Procesorius, valdantis visą kompiuterį.

Pagrindinė kompiuterio dalis, valdanti visą kompiuterį.
Procesorių esti įvairių tipų, nes ir kompiuteriai įvairūs. Tačiau praktiškai į kiekvieną centrinį procesorių įeina valdymo įtaisas, aritmetinis įtaisas, procesoriaus registrai ir kiti kompiuterio valdymui reikalingi komponentai. Dažnai ir operatyvioji atmintis laikoma centrinio procesoriaus dalimi.
Procesorius skaito komandas iš operatyviosios atminties, jas iššifruoja, daugelį operacijų pats vykdo, kitoms vykdyti siunčia atitinkamus signalus į kitus kompiuterio įtaisus.
Kompiuteris gali turėti ne tik centrinį procesorių, bet ir vieną arba kelis papildomus procesorius – koprocesorius.

Skaitmeninio kompiuterio įrenginys, kuris, apdorojant duomenis, automatiškai realizuoja sprendžiamo uždavinio programos komandas (centrinis p., mikroprocesorius).

Kompiuterio įtaisas, paspartinantis grafinių vaizdų kūrimą, apdorojimą ir pavaizdavimą ekrane.
Tai kompiuterio plokštė, turinti grafikos procesorių, apdorojantį vaizdus sparčiau negu centrinis procesorius.

Įtaisas, galintis vykdyti komandas ir duoti jas kitiems įtaisams.
Tai labai bendras procesoriaus apibūdinimas, nes procesorių ir jų atliekamų funkcijų įvairovė labai didelė ir ką nors pasakyti, kad tiktų visiems procesoriams, yra sunku. Netgi kompiuteris gali turėti kelis įvairios paskirties procesorius. Tačiau kai kalbama apie kompiuterio procesorių, paprastai turimas omenyje centrinis procesorius, o kiti kompiuterio procesoriai vadinami koprocesoriais.