kur̃pti, -ia, -ė tr., kùrpti BŽ43 prastai, nedailiai siūti, megzti, lopyti ar šiaip ką daryti; atsidėjus, pamažu siūti, megzti ar šiaip ką daryti: Ką gi čia bèkurpi (lopai), kad nebėr ko, vienos tik skylės Užp. Jis, matyt, nemoka siūti, tik kur̃pia Mrj. Mergaitė kur̃pė lėlei drabužėlius Šk. Viską vaikams kurpi, renki rš.
| Kurpius kur̃pia kurpes J. Tos mergos visokius siuvinius kur̃pia kur̃pia, o prie vyriško darbo tai neprisiprašysi Gs. Ką tu ten tamsy kurpi̇̀? Alk. Jis visą dieną prie to stalo kur̃pia Ds.
| refl. tr.: Ką tu čia kurpi̇́esi? KzR.
apkur̃pti, -ia, àpkurpė tr. aplopyti, aptaisyti: Kad ir apkurpti̇̀ kailiniokai, bet dar galima vilkėt Užp. Pirkom seną, jau griūvančią grytelę, bet kai pataisėm, àpkurpėm – ir galima gyvent Jž.
atkur̃pti, -ia, àtkurpė tr. atidirbti, atsiteisti kurpimu: Jis teisingas žmogelis: jeigu neturi kuo [skolos] atiduoti, tai atkur̃pia darbu Jž.
nukur̃pti, -ia, nùkurpė tr. prastai pasiūti, numegzti ar ką kita padaryti: Gal ir nukur̃pia kokias kelnes Plut. Nukurpiau vaikui kojines Pžrl. Stalius šiap tep nùkurpė kelias kėdes VšR.
pakur̃pti, -ia, pàkurpė tr. bet kaip pasiūti: Pakur̃pt bet kap ir aš moku Prn.
| refl. tr.: Tokia čia iš manęs siuvėja – tik sau šį tą pasikurpiù Lkš.
prikur̃pti, -ia, pri̇̀kurpė tr.
1. prastai prisiūti, primegzti: Šiaip taip pri̇̀kurpė rankovę, tik tam kartui Rm.
2. daug prisiūti, primegzti: Kiek ji pri̇̀kurpė, grebšių pridirbo Kt.
sukur̃pti, -ia (sùkurpia), sùkurpė tr. prastai susiūti, sutaisyti, sulopyti ar ką kita padaryti: Ji savo suknelę taip sùkurpė, kad net nešioti negalėjo Snt. Sakiau, pats neadyk: sùkurpia sùkurpia – vien guzai KzR. Ten jos koki šmotai audeklo susiūta, sùkurpta Plut. Džiaugiasi turėdams kuomi avėti ir kuomi vilkėti, nors ir nedrūtas avėtuvas, iš avies kailio sukurptas V.Piet. Maž kaip sukurpsiù vežimą Užp.
| refl. tr.: Susi̇̀kurpiau kelines, ir nereikia duoti kitam Br. Šiaip taip ir trobas susi̇̀kurpė (pasistatė) Ds.

1 mokė́jimas sm. (1)
1. SD252, R408 → 1 mokėti 1: Artindavos samdiniams algų mokėjimas A.Vencl. Skolos mokėjimo sąlygos buvo sunkios rš. Mokesčių mokė́jimo laikas DŽ. Mokėjimas nuog galvos SD267.
2. atlyginimas, uždarbis: Kokis mokė́jimas darbinykui, tai tokis ir krutėjimas Nmč.
1 antmokė́jimas sm. (1) → 1 antmokėti: Menkas antmokėjimas-numokėjimas 2 markių ant nedėlios LC1878,5.
1 apmokė́jimas sm. (1)
1. Sut → 1 apmokėti 1: Yra tai skolos apmokėjimas, atsilyginimas Blv. Buvo įvestas papildomas apmokėjimas dalyvaujantiems linarūtėje sp.
| refl.: Apsimokėjimui išeina visi kasmet valsčių paskiriami piningai rš.
2. refl. → 1 apmokėti 3: Valstietis, suėmęs nuo laukų derlių, sprendžia jo apsimokėjimą rš.
1 atmokė́jimas sm. (1)
1. KI33, Š → 1 atmokėti 1: Turi daug atmokų mokėti, todėl ir visas atmokėjimas pasunkėjo rš.
| refl.: Jie turi teisę iš mūsų reikalauti atsimokėjimo rš.
2. → 1 atmokėti 3: Jiems sekančiąją dieną ant atpildymo, arba atmokėjimo, nusidėjimo … būsiančios galvos nukirstos Kel1865,162.
| refl. LL205.
1 ×damokė́jimas (hibr.) sm. (1); Sut, N → 1 damokėti.
1 įmokė́jimas sm. (1) Š → 1 įmokėti: Įmokėjimą palengvino, išdėstė kelioms įmokoms rš.
| refl. Š.
1 išmokė́jimas sm. (1)
1. R43 → 1 išmokėti 1: Kasininkas gudriai sugalvojo atsiteisti: porai savaičių nutęsė Rūkštelei atlyginimo išmokėjimą J.Dov.
2. mokėjimas dalimis per tam tikrą laiką: Davė ant išmokė́jimo Krm.
| refl. Krm: Išsimokėjimą greitai baigs, tris išmokas beturi rš.
| prk.: Ir bus tai man ne tik mielas darbas, bet ir išsimokėjimas širdies skolos Vaižg.
3. → 1 išmokėti 4: Ano gyvenimo būs išmokė́jimo aplei tris tūkstantes Slnt. Dalių išmokėjimas naujaisiais laikais sugriovė ne vieną ūkį K.Kors.
1 numokė́jimas sm. (1) KI36 žr. 1 išmokėjimas 2: Jis pirko radiją ant numokė́jimo Smln.
| refl.: An pustrečio procento gavai ant nusimokė́jimo Pgg.
1 pamokė́jimas sm. (1)
1. → 1 pamokėti 1: Aš prašau tave ir patariu, kad tuoj nereikalautumei iš Jono pamokėjimo; ta gimtoji trobelė tebūnie jūsų bendras lizdas LzP. Kad ne tie pamokė́jimai broliam, seserim, galėtum žmogus gyvent Srv. Bernas nuvažiav[o] pas mergos tėvus an pamokė́jimų Rod.
2. refl. piniginė bauda: Sėdėti [kalėjime] gavau mėnesį, o dar pasimokė́jimo buvo Šts.
3. M, BŽ118 primokėjimas, priedas.
1 pérmokėjimas sm. (1) → 1 permokėti 1: Tai tie 23% brangiau sumokėti visai nėra permokėjimas Vaižg.
1 primokė́jimas sm. (1); LL23 → 1 primokėti:
1. Valstybė padėdavo pašalpomis ir primokėjimais rš.
2. Neprimokėjimai mokesčių užaugo neišpasakytai V.Kudir. Darbo valstiečiai buvo atleisti nuo neprimokėjimų ir baudų (sov.) sp.
1 užmokė́jimas sm. (1)
1. SD436 → užmokėti 1: Dėl ažmokėjimo tai jau būk ramus LTR(Dkk). Ažumokėjimas daiktais, ne pinigais SD52.
| refl. Sut.
2. KII294 užmokestis, atpildas: Kurs apleis namus … dėl vardo mano …, tas ims šimterioką užmokėjimą DP512. Kiekvienamui lygus užmokėjimas buvo užmokėtas MP93.

1 mokė́jimas sm. (1)
1. SD252, R408 → 1 mokėti 1: Artindavos samdiniams algų mokėjimas A.Vencl. Skolos mokėjimo sąlygos buvo sunkios rš. Mokesčių mokė́jimo laikas DŽ. Mokėjimas nuog galvos SD267.
2. atlyginimas, uždarbis: Kokis mokė́jimas darbinykui, tai tokis ir krutėjimas Nmč.
1 antmokė́jimas sm. (1) → 1 antmokėti: Menkas antmokėjimas-numokėjimas 2 markių ant nedėlios LC1878,5.
1 apmokė́jimas sm. (1)
1. Sut → 1 apmokėti 1: Yra tai skolos apmokėjimas, atsilyginimas Blv. Buvo įvestas papildomas apmokėjimas dalyvaujantiems linarūtėje sp.
| refl.: Apsimokėjimui išeina visi kasmet valsčių paskiriami piningai rš.
2. refl. → 1 apmokėti 3: Valstietis, suėmęs nuo laukų derlių, sprendžia jo apsimokėjimą rš.
1 atmokė́jimas sm. (1)
1. KI33, Š → 1 atmokėti 1: Turi daug atmokų mokėti, todėl ir visas atmokėjimas pasunkėjo rš.
| refl.: Jie turi teisę iš mūsų reikalauti atsimokėjimo rš.
2. → 1 atmokėti 3: Jiems sekančiąją dieną ant atpildymo, arba atmokėjimo, nusidėjimo … būsiančios galvos nukirstos Kel1865,162.
| refl. LL205.
1 ×damokė́jimas (hibr.) sm. (1); Sut, N → 1 damokėti.
1 įmokė́jimas sm. (1) Š → 1 įmokėti: Įmokėjimą palengvino, išdėstė kelioms įmokoms rš.
| refl. Š.
1 išmokė́jimas sm. (1)
1. R43 → 1 išmokėti 1: Kasininkas gudriai sugalvojo atsiteisti: porai savaičių nutęsė Rūkštelei atlyginimo išmokėjimą J.Dov.
2. mokėjimas dalimis per tam tikrą laiką: Davė ant išmokė́jimo Krm.
| refl. Krm: Išsimokėjimą greitai baigs, tris išmokas beturi rš.
| prk.: Ir bus tai man ne tik mielas darbas, bet ir išsimokėjimas širdies skolos Vaižg.
3. → 1 išmokėti 4: Ano gyvenimo būs išmokė́jimo aplei tris tūkstantes Slnt. Dalių išmokėjimas naujaisiais laikais sugriovė ne vieną ūkį K.Kors.
1 numokė́jimas sm. (1) KI36 žr. 1 išmokėjimas 2: Jis pirko radiją ant numokė́jimo Smln.
| refl.: An pustrečio procento gavai ant nusimokė́jimo Pgg.
1 pamokė́jimas sm. (1)
1. → 1 pamokėti 1: Aš prašau tave ir patariu, kad tuoj nereikalautumei iš Jono pamokėjimo; ta gimtoji trobelė tebūnie jūsų bendras lizdas LzP. Kad ne tie pamokė́jimai broliam, seserim, galėtum žmogus gyvent Srv. Bernas nuvažiav[o] pas mergos tėvus an pamokė́jimų Rod.
2. refl. piniginė bauda: Sėdėti [kalėjime] gavau mėnesį, o dar pasimokė́jimo buvo Šts.
3. M, BŽ118 primokėjimas, priedas.
1 pérmokėjimas sm. (1) → 1 permokėti 1: Tai tie 23% brangiau sumokėti visai nėra permokėjimas Vaižg.
1 primokė́jimas sm. (1); LL23 → 1 primokėti:
1. Valstybė padėdavo pašalpomis ir primokėjimais rš.
2. Neprimokėjimai mokesčių užaugo neišpasakytai V.Kudir. Darbo valstiečiai buvo atleisti nuo neprimokėjimų ir baudų (sov.) sp.
1 užmokė́jimas sm. (1)
1. SD436 → užmokėti 1: Dėl ažmokėjimo tai jau būk ramus LTR(Dkk). Ažumokėjimas daiktais, ne pinigais SD52.
| refl. Sut.
2. KII294 užmokestis, atpildas: Kurs apleis namus … dėl vardo mano …, tas ims šimterioką užmokėjimą DP512. Kiekvienamui lygus užmokėjimas buvo užmokėtas MP93.

lýginti (-yti), -ina, -ino K
1. tr. SD320 daryti lygų paviršių, šalinti nelygumus: Jis lygina kurmarausius ant pievos J. Pievą [išknaisiotą] lýginu OG332. Lýgintas akmuo NdŽ. Paėmęs šakę, lýgink gyvolius (mėšlą gyvulių tvarte) Dov.
| refl.: Kẽlias jau lýginasi (gruodas apsitrina) Krkn.
2. tr. laidyti su laidyne: Visą dieną pravertė belygindama [skalbinius] rš. Jos baltom kaip sniegas priekaištėm, lygintais rūbais, gražiai sušukuotais plaukais Šlč.
3. tr. gražiai, lygiai taisyti, tvarkyti: Oi tu lygini savo viršūnėlę ir tankias šakeles KrvD128. Lygina senis ūsus, niekaip jie nesusilygina rš.
4. refl. stoti į vieną gretą, liniją; lygiuotis: Lygintis per kairę! V.Kudir.
5. tr. LL111 naikinti skirtumus, niveliuoti: Aš esu giltinė, aš visus lýginu NdŽ.
| refl.: Lyginasi luomų įvairumai bei skirtumai rš.
6. intr. mokėti skolas, atsilyginti: Kad geras žmogus – lýgina, kad koks, tai ir numonija Lnkv. Lýgink, kad paskui bėdos nebūtų Trs.
| refl.: Lýginos lentoms, vištoms už gandro nušavimą Šts. Nelyginos geruoju, ir padavė į teismą Šts. Už trobų nukė́limą valdžia lýginas (apmoka) Krš.
7. (pr. līgint) tr. BzB298 nagrinėti bylą, teisti: Reikia būtinai įvesti senobės nors ir užmiršti žodžiai – lygus – sud, lyginti – sudit K.Būg. Netrukdams antrą dieną turėjau lygą (paraštėje lyginau) ir liepiau tą vyrą atvesti BBApD25,17.
8. tr. statyti greta, norint nustatyti panašumą arba skirtumą: Jablonskis, spręsdamas apie naujadaro tinkamumą, lygino jį su šnekamosios liaudies kalbos pavyzdžiais rš. Negali jų nei lýgyt: vienas toks, kitas visiškai kitoniškas Kp. Lyginamasis istorinis metodas rš. Lýginamasis kalbų (kalbos) mokslas NdŽ. Lýginamoji gramatika K.Būg.
ǁ statyti greta, norint ką patikrinti: Lýginti originalą su kopija DŽ.
| Lyginamoji drėgmė žiemą didesnė, kaip vasarą rš. Lyginamuoju svoriu vadiname santykį tiriamojo kūno svorio su tokio pat tūrio 4°C vandens svoriu rš.
lýginamai adv.: Kito daikto ypatingumas pasakomas nelyginamai su tokiu pat kito daikto ypatingumu J.Jabl.
9. tr. N, M laikyti ką tokiu pat, tolygiu, panašiu; prilyginti kam: Talentus vadina ilgaisiais grašiais ir lygina vieną ilgąjį į griviną S.Dauk. Tokį nedorą žmogų piktam žvėriui lýgina A.Baran. Ne darmu girtą žmogų į gyvulį lygina Sz. Nelygink mane, pone, su piktaisiais PK55. Tu drįsti mane lýginti su juo? NdŽ. Žetį (pavardė) lygino į šluotą LTR(Pns). Nelýgyt – šitas geresnis, kap tas Azr. Čia yra daugiausia tam tikri klausiamieji ir lyginamieji prieveiksmiai J.Jabl.
| refl.: Ak lietuvninkai, širdingi mano broleliai, ben nesilýgykim akliems šio svieto bedieviams K.Donel. Bet, šiaip ar taip, su Šalteikių Karalium ne kiekvienas gali lygintis I.Simon. Su tuoj neslýgyk, su kuoj kiaulių rozu neganei Lp. Kernavė (upelis) negali lýgintis su Dūkšta Ker.
^ Varlė nori lygintis su jaučiu PPr435.
ǁ refl. prilygti kam: Ūgis beždžionių nėra vienodas: vienos lyginas su augalotu vyru, kitos yra ne didesnės už voverę Blv. Užaugęs pereina kitas žoles ir su medžiais lyginas srš. Skitų motriškosios lyginas vyrams narsybė[je] S.Dauk. Tas jūsų mokinimas lyginasi kankinimui A1884,91. Tujukė ir cisas – netoli tas to lyginasi Krsn. Kuris tau lyginasi? BB2Moz15,11.
10. tr. daryti tokį pat; derinti su kuo, taikyti prie ko: Gilumą duobės reik lyginti į didumą šaknių augymės S.Dauk.
11. tr., intr. Ps, Lnkv prikaišioti svetimavimą su kitu (vyru, moterimi): Ėmė lýgyt jį prie tos mergos Skr. Tu muni̇̀ lýgini prie tos senmergės, o aš ten neiti neinu! Šauk. Poni ėmė šaukti, bartis, Zosę lyginti ponui (su ponu kalbėdama, ėmė jam Zosę prikaišioti) Žem. Jei vyras su kokia motriška pašneka, pati i lýgina Rdn. Lýgino, lýgino pri kitų, žmogus nedatūrėjo i pabėgo Krš.
12. tr. Skd kastruoti, romyti: Rudenį čia paršelius lýginam KlvrŽ. Į rugienas (kai rugiai bus nukirsti, kai atšals) lyginsiam kuilį Šts.
◊ kùprą (nùgarą, pakáušį, są́narius) lýginti mušti: O Lietuva, dar neseniai sutriuškinusi dvarą, kur ponas rykštėm lygino kupras T.Tilv. Su bernais atbėgę, vilko nùgarą lýgina Jrk39. Tos motriškos buvo piktos, mušosi, pakaušius lygino viena antrai LTR(Klm). Ir vėl gumbuotus pono sąnarius lygino ir nesveikatas lauk varė BsPIII40.
aplýginti tr. K
1. padaryti lygesnį paviršių: Nelygias dirvas reikėtų aplyginti rš. Žemės paviršių galutinai aplygino tirpstančių ledynų vanduo rš. Stiklo popierium ir dilde aplyginome aštrius kartono kraštus rš. Aplýginkit kapą ir eikit namo Ds.
2. Vrnv padaryti pilnesnį, riebesnį, atšerti, atpenėti: Nedaugį aplýginęs vešiu paršą an turgo Pls.
| refl.: Jau itas paršiukas yra apsilýginęs Grv.
3. apmokėti, atsiteisti: Išlaidoms aplyginti gaudavo algą A.Janul. Kad aš nors kiek skolas aplyginč! Ds.
| refl. tr.: Skoles apsilýgyt spėsim Prn. Mokesčius ir didžiausius reikalus šiaip taip apsilygina rš.
atlýginti K
1. tr. padaryti lygų: Nelygų galą rąsto atlýgink J. Reikia stiklo galą atlýginti Ėr.
2. tr. lygiai nustatyti, sureguliuoti (svarstykles): Svarstyklės atlýgintos puikiausiai Ėr.
3. tr., intr. Sch107, Lp, Skr užmokėti, atsiteisti: Už sužeidimą neatlygino J.Bil. Už linkėjimus gausius teatlygins jum midus B.Sruog. Kožnam atlýgys, kaip jis yr nusipelnęs K.Donel. Bet turėsi mane atlyginti! – traukė toliau ragana (ps.) J.Balč. Kas atlýgins jam gerą padarymą? BŽ261. Atlyginu, duomi, ko jis nor R365. Erzinsi liežuviu – atlygins kumščiu KrvP.
atlýgintinai adv.: Pagerinimai, padaryti nuomininko, neatlygintinai atitenka valstybei rš.
| refl.: Ans lyginte atsilygino, t. y. atsiteisė J. Sakė – ir atsilyginsią, atidirbsią P.Cvir. Ateis diena, kada jis tam budeliui atsilygins V.Myk-Put. Pasirūpinsiu kada nors ir aš tau atsilyginti, pasistengsiu kuo atsimokėti J.Jabl. Kad ir negreit, reiks su tuo žmogum atsilyginti Lnkv. Atsilygino už gerą šaltu vandeniu KrvP(Al).
^ Savo šonais atsilýginti (nukentėti dėl kito kaltės) BŽ31.
atsilýgintinai adv.: Dovanai arba atsilygintinai nusavinęs turtą rš.
4. tr. pakeisti, atstoti: Miltai žiedų dulkes atlygina S.Dauk.
◊ kùprą atlýginti Tvr suduoti, sumušti: Anas mano kuprą gerai atlýgino Gdr. Neįkyrėk – kaip atlyginsiu kuprą, tai žinosi! Sdb.
įlýginti tr.
1. Š ką įdėtą padaryti lygų su paviršium.
2. CII574 priskaityti, įskaityti: Turi savo dienos algą drauge įlyginti CI537.
išlýginti
1. tr. J, BŽ83 padaryti lygų paviršių: Išlyginsim kelius, užsėsime laukus, gimtasis židinys bus vėl jaukus S.Nėr. Klonius išlygintumbime, o paskui žolėmis geroms užsėtumbime K.Donel1. Peilis toks iškapotas, reik ašmenis išlýginti Plt.
| refl. tr., intr.: Išsilýginau kiemą Š. Kelias išsilýgins bevažinėjant Š. Hm! – numykė vėl Keidošius, ir išsilygino visos riaukšlės ant jo kaktos V.Piet. Žemės, kuriomis ižsilygina duobes SD172.
2. tr. padaryti tiesų, ištiesinti: Veža sesulę jau kavotie: tai išlygintą kap lentelę, tai išbaltintą kap drobelę (d.) Pls.
^ Tokiems nebent grabas kuprą išlygins (tokie yra nepataisomi) rš.
3. tr. Plk išlaidyti su laidyne: Teklė, išlyginusi skalbinius, surišo į kelis ryšulius rš.
4. tr. padaryti tokio pat ilgumo, didumo: Šlubiui kojas išlyginau Gmž.
5. tr. BŽ77 tiksliai nustatyti, sureguliuoti: Prieš sverdamas pažiūrėk, ar išlýgytos svarstyklės Lp.
6. tr. padengti, atsverti: Ši gyventojų masė galėtų atrodyti pastovi …, kad metai po metų gimimų prieauglis ir mirimų skaičius vienas kitą išlygintų EncIX94. Prekių įvežimas susiduria taip pat su sunkumais, nes tinkamai sutvarkyti vadinamuosius išlyginamuosius mokesčius nėra lengvas dalykas rš.
7. tr. suvienodinti, suderinti: Naują „Skaitymų“ leidimą ruošdamas, stengiausi išlyginti senųjų leidinių trūkumus rš. Pajūrio žemaičiai linksniavimą išlygino, dž ir č išmetė rš.
ǁ padaryti ne tokį ryškų, ne tokį skirtingą: Jupiteris turi labai storą atmosferą, kuri išlygina šviesos kontrastus P.Slavėn. Ryškalas kino filmams turi turėti išlyginamųjų savybių rš. Jos protas ir elgimasis išlygina menkus kūno trūkumus J.Balč.
8. refl. srš prilygti kam.
9. tr. palyginti su kuo: Prašome neišlygintos (neišmatuojamos, beribės) gėrybės tavo PK29.
10. intr. atsimokėti, atlyginti: Nuo tavęs per visą laiką aš tiek gero mačiau, juog aš kuomi nors, o vis turiu tau išlyginti V.Piet.
| refl. Lp.
11. refl. susitarti, susiderėti: Kada eini su savo priešininku pas viršininką, kelyje pasistenk geruoju su juo išsilyginti brš.
12. tr. Brs, Yl, KlvrŽ išromyti, iškastruoti: Išlýgintas vadinas arklys, nelygintas – drigantas Gršl.
| refl.: Paršiukai geru laiku išsilýgino Kal.
◊ nùgarą išlýginti suduoti, apmušti: Stirninį paėmęs, visiems išlygintų nugaras Jrk94.
nulýginti tr.
1. padaryti lygų paviršių: Dirvas nulyginkime valkėmis rš. Nulygink medį, kur nelygus J. Su skliutu tai medžius nulýgina Snt.
2. padaryti lygų su žemės paviršiumi: Visą zabudovą ugnis nulygino Vrnv.
^ Kuprota boba visus laukus nulygina (pjautuvas) Lš.
palýginti tr.
1. K, J, Vdk padaryti kiek lygesnį paviršių: Lenkėtas dirvas reikia palyginti rš. Pirma palýginsu karves (mėšlą po karvėmis tvarte), paskuo pasikreiksu Šts.
| refl. tr.: Piemuo pasilýgina, pasigirdo [gyvolius] Šts.
2. refl. sustoti į vieną liniją, susilyginti: Zuikis strikt iš paežio, kad ėjo, o velniukas paskui bėgdamas: „Palūkėk, pasilygysme, palūkėk, pasilygysme“ BsMtII73.
3. kiek atšerti, papenėti: Jis tą kiaulę truputį palygino ir nori skerst Lš. Pirkau turguj meitėlį, bet dar neriebus, tik palýgytas Nč.
4. kiek atsiteisti, apmokėti: Nėra kuomi šeimynos mokėti, nėra duonos, nėra kuomi ir skolas palyginti V.Piet.
| refl.: Aš tau ažu šitai paslýginsiu! Švnč.
5. sugretinti su kuo, nustatant panašumą arba skirtumą: Juokdarys – dramblį su muse palygino Ds. Nė iš tolo negalima palyginti su tuo, kaip jis gyveno anksčiau J.Balt. Ką kaldrą palýginsi pry patalų! Lkv. Kiekvieną kalbą gal palyginti į girę S.Dauk.
| Palyginamasai (lyginamasis) svoris rš. Palyginamasai didumas Z.Žem.
palýgintinai adv.: Tai pasakyta palygintinai brš.
| refl.: Levas sako norįs žmogų pamatyti ir su juomi syla pasilyginti LTI51.
6. refl. prilygti kam: O šokti nė viena jai nepasilygins! Žem. Ogi jo arklys – nė vienas nepasilygins Žem. Tai kuog tu su man pasilýgysi BM166. Aš į jį nepasilyginsiu Ul.
7. modalinis žodis, vartojamas bendraties, padalyvio ir prieveiksmio forma, ką nors reliatyviai nusakant, atsižvelgiant į kitus daiktus, reiškinius ir pan.: Liūtas ir tigris – tai tik avinėliai, palyginus su ta bestija Blv. Slaugytojos nuvedė ją per daugelį kambarių, nepalyginti gražesnių už tą, kur ji buvo paguldyta, į didelę salę J.Balč. Koks menkas jo vargas palyginti su tais vargais, kur jis dabar girdėjo J.Balč. Lietuva per palyginti neilgą istorinį laikotarpį tapo industrine respublika sp.
palýginamai
◊ strė́nas palýginti apmušti: Palýgino gerai su pagaliu strė́nas pačiai, i vėl gyvena Jrb.
prilýginti tr.
1. padaryti kiek lygesnį paviršių: Kelias truputį prilýgintas Ėr. Ir vėl braukia, glosto [plaukus], lyg prilygindama, ką buvo išdraikiusi Vaižg. Jis dabar tik akėčiom prilygino, o paskiau drapakuos Lš.
2. padaryti lygaus didumo, ilgumo: Prilýgink šį kraštą prie to J.
| Kaip bus, teip bus, kad tik aš tave prie svieto žmonių prilýgyčiau (aprėdyčiau, kaip kiti žmonės) Skr.
3. atskiesti: Karštą prilygink šaltu vandeniu, ir bus drungnas Šts.
4. pridėti, prikrauti sulig kraštais: Visi puodai prilýginti medaus Ėr.
5. sustatyti, palyginti su kuo, norint nustatyti panašumą arba skirtumą: Galime prilýginti tą jauną mergą kaipo žalią rūtą JR93. Čia mane paėmė pagunda negudriai pajuokauti, prilyginus nykštuko ūgį prie obelės žemumo J.Balč. O prilygino tatai visą karalystėsp savo MP84. Kamui prilyginsiu tą giminę? Ch1Mt11,16.
prilýgintinai
| refl.: Daiktai dvasingi prilyginasi valgyklai ir duonai SPI187.
6. SD306, K, J, M.Valanč laikyti tokiu pat, tolygiu, panašiu; padaryti lygų kam: Negalima asmeninės draugystės klausimų prilyginti politikos klausimams rš. Be viso kito, jis pats dabar buvo laipsniu prilygintas mažiausiai eskadrono vadui rš. Žmogų prilygina pry dulkės Dr. Vainikelis sniegui yr prilyginams RD199. Jeib padarytų mus žmones …, Dievui … prilygintas Mž197.
| refl.: O ar gal ereliui žvirblis glūps prisilýgint? K.Donel. Nieks jam negali nei nagais, nei liežuviu prisilyginti Žg. Tu ir nenorėk į jį prisilýginti Ds. Eš negaliu jam prisilygyti BPI46.
7. Rs prikaišioti svetimavimą: Prilýgino muni pri tokio senio! Krš. A geriau, ka man tą berną prilýgini?! Jnš.
sulýginti tr.
1. R108 padaryti lygų paviršių: Tešla pilama į kepamąją skardą, jos paviršius sulyginamas šaukštu rš. Sutrypė, sulygino duobę ir, paskubom metęs kastuvą, užėjo už tvarto P.Cvir. Ant tų šiaudų užpylė žemių; po tam jas sulygino VoK133. Aš suprašysiu pulką bernelių, kad sulygintų lygias pieveles LTR(Bgs).
| prk.: Bet motina visus šiurkštumus nuglosto, sulygina P.Cvir.
2. padaryti lygaus didumo, aukštumo…: Nelygius galus sulýgink J.
| refl.: Kalnai ir pakalnės susilygins A1885,88. Šulnelis ėmė ir susilygino su žeme – nepažinti, kur anas ir buvo tenai Aru25(Dv).
3. SD355 nubraukti (pripiltą biralų indą, kad būtų lygus su kraštais).
4. sudaryti lygų skaičių: Išsitraukė bačkelę pinigų, sumetė gautus ir sako: dėku Dievu, jau penkius šimtus sulýginau BM204.
5. sutaikyti, sugretinti: Kad bus butelis, tai aš jus sulýginsiu Švnč.
| refl.: Susilýginu, susigadiju R5.
6. refl. Q113 suderėti, sulygti.
7. refl. pasivyti (einantį, važiuojantį): Aš greitesnis, – tarė, susilyginęs su ja S.Čiurl. Raitas su pėsčiu susilýgino Dglš.
8. refl. kartu, greta sustoti: Pirmiau reikia susilýginti, o tik paskuo pradėti abudum iš karto bėgti Vkš. Palauk, susilyginsim, kartu pradėsim bėgt! BM166.
9. PK140, SD320 sustatyti, palyginti su kuo, norint nustatyti panašumą arba skirtumą: Sulyginamoji gramatika Blv. Sulygintinas laipsnis (comparativus) LTI233. Jau Bopas savo sulyginančiamęje kalbomokslė[je] išmetė sz iš lietuviškų žodžių Jn.
| Toks jose (pasakose) nesulygintas (nepaprastas) stiliaus dailumas LTII94.
10. padaryti be skirtumo, suniveliuoti: Klauso baudžiauninkai šiurpių žodžių apie mirties visagalybę, kuri visus sulyginsianti: karalius, ponus ir juos, paprastus žmones V.Myk-Put. Duobė visus sulygina – ir turtingus ir galingus, prasčiokus ir garbingus KrvP(Tl).
ǁ suvienodinti: Sulýgino dabar kalendorius visam pasauly Krm.
11. R167 padaryti tolygų, prilygstantį kam: Sulygina tą miestelį visūse privalumūse su Kauno miestu M.Valanč.
| refl.: Raitas jojo ir plaukė taip gerai, jog čia niekas negalėjo su juo susilyginti J.Balč. Mes, girdi, gyvenam gerai, ale su broliu mums nesusilýgint BM211. Kur tu čia su juo susilyginsi! Plv. Ūgiu susilýginti BŽ84.
12. R262 imituoti, kopijuoti.
13. sueiti, sukakti (apie metus): Jam gegužės mėnesį susilygino šešiolika metų Ukm.
14. prikišti svetimavimą su kitu (vyru, moterimi): Šeiminykė mane su sa[vo] vyru sulýgino, sako: ragana tu, su ma[no] vyru užsiimdai! Vlk.
15. žr. palyginti 7: Retai sulyginti tematysi kregždę, tupinčią ant kraiko J.Jabl.
sulýginamai adv.: Tebėra neišnaikinti tos sulyginamai mažos salelės plėšrieji žvėrys J.Balč.
sulýgintinai adv.: Raginių indų bei kaušų vartojimas … sulygintinai dar nelabai seniai pasibaigė LTII110.
◊ su žemè sulýginti visiškai sunaikinti: Insterburgo pilį su žeme sulygino S.Dauk. Keršijo su žeme sulyginti anus S.Stan. Užėjo ledai ir išmušė jo tuos miežius teip, kad su žeme sulygino! BsPIV126.
užlýginti tr. BŽ148 padaryti lygų paviršių: Duobė dar neužlýginta Ėr.
| refl.: Tiek šoko [jaunimas], kad duobės gryčioj užsilýgino Jnšk.

1 mokė́ti, móka, -ė́jo
1. tr., intr. SD252, R97, K duoti pinigus ar kitokias vertybes, atlyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: Negaliu valioti mokė́ti taip brangiai J. Gėrė dieną, gėrė naktį, mokėt nemokėjo KrvD122. Gėrėm, valgėm, o nėr kuo moka Švnč. Brangiai mokėtas, bet niekam nevertas Vrn. Kam brangest mokė́su Zt. Brangiai mokė́j[o] tuos grybus. Dabar ne tep móka juos Dv. Brangiai tą biedną vilną moki MP276. Visą tą algą sargas iždo par ketverius metus ištikimai mokėjo M.Valanč. Po rublį dieną móka ir valgẽna OG284. Jau rūbus tai, vaike, čėdyk – pinigai mokė́ta Klt. Pirma javu mokė́j[o]: rugiais, miežiais Šlčn. Kokį darbą dirbi, tokią ir algą moka Ds. Reik procentai mokėt – jis neišsimoka BsMtII74. Tavo žemė, tu ir mokestis mokė́k Dkš. Mokamoji diena (diena, kurią moka) Vr. Nori mokỹ (mokėk), nori nemokỹ Prng. Móki ažmoki (daug, brangiai moki), kap ką kas padaro Dglš. O kur mokamója knyga (knyga, kur surašyti mokesčiai)? J.Jabl. Grįžkite, broleliai, į aukštą kalną, kur zvanoja varpai netraukomi, kur raud raudojėliai nemokami JD1203.
^ Ne bagotas moka, ale kaltas (skolingas) Žmt. Kas perka, tas moka Krtn. Ką nuderėsi, nemokėsi Ds. Moki pinigą – žiūrėk tavorą LTR. Viduj nakties tiek možna mokė́t (sakoma, kai kas nors labai pigiai parduodama) Trgn. Ką akys mato, tai kišenis moka NžR. Greibia nagai, o moka nugara KrvP(Pln). Moka kaip tėvo skolą (be jokio reikalo) Ds. Nereikia žadėt, kad nenori mokė́t! Ds.
| refl.: Ne keliškai̇̃ pataisytas buvo muno kelio taislius, ir gavau mokėties piningais Šts.
2. intr. prk. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą:
^ Už gerą geru mokėk PPr137. Žmonės piktu už gera moka Tat.
| refl. Rod.:
^ Juk visada už gerą piktu mokas S.Dauk.
3. tr., intr. Vlkv, Žm, Ob kainuoti, atsieiti: Gorčius druskos tuolaik mokėjo visą auksiną, tris dešimtis skatikų Vaižg. Ir ta medžiaga pašėlusiai moka! Žem. Kelionė tau nieko nemokės, nes aš tave nuvešiu ir parvešiu dovanai Š. Kiek móka šitas arklys? Grš. Jis žino, kiek móka darbas Žml. Ar brangiai moka kiaulėms? J.Jabl. Kiek móka duonai? Sb. Daiktai, taip brangiai mokami, turi būt geri J.Jabl.
^ Laikas moka, ne prekė J.Jabl. Darbas pinigus moka KrvP(Jnš).
| refl.: In pavasarį arkliai gerai mokas Rod. Kiek višta mókasi ant svaro? Jrb.
1 antmokė́ti (ž.) intr. permokėti, duoti viršaus: Brangiai reik antmokė́ti perkant Dr.
1 apmokė́ti
1. tr., intr. atlyginti, sumokėti tai, kas priklauso, privaloma: Ažu mokyklę reikia apmokė́t ir knygas nuspirkt Dgč. Apmokėjo visiems skolininkams BsMtII168. Ma[no] visos mokystos apmokė́ta Rod. JAV moters darbas apmokamas pigiau, negu vyro (sov.) sp. Prašymas turi būti apmokėtas [žyminiu mokesčiu] rš. Apmokamos atostogos rš.
| refl. tr., intr.: Apsimokė́jau visas skolas Š. Kada gi tu apsimokėsi už išmuštus langus? Ob. Apsimokė́jau krautuvė[je] Šts.
ǁ tr. pateisinti, atlyginti įdėtą triūsą, išlaidas: Geras žemės įdirbimas gausiai apmokės darbą rš. Svarbiausia yra tai, kiek karvė duoda pieno, koks jo riebumas ir kaip ji apmoka pašarus rš.
2. intr. prk. atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Brangiai apmokėjo, didžiai atkeršijo Dainavos raiteliai už skaistų Meilužės veidą V.Krėv.
3. refl. būti verta, naudinga: Viską pirk i vėl ausk – neapsimóka (neverta) Pn. Šitoks geras rūbas neapsmóka parduot Trgn. Daugiau su jais neapsimóka susidėt, kad jie negali paskolint arklį Mrj. Ė, šiandie negraži diena – neapsimoka anksti keltis Srv. Apsimokamas darbas rš. Oi, oi, vaikeli, kelias neapsimóka (neverta dėl to taip toli vykti) Srj.
^ Apsimoka kaip arkliui šiaudai PPr307.
1 atmokė́ti
1. tr., intr. K duoti pinigus ar kitokias vertybes, atsilyginant už ką, atsiteisiant: Jau įstengia jie ne tik palūkanas nustatytu laiku atiduoti, bet jau gali po kiek ir pačių skolų atmokėti I.Simon. Penėk [mane] tris metus – paskui aš tau atmokėsiu BsMtI66. Kad parduočiau namą, nieks man neatmokė́s, ką aš įsvojau čia piningų J. Atmokė́jo ma[n] už arklį KzR. Aš tau vasarą pienu atmokė́siu Skr.
| refl. tr., intr.: Lažo jos vyro namai neėjo, atsimokėdami pinigais Vaižg. Jau mokesčius atsimokė́jau KzR. Ko negaliu, to nežadu: atsimokėti negalėčio, taip brangiai mišką pirkęs Šts.
ǁ pateisinti įdėtą triūsą, lėšas: Bitėm ka duodi [cukraus], tai paskui jos atmóka Alk.
2. intr., tr. atiduoti priklausomą dalį, pamokėti: Jai atnešė tris tūkstančius ir atmokė́jo, kad išeitų (ištekėtų) Skr. Mendeliui ėmė rastis pinigų. Gal būtų ir patėvį jau atmokėjęs Vaižg.
| refl.: Kas pasiliko į ūkį, tas turėjo atsimokė́ti Vn.
3. atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Už vargus ir už skriaudas, už mūs mylimųjų kraują atmokėsiu niekšų gaujai L.Gir. Tais pančiais atmokėjo Kolumbui žmonės už tai, ką jis jiems gera buvo padaręs J.Bil. Aš jus nuo bado pasaugojau, ė tu man blogu atmokėjai Ml. Palaukit, mes jums atmokė́sim! Lnkv.
| refl.: Ji nori atsimokėti uošvienei, tiktai ar nuo šito galo reikia pradėti, – ji nepagalvojo I.Simon. Nenorėdamas likti kaltas, nesigailėjo pinigų atsimokėti tuo pačiu J.Balč. Aš tave išgelbėjau ir pašėriau, o tu teip žadi už gera atsimokėti BsPII14.
^ Už gerą visada blogumu atsimokama LTR(Akm).
4. refl. Brž būti pelningam, apsimokėti: Šimet neatsimóka bulbes parduoti: pigiai moka Vkš. Neatsimóka pienas pirkti Kl.
1 ×damokė́ti (hibr.) tr.; SD458 primokėti, pridėti viršaus: Už tą daiktą teko jam dar tris litus damokėti rš.
^ Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi LMD.
1 įmokė́ti tr. K sumokėti priklausančią pinigų dalį: Tai tu dar tik vieną teįmokė́jai mokesnį, aš jau visus sumokėjau Š. Penkis rublius įmokėjau rš.
| refl. tr.: Aš dar nario mokesnio tebesu neįsimokė́jęs, tai kaipgi mane gali valdybon rinkti Š.
1 išmokė́ti
1. tr., intr. R50, K sumokėti už ką: Algas išmokė́ti BŽ78. Šmotą pinigų išmokė́jau J. Dabar sakyk, kuo aš tau skolingas, – išmokėsiu Ašb. Aš išmokėsiu [už nuganytus rugelius], berneli, tik nepasakyki tėveliui JD702.
| Kraujais skolas išmokėjai KN253.
| refl. tr., intr.: Motyna rūpinas neišsimokėsianti J.Jabl. Išsimokė́jom, išsiteisėm visas skolas, tai dabar ramu bus gyventi Š. Žiūrėk, kiek vienais mokesčiais per metus išsimoka (išleidžiama mokant), ė kurgi da apsivilkimas, apsiavimas Ds. Gerkim, gerkim, mieli broliai, kuo išsimokė́sim? (d.) Klvr. Neišsimokantis skolininkas TTŽ.
išsimokė́tinai adv. išpirktinai: Siuntinį siuntė išsimokėtinai J.Jabl.
ǁ išpirkti (paprastai svaiginamųjų gėrimų) kam pavaišinti: Išmokėk man alaus Šts.
2. refl. mokėti dalimis kokią pinigų sumą per tam tikrą laiką: Pamaž, pamaž ir išsimokė́siu už tą butą Jnšk. Išsimokamasis pardavimas rš.
išsimokė́tinai adv.: Ką nors nusipirkti išsimokė́tinai DŽ. Nupirko labai pigiai ir ne už grynuosius, o išsimokėtinai A.Vien. Taip ir aš nusipirkau motociklą išsimokėtinai A.Gric.
3. refl. prk. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Taip tatai išsimokėjo už tiek geradėjysčių S.Dauk. Jis už gera tau piktu išsimokės Tat.
4. tr. atiduoti dalį, išleidžiant į marčias ar žentus: Buvo dvi seseri ir du broliu. Dabar viens vieną, antras antrą išmóka Als.
5. refl. duoti pelno, naudos, apsimokėti: Toks darbas neišsimóka J.Jabl. Tau neišsimokė́jo daužytis lig Panevėžiu[i] tokiam šlapumėly – būtum ir čia gavęs tokių daiktų pirkti Jnšk. Keisti vienas svetimas žodis antru, irgi svetimu, neišsimoka K.Būg. Dėl tokių niekų neišsimoka gaišti laiko Jnš. Neišsimóka daug metų braškes laikyti Krm.
1 numokė́ti
1. tr., intr. sumokėti: Visus piningus numokė́ti KII218. Kiekgi už arklį dar numokė́jai? Grž. Tada amtmonui skelančiąją čyžę numokėsiu prš.
2. intr. nusukti mokant: Mokėjo pinigus, nepažiūrėjau, tas ir numokė́jo – dabar griebk atsiraitęs Grž.
1 pamokė́ti
1. intr., tr. Rm, Lp atiduoti pinigais už priklausomą turto dalį: Nenorėdamas žemės skaldyti, pamokėjo savo broliui pinigais Š. Dviem pamokė́s, o su trečiu žemę par pusę pársikirs Užv. Tegu tik kelias iš sklypo, mes pamokėsim Trgn. Pamokė́k tik, aš kad ir šiandien išeinu Srv. Brolis turės dviem pamokė́ti, o jam liks namai Alk. Reikėjo seserims pamokėti ir tėvams išimtinę duoti LzP. Ar tau iš gyvenimo pamokė́jo nors kiek? Skr. Pamokė́k dvi tūkstanti, išeisu ir nė akių nerodysu Krš. Ana norėjo pamókama, t. y. kad jai pamokė́tų J. Nor penkioleka tūkstančių pamókamas Als.
| refl.: Kam čia mums žemė skaldyti, vely kits kitam pasimokėkime Š.
2. intr. atlyginti, užmokėti: Tas ponas gerai jiem pamokėjo ir išsivežė tą vaiką BsPIV117–118. Cidabru kap skiedrom pamokė́jo (ps.) Rod. Paskelbė kaimo vaikams, kad ateitų žirnių rinkti – pamokėsiąs Mš. Mes vienądien [darbininkams] pamokė́jom po auksiną, kitą – po pusantro Arm. Oi, tai pamokėtų svetimai šalelei už žalią rūtelę, už valnias dieneles! (d.) Vlk.
| Pernai kviečiai buvo gerokai pamokami (brangiai už juos mokėjo) Grk. Dabar arkliai pamokami Rs.
| refl. tr., intr.: Pasimokėkite duokles rš. Jei nori – sėdėk [kalėjime], jei nori – pasimokė́k piningais Šts. Arendą pasimokam Onš.
3. intr. būti naudingam, apsimokėti: Tau nepamóka eiti, ba baublys staugia (traukinys švilpia, gãli išgąsdinti) Bgt.
◊ gálva (galvomi̇̀s) pamokė́ti paaukoti gyvybę, žūti: Už kiekvieną žingsnį gaudavo pamokėti keleto narsiųjų kareivių galvomis A.Vien.
1 pérmokėti
1. intr. Jnš per daug sumokėti: Aš parmokė́jau už teliuką Vb. Čia tai gal jau pérmokėjai Užp.
2. tr., intr. sumokėti: Pérmokėk man šimtą tūkstančių, ir žemė bus tavo Rš.
1 primokė́ti
1. tr. K duoti tam tikrą pinigų sumą kaip priedą: Primokė́t[ų] – aš čia negyvenč[iau] (jokiu būdu negyvenčiau) Ktk.
ǁ papildomai užmokėti: Už tą reik rublį primokė́ti Vgr.
2. tr., intr. su neiginiu nesumokėti tiek, kiek reikia: Jis greičiau neprimokės, nekaip permokės J.Paukš. Vėlgi Poleikis už vasarą man nusuko, Kumpis už dvi neprimokėjo J.Balt.
3. intr. prk. gauti atpildą, atkentėti: O nelaimioji burna, kaip aš šią dieną primóku už anuos smagurius tavo! DP15.
◊ mirtimi̇̀ (smerčiù) primokė́ti netekti gyvybės, žūti: Atkirto biednis tas galvą [gyvatės], tručyznos pilną, ale nuo savęs šalin neatmetė ir dėl to smerčiu primokėjo P.
1 sumokė́ti
1. tr., intr. duoti pinigus, atsilyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: Kiek už vištą sumokė́jai? Lkv. Reik sumokė́ti tris šimtus Šlu. Nebarkis, senuti, mes galim sumokėti už tą jautį MPs. Jau sumokėjau visą skolą GK1938,73. Mokesnius patys a sumokė́jot? Slnt. Už tą darbą sumokė́jo jie ma[n] su kaupu Stak.
^ Gal utėlėm sumokėsi? (nėra kuo mokėti) Ukm.
2. intr. prk. netekti, nustoti ko, paaukoti ką dėl kokio tikslo: Už laisvę sumokėjo nemažai T.Tilv.
◊ brángiai sumokė́ti patirti daug nemalonumų, sunkumų: Brangiai sumokėsi, kai paimsi, ko nepadėsi KrvP(Dbg).
1 užmokė́ti
1. tr., intr. R, Smn sumokėti, atlyginti: Kiek suderėjo, tiek užmokė́jo Ėr. Užmokė́k jamjam griežtai, kad nerūgotum J. Aš tau užmokėsiu gyvais pinigais LTR. Tai gausi atvažiuoti, aš jau tą kelį užmokė́siu pati Ms. Mano kuskužėlė Tilžėje pirkta, taip brangiai užmokėta JV373. Kap sulauksium rudenėlio, tada užmokėsium KrvD122. Aš, padoriai užmokėtas, išejau į Plungę M.Valanč. Būsi užmokėtas, pagrajyk Dr. Medus bei vaškas visada gerai yra užmokami S.Dauk. O jei jam tatai pavogs vagis, tada jis tatai jo ponui tur užmokėti BB2Moz22,12. Kas užmokė́tų skolas jo, tasai jam … didę malonę padarys DP194. Tada visiškai užmokės jautį už jautį Ch2Moz21,36. Alga metinė, metuose ažumokama SD79.
^ Užmokės, kad kuolai žaliuos (niekuomet neužmokės) B. Užmokės lopeta (niekuomet neužmokės) B. Užmokės mirus angliais PPr433. Jis tau po smerčiui kviečiais užmokė̃s Nm. Aš tau užmokėsiu – du tuščius, trečią nepilną Grš. Vaikas iškadą daro, bet tėvas tur užmokėti B. Ką akys mato, kešenė užmoka Tsk.
| refl. tr., intr.: Paskui išlipo Fogas ir užsimokėjo vežėjui J.Balč. Saldainiu užsimóku – užmiegta ans be rėksmo Krš. Karvei ganyklą nors užsimokam (tiek mažai karvė duoda pieno) Kp.
ǁ tr. pateisinti, atlyginti įdėtą triūsą: Žemė užmóka jam jo procę taipo, kad dar kita tiek jis pašaro gauna K.Donel1.
2. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Jei užmokės tau Šarūnas, tai kardu ir gaisrais už vargus mano V.Krėv. Už gera jis nor piktu užmokėti S.Dauk. Ką anas darė, tegu jam dievas užmóka Švnč.
| refl.: Nevidonas yra tai tas nedorėlis, kuris savo geradėjams už jų milaširdystę piktu užsimoka Tat.
3. refl. Alv, Šk būti naudingam, apsimokėti: Kai yra grybų, tai mumi užsimóka juos rinkt Mrc. Bartis neužsimoka su jais Brt. Nebužsimóka remontuot tą trobą Vkš. Y[ra] tik dėl sevęs, dėl parduosenos nebužsimóka [laikyti paukščių] Vgr. Jeigu po stiklinę tegersta, neužsimóka ir leist [alaus] Slm. Dovana neužsimóka parduot Sb.
užsimokė́tinai adv.: Mes ant durniaus neverdam, o užsimokė́tinai Slnt.
◊ brángiai (skaũdžiai) užmokė́ti (už ką) patirti daug nemalonumų, sunkumų: Už visokius tamsius darbelius kada nors skaudžiai užmokės Jnš. Levas brangiai užmokėjo už tą puikybę Blv.
gálva užmokė́ti netekti gyvybės dėl kokio padaryto veiksmo: Artinosi dienelė, kurią teks atsakyti už savo nedorybę, reiks užmokėti už didžius vaizbūnų turtus, už kraują pralietą – ne auksu, ne sidabru, ne perlais skaisčiausiais, bet savo puikiąja galvele V.Krėv.
1 paužmokė́ti tr., intr. užmokėti: Paažmokė́j[o] jau až darbadienius Kli.

1 mokė́ti, móka, -ė́jo
1. tr., intr. SD252, R97, K duoti pinigus ar kitokias vertybes, atlyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: Negaliu valioti mokė́ti taip brangiai J. Gėrė dieną, gėrė naktį, mokėt nemokėjo KrvD122. Gėrėm, valgėm, o nėr kuo moka Švnč. Brangiai mokėtas, bet niekam nevertas Vrn. Kam brangest mokė́su Zt. Brangiai mokė́j[o] tuos grybus. Dabar ne tep móka juos Dv. Brangiai tą biedną vilną moki MP276. Visą tą algą sargas iždo par ketverius metus ištikimai mokėjo M.Valanč. Po rublį dieną móka ir valgẽna OG284. Jau rūbus tai, vaike, čėdyk – pinigai mokė́ta Klt. Pirma javu mokė́j[o]: rugiais, miežiais Šlčn. Kokį darbą dirbi, tokią ir algą moka Ds. Reik procentai mokėt – jis neišsimoka BsMtII74. Tavo žemė, tu ir mokestis mokė́k Dkš. Mokamoji diena (diena, kurią moka) Vr. Nori mokỹ (mokėk), nori nemokỹ Prng. Móki ažmoki (daug, brangiai moki), kap ką kas padaro Dglš. O kur mokamója knyga (knyga, kur surašyti mokesčiai)? J.Jabl. Grįžkite, broleliai, į aukštą kalną, kur zvanoja varpai netraukomi, kur raud raudojėliai nemokami JD1203.
^ Ne bagotas moka, ale kaltas (skolingas) Žmt. Kas perka, tas moka Krtn. Ką nuderėsi, nemokėsi Ds. Moki pinigą – žiūrėk tavorą LTR. Viduj nakties tiek možna mokė́t (sakoma, kai kas nors labai pigiai parduodama) Trgn. Ką akys mato, tai kišenis moka NžR. Greibia nagai, o moka nugara KrvP(Pln). Moka kaip tėvo skolą (be jokio reikalo) Ds. Nereikia žadėt, kad nenori mokė́t! Ds.
| refl.: Ne keliškai̇̃ pataisytas buvo muno kelio taislius, ir gavau mokėties piningais Šts.
2. intr. prk. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą:
^ Už gerą geru mokėk PPr137. Žmonės piktu už gera moka Tat.
| refl. Rod.:
^ Juk visada už gerą piktu mokas S.Dauk.
3. tr., intr. Vlkv, Žm, Ob kainuoti, atsieiti: Gorčius druskos tuolaik mokėjo visą auksiną, tris dešimtis skatikų Vaižg. Ir ta medžiaga pašėlusiai moka! Žem. Kelionė tau nieko nemokės, nes aš tave nuvešiu ir parvešiu dovanai Š. Kiek móka šitas arklys? Grš. Jis žino, kiek móka darbas Žml. Ar brangiai moka kiaulėms? J.Jabl. Kiek móka duonai? Sb. Daiktai, taip brangiai mokami, turi būt geri J.Jabl.
^ Laikas moka, ne prekė J.Jabl. Darbas pinigus moka KrvP(Jnš).
| refl.: In pavasarį arkliai gerai mokas Rod. Kiek višta mókasi ant svaro? Jrb.
1 antmokė́ti (ž.) intr. permokėti, duoti viršaus: Brangiai reik antmokė́ti perkant Dr.
1 apmokė́ti
1. tr., intr. atlyginti, sumokėti tai, kas priklauso, privaloma: Ažu mokyklę reikia apmokė́t ir knygas nuspirkt Dgč. Apmokėjo visiems skolininkams BsMtII168. Ma[no] visos mokystos apmokė́ta Rod. JAV moters darbas apmokamas pigiau, negu vyro (sov.) sp. Prašymas turi būti apmokėtas [žyminiu mokesčiu] rš. Apmokamos atostogos rš.
| refl. tr., intr.: Apsimokė́jau visas skolas Š. Kada gi tu apsimokėsi už išmuštus langus? Ob. Apsimokė́jau krautuvė[je] Šts.
ǁ tr. pateisinti, atlyginti įdėtą triūsą, išlaidas: Geras žemės įdirbimas gausiai apmokės darbą rš. Svarbiausia yra tai, kiek karvė duoda pieno, koks jo riebumas ir kaip ji apmoka pašarus rš.
2. intr. prk. atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Brangiai apmokėjo, didžiai atkeršijo Dainavos raiteliai už skaistų Meilužės veidą V.Krėv.
3. refl. būti verta, naudinga: Viską pirk i vėl ausk – neapsimóka (neverta) Pn. Šitoks geras rūbas neapsmóka parduot Trgn. Daugiau su jais neapsimóka susidėt, kad jie negali paskolint arklį Mrj. Ė, šiandie negraži diena – neapsimoka anksti keltis Srv. Apsimokamas darbas rš. Oi, oi, vaikeli, kelias neapsimóka (neverta dėl to taip toli vykti) Srj.
^ Apsimoka kaip arkliui šiaudai PPr307.
1 atmokė́ti
1. tr., intr. K duoti pinigus ar kitokias vertybes, atsilyginant už ką, atsiteisiant: Jau įstengia jie ne tik palūkanas nustatytu laiku atiduoti, bet jau gali po kiek ir pačių skolų atmokėti I.Simon. Penėk [mane] tris metus – paskui aš tau atmokėsiu BsMtI66. Kad parduočiau namą, nieks man neatmokė́s, ką aš įsvojau čia piningų J. Atmokė́jo ma[n] už arklį KzR. Aš tau vasarą pienu atmokė́siu Skr.
| refl. tr., intr.: Lažo jos vyro namai neėjo, atsimokėdami pinigais Vaižg. Jau mokesčius atsimokė́jau KzR. Ko negaliu, to nežadu: atsimokėti negalėčio, taip brangiai mišką pirkęs Šts.
ǁ pateisinti įdėtą triūsą, lėšas: Bitėm ka duodi [cukraus], tai paskui jos atmóka Alk.
2. intr., tr. atiduoti priklausomą dalį, pamokėti: Jai atnešė tris tūkstančius ir atmokė́jo, kad išeitų (ištekėtų) Skr. Mendeliui ėmė rastis pinigų. Gal būtų ir patėvį jau atmokėjęs Vaižg.
| refl.: Kas pasiliko į ūkį, tas turėjo atsimokė́ti Vn.
3. atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Už vargus ir už skriaudas, už mūs mylimųjų kraują atmokėsiu niekšų gaujai L.Gir. Tais pančiais atmokėjo Kolumbui žmonės už tai, ką jis jiems gera buvo padaręs J.Bil. Aš jus nuo bado pasaugojau, ė tu man blogu atmokėjai Ml. Palaukit, mes jums atmokė́sim! Lnkv.
| refl.: Ji nori atsimokėti uošvienei, tiktai ar nuo šito galo reikia pradėti, – ji nepagalvojo I.Simon. Nenorėdamas likti kaltas, nesigailėjo pinigų atsimokėti tuo pačiu J.Balč. Aš tave išgelbėjau ir pašėriau, o tu teip žadi už gera atsimokėti BsPII14.
^ Už gerą visada blogumu atsimokama LTR(Akm).
4. refl. Brž būti pelningam, apsimokėti: Šimet neatsimóka bulbes parduoti: pigiai moka Vkš. Neatsimóka pienas pirkti Kl.
1 ×damokė́ti (hibr.) tr.; SD458 primokėti, pridėti viršaus: Už tą daiktą teko jam dar tris litus damokėti rš.
^ Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi LMD.
1 įmokė́ti tr. K sumokėti priklausančią pinigų dalį: Tai tu dar tik vieną teįmokė́jai mokesnį, aš jau visus sumokėjau Š. Penkis rublius įmokėjau rš.
| refl. tr.: Aš dar nario mokesnio tebesu neįsimokė́jęs, tai kaipgi mane gali valdybon rinkti Š.
1 išmokė́ti
1. tr., intr. R50, K sumokėti už ką: Algas išmokė́ti BŽ78. Šmotą pinigų išmokė́jau J. Dabar sakyk, kuo aš tau skolingas, – išmokėsiu Ašb. Aš išmokėsiu [už nuganytus rugelius], berneli, tik nepasakyki tėveliui JD702.
| Kraujais skolas išmokėjai KN253.
| refl. tr., intr.: Motyna rūpinas neišsimokėsianti J.Jabl. Išsimokė́jom, išsiteisėm visas skolas, tai dabar ramu bus gyventi Š. Žiūrėk, kiek vienais mokesčiais per metus išsimoka (išleidžiama mokant), ė kurgi da apsivilkimas, apsiavimas Ds. Gerkim, gerkim, mieli broliai, kuo išsimokė́sim? (d.) Klvr. Neišsimokantis skolininkas TTŽ.
išsimokė́tinai adv. išpirktinai: Siuntinį siuntė išsimokėtinai J.Jabl.
ǁ išpirkti (paprastai svaiginamųjų gėrimų) kam pavaišinti: Išmokėk man alaus Šts.
2. refl. mokėti dalimis kokią pinigų sumą per tam tikrą laiką: Pamaž, pamaž ir išsimokė́siu už tą butą Jnšk. Išsimokamasis pardavimas rš.
išsimokė́tinai adv.: Ką nors nusipirkti išsimokė́tinai DŽ. Nupirko labai pigiai ir ne už grynuosius, o išsimokėtinai A.Vien. Taip ir aš nusipirkau motociklą išsimokėtinai A.Gric.
3. refl. prk. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Taip tatai išsimokėjo už tiek geradėjysčių S.Dauk. Jis už gera tau piktu išsimokės Tat.
4. tr. atiduoti dalį, išleidžiant į marčias ar žentus: Buvo dvi seseri ir du broliu. Dabar viens vieną, antras antrą išmóka Als.
5. refl. duoti pelno, naudos, apsimokėti: Toks darbas neišsimóka J.Jabl. Tau neišsimokė́jo daužytis lig Panevėžiu[i] tokiam šlapumėly – būtum ir čia gavęs tokių daiktų pirkti Jnšk. Keisti vienas svetimas žodis antru, irgi svetimu, neišsimoka K.Būg. Dėl tokių niekų neišsimoka gaišti laiko Jnš. Neišsimóka daug metų braškes laikyti Krm.
1 numokė́ti
1. tr., intr. sumokėti: Visus piningus numokė́ti KII218. Kiekgi už arklį dar numokė́jai? Grž. Tada amtmonui skelančiąją čyžę numokėsiu prš.
2. intr. nusukti mokant: Mokėjo pinigus, nepažiūrėjau, tas ir numokė́jo – dabar griebk atsiraitęs Grž.
1 pamokė́ti
1. intr., tr. Rm, Lp atiduoti pinigais už priklausomą turto dalį: Nenorėdamas žemės skaldyti, pamokėjo savo broliui pinigais Š. Dviem pamokė́s, o su trečiu žemę par pusę pársikirs Užv. Tegu tik kelias iš sklypo, mes pamokėsim Trgn. Pamokė́k tik, aš kad ir šiandien išeinu Srv. Brolis turės dviem pamokė́ti, o jam liks namai Alk. Reikėjo seserims pamokėti ir tėvams išimtinę duoti LzP. Ar tau iš gyvenimo pamokė́jo nors kiek? Skr. Pamokė́k dvi tūkstanti, išeisu ir nė akių nerodysu Krš. Ana norėjo pamókama, t. y. kad jai pamokė́tų J. Nor penkioleka tūkstančių pamókamas Als.
| refl.: Kam čia mums žemė skaldyti, vely kits kitam pasimokėkime Š.
2. intr. atlyginti, užmokėti: Tas ponas gerai jiem pamokėjo ir išsivežė tą vaiką BsPIV117–118. Cidabru kap skiedrom pamokė́jo (ps.) Rod. Paskelbė kaimo vaikams, kad ateitų žirnių rinkti – pamokėsiąs Mš. Mes vienądien [darbininkams] pamokė́jom po auksiną, kitą – po pusantro Arm. Oi, tai pamokėtų svetimai šalelei už žalią rūtelę, už valnias dieneles! (d.) Vlk.
| Pernai kviečiai buvo gerokai pamokami (brangiai už juos mokėjo) Grk. Dabar arkliai pamokami Rs.
| refl. tr., intr.: Pasimokėkite duokles rš. Jei nori – sėdėk [kalėjime], jei nori – pasimokė́k piningais Šts. Arendą pasimokam Onš.
3. intr. būti naudingam, apsimokėti: Tau nepamóka eiti, ba baublys staugia (traukinys švilpia, gãli išgąsdinti) Bgt.
◊ gálva (galvomi̇̀s) pamokė́ti paaukoti gyvybę, žūti: Už kiekvieną žingsnį gaudavo pamokėti keleto narsiųjų kareivių galvomis A.Vien.
1 pérmokėti
1. intr. Jnš per daug sumokėti: Aš parmokė́jau už teliuką Vb. Čia tai gal jau pérmokėjai Užp.
2. tr., intr. sumokėti: Pérmokėk man šimtą tūkstančių, ir žemė bus tavo Rš.
1 primokė́ti
1. tr. K duoti tam tikrą pinigų sumą kaip priedą: Primokė́t[ų] – aš čia negyvenč[iau] (jokiu būdu negyvenčiau) Ktk.
ǁ papildomai užmokėti: Už tą reik rublį primokė́ti Vgr.
2. tr., intr. su neiginiu nesumokėti tiek, kiek reikia: Jis greičiau neprimokės, nekaip permokės J.Paukš. Vėlgi Poleikis už vasarą man nusuko, Kumpis už dvi neprimokėjo J.Balt.
3. intr. prk. gauti atpildą, atkentėti: O nelaimioji burna, kaip aš šią dieną primóku už anuos smagurius tavo! DP15.
◊ mirtimi̇̀ (smerčiù) primokė́ti netekti gyvybės, žūti: Atkirto biednis tas galvą [gyvatės], tručyznos pilną, ale nuo savęs šalin neatmetė ir dėl to smerčiu primokėjo P.
1 sumokė́ti
1. tr., intr. duoti pinigus, atsilyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: Kiek už vištą sumokė́jai? Lkv. Reik sumokė́ti tris šimtus Šlu. Nebarkis, senuti, mes galim sumokėti už tą jautį MPs. Jau sumokėjau visą skolą GK1938,73. Mokesnius patys a sumokė́jot? Slnt. Už tą darbą sumokė́jo jie ma[n] su kaupu Stak.
^ Gal utėlėm sumokėsi? (nėra kuo mokėti) Ukm.
2. intr. prk. netekti, nustoti ko, paaukoti ką dėl kokio tikslo: Už laisvę sumokėjo nemažai T.Tilv.
◊ brángiai sumokė́ti patirti daug nemalonumų, sunkumų: Brangiai sumokėsi, kai paimsi, ko nepadėsi KrvP(Dbg).
1 užmokė́ti
1. tr., intr. R, Smn sumokėti, atlyginti: Kiek suderėjo, tiek užmokė́jo Ėr. Užmokė́k jamjam griežtai, kad nerūgotum J. Aš tau užmokėsiu gyvais pinigais LTR. Tai gausi atvažiuoti, aš jau tą kelį užmokė́siu pati Ms. Mano kuskužėlė Tilžėje pirkta, taip brangiai užmokėta JV373. Kap sulauksium rudenėlio, tada užmokėsium KrvD122. Aš, padoriai užmokėtas, išejau į Plungę M.Valanč. Būsi užmokėtas, pagrajyk Dr. Medus bei vaškas visada gerai yra užmokami S.Dauk. O jei jam tatai pavogs vagis, tada jis tatai jo ponui tur užmokėti BB2Moz22,12. Kas užmokė́tų skolas jo, tasai jam … didę malonę padarys DP194. Tada visiškai užmokės jautį už jautį Ch2Moz21,36. Alga metinė, metuose ažumokama SD79.
^ Užmokės, kad kuolai žaliuos (niekuomet neužmokės) B. Užmokės lopeta (niekuomet neužmokės) B. Užmokės mirus angliais PPr433. Jis tau po smerčiui kviečiais užmokė̃s Nm. Aš tau užmokėsiu – du tuščius, trečią nepilną Grš. Vaikas iškadą daro, bet tėvas tur užmokėti B. Ką akys mato, kešenė užmoka Tsk.
| refl. tr., intr.: Paskui išlipo Fogas ir užsimokėjo vežėjui J.Balč. Saldainiu užsimóku – užmiegta ans be rėksmo Krš. Karvei ganyklą nors užsimokam (tiek mažai karvė duoda pieno) Kp.
ǁ tr. pateisinti, atlyginti įdėtą triūsą: Žemė užmóka jam jo procę taipo, kad dar kita tiek jis pašaro gauna K.Donel1.
2. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Jei užmokės tau Šarūnas, tai kardu ir gaisrais už vargus mano V.Krėv. Už gera jis nor piktu užmokėti S.Dauk. Ką anas darė, tegu jam dievas užmóka Švnč.
| refl.: Nevidonas yra tai tas nedorėlis, kuris savo geradėjams už jų milaširdystę piktu užsimoka Tat.
3. refl. Alv, Šk būti naudingam, apsimokėti: Kai yra grybų, tai mumi užsimóka juos rinkt Mrc. Bartis neužsimoka su jais Brt. Nebužsimóka remontuot tą trobą Vkš. Y[ra] tik dėl sevęs, dėl parduosenos nebužsimóka [laikyti paukščių] Vgr. Jeigu po stiklinę tegersta, neužsimóka ir leist [alaus] Slm. Dovana neužsimóka parduot Sb.
užsimokė́tinai adv.: Mes ant durniaus neverdam, o užsimokė́tinai Slnt.
◊ brángiai (skaũdžiai) užmokė́ti (už ką) patirti daug nemalonumų, sunkumų: Už visokius tamsius darbelius kada nors skaudžiai užmokės Jnš. Levas brangiai užmokėjo už tą puikybę Blv.
gálva užmokė́ti netekti gyvybės dėl kokio padaryto veiksmo: Artinosi dienelė, kurią teks atsakyti už savo nedorybę, reiks užmokėti už didžius vaizbūnų turtus, už kraują pralietą – ne auksu, ne sidabru, ne perlais skaisčiausiais, bet savo puikiąja galvele V.Krėv.
1 paužmokė́ti tr., intr. užmokėti: Paažmokė́j[o] jau až darbadienius Kli.

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.