pliùrti, pliū̃ra (-sta), -o intr., pliū̃rti šnek.
1. tižti, praskysti: Kelias jau pliū̃ra, tuojau neišvažiuosi Ds. Tiži žemė pliuro čia pat po kojomis rš.
ǁ drėkti, šlapti, bjurti: Pliūra oras ir kelis, kad lyna, sninga baisiai J.
2. viduriuoti: Pliurte supliùręs J.
3. plėstis, tįsti, plerti (apie drabužį, audeklą): Naminės medžiagos drabužiai pliùrsta Kair. A nepliùrs, jei teip megsi? Ms.
4. NdŽ silpnėti, glebti: Pliurte supliurau kaip liurba J.
5. pykti, darytis irzliam: Pamačiau, kad jis jau pliursta, tuoj nustojau erzinti Jnšk.
6. darytis nedoram, negeram: Ano vaikai pliùro pliùro ir išejo į nėkus Šts.
išpliùrti intr. šnek.
1. Š ištišti, praskysti: Išpliùrusi žemė, moteriškė, t. y. išsklidusi J. Eita į armijas (klimpsta), negal nė išbristi: dabar žemė išpliùro Grg.
| Šį kartą mūso duona išpliùrusi (susalus) Akm.
2. išsidrėbti, išdribti: Mūsų mat toki giminė: tuoj ant visas šalis išpliùrsta (nutunka) Upt. Išdribus, išpliurus jin – karvapilvė Šln.
3. išsitampyti, išplerti: Mat kai išpliùro švarkas Kair.
4. Plt būti netvarkingai apsirengusiam, apsipešiojusiam.
išpliùrusiai adv., išpliūrusiai: Išpliūrusiai apsidariusi boba dublunkė vadinas Ggr.
5. J būti apsileidusiam, ištižusiam.
nupliùrti intr. šnek.
1. nuplyšti, nuskurti, nusigyventi: Nušliuręs nupliùręs par gėrimą Rdn.
2. būti blogai nusiteikusiam, nusiminusiam, nuknabti: Ko vaikščioji toks nupliū̃ręs? Žg.
papliùrti intr. šnek.
1. GGA1885,939 praskysti, patižti: Atmirko, papliuro dirvos J.Balt. Keliai taip papliurę, kad arkliai nė tuščio vežimo nebepajėgia patraukti I.Simon. Kojos iki riešų šmukštinėjo į papliurusią šaltą tyrę: sniegas ir vanduo, sniegas ir vanduo J.Balt. Vandeniu papliùręs visas kelias Grž.
| Akys pilkos, papliurusios vandeniu kaip pelkės rš.
ǁ pasidaryti drėgnam, pabjurti: Suvis papliùro oras – pliaupia i pliaupia lietus Jnš.
2. išplerti, apdribti: Pasikeitusi tokia, papliū̃rusi Krš.
3. nuknabti, nuliurbti, sužūti: Višta kažko papliū̃rusi, ar serga – stovi susitraukusi Užv. Užejo lytotos dienos, ir papliū̃ro bemaž visi vištalukai Vvr. Pliumpsina paskui savo žąsis, įtraukęs galvą į pečius, kaip papliūręs viščiukas rš. Jis turbūt serga – toks papliū̃ręs Kv. Vakar gėrė gėrė, o šiandie vaikščio[ja] papliū̃ręs Kv.
supliùrti intr. šnek.
1. praskysti, ištižti: Tokia žemė bloga, supliùrus, kur slėni Pl.
ǁ pasidaryti drėgnam, subjurti: Supliū̃ro oras, t. y. lietus lyna J. Bobų vasara, bet supliū̃rusi, vis palyno[ja] Ggr.
2. išgverti, išklerti: Girnos supliùrę, nemala Gs.
3. sutrikti, sukliurti: Supliursta, kad išsigera, muno vyralis (netenka išmonės, proto) Šts. Supliuro visai viduriai, nežinau, kas bebūs Brs.
4. sudribti, susmukti: Audimas staklėse supliùręs Krkl.
5. pasidaryti piktam, susiraukusiam, irzliam: Ar tu vis toks supliuręs, ar tik šiandien? Jnšk.

váikščioti, -ioja (váikšto), -iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščióti, -iója, -iójo Pls; SD111, SD25, H, H273
1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Beváikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai váikščioti KŽ. Aš váikštau, judu, man šilta Ad. Ma[n] negerai nė gulėt, nė váikščiot Jrb. Velyt pagulėt, ką vaikščiot Lt. Kap váikščiot, tai galas (uždūstu) Dglš. Váikščiot – sopa kojas, negaliu Jž. Jei daugiau váikščioji, pradeda skaudėti [lūžęs sąnarys] Žlb. Širdis pastaiso, kai váikščioji Šmn. Žadu jau váikščioti. – Neváikščiok dar, biškį pagulėk Trk. Aš dar váikščiodama sirginėju Krs. Vaikščiodamas persirgau N. Reik su arkliais po lauką dirbt, váikščiot, tai žaizdos ir žaizdos an tų kojų Sk. Váikšto su dalge šieną pjaudamas Žml. Nuo pavasario lig pat rudeniui turi vaikščiot diena dienon su botagu Rš. Naktimi váikščiojo [miegodamas], tai reikė buvo žiūrėt Pv. Naktimi vaikščiojįs Q350. [Lunatikas, –] kursai váikščio[ja] par miegą I. Medinių (klumpių) padirbdavo, kad gera būdavo, kad šilta kojom, tiktai váikščiot tai sunkiau su mediniais Antš. Aš mat tokia tridas, vis lekiu ir lekiu, pėsčia neváikštau Slm. Užkūrei – dūmų lig žemės, pasilenkęs váikščiojai [dūminėje pirkioje] Škn. Susirietęs, nusilenkęs vaikščioju SD133. Raišui liepė keltis ir vaikščiot SPI178. Jis pašoko ir vaikščiojo SkvApD14,9. Dabar bent sausa vaikščioti Žem.
| Toj moteriškė ant karštos žemės klupsčiais váikšto [ravėdama] Pls. Samanykščioj sausa, keliaklupsta vaikščiojau rinkdama [uogas] Klt. Nėščia váikščiojau keliais, burokus sodinau Vad. Su saiku gerdavom, keliais neváikščiodavom Plvn. Ant rankų pasiremia, kojas iškelia i váikšto Grž. Užkulnio neprileidžia in žemę, pirštais váikščioja Alv. Váikščiok an galų pirštų – miega visi [po šokių] Pv. Váikščioja stypinėdamas kaip gandras NdŽ. Šuo mokėjo váikščioti ant paskutinių kojų NdŽ. Tas tėvas sėdžia ant nugaros, o tas arklys tik piestu vaikščioja, i gana LMD(Grz).
| O kaip gražios yra kojos, vaikščiojančios kalnuose MP127. Daug metų jau váikščio[ja] muno kojos, dešimtais metais esu gimusi Pln. Mano koja jau seniai nenori váikščioti Srj. Tegul tavo kojos vaikščio[ja] kaipo raitos S.Dauk.
^ Vaikščioja kai parmušta Tr. Váikščioja kai su tešmeniu Švnč. Váikščioja, ka kiaušinis nuo galvos nenupultų Bgt. Vaikšto kaip an ledą sušalęs Tr. Ko vaikštai kai kaulą prarijęs LTR(Grz). Váikščioja kap višta sušlapus Alv. Vaikščioja kap višta, dėčius pakorus LTR(Smn). Dažnai laimė basa váikšto (ir neturtingas būna laimingas) Tr. Koks tę draugas: vienas pėsčias vaikščioja, kitas važiuoja LTR(Grv). Bevaikščiojant kojos lig senatvės pro pakaušį išlįs Tl. A žinai, kaip meška váikščio[ja] po kerpes? (jei vaikas sako nežinąs, tada jį niurko) End. Dvi sesutės stovi, viena vaikščioja (durys) LMD(Ldk). Paršas guli, o lašiniai vaikščioja (slenkstis) LTR(Kp). Ant lentukių vaikščioja, ragu žolę ėda (žąsis) LTR(Jrg). Buvo gyvas – pats vaikščiojo, miręs kitus nešioja (jautis ir iš jo odos pasiūti batai) LTR. Kada gyvas buvau, gyvus penėjau, kada numiręs buvau, gyvus nešiojau, gyvi apačioj manęs vaikščiójo (valtis) Sch66. Kas yra: par rytą váikščioja an keturių kojų, par pietus – an dvie, vakare – an trijų (žmogus) Grv. Turia kojas – neváikščioja, turia plūksnas – neskraido, turia šiaudų – neėda, turia dūšią, – bet ne visada (lova) JT246. Turi kojas, o nevaikščioja, turi šiaudų, o neėda, mato duris – neišeina LTR(Mrj). Ant galvos pastatytas, ant kojų vaikščioja (bato vinis) LTsV557. Kap mane prikala ant kojų, tai aš vaikščioju ant galvos (vinis) LTR(Vlkv). Kap reikia vaikščioti, kad batai neplyštų? (basam) LTR(Mrj). Kas vaikšto aukštyn kojom? (musė ant lubų) LTR(An).
ǁ tr. žingsniuojant minti: Váikščioti taką NdŽ. Sunku akmenėliui, per kurį vaikščioja LTR(Kpr). Ana y[ra] neverta šventos žemės vaikščioti Šts. Aš tą tiltą vaikščiojau, aukso žiedą ridenau (d.) Grž. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotražiu ražysiu KlvD187.
2. intr. KŽ, Ms, Vkš, Sdb, Lt, Aps, Jž, Slm sugebėti eiti, paeiti: Kūdikis dar nevaikščioja N. Kitas anksti pradeda váikščiot vaikas Klt. Mano Onutė da buvo mažutė, da aplink stalą váikščiojo ansistvėrus Žl. Tas vaikas neváikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėka i rėka kaip pasiutęs Lk. Berniukas buvo, tai gal trejus metus neváikščiojo Kp. Šakų (lukštų) vanus taiso, kad nevaikščioja vaikai Sln. Vaikščiot jis vaikšto Jnšk. Váikščioji i džiaukis, ko dar nori parsenęs? Rdn. Jau devintą dešimtį baigiu, ale váikštau da Ssk. Váikštąs, visa, ale dirbt negali Kz. Váikšto, neguli, al jau gerumo nėra Mžš. Tiktai jis ilgai nesirgo – váikščiodamas mirė Brb. Visos [bendraamžės] serga, nebeváikšto, tai su lazdom eina Kp. Tu nė nepagalvoji, kaip aš váikščioju: einu su lazdoms Stak. Pats neváikščioj[o], vedė už rankos vaikai DrskŽ. Kojos va sopa, negaliu váikščiot Grv. Kojos labai menkos, kojums sunkiai váikščioju Krž. Anys (vaikeliai) del silpnumo amžio negali vaikščioti PK195. Kaulas kraiposi, negaliu váikščiot Sn. Menka liga gulėjo gulėjo, o dabar nė biškio nebipaeita, neváikščio[ja] End. Váikščio[ja] motriška jau po biškį, gaspadinau[ja] Trk. Berniukas ant visų keturių váikščiojo, kaip ir beprotis paliko Antš.
| refl.: Atsikelu, išsivaikščioju, i váikščiojas Krš.
ǁ prk. būti gyvam, gyventi: Štai kas yra, sūneli: nei mano mamytei, nei man pačiai nebuvo, gal ir tau nebus lengva šioj žemelėj vaikščioti… A.Vaičiul. Mes tebeváikščiojame šioje žemelėje NdŽ. Kol pasauly vaikščiósiu, tai vis minėsiu geruoju Pl. Kas mislijo, ka po tokios opieracijos po tą žemę vai̇̃kščiočiu Krš. Ana jau senai po žemėm, ė aš do váikščioju Dglš. Jūs dar jaunesni, dar váikščiokit Kpč. Tegu váikšto jauni Žsl.
^ Váikščiaite su Dievu! (pasakyta atsisveikinant) Lz. Laimingai váikščiot! Pnm. Kad tu neváikščiotai! Kpč. Kad tu nevaikščiotai po baltą svietą! Arm.
3. intr. R, R114,201,377, MŽ, MŽ149,506, Sut, KBII194, M, L, KŽ šen ir ten eiti: Vaikščioju, aplink einu, slankioju MŽ267. Kas girdėt, kur tu váikščiojai? LzŽ. Ligi nesutemus reikėjo vaikščioti J.Jabl. Lig vėlai vaikščiojo miške Lt. Gerų tėvų vaikai naktį neváikšto: dieną išeina, dieną ir ateina (juok.) Trgn. Gaspadinė valgį virdama galėjo apsukuo [ugniavietę] vaikščioti S.Dauk. Ne ieškai, o váikštai kampas iš kampo Mrj. Vaikai váikščioja paskui, nelienka niekur LKT403(Šč). Anos abi váikščioj[o] visa kartu LKKXVIII160(Zt). Neváikščiojęs buvo tūs kraštūs LKT111-112(Klm). Aš skėmiškai pakalbu: ten vaikystė, ten panystė, ten váikščiota, šokta Bsg. Varniai – būti, váikščioti – kaip numie aš Varniūs Plt. Nueinam į traką, į pievas, nu tai varlinėjam, váikštom pagal markas Pn. Par tą trobą váikščioju, nu nerandu durių Klk. Žiūriąs, vaikščiojąs – tuščios trobos, žmogaus nė vieno Sln. Viena lieku. Pamatysi – neváikščioju, ateik padabot Klt. Viena diena nesiregi váikščiojant, kita diena nesiregi Dglš. Pensiją gauna, vai̇̃kščiotų po trobą, po kiemą, ne – dar pulna į darbą Krš. Be darbo kap váikščiotai, tai sakytai, kada tas vakaras bus Btrm. Pasiėmė votegą i váikščio[ja] po karves Gd. Váikščiojom visi po kiaules Plv. Nenori mokytis – galėsi paskui žagrę váikščiot VšR. Paskuo ekėčių, paskuo plūgo turėsi váikščioti par dienas Grd. Jaunam vyruo niekas nebuvo váikščioti po plūgo End. Vaikščiodavo pečius suglaudę Pin. Váikščioja insispendus, te bast, te bast Švnč. Bobos su ryšeliais, vyrai rankomis kišenėse vaikščioja Žem. Praded gaideliai giedoti, praded dvariškiai vaikščioti KlpD75. Vaikščiojo tėvulis pabarėmi, parugėmi LTR(Ndz). Váikščio[ja] močia po dvarelį sūnytėlius kilodama JV674. Pamačiau savo mergelę pylimais bevaikščiojant KlvD35. Šen vaikščiojau, ten vaikščiojau – nebėr rūtų vainikelio (d.) Šll. Kur pripratęs váikščiot [arklys ardamas], tę ir váikščioja, o kitur jo nepastatysi Kpč. Briedys po laukais váikščioja Rdš. Apie triobas buvo briedžio váikščiota – kaip karvės pėdai Ob. Veiza – padvarijo[je] váikščio[ja] kiaulės su vaikais Nv. Kai šalta tvarte, avelę paleisk in karvę – i tegu váikščioja Klt. Vaikščio[ja] pova po dvarą StnD16. Šarkos váikščio[ja] po kiemą – jau svečių y[ra] LKT43(Lc). Kai varną pašauna, pėsčia váikščioja Dkš. Žąses visos váikščioja aplink jį (piemenį), o jo užmigta Kpč. Jeigu ilgas lytus, vištos váikščio[ja] sau paleidusios sparnus Erž. Tegul duoda darbą ne tokį váikščiojantį Slnt. Naktys nevaikščiojamos Šts. Yr piliakalnis toks aplink váikščiojamas Skp. Duok vaikščiot tavuosna pulkuosna, kur visi vierni gyvena PK77. Bet anys, išvydę jį vaikščiojant po marius, tarėsi sant pakusą, ir rėkė labai Ch1Mr6,49. Nedrįso regimai vaikščioti BPII143.
| prk.: Smertis apsukuo váikščio[ja], o kitus apšnekat Rdn. Išrodė kaip ir sveikas, ale su smerčiu váikščiojo žmogelis Krš. Tau josios (dalios) ieškoti netenka, ji pati paskui tave vaikščioja V.Krėv. Atejo tokis laikas, kap žemė pradėjo váikščiot: buvo dvaro, daba mūs Upn. Dabar duona par daug rankų váikšto, tai mes plutelę vis nuraikom Mžš.
^ Váikšto kaip veršis be darbo Str. Par dienas tik váikščio[ja] bambą kasinėdamas, i gana Kv. Vaikščio[ja] rankas sudėjęs, kaip atsėjęs VP48. Váikšto váikšto kaip salyklą padiegęs Ps. Bėdos medžiais nevaikšto, jos par žmones eina Ps. Smertis šūkaudama neváikščioja Mrc. Nu jau ta žeme neváikščio[ja] – torums, mietais (visaip išsidarinėja) Pln. Nelaimė nevaikšto viena LTR(Km). Kad neturi barzdos, tai nevaikščiok su ožkom LMD(Lzd). Aš su pinigais neváikštau (nesiderėsiu: kiek prašysi, tiek duosiu) Aln. A jis geras? – Geras: gali̇̀ su kuolu aplink váikščiot Šln. Dvi sesi paežiu vaikščioja i niekaip negali susieit (akys) LTR(Krk). Kai jaunas buvau – dvarus valdžiau, kai išaugau – kalnus verčiau, kai numiriau – po bažnyčią vaikščiojau (jautis) LTR. Vaikščiojo mergelė po pievelę ir išbarstė perlus; mėnulis matė, bet nesakė, saulė kėlė ir surinko (rasa) LTR(Ut). Vaikščiojau naktį, pamečiau sagtį; mėnuo atrado, saulė pagavo (šalna) Ppl. Vaikščiojo panelė po aslą ir į kampą atsistojo (šluota) LTR.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Lnkv: Ten váikščiojas dideliai i laužos gėlės Pln. Ką čia váikštais po svetimus pašalius, da pavogsi ką Slč. Paleidė váikščioties po miestą RdN.
ǁ daug kartų eiti kuria kryptimi (į vieną ar į kitą pusę): Aš tuom keliu váikščiojau, tai šaltinį žinau Dv. Jau šituo keliu, kad jį versmelė, važiuota ir váikščiota Svn. Váikščiodavau tiesiai par mišką, vis biškį arčiau PnmR. Kadai váikščiojom [į Vilnių] pėsti Pb. Anys váikščioja prie mūsų pirkią, tai išmins takus Klt. Prie kapus váikščiodavom Klt. Vieta, pro kurią kasdien váikščiojo medžiotojas NdŽ.
| Mažos durelės žmonėms váikščioti (įeiti ir išeiti) NdŽ.
| prk.: Pagirtas…, kurs vaikščio[ja] Dievo kele Mž386. Keliu tiesos stipriai vaikščiókit DP591.
^ Gera galva blogais keliais nevaikšto KrvP(Vs).
| refl. prk.: Vaikščiojąsis keliu neišžagtu, tas man tarnaus DP553.
ǁ N, Sut, M, L, LL231, KŽ ilsintis šen ir ten iš lėto eiti, ėjinėti: Šaligatviu, po parką váikščioti DŽ. Ilgai váikščiojom kartu NdŽ. Jaunimas tai parugėm váikšto, dainuoja Vdn. Po daržytį vaikščiodama vainikytį pyniau BzBkXV139. Kas subatoj vakarely ejau vaikščiot su berneliais LTR(Grv). Gana, dukrele, gana váikščiotie, žalia rūtelė gana nešiotie DrskD169.
| refl. KŽ: Per ilgai váikščiotis, užsivaikščioti BŽ149. Ponai eidavo váikščiotis Rmš. Kad tik po pietų, i nebesiváikščioja [ligonis] po kiemiuką Rd.
ǁ prk. draugauti: Baltrūniokas vaikščioja su Varnaičia, gal ir sudaris porą Ukm. Váikščios váikščios ir suskabys Srj. Aš su savo Juozu visus metus váikščiojau Vrn.
4. intr. KŽ, Grnk, Upn, Sb, Grv, Lt, Aps, Vlk nuolat, dažnai eiti kur ar turint kokį tikslą lankytis: Nekviesti čion neváikščioja NdŽ. O vaikai tai váikščiojo lietuviškon mokyklon Dv. Menkai váikščiojau mokytis Ker. Gražių nažutkų nebenešiosi ir pamergėliuos nebevaikščiosi Kp. Nenori dovanai váikščiot Asv. Kolchozan váikščiojam, linus ravėjam LzŽ. Buvo žmuoj ir váikščioj[o] ponop darban (ps.) Lz. Perdieniu váikščioja in tarnybą Dsn. Vakar kunigas buvo pas mum (prieglaudoje), aplanko dažnai, jis po palatus váikšto Avl. Niekas nevaikščio[jo] pirtin, sako, susdavinėja Pst. Karvės váikščiojau veizėdamas pirkti Šts. Váikščiojau ruda rudine paukščių medžiot Dgč. Váikščioti į riešutus NdŽ. Kelis metus vaikščiójau in daktarus Drsk. Mėnesį vaikščioji, kol priima, metus vaikščioji, kol pasiuva A.Gric. Į teatrą vaikščiosiu kaip vaikščiojęs, nepaisydamas jokių draudimų V.Myk-Put. Bernas váikščiojo pas mergą, kol apšukojo DrskŽ. Neváikščiojo in ją, tik atvaži[av]o stačiai maršelgom Klt. Kad jau pamiršau, kap váikščiojau [pas mergas] Alv. Jeigu aš pas aną gyvą neváikščiojau, mun nereik nė pas mirusį Trk. Kitaip aš kalbu, o kitaip dūmoju; kitur aš einu, o kitur vaikščioju D.Pošk. Jis patis teikės mūsump váikščiot ir lankyt mus DP237. Jiemus nesunku buvo ant tų atlaidų váikščiot ir teip ilgą kelią del tarnavimo Dievo keliaut DP64.
| O kodėl neis, ar ne váikščiojamos (jaunos) dienos? Rm.
^ Be reikalo nevaikščiok pas poną, be ligos – pas daktarą KrvP(Km). Kur karalius pėsčias vaikšto? (į išvietę) Šk.
| refl.: Nebváikščiojas [į bažnyčią], atprantas Krš.
ǁ tr. lankyti: Kas váikščiojęs mokyklą, tai jau tas gali ir pasaką pasakyt, ir giesmių pagiedot – visa Arm. Profesija nedidelė, nereikia technikumą vaikščiotie Dgp. Pabaigė sesutė váikščiot jaunimėlį ir žada nustoti nešiot vainikėlį (d.) Pc.
ǁ tr. atlikinėti: Mano momos moma váikščio[jo] baudžiavą Ad. Kur žmonės vaikščiodavo baudžiavą, išdarbis tildė pono reikalus A1884,298.
ǁ tr., intr. FrnS141 meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas; eiti atlikti tam tikrų apeigų: Su giesmėm palei kryžius váikščiodavo Sb. Pradžioje sėjimo vaikščiojo Kryžiaunas dienas. Maršalka Vaitiškis vedė nuo kryžiaus prie kryžiaus M.Katil. Kasdien mišias ir stacijas vaikščiosiu! Žem. Kas norėjo, gradusus vaikščiojo [Šiluvoje] Žem. Gieda, stacijas váikščioja Gs. Meldėmos, i gan, váikščiojėm kalnus Brs. Žemaičių Kalvarijo[je] žmonys būrių būriais kalnus váikščio[ja] Vkš. Buvo tai vienas gaspadorius, kuris po kartą tik ant metų spaviednės tevaikščiojo Sz. Jie retai teváikščioja sakramentų KŽ.
5. intr., tr. L keliauti, klajoti: Aš po pasaulį váikščiojęs, daug visko matęs Brž. Ans po visus miestus yra váikščiojęs Krš. Po Prūsių žemelę nuliūdęs vaikščiójo, apie savo kraštą dažnai minavojo TŽIV598(Paį).
^ Svietą váikščiojęs, visa žinosi Brž. Baltas, kertuotas po visą svietą vaikščioja (laiškas) LTR.
ǁ intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, vienur kitur užsukant: Váikščioti iš namų į namus NdŽ. Nuo numų iki numų vaikščioju D.Pošk. Vagis apnasriais svietą mokydamas váikščio[ja] J. Dabok, saugok pirkią, cigonkos váikščioja Klt. Trys karaliai váikščioja, būdavo, par pirkiom Klt. Par Užgavėnes Viekšnių vaikai liuob žydais váikščioti Vkš. [Žmona] eidavo palei svietą [siūti], palei svietą váikščiodavo Kp. Žydai liuobės po kaimus váikščios kriaučiaudamys End. Reiks prasmanyt váikščiot per kiemais – maž pastaisyčia (iron.) Švnč. Senais laikais velniai váikščiojo po žmonis Yl. Per žmones váikščioti NdŽ. Po talkas beváikščiodamas savo daržą sušaldė Krs. Dėl to jūs tokios geros, nepanabernos, ka jūs po svietą váikščiojat Jdr. Váikščioja [tyrinėtojai] po pirkiom kap ubagai Grv. Tada daug kas su tarbelėm váikščiojo (elgetavo) Rš. Apsukai vaikščiojo, darydamas daug gero VlnE57.
^ Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus, kol ką sutvarkai LKKXVII191(Krtn). Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv).
ǁ intr. (ppr. einant, vykstant nuo vieno pas kitą) verstis (kuo): Povilaitienė visą gyvenimą už babą (pribuvėją) váikščiojo Sml. Pavargėliais váikščios [našlaičiai] Grz. Mes savo gryčios neturėjom, po nuomas váikščiojom Bsg. Antanaitis seniau váikščiojo arendose, tik paskui nusipirko Pajulius Sml. An pusių váikščiodavo labai biedni Pl.
6. intr. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Petras už tuos pinigus nusipirko ūkį ir daugiau nevaikščiojo po žmones LTR(Mrj). Kai neturėjom žemės, tai visur váikščiojom Antz. O vaikščioti kasmet nuo vieno gaspadoriaus pas kitą jie irgi negalės A.Vien.
7. intr. Pl turėti tam tikrų (išorinių ar vidinių) ypatybių; būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Valgėme biralinę duoną, vaikščiojome su žaizdomis nuo rykščių J.Gruš. Supleišti kojas, váikščioji kruvinom blauzdom [ganydamas gyvulius] Dglš. Velnias váikščio[ja] su ragais, su viskum Krž. Ir váikščiojo lig smerčiai su kreiva burna Aps. Voras váikščioja kuprotas NdŽ. Šitokia karšta vasara, kai čebatas [įdegus] váikščiok Klt. Sloba, kvara devynelis metus váikščiojau Pls. Daug kas be proto, be razumo kokio váikščioja Aps. Ir váikščioja kaip ir be pometies Plvn. Pirm neváikščiojo tos motriškos riebios kaip bačkos Sd. Aš stora (nėščia) po karo váikščiojau Jd. Ana váikščioja sunki Avl. Tėvelis da gyvas buvo, kai mamytė sunkume váikščiojo Šln. Jis váikščioja iškėlęs galvą NdŽ.
^ Vaikščioja kaip musmirių priėdęs LTR(Rs). Vaikščioja galvą nuleidęs kaip dvarą pardavęs Jnš. Váikščio[ja] kaip musėlę parkandęs Kv. Vaikšto nosį pakabinęs LTR(Zp). Váikšto kaip kojon įsikirtęs Kp. Vaikščioja lig su vištos galva LMD(Mrj). Váikšto kaip dvasia be vietos Trs. Vaikščioja kai kūnas be dūšios Sln. Tom pačiom akim váikšto Švn. Ko váikščioji kai voras kuprą papūtęs? LKT178(Jrb). Vaikščio[ja] sau uostus papūtęs LMD(Tl). Ale váikšto vis kap pūslė paspūtus Švnč. Váikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro Krš. Ko daba váikštai rūrą užrietus, nė nesilabini Jd. Kas negerai, kad váikščioji patempęs lūpą? Vkš. Kopūstų su blynais prikemša, tai váikšto pardien gurklį pastatęs Dkk. Vaikščioja kaip dūmas (girtas) Kltn. Po boliaus visi kaip galvas pametę váikšto Ktk. Kad sutino kaklas, tai kaip amerikonas váikščiojau Svn. Išplakiau kojas dilgėlėm ir vėl kap ponas váikštau (pasveikau) Mrs.
8. intr. tam tikru būdu tvarkyti savo išvaizdą – nešioti, dėvėti, avėti: Vyrai váikščioja barzdoti NdŽ. Palaidais plaukais niekas neváikščiojo, visos liuob susipinti Vkš. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Aš plika galva neváikštau, ausys nekokios Ob. Neváikščiok nuogais keliais Prn. Anksčiau vaikai grynu pasturgalaičiu váikščiodavo Srj. Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumėm S.Dauk. Vasara, šieno laikas, plikas galėjai váikščioti Yl. Dabar niekas apiplyšę neváikšto Slk. Tau pirksiu, o ana (podukra) gryna váikščios?! Aps. Váikšto išsipusčius kai poniutė Ds. Váikščioja kap varna po juodais (juodai apsirengus) Pv. Na ir purvinai váikščioja! Pv. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Vaikšto žebras kaip kiaulę žindęs Tr. Gaspadorius bagotas: pančiu susijuosęs váikšto (iron.) An. Audžiant įmargindavo, tai visai rainom kelnėm váikščiodavom Antš. Aš kraują perlėjau, tu dar be kelinių váikščiojai Btrm. Su kailiniais reiks visa vasara váikščiot (šalta vasara) Klvr. Močia va váikšto juoda suknele Avl. Váikšto suknę tokią šiltą užsivilkus par karštybę Mžš. Iš dirvono bobų kepurę su kyveliu nusipynėm i váikštom Pl. Dievo tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja, o dūšios jų pilnos Dievo dovanų SPII36. Antri raupai rūbų, kad kas ne pagal savo stano brangesniuose rūbuose vaikščioja, negi jam pridera SPI254. Jis (Judas) savo šarvu vaikščioja kaip ricerius BB1Mak3,3. Basas nevaikščiosi, vis reikia apsiavus J.Jabl(r.). Aš dar pamenu gerai, kap su vyžais váikščiojo DrskŽ. Su vyžom kap ir basos po rugienas váikštom Pl. Dar̃ vaiką paleisk, ka jis nemoka váikščiot basas Kpč. Dabar šalta, lytus, basi váikštot Sg. Basutė gruode váikščiojau Dglš. Vienais kandaliukais váikščiočia, kad tik sveika būčia Pc. Trobo[je] váikščiok su lepšėms LKT55(Vkš).
| Kurs su lyčina vaikščiotum, pakūtą pildys teip pat metus trejus P.
^ Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja PPr288. Kurs nedirba, váikščio[ja] pilvą susijuosęs LKT83(Pln). Kas nedirba, tas be kelnių vaikšto LTR(Klt). Kriaučius su suplyšusiom kelnėm váikšto, daktaras su ausim ligota Jon. Anas pliku užpakaliu jau seniai váikšto Tr. Kas užgins bagotą basam váikščiot! Sn. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTR.
| refl.: Eime, mergele, mūsų šalelėn. Mūsų šalelėj lengvi darbeliai: nei sėjus pjovus – pinigai rankos, nei verpus audus – gražiai vaikščiojas VoL433(Lzd).
9. (plg. l. chodzić) intr. tam tikru būdu gyventi, elgtis: Aš ponia (instr.) váikščiot nemokėsiu Tvr. Tamsta váikščioji su visu po seną gadynę Lc. Kas jau puikiai váikščioja, tai pinigų nė kiek neturi Srv. Aukštai váikščiojąs (besipuikuojantis) žmogus KlvrŽ. Pas močiutę buvau, pas senutę buvau, raškažėly vaikščiojau (d.) Tj. Gyvenk (paraštėje vaikščiok) po mano akim ir būk geras BB1Moz17,1. Anys atstoję buvo nuog prisakymo, kurį Dievas jiemus buvo davęs, idant tame vaikščiotų BBJdt5,20. Tiemus nori būt Dievu meilingu, kurie prisakyme jo vaikščioja MP66. Dievas sutrins galvą… tų, kurie vaikščio[ja] amžinai savo griekūsu Mž290. Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje CII603. Kas vaikščioja tamsumuose, nežino, kur ejęs DP506. Vaikščiokitėg toje šviesoje ir tikėkit ing manę DP509. Ateis apjuoktojai, kurie vaikščios pagal savo geidulių VlnE133. Priesakymuosa mano vaikščiokite MT52. Duok, idant per visas dienas gyvenimo mūsų naujystėj živato priderančiai vaikščiotume MKr33. Mokytiniai tavo kodel nevaikščioja pagal įstatymą senųjų, bet valgo duoną nenupraustomis rankomis? Ch1Mr7,5. Kolei vaikščioste paskui veikalų tuštybės SGII2.
ǁ kurį laiką būti (kuo): Štadentužiu váikščiojau FrnS206(Vlkš). Jos sūnai váikščiojo partizanais Sn.
10. intr. NdŽ prižiūrėti, rūpintis: Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius J.Jabl. Karvė, kai apie ją váikščioji, tai karvė Klt. Pie teliukus váikščiojo jinai Str. Nėr kam váikščiot apie bites Vvs. Nei jis dirba, nei ką, tik apie namus tąsos, apie bites váikščioja Pv. Tik apie juos (kopūstus) váikščiok, o pelno nėr! Kp. Jy apie vyrą kap apie mažą [vaiką] váikščioja Kpč. Kas apie mane váikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt.
11. intr. Ml, JnšM, Žsl, Dv, Pls, Alv, Švn, Lp ganytis: Jau juos (jaučius) neleidžiam an ganiavos, pririšam, váikščioja vieni Rud. Kad būt žolės, tai prikaltum[e], ir tegu váikščiotų Aps. Ana (karvė) in virvės moka váikščiot Str. Arklį paleidi – teváikščioja LzŽ. Sausa, ir aves Raigrodan váikščioja DrskŽ. Palaidos [karvės] váikščioja, tai riebiausios kai velenai Klt. Karvės dobiluose váikščioja agi, priėdę labiausiai Mšk. Tai mūs karvės ir váikščioja vis tiek kap pamuštos po atolą – nor imk ir miegok ganydamas Rtn. Pirmądien ir mūs karvė neváikščiojo Nč.
12. intr. Slv, Jž, Mžš, Bsg būti nėščiai: Kitą kartą, kai váikščioji, ir nieko negali̇̀ DrskŽ. Ne vienu váikščiojau ir viską dirbau Pv. Vienas vaikas buvo gimęs ir antru váikščiojau Mrc. Antaru váikščiojau OG279. Ana tada šituo mergiote váikščiojo Klt. Ji jau aštuntą mėnesį váikščio[ja] Trg. Aš šituo vaiku váikščiodama kudabinaus, užtai jis ir sarmatlyvas Vlk. Váikščioj[o] motka su manim, nusgąsdė – aš bijaus bijaus Azr.
13. intr. šen ir ten ropinėti, rėplinėti, šliaužioti: Prieš lietų rupkės váikščioja ant žemės Snt. Pjaunant rugius, pjovėjai žiūri – apie pėdus kad vaikščioja rupūžė, kad šiukštinėja LTsIV467. Keistas sapnas: rodos, per mano ranką vaikščioja raudonos skruzdėlės Ul. Sliekai naktiniai ant viršaus nakčia váikšto Brb. Išeina an to [avilio] i vaikšto tos bitės Ps. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioj), ir vis, kas ant keturių alba daugesni kojų vaikščioj, … jūs neturit valgyti BB3Moz11,42. Vaikščiojamosios, bėgiojamosios, šokamosios, rausiamosios [vabalų] kojos rš. Vienokart salyklas buvo, kad kirmėlės váikščiojo Dgp.
| Ant pilvo tavo vaikščiosi BB1Moz3,14.
ǁ ropinėjant dažnai, nuolat brautis, lįsti (kur): Iš pavasario man pirkion [rupūžė] váikščiojo, žindo karvei pieną Eiš.
14. intr. skverbiantis judėti, skverbtis, landžioti: Pamatas sutrešėjęs, pelės váikščiojo Klt. Kap kurmis atsisakė nuo darbo, tai Dievas jam paskyrė po žemėm váikščiot (ps.) Ml.
| Sustingusioj žemėj jokia šaknis negali vaikščioti rš.
^ Juodas juodvarnėlis po žemėmis vaikšto (kurmis) LTR.
15. intr. Srj, Sv, Krd plaukioti: Žuves váikščioj[o] pakraščiais, sekėj[o] gaudyt rankomi DrskŽ. Iškasė prūdą, jau ir žuves váikščioja, grei̇̃ta Mrc. Anos (žuvys) váikščiodavo i po mažus vandeniukus Krž. Matyt, kaip váikšto po vandenį šapalai – kaip paršai Ėr. Váikščiojo [žuvys] pulkais, pulkais Kdn. Kumet nusausino, nei ten karosai váikščiojo, nei ten lydekos Klk.
16. intr. Antš skraidyti: Atejo vėl an mum spiečius iš kažin kur, jau váikščioja bitelės Alz.
17. intr. NdŽ, KŽ, Krš, Pšl, Rk, Bgs, Lb, Kli važinėti; kursuoti: Iš mūs Eišiškėn váikščioja autobusas Šlčn. Šitoj mašina váikščioja keturis kartus DrskŽ. Kaip váikščiodavo keleivinės, tai nuveža tiesiai, paveža an bažnyčią Skp. Traukinėlis Pandėlin váikščiodavo PnmR. Toks traukinelis buvo – gelžkeliu váikščio[ja] Pp. Ė, lėktuvai danguj váikščioja Str. Tuodu garlaiviu vaikščiojo nuo Kauno iki Prūsų rubežiui V.Kudir.
ǁ vykti susisiekimo priemone: Su akrūtais ant jūrių vaikščioj ir varė savo prekystę didžiuose vandenysa BBPs107,23.
18. intr. būti siunčiamam, gabenamam: Karai buvo, tai laiškai neváikščiojo, nė nieko Vdn. Tep ėmė vadyt [paldienyką pirmadieniu], kap ėmė laikraščiai váikščiot Mrp. Laikraštis kitoks neváikščiodavo po karuomenę kap „Lietuva“ Gs.
19. intr. Snt slystant judėti iš vienos pusės į kitą, slankioti, slydinėti: Šaudyklė gerai váikščioja Grš. Tie šautuvai jau ir kleviniai, anie jau slydi tokie, ka váikščiotum gerai Žeml. Yra nyčių rataliai, rataliais nytės váikščiodavo Pj. An ribulukų nytys váikščioja Onš. Rato krumpliai lengvai vaikščioja Gs. Kultuvas – pagalys ar sieksnio ilgio, tada pakartas trumpas pagaliukas an skūrelės ir pririštas an ilgąjį: anas tada vaikščioja Rš. Stūma sunkiai váikščioja Lzd. Kab jos (medinės akėčios) neprislėgtos, tep kap váikščioja Kpč.
| Gale gerklės barankelė váikščiojo, negaliu nuryt Klt. Mislijau, stiklinė akis, ale žiūriu – váikšto abi Psn.
ǁ Vlkv sukiotis apie savo ašį, varstytis: Ar tos labai jau girgždėdamos váikšto durys? Sb. Durys sunkiai váikščioja Jrb. Durys váikščioja ant kukių Grl. Kol’ žirklės teip sunkiai váikšto? Aln.
ǁ linguoti, siūbuoti: Váikščiodavo tas liūnas Brž.
ǁ keisti formą, trauktis ar plėstis: Medis tiesiog kap váikščioja – čia jis traukiasi, čia jis tempiasi, pučiasi Pns. Namas jau senas, matai, medis váikščioja (lentos įtrūkusios) Srj. Šita siūlė [po operacijos] neleidžia raumeniui váikščioti Jrb.
20. intr. KŽ, Jrb, Grš, Lb nuolat sruventi, cirkuliuoti: Dirbant kraujas geriau váikščioja, o sėdėt nesveika Gs. Stojo (liovėsi) kraujas váikščiot Blnk. Galva ūžia – labai sunkiai jau váikšto kraujas Mžš. Kuriam kraujas neváikščioja, tai kravauninko gera Yl.
ǁ nuolat bėgti, tekėti: Senas Nemnas, šimtas metų, kap jis váikšto DrskŽ.
21. intr. NdŽ, LzŽ, Krž, Rz, Drsk, Švnč, Zr, Kli judėti erdve kuria kryptimi, slinkti: Debesiai váikšto, gal bus lietaus LKT271(Ps). Tušti debesiai váikšto, niekada nelija Srj. Žmonės[e] lietaus yra, šmuorai váikšto – gal i čia užeis koks šmuoras Jnšk. Kai debesiai váikšto, didžiuliai debesiai, tai [reikia] sodint bulbas Upn. Pečius kūrenas – aukštinį pradaro ir váikščioja dūmai kai debesis LKT164(Btg). Anapus tvoros obelų viršūnėmis vaikščioja dūmai P.Andr. Diena apsiniaukusi, rūkai pažemiais vaikščioja J.Paukš. Váikščio[ja] lytus apsukuo, čia neužsuka Krš. Visais pakraščiais váikščio[ja] lytūs, ale pas mus da nely[ja] Rs. Lietus váikšto i váikšto šalim, gal susitaisys ant nakties Jnš. Dar̃ váikščios lietukas kiek Dg.
| Kaip sako, kad senovėj ežerai liuob vaikščioti LTR(Vkš).
ǁ apie dangaus kūnus: Mums rodosi, … kad saulė vaikščioja aplink ją (žemę) A1884,206. Jau aukštai mėnulis váikščioja NdŽ. Oi žemai žemai sauliūtė váikščiojo (d.) Ck. Kad tu šiąnakt ugnelę sergėsi, tad žvelk aukštyn, kur žvaigždės vaikščioja Vd.
22. intr. Gs, Aps, Klt pūsti, prapūsti: Vėjas tik váikšto po gryčią – langai atviri Aln. Gyvas vėjas váikščioja pirkioj Švnč. Šių laikų statybos tokios, vėjai váikščiote váikščio[ja] po trobas Krš. Vėjas váikšto po aukštą, drapanos greit išdžius Rm. Kad džiūtų [šienas], reikia, kad būtų ant aukštų stulpelių, kad vėjas váikščiotų Kp. Toj šėpoj oras váikščioj[o], tai buvo gerai [lašiniams] Pv. Dėžutė tik iš vieno šono turėjo mažas dureles man įeiti ir išeiti ir keletą išgręžtų skylučių orui vaikščioti J.Balč. Medžių viršūnėmis vėjelis váikščioja NdŽ.
| Užmetė užmetė [jurginus] – kolei šalnos váikščiojo Švnč. Čia šaltis i váikščioja [pro plyšius] Švnč. [Grytelėje] šaltis teip ir vaikščiojo, tarsi jautis po ganyklas TS1899,1.
| refl.: Gerai mėsai, kur vėjas váikščiojas Mrk.
23. intr. NdŽ, Rs, Šln, Žg, Všk, Slč, Brž rodytis įvairiose vietose; klaidžioti: Padubysiais váikščiodavo šviesikės tokios LKT112(Ldv). Tie žibureliai i žiemą váikščiojo Všv. Reik pareiti numie, o jergau, bijau – váikščio[ja] baltos tokios žvakelės Krt. Žvakelės pasikels i váikščios ten po tus laukus, po dirvas váikščios Ms. Žvakės váikščiojant nebuvo daugiau regėt Lp. Tenai pinigai váikšto (apie ugneles) Pg.
| Kad koks pasikorėlis [yra buvęs], tai jo dūšia váikščioja Pls. Kol, sako, neužkas, ta siela aplink kūną i váikšto Grž. Váikščiojančios dūšios nekrikštytos Lpl.
| Jau váikščioja akyse vis mašalai Tvr.
24. intr. būti juntamam, pasireikšti įvairiose vietose: Šiurpuliai po visą kūną vaikščioti pradėjo, kad išgirdo dar vilką subliaunant LTR(ž.). Tai ir tas išgąstis váikščiojo po žmogų Alks. Váikščio[ja] nervai, pradeda į petį durti Krtn. Diegliai pradėjo váikščiot po kūną Dbk. Lig tiktai gumbas sujudo váikščiot, kur inpuls, tęnai jaučiama neišpasakyta sopė LMD(Tršk). Įpylus nedaug į ausį [lapės taukų] – niežus, po kūną vaikščiojančius, gydo LMD. Prakaitas dar nedrėkino marškinių, tik gaivi šiluma vaikščiojo po sąnarius kaip tie pavasarinės žemės syvai V.Myk-Put.
| Vaistai ima vaikščiot po kūną Gs.
| impers.: Tep skaudžiai man per kūną váikščioja, kad negali Gs. Patepi [tepalu], tai peršti, váikščioja Švnč.
ǁ prk. sklisti, plisti: Kokios bjaurios ligos váikščio[ja] Krš. Pavasarį ligos váikščio[ja] Prn. Kvaraba váikščioja LzŽ. Kalbos váikščioja, kad tu išteki Mrj. Visokių kalbų po sodžius váikščioja Drsk. Toj kalba po miestelį cielą mėnesį váikščiojo Pls. Nusileidžiu, kad piktumai neváikščiotų Rmš. Iš kartos į kartą vaikščiojo legenda rš. Dabar jau toji maldelė vaikščioja iš lūpų lūposna A1886,175.
25. intr. funkcionuoti, veikti: Mano vienas inkstas nebeváikšto, nebesveika esu Brž. Išgeria pusę stakanėlio arielkos, ir pradeda váikščiot [širdis] Žl. Toj pačioj dienoj jai širdelė stojo váikščiot Ign.
26. intr. BŽ145, DŽ, NdŽ, Ll, Alks, Lnkv, Ėr rūgti, fermentuotis: Alus váikščioja, kap ažveda LKKXIII25(Grv). Del saldumo, ka jis (alus) váikščiotų geriau, reik cukro Pšš. Alus váikščioja, net bačka braška Sdk. Bačkas net sudrasko, kai pradeda váikščiot Krk. Dar alaus negalima gert, ba tebeváikšto Rk.
| Mieželis drūtas, labai nugrūstas, apynelis gelsvas po mieles vaikščiojo D17. Apvynėli puronėli, apvynėli žalusis, tu kubile váikščiojai JV693.
^ Mielės pri juodos duonos nevaikščio[ja], o melagiai par tankiai S.Dauk.
ǁ DŽ judėti prieš užverdant (apie vandenį): Nuimk puodą, jau vanduo váikšto Ds.
27. intr. Pc, Ukm, Mrp, Brš, Žrm būti vartojamam (apie pinigus): Te litai váikščiojo Lietuvoj Ml. Karaliaus laikais váikščiojo ir auksiniai, ir popieriniai [pinigai] Krš. Tai pirmai gi auksas váikščioj[o], auksas, sidabras, popieriai neváikščioj[o] Lp. Vaikščiojo nemaž ir svetimų pinigų A.Janul.
ǁ turėti vertę, kainuoti: Prieš vainą pūras rugių i rubliaus neváikščiojo Švnč.
28. intr. daryti ėjimus, lošti (kortomis, šachmatais): Iš vynų ir reikėjo vaikščioti, kolei švietalų neatėmei rš. Nu, kaipgi dabar váikščiosi [žaisdamas šachmatais]? Šr.
◊ ant [galų̃ Mrj, Kt] pir̃štų váikščioti Msn pataikauti: Váikščioja in pir̃štų apie ją (marčią), kai nei žinios apie ką Klt. Ant galų̃ pir̃štų váikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man! Lkč. Váikšto aplink brigadyrių an pir̃štų galų̃ ir galvą linkčioja Tr. Visi sakė, kad ją paimsiu, tai ant pir̃štų galiùkų váikščiosiu, bet dabar tai visa pėda vaikštau Adm.
ant skarų̃ váikščioti sirgti mėnesinėmis: Joj váikščioja an skarų̃ Dv.
be kepùrės váikščioti gerbti: Visi apie jį be kepùrių váikščioja Mrj.
gálva váikščioti dūkti, šėlti: Ten ka[d] norėjai, gálva galėjai váikščioti Kv.
galvomi̇̀s váikščioti
1. Švnč dūkti, šėlti.
2. apie besididžiuojantį: Žiūrėk, Baltraus Jonio gyrimos: tiek tūkstančių parsivežęs, įmanytų, galvomis vaikščiotų besididžiuodamas Žem.

kárvių takai̇̃s váikščioti blogai elgtis, gyventi: Jis kárvių takai̇̃s váikščioja, karvių takais eina, ne žmoniškom pėdom eina Ps.
keliãklupstas váikščioja Škn nusižeminusiai prašo: Aš jau tai neváikščiosiu keliãklupstas Sdk.
liežùvis váikščioja sugeba kalbėti: Kąsnį liežùvis ne tep váikščioja LzŽ.
ne pė́sčias váikščioja turi vertę: Ir kamaros šiokiais metais ne pėsčios vaikščioja Žem.
palaidai̇̃s api̇̀varais váikščioti Grž priekabių ieškoti.
paupari̇̀bais váikščioti dykinėti: Vyrai paupari̇̀bais váikščio[ja], t. y. dyki J.
(kieno) pėdai̇̃s (pėdomi̇̀s) váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus DP486. Vaikščiotumbim pėdais jo DP192.
pir̃štų galai̇̃s váikščioti labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo Žem. ×
su knatù váikščioti gadinti orą: O tu tai vis su knatù váikštai Dbk.
su paláidu liežuviù váikščioti liežuvauti: Ana su paláidu liežuviù váikščio[ja] Krš.
vė́jai váikščioja po gálvą apie kvailiojantį, nerimtą: Jam vė́jai váikščioja po gálvą Grd.
apváikščioti
1. tr., intr. Q73,262,571,572, Sut, N, KII257, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Kpr aplink apeiti; apeinant apžiūrėti: Apváikščioju lauką K. Apváikščiok laukus, kad nebūtum iškados J. Vidury nakties išejo oran apváikščiotų namų BM8(Skp). Padirbo meistrai, išmūrijo [urvą] – jam ir apie grabą možna apvaikščiot LTR. Apivaikščioju SD199.
^ Apvaikščiojom jūrą be durų (sakoma po tolimos kelionės) Pls.
| refl. K.
ǁ aplink apsiuvinėti: Staltiesė balta, o pakraščiai apváikščioti žaliais siūlais Antš.
2. tr. daug kur nueiti; visus apeiti, aplankyti: Visus kampelius apváikščiojau Dbč. Išejusi iš numų apvaikščiodavo visus kelius, kuriais tikėjose, kad sūnus jos sugrįš S.Stan. Apváikščiojau visus kaimynus DŽ. Pardien neapváikščiojau visų Ds. Visą giminę apváikščiojom, ale nė rublio negavom Vkš. Smulkesni knygų nešiotojai apvaikščiodavo kaimus LKXII399. Ir apvaikščiojo Jezus visus miestus ir kiemus, mokydamas bažnyčiose jų Ch1Mt9,35.
| refl.: Gerai, apsiváikščiosi po gentis, apsilankysi Krš.
ǁ Vkš meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Šiandie eik anksčiau an bažnyčią, ka spėtum da stacijas apváikščiot Ps. [Vyskupas] pats kalnus apvaikščiojo M.Valanč. Apváikščiojo Teodozijus ciesorius su kunigais ir su žmonėmis visas vietas maldų DP540.
3. tr., intr. Klvr apžiūrėti, prižiūrėti: Sunku buvo dirbt, pagalvokit, kad reikėdavo apváikščiot laukus Sk. Prie ūkio darbo daug, o da apie mane reik apváikščiot Grnk. Kaip gražiai jį apváikšto: pavalgęs, švarus Vdšk. Reiks ma[n] sėt apravėt darže batvinėlius, reiks mylėt apvaikščiot jaunas bernužėlis LTR(Ūd).
| refl. tr., intr.: Šiandie viską apsiváikščiojau Mrj. Nemoki apie gyvulius apsiváikščiot Lp.
ǁ tr. Gs tinkamai pavaišinti, pagerbti: Svečią gerai apváikščiojo Tr. Apváikščiojo kai lapė diedas visus [baliuje] Klt.
4. refl. kiek pasivaikščioti: Apsiváikščioju kiek, geriau kojai bus Šil.
5. refl. laikui bėgant apsiraminti, užsitrenkti: Tai dar̃ jau jy apsiváikščiojo Krok.
6. tr. išleisti, sunaudoti: Anas, parvažiavęs iš Amerikos, turėj[o] pinigų, bet greit apváikščioj[o] Prng.
×7. (l. obchodzić) tr. atlikti kokias apeigas: Neturėjo ne vieno miestelio, kiemelio, kur valnai apváikščiot turėtų ceremonijas ir nobažnumus religijos savos DP89. Noriegu žinot, žmogau krikščionie, kaip turi naudingai tą adventą apváikščiot DP4.
×8. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ paminėti, atšvęsti: Dveji metai atgal yra jau apvaikščiojęs 50 metų savo kunigystės sukaktuves Pt. Kad jau gražiai Kėdainiuose Lietuvos šventę apváikščiojo Srv. Nebeteko šiemet Daugailių atlaidų apváikščiot Sdk. Apvaikščio[ja] dominikonys šventę užgimimo š. Jono su atlaidais M.Valanč. Apvaikščiokimėg tad, broliai mieliausieji, su linksmybe ir džiaugsmu dūšios tą teip didę šventę DP494. Išleisk žmones mano, kad apivaikščiotų mi šventę Ch2Moz5,1.
| refl.: Budavonė su išmitimu ir vargu ateit: betaig pašventimas su linksmybe apvaikščiojas DP575.
×9. refl. Prng elgtis: Pas mus daugis tep apsiváikščioja negražiai Lš. Ne visi žmonys moka vienodai apsiváikščiot su visokiais daiktais Krkš. Tu su mums meilingai apsivaikščiot teikies PK114. Maldomis … numirėliai est pašelpiami, idant su jais V. Dievas mielaširdžiaus apsiváikščiotų DP545. Teip su juo idant apsivaikščiotumbim prašymuose mūsų, kaip tie žmones MP74. Uparniais buvot nasrams Viešpaties ir apsivaikščiojot puikiai Ch5Moz1,43.
atváikščioti
1. intr. NdŽ pakankamai vaikščioti: Atváikščiota, negaliu niekur nueit Dg. Jau atváikščiota, ką dauges váikščiosi Drsk. Savo atváikščiojau, dabar galiu pasilsėti Vkš.
| refl. Š: Aš per itą pievelę neatsivaikščio[ja]u, o kurį labai mylėjau – neatsidabo[ja]u (d.) Ml.
ǁ tr. NdŽ, KŽ nueiti gana didelį atstumą.
2. intr. pakankamai vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Ne, ne tos mintys, viskas jau atváikščiota Erž. Gana, dukrele, gana vaikščioti, gana tau jaunai rūta nešioti: jau atváikščiojai po jaunimėlį, jau atnešiojai žalią rūtelę (d.) Š.
| refl.: Žiemą į mišką nebeinu, par vasarą atsiváikščiojau Vkš. Ji atsiváikšto po bažnyčias Rm. Visur nusbosta, ė in mergą neatsiváikščioji žmogus Ml.
3. intr. K, KŽ, LTR(Brž) ateiti: Ir ateina matutė, atvaikščioja senutė NS1155. Aš keliais atváikščiojau pas jį, ale darbo davė Raud.
| refl. KŽ: Idant ji nė vieno nepapiktintų namie pasilikdama ir bažnyčiona neatsivaikščiodama BPI223.
4. tr. vaikščiojant nuvarginti: Audeklą mesdama kojas atváikščiojau Rod. Ganiau ganiau jautelius po girelę, atvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Dbč.
5. tr. meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Buvau apsižadėjusi į Kalvariją kalnus atvaikščioti Žem. Už tą skepetėlį stacijas atvaikščiosiu Žem. Paskuo po tų mišių stacijas atváikščioji Sd. Atvaikščiosu altorelius, atkalbėsu poterelius Pln.
6. tr. slenkant atnešti: Debesiukai vaikšto, galia lietų atváikščiot LKT258(Jnšk).
7. intr. pakankamai rodytis, baigti rodytis: Žvakelės atvaikščiojo savo laiką, nebrodos Šts.

×daváikščioti (hibr.)
1. tr. nueiti, prieiti: Argi tu daváikščiosi tokiais blogais keliais Mrk.
2. refl. pajėgti dažnai lankytis: Ar pas daktarus dasváikščiosi, kas bus Drsk.
įváikščioti intr.
1. K, KŽ įeiti.
2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti, įprasti vaikščioti: Palaukit biskį, reik įsiváikščiot, kad neparpulčia Graž. Diena po dienos Martynas įsivaikščiojo ir galėjo jau išeiti į gatvę V.Bub.
3. refl. įlįsti: Po obele senelis beeitąs keliais apei tą obelę, teip įsivaikščiojęs keliais gilie lig pat pečių, tik ką bematyti S.Dauk.
4. pakeliauti: Itai anváikščioj[o] daugiau, anrazumnėjo tada žmonės LKKXXIX183(Lz).
išváikščioti
1. intr. N, K, M, L, LL167,173, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi išvaikščiojo gultų, pasakę seneliui labąnaktį Sz. Meldžiu visų svečių neišvaikščiot (ps.) Brt. Labai greit išváikščioja žmonės [nuo kapų per Vėlines] Žl.
| refl. KŽ, Vkš, Mrj: Visi išsiváikščiojo, aš tik vienas likau namie Š. Visi kiti buvo jau išsiváikščioję kas sau NdŽ.
2. intr. Rtr, NdŽ, Pln, Stl, Skdv, Mžš, Ps išeiti, išvykti kitur gyventi, išsikelti: Matai, visi išvaikščiojo iš namų, liko tik motina J.Balč. Vaikai benga išváikščioti Šv. Vienu du seniukai, vaikai išváikščioję Krš. Išnyko šeimyna: seniai išmirė, vaikai išváikščiojo Sug. Vaikai išváikščioj[o] Amerikėn, viena liko Kpč. Daug buvo gyventojų, daug išváikščiojo Pn.
| refl. Rtr, Vn: Vyro vaikai jau dideli ir iš ūkio jau išsivaikščioję po pasaulį A.Vencl. Užaugo vaikai ir išsiváikščiojo Plv.
3. tr., intr. Š, FrnS142, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Klt, Kp, Vkš, Yl, Krt apeiti daugelį vietų, didelį plotą: Visus pašalius išváikščiojau, ieškodamas ašvienių J. Visus laukus išváikščiojau, motinelės išieškojau Klk. Aš visus miškus išmindžius, išváikščiojus Bsg. Tę mano visi takai išváikščioti Všt. Ma[n] tai gali akis užrišt, aš išváikščiojęs viską, viską žinau [savo apylinkėje] Graž. Visą Klaipėdą išváikščiojau par kelis sykius Sdb. Išváikščiojo, visur apveizėjo i liepa mums eiti gulti KlvrŽ. Apveizėsi viską po kūtes, po visur išváikščiosi, kas yr Trk. Išváikščiojo kiemus ir visas ūlyčias DrskD76. Aš išvaikščiojau šimtą kermošių KrvD256. Da neišvaikščiojau nė pusės sodelio, jau aš išgirdau gegutės balselį LTR(Pg).
| prk.: Upė per amžius išvaikščioja visą lauką ne sykį, bet daug sykių M.Katk. [Kamuolinis žaibas] išdraskė visą kaminą, išvaikščioj[o] visą trobą ir nesudegino, išej[o] Kpč. Vakarinė žvaigždelė visą dangų išvaikščiojo, visą dangų išvaikščiojo ir pas mėnulį nustojo TDrIV93(Vlk).
^ Miškus išvaikščiojęs medžio nerado LTR(Vdk). Be reikalo tik jin pučias – vištos jau ir jai išvaikščiojo paakius (sena) Jnš. Išvaikščiojo panelė visas kerteles, o visada toj pačioj atsistoja (šluota) LTR.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Anelė šite toli išváikščiojo Dglš. Šitiek išváikščiojau, Jėzau Marija: traktoriai sudyla, nesudilsma bobos Rk. Daug metų, daug kelio išváikščiota Pp.
ǁ tr. ariant daug apeiti, apvažiuoti: Išvaikščiot kelius diktarus (hektarus) reikėjo Šmn. Norėjo su traktorium išváikščiotie – inklimpo Srj.
4. tr. apkeliauti daugelį vietų, didelį plotą: Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Aš išváikščiojau visas žemeles JV824.
5. intr. Ėr, Prn, Skp kurį laiką šen ir ten vaikščioti: Visą dieną išváikščiojo anudu, o kitos kalbos tėvas negirdėjo nū sūnaus, kaip tik aplei gaspadorystę BM380(Lž). Visą vakarą jis išváikščiojo medžiodamas NdŽ. Regis, apsisukęs ir namo, o kai nuvažiuoji, tai ir išváikščioji visą dieną Sdk. Jau daba kokį dvyleka metų su krėsleliu išváikščiojo Žeml. Reiks man išvaikščiotie ir tamsi naktelė, reiks man išklaidžiotie žalioji girelė LTR(Srj).
ǁ kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Tai visą nedėlią išvaikščiojau iš Šakių į Lukšius, iš Lukšių į Šakius Lkš. Kiek ten gali išváikščioti, ką padaryti Krš. Dešimt dienų išváikščiojau an šildymų ir pagijau Knv.
ǁ kurį laiką (vaikščiojant nuo vieno prie kito) verstis kuo: Kur ten susigreibęs kokius lupatus, apsiškarmaliavęs ir išvaikščiojęs ubagais trejus metus Sln.
6. refl. Rtr pakankamai ilgai vaikščioti; pasivaikščioti: Ekiam, išsiváikščiosma, i galva nebskaudės Rdn. Kad aš išsiváikščioju, mun geriau Krš. Niekur neišsiváikštai, tai ir svoris didėja Sug. Išsiváikščiojus gardu valgyt Gs. Miške išsiváikščiojus miegosi Dkš.
ǁ KŽ, Vkš, Kp vaikščiojant išsimiklinti: Kojos patinę buvo, tai dabar išsiváikščiojau Jž. Iš ryto, kol išsiváikščioju, tai ir teip sopa [koja], kaip ir dantys sopa Slm. Išsiváikštai, įsidirbi i užmiršti tą ligą Sdb.
ǁ KŽ, Brb vaikščiojant pasveikti: Buvau ėmęs sirgti, bet nepasiduodamas išsiváikščiojau Š. Mergaitė sveika, greita, darbšti ir negirdi. Aš manau, kad išsivaikščios, ir gan A.Vien. Visur sopa, ale ką gi darysi, išsiváikščioji Slm. Gal išsiváikščiosiu, gal pereis galvą skaudėję Plv. Gal kaip išsiváikščiosias, praeis [gripas] Krš.
7. tr., intr. vaikščiojant išminti, ištrypti; palikti pėdsakus: Po plačiomis liepos šakomis žolė reta, nugeltusi, išvaikščiota, nusėdėta rš. Briedžių išváikščiota visa samanykščia, ištapuota Klt. Išváikščiota šerno kai arklio po bulbas Klt. Randu basų išváikščiota: pėdeliukai, pėdeliukai išeita palei šulnį Adm.
| prk.: Eini jau kitų pramintais, o kartais ir gerokai išvaikščiotais keliais rš.
ǁ tr. vaikščiojant, minant sutepti: O batai, užkulniai kokie šūdini, po karvių kūtę išváikščioti Sd.
8. tr. vaikščiojant nuvarginti: Mano kojos išváikščiotos Lp. Kojas išváikščiosit ir mažai pinigų gausit Nč.
ǁ refl. vaikščiojant nuvargti: Eikit per bulves tiesiai, ko jumi kojos sukt – dar išsiváikščios Srj.
| prk.: Senam krau[ja]s išsiváikščiojęs, išsidirbęs Krš.
9. tr. vaikščiojant pasiekti, laimėti: Vaikščioji vaikščioji [gydytis] i nieko neišváikščioji Bb. O ką aš išváikščiosu po tą miestą, aš nesu papratusi Krt.
10. tr. išlaikyti tam tikras ypatybes: Aš statkaunai savo mergystę išváikščiojau Rš.
ǁ intr. kurį laiką išlaikyti tam tikras ypatybes: Išváikščiojo tris mėnesius sveikas LKT98(Pvn).
11. intr. kurį laiką išbūti nėščiai: Marčios veidas švarus, pati nesudribus, nepadusus, gali sakyti, kaip stirna savo laiką išvaikščiojo rš.
12. tr. Lš dėvint, avint padaryti tinkamą: Batai buvo maži, bet išváikščiojau DŽ.
| refl. Lš.
13. intr. išropinėti, iššliaužioti: Sraigės išvaikščiojo ir prisikabinėjo, kur kuriai patiko rš. Nu tai mat po visą bažnyčią tie vėžiai išváikščiojo Krs.
14. tr. skverbiantis išlandžioti: Žiūrėk, jau tie kirminiukai ir išváikščioję lašinius Jrb. Kirminiukų išváikščioti obuoliai Švnč.
| prk.: Mineralų susitelkimai, pasirodo, išvaikščioti augalų šaknelių rš.
15. intr. išplaukti: Ledai išvaikščiojo rš.
16. intr. sruvenant, cirkuliuojant išsiskirstyti: Vaistai išváikšto par gyslom Sug. Sudaužiau ranką dideliai, gal ir išváikščios sudaužytas krau[ja]s Vkš.
| refl. Kvr, Alz, Trk: Toks raumenų plėšymas, kol [vaistai] išsiváikščiojo! Rdn. Neišsiváikščio[ja] krau[ja]s, pila pimpiai Rdn.
ǁ refl. skirstantis, sklaidantis išnykti, praeiti: Sutinimas tik po savaitės išsiváikščiojo Kdl. Pūslės gali išsiváikščiot Kdl. Davė daktaras vaistų vočiai išsiváikščiot Rs.
| Ta liga turia išsiváikščiot Rs.
17. refl. KŽ, Ssk judant erdve, slenkant išsisklaidyti: Debesys išsiváikščiojo, ir oras išsivalkstė, išsiblaivė, išsiblandė J. Atidaryk langą, tegu dūmai išsiváikščios Ds. Nevarstykit durų, kad šiluma neišsiváikščiotų Rmš.
| Palikai buteliuką nestipriai ažkišus, tai išsiváikščioj[o] jodina Ml.
ǁ refl. impers. išsigiedryti: Gal nelis, gal išsiváikščios? Mrc.
18. intr. prk. paplisti, išsiplatinti: Dainos yra jau plačiai išvaikščiojusios tarp lietuvių Vnž. Išváikščiojo mano pasakos Sb.
| refl.: Tos mintys išsivaikščiojo po sodžius T.Tilv.
19. intr. išrūgti: Raudonas, gražus alus, kai išváikščioja – tamsus Smal. Taigi, mielės išváikščioja, išrūgina Upn.
| refl. LL297, Aps, Ds, Slk, Jž, Rm, Srv, Kpč: Pats Iešmantas, pasitelkęs aludarį, laiku darė stipraus alaus, kad iki galui švenčių išsivaikščiotų, išgyventų ir nebepūstų pilvų Vaižg. Da gira neišsiváikščiojus Dglš. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsiváikščioja, praskysta Alk. Kap paskelia [tešla], išsiváikščioja, pastovi, tik tada kepam DrskŽ. Duonai reikia išsiváikščiot gerai: kai iš rėčkos lipa, tai duona bus gera Dkk. Pora dienų, kol išsiváikščioja mielės [, gyvena alus] Škt.
nuváikščioti
1. intr. N, K, L, LL164 nueiti kur: Jau visi darban nuváikščiojo Tvr. Vyrai jau nuváikščiojo medžian Arm. Svietas seniai nuváikščioj[o] in turgų, o tu dar namie Arm.
2. intr. einant daugeliui pasišalinti, išsiskirstyti: Neleido [į autobusą] be biliotų, žmonys nuváikščiojo Krš. O kad visi nuvaikščiojo, paliko pačios bobelės ir du ar trys seniai Sz.
3. tr. Vkš daug kartų vaikščioti, apeiti: Nuváikščiojau takus grybaudama ir nieko negavau J. Buvo nuváikščiotos tos vietos, buvo didliai gerai žinomos Als. Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklų langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). Žemė ne pirmarūšė, balota, bet miela, senelių, prosenelių nuvaikščiota J.Avyž. Čia viskas mano nuvaikščiota, po šimtą sykių koja tan pačian daiktan statyta rš.
| Reikia keliais nuváikščiot tus runkelius (ravint) Srv. Tikrai keliais nuváikščiosi tą žemę Žeml.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Daug nuváikščiota, vis skubinies, kad greičiau, – ganyklos toli Slm.
4. tr. vaikščiojant numinti, nutrypti: Jeigu kur dažniau vaikščioji, tai ir nuváikščioji žemę NdŽ. Nuváikščiota pieva DŽ1.
| refl. DŽ, NdŽ: Grindys mokykloj greitai nusiváikščioja Db.
5. Lp žr. pravaikščioti 1: Eik ir eik, teip visą dieną ir nuváikščioji Ob.
6. tr. DŽ1 vaikščiojant nuvarginti: Šiandien visai aš kojas nuváikščiojau Lš. Ji (močiutė) nuvaikščiotas kojas atgręžus į klabenamas vėjo duris S.Nėr.
| prk.: Jau tik vien su lazda beliko šokti, ir mum, ir tau. Mus nuvaikščiojo vargai, o tave amžius V.Krėv.
| refl.: Nusiváikščiojo kojos, nebepaeinu Lnk.
ǁ refl. N, J, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš vaikščiojant nuvargti: Sena boba krupinėdama nusikrupinė[ja] (nusiváikščio[ja]) aplei ūkį JII257. Nieko nepadarė, ale nusiváikščiojo Pn. Tai nenuorama, niekur nenusvaikščioja Vdš. Višta pabuvo pririšta ir pradėjo dėt: mat nenusiváikščioja Pc. Supūskit, vėjai, užverskit duris, teils mergelė, teils jaunoji nusiváikščiojus LTR(Dl). Ilga dienelė, trumpa naktelė, nusiváikščiojai JD680. Nusivaikščiojau, nusiklajojau, kur dabar galvą priglausti? K.Brad.
7. tr. L, Lš, Ml nuvarginant prie galo privaryti; pražudyti: Jis tokis greitas, tai arklius greit nuváikščioja Rdm. Jis žmoną nuváikščiojo per darbus Mrk. Nuváikščiojo senį anūkai Nmn.
| Vyrai arklinį (arkliavagį) nuváikščiojo ir nei lapė neamterėjo Sn. Bet tas galvažudys Petrukas, tasai ištvirkėlis dar vidurvasary kiaulę nuvaikščiojo V.Krėv. Vai, jūs žmonės, pikti žmonės, kam nuvaikščiojot Erelį, visų erelių erelį V.Krėv.
| Tai, matyt, šklerozė mane tep ir nuváikščios Dg.
ǁ Lš pradanginti.
8. intr. pragyventi, baigti amžių: Čia ir muno mama nuváikščioja, ir tatušelis savo amžių Akm. Teip ir nuváikščiojo moterė vieno kito pastogėj Brž.
ǁ refl. pasibaigti vaikščiojant: Taip ana i nusiváikščios, niekai iš anos Krš.
9. tr. įvykdyti, atlikti: Pilnavoju, pridaroju, nuvaikščioju savo darbą R12, MŽ15.
10. tr. dėvint, avint kreivai numinti, nuavėti: Batam visą užkulnį į vieną pusę nuváikščiojo Grž.
11. refl. išrūgti: Alus jau nusivaikščiojo, reikia košt į bačkas Ps.
paváikščioti J, Rtr; SD257
1. intr. NdŽ, Slm, Aps kiek vaikščioti, šen ir ten eiti: Tai atejot po kaimą paváikščiot DrskŽ. Tę paváikščioj[o], pasdairė melnyčion, kap dirbasi LzŽ. Pas mus po klonius kad paváikščiotute, tai pavargtute LKT370(Nmn). Būtau paváikščiojus, kur uogų yr Lt. Paváikščiojant galima prisirinkt uogų Dsm. Padyrauna, paváikščioja pakraščiais vaikas i vė pirkion Klt. Aptulenk [vaiką] ir paleisk, tegul paváikšto po orą Aln. Kai būdavo kermošius, paváikštom po Kupiškį Šmn. Dar̃, suskabinę paváikščioja paváikščioja [per šokius] Kč. Dar švento Jurgio dienoj žmonės išvaro visus savo gyvulius laukan pavaikščiot, kad jie būtų stipresni LTR(Užp). Tegu paváikšto paskiau žąsiukai Smal. Nebėr pečiaus, tai nebėr jam (katinui) kur gulėt: paváikščioja po gryčią, nueina te mano lovoj kad paguli kiek, o teip tai, būdavo, tuoj ant pečiaus Plvn. Oi paduok paduok man vainikėlį, dar paváikščiosiu po jaunimėlį DrskD169. Oi, aš eisiu lygioj lankoj pavaikščiotie, savo mielo sūnelio paieškotie LLDIII322(Srj). Pavaikščios kiek paskui plūgą ir tveriasi, būdavo, už vidurių: taip pradėdavo raižyti skausmai, kaip peiliais S.Zob.
^ Pavaikščio[ja] pavaikščio[ja] po trobą ir vėl nueina į kerčią ir atsisto[ja] (šluota) LTR(Užv).
ǁ N, NdŽ, Akm, Mšk, Bsg, Žl ilsintis šen ir ten vaikščioti, ėjinėti: Išėjo paváikščioti NdŽ. Man pavaikščioti gera po pievas, laukus V.Myk-Put. Paváikščiodamos nuejo [senelės] i lig krautuvei, kas te Klt. Jeigu an patalo reiktų gulėt, tada tai jau blogai, dabar da išeinam oran gi paváikščiot Pl. Išeisi i pašokti, i padainiuoti, i paváikščioti – viskas buvo gerai Tl. Eisiu paváikščiosiu, eisiu pauliavosiu: dabar mana para, dabar mana valia (d.) LzŽ.
| refl. N, K, Amb, LL296, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr, Jrb, Plšk: Einam pasváikščiot kur Grv. Kas jai dar̃ rūpi – pasváikščiot, pažiūrėt Dv. Išejom pasiváikščioti pakrūmiais Krp. Jaunas žmogus rodus pasiváikščiot Sdb. Eime abudu pasivaikščioteina Gmž(Krd). Kunigaikštienė ejusi pasiváikščioti i susitikusiu anuodu sodno vidurė[je] End. Jau saulutė nusileido, mėnasėlis šviečia, bernužėlis mergužėlę pasiváikščiot kviečia DrskD66.
^ Bene protelis išejo pasivaikščioti (pašiepiamas kvailai besielgiantis) Pln. Išeina panelė iš kampo po kambarį pasivaikščioti, pasivaikščiojus vėl į kampą atsistoja (šluota) Šlv.
2. intr. NdŽ, Akm, Erž, Mžš, Sdb, Klt sugebėti kiek vaikščioti, paeiti: Aš kol daba galiu paváikščioti, tad aš da viena vargstu Sd. Nukapota, primušta nebgalėjau bepaváikščioti Lc. Pasku pradėjau atsikelt, pradėjau paváikščiot Mšk. Kai batai spaudžia ar smukčioja, gražiai nepavaikščiosi sp.
ǁ galėti greit ir ilgai vaikščioti: Buvau toki paváikščiojanti, paeinanti Varn. Aš su anuo negaliu paváikščioti, kaip ans laksto End.
3. intr. nueiti kur: Žmones po apchrikštymo delto piktais pasto[ja], jog taip lėtai prieg chrikšto su jais pavaikščioja Vln57.
ǁ tr. KŽ nueiti tam tikrą atstumą.
4. intr. kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, palankyti: Paváikščioti į mokyklą KŽ.
5. intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, pas daugelį apsilankyti: Paváikščiojit ir par kitus, kur geriaus kalba [lietuviškai] Dgp.
^ Reikės nu Einošiaus pri Keipošiaus paváikščioti, kol teisybę atrasiu Vkš.
ǁ apsilankius pabūti, paviešėti: Pas penkis vaikus paváikščiojo ir nėra kur dėtis Kč.
6. intr. prižiūrėti: Apie gyvulius reikia paváikščiot Ds.
7. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių: Nieko nepadėjo [tepami vaistai], tik pasmirdus paváikščiojau Ukm.
8. intr., tr. kiek padėvėti, panešioti: Paváikščiosi šiandien su juodais marškiniais NdŽ.
^ Vis tai pasenės kaip rūbas pavaikščiotas SGII57.
9. intr. pavažinėti: Nusipirko mašiną, užsisėdęs paváikščiojo – ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs.
10. intr. kiek sruventi, cirkuliuoti: Kraujas nebepaváikščioja, gyslos kalkėja Grz.
11. intr. kiek slinkti erdve: Debesai aplink paváikščioja ė aukštyn ir neužlipa Antz. Paváikščioja [debesys] ir išsklinda, nelija Drsk.
12. kurį laiką sklisti, klaidžioti (apie gandą).
×13. (l. pochodzić) intr. Sut būti kilusiam: Dvasia š[venta] nuog tėvo ir nuog sūnaus ne padaryta, ne sutverta nei pagimdyta, bet paváikščiojanti DP258.
14. refl. Žž pasivaikyti, pasilakstyti: Jau penktas mėnuo, kai karvė pasváikščio[jo], ė da ženklo nėr, ką telinga Švnč. Savo kiaulelę nuvariau pas meičiuką, ir pasváikščiojo Tvr.
15. intr. NdŽ kurį laiką rūgti, fermentuotis.
◊ krỹžiaus keliùs paváikščioti labai pavargti besirūpinant: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti? Pavaikščiotum kryžiaus kelius!.. V.Myk-Put.
parváikščioti
1. intr. K, NdŽ, KŽ pareiti, grįžti: Apie pietus parváikščiojo visi namo Arm. Oi aš pareinu, aš parvaikščioju o in tėvelio didį dvarelį VoK180(Trak).
2. tr. NdŽ, Prn, Nč, Kls vaikščiojant nuvarginti, nuvaikščioti: Parváikščiojau jau savo kojas, nor į senatvę reik pasėdėt Gs. Dieną kojas parváikščiojo, naktį rankužes nurymojo JV782. Ganiau ganiau jautelius pagirėly, parvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Vrn.
3. kurį laiką lankytis, vaikščioti: A žiemą pry mergos parváikščioji? Jdr.
pérvaikščioti K, KŽ, perváikščioti Rtr, NdŽ, KŽ, párvaikščioti; Sut
1. intr., tr. Q134, H, H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, KI324, K, NdŽ visur išvaikščioti, apvaikščioti, pereiti: Jug nepárvaikščios, neišsakios visur [žmonos] Krš. Párvaikščio[ja] klebonas par bažnyčią, bet nieko daug nesurenka Dr. Lauką pérvaikščioti KI322. Ir pervaikščiojo Jėzus Galilėją mokydamas iškalose jų BtMt4,23. Viešpatis … lieps jiemus sėdėt už skomios savos ir pervaikščiodamas patis jiemus tarnaus DP554. Išsiųstiejai, parvaikščioję visas apykaimes, sugrįžo I. Pervaikščiojęs visas bažnyčias LC1884,25.
| refl. NdŽ: Pasodins juos o persivaikščiodamas tarnaus jiemus brš.
ǁ tr. vaikštant paravėti: Bulbas tai ar nuo ryto, kai ne teip bus šilta, perváikščiosiu Slm.
ǁ daug kartų pereiti kuria kryptimi (į vieną ir į kitą pusę): Šituo takeliu mano vaikščiota pérvaikščiota Svn. Grįsiu tiltelį, nepervaikščiosiu, ba jau man trumpas laikelis mergele būti d.
2. intr. Kos33, TŽI348(Vkš), NdŽ kurį laiką vaikščioti: Párvaikščiojau visą dieną J. Párvaikščiojėm lig pietų po kriautuves Plt. Šią naktelę par naktelę aš miegelio nemiegojau, par naktelę parvaikščiojau D90. Cielą dieną parvaikščiojai šalto vandinelio LTR(Tt).
3. intr. daug kartų vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Aš daug pérvaikščiojau Vilniun Dglš. Pri tokios nėkas nepárvaikščios Krš.
4. žr. pravaikščioti 6: Mes pervaikščiojom šviesius kelelius, mes perstovėjom aukštus kalnelius LTR(Srj).
5. refl. NdŽ vaikščiojant nuvargti.
praváikščioti
1. intr. NdŽ praleisti laiką vaikščiojant: Dvi valandas praváikščiojau DŽ1. Ksaveras grįžo spjaudydamasis, keikdamas veltui pravaikščiotą laiką J.Avyž. Rankos tirpsta, sopa, naktim praváikšto nemiegodama Krs. Šiandie visą dieną teip dykas praváikščiojau Ėr. Pravaikščiosi dieną arklio prašydamas, gausi arklį – nėr pakinkymo Kkl.
2. intr. NdŽ be pateisinamos priežasties neatvykti į darbą.
3. intr. daugeliui išsivaikščioti, išsiskirstyti: Žmonys praváikščiojo, tai paskui aš padaviau savo pinigus – nenorėjau, ka kas matytų Jrb.
| refl. NdŽ.
4. refl. suvaikščioti: [Kristus] ing peklą prasivaikščiojo Mž153.
5. žr. pervaikščioti 1: Daug praváikščiojau, pravažinėjau, bet tokios gražios mergos neregėjau (ps.) Rod.
6. tr. daug kartų vaikščiojant praminti: Mes pravaikščiojom kalne takelius, mes prakilojom dvaro vartelius LTR(Vs). Močia kelius paštan pravaikšto, langus pražiūri S.Zob.
| prk.: Žengti nepravaikščiotu keliu jis visuomet kažkaip instinktyviai vengė rš.
7. refl. N, M, L, LL186, Rtr, NdŽ, KŽ, Skp, Ėr, Vrn kiek pavaikščioti, pasivaikščioti: Einu prasiváikščioti, t. y. prasioruoti J. Prasivaikščiojai jau gerai, ne čia pat dvaras Žem. Prasivaikščiojus atilsis darosi malonesnis J.Balč. Jaunam žmogu[i] reikia prasváikščiot Azr. Par dieną sėdėjęs eik prasiváikščiot Skr. Prasiváikščiosias, norėsias valgyti Pvn.
ǁ NdŽ, KŽ, Kv, Krž, An, Lel vaikščiojant prasimiklinti: Aš miklinu [kojas], kad tik daugiau paeit, aš noriu prasváikščiot Žl. Prasiváikščioju, kupra skausta mažiau Krš. Eisiąs į mėlenes, prasiváikščiosias Krš. Gerai, senas ką prasváikščioja, ilgai gyvens Drsk. Jau jijė, kad i vaikščio[ja], negal prasiváikščiot Jrb.
8. tr. vaikščiojant prasirgti: Sirgdavom viena – koją skaudėjo, gripai užpuldavo – viską pravaikščiodavo rš.
ǁ refl. NdŽ, Brž, Mrj vaikščiojant pasveikti: Eik lauk – mažu prasiváikščiosi Skr. Pagul[ėj]au vienądien, kitandie – reikia kelties – prasváikščiosiu Aps.
9. žr. parvaikščioti 2: Pravaikščiojau kojeles po raselę KrvD244.
10. intr. NdŽ vaikščiojant prarasti: Pravaikščiojai jaunas dienas ir aukso žiedelį, o dar nori pravaikščioti rūtų vainikėlį LTR(Krok).
11. intr. praleisti laiką einant, vykstant nuo vieno pas kitą, verčiantis (kuo): Mano vaikystė piemenais praváikščiota Vrn. Svetimiems pravaikščiotas gyvenimas rš.
12. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių, būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Išlindo kyla i kai su viedru praváikščiojo visą amžių Klt.
13. intr. kurį laiką nešioti, dėvėti: Jis dar šiaip taip pravaikščiotų ir su lietpalčiu, kreipdamas į save visuotinį dėmesį rš.
14. tr. Sut kiek padėvėti, pranešioti: Ir kandės kremta rūbus, kurių nepraváikščioja DP391.
ǁ nešiojant, dėvint, avint padaryti tinkamą, pratampyti: Praváikščiojau naujus batus J.
| refl.: Gal tie batukai paskiau kiek ir prasiváikščiosias Krš.
ǁ NdŽ nešiojant, dėvint, avint pradilinti.
15. intr. kurį laiką ganytis: Karvės per dieną praváikščiojo miške Prn.
◊ slenksčiùs praváikščioti daug kartų kur užeidinėti: Susiedai už kaltybes (skolas) ir slenksčiùs praváikščiojo Dbč.
priváikščioti
1. intr. NdŽ, Dbk daug, pakankamai vaikščioti: Priváikščiojau aš jau tais keliais DŽ1. Oi, dienos ilgos: i priváikščiojau, i primiegojau, ir apsidirbau Krš. Ai ai, priváikščiota, privargta Pst. Aš privaikščiojau, mano močiute, po svetimą šalelę BsO75. Privaikščiojau, dieną naktį po dvarelį vaikščiodama LTR(Upn).
| refl. D.Pošk, S.Dauk, LL93, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kiek prisiieškojo, kiek prisivaikščiojo, prisiaimanavo moterys V.Krėv. Kap prisváikščioju, kojos sutinsta Rod. Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu NS919.
2. intr. NdŽ daug, pakankamai kartų nueiti, suvaikščioti: Tąkart pri mūso neliuob tiek priváikščioti Ms. Aš ten priváikščiojau ir žinojau visus padėlius Šts.
| refl.: Prisiváikščiojau pas gydytojus sirgdamas DŽ1. Prisiváikščiojau aš jop itų grašių LzŽ.
3. intr. įstengti kiekvieną kartą, daug kartų nueiti, suvaikščioti: Pėsti nepriváikščios Drs. Kožną dieną į tokias tolybes nepriváikščiosi Krš. Visados nepriváikščiosi [bažnyčion], govei arklius – dirbsi šventėn Drsk. Kas gi benueis, bepriváikščios? Skp.
4. tr. vaikščiojant išminti: Priváikščiojau takus, kol atėmiau skolą J.
5. refl. N, NdŽ daug vaikščiojant nuvargti: Tie vyrai i teip pasku plūgą prisivaikšto Krč.
ǁ Mano kojelės, mano kojelės prisivaikščiojo LTR.
6. tr. vaikščiojant prinešti, prileisti: Vaikai, nepriváikščiokit gryčion [šalto] oro! Ds.
7. tr. vaikščiojant, lankantis įtaisyti, parūpinti: Bernas vaikščiojo mergos[p] ir vaiką priváikščiojo LzŽ.
ǁ refl. tr. vaikščiojant, lankantis gauti, laimėti: Vaikščiojau dieneles, tamsias nakteles, kol prisivaikščiójau sau Galenutę (d.) Ad.

×razváikščioti (hibr.) žr. išvaikščioti:
1. Vyreliai, nerazváikščiokit, tuojau pradėsim lošt Slk.
2. refl. Keturi sūnai razsiváikščiojo Pls.
3. refl. vaikščiojant išsimiklinti: Kolei razsiváikščioja kiek [koja] Pst.
4. refl. vaikščiojant apsiraminti: Sako, jau nekvarkščia [višta] – razsiváikščiojo Švnč.
suváikščioti
1. intr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Btrm, Kpč, Erž, Jrb, Pln, Vkš, Akm, Jnšk, Dglš, Lt nueiti kur ir grįžti: Led suváikščiojau tenai J. Suváikščioj Žydžiūnuos, pasklausai, ką tę girdėt Lz. Pas Barnadiką saváikščiojau Zt. Tris kartus kol suváikštai ant karves, tai kad prisivarai Slm. Reiks suváikščiot grybų miškan Aps. Suváikščio[ja]u doktorop Lz. Tu suváikščioj padabotie, bitės ar skraido Dgp. Žu dienos nesuváikščiosi Pls. Kitą kartą į Skuodą už dienos nesuváikščiosi Žeml. Par dieną tokį galą nesuváikščiosi Ll. Nebelabai suváikščiosi lig vakariai Sdk. Tai toli suváikščiot reikėjo Sutk. Darmai tik suváikščiojau, o naudos nė už skatiką neradau Dkš. Suvaikščioję peronu į abu galus, mes jau buvome seni pažįstami P.Cvir. Tada kelsi puotą, kai aš suvaikščiosiu in seną bajorą Kindį V.Krėv.
ǁ tr. nueiti tam tikrą atstumą: Suváikščioti tiek kelio, dvidešimt kilometrų NdŽ. Greita buvau: būdavo, nueini [Rokiškin] ir ateini – penkiasdešium kilometrų pardien suváikščiodavau Jž.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. Sut, N, NdŽ daug apeiti, išvaikščioti: Suvaikščiot svietą SD461. Žmogui reikia per dieną daug suváikščiot Vlkv. Suvaikščioja ponystes ir karalystes šito svieto ieškodamas išganymo brš.
| refl. NdŽ, Vkš: I daba, ka susiváikščioju, skausta ta koja Trk.
ǁ tr. vaikščiojant suteršti, suminti: Katinas suváikščiojo man visus darbelius (siuvinius) Pn.
3. intr. Rtr pavaikštinėti: Suváikščiojau sau LzŽ.
4. intr. NdŽ sueiti, susirinkti.
| refl.: Aš visados mokiau sinagogoj ir bažnyčioj, kur visi žydai susiváikščioja DP158. Tą dieną žmones krikščionių suváikščiodavos ant tarnavimo Dievo DP339.
5. refl. galutinai susidraugauti: Kol susiváikščiojo, metus dar gyveno Šv.
6. tr. vaikščiojant įgyti, laimėti, parūpinti: Ką gero suváikščiojai? Lp. Kai vaikščioji, vis šį tą suváikščioji Šn. Šitus vaikščiojo vaikščiojo ir vaiką suváikščiojo DrskŽ.
| Aš suváikščiosu (atliksiu) savą dielą (reikalą) Lz.
| refl. tr.: Susiváikščiojo su vaikiais belakstydama, vaiką nešina parejo Krš.
7. tr. sudėvėti, sunešioti: Buvo ievos geros, ale tik jas viekas suváikščiojo Švnč.
^ Mažą bile kap aprenk – suváikščios, girtą bile kap pašerk – suės DrskŽ.
8. tr. skverbiantis visą išlandžioti: Obuolys visas kirmėlių suváikščiotas Švnč.
9. intr. End siunčiamam nukeliauti ir grįžti: Laiškai dar nebuvo suváikščioję, o jau aš žinojau Gs. Dokumentai turi suvaikščioti į Ameriką, būt patvirtinti, tada ir gausi A.Vencl.
10. refl. cirkuliacijai susinorminti: Jis glaudė įkaitusią kaktą į šaltą lango stiklą ir ilgai stovėjo laukdamas, kol susivaikščios negeras kraujas rš.
11. refl. žr. užvaikščioti 5 (refl.).
| prk.: Susváikščio[jo] jaudra Pls. Die, kap nesusváikščioja lietaus Rtn.
užváikščioti
1. intr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant užeiti (ant ko); užminti: Einam, seselės, atgal keleliu, kur neužvaikščiota mūsų brolelių LTR(Pns). Ant [neišdžiūvusio] cemento katės užváikščiota, pėdos likę Rdd.
ǁ užeiti (už ko): Užváikščioti už ko NdŽ.
2. intr. NdŽ užeidinėti.
3. tr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant gauti, laimėti.
4. tr. vaikščiojant užauginti: O dėkui kojelėms, kuriomis užváikščiojai, o dėku rankelėms, kuriomis užnešiojai JD1179.
5. refl. BŽ149, NdŽ ilgai užtrukti vaikščiojant.
6. refl. vaikščiojant nuvargti, nusivaikščioti: Jūs užsiváikščiojat per daug Mrc.
7. refl. pakilti (apie vėją): Kad žusiváikščioj[o] vėjas didelys, buris, tai ana led pabėgo Pls.
8. refl. nešiojamam, negimusiam įgyti tam tikrų ypatybių: Kaip [nėščia] vaikščio[ja], taip užsiváikščio[ja], toks vaikas Krš.

váikščioti, -ioja (váikšto), -iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščióti, -iója, -iójo Pls; SD111, SD25, H, H273
1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Beváikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai váikščioti KŽ. Aš váikštau, judu, man šilta Ad. Ma[n] negerai nė gulėt, nė váikščiot Jrb. Velyt pagulėt, ką vaikščiot Lt. Kap váikščiot, tai galas (uždūstu) Dglš. Váikščiot – sopa kojas, negaliu Jž. Jei daugiau váikščioji, pradeda skaudėti [lūžęs sąnarys] Žlb. Širdis pastaiso, kai váikščioji Šmn. Žadu jau váikščioti. – Neváikščiok dar, biškį pagulėk Trk. Aš dar váikščiodama sirginėju Krs. Vaikščiodamas persirgau N. Reik su arkliais po lauką dirbt, váikščiot, tai žaizdos ir žaizdos an tų kojų Sk. Váikšto su dalge šieną pjaudamas Žml. Nuo pavasario lig pat rudeniui turi vaikščiot diena dienon su botagu Rš. Naktimi váikščiojo [miegodamas], tai reikė buvo žiūrėt Pv. Naktimi vaikščiojįs Q350. [Lunatikas, –] kursai váikščio[ja] par miegą I. Medinių (klumpių) padirbdavo, kad gera būdavo, kad šilta kojom, tiktai váikščiot tai sunkiau su mediniais Antš. Aš mat tokia tridas, vis lekiu ir lekiu, pėsčia neváikštau Slm. Užkūrei – dūmų lig žemės, pasilenkęs váikščiojai [dūminėje pirkioje] Škn. Susirietęs, nusilenkęs vaikščioju SD133. Raišui liepė keltis ir vaikščiot SPI178. Jis pašoko ir vaikščiojo SkvApD14,9. Dabar bent sausa vaikščioti Žem.
| Toj moteriškė ant karštos žemės klupsčiais váikšto [ravėdama] Pls. Samanykščioj sausa, keliaklupsta vaikščiojau rinkdama [uogas] Klt. Nėščia váikščiojau keliais, burokus sodinau Vad. Su saiku gerdavom, keliais neváikščiodavom Plvn. Ant rankų pasiremia, kojas iškelia i váikšto Grž. Užkulnio neprileidžia in žemę, pirštais váikščioja Alv. Váikščiok an galų pirštų – miega visi [po šokių] Pv. Váikščioja stypinėdamas kaip gandras NdŽ. Šuo mokėjo váikščioti ant paskutinių kojų NdŽ. Tas tėvas sėdžia ant nugaros, o tas arklys tik piestu vaikščioja, i gana LMD(Grz).
| O kaip gražios yra kojos, vaikščiojančios kalnuose MP127. Daug metų jau váikščio[ja] muno kojos, dešimtais metais esu gimusi Pln. Mano koja jau seniai nenori váikščioti Srj. Tegul tavo kojos vaikščio[ja] kaipo raitos S.Dauk.
^ Vaikščioja kai parmušta Tr. Váikščioja kai su tešmeniu Švnč. Váikščioja, ka kiaušinis nuo galvos nenupultų Bgt. Vaikšto kaip an ledą sušalęs Tr. Ko vaikštai kai kaulą prarijęs LTR(Grz). Váikščioja kap višta sušlapus Alv. Vaikščioja kap višta, dėčius pakorus LTR(Smn). Dažnai laimė basa váikšto (ir neturtingas būna laimingas) Tr. Koks tę draugas: vienas pėsčias vaikščioja, kitas važiuoja LTR(Grv). Bevaikščiojant kojos lig senatvės pro pakaušį išlįs Tl. A žinai, kaip meška váikščio[ja] po kerpes? (jei vaikas sako nežinąs, tada jį niurko) End. Dvi sesutės stovi, viena vaikščioja (durys) LMD(Ldk). Paršas guli, o lašiniai vaikščioja (slenkstis) LTR(Kp). Ant lentukių vaikščioja, ragu žolę ėda (žąsis) LTR(Jrg). Buvo gyvas – pats vaikščiojo, miręs kitus nešioja (jautis ir iš jo odos pasiūti batai) LTR. Kada gyvas buvau, gyvus penėjau, kada numiręs buvau, gyvus nešiojau, gyvi apačioj manęs vaikščiójo (valtis) Sch66. Kas yra: par rytą váikščioja an keturių kojų, par pietus – an dvie, vakare – an trijų (žmogus) Grv. Turia kojas – neváikščioja, turia plūksnas – neskraido, turia šiaudų – neėda, turia dūšią, – bet ne visada (lova) JT246. Turi kojas, o nevaikščioja, turi šiaudų, o neėda, mato duris – neišeina LTR(Mrj). Ant galvos pastatytas, ant kojų vaikščioja (bato vinis) LTsV557. Kap mane prikala ant kojų, tai aš vaikščioju ant galvos (vinis) LTR(Vlkv). Kap reikia vaikščioti, kad batai neplyštų? (basam) LTR(Mrj). Kas vaikšto aukštyn kojom? (musė ant lubų) LTR(An).
ǁ tr. žingsniuojant minti: Váikščioti taką NdŽ. Sunku akmenėliui, per kurį vaikščioja LTR(Kpr). Ana y[ra] neverta šventos žemės vaikščioti Šts. Aš tą tiltą vaikščiojau, aukso žiedą ridenau (d.) Grž. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotražiu ražysiu KlvD187.
2. intr. KŽ, Ms, Vkš, Sdb, Lt, Aps, Jž, Slm sugebėti eiti, paeiti: Kūdikis dar nevaikščioja N. Kitas anksti pradeda váikščiot vaikas Klt. Mano Onutė da buvo mažutė, da aplink stalą váikščiojo ansistvėrus Žl. Tas vaikas neváikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėka i rėka kaip pasiutęs Lk. Berniukas buvo, tai gal trejus metus neváikščiojo Kp. Šakų (lukštų) vanus taiso, kad nevaikščioja vaikai Sln. Vaikščiot jis vaikšto Jnšk. Váikščioji i džiaukis, ko dar nori parsenęs? Rdn. Jau devintą dešimtį baigiu, ale váikštau da Ssk. Váikštąs, visa, ale dirbt negali Kz. Váikšto, neguli, al jau gerumo nėra Mžš. Tiktai jis ilgai nesirgo – váikščiodamas mirė Brb. Visos [bendraamžės] serga, nebeváikšto, tai su lazdom eina Kp. Tu nė nepagalvoji, kaip aš váikščioju: einu su lazdoms Stak. Pats neváikščioj[o], vedė už rankos vaikai DrskŽ. Kojos va sopa, negaliu váikščiot Grv. Kojos labai menkos, kojums sunkiai váikščioju Krž. Anys (vaikeliai) del silpnumo amžio negali vaikščioti PK195. Kaulas kraiposi, negaliu váikščiot Sn. Menka liga gulėjo gulėjo, o dabar nė biškio nebipaeita, neváikščio[ja] End. Váikščio[ja] motriška jau po biškį, gaspadinau[ja] Trk. Berniukas ant visų keturių váikščiojo, kaip ir beprotis paliko Antš.
| refl.: Atsikelu, išsivaikščioju, i váikščiojas Krš.
ǁ prk. būti gyvam, gyventi: Štai kas yra, sūneli: nei mano mamytei, nei man pačiai nebuvo, gal ir tau nebus lengva šioj žemelėj vaikščioti… A.Vaičiul. Mes tebeváikščiojame šioje žemelėje NdŽ. Kol pasauly vaikščiósiu, tai vis minėsiu geruoju Pl. Kas mislijo, ka po tokios opieracijos po tą žemę vai̇̃kščiočiu Krš. Ana jau senai po žemėm, ė aš do váikščioju Dglš. Jūs dar jaunesni, dar váikščiokit Kpč. Tegu váikšto jauni Žsl.
^ Váikščiaite su Dievu! (pasakyta atsisveikinant) Lz. Laimingai váikščiot! Pnm. Kad tu neváikščiotai! Kpč. Kad tu nevaikščiotai po baltą svietą! Arm.
3. intr. R, R114,201,377, MŽ, MŽ149,506, Sut, KBII194, M, L, KŽ šen ir ten eiti: Vaikščioju, aplink einu, slankioju MŽ267. Kas girdėt, kur tu váikščiojai? LzŽ. Ligi nesutemus reikėjo vaikščioti J.Jabl. Lig vėlai vaikščiojo miške Lt. Gerų tėvų vaikai naktį neváikšto: dieną išeina, dieną ir ateina (juok.) Trgn. Gaspadinė valgį virdama galėjo apsukuo [ugniavietę] vaikščioti S.Dauk. Ne ieškai, o váikštai kampas iš kampo Mrj. Vaikai váikščioja paskui, nelienka niekur LKT403(Šč). Anos abi váikščioj[o] visa kartu LKKXVIII160(Zt). Neváikščiojęs buvo tūs kraštūs LKT111-112(Klm). Aš skėmiškai pakalbu: ten vaikystė, ten panystė, ten váikščiota, šokta Bsg. Varniai – būti, váikščioti – kaip numie aš Varniūs Plt. Nueinam į traką, į pievas, nu tai varlinėjam, váikštom pagal markas Pn. Par tą trobą váikščioju, nu nerandu durių Klk. Žiūriąs, vaikščiojąs – tuščios trobos, žmogaus nė vieno Sln. Viena lieku. Pamatysi – neváikščioju, ateik padabot Klt. Viena diena nesiregi váikščiojant, kita diena nesiregi Dglš. Pensiją gauna, vai̇̃kščiotų po trobą, po kiemą, ne – dar pulna į darbą Krš. Be darbo kap váikščiotai, tai sakytai, kada tas vakaras bus Btrm. Pasiėmė votegą i váikščio[ja] po karves Gd. Váikščiojom visi po kiaules Plv. Nenori mokytis – galėsi paskui žagrę váikščiot VšR. Paskuo ekėčių, paskuo plūgo turėsi váikščioti par dienas Grd. Jaunam vyruo niekas nebuvo váikščioti po plūgo End. Vaikščiodavo pečius suglaudę Pin. Váikščioja insispendus, te bast, te bast Švnč. Bobos su ryšeliais, vyrai rankomis kišenėse vaikščioja Žem. Praded gaideliai giedoti, praded dvariškiai vaikščioti KlpD75. Vaikščiojo tėvulis pabarėmi, parugėmi LTR(Ndz). Váikščio[ja] močia po dvarelį sūnytėlius kilodama JV674. Pamačiau savo mergelę pylimais bevaikščiojant KlvD35. Šen vaikščiojau, ten vaikščiojau – nebėr rūtų vainikelio (d.) Šll. Kur pripratęs váikščiot [arklys ardamas], tę ir váikščioja, o kitur jo nepastatysi Kpč. Briedys po laukais váikščioja Rdš. Apie triobas buvo briedžio váikščiota – kaip karvės pėdai Ob. Veiza – padvarijo[je] váikščio[ja] kiaulės su vaikais Nv. Kai šalta tvarte, avelę paleisk in karvę – i tegu váikščioja Klt. Vaikščio[ja] pova po dvarą StnD16. Šarkos váikščio[ja] po kiemą – jau svečių y[ra] LKT43(Lc). Kai varną pašauna, pėsčia váikščioja Dkš. Žąses visos váikščioja aplink jį (piemenį), o jo užmigta Kpč. Jeigu ilgas lytus, vištos váikščio[ja] sau paleidusios sparnus Erž. Tegul duoda darbą ne tokį váikščiojantį Slnt. Naktys nevaikščiojamos Šts. Yr piliakalnis toks aplink váikščiojamas Skp. Duok vaikščiot tavuosna pulkuosna, kur visi vierni gyvena PK77. Bet anys, išvydę jį vaikščiojant po marius, tarėsi sant pakusą, ir rėkė labai Ch1Mr6,49. Nedrįso regimai vaikščioti BPII143.
| prk.: Smertis apsukuo váikščio[ja], o kitus apšnekat Rdn. Išrodė kaip ir sveikas, ale su smerčiu váikščiojo žmogelis Krš. Tau josios (dalios) ieškoti netenka, ji pati paskui tave vaikščioja V.Krėv. Atejo tokis laikas, kap žemė pradėjo váikščiot: buvo dvaro, daba mūs Upn. Dabar duona par daug rankų váikšto, tai mes plutelę vis nuraikom Mžš.
^ Váikšto kaip veršis be darbo Str. Par dienas tik váikščio[ja] bambą kasinėdamas, i gana Kv. Vaikščio[ja] rankas sudėjęs, kaip atsėjęs VP48. Váikšto váikšto kaip salyklą padiegęs Ps. Bėdos medžiais nevaikšto, jos par žmones eina Ps. Smertis šūkaudama neváikščioja Mrc. Nu jau ta žeme neváikščio[ja] – torums, mietais (visaip išsidarinėja) Pln. Nelaimė nevaikšto viena LTR(Km). Kad neturi barzdos, tai nevaikščiok su ožkom LMD(Lzd). Aš su pinigais neváikštau (nesiderėsiu: kiek prašysi, tiek duosiu) Aln. A jis geras? – Geras: gali̇̀ su kuolu aplink váikščiot Šln. Dvi sesi paežiu vaikščioja i niekaip negali susieit (akys) LTR(Krk). Kai jaunas buvau – dvarus valdžiau, kai išaugau – kalnus verčiau, kai numiriau – po bažnyčią vaikščiojau (jautis) LTR. Vaikščiojo mergelė po pievelę ir išbarstė perlus; mėnulis matė, bet nesakė, saulė kėlė ir surinko (rasa) LTR(Ut). Vaikščiojau naktį, pamečiau sagtį; mėnuo atrado, saulė pagavo (šalna) Ppl. Vaikščiojo panelė po aslą ir į kampą atsistojo (šluota) LTR.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Lnkv: Ten váikščiojas dideliai i laužos gėlės Pln. Ką čia váikštais po svetimus pašalius, da pavogsi ką Slč. Paleidė váikščioties po miestą RdN.
ǁ daug kartų eiti kuria kryptimi (į vieną ar į kitą pusę): Aš tuom keliu váikščiojau, tai šaltinį žinau Dv. Jau šituo keliu, kad jį versmelė, važiuota ir váikščiota Svn. Váikščiodavau tiesiai par mišką, vis biškį arčiau PnmR. Kadai váikščiojom [į Vilnių] pėsti Pb. Anys váikščioja prie mūsų pirkią, tai išmins takus Klt. Prie kapus váikščiodavom Klt. Vieta, pro kurią kasdien váikščiojo medžiotojas NdŽ.
| Mažos durelės žmonėms váikščioti (įeiti ir išeiti) NdŽ.
| prk.: Pagirtas…, kurs vaikščio[ja] Dievo kele Mž386. Keliu tiesos stipriai vaikščiókit DP591.
^ Gera galva blogais keliais nevaikšto KrvP(Vs).
| refl. prk.: Vaikščiojąsis keliu neišžagtu, tas man tarnaus DP553.
ǁ N, Sut, M, L, LL231, KŽ ilsintis šen ir ten iš lėto eiti, ėjinėti: Šaligatviu, po parką váikščioti DŽ. Ilgai váikščiojom kartu NdŽ. Jaunimas tai parugėm váikšto, dainuoja Vdn. Po daržytį vaikščiodama vainikytį pyniau BzBkXV139. Kas subatoj vakarely ejau vaikščiot su berneliais LTR(Grv). Gana, dukrele, gana váikščiotie, žalia rūtelė gana nešiotie DrskD169.
| refl. KŽ: Per ilgai váikščiotis, užsivaikščioti BŽ149. Ponai eidavo váikščiotis Rmš. Kad tik po pietų, i nebesiváikščioja [ligonis] po kiemiuką Rd.
ǁ prk. draugauti: Baltrūniokas vaikščioja su Varnaičia, gal ir sudaris porą Ukm. Váikščios váikščios ir suskabys Srj. Aš su savo Juozu visus metus váikščiojau Vrn.
4. intr. KŽ, Grnk, Upn, Sb, Grv, Lt, Aps, Vlk nuolat, dažnai eiti kur ar turint kokį tikslą lankytis: Nekviesti čion neváikščioja NdŽ. O vaikai tai váikščiojo lietuviškon mokyklon Dv. Menkai váikščiojau mokytis Ker. Gražių nažutkų nebenešiosi ir pamergėliuos nebevaikščiosi Kp. Nenori dovanai váikščiot Asv. Kolchozan váikščiojam, linus ravėjam LzŽ. Buvo žmuoj ir váikščioj[o] ponop darban (ps.) Lz. Perdieniu váikščioja in tarnybą Dsn. Vakar kunigas buvo pas mum (prieglaudoje), aplanko dažnai, jis po palatus váikšto Avl. Niekas nevaikščio[jo] pirtin, sako, susdavinėja Pst. Karvės váikščiojau veizėdamas pirkti Šts. Váikščiojau ruda rudine paukščių medžiot Dgč. Váikščioti į riešutus NdŽ. Kelis metus vaikščiójau in daktarus Drsk. Mėnesį vaikščioji, kol priima, metus vaikščioji, kol pasiuva A.Gric. Į teatrą vaikščiosiu kaip vaikščiojęs, nepaisydamas jokių draudimų V.Myk-Put. Bernas váikščiojo pas mergą, kol apšukojo DrskŽ. Neváikščiojo in ją, tik atvaži[av]o stačiai maršelgom Klt. Kad jau pamiršau, kap váikščiojau [pas mergas] Alv. Jeigu aš pas aną gyvą neváikščiojau, mun nereik nė pas mirusį Trk. Kitaip aš kalbu, o kitaip dūmoju; kitur aš einu, o kitur vaikščioju D.Pošk. Jis patis teikės mūsump váikščiot ir lankyt mus DP237. Jiemus nesunku buvo ant tų atlaidų váikščiot ir teip ilgą kelią del tarnavimo Dievo keliaut DP64.
| O kodėl neis, ar ne váikščiojamos (jaunos) dienos? Rm.
^ Be reikalo nevaikščiok pas poną, be ligos – pas daktarą KrvP(Km). Kur karalius pėsčias vaikšto? (į išvietę) Šk.
| refl.: Nebváikščiojas [į bažnyčią], atprantas Krš.
ǁ tr. lankyti: Kas váikščiojęs mokyklą, tai jau tas gali ir pasaką pasakyt, ir giesmių pagiedot – visa Arm. Profesija nedidelė, nereikia technikumą vaikščiotie Dgp. Pabaigė sesutė váikščiot jaunimėlį ir žada nustoti nešiot vainikėlį (d.) Pc.
ǁ tr. atlikinėti: Mano momos moma váikščio[jo] baudžiavą Ad. Kur žmonės vaikščiodavo baudžiavą, išdarbis tildė pono reikalus A1884,298.
ǁ tr., intr. FrnS141 meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas; eiti atlikti tam tikrų apeigų: Su giesmėm palei kryžius váikščiodavo Sb. Pradžioje sėjimo vaikščiojo Kryžiaunas dienas. Maršalka Vaitiškis vedė nuo kryžiaus prie kryžiaus M.Katil. Kasdien mišias ir stacijas vaikščiosiu! Žem. Kas norėjo, gradusus vaikščiojo [Šiluvoje] Žem. Gieda, stacijas váikščioja Gs. Meldėmos, i gan, váikščiojėm kalnus Brs. Žemaičių Kalvarijo[je] žmonys būrių būriais kalnus váikščio[ja] Vkš. Buvo tai vienas gaspadorius, kuris po kartą tik ant metų spaviednės tevaikščiojo Sz. Jie retai teváikščioja sakramentų KŽ.
5. intr., tr. L keliauti, klajoti: Aš po pasaulį váikščiojęs, daug visko matęs Brž. Ans po visus miestus yra váikščiojęs Krš. Po Prūsių žemelę nuliūdęs vaikščiójo, apie savo kraštą dažnai minavojo TŽIV598(Paį).
^ Svietą váikščiojęs, visa žinosi Brž. Baltas, kertuotas po visą svietą vaikščioja (laiškas) LTR.
ǁ intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, vienur kitur užsukant: Váikščioti iš namų į namus NdŽ. Nuo numų iki numų vaikščioju D.Pošk. Vagis apnasriais svietą mokydamas váikščio[ja] J. Dabok, saugok pirkią, cigonkos váikščioja Klt. Trys karaliai váikščioja, būdavo, par pirkiom Klt. Par Užgavėnes Viekšnių vaikai liuob žydais váikščioti Vkš. [Žmona] eidavo palei svietą [siūti], palei svietą váikščiodavo Kp. Žydai liuobės po kaimus váikščios kriaučiaudamys End. Reiks prasmanyt váikščiot per kiemais – maž pastaisyčia (iron.) Švnč. Senais laikais velniai váikščiojo po žmonis Yl. Per žmones váikščioti NdŽ. Po talkas beváikščiodamas savo daržą sušaldė Krs. Dėl to jūs tokios geros, nepanabernos, ka jūs po svietą váikščiojat Jdr. Váikščioja [tyrinėtojai] po pirkiom kap ubagai Grv. Tada daug kas su tarbelėm váikščiojo (elgetavo) Rš. Apsukai vaikščiojo, darydamas daug gero VlnE57.
^ Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus, kol ką sutvarkai LKKXVII191(Krtn). Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv).
ǁ intr. (ppr. einant, vykstant nuo vieno pas kitą) verstis (kuo): Povilaitienė visą gyvenimą už babą (pribuvėją) váikščiojo Sml. Pavargėliais váikščios [našlaičiai] Grz. Mes savo gryčios neturėjom, po nuomas váikščiojom Bsg. Antanaitis seniau váikščiojo arendose, tik paskui nusipirko Pajulius Sml. An pusių váikščiodavo labai biedni Pl.
6. intr. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Petras už tuos pinigus nusipirko ūkį ir daugiau nevaikščiojo po žmones LTR(Mrj). Kai neturėjom žemės, tai visur váikščiojom Antz. O vaikščioti kasmet nuo vieno gaspadoriaus pas kitą jie irgi negalės A.Vien.
7. intr. Pl turėti tam tikrų (išorinių ar vidinių) ypatybių; būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Valgėme biralinę duoną, vaikščiojome su žaizdomis nuo rykščių J.Gruš. Supleišti kojas, váikščioji kruvinom blauzdom [ganydamas gyvulius] Dglš. Velnias váikščio[ja] su ragais, su viskum Krž. Ir váikščiojo lig smerčiai su kreiva burna Aps. Voras váikščioja kuprotas NdŽ. Šitokia karšta vasara, kai čebatas [įdegus] váikščiok Klt. Sloba, kvara devynelis metus váikščiojau Pls. Daug kas be proto, be razumo kokio váikščioja Aps. Ir váikščioja kaip ir be pometies Plvn. Pirm neváikščiojo tos motriškos riebios kaip bačkos Sd. Aš stora (nėščia) po karo váikščiojau Jd. Ana váikščioja sunki Avl. Tėvelis da gyvas buvo, kai mamytė sunkume váikščiojo Šln. Jis váikščioja iškėlęs galvą NdŽ.
^ Vaikščioja kaip musmirių priėdęs LTR(Rs). Vaikščioja galvą nuleidęs kaip dvarą pardavęs Jnš. Váikščio[ja] kaip musėlę parkandęs Kv. Vaikšto nosį pakabinęs LTR(Zp). Váikšto kaip kojon įsikirtęs Kp. Vaikščioja lig su vištos galva LMD(Mrj). Váikšto kaip dvasia be vietos Trs. Vaikščioja kai kūnas be dūšios Sln. Tom pačiom akim váikšto Švn. Ko váikščioji kai voras kuprą papūtęs? LKT178(Jrb). Vaikščio[ja] sau uostus papūtęs LMD(Tl). Ale váikšto vis kap pūslė paspūtus Švnč. Váikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro Krš. Ko daba váikštai rūrą užrietus, nė nesilabini Jd. Kas negerai, kad váikščioji patempęs lūpą? Vkš. Kopūstų su blynais prikemša, tai váikšto pardien gurklį pastatęs Dkk. Vaikščioja kaip dūmas (girtas) Kltn. Po boliaus visi kaip galvas pametę váikšto Ktk. Kad sutino kaklas, tai kaip amerikonas váikščiojau Svn. Išplakiau kojas dilgėlėm ir vėl kap ponas váikštau (pasveikau) Mrs.
8. intr. tam tikru būdu tvarkyti savo išvaizdą – nešioti, dėvėti, avėti: Vyrai váikščioja barzdoti NdŽ. Palaidais plaukais niekas neváikščiojo, visos liuob susipinti Vkš. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Aš plika galva neváikštau, ausys nekokios Ob. Neváikščiok nuogais keliais Prn. Anksčiau vaikai grynu pasturgalaičiu váikščiodavo Srj. Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumėm S.Dauk. Vasara, šieno laikas, plikas galėjai váikščioti Yl. Dabar niekas apiplyšę neváikšto Slk. Tau pirksiu, o ana (podukra) gryna váikščios?! Aps. Váikšto išsipusčius kai poniutė Ds. Váikščioja kap varna po juodais (juodai apsirengus) Pv. Na ir purvinai váikščioja! Pv. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Vaikšto žebras kaip kiaulę žindęs Tr. Gaspadorius bagotas: pančiu susijuosęs váikšto (iron.) An. Audžiant įmargindavo, tai visai rainom kelnėm váikščiodavom Antš. Aš kraują perlėjau, tu dar be kelinių váikščiojai Btrm. Su kailiniais reiks visa vasara váikščiot (šalta vasara) Klvr. Močia va váikšto juoda suknele Avl. Váikšto suknę tokią šiltą užsivilkus par karštybę Mžš. Iš dirvono bobų kepurę su kyveliu nusipynėm i váikštom Pl. Dievo tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja, o dūšios jų pilnos Dievo dovanų SPII36. Antri raupai rūbų, kad kas ne pagal savo stano brangesniuose rūbuose vaikščioja, negi jam pridera SPI254. Jis (Judas) savo šarvu vaikščioja kaip ricerius BB1Mak3,3. Basas nevaikščiosi, vis reikia apsiavus J.Jabl(r.). Aš dar pamenu gerai, kap su vyžais váikščiojo DrskŽ. Su vyžom kap ir basos po rugienas váikštom Pl. Dar̃ vaiką paleisk, ka jis nemoka váikščiot basas Kpč. Dabar šalta, lytus, basi váikštot Sg. Basutė gruode váikščiojau Dglš. Vienais kandaliukais váikščiočia, kad tik sveika būčia Pc. Trobo[je] váikščiok su lepšėms LKT55(Vkš).
| Kurs su lyčina vaikščiotum, pakūtą pildys teip pat metus trejus P.
^ Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja PPr288. Kurs nedirba, váikščio[ja] pilvą susijuosęs LKT83(Pln). Kas nedirba, tas be kelnių vaikšto LTR(Klt). Kriaučius su suplyšusiom kelnėm váikšto, daktaras su ausim ligota Jon. Anas pliku užpakaliu jau seniai váikšto Tr. Kas užgins bagotą basam váikščiot! Sn. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTR.
| refl.: Eime, mergele, mūsų šalelėn. Mūsų šalelėj lengvi darbeliai: nei sėjus pjovus – pinigai rankos, nei verpus audus – gražiai vaikščiojas VoL433(Lzd).
9. (plg. l. chodzić) intr. tam tikru būdu gyventi, elgtis: Aš ponia (instr.) váikščiot nemokėsiu Tvr. Tamsta váikščioji su visu po seną gadynę Lc. Kas jau puikiai váikščioja, tai pinigų nė kiek neturi Srv. Aukštai váikščiojąs (besipuikuojantis) žmogus KlvrŽ. Pas močiutę buvau, pas senutę buvau, raškažėly vaikščiojau (d.) Tj. Gyvenk (paraštėje vaikščiok) po mano akim ir būk geras BB1Moz17,1. Anys atstoję buvo nuog prisakymo, kurį Dievas jiemus buvo davęs, idant tame vaikščiotų BBJdt5,20. Tiemus nori būt Dievu meilingu, kurie prisakyme jo vaikščioja MP66. Dievas sutrins galvą… tų, kurie vaikščio[ja] amžinai savo griekūsu Mž290. Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje CII603. Kas vaikščioja tamsumuose, nežino, kur ejęs DP506. Vaikščiokitėg toje šviesoje ir tikėkit ing manę DP509. Ateis apjuoktojai, kurie vaikščios pagal savo geidulių VlnE133. Priesakymuosa mano vaikščiokite MT52. Duok, idant per visas dienas gyvenimo mūsų naujystėj živato priderančiai vaikščiotume MKr33. Mokytiniai tavo kodel nevaikščioja pagal įstatymą senųjų, bet valgo duoną nenupraustomis rankomis? Ch1Mr7,5. Kolei vaikščioste paskui veikalų tuštybės SGII2.
ǁ kurį laiką būti (kuo): Štadentužiu váikščiojau FrnS206(Vlkš). Jos sūnai váikščiojo partizanais Sn.
10. intr. NdŽ prižiūrėti, rūpintis: Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius J.Jabl. Karvė, kai apie ją váikščioji, tai karvė Klt. Pie teliukus váikščiojo jinai Str. Nėr kam váikščiot apie bites Vvs. Nei jis dirba, nei ką, tik apie namus tąsos, apie bites váikščioja Pv. Tik apie juos (kopūstus) váikščiok, o pelno nėr! Kp. Jy apie vyrą kap apie mažą [vaiką] váikščioja Kpč. Kas apie mane váikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt.
11. intr. Ml, JnšM, Žsl, Dv, Pls, Alv, Švn, Lp ganytis: Jau juos (jaučius) neleidžiam an ganiavos, pririšam, váikščioja vieni Rud. Kad būt žolės, tai prikaltum[e], ir tegu váikščiotų Aps. Ana (karvė) in virvės moka váikščiot Str. Arklį paleidi – teváikščioja LzŽ. Sausa, ir aves Raigrodan váikščioja DrskŽ. Palaidos [karvės] váikščioja, tai riebiausios kai velenai Klt. Karvės dobiluose váikščioja agi, priėdę labiausiai Mšk. Tai mūs karvės ir váikščioja vis tiek kap pamuštos po atolą – nor imk ir miegok ganydamas Rtn. Pirmądien ir mūs karvė neváikščiojo Nč.
12. intr. Slv, Jž, Mžš, Bsg būti nėščiai: Kitą kartą, kai váikščioji, ir nieko negali̇̀ DrskŽ. Ne vienu váikščiojau ir viską dirbau Pv. Vienas vaikas buvo gimęs ir antru váikščiojau Mrc. Antaru váikščiojau OG279. Ana tada šituo mergiote váikščiojo Klt. Ji jau aštuntą mėnesį váikščio[ja] Trg. Aš šituo vaiku váikščiodama kudabinaus, užtai jis ir sarmatlyvas Vlk. Váikščioj[o] motka su manim, nusgąsdė – aš bijaus bijaus Azr.
13. intr. šen ir ten ropinėti, rėplinėti, šliaužioti: Prieš lietų rupkės váikščioja ant žemės Snt. Pjaunant rugius, pjovėjai žiūri – apie pėdus kad vaikščioja rupūžė, kad šiukštinėja LTsIV467. Keistas sapnas: rodos, per mano ranką vaikščioja raudonos skruzdėlės Ul. Sliekai naktiniai ant viršaus nakčia váikšto Brb. Išeina an to [avilio] i vaikšto tos bitės Ps. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioj), ir vis, kas ant keturių alba daugesni kojų vaikščioj, … jūs neturit valgyti BB3Moz11,42. Vaikščiojamosios, bėgiojamosios, šokamosios, rausiamosios [vabalų] kojos rš. Vienokart salyklas buvo, kad kirmėlės váikščiojo Dgp.
| Ant pilvo tavo vaikščiosi BB1Moz3,14.
ǁ ropinėjant dažnai, nuolat brautis, lįsti (kur): Iš pavasario man pirkion [rupūžė] váikščiojo, žindo karvei pieną Eiš.
14. intr. skverbiantis judėti, skverbtis, landžioti: Pamatas sutrešėjęs, pelės váikščiojo Klt. Kap kurmis atsisakė nuo darbo, tai Dievas jam paskyrė po žemėm váikščiot (ps.) Ml.
| Sustingusioj žemėj jokia šaknis negali vaikščioti rš.
^ Juodas juodvarnėlis po žemėmis vaikšto (kurmis) LTR.
15. intr. Srj, Sv, Krd plaukioti: Žuves váikščioj[o] pakraščiais, sekėj[o] gaudyt rankomi DrskŽ. Iškasė prūdą, jau ir žuves váikščioja, grei̇̃ta Mrc. Anos (žuvys) váikščiodavo i po mažus vandeniukus Krž. Matyt, kaip váikšto po vandenį šapalai – kaip paršai Ėr. Váikščiojo [žuvys] pulkais, pulkais Kdn. Kumet nusausino, nei ten karosai váikščiojo, nei ten lydekos Klk.
16. intr. Antš skraidyti: Atejo vėl an mum spiečius iš kažin kur, jau váikščioja bitelės Alz.
17. intr. NdŽ, KŽ, Krš, Pšl, Rk, Bgs, Lb, Kli važinėti; kursuoti: Iš mūs Eišiškėn váikščioja autobusas Šlčn. Šitoj mašina váikščioja keturis kartus DrskŽ. Kaip váikščiodavo keleivinės, tai nuveža tiesiai, paveža an bažnyčią Skp. Traukinėlis Pandėlin váikščiodavo PnmR. Toks traukinelis buvo – gelžkeliu váikščio[ja] Pp. Ė, lėktuvai danguj váikščioja Str. Tuodu garlaiviu vaikščiojo nuo Kauno iki Prūsų rubežiui V.Kudir.
ǁ vykti susisiekimo priemone: Su akrūtais ant jūrių vaikščioj ir varė savo prekystę didžiuose vandenysa BBPs107,23.
18. intr. būti siunčiamam, gabenamam: Karai buvo, tai laiškai neváikščiojo, nė nieko Vdn. Tep ėmė vadyt [paldienyką pirmadieniu], kap ėmė laikraščiai váikščiot Mrp. Laikraštis kitoks neváikščiodavo po karuomenę kap „Lietuva“ Gs.
19. intr. Snt slystant judėti iš vienos pusės į kitą, slankioti, slydinėti: Šaudyklė gerai váikščioja Grš. Tie šautuvai jau ir kleviniai, anie jau slydi tokie, ka váikščiotum gerai Žeml. Yra nyčių rataliai, rataliais nytės váikščiodavo Pj. An ribulukų nytys váikščioja Onš. Rato krumpliai lengvai vaikščioja Gs. Kultuvas – pagalys ar sieksnio ilgio, tada pakartas trumpas pagaliukas an skūrelės ir pririštas an ilgąjį: anas tada vaikščioja Rš. Stūma sunkiai váikščioja Lzd. Kab jos (medinės akėčios) neprislėgtos, tep kap váikščioja Kpč.
| Gale gerklės barankelė váikščiojo, negaliu nuryt Klt. Mislijau, stiklinė akis, ale žiūriu – váikšto abi Psn.
ǁ Vlkv sukiotis apie savo ašį, varstytis: Ar tos labai jau girgždėdamos váikšto durys? Sb. Durys sunkiai váikščioja Jrb. Durys váikščioja ant kukių Grl. Kol’ žirklės teip sunkiai váikšto? Aln.
ǁ linguoti, siūbuoti: Váikščiodavo tas liūnas Brž.
ǁ keisti formą, trauktis ar plėstis: Medis tiesiog kap váikščioja – čia jis traukiasi, čia jis tempiasi, pučiasi Pns. Namas jau senas, matai, medis váikščioja (lentos įtrūkusios) Srj. Šita siūlė [po operacijos] neleidžia raumeniui váikščioti Jrb.
20. intr. KŽ, Jrb, Grš, Lb nuolat sruventi, cirkuliuoti: Dirbant kraujas geriau váikščioja, o sėdėt nesveika Gs. Stojo (liovėsi) kraujas váikščiot Blnk. Galva ūžia – labai sunkiai jau váikšto kraujas Mžš. Kuriam kraujas neváikščioja, tai kravauninko gera Yl.
ǁ nuolat bėgti, tekėti: Senas Nemnas, šimtas metų, kap jis váikšto DrskŽ.
21. intr. NdŽ, LzŽ, Krž, Rz, Drsk, Švnč, Zr, Kli judėti erdve kuria kryptimi, slinkti: Debesiai váikšto, gal bus lietaus LKT271(Ps). Tušti debesiai váikšto, niekada nelija Srj. Žmonės[e] lietaus yra, šmuorai váikšto – gal i čia užeis koks šmuoras Jnšk. Kai debesiai váikšto, didžiuliai debesiai, tai [reikia] sodint bulbas Upn. Pečius kūrenas – aukštinį pradaro ir váikščioja dūmai kai debesis LKT164(Btg). Anapus tvoros obelų viršūnėmis vaikščioja dūmai P.Andr. Diena apsiniaukusi, rūkai pažemiais vaikščioja J.Paukš. Váikščio[ja] lytus apsukuo, čia neužsuka Krš. Visais pakraščiais váikščio[ja] lytūs, ale pas mus da nely[ja] Rs. Lietus váikšto i váikšto šalim, gal susitaisys ant nakties Jnš. Dar̃ váikščios lietukas kiek Dg.
| Kaip sako, kad senovėj ežerai liuob vaikščioti LTR(Vkš).
ǁ apie dangaus kūnus: Mums rodosi, … kad saulė vaikščioja aplink ją (žemę) A1884,206. Jau aukštai mėnulis váikščioja NdŽ. Oi žemai žemai sauliūtė váikščiojo (d.) Ck. Kad tu šiąnakt ugnelę sergėsi, tad žvelk aukštyn, kur žvaigždės vaikščioja Vd.
22. intr. Gs, Aps, Klt pūsti, prapūsti: Vėjas tik váikšto po gryčią – langai atviri Aln. Gyvas vėjas váikščioja pirkioj Švnč. Šių laikų statybos tokios, vėjai váikščiote váikščio[ja] po trobas Krš. Vėjas váikšto po aukštą, drapanos greit išdžius Rm. Kad džiūtų [šienas], reikia, kad būtų ant aukštų stulpelių, kad vėjas váikščiotų Kp. Toj šėpoj oras váikščioj[o], tai buvo gerai [lašiniams] Pv. Dėžutė tik iš vieno šono turėjo mažas dureles man įeiti ir išeiti ir keletą išgręžtų skylučių orui vaikščioti J.Balč. Medžių viršūnėmis vėjelis váikščioja NdŽ.
| Užmetė užmetė [jurginus] – kolei šalnos váikščiojo Švnč. Čia šaltis i váikščioja [pro plyšius] Švnč. [Grytelėje] šaltis teip ir vaikščiojo, tarsi jautis po ganyklas TS1899,1.
| refl.: Gerai mėsai, kur vėjas váikščiojas Mrk.
23. intr. NdŽ, Rs, Šln, Žg, Všk, Slč, Brž rodytis įvairiose vietose; klaidžioti: Padubysiais váikščiodavo šviesikės tokios LKT112(Ldv). Tie žibureliai i žiemą váikščiojo Všv. Reik pareiti numie, o jergau, bijau – váikščio[ja] baltos tokios žvakelės Krt. Žvakelės pasikels i váikščios ten po tus laukus, po dirvas váikščios Ms. Žvakės váikščiojant nebuvo daugiau regėt Lp. Tenai pinigai váikšto (apie ugneles) Pg.
| Kad koks pasikorėlis [yra buvęs], tai jo dūšia váikščioja Pls. Kol, sako, neužkas, ta siela aplink kūną i váikšto Grž. Váikščiojančios dūšios nekrikštytos Lpl.
| Jau váikščioja akyse vis mašalai Tvr.
24. intr. būti juntamam, pasireikšti įvairiose vietose: Šiurpuliai po visą kūną vaikščioti pradėjo, kad išgirdo dar vilką subliaunant LTR(ž.). Tai ir tas išgąstis váikščiojo po žmogų Alks. Váikščio[ja] nervai, pradeda į petį durti Krtn. Diegliai pradėjo váikščiot po kūną Dbk. Lig tiktai gumbas sujudo váikščiot, kur inpuls, tęnai jaučiama neišpasakyta sopė LMD(Tršk). Įpylus nedaug į ausį [lapės taukų] – niežus, po kūną vaikščiojančius, gydo LMD. Prakaitas dar nedrėkino marškinių, tik gaivi šiluma vaikščiojo po sąnarius kaip tie pavasarinės žemės syvai V.Myk-Put.
| Vaistai ima vaikščiot po kūną Gs.
| impers.: Tep skaudžiai man per kūną váikščioja, kad negali Gs. Patepi [tepalu], tai peršti, váikščioja Švnč.
ǁ prk. sklisti, plisti: Kokios bjaurios ligos váikščio[ja] Krš. Pavasarį ligos váikščio[ja] Prn. Kvaraba váikščioja LzŽ. Kalbos váikščioja, kad tu išteki Mrj. Visokių kalbų po sodžius váikščioja Drsk. Toj kalba po miestelį cielą mėnesį váikščiojo Pls. Nusileidžiu, kad piktumai neváikščiotų Rmš. Iš kartos į kartą vaikščiojo legenda rš. Dabar jau toji maldelė vaikščioja iš lūpų lūposna A1886,175.
25. intr. funkcionuoti, veikti: Mano vienas inkstas nebeváikšto, nebesveika esu Brž. Išgeria pusę stakanėlio arielkos, ir pradeda váikščiot [širdis] Žl. Toj pačioj dienoj jai širdelė stojo váikščiot Ign.
26. intr. BŽ145, DŽ, NdŽ, Ll, Alks, Lnkv, Ėr rūgti, fermentuotis: Alus váikščioja, kap ažveda LKKXIII25(Grv). Del saldumo, ka jis (alus) váikščiotų geriau, reik cukro Pšš. Alus váikščioja, net bačka braška Sdk. Bačkas net sudrasko, kai pradeda váikščiot Krk. Dar alaus negalima gert, ba tebeváikšto Rk.
| Mieželis drūtas, labai nugrūstas, apynelis gelsvas po mieles vaikščiojo D17. Apvynėli puronėli, apvynėli žalusis, tu kubile váikščiojai JV693.
^ Mielės pri juodos duonos nevaikščio[ja], o melagiai par tankiai S.Dauk.
ǁ DŽ judėti prieš užverdant (apie vandenį): Nuimk puodą, jau vanduo váikšto Ds.
27. intr. Pc, Ukm, Mrp, Brš, Žrm būti vartojamam (apie pinigus): Te litai váikščiojo Lietuvoj Ml. Karaliaus laikais váikščiojo ir auksiniai, ir popieriniai [pinigai] Krš. Tai pirmai gi auksas váikščioj[o], auksas, sidabras, popieriai neváikščioj[o] Lp. Vaikščiojo nemaž ir svetimų pinigų A.Janul.
ǁ turėti vertę, kainuoti: Prieš vainą pūras rugių i rubliaus neváikščiojo Švnč.
28. intr. daryti ėjimus, lošti (kortomis, šachmatais): Iš vynų ir reikėjo vaikščioti, kolei švietalų neatėmei rš. Nu, kaipgi dabar váikščiosi [žaisdamas šachmatais]? Šr.
◊ ant [galų̃ Mrj, Kt] pir̃štų váikščioti Msn pataikauti: Váikščioja in pir̃štų apie ją (marčią), kai nei žinios apie ką Klt. Ant galų̃ pir̃štų váikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man! Lkč. Váikšto aplink brigadyrių an pir̃štų galų̃ ir galvą linkčioja Tr. Visi sakė, kad ją paimsiu, tai ant pir̃štų galiùkų váikščiosiu, bet dabar tai visa pėda vaikštau Adm.
ant skarų̃ váikščioti sirgti mėnesinėmis: Joj váikščioja an skarų̃ Dv.
be kepùrės váikščioti gerbti: Visi apie jį be kepùrių váikščioja Mrj.
gálva váikščioti dūkti, šėlti: Ten ka[d] norėjai, gálva galėjai váikščioti Kv.
galvomi̇̀s váikščioti
1. Švnč dūkti, šėlti.
2. apie besididžiuojantį: Žiūrėk, Baltraus Jonio gyrimos: tiek tūkstančių parsivežęs, įmanytų, galvomis vaikščiotų besididžiuodamas Žem.

kárvių takai̇̃s váikščioti blogai elgtis, gyventi: Jis kárvių takai̇̃s váikščioja, karvių takais eina, ne žmoniškom pėdom eina Ps.
keliãklupstas váikščioja Škn nusižeminusiai prašo: Aš jau tai neváikščiosiu keliãklupstas Sdk.
liežùvis váikščioja sugeba kalbėti: Kąsnį liežùvis ne tep váikščioja LzŽ.
ne pė́sčias váikščioja turi vertę: Ir kamaros šiokiais metais ne pėsčios vaikščioja Žem.
palaidai̇̃s api̇̀varais váikščioti Grž priekabių ieškoti.
paupari̇̀bais váikščioti dykinėti: Vyrai paupari̇̀bais váikščio[ja], t. y. dyki J.
(kieno) pėdai̇̃s (pėdomi̇̀s) váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus DP486. Vaikščiotumbim pėdais jo DP192.
pir̃štų galai̇̃s váikščioti labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo Žem. ×
su knatù váikščioti gadinti orą: O tu tai vis su knatù váikštai Dbk.
su paláidu liežuviù váikščioti liežuvauti: Ana su paláidu liežuviù váikščio[ja] Krš.
vė́jai váikščioja po gálvą apie kvailiojantį, nerimtą: Jam vė́jai váikščioja po gálvą Grd.
apváikščioti
1. tr., intr. Q73,262,571,572, Sut, N, KII257, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Kpr aplink apeiti; apeinant apžiūrėti: Apváikščioju lauką K. Apváikščiok laukus, kad nebūtum iškados J. Vidury nakties išejo oran apváikščiotų namų BM8(Skp). Padirbo meistrai, išmūrijo [urvą] – jam ir apie grabą možna apvaikščiot LTR. Apivaikščioju SD199.
^ Apvaikščiojom jūrą be durų (sakoma po tolimos kelionės) Pls.
| refl. K.
ǁ aplink apsiuvinėti: Staltiesė balta, o pakraščiai apváikščioti žaliais siūlais Antš.
2. tr. daug kur nueiti; visus apeiti, aplankyti: Visus kampelius apváikščiojau Dbč. Išejusi iš numų apvaikščiodavo visus kelius, kuriais tikėjose, kad sūnus jos sugrįš S.Stan. Apváikščiojau visus kaimynus DŽ. Pardien neapváikščiojau visų Ds. Visą giminę apváikščiojom, ale nė rublio negavom Vkš. Smulkesni knygų nešiotojai apvaikščiodavo kaimus LKXII399. Ir apvaikščiojo Jezus visus miestus ir kiemus, mokydamas bažnyčiose jų Ch1Mt9,35.
| refl.: Gerai, apsiváikščiosi po gentis, apsilankysi Krš.
ǁ Vkš meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Šiandie eik anksčiau an bažnyčią, ka spėtum da stacijas apváikščiot Ps. [Vyskupas] pats kalnus apvaikščiojo M.Valanč. Apváikščiojo Teodozijus ciesorius su kunigais ir su žmonėmis visas vietas maldų DP540.
3. tr., intr. Klvr apžiūrėti, prižiūrėti: Sunku buvo dirbt, pagalvokit, kad reikėdavo apváikščiot laukus Sk. Prie ūkio darbo daug, o da apie mane reik apváikščiot Grnk. Kaip gražiai jį apváikšto: pavalgęs, švarus Vdšk. Reiks ma[n] sėt apravėt darže batvinėlius, reiks mylėt apvaikščiot jaunas bernužėlis LTR(Ūd).
| refl. tr., intr.: Šiandie viską apsiváikščiojau Mrj. Nemoki apie gyvulius apsiváikščiot Lp.
ǁ tr. Gs tinkamai pavaišinti, pagerbti: Svečią gerai apváikščiojo Tr. Apváikščiojo kai lapė diedas visus [baliuje] Klt.
4. refl. kiek pasivaikščioti: Apsiváikščioju kiek, geriau kojai bus Šil.
5. refl. laikui bėgant apsiraminti, užsitrenkti: Tai dar̃ jau jy apsiváikščiojo Krok.
6. tr. išleisti, sunaudoti: Anas, parvažiavęs iš Amerikos, turėj[o] pinigų, bet greit apváikščioj[o] Prng.
×7. (l. obchodzić) tr. atlikti kokias apeigas: Neturėjo ne vieno miestelio, kiemelio, kur valnai apváikščiot turėtų ceremonijas ir nobažnumus religijos savos DP89. Noriegu žinot, žmogau krikščionie, kaip turi naudingai tą adventą apváikščiot DP4.
×8. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ paminėti, atšvęsti: Dveji metai atgal yra jau apvaikščiojęs 50 metų savo kunigystės sukaktuves Pt. Kad jau gražiai Kėdainiuose Lietuvos šventę apváikščiojo Srv. Nebeteko šiemet Daugailių atlaidų apváikščiot Sdk. Apvaikščio[ja] dominikonys šventę užgimimo š. Jono su atlaidais M.Valanč. Apvaikščiokimėg tad, broliai mieliausieji, su linksmybe ir džiaugsmu dūšios tą teip didę šventę DP494. Išleisk žmones mano, kad apivaikščiotų mi šventę Ch2Moz5,1.
| refl.: Budavonė su išmitimu ir vargu ateit: betaig pašventimas su linksmybe apvaikščiojas DP575.
×9. refl. Prng elgtis: Pas mus daugis tep apsiváikščioja negražiai Lš. Ne visi žmonys moka vienodai apsiváikščiot su visokiais daiktais Krkš. Tu su mums meilingai apsivaikščiot teikies PK114. Maldomis … numirėliai est pašelpiami, idant su jais V. Dievas mielaširdžiaus apsiváikščiotų DP545. Teip su juo idant apsivaikščiotumbim prašymuose mūsų, kaip tie žmones MP74. Uparniais buvot nasrams Viešpaties ir apsivaikščiojot puikiai Ch5Moz1,43.
atváikščioti
1. intr. NdŽ pakankamai vaikščioti: Atváikščiota, negaliu niekur nueit Dg. Jau atváikščiota, ką dauges váikščiosi Drsk. Savo atváikščiojau, dabar galiu pasilsėti Vkš.
| refl. Š: Aš per itą pievelę neatsivaikščio[ja]u, o kurį labai mylėjau – neatsidabo[ja]u (d.) Ml.
ǁ tr. NdŽ, KŽ nueiti gana didelį atstumą.
2. intr. pakankamai vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Ne, ne tos mintys, viskas jau atváikščiota Erž. Gana, dukrele, gana vaikščioti, gana tau jaunai rūta nešioti: jau atváikščiojai po jaunimėlį, jau atnešiojai žalią rūtelę (d.) Š.
| refl.: Žiemą į mišką nebeinu, par vasarą atsiváikščiojau Vkš. Ji atsiváikšto po bažnyčias Rm. Visur nusbosta, ė in mergą neatsiváikščioji žmogus Ml.
3. intr. K, KŽ, LTR(Brž) ateiti: Ir ateina matutė, atvaikščioja senutė NS1155. Aš keliais atváikščiojau pas jį, ale darbo davė Raud.
| refl. KŽ: Idant ji nė vieno nepapiktintų namie pasilikdama ir bažnyčiona neatsivaikščiodama BPI223.
4. tr. vaikščiojant nuvarginti: Audeklą mesdama kojas atváikščiojau Rod. Ganiau ganiau jautelius po girelę, atvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Dbč.
5. tr. meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Buvau apsižadėjusi į Kalvariją kalnus atvaikščioti Žem. Už tą skepetėlį stacijas atvaikščiosiu Žem. Paskuo po tų mišių stacijas atváikščioji Sd. Atvaikščiosu altorelius, atkalbėsu poterelius Pln.
6. tr. slenkant atnešti: Debesiukai vaikšto, galia lietų atváikščiot LKT258(Jnšk).
7. intr. pakankamai rodytis, baigti rodytis: Žvakelės atvaikščiojo savo laiką, nebrodos Šts.

×daváikščioti (hibr.)
1. tr. nueiti, prieiti: Argi tu daváikščiosi tokiais blogais keliais Mrk.
2. refl. pajėgti dažnai lankytis: Ar pas daktarus dasváikščiosi, kas bus Drsk.
įváikščioti intr.
1. K, KŽ įeiti.
2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti, įprasti vaikščioti: Palaukit biskį, reik įsiváikščiot, kad neparpulčia Graž. Diena po dienos Martynas įsivaikščiojo ir galėjo jau išeiti į gatvę V.Bub.
3. refl. įlįsti: Po obele senelis beeitąs keliais apei tą obelę, teip įsivaikščiojęs keliais gilie lig pat pečių, tik ką bematyti S.Dauk.
4. pakeliauti: Itai anváikščioj[o] daugiau, anrazumnėjo tada žmonės LKKXXIX183(Lz).
išváikščioti
1. intr. N, K, M, L, LL167,173, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi išvaikščiojo gultų, pasakę seneliui labąnaktį Sz. Meldžiu visų svečių neišvaikščiot (ps.) Brt. Labai greit išváikščioja žmonės [nuo kapų per Vėlines] Žl.
| refl. KŽ, Vkš, Mrj: Visi išsiváikščiojo, aš tik vienas likau namie Š. Visi kiti buvo jau išsiváikščioję kas sau NdŽ.
2. intr. Rtr, NdŽ, Pln, Stl, Skdv, Mžš, Ps išeiti, išvykti kitur gyventi, išsikelti: Matai, visi išvaikščiojo iš namų, liko tik motina J.Balč. Vaikai benga išváikščioti Šv. Vienu du seniukai, vaikai išváikščioję Krš. Išnyko šeimyna: seniai išmirė, vaikai išváikščiojo Sug. Vaikai išváikščioj[o] Amerikėn, viena liko Kpč. Daug buvo gyventojų, daug išváikščiojo Pn.
| refl. Rtr, Vn: Vyro vaikai jau dideli ir iš ūkio jau išsivaikščioję po pasaulį A.Vencl. Užaugo vaikai ir išsiváikščiojo Plv.
3. tr., intr. Š, FrnS142, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Klt, Kp, Vkš, Yl, Krt apeiti daugelį vietų, didelį plotą: Visus pašalius išváikščiojau, ieškodamas ašvienių J. Visus laukus išváikščiojau, motinelės išieškojau Klk. Aš visus miškus išmindžius, išváikščiojus Bsg. Tę mano visi takai išváikščioti Všt. Ma[n] tai gali akis užrišt, aš išváikščiojęs viską, viską žinau [savo apylinkėje] Graž. Visą Klaipėdą išváikščiojau par kelis sykius Sdb. Išváikščiojo, visur apveizėjo i liepa mums eiti gulti KlvrŽ. Apveizėsi viską po kūtes, po visur išváikščiosi, kas yr Trk. Išváikščiojo kiemus ir visas ūlyčias DrskD76. Aš išvaikščiojau šimtą kermošių KrvD256. Da neišvaikščiojau nė pusės sodelio, jau aš išgirdau gegutės balselį LTR(Pg).
| prk.: Upė per amžius išvaikščioja visą lauką ne sykį, bet daug sykių M.Katk. [Kamuolinis žaibas] išdraskė visą kaminą, išvaikščioj[o] visą trobą ir nesudegino, išej[o] Kpč. Vakarinė žvaigždelė visą dangų išvaikščiojo, visą dangų išvaikščiojo ir pas mėnulį nustojo TDrIV93(Vlk).
^ Miškus išvaikščiojęs medžio nerado LTR(Vdk). Be reikalo tik jin pučias – vištos jau ir jai išvaikščiojo paakius (sena) Jnš. Išvaikščiojo panelė visas kerteles, o visada toj pačioj atsistoja (šluota) LTR.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Anelė šite toli išváikščiojo Dglš. Šitiek išváikščiojau, Jėzau Marija: traktoriai sudyla, nesudilsma bobos Rk. Daug metų, daug kelio išváikščiota Pp.
ǁ tr. ariant daug apeiti, apvažiuoti: Išvaikščiot kelius diktarus (hektarus) reikėjo Šmn. Norėjo su traktorium išváikščiotie – inklimpo Srj.
4. tr. apkeliauti daugelį vietų, didelį plotą: Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Aš išváikščiojau visas žemeles JV824.
5. intr. Ėr, Prn, Skp kurį laiką šen ir ten vaikščioti: Visą dieną išváikščiojo anudu, o kitos kalbos tėvas negirdėjo nū sūnaus, kaip tik aplei gaspadorystę BM380(Lž). Visą vakarą jis išváikščiojo medžiodamas NdŽ. Regis, apsisukęs ir namo, o kai nuvažiuoji, tai ir išváikščioji visą dieną Sdk. Jau daba kokį dvyleka metų su krėsleliu išváikščiojo Žeml. Reiks man išvaikščiotie ir tamsi naktelė, reiks man išklaidžiotie žalioji girelė LTR(Srj).
ǁ kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Tai visą nedėlią išvaikščiojau iš Šakių į Lukšius, iš Lukšių į Šakius Lkš. Kiek ten gali išváikščioti, ką padaryti Krš. Dešimt dienų išváikščiojau an šildymų ir pagijau Knv.
ǁ kurį laiką (vaikščiojant nuo vieno prie kito) verstis kuo: Kur ten susigreibęs kokius lupatus, apsiškarmaliavęs ir išvaikščiojęs ubagais trejus metus Sln.
6. refl. Rtr pakankamai ilgai vaikščioti; pasivaikščioti: Ekiam, išsiváikščiosma, i galva nebskaudės Rdn. Kad aš išsiváikščioju, mun geriau Krš. Niekur neišsiváikštai, tai ir svoris didėja Sug. Išsiváikščiojus gardu valgyt Gs. Miške išsiváikščiojus miegosi Dkš.
ǁ KŽ, Vkš, Kp vaikščiojant išsimiklinti: Kojos patinę buvo, tai dabar išsiváikščiojau Jž. Iš ryto, kol išsiváikščioju, tai ir teip sopa [koja], kaip ir dantys sopa Slm. Išsiváikštai, įsidirbi i užmiršti tą ligą Sdb.
ǁ KŽ, Brb vaikščiojant pasveikti: Buvau ėmęs sirgti, bet nepasiduodamas išsiváikščiojau Š. Mergaitė sveika, greita, darbšti ir negirdi. Aš manau, kad išsivaikščios, ir gan A.Vien. Visur sopa, ale ką gi darysi, išsiváikščioji Slm. Gal išsiváikščiosiu, gal pereis galvą skaudėję Plv. Gal kaip išsiváikščiosias, praeis [gripas] Krš.
7. tr., intr. vaikščiojant išminti, ištrypti; palikti pėdsakus: Po plačiomis liepos šakomis žolė reta, nugeltusi, išvaikščiota, nusėdėta rš. Briedžių išváikščiota visa samanykščia, ištapuota Klt. Išváikščiota šerno kai arklio po bulbas Klt. Randu basų išváikščiota: pėdeliukai, pėdeliukai išeita palei šulnį Adm.
| prk.: Eini jau kitų pramintais, o kartais ir gerokai išvaikščiotais keliais rš.
ǁ tr. vaikščiojant, minant sutepti: O batai, užkulniai kokie šūdini, po karvių kūtę išváikščioti Sd.
8. tr. vaikščiojant nuvarginti: Mano kojos išváikščiotos Lp. Kojas išváikščiosit ir mažai pinigų gausit Nč.
ǁ refl. vaikščiojant nuvargti: Eikit per bulves tiesiai, ko jumi kojos sukt – dar išsiváikščios Srj.
| prk.: Senam krau[ja]s išsiváikščiojęs, išsidirbęs Krš.
9. tr. vaikščiojant pasiekti, laimėti: Vaikščioji vaikščioji [gydytis] i nieko neišváikščioji Bb. O ką aš išváikščiosu po tą miestą, aš nesu papratusi Krt.
10. tr. išlaikyti tam tikras ypatybes: Aš statkaunai savo mergystę išváikščiojau Rš.
ǁ intr. kurį laiką išlaikyti tam tikras ypatybes: Išváikščiojo tris mėnesius sveikas LKT98(Pvn).
11. intr. kurį laiką išbūti nėščiai: Marčios veidas švarus, pati nesudribus, nepadusus, gali sakyti, kaip stirna savo laiką išvaikščiojo rš.
12. tr. Lš dėvint, avint padaryti tinkamą: Batai buvo maži, bet išváikščiojau DŽ.
| refl. Lš.
13. intr. išropinėti, iššliaužioti: Sraigės išvaikščiojo ir prisikabinėjo, kur kuriai patiko rš. Nu tai mat po visą bažnyčią tie vėžiai išváikščiojo Krs.
14. tr. skverbiantis išlandžioti: Žiūrėk, jau tie kirminiukai ir išváikščioję lašinius Jrb. Kirminiukų išváikščioti obuoliai Švnč.
| prk.: Mineralų susitelkimai, pasirodo, išvaikščioti augalų šaknelių rš.
15. intr. išplaukti: Ledai išvaikščiojo rš.
16. intr. sruvenant, cirkuliuojant išsiskirstyti: Vaistai išváikšto par gyslom Sug. Sudaužiau ranką dideliai, gal ir išváikščios sudaužytas krau[ja]s Vkš.
| refl. Kvr, Alz, Trk: Toks raumenų plėšymas, kol [vaistai] išsiváikščiojo! Rdn. Neišsiváikščio[ja] krau[ja]s, pila pimpiai Rdn.
ǁ refl. skirstantis, sklaidantis išnykti, praeiti: Sutinimas tik po savaitės išsiváikščiojo Kdl. Pūslės gali išsiváikščiot Kdl. Davė daktaras vaistų vočiai išsiváikščiot Rs.
| Ta liga turia išsiváikščiot Rs.
17. refl. KŽ, Ssk judant erdve, slenkant išsisklaidyti: Debesys išsiváikščiojo, ir oras išsivalkstė, išsiblaivė, išsiblandė J. Atidaryk langą, tegu dūmai išsiváikščios Ds. Nevarstykit durų, kad šiluma neišsiváikščiotų Rmš.
| Palikai buteliuką nestipriai ažkišus, tai išsiváikščioj[o] jodina Ml.
ǁ refl. impers. išsigiedryti: Gal nelis, gal išsiváikščios? Mrc.
18. intr. prk. paplisti, išsiplatinti: Dainos yra jau plačiai išvaikščiojusios tarp lietuvių Vnž. Išváikščiojo mano pasakos Sb.
| refl.: Tos mintys išsivaikščiojo po sodžius T.Tilv.
19. intr. išrūgti: Raudonas, gražus alus, kai išváikščioja – tamsus Smal. Taigi, mielės išváikščioja, išrūgina Upn.
| refl. LL297, Aps, Ds, Slk, Jž, Rm, Srv, Kpč: Pats Iešmantas, pasitelkęs aludarį, laiku darė stipraus alaus, kad iki galui švenčių išsivaikščiotų, išgyventų ir nebepūstų pilvų Vaižg. Da gira neišsiváikščiojus Dglš. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsiváikščioja, praskysta Alk. Kap paskelia [tešla], išsiváikščioja, pastovi, tik tada kepam DrskŽ. Duonai reikia išsiváikščiot gerai: kai iš rėčkos lipa, tai duona bus gera Dkk. Pora dienų, kol išsiváikščioja mielės [, gyvena alus] Škt.
nuváikščioti
1. intr. N, K, L, LL164 nueiti kur: Jau visi darban nuváikščiojo Tvr. Vyrai jau nuváikščiojo medžian Arm. Svietas seniai nuváikščioj[o] in turgų, o tu dar namie Arm.
2. intr. einant daugeliui pasišalinti, išsiskirstyti: Neleido [į autobusą] be biliotų, žmonys nuváikščiojo Krš. O kad visi nuvaikščiojo, paliko pačios bobelės ir du ar trys seniai Sz.
3. tr. Vkš daug kartų vaikščioti, apeiti: Nuváikščiojau takus grybaudama ir nieko negavau J. Buvo nuváikščiotos tos vietos, buvo didliai gerai žinomos Als. Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklų langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). Žemė ne pirmarūšė, balota, bet miela, senelių, prosenelių nuvaikščiota J.Avyž. Čia viskas mano nuvaikščiota, po šimtą sykių koja tan pačian daiktan statyta rš.
| Reikia keliais nuváikščiot tus runkelius (ravint) Srv. Tikrai keliais nuváikščiosi tą žemę Žeml.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Daug nuváikščiota, vis skubinies, kad greičiau, – ganyklos toli Slm.
4. tr. vaikščiojant numinti, nutrypti: Jeigu kur dažniau vaikščioji, tai ir nuváikščioji žemę NdŽ. Nuváikščiota pieva DŽ1.
| refl. DŽ, NdŽ: Grindys mokykloj greitai nusiváikščioja Db.
5. Lp žr. pravaikščioti 1: Eik ir eik, teip visą dieną ir nuváikščioji Ob.
6. tr. DŽ1 vaikščiojant nuvarginti: Šiandien visai aš kojas nuváikščiojau Lš. Ji (močiutė) nuvaikščiotas kojas atgręžus į klabenamas vėjo duris S.Nėr.
| prk.: Jau tik vien su lazda beliko šokti, ir mum, ir tau. Mus nuvaikščiojo vargai, o tave amžius V.Krėv.
| refl.: Nusiváikščiojo kojos, nebepaeinu Lnk.
ǁ refl. N, J, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš vaikščiojant nuvargti: Sena boba krupinėdama nusikrupinė[ja] (nusiváikščio[ja]) aplei ūkį JII257. Nieko nepadarė, ale nusiváikščiojo Pn. Tai nenuorama, niekur nenusvaikščioja Vdš. Višta pabuvo pririšta ir pradėjo dėt: mat nenusiváikščioja Pc. Supūskit, vėjai, užverskit duris, teils mergelė, teils jaunoji nusiváikščiojus LTR(Dl). Ilga dienelė, trumpa naktelė, nusiváikščiojai JD680. Nusivaikščiojau, nusiklajojau, kur dabar galvą priglausti? K.Brad.
7. tr. L, Lš, Ml nuvarginant prie galo privaryti; pražudyti: Jis tokis greitas, tai arklius greit nuváikščioja Rdm. Jis žmoną nuváikščiojo per darbus Mrk. Nuváikščiojo senį anūkai Nmn.
| Vyrai arklinį (arkliavagį) nuváikščiojo ir nei lapė neamterėjo Sn. Bet tas galvažudys Petrukas, tasai ištvirkėlis dar vidurvasary kiaulę nuvaikščiojo V.Krėv. Vai, jūs žmonės, pikti žmonės, kam nuvaikščiojot Erelį, visų erelių erelį V.Krėv.
| Tai, matyt, šklerozė mane tep ir nuváikščios Dg.
ǁ Lš pradanginti.
8. intr. pragyventi, baigti amžių: Čia ir muno mama nuváikščioja, ir tatušelis savo amžių Akm. Teip ir nuváikščiojo moterė vieno kito pastogėj Brž.
ǁ refl. pasibaigti vaikščiojant: Taip ana i nusiváikščios, niekai iš anos Krš.
9. tr. įvykdyti, atlikti: Pilnavoju, pridaroju, nuvaikščioju savo darbą R12, MŽ15.
10. tr. dėvint, avint kreivai numinti, nuavėti: Batam visą užkulnį į vieną pusę nuváikščiojo Grž.
11. refl. išrūgti: Alus jau nusivaikščiojo, reikia košt į bačkas Ps.
paváikščioti J, Rtr; SD257
1. intr. NdŽ, Slm, Aps kiek vaikščioti, šen ir ten eiti: Tai atejot po kaimą paváikščiot DrskŽ. Tę paváikščioj[o], pasdairė melnyčion, kap dirbasi LzŽ. Pas mus po klonius kad paváikščiotute, tai pavargtute LKT370(Nmn). Būtau paváikščiojus, kur uogų yr Lt. Paváikščiojant galima prisirinkt uogų Dsm. Padyrauna, paváikščioja pakraščiais vaikas i vė pirkion Klt. Aptulenk [vaiką] ir paleisk, tegul paváikšto po orą Aln. Kai būdavo kermošius, paváikštom po Kupiškį Šmn. Dar̃, suskabinę paváikščioja paváikščioja [per šokius] Kč. Dar švento Jurgio dienoj žmonės išvaro visus savo gyvulius laukan pavaikščiot, kad jie būtų stipresni LTR(Užp). Tegu paváikšto paskiau žąsiukai Smal. Nebėr pečiaus, tai nebėr jam (katinui) kur gulėt: paváikščioja po gryčią, nueina te mano lovoj kad paguli kiek, o teip tai, būdavo, tuoj ant pečiaus Plvn. Oi paduok paduok man vainikėlį, dar paváikščiosiu po jaunimėlį DrskD169. Oi, aš eisiu lygioj lankoj pavaikščiotie, savo mielo sūnelio paieškotie LLDIII322(Srj). Pavaikščios kiek paskui plūgą ir tveriasi, būdavo, už vidurių: taip pradėdavo raižyti skausmai, kaip peiliais S.Zob.
^ Pavaikščio[ja] pavaikščio[ja] po trobą ir vėl nueina į kerčią ir atsisto[ja] (šluota) LTR(Užv).
ǁ N, NdŽ, Akm, Mšk, Bsg, Žl ilsintis šen ir ten vaikščioti, ėjinėti: Išėjo paváikščioti NdŽ. Man pavaikščioti gera po pievas, laukus V.Myk-Put. Paváikščiodamos nuejo [senelės] i lig krautuvei, kas te Klt. Jeigu an patalo reiktų gulėt, tada tai jau blogai, dabar da išeinam oran gi paváikščiot Pl. Išeisi i pašokti, i padainiuoti, i paváikščioti – viskas buvo gerai Tl. Eisiu paváikščiosiu, eisiu pauliavosiu: dabar mana para, dabar mana valia (d.) LzŽ.
| refl. N, K, Amb, LL296, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr, Jrb, Plšk: Einam pasváikščiot kur Grv. Kas jai dar̃ rūpi – pasváikščiot, pažiūrėt Dv. Išejom pasiváikščioti pakrūmiais Krp. Jaunas žmogus rodus pasiváikščiot Sdb. Eime abudu pasivaikščioteina Gmž(Krd). Kunigaikštienė ejusi pasiváikščioti i susitikusiu anuodu sodno vidurė[je] End. Jau saulutė nusileido, mėnasėlis šviečia, bernužėlis mergužėlę pasiváikščiot kviečia DrskD66.
^ Bene protelis išejo pasivaikščioti (pašiepiamas kvailai besielgiantis) Pln. Išeina panelė iš kampo po kambarį pasivaikščioti, pasivaikščiojus vėl į kampą atsistoja (šluota) Šlv.
2. intr. NdŽ, Akm, Erž, Mžš, Sdb, Klt sugebėti kiek vaikščioti, paeiti: Aš kol daba galiu paváikščioti, tad aš da viena vargstu Sd. Nukapota, primušta nebgalėjau bepaváikščioti Lc. Pasku pradėjau atsikelt, pradėjau paváikščiot Mšk. Kai batai spaudžia ar smukčioja, gražiai nepavaikščiosi sp.
ǁ galėti greit ir ilgai vaikščioti: Buvau toki paváikščiojanti, paeinanti Varn. Aš su anuo negaliu paváikščioti, kaip ans laksto End.
3. intr. nueiti kur: Žmones po apchrikštymo delto piktais pasto[ja], jog taip lėtai prieg chrikšto su jais pavaikščioja Vln57.
ǁ tr. KŽ nueiti tam tikrą atstumą.
4. intr. kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, palankyti: Paváikščioti į mokyklą KŽ.
5. intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, pas daugelį apsilankyti: Paváikščiojit ir par kitus, kur geriaus kalba [lietuviškai] Dgp.
^ Reikės nu Einošiaus pri Keipošiaus paváikščioti, kol teisybę atrasiu Vkš.
ǁ apsilankius pabūti, paviešėti: Pas penkis vaikus paváikščiojo ir nėra kur dėtis Kč.
6. intr. prižiūrėti: Apie gyvulius reikia paváikščiot Ds.
7. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių: Nieko nepadėjo [tepami vaistai], tik pasmirdus paváikščiojau Ukm.
8. intr., tr. kiek padėvėti, panešioti: Paváikščiosi šiandien su juodais marškiniais NdŽ.
^ Vis tai pasenės kaip rūbas pavaikščiotas SGII57.
9. intr. pavažinėti: Nusipirko mašiną, užsisėdęs paváikščiojo – ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs.
10. intr. kiek sruventi, cirkuliuoti: Kraujas nebepaváikščioja, gyslos kalkėja Grz.
11. intr. kiek slinkti erdve: Debesai aplink paváikščioja ė aukštyn ir neužlipa Antz. Paváikščioja [debesys] ir išsklinda, nelija Drsk.
12. kurį laiką sklisti, klaidžioti (apie gandą).
×13. (l. pochodzić) intr. Sut būti kilusiam: Dvasia š[venta] nuog tėvo ir nuog sūnaus ne padaryta, ne sutverta nei pagimdyta, bet paváikščiojanti DP258.
14. refl. Žž pasivaikyti, pasilakstyti: Jau penktas mėnuo, kai karvė pasváikščio[jo], ė da ženklo nėr, ką telinga Švnč. Savo kiaulelę nuvariau pas meičiuką, ir pasváikščiojo Tvr.
15. intr. NdŽ kurį laiką rūgti, fermentuotis.
◊ krỹžiaus keliùs paváikščioti labai pavargti besirūpinant: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti? Pavaikščiotum kryžiaus kelius!.. V.Myk-Put.
parváikščioti
1. intr. K, NdŽ, KŽ pareiti, grįžti: Apie pietus parváikščiojo visi namo Arm. Oi aš pareinu, aš parvaikščioju o in tėvelio didį dvarelį VoK180(Trak).
2. tr. NdŽ, Prn, Nč, Kls vaikščiojant nuvarginti, nuvaikščioti: Parváikščiojau jau savo kojas, nor į senatvę reik pasėdėt Gs. Dieną kojas parváikščiojo, naktį rankužes nurymojo JV782. Ganiau ganiau jautelius pagirėly, parvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Vrn.
3. kurį laiką lankytis, vaikščioti: A žiemą pry mergos parváikščioji? Jdr.
pérvaikščioti K, KŽ, perváikščioti Rtr, NdŽ, KŽ, párvaikščioti; Sut
1. intr., tr. Q134, H, H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, KI324, K, NdŽ visur išvaikščioti, apvaikščioti, pereiti: Jug nepárvaikščios, neišsakios visur [žmonos] Krš. Párvaikščio[ja] klebonas par bažnyčią, bet nieko daug nesurenka Dr. Lauką pérvaikščioti KI322. Ir pervaikščiojo Jėzus Galilėją mokydamas iškalose jų BtMt4,23. Viešpatis … lieps jiemus sėdėt už skomios savos ir pervaikščiodamas patis jiemus tarnaus DP554. Išsiųstiejai, parvaikščioję visas apykaimes, sugrįžo I. Pervaikščiojęs visas bažnyčias LC1884,25.
| refl. NdŽ: Pasodins juos o persivaikščiodamas tarnaus jiemus brš.
ǁ tr. vaikštant paravėti: Bulbas tai ar nuo ryto, kai ne teip bus šilta, perváikščiosiu Slm.
ǁ daug kartų pereiti kuria kryptimi (į vieną ir į kitą pusę): Šituo takeliu mano vaikščiota pérvaikščiota Svn. Grįsiu tiltelį, nepervaikščiosiu, ba jau man trumpas laikelis mergele būti d.
2. intr. Kos33, TŽI348(Vkš), NdŽ kurį laiką vaikščioti: Párvaikščiojau visą dieną J. Párvaikščiojėm lig pietų po kriautuves Plt. Šią naktelę par naktelę aš miegelio nemiegojau, par naktelę parvaikščiojau D90. Cielą dieną parvaikščiojai šalto vandinelio LTR(Tt).
3. intr. daug kartų vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Aš daug pérvaikščiojau Vilniun Dglš. Pri tokios nėkas nepárvaikščios Krš.
4. žr. pravaikščioti 6: Mes pervaikščiojom šviesius kelelius, mes perstovėjom aukštus kalnelius LTR(Srj).
5. refl. NdŽ vaikščiojant nuvargti.
praváikščioti
1. intr. NdŽ praleisti laiką vaikščiojant: Dvi valandas praváikščiojau DŽ1. Ksaveras grįžo spjaudydamasis, keikdamas veltui pravaikščiotą laiką J.Avyž. Rankos tirpsta, sopa, naktim praváikšto nemiegodama Krs. Šiandie visą dieną teip dykas praváikščiojau Ėr. Pravaikščiosi dieną arklio prašydamas, gausi arklį – nėr pakinkymo Kkl.
2. intr. NdŽ be pateisinamos priežasties neatvykti į darbą.
3. intr. daugeliui išsivaikščioti, išsiskirstyti: Žmonys praváikščiojo, tai paskui aš padaviau savo pinigus – nenorėjau, ka kas matytų Jrb.
| refl. NdŽ.
4. refl. suvaikščioti: [Kristus] ing peklą prasivaikščiojo Mž153.
5. žr. pervaikščioti 1: Daug praváikščiojau, pravažinėjau, bet tokios gražios mergos neregėjau (ps.) Rod.
6. tr. daug kartų vaikščiojant praminti: Mes pravaikščiojom kalne takelius, mes prakilojom dvaro vartelius LTR(Vs). Močia kelius paštan pravaikšto, langus pražiūri S.Zob.
| prk.: Žengti nepravaikščiotu keliu jis visuomet kažkaip instinktyviai vengė rš.
7. refl. N, M, L, LL186, Rtr, NdŽ, KŽ, Skp, Ėr, Vrn kiek pavaikščioti, pasivaikščioti: Einu prasiváikščioti, t. y. prasioruoti J. Prasivaikščiojai jau gerai, ne čia pat dvaras Žem. Prasivaikščiojus atilsis darosi malonesnis J.Balč. Jaunam žmogu[i] reikia prasváikščiot Azr. Par dieną sėdėjęs eik prasiváikščiot Skr. Prasiváikščiosias, norėsias valgyti Pvn.
ǁ NdŽ, KŽ, Kv, Krž, An, Lel vaikščiojant prasimiklinti: Aš miklinu [kojas], kad tik daugiau paeit, aš noriu prasváikščiot Žl. Prasiváikščioju, kupra skausta mažiau Krš. Eisiąs į mėlenes, prasiváikščiosias Krš. Gerai, senas ką prasváikščioja, ilgai gyvens Drsk. Jau jijė, kad i vaikščio[ja], negal prasiváikščiot Jrb.
8. tr. vaikščiojant prasirgti: Sirgdavom viena – koją skaudėjo, gripai užpuldavo – viską pravaikščiodavo rš.
ǁ refl. NdŽ, Brž, Mrj vaikščiojant pasveikti: Eik lauk – mažu prasiváikščiosi Skr. Pagul[ėj]au vienądien, kitandie – reikia kelties – prasváikščiosiu Aps.
9. žr. parvaikščioti 2: Pravaikščiojau kojeles po raselę KrvD244.
10. intr. NdŽ vaikščiojant prarasti: Pravaikščiojai jaunas dienas ir aukso žiedelį, o dar nori pravaikščioti rūtų vainikėlį LTR(Krok).
11. intr. praleisti laiką einant, vykstant nuo vieno pas kitą, verčiantis (kuo): Mano vaikystė piemenais praváikščiota Vrn. Svetimiems pravaikščiotas gyvenimas rš.
12. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių, būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Išlindo kyla i kai su viedru praváikščiojo visą amžių Klt.
13. intr. kurį laiką nešioti, dėvėti: Jis dar šiaip taip pravaikščiotų ir su lietpalčiu, kreipdamas į save visuotinį dėmesį rš.
14. tr. Sut kiek padėvėti, pranešioti: Ir kandės kremta rūbus, kurių nepraváikščioja DP391.
ǁ nešiojant, dėvint, avint padaryti tinkamą, pratampyti: Praváikščiojau naujus batus J.
| refl.: Gal tie batukai paskiau kiek ir prasiváikščiosias Krš.
ǁ NdŽ nešiojant, dėvint, avint pradilinti.
15. intr. kurį laiką ganytis: Karvės per dieną praváikščiojo miške Prn.
◊ slenksčiùs praváikščioti daug kartų kur užeidinėti: Susiedai už kaltybes (skolas) ir slenksčiùs praváikščiojo Dbč.
priváikščioti
1. intr. NdŽ, Dbk daug, pakankamai vaikščioti: Priváikščiojau aš jau tais keliais DŽ1. Oi, dienos ilgos: i priváikščiojau, i primiegojau, ir apsidirbau Krš. Ai ai, priváikščiota, privargta Pst. Aš privaikščiojau, mano močiute, po svetimą šalelę BsO75. Privaikščiojau, dieną naktį po dvarelį vaikščiodama LTR(Upn).
| refl. D.Pošk, S.Dauk, LL93, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kiek prisiieškojo, kiek prisivaikščiojo, prisiaimanavo moterys V.Krėv. Kap prisváikščioju, kojos sutinsta Rod. Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu NS919.
2. intr. NdŽ daug, pakankamai kartų nueiti, suvaikščioti: Tąkart pri mūso neliuob tiek priváikščioti Ms. Aš ten priváikščiojau ir žinojau visus padėlius Šts.
| refl.: Prisiváikščiojau pas gydytojus sirgdamas DŽ1. Prisiváikščiojau aš jop itų grašių LzŽ.
3. intr. įstengti kiekvieną kartą, daug kartų nueiti, suvaikščioti: Pėsti nepriváikščios Drs. Kožną dieną į tokias tolybes nepriváikščiosi Krš. Visados nepriváikščiosi [bažnyčion], govei arklius – dirbsi šventėn Drsk. Kas gi benueis, bepriváikščios? Skp.
4. tr. vaikščiojant išminti: Priváikščiojau takus, kol atėmiau skolą J.
5. refl. N, NdŽ daug vaikščiojant nuvargti: Tie vyrai i teip pasku plūgą prisivaikšto Krč.
ǁ Mano kojelės, mano kojelės prisivaikščiojo LTR.
6. tr. vaikščiojant prinešti, prileisti: Vaikai, nepriváikščiokit gryčion [šalto] oro! Ds.
7. tr. vaikščiojant, lankantis įtaisyti, parūpinti: Bernas vaikščiojo mergos[p] ir vaiką priváikščiojo LzŽ.
ǁ refl. tr. vaikščiojant, lankantis gauti, laimėti: Vaikščiojau dieneles, tamsias nakteles, kol prisivaikščiójau sau Galenutę (d.) Ad.

×razváikščioti (hibr.) žr. išvaikščioti:
1. Vyreliai, nerazváikščiokit, tuojau pradėsim lošt Slk.
2. refl. Keturi sūnai razsiváikščiojo Pls.
3. refl. vaikščiojant išsimiklinti: Kolei razsiváikščioja kiek [koja] Pst.
4. refl. vaikščiojant apsiraminti: Sako, jau nekvarkščia [višta] – razsiváikščiojo Švnč.
suváikščioti
1. intr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Btrm, Kpč, Erž, Jrb, Pln, Vkš, Akm, Jnšk, Dglš, Lt nueiti kur ir grįžti: Led suváikščiojau tenai J. Suváikščioj Žydžiūnuos, pasklausai, ką tę girdėt Lz. Pas Barnadiką saváikščiojau Zt. Tris kartus kol suváikštai ant karves, tai kad prisivarai Slm. Reiks suváikščiot grybų miškan Aps. Suváikščio[ja]u doktorop Lz. Tu suváikščioj padabotie, bitės ar skraido Dgp. Žu dienos nesuváikščiosi Pls. Kitą kartą į Skuodą už dienos nesuváikščiosi Žeml. Par dieną tokį galą nesuváikščiosi Ll. Nebelabai suváikščiosi lig vakariai Sdk. Tai toli suváikščiot reikėjo Sutk. Darmai tik suváikščiojau, o naudos nė už skatiką neradau Dkš. Suvaikščioję peronu į abu galus, mes jau buvome seni pažįstami P.Cvir. Tada kelsi puotą, kai aš suvaikščiosiu in seną bajorą Kindį V.Krėv.
ǁ tr. nueiti tam tikrą atstumą: Suváikščioti tiek kelio, dvidešimt kilometrų NdŽ. Greita buvau: būdavo, nueini [Rokiškin] ir ateini – penkiasdešium kilometrų pardien suváikščiodavau Jž.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. Sut, N, NdŽ daug apeiti, išvaikščioti: Suvaikščiot svietą SD461. Žmogui reikia per dieną daug suváikščiot Vlkv. Suvaikščioja ponystes ir karalystes šito svieto ieškodamas išganymo brš.
| refl. NdŽ, Vkš: I daba, ka susiváikščioju, skausta ta koja Trk.
ǁ tr. vaikščiojant suteršti, suminti: Katinas suváikščiojo man visus darbelius (siuvinius) Pn.
3. intr. Rtr pavaikštinėti: Suváikščiojau sau LzŽ.
4. intr. NdŽ sueiti, susirinkti.
| refl.: Aš visados mokiau sinagogoj ir bažnyčioj, kur visi žydai susiváikščioja DP158. Tą dieną žmones krikščionių suváikščiodavos ant tarnavimo Dievo DP339.
5. refl. galutinai susidraugauti: Kol susiváikščiojo, metus dar gyveno Šv.
6. tr. vaikščiojant įgyti, laimėti, parūpinti: Ką gero suváikščiojai? Lp. Kai vaikščioji, vis šį tą suváikščioji Šn. Šitus vaikščiojo vaikščiojo ir vaiką suváikščiojo DrskŽ.
| Aš suváikščiosu (atliksiu) savą dielą (reikalą) Lz.
| refl. tr.: Susiváikščiojo su vaikiais belakstydama, vaiką nešina parejo Krš.
7. tr. sudėvėti, sunešioti: Buvo ievos geros, ale tik jas viekas suváikščiojo Švnč.
^ Mažą bile kap aprenk – suváikščios, girtą bile kap pašerk – suės DrskŽ.
8. tr. skverbiantis visą išlandžioti: Obuolys visas kirmėlių suváikščiotas Švnč.
9. intr. End siunčiamam nukeliauti ir grįžti: Laiškai dar nebuvo suváikščioję, o jau aš žinojau Gs. Dokumentai turi suvaikščioti į Ameriką, būt patvirtinti, tada ir gausi A.Vencl.
10. refl. cirkuliacijai susinorminti: Jis glaudė įkaitusią kaktą į šaltą lango stiklą ir ilgai stovėjo laukdamas, kol susivaikščios negeras kraujas rš.
11. refl. žr. užvaikščioti 5 (refl.).
| prk.: Susváikščio[jo] jaudra Pls. Die, kap nesusváikščioja lietaus Rtn.
užváikščioti
1. intr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant užeiti (ant ko); užminti: Einam, seselės, atgal keleliu, kur neužvaikščiota mūsų brolelių LTR(Pns). Ant [neišdžiūvusio] cemento katės užváikščiota, pėdos likę Rdd.
ǁ užeiti (už ko): Užváikščioti už ko NdŽ.
2. intr. NdŽ užeidinėti.
3. tr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant gauti, laimėti.
4. tr. vaikščiojant užauginti: O dėkui kojelėms, kuriomis užváikščiojai, o dėku rankelėms, kuriomis užnešiojai JD1179.
5. refl. BŽ149, NdŽ ilgai užtrukti vaikščiojant.
6. refl. vaikščiojant nuvargti, nusivaikščioti: Jūs užsiváikščiojat per daug Mrc.
7. refl. pakilti (apie vėją): Kad žusiváikščioj[o] vėjas didelys, buris, tai ana led pabėgo Pls.
8. refl. nešiojamam, negimusiam įgyti tam tikrų ypatybių: Kaip [nėščia] vaikščio[ja], taip užsiváikščio[ja], toks vaikas Krš.

váikščioti, -ioja (váikšto), -iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščióti, -iója, -iójo Pls; SD111, SD25, H, H273
1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Beváikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai váikščioti KŽ. Aš váikštau, judu, man šilta Ad. Ma[n] negerai nė gulėt, nė váikščiot Jrb. Velyt pagulėt, ką vaikščiot Lt. Kap váikščiot, tai galas (uždūstu) Dglš. Váikščiot – sopa kojas, negaliu Jž. Jei daugiau váikščioji, pradeda skaudėti [lūžęs sąnarys] Žlb. Širdis pastaiso, kai váikščioji Šmn. Žadu jau váikščioti. – Neváikščiok dar, biškį pagulėk Trk. Aš dar váikščiodama sirginėju Krs. Vaikščiodamas persirgau N. Reik su arkliais po lauką dirbt, váikščiot, tai žaizdos ir žaizdos an tų kojų Sk. Váikšto su dalge šieną pjaudamas Žml. Nuo pavasario lig pat rudeniui turi vaikščiot diena dienon su botagu Rš. Naktimi váikščiojo [miegodamas], tai reikė buvo žiūrėt Pv. Naktimi vaikščiojįs Q350. [Lunatikas, –] kursai váikščio[ja] par miegą I. Medinių (klumpių) padirbdavo, kad gera būdavo, kad šilta kojom, tiktai váikščiot tai sunkiau su mediniais Antš. Aš mat tokia tridas, vis lekiu ir lekiu, pėsčia neváikštau Slm. Užkūrei – dūmų lig žemės, pasilenkęs váikščiojai [dūminėje pirkioje] Škn. Susirietęs, nusilenkęs vaikščioju SD133. Raišui liepė keltis ir vaikščiot SPI178. Jis pašoko ir vaikščiojo SkvApD14,9. Dabar bent sausa vaikščioti Žem.
| Toj moteriškė ant karštos žemės klupsčiais váikšto [ravėdama] Pls. Samanykščioj sausa, keliaklupsta vaikščiojau rinkdama [uogas] Klt. Nėščia váikščiojau keliais, burokus sodinau Vad. Su saiku gerdavom, keliais neváikščiodavom Plvn. Ant rankų pasiremia, kojas iškelia i váikšto Grž. Užkulnio neprileidžia in žemę, pirštais váikščioja Alv. Váikščiok an galų pirštų – miega visi [po šokių] Pv. Váikščioja stypinėdamas kaip gandras NdŽ. Šuo mokėjo váikščioti ant paskutinių kojų NdŽ. Tas tėvas sėdžia ant nugaros, o tas arklys tik piestu vaikščioja, i gana LMD(Grz).
| O kaip gražios yra kojos, vaikščiojančios kalnuose MP127. Daug metų jau váikščio[ja] muno kojos, dešimtais metais esu gimusi Pln. Mano koja jau seniai nenori váikščioti Srj. Tegul tavo kojos vaikščio[ja] kaipo raitos S.Dauk.
^ Vaikščioja kai parmušta Tr. Váikščioja kai su tešmeniu Švnč. Váikščioja, ka kiaušinis nuo galvos nenupultų Bgt. Vaikšto kaip an ledą sušalęs Tr. Ko vaikštai kai kaulą prarijęs LTR(Grz). Váikščioja kap višta sušlapus Alv. Vaikščioja kap višta, dėčius pakorus LTR(Smn). Dažnai laimė basa váikšto (ir neturtingas būna laimingas) Tr. Koks tę draugas: vienas pėsčias vaikščioja, kitas važiuoja LTR(Grv). Bevaikščiojant kojos lig senatvės pro pakaušį išlįs Tl. A žinai, kaip meška váikščio[ja] po kerpes? (jei vaikas sako nežinąs, tada jį niurko) End. Dvi sesutės stovi, viena vaikščioja (durys) LMD(Ldk). Paršas guli, o lašiniai vaikščioja (slenkstis) LTR(Kp). Ant lentukių vaikščioja, ragu žolę ėda (žąsis) LTR(Jrg). Buvo gyvas – pats vaikščiojo, miręs kitus nešioja (jautis ir iš jo odos pasiūti batai) LTR. Kada gyvas buvau, gyvus penėjau, kada numiręs buvau, gyvus nešiojau, gyvi apačioj manęs vaikščiójo (valtis) Sch66. Kas yra: par rytą váikščioja an keturių kojų, par pietus – an dvie, vakare – an trijų (žmogus) Grv. Turia kojas – neváikščioja, turia plūksnas – neskraido, turia šiaudų – neėda, turia dūšią, – bet ne visada (lova) JT246. Turi kojas, o nevaikščioja, turi šiaudų, o neėda, mato duris – neišeina LTR(Mrj). Ant galvos pastatytas, ant kojų vaikščioja (bato vinis) LTsV557. Kap mane prikala ant kojų, tai aš vaikščioju ant galvos (vinis) LTR(Vlkv). Kap reikia vaikščioti, kad batai neplyštų? (basam) LTR(Mrj). Kas vaikšto aukštyn kojom? (musė ant lubų) LTR(An).
ǁ tr. žingsniuojant minti: Váikščioti taką NdŽ. Sunku akmenėliui, per kurį vaikščioja LTR(Kpr). Ana y[ra] neverta šventos žemės vaikščioti Šts. Aš tą tiltą vaikščiojau, aukso žiedą ridenau (d.) Grž. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotražiu ražysiu KlvD187.
2. intr. KŽ, Ms, Vkš, Sdb, Lt, Aps, Jž, Slm sugebėti eiti, paeiti: Kūdikis dar nevaikščioja N. Kitas anksti pradeda váikščiot vaikas Klt. Mano Onutė da buvo mažutė, da aplink stalą váikščiojo ansistvėrus Žl. Tas vaikas neváikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėka i rėka kaip pasiutęs Lk. Berniukas buvo, tai gal trejus metus neváikščiojo Kp. Šakų (lukštų) vanus taiso, kad nevaikščioja vaikai Sln. Vaikščiot jis vaikšto Jnšk. Váikščioji i džiaukis, ko dar nori parsenęs? Rdn. Jau devintą dešimtį baigiu, ale váikštau da Ssk. Váikštąs, visa, ale dirbt negali Kz. Váikšto, neguli, al jau gerumo nėra Mžš. Tiktai jis ilgai nesirgo – váikščiodamas mirė Brb. Visos [bendraamžės] serga, nebeváikšto, tai su lazdom eina Kp. Tu nė nepagalvoji, kaip aš váikščioju: einu su lazdoms Stak. Pats neváikščioj[o], vedė už rankos vaikai DrskŽ. Kojos va sopa, negaliu váikščiot Grv. Kojos labai menkos, kojums sunkiai váikščioju Krž. Anys (vaikeliai) del silpnumo amžio negali vaikščioti PK195. Kaulas kraiposi, negaliu váikščiot Sn. Menka liga gulėjo gulėjo, o dabar nė biškio nebipaeita, neváikščio[ja] End. Váikščio[ja] motriška jau po biškį, gaspadinau[ja] Trk. Berniukas ant visų keturių váikščiojo, kaip ir beprotis paliko Antš.
| refl.: Atsikelu, išsivaikščioju, i váikščiojas Krš.
ǁ prk. būti gyvam, gyventi: Štai kas yra, sūneli: nei mano mamytei, nei man pačiai nebuvo, gal ir tau nebus lengva šioj žemelėj vaikščioti… A.Vaičiul. Mes tebeváikščiojame šioje žemelėje NdŽ. Kol pasauly vaikščiósiu, tai vis minėsiu geruoju Pl. Kas mislijo, ka po tokios opieracijos po tą žemę vai̇̃kščiočiu Krš. Ana jau senai po žemėm, ė aš do váikščioju Dglš. Jūs dar jaunesni, dar váikščiokit Kpč. Tegu váikšto jauni Žsl.
^ Váikščiaite su Dievu! (pasakyta atsisveikinant) Lz. Laimingai váikščiot! Pnm. Kad tu neváikščiotai! Kpč. Kad tu nevaikščiotai po baltą svietą! Arm.
3. intr. R, R114,201,377, MŽ, MŽ149,506, Sut, KBII194, M, L, KŽ šen ir ten eiti: Vaikščioju, aplink einu, slankioju MŽ267. Kas girdėt, kur tu váikščiojai? LzŽ. Ligi nesutemus reikėjo vaikščioti J.Jabl. Lig vėlai vaikščiojo miške Lt. Gerų tėvų vaikai naktį neváikšto: dieną išeina, dieną ir ateina (juok.) Trgn. Gaspadinė valgį virdama galėjo apsukuo [ugniavietę] vaikščioti S.Dauk. Ne ieškai, o váikštai kampas iš kampo Mrj. Vaikai váikščioja paskui, nelienka niekur LKT403(Šč). Anos abi váikščioj[o] visa kartu LKKXVIII160(Zt). Neváikščiojęs buvo tūs kraštūs LKT111-112(Klm). Aš skėmiškai pakalbu: ten vaikystė, ten panystė, ten váikščiota, šokta Bsg. Varniai – būti, váikščioti – kaip numie aš Varniūs Plt. Nueinam į traką, į pievas, nu tai varlinėjam, váikštom pagal markas Pn. Par tą trobą váikščioju, nu nerandu durių Klk. Žiūriąs, vaikščiojąs – tuščios trobos, žmogaus nė vieno Sln. Viena lieku. Pamatysi – neváikščioju, ateik padabot Klt. Viena diena nesiregi váikščiojant, kita diena nesiregi Dglš. Pensiją gauna, vai̇̃kščiotų po trobą, po kiemą, ne – dar pulna į darbą Krš. Be darbo kap váikščiotai, tai sakytai, kada tas vakaras bus Btrm. Pasiėmė votegą i váikščio[ja] po karves Gd. Váikščiojom visi po kiaules Plv. Nenori mokytis – galėsi paskui žagrę váikščiot VšR. Paskuo ekėčių, paskuo plūgo turėsi váikščioti par dienas Grd. Jaunam vyruo niekas nebuvo váikščioti po plūgo End. Vaikščiodavo pečius suglaudę Pin. Váikščioja insispendus, te bast, te bast Švnč. Bobos su ryšeliais, vyrai rankomis kišenėse vaikščioja Žem. Praded gaideliai giedoti, praded dvariškiai vaikščioti KlpD75. Vaikščiojo tėvulis pabarėmi, parugėmi LTR(Ndz). Váikščio[ja] močia po dvarelį sūnytėlius kilodama JV674. Pamačiau savo mergelę pylimais bevaikščiojant KlvD35. Šen vaikščiojau, ten vaikščiojau – nebėr rūtų vainikelio (d.) Šll. Kur pripratęs váikščiot [arklys ardamas], tę ir váikščioja, o kitur jo nepastatysi Kpč. Briedys po laukais váikščioja Rdš. Apie triobas buvo briedžio váikščiota – kaip karvės pėdai Ob. Veiza – padvarijo[je] váikščio[ja] kiaulės su vaikais Nv. Kai šalta tvarte, avelę paleisk in karvę – i tegu váikščioja Klt. Vaikščio[ja] pova po dvarą StnD16. Šarkos váikščio[ja] po kiemą – jau svečių y[ra] LKT43(Lc). Kai varną pašauna, pėsčia váikščioja Dkš. Žąses visos váikščioja aplink jį (piemenį), o jo užmigta Kpč. Jeigu ilgas lytus, vištos váikščio[ja] sau paleidusios sparnus Erž. Tegul duoda darbą ne tokį váikščiojantį Slnt. Naktys nevaikščiojamos Šts. Yr piliakalnis toks aplink váikščiojamas Skp. Duok vaikščiot tavuosna pulkuosna, kur visi vierni gyvena PK77. Bet anys, išvydę jį vaikščiojant po marius, tarėsi sant pakusą, ir rėkė labai Ch1Mr6,49. Nedrįso regimai vaikščioti BPII143.
| prk.: Smertis apsukuo váikščio[ja], o kitus apšnekat Rdn. Išrodė kaip ir sveikas, ale su smerčiu váikščiojo žmogelis Krš. Tau josios (dalios) ieškoti netenka, ji pati paskui tave vaikščioja V.Krėv. Atejo tokis laikas, kap žemė pradėjo váikščiot: buvo dvaro, daba mūs Upn. Dabar duona par daug rankų váikšto, tai mes plutelę vis nuraikom Mžš.
^ Váikšto kaip veršis be darbo Str. Par dienas tik váikščio[ja] bambą kasinėdamas, i gana Kv. Vaikščio[ja] rankas sudėjęs, kaip atsėjęs VP48. Váikšto váikšto kaip salyklą padiegęs Ps. Bėdos medžiais nevaikšto, jos par žmones eina Ps. Smertis šūkaudama neváikščioja Mrc. Nu jau ta žeme neváikščio[ja] – torums, mietais (visaip išsidarinėja) Pln. Nelaimė nevaikšto viena LTR(Km). Kad neturi barzdos, tai nevaikščiok su ožkom LMD(Lzd). Aš su pinigais neváikštau (nesiderėsiu: kiek prašysi, tiek duosiu) Aln. A jis geras? – Geras: gali̇̀ su kuolu aplink váikščiot Šln. Dvi sesi paežiu vaikščioja i niekaip negali susieit (akys) LTR(Krk). Kai jaunas buvau – dvarus valdžiau, kai išaugau – kalnus verčiau, kai numiriau – po bažnyčią vaikščiojau (jautis) LTR. Vaikščiojo mergelė po pievelę ir išbarstė perlus; mėnulis matė, bet nesakė, saulė kėlė ir surinko (rasa) LTR(Ut). Vaikščiojau naktį, pamečiau sagtį; mėnuo atrado, saulė pagavo (šalna) Ppl. Vaikščiojo panelė po aslą ir į kampą atsistojo (šluota) LTR.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Lnkv: Ten váikščiojas dideliai i laužos gėlės Pln. Ką čia váikštais po svetimus pašalius, da pavogsi ką Slč. Paleidė váikščioties po miestą RdN.
ǁ daug kartų eiti kuria kryptimi (į vieną ar į kitą pusę): Aš tuom keliu váikščiojau, tai šaltinį žinau Dv. Jau šituo keliu, kad jį versmelė, važiuota ir váikščiota Svn. Váikščiodavau tiesiai par mišką, vis biškį arčiau PnmR. Kadai váikščiojom [į Vilnių] pėsti Pb. Anys váikščioja prie mūsų pirkią, tai išmins takus Klt. Prie kapus váikščiodavom Klt. Vieta, pro kurią kasdien váikščiojo medžiotojas NdŽ.
| Mažos durelės žmonėms váikščioti (įeiti ir išeiti) NdŽ.
| prk.: Pagirtas…, kurs vaikščio[ja] Dievo kele Mž386. Keliu tiesos stipriai vaikščiókit DP591.
^ Gera galva blogais keliais nevaikšto KrvP(Vs).
| refl. prk.: Vaikščiojąsis keliu neišžagtu, tas man tarnaus DP553.
ǁ N, Sut, M, L, LL231, KŽ ilsintis šen ir ten iš lėto eiti, ėjinėti: Šaligatviu, po parką váikščioti DŽ. Ilgai váikščiojom kartu NdŽ. Jaunimas tai parugėm váikšto, dainuoja Vdn. Po daržytį vaikščiodama vainikytį pyniau BzBkXV139. Kas subatoj vakarely ejau vaikščiot su berneliais LTR(Grv). Gana, dukrele, gana váikščiotie, žalia rūtelė gana nešiotie DrskD169.
| refl. KŽ: Per ilgai váikščiotis, užsivaikščioti BŽ149. Ponai eidavo váikščiotis Rmš. Kad tik po pietų, i nebesiváikščioja [ligonis] po kiemiuką Rd.
ǁ prk. draugauti: Baltrūniokas vaikščioja su Varnaičia, gal ir sudaris porą Ukm. Váikščios váikščios ir suskabys Srj. Aš su savo Juozu visus metus váikščiojau Vrn.
4. intr. KŽ, Grnk, Upn, Sb, Grv, Lt, Aps, Vlk nuolat, dažnai eiti kur ar turint kokį tikslą lankytis: Nekviesti čion neváikščioja NdŽ. O vaikai tai váikščiojo lietuviškon mokyklon Dv. Menkai váikščiojau mokytis Ker. Gražių nažutkų nebenešiosi ir pamergėliuos nebevaikščiosi Kp. Nenori dovanai váikščiot Asv. Kolchozan váikščiojam, linus ravėjam LzŽ. Buvo žmuoj ir váikščioj[o] ponop darban (ps.) Lz. Perdieniu váikščioja in tarnybą Dsn. Vakar kunigas buvo pas mum (prieglaudoje), aplanko dažnai, jis po palatus váikšto Avl. Niekas nevaikščio[jo] pirtin, sako, susdavinėja Pst. Karvės váikščiojau veizėdamas pirkti Šts. Váikščiojau ruda rudine paukščių medžiot Dgč. Váikščioti į riešutus NdŽ. Kelis metus vaikščiójau in daktarus Drsk. Mėnesį vaikščioji, kol priima, metus vaikščioji, kol pasiuva A.Gric. Į teatrą vaikščiosiu kaip vaikščiojęs, nepaisydamas jokių draudimų V.Myk-Put. Bernas váikščiojo pas mergą, kol apšukojo DrskŽ. Neváikščiojo in ją, tik atvaži[av]o stačiai maršelgom Klt. Kad jau pamiršau, kap váikščiojau [pas mergas] Alv. Jeigu aš pas aną gyvą neváikščiojau, mun nereik nė pas mirusį Trk. Kitaip aš kalbu, o kitaip dūmoju; kitur aš einu, o kitur vaikščioju D.Pošk. Jis patis teikės mūsump váikščiot ir lankyt mus DP237. Jiemus nesunku buvo ant tų atlaidų váikščiot ir teip ilgą kelią del tarnavimo Dievo keliaut DP64.
| O kodėl neis, ar ne váikščiojamos (jaunos) dienos? Rm.
^ Be reikalo nevaikščiok pas poną, be ligos – pas daktarą KrvP(Km). Kur karalius pėsčias vaikšto? (į išvietę) Šk.
| refl.: Nebváikščiojas [į bažnyčią], atprantas Krš.
ǁ tr. lankyti: Kas váikščiojęs mokyklą, tai jau tas gali ir pasaką pasakyt, ir giesmių pagiedot – visa Arm. Profesija nedidelė, nereikia technikumą vaikščiotie Dgp. Pabaigė sesutė váikščiot jaunimėlį ir žada nustoti nešiot vainikėlį (d.) Pc.
ǁ tr. atlikinėti: Mano momos moma váikščio[jo] baudžiavą Ad. Kur žmonės vaikščiodavo baudžiavą, išdarbis tildė pono reikalus A1884,298.
ǁ tr., intr. FrnS141 meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas; eiti atlikti tam tikrų apeigų: Su giesmėm palei kryžius váikščiodavo Sb. Pradžioje sėjimo vaikščiojo Kryžiaunas dienas. Maršalka Vaitiškis vedė nuo kryžiaus prie kryžiaus M.Katil. Kasdien mišias ir stacijas vaikščiosiu! Žem. Kas norėjo, gradusus vaikščiojo [Šiluvoje] Žem. Gieda, stacijas váikščioja Gs. Meldėmos, i gan, váikščiojėm kalnus Brs. Žemaičių Kalvarijo[je] žmonys būrių būriais kalnus váikščio[ja] Vkš. Buvo tai vienas gaspadorius, kuris po kartą tik ant metų spaviednės tevaikščiojo Sz. Jie retai teváikščioja sakramentų KŽ.
5. intr., tr. L keliauti, klajoti: Aš po pasaulį váikščiojęs, daug visko matęs Brž. Ans po visus miestus yra váikščiojęs Krš. Po Prūsių žemelę nuliūdęs vaikščiójo, apie savo kraštą dažnai minavojo TŽIV598(Paį).
^ Svietą váikščiojęs, visa žinosi Brž. Baltas, kertuotas po visą svietą vaikščioja (laiškas) LTR.
ǁ intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, vienur kitur užsukant: Váikščioti iš namų į namus NdŽ. Nuo numų iki numų vaikščioju D.Pošk. Vagis apnasriais svietą mokydamas váikščio[ja] J. Dabok, saugok pirkią, cigonkos váikščioja Klt. Trys karaliai váikščioja, būdavo, par pirkiom Klt. Par Užgavėnes Viekšnių vaikai liuob žydais váikščioti Vkš. [Žmona] eidavo palei svietą [siūti], palei svietą váikščiodavo Kp. Žydai liuobės po kaimus váikščios kriaučiaudamys End. Reiks prasmanyt váikščiot per kiemais – maž pastaisyčia (iron.) Švnč. Senais laikais velniai váikščiojo po žmonis Yl. Per žmones váikščioti NdŽ. Po talkas beváikščiodamas savo daržą sušaldė Krs. Dėl to jūs tokios geros, nepanabernos, ka jūs po svietą váikščiojat Jdr. Váikščioja [tyrinėtojai] po pirkiom kap ubagai Grv. Tada daug kas su tarbelėm váikščiojo (elgetavo) Rš. Apsukai vaikščiojo, darydamas daug gero VlnE57.
^ Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus, kol ką sutvarkai LKKXVII191(Krtn). Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv).
ǁ intr. (ppr. einant, vykstant nuo vieno pas kitą) verstis (kuo): Povilaitienė visą gyvenimą už babą (pribuvėją) váikščiojo Sml. Pavargėliais váikščios [našlaičiai] Grz. Mes savo gryčios neturėjom, po nuomas váikščiojom Bsg. Antanaitis seniau váikščiojo arendose, tik paskui nusipirko Pajulius Sml. An pusių váikščiodavo labai biedni Pl.
6. intr. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Petras už tuos pinigus nusipirko ūkį ir daugiau nevaikščiojo po žmones LTR(Mrj). Kai neturėjom žemės, tai visur váikščiojom Antz. O vaikščioti kasmet nuo vieno gaspadoriaus pas kitą jie irgi negalės A.Vien.
7. intr. Pl turėti tam tikrų (išorinių ar vidinių) ypatybių; būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Valgėme biralinę duoną, vaikščiojome su žaizdomis nuo rykščių J.Gruš. Supleišti kojas, váikščioji kruvinom blauzdom [ganydamas gyvulius] Dglš. Velnias váikščio[ja] su ragais, su viskum Krž. Ir váikščiojo lig smerčiai su kreiva burna Aps. Voras váikščioja kuprotas NdŽ. Šitokia karšta vasara, kai čebatas [įdegus] váikščiok Klt. Sloba, kvara devynelis metus váikščiojau Pls. Daug kas be proto, be razumo kokio váikščioja Aps. Ir váikščioja kaip ir be pometies Plvn. Pirm neváikščiojo tos motriškos riebios kaip bačkos Sd. Aš stora (nėščia) po karo váikščiojau Jd. Ana váikščioja sunki Avl. Tėvelis da gyvas buvo, kai mamytė sunkume váikščiojo Šln. Jis váikščioja iškėlęs galvą NdŽ.
^ Vaikščioja kaip musmirių priėdęs LTR(Rs). Vaikščioja galvą nuleidęs kaip dvarą pardavęs Jnš. Váikščio[ja] kaip musėlę parkandęs Kv. Vaikšto nosį pakabinęs LTR(Zp). Váikšto kaip kojon įsikirtęs Kp. Vaikščioja lig su vištos galva LMD(Mrj). Váikšto kaip dvasia be vietos Trs. Vaikščioja kai kūnas be dūšios Sln. Tom pačiom akim váikšto Švn. Ko váikščioji kai voras kuprą papūtęs? LKT178(Jrb). Vaikščio[ja] sau uostus papūtęs LMD(Tl). Ale váikšto vis kap pūslė paspūtus Švnč. Váikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro Krš. Ko daba váikštai rūrą užrietus, nė nesilabini Jd. Kas negerai, kad váikščioji patempęs lūpą? Vkš. Kopūstų su blynais prikemša, tai váikšto pardien gurklį pastatęs Dkk. Vaikščioja kaip dūmas (girtas) Kltn. Po boliaus visi kaip galvas pametę váikšto Ktk. Kad sutino kaklas, tai kaip amerikonas váikščiojau Svn. Išplakiau kojas dilgėlėm ir vėl kap ponas váikštau (pasveikau) Mrs.
8. intr. tam tikru būdu tvarkyti savo išvaizdą – nešioti, dėvėti, avėti: Vyrai váikščioja barzdoti NdŽ. Palaidais plaukais niekas neváikščiojo, visos liuob susipinti Vkš. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Aš plika galva neváikštau, ausys nekokios Ob. Neváikščiok nuogais keliais Prn. Anksčiau vaikai grynu pasturgalaičiu váikščiodavo Srj. Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumėm S.Dauk. Vasara, šieno laikas, plikas galėjai váikščioti Yl. Dabar niekas apiplyšę neváikšto Slk. Tau pirksiu, o ana (podukra) gryna váikščios?! Aps. Váikšto išsipusčius kai poniutė Ds. Váikščioja kap varna po juodais (juodai apsirengus) Pv. Na ir purvinai váikščioja! Pv. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Vaikšto žebras kaip kiaulę žindęs Tr. Gaspadorius bagotas: pančiu susijuosęs váikšto (iron.) An. Audžiant įmargindavo, tai visai rainom kelnėm váikščiodavom Antš. Aš kraują perlėjau, tu dar be kelinių váikščiojai Btrm. Su kailiniais reiks visa vasara váikščiot (šalta vasara) Klvr. Močia va váikšto juoda suknele Avl. Váikšto suknę tokią šiltą užsivilkus par karštybę Mžš. Iš dirvono bobų kepurę su kyveliu nusipynėm i váikštom Pl. Dievo tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja, o dūšios jų pilnos Dievo dovanų SPII36. Antri raupai rūbų, kad kas ne pagal savo stano brangesniuose rūbuose vaikščioja, negi jam pridera SPI254. Jis (Judas) savo šarvu vaikščioja kaip ricerius BB1Mak3,3. Basas nevaikščiosi, vis reikia apsiavus J.Jabl(r.). Aš dar pamenu gerai, kap su vyžais váikščiojo DrskŽ. Su vyžom kap ir basos po rugienas váikštom Pl. Dar̃ vaiką paleisk, ka jis nemoka váikščiot basas Kpč. Dabar šalta, lytus, basi váikštot Sg. Basutė gruode váikščiojau Dglš. Vienais kandaliukais váikščiočia, kad tik sveika būčia Pc. Trobo[je] váikščiok su lepšėms LKT55(Vkš).
| Kurs su lyčina vaikščiotum, pakūtą pildys teip pat metus trejus P.
^ Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja PPr288. Kurs nedirba, váikščio[ja] pilvą susijuosęs LKT83(Pln). Kas nedirba, tas be kelnių vaikšto LTR(Klt). Kriaučius su suplyšusiom kelnėm váikšto, daktaras su ausim ligota Jon. Anas pliku užpakaliu jau seniai váikšto Tr. Kas užgins bagotą basam váikščiot! Sn. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTR.
| refl.: Eime, mergele, mūsų šalelėn. Mūsų šalelėj lengvi darbeliai: nei sėjus pjovus – pinigai rankos, nei verpus audus – gražiai vaikščiojas VoL433(Lzd).
9. (plg. l. chodzić) intr. tam tikru būdu gyventi, elgtis: Aš ponia (instr.) váikščiot nemokėsiu Tvr. Tamsta váikščioji su visu po seną gadynę Lc. Kas jau puikiai váikščioja, tai pinigų nė kiek neturi Srv. Aukštai váikščiojąs (besipuikuojantis) žmogus KlvrŽ. Pas močiutę buvau, pas senutę buvau, raškažėly vaikščiojau (d.) Tj. Gyvenk (paraštėje vaikščiok) po mano akim ir būk geras BB1Moz17,1. Anys atstoję buvo nuog prisakymo, kurį Dievas jiemus buvo davęs, idant tame vaikščiotų BBJdt5,20. Tiemus nori būt Dievu meilingu, kurie prisakyme jo vaikščioja MP66. Dievas sutrins galvą… tų, kurie vaikščio[ja] amžinai savo griekūsu Mž290. Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje CII603. Kas vaikščioja tamsumuose, nežino, kur ejęs DP506. Vaikščiokitėg toje šviesoje ir tikėkit ing manę DP509. Ateis apjuoktojai, kurie vaikščios pagal savo geidulių VlnE133. Priesakymuosa mano vaikščiokite MT52. Duok, idant per visas dienas gyvenimo mūsų naujystėj živato priderančiai vaikščiotume MKr33. Mokytiniai tavo kodel nevaikščioja pagal įstatymą senųjų, bet valgo duoną nenupraustomis rankomis? Ch1Mr7,5. Kolei vaikščioste paskui veikalų tuštybės SGII2.
ǁ kurį laiką būti (kuo): Štadentužiu váikščiojau FrnS206(Vlkš). Jos sūnai váikščiojo partizanais Sn.
10. intr. NdŽ prižiūrėti, rūpintis: Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius J.Jabl. Karvė, kai apie ją váikščioji, tai karvė Klt. Pie teliukus váikščiojo jinai Str. Nėr kam váikščiot apie bites Vvs. Nei jis dirba, nei ką, tik apie namus tąsos, apie bites váikščioja Pv. Tik apie juos (kopūstus) váikščiok, o pelno nėr! Kp. Jy apie vyrą kap apie mažą [vaiką] váikščioja Kpč. Kas apie mane váikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt.
11. intr. Ml, JnšM, Žsl, Dv, Pls, Alv, Švn, Lp ganytis: Jau juos (jaučius) neleidžiam an ganiavos, pririšam, váikščioja vieni Rud. Kad būt žolės, tai prikaltum[e], ir tegu váikščiotų Aps. Ana (karvė) in virvės moka váikščiot Str. Arklį paleidi – teváikščioja LzŽ. Sausa, ir aves Raigrodan váikščioja DrskŽ. Palaidos [karvės] váikščioja, tai riebiausios kai velenai Klt. Karvės dobiluose váikščioja agi, priėdę labiausiai Mšk. Tai mūs karvės ir váikščioja vis tiek kap pamuštos po atolą – nor imk ir miegok ganydamas Rtn. Pirmądien ir mūs karvė neváikščiojo Nč.
12. intr. Slv, Jž, Mžš, Bsg būti nėščiai: Kitą kartą, kai váikščioji, ir nieko negali̇̀ DrskŽ. Ne vienu váikščiojau ir viską dirbau Pv. Vienas vaikas buvo gimęs ir antru váikščiojau Mrc. Antaru váikščiojau OG279. Ana tada šituo mergiote váikščiojo Klt. Ji jau aštuntą mėnesį váikščio[ja] Trg. Aš šituo vaiku váikščiodama kudabinaus, užtai jis ir sarmatlyvas Vlk. Váikščioj[o] motka su manim, nusgąsdė – aš bijaus bijaus Azr.
13. intr. šen ir ten ropinėti, rėplinėti, šliaužioti: Prieš lietų rupkės váikščioja ant žemės Snt. Pjaunant rugius, pjovėjai žiūri – apie pėdus kad vaikščioja rupūžė, kad šiukštinėja LTsIV467. Keistas sapnas: rodos, per mano ranką vaikščioja raudonos skruzdėlės Ul. Sliekai naktiniai ant viršaus nakčia váikšto Brb. Išeina an to [avilio] i vaikšto tos bitės Ps. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioj), ir vis, kas ant keturių alba daugesni kojų vaikščioj, … jūs neturit valgyti BB3Moz11,42. Vaikščiojamosios, bėgiojamosios, šokamosios, rausiamosios [vabalų] kojos rš. Vienokart salyklas buvo, kad kirmėlės váikščiojo Dgp.
| Ant pilvo tavo vaikščiosi BB1Moz3,14.
ǁ ropinėjant dažnai, nuolat brautis, lįsti (kur): Iš pavasario man pirkion [rupūžė] váikščiojo, žindo karvei pieną Eiš.
14. intr. skverbiantis judėti, skverbtis, landžioti: Pamatas sutrešėjęs, pelės váikščiojo Klt. Kap kurmis atsisakė nuo darbo, tai Dievas jam paskyrė po žemėm váikščiot (ps.) Ml.
| Sustingusioj žemėj jokia šaknis negali vaikščioti rš.
^ Juodas juodvarnėlis po žemėmis vaikšto (kurmis) LTR.
15. intr. Srj, Sv, Krd plaukioti: Žuves váikščioj[o] pakraščiais, sekėj[o] gaudyt rankomi DrskŽ. Iškasė prūdą, jau ir žuves váikščioja, grei̇̃ta Mrc. Anos (žuvys) váikščiodavo i po mažus vandeniukus Krž. Matyt, kaip váikšto po vandenį šapalai – kaip paršai Ėr. Váikščiojo [žuvys] pulkais, pulkais Kdn. Kumet nusausino, nei ten karosai váikščiojo, nei ten lydekos Klk.
16. intr. Antš skraidyti: Atejo vėl an mum spiečius iš kažin kur, jau váikščioja bitelės Alz.
17. intr. NdŽ, KŽ, Krš, Pšl, Rk, Bgs, Lb, Kli važinėti; kursuoti: Iš mūs Eišiškėn váikščioja autobusas Šlčn. Šitoj mašina váikščioja keturis kartus DrskŽ. Kaip váikščiodavo keleivinės, tai nuveža tiesiai, paveža an bažnyčią Skp. Traukinėlis Pandėlin váikščiodavo PnmR. Toks traukinelis buvo – gelžkeliu váikščio[ja] Pp. Ė, lėktuvai danguj váikščioja Str. Tuodu garlaiviu vaikščiojo nuo Kauno iki Prūsų rubežiui V.Kudir.
ǁ vykti susisiekimo priemone: Su akrūtais ant jūrių vaikščioj ir varė savo prekystę didžiuose vandenysa BBPs107,23.
18. intr. būti siunčiamam, gabenamam: Karai buvo, tai laiškai neváikščiojo, nė nieko Vdn. Tep ėmė vadyt [paldienyką pirmadieniu], kap ėmė laikraščiai váikščiot Mrp. Laikraštis kitoks neváikščiodavo po karuomenę kap „Lietuva“ Gs.
19. intr. Snt slystant judėti iš vienos pusės į kitą, slankioti, slydinėti: Šaudyklė gerai váikščioja Grš. Tie šautuvai jau ir kleviniai, anie jau slydi tokie, ka váikščiotum gerai Žeml. Yra nyčių rataliai, rataliais nytės váikščiodavo Pj. An ribulukų nytys váikščioja Onš. Rato krumpliai lengvai vaikščioja Gs. Kultuvas – pagalys ar sieksnio ilgio, tada pakartas trumpas pagaliukas an skūrelės ir pririštas an ilgąjį: anas tada vaikščioja Rš. Stūma sunkiai váikščioja Lzd. Kab jos (medinės akėčios) neprislėgtos, tep kap váikščioja Kpč.
| Gale gerklės barankelė váikščiojo, negaliu nuryt Klt. Mislijau, stiklinė akis, ale žiūriu – váikšto abi Psn.
ǁ Vlkv sukiotis apie savo ašį, varstytis: Ar tos labai jau girgždėdamos váikšto durys? Sb. Durys sunkiai váikščioja Jrb. Durys váikščioja ant kukių Grl. Kol’ žirklės teip sunkiai váikšto? Aln.
ǁ linguoti, siūbuoti: Váikščiodavo tas liūnas Brž.
ǁ keisti formą, trauktis ar plėstis: Medis tiesiog kap váikščioja – čia jis traukiasi, čia jis tempiasi, pučiasi Pns. Namas jau senas, matai, medis váikščioja (lentos įtrūkusios) Srj. Šita siūlė [po operacijos] neleidžia raumeniui váikščioti Jrb.
20. intr. KŽ, Jrb, Grš, Lb nuolat sruventi, cirkuliuoti: Dirbant kraujas geriau váikščioja, o sėdėt nesveika Gs. Stojo (liovėsi) kraujas váikščiot Blnk. Galva ūžia – labai sunkiai jau váikšto kraujas Mžš. Kuriam kraujas neváikščioja, tai kravauninko gera Yl.
ǁ nuolat bėgti, tekėti: Senas Nemnas, šimtas metų, kap jis váikšto DrskŽ.
21. intr. NdŽ, LzŽ, Krž, Rz, Drsk, Švnč, Zr, Kli judėti erdve kuria kryptimi, slinkti: Debesiai váikšto, gal bus lietaus LKT271(Ps). Tušti debesiai váikšto, niekada nelija Srj. Žmonės[e] lietaus yra, šmuorai váikšto – gal i čia užeis koks šmuoras Jnšk. Kai debesiai váikšto, didžiuliai debesiai, tai [reikia] sodint bulbas Upn. Pečius kūrenas – aukštinį pradaro ir váikščioja dūmai kai debesis LKT164(Btg). Anapus tvoros obelų viršūnėmis vaikščioja dūmai P.Andr. Diena apsiniaukusi, rūkai pažemiais vaikščioja J.Paukš. Váikščio[ja] lytus apsukuo, čia neužsuka Krš. Visais pakraščiais váikščio[ja] lytūs, ale pas mus da nely[ja] Rs. Lietus váikšto i váikšto šalim, gal susitaisys ant nakties Jnš. Dar̃ váikščios lietukas kiek Dg.
| Kaip sako, kad senovėj ežerai liuob vaikščioti LTR(Vkš).
ǁ apie dangaus kūnus: Mums rodosi, … kad saulė vaikščioja aplink ją (žemę) A1884,206. Jau aukštai mėnulis váikščioja NdŽ. Oi žemai žemai sauliūtė váikščiojo (d.) Ck. Kad tu šiąnakt ugnelę sergėsi, tad žvelk aukštyn, kur žvaigždės vaikščioja Vd.
22. intr. Gs, Aps, Klt pūsti, prapūsti: Vėjas tik váikšto po gryčią – langai atviri Aln. Gyvas vėjas váikščioja pirkioj Švnč. Šių laikų statybos tokios, vėjai váikščiote váikščio[ja] po trobas Krš. Vėjas váikšto po aukštą, drapanos greit išdžius Rm. Kad džiūtų [šienas], reikia, kad būtų ant aukštų stulpelių, kad vėjas váikščiotų Kp. Toj šėpoj oras váikščioj[o], tai buvo gerai [lašiniams] Pv. Dėžutė tik iš vieno šono turėjo mažas dureles man įeiti ir išeiti ir keletą išgręžtų skylučių orui vaikščioti J.Balč. Medžių viršūnėmis vėjelis váikščioja NdŽ.
| Užmetė užmetė [jurginus] – kolei šalnos váikščiojo Švnč. Čia šaltis i váikščioja [pro plyšius] Švnč. [Grytelėje] šaltis teip ir vaikščiojo, tarsi jautis po ganyklas TS1899,1.
| refl.: Gerai mėsai, kur vėjas váikščiojas Mrk.
23. intr. NdŽ, Rs, Šln, Žg, Všk, Slč, Brž rodytis įvairiose vietose; klaidžioti: Padubysiais váikščiodavo šviesikės tokios LKT112(Ldv). Tie žibureliai i žiemą váikščiojo Všv. Reik pareiti numie, o jergau, bijau – váikščio[ja] baltos tokios žvakelės Krt. Žvakelės pasikels i váikščios ten po tus laukus, po dirvas váikščios Ms. Žvakės váikščiojant nebuvo daugiau regėt Lp. Tenai pinigai váikšto (apie ugneles) Pg.
| Kad koks pasikorėlis [yra buvęs], tai jo dūšia váikščioja Pls. Kol, sako, neužkas, ta siela aplink kūną i váikšto Grž. Váikščiojančios dūšios nekrikštytos Lpl.
| Jau váikščioja akyse vis mašalai Tvr.
24. intr. būti juntamam, pasireikšti įvairiose vietose: Šiurpuliai po visą kūną vaikščioti pradėjo, kad išgirdo dar vilką subliaunant LTR(ž.). Tai ir tas išgąstis váikščiojo po žmogų Alks. Váikščio[ja] nervai, pradeda į petį durti Krtn. Diegliai pradėjo váikščiot po kūną Dbk. Lig tiktai gumbas sujudo váikščiot, kur inpuls, tęnai jaučiama neišpasakyta sopė LMD(Tršk). Įpylus nedaug į ausį [lapės taukų] – niežus, po kūną vaikščiojančius, gydo LMD. Prakaitas dar nedrėkino marškinių, tik gaivi šiluma vaikščiojo po sąnarius kaip tie pavasarinės žemės syvai V.Myk-Put.
| Vaistai ima vaikščiot po kūną Gs.
| impers.: Tep skaudžiai man per kūną váikščioja, kad negali Gs. Patepi [tepalu], tai peršti, váikščioja Švnč.
ǁ prk. sklisti, plisti: Kokios bjaurios ligos váikščio[ja] Krš. Pavasarį ligos váikščio[ja] Prn. Kvaraba váikščioja LzŽ. Kalbos váikščioja, kad tu išteki Mrj. Visokių kalbų po sodžius váikščioja Drsk. Toj kalba po miestelį cielą mėnesį váikščiojo Pls. Nusileidžiu, kad piktumai neváikščiotų Rmš. Iš kartos į kartą vaikščiojo legenda rš. Dabar jau toji maldelė vaikščioja iš lūpų lūposna A1886,175.
25. intr. funkcionuoti, veikti: Mano vienas inkstas nebeváikšto, nebesveika esu Brž. Išgeria pusę stakanėlio arielkos, ir pradeda váikščiot [širdis] Žl. Toj pačioj dienoj jai širdelė stojo váikščiot Ign.
26. intr. BŽ145, DŽ, NdŽ, Ll, Alks, Lnkv, Ėr rūgti, fermentuotis: Alus váikščioja, kap ažveda LKKXIII25(Grv). Del saldumo, ka jis (alus) váikščiotų geriau, reik cukro Pšš. Alus váikščioja, net bačka braška Sdk. Bačkas net sudrasko, kai pradeda váikščiot Krk. Dar alaus negalima gert, ba tebeváikšto Rk.
| Mieželis drūtas, labai nugrūstas, apynelis gelsvas po mieles vaikščiojo D17. Apvynėli puronėli, apvynėli žalusis, tu kubile váikščiojai JV693.
^ Mielės pri juodos duonos nevaikščio[ja], o melagiai par tankiai S.Dauk.
ǁ DŽ judėti prieš užverdant (apie vandenį): Nuimk puodą, jau vanduo váikšto Ds.
27. intr. Pc, Ukm, Mrp, Brš, Žrm būti vartojamam (apie pinigus): Te litai váikščiojo Lietuvoj Ml. Karaliaus laikais váikščiojo ir auksiniai, ir popieriniai [pinigai] Krš. Tai pirmai gi auksas váikščioj[o], auksas, sidabras, popieriai neváikščioj[o] Lp. Vaikščiojo nemaž ir svetimų pinigų A.Janul.
ǁ turėti vertę, kainuoti: Prieš vainą pūras rugių i rubliaus neváikščiojo Švnč.
28. intr. daryti ėjimus, lošti (kortomis, šachmatais): Iš vynų ir reikėjo vaikščioti, kolei švietalų neatėmei rš. Nu, kaipgi dabar váikščiosi [žaisdamas šachmatais]? Šr.
◊ ant [galų̃ Mrj, Kt] pir̃štų váikščioti Msn pataikauti: Váikščioja in pir̃štų apie ją (marčią), kai nei žinios apie ką Klt. Ant galų̃ pir̃štų váikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man! Lkč. Váikšto aplink brigadyrių an pir̃štų galų̃ ir galvą linkčioja Tr. Visi sakė, kad ją paimsiu, tai ant pir̃štų galiùkų váikščiosiu, bet dabar tai visa pėda vaikštau Adm.
ant skarų̃ váikščioti sirgti mėnesinėmis: Joj váikščioja an skarų̃ Dv.
be kepùrės váikščioti gerbti: Visi apie jį be kepùrių váikščioja Mrj.
gálva váikščioti dūkti, šėlti: Ten ka[d] norėjai, gálva galėjai váikščioti Kv.
galvomi̇̀s váikščioti
1. Švnč dūkti, šėlti.
2. apie besididžiuojantį: Žiūrėk, Baltraus Jonio gyrimos: tiek tūkstančių parsivežęs, įmanytų, galvomis vaikščiotų besididžiuodamas Žem.

kárvių takai̇̃s váikščioti blogai elgtis, gyventi: Jis kárvių takai̇̃s váikščioja, karvių takais eina, ne žmoniškom pėdom eina Ps.
keliãklupstas váikščioja Škn nusižeminusiai prašo: Aš jau tai neváikščiosiu keliãklupstas Sdk.
liežùvis váikščioja sugeba kalbėti: Kąsnį liežùvis ne tep váikščioja LzŽ.
ne pė́sčias váikščioja turi vertę: Ir kamaros šiokiais metais ne pėsčios vaikščioja Žem.
palaidai̇̃s api̇̀varais váikščioti Grž priekabių ieškoti.
paupari̇̀bais váikščioti dykinėti: Vyrai paupari̇̀bais váikščio[ja], t. y. dyki J.
(kieno) pėdai̇̃s (pėdomi̇̀s) váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus DP486. Vaikščiotumbim pėdais jo DP192.
pir̃štų galai̇̃s váikščioti labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo Žem. ×
su knatù váikščioti gadinti orą: O tu tai vis su knatù váikštai Dbk.
su paláidu liežuviù váikščioti liežuvauti: Ana su paláidu liežuviù váikščio[ja] Krš.
vė́jai váikščioja po gálvą apie kvailiojantį, nerimtą: Jam vė́jai váikščioja po gálvą Grd.
apváikščioti
1. tr., intr. Q73,262,571,572, Sut, N, KII257, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Kpr aplink apeiti; apeinant apžiūrėti: Apváikščioju lauką K. Apváikščiok laukus, kad nebūtum iškados J. Vidury nakties išejo oran apváikščiotų namų BM8(Skp). Padirbo meistrai, išmūrijo [urvą] – jam ir apie grabą možna apvaikščiot LTR. Apivaikščioju SD199.
^ Apvaikščiojom jūrą be durų (sakoma po tolimos kelionės) Pls.
| refl. K.
ǁ aplink apsiuvinėti: Staltiesė balta, o pakraščiai apváikščioti žaliais siūlais Antš.
2. tr. daug kur nueiti; visus apeiti, aplankyti: Visus kampelius apváikščiojau Dbč. Išejusi iš numų apvaikščiodavo visus kelius, kuriais tikėjose, kad sūnus jos sugrįš S.Stan. Apváikščiojau visus kaimynus DŽ. Pardien neapváikščiojau visų Ds. Visą giminę apváikščiojom, ale nė rublio negavom Vkš. Smulkesni knygų nešiotojai apvaikščiodavo kaimus LKXII399. Ir apvaikščiojo Jezus visus miestus ir kiemus, mokydamas bažnyčiose jų Ch1Mt9,35.
| refl.: Gerai, apsiváikščiosi po gentis, apsilankysi Krš.
ǁ Vkš meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Šiandie eik anksčiau an bažnyčią, ka spėtum da stacijas apváikščiot Ps. [Vyskupas] pats kalnus apvaikščiojo M.Valanč. Apváikščiojo Teodozijus ciesorius su kunigais ir su žmonėmis visas vietas maldų DP540.
3. tr., intr. Klvr apžiūrėti, prižiūrėti: Sunku buvo dirbt, pagalvokit, kad reikėdavo apváikščiot laukus Sk. Prie ūkio darbo daug, o da apie mane reik apváikščiot Grnk. Kaip gražiai jį apváikšto: pavalgęs, švarus Vdšk. Reiks ma[n] sėt apravėt darže batvinėlius, reiks mylėt apvaikščiot jaunas bernužėlis LTR(Ūd).
| refl. tr., intr.: Šiandie viską apsiváikščiojau Mrj. Nemoki apie gyvulius apsiváikščiot Lp.
ǁ tr. Gs tinkamai pavaišinti, pagerbti: Svečią gerai apváikščiojo Tr. Apváikščiojo kai lapė diedas visus [baliuje] Klt.
4. refl. kiek pasivaikščioti: Apsiváikščioju kiek, geriau kojai bus Šil.
5. refl. laikui bėgant apsiraminti, užsitrenkti: Tai dar̃ jau jy apsiváikščiojo Krok.
6. tr. išleisti, sunaudoti: Anas, parvažiavęs iš Amerikos, turėj[o] pinigų, bet greit apváikščioj[o] Prng.
×7. (l. obchodzić) tr. atlikti kokias apeigas: Neturėjo ne vieno miestelio, kiemelio, kur valnai apváikščiot turėtų ceremonijas ir nobažnumus religijos savos DP89. Noriegu žinot, žmogau krikščionie, kaip turi naudingai tą adventą apváikščiot DP4.
×8. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ paminėti, atšvęsti: Dveji metai atgal yra jau apvaikščiojęs 50 metų savo kunigystės sukaktuves Pt. Kad jau gražiai Kėdainiuose Lietuvos šventę apváikščiojo Srv. Nebeteko šiemet Daugailių atlaidų apváikščiot Sdk. Apvaikščio[ja] dominikonys šventę užgimimo š. Jono su atlaidais M.Valanč. Apvaikščiokimėg tad, broliai mieliausieji, su linksmybe ir džiaugsmu dūšios tą teip didę šventę DP494. Išleisk žmones mano, kad apivaikščiotų mi šventę Ch2Moz5,1.
| refl.: Budavonė su išmitimu ir vargu ateit: betaig pašventimas su linksmybe apvaikščiojas DP575.
×9. refl. Prng elgtis: Pas mus daugis tep apsiváikščioja negražiai Lš. Ne visi žmonys moka vienodai apsiváikščiot su visokiais daiktais Krkš. Tu su mums meilingai apsivaikščiot teikies PK114. Maldomis … numirėliai est pašelpiami, idant su jais V. Dievas mielaširdžiaus apsiváikščiotų DP545. Teip su juo idant apsivaikščiotumbim prašymuose mūsų, kaip tie žmones MP74. Uparniais buvot nasrams Viešpaties ir apsivaikščiojot puikiai Ch5Moz1,43.
atváikščioti
1. intr. NdŽ pakankamai vaikščioti: Atváikščiota, negaliu niekur nueit Dg. Jau atváikščiota, ką dauges váikščiosi Drsk. Savo atváikščiojau, dabar galiu pasilsėti Vkš.
| refl. Š: Aš per itą pievelę neatsivaikščio[ja]u, o kurį labai mylėjau – neatsidabo[ja]u (d.) Ml.
ǁ tr. NdŽ, KŽ nueiti gana didelį atstumą.
2. intr. pakankamai vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Ne, ne tos mintys, viskas jau atváikščiota Erž. Gana, dukrele, gana vaikščioti, gana tau jaunai rūta nešioti: jau atváikščiojai po jaunimėlį, jau atnešiojai žalią rūtelę (d.) Š.
| refl.: Žiemą į mišką nebeinu, par vasarą atsiváikščiojau Vkš. Ji atsiváikšto po bažnyčias Rm. Visur nusbosta, ė in mergą neatsiváikščioji žmogus Ml.
3. intr. K, KŽ, LTR(Brž) ateiti: Ir ateina matutė, atvaikščioja senutė NS1155. Aš keliais atváikščiojau pas jį, ale darbo davė Raud.
| refl. KŽ: Idant ji nė vieno nepapiktintų namie pasilikdama ir bažnyčiona neatsivaikščiodama BPI223.
4. tr. vaikščiojant nuvarginti: Audeklą mesdama kojas atváikščiojau Rod. Ganiau ganiau jautelius po girelę, atvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Dbč.
5. tr. meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Buvau apsižadėjusi į Kalvariją kalnus atvaikščioti Žem. Už tą skepetėlį stacijas atvaikščiosiu Žem. Paskuo po tų mišių stacijas atváikščioji Sd. Atvaikščiosu altorelius, atkalbėsu poterelius Pln.
6. tr. slenkant atnešti: Debesiukai vaikšto, galia lietų atváikščiot LKT258(Jnšk).
7. intr. pakankamai rodytis, baigti rodytis: Žvakelės atvaikščiojo savo laiką, nebrodos Šts.

×daváikščioti (hibr.)
1. tr. nueiti, prieiti: Argi tu daváikščiosi tokiais blogais keliais Mrk.
2. refl. pajėgti dažnai lankytis: Ar pas daktarus dasváikščiosi, kas bus Drsk.
įváikščioti intr.
1. K, KŽ įeiti.
2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti, įprasti vaikščioti: Palaukit biskį, reik įsiváikščiot, kad neparpulčia Graž. Diena po dienos Martynas įsivaikščiojo ir galėjo jau išeiti į gatvę V.Bub.
3. refl. įlįsti: Po obele senelis beeitąs keliais apei tą obelę, teip įsivaikščiojęs keliais gilie lig pat pečių, tik ką bematyti S.Dauk.
4. pakeliauti: Itai anváikščioj[o] daugiau, anrazumnėjo tada žmonės LKKXXIX183(Lz).
išváikščioti
1. intr. N, K, M, L, LL167,173, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi išvaikščiojo gultų, pasakę seneliui labąnaktį Sz. Meldžiu visų svečių neišvaikščiot (ps.) Brt. Labai greit išváikščioja žmonės [nuo kapų per Vėlines] Žl.
| refl. KŽ, Vkš, Mrj: Visi išsiváikščiojo, aš tik vienas likau namie Š. Visi kiti buvo jau išsiváikščioję kas sau NdŽ.
2. intr. Rtr, NdŽ, Pln, Stl, Skdv, Mžš, Ps išeiti, išvykti kitur gyventi, išsikelti: Matai, visi išvaikščiojo iš namų, liko tik motina J.Balč. Vaikai benga išváikščioti Šv. Vienu du seniukai, vaikai išváikščioję Krš. Išnyko šeimyna: seniai išmirė, vaikai išváikščiojo Sug. Vaikai išváikščioj[o] Amerikėn, viena liko Kpč. Daug buvo gyventojų, daug išváikščiojo Pn.
| refl. Rtr, Vn: Vyro vaikai jau dideli ir iš ūkio jau išsivaikščioję po pasaulį A.Vencl. Užaugo vaikai ir išsiváikščiojo Plv.
3. tr., intr. Š, FrnS142, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Klt, Kp, Vkš, Yl, Krt apeiti daugelį vietų, didelį plotą: Visus pašalius išváikščiojau, ieškodamas ašvienių J. Visus laukus išváikščiojau, motinelės išieškojau Klk. Aš visus miškus išmindžius, išváikščiojus Bsg. Tę mano visi takai išváikščioti Všt. Ma[n] tai gali akis užrišt, aš išváikščiojęs viską, viską žinau [savo apylinkėje] Graž. Visą Klaipėdą išváikščiojau par kelis sykius Sdb. Išváikščiojo, visur apveizėjo i liepa mums eiti gulti KlvrŽ. Apveizėsi viską po kūtes, po visur išváikščiosi, kas yr Trk. Išváikščiojo kiemus ir visas ūlyčias DrskD76. Aš išvaikščiojau šimtą kermošių KrvD256. Da neišvaikščiojau nė pusės sodelio, jau aš išgirdau gegutės balselį LTR(Pg).
| prk.: Upė per amžius išvaikščioja visą lauką ne sykį, bet daug sykių M.Katk. [Kamuolinis žaibas] išdraskė visą kaminą, išvaikščioj[o] visą trobą ir nesudegino, išej[o] Kpč. Vakarinė žvaigždelė visą dangų išvaikščiojo, visą dangų išvaikščiojo ir pas mėnulį nustojo TDrIV93(Vlk).
^ Miškus išvaikščiojęs medžio nerado LTR(Vdk). Be reikalo tik jin pučias – vištos jau ir jai išvaikščiojo paakius (sena) Jnš. Išvaikščiojo panelė visas kerteles, o visada toj pačioj atsistoja (šluota) LTR.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Anelė šite toli išváikščiojo Dglš. Šitiek išváikščiojau, Jėzau Marija: traktoriai sudyla, nesudilsma bobos Rk. Daug metų, daug kelio išváikščiota Pp.
ǁ tr. ariant daug apeiti, apvažiuoti: Išvaikščiot kelius diktarus (hektarus) reikėjo Šmn. Norėjo su traktorium išváikščiotie – inklimpo Srj.
4. tr. apkeliauti daugelį vietų, didelį plotą: Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Aš išváikščiojau visas žemeles JV824.
5. intr. Ėr, Prn, Skp kurį laiką šen ir ten vaikščioti: Visą dieną išváikščiojo anudu, o kitos kalbos tėvas negirdėjo nū sūnaus, kaip tik aplei gaspadorystę BM380(Lž). Visą vakarą jis išváikščiojo medžiodamas NdŽ. Regis, apsisukęs ir namo, o kai nuvažiuoji, tai ir išváikščioji visą dieną Sdk. Jau daba kokį dvyleka metų su krėsleliu išváikščiojo Žeml. Reiks man išvaikščiotie ir tamsi naktelė, reiks man išklaidžiotie žalioji girelė LTR(Srj).
ǁ kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Tai visą nedėlią išvaikščiojau iš Šakių į Lukšius, iš Lukšių į Šakius Lkš. Kiek ten gali išváikščioti, ką padaryti Krš. Dešimt dienų išváikščiojau an šildymų ir pagijau Knv.
ǁ kurį laiką (vaikščiojant nuo vieno prie kito) verstis kuo: Kur ten susigreibęs kokius lupatus, apsiškarmaliavęs ir išvaikščiojęs ubagais trejus metus Sln.
6. refl. Rtr pakankamai ilgai vaikščioti; pasivaikščioti: Ekiam, išsiváikščiosma, i galva nebskaudės Rdn. Kad aš išsiváikščioju, mun geriau Krš. Niekur neišsiváikštai, tai ir svoris didėja Sug. Išsiváikščiojus gardu valgyt Gs. Miške išsiváikščiojus miegosi Dkš.
ǁ KŽ, Vkš, Kp vaikščiojant išsimiklinti: Kojos patinę buvo, tai dabar išsiváikščiojau Jž. Iš ryto, kol išsiváikščioju, tai ir teip sopa [koja], kaip ir dantys sopa Slm. Išsiváikštai, įsidirbi i užmiršti tą ligą Sdb.
ǁ KŽ, Brb vaikščiojant pasveikti: Buvau ėmęs sirgti, bet nepasiduodamas išsiváikščiojau Š. Mergaitė sveika, greita, darbšti ir negirdi. Aš manau, kad išsivaikščios, ir gan A.Vien. Visur sopa, ale ką gi darysi, išsiváikščioji Slm. Gal išsiváikščiosiu, gal pereis galvą skaudėję Plv. Gal kaip išsiváikščiosias, praeis [gripas] Krš.
7. tr., intr. vaikščiojant išminti, ištrypti; palikti pėdsakus: Po plačiomis liepos šakomis žolė reta, nugeltusi, išvaikščiota, nusėdėta rš. Briedžių išváikščiota visa samanykščia, ištapuota Klt. Išváikščiota šerno kai arklio po bulbas Klt. Randu basų išváikščiota: pėdeliukai, pėdeliukai išeita palei šulnį Adm.
| prk.: Eini jau kitų pramintais, o kartais ir gerokai išvaikščiotais keliais rš.
ǁ tr. vaikščiojant, minant sutepti: O batai, užkulniai kokie šūdini, po karvių kūtę išváikščioti Sd.
8. tr. vaikščiojant nuvarginti: Mano kojos išváikščiotos Lp. Kojas išváikščiosit ir mažai pinigų gausit Nč.
ǁ refl. vaikščiojant nuvargti: Eikit per bulves tiesiai, ko jumi kojos sukt – dar išsiváikščios Srj.
| prk.: Senam krau[ja]s išsiváikščiojęs, išsidirbęs Krš.
9. tr. vaikščiojant pasiekti, laimėti: Vaikščioji vaikščioji [gydytis] i nieko neišváikščioji Bb. O ką aš išváikščiosu po tą miestą, aš nesu papratusi Krt.
10. tr. išlaikyti tam tikras ypatybes: Aš statkaunai savo mergystę išváikščiojau Rš.
ǁ intr. kurį laiką išlaikyti tam tikras ypatybes: Išváikščiojo tris mėnesius sveikas LKT98(Pvn).
11. intr. kurį laiką išbūti nėščiai: Marčios veidas švarus, pati nesudribus, nepadusus, gali sakyti, kaip stirna savo laiką išvaikščiojo rš.
12. tr. Lš dėvint, avint padaryti tinkamą: Batai buvo maži, bet išváikščiojau DŽ.
| refl. Lš.
13. intr. išropinėti, iššliaužioti: Sraigės išvaikščiojo ir prisikabinėjo, kur kuriai patiko rš. Nu tai mat po visą bažnyčią tie vėžiai išváikščiojo Krs.
14. tr. skverbiantis išlandžioti: Žiūrėk, jau tie kirminiukai ir išváikščioję lašinius Jrb. Kirminiukų išváikščioti obuoliai Švnč.
| prk.: Mineralų susitelkimai, pasirodo, išvaikščioti augalų šaknelių rš.
15. intr. išplaukti: Ledai išvaikščiojo rš.
16. intr. sruvenant, cirkuliuojant išsiskirstyti: Vaistai išváikšto par gyslom Sug. Sudaužiau ranką dideliai, gal ir išváikščios sudaužytas krau[ja]s Vkš.
| refl. Kvr, Alz, Trk: Toks raumenų plėšymas, kol [vaistai] išsiváikščiojo! Rdn. Neišsiváikščio[ja] krau[ja]s, pila pimpiai Rdn.
ǁ refl. skirstantis, sklaidantis išnykti, praeiti: Sutinimas tik po savaitės išsiváikščiojo Kdl. Pūslės gali išsiváikščiot Kdl. Davė daktaras vaistų vočiai išsiváikščiot Rs.
| Ta liga turia išsiváikščiot Rs.
17. refl. KŽ, Ssk judant erdve, slenkant išsisklaidyti: Debesys išsiváikščiojo, ir oras išsivalkstė, išsiblaivė, išsiblandė J. Atidaryk langą, tegu dūmai išsiváikščios Ds. Nevarstykit durų, kad šiluma neišsiváikščiotų Rmš.
| Palikai buteliuką nestipriai ažkišus, tai išsiváikščioj[o] jodina Ml.
ǁ refl. impers. išsigiedryti: Gal nelis, gal išsiváikščios? Mrc.
18. intr. prk. paplisti, išsiplatinti: Dainos yra jau plačiai išvaikščiojusios tarp lietuvių Vnž. Išváikščiojo mano pasakos Sb.
| refl.: Tos mintys išsivaikščiojo po sodžius T.Tilv.
19. intr. išrūgti: Raudonas, gražus alus, kai išváikščioja – tamsus Smal. Taigi, mielės išváikščioja, išrūgina Upn.
| refl. LL297, Aps, Ds, Slk, Jž, Rm, Srv, Kpč: Pats Iešmantas, pasitelkęs aludarį, laiku darė stipraus alaus, kad iki galui švenčių išsivaikščiotų, išgyventų ir nebepūstų pilvų Vaižg. Da gira neišsiváikščiojus Dglš. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsiváikščioja, praskysta Alk. Kap paskelia [tešla], išsiváikščioja, pastovi, tik tada kepam DrskŽ. Duonai reikia išsiváikščiot gerai: kai iš rėčkos lipa, tai duona bus gera Dkk. Pora dienų, kol išsiváikščioja mielės [, gyvena alus] Škt.
nuváikščioti
1. intr. N, K, L, LL164 nueiti kur: Jau visi darban nuváikščiojo Tvr. Vyrai jau nuváikščiojo medžian Arm. Svietas seniai nuváikščioj[o] in turgų, o tu dar namie Arm.
2. intr. einant daugeliui pasišalinti, išsiskirstyti: Neleido [į autobusą] be biliotų, žmonys nuváikščiojo Krš. O kad visi nuvaikščiojo, paliko pačios bobelės ir du ar trys seniai Sz.
3. tr. Vkš daug kartų vaikščioti, apeiti: Nuváikščiojau takus grybaudama ir nieko negavau J. Buvo nuváikščiotos tos vietos, buvo didliai gerai žinomos Als. Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklų langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). Žemė ne pirmarūšė, balota, bet miela, senelių, prosenelių nuvaikščiota J.Avyž. Čia viskas mano nuvaikščiota, po šimtą sykių koja tan pačian daiktan statyta rš.
| Reikia keliais nuváikščiot tus runkelius (ravint) Srv. Tikrai keliais nuváikščiosi tą žemę Žeml.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Daug nuváikščiota, vis skubinies, kad greičiau, – ganyklos toli Slm.
4. tr. vaikščiojant numinti, nutrypti: Jeigu kur dažniau vaikščioji, tai ir nuváikščioji žemę NdŽ. Nuváikščiota pieva DŽ1.
| refl. DŽ, NdŽ: Grindys mokykloj greitai nusiváikščioja Db.
5. Lp žr. pravaikščioti 1: Eik ir eik, teip visą dieną ir nuváikščioji Ob.
6. tr. DŽ1 vaikščiojant nuvarginti: Šiandien visai aš kojas nuváikščiojau Lš. Ji (močiutė) nuvaikščiotas kojas atgręžus į klabenamas vėjo duris S.Nėr.
| prk.: Jau tik vien su lazda beliko šokti, ir mum, ir tau. Mus nuvaikščiojo vargai, o tave amžius V.Krėv.
| refl.: Nusiváikščiojo kojos, nebepaeinu Lnk.
ǁ refl. N, J, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš vaikščiojant nuvargti: Sena boba krupinėdama nusikrupinė[ja] (nusiváikščio[ja]) aplei ūkį JII257. Nieko nepadarė, ale nusiváikščiojo Pn. Tai nenuorama, niekur nenusvaikščioja Vdš. Višta pabuvo pririšta ir pradėjo dėt: mat nenusiváikščioja Pc. Supūskit, vėjai, užverskit duris, teils mergelė, teils jaunoji nusiváikščiojus LTR(Dl). Ilga dienelė, trumpa naktelė, nusiváikščiojai JD680. Nusivaikščiojau, nusiklajojau, kur dabar galvą priglausti? K.Brad.
7. tr. L, Lš, Ml nuvarginant prie galo privaryti; pražudyti: Jis tokis greitas, tai arklius greit nuváikščioja Rdm. Jis žmoną nuváikščiojo per darbus Mrk. Nuváikščiojo senį anūkai Nmn.
| Vyrai arklinį (arkliavagį) nuváikščiojo ir nei lapė neamterėjo Sn. Bet tas galvažudys Petrukas, tasai ištvirkėlis dar vidurvasary kiaulę nuvaikščiojo V.Krėv. Vai, jūs žmonės, pikti žmonės, kam nuvaikščiojot Erelį, visų erelių erelį V.Krėv.
| Tai, matyt, šklerozė mane tep ir nuváikščios Dg.
ǁ Lš pradanginti.
8. intr. pragyventi, baigti amžių: Čia ir muno mama nuváikščioja, ir tatušelis savo amžių Akm. Teip ir nuváikščiojo moterė vieno kito pastogėj Brž.
ǁ refl. pasibaigti vaikščiojant: Taip ana i nusiváikščios, niekai iš anos Krš.
9. tr. įvykdyti, atlikti: Pilnavoju, pridaroju, nuvaikščioju savo darbą R12, MŽ15.
10. tr. dėvint, avint kreivai numinti, nuavėti: Batam visą užkulnį į vieną pusę nuváikščiojo Grž.
11. refl. išrūgti: Alus jau nusivaikščiojo, reikia košt į bačkas Ps.
paváikščioti J, Rtr; SD257
1. intr. NdŽ, Slm, Aps kiek vaikščioti, šen ir ten eiti: Tai atejot po kaimą paváikščiot DrskŽ. Tę paváikščioj[o], pasdairė melnyčion, kap dirbasi LzŽ. Pas mus po klonius kad paváikščiotute, tai pavargtute LKT370(Nmn). Būtau paváikščiojus, kur uogų yr Lt. Paváikščiojant galima prisirinkt uogų Dsm. Padyrauna, paváikščioja pakraščiais vaikas i vė pirkion Klt. Aptulenk [vaiką] ir paleisk, tegul paváikšto po orą Aln. Kai būdavo kermošius, paváikštom po Kupiškį Šmn. Dar̃, suskabinę paváikščioja paváikščioja [per šokius] Kč. Dar švento Jurgio dienoj žmonės išvaro visus savo gyvulius laukan pavaikščiot, kad jie būtų stipresni LTR(Užp). Tegu paváikšto paskiau žąsiukai Smal. Nebėr pečiaus, tai nebėr jam (katinui) kur gulėt: paváikščioja po gryčią, nueina te mano lovoj kad paguli kiek, o teip tai, būdavo, tuoj ant pečiaus Plvn. Oi paduok paduok man vainikėlį, dar paváikščiosiu po jaunimėlį DrskD169. Oi, aš eisiu lygioj lankoj pavaikščiotie, savo mielo sūnelio paieškotie LLDIII322(Srj). Pavaikščios kiek paskui plūgą ir tveriasi, būdavo, už vidurių: taip pradėdavo raižyti skausmai, kaip peiliais S.Zob.
^ Pavaikščio[ja] pavaikščio[ja] po trobą ir vėl nueina į kerčią ir atsisto[ja] (šluota) LTR(Užv).
ǁ N, NdŽ, Akm, Mšk, Bsg, Žl ilsintis šen ir ten vaikščioti, ėjinėti: Išėjo paváikščioti NdŽ. Man pavaikščioti gera po pievas, laukus V.Myk-Put. Paváikščiodamos nuejo [senelės] i lig krautuvei, kas te Klt. Jeigu an patalo reiktų gulėt, tada tai jau blogai, dabar da išeinam oran gi paváikščiot Pl. Išeisi i pašokti, i padainiuoti, i paváikščioti – viskas buvo gerai Tl. Eisiu paváikščiosiu, eisiu pauliavosiu: dabar mana para, dabar mana valia (d.) LzŽ.
| refl. N, K, Amb, LL296, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr, Jrb, Plšk: Einam pasváikščiot kur Grv. Kas jai dar̃ rūpi – pasváikščiot, pažiūrėt Dv. Išejom pasiváikščioti pakrūmiais Krp. Jaunas žmogus rodus pasiváikščiot Sdb. Eime abudu pasivaikščioteina Gmž(Krd). Kunigaikštienė ejusi pasiváikščioti i susitikusiu anuodu sodno vidurė[je] End. Jau saulutė nusileido, mėnasėlis šviečia, bernužėlis mergužėlę pasiváikščiot kviečia DrskD66.
^ Bene protelis išejo pasivaikščioti (pašiepiamas kvailai besielgiantis) Pln. Išeina panelė iš kampo po kambarį pasivaikščioti, pasivaikščiojus vėl į kampą atsistoja (šluota) Šlv.
2. intr. NdŽ, Akm, Erž, Mžš, Sdb, Klt sugebėti kiek vaikščioti, paeiti: Aš kol daba galiu paváikščioti, tad aš da viena vargstu Sd. Nukapota, primušta nebgalėjau bepaváikščioti Lc. Pasku pradėjau atsikelt, pradėjau paváikščiot Mšk. Kai batai spaudžia ar smukčioja, gražiai nepavaikščiosi sp.
ǁ galėti greit ir ilgai vaikščioti: Buvau toki paváikščiojanti, paeinanti Varn. Aš su anuo negaliu paváikščioti, kaip ans laksto End.
3. intr. nueiti kur: Žmones po apchrikštymo delto piktais pasto[ja], jog taip lėtai prieg chrikšto su jais pavaikščioja Vln57.
ǁ tr. KŽ nueiti tam tikrą atstumą.
4. intr. kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, palankyti: Paváikščioti į mokyklą KŽ.
5. intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, pas daugelį apsilankyti: Paváikščiojit ir par kitus, kur geriaus kalba [lietuviškai] Dgp.
^ Reikės nu Einošiaus pri Keipošiaus paváikščioti, kol teisybę atrasiu Vkš.
ǁ apsilankius pabūti, paviešėti: Pas penkis vaikus paváikščiojo ir nėra kur dėtis Kč.
6. intr. prižiūrėti: Apie gyvulius reikia paváikščiot Ds.
7. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių: Nieko nepadėjo [tepami vaistai], tik pasmirdus paváikščiojau Ukm.
8. intr., tr. kiek padėvėti, panešioti: Paváikščiosi šiandien su juodais marškiniais NdŽ.
^ Vis tai pasenės kaip rūbas pavaikščiotas SGII57.
9. intr. pavažinėti: Nusipirko mašiną, užsisėdęs paváikščiojo – ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs.
10. intr. kiek sruventi, cirkuliuoti: Kraujas nebepaváikščioja, gyslos kalkėja Grz.
11. intr. kiek slinkti erdve: Debesai aplink paváikščioja ė aukštyn ir neužlipa Antz. Paváikščioja [debesys] ir išsklinda, nelija Drsk.
12. kurį laiką sklisti, klaidžioti (apie gandą).
×13. (l. pochodzić) intr. Sut būti kilusiam: Dvasia š[venta] nuog tėvo ir nuog sūnaus ne padaryta, ne sutverta nei pagimdyta, bet paváikščiojanti DP258.
14. refl. Žž pasivaikyti, pasilakstyti: Jau penktas mėnuo, kai karvė pasváikščio[jo], ė da ženklo nėr, ką telinga Švnč. Savo kiaulelę nuvariau pas meičiuką, ir pasváikščiojo Tvr.
15. intr. NdŽ kurį laiką rūgti, fermentuotis.
◊ krỹžiaus keliùs paváikščioti labai pavargti besirūpinant: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti? Pavaikščiotum kryžiaus kelius!.. V.Myk-Put.
parváikščioti
1. intr. K, NdŽ, KŽ pareiti, grįžti: Apie pietus parváikščiojo visi namo Arm. Oi aš pareinu, aš parvaikščioju o in tėvelio didį dvarelį VoK180(Trak).
2. tr. NdŽ, Prn, Nč, Kls vaikščiojant nuvarginti, nuvaikščioti: Parváikščiojau jau savo kojas, nor į senatvę reik pasėdėt Gs. Dieną kojas parváikščiojo, naktį rankužes nurymojo JV782. Ganiau ganiau jautelius pagirėly, parvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Vrn.
3. kurį laiką lankytis, vaikščioti: A žiemą pry mergos parváikščioji? Jdr.
pérvaikščioti K, KŽ, perváikščioti Rtr, NdŽ, KŽ, párvaikščioti; Sut
1. intr., tr. Q134, H, H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, KI324, K, NdŽ visur išvaikščioti, apvaikščioti, pereiti: Jug nepárvaikščios, neišsakios visur [žmonos] Krš. Párvaikščio[ja] klebonas par bažnyčią, bet nieko daug nesurenka Dr. Lauką pérvaikščioti KI322. Ir pervaikščiojo Jėzus Galilėją mokydamas iškalose jų BtMt4,23. Viešpatis … lieps jiemus sėdėt už skomios savos ir pervaikščiodamas patis jiemus tarnaus DP554. Išsiųstiejai, parvaikščioję visas apykaimes, sugrįžo I. Pervaikščiojęs visas bažnyčias LC1884,25.
| refl. NdŽ: Pasodins juos o persivaikščiodamas tarnaus jiemus brš.
ǁ tr. vaikštant paravėti: Bulbas tai ar nuo ryto, kai ne teip bus šilta, perváikščiosiu Slm.
ǁ daug kartų pereiti kuria kryptimi (į vieną ir į kitą pusę): Šituo takeliu mano vaikščiota pérvaikščiota Svn. Grįsiu tiltelį, nepervaikščiosiu, ba jau man trumpas laikelis mergele būti d.
2. intr. Kos33, TŽI348(Vkš), NdŽ kurį laiką vaikščioti: Párvaikščiojau visą dieną J. Párvaikščiojėm lig pietų po kriautuves Plt. Šią naktelę par naktelę aš miegelio nemiegojau, par naktelę parvaikščiojau D90. Cielą dieną parvaikščiojai šalto vandinelio LTR(Tt).
3. intr. daug kartų vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Aš daug pérvaikščiojau Vilniun Dglš. Pri tokios nėkas nepárvaikščios Krš.
4. žr. pravaikščioti 6: Mes pervaikščiojom šviesius kelelius, mes perstovėjom aukštus kalnelius LTR(Srj).
5. refl. NdŽ vaikščiojant nuvargti.
praváikščioti
1. intr. NdŽ praleisti laiką vaikščiojant: Dvi valandas praváikščiojau DŽ1. Ksaveras grįžo spjaudydamasis, keikdamas veltui pravaikščiotą laiką J.Avyž. Rankos tirpsta, sopa, naktim praváikšto nemiegodama Krs. Šiandie visą dieną teip dykas praváikščiojau Ėr. Pravaikščiosi dieną arklio prašydamas, gausi arklį – nėr pakinkymo Kkl.
2. intr. NdŽ be pateisinamos priežasties neatvykti į darbą.
3. intr. daugeliui išsivaikščioti, išsiskirstyti: Žmonys praváikščiojo, tai paskui aš padaviau savo pinigus – nenorėjau, ka kas matytų Jrb.
| refl. NdŽ.
4. refl. suvaikščioti: [Kristus] ing peklą prasivaikščiojo Mž153.
5. žr. pervaikščioti 1: Daug praváikščiojau, pravažinėjau, bet tokios gražios mergos neregėjau (ps.) Rod.
6. tr. daug kartų vaikščiojant praminti: Mes pravaikščiojom kalne takelius, mes prakilojom dvaro vartelius LTR(Vs). Močia kelius paštan pravaikšto, langus pražiūri S.Zob.
| prk.: Žengti nepravaikščiotu keliu jis visuomet kažkaip instinktyviai vengė rš.
7. refl. N, M, L, LL186, Rtr, NdŽ, KŽ, Skp, Ėr, Vrn kiek pavaikščioti, pasivaikščioti: Einu prasiváikščioti, t. y. prasioruoti J. Prasivaikščiojai jau gerai, ne čia pat dvaras Žem. Prasivaikščiojus atilsis darosi malonesnis J.Balč. Jaunam žmogu[i] reikia prasváikščiot Azr. Par dieną sėdėjęs eik prasiváikščiot Skr. Prasiváikščiosias, norėsias valgyti Pvn.
ǁ NdŽ, KŽ, Kv, Krž, An, Lel vaikščiojant prasimiklinti: Aš miklinu [kojas], kad tik daugiau paeit, aš noriu prasváikščiot Žl. Prasiváikščioju, kupra skausta mažiau Krš. Eisiąs į mėlenes, prasiváikščiosias Krš. Gerai, senas ką prasváikščioja, ilgai gyvens Drsk. Jau jijė, kad i vaikščio[ja], negal prasiváikščiot Jrb.
8. tr. vaikščiojant prasirgti: Sirgdavom viena – koją skaudėjo, gripai užpuldavo – viską pravaikščiodavo rš.
ǁ refl. NdŽ, Brž, Mrj vaikščiojant pasveikti: Eik lauk – mažu prasiváikščiosi Skr. Pagul[ėj]au vienądien, kitandie – reikia kelties – prasváikščiosiu Aps.
9. žr. parvaikščioti 2: Pravaikščiojau kojeles po raselę KrvD244.
10. intr. NdŽ vaikščiojant prarasti: Pravaikščiojai jaunas dienas ir aukso žiedelį, o dar nori pravaikščioti rūtų vainikėlį LTR(Krok).
11. intr. praleisti laiką einant, vykstant nuo vieno pas kitą, verčiantis (kuo): Mano vaikystė piemenais praváikščiota Vrn. Svetimiems pravaikščiotas gyvenimas rš.
12. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių, būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Išlindo kyla i kai su viedru praváikščiojo visą amžių Klt.
13. intr. kurį laiką nešioti, dėvėti: Jis dar šiaip taip pravaikščiotų ir su lietpalčiu, kreipdamas į save visuotinį dėmesį rš.
14. tr. Sut kiek padėvėti, pranešioti: Ir kandės kremta rūbus, kurių nepraváikščioja DP391.
ǁ nešiojant, dėvint, avint padaryti tinkamą, pratampyti: Praváikščiojau naujus batus J.
| refl.: Gal tie batukai paskiau kiek ir prasiváikščiosias Krš.
ǁ NdŽ nešiojant, dėvint, avint pradilinti.
15. intr. kurį laiką ganytis: Karvės per dieną praváikščiojo miške Prn.
◊ slenksčiùs praváikščioti daug kartų kur užeidinėti: Susiedai už kaltybes (skolas) ir slenksčiùs praváikščiojo Dbč.
priváikščioti
1. intr. NdŽ, Dbk daug, pakankamai vaikščioti: Priváikščiojau aš jau tais keliais DŽ1. Oi, dienos ilgos: i priváikščiojau, i primiegojau, ir apsidirbau Krš. Ai ai, priváikščiota, privargta Pst. Aš privaikščiojau, mano močiute, po svetimą šalelę BsO75. Privaikščiojau, dieną naktį po dvarelį vaikščiodama LTR(Upn).
| refl. D.Pošk, S.Dauk, LL93, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kiek prisiieškojo, kiek prisivaikščiojo, prisiaimanavo moterys V.Krėv. Kap prisváikščioju, kojos sutinsta Rod. Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu NS919.
2. intr. NdŽ daug, pakankamai kartų nueiti, suvaikščioti: Tąkart pri mūso neliuob tiek priváikščioti Ms. Aš ten priváikščiojau ir žinojau visus padėlius Šts.
| refl.: Prisiváikščiojau pas gydytojus sirgdamas DŽ1. Prisiváikščiojau aš jop itų grašių LzŽ.
3. intr. įstengti kiekvieną kartą, daug kartų nueiti, suvaikščioti: Pėsti nepriváikščios Drs. Kožną dieną į tokias tolybes nepriváikščiosi Krš. Visados nepriváikščiosi [bažnyčion], govei arklius – dirbsi šventėn Drsk. Kas gi benueis, bepriváikščios? Skp.
4. tr. vaikščiojant išminti: Priváikščiojau takus, kol atėmiau skolą J.
5. refl. N, NdŽ daug vaikščiojant nuvargti: Tie vyrai i teip pasku plūgą prisivaikšto Krč.
ǁ Mano kojelės, mano kojelės prisivaikščiojo LTR.
6. tr. vaikščiojant prinešti, prileisti: Vaikai, nepriváikščiokit gryčion [šalto] oro! Ds.
7. tr. vaikščiojant, lankantis įtaisyti, parūpinti: Bernas vaikščiojo mergos[p] ir vaiką priváikščiojo LzŽ.
ǁ refl. tr. vaikščiojant, lankantis gauti, laimėti: Vaikščiojau dieneles, tamsias nakteles, kol prisivaikščiójau sau Galenutę (d.) Ad.

×razváikščioti (hibr.) žr. išvaikščioti:
1. Vyreliai, nerazváikščiokit, tuojau pradėsim lošt Slk.
2. refl. Keturi sūnai razsiváikščiojo Pls.
3. refl. vaikščiojant išsimiklinti: Kolei razsiváikščioja kiek [koja] Pst.
4. refl. vaikščiojant apsiraminti: Sako, jau nekvarkščia [višta] – razsiváikščiojo Švnč.
suváikščioti
1. intr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Btrm, Kpč, Erž, Jrb, Pln, Vkš, Akm, Jnšk, Dglš, Lt nueiti kur ir grįžti: Led suváikščiojau tenai J. Suváikščioj Žydžiūnuos, pasklausai, ką tę girdėt Lz. Pas Barnadiką saváikščiojau Zt. Tris kartus kol suváikštai ant karves, tai kad prisivarai Slm. Reiks suváikščiot grybų miškan Aps. Suváikščio[ja]u doktorop Lz. Tu suváikščioj padabotie, bitės ar skraido Dgp. Žu dienos nesuváikščiosi Pls. Kitą kartą į Skuodą už dienos nesuváikščiosi Žeml. Par dieną tokį galą nesuváikščiosi Ll. Nebelabai suváikščiosi lig vakariai Sdk. Tai toli suváikščiot reikėjo Sutk. Darmai tik suváikščiojau, o naudos nė už skatiką neradau Dkš. Suvaikščioję peronu į abu galus, mes jau buvome seni pažįstami P.Cvir. Tada kelsi puotą, kai aš suvaikščiosiu in seną bajorą Kindį V.Krėv.
ǁ tr. nueiti tam tikrą atstumą: Suváikščioti tiek kelio, dvidešimt kilometrų NdŽ. Greita buvau: būdavo, nueini [Rokiškin] ir ateini – penkiasdešium kilometrų pardien suváikščiodavau Jž.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. Sut, N, NdŽ daug apeiti, išvaikščioti: Suvaikščiot svietą SD461. Žmogui reikia per dieną daug suváikščiot Vlkv. Suvaikščioja ponystes ir karalystes šito svieto ieškodamas išganymo brš.
| refl. NdŽ, Vkš: I daba, ka susiváikščioju, skausta ta koja Trk.
ǁ tr. vaikščiojant suteršti, suminti: Katinas suváikščiojo man visus darbelius (siuvinius) Pn.
3. intr. Rtr pavaikštinėti: Suváikščiojau sau LzŽ.
4. intr. NdŽ sueiti, susirinkti.
| refl.: Aš visados mokiau sinagogoj ir bažnyčioj, kur visi žydai susiváikščioja DP158. Tą dieną žmones krikščionių suváikščiodavos ant tarnavimo Dievo DP339.
5. refl. galutinai susidraugauti: Kol susiváikščiojo, metus dar gyveno Šv.
6. tr. vaikščiojant įgyti, laimėti, parūpinti: Ką gero suváikščiojai? Lp. Kai vaikščioji, vis šį tą suváikščioji Šn. Šitus vaikščiojo vaikščiojo ir vaiką suváikščiojo DrskŽ.
| Aš suváikščiosu (atliksiu) savą dielą (reikalą) Lz.
| refl. tr.: Susiváikščiojo su vaikiais belakstydama, vaiką nešina parejo Krš.
7. tr. sudėvėti, sunešioti: Buvo ievos geros, ale tik jas viekas suváikščiojo Švnč.
^ Mažą bile kap aprenk – suváikščios, girtą bile kap pašerk – suės DrskŽ.
8. tr. skverbiantis visą išlandžioti: Obuolys visas kirmėlių suváikščiotas Švnč.
9. intr. End siunčiamam nukeliauti ir grįžti: Laiškai dar nebuvo suváikščioję, o jau aš žinojau Gs. Dokumentai turi suvaikščioti į Ameriką, būt patvirtinti, tada ir gausi A.Vencl.
10. refl. cirkuliacijai susinorminti: Jis glaudė įkaitusią kaktą į šaltą lango stiklą ir ilgai stovėjo laukdamas, kol susivaikščios negeras kraujas rš.
11. refl. žr. užvaikščioti 5 (refl.).
| prk.: Susváikščio[jo] jaudra Pls. Die, kap nesusváikščioja lietaus Rtn.
užváikščioti
1. intr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant užeiti (ant ko); užminti: Einam, seselės, atgal keleliu, kur neužvaikščiota mūsų brolelių LTR(Pns). Ant [neišdžiūvusio] cemento katės užváikščiota, pėdos likę Rdd.
ǁ užeiti (už ko): Užváikščioti už ko NdŽ.
2. intr. NdŽ užeidinėti.
3. tr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant gauti, laimėti.
4. tr. vaikščiojant užauginti: O dėkui kojelėms, kuriomis užváikščiojai, o dėku rankelėms, kuriomis užnešiojai JD1179.
5. refl. BŽ149, NdŽ ilgai užtrukti vaikščiojant.
6. refl. vaikščiojant nuvargti, nusivaikščioti: Jūs užsiváikščiojat per daug Mrc.
7. refl. pakilti (apie vėją): Kad žusiváikščioj[o] vėjas didelys, buris, tai ana led pabėgo Pls.
8. refl. nešiojamam, negimusiam įgyti tam tikrų ypatybių: Kaip [nėščia] vaikščio[ja], taip užsiváikščio[ja], toks vaikas Krš.

váikščioti, -ioja (váikšto), -iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščióti, -iója, -iójo Pls; SD111, SD25, H, H273
1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Beváikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai váikščioti KŽ. Aš váikštau, judu, man šilta Ad. Ma[n] negerai nė gulėt, nė váikščiot Jrb. Velyt pagulėt, ką vaikščiot Lt. Kap váikščiot, tai galas (uždūstu) Dglš. Váikščiot – sopa kojas, negaliu Jž. Jei daugiau váikščioji, pradeda skaudėti [lūžęs sąnarys] Žlb. Širdis pastaiso, kai váikščioji Šmn. Žadu jau váikščioti. – Neváikščiok dar, biškį pagulėk Trk. Aš dar váikščiodama sirginėju Krs. Vaikščiodamas persirgau N. Reik su arkliais po lauką dirbt, váikščiot, tai žaizdos ir žaizdos an tų kojų Sk. Váikšto su dalge šieną pjaudamas Žml. Nuo pavasario lig pat rudeniui turi vaikščiot diena dienon su botagu Rš. Naktimi váikščiojo [miegodamas], tai reikė buvo žiūrėt Pv. Naktimi vaikščiojįs Q350. [Lunatikas, –] kursai váikščio[ja] par miegą I. Medinių (klumpių) padirbdavo, kad gera būdavo, kad šilta kojom, tiktai váikščiot tai sunkiau su mediniais Antš. Aš mat tokia tridas, vis lekiu ir lekiu, pėsčia neváikštau Slm. Užkūrei – dūmų lig žemės, pasilenkęs váikščiojai [dūminėje pirkioje] Škn. Susirietęs, nusilenkęs vaikščioju SD133. Raišui liepė keltis ir vaikščiot SPI178. Jis pašoko ir vaikščiojo SkvApD14,9. Dabar bent sausa vaikščioti Žem.
| Toj moteriškė ant karštos žemės klupsčiais váikšto [ravėdama] Pls. Samanykščioj sausa, keliaklupsta vaikščiojau rinkdama [uogas] Klt. Nėščia váikščiojau keliais, burokus sodinau Vad. Su saiku gerdavom, keliais neváikščiodavom Plvn. Ant rankų pasiremia, kojas iškelia i váikšto Grž. Užkulnio neprileidžia in žemę, pirštais váikščioja Alv. Váikščiok an galų pirštų – miega visi [po šokių] Pv. Váikščioja stypinėdamas kaip gandras NdŽ. Šuo mokėjo váikščioti ant paskutinių kojų NdŽ. Tas tėvas sėdžia ant nugaros, o tas arklys tik piestu vaikščioja, i gana LMD(Grz).
| O kaip gražios yra kojos, vaikščiojančios kalnuose MP127. Daug metų jau váikščio[ja] muno kojos, dešimtais metais esu gimusi Pln. Mano koja jau seniai nenori váikščioti Srj. Tegul tavo kojos vaikščio[ja] kaipo raitos S.Dauk.
^ Vaikščioja kai parmušta Tr. Váikščioja kai su tešmeniu Švnč. Váikščioja, ka kiaušinis nuo galvos nenupultų Bgt. Vaikšto kaip an ledą sušalęs Tr. Ko vaikštai kai kaulą prarijęs LTR(Grz). Váikščioja kap višta sušlapus Alv. Vaikščioja kap višta, dėčius pakorus LTR(Smn). Dažnai laimė basa váikšto (ir neturtingas būna laimingas) Tr. Koks tę draugas: vienas pėsčias vaikščioja, kitas važiuoja LTR(Grv). Bevaikščiojant kojos lig senatvės pro pakaušį išlįs Tl. A žinai, kaip meška váikščio[ja] po kerpes? (jei vaikas sako nežinąs, tada jį niurko) End. Dvi sesutės stovi, viena vaikščioja (durys) LMD(Ldk). Paršas guli, o lašiniai vaikščioja (slenkstis) LTR(Kp). Ant lentukių vaikščioja, ragu žolę ėda (žąsis) LTR(Jrg). Buvo gyvas – pats vaikščiojo, miręs kitus nešioja (jautis ir iš jo odos pasiūti batai) LTR. Kada gyvas buvau, gyvus penėjau, kada numiręs buvau, gyvus nešiojau, gyvi apačioj manęs vaikščiójo (valtis) Sch66. Kas yra: par rytą váikščioja an keturių kojų, par pietus – an dvie, vakare – an trijų (žmogus) Grv. Turia kojas – neváikščioja, turia plūksnas – neskraido, turia šiaudų – neėda, turia dūšią, – bet ne visada (lova) JT246. Turi kojas, o nevaikščioja, turi šiaudų, o neėda, mato duris – neišeina LTR(Mrj). Ant galvos pastatytas, ant kojų vaikščioja (bato vinis) LTsV557. Kap mane prikala ant kojų, tai aš vaikščioju ant galvos (vinis) LTR(Vlkv). Kap reikia vaikščioti, kad batai neplyštų? (basam) LTR(Mrj). Kas vaikšto aukštyn kojom? (musė ant lubų) LTR(An).
ǁ tr. žingsniuojant minti: Váikščioti taką NdŽ. Sunku akmenėliui, per kurį vaikščioja LTR(Kpr). Ana y[ra] neverta šventos žemės vaikščioti Šts. Aš tą tiltą vaikščiojau, aukso žiedą ridenau (d.) Grž. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotražiu ražysiu KlvD187.
2. intr. KŽ, Ms, Vkš, Sdb, Lt, Aps, Jž, Slm sugebėti eiti, paeiti: Kūdikis dar nevaikščioja N. Kitas anksti pradeda váikščiot vaikas Klt. Mano Onutė da buvo mažutė, da aplink stalą váikščiojo ansistvėrus Žl. Tas vaikas neváikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėka i rėka kaip pasiutęs Lk. Berniukas buvo, tai gal trejus metus neváikščiojo Kp. Šakų (lukštų) vanus taiso, kad nevaikščioja vaikai Sln. Vaikščiot jis vaikšto Jnšk. Váikščioji i džiaukis, ko dar nori parsenęs? Rdn. Jau devintą dešimtį baigiu, ale váikštau da Ssk. Váikštąs, visa, ale dirbt negali Kz. Váikšto, neguli, al jau gerumo nėra Mžš. Tiktai jis ilgai nesirgo – váikščiodamas mirė Brb. Visos [bendraamžės] serga, nebeváikšto, tai su lazdom eina Kp. Tu nė nepagalvoji, kaip aš váikščioju: einu su lazdoms Stak. Pats neváikščioj[o], vedė už rankos vaikai DrskŽ. Kojos va sopa, negaliu váikščiot Grv. Kojos labai menkos, kojums sunkiai váikščioju Krž. Anys (vaikeliai) del silpnumo amžio negali vaikščioti PK195. Kaulas kraiposi, negaliu váikščiot Sn. Menka liga gulėjo gulėjo, o dabar nė biškio nebipaeita, neváikščio[ja] End. Váikščio[ja] motriška jau po biškį, gaspadinau[ja] Trk. Berniukas ant visų keturių váikščiojo, kaip ir beprotis paliko Antš.
| refl.: Atsikelu, išsivaikščioju, i váikščiojas Krš.
ǁ prk. būti gyvam, gyventi: Štai kas yra, sūneli: nei mano mamytei, nei man pačiai nebuvo, gal ir tau nebus lengva šioj žemelėj vaikščioti… A.Vaičiul. Mes tebeváikščiojame šioje žemelėje NdŽ. Kol pasauly vaikščiósiu, tai vis minėsiu geruoju Pl. Kas mislijo, ka po tokios opieracijos po tą žemę vai̇̃kščiočiu Krš. Ana jau senai po žemėm, ė aš do váikščioju Dglš. Jūs dar jaunesni, dar váikščiokit Kpč. Tegu váikšto jauni Žsl.
^ Váikščiaite su Dievu! (pasakyta atsisveikinant) Lz. Laimingai váikščiot! Pnm. Kad tu neváikščiotai! Kpč. Kad tu nevaikščiotai po baltą svietą! Arm.
3. intr. R, R114,201,377, MŽ, MŽ149,506, Sut, KBII194, M, L, KŽ šen ir ten eiti: Vaikščioju, aplink einu, slankioju MŽ267. Kas girdėt, kur tu váikščiojai? LzŽ. Ligi nesutemus reikėjo vaikščioti J.Jabl. Lig vėlai vaikščiojo miške Lt. Gerų tėvų vaikai naktį neváikšto: dieną išeina, dieną ir ateina (juok.) Trgn. Gaspadinė valgį virdama galėjo apsukuo [ugniavietę] vaikščioti S.Dauk. Ne ieškai, o váikštai kampas iš kampo Mrj. Vaikai váikščioja paskui, nelienka niekur LKT403(Šč). Anos abi váikščioj[o] visa kartu LKKXVIII160(Zt). Neváikščiojęs buvo tūs kraštūs LKT111-112(Klm). Aš skėmiškai pakalbu: ten vaikystė, ten panystė, ten váikščiota, šokta Bsg. Varniai – būti, váikščioti – kaip numie aš Varniūs Plt. Nueinam į traką, į pievas, nu tai varlinėjam, váikštom pagal markas Pn. Par tą trobą váikščioju, nu nerandu durių Klk. Žiūriąs, vaikščiojąs – tuščios trobos, žmogaus nė vieno Sln. Viena lieku. Pamatysi – neváikščioju, ateik padabot Klt. Viena diena nesiregi váikščiojant, kita diena nesiregi Dglš. Pensiją gauna, vai̇̃kščiotų po trobą, po kiemą, ne – dar pulna į darbą Krš. Be darbo kap váikščiotai, tai sakytai, kada tas vakaras bus Btrm. Pasiėmė votegą i váikščio[ja] po karves Gd. Váikščiojom visi po kiaules Plv. Nenori mokytis – galėsi paskui žagrę váikščiot VšR. Paskuo ekėčių, paskuo plūgo turėsi váikščioti par dienas Grd. Jaunam vyruo niekas nebuvo váikščioti po plūgo End. Vaikščiodavo pečius suglaudę Pin. Váikščioja insispendus, te bast, te bast Švnč. Bobos su ryšeliais, vyrai rankomis kišenėse vaikščioja Žem. Praded gaideliai giedoti, praded dvariškiai vaikščioti KlpD75. Vaikščiojo tėvulis pabarėmi, parugėmi LTR(Ndz). Váikščio[ja] močia po dvarelį sūnytėlius kilodama JV674. Pamačiau savo mergelę pylimais bevaikščiojant KlvD35. Šen vaikščiojau, ten vaikščiojau – nebėr rūtų vainikelio (d.) Šll. Kur pripratęs váikščiot [arklys ardamas], tę ir váikščioja, o kitur jo nepastatysi Kpč. Briedys po laukais váikščioja Rdš. Apie triobas buvo briedžio váikščiota – kaip karvės pėdai Ob. Veiza – padvarijo[je] váikščio[ja] kiaulės su vaikais Nv. Kai šalta tvarte, avelę paleisk in karvę – i tegu váikščioja Klt. Vaikščio[ja] pova po dvarą StnD16. Šarkos váikščio[ja] po kiemą – jau svečių y[ra] LKT43(Lc). Kai varną pašauna, pėsčia váikščioja Dkš. Žąses visos váikščioja aplink jį (piemenį), o jo užmigta Kpč. Jeigu ilgas lytus, vištos váikščio[ja] sau paleidusios sparnus Erž. Tegul duoda darbą ne tokį váikščiojantį Slnt. Naktys nevaikščiojamos Šts. Yr piliakalnis toks aplink váikščiojamas Skp. Duok vaikščiot tavuosna pulkuosna, kur visi vierni gyvena PK77. Bet anys, išvydę jį vaikščiojant po marius, tarėsi sant pakusą, ir rėkė labai Ch1Mr6,49. Nedrįso regimai vaikščioti BPII143.
| prk.: Smertis apsukuo váikščio[ja], o kitus apšnekat Rdn. Išrodė kaip ir sveikas, ale su smerčiu váikščiojo žmogelis Krš. Tau josios (dalios) ieškoti netenka, ji pati paskui tave vaikščioja V.Krėv. Atejo tokis laikas, kap žemė pradėjo váikščiot: buvo dvaro, daba mūs Upn. Dabar duona par daug rankų váikšto, tai mes plutelę vis nuraikom Mžš.
^ Váikšto kaip veršis be darbo Str. Par dienas tik váikščio[ja] bambą kasinėdamas, i gana Kv. Vaikščio[ja] rankas sudėjęs, kaip atsėjęs VP48. Váikšto váikšto kaip salyklą padiegęs Ps. Bėdos medžiais nevaikšto, jos par žmones eina Ps. Smertis šūkaudama neváikščioja Mrc. Nu jau ta žeme neváikščio[ja] – torums, mietais (visaip išsidarinėja) Pln. Nelaimė nevaikšto viena LTR(Km). Kad neturi barzdos, tai nevaikščiok su ožkom LMD(Lzd). Aš su pinigais neváikštau (nesiderėsiu: kiek prašysi, tiek duosiu) Aln. A jis geras? – Geras: gali̇̀ su kuolu aplink váikščiot Šln. Dvi sesi paežiu vaikščioja i niekaip negali susieit (akys) LTR(Krk). Kai jaunas buvau – dvarus valdžiau, kai išaugau – kalnus verčiau, kai numiriau – po bažnyčią vaikščiojau (jautis) LTR. Vaikščiojo mergelė po pievelę ir išbarstė perlus; mėnulis matė, bet nesakė, saulė kėlė ir surinko (rasa) LTR(Ut). Vaikščiojau naktį, pamečiau sagtį; mėnuo atrado, saulė pagavo (šalna) Ppl. Vaikščiojo panelė po aslą ir į kampą atsistojo (šluota) LTR.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Lnkv: Ten váikščiojas dideliai i laužos gėlės Pln. Ką čia váikštais po svetimus pašalius, da pavogsi ką Slč. Paleidė váikščioties po miestą RdN.
ǁ daug kartų eiti kuria kryptimi (į vieną ar į kitą pusę): Aš tuom keliu váikščiojau, tai šaltinį žinau Dv. Jau šituo keliu, kad jį versmelė, važiuota ir váikščiota Svn. Váikščiodavau tiesiai par mišką, vis biškį arčiau PnmR. Kadai váikščiojom [į Vilnių] pėsti Pb. Anys váikščioja prie mūsų pirkią, tai išmins takus Klt. Prie kapus váikščiodavom Klt. Vieta, pro kurią kasdien váikščiojo medžiotojas NdŽ.
| Mažos durelės žmonėms váikščioti (įeiti ir išeiti) NdŽ.
| prk.: Pagirtas…, kurs vaikščio[ja] Dievo kele Mž386. Keliu tiesos stipriai vaikščiókit DP591.
^ Gera galva blogais keliais nevaikšto KrvP(Vs).
| refl. prk.: Vaikščiojąsis keliu neišžagtu, tas man tarnaus DP553.
ǁ N, Sut, M, L, LL231, KŽ ilsintis šen ir ten iš lėto eiti, ėjinėti: Šaligatviu, po parką váikščioti DŽ. Ilgai váikščiojom kartu NdŽ. Jaunimas tai parugėm váikšto, dainuoja Vdn. Po daržytį vaikščiodama vainikytį pyniau BzBkXV139. Kas subatoj vakarely ejau vaikščiot su berneliais LTR(Grv). Gana, dukrele, gana váikščiotie, žalia rūtelė gana nešiotie DrskD169.
| refl. KŽ: Per ilgai váikščiotis, užsivaikščioti BŽ149. Ponai eidavo váikščiotis Rmš. Kad tik po pietų, i nebesiváikščioja [ligonis] po kiemiuką Rd.
ǁ prk. draugauti: Baltrūniokas vaikščioja su Varnaičia, gal ir sudaris porą Ukm. Váikščios váikščios ir suskabys Srj. Aš su savo Juozu visus metus váikščiojau Vrn.
4. intr. KŽ, Grnk, Upn, Sb, Grv, Lt, Aps, Vlk nuolat, dažnai eiti kur ar turint kokį tikslą lankytis: Nekviesti čion neváikščioja NdŽ. O vaikai tai váikščiojo lietuviškon mokyklon Dv. Menkai váikščiojau mokytis Ker. Gražių nažutkų nebenešiosi ir pamergėliuos nebevaikščiosi Kp. Nenori dovanai váikščiot Asv. Kolchozan váikščiojam, linus ravėjam LzŽ. Buvo žmuoj ir váikščioj[o] ponop darban (ps.) Lz. Perdieniu váikščioja in tarnybą Dsn. Vakar kunigas buvo pas mum (prieglaudoje), aplanko dažnai, jis po palatus váikšto Avl. Niekas nevaikščio[jo] pirtin, sako, susdavinėja Pst. Karvės váikščiojau veizėdamas pirkti Šts. Váikščiojau ruda rudine paukščių medžiot Dgč. Váikščioti į riešutus NdŽ. Kelis metus vaikščiójau in daktarus Drsk. Mėnesį vaikščioji, kol priima, metus vaikščioji, kol pasiuva A.Gric. Į teatrą vaikščiosiu kaip vaikščiojęs, nepaisydamas jokių draudimų V.Myk-Put. Bernas váikščiojo pas mergą, kol apšukojo DrskŽ. Neváikščiojo in ją, tik atvaži[av]o stačiai maršelgom Klt. Kad jau pamiršau, kap váikščiojau [pas mergas] Alv. Jeigu aš pas aną gyvą neváikščiojau, mun nereik nė pas mirusį Trk. Kitaip aš kalbu, o kitaip dūmoju; kitur aš einu, o kitur vaikščioju D.Pošk. Jis patis teikės mūsump váikščiot ir lankyt mus DP237. Jiemus nesunku buvo ant tų atlaidų váikščiot ir teip ilgą kelią del tarnavimo Dievo keliaut DP64.
| O kodėl neis, ar ne váikščiojamos (jaunos) dienos? Rm.
^ Be reikalo nevaikščiok pas poną, be ligos – pas daktarą KrvP(Km). Kur karalius pėsčias vaikšto? (į išvietę) Šk.
| refl.: Nebváikščiojas [į bažnyčią], atprantas Krš.
ǁ tr. lankyti: Kas váikščiojęs mokyklą, tai jau tas gali ir pasaką pasakyt, ir giesmių pagiedot – visa Arm. Profesija nedidelė, nereikia technikumą vaikščiotie Dgp. Pabaigė sesutė váikščiot jaunimėlį ir žada nustoti nešiot vainikėlį (d.) Pc.
ǁ tr. atlikinėti: Mano momos moma váikščio[jo] baudžiavą Ad. Kur žmonės vaikščiodavo baudžiavą, išdarbis tildė pono reikalus A1884,298.
ǁ tr., intr. FrnS141 meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas; eiti atlikti tam tikrų apeigų: Su giesmėm palei kryžius váikščiodavo Sb. Pradžioje sėjimo vaikščiojo Kryžiaunas dienas. Maršalka Vaitiškis vedė nuo kryžiaus prie kryžiaus M.Katil. Kasdien mišias ir stacijas vaikščiosiu! Žem. Kas norėjo, gradusus vaikščiojo [Šiluvoje] Žem. Gieda, stacijas váikščioja Gs. Meldėmos, i gan, váikščiojėm kalnus Brs. Žemaičių Kalvarijo[je] žmonys būrių būriais kalnus váikščio[ja] Vkš. Buvo tai vienas gaspadorius, kuris po kartą tik ant metų spaviednės tevaikščiojo Sz. Jie retai teváikščioja sakramentų KŽ.
5. intr., tr. L keliauti, klajoti: Aš po pasaulį váikščiojęs, daug visko matęs Brž. Ans po visus miestus yra váikščiojęs Krš. Po Prūsių žemelę nuliūdęs vaikščiójo, apie savo kraštą dažnai minavojo TŽIV598(Paį).
^ Svietą váikščiojęs, visa žinosi Brž. Baltas, kertuotas po visą svietą vaikščioja (laiškas) LTR.
ǁ intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, vienur kitur užsukant: Váikščioti iš namų į namus NdŽ. Nuo numų iki numų vaikščioju D.Pošk. Vagis apnasriais svietą mokydamas váikščio[ja] J. Dabok, saugok pirkią, cigonkos váikščioja Klt. Trys karaliai váikščioja, būdavo, par pirkiom Klt. Par Užgavėnes Viekšnių vaikai liuob žydais váikščioti Vkš. [Žmona] eidavo palei svietą [siūti], palei svietą váikščiodavo Kp. Žydai liuobės po kaimus váikščios kriaučiaudamys End. Reiks prasmanyt váikščiot per kiemais – maž pastaisyčia (iron.) Švnč. Senais laikais velniai váikščiojo po žmonis Yl. Per žmones váikščioti NdŽ. Po talkas beváikščiodamas savo daržą sušaldė Krs. Dėl to jūs tokios geros, nepanabernos, ka jūs po svietą váikščiojat Jdr. Váikščioja [tyrinėtojai] po pirkiom kap ubagai Grv. Tada daug kas su tarbelėm váikščiojo (elgetavo) Rš. Apsukai vaikščiojo, darydamas daug gero VlnE57.
^ Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus, kol ką sutvarkai LKKXVII191(Krtn). Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv).
ǁ intr. (ppr. einant, vykstant nuo vieno pas kitą) verstis (kuo): Povilaitienė visą gyvenimą už babą (pribuvėją) váikščiojo Sml. Pavargėliais váikščios [našlaičiai] Grz. Mes savo gryčios neturėjom, po nuomas váikščiojom Bsg. Antanaitis seniau váikščiojo arendose, tik paskui nusipirko Pajulius Sml. An pusių váikščiodavo labai biedni Pl.
6. intr. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Petras už tuos pinigus nusipirko ūkį ir daugiau nevaikščiojo po žmones LTR(Mrj). Kai neturėjom žemės, tai visur váikščiojom Antz. O vaikščioti kasmet nuo vieno gaspadoriaus pas kitą jie irgi negalės A.Vien.
7. intr. Pl turėti tam tikrų (išorinių ar vidinių) ypatybių; būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Valgėme biralinę duoną, vaikščiojome su žaizdomis nuo rykščių J.Gruš. Supleišti kojas, váikščioji kruvinom blauzdom [ganydamas gyvulius] Dglš. Velnias váikščio[ja] su ragais, su viskum Krž. Ir váikščiojo lig smerčiai su kreiva burna Aps. Voras váikščioja kuprotas NdŽ. Šitokia karšta vasara, kai čebatas [įdegus] váikščiok Klt. Sloba, kvara devynelis metus váikščiojau Pls. Daug kas be proto, be razumo kokio váikščioja Aps. Ir váikščioja kaip ir be pometies Plvn. Pirm neváikščiojo tos motriškos riebios kaip bačkos Sd. Aš stora (nėščia) po karo váikščiojau Jd. Ana váikščioja sunki Avl. Tėvelis da gyvas buvo, kai mamytė sunkume váikščiojo Šln. Jis váikščioja iškėlęs galvą NdŽ.
^ Vaikščioja kaip musmirių priėdęs LTR(Rs). Vaikščioja galvą nuleidęs kaip dvarą pardavęs Jnš. Váikščio[ja] kaip musėlę parkandęs Kv. Vaikšto nosį pakabinęs LTR(Zp). Váikšto kaip kojon įsikirtęs Kp. Vaikščioja lig su vištos galva LMD(Mrj). Váikšto kaip dvasia be vietos Trs. Vaikščioja kai kūnas be dūšios Sln. Tom pačiom akim váikšto Švn. Ko váikščioji kai voras kuprą papūtęs? LKT178(Jrb). Vaikščio[ja] sau uostus papūtęs LMD(Tl). Ale váikšto vis kap pūslė paspūtus Švnč. Váikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro Krš. Ko daba váikštai rūrą užrietus, nė nesilabini Jd. Kas negerai, kad váikščioji patempęs lūpą? Vkš. Kopūstų su blynais prikemša, tai váikšto pardien gurklį pastatęs Dkk. Vaikščioja kaip dūmas (girtas) Kltn. Po boliaus visi kaip galvas pametę váikšto Ktk. Kad sutino kaklas, tai kaip amerikonas váikščiojau Svn. Išplakiau kojas dilgėlėm ir vėl kap ponas váikštau (pasveikau) Mrs.
8. intr. tam tikru būdu tvarkyti savo išvaizdą – nešioti, dėvėti, avėti: Vyrai váikščioja barzdoti NdŽ. Palaidais plaukais niekas neváikščiojo, visos liuob susipinti Vkš. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Aš plika galva neváikštau, ausys nekokios Ob. Neváikščiok nuogais keliais Prn. Anksčiau vaikai grynu pasturgalaičiu váikščiodavo Srj. Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumėm S.Dauk. Vasara, šieno laikas, plikas galėjai váikščioti Yl. Dabar niekas apiplyšę neváikšto Slk. Tau pirksiu, o ana (podukra) gryna váikščios?! Aps. Váikšto išsipusčius kai poniutė Ds. Váikščioja kap varna po juodais (juodai apsirengus) Pv. Na ir purvinai váikščioja! Pv. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Vaikšto žebras kaip kiaulę žindęs Tr. Gaspadorius bagotas: pančiu susijuosęs váikšto (iron.) An. Audžiant įmargindavo, tai visai rainom kelnėm váikščiodavom Antš. Aš kraują perlėjau, tu dar be kelinių váikščiojai Btrm. Su kailiniais reiks visa vasara váikščiot (šalta vasara) Klvr. Močia va váikšto juoda suknele Avl. Váikšto suknę tokią šiltą užsivilkus par karštybę Mžš. Iš dirvono bobų kepurę su kyveliu nusipynėm i váikštom Pl. Dievo tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja, o dūšios jų pilnos Dievo dovanų SPII36. Antri raupai rūbų, kad kas ne pagal savo stano brangesniuose rūbuose vaikščioja, negi jam pridera SPI254. Jis (Judas) savo šarvu vaikščioja kaip ricerius BB1Mak3,3. Basas nevaikščiosi, vis reikia apsiavus J.Jabl(r.). Aš dar pamenu gerai, kap su vyžais váikščiojo DrskŽ. Su vyžom kap ir basos po rugienas váikštom Pl. Dar̃ vaiką paleisk, ka jis nemoka váikščiot basas Kpč. Dabar šalta, lytus, basi váikštot Sg. Basutė gruode váikščiojau Dglš. Vienais kandaliukais váikščiočia, kad tik sveika būčia Pc. Trobo[je] váikščiok su lepšėms LKT55(Vkš).
| Kurs su lyčina vaikščiotum, pakūtą pildys teip pat metus trejus P.
^ Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja PPr288. Kurs nedirba, váikščio[ja] pilvą susijuosęs LKT83(Pln). Kas nedirba, tas be kelnių vaikšto LTR(Klt). Kriaučius su suplyšusiom kelnėm váikšto, daktaras su ausim ligota Jon. Anas pliku užpakaliu jau seniai váikšto Tr. Kas užgins bagotą basam váikščiot! Sn. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTR.
| refl.: Eime, mergele, mūsų šalelėn. Mūsų šalelėj lengvi darbeliai: nei sėjus pjovus – pinigai rankos, nei verpus audus – gražiai vaikščiojas VoL433(Lzd).
9. (plg. l. chodzić) intr. tam tikru būdu gyventi, elgtis: Aš ponia (instr.) váikščiot nemokėsiu Tvr. Tamsta váikščioji su visu po seną gadynę Lc. Kas jau puikiai váikščioja, tai pinigų nė kiek neturi Srv. Aukštai váikščiojąs (besipuikuojantis) žmogus KlvrŽ. Pas močiutę buvau, pas senutę buvau, raškažėly vaikščiojau (d.) Tj. Gyvenk (paraštėje vaikščiok) po mano akim ir būk geras BB1Moz17,1. Anys atstoję buvo nuog prisakymo, kurį Dievas jiemus buvo davęs, idant tame vaikščiotų BBJdt5,20. Tiemus nori būt Dievu meilingu, kurie prisakyme jo vaikščioja MP66. Dievas sutrins galvą… tų, kurie vaikščio[ja] amžinai savo griekūsu Mž290. Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje CII603. Kas vaikščioja tamsumuose, nežino, kur ejęs DP506. Vaikščiokitėg toje šviesoje ir tikėkit ing manę DP509. Ateis apjuoktojai, kurie vaikščios pagal savo geidulių VlnE133. Priesakymuosa mano vaikščiokite MT52. Duok, idant per visas dienas gyvenimo mūsų naujystėj živato priderančiai vaikščiotume MKr33. Mokytiniai tavo kodel nevaikščioja pagal įstatymą senųjų, bet valgo duoną nenupraustomis rankomis? Ch1Mr7,5. Kolei vaikščioste paskui veikalų tuštybės SGII2.
ǁ kurį laiką būti (kuo): Štadentužiu váikščiojau FrnS206(Vlkš). Jos sūnai váikščiojo partizanais Sn.
10. intr. NdŽ prižiūrėti, rūpintis: Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius J.Jabl. Karvė, kai apie ją váikščioji, tai karvė Klt. Pie teliukus váikščiojo jinai Str. Nėr kam váikščiot apie bites Vvs. Nei jis dirba, nei ką, tik apie namus tąsos, apie bites váikščioja Pv. Tik apie juos (kopūstus) váikščiok, o pelno nėr! Kp. Jy apie vyrą kap apie mažą [vaiką] váikščioja Kpč. Kas apie mane váikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt.
11. intr. Ml, JnšM, Žsl, Dv, Pls, Alv, Švn, Lp ganytis: Jau juos (jaučius) neleidžiam an ganiavos, pririšam, váikščioja vieni Rud. Kad būt žolės, tai prikaltum[e], ir tegu váikščiotų Aps. Ana (karvė) in virvės moka váikščiot Str. Arklį paleidi – teváikščioja LzŽ. Sausa, ir aves Raigrodan váikščioja DrskŽ. Palaidos [karvės] váikščioja, tai riebiausios kai velenai Klt. Karvės dobiluose váikščioja agi, priėdę labiausiai Mšk. Tai mūs karvės ir váikščioja vis tiek kap pamuštos po atolą – nor imk ir miegok ganydamas Rtn. Pirmądien ir mūs karvė neváikščiojo Nč.
12. intr. Slv, Jž, Mžš, Bsg būti nėščiai: Kitą kartą, kai váikščioji, ir nieko negali̇̀ DrskŽ. Ne vienu váikščiojau ir viską dirbau Pv. Vienas vaikas buvo gimęs ir antru váikščiojau Mrc. Antaru váikščiojau OG279. Ana tada šituo mergiote váikščiojo Klt. Ji jau aštuntą mėnesį váikščio[ja] Trg. Aš šituo vaiku váikščiodama kudabinaus, užtai jis ir sarmatlyvas Vlk. Váikščioj[o] motka su manim, nusgąsdė – aš bijaus bijaus Azr.
13. intr. šen ir ten ropinėti, rėplinėti, šliaužioti: Prieš lietų rupkės váikščioja ant žemės Snt. Pjaunant rugius, pjovėjai žiūri – apie pėdus kad vaikščioja rupūžė, kad šiukštinėja LTsIV467. Keistas sapnas: rodos, per mano ranką vaikščioja raudonos skruzdėlės Ul. Sliekai naktiniai ant viršaus nakčia váikšto Brb. Išeina an to [avilio] i vaikšto tos bitės Ps. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioj), ir vis, kas ant keturių alba daugesni kojų vaikščioj, … jūs neturit valgyti BB3Moz11,42. Vaikščiojamosios, bėgiojamosios, šokamosios, rausiamosios [vabalų] kojos rš. Vienokart salyklas buvo, kad kirmėlės váikščiojo Dgp.
| Ant pilvo tavo vaikščiosi BB1Moz3,14.
ǁ ropinėjant dažnai, nuolat brautis, lįsti (kur): Iš pavasario man pirkion [rupūžė] váikščiojo, žindo karvei pieną Eiš.
14. intr. skverbiantis judėti, skverbtis, landžioti: Pamatas sutrešėjęs, pelės váikščiojo Klt. Kap kurmis atsisakė nuo darbo, tai Dievas jam paskyrė po žemėm váikščiot (ps.) Ml.
| Sustingusioj žemėj jokia šaknis negali vaikščioti rš.
^ Juodas juodvarnėlis po žemėmis vaikšto (kurmis) LTR.
15. intr. Srj, Sv, Krd plaukioti: Žuves váikščioj[o] pakraščiais, sekėj[o] gaudyt rankomi DrskŽ. Iškasė prūdą, jau ir žuves váikščioja, grei̇̃ta Mrc. Anos (žuvys) váikščiodavo i po mažus vandeniukus Krž. Matyt, kaip váikšto po vandenį šapalai – kaip paršai Ėr. Váikščiojo [žuvys] pulkais, pulkais Kdn. Kumet nusausino, nei ten karosai váikščiojo, nei ten lydekos Klk.
16. intr. Antš skraidyti: Atejo vėl an mum spiečius iš kažin kur, jau váikščioja bitelės Alz.
17. intr. NdŽ, KŽ, Krš, Pšl, Rk, Bgs, Lb, Kli važinėti; kursuoti: Iš mūs Eišiškėn váikščioja autobusas Šlčn. Šitoj mašina váikščioja keturis kartus DrskŽ. Kaip váikščiodavo keleivinės, tai nuveža tiesiai, paveža an bažnyčią Skp. Traukinėlis Pandėlin váikščiodavo PnmR. Toks traukinelis buvo – gelžkeliu váikščio[ja] Pp. Ė, lėktuvai danguj váikščioja Str. Tuodu garlaiviu vaikščiojo nuo Kauno iki Prūsų rubežiui V.Kudir.
ǁ vykti susisiekimo priemone: Su akrūtais ant jūrių vaikščioj ir varė savo prekystę didžiuose vandenysa BBPs107,23.
18. intr. būti siunčiamam, gabenamam: Karai buvo, tai laiškai neváikščiojo, nė nieko Vdn. Tep ėmė vadyt [paldienyką pirmadieniu], kap ėmė laikraščiai váikščiot Mrp. Laikraštis kitoks neváikščiodavo po karuomenę kap „Lietuva“ Gs.
19. intr. Snt slystant judėti iš vienos pusės į kitą, slankioti, slydinėti: Šaudyklė gerai váikščioja Grš. Tie šautuvai jau ir kleviniai, anie jau slydi tokie, ka váikščiotum gerai Žeml. Yra nyčių rataliai, rataliais nytės váikščiodavo Pj. An ribulukų nytys váikščioja Onš. Rato krumpliai lengvai vaikščioja Gs. Kultuvas – pagalys ar sieksnio ilgio, tada pakartas trumpas pagaliukas an skūrelės ir pririštas an ilgąjį: anas tada vaikščioja Rš. Stūma sunkiai váikščioja Lzd. Kab jos (medinės akėčios) neprislėgtos, tep kap váikščioja Kpč.
| Gale gerklės barankelė váikščiojo, negaliu nuryt Klt. Mislijau, stiklinė akis, ale žiūriu – váikšto abi Psn.
ǁ Vlkv sukiotis apie savo ašį, varstytis: Ar tos labai jau girgždėdamos váikšto durys? Sb. Durys sunkiai váikščioja Jrb. Durys váikščioja ant kukių Grl. Kol’ žirklės teip sunkiai váikšto? Aln.
ǁ linguoti, siūbuoti: Váikščiodavo tas liūnas Brž.
ǁ keisti formą, trauktis ar plėstis: Medis tiesiog kap váikščioja – čia jis traukiasi, čia jis tempiasi, pučiasi Pns. Namas jau senas, matai, medis váikščioja (lentos įtrūkusios) Srj. Šita siūlė [po operacijos] neleidžia raumeniui váikščioti Jrb.
20. intr. KŽ, Jrb, Grš, Lb nuolat sruventi, cirkuliuoti: Dirbant kraujas geriau váikščioja, o sėdėt nesveika Gs. Stojo (liovėsi) kraujas váikščiot Blnk. Galva ūžia – labai sunkiai jau váikšto kraujas Mžš. Kuriam kraujas neváikščioja, tai kravauninko gera Yl.
ǁ nuolat bėgti, tekėti: Senas Nemnas, šimtas metų, kap jis váikšto DrskŽ.
21. intr. NdŽ, LzŽ, Krž, Rz, Drsk, Švnč, Zr, Kli judėti erdve kuria kryptimi, slinkti: Debesiai váikšto, gal bus lietaus LKT271(Ps). Tušti debesiai váikšto, niekada nelija Srj. Žmonės[e] lietaus yra, šmuorai váikšto – gal i čia užeis koks šmuoras Jnšk. Kai debesiai váikšto, didžiuliai debesiai, tai [reikia] sodint bulbas Upn. Pečius kūrenas – aukštinį pradaro ir váikščioja dūmai kai debesis LKT164(Btg). Anapus tvoros obelų viršūnėmis vaikščioja dūmai P.Andr. Diena apsiniaukusi, rūkai pažemiais vaikščioja J.Paukš. Váikščio[ja] lytus apsukuo, čia neužsuka Krš. Visais pakraščiais váikščio[ja] lytūs, ale pas mus da nely[ja] Rs. Lietus váikšto i váikšto šalim, gal susitaisys ant nakties Jnš. Dar̃ váikščios lietukas kiek Dg.
| Kaip sako, kad senovėj ežerai liuob vaikščioti LTR(Vkš).
ǁ apie dangaus kūnus: Mums rodosi, … kad saulė vaikščioja aplink ją (žemę) A1884,206. Jau aukštai mėnulis váikščioja NdŽ. Oi žemai žemai sauliūtė váikščiojo (d.) Ck. Kad tu šiąnakt ugnelę sergėsi, tad žvelk aukštyn, kur žvaigždės vaikščioja Vd.
22. intr. Gs, Aps, Klt pūsti, prapūsti: Vėjas tik váikšto po gryčią – langai atviri Aln. Gyvas vėjas váikščioja pirkioj Švnč. Šių laikų statybos tokios, vėjai váikščiote váikščio[ja] po trobas Krš. Vėjas váikšto po aukštą, drapanos greit išdžius Rm. Kad džiūtų [šienas], reikia, kad būtų ant aukštų stulpelių, kad vėjas váikščiotų Kp. Toj šėpoj oras váikščioj[o], tai buvo gerai [lašiniams] Pv. Dėžutė tik iš vieno šono turėjo mažas dureles man įeiti ir išeiti ir keletą išgręžtų skylučių orui vaikščioti J.Balč. Medžių viršūnėmis vėjelis váikščioja NdŽ.
| Užmetė užmetė [jurginus] – kolei šalnos váikščiojo Švnč. Čia šaltis i váikščioja [pro plyšius] Švnč. [Grytelėje] šaltis teip ir vaikščiojo, tarsi jautis po ganyklas TS1899,1.
| refl.: Gerai mėsai, kur vėjas váikščiojas Mrk.
23. intr. NdŽ, Rs, Šln, Žg, Všk, Slč, Brž rodytis įvairiose vietose; klaidžioti: Padubysiais váikščiodavo šviesikės tokios LKT112(Ldv). Tie žibureliai i žiemą váikščiojo Všv. Reik pareiti numie, o jergau, bijau – váikščio[ja] baltos tokios žvakelės Krt. Žvakelės pasikels i váikščios ten po tus laukus, po dirvas váikščios Ms. Žvakės váikščiojant nebuvo daugiau regėt Lp. Tenai pinigai váikšto (apie ugneles) Pg.
| Kad koks pasikorėlis [yra buvęs], tai jo dūšia váikščioja Pls. Kol, sako, neužkas, ta siela aplink kūną i váikšto Grž. Váikščiojančios dūšios nekrikštytos Lpl.
| Jau váikščioja akyse vis mašalai Tvr.
24. intr. būti juntamam, pasireikšti įvairiose vietose: Šiurpuliai po visą kūną vaikščioti pradėjo, kad išgirdo dar vilką subliaunant LTR(ž.). Tai ir tas išgąstis váikščiojo po žmogų Alks. Váikščio[ja] nervai, pradeda į petį durti Krtn. Diegliai pradėjo váikščiot po kūną Dbk. Lig tiktai gumbas sujudo váikščiot, kur inpuls, tęnai jaučiama neišpasakyta sopė LMD(Tršk). Įpylus nedaug į ausį [lapės taukų] – niežus, po kūną vaikščiojančius, gydo LMD. Prakaitas dar nedrėkino marškinių, tik gaivi šiluma vaikščiojo po sąnarius kaip tie pavasarinės žemės syvai V.Myk-Put.
| Vaistai ima vaikščiot po kūną Gs.
| impers.: Tep skaudžiai man per kūną váikščioja, kad negali Gs. Patepi [tepalu], tai peršti, váikščioja Švnč.
ǁ prk. sklisti, plisti: Kokios bjaurios ligos váikščio[ja] Krš. Pavasarį ligos váikščio[ja] Prn. Kvaraba váikščioja LzŽ. Kalbos váikščioja, kad tu išteki Mrj. Visokių kalbų po sodžius váikščioja Drsk. Toj kalba po miestelį cielą mėnesį váikščiojo Pls. Nusileidžiu, kad piktumai neváikščiotų Rmš. Iš kartos į kartą vaikščiojo legenda rš. Dabar jau toji maldelė vaikščioja iš lūpų lūposna A1886,175.
25. intr. funkcionuoti, veikti: Mano vienas inkstas nebeváikšto, nebesveika esu Brž. Išgeria pusę stakanėlio arielkos, ir pradeda váikščiot [širdis] Žl. Toj pačioj dienoj jai širdelė stojo váikščiot Ign.
26. intr. BŽ145, DŽ, NdŽ, Ll, Alks, Lnkv, Ėr rūgti, fermentuotis: Alus váikščioja, kap ažveda LKKXIII25(Grv). Del saldumo, ka jis (alus) váikščiotų geriau, reik cukro Pšš. Alus váikščioja, net bačka braška Sdk. Bačkas net sudrasko, kai pradeda váikščiot Krk. Dar alaus negalima gert, ba tebeváikšto Rk.
| Mieželis drūtas, labai nugrūstas, apynelis gelsvas po mieles vaikščiojo D17. Apvynėli puronėli, apvynėli žalusis, tu kubile váikščiojai JV693.
^ Mielės pri juodos duonos nevaikščio[ja], o melagiai par tankiai S.Dauk.
ǁ DŽ judėti prieš užverdant (apie vandenį): Nuimk puodą, jau vanduo váikšto Ds.
27. intr. Pc, Ukm, Mrp, Brš, Žrm būti vartojamam (apie pinigus): Te litai váikščiojo Lietuvoj Ml. Karaliaus laikais váikščiojo ir auksiniai, ir popieriniai [pinigai] Krš. Tai pirmai gi auksas váikščioj[o], auksas, sidabras, popieriai neváikščioj[o] Lp. Vaikščiojo nemaž ir svetimų pinigų A.Janul.
ǁ turėti vertę, kainuoti: Prieš vainą pūras rugių i rubliaus neváikščiojo Švnč.
28. intr. daryti ėjimus, lošti (kortomis, šachmatais): Iš vynų ir reikėjo vaikščioti, kolei švietalų neatėmei rš. Nu, kaipgi dabar váikščiosi [žaisdamas šachmatais]? Šr.
◊ ant [galų̃ Mrj, Kt] pir̃štų váikščioti Msn pataikauti: Váikščioja in pir̃štų apie ją (marčią), kai nei žinios apie ką Klt. Ant galų̃ pir̃štų váikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man! Lkč. Váikšto aplink brigadyrių an pir̃štų galų̃ ir galvą linkčioja Tr. Visi sakė, kad ją paimsiu, tai ant pir̃štų galiùkų váikščiosiu, bet dabar tai visa pėda vaikštau Adm.
ant skarų̃ váikščioti sirgti mėnesinėmis: Joj váikščioja an skarų̃ Dv.
be kepùrės váikščioti gerbti: Visi apie jį be kepùrių váikščioja Mrj.
gálva váikščioti dūkti, šėlti: Ten ka[d] norėjai, gálva galėjai váikščioti Kv.
galvomi̇̀s váikščioti
1. Švnč dūkti, šėlti.
2. apie besididžiuojantį: Žiūrėk, Baltraus Jonio gyrimos: tiek tūkstančių parsivežęs, įmanytų, galvomis vaikščiotų besididžiuodamas Žem.

kárvių takai̇̃s váikščioti blogai elgtis, gyventi: Jis kárvių takai̇̃s váikščioja, karvių takais eina, ne žmoniškom pėdom eina Ps.
keliãklupstas váikščioja Škn nusižeminusiai prašo: Aš jau tai neváikščiosiu keliãklupstas Sdk.
liežùvis váikščioja sugeba kalbėti: Kąsnį liežùvis ne tep váikščioja LzŽ.
ne pė́sčias váikščioja turi vertę: Ir kamaros šiokiais metais ne pėsčios vaikščioja Žem.
palaidai̇̃s api̇̀varais váikščioti Grž priekabių ieškoti.
paupari̇̀bais váikščioti dykinėti: Vyrai paupari̇̀bais váikščio[ja], t. y. dyki J.
(kieno) pėdai̇̃s (pėdomi̇̀s) váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus DP486. Vaikščiotumbim pėdais jo DP192.
pir̃štų galai̇̃s váikščioti labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo Žem. ×
su knatù váikščioti gadinti orą: O tu tai vis su knatù váikštai Dbk.
su paláidu liežuviù váikščioti liežuvauti: Ana su paláidu liežuviù váikščio[ja] Krš.
vė́jai váikščioja po gálvą apie kvailiojantį, nerimtą: Jam vė́jai váikščioja po gálvą Grd.
apváikščioti
1. tr., intr. Q73,262,571,572, Sut, N, KII257, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Kpr aplink apeiti; apeinant apžiūrėti: Apváikščioju lauką K. Apváikščiok laukus, kad nebūtum iškados J. Vidury nakties išejo oran apváikščiotų namų BM8(Skp). Padirbo meistrai, išmūrijo [urvą] – jam ir apie grabą možna apvaikščiot LTR. Apivaikščioju SD199.
^ Apvaikščiojom jūrą be durų (sakoma po tolimos kelionės) Pls.
| refl. K.
ǁ aplink apsiuvinėti: Staltiesė balta, o pakraščiai apváikščioti žaliais siūlais Antš.
2. tr. daug kur nueiti; visus apeiti, aplankyti: Visus kampelius apváikščiojau Dbč. Išejusi iš numų apvaikščiodavo visus kelius, kuriais tikėjose, kad sūnus jos sugrįš S.Stan. Apváikščiojau visus kaimynus DŽ. Pardien neapváikščiojau visų Ds. Visą giminę apváikščiojom, ale nė rublio negavom Vkš. Smulkesni knygų nešiotojai apvaikščiodavo kaimus LKXII399. Ir apvaikščiojo Jezus visus miestus ir kiemus, mokydamas bažnyčiose jų Ch1Mt9,35.
| refl.: Gerai, apsiváikščiosi po gentis, apsilankysi Krš.
ǁ Vkš meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Šiandie eik anksčiau an bažnyčią, ka spėtum da stacijas apváikščiot Ps. [Vyskupas] pats kalnus apvaikščiojo M.Valanč. Apváikščiojo Teodozijus ciesorius su kunigais ir su žmonėmis visas vietas maldų DP540.
3. tr., intr. Klvr apžiūrėti, prižiūrėti: Sunku buvo dirbt, pagalvokit, kad reikėdavo apváikščiot laukus Sk. Prie ūkio darbo daug, o da apie mane reik apváikščiot Grnk. Kaip gražiai jį apváikšto: pavalgęs, švarus Vdšk. Reiks ma[n] sėt apravėt darže batvinėlius, reiks mylėt apvaikščiot jaunas bernužėlis LTR(Ūd).
| refl. tr., intr.: Šiandie viską apsiváikščiojau Mrj. Nemoki apie gyvulius apsiváikščiot Lp.
ǁ tr. Gs tinkamai pavaišinti, pagerbti: Svečią gerai apváikščiojo Tr. Apváikščiojo kai lapė diedas visus [baliuje] Klt.
4. refl. kiek pasivaikščioti: Apsiváikščioju kiek, geriau kojai bus Šil.
5. refl. laikui bėgant apsiraminti, užsitrenkti: Tai dar̃ jau jy apsiváikščiojo Krok.
6. tr. išleisti, sunaudoti: Anas, parvažiavęs iš Amerikos, turėj[o] pinigų, bet greit apváikščioj[o] Prng.
×7. (l. obchodzić) tr. atlikti kokias apeigas: Neturėjo ne vieno miestelio, kiemelio, kur valnai apváikščiot turėtų ceremonijas ir nobažnumus religijos savos DP89. Noriegu žinot, žmogau krikščionie, kaip turi naudingai tą adventą apváikščiot DP4.
×8. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ paminėti, atšvęsti: Dveji metai atgal yra jau apvaikščiojęs 50 metų savo kunigystės sukaktuves Pt. Kad jau gražiai Kėdainiuose Lietuvos šventę apváikščiojo Srv. Nebeteko šiemet Daugailių atlaidų apváikščiot Sdk. Apvaikščio[ja] dominikonys šventę užgimimo š. Jono su atlaidais M.Valanč. Apvaikščiokimėg tad, broliai mieliausieji, su linksmybe ir džiaugsmu dūšios tą teip didę šventę DP494. Išleisk žmones mano, kad apivaikščiotų mi šventę Ch2Moz5,1.
| refl.: Budavonė su išmitimu ir vargu ateit: betaig pašventimas su linksmybe apvaikščiojas DP575.
×9. refl. Prng elgtis: Pas mus daugis tep apsiváikščioja negražiai Lš. Ne visi žmonys moka vienodai apsiváikščiot su visokiais daiktais Krkš. Tu su mums meilingai apsivaikščiot teikies PK114. Maldomis … numirėliai est pašelpiami, idant su jais V. Dievas mielaširdžiaus apsiváikščiotų DP545. Teip su juo idant apsivaikščiotumbim prašymuose mūsų, kaip tie žmones MP74. Uparniais buvot nasrams Viešpaties ir apsivaikščiojot puikiai Ch5Moz1,43.
atváikščioti
1. intr. NdŽ pakankamai vaikščioti: Atváikščiota, negaliu niekur nueit Dg. Jau atváikščiota, ką dauges váikščiosi Drsk. Savo atváikščiojau, dabar galiu pasilsėti Vkš.
| refl. Š: Aš per itą pievelę neatsivaikščio[ja]u, o kurį labai mylėjau – neatsidabo[ja]u (d.) Ml.
ǁ tr. NdŽ, KŽ nueiti gana didelį atstumą.
2. intr. pakankamai vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Ne, ne tos mintys, viskas jau atváikščiota Erž. Gana, dukrele, gana vaikščioti, gana tau jaunai rūta nešioti: jau atváikščiojai po jaunimėlį, jau atnešiojai žalią rūtelę (d.) Š.
| refl.: Žiemą į mišką nebeinu, par vasarą atsiváikščiojau Vkš. Ji atsiváikšto po bažnyčias Rm. Visur nusbosta, ė in mergą neatsiváikščioji žmogus Ml.
3. intr. K, KŽ, LTR(Brž) ateiti: Ir ateina matutė, atvaikščioja senutė NS1155. Aš keliais atváikščiojau pas jį, ale darbo davė Raud.
| refl. KŽ: Idant ji nė vieno nepapiktintų namie pasilikdama ir bažnyčiona neatsivaikščiodama BPI223.
4. tr. vaikščiojant nuvarginti: Audeklą mesdama kojas atváikščiojau Rod. Ganiau ganiau jautelius po girelę, atvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Dbč.
5. tr. meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Buvau apsižadėjusi į Kalvariją kalnus atvaikščioti Žem. Už tą skepetėlį stacijas atvaikščiosiu Žem. Paskuo po tų mišių stacijas atváikščioji Sd. Atvaikščiosu altorelius, atkalbėsu poterelius Pln.
6. tr. slenkant atnešti: Debesiukai vaikšto, galia lietų atváikščiot LKT258(Jnšk).
7. intr. pakankamai rodytis, baigti rodytis: Žvakelės atvaikščiojo savo laiką, nebrodos Šts.

×daváikščioti (hibr.)
1. tr. nueiti, prieiti: Argi tu daváikščiosi tokiais blogais keliais Mrk.
2. refl. pajėgti dažnai lankytis: Ar pas daktarus dasváikščiosi, kas bus Drsk.
įváikščioti intr.
1. K, KŽ įeiti.
2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti, įprasti vaikščioti: Palaukit biskį, reik įsiváikščiot, kad neparpulčia Graž. Diena po dienos Martynas įsivaikščiojo ir galėjo jau išeiti į gatvę V.Bub.
3. refl. įlįsti: Po obele senelis beeitąs keliais apei tą obelę, teip įsivaikščiojęs keliais gilie lig pat pečių, tik ką bematyti S.Dauk.
4. pakeliauti: Itai anváikščioj[o] daugiau, anrazumnėjo tada žmonės LKKXXIX183(Lz).
išváikščioti
1. intr. N, K, M, L, LL167,173, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi išvaikščiojo gultų, pasakę seneliui labąnaktį Sz. Meldžiu visų svečių neišvaikščiot (ps.) Brt. Labai greit išváikščioja žmonės [nuo kapų per Vėlines] Žl.
| refl. KŽ, Vkš, Mrj: Visi išsiváikščiojo, aš tik vienas likau namie Š. Visi kiti buvo jau išsiváikščioję kas sau NdŽ.
2. intr. Rtr, NdŽ, Pln, Stl, Skdv, Mžš, Ps išeiti, išvykti kitur gyventi, išsikelti: Matai, visi išvaikščiojo iš namų, liko tik motina J.Balč. Vaikai benga išváikščioti Šv. Vienu du seniukai, vaikai išváikščioję Krš. Išnyko šeimyna: seniai išmirė, vaikai išváikščiojo Sug. Vaikai išváikščioj[o] Amerikėn, viena liko Kpč. Daug buvo gyventojų, daug išváikščiojo Pn.
| refl. Rtr, Vn: Vyro vaikai jau dideli ir iš ūkio jau išsivaikščioję po pasaulį A.Vencl. Užaugo vaikai ir išsiváikščiojo Plv.
3. tr., intr. Š, FrnS142, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Klt, Kp, Vkš, Yl, Krt apeiti daugelį vietų, didelį plotą: Visus pašalius išváikščiojau, ieškodamas ašvienių J. Visus laukus išváikščiojau, motinelės išieškojau Klk. Aš visus miškus išmindžius, išváikščiojus Bsg. Tę mano visi takai išváikščioti Všt. Ma[n] tai gali akis užrišt, aš išváikščiojęs viską, viską žinau [savo apylinkėje] Graž. Visą Klaipėdą išváikščiojau par kelis sykius Sdb. Išváikščiojo, visur apveizėjo i liepa mums eiti gulti KlvrŽ. Apveizėsi viską po kūtes, po visur išváikščiosi, kas yr Trk. Išváikščiojo kiemus ir visas ūlyčias DrskD76. Aš išvaikščiojau šimtą kermošių KrvD256. Da neišvaikščiojau nė pusės sodelio, jau aš išgirdau gegutės balselį LTR(Pg).
| prk.: Upė per amžius išvaikščioja visą lauką ne sykį, bet daug sykių M.Katk. [Kamuolinis žaibas] išdraskė visą kaminą, išvaikščioj[o] visą trobą ir nesudegino, išej[o] Kpč. Vakarinė žvaigždelė visą dangų išvaikščiojo, visą dangų išvaikščiojo ir pas mėnulį nustojo TDrIV93(Vlk).
^ Miškus išvaikščiojęs medžio nerado LTR(Vdk). Be reikalo tik jin pučias – vištos jau ir jai išvaikščiojo paakius (sena) Jnš. Išvaikščiojo panelė visas kerteles, o visada toj pačioj atsistoja (šluota) LTR.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Anelė šite toli išváikščiojo Dglš. Šitiek išváikščiojau, Jėzau Marija: traktoriai sudyla, nesudilsma bobos Rk. Daug metų, daug kelio išváikščiota Pp.
ǁ tr. ariant daug apeiti, apvažiuoti: Išvaikščiot kelius diktarus (hektarus) reikėjo Šmn. Norėjo su traktorium išváikščiotie – inklimpo Srj.
4. tr. apkeliauti daugelį vietų, didelį plotą: Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Aš išváikščiojau visas žemeles JV824.
5. intr. Ėr, Prn, Skp kurį laiką šen ir ten vaikščioti: Visą dieną išváikščiojo anudu, o kitos kalbos tėvas negirdėjo nū sūnaus, kaip tik aplei gaspadorystę BM380(Lž). Visą vakarą jis išváikščiojo medžiodamas NdŽ. Regis, apsisukęs ir namo, o kai nuvažiuoji, tai ir išváikščioji visą dieną Sdk. Jau daba kokį dvyleka metų su krėsleliu išváikščiojo Žeml. Reiks man išvaikščiotie ir tamsi naktelė, reiks man išklaidžiotie žalioji girelė LTR(Srj).
ǁ kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Tai visą nedėlią išvaikščiojau iš Šakių į Lukšius, iš Lukšių į Šakius Lkš. Kiek ten gali išváikščioti, ką padaryti Krš. Dešimt dienų išváikščiojau an šildymų ir pagijau Knv.
ǁ kurį laiką (vaikščiojant nuo vieno prie kito) verstis kuo: Kur ten susigreibęs kokius lupatus, apsiškarmaliavęs ir išvaikščiojęs ubagais trejus metus Sln.
6. refl. Rtr pakankamai ilgai vaikščioti; pasivaikščioti: Ekiam, išsiváikščiosma, i galva nebskaudės Rdn. Kad aš išsiváikščioju, mun geriau Krš. Niekur neišsiváikštai, tai ir svoris didėja Sug. Išsiváikščiojus gardu valgyt Gs. Miške išsiváikščiojus miegosi Dkš.
ǁ KŽ, Vkš, Kp vaikščiojant išsimiklinti: Kojos patinę buvo, tai dabar išsiváikščiojau Jž. Iš ryto, kol išsiváikščioju, tai ir teip sopa [koja], kaip ir dantys sopa Slm. Išsiváikštai, įsidirbi i užmiršti tą ligą Sdb.
ǁ KŽ, Brb vaikščiojant pasveikti: Buvau ėmęs sirgti, bet nepasiduodamas išsiváikščiojau Š. Mergaitė sveika, greita, darbšti ir negirdi. Aš manau, kad išsivaikščios, ir gan A.Vien. Visur sopa, ale ką gi darysi, išsiváikščioji Slm. Gal išsiváikščiosiu, gal pereis galvą skaudėję Plv. Gal kaip išsiváikščiosias, praeis [gripas] Krš.
7. tr., intr. vaikščiojant išminti, ištrypti; palikti pėdsakus: Po plačiomis liepos šakomis žolė reta, nugeltusi, išvaikščiota, nusėdėta rš. Briedžių išváikščiota visa samanykščia, ištapuota Klt. Išváikščiota šerno kai arklio po bulbas Klt. Randu basų išváikščiota: pėdeliukai, pėdeliukai išeita palei šulnį Adm.
| prk.: Eini jau kitų pramintais, o kartais ir gerokai išvaikščiotais keliais rš.
ǁ tr. vaikščiojant, minant sutepti: O batai, užkulniai kokie šūdini, po karvių kūtę išváikščioti Sd.
8. tr. vaikščiojant nuvarginti: Mano kojos išváikščiotos Lp. Kojas išváikščiosit ir mažai pinigų gausit Nč.
ǁ refl. vaikščiojant nuvargti: Eikit per bulves tiesiai, ko jumi kojos sukt – dar išsiváikščios Srj.
| prk.: Senam krau[ja]s išsiváikščiojęs, išsidirbęs Krš.
9. tr. vaikščiojant pasiekti, laimėti: Vaikščioji vaikščioji [gydytis] i nieko neišváikščioji Bb. O ką aš išváikščiosu po tą miestą, aš nesu papratusi Krt.
10. tr. išlaikyti tam tikras ypatybes: Aš statkaunai savo mergystę išváikščiojau Rš.
ǁ intr. kurį laiką išlaikyti tam tikras ypatybes: Išváikščiojo tris mėnesius sveikas LKT98(Pvn).
11. intr. kurį laiką išbūti nėščiai: Marčios veidas švarus, pati nesudribus, nepadusus, gali sakyti, kaip stirna savo laiką išvaikščiojo rš.
12. tr. Lš dėvint, avint padaryti tinkamą: Batai buvo maži, bet išváikščiojau DŽ.
| refl. Lš.
13. intr. išropinėti, iššliaužioti: Sraigės išvaikščiojo ir prisikabinėjo, kur kuriai patiko rš. Nu tai mat po visą bažnyčią tie vėžiai išváikščiojo Krs.
14. tr. skverbiantis išlandžioti: Žiūrėk, jau tie kirminiukai ir išváikščioję lašinius Jrb. Kirminiukų išváikščioti obuoliai Švnč.
| prk.: Mineralų susitelkimai, pasirodo, išvaikščioti augalų šaknelių rš.
15. intr. išplaukti: Ledai išvaikščiojo rš.
16. intr. sruvenant, cirkuliuojant išsiskirstyti: Vaistai išváikšto par gyslom Sug. Sudaužiau ranką dideliai, gal ir išváikščios sudaužytas krau[ja]s Vkš.
| refl. Kvr, Alz, Trk: Toks raumenų plėšymas, kol [vaistai] išsiváikščiojo! Rdn. Neišsiváikščio[ja] krau[ja]s, pila pimpiai Rdn.
ǁ refl. skirstantis, sklaidantis išnykti, praeiti: Sutinimas tik po savaitės išsiváikščiojo Kdl. Pūslės gali išsiváikščiot Kdl. Davė daktaras vaistų vočiai išsiváikščiot Rs.
| Ta liga turia išsiváikščiot Rs.
17. refl. KŽ, Ssk judant erdve, slenkant išsisklaidyti: Debesys išsiváikščiojo, ir oras išsivalkstė, išsiblaivė, išsiblandė J. Atidaryk langą, tegu dūmai išsiváikščios Ds. Nevarstykit durų, kad šiluma neišsiváikščiotų Rmš.
| Palikai buteliuką nestipriai ažkišus, tai išsiváikščioj[o] jodina Ml.
ǁ refl. impers. išsigiedryti: Gal nelis, gal išsiváikščios? Mrc.
18. intr. prk. paplisti, išsiplatinti: Dainos yra jau plačiai išvaikščiojusios tarp lietuvių Vnž. Išváikščiojo mano pasakos Sb.
| refl.: Tos mintys išsivaikščiojo po sodžius T.Tilv.
19. intr. išrūgti: Raudonas, gražus alus, kai išváikščioja – tamsus Smal. Taigi, mielės išváikščioja, išrūgina Upn.
| refl. LL297, Aps, Ds, Slk, Jž, Rm, Srv, Kpč: Pats Iešmantas, pasitelkęs aludarį, laiku darė stipraus alaus, kad iki galui švenčių išsivaikščiotų, išgyventų ir nebepūstų pilvų Vaižg. Da gira neišsiváikščiojus Dglš. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsiváikščioja, praskysta Alk. Kap paskelia [tešla], išsiváikščioja, pastovi, tik tada kepam DrskŽ. Duonai reikia išsiváikščiot gerai: kai iš rėčkos lipa, tai duona bus gera Dkk. Pora dienų, kol išsiváikščioja mielės [, gyvena alus] Škt.
nuváikščioti
1. intr. N, K, L, LL164 nueiti kur: Jau visi darban nuváikščiojo Tvr. Vyrai jau nuváikščiojo medžian Arm. Svietas seniai nuváikščioj[o] in turgų, o tu dar namie Arm.
2. intr. einant daugeliui pasišalinti, išsiskirstyti: Neleido [į autobusą] be biliotų, žmonys nuváikščiojo Krš. O kad visi nuvaikščiojo, paliko pačios bobelės ir du ar trys seniai Sz.
3. tr. Vkš daug kartų vaikščioti, apeiti: Nuváikščiojau takus grybaudama ir nieko negavau J. Buvo nuváikščiotos tos vietos, buvo didliai gerai žinomos Als. Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklų langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). Žemė ne pirmarūšė, balota, bet miela, senelių, prosenelių nuvaikščiota J.Avyž. Čia viskas mano nuvaikščiota, po šimtą sykių koja tan pačian daiktan statyta rš.
| Reikia keliais nuváikščiot tus runkelius (ravint) Srv. Tikrai keliais nuváikščiosi tą žemę Žeml.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Daug nuváikščiota, vis skubinies, kad greičiau, – ganyklos toli Slm.
4. tr. vaikščiojant numinti, nutrypti: Jeigu kur dažniau vaikščioji, tai ir nuváikščioji žemę NdŽ. Nuváikščiota pieva DŽ1.
| refl. DŽ, NdŽ: Grindys mokykloj greitai nusiváikščioja Db.
5. Lp žr. pravaikščioti 1: Eik ir eik, teip visą dieną ir nuváikščioji Ob.
6. tr. DŽ1 vaikščiojant nuvarginti: Šiandien visai aš kojas nuváikščiojau Lš. Ji (močiutė) nuvaikščiotas kojas atgręžus į klabenamas vėjo duris S.Nėr.
| prk.: Jau tik vien su lazda beliko šokti, ir mum, ir tau. Mus nuvaikščiojo vargai, o tave amžius V.Krėv.
| refl.: Nusiváikščiojo kojos, nebepaeinu Lnk.
ǁ refl. N, J, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš vaikščiojant nuvargti: Sena boba krupinėdama nusikrupinė[ja] (nusiváikščio[ja]) aplei ūkį JII257. Nieko nepadarė, ale nusiváikščiojo Pn. Tai nenuorama, niekur nenusvaikščioja Vdš. Višta pabuvo pririšta ir pradėjo dėt: mat nenusiváikščioja Pc. Supūskit, vėjai, užverskit duris, teils mergelė, teils jaunoji nusiváikščiojus LTR(Dl). Ilga dienelė, trumpa naktelė, nusiváikščiojai JD680. Nusivaikščiojau, nusiklajojau, kur dabar galvą priglausti? K.Brad.
7. tr. L, Lš, Ml nuvarginant prie galo privaryti; pražudyti: Jis tokis greitas, tai arklius greit nuváikščioja Rdm. Jis žmoną nuváikščiojo per darbus Mrk. Nuváikščiojo senį anūkai Nmn.
| Vyrai arklinį (arkliavagį) nuváikščiojo ir nei lapė neamterėjo Sn. Bet tas galvažudys Petrukas, tasai ištvirkėlis dar vidurvasary kiaulę nuvaikščiojo V.Krėv. Vai, jūs žmonės, pikti žmonės, kam nuvaikščiojot Erelį, visų erelių erelį V.Krėv.
| Tai, matyt, šklerozė mane tep ir nuváikščios Dg.
ǁ Lš pradanginti.
8. intr. pragyventi, baigti amžių: Čia ir muno mama nuváikščioja, ir tatušelis savo amžių Akm. Teip ir nuváikščiojo moterė vieno kito pastogėj Brž.
ǁ refl. pasibaigti vaikščiojant: Taip ana i nusiváikščios, niekai iš anos Krš.
9. tr. įvykdyti, atlikti: Pilnavoju, pridaroju, nuvaikščioju savo darbą R12, MŽ15.
10. tr. dėvint, avint kreivai numinti, nuavėti: Batam visą užkulnį į vieną pusę nuváikščiojo Grž.
11. refl. išrūgti: Alus jau nusivaikščiojo, reikia košt į bačkas Ps.
paváikščioti J, Rtr; SD257
1. intr. NdŽ, Slm, Aps kiek vaikščioti, šen ir ten eiti: Tai atejot po kaimą paváikščiot DrskŽ. Tę paváikščioj[o], pasdairė melnyčion, kap dirbasi LzŽ. Pas mus po klonius kad paváikščiotute, tai pavargtute LKT370(Nmn). Būtau paváikščiojus, kur uogų yr Lt. Paváikščiojant galima prisirinkt uogų Dsm. Padyrauna, paváikščioja pakraščiais vaikas i vė pirkion Klt. Aptulenk [vaiką] ir paleisk, tegul paváikšto po orą Aln. Kai būdavo kermošius, paváikštom po Kupiškį Šmn. Dar̃, suskabinę paváikščioja paváikščioja [per šokius] Kč. Dar švento Jurgio dienoj žmonės išvaro visus savo gyvulius laukan pavaikščiot, kad jie būtų stipresni LTR(Užp). Tegu paváikšto paskiau žąsiukai Smal. Nebėr pečiaus, tai nebėr jam (katinui) kur gulėt: paváikščioja po gryčią, nueina te mano lovoj kad paguli kiek, o teip tai, būdavo, tuoj ant pečiaus Plvn. Oi paduok paduok man vainikėlį, dar paváikščiosiu po jaunimėlį DrskD169. Oi, aš eisiu lygioj lankoj pavaikščiotie, savo mielo sūnelio paieškotie LLDIII322(Srj). Pavaikščios kiek paskui plūgą ir tveriasi, būdavo, už vidurių: taip pradėdavo raižyti skausmai, kaip peiliais S.Zob.
^ Pavaikščio[ja] pavaikščio[ja] po trobą ir vėl nueina į kerčią ir atsisto[ja] (šluota) LTR(Užv).
ǁ N, NdŽ, Akm, Mšk, Bsg, Žl ilsintis šen ir ten vaikščioti, ėjinėti: Išėjo paváikščioti NdŽ. Man pavaikščioti gera po pievas, laukus V.Myk-Put. Paváikščiodamos nuejo [senelės] i lig krautuvei, kas te Klt. Jeigu an patalo reiktų gulėt, tada tai jau blogai, dabar da išeinam oran gi paváikščiot Pl. Išeisi i pašokti, i padainiuoti, i paváikščioti – viskas buvo gerai Tl. Eisiu paváikščiosiu, eisiu pauliavosiu: dabar mana para, dabar mana valia (d.) LzŽ.
| refl. N, K, Amb, LL296, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr, Jrb, Plšk: Einam pasváikščiot kur Grv. Kas jai dar̃ rūpi – pasváikščiot, pažiūrėt Dv. Išejom pasiváikščioti pakrūmiais Krp. Jaunas žmogus rodus pasiváikščiot Sdb. Eime abudu pasivaikščioteina Gmž(Krd). Kunigaikštienė ejusi pasiváikščioti i susitikusiu anuodu sodno vidurė[je] End. Jau saulutė nusileido, mėnasėlis šviečia, bernužėlis mergužėlę pasiváikščiot kviečia DrskD66.
^ Bene protelis išejo pasivaikščioti (pašiepiamas kvailai besielgiantis) Pln. Išeina panelė iš kampo po kambarį pasivaikščioti, pasivaikščiojus vėl į kampą atsistoja (šluota) Šlv.
2. intr. NdŽ, Akm, Erž, Mžš, Sdb, Klt sugebėti kiek vaikščioti, paeiti: Aš kol daba galiu paváikščioti, tad aš da viena vargstu Sd. Nukapota, primušta nebgalėjau bepaváikščioti Lc. Pasku pradėjau atsikelt, pradėjau paváikščiot Mšk. Kai batai spaudžia ar smukčioja, gražiai nepavaikščiosi sp.
ǁ galėti greit ir ilgai vaikščioti: Buvau toki paváikščiojanti, paeinanti Varn. Aš su anuo negaliu paváikščioti, kaip ans laksto End.
3. intr. nueiti kur: Žmones po apchrikštymo delto piktais pasto[ja], jog taip lėtai prieg chrikšto su jais pavaikščioja Vln57.
ǁ tr. KŽ nueiti tam tikrą atstumą.
4. intr. kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, palankyti: Paváikščioti į mokyklą KŽ.
5. intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, pas daugelį apsilankyti: Paváikščiojit ir par kitus, kur geriaus kalba [lietuviškai] Dgp.
^ Reikės nu Einošiaus pri Keipošiaus paváikščioti, kol teisybę atrasiu Vkš.
ǁ apsilankius pabūti, paviešėti: Pas penkis vaikus paváikščiojo ir nėra kur dėtis Kč.
6. intr. prižiūrėti: Apie gyvulius reikia paváikščiot Ds.
7. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių: Nieko nepadėjo [tepami vaistai], tik pasmirdus paváikščiojau Ukm.
8. intr., tr. kiek padėvėti, panešioti: Paváikščiosi šiandien su juodais marškiniais NdŽ.
^ Vis tai pasenės kaip rūbas pavaikščiotas SGII57.
9. intr. pavažinėti: Nusipirko mašiną, užsisėdęs paváikščiojo – ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs.
10. intr. kiek sruventi, cirkuliuoti: Kraujas nebepaváikščioja, gyslos kalkėja Grz.
11. intr. kiek slinkti erdve: Debesai aplink paváikščioja ė aukštyn ir neužlipa Antz. Paváikščioja [debesys] ir išsklinda, nelija Drsk.
12. kurį laiką sklisti, klaidžioti (apie gandą).
×13. (l. pochodzić) intr. Sut būti kilusiam: Dvasia š[venta] nuog tėvo ir nuog sūnaus ne padaryta, ne sutverta nei pagimdyta, bet paváikščiojanti DP258.
14. refl. Žž pasivaikyti, pasilakstyti: Jau penktas mėnuo, kai karvė pasváikščio[jo], ė da ženklo nėr, ką telinga Švnč. Savo kiaulelę nuvariau pas meičiuką, ir pasváikščiojo Tvr.
15. intr. NdŽ kurį laiką rūgti, fermentuotis.
◊ krỹžiaus keliùs paváikščioti labai pavargti besirūpinant: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti? Pavaikščiotum kryžiaus kelius!.. V.Myk-Put.
parváikščioti
1. intr. K, NdŽ, KŽ pareiti, grįžti: Apie pietus parváikščiojo visi namo Arm. Oi aš pareinu, aš parvaikščioju o in tėvelio didį dvarelį VoK180(Trak).
2. tr. NdŽ, Prn, Nč, Kls vaikščiojant nuvarginti, nuvaikščioti: Parváikščiojau jau savo kojas, nor į senatvę reik pasėdėt Gs. Dieną kojas parváikščiojo, naktį rankužes nurymojo JV782. Ganiau ganiau jautelius pagirėly, parvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Vrn.
3. kurį laiką lankytis, vaikščioti: A žiemą pry mergos parváikščioji? Jdr.
pérvaikščioti K, KŽ, perváikščioti Rtr, NdŽ, KŽ, párvaikščioti; Sut
1. intr., tr. Q134, H, H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, KI324, K, NdŽ visur išvaikščioti, apvaikščioti, pereiti: Jug nepárvaikščios, neišsakios visur [žmonos] Krš. Párvaikščio[ja] klebonas par bažnyčią, bet nieko daug nesurenka Dr. Lauką pérvaikščioti KI322. Ir pervaikščiojo Jėzus Galilėją mokydamas iškalose jų BtMt4,23. Viešpatis … lieps jiemus sėdėt už skomios savos ir pervaikščiodamas patis jiemus tarnaus DP554. Išsiųstiejai, parvaikščioję visas apykaimes, sugrįžo I. Pervaikščiojęs visas bažnyčias LC1884,25.
| refl. NdŽ: Pasodins juos o persivaikščiodamas tarnaus jiemus brš.
ǁ tr. vaikštant paravėti: Bulbas tai ar nuo ryto, kai ne teip bus šilta, perváikščiosiu Slm.
ǁ daug kartų pereiti kuria kryptimi (į vieną ir į kitą pusę): Šituo takeliu mano vaikščiota pérvaikščiota Svn. Grįsiu tiltelį, nepervaikščiosiu, ba jau man trumpas laikelis mergele būti d.
2. intr. Kos33, TŽI348(Vkš), NdŽ kurį laiką vaikščioti: Párvaikščiojau visą dieną J. Párvaikščiojėm lig pietų po kriautuves Plt. Šią naktelę par naktelę aš miegelio nemiegojau, par naktelę parvaikščiojau D90. Cielą dieną parvaikščiojai šalto vandinelio LTR(Tt).
3. intr. daug kartų vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Aš daug pérvaikščiojau Vilniun Dglš. Pri tokios nėkas nepárvaikščios Krš.
4. žr. pravaikščioti 6: Mes pervaikščiojom šviesius kelelius, mes perstovėjom aukštus kalnelius LTR(Srj).
5. refl. NdŽ vaikščiojant nuvargti.
praváikščioti
1. intr. NdŽ praleisti laiką vaikščiojant: Dvi valandas praváikščiojau DŽ1. Ksaveras grįžo spjaudydamasis, keikdamas veltui pravaikščiotą laiką J.Avyž. Rankos tirpsta, sopa, naktim praváikšto nemiegodama Krs. Šiandie visą dieną teip dykas praváikščiojau Ėr. Pravaikščiosi dieną arklio prašydamas, gausi arklį – nėr pakinkymo Kkl.
2. intr. NdŽ be pateisinamos priežasties neatvykti į darbą.
3. intr. daugeliui išsivaikščioti, išsiskirstyti: Žmonys praváikščiojo, tai paskui aš padaviau savo pinigus – nenorėjau, ka kas matytų Jrb.
| refl. NdŽ.
4. refl. suvaikščioti: [Kristus] ing peklą prasivaikščiojo Mž153.
5. žr. pervaikščioti 1: Daug praváikščiojau, pravažinėjau, bet tokios gražios mergos neregėjau (ps.) Rod.
6. tr. daug kartų vaikščiojant praminti: Mes pravaikščiojom kalne takelius, mes prakilojom dvaro vartelius LTR(Vs). Močia kelius paštan pravaikšto, langus pražiūri S.Zob.
| prk.: Žengti nepravaikščiotu keliu jis visuomet kažkaip instinktyviai vengė rš.
7. refl. N, M, L, LL186, Rtr, NdŽ, KŽ, Skp, Ėr, Vrn kiek pavaikščioti, pasivaikščioti: Einu prasiváikščioti, t. y. prasioruoti J. Prasivaikščiojai jau gerai, ne čia pat dvaras Žem. Prasivaikščiojus atilsis darosi malonesnis J.Balč. Jaunam žmogu[i] reikia prasváikščiot Azr. Par dieną sėdėjęs eik prasiváikščiot Skr. Prasiváikščiosias, norėsias valgyti Pvn.
ǁ NdŽ, KŽ, Kv, Krž, An, Lel vaikščiojant prasimiklinti: Aš miklinu [kojas], kad tik daugiau paeit, aš noriu prasváikščiot Žl. Prasiváikščioju, kupra skausta mažiau Krš. Eisiąs į mėlenes, prasiváikščiosias Krš. Gerai, senas ką prasváikščioja, ilgai gyvens Drsk. Jau jijė, kad i vaikščio[ja], negal prasiváikščiot Jrb.
8. tr. vaikščiojant prasirgti: Sirgdavom viena – koją skaudėjo, gripai užpuldavo – viską pravaikščiodavo rš.
ǁ refl. NdŽ, Brž, Mrj vaikščiojant pasveikti: Eik lauk – mažu prasiváikščiosi Skr. Pagul[ėj]au vienądien, kitandie – reikia kelties – prasváikščiosiu Aps.
9. žr. parvaikščioti 2: Pravaikščiojau kojeles po raselę KrvD244.
10. intr. NdŽ vaikščiojant prarasti: Pravaikščiojai jaunas dienas ir aukso žiedelį, o dar nori pravaikščioti rūtų vainikėlį LTR(Krok).
11. intr. praleisti laiką einant, vykstant nuo vieno pas kitą, verčiantis (kuo): Mano vaikystė piemenais praváikščiota Vrn. Svetimiems pravaikščiotas gyvenimas rš.
12. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių, būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Išlindo kyla i kai su viedru praváikščiojo visą amžių Klt.
13. intr. kurį laiką nešioti, dėvėti: Jis dar šiaip taip pravaikščiotų ir su lietpalčiu, kreipdamas į save visuotinį dėmesį rš.
14. tr. Sut kiek padėvėti, pranešioti: Ir kandės kremta rūbus, kurių nepraváikščioja DP391.
ǁ nešiojant, dėvint, avint padaryti tinkamą, pratampyti: Praváikščiojau naujus batus J.
| refl.: Gal tie batukai paskiau kiek ir prasiváikščiosias Krš.
ǁ NdŽ nešiojant, dėvint, avint pradilinti.
15. intr. kurį laiką ganytis: Karvės per dieną praváikščiojo miške Prn.
◊ slenksčiùs praváikščioti daug kartų kur užeidinėti: Susiedai už kaltybes (skolas) ir slenksčiùs praváikščiojo Dbč.
priváikščioti
1. intr. NdŽ, Dbk daug, pakankamai vaikščioti: Priváikščiojau aš jau tais keliais DŽ1. Oi, dienos ilgos: i priváikščiojau, i primiegojau, ir apsidirbau Krš. Ai ai, priváikščiota, privargta Pst. Aš privaikščiojau, mano močiute, po svetimą šalelę BsO75. Privaikščiojau, dieną naktį po dvarelį vaikščiodama LTR(Upn).
| refl. D.Pošk, S.Dauk, LL93, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kiek prisiieškojo, kiek prisivaikščiojo, prisiaimanavo moterys V.Krėv. Kap prisváikščioju, kojos sutinsta Rod. Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu NS919.
2. intr. NdŽ daug, pakankamai kartų nueiti, suvaikščioti: Tąkart pri mūso neliuob tiek priváikščioti Ms. Aš ten priváikščiojau ir žinojau visus padėlius Šts.
| refl.: Prisiváikščiojau pas gydytojus sirgdamas DŽ1. Prisiváikščiojau aš jop itų grašių LzŽ.
3. intr. įstengti kiekvieną kartą, daug kartų nueiti, suvaikščioti: Pėsti nepriváikščios Drs. Kožną dieną į tokias tolybes nepriváikščiosi Krš. Visados nepriváikščiosi [bažnyčion], govei arklius – dirbsi šventėn Drsk. Kas gi benueis, bepriváikščios? Skp.
4. tr. vaikščiojant išminti: Priváikščiojau takus, kol atėmiau skolą J.
5. refl. N, NdŽ daug vaikščiojant nuvargti: Tie vyrai i teip pasku plūgą prisivaikšto Krč.
ǁ Mano kojelės, mano kojelės prisivaikščiojo LTR.
6. tr. vaikščiojant prinešti, prileisti: Vaikai, nepriváikščiokit gryčion [šalto] oro! Ds.
7. tr. vaikščiojant, lankantis įtaisyti, parūpinti: Bernas vaikščiojo mergos[p] ir vaiką priváikščiojo LzŽ.
ǁ refl. tr. vaikščiojant, lankantis gauti, laimėti: Vaikščiojau dieneles, tamsias nakteles, kol prisivaikščiójau sau Galenutę (d.) Ad.

×razváikščioti (hibr.) žr. išvaikščioti:
1. Vyreliai, nerazváikščiokit, tuojau pradėsim lošt Slk.
2. refl. Keturi sūnai razsiváikščiojo Pls.
3. refl. vaikščiojant išsimiklinti: Kolei razsiváikščioja kiek [koja] Pst.
4. refl. vaikščiojant apsiraminti: Sako, jau nekvarkščia [višta] – razsiváikščiojo Švnč.
suváikščioti
1. intr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Btrm, Kpč, Erž, Jrb, Pln, Vkš, Akm, Jnšk, Dglš, Lt nueiti kur ir grįžti: Led suváikščiojau tenai J. Suváikščioj Žydžiūnuos, pasklausai, ką tę girdėt Lz. Pas Barnadiką saváikščiojau Zt. Tris kartus kol suváikštai ant karves, tai kad prisivarai Slm. Reiks suváikščiot grybų miškan Aps. Suváikščio[ja]u doktorop Lz. Tu suváikščioj padabotie, bitės ar skraido Dgp. Žu dienos nesuváikščiosi Pls. Kitą kartą į Skuodą už dienos nesuváikščiosi Žeml. Par dieną tokį galą nesuváikščiosi Ll. Nebelabai suváikščiosi lig vakariai Sdk. Tai toli suváikščiot reikėjo Sutk. Darmai tik suváikščiojau, o naudos nė už skatiką neradau Dkš. Suvaikščioję peronu į abu galus, mes jau buvome seni pažįstami P.Cvir. Tada kelsi puotą, kai aš suvaikščiosiu in seną bajorą Kindį V.Krėv.
ǁ tr. nueiti tam tikrą atstumą: Suváikščioti tiek kelio, dvidešimt kilometrų NdŽ. Greita buvau: būdavo, nueini [Rokiškin] ir ateini – penkiasdešium kilometrų pardien suváikščiodavau Jž.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. Sut, N, NdŽ daug apeiti, išvaikščioti: Suvaikščiot svietą SD461. Žmogui reikia per dieną daug suváikščiot Vlkv. Suvaikščioja ponystes ir karalystes šito svieto ieškodamas išganymo brš.
| refl. NdŽ, Vkš: I daba, ka susiváikščioju, skausta ta koja Trk.
ǁ tr. vaikščiojant suteršti, suminti: Katinas suváikščiojo man visus darbelius (siuvinius) Pn.
3. intr. Rtr pavaikštinėti: Suváikščiojau sau LzŽ.
4. intr. NdŽ sueiti, susirinkti.
| refl.: Aš visados mokiau sinagogoj ir bažnyčioj, kur visi žydai susiváikščioja DP158. Tą dieną žmones krikščionių suváikščiodavos ant tarnavimo Dievo DP339.
5. refl. galutinai susidraugauti: Kol susiváikščiojo, metus dar gyveno Šv.
6. tr. vaikščiojant įgyti, laimėti, parūpinti: Ką gero suváikščiojai? Lp. Kai vaikščioji, vis šį tą suváikščioji Šn. Šitus vaikščiojo vaikščiojo ir vaiką suváikščiojo DrskŽ.
| Aš suváikščiosu (atliksiu) savą dielą (reikalą) Lz.
| refl. tr.: Susiváikščiojo su vaikiais belakstydama, vaiką nešina parejo Krš.
7. tr. sudėvėti, sunešioti: Buvo ievos geros, ale tik jas viekas suváikščiojo Švnč.
^ Mažą bile kap aprenk – suváikščios, girtą bile kap pašerk – suės DrskŽ.
8. tr. skverbiantis visą išlandžioti: Obuolys visas kirmėlių suváikščiotas Švnč.
9. intr. End siunčiamam nukeliauti ir grįžti: Laiškai dar nebuvo suváikščioję, o jau aš žinojau Gs. Dokumentai turi suvaikščioti į Ameriką, būt patvirtinti, tada ir gausi A.Vencl.
10. refl. cirkuliacijai susinorminti: Jis glaudė įkaitusią kaktą į šaltą lango stiklą ir ilgai stovėjo laukdamas, kol susivaikščios negeras kraujas rš.
11. refl. žr. užvaikščioti 5 (refl.).
| prk.: Susváikščio[jo] jaudra Pls. Die, kap nesusváikščioja lietaus Rtn.
užváikščioti
1. intr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant užeiti (ant ko); užminti: Einam, seselės, atgal keleliu, kur neužvaikščiota mūsų brolelių LTR(Pns). Ant [neišdžiūvusio] cemento katės užváikščiota, pėdos likę Rdd.
ǁ užeiti (už ko): Užváikščioti už ko NdŽ.
2. intr. NdŽ užeidinėti.
3. tr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant gauti, laimėti.
4. tr. vaikščiojant užauginti: O dėkui kojelėms, kuriomis užváikščiojai, o dėku rankelėms, kuriomis užnešiojai JD1179.
5. refl. BŽ149, NdŽ ilgai užtrukti vaikščiojant.
6. refl. vaikščiojant nuvargti, nusivaikščioti: Jūs užsiváikščiojat per daug Mrc.
7. refl. pakilti (apie vėją): Kad žusiváikščioj[o] vėjas didelys, buris, tai ana led pabėgo Pls.
8. refl. nešiojamam, negimusiam įgyti tam tikrų ypatybių: Kaip [nėščia] vaikščio[ja], taip užsiváikščio[ja], toks vaikas Krš.

darýti, dãro, dãrė
1. tr. gaminti, dirbti (konkretų objektą): Tas senis viską – ir ratus, ir kubilus dãro Gs. An marių darė (statė) namą Dglš. Šieną grėbiau, glėbius dariaũ Prng. Šiandie darýsim durpes Rdm. Pas mano tėvą dãrė sūrį Vlkv. Žagrele ariau, vagelę dariaũ Rdm. Mūsų daržas nedarýtas dar Skr. Lovelę dariau JD643. Pats pušį kirtau, laivužį dariau JD15. Iš žiedelių … padkavėles darė VoL436. Vasarą bitės daugiaus motynų daro S.Dauk. Liepynas … žiedais bites penėjęs, saldų medų dãręs, ligas visas lietuvių su prakaitu varęs A.Baran. Šeškas alų darė, žvirblis misą maišė RD20. Lizdą darau SD61. Raukšles darau SD52. Sieksnius dãro (malkas krauna į sieksnius) OG139. Duobę darai̇̃, idant ing ją įlįstumbei DP200. Christe, kuris mus žmones ranka darei tava SGI44.
^ Girio[je] gimęs, mieste darytas, ant rankų verkia (smuikas) Sch64.
| refl. tr., intr.: Jis pats dãrosi ratus, neperka Rm. Žadam darýtis alaus šventėms Jnšk.
| Sviestui nesidarant, reik įdėti adatą Pn.
ǁ megzti, nerti: Darýt lengviau, nei ardyt Dsn. Par sodelį vaikščiojau, pančekėles dariaũ Brsl.
ǁ refl. atsirasti: Birželio mėnesį dãrosi kokios musytės Dbg. Kunkalai darosi vandeny SD4. Jis išmanė, iš ko darosi rasa, debesys, lytus Tat.
2. tr., intr. K dirbti, darbuotis: Dãrom dãrom, ir jokios naudos nėra, tik iškada darbo Rod. Darbo nedaraũ ir čėso neturiu Prng. Daugiau šneka, bet nieko nedãro Plv. Ką tu čia darai? Slč. Jis to nedaro, ko an svieto nėra (visų galų žmogus) Lp. Ne velnią darysi, reiks dirbt Sdk. Ketverius metus an traktoriaus dãrė Brsl. Anas kriaučium dãro Brsl. Tu nemoki darbelių daryti KrvD179. Tegidãrai tatai, ką tas aklas dãrė DP106.
ǁ vykdyti, atlikti; ruošti, kelti (ppr. junginyje su abstrakčiu daiktavardžiu, kuris nusako konkrečią veiksmo reikšmę): Dirbami daiktai, daromi dalykai FT. Šiandie vakaruškas dãro Pn. Subatvakariais jie šokius dãro Gs. Kad viską išvalgai, tai pagadą darai̇̃ Gs. Jie žada daryti mainą (kitas kito seserį vesti) Rdm. Kam tiems vaikeliams daryti badą (kam alkinti juos) Lnkv. Darysiu aš tau smertį Švnč. Nebijok, aš nieko blogo nedarysiu. – Aš ir daroma nebijau Skd. Vaike, jei nori, daryk prapuolimą (bėk)! Alk. Toks būrelis lytaus šienui nieko nedarys (nekenks) Vvr. Tas šuo niekam nieko nedãro (nepiktas) Vvr. Neik, nė kelionės nedaryk Pc. Kad jam bus maža pinigų, tad nė žygio nedarys Žem. Jo ir kalba darė didelio įspūdžio klausytojams J.Jabl. Tenedãrai to, tenežada kitam, ko negali padaryti J.Jabl. Arielka sveikiems ligą daro rš. Vaidą daryti, kerštą daryti B. Atakes jis man daro (keršija) B. Jei patinka mergelė, daryk greitai vestuves M.Valanč. Su tom savo šnekom ma[n] tik sarmatą dãro Vlkv. Kaip paseno [šuo], naudos jokios nebdaro S.Dauk. Mažiukai arba snaudžia, arba, vienas kitą pešiodami, juokus daro Sz. Ten pat buvo ir visų aukščiausias sūdas, kuriame teisybę darė (teisė) S.Dauk. Kuris daro valią tėvo mano, tas įeis į karalystę dangišką I. Tarnai mano mylimi, nedarykit man melą BsO18. Kad eina per jomarką, jam visi taką daro Tat. Jis nė vienam netiesos nedarė BPII421. Galą darau (baigiu) SD42. Turgų darau (kainoju) SD23. Atstokit nuog manę, kurie darėt piktybes MP139. Darbai mūsų pikti žalos nedãro DP217. Palaiminti pakajų dãrą DK103. Šią dieną pergalėjimo atminimą dãrome DP486. Daro valią tėvo mano DP570. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios DP510. Išklausyk mūsų meldimą, kurį tavęspi darome PK21. Tenedãrai jo neprivalumi DP255. Du tiktai daiktu nemidaryk BBJob13,20.
| Dãrantieji dalyviai (participia activa) Jn.
^ Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigėravimo VP11. Kas tau nemalonu, ir kitam nedaryk B.
| refl.: Naktys jau šaltos dãrosi Pc. Akyse tamsu dãrosi Gs. Pikta dãrosi, žiūrint į tokį darbą Ėr. Kas tau dãros, kad toks išbalęs? Vvr. Nuo tų grybų man net pikta dãrosi (verčia vemti) Rdm. Pati nežinau, kas man darosi J.Jabl. Baisus daiktas, kas dãrėsi per muštynes! Pn. Niekas nesidãro – vežimas nė iš vietos! Rm. Šienui pašaly nieko nesidari̇̀s, neužlis Trgn.
| Rodos, ir tėvas numirė, reiktų rėkt, ale ji nieko nesidãro (neliūdi) Jrb.
ǁ veikti, elgtis: Nėr ką darýt, reikia eit Rm. Nebeliko kas jam bedarýt Grž. Tu vis ką nors darai̇̃ atbulai: ne taip, kaip visas svietas Lkč. Nėr kas jam darą Dglš. Jis man ant keršto taip dãro Ėr. Visi dãro teip, kaip randa užaugdami dãrant Skr. Ką aš dabar darysiu, kur pasidėsiu? J.Jabl. Nieko nedarýsi – vėlu Sdk. Motinyte, kam barei, kad tu pati taip darei̇̃ Rm. Prieš savo sąžinės nepakajų darydlavo (darydavo) MT174. Atleisk jiemus, jog nežino, ką darą DP172. Ar nedera man, ką noriu, darýt DP93.
^ Dãraime kaip reikia, ne kaip norime J.Jabl. Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris B. Kaip reik, taip daryk, kito neklausyk Grk. Ką jaunas papratęs, tą senas darysi Prk. Ką dabar darýsi, gyvas į žemę neįlįsi Grž. Ir darýk ką dãrąs vargšas žmogus! Nm. Daryk ką darydamas, žiūrėk, kaip galas išeis Sln. Daryk mandriai, veizėk galo VP11.
3. intr. dėti, skirti: Nemoku rašyti, nemoku skaityti, mane karalium nor daryti J.Jabl. Daro mus vaikais šviesybės Mž182.
ǁ tr. teikti kokią išvaizdą, pavidalą, būklę, versti: Ant mėnesio matyti juodų taškų, kurie daro jį panašų į žmogaus veidą J.Jabl. Už nieką … daro žmogaus darbus ir gyvatą Mž133. Dãro juos kurčius DP118. Velinas daro žmones nužemintus SPII47.
| refl.: Iš žiemos vėl vasara pradeda darýtis, šalčio to nėra Pš. Iš vaikų darosi piliečiai J.Jabl. Darais tikra kaimos kiaulė, da ir pabalnota Iš.
4. refl. dėtis: Audėja dãros, o austi nemoka Šts. Jis dãrės numirėliu J.Jabl. Ansai, kuris dãrės numirusiu, … iž tiesos numirė DP459.
5. refl. impers. rodytis: Man dãros, šiandien bus lietaus Krok. Dãros, aš ten nelabai išsigandau Lp. Dãrėsi, galo nebus visokiem tąsymam Sn. Man tep dãros, kad nėr ko čia juoktis Krok.
6. tr. dėti, rinkti, kaupti: Daraũ pinigus arkliui pirkt Sld. Dabar iš visko – ir iš to pieno dãro pinigus Gs. Mokesčiai išmokėt, tada jau darýsiu tau ką nors nupirkt Ut. Trys auksinai dãro dorelį KI144.
| Lietuvių padermės tautą darė kelios giminės A.Janul.
7. tr. doroti, valyti: Žmonės jau vasarojų dãro Ds. Nei aš dariaũ nigdi cibulių, neiniek Trgn. Eik daryt kopūstų Lp.
8. tr. rengti, vilkti: Kam taip šiltai vaiką darái? Grg. Darýk vaikus, o tujau išvažiuojam Šv. Drabužiais išeiginiais darė S.Dauk.
| refl.: Jau laikas darytis Slnt. Vyrai darosi milo sermėgomis M.Valanč. Kailiais meškų, lūšių darės S.Dauk.
ǁ dėti luobus knygai, rišti: Jis čia knygas daro J.Jabl.
9. tr. kimšti, dėti: Pjausim kiaulę, darysim vėdarų Grg. Liuobam kelbesus darýti ir į žąsies kaklą Grg.
^ Vaito maišą darýk, darýk kaip vėdarą, o visumet tuščias S.Dauk.
10. tr. raišyti, valyti: Ar dabar žuvis darýsma? Trgn. Ragana veršiuką papjovė, o podukrė žarnas dãrė Dkšt. Žuvelę dariau, rankas mazgojau JV1031.
| Kol niekas grybų nedãro? Mlt.
11. tr. kastruoti: Vasarą arklį darýti nesveika Slnt. Dãrė arklį, ir nudãrė (padvėsė) Trk.
12. tr. dažyti; tepti: Ji gijas daro J.Jabl. Skirpsto žievės sukaištos siūlus geltonai dãro Dr. Milą juodai darýsim Dgl. Varnelaitis … juodas nedarytas JD30.
| refl.: Prasta buvo dažyvė, kelnės dãros [sušlapus] Grg.
13. tr. gerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), pramesti, baltinti, riebinti, gardinti: Ar darei̇̃ kruopas? Jei nedarei̇̃, uždarýk Skr. Kas čia do valgis – nedarýti barščiai Snt. Sriubą ar nedarytą valgysim? J.Jabl. O galvijams vargstantiems, neturėdami pradų, iš bėdos pietums nedarýtą pašarą duosim K.Donel.
^ Kur mūsų nėra, ten veršiai midų geria, o kad mes nueinam, tą pačią putrą nedarytą srebiam PPr63.
14. tr. prk. apgauti, sukti, vogti: Ir juos gerai dãro: perniai aviną pavogė, šiemet ratus Trgn.
15. intr. euf. dergti, teršti: Kad tu po savim darýtai! Arm. Čia ėda, čia dãro Vlkv.
16. tr. skirti: Kap ėmė darýt [bites], tai visas nudarė (pragaišino) Lp.
17. tr. verti (langus, duris): Darýk duris, vysiu šunį laukan Rm. Darýk duris, nešaldyk gryčios Ėr. Langų nedãro (neatidaro, neuždaro) J.Jabl. Vienąkart jušką dariaũ, tai kad dribau žemėn Kp. Skrynias darýsi, drobes rėžysi Grš.
^ Be reikalo darai kūtės duris, kad vagys išvogė jau arklius VP9.
ǁ vesti į patalpą neišleistinai: Vasarą mes gyvolius į tvartus dãrom Up.
18. tr. Šts ištaisyti (šautuvą).
◊ ãlų darýti Lp rėkauti, triukšmą kelti.
gãlą darýti (darýtis)
1. nerimauti, nekantrauti, triukšmą kelti: Saulė leidžias, jau vakaras, namie tėvas galą daros LTR(Kp). Vištos galą daro, kad neduodi grūdų Arm.
2. žudyti: Rėkia it galą daromas J.Jabl.

galùs darýtis labai išgyventi, graužtis: Jis galùs dãrosi Gr.
ganà darýti; SD38 bažn. atsilyginti.
ne ką̃ dãrąs geras, nieko sau: Liežuvėlis ne ką darąs, tik žmogus niekam tikęs An.
antdarýti (ž.) tr. truputį pagerinti viralą uždaru, prabaltinti, pariebinti: Antdarýti viralą negalėjo gavėnioj nė su parūgoms Lnk. Antdaryti kopūstai yr, kad pradaras nepriverda, o kad priverda, vadinas pradaryti kopūstai Šts.
apdarýti tr.
1. didumą darbų nudirbti, apdoroti: Eik tu mano darbus apdarýk Lp.
2. apdoroti, apvalyti: Jau ir anys vasarojų nuo laukų apdãrė Ds. Kad apdarýt šienas šiąnedėl! Sdk. Apdaryk truputį šalines, rugius ryt vešme Mlt.
| refl.: Su šienu nebe vargas – apsidãrėm Ds. Pati apsdarýk, tada mañ tvarkyk Trgn.
ǁ apgenėti, apipjaustyti: Visus kopūstus apdaraũ Lp. Apdarýk šį ėglį, ir bus geras botkotis Lš. Apdarýk burokų, pamerksma Skdt.
3. aprengti, apvilkti: Apdaryk aną, kad nesušaltum J. Apdarýk vaikus šiltai – gal susirgti Tl. Įvedė grakščią mergaitę, baltai apdarytą S.Dauk. Pasirodė raitelis, šarvais aukso apdarytas S.Stan. Nuplyšusį apdaryk, pakeleivingą į namus priimk P. Karališkomis drapanomis būtų apdarytas BBEst6,8.
| Sodas pėroms apdarytas N.
^ Maža maža panelė visą svietą apdãro (adata) Prk.
| refl. tr., intr.: Apsidãrė kitus drabužius Plng. Apsidarýk storiau, neišvažiuok kaip išplaktas Pln. Lietuvininkai buvo tautiškai apsidãrę Grg. Lig šiol esu pavalgęs ir apsidãręs Šv. Motynėlė gulėjo lovoj apsidariusi Žem. Į kiemą įėjo svečias, juodai apsidaręs LzP. Moteriškės apsidariusios striupkėmis M.Valanč. Plonai buvau apsidaręs BM289.
| prk.: Ir aš apsidarydavau savo teisingumu kaip apsiaustu SkvJob29,14.
ǁ aptaisyti; papuošti: Visi kareiviai ginklais apdaryti I.
| Apdarau auksu ką SD228. Sienas marmuru apdarau SD332.
ǁ Gs įrišti (knygą): Papuoštos visos [knygos], puikiai apdarytos A1884,337.
4. apdažyti: Apdãrė juodai siūlus Lzd.
apdarýtinai adv.: Audimą išaudžiau apdarytinai, t. y. kurį reikia dažyti J.
5. euf. apdergti, apteršti: Vaikas apdãrė motinai sterblę Ukm.
| refl.: Apsidãriusį vaiką apkuopė Grž.
6. prk. apgauti: Vienas neik pirkt, ba apdarỹs Slk. Apdãrė mergą, o dabar neima Ktk.
| Šiąnakt juos apdãrė (apvogė), tik sienos paliko Ds.
atidarýti
1. intr. atidirbti, atsilyginti darbu: Kaip darysi, taip būs atdarýta Vž. Metus darysi ir atadarýsi man ažu kumeles Brsl. Gerai padarei, tai blogai atdarỹs Ad.
2. intr. padaryti kaip buvę, atitaisyti: Padariau tai padariau, ale kap atdarýt? Arm. Jei moki padaryt, tai mokėk ir atdarýt Nč.
| refl.: Žmogui greita pasdaro, tik negreita paskui atsidãro Str.
3. tr. SD213, R39, K atverti (duris, langus …): Brązgina duris, kad atdarytum J. Atidarýkit duris, išvarykit šunis Plv. Atadãraite dureles! Dglš. Ir guli langu atdarýtu? Slnt. Žirgeliai pakinkyti, varteliai atdaryti D36.
| Anryt tvartą atidarė, tas šuniukas pabėgo BsPIV283. O paskui atdarė krepšį, sako: „Visi į krepšį“! BsPIV25. Klambenkite, ir bus jumus atadaryta DP220.
| Sena sula atdãrė vidurius kiaurai Šts.
| prk.: Kas atidarys sąžinę vienai mažai nuodėmei, per tą skylę sprausis ir kitos Sim.
^ Atdãrė Dievas savo daržinę (apie pavasarį pradedančią želti ganyklą) Grg. Atidara burna smirdi LTR(Zp). Be kojų, be rankų – vartus atidaro (vėjas) LTR.
| refl. tr., intr.: Durys atsidãrė, ir priėjo šalčio Ėr. Jis ima tą grabą atsidãro Vlkv. Kapšiukas atsidarė ir davė visokių jam valgymų BM133. [Žemė,] kiaurai atsidarius, prarijo tūkstančius piktadėjų Tat. Atsidarė akys, pamatė savo miestą BsPIV189.
| prk.: Darbo žmonių vaikams plačiai atsidarė mokyklų durys (sov.) sp.
^ Kai prisėdau prie šalelės, rodos – dangus atsidãrė Lp.
4. tr. prk. pradėti: Susirinkimą atidarė kolūkio pirmininkas (sov.) sp. Kalba atdaryti susirinkimą LL304.
ǁ refl. prasidėti: Kai kada iš šitų mažųjų debesiokų atsdãro liūtis Trgn. Vėl linksmybės ir grožybės dėl jūs atsidarys LTR(Snt).
ǁ įsteigti, pradėti veikimą: Krautuvę atidarė rš. Atidaryta paroda rš.
| refl.: Atsidarė dar dvi mokyklos kaime J.Avyž. Spauda atsidãrė [1904 m.] Nm.
ǁ suformuoti: Apskelb anie žodžius, bet tu nuomonę atidarai M.Valanč.
5. tr. Ml atšipinti: Britva atdaryta visai nepjauna Švnč.
◊ aki̇̀s atidarýti padaryti protingą, suprantantį, daug žinantį: Tavo kalba man akis atidãrė Jnšk. Jam jau akys atidarytos – moka skaityti, rašyti rš.
ãkys atsidãrė pasidarė protingas, daug žinantis: Jau po čėsu jam atsidãrė ãkys Slm. Nenumirsite suvalgę, bet atsidarys jums akys, it dievai būsite žinantys gerą ir piktą M.Valanč.
bùrną atidarýti
1. kalbėti: Koks tas vyras, tas Adomas kvailas! Burnos nemoka atidaryti I.Simon.
2. bjauriai, daug kalbėti, plepėti: Kad atadãrė bùrną, net baisu klausyt Ds. Neatidariau burnos, nesiskundžiau brš.

kišẽnę atidarýti turėti išlaidų: Akių neatidarei – atidarysi kišenę PPr161.
nasrùs atidarýti kalbėti: Atdarysiu nasrus mano prilyginimuose BtMt13,35.
ši̇̀rdį atidarýti tapti atviram: Tau tik vienai nebijau savo širdies atadaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti J.Bil. Ne kožnam žmogui teatidaryk širdį tavo, bet išmintingam M.Valanč.
įdarýti tr.
1. SD403 padaryti, padirbti, įdėti: Paties viskas (grindys, langai, baldai) įdarýta Lp. Paveikslai rėmuose įdarýti Brt.
| Jau man durniaus neindarýsit (kortuojant) Lp.
2. refl. pasidaryti, tapti: Diena graži įsidãrė Pls. Dabar viskas kitap insidãrė Klvr.
3. sutaisyti, sudėti: Koks jos kraitis įdarýtas! Brt.
4. aprengti, išpuošti: Jų vaikai visi įdarýti Brt.
| refl.: Kad įsirėdė, kad įsidãrė – negali nė pažint Gs. Atėjo jo merga labai gražiai įsidãrius Brt.
ǁ išdailinti: Vienas mūras buvo tep puikiai indarýtas Azr. Ot gražiai indãrė langines Kls.
5. pridėti, įkimšti: Įdarýti į vėdarą minklę J. Aš turiu vieną stiklą, įdarýtą mėsos Vlkš. Antiena įdarýta Vlkš. Mėsą galima įdaryti, t. y. į gaminio vidų pridėti paruoštos daržovių, grybų, kepenų ar kitokios masės rš.
6. (germ.) įmarinuoti: Į rūgpyvę įdaryti agurkaičiai pelėti pradeda Kel1881,93. Ji dar spėja vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti prš. Įdarýta žuvis KII46.
7. išsidažyti, nusitepti: Kalvėj ir abrūsai suodžiais indarýta Ds. Smalon ranką indariaũ vakar Rod. Jūs čebatus indarýsit Pls.
| refl. tr., intr.: Įsidariaũ marškinių rankovę Srj. Vaikščioja visas įsidãręs, nė nenusiprausia Nmn. Insidaraũ ir nosį, ir burną tuom didžiuliu šaukštu Pls. Ot sutra boba: ana labai insidãrius Arm. Insidariaũ rankeles in geltonus linelius Nč.
išdarýti tr.
1. SD191 padirbti: Išdãrė mažesnius metrikus Lp. Kaune yra išdarytų (pastatytų) baisių namų Plv.
| refl. tr.: Išsidãrė popierius (dokumentus) Lp.
ǁ paruošti: Liepė išdarýt pietus Alv.
| refl. tr.: Tų vaistų išsidarýkit, smoką duoda gerą Pgg.
2. padaryti, atlikti, nuveikti: Užsimojo labai plačiai, o dabar nieko neišdaro Brt. Tu tę vienas nieko neišdarysi! Lp. Palauk, ne tiek aš tau dar išdarysiu! S.Dauk. Vytautas užmiršęs nedorybes, sau išdarytas S.Dauk.
| Tegu pyksta – nieko neišdarỹs! Gs. Nieko neišdarysi, reiks duot Ppr.
ǁ erzinančiai elgtis, išdykauti: Susiėję ko jie neišdãro! Gs.
3. išauginti, pataisyti, atkutinti: Žalia žolė tai greitai išdaro arklį Lp.
| refl.: Nedidelis buvo, ale kad išsidãrė arkliukas! Lp. Jis pirma buvo apkiautęs, dabar jau išsidãrė Lš.
| Iš dirvonų išsidarė gera žemė Alv. Graži diena išsidãrė Lp.
^ Išsidãrė kap šuva po metų Alv.
4. išvilkti, išrengti: Kratant aną buvo plikai išdãrę Grg.
| refl.: Kazimieras buvo išsidãręs po marškinių Plt. Ant pliku suolu ar žeme neišsidaręs gulėjo M.Valanč.
5. išpuošti, ištaisyti: Kad išdãrė, net miela pažiūrėti Snt.
| refl.: Jonas kad išsidãrė, tai nė pažint negalima Mrj.
6. išvalyti, išraišyti: Žarnas išdarýk J. Išdarýtas lydys, gali kept Ktk. Ir vištą reikia mokėt išdaryt Ds. Pirštas tvinksta, nežinau, kaip ir kiaulė reiks išdaryt Sdk. Gavau grybų, tai, jei turi laiko, maž išdarysi? Km.
| refl. tr.: Pasiskerdėm peniukšlą, išsidariaũ žarnas ir susidėjau dešrų Š.
7. J iškastruoti: Drigantuką išdariáu Kal. Pakviesk žmogų, tegu išdarỹs paršus Srv. Visus gėriukus reikia išdarýt, tik vieną palikt veislei Jnš. Ateik avinukus išdarýti Užv.
8. išdažyti, ištepti: Kad vakar girioj išdariaũ žiponą, kad baisus pažiūrėti! Alk.
| refl. tr.: Kur tu tep visus kelnių galus purvynu išsidarei? Al. Vaikeli tu baltasai, kurgi tu visas šitep išsidarei̇̃? Švnč.
9. išgadinti, išniokoti: Kiaulė bulbas išdãrė Dkšt. Kumelė jau darže, jau bus kopūstus išdãriusi Kbr. Kiaulės avižas išdarė Rod. Kad išdãrė mano pievą arkliais! Nč.
ǁ išplūsti: Dėdė piemenis kad išdãrė, tai išdãrė! Vlk.
10. išskirti, iškelti: Ant kolionijų išdãrė Lp.
◊ garánkštes išdarýti gerai prisivalgyti, prisikirsti: Nu, jau dar išdarýsim garánkštes! Lp.
nudarýti
1. tr. padaryti, padirbti: Su juo kas rytas, kas vakaras tarės, kas bus šiandien darytina ir kas jau yra nudaryta Vaižg. Kas nudaro tą midų – tai gardus Rmš.
ǁ refl. tr. nusimegzti: Pančekas storas nusidariaũ Rmš.
2. tr., intr. Krš prastai padaryti: Jau tu visai nudarei̇̃ Jrb. Visai nuo koto (prastai) nudarei̇̃ tais klumpes Gs.
3. intr. pasielgti: Kaži kap nudarỹs – gal parduos Gs.
4. refl. impers. pasirodyti: Jam nusidãrė, kad sakė Lp.
5. tr. nuvalyti, nudoroti: Nudãrėm jau visą vasarojų Slk. Ar jau daržus nudãrėt? Trgn. Palikau stalą nenudarýtą, tai katės perdien ir laipioja Sdk. Jiemus kelią viešą praskint ir gražiai nudaryt AK5.
ǁ nugenėti: Dar šiandien visų burokų gal nenudarýsim Ds. Šita vyšnia jau nurinkta, nudarýta Skr.
6. tr. nurengti, nuvilkti: Drabužius nudaryk nuo žmogaus J. Vaikas nori eiti gulti, nudarýk Mžk.
| refl. tr., intr.: Dėl ko tu nenusidãręs atgulei į lovą? Skd. Reikia, nusidarius drapanas, bristi BsPII145.
ǁ nudengti, nuvožti: Staiga įėjęs kūtėn, nudaryk žvakę, ir pamatysi laumę LMD.
ǁ refl. nusigiedrinti: Nusigaidro, nusidaro SD412.
7. tr. nuvalyti, nuraišyti: Nudãrė visas didesniąsias žuvis Ktk.
8. tr. prastai iškastruoti: Tokį puikų kuilį nudãrė, dabar gaunam ėsti smirdančią kuilėną Vkš.
9. tr. SD85 nudažyti: Dažyvėse nudaryk gijas J. Ar jau nudarei̇̃ kiaušinius? Brž. Nudariaũ milelį, tai kai pirktinis Kp. Man apsiavimas nudãrė kojas Km. Aš gijas, vilnas, milą greitai o pigiai nudarau LC1884,21. Vynas žolėmis nudarýtas KI711.
| prk.: Gražią savo šlovę kaip suodimis nudãrė BM445.
| refl.: Dariáu juodai, nusidãrė pilkai Grg.
10. tr. nubaltinti, nuriebinti, pagardinti: Valgį taukais nudarýti, uždaryti KII364. Valgis jo kasdien tikt menks ir menk nudarýtas K.Donel.
11. tr. Lp sugadinti, pragaišinti: Žąsys visą miežių lauką nudarė Krok.
12. nusidergti: Nubėgo nusidarýt Grš.
13. tr. nuverti: Nenudarýkiat rankos, duris bedarinėdami Šts. Patrauk pirštą nu durių, galiu nudarýti Vkš.
| refl. tr.: Nusidarė pirštus su durimis Šts.
padarýti
1. tr. padirbti, pagaminti (konkretų objektą): Reikia kultuvė padarýti Zt. Padarysiu vaikams sūpynę Kt. Padarýk avimi kratinio Rdm. Padãrė sūrį kap kelmą Arm. Galėsime daugiau sviesto padarýti Ėr. Aš jau pusryčius padariaũ, eikit valgyti PnmA. Padarýk ką nors valgyt Gs. Gerai naminis audeklėlis, ale kad sunku padarýt Sdk. Jis išmanė, iš ko bitutės medų padaro Tat. Padarė alutį iš miežio grūdo JD593. Tai mes … padarytum liepos suolelį TŽI296. Padarė jai visus rūbus saulės LB157. Žmogus padarė skylę per lubas BsPIV34. Namai pastatyti, padaryti SD20. Ir jūs karalyston, jumus padarytona, kitaip neįtilpsite, tiektai per vargus DP499. O pirm Adomą rojuj padarė PK119. [Sėkla] užaugus padarė vaisių SPI338.
| refl. tr.: Ar daržo turit kiek pasidãrę? Brt. Reikia pasidarýt tabako žiemai Skr. Jau viską galiu dirbti, tik duonos negaliu pasidarýti Rdm. Pasidariaũ rūgšties barščiam Ėr. Žiburį pasidaryti N. Pasdarýsiu ratus OG380. Padarykis akmenio peilius BBJoz5,2. Paskui jie iš to tuščiojo girios pleciaus pasidarė dirvą Sch242.
ǁ refl. atsirasti: Kur žemė išpyna, ten pasidaro versmė J. Kaip pasaulis galėjęs pasidaryti iš nieko? Blv. Karalaitei pamojus, pasidarė tiltas, ir jis perėjo MPs. Ižg daugio akmenų … padarosi kalnas aukštas DP505.
^ Kala be kaltelio, kerta be kirvelio – tiltas pasidaro LTR. Skylė ir nedaroma pasidaro J.Jabl.
ǁ išmegzti, nunerti: Vieną virbalą padariaũ Dsn. Be virbalelių nemožna pančekelių padarýti Brsl.
| refl. tr.: Tegu pats pasdãro [kojines] Dsn. Pasdariaũ pirštines an žiemos Švnč.
2. tr., intr. R įvykdyti, atlikti, suorganizuoti (dalyką, reikalą, darbą): Jis man sarmatą padãrė Rm. Padarýk man tą loską Ėr. Palūkėk, aš tau padarýsiu gyvenimą (kad gera būtų gyventi) Dglš. Audekle padãrė ožką (klaidą) Klt. Poilsį padarýt prašo Vlkv. Šiandie padarýsim [rugių pjovimo] baigtuves Pc. Kiek nūnai kelio padarei̇̃ (sukeliavai)? Alk. Mergai vaiką padãrė Dkš. Palauk, aš tau padarýsiu (atkeršysiu)! Plv. Jis padarė įstangą ir atliko darbą J. Nepadaryk man apgaulės J. Ans padarys tau vylį: parodys, o neduos J. Nekoks lietus – tik rasą padarė (truputį palijo) Pc. Lytus badą padarė M.Valanč. Džiaugėsi man tokį netikėtą džiaugsmą padaręs Žem. Padarėm dar vieną kelionę kartu dangum apie saulę žvaigždėtu ratu V.Myk-Put. Dėlei tuščios baimės padarei niekus Blv. Ei tu padarei močiutei gailestėlį, ei tu padarei tėveliui rūpestėlį JV938. Kam didelę baimę padarýti KI1. Maž padarýsime (išgersime) po vienai OG380. Karalius pašaukė senatas padaryt dekretą LB243. Žinią padarau R5. Pažįstamą padaryk man kelį, kuriu vaikščiosiu Mž479. Aš padarysiu atilsį jumus BtMt11,28.
| Padaromasis (reiškiantis darymą) veiksmažodis J.Jabl.
^ Kad padãromai nėr, nepadarýsi Plt. Gerai padarýsi – sau rasi, blogai padarýsi – sau rasi Rm. Vienas turgaus nepadarysi Tsk. Jeigu nenori padaryti žmonėms juoko, būk tuo, kuo gimei Blv. Ką boba padarỹs, tą ir velnias nepadarỹs Ds. Lengva pasakyti, sunku padaryti Sim. Kaip tarė, taip padarė Sim. Padarysiu, kad nė lapė nelos PPr398. Ką gali padaryt šiandien, neatidėk ant rytojaus PPr43. Padarė tai padarė: šuva kumelį, o kumelys vaiką! (iron. sakoma, stebintis iš paprasto dalyko) Ds. Gražiomis kalbomis darbo nepadarysi TŽV599.
padarýtinai adv.: Ką idant padarytinai (tikrai) apturėti galėtų brš.
| refl. tr., intr.: Tokia pasidãrė nelaimė – karvė krito Ėr. Su tuo vaiku tik bėdos pasidariaũ Gs. Ale pasidaręs stebuklas – ugnis užgesusi Blv. Ką pirštam pasidarei̇̃? Pc. Kas tau pasidãrė, kad toks išbalęs? Ėr. Pasidãrė tamsu Krn. Bėda pasidãrė Zt. Per tą jomarką pasidãrė baisi košė (susigrūdimas) Vlkv. Daug liesesnis pienas pasidãrė Kl. Kai prašvinta, tuoj diena pasidãro Jnšk. Pirtį pasidãrėm (pasikūrėme), išsimaudėm Trs. Pirty man negera buvo pasidarę Jnšk. O kap šalta pasidãrė! Vlkv. Šituos vargus ir jūs galit sau lengvus pasidaryti J.Jabl. Garbę pasidaryti N. Tuomi sau dvigubą naudą jie pasidarė K.Donel1. O kiek ten mažų vagysčių pasidaro, kas gal suskaityti Sz. Jam nuobodu pasidarė J.Jabl. Iš to man liga pasidãrė KII314. Pasidarė kruvina karė Tat. Jis iš didžio turto nieko nepasidãro KBI13. Baltrau, žiūrėk, kas mano meitėliams pasidarė! MPs. Kaip pasakė, taip ir pasidarė BM33. Pagidarykis teipag tu kaip nekaltas paukštelis MP329.
ǁ pasielgti: Ką tu padarysi: dirbt visur reik Pš.
^ Padarai su manim kai turkas (barbariškai) N.
3. intr., tr. paversti, paskirti, uždėti: Tėvas jį žmogum padãrė (išleido į mokslus) Ėr. Gali padaryti ubagu visam amžiui Blv. Kurpium tėvui jo nepavyko padaryti P.Cvir. Padaryk mane mokytą ir išmintingą, aš tave turtingą padarysiu J.Jabl. Lygius juos mums padarei J.Jabl. Filistinai juos pamušė ir padarė vergais savo M.Valanč. Ir padarė mus visus tobulus MP134. Kurtinius padarė girdinčius ir nebylius kalbančius BPII366. Mes tą dukterį padarysim gyvą LB189. Ir padarei mane karaliumi vietoj jo Ch2Krn1,8. Padarau, pastatau ką per vyresnį už kitus R154. Dievas gi mano visagalįs padãrai jumus jį malonum Ba1Moz43,14.
^ Ir kvailą žmogų nelaimė gudrų padaro LTR(Vl). Ir juodą darbą pinigas padaro baltu TŽV594. Iš velnio vargamistros (vargonininko) nepadarysi (apie netinkamą kam žmogų) Erž.
| refl.: Moma pasdãrė egle Brsl. Jūs šitai mokslus einat, žmonėmis pasidarot J.Bil. Gentim pasidaryti N.
^ Benešant i gaidys į aviną pasidãro Rt.
4. refl. impers. pasirodyti: Man pasidãrė, kad šuva, o čia vilko būta Lš.
5. tr. sudėti, sutaisyti, sudaryti: Vienas valakas padãro tris gryčias Vp. Padariaũ dvi tūkstančias Dglš. Nėr iš ko pinigų padaryt Bgt. Rudenį septynis šimtus už sodą padarė Skr. Septynios dienos padãro nedėlę KI144.
| refl. tr.: Ketu aš savo ūkį …, daugiausiai iš pievų pasidarantį, parduoti LC1883,5. Nenuvažiavom į turgų, būtum gal pinigo pasidãrę Srv. Pilnos akys ašarų pasidarė Sz.
◊ gãlą pasidarýti nusižudyti: Kad ne ji, Monika seniai būtų sau galą pasidariusi P.Cvir. Vargšas norėjo net sau galą pasidaryti rš.
kõšės padarýti sukelti sąmyšį, netvarką: Parvažiavęs brolis kõšės padarỹs Srv.
pir̃tį padarýti duoti į kailį, primušti: Padarýsiu aš tau pir̃tį! Rdm.
pérdaryti tr.
1. SD292 perkeisti, kitokiu padaryti: Pérdaryk iš naujo tais duris Gs. Turės eilutę antrusyk pérdaryt (persiūti) Brt. Kalavijus savo perdarys į noragus ir ragotines į pjautuvus CII534.
| Jaunus greitai pérdaro Arm. Jis nori pačią ant savo pérdaryt Brt. Didė yr galybė, … jog žmogų perdaryt ir atgimdyt gali DP255.
2. perrengti, pervilkti: Pérdariau lovą, ligono gulėtą, ir suguldžiau vaikūkščius Nt.
| refl.: Pársidaryk kitais drabužiais Grg. Jos (mergaitės) persidariusios į baltus drabužius S.Dauk.
3. Ds perdažyti: Negražiai gijos nusidarė, reiks párdaryt Grg.
4. perskirti, pertverti: Šitas tvartas reikia pérdaryt Alk. Su perdoriu perdaryk kiaules, kad nesutinka J. Klėtys pérdarytos: viena dėl drabužių, kita grūdam Ps. Pérdaryk avelę nuo teliokų Vj. Argi ir juodu reikės kaip paršelius párdaryti Up.
| refl. tr.: Išsipjoviau lentų ir pérsidariau stubą Gs.
5. atvožti, atverti: Akių nepárdaro ligonas – mirs Šts.
| refl.: Pársidarė abrinelis, ir pabiro saldainiai Štk.
pradarýti tr.
1. menkai, kiek padaryti, pagaminti: Turėjo vyriškieji alaus pradaryti S.Dauk. Pradãrai man sinkesnės malkos prakurti Tvr.
| Pradaryk pirm veido mano kelį tavo Mž511.
| refl. tr.: Prasidãrėm mynei alaus Grg.
2. kiek pagerinti valgį uždaru, prabaltinti, pariebinti, pagardinti: Šiandien baltai putrą pradariáu Kal. Pradarýk valgį su pienu J.
^ Mandagumu puodo nepradarysi VP29.
| refl. tr.: Visą puodą [sriubos] nedaryk, prasidarýkim biskį į bliūduką, ir užteks Skr.
3. praverti: Kad ar duris pradarytumėt – galvą sugaus Sdk. Pradaręs laikrodį, žiūriu rš. Kaip tik pradãrė duris, pro kojas vilkas išbėgo BsPIV172. Aš pradarysiu dainų skrynelę JD569.
| refl. tr.: Žiūri mano mergužėlė, prasidãrius langą Lnkv.
◊ aki̇̀s pradarýti duoti suprasti, atvesti į protą: Pradãrė aki̇̀s anam nelaimės Dr.
pridarýti
1. tr. SD306 pridirbti, prigaminti: Senis per žiemą pridãrė grėblių Rm. Daug alučio pridarýta, giminėlių priprašyta Kp. Daug vogių pridarei̇̃, nemoki arti! Rm.
| refl. tr.: Prisidarė jis šaudyklių J. Prisidãrėm kūlių – bus stogui Rm. Prisirausiu linelių, prisidarýsiu drobelių Vlk. Kad prisidãrė burnoj pernakt kokio gleimo Ds.
2. tr. atikti, nuveikti (dalyką, reikalą): Atėjęs daug juokų pridãrė Rm. Gal jis ant jos pridãrė kokių šnektų! Lp. Vilkas pridaro daug jeibių Blv.
| refl. tr.: Su tais išėjimais tik bėdų prisidãro Gs.
3. intr. pridurti: Čia austa, o čia pridarýta su rankom JnšM.
4. refl. prisidėti: Prisidãro dažniai i velnias prie baugintojų Sdb.
5. tr. daug sudėti, sutaisyti: Ji man pridãrė žolių vaistam Trgn.
6. tr. prikimšti, pridėti: Grobas pridarýtas su žirniais J. Duoda jauniemsiems ir svotbai užkąsti: žąsį keptą, paršą pridarytą JR57.
7. tr. priraišyti, privalyti: Žuvelių pridariaũ pilną bliūdą Ktk.
8. tr. pridažyti: Kad pridarýta verpalų, net tvoros lūžta Ds.
| refl. tr.: Prisidariáu visokių siūlų nėriniams Grg.
9. tr. euf. pridergti, pridirbti: Vaikas kelnes pridãrė Ėr.
| Pilvo pridaryto (apie nėščią) B.
10. tr. priverti: Pridarýk kluono duris Up. Namas pridarýtas, o vištos mato, kur užsikarti Pc. Aš nemiegu, aš tik akis pridarau I.Simon.
| refl. tr.: Pridarýkis langą guldamas Grg.
ǁ refl. tr. darant prisiverti: Šitai prisidariáu sijoną, duris bedarydama Grg.
sudarýti tr.
1. SD176 pagaminti, padirbti (konkretų objektą): Kad sudãrė mumi gražius langus Antanas! Lp. Jau buvo laukai susėti, ežios sudarýtos Lp. Dariau sūrį ir nesudariaũ Brš. Sudarýk gyvuliam pašaro Lp. Sudarýk ko svečiui perkąst Rod.
| refl. tr.: Bitės pačios vašką susdãro Azr.
ǁ sukurti, padaryti: Turėjo rašybos vadovėlį sudaryti J.Jabl. Aktus sudãro pas notarą Mrj.
ǁ gaminant sunaudoti: Jis kitam sudãrė [mano geležis] Lp. Sudariaũ kamuoliuką (iš siūlų kamuoliuko pridariau kutų) Klvr.
2. atlikti, suorganizuoti: Jam buvo jau spąstai sudarýti Brt. Jaunikis nuvažiavęs vestuves sudãrė Lz. Kas sudaro mūsų partijos jėgą? rš. Koncertas nepasisekė sudaryti J.Jabl. Moters susirinkusios pletkus sudãrė Vlkv. Darbas tūlai sudarytas SD332.
| Arkliai dantis sudãrė (užaugino) Lp.
| Anas sudãrė (suvalgė) visą puodą bulvių Dgl.
| refl. tr., intr.: Išūgenau mergą, susdariaũ sau bėdą Brsl. Viską susidãrius, laukė tik pradėt kepti pyragus Brt. Visiem susidãrė juokas Lp.
3. sudėti, surinkti, sukaupti, sutaisyti: Vandenio vos sudarom ant puodų (dėl virimo) Šn. Paskolint tik greit, o sudarýt – sunku Sld. Iš kur čia sudãrius pinigo mokesčiam Sdk. Beraginės kaimą sudãrė Glytas ir Senkus Gs. Šįmet vos sudariaũ sėklą Brt. Kiek metų dabar bus, aš negaliu sudaryt Rk. Valdininkai buvo sudaromi iš bajorų rš. Linijos sudaro kampą Z.Žem. Sudaryti lygtis Z.Žem. Eglės vietomis sudaro ištisus miškus rš.
^ Grūdas prie grūdo sudaro aruodą sp.
| refl. tr., intr.: Susidariaũ vežimuką knygų Kdn. Kalba susidãro iš žodžių J.Jabl. Šių dienų lietuvių kalba yra susidariusi iš senovės tikrųjų lietuvių ir iš sulietuvėjusių sėlių K.Būg. Susidãrė visi ūlyčios vaikai ir nuėjo maudytis Ds. Meškos susidãrė krūvon ir eina per girią Tvr. Susdaraũ visa, kas mano, ir išeinu Sdk. Kai nebus duonos, tai ir trupinius susdarýstat Sld. Susidãrė debesiai, ir lyja Ėr. Susdãrė abu toki OG44.
| Pirma barė, paskui susidãrė (susituokė) Ds.
^ Viena bėda – ne bėda, bet kai dvi trys susidãro, tai ir žmogų suėda Slk.
4. sutaisyti, suauginti: Jei geras pavasaris, tai rugius sudãro Lp.
| refl.: Po lietaus susidarỹs dar geros bulbos Žln. Kolei kas tai menki miežiai, gal paskui susidarỹs Alv.
5. sudoroti, suvalyti, sutvarkyti: Sudarýk šaukštus nuo stalo Vžns. Senelis sudãrė šakeles, sukapojo ir – pečiun Ml. Paėmęs grėblį, sudarýk šieną nuo tako Km. Ar jau sudãrėt vasarojų? Trgn. Ūkininkui vargas, kol naudą sudarai̇̃ – kluone jau ne bėda Slk. Sudarýk (sudėstyk) gražiai skarą ir padėk Ds. Sudãrai plaukelius, subraukai, tai galvelė bus kap aguona Tvr.
| refl. tr., intr.: Šiemet labai gražiai šienas susidãrė Ds. Susidarýk savo kojas – patiesei per visą gryčią! Ds. Pabarėm katę, tai imta ir susidarýta (pasiimta) vaikai nuo pečiaus Ds. Knygeles kelias rado [žandarai] ir susidarė rš.
6. refl. apsirengti, prisivilkti: Storai esu susidãręs Šts.
7. suteršti, sutepti: Paėmė maršką, visą sudãrė, – ot nečiuinėlė Krok.
ǁ refl. euf. susidergti, susidirbti:
^ Sėdi tylėdamas kap susidãręs Brt.
8. sumaišyti: Į jovalą kai sudaraũ žoles, tai kiaulė neėda, o kai lapukus įmetu, tai ėda Skr.
| refl. tr.: Su smetona susidãrė agurką Gs.
9. sugadinti, sudaužyti, sumindyti: Traktoriai sudãrė kelią Ūd. Kad tą staliuką taip sudãrė (sulaužė), tai man jau ir gaila Km. Bernai vakarėly vienas kitą sudãrė Jz. Sudarytas lavonas klaksojo ant žemės rš.
| refl.: Bet susidãrius (sumenkus) jūs toj merga, gal serga? Rdm.
10. visus uždaryti: A žąsys jau sudarýtos? Škn. Reiks kiaules sudarýt Šč. [Ožkikes] sudarėm su kiaulėmis į kūtį JD1513.
| Mūsų karves sudãrė (sugrėbė) Žsl.
| refl. tr.: Ant bobų nėr ko skųstis: vištas susidãro Mlt.
◊ dantų̃ (nãstrų) nesudarýti neužsičiaupti (labai kosint, juokiantis): Merga nesudãro nãstrų ir žvingina kap kumelė Rdš. Teip kosti, kad ir dantų̃ nesudãro Trgn.
uždarýti tr.
1. padaryti: Vienam mėlynes uždaro, kitiem ir plaukus nuvaro LTR(Alv).
2. refl. užsivilkti, apsirengti: Verpalų ir drabužių nepažįsta – kad anus speigai virin, kailiais užsidaro S.Dauk.
3. R pagerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), užbaltinti, pariebinti: Uždarýk kopūstus su taukais Jrb. Su uždaru uždaryk strovę, verėną, t. y. druskos, uždaro dėk J. Uždarýtas puodelis iš tolo kvepia Sdk. Reikia pienu uždarýti kruopas Ldk. Pipirais ažudarytas SD248.
^ Gražumu puodo neaždarýsi Ds.
| refl. tr.: Išsiviriau šiandiej bulbų su sunka, ale neturiu kuo užsidarýt Vžns. Gerai kopūstus užsidaryk, bus gardu ir valgyti Brt.
4. R421 užverti: Uždarýk duris, langą Rm. Aždãraite duris – Jonas ateina Lkm. Kai iškūreni, tai uždarýk kaminą Smn. Yra uždaroma skrynia, kad žiurkės neįlįstų Ėr. Tavo tėvas ir skūnės duris uždarydavo, o tu nei stubos durų neuždarei B. Avilio koriai kartais prilimpa prie uždaromojo plautelio J.Jabl.
^ Ir duris uždarius laikas bėga VP18. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas – kojas taisyk M.
| refl.: Jam įėjus, vartai vėl užsidarė MPs. Pasako: užsidaryk, kapšiuk! Kapšiukas užsidaro BM133.
ǁ užtverti, padaryti užtvarą: Uždãrė kelią Gs. Kas gal vandeniui kelią uždarýti? Grg. Skitija uždaryta yr iš vienos pusės mare Juodąja S.Dauk.
| prk.: Kapitalizmas uždaro darbo žmonėms kelią į žinias, kultūros laimėjimus (sov.) sp.
^ Akėčiomis kiemo neuždarysi TŽIII382. Kiemas uždãromas, o žmonių liežuvis neuždãromas Lp.
ǁ užpildyti: Skyles uždarau R247.
| refl.: Rona užsidãro KII382.
ǁ užtaisyti (šautuvą): Nepalik uždarýtos strielbos, dar kas parsišaus! Grg. Gricius, ėmęs strielbą, uždarė su smulkiais šruotais BsPII16.
| refl. tr.: Vaikštinėju papelkiais, užsidaręs šaudyklę Žem.
ǁ atskirti, neleisti būti palaidam, įvesti į patalpą neišleistinai: Reikia arkliai uždarýt tvartan Dv. Per žiemą gyvulius ant šiaudų uždarýdavo (vienais šiaudais šerdavo) Skrd. Gal tu kokį mėnesį grabe buvai aždarýtas, kad toks baisus? Trgn. Aš tokį būrį kiaulių nevaliosiu šerti uždarytas J.Jabl. Širmelis žvengia tvarte uždarytas T.Tilv. Koriūse yra uždarytų ir neuždarytų perų S.Dauk.
| Arklys įėjo vasarojun, ir uždãrė Vb.
| refl.: Arkliai kap užsidãro [į tvartą], šiaudo mažai mato Klvr.
| Tėvas po pietų kai užsidarė savo svirne, taip ir nebepasirodė A.Vien. Karalaitis užsidarė vienam kambaryje BsPIII18.
ǁ pasodinti (į kalėjimą): Daug jų (žmonių) suėmė, uždarė, o kitus sušaudė T.Tilv. Už piktus darbus uždarė į kalėjimą rš.
ǁ užmerkti: Kodėl gaidys akis uždaro begiedodamas? Jrg.
| refl.: Negaliu nė matyti, akys užsidaro [iš neapykantos] Pgg. Jam akys užsidãro KII376. Vokai užsidaro refleksiškai rš.
5. prk. baigti, nutraukti veikimą: Uždarė draugiją rš. Napoleonas I buvo uždaręs jūras (uždraudęs plaukioti jūromis) M.Valanč. Uždarė nes Viešpats visiškai visas gimdyves (sulaikė gimdymą) Ch1Moz20,18.
| refl.: Kai jau užsidarys miške uogos, tada ir aš pasilsėsiu Lkč. Pas Vincienę dabar užsidarỹs vakaruškos, kai ištekės mergaitė Bsg. Daugiau gal jau ir užsidarỹs važiavimas Pc.
ǁ išjungti: Ar uždãrėt radiją, perkūnas trenkė Kair.
6. refl. prk. būti neatviram, atsiskyrusiam: Kaimynai apsiprato su paniurusia, užsidariusia kampininke J.Avyž. Velionė buvo nuo visų užsidariusi, tad ir į kapus ją palydėjo tik visų artimiausieji LzP.
| Užsidarė širdyje savo P.
◊ dùrų neuždarýti nuolat turėti lankytojų: Jam paskolink, tai ir dùrų neaždarýsi Sld.
dùrys neužsidãro nuolat ateina, eina ir eina: Dùrys neužsidãro nuo piršlių Rm. Šiandien pas mus tiek žmonių, kad durys neužsidaro Jnš.
aki̇̀s uždarýti; N mirti.
ãkys užsidãrė mirė: Mano ãkys veikiai užsidarýs Prk.
bùrną (danti̇̀s, kakari̇̀nę, pùtarną, srėbtùvę, tvártą, válgomąją) uždarýti nutilti: Uždarýk bùrną, neaušink be reikalo! Ėr. Uždarýk bùrną, par daug jau! Skdt. Liepa visiems uždarė burnas, apšaukdamas sabotažininko užtarėjais J.Avyž. Vieną kartą uždarýk tą savo kakari̇̀nę, nusibodo klausyti Jnš. Geriau būtų, kad uždarýtum savo pùtarną Pbr. Daug nekalbėk, uždarýk srėbtùvę Jnš. Uždarýkit savo tvártą Lp. Uždarýk válgomąją, gana čia niekus tauzyti Jnš. Nebegal anų (dantų) beuždaryti BM289.
kiautè užsidarýti; sp nesidomėti aplinka, nebendrauti su nieku.

vei̇̃kti, -ia, -ė
1. tr., intr. SD119,28, SD38, Q625, H, Sut, D.Pošk, I, M, LL29, Rtr, ŠT127, Š imtis kokių veiksmų, darbų, daryti: Ką veiki̇̀? – Bevargstu K. Ką veikęs? R, R338, MŽ, MŽ453. Prastą veikiu N. Ką danguj beveikia mano tėveliai? (ps.) J.Jabl. Be pinigo nieko tenai nevei̇̃ksite J.Jabl. Tau čia nėra ko vei̇̃kti NdŽ. Ji kažką paslaptomis vei̇̃kia NdŽ. Penki vaikai buvom mes, trys broliai, dvi seserys buvo – tai ką te veiksi̇̀ namie?! Skp. Iš vystyklų pasėmė vaiką i užsiaugino – vis turia ką vei̇̃kt žmogus Jrb. Kai jau dieną miegosi, ką naktį veiksi̇̀? Trgn. O mudu du senuku, ką mudu vei̇̃ksiva Snt. Reikia vis kas vei̇̃kt, kad ir senam Klt. Lietus lyja trečia para, tai lauke nėra kas vei̇̃kt Krs. Nė[ra] ko vei̇̃kt mieste: nė pirkt, nė parduot Mžš. Ka neturi ką vei̇̃kt, darbų pačiam reik susirast Jrb. Ką veiksi par Naujų metų dieną, tą veiksi par visus metus LTR(Šd). Piemuo ne ką vei̇̃kė, tai šakalius kišo [žibinti] Ar. Čia nėr ką vei̇̃kia Ob. Neturit kas vei̇̃kia, tai riejatės Žl. Jei namuosa ką veikt turėtų, tai pas susiedą nesėdėtų Lš. Nėr kas vei̇̃kia be audimo Aln. Neturi ką vei̇̃kt – pirštą kirbyk (juok.) Slv. O ką gi veiksi̇̀ daugiau, kad negult Pn. I ką mes be tėtės vei̇̃ksme?! Prnv. Ką jau vei̇̃ks tas vyturėlis parlėkęs, ka tep daug sniego Vlkv. Jam Dievas pasakė, kad viską čia gali veiktie, tik in šitą vežimėlį nesėsk BsPIV34(Brt). Ką veikdamas, jis (Jablonskis) vadovavosi ne savo nauda, bet visuomenės reikalais J.Balč. Ūkininkai pradeda rūpintiesi, ką veiks be šeimynos rš. Pasakyk tu man, mielas paukšteli, ką ten bevei̇̃kia mano bernelis (d.) Grl. O ką tu veiki, jauna mergele? – Šluoju darželį, sulaukiau svetelio LTR(Ob). Ko tep sėdi, mergužėle, ko nieko neveiki̇̀, pasirėmus an rankelių ko tep gailiai verki? DrskD204. Bernužėli dobilėli, ką veikei̇̃, ką veikei̇̃, kol’ subatos vakarėlį pas mane neatėjai? (d.) Plm. Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksim?! LTR(Brž). O ką tu veiki, oželi mano? – Pikliavojau rugius, kviečius, panyte mano LTR(Nm). Ašara Dievo aky, Lietuva, ką Tu veiki? J.Marcin. Ir tada mumus nepasakysi, kaip tatai išsimano, ką tu veiki BBEz24,19. Trumpai sakant, nedera šventėje nieko vei̇̃kt, kas turėtų garbei Dievo pagadint DP340. Be paliaubos dūšia mūsų kruta ir veikia ką pagal savo prigimimo SPI93. Geras mokytojau, ką veiksiu, kad apturėčia amžiną žyvatą? Ch1Luk18,18.
| Ar tu ir stropiai dirbi? – O ką vei̇̃ksi nedirbęs K. Ką veiksim negelbėję N. Ką veiks nežinojęs, juk ne kugelis galvo[je] kepa LTR(Vdk). Ką veiks neverkus, lylio, našlaitėlė būdama, lylio LTR(Tj). Ar velnią veiksi nepykęs BsPI43(Rg). Smalą gi veiksi̇̀ Žl. Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti Žem. Kad ir perplyštų bešaukdami, nieko neveiks J.Jabl. Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn.
^ Ką veiki? – Pradėtą baigiu LTsV851(Klvr). Ką vei̇̃ksim? – Gi tave peiksim Srv. Ką bèveikat? – Tą nuvei̇̃kę, kitą grobam Šts. Kuris nieko neveikia, to nieks i nepeikia LTR(Kš). Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda ir išeina į niekus M.Valanč. Ką tu, ožy, veiksi prieš avis Tlž. Ką veiks kiaulė bažnyčio[je], – žirnių nėra, knist negali LMD(Slv). Vasara klausia, ką žiemą veikei KlK42,78(Aln).
| refl. tr., intr.: Ką veiki̇́es (kaip sekasi)? KŽ. Padė Dievas, mergužėlė, ką tu čia veikiesi? JV780. Ką Dievas kadai su mumis veikė ir kas dabar veikias, ir kas paskui vei̇̃ksis, idant nė vienas daugesn neiškalbinėtųs DP352.
ǁ tr. atlikti, padaryti: Bet vienas raštininkas niekumet to darbo neveiks (patarlių nesurinks) M.Valanč. Eikit į darbą čia juokų nevei̇̃kę! Dkš. Kas nežino, kaip siaučia ir apnirtus ko neveikia rūstybė žmonių? SPI106. Mes girdime, jog nekurie tarp jūsų be rėdo vaikščioja, nieko nedirbdami, bet nereikalingus daiktus veikdami Bt2PvT3,11. Daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia SPII62. Pažvelkime da, koksai tai veikalas, kurį čia veikia Išganytojas Gmž. Aš nežinau, ką su tais piningais vei̇̃kti KII40. Ką tu vei̇̃ksi pinigais? Snt. Ką tu su tuomi pradėsi, vei̇̃ksi? KBI30. Kad nebegalėsi dirbt, ką gi veiksi̇̀ su tuo karve Mžš. Dėdytės, ką gi veikstà su šita ugnyte (ps.) LKT322(Vžns). Ką su judiem vei̇̃ksi, ka judi vandenio bijota PnmŽ. Ką aš veiksiu, ką ašiai darysiu su mažais vaikeliais? JT252. Oi berneli dobilėli, ką tu veiksi aukso žiedais? LB155. Ką veiks sesė rūtelėms, seserėlė rūtelėms? JD180. Ką mes vei̇̃ksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim! – Ką mes vei̇̃ksim aukso irklu? – Aukso irklu besiirsim! – Ką mes vei̇̃ksim tavim jauna? – Tavim jauna besidžiaugsim! d. Abejavau, ką veikt su tuo daiktu Ch1ApD25,20. Girdėjome, ką Dvasia Š. su pasauliu daryt turėjo, klausykimėg vėl, ką tur vei̇̃kt su ištikimaisiais Viešpaties DP217. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: – Ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4.
ǁ A1883,130 dirbti: Vei̇̃kti visokius darbus NdŽ. Pilvas pragaras: per vasarą veiki̇̀ veiki̇̀, per žiemą pervarai Ad. Gal dar tėveliai vei̇̃kia da an darbo? Ad. Neinu an lauko vei̇̃kt, namie veikiù Dv. Sibiriuj anys vei̇̃kė labai sunkiai: smalą rinko Ad. Pradėjom sunkius darbus vei̇̃kt Švnč. Negaliu nieko vei̇̃kt galva Klt. Kelsies rytelį nebudinta, veiksi̇̀ darbelį dai neraginta, prausi burnelę be [v]andenelio (d.) Ml. Imkie siratelę, biedną varguolelę, tai turėsi, bernaiteli, kam darbelis vei̇̃kia (d.) Dglš. Jumus lieps daryti, ko aš jumus užsakiau neveikti PK123. Apsakys žmonėmus, visur esentiemus, darbus didžius Dievo veiktus per prajėvą SGII30. Aš dvejus metus pas ją veikiaũ LKKIX199(Dv). Jau septyniolikiai metai, kap vei̇̃kia fermoj duktė Ml. Reikia vei̇̃kt, tėvai neleidžia mokyklon Ad. Anas kalviu vei̇̃kia Pst. Mano atminty dar vei̇̃kė daraktoriai Vlkv. Kunegai patys nebgalėjo veikti darbo apei jų dūšių išganymą M.Valanč.
| refl. NdŽ: Dar̃ tik vei̇̃kiamės, bulbas sodinam Dv. Mamunė vei̇̃kas, o aš ilsuos Šts.
| impers.: Čia daugiausia vei̇̃kiasi, tai ir dulkių daug Dv.
ǁ tr. N, NdŽ dirbti, taisyti sėjai (žemę): Žemelę vei̇̃kiam arkliu Ad. Ėmėm an pusės žemę ir vei̇̃kėm Pst. Ilgus metus vei̇̃kė vis iš trečioko: dvi dalios sau, ė trečia buvo valstybei Str. Dar pirma vei̇̃kė tą lauką, o paskui ažuleidė krūmais, medžiu Dv.
| refl.: Kada laukas vei̇̃kėsi ingi Klevyčią? Dv.
2. intr. ŠT29 elgtis: Taip vėl ir mes klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn širdyje jomis saugodami žodį Dievo širdyje mūsų ir veikdami pagalei jį DP493.
| refl.: Ir mokia juos, kaip turi vei̇̃ktis prieg dvari jo DP434. Kaip ten Christus turi turėt vietą, kur niekas krikščioniškai nevei̇̃kias DP71. Ė viešpates kaip tur su šeimyna veiktiesi? AK68. Dvasia veikitės o geidulių kūno nepildysite DP553. Dievobaimingai, kaipo krikščionams pridera elgtis ir veiktis Pron.
ǁ užsiimti, bendrauti: Jau ana vei̇̃kia ir vei̇̃kia su berniukais Dv.
ǁ refl. Sut, I, NdŽ gyvuoti, laikytis: Sveika, kūma, tu kaimynė, o kaip tu veiki̇́esi? JD330.
3. tr. gaminti, daryti (konkretų objektą): Ką tu veiksi, kai man’ paimsi, iš mano šilkų šakelių? LLDII61. Ką jūs vei̇̃ksit iš aukselio, iš aukselio žiedužėlių? (d.) Alvt. O ką jūs veikste iš mano šakų, iš mano liemenelio? RD39.
4. intr. imtis veiklos, rodyti veiklumą, būti aktyviam: Vei̇̃kti bendrai, išvien NdŽ. Pagal įstatymą vei̇̃kti NdŽ. Kai ateis laikas (metas) vei̇̃kti NdŽ. Vei̇̃kti jis vei̇̃kia, bet nieko nenuveikia DŽ. Matai, kad kas valdžio[je] – turi vei̇̃kt, nesėdėt sudėjęs rankų Mžš. Jau Mažeikiūse daugiau vei̇̃kė patys lietuviai, o čia – latviai vei̇̃kė Lc. Kad sudėtingo eismo sąlygomis nesusidarytų avarinės situacijos, vairuotojas privalo būti atidus, pastabus, ryžtingai veikti rš. Anksčiau Kupiškyje smarkiai veikė „Pavasario“ kuopa J.Balt. Vei̇̃kti prieš, priešingai NdŽ. O jūs, garbingieji riteriai, ar neveikėte prieš jį apgaule, melu ir šmeižtu? V.Krėv. Jūs norite pradėti veikti prieš vyriausybę, norite dirbti prieš ciesoriaus paliepimus? I.Simon. Jis (Jogaila) tiesiog susitarė su Aukso Orda, su šiais bendrais rusų ir lietuvių priešais išvien veikti prieš Maskvos didįjį kunigaikštį rš. Viešpatis drauge su jais (mokytiniais) vei̇̃kė ir žodį drūtino per ženklus, kurie paskui to ėjo DP225.
| prk.: Visada spaudimas eina aukštyn, teip jau alus vei̇̃kia bačkoj Kp.
veiktinai̇̃
5. intr. funkcionuoti, dirbti (apie mašinas, prietaisus, mechanizmus): Mašina tebevei̇̃kia, nesugedusi DŽ. Telefonas nevei̇̃kia DŽ1. Televizorius nevei̇̃kia, nėr kas veikt Žl. Vėjinis malūnas vei̇̃kia, kada vėjo yra Sk. Turėjom kožnas žinoti, kaip tas šautuvas vei̇̃kia Plšk. Mackevičius smalsiai apžiūrėjo pistoletą, atlošė gaidukus, čekštelėjo – veikia V.Myk-Put. Keltas per įlanką naktimis neveikė rš. Stabdis ano (sunkvežimio) nèbveikė, ans bijojo keliu bevažiuoti Bdr. Man akiniai̇̃ nèveikia (nerodo, per silpni) Nmn.
| Veikiantis vulkanas GTŽ.
ǁ apie įstaigas, įmones, organizacijas: Vei̇̃kė keliolika mokyklų NdŽ. Paštas pradėjo vei̇̃kti NdŽ. Pieninės vei̇̃kė gerai, tvarka buvo geresnė End. Be Akademijos spaustuvės, XVI a. Vilniuje pradėjo veikti ir kitos, tarp jų reformatų rš. Veikiančioji armija rš. Vei̇̃kiančia cerkvė Pariečėn ir Druskinykan Drsk.
ǁ apie žmogaus organus, kūno dalis: Dar tos akys jau būtų dar, ale ka ta širdis jau nèbveika Klk. Širdis sustoja vei̇̃kusi, ir žmogus miršta iš badaus Pns. Protas nevei̇̃kia, ir daro kitaip Klt. Tenai (užsienyje) galvos vei̇̃ka, o mas molio mynėjai Krš. Suvaikėjo protas didliai, čystai nèbveika Yl. Daug visko moku, bet galvelė nevei̇̃kia Snt. Nieko pakelt negaliu, tiesiasi rankos, pirštai nevei̇̃kia Snt. Da šita ranka jo nevei̇̃kia, o šiaip jau gerai Smln. Anam nėkas nèveika: nė kojos, nė rankos Ms. Kad ir sansenis esu, bet akys vei̇̃ka Lk. Gerklė nevei̇̃kia jau, nieko Mrj. Mu[n] skilvys nèveikia Vdk. Skrandys vei̇̃kia gerai, ant šito negaliu [skųstis] Rk. Alus kap vaistai: kap maistas pakenkia – pradeda viduriai vei̇̃kt Pv. Jau jo nervai nebevei̇̃kia Šmn.
| Mano sveikatėlė nelabai vei̇̃kia Jrb. Sveikata nèbveika jau Eig.
| impers.: Biskį nèveikė jam į galvą (apykvailis) Jrb. Lukšiu[i] pakaušy tai vei̇̃kia (galvotas), ale padaugina gert Slm.
^ Ir galva neveikia, ir rankos nieko nemoka KrvP(Erž). Jei nevei̇̃ks galva, nieko nepadirbsi Šmn.
ǁ reikštis galiai: Tas įstatymas nebevei̇̃kia, panaikintas DŽ2.
| Dvasia Š., kuryji visa visuose vei̇̃kia DP241. Apskritai galūnės trumpėjimo dėsnis ne visur vienodai veikia A.Sal. Seniau lietuvių kalboje yra veikus ir regresyvinė, ir progresyvinė asimiliacija rš. Veikiančios priežasties aplinkybė žymi realią priežastį rš. Veikiamóji rūšis Š, DŽ. Jei veiksmažodis rodo, jog veiksnys veikia, tai jis yra veikiamosios rūšies J.Jabl. Lietuvių kalboje yra atskiri veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai LKGI19. Esamasis veikiamàsis dalyvis NdŽ. Vei̇̃ktinojo veiksmo [dalyviai] Jn.
6. tr., intr. LL119 daryti poveikį, įtaką: Užgulti, spausti ką, veikti I. Oras vei̇̃kia sveikatą BŽ133. Alkoholis blogai vei̇̃kia sveikatą NdŽ. Mokslininkai tiria, kaip šios medžiagos veikia gyvą organizmą KlK14,32. Kūnas, slėgdamas kitą kūną, veikia jį jėga rš. Geri pavyzdžiai geriausiai vei̇̃kia vaiką, jo charakterį Vr. Tikėta, kad vaikui duotasis vardas gali veikti jo likimą A.Sal. Žmogus vei̇̃kia aplinkinį pasaulį, bet ir jo yra vei̇̃kiamas FT. Menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir veikia jį rš. Jo žodžiai visus vei̇̃kia DŽ. Praeitis vei̇̃kia dabartį NdŽ. Didžiausiai ją veikė tas pašėlęs noras nešioti jį, bučiuoti, myluoti Žem. Vei̇̃ka [moterys] vyrus gudrumu i liežuviu Krš. Vaiko neveikė raminimas Pč. Šaltis veikė: suskaudo vaikui širdis, pažiūrėjus į sodžių LzP. Pašautas lokys kasa snieguose duobę ir sopulio veikiamas kiša jon galvą Blv. Muzika veikia klausytojo širdies darbą, jo kvėpavimą, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir smegenų biosroves rš. Tarmes stipriai veikia literatūrinė kalba LD17. Kiekvienas kūnas yra veikiamas visų kitų Visatos kūnų gravitacijos laukų rš. Vaistas pradeda vei̇̃kti BŽ133. Greit vei̇̃kiantys vaistai DŽ1. Žolikes gali gerti i gerti, o pask anos jau nèbveika Jdr. Arbotą gerte (gerkit) tik iš pradžių, vėliau nevei̇̃ks Švnč. Jeigu sušunta pienas su medum, sako, nebevei̇̃kia nieko Kvr. Jei dūšia bus sveika, tad mumus ne viena liga kūno nieko nevei̇̃ks DP349. Jei ką mirštamo gertų, nieko jiemus nevei̇̃ks DP225.
^ Gero kunigo darbai mokina, o blogo ir geri žodžiai neveikia KrvP(Mrc). Geros lazdos reikia, kur geras žodis neveikia KrvP(Mrk).
| refl. NdŽ.
ǁ daryti neigiamą poveikį: Netikęs vanduo jį (jo sveikatą) vei̇̃kia (griauna) J.Jabl. Dantį skausta – širdį vei̇̃ka, nebgaliu iškentėti Vkš.
ǁ intr. svaiginti: Kad geriau alus veiktų̃ – mielėm padeda Pns.
ǁ tr. skatinti: Dvasia … ant nusaugojimos pikto tris daiktus mūsip vei̇̃kia. Graudumą, nužemintą maldą, atleidimą DP250. Muitinykas buvo nuteisintas … ižg to intikėjimo, kuris per meilę vei̇̃kė jamp tikrą sugrįžimą ir darbus gerus DP317.
7. intr., tr. I, BzF196, KŽ, Lnkv įstengti, pajėgti ką padaryti: Netikiu, kad aš tą akmenį vei̇̃kčiau įristi į vežimą J. Nieko nevei̇̃ksi, vaikeli, prieš tokią galybę J.Jabl. Norėjau peršokti, bet nevei̇̃kęs atsisėdau DŽ. Ar vei̇̃ksi suvalgyti? NdŽ. Jis (sūnus) parlekia nuo darbo, tai jam reik pasiliuobt: mes jau nevei̇̃kiam Grž. Prašė anąsyk: – Iškepk bulvinių blynų. – Kad mano rankelės nevei̇̃kia Snt. Motinai nesisakė nieko, bet pats daug apgalvojo, nors daug ko dar neveikė jo jaunas protas LzP. Kapai, kurių nei žiaurus oras, nei vis gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių neveikė par tiek amžių, lig šia diena išnaikinti S.Dauk. Buvo tai Margiris, karo vadas, tečiau ir tas, nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį M.Valanč. Tuo tarpu Jogaila, tapęs lenkų karalium, neveikė vienas valdyti tų dviejų viešpatysčių – Lietuvos ir Lenkijos V.Piet. Kaži kurion gryčion įeiti neveikdamas, išplėšė stogą ir įlindo Blv. Jo akių spindesio nė sutemos neveikia užgesinti J.Paukš.
| refl.: Eržvilkiškiai, neveikdamys išlyną minti, tur gerus arklius maitinti M.Valanč.
ǁ tr. įstengti suvalgyti, išgerti: Pyrago neveiksi dvare būdama Šts. Alaus žmonys nèveika Dr. Vedu tos meisos nevei̇̃ksiav ne par metus Slnt.
^ Jautį prarijęs uodegos nebveikė VP18.
ǁ tr. suėsti, suryti: Šuo kraujo būtų nevei̇̃kęs tose muštynėse Gršl.
veiktinai̇̃ adv.: Šuo ėmęs lakti pieną iš milžtuvės. Prisilakęs nebveiktinai LTR(Dr).
8. tr. įveikti, nugalėti: Kas kimba į galingesnį už savi, tas niekados to nèveikia ir gauna gėdą PP25. [Žirgas,] šerno nevei̇̃kęs, ejo šalin PP29.
9. tr. NdŽ, KŽ, DūnŽ varginti, kamuoti: Veikti, žudyti, spausti I. Pati prašė vyrą, kad neveiktų jos plačiomis pradalgėmis J.Jabl. Kaip anie muni vei̇̃ka su valgymu Krš.
| prk.: Toks lakstymas ir jaunus vei̇̃kia DŽ. Vei̇̃ka muni šilima – tokia nusilpusi Krš. Senius vei̇̃ka tie klumpiai, medpadžiai Šts.
10. intr. I, NdŽ kovoti, imtis, rungtis: Ne malda krikščionių, ne šarvais, ne kantrybe kryžeivių – nieku veikti tą dieną pryš smarkybę žemaičių negalėjo S.Dauk.
| refl. NdŽ: Įgavo drąsybę veikties su smarkiu milžinu Galijotu I.
| prk.: Vaikai turėtų savėje stiprybę veikties su piktais pageidimais I. Baimė ir viltis veikėsi anų širdyje I.
11. tr. I nuolat barti, uiti, graužti: Aš veikiaũ seserį, t. y. žodžiais skaudžiais kalbėjau J. Išginiau [vyrą], daugiau nėkas nèbveika Užv. Ko tu muni veiki̇̀, ko tu nori nu munęs! Krš. Ponas visus vei̇̃kė KlbIII247(Antz). Kaip vėjas pūtė, medžių šakas lenkė, teip mudu jaunu sviets kalbomis veikė BsO148. Kiek ji mane veikė, liežuvį laidė Žem.
| refl. Trgn: Ale jūs paklausykit, kaip bobos in valdžios vei̇̃kias Ktk.
12. tr. versti ką daryti, spausti, spirti: Marti mumis vei̇̃kia, t. y. pri darbo spaudžia, smelgia J. Užgulti, spausti ką, veikti I. Kryžiuočių ordinas, veikdamas Vilniuje per savo agentus ir šnipus pirklių pavidalu, visada ieškojo sau palankių žmonių Lietuvoje rš.
13. intr. būti dramos kūrinio veikėju, personažu: Vei̇̃kiantieji asmenys NdŽ, DŽ1. Naujoje dramoje šalia skulptoriaus Adomo Brunzos taip pat veikia sąlyginis antrasis jo „aš“, išreiškiąs vidinį herojaus sąžinės balsą rš.
14. intr., tr. SD1, I, NdŽ vaidinti (scenoje).
15. refl. Sut dėtis, darytis, vykti, atsitikti: Reikia suprastie viską, kas vei̇̃kias Smal. Kas čia vei̇̃kias? Lp. Ir kasg vienok su manim vei̇̃ksis, maloniausias Jėzau? DK143. Nežino pavargusios žmones nei numano, kas su jais vei̇̃kės ir kas tur vei̇̃ktis paskui, ir teip tamsose vaikščioja DP312. Ne kitaip su Christumi veikė̃s, tiektai kaip su kviečio grūdu vei̇̃kias DP486. Appjaustymas vei̇̃kės peiliais uolos, nes uola buvo Christus DP199.
◊ báimę vei̇̃kti nerimauti: O mes báimę vei̇̃kėm, kad vaikas nuskendo Mrj.
apvei̇̃kti, -ia (àpveikia), àpveikė
1. tr. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apvei̇̃kę, galim pailsėt Rmš. Darbo daug – darbų neapveikiù Rk.
| refl. Ad: Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį Dv. Skaudžiai apsiveiksiù Dv.
2. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Ančerius (pavardė) savo lauką apvei̇̃kia ir gamina puodus Dv.
3. tr. BzF196, LB226, K, Kel1881,40, Vd, V.Kudir, LL158, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vlkv, Trk, Šln įveikti, nugalėti, nurungti: Ar apvei̇̃ksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi? J. Ar tu mane apvei̇̃ktum, įveiktum, nuveiktum? J.Jabl. Kol vaiką àpveiki, duok (perk) Krš. Mes ją apvei̇̃ksme, pamatyste Btg. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apvei̇̃kt, surišt, o vaikai neapvei̇̃ks jo Slk. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną], o jis muni apvei̇̃kdavo Nmk. Apveikt priešą ar mirt … ketinam RD211. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau BsMtII248(Klvr). Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia S.Nėr. Ale čia anus (nedraugus) rado ir apveikė Ns1850,2.
ǁ kalba nurungti: Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs Ns1843,3.
4. intr., tr. įstengti, pajėgti ką padaryti: Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam Mrj.
ǁ tr. pajėgti suėsti: Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais Šts.
ǁ tr. Šts pajėgti suvalgyti.
5. tr. nuvarginti, nukamuoti: Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito LC1883,10.
atvei̇̃kti, -ia, àtveikė
1. intr., tr. S.Dauk atidirbti: Žino, kad aš atveiksiù Ad. Atveiksi̇̀, tai ir gausi Dv. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti Vaižg.
2. intr. Rtr, BŽ454, NdŽ, KŽ priešingai veikti, atsiginti, priešintis: Aš prieš visus vienas negaliu atvei̇̃kti, t. y. atstengti J.
ǁ LL203, FT atsakyti į veiksmą veiksmu, atsiliepti: Mes atveikiame todėl, kad kitas savo ruožtu veikia mus A.Mac. Mes veikiame religiškai todėl, kad atveikiame į Dievo veiksmą A.Mac.
3. tr. atgrasyti, atšaldyti: [Lenkai] išjuokdinė[jo] vis ir atveikė nuo lietuvių [Vilniaus krašto lietuvius] Bn.
4. refl. įgristi, įkyrėti: Mum jau atsi̇̀veikė avelės su tuo raišiojimu, tai daugiau nebelaikom Trgn.
5. refl. kariaujant ateiti: Kryžokams kovosa su senaisiais pagoniškaisiais lietuvininkais iki tenai atsiveikus, jie pabudavojo ant Ventės Rago drūtą pilį Kel1881,287.

×davei̇̃kti, -ia, dàveikė (hibr.)
1. tr., intr. Sut, D.Pošk, Rtr, KŽ pabaigti daryti, dirbti.
2. tr. Rtr, KŽ įveikti, nugalėti, nurungti: Aš dàveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, parmanginau J.
3. tr. privarginti, prikamuoti: Tai jau dàveikė mane linų rovimas Sv. Tiek dàveikė, ka mušties ėmė DūnŽ.
4. intr. įgristi, įkyrėti: Tie mažiejie (dvynukai) jam kai dàveikė, tai prašo: – Bobut, tik vieną atsinešk Prng.
| refl.: Teip dasi̇̀veikė tėvam [marti], teip dasi̇̀veikė kartu gyvent Skdt.
įvei̇̃kti, -ia (į̇̃veikia), į̇̃veikė KŽ
1. tr. padaryti: Arkliai pačtiniai pristojo, nė botagas nieko neįveikia Žem. Apejau porą sykių aplink stalą, nieko negal įvei̇̃kti, trauka sėsties, i tiek End.
ǁ atlikti, įvykdyti: Sakau, aš toks nedrąsus, aš čia nieko neįvei̇̃ksu Rdn. Velnią inveiksi̇̀ tenai an gektaro to Trgn. Tokį milžino darbą įveikei, o dabar nosį pakabinai! J.Bil. Podukra turėjo dirbti neįveikiamus darbus rš. Kiek įveikiu, tiek ir užtenka A.Gric. Suvienytomis sylomis daug įveiksime prš.
2. tr. SD1143, SD269, SGII5, Q542, R, R361, MŽ, MŽ484, Sut, I, M, Rtr nugalėti, nurungti: Įveikiu, pergaliu SD1144. Įveikt neprietelių SD288. Apgalėti, pergalėti, įveikti Q91. Miestą įveikti N. Tuomi misdamys [lietuviai] teip juos (lenkus) gebėję įveikti S.Dauk. Svietas stebėjosi iš narsumo lietuvių; jiem matėsi, kad Ringaudo kareiviai yra neįveikiami̇̀ milžinai BM105(Sb). Eikit mintynių (imtynių, ristynių), katras katrą įvei̇̃ksit Š. Ką pagriebsiu, tol duosiu, kol įvei̇̃ksiu Jrb. Ir teip tas vaikas labai drūtas pastojo, kad jį nei vienas įveikt negalėjo BsPI97(Tlž). Jonas nedrūtas vyras, aš jį įveikiù Plv. Tu visus įveiki̇̀, ale biti̇̀s nevalioji Jrb. I tą marčią aš į̇̃veikiu Žlp. Tos bobos tą vyrą tik į̇̃veikė i nieko neleido jam pavogt Smln. Arkliniai vilkai kumeliukus, teliukus pjaudavo, arklio gal neįvei̇̃kdavo Svn. Tai ne vienas vilkas gal buvo, kad jau į̇̃veikė tą jaučioką Sb. Bet atplauks smakas šešioms galvoms, nebįvei̇̃ks karalius (ps.) Žr. Susėdo kaziruot – geria tą degtinę ir žaidžia, tas vaikinas tą velnią vis įveikia BsMtI57(Brt). Daug nes kartų surišė jį pančiais ir lenciūgais, bet lenciūgus sutraukė ing trupučius ir pančius sudaužė ir niekad jo negalėjo įveikt Ch1Mr5,4. Kad kareiviai iž aukštos vietos, iž vietos, iž kalno arba iž pilies prieš neprietelius mušasi, pigai juos pergali ir įveikia SPII19. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti ChG72.
| prk.: Senatvia parvis stipresnė, visus į̇̃veika Jdr. Vyrait, tu degtienės neįvei̇̃ksi, tavi kaip šipulį įvei̇̃ks Krš. Jei ne šalo, tai buvo geriau už šaltį įveikianti dargana su šlapiu sniegu rš. Trumpos birželio mėnesio naktys negreit ir ne visai įveikia saulės šviesos prisisunkusį dangų ir žemę V.Myk-Put. Per mėnesį pakartojo jis gramatiką, įveikė visas taisykles, išimtis ir nustebino savo mokytoją A.Vien. Lanka į̇̃veika pjovėjį Šts. Ka jau dideliu išdirbimu jas (svėres) į̇̃veikei, tai – gerai Grz. Klevo neinmanoma buvo bet kuo invei̇̃kt, kap indžiūsta Brb. Kirviai tižo, pjūklai lūžo i nebį̇̃veikė tos pušies Akm. Ant žaginio šienas geriau džiūsta ir neiñveikia lietus Gdl. Apėmė neįveikiama baimė A.Vien. Žmonės dažnai įveikia kliūtis, tik jausdamiesi tikrai įstengsią jas nugalėti J.Jabl. Jis įvei̇̃kia pavojus ir sunkenybes FT. Jai pavyko laimingai įveikti daug didesnių ir mažesnių vargų A.Sm. Norint jį (žmogų) ir įveikė [Evangelijos dvasia], tai tačiau ne taip ūmai jį pergalėjo Ns1832,8. Ana (bažnyčia) viena tik antvei̇̃kia pragaro pagaires A.Baran. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti Mž189. Antiochas jų negalėjo įveikti, bet turėjo atstoti BB1Mak6,4. Velinas negal įveikti žmogaus be pavelijimo Kristaus BPII12. Heretikai … tiesos niekad bažnyčios š. visatimės pagadint, įvei̇̃kt negali DP166. Reikia ižveržt šarvus ir rūžias neprieteliui, kuriomis mus įveikia SPII17. Neieškok būt sūdžiu, jei negali įveikt neteisybių SPI22. Permanau, protu įveikiu R57, MŽ76.
^ Kas save įvei̇̃ks, tam kito nereiks Pnd. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi LTsV116(Yl). Kur pats velnias neįveikia, į ten bobą nusiunčia LMD(suv.). Kas vienam nepakeliama, tas visų įveikiama A.Sm. Ir uodai arklius įveikia LTR(Vl).
| refl. tr. KŽ: Mynėsi pusę valandos ir vienas antro neįsi̇̀veikė Š. Katras įsivei̇̃ksiva, tas laimėsiva Grš. Eikim veltynių, katras įsiveiksim Vr.
3. intr., tr. padaryti poveikį, paveikti: Ka neįvei̇̃kia šitie vaistai – kap užeina sunkumas, nežinau kur dingt Plv. Jis (J.E.Smoleris) neperstoja dvasiškai įveikti jaunuomenę A1885,154.
4. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Dirvą įveikti N.
5. tr., intr. BzF196 turėti jėgų, įstengti, pajėgti ką daryti: Ji nebeį̇̃veikė taip daug vaikščioti NdŽ. Darbą do įveikiù padaryt Šmn. Nebeįveikiù [vandens atsinešti] žiemą, tai sniego sušildau ir valgyt išsiverdu Antš. Neįveikiù to vaiko panešt, sunkus Svn. Jau neį̇̃veikia seni, tai ir neima žemės Graž. Toks dykas par dienas, o niekas neįvei̇̃kia jo į darbą nuvaryt Jrb. Du sykiu einam miškan, kiek įvei̇̃kiam atsinešt – atsinešam [riešutų] Alz. Aš jau neįveikiù malkas kapot Skr. Aš teip pavargau, kad nei arklio nebeįveikiù nukinkyt Vb. Žmogus vos vos į̇̃veikė rugius nupjauti ir susirgo Sr. Kad aš tų arų nebį̇̃veiku dirbti End. Aš viena neįveiksiù visų gyvulių apliuobt Krs. Mokėm vaikus, kiek añveikėm Tj. Tas Šliūpas įveikia važinėtis: toks senas, dar į Ameriką iškilo M.Unt(Plng). Ne, sesel, tokio pusbernio prilupt jau nebeįveiksiù Mžš. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti J.Balč. Negal įvei̇̃kt nupirkt to paršo Mšk.
| Ak, ji nežinojo, kad to griovio įveikti neįmanoma – toks jis platus ir gilus I.Simon.
| prk.: Žada žada, ale kad neįvei̇̃kia pralyt Antš. Žmonės, neįveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei M.Valanč. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti Blv.
| refl. BzF196, NdŽ: Jos jau nebedirbs, sako, nebeįsivei̇̃kia Slm. Kaip mes čia įsivei̇̃ksma be arklio apdirbt žemę Pl. Gal įsivei̇̃ksme ir vieni be talkinykų [bulves nukasti] Krs. Aš matau, kad įsiveiksiù, tai da ir dirbu Krs.
ǁ tr. įstengti sudoroti, apdirbti, sutvarkyti: Aš jau atidirbau, aš jau neįvei̇̃ksiu tų žemių Graž. Aš kaži ko šį metą nebį̇̃veiku to valdiško miško Trk. O kitims, sako, tokias normas uždeda – negal beįvei̇̃kti Trk. Namų ruoša, gyvuliai – tai da man įvei̇̃kiama, o jau prie kitų darbų nebegaliu Krs. Karvę į̇̃veikiau, da šiaip teip pamelžiau Kp. Vėtra didelė buvo ir nugriovė vieną galą – viso neį̇̃veikė Ppl. Vacius, prieš tai gerai užsikosėjęs, pagaliau maišą įveikia, metasi ant peties ir kurį laiką eina mėtomas į šalis J.Ap. Kurių (riešutų) spaustukais neįveikia, tuos dantimis kremta rš.
^ Kalk geležį, kol karšta, paskui neįveiksi, mokyk vaiką, kol mažas, paskui nepriveiksi LTR.
ǁ tr. Dkš galėti suvalgyti, išgerti: Tiek daug pridėjot, kad aš vienas neįvei̇̃ksiu Mrj. Putra sūra, negal įvei̇̃kti Pln. Da liko mėsos, da neinveikiù Žl. Taukų ciela bačka mun y[ra], šįmet neįvei̇̃ksiam Trk. Neįvei̇̃ks abiejų suėst BM5(Kp). To alaus neį̇̃veiku Šv. Į̃veika dikčium gerti šnapsą Sg. Vienu prisėdimu neįveiks visos statinės K.Bor. Ką sutiksiu, tą prarysiu, ko neintveiksiù, tą paliksiu (ps.) An.
| prk.: Jau mano dantys neįvei̇̃kia to obuolio Šk.
^ Jautį prarijęs, uodegos nebeį̇̃veikė KŽ.
| refl. tr.: Gana ir vieno [balandėlio] – didelis, kad tik įsivei̇̃kčia Slm.
ǁ Jrb, Plng įstengti nupirkti, įpirkti: Žuvis neįveikamà (brangi) Šts. Kaina buvo jau nedidliai brangi, galėjo įvei̇̃kti Vž. Ką bepijokaus, ka negalia beįvei̇̃kti End.
6. tr. išlaikyti, ištverti: Įveiką̃s darbininkas darbo nebijo Šts. Esu įveikąs karštį, galiu perties Šts.
7. tr. A1883,220, Sr įvarginti, iškamuoti, nualsinti: Jezau, kaip tas vaikas par dieną muni į̇̃veika: toks smagus i krioklys, kriupėža! Trk. Bobos juodauna iš juoko – tiek iñveikiau Klt.
| Aš paskui akis įveikiù Smln. Į̃veikiu, supunta koja Grd.
| prk.: Reikėjo viską dirbti jau teip sunkiai, tuokart baisiai į̇̃veikė End. Aš labai įveiktà darbų buvau, pražuvusi Krš. Tie liūb įvei̇̃ks musintais rudinį, tie kūlimai visoki, tie mašinavonės darbai Als. Įvei̇̃kdavo tie linai, kaip myti reikėjo Vn. Su linais šeimyną liuob įvei̇̃kti Šv. Nėkas taip nėr įvei̇̃kęs kaip spragilelis DūnŽ. Baisiai muni į̇̃veikė tas audimas Jdr. Rugiapjūtė į̇̃veikė visus Vdžg. Tas terliūzijimos į̇̃veika motriškas Krš. O tai labai į̇̃veikia tie malimai! Grz. Nėkas tiek neį̇̃veikė, kiek drabužių plovimas Lkv. Vežimai kriauti biškį į̇̃veika Pln. Žvėdų kareiviams suvalgius grūdus, o javus ant lauko ištrypus, Žemaičiūse kilo maro liga, kuri visą mūsų pusę baisiai įveikė M.Valanč. Arklius į̇̃veikiau, kol rugius užsėjau Skr.
^ Pats neįsivei̇̃kęs, kito neįvei̇̃ksi Slnt.
| refl. intr., tr. Š, Slnt: Neduok sunkų darbą, kad neįsivei̇̃ktų J. Esu įsivei̇̃kusi visą amžį bedirbdama Jdr. Par karus kiek įsi̇̀veikiau, baisu! Grd. Gerai gyvena, didliai teip i neįsi̇̀veika Pln. Ką gi įsiveiksi̇̀ – negi kūlė Ppl. Ana buvo įsivei̇̃kusi, kaip mamos nebuvo, nėkas nebipadėjo darbų nudirbti Krš. Kad įsi̇̀veikiau rugius bekirsdamas! Rs. Įsi̇̀veikėt dvi dieni iš eilės po tas bulbienas LKT142(Kin). Tiek įsi̇̀veiku, teip y[ra] blogai širdie End. Bijau, ka neįsivei̇̃ktų tas muno vaikas Krt. Įsi̇̀veikė su tais vaikiais – penkius užaugino Krš. Įsi̇̀veikiau dikčiai su tum kūlimu Kv. Įsi̇̀veikė jijė apie jį betūpčiodama, jį bemarydama Jrb. Arkliai par dieną įsivei̇̃kę, išalkę Rs. Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau IM1862,18. Kurs tikt už piningus šlūžija, tas … nieku čia neįsiveiks TP1881,1.
^ Save neįsiveikęs, kito nevaliosi Prk. Neveik kito, pats įsivei̇̃ksi Šts.
8. intr. SD125, D.Pošk, I, Š, Dglš įkyrėti, įgristi, įsipykti: Iñveikė ana par tiek laiko su savo tevernojimu Ktk. Tiek į̇̃veikė, ka nusispjovusi išejo kitur gyventi Krš. Įkyrėsu aš lig kraujo anai, įvei̇̃ksu i vienam, i kitam End. Kap invei̇̃kia šitas diedas su tuo kalve! Švnč. Tai iñveikė veselioj šito muzika, negal[ėj]au galva Klt. Baisiai anos (piktžolės) iñveikė Dglš. Lytus veikiau pagrysta kaip šiluma, greičiau lytus į̇̃veika End. Žiemą tamsos į̇̃veika Pln. Da vis pavasarį purvas ne tiek invei̇̃kia kaip rudenį Ds.
^ Boba su liežuviu labiau į̇̃veika kaip vyras su kumščia Krš.
įveiktinai̇̃ adv.: Gyvolio dūsavimas įveiktinai sunkus su didžiu nuovarginimu šonų I.
| refl.: Anas mum insi̇̀veikė Ds. Močekai da insvei̇̃ks posūnis Dglš. Ai, kaip insvei̇̃kia tas [vaiko] rėkimas, nor iš namų bėk Slk. Ansi̇̀veikė ponui gaidys, anas liepė jį anmest arkliuosen (ps.) Prng. Par ilga nėr to daikto, kad neinsvei̇̃kt Trgn. Seniau mum insvei̇̃kdavo rugiapjūtis Trgn.
ǁ tr. išvesti iš kantrybės: Nu į̇̃veikė vis tiek pat ana visus su savo toms ligoms Trk.
9. tr. barant įgrasinti: Liežuviais kitas kitą į̇̃veika žmonys Šts. Įveikiau aš sūnų, t. y. įbaráu, prie darbo prispaudžiau J.
10. tr. SD123, SD41 priversti, prispirti, prispausti.
11. refl. Šmn susitvarkyti, susitarti: Duok vaiku[i] valią, tai čia su juo neįsiveiksi̇̀ – tik plok rūron Slm.
išvei̇̃kti, -ia (i̇̀šveikia), i̇̀šveikė Rtr, KŽ
1. tr. padaryti, nuveikti: Neraštingas žmogus, ne ką ans tegalėjo išvei̇̃kti Yl.
2. tr. padaryti ką kuo (konkretų objektą): Ìšveikė (išminkė) duoną kap košę Vrnv. Mašina i̇̀šveika (iššukuoja) prasčiausias vilnas Šts. Eisiu pas kučnierių, nešiu išvei̇̃kt (išminkštinti) kailiuką Dv.
3. tr. išdirbti, atidirbti: Aš darbadienius i̇̀šveikiau, o tėvui nereikia Str.
| refl.: Jeigu neišsivei̇̃ks anksčiau, tai [bus] ilga sėdėt [kalėjime] Dv.
4. tr. paruošti sėjai (žemę): Kur žemės i̇̀šveiktos, geriau auga [javai] Tvr. Ir lauko i̇̀šveikė iš medžio (miško) Dv. Visur laukai išveikti̇̀ Dv.
5. intr. kurį laiką dirbti: Matas i̇̀šveikė trejus metus toje dirbtuvėje Sr.
6. intr. NdŽ, KŽ kurį laiką funkcionuoti, dirbti (apie mašinas): Ir mašina gali trejus metus išvei̇̃kti Š.
ǁ kurį laiką reikštis, turėti galios: Tie įstatai i̇̀šveikė trejus metus Š, KŽ.
7. tr. Š, NdŽ įstengti, pajėgti, išgalėti: Nežinau, begu išvei̇̃ksiu išgerti visą stiklelį J. Kai linai – nebeišvei̇̃kia patys išbraukt, tai samdo braukėjų PnmR.
ǁ Š įstengti suvalgyti, išgerti: Nebei̇̀šveikei šįryt putros Plt. Jei veršis neišveiks pieno, galėsi karvę pasimilžti Šts.
8. tr. nugalėti.
| prk.: Negalim išvei̇̃kt blogybių Ds.
9. tr. BŽ120, NdŽ, KŽ išvarginti, iškamuoti, nuilsinti: Neduok sunkių darbų, kad neišvei̇̃ktumei vaikų sylas, t. y. nebūtum par sylą aniems J. Tep išvei̇̃kia vaikas – neturiu kur dėties Klt.
| refl.: Aš par daug esu išsivei̇̃kusi, par daug esu dirbusi Plik.
10. tr. barant, ujant išvaryti: Ìšveikė kunigą liežiuviais Aps.
11. refl. ištrūkti, išsivaduoti: Neišsi̇̀veikiam iš darbų Dv.
paišvei̇̃kti, -ia, pai̇̀šveikė (dial.) tr. išnaikinti, iškirsti: Pai̇̀šveikė kvainykus (pušynus) Dv.
nuvei̇̃kti, -ia (nùveikia), nùveikė
1. tr., intr. Sut, LL319, Š, Rtr padaryti, atlikti: Jis nori nuvei̇̃kti didelius darbus NdŽ. Vienas daug nenuvei̇̃ksi NdŽ. Veikti jis veikia, bet nieko nenuvei̇̃kia DŽ. Be Dievo mylistos nieko išganinga negalime nuvei̇̃kti KŽ. Ar jie gali ką gera gyvendami nuveikti? J.Jabl. Kai veiki, tai daug ir nùveiki Al. Mažai ką nuvei̇̃ksi tep vėlai atvažiavus Vlkv. Viskas kantrybe padaroma: spartumu, greitumu nieko nenuveiksi̇̀ Antš. Ligi aštuoniolikos vyrų buvo, o ka jie visi į vienybę – tai daug gali nuvei̇̃kt Pžrl. Daugiau nuveiksi̇̀, didesnis ir uždarbis Dsm. Pjovimą, visa nùveikia mašinom Vžn. Be kyšio nieko nenuveiksi̇̀ Msn. Maniau kalnus nuvei̇̃kt, o nieko nepadariau Prn. Aš nuveikiau sapną (ką buvau sapnavęs) Šts. Ta pasaka yra pasakojama tims, kurie daug keta padaryti, o nieko nenùveika PP55. Vis ką vien neužsiėmę nuveikti, tas neklojas ir nevykstai S.Dauk. Ką gi gero iki šiol padirbau ir nuveikiau? Pron. Kritikai tegul dainos vertybę apsvarsto, aš nedręsu tai nuveikti TS1902,10–11. Auklėtojas be galo daug nuveikia su savo mokiniu gyvuliu Blv. Žodžiu savu V[iešpats] Christus visa padarė ir nùveikė, ką tiektai norėjo DP320. Ko negalėjo nuvei̇̃kt prigimimas, tai apžadas veikiai padarė DP564.
^ Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi VP8. Su Dievo padėjimu viską nuveiksi VP42. Ką boba nuveiks – velnias nepapeiks LTR(Pšl).
nuveiktinai̇̃ Tėvas uždavė vaikams darbo nuveiktinai̇̃ NdŽ. Savo ketėjimūse ir veikimūse, ryžusys ant ko norint, nepesnojos, neangstės, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai S.Dauk. Ižpažink nasrais drąsiai, palytėkis nuveiktinai̇̃ darbais ir regisi, jog tatai veikiai padės DP370.
| refl. tr.: Jau aš savo darbą nusi̇̀veikiau NdŽ.
2. tr. nudirbti, nudoroti: Būčiau galėjus didelį dvarą nuvei̇̃kti Nmk. Turiu traktorių – nuveikiù daug Lkš.
| refl. tr.: Kap jau svietas nuog lauko nùsveikia visa, tai kasa bulbes ir rugius sėja Dv.
3. tr. N, K, Amb, LL110, Š, KŽ nugalėti, nurungti: Aš jį nùveikiau grumdamos, t. y. pargalėjau J. Aš stipresnis ir nùveikiau žmogų, imtynių eidamas NdŽ. Katras stipresnis, tas tą ir nuveiks Ppl. Draskė draskė, visus velnius išdraskė, o to devyngalvio niekaip negali nuveikt LTR(Lnkv). Mes daug nùveikėm, sumušėm tą savo nedorą priešą Dj. Pažiūrėsme, katró[ji] katrą nuvei̇̃ks Mžš. Anuodums sylos tokios pat: nė vienas, nė antras viens kito nenùveikė Slnt. Tokie man nieko nėra nuvei̇̃kt Vj. Katras drąsus, tai ir nùveikia Dsm. Gražumu aš jį nùveikiau Šd. Tas veršiukas tą telyčią didžiąją nuvei̇̃kia Jrb. Didysis gaidys mažąjį nùveika Vkš. Nuveiktosios tautos apent atsitraukė nu jo valdžios ir gyveno po savo valdžia S.Dauk. Ir teip visados labai gudrūs ir buklūs jezavitai nuveikdavo ponus BsPII135. Ir nors drąsiai gynėsi, smarkiai kovėsi, nuveikė jį lenkai V.Krėv. Dievas kartais savuosius nustoku spaudž, netarint nuveikdams, bet tėviškai mėgindamas BPI317.
| prk.: Degtienė nùveika žmogų, nėra buvę kitaip Krš. Nuveikti sveikatą girtybe I. Ir paėmė Elzę nenuveikiamas noras tą vakarą būtinai paįvairinti Pt. Ir mūkas savo dūšioje ir kūne smertimi nuveiksiamus MT254.
| refl. intr., tr. Š, KŽ, Pnd: Abudu esam vienodo stiprumo, nė vienas negalim nusivei̇̃kti NdŽ. Eikit galėtynių, – žiūrėsim, katras nusivei̇̃ksit Grž. Tegul mušas gyvatės, žiūrėsim, katra nusivei̇̃ks Šd. Mušdavos iš pasiutimo, katras nusivei̇̃ks Ktč. Čia regime kaip yra galingas ir nuveikias tikras tikėjimas DP465.
| Žmogus turi mokėti savo nusiveikti rš.
ǁ kalba nurungti: Ir ginčydamies vienas kitą nùveikia Rs.
ǁ NdŽ nužudyti, nugalabyti.
4. tr. Nmk nuvarginti, nusilpninti: Teip širdį buvo nuvei̇̃kę [vaistai], ka kiaušinio cielo par dieną nesuvalgydavau Vdk.
| refl. BŽI139, KŽ: Vaikas tik tam karte nusvei̇̃kia, ir apigręžęs pažiūri – vėl čiužinėjas BM43(An). [Gerai šeriamas] ašvienis pri darbų spaudamas nenusiveikia ir ištũra tolimą kelionę IM1851,39. Karvė, nuosiveikusi atvesdama veršį, reikalauna atilsio ir peno IM1846,20. Žmogus … negal be krašto dirbti ir dirbti nenusiveikęs A1884,219.
pavei̇̃kti, -ia (pàveikia), pàveikė Rtr, Š
1. tr. padaryti: Tuo tarpu nerado ką įdomesnio pavei̇̃kti NdŽ. Nei aš gi žinau, nei numanau, kas man daryt, kas man paveikti, ar man jaunutei ažu stalo sėsti (d.) Š(Rš). Čia su malda nieko nepaveiksi Žem.
ǁ atlikti: Tavęs nebus, o darbai paveikti̇̀ bus Klt. Jau laikas darbus paveikti prš. Daug nepavei̇̃ksi su tiek pinigų, al va duonai, cukru[i], muilu[i] [užtenka] Mžš. Ką tu pavei̇̃ksi su šitais tūkstančiais? Rmš.
| In to medžio skylę inlindo [velnias], ir nieko negalėjau su juom paveiktie BsPIV81(Brt).
ǁ tr., intr. padirbti, padirbėti: Kap tik paveiki̇̀ ką, i nuslobsti žmogus Ad. Ką jau tu čia pavei̇̃ksi pusiau sirgdama Gs. Anas do visa ką pavei̇̃kia, šitas diedynas Klt. Vėlai atsikeli, nieko nepaveiki̇̀ Pc. Visą dieną prabadžekojau ir nieko nepàveikiau Krd. Šiandie buvo man ragaišis (kepiau ragaišį), nieko darže nepàveikiau Ėr. Mažas nieko nepavei̇̃kia, tai ir senas nieko nebevei̇̃kia Pl. Pàveikia ir važiuoja namo Dv. Kai išvarydavo ką pavei̇̃ktie, tai da ką i pasivagi Vlkv. Dieną paveiksiu, naktį atsilsėsiu LTR(Ad). Per šventes maža ką tepàveikiau: tai bažnyčios darbai, tai kitos kokios kliūtys atsirado A.Baran.
| refl. D.Pošk.
2. tr. padaryti, pagaminti (konkretų objektą): Tu ąžuoleli, šimtašakeli, ketinau aš tave kirst. – Ką tu paveiksi, ką man pakirsi, iš mano šakelių? (d.) Dglš.
3. intr. NdŽ kurį laiką veikti, dirbti (apie mašinas).
4. tr. P, Sr, ŠT50, KŽ, Trk padaryti poveikį, įtaką: Nelabai kuo jį pavei̇̃ksi BŽ122. Klebono žodžiai taip pàveikė minią, kad daugelis žmonių ašarojo NdŽ. Rašomosios kalbos įtakos nepàveiktas NdŽ. Tokiomis priemonėmis jų nepavei̇̃ksi DŽ1. I kariuominė jo nepàveikė: koks išėjo, toks parėjo Jrb. Nuo tolo [kalbėjo] nabagiukas (kunigas), kad toji šiltinė nepavei̇̃ktų Kvr. Tos visos žolės pàveikė tą polypą (polipą), i jis bemat sumažėjo Smln. Giedodami dainuodami mes paveikiame ir atskiras kūno dalis, jeigu skamba skirtingi balsiai Vd. Gerumu mane labiau paveiksi negu barimu V.Krėv. Apskritai galime valdyti žmogų, jei tik sugebėsime paveikti jo jausmus rš. Kastulio mirtis taip paveikė tėvus, jog visi bijojo, kad ir jų netektų Vileikon vežti A.Vien. Paveikdavo ne žodžiai, bet ji pati savo asmeniu, savo artumu ir tais jausmais, kurie pamažu kerojosi abiejų širdyse V.Myk-Put. Įrodymais galima paveikti protą, bet ne aistras rš.
^ Geruoju ir velnią paveiksi KrvP(Rs). Aštra kalba nepaveikia, tik suerzina KrvP(Ašm).
nepaveikiamai̇̃ adv.: Pasileido jauni nepaveikamai̇̃ Krš.
ǁ padaryti neigiamą poveikį: Plaučių vaistai pàveikė širdelę, oro maža Stk. Tas lakstymas ma[n] akis pàveikė – paraudonavo Jrb.
ǁ apsvaiginti: Su juom (degtine) reikia atsargiai – gali pavei̇̃ktie Smal. Gėrimas pàveika – nebė[ra] žmogaus Rdn. Kad alutis nepaveiks, arielkytės daugiau reiks NS487.
^ Alus muni nepaveiks, man dar midaus reiks S.Dauk.
5. tr. Alz, Rd įstengti, pajėgti, galėti: Vaikas nepavei̇̃k risti akmenį J. Kad mažas būt, įlupčia įvedus gryčion, ale kai didelis – nebepaveikiù Alks. Kult ti jau susideda: tai kad vienas, trys ar keturi [šeimos] negi pavei̇̃kia iškult Kpr. Kai tau bus bloga, kai nebepaveiksi ko, tai tik sutriūbuok šita triūbele – aš pribūsiu [padėti] (ps.) rš.
6. tr. I, M, KŽ, Plšk, Lnkv, Zr nugalėti, įveikti, nurungti: Kažin kuris kurį pavei̇̃ks NdŽ. Katras katrą pàveika, tas i laimė[ja] Trš. Par kiaurą dieną mušdamos negalėjo nė katrie katrų paveikti M.Valanč. A norat karūmenę pavei̇̃kti? Pj. Ai, eikšen, kibkiavos, regėsiam, be tu muni pavei̇̃ksi Skd. Vištos vanagas nepavei̇̃ks, tik mažus paukščiukus gaudo LKT103(Klm). Katė dabar jau tarės visų žvėrių ir visų paukščių karaliu tapusi, kad tokius galingus valiojo pavei̇̃kti PP26. [Kalnėnai ir žemaičiai] mokės nu pat mažų dienų kaip ginties ir kaip neprietelių paveikti S.Dauk.
| prk.: Daba da speigas pàveika saulę Trk. Girioje medžius žemus ir stambius regėjo nu vėtrų ir audrų nepaveikamus S.Dauk. Šitie švelnūs žodžiai galutinai pàveikė mergą NdŽ. Jorė atejusi paveika badą, kursai kaipo smakas vis ryja žmonis ir gyvolius S.Dauk.
^ Savęs nepergalėjęs, ydų savo nepaveiksi M.Valanč.
| refl. NdŽ.
7. tr. Mrc, Jrb nuvarginti, nukamuoti: Pàveikė tas vyras, nebnorėjau nėko, paėdė širdį DūnŽ. Žinai, mušeika buvo, paveikti̇̀ visi buvo Krš. Tie visokie rūpesniai ir pàveika žmogų Vkš.
◊ ši̇̀rdį pavei̇̃kti labai įgristi, įsipykti: Tokia grizli, pàveikė mun ši̇̀rdį Krš.
parvei̇̃kti, -ia, par̃veikė
1. tr. K, NdŽ, KŽ galynėjantis pargriauti.
2. žr. perveikti 1: Visi jį (vaiką) parvei̇̃kia, bijo eit vienas ūlyčion Lel. Nors mes visi eisim, ruso neparveiksim BsO264.
| prk.: O kol tinginio anas neparvei̇̃kia? Aln.
◊ ši̇̀rdį parvei̇̃kti NdŽ įpykinti, įerzinti.
pérveikti, pervei̇̃kti, -ia, pérveikė Slm, Kpr
1. tr. H163, Q541, R, MŽ, Sut, N, K, NdŽ, KŽ, Pn, ČrP nugalėti, įveikti, pergalėti, nurungti: Anuodu párveikė viens antrą J. Kiek anie (uošviai) yra veikę, ale nepárveikė munęs, nepasideviau DūnŽ. Tu visur párveikei aną, i viskas Trk. Vagys párveika valdžią – neteisa žulikų, kuliganų! Rdn. Jei kas kovodams pasidės, karalius to vaikus penės, teperveik jis visus RD190. Tuom krauju perveikiu aš visas gaujas velnių PG. Rankose Moiziešiaus buvo galybė viską perveikianti Tat. Nuėjo ji į virtuvę, norėdama perveikti savo priepuolius LzP.
| prk.: Bus laikas, kad nu jo užgautas ir skausmų parveiktas išpažinsi, jog žmogus esi S.Stan. Sirgo žmogus, buvo ligos párveiktas Kl. Įsigalėjusi liga ilgai kovojo su jo stipriu organizmu, kol pagaliau parveikė LzP. Šiaip taip su sveikata laikaus, jei karščiai neparveiks Žem. Ans manė degtienę párveikti, ale aną párveikė Krš. Jau ir tave senatvė párveikė Skr. Saulelė plėšės per miglą ir kas kartas karščiau kaitino, bet miglos niekaip neperveikė Žem. Žadėjo į sukaktuves visai neiti, bet smalsumas perveikė – atėjo J.Paukš. Krienas riebumą párveikia Erž.
^ Liga ne boba – neparveiksi LTR(Grk).
| refl. Vaižg, NdŽ: Negaliu pársiveikti J.
2. intr. Vrb pasigalynėti, išbandyti jėgas, susiimti.
| refl.: [Buliukas] pasitiko ne vieną, kuris jam nenorėjo iš kelio trauktis: su tais reikėjo persiveiktie Tat.
3. intr. Gmž įkyrėti, įgristi; įsipykti: Maži vaikai baisiai pérveikia Dgl. Dažni svečiai pérveikia Vžns. Seniau marti nueina vyro namuos, sveikatą padeda, visi pérveikia Lel. Teipgi pérveikia su savo kalbom Užp. Ano (karvė) pérveikdavo – gvolto muroja ir muroja Lel. Nognai tie plaukai párveika: lenda i lenda į akis End.
| refl.: Karštis labiau pérsveikia nekaip šaltis Vžns.
ǁ tr. NdŽ išvesti iš kantrybės: Marčios pérveikia sūnus, ir veža tėvus ubagynan Adm. Kad tu ir pérveiki mane su tuo savo verksmu Ut. Perveikei tu mane su savo tuo prašymu Ktk. Tavo ašaros ligi kaklo mane pérveikia Ut.
| refl. Ut: Savi vaikai močiai nepérsveikia Trgn.
4. tr. ŠT285, NdŽ nuvarginti, nusilpninti, iškamuoti: Vaikali, aš jau párveikta, pagalum, vartoma Krš. Juzikės duktė nognai párveikė tą senąją End. Vaikai y[ra] párveikę tėvus, nebklauso tėvų Šts. Užspausk tą aradijikę, tėvas párveiktas, pyksta Rdn.
| prk.: Ir rasa padaro žemę labai vaisinga ir atgaivina pavytusias žoleles, nuo saulės perveiktas, kad jos savo galvas jau nuleidž srš.
| refl. ŠT285, NdŽ, KŽ, Klk, Šts: Pársiveikiau bedirbdama Kv. Pársiveikęs su darbais, toks snaudulingas Krš. Pársiveikė su tiek vaikų i mirė Rdn.
5. refl. susidoroti su darbu: Jin nepersivei̇̃kia su kiaulėm Lnkv.
6. refl. persimušti (apie kvapą): Kvapas pársiveikė Rs.
7. tr. Slm įtikinti, kad darytų kitaip, priversti kitaip elgtis, perkalbėti: Kaip jis galvo[ja], teip i dirba: jis nepárveikiamas Ar. Kas ją pérveiks, kad sykį užsispiria Plv. Ko nedarė, ir apkuldavo, vis norėjo pérveikt Sdk. Mudu ją párveikt eisiva Jrb. Nenoria gult [ligoninėn], nu tai pérveikė, paguldė Kpr. Nors ir tikinčių tėvų, vaikai jau pérveikti (nebetiki) Rk.
| refl. tr.: Pargalėk savi pats ir parsiveik ant tokių tėviškų žodžių P.
◊ ši̇̀rdį pérveikti
1. labai išvarginti, įkyrėti: Tas nėkšas pérveikė mano ši̇̀rdį Sr. Párveikė ši̇̀rdį tas muno vyro gėrimas, nebgyvensiu, skirsiuos Vkš. I šiaip, i taip gali dirbties, tik nepárveik širdiẽs Krš.
2. Vkš pervargti: Kam mamai tų dantų? Kol sudėsi, ši̇̀rdį párveiksi i numirsi Krž.
3. priversti ką daryti: O jeigu tie visi regiamys davadai dar tavo širdies neparveika ant drįsimo išpažinti savo griekus, dar vieną daiktą priminsiu P.
pievei̇̃kti, -ia, pi̇́eveikė (dial.) Sg, Kin žr. priveikti 1: Didelis y[ra], neita pyvei̇̃kti Klp.
pravei̇̃kti, -ia (pràveikia), pràveikė
1. intr. Ds praleisti kurį laiką dirbant: Tep pràveikiau cielą dieną ir nepriguliau nei kiek Dv.
2. tr. Kos37, N įveikti, nugalėti: Gera moteris pravei̇̃ktų – kiek jam tę reikia Grk. Šimts jūsų tur dešimtį tūkstančių praveikti RB3Moz26,8.
^ Kartais ne didelis mažą, o mažas didelį pràveikia Vdžg.
3. tr. perginčyti, įtikinti: Aš pràveikiau aną, t. y. prastičijau J.
privei̇̃kti, -ia (pri̇̀veikia), pri̇̀veikė
1. tr. O, Rtr, Š įveikti, nugalėti: Priešą privei̇̃kti DŽ. Aš tuoj jį priveiksiù, kad anas ir didesnis Ut. Dvarponių vaikai privei̇̃kdavo kaimiečius Krč. Pažiūrėsim, katras katrą privei̇̃ksim Vrb. Aš jo (vyro) nepriveikiù, bijau kliudyt Lel. Toks senis, o sūnų da vis tiek privei̇̃kia Skp. Klebonas pamatė, kad jų neprivei̇̃ks, tų baudžiaunykų LKT302(Sv). Gražumu viską priveiksi̇̀ Dg. Steputis mušė mušė ją (raganą), kol pri̇̀veikė (ps.) Grnk. Ka tokio varložio nepri̇̀veika, ką paskiau bedarys End. Cupt už ragų [velniuką], pri̇̀veikiau aną Všv. Ana eidavo liuob par mynes su vyrais grumties, mažai kas aną privei̇̃kdavo Kv. Katinas pri̇̀veikė šešką Lel. Toks čia ir šuva, kad katinas privei̇̃kia Ob. Nu aš nepriveiksiù avinuko (ps.) Brž. O kieno viršus, to ir kalba platinasi, nurangdama (= nurungdama) kalbą priveiktõsios giminės LTI419(A.Baran). Jeigu patsai save gerai priveiksi, visa kita lengviaus apgalėsi A.Baran. Štai tau džiaugsmas: priveiksim poną, nebeisim dienų, dar, žiūrėk, daugiau užkraus Žem. Didysai Juras visus priveikdavo mintynio Vaižg. Koks gi tu bajoras, kad negali bobų priveikti V.Krėv.
| prk.: Kartais Vincas eidavo baimę priveikęs pas Plokštienę žolių rš. Vargas privei̇̃kia viską: i meilę nugali Nm. Privei̇̃kti savo geidulius NdŽ. Senatvia visus pri̇̀veika Krš. Musėt negalia privei̇̃kt manęs giltinė Žg. Žmogų viskas gi privei̇̃kia: ir išgąstis, ir karas Trgn. Sako, puslitris viską privei̇̃kia Pnd. Bet smalsumas priveikdavo, ir jie, visi užtirpę, stypčiodami gretindavos į pirkelę Vaižg. Mergaitės, miego priveiktos, sugulė rš.
^ Ir musia jautį privei̇̃kia, kai vilkai sugauna Pnd. Basliu velnio nepriveiksi LTR(Ul). Devyniuos gaidžio nepriveikia KrvP(Dkk).
neprivei̇̃kiamai adv., nepriveikiamai̇̃ NdŽ.
| refl.: Ė abu ir suskabino glėbiuose, pradėjo mintis. Niekaip neprisiveikia rš.
ǁ peršnekėti: Kitam kaime buvo pagarsėjus labai graži mergina, kuri pasižadėjo eit už to, katras ją ant kalbos priveiktų LTR(Kp). Jau kad boba ažsispyrė, tai jos nepriveiksi̇̀ [kalba] Ds. Nepriveiksi̇̀ jos ant šnekos Km. Uošvė privei̇̃kia žentą [kalbomis] Grš.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ galėti, įstengti, pajėgti: Ar tu priveiksi̇̀ tris pūdus pakelt Jnšk. Neprivei̇̃kiam suvaldyt, metinis jaučias Šmn. Prie kaimo mat didelio kiaules, karves reikia ganyt, nebeprivei̇̃kia mažiutis [piemuo] Ps. Galvijus ganom toli, nebepriveikiù viena vedžiot Lel. Musios uri uri, nepriveiksi̇̀ išmušt Adm. Jei tiktais nepriveiki̇̀ užlėkt [karvėms iš priekio], tenajos jau kas negerai, nu tai tuoj su tom ašarom ir ginamės Dj. Nebepri̇̀veikė rudenį sutvarkyt linų Sl. Elžbieta do privei̇̃kia nueit ant Vaškus Grž. Aš in krautuvę nepriveikiù nueit – sunku, jau senybė Slč. Anas led pri̇̀veikė jį išstumt iš vežėčių Sv. Par dieną nepriveikiù būt nevalgius Rd.
| Pušinę šluotą užsimauni ant pagaikščio, iššluostai [duonkepę krosnį], jeigu da galas juodas, tada duona neprivei̇̃kia gražiai kept Skp.
^ Lenk medį, kol jaunas, paskui nepriveiksi LTR(Rk). Lenk vaiką, kol priveiki̇̀ Ds. Lenk medį, kol dar prilenki, bausk vaiką, kol dar priveiki LTsV162(Plng).
ǁ tr. įstengti (suvalgyti): Vienas nepriveiksiù tokio bliūdo košelienos Ut. Kad nepriveiksi̇̀, šuniui ataduok Sdk.
| Nusipirkau silkių, nepri̇̀veikiau suvalgyt, sugedo, išmečiau Rk. Aš tų barščių nepriveiksiù išvalgyt Kair. Da nepriveiksi̇̀ išgert, kiek man to gėrimo yra Ps.
| Dabar liepė atnešt skrynelę mėlyną. Iš tos rijo rijo [ponas] piningus, bet nebepriveikė BsPII197.
ǁ tr. įstengti sutvarkyti, suvaldyti: Vaikas didelis, išdykęs, nepri̇̀veikiu Mrj. Neprivei̇̃ks mūsų karvės niekas Sv. Kumelio nepri̇̀veikė ir nudvėsė nuo plaučių uždegimo Ut. Musios priveikti labai vargu J.Jabl.
ǁ Ps įstengti, pajėgti padaryti, padirbti: Visų darbų nepriveiksi̇̀ Ds. Jeigu aš nepriveikiù, aš nedirbu Skp. Viena mašina nepri̇̀veikė, tai dvijai traukė Vžns.
| Šernai privei̇̃kia net tvoras Rud.
^ Ką boba padaris, tai nė velnias nepriveiks LTR(Rm).
| refl.: Jau mes labiau pri̇̀sveikiam Db(Lp).
ǁ refl. susidoroti: Neprisiveikiù su darbais Ds.
3. tr., intr. daug pridirbti, pridaryti: Viskas, kas čia matosi, jos pri̇̀veikta Strn. Jau jos pri̇̀veikta, tegu vaikai veikia Klt.
^ Jis tiek priveiks, kiek šuva priverks LTR(Brt).
4. tr., intr. pabaigti atlikti, padaryti: Čia darbų nepriveiksi̇̀, vieną dirbi, dešim laukia Aln. Darbo nepriveiksi̇̀, darbas žmogų priveikia Šmn. Priveikė darbus, i amen Tr. Privei̇̃ksu: jau greitai sviestas pasidarys, grūdukai rodos Rdn.
5. tr. išdirbti, paruošti sėjai: Aš išmokysiu žemę priveikti, kad užderėjimas būtų geresnis V.Kudir.
6. refl. Lš prasimanyti (pinigų): Tai, Dievuliau! Iš niekur skatiko nepri̇̀sveikia – negali sau autuvo nuspirkt! dz.
7. tr., intr. NdŽ privarginti, prikamuoti, prialsinti: Jis mane pri̇̀veikė su tuo darbu DŽ. Ale tik jau tas senis vaiką pri̇̀veikė [darbe] Rs. Jis mane priveikė ilgoms pradalgėms Šll. Judrybė, pašėlybė vaiko: dešimties metų visus pri̇̀veikė – kas būs toliau Krš. Musys tavi pri̇̀veikė, kad teip ankstie atsikėlei Šts. Taip mane priveikei, kad aš suvisu į durnių pavirtau Sz.
| prk.: Tiktai tie mokslai pri̇̀veika, kol į tą galvą sukala Bdr. Prỹveikė senūsius tie spragelai Vn. Liga žmogų šarpiai pri̇̀veika End. Teip silpna širdis – tatai ta gavėnė privei̇̃kusi buvo biškį Ms. Kiek liuob privei̇̃kti tos pjūtys: pjaus paširdžius Kl. Linai privei̇̃kdavo, anie darbo priimdavo daug Krž. Dėl sniego stokojimo yra šioj žiemoj kviečiai visai nušalę, o rugiai ir didžiai priveikti yra LC1883,11.
| refl. NdŽ, DŽ1: Teip prisi̇̀veikiau, kad bos bos parėjau Šk. Prisi̇̀veikė bemokydamos, dabar ėda daug Krš. Prisi̇̀veikėm baisiai su tais grioviais Šts. Kitą metą neprisivei̇̃ksi gal tiek: mažiau žemės būs Trk.
| impers.: Teip liuob prisivei̇̃kti rugius pjaunant, kad abim kojim liuobu lipti į lovą Ms.
8. tr. Rdn pakankamai, daug barti, uiti, ėsti: Kiek ta uošvėnelė yr[a] muni privei̇̃kusi, negaliu ir pamislyti Krš. Jo nėkas neprỹveikė Vn.
9. tr. Dkš, Kp priversti, prispirti, prispausti: Privei̇̃kti, prispirti I. Aš jį privei̇̃ksiu J.Jabl. Kai jį priveiki̇̀, tai atiduoda Jrb. Su lazda pri̇̀veikė i jį Gs. Nu ką gi, klebonas buvo pri̇̀veiktas čigono ir turėjo atšaukt savo tokių nuodėmių atpirkimo paskyrimą Pl.
suvei̇̃kti, -ia (sùveikia), sùveikė
1. tr. VŽ1905,255 atlikti, padaryti: Nieko aš ten nesùveikiau DŽ1. Da nieko nesùveikiau, be pinigų einu namo Pl. Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
2. tr. įveikti, nugalėti: Nesuvei̇̃ksim mes jo, labai stiprus KŽ. Ne tau mane suvei̇̃kt! Ss.
| prk.: Duoda valgyt, ko nereikia ir ko pilvas nesuveikia O.
3. tr. NdŽ įstengti, pajėgti: Led sùveikiau nudirbti J. Sakau, gal čia ne auses, ale protas nesùveikia paimt, ką jis sako Vlk.
ǁ DŽ1, Šts, Slnt įstengti suvalgyti: Toks didelys tas obūlas – nebsùveiku Dr. Ar suveiksi kiaušių tuziną? Plng.
^ Duonos nesùveika, jau pyrago gedau[ja] Lkž.
4. tr. NdŽ suvarginti, nuilsinti, nukamuoti: Aš kritau nuo vežimo, o tai tas mane sùveikė didžiai Vlkš. Sùveikiau savi kestes su šiaudais par kūles benešdama Šts.
5. intr. susiderinti; prisitaikyti: Visi žmonės, tik ne su visais gali suvei̇̃kt Vl.
| refl. NdŽ.
6. intr. SkŽ290 imti veikti: Suveikė automatinė kontrolė rš.
užvei̇̃kti, -ia, ùžveikė
1. tr. uždirbti, užpelnyti: Ką ažùveikia berniukai, mumim gana, užtenka viso LKT397(Arm). Senas neažuveiksi̇̀ pinigo Dv. Ažuvei̇̃kt neažveiksi̇̀ nieko LzŽ. Neažuvei̇̃ksim – nevalgysim Dv.
| refl.: Dar anas eina darban, tik sau ažusvei̇̃kia LKT357(Dv).
2. tr., intr. NdŽ, KŽ, Škt, Krs, Vj įveikti, nugalėti: Tegu pasirungia – kuris kurį užvei̇̃ks? DŽ1. Žmogus viską užvei̇̃kia Ėr. Kiaunės sudrasko visus gyvuliukus, katruos tik užvei̇̃kia Rm. Zėbrą užveikia tik vienas liūtas, o nuo visų kitų skernagių jis lengvai atsigina Blv. Mat kad jaunas Stasiukas vigrus: anė kaip aš jo užvei̇̃kt negaliu Mžš. Nė tas tą, nė tas tą neužveikė – viensyli abudu LTR(Bsg). Kad kas kieno valgytą kąsnį paėmęs suvalgo, tai tas tą užveiks LMD(Sln).
| prk.: Mes gi įsitikime, kad pajėgos išminties ir turto, susidėjusiu į bendrystę, užveiks žydus, ir tuomi veikiaus, juo mažiaus randasi pas žydelius išminties ir piningų A1884,141. Naujieji giedoriai užveikė TS1903,9.
| refl. tr., intr.: Kai susiima, tai neužsivei̇̃kia DŽ1. Vėlėsi kuris kurį užsiveikdami Grž. Veselninkai nebešoka, bet žiūria į tuos [muzikantus] ir juokias: tegul, katras katrą čion užsiveiks Sln.
ǁ tr. peršnekėti: Jos niekas neužvei̇̃kia – baisus liežiuvis Ktk. Da mat negimė, kas ją an kalbos užveiktų̃ Sdk.
3. tr. NdŽ, DŽ1 įstengti, pajėgti: Nebegalim, neužvei̇̃kiam karvutės nė pamilžt, nė pašert Bsg. Vienas neužvei̇̃kia kiaulių suvaryt Ėr.
ǁ įstengti padaryti: Kad nebeužvei̇̃kia tų darbų Pšl.
4. tr. privarginti, prikamuoti: Ùžveikė [darbai], turėjau gultis gulėt Pjv.
| refl. NdŽ: Ažsi̇̀veikiau visądien [dirbdama] Ml. Turi bendrą knygynėlį, kuriuo visi naudojasi ir skaito neužsiveikdami rš.

vei̇̃kti, -ia, -ė
1. tr., intr. SD119,28, SD38, Q625, H, Sut, D.Pošk, I, M, LL29, Rtr, ŠT127, Š imtis kokių veiksmų, darbų, daryti: Ką veiki̇̀? – Bevargstu K. Ką veikęs? R, R338, MŽ, MŽ453. Prastą veikiu N. Ką danguj beveikia mano tėveliai? (ps.) J.Jabl. Be pinigo nieko tenai nevei̇̃ksite J.Jabl. Tau čia nėra ko vei̇̃kti NdŽ. Ji kažką paslaptomis vei̇̃kia NdŽ. Penki vaikai buvom mes, trys broliai, dvi seserys buvo – tai ką te veiksi̇̀ namie?! Skp. Iš vystyklų pasėmė vaiką i užsiaugino – vis turia ką vei̇̃kt žmogus Jrb. Kai jau dieną miegosi, ką naktį veiksi̇̀? Trgn. O mudu du senuku, ką mudu vei̇̃ksiva Snt. Reikia vis kas vei̇̃kt, kad ir senam Klt. Lietus lyja trečia para, tai lauke nėra kas vei̇̃kt Krs. Nė[ra] ko vei̇̃kt mieste: nė pirkt, nė parduot Mžš. Ka neturi ką vei̇̃kt, darbų pačiam reik susirast Jrb. Ką veiksi par Naujų metų dieną, tą veiksi par visus metus LTR(Šd). Piemuo ne ką vei̇̃kė, tai šakalius kišo [žibinti] Ar. Čia nėr ką vei̇̃kia Ob. Neturit kas vei̇̃kia, tai riejatės Žl. Jei namuosa ką veikt turėtų, tai pas susiedą nesėdėtų Lš. Nėr kas vei̇̃kia be audimo Aln. Neturi ką vei̇̃kt – pirštą kirbyk (juok.) Slv. O ką gi veiksi̇̀ daugiau, kad negult Pn. I ką mes be tėtės vei̇̃ksme?! Prnv. Ką jau vei̇̃ks tas vyturėlis parlėkęs, ka tep daug sniego Vlkv. Jam Dievas pasakė, kad viską čia gali veiktie, tik in šitą vežimėlį nesėsk BsPIV34(Brt). Ką veikdamas, jis (Jablonskis) vadovavosi ne savo nauda, bet visuomenės reikalais J.Balč. Ūkininkai pradeda rūpintiesi, ką veiks be šeimynos rš. Pasakyk tu man, mielas paukšteli, ką ten bevei̇̃kia mano bernelis (d.) Grl. O ką tu veiki, jauna mergele? – Šluoju darželį, sulaukiau svetelio LTR(Ob). Ko tep sėdi, mergužėle, ko nieko neveiki̇̀, pasirėmus an rankelių ko tep gailiai verki? DrskD204. Bernužėli dobilėli, ką veikei̇̃, ką veikei̇̃, kol’ subatos vakarėlį pas mane neatėjai? (d.) Plm. Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksim?! LTR(Brž). O ką tu veiki, oželi mano? – Pikliavojau rugius, kviečius, panyte mano LTR(Nm). Ašara Dievo aky, Lietuva, ką Tu veiki? J.Marcin. Ir tada mumus nepasakysi, kaip tatai išsimano, ką tu veiki BBEz24,19. Trumpai sakant, nedera šventėje nieko vei̇̃kt, kas turėtų garbei Dievo pagadint DP340. Be paliaubos dūšia mūsų kruta ir veikia ką pagal savo prigimimo SPI93. Geras mokytojau, ką veiksiu, kad apturėčia amžiną žyvatą? Ch1Luk18,18.
| Ar tu ir stropiai dirbi? – O ką vei̇̃ksi nedirbęs K. Ką veiksim negelbėję N. Ką veiks nežinojęs, juk ne kugelis galvo[je] kepa LTR(Vdk). Ką veiks neverkus, lylio, našlaitėlė būdama, lylio LTR(Tj). Ar velnią veiksi nepykęs BsPI43(Rg). Smalą gi veiksi̇̀ Žl. Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti Žem. Kad ir perplyštų bešaukdami, nieko neveiks J.Jabl. Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn.
^ Ką veiki? – Pradėtą baigiu LTsV851(Klvr). Ką vei̇̃ksim? – Gi tave peiksim Srv. Ką bèveikat? – Tą nuvei̇̃kę, kitą grobam Šts. Kuris nieko neveikia, to nieks i nepeikia LTR(Kš). Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda ir išeina į niekus M.Valanč. Ką tu, ožy, veiksi prieš avis Tlž. Ką veiks kiaulė bažnyčio[je], – žirnių nėra, knist negali LMD(Slv). Vasara klausia, ką žiemą veikei KlK42,78(Aln).
| refl. tr., intr.: Ką veiki̇́es (kaip sekasi)? KŽ. Padė Dievas, mergužėlė, ką tu čia veikiesi? JV780. Ką Dievas kadai su mumis veikė ir kas dabar veikias, ir kas paskui vei̇̃ksis, idant nė vienas daugesn neiškalbinėtųs DP352.
ǁ tr. atlikti, padaryti: Bet vienas raštininkas niekumet to darbo neveiks (patarlių nesurinks) M.Valanč. Eikit į darbą čia juokų nevei̇̃kę! Dkš. Kas nežino, kaip siaučia ir apnirtus ko neveikia rūstybė žmonių? SPI106. Mes girdime, jog nekurie tarp jūsų be rėdo vaikščioja, nieko nedirbdami, bet nereikalingus daiktus veikdami Bt2PvT3,11. Daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia SPII62. Pažvelkime da, koksai tai veikalas, kurį čia veikia Išganytojas Gmž. Aš nežinau, ką su tais piningais vei̇̃kti KII40. Ką tu vei̇̃ksi pinigais? Snt. Ką tu su tuomi pradėsi, vei̇̃ksi? KBI30. Kad nebegalėsi dirbt, ką gi veiksi̇̀ su tuo karve Mžš. Dėdytės, ką gi veikstà su šita ugnyte (ps.) LKT322(Vžns). Ką su judiem vei̇̃ksi, ka judi vandenio bijota PnmŽ. Ką aš veiksiu, ką ašiai darysiu su mažais vaikeliais? JT252. Oi berneli dobilėli, ką tu veiksi aukso žiedais? LB155. Ką veiks sesė rūtelėms, seserėlė rūtelėms? JD180. Ką mes vei̇̃ksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim! – Ką mes vei̇̃ksim aukso irklu? – Aukso irklu besiirsim! – Ką mes vei̇̃ksim tavim jauna? – Tavim jauna besidžiaugsim! d. Abejavau, ką veikt su tuo daiktu Ch1ApD25,20. Girdėjome, ką Dvasia Š. su pasauliu daryt turėjo, klausykimėg vėl, ką tur vei̇̃kt su ištikimaisiais Viešpaties DP217. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: – Ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4.
ǁ A1883,130 dirbti: Vei̇̃kti visokius darbus NdŽ. Pilvas pragaras: per vasarą veiki̇̀ veiki̇̀, per žiemą pervarai Ad. Gal dar tėveliai vei̇̃kia da an darbo? Ad. Neinu an lauko vei̇̃kt, namie veikiù Dv. Sibiriuj anys vei̇̃kė labai sunkiai: smalą rinko Ad. Pradėjom sunkius darbus vei̇̃kt Švnč. Negaliu nieko vei̇̃kt galva Klt. Kelsies rytelį nebudinta, veiksi̇̀ darbelį dai neraginta, prausi burnelę be [v]andenelio (d.) Ml. Imkie siratelę, biedną varguolelę, tai turėsi, bernaiteli, kam darbelis vei̇̃kia (d.) Dglš. Jumus lieps daryti, ko aš jumus užsakiau neveikti PK123. Apsakys žmonėmus, visur esentiemus, darbus didžius Dievo veiktus per prajėvą SGII30. Aš dvejus metus pas ją veikiaũ LKKIX199(Dv). Jau septyniolikiai metai, kap vei̇̃kia fermoj duktė Ml. Reikia vei̇̃kt, tėvai neleidžia mokyklon Ad. Anas kalviu vei̇̃kia Pst. Mano atminty dar vei̇̃kė daraktoriai Vlkv. Kunegai patys nebgalėjo veikti darbo apei jų dūšių išganymą M.Valanč.
| refl. NdŽ: Dar̃ tik vei̇̃kiamės, bulbas sodinam Dv. Mamunė vei̇̃kas, o aš ilsuos Šts.
| impers.: Čia daugiausia vei̇̃kiasi, tai ir dulkių daug Dv.
ǁ tr. N, NdŽ dirbti, taisyti sėjai (žemę): Žemelę vei̇̃kiam arkliu Ad. Ėmėm an pusės žemę ir vei̇̃kėm Pst. Ilgus metus vei̇̃kė vis iš trečioko: dvi dalios sau, ė trečia buvo valstybei Str. Dar pirma vei̇̃kė tą lauką, o paskui ažuleidė krūmais, medžiu Dv.
| refl.: Kada laukas vei̇̃kėsi ingi Klevyčią? Dv.
2. intr. ŠT29 elgtis: Taip vėl ir mes klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn širdyje jomis saugodami žodį Dievo širdyje mūsų ir veikdami pagalei jį DP493.
| refl.: Ir mokia juos, kaip turi vei̇̃ktis prieg dvari jo DP434. Kaip ten Christus turi turėt vietą, kur niekas krikščioniškai nevei̇̃kias DP71. Ė viešpates kaip tur su šeimyna veiktiesi? AK68. Dvasia veikitės o geidulių kūno nepildysite DP553. Dievobaimingai, kaipo krikščionams pridera elgtis ir veiktis Pron.
ǁ užsiimti, bendrauti: Jau ana vei̇̃kia ir vei̇̃kia su berniukais Dv.
ǁ refl. Sut, I, NdŽ gyvuoti, laikytis: Sveika, kūma, tu kaimynė, o kaip tu veiki̇́esi? JD330.
3. tr. gaminti, daryti (konkretų objektą): Ką tu veiksi, kai man’ paimsi, iš mano šilkų šakelių? LLDII61. Ką jūs vei̇̃ksit iš aukselio, iš aukselio žiedužėlių? (d.) Alvt. O ką jūs veikste iš mano šakų, iš mano liemenelio? RD39.
4. intr. imtis veiklos, rodyti veiklumą, būti aktyviam: Vei̇̃kti bendrai, išvien NdŽ. Pagal įstatymą vei̇̃kti NdŽ. Kai ateis laikas (metas) vei̇̃kti NdŽ. Vei̇̃kti jis vei̇̃kia, bet nieko nenuveikia DŽ. Matai, kad kas valdžio[je] – turi vei̇̃kt, nesėdėt sudėjęs rankų Mžš. Jau Mažeikiūse daugiau vei̇̃kė patys lietuviai, o čia – latviai vei̇̃kė Lc. Kad sudėtingo eismo sąlygomis nesusidarytų avarinės situacijos, vairuotojas privalo būti atidus, pastabus, ryžtingai veikti rš. Anksčiau Kupiškyje smarkiai veikė „Pavasario“ kuopa J.Balt. Vei̇̃kti prieš, priešingai NdŽ. O jūs, garbingieji riteriai, ar neveikėte prieš jį apgaule, melu ir šmeižtu? V.Krėv. Jūs norite pradėti veikti prieš vyriausybę, norite dirbti prieš ciesoriaus paliepimus? I.Simon. Jis (Jogaila) tiesiog susitarė su Aukso Orda, su šiais bendrais rusų ir lietuvių priešais išvien veikti prieš Maskvos didįjį kunigaikštį rš. Viešpatis drauge su jais (mokytiniais) vei̇̃kė ir žodį drūtino per ženklus, kurie paskui to ėjo DP225.
| prk.: Visada spaudimas eina aukštyn, teip jau alus vei̇̃kia bačkoj Kp.
veiktinai̇̃
5. intr. funkcionuoti, dirbti (apie mašinas, prietaisus, mechanizmus): Mašina tebevei̇̃kia, nesugedusi DŽ. Telefonas nevei̇̃kia DŽ1. Televizorius nevei̇̃kia, nėr kas veikt Žl. Vėjinis malūnas vei̇̃kia, kada vėjo yra Sk. Turėjom kožnas žinoti, kaip tas šautuvas vei̇̃kia Plšk. Mackevičius smalsiai apžiūrėjo pistoletą, atlošė gaidukus, čekštelėjo – veikia V.Myk-Put. Keltas per įlanką naktimis neveikė rš. Stabdis ano (sunkvežimio) nèbveikė, ans bijojo keliu bevažiuoti Bdr. Man akiniai̇̃ nèveikia (nerodo, per silpni) Nmn.
| Veikiantis vulkanas GTŽ.
ǁ apie įstaigas, įmones, organizacijas: Vei̇̃kė keliolika mokyklų NdŽ. Paštas pradėjo vei̇̃kti NdŽ. Pieninės vei̇̃kė gerai, tvarka buvo geresnė End. Be Akademijos spaustuvės, XVI a. Vilniuje pradėjo veikti ir kitos, tarp jų reformatų rš. Veikiančioji armija rš. Vei̇̃kiančia cerkvė Pariečėn ir Druskinykan Drsk.
ǁ apie žmogaus organus, kūno dalis: Dar tos akys jau būtų dar, ale ka ta širdis jau nèbveika Klk. Širdis sustoja vei̇̃kusi, ir žmogus miršta iš badaus Pns. Protas nevei̇̃kia, ir daro kitaip Klt. Tenai (užsienyje) galvos vei̇̃ka, o mas molio mynėjai Krš. Suvaikėjo protas didliai, čystai nèbveika Yl. Daug visko moku, bet galvelė nevei̇̃kia Snt. Nieko pakelt negaliu, tiesiasi rankos, pirštai nevei̇̃kia Snt. Da šita ranka jo nevei̇̃kia, o šiaip jau gerai Smln. Anam nėkas nèveika: nė kojos, nė rankos Ms. Kad ir sansenis esu, bet akys vei̇̃ka Lk. Gerklė nevei̇̃kia jau, nieko Mrj. Mu[n] skilvys nèveikia Vdk. Skrandys vei̇̃kia gerai, ant šito negaliu [skųstis] Rk. Alus kap vaistai: kap maistas pakenkia – pradeda viduriai vei̇̃kt Pv. Jau jo nervai nebevei̇̃kia Šmn.
| Mano sveikatėlė nelabai vei̇̃kia Jrb. Sveikata nèbveika jau Eig.
| impers.: Biskį nèveikė jam į galvą (apykvailis) Jrb. Lukšiu[i] pakaušy tai vei̇̃kia (galvotas), ale padaugina gert Slm.
^ Ir galva neveikia, ir rankos nieko nemoka KrvP(Erž). Jei nevei̇̃ks galva, nieko nepadirbsi Šmn.
ǁ reikštis galiai: Tas įstatymas nebevei̇̃kia, panaikintas DŽ2.
| Dvasia Š., kuryji visa visuose vei̇̃kia DP241. Apskritai galūnės trumpėjimo dėsnis ne visur vienodai veikia A.Sal. Seniau lietuvių kalboje yra veikus ir regresyvinė, ir progresyvinė asimiliacija rš. Veikiančios priežasties aplinkybė žymi realią priežastį rš. Veikiamóji rūšis Š, DŽ. Jei veiksmažodis rodo, jog veiksnys veikia, tai jis yra veikiamosios rūšies J.Jabl. Lietuvių kalboje yra atskiri veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai LKGI19. Esamasis veikiamàsis dalyvis NdŽ. Vei̇̃ktinojo veiksmo [dalyviai] Jn.
6. tr., intr. LL119 daryti poveikį, įtaką: Užgulti, spausti ką, veikti I. Oras vei̇̃kia sveikatą BŽ133. Alkoholis blogai vei̇̃kia sveikatą NdŽ. Mokslininkai tiria, kaip šios medžiagos veikia gyvą organizmą KlK14,32. Kūnas, slėgdamas kitą kūną, veikia jį jėga rš. Geri pavyzdžiai geriausiai vei̇̃kia vaiką, jo charakterį Vr. Tikėta, kad vaikui duotasis vardas gali veikti jo likimą A.Sal. Žmogus vei̇̃kia aplinkinį pasaulį, bet ir jo yra vei̇̃kiamas FT. Menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir veikia jį rš. Jo žodžiai visus vei̇̃kia DŽ. Praeitis vei̇̃kia dabartį NdŽ. Didžiausiai ją veikė tas pašėlęs noras nešioti jį, bučiuoti, myluoti Žem. Vei̇̃ka [moterys] vyrus gudrumu i liežuviu Krš. Vaiko neveikė raminimas Pč. Šaltis veikė: suskaudo vaikui širdis, pažiūrėjus į sodžių LzP. Pašautas lokys kasa snieguose duobę ir sopulio veikiamas kiša jon galvą Blv. Muzika veikia klausytojo širdies darbą, jo kvėpavimą, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir smegenų biosroves rš. Tarmes stipriai veikia literatūrinė kalba LD17. Kiekvienas kūnas yra veikiamas visų kitų Visatos kūnų gravitacijos laukų rš. Vaistas pradeda vei̇̃kti BŽ133. Greit vei̇̃kiantys vaistai DŽ1. Žolikes gali gerti i gerti, o pask anos jau nèbveika Jdr. Arbotą gerte (gerkit) tik iš pradžių, vėliau nevei̇̃ks Švnč. Jeigu sušunta pienas su medum, sako, nebevei̇̃kia nieko Kvr. Jei dūšia bus sveika, tad mumus ne viena liga kūno nieko nevei̇̃ks DP349. Jei ką mirštamo gertų, nieko jiemus nevei̇̃ks DP225.
^ Gero kunigo darbai mokina, o blogo ir geri žodžiai neveikia KrvP(Mrc). Geros lazdos reikia, kur geras žodis neveikia KrvP(Mrk).
| refl. NdŽ.
ǁ daryti neigiamą poveikį: Netikęs vanduo jį (jo sveikatą) vei̇̃kia (griauna) J.Jabl. Dantį skausta – širdį vei̇̃ka, nebgaliu iškentėti Vkš.
ǁ intr. svaiginti: Kad geriau alus veiktų̃ – mielėm padeda Pns.
ǁ tr. skatinti: Dvasia … ant nusaugojimos pikto tris daiktus mūsip vei̇̃kia. Graudumą, nužemintą maldą, atleidimą DP250. Muitinykas buvo nuteisintas … ižg to intikėjimo, kuris per meilę vei̇̃kė jamp tikrą sugrįžimą ir darbus gerus DP317.
7. intr., tr. I, BzF196, KŽ, Lnkv įstengti, pajėgti ką padaryti: Netikiu, kad aš tą akmenį vei̇̃kčiau įristi į vežimą J. Nieko nevei̇̃ksi, vaikeli, prieš tokią galybę J.Jabl. Norėjau peršokti, bet nevei̇̃kęs atsisėdau DŽ. Ar vei̇̃ksi suvalgyti? NdŽ. Jis (sūnus) parlekia nuo darbo, tai jam reik pasiliuobt: mes jau nevei̇̃kiam Grž. Prašė anąsyk: – Iškepk bulvinių blynų. – Kad mano rankelės nevei̇̃kia Snt. Motinai nesisakė nieko, bet pats daug apgalvojo, nors daug ko dar neveikė jo jaunas protas LzP. Kapai, kurių nei žiaurus oras, nei vis gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių neveikė par tiek amžių, lig šia diena išnaikinti S.Dauk. Buvo tai Margiris, karo vadas, tečiau ir tas, nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį M.Valanč. Tuo tarpu Jogaila, tapęs lenkų karalium, neveikė vienas valdyti tų dviejų viešpatysčių – Lietuvos ir Lenkijos V.Piet. Kaži kurion gryčion įeiti neveikdamas, išplėšė stogą ir įlindo Blv. Jo akių spindesio nė sutemos neveikia užgesinti J.Paukš.
| refl.: Eržvilkiškiai, neveikdamys išlyną minti, tur gerus arklius maitinti M.Valanč.
ǁ tr. įstengti suvalgyti, išgerti: Pyrago neveiksi dvare būdama Šts. Alaus žmonys nèveika Dr. Vedu tos meisos nevei̇̃ksiav ne par metus Slnt.
^ Jautį prarijęs uodegos nebveikė VP18.
ǁ tr. suėsti, suryti: Šuo kraujo būtų nevei̇̃kęs tose muštynėse Gršl.
veiktinai̇̃ adv.: Šuo ėmęs lakti pieną iš milžtuvės. Prisilakęs nebveiktinai LTR(Dr).
8. tr. įveikti, nugalėti: Kas kimba į galingesnį už savi, tas niekados to nèveikia ir gauna gėdą PP25. [Žirgas,] šerno nevei̇̃kęs, ejo šalin PP29.
9. tr. NdŽ, KŽ, DūnŽ varginti, kamuoti: Veikti, žudyti, spausti I. Pati prašė vyrą, kad neveiktų jos plačiomis pradalgėmis J.Jabl. Kaip anie muni vei̇̃ka su valgymu Krš.
| prk.: Toks lakstymas ir jaunus vei̇̃kia DŽ. Vei̇̃ka muni šilima – tokia nusilpusi Krš. Senius vei̇̃ka tie klumpiai, medpadžiai Šts.
10. intr. I, NdŽ kovoti, imtis, rungtis: Ne malda krikščionių, ne šarvais, ne kantrybe kryžeivių – nieku veikti tą dieną pryš smarkybę žemaičių negalėjo S.Dauk.
| refl. NdŽ: Įgavo drąsybę veikties su smarkiu milžinu Galijotu I.
| prk.: Vaikai turėtų savėje stiprybę veikties su piktais pageidimais I. Baimė ir viltis veikėsi anų širdyje I.
11. tr. I nuolat barti, uiti, graužti: Aš veikiaũ seserį, t. y. žodžiais skaudžiais kalbėjau J. Išginiau [vyrą], daugiau nėkas nèbveika Užv. Ko tu muni veiki̇̀, ko tu nori nu munęs! Krš. Ponas visus vei̇̃kė KlbIII247(Antz). Kaip vėjas pūtė, medžių šakas lenkė, teip mudu jaunu sviets kalbomis veikė BsO148. Kiek ji mane veikė, liežuvį laidė Žem.
| refl. Trgn: Ale jūs paklausykit, kaip bobos in valdžios vei̇̃kias Ktk.
12. tr. versti ką daryti, spausti, spirti: Marti mumis vei̇̃kia, t. y. pri darbo spaudžia, smelgia J. Užgulti, spausti ką, veikti I. Kryžiuočių ordinas, veikdamas Vilniuje per savo agentus ir šnipus pirklių pavidalu, visada ieškojo sau palankių žmonių Lietuvoje rš.
13. intr. būti dramos kūrinio veikėju, personažu: Vei̇̃kiantieji asmenys NdŽ, DŽ1. Naujoje dramoje šalia skulptoriaus Adomo Brunzos taip pat veikia sąlyginis antrasis jo „aš“, išreiškiąs vidinį herojaus sąžinės balsą rš.
14. intr., tr. SD1, I, NdŽ vaidinti (scenoje).
15. refl. Sut dėtis, darytis, vykti, atsitikti: Reikia suprastie viską, kas vei̇̃kias Smal. Kas čia vei̇̃kias? Lp. Ir kasg vienok su manim vei̇̃ksis, maloniausias Jėzau? DK143. Nežino pavargusios žmones nei numano, kas su jais vei̇̃kės ir kas tur vei̇̃ktis paskui, ir teip tamsose vaikščioja DP312. Ne kitaip su Christumi veikė̃s, tiektai kaip su kviečio grūdu vei̇̃kias DP486. Appjaustymas vei̇̃kės peiliais uolos, nes uola buvo Christus DP199.
◊ báimę vei̇̃kti nerimauti: O mes báimę vei̇̃kėm, kad vaikas nuskendo Mrj.
apvei̇̃kti, -ia (àpveikia), àpveikė
1. tr. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apvei̇̃kę, galim pailsėt Rmš. Darbo daug – darbų neapveikiù Rk.
| refl. Ad: Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį Dv. Skaudžiai apsiveiksiù Dv.
2. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Ančerius (pavardė) savo lauką apvei̇̃kia ir gamina puodus Dv.
3. tr. BzF196, LB226, K, Kel1881,40, Vd, V.Kudir, LL158, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vlkv, Trk, Šln įveikti, nugalėti, nurungti: Ar apvei̇̃ksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi? J. Ar tu mane apvei̇̃ktum, įveiktum, nuveiktum? J.Jabl. Kol vaiką àpveiki, duok (perk) Krš. Mes ją apvei̇̃ksme, pamatyste Btg. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apvei̇̃kt, surišt, o vaikai neapvei̇̃ks jo Slk. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną], o jis muni apvei̇̃kdavo Nmk. Apveikt priešą ar mirt … ketinam RD211. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau BsMtII248(Klvr). Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia S.Nėr. Ale čia anus (nedraugus) rado ir apveikė Ns1850,2.
ǁ kalba nurungti: Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs Ns1843,3.
4. intr., tr. įstengti, pajėgti ką padaryti: Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam Mrj.
ǁ tr. pajėgti suėsti: Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais Šts.
ǁ tr. Šts pajėgti suvalgyti.
5. tr. nuvarginti, nukamuoti: Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito LC1883,10.
atvei̇̃kti, -ia, àtveikė
1. intr., tr. S.Dauk atidirbti: Žino, kad aš atveiksiù Ad. Atveiksi̇̀, tai ir gausi Dv. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti Vaižg.
2. intr. Rtr, BŽ454, NdŽ, KŽ priešingai veikti, atsiginti, priešintis: Aš prieš visus vienas negaliu atvei̇̃kti, t. y. atstengti J.
ǁ LL203, FT atsakyti į veiksmą veiksmu, atsiliepti: Mes atveikiame todėl, kad kitas savo ruožtu veikia mus A.Mac. Mes veikiame religiškai todėl, kad atveikiame į Dievo veiksmą A.Mac.
3. tr. atgrasyti, atšaldyti: [Lenkai] išjuokdinė[jo] vis ir atveikė nuo lietuvių [Vilniaus krašto lietuvius] Bn.
4. refl. įgristi, įkyrėti: Mum jau atsi̇̀veikė avelės su tuo raišiojimu, tai daugiau nebelaikom Trgn.
5. refl. kariaujant ateiti: Kryžokams kovosa su senaisiais pagoniškaisiais lietuvininkais iki tenai atsiveikus, jie pabudavojo ant Ventės Rago drūtą pilį Kel1881,287.

×davei̇̃kti, -ia, dàveikė (hibr.)
1. tr., intr. Sut, D.Pošk, Rtr, KŽ pabaigti daryti, dirbti.
2. tr. Rtr, KŽ įveikti, nugalėti, nurungti: Aš dàveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, parmanginau J.
3. tr. privarginti, prikamuoti: Tai jau dàveikė mane linų rovimas Sv. Tiek dàveikė, ka mušties ėmė DūnŽ.
4. intr. įgristi, įkyrėti: Tie mažiejie (dvynukai) jam kai dàveikė, tai prašo: – Bobut, tik vieną atsinešk Prng.
| refl.: Teip dasi̇̀veikė tėvam [marti], teip dasi̇̀veikė kartu gyvent Skdt.
įvei̇̃kti, -ia (į̇̃veikia), į̇̃veikė KŽ
1. tr. padaryti: Arkliai pačtiniai pristojo, nė botagas nieko neįveikia Žem. Apejau porą sykių aplink stalą, nieko negal įvei̇̃kti, trauka sėsties, i tiek End.
ǁ atlikti, įvykdyti: Sakau, aš toks nedrąsus, aš čia nieko neįvei̇̃ksu Rdn. Velnią inveiksi̇̀ tenai an gektaro to Trgn. Tokį milžino darbą įveikei, o dabar nosį pakabinai! J.Bil. Podukra turėjo dirbti neįveikiamus darbus rš. Kiek įveikiu, tiek ir užtenka A.Gric. Suvienytomis sylomis daug įveiksime prš.
2. tr. SD1143, SD269, SGII5, Q542, R, R361, MŽ, MŽ484, Sut, I, M, Rtr nugalėti, nurungti: Įveikiu, pergaliu SD1144. Įveikt neprietelių SD288. Apgalėti, pergalėti, įveikti Q91. Miestą įveikti N. Tuomi misdamys [lietuviai] teip juos (lenkus) gebėję įveikti S.Dauk. Svietas stebėjosi iš narsumo lietuvių; jiem matėsi, kad Ringaudo kareiviai yra neįveikiami̇̀ milžinai BM105(Sb). Eikit mintynių (imtynių, ristynių), katras katrą įvei̇̃ksit Š. Ką pagriebsiu, tol duosiu, kol įvei̇̃ksiu Jrb. Ir teip tas vaikas labai drūtas pastojo, kad jį nei vienas įveikt negalėjo BsPI97(Tlž). Jonas nedrūtas vyras, aš jį įveikiù Plv. Tu visus įveiki̇̀, ale biti̇̀s nevalioji Jrb. I tą marčią aš į̇̃veikiu Žlp. Tos bobos tą vyrą tik į̇̃veikė i nieko neleido jam pavogt Smln. Arkliniai vilkai kumeliukus, teliukus pjaudavo, arklio gal neįvei̇̃kdavo Svn. Tai ne vienas vilkas gal buvo, kad jau į̇̃veikė tą jaučioką Sb. Bet atplauks smakas šešioms galvoms, nebįvei̇̃ks karalius (ps.) Žr. Susėdo kaziruot – geria tą degtinę ir žaidžia, tas vaikinas tą velnią vis įveikia BsMtI57(Brt). Daug nes kartų surišė jį pančiais ir lenciūgais, bet lenciūgus sutraukė ing trupučius ir pančius sudaužė ir niekad jo negalėjo įveikt Ch1Mr5,4. Kad kareiviai iž aukštos vietos, iž vietos, iž kalno arba iž pilies prieš neprietelius mušasi, pigai juos pergali ir įveikia SPII19. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti ChG72.
| prk.: Senatvia parvis stipresnė, visus į̇̃veika Jdr. Vyrait, tu degtienės neįvei̇̃ksi, tavi kaip šipulį įvei̇̃ks Krš. Jei ne šalo, tai buvo geriau už šaltį įveikianti dargana su šlapiu sniegu rš. Trumpos birželio mėnesio naktys negreit ir ne visai įveikia saulės šviesos prisisunkusį dangų ir žemę V.Myk-Put. Per mėnesį pakartojo jis gramatiką, įveikė visas taisykles, išimtis ir nustebino savo mokytoją A.Vien. Lanka į̇̃veika pjovėjį Šts. Ka jau dideliu išdirbimu jas (svėres) į̇̃veikei, tai – gerai Grz. Klevo neinmanoma buvo bet kuo invei̇̃kt, kap indžiūsta Brb. Kirviai tižo, pjūklai lūžo i nebį̇̃veikė tos pušies Akm. Ant žaginio šienas geriau džiūsta ir neiñveikia lietus Gdl. Apėmė neįveikiama baimė A.Vien. Žmonės dažnai įveikia kliūtis, tik jausdamiesi tikrai įstengsią jas nugalėti J.Jabl. Jis įvei̇̃kia pavojus ir sunkenybes FT. Jai pavyko laimingai įveikti daug didesnių ir mažesnių vargų A.Sm. Norint jį (žmogų) ir įveikė [Evangelijos dvasia], tai tačiau ne taip ūmai jį pergalėjo Ns1832,8. Ana (bažnyčia) viena tik antvei̇̃kia pragaro pagaires A.Baran. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti Mž189. Antiochas jų negalėjo įveikti, bet turėjo atstoti BB1Mak6,4. Velinas negal įveikti žmogaus be pavelijimo Kristaus BPII12. Heretikai … tiesos niekad bažnyčios š. visatimės pagadint, įvei̇̃kt negali DP166. Reikia ižveržt šarvus ir rūžias neprieteliui, kuriomis mus įveikia SPII17. Neieškok būt sūdžiu, jei negali įveikt neteisybių SPI22. Permanau, protu įveikiu R57, MŽ76.
^ Kas save įvei̇̃ks, tam kito nereiks Pnd. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi LTsV116(Yl). Kur pats velnias neįveikia, į ten bobą nusiunčia LMD(suv.). Kas vienam nepakeliama, tas visų įveikiama A.Sm. Ir uodai arklius įveikia LTR(Vl).
| refl. tr. KŽ: Mynėsi pusę valandos ir vienas antro neįsi̇̀veikė Š. Katras įsivei̇̃ksiva, tas laimėsiva Grš. Eikim veltynių, katras įsiveiksim Vr.
3. intr., tr. padaryti poveikį, paveikti: Ka neįvei̇̃kia šitie vaistai – kap užeina sunkumas, nežinau kur dingt Plv. Jis (J.E.Smoleris) neperstoja dvasiškai įveikti jaunuomenę A1885,154.
4. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Dirvą įveikti N.
5. tr., intr. BzF196 turėti jėgų, įstengti, pajėgti ką daryti: Ji nebeį̇̃veikė taip daug vaikščioti NdŽ. Darbą do įveikiù padaryt Šmn. Nebeįveikiù [vandens atsinešti] žiemą, tai sniego sušildau ir valgyt išsiverdu Antš. Neįveikiù to vaiko panešt, sunkus Svn. Jau neį̇̃veikia seni, tai ir neima žemės Graž. Toks dykas par dienas, o niekas neįvei̇̃kia jo į darbą nuvaryt Jrb. Du sykiu einam miškan, kiek įvei̇̃kiam atsinešt – atsinešam [riešutų] Alz. Aš jau neįveikiù malkas kapot Skr. Aš teip pavargau, kad nei arklio nebeįveikiù nukinkyt Vb. Žmogus vos vos į̇̃veikė rugius nupjauti ir susirgo Sr. Kad aš tų arų nebį̇̃veiku dirbti End. Aš viena neįveiksiù visų gyvulių apliuobt Krs. Mokėm vaikus, kiek añveikėm Tj. Tas Šliūpas įveikia važinėtis: toks senas, dar į Ameriką iškilo M.Unt(Plng). Ne, sesel, tokio pusbernio prilupt jau nebeįveiksiù Mžš. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti J.Balč. Negal įvei̇̃kt nupirkt to paršo Mšk.
| Ak, ji nežinojo, kad to griovio įveikti neįmanoma – toks jis platus ir gilus I.Simon.
| prk.: Žada žada, ale kad neįvei̇̃kia pralyt Antš. Žmonės, neįveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei M.Valanč. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti Blv.
| refl. BzF196, NdŽ: Jos jau nebedirbs, sako, nebeįsivei̇̃kia Slm. Kaip mes čia įsivei̇̃ksma be arklio apdirbt žemę Pl. Gal įsivei̇̃ksme ir vieni be talkinykų [bulves nukasti] Krs. Aš matau, kad įsiveiksiù, tai da ir dirbu Krs.
ǁ tr. įstengti sudoroti, apdirbti, sutvarkyti: Aš jau atidirbau, aš jau neįvei̇̃ksiu tų žemių Graž. Aš kaži ko šį metą nebį̇̃veiku to valdiško miško Trk. O kitims, sako, tokias normas uždeda – negal beįvei̇̃kti Trk. Namų ruoša, gyvuliai – tai da man įvei̇̃kiama, o jau prie kitų darbų nebegaliu Krs. Karvę į̇̃veikiau, da šiaip teip pamelžiau Kp. Vėtra didelė buvo ir nugriovė vieną galą – viso neį̇̃veikė Ppl. Vacius, prieš tai gerai užsikosėjęs, pagaliau maišą įveikia, metasi ant peties ir kurį laiką eina mėtomas į šalis J.Ap. Kurių (riešutų) spaustukais neįveikia, tuos dantimis kremta rš.
^ Kalk geležį, kol karšta, paskui neįveiksi, mokyk vaiką, kol mažas, paskui nepriveiksi LTR.
ǁ tr. Dkš galėti suvalgyti, išgerti: Tiek daug pridėjot, kad aš vienas neįvei̇̃ksiu Mrj. Putra sūra, negal įvei̇̃kti Pln. Da liko mėsos, da neinveikiù Žl. Taukų ciela bačka mun y[ra], šįmet neįvei̇̃ksiam Trk. Neįvei̇̃ks abiejų suėst BM5(Kp). To alaus neį̇̃veiku Šv. Į̃veika dikčium gerti šnapsą Sg. Vienu prisėdimu neįveiks visos statinės K.Bor. Ką sutiksiu, tą prarysiu, ko neintveiksiù, tą paliksiu (ps.) An.
| prk.: Jau mano dantys neįvei̇̃kia to obuolio Šk.
^ Jautį prarijęs, uodegos nebeį̇̃veikė KŽ.
| refl. tr.: Gana ir vieno [balandėlio] – didelis, kad tik įsivei̇̃kčia Slm.
ǁ Jrb, Plng įstengti nupirkti, įpirkti: Žuvis neįveikamà (brangi) Šts. Kaina buvo jau nedidliai brangi, galėjo įvei̇̃kti Vž. Ką bepijokaus, ka negalia beįvei̇̃kti End.
6. tr. išlaikyti, ištverti: Įveiką̃s darbininkas darbo nebijo Šts. Esu įveikąs karštį, galiu perties Šts.
7. tr. A1883,220, Sr įvarginti, iškamuoti, nualsinti: Jezau, kaip tas vaikas par dieną muni į̇̃veika: toks smagus i krioklys, kriupėža! Trk. Bobos juodauna iš juoko – tiek iñveikiau Klt.
| Aš paskui akis įveikiù Smln. Į̃veikiu, supunta koja Grd.
| prk.: Reikėjo viską dirbti jau teip sunkiai, tuokart baisiai į̇̃veikė End. Aš labai įveiktà darbų buvau, pražuvusi Krš. Tie liūb įvei̇̃ks musintais rudinį, tie kūlimai visoki, tie mašinavonės darbai Als. Įvei̇̃kdavo tie linai, kaip myti reikėjo Vn. Su linais šeimyną liuob įvei̇̃kti Šv. Nėkas taip nėr įvei̇̃kęs kaip spragilelis DūnŽ. Baisiai muni į̇̃veikė tas audimas Jdr. Rugiapjūtė į̇̃veikė visus Vdžg. Tas terliūzijimos į̇̃veika motriškas Krš. O tai labai į̇̃veikia tie malimai! Grz. Nėkas tiek neį̇̃veikė, kiek drabužių plovimas Lkv. Vežimai kriauti biškį į̇̃veika Pln. Žvėdų kareiviams suvalgius grūdus, o javus ant lauko ištrypus, Žemaičiūse kilo maro liga, kuri visą mūsų pusę baisiai įveikė M.Valanč. Arklius į̇̃veikiau, kol rugius užsėjau Skr.
^ Pats neįsivei̇̃kęs, kito neįvei̇̃ksi Slnt.
| refl. intr., tr. Š, Slnt: Neduok sunkų darbą, kad neįsivei̇̃ktų J. Esu įsivei̇̃kusi visą amžį bedirbdama Jdr. Par karus kiek įsi̇̀veikiau, baisu! Grd. Gerai gyvena, didliai teip i neįsi̇̀veika Pln. Ką gi įsiveiksi̇̀ – negi kūlė Ppl. Ana buvo įsivei̇̃kusi, kaip mamos nebuvo, nėkas nebipadėjo darbų nudirbti Krš. Kad įsi̇̀veikiau rugius bekirsdamas! Rs. Įsi̇̀veikėt dvi dieni iš eilės po tas bulbienas LKT142(Kin). Tiek įsi̇̀veiku, teip y[ra] blogai širdie End. Bijau, ka neįsivei̇̃ktų tas muno vaikas Krt. Įsi̇̀veikė su tais vaikiais – penkius užaugino Krš. Įsi̇̀veikiau dikčiai su tum kūlimu Kv. Įsi̇̀veikė jijė apie jį betūpčiodama, jį bemarydama Jrb. Arkliai par dieną įsivei̇̃kę, išalkę Rs. Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau IM1862,18. Kurs tikt už piningus šlūžija, tas … nieku čia neįsiveiks TP1881,1.
^ Save neįsiveikęs, kito nevaliosi Prk. Neveik kito, pats įsivei̇̃ksi Šts.
8. intr. SD125, D.Pošk, I, Š, Dglš įkyrėti, įgristi, įsipykti: Iñveikė ana par tiek laiko su savo tevernojimu Ktk. Tiek į̇̃veikė, ka nusispjovusi išejo kitur gyventi Krš. Įkyrėsu aš lig kraujo anai, įvei̇̃ksu i vienam, i kitam End. Kap invei̇̃kia šitas diedas su tuo kalve! Švnč. Tai iñveikė veselioj šito muzika, negal[ėj]au galva Klt. Baisiai anos (piktžolės) iñveikė Dglš. Lytus veikiau pagrysta kaip šiluma, greičiau lytus į̇̃veika End. Žiemą tamsos į̇̃veika Pln. Da vis pavasarį purvas ne tiek invei̇̃kia kaip rudenį Ds.
^ Boba su liežuviu labiau į̇̃veika kaip vyras su kumščia Krš.
įveiktinai̇̃ adv.: Gyvolio dūsavimas įveiktinai sunkus su didžiu nuovarginimu šonų I.
| refl.: Anas mum insi̇̀veikė Ds. Močekai da insvei̇̃ks posūnis Dglš. Ai, kaip insvei̇̃kia tas [vaiko] rėkimas, nor iš namų bėk Slk. Ansi̇̀veikė ponui gaidys, anas liepė jį anmest arkliuosen (ps.) Prng. Par ilga nėr to daikto, kad neinsvei̇̃kt Trgn. Seniau mum insvei̇̃kdavo rugiapjūtis Trgn.
ǁ tr. išvesti iš kantrybės: Nu į̇̃veikė vis tiek pat ana visus su savo toms ligoms Trk.
9. tr. barant įgrasinti: Liežuviais kitas kitą į̇̃veika žmonys Šts. Įveikiau aš sūnų, t. y. įbaráu, prie darbo prispaudžiau J.
10. tr. SD123, SD41 priversti, prispirti, prispausti.
11. refl. Šmn susitvarkyti, susitarti: Duok vaiku[i] valią, tai čia su juo neįsiveiksi̇̀ – tik plok rūron Slm.
išvei̇̃kti, -ia (i̇̀šveikia), i̇̀šveikė Rtr, KŽ
1. tr. padaryti, nuveikti: Neraštingas žmogus, ne ką ans tegalėjo išvei̇̃kti Yl.
2. tr. padaryti ką kuo (konkretų objektą): Ìšveikė (išminkė) duoną kap košę Vrnv. Mašina i̇̀šveika (iššukuoja) prasčiausias vilnas Šts. Eisiu pas kučnierių, nešiu išvei̇̃kt (išminkštinti) kailiuką Dv.
3. tr. išdirbti, atidirbti: Aš darbadienius i̇̀šveikiau, o tėvui nereikia Str.
| refl.: Jeigu neišsivei̇̃ks anksčiau, tai [bus] ilga sėdėt [kalėjime] Dv.
4. tr. paruošti sėjai (žemę): Kur žemės i̇̀šveiktos, geriau auga [javai] Tvr. Ir lauko i̇̀šveikė iš medžio (miško) Dv. Visur laukai išveikti̇̀ Dv.
5. intr. kurį laiką dirbti: Matas i̇̀šveikė trejus metus toje dirbtuvėje Sr.
6. intr. NdŽ, KŽ kurį laiką funkcionuoti, dirbti (apie mašinas): Ir mašina gali trejus metus išvei̇̃kti Š.
ǁ kurį laiką reikštis, turėti galios: Tie įstatai i̇̀šveikė trejus metus Š, KŽ.
7. tr. Š, NdŽ įstengti, pajėgti, išgalėti: Nežinau, begu išvei̇̃ksiu išgerti visą stiklelį J. Kai linai – nebeišvei̇̃kia patys išbraukt, tai samdo braukėjų PnmR.
ǁ Š įstengti suvalgyti, išgerti: Nebei̇̀šveikei šįryt putros Plt. Jei veršis neišveiks pieno, galėsi karvę pasimilžti Šts.
8. tr. nugalėti.
| prk.: Negalim išvei̇̃kt blogybių Ds.
9. tr. BŽ120, NdŽ, KŽ išvarginti, iškamuoti, nuilsinti: Neduok sunkių darbų, kad neišvei̇̃ktumei vaikų sylas, t. y. nebūtum par sylą aniems J. Tep išvei̇̃kia vaikas – neturiu kur dėties Klt.
| refl.: Aš par daug esu išsivei̇̃kusi, par daug esu dirbusi Plik.
10. tr. barant, ujant išvaryti: Ìšveikė kunigą liežiuviais Aps.
11. refl. ištrūkti, išsivaduoti: Neišsi̇̀veikiam iš darbų Dv.
paišvei̇̃kti, -ia, pai̇̀šveikė (dial.) tr. išnaikinti, iškirsti: Pai̇̀šveikė kvainykus (pušynus) Dv.
nuvei̇̃kti, -ia (nùveikia), nùveikė
1. tr., intr. Sut, LL319, Š, Rtr padaryti, atlikti: Jis nori nuvei̇̃kti didelius darbus NdŽ. Vienas daug nenuvei̇̃ksi NdŽ. Veikti jis veikia, bet nieko nenuvei̇̃kia DŽ. Be Dievo mylistos nieko išganinga negalime nuvei̇̃kti KŽ. Ar jie gali ką gera gyvendami nuveikti? J.Jabl. Kai veiki, tai daug ir nùveiki Al. Mažai ką nuvei̇̃ksi tep vėlai atvažiavus Vlkv. Viskas kantrybe padaroma: spartumu, greitumu nieko nenuveiksi̇̀ Antš. Ligi aštuoniolikos vyrų buvo, o ka jie visi į vienybę – tai daug gali nuvei̇̃kt Pžrl. Daugiau nuveiksi̇̀, didesnis ir uždarbis Dsm. Pjovimą, visa nùveikia mašinom Vžn. Be kyšio nieko nenuveiksi̇̀ Msn. Maniau kalnus nuvei̇̃kt, o nieko nepadariau Prn. Aš nuveikiau sapną (ką buvau sapnavęs) Šts. Ta pasaka yra pasakojama tims, kurie daug keta padaryti, o nieko nenùveika PP55. Vis ką vien neužsiėmę nuveikti, tas neklojas ir nevykstai S.Dauk. Ką gi gero iki šiol padirbau ir nuveikiau? Pron. Kritikai tegul dainos vertybę apsvarsto, aš nedręsu tai nuveikti TS1902,10–11. Auklėtojas be galo daug nuveikia su savo mokiniu gyvuliu Blv. Žodžiu savu V[iešpats] Christus visa padarė ir nùveikė, ką tiektai norėjo DP320. Ko negalėjo nuvei̇̃kt prigimimas, tai apžadas veikiai padarė DP564.
^ Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi VP8. Su Dievo padėjimu viską nuveiksi VP42. Ką boba nuveiks – velnias nepapeiks LTR(Pšl).
nuveiktinai̇̃ Tėvas uždavė vaikams darbo nuveiktinai̇̃ NdŽ. Savo ketėjimūse ir veikimūse, ryžusys ant ko norint, nepesnojos, neangstės, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai S.Dauk. Ižpažink nasrais drąsiai, palytėkis nuveiktinai̇̃ darbais ir regisi, jog tatai veikiai padės DP370.
| refl. tr.: Jau aš savo darbą nusi̇̀veikiau NdŽ.
2. tr. nudirbti, nudoroti: Būčiau galėjus didelį dvarą nuvei̇̃kti Nmk. Turiu traktorių – nuveikiù daug Lkš.
| refl. tr.: Kap jau svietas nuog lauko nùsveikia visa, tai kasa bulbes ir rugius sėja Dv.
3. tr. N, K, Amb, LL110, Š, KŽ nugalėti, nurungti: Aš jį nùveikiau grumdamos, t. y. pargalėjau J. Aš stipresnis ir nùveikiau žmogų, imtynių eidamas NdŽ. Katras stipresnis, tas tą ir nuveiks Ppl. Draskė draskė, visus velnius išdraskė, o to devyngalvio niekaip negali nuveikt LTR(Lnkv). Mes daug nùveikėm, sumušėm tą savo nedorą priešą Dj. Pažiūrėsme, katró[ji] katrą nuvei̇̃ks Mžš. Anuodums sylos tokios pat: nė vienas, nė antras viens kito nenùveikė Slnt. Tokie man nieko nėra nuvei̇̃kt Vj. Katras drąsus, tai ir nùveikia Dsm. Gražumu aš jį nùveikiau Šd. Tas veršiukas tą telyčią didžiąją nuvei̇̃kia Jrb. Didysis gaidys mažąjį nùveika Vkš. Nuveiktosios tautos apent atsitraukė nu jo valdžios ir gyveno po savo valdžia S.Dauk. Ir teip visados labai gudrūs ir buklūs jezavitai nuveikdavo ponus BsPII135. Ir nors drąsiai gynėsi, smarkiai kovėsi, nuveikė jį lenkai V.Krėv. Dievas kartais savuosius nustoku spaudž, netarint nuveikdams, bet tėviškai mėgindamas BPI317.
| prk.: Degtienė nùveika žmogų, nėra buvę kitaip Krš. Nuveikti sveikatą girtybe I. Ir paėmė Elzę nenuveikiamas noras tą vakarą būtinai paįvairinti Pt. Ir mūkas savo dūšioje ir kūne smertimi nuveiksiamus MT254.
| refl. intr., tr. Š, KŽ, Pnd: Abudu esam vienodo stiprumo, nė vienas negalim nusivei̇̃kti NdŽ. Eikit galėtynių, – žiūrėsim, katras nusivei̇̃ksit Grž. Tegul mušas gyvatės, žiūrėsim, katra nusivei̇̃ks Šd. Mušdavos iš pasiutimo, katras nusivei̇̃ks Ktč. Čia regime kaip yra galingas ir nuveikias tikras tikėjimas DP465.
| Žmogus turi mokėti savo nusiveikti rš.
ǁ kalba nurungti: Ir ginčydamies vienas kitą nùveikia Rs.
ǁ NdŽ nužudyti, nugalabyti.
4. tr. Nmk nuvarginti, nusilpninti: Teip širdį buvo nuvei̇̃kę [vaistai], ka kiaušinio cielo par dieną nesuvalgydavau Vdk.
| refl. BŽI139, KŽ: Vaikas tik tam karte nusvei̇̃kia, ir apigręžęs pažiūri – vėl čiužinėjas BM43(An). [Gerai šeriamas] ašvienis pri darbų spaudamas nenusiveikia ir ištũra tolimą kelionę IM1851,39. Karvė, nuosiveikusi atvesdama veršį, reikalauna atilsio ir peno IM1846,20. Žmogus … negal be krašto dirbti ir dirbti nenusiveikęs A1884,219.
pavei̇̃kti, -ia (pàveikia), pàveikė Rtr, Š
1. tr. padaryti: Tuo tarpu nerado ką įdomesnio pavei̇̃kti NdŽ. Nei aš gi žinau, nei numanau, kas man daryt, kas man paveikti, ar man jaunutei ažu stalo sėsti (d.) Š(Rš). Čia su malda nieko nepaveiksi Žem.
ǁ atlikti: Tavęs nebus, o darbai paveikti̇̀ bus Klt. Jau laikas darbus paveikti prš. Daug nepavei̇̃ksi su tiek pinigų, al va duonai, cukru[i], muilu[i] [užtenka] Mžš. Ką tu pavei̇̃ksi su šitais tūkstančiais? Rmš.
| In to medžio skylę inlindo [velnias], ir nieko negalėjau su juom paveiktie BsPIV81(Brt).
ǁ tr., intr. padirbti, padirbėti: Kap tik paveiki̇̀ ką, i nuslobsti žmogus Ad. Ką jau tu čia pavei̇̃ksi pusiau sirgdama Gs. Anas do visa ką pavei̇̃kia, šitas diedynas Klt. Vėlai atsikeli, nieko nepaveiki̇̀ Pc. Visą dieną prabadžekojau ir nieko nepàveikiau Krd. Šiandie buvo man ragaišis (kepiau ragaišį), nieko darže nepàveikiau Ėr. Mažas nieko nepavei̇̃kia, tai ir senas nieko nebevei̇̃kia Pl. Pàveikia ir važiuoja namo Dv. Kai išvarydavo ką pavei̇̃ktie, tai da ką i pasivagi Vlkv. Dieną paveiksiu, naktį atsilsėsiu LTR(Ad). Per šventes maža ką tepàveikiau: tai bažnyčios darbai, tai kitos kokios kliūtys atsirado A.Baran.
| refl. D.Pošk.
2. tr. padaryti, pagaminti (konkretų objektą): Tu ąžuoleli, šimtašakeli, ketinau aš tave kirst. – Ką tu paveiksi, ką man pakirsi, iš mano šakelių? (d.) Dglš.
3. intr. NdŽ kurį laiką veikti, dirbti (apie mašinas).
4. tr. P, Sr, ŠT50, KŽ, Trk padaryti poveikį, įtaką: Nelabai kuo jį pavei̇̃ksi BŽ122. Klebono žodžiai taip pàveikė minią, kad daugelis žmonių ašarojo NdŽ. Rašomosios kalbos įtakos nepàveiktas NdŽ. Tokiomis priemonėmis jų nepavei̇̃ksi DŽ1. I kariuominė jo nepàveikė: koks išėjo, toks parėjo Jrb. Nuo tolo [kalbėjo] nabagiukas (kunigas), kad toji šiltinė nepavei̇̃ktų Kvr. Tos visos žolės pàveikė tą polypą (polipą), i jis bemat sumažėjo Smln. Giedodami dainuodami mes paveikiame ir atskiras kūno dalis, jeigu skamba skirtingi balsiai Vd. Gerumu mane labiau paveiksi negu barimu V.Krėv. Apskritai galime valdyti žmogų, jei tik sugebėsime paveikti jo jausmus rš. Kastulio mirtis taip paveikė tėvus, jog visi bijojo, kad ir jų netektų Vileikon vežti A.Vien. Paveikdavo ne žodžiai, bet ji pati savo asmeniu, savo artumu ir tais jausmais, kurie pamažu kerojosi abiejų širdyse V.Myk-Put. Įrodymais galima paveikti protą, bet ne aistras rš.
^ Geruoju ir velnią paveiksi KrvP(Rs). Aštra kalba nepaveikia, tik suerzina KrvP(Ašm).
nepaveikiamai̇̃ adv.: Pasileido jauni nepaveikamai̇̃ Krš.
ǁ padaryti neigiamą poveikį: Plaučių vaistai pàveikė širdelę, oro maža Stk. Tas lakstymas ma[n] akis pàveikė – paraudonavo Jrb.
ǁ apsvaiginti: Su juom (degtine) reikia atsargiai – gali pavei̇̃ktie Smal. Gėrimas pàveika – nebė[ra] žmogaus Rdn. Kad alutis nepaveiks, arielkytės daugiau reiks NS487.
^ Alus muni nepaveiks, man dar midaus reiks S.Dauk.
5. tr. Alz, Rd įstengti, pajėgti, galėti: Vaikas nepavei̇̃k risti akmenį J. Kad mažas būt, įlupčia įvedus gryčion, ale kai didelis – nebepaveikiù Alks. Kult ti jau susideda: tai kad vienas, trys ar keturi [šeimos] negi pavei̇̃kia iškult Kpr. Kai tau bus bloga, kai nebepaveiksi ko, tai tik sutriūbuok šita triūbele – aš pribūsiu [padėti] (ps.) rš.
6. tr. I, M, KŽ, Plšk, Lnkv, Zr nugalėti, įveikti, nurungti: Kažin kuris kurį pavei̇̃ks NdŽ. Katras katrą pàveika, tas i laimė[ja] Trš. Par kiaurą dieną mušdamos negalėjo nė katrie katrų paveikti M.Valanč. A norat karūmenę pavei̇̃kti? Pj. Ai, eikšen, kibkiavos, regėsiam, be tu muni pavei̇̃ksi Skd. Vištos vanagas nepavei̇̃ks, tik mažus paukščiukus gaudo LKT103(Klm). Katė dabar jau tarės visų žvėrių ir visų paukščių karaliu tapusi, kad tokius galingus valiojo pavei̇̃kti PP26. [Kalnėnai ir žemaičiai] mokės nu pat mažų dienų kaip ginties ir kaip neprietelių paveikti S.Dauk.
| prk.: Daba da speigas pàveika saulę Trk. Girioje medžius žemus ir stambius regėjo nu vėtrų ir audrų nepaveikamus S.Dauk. Šitie švelnūs žodžiai galutinai pàveikė mergą NdŽ. Jorė atejusi paveika badą, kursai kaipo smakas vis ryja žmonis ir gyvolius S.Dauk.
^ Savęs nepergalėjęs, ydų savo nepaveiksi M.Valanč.
| refl. NdŽ.
7. tr. Mrc, Jrb nuvarginti, nukamuoti: Pàveikė tas vyras, nebnorėjau nėko, paėdė širdį DūnŽ. Žinai, mušeika buvo, paveikti̇̀ visi buvo Krš. Tie visokie rūpesniai ir pàveika žmogų Vkš.
◊ ši̇̀rdį pavei̇̃kti labai įgristi, įsipykti: Tokia grizli, pàveikė mun ši̇̀rdį Krš.
parvei̇̃kti, -ia, par̃veikė
1. tr. K, NdŽ, KŽ galynėjantis pargriauti.
2. žr. perveikti 1: Visi jį (vaiką) parvei̇̃kia, bijo eit vienas ūlyčion Lel. Nors mes visi eisim, ruso neparveiksim BsO264.
| prk.: O kol tinginio anas neparvei̇̃kia? Aln.
◊ ši̇̀rdį parvei̇̃kti NdŽ įpykinti, įerzinti.
pérveikti, pervei̇̃kti, -ia, pérveikė Slm, Kpr
1. tr. H163, Q541, R, MŽ, Sut, N, K, NdŽ, KŽ, Pn, ČrP nugalėti, įveikti, pergalėti, nurungti: Anuodu párveikė viens antrą J. Kiek anie (uošviai) yra veikę, ale nepárveikė munęs, nepasideviau DūnŽ. Tu visur párveikei aną, i viskas Trk. Vagys párveika valdžią – neteisa žulikų, kuliganų! Rdn. Jei kas kovodams pasidės, karalius to vaikus penės, teperveik jis visus RD190. Tuom krauju perveikiu aš visas gaujas velnių PG. Rankose Moiziešiaus buvo galybė viską perveikianti Tat. Nuėjo ji į virtuvę, norėdama perveikti savo priepuolius LzP.
| prk.: Bus laikas, kad nu jo užgautas ir skausmų parveiktas išpažinsi, jog žmogus esi S.Stan. Sirgo žmogus, buvo ligos párveiktas Kl. Įsigalėjusi liga ilgai kovojo su jo stipriu organizmu, kol pagaliau parveikė LzP. Šiaip taip su sveikata laikaus, jei karščiai neparveiks Žem. Ans manė degtienę párveikti, ale aną párveikė Krš. Jau ir tave senatvė párveikė Skr. Saulelė plėšės per miglą ir kas kartas karščiau kaitino, bet miglos niekaip neperveikė Žem. Žadėjo į sukaktuves visai neiti, bet smalsumas perveikė – atėjo J.Paukš. Krienas riebumą párveikia Erž.
^ Liga ne boba – neparveiksi LTR(Grk).
| refl. Vaižg, NdŽ: Negaliu pársiveikti J.
2. intr. Vrb pasigalynėti, išbandyti jėgas, susiimti.
| refl.: [Buliukas] pasitiko ne vieną, kuris jam nenorėjo iš kelio trauktis: su tais reikėjo persiveiktie Tat.
3. intr. Gmž įkyrėti, įgristi; įsipykti: Maži vaikai baisiai pérveikia Dgl. Dažni svečiai pérveikia Vžns. Seniau marti nueina vyro namuos, sveikatą padeda, visi pérveikia Lel. Teipgi pérveikia su savo kalbom Užp. Ano (karvė) pérveikdavo – gvolto muroja ir muroja Lel. Nognai tie plaukai párveika: lenda i lenda į akis End.
| refl.: Karštis labiau pérsveikia nekaip šaltis Vžns.
ǁ tr. NdŽ išvesti iš kantrybės: Marčios pérveikia sūnus, ir veža tėvus ubagynan Adm. Kad tu ir pérveiki mane su tuo savo verksmu Ut. Perveikei tu mane su savo tuo prašymu Ktk. Tavo ašaros ligi kaklo mane pérveikia Ut.
| refl. Ut: Savi vaikai močiai nepérsveikia Trgn.
4. tr. ŠT285, NdŽ nuvarginti, nusilpninti, iškamuoti: Vaikali, aš jau párveikta, pagalum, vartoma Krš. Juzikės duktė nognai párveikė tą senąją End. Vaikai y[ra] párveikę tėvus, nebklauso tėvų Šts. Užspausk tą aradijikę, tėvas párveiktas, pyksta Rdn.
| prk.: Ir rasa padaro žemę labai vaisinga ir atgaivina pavytusias žoleles, nuo saulės perveiktas, kad jos savo galvas jau nuleidž srš.
| refl. ŠT285, NdŽ, KŽ, Klk, Šts: Pársiveikiau bedirbdama Kv. Pársiveikęs su darbais, toks snaudulingas Krš. Pársiveikė su tiek vaikų i mirė Rdn.
5. refl. susidoroti su darbu: Jin nepersivei̇̃kia su kiaulėm Lnkv.
6. refl. persimušti (apie kvapą): Kvapas pársiveikė Rs.
7. tr. Slm įtikinti, kad darytų kitaip, priversti kitaip elgtis, perkalbėti: Kaip jis galvo[ja], teip i dirba: jis nepárveikiamas Ar. Kas ją pérveiks, kad sykį užsispiria Plv. Ko nedarė, ir apkuldavo, vis norėjo pérveikt Sdk. Mudu ją párveikt eisiva Jrb. Nenoria gult [ligoninėn], nu tai pérveikė, paguldė Kpr. Nors ir tikinčių tėvų, vaikai jau pérveikti (nebetiki) Rk.
| refl. tr.: Pargalėk savi pats ir parsiveik ant tokių tėviškų žodžių P.
◊ ši̇̀rdį pérveikti
1. labai išvarginti, įkyrėti: Tas nėkšas pérveikė mano ši̇̀rdį Sr. Párveikė ši̇̀rdį tas muno vyro gėrimas, nebgyvensiu, skirsiuos Vkš. I šiaip, i taip gali dirbties, tik nepárveik širdiẽs Krš.
2. Vkš pervargti: Kam mamai tų dantų? Kol sudėsi, ši̇̀rdį párveiksi i numirsi Krž.
3. priversti ką daryti: O jeigu tie visi regiamys davadai dar tavo širdies neparveika ant drįsimo išpažinti savo griekus, dar vieną daiktą priminsiu P.
pievei̇̃kti, -ia, pi̇́eveikė (dial.) Sg, Kin žr. priveikti 1: Didelis y[ra], neita pyvei̇̃kti Klp.
pravei̇̃kti, -ia (pràveikia), pràveikė
1. intr. Ds praleisti kurį laiką dirbant: Tep pràveikiau cielą dieną ir nepriguliau nei kiek Dv.
2. tr. Kos37, N įveikti, nugalėti: Gera moteris pravei̇̃ktų – kiek jam tę reikia Grk. Šimts jūsų tur dešimtį tūkstančių praveikti RB3Moz26,8.
^ Kartais ne didelis mažą, o mažas didelį pràveikia Vdžg.
3. tr. perginčyti, įtikinti: Aš pràveikiau aną, t. y. prastičijau J.
privei̇̃kti, -ia (pri̇̀veikia), pri̇̀veikė
1. tr. O, Rtr, Š įveikti, nugalėti: Priešą privei̇̃kti DŽ. Aš tuoj jį priveiksiù, kad anas ir didesnis Ut. Dvarponių vaikai privei̇̃kdavo kaimiečius Krč. Pažiūrėsim, katras katrą privei̇̃ksim Vrb. Aš jo (vyro) nepriveikiù, bijau kliudyt Lel. Toks senis, o sūnų da vis tiek privei̇̃kia Skp. Klebonas pamatė, kad jų neprivei̇̃ks, tų baudžiaunykų LKT302(Sv). Gražumu viską priveiksi̇̀ Dg. Steputis mušė mušė ją (raganą), kol pri̇̀veikė (ps.) Grnk. Ka tokio varložio nepri̇̀veika, ką paskiau bedarys End. Cupt už ragų [velniuką], pri̇̀veikiau aną Všv. Ana eidavo liuob par mynes su vyrais grumties, mažai kas aną privei̇̃kdavo Kv. Katinas pri̇̀veikė šešką Lel. Toks čia ir šuva, kad katinas privei̇̃kia Ob. Nu aš nepriveiksiù avinuko (ps.) Brž. O kieno viršus, to ir kalba platinasi, nurangdama (= nurungdama) kalbą priveiktõsios giminės LTI419(A.Baran). Jeigu patsai save gerai priveiksi, visa kita lengviaus apgalėsi A.Baran. Štai tau džiaugsmas: priveiksim poną, nebeisim dienų, dar, žiūrėk, daugiau užkraus Žem. Didysai Juras visus priveikdavo mintynio Vaižg. Koks gi tu bajoras, kad negali bobų priveikti V.Krėv.
| prk.: Kartais Vincas eidavo baimę priveikęs pas Plokštienę žolių rš. Vargas privei̇̃kia viską: i meilę nugali Nm. Privei̇̃kti savo geidulius NdŽ. Senatvia visus pri̇̀veika Krš. Musėt negalia privei̇̃kt manęs giltinė Žg. Žmogų viskas gi privei̇̃kia: ir išgąstis, ir karas Trgn. Sako, puslitris viską privei̇̃kia Pnd. Bet smalsumas priveikdavo, ir jie, visi užtirpę, stypčiodami gretindavos į pirkelę Vaižg. Mergaitės, miego priveiktos, sugulė rš.
^ Ir musia jautį privei̇̃kia, kai vilkai sugauna Pnd. Basliu velnio nepriveiksi LTR(Ul). Devyniuos gaidžio nepriveikia KrvP(Dkk).
neprivei̇̃kiamai adv., nepriveikiamai̇̃ NdŽ.
| refl.: Ė abu ir suskabino glėbiuose, pradėjo mintis. Niekaip neprisiveikia rš.
ǁ peršnekėti: Kitam kaime buvo pagarsėjus labai graži mergina, kuri pasižadėjo eit už to, katras ją ant kalbos priveiktų LTR(Kp). Jau kad boba ažsispyrė, tai jos nepriveiksi̇̀ [kalba] Ds. Nepriveiksi̇̀ jos ant šnekos Km. Uošvė privei̇̃kia žentą [kalbomis] Grš.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ galėti, įstengti, pajėgti: Ar tu priveiksi̇̀ tris pūdus pakelt Jnšk. Neprivei̇̃kiam suvaldyt, metinis jaučias Šmn. Prie kaimo mat didelio kiaules, karves reikia ganyt, nebeprivei̇̃kia mažiutis [piemuo] Ps. Galvijus ganom toli, nebepriveikiù viena vedžiot Lel. Musios uri uri, nepriveiksi̇̀ išmušt Adm. Jei tiktais nepriveiki̇̀ užlėkt [karvėms iš priekio], tenajos jau kas negerai, nu tai tuoj su tom ašarom ir ginamės Dj. Nebepri̇̀veikė rudenį sutvarkyt linų Sl. Elžbieta do privei̇̃kia nueit ant Vaškus Grž. Aš in krautuvę nepriveikiù nueit – sunku, jau senybė Slč. Anas led pri̇̀veikė jį išstumt iš vežėčių Sv. Par dieną nepriveikiù būt nevalgius Rd.
| Pušinę šluotą užsimauni ant pagaikščio, iššluostai [duonkepę krosnį], jeigu da galas juodas, tada duona neprivei̇̃kia gražiai kept Skp.
^ Lenk medį, kol jaunas, paskui nepriveiksi LTR(Rk). Lenk vaiką, kol priveiki̇̀ Ds. Lenk medį, kol dar prilenki, bausk vaiką, kol dar priveiki LTsV162(Plng).
ǁ tr. įstengti (suvalgyti): Vienas nepriveiksiù tokio bliūdo košelienos Ut. Kad nepriveiksi̇̀, šuniui ataduok Sdk.
| Nusipirkau silkių, nepri̇̀veikiau suvalgyt, sugedo, išmečiau Rk. Aš tų barščių nepriveiksiù išvalgyt Kair. Da nepriveiksi̇̀ išgert, kiek man to gėrimo yra Ps.
| Dabar liepė atnešt skrynelę mėlyną. Iš tos rijo rijo [ponas] piningus, bet nebepriveikė BsPII197.
ǁ tr. įstengti sutvarkyti, suvaldyti: Vaikas didelis, išdykęs, nepri̇̀veikiu Mrj. Neprivei̇̃ks mūsų karvės niekas Sv. Kumelio nepri̇̀veikė ir nudvėsė nuo plaučių uždegimo Ut. Musios priveikti labai vargu J.Jabl.
ǁ Ps įstengti, pajėgti padaryti, padirbti: Visų darbų nepriveiksi̇̀ Ds. Jeigu aš nepriveikiù, aš nedirbu Skp. Viena mašina nepri̇̀veikė, tai dvijai traukė Vžns.
| Šernai privei̇̃kia net tvoras Rud.
^ Ką boba padaris, tai nė velnias nepriveiks LTR(Rm).
| refl.: Jau mes labiau pri̇̀sveikiam Db(Lp).
ǁ refl. susidoroti: Neprisiveikiù su darbais Ds.
3. tr., intr. daug pridirbti, pridaryti: Viskas, kas čia matosi, jos pri̇̀veikta Strn. Jau jos pri̇̀veikta, tegu vaikai veikia Klt.
^ Jis tiek priveiks, kiek šuva priverks LTR(Brt).
4. tr., intr. pabaigti atlikti, padaryti: Čia darbų nepriveiksi̇̀, vieną dirbi, dešim laukia Aln. Darbo nepriveiksi̇̀, darbas žmogų priveikia Šmn. Priveikė darbus, i amen Tr. Privei̇̃ksu: jau greitai sviestas pasidarys, grūdukai rodos Rdn.
5. tr. išdirbti, paruošti sėjai: Aš išmokysiu žemę priveikti, kad užderėjimas būtų geresnis V.Kudir.
6. refl. Lš prasimanyti (pinigų): Tai, Dievuliau! Iš niekur skatiko nepri̇̀sveikia – negali sau autuvo nuspirkt! dz.
7. tr., intr. NdŽ privarginti, prikamuoti, prialsinti: Jis mane pri̇̀veikė su tuo darbu DŽ. Ale tik jau tas senis vaiką pri̇̀veikė [darbe] Rs. Jis mane priveikė ilgoms pradalgėms Šll. Judrybė, pašėlybė vaiko: dešimties metų visus pri̇̀veikė – kas būs toliau Krš. Musys tavi pri̇̀veikė, kad teip ankstie atsikėlei Šts. Taip mane priveikei, kad aš suvisu į durnių pavirtau Sz.
| prk.: Tiktai tie mokslai pri̇̀veika, kol į tą galvą sukala Bdr. Prỹveikė senūsius tie spragelai Vn. Liga žmogų šarpiai pri̇̀veika End. Teip silpna širdis – tatai ta gavėnė privei̇̃kusi buvo biškį Ms. Kiek liuob privei̇̃kti tos pjūtys: pjaus paširdžius Kl. Linai privei̇̃kdavo, anie darbo priimdavo daug Krž. Dėl sniego stokojimo yra šioj žiemoj kviečiai visai nušalę, o rugiai ir didžiai priveikti yra LC1883,11.
| refl. NdŽ, DŽ1: Teip prisi̇̀veikiau, kad bos bos parėjau Šk. Prisi̇̀veikė bemokydamos, dabar ėda daug Krš. Prisi̇̀veikėm baisiai su tais grioviais Šts. Kitą metą neprisivei̇̃ksi gal tiek: mažiau žemės būs Trk.
| impers.: Teip liuob prisivei̇̃kti rugius pjaunant, kad abim kojim liuobu lipti į lovą Ms.
8. tr. Rdn pakankamai, daug barti, uiti, ėsti: Kiek ta uošvėnelė yr[a] muni privei̇̃kusi, negaliu ir pamislyti Krš. Jo nėkas neprỹveikė Vn.
9. tr. Dkš, Kp priversti, prispirti, prispausti: Privei̇̃kti, prispirti I. Aš jį privei̇̃ksiu J.Jabl. Kai jį priveiki̇̀, tai atiduoda Jrb. Su lazda pri̇̀veikė i jį Gs. Nu ką gi, klebonas buvo pri̇̀veiktas čigono ir turėjo atšaukt savo tokių nuodėmių atpirkimo paskyrimą Pl.
suvei̇̃kti, -ia (sùveikia), sùveikė
1. tr. VŽ1905,255 atlikti, padaryti: Nieko aš ten nesùveikiau DŽ1. Da nieko nesùveikiau, be pinigų einu namo Pl. Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
2. tr. įveikti, nugalėti: Nesuvei̇̃ksim mes jo, labai stiprus KŽ. Ne tau mane suvei̇̃kt! Ss.
| prk.: Duoda valgyt, ko nereikia ir ko pilvas nesuveikia O.
3. tr. NdŽ įstengti, pajėgti: Led sùveikiau nudirbti J. Sakau, gal čia ne auses, ale protas nesùveikia paimt, ką jis sako Vlk.
ǁ DŽ1, Šts, Slnt įstengti suvalgyti: Toks didelys tas obūlas – nebsùveiku Dr. Ar suveiksi kiaušių tuziną? Plng.
^ Duonos nesùveika, jau pyrago gedau[ja] Lkž.
4. tr. NdŽ suvarginti, nuilsinti, nukamuoti: Aš kritau nuo vežimo, o tai tas mane sùveikė didžiai Vlkš. Sùveikiau savi kestes su šiaudais par kūles benešdama Šts.
5. intr. susiderinti; prisitaikyti: Visi žmonės, tik ne su visais gali suvei̇̃kt Vl.
| refl. NdŽ.
6. intr. SkŽ290 imti veikti: Suveikė automatinė kontrolė rš.
užvei̇̃kti, -ia, ùžveikė
1. tr. uždirbti, užpelnyti: Ką ažùveikia berniukai, mumim gana, užtenka viso LKT397(Arm). Senas neažuveiksi̇̀ pinigo Dv. Ažuvei̇̃kt neažveiksi̇̀ nieko LzŽ. Neažuvei̇̃ksim – nevalgysim Dv.
| refl.: Dar anas eina darban, tik sau ažusvei̇̃kia LKT357(Dv).
2. tr., intr. NdŽ, KŽ, Škt, Krs, Vj įveikti, nugalėti: Tegu pasirungia – kuris kurį užvei̇̃ks? DŽ1. Žmogus viską užvei̇̃kia Ėr. Kiaunės sudrasko visus gyvuliukus, katruos tik užvei̇̃kia Rm. Zėbrą užveikia tik vienas liūtas, o nuo visų kitų skernagių jis lengvai atsigina Blv. Mat kad jaunas Stasiukas vigrus: anė kaip aš jo užvei̇̃kt negaliu Mžš. Nė tas tą, nė tas tą neužveikė – viensyli abudu LTR(Bsg). Kad kas kieno valgytą kąsnį paėmęs suvalgo, tai tas tą užveiks LMD(Sln).
| prk.: Mes gi įsitikime, kad pajėgos išminties ir turto, susidėjusiu į bendrystę, užveiks žydus, ir tuomi veikiaus, juo mažiaus randasi pas žydelius išminties ir piningų A1884,141. Naujieji giedoriai užveikė TS1903,9.
| refl. tr., intr.: Kai susiima, tai neužsivei̇̃kia DŽ1. Vėlėsi kuris kurį užsiveikdami Grž. Veselninkai nebešoka, bet žiūria į tuos [muzikantus] ir juokias: tegul, katras katrą čion užsiveiks Sln.
ǁ tr. peršnekėti: Jos niekas neužvei̇̃kia – baisus liežiuvis Ktk. Da mat negimė, kas ją an kalbos užveiktų̃ Sdk.
3. tr. NdŽ, DŽ1 įstengti, pajėgti: Nebegalim, neužvei̇̃kiam karvutės nė pamilžt, nė pašert Bsg. Vienas neužvei̇̃kia kiaulių suvaryt Ėr.
ǁ įstengti padaryti: Kad nebeužvei̇̃kia tų darbų Pšl.
4. tr. privarginti, prikamuoti: Ùžveikė [darbai], turėjau gultis gulėt Pjv.
| refl. NdŽ: Ažsi̇̀veikiau visądien [dirbdama] Ml. Turi bendrą knygynėlį, kuriuo visi naudojasi ir skaito neužsiveikdami rš.

vei̇̃kti, -ia, -ė
1. tr., intr. SD119,28, SD38, Q625, H, Sut, D.Pošk, I, M, LL29, Rtr, ŠT127, Š imtis kokių veiksmų, darbų, daryti: Ką veiki̇̀? – Bevargstu K. Ką veikęs? R, R338, MŽ, MŽ453. Prastą veikiu N. Ką danguj beveikia mano tėveliai? (ps.) J.Jabl. Be pinigo nieko tenai nevei̇̃ksite J.Jabl. Tau čia nėra ko vei̇̃kti NdŽ. Ji kažką paslaptomis vei̇̃kia NdŽ. Penki vaikai buvom mes, trys broliai, dvi seserys buvo – tai ką te veiksi̇̀ namie?! Skp. Iš vystyklų pasėmė vaiką i užsiaugino – vis turia ką vei̇̃kt žmogus Jrb. Kai jau dieną miegosi, ką naktį veiksi̇̀? Trgn. O mudu du senuku, ką mudu vei̇̃ksiva Snt. Reikia vis kas vei̇̃kt, kad ir senam Klt. Lietus lyja trečia para, tai lauke nėra kas vei̇̃kt Krs. Nė[ra] ko vei̇̃kt mieste: nė pirkt, nė parduot Mžš. Ka neturi ką vei̇̃kt, darbų pačiam reik susirast Jrb. Ką veiksi par Naujų metų dieną, tą veiksi par visus metus LTR(Šd). Piemuo ne ką vei̇̃kė, tai šakalius kišo [žibinti] Ar. Čia nėr ką vei̇̃kia Ob. Neturit kas vei̇̃kia, tai riejatės Žl. Jei namuosa ką veikt turėtų, tai pas susiedą nesėdėtų Lš. Nėr kas vei̇̃kia be audimo Aln. Neturi ką vei̇̃kt – pirštą kirbyk (juok.) Slv. O ką gi veiksi̇̀ daugiau, kad negult Pn. I ką mes be tėtės vei̇̃ksme?! Prnv. Ką jau vei̇̃ks tas vyturėlis parlėkęs, ka tep daug sniego Vlkv. Jam Dievas pasakė, kad viską čia gali veiktie, tik in šitą vežimėlį nesėsk BsPIV34(Brt). Ką veikdamas, jis (Jablonskis) vadovavosi ne savo nauda, bet visuomenės reikalais J.Balč. Ūkininkai pradeda rūpintiesi, ką veiks be šeimynos rš. Pasakyk tu man, mielas paukšteli, ką ten bevei̇̃kia mano bernelis (d.) Grl. O ką tu veiki, jauna mergele? – Šluoju darželį, sulaukiau svetelio LTR(Ob). Ko tep sėdi, mergužėle, ko nieko neveiki̇̀, pasirėmus an rankelių ko tep gailiai verki? DrskD204. Bernužėli dobilėli, ką veikei̇̃, ką veikei̇̃, kol’ subatos vakarėlį pas mane neatėjai? (d.) Plm. Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksim?! LTR(Brž). O ką tu veiki, oželi mano? – Pikliavojau rugius, kviečius, panyte mano LTR(Nm). Ašara Dievo aky, Lietuva, ką Tu veiki? J.Marcin. Ir tada mumus nepasakysi, kaip tatai išsimano, ką tu veiki BBEz24,19. Trumpai sakant, nedera šventėje nieko vei̇̃kt, kas turėtų garbei Dievo pagadint DP340. Be paliaubos dūšia mūsų kruta ir veikia ką pagal savo prigimimo SPI93. Geras mokytojau, ką veiksiu, kad apturėčia amžiną žyvatą? Ch1Luk18,18.
| Ar tu ir stropiai dirbi? – O ką vei̇̃ksi nedirbęs K. Ką veiksim negelbėję N. Ką veiks nežinojęs, juk ne kugelis galvo[je] kepa LTR(Vdk). Ką veiks neverkus, lylio, našlaitėlė būdama, lylio LTR(Tj). Ar velnią veiksi nepykęs BsPI43(Rg). Smalą gi veiksi̇̀ Žl. Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti Žem. Kad ir perplyštų bešaukdami, nieko neveiks J.Jabl. Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn.
^ Ką veiki? – Pradėtą baigiu LTsV851(Klvr). Ką vei̇̃ksim? – Gi tave peiksim Srv. Ką bèveikat? – Tą nuvei̇̃kę, kitą grobam Šts. Kuris nieko neveikia, to nieks i nepeikia LTR(Kš). Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda ir išeina į niekus M.Valanč. Ką tu, ožy, veiksi prieš avis Tlž. Ką veiks kiaulė bažnyčio[je], – žirnių nėra, knist negali LMD(Slv). Vasara klausia, ką žiemą veikei KlK42,78(Aln).
| refl. tr., intr.: Ką veiki̇́es (kaip sekasi)? KŽ. Padė Dievas, mergužėlė, ką tu čia veikiesi? JV780. Ką Dievas kadai su mumis veikė ir kas dabar veikias, ir kas paskui vei̇̃ksis, idant nė vienas daugesn neiškalbinėtųs DP352.
ǁ tr. atlikti, padaryti: Bet vienas raštininkas niekumet to darbo neveiks (patarlių nesurinks) M.Valanč. Eikit į darbą čia juokų nevei̇̃kę! Dkš. Kas nežino, kaip siaučia ir apnirtus ko neveikia rūstybė žmonių? SPI106. Mes girdime, jog nekurie tarp jūsų be rėdo vaikščioja, nieko nedirbdami, bet nereikalingus daiktus veikdami Bt2PvT3,11. Daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia SPII62. Pažvelkime da, koksai tai veikalas, kurį čia veikia Išganytojas Gmž. Aš nežinau, ką su tais piningais vei̇̃kti KII40. Ką tu vei̇̃ksi pinigais? Snt. Ką tu su tuomi pradėsi, vei̇̃ksi? KBI30. Kad nebegalėsi dirbt, ką gi veiksi̇̀ su tuo karve Mžš. Dėdytės, ką gi veikstà su šita ugnyte (ps.) LKT322(Vžns). Ką su judiem vei̇̃ksi, ka judi vandenio bijota PnmŽ. Ką aš veiksiu, ką ašiai darysiu su mažais vaikeliais? JT252. Oi berneli dobilėli, ką tu veiksi aukso žiedais? LB155. Ką veiks sesė rūtelėms, seserėlė rūtelėms? JD180. Ką mes vei̇̃ksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim! – Ką mes vei̇̃ksim aukso irklu? – Aukso irklu besiirsim! – Ką mes vei̇̃ksim tavim jauna? – Tavim jauna besidžiaugsim! d. Abejavau, ką veikt su tuo daiktu Ch1ApD25,20. Girdėjome, ką Dvasia Š. su pasauliu daryt turėjo, klausykimėg vėl, ką tur vei̇̃kt su ištikimaisiais Viešpaties DP217. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: – Ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4.
ǁ A1883,130 dirbti: Vei̇̃kti visokius darbus NdŽ. Pilvas pragaras: per vasarą veiki̇̀ veiki̇̀, per žiemą pervarai Ad. Gal dar tėveliai vei̇̃kia da an darbo? Ad. Neinu an lauko vei̇̃kt, namie veikiù Dv. Sibiriuj anys vei̇̃kė labai sunkiai: smalą rinko Ad. Pradėjom sunkius darbus vei̇̃kt Švnč. Negaliu nieko vei̇̃kt galva Klt. Kelsies rytelį nebudinta, veiksi̇̀ darbelį dai neraginta, prausi burnelę be [v]andenelio (d.) Ml. Imkie siratelę, biedną varguolelę, tai turėsi, bernaiteli, kam darbelis vei̇̃kia (d.) Dglš. Jumus lieps daryti, ko aš jumus užsakiau neveikti PK123. Apsakys žmonėmus, visur esentiemus, darbus didžius Dievo veiktus per prajėvą SGII30. Aš dvejus metus pas ją veikiaũ LKKIX199(Dv). Jau septyniolikiai metai, kap vei̇̃kia fermoj duktė Ml. Reikia vei̇̃kt, tėvai neleidžia mokyklon Ad. Anas kalviu vei̇̃kia Pst. Mano atminty dar vei̇̃kė daraktoriai Vlkv. Kunegai patys nebgalėjo veikti darbo apei jų dūšių išganymą M.Valanč.
| refl. NdŽ: Dar̃ tik vei̇̃kiamės, bulbas sodinam Dv. Mamunė vei̇̃kas, o aš ilsuos Šts.
| impers.: Čia daugiausia vei̇̃kiasi, tai ir dulkių daug Dv.
ǁ tr. N, NdŽ dirbti, taisyti sėjai (žemę): Žemelę vei̇̃kiam arkliu Ad. Ėmėm an pusės žemę ir vei̇̃kėm Pst. Ilgus metus vei̇̃kė vis iš trečioko: dvi dalios sau, ė trečia buvo valstybei Str. Dar pirma vei̇̃kė tą lauką, o paskui ažuleidė krūmais, medžiu Dv.
| refl.: Kada laukas vei̇̃kėsi ingi Klevyčią? Dv.
2. intr. ŠT29 elgtis: Taip vėl ir mes klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn širdyje jomis saugodami žodį Dievo širdyje mūsų ir veikdami pagalei jį DP493.
| refl.: Ir mokia juos, kaip turi vei̇̃ktis prieg dvari jo DP434. Kaip ten Christus turi turėt vietą, kur niekas krikščioniškai nevei̇̃kias DP71. Ė viešpates kaip tur su šeimyna veiktiesi? AK68. Dvasia veikitės o geidulių kūno nepildysite DP553. Dievobaimingai, kaipo krikščionams pridera elgtis ir veiktis Pron.
ǁ užsiimti, bendrauti: Jau ana vei̇̃kia ir vei̇̃kia su berniukais Dv.
ǁ refl. Sut, I, NdŽ gyvuoti, laikytis: Sveika, kūma, tu kaimynė, o kaip tu veiki̇́esi? JD330.
3. tr. gaminti, daryti (konkretų objektą): Ką tu veiksi, kai man’ paimsi, iš mano šilkų šakelių? LLDII61. Ką jūs vei̇̃ksit iš aukselio, iš aukselio žiedužėlių? (d.) Alvt. O ką jūs veikste iš mano šakų, iš mano liemenelio? RD39.
4. intr. imtis veiklos, rodyti veiklumą, būti aktyviam: Vei̇̃kti bendrai, išvien NdŽ. Pagal įstatymą vei̇̃kti NdŽ. Kai ateis laikas (metas) vei̇̃kti NdŽ. Vei̇̃kti jis vei̇̃kia, bet nieko nenuveikia DŽ. Matai, kad kas valdžio[je] – turi vei̇̃kt, nesėdėt sudėjęs rankų Mžš. Jau Mažeikiūse daugiau vei̇̃kė patys lietuviai, o čia – latviai vei̇̃kė Lc. Kad sudėtingo eismo sąlygomis nesusidarytų avarinės situacijos, vairuotojas privalo būti atidus, pastabus, ryžtingai veikti rš. Anksčiau Kupiškyje smarkiai veikė „Pavasario“ kuopa J.Balt. Vei̇̃kti prieš, priešingai NdŽ. O jūs, garbingieji riteriai, ar neveikėte prieš jį apgaule, melu ir šmeižtu? V.Krėv. Jūs norite pradėti veikti prieš vyriausybę, norite dirbti prieš ciesoriaus paliepimus? I.Simon. Jis (Jogaila) tiesiog susitarė su Aukso Orda, su šiais bendrais rusų ir lietuvių priešais išvien veikti prieš Maskvos didįjį kunigaikštį rš. Viešpatis drauge su jais (mokytiniais) vei̇̃kė ir žodį drūtino per ženklus, kurie paskui to ėjo DP225.
| prk.: Visada spaudimas eina aukštyn, teip jau alus vei̇̃kia bačkoj Kp.
veiktinai̇̃
5. intr. funkcionuoti, dirbti (apie mašinas, prietaisus, mechanizmus): Mašina tebevei̇̃kia, nesugedusi DŽ. Telefonas nevei̇̃kia DŽ1. Televizorius nevei̇̃kia, nėr kas veikt Žl. Vėjinis malūnas vei̇̃kia, kada vėjo yra Sk. Turėjom kožnas žinoti, kaip tas šautuvas vei̇̃kia Plšk. Mackevičius smalsiai apžiūrėjo pistoletą, atlošė gaidukus, čekštelėjo – veikia V.Myk-Put. Keltas per įlanką naktimis neveikė rš. Stabdis ano (sunkvežimio) nèbveikė, ans bijojo keliu bevažiuoti Bdr. Man akiniai̇̃ nèveikia (nerodo, per silpni) Nmn.
| Veikiantis vulkanas GTŽ.
ǁ apie įstaigas, įmones, organizacijas: Vei̇̃kė keliolika mokyklų NdŽ. Paštas pradėjo vei̇̃kti NdŽ. Pieninės vei̇̃kė gerai, tvarka buvo geresnė End. Be Akademijos spaustuvės, XVI a. Vilniuje pradėjo veikti ir kitos, tarp jų reformatų rš. Veikiančioji armija rš. Vei̇̃kiančia cerkvė Pariečėn ir Druskinykan Drsk.
ǁ apie žmogaus organus, kūno dalis: Dar tos akys jau būtų dar, ale ka ta širdis jau nèbveika Klk. Širdis sustoja vei̇̃kusi, ir žmogus miršta iš badaus Pns. Protas nevei̇̃kia, ir daro kitaip Klt. Tenai (užsienyje) galvos vei̇̃ka, o mas molio mynėjai Krš. Suvaikėjo protas didliai, čystai nèbveika Yl. Daug visko moku, bet galvelė nevei̇̃kia Snt. Nieko pakelt negaliu, tiesiasi rankos, pirštai nevei̇̃kia Snt. Da šita ranka jo nevei̇̃kia, o šiaip jau gerai Smln. Anam nėkas nèveika: nė kojos, nė rankos Ms. Kad ir sansenis esu, bet akys vei̇̃ka Lk. Gerklė nevei̇̃kia jau, nieko Mrj. Mu[n] skilvys nèveikia Vdk. Skrandys vei̇̃kia gerai, ant šito negaliu [skųstis] Rk. Alus kap vaistai: kap maistas pakenkia – pradeda viduriai vei̇̃kt Pv. Jau jo nervai nebevei̇̃kia Šmn.
| Mano sveikatėlė nelabai vei̇̃kia Jrb. Sveikata nèbveika jau Eig.
| impers.: Biskį nèveikė jam į galvą (apykvailis) Jrb. Lukšiu[i] pakaušy tai vei̇̃kia (galvotas), ale padaugina gert Slm.
^ Ir galva neveikia, ir rankos nieko nemoka KrvP(Erž). Jei nevei̇̃ks galva, nieko nepadirbsi Šmn.
ǁ reikštis galiai: Tas įstatymas nebevei̇̃kia, panaikintas DŽ2.
| Dvasia Š., kuryji visa visuose vei̇̃kia DP241. Apskritai galūnės trumpėjimo dėsnis ne visur vienodai veikia A.Sal. Seniau lietuvių kalboje yra veikus ir regresyvinė, ir progresyvinė asimiliacija rš. Veikiančios priežasties aplinkybė žymi realią priežastį rš. Veikiamóji rūšis Š, DŽ. Jei veiksmažodis rodo, jog veiksnys veikia, tai jis yra veikiamosios rūšies J.Jabl. Lietuvių kalboje yra atskiri veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai LKGI19. Esamasis veikiamàsis dalyvis NdŽ. Vei̇̃ktinojo veiksmo [dalyviai] Jn.
6. tr., intr. LL119 daryti poveikį, įtaką: Užgulti, spausti ką, veikti I. Oras vei̇̃kia sveikatą BŽ133. Alkoholis blogai vei̇̃kia sveikatą NdŽ. Mokslininkai tiria, kaip šios medžiagos veikia gyvą organizmą KlK14,32. Kūnas, slėgdamas kitą kūną, veikia jį jėga rš. Geri pavyzdžiai geriausiai vei̇̃kia vaiką, jo charakterį Vr. Tikėta, kad vaikui duotasis vardas gali veikti jo likimą A.Sal. Žmogus vei̇̃kia aplinkinį pasaulį, bet ir jo yra vei̇̃kiamas FT. Menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir veikia jį rš. Jo žodžiai visus vei̇̃kia DŽ. Praeitis vei̇̃kia dabartį NdŽ. Didžiausiai ją veikė tas pašėlęs noras nešioti jį, bučiuoti, myluoti Žem. Vei̇̃ka [moterys] vyrus gudrumu i liežuviu Krš. Vaiko neveikė raminimas Pč. Šaltis veikė: suskaudo vaikui širdis, pažiūrėjus į sodžių LzP. Pašautas lokys kasa snieguose duobę ir sopulio veikiamas kiša jon galvą Blv. Muzika veikia klausytojo širdies darbą, jo kvėpavimą, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir smegenų biosroves rš. Tarmes stipriai veikia literatūrinė kalba LD17. Kiekvienas kūnas yra veikiamas visų kitų Visatos kūnų gravitacijos laukų rš. Vaistas pradeda vei̇̃kti BŽ133. Greit vei̇̃kiantys vaistai DŽ1. Žolikes gali gerti i gerti, o pask anos jau nèbveika Jdr. Arbotą gerte (gerkit) tik iš pradžių, vėliau nevei̇̃ks Švnč. Jeigu sušunta pienas su medum, sako, nebevei̇̃kia nieko Kvr. Jei dūšia bus sveika, tad mumus ne viena liga kūno nieko nevei̇̃ks DP349. Jei ką mirštamo gertų, nieko jiemus nevei̇̃ks DP225.
^ Gero kunigo darbai mokina, o blogo ir geri žodžiai neveikia KrvP(Mrc). Geros lazdos reikia, kur geras žodis neveikia KrvP(Mrk).
| refl. NdŽ.
ǁ daryti neigiamą poveikį: Netikęs vanduo jį (jo sveikatą) vei̇̃kia (griauna) J.Jabl. Dantį skausta – širdį vei̇̃ka, nebgaliu iškentėti Vkš.
ǁ intr. svaiginti: Kad geriau alus veiktų̃ – mielėm padeda Pns.
ǁ tr. skatinti: Dvasia … ant nusaugojimos pikto tris daiktus mūsip vei̇̃kia. Graudumą, nužemintą maldą, atleidimą DP250. Muitinykas buvo nuteisintas … ižg to intikėjimo, kuris per meilę vei̇̃kė jamp tikrą sugrįžimą ir darbus gerus DP317.
7. intr., tr. I, BzF196, KŽ, Lnkv įstengti, pajėgti ką padaryti: Netikiu, kad aš tą akmenį vei̇̃kčiau įristi į vežimą J. Nieko nevei̇̃ksi, vaikeli, prieš tokią galybę J.Jabl. Norėjau peršokti, bet nevei̇̃kęs atsisėdau DŽ. Ar vei̇̃ksi suvalgyti? NdŽ. Jis (sūnus) parlekia nuo darbo, tai jam reik pasiliuobt: mes jau nevei̇̃kiam Grž. Prašė anąsyk: – Iškepk bulvinių blynų. – Kad mano rankelės nevei̇̃kia Snt. Motinai nesisakė nieko, bet pats daug apgalvojo, nors daug ko dar neveikė jo jaunas protas LzP. Kapai, kurių nei žiaurus oras, nei vis gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių neveikė par tiek amžių, lig šia diena išnaikinti S.Dauk. Buvo tai Margiris, karo vadas, tečiau ir tas, nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį M.Valanč. Tuo tarpu Jogaila, tapęs lenkų karalium, neveikė vienas valdyti tų dviejų viešpatysčių – Lietuvos ir Lenkijos V.Piet. Kaži kurion gryčion įeiti neveikdamas, išplėšė stogą ir įlindo Blv. Jo akių spindesio nė sutemos neveikia užgesinti J.Paukš.
| refl.: Eržvilkiškiai, neveikdamys išlyną minti, tur gerus arklius maitinti M.Valanč.
ǁ tr. įstengti suvalgyti, išgerti: Pyrago neveiksi dvare būdama Šts. Alaus žmonys nèveika Dr. Vedu tos meisos nevei̇̃ksiav ne par metus Slnt.
^ Jautį prarijęs uodegos nebveikė VP18.
ǁ tr. suėsti, suryti: Šuo kraujo būtų nevei̇̃kęs tose muštynėse Gršl.
veiktinai̇̃ adv.: Šuo ėmęs lakti pieną iš milžtuvės. Prisilakęs nebveiktinai LTR(Dr).
8. tr. įveikti, nugalėti: Kas kimba į galingesnį už savi, tas niekados to nèveikia ir gauna gėdą PP25. [Žirgas,] šerno nevei̇̃kęs, ejo šalin PP29.
9. tr. NdŽ, KŽ, DūnŽ varginti, kamuoti: Veikti, žudyti, spausti I. Pati prašė vyrą, kad neveiktų jos plačiomis pradalgėmis J.Jabl. Kaip anie muni vei̇̃ka su valgymu Krš.
| prk.: Toks lakstymas ir jaunus vei̇̃kia DŽ. Vei̇̃ka muni šilima – tokia nusilpusi Krš. Senius vei̇̃ka tie klumpiai, medpadžiai Šts.
10. intr. I, NdŽ kovoti, imtis, rungtis: Ne malda krikščionių, ne šarvais, ne kantrybe kryžeivių – nieku veikti tą dieną pryš smarkybę žemaičių negalėjo S.Dauk.
| refl. NdŽ: Įgavo drąsybę veikties su smarkiu milžinu Galijotu I.
| prk.: Vaikai turėtų savėje stiprybę veikties su piktais pageidimais I. Baimė ir viltis veikėsi anų širdyje I.
11. tr. I nuolat barti, uiti, graužti: Aš veikiaũ seserį, t. y. žodžiais skaudžiais kalbėjau J. Išginiau [vyrą], daugiau nėkas nèbveika Užv. Ko tu muni veiki̇̀, ko tu nori nu munęs! Krš. Ponas visus vei̇̃kė KlbIII247(Antz). Kaip vėjas pūtė, medžių šakas lenkė, teip mudu jaunu sviets kalbomis veikė BsO148. Kiek ji mane veikė, liežuvį laidė Žem.
| refl. Trgn: Ale jūs paklausykit, kaip bobos in valdžios vei̇̃kias Ktk.
12. tr. versti ką daryti, spausti, spirti: Marti mumis vei̇̃kia, t. y. pri darbo spaudžia, smelgia J. Užgulti, spausti ką, veikti I. Kryžiuočių ordinas, veikdamas Vilniuje per savo agentus ir šnipus pirklių pavidalu, visada ieškojo sau palankių žmonių Lietuvoje rš.
13. intr. būti dramos kūrinio veikėju, personažu: Vei̇̃kiantieji asmenys NdŽ, DŽ1. Naujoje dramoje šalia skulptoriaus Adomo Brunzos taip pat veikia sąlyginis antrasis jo „aš“, išreiškiąs vidinį herojaus sąžinės balsą rš.
14. intr., tr. SD1, I, NdŽ vaidinti (scenoje).
15. refl. Sut dėtis, darytis, vykti, atsitikti: Reikia suprastie viską, kas vei̇̃kias Smal. Kas čia vei̇̃kias? Lp. Ir kasg vienok su manim vei̇̃ksis, maloniausias Jėzau? DK143. Nežino pavargusios žmones nei numano, kas su jais vei̇̃kės ir kas tur vei̇̃ktis paskui, ir teip tamsose vaikščioja DP312. Ne kitaip su Christumi veikė̃s, tiektai kaip su kviečio grūdu vei̇̃kias DP486. Appjaustymas vei̇̃kės peiliais uolos, nes uola buvo Christus DP199.
◊ báimę vei̇̃kti nerimauti: O mes báimę vei̇̃kėm, kad vaikas nuskendo Mrj.
apvei̇̃kti, -ia (àpveikia), àpveikė
1. tr. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apvei̇̃kę, galim pailsėt Rmš. Darbo daug – darbų neapveikiù Rk.
| refl. Ad: Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį Dv. Skaudžiai apsiveiksiù Dv.
2. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Ančerius (pavardė) savo lauką apvei̇̃kia ir gamina puodus Dv.
3. tr. BzF196, LB226, K, Kel1881,40, Vd, V.Kudir, LL158, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vlkv, Trk, Šln įveikti, nugalėti, nurungti: Ar apvei̇̃ksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi? J. Ar tu mane apvei̇̃ktum, įveiktum, nuveiktum? J.Jabl. Kol vaiką àpveiki, duok (perk) Krš. Mes ją apvei̇̃ksme, pamatyste Btg. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apvei̇̃kt, surišt, o vaikai neapvei̇̃ks jo Slk. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną], o jis muni apvei̇̃kdavo Nmk. Apveikt priešą ar mirt … ketinam RD211. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau BsMtII248(Klvr). Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia S.Nėr. Ale čia anus (nedraugus) rado ir apveikė Ns1850,2.
ǁ kalba nurungti: Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs Ns1843,3.
4. intr., tr. įstengti, pajėgti ką padaryti: Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam Mrj.
ǁ tr. pajėgti suėsti: Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais Šts.
ǁ tr. Šts pajėgti suvalgyti.
5. tr. nuvarginti, nukamuoti: Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito LC1883,10.
atvei̇̃kti, -ia, àtveikė
1. intr., tr. S.Dauk atidirbti: Žino, kad aš atveiksiù Ad. Atveiksi̇̀, tai ir gausi Dv. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti Vaižg.
2. intr. Rtr, BŽ454, NdŽ, KŽ priešingai veikti, atsiginti, priešintis: Aš prieš visus vienas negaliu atvei̇̃kti, t. y. atstengti J.
ǁ LL203, FT atsakyti į veiksmą veiksmu, atsiliepti: Mes atveikiame todėl, kad kitas savo ruožtu veikia mus A.Mac. Mes veikiame religiškai todėl, kad atveikiame į Dievo veiksmą A.Mac.
3. tr. atgrasyti, atšaldyti: [Lenkai] išjuokdinė[jo] vis ir atveikė nuo lietuvių [Vilniaus krašto lietuvius] Bn.
4. refl. įgristi, įkyrėti: Mum jau atsi̇̀veikė avelės su tuo raišiojimu, tai daugiau nebelaikom Trgn.
5. refl. kariaujant ateiti: Kryžokams kovosa su senaisiais pagoniškaisiais lietuvininkais iki tenai atsiveikus, jie pabudavojo ant Ventės Rago drūtą pilį Kel1881,287.

×davei̇̃kti, -ia, dàveikė (hibr.)
1. tr., intr. Sut, D.Pošk, Rtr, KŽ pabaigti daryti, dirbti.
2. tr. Rtr, KŽ įveikti, nugalėti, nurungti: Aš dàveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, parmanginau J.
3. tr. privarginti, prikamuoti: Tai jau dàveikė mane linų rovimas Sv. Tiek dàveikė, ka mušties ėmė DūnŽ.
4. intr. įgristi, įkyrėti: Tie mažiejie (dvynukai) jam kai dàveikė, tai prašo: – Bobut, tik vieną atsinešk Prng.
| refl.: Teip dasi̇̀veikė tėvam [marti], teip dasi̇̀veikė kartu gyvent Skdt.
įvei̇̃kti, -ia (į̇̃veikia), į̇̃veikė KŽ
1. tr. padaryti: Arkliai pačtiniai pristojo, nė botagas nieko neįveikia Žem. Apejau porą sykių aplink stalą, nieko negal įvei̇̃kti, trauka sėsties, i tiek End.
ǁ atlikti, įvykdyti: Sakau, aš toks nedrąsus, aš čia nieko neįvei̇̃ksu Rdn. Velnią inveiksi̇̀ tenai an gektaro to Trgn. Tokį milžino darbą įveikei, o dabar nosį pakabinai! J.Bil. Podukra turėjo dirbti neįveikiamus darbus rš. Kiek įveikiu, tiek ir užtenka A.Gric. Suvienytomis sylomis daug įveiksime prš.
2. tr. SD1143, SD269, SGII5, Q542, R, R361, MŽ, MŽ484, Sut, I, M, Rtr nugalėti, nurungti: Įveikiu, pergaliu SD1144. Įveikt neprietelių SD288. Apgalėti, pergalėti, įveikti Q91. Miestą įveikti N. Tuomi misdamys [lietuviai] teip juos (lenkus) gebėję įveikti S.Dauk. Svietas stebėjosi iš narsumo lietuvių; jiem matėsi, kad Ringaudo kareiviai yra neįveikiami̇̀ milžinai BM105(Sb). Eikit mintynių (imtynių, ristynių), katras katrą įvei̇̃ksit Š. Ką pagriebsiu, tol duosiu, kol įvei̇̃ksiu Jrb. Ir teip tas vaikas labai drūtas pastojo, kad jį nei vienas įveikt negalėjo BsPI97(Tlž). Jonas nedrūtas vyras, aš jį įveikiù Plv. Tu visus įveiki̇̀, ale biti̇̀s nevalioji Jrb. I tą marčią aš į̇̃veikiu Žlp. Tos bobos tą vyrą tik į̇̃veikė i nieko neleido jam pavogt Smln. Arkliniai vilkai kumeliukus, teliukus pjaudavo, arklio gal neįvei̇̃kdavo Svn. Tai ne vienas vilkas gal buvo, kad jau į̇̃veikė tą jaučioką Sb. Bet atplauks smakas šešioms galvoms, nebįvei̇̃ks karalius (ps.) Žr. Susėdo kaziruot – geria tą degtinę ir žaidžia, tas vaikinas tą velnią vis įveikia BsMtI57(Brt). Daug nes kartų surišė jį pančiais ir lenciūgais, bet lenciūgus sutraukė ing trupučius ir pančius sudaužė ir niekad jo negalėjo įveikt Ch1Mr5,4. Kad kareiviai iž aukštos vietos, iž vietos, iž kalno arba iž pilies prieš neprietelius mušasi, pigai juos pergali ir įveikia SPII19. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti ChG72.
| prk.: Senatvia parvis stipresnė, visus į̇̃veika Jdr. Vyrait, tu degtienės neįvei̇̃ksi, tavi kaip šipulį įvei̇̃ks Krš. Jei ne šalo, tai buvo geriau už šaltį įveikianti dargana su šlapiu sniegu rš. Trumpos birželio mėnesio naktys negreit ir ne visai įveikia saulės šviesos prisisunkusį dangų ir žemę V.Myk-Put. Per mėnesį pakartojo jis gramatiką, įveikė visas taisykles, išimtis ir nustebino savo mokytoją A.Vien. Lanka į̇̃veika pjovėjį Šts. Ka jau dideliu išdirbimu jas (svėres) į̇̃veikei, tai – gerai Grz. Klevo neinmanoma buvo bet kuo invei̇̃kt, kap indžiūsta Brb. Kirviai tižo, pjūklai lūžo i nebį̇̃veikė tos pušies Akm. Ant žaginio šienas geriau džiūsta ir neiñveikia lietus Gdl. Apėmė neįveikiama baimė A.Vien. Žmonės dažnai įveikia kliūtis, tik jausdamiesi tikrai įstengsią jas nugalėti J.Jabl. Jis įvei̇̃kia pavojus ir sunkenybes FT. Jai pavyko laimingai įveikti daug didesnių ir mažesnių vargų A.Sm. Norint jį (žmogų) ir įveikė [Evangelijos dvasia], tai tačiau ne taip ūmai jį pergalėjo Ns1832,8. Ana (bažnyčia) viena tik antvei̇̃kia pragaro pagaires A.Baran. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti Mž189. Antiochas jų negalėjo įveikti, bet turėjo atstoti BB1Mak6,4. Velinas negal įveikti žmogaus be pavelijimo Kristaus BPII12. Heretikai … tiesos niekad bažnyčios š. visatimės pagadint, įvei̇̃kt negali DP166. Reikia ižveržt šarvus ir rūžias neprieteliui, kuriomis mus įveikia SPII17. Neieškok būt sūdžiu, jei negali įveikt neteisybių SPI22. Permanau, protu įveikiu R57, MŽ76.
^ Kas save įvei̇̃ks, tam kito nereiks Pnd. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi LTsV116(Yl). Kur pats velnias neįveikia, į ten bobą nusiunčia LMD(suv.). Kas vienam nepakeliama, tas visų įveikiama A.Sm. Ir uodai arklius įveikia LTR(Vl).
| refl. tr. KŽ: Mynėsi pusę valandos ir vienas antro neįsi̇̀veikė Š. Katras įsivei̇̃ksiva, tas laimėsiva Grš. Eikim veltynių, katras įsiveiksim Vr.
3. intr., tr. padaryti poveikį, paveikti: Ka neįvei̇̃kia šitie vaistai – kap užeina sunkumas, nežinau kur dingt Plv. Jis (J.E.Smoleris) neperstoja dvasiškai įveikti jaunuomenę A1885,154.
4. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Dirvą įveikti N.
5. tr., intr. BzF196 turėti jėgų, įstengti, pajėgti ką daryti: Ji nebeį̇̃veikė taip daug vaikščioti NdŽ. Darbą do įveikiù padaryt Šmn. Nebeįveikiù [vandens atsinešti] žiemą, tai sniego sušildau ir valgyt išsiverdu Antš. Neįveikiù to vaiko panešt, sunkus Svn. Jau neį̇̃veikia seni, tai ir neima žemės Graž. Toks dykas par dienas, o niekas neįvei̇̃kia jo į darbą nuvaryt Jrb. Du sykiu einam miškan, kiek įvei̇̃kiam atsinešt – atsinešam [riešutų] Alz. Aš jau neįveikiù malkas kapot Skr. Aš teip pavargau, kad nei arklio nebeįveikiù nukinkyt Vb. Žmogus vos vos į̇̃veikė rugius nupjauti ir susirgo Sr. Kad aš tų arų nebį̇̃veiku dirbti End. Aš viena neįveiksiù visų gyvulių apliuobt Krs. Mokėm vaikus, kiek añveikėm Tj. Tas Šliūpas įveikia važinėtis: toks senas, dar į Ameriką iškilo M.Unt(Plng). Ne, sesel, tokio pusbernio prilupt jau nebeįveiksiù Mžš. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti J.Balč. Negal įvei̇̃kt nupirkt to paršo Mšk.
| Ak, ji nežinojo, kad to griovio įveikti neįmanoma – toks jis platus ir gilus I.Simon.
| prk.: Žada žada, ale kad neįvei̇̃kia pralyt Antš. Žmonės, neįveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei M.Valanč. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti Blv.
| refl. BzF196, NdŽ: Jos jau nebedirbs, sako, nebeįsivei̇̃kia Slm. Kaip mes čia įsivei̇̃ksma be arklio apdirbt žemę Pl. Gal įsivei̇̃ksme ir vieni be talkinykų [bulves nukasti] Krs. Aš matau, kad įsiveiksiù, tai da ir dirbu Krs.
ǁ tr. įstengti sudoroti, apdirbti, sutvarkyti: Aš jau atidirbau, aš jau neįvei̇̃ksiu tų žemių Graž. Aš kaži ko šį metą nebį̇̃veiku to valdiško miško Trk. O kitims, sako, tokias normas uždeda – negal beįvei̇̃kti Trk. Namų ruoša, gyvuliai – tai da man įvei̇̃kiama, o jau prie kitų darbų nebegaliu Krs. Karvę į̇̃veikiau, da šiaip teip pamelžiau Kp. Vėtra didelė buvo ir nugriovė vieną galą – viso neį̇̃veikė Ppl. Vacius, prieš tai gerai užsikosėjęs, pagaliau maišą įveikia, metasi ant peties ir kurį laiką eina mėtomas į šalis J.Ap. Kurių (riešutų) spaustukais neįveikia, tuos dantimis kremta rš.
^ Kalk geležį, kol karšta, paskui neįveiksi, mokyk vaiką, kol mažas, paskui nepriveiksi LTR.
ǁ tr. Dkš galėti suvalgyti, išgerti: Tiek daug pridėjot, kad aš vienas neįvei̇̃ksiu Mrj. Putra sūra, negal įvei̇̃kti Pln. Da liko mėsos, da neinveikiù Žl. Taukų ciela bačka mun y[ra], šįmet neįvei̇̃ksiam Trk. Neįvei̇̃ks abiejų suėst BM5(Kp). To alaus neį̇̃veiku Šv. Į̃veika dikčium gerti šnapsą Sg. Vienu prisėdimu neįveiks visos statinės K.Bor. Ką sutiksiu, tą prarysiu, ko neintveiksiù, tą paliksiu (ps.) An.
| prk.: Jau mano dantys neįvei̇̃kia to obuolio Šk.
^ Jautį prarijęs, uodegos nebeį̇̃veikė KŽ.
| refl. tr.: Gana ir vieno [balandėlio] – didelis, kad tik įsivei̇̃kčia Slm.
ǁ Jrb, Plng įstengti nupirkti, įpirkti: Žuvis neįveikamà (brangi) Šts. Kaina buvo jau nedidliai brangi, galėjo įvei̇̃kti Vž. Ką bepijokaus, ka negalia beįvei̇̃kti End.
6. tr. išlaikyti, ištverti: Įveiką̃s darbininkas darbo nebijo Šts. Esu įveikąs karštį, galiu perties Šts.
7. tr. A1883,220, Sr įvarginti, iškamuoti, nualsinti: Jezau, kaip tas vaikas par dieną muni į̇̃veika: toks smagus i krioklys, kriupėža! Trk. Bobos juodauna iš juoko – tiek iñveikiau Klt.
| Aš paskui akis įveikiù Smln. Į̃veikiu, supunta koja Grd.
| prk.: Reikėjo viską dirbti jau teip sunkiai, tuokart baisiai į̇̃veikė End. Aš labai įveiktà darbų buvau, pražuvusi Krš. Tie liūb įvei̇̃ks musintais rudinį, tie kūlimai visoki, tie mašinavonės darbai Als. Įvei̇̃kdavo tie linai, kaip myti reikėjo Vn. Su linais šeimyną liuob įvei̇̃kti Šv. Nėkas taip nėr įvei̇̃kęs kaip spragilelis DūnŽ. Baisiai muni į̇̃veikė tas audimas Jdr. Rugiapjūtė į̇̃veikė visus Vdžg. Tas terliūzijimos į̇̃veika motriškas Krš. O tai labai į̇̃veikia tie malimai! Grz. Nėkas tiek neį̇̃veikė, kiek drabužių plovimas Lkv. Vežimai kriauti biškį į̇̃veika Pln. Žvėdų kareiviams suvalgius grūdus, o javus ant lauko ištrypus, Žemaičiūse kilo maro liga, kuri visą mūsų pusę baisiai įveikė M.Valanč. Arklius į̇̃veikiau, kol rugius užsėjau Skr.
^ Pats neįsivei̇̃kęs, kito neįvei̇̃ksi Slnt.
| refl. intr., tr. Š, Slnt: Neduok sunkų darbą, kad neįsivei̇̃ktų J. Esu įsivei̇̃kusi visą amžį bedirbdama Jdr. Par karus kiek įsi̇̀veikiau, baisu! Grd. Gerai gyvena, didliai teip i neįsi̇̀veika Pln. Ką gi įsiveiksi̇̀ – negi kūlė Ppl. Ana buvo įsivei̇̃kusi, kaip mamos nebuvo, nėkas nebipadėjo darbų nudirbti Krš. Kad įsi̇̀veikiau rugius bekirsdamas! Rs. Įsi̇̀veikėt dvi dieni iš eilės po tas bulbienas LKT142(Kin). Tiek įsi̇̀veiku, teip y[ra] blogai širdie End. Bijau, ka neįsivei̇̃ktų tas muno vaikas Krt. Įsi̇̀veikė su tais vaikiais – penkius užaugino Krš. Įsi̇̀veikiau dikčiai su tum kūlimu Kv. Įsi̇̀veikė jijė apie jį betūpčiodama, jį bemarydama Jrb. Arkliai par dieną įsivei̇̃kę, išalkę Rs. Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau IM1862,18. Kurs tikt už piningus šlūžija, tas … nieku čia neįsiveiks TP1881,1.
^ Save neįsiveikęs, kito nevaliosi Prk. Neveik kito, pats įsivei̇̃ksi Šts.
8. intr. SD125, D.Pošk, I, Š, Dglš įkyrėti, įgristi, įsipykti: Iñveikė ana par tiek laiko su savo tevernojimu Ktk. Tiek į̇̃veikė, ka nusispjovusi išejo kitur gyventi Krš. Įkyrėsu aš lig kraujo anai, įvei̇̃ksu i vienam, i kitam End. Kap invei̇̃kia šitas diedas su tuo kalve! Švnč. Tai iñveikė veselioj šito muzika, negal[ėj]au galva Klt. Baisiai anos (piktžolės) iñveikė Dglš. Lytus veikiau pagrysta kaip šiluma, greičiau lytus į̇̃veika End. Žiemą tamsos į̇̃veika Pln. Da vis pavasarį purvas ne tiek invei̇̃kia kaip rudenį Ds.
^ Boba su liežuviu labiau į̇̃veika kaip vyras su kumščia Krš.
įveiktinai̇̃ adv.: Gyvolio dūsavimas įveiktinai sunkus su didžiu nuovarginimu šonų I.
| refl.: Anas mum insi̇̀veikė Ds. Močekai da insvei̇̃ks posūnis Dglš. Ai, kaip insvei̇̃kia tas [vaiko] rėkimas, nor iš namų bėk Slk. Ansi̇̀veikė ponui gaidys, anas liepė jį anmest arkliuosen (ps.) Prng. Par ilga nėr to daikto, kad neinsvei̇̃kt Trgn. Seniau mum insvei̇̃kdavo rugiapjūtis Trgn.
ǁ tr. išvesti iš kantrybės: Nu į̇̃veikė vis tiek pat ana visus su savo toms ligoms Trk.
9. tr. barant įgrasinti: Liežuviais kitas kitą į̇̃veika žmonys Šts. Įveikiau aš sūnų, t. y. įbaráu, prie darbo prispaudžiau J.
10. tr. SD123, SD41 priversti, prispirti, prispausti.
11. refl. Šmn susitvarkyti, susitarti: Duok vaiku[i] valią, tai čia su juo neįsiveiksi̇̀ – tik plok rūron Slm.
išvei̇̃kti, -ia (i̇̀šveikia), i̇̀šveikė Rtr, KŽ
1. tr. padaryti, nuveikti: Neraštingas žmogus, ne ką ans tegalėjo išvei̇̃kti Yl.
2. tr. padaryti ką kuo (konkretų objektą): Ìšveikė (išminkė) duoną kap košę Vrnv. Mašina i̇̀šveika (iššukuoja) prasčiausias vilnas Šts. Eisiu pas kučnierių, nešiu išvei̇̃kt (išminkštinti) kailiuką Dv.
3. tr. išdirbti, atidirbti: Aš darbadienius i̇̀šveikiau, o tėvui nereikia Str.
| refl.: Jeigu neišsivei̇̃ks anksčiau, tai [bus] ilga sėdėt [kalėjime] Dv.
4. tr. paruošti sėjai (žemę): Kur žemės i̇̀šveiktos, geriau auga [javai] Tvr. Ir lauko i̇̀šveikė iš medžio (miško) Dv. Visur laukai išveikti̇̀ Dv.
5. intr. kurį laiką dirbti: Matas i̇̀šveikė trejus metus toje dirbtuvėje Sr.
6. intr. NdŽ, KŽ kurį laiką funkcionuoti, dirbti (apie mašinas): Ir mašina gali trejus metus išvei̇̃kti Š.
ǁ kurį laiką reikštis, turėti galios: Tie įstatai i̇̀šveikė trejus metus Š, KŽ.
7. tr. Š, NdŽ įstengti, pajėgti, išgalėti: Nežinau, begu išvei̇̃ksiu išgerti visą stiklelį J. Kai linai – nebeišvei̇̃kia patys išbraukt, tai samdo braukėjų PnmR.
ǁ Š įstengti suvalgyti, išgerti: Nebei̇̀šveikei šįryt putros Plt. Jei veršis neišveiks pieno, galėsi karvę pasimilžti Šts.
8. tr. nugalėti.
| prk.: Negalim išvei̇̃kt blogybių Ds.
9. tr. BŽ120, NdŽ, KŽ išvarginti, iškamuoti, nuilsinti: Neduok sunkių darbų, kad neišvei̇̃ktumei vaikų sylas, t. y. nebūtum par sylą aniems J. Tep išvei̇̃kia vaikas – neturiu kur dėties Klt.
| refl.: Aš par daug esu išsivei̇̃kusi, par daug esu dirbusi Plik.
10. tr. barant, ujant išvaryti: Ìšveikė kunigą liežiuviais Aps.
11. refl. ištrūkti, išsivaduoti: Neišsi̇̀veikiam iš darbų Dv.
paišvei̇̃kti, -ia, pai̇̀šveikė (dial.) tr. išnaikinti, iškirsti: Pai̇̀šveikė kvainykus (pušynus) Dv.
nuvei̇̃kti, -ia (nùveikia), nùveikė
1. tr., intr. Sut, LL319, Š, Rtr padaryti, atlikti: Jis nori nuvei̇̃kti didelius darbus NdŽ. Vienas daug nenuvei̇̃ksi NdŽ. Veikti jis veikia, bet nieko nenuvei̇̃kia DŽ. Be Dievo mylistos nieko išganinga negalime nuvei̇̃kti KŽ. Ar jie gali ką gera gyvendami nuveikti? J.Jabl. Kai veiki, tai daug ir nùveiki Al. Mažai ką nuvei̇̃ksi tep vėlai atvažiavus Vlkv. Viskas kantrybe padaroma: spartumu, greitumu nieko nenuveiksi̇̀ Antš. Ligi aštuoniolikos vyrų buvo, o ka jie visi į vienybę – tai daug gali nuvei̇̃kt Pžrl. Daugiau nuveiksi̇̀, didesnis ir uždarbis Dsm. Pjovimą, visa nùveikia mašinom Vžn. Be kyšio nieko nenuveiksi̇̀ Msn. Maniau kalnus nuvei̇̃kt, o nieko nepadariau Prn. Aš nuveikiau sapną (ką buvau sapnavęs) Šts. Ta pasaka yra pasakojama tims, kurie daug keta padaryti, o nieko nenùveika PP55. Vis ką vien neužsiėmę nuveikti, tas neklojas ir nevykstai S.Dauk. Ką gi gero iki šiol padirbau ir nuveikiau? Pron. Kritikai tegul dainos vertybę apsvarsto, aš nedręsu tai nuveikti TS1902,10–11. Auklėtojas be galo daug nuveikia su savo mokiniu gyvuliu Blv. Žodžiu savu V[iešpats] Christus visa padarė ir nùveikė, ką tiektai norėjo DP320. Ko negalėjo nuvei̇̃kt prigimimas, tai apžadas veikiai padarė DP564.
^ Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi VP8. Su Dievo padėjimu viską nuveiksi VP42. Ką boba nuveiks – velnias nepapeiks LTR(Pšl).
nuveiktinai̇̃ Tėvas uždavė vaikams darbo nuveiktinai̇̃ NdŽ. Savo ketėjimūse ir veikimūse, ryžusys ant ko norint, nepesnojos, neangstės, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai S.Dauk. Ižpažink nasrais drąsiai, palytėkis nuveiktinai̇̃ darbais ir regisi, jog tatai veikiai padės DP370.
| refl. tr.: Jau aš savo darbą nusi̇̀veikiau NdŽ.
2. tr. nudirbti, nudoroti: Būčiau galėjus didelį dvarą nuvei̇̃kti Nmk. Turiu traktorių – nuveikiù daug Lkš.
| refl. tr.: Kap jau svietas nuog lauko nùsveikia visa, tai kasa bulbes ir rugius sėja Dv.
3. tr. N, K, Amb, LL110, Š, KŽ nugalėti, nurungti: Aš jį nùveikiau grumdamos, t. y. pargalėjau J. Aš stipresnis ir nùveikiau žmogų, imtynių eidamas NdŽ. Katras stipresnis, tas tą ir nuveiks Ppl. Draskė draskė, visus velnius išdraskė, o to devyngalvio niekaip negali nuveikt LTR(Lnkv). Mes daug nùveikėm, sumušėm tą savo nedorą priešą Dj. Pažiūrėsme, katró[ji] katrą nuvei̇̃ks Mžš. Anuodums sylos tokios pat: nė vienas, nė antras viens kito nenùveikė Slnt. Tokie man nieko nėra nuvei̇̃kt Vj. Katras drąsus, tai ir nùveikia Dsm. Gražumu aš jį nùveikiau Šd. Tas veršiukas tą telyčią didžiąją nuvei̇̃kia Jrb. Didysis gaidys mažąjį nùveika Vkš. Nuveiktosios tautos apent atsitraukė nu jo valdžios ir gyveno po savo valdžia S.Dauk. Ir teip visados labai gudrūs ir buklūs jezavitai nuveikdavo ponus BsPII135. Ir nors drąsiai gynėsi, smarkiai kovėsi, nuveikė jį lenkai V.Krėv. Dievas kartais savuosius nustoku spaudž, netarint nuveikdams, bet tėviškai mėgindamas BPI317.
| prk.: Degtienė nùveika žmogų, nėra buvę kitaip Krš. Nuveikti sveikatą girtybe I. Ir paėmė Elzę nenuveikiamas noras tą vakarą būtinai paįvairinti Pt. Ir mūkas savo dūšioje ir kūne smertimi nuveiksiamus MT254.
| refl. intr., tr. Š, KŽ, Pnd: Abudu esam vienodo stiprumo, nė vienas negalim nusivei̇̃kti NdŽ. Eikit galėtynių, – žiūrėsim, katras nusivei̇̃ksit Grž. Tegul mušas gyvatės, žiūrėsim, katra nusivei̇̃ks Šd. Mušdavos iš pasiutimo, katras nusivei̇̃ks Ktč. Čia regime kaip yra galingas ir nuveikias tikras tikėjimas DP465.
| Žmogus turi mokėti savo nusiveikti rš.
ǁ kalba nurungti: Ir ginčydamies vienas kitą nùveikia Rs.
ǁ NdŽ nužudyti, nugalabyti.
4. tr. Nmk nuvarginti, nusilpninti: Teip širdį buvo nuvei̇̃kę [vaistai], ka kiaušinio cielo par dieną nesuvalgydavau Vdk.
| refl. BŽI139, KŽ: Vaikas tik tam karte nusvei̇̃kia, ir apigręžęs pažiūri – vėl čiužinėjas BM43(An). [Gerai šeriamas] ašvienis pri darbų spaudamas nenusiveikia ir ištũra tolimą kelionę IM1851,39. Karvė, nuosiveikusi atvesdama veršį, reikalauna atilsio ir peno IM1846,20. Žmogus … negal be krašto dirbti ir dirbti nenusiveikęs A1884,219.
pavei̇̃kti, -ia (pàveikia), pàveikė Rtr, Š
1. tr. padaryti: Tuo tarpu nerado ką įdomesnio pavei̇̃kti NdŽ. Nei aš gi žinau, nei numanau, kas man daryt, kas man paveikti, ar man jaunutei ažu stalo sėsti (d.) Š(Rš). Čia su malda nieko nepaveiksi Žem.
ǁ atlikti: Tavęs nebus, o darbai paveikti̇̀ bus Klt. Jau laikas darbus paveikti prš. Daug nepavei̇̃ksi su tiek pinigų, al va duonai, cukru[i], muilu[i] [užtenka] Mžš. Ką tu pavei̇̃ksi su šitais tūkstančiais? Rmš.
| In to medžio skylę inlindo [velnias], ir nieko negalėjau su juom paveiktie BsPIV81(Brt).
ǁ tr., intr. padirbti, padirbėti: Kap tik paveiki̇̀ ką, i nuslobsti žmogus Ad. Ką jau tu čia pavei̇̃ksi pusiau sirgdama Gs. Anas do visa ką pavei̇̃kia, šitas diedynas Klt. Vėlai atsikeli, nieko nepaveiki̇̀ Pc. Visą dieną prabadžekojau ir nieko nepàveikiau Krd. Šiandie buvo man ragaišis (kepiau ragaišį), nieko darže nepàveikiau Ėr. Mažas nieko nepavei̇̃kia, tai ir senas nieko nebevei̇̃kia Pl. Pàveikia ir važiuoja namo Dv. Kai išvarydavo ką pavei̇̃ktie, tai da ką i pasivagi Vlkv. Dieną paveiksiu, naktį atsilsėsiu LTR(Ad). Per šventes maža ką tepàveikiau: tai bažnyčios darbai, tai kitos kokios kliūtys atsirado A.Baran.
| refl. D.Pošk.
2. tr. padaryti, pagaminti (konkretų objektą): Tu ąžuoleli, šimtašakeli, ketinau aš tave kirst. – Ką tu paveiksi, ką man pakirsi, iš mano šakelių? (d.) Dglš.
3. intr. NdŽ kurį laiką veikti, dirbti (apie mašinas).
4. tr. P, Sr, ŠT50, KŽ, Trk padaryti poveikį, įtaką: Nelabai kuo jį pavei̇̃ksi BŽ122. Klebono žodžiai taip pàveikė minią, kad daugelis žmonių ašarojo NdŽ. Rašomosios kalbos įtakos nepàveiktas NdŽ. Tokiomis priemonėmis jų nepavei̇̃ksi DŽ1. I kariuominė jo nepàveikė: koks išėjo, toks parėjo Jrb. Nuo tolo [kalbėjo] nabagiukas (kunigas), kad toji šiltinė nepavei̇̃ktų Kvr. Tos visos žolės pàveikė tą polypą (polipą), i jis bemat sumažėjo Smln. Giedodami dainuodami mes paveikiame ir atskiras kūno dalis, jeigu skamba skirtingi balsiai Vd. Gerumu mane labiau paveiksi negu barimu V.Krėv. Apskritai galime valdyti žmogų, jei tik sugebėsime paveikti jo jausmus rš. Kastulio mirtis taip paveikė tėvus, jog visi bijojo, kad ir jų netektų Vileikon vežti A.Vien. Paveikdavo ne žodžiai, bet ji pati savo asmeniu, savo artumu ir tais jausmais, kurie pamažu kerojosi abiejų širdyse V.Myk-Put. Įrodymais galima paveikti protą, bet ne aistras rš.
^ Geruoju ir velnią paveiksi KrvP(Rs). Aštra kalba nepaveikia, tik suerzina KrvP(Ašm).
nepaveikiamai̇̃ adv.: Pasileido jauni nepaveikamai̇̃ Krš.
ǁ padaryti neigiamą poveikį: Plaučių vaistai pàveikė širdelę, oro maža Stk. Tas lakstymas ma[n] akis pàveikė – paraudonavo Jrb.
ǁ apsvaiginti: Su juom (degtine) reikia atsargiai – gali pavei̇̃ktie Smal. Gėrimas pàveika – nebė[ra] žmogaus Rdn. Kad alutis nepaveiks, arielkytės daugiau reiks NS487.
^ Alus muni nepaveiks, man dar midaus reiks S.Dauk.
5. tr. Alz, Rd įstengti, pajėgti, galėti: Vaikas nepavei̇̃k risti akmenį J. Kad mažas būt, įlupčia įvedus gryčion, ale kai didelis – nebepaveikiù Alks. Kult ti jau susideda: tai kad vienas, trys ar keturi [šeimos] negi pavei̇̃kia iškult Kpr. Kai tau bus bloga, kai nebepaveiksi ko, tai tik sutriūbuok šita triūbele – aš pribūsiu [padėti] (ps.) rš.
6. tr. I, M, KŽ, Plšk, Lnkv, Zr nugalėti, įveikti, nurungti: Kažin kuris kurį pavei̇̃ks NdŽ. Katras katrą pàveika, tas i laimė[ja] Trš. Par kiaurą dieną mušdamos negalėjo nė katrie katrų paveikti M.Valanč. A norat karūmenę pavei̇̃kti? Pj. Ai, eikšen, kibkiavos, regėsiam, be tu muni pavei̇̃ksi Skd. Vištos vanagas nepavei̇̃ks, tik mažus paukščiukus gaudo LKT103(Klm). Katė dabar jau tarės visų žvėrių ir visų paukščių karaliu tapusi, kad tokius galingus valiojo pavei̇̃kti PP26. [Kalnėnai ir žemaičiai] mokės nu pat mažų dienų kaip ginties ir kaip neprietelių paveikti S.Dauk.
| prk.: Daba da speigas pàveika saulę Trk. Girioje medžius žemus ir stambius regėjo nu vėtrų ir audrų nepaveikamus S.Dauk. Šitie švelnūs žodžiai galutinai pàveikė mergą NdŽ. Jorė atejusi paveika badą, kursai kaipo smakas vis ryja žmonis ir gyvolius S.Dauk.
^ Savęs nepergalėjęs, ydų savo nepaveiksi M.Valanč.
| refl. NdŽ.
7. tr. Mrc, Jrb nuvarginti, nukamuoti: Pàveikė tas vyras, nebnorėjau nėko, paėdė širdį DūnŽ. Žinai, mušeika buvo, paveikti̇̀ visi buvo Krš. Tie visokie rūpesniai ir pàveika žmogų Vkš.
◊ ši̇̀rdį pavei̇̃kti labai įgristi, įsipykti: Tokia grizli, pàveikė mun ši̇̀rdį Krš.
parvei̇̃kti, -ia, par̃veikė
1. tr. K, NdŽ, KŽ galynėjantis pargriauti.
2. žr. perveikti 1: Visi jį (vaiką) parvei̇̃kia, bijo eit vienas ūlyčion Lel. Nors mes visi eisim, ruso neparveiksim BsO264.
| prk.: O kol tinginio anas neparvei̇̃kia? Aln.
◊ ši̇̀rdį parvei̇̃kti NdŽ įpykinti, įerzinti.
pérveikti, pervei̇̃kti, -ia, pérveikė Slm, Kpr
1. tr. H163, Q541, R, MŽ, Sut, N, K, NdŽ, KŽ, Pn, ČrP nugalėti, įveikti, pergalėti, nurungti: Anuodu párveikė viens antrą J. Kiek anie (uošviai) yra veikę, ale nepárveikė munęs, nepasideviau DūnŽ. Tu visur párveikei aną, i viskas Trk. Vagys párveika valdžią – neteisa žulikų, kuliganų! Rdn. Jei kas kovodams pasidės, karalius to vaikus penės, teperveik jis visus RD190. Tuom krauju perveikiu aš visas gaujas velnių PG. Rankose Moiziešiaus buvo galybė viską perveikianti Tat. Nuėjo ji į virtuvę, norėdama perveikti savo priepuolius LzP.
| prk.: Bus laikas, kad nu jo užgautas ir skausmų parveiktas išpažinsi, jog žmogus esi S.Stan. Sirgo žmogus, buvo ligos párveiktas Kl. Įsigalėjusi liga ilgai kovojo su jo stipriu organizmu, kol pagaliau parveikė LzP. Šiaip taip su sveikata laikaus, jei karščiai neparveiks Žem. Ans manė degtienę párveikti, ale aną párveikė Krš. Jau ir tave senatvė párveikė Skr. Saulelė plėšės per miglą ir kas kartas karščiau kaitino, bet miglos niekaip neperveikė Žem. Žadėjo į sukaktuves visai neiti, bet smalsumas perveikė – atėjo J.Paukš. Krienas riebumą párveikia Erž.
^ Liga ne boba – neparveiksi LTR(Grk).
| refl. Vaižg, NdŽ: Negaliu pársiveikti J.
2. intr. Vrb pasigalynėti, išbandyti jėgas, susiimti.
| refl.: [Buliukas] pasitiko ne vieną, kuris jam nenorėjo iš kelio trauktis: su tais reikėjo persiveiktie Tat.
3. intr. Gmž įkyrėti, įgristi; įsipykti: Maži vaikai baisiai pérveikia Dgl. Dažni svečiai pérveikia Vžns. Seniau marti nueina vyro namuos, sveikatą padeda, visi pérveikia Lel. Teipgi pérveikia su savo kalbom Užp. Ano (karvė) pérveikdavo – gvolto muroja ir muroja Lel. Nognai tie plaukai párveika: lenda i lenda į akis End.
| refl.: Karštis labiau pérsveikia nekaip šaltis Vžns.
ǁ tr. NdŽ išvesti iš kantrybės: Marčios pérveikia sūnus, ir veža tėvus ubagynan Adm. Kad tu ir pérveiki mane su tuo savo verksmu Ut. Perveikei tu mane su savo tuo prašymu Ktk. Tavo ašaros ligi kaklo mane pérveikia Ut.
| refl. Ut: Savi vaikai močiai nepérsveikia Trgn.
4. tr. ŠT285, NdŽ nuvarginti, nusilpninti, iškamuoti: Vaikali, aš jau párveikta, pagalum, vartoma Krš. Juzikės duktė nognai párveikė tą senąją End. Vaikai y[ra] párveikę tėvus, nebklauso tėvų Šts. Užspausk tą aradijikę, tėvas párveiktas, pyksta Rdn.
| prk.: Ir rasa padaro žemę labai vaisinga ir atgaivina pavytusias žoleles, nuo saulės perveiktas, kad jos savo galvas jau nuleidž srš.
| refl. ŠT285, NdŽ, KŽ, Klk, Šts: Pársiveikiau bedirbdama Kv. Pársiveikęs su darbais, toks snaudulingas Krš. Pársiveikė su tiek vaikų i mirė Rdn.
5. refl. susidoroti su darbu: Jin nepersivei̇̃kia su kiaulėm Lnkv.
6. refl. persimušti (apie kvapą): Kvapas pársiveikė Rs.
7. tr. Slm įtikinti, kad darytų kitaip, priversti kitaip elgtis, perkalbėti: Kaip jis galvo[ja], teip i dirba: jis nepárveikiamas Ar. Kas ją pérveiks, kad sykį užsispiria Plv. Ko nedarė, ir apkuldavo, vis norėjo pérveikt Sdk. Mudu ją párveikt eisiva Jrb. Nenoria gult [ligoninėn], nu tai pérveikė, paguldė Kpr. Nors ir tikinčių tėvų, vaikai jau pérveikti (nebetiki) Rk.
| refl. tr.: Pargalėk savi pats ir parsiveik ant tokių tėviškų žodžių P.
◊ ši̇̀rdį pérveikti
1. labai išvarginti, įkyrėti: Tas nėkšas pérveikė mano ši̇̀rdį Sr. Párveikė ši̇̀rdį tas muno vyro gėrimas, nebgyvensiu, skirsiuos Vkš. I šiaip, i taip gali dirbties, tik nepárveik širdiẽs Krš.
2. Vkš pervargti: Kam mamai tų dantų? Kol sudėsi, ši̇̀rdį párveiksi i numirsi Krž.
3. priversti ką daryti: O jeigu tie visi regiamys davadai dar tavo širdies neparveika ant drįsimo išpažinti savo griekus, dar vieną daiktą priminsiu P.
pievei̇̃kti, -ia, pi̇́eveikė (dial.) Sg, Kin žr. priveikti 1: Didelis y[ra], neita pyvei̇̃kti Klp.
pravei̇̃kti, -ia (pràveikia), pràveikė
1. intr. Ds praleisti kurį laiką dirbant: Tep pràveikiau cielą dieną ir nepriguliau nei kiek Dv.
2. tr. Kos37, N įveikti, nugalėti: Gera moteris pravei̇̃ktų – kiek jam tę reikia Grk. Šimts jūsų tur dešimtį tūkstančių praveikti RB3Moz26,8.
^ Kartais ne didelis mažą, o mažas didelį pràveikia Vdžg.
3. tr. perginčyti, įtikinti: Aš pràveikiau aną, t. y. prastičijau J.
privei̇̃kti, -ia (pri̇̀veikia), pri̇̀veikė
1. tr. O, Rtr, Š įveikti, nugalėti: Priešą privei̇̃kti DŽ. Aš tuoj jį priveiksiù, kad anas ir didesnis Ut. Dvarponių vaikai privei̇̃kdavo kaimiečius Krč. Pažiūrėsim, katras katrą privei̇̃ksim Vrb. Aš jo (vyro) nepriveikiù, bijau kliudyt Lel. Toks senis, o sūnų da vis tiek privei̇̃kia Skp. Klebonas pamatė, kad jų neprivei̇̃ks, tų baudžiaunykų LKT302(Sv). Gražumu viską priveiksi̇̀ Dg. Steputis mušė mušė ją (raganą), kol pri̇̀veikė (ps.) Grnk. Ka tokio varložio nepri̇̀veika, ką paskiau bedarys End. Cupt už ragų [velniuką], pri̇̀veikiau aną Všv. Ana eidavo liuob par mynes su vyrais grumties, mažai kas aną privei̇̃kdavo Kv. Katinas pri̇̀veikė šešką Lel. Toks čia ir šuva, kad katinas privei̇̃kia Ob. Nu aš nepriveiksiù avinuko (ps.) Brž. O kieno viršus, to ir kalba platinasi, nurangdama (= nurungdama) kalbą priveiktõsios giminės LTI419(A.Baran). Jeigu patsai save gerai priveiksi, visa kita lengviaus apgalėsi A.Baran. Štai tau džiaugsmas: priveiksim poną, nebeisim dienų, dar, žiūrėk, daugiau užkraus Žem. Didysai Juras visus priveikdavo mintynio Vaižg. Koks gi tu bajoras, kad negali bobų priveikti V.Krėv.
| prk.: Kartais Vincas eidavo baimę priveikęs pas Plokštienę žolių rš. Vargas privei̇̃kia viską: i meilę nugali Nm. Privei̇̃kti savo geidulius NdŽ. Senatvia visus pri̇̀veika Krš. Musėt negalia privei̇̃kt manęs giltinė Žg. Žmogų viskas gi privei̇̃kia: ir išgąstis, ir karas Trgn. Sako, puslitris viską privei̇̃kia Pnd. Bet smalsumas priveikdavo, ir jie, visi užtirpę, stypčiodami gretindavos į pirkelę Vaižg. Mergaitės, miego priveiktos, sugulė rš.
^ Ir musia jautį privei̇̃kia, kai vilkai sugauna Pnd. Basliu velnio nepriveiksi LTR(Ul). Devyniuos gaidžio nepriveikia KrvP(Dkk).
neprivei̇̃kiamai adv., nepriveikiamai̇̃ NdŽ.
| refl.: Ė abu ir suskabino glėbiuose, pradėjo mintis. Niekaip neprisiveikia rš.
ǁ peršnekėti: Kitam kaime buvo pagarsėjus labai graži mergina, kuri pasižadėjo eit už to, katras ją ant kalbos priveiktų LTR(Kp). Jau kad boba ažsispyrė, tai jos nepriveiksi̇̀ [kalba] Ds. Nepriveiksi̇̀ jos ant šnekos Km. Uošvė privei̇̃kia žentą [kalbomis] Grš.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ galėti, įstengti, pajėgti: Ar tu priveiksi̇̀ tris pūdus pakelt Jnšk. Neprivei̇̃kiam suvaldyt, metinis jaučias Šmn. Prie kaimo mat didelio kiaules, karves reikia ganyt, nebeprivei̇̃kia mažiutis [piemuo] Ps. Galvijus ganom toli, nebepriveikiù viena vedžiot Lel. Musios uri uri, nepriveiksi̇̀ išmušt Adm. Jei tiktais nepriveiki̇̀ užlėkt [karvėms iš priekio], tenajos jau kas negerai, nu tai tuoj su tom ašarom ir ginamės Dj. Nebepri̇̀veikė rudenį sutvarkyt linų Sl. Elžbieta do privei̇̃kia nueit ant Vaškus Grž. Aš in krautuvę nepriveikiù nueit – sunku, jau senybė Slč. Anas led pri̇̀veikė jį išstumt iš vežėčių Sv. Par dieną nepriveikiù būt nevalgius Rd.
| Pušinę šluotą užsimauni ant pagaikščio, iššluostai [duonkepę krosnį], jeigu da galas juodas, tada duona neprivei̇̃kia gražiai kept Skp.
^ Lenk medį, kol jaunas, paskui nepriveiksi LTR(Rk). Lenk vaiką, kol priveiki̇̀ Ds. Lenk medį, kol dar prilenki, bausk vaiką, kol dar priveiki LTsV162(Plng).
ǁ tr. įstengti (suvalgyti): Vienas nepriveiksiù tokio bliūdo košelienos Ut. Kad nepriveiksi̇̀, šuniui ataduok Sdk.
| Nusipirkau silkių, nepri̇̀veikiau suvalgyt, sugedo, išmečiau Rk. Aš tų barščių nepriveiksiù išvalgyt Kair. Da nepriveiksi̇̀ išgert, kiek man to gėrimo yra Ps.
| Dabar liepė atnešt skrynelę mėlyną. Iš tos rijo rijo [ponas] piningus, bet nebepriveikė BsPII197.
ǁ tr. įstengti sutvarkyti, suvaldyti: Vaikas didelis, išdykęs, nepri̇̀veikiu Mrj. Neprivei̇̃ks mūsų karvės niekas Sv. Kumelio nepri̇̀veikė ir nudvėsė nuo plaučių uždegimo Ut. Musios priveikti labai vargu J.Jabl.
ǁ Ps įstengti, pajėgti padaryti, padirbti: Visų darbų nepriveiksi̇̀ Ds. Jeigu aš nepriveikiù, aš nedirbu Skp. Viena mašina nepri̇̀veikė, tai dvijai traukė Vžns.
| Šernai privei̇̃kia net tvoras Rud.
^ Ką boba padaris, tai nė velnias nepriveiks LTR(Rm).
| refl.: Jau mes labiau pri̇̀sveikiam Db(Lp).
ǁ refl. susidoroti: Neprisiveikiù su darbais Ds.
3. tr., intr. daug pridirbti, pridaryti: Viskas, kas čia matosi, jos pri̇̀veikta Strn. Jau jos pri̇̀veikta, tegu vaikai veikia Klt.
^ Jis tiek priveiks, kiek šuva priverks LTR(Brt).
4. tr., intr. pabaigti atlikti, padaryti: Čia darbų nepriveiksi̇̀, vieną dirbi, dešim laukia Aln. Darbo nepriveiksi̇̀, darbas žmogų priveikia Šmn. Priveikė darbus, i amen Tr. Privei̇̃ksu: jau greitai sviestas pasidarys, grūdukai rodos Rdn.
5. tr. išdirbti, paruošti sėjai: Aš išmokysiu žemę priveikti, kad užderėjimas būtų geresnis V.Kudir.
6. refl. Lš prasimanyti (pinigų): Tai, Dievuliau! Iš niekur skatiko nepri̇̀sveikia – negali sau autuvo nuspirkt! dz.
7. tr., intr. NdŽ privarginti, prikamuoti, prialsinti: Jis mane pri̇̀veikė su tuo darbu DŽ. Ale tik jau tas senis vaiką pri̇̀veikė [darbe] Rs. Jis mane priveikė ilgoms pradalgėms Šll. Judrybė, pašėlybė vaiko: dešimties metų visus pri̇̀veikė – kas būs toliau Krš. Musys tavi pri̇̀veikė, kad teip ankstie atsikėlei Šts. Taip mane priveikei, kad aš suvisu į durnių pavirtau Sz.
| prk.: Tiktai tie mokslai pri̇̀veika, kol į tą galvą sukala Bdr. Prỹveikė senūsius tie spragelai Vn. Liga žmogų šarpiai pri̇̀veika End. Teip silpna širdis – tatai ta gavėnė privei̇̃kusi buvo biškį Ms. Kiek liuob privei̇̃kti tos pjūtys: pjaus paširdžius Kl. Linai privei̇̃kdavo, anie darbo priimdavo daug Krž. Dėl sniego stokojimo yra šioj žiemoj kviečiai visai nušalę, o rugiai ir didžiai priveikti yra LC1883,11.
| refl. NdŽ, DŽ1: Teip prisi̇̀veikiau, kad bos bos parėjau Šk. Prisi̇̀veikė bemokydamos, dabar ėda daug Krš. Prisi̇̀veikėm baisiai su tais grioviais Šts. Kitą metą neprisivei̇̃ksi gal tiek: mažiau žemės būs Trk.
| impers.: Teip liuob prisivei̇̃kti rugius pjaunant, kad abim kojim liuobu lipti į lovą Ms.
8. tr. Rdn pakankamai, daug barti, uiti, ėsti: Kiek ta uošvėnelė yr[a] muni privei̇̃kusi, negaliu ir pamislyti Krš. Jo nėkas neprỹveikė Vn.
9. tr. Dkš, Kp priversti, prispirti, prispausti: Privei̇̃kti, prispirti I. Aš jį privei̇̃ksiu J.Jabl. Kai jį priveiki̇̀, tai atiduoda Jrb. Su lazda pri̇̀veikė i jį Gs. Nu ką gi, klebonas buvo pri̇̀veiktas čigono ir turėjo atšaukt savo tokių nuodėmių atpirkimo paskyrimą Pl.
suvei̇̃kti, -ia (sùveikia), sùveikė
1. tr. VŽ1905,255 atlikti, padaryti: Nieko aš ten nesùveikiau DŽ1. Da nieko nesùveikiau, be pinigų einu namo Pl. Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
2. tr. įveikti, nugalėti: Nesuvei̇̃ksim mes jo, labai stiprus KŽ. Ne tau mane suvei̇̃kt! Ss.
| prk.: Duoda valgyt, ko nereikia ir ko pilvas nesuveikia O.
3. tr. NdŽ įstengti, pajėgti: Led sùveikiau nudirbti J. Sakau, gal čia ne auses, ale protas nesùveikia paimt, ką jis sako Vlk.
ǁ DŽ1, Šts, Slnt įstengti suvalgyti: Toks didelys tas obūlas – nebsùveiku Dr. Ar suveiksi kiaušių tuziną? Plng.
^ Duonos nesùveika, jau pyrago gedau[ja] Lkž.
4. tr. NdŽ suvarginti, nuilsinti, nukamuoti: Aš kritau nuo vežimo, o tai tas mane sùveikė didžiai Vlkš. Sùveikiau savi kestes su šiaudais par kūles benešdama Šts.
5. intr. susiderinti; prisitaikyti: Visi žmonės, tik ne su visais gali suvei̇̃kt Vl.
| refl. NdŽ.
6. intr. SkŽ290 imti veikti: Suveikė automatinė kontrolė rš.
užvei̇̃kti, -ia, ùžveikė
1. tr. uždirbti, užpelnyti: Ką ažùveikia berniukai, mumim gana, užtenka viso LKT397(Arm). Senas neažuveiksi̇̀ pinigo Dv. Ažuvei̇̃kt neažveiksi̇̀ nieko LzŽ. Neažuvei̇̃ksim – nevalgysim Dv.
| refl.: Dar anas eina darban, tik sau ažusvei̇̃kia LKT357(Dv).
2. tr., intr. NdŽ, KŽ, Škt, Krs, Vj įveikti, nugalėti: Tegu pasirungia – kuris kurį užvei̇̃ks? DŽ1. Žmogus viską užvei̇̃kia Ėr. Kiaunės sudrasko visus gyvuliukus, katruos tik užvei̇̃kia Rm. Zėbrą užveikia tik vienas liūtas, o nuo visų kitų skernagių jis lengvai atsigina Blv. Mat kad jaunas Stasiukas vigrus: anė kaip aš jo užvei̇̃kt negaliu Mžš. Nė tas tą, nė tas tą neužveikė – viensyli abudu LTR(Bsg). Kad kas kieno valgytą kąsnį paėmęs suvalgo, tai tas tą užveiks LMD(Sln).
| prk.: Mes gi įsitikime, kad pajėgos išminties ir turto, susidėjusiu į bendrystę, užveiks žydus, ir tuomi veikiaus, juo mažiaus randasi pas žydelius išminties ir piningų A1884,141. Naujieji giedoriai užveikė TS1903,9.
| refl. tr., intr.: Kai susiima, tai neužsivei̇̃kia DŽ1. Vėlėsi kuris kurį užsiveikdami Grž. Veselninkai nebešoka, bet žiūria į tuos [muzikantus] ir juokias: tegul, katras katrą čion užsiveiks Sln.
ǁ tr. peršnekėti: Jos niekas neužvei̇̃kia – baisus liežiuvis Ktk. Da mat negimė, kas ją an kalbos užveiktų̃ Sdk.
3. tr. NdŽ, DŽ1 įstengti, pajėgti: Nebegalim, neužvei̇̃kiam karvutės nė pamilžt, nė pašert Bsg. Vienas neužvei̇̃kia kiaulių suvaryt Ėr.
ǁ įstengti padaryti: Kad nebeužvei̇̃kia tų darbų Pšl.
4. tr. privarginti, prikamuoti: Ùžveikė [darbai], turėjau gultis gulėt Pjv.
| refl. NdŽ: Ažsi̇̀veikiau visądien [dirbdama] Ml. Turi bendrą knygynėlį, kuriuo visi naudojasi ir skaito neužsiveikdami rš.

stóti, -ja, -jo K, Š, KŽ, stõti K
1. intr. Sut, N, M, LL238, Rtr, DŽ keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: Tu čia stók ir stovėk J. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam, imančiam žengti vaikeliui) J.Jabl. Stók didelė (atsistok), Linute! Grž. Būk gerutis, stok didutis prš(Tlž). Stóti ant kojų pirštų NdŽ. Valgėm mes, paskui stójom LKT191(Lkš). Sėdėkim da kiek, o kai stósma, tai visi namo Pnd. Rodos, tik stót ir eit (numiręs kaip gyvas atrodo) Gs.
| refl. H, R97, MŽ53, K: Stotis ant savo kojų N. Stotų̃sbi GrvT78. Kap stojaũs, tep virstu an šono Pst. Stojaũs ir stoviu basa, gryna (nuoga) Kls. Kap tik ažtrūbija, tai visos moterys an kojų stójasi LKKXIII117(Grv). Jis jau būt stojusỹs Rud. Stoji̇̀s (stokis) LKKXIV222(Grv). Anidi stójusies rauna LD383(Krtn). Vai kam tos teko kojos, kas puolęs greitai stojos? – Pijokam teko kojos, jie puolę greitai stojas (d.) Plv. Ačiū, pavalgiau kap stótis (keltis ir eiti) Lz.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas: Važiuoju per girią, tik staiga arkliai stoja piestu ir nė iš vietos rš. Arkliai stója stulpu ir neina Klvr.
| refl.: Kai tik prijojo prie piliakalnio, arkliai piestu stójas Lel. [Meška] piestu stojos VoL239(M.Valanč).
ǁ refl. darytis stačiam, atsitiesti: Kartais stójasi, stójasi plaukai – tai tik nervai, ne kas kitas KzR. Burokai (pasodinti daigai) jau stójasi (atsigavę atsitiesia) Rm. Stójas viedras šulny (nenunyra, kai mažai vandens) Dglš.
2. intr. žengiant užimti vietą: Stóti į vidurį NdŽ. Ir stója gaidys an kapčio LKKXI177(Zt). Nori zuikelio, stok ant kalnelio rš. Stok, mergele, į laivelį, aš parkelsiu par jūreles JD817. Stoki, mergyte, po žalia liepele, o aš, jaunas bernelis, po ąžuoleliu StnD11. Ant viršūnėlės medžio ji (pamėgdėlė) stojus, užtraukia kartais, net skamba gojus LMD(Sn).
| refl.: Visi stojõs palei sieną Švn. Tai dviese [kulia]: vienas iš vieno galo stójas, kitas iš kito Dg. Mostyt tuo ir jo (Dočio) žaizdas aptvert susirinko; bet Pakulienė jį žadėt pas patalą stójos K.Donel. Stójos žentulis prie vieškelėlio, oi ir pavirto žaliu berželiu DrskD185. Stókis prie vartelių, prie margo dvarelio JV774. Į rinkį tą arklį i varys, vidurė[je] stójęs[is] kluono Ms. Stojõs anta krėslo i rėkia Drsk. Aš stojaũs ir nesrušinu – kap stulpas pasdariau Lz. Stojõs kap dieglys ir nei krusterna iš daikto, nor, ką nori, tą daryk Vlk. Ir atlėkė volungelė, stojos ant šakelės KlpD47. [Varna,] prišėrusi savo vaiką, ant lizdo krašto stójusis ir gieda savo giesmę PP68. Eik, stosi̇́es nuog rugių, kad avys nebėgtų Arm. Peštukai jiems vėl į kelį stojos, ale, tas lazdas matydami, neėjo artyn BsV342(Klp). Vartuose … stosis mūsų kojos PK92. Atejo tad Jėzus per duris užrakintas ir stojõs viduryje jų DP403.
| Vienam [buteliui] ištuštėjus, kitas stojasi (dedamas, statomas) į vietą, stikleliui nėra laiko nė apsistoti Žem.
^ A ant altoriaus stósys, ka toki esi prisistrajijusi? Vvr.
ǁ refl. kylant atsidurti tam tikroje vietoje (apie saulę): Mūsų šalėj saulė stojas ant pat vidaus žemės I.
3. intr. statyti koją (kojas) žengiant, lipant: Stók, stók ant tos šakos, nebijok, neatskils! Pn. Rodos, tik stósiva [ant ledo] ir lūšiva Jrb. Kur tik stóju, vis ant obuolio Šmn. Mieste blogai – kur stósi, tę ne tavo Bb. Stok, mergele, ant akmens, sėski ant žirgelio JD872. Aš į klaną kai stosiu! Mrj. In vežimėlį sėdau, an pakopėlės stójau DrskD172.
| refl. H157: Užminu, stojuos ant ko, žengiu R355, MŽ475. Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis Vaižg. Akmuo tarytum buvo minkštas, nes žmogaus kai stotasi, tai net paslysta rš. Ana stojõs ir mindo [uždegtas pakulas] Rod. Ir stoji̇́es [basas] kap žąsinas ant kojos Rod. Į šūdą stóties teko betarnaujant ir į kailį gauti Vdk. Būt stojusỹs vilkas vagon [, jei ardamas nebūčiau pabaidęs] Rud.
^ Kai stojas, tai žiojas, tai kiša, tai muša (audžia) Ds.
4. intr. kišti kojas (į autuvą, į balno kilpą): Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades J.Balt. Ant žirgelio sėsdamas, į kilpelę stódamas: jau sudievu tėvužėliui ir senai motynėlei JD43. In kilpas stojau, ant žirgelio sėdau LB90.
| refl.: Ma[n] ant aukštų kulnų negerai – į žemesnes stósiuos Jrb.
5. intr. liautis eiti, važiuoti, joti ir pan.: Stókit, kur einat! DŽ1. Judesiui baigti komanduojama: būry, kuopa, stok! rš. Ji paeina paeina, sako: – Stókiam pasilsėt, aš nebegaliu Mžš. Arklius teip nuvarė, kad tie paeina paeina ir stója Krs. Kad anas stója [prieš kalną], davei jam (jaunam arkliui) atsidust Aps. Nei man joti, nei man stóti paukštužių klausyti BzF7. Nestójo bernelis, neganė žirgelio DrskD39. Stos mano žirgelis nei nestabdomas LTR(Mrj).
^ Vienas sako – bėkim, antras sako – stokim, o trečias sako – čia miegokim (upė, akmuo, nendrė) Dkšt.
| refl.: Jaučiai razumni: pasakei – stókis, margi, tai ir stojõs Rod. Arklys [namų malūne] stõsies, negalės – pora arklių reikė inkinkyt Drsk. Mašina priešai manę stojõs Dv.
^ Palengva jodamas, toliaus stosys LMD(S.Dauk).
ǁ nebėgioti, rimti (apie gyvulius ganykloje): Ralioj, mano karvytės, ralioj, tai kad stoja, ralioj, nelekioja (d.) Slk. Daug žolės, tai ir stója gyvuliai Al. Rudenį ir piemenim bloga ganyt: žolės nebėra, galvijai nestója, bėga Užp.
ǁ priėjus, privažiavus kurią vietą, pastovėti: Plaukdami mes stojome prie įvairių salų, ten pardavinėjom arba mainėm savo prekes J.Balč. Netol nuo mum stója traukinys Skp. Da kelias vietas (keliose vietose) stos [traukinys] Rz.
| refl.: Buvau stojusỹs su arkliu pas karčmą Lz.
ǁ gyventi kur, laikytis kokioje vietoje: Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams ar net meškoms stoti Vaižg.
| refl.: Neturiu kame bestoties – padegiais eitu Šts. Stójomos ant pliko šilyno, ant kęso, o prasigyvenom Šts.
ǁ atvykus kurį laiką būti kur, apsistoti: Gudas stoja gudiškame name, vokietis – vokiškame Bs.
| refl.: Pas ko stosiamos tame mieste? S.Stan.
6. tr. stabdyti: Čia nestók arklio – užpuls bitės Pn.
7. intr. liautis veikti (apie mechanizmą): Laikrodis vis stójo NdŽ. Girnos jau stója NdŽ.
| refl.: Buvo stojusỹs laikrodis, tep sau novat pastačiau Pls.
ǁ liautis funkcionuoti (apie organą): Daug kartų stojo širdis, bet dirbtinis kvėpavimas vėl atgaivindavo pulsą sp.
8. intr. baigtis, praeiti, nebesitęsti (kokiam reiškiniui): I nestó[ja] nė biskį lytus! Jrb. Lietai stójo, galės žmonės bulbes nusikast Rgv. Nelis, nebijok, jau stója Skr. Jau mažu stõs oras (nelis) Plv. Kad stõtų karas, visiem būt geriau Gs.
| Stójančio (nutylančio) balso dalgis yr kietesnis ten, kame balsas susto[ja] Šts.
| refl.: Tik turi jau kada stótis šaltis Vlkv. Sopuliai krūtinėj stojas rš.
9. intr. baigti, liautis ką daryti: Renkis, tėvai, jau stója lyti Pjv. Lietus nestója lijęs Krs. Kaži, a jau nestõs šiandie snigę? Jrb. Stókite bartis! NdŽ. Stõs šovę (nebešaudys) Vlkv. Taip [vištos] dėjo, dabar stójo kaži ko Rdn. Vieversėli, stok giedoti, tūpkies pailsėti A1884,317. Vaikai, ar stósite [išdykavę]? NdŽ.
10. tr. DŽ stovint uždengti (šviesą), užstoti: Medžiai nestojo jai (eglutei) saulės spindulių J.Balč. Pasuk galvą šonan – tu man ugnį stóji Ds.
11. intr. LL237 šalti, trauktis ledu: Jau balos stója Užp.
| refl.: Reikia, kad upė stotų̃s Dsn.
ǁ darytis, trauktis (ledo sluoksniui): Kap tik ledas stõs, eisim paledžiaut Onš.
12. refl. DŽ gultis, sėstis nuosėdoms: Išrūgęs gėrimas pradeda stotis rš.
ǁ DŽ1 skirtis riebalams (apie pieną), nusistoti: Muno karvės pienas nestójas Rdn. Ožkos pienas nesistója Rd.
13. intr. DŽ imtis kokio darbo, kokių pareigų, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Į darbą stokim vyrs į vyrą Mair. Pryšakyje stoti, vado priedermes prisiimti LL237. Jaunam pirmininkui, stojusiam vadovauti kolūkiui, rūpėjo daugybė reikalų sp. O ka muno tėvas stójo gyventi, ans buvo išsimokėjęs Trš. Po tam stojo gaspadoriaut jo sūnus Nm. Jūs štai stosite prie vairo J.Gruš. Saulei dar netekėjus jiedu, švarkus nusimetę, jau stojo į pradalges J.Paukš. Abudu draugai nuėjo savo keliu, o aš vėl stojau prie darbo J.Balč. Reikės jau ir keltis, ir į darbą stoti S.Stan. Brolis stójo dirbti pas kalvį Vkš. Da Vilniuj ir dirbčia, an darbo kur stóčia Grv. A tu nenorėtumi stoti pri munęs tarnauti? Pln. Piemeniu buvau, po tam vaikiu stójau pas ūkininkus Tl. Jeigu aš negalėsu stót už mergą, tai kas iš manę bus? Rdm. Jų sūnus traktoristu stójo Rš. Gerai, kad nori, stók pas mani Grnk. Parvažiavo iš karuminės, stójo mokytoju Jz. Kad per vasarą an to stotái (rinktum uogas), tai nebūt kur dėt tų uogų Kpč. Tegu jis teikiasi stoti su manimi į disputą rš. Stója į universitetą, į kraštotyros draugiją DŽ1. Gal to merga niekur nebestõs, gal dirbs Mžš. Stojamàsis mokestis NdŽ; ETŽ. Kada bus stojamieji, įstojamieji egzaminai? J.Jabl. Jis tiriamai, rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną, išklausinėdavo, kas jis toks ir dėl ko panoro stoti į sukilėlius V.Myk-Put. Penkiasdešimtais metais kolūkin stójau Jon. Keturioleka metų turėjo, tai į gimnaziją stójo Ėr. Trejus metus nestojęs buvau, slapsčiaus nu rekrutų Šts. Kas nor išmokti dainų, dainelių, tas tur prie manęs stóti JV356. Kaip mes stójom į pirmą pulkelį, tai mes ėjom į pirmą ugnelę JD1102. Nėra kam joti, į karą stóti JD1174. Reiks man išjoti, pulkelin stoti LTR(Ktv). Du tris metus auginau, du tris metus kalbinau, o šiuos trečius metužius stósiva į laivužį LB27. Jei neparjosiu, žaunierėliu stósiu DrskD41.
| Visu mėnesiu pirma laiko rikiuotėn stojo nauja gelžbetonio gamyklos eilė V.Bub.
^ Kur stos du trys – viską padarys PPr122. Nori mėsos – stok prie vilko PPr395. Kad stójai šunim, tai ir lok! Dkš. Vargau privargau, vaikas an vaiko – sako: stójai kumele ir vežk KzR.
| refl.: Kap stojosi̇̀ darban, tep ir darbuja Dbč. Stojõs Lydon an darbo Pls. Stojomė̃s dvare darban Ad. Kai fermon stojomė̃s, tai tada kiek paskėlėm (prasigyvenome) Str. Kap an girnų daro kruopas, tai vienas stójas sijot, o kitas malt Dg. Jei sėsis valgyt, tai valgo; jei stojõs daryt, tai daro Db. Kap stojomė̃s visi pas rugius, tai ažu nedėlios ir pagynėjom Arm.
ǁ parsisamdyti: Jonis mokos, Juzė sto[ja] Nt. Pri ko žadi stoti? Skd. Nereikėjo stoti, jeigu nori vaikščioti nuo daikto LzP.
| refl.: Kurią vasarą nestojęs[is] darbavaus pry Leibės Nt.
14. intr. VĮ, DŽ atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Į teismą stóti NdŽ. Abudu stojo prieš teismą J.Balč. Aš turiu stoti jo liudininku J.Gruš. Jis nusilaužė koją i negalėjo an teismo stót Jrb. Reiks tau, dukrele, in šliūbą stotie, žiedais mainytis KrvD116.
| refl.: Provon stotis N. Nor aš kitas mylėjau, mylėjau, šliūban stosiuos su tavim, su tavim KrvD34. Artinuos taviep ir stojuos akyse tavo Sz.
15. intr. palaikyti, ginti, užtarti: Ar tu stósi už mane? DŽ. Stóti kieno pusėn NdŽ. Stoti kieno pusėj L. Stója vienas už kitą kap siena Vlkv.
| refl.: Argi liudinykai stõsis, jei aš nedirbau?! Vlk. Stokis už mane griešną prieš sūnų savo Tat.
16. intr. priešintis, kovoti: Prieš mane negali niekas stóti Krm. Brolis stojo prieš brolį Ser. Kas nestoja prieš kapitalizmą, tas stoja už jį! (sov.) rš.
| refl.: Nesilpnina žmonių dvasios ir nekiršina jų stoties prieš viens kitą Vd. Nors prieš mane pulkai stosis, nebijos mano širdis PK53.
17. intr. prasidėti, užeiti (kokiam laiko tarpui, gamtos reiškiniui, įvykiui): Stójo šaltas rudenėlis Užp. Kai žiema stójo, tai da nebuvau turguj Sug. Pernai kaip stójo šaltis, taip ir nebatleido lig kovo Krš. Po tokio lytaus stójo gydra Krž. Nusekus pavasario potvyniams, stojus giedrai, subrūzda jau sodiškiai po ventas valiuoti Žem. Kap stos [geri, sausi] orai, tada važiuosim miškan Lp. Jeigut stõtum toki pagada, daug diegų nebišdygtum Eig. Kaip išvažiavom, kad stójo lietus! Brž. Birželio mėnuo kaip stós, pradėsma dobilus pjauti Gd. Po pilnačiui delčia, paskui stója jaunas Bsg. Karts antra, karts trečia stós nakties, kaip eisu gulti Varn. Penkta valanda stója, i nebegaliu miegot Jnš. Antrai stójus, būsu numie Kv. Jai stójo aštuoniolikti metai DŽ1. Toks stojo darbymetis, kad ir akmuo ant lauko, rodos, krutėti pradėjo Žem. Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos M.Katk. Stójo kapų tyla BŽ68. Keturiasdešimt [laipsnių karščio] stójo už karto [susirgusiam] Krš. Kaip karas stójo, tada visi išlakstėm jau Trš. Karas stójo, parvažiuot negalėjo Kdn.
| refl.: Netrukus užkrito sniegas, stojos žiemos kelias Žem. Kap jau para stójas pjaut, tada pjauna rugius Šlčn. Išvažiavau pirmai stójusis Trk. Stojõs kiti laikai Kb. Jie mušosi, tarp jų mūšis stójos KII374. Kas galėjo manyti, kad čia tokia nelaimė stosis Žem. Ir stójos baimė ant visų susiedų jų DP461. Ir stojose ašma diena VlnE153.
ǁ pradėti (amžiaus metus): Ta senikė stójo ant devyniasdešimt antrų Jrb. Kai stójau į šeštą dešimtį, pajutau tą ligą Vad. Nedidelis tebėr – sekmus metus stójęs tėr Pln. Dvidešimti pirmus stójęs išejau į kariūminę Kal.
| refl.: Da mergosna nesistójau, o ana jau buvo pilna merga Ad.
18. intr. susikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Nieko! Tegu tik stos sava valdžia. Gausime ir daugiau [žemės] V.Myk-Put. Lietuva stójo kaip pirštelis, tokia (būdama maža, skurdi) Btg. Nuo pradžios, kaip tik stójo kolūkiai, pasirašiau iš tos dienos Zp. Aš jau buvau sena, kai kolchozas stójo Pst. Kaip stójo šito valdžia, tuoj geriau Krs. Kai kolūkis stójo, visą laiką dirbom Bsg. Kaip Viešvėnai stójo, taip i tie kapai yr Všv.
| refl.: Nemenu, niekas nežino, kap stojõs Azierkai Azr. Rūdnykai anksčiau stojõs negu Vilnius Rūd. Niekas nemena, kap stojosi mūs kiemas Šlčn. Nūnai stójose kita valdžia Dv. Kaip Lietuva stójos, ans gavo darbo pri gelžies kelio Pkl.
ǁ įeiti į apyvartą, kursuoti: Kiek piningų keitės! Tie šalin – kiti stójo End. Pinigai vieni krito, kiti stójo Lb. Paskui stójo šitie pinigai Upn.
19. intr. pradėti ką daryti: Tamsią adyną stósiam lauminėti Lnk. Vaikai jau dėl žirnio peštis stojo LzP. Kap stójau gyvent, aš nemačiau tokių bulbų Sem. Liga stojo ėsti koją Dr.
| refl.: Kap aš stojaus būt in svieto, tai tokio lietaus nebuvo kap dar̃ Arm. Kap stojõs visaipo [keikti]: ir velinas anas, ir veršis, ir testa gaišta Rod.
20. intr. pavirsti kuo: [Vaikai] tuojaus stojo vilkais ir išbėgo į laukus BsMtI114. Teip tuo stojo iš to pagalio vaikas ir vaikščioja BsPIV20. Žodis Dievo žmogu stojo Mž153. Jis (ožys) sugraužia vėl nukritusį obuolį ir vėl stoja žmogum LTR(Ldvn). Kad tu, martele, šermukšniu stotum, kad tu, martele, iš ten negrįžtum (d.) Prng. Tu, mylimoja dukrele, stók drebulėle! (ps.) Dgč. Mano širdelė akmeniu stojo, kad bernelis nujojo FM.
| refl.: Iš tų arkliukų stójos trys puikūs princai Jrk142. Parskrido namo ir vėlei stojõs an žemės sūnus (ps.) Pls. Jei sūnus Dievo esi, liepk, adant akmenes tiej duona stotųs SPII1.
^ Kad tau liežiuvis kuolu stotųs! (keik.) Švnč.
ǁ pasidaryti kokiam, tapti kuo: Kiekvienam [negyvėliui] kap užkerta, tai sveikas stoja! BsMtII223(Lnkl). Ir Kaziukas linksmas stojo, kai sulaukė gelbėtojo (d.) Kp. Žandarai ko be vidurių nestójo [besijuokdami] Lp. Iš kurgi ubagas gali kunigu stót Tj. Dėl to verk mergelė, kad reiks marčia stoti LTR(Krp).
^ Neduok Dieve, kad iš ubago stoja ponas LTsV172(Vrn).
| refl. K: Žmonės negeri stojõs Lz. Bepinigis, ir nekaltas būdamas, stójas nukaltintas BM175(Jnš). Atneštas … est šičia mumus vaikelis …, idant … stotųsi apchrikštytas Mž95. Idant … tėvonimis stotumbimosi amžino živato Vln27. Žmogus, būdamas garbėje …, stójos lygumi bandai dargiai DP40. Raupuoti stojase apčystyti VlnE13. Danielas stojos didis (macnus) karalystėje Darijo BBDan6,29. Velinas stojęsi est … bjaurumi … per nuodėmę DK56. Dide gėda stojausi susiedams BBPs31,12. Sūnus pono Dievo … stojosi žmogum WP2. Kuris yra tarp jūsų didesnis, patis testojis kaip jauniausias DP498. Nesa jisai stojõs tau keliu ir gyvata DP231. Žodis stojose kūnu … ir gyveno tarp mūsų Mž212. Testojamos paskaityti tarp tarnų Dievo aukščiausio SGII108.
21. (sl.?) intr. atsirasti: Kaip tu švilptersi, tai stos tau sidabro arklys ir sidabro rūbai BsPIV240. Tas kareivis atsidarė tą skrynutę – jam stojo ten gert ir valgyt BsPIV7. Ko užsimanysi, – valgyt ar gert, – tau an šito kelmo stõs (ps.) LKT377(Vrn). Metų vienas vaikas – jau kitas stójo Krš. Jeigu mano ir mano vaikų ašaros stotų̃, tai anas prigert Krns. Ant šio svieto, kursai per jį ir stojęs est WP1.
| refl.: Vadovai biznį varo, geria – iš kur stõsis gerumas Ukm. Kaip uždūduosi, tai tau stosis teip viskas nuo aukso BsPIV240. Tada sviedė abrūsą. Stojõs didžiausia upė. Tada sviedė šepetį, ir stojõs giria (ps.) Ad. Geros karvės reikėjo, ka dviratis stõtumias (kad jį galėtum įsigyti) Ub. Ta karvė, kiaulė nestójas dykai (be vargo neatsiranda, reikia užauginti) Grd. Kap dav[ė] lietus, tai visur stõjos vanduo Arm. Kap gailestis stõjosi, tai ir žodžiai radosi (kai pasidarė gaila mirusiojo, atsirado ir raudos žodžių) LKKI91. O tai iš jų (saulės spindulių) bernelio stojos man pavidalas Vd. Šitai stojosi kalbėdamu du vyru baltame rūbe Mž303. Pirm negu Abrahamas stojosi, aš esmi BPI320. Stojõs (tieg) viduje jūsų tasai, kurio jūs nepažįstate DP24.
^ Kad tau gerklėj votis stotųs! (keik.) Švnč. Stotų̃s tau diegliai! (keik.) Rod.
ǁ refl. būti paskelbtam, pasigirsti: Ir stojosi (viršuje atejo) žodis pono antrą kartą Jonop BBJn3,1. Stójos balsas pasveikinimo tavo ausyse manose DP471. Ir tada balsas iš dangaus stojosi: tu esi mano mielasis sūnus BbMr1,11.
ǁ refl. Upt būti pastatytam, iškilti: A ta kūtis jau stójos, a užbengė? Krš. Jau baigias vasara, o tvora nesistója Jnš.
22. intr. atsitikti, įvykti: Ką jūs man manėt, tai kad jumi kartu stot! Lp.
| refl. Q217, R, MŽ, Sut: Vaikeli, kas tau stojosi, ko verki? rš. Kaip laima lėmė, taip stojasi žmogui J. Jei teip stosias, tei aš leisiu už tavęs dukterę savo DS71(Rs). Jei stósias negerumas, kaltinsu tavi Krš. Dabar negerai stójas anam, gyslas gal pakando Pb. Et, netikiu, tikrai netikiu! nebent stebuklas stotųsi LzP. Testov tau, kaip tu nori BPI278. Ant amžio pražudyti … turėtumbim būti, jei … mumus … per Jėzų Christų iš to visa pagalba nesistojusisi Mž98. Ne mano, bet tavo valia testojasi brš. O tai vis stojos, kad išsipildytų, kas yra pasakyta per pranašą Ch1Mt21,4.
23. (sl.?) intr. impers. būti užtenkamai, netrūkti, nestigti: Kad tik pyliavai šiemet rugių stot Sdk. Ar stója duonos? Ut. Mum šiemet kad tik stotų kanapių virvėm Trgn. Kas čia daryt – kantrybės nestója man su tais vaikais! Klt. Jam biškį nestója (ne viso proto) Mlt. Jau šimtą varau, tik penkių metų nestója Ant. Vyrai bėdavoja – pašaro nestoja LTR(An).
24. intr. turėti pakankamai: Prametalo nestójom, neturim kuo nei puodų prasimest Lp. Neverk neverk, mergaitele, aš rūtelių stósiu (d.) Prng.
25. intr. prilygti, atstoti: Tokie rugiai nė avižų gerų nestõs Kp. Tu nė mano vyžos paburnio nestóji Kp. Sesulaite, mažai tu stoji tos žalios rūtelės (d.) Šil. Tu prieš man nė piemenies nestóji BM166(Pšl).
26. (sl.?) intr. turėti reikšmės: Sausos malkos daug stója Mlt. Kas jam stója tiek pinigo išleist Srv. Tos šnekos man nieko nestója Alv.
◊ ãkys stója stulpù LKGII428(Lp) darosi baisu.
akysè stóti(s) iškilti atmintyje, pasirodyti: Vėl akyse kaip gyva stojo Marija rš. Gyvi stojo jos akyse mažų dienų atsitikimai Žem. Vaičiui gyvai stojosi akyse toks koks buvęs prieš keletą metų Cipras Žem.
ant galvõs stóti(s)
1. primygtinai, priverstinai reikalauti: Aš mislijau, ka ans neišgijo – ką čia an žmogaus galvõs stósi Krtn.
2. daryti ką neįmanomą, labai stengtis: Nors ant galvos stokias, bet neparkalbėsi aną, ka nežanytumias Dr.

ant [sàvo] kójų stóti(s)
1. pasveikti, išgyti: Nieko nedarbuik, kol net in kójų nestosi̇́es Arm.
2. pradėti savarankiškai gyventi, prasigyventi: Kiba nestósiu aš ant sàvo kójų, tai tep aš tau neatminsiu! Dkš. Dar̃ aš dár tik stójau an kójų. Tik iš adatos (siūdamas) Lp. Jų vaikai stiprai stojõs an kójų LKKIV224(Grv).

ant naujų̃ kójų stóti(s)
1. pradėti iš naujo, kitaip gyventi: Reikė an naujų kojų stotis Mlt.
2. rūpintis kitais atsiradusiais reikalais: Man vėl an naujų̃ kójų reik stót Drs.

ant sàvo stóti pasiekti, kad būtų įvykdytas noras: An galo ragana stojo an savo ir prikalbėjo karalių, kad sudegintų savo pačią BsPII240. Až itep an sàvo stojaũ LKKII204(Zt).
į aki̇̀s stóti viešai, kieno akivaizdoje pasirodyti: Stojau į akis ir išpasakojau KlK8,73(Ar).
į ausi̇̀s stótis pasigirsti: Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo DS83(Rs).
į kójas stóti(s)
1. keltis: Pirma [valanda] – jau turi į kójas stóti ir kulti KlvrŽ. Saulė teka – stóji į kójas i varai į bandą Mšk. Ėmę tarnai [lapę] nuo lūpų ardyti (lupti odą) – lapė stojusys į kojas (ps.) Sln. Stok, Jonai, į kojas, einam į jaunimėlį rš.
2. pasveikti, išgyti: Stójaus į kójas i vaikščioju Skd.
3. atsigauti, sugrįžti į buvusią padėtį: Katrie ūkininkai, anie vėl tujau stójos į kójas Trš.

į vãgą stóti
1. KlbXXVII(1)44 arti.
2. imtis kokio darbo, užsiėmimo: Kai žmogus imasi darbo, turi ir baigti. Stojai į vagą ir varyk iki galo J.Avyž.

kaklè stótis labai įkyrėti: Mun tos kiaulės par dieną kaklè stójas Užv.
kam̃štis stójasi gerklėjè darosi graudu: Man kamštis stojosi gerklėje, rodos, by gaila, rodos, neatsisveikinau Žem.
kuõdas stõjasi baisu, šiurpu: Šit ant kelio stulpas juodas, net bežiūriant (o man jojant Slm) stojas kuodas LTR(Pnd).
liežiùvis stója(si) kuolù nesiseka kalbėti: Liežiùvis kuolù stója – ką tas žmogus gali sakytie Smal. Kap kūda (prastas maistas), tai i liežiùvis kuolù stójas Ad.
mū́ru stóti labai ginti: Mū́ru stó[ja] už savo vaiką Pvn.
nė̃ basà kója ne(si)stóti [ant žẽmės] būti labai išpaikintam, išlepusiam: Pati (žmona) žebravoj[o], o jisai (vyras) tai nė̃ basà kója nestójos an žẽmės Vlk.
piestù (piestà, piẽsto) stóti(s)
1. smarkiai prieštarauti, priešintis, nesutikti: Gaspadinė piesta stojosi, nenorėjo priimti pakeleivio LTR(Žg). Kai aš priminiau, tai piesto stoja, nenori ir klausyt Ut. Nepasakysi jam nieko – stójas piestù Blnk. Užsimeni, būdavo, – tėvas piestù stója Vb. Nakutis būtų sutikęs, tik jo pati piẽsto stójos Sv.
2. supykti, įniršti: Užkliudyk jį – tuoj piestù stójas Trgn. Rodos, nei neprastariau, o vis tiek piestù stójos Lš.

plaukai̇̃ [ant galvõs] [stati̇̀, piestù] stója(si) Lp siaubas ima: Tai ir paminėti sunku – plaukai ant galvos stoja V.Kudir. Tų kalbų klausant, ne vienam stodavo plaukai ant galvos ir šiurpuliai kratė kūną J.Bil. Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja V.Krėv. Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo Žem. Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, – plaukai̇̃ stójas Ub. Apie ją (žiemą) kalbant, net plaukai̇̃ stója, kūnas nutirpsta, širdis vaitoja BM417(Kp).
skersai̇̃ (galè) gerklė̃s stója sakoma, kai valgis nelenda, nesinori valgyti: Varlė ragavo labai gardžiai; bet mergaitei kiekvienas kąsnis stojo skersai gerklės J.Balč. Nesinori valgyt: galè gerklė̃s kąsniai stójasi, nelenda Ėr.
skersai̇̃ kẽlio (kẽlią) stóti trukdyti, priešintis: Tu mano laimei stojai skersai kelią V.Krėv.
širdi̇̀s stójasi [piestù] darosi baugu: Ko kalbi teip šiurkščiai – net širdi̇̀s stójas Dr. Kai pagalvoji, kad gali taip būti, širdis piestu stojasi J.Avyž.
antstóti (ž.); Sut
1. intr. užstoti, užlipti: Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys S.Dauk.
2. tr. pradėti (amžiaus metus): Devynis pabengiau metus, dešimtus antstójau i pradėjau ganyti Kv.
3. tr. pradėti ką atkakliai daryti: Antstójo klausti, kuo esu pavarde Šts. Antstok kitą tavo ydvą parsekioti brš.
4. intr. Plt primygtinai sakyti, raginti, reikalauti: Liepė eiti už vyro antstojusys Šts. Apsakinėk žodį, antstok laiku, nelaiku Sut.
antstotinai̇̃ adv.: Antstotinai melda pagalbos Dievo brš.
5. intr. įkyriai prikibti: Ana vis tiek antstójo, i gana Dr.
◊ ant galvõs antstóti įkyriai lįsti, trukdyti: Neantstok ant muno galvos, bet nėšinkis, iš kur atšliaužęs Lk.
apstóti
1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstójo DŽ1. Apstójo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstójo mane ir pradėjo klausinėtie Ds. Kur atsistodavo, tai vis pulkas jį apstódavo Krs. Po mišparų šventoriuje apstojo Petronę daug bobų Žem. Žąsys, apstóję lovį, geria Grž. Kumeliukai aplink apstoti̇̀ [senių arklių, pasirodžius vilkui] Ėr. Keliai buvo apstóti [kariuomenės] Kv. Dabar apstoję ežerą turi, ir pasigaut žuvelės negalima LTR(Slk). Myl (vaišina) mane abiedvi apstojusios Sln. Tuojaus pakvietė kaimynus, apstojo klėtį iš visų pusių BsPII126(Srd). Mūsų namai apstoti sukilėlių! J.Gruš. Visa vienuolika vyrų apstojo stalą Ašb. Oi, tamsu tamsu ant dvaro, – totoriai dvarą apstojo LTsI84. O minės, laužą apstojusios, ne vien vaitojančių negailėjos, bet dar gėrėjos tuo, jog mažinas neprieteliai pasaulės M.Valanč. O ir apstójo pulkas seselių tą baltą gulbinėlį JD239. Apstõs tave dieverėliai, jau ne tikri brolužėliai, nusegs tavo vainikėlį JV901. Ir išejo dvi mošytės, ir apstojo mane jauną RD117. Ir anys uždegė žiburius, ir apstojo ją iki jai iškakus BBJdt13,16. Žydai tada apstojo jį ir tarė jop Ch1Jn10,24.
| prk.: Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstóję A.Baran.
ǁ intr. sustoti ratu: Aplinkui kiškio apstój[o] aves LKKXI224(Trak). Mažiukai, apstóję į rundą, klausos Stl. Dėk an stalo, i valgykiam mas apstóję Lk. Kai atėjau, jau buvo aplink duobę apstóję – nė arty nelindau Jrb. Apvertėm tą vežimą apstójusios visos Upn. Sargyba apstójo iš miško pusės, ka anie jau negautų išbėgti Vž.
| refl.: Svečiai apsistojo aplink stalą rš.
2. tr. H, H160, R, N apsiausti, apsupti, apgulti (norint užimti): Jeruzalemas bus (apguldytas) apstojamas BBZak12,2. Apstoju, apgulu miestą MŽ79. Paliauju apstojęs miestą R35. Jau mūsų dvarą vaiskas apstojo LTR(Ktv). Vokietis (jų kariuomenė) iš visų pusių apstótas Ėr.
3. tr. apipulti, užpulti: Vilkai apstójo, aveles pjauna LKT318(Avl). Miške apstójo, atėmė laikrodį Sd. Apstójo karveliai, baigia stogus nudraskyt Slm. Varnos apstójo viščiukus: nuvarau, ir vėl [puola] Lel. Apstójo žąsinas, nebžinau, ką daryt Žg. Kartais apstója vagys (vagiliaujančios bitės) ir kitas išpjauna Sk. Apstóję šeši vilkai bitę pjauna (ps.) Ml. Šunys apstojo mane BBPs22,16.
^ Apstojo kaip varnos vanagą Jnš. Apstojo kap čebatas vyžą KrvP(Vs).
ǁ įkyriai prikibti: Apstójo vaikai motyną ir išviliojo piningus Krš. Kiek ans be reikalo liuob apstós muni! Trk. Tu čia nu pat ryto muni apstójai Eig.
ǁ raginti, spausti: Visi jiej [sūnų] apstój[o], kad eitų mokytis Rud.
ǁ tr., intr. LL164 apspisti: Ka apstójo bitys – pilni plaukai, pilnos tos kasos apaugę Mšk. Apstójo bitys, nebgaliu beatsiginti Všv. Tik pradeda vyšnios sirpt, jau špokai ir apstója Škn. Gyliai apstójo aplink karves Pb. Apstójo vapsos, nustojęs krapštos Dglš. Bimbalai karves apstójo Tt.
ǁ įsiveisus apipulti, apnikti: Kirmėlės apstójo kopūstus Švnč. Kenkėjai dažnai apstoja medelius rš. Bulves buvo apstójęs koloradas Antz. Kandys drapanas apstójo Ps. Nėra katės – pelės apstójo Rk. Utėlių apstotà mergaitė buvo Dglš.
4. tr. JI87, Dg pritapus užvaldyti, apsėsti: A vel[nia]s apstójęs y[ra] – nutilkiat! Trk. Aną jau negeroja apstójo Šš. Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Žem. Ar velnias jį apstojo – nei prieiti, nei prakalbėti KrvP(Pln, Krtn).
^ Vaikščioja lyg apstótas Jnš.
5. tr. smarkiai apimti, prispausti (apie ligas, nelaimes ir pan.): Visą šeimyną ligos buvo apstóję Krs. Slopulį turiu, dar slogos apstojo, yr tikra liga Šts. Sušalau, tai dar gerklę apstójo Alv. Apstójo kaklą, tai jau trečia diena nepašneku Rdm. Sušlapau, sušaliau, kad apstójo kosulys! Škn. A tavi kaškis (niežai) ir yr apstójęs, ka teip vis kasais?! Škn. Nervai buvo apstóję (buvo šiek tiek pamišęs) Žg. Regint ant kito daugelį karpų, nereikia stebėtis, nes patį karpos apstos TŽIII372. Jei mesi ką šluota, piktšašiai apstos Ds. Nemuškie katės diržu – votys apstos Švnč. Bėdos apstójo, visas valgis stovi (nebėra apetito) Dglš. Kas čia par nelaimės apstójo mum? Krs. Ot, apstójo koki snauduliai, miego noris, ir gana Rod. Buvo apstoti̇̀ skolų Dglš.
6. refl. Q85,508, R67,296,341, MŽ89,395,456, M, L, Š paliauti (eiti, važiuoti, riedėti ir pan.): Bevažiuodamas apsistojo N. Apsistók, žmogeli, pavežk! Klk. Tas jo arklys stakt ir apsistojęs ant vienos vietos ir nebeeinąs Sln. Apsistojo patrakę arkliai, bo nebturėjo vietos toliaus betrėsti P. Apsistó[ja] anudu, pryriša arklius Žeml. Apsistójo mašina, Viešpatie muno, nu nebeita, ir gan! Vž. Išeinu į kelį – apsistóję belauką Varn. Aš i veizuos apsistójusi Dr. Parvažiuojant anie apsistójo pri to paties upalio Brs. Kur ana (kalaitė) tau lėks tiesiai: pri kiekvieno kadagio apsistó[ja] (ps.) Gd. Užlipęs gonkelin, senelis vėl bailiai apsistojo, nežinodamas, kur dėtis J.Bil. Atvažiavo kaži kas ir apsistojo prie durų Žem. Patraukė pavadį, ir todėl meška apsistojo, ir neis toliaus Rp. Adomas kai valgė, jam kąsnis kakle ir apsistojo Sln. O kada eidamas vis kamuoliukas apsistos, tu paimk ir į kišenę įsidėk ir eik ing tus namus DS148(Vdk). Apsistojo ugnis prie tvoros Rokytų daržo TS1900,1. Reiks tau bėgtie vieškelėliu, apsistótie prie vartelių DrskD49. Prieš pakalnę risčia jojau, pakalnelėj apsistojau KlvD41. Kaip pribėgsi upelį, apsistóki, žirgeli, tę pagirdysiu JV16. Kur tas žiedas apsistos, ten sesutė marčia stos LTR(Blnk). Ir anys apsistojo žemai pas kalną BB2Moz19,17. Kurie jį (karstą) nešė, apstójos DP336. O Jėzus apsistojęs pavadino juos ir tarė: ką norite, idant padaryčia jums? BtMt20,32.
ǁ MT45 likti vietoje, nebesileisti žemyn (apie saulę): Saulė turėjo apsistoti kiek hadinų BPII99. Kad tas darbas nebuvo dar pabengtas, o vakaras prisiartino, Jozuė liepė saulei apsistoti S.Stan.
ǁ privažiavus tam tikrą vietą, kurį laiką pastovėti: Rasintais i čia apsistós autobusas Tl. Šiauliškis traukinys apsistó[ja] Tl. Ar nežinai, kurioj čia vietoj garlaivys apsistójo? Skr.
7. refl. tr. sustojus pastatyti: Aš kumelę apsistojau žydų jepkė[je] Šts.
8. refl. paliauti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis apsistójo – išejęs y[ra] Dov. Paeina [televizorius] kokią pusę valandos i vėl apsistó[ja] Trk. Ar sustabdei girnas, ar pačios apsistójo? Vkš.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): Širdis apsistójo, ir turėjo mirt Pgg. Širdis apsistójo, i negyvas Vdk.
9. intr. liautis, baigtis, aprimti (apie lietų, sniegą, vėją, šaltį, skausmą ir pan.): Mažu apstõs kap nors lietus Kt. Gal vėjas apstõs? Jon. Bet jokios pagelbos, mato, nėra – vėjas neapstoja BsPIV60(Brt). Vakar buvo apstójęs šaltis Klvr. Kai pradėjau tas pročkas gert, tai ir apstójo kosulys Pbs.
| refl.: Jau ir lietus apsistójo PnmA. Apsistós sominis, būs žuvies daug Plng. Šaltis apsistójo Vkš. Kaip ana išgėrė [vaistų], ir apsistójo tas skausmas Klk. Ka karas apsistõtų, brolis pareitų Gs. Ištraukus piningus iš kokio krašto, prekyba apsisto[ja] S.Dauk. Apsistojo jam viduriai (nebeviduriuoja) Pš. Visas kultūros gyvenimas tarsi apsistoja Vd.
10. intr. R215, MŽ287 baigti, paliauti ką daryti: Bėgt dar bėga [kraujas], bet nebe teip smarkiai – apstójo Srv. Kai apstõs kraujas bėgt, tai tadum pridėsi gyslalapį Jnšk. Gal apstõs dantį skaudėt ben biškį Sv. Skausmai apstóję badyt buvo ir vėl pradėjo Adm. Jau kadai sopa ir vis da neapstója Ds. Apstójo lyt, eisim prie bičių Jrb. Kai apstos kiek snigę, miškan važiuosme Mlt. Apstójo svečias valgyt, iš pirmo daug valgė Dglš. Kiaulės apstójo ėst Ds. Apstó[jo] anas vartyties i pamirė Tvr. Apstójo sėt dobilus Jž. Apstók tokius niekus daręs! Plv. Apstók girtis, vis tiek nepatikėsiu Plv. Tos aukos ir visai apstos plaukusios LTII136.
| refl.: Jis apsistójo dirbęs K. Arkliai apsistójo bėgę KII375. Jis bekalbėdamas (jis kalboje) apsistójo KI3. Tačiau šičion kalbėjęs apsistósiu KI3. Jis apsistójo giedojęs KBI57. Ačiuo, kad dainiavai, bet dar dideliau – kad apsistójai (juok.) Slnt. Užkūrensu, gal apsistós dantis skaudėti Krš. Apsistójo galva skaudėti Kal. Gal apsistójo gerti, gal į protą parejo? Rdn. Kaip jau nestipra sveikata, apsistóji dirbusi Nmk. Ana apsistójo mun pirkti tus vaistus Akm. Tu apsistók ėdusi – nusipenėjusi esi KlvrŽ. Eilelę parskaičiusys, tujaus apsistokiat M.Valanč. Radusies pagadai, reik apsistoti klostyti tabokus į popužus S.Dauk.
ǁ nurimti, apsiraminti: Apstók, vaikeli, ba gausi diržo! Alv. Sakau aš jai apstóti – neklauso, ir tiek Prnv. Neverk, apstók – dar galvelę sopės! Vlk. Pykau, dūkau, dabar apstójau Adm. Apstók! Kam prieš seną tėvą tiek daug kalbi! Alvt. Apstók tu su savo dainom, nusibodai iki gyvo kaulo! Gž.
| refl.: Jis apsistos ir tavęs paklausys Ašb. Apsistok tu su ta merga. Jei ne, gausi į dantis! Dr. Kurie verkė ir giedojo – visi apsistojo (d.) Krtv.
ǁ refl. supykti, užsispirti: Netiko žodis – tuoj ir apsistója, tyli tartum žemė Brž. Nepykdyk – apsistõs, ir nebeis dirbti Brž.
11. refl. pasidaryti pastovesniam, nusistovėti, aprimti: Dabar gerai gyvent, jau apsistó[jo] gi gyvenimas Dsn. Įpusėjus spaliui, orai apsistoja V.Bub.
12. refl. R236, MŽ315, KŽ atvykus pasilikti kurį laiką, laikinai apsigyventi, įsikurti: Apsistoti kame iki laiko, stovėti I. Kai jis (J.Jablonskis) Vilniuj apsistodavo, tuoj rinkdavosi žmonės pasitarti kalbos klausimais J.Balč. Pas brolį laikinai apsistójau Ll. Nuvažiavo į nepažįstamas vietas, nu ir apsistójo parnakoti Als. Įsprukom į mišką, i gan, apsistójėm miške Lž. Jei nori, kad busilas apsistotų lizde, įkišk ten diemedžio šaką MTtI67. Kaži kumet ponas, nuvažiavęs į Telšius, apsistojo pri savo prieteliaus M.Valanč.
13. refl. Sut, Š nukreipti dėmesį į ką vertingą, svarbų: Iš pradžių galvojęs buvo kitonišką pirkt, bet apsistójo ant šitos Krs. Pokalbis apsistojo ties šia dabar visiems labiausiai rūpima tema V.Myk-Put.
14. intr. KŽ apsiimti ką dirbti.
| refl.: Gimnazijos mokintoju apsistojęs A1883,274.
15. intr. nugulti, nusėsti nuosėdoms: Tie miltai apstója ant dugno, švarūs švarutėliai pasidaro Upn.
| refl. DŽ, Krn: Nedrumsk vandenį – spėjo apsistót, ir vėl sudrumsi Dkš. Kai vanduo apsistója, nebetoks drumžlinas palieka, tai gali ir iš griovio atsigert Jnšk.
16. refl. išsilaikyti, išlikti: Nopsistos pikti tarp gerųjų KN2. Ir namai, jei patys tarp savęs būtų perskirti, neapsistos anie namai BtMr3,25. Jeigu teisinykas vos bus ižganytas, ogi piktasis ir nuodžiotas žmogus kur apsistõsis (pasirodys)? DP14. O jeigu ir šėtonas perdalijos prieš save, kaipo apsistos jo karalystė? Ch1Luk11,18.
atstóti
1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistója, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistót Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon. Kaip dabar atsistósiu viena koja? Ker. Atsistojęs pirštų galais, stovi vėjo atgaiše J.
| Jei mano tėvas atsistót (prisikeltų), tai nusgąst [gyvenimo permainų] Lb.
^ Nei atsistojęs, nei atsiklaupęs (sakoma apie žmogų, kuriam sunku įtikti) LTsV116(Ds). Jei arklį šersi atsigulęs, tai važiuosi atsistojęs (turėsi nuolat raginti) LTR. Kad atsistótų, dangų paremtų; kad prašnekėtų, daug pasakytų; kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) Sr(Pln).
ǁ užimti vertikalią padėtį (stiebiantis, iškėlus priekines kojas, remiantis rankomis): Įeis paž[iūr]ėt – labai gražus arklys, atsistoja an dviejų kojų Mšk. Žiūrėk! – pašoku ir atsistoju ant rankų V.Bub. Fakyras taip nuobodžiai birbina, o jos (barškuolės) kai įsismagina bešokdamos, net ant uodegos galiuko atsistoja K.Saj.
ǁ pasidaryti stačiam, atsitiesti: Bulbos atsistójo po lietaus kai čviekai Kp. To berno miežiai atsistojo, susigavę ligi pjaunant Sln. Jam teip baisu pasdarė, kad in galvos atsistójo plaukai kaip šeriai Dgč. Muno plaukai kaip šeriai atsistójo LKT115(Up).
2. refl. atėjus stovėti, stačiam užimti vietą: Atsistójęs kamputy ans ir gurkso J. Arklys, atsistójęs saulėkaito[je], kvaukso neėdęs J. Teatsistoja du [kareiviai] pas duris, o kiti apžiūrėkite visus kampus V.Krėv. Geriau tu pakalnėj atsistok ir labai išsižiok (sako avinėlis vilkui) Sln. Tada anys atsistójo po tuo patiem medžiu Mlk. Einu, žiūriu – rupūžė an kelio išeina išeina i atsistójo LKT112(Ldv). Juk teip nestovėsi atsistójęs, reik dirbti, i gana Nt. Kelias dienas tu radai muno darbus nepadirbtus? Ko tu čia loji atsistójęs?! Trk. Su kašelėm atkervoja, palangėn atsistója i gieda – lalauna Klt. Gaidelis, atsistójęs an tvoros, gieda LKT244(Pkr). Arkliui kai atsistója in nugaros [gylys], tai nežino kur dėtis – griūva ienõs Lb. Ir nuskrido pova žaliojon girelėn, atsistójo pova žaliajan berželin (d.) Slk.
| prk.: Rašytoja iš karto atsistojo ant realistinės dirvos rš. Kuršaičio tarmė pratęsa pirmąją dalį dvibalsių ir pusdvibalsių laužtinių, jei ant anų atsistó[ja] (krinta) balsakila (kirtis) LTI559(Jn).
^ Skalsą! – Dangun balsą, pilvan sotį, prašom eit až durų atsistóti (juok.) Ds. Taip ir bus, nors velnias ant galvos atsistotų! Žvr. Keverza keverzojo, gale lauko atsistojo (akėčios) LTR. Miške augęs, miške gimęs, parejo numo, par trobą parejo, kerčio[je] atsistojo (šluota) LTR(ž.). Pabėgioja pabėgioja, kamburėly atsistoja (šluota) LTR(Rk).
ǁ kylant atsidurti kokioje vietoje (apie saulę): Saulė atsistojo tiesiai ties jo nosimi P.Cvir.
3. refl. pastatyti koją (kojas) žengiant, lipant; priminti: Va, jau atsistóji gerai [ant nesveikos kojos] Lt. Vienas kailis buvo prie lovai ant žemės atsistót, o kitas pašonėj Ob. Kad atsistós, bus an ko atsistóta (apie storą kilimėlį) Žl. Kap an arklio viena koja atsistójau, tada an vežimo užsikaroblinau Kpč. Lenk Dieve, kokia te šokėja, kad in kojų atsistõs Lb. Einant ant vinčiaus, mergaitė turi saugotis, kad jaunikis neatsistot jai ant kojos: jei atsistos, tai mindys ją per gyvenimą Lp.
4. refl. įstrigti, užkliūti, susilaikyti: Valgant skersai gerklės jam atsistojo žuvies kaulas J.Balč. Kąsnis duonos atsistójo jam gerklėje NdŽ. Jam vėl suspaudė širdį, ir nenuryjamas gurkšnis atsistojo gale gerklės A.Vien. Suvalgiau žalią (neišnokusį) obuolį, ir atsistójo skandy (nevirškina) Prn. Nuo sviesto jau atsistó[jo] (nesinori valgyti) Dglš.
^ Rupūžgalviai! Kad jums liežuvis skersai atsistotų! V.Bub. Iešmu šone jis man atsistojo KrvP(Mrc). Kad jam prieš smertį atsistotų gerklėj tie žodžiai, kiek aš nuo jo prisklausiau! Ut.
5. intr. Sut, LL122, KŽ atkerti, atšokti, atsiskirti: Skūra nuo lašinių atstója, t. y. atkęra J. Kaip tik atstója pluoštas nuo spalių, tai reikia linus traukt su kabliu an krašto Ps. Linus klojom an [drėgnos] dirvos – atstójo, tada pirtin nunešėm, išdžiovinom Eiš. Jau atstójo [linai] nuo šitų spalių Pb. Ataneša saujelę [linų] – valaknas atstójęs, einam imt Klt. Stuobris sausas, žievė atstója ligi pat medienos Slk. Duona perkepus, pluta atstójo JnšM. Blynai dega, neatstója [nuo nepateptos keptuvės] Nmč. Kai gerai prilips, tai ir neatstõs Trgn. Kai kiek paraviu, ir atstója nagos Aln.
| Suknelė atstójus (neprigulusi) kai kepeliušas nuo kūno Klt.
| refl. Pv: Kai ilgai [duona] pabūva pečiuj, tai pluta atsistója Aps. Minkštimas lienka sau, o pluta atsistója Rud. Skarvadą inšildžiam, patepam riebumu, ba tep tai neatsistót blynas Dv. Karklo žievė pavasarį atsistója Grv.
| Pečiadangstė atsistójus (neprigludusi) – duona neužkepa Lzd. Tavo auses kruopelę atsistóję (nulėpusios) Aps.
6. intr. Q610, CII924, MP79, H, H153, R, R12,387, MŽ, M, LL312, Rtr, Š, Ser nueiti šalin, atsitraukti, pasišalinti: Atstoju nuog ko SD216. Atstoti nuo viens vieno N. Atstók nuo manęs K, J. Jis, tai ištaręs, atstójo KII61. Atstot (išvykti) nuo žemės B. [Nykštukas] nuo tėvų atstóti jau negeidė Jrk27. Palydovai sekė neatstodami nuo jo nei per nago juodumą J.Balč. Ant saulelė, vėl nuo mūs atstódama, ritas irgi, palikusi mus, greita vakarop nusileidžia K.Donel. Atstók iš ugnies netamsavęs! Lkm. Atstók, vištaite, nuog riešutyno (ps.) Prl. Atstok šalin nuo mūso, nenoriam žinoti kelių tavo P.
| Rytą, kai žmonės keliu pradėjo važiuot, tai atstojo [vilkai] LTR(Slk). Atstók nuo šulinio – gali įpult Al. Nuo mažų vaikų atstót nemožna (reikia prie jų visą laiką būti) Dglš. Bėdo[je] atstója prieteliai i draugai Upt. Atstókite, maumos, atstókite, vilkai (dainuojama supant vaiką) Mrc. Šunys nuo urvo neatstójo, apsukui bėgiodami lojo BM260(Grz). [Žemaičių medininkai] nenorėjo būtinai nu pajūrio atstoti S.Dauk. Anys (kareiviai) atstodami̇̀ (traukdamiesi) degino Pb. Miela saulyte, Dievo dukryte, kur taip ilgai užtrukai, kur taip ilgai gyvenai, nuo mūs atstojusi? RD78. Atstok, berneli, nuog manęs, vargas man jaunai be tavęs VoL446(Klvr). Man vandenį besemiant, su laivninku bekalbant, atstojo laivs nuo krašto KlvD207. Jėzus tarė tada jop: – Atstok, šėtone Ch1Mt4,10. Atstokite nuog manęs, prakeiktieji, eikite ugnin amžinon SPI6. Atstojo jis nuog jų ir užžengė dangun BPII110. Kodėlei tu nuog jų atstojai ir manęsp atejai? BBJdt11,3. Atstokite nuog manęs, kurie darot neteisybę Ch1Mt7,23. Ir kaip labai vėlu tapo, atstojo jo tarnai ing savo šėtrus BBJdt13,1. Debesies stulpas niekadai neatstojo nuog žmonių dieną, nei ugnies stulpas naktį BB2Moz13,22. Gimdytojai atmistojo, prieteliai užunotbojo KN25.
| Žodis tavas, kurį indėjai nasruosna mūsų, notstos nuo nasrų mūsų MKr27.
| prk.: Pabaigusi … 13 mėnesių savo amželio, iš šio svieto atstojo (mirė) A1884,326. Išganytingai atstoti iš šio svieto N. Vakaras artinas, o jau diena atstoja (baigiasi) DK169. Jei negali tasai kielikas atstót …, tetamp valia tava DP149. Dūšia atstója iš kūno; atsiskiria nuo kūno KII299.
^ Kas nuo Dievo atstója, prie to velnias pristoja Trgn. Nesišauk velnio, ba angelas atstos LTR(Al). Serga vaitoja – nuo burnos kąsnis neatstója Ėr, Pnd, Rk.
atstojamai adv.: Marti, bezliepyčia, neatstojamai sekiojo iš paskos J.Balt.
atstotinai adv.: Bandykščiai reikalauna … ganyklos ir pridabojimo neatstotinai IM1852,29.
| refl. Q653, SD386, N: Atsistój[o] brolis nuog jo (išėjo kitur gyventi) Rod. Mano motka kap atsistój[o] iš tę, tai nieko negovė [tekėdama] Lp. Kap ana atsistó[jo] (atsiskyrė) nuo vyro, tep ir nežinau, kap gyvena Ad. Kai atsistóji nuo tėvų, tai prasideda vargai Stk. Tokia graži pieva – nor žiūrėk ir neatsistók Alv. Tu, berneli, atsistók, manę jaunos nepristok DrskD110. Atsistokie, mano miela, vai aš turiu tris keturias TŽI246. Ir artimieji atstojose tolyn Mž470. Gal nuo mūsų jau Dievas atsistój[o]: tik ažsiaugenom naują arklį, braukš ir nudvėsė Švnč. Bevelijo, idant sūnus jo gandžiaus atstotų̃s DP418. Kurie Dievui kalbėjo: atstokias nuog mūsų BBJob22,17.
| prk.: Tėve, jei gal stotis, liepk tam kielikui atstotis SGI74.
ǁ nebeturėti galios, netekti poveikio: Ir nuo pinigo to atstos visi čėrai ir pakerėjimai DS253. Atstojus slogai, palengvėjo V.Kudir. Kosulys nuo manęs jau atstójo Rs. Liga atstõs, i pasveiksi Rd. Drugys nuo jo atstójo; jį prastojo KII299. Jei tarysi ligai atstók, tad atstõs DP76. Ir atstojo stiprybė jo nuog jo ChTeis16,19. Miegas visai nuo jos atstojęs J.Balč. Anoj gi nakty atstojo miegas nuog karaliaus ChEst6,1.
^ Liga raita atjoja, pėsčia atstoja MŽ308, PPr208.
ǁ nuslinkti, išsisklaidyti: Debesys atstója; išsisklaido KII317.
7. intr. Dv liautis įkyriai lįsti, palikti ramybėje: A neatstósi! Ko čia daba lendi?! Ll. Pristojo kaip velnias pri dūšios ir visą vakarą neatstójo Vkš. Kada tu atstosi nuo manos vargšės galvos? P.Vaičiūn. Atsók tu nuog manę, ba duosiu ausin! Arm. Atsók, nelįsk, ba nosin duosiu! Dv. Atstók tu su savo saldainiais! Ob. Atsój nuog manę Lz. Ai, atstók atstók, mano dukružėlė, neskudulk ma[n] galvužėlės JV521. Atsój atsój, katinaičiau margasai (d.) Lz. Ar tu, durniau, atstók, ar tu, pliki, nustok! Sdk.
| refl.: Atsistók tu nuo manęs! Ad. Atsistók nuog manę, tu negerasai! Vlk. Atsistók tu, velne, neerzinus mane! Btr. Atsistà tu nuo manę! Ko tau reikia?! Grv.
8. intr. Q12 atsisakyti, pasitraukti (iš darbo, tarnybos ir pan.), mesti buvus kokios veiklos dalyviu: Slūžbą pametu, iš slūžbos išeimi, atstoju R18, MŽ23. Rasintais vaikis atstos nuo tavęs ant Kalėdų J. Nuo urėdos atstoti, atsisakyti B79. Atstoju nuog mūšio B. Atstojęs kareivis (invalidas) I. Merga atstoja jau B. Aš turiu du klausius tarnus, kurie, niekuomet nuo manęs neatstodami, teisingai tarnauja J.Balč. Apsiėmėm nuog jo notstot, bet amžinai jam tarnaut SPII147. Nu darbo neatstoju kiauras dienas Šts. Bajorai pakėlę atstojančiam nuo tarnystės maršalkai pietus A1884,83. Bet nebeilgai pasiliko jis mokykloj. Penkiolika metų turėdamas, atstojo iš jos Vd.
| tr.: Pristotūsius ir atstotū́sius (priklausančius gauti išeinant iš darbo) kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Jau tas bernas … atsistojo nuo gaspadoriaus DS355(Vlk). Buvo buvo ir atsistój[o], nuej[o] pas kitą gaspadorių Arm. Atsistój[o] nuo vietos Lp. Niekas neatsistója pats nuo darbo Jrb.
ǁ tr. atstumti, nubaidyti: Jie atstõs visą jaunimą nuo savęs Vlkv.
ǁ tr. nebevartoti, mesti: Ana nė vasarą kelnių neatstó[ja] Šts.
ǁ tr. palikti, apleisti, prarasti:
^ Svetimo netykok, savo neatstok LTR(Jnš).
ǁ refl. nukristi, atsimesti, atsileisti (apie šaltį): Kada tas šaltis atsistõs?! Lp.
9. intr. N nukrypti, nutolti, nuklysti nuo ko, nebesilaikyti ko: Atstoju, nukrypstu nuo tiesos R5, MŽ6. Nuo tikrojo kelio nukrypti; atstóti KII343. Jis nuo tiesos atstójęs; nuklydęs KI15. Nuo tako atstóti KI2. Su garbe atstoti B382. Nuog tų surašytų įstatymų atstoti neketam prš. Ir neatstosim po tam nuogi žodžio tavo PK73. Anie … atstójo nuog tiesos ir ėmės melo DP219. Idant mes … griekus pažintumbim, nuog tų atstotumbim Mž376. Teisusis nuog savo teisybės atstoj ir daro pikt BBEz3,20. Notstojo nuog nodiejos savo MP74. Ir neatstojo niekadai nuog bažnyčios BPI115. Tas kelias atstoja nuog manęs Ch4Moz22,32. Ir tie šaknies neturi, nes iki metų tiki, o valandoj pagundymo atstoja Ev.
10. intr. mirti: Žmogus atstó[ja] Rsn.
ǁ nugaišti (apie gyvulį): Vienais metais dvi karvės atstójo Rmš. Karvė atstojo pri veršio (veršiuodamasi) Plng. Atstója arklys, kai pasensta Krg.
ǁ nueiti niekais, atsimesti: Daug atstó[ja] supuvusių bulvių Šts.
11. intr. išnykti ar atsiskirti kokiam kiekiui, nukristi (svoriui): Kol nuveži bekoną į punktą, tai daug ir jo svorio atstó[ja] Up. Liekuotų vilnų daug atstó[ja] iš mašinos [šukuojant] Šts. Jei numie verpsi, su visu mažai teatstós verpalo Užv. Daug pamilčių atstó[ja] numinėse girnose maltų kruopų, dėl to geriau malti garinėse melnyčiose Šts.
12. tr. Š turėti tokią pat vertę, būti lygiam, pavaduoti, pakeisti: Mano karvė kitų i dvi atstója Upt. Tavo dėdė tau tėvą atstója Jrb. Bulvės atstó[ja] duoną Slnt. Kvynai su druska ir duona atstó[ja] kanapių spirginę Šts. Akmeninis tiltas geriausiai atstoja medinį Tsk. Laukinykuos grunto žemės margas tiek atstója, kiek girinykuos tos lekiančios pieskos penki [margai] Gs. Gera merga berną atstója [prie darbo] Ėr. Viena gera motina šimtą mokytojų atstoja J.Jabl. Nu ir pasisamdei pusbernį, ka nė pusmergės neatstója – nė kūlių krėst dorai nemoka Skrb. Pavasario diena rudens mėnesį atstoja LzP. L. Ivinskio kalendoriai atstojo lietuviams laikraščius rš. Pakeičiamas, pavaduojamas, atstójamas darbuotojas BŽI281. Atstojamasis dydis PolŽ40. Vyrai vaiko proto neatstó[ja] prisigėrę Kž. Trečią koją atstó[ja] lazda Vkš. Neatstoja žirgelis mano aukso žiedelio FM. Neatstos tymo balnelis už aukso žiedelį LTR(Kt).
^ Gera višta ir žąsį atstója J.Jabl(Ln). Auksu pakaustyta kiaulė žirgą atstoja TŽV594. Gudri galva viena kelias durnas atstoja KrvP(Jnš). Graži kalba gerų darbų neatstoja KrvP(Mrk). Dėlto blogiausias vyras geriausią prietelių atstója Ut. Kito alus nė giros neatstója Grž. Pinigai laimės neatstoja Mš. Tu jo nei kojos neatstóji (nesi vertas) Ėr. Kai eina – atseina, kai sustoja – nė bieso neatstója Vb.
ǁ atlaikyti:
^ Žmogaus kaklas viską atstója Dl.
13. refl. Lb imtis kokios veiklos, kokių pareigų: Iš ryto atsistójo (pradėjo varyti), in vakarą ir pastatė Kaune sielį Gg. Dvylekta buvo, ka atsistójau į daržą Jdr. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put.
ǁ pradėti dirbti, įstoti (į tarnybą): Atsistójęs slūžyt – tai reikia slūžyt kap reikia Tvr. Ė kitas atsistój[o] eiguliu Rš.
14. refl. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: An teismo atsistójo vagis ir ponas (ps.) Grl.
15. refl. apsigyventi, įsikurti: Atsistójom an grynos žemės, nieko nebuvo Eiš. An lauko atsistójau gyventi Trš. Melioracija parejo, kela mumis iš tos vietos – kur atsistósma, nežinom Šv. Išeiti į miestą nėra kaip: viena ranka žmogus kur atsistósi? Gršl. Nu kaip tau duos pieno gyvolis, į šviežią vietą atsistójęs (patekęs)?! Trk.
| Jei jūs ant muno duonos atsistõtumėt, jūs pilnai ką tris dienas tegyventumėt – i tujau ligoninė[je] (labai griežta dieta) Sd.
16. intr. prasidėti, ateiti: Sėdėjo vyrai ant ėdžių, kol pietūs atstój[o] Vlk.
17. intr. pavirsti (kuo): Kas atsisės šitan krėslan, skradžiai žemių nueis, ė kas girdi – visas akmeniu atstõs (ps.) Rš.
| refl.: Dievas metė lazda į žaltį, ir atsistojo arklys iš žalčio SI56.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Dar gal Žiežmariai kitap atsistójo jau nuog tiek laiko LKT231(Ktv).
18. refl. Lb kilti, atsirasti: Kap žemė atsistó[jo], tep ir akmuo atsistó[jo] Pst. Lietuva kaip valstybė atsistojo Plšk. Rubežius kap atsistój[o], dvidešim metų kap viena diena [praėjo] Ktv.
ǁ būti pastatytam, iškilti: Pirtelė vargais negalais atsistójo – sakė, vakar apgrebėstavo Mžš. Kaip greitai jų tas namas atsistójo! Pn.
◊ ãkys atsistójo stulpù apie mirštančio žmogaus ar gaištančio gyvulio stingstantį žvilgsnį: Pamačiau, kad jau ãkys stulpù atsistójo Skdt. Akys atsistójo stulpù baltos Pc.
akysè atsistóti iškilti vaizduotėje, prisiminti: Jo akyse atsistoja jaunos merginos paveikslas J.Bil. Kad darbai akysui̇̃ atsistót, baisu būt Lb.
ant dantų̃ atsistóti užkliūti kalboje: Ką turėjai, tą ir tebeturi. Tau mano pati ant dantų neatsistojo! J.Balt.
ant gãlo liežiùvio atsistójo sakoma, negalint greit prisiminti gerai žinomo dalyko: Vagi tik ant gãlo liežiùvio atsistójo, tik pasakyt Skdt.
ant kójų (į kójas) atsistóti BŽI133 pasveikti, sustiprėti: Ji nusimanė apie naujagimių ir gimdyvių priežiūrą, jos padedama Katrė greitai atsistojo ant kojų V.Myk-Put. Aš tikiu – tu dar atsistosi ant kojų ir būsi kūrybingas žmogus K.Saj. O kažin ta boba ar atsistójo į tas kójas? Trk. Atlėkė trys balandžiai ir įdiegė anam plaukus. Brolis tujau atsistojo į kojas LTR(ž.).
ant [sàvo, savų̃] kójų atsistóti
1. pradėti savarankiškai gyventi: Viskuo aš jį aprūpinsiu, kol pats atsistos ant kojų J.Gruš. Aštuoniolikos ar kiek ten metų vaikas jau dabar, manai, ant savo kojų atsistos I.Simon. Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai A.Baran.
2. pasidaryti materialiai pajėgiam, atkusti: Jau žmogus prasigyveno, jau an kójų atsistójo Dkš. Man tik dabar pradžia sunki, ale kai jau atsistósiu an kójų, tai pagyvensiu ne šiteip Užp. Sunku padegėliams ant kojų atsistoti rš.

ant liẽpto gãlo atsistóti pasiekti amžiaus ribą, sulaukti senatvės: Juk jau atsistójai ant liẽpto gãlo Erž.
ant liežiùvio atsistóti
1. užkliūti kalboje: Ko tau užkliūvu – tau ant liežiuvio neatsistojau?! LTR(Kp).
2. prisiminti: Viskas ant liežiùvio neatsistõs Antr.

ant savę̃s (in savę̃) atsistóti End pradėti savarankiškai gyventi ar galvoti: Reik atsistóti in sàvęs – esi aklas (nieko neišmanai, nesuvoki) Plng. Anys gyvena in savę atsistóję Str.
kai̇̃p ant naujų̃ kójų atsistójo pradėjo kitaip gyventi: Tu jau dabar kai̇̃p in naujų̃ kójų atsistójai – tokį žentą gerą gavai Ut.
kreivà kója (ne ant tõs kójos) atsistóti [iš pãtalo] sakoma apie prastai nusiteikusį žmogų: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo V.Krėv. Piktas, kaip ne ant tõs kójos atsistójęs Krs.
kuolù atsistóti [gerklėjè]
1. neišeiti į gera, virsti nemalonumu (apie naudą, gautą, kitą skriaudžiant): Kuolu atsistos jam šitie pinigai Ds.
2. labai įkyrėti, įsipykti: Anas man jau kuolu gerklėj atsistojo Ml.

liežùvis (liežiùvis) atsistójo kuolù sunku prakalbėti: Liežuvis jam sustingo ir kuolu atsistojo Sz. Kad tau liežiuvis kuolu atsistot! (keik.) Ds.
[nuo] prõto (nuo galvõs, nuo išmintiẽs, nuo rãzumo) atstóti pamišti, išprotėti: A jūs nematot, kad jis nuo proto atstojo? LTR(Bsg). Prõto atstójęs, veža į bepročių butą Jdr. Buvo nu galvos atstojęs ir mirė Šts. Visi žmonės žiūri, o jis lyg nuo prõto atstójęs Žml. Kad tu putų [alaus] kaštavosi, nuo proto atstosi LMD(Sln). Ne stebuklas būtų, [kad] žmogus, kuris tatai dūmoja, atstótų nuog išminties DP527. Ta žmona nuo rãzumo atstójo Mšk.
piestù atsistóti pajusti apmaudą, pyktį, smarkiai pasipriešinti: Frankas, perskaitęs tą naujieną, piestu atsistojo P.Cvir.
plaukai̇̃ [piestù, stati̇̀] atsistójo [ant galvõs Vdš] labai baisu, šiurpu pasidarė: Nebuvau da žmogaus nė vieno suvažinėjęs, mun i plaukai̇̃ stati̇̀ atsistójo Trk. Pamačiau tokį pikčių, kad man plaukai atsistojo P.Cvir. Kai pakėliau jos galvą nuo kūdikio, man net plaukai ant galvos atsistojo V.Mont.
skersai̇̃ gérklę atsistóti labai įgristi: Iš pradžių tai buvo pakenčiama, bet juo toliau, juo darėsi įkyriau – viskas atsistojo skersai gerklę A.Vencl.
skersai̇̃ kẽlio atsistóti trukdyti, priešintis: Jei būtum išlikęs žmogumi, nebūčiau drįsęs atsistoti tau skersai kelio J.Avyž.

×dastóti (hibr.)
1. tr. pasiekti, prisitikti: Tu nedastósi manę an apušės Lz.
^ Kad atsikeltau, tai dangų dastotáu, o kai guliu – až katę mažesnis (kelias) Lz.
2. tr., intr. N gauti, įsigyti: Aš dastójau, ko norėjau, t. y. gavau J. Tada badai buvo labai, nebuvo niekur nieko dastót Lt. An fabrikos tai tuoj dastótai pensiją LKKXVIII165(Zt). Dastójo ligą ana Rod. Vyskupystės dastojo vos žilo[je] senatvė[je] M.Valanč.
^ Ko bijosi, to dastosi Lkv.
| refl. Sut.
3. refl. patekti, pakliūti: Kur tu in daktarą dasistósi – brangu strošniai buvo! Rod.
4. intr. impers. užtekti, pakakti, netrūkti: Kad metų nedastója, tai ir neduoda pensijos Dglš.
^ Visiem savų bėdų dastója Trgn.
įstóti; SD169, H, H169
1. intr. K, J, LL234, Rtr, Š, NdŽ, KŽ žengiant įlipti, atsistoti kame: Įstójo į purvyną DŽ1.
| refl. K, Rtr, Š, NdŽ: Jiems sveikiau įsistoti į šiltą vandenį, tada palūkėjus atsiklaupti, atsisėsti ir pagaliau atsigulti Vd.
ǁ tr. įminti, įspausti koja: Aš tuos žodžius kalbėtuosius į purvą sumysiu, o tas pėdas įstotąsias ugnia išdegysiu LTR(Grš).
2. intr. I užimti vietą stačiam kur įžengus, įlipus: Kab atvažiuos svetima šalis, instók, rūtele, pas vario vartelius Vrn. Užeikie, mielas, mano didin dvaran, instokie, mielas, mano aukšton klėtin KrvD266. Ir inskrisiu sodelin, sedulon stosiu ir, instojus sedulon, gailiai kukuosiu LTR(Ds).
| refl.: Įsistójusi į langą, negal išmušti Krš. Ana i knopsos kame – a obelė[je] įsistójusi Žr. Sopama širdžia jinai įsistojo į brolio dviračius HI.
ǁ atsidurti kokioje padėtyje: Pavasaris prasideda, kaipveik Saulė į Ožio ženklą įstoja prš.
3. intr. įžengti (į kelią), pradedant eiti kuria nors kryptimi: Kaip įstójo į kelį, taip i varė ligi galo Lk. Teip jis įstojo į tą takelį ir eina tuo takeliu BsPIII285. Apsupo Kareiviškę, įstojo į vieškelį ir čia, jau nieku netrukdomas, pasileido dar sparčiaus V.Kudir. Seniai reikė išvažiuoti, į kelią įstóti JV598. Dar n'įjojau į pusę kelelio, dar n'įstojau ir į vieškelelį – ko taip alsiai nusižvengei, muno žirguželi? StnD29.
| prk.: Kiaušiniai nieko nepabrangsta: kap įstójo į keturiasdešimt centų, tep ir stovi Gs.
4. intr. lengvai įkišti, įstatyti (kojas į apavą, į balno kilpą), įsispirti: Įstojau į klumpius iš pat ryto Trk. Patsai žirgą balnojau, in kilpelę instojau LB134.
| refl.: Įsistójau į batukus Grnk. Nusiauk šlapius vyžus, insistók sausuosna Kb. Kad būtų insistót medžiokai, tai galėtau ir aš padėt rugių kirst Pns. Įsistók į šliures, basa neik! Plk. Insistójau klumpėsna, tai kojas pagadinau Arm.
| Įsistók į kojas (apsiauk) ir eik pasiklausyt bičių, a gyvos, a ne Jrb.
ǁ refl. apsimauti, apsivilkti (sijoną): Tas [sijonas] nešvarus, į kitą įsistósu Krš.
5. intr. N imtis kokio darbo, pareigų, pasidaryti kokios veiklos nariu, dalyviu: Pagaliau ir ji įstojo fabrikan J.Bil. Į slūžbą įstoju R63, MŽ84. Įstóti į mokyklą NdŽ. Įstójamasis egzaminas, kvotimas KŽ. Išėjęs gimnaziją, įstójau universitetan Š. Įstojamosios (rengiamosios) klasės kursas nėr labai didelis J.Jabl. Įstojamieji pinigai rš. Pradžio[je] šešiolektų [metų] įstójo į mokslą Kal. Ans Vilniuo[je] įstójo mokinties Trk. Šaukimą gavau tuo į karuominę įstóti Plšk. Paskiau po to karo įstójėm į kolūkį Klk. Išnarstys tavo kojas, rankeles, kad į krygį įstosi KlpD102. Į krygį išjodamas, į glitę įstodamas, kulkelės lek kaip bitelės per manąją galvelę KlpD30. Kiti dirbo, ir jūs į jų darbą įstojot NTJn4,38. Kas iš kokių šūdų į ponus įstó[ja], ano nežaboto i pro šūdą nepravesi (labai didžiuojasi, pučiasi) Lnk. Ažusakymas įstojančių moterystėn SD436.
| Už vargo bernelio ir ištekėjau, į vargo dieneles ir įstojau KlpD88.
6. intr. ginti, palaikyti, užtarti: Lietuvninkai už [Prūsijos] palaimą su visa syla įstoja prš.
| refl.: Mane jie pakvietė į talką, o aš, atsiminęs šiandieninę tavo geradėjystę, įsistojau, kad ir tave priimtų V.Piet. Be tavę nieko nebus, kap neinsistósi (neįsikiši) Lp. Idant įstotų̃s už mus tėviep DP229. Teikis jop už manę įsistót anop DK172.
7. intr. I prisidėti, užeiti (kokiam laikui, gamtos reiškiniui): Jau vasara instójo, prasdės darbai Dglš. Įstójo pavasaris, o vien šalta ir šalta Šts. Apie Kalėdas žiema pačiuosna šalčiuosna instója Kls. Maž instõs pagada Aln. Oras netrukus labai įsto[ja] karštas ir sausas IM1862,38. Šiandien graži pagada; tai geras paženklys palaimos įstojančiam metui LC1878,2. Septynios varpos tuščios yra septyni metai bado, kurie įstos po gerųjų metų S.Stan. Šešta diena Velykump įstojo SGI105. Tie kunegai sargino ligonis laimindamys, lig antrą kartą jaunam mėnesiuo įstojant S.Dauk.
| Nežinau, va kokia liga instójo Lb.
ǁ N pradėti amžiaus metus: Jau į vyriškus metus įstojęs BsPI63. Dvylikti metai instójo amžiaus, kai tėvas dalgę indavė rankosna Strn. Ana da tik keturiolikiuos metuos instójo Trgn. Įstojo trisdešimtą metą NTLuk3,23. Aš jau įstójau į senatvę, jau mano jaunystė yr šalin Smln.
8. intr. tam tikru laiku įsijungti savo balsu į grupę: Kiekvienas dainininkas prieš įstodamas pasinaudoja kamertonu sp.
9. intr. pradėti veikti, įeiti į apyvartą: Mašynos (kuliamosios) įstójo, aš podidė mergelė buvau Vn.
10. intr. pradėti, imtis ką daryti: Įstójo gyventi ir sutiko Krš. Abudu mes čia instójom gyvent tais pačiais metais Stk. Kad įstojo į tą ūkę ans gyventi, nė vieno medelio nebuvo Vvr. Kad sula tekėti parstojo, tad žiedai klestėti įstojo D103. Jie dabar apsiėmę kuo veikiausiai su ministeriais į sušnekėjimą įstoti prš.
11. intr. apsigyventi, įsikurti: Rudenį įstósam į naują butą Jdr. Kad įstósi į trobas, priimk ir muni Lnk. Ar jau įstójai į savo naująją trobą? Dar iki rudens turbūt neįstósi? Up.
12. tr. Dr padaryti tinkamą apsigyventi, naudotis, įrengti: Tiktai du kambariukai buvo įstoti Kv. Troba pastatyta, bet dar neįstotà Lk. Ilgai statė, tik neseniai įstójo Grd.
13. intr. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Užuverkė bernužėlis, šliūban įstodamas LTR(Dg).
×14. (sl.) intr. atsirasti, ateiti, pasirodyti (po ko): Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Instojąs po kitam SD190. Turėjo instot tokie heretikai, kurie turėjo mokyt mokslo velinių DP68. Tasaig yra, kursai paskui manę įstõs, o stojos pirm manęs DP24.
15. refl. atkakliai, įkyriai ko prašyti, reikalauti: Kap insistó[jo] brolienė, kad važiuočia kieman! Dglš. Julia insistó[jo], i Pauliną apženijom Dglš.
×16. (sl.) intr. įvykti: Turėjo veikiai įstot atnaujinimas pasaulio DP181.
◊ į aki̇̀s įsistóti arti prilindus žiūrėti: Negražu yra vaikams į aki̇̀s įsistóti! Vn.
į senàs vėžès įstóti grįžti į pirmykštę būklę: Pavietis vėl įstojo į senąsias vėžes, iš kurių buvo lyg ir iškrypęs V.Kudir.
išstóti intr.
1. refl. Š, KŽ išžengti statant, keliant koją (kojas).
2. K, Rtr, DŽ1 nustoti būti nariu, mokiniu, pasitraukti: Mokinys išstójo iš mokyklos, narys iš draugijos Š. Vienam išstojus iš draugijos, į jo vietą tuojau rinko kitą Ašb. Vai tu mergele, motulės dukrele, vai ko tu išstojai iš mūsų pulkelio? LTR(Mrc). Išstójęs seimo narys NdŽ.
| prk.: Didis Vokietijos neprietelius iš šio svieto išstojo (mirė) LC1883,2.
3. prasidėti, užeiti: Kap išstos pavasaris, tai nebus kada eit medžian Vrnv. Kap išstója diena, tai neturiu kada atsisėst ažu darbų Vrnv. Ketvirta nedėlia išstój[o], kap išginėm skatynas Arm. Nū aš regėjau mėną išstóję trijų dienų Lz.
nustóti Š; H, L
1. intr. statant koją, nusprūsti, nužengti į šalį: Aš nustójau nuo trepų ir baisiai susimušiau Alk.
| refl.: Nusistójau nuo liepto Grž.
2. intr. atsistoti: Ė anas (vilkas) man pirma išvydo, tai do anas nustó[jo] eit ir daboja nustójęs Aps. Kielė nustója kur an grubsto ir su uodega kiloja Ob. Tai kad atskrido pilka gegutė iš žaliosios girelės, tai ir nustojo pilka gegutė an žaliosios rūtelės (d.) Prng.
| refl.: Nusileidus, nusistojus akmenelius rinksiu LTR(Dkšt).
3. tr. suėjusiems, suvažiavusiems užpildyti, užimti kokią vietą, plotą: Suvaryti visą valsčią, tegul nusto[ja] visus kelius (ps.) S.Dauk. Kariūmenės tiek daug privažiavo, kad visi laukai nustoti̇̀ Vkš. Visas kelias jau nustótas (pilna vežimų) Gs. Bent trys kilometrai mašinų buvo nustoti̇̀ ant plento Sv. Pilnas turgus nustótas baronkiniais Ds.
ǁ intr. Sd, Gs pasidaryti pilnam priėjusių, privažiavusių: Visi kraštai nustóję vyrų Mrc. Laukai, kiemai nustós liuob arklių [par atlaidus] Krš. Laukai nustódavo arklių – tiek žmonių suvažiuodavo miestelin Šmn.
4. intr. suėjus stovėti, statiems užimti vietą: Ilgiausia eilė nustójus – nestovėsiu Jrb. Visa minia nustojusi ties traukiniu rš.
5. tr., intr. NdŽ apsupti, apstoti (ppr. ratu): Svetelių prijojo, aukštąją klėtelę nustojo LTR(Alv). Didelė žolė. Lyg koksai miškas aplink manęs nustojęs rš.
6. refl. paeiti į šalį, pasitraukti: Nusistók nuo šviesos Grž.
7. intr. Brž, Dgč liautis eiti, važiuoti, bėgti ir pan., sustoti: Kaip nustója, pasižiūri ant dangų i vėlekos [bėga] LKT262(Ul). Kad anas (jaunas arklys) stoja, prieš kalną nustója, davei jam atsidust Aps. Nustójo arkliai, nusistabdė Ign. Privažiavęs artyn, [ponas] nustójo ir pradėjo ant manę rėkt BM26(Č). Aš nustójau ties daržine ir iškrėčiau [iš maišo] katiną Slm. Nuo vieno gylio nubėgo girion, nuo vienos vapsvos nustóję krapštos (d.) Aps. Par girelę jojau – girios paukščiai giesta. Nustók nustók, žirgeli, leisk man paklausyti! JD1474.
ǁ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pabūti, apsistoti: Tiek svieto privažiavo, sunku surast, kur mūsų parapijos kumpanija nustójo Ds. Čia nustódavo pagirdyt arklių, kai važiuodavo Kupiškin Sb. Nuvažiavom pakrūmėn, nustójom Rš. Bevažiuojant jam, pradėjo labai lyt, ėmė anas nustojo galui ūlyčios BsPII204(Jž). Kur dabar traukinys nustos? Ign. Oi gėriau gėriau, gerdamas dūmojau, kur man jotie, kur nustótie, naktelę nakvotie (d.) Kb.
| refl.: Tenai nusistójom, ir tiek Brž. Kur mes nujosma ir kur nusistósma? (d.) Slk.
ǁ gauti pastogę, prisiglausti: Jy niekur nebegauna nustót Skp.
8. intr. nebeveikti (apie fabriką, mechanizmą): Vieną kartą buvo nustójęs mūsų pabrikas ir nedirbo On. Nustója to mašina, nustabdau – viskas gerai Brž.
ǁ liautis funkcionuoti: Ir protas jo nustójo nuo to gėrimo Pv.
9. intr. K baigtis, liautis, nebesitęsti, praeiti (apie lietų, sniegą, vėją, skausmą ir pan.): Nustojo lytus, jau nelyja B. Vėjas nustoja R403, MŽ543, N. Kad tik Dievas duotų nustót lytui, galėtum vyšnias apskyt Skr. Ant pavakarį nustójo vėjas, nusigiedrijo ir sušilo Skrb. Vėjas teip tyliąs, teip tyliąs, šalčiui atsibodę bešąlant ir nustojęs LMD(Sln). Nustojo liga, t. y. nusitramino J. Gal ateina laikas nustót tai ligai Upn. Kaip pamečiau rūkyti, ir kosulys šiek tiek nustojo Žem. Dvaro darbas negal nustoti be laiko Žem. Pjovėjam jau trečia diena nustójo darbas Slm. Jau metai, jau antri, kaip karas nustojo LTR(An). Bei prašykiat poną, idant nustotų tokia perkūnė ir ledai Dievo BB2Moz9,28.
| Nustojo (išnyko) kaip dūmai dienos mano Mž472. Aš meldžiaus už tave, kad viera tavo nenustotų Ch1Luk22,32.
nustodamai adv.: [Lietus] vienu savo metų laiku užtikdavo tenai nenustodamai I.
nustójamai
nustotinai̇̃ adv.: Lyja nenustotinai̇̃ Ds.
| refl. K: Karas kap nusistójo, buvo lietuviškos gimnazijos Str.
| Neprietelių kalavijai nustojase Mž520.
10. intr. baigti, paliauti ką daryti: Ar da nenustósi rėkt, da nori vyties?! Lel. Taigi dukteriai raudok i nenustók – močia tokia gerumo buvo! Mžš. Jau metas būtų ir juokusis nustoti J.Jabl. Nustók tu nešnekėjus! Antš. Tuo mudvi nustósiva šnekėjusios Jrb. Eikim iš čia, čia nenustõs plepėt Mlk. Ir paukščiai nustójo čiulbėję Mrk. Kad až dvie[jų] savaičių nenustos kūkuot [gegutė], tai po Petrui da kūkuos Smal. Kaip visuomenė negali nustoti vartojusi, taip pat ji negali nustoti ir gaminusi rš. Laikraštis nustójo ėjęs NdŽ. Taip man jų pagailo, kad valgyti nustojau J.Bil. Ana nustójo sirgti, t. y. apsitviro J. Sakau, ite, nustój tu gert, ė vaikai liks siratos Ml. Ar ne anksti nustójai dirbt? Ut. Sravažolių syvais patrink žaizdą, ir nustos bėgt kraujas Vdžg. Kai tik kanapėtė (višta) nustõs dėt, peilis pakaklė[je], ir bus baigta Skrb. Pelenais mediniais pabarstai, i nustó[ja] ėsti spragiai Skdv. Nustó[jo] ir nustó[jo] gromatas leist Mlk. Karvė tenai kap te jai [buvo], nustójo pieno duot Aps. Ausia nustójo girdėt Dglš. Ar jau nustojo liję? J.Jabl. Per naktį lijo ir dieną lyt nenustoja Kpč. Sniegas buvo nustojęs snigti J.Balč. Ot, ir vėjas nustójo pūst Nmč. Kad tik ma[n] nustótų skaudėt tą dantį LKT228(PnmA). Jeigu man nenustõs pusiaujo sopėt, tai prapultinoja Mlk. Nuryk su vandeniu [ajerų šaknų], ka degina, i tujau nustó[ja] Skdv. Kiek pagulėjo, ir nustójo širdį ir krūtinę sopėt Krs. Mergelė paspėjo vandenėlio duoti, tada man nustojo galvelę skaudėti KlvD84. Nustójo pūtęs šiaurus vėjelis, nustójo baręs jaunas bernelis JD216. Paliovė žaidęs (griežęs), nustojo šokę BsMtII31(Srd). Oi ar tave barė senasai tėvelis, ar nustój[o] mylėjęs jaunasai bernelis? DrskD124. Oi ir dabėgo rūtų darželį, nustoj[o] bėgęs žirgelis LTR(Lp). Jau dabar nustósi nešiot vainikėlį (d.) Grš. Nustot pikta daryt MP162.
| refl.: Reiks šešurai rugių pjautie, nusistosi tu mergautie LTR(An).
ǁ nurimti, nutilti: Nustok tu bent kartą su tomis savo pasakomis GK1939,103. Nustokiate, švilpynės ir birbynės, skripkos didės mažos ir būbneliai! DS170(Rs). Garsioji skripkelė nustojo, jaunasai jaunimas nuliūdo TŽI234(Prl).
^ Tegu šuo loja: palos, atsibos ir nustõs Jnš. Šunys loja ir nustoja, bobos loja – nenustoja LTR(Antz).
11. intr. pasidaryti švariam, skaidriam, drumzlėms nusėdus: Batviniai da nenustóję, ale tuoj nustõs – bus nebesusidrumstę Kp. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustójant, narūnužiams nuneriant LB15. O ma[n] belaukiant vandens nustójant, nušiūravau viedružėlius su pilkaisiais grauželiais JD719.
| refl. N, I, K, L, Š: Vanduo miešinas, sudrumstas nusistója bestovint J. Pelenus užpili su verdančiu vandiniu, nu i tus pelenus nustodini – nusistó[ja], paliekta švarus Vž. Kai vanduo nusistódavo, tą vandenį nupildavo, o pelenus išversdavo lauk Jrb. Cit, palauk, negerk: sumieštas [v]anduo tenusistó[ja] Plt. Tekina, leidžia palengva, jis (alus) teip gražiai nusistója Sk. Batviniai jau nusistójo Kp. Atlėkė žąsų pulkas, sudrumstė vandenėlį, laukiau, širdužėle [motinėle], nusistojančio to čysto vandenėlio LB114. Oi tai laukiau, motynėle, kad išlėktų [iš šaltinio] žąsų pulkas, nusistotų vandenėlis ir nugultų purvynėlis (d.) Lp.
ǁ nusėsti į dugną: Mielės nustoja, nusėda R327, MŽ437, N.
| refl.: Ka išpyliau pieną, ant dugno besą nusistóję visokių krislų Slnt. Dumblai, žemės nusistó[ja] [piene] – ot ir po švarumo ponios! Krš.
ǁ Rs iškilti į paviršių, išsiskirti (apie pieno riebalus): Vasarą nenustója pienas, surūgsta su visa smetona Pnd.
| refl.: Žiemą smetona geriau nusistója Trgn. Kai šilta, teip nenusistója pienas, kad visai Mžš. Tai gražiai grietinė nusistójo PnmA. Nenusistójo pienas – labai riebus Dglš.
ǁ refl. išplūsti, iškilti į viršų (apie putas, nešvarumus): Alus gražiai nusistojusia putele taisė nuotaikas ir kėlė balsus rš. Šlamštus, kaip nusistós, nugreibk nu viršaus Vkš.
12. refl. aprimti, nusistovėti (apie orą): Laukiu nusistojant oro J.Jabl.
13. refl. DŽ1 įgyti pastovumą, įsigalėti, nusistovėti: Šitas rašybos dalykas nėr dar tvirtai nusistojęs mūsų raštuose J.Jabl. Dabartinės bendrinės kalbos kirčiavimas dar nėra galutinai nusistójęs NdŽ. Piešiniuose buvo kruopščiai stengtasi išlaikyti vienodumą pagal nusistojusias tradicijas P.Slavėn. Vakaruose siena su kryžiuočiais jau buvo nusistojusi rš.
14. refl. susidaryti savo pažiūras, nuomonę, susiformuoti: Nusistójęs žmogus DŽ1. Apie nusistojusių rašytojų kalbą to pasakyti lyg negalima būtų J.Jabl.
15. intr., tr. Sut, LL170 prarasti, netekti: Nustóti didelės dalies savo turto NdŽ. Nustójo tėvo malonės DŽ1. Lygiosios pievelės nustojo šviesaus žalumo Žem. Krisdamas iš laivės taip susitrenkiau, jog buvau nustojęs sąmonės J.Balč. Tik iškišome galvas – vos žado nenustojome P.Cvir. Tuos pinigus ėmė man duoti akademija, kai nustojau vietos ir pasilikau be nieko J.Jabl. Nebūsi laike (laiku) – tigi darbo nustósi! Mžš. Juodu abu fabrike nustojo savo sveikatos ir anksti paseno J.Bil. Nustós sveikatos par tus darbus Gršl. Viena likau par karą, maži vaikai buvo, bėgau bėgau ir nustójau sveikatos Lel. Nustojau strėnų (labai įskaudo strėnos), kol marką [linų] išmerkiau Šts. Ir kaklo nustósi (išrėksi gerklę) bešaukodamas Šts. Ant akių esu nustójusi (nebematau) Yl. Jos linksmios akės šviesumo savo nustojo I. Vienok ir lietuviai tą dieną nustojo 2000 visų drąsiųjų jočių S.Dauk. Karvutės nustójus – baigta (nėra kuo maitintis) Msn. Tėvalis buvo kojas nustójęs, buvo abidi kojos nupjautos Skd. Sveikatą nustójom, visą laiką bedirbdamys Tl. Tu visuomet ramindavai mane, o kai nustodavau vilties, bardavai V.Krėv. Burtai nustõs galybės (galios) NdŽ. Leidimas nustója galios NdŽ. Nors niežtėjo Elzei liežuvis atsikirsti, kad ji proto dar nenustojusi, betgi susilaikė Pt. Ei, bent neeiki, mano dukrelė, nustósi vainikėlio JD486. Nejok, brolau, nejok, dobilai, nustósi pentinėlių JV1050. Verkė šiandieną senasis diedelis, kuris nustójo tabokos ragelį JV1001. Tamošius išvydęs, kokio gero nustójo (tatai yra regėjimo Christaus) per atsiskyrimą savą nuog draugės apaštalų DP403. Čia žyvatą aba pelnome, aba jo nustojame SE144.
^ Kad ir arklio nūstójau, ale bitę užmušau Dov. Geras vardas lengva nustoti, bet sunku įsigyti KrvP(Al). Daug norėdamas ir maž nustosi Sml. Turtų nustoję, pažįstam jų gėrybę VP47. Geriau savo nustok, o svetimo nevok KrvP(Jnš). Kito norėdamas, savo nustósi Trgn. Aimanuosi, kai duonos nustosi, o kol turi – giedok KrvP(Vb). Turtingas bijojo pinigų, ubagas paršelio nustoti J.Bil. Su kvailu susidėsi – sveikatos nustosi TŽV600. Tytavėnuose jauni nustoja plaukų, o gauna kaušą M. Jei nori draugo nustoti, paskolink jam piningų LTR(Plt).
16. refl. tvirtai įsigalėti: Kai nusistojo šalčiai, voverė įsikūrė tuščiame inkile rš.
17. intr. išvargti, patirti sielvartą: Veikiai išklausyk mane, Viešpatie, nustojo dvasia mano, nepaslėpk veido Tavo nuog manęs Mž479.
◊ galvõs nustóti
1. Sg netekti gyvybės, žūti: Jis galvõs nustójo dėl svetimo gero Al. Galvos nustojo, o kepurės žmonės verkia KrvP(Al). Galvojo kap gaidys, kol galvos nustojo KrvP(Brt).
2. pamišti: Toks bėgiojimas šen ir ten kaip galvos nustojus nieko gero neduoda Mš.

nuo kójų nustóti nebegalėti paeiti, nebevaikščioti: Tetė nustójo nu kójų – par Didįjį karą aną išgandino Akm.
pastóti Š; L
1. refl. Sut užimti stovimą padėtį, remiantis kojomis atsistoti: Tik pasistójo, bet kojų nekėlė Grg. Basas nepasistója – klumpius padaro Sem. Itai jau priseina, ką reikia dainuot mum pasistójus Aps. Būk be darbo, dvėsk badu pasistójęs Jdr. Šiuodu neteisiu liudininku dabar pasistojo, savo liudymą ištart norėdamu prš. Pasistojau ant mano kojų BBEz3,24. Zokaną pasistoję paskaitydavo, o pasisėdę išguldydavo prš.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas, stiebiantis: Visą laiką arklys ėjo gražuma, bet, privažiavus tiltą, piesta pasistojo, numušė pavadį ir per laukus pasileido K.Bor. Kumelys kai pradėjo žvengt, asiliūtę pamatęs, piestu pasistojo LTsIV203.
| prk.: Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir.
ǁ pasidaryti stačiam, pasišiaušti: Kai aš slydau, muno visi plaukai pasistójo Varn. Pliūros šeriai dar labiau pasistojo J.Paukš.
2. intr. užimti vietą atsistojus kur: Aš pasiversiu žalia liepele, oi aš pastosiu šalyj kelelio VoL434. O aš nueičiau į žalią girelę, o aš pastóčiau po žaliu berželiu JD1178. Aš jauns pastójau ant vieškelėlio, kurteliai po girelę LB55. Vai ir atjojo bernelis, vai ir pastojo po langu (d.) Ndz.
^ Miške gimęs, miške augęs, namo parejo – an kelio pastójo ir kepures visiem kiloja (kryžius) Ds.
| refl. Klp: A miegi, pasistójęs pry kakalio? Pgg. Prie plytai pasistó[ja]u i stoviu Aps. I kur daba pasistójo ant pat tako?! NmŽ. Pasistójau po medžiu nuo lietaus Brš. Pamatęs žiburį, nuejo ir pasistójo lauke prie langelio Jrk35–36. Vienas [plakėjas] pasistója vienam šone, kitas pasistója kitam šone, nu ir kerta Užg. Seseri abi pasistoja abišaliai aukuro Vd. Lyg ant žarijų pasistojęs, pašokau kitan šonan rš. Pasistóti vietos nebuvo Vž. Aš nusieičiau, aš pasistóčiau po žaliąja liepele JD291. Varnos ir strazdai vis liuob ant laivais pasistóties LKT131–132(Krg). Aš ėjau ant kalno po žalia liepele ir aš pasistojau ant žalios šakelės KlpD3. Žiūra už medžio pasistójęs Vn. Ir tarė žmogui: – Kelkis ir stokis čia, – ir jis kėlęs pasistojo ten NTLuk6,8.
^ Miške augęs, miške lapojęs, numie parejęs, ant rankų pasistójęs, visus žmonis linksmina (smuikas) Pln.
3. refl. Rtr, Š, Ser palypėti, norint aukščiau atsistoti: Prieklėtis, net akmuo pasistoti švietė baltumu Vaižg. Pasistók ant kraselės ir pasieksi lentyną Skrb. Tas kareivis pasistójo ant suolo, pasiėmė šoblią LKT230(Drs). Pasistók an tvoros, padabok, ar neina tėvas Rod. Kalėjime langas pačiame paluby, o kėdės nėra jokios pasistoti Žem. Pasistóti ant pirštų NdŽ. Ant ašakos pasistójęs, gali Kauną pamatyti JR38.
| prk.: Bažnyčia balta, ant kalvos pasistojusi, iš visų pusių per dešimt, gal ir daugiau, varstų regima J.Balt.
4. tr. žengiant užlipti, užminti: Nė žymelės, kad kas būtų jį (slenksčio akmenį) pastojęs purvina ar tik dulkėta koja Vaižg.
| refl.: Pasistójau in katino Aps.
5. intr. liautis eiti, važiuoti ir pan., sustoti: Per girią važiavau – gegutė kukavo. Pastok, mielas bernuželi, duok man paklausyti (d.) Ad.
| refl.: Mašina į patį purvyną pasistójo – kaip išlipsi?! Slnt.
ǁ refl. apsistoti, prisiglausti: Nė pastóties netura kur, ne tatai kambario Nt.
6. tr. LL310, Vž užstoti, užtverti (kelią), trukdant eiti į priekį: Niekas negalėdavo suprasti, kas gi pagaliau pastoja piršliams kelią pas Baltaragio dukterį K.Bor. Kartą vienam žmogui važiuojant namo kelią pastojo ožys SI251. Kelią pastojo užšalusi jūra ir ledo kalnai K.Bor. Argi žmogus žino, kuomet jam kelią pastos giltinė? V.Krėv. Oi kam pastojai mergelei taką iš jaunimėlio einant? LTR(Bgs). Už tai pastójau [kelią], kad pasdabojau, kad ji man graži buvo DrskD95. Atduok atduok tymo balną su meilum žodeliu: pastos mano brolužėliai tau viešą kelelį BsO361.
^ Einančiam nepastósi kelio, šnekančiam neužimsi burnos Krok.
ǁ uždengti, užstoti: Taip yra visur, kur niekas mums akių ploto, akiračio nepastoja J.Jabl.
7. tr. užpulti (užstojant kelią, neleidžiant eiti): Pastójo jį miške ir atėmė pinigus Ds. Gurelių miške tai vis pastója: tai arklį ataima, tai razvelka Vdš. Pas Džiuginėnus liuob pastós rabauninkai Šts. Par dvyleka niekur neik, o jau tavi pastós [vaiduoklis] Skdv.
ǁ užklupti, susekti: Be skaliko negal lapės pastóti Šts.
8. žr. apstoti 4: Atnešė jam daug pastotų nuog velnio, o ansjan išvarė (piktas) dvasias žodžiu Ch1Mt8,16.
9. intr. prieštarauti, nesutikti: Didesnė dalis atskaluonių jau mumus pastója DP535.
| refl.: Greičiau kiškis vilkui pasistõs, nei kap tu savo žodį išlaikysi Vrn. Tai kodėl ji dabar taip labai prieš motiną pasistojo? I.Simon. Laikas mums, moteroms, pasistoti prieš vyrus! Vd.
10. intr. B imtis kokio darbo, veiklos, pasidaryti nariu, dalyviu: Ana pastójo kaules šert Šln. Vyras kaži kaip pastójo į sargybinius pri gyvolių Vvr. Anas Ignalinėj pastó[jo] in darbo Dglš. Pastót neraštingam sunku i darban Slk. Ana až mokytoją pastójo Ut. Buvo matinyku pastójęs Krs. Tik pastójai tarnaut – ir vėl jau namie sėdi Ds. Išbėgs par rubežį ir pastós pas būrą par berną Krg. Nežinodamas ką veikti, pastojo jis į kareivius Pt. Nori pastótie aukštojon mokyklon Ktk. Iš kariuomenės atejęs, vakariniuosna pastójo Lt. Tu pastosi kur į kontorą, prie geležinkelio ar į vaistinę A.Vien. Ko paviliojai nuog močiutės dukrelę, o pats pastójai in karaliaus vaiskelį? (d.) Mrj. Muno brolelis, valelė[je] augęs, pastojo kareiveliu D20.
| refl.: Pasistó[ja]u aš aptiekon dirbt Aps.
11. intr. Plšk prasidėti, užeiti (apie gamtos reiškinį, kokį įvykį ir pan.): Greit pastõs žiema DŽ1. Pastójo pilnatis, dabar pašals kelias dienas Žl. Pastójo naktis su lietu BM111(Ssk). Kaip pastójo pagada, galėjom šieną valyti Varn. Karas pastójo Upn. Varginga tai buvo kelionė: žiemos kelias dar nepastojęs buvo, o iš purvų tik gruodas pasidarė rš.
ǁ prasidėti amžiaus metams, tam tikram laiko tarpui: Kai pastos aštunti, tada jau eis mokyklon Trgn. Pastos aštuoniolikiai metai, kap tėvas miręs Dglš. Išėjo nedėlia, ir kita pastojo – vis pinigų nėra LTR. Kaip tiktai mojus pastojo, lapai susiklojo LTR(Rk). Devinti meteliai svetimoj šalelėj, pastos ir dešimti – aš namo negrįšiu KrvD9.
ǁ pradėti amžiaus metus: Jai jau penki metai, nuo birželio pastójo in šeštų Ktk.
ǁ sulaukti (kokio amžiaus): Kas gėrė, tie nė vienas nepastójo aštuoniasdešimt Plšk. Tiek amžių esu pastójusi (tiek daug metų turiu) Rsn.
12. intr. Krš pradėti valdyti, paimti valdžią: Smetonuo pastojus, išveisė juodas kiaules Ggr.
| refl.: Kap pasistójo Smetona, išardė budinką Sem.
13. intr. įsikurti: Kai pastójo kolūkis, tai dirbom ir dirbom Trgn. Dabar ten mažas miestelis pastójęs Pgg.
| refl.: Septyni miestai vėl pasistojo, išbėgusieji vėl atgrįžo Ns1859,1.
14. intr. Sut, J, BŽ24, Ms, Slnt tapti nėščiai: Žiūrėk, vėl bepastojanti, vėl gimdyti reikia J.Balt. Bloguoja marti mūsų, vėl gal jau pastójus Ds. Kolei moteriškė vaiką žindžia, tai ana nepastója Rod. Pana sūnumi pastojo KN121.
^ Dieve duok, kad tu nepastótumbei Sch108(B).
15. intr. Slm užtarti, paremti: Sejulė už savo brolį pastójo ir gynė J. Jis už kitą pastójo ir pats gavo mušt Ėr.
16. intr. B, Q617, H, N, BzF46 pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Vaikas vyru pastójo KI240. Iš to žmogaus gal dar kas pastóti; tas žmogus dar gal kuomi pastóti KBI13. Juk ir tu, gaidau, šaltyšium dar nepastójęs, su kitais draugais linksmai mokėdavai elgtis K.Donel. Išgijau, vėl pastojau žmogus Ggr. Ak, kad jūs pastótumėt varnais, ne mano vaikais būdami Jrk99-100. Ana išsimokinos i pastójo rašytoja Dov. Jis pastójo veterinorium Brž. Tas pastójo brigadierius Plik. Negrįšiu, seselės, negrįšiu, jaunosios, ba jau pastojau žmonių martele LTR(Lp). Aš būč pastójus žvejų mergelė, žvejužių šinkarkelė LB34. O kad pastočiau žals medžiotojis, po giružę vaikščiočiau KlvD16. Aš viens sūnelis, aš pas tėvelį pastójau kareivėliu JD85. In Vilnių nujosu, karalium pastosu – visą vaiską kėravosu BsO289. Tada ištiesė jis (Mozė) ranką savo ir nutvėrė jį (žaltį), ir jis pastojo lazda jo rankoje BB2Moz4,4. Ir tas žodis pastojo kūnu, ir gyveno tarp mūsų VlnE12. Aukštu, didžiu pastoju R24, MŽ31. Gadynės dabar kitokios pastójusios KI57. Senu pastó[ja] jaunas, ka nora daug žinoti Kin. Minija į mares įbėga, plati pastó[ja] Dov. Ir Klaipėda dabar yr geras (didelis) miestas pastójęs Šlu. Lovo[je] turi gulėti, kol stiprus pastósi Smln. Gali apjekt i negirdėt, i kvailu pastót Jrb. Pasigėrę bepročiai pastó[ja] Sg. Kisielius tirštas tujau pastójo Žgč. Moteriškė nėščia pastojo B. Nėščia pastójo sūnumi senatvėj savoj jau tatai šeštas mėnuo DP441. Sunki tu pastosi, sūnų pagimdysi Mž165. Gausi visą naudą ir didei garbingas pastosi BsV190(Rg). Vis verpi ir vis šlapini, dėl to lūpos teip storos pasto[ja] BsPI13. Jo rūbai balti pastojo kaip šviesybė NTMt17,2. Neįnartinkiat vaikų jūsų, idant baugštais nepastotų Vln42. Vanduo kartusis pastojo saldus BBJdt5,13.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Kai iš vyžos pastoja naginė, tai nežino kaip besididžiuoti LTsV171(Rm). Miške augęs, miške gimęs, namo parėjęs, šuniu pastójo (mintuvai) Vlkv. Kas nor turtingu pastoti, tam reik nemiegoti S.Dauk. Prie kokio pristosi, tokiuo pats pastosi Gdž. Gyvas būdamas juodas buvau, numiręs raudonas pastojau (vėžys) B821. Kas neteisybė yra, kaip gal tai teisybe pastoti B450. Kas mietus vartoja, mietuotas pastoja RD213.
| refl.: Anas pasistó[jo] doktorium Aps. Kuom jis ten pastosis? – Didis vaisko vadas srš.
ǁ impers. apie būseną: Mano širdžiai pikt pastój KI59. Taigi bežiūrint man jau dūšiai pikta pastójo, ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau K.Donel.
ǁ pavirsti kuo: Tuojaus iš arklio pastojo karvelis BsMtII81(Dkš). Ana iš to gailumo geguže pastójo (ps.) Rš. Kad ašarėlės mano upeliais pavirstų, tai neišbrisčia; kad dūsavimėliai kalneliais pastótų, tai nebeišlipčia (rd.) Brž.
17. intr. atsirasti, kilti, pasirodyti: Didelės pusnys pastójo Plšk. Dailininkas taip ilgai akmenį dailina, kol iš jo paminklas pastoja prš. Viešpačiui sakant, pastójo šviesa K. Iš nieko nieko (niekas) negal pastóti KII91. Šitaipo gatavas pastojo dangus ir žemė brš. Daugesnis pastojo skaitlius tųjų, kurie išganomi Ns1832,6. Vaisius and tavęs (figos medžio) daugiaus tenepastoja and amžių Ch1Mt21,19. Pūlio baltumas randasi, kaip kada norėtų raupsai pastoti (būti) ant odos jo kūno BB3Moz13,2.
×18. (sl.) intr. atsitikti, įvykti: Ok, mans Dieveliau, kas tai pastojo, kad toksai bloznas mane vilioja? JD348.
×19. (sl.) intr. pripažinti kam pirmumą: Jokūbas … paliovė ant vieno miesto Jeruzalem, pastódamas Petrui visotime DP611. Jų palikuones ant pabaigos popiežiumus, anuo metu gryniemus ir paniekintiemus, pastót turėjo DP459.
◊ kẽlią pastóti
1. sutrukdyti, sukliudyti kam ką atlikti, nuveikti: Aš jam viską atleidau, tik tenepastoja man kitą kartą kelio V.Krėv. Kad aš kada nors dėl ežios, dėl kąsnio to dumblo kam pastočiau kelią P.Cvir. Karui mes pastosim visus kelius rš. Norėdamas gyventi pats, nepastok kelio ir kitam A.Vien. Aš tau kelio in laimę nepastósiu Alv.
2. užpulti (einantį), pasikėsinti: Naktį gali tau kas kẽlią pastót Alk. Ties tuo pušynėliu vagys kartais kẽlią pastója Ėr.

plaukai̇̃ (kepùrė) [ant galvõs, ant pakáušio, piestù] pasistójo labai baisu, šiurpu: Mun i plaukai̇̃ pasistójo an galvõs – jau vis tiek čia baido kažin kas Als. Plaukai ant galvos piestu pasistojo LTR(Kp). Kad aš pasakyčiu, ką ana sakė, tau plaukai̇̃ an pakáušio pasistõtų! Krš. Man tik plaukai̇̃ pasistójo, verkt neverkiau Jnš. Kaip as aną pamačiau, muno kepùrė pasistójo Ub.
pérstoti, perstóti
1. intr. NdŽ atsistoti į kitą vietą.
2. intr. NdŽ pereiti į kitą darbą, persisamdyti.
3. tr. perlipti, peržengti: Aš norėjau pérstot arbūzą, ale sugriuvau Lz.
4. tr. Dkk stovint tarp ko, perskirti: Palėvenė perstoja Subačių ir Kupiškį Sb. Tiktai ką Nemunas perstoja, o teip tai [Panemunė] suslietų su Kaunu Pl. Šitą ežerą nuo to pieva pérstoja Krd. Mūsų ir jų namus pérstoja kalnas Ktk.
5. intr. išsiskirti į šalis, pasidaryti tarpui: Ten yra párstojęs stogas, viršuoti nėra kaip Grg.
6. tr. užpulti (einantį), pastojant kelią: Anas nue[jo] girion, pérsto[jo] kupčius i ataėm[ė] iš jų pinigus (ps.) Tvr. Kai vagis in kelio pérstojo Tvr.
7. tr. atstoti, pakeisti, pavaduoti: Vasaroj tur žõlės grūdų vietą perstoti prš.
8. intr. sustoti, nebefunkcionuoti: Pérstojo širdis Aps.
9. intr. R, MŽ, Sut, I, N, L, Rtr, Š liautis, baigtis (apie lietų, sniegą, vėją ar kokį kitą reiškinį): Kiek pérsto[jo] lietus Ck. Kad vėjas kiek pérstotų, galėtumėm zuperį pasėt Ds. Perstojo tie ledai, jis stovi po tuo aržuolu BsPIV246. O tie stebuklai neperstojo Tat. Maištai perstoja, liaujasi vaidai SPI13. Karus apramdyk tu visur, teperstoja badavims brš.
10. intr. Ch1PvE1,16 liautis, nustoti ką darius: Dirbo dirbo, paskui, kelias dienas perstojęs, vėl stojo į darbą Žem. Parstojus dirbti, pirmiaus reik keletą valandelių pailsėtis, idant prakaitai nudžiūtų Rp. Pavasarį, kai išsirisdavo viščiukai, nors verk neperstodamas. Stačiai nuo jų negali atsitraukti. Varnos suka ir suka V.Bub. Tu gerk ir gerk vandenį iš ežero ir niekaip neparstok BsPII84(Šl). Vadas perstoja būti vadu, jeigu nėra vedamųjų rš. Kryžeiviai nepérstojo kliudę lietuvių KŽ. Perstok tu gėręs, perstok uliojęs, imkis savo gaspadorystos žiūrėt Kpč. Nuo to laiko pérstojo vaidintis Sv. Dainavau kada, ale pérstojau Ad. Pérstok juokus krėtęs Dgl. Párstok gnyženti mane ir gerti, t. y. liauk J. Niekad neparstójau dainuodama Žml. Pérstokit, vaikai, dūkt, ba gausta diržu Dbk. Pérstojo rėkęs Dbč. Tavęsp visokios dangaus galybės … šauk balsu neperstojančiu Mž82-83. O, gieda gieda raibieji gaideliai, – bent giedokit, nepárstokit, ilginkit naktelę! JD598. Perstojo lijusi K. Lijo naktį, rytą parstójo Rd. Nu, pamažu pàrstoja griaust LKT264(RdN). Išdžiūvo slėniai, gilios balelės, pérstojo bėgti gilios upelės BM409(Kp). Miestas visai perstojo buvęs (sudegė, išnyko) V.Kudir. Žolių išgėriau, tai mažu pérstos skaudėję Slv. Ar tau neparstójo galva sopėt nuo vakar vakaro? Skrb. Párstok, brolau, rašyti, imk grėblelį taisyti (d.) Gr. Per visą dienelę laukti nepérstojom, akis pražiūrėjom, kojas prastovėjom (d.) Šmn. Savo jaunųjų dienelių gailėtis neperstoju LTR(Mrj).
^ Šunes loja ir perstoja, žmonių kalbos nenustoja LTR(Lp).
nepérstojančiai adv.: Kai man gi vaikų šitų tai nepérstojančiai (be galo) gailu Str.
nepérstotinai adv.: Nepérstotinai lyti K. Smilčių kalnynai slenka neperstotinai marių link prš.
11. intr. prarasti, netekti: Pérsto[ja]u visai sveikatos Smal.
×12. (l.) refl. atsiskirti: Džiaugsme po tam persistojo SGI123. Kas su manim nor draugaut, tas nepersistos be laimės Brt.
×13. (l.) intr. sutikti (dėl kainos): Ant trijų dešimtų sidabrinių perstojęs buvo SPII185.
×14. (l.) intr. bendrauti: Tur sau už nekokį paniekinimą su mažais varguliais perstot SPII183. Adant didžiai apie mus pačius neižmanytumime, bet su mažais perstotumime arba suderėtumime SPII181. Deja tam, kas jų klauso ir perstoja su jais DP304.
×15. (l.) intr. Ch1PvP4,11 pasilikti: Su tavo viernais visad gyvensiu ir ant visų amžių su jais perstosiu PK49.
×16. intr. laikytis, tenkintis: Išmokau perstot ant to, ką turiu BtPvP4,11. Geresnis yra ubagas, kursai ant savo perstoja MP51. Nes ir vagis, ir žmogmušys, ir visi piktadariai teipajag vėl ant to pigai pérstotų, idant jų nekorotų DP84. Bet kad turime peno ir girklo, perstokim and to Ch11PvTm6,8.
piestóti (dial.)
1. Sg žr. pristoti 1.
2. žr. pristoti 16: Nepystó[ja] sūnų, pystó[ja] Marytę Kin.
prastóti
1. tr., intr. žengiant neužminti, nužengti į šalį: Eidamas lieptu, prastójau lieptą ir įpuoliau į upę Prn. Prastójau pro lieptą Skr.
2. intr. nueiti šalin, pasitraukti, pasišalinti: Neprastók, t. y. neatsitrauk, būk prie manęs tuo trūkiu J. Neprastók nu jo (vaiko), žiūrėk i žiūrėk Krš. Pelelės urve kiūtojo, kol žmonys biškį prastojo LMD(Sln).
| refl.: Seniau vaikas prasistója šalin, kap eina svetimas, o dabar neužkliudyk vaiko Vlk.
3. tr. Q552, H, R, R11, MŽ14, N, Kos151, K, M, Rtr nebūti drauge, palikti, mesti: Man gaila, ka jūs mani prastósit Rsn. Tik neprastók mudu, pareik namie, ir gyvęsim! LKT166(Ktč). Motyna (višta) greit prastós vištukus Sg. Tavo motynėlė tavę užmiršo, ale aš neprastósiu tavę, aš būsiu pas tavę LB79. Kam išbėgai taip, prastójęs kaimenę kiaulių? K.Donel. Aš esu toks nuo viso svieto prastotas BsPI100(Rg). Mudu su Tavadore neprastojome nė valandėlės ligonio Žem. Jei tuo tarpu, kad bitės tokį badą kenta, vienkartu atšilsta ir geras oras randas, tad jos tankiai ir perus, ir aulį, ir vislab prasto[ja] ir leka šalin S.Dauk. Turėjo taipojau savo tėviškę prastoti Ns1857,6. Anie myli žmogų, ik kolei gerai turis, ir priepuolyje tuojau jį prastója DP530. Prastokiat miestus ir gyvenkiat olosu BBJer48,28. Tas žmogus svietą prastójo KI24. Aš dabar, viso svieto prastota, viena su savo kūdikiais varguose randuos Kel1865,32. [Kristus] est … nuog apaštalų prastots Mž441-442. Piemeni pabėgt nederėtų, idant pabėgęs neprastotų̃ avių DP209. Mus mokia, idant mes tą pasaulį prastotum̃bim DP243. Tada prastojo jį velinas BPI266.
| Ir nutvėrė jos ranką, tai ją drugys prastojo BbMt8,15.
^ Gėriau prastotas, kaip piktų draugų apstotas KrvP(Krtn).
prastotinai̇̃ adv.: Nenorėtų prastotinai (visiškai) tavęs užmiršti brš.
ǁ apleisti: Tėvas savo kūdikius neprastó[ja] Rsn. Jis yra visai Dievo prastótas Rg. Pondievaiti, neprastók! Lkv. Tič, neverk, merguže, mano lelijuže, Dievutis neprastos o nei mudu jaunu RD94. Viešpatie, mus neprastok Mž569. Ir tave vėl sugrąžinsiu ing šią žemę nei tave prastosiu BB1Moz28,15.
^ Sergėkias, ir Dievas tavęs neprastos VP41. Viešpatie, neprastók, koks prastas valgymas buvo! Krš.
4. tr. nebesilaikyti, atmesti, nepripažinti: Prastojo jis pagonišką būdą ir tikėjo Dievui BBJdt14,6. Jūs prastojat dievo prisakymus ir laikot žmonių įstatymus BbMr7,8. Ką senovė pastatė bei paskyrė, to nereikia prastoti MT(Praefatio14). Prastojame dažnai šventus prisakymus tavo MKr29. Juo ilgiaus, juo daugiaus prastojo poną Dievą B743.
5. intr. išnykti, dingti, baigtis: Prastojo visas džiaugsmas ir visa linksmybė CII928.
6. tr. L, NdŽ prarasti, netekti: Prastójau arklį J. Mano vaikelis, lakstysi – prastósi žmoną Rmč. Prastojau visa, kas buvo brangiausia man pasaulyje – prastojau nebegrąžinamai Š. Mindaugui didžiausiu daiktu buvo užlaikyti valdžią ir neprastoti Lietuvos rš. Rankpelnis darbininkas, bijodamas uždarbio prastoti, liekasi dirbti antrą mėnesį LzP. Neprastos algos savo BtMt10,42. Koserėn pylė [vyną], ik protą prastojo A1884,338.
^ Jei miegosi, jaunas dienas prastosi Šauk.
7. intr. liautis ką daryti: Laikraštis „Aušra“ prastojo išeiti TŽIV407.
8. intr. Q177, Sut nusižengti, nusikalsti: Nusidemi, prastoju, pražengiu SD69. Priš Tave (Dievą) aš prastojau Mž65. Sunkiai prastojau, jo meilę nuteriojau SGII93. Pamušė daug piktųjų ir prastojančiųjų keršte BB1Mak2,44.
pristóti
1. intr. Q262, R71, MŽ96, Rtr žengiant atsistoti prie ko: Pristóti prie lango NdŽ. Gaspadorius pri kamarai pristós žadinti Krtn. Petras, kur bus buvęs, vis prie jų pristojęs J.Jabl. Pas tiltalį i pristójo žmogus, i nieko nesako Kal. Pristoj[o] martelė prieg viešam keli, prieg dobilėli LTR(Srj).
^ Pristoj[o] kap girtas pas tvorą Pls.
| refl. Gršl: Reikėjo ganyti, i viskas. Prisistósu pri medžio i miegtu Klk. Kuprys, prisistojęs prie mašinos, kūlė gerai Žem. Matytumi, prisistójęs ka veda rodas, ka veda rodas Trk. O kad ateina mano močiutė ir prisistója prie tų pulkelių (d.) Nč.
2. intr. stojantis priminti (koją): Nebegaliu nei pristót – kaip sopa Antš. Būdavo, pristót koja negalima (labai karšta žemė) ČrP. Jam parišta yra koja, užtai žemės nepristoja O.
3. intr. NdŽ daugeliui suėjus, suvažiavus sustoti: Žiūru, ka pristóję žmonių daugybės LKT107(Klm). Pristójo vyrų pilnas kiemas Trs. Buvo daug vežimų pristoję pri gelžkelio, kol pravažiavo traukinys Dr. Pilni mano takeliai, linago, strielčiukų pristojo, linago NS98(Brž).
| refl.: Ei, kas tenai, tenai buvo tų mielų mergelių! Prisistojo pilni kampai kaip baltų lazdelių MitV177.
ǁ tr. suėjusiems užpildyti kokią vietą: Kartais plaustininkas iškart ir daug žmonių parkėlė – anie stati liuob laivę pristóti Vkš.
4. intr. stabtelėti: Bėgo pristodamà, nes jėgų neturėjo NdŽ. Barbelė pristojo neva susitaisyti ryšelio LzP.
5. intr. Grnk liautis judėti į priekį, sustoti: Atvažiuoja ponaitis i pristójo prie kalvės Šln. Da ka geri arkliai, greičiau nuvažiuoji, o ka padla kokia – prie Čekiškės i pristósi Ar. O kap prijojau uošvės dvarelį, pristoj[o] mano žirgelis prie varinių vartelių LTR(Lp).
| refl.: Tai kap dajojau rūtų darželį, žirgelis prisistojo TDrIV25(Asv).
ǁ privažiavus kokią vietą, pastovėti: Važiavom pro šalį, norėjom pristóti, ale nebebuvo kumet Vkš. Kol nuvažiavau, tai pristójau pakely Btg.
6. intr. Vkš nebe taip smarkiai reikštis, susilpnėti: Lytus pristójo Mžk. Pradėjo mažyn, mažyn, išdegė i pristójo Vgr.
| Televizorius yra, i tasai jau pristójo (neberodo) Gdž.
7. intr. atvykti, apsibūti: O aš išjosiu visų paskiausiai, o aš pristósiu visų pirmiausiai JD645. Vėlai išjosim, pirma pristosim KlvD336.
^ Jaunas vienas, be vaikų, kur nujosi, ten pristósi Žr. Vienam parvis geresnis gyvenimas: kur skrajoji, ten pristóji Pvn. Jaunu būdamas ar bagotu, kur nujosi, ten pristosi Sch82(Rg).
8. intr. apsigyventi: Geri mano šeiminykai – čia pristójau, čia i būsiu Tj.
9. intr. NdŽ, Krž, Trš, Brs, Als imtis kokių pareigų, kokio darbo, kokios veiklos: Pristoti prie darbo N. Kaip pristósam, tas vagas išravėsam Akm. Nėr kada pristója an stakles Ds. Paskuo pradėjau bandą ganyti: pristósu pri ūkininko – vienur metus išbūsu, kitur ilgiau LKT84(Lk). Trečias brolis pristojo mokytis pas medžioklį ir tapo mokytu medžiokliu J.Balč. Esu už vaikį pristojęs Šts. Juzė pernai buvo pristójęs pri gaspadoriaus, o šį metą eita dirbti ant dienos Slnt. Kad pristójo pas gerus žmones, tegu tarnauja kelis metus Gs. Muno mama ka pristójo tarnauti, susilygo į mugę (kad bus išleista į mugę) Všv. Pas to kuningaikščio pristojo pri arklių, pri purmono DS77(Rs). Pristójo pas vieną poną už šėriką BM32(Slm). Pas vieną velnią pristojo par vaikesą (ps.) Lnkv. Šįmet mano vaikas pristójo prie meistro [mokytis] Jrb. Pagirti vyrai, kurie pristojo į Tėvynės mylėtojų draugystės kuopą rš. Jisai pristójo in armiją Krm. O kai aš pristósiu į didį pulkelį, nepažinsit jūs mane JD599. Vyte davysiu, stote pristosiu [prie pulkelio] LB153.
| Nė metų nepabuvo pristójusi, kaip nu mūso išejo Slnt. Nu Kalėdų pristóji, lig Kūčių išbūni Vdk. Kaip pristojo maža mergaitė, taip ir užaugo čionai LzP. Gali stabyti muni patį, dar niekur nepristójintį BM356(Tl).
| tr.: Pristotū́sius (priklausančius gauti pradėjus tarnauti) ir atstotūsius kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Po atostogų prie bateljono prisistójau Plšk. Aš prisistójau prie jų dirbti Pgg.
10. intr. neatsitraukti, intensyviai ką dirbant: Jei darbo pristójęs nedarysi, darbas nuog tavę atsistos Rod. Dedi puodą su kisielium an kuknelės ir pristójęs maišai Rk. Taigi jau prašiau pristójęs – tyli, ir gatava, kaip maumas Sdk. Čigonai, būdavo, pristóję prašo priimt naktigulto Ob. Pristójęs prašo, kad atvažiuotų Lkv. Jauna mergelė patalą klojo, šelmis bernelis pristojęs lojo LTR(suv.).
| refl.: Mes pri linų prisistóję dirbom Žlp. Šatros gerai, bet prisistójus kūrenti aš neturiu kada LKKXV22. Jis prisistójęs prie manę prašo pinigų Jrb. Ir mums liepė išvažiuoti prisistóję, ale mes da laukėm Lž. Jonuko nedraskyk prisistojusi: kaip pramigs, ir atsikels Žem. Vaikas prisistojęs prašė, rankas bučiavo Žem.
11. intr. Rtr, Ser įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Ko tu pristójai prie manęs? DŽ. Žmogus buvo girtas ir tuoj pristójo NdŽ. Būdavo, pristosiu prie motutės ir tol neduosiu jai ramumo, kol ji nepradės pasakoti J.Jan. Pristója, prašo prašo ir išprašo [čigonas lašinių] Mrc. Pristójo an manę – eik šokt! Upn. Jau kad pristõs, tai neatsikratysi! Srd. Ko pristojai? Aš tau ant liežiuvio neužmyniau LTR(Kp). Ko tu pristójai ingi mañ? Šlčn. Vaikai labai nepristója – nereikia [, sako,] mum, turėkis pinigus Ukm. Sako, aitvaras pristójąs an arklį ir vedžiojąs Skp. Pristójo kaip bimbalas pri arklio Slnt. Pristójo kaip širšė Sd. Pristojo kaip velnias prie bajoro lovos LTR(Grk). Ko pristójai pri munęs kaip nelabasis?! Vkš. Pristójo kaip piktas pinigas Mlk.
^ Miške augęs, miške lapojęs, parejęs numie, pry mergos pristójęs (ratelis) Štk. Ejo gyslius, susitiko trikojį, pristojo pri keturkojo (linai, ratelis, staklės) LTR(Vdk).
| refl.: Ko tu prisistójai pri munęs?! Gr. Ko prisistójai kaip piktas piningas?! NmŽ. Amžinai prisistojusi, negal i valandikės vienai pabūti Krš.
ǁ apnikti, apspisti: Pristójo in arklį gyliai Btrm.
12. tr., intr. turėti reikalų, susidėti, prisidėti: Nepristók jų – jau tu didelis! Dkš. Aš daugiau jos nepristósiu Ktk. Regi – blogas žmogus, tai nepristõj in jį suvis Dglš. Nepristók an piemenį! Ds. Kas gi prie jo pristos – durnas yra Lb. Nepristók, vaikeli, to durniaus, tegu vienas sau būna Pns. Nepristók, ba dar pirtį duos (gausi mušti) Vrn. Nepristók: kaip visus apmauna, teip ir tave! Aln. Mes an panas nepristójam nė vienas Vdš. Pas jaunus nepristók, ale pas senus Dv. Tu vis pristóji ne sau lygias mergaites Mrj. Tu, berneli, atsistok, manę jaunos nepristók DrskD110. Pametęs tikrąjį Viešpatį savą, pristojai dergėtuvop DP555.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Jum pristók, tai ir nuo Dievo atstók Mlt. Kvailo nepristók – patsai kvailu liksi TŽV600(Al). Bagočiaus nepristok, velig nuo jo atsistok LMD(suv.). Pristok tokį kap pats Švnč.
13. tr., intr. SD227, Sut, Rdm, NmŽ, End pritapus užvaldyti, apsėsti: Velnio pristotas N. Nešauk! Ar velnias pristójo! Pgr. A tavi vel[nia]s pristójo – ko tu čia draskais? Krtn. Ar pristótas esi?! Nurimk! Jrb. A vel[nia]s pristójo tą vištą – vis po daržus kapstos! Lk. A kelmas tavi pristójo?! Ko tu nori nu munęs? Šts. Karvę pamilžo ir paržegnojo, kad laumė nepristotų ir karvės neišmilžtų Vkš. Jau tavę tik velnias pristojo BsPI96(Rg). In tave pristójo ledoka dūšia Kb. Velinai rodės žmonėse pristotosè DP196. Jį šitai samaritonu ir velino pristótu vadina DP128. Saulį paskui, kad paniekino prisakymą Dievo, pristojo pikta dvasia S.Stan.
^ Ko tu kap pristotà tą vaiką vis erzini?! Mrj. Trankosi tie vaikai kaip pristóti Jrb. Jau a kelmas tavi pristójo, ka teip dūksti?! Jrb. Dievo korotas, velnio pristotas (apie nelaimės ištiktą negerą žmogų) LTR(Ss). Nepristók pristóto (blogo, veidmainio žmogaus)! Mrj.
14. tr., intr. apimti, prisikabinti (apie ligą, nemigą ir pan.): Pristójo gripas, guliu lovo[je] Šts. Par karą an ją pristójo džiova Km. Nemiga buvo pristójus, kamavo ketrias paras Krs. Kad nakviša nepristõtų mažą vaiką, reik pasmilkyt su šventintais kadagiais Vkš. Kokis kosulys pristójo vaiką, žugulė krūtinėlę Dbč. Ar prytvirtinė ir pristojo, kad taip ilgai sėdėjai?! Lkv. Gal kokia nesveikata vištai pristójus, kad nededa Lel.
15. intr. DŽ, NdŽ, Pkn pavargti, netekti jėgų: Aš pristójau bėgdamas J. Jau vakar tiek pristójau, kad negaliu! Lkč. Par visą dieną ant kojų – jau aš visai pristójau Stak. Kad jau pristójau, belipdama į kalną! Kdn. Kiek ta mama dirba – pristós bebėgdama, i viskas Trk. Aš pristósiu, sena būdama, dainas dainuodama Ml. Jau pristójau, vaikeli, šnekėdama Stk. Blogas kelias, daug nekrauk – arkliai pristõs Jrb. Nebe darbas dirvoj, kai arklys plūge pristója Skdt. Ką darysi, jei arklys vago[je] prystõs?! Ll. Arkliai pristojo, nė botagas nieko nebeveikė Žem. Skridau dieną, skridau naktį, sparneliai pristojo TDrIV144(Tvr).
16. tr., intr. H163, K, L užstoti, saugoti, globoti, padėti: Pristoju jam, užstoju jį, šelpiu jį R26, MŽ34. Pristok man, manę OsG153. Nei vienas manę nepristój bėdoje KII373. Manę kovoj pristoki! brš. Primistok prš. Dieve …, mums iš meilės Tavo priestok Mž350. Mokinkimės teipajag apsirgusius gelbėti ir pavargusius pristoti BPII372.
| refl. tr.: Prisistóti kits kitą K.
17. tr. Mlt prižiūrėti: Paimk rykštę ir pristók kiaules, kad nesipjautų Vdš. Po sodelį uliosi, didžią valią turėsi – darbinykus pristósi (d.) Slk.
×18. intr. L, Brt sutikti su kuo, pritarti: Aš manau, kad jis nepristõs už tiek pinigų visą naktį važiuot Ssk. Man toki jau liga, kad aš bijojau, nepristójau [, kad darytų operaciją] LKT277(Tr). Kiek kas paprašė, tiek jis pristójo (sutiko mokėti) Lp. Visi žvėrys ir paukščiai ant to pristojo ir griebėsi už darbo BsPIII55(Grš).
×19. būti, laikytis arti ko, pritapti: Šitai mes vis prastojame ir pristojame tavęsp DP513. Pameskiat tas deives, Dievop didžiop pristokiat Mž10. Kurie nuog piktybių atstojo, Dievop pristojo SGII45. Todrilei apleis vyras tėvą savą ir motiną savą ir priestos savo motersp, ir bus vienas kūnas Vln51. Pristojo didė minia Viešpatiesp Ch1ApD11,24.
×20. intr. prisidėti prie ko: Ir pristojo tą dieną [įtikėjusių] dūšių apie tris tūkstančius BtApD2,41. Šišon visi pristó[ja] prie vokiečio Pgg. Neapykantoje turėkiat piktybę, a priestokiat gerybėspi VlnE157. Pristojo vierosp žydų Ch1ApD6,5.
×21. (sl.) intr. pritikti, derėti: Pridera, pristoj R413, MŽ556.
×22. (sl.) intr. pristigti, pritrūkti: Bedirbdamas buvau sveikatos pristójęs Mlt. Jau sylos pristójau Dsn. Lig langų pastatė ir pristojo pinigų LTR(Slk).
×23. (sl.) intr. JV891 atsitikti, įvykti: Oi, Dieve mano, kas man pristojo – jaunas bernelis man suvedžiojo LTR(Skm).
◊ trumpai̇̃ pristóti pričiupti: Motina su tėvu įejo, pristójo trumpai̇̃ Trk.
vélnio (bi̇́eso) pristótas Plv apie pašėlusį, pasiutusį žmogų: Jau ji turbūt vélnio pristóta yra Skr. Jau ana y[ra] bi̇́eso pristotà Jdr. Velnio nemačiau, tik vélnio pristótą žmogų Gl.
sustóti
1. intr. visiems (sėdėjusiems, gulėjusiems) pakilti ant kojų: Visi stati sustójo DŽ. Mokiniai turėdavo sustoti ir choru sutartinai šaukti V.Myk-Put. Visi net sustojo, beplodami man už protingą pasiūlymą J.Balt. Sustoję kaip apaštalai LTR.
^ Juoda karvė subliovė – visas tvoras sugriovė; balta karvė subliovė – visos tvoros sustojo (naktis ir diena) LTR(Rk).
ǁ pasidaryti statiems, neprigulusieins: Kaip pamačiau veidą, tai nesavu balsu riktelėjau, o plaukai ant galvos sustojo lyg vielos V.Kudir.
2. intr. K statiems užimti vietą, keliems ar visiems atsistoti kur: Abu sustójo ant patiesalo NdŽ. Tokie du vyrai sustojo ant sūpeklių, ir trūko virvė Skrb. Darbininkai sustóję veizdi, nedirba J. Stova sustojusios, o rugių neriša motriškos Lk. Tada anys sustójo po tuo egle Mlk. Pryšais sustójo i mojuo[ja] su rankoms LKT55(Vkš). Linus ka baigsam rauti, ka padainiuosam sustójusios ant linų lauko, kad linguosias laukai! Klk. Vyrų sustõs pulkai, kai dainuoja Pnd. Visi sustójo į eilę NdŽ. Sustódavo vyrų eilė i valiai kulti Erž. Sustós vyriškas, sulauš tą didįjį, tą spalį sulauš LKT51(Klk). Keliuose kap sustójam, užimam tokį barą ir varom Vvs. I laukdavai (3 prs.) su [vandens] viedrais prie kiemų sustóję [per Užgavėnes] Mšk. Čia aplink mane sustokit J.Jabl. Vienas pasako[ja], o visi kiti, sustóję į rinkį, klausos Vkš. Sudeda kokį kiaušinį, tai visos [vištos] sustója i praryja Klt. Viena prie vienai sustójo LKKVII203(ČrP). Žmonių minios sustoję mūsų laukė Žem. Ko sustójot kap kiaulę skerst (lyg pasitarimui)?! Dkš. Sustojo kaip ant gaisro LTR(Rm). Sustoju gintis R163, MŽ216. Ir nuėjęs su jais sustojo and lygios vietos Ch1Luk6,17.
| prk.: Dvi ligos sustós (suims, surems), ir mirsi Dr. Tau gluosniai prie kelio sustojo, beržai susirūpinę ošia S.Nėr. Bulbės[e] sustójo žolės kaip rūtos, nėkas neravė[ja] Krš.
| refl. K.
| prk.: Susistojo gražiai po medžių šakoms LTR(Dr). Dvieja máldavom susistóję Bsg. Stovia kareiviai susistóję ir juokias Kž. Klausaus: trys susistóję šnekas lietuviškai Lnk. Susistóję i pliurpa Krš. Susistójusios i pleška visas rytas Smln. Žmogus prie žmogaus: vieni eina, kiti, būreliais susistoję, šnekasi Žem. Žirgai pasibaidydavę … ir, lyg didžiai nusigandę, krūvoj susistoję, kalnump žiūrėdavę BsV167(Stalupėnai). Susistóję ant turgaus šneka, kraipose Jrb. Visos, girdi, eilėj susistojo ir už palaikymą gražiai man dėkojo M.Valanč. Jos į morkus įėjo ir visos trys … lyg ant parodos susistojo BsV146(Rg).
ǁ refl. atsistoti lygiai vienam šalia kito, viena linija: Velnias, pribėgęs pri zuikio, sušuko: – Brolau, susistókiam! LTR(ž.).
3. intr. imtis visiems ką daryti, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Kaip tik pradeda aušti, visi sustó[ja] pri darbo BM358(Tl). Visi sustójo jį prašyti NdŽ. Išvarė jį visi sustóję Ktk. Kai tiek daugely sustõs, tai nepamatysma, kaip sugrėbsma Mlk. Kai sustója ben keli, tai ir jį apkalba (įveikia kalboje) Sld. Namus perstaisė sustóję visi Dglš. Dabar jau čėsas manei berneliui į glitužę sustóti LB53.
| refl.: Kaip susistójėm [į kolūkį], i pradėjau dirbti Vn.
ǁ užimti kokias pareigas: Vagiai sustóję [ūkyje], nieko ir nėra Drsk.
ǁ pradėti gyventi, kurtis: Jauni sustójo gyventi, rasitai pasitaisys Lk. Kad anuodu sustójo gyventi, ans beturėjo šarką ir ožką Štk. Susipažino ir sustójo į porą (susituokė) Plng.
4. intr. atvykus prisistatyti: Atėjus paskirtai dienai, Jonas su Tamošium sustojo teisme [bylinėtis] Žem.
5. intr. pasidaryti priešiškam, imti kovoti: Žmonės kertasi savitarpe: brolis sustojo prieš brolį, tėvai sukilo prieš vaikus A1884,178.
| refl.: Sustojose (sukilo) karaliūs žemės ir kunigai suėjose rodon vienon priš Viešpatį Mž505-506.
ǁ refl. susiimti, susikauti: Kame čia susistósiv? Šts. Į puskelę nenujojo – su prancūzu susistojo (d.) Sd.
6. intr. Sut, M, LL198, Rtr liautis eiti, bėgti, važiuoti ir pan.: Nusigandom, sustojom kaip įsmeigti Žem. Vaikinas už kelių žingsnių sustojo kaip įbestas K.Saj. Sartis, matyt, pamanęs, kad jam sakoma, staiga sustojo ir nė krust J.Paukš. Kelis kilometrus nubėgęs, tik visai pridusęs, sustojo LTR(Grk). Keliai buvo pilni vežimų, daug kartų reikėjo sustóti Plšk. Garlaiviui teko ne kartą kelyje sustóti NdŽ. Ties Ukmerge [autobusas] kaip sustó[jo], i nevažiuoja Klt. Ans sustójo, tiktai švilpt nū arklio nūšoko! Jdr. Anos (žąsys) teip pasikela, trečiamęje ketvirtamęje rėžė[je] anos besustó[ja] Lkž. Įvažiavom į Latviją, sustójom ant rinkos nakoti Krš. Rogės sustoja kiemo viduryje rš. Kur nujosiu, kur sustósiu, naktelę nakvosiu DrskD263. O ir sustóki po močiutės varteliais, vai duoki duoki močiutei labas dienas JD74. Šimtą mylių nujojau, žalioj girioj sustojau LTR(Mrj). Ar žinai, berneli, kuriuo keliu joti, prie kurių vartelių žirgeliui sustóti? (d.) Ktk. Visi jojo ir nujojo, vienas tik sustojo KrvD157. Ledinės par pylimą šiaip teip išejo, ale pri tilto sustójo ir užkišo Ventą Vkš. Vandenes marių Raudonųjų išsikėlė ir sustojo MT45. Ir liepė sustot vežimui, ir inbrido abudu vandenin Ch1ApD8,38.
| prk.: Jei tikrai myli, prieš nieką nesustos (nepabūgs kliūčių) J.Gruš. Jos akys sustoja ties žilagalviu ūkininku I.Simon. Noreikos žvilgsnis vėl sustojo ties žmonos rankomis J.Avyž.
^ Eina ir eina niekad nesustodamas, kur eina, negalvodamas KrvP(Prn). Dieną naktį eina, nigdi nesustója (upė) Pnd.
| refl.: Kai nujosim prie upelio, susistósim šaly kelio (d.) Š. Rodos, kažkas važiav[o] ir susistój[o] Žrm.
ǁ DŽ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pastovėti: Traukinys tik penkias minutes sustójo Ėr. Nesustók an kalno arklių ilsinti Lk. Plytkiemy Dėdelė sustojo pasiganytų A.Vien. Dažnai sielininkai sustodavo ties Niūronių pievomis ir ateidavo į kaimą nakvoti rš. Kai mus varė, tai sustójom, kad galėtum pasiilsėti Plšk. Ten, pas ežerą, buvo sustójusys tie lenkai Pln. Anapus upės vaiskas sustójo KBI35.
| refl.: Tada kėlėsi visos žmones, kurie su juo buvo, ir susistojo pas šulinį BBTeis7,1.
7. tr. NdŽ sustabdyti: Tpru, sustójau bėrą žirgą (d.) Vlkv.
ǁ atvažiavus pastatyti: Sustójo arklį prie žilvičio Ėr.
8. intr. laikinai apsigyventi, įsikurti, apsistoti: Buvom kelias dienas sustoję tuose namuose PnmA. Išvykdamas į savo pulką, majoras sustojo Vilniuje V.Myk-Put. Ko mudu šiam krašte sustojova? Vd. Šitas viešbutis nesustojamas J.Jabl. Šita vieta dabar nebesustojama (einant, važiuojant) J.Jabl.
9. intr. NdŽ nustoti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis sustójo DŽ. Išleidėm vandenį: malūnas sustójo Krd.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): [Senam žmogui] tai širdis sustójusi, tai par daug plaka Stl. Sustójo viduriai, i pasimirė žmogus Ps. Kada karvei skrandis sustó[ja], metėlių duoda Krž.
| Kaip tik motina mums peržegnojo, ant jos rankelių gyslos sustojo LTR(On).
| refl.: Matyt, vyruo skrandis susistójęs (nevirškina) Kv.
ǁ liautis cirkuliuoti: Pradeda apiraciją daryti – sustójo krau[ja]s Kal.
| refl.: Krau[ja]s susistós, ir galia pradėt pūliuoti [žaizda] Akm.
10. intr. užkliuvus susilaikyti: Aš užspringsiu. Kąsnis sustos J.Gruš.
11. intr. Ktk užšalti, apsitraukti ledu: Upė sustójo DŽ. Sustójo jau ežeras Dkšt. Neleisk vaikų in ežero – da ežeras nesustójęs Plš. Rudenį, kap sustója visi vandenai, sustójo i Paežerių ežeras Plv. Užšalo Kuršių marios, sustojo Nemunas A.Vien. Rėkia, krykščia žąsinėlis, kad sustojo ežerėlis LTR(Slk).
ǁ užsitraukti ledo sluoksniui vandens paviršiuje: Tiktai sustójęs ledas an ežero ir labai plyšta, kai šąla, tik staugia Ob. Kai ledas sustója, žmogų kelia – šienauna ir veža [viksvas] Antr. Tai man dyvai, dideli pamėnai, ką sustójo ežere ledelis (d.) Klt.
| refl.: Nugrėbk lapus nuo prūdo, kad ledas lygiai susistót Alks. Susistõs ant marių stiklinis ledelis (d.) Švnč.
12. intr. rūgstant pasidaryti stangriam (apie pieną): Sustójęs i surūgęs puslitris (stiklainis) pieno Klt. Rūgštas pienas, šviežiai sustójęs, sustabdo vymą Krtn. Rytykščias pienas jau sustójęs Ob.
| refl.: Pamaišyk par vidurį pieną, kad anas lygiai susistót Alks.
13. intr. išsiskirti ir iškilti į paviršių ar nusėsti (apie pieno riebalus, drumzles ir kt.): An pieno sustója smetonas Dgp. Išsivaikščiojusios giros tirštumos sustos ant viršaus rš. Krakmolis sustój, šmotas kietas, lygus Krkl.
| refl.: Pietinis pienas až vis riebiausias: matai, smetonos kiek susistójo Klt. Tunys (drumzlės) susistójo ant dugno J.
14. intr. susikaupti, susitelkti: Sustója ant plaučių drebėskai, skreplės J.
| refl.: Išmatos susistojo išeinamajame grobe rš.
15. intr. NdŽ liautis, baigtis, nutrūkti: Nutilo perkūnija, sustojo ir lietus lijęs I.Simon. Sustójo tos pūgos End. Ir karas tas tada sustójo Skdv. Nedidelis kraujavimas sustoja savaime, nes kraujas turi savybę krešėti rš. Gyvenimas nė akimirkai nesustoja ir ten, gilumoje – po storais sniego kailiniais sp. Muzika sustójo NdŽ. Ka tik nesustõtų darbai Lž. Spirito gamyba ilgam buvo sustojusi rš. Kartais nė iš šio, nė iš to ima ir sustója tie skausmai Jrb. Sustójamas signalas KŽ.
^ Be jo nesustos turgus (apie landų, apsukrų, nenuoramą žmogų) ST259(B).
ǁ užtrūkti: Sustójo pienas nuo vidurio vasaros, i pelno nėr Jrb.
16. intr. liautis ką daryti: Jau penkiasdešimts devynių metų buvau, kai dirbti sustójau Krž. Bitys sustójo lėkusios i susimetė į liepą Jrb. Be galo karaliui širdis suskudo ir sustojo mušti Vd. Širdis, atrodo, apsivertė ir sustojo plakusi I.Simon. Ir pieną sustójo duot [karvė] LKT264(RdN). Sustójau [žaizdą] tepti, kaip pradėjo raudonuoti Krš. Nu tik tu jo nepraplėšk (neužkliudyk): ka pradės [bartis] – nesustõs Erž. Įsipyko taip, ka nebgalia sustóti Rdn. Kai nerandi, sustók ieškojęs, tai atsiranda Jrb. Buvo sulygę tą savo vietą parduot, ale dabar vėl sustójo (susilaikė) Jrb. Kai pribėgsi dvaružėlį, sustok bėgęs, žirgužėli LB109. Artojai arė, arę sustójo JD434. Sustójo i į mokyklą eit vaikas Jrb. Laikraštis sustójo eiti, ėjęs KŽ. Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu Žem. Sustokim, broliukai, daineles dainuoti LTR(Užp). Migonių mergaitės sustójo raudoti JD8.
nesustójamai Klestint liaudies ūkiui, nesustojamai kyla darbo žmonių gerovė sp.
nesustotinai̇̃ adv.: Patrankos nesustotinai̇̃ (be atvangos) šovė ant mūsų linijos Plšk.
17. intr. NdŽ atkreipti dėmesį į ką rūpimą: Norėčiau sustóti ties vienu klausimu DŽ1.
18. intr. įsikurti, įsisteigti: Tų paveikslą (pavyzdį) pasekė ir kitur sustojusios draugystės Ns1857,6. Šita draugystė sustojo ir dabar apie 100 draugų tur prš.
| refl.: Kap Lietuva susistójo, tada jau geriau buvo Imb.
◊ plaukai̇̃ stati̇̀ sustójo siaubas paėmė: Berankiui net plaukai stati sustojo Žem.
užstóti
1. intr., tr. DŽ, KŽ žengiant užlipti, užminti: Užstojau ant tų durikių, kad aš sprūsiu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Nevaikščiok basa, da užstósi ant kokio stiklo Jrb. Užstójo koja ant žairės (žarijos) Vrn. Užstójo an kojos ma[n] Plv. Kaip užstójau akmenėlį [jodamas], ugnužė žėrėjo JD254. Jei kam ant kojos užstoji, tai to veseilioj šoksi LTR(Auk).
| refl. intr., tr. KŽ: Užsistóji basa an kokio akmeniuko i sutumpi iš skausmo Mžš. Kai užsistójo jisai man anta kojos, pajutau, kad karvės koja LKT390(Kb). Užsistójo vieną žirnį LKT198(KzR). Benius užsistojo dešine koja ant pedalo, kaire pasispyrė V.Bub. Užsistóji [ant smėlio] basa koja – nedaturi karščiu Dg. Užsistok ant manęs, aš tavę parnešiu į aną [upės] pusę BsPI53(Rg). Nieko nedaro gyvatės, jei jų nemuši, tik jei užsistósi KzR. Aje, žiūrėk, an šunioko užsistósi! Sdk. Gal užsistójau an rupūžės Lš. Levas ėjo nuleidęs galvą toliau ir užsistojo an ežio flk.
^ Neduoda ir musiai užsistót (nutūpti) [ant vaiko] (labai saugo) Ds.
ǁ Sg atsistoti tam tikroje, reikiamoje vietoje: Tu ant tos burės apačio[je] užsilipk, sakau, čia užsistók Kin.
2. intr. pradėti stovėti, atsistoti (stačiam): Kaip ant kojų užstojau (iš pat mažens) B780.
3. intr. užėjus už ko, užimti vietą, atsistoti: Pasiėmė mietą, o sūnus užstojo už durų LTR(Krtn).
| refl.: Tas į kampą už durų užsistójo Sdr. Ana užsistójo už tą bosalį Dr.
4. tr., intr. L atsistojus užtverti (kelią), nepraleisti einančio: Užstók vartus, kad karvė neišbėgtų DŽ1. Medin kap važiavo, vilkai ir žustójo kelią Dbč. Užustója ant kelio, nepraleidžia Krs. Visur užstóta keliai [kariuomenės] Tvr. Kryžokam kelias buvo užustótas BM104(Sb). Užstotos durys, negal beišeiti Ggr. Dar kiti muzikantai bėga už durų užstóti – neįleis Plt. Lokys užstojo duris ir, matyt, nori įsilaužti K.Bor. Užstójo Šešupės tiltą, ka niekas negalėtų prasprūst Slv. Matydama karveles einant kur nereikiant, užstojo ir sakė: – Karvelės, neikiat čia M.Valanč. Tik kaži kas stakt ir užstojo jai už akių Žem. Vilkas užstójo avinui už akių PP27. Tu užstótas, aš užstótas, kur bedingsva vedu (sakęs zuikis vaikui; ps.) Lk. Eima anas keliu, ažstójo jam ūžys (žaltys) kelią (ps.) Lz. Reikė[jo] bėgtie, kiškule. – Ažsto[jo] duris, ponule LLDI223(Grv). Kad tu būtum, bernaiteli, beržely paskoręs, negu man, jaunuolelei, takelius užstojęs (d.) Dglš. O minios žmonių jam kelią užstojo SGI103.
^ Šalia tako stovėdamas, kitam kelio neužstosi LTR(Vdk).
5. tr. Bsg užpulti, sulaikant einantį: Seniau nuolat užstódavo važiuojančius iš turgaus Krs. Juos jau dukart buvo užstóję i atėmė piningus Žml. Aure, Dūdą buvo užstóję: i nutaisė (nurengė), i pinigus atėmė Mžš.
6. intr. užvažiuoti, užsukti: Buvau da pas Lionginą užstójęs, tai vėlai ir parvažiavau Vb.
7. tr. Rtr, DŽ uždengti savimi, padaryti nematomą: Užstóti kam šviesą NdŽ; L. Gal šitiej žolynai ažustója langus? LKT323(Dgl). Tiršti debesys užstojo saulelę Žem. Pasirodė kalnai, paskui palmių medžiai, kurie turėjo užstoję miestą J.Balč. Klevų ažustotà pirkia Dglš. Tą kelią užstójo giria Rg. Senmedžiai užstója jaunus medelius Mrj. Neužstók lempos, man nesimato adatos įvert Skrb. Prisėsk, bo ažustóji! Dv. Žąses kap užstój[o] tą skylę, tai jai (lapei) tamsu Lp. Stova pilvą pastatęs – eik iš akių, neužstok žmogaus! Šts. Ar kliudo kam rugio daigelis, ar grūdas kam saulę užstoja? J.Marcin. Padangė debesiuota, šviesi saulė užstota LTR(VšR).
| refl. tr., intr.: Neužsistók, juk ir iš čia gali matyt! Jrb. Pro langą nesmeižuok, t. y. neužsistok J. Tep buvo ažsistójus saulė [per užtemimą], ką nieko nesiregi Ad. Medžiai daržus užsistoja – žmonės šakas nukapoja O. O dienovidžiu tankiai rūkas užsistoja už šviesos Žem.
8. tr. NdŽ dengiant sulaikyti, apsaugoti: Drabužis, kad dideli speigai, kūną neužstója KŽ. Jūsų (paukštelių) namai šalti …, jus negal užstót, kad jus išgandina šalčiai K.Donel. Toks parasonas nelabai užstója [nuo lietaus] Ėr. Imk imk lietpaltį: neką jis čia užstója, ale vis Plv. Aukšti kalneliai, užstokit mane LTR(Vrn). Jo grinčytė visai menka – nieko neužstojo LTR(Mrk).
| Dvasia šventa ateis and tave, ir galybė aukščiausiojo užstos (uždengs) tave Ch1Luk1,35.
9. intr. būti kliūtimi, trukdyti: Tie plaukai neužstó[ja] anam, ans vis tiek padirba Ms. Piktybė tų, kuriemus norime gerai daryt, užustojo gerop žmonėmus SPII184. Ne vienam rūbai užustoja ant nusižeminimo SPII184.
10. tr. užimti (vietą, plotą): Išgikirsk jį (medį), nesa kogidėl tą žemę dykai užustoja BtLuk13,7.
11. tr. Rmš užimti (gerklę): Gerklę ažstójo, nepagaliu, rankos neniežti krutėt LKKXIII134(Grv). Kap sušalau turguj, tai ir žustój[o] man gerklę, ir nieko negaliu valgyt Rod. Kur tę tau sveika – kaklą jai užstójo Vlk. Lyg gerklę kas užstojo, lyg kažkas vis aukščiau ritos ir ritos, kamuoliukas kažkokis V.Krėv. Kap žustója nastrus, tai raskodnyką šutina ir deda apie gerklę Rod. Gaidys rėkė rėkė, kol jam gerklę žustój[o] Rod.
ǁ impers. sulaikyti, užkietinti (vidurius): Aš maniau, kad man vidurius užstójo Plut.
ǁ intr. susilaikyti: Užstójo tėveliui šlapumas, i mirė Jrb. Vaiko viduriukai užstóję (užkietėję) Snt.
12. refl. užsilaikyti, susitvenkti: Par medžius [v]anduo neužsistósias Akm.
13. intr. sustingti, užsitraukti: O ledas tik buvo užstojęs, dar žmogaus nekėlė SI355.
ǁ refl. užsidėti plėvei (apie virintą pieną): Žievukė užsistójus ant pieno Lp.
14. refl. pasidaryti švariam, nusėdus nuosėdoms: Cabarkan pripilam vandenio, pelenų, užsistója – vanduo būna molkus (minkštas) Dg.
15. intr., tr. Rod prisispyrus reikalauti, užsipulti, prikibti: Tėvas kap žustój[o] an jos, kad atduot, tai ana nus[i]ėmė tą žiedą nuog piršto Pls. Ko tu teip užstóji – ė maž nekaltas Sdk. Tos moters užstójo brigadierių i prašo ganyklės Lnkv.
| refl.: Užsistó[jo] – duok duok, i daviau Švnč. Užsistõs, kad kaneč jai dabar eit, ir baigta Ktk. Niekas in tavę neužsistója Dglš. Ir neužsistók, ba vis tiek jam nieko nepadarysi Sld. Net užsistójęs siūlo, kad pirkč Trgn. Ka jau ji užsistójo, nė pats velnias neparkalbės – padarys an savo Jnš. Anies nenorės duot, ale jūs užsistokit, i visa TDrIV212(Tvr).
16. intr. smarkiai užsispyrus, imtis ką daryti: Tujau užstójo muni mesti lauk iš gyvenimo, varyti lauk Ms.
| refl.: Kad užsistójo važiuot, ir gana Švnč. Kad užsistójo ana vaiką pas save vesties, o tas neit Švnč.
17. tr., intr. Šd pradėti ką daryti, imtis kokio darbo: Paskutinę vagą užstójau kaupt Skr. Ažustójo muitą rinkt Rš.
18. tr., intr. CII727, Q564, DP39, H163, I, M, L, DŽ užtarti, palaikyti, ginti: Ažutariu, ažustoju SD1212. Jis užstójo biedną nuo neprietelių užtardamas J. Užstóti ką nuo neteisingų užpuolimų NdŽ. Drūtai jį užstoju R138, MŽ182. Nė tėvo, nė motinos nėra, nė[ra], kas užstó[ja] Žeml. Močia vis savo vaikus ažustója Ds. Valdžia ažu senius ažustója Krd. Nėr ko užstóti ir jáis (ir moterys visko iškrečia) Kdn. Paki gerai, tai gerai, o bėdoj niekas neažustója Sld. Mergos tura užstóti už tą piršlį Žr. Kas mun žodį patarė, kas užstójo, kas pamokino?! Nv. Jie artimi giminės ir, atsiradus reikalui, visada užstos vienas kitą J.Avyž. Motinai sūnų savo užstojant, piemuo visumet kaltu paliko M.Valanč. Tu kaip tėvs meilings užstót mokėdavai žmones K.Donel. Oi nebark nebark, muno brotaiti, aš eisiu į darželį, užstos muni rūteliai D45. Užstõs našlelė už mažus vaikelius DrskD264. Užstoja sūnus nuog neprieteliaus PK93. Aš noriu svietą užstoti prieš veliną BPII63. Ką tikt dirbt apsiimu, jis teužmistoja prš.
^ Velnias velnį užstoja Sln.
| refl. tr., intr. BŽ168: Kada motyna pradės Levuką barti, tuojau tėvas užsistos Žem. Jie užsistója vienas kitą Mžš. Pirmininkas užsistójo i užtrynė skundus Krž. Užsistoja kits už kitą kai žydai Sln. Arkliukai tartum suprato už juos užsistojant: ausis pastatę, išmintingomis akimis į šeimininką pažiūrėjo Žem. Reiks man už jį užsistót Alk.
ǁ paremti, padėti: Jų namas gražiai laikosi: matyt, ir daktaras už tėviškę užstója Gs.
19. tr. LL313 pavaduoti, atstoti: Gėrimas neužstó[ja] valgį J. Tę labai žuvų buvo, tai labai užstójo viską Krok. Vienas gali penkių vietą užstót Vs. Pačias ir vaikus ant ratų važio[ja], kurie, skūromis nu lietaus ir sniego apdengti, trobų vietą užsto[ja] S.Dauk. Nė karvės, nė ožkos pienas negali užstoti motinos pieno rš. Tai jūs užstojot mano motinėlės vietelę (d.) Mrs. Neužstoja bėras žirgas mano aukso žiedelio (d.) Lp.
20. intr. I, N, L, DŽ prasidėti, užeiti (kokiam gamtos reiškiniui, įvykiui, laiko tarpui): Užstojo ramios šiltos bobų vasaros dienos su tyliais saulėlydžiais V.Myk-Put. Ryt poryt polaidžia užstos, pažliugs keliai, tai ant kupros gal žabarus tempsiu? J.Balt. Po pūgos užstojo baisus speigas J.Jabl. Užstójo ekėjos laikas KŽ. Balandžiui vos užstojus, kaip įšilo, jau ir nebeatsimainė LzP. Jau dešimta [valanda] yr užstójusi Trk. Bevežant šieną, užstójo naktis, ir nebegalėjom baigt Skrb. Kur užstos naktelė, te aš pranaktuisiu LTR(Tvr). Dar vidūnaktis neužstojo, žemė sudrebėjo V.Krėv. Užstojusiuose metuose gerai mums pasiseks ant visų darbų DS279(Šmk). Vakar jau užstójo pilnatis Srv. Kaži, nu kurios [dienos] užstós pilnija? End. Aš nebatminu, kelinti metai ten buvo, kad karas užstójo Plt. Mūsų krašte sumišimas užstojo Vaižg. A metus, a daugiau užstójo tame krašte badai Žr. Paskutinis mėnasis vasaros užstójo Jon. Pasinaudodamas prie staliuko užstojusia tyla, ryžausi prieiti rš. Užstójo ketvirtas mėnuo, kaip [ligoninėje] guliu Rdn. Penkti metai užstójo, kaip našlė Krš. Jau ant antros pusės [nėštumas] užstojo B780. Dveji treji meteliai, kai drobelę audžiau, užstój[o] an ketvirtų – dar an velenėlio (d.) Drsk.
| refl.: Paskutiniai metai užsistojo – jau vaikui rodos raznos grožybės ant dangaus DS313(Stak).
ǁ Krž pradėti (amžiaus metus): Bernaitis šešių metų, ant septintų užstójo Žln. Kas vaikas – dešimtus metus teužstójęs! Grd. Tikrai nežinau, a trečius, a ketvirtus metus duktė užstójo Bsg. Devyniolektus [metus] užstójus buvo i numirė Jnš. Aš jau septintą dešimtį užstojau Žem.
ǁ Bsg prasidėti (amžiaus metams): Aš sirgęs savo amžiuo neesu, o devintai jau užstó[ja] dešimtis Vž. Jau trisdešimti metai užstójo – da nevedęs Upn. Dvidešimti metai užstójo, išejau už vyro Onš.
21. intr. Dbč, Vlk įsikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Pas mus jau seniai užstó[jo] kulkozai Alvt. Nauja valdžia užstójo Gs. Vokyčio laikai jau ka užstójo, tuokart pradėjo virti [naminę] Gršl.
ǁ užimti kieno vietą, pareigas: Ale numirė tas karalius, užstojo kitas ir liepė paleistie visus nevalnykus BsPIV163. Jūs numirsite, užstos nauja giminė Sz. Paskui šitą [vyskupą] Klemensą užstójo Evaristus DP588.
| refl.: Po anų buvimo užsistojęs kitas naujas svietas galėtų anų darbus paminavoti DS135(Šmk).
22. intr. tapti nėščiai, pastoti: Nežinau, ar esmi užstójusi, ar teip rožės (mėnesinės) prapuolė Bru.
×23. (sl.) intr. tapti kuo, pasidaryti kokiam: Kap žustój[o] gaspadorium Mačiulis, tai suvisai nubiedno, nualo Rod. Tas žmogus … užustojo sūnu Dievo Mž416. Hieranimas … bijojos, idant byskupu neužstotų̃ DP485. [Marija] žodžiu Dievo sunki užstojo (tapo nėščia) Mž179.
×24. (sl.) intr. netrūkti, pakakti: Man būt užstóję visam gyvenimu Lp.
◊ ant api̇̀varų užsistóti užkliudyti, įžeisti, suerzinti: Matai, va – užsistójo ant api̇̀varų Grl.
ant kòrkos už(si)stóti kiek išgerti: Ar jau ant korkos buvai užstójęs? PnmR. Užsistojo an korkos, ir girti (juok.) Sdk.
kẽlią (sáulę) užstóti sutrukdyti, sulaikyti, neleisti veikti: Ko jin noria – jai tamsta kẽlio neužstóji Šln. Vienas antram ranką duokim, kelio neužstókim (d.) Čb. Jug durnam kẽlio neužstósi Varn. Nesigink, matau: raudoną suknelę apsivilktum, jei numirčiau. – Tamsta man saulės neužstoji J.Avyž.
ne ant tõ dañčio užsistóti būti prastai nusiteikusiam: Ne in to dañčio užsistójai gal – sunku šitokiam intikt Skdt.
plaukai̇̃ ant galvõs užsistójo siaubas apėmė: Tik plaukai̇̃ užsistójo ant galvõs! Trgn.