(ką, kam, į ką) griebti, žeisti dantimis: Šuõ kándo jám į̇̃ kóją. Ką́sk šį̇̃, ką́sk tą̃ pir̃štą – vi̇̀s skaũda. Išézintas šuõ kánda. | turėti įprotį kandžiotis: Kándantis arklỹs. Tàs šuõ visi̇́ems kánda – labai̇̃ pi̇̀ktas.

(kam, į ką) gelti (apie vabzdžius, gyvates): Bi̇̀tės ką́sdamos numi̇̀ršta. | turėti įprotį gelti: Uodai̇̃, mùsės, gyliai̇̃, gyvãtės kánda.

(ko) atgnybti dantimis (kąsnį): Kándu óbuolio. Pirmà ką́sk dúonos, paskui̇̃ mėsõs.

(ką, ko, su kuo) valgyti, kąsniuoti: Výrai kánda sil̃kę sù dúona, gẽria ãlų. Prãšom ką́sti skilándžio. Sė́skite priẽ stãlo, ką́skite. Pùsryčių kándau šiõ tõ.

(ką) daryti, kad perštėtų; sin. dilginti, dirginti: Pipi̇̀rai [krienai̇̃] kánda liežùvį. | būti dilgiam, aštriam: Di̇̀lgėlės skaũdžiai kánda.

(ką) dažyti, nudažyti: Šviẽžios bùlvės kánda rankàs. | galėti dažyti, būti dažu: Al̃ksnių žiẽvės kánda rudai̇̃. Dažai̇̃ gerai̇̃ kánda.

(ką) šaldant žeisti, gadinti: Šalnà kánda ži̇́edus, dáigus.

zuĩkio ãšaros ko nors labai mažai: Zuikio ašaros – kokios tų daktarų algelės. Krš. Supunta galvos mokantis, o ką gauna – zuikio ašaras. Krš.
zuĩkio ausìs Dr. pakalnutė:
zuĩkio avižà LBŽ. kiškio ašarėlės:
zuĩkio barzdà toks keiksmas: Eik tu, zuikio barzda, iš kur turės neuždirbęs [pinigų]!. Ggr.
zuĩkio bãtai Grg. pievinis katilėlis:
zuĩkių bažnýčią matýti sakoma keliant vaiką suspaudus galvą: Ar matei zuikių bažnyčią?. Šk.
zuĩkių bažnýčią paródyti sakoma keliant vaiką suspaudus galvą: Aš tau parodysiu zuikių bažnyčią. Mrj. Parodyk Jonukui zuikių bažnyčią. Alk.
zuĩkio bezdalaĩ vlg. visiškai nieko: Ten tik liko zuikio bezdalai pernykščią žiemą per pūgą. Jrb.
zuĩkio bùlvės toks augalas: Šiaudinis stogas apaugo zuikio bulvėmis. Varn.
zuĩkio dainà kas neįmanoma, neįveikiama: E, vaikeli, čia jau zuikio daina. Akm.
zuĩkio dóbilas Rsn. paprastasis kiškiakopūstis:
zuĩkio dúona
1.kiškio ašarėlės: Tiek tie vaikai įpratę tą zuikio duoną ėsti. Kl.
2.lauktuvės: Pagavęs parvežiau zuikio duonelės. Brs.
zuĩkio dvasià greitai: Alus be cukraus nugaruoja veikiai, zuikio dvasia nugaruoja. Šts.
zuĩkio girà apie pakėlimą už galvos, suspaudus ausis: Jis nepaleidžia vaikų nepakilnojęs jų zuikio giros. Cvir.
zuĩkio grìkai P. ganykliniai kiškiagrikiai: Zuikio grikai [auga] pievose, pagrioviuose, čia pat liuob bus ant kelio. Yl.
ne zuĩkio juõkas rimtas dalykas: Čia tau ne zuikio juokas. Glv.
zuĩkio kanãpė kiškio ašarėlės: Tų zuikio kanapių šįmet daug ir girioj, ir laukuose. Vvr.
zuĩkių karãlius eigulys: Dirbu Plokščių girininkijoj zuikių karalium. Šk.
zuĩkio keliù slapta, nelegaliai: Jeigu išbėgo kas zuikio keliu, o taip mažai teišleido. Trk.
zuĩkio kopū̃stas kiškiakopūstis: Kai maži buvom, liuob eisma, rinksma, valgysma tuos zuikio kopūstus, o skaniai buvo. Tv. Zuikio kopūstai skanūs. Rs.
zuĩkio kruõpai plačiastiebis vikšris: Zuikio kruopų grūdeliai tokie yra kaip mažyčiai mažyčiai sūreliai. Yl.
zuĩkio linaĩ LBŽ. paprastasis gegužlinis:
zuĩkio pyrãgas
1.lauktuvės, skanėstai vaikams: Vaikai, parnešiau zuikio pyrago iš močiutės. Pns. Visiems parnešiau zuikio pyrago. Brs. Aš spoksodavau į kelią, bene grįžta tėvas su zuikio pyragu. Bub. Mes tarsi zuikučiai klausydavome ausis ištempę, ar neateina tėvukas su duonos plutele, kurią jis vadindavo zuikio pyragu. SnV. Parvežiau tau zuikio pyrago, bet gausi, dukrel, kai parodysi savo pažymius. Marc. Sėdėkit namie, aš toli... tuoj pareisiu, zuikio pyrago laukite. Žem.
2.išmalda: Paplepėjusi senutė, dar gavusi nuo mūsų zuikio pyrago, nukūpštino džiaugdamos. Žem.
zuĩkio puodeliùkai mėlyni pievų varpeliai: Zuikio puodeliukai buvo kaip tokios mėlynos čerkikės, mažiems vaikams tiko dideliai. End.
zuĩkio ropùtė didysis šilokas: Zuikio roputes mes, ganydami karves, valgydavom, tokios sultingos, kaip nykščio galas. Jrb.
zuĩkio rugiaĩ
1.paprastasis gegužlinis: Zuikio rugiai augo – tokia ir žemė tenai. Rdn.
2.kiškio ašarėlės: Zuikio rugiai – po kiminus tokie siūliukai, ant galo ašarikė. End.
zuĩkio rūgštỹnė LBŽ. kiškiakopūstis: Zuikio rūgštynės mažiau rūgštos kaip tos tikrosios. End. Zuikio rūgštynių prisiėdė biesaitis, naktį raitos. End.
zuĩkio rūtà LBŽ. vaistinė žvirbliarūtė: Vaikai, zuikio rūtos neišraukiat – zuikis barsis. Akm.
zuĩkių Silvẽstras Naujųjų metų išvakarės: Lig zuikių Silvestro varė medžiokliai zuikius per laukus. prš.
zuĩkio spirà toks keiksmas: Eik tu, zuikio spira!. Trg.
zuĩkio šikimė̃lis vlg. labai mažai: Kiek aš čia suėdžiau – zuikio šikimėlį!. Trk.
per zuĩkio šokìmą truputį (pailgėjo): Diena jau per zuikio šokimą ilgesnė. Pls.
zuĩkio uoslè bijant: Zuikio uosle ilgus metus išgyveno. Krš.
zuĩkio veĩslės apie budrų: Zuikio veislės: surabėjo kas, ir gyvas. Rdn.
zuĩkio viẽtoje
1.labai lengva (padaryti): Šieną kartimis iš pelkių nešti – tas yr zuikio vietoj, vieni niekai. Lk. Tas man yr zuikio vietoj išgerti. Krtn. Anims zuikio vietoje mumis apmauti. Ub.
2.visai niekas: Tas viskas zuikio vietoj, nė į galvą neimk tokių niekų. Brs.
3.apie nepastovų gyvenimą: Tas gyvenimas zuikio vietoj dabar. Ub.
zuĩkio vìlna apie prastą šieną: Prastas mūsų šienas – zuikio vilna. Ggr.
zuĩkio žìrnis LBŽ. pievinis pelėžirnis: Zuikio žirniai geltoni, garbanoti, ir ankštikės yr tokios mažos. End.
dù zuikiùs nušáuti vienu kartu atlikti du reikalus: Tik vieno aš bijau, kad, norėdami nušauti iš karto du zuikius, nepataikysime nė į vieną. Vien. Pila per rankas savo sėbrų kuniginių komitetų, o tie puikiausią sau gešeftą iš to padaro. Kaip pas mus sakoma, du zuikiu nušauna. Žem. Šešelga apsidžiaugė, kad laiku išvažiavo – du zuikiu iš karto nušausiąs: ir valdžiai mužikus apskųsiąs, ir jų arklius išgaišinsiąs. Bor.
ne zuĩkio išspìrtas iš kélmo gudrus, apsukrus: Mūsų bobos ne zuikio iš kelmo išspirtos. Simon.
zuĩkiai kẽpa pyragùs kyla rūkas: Vaikai, veizėkit, zuikiai jau pyragus kepa. End. Zuikiai pyragus kepa – turbūt bus gražus oras. Šauk.
zuĩkiai kūrẽna pir̃tį Rdn. kyla rūkas: O, jau zuikiai pirtį kūrena. Lk.
zuĩkį pagáuti pargriūti: Vo, šitas zuikį ir pagavo. End. Pareidamas zuikį pagavau, išsipurvinau visas. Pč.
zuikiùs pašáudyti paklūpoti ant vieno kelio: Kokia ten malda vaikių: pašaudys zuikius, ir tiek. Krš.
zuĩkis pérbėgo kẽlią nepasisekė: Tau šiandien zuikis kelią perbėgo. Dkš.
zuĩkiui pérbėgti per laũką labai trumpas (laikas): Gegužės nakties – tik zuikiui perbėgt per lauką. rš.
zuĩkiai pjáunasi galvojè su kralikaĩs visai kuoktelėjęs: Jam galvoj zuikiai su kralikais pjaunasi. Al.
zuĩkiai spárdė ant kẽlio apie negudrų, nesumanų: Ar mane zuikiai ant kelio spardė?!. Jd.
kad (tave...)zuĩkiai subadýtų juok. sakoma stebintis: Kad tave zuikiai subadytų!. Dkš. Kad tave zuikiai subadytų – gerai sudėta! Tačiau ne visuomet Krizą įprašysi laišką parašyti. Cvir.
zuĩkį sugáuti
1.pargriūti: Vaikas rėkia: zuikį sugavo. Ll. Kad Martynas kartais pargriūna, motina juokiasi ir klausia, ar jis zuikį sugavęs. Simon. Sugavau zuikį taip greitai bebėgdamas. Slnt.
2.baigti darbą: Pjovėjai zuikį sugavo lig su saule. Krtn.
sugáuk zuĩkį ant laũko Prk. sakoma apie niekieno neklausantį, kurio negalima priversti klausyti:
zuikiùs šáudyti klūpoti ant vieno kelio: Begėdis, per visą sumą zuikius šaudo. Skd.
zuĩkiai šveĩčia šmikiùs apie prastą pievą: Mūsų pievose zuikiai šmikius šveičia. Lk.
zuĩkį turė́ti baigti darbą: Jau galas yra, turėkit zuikį. End.
zuĩkis užkū́rė pir̃tį Mžk. pakilo rūkas:
zuĩkiai vérda šnãpšę kyla rūkas: Jau zuikiai šnapšę verda. End.
zuĩkiui ant uodegõs labai mažai: Kokia prasmė valgyti tuos vaikus, kai gyvenimo beliko zuikiui ant uodegos. Žil.
ne į tą̃ zuĩkį šáuti imtis reikalo, kuris nepriklauso: Gal aš ne į tą zuikį šoviau, kaip tu sakai. Mont.
zuĩkiui ikì ausų̃ labai mažas, žemas: Na, kas ten per dirvos – gyvates gali mušti, zuikiui lig ausų. Šts.
su zuikiù greitai: Atbėgo su zuikiu. Brš.
kaĩp zuĩkis
1.apie budrų: Ar miegojai? – Koks ten miegas, kaip zuikis atdaromis akimis. Lkv. Jis niekada nė pailsėt negali: miega kaip zuikis – atmerktom akim. Vrb.
2.apie bailų: Į moralines pamokas jie visuomet eidavo drebėdami, sėdėdavo kaip zuikiai suglaudę ausis, bailiai laukdami, kurį čia šiandien ištrauks atsakinėti. Myk-Put. Bijo visų kaip zuikis. Sln.
3.greitai: Teofilis jam moja, ir tas neria kaip zuikis. Ap.
kaĩp zuĩkio apie gerai girdintį: Tavo ausys kaip zuikio. Skr.
kaĩp zuĩkio dvasià apie labai švelnų: Vėjas kaip zuikio dvasia. Šts.
kaĩp zuĩkio spirà apie neturintį kvapo: Kaip zuikio spira – nė smirda, nė kvepia. Užv.
kaĩp zuĩkio taukaĩs pàteptas sklandžiai: Darbas ėjo lyg zuikio taukais pateptas. rš.
kaĩp zuĩkis primỹžo vlg. labai mažai: Augte augo, medžius praaugo, o proto – kaip zuikis primyžo. KrvP.
Velykų zuikutis žr Velykos

šokinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, Rtr, NdŽ, šókinėti, -ėja, -ėjo, šõkinėti Plt; SD132, SD279,337, H, R201, MŽ267, Sut, N, Amb, LL224, M, Ser
1. NdŽ, Š, Vlk, Žl, Ign iter. dem. šokti 1: Šokinė́jom kartu per griovį su Cipriuku Grv. O vaikai džiaugas patenkinti, šokinė́[ja] į viršų Lkv. Vaikai teip šokinė́jo, kad net klumpiai aukštyn lakstė Slnt. Purpt [vaikas] lauko i šókinė[ja] Rdn. Rykšte per nuogas kojas [vaikai] kapot ir šokinėt liepia Lš. Par torą šókinėjo, plėvė pilve trūko Krš. Ugnį kūrens tas piemuo, šokinė̃s šokinė̃s par laužą Škn. Žarija į batą įkrito, šokinė́ju – tai buvo juoko Rs. Kai pradėjau šokinė́t – visos avys bėginėt Mlk. Su žambiu liuob šokinė́s pusvaikelis po vagą į visas puses Pln. Kitur reikėjo šokinėti nuo akmens ant akmens per gilius ir smarkius kalnų srautus Šlč. Jie šokinėjo iš valties į vandenį rš. Išpuolė šókinėdamys pro angą Jdr. Tad bus akys aklųjų ir ausys kurtinių atvertos; tad raišas šokinė̃s kaip elnis DP19. [Raišas] tuojaus kėlės, vaikščiojo ir šokinėjo SPI177-178. Nė vieno [arklio] nebuvo nustovinčio rimtai, visi šokinėja piestu Žem. Šokinėju su arkliu R358. Karvė sveika, šokinė́ja, kai vedam namo, net baisu, kad neužgaut[ų] nugaros su ragais Mžš. Tešmuo – kai viedras (sutinęs), kur tau karvė nešokinė̃s! Jrb. Nenustovėjo, tik šokinė́jo [žirgelis], o mano mergelė miego norėjo DrskD129. Žvirbliai pradžiugo, čirškė, šokinė́jo, sparneliais plasnojo Žr. Vyšnios viršūnėje, apie naują inkilėlį, šokinėjo varnėnas J.Avyž. Šokinėja pempė po pievą, pasikišus kirvelį pajuostėn LTR(Ut). Šokinėjo bėginėjo pempė po pievą, nusisukė juostą raštuotą, pasikišė kirvį po juosta (d.) Prng. Snukius tik galanda, šokinė́ja kai in šakaliukų in kojų [šarkos] Klt. Šokinė́ja voverė po lazdynus pamiškė[je] (d.) Vv. Papilia pečiun gyvates, ir šokinė́ja po pečių, kol nudvesia Skdt. Po tvartuką pelės šokinė́ja – nėra katės Prn. Šunys subėgo, anie šokinė́[ja] i cypa Sd. Vaikuo [šuo] nieko nedaro: šókinė[ja], išdykauja Krš. Aš pareitu vakarą tamsė[je] – veizu, šunaitis toks šókinė[ja] Brs. Žiogas ilgums kojums po pievą šókinė[ja] DūnŽ. Šlapià – varlikės šókinė[ja] Trš. Varlės šokinėjo nuo dalgio ir pasitūpusios žvalgėsi į pjovėjus J.Marc. Varnos medžiūse dikčiai jau šõkinė[ja], kranka vakarūse priš lytų End. Jei vištos šokinėja, ant rytojaus bus vėjo LTR(Ldvn). Jei paukščiai ir ėriukai šokinėja, būs audra LTR(Krž). Jei nori, kad agurkai geriau augtų, tai, kai sodini, turi berniokai, atsiraitę kelnes, per ežias šokinėt LTR(Skp). Žinot, žuvis prieš lietų šokinė́ja Zp. Pievoje žirgas šokinėjo, o maža karvytė žolę skabinėjo Vrn. Mūsų šalies svotelių žirgai šokinėja LTR(Brž). Žirgelis šokinėjo, kamanėlės blizgėjo, ant baltų rankelių aukso žiedai žėrėjo LTR(Klvr). Valandą šokinė́jusios [varna su šarka], varna pamatė ant viršu vandens baltas vilnis PP75. Šėriau žirgą, šėriau bėrą, kad jis gražus būtų, kap aš josiu pas mergelę, kad jis šokinėtų LTR(Vs). Mokėjimas virve šokinėti LL87.
| prk.: Maži upeliukai šokinėjo nuo vieno akmenio ant kito J.Bil. Įstojai i dirbk, nešókinėk par darbus DūnŽ. Šokinė́ja šokinė́ja, kur čia tą didesnį atlyginimą gautų Vdžg. Jo bugščios akys kai peliukai šokinė́[ja] Grdž. Šokinė́ja kai voveris nuo šakos in šakos OG335. Joninių rytą ir saulė šokinėja sp. Per šventą Petrą saulė šokinėja, nemiegok – pamatysi Dkš. Prieš šaltį būna labai daug žvaigždžių, net šokinė́ja Upn.
^ Šokinėjo velnias po bajoro (urėdo Ds) kelnes J.Balč(Srv). Šokinėja kaip velnias po bajoro kelnes PPr432(Pšl). Šokinė́ja kaip žydo ožka Ps. Ko šokinėji kaip Pilypas po kanapius? LTR(Skd). Šokinė́ja kaip kalakutas ant naginpalaikės Lkv. Šokinėja kai velnias Juodraisty Švnč. Žinai, an palinkusio medžio ožiai ir ožkos šokinė́ja Pun. Pelės šokinėja, kol katė miega PPr273(Trg). Rugsėjy jau dešra po kūtę šokinė́[ja] (kiaulė jau paaugusi) Jnš. Meškos ausys šokinėja (piesta) LTsV607(Krn). Dvi seselės stovi, trečia šokinėja (staktos ir durys) LTR(J.Jabl). Striukas bukas vokietukas po karklynus šokinėja, baltas vištas varinėja (šepetys ir utėlės) Krkn. Ilgas, tęvas vokytelis ant aukštu kalnu šokinė[ja] (su šepečiu galvą šukuoja) Plt. Graži merga, pančiu susijuosusi, po aslą šokinėja (šluota) LTR. Miške gimęs, miške augęs, ir numiręs, ir atgijęs, išeina ant lauko – šokinėja (akėčios) LTR(Brž). Aukso blusa padangė[je] šokinė[ja] (žaibas) LTR(Vdk). Juodi jaučiai šokinėja, niekas pėdų nepažįsta (blusa) LTR(Slk).
| refl.: Kap pakinkai jauną kumeluką, kap jis šokinė́jas! Kls. Ožka (stirna) šokinė́jasi an kojų ilgų Rdš.
ǁ spurdėti: Šokinėjo su džiaugsmu bernelis žyvate mano VlnE158. Jonas įsčioj šokinė́ja iš džiaugsmo DP475.
ǁ prk. labai džiaugtis: Padidino pensijas – džiaukis, šokinė́k, būk malonus Jrb.
^ Kai aš šokinė́ju, tai visi mato, o kai verkiu, tai niekas Šd.
2. intr. DŽ, Pnm, Btrm šokuoti: Gatavai viena koja šokinė́jo, visai nebepaejo Jdr. Pradžioj aš ant vienos kojos šokinėjau, dabar abi vos pavelku J.Gruš. Tai tačiau galit valgyt iš paukščių (žiogų), kas kruta ir vaikščioj ant keturių kojų, o ne dviem kojom ant žemės šokinėja BB3Moz11,21.
^ Geriau būčiau varle šókinėjusi, ne į tokią peklą parejusi DūnŽ. Nors žalia varlele šokinėsu, bet už ano netekėsu Plt.
3. LL46, Nv iter. dem. šokti 3: Kur bešókinėsi teip šarpiai senas būdamas Jdr. Kiek ans šókinėjo, kiek ans šaukė! Šv. Jis čia vakar šokinė́jo, draskės: kur tą pieną dėt, kur tąs išrūgas pilt! Jrb. Jeigu dar vis lis, tai negalėsi spėt šokinė́t kast griovelius vandeniui nubėgt Ar. Tik jūs nešokinė́kit, gal da i pati išsitaisys (pasveiks) Jrb. Ka nepabengei, į grabą neįlipai, i nešõkinėk Trk. Jis šokinė́[ja] susirietęs: čia pulna, čia pulna – nėr tos vištos Pgr. Niekas nesiveržia, prašom vežti – mes neužsimetame, nešokinėjame (nelendame) už akių Žem.
^ Šokinėji kap kielė ant kiaušinių Vlkv. Ko tu šokinė́ji (blaškaisi, mėtaisi) kai blusa Žrm. Šokinėja kap avis, uodegon įkirpta LTR(Mrs). Šokinė́ja kaip gaidys po degutą Ėr. Šókinėk čia kaip gaidaitis pryš vištikę End. Ko čia šókinėji kaip pizius, jaują uždegęs End. Šokinė́[ja] kaip pizius, pelkę uždegęs Brs. Šokinėja kap varlė ant žarijų Mrj. Veršis karvės subinė[je], žydas su peiliu šókinė[ja] Ub. Neėdusi po lentynas šókinėte šókinėju (griozdžiu ieškodama) Krš.
4. Ml iter. dem. šokti 4: Šokinė́[jo], šokinė́[jo] su kūlokais girnykas ažu [nušautą] stirną Klt. Šokinė́ja, laksto, gatavas jį suvalgyt Jz. Tep daug nešokinėk, kad nepažiūrėčia, iš kur kojos dygę! Plv. Plūdos kiauromis dienomis ir muštis šokinėjo Vaižg. [Lazda nulūžo,] tada nebuvo kuo gintis žmogu[i], ir vilkas vis in jį šokinė́jo Vlk.
^ Sukapok tu mañ – tai mano ir šmoteliai an tavę šokinės Ds.
5. intr. DŽ, NdŽ, Nč, Drsk, Klt, Slk, Slm, Skrb, Pkl, Nmk stengtis įtikti, tūpčioti, rūpintis: Geri mano vaikai: susirgau, šokinė́ja apie mane Ukm. Šokinė́ju, lakstau, paduodu – da negerai Mžš. Ana turėjo šókinėti ir šókinėti aple aną Prk. Tepašokinėjie tepašokinėjie – a ilgai ans šókinės apei tokią ponią DūnŽ. Šokinė́k apie jį kap apie šašą Vrn. Tu daug čia aplink mane šokinė́jai, a tu girdėjai! Jrb. Aš gana apie jį šokinė́jau, tik ka baisiai jau nusilpęs buvo Slv. Jis per daug šokinė́ja aplink savo vaiką Smn. Da lytaus, da lytaus, i šokinė́k tu su savo žeme Ar. Kol šokinė́jau šokinė́jau aplink ano, o daba viskas pasibengė Vvr. Šokinė́si nešokinė́si, jau kitep nebus Gs. Su kiauliums šokinė́ji nu ryto iki vakaro Vdk. Kad jis niekad nesulaukt, kad aš apie jį šokinė́tau! Alv. Nieko neturi, o nori, kad apie tave visi šokinė́tų Snt. Ans sau i pragėręs, i praleidęs viską, i tu šokinėk, kiek tu nori Klk. Nešokinėk tei[p] smarkiai apie mane, da aš i pati galiu susitvarkyt Slv. Šokinė́čia, trepsinėčia: bijau pikto vyro (d.) Aps. Lovoj guli Petrienė, šaly jos kabo pataisytas lopšys; aplink šokinėja senutė J.Bil.
ǁ tr. trypiant, minant koja daryti (paprastai austi): Jau dvinyto [audeklo] ir nenorėč šokinė́t! Slk.
6. DŽ iter. dem. šokti 5: Tu man daugiau nešokinė́k prieš! Glv. Niekur nerasi, kad šit' vaikas prieš tėvus šokinė́t Trgn. Ko gi tau reikia, kad šokinė́ji?! Km. Ką šokinė́ji, nevėkšla vienas! Krš. Tu šokinė́jai i šokinė́si visą laiką Trk.
^ Kolei ant rankų, tolei dar gera, ė nuo žemės atsistojo, tai ir šokinėja prieš tėvus LTR(Ds). Ko šokinė́ji prieš visus lyg žvirblys ant stogo? Mrj. Nešokinėk kap varlė prieš debesį LTR(Rdm). Ir šokinės kai gaidys LTR(Krž). Šokinė́ja kap spirgis ant keptuvės Dkš.
ǁ prk. didžiuotis, pūstis: Aš taip ištaisyčiu, žinotų, kaip šókinėti DūnŽ. Ką gi tu bešokinė́ji, kad atsitūpei žemai – visi žino! Mžš.
7. intr. prk. nuo vienos temos staiga pereiti prie kitos: Šókinėji šnekėdama nu vieno daikto pri kito – nesusigaudau Krš.
8. intr. Ser smarkiai plakti (apie širdį): Anąsyk ma[n] širdis pradėjo šokinė́t Jrb. Širdis kai kumeliukas šokinė́ja krūtinėj Pc. Uždusau, net širdis šokinė́ja Mrj. Jam širdis iš džiaugsmo šokinėjo Ns1858,3. Širdukė šokinė́te šokinė́jo NdŽ.
9. intr. NdŽ kilnotis: Jau puodas virė – dangtis šokinė́jo Jrb. Na, ir verda – puodai šokinė́ja Mrj. Kur mergos jaunos – būdavo, šokinė́ja aukštyn rateliai (greitai verpdavo) Mžš. Tik šokinėja nytys, moterų kojų spaudomos Kpč. Jau kai ana duoną minko, tai net kryžavonė šokinė́ja Slk. Geležinę gyvatę jeigu sukapot, tai jos kavalkiukai šokinėja ir vėl suauga LTR(Slk). Antakiai ėmė šokinėti pamačius Akvilę J.Avyž. Jo žandai iškrypo, barzda šokinėjo (susijaudinus) rš.
ǁ Sdb, Nmč, Žln atsitrenkus į ką nors, kilnotis: Anos (medinės akėčios) šokinė́ja ir purtina žemę Vdn. Papykęs, kad leidžia kumelę, kad net šokinė́ja ratai Mžš.
| Kalnai šokinėjo kaip avinai, ir pakalnės kaip avių eryteliai Mž289.
10. iter. dem. šokti 6: Kibirkštės dideliai šõkinė[ja] nu eglinių malkų Bdr. Kultuvais kaip duodam, net šiaudai šokinė́ja Antr. Spragėdami žirniai tep šokinėja, kad net pečiaus dangų pasiekia Lš. Tiek avižos šokinė́ja, spraga an laito Skp. Sniegas traikši, net kiaulės šūdas šokinė́ja (smarkiai šąla) Pls. Per tą girę kai naktį važiuoji, tokios liepsnelės šokinė́[ja] Rg. Liepsnelės skabriai šokinė́ja NdŽ.
ǁ tikšti: Šokinė́[ja] ant vandens burbulai Lkv.
11. iter. dem. šokti 7: Lentos šokinė́ja nuo sienos DŽ.
12. iter. dem. šokti 11: Kai kerta, tai net kraujas šokinė́ja Dgč.
13. kaitalioti vietą: Vieni tarptautiniai daiktavardžiai kirčiuojami pastoviai, kitų kirtis šokinėja KlK5,75. Kad šókinėjo, kad šókinėjo tas skaudumas Dov. Skausmas po visą kūną šokinė́[ja] Kv.
ǁ prk. staiga kilti arba kristi (apie temperatūrą): Temperatūra [kūno] šokinėja nuo trisdešimt septynių iki trisdešimt devynių laipsnių rš.
ǁ prk. kaitaliotis (apie dainos gaidą): Va, šita daina labai graži – lyg šokinė́ja (linksma) Ktv. Lietuvio daina nešokinėja, bet nedideliais intervalais kilnojasi LTII98(Sab).
14. SD1180, H, R348, MŽ465, N, K, LL146, NdŽ, KŽ, DūnŽ iter. dem. šokti 18: Ateisi, būdavo, nuo žagrės, tai nerūpi šokinė́t, ale rūpi pasilsėt Ut. Kaip dabar jauni šokinė́[ja], taip i seniau šokinė́s liuobau Užv. Reik supt vaiką, kada šoksi – nėr kada šokinė́t Bsg. Muzika grojo, žmonės šokinė́jo ir dainavo PnmA. Nora šokti: mokyklo[je] baletą šókinė[ja], gyrės Krš. Juokdariai liūb šókinės kazoką Jdr. Tiems šokinėti apkyrėjus, sustojo trys mergelės, kurios už rankų susikibusios šoko vadinamąją žydukę M.Valanč. Muzikantams griežant, jaunuomenė šokinėjo S.Dauk. Didūmenė šokinė́[ja], kartas graji[ja] BM306(Pvn). O štai, kaip jas (uogeles) beriu! Ar aš nemoku! Ir dargi šokinėju! Štai! O štai! Vd. Tenai įėjo duktė Herodjos ir šokinėjo VlnE171. Ir kožnas buvo linksmas, giedojo bei šokinėjo, teip jaunas, kaip senas BBJdt15,16. Ragin eiti karčemon, žaistų, šokinėtų BPI96. Mes čia pataikaujame, žaidžiame, šokinėjame ir linksminamės DP10. Sūnus… kad atejo ir artinos namump, ižgirdo begiedžiant ir šokinėjant Ch1Luk15,25. Šokit šokinėkit, manęs negailėkit, aš, jauna mergužėlė, į vargą įpuoliau LTR(Brž). Aš negaliu šokinėt, man kojeles skauda LTR(Kpč). Kai pradėjau šokį šokinėti, tai pradėjo būgnužiai bildėti KlvD193. Kas alutį gėrė, gražiai šokinėjo LMD(Sln). Eič aš pati šokti, ūlyčioj šokti, su kazokais kazokėliais šokinėčia NS2. Šokinėj pelėda ir plika galva Kos90.
^ Šokinė́ja kaip ant devynių gyslų Lkš. Šokinė́ja kai ožka ant ledo Ml.
◊ ant liežùvio gãlo šókinėti sakoma, kai stengiamasi prisiminti žinomą, bet tuo metu užmirštą dalyką: An liežùvio gãlo šókinė[ja], negaliu tikrai pasakyti Krš.
į aki̇̀s šokinė́ti Grd piktai prieštarauti, priešintis: Žodžio vaikams negaliu pasakyti – suvisam neklauso, į aki̇̀s šokinė́[ja] Vkš. Tu man akýsan šokinė́si kap žalektys! Švnč.
į aũkštą šokinė́ti labai džiaugtis: Pusberniai net į aukštą šokinėja: ne juokai vienu kartu trirublinė išlošti Žem.
kazõką šokinė́ti vikriai suktis, darbuotis: O babai (senelei) šokinė́k kazõką apie vaikus! Škt.
kišẽnėje (kešẽnėje Vdk, po kešẽnę) šokinė́ja rūpi išleisti (apie pinigus): Tau teip ir šokinė́ja rubliai po kešẽnę – neišsiturėsi neišleidęs Vb. Jau jo kišẽnėj skatikas šokinė́[ja] LTR(Grk).
nãginės ant kiẽmo šokinė́ja apie plačias apkalbas: Priš žanatvę ir nãginės ant kiẽmo šókinė[ja] Tl.
pagal̃ (kieno) dūdẽlę šokinė́ti ko nors aklai klausyti: Nešokinėsiu pagal tavo dūdelę KlK21,25.
per virvẽlę šokinė́ti kam nors besąlygiškai paklusti: Nori, kad per jo virvelę šokinėtume J.Paukš.
piestù (piestai̇̃s) šokinė́ti Bsg labai priešintis, prieštarauti, nesutikti: Močia jaunosios šokinė́ja piestai̇̃s, o mat jau pasogos buvo suderėta Dj.
šlúota (šlúotos, šlúotražis) [kertėjè, kerčiojè] šokinė́ja Krtn, Jnš; KrvP(Gdž), LTR(Zp) apie plačias apkalbas: Jei nori mirt, tai būsi geras, jei ženijies, tai šlúotražis kertė̃[je] ir tas šokinė́[ja]! Grz. Žanykis a mirk – i šlúota kertė̃[je] šõkinė[ja] Ms. Prieš vestuves i šlúotos kertė̃[je] šokinė́[ja] LKT216(Mšk). Priš veselią ir šlúota kerčiõ[je] šókinė[ja] DūnŽ.
vyžà ant sąšlavýno šokinė́ja Šmk apie plačias apkalbas: Ant to sykio vyžà ant sąšlavýno šokinė́[ja], t. y. peikia mergą, kad teka J.
apšokinė́ti
1. tr. Š, KŽ šokinėjant apeiti: Numirsi, beapšokinės varlės visus tuos tavo piningus Sln.
^ Juoda kalaitė visus kampus apšokinėja (šluota) LTR.
2. iter. dem. apšokti 4: Argi viena gali apšokinė́t?! Lp. Mes, motriškos, neturam kada i pavalgyti, kol apšokinė́jam Pj. Tiek žmonių, tai tik apie valgį iki apšokinė́ji Gs.
3. tr. grasinant pagąsdinti: Anas visus apšokinė́jo su šautuvu Užp.
atšokinė́ti
1. iter. dem. atšokti 2: Atšókinėjo popieris, o neseniai klejavau DūnŽ. Mačiau – nuo lubų jau visos lentelės atšokinėję Paį. Rodos, drieka [linų] jau atšokinėjusi, o dar sustatytiems užlis, – bus ligi mieros Žem.
ǁ intr. KŽ slinkti nuo galvos.
2. M, Š, LL122, KŽ iter. dem. atšokti 10: Tik atsipūškina, atšokinėja iš upės kumelės LTR(Ukm).
3. intr. didėti, tvinkti (paprastai apie karvės tešmenį); būti atleidžiamam (apie pieną): Maniškės karvės tešmuo jau atšokinė́ja, jau greit teliuosis Ml. Jau atšokinė́ja karvės pienas, greit teliuosis Ml.
4. iter. dem. atšokti 14: Atšokinė́jau aš savo, nebšokinėsu, gana Krš.
įšokinė́ti
1. M, Rtr, Ser, KŽ iter. dem. įšokti 1: Į kambarį ant vienos kojos įšokinėja Einis I.Simon. Varlė paklėtėn įšokavo (įšokinė́jo) Š.
2. refl. Sut, Rtr, Š įsismaginti, įsileisti šokinėti.
ǁ imti smarkiai spurdėti: Įsišokinė́jo nuog džiaugsmo kūdikėlis įsčioje manoje DP613.
3. intr. N šokti (pagal muziką).
iššokinė́ti intr.
1. SD1203, LL205, Rtr, NdŽ, Ėr; Ser, KŽ, LTR(Srj) iter. dem. iššokti 1: Negirti iššókinėjo [iš degančio namo], išsisaugojo DūnŽ. Iš pradžių iššokinėjo kažin kokie maži, bet vikri, jauni kareivukai Vaižg.
2. KŽ praleisti bešokinėjant: Voverytė visą vasarą linksma iššokinė́jo Š.
3. refl. Š užtektinai prisilakstyti, prisibėgioti: Taip išsišokinėję ėmėva kalbėtis, kaip bus rytoj su ta kelione Mš. Mažus veršukus neturi pririšti; jie tur išsišokinėti prš.
4. iter. dem. iššokti 12: Net grindinio akmenys, patekę po čiurkšle, iššokinėję iš vietų rš.
5. iter. dem. iššokti 14: Nebuvo [prie mūsų] mušimos, pliekimos, nebuvo guzų iššókinėjusių Grd. Ginslos iššokinė́jo LKT80(Ub). Sudžiūvęs, pinkuliai iššókinėję DūnŽ.
6. refl. nerimti, blaškytis: Girtas vyras išsidaužo, išsišokinė́ja Alv.
nušokinė́ti iter. dem. nušokti:
1. Š, Rtr, BŽ338, NdŽ, KŽ Plėšikai prijojo tiesiai prie to medžio ir nušokinėjo nuo arklių J.Balč.
| prk.: Pasiskundė [skriaudžiamieji] – nū vietų vyrai nūšokinė́jo Grd.
2. Jonas išlindo ir kad duos penkiagalviui su savo lazda, tuojaus visos galvos nušokinėjo LTR(Pšl).
3. intr. šokant, šokinėjant atsitolinti, nušokčioti: Ponas baisiai užpykęs griebė gaidį, plūksnas išpešė, o gaidelis nušokinėjo tolyn LTR(Tr).
4. refl. nusibaigti šokuojant:
^ Geriau būčiu varlele patoriais nusišokinėjęs negu su tavim žanijęs[is] Vkš.
5. tr. bet kaip, prastai ką padaryti: Koks te pjovimas – nušokinė́ta tik Slm.
pašokinė́ti NdŽ
1. SD169, Sut, N, M, Rtr, Š, JV36, KŽ iter. dem. pašokti 1: Pašokinė́k po aslą kaip varlė Jnš. Eikite, vaikai, pašokinė́ti po kiemą DŽ1. Arklys pastaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina Lš. Pašokinėk, žirgeli, kad išeitų mergelė ArchIV604(Vlkš). Pašokinė́ki, mano žirgeli, po manim, juodbėrėli JV361. Per langus sušoko vidun trys varnos, pašokinėjo ir pavirto gražiausiom panelėm LTR(Vb).
^ Nešokinėk čia prieš mane, pašokinė́si, kai varle pavirsi Dkš.
| refl. DŽ1, Jrb, LTR(Ūd): Į vakarėlį eina pasišokinė́damas, į darbą – kojas vos velka Rs. Svečiam tarnauja pasišokinė́dama Rmš. Važiuoja sau, arklys pasišokinė́damas eina Nm. Juozukas pasišokinėdamas išbėgo namo į kaimą K.Bor. Gaidys pasišokinėdamas tvoromis nulėkė į dvarą LTR(Šmk).
| prk.: Metai lekia pasišokinė́dami Rs. Upeliūkščiai pasišokinėdami, vingriuodami skubėjo į slėnį rš.
2. intr. prk. paprieštarauti, pasipriešinti: Pašókinėjo pašókinėjo ir išejo – nieko nesakiau Krš. Ką čia prieš pirminyką pašokinė́si Švnč.
3. žr. pašokti 3: Motin, pašókinėk grietinės Ub.
4. iter. dem. pašokti 5.
| refl.: Motorlaivis skrieja net pasišokinėdamas rš. Paspiriu nuo šaligatvio kaštoną, ir jis nusirita gatvės grindiniu pasišokinėdamas V.Bub.
^ Boba iš ratų – ratai net pasšokinė[jo] Arm.
5. iter. dem. pašokti 17: Susrinkę į kuopą, pašokinė́ja trinytinę, skepetinę J.
6. DūnŽ iter. dem. pašokti 18: Jauniejai i pašokinė́s, i padainiuos, senam nieko nebreik Užv. Anie, vaikai, žinai, nora piningų [per Užgavėnes], pašoka, pašokinė́[ja] Vg. Prašom an veseilios senų pasėdėt, jaunų pašokinė́t Vlk.
7. DŽ1, DūnŽ, Snt, Skdt iter. dem. pašokti 20: Gerai pašokinėjau, kol iš tos bėdos išsikapanojau Vkš. Da reiks pašokinė́t apie šitą senbernį Kp. Apei muni pašõkinėjo nemažai daktarai [, kol išgydė] Žr. Prie naujo šeiminyko dabar visi pašokinės Jnš. Pašokinė́si, kol gausi ką NdŽ.
^ Pašokinė́si, kai duonos neturėsi Šn, Ukm.
péršokinėti
1. Ser, NdŽ iter. dem. peršokti 1: Páršokinėti pėdas J.
2. iter. dem. peršokti 10: Paršokinėti vakaruškose J.
prašokinė́ti
1. intr. NdŽ praleisti kurį laiką šokinėjant (iš vienos vietos į kitą): Pasinerdavo pempių būriuosin ir bent dvi valandi prašokinėdavo nuo vieno kemso ant kito Vaižg.
2. intr. NdŽ būti įpykusiam, įsikarščiavusiam.
3. intr. prairti, išsileisti: Tik pasiuvo marginę, jau nugaroj siūlės prašokinė́ję Klt.
4. iter. dem. prašokti 17: Tavo žirgus juodbėruosius kasdien pravažinėjo, tavo jaučius būbuonėlius tanciuje prašokinėjo LTR(VšR).
prišokinė́ti NdŽ
1. SD150, I, M, KŽ iter. dem. prišokti 1.
2. intr. DŽ1 pakankamai šokinėti.
3. iter. dem. prišokti 8 (refl.): Privargsti, prisišokinė́ji su tais darbais DŽ1.
sušokinė́ti Š
1. NdŽ iter. dem. sušokti 1: Varlės sušokinė́jo į balą DŽ1.
^ Kad galėtų, vaikai an sprando sušõkinėtų i sėdėtų Krš.
2. BŽ124 iter. dem. sušokti 4.
3. intr. subėgioti, sulakstyti: Kol tu nubėgi, kol sušokinėji, ir gyvolio nebėr Kv.
užšokinė́ti NdŽ
1. I iter. dem. užšokti 1.
2. refl. iter. dem. užšokti 6 (refl.): Kam aš turiu Anelei užsišokinėti. Ne tas, tai kitas Žem.

pigùs, -i̇̀ adj. (4), pi̇̀gus, -i̇̀ (4) Dglš
1. R405, K mažõs kainos, nebrangus: Gal nestipras tas audeklas, kad toks pigùs? Vb. Pienas vasarą pi̇̀gus Švnč. Arkliai naipigesni̇̀ pačiam rudeny, kap stato tvartan Lz.
^ Iš pigaus nei piga, nei gera bus LTR(Ds). Neveizėk, ar pigus, bet ar geras VP34. Siūloma prekė yra pigi Prk. Pigią mėsą šunys ėda PPr225, Ob, Č, Lp. Pigios sriubos nė šuo nenoria lakti J. Pigios mėsos šuo srubą laka J. Pigiõs žuvies šuo sriubą laka Pln, Vvr.
pigù n., pi̇̀gu K: Čia pigù gyventi NdŽ. Pi̇̀gu traukiniai (važiuoti traukiniu) Vvs. Viskas pi̇̀gu Ad. Brangvynas brangu, pyvelis pigu LB62. Arielka buvo pi̇̀gu kadai Pb. Kaip ten sveika – bi tik pigù Pc. Ant vieno daikto paleidžia pigiaũ, ant kito nulupa Lp.
^ Pigù kaip Viktorienės paršai (visai pigu) Ukm. Kas pigu – tas brangu, kas brangu – tas pigu LTR(Pp).
pigiai̇̃ adv., pi̇̀giai: Pigiai̇̃ pirkti, parduoti NdŽ. Nepigiai – penki tūkstančiai parė[jo] mokėt Prn. Nusijuoktinai pi̇̀giai KII197. Par pigiai pardavei javus J. Gal bagotas javų tų, gal iš tę pi̇̀giai gauni? Srd. Kur tik kiek pigeliaũ, tuoj leka Jnšk. Tei besigirdami, juokėsi, pi̇̀giai pirkę Jrk37. Pradė[jo] įkalbinėti karalių, kad per brangiai užmokėjo, kad galėjo ir pigesniai padirbti BsPII19.
^ Pi̇̀giai perki – brangiai kainuoja Žg. Pigiai pirksi – brangiai mokėsi Vvr, LTR(Rk). Pigiai mokėsi – trumpai dėvėsi BŽ114. Pi̇̀giai manęs nenupirksi (lengvai nepaimsi, nepasiduosiu) Rs.
pigỹn
ǁ pasižymintis nedidelėmis kainomis: Pigùs čėsas, brangiai neparduosi Dglš. Gyvenimas čia kiek pigesnis nekaip Kaune J.Jabl.
ǁ nedidelės vertės: Pigi̇́eji (popieriniai, ne auksiniai) pinigai Strn. Pigus tavo šimtelis, brangus aukso žiedelis (d.) Vlkv.
^ Pigus pinigas greit išslysta Zp. Turtas už laimę pigesnis LTR(Šl).
ǁ nedidelis (apie kainą): Algos labai pigios Km. Pigiáusioji prekia (kaina) KI155.
ǁ nebrangiai imantis už darbą: Eisma pas šitą kalvį – anas pigèsnis Trgn. Juoda [Viliaus] eilutė pigaus siuvėjo pasiūta I.Simon.
ǁ nedaug, nebrangiai mokantis: Pigūs kupčiai Lp.
2. H, R, I, K, J lengvas atlikti, paprastas, nesudėtingas: Ten nepigùs važiavimas Klov. Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti Mž13. Žmonės … vaikščioja pigumi ir platumi … keliu DP90. Jungas nes mano yra pigus ir našta mano yra lengva Ch1Mt11,30.
| Šitai septyni bagoti (pigūs) metai bus visoje Egiptų žemėje BB1Moz41,29. Pigus a veikus, angu dosnas WP87.
pigù n., pi̇̀gu: Morčiaus mėnesyje pigù gyvates gaudyti Pc. Dangaus platybėse surasti lėktuvą ne taip pigu J.Dov. Atėję į kokį miestą, jie ieškojo darbo, bet ne taip pigu buvo rasti J.Balč. Nepigù iškratyti iš jo Als. Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, jaugi dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepi̇̀gu K.Donel. In žvirblį preit nepigù ir katei Ds. Pigu buvo pas močiulę, pas anytą tai nepigu NS912. Mumus pigù pabudint miegantįjį DP371. Jam teip pigu yra prastą paaukštinti, kaip didįjį nužeminti BPI82. Šita liga nepigu yra pravaryti BPI189. Ateis, kad jam bus pigu Bt1PvK16,12.
^ Pigu pasakyti, sunku padaryti Kltn, Lkv. Norintiems visuomet pigu Btg. Gert norintį pigu karčemon įvadinti TŽV608.
pigiai̇̃ adv., pi̇̀giai KII20; H, SD127: Pi̇̀giai tai jis nebūt atsisakęs nuo darbo Rm. Dar tuos kumeliukus ne taip pigiai̇̃ parves Pš. [Žilvičio] šakelę nenulauši teip pi̇̀giai Sml. Čia labai pi̇̀giai aust Sk. Jis pigiai išėjo, atsikilpojo BŽ114. Niekados nedėk daiktų, veikiai užsidegančių, į tokią vietą, kur ugnis gal pigiai prieiti S.Dauk. [Iš lieso šlyno] sutaisytos plytos esti purėtos ir pigiai lūžtančios A1884,167. Nepigiai žodžius sutaikini RD201. Tokius mokslus žmogus pigiaũs permanyt ir atmint gali DP98. Pigiaus numirt turime nekaip jį pažeist DK70. Pigiai smertis pergalėjo (dėl menkos priežasties susirgo ir mirė) LTR(Ant). Ir žmogus pigiai gal paklupti, nusidėti BPII222. Nes pigiaus iškenčia kalavijo kirtimą neg neprietelių žertus PK60.
^ Kas pigiai pelno, tas pigiai ir išleidžia LTR(Klvr). Geras darbas nepigiai atsieina KrvP(Trg). Ko norime, tam pigiai tikime LMD(Vv). Snaudulio liga pigiai išgydoma LTR(Vdk).
3. menkavertis, prastas: Taip tik pigiuose romaniūkščiuose būna rš.

1 vi̇̀rti, vérda (-a LKKXIV202(Zt), LD338(Zt), Vž, vera N), -ė KBII149, K.Būg, Rtr, P.Skar, FrnW, NdŽ, DŽ, KŽ; SD1190,193,196, SD391,404, R, MŽ, Sut, M, LL263,283
1. intr. D.Pošk, I kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį ar skystą masę): Grynas vanduo esant vienos atmosferos slėgiui verda 100° temperatūroje K.Daukš. Jau vérda [vanduo arbatinuke], ar teip šniokia? Aln. Tuoj tuoj, jau patekšlėja, tuoj jau vir̃s! Mžš. Kelmai dega, smala tirpsta, vérda i bėga į apačią, į tą bosą Vg. Ir kaip pradės kaisti ir virti [švinas], tai su ta beržo šakele maišyti LMD. Žalią morkvelę indedi, kai pradė[jo] vi̇̀rt, turi geresnį smoką viralas Klt. Geras geras vanduo – jis yra šiandien viręs Pš. Turiu vandenio virusio, paemu ir pripiliu, kad būtų gelsva žolytė Žl. Pasiėmiau tos putros karštos bevérdant – pilsu Gršl. Priemenėj jau virė samavoras A.Vien. Puodas garuoja, vérda Kp. Vérda puodas, dėk kiaušinius Ėr. Parėjęs pusryčių randa puodą nevi̇̀rusį, ugnį užgesusią, bobą gulinčią (ps.) Šn. Katilas vérda, raganos ropienę vir̃s (ps.) PnmR. Gaspadinė pikta, kad da vérda (nukeltas puodas nuo ugnies) (juok.) Žl. Virinsi, kol tik pradės vi̇̀rti kubele tie drabužiai Kv. O to vandens vandinelio – vérda i vérda katilai ant ugnies Žr. Eš sakiau, regiu karštą verdantį puodą nuog pusnakties BBJer1,13.
| Vanduo karštas, verdantỹs Snt. Kad vanduo nebūt verdantỹs, bet drungnokas Pv. Verdantỹs vanduo – nusiplikysi KzR. Vérdantį valgį duodi, vaikas gerklę išsmukins Klt. Kas galia vérdančius kopūstus srėbti Vkš. Išsiverda verdančiõs arbatos i mauna viedrais Trk. Užpili vérdančio vandenio, pasáldai, tris valandas pasąla [duona] Alz. Tą vištą į vérdantį vandenį kyšt, ta višta iš vandens drykt! Kln. Pili an kokių pelenų vérdantį vandenį, plikai šarmą Lž. Paskiaus vérdantį vandenį vienas pili, du ar trys peši (paskerstą kiaulę) Kl. Vérdantį vandenį įpili rėčkos[na] ir tuos miltus pili, kad sušlaptų biškį Alz. Paskiau perrenkam gražiai, nuplaunam ir vérdančiu vandeniu nušutinam tas bruknes Pl. Indeda ušėtkan [verpalus] ir appilia vérdančiu vandeniu Rod. Apipili vérdančiu vandeniu – vėl plaki tą duoną PnmR. Anie dar mušės, motriškos su verdančiu vandeniu pylė Krt. Viseip darydavo – tuos kepalus verdančiañ vandenin inleidžia, tada kepa Kvr. Verdančiañ vandenin indėta, tai jau susvėlęs [siūlas] Pv. Sumetė į karštą vandenį gyvus [vėžius], į vérdantį Štk.
| prk.: Diena virte virė karštyje rš. O karštis! – tik vérda an kiemo! Lp.
^ Toks niurzga ir pikčiurna – visas kaip vanduo vérda Upn. Kaip puodas galva – tik vérda vérda (sklerozė) Sug. Ten Latvijo[je], ten ta liūb kaip vi̇̀rte vir̃s (buvo dideli mūšiai) Žd. O tų kalbų visokių, įvairių įvairiausių, kaip virte verda po miestelį Žem. Stankienę, rodos, kas verdančiu vandeniu perpylė (staiga supyko), pripuolė dantį sukandusi, atkalą kumštį prispaudė vyrui prie dantų Žem. Užkaitau, rodos, verdančiu vandeniu kas perpylė Žem. Paskutinis vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio vandens Vaižg.
vérdančiai adv.: Užvirinti [v]andenį vérdančiai LKT67(Trš).
virtinai̇̃ adv.:
^ Vanduo kaip virtinai̇̃ verda Akm.
ǁ ppr. part. praes. įkaisti: Anie degino, buvo šiltà, tas pečius verdą̃s Trk. Nėra teip verdanti̇̀ koklė Krtn.
ǁ kaisti, garuoti: Privedė pri tos skalkių duobės, ka tie skalkiai vérda! Gd.
2. tr. S.Dauk kaitinti, kad imtų kunkuliuoti (skystis): Nei ugnė kurta, nei vanduo virta TŽI220.
| Vi̇̀rkiam kartu: i sagoną, i puodžiuką Mžš. Kad jau svečių atvažiuoja, tai semavorą vérdam Rk.
| prk.: Tik šnypščiu: terp nosies košė, atrodo, vérda – tokia sloga! Krč.
3. tr. Kr kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje daryti ką tinkamą vartoti (valgyti, gerti): Seną mėsą vi̇̀rk vi̇̀rdamas Rod. Kepenas vi̇̀rė virtinai̇̃, i nesūdė dideliai teip jau Plt. Be mėsos nėr kas vérda Ktk. Jis prisipirkęs dešros verdamõs Jrb. Sukapojov tą meisą, sukūrėv ugnį – nu i vérdam jau Als. O žydai nenorėjo [tarnauti Lietuvos kariuomenėje] nė pri gyvo kaklo, anims [ten] vi̇̀rs kiaulėną End. Kiaules geriausia pjauti pilnaty – tuomet verdama mėsa pučias ir yra skani LTR(Pn). Daugiau liuob vi̇̀rs putro[je] [skrandį] Kl. Papjoviau kiaulį – zara nėr kas vérda (greitai buvo suvalgytas) Klt. Kap ilgai vérda vėžius, pasidaro raudoni Vžn. Kitą rytmetį kopūstus vi̇̀rs – išeinant jau su porcija duos pusryčiams Kv. Veviurkos (voveraitės) vi̇̀rt gardžios, kietutės Aps. Bulves vi̇̀rdavo su kailinėliais Šmn. Anys lašinių pripjaustė, pripylė patalnėn vandenio ir verda svečiam Rk. Žuvį tai ten aliejuj pakepa, pupų, žirnių vérda [per pasninkus] PnmR. Vérdu vérdu, vérdu vérdu – [bulvės] kaip muilas Kdn. O ką gi tu man vi̇̀rsi? Cs. Kap duonos nebuvo, balandas vi̇̀rėm Btrm. Ar ant obuolių, kai vérdi, nedaug užpili vandenio? Slm. Vi̇̀rk su kauliukais [vyšnias], nespėckok Lel. Večerėms jau būs makaronai verdami̇̀ Sd. Sunkios dienos ateję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon vi̇̀rę A.Baran. Siautė baisus badas, žmonės virė ežero maurus rš. Nueinam klojiman, prisipjaunam šluotytę nuog šiaudų ir verdam nuo kosulio Upn. Liepų vi̇̀rėm, pasidaro klijus, tas klijus gerai gydo Sdb. Karvei, kaip užsigauna, vérda medatkų (kad neišsimestų) Alz. Šaltakšnį vérda nuo išgąsties JnšM. Vi̇̀rė jam žoleles kokias nuo nervų Klt. Gaspadinė girta, bulvės nevi̇̀rta (d.) Vlkv. Ką vi̇̀rsme – ar briedžiukų, ar sunktukų? Mžš. Višta nupešta, tik vi̇̀rti bereik Pln. Pagaudavom, kiaulėm vi̇̀rdavom [gyvates], bo, sako, vaistai Bsg. Ten, būdavo, vérda kiaulims tame kamine Akm. Ką čia paskutinę uogą vi̇̀rsi Užp. Brukniom cukraus nereikia, tai virtè vérda Svn. Vi̇̀rdavo virtè mama [uogas], o tų vakavimų tai nebuvo Pl. Susimilstančios moteres savo vaikus pačios turėjo virti, jeib turėtų ko valgyti BBRd4,10. Virkit tą mėsą prieš duris nuometo sueigos ir valgykit ją ten Ch3Moz8,31. Tu avinėlio nevirk, kolei yra bežindąs BB2Moz34,26.
^ Ką šiandien virsim? – Katę su pupom (juok.) LTR(Vlkj). Mėsoj geležį verda (arklys pažabotas) LTR(Slk).
virtinai̇̃ virtinõs Krš, Pp.
| refl. tr.: Liepė vi̇̀rties kilbasos Dglš. Vaikai linksmi lekia namo batvinių su „žuvimi“ virtis Vaižg.
4. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje darytis tinkamam vartoti (valgyti, gerti): Ka bulbės jau benga vi̇̀rti, įdėsi tą dešrą Sd. Tever̃die ta meisa, kiečiausia kaip šikšna Krš. Neriebus viralas, marnas kąsniukas vi̇̀rė Klt. Riebulys (mėsa) vi̇̀ręs, i da smetonos pridedu Klt. Bevirdami̇̀ patys [agrastai] pasileido iš savęs Krš. Už gerai verdančius rainūsius žirnius moka geriausią prekę LC1883,5. Tada ateidavo plebono tarnas męsai beverdant BB1Sam2,13.
| Ilgai vérda viedras bulbų Žl.
| prk.: Balta lyg pieno puodas verda saulė debesų gare rš.
^ Mėsos (Meisos Štk) puode gelžis vérda (pažabotas arklys) LKT122(Rs), Jnš; Sim. Mėsiniam puode mėsa vérda (burna ir liežuvis) JT237.
ǁ būti kaitinamam kunkuliuojančiame vandenyje: Vérda vérda tas akmuoj [muilo], tuos taukus suėda, palieka tik vanduoj Kpč. Ponai dega pekloj, vérda katilėly (d.) Kt. Ponai verda peklė[je], da ir katiluose, o mas prasčiokėliai – dangaus pakraščiuose (d.) Všk. To[je] smalo[je] dūšios verda, griešnykų dūšios Grš.
5. tr. D.Pošk, I, ŠT108 gaminti kunkuliavimo temperatūroje: Eme vi̇̀rt večerios Str. Ką večeriai vi̇̀rsma? Mlk. Vi̇̀rsuot večerei putrą Lkv. [Reiks] už anytėlę pusryčiai virti (d.) Ss. Rūgštį darydavo, raugdavo sriubai virt Sdb. Tėvas, į laukus išeidamas, pažadins muni pusryčio vi̇̀rti Varn. Mama prisirinks balandų ir vi̇̀rs zupę Ub. O muno tėveliai sau mažai vi̇̀rė valgyt Rt. Kampotą vérdu iš obuolių JnšM. Plungiškiūse ketvergo vakare košę tevirdavo Šts. Žmona pietus bengė vi̇̀rti, ka ans įejo Gd. Dabar jau niekas nevi̇̀ra [pietų] Nmč. Nu ryto parejom numie jau į savo trobą, nu i dabar vi̇̀rsam bendrus pietus Akm. Iš paprastų sumaltų miltų vi̇̀rdavo kankolynes Kv. Tujau vi̇̀rsiam – vienas pila [v]andinį, antras deda bulbes Trk. Kokią putrelę bevi̇̀rsma? Kl. Padžiovini [rugių], sumali su girnom, išsiaučiam kiek ir vérdam [košę] Kp. Pavakare kiaulės pradeda labai nerimauti, viena sako: ko vir̃s, ko vir̃s? (ps.) Nm. Pusrytės nevi̇̀rs [sekmadieniais] – pieno pamilš, iš vakaro sūrį sulies Kl. Būdavo, kada jau netingim, sutariam – vi̇̀rkium šiandiej tarkienės zacirkos Šmn. Kruopų košę liūbam vi̇̀rti Sd. Kitą kartą kožną rytą liūb košę i košę vi̇̀rti seniau Krtn. Aš liuobu vi̇̀rsu, kad tik skaniau Als. Daugiau aš nevi̇̀ręs tokio viralo Rod. Kisielių vi̇̀rant… reik eiti parnešti tą tinuką LKT171(Pgg). Vieną rytą, pusryčius beverdant, ateina viena sena bobutė LTR(Alvt). Vaikai krioka, kam aš verdanti̇̀ žiūrę Dr. Mergė sau pietus beverdanti̇̀ Šts. Pietus virdamà pusrytį pavalgiau (juok.) Sd. Neturiu laiko: mano pusrytis verdamas J.Jabl. Čėstu pietų verdamų̃jų atvažiavo žmonys J. Ver̃d’ (virk), kad nori Švnč. Kad sūru, tai sako: – Gal kriaučio vi̇̀rta? Mžš. Tavo vi̇̀rta skanu Alv. Mano mama mokėjo gerai vi̇̀rt Dglš. Mergikė jau nū mažo tura mokinties vi̇̀rti, kepti Klp. Kelias dienas nevi̇̀rtą radai, kelias dienas prigėrusią muni radai? Trk. Liuob vi̇̀rs tus ėdalus gyvoliams Sd. Čiobrelius labai rinkdavom, arbatą vi̇̀rdavo Kp. Vi̇̀rsiu arbotos, ateistat kituokart, tai duosiu dilgių arbotos Rk. Gražus šienelis – možna arbota vi̇̀rt Švnč. Daugiausia barkščius vérda su aviena mėsa Sk. Kada pečiaus nebekūrena, tai tada nebėra ir ko vi̇̀rti Mšk. Vérdam grucę kruopų didžiulių Dg. Grūdam avižas, kepam blynus, vérdam kisielių Vdn. Avižinį kisielių liuob vi̇̀rs, įdės beržinę anglę Brs. Ilgai reikia anas (sirupas) virt Jž. Ir arbotą vi̇̀rdavo iš kmynų, nebuvo gi mados arbotos krautuvėj pirktie Jž. Ką pietų vi̇̀rsi? LKT99(Užv). An elektrų, an dujų vérda, ten piešų nėr Skdv. Atskiras puodelis [ramunėlių arbatai], į tą nieko kito nevérda Sk. Žiemą verdu plytoj Lt. Aną metą an pat kiemo vi̇̀rėm LKT99(Užv). Moteros puotai gamino ne paukštieną, ne žvėrieną kepė – virė karštą smalą, karštą vandenėlį V.Krėv. Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė su kisielium, kad juos sau išpleškini vi̇̀rdams K.Donel. Anys (žydai) subatą savą teip labai švenčia, kad joj nei vérda, nei kepa DP293. Ką norit kepti, kepkite, ir ką norit virti, virkite BB2Moz16,23. Vargu vi̇̀rt be ugnies, vargu kept duoną, kur miltų nebus DP125. Neišleido išeiti į tą čia vérdamąją, į tą prastąją trobą, nėkur Pln. Aplink vieną ugniakurą sukinėjos Nikodemas su dideliu verdamuoju šaukštu Pč. Po verdamuoju pečiu gal žąsį, paršelį iškepti Šts. Verdamõs plytos nebuvo, tik duonkepis molio kraštas Ar.
^ Puodžius vis šukėj vérda Dglš. Ką valgysi nevi̇̀ręs, kur dingsi nemiręs LKT168(Grk). Neturtas skystą košę vérda Pl. Nevirk kitam košės – pats susrėbsi Dkšt. Iš tų miltų košės nevirsi (nieko neišeis) LTR(Lbv). Ar košę vi̇̀rsi iš tų rūbų? (klausiama, kai žmogus daug ko turi ir dar nori) Žl. Kas verda košę, o kas pirštus laižo LTR(Km). Nežiūrėk, ką virsi, tik žiūrėk, ką dirbsi PPr47. Ko neverda, to ir į puodą nededa Jz. Iš pinigų košės nevi̇̀rsi, su čemadanais į kapines neveš Jrb. Iš miego košės nevi̇̀rsi ir sotus nebūsi Ktk. Sveika vi̇̀rus (sakoma pagiriant šeimininkę) Ktk. Vi̇̀rus vi̇̀rus ir papylė (pradėjo ir nebaigė) Prng. Vi̇̀rė grybų viralą (lakštingalos pamėgdžiojimas) Žl. Vérdu krakamulių su krakavyzdžiais (atsakoma į klausimą, ką verda) Šk. Ne vérdamas, ne kepamas, ne ant stalo dedamas, o ir ubagas, ir karalius valgo (motinos pienas) End.
| refl. intr., tr. Arm: Sau pietų vi̇̀rtis K. Tai ką daba, mama, vérdys? Krž. Sode kūrenosi didelis laužas, matyt, vokiečiai virėsi pietus rš. Kiaulėm par rudenį vérdasi Ėr. Ji išėjo iš jo i virėse ant to kelmo Jrb. Iš miltų vi̇̀rasi ir iš vienų kunodų vi̇̀rasi putra Zt. Šiaip teip patys ten [liuob] vi̇̀rsias, patys ten ką Sd. Verdiẽs (virkis) pati, kad aš netropiju Dglš. Ar tebesivérdat jovalus? Šts.
ǁ virinimu gaminti: Verdamos druskos (verdant vartojamos), galvijų druskos ir smulkios sviesto druskos… parduoda LC1883,43. Pasistatė ir dervos verdamą fabrikėlę J.Jabl. Iš beržinių kelmų degutą verda Ob. Iš pušų šaknų smalą vi̇̀rdavo Šauk. Ka kiaulė padvės, ta iš to liuob vi̇̀rti muilą Šv. Nebuvo muilo nė kokio, nė trupinio, vi̇̀rsma kokį grobgalį kame sugreibę Lk. Verda tam šarme mėsą, paskui akmino įdeda (muilą verda) Bsg. Akmeno nuperka, iš žarnų, iš kokių mėsgalių vi̇̀rdavo muilą Žl. Tą muilą mokėjom vi̇̀rt iš tokių riebalų, tokių atliekų Gž. Čia tą cimantą vérda i vérda, i žiemą, i vasarą Vgr. Seniau čia druską vi̇̀rdavo, yra ir šaltiniai: vanduo sūrus labai Btr. Pusė mūsų kaimo anksčiau prie šito šaltinio druską virė rš.
^ Eik peklon smalos vi̇̀rtie! Sug.
6. intr. gamintis, kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Roputės jau vérda K. Nors juoda bulbynė, bet švariai vi̇̀rė Sd. Gardūs kopūstai, su višta vi̇̀rę Klt. Vi̇̀rk, kisieliau, bėk, Motiejau (d.) Ss. Jau yra vi̇̀rusios arbatos Klvr.
| prk.: Mano kojos vérda ir vérda (skauda) Nmn.
^ Mylimam svečiui ir neišvirusi – virusi, ir nekepusi – kepusi (geram svečiui visi valgiai skanūs) B. Tos bobos kaip puodai: ką nepilsi, viskas vérda LTR(Srd). Juodas puodas galu lauko vérda (skruzdėlynas) JT166.
ǁ virinimu gamintis: Buvo rūkai geležiniai, katile smala vi̇̀rė Grv.
7. tr. Plšk gaminti garinimu (ppr. degtinę): Vi̇̀rė tą samagoną ir tep lakė Kč. Ka ta šnapšė buvo tokia, kad anos kaime nebuvo, vi̇̀rti nėkas nèvirė Kl. Kur samagoną vérda, tik eina ten kaip į didžiąją Kalvariją, kaip į atlaidus Sd. Tas ūkininkas būk vi̇̀ręs šnapšę i papuolė į kalėjimą Plt. Vérdant šnapšę, da šiltą liūb kaštavos i vaikščios išsiplėtę Trkn.
ǁ N, KŽ daryti (alų): Pirmiau dirbdavo [alų], vi̇̀rė iš runkelių, bet daba nėkas nevérda Vkš.
8. intr. SD421, Sut burbuliuojant, kunkuliuojant veržtis iš požemių (apie šaltinį): Versmė verdanti SD176. Versmė vérda – oi skanus vanduo Trgn. Vanduo verdąs N. Tę vanduo verčias – vérda i vérda Jrb. Vérdamas šaltenis buvo, akis Pln. Kalnas tur vandens versmę žemyn tekančią, tik mums nežinoma, kokiam aukštume ji verda Bs. Vérda akys – matyt, gyvas vanduo: verčia pieską, akmenukus Iš. Akis vérda ir vérda, neužšąla nigdi Dbč. [V]anduo vérda iš kalno And. Mūsų šaltinelis, kad anas ten vi̇̀rė, margėjo! End. Šaltinis vi̇̀rdavo ir vi̇̀rdavo žiemą vasarą Škt. Kasė kasė ir antkasė verdantį šaltenį Šts. Ten pri prūdo galo y[ra] šaltenis verdą̃s LKT47(Trkn). Tas šaltinis vi̇̀rdavo teip kaip katilai Rm. Ji priėjo prie verdančio šaltinio, rieškutėmis pasisėmė vandens J.Balč. Tan kaime akivaras buvo toj sodyboj, krūmai tokie užaugę, o tenai tai kaip ir sodželka, ir jy vérda, sukas ir sukas vanduo Kp.
| prk.: Seilė verda burnoj, bet spjaut nėra kas Švnč.
ǁ Sut kunkuliuoti, sūkuriuoti (apie vandenį): Siaučia marios, verda, kunkuluoja SD22. Drungnas vanduo aukščiau kelių, jis putoja per akmenis, sūkuriais verda V.Bub. Vanduo šaltiny vérda kap puode Vrn. Net vérda nuo pašalių, kad bėga [v]anduo Skp. Šaltinukas teka, net vérda Mrj. Ežeras putojo, virė, tamsoje blykčiojo baltos bangos V.Bub.
| Akis nuleidi it beviltį mostą, ir verda raibsta ratilai žali J.Aist. Eidami į mokyklą jie (vaikai) šokinėjo per verdančius griovius, brido per klanus rš. Šito upė pienu teka, ano – krauju vérda JT233.
| prk.: Jaunų krau[ja]s pats vérda, jaunas džiugus Krš. Traškėjo, ūžė, virė liepsnų liežuviai V.Bub. Kamuoliai smėlio, šiaudų, virkščių, žaibų vi̇̀rė tuomel tai aukštyn, tai žemyn nusleisdami BM56(Žb). Debesys vérda tik vérda [prieš pat lietų] Pc. Oras aplinkui virė ir maišėsi rš.
ǁ vaikščioti, rūgti: Reikia žiūrėt, kad alus virtų̃ LKT288(Šr). Kol alus vérda, uždenk gerai kubilą Jnš.
9. intr. prk. intensyviai vykti, judėti, eiti: Dabar ten verda triukšmingas gyvenimas, o kadaise buvo nykios pakrantės K.Bor. Pokylis virė keletą valandų rš. Karas vakaruose virė rš. Kažkur dvaro pusėje aiškiai virė mūšis J.Avyž. Kaip parvažiuoju, vakare pry muno lovos vérda rietenos, kas su munim miegos Lkv. Tratėjo žalios girios, juokas, šokiai žolėj virė rš. Teip pasaulis vérda ir vérda, nėra pakajaus ir nebus Pgg. Bildėjo dienas naktis, vi̇̀rte vi̇̀rė, kaip kokia bulbynė (ėjo frontas) Yl. Visur vi̇̀rte vérda, vieną kartą velnias juoksias Krš. Pirmadienį atsikeliam – o vérda viskas, ūžia (karas, šaudo aplinkui) Graž. Darbas vérda kaip iš pypkės KrvP(Jnš). Gaspadoriaus darbas rankose verda, o darbininko – kap šlapias dega KrvP(Vlk). Boikios [moterys] in darbą – kai ateina, tai vérda Švnč. Dvasiai krupštant nemenkiaus verda kunkuliuodamas katilas darbų žmogaus A1884,5. Kalba virte virė, visiems namiškiams dalyvaujant Pt.
| Miestelyje jau virė jomarkas A.Vencl. Kožną dieną [sendaikčių turgus] vérda i vérda Grz. Pasiekė jau savo ūkės, kuri it virte pradėjo virti nuo kušumo ir džiaugsmo Vrp1892,59. Visi namai virė, šurmuliavo, šitokių svečių sulaukę J.Balt. O kai netrukus ateis Sekminės, Vilnius virte virs, triumfuodamas savo laisve, visais varpais skambindamas I.Šein. Ugnis virė visu ruožu, ir mes jau žinojome, kad ir mūsų kaimynės, antroji ir ketvirtoji kuopos, panašiu būdu priplaktos prie žemės rš. Už miškelio, lygumėlėj, virė šautuvėliai LTR.
| Sunku gyvent, kai visur neteisybė vérda Rmš.
| impers.: Sviete vi̇̀rė i vi̇̀rs (bus neramumų), taip y[ra] priliktà Rdn.
10. intr. prk. kilti, stiprėti, būti intensyvaus pobūdžio (apie jausmus, nuotaikas ir pan.): Kokie dabar jausmai verda jų krūtinėse – lengva atminti V.Kudir. Širdyje virė didelė neapykanta savo broliams prš. Jis rėkia, atvertęs galvą į viršų, jo balse verda džiaugsmas ir neapykanta rš. Jo sieloje pradėjo virti lyg koks apmaudas rš. Prekyvietėje verda aistros rš. Vaikams galvo[je] vérda mislės – neklausyti, savaip varyti Krš. Piršlys pripratęs prie melavimo, jam galvoj vérda viskas Užp. Kas dukters širdyje verda, veide nepaslėpsi J.Dov. Mergaičių kalbos ėmė verpetu virti Žem.
^ Taip sunkumas užėjo, lyg kas verda krūtinėje rš.
11. būti apimtam stipraus jausmo, karščiuotis: Vyrai tankiáu pikti, anie viduo[je] vi̇̀rte vérda Krš. Su vyrais tik nepradėk vi̇̀rti, makaluoties, ramiai visada susišnekėsi Krš. Vėjo paputama, o iš pasiutimo vérda Krš. Raulas net iš džiaugsmo verda K.Bink. Užtat, kai sugrįžo Valentas kitą rytą, šeimininkė vėl virė rūstybe J.Balt. Veikiai visa stovykla virė džiaugsmu ir pasigėrėjimu rš. Kuliganai tik vérda (siunta), nori krautuvę išplėšt Al. Ans valdžios netekęs, visas vi̇̀rte vérda Krš. Net vérda, net vérda [vaikas], kad kas bloga padaryt Slk. Net vérda kai puodas (nori išgerti) Klt. Berniokas net vérda in kačiokus, ritas par slenkstį tvartan Klt.
| Vaikai visi kad žiūri, kad net akys vérda Mrj. Verda akys kaip vagies Šmk. To vaiko vérda akys kakto[je] – šelmystę galvoja Snt. Akimirkai virė jos akys piktumu ir neapykanta V.Piet. Svajojo, kad galybė auga jo krūtinėje, kad širdis verda narsumu V.Krėv. Kiek kartų man virė iš skausmo krūtinė, tylėjau tačiau kaip naktis! Mair.
| Visas kaimas vi̇̀rė: senutė vaikus užaugino, o pasenusią išmetė Kč. Po kaimas daba, kaip su tai žeme prasidėjo (ėmė grąžinti), vérda liežuviai i piktumai Krš.
^ Ko čia vérdi, kaip Smukučių pelkė? Šts. Ko vérdi? – paspėsi numirti Slk. Išeiki virdamas, pareiki garuodamas (sakoma supykusiam) (flk.) A.Sal.
12. intr. prk. maišytis, judėti vienam šalia kito (apie daug objektų): Nenuobodu – gyvenam prie gatvės, tai žmonės vérda ir vérda Dbk. Jauni vi̇̀rte vérda, laksto po mitingus vėliavas nusitvėrę Krš. Viščiokų pilnas atšlaimas, led vérda Pbs. Musės krūvoms apspito ligonį ūždamos virdamos rš. Paukščiukai kaip košėj vérda, dainuoja Kdn. Jau kap iš visur vanduoj subėgo, tai po tuo tiltu, tai tos vėgėlės – žuves tokios – ir jau jos tik vérda tam purvyne Srj. Te (ežere) smėlỹs, pakrašty saulė, žuvytės tik vérda vérda Sug. Ka pradėjo vi̇̀rti vi̇̀rti vi̇̀rti – nespėjo palėkti [vabalai, papurškus dichlofosu] Žlb. Tik šnypščia, tik vérda – pilna duobė gyvačių Sld. Menčupys bėga i bėga, vérda i vérda akmeniukai Škt.
| Akyse kaip kokie krislai vis verda verda, kai pasilenkęs atsikeli Skm. Aplinkui laukai žaliuoja, paukščių balsai verda J.Paukš. Paukšteliai po sprogstančius medžius visokiais balsais virte verda Žem. Perdien pilve vérda OG99.
ǁ greitai judėti: O bobulės tuo laiku peilis rankose tik verda, skutuliai [bulvių] į visas šalis tik teška, tik lekioja V.Krėv. Nepasėdi, juda, vérda virtè vaikas Drsk. Karkvabalis keburuojasi aukštyn kojom, virte verda kojytės rš.
13. daug ir smarkiai kalbėti: Bobos suėję tik šneka, vérda vienos kitą parrėkdamos Rm. Ana vis vérda i vérda su boboms Žr. Kaip čia dabar, kad vérda žodį po žodžio bledė… Akm. Jis kitam neduoda kalbėt, pats vérda ir vérda Ėr. Žydai šūlė[je] vérda Kv. Troboje kaip šiupinys virė (garsiai kalbėjo, klegėjo), kol tik visus butelius ištuštino Žem.
◊ ãkys vérda Mrc, Rmš labai nori, trokšta (ko nors): Ir jam vérda ãkys nusipirkt Prn. In bernus tai jos tik ãkes vérda Pv. Ir in parėdus ãkys vérda Vlk.
galỹnę (galų̃ kõšę Žd) vi̇̀rti baigti austi: Šiandien vi̇̀rsu galỹnę Šts.
galvà (galvojè, galvõn) nevérda Dglš, Bgt apie nesugebantį protauti: Nieko nemoku – galvà nevérda Pnm. Galvà nevérda – tiek šunų laikyt! Žln. Labai išsigandau, i galvà nevérda Ad. Senas, jau be mažai ko septyniasdešimt penkeli – galvõj jau ne tep vérda Grv. Jo galvõn jau nevérda – senęs persenęs Drsk.
galvà vérda (vi̇̀ra)
1. apie protingą, sumanų žmogų: Kad anas nemokėjo rašyt, bet jo galvà vi̇̀rė Ml. A, jų (ponų) galvà vi̇̀ra – anys žino, ką daro Ck.
2. galvoja, mãno: Žmogaus galvà mažu tep vérda Drsk.

galvojè vérda kõšė apie neprotingą: Tokius vaikesus reik trumpai laikyti, anų galvi̇̀kėse kõšė vérda Krš.
išei̇̃ti šuni̇̀ms pùtrą vi̇̀rti juokiantis iš nevedusio: Kurs pasens neapsižanijęs, išeis šunims pùtrą vi̇̀rti J.
jõvalas (kãtilas Jnš) vérda apie barnius, muštynes: Kol susistovės, kol susitupės, taip i vi̇̀rs kãtelas Krš. Tenai vérda baisiausiai jovalai̇̃: duodas bobos kaip pasiutusios Krš. Pasiutusi boba su velnio liežuviu – vis jõvalą vérda užmaišiusi Krš.
kepenà vérda ima pyktis: Da vis šneka, da vis pasako[ja], o jau tai tik kepenà vérda NmŽ.
kẽptas ir vi̇̀rtas daug matęs, iškentęs: Jų širdys ne nuo šios dienos ir keptos ir virtos Pt.
kõšę vi̇̀rti Krš
1. pyktis, bartis: Jau ans y[ra] geras, ana pati kõšę vérda Ms.
2. kurstyti nesantaiką: Kas čia kõšę vérda, kas čia yra, sunku pasakyti Krš.

kõšė vérda (vérdasi) yra kovojama, pykstama, baramasi: Be karo svietas nestova, tai šen tai ten vis vérda kõšė Krš. Vir̃s kõšė, kolek rusas mūs nepaleis Drsk. Kasmet panaši košė verda, o vakaras visuomet nusisekęs Pt. Pamatyste – vėleik vi̇̀rsias kõšė Krš.
kõšės nevi̇̀rti neturėti naudos: Iš poterių košės nevirsi Tr. Sąžinė! Iš sąžinės košės nevirsi! A.Vien. Iš miego košės nevirsi, o šnekta geras daiktas, kai rūpesčiai galvą ėda K.Bor.
kraliùkai galvojè vérda Grv apie pasigėrusį.
kraũjas vérda [gýslose] Ėr apie susijaudinusį, supykusį: Stovėdamai, eidamai vérda kraũjas iš piktumo Drsk. Toks nevala – kraũ[ja]s vi̇̀rė veizant End. Kraũ[ja]s vérda, širdis peiliūse Pln. Jaučiau, kad jo delnas dega, kraujas verda gyslose rš.
kuñkuliais vi̇̀rti tūžti: Aš tik kuñkuliais vérdu, nebsitveru Skd.
makaũlė vérda rš juok. apie protingą žmogų.
nei̇̃ kẽpęs nei̇̃ vi̇̀ręs LTR nevykęs. ×
peklà (pẽklos) vérda apie barnius, nesantaiką, muštynes ir pan.: Jei peklà vérda, kur ten [vedusius] besutaikinsi Krš. Vi̇̀rė peklà i tebvérda [ūkyje] – a yr tvarka? Rdn. Bendrovė[je] vérda vérda pẽklos, vaga Rdn. Visur peklà vérda, i vis par sprogimą (šeimos nesugyvena, nes vyrai geria) Rdn. Par man’ gi visa peklà gi vi̇̀rė, čiagi viskas, gegužinės buvo Trgn. ×
pẽklą vi̇̀rti bartis, ginčytis: Ana visą pẽklą vi̇̀rė, kaip išejo – ramybė Krš.
pi̇̀kį vi̇̀rti
1. pykti: Ar jau vėl, Ona, pi̇̀kį vérdi? Alk.
2. knarkti, šnarpšti: Šnarpšta miegodamas – pi̇̀kį vérda Škn.

prãgaras vérda apie smarkias kautynes: Karas, tris dienas prãgaras vérda Sem.
širdi̇̀s kraujuosè (kraujù Kp, Trg, kraujai̇̃s Arm, kuñkuliu) vérda yra graudu, skaudu: Mano širdi̇̀s kraujuõs vérda Plv. Širdi̇̀s kuñkuliu vérda matant, kad tėvas benga paskutinį rublį par gerklę parleisti Vkš.
širdi̇̀s (širdyjè Šk) vérda [kraujỹ] Prn
1. yra apimtas pykčio: Ėdė, skalampijo, įkrėnijo taip, ka širdi̇̀s vi̇̀rė Krš. Širdi̇̀s vérda kaip an dujinės, kai pamatau par langą skundiką Pš. Širdis dažnai virė, kaip niekino jo dievus krivis svetimos šalies V.Krėv. Ant pono nors širdis virte verda, bet jam nieko nepadarysi Žem. Mačkienė dedasi nesupykusi, bet jos širdyje verda I.Simon.
2. yra graudu, skaudu: Širdi̇̀s vérda, o verkt negaliu Dg. Ė momos širdi̇̀s kraujỹ vérda Švnč. Tai aš prisiminiau sau, tai kai aš pasdabojau an tų pačių daiktelių, tai man širdelė verda, kap upėj vandenėlis LTR(Rod). ×

zui̇̃kiai vérda šnãpšę End kyla rūkas.
1 antvi̇̀rti, antvérda, añtvirė (ž.)
1. tr. daugiau išvirti: Reik bliūdą košės antvi̇̀rti, būs daugiau valgytojų šiandieną Šts.
2. intr. pradėti virti: Viską kaitink ant lengvos ugnies lig antverdant rš.
1 apvi̇̀rti, apvérda, àpvirė KŽ, DŽ1, LzŽ
1. tr. Skrb, Rmš, Ktk, Pv kurį laiką (ppr. neilgai) kaitinti ką kunkuliuojančiame vandenyje: Grybus apivérda, tada gi merkia Dgp. Tą [Velykų] paršiuką jau apvérda, ne žalią kiša [kepti] Grz. Liuob apvi̇̀rsma, išsidirbdavom kavos – koki skani kava būdavo iš gilių Kv. Nuvalysu grybas, apvi̇̀rsu, būs gerai Rdn. Valgau vos apvirusią mėsą rš.
| refl. tr.: To boba apsi̇̀virė obuolių, grybų prisirinko Slm. Vienuo rozuo apsi̇̀viriau [dešrą], ale vis tiek negaliu valgyt (kieta) Žl.
2. intr. Sdk, Dglš, Yl kurį laiką kaisti kunkuliuojančiame vandenyje: Apvi̇̀rusi meisa, dar apsūdysu, nesusmirs Krš.
ǁ Srj kaistant kunkuliuojančiame vandenyje sunykti, sumažėti: Gal kap pavirs, tai apvir̃s kiek putos, nereiks tiek ir graibyt Pv.
3. tr. aprūpinti virtu maistu, prigaminti (kam) virto maisto: Kas jus apvérda, apvelėja, kas ką? Drsk. Dešimty buvom, reikėjo apvi̇̀rt šeši vyrai, apiplaut Brš.
4. tr. apšutinti, aptvilkyti: Rūgšti kopūstai, matai, anie apvi̇̀rs bulbes, nebišvirs Lk.
5. žr. atvirti 2: Apvérdam vandenį puode Dv.
1 atvi̇̀rti, atvérda, àtvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q50, R, R228,327, MŽ, MŽ304,438, N, M, L
1. intr. R40, MŽ52, Slnt, Kv, Yl pakaitintam pradėti kunkuliuoti (apie vandenį, skystą masę): [V]anduo àtvirė, miltus išplakei, supili, suvirini Sd. Kaip tiktai atverda, nuokaisk nuog ugnies IM1846,24. Šišon atvi̇̀ręs vanduo Kin. Ir tad plikom: pila su atvi̇̀rusiu vandiniu LKT135(Prk).
| Bute (priemenėje), kol katilas atvi̇̀rs, užsikvempusi miegtu Grd. Katilai atvirė ir užbėgo ugnį Žem.
2. tr. S.Dauk kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: Antkaitu rindelelė[je] vandinį čystą ir atvérdu Lpl. Geriau atvi̇̀rk pieną ir palik virtuvėj Ob. Ar jūs turit atvi̇̀rto vandens? Vlkv.
3. tr. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: O kitas i valdomas savo sriubą atvérda Slnt.
4. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, naudoti): Bulbas atvérdi, nulupi, i su raugiene valgai Trgn. Àtvirei [baravykus], ar su alyva, ar su sviestu pakepei – visap pasdarom Vlk. Atvi̇̀rsim tą žolę ir gersim Rod. Turi̇̀ turėti atvirusio pieno karšto, o kiteip apsals ta košė Kl.
5. intr. Grd pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Erbeta dar neàtvirė Šts. Meisa jau àtvirė, nušumavojau tas putas Sd.
6. tr. Plng kurį laiką kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje nuvalyti nuo apnašų: Bulbes atvi̇̀rs, sukriuš ir į tas bulbes suminkys tus miltus Žd. Žarnas razskrodžia, išmazgoja po kiek vandenų ir puodžiukan tokian atvérda, išima, paskui verda kap reikia Dv.
7. tr. Ds, Rs, Snt antrą kartą virti tą patį valgį: Buvo net baltos, suscukruję. Paėmiau, atàviriau, va – gardžiausios uogos Švnč. Turėjau vakarykščių kopūstų, àtviriau ir pietums pasrėbiau Vkš. Atvirtų̃ kopūstų man nepaduosi Pv.
| refl. tr.: Kopūstus galėsit atsivi̇̀rt Snt.
8. intr. kunkuliuojant, putojant artėti (apie vandenį): Ateina, atvérda didžiausios bangos Dkš.
1 ×davi̇̀rti, davérda, dàvirė (hibr.) KŽ, LzŽ; SD45, D.Pošk
1. intr. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Rodos, košė ant ugnies ir plepėjo, ale da nedavi̇̀rus Ut.
^ Nelipk, smãla nedavi̇̀rus! (sakoma įkyriems vaikams) Dkš.
2. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti): Nedavi̇̀rę pautas Lz. Tada mañ’ anys pagadino (paleido vidurius), gal buvo nedavi̇̀rę kurapkiokai Žl. Ne kiaušinis nedavi̇̀ręs, ale tu nedašutęs (puskvailis) Mžš.
3. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą valgyti: Išvi̇̀rdavo kviečių [Kūčioms], kas nedavérda – tam blogai (išbrinksta viduriuose) Kp. Žalios bulbos, nedavi̇̀rta Pb. Namie pasiliko nedavirtų uogienių puodas ir kelio ruoša J.Sav.
1 įvi̇̀rti, įvérda, į̇̃virė K, Rtr, KŽ, LzŽ; Lex29, Q148, CI542, R115, MŽ149, N
1. intr. pradėti kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį): Į̃virė gerai puodas J.
| Kai įvir̃s puodas, tai tada dėk virtinius Š. Puodas įviręs labai aštriai Žsl.
| refl.: Įsivi̇̀ręs beklega puodas, ne kiek jam ir ugnies reikia Skr.
2. tr. užkonservuoti (maisto produktus): Šviežiai [mėsą] į tus stiklus įvi̇̀rdavom, kitką rūkyt ar į rasalą appildavom Rsn. Jei gerai neinvi̇̀rsi tų grybų, možna pamirt Dv. Į̃viriau žiemai rabarbarų, braškių Tlž.
3. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje susimaišyti (apie maisto produktus): Į bulves įverda druska ir vėžiai – yr skaniausia vėžių šutynė Bržr.
ǁ sulipti: Įvi̇̀ręs plaukas į klecką, fi! Krš.
4. K, KŽ žr. 1 išvirti 3: Įvi̇̀rkie man tris kiaušinius, aš pats išsigriebsiu Š.
| refl. tr.: Įsivi̇̀riau tik vieną kiaušinį Š.
5. refl. prk. įnikti šnekėti, plepėti: Kad bobos įsivérda, tad ir kalba be galo Lnk.
1 išvi̇̀rti, išvérda (i̇̀švira LzŽ), i̇̀švirė K, J, LVI830, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD193, SD388, B, R, R158, MŽ, MŽ208, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, LL262
1. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, vartoti): Grybai reikia išvirt tirštai ir pramest JnšM. Jei ūmėdė kokia, tada [nedžiovinę] suvalom suvalom ir išvérdam Žsl. Mes liuob bulbes nuskusma i išvi̇̀rsma, ir karvę pamilšma Tv. Seniau tai išvérdam [grybus] ir da plaudžiam šaltu vandeniu Plvn. Ìšvirė žirnių bliūdą, patėškė ant stalo – žinokiatės Varn. Pamirkai, išvérdi [pupas] – gi baika valgyt Vdn. Kruopas išvérda ir sumaišo su krauju Dgp. Užgavėnės ka būs, būs meisos, būs dešros išvirtõs Sd. Išvi̇̀rs tokių kruopų, kad būs i dangus matyti Kv. Anie (kiaušiai) išvirti̇̀ būs, į bažnyčią neš i šventins Sd. Sugrūdi bulbas išvi̇̀rtas, palaikai ben kiek, tada dedi miltus Alz. Anys gi apšutinta tiej miltai vandeniu karštu, tai jau kap išvi̇̀rta Btrm. Tuos [vantų] lapus išvérdam nubraukę, įdedam alūno – ir tokie kaip salotų spalvos [margučiai] Kvr. Juodo aliksnio žievę nuskuta, išvérda ir nudažo gijas Slč. Šuva [mieste] neėda žalių [žuvų galvų], reikia jos išvi̇̀rt Kp. Jūs jo (avinėlio) nevalgykiat nei iškepto, nei vandenyje išvirto BB2Moz12,9. Maistui vartoti [vėgėlę] reikia atsargiai, gerai išvirtą arba gerai iškeptą LEXXXIII271. Krupis, ka kaklą užema, saldžiam piene išvérda [jį], pamačija Gd. Reika išvirt nabašnyko kaulas ir duot gert: nuomaris pareina nuo išgąsčio LTR(Slk). Tai tų ramunių išvérdi – geltoni dažai Vdn. Balto vištos mėšlo išvirt ir gert nuo geltligės Tvr. Jeigu išvérda [pelyno] stambus, tai tą skystimą išgeria Kpr. Anai reik durnaropių išvi̇̀rti Varn. Burokų skiltis išverda, pakepina ant aliejaus ir valgo Šmn. Buč bulbių išvirus, kad elektra degt Rk. Turtingosios tėvynaitės liuob atsinešti ne vien kokius zamalakus, bet dar pridrėbtus bliūdalius varškėtų kleckų, šiltų, vos ko išvirtų M.Valanč. Nei te alus, nei ką: apynių išvi̇̀rta ir cukraus prigrūsta Ob. Ji užkaitė didžiausią katilą kiaulienos, ir kai mėsa išvirė, atnešė ant stalo J.Balč. Pamerk pasolius (pupeles), tegu išmirksta, ė tai nevalgysi išvi̇̀rus Švnč. Pusryčiuo buvo bulvės išvérdamos Skd. Burokų sausai išvi̇̀rus alieju prametinėdavom Ad.
| Vaikų dvylika: puodą bulbių išvérda – kas daugiau bulbių prilups, tas ir greičiau privalgys Grv. Bulbų negi priskus – išvérda su lupynom puodą PnmR.
| prk.: Pamatysma, ką ta boba toliau išvi̇̀rs Krš.
^ Užmušiau musę, i̇̀šviriau pusę DrskD244. Dar daug laiko – velnią su vaikais gali̇̀ išvi̇̀rti (daug nuveikti) Krš. Atlėkė paukštis be sparnų, įtūpė į medį be šakų, išvirė virėjas be ugnies, suvalgė boba be dantų (sniegas, saulė) LTR.
| refl. tr.: Nu pupų liūbam išsivi̇̀rti senovė[je] Vkš. Nežinau, kiek anie ten tura ėsti, nė mėsos nėkuomet neišsivérda Trk. Lašiniukai patys tie išsivi̇̀rt, prie kūdumelei Klt. Išsivertè ir valgaite žuvis Dglš. Nu jau vedi ką noriav, tą išsivérdav Skd. Tas penkias bulves į skardinę dėžutę išsi̇̀viriau – tai buvo mano dienos valgis Plšk. Išsivérdam pelyno – kartus, nedaug indedi Kvr. Ir aš išsivérdu liepžiedžių, medaus [įsidedu], išgeriu, ir lengvina Jdp. Prisiraudavom airių, išsiverdam ir mazgojam tais airiais [plaukus] Plvn.
ǁ išvirinti, išbalinti (drabužius): Drobinį kad išvérda pelenuos – balti kaip tiktai Skp.
2. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti, vartoti): Ìšvirė bulbės jau, nukaisk nuo ugnies J. Tos bulbės kietesnės buvo, da nelabai išvi̇̀rusios Jrb. Kaip jau išvérda kresnos, teip skaniai valgyti šviežios Kl. Ar ilgai būsi pas mus? – Būsu, kol builės išvi̇̀rs (neilgai) Pln. Nebūs išvi̇̀rusi gerai, kaip ana (mėsa) laikysias! Kl. Išvérda anys – pasipūtę kai pampuškos būva [duoniniai pyragaičiai] Kvr. Kad y[ra] gabaluotas [dangus], ta žinokiat, ka bulbių būs daug i skanios, miltingos išvi̇̀rusios būs Klk. Virale išvi̇̀rus, gardžiausia mėsa Klt. Išvi̇̀ręs kiaušinis sukas, žalias – nesisuka Erž. Jau galėjo per tą laiką akmuo, senas jautis išvi̇̀rt, o bulvės nei̇̀švirė dar Klvr.
ǁ pradėti virti, užvirti: Sauso šakelio pakiši, ižverda [vanduo] greit Drsk.
3. tr. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: Ko gi jums šiandie išvi̇̀rti? Š. Ką gi išvir̃s – bulbų i̇̀švirė Imb. O ka paršelį paskerdu, tirštą šiupinį išvérdu Kl. Ta reikėjo išvi̇̀rti košės bliūdą i padėti asablyvai Lnk. Ka išvi̇̀rsi košę, i liežuvį nurysi Plt. Prastus barščius i̇̀švirei – dangus matyt Šd. Išvir̃s viralo kokio, kad nemožna praryt Ker. Paveiza, galvą įkišęs, ką i̇̀švirei – ir sudievu Trk. Kiaušiuką išvi̇̀rti galiu, tiek jau iš munęs Krš. Velykoms išvi̇̀rdavo penkis šimtus kiaušių KlbXL21(Kin). Būdavo, kai išvérdu kisielių, tai gali peiliu pjaustyt Klt. Aš neišvérdu neparagavus Jz. Ka kas arbatos išvir̃tum! Lk. Lig septynių turėjai išvi̇̀rti pusrytį, ką galėtumi išeiti į lauką dirbti Akm. Cinoko dar neišvirė pusryčio, o Baltaragio jau susėdo valgyti Žem. Tad mergė ejo bandą ganyti, aš ejau numo valgyti išvi̇̀rti Vgr. Ìšvirei su dideliu [v]andiniu – būs geriausiai Trk. Valgyk, yr išvirtà, pavalgysi – gulk Yl. Išvi̇̀rta mano davaliai, tegul išsrebia tiktai Skp. Kai vis gerai, vis išvi̇̀rta, tai pavalgai, ir nieko Pb. Manų košikė išvirtà į vandenį Erž. Pietus išvi̇̀rsuot ir eisuot Šv. Einu pietų virt, išvi̇̀rsu skaniai, riebiai, tirštai i daug Šll. Parejom an pavakarės, išvirtà šutynė toki Als. Mano būdavo viskas padaryta, apliuobta, išvirta, apmazgota LKKXVII27(Rgv). Paršui yra išvi̇̀rta, telukas pagirdytas Alv. Prašo valgyti, aš buvau bulbynę išvi̇̀rusi – duodu Lpl. Mun sesuo buvo išvi̇̀rusi – skani uogynė y[ra] Sd. Kur tu neši tą košę manų išvi̇̀rusys? Knt. Ko nori išvérdamas (ko nori, kad išvirčiau)? Lkv. Iš mėsos ir prieskonių išverdamas sultinys rš.
| Da žabų prisieis atnešt i uždėt: neišvir̃s tie puodai Mžš.
^ I iš akėtvirbalio gal srubą išvi̇̀rti Ub. Aš tau išvirsiu arbatos iš senų žiponų vatos LTR(Pkn). Išvi̇̀rsiu burbulo su akmeniu Š. Gerai išvirsi, gerai ir valgysi PPr35. Virė šeimynai – išvirė šuniui J.Jabl. Ką samtis išvirs, tą šaukštas pavalgys LTR. Kukorius išverda be ugnies, ponai suvalgo be burnų (sniegas ir saulė) LMD(Vb). Iš mergos grožio košės neišvirsi Kp. Iš miego košės neišvi̇̀rsi JT435. Sveika vi̇̀rus nenumirus; o kad tu būtum numirus, tai kita gardžiau būtų išvi̇̀rus Š. Jei gerai i̇̀švirei, gerai ir valgysi Sch82. Užkurk karštai, įdėk tirštai ir išvi̇̀rsi greitai End.
| refl. tr., intr. K: Viralą išvalgau ir vėl naują išsi̇̀viru Vrn. Kol tu beišsivérdi, kol tu ką, kurs laikas ateina! Tl. Išsivi̇̀rsiam bulvynės ryto metą – juoda juoda liuob būs Bdr. Uogų daug, košės reik išsivi̇̀rties LKT111(Kltn). Nė niekas turėjo uogienių tokių išsivi̇̀rę, tiktai susirgus kokį puodelį Mšk. Liūb išsivi̇̀rti putros i srėbti Trkn. Vakare apsiliuobę, išsivi̇̀rę valgyt ir einam gult Krs. Par valandą išvi̇̀rsias, būs pietai pirmo[je] Krš. Aš išeitu į mišką, atsinešu [malkų] ir išsivérdu Žlb. Nebuvau ištežusi – ant akminims valgyti [liuob] išsivi̇̀rsu Sd. Išsivi̇̀rtųp (con.) LKKXIV213(Zt).
| Kožnas savo katiliuką išsivérdam Skdv. Nėra pas juos puodų kur išsivirt LTR(Pkr).
^ Ką išsivi̇̀rsi, tą ir suvalgysi (srėbsi LTR(Dkk)) Vvr.
ǁ virinimu pagaminti: Dabar sirapas možna iš cukraus išvi̇̀rt – daug pridėk ir išvi̇̀rsi Jž. Sirupą išverdi, kad jom (bitėms) viduriam geriau Dgč. Pelenus nusijoji, išvérdi šarmo Alz. O kai kas tai labai mokėdavo baltą gražų [muilą] išvi̇̀rt – tai, sakydavo, kiaušinių reikia dėt Skp.
| Česnakų supjaustyk, išvi̇̀rk piene ir karštą, kaip pakenti, gerk – kaip ranka ataema [gerklės skausmą] Srd. Duodi šaukštelį išgert išvi̇̀ręs, tai tada jau praeina [liga] Sld.
4. intr. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Kaip pusrytys išvérda, ta jau aũšta, ta reik ginti bandą Klk. An krosnies išvi̇̀rtūs pietūs ir garuoja Brž. Bulbienė išvi̇̀rus, užbaltinta, bais skani Pc. Apvynius dedi, kada išvi̇̀rus misa, labai ilgai juos virini Alz. Nu, ateini gryčio[n], pusrytis išviręs, sėdi, pavalgai Pin. Ka ben neišvi̇̀rę tiek greitai! Trk. Išvir̃s až adynos Dv.
5. intr. verdant išgaruoti (apie skystį): Išverda laukan šarmas, ilgai virinamas, į garus išeita Šts. Ka išvérda [vanduo], liekta an dugno druska LKT125(Bt). Visa sunka i̇̀švirė, liko tik tirštumos Užp. Par maž vandenio ant bulbių užpylei, ir i̇̀švirė Pc. Būdavo: vérda vérda vérda [cukrinius runkelius], ligi jau išvérda [skystis] viškai, sirapas pasdirba Jž.
| Virė virė, užmiršo [vyras], visas katilas išvi̇̀ręs Krš.
ǁ verdant išnykti, ištirpti: Buvo su raudonais kvietkais [skarelė] – i̇̀švirė (nubluko) Žl. Grybas [sūdytas] kap pagauna kvapo, tai jau neišvir̃s, versk laukan Pv.
6. tr. pagaminti garinimu (degtinę): Gal senis krūminės kokios ištraukė, jis gi išvérda Užg. I samagoną mokėjau išvi̇̀rti, tik neviriau Akm. Šnapso i̇̀švirė iš rugių Všt.
| refl. tr.: Šienui pjautie išsi̇̀viriau [naminės] – apsimoka, jeigu talka Dgp. Aš šnapšę buvau išsivi̇̀ręs par karą Žr.
ǁ pagaminti (alų): Par vestuves išvérda alaus, avinioką papjauna Slk.
| refl. tr.: Naminio [alaus] daugiausia išsivérdam Slm.
7. intr. prk. nudžiūti, nuleipti (nuo karščio, šalčio): Ką pasodini, tas išvérda Skr. Vagose kaip jei išvi̇̀rusios bulbės, kepte kepa Krš. Tokią šaltą žiemą ir obelys, ir braškės išvérda Pkr. Par šią naktį visos ruputės i̇̀švirė Šv. Daržas i̇̀švirė, par naktį kaip ataušta, atsigauna Plt.
^ Atsikėliau toks kaip išvi̇̀ręs (prastai jausdamasis) Rdn. Gerk [vaistus] – blogai, negerk – blogai, toks esi kaip išvi̇̀ręs, kaip iš miego pažadintas End. Karštà, kaip išvi̇̀rusi esu Krš. Ne su visu kvailas, bet kaip išviręs paliko po tos ligos KlvrŽ.
ǁ nuo uždegimo sunykti: Daktarė sakė, ka išvi̇̀rę plaučiai [nuo uždegimo] Všv.
ǁ pavargti nuo karščio: Išvi̇̀rę, išbuvę par tas kaitras, neina darbai Krš.
8. intr. prk. būti ištižusiam: Biškį išvi̇̀ręs, ištežęs žmogus minkštoms lūpoms aukštų balsų nepaimsi [grieždamas klarnetu] End. Iškaitę, ižvi̇̀rę visi žmonys – labai karšta Nmj.
◊ berži̇̀nės kõšės išvi̇̀rti prilupti (vaiką) su rykšte: Berži̇̀nės kõšės išvi̇̀rsiu, kad nieko nenorėsi Rš.
kõšę išvi̇̀rti sukurstyti nesantaiką: Tos bobos taip moka kõšę išvi̇̀rti! Krš. Koją įkėlė, kõšę baisiausią i̇̀švirė – ot velnio boba! Krš.
kõšės (pùtros) išsivi̇̀rti pasidaryti nemalonumų: Taip beplepėdamos ir išsivirė košės Žem. Žmogų tampei, parsivežei, pats išsivirei sau putros, dabar srėbk besveikas Žem. ×
pẽklą išvi̇̀rti susibarti, susiginčyti: Nesakyk nėko, atlėkusi tik pẽklą išvi̇̀rs Krš.
1 nuvi̇̀rti, nuvérda, nùvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD222,425, Sut, N, RtŽ, M
1. intr. Dglš, Lp virinant, kaitinant nusekti: Pažiūrėk, gal jau nùvirė vanduoj nuo burokų Pv. Ilgiau virini – labai nuvérda Krš. Nuvi̇̀rs, i būs mažai: įpilu daugiau [vandens] Krš.
| Kruopos nùvirė – tik vienos tirštumos likę Trgn.
2. intr. riebiai išvirti (apie maistą): Sruba nuvi̇̀rusi, stipri, darbininkuo žmoguo kaip tik Krš. Insdėk po šmotelį [mėsos], tai ir viralas nuvir̃s Sdk. Nuo lašinių viralas nelabai nuvérda Trgn. Nū kaulų verėnas geriau nuvérda kaip nū liesos meisos Lkv. Riebi zupė, gerai nùvirė Krš. Nùvirė nuo to gaidžio sriuba – kokia gera Jrb.
| Nùvirę kopūstai yr skani, riebi Lk. Kad yra gera mėsa, tai puodas nuverda, t. y. tampa riebus viralas J.
3. Skrd žr. 1 išvirti 3: Barščių tų, būdavo, nuvérda, ir pavalgai Snt. Ir mano boba skaniai nuverda A.Vaičiul.
^ Kožna žuvis savo sriubą nuverda (kiekvienas padaro tiek, kiek sugeba) Erž. Tas kiokštas nuvirs savo sriubą, padarys ko reik apsižanijęs J.
| refl. tr., intr.: Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas, vos jau žinom, ką nusivi̇̀rt ir kuo pasisotyt K.Donel. Kap kada ir nenusivérda gerai tus kisielius Kpč.
4. žr. 1 išvirti 4: Kaži ar gerai nuviriau kiaušinius? Rs. Piengrybiai, jie geri grybai, tik juos numirkyt, nuvi̇̀rt [reikia] Bsg. Makaronai gerai nuvirti: i nesusmukę, i nekieti Rs.
| refl. tr.: Ramunėlių nusi̇̀virė tirštai – ir lekia lekia (paleido vidurius) Kvr. Pavogdavom iš pono vištą, nusipešdavom, nusivi̇̀rdavom Šln.
ǁ intr. verdant išskirti riebalus: Jauno paršo tai puodas nenuvérda – vis tiek sriuba ne tokia Pv.
5. žr. 1 apvirti 1: Tuos kopūstus nuvi̇̀rt reikia, i nebus sūrūs Jrb. Triskart [grybus] nuvérdu, nusunkiu Drsk. O kiti sūdydavo [grybus] nenuvi̇̀rę Aln.
6. žr. 1 apvirti 2: Nuvi̇̀rs meiselė, būs minkštesnė, skanesnė Krš. Tura grikai gerai nuvi̇̀rti, tus rudumus reik nupilti Krš.
7. intr. ilgai verdant dingti, išnykti (apie virinamo daikto savybes): Paviryk, ir visas kartumas nuvir̃s Mrj. Kaip tik ilgiau paverdi, ir nuverda [dažai] Kš.
8. intr. verdant nusistoti: Kokios rūdės nuvérda – bjaurus miesto [v]anduo! Krš.
9. intr. prk. nudžiūti, nuvysti, patirti žalą (nuo karščio, šalčio, drėgmės): Bulbės labai prastos: mat nuo lietų nuvirė bulbienokai Mžš. Sklypelis visas nuvi̇̀ręs, ruožais nuėjo, kur amoniakas stovėjo Antš. O dėl ko be kepurės, a nori, ka ausys nuvi̇̀rtų? End.
^ O pas mane nudžiūvo visi žiedai, kaip virtè nùvirė Všn.
10. intr. prk. triukšmingai nuslinkti: Kunkuliuojantis griausmas nelauktai nuslinko, nuvirė į palatvijį rš.
1 pavi̇̀rti, pavérda, pàvirė NdŽ, KŽ, DŽ1
1. tr. kurį laiką virinti: Nepavirtõs [dešros] neinkąsi – kaip geležinė Rk. Tyrė su uogomis maišant paverdama dar 10 minučių rš.
| Tan skystiman siūlus sudedam, pavérdam Kp. Dvinytas audeklas poretis, nestipras; pavérdi, pašutini – sušoka (sutankėja) Sur.
2. intr. kurį laiką būti verdamam: Tiej makaronai pavérda kiek, tada ažbalint [reikia] Ad. Kaulelis pavir̃s, tai viralas bus gardus Klt. Tepaverd’ [bulvės], do labai barba Švnč. Tepaver̃die, negreibk da – būs pusžaliai [didžkukuliai] Krš. Padrėbs an stalo, biškį pavirė jau, šekiat, ėskiat Trk. Paverdu, kad ne toksai sūrus būt [lašinių gabalas] Lt. Grybus reikia pavi̇̀rtie, [v]andenyj išplautie – pasūdai ir kepi Ign. Pavi̇̀rk obuoliukus, tai gerai kiaulės ės Dglš.
| prk.: Burną gėrus krau[ja]s yra lygu paviręs Šts.
3. tr. pagaminti, išvirti: Mergelė pavirė virinėlius Asv. Tę (miestuose) tep pavérda, aš (motina) geriau pavérdu Lp. Nuo plaučių vaikam pavi̇̀rdavo aviečių arbatukės Krkš. Imbrikiukan įdedi pelynų šakelę ir pavérdi Kp. Namiepi man žolių pavérda, ir geriau Rud. Motina išėjo turbūt pavirti švęstų žolių sunkos rš.
| refl. tr.: Pàsvirėm braškių, žeminių uogų Kpč. Savo pasivi̇̀rsu ir nešu į laukus sūnuo Jdr. Sustojom pagiry, pasi̇̀virėm pietų Ūd.
4. žr. 1 išvirti 3: Jau bulbos pàvirė, o valgyt nėra kam Žrm.
1 pérvirti K, KŽ, DŽ1, pervi̇̀rti K, Rtr; Q538, D.Pošk, M
1. tr. Lz, Kvr dar kartą išvirti: Jei [sodo] tepalas per kietas, jį reikėtų pervirti, įdėjus aliejaus rš. Vyšnios sumacnėjo, mun reikėjo pérvirt jąsias Erž. Paėmiau, pérviriau [uogienę] – stovi kai stiklas Švnč. Aš ėdalą pérviriau ir padaviau kiaulei Srj.
2. tr. per ilgai verdant sugadinti: Parviriau, sukrito bulvės baisiausia! Mžš. Kiaušiniai gal pérvirti? Aps. Kai sirupas patamsėja, uogienė pervirta rš. Žuvį [reikia] virti, tik nepervirti, kad nesukristų rš.
3. intr. per ilgai verdant pasigadinti: Košė párvirs J. Bulbės bus ne tik išvirę, bet ir pervirę J.Balč. Bulbos pérvirė, niekam nevortos Klt. Kiaušinių ilgiau kaip keturias minutes nevirkit, ba pervir̃s Skrb. Muno kiaušiai párvirė Krš. Vienos bulbės bus parvirę, kitos neišvirę Ėr. Tuo tarpu užkaista kava virė ir pervirė rš.
4. Grg žr. 1 išvirti 2: Jei jau párvirė, tai imkit kukulius iš puodo Skr.
5. tr. išvirti tam tikrą (ppr. didelį) kiekį: Kiek aš bulbelių pérviriau [per savo amžių]! Dglš.
◊ per ši̇̀rdį pérvirti staigiai, intensyviai pasireikšti (apie jausmus): O man per ši̇̀rdį tik pérvirė, kai sūnų trenkė Vrn.
1 pravi̇̀rti, pravérda, pràvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; M
1. tr., intr. nedaug ko išvirti; pagaminti šiek tiek maisto: Liolį (netvarką) gi palinka: pravérda ir išlekia darban Mžš. Nebeišeikit, va tuoj pravérdu, ir pavalgysta Slm. Duonos kepti nereik, tai da valgyti an dienos sykį ka pravérda – daba kaip ponios moterės Krž. Pravi̇̀rkiat vaikuo košės ar ko nors, kad nekrioktum Šts. Būk, aš tau bulbynės pravi̇̀rsu (juok.) Rdn. Virtinių truputį pravi̇̀rsiu Rm. Būtum vi̇̀ralo pravi̇̀rusi Rdn. Eikš, pieneliu tuo tarpu papusryčiausi, kol ko šilto pravirsime Vaižg. Reiks pravi̇̀rt vakarienės Mžš. Pravi̇̀rt turit kai ką vakare Všn. Kaip tik pravirė, tuo davė po šmotuką vaikam BsPIV10.
| refl. tr.: Duoda miltų putrai prasivi̇̀rt ir pieno lašelį Pnd. Iš ryto kad eini į darbą, ką reik prasivi̇̀rti? Erž. Noru uogų prasivi̇̀rties Krš. Prasivi̇̀rdavau košikę Erž. Kol gali valgyt prasivi̇̀rt, palauk, nevažiuok ant vaikus Slm.
ǁ refl. tr. virinimu kiek pasigaminti: Beržinės smalos iš tošės tie miškinaičiai liuob prasivi̇̀rs LKT62(Pp).
2. tr. pagaminti kiek (degtinės): Kumet ne kumet praverdu šnapšę Šts.
| refl. tr.: Daug kas turėjo numinės, prasvi̇̀rs koki boba Sd.
ǁ gaminant degtinę išeikvoti: Virdamas buvo praviręs šešis aktarus (konfiskavo už bausmę), bet brolis gelbėjo, davė atsitiesti Šts.
3. intr. kurį laiką virti: Aš septynius metus pràviriau, o tu vieną kartą negali išvirti Krš.
4. intr. užvirti: Kaip pravi̇̀rs, nukaisk sagoną J.
| refl.: Kad viralas prasiverda ir virsno[ja] dailiai, nebėga Šts.
5. intr. Jrb, Žgč beveik išvirti (apie maistą, maisto produktus): Lupk iš puodo, juk jau mėsa pràvirė Šmk. Tai tos mėsos biskis buvo, jau ji pusiau pravi̇̀rus Iš.
6. intr. verdant nunykti, sumažėti: Labai sūrus kumpis buvo, žiūrėk, pràvirė ben kiek [sūrumas] Aln.
1 privi̇̀rti, privérda (pri̇̀vira Lz), pri̇̀virė K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; MŽ, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N
1. tr. daug išvirti: Tu pri̇̀virei daug virtinių, košės J. Žirnių privérda, paskui sumaigo šitus žirnius su kočėlu – padarom tokius guzus Kvr. Tų kiaušinių privi̇̀rdavo, margydavo [prieš Velykas] Kri. Kisielių privérda, alaus pridaro – putoja uzbonai Antš. Kap sumala malūnan rugius, tadui privérdam vandenio, užmaišom buizą tokią, o anryt kepam Kč. Visa dirbom, ką pasakė: ir prikepam viso, ir pri̇̀viram viso LKKII209(Zt). I alaus duoda, i kopūstų privérda Kr. Mamytė privérda su puodu [žirnių] ten kokių Šln. Buzos jau pri̇̀virė, tik semk Btrm. Pri̇̀virė [maisto] kaip ir dešiumčiai žmonių Ppl. Tad anie, matai, privérda nu ryto tų patrovų daugiau Akm. Kopūstų privérda, mėsos – ir vestuvės Blnk. Parėjęs namon liepė savo pačiai pyragų privirti BsPII64.
| Keturiais viedrais dieškelę ąžuolinę bruknių privérdu, obuolių pridedu Klt. Gryčiutėj nieko nėra, tuščia gryčiutė, tiktai trys lovos, puodas košės privirtas DvP375. Bulvių buvo sklepe priskustà, privirtà katilas meisos su bulvėms Gršl. Užmušiau uodą, pri̇̀viriau puodą, prašom svetelių pasisylyt DrskD244. Meisos privi̇̀rsi bliūdalį i padėsi an stalo Ms.
^ Jau pri̇̀virei Adomo vaikam (labai daug) Ar. Kad privirė, dar ir Grigo vaikam liks! Db. Kad pri̇̀viriau kruopų, užteks ir mum, ir Grigo vaikam Ktk. Privirė – užteks i pajūrio vokyčiams LTR(Kv).
| refl. tr.: Būdavo, didžiojoj nedėlioj prisivérdam pupų sausai ir valgom su raugiene Švnč. Jau prisivérdi an pusryčių mėsos Gž. Ir kiaulėm pràsmali, ir sau, iš tų minkštų miltų prisivérdi buzos Kpč. Prisivi̇̀rus ji buvo i mėsos, i dešrelių – laukė ateinant Jrb.
| Per vasarą uogienės prisivérdu, per žiemą anūkui išdalinu Dt. Prisivérda prisivérda uogų, paskiau pūdo, rūgsta Rk.
ǁ išvirti, pagaminti: Aš privirsiu gardžios večerios jumi Zt. Privi̇̀rt [reikia] žirnių sa kunodomi ir kruopomi Zt. Pri̇̀virė pieno – ir gulėk Dv. Kopūstų privir̃s Ker.
ǁ priekandai, užkąsti išvirti: Pliki kopūstai su privirtõms bulvėms Ggr.
ǁ LL101 verdant prigaminti: Tai privérda, būdavo, muilo, lentynas pridžiauna Jž. Liepė tarnam privirti smalos ir pripilti karštos į statinę LTR(Rk). Aš buvau muilo privi̇̀rus, kiaulę ka papjovė RdN.
| refl. tr. Kpr.
2. intr. riebiai išvirti: Lašiniokų su kūda indedu, privérda viralas Klt. Riebulio inmeti viralan, privérda, ir jau sočiau Sld. Privirs zupos gerai nuo anties Dglš.
| Kai mėsa su kaulais, puodas geriau privérda Trgn. Kumpio puodan deda, kad privir̃t puodas Klt. Viralas privirė – gardi vištiena Ker. Nepri̇̀virė barščiai, maža mėsos teįdėjai Srv.
3. LL103, Alk žr. 1 užvirti 1: Pri̇̀virė, ir nukelk! Kt. Kam nudengei bulbynę, tepriver̃die pienas Užv.
4. žr. užvirinti: Supilam pieną puodan, privérdam ir tada valgom Rdš. Vandenio privérdi, užupili [salyklą] Kvr. Kad ponas privirtai puodą vandenio ir įpiltai tan kubilan, tai velnias iššokt[ų] iš ten LTR(Kb).
5. tr. kaitinant pridaryti nuoviro: Tai, būdavo, vis privérdam [žievių], siūlus kišam (dažome) Plvn.
| refl. tr.: Atsineša kokį puodelį dažų prisivi̇̀rus, ir dažom abidvi [margučius] Kpč. Prisvérdi žolynų, liepos žiedų, čėbrų Pls. Reikia prisvi̇̀rt Jono žolynų Rod.
6. tr. (ilgai) vartoti verdant: Iš molio nuklijuoja [puodą], iš molio nulipdo, išdeginta, kiekgi privi̇̀rsi – išsiskiria Žl.
7. intr. verdant prisvilti: Šiandien bulvės tiek privirė, kad jau iš kažkur atsiduoda Mrj.
ǁ stipriai prilipti: Blusų šūdai pri̇̀virė, jau nebišplausi Šts. Tokia kaitra šutino, ka marškiniai ant nugaros pri̇̀virė Jnš.
| refl.: Apačioj [siuvamosios] prisivi̇̀rę siūlų On.
8. intr. prk. supūti: Tie obuoliai toki privi̇̀rę KzR.
9. tr. verdant pritraukti: Puodas visokių kalkių pri̇̀virė Mrj.
10. daug ko pridaryti, prikrėsti: Merga tik bėdų gali privi̇̀rt Jd. Kur tik jis nueina, visur ką nors privirs rš.
| refl. tr.: Toks atsargus, drausmingas, pareigingas, o tų bėdų vis prisiverdi, a? K.Saj.
11. intr. prk. susirinkti (apie daugybę žmonių): Kur kokis darbas atsigirsta, tai svieto i privérda kai musių Str.
◊ alaũs privi̇̀rti pridaryti nemalonumų: Na ką, vyručiai? Privirėte, kaip girdžiu, alaus V.Krėv.
berži̇̀nės kõšės privi̇̀rti primušti, duoti pylos: Palauk, privi̇̀rsiu berži̇̀nės košẽlės Rš.
kõšės privi̇̀rti BŽ198 pridaryti nemalonumų: Stalius iš gėdos ar iš išgąsčio, nusiminęs, kad tiek privirė košės, netrukus pasimirė P.Cvir. Su tokiomis pažiūromis tu gali tokios košės privirti, kad sunku bus iškabinti rš.
kõšės (pùtros) prisivi̇̀rti prisidaryti bėdų, nemalonumų: Prisi̇̀virė kõšės, daba bijo ana ir nosį į miestą iškišti Vvr. Pri̇̀svirei košės, tai i kabink atslošęs Tr. Pri̇̀sviriau kõšės kaip durnius giros Km. Prisi̇̀virė putros, daba nebišsreba Krš.
šiùpinio privi̇̀rti pridaryti nemalonumų: Taip ir reikia, – ragana, buvo ji šiupinio privirus, – tarė Usnienė LzP.
1 ×razvi̇̀rti, razvérda, ràzvirė (hibr.) žr. 1 suvirti 2: Putron ràzvirė žuvis Dglš. Anpilk žirnių, kad razvir̃t Dv. Bulbos su visu razvi̇̀rę, razkritę Prng.
1 suvi̇̀rti, suvérda (sàvira Zt), sùvirė K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; R, R367, MŽ, MŽ492, N
1. intr. verdant sutirštėti, sukietėti: Putra sùvirė kaip košė Grg. Įpili pieno, atskiedi – ta košė sukietė[ja], suvérda Kl. Ale jau suvi̇̀rusi, tiršta kleckynė Grd. Sùvirė jau [avižinis kisielius], pila į lėkštes ir valgo Trš. I tatai į tą grūstynę įdės dar žirnių, įpils kanapių pieno, toki būs suvi̇̀rusi, patirštė̃, o skanybė – negalėsi prisrėbti nėkaip End. Šitą sunką ir verda, ir suvérda tirščiausias šitas [kisielius] Kp. Suvirus baltymams, sultinys pastatomas šaltoje vietoje nusistoti rš.
| refl.: Susivérdas uogos (uogienė) – gali pjaustyti Krš.
2. intr. verdant suminkštėti, sukristi: Žirniai nesuvi̇̀rę brązga J. Bulbos miltuosen suvirė Švnč. Šiemet suvérda bulvės Ėr. Bulbos jau gerai suvérda Klt. Labai geri batvinėliai, gerai suvi̇̀rę Kp. Mūsų šulinio vandeny suvérda žirniai Šln. Tokie balti [žirniai], pažiūrėt gražūs, ale nesuverdą̃ Erž. Kai nenulupi obuolių – nesuvérda [obuolienė], lupynos tąsos Ktk. Saldūs [obuoliai], tai anys nesuvérda saldiejie, anys gabaliukais ir būna Dgč. Par dvi valandi meisa vištėna visai suvérda, ištinža Krš. Parvirė jau [lašiniai], sùvirė į smuklį Erž. Rūpestinga šeimyna turi iš vasaros pasitiekusi suverdančių žirnių, pupų M.Katk. Pašutinam kviečius [Kūčioms], kviečiai labai suvérda Aln.
ǁ verdant susitraukti, sumažėti: Devė meisos nu taip šimtą gramų, nu suvérda, kaulai atsiema Akm.
ǁ verdant žūti: Liepė tujaus pieno katilą užkaisti ir kaip tas pienas užvirs, tada kupriuką įdėti į tą vaną ir kad jis ten suvirtų DS78(Rs). Įdėjo [moterį] į verdantį katilą, bet kad nesuvirė, sūdžia įsakė nukirsti jos galvą M.Valanč.
ǁ sustingus žūti: Praretino [speigai] tų ištroškusių (girtuoklių): ne vienas sùvirė į ledą Skdv.
3. tr. verdant daryti minkštą: Kurią savaitės dieną iškrinta sniegas, tai tą dieną sėja pavasarį žirnius, tai žirniai suverdami bus LTR(Vlkv). Aprinkdinėtas kunodas sàviram ir pagrūdžiam an košės Zt.
4. žr. 1 išvirti 3: Būdavo, bulbių skilčių supjausto, suvérda barščių Adm. Sùvirėm uogienės keturis kibirus Mrs. Ana sàvira jam ėsti ir būsta Zt. Nesuvérda [valgio] par greitumą Lk. Boba subaton pautų nesùvirė Lz. Sùvirė dešimts pautų LKKXI221(Trak). I bulbių sukasti, i jovalus suvi̇̀rti [reikia] Trk.
^ Su juo pieno nesuvirsi, košės nesuvalgysi TŽIII378.
| refl. tr.: Užvalgai kokių barščių, ką sùsvirė ir tu eik tęnai [ganyti] Sn.
5. žr. 1 išvirti 2: O jos buvo durnadagių suvi̇̀rusios Rg. Kai sùvirė man žolių, kap išgėriau, tai pasidariau kap geležinė Graž.
| Ėmė ir sàvirė tą berniuką (ps.) Zt.
6. tr. suvartoti verdant: Suvérdu pardien tris kašeles bulbų Klt. Seną sviestą suvi̇̀rk arba sukepk Prn. Sùviriau visas bulbas Dglš. Vieną kopūsto galvą jau sùviriau Aln. Vakar kiaulę pjovė, šiandien sùvirė Bgt.
7. žr. 1 nuvirti 1: Kruopai į pat dugną sùvirė Trg.
8. intr. per stipriai rūgti (apie alų): Nuo suvi̇̀rusio alaus sirgt reikia Sb. Neataušė alaus, kai suvi̇̀ręs alus [rūgsta], tai labai vemia [gėrėjai] Slm.
9. nuo karščio sunykti, išdžiūti, išsilydyti: Suvi̇̀rs viskas [per kaitrą], keptinos kepa viskas Rdn. Sùkišėm bulbas anksti, tai ir sùvirė kaitroj žiedai Ut. Karšto [vandens] užpilsi – suvir̃s [augalai] Bsg. Padabok, kad kiaušinienė nesuvir̃t Klt. Kaip tik reikia sulydyt, niekaip nesuvérda geležis Aln.
ǁ labai sukaisti karštyje: Atidaryk langus – šiltas oras, i tei[p] suvi̇̀rsim Jrb. Klėtelėj tai visai suvérdu šiluma (instr.) Gs.
10. intr. prk. staiga susijaudinti, sudrebėti: Aš jau sùviriau visà Rod. O aš iš baimės vos nesùviriau PnmA. Kap pažiūrėj[o] an tos suknelės, tai net sùvirė moteriškė (labai patiko) Pv. Pasakyk ką vaikui, tai ir suvérda Sv. Tėvelis pamatė an miesto [su kavalieriumi], tik sùvirė sùvirė Skp. Kap rikteria, vaikas nat suvérda visas Nč. Kap dav[ė] vaikuo botagu, tai tik sùvirė nebagas Grv.
| Any[s] paskui mane ir sùvirė verksmu Lz.
◊ galvà nesuvérda
1. apie nesugebantį protauti: Reikia gi pasakyt bobai, jos galvẽlė jau nesuvérda Slk.
2. apie nežinantį, nemokantį ko nors: Jo galvà nesuvérda, kap padaryt Dglš.

galvà suvérda apie sumanų žmogų: Va šitą (sukčiavimą) tai jos galvà suvérda Slk. Galva gera, gerai suvérda Ml.
kraũjas suvérda greitai supyksta: Senas aš, o pagalvojus, tai tik kraujas suverda! rš. ×
peklà susivérda apie barnius, nesantaiką: Teip susi̇̀virė peklà, ka nebišardysi Grdm.
širdi̇̀s suvérda staiga susijaudina: Man kap suvérda širdi̇̀s, tai nežinau ką padarysiu Vrn. Nat širdẽlė sùvirė, kap mergelė pro langelį bernelį išvydo Rod.
širdi̇̀s suvi̇̀rusi kraujù LTR(Kltn), JD842 yra graudu, skaudu: Bevelyčiau numirusi, nekai jauna pražuvusi, širdi̇̀s kraujù suvi̇̀rusi (d.) Grk.
1 užvi̇̀rti, užvérda (ùžvira), ùžvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD265, Sut, N, M, L, PolŽ56
1. intr. kaitinamam pradėti kunkuliuoti (apie skystį): Paki [v]anduo ažvérda, i nupešu vištą Klt. Kad pakvipo vyšniom, kai ùžvirė arbata Skp. Ažsikaičiau pamazgų, kažin kada jos užvir̃s Kp. Pelenus ažpila vandeniu ir pečiun pastato, kad ažvir̃t Arm. Tuo metu ant dujinės viryklos užverda pienas ir pasilieja per kraštus rš.
| Iš to pečiaus eina ta ugnis ir iš to vieno šono tie puodai užvérda Akm. Mažesnis puodas greičiau užvérda JT457. Bulbos ùžvirė i sukrito Apt.
| prk.: Upė kunkuliavo lyg užvirusi rš. Nematei garinių katilų nasrų, kur kaitra svilina odą, o prakaitas lyg užviręs garuoja! V.Kudir.
užvirtinai̇̃ adv.: Atsargiai virinti užvirtinai pusę adynos rš. Sušildyk vandenį karštai, užvirtinai̇̃ Skr.
ǁ perkaitus pradėti putoti, kunkuliuoti ir pan.: Reikia ataušyt gerai [alų], bo, matai, mieles gali sudegyt, jegu šiltas, ir užvir̃s, nebus skanus alus Skp.
2. tr. kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: Vandenio ùžvira, tų pelūnų ažupila Btrm. Užvérdi vandenį, vyšnias suberi i miltus pili PnmŽ. Voro ažvérdi ir pili Ad. Ažvérdam vandenio ir atšaldom Dv. Vėliau uogienė užverdama, suberiamas likęs nuo sirupo cukrus rš. Užvi̇̀rsiu vandinio kiaulėmi, tadul pašersiu Drsk. Kad burbulą jau kelia, jau reikia imt [uogas], nelaukiu, kad užvirtų̃ Kvt.
3. žr. 1 išvirti 3: Mama užvi̇̀rs žolynės, ten duos Pln. Užvirtõs arbotos yra, ar gersi? Drsk. Tokį didžiausį kubilą užvi̇̀rs šarmo, nusistos Tl.
4. žr. 1 išvirti 1: Mėsą iš vakaro užvi̇̀rsim, ka rytó anksti jau būtų Jrb.
5. žr. 1 virti 2: Nuo veršienos liesos neužvirs strova, nebus skanumo ir riebumo J.
6. intr. verdant susidaryti: Iš pūkio ir taukas ant viršaus užvérda Klp.
7. intr. pradėti kunkuliuoti, raibuliuoti (apie vandenį): Buch – vienas [sviedinys] puolė palei lieptu, vanduo ùžvirė Sem. Žvejys išvydo, kaip tolumoje jūros paviršius užvirė nuo paukščių, krintančių į vandenį ir vėl pakylančių į orą su laimikiu snape rš. Paskuigalyje užverda, sukunkuliuoja vanduo, ir valtis, kilstelėjusi nosį aukštyn, puola priekin rš.
8. intr. sušalti, sustingti: Šaltà, kojos užvi̇̀rusios, kaip su viena kojinike ejau Krš.
9. intr. prk. pradėti intensyviai vykti, judėti, eiti: Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišaudyt, nu tai ažvérda [barnis], nor iš namų bėk Slk. Pavasarį visi darbai užvérda Bgt. Darbas virte užvirė LzP. Už pusvalandžio vėl, kad jau ùžvirė [mūšis] – tiek davėsi, tiek pliekėsi! Graž. Užverda labai smarkios rungtynės rš. Tarp jų (ginčininkų) užvirė gyva kalba rš.
| Bematant visas paplūdimys užverda lyg skruzdėlynas rš. Nuo krašto iki krašto sujudo ir užvirė kaimas J.Balt.
10. intr. prk. pradėti smarkiai reikštis: Virte užvirė krūtinėje pasiryžimas nenusilenkti tokiems žiauriems valdžios įsakymams Pt.
11. intr. prk. susijaudinti, supykti: Senis kad ùžvirė, tuoj jauniejie pro duris Kp. Kazys kartais užvirdavo ant brolio pavydu, bet laiku susitūrėdavo, kad neišsiduotų A.Rūt.
^ Ko ùžvirei kaip puodas Akm.
◊ kõšę (piktùmą, vélniavą, vélnio vakariẽnę) užvi̇̀rti sukurstyti nesantaiką, karą, pridaryti nemalonumų: Tai ji visą šitą piktùmą ùžvirė Mrj. A užvi̇̀rs kõšę, a sumaišys dangų su žeme Krš. Kõšę ùžvirė, ka daugiau galėtų vogti [valdininkai] Krš. Kokią čia dabar vélnio vakariẽnę ùžvirei? Vlkv. Kokią velniavą tu vakar ten užvirei, a?! rš.
kõšė (makalỹnė, prãgaras) užvérda pradedama pyktis, bartis: Dabar jau tikra košė užvirė Žem. Normantiškėje užvirė tikras pragaras Vaižg. Pas mane namie tokia makalynė užvirė rš.
kraũjas [širdyjè, gýslose] (káilis, krūti̇̀nė, širdi̇̀s) užvérda (kam) (kas) susijaudina, supyksta: Pamačius, kas atsitiko, žvirbliui taip užvirė kraujas, kad jis šoko tiesiog ant gaidžio A.Vaičiul. Vieną kartą užvi̇̀rs kraũ[ja]s, susikibs į kaltūnus Krš. Mun káilis ùžvirė, žadėjau blęsti Krš. Kai širdis užverda, tai daug kas ištrūksta nuo liežuvio Alz. Jam vis dar užverda kraujas pagalvojus, kaip ji neteisingai ir žiauriai tą moterį apšmeižė V.Aln. Augustino gyslose užvirė kraujas J.Avyž. Dičiaus pulsas ėmė plakti, kraujas užvirė širdy T.Tilv. O kai vakar pasakė, kad pas tą mergą nuėjęs, tai ir užvirusi širdis J.Paukš. Ažuvirė lapei širdis an varnos ir nusprendė jai nedovanotie BsPII320. Širdis virte užvirė! LzP. Kai pasakė, net kriūti̇̀nė ažùvirė Klt. Galva [vištos] žikt žemėn, širdi̇̀s tik užvérda man Pnd.

1 vi̇̀rti, vérda (-a LKKXIV202(Zt), LD338(Zt), Vž, vera N), -ė KBII149, K.Būg, Rtr, P.Skar, FrnW, NdŽ, DŽ, KŽ; SD1190,193,196, SD391,404, R, MŽ, Sut, M, LL263,283
1. intr. D.Pošk, I kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį ar skystą masę): Grynas vanduo esant vienos atmosferos slėgiui verda 100° temperatūroje K.Daukš. Jau vérda [vanduo arbatinuke], ar teip šniokia? Aln. Tuoj tuoj, jau patekšlėja, tuoj jau vir̃s! Mžš. Kelmai dega, smala tirpsta, vérda i bėga į apačią, į tą bosą Vg. Ir kaip pradės kaisti ir virti [švinas], tai su ta beržo šakele maišyti LMD. Žalią morkvelę indedi, kai pradė[jo] vi̇̀rt, turi geresnį smoką viralas Klt. Geras geras vanduo – jis yra šiandien viręs Pš. Turiu vandenio virusio, paemu ir pripiliu, kad būtų gelsva žolytė Žl. Pasiėmiau tos putros karštos bevérdant – pilsu Gršl. Priemenėj jau virė samavoras A.Vien. Puodas garuoja, vérda Kp. Vérda puodas, dėk kiaušinius Ėr. Parėjęs pusryčių randa puodą nevi̇̀rusį, ugnį užgesusią, bobą gulinčią (ps.) Šn. Katilas vérda, raganos ropienę vir̃s (ps.) PnmR. Gaspadinė pikta, kad da vérda (nukeltas puodas nuo ugnies) (juok.) Žl. Virinsi, kol tik pradės vi̇̀rti kubele tie drabužiai Kv. O to vandens vandinelio – vérda i vérda katilai ant ugnies Žr. Eš sakiau, regiu karštą verdantį puodą nuog pusnakties BBJer1,13.
| Vanduo karštas, verdantỹs Snt. Kad vanduo nebūt verdantỹs, bet drungnokas Pv. Verdantỹs vanduo – nusiplikysi KzR. Vérdantį valgį duodi, vaikas gerklę išsmukins Klt. Kas galia vérdančius kopūstus srėbti Vkš. Išsiverda verdančiõs arbatos i mauna viedrais Trk. Užpili vérdančio vandenio, pasáldai, tris valandas pasąla [duona] Alz. Tą vištą į vérdantį vandenį kyšt, ta višta iš vandens drykt! Kln. Pili an kokių pelenų vérdantį vandenį, plikai šarmą Lž. Paskiaus vérdantį vandenį vienas pili, du ar trys peši (paskerstą kiaulę) Kl. Vérdantį vandenį įpili rėčkos[na] ir tuos miltus pili, kad sušlaptų biškį Alz. Paskiau perrenkam gražiai, nuplaunam ir vérdančiu vandeniu nušutinam tas bruknes Pl. Indeda ušėtkan [verpalus] ir appilia vérdančiu vandeniu Rod. Apipili vérdančiu vandeniu – vėl plaki tą duoną PnmR. Anie dar mušės, motriškos su verdančiu vandeniu pylė Krt. Viseip darydavo – tuos kepalus verdančiañ vandenin inleidžia, tada kepa Kvr. Verdančiañ vandenin indėta, tai jau susvėlęs [siūlas] Pv. Sumetė į karštą vandenį gyvus [vėžius], į vérdantį Štk.
| prk.: Diena virte virė karštyje rš. O karštis! – tik vérda an kiemo! Lp.
^ Toks niurzga ir pikčiurna – visas kaip vanduo vérda Upn. Kaip puodas galva – tik vérda vérda (sklerozė) Sug. Ten Latvijo[je], ten ta liūb kaip vi̇̀rte vir̃s (buvo dideli mūšiai) Žd. O tų kalbų visokių, įvairių įvairiausių, kaip virte verda po miestelį Žem. Stankienę, rodos, kas verdančiu vandeniu perpylė (staiga supyko), pripuolė dantį sukandusi, atkalą kumštį prispaudė vyrui prie dantų Žem. Užkaitau, rodos, verdančiu vandeniu kas perpylė Žem. Paskutinis vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio vandens Vaižg.
vérdančiai adv.: Užvirinti [v]andenį vérdančiai LKT67(Trš).
virtinai̇̃ adv.:
^ Vanduo kaip virtinai̇̃ verda Akm.
ǁ ppr. part. praes. įkaisti: Anie degino, buvo šiltà, tas pečius verdą̃s Trk. Nėra teip verdanti̇̀ koklė Krtn.
ǁ kaisti, garuoti: Privedė pri tos skalkių duobės, ka tie skalkiai vérda! Gd.
2. tr. S.Dauk kaitinti, kad imtų kunkuliuoti (skystis): Nei ugnė kurta, nei vanduo virta TŽI220.
| Vi̇̀rkiam kartu: i sagoną, i puodžiuką Mžš. Kad jau svečių atvažiuoja, tai semavorą vérdam Rk.
| prk.: Tik šnypščiu: terp nosies košė, atrodo, vérda – tokia sloga! Krč.
3. tr. Kr kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje daryti ką tinkamą vartoti (valgyti, gerti): Seną mėsą vi̇̀rk vi̇̀rdamas Rod. Kepenas vi̇̀rė virtinai̇̃, i nesūdė dideliai teip jau Plt. Be mėsos nėr kas vérda Ktk. Jis prisipirkęs dešros verdamõs Jrb. Sukapojov tą meisą, sukūrėv ugnį – nu i vérdam jau Als. O žydai nenorėjo [tarnauti Lietuvos kariuomenėje] nė pri gyvo kaklo, anims [ten] vi̇̀rs kiaulėną End. Kiaules geriausia pjauti pilnaty – tuomet verdama mėsa pučias ir yra skani LTR(Pn). Daugiau liuob vi̇̀rs putro[je] [skrandį] Kl. Papjoviau kiaulį – zara nėr kas vérda (greitai buvo suvalgytas) Klt. Kap ilgai vérda vėžius, pasidaro raudoni Vžn. Kitą rytmetį kopūstus vi̇̀rs – išeinant jau su porcija duos pusryčiams Kv. Veviurkos (voveraitės) vi̇̀rt gardžios, kietutės Aps. Bulves vi̇̀rdavo su kailinėliais Šmn. Anys lašinių pripjaustė, pripylė patalnėn vandenio ir verda svečiam Rk. Žuvį tai ten aliejuj pakepa, pupų, žirnių vérda [per pasninkus] PnmR. Vérdu vérdu, vérdu vérdu – [bulvės] kaip muilas Kdn. O ką gi tu man vi̇̀rsi? Cs. Kap duonos nebuvo, balandas vi̇̀rėm Btrm. Ar ant obuolių, kai vérdi, nedaug užpili vandenio? Slm. Vi̇̀rk su kauliukais [vyšnias], nespėckok Lel. Večerėms jau būs makaronai verdami̇̀ Sd. Sunkios dienos ateję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon vi̇̀rę A.Baran. Siautė baisus badas, žmonės virė ežero maurus rš. Nueinam klojiman, prisipjaunam šluotytę nuog šiaudų ir verdam nuo kosulio Upn. Liepų vi̇̀rėm, pasidaro klijus, tas klijus gerai gydo Sdb. Karvei, kaip užsigauna, vérda medatkų (kad neišsimestų) Alz. Šaltakšnį vérda nuo išgąsties JnšM. Vi̇̀rė jam žoleles kokias nuo nervų Klt. Gaspadinė girta, bulvės nevi̇̀rta (d.) Vlkv. Ką vi̇̀rsme – ar briedžiukų, ar sunktukų? Mžš. Višta nupešta, tik vi̇̀rti bereik Pln. Pagaudavom, kiaulėm vi̇̀rdavom [gyvates], bo, sako, vaistai Bsg. Ten, būdavo, vérda kiaulims tame kamine Akm. Ką čia paskutinę uogą vi̇̀rsi Užp. Brukniom cukraus nereikia, tai virtè vérda Svn. Vi̇̀rdavo virtè mama [uogas], o tų vakavimų tai nebuvo Pl. Susimilstančios moteres savo vaikus pačios turėjo virti, jeib turėtų ko valgyti BBRd4,10. Virkit tą mėsą prieš duris nuometo sueigos ir valgykit ją ten Ch3Moz8,31. Tu avinėlio nevirk, kolei yra bežindąs BB2Moz34,26.
^ Ką šiandien virsim? – Katę su pupom (juok.) LTR(Vlkj). Mėsoj geležį verda (arklys pažabotas) LTR(Slk).
virtinai̇̃ virtinõs Krš, Pp.
| refl. tr.: Liepė vi̇̀rties kilbasos Dglš. Vaikai linksmi lekia namo batvinių su „žuvimi“ virtis Vaižg.
4. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje darytis tinkamam vartoti (valgyti, gerti): Ka bulbės jau benga vi̇̀rti, įdėsi tą dešrą Sd. Tever̃die ta meisa, kiečiausia kaip šikšna Krš. Neriebus viralas, marnas kąsniukas vi̇̀rė Klt. Riebulys (mėsa) vi̇̀ręs, i da smetonos pridedu Klt. Bevirdami̇̀ patys [agrastai] pasileido iš savęs Krš. Už gerai verdančius rainūsius žirnius moka geriausią prekę LC1883,5. Tada ateidavo plebono tarnas męsai beverdant BB1Sam2,13.
| Ilgai vérda viedras bulbų Žl.
| prk.: Balta lyg pieno puodas verda saulė debesų gare rš.
^ Mėsos (Meisos Štk) puode gelžis vérda (pažabotas arklys) LKT122(Rs), Jnš; Sim. Mėsiniam puode mėsa vérda (burna ir liežuvis) JT237.
ǁ būti kaitinamam kunkuliuojančiame vandenyje: Vérda vérda tas akmuoj [muilo], tuos taukus suėda, palieka tik vanduoj Kpč. Ponai dega pekloj, vérda katilėly (d.) Kt. Ponai verda peklė[je], da ir katiluose, o mas prasčiokėliai – dangaus pakraščiuose (d.) Všk. To[je] smalo[je] dūšios verda, griešnykų dūšios Grš.
5. tr. D.Pošk, I, ŠT108 gaminti kunkuliavimo temperatūroje: Eme vi̇̀rt večerios Str. Ką večeriai vi̇̀rsma? Mlk. Vi̇̀rsuot večerei putrą Lkv. [Reiks] už anytėlę pusryčiai virti (d.) Ss. Rūgštį darydavo, raugdavo sriubai virt Sdb. Tėvas, į laukus išeidamas, pažadins muni pusryčio vi̇̀rti Varn. Mama prisirinks balandų ir vi̇̀rs zupę Ub. O muno tėveliai sau mažai vi̇̀rė valgyt Rt. Kampotą vérdu iš obuolių JnšM. Plungiškiūse ketvergo vakare košę tevirdavo Šts. Žmona pietus bengė vi̇̀rti, ka ans įejo Gd. Dabar jau niekas nevi̇̀ra [pietų] Nmč. Nu ryto parejom numie jau į savo trobą, nu i dabar vi̇̀rsam bendrus pietus Akm. Iš paprastų sumaltų miltų vi̇̀rdavo kankolynes Kv. Tujau vi̇̀rsiam – vienas pila [v]andinį, antras deda bulbes Trk. Kokią putrelę bevi̇̀rsma? Kl. Padžiovini [rugių], sumali su girnom, išsiaučiam kiek ir vérdam [košę] Kp. Pavakare kiaulės pradeda labai nerimauti, viena sako: ko vir̃s, ko vir̃s? (ps.) Nm. Pusrytės nevi̇̀rs [sekmadieniais] – pieno pamilš, iš vakaro sūrį sulies Kl. Būdavo, kada jau netingim, sutariam – vi̇̀rkium šiandiej tarkienės zacirkos Šmn. Kruopų košę liūbam vi̇̀rti Sd. Kitą kartą kožną rytą liūb košę i košę vi̇̀rti seniau Krtn. Aš liuobu vi̇̀rsu, kad tik skaniau Als. Daugiau aš nevi̇̀ręs tokio viralo Rod. Kisielių vi̇̀rant… reik eiti parnešti tą tinuką LKT171(Pgg). Vieną rytą, pusryčius beverdant, ateina viena sena bobutė LTR(Alvt). Vaikai krioka, kam aš verdanti̇̀ žiūrę Dr. Mergė sau pietus beverdanti̇̀ Šts. Pietus virdamà pusrytį pavalgiau (juok.) Sd. Neturiu laiko: mano pusrytis verdamas J.Jabl. Čėstu pietų verdamų̃jų atvažiavo žmonys J. Ver̃d’ (virk), kad nori Švnč. Kad sūru, tai sako: – Gal kriaučio vi̇̀rta? Mžš. Tavo vi̇̀rta skanu Alv. Mano mama mokėjo gerai vi̇̀rt Dglš. Mergikė jau nū mažo tura mokinties vi̇̀rti, kepti Klp. Kelias dienas nevi̇̀rtą radai, kelias dienas prigėrusią muni radai? Trk. Liuob vi̇̀rs tus ėdalus gyvoliams Sd. Čiobrelius labai rinkdavom, arbatą vi̇̀rdavo Kp. Vi̇̀rsiu arbotos, ateistat kituokart, tai duosiu dilgių arbotos Rk. Gražus šienelis – možna arbota vi̇̀rt Švnč. Daugiausia barkščius vérda su aviena mėsa Sk. Kada pečiaus nebekūrena, tai tada nebėra ir ko vi̇̀rti Mšk. Vérdam grucę kruopų didžiulių Dg. Grūdam avižas, kepam blynus, