sukabinti siuvinio dalis prieš siuvant mašina: Primėtyk rankoves Smn.
5. suklostyti (klosčių): Primė́to, primė́to kvoldų Tvr.
sumė́tyti tr.
1. sudėlioti į vagą sodinant, susodinti (bulves): Labai jūsų bulbės tankiai sumė́tytos Užp.
2. mėtant (kiaušinį) į ką minkšta, apdaužyti, suplakti viduje: Sumė́tytas (į pagalvį daužytas) kiaušinis stipresnis, miklenant negalima pažinti, barba Ėr.
3. suvalkioti, nuvadaloti: Nereik sumė́tyt kito knygas Jrb.
4. sukrauti, sudėlioti: Sumė́tysiu mažosna kupetėlėsna šieną, gal geriau džius Gdr.
5. priversti staiga susvyruoti (į šalis): Kad sumė́to mane galva į šonus, ko neišgriūvu Krkn.
ǁ refl. staiga susvyruoti, pusiausvyros netekus; pakrypti į vieną ir į kitą pusę: Eidamas tik susimėtė – jau maniau, kad dės (grius) Lkč. Susmėtė ir nugriuvo Grv. Tik dviratis susmė́tė – ir bumbt an šono Mlt. Važiuojant per griovį, vežimas labai susimė́tė Žvr.
6. suklostyti (klostes): Sijono klostai labai gražiai sumė́tyti – kaip eini, gražiai metasi Jnšk. Kvoldžiukai tep sumė́tyti PnmA.
| refl.: Veidas išblyškęs, nosis ištįsusi, kaktoje rukšlos susimėčiusios Žem.
7. išvaryti pirmąsias užuoganos vagas: Tėvas tik sumė́to, o aria jau vaikas pats Rdm. Sumė́čiau penkias lyses, manau, kad šiandie jų užteks – kad tik užarčiau Brt.
8. sulankstyti, išklaipyti: Kaip čia važiavai, ka [dviračio] tekinį sumė́tei? Krš.
ǁ refl. susisukti, išsikreivinti: Lentos nebuvo gerai išdžiūvę, tai susimė́tė bestovėdamos Alk. Nuo saulės durys teip susimė́tė, kad šunys pro apačią pradės landžioti Sdb. Grindys susimėčiusios Ut. Čia jau neišeis geras sienojas – labai susmė́čius pušis Slk.
| Jis toks lyg susimė́tęs, nesveikas Jrb.
9. apkalti (lankus): Sumė́tė du lankus iš rėpų Mšk.
10. šiaip taip pasiūti: Tokiam bernu[i] tai ir tėvas sumė́tys gunčelę Nč.
11. refl. imti sparčiai dirbti, judėti, pasitempti, susivikruoti: Susimė́tyt reik Vlkv. Ale kaip greit ana susimė́tė (suskubo, greit atliko) – jau iš Reseinių begrįžtanti Rs.
◊ pė́das (pė́dus) sumė́tyti
1. bėgant ar einant daryti vingius, užuolankas ir pan., norint suklaidinti sekėją: Kiškis sumėtė pėdas ir pabėgo iš šunų Ig. Vagis taip sumė́tė pė́das, kad, ir savaitę sekę, jo nesugavo Srv. Greita kaip lapukė pėdus sumėtyti KrvP(Lš).
2. klaidinant išsisukinėti nuo kaltės, paslėpti kaltės žymes: Galėtų geriau sumėtyti pėdas ir išsisukti iš policijos nagų J.Balč. Nepagavau – spėjo pėdas sumėtyti Rs.
užmė́tyti
1. tr. mėtant uždengti, užkloti: Durys, pamestos ant žemės, šakutėm užmėtytos, o po apačia – sklepai BsPIV272. Siūlais ažmė́tė padlagą Lb.
2. tr. užsodinti mėtant: Tokia smulki [bulvių] sėkla, tai su centneriu gerą šmotą užmė́tėm Stak.
3. tr. mėtant padavinėti, padėlioti: Užmė́tyk arkliams šieno Jnš.
4. tr. užkratyti, užtrankyti: Kap greit veža – gali užmė́tyt Dbč.
×5. žr. užmetinėti 3: Vis užmė́to uošvėnė, kad aš tokia, kad aš šiokia Krš.

mùšti, -a, -ė (-o)
1. tr. R, K, DP104 teikti skausmą smūgiais: Mušu veidan SD271. Per ausį mušti N. Su šporais į paslėpsnas muša Ėr. Mušei žirgelį vis per galvelę KrvD180. Už tokį darbą tu esi muštinas Skd. Man regis, kad tokio mùštienai nereikia, da labai mažas Ut. Anas mùšė žmones, tijūnas Pb. Muši̇̀ nèmuši – vis tiek savo daro Gs. Gal tu per galvą mušamas, kad teip bijai? LTR(Šmn). Perkūnijos bijau kaip šuo mùšamas Brs. Kodėlei muši artimojį savo? BB2Moz2,13. Veidan muštas, papeiktas Mž442. Tris kartus buvau plaktas rykštėmis, vieną kartą buvau muštas akmenimis Bt2PvK11,25. Tas pertinas, mùštinas, pro langą mestinas (d.) Kl.
^ Man į širdį kaip mušte muš, o ana juokas, pilvą suspaudusi Šts. Pats muša, pats rėkia Pnd. Kvailį ir bažnyčioj muša Slk. Eisi į dvarą – gausi mušt, neisi – gausi mušt PPr73. Mušti norėdamas, ir ant pečiaus suras LTR(Vdk). Kas nori šunį mušt, tai ir lazdą randa LTR(Krn). Duodamas imk, mušamas bėk rš. Sykį muštas i pamojavimo bijo LTR(Vdk). Nemušk arklio botagu, o mušk avižom LTR. Jei nemušė tėvas motina, muš visas svietas PPr151. Už vieną muštą duoda dešimt nemuštų Bsg.
| refl.: Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties M.Valanč. Daugiau mùšas ir geria, kaip darbą dirba Pb. Ko judu čia mušatos? J.Jabl. Mačiau mùšantis Grž. Radau du žmones mušančius Ndz. Jei nori mùštis, tai sau galvą daužyk in sieną, o ne kitam Ds. Mušas gaidys su žąsinu Dt. Po vieną mušąsis SD268.
^ Kas mušas, tas glušas Ds.
ǁ prk. barti, kritikuoti: Ji mùšdavo i mùšdavo ją su liežuviu Šln. Sulaikyti tempus – tai reiškia atsilikti. O atsilikusius muša rš. Šiandien išnyko ir kai kurie uolūs poezijos kritikai, mušę poetus ne už tai, apie ką jie rašė, bet už tai, ko jų rinkiniuose nebūdavo A.Vencl.
ǁ varyti, ginti (važiuojant): Be reikalo tokį galą arklį mùšt Skr. Lakstė, mušė po dirvas arklį nežmoniškai Ėr.
ǁ part. praet. prk. mokytas, patyręs: Visi mes buvom mušti vyrukai, bet jis visų muščiausias rš. Jis ant to muštas, tai padarys Mrk. Jūs an ito mušti̇̀, tai ir suprantat Arm.
2. tr. pulti su ginklais priešą, stengiantis nugalėti kovoje, mūšyje; naikinti: Mušk priešą nesidairydamas! rš. Miškas ir neprietelių muštie griūdamas padėjęs A.Baran.
| Aš buvau didžiam kare, ten didį mūšį mušė, ten kardų tvorą tvėrė RD47. Ponas užu jus bajų muš (kariaus) BB2Moz14,14.
| refl.: Palei Trakais mùšėsi cielą mėnesį Sem. Šitam daikte mùšės mažai Dkšt.
3. tr. atimti gyvybę, užmušti, žudyti: Jūsų broliuką kulkelė mušė LTR(Slk). Jo kardas kaip perkūnas mušė meškas ir briedžius V.Krėv. Lapkričio ir gruodžio mėn. audinės mušamos kailiukams rš. Imsiu strielbelę, mušiu anteles KrvD29. To bitės miršta, to vilkai avis muša V.Krėv. Mušiau mušiau gylius nuo karvės Sdk. Kad mùšt, temušiẽ [bomba], ką daba padarysi žmogus Erž. Gandras varles muša žemėn Pkl. Mušk žemėn tą bjaurybę Žg. Kas ten eis į tą pušyną gyvačių mušt (niekas nenorės ten gyventi)! Ėr.
| prk.: Kai dieną pjauni, saulė muša žemėn (labai kaitina) Krtn. Tokia šiluma, kad muštè mùša, troškina Skr.
^ Vely (verčiau) utėlės mušti, ne svetimi pinigai skaityti Dkš.
ǁ skersti, pjauti: Jautį mušė, pjovė ožį CII431. Mušu keltuvas SD14. Vakar mušiau jaučią, šiandiej kitą NS800. Vieną kiaulę mušė kūdą, kitą da peni Alk. Tretieji kunigai buvo vadinami kriveičiai, tie gyvolius mušo, ant apieros atvestus S.Dauk.
4. tr., intr. daužyti, tvoti: Jau penkiasdešimt metų, kaip prakalą (priekalą) mušu Mžk. Pakulnines paklodes kultuvėm mušdavo Vb. Girdžiu, kumelys prunkščia, o nuo kojų muša (kala) geležinius pančius J.Bil. Kai mentele mùša per dalgę, tai ana žolę gerai ima Dv. Toks jau buvo gražus buliukas: nė į viedrą mušė [girdomas], nė nieko Jrb. Lapė uodegą mušanti į žemę džiaugdamos S.Dauk. Vyriškis eidamas smarkiai į šonus rankas mušė rš. Martynas muša sau lengvai per burną, lyg norėdamas numalšinti žiovulį, bet jis jaudinasi I.Simon. Krūtysna mušti B. Visi muša į rankas (ploja) Pgg. Eikium, mergos, šiluosna, muškium rankom delnuosna KrvD140. Ėjo giedotojai … viduj mergų, būbnu mušančiųjų Mž291. Senis patraukė smičium per stygas, mušė taktą batu į grindis rš. Ant dešiniosios rankos smiliaus ilgą nagą užsiauginęs buvo, su kuriuo įpratimą turėjo sprigtus mušti (spriegti) P.Cvir. Aš nemokėsiu staklelėm mušti (austi) LTR(Glv). Visi kniūpsti pulkime, kakta žemę muškime SGI109. Pasakė, nuėjo namų pusėn, kietai mušdama padais drėgną žemę J.Balt. Mūsų marti labai greiti …: svirno dureles muštel (orig. mustel) mušė (trenkė), išeidama daužtel daužė NS708. Sviestas kietas kaip akmuo: mušk (smarkiai mesk, trenk jį) į sieną – nesutiš Klp. Mušk tą obuolį žemėn Vb. Kriuša mušė, lapužius numušė; šalna šalo, žiedužius nušalo LB31. Iš pakelės topolio viršūnės per tankias šakas iššlamši varna, sunkiai mušdama (plasnodama) sparnais rš. Bangos ėmė mušti į laivo šoną J.Balč. Vėjai, pūskit, marios, muškit, vainikėlį kraštan neškit LTR(Knv). Kaitrią dienelę, kai vilnelės nemuša, kai šviesi saulelė šviečia – matyti giliai giliai ežero viduje aukšti dvarų bokštai V.Krėv. Didelės bangos mušė (plakdamos varė) laivą atgal J.Balč. Pasirodė ir Elzė, aukšta lyg liepa ir balta, saulės ir vėjo mažai temuštu veidu J.Balt. Čia vėjai muša (blaško), dėl to braškės ir neauga Lkž. Pradėjo mùšti, laužti duris – aš viduo[je] Mžk. Ka norit, muškit (laužkit) duris Brž.
| Paimsim grėblelį, mušim (sklaidysime) pradalgelius LTR(Ad).
| Užtenka pasirašyti, antspaudo mušti (spausti) nereikia rš. Mano atminime pasuose pirštus mušdavo (pirštų atspaudus darydavo) sp.
| Šniūrą mušti (įtemptą, suodiną virvę staiga paleisti, norint pasiženklinti rąste išilginę liniją, kuria pjauti lentą) Plng.
| refl.: Į lango stiklą, klaikiai zvimbdama, mušėsi laukinė bitė rš. Ir ėmė jūros bangos muštis į aukštą krantą Mš. Grįžo namuosu, mušdamies ing krūtis savas DP181.
ǁ tr. daužyti į gabalus: Lieki vynelį į purvynėlį, muški stiklelį į akmenėlį DvD162. Barborele, barborele (boruže), lėk į dangų: tavo vaikai puodus muša Slnt.
| Šnekė[jo], ka i seminariją mùš (bombarduos) Gs.
ǁ tr. smulkinti, trupinti: Mušù salietrą dėl barščių Vb.
ǁ tr. pradaužti (lukštą): Deda bulvių, taukinės, pila smetonos, pipirų, lapelių deda, mùša kiaušinį Klvr.
| Miestely sustoję kiaušiniais mùšdavo Rz. Kas moka gerai mušti kiaušiniais, tas par Velykas daug prisimuša Slk.
| refl. tr.: Mùškis ir valgyk [kiaušinį] Nmč.
5. tr. kulti (spragilais): Mes jau baigiam rugius mùšti Lš. Ar ateisi šįvakar linų mùšti? Skr. Kitąsyk su spragilais pats mùšdavau linus Šk. Linų mušamóji mašina Erž.
6. tr. Brš, Lš plūkti: Septyni aštuoni vyrai mùša molį medinėm kūlėm Ds. Molio mùšamasis kirvis (toks medinis įnagis moliui plūkti) Šts. Vyrai mùša krosnį iš molio Ck. Pečius muštas iš molio Brsl. Jei turite molio, muškit iš jo nors kūtes, klojimus Žem.
| Senis Vydmantas buvo matęs, kaip keliai iš akmens mušama (grindžiama) ir išlaikoma Vaižg. Čia jau mùštas kelias Rs. Oi ir atjojo jaunas bernelis muštuoju vieškelėliu LTR(Bgs). Eisiu eisiu pas močiutę muštaisiais takeliais LTR(Žl).
7. tr. R90, Šlčn muštuvyje plakti grietinę, sviestą sukti: Dažniausiai sviestas mušamas iš raugintos grietinės rš. Supila smetoną ir mùša sviestą Ndz.
^ Iš gražumo sviesto nemuši LTR(Zp).
| refl.: Butely sviestas mušasi tik liekarstai Ėr. Nèsmuša sviestas (sunku sumušti) Lp.
8. tr. Kdl, Al grūdant spausti (aliejų): Petras nuvažiavo aliejaus mùšti Rdm. Vyrus pristatė mušti linų ir kanapių aliejaus rš. Ne tik iš sėmenų, ir iš aguonų aliejų mùša Gs.
9. tr. kalti (metalą, pinigus): Iš tavo aukso žiedelių mušiu žirgui padkavą Gdr. Rasta ir monetų, muštų Rygoje rš. Užmokės … muštais dorelėliais JD635.
^ Kur pinigas muštas, te i giliuoja Plv.
ǁ fotografuoti: Mušė patagrapijas Lp. Portretą mušti Ds.
10. tr. Jnšk, Mžk, Pnd apkalti, aptraukti, apsiūti: Namą lentom mùša Kzt. Jų daržinė nieko sau: apalkom mušta Paį. Muštas dymo balnelis, bėro plauko žirgelis (d.) Švnč. Pasisiūdinau muštus kailinius Slnt. Vidun įėjo pusamžis vyriškis, apsivilkęs nemuštais puskailiniais, įsispyręs į gilias klumpes J.Balt. Kad nupirko skarelę, tai kaip grabam mušt Ds.
muštai̇̃ adv.: Pastačiau sau po tam didę muštai ištaisytą gėtrą, pridengtą su apsmalinta drobe dėl uždangos nuog lytaus I.
| refl.: Anąnedėl pas Vilką gryčią mùšės lentom Slm.
11. tr. daryti trynes, nuospaudas: Kaip tik prakaituoja kojos, taip ir muša pūsles vandenines Rm.
12. tr. jungti ką į draugę, risti (į gabanas), plekuoti: Kaimynai jau rovė linus, o mūsiškių dar žirniai klojėjo nemušti į gabanas, raudojo byrėdamos avižos išilgai šniūro J.Balt.
ǁ Grš, Dov, Slv, Vvr kietai vyti (virves): Šiandien mùšma virves Up. Virvės gyvoliams rišti mušamos prytaisu, kurį kai kas muštuvais vadina Sg. Tinkluo virvės y[ra] mùšamos Šts.
13. tr., intr. skambinti daužant į ką: Varpus mušė, eina į kitą pusę pasitikti parakvijos Žem. Kai įėjau į bažnyčią, visais varpais mušė LTR(Nm). Laikas būtų jau pusryčio leisti, bet žagrės (pakabinto kur norago) dar nemuša Grž. Lentą kumiečiams mùšo Krš.
ǁ tr. skambinti valandas (apie laikrodį): Laikrodis bokšto pusiaunaktį muša S.Nėr. Kremliaus kurantai muša valandas A.Vencl. Abudu laikrodžiai visados rodė ir mušė tą patį laiką J.Balč. Šešias mušus, eina pusryčio Žem. Vienas laikrodis buvo sieninis, mušamas Ėr. Mùšamas laikrodis buvo įmūrytas sieno[je] Šts.
14. intr., tr. lošti (kortomis): Rėdininkai … mėgdavę kitkartą mušti kortas su svečiais iš piningų A1884,263. Šnekės, marmės, pradės kortomis mušti Žem. Bene kleidai piningus, mušdamas su kartomis? P. Mušdamys kartoms iš pinimgų, daro suktybes, apgaules brš.
ǁ paimti kirtį, kirsti (lošiant): Tūzas mùša karalių (kortuojant) Sb. Korta mušanti R340. Viskas numatyta, – vėl atsiliepė Fogas, mušdamas kortą J.Balč.
| Jeigu yra mušimas, būtinai turi mùšt (žaidžiant šaškėmis) Sb.
| refl.: Daviau mušties, nenoru taip už sykio spausti Krš.
ǁ bet ką žaisti: Atsimenu, jūs tada futbolą mùšėt Skr. Ben motriškos futbolo nèmuša Slnt. Kepures mušti JR106. Riešutai mušti Šts. Anie sako, kad ritinį mušam Kal. Vejoje miestučiais žaidė, pievoj mušdavo ratelį rš. Einam ripkos mušt Rm. Vyrai tekinį muša rš. Piemenys su velniu liub tekinį muš, o dabar juokas iš velnio Šts. Teterviną mušti Lp. Einam čibylos mušti Vb.
| refl.: Gaidžiais muštis Šts.
15. tr. mažinti: Kainas mùšti DŽ. Kartą nenuėjai – tau darbadienius muša, po vieną, po du (sov.) Rm.
16. tr., intr. trenkti (apie griaustinį, žaibą): Perkūnas muša SD251. Perkūnas mušė į liepą rš. Nestok po medžiu – griausmas mùša An. Ar perkūnas griovė, ar žaibais mušė? RD28. Griausk, griaustinėlis, mušk, perkūnėlis! NS1260.
17. tr. ištikti: Stabas jį ištiko, mùšė KII156. Jo liežuvis buvo stabu muštas brš. Jie, aklumu mušti, jį neatrado, kačeig [ieškomasis] vis čia pat buvo brš.
18. intr., tr. Ut šauti: Šautuvas gerai mùša Kltn. Išėję an lauko tuoj norėjo išmėgint, begu gerai muša [šautuvas] BsPII247. Aš šiandien į zuikį mušau du šūviu ir nenušoviau Up. Su provyta pūčka tik mùša, tik mùša [paukščius] K.Donel. Na, vyrai, duokit man cielių mùšt Skr.
19. intr. plakti, plazdėti, tvinkčioti: Tirdami pulsą, sužinome, kaip dažnai širdis muša rš. Kai išgirdau apie nelaimę, taip išsigandau, kad širdis kaip su kūju mùša Jnš. Tvinkt, tvinkt, tvinkt smilkiniuose mušė kraujas rš. Atvežė į ligoninę, da pulsas mùšė Jrb. Mūsų tikra širdis už mūs gentę muša (esame jai atsidavę, jai gyvename) A1885,55.
^ Dega be ugnies, mùša be lazdos (širdis) Prng.
ǁ smarkiai plakti: Ka keliu viedrą, man širdis ima mùšt Sem. Jaunas mirė: širdį turėjo mùšamą (sirgo širdies liga) Šts.
| refl.: Kai pasirūpina ko, tuoj širdis mùšasi Jnšk. Širdis mùšas mano, negaliu krutėt (dirbti) Švnč.
20. intr. veržtis, verstis (ppr. iš vidaus į viršų, į lauką), plūsti, trykšti: Staiga su trenksmu šovė vienas kamštis, ir putoto skysčio fontanas šnypšdamas mušė į viršų V.Myk-Put. Paskalanduok, paskui atkimšk, tai mùš Gs. Alus stiprus, smarkiai muša Gs. Iš po žemės ėmė mušti šaltinis rš. Kodėl rinkos šulnys, kuris visados mušė vynu, dabar išdžiūvo ir net vandens nėra? J.Balč. Ten vanduo net per viršų mùša Alk. Kraujas myžle pradeda mušt par burną ir par nosį Jrb. Kai apsinuodiji valgiu, prakaitas mùša Rm. Kolomanui po tų žodžių pradėjo kraujas mušt į galvą Ašb. Matau, kaip kraujas muša į veidą rš. Iš kambario šiluma mùša kai iš pirties Mrj. Visi nekantriai laukė, kada sugirgždės virtuvės durys, pro kurias mušė svogūnų ir taukų kvapas rš. Iš kambario mušė šviesa rš. Saulė muša į bokštą, tujau patekės Šts. Žvakę užgesink. Matai, ugnis į langą muša V.Kudir.
| Nuolanki, meili, rodos, pats gerumas nuo jos muša Žem.
muštinai̇̃ adv.: Kai pradarai langą ir duris, tai oras muštinai̇̃ mùša (pasidaro skersvėjis) Jnšk.
| refl.: Vanduo mušėsi iš žemės rš. Duris uždaryk: dūmai mušas į stubą! Jrb. Gegužės kukuoja, piemenėliai dainuoja, net garsas mušas į dangų Žem.
| prk.: Teisybės žodžiai mušasi iš mano širdies V.Mont. Nuo pat mažens jam iš akių mokslas mušasi Žem.
ǁ tr. kelti į viršų: Matai, kaip tie pamidorai atželas mùša aukštyn Lnkv. Šuliny jo nėra, – kalbėjo bernas. – Jei būtų – burbulas muštų (burbuliuotų) rš. Puodai šniokštė, šnypštė, kunkulus mušė (kunkuliavo) rš.
ǁ tr. varyti priešais: Ar matei antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią? BsO386. Pūsk, vėjeli, mušk vilnelę, nešk vainiką į kraštelį LTR(Srd).
ǁ tr. daryti iškilusį, ryškinti: Viennytas yr nusijotas kaip rėtis, neturia nė kokio skyriaus, o trinytis muša rieves išskypai, o lamstytas – vingurtai Ggr.
ǁ intr. staiga kilti, atsirasti (minčiai, sumanymui): Jam mušo galvon gera mintis rš. Anam mùšo į galvą lengvai prabagotėti Kv. Mùšo šumas į galvą Kv.
21. refl. skverbtis, brautis, lįsti: Višteliai pirkion mùšas, moj lest nori Rod. Kai striauniam vandeny žuvys nebegali užsilaikyt, mùšas į užtakius Srv.
| prk.: Liemeningos eglės, pušys, klėbiais neapkabinamos, per kita kitą į padanges mušės S.Dauk. Galvon mušasi visokios mislys Pl. Ėmė muštis galvon mislis Antš. Visokie klausimai mušasi Marei į galvą Žem. Šitos tiesos labai stipriai galvon ir širdin mušas A.Baran.
ǁ sunkiai kur vykti, kakti: Mes mùškimės link miško, tenai rasim lapių Klvr. Jei tas nemačina, tada jau mušamės (važiuojame) pas gydytoją Rš.
ǁ labai stengtis ką gauti, ką pasiekti: Mùšas visa sveikata (labai peršasi) LTR(Ds). Jis an pinigų nesmušė (ką uždirbdavo – pravalgydavo) Lp. Į ponus mušasi rš. Ir mano sūnelis į mokslus mùšasi Šk. Jisai ne taip ant žemę mušasi ir gerai gyvena Pg. Pusę dienos mušamės, kol prasimanom kokio darbelio (taip nėra ko veikti) J.Balt.
22. refl. blaškytis, daužytis: Mušės motulė kap pilka antelė, sūnelį savo belydėdama V.Krėv. Ne paukštis po narvelį mušės – tai širdis daužės neramiai S.Nėr.
^ Mušas kaip žuvis po vandenį Dl.
23. refl. lakstytis, vaisintis: Ar jau mušėsi kumelė? Ėr. Jau avys mušas, tai baronai gainioja, vaikos Vlk. Geros avys: tep anksti, o jau visos mùšės Arm.
24. refl. sunkiai dirbti, plūktis, vargti: Žmogus muši̇́es muši̇́es, ir vis sunku su pinigais Srv. Mušuos vis su darbais vienas, o valgytojų daug Ut. Visokiom madom (būdais) jis, žmogus, mušės: žemes dirbo, vaikus ganyt leisdavo, o kaip nieko, teip nieko Trgn. Tylėdami tempė arkliai vežimą, panarinę galvas ir mušdamiesi iš paskutinių jėgų rš. Pakyrėjo man su vaikais par dienas muštis Vkš. Mušosi su darbais kaip plikas po dilgynes LTR(Krp). Mušaũs per visą savo gyvenimą kap žuvis apie vandenį Arm.
25. tr. stumti, varyti atgal: Visai netraukia, dūmus atgal mùša Šn. Kol (kodėl) gi teip muša dūmus iš pečiuko? Sdk. Užkūrėm – vėjas liepsną mùša į stubą, negali Skr.
| refl.: Kad dūmai tiesiog į dangų kyla, tai bus geras oras, o kai jie mušasi žemyn – blogas Prk.
26. intr. smarkiai skraidyti aukštyn, žemyn, aplink: Jei anksti pavasarį labai daug uodų ir jie pulkais muša, tai tais metais derės linai LTR(Rm). Ore mušė įvairiomis kryptimis šikšnosparniai rš.
27. intr. leisti kokį smarkų kvapą, atsiduoti kuo: Dešra labai cibuliais mùša Jnš. Arbata svilėsiais mùša Jnš.
28. intr. būti panašiam, panėšėti: Nudariau sruogas mėlynai, bet labiau mùša į juodumą, ir tiek Šl. Lietuviško cukraus spalva muša iš balto į mėlyną, nelietuviško – į geltoną Lnkv. Gal ir ne aukso buvo, bet į auksą mušė Lnkv.
| refl.: Broliukas daugiaus į mamą mùšas Prk.
29. refl. sukti, pasiduoti į kurią pusę: Eik šituo keliu, paskui mùškis į dešinę Mrj.
ǁ driektis, būti nutįsusiam: Ligi Lenkčių mùšasi Eržvilko parapija Erž.
30. tr. siųsti (telegramą): Muša telegramą į namus rš. Policiją kėlė, telegramus mušė Žem. Ans laive yra telegrãmams mùšti Krš.
◊ devyni̇̀ avinai̇̃ galvõj (po gálvą) mùšasi
1. Vkš, LMD(Žg) labai rūpi, daug rūpesčių: Prasidžiaugiau neišpasakytai, kaip šiandien Domė parnešė Tavo grometą, nes jau man devyni avinai mušos po galvą Žem.
2. apie lengvabūdį, negudrų žmogų: Anam devyni avinai po galvą mušas Škn.

diñdarą (di̇̀ndas, diñderį) mùšti tinginiauti, dykinėti: Pirmiau ne darbo žiūrėjo, ne motinai padėjo, dindarą mušo su vaikais pavirvytė[je] Trš. Vyras atsirado: ne darbo veiza, ale di̇̀ndas pavenčiais mùša Krš. Dindas tebmuša vaikai, darbo nedirba Šts. Par kiauras dienas diñderį mùša, o darbo bijo Kl. Tu nėko nedirbi, o diñderį tik muši̇̀ Slnt.
į gálvą mùšti svaiginti: Tai alaus smarkumas: stiklą išgėrei, ir tuoj mùša į gálvą Ėr. Tas alus dikčiai mùša į gálvą Kv. Buvo daug ir gėrimų – ir vyno, ir alaus, ir tokios naminės girelės šamerlako, kuri mušė ne tik į galvą, bet vertė ir nuo kojų A.Vien.
į krūti̇̀nę mùštis prisipažinti kaltu, apgailestauti savo veiksmus: O aš nemoku muštis į krūtinę rš. Neprikaišiokit, riteriai, karaliui Mindaugui, bet muškitės krūtinėn V.Krėv.
iš pečių̃ mùšti sunkiai dirbti, stengtis: Nieko nereikia iš pečių mušt Ėr.
iš savę̃s mùštis sunkiai kvėpuoti, merdėti: Ligonis pradėjo iš savęs muštis ir pagaliau mirė Ldk.
kai̇̃p varpañ (lentõn) mùšti plačiai kalbėti: Kaipgi nežino, kad jau visi kaip varpan muša Ut. Vičvisi kap lenton mùša in tavę Vrnv.
knãpkį (knõpkę) mùšti Erž linkčioti snaudžiant: Pradėjau knõpkę mùšti i nuejau gultis Krž. A jau knõpkę muši̇̀? Krž.
kuñkulą mùšti Pg čiulkinį grūsti (apie uodus).
mùštis galvojè būti mintyje, neduoti ramybės: Sugulus visiems pinigai mušasi tik galvoje: sapne ne vienas vartė baltus rublius Žem.
obuoliai̇̃s mùštas Glv išmargintas apskritomis dėmėmis, obuolmušis: Obuoliais muštas arklys SD368.
prie žẽmės mùšti slopinti: Mùša pri žemės – pasiutęs tvankinimas Krš.
rãtą mùšti Prk daryti tokią kūno mankštą (verstis į šoną ratu, remiantis tai rankomis, tai kojomis).
svi̇́estą mùšti pro kits kitą lakstyti aukštyn žemyn (apie uodus, mašalus); čiulkinį grūsti: Jei uodai muša sviestą, bus šiltas oras MTtV40.
šónais mùšti (l. bić bokami) sunkiai alsuoti: Kumelė pervyta – šónais tik mùša Alk. Karšta – katė tik šónais mùša Rdm.
tãbalą mùšti tabaluoti kojomis: Pradėjau su kojoms mušti tabalą rš. Mušk tabalą tu, mušk, iki ateis tau papunis su diržu! Brs.
valandà mùša artėja koks laikas: Žemiškoji kelionė baigta, jau muša mirties valanda J.Balt.
antmùšti, añtmuša, añtmušė (antmùšo) (ž.) tr. užkalti: Lankus ant bačka reik antmušti S.Dauk.
apmùšti, àpmuša, àpmušė tr.
1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį Plk. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo Al. Kai mažesnis, tai gal jį ir api̇̀muša Sdk.
| refl.: Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara, apsimuša rš.
^ Nu i valgai apsimùšdamas (daug, godžiai)! Rs. Nu i ėdi apsimùšdamas, da susirgsi Ll. Kad srėbiau šį vakarą putrą apsimùšdamas Brs.
2. apnaikinti: Apmùšo svieto daug (per karą) Šts.
3. Grd, Rdn spragilu apdaužyti, apkulti: Padėk rugių kokį klojimą apmùšt Ėr. Pirma reikia apmùšt, tada krėst [kūliai] Kp. Klojimą àpmušėm, ir išaušo Alv. Mes šiandien visus linus apmušėm Žž. Oi, kas tau, motule, linelius apmuš? KrvD206.
| refl. tr.: Truputaitį apsi̇̀mušiau [linų] Vlk.
4. didumą nukrėsti, nudaužyti: Apmùšk obalius nuo obalės J.
5. apkaupti, rankomis apspaudant žemę: Ne vien vieną kartą reik apmušti ar aprausti žemėmis tabokų diegus, bet du kartu S.Dauk. Čia jau apmušti kopūstai Šts.
6. K aptraukti, apsiūti, apkalti ką iš viršaus: Išėjęs į laukiamąjį, jis dar keletą sekundžių patūpčiojo prie oda apmuštų kabineto durų rš. Nedideliame kambaryje su dviem langais į gatvę už žalia medžiaga apmušto stalo sėdėjo pliktelėjęs vyras rš. Apmuštas rykas geležimis B. Atvarslai geltonos odos, plėškės blizga, sidabro plokštelėm apmuštos I.Simon. Apmuštos šlajos (pakaltos geležimis) N. Grabas buvo gražus, api̇̀muštas kai šilku Dglš. Apmušiau knygą Rdm. Siuvėjas man kailinius apmušė Ėr. Man tėvas vakar naujas kurpes apmùšo su tvirta oda Up. Namas mūsų api̇̀muštas lentelėm Krns. Naują namą reikės dar iš viršaus lentom apmùšti Up. Lankais kubilą apmùšk J. Àpmuša [žagrę noragais] (apkausto) ir aria Vv. Tvora apimušta štankietais Šr. Apkalu, apmušu, padengiu sienas lentelėmis SD56.
| refl. tr.: Čia sau apsi̇̀mušiau palaikiu apymušalu žiuponelį, tai ir turėsiu žiemai apsivilkimo Prng. Apsi̇̀mušė lentutėm, kaminą įtaisė KzR.
ǁ refl. tr. apsitverti: Neapsimùši arukus – šmūkšt karvė Pj.
7. baigti, nudirbti (darbus): Didžiuosius darbus jau greit apmušiù, tada galėsma važiuot Vilniun Vžns. Jau didesnius darbus apimušiau, turėsiu valno čėso Prng.
| refl.: Negalim darbais apsimùšt Ds. Biškį apsimušáu su darbais Krš. Kai apsimùšim, reiks prie bičių prieit Gs. Nepaskumbi vienų reikalų apsimùšti, kaip jau naujų atsiranda Vvr. Su skolom jau baigiu apsimùšti Ds.
ǁ refl. apsiginti: Vamboliai ūža aplei ausis, nebgali apsimùštis Prk.
8. refl. Kv, Yl pasilakstyti, apsivaisinti: Kumelė apsi̇̀mušė su drigantu J.
◊ pilvùs àp(si̇̀)mušant labai daug, be saiko (valgyti): Privalgė, pilvą apsimušdamós Krkl. Ėda, pilvus apmušdami̇̀ Vkš. Valgykit, pilvus apmušdamos Dr. Valgo, pilvą apmušdamós, ben neparsivalgykiat! Šts. Turam visa ko, ėsma, pilvus apsimušdami̇̀ Krš.
atmùšti, àtmuša, àtmušė
1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54.
| prk.: Ineini jų gryčion, tai teip mušte ir atàmuša (atstumia, atitrenkia atgal) smardvė Ds.
^ Delnu kūjo neatmuši J.Jabl.
2. intr. mušimu atsilyginti, atkeršyti: Muštas àtmuša, mylėtas atmyli Bsg.
| refl.: Neatiduoda pinigus, tai ką aš jam daugiau galiu daryt? Nors atsimušu BsPIV201. Urėdas taip ir tykoja, kad tik prie ko nors prikibus ir gavus atsimušti rš.
| Galėsit nors į tą senį atsimùštie, ką jis judu sumušė BsPIV245.
3. tr. apmušti, apkulti: Vaiką atàmušiau užpykus Prng. Vakar aš jį atàmušiau OG361. Mama, būdavo, i per rankas atàmuša Dglš.
ǁ įkirsti, skaičiuojant smūgių skaičių: Dvylika rykščių atàmušė, tai gulia kruvinas Brsl.
4. tr. atgauti, atimti kovojant, grumiantis: Erelį turėjo užpulti kiti du ar trys ereliai, norėję atmušti grobį J.Balč. Prirengė savo vaiską, atėjęs užpuolė an to karaliaus, atmušė nuog jo viską, ką tik turėjo paėmęs no jo tėvo BsPIII175. Žmonės apstojo kalinį ir norėjo atmušti M.Valanč. Bijojaus, tariau nes, kad mi notmuštumei dukterų tavo Ch1Moz31,31.
5. tr. atginti, nuvaryti šalin: Kiaulės be pagalio nuo lovio neatmuši̇̀ Ėr. Eik uždengt mėsą: negali katę atmùšt Jrb. Bet tik pakaštavos, daugiau neatmuši KrvP(Jnš).
| refl. tr., intr.: Puola musės, kad sunku ir atsimùšti Up. Kai atsiras agurkų, negalėsiu vaikų atsimùšti Kn. Negalia motriška atsimušti nu stirnos Šts. Tos vištos puola par duris, negali nė atsimùšt Jrb. Kai žmogus turi gerai, tai neatsimuša nuo draugų Jnš. Mano duktė turia apgamą ant sprando – na i neatsimuša vyrais Štk. Niekad nepilk atgal į šulinį vandenį – varlių neatsimuši LTR(Zp).
| prk.: Ne ko daryti, nebatsimuši žmogus nuo bėdos BM403. Nepaskumbi nu vienų mokesnių atsimùšti, jau kiti pareję Vvr. Pati matai – nuo darbų neatsimušu J.Balt.
ǁ prk. atlikti, padaryti: Jei ryt bus gražus oras, mes daug darbo atmùšim Brt. Kad ir daug nenuveikia, bet vis kiek atmuša Gs.
| refl. tr.: Kai darbus atsimùšim, važiuosim į miestą Šn.
6. refl. atsikirsti (lošiant kortomis): Jis atidavė visus savo kozerius ir nebeturi kuo atsimùšti Jnš.
7. tr. smūgiais atpalaiduoti ką prikaltą, pritvirtintą, prikibusį: Atmùšk lentą – kam prikalei?! Ėr. Atmušu spyną Sut. Su bindoku (toks kirvis) reikia skiedras dideles atmùšt Rdš. Atmušk sniegus nu batų, eidamas į trobą Šts. Kaip dėjo į kuprą, ir àtmušė plaučius Skr. Ma[n] kepenas atmušė, tai kvapą kap tik varo – negaliu kvėpuot Vrn.
| prk.: Karklavijos àtmuša skreples (galima atkosėti) Šts.
| refl.: Kad atsivertų siera žemelė, kad atsimuštų baltos lentelės, … kad atsikeltų mano močiutė JD1229.
ǁ suduodant, sutrenkiant atidaryti: Vilkas, pilnas drąsybės, atmušęs duris, įpuolė ing vidų IM1858,40. O jei užkelti vario varteliai, atmuški, žirgeli, nor su kojelėms JV193.
| Duobę atmušę (atkasę), visi pamatėm supuvusias bulves Žmt.
ǁ Slm atkimšti: Tuoj atneš šviežio alaus – va tik naują bačką atàmušė Dbk. Jis àtmušė litrą ir dar sėdos gert Lš. Tuoj šitas atmušė butelį arielkos SI304.
ǁ nutraukti, numušti: Kojų pirštus àtmušė Krm.
8. tr. daužant į ką kietą, atšipinti: Dalgį į kelmus àtmušė Alk. Čia dalgį pagalandai, čia jau, žiūrėk, atmùšęs į akmenį Vdk. Neatmùšk kirvio! Ėr. Gavau pasogos atmuštą kaltą, juodą šuniuką, veršiuką baltą LTR(Pnd).
| refl.: Mano dalgė jau visai atsi̇̀mušė Lš. Kirvis atsi̇̀mušė į žemę Rm. Atsimušo kirvis, atsikapojo, tus nūlykulius bekapojant Lk.
9. tr. sutrenkti: Àtmušė kiaušą, tai raparaciją (operaciją) darė Lp.
10. tr. padaryti skaudamus (kojų padus) nuo ilgo ėjimo kietu keliu, skaudamas (rankas), nuo sunkių darbų: Atmušiau kojas in akmenis, kalnais eidamas Vrn. Atamušė žvyrelis kojeles, ataplakė vilnelė akeles (d.) Švnč. Àtmušiau padus ir nebegaliu paeiti Rm. Ausdama rankas atmušiau, tai tirpsta Ig. Linus išsiderėt tai gudrus, o prie darbo – rankos atmuštos! J.Balt.
| refl. tr., intr.: Tokiu kietu keliu kojas arkliai atsimùš Užv. Basam nuo kieto kelio kojos atsimuša Ds.
ǁ refl. tr. suskaudinti sutrenkiant ar trankant į ką: Atsimušiau koją bespirdamas Krk. Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimuša sau snapą rš.
11. tr. BŽ76 nukalti (pinigus).
12. tr. išspausdinti: Gerai padarei, kad užsakei iš naujo atmušti tą knygelę rš. Ot kur Juozienė atmuštà (aprašyta laikraštyje)! Lp.
13. tr. nufotografuoti: Nuvedė Klubą pas fotografą, atmušė jį ir nusiuntė atgal į Kalvariją V.Kudir. Gražiai fotografija atmušta Ut.
| refl.: Reiks kada atsimùšt, ba reiks dokumentuostan patagrapijų Dglš. Jis atsi̇̀mušė raitas an arklio Alv. Reikėj[o] visai draugei atsimùšt Dv.
14. tr. atgręžti, atmesti atgal (spindulius, šviesą): Apie atmuštąją nuo Žemės [saulės] šviesą dabar galime spręsti iš kai kurių Mėnulio stebėjimų P.Slavėn. Balta spalva atmuša saulės spindulius rš. Prie namų saulė atmuša – gerai auga Vlkv.
| refl.: Šviesa nuo veidrodžio, šilima nuo sienos atsimuša Ds. Lempa reikia apgaubt baltu popierium – geriau šviesa atsi̇̀muša Krd.
ǁ daryti, kad atsispindėtų: Veidrodis atmušė negražų, menką kūną ir liesą veidą rš.
| refl.: Atsimuša saulė SD208. Saulės spinduliai atsimuša veidrodyje rš. Elzytė pamatė atsimušusį vandeny savo veidą ir baisiai išsigando J.Balč.
ǁ refl. prk. pasireikšti išorės požymiais: Jo veide buvo atsimùšęs vidaus nerimas BŽ20.
15. tr. atitrenkti į ką: Atskrend sakalėlis per žalią girelę, atmušė sparnelius į sausą eglelę LTR(Lbv).
| refl.: Kitąsyk, regėdavos, atsimušime į stačias kalno uolas ir nudardėsime į bedugnę A.Vien. Potvyniui užėjus, srovė atsimušė tuos į namus, bet negalėjo jų pajudinti brš. Bėgdamas kelio nemačiau ir kopūstuos taip griuvau, kad net žandas man sutino, atsimušęs į kelmyną B.Sruog. Giesmių balsas, į mišką kaip į sieną atsimušęs, garsiai kilo į padanges Žem. Tuščioje gatvėje skambiai atsimušė šūvių aidas rš.
^ Žodžiai atsimuša kaip žirniai į sieną Jnš. Atsimušė kap lietus į ledą KrvP(Jz).
16. refl. prk. turėti teigiamą poveikį, rasti atbalsį: Tikiu, kad šitas mano paraginimas atsimuš, ras atbalsį širdyje visų lietuvių prš. Kalbos apie laisvę turėjo savaip atsimušti valstiečių galvose A.Janul. Vyro rūpestis atsimušė moteriškės širdyj LzP.
ǁ turėti įtaką, atsiliepti: Jei tėvai vagiai, tai tas atsi̇̀muša ir vaikuosa Rod. Jau man tai kap priburta: kai tik suvalgysiu pieno po mėsai, tai i atsi̇̀muša Ml.
17. tr. paveržti nuo ko, nukonkuruoti: Anas tuoj àtmušė visus pirkėjus nuo kitų krautuvinykų Ds. Atmùšo nu tos mergos tėvai, ans labai norėjo Krš. Atmùšo vyrą nu kitos i gyvena Grd. Aš galėč nuo jo atmušt tą paną, kad norėč Ut. Sesuo atmuša nuo manęs visus kavalierius Krsn. Pas Marcelę buvo dveji piršliai, ir sako, kad antrieji pirmuosius atmuš Ldk.
| Šito boba an grožio da ir mergas kitas atmùš (praneš, viršys) Trgn.
ǁ tr. atgrėsti: Jo neatmuši nuo to Pgg. Ką ką, bet norą pliektis diržais atmušė rš. Atmušė nuo valgymo (nesinori valgyti) Rod. Išmetami ar sudarkomi straipsniai visai atmušė norą veltui bekelti balsą sopamaisiais klausimais Vaižg.
^ Nuo blogo mušdamas neatmuši LTR(Jnš).
| refl.: Puln puln pri mergos ir atsi̇̀muša – bijo ir susitikti Krš.
×18. (vok. aufschlagen) tr. atverti, atversti, atskleisti (knygą): Atmušu, atveru knygas R38. Knygas atmušti, atverti KI266.
| refl. tr.: Ką knygoje atsimušti, susiieškoti KII81.
19. tr. atskirti, atidalyti: Šniūrelį atàmušė žemės Aps.
| refl.: Gyveni, vargsti vienas kap toj gervė, nuo pulko atsimùšus Ck.
20. tr. atskaityti, sumažinti: Aš per tave sugaišinau dvi dienas, ir man dabar iš algos atmuš penkis auksinus V.Kudir. Šituo keliu eidami, atmušite daug kelio Gs.
| refl. tr., intr.: Duok man, dėde, pinigų – nag paskui atsimuši̇̀ iš mano algos Jž. Atsi̇̀muša už šviesą ir butą, algos beliekta šimtas Šts. Brolis sugrįžęs atsimuš savo dalią Zr.
21. refl. remtis, atsidurti į ką: Miškas atsi̇̀muša į Kadžio lauką Krkn.
22. refl. apsimokėti, sugrįžti (išlaidoms): Bėda tik pradžiai krautuvę uždėti, paskui atsimuša ir pinigai, ir viskas Jž. Kad įsitaisytum kromą, tai nors ir daug išeitų, ale paskui tie pinigai dėlto atsimuštų Kp. Pulką keselių pridirbi, tada da atsi̇̀muša, o taip neatsimoka Brž.
23. refl. ateiti, atvykti: Svečias vakar in mus atsi̇̀mušė Mrs. Jie norėjo pas mus per šventes viešnagėn atsimùšt Dg. Kap tu tokį tolį per purvyną atsimušei in mus? Dglš. Gilumas sniego – led atsimušiau Ds. Kažin kas atsimuš: sapnavau, kad mušas du vyrai Srv.
| Į pačtą tokios naujienos atsi̇̀muš greitai (greitai sužinomos) Krš.
×24. tr. atsiųsti: Mun visa širdis išlėkė, kaip radau atmuštą telegramą, o nepaskaitau Šts.
◊ žõdį atmùšti piktai atsakyti, atsikirsti: Koks tai, po velnių, tėvas?! – su piktumu atmušė man žodį Plikis V.Piet.

×damùšti, dàmuša, dàmušė (hibr.)
1. tr. baigti kiek reikia, iki galo mušti: Mušk nedamušk, gink nedagink LTR(Žg).
^ Jis truputį nedàmuštas (ne viso proto) Žal.
2. refl. su vargu prieiti, privažiuoti kur reikia: Kad tik mes dasimùštum iki plento, tai tuomet būtum kap namie Mtl. Nežinau, kaip aš čia lig švogerio dasimušiu par tokią purvynę Bsg. Kol dasimušiau prie vežimo, jo jau nebebuvo Pun. Kada tu dasmuši, vėlai nuvažiavęs į malūną Kpč.
| Seni žmonys greičiau dasimùš in smertį (sulauks mirties) On.
ǁ pasiekti ką užsibrėžtą, pageidaujamą: Tau, broli, tik į vaiską eiti. Iki feldfebelio galėtum dasimušti rš. Gabus vaikas, tai pats per save in mokslą dasi̇̀muša Btr.
įmùšti, į̇̃muša, į̇̃mušė K
1. tr. SD392 įkalti: Stipriai įmùšk mietą į žemę J. Inmušk gerai kuolą karvei, ba ištrauks Km. Nė vinio nėr įmušęs į tą trobą, o gauna didlius piningus Pgg. Krėslan kojos añmuštos Gdr.
2. tr. įgrūsti, įkišti: Jau jį smakas inmušė iki juostai in žemę BsPIV154. Velnias akmenį tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin intmušęs A.Baran. Vilkas pro langą norėjo pasižiūrėtie, ė tuo čėsu avinas iš ažupkalio iñmušė jį vidun BM48. Ir išdūrė Zidikiui akis ir įmušė jį pančiuosna BB2Kar25,7.
| prk.: Darbo patyrimo į tuščią galvą neįmuši J.Avyž. Du dalykai greičiausiai jam įmušdavo snaudulį – skaitymas ir dar jeigu kas jam barzdą skusdavo P.Cvir.
ǁ smūgiu įvaryti: Įvartį įmušti į varžovų vartus rš.
3. refl. įklimpti: Žiūri – arklio galva, o arklys visas žemė̃s (į žemes) įsimušęs MPs. Jų karvė ten klampyne kad insimušė, tai vos mes ją iš ten ištraukėm Lš.
4. refl. kertant, daužant įsikabinti į ką: Briedis, ledu eidamas, turi nagom į jį įsimušti (kad nesugriūtų) Kp.
5. tr. mušant įvaryti, įginti: Išlėkė kiaulė, tai led aš ją beį̇̃mušiau gurban Sb.
6. tr. ką išugdyti, įdiegti mušimu: Jie nori vaikams gerą įbausti bei įmušti prš. Vieną velnią [išdykėliui] išmuši, dešimt įmùši Pj.
7. refl. įsibrauti: Kada kryžokai įsimušė į Lietuvą, atėjo iki Raudonpilies A1883,201. Priešai kyliu įsimušdavo į miestą rš. Įsimušė ant vidų galvažudžiai Pn. Angelė antron [mašinon] vos įsi̇̀mušė (įlipo, įsigrūdo) Slm.
| prk.: Gieda vieversėlis, įsimušęs debesuosna rš. Tarpais kietas gegutės kukavimas lyg plaktukas įsimušdavo į žiogų cirpimą rš. Buvo tokia krauligė įsimùšus (įsigalėjus) čia Pgg.
8. tr. sunkiai kur įterpti.
| prk.: Vargais negalais mes ir savo Jonuką įmušėm (įstatėme) į mokyklą Pkp.
ǁ refl. per vargą kur patekti: Ma[n] galva apsisuko to[je] girio[je], ale kad į kelią įsimuščiau, tai žinočiau, kur pareit Jrb.
9. refl. įsitraukti: Kartais taip įsi̇̀muši į darbą, kad net miela Rm. Tarp saũ bobos kai supyksta, baras baras, brūkš – ir kiton kalbon įsi̇̀muša (persimeta) Slm.
10. tr. kalant įspausti žymę, ženklą: Virš šovinio lizdo įmuštas šautuvo numeris, dirbtuvių ženklai rš. Sidabrinės juostelės paviršius puoštas specialiu kalteliu įmuštais ornamentais rš.
| Parašysiu gromatėlę aukso litarėlėm ir įmušiu pečentėlę – rūtų vainikėlį NS1054.
11. tr. suplūkti, išvažinėti: Kelias išlyginta, iñmušta Str. Įmuštas kelias Rod. Važiuoju važiuoju – vėl du keliai inmušti Dbk. Nes jei užbirs [sėkla] ant įmušto kelio, tad nė vienu būdu užaugt negali DP99.
12. tr. padaryti kietą nuo darbo: [Kalvio] rankos įmuštos Rm.
13. intr. įtrenkti: Žaibai inmuša, kur tu nori brš.
14. refl. tr. užsigauti, susitrenkti: Paklausta, ar nieką neįsimušus, ji linksmai atsakė: „Ne, nes puldama mačiau, kad mane du baltu kūdikėliu ik žemės ant savo rankų nulydėjo“ BsV60.
15. tr. primušti, apkulti: Sugavęs vagį, į̇̃mušiau, t. y. įkarnaporijau, įaušiau J. Iñmušė vaiką, ką be reikalo verkia Lzd. Neisiu naktį: gal kas įmušti įbūti Trk. Kas rengiasi kitą įmušti, turia neužmiršti, kad ir pats galia gauti Skdv. Į̃mušė į̇̃mušė, tai jie (arkliai) pradė[jo] paskui nešt Gs. Menkas iš jo arklys: kiek įmuši, tiek invažiuoji Rod.
| prk.: Kaip juokdamos gali mergą įmušti (įskaudinti), taip keikdamos gali išgirti Žem.
^ Pats [mušti] negavęs, kito neįmuši Šts.
16. tr. Grd, Rd pajėgti daužyti, kulti, mušti: Kiek įmùši [spragilu], tiek – tu tik pytark (pritark) Pj. Boba sakius: „Kaip tu čia kuli, kad šiaudai aukštyn šoka? Žiūrėk, kaip aš duodu, tai net prilimpa! Tai aš, boba, daug daugiau inmušu“ BsV288.
| refl.: Vienas neintsi̇̀mušam, tai dviese [jam duodame] Lp.
17. intr. sutarti (dainuojant): Kai gerai iñmuša, ir tabalas (dainuška) gražus Km.
18. tr. pramušus supilti į ką: Du kiaušiniu įmušiau [į ragaišį] Ėr. Kiaušinių anmùš, sviesto pridės – gardūs pyragai Pb. Įmùšk kiaušinių į alų – sveika Skr.
19. refl. vis apie tą patį galvoti, negalėti atsikratyti kokios minties: Man įsi̇̀mušė, kad neišėmiau iš avilio popierio Ps. Kas jam įsi̇̀muša, tai ir pats velnias neperkalbės Svn.
20. refl. pasidaryti turinčiu kokių ypatybių: Kas buvo į piningus įsimušęs, nu to ir atims turtą Šts. Kai įsimušo į turtus, tai tų mūsų neturtingųjų nė nebepažįsta Brs. Ar čia seniai toks pat vargdienys buvo, kaip ir mes, o dabar, veizėk, įsimušo į turtus, ir ponas Šv. Jau buvom į turtus beįsimušą, bet užejo karė Plt. Akyse visų giriamas ir gerbiamas, įsimuša į puikybę Žem. Tas žmogus yr dideliai įsimušęs skūpumą Vvr.
◊ gálvą (galvõn) įsimùšti Rk būti apimtam, užvaldytam kokios nors minties: Jam įsi̇̀mušė į gálvą, kad jis serga Krkn. Jai jau ansmùš kas galvõn – neperkalbėsi Mlt. Iš kur ta ponystė tau į galvą įsimušė?! Vaižg. Ką tu čia įsi̇̀mušei galvõn?! Š. Insi̇̀mušė galvõn, kad mamutė apsirgs Dbk.
į gálvą įmùšti N apsvaiginti: Stiprus gėrimas už karto įmušė į galvą rš.
su kuolù neįmùšti nepriversti imtis: Su kuolu būt neįmušę prie tos žemės, jei būčia žinojęs Alk.
išmùšti, i̇̀šmuša, i̇̀šmušė
1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man pypkę iš nagų Šv. Išmušė iš karo žygininkų rankų kalavijus K.Būg. Išmùšk dantį iš grėblio šiekštos Km. Atleka tuo kartu du baisiu kazoku, išmuša jį iš žirgo su dideliu smūgiu BsO181.
| Rado jie krašte luotą, vilnies išmuštą (išmestą) BsMtI148.
| prk.: Neišmuš tautoms iš rankų nieks jųjų laisvės vėliavos A.Vencl.
^ Cento iš rankų neišmuši (labai šykštus) LTR(Žg).
| refl.: Apvertę sutrenkiame delnu vazono dugną, ir visas žemės kamuolys su šaknimis išsimuša iš vazono sp.
2. tr. K mušant išvaryti: Išmušti juos iš šių įsitvirtinimų buvo nelengva rš. Kada tik pasigėręs parvažiuodavo, tuoj Joną išmušdavo iš gryčios į jaują SI186. Šunį su naščiais išmušė iš trobos Šts. Pavasarį į tą gandralizdį ir atskrido lauktieji paukščiai – svečiai, bet mūsų gandrai juos išmušė ir išvaikė A.Vien. Vienus [žąsiukus] išmuša iš avižų – kiti sulenda Gs. Išmùšk katę lauk Skr. Išmùšk muses pro langą Ėr.
| prk.: Aš jam tą pasiutimą išmušiu! Skr. Aš tau greit išmušiu iš galvos (priversiu pamiršti) Petrą, – sako tėvas dukrai rš. Pylė į kailį vaikuo – protelis anam i̇̀šmuštas Krš.
^ Vieną velnią išmuša [iš išdykėlio], o dešimt įmuša Rmč. Kuris visus išgąsčius ir bijojimus išmuša mumus ižg širdies DP448.
| refl. prk.: Ženklą palikt teikės, idant neišsimuštų žmonėms iž atminties ana gerybė jo MP49.
3. tr. išžudyti: Per karą išmùš daug vyrų Užv. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv. Kiekviena šalta naktis išmuša jų (vabzdžių) daugybes J.Jabl.
^ Žąsų pulkas kaip išmuštas miega J.Paukš. Kad kiškiui ne kojos, būt visus išmušę Erž.
4. tr. R46 išdaužti, išlaužti; išversti: Akį, dantį išmušti KI150. Iš šitokio mažučio (kapsulės) ir pirštus, ir akį i̇̀šmušė Nmč. Gretimų kamerų draugai išmušė duris rš. Mano dùres an zoviesų – neišmuši̇̀, paki šviesu Smn. Ba tu išmušái langą J. Karvė jau vėl i̇̀šmušė kuolą Rdm.
| refl. tr.: Griūdamas nuo suolo, vaikas išsi̇̀mušė dantį Š.
5. tr. išnarinti: Kaip virto, koją iš čiurniuko ir išmùšo Užv. To lakūno koja nulaužta, petys išmuštas Rd.
| refl. tr.: Stojau ant taburetės ir virtau su ja, ranką išsi̇̀mušiau Rm. Aš per orą lėkiau lėkiau ir kai kritau ant žemės, ir išsimušiau koją BsMtII30.
| Puolė uodas iš aržuolo, išsimušė (susilaužė) šonkaulį LB135.
6. tr. išversti, išsukti (pradalgį) kertant: Tokie dideli rugiai buvo, kad išmùšti pradalgio negalėjo Rm. Kad būt lietaus buvę, tai būt pradalgių nemožnėję išmùšt Pc. Šie metai Dievo dovanos yra: pradalgiai neišmušami LzP.
| Ji eidama gerai sijoną i̇̀šmuša (klostes mėto), tik puku, puku, puku Jnšk.
ǁ išdaužyti, išblaškyti (pradalgius): Žolė tanki, iš pradalgio neišmuši Rm. Ateina pulkas seselių, išmuš šienelį iš pradalgelių Rš.
7. tr. išdulkinti, daužant kuo ar į ką: Išmušk gerai maišą, ka nebūtų miltinas Vvr. Paltus išmušiau, surišiau ir pakabinau Ds.
8. tr. kultuve išskalbti, išvelėti: Eik, išmuši̇̀ žlugtą Vžns. Nueik prie kaimyno balos ir išmušk marškinius Trgn.
9. tr. išbraukti brauktuve: Išmùš išmùš [linus] kultuvėm, nu ir tada an pievos [klos] Pb. Įsvilę yr linai – be spalio negal išmušti Dr.
10. tr. BPII25, DP170 primušti, prilupti: Vyras ją išmušė, iškruvino Tvr. Išmušė abiem nugaras ir išginė iš sodo BsPIII85. Aš labai išvargytas, i̇̀šmuštas Lp. Vėzdu išmušu SD13.
| refl.: Ar išsimušti nori, ko lendi?! Šts. Mušės mušės gryčioj, tai da paskui ant kiemo išsi̇̀mušė Ds. Kažin, a besueis: išsidraskė, išsimùšo kaip du nelabiejai Krš.
11. tr. Krš išmokyti mušimu: Ją vis mušė ir mušė už grabinėjimą (vagiliavimą), bet neišmušė Skr. Drigantą reikia mokėt išmùšt, išjodinėt Skr.
12. tr. iškapoti (krušai): Tep išmušė ledai vasarojų, kaži a atsigriebs Kt. Ėmė, užėjo ledai ir išmušė jo tuos miežius teip, kad su žeme sulygino BsPIV126. Aldros debesiai medžius išlaužo, javus i̇̀šmuša Grž.
13. tr. smogiant į kietą daiktą, padaryti šukę ašmenyse: Išmušiau dalgį dviejuose daiktuose Gs. Ìšmušei dalgiui ašmenis Klvr. Kaulų geruoju kirviu nekapok – išmuši Ds. Kas i̇̀šmušėt kirvį? Alk.
14. tr. (visus) sukulti, sugurinti: Išmušė, išdaužė stiklines, nei su kuo atsigert Sb.
| refl.: Bet jau ėmė ir išsimušė [puodukai] Lp. Išsimùšo visi puodaliai, o naujų nė balso Šts.
15. tr. laimėti (kiaušinį), mušant kiaušinius: Su tuo margučiu šešis kiaušinius išmušiau Raud. Kai miklenau, tai atrodė, kad kiaušinis visai barba, o dabar žiūrėk, kiek su juo išmušiau Ssk. Ne tau su savo šlekiu iš jo išmùšti Ssk.
| refl. tr.: Ar daug kiaušinių išsimušei? Grž. Aš iš jo kiaušinį išsimušiau Lš.
ǁ refl. laimėti kovojant: Mušas kiek metų i nėko neišsi̇̀muša kariaudami Krš.
16. tr. smūgiais padaryti minkštesnį, išplakti, išploti: Išmušta mėsa greičiau iškepa rš. Išvirtas bulves pasūdyti, išmušti sp.
17. tr. išdrembti, išduobti: Tokios duobės ant kelio išmuštos, kad negalima visai važiuoti Gž. Šlapiam kely su vežimais kaip bematant išmuša duobes Žvr. Giliai išmušti̇̀ dumbravai Ėr. Nevyk arklio – kelias i̇̀šmuštas, labai tranko Kb. Ašis stebulę i̇̀šmuša, išplerina Krsn.
| refl.: Ties mūsų kiemu labai išsimùšęs kelias Š. Čia taisysi netaisysi – vis išsimuš tokioj šlapynėj duobės Ds. Buvo kap tik, bet dabar išsi̇̀mušė (pasidarė per didelė skylė) Lš.
| Su marškone [kojine] kišu (aunuosi), kol išsimuš (išsitemps) [naujas veltinis]; kai išsimuš, apsiausiu su vilnone Bsg.
18. tr. Grd, Pb iškulti (spragilais): Visą kūlę savim turėjo išmušti Jdr. Lig pietų išmùšme tą klojimą [rugių], o po pietų krėsme kūlius Bsg.
19. tr. nuskambinti (apie laikrodį): Bokšto laikrodis išmušė tiktai tris, bet jau buvo visai tamsu J.Jabl. Išmušė pusę vienuolikės J.Balč. Išmùšo dvyleka KlvrŽ.
20. tr. išsukti (sviestą).
| refl.: Mušk sviestą, iki aliai kruopelė išsimuš Ds. Da neišsimušęs sviestas, da maslionkos[e] daug kruopelių Ds.
ǁ praleisti kurį laiką mušant (sviestą): Per visą dieną šiandie išmušiau sviestą – daug mušimo turėjau Jnšk.
21. tr. išspausti (aliejų): O kiek jums aliejaus išmušė? rš.
22. tr. Nmč, Grv išplūkti: Klojimo asla dailiai yra išmušta moliu, taip pat ir dubos asla Žem. Tokia asla iš molio išmuštà buvo Krm. Padas iš molio i̇̀šmuštas, kietas Pb. Daržinė moliu išmuštà Krš. Išpildavo su žemėms, išmùšdavo, i klojimas Vn.
ǁ padaryti kietą nuo vaikščiojimo, važinėjimo, išminti: Per mišką eiti gera – takas labai išmuštas Žž. Eisiu eisiu pas motulę išmuštais takeliais, susiėmus už rankelių su mažais vaikeliais TDrIV55(Vlk). Takai apie namus tik stovi išmušta Dgč. Visa pieva karvių išmušta, kai padas Švnč.
23. tr. iš vidaus iškalti, išklijuoti: Kajutės buvo išmuštos storu veltiniu, kad apsaugotų nuo šalčio rš. Karieta, tamsiai raudonai poliruota, spindi lyg veidrodis: viduje raudonu aksomu išmušta I.Simon. Sienas išmùšom popieriais Skdv. Kalkiais išmušk sienas (ištinkuok) Vlkš.
| refl. tr.: Kamara popieriais išsimušta Ds. Išsimùšom sienas su panieru Grd.
24. tr. atspausti; išspausdinti: Matai, koks pečintas (antspaudas) išmuštas su karaliaus galva – tie popieriai negali žūti Jnšk. Tas karalius tą vaiką po pravardei išmušė in gazietas, kad toks ir toks vaikas išgydė jo dukterį BsPIII235.
| Jo (pono) partigrapija an akmens išmuštà Grd. Turėjo dekį su briedžiais išmuštais (išpieštais) Rd.
25. intr. iššauti: Jis šovė vilką, bet šautuvas neišmušė Trgn. Bernužėlis atjodamas, iš plintelės išmušdamas: išeik še, uošvuže (d.) Nm.
26. tr., intr. atsirasti, pasirodyti, iškilti, išsiveržti į viršų: Teip i̇̀šmušė prakaitas, net visi marškiniai šlapi Trgn. Gerk liepų žiedų, kad išmuštų prakaitas Lnkv. Jį net karštas prakaitas i̇̀šmušė pamačius tą žmogų Rz. Šiluma išmuša ne vieną valstietį, važiuojantį netvarkingu tiltu sp. Gasiūno veidą išmušė raudonos dėmės J.Avyž. Į viršų tas [kumelės] pienas liuob išmùšti tymus (išberdavo šašais) Grd. Kas jau tyloms po pelenais žėrėjo, tai į gyvą liepsną išmušė Ns1859,2.
| refl.: Mano tokia mada: tuo[j] prakaitas išsi̇̀muš, i gana Šmk. Grėtei pradeda rausti veidai, prakaitas išsimuša ant viso kūno I.Simon. Kraujas išsi̇̀mušė pro burną, ir greit mirė Jnšk. Tik išsimušė ugnis pro kaminą, ir ėmė namai degti Jnšk. Liepsna išsi̇̀muša KI150.
| Slogos išsimùšo, ant nosies puškiukas auga Krš. Jam puškai (šašai, niežai) išsi̇̀muša, išvirsta KI150. Votis išsi̇̀mušė Tvr. Šaltis išsi̇̀muša, išvirsta KI150. Aukšta ir išlaki lyg pušis, skaisčiai raudonuojančiais žandais, išsimušusia juodų plaukų garbana iš po skarelės, klūpo ji rausvoj žvakių šviesoj J.Balt.
ǁ refl. išaugti, iškilti aukštyn: Tai išsi̇̀mušė drebulės į aukštį! Skr. Vyras gražus, išsimušęs į ūgį, į petį rš.
27. refl. su vargu ištrūkti, išlįsti, išsibrukti, išsikapstyti: Stiprus, ka jis iš dvijų išsi̇̀muša Trg. Išsimùšo iš kareivių rankų i pabėgo Vn. Išsi̇̀mušė iš to namo Ad. Iš po Jono da lengvai išsi̇̀mušu Ds. Išmuštis iž tos minios, iž šitų tumultų svietiškų DP574. Buvo labai šlapias ruduo, ir jo arkliai niekaip negalėjo išsimušti iš purvo SI211. Jų kumelė kap tik išsimušė iš anos klampynės Lš. Arklys labai privargo, paki in vieškelio išsimušiau Ktk.
| Į viršų išsimušė (pakilo) vieversys sp.
| prk.: Mušies mušies žmogus ir negali iš to vargo išsimušti Rod. Iš ketvirtos vietos apskrityje negalim išsimušti sp. Kad tik iš skolų išsimuš, ta būs vyrai – vieta gera Brs.
28. refl. prasiveržti kur: Pamėginsime pro Puziniškį išsimušti į tą vieškelį, kur eina nuo Pasvalio į Panevėžį Pt.
| prk.: Ir mums reikia į laisvę išsimušti Žem. Zubrickas pamėgino išsimušti į platesnį karjeros kelią Vaižg.
ǁ didelėmis pastangomis iškilti, pasiekti ką pageidaujamą: Per savo liežuvį iš grioviakasio išsimušė į dešimtininkus rš. Jis stengės išsimušti į vadovaujančias vietas rš.
29. refl. išsikišti, išlįsti, išsišauti, išryškėti paviršiuje: Liesas, išsimušę šonkauliai, įdubusi krūtinė A.Vencl. Norėjos apkabinti jo mylimą liesą ilgą kaklą su išsimušusiomis gyslomis A.Vencl.
30. tr. ištraukti, ištempti: Arkliai led išmušė vežimą per ežią Ėr.
31. tr. iškreipti iš tikro kelio, krypties, normalios būsenos: Kai kas užuolankais noria pravažiuoti, tai išmuša žmogų iš kelio Jnšk. Kap pareini vėlai, tai tik mus iš miego išmuši Kb. Tokiuom balsu kai paema, ir kitus išmuša [iš tono] Ds.
| prk.: Grubus vyro tonas galutinai išmušė iš pusiausvyros žmoną rš. Prasidėjęs karas išmušė iš vėžių ir mūsų kiemo gyventojus rš. Drižas bandė kalbėti toliau, bet vėl pašaipi replika išmušė jį iš vėžių rš. Vidaus gyvenimas išmuštas iš paprastos vagos rš.
^ Kad ir uodas, o arklį iš vėžės išmuša PPr193.
| refl.: Išsimùš arkliai iš kelio Mlt. Pusnys, tamsu – tuoj išsi̇̀mušėm iš kelio Rs. Kartais, kai išsimušdavo iš kelio, nakvodavo riteris miške A.Vien. Tik ar neišsimušėm mes iš teisingos krypties? sp.
| prk.: Iš kalbos išsimušė Ad. Bešnekėdamas išsi̇̀mušė iš liežuvio Lš. Kai Bugailiškis nusiskundė, kad Ančiulis išvaręs juos, Budreika galutinai išsimušė iš pusiausvyros rš. Pasitaiko, išsimuša žmogus iš vėžių J.Avyž.
32. refl. išeiti iš ko, netekti, pristigti ko: Visai išsimušiau iš pinigų – neturiu nei kuo druskos nusipirkti Ant. Išsi̇̀mušė visai iš rūbų Dgl. Išsi̇̀mušiau iš jėgų, nei lango negaliu uždaryt Alv. Sunkiai dirba, išsi̇̀mušė iš sveikatos Pnd. Teip išsi̇̀mušė iš sveikatos, kad nebegalia dirbt Tršk. Visą naktį nemiegojau – išsi̇̀mušiau iš miego Lz. Davė, pylė, pats iš kvapo išsimušė J.Balt.
33. intr. būti ryškiam, išsiskirti: Kai ant žalio juodu atausim, tai neišmùš. Kai ant žalio raudonu atausim, tai išmùš Mrj.
34. intr. pabrėžiant tartį, akcentuoti: Ne visi vienok veliuoniškiai lietuviai taip didžiai i̇̀šmuša par nosį JDIII(VIIIpsl.).
| O smagumas (kirtis) tiktai tarčių kokybę raidžiaus eikštėn teišmuša A.Baran. Jis ar rašo, ar kalba, išmuša neapsakytai Antš.
35. tr. išgerti: Te, išmušk pusę stiklinės šitų vaistų, tai būsi sveikas Žž. Da vakar litrą [degtinės] išmušėm Jrb. Einam, išmùšim kokią bonkutę Alk.
◊ ×adynà i̇̀šmušė atėjo laikas kam įvykti: Mano adynà jau išmùšo, aš jumis apleidu BM352.
ãkmenį gáuti dañčiui išmùšti apie labai šykštų: Tame kieme tegausi akmenį dantie išmušti VP45.
iš dienų̃ išsimùšti Rod sukvailėti.
iš galvõs išsimùšti pasimiršti: Man ta pavardė iš galvõs išsi̇̀mušė Žml.
iš véido išsimùšti atrodyti labai suvargusiam, sulysusiam, paliegusiam: Iš véido išsimùšęs, kaip šaukštas Ėr. Turbūt vakaruškose buvai, kad taip išsi̇̀mušei iš véido Rm.
káilį (skū̃rą) išmùšti primušti, prilupti: Už tokius darbus aš tau kailį išmušiu Žvr. Už tokį išdykavimą reikia tik gerai išmušti kailį Jnš. O tas žmogus jam skū̃rą i̇̀šmušė ir paleido LB173. Velniui kailio neišmuši LTR(Zp).
su kūlè (su kuolù) neišmùšti jokiu būdu neišvaryti, nepakeisi: Jo ir su kuolu iš ten neišmuši (neišjudinsi) Ds. Jau kad inlindo kas galvon, tai ir su kūle neišmuši̇̀ (nepakeisi įsitikinimo) Ds.
valandà i̇̀šmušė atėjo laikas (kam įvykti): Vėl išmušė valanda, kada reikia pakelti kardą rš.
paišmùšti, pai̇̀šmuša, pai̇̀šmušė (dial.) tr. išdaužti, išdaužyti: Langai pai̇̀šmušta Str.
numùšti, nùmuša, nùmušė tr.
1. nudaužti: Su lazda nùmušė nuo šakos obuolį Sb. Numušė bobutė ožiui ragelį NS1352. Tik saugokis, kad automobiliai nosies nenumuštų P.Cvir. Julius atitraukia duris, vikriai numušdamas menką spynelę rš. Ji turi labai dažnai sustoti po medžiu, į jį atsiremti ir numušti nuo padų prilipusį sniegą I.Simon.
^ A, kad taũ velniai! Kiek užaugau, tiek nùmušiau (sakoma, sudavus galvą į žemų durų staktą) Ut.
| refl. tr.: Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, oi ir nusmušė savie galvelę LTR(Lš).
^ Kas aukštai nosį kelia, į adveriją nusimuša LTR.
ǁ refl. tr. daužant, trepsint nusipurtyti, nukratyti: Kojas snieginas nusimušo į grindis, ir po patalu Šts.
2. Q162 užmušti, nužudyti: Mūsų būrio vadą numušė Rdš. Spąstai nùmušė pelę J. Numušiu piemenį, ir ižspaitysis avys DP148. Pasistengė Kain prieš savo brolį Habel ir numušė BB1Moz5,8. Žmonės bijojos, idant nebūtų akmenimis numušti BtApD5,26.
ǁ nutrenkti: Kad tave dievaitis numuštų! B.
ǁ paskersti: Vaike, numùšk drąsa jautuką sau nupenėjęs K.Donel.
ǁ refl. KII230 užsimušti.
3. nukapoti (krušai), sunaikinti: Ledai labai dideli buvo – nùmušė daržus Šlčn.
4. Vlk nušauti: Tę šaudo, neik – da numùš Jrb. Paukšt i nùmušė tą kiaunę Gg. Zuikius gerai nùmuša, bet į taikinį nepataiko Gs. Šiandien šauliai – priešo lėktuvų medžiotojai numušė du priešo lėktuvus sp.
| refl. tr.: Kad turėtau šaudyklę, nusmuštáu paukštį Rod. I šernas gal papult nusimùšt Prn.
5. nutraukti, nudaužti: Šaudyklė siūlą nùmušė Kt. Mūsų drigantas ir storiausią virvę numuša Lš. Paimk stipresnę virvę – baltoja karvė bezyliodama numuš Km.
6. parblokšti, pargriauti: Tu mane numušei – aš atsikėliau, bet kai tave numuš, tai tu niekados nebeatsikelsi LTR(Pšl). Ką tu čia kalbi – tas Juozas tave griūdamas numùšt Ob.
7. nurungti, nugalėti: Didesnis, ans aną numùšo Krš. Kažin, kuris kurį numùštų Up. Mūsų gaidys nùmuša svetimą Rm. „Arklių karaliaus“ kiti arkliai nenumùš Šts. Kai žmonės važiuoja ir tas tą aplenkdinėja, tai katrį aplenkia, tas ir būna numuštas Nč.
8. refl. kaunantis nueiti: Vokiečiai lig Maskvos buvo nusimušę Tlž.
9. paimti kirtį žaidžiant ar lošiant: Vienu mušimu nùmušiau net šešius (žaidžiant šaškėmis) Sb. Aš su čirvių tūzu numušiau jo čirvių dešimkę Brs.
10. atmesti, nubraukti: Pagaliau nuo to asmens pelno dar numušamas kapitalo draudimas rš. Numušė penkis darbadienius, kad kasė savo bulves Ėr. Neėjai kokią dieną, i[r] nùmuša penkias Rz.
11. sumažinti, susilpninti: Serganti karvė – pusę kainos numùšo Krš. Kai auga bedarbių armija, lengva numušti darbininkams algas rš. Su kum numùšo tą kraujo spaudimą? Krš. Pridėk burokuos virinto [v]andenio, gal nors kiek rūgštumą numùš Ds. Valgyk girienę, tai numùš norą gert Lp. Ūkai numuša žvaigždžių šviesą P.Slavėn. Abiejų draugų nepagarbus elgesys smarkiai numušė Beniui nuotaiką J.Avyž. Toks jos nusiskundimas nuotaikos ne tik nenumušė, bet dar pakėlė J.Paukš. Skaitytojas lengvai patikės, kad visi tie girdėti ir matyti daiktai labai numušė mano troškimą amžinai gyventi J.Balč. Rūpestis labai numuša kelionės įdomumą rš. Toksai darbas tik vardą nùmuša Ll. Kam teip numùšt (paniekinti) žmogų? Upt.
12. mušant, kaunantis nuvaryti, nuginti: Rusas numùšo vokytį lig Šilutės Pj. Vakare negali numùšti gulti, o rykmetė[je] – negali prižadinti Skdv. Jo lazda nuo tos mergos nenumuši̇̀ Ds. Aš tuos vilkus numušiau, tą bitelę įsidėjau į ausį i nuėjau sau LTR(Lnkv). Jis atsiminė, kad šermukšnine lazda gali velnią numuštie BsPIV142.
13. nublokšti: Jis kaip pūsterėjo per abi šnirpli, tai anuos teip kaip perkūnas numušė atgal, ir jau daugiau neatsivijo BsPIV166.
14. mušimu atgrasinti, nupratinti: Įpras kur kiaulė, tai nebenumuši Ds. Kaip jį jau mušė nuo kūrymo, ė ar numušė? Ds. Niaugi aš tavęs nenumušiu nuo nosies krapštymo? Ds.
15. užgauti, sutrenkti, suduoti: Jis numušė į akmenį koją rš. Da jūs man lįste pri retelio (ratelio), tai numùšiu nagus! Rs. Ans yr be galo skūpas: gaus kur skatiką – numùši narius, nepaleis KlvrŽ.
| refl. tr.: Parejo numie, rankas, nagus nusimùšęs Krtn.
16. aplupti, apkulti: Toks rėksnys buvo, tai iš nekantrybės, būdavo, ir nùmušu Gs. Aš, kai mušdavau, numùšdavau už kaltę Skr. Jis jąją nùmušė J. Kad būtau numùšęs [vaiką], tai būt atsiminęs Lp. Nei mane barė mielas tėvelis, nei motulė numušė LTR(Btr). Bagotas nubars, o puikus numuš, o vargo bernelio meilūs žodeliai (d.) Vlk.
| refl.: Nusi̇̀muša, nusiduoda, apent į darbą eita Jdr.
17. kultuve išskalbti, išvelėti: Numùšk rūbus su kultuve Ds.
18. nukulti (linų galvenas): Linus kada nurauja, tai reikia numùšt Kri. Linai nuraut, išdžiovyt, numùšt, paklot, paimt, išmint, išbraukt Lp. Dar nenumuštà nė sauja linų Rs. Numušė broliukas geltonus linelius LTR(Žl). Dėl tavo mušimo bus lineliai numušti JV258.
| refl.: Linų galvutės nusikaršdavo, nusimušdavo su stiebo viršūnėlėmis rš.
19. Rš, Všk nuskambinti valandas (apie laikrodį): Taip ji darbavosi ir nepajuto, kaip numušė dvylika valandų LTR(Kp). Laikrodis numušė pirmą valandą rš.
20. nuplūkti, išplūkti: Pečius buvo molio nùmuštas Yl. Rejo[je] liuob be plytų numùš iš gryno molio krosnį Brs. Kai mūsų tėvai ėjo dvarystę, tai jie nùmušė [iš molio] tuos mūrus Jnšk.
21. numinti, išminti: Takutis numuštas par sodą į stubą Skr.
ǁ kreivai, į vieną pusę nuvažinėti: Tep nùmuštas an laukų kelias, kad raguitės visąčės eina šonu Nč. Kelias negeras malkas iš medžio vežt – šalysna nùmuštas, tai raguitės žuskrisdo ir žuskrisdo šalysna Rod.
22. kietai nuvyti (virvę): Per dieną gali lengvai vadžias numùšt Slv.
| refl. tr.: Reikės kokius du pavadžius nusimušti Grš. Nusi̇̀mušė senelis vadžias iš linų Erž.
23. išgrįsti, iškloti: Kad aš žinojus, kur motulė nuduos, būčia čirvoncais numušus kelelius (d.) Ml.
24. nufotografuoti: Gerai pavyko jam tave numušti Smn. Ar čia teipos numùš, kap Kaune? Lp.
| refl. tr., intr.: Prie paso reikia nusimušti fotografijos Lš. Šiandie buvau nusmùšt Švnč.
25. refl. išvargti, nusikamuoti: Vakar aš tiek nusi̇̀mušiau, kad šiandien vos kojas bepavelku Šš.
26. refl. Lp nueiti, nusidanginti: Aš, musėt, buvau prie ano ravo nusimùšus Bsg. Nu kurgi šitos mano karvės bus nūnai nusmùšę: visur išieškojau, ir kap nėra, tep nėra Dbč.
◊ kóją nusimùšti būti sušelptam, pamylėtam: Ir aš kada ne kada nusimùšiu kóją pas tave Kt. Kitusyk visi atė[jo], visi koją nusimušė pas juos Gs. Tai da aš vis tėviškė[je] kóją nusi̇̀mušu Plv.
kopū̃stą numùšti Dkk mesti akmenuką taip, kad jis atšoktų nuo vandens paviršiaus.
nuo kánto numùšti nuginčyti: Kap mes an jo atsisėdom, tai čyst nùmušėm nuo kánto Ml.
nuo kójų numùšti
1. atimti jėgas: Nemisliau, kad, šitiek išgėrus, teip numùš nuo kójų Ds.
2. nugalėti: Greit Petras buvo nuo kojų numuštas rš.
3. sugadinti nuotaiką: Aš, taip pasakydamas, visiškai nùmušiau jį nuo kójų Šlv.

nuo kójų nusimùšti netekti jėgų, privargti, nusivaryti: Senė visai nusimušė nuo kojų sp. Tie rugiai tokie tiršti (tankūs), taip sunku imt, nusimušiu ant vakaro visai nuo kojų Bsg. Eit negaliu, kap nùsmušiau nog kojų, – itep toli Arm.
pamùšti, pàmuša, pàmušė tr.
1. šiek tiek mušti, aplupti, apdaužyti: Kai jį jau Šilkalny pàmušė, tai nuo to laiko ramesnis pasidarė Šn. Itą mergą ir uošvį macnai pàmušė Dv. Reikia pamùšt – pasileidę, neklauso Vrn. Pàmušė vienas kitą Dv.
| refl.: Pàsmušė bernai Dv. Man knita pasimušt su kuo nors Kp. Kai girti, tai maga ir pasimùšti Pc. Einam sniegu pasimušt Vb. Seseres pàsmušė ir davai sūdytis (teistis) Arm.
ǁ part. praes. prk. pusėtinas, vidutiniškas: Pamušamà kumelė – gali važiuoti Jrb. Ar geri arkliai? – Pamušami̇̀ Jrb.
pamušamai̇̃ adv.: Mes gyvenam pamušamai̇̃ Jrb.
2. padaužyti, paplakti: Atejo py vieno jaujo vienas vyras ir pamušo į duris LTR(Klp). O kad tu taip sudžiūtum, kaip ant marių lendružė, vėjužio papučiama, vilnužės pamušama JD928.
3. galėti mušti: Už saũ stipresnio nepamuši̇̀ Sb.
| refl. prk.: Su tokiais nepasimuši (nepasiginčysi) – duok, ir tiek Ėr.
4. nuginti, išvaryti kur: Karves pamùšk į pagirį i tegu ėda Stak. Jį jau ir iš tenai pamùšo Up. Būčiau valdžia, tai pamùščiau tokią motiną kvailiot po pasaulį, o vaikus atiduočiau į vaikų namus Skr.
5. R267 nužudyti, išmušti, išžudyti: Pamušė daug žmonių Dkšt. Daug svieto tada pàmušė Plš. Pirkių daug sudegino ir šeimynų pàmušė Šlčn. Metė dvi granatas ir pàmušė žmones Eiš. Buvo Jobui … keltuva atimta … ir pamušti piemenys bei tarnai Mž433. Ir nusiuntęs pamušė visus bernelius, kurie buvo Betleeme ir visuose kraštuose jo DP417.
ǁ R, Q447 paskersti, papjauti: Galvijį pamùšti KI25. Jūs savo vestuvėms tikriausiai turbūt jautį pamùšot Up. Rudenį gyvolius pavalgai pamušus, prylaidus ir paršus paskerdus, žąsis ir antis papjovus, gaspadorius vaišino savo šeimyną dešromis, vėdarais S.Dauk. Jautį pamušė meisai ir sušėrė žmonis (žmonėms) Šts. Šiandien pamùšom paršą Krž. Padaryk alaus, pamùšk porą gaidžių, susikviesk kaimynus, ir bus puota Srv. Kiekvienas ūkinykas Velykos[e] aviną už save bei savo šeimyną pamušlavo (pamušdavo) MTP42.
ǁ nušauti: Vakar mūsų tėtis zuikį pamušė Skr. Kiek zuikių pamušei medžiodamas? Vv.
| refl. tr.: Buvo paršas nupenėtas – jijė pasi̇̀mušė Jrb. Varniuką pasimušim ir išsikepsim Lnkv.
ǁ pašauti: Pamušiau zuikį, tegu šuo gaudo Gs. Trys naikintojai be perstojo šaudė į pamuštąjį tanką rš.
6. SD276 nugalėti, pavergti: Iš tikro sunku bus tokius pamušti žmones, kurie geriau tinka sudegti, nekaip mūsų valdiniais būti M.Valanč. Buvo didžiavyriai, bet mažesnius spaudė, pilnus laisvės mano vaikus pamušė vergijon A.Baran. Atsirado keleivis, kuris norėtų padėt kunigaikščiui pamuštie neprietelių BsPIV82. Šiteip pamušė Jozua visą žemę BBJoz10,41.
| prk.: Lenkų įtekmė pamušė Jogailą, ir jis pradėjo kalbėti lenkiškai Blv.
7. partrenkti, pargriauti: Ratai jį ant žemės pamùšo Up. Maniau, kad mane arklys po savo kanopomis pamuš Pt. Neprietelius savo po savo kojoms pamušo SPI261. Kibkimės – matysi, kaip aš tave pamušiù Rk. Varna pamėgins skristi prieš vėją ir puola pamušta kaip akmuo žemėn rš. Pamušė viedrus, patąsė nėšius, papylė vandenėlį TDrV19.
| prk.: Anų ištvermė taip lengvai nebuvo pamušama prš.
8. smarkiai užgauti, sutrenkti: Daugelis po susirėmimų išeidavo su nuplėšta švarko rankove, pamušta koja P.Cvir. Pamùšiu koją, tai žinosi! Mrj. Ana pàmušė koją šuns J. Must, pinkaules kas pamùšo, ka eiti̇̀ raišdamas Vvr. Ka pamùši, karvės i pareis, kojas ant pečių susidėjusios KlvrŽ. Kariška mantakriska ir trenkia ar ranką pamuša Gs. Viena jo akis buvo pamušta rš. Galvą pàmušei ir palikai, ale anis pabėgo Šlčn.
^ Nedžiaukis vilku raišu, kojos nepamušęs LTR(Škn).
| refl. tr., intr.: Pasimùšo ranką pasigėręs Pp. Nagas pasimušė karvei, tai ir iš vietos nebegalima buvo toliau pavaryt Užp.
9. paveržti: Menkas iš tavęs vyras, jei jis galėjo tą mergą nuo tavęs pamùšti Jnšk. Algis aną pamùšo nu kito vaikio Krš. Žiūrėk, aš kai pamušiu nuo jo mylimą Srv.
10. daug vaikščiojant kietu keliu, suskaudinti, pritrankyti (kojų padus): Toks kietas kelias – pàmušiau kojas Ktk. Toli basas ėjau – kojas pàmušiau Ėr. Padus pàmušiau bevaikščiodamas, o naudos nėr Rs. Pareidamas iš miesto, pàmušė kojas, vos bepaeina Jnš.
| refl. tr., intr.: Kojas atmyniau, pasi̇̀mušiau beeidamas J. Pasi̇̀mušiau kojas, tai vaikščioju kap zuikys Kt. Plentu važiuojant, nekaustyti arkliai greit kojas pasi̇̀muša Snt. Kol nuejau Vilniun, tai čysta pasmušiau Arm. Pasi̇̀mušė kojos in žvyrą, toliau negaliu eit – nors sėdėk atsisėdęs Ktk. Aš jau visai pasi̇̀mušiau, negaliu toliau eiti Jz. Arklys pasi̇̀mušė ir šlubuoja Št. An gruodingo kelio arkliai greit pàsmuša Rod. Nekaustytas arklys par tokį gruodą tai kaipmat pasimùš Pln. Pasimušė kojytėlės nuo šio didžio vieškelėlio NS1178.
ǁ refl. nuo staigių ir įtemptų judesių pasidaryti skaudžiam: Pasimuš rankos, nepratus austi Šts. Ronpjoviams (rąstų pjovėjams) sunkus darbas: pasimuša rankos ir kojos Šts.
11. kiek apnešioti, padėvėti: Batai pamušti̇̀, ale žiemą laikys Mrj.
| refl.: Da geras [švarkas], ale jau rankovės pasi̇̀mušė Rdm.
12. pakalti, pakaustyti: Batam reikia naujus puspadžius pamùšti Jnš. Pamušk arkliui padkavą Dglš. Sunkiai subeldė pasagomis pamuštais kulnais rš.
^ Turtuolio padas auksu pamuštas, o širdis titnagu grįsta LTR.
ǁ pakalti, kad lįstų giliau: Pamušk kylį B.
13. SD265 įsiūti, įdėti iš vidaus drabužio: Jo paltas kailiais pàmuštas Ktk. Man kailinius pàmušė Jnšk. Kailiniai lapėms pamušti N. Kailiniais pamuštà paltukė Smn. Pàmušiau palitą vata Knv.
^ Žodžiais drabužio nepamuši VP52. Gudri kalba suktybėmis pamušta KrvP(Drsk).
| refl. tr.: Ant žiemos reiks pasimùšti talubėlės, turėsiu šiltesnę drapaną Jnšk.
ǁ iškloti, išklijuoti po kuo: Reikės po abicais dar laikraščių pamùšti Up.
| prk.: Į dangų tekyla tie, kurie tėra vėjais pamušti, tušti kaip pūslės Vaižg.
14. palenkti, pasikišti po savimi: Karvė pamùšo galvą po savęs ir nudvėsė Užv.
| refl.: Ejo [vaikas] ropla, ranka pasimùšo – i susidevė nosį Krš.
ǁ panarinti (akis): Jaučias akis pamušė po blakstienoms ir tuoj pradėjo gaišti Vlk.
15. iškapoti, išdaužyti (krušai): Kruša apynius pamuš S.Dauk. Pamušė teipag ledai visokią žolę lauko Ch2Moz9,25.
ǁ išlaužyti, išguldyti: Tas švidras (didelis vėjas) ir rugius pàmušė: vietom net išgulė Ut.
16. sudaužyti, išdaužti: Drabnuosna kąsneliuosna pamušė [stikliukus] Aps. Vėjas papūs, tai ir langus pamùš Aps.
| refl.: Pàsmušė lango stiklas Dv. Nuvirto nuog stalo puodas ir pasi̇̀mušė Šlčn.
ǁ pradaužti (kiaušinius): Pamušti kiaušiniai Lp. Vakar visus pàmušiau, pàmušiau kiaušinius Šlčn.
ǁ supilti pradaužus, įmušti: Į kukulaičius pamùšt užteks vieno kiaušinuko Gs.
17. apgriauti, apdaužyti: Septynias šeimynas suvežė vienon pirkion, ir toj pamušta Lz. Druskinykus iš antaro rozo pàmušė (bombomis apmėtė) Azr.
18. truputį pakulti, padaužyti spragilu: Pamušk iškratytus iš kūlio šiaudus Knv. Pamušk varpas – jose yra dar daug grūdų Knv.
19. kiek pasukti (sviestą): Lig šiol aš mušiau, dabar tu pamušk sviestą Ėr.
20. išplūkti: Gruntais pamušu aslą SD67.
21. išdrembti, išduobti: Negalima važiuot, ba kelias labai pamuštas an duobių Btr.
22. pakreipti: Kepurę pamušęs ant to šono, iš kur saulė kaitina, jis rūko papirosą I.Simon.
ǁ refl. pasukti, pasiduoti kuria kryptimi: Aš pasi̇̀mušiau į gerą kraštą, tai radau Gs. Ėjau į Žvirgždaičius, pasi̇̀mušiau į dešinę i paklydau Žvr. Onut, žąsiukai pasi̇̀mušė į tę Žvr.
| Pasmušk in Agotą, gausi gerą pasogą Rod.
23. refl. kiek paplakti, paplazdėti, patvinkčioti: Pasi̇̀muša pasimuša širdis i vėl baiki Ant.
24. refl. laimėti, gauti (pinigų): Kaip reik man piningų pasimušti Prk. Šiandien daug piningų pasimušiau – pardaviau bulius Prk.
25. refl. MŽ, K, Pšl, Kp, Grv pasilakstyti, apsivaisinti (apie gyvulius): Pasimušė kumelė B. Kumelė pasi̇̀mušė, kitąmet bus kumelys Skr. Bėrokę leidom prie kumelio, bet nežinau, ar pasi̇̀mušė Jz. Ar pasimušė avis? – Mušės, bet nežinau, ar pasmušė Nč.
ǁ prk. prarasti garbę: Jau Ona pasi̇̀mušė Ut. Pasimušus, kas ją ims Ut.
26. refl. atsigimti, būti panašiam į ką: Terpu kokių žmonių gyvena, tokiais pàsmuša Lp.
×27. (l. rozbić, brus. paзбiць) išskirstyti, išdalyti: Mūs ūlyčią pàmušė an vienasėdžių Rod. An sklypų pàmušė Vvs. Kolionijom pàmušė – kitas gyvenimas Str.
◊ gálvą pamùšti atsigulti: Visą naktį gražiai išsibaladojom, tik an rytą pàmušėm gálvas Užp.
ši̇̀rdį pamùšti palenkti prie savęs: Na, kas girdėjo, kad tiktai par 10 mėnesių galėtų žmogus teip pamušti sau visų širdis rš.
parmùšti, par̃muša, par̃mušė tr.
1. R smūgiu pargriauti, partrenkti: Tekinis vaiką parmùšo ant žemės Skdv. Vaiką par̃mušė arklys po kojų, jau kelinta savaitė, kai nevaikščioja Srv. Žmogus neišlaiko – par̃muša vėjas Ob. Lazda jį parmušė OsG155. Ponpalaikiai sustoję žiopso ir laukia, kada mane (tiltą) parmuš lytis V.Kudir. Perkūns … aužuolą žalią parmušė RD62.
| Mane parmuš ta degtinė, jau matau Ar.
| refl. tr.: Parsi̇̀mušiau ant laiptų ir ėmiau duot Skr. O šyvokas kap šoko, parsi̇̀mušė poną LB257.
ǁ prk. priblokšti, sutrikdyti: Tokia kalba jį visai parmùšo Up. Nusiminusi ir, sakytum, dar labiau gyvenimo parmušta Mykolienė J.Marc.
2. mušimu iškankinti, atimti jėgas: Kasdien duodamas į kailį, vaiką par̃mušė, o dabar tas sudžiūvęs kaip skiedra Skr. Tas piemuo jau visai par̃muštas Alk.
3. nukamuoti, išvarginti: Akmenis beveždamas, tik arklius par̃mušiau Všt. Besitrankydamas arklius parmùšo – vienos skūros Ll. Parmušti̇̀ arkliai (nepabėga greitai) Gdl. Par̃mušė arklius tas šalaputris Plv.
| Parmušiau kojas beeidamas, ir vis nieko nerandu Krsn. Rankas gali parmùšti su tokiais [sunkiais] grėbliais Gž.
| refl.: Kur čia būsiu linksmas – parsimùšęs (išvargęs, paskendęs) darbuos Vb.
4. paskersti, papjauti: Parmùšim kiaulę, ir bus mėsos Alvt.
5. refl. su triukšmu pareiti: Tik apie rytą parsi̇̀mušė namo girtas Sb.
pérmušti tr.
1. labai smarkiai užgauti, suduoti, sutrenkti: Pármušei gyvolį, ir raišo J. Vaikščioja kaip šuva pármuštas Ėr. Piemuo su basliu kiaulę pármušė Up.
| refl. tr.: Senutė žiemą parkrito ir strėnas pársimušė Skr. Iškrito uodas iš ąžuolėlio, parsimušė galvelę į ąžuolėlio šakelę LTR(Krč).
ǁ mušimu sukelti išsimetimą: Nemušk kumelingos kumelės, ba gali pérmušti Alk. Kap pérmušė karvę – išsimetė, tai ir po karvei Lp.
2. primušti, prilupti: Kai gerai pérmuša, tai jau tada bijo Gs.
ǁ refl. iki valios mušusis nustoti: Pársimušo, parsidevė mūso jauniejai, dabar nuščiuvo Krš. Dieną naktį šaudosi, pakol parsi̇̀muša Ėr.
ǁ per daug primušti: Močia jau nepérmuš, kad kepštelės kiek Skdt.
| refl.: Žmonės parsigeria, parsimuša Ėr.
3. mūšyje nugalėti, gauti viršų, įveikti: Mes jau neprietelius pérmušėm, nė vienas jų n'išbėgo Jrk138. Kelkitės, stipriai kovokit, kol dar neste parmušti PG.
4. perskelti, perdaužti: Eina toliau, rado du varnu raujantis ant kaulo kumelės; ėmęs nuvijo, o tą maitkaulį permušė, numetė vienam pusę ir kitam pusę BsPIII192. Kitas su spragilu ir šonkaulius mažne parmušė man S.Dauk. Jis tą akmeną permušė, ir išbėgo zuikys [iš to akmens] LB197. Tokį didelį gražų molinį iš nakties radome pármuštą Skr.
| Rugiai geri: pradeda pjauti – pradalgės nepármušamos Grd.
| Algos nė permušto grūdo negavo J.Balt.
5. neduoti baigti, pertraukti (kalbą): Janė turia tokią madą pérmušt kito kalbą Skr. Pérmušei žodį – užmiršau, ir ką sakyt norėjau Slm. Aš pérmušiu jūsų niūksmą Aps.
6. kiaurai perkalti, persmeigti: Tavo rankos ir kojos vinimis buvo permuštos brš.
7. pertverti: Parmušė kambarį lentom Ėr.
8. iš naujo aptraukti: Kėdes permušėme šviesesne medžiaga rš.
9. iškulti (spragilais): Ekšę, Jonai, padėsi pérmušt klojimą Alv.
ǁ iš naujo perkulti: Susivaro į krūvą, da reik pármušti: cielų [linų] galvikių nulekia Grd.
10. pašokti šokį, patrepsėti: Ir judu da ant šalčio galit pérmušt po kokį [šokį] Gs.
11. sukirsti, sudaužti (rankas sulygus): Galop sulygo ir permušė rankas LzP.
12. refl. prasiveržti, prasiskverbti: Pro kitas duris nebegal persimušti: žmonys visur grūdasi Žem. Keistutis su sauja vyrų narsuolių persimušė į kalnus V.Kudir.
| Sienos plikos, storiausio mūro, pro kurias nė koks balsas nepersimuša Žem. Šviesa vos tik persimuša per tirštą ir miglotą orą Žem.
ǁ persimesti: Seniau čia ejo Merkys, bet persimušė kiton vieton Vrn.
ǁ per viršų iškilti: Jau vijoklis per tvorą pérsimušė (peraugo) Rod.
13. būti labiau juntamam (apie kvapą), viršyti stiprumu, nuslopinti (kitokį kvapą, spalvą): Kopūstai pérmušė burokų kvapą Ldk. Šaltu vandeniu išplausi, ir pérmuš silkės kvapą Šl. Indėk plutą vandenin, gal kvapą pérmuš Ktk. Lempos šviesa pérmuša geltoną spalvą Ds. Dažos, tepas, ale nepármuša geltonumo Krš.
14. perpūsti, pertraukti: Tai įknisk [kojas] dabar į šiaudus, kad užpūtis nepermuštų J.Balt.
15. refl. apsiginti, atsikratyti: Aš niekaip neparsimušu musims: pula i pula Krtn.
16. refl. per daug iškilti (rūgstant): Duona pérsimušus, tai kepelai sunku padaryt Vlk. Duona pérsimušė, tai ir an ližės nesturi Rod.
piemùšti, pi̇́emuša, piemùšo (dial.) tr. priskirti, prijungti: Viskas pymuštà pie Saugų (prie Saugų apylinkės) Sg. Patiktum, kad mus py Šilutės pymùštum Sg. Kuokštai tapo piemušti pie Sakūčių Kin.
pramùšti, pràmuša, pràmušė tr.
1. SD183 smūgiu padaryti skylę, pradaužti, praskelti: Pràmušė galvą kiaurai J. Įkaitinti keptuvėje sviestą ir, pramušus lukštus, suleisti kiaušinius rš. Nuo vamzdžių kokybės labai priklauso šūvio pramušamoji jėga ir taiklumas rš. Stipri elektros srovė pramušė izoliaciją rš.
^ Kakta sienos nepramuši LTR. Tykam nepramuš galvos N. Tėvų ašaros dangų pramuša LMD(An). Žodis galvos nepramuša B. Pramuši ledą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą, rasi auksą (kiaušinis) Vad.
| refl. tr.: Neišdykaukit – galvas prasmùštat! Alks. Prasimušė nosį, su sniegais laidydamys Šts.
2. perverti, perdurti: Jaučia … vinis, kurios jam rankas ir kojas pramušt turėjo DP153.
3. refl. prasiskverbti, prasiveržti: Partizanai prasimušė iš apsupimo sp. Magistras su savo kareiviais triskart prasimušė per karaliaus kariuomenę LTII401. Tik prasi̇̀mušiau pro žmones Trgn. Šunkeliais ketinome į antrą vieškelį prasimušti (šiaip taip įvažiuoti) Pt.
| Dabartiniai intakai kai kuriose vietose staiga meta vieną klonį ir prasimuša į gretimą, sudarydami staigius posūkius rš.
| Net saulės spindulys negalėjo prasimušti pro medžių tankius lapus J.Balč. O giria vis darėsi nykesnė, tamsesnė, ir jau nebeprasimušdavo pro spygliuočių medžių šakas saulės spinduliai A.Vien. Per visus vienok balsus prasimuša plūdimas tąsomo Kiškio V.Piet.
4. refl. prk. vargais negalais pasiekti ką pageidaujamą: Darbininkas, nors ir prasimušdavo į aukštesnį mokslą, negalėdavo gauti tarnybos sp. Teodoras prasimuša ligi buhalterio vietos viename fabrike rš. Sunku buvo, kol į meistrus prasi̇̀mušiau Lkš. Per vargą prasi̇̀mušė į žmones Jnš. Jis vienas pats turėjo prasimušti į gyvenimą rš.
5. refl. prasiveržti iš vidaus į viršų, į paviršių: Žmonės pasakoja, kad šio šaltinėlio prieš kelerius metus nebuvę ir tik dabar jis iš žemės gelmių prasimušęs P.Cvir. Kaip tik atvertė [akmenį], tuojaus prasimušė vanduo BsPIII237. Man prasi̇̀mušė kraujas iš nosies ir kad ėjo, kad ėjo! Skr. Virto, krau[ja]s par nosį prasimùšo, i mirė Krš. Prasi̇̀mušė kraujas pro burną PnmR. Ugniai visiškai prasimušus, dūmai nyksta Vd. Ant kaktos prasimušė prakaito lašai rš. Dideliu akmeniu prislėgta kertėje gumšojo statinė, pilna kopūstų, iš kurių buvo prasimušę drumzlinos putos rš.
| Jis vis lėtai auga, bet kai prasimùš, tai ir augs Lš. Dabar kap palijo, tai ir žolė prasmušė augti Lš.
6. refl. prasikišti į priekį: Tumosa (jo sodyba, namai) in čia prasi̇̀muša Brb.
7. nuvarginti, prikamuoti: Kojas pramuši ir nieko [grybų] negausi Krkn.
8. išdrembti, išduobti: Sunkus vežimas pramušė pievą Dglš.
| refl.: Ir vieškeliu jau kelias prasimušęs Srv.
9. praskaldyti: Pramušk kokį dešimtį pagalių Žr.
10. pralošti, mušant kiaušiniais: Nemušk su juo: aš tau sakau, kad jo stipresnis – pramuši paskutinį Ssk. Aš jau po Velykų: pramušiau visus kiaušinius Ssk.
11. pragerti: Pinigų kišenę turia, reik pramùšt visus Jrb.
ǁ praleisti, prašvilpti: Pramùš piningus, negali paduoti Grd.
◊ akmeñs negáuti gálvai prasimùšti apie labai šykštų: Iš jo tai nei akmens negáusi gálvai prasimùšti Pnd.
galvà pramuštà apie labai didelį palinkimą, patraukimą kam, rūpinimąsi kuo: Jo ant mokslo pramuštà galvà Kvr. Galvà pramuštà ant amato Vžns. Knygom tai tiesiog jos galva pramušta P.Vaičiūn. Jaunose dienose iš tiesų turėjau pramuštą galvą prie visokių sumanymų J.Balč. Mano galvà pramuštà, kad tik važinėt Ut. Jam galvà pramuštà dėl tų žuvų Ig. Visų galvos Amerika pramuštos V.Krėv. Anas gabus – pramuštà galvà šoferiu Rk. Jos galvà pramuštà lėkti, tiktai lėkti Pc. Mano galvà buvo pramuštà, kap dūduot Nmč.
pro šóną pramùšti pragerti, išeikvoti: Kad pràmuši pro šóną, tai neturi Krkn.
primùšti, pri̇̀muša, pri̇̀mušė
1. tr. suteikti skausmo smūgiais, prilupti: Aš tave primùšiu, ko nežiūrai žąsukų! Rdm. Kitas likęs tėvo primuštas ir iš namų išvarytas Žem. Žmogus, primuštas žmogžudžio, vaitoja SI132.
^ Šiandie aš negaliu – kaip su pagaliu pri̇̀muštas, visas nuimtas Jnšk.
primuštinai̇̃ adv.: Ans jį muša primuštinai̇̃ J.
2. tr. daug nužudyti: Zanavykijoj daug pri̇̀mušta kareivių [karo metu] Gs. Primùšo par karą daug vyrų Krš. Daug aš čia buvau primùšęs žiurkių Pc.
3. tr. smarkiai suduoti, užgauti, pritrenkti: Jį medis puldamas pri̇̀mušė, ir nuo to numirė Kt. Koją pri̇̀mušiau Ėr.
| refl.: Krito ant ledo aukštininkas ir prisi̇̀mušė Lkš. Man dreba širdis: ji apvirs, prisimuš, dar ir kaulus susilaužys I.Simon. To[je] duobė[je] šeši žmonys prisimùšos Krš.
4. tr. Ut įskaudinti (einant ilgai, kietu keliu): Pri̇̀mušiau kojas, o nieko gero Ar. Taip gerai parvažiavau, nė kojų nepri̇̀mušiau (eidamas būtų primušęs) Rs. Platus vieškelelis, sieri akmeneliai, ten kojeles primušo, padkavelės pridilo LTR(Mžk).
| refl.: Labai prisi̇̀mušė kojos beeinant Lnkv.
ǁ prikamuoti ilgu ėjimu: Bevažinėdamas teip primušiau arklį, kad tik bepaina Dgl.
| refl.: Prisimùšus (nusivariusi nuo ilgo ėjimo) karvė, nė pavest nebegalima Srv.
ǁ refl. privargti, prisikamuoti: Per rugiapjūtę prisi̇̀mušėm su darbais Jnš. Ot prisi̇̀muši, kol dobilus nupjauni, Dieve saugok! Vb.
5. tr. pritrinti (pūslę): Man pri̇̀mušė kojų apačias pūslių, nebegaliu nė paeit Jnšk. Būdavo, paki primali kubilus miltų, tai milinis ir pūsles an delnų primuša Žž.
ǁ sužaloti dažnu daužymu, trynimu: Jis pats tuojau nuskubėjęs į tvartą žiūri – ligi gyvos mėsos primuštas arkliui sprandas! rš. Pavalkai buvo didoki – ariant kumelei petį primušė Ėr. Kietas balnelis arkliui nugarą pri̇̀mušė Jon.
| refl. tr.: Nežargyk pavalkų – arkliai pečius prisimuš MTtVI36.
6. tr. SD119, Grv prikalti, pritvirtinti: Primùšk prie sienos kartį rūbam džiaut Sv. Matai, atšokus lenta – primušk paėmęs Ds. Po apačia dugno teip pat reik dėti lanką ir jo galus primušti su vinimis pri šonų bačkos S.Dauk. Prie durų primušta lentutė su parašu rš. Arkliui padkavas primušti N. Danteliai pri̇̀mušta [verpiamojo ratelio sparne] Nmč. Eglinių šakų pakapoję, tris karteles an stulpą pri̇̀muša išilgos – ir yra statinių tvora Vdn. Pri̇̀mušė lentą prie sienos knygom pasidėti Lzd. Po keturias poras puspadžių per dieną pri̇̀muša Vad. Buvo kryžiausp primuštas Mž451. Primušė jam rankas ir kojas medžiop kryžiaus DP146.
| refl. tr.: Tu prisimuškie, mano mergužėle, tą margą gromatėlę prie skrynios antvožėlio (d.) Jrb.
ǁ daug prikalinėti: Primušta kuolų sienon Pb.
7. tr. paskelbti mušant, daužant į ką: Penktadienį turgų primušė (paskelbė mušdami į lentą) Yl.
8. tr. daug pridaužyti: Primuši̇̀ daug riešutų, tai aš ir nesuvalgysiu Srj.
| refl. tr.: Kiaušinių prisi̇̀mušiau, lakšinių pasidariau Vlkv. Kiaušienės prisimùš (prisikeps), ką turės – suvalgys, ir guli Skr.
9. tr. daug išmušti, išrausti: Bombos daug duobių pri̇̀mušė Pn.
10. tr. prikimšti, prigrūsti: Pri̇̀mušu kopūstų du kubelu Vn. Kluonas ir daržinės erdvios, iki pat šelmens primuštos pašarų J.Balt. Daržinėlę pilną prikimšiau, primušiau kaip su lazda Ut.
| Pilną trobą garų primùšo (prileido), viralus beverdant Varn.
^ Vakaruškininkų pirkia kaip mušte primušta (labai daug jų) J.Paukš.
| refl.: Klumpės beregint prisimušė šitos šaltos pliurzos, ėmė spausti kojas, veržti apivarus J.Balt.
ǁ refl. daug sueiti, prisirinkti, prisikimšti: Kai prismušė stotin daugis žmonių, tai nebuvo šalta Kpč. Parvažiuojant prisimùšo mašina – varvėte varvėjom suprakaitavę Krš.
11. tr. SD160, Lz, Žž, Trgn, Gž užtaisyti (šaunamą ginklą): Vaikai, nečiupinėkit šautuvo, ba pri̇̀muštas – dar nusišauste Kvr. Nei parako, nei šratų – neturiu kuo šautuvo primùšt Ut. Armota buvo tuojau primušta J.Balč.
| refl. tr.: Kol prismušiau muškietą, ir zuikis pabėgo Lp.
12. tr. priploti, priplūkti: Visus javus lietus pri̇̀mušė in žemę – ir pjaut bus negera Ds. Pasėjau miežius, o lietus primušė; dabar vė atakėjau, kad žemė būt minkštesnė Dglš. Lietus primušė visas dulkes rš. Jau pri̇̀mušė sniegą [važinėdami] Ukm. Kietas kelias lengva primušt Ut.
| refl.: Pasleidęs sniegas pri̇̀smuša po arklio kanopom Rod.
13. tr. kietai, glaudžiai pridaužti, prispausti: Muštuvai pri̇̀muša siūlus Prn. Kap tu čia audi, primùšk geriau – audimas labai retas Kt. Stvėrė net po kelis pėdus iš karto, bloškė juos ant laito, koja vis primušdamas prie kitų pėdų J.Balt.
14. tr. banguojant atnešti, priplakti: Atnešė vilnys švendrų pundą, jis tą pundą pasigriebė ir užsigulė, tai jį vilnys primušė prie salos kranto BsPIV181.
| refl.: Liūno dalis plaukioja kurį laiką po ežerą, kol, prisimušusi į pakraštį, priauga rš. Prisi̇̀mušė jie ant kraštą, išlipė iš laivės BM15.
15. refl. su vargu prieiti prie ko, prisibrauti, prisigrūsti: Sunkiai prisi̇̀mušiau prie kasos Kp. Nė prisimùšt negalėjau per žmones Srv. Kol prisimuši̇̀ bilieto nusipirkt, galia ir traukinys išeit Slm. Ir važiuok, kai an traukinį neprisi̇̀muši! Trgn. Daug vargo padės, kol prisimùš prie malūno Ėr. Dėl sodiškių cukrus nepri̇̀smušamas Lš.
16. tr. prijungti, priskirti: Algirdas daugiaus gudus veikė, plėšdamas nuo jų žemės kampus ir primušdamas prie Lietuvos V.Piet. Mizarai primušti̇̀ in Didžiasalį (jų vaikai privalės lankyti Didžiasalio mokyklą) Lp. Dabar ta vieta primušta miestelin Pb. Tą daržą nuo jo paėmė ir pri̇̀mušė prie visų daržų Gž. O dėl ko vartus kytrus pas girę pastatė ir linksmai gyvęt jiems ūbą primušė lauko K.Donel. Primušk ir tą dvidešimt pri visos sumos Bt.
17. refl. pritapti, prisiplakti: Gal pri̇̀smušė mūs karvė kur prie svetimų karvių, kad jos niekur nerandam Nč. Prisimùšo pri mūso toks senis ne iš šen, ne iš ten Krš.
| Jei neprisimùš (neprisimes) kokia liga, dar galiu pagyventi Krš.
18. tr. Jnšk, Ut pridėti, prispausti (antspaudą): Pri̇̀mušė antspaudą prie laiško ir nunešė Gž. Rašiau gromatėlę aukso litarėlėm ir primušiau pečetėlę rūtų vainikėliu LTR(Sv). In grabo duris pečatį primušė A.Baran.
ǁ prilipdyti: Ben aštuonias markutes pri̇̀mušė an siuntinio Užp.
19. tr. mušant atvaryti: Jauną į kaimą i su pagaliu negal primùšti Krš.
20. refl. atvykti, atkeliauti: Tiek, sapnavau, mušiaus – gal jau prismùš kas nors Skdt.
×21. (vok. anschlagen) intr. sotinti, stiprinti, eiti į sveikatą, į naudą: Prasti valgiai žmogui labiausiai prideringi, pri̇̀muša KI493. Jis daug alaus išgeria, ale turbūt jam ir primuša, kad toks diktas Všt. Kad ji (degtinė) ma[n] visą čėsą nieko neprimuša, tai aš jos nė nenoriu Gs.
◊ kai̇̃p kūlè (búože) pri̇̀mušta sausakimšai prisigrūdę: O žmonių – kai̇̃ kūlè pri̇̀mušta Skdt. Kai̇̃p kūlè pri̇̀mušta, nei kur kojos beįkelt PnmR. An vakarėlio tai pilna pirkia ir priemenė buvo žmonių – kap búože pri̇̀mušta Nč.

×razmùšti, ràzmuša, ràzmušė (l. rozbić, brus. paзбiць) tr. išdalyti, suskirstyti: In tris laukus ràzmušta: vienas pūdymui, kitas rugiam, trečias vasarojui Brsl. Nedidelis kaimas, vienkiemiais ràzmuštas Švnč.
sumùšti, sùmuša, sùmušė
1. tr. suteikti skausmo smūgiais, apkulti: [Onelės] nugarėlė ir šonai – viena mėlynė – kaip obuolys sumušta Žem. Tas nurėdė, sumùšo Kin. Kaip varno plunksną jį sumušo LTR. Atavežė sùmuštą kai obuolį OG415. Vienus sumušė, kitus užmušė Ch1Mr12,5. Sukultas ir sumuštas esmi lyšnai Mž469. Aš kap sùmuštas (visą skauda) Alk.
ǁ sugelti: Ar tę nesumuš jumis bitės? Vl.
2. refl. pradėti muštynes: Kap čia mes sùsmušėme su tavim, aš ir pati nežinau Al. Bajoru du susimušė tarp savęs P.
^ Susibaręs – už piktojo žodžio, susimušęs – už didžiojo vėzdo NžR.
ǁ R354, Šts pradėti karą.
3. tr. nugalėti kare, kautynėse: Priešus sumušė – į šipulius, į dulkes sumalė rš. Neprieteliai sumušė mano vaiską BM168.
ǁ prk. įrodyti nepagrįstumą, sugriauti: Mes sumušėme visus tuos argumentus rš. Tam tikslui parinkome nesumušamus (nepaneigiamus) faktus rš. Autorius pats sumuša save (sugriauna savo argumentus) rš.
4. tr. Ėr sukapoti, suplūkti: Ledai lauką, javus sùmušė, sukūlė KI579. Sùmušė, suplakė tas lytus tuos dobilus, kad visai negali papjauti Gs. Akys nenoromis verkia, pamačius [ledų] sumuštus javus I.Simon. Linus kai patalą paklojo, taip sumušė Klt. Yr miežių daug sumuštų̃ lietaus Slm. Taipo tapo sumušti linai ir miežiai, nesa miežiai buvo išplūdę ir linai galvas gavę BB2Moz9,31. Šiemet iš bičių maža bus [medaus]: lietus duos i sumùš žolėsnan [bites] Pb.
5. tr. užgauti, sutrenkti: Man ir sùmušė petį Str. Jonukas kelelį sùmušė Užp.
| Kosulys galvą sùmuša (sutranko) Vkš.
| refl. tr., intr.: Vakar beeidamas koją susi̇̀mušiau Smn. Pakaušį sùsmušė Nmč. Griuvo in žemę ir susi̇̀mušė krūtinę Klvr. Susimùšęs obuolys ir įpuvęs Rdn.
ǁ refl. susidurti: Kuone kaktom susimušė su įgėrusiu darbininku rš. Susimùšo du traukiniai kame čia Rd.
6. tr. sutrinti (nuospaudas, pūsles): Delnai nuo arimo teip sumušti, kad nė pasisveikint negaliu Upt. Jam nuo rašymo ant piršto mazolius sùmuštas Skr. Sumùš, sudirbs mazolius medkurpiai Rdn.
| refl.: Dabar jis drožė kiauras dienas. Net jo rankos išlyžyje susimušė juoda gargaždėta karpa, nuolat trūkinėjanti ir apsipilanti krauju J.Balt. Ant kojų papautai susi̇̀mušė Up. Susimuš poputės, bulves bekasant Varn.
ǁ sužaloti dažnu daužymu, trynimu: Pavalkai sumušę bėrųjų arklių pečius rš. Sumuša kinkymai arklį, ir prisimeta moliūkas Šts.
7. tr. nuvarginti, nukamuoti: Prie karčemos sumušti arkleliai šalčiu dreba, badu žvengia LTR(Šmk). Mes sumušti̇̀, pavargę Dv.
| refl.: Par vasarą tik susi̇̀mušiau Ktk.
8. tr., intr. Nj suduoti, sutrenkti: Sumùšo arklys kojoms i prapuolė Mžk. Jis sumušė delnais į kelius rš. Kai pribėgsi prie dvarelio, sumušk kojas į žemelę MitV277. Adomas pašoko iš savo vietos, sumušė kojom (kaukštelėjo vieną kulnį į kitą) ir kareiviškai atidavė pagarbą A.Vencl. Jau sùmušė ir į būgnus JV428.
9. intr. suskambėti: Sugimuškit, skardūs varpeliai, ar neišgirs mano tėvelis ir motinytė, ar neateis gi in mane siratytę LTR(Žmt).
10. refl. susidaužti stiklais prieš geriant: Susimùškim ant pirmos pažinties Jnš.
11. intr. susilažinti (garsiai sujungiant rankas): Jei netiki, kad Barono karvė perplaukė skersai Malinio ežerą, sumùškim iš litro Ds.
12. tr. iškirsti, išpjauti (pradalgį): Nupjovė rūtelę, nupjovė mėtelę ir sumušė didžius pradalgėlius LTR(Brž). Atadainuoja pulkas broliukų, sumuš šienelį ant pradalgėlių LTR(Ob).
13. tr. supjauti du pradalgius į vieną: Čia po dvi sumuštos pradalgės, aš misliu, kad užteks tų dobilų Šn. Sumušk abu pradalgiu, padaryk sumuštinį Ssk.
14. tr. braukiant sudėti (linus) į didesnes saujas ir sulyginti: Jūs tik iš spalių išbraukit, aš paskui sumušiù Sdk. Mažai sùmušei linus: darant į pundelius, bus daug darbo Rk.
15. tr. sujungti: Krūvon sùmušė kolionijas Lp. Kaip tiktai sùmušė [kolūkius], kitą vardą davė Vžns. Tę keli gyvenimai sùmušta į draugę (į vieną kaimą) Plv. Sumùšo dvi ūki į vieną Vn. Du kiemu į vieną sùmušė Pgg. Sumùšo, subendrijo rajonus Grd. Sumušk viską į vieną vietą ir pasakyk, kiek reiks mokėti Ssk. Kas nepaklausė, kas neužmokėjo, tai už viską sumušė sumušė, ir paskui mokėk, kad nori Nč.
| Kolei visus pinigus sùmušė (susumavo), tai net prakaitas išpylė Ssk. Ji neplaikstė tų pinigų, tik tei[p] vertė vertė, i sumušė ant skaitliuko Jrb.
| refl.: Abi partijos susmušė vienon Vlk. Susmušė motijon (į būrį) visi Arm.
16. refl. vešliai išaugti, sutankėti: Ot susi̇̀mušė žirniai – kap miškas Lš. Ot susmùšęs javas! Kb. Lubinas buvo resvokas, o dar̃ kad sùsmušė, tai uodas snukio neinkišt Rod.
17. intr. sutarti, sutikti: Tai, toks su tokiuo ir sùmuša, geras žmogus nepritiks prie jų Srv. Petras su Antanu sùmuša dar geriau – kaip tikri broliai Srv.
| refl.: Tos dvi mergos taip susimušę, kai dvi sesers: niekada pikto žodžio negirdėtis Vdk.
ǁ sutarti, derintis (garsams): Kai pulke dainuot, labai sùmuša: vienos žemai, kitos laibai Skp.
18. tr. sukalti, kalant padaryti: Turi lengvius vežimus, padarytus be gelžies, nes viską sumuša ir sukylija medinėmis vinimis A1884,155. Sumušei kokį lovį, ir gerai – kokio grabo reikia! Brž. Žmogus miršta, reikia sumùšt iš lentų rakštys (karstas) Arm. Iš lentelių sumušta skrynelė Gdr.
ǁ sudėti į kalamą daiktą: Nupirk 50 pūdų geležies ir šešias bačkas misinginių spilkų ir pas kalvį duok sumušt viską in vieną lazdelę BsPIV274.
ǁ suvartoti kalant: Sùmušėm visus cvekus Lp.
19. tr. sudaužyti į gabalus, suskaldyti: Į šipulius sumùšti BŽ98. Aš į kietą uolą sumušiau žibintą V.Myk-Put. Puodelį jis netyčia sumušo J.Jabl. Vaikai, prisipažinkit, kas sumušė stiklinę Paį. Ir sumušė puodą, tą molinį puodą BsO281. Sumùšta da ką, šiteip daužydamos Lkm. Arklys kojom sùmušė tą vežimą Dglš. Sumušė mūs ąžuolą griausmas Švnč.
^ Kakta sienos nesumuši̇̀ Mrk.
| refl.: Aš nė pats nežinau, kaip iškrito ir susi̇̀mušė Paį. Nukris ir susmùš [lėkštė] Nmč. Stiklinė nulėkė nuo stalo ir susi̇̀mušė Plš.
20. tr. pradaužus lukštą, supilti: Sumušti dešimtį kiaušinių kartu su baltymais ir tryniais rš.
21. tr. sugrūsti, susmulkinti: Druską sùmušam drabnai – kai miltai pasdaro Kkl. Pelus piestoj sùmušam, su rugiais sumaišom ir malam girnose Dgč.
22. tr. daužant padaryti minkštesnį: Sumušta mėsa SD104.
23. tr. susukti (sviestą): Sumùšk rytdienai bent kiek sviesto Trgn. Turi laiko, gali sumùšt sviestą Dgl. Sumušė didžiulį sviestą Srv.
| refl. tr., intr.: Suk antraip sviestą, greičiau susimùš Užv. Kada karvės telingos, tai daug sviestas nebesusi̇̀muša Rm. Susi̇̀mušiau sviesto Bgt.
ǁ nuo teliūskavimosi pasidaryti (putoms): Sumuštoms upės putoms nusitepti ir apsidaryti – nu suskio Šts. Plaukia vainikas linguodamas, žalią putą sumušdamas (d.) Pkr.
24. tr. išspausti (aliejų).
| refl. tr.: Nusivežė centnerį sėmenų į Žvyrius ir aliejaus susi̇̀mušė Skr.
25. tr. suplakti, sukratyti: Ka jau supjaustei ridikus, tai uždėk druskos ir uždengtus sumùšk – būs daugiau sulčių Vdk.
26. tr. suplūkti: Sùmušė tą molį, ir namas Švnč. Sukirsdavo pirkią, paskui sumùšdavo pečių Dglš. Pẽčiai buvo iš molio sùmušta Str. Kelias, prieš pertraukiant darbą vakare, turi būti kaip reikiant sumuštas, pakamšuotas ir visai tvirtas VĮ.
ǁ maigant, daužant kietai suspausti, suslėgti: Su mušekliu sumùšk kopūstus J. Reikia sveikatos sumùšt tokia bačka kopūstų Skdt. Sumùšk gerai kopūstus, kad daugiau skystimo būt PnmR.
ǁ grėbliu padaryti, sukirsti (pleką): Plostas [šieno] reikia sumùšt kupeton ar vežiman Nmč.
27. tr. suminti, sutrypti: Riši karvę – sumùš kojom žolę Lb. Sumùšot taką par daržus Krš.
28. tr. suvyti (virvę): Turi laiko, tai sumùšk tuodu viržpalaikius Slv. Kietai yr sumùšę, negal nė grandies įdėti Grg.
29. tr. sugrūsti, suvaryti: Jau kap dar̃ mergos, tai mergos: in čebatus kojas tik sumùšę – kap kazokai! Al. Tas levas perpykęs kaip jau griebs per aržuolą ir sumušė nagus po tris colius in aržuolą BsPIII283.
30. intr. užeiti, pakilti: Kad sùmušė karštis, vaikas tuoj paliko raudonas Pmp.
31. tr. suvaikščioti: Aštuoniasdešimt kilometrų sùmušė par dieną Bsg.
◊ délnus sumùšti pasisveikinti, paspaudžiant rankas: Vyrai sumušė delnus, moterys pasibučiavo rš.
rankàs (rañkom) sumùšti patvirtinti susitarimą: Susitarė ir rankàs sùmušė Ut. Jei sutinkate, tai ir rankas galime sumušti Vaižg. Suderėjo, sùmušė rankàs ir duoda pinigus Pb. Sùmušė rañkom Gs.
užmùšti, ùžmuša, ùžmušė tr.
1. R nužudyti (ppr. smūgiu): Įpykinti žemaičiai būk ketinusys jį užmušti M.Valanč. Jo brolis galėjo ir žmogų ažmùšt Nmč. Akmenimis ažumuštas SD82. Susiedai suejo ir ùžmušė vilką Trak. Paėmiau pagalį ir užùmušiau aš tą gyvatę Sb. Spąstai pasidirgo ir užmušė pelę J. Baroniukas kai insikeignojo (įsibėgėjo), kai davė jam kakton i ažumušė iškart Rš. Kai daviau žąsinui lazda per galvą, tik neažùmušiau Ds. Namo atėjo sveikas [iš karo], neažùmušė Kp. Aš dar atmenu, jog negalėjom į ganyklas išleisti karvelių: tujaus ar meška užmušė, ar vilkai sudraskė M.Valanč. Užmušiau žvirblį, išviriau širdį JV758. Kaimynas pakritęs ir negyvas; mat jį perkūnas užmušė (nutrenkė) BsMtI11. Pusė lašo nikotino užmuša katę, lapę, šunį rš. Žaltys, baziliškas vadinamas, pačiu pavyzdėjimu akių žmogų ažumuša SD8. Ir indavėt kalaviją jų rankosna, idant mus užmuštų BB2Moz5,21.
| Kad tokia buvo sutukus, tai kraujas ùžmušė (staiga mirė) Gs. Sukaitęs pasmaudė – paplekcija ir ažùmušė Ds. Gimdytojus ir vaikus užmuš maras (mirs nuo maro) Mž427. Prigavo mane ir per jį užmimušė BtPvR7,11.
^ Toks vyras – jo kūju neažmùštum (stiprus) Imb. Bėga kaip tėvą užmušęs (labai greitai) KrvP(Plm). Tėvą motiną užmušus tik, šiandie eiti (toks prastas oras) Kdn. Maža gyvatė didį jautį užmuša LTR(Jz). Vienas šerną užmušė, o kitas mėsą valgo LTR. Žodis užmuša, žodis ir pagimdo TŽV598. Kad tave grausmas ažmuštų̃! Ds. Muša muša, o nieko neužmuša (širdis) LTR(Pnd).
užmuštinai̇̃ adv.
1. mirštamai: Kareiviai užmuštinai mušė nekaltus žmones M.Valanč.
2. labai, kone iki užmušimo: Užmuštinai̇̃ muša savo vaikus Krž. Tokį blogą vaiką mušk mušk žumuštinai̇̃ Rod. Neduok Dieve, ištekėti už pijoko vyro: girtas parvažiavęs muš užmuštinai̇̃ Užv. Muša užmuštinai̇̃ ir dar nori, kad pati gera būtų Srv.
| refl.: Kap davė aukštielnykas an ledo, ir ažsi̇̀mušė Krd. Tu krisyt (krisi) vėleis, užsimùšyt (užsimuši) Vn. Seniau smertin užsimùšdavo, dabar nebesgirdi Kkl. Kap virto žmogus ir žùsmušė Pls. Ažùsmušė abudu [motociklu važiuodami] Dv. Tu patis užmušies, jei, ką liepia vaistytojas, saugot nenori DP243.
^ Kai bus nelaimė, tai ir an pečiaus ažsimuši̇̀ Trgn. Žiurkė aruode užsi̇̀muša – nebėr nei grūdo Ėr. Kad tu užsimuštum ant pernykščio ledo! LTR(Šmn). Draugė maža, o duonos nėr – nors užsimùšk in sieną Lp. Padėjo kažkur duoną – gali užsimùšti beieškodamas (niekaip nerasi) Jnš. Kažkur padėjo peilį – užsimùšk (kad ir kažin ką darytum) nerasi Jnš. Užsimùšęs tu pas mane kapeikos nerasi Jnšk. Užsimùšęs dirsės nerasi Skr. Gal užsimùšęs ir rastum kokią vieną blusą Skr. Ieškok užsimùšęs, vis tiek nerasi Jrb. Nė užsimùšęs jos nerastum Skr. Mat, ieško užsimušdamas autų, o autai jo [ieško] Srv. Žmonės sodina cukrinius [runkelius] užsimušdami̇̀ (labai skubėdami) Šd. Kiaulės ėda užsimùšdamos (labai godžiai) Rd. Ana gi až jo ažsimùšus (eina iš galvos), Dievuli aukštuli! Str.
užsimuštinai̇̃ adv.
1. mirštamai: Užsimuštinai̇̃ muštis Š.
2. labai smarkiai, su dideliu noru: Griebia užsimuštinai̇̃ Pn. Žmonės tenai lekia užsimuštinai Pmp. Bernas užsimetė užsimuštinai̇̃ važiuot an turgų Ėr.
ǁ paskersti, papjauti.
| refl. tr.: Tokie vyrai paršo neužsi̇̀muša! Aš jau papjaučiau Jrb.
ǁ prk. pražudyti, sužlugdyti: Tai jau visai užmuštų mūsų kraštą toks darbas A1884,369. Tokiu būdu buvo ketinę tą laikraštį užmušti A1884,288. Kritikos atsiliepimas buvo užmušantis rš.
ǁ ištikti: Tarnas mano guli namie, stabu užmuštas BPI184. Jėzus … bylojo stabu užmuštamuojam VlnE118.
ǁ labai smarkiai sutrenkti, sužeisti: Jau kartą mane tas aitvaras (arklys) užùmušė Vb.
| refl.: Atsimeni, kaip aš anais metais užsimùšęs buvau? Slm.
ǁ prk. labai įžeisti, įskaudinti, pritrenkti: Seniau vyresnio žmogaus tãvim nevadins, o dabar „tujai“ ir „tujai“ – teip ir ažùmuša Ut. Tu dabar tai mane užmušei An. Juos pavadink biednais, tai visiškai užmuši (labai įsižeis) LTR(Ds).
^ Dažnai juoku žmogų užmuša labiau, negu kuolu KrvP.
ǁ apsvaiginti: Nuo dviejų čėrkų i užmušė mane Upt. Tas alus buvo toks ùžmušamasis (stiprus) Krg.
| Miegakulis visada miegu žumuštas Rod.
2. nustelbti, nuslopinti, sunaikinti: Žirnių užkramtysiu – užmuš [degtinės] kvapą burnoj J.Balt. Česnako sultys užmuša nuodus rš. To žolė ažùmuša kviečius Dbk.
ǁ nugalėti kalboje, įtikinti: Savo žodžiu užmušė visus (susirinkime) Rk.
ǁ sulaikyti, užgniaužti, nutraukti: Jam ta žinia ùžmušė kvapą Brt. Kad tu prapultum, arielkos stiprumas! Kvapą ažùmušė Ktk. Šaltas oras dūką (kvapą) ùžmuša Rdm. Užmušė žadą Šts.
3. sutrenkti, užgauti (ppr. akį): Davė akmeniu, ùžmušė akį, ir daryk dar̃ žmogus ką nori tokioj darbymetėj Krok. Bene boba tau akis užmùšo, kad taip pamėlynavę Kair. Pakėlė galvą, žiūru – akys ùžmuštos, užmėlenavusios Krš. Kad būdavo kitas gavęs į antakį, sakydavo: antakiai užmušti̇̀ Smln. Baisus apledijimas, mačiau žmogų ùžmuštu paakiu Plt.
| refl. tr.: Užsi̇̀mušė akį Klvr. Užsimušiu kojelę, pardildysiu padkavą TDrV116.
ǁ smūgiu, sutrenkimu padaryti: Na, ir gumbą tau ùžmušė Šk.
| refl. tr.: Virto ant slenksčio ir kaktoj ragą užsi̇̀mušė Skr.
4. nukirsti silpnesnę kortą (lošiant): Atidaviau visus kozerius ir nebeturiu kuo užmùšti Jnš.
5. išmesti, išmušti į viršų: Atslenka per upę kokia tep kap i stubelė, net vilnį užmušė tep an kranto (ps.) Mrj.
| refl.: Marių vilnys iki arti viršaus kalno užsimušė BsPI56.
6. Kkl, Trak, Rmč užkalti: Užmùšk skylę, kad paršai neišlįstų Lš. Ateina žiema, reikia užmùšt skliautas Trgn. Žumušk tvartinio duris, kad meitelys neišsimuštų Rod. Daržinės kampas reikia užmùšt lentelėm kokiom Skdt. Ėmė ir ažùmušė tos bačkos dugną Arm. Užmušo mietus, užkėlė vartus, neleido žmonių važiuoti LTR(Tl).
ǁ atitverti: Užmùšim [kertėje lentomis] Joną, ir tegu sau gyvena Lp. Kiaules reikėjo šalinėj užmùšti, dabar jau būtų meitelukai Brt. Žumùšk penimį, kad neskraidyt kur nereikiant Rod.
ǁ refl. užsidaryti, užsitrenkti: Sulindo vaikai į skrynę, viršus užsimùšo – ką nenuslopo Krš.
7. pradaužus supilti (kiaušinį): Užmušk kiaušinį kokį in petelnios ir pavalgysi KlbX133.
8. užkimšti, užtaisyti: Butelius reikia kietai užmùšti, kad alus neišsivadėtų Jnšk.
| Užmušti su štempeliu pakulas (užtaisant šautuvą) Šts.
ǁ part. praet. prk. pilnas: Šieno du vežimai užmušti̇̀ sugrebota Al. Penkis ùžmuštus vežimus mėšlo išvežėm Lš. Čia kavalkas kelio – du kilometrai užmušti̇̀ Alv.
užmuštai̇̃ adv.: Tę bus trys vežimai šieno užmuštai̇̃ Lp. Šieno užmuštai̇̃ šalinę prikrovėm Lš.
9. labai suvarginti, nukamuoti: Kur tu važiuosi per balas – arklius užmuši! Ar. Toks gaspadorius kaip tik paima arklį, ir ažumuša, lieka tik skūra Dgl. Užmùši arklį, tokiu oru važiuodamas Rs. Vargo ùžmuštas (labai suvargęs) Arm. Ažùmuštas, ažkultas, kurgi – vienas in (ant) tiek žemės Dbk. Jo arkliai žiemą vasarą užmušti Trs. Arklys ažùmuštas, nenori važiuot Str.
| refl.: Su tais rąstais čyst užsimušáu Skdv. Tu užsimuši̇̀ su tuo mazgojimu Kp. Argi būtų taip susenėjęs – darbais ažsi̇̀mušė, ir gana Ds. Anas amžinai nuo darbų užsimùšęs Ds.
| Vis nėr kada – su tais darbais užsimušęs (labai užsiėmęs) J.Paukš.
10. refl. tr. užsidirbti sunkiu darbu; užgyventi: Vyras mušės mušės, o ką gi jis užsi̇̀mušė? Kp.
ǁ su vargu, per ilga įsigyti, pasiekti: Užsimušėm in gerų paukščių Dgl.
11. refl. vargais negalais, besiblaškant užmigti: Led ne led užsi̇̀mušiau, užsimigdžiau Ds.
12. part. praet. labai panašus į ką: Jis tai ùžmuštas tėvulis Al.
◊ kai̇̃p ùžmuštas kietai (miega): Miegojau kaip užmušta Pg.
nórs užmùšk (užsimùšk) jokiu būdu: Nors tu ažmùšk, nieko nepadarysi! Mlt. Nor tu ją užmùšk, ji savo, ir gana! Rdm. O išeit, koc užsimùšk, nėra kur Rd.