Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (11)
šuo
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
šunų̃ agronòmas Šts. mergišius:
šuñs ãkį ničnieko (negauti, nežinoti): Šunio akį, nei jis žino, nei ką!. Alk. Šunio akį tu iš jo gausi!. Gs. Šunio akį jis suras savo palaidūną sūnų (nesuras)!. Plv. O ką, ar pasisekė? – paklausė pakėlusi galvą senė. – Šunio akį! – numojo ranka Bruzdulienė. Mont.
šuñs ãkys (kieno) apie neturintį gėdos: Jo šunies akys: čia išvarei, čia ir vėl lenda. Sml. Oi berneli mano, šunio akys tavo. d.
šuñs akìs nusipir̃kti liautis gėdytis (ką daryti): Šunies akis nusipirkus ir vaikščioja. Mrc.
šuñs akìs pasiim̃ti liautis gėdytis (ką daryti): Šunio akis pasimtau ir eitau, jei reikt. Pv.
šuñs akìs turė́ti nesigėdyti, būti įžūliam: Šunio akis turi, kad taip daro. Pv. Ot kur šunio akis turi – rioglina stačiai per daržą. Švnč. Jis šunies akis turi – visur įlenda. An. Tas žmogus šunies akis tur. Dauk. Turėtum šuns akis turėti, – pradeda ūdyti Bobjonienė, – vaiko užsidirbtus kelis grašius tam tinginiui sukišti. Simon.
šuñs algà menki pinigai, menkos pajamos: Rašiau jam, kad mestų tą savo šuns algą ir atvažiuotų pas mane. Žem.
šuñs ámžių ilgai: Tokio balžieno vinis laikys šuns amžių. Ar.
dėl šuñs añtprusnio dėl niekų: Kremezija (kremta) namiškius, o dėl niekų – dėl šunies antprusnio. Šts.
šuñs apìvara tinginys: Tu ir stipsi būdamas toks šuns apivara. Al.
šuniẽs aplaižà Vvr. niekam tikęs žmogus:
šuñs autùs skal̃bti pasidaryti niekam netikusiu, nieko neveikti: Sako, siuvėja šunies autus skalbia. Ms.
į šuniẽs aũtą smarkiai (iškeikti): Kad ana mudvi išdirbo į šunies autą. KlvrŽ.
šuñs balsù kaũkti gailiai verkti: Jei bus liepėlė (pūlinys), kauksi dar šunies balsu. Krš. Kauksi šunies balsu, bet bus po laiko. Vkš.
šuñs bal̃so klausýti elgetauti: Kas tėvo motinos neklauso, tas šunies balso teklauso. Kv.
šuñs bal̃sas neĩna į dañgų Bsg. be naudos šneka:
šuñs bal̃sas neiškaũkia į dañgų be naudos šneka: Ė, šuns balsas į dangų neiškaukia! – pasišaipė Bušė. Simon.
šuñs balsù šaũkti gailiai verkti: Senatvės sulaukęs šunies balsu šauksi. Auk.
po šuñs balsù per vėlai, po laiko: Po šunies balsu pasėta. Vvs.
šuñs bidznà lengva risčia: Kas tau yra – tu šunies bidzna gali nulėkti. Bsg.
nórs į šuñs bū̃dą bet kur (apsigyventi): Jei bernas madon, tai nors šuns būdon. Vrnv.
šuñs daiktè paniekintas, ujamas: Vyžom apautas vaikas pervasar šunio daikte ganė. Klt.
šuñs daĩnos žiovulys: Jau mane šuns dainos ima, reikia jau eit gult. Gs. Šuns dainos jau ima. Jrb.
iš šuñs daliẽs be išteklių, vargingai (gyventi): Jis sako: mes iš šunies dalies gyvenam. Rm.
šuñs dañtys liežuvininkas: Tai šuns dantys, kad gali teip ant žmogaus šnekėt. Skr.
šuñs dantimì apkramtýti apkalbėti: Išeina, tokis tokį šunies dantimi apkramtė. Pv. Jis mane šunies dantimi apkramtė. Pv.
šuñs dantìs pasiskõlinti sąmojingai kalbėti: Jei nori su mūsų tėveliu kalbėti, tai reikia šuns dantis pasiskolint. Skr.
nuo šunų̃ dė̃džių visokių niekų: Tu čia nuo šunų dėdžių prirašysi. Ss. Nušnekėjom nuo šunų dėdžių. Grš.
šuñs diẽnos prastas, vargingas buvimas: Kaip aš pergyvensiu tas šuns dienas?!. Skr. Užtenka man tų šuns dienų! – sakydavo jie, nesuprasdami tėvo, ir dingdavo iš namų. Simon.
šunų̃ diẽnos Sir. karščiausias vasaros laikas:
į šuñs dienàs smarkiai (išplūsti), labai (suniekinti): Kaip susipyko, viską išsipasakojo, į šunies dienas viena kitą išdėjo. Krš. Aš jį iškeikiau, išdėjau į šuns dienas. Skr. Jis čia visus išdėjo į šuns dienas. Mrj. Jei kuris pradeda šnekėti, kad Vanagas kvailai darąs, ji užpuolusi išlojoja, į šuns dienas išdeda. Žem. Parašiau ilgą ilgą įsakymą, išdirbu abu konflikto dalyvius į šuns dienas. Trein.
į šuñs dienàs išeĩti pasileisti: Brolis išėjo į šuns dienas. Vlkv.
šuñs dúona prastas, vargingas gyvenimas: Piemenio šunies duona. Žg.
po šuñs gálvai per vėlai, po laiko: Viską daro po šunies galvai. Rud.
šuñs gãras valkata: Ak tu šunio gare, valkiojies po svietą ir eik vėl iš namų!. Ml.
šuñs gerklėjè bùvęs apie labai suglamžytą: Po kelionės drabužiai taip susikliukinę (susigarankščiavę), rodos, kad šuns gerklėj buvę. Krok.
šuñs gíesmės žiovulys: Šuns giesmės ima. Jrb.
šuñs gíesmes giedóti vargstant dejuoti: Dabar pamiegosi – žiemą šuns giesmes giedosi. Vlkv.
šuñs gum̃bo nieko (neduoti): Šuns gumbo jiems, ne arbatos!. Žem.
šunų̃ juõkas keista, juokinga: Šunų juokas būt, kad tu šitą mergą paimtum. Užp.
šuñs káilis nenaudėlis: Susikursi iš to šunies kailio – jam tik svietą juokint. Ėr. Šunies kailio klausysi, kad manęs neklausai. Valanč. Šuns kailis! By tikt vienas apžioti!. Žem. A tai tu, šunies kaili, tai tu mane plėši!. Jabl.
