darkùčyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) tr.
1. darkyti, gadinti: Iškada ką siūlus darkùčiji (nemoki megzti) Gs.
2. refl. bjauriai, neskoningai rengtis, darkytis: Ta motriška darkùčyjas, kuri išsidarko bjauriai rėdydamos J. Ko čia darkùčijies, eik ir apsivilk žmoniškiau! Bsg.
3. euf. dergti, teršti, darkioti: Nedarkùčyk pakraščių Bsg.
4. šmeižti: Kam tu darkùčyji jį iš paskutinių žodžių, t. y. kolioji J. Darkùčyk darkùčyk, paskui vėl gerinsies Bsg.
išdarkùčyti tr. iškeikti, iškoneveikti: Kad išdarkùčijo, tai nei šuva neėstų Bsg.
pridarkùčyti tr. euf. pridergti, priteršti: Vištos pridarkùčijo priesienį Bsg.

ragõžių pastatýti
1.parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų kad davė, ragožių pastatė. Jrb.
2.sėdėti ar gulėti išsižergus: Pastatęs ragožių ir guli pakrūmėje. Gl. Negražu taip sėdėt ragožių pastačius. Jrb.
ragõžium statinė́ti kraipyti, darkyti: Būtų labai gerai, kad svetimtaučiai rašėjai, vartodami savo veikaluose lietuviškus žodžius, nestatinėtų jų taip ragožium be jokio pasigailėjimo. Kudir.
ragožiùs statýti išsidarinėti, kraipytis, darkytis: Lenkuotojai lietuviškų pravardžių, stengdamiesi permankštyti lietuvišką pavardę į lenkišką, statote ragožius, pritinkančius vien tik cirko arenai. Kudir.
ragõžių užver̃sti neig. mirti: Kai užversi ragožių, tai tau bus visko gana. Lkš. Puotoj kartą linksmai užvertė ragožių. rš.

mángytis, -osi, -ėsi Žgč, Up, mangýtis, mañgosi, mañgėsi DŽ, JI274
1. Krok nenustovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, judėti, kraipytis; darkytis: Nesimángyk, gausi su šluota! Vn. Karvės, briudos pjaunamos, mañgos iš vieno lauko galo į kitą Erž. Daugiau jis nieko nemoka, kaip tik mángytis Nmk. Ko čia mángais pri valgio – ar nepasėdi kaip žmogus?! Pgr. Mangykitės! nė pavalgot kaip žmonės Žem.
| Mañgos karvė, kad iš karto neapema jaučių Varn. Karvė vedžiojas ir neapsivedžioja – y, tiktai mañgos! Škn.
2. vaipytis, maivytis, maitotis: Tu niekada neapsieini kai žmogus, ale vis kaži kaip mángais Vdk. Nemángykis pri stalo, al valgyk gražiai Užv. Nemángykias, o gausi par snukį! Lkv. Nu jau mángais be reikalo – sėsk, jei prašo Grk.
3. aikštytis: Veronė kaip ožka vis atspiroms. Ir po jungtuvių mangės, ožiavos per visas vestuves Žem. Karvė nevadi – mángosi, neina, negal nė pavesti Užv. Karvė mángosi, neėda Užv.
4. derkliotis, koketuoti: Pliuški motriška tiktai mañgos, t. y. šukuojas, pinàs sutaiso, tiškijas, galvą tepa, varžos, kraipos, juokias, prašmatniai, ne pagal stoną savo rėdos ir elgias J.
◊ širdi̇̀s mángos skaudu: Širdi̇̀s mángos: šeštadienė[je] vestuvės (mylimas kitą ima) Vn.
prisimángyti apsigauti: Ana prisimángė, t. y. prisigaudino ir nū verkia J.
susimángyti J apsigauti.

sváičioti, -ioja, -iojo K, KII188, Jn(Kv), Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr., intr. N kalbėti nesąmones, niekus: Klausai, ką jis sváičioja, – nei tep buvo, nei ką! Alk. Sváičioji kai sapnas, nieko nežinodamas Ut. Ką tu čia dabar sváičioji?! Šl. Ko ir sváičioji! Ans pasistatys numus, plikas būdamas! Kal. Jis visokius niekus sváičioja, kad ir sarmata klausyt Rm. Eik, eik, ką tu čia dabar zauniji, vienus vėjus svaičioji I.Simon. Viena boba svaičioja, o čia visi galus daros S.Čiurl. Ansai, apie žvaigždes rašydamas, pradeda svaičioti, kad jos turinčios ilgokas nosis prš.
2. intr. kliedėti (netekus sąmonės, sergant): Ligonis labai silpnas, beveik nesukalbamas. Tiktai sváičio[ja] ir sváičio[ja] Trg. Jisai svaičiodamas tuos žodžius labai dažnai ištaręs Vd.
3. intr. K, KGr349, BŽ594, Kv kalbėti ar svajoti apie neįvykdomus dalykus; fantazuoti.
4. intr. Q404, R229, MŽ305 kvailioti, darkytis.
nusváičioti intr. svaičiojant nuklysti, nufantazuoti: Vaizduotei apyvarus paleidus, galima bet kur nusvaičioti rš.
pasváičioti; Ser
1. tr., intr. DŽ1, NdŽ kiek svaičioti, nesąmones pakalbėti.
2. intr. NdŽ kiek pakliedėti (netekus sąmonės, sergant).
3. intr. pafantazuoti: Saldu pasvaičioti ir gražu sapne paregėti rš.
prisváičioti tr., intr. NdŽ; Ser daug svaičioti, niekų prikalbėti.
susváičioti
1. tr., intr. NdŽ, DŽ1 imti svaičioti, klejoti.
2. tr. svaičiojant sugalvoti, prasimanyti: Tie, girti būdami, tikro proto nustokę, tai vien jug paikume susvaičioja BsV157(Rg).
užsváičioti NdŽ žr. susvaičioti 1.