šuñs káiliu apsisiū́ti į nieką nekreipti dėmesio, nereaguoti: Jau iš jo nebėr žmogaus: apsisiuvo šunio kailiu, nieko jam nebepadarysi. Ob. Apsisiūsiu šunies kailiu ir niekam nė cento: ar tėvas, ar brolis, ar kunigas. Mrk.
šuñs káina menki pinigai: Verčiau buvo dykai palaidoti... bent geras būtum pasirodęs... ne ką už tokią šunies kainą – tris rublius! – apmaudingai klebonas rokavo. Žem.
šuñs kãklą apsikabìnęs labai graudžiai (verkti): Šuns kaklą apsikabinus verksi. Skr. Kauksi šunies kaklą apsikabinęs. Varn.
ant šuñs karnõs nueĩti niekais virsti: Visas jo mokslas nuėjo ant šunio karnos. Ut.
į šuñs kar̃ną smarkiai (išpeikti, išjuokti): Aš jį šunio karnon išdirbsiu. Užp. Šunio karnon berną sudirbo. Ds.
į šuñs kar̃ną nueĩti niekais virsti: Visas jo turtas ir darbas nuėjo šunio karnon. Ut.
į šuñs kar̃ną varýti peikti, išjuokti: Anas [parduodamą] karvę šunio karnon varo. Trgn.
šuñs ką́snis
1.prastas valgis: Šunies kąsnis. Valanč.
2.sulipusių snaigių gumulėlis: Vakar visą dieną šuns kąsniais snigo, tai šįryt ir takų nematyti. Šauk.
šuñs keliù eĩti niekais virsti: Jeigu vaikas dykas, šunies keliu eina. Žm.
šuñs keliaĩs eĩti virsti niekais, pasileisti: Eina jau ir anas šunio keliais. Ds. O vienas tas vaikas eina šunies keliais. Sd.
šuñs keliaĩs išeĩti niekais virsti: Vaikeli mano, paklausyk mane – nepražūsi. Jei neklausysi, išeisi šunio keliais. Bsg.
šuñs keliù nueĩti niekais virsti: Anas nuėjo šunio keliu. Dglš. Matai, nuėjo šunes keliu. Rdš.
šuñs keliaĩs nueĩti niekais virsti: Pranas šunio keliais nuėjo. Mrj.
šunų̃ keliaĩs nueĩti niekais virsti: Taip kaip pradės [blogai elgtis], tai ir susvalkios, nueis šunų keliais. Pv.
šuñs kója toks keiksmas: Nenori, šunio koja, būt an stalo, tai būk po stalu!. Sn. Išsibeldė, šunies koja, sūnus Jokymas, ir nė žodžio [neparašo]. Balt.
ne šuñs kraũjo nepiktas, pakantus: Toks ne šunies kraujo, geras žmogus. Žr.
šuñs kum̃pis nenaudėlis: Tai šuns kumpis tas Vytautas – ir čion nesidavė apgauti. Piet. Tai šuns kumpis, o ne draugas. Vencl.
šuñs litãniją giedóti žiovauti: Anksti atsikėliau, tai dabar visu keliu šunies litaniją ir giedu. Vb.
šuñs litãnijas lóti apkalbėti: Kai susieina kaimo bobos, tai ir loja šuns litanijas. Vlkv.
šunų̃ lodìkas padauža: Jau tas bernas tai tik šunų lodikas, daugiau nieko. Sb.
šuñs lū́pa toks keiksmas: Tu dar murmėsi, šunies lūpa! – puolė senoji ant Petro. rš.
šuñs maltuvė̃ kalėjimas: Tai, kūmutėle, kad įkišai mane šuns maltuvėn. Sb.
šunų̃ maltuvė̃ nepiktas keiksmas: Tai šunų maltuvės, kaip anys siunta!. Prng.
šunų̃ mélnyčia
1.triukšmas:
2.prasta darbavietė, pastumdėlio darbas: Tokioje šunų melnyčioje ištarnavęs mano vyras keliolika metų dykų dykai, be skatiko algos. Žem.
šuñs mė́nesį ilgai: Dirbsi šunio mėnesį. Ds. Kaip nueis pirtin, tai šunio mėnesį būva. Rš.
šuñs mė́nesiai atostogos: Anai prasidėjo tie šunies mėnesiai. Akm.
šuñs mėsà nenaudėlis, bjaurybė: Šuns mėsa, šuns mėsa, vištelę užmuši!. Plv.
šuñs mėtà Kzt. vaistinė veronika:
šuñs mẽtų senas: Šunies metų esi, o nenori mirti. Šts.
šunų̃ nùgaras skùsti niekais virsti: Kad nenori mokytis, galėsi eit šunų nugarų skust. Krč.
šuñs óras Lp. apie darganą:
šunų̃ pakártuvė rš. nenaudėlis, padauža:
šuñs paplū́da nueĩti išvirsti niekais: Migdydavo migdydavo mažą moma; kai užaugo, tai nuėjo šunio paplūda. Ml.
šuñs pãtalas kas labai suniokota, sujaukta: Šunio patalas padaryta, o buvo toki gražūs rugiai!. Lp. Taip susmatarojo mano siūlai, kad iš matko siūlų šunio patalas išėjo. Lš.
šunų̃ pãtalas kas labai suniokota, sujaukta: Padarei šunų patalą [iš siūlų], tai pats ir narpliok. Mrc.
ant šuñs pazvanų̃ eĩti pasidaryti nenaudojamam: Ta mėsa pas mus mėtosi, an šuns pazvanų eina. Plv.
ant šuñs pazvanų̃ nueĩti Klvr. pasidaryti blogam:
už šuñs pìnigus pusdykiai: Atėmę turtingesniems ūkininkams arklius už šunies pinigus, paskelbė, jog dabar imsią iš bežemių ir mažažemių. Pt.
šunų̃ pyrãgai vargas: Dabar pažins didžiažemiai šunų pyragus. Ds.
ant šuñs pir̃dalo nueĩti vlg. niekais išvirsti, veltui pradingti: Viskas nuėjo ant šuns pirdalo. Gs.
ant šuñs pir̃džiaus nueĩti vlg. niekais išvirsti: Nuėjau ant šuns pirdžiaus, t. y. ant niekų. J.
šunų̃ plaukų̃ pakėlìmas juok. menkos vaišės, pasilinksminimas: Pas juos šiandie šunų plaukų pakėlimas. Sml.
šuñs plikumù Ggr. neturtingas:
šuñs põteriai tuščios kalbos, plepalai: Tylėk, vis tiek iš tų tavo šuns poterių nieko neišeis. Grš. Gana čia tų šuns poterių klausytis. Skr.
šuñs pūgà bjaurus oras: O tai šunies pūga užkilo, netikėta atmaina!. Žem.
šuñs pùsė toks keiksmas: Eik man iš akių, tu šuns puse!. Alk. Ko tie šuns pusės čion atsidangino?. rš. Oi tu, muselė, šunies puselė, kam išgėrei arielkėlę?. Dr.
šuñs ramùlis šunramunė: Šunio ramuliai baltai žydi. Lz.
šuñs rankàs ir kójas turė́ti būti darbščiam ir greitam: Aš šuns turėjau rankas ir kojas. Erž.
šuñs raugaĩ bjauri rūgštis: Kai nurūgo duona šunio raugais. Ds.
šuñs risčià ne per greitai (bėgti): Šuns risčia bėga. Nm. Jis paskui mane šuns ristele bidzena. Pn. Nieko sau būt berniokas, bet kad jis eina šunies ristele, visą čėsą persikreipęs. Brž.
ant šuñs rūrõs vlg. (virsti) niekais, be naudos: Kaip ant šunies rūros nueis tas jų darbas. Mžš.
po šùns rūrà vlg. niekais: Vaikas nuėjo po šuns rūra. Tn.
šuñs skuduryjè bū́ti patekti į pavojų: Kad manęs nebūt buvę, būtumėt visi šuns skudury. prš.
šuñs skūrà apsisiū́ti būti abejingam, į nieką nereaguoti: Šunio skūra apsisiuvo. Dkš.
šuñs skūrà apsivélti aptingti, apsileisti: Apsivėlėt šunio skūra. Lp.
šuñs skūrà apsivil̃kti būti abejingam, į nieką nereaguoti: Gal šunio skūra anas apsivilkęs, kad jį muši muši, ir nieko nepadeda. Ds.
į šuñs skū̃rą įlį̃sti stengtis būti abejingam: Inlindau į šunio skūrą ir kenčiu kaip šunelis. Kpč.
šuñs snùkis Lp. niekšas:
į šuñs sùbinę vlg. niekur (nenueiti): Kur jis eis – į subinę šuns!. Snt.
šùniui šarmà atsigavimas: Ir visa šuniui šarma, kol iškulsma (kūlėjus gerai valgydina). Užv.
šuñs šìrdį turė́ti būti negailestingam, žiauriam: Jei turėsit šunies širdį, galėsit uždegt trobas. Ėr. Šunies širdį turi, kad ligonį varo. Pj.
šuñs šū́das vlg. nusivylimui reikšti: Siuvau siuvau – maišas toks išėjo, na ir šūdas šunies!. Trk. Ir vėl naktis atpuls, ir vėl bus šunio šūdas!. Lp.
šuñs šū́dą vlg. nieko: Šūdą šunies, o ne pinigų aš jam duosiu!. Grk. Ko nori? – Žuvies. – Gausi šūdą šunies!. End.
šuõ šùnį šuñs uodegà vìks sakoma siuntinėjant vienam nuo kito ir nieko nedarant: Mat šuo šunį šuo šunį šunies uodega viks, ar ne taip ir čia!. Žem.
šuñs šúoliu paskubomis, labai greitai: Šunio šuoliu perskaičiau. Vb. Šunio šuoliu vyk – nepavysi. Lkm.
šuñs šúoliais paskubomis: Siūk atadingstinai, o ne šunies šuoliais. Brž.
šuñs tãkas kas niekam vertas: Dykas vaikas – šunies takas. Pln.
šunų̃ tãkas daugelio užeinama vieta: Menka kiek išeini ir rakini: ant šunų tako gyvenam. Mžš.
šunų̃ takaĩs eĩti pasileisti, ištvirkti: Eina tokie vaikesai šunų takais, niekai. Krš. Vaikai pradėjo eit šunų takais. Bgs.
šunų̃ takaĩs išvèsti ištvirkinti: Gėrimas ir išveda šunų takais vyrus. Sug.
šunų̃ takaĩs nueĩti ištvirkti: O paskui plykstelėjo kalbos po apylinkę, kad negerai su Karuse: šunų takais nuėjo, prasideda su kiekvienu, kas tiktai netingi. Balt. Tas vaikas šunų takais nuėjo. Alz.
šunų̃ takaĩs paléisti nesulaikyti pasiduodančio į palaidą gyvenimą: Kur tu ją paleidai dabar šunų takais?. Balt.
šuñs takùs paródyti išvaryti: Parodyk, broleli, šitiem sveteliam šunelio takelius. LTR.
šuñs uodegà R., M., N. pataikūnas, meilikautojas:
šuñs uodegojè
1.nėra (piktai): Kur vaikus padėjai? – Nagi uodegoj šunio! Jeigu nėra, tai nepaimsi!. Sur.
2.labai toli: Tu ten gyvenai Baisogaloj – šuns uodegoj. Bsg.
šuñs uodegõs klausýti niekais virsti: Manęs, tėvo, neklausystat, tai šunio uodegos klausystat. Dbk.
ant šuñs uodegõs niekais, be naudos (virsti): Tas jo mokslas ant šuns uodegos nuėjo. Snt. An šunio uodegos nueis: visos piršlės nuvažiavo – pražvalgos suiro. Ds. Ir vėl visa diena ant šuns uodegos nueis. Vien. Dabar nenusipirksi ir taip – pinigai išeis ant šuns uodegos. Sd. Jau tu nuėjai ant šuns uodegos. Al.
į šuñs úodegą niekams: Šuns uodegon tėvų pinigus sukišė, metė seminariją. An.
po šuñs úodega niekais (virsti): Nuėjo kopūstai po šunes uodega (pagedo). Žl. Nuėjo vaikas po šuns uodega. Al.
po šuñs úodega pakìšti niekams išleisti, prarasti: Pakišė po šunio uodega, kad ir daug turėjo. An.
šuñs uõslę turė́ti nujausti: Ar aš nesakiau, kad turiu šuns uoslę. Sruog.
šunų̃ veséilia didelis triukšmas: Eik pažiūrėk, kas ten per šunų veseilia pas Joną. Vlk.
šuñs vėžè eĩti nedorai elgtis: Ta paaugo ir vėl sau eina po velnių, šuns vėže. Skr.
šuñs viẽtoje
1.paniekintas, ujamas: O ko aš taip šunies vietoje turiu būti!. Ms. Kitur samdininkas šunies vietoje buvo. Užv. Mano kojos tos išlakstytos: Dieve Dieve, kaip kolūkis susitvėrė, tai šunų vietoj atlikom. VšR. Nereik per daug kitą laikyti šunies vietoje. Trk.
2.prastas, niekam tikęs: Aš turiu strielbą šunies vietoje – visai prastą. Krč.
iš šuñs viẽtos visiškai (pradingti): Jeigu šarvuoti joja, tai šarvuotas ir sutinki juos, kitaip iš šuns vietos prapulsi. Piet.
šuñs zakristijà juok. pastalė: Kai rėšiu per dantis, tuoj iš užstalės pro šuns zakristiją išlėksi. Žal. Nuleido, matai, ji man akeles žemyn, Marija Magdelena švenčiausioji, ir žiūri šuns zakristijon. Balt.
kad devynì šùnes ráutų blogas linkėjimas keikiant: Kad jį devyni šunes rautų ir pasigavę visus kutus nurautų!. Mrj.
gẽras šuõ nelàktų apie prastą valgį: Čia kita moteris vaiko skaras velėja. Čia pat bulves skuta, pietus verda, kurių net geras šuva nelaktų. Žem.
gývą šùnį labai daug: Ir prisišienavęs gyvą šunį šieno. Up.
gývą šùnį pérkąstų apie labai alkaną: Jis buvo taip išalkęs, kad būtų ir gyvą šunį perkandęs. Mont.
gývą šùnį prarýtų apie labai alkaną: Alkanumas – gyvą šunį prarytų!. Pšl.
kẽpto šuñs nieko (negauti): Šunies kepto! Negausi nė rublio. Všk.
kókį šùnį kodėl (nepatenkintai): Kokį šunį jis ten taip ilgai spaviedojasi. Gric.
kókį šùnį lùpsi ką veiksi (piktai): Kokį šunį lupsi, taip anksti nuvažiavusi! – nusižiovavo Pikčiurna. Simon.
kurį̃ šùnį ko (nepatenkintai): Ką čia dirbi kurį šunį, kad nepareini?!. Šts.
namìnis šuõ namisėda: Aš – naminis šuo. Všv.
nė̃ šùniui neskanùs niekam tikęs: Pijokas smertelnasis nė šuniui neskanus. Šts.
šuñs never̃tas netikęs: Netikęs žmogus, šunio nevertas. Mrj. Dvaro žmogus velnio sutvertas, šunies nevertas. Šl.
nė̃ šùniui never̃tas netikęs: Prastai padarė, toks darbas nė šuniui nevertas. Jnš. Vienas vaikas nė šuniui nevertas. Klvr.
nė̃ nusprógęs šuõ visiškai niekas (neužeina): Pas manęs nė nusprogęs šuo neužeina. Trš.
pãtį šùnį labai daug (nuveikti): Lig vakaro patį šunį gali išsiplauti. Lkv.
šlãpią šùnį šukúoti atsidurti bėdoje, vargti: Jeigu vakar būtų sugedę, būtum turėję šlapią šunį šukuot. Vb.
trum̃pas šuõ prie uodegõs vargas atėjo: Bet kai jau buvęs trumpas šuo prie uodegos, tai ne tik grasinęs, bet ir apstumdęs gyventojus. Simon.
visų̃ šunų̃ po kóją Vlkv. visko primaišyta:
kíek šuõ apibė́ga apie mažą plotą: Dabar tiek bereik suarti, kiek šuo apibėga. Trš.
šùnį apkabìnus labai graudžiai (verkti): Raudok dabar šunį apkabinęs. Skdt. Prisidaužysi vieną kartą, tiesiai pasakau. Raudosi šunį apkabinus. Balt.
šùnį apsikabìnus labai graudžiai (verkti): Kauksi šunį apsikabinęs, kaip motinos nebeliks. Krš. Apsikabinęs šunį staugsi, kai aš numirsiu. Krkš.
šuniù apsisiū́ti pasidaryti blogam, neklusniam: Nebūk, vaikeli, šuniu apsisiuvęs – klausyk, ką močia sako. Trgn.
šuniù apsmìrsti labai nusibosti, įkyrėti: Ilgi svečiai šuniu apsmirsta. Trgn.
šùniui atidúok labai neklusnus: Dabar vaikai atiduok šuniui, kokie yr. Sd.
šuniù atsidúoti labai nusibosti, įkyrėti: Toks darbas tai šuniu atsiduoda. Trgn.
šùnį dúoti per akìs iškeikti: Už tokį darbą jis jau seniai ketina šunį per akis duot. Lš.
šuõ dvė̃s sakoma kam netikėtai atėjus: Jau kieno šuva dvės, kad tu atėjai. Ds.
šunìs ganýti valkatauti: Kaip vaikas neklauso, tada tėvai pasako: – Kad neklausai, galėsi šunis ganyt. Grv.
šunų̃ ganýti eĩti niekais virsti, pasileisti: Jis vis dėlto, anot jo betariant, eis šunų ganytų. Jabl.
šunų̃ ganýti išeĩti niekais išvirsti: Žinai, jau ir mūs giminė išėjo šunių ganyt: visi [sukūrę šeimas] išsiskyrę ir išsiskyrę. Pv.
šùnį gáuti per akìs būti sugėdintam: Neik ten – gausi šunį per akis. Lš.
šùnys išlójo apie mirusį ar negrįžtamai išėjusį: Tą, sako, išlojo jau šunys, beje: numirė, pragaišo ar išėjo kur kas nebgrįžtamai. Dauk.
šùnys išlõs apie prastai išskalbtus drabužius: Užmesk ant tvoros, šunys ir išlos. Ds.
nórs šùniui išmèsk apie prastą valgį: Pautienę iškepei, nor šuniui išmesk, nieko neverta. Pls.
šuñs išriẽsti prilenkti kieno galvą prie kelių: Šunio kaip išriesme, tai žinosi!. Žl.
šunų̃ jótas netikęs: Toks šunų jotas vyras neįtiks pirmininkauti. Šts.
šùnys juõkiasi (iš ko) apie ką netikusį, niekam vertą: Iš tavo darbo visi šunys juokias. Ds.
šunìs kabìnti versti kaltę: Tu ant manęs šunų nekabink, aš juk nekaltas. Prn.
šùnį kabìnti ant kãklo kenkti: Geri draugai vienas kitam šunies ant kaklo nekabina. Alv.
nórs šùnį kabìnk ant kãklo apie labai nuolaidų, sukalbamą žmogų: Nuojėgus žmogus – nors jam šunį ant kaklo kabink. Slm.
šunìs kárstyti versti kaltę, šmeižti: Ko ji ant tavęs neprikalba, šunis karsto!. Skd. Vakar užvakar stumdė, pravardžiavo, šunis ant manęs karstė. Žem.
šunìs kárti (ant ko) versti kaltę, šmeižti: Kai susipyko, tai dabar ant jo šunis karia. Mrj. Jau ir taip žmonės ant mūsų šunis karia. Myk-Put. Nepykstu ne! Pripratęs, kad ant manęs visi šunis kartų. Avyž. Nueik nors nuraminti. Visi ant jos šunis karia... – pasakė Linkus. Cvir. Ant manęs artimiausi kaimynai mokytojai Šnipai jau nebesivaržydami šunis korė. Pt.
šunìs kárti ant kãklo šmeižti: Į akis – nor prie širdies dėk, o už akių – šunis ant kaklo karia. Vrn.
šunìs káustyti elgetauti: Tegu dabar jis eina šunų kaustyti su abiem savo sūnum!. Vencl.
šunìms kir̃sti per blakstíenas elgetauti: Taigi taigi, kaipgis! Pats galėsi eiti, kirsdamas šunims per blakstienas, o aš žemės neišsižadėsiu!. Žem.
šùnį léisti euf. gadinti orą: Pavalgei rūgštaus pieno su bulbėm, tai ir leidi šunį. Vrn.
šunìs lódyti
1.elgetauti: Dabar nebreik eiti nei šunų lodyti, nei ubagais, nei nieko, dabar labai gerai yra. Sd. Darbas gėdos nedaro, tinginiavimas šunų lodyt išvaro. Pg. Amatą mokėdamas šunų nelodysi. Šl. Pasakoja, kaip brolis vedė, pasiėmė ūkį, o jį išvijo šunų lodyti. Vencl.
2.bastytis be vietos: Ne tam aš alkau ir šalau, kad mano tikras sūnus lodytų šunis. Mik.
šunìms lódyti apie prastą, mėgstantį plepėti darbininką: Koks iš jo kalvis – tik šunim lodyt!. Brž.
šunimì lóti veltui kalbėti: Nusibodo šunim lot. Ps.
šùnį lùpti nežinia ką veikti: O tu gal šunį lupsi, kad negali nueit!. Ds. Tai miegojimas! Ką naktį dirbste, a šunį lupste?!. Krš.
šùnį lùpk nebė̃gs apie vešlius javus: Ot geri rugiai, šunį lupk rugiuos – nebėgs. Ds.
ar šùnį lupaĩ sakoma ilgai užtrukusiam: Ar šunį lupai? Kame buvai lig šio laiko?. Šts.
šùniui mèsk niekam tikęs: Sūris buvo, tai šuniui mesk – kietumas!. Žl.
šùnį mèsk ant kiaũlės sunku nenorinčiam įsiūlyti: Kodėl jūsų Marė ten neteka? – Ar mūsų Marė? Kad nenori nei vienas, nei antras. Mesk šunį ant kiaulės, kad nepjauna. Simon.
šùniui mèsk ant uodegõs niekam tikęs: Čia reik prisiūti, čia sulopyti, o čia visai sutrūkę – mesk šuniui ant uodegos, – murmėjo jis sau po nosimi. Vencl.
šùnį mìslyti turėti piktų kėslų: Jau jos čia šunį mislija ant manęs. Lkš.
šuõ neámtels niekas nesužinos: Nė šuo neamtels. Įtaisys kur nors miesto mokykloj.... Mik.
nė̃ šuõ neámterėjo
1.niekas nesužinojo, nepastebėjo: Pavogė, kad nė šuva neamterėjo!. Plš.
2.visiškai ramu: O pas visus vaikus Izrael nei šuo neamterės. Bret.
šuõ neaplė̃ks apie plačią giminę: Giminės ir šuva neaplėks, meilės ir katė nesulaižys. Trgn.
šuõ neė́stų apie nešvarų drabužį: Ir šuva neėst, koks tavo kvartūkas. Pls.
šuõ neė́stų mėsõs apie smarkų barimą, plūdimą: Metus išbūsi geras, vieną dieną ne – tave išdirba ponas, kad šuva mėsos neėstų. Btg.
šuõ neįką́stų apie nešvarų drabužį: Suskrendęs kvartūkas – ir šuva neankąstų. Grv.
šuõ neįvýtų niekada neina: Šuo neįvytų jo į bažnyčią. Gs.
nė̃ šuõ nelàktų apie prastą valgį: Kad išverda, nė šuo nelaktų. Krš.
šuõ nèlakė kraũjo apie labai susipykusius: Paskui kaip susipykov, nė šuo kraujo nelakė. Trk. Pirma meile geras, paskui šunutėlis kraujo nelaks. J.
šuõ nelė̃ktų apie prastą orą: Kur tu važiuosi – nė šuva tokiu oru nelėktų. Gg.
šuõ nelõs niekas nesužinos, nepajus: Daryk taip, kad nė šuva nelotų. Erž. Oi, koks tu kvailas, taigi aš juos taip paslėpsiu, kad nė šunes nelos. rš.
šùnys nemãtę tiek to, tesižinai: Šunys jo nematę!. Jabl.
šuõ nepalaižỹs kraujų̃ apie nesugyvenančius, labai susipykusius: Kokis ten gyvenimas – šuva kraujų nepalaižys. Grv.
šuõ nepasėdė́tų ant kélmo apie prastą orą: O dieną lauke pūga! Neduok Dieve! Šuo ant kelmo nepasėdėtų. Žem.
šuõ nepérkąstų apie storą ar labai nešvarų drabužį: Rugius rišom tokioms kelnėms – šuo neperkąstų. Všv. Kelnes kad išaus, kad šuo neperkąs. Ub. Baltinius apsivilkai, tai jau šuo neperkanda, ne dabar ka krominiai. Krž. Duos tokius rūbus, kad net šuva neperkąst. Dg.
šuñs nepérkandamas apie labai storą drabužį: O tų marškinių storumas – šuns neperkandami. Stak. Dvaro duotieji drabužiai buvę šuns neperkandami, iš kokių maišų pataisyti. Žem.
šuõ nepramỹš akių̃ vlg. norės miego: Eikit gult. Ryt šuva akių nepramyš. Žž.
nė̃ šuõ nesulõs niekas nesužinos, nepajus: Pakavosiu taip, kad nė šuo nesulos. Vkš. Viską sugebėjo iš namų taip išnešt, kad nė šuo nesulojo. Jnš. Girdi, nėra ko nusiminti, viską sutvarkysime, šuva nesulos. Avyž. Nė šuo apie tai nesulos. ŠR.
nė̃ šùniui netèks End. labai prastas:
šuõ neùrgztelėjo (ant ko) visiškai ramu: Bet izraeliečių net šuo neurgztelės nei ant žmogaus, nei ant gyvulio, kad žinotumėte, jog Viešpats daro skirtumą tarp Egipto ir Izraelio. ŠR.
šuõ neužbė́ga niekas nelanko: Iš to jų dviejų tarpe užvydas kilo: Montvilai ūkininkai ėmė vežti rugius, – tik dirbk ir dirbk, o prie Rupkaus ir šuva neužbėga. LzP.
šuñs nevarýtų apie prastą orą: Eina per laukus vakaruškų ieškot – šunies nevarytum tokiam ore. Pc.
šuñs nevarýtų į laũką apie prastą orą: Na ir orelis: geras šeimininkas ir šuns laukan nevarytų. Rgv.
šùniui nueĩti ant uodegõs būti be naudos: Viskas nuėjo šuniui ant uodegos. Jnšk. Nuėjo viskas šun ant uodegos. Snt. Lai mislija skaitytojas, kad tas Ropo užmanymas (sumanymas) nuėjo šuniui ant uodegos. Bil.
šùniui nuléisti ant uodegõs išeikvoti: Taip visas gėrybes šuniui ant uodegos nuleido. Vb.
šùnys nulõs apie prastai išskalbtus drabužius: Nedamazgojau – šunys nulos. Aln.
šuõ nùnešė ant uodegõs dingo, pražuvo be naudos: Nunešė algą šuo ant uodegos. Šv. Su paskolinimu nereik skubėti, gali šuo ant uodegos nunešti. Krš. Magdės kavalierių šuo ant uodegos nunešė. Vkš. Šuva ant uodegos nunešė visą gyvenimą. Brž. Šuo ant uodega nuneš, ir to pakaks. Dauk. Tokias vaišes šuo ant uodegos nunešė. Gric. Premiją šuo ant uodegos nunešė!. Daut.
šuõ nusìnešė dingo, pražuvo be naudos: Ir tau nusneš viską šuva. Rš.
šuõ nusìnešė ant uodegõs dingo, pražuvo be naudos: Ištekėsi, ir tavo mokslą šuva ant uodegos nusineš. Skrb. Pinigų šitiek sukišė, ir visa šuva ant uodegos nusinešė. Pnd.
šùniui nušvil̃pti ant uodegõs rš. sunaikinti:
(kur) šuõ pàkastas esmė: Ir aš nesuvokiau, kur čia šuo pakastas, kad mergaitės brolis man nepapasakojo. Cinz. Supratęs, kur šuva pakastas, jisai prieš savaitgalius ėmė gilintis į arklius (jų lenktynes). Andr. Kaip psichologas prisiekti galiu, kad čia kitur šuo pakastas. Vien.
šùnį pakélti ant gìrnų pagirti: Palauk, kol kiti pagirs! – Kas pakels šunį ant girnų, jeigu pats nepalips!. LzP.
šunimìs palydė́ti išvyti: Grįždavo namo bylą laimėjęs, savo aruodan samdinio grūdą įdėjęs, o patį samdinį pėsčią pro vartus šunimis palydėjęs. Balt.
šuõ panèštų ant uodegõs labai mažai: Tiek čia jo naudos – ir šuo ant uodegos paneštų. Slv.
kienõ šuõ pasikórė sakoma stebintis kokiu netikėtumu: Mergos pažvelgė į viena kitą ir prasijuokė: – Kieno čia šuo pasikorė, kad mūsų ponia tokia šeimininkė?. Žem.
šuniù pasmìrsti
1.labai įkyrėti: Tas tavo aimanavimas man jau šuniu pasmirdo. Slm.
2.nusibosti: Darbas šuniu pasmirdo (vis tas pats dirbamas). Ds. Šuniu pasmirsta tas guolis [sergant], ale ką padarysi. Kp. Šuniu pasmirs tau vienam bulves kasti. Ob. Man jau šuniu pasmirdo tie burokai: nuo ryto iki vakaro ant lauko. Krč.
šùniui patriū̃bink į raũką Lbv. nieko nebepadarysi, nepakeisi:
šuõ pérbėgo kẽlią pasisekė: Tai jau tau šuva kelią perbėgo, kad teip pigiai gavai. Pv.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir peršoko šuo per tvorą. Sln.
šùniui pìlk ant uodegõs apie prastą (valgį, gėrimą): Tai jau netikęs alus: pilk šuniui ant uodegos, ir tas kauks. Sml. Tokį viralą pilk šuniui ant uodegos, ir tas cyps. LzP. Išverda bulbynę, šuniui ant uodegos pilamą. Krš.
šùnį prarýtų apie labai alkaną: Ot noriu valgyti, kad ir šunį praryčiau. Švnč. Išalkau, ir šunį praryčiau. Ds.
šuõ priprañta kãriamas apie susitaikymą su varginga padėtimi: Buvo vyrų, kurie prie to priprato... „Juk ir šuo kariamas pripranta", – sakydavo draugai. Simon.
šuñs reĩkia nežino, ko nori: Visa ko pilna, tai dar šunio tau reikia. Trgn.
šùniui rė́žti per kudlàs elgetauti: Per kudlas šuniui rėši, kad slinkis būsi. Šts.
šunimì smìrdėti nusibosti: Tankus svetys šunimi smirdi. Vdk.
šùnys suė́dė nuėjo perniek: Kad tik šunys nesuėstų šitos dalios!. Ds.
šùnį suė́stų apie labai alkaną: Aš šiandien taip alkanas, kad šunį suėsčia. Kt. Šunį suėsčiau – taip išalkau. Rs.
šùnį surýtų apie labai alkaną: Suryčiau šunį su visais plaukais!. Ds.
šùnį šukúoti atsidurti bėdoje, vargti: Šukuok šunį ją ėmęs (vedęs). R.
šunų̃ šukúoti eĩti užsiimti niekais, būti niekam tikusiam: Netekai darbo, dabar galėsi eit šunų šukuot. Mrj. Nenori gyvent, tai eisi šunų šukuot. Gs. O tu eik, kur tu nori, šunų šukuoti eik. Klk. Eisi tu, bjaurybe, šunų šukuot! – rėkalavo tėvas. Vencl.
šunų̃ šukúoti išeĩti užsiimti niekais: Išėjo sūnelis šunų šukuot. Švn.
šunų̃ šukúoti išvažiúoti užsiimti niekais: Šunų šukuoti jis išvažiavo, žinoma, ne tėvo motinos liepiamas. Jabl.
šunų̃ šukúoti nueĩti pradėti elgetauti: Nuėjo šunų šukuot. Mrj.
ar šùnį šukúosi sakoma atsikalbinėjančiam: O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šunį šukuosi?. Srv.
nórs šunìs švil̃pk Lk. sakoma niekaip nerandant ko:
šuõ užklótų úodega maža( žemės): Žemės tik, kad šuo uodega užklotų. LTR.
šuõ užklótų su úodega maža (žemės): Tėvelis tiek žemės turėjo, kad geras šuo su uodega užklotų. Krč.
šunìs vaikýti bastytis be darbo, valkatauti: O dabar pasėjęs negi šunis vaikysi, – reikia dirbti. Alv. Jaunatvėj tėvų neklausys – vėliau šunis vaikys. LTR.
nórs šunìs vejók apie didelę, erdvią patalpą: Ilgas ilgas namas, didelis, nors tu šunis vejok. Smal.
šunimìs vẽdinas nuė̃jo pasitraukė iš darbo, pabėgo: Beje, kaip sakoma, ir mokytojas kartais nueina šunimis vedinas. rš.
šuõ žìno nežinia: Šuo žino, iš kur jis čia atsibastė. Gs.
šùnys žìno nežinia: Šunys žino, ar jis piktas, ar ne. Slm. Šunes jį žino, kur jis bus padėjęs!. Grž. Šunys žino, kas ten lovoj buvo. Balč.
šùniui ant pazvanų̃ (pasidaryti) nenaudojamam: Viskas eis šuniui ant pazvanų. rš.
šùniui ant uodegõs
1.be naudos, niekais: Dabar tie gyvenimai (sodybos) šuniui ant uodegos. Trk. Kišė pinigus, dirbo – šuniui ant uodegos. Slm. Susensta žmogus, nueina šuniui an uodegos. Žl. Dirbt tai nieko, bet kai dirbi dirbi ir visa kas nueina šuniui ant uodegos, tada pikta. Slk. Šitaip visas mano vargas ir nueina šuniui ant uodegos. Mark. O kai merkiamas rudenio lietaus žingsniavo iš mokyklos namo, visas gyvenimas jau atrodė nuėjęs šuniui ant uodegos. Žil.
2.niekams (išleisti, išeikvoti): Visą savo darbą šuniui ant uodegos sudėjo, viską pragerdė. Grv. Moma viską šuniui ant uodegos atadavė. Rš. Teip visas gėrybes šuniui ant uodegos nuleidė. Vb.
nórs ant šuñs líek apie prastą viralą: Išvirei viralo, tai nors ant šunio liek. Arm. Kokie rūgštūs kopūstai, koc tu an šunio lej (liek). Grv.
ant šuñs mèsk niekam tikęs: Kitą dieną lyg geresnis, o kitą – ant šuns mesk. Erž.
nórs ant šuñs mèsk niekam tikęs: Merga nors ant šunio mesk. Tn. Metus pas motiną padykaduoniavo, tai dabar nors ant šuns mesk. Grl. Talkoj kai vijurkas, o paskui nors an šunio mesk. Ds. Vakarėly šmaikšti, o prie darbo – tai nors ant šunio mesk. Sdk.
ant šuñs nueĩti niekais virsti: Ant šunio tekybos nuėjo. Ds. Nuėjo ant šunio darbas!. Lp. Išsimokina ir ant šunio nueina. Drsk. Vaikas nuėjo ant šunio. Al.
ant šuñs numèsti niekam tikęs: Jauni buvom bravi ir mes, o dabar tai an šunies numest. Jon.
į šùnį labai, smarkiai (sušalti, sukietėti): Tos mūsų dešros pakriautėje sudžius į šunį. Grg. Sušalau į šunį. Vkš. Ir surietė į šunį. Katil.
iš šuñs visiškai (pradingti): Iš šuns prapuolė. B.
iš po šuñs ištráuktas labai suglamžytas: Apsivilks paskutiniais lakmonais, iš po šuns ištrauktais, nutaisys tokį veidą, kad raudok jį pamatęs. Balt.
nuo šuñs labai: Žąsis yra gudri nuo šunies. Grg.
nórs šunìms per akìs apie prastą darbininką: Žiedai ant pirštų žvaga, o į darbą tai nors šunim per akis. Vlk.
per šùnį prapùlti virsti niekais: Toks geras vyras, o per šunį prapuolė. Skr.
po šunimìs šalin: Mesčiau po šunais, kam apgaulioja?!. Žem.
šuõ prie uodegõs striuka, vargas: Kai šuo prie uodegos, reikia griebties ir už britvos. Grg.
su šunimì ant pùsės niekam netinkamas: Tavo darbas su šuniu ant pusės. Ds.
už šùnį nueĩti virsti niekais, pasileisti: Buvo ištvirkus ir nuėjo už šunį. Pv.
už šùnį prapùlti patirti nesėkmę: Kad ne advokatas, būtų už šunį prapuolęs. Rod.
kàd (tave...)šùnys sakoma nustebimui reikšti: Kad tave šunys, užmiršau!. Užv.
nė̃ šuñs nieko: Ar daug sugavai žuvies? – Nė šunio. Vb.
nė̃ šùniui niekam (nevertas): Prastai padarė, toks darbas nė šuniui nevertas. Jnš.
neĩ šuõ neĩ katė̃ neaišku kas, nei šis nei tas: Nei šuo nei katė būsi (vyro palikta). Skdv. Nei šuva nei katė (apie išsiskyrusį žmogų). Všk.
neĩ šùniui neĩ kãtei
1.niekam tikęs: Tai ir padarė vyras lanktį – nei šun nei katei. Jrb.
2.nėra kur dėti, niekas nenori: Mėsos nepjaustysiu, paskui kai lieka, tai nei šun nei katei. Snt.
neĩ šuõ neĩ kėdãlė nei šis nei tas, neaišku kas: Tiktai paliekta [išsiskyręs vyras] nei šuo nei kėdalė. Plt. Nei šuo nei kėdalė, nei duonos puskepalė. KlvrŽ.
neĩ šuõ neĩ uodegà neaišku kas, nei šis nei tas: Va va, nei šuva nei uodega. Srj.
neĩ šuõ neĩ ver̃šis nežinia kas, nei šis nei tas: Tiek išvargus pertraukti [mokslą], vaikas liktų, kaip sakoma, nei šuo nei veršis, nei ponas, nei mužikas. Žem. Paliekti nei šuo nei veršis žmogus. Pln.
tegù (jį...)šùnys nepiktas keiksmas: Tegu jį šunys, tą lietų!. Šmk.
kaĩp šuõ smarkiai, labai: Lakstau dirbu kaip šuo. Krš. Gert noriu kaip šuva nuo tų silkių. Šln. Čia stimpi kaip šuva, o visi tyli.... Zur.
kaĩp šùnį smarkiai (mušti): Nagi ir mušė jį visi tikrai kaip šunį. Vaižg.
kaĩp šùnys smarkiai (muštis, bartis): Pjaunas dabar kaip šunys. Vvr.
kaĩp šunų̃ daug: Policijos ir žandarų dabar priviso kaip šunų, daugiau negu reikia. Myk-Put.
kaĩp iš šuñs gerklė̃s labai suglamžytas: Kai nusineši suknelę krepšy, tai bus kaip iš šunio gerklės. Tvr.
kaĩp iš šuñs gerklė̃s ištráuktas labai suglamžytas: Jo kelnės kaip iš šuns gerklės ištrauktos – vienos dumšlės. Rs. Tavo kepurė susiniauniojus, kaip iš šuns gerklės ištraukta. Dkk.
kaĩp šunų̃ malūnè bùvęs labai nuvargęs: Būsi kaip šunų malūne buvęs. End.
kaĩp šuõ mãšalą labai greit (suvalgyti): Prarijau kaip šuo mašalą, ir smoko nepažinau. Ds.
kaĩp šuõ muĩlą labai greitai (praryti): Prarijo kaip šuo muilą. Jrb. Mulkt kaip šuo muilą. Ll.
kaĩp šuõ šulinyjè
1.blogai, prastai (gyvena): Kaip gyveni? – Kaip šuo šuliny: nė išlipti, nė nuskęsti. Slnt. Kaip gyvenat? – Kaip šuva šuliny: nei išlakt, nei išlipt. Č. Vargsta kaip šuo šulnin. Kpč. Ot pasiuliojau – kaip šuva šulny. LTR. Gyvenu kaip šuva šuliny. Sv.
2.garsiai (rėkia): Staugia kaip šuva šuliny. Dkš. Ko čia rėki kaip šuva šuliny?!. Gž.
kaĩp ant šuñs uodegõs beprasmiškai, veltui: Prapuolė jo visas vargas kaip ant šuns uodegos. Krd.
kaĩp šùniui penktà kója apie nereikalingą dalyką: Reikalingas tu čia man kaip šuniui penkta koja. Al. Prozai visoks stiliaus išdailinimas yra kaip šuniui penkta koja. Vencl.
kaĩp šùniui penktõs kójos visai (nereikia): To tvarto jam reikėjo kaip šun penktos kojos. Gs. Susmislijo ką – reikia čia tau kaip šuniui penktos kojos!. Ktk.
kaĩp šùniui bė́gti lengva (atlikti): Jam kalbėti, kaip šuniui bėgti. Vrb.
kaĩp šunų̃ gẽnamas labai greitai: Atlėkė kaip šunų genamas. Vkš. Buvau įbėgęs kaip šunų genamas. Šts.
kaĩp šùnį gìnęs apie pavargusį: Ans alsavo kaip šunį ginęs. KlvrŽ.
kaĩp šuõ įspráudęs úodegą susigėdęs (bėga): Ans begėdis, kaip šuo uodegą įspraudęs bėga. J.
kaĩp šùnį lùpęs nieko nepešęs: Nusigando pirkliai [pralaimėję lažybas], atidavė vargšui sudėtus pinigus ir sugrįžo namolei it šunį lupę. Bs.
kaĩp šùnį mùšęs nieko nepešęs: Ech! kaip šunį mušęs grįžtu! – net atsiduso sėsdamas ant kėdės Erdivilas. Piet.
kaĩp šuñs pàšiktas vlg. visiškai (vienas): Vienas vienas kaip šuns pašiktas. Skr.
kaĩp šùnį plãkęs nieko nepešęs: Kai tie (žandarai) pagaliau ničnieko nerado, kaip šunį plakę turėjo grįžti. Čiurl.
kaĩp šùnį suė́dęs labai (geria): Bubija (geria) lyg šunį suėdęs. Snt.
kaĩp šuõ šìkti vlg. apie ilgai besirengiantį ką pradėti: Rangysis rangysis kaip šuo šikt, kolei ką pradės. Snt.
kaĩp šuõ ant gìrnų nepatogiai: Nakvojo kaip šuo ant girnų. Krs.
kaĩp šùnį ant gìrnų labai, smarkiai, ne visai pelnytai (iškelti, pakelti, išgirti): Pakėlė kaip šunį ant girnų. Sln. Toksai pagyrimas Petriuką kaip šunį ant girnų pakėlė. Žem.
kaĩp šuõ ant šiẽno kùpetos apie šykštuolį: Elgias kaip šuo ant šieno kupetos: nė pats ėda, nė kitam duoda. Krč.
kaĩp šuõ ant vė́pūtinio labai nepatogiai: Taip važiavo, kad aš kaip šuo ant vėpūtinio sėdėjau visą laiką. Nt.
kaĩp šuõ nuo mẽtų apie žadantį pasitaisyti: Ir tu kaip šuo nuo metų pasitaisyt žadi. Prng.
kaĩp šuõ po akė́čiomis nepatogiai: Gyvenu kaip šunelis po akėčiom. Skr.
kaĩp šuõ su katè apie nesutariančius: Bičiuliuojasi lyg šuo su kate. Ut.
akis pasiskolinti iš šuns žr akis
autų skalbti šunims žr autas
blakstienas kapoti (karpyti)šunims žr blakstienos
blauzdas karpyti šunims žr blauzda
dvaro šunys išsikorė (pasikorė) žr dvaras
kelio ne[pa]rodytišuniui žr kelias
kojas pridėti šuniui žr koja
kudlas raižyti šunims žr kudlos
plikos mėsos šuniui sriubos žr mėsa
kaip mėsininko šuo žr mėsininkas
putrą virti šunims išėjo žr putra
saulės šunelis žr saulė
sriubos neduoti šuniui žr sriuba
stimburį pakelti šuniui žr stimburys
šėko pjauti šunims [eina, nuėjo] žr šėkas
šėko rauti šunims išėjo (nuėjo) žr šėkas
kas uodegą kels (nekels)šuniui žr uodega
uodegas karpyti šunims žr uodega
uodegos neužmegzti šuniui žr uodega
Frazeologijos žodynas