(ką, po ką) daryti, kad dryktų, driektųsi; sin. plaikstyti, sklaidyti: Kám draikai̇̃ siū́lus?! Vė́jas drai̇̃ko põ kiẽmą šiáudus. Vė́jas drai̇̃kė jõs paláidus pláukus. | sngr. (palei ką, kame): Vorãtinkliai drai̇̃kosi palei̇̃ žẽmę. Dū́mai ei̇̃na žemỹn i̇̀š kãmino ir̃ drai̇̃kosi pãžeme. Debesiùkų ti̇̀k liẽkanos kur̃ ne kur̃ dangujè drai̇̃kosi.

sngr. (po kuo) painiotis, maišytis: Pasitráuk, kõ čià põ kójomis draikai̇̃si?!

sngr. (po ką) bastytis, daužytis, valkiotis: Ji̇̀s põ pasáulį drai̇̃kosi. Kõ draikai̇̃si pašaliai̇̃s?!

sngr. (su kuo) menk. sueiti į nerimtus santykius; sin. ištvirkauti: Ji̇̀ drai̇̃kosi sù kitai̇̃s výrais.

sngr. (su kuo) menk. darkytis, kraipytis, maivytis: Scènoje drai̇̃kosi keli̇̀ vaiki̇̀galiai sù nevà vokalistù.

sngr. lakstytis, rujoti (apie šunis): Kalė̃ drai̇̃kosi, tai̇̃ šunų̃ pi̇̀lnas kiẽmas.

ragõžius sm. (2) žr. ragočius:
1. R, FrII496, K Iš eglės šaknų bus ragõžiaus rankenos Rmš. Senovinė žagrė būtų taip nesunki, bet per didelis ir per ilgas ragõžius Žvr. Žagrė įtaisyta į ragožių J. Paėmė jisai mane ir pasodino int ragožių V.Piet.
2. Įkinkyk arklį į ragõžių Šk. Jaučiai pajungti jau į plūgą, nebe į senovės ragožių rš.
3. K malkų pjaunamasis ožys.
4. trikojis duonkubiliui pastatyti, reketys: Ar ant ragožiaus dėsi duonkubilį? Jrb.
5. stulpas su šakomis puodynėms džiauti, raguotis: Ar nematai? Prikaistuvis ant ragõžiaus Jrb.
6. mašina kūliams daryti: Pataisyk ragõžių, eisim kult ir kūlių daryt Žal.
7. KŽ keliamasis kranas.
8. gremėzdiškas daiktas: Patraukit tą ragõžių nuo kelio, čia nė pravažiuoti negali VšR. Aš tos lovos neimsiu – kam tokį ragožių padarė Plv. Ragõžius kiekvienas didesnis daiktas, kurs riogso nereikalingas Skr.
9. nevikrus, nerangus žmogus: Tai ragožius, nemato, nei kur eina, lipa, ir tiek Gž. Ot ragožius, neperlipa nė per slenkstį Vlkj.
^ Eik tu, utėlių ragõžiau! (toks plūdimasis) Skr.
10. scom. prk. stačiokas, šiurkštus žmogus: Jis mandagus, ne koks ragõžius Gs. Pristojo prie tokių ragõžių žmonių, ir pats tokiu ragõžium pavirto Gs. Primni, ne kokia ragõžius Gs.
11. žr. ragočius 8: Kad tu suplekštum ar sutekštum ir ragõžiais nudardėtum! Br. Betgi tu turi į bedugnes ragožiais krist V.Kudir. Tyst, ir apsivertė vaikas ragožium Nm. Puldamas nuo kalno, net ragožium apsivertė Ldvn. Jis nuo kalno ragožium nusivertė Mrj. Puldamas net ragõžium persivertė Alk. Trissyk, mergikės, verskitės ragõžiumi, išgirdę pirmąsyk griaujant pavasarį, ir pasku vėl trissyk J. Jis nemoka versti ragõžiaus Grk. Kelias labai slidus, lengvai galima persiversti ragožiumi rš.
| prk.: Jie karalius nuo sosto mėtė, valdystes naikino, tą visą svietą ragožium apvertė V.Piet.
ǁ Ragožių pastatau R338, MŽ. Jis stov ant galvos, jis ragõžių pastatęs KII205. Atsistok ragõžium Plv.
◊ ragõžių pastatýti
1. parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų ka davė, ragõžių pastãtė Jrb.
2. Erž kojas išžergus laikyti (atsisėdus ar atsigulus): Pastãtęs ragõžių ir guli pakrūmėje Gl. Negražu tei sėdėt, ragõžių pastãčius Jrb.

ragõžium statinė́ti kraipyti, darkyti: Būtų labai gerai, kad svetimtaučiai rašėjai, vartodami savo veikaluose lietuviškus žodžius, nestatinėtų jų taip ragožium be jokio pasigailėjimo V.Kudir.
ragožiùs statýti išsidarinėti, kraipytis, darkytis: Lenkuotojai lietuviškų pravardžių, stengdamiesi permankštyti lietuvišką pavardę į lenkišką, statote ragožius, pritinkančius vien tik cirko arenai V.Kudir.
ragõžių užver̃sti numirti: Bet puotoj kartą [gerdamas] linksmai užvertė ragožių Š. Kai užver̃si ragõžių, tai tau bus visko gana Lkš.

kraipýti, krai̇̃po, krai̇̃pė iter. kreipti.
1. K sukioti į šalis: Kemša pypkę ir vis kraipo galvą P.Cvir. Arkliai prieš namus pradeda kraipyti uodegas I.Simon. Ko lakstai kaip zuikys, uodegą kraipydamas LTR. Zyliutė ant kreigo uodegytę krai̇̃po Dkš. Berneli mūsų, nekraipyk ūsų LTR(Ob). Iš mandrumo merga net pasturgalį pradėjo kraipyti Pkp. Kam kraipai̇̃ lūpas? J. Kraipau burną, lūpas SD413.
| refl.: Kodėl tu kraipaisi į šalis ir ramiai nesėdi? Pnd. Bėga žirgas kraipydamas[is], in šalelę šlaistydamas[is] TŽI236. Bėk, žirge, bėk, žirge, nesikraipykie, kresnąjį stogelį išsitaisykie (d.) Kb. Oi sunku sunku dideliam medeliu[i] vidur čysto laukelio … Vėjelis pučia į liemenėlį, oi jis kraipos į visas šaleles TŽI285.
| prk.: Ir šiaip kraipomės, ir teip (išsisukinėjame) – reik pridėt Ps.
2. refl. darytis kreivam, nelygiam, raitytis: Ant vėjo pakabinti lapai (tabako) kraipos, genda ir trūksta S.Dauk.
3. refl. vingiuotis: Per visą pussalį eina, kraipydamasis į visas puses, geležinkelis J.Balč.
4. refl. maivytis, vaipytis, šaipytis: Krai̇̃pos kaip tik beišmano, kaip koki beždžionė Vvr. Aure merga švaipos, krai̇̃pos, mangos kaip įmanydama J.
5. keisti, daryti kitokį: Nekraipýtas KII279.
| refl.: [Garsnis (garsas)] taip kraipos ir mainos mūsų tarmėse LTI553(Jn).
6. pateikti ką nors neteisingai, melagingai: Nekraipykime kalbos faktų K.Būg. Žalio ąžuolėlio karpyti lapeliai, o šelmio bernelio kraipyti žodeliai (d.) Ndz.
7. Gs nelaikyti vienoje vietoje, kilnoti.
| refl.: Prieš tai nuolat su maišgaliu ir lazda po svietą kraipėsi (bastėsi, elgetavo) P.Cvir.
8. nugręžti, nukreipti, atitraukti nuo ko: Kam jūs vaikų Izrael širdis kraipote? RB4Moz32,7.
| refl.: Ing nasrus jų inguldo … savo paties žodį … teipo, jog šiukštu kam nuog to kraipytisi (nukrypti, atitolti) MTVIII.
◊ gálvą kraipýti
1. stebėtis: Daug vyrų kraipė galvas neatsistebėdami rš.
2. Tr abejoti: Piemuo krai̇̃po gálvą, netiki, ką sakau Vb.

úodegą kraipýti išsisukinėti: Dabar jis visaip krai̇̃po úodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos Jnš.
apkraipýti iter. apkreipti:
1. K.
| refl. tr.: Saują linų pasiimi i duodi (numuši galveles) apsikraipýdams Šmk.
2. rš.
atkraipýti iter. atkreipti.
1. K atkreipti antraip, atsukioti: Atkraipýk antrus galus andaroko, t. y. nuo juosmens į padelkas J.
2. KII279 pakeisti, iškreipti: Paliepimai, karaliaus patvirtintieji, neturi būt atkraipyti RBDan6,15.
3. R5 atitraukti nuo ko, nukreipti, suvedžioti.
iškraipýti K iter. iškreipti.
1. tr. padaryti kreivą, iškrypusį: Iškraipýtas kelis J. Miestelis mažas, gatvelės iškraipytos, išvingiuotos šen ir ten Žem. Skrybėlių iškraipyti bryliai rš.
| refl.: Kopūstų galvos, ežėje išsikraipiusios, tarytum klausosi Žem. Nelygų sunku ištaisyti, lygus pats išsikraipo LTR(Šll). Išsikrai̇̃pęs tekinis ant šalies J. Batai nuo ilgo vaikščiojimo išsikraipę rš.
2. tr. rš palenkus dantis padaryti (pjūklui) taką, išklaipyti.
3. tr. padaryti sudarkytą, nenormalų (ppr. veidą): Ji buvo jauna, nors iškraipytuose veido bruožuose to negalima buvo pastebėti rš. Iškišo iš savo draugų krūvos graudingą maulę, baimės iškraipytą rš.
4. refl. maivytis, darkytis: Dabar mergos visiaip išsikrai̇̃po, išsimaigo, net bjauru žiūrėt Skdt.
5. refl. pasikeisti, įvairuoti: Kaip reik parašyti garsnį (garsą), kurs taip didžiai išsikraipė mūsų tarmėse Jn.
6. tr. pateikti melagingai, neteisingai, netiksliai: Iškraipytos pavardės rš.
iškraipýtai adv.: Jų mokslas čia iškraipytai atvaizduotas rš.
7. tr. išjuokti: Išjuoka viso svieto: kožną vieną anas iškrai̇̃po, iškoneveikia Prng.
8. intr. išsisukti (iš bėdos), išlaviruoti: Šiap tep iškrai̇̃pė, ir gana! Bgt. Nors labai stengias, bet jau neiškraipỹs Alk.
nukraipýti
1. žr. pakraipyti 1: Nukrai̇̃pė galvą, bet nėko nepasakė Šts.
2. refl. menk. numirti: Ar jau ta senė nusikrai̇̃pė? Alk.
pakraipýti iter. pakreipti.
1. tr., intr. pasukioti į šalis: Meistras pakraipė žilstelėjusią galvą rš. Pakraipė tasai galvą ir dovanojo jam kaltę BsPII111. Uodegytę pakraipyk, visą tiesą pasakyk Mair. Bėris pakraipė ausimis ir linksmai nusižvengė V.Mont. Senis pakraipė ūsą rš.
| refl.: Atlėkdavo ant pilaitės sienų pasikraipyti ilgauodegės šarkos A.Vien.
2. tr. prk. paveikti, palenkti: Jis toks pakrai̇̃pomas žmogus (be savo nuomonės) Ėr.
pérkraipyti iter. perkreipti.
1. sukeisti: Párkraipyk medžius kaišime, t. y. atkreipk antrus galus J.
2. CI84, N pakeisti, permainyti.
prisikraipýti prisisukioti į šalis: Raudonkaklė ir prisikraipo, ir pričirena, ir prišokinėja, tartumei užmiršo nelaisvėje beesanti Blv.
sukraipýti iter. sukreipti.
1. LL227 sukreivinti, padaryti kreivą, sukrypusį.
| refl.: Lūšnelė buvo visaip susikraipiusi rš. Koriukai susikraipę, arklys įdubusiais šonais rš.
2. žr. iškraipyti 3: Lūpos bjauriai piktumo sukraipytos rš.
3. pateikti neteisingai, netiksliai, sudarkyti, iškreipti: Vardai … taip sukraipyti, jogei tankiai negalima žinoti, kaip tikrai mūsų kalboje skamba A1884,358. Kaip čia kuo kreiviausiai sukraipius pavardė Vaižg.

kraipýti, krai̇̃po, krai̇̃pė iter. kreipti.
1. K sukioti į šalis: Kemša pypkę ir vis kraipo galvą P.Cvir. Arkliai prieš namus pradeda kraipyti uodegas I.Simon. Ko lakstai kaip zuikys, uodegą kraipydamas LTR. Zyliutė ant kreigo uodegytę krai̇̃po Dkš. Berneli mūsų, nekraipyk ūsų LTR(Ob). Iš mandrumo merga net pasturgalį pradėjo kraipyti Pkp. Kam kraipai̇̃ lūpas? J. Kraipau burną, lūpas SD413.
| refl.: Kodėl tu kraipaisi į šalis ir ramiai nesėdi? Pnd. Bėga žirgas kraipydamas[is], in šalelę šlaistydamas[is] TŽI236. Bėk, žirge, bėk, žirge, nesikraipykie, kresnąjį stogelį išsitaisykie (d.) Kb. Oi sunku sunku dideliam medeliu[i] vidur čysto laukelio … Vėjelis pučia į liemenėlį, oi jis kraipos į visas šaleles TŽI285.
| prk.: Ir šiaip kraipomės, ir teip (išsisukinėjame) – reik pridėt Ps.
2. refl. darytis kreivam, nelygiam, raitytis: Ant vėjo pakabinti lapai (tabako) kraipos, genda ir trūksta S.Dauk.
3. refl. vingiuotis: Per visą pussalį eina, kraipydamasis į visas puses, geležinkelis J.Balč.
4. refl. maivytis, vaipytis, šaipytis: Krai̇̃pos kaip tik beišmano, kaip koki beždžionė Vvr. Aure merga švaipos, krai̇̃pos, mangos kaip įmanydama J.
5. keisti, daryti kitokį: Nekraipýtas KII279.
| refl.: [Garsnis (garsas)] taip kraipos ir mainos mūsų tarmėse LTI553(Jn).
6. pateikti ką nors neteisingai, melagingai: Nekraipykime kalbos faktų K.Būg. Žalio ąžuolėlio karpyti lapeliai, o šelmio bernelio kraipyti žodeliai (d.) Ndz.
7. Gs nelaikyti vienoje vietoje, kilnoti.
| refl.: Prieš tai nuolat su maišgaliu ir lazda po svietą kraipėsi (bastėsi, elgetavo) P.Cvir.
8. nugręžti, nukreipti, atitraukti nuo ko: Kam jūs vaikų Izrael širdis kraipote? RB4Moz32,7.
| refl.: Ing nasrus jų inguldo … savo paties žodį … teipo, jog šiukštu kam nuog to kraipytisi (nukrypti, atitolti) MTVIII.
◊ gálvą kraipýti
1. stebėtis: Daug vyrų kraipė galvas neatsistebėdami rš.
2. Tr abejoti: Piemuo krai̇̃po gálvą, netiki, ką sakau Vb.

úodegą kraipýti išsisukinėti: Dabar jis visaip krai̇̃po úodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos Jnš.
apkraipýti iter. apkreipti:
1. K.
| refl. tr.: Saują linų pasiimi i duodi (numuši galveles) apsikraipýdams Šmk.
2. rš.
atkraipýti iter. atkreipti.
1. K atkreipti antraip, atsukioti: Atkraipýk antrus galus andaroko, t. y. nuo juosmens į padelkas J.
2. KII279 pakeisti, iškreipti: Paliepimai, karaliaus patvirtintieji, neturi būt atkraipyti RBDan6,15.
3. R5 atitraukti nuo ko, nukreipti, suvedžioti.
iškraipýti K iter. iškreipti.
1. tr. padaryti kreivą, iškrypusį: Iškraipýtas kelis J. Miestelis mažas, gatvelės iškraipytos, išvingiuotos šen ir ten Žem. Skrybėlių iškraipyti bryliai rš.
| refl.: Kopūstų galvos, ežėje išsikraipiusios, tarytum klausosi Žem. Nelygų sunku ištaisyti, lygus pats išsikraipo LTR(Šll). Išsikrai̇̃pęs tekinis ant šalies J. Batai nuo ilgo vaikščiojimo išsikraipę rš.
2. tr. rš palenkus dantis padaryti (pjūklui) taką, išklaipyti.
3. tr. padaryti sudarkytą, nenormalų (ppr. veidą): Ji buvo jauna, nors iškraipytuose veido bruožuose to negalima buvo pastebėti rš. Iškišo iš savo draugų krūvos graudingą maulę, baimės iškraipytą rš.
4. refl. maivytis, darkytis: Dabar mergos visiaip išsikrai̇̃po, išsimaigo, net bjauru žiūrėt Skdt.
5. refl. pasikeisti, įvairuoti: Kaip reik parašyti garsnį (garsą), kurs taip didžiai išsikraipė mūsų tarmėse Jn.
6. tr. pateikti melagingai, neteisingai, netiksliai: Iškraipytos pavardės rš.
iškraipýtai adv.: Jų mokslas čia iškraipytai atvaizduotas rš.
7. tr. išjuokti: Išjuoka viso svieto: kožną vieną anas iškrai̇̃po, iškoneveikia Prng.
8. intr. išsisukti (iš bėdos), išlaviruoti: Šiap tep iškrai̇̃pė, ir gana! Bgt. Nors labai stengias, bet jau neiškraipỹs Alk.
nukraipýti
1. žr. pakraipyti 1: Nukrai̇̃pė galvą, bet nėko nepasakė Šts.
2. refl. menk. numirti: Ar jau ta senė nusikrai̇̃pė? Alk.
pakraipýti iter. pakreipti.
1. tr., intr. pasukioti į šalis: Meistras pakraipė žilstelėjusią galvą rš. Pakraipė tasai galvą ir dovanojo jam kaltę BsPII111. Uodegytę pakraipyk, visą tiesą pasakyk Mair. Bėris pakraipė ausimis ir linksmai nusižvengė V.Mont. Senis pakraipė ūsą rš.
| refl.: Atlėkdavo ant pilaitės sienų pasikraipyti ilgauodegės šarkos A.Vien.
2. tr. prk. paveikti, palenkti: Jis toks pakrai̇̃pomas žmogus (be savo nuomonės) Ėr.
pérkraipyti iter. perkreipti.
1. sukeisti: Párkraipyk medžius kaišime, t. y. atkreipk antrus galus J.
2. CI84, N pakeisti, permainyti.
prisikraipýti prisisukioti į šalis: Raudonkaklė ir prisikraipo, ir pričirena, ir prišokinėja, tartumei užmiršo nelaisvėje beesanti Blv.
sukraipýti iter. sukreipti.
1. LL227 sukreivinti, padaryti kreivą, sukrypusį.
| refl.: Lūšnelė buvo visaip susikraipiusi rš. Koriukai susikraipę, arklys įdubusiais šonais rš.
2. žr. iškraipyti 3: Lūpos bjauriai piktumo sukraipytos rš.
3. pateikti neteisingai, netiksliai, sudarkyti, iškreipti: Vardai … taip sukraipyti, jogei tankiai negalima žinoti, kaip tikrai mūsų kalboje skamba A1884,358. Kaip čia kuo kreiviausiai sukraipius pavardė Vaižg.

taršýti, tar̃šo, tar̃šė
1. tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Jz, Žrm sklaidyti, naršyti, draikyti, draskyti, velti: Arkliai linus paklotus tar̃šo, t. y. plaiksto J. Žuksmą linų prirauna ir tar̃šo, kad pieskaus ir žolės nebūt LzŽ. Tada ranka tar̃šo pėdą, kab žolė išbyrėt Dv. Tai bernai ateina, kuodelius tuos tar̃šo [verpėjoms] Azr. Aukso žiedelis varžys pirštelį, o nuometėlis taršys galvelę LTR(Plv). Broliai kaselę tar̃šo, žalias rūteles barsto DrskD146. Netaršýkie, bernužėli, man gelsvų kaselių (d.) Mrs. Tėvo plaukus vėjas taršė S.Nėr. Nesiseks gyvent, jei taršai̇̃ paukščių lizdą Upn. Apiplikintos vėjo taršomos čiurlių gūžtos kabėjo palėpėse A.Vien.
| prk.: Taršo ir klaipo Dievo žodžius A.Baran.
| refl. NdŽ, KŽ: Raištelis ant galvos, kad plaukai nesitaršýtum J. Tar̃šos pupos par atšlaimą Dglš.
^ Tar̃šomės kai žirnis prieg kelio (vargstame) Vlk.
ǁ NdŽ, Dsn lamdyti, jaukti, kuisti, glamžyti: Vaikai, netaršýkit lovų! Vad. Apsklojimą ima ir tar̃šo rankele, neša in burnelę Str.
ǁ knaisioti, knebinėti, rausyti: Taršýti košę NdŽ. Taršýti žaizdą NdŽ.
2. tr., intr. NdŽ teršti: Ką daryt? „Skęsdamas ir už britvos griebiesi“ – reik į vežimėlį taršyt BsPIII70.
| prk.: Tar̃šo kalbą Db. Šlovę taršyti Tsk. Abiejų kūnu buvusiu švariu, netaršytu baisių valgių bei gėralų, nedergti bjaurų geismų bei troškimų Vd.
3. refl. DŽ, NdŽ siautėti, siausti, šėlti (apie stichinius gamtos reiškinius): Šiandie vėjas labai tar̃šos Pg.
4. refl. niršti, siusti: Labai tar̃šėsi vokiečiai Ėr.
| Praeitą naktį [lėktuvai] padūkusiai tar̃šėsi (skraidė, mėtė bombas) Ėr.
5. refl. dūkti, kultis: Krėtėjos eina drauge ir vakarą, geria, valgo ir tar̃šosi [su bernais] Dv.
6. refl. NdŽ darkytis apsirengimu.
7. godžiai, su apetitu valgyti, kirsti: Šeimyna, susėdus pietų, lašinius tar̃šo Šil. Radau Joną kopūstus betar̃šant Skr.
8. tr. šnek. smarkiai tąsyti, tampyti, purtyti: Aš sirata augau, ne bailė buvau – kap stversiu tą velnį už ragų, kap pradėsiu taršýt! Alv. Tokie vyrai kap ąžuolai pradėjo jį taršýt Grv. [Šuo] dasveja, vaikus an ūlyčios tar̃šo Pls. Vilką kalė taršýt, aš vilkui par galvą, avelės lėkt! Klt. Šuva katę tar̃šo Rm.
| prk.: Girdėjau, Anglija tar̃šo vokietį Mlt.
| refl.: Už krūtų ir tar̃šos [vyrai] Švnč.
9. tr. šnek. pajuokti, peikti: Na, ir taršýdavom tuos, kurie vokiškai šnekėjo Šk. Kap taršýt gãli valdžią! Švnč.
10. tr. NdŽ veltui eikvoti (jėgas, pinigus).
aptaršýti tr.
1. apdraikyti kuo: Visas veidas kaip avies vilnomis aptaršytas rš.
| refl.: Apsitar̃šius ir apsitar̃šius plaukais Skr. Tokia žebra, iš stubos išeina, plaukai apsitar̃šę Snt.
2. KŽ išpurenti, išpurtyti, iškratyti: Užmigom ant gerai aptaršýtų šiaudų NdŽ.
3. apdraskyti: Kur itai regėta – šuva aptar̃šė žmogų LzŽ. Valstiečiai griūte įgriūva į vidų, įsitempdami gerokai aptaršytą Lapeiką A.Gric. Šunys buvo taip aptaršyti, kad medžioklei nebetiko Mš.
| refl.: Bulius po šito mūšio buvo visas apsitaršęs rš.
4. Š apdėvėti, apnešioti.
5. refl. apsijuokti, susikompromituoti: Turiu pasitraukti tolyn, kad niekas nežinotų, jog teip puikiai apsitaršiau rš.
įsitaršýti įsismaginti, įsisiautėti: Kai įsitar̃šo visi [vaikai] rėkt, tai apsiklausyt negalima Rm.
^ Įsitar̃šė kaip ubago paršas (sakoma apie dūkstantį vaiką) LTR(Rm).
ištaršýti tr.
1. Rtr, Š, KŽ, Grš, Skr, Dbč, Trgn išsklaidyti, išdraikyti, iškratyti, iškedenti: Ištar̃šo pie tris žuksmus linų ir pėdą riša LzŽ. Eik ištaršýk kūgį, vešim šieną Lzd. Kab lija, netar̃šo – ilgai būna žalias [šienas]; kab ištaršai̇̃, tai supūdo [lietus] Kč. Kazė kamaroje ant lovos ištaršytų šiaudų jau visa naktis kaip verkia K.Bor. Lygiai paguldyta, neištaršyta pradalgė lengviau į pėdus rinkti J.Marcin. Ištaršýta pirkioj visa kas, ieškota ko Klt. Viską ištar̃šo išbūna tie vaikai Pc. Bobos ugnį tai ištar̃šė Rs. Ištaršýti, išpūdaloti (plaukus) BŽ485. Bovelna nesusivelia teip labai, mažna ištaršýt Aln. Sukneles, Dievuliau mano, kaip ištaršo [skalbimo mašina] Kvr.
| Toli vakaruose, prie aukštųjų Dubysos pakrančių, kabėjo vėjo ištaršyti debesys J.Marc.
^ Kad tau po vieną ranką ištaršýtų! Klvr.
| refl. intr., tr. Rtr, Š, KŽ: Lauryno plaukai išsitaršė, nudribo ant kaktos J.Marc. Pėdus sukrovus, sugrėbiami aplink išsitaršę javai rš. Išsitaršei̇̃ ir marškinius Pls.
ǁ sujaukti, suvelti, sukuisti: Lova visa ištaršýta Ėr.
2. panaikinti, išardyti: Ankstesnes apskritis, tuos valsčius ištar̃šė Žal. Tokią prakeiktą tvarką reikia ištaršýt Ėr. Namai ištaršýti, nieko nebėr Kvr. Kazokai vaistinę ištaršė jo B.Sruog.
3. išblaškyti, išskirstyti (žmones): Ištar̃šė, išstumdė žmones karas Pc.
nutaršýti
1. tr. taršant numesti, pašalinti: Dar reikės smėlio atvežt, kad vėjas nenutaršýtų [šieno nuo bulvių duobės] Dg.
| prk.: Nori mane suvilioti, vainikėlį nutaršyti V.Krėv.
2. refl. išsidraikyti: Plaukai nusitaršę po visą pagalvį rš.
pataršýti tr.
1. Š, NdŽ, Brt, Dg pakreikti, padraikyti: Šiaudų neturiu, tai samanų kiaulei pataršaũ Skr. Išejus rugių set ir kiek pasėjus, reikia tę pataršyt šiaudų, tai neiššals rugiai LTR(Vs).
| refl.: Rugių gubas suvežus, likdavo šiek tiek pasitaršiusių šiaudų, vadinamų pataršomis arba padraikėmis rš.
2. žr. ištaršyti 1: Jo pėdus karvės patar̃šė LzŽ. Pilnas dvaras karvelių baltus linus pataršė, baltus žirnius sulesė Ad.
3. kiek panaršyti, padraikyti: Jin (karvė) tą gubelę patar̃šė ir neėdė Pc.
4. apteršti, apšniaukšti: Pataršýti stalai – valgyta kieno Klt.
5. šnek. patąsyti, papurtyti: Jį reikia pataršýt, kad anas pasgirt, kiek tur grašių LzŽ. Už kojos patar̃šė ir pagriuvo LKKXIII25(Grv). Nelįsk, bo imsiu ir pataršýsiu žu plaukų Pls.
| Ka suknelė, o ka da klošavinė, vėjas patar̃šo, tai teip gražu ma[n] Snt.
^ Žiūro kap ožka, šunų pataršyta LTR(Smn).
| refl.: Pasitar̃šo až krūtų OG291.
pértaršyti tr. labai sutaršyti, suvelti: Girta, plaukai taršyti ir pertaršyti, akys drumzlinos iki pilkumo J.Balt.
pritaršýti tr.
1. Sut, NdŽ, An, Rm, Sv priskleisti, pridraikyti: Visur pritaršýta šieno Dglš. Šiaudų pilnus pastaldžius pritar̃šė Krkl. Dalge ir grūdų, ir šiaudų pritar̃šo, pribūva Krd.
| refl. NdŽ: Suradau prisitar̃šiusių siūlų ir suvijau kamuoliuką Rm.
2. NdŽ šnek. smarkiai privalgyti, prikirsti.
| refl. NdŽ.

×raztaršýti (hibr.) Tvr žr. ištaršyti 1: Raztarši̇̀s [vėjas] plaukus Pb. Vėjas raztar̃šė šieną Dglš. Dešims pėdų avižų raztar̃šė [galvijai] Grv.
sutaršýti
1. tr. LL208, Š, NdŽ, KŽ, Slv, Dkš, LTR(Kpč, Mrk), Kb, Pg, Rm sudraikyti, suraizgyti, suvelti: Jis sutar̃šė siūlus, t. y. supainiojo J. Anas vaikščioja sutaršýtais plaukais LzŽ. Pynė ką, tai ana kap sutar̃šė Švnč. Linai ant vežimo viškai čieli, ale tik sutaršýti, supainioti BM72(Žb). Apkulia kultuve, bo spragelu sutar̃šo, aptąso [linų pėdus] Dbč. Rankom kiek geriau supjauna, o kap dalge, tai sutar̃šo Ml. Mano tėvukas nekentė tos jaujos, ka tuos linus labai sutar̃šo [minant] Kvr. Kap regi sutarši̇̀s [karvės] šiaudus Grv. Kariuomenė sutar̃šė avižas, grikius Prl. Vyras … dar ne kartą man kaselę sutaršis TŽI256(Prl). Ir suvilgiau sau gražias kojeles, ir sutaršiau sau glotną šerstelę (d.) Ktv. Dailinos abipus sklastymo sutaršytus plaukus S.Čiurl. Prabėgdamas vėjas stogo šiaudus sutaršė T.Tilv.
| refl. NdŽ, Ml, Pns: Susitar̃šė plaukai ant galvos J. Sustar̃šo rugiai dalgėm pjaunant Lb. Suspynė, sustar̃šė galvelės [linų] Žln. Stogam gi reikėjo mat [kūlių], su pjautuvu gi supjauna, anys gi nesustar̃šę Kur. Nebėr, peržegnok – sustar̃šė siūlai Aln.
ǁ sujaukti, sukuisti: Sutaršýta laška, sukoneveikta Lp.
2. tr. sudraskyti, suplėšyti, suardyti: Nupirksi lelę, tuoj i sutar̃šo Rm. Knygos senos, sutaršýtos Švnč.
ǁ sutrupinti, sudaužyti: Kaulas vienas stovi gerai, o kitas sutaršýtas Slk. Bombos stubą sutar̃šė Krsn.
ǁ sugadinti, padaryti netikusį, pakenkti kam: Labai sutar̃šė mane to liga Dglš. Sutar̃šė žmogui gyvenimą (išskyrė su žmona) Klt. Kad tik ji visai manęs nesutaršýtų! Kbr.
| Kažin, ar suslauksme savo mokyklos, ar vė mus sutarši̇̀s [lenkų šovinistai 1936 m.] Švnč.
3. nugalėti, sudoroti: Sutar̃šė juos vokiečiai Ėr. Mane būtų sutar̃šę kai šiltą vilną Jrb. Aš tave kai griebsiu, tai kai šiltą vilną sutaršýsiu, tik nenoriu kišt nagų! Vlkv. Sutar̃šė sūnelį kap šiltą vilną (turėjo vesti) Dg.
| refl. Nč: Išvaro abi kiaules ganyt i sustar̃šo (susipeša) Rod.
ǁ intr. užduoti, supliekti: Sutar̃šė per smurgles Grv.
ǁ nurungti, aplenkti: Ji ir kitas [melžėjas] dar sutar̃šo Vv.
4. godžiai suvalgyti, sušlamšti: Kad taip konservų dėžutė papultų, sutaršỹtumėm dviese Grnk. Nepamatai, kaip sutaršai̇̃ riekę duonos su aliejum Kvr.
^ Šneka kaip pupų rėčką sutar̃šęs Ukm.
5. tr. šnek. pakratyti, supurtyti: Pynė kasą, kai sutar̃šė až plaukų pastvėrus! Švnč. Meškerią sutar̃šė, traukia, daboja – šapalas ažsikabinęs Ml. Sutaršiaũ, atšoko gerklėj [kąsnis] – i vė gerai Klt.
užtaršýti tr.
1. uždraikyti, apsklaidyti, apskleisti: Tuos takelius, kur vaikščiojai, šiaudais užtaršysu BsO322.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ užteršti: Vaikai pabuvo vieni, tai pirkią ažtar̃šė Dglš.
| refl. NdŽ.
3. NdŽ, Rgv šnek. užvalgyti, užkirsti: Sėsk, užtaršýsi bulvienės Skr.

taršýti, tar̃šo, tar̃šė
1. tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Jz, Žrm sklaidyti, naršyti, draikyti, draskyti, velti: Arkliai linus paklotus tar̃šo, t. y. plaiksto J. Žuksmą linų prirauna ir tar̃šo, kad pieskaus ir žolės nebūt LzŽ. Tada ranka tar̃šo pėdą, kab žolė išbyrėt Dv. Tai bernai ateina, kuodelius tuos tar̃šo [verpėjoms] Azr. Aukso žiedelis varžys pirštelį, o nuometėlis taršys galvelę LTR(Plv). Broliai kaselę tar̃šo, žalias rūteles barsto DrskD146. Netaršýkie, bernužėli, man gelsvų kaselių (d.) Mrs. Tėvo plaukus vėjas taršė S.Nėr. Nesiseks gyvent, jei taršai̇̃ paukščių lizdą Upn. Apiplikintos vėjo taršomos čiurlių gūžtos kabėjo palėpėse A.Vien.
| prk.: Taršo ir klaipo Dievo žodžius A.Baran.
| refl. NdŽ, KŽ: Raištelis ant galvos, kad plaukai nesitaršýtum J. Tar̃šos pupos par atšlaimą Dglš.
^ Tar̃šomės kai žirnis prieg kelio (vargstame) Vlk.
ǁ NdŽ, Dsn lamdyti, jaukti, kuisti, glamžyti: Vaikai, netaršýkit lovų! Vad. Apsklojimą ima ir tar̃šo rankele, neša in burnelę Str.
ǁ knaisioti, knebinėti, rausyti: Taršýti košę NdŽ. Taršýti žaizdą NdŽ.
2. tr., intr. NdŽ teršti: Ką daryt? „Skęsdamas ir už britvos griebiesi“ – reik į vežimėlį taršyt BsPIII70.
| prk.: Tar̃šo kalbą Db. Šlovę taršyti Tsk. Abiejų kūnu buvusiu švariu, netaršytu baisių valgių bei gėralų, nedergti bjaurų geismų bei troškimų Vd.
3. refl. DŽ, NdŽ siautėti, siausti, šėlti (apie stichinius gamtos reiškinius): Šiandie vėjas labai tar̃šos Pg.
4. refl. niršti, siusti: Labai tar̃šėsi vokiečiai Ėr.
| Praeitą naktį [lėktuvai] padūkusiai tar̃šėsi (skraidė, mėtė bombas) Ėr.
5. refl. dūkti, kultis: Krėtėjos eina drauge ir vakarą, geria, valgo ir tar̃šosi [su bernais] Dv.
6. refl. NdŽ darkytis apsirengimu.
7. godžiai, su apetitu valgyti, kirsti: Šeimyna, susėdus pietų, lašinius tar̃šo Šil. Radau Joną kopūstus betar̃šant Skr.
8. tr. šnek. smarkiai tąsyti, tampyti, purtyti: Aš sirata augau, ne bailė buvau – kap stversiu tą velnį už ragų, kap pradėsiu taršýt! Alv. Tokie vyrai kap ąžuolai pradėjo jį taršýt Grv. [Šuo] dasveja, vaikus an ūlyčios tar̃šo Pls. Vilką kalė taršýt, aš vilkui par galvą, avelės lėkt! Klt. Šuva katę tar̃šo Rm.
| prk.: Girdėjau, Anglija tar̃šo vokietį Mlt.
| refl.: Už krūtų ir tar̃šos [vyrai] Švnč.
9. tr. šnek. pajuokti, peikti: Na, ir taršýdavom tuos, kurie vokiškai šnekėjo Šk. Kap taršýt gãli valdžią! Švnč.
10. tr. NdŽ veltui eikvoti (jėgas, pinigus).
aptaršýti tr.
1. apdraikyti kuo: Visas veidas kaip avies vilnomis aptaršytas rš.
| refl.: Apsitar̃šius ir apsitar̃šius plaukais Skr. Tokia žebra, iš stubos išeina, plaukai apsitar̃šę Snt.
2. KŽ išpurenti, išpurtyti, iškratyti: Užmigom ant gerai aptaršýtų šiaudų NdŽ.
3. apdraskyti: Kur itai regėta – šuva aptar̃šė žmogų LzŽ. Valstiečiai griūte įgriūva į vidų, įsitempdami gerokai aptaršytą Lapeiką A.Gric. Šunys buvo taip aptaršyti, kad medžioklei nebetiko Mš.
| refl.: Bulius po šito mūšio buvo visas apsitaršęs rš.
4. Š apdėvėti, apnešioti.
5. refl. apsijuokti, susikompromituoti: Turiu pasitraukti tolyn, kad niekas nežinotų, jog teip puikiai apsitaršiau rš.
įsitaršýti įsismaginti, įsisiautėti: Kai įsitar̃šo visi [vaikai] rėkt, tai apsiklausyt negalima Rm.
^ Įsitar̃šė kaip ubago paršas (sakoma apie dūkstantį vaiką) LTR(Rm).
ištaršýti tr.
1. Rtr, Š, KŽ, Grš, Skr, Dbč, Trgn išsklaidyti, išdraikyti, iškratyti, iškedenti: Ištar̃šo pie tris žuksmus linų ir pėdą riša LzŽ. Eik ištaršýk kūgį, vešim šieną Lzd. Kab lija, netar̃šo – ilgai būna žalias [šienas]; kab ištaršai̇̃, tai supūdo [lietus] Kč. Kazė kamaroje ant lovos ištaršytų šiaudų jau visa naktis kaip verkia K.Bor. Lygiai paguldyta, neištaršyta pradalgė lengviau į pėdus rinkti J.Marcin. Ištaršýta pirkioj visa kas, ieškota ko Klt. Viską ištar̃šo išbūna tie vaikai Pc. Bobos ugnį tai ištar̃šė Rs. Ištaršýti, išpūdaloti (plaukus) BŽ485. Bovelna nesusivelia teip labai, mažna ištaršýt Aln. Sukneles, Dievuliau mano, kaip ištaršo [skalbimo mašina] Kvr.
| Toli vakaruose, prie aukštųjų Dubysos pakrančių, kabėjo vėjo ištaršyti debesys J.Marc.
^ Kad tau po vieną ranką ištaršýtų! Klvr.
| refl. intr., tr. Rtr, Š, KŽ: Lauryno plaukai išsitaršė, nudribo ant kaktos J.Marc. Pėdus sukrovus, sugrėbiami aplink išsitaršę javai rš. Išsitaršei̇̃ ir marškinius Pls.
ǁ sujaukti, suvelti, sukuisti: Lova visa ištaršýta Ėr.
2. panaikinti, išardyti: Ankstesnes apskritis, tuos valsčius ištar̃šė Žal. Tokią prakeiktą tvarką reikia ištaršýt Ėr. Namai ištaršýti, nieko nebėr Kvr. Kazokai vaistinę ištaršė jo B.Sruog.
3. išblaškyti, išskirstyti (žmones): Ištar̃šė, išstumdė žmones karas Pc.
nutaršýti
1. tr. taršant numesti, pašalinti: Dar reikės smėlio atvežt, kad vėjas nenutaršýtų [šieno nuo bulvių duobės] Dg.
| prk.: Nori mane suvilioti, vainikėlį nutaršyti V.Krėv.
2. refl. išsidraikyti: Plaukai nusitaršę po visą pagalvį rš.
pataršýti tr.
1. Š, NdŽ, Brt, Dg pakreikti, padraikyti: Šiaudų neturiu, tai samanų kiaulei pataršaũ Skr. Išejus rugių set ir kiek pasėjus, reikia tę pataršyt šiaudų, tai neiššals rugiai LTR(Vs).
| refl.: Rugių gubas suvežus, likdavo šiek tiek pasitaršiusių šiaudų, vadinamų pataršomis arba padraikėmis rš.
2. žr. ištaršyti 1: Jo pėdus karvės patar̃šė LzŽ. Pilnas dvaras karvelių baltus linus pataršė, baltus žirnius sulesė Ad.
3. kiek panaršyti, padraikyti: Jin (karvė) tą gubelę patar̃šė ir neėdė Pc.
4. apteršti, apšniaukšti: Pataršýti stalai – valgyta kieno Klt.
5. šnek. patąsyti, papurtyti: Jį reikia pataršýt, kad anas pasgirt, kiek tur grašių LzŽ. Už kojos patar̃šė ir pagriuvo LKKXIII25(Grv). Nelįsk, bo imsiu ir pataršýsiu žu plaukų Pls.
| Ka suknelė, o ka da klošavinė, vėjas patar̃šo, tai teip gražu ma[n] Snt.
^ Žiūro kap ožka, šunų pataršyta LTR(Smn).
| refl.: Pasitar̃šo až krūtų OG291.
pértaršyti tr. labai sutaršyti, suvelti: Girta, plaukai taršyti ir pertaršyti, akys drumzlinos iki pilkumo J.Balt.
pritaršýti tr.
1. Sut, NdŽ, An, Rm, Sv priskleisti, pridraikyti: Visur pritaršýta šieno Dglš. Šiaudų pilnus pastaldžius pritar̃šė Krkl. Dalge ir grūdų, ir šiaudų pritar̃šo, pribūva Krd.
| refl. NdŽ: Suradau prisitar̃šiusių siūlų ir suvijau kamuoliuką Rm.
2. NdŽ šnek. smarkiai privalgyti, prikirsti.
| refl. NdŽ.

×raztaršýti (hibr.) Tvr žr. ištaršyti 1: Raztarši̇̀s [vėjas] plaukus Pb. Vėjas raztar̃šė šieną Dglš. Dešims pėdų avižų raztar̃šė [galvijai] Grv.
sutaršýti
1. tr. LL208, Š, NdŽ, KŽ, Slv, Dkš, LTR(Kpč, Mrk), Kb, Pg, Rm sudraikyti, suraizgyti, suvelti: Jis sutar̃šė siūlus, t. y. supainiojo J. Anas vaikščioja sutaršýtais plaukais LzŽ. Pynė ką, tai ana kap sutar̃šė Švnč. Linai ant vežimo viškai čieli, ale tik sutaršýti, supainioti BM72(Žb). Apkulia kultuve, bo spragelu sutar̃šo, aptąso [linų pėdus] Dbč. Rankom kiek geriau supjauna, o kap dalge, tai sutar̃šo Ml. Mano tėvukas nekentė tos jaujos, ka tuos linus labai sutar̃šo [minant] Kvr. Kap regi sutarši̇̀s [karvės] šiaudus Grv. Kariuomenė sutar̃šė avižas, grikius Prl. Vyras … dar ne kartą man kaselę sutaršis TŽI256(Prl). Ir suvilgiau sau gražias kojeles, ir sutaršiau sau glotną šerstelę (d.) Ktv. Dailinos abipus sklastymo sutaršytus plaukus S.Čiurl. Prabėgdamas vėjas stogo šiaudus sutaršė T.Tilv.
| refl. NdŽ, Ml, Pns: Susitar̃šė plaukai ant galvos J. Sustar̃šo rugiai dalgėm pjaunant Lb. Suspynė, sustar̃šė galvelės [linų] Žln. Stogam gi reikėjo mat [kūlių], su pjautuvu gi supjauna, anys gi nesustar̃šę Kur. Nebėr, peržegnok – sustar̃šė siūlai Aln.
ǁ sujaukti, sukuisti: Sutaršýta laška, sukoneveikta Lp.
2. tr. sudraskyti, suplėšyti, suardyti: Nupirksi lelę, tuoj i sutar̃šo Rm. Knygos senos, sutaršýtos Švnč.
ǁ sutrupinti, sudaužyti: Kaulas vienas stovi gerai, o kitas sutaršýtas Slk. Bombos stubą sutar̃šė Krsn.
ǁ sugadinti, padaryti netikusį, pakenkti kam: Labai sutar̃šė mane to liga Dglš. Sutar̃šė žmogui gyvenimą (išskyrė su žmona) Klt. Kad tik ji visai manęs nesutaršýtų! Kbr.
| Kažin, ar suslauksme savo mokyklos, ar vė mus sutarši̇̀s [lenkų šovinistai 1936 m.] Švnč.
3. nugalėti, sudoroti: Sutar̃šė juos vokiečiai Ėr. Mane būtų sutar̃šę kai šiltą vilną Jrb. Aš tave kai griebsiu, tai kai šiltą vilną sutaršýsiu, tik nenoriu kišt nagų! Vlkv. Sutar̃šė sūnelį kap šiltą vilną (turėjo vesti) Dg.
| refl. Nč: Išvaro abi kiaules ganyt i sustar̃šo (susipeša) Rod.
ǁ intr. užduoti, supliekti: Sutar̃šė per smurgles Grv.
ǁ nurungti, aplenkti: Ji ir kitas [melžėjas] dar sutar̃šo Vv.
4. godžiai suvalgyti, sušlamšti: Kad taip konservų dėžutė papultų, sutaršỹtumėm dviese Grnk. Nepamatai, kaip sutaršai̇̃ riekę duonos su aliejum Kvr.
^ Šneka kaip pupų rėčką sutar̃šęs Ukm.
5. tr. šnek. pakratyti, supurtyti: Pynė kasą, kai sutar̃šė až plaukų pastvėrus! Švnč. Meškerią sutar̃šė, traukia, daboja – šapalas ažsikabinęs Ml. Sutaršiaũ, atšoko gerklėj [kąsnis] – i vė gerai Klt.
užtaršýti tr.
1. uždraikyti, apsklaidyti, apskleisti: Tuos takelius, kur vaikščiojai, šiaudais užtaršysu BsO322.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ užteršti: Vaikai pabuvo vieni, tai pirkią ažtar̃šė Dglš.
| refl. NdŽ.
3. NdŽ, Rgv šnek. užvalgyti, užkirsti: Sėsk, užtaršýsi bulvienės Skr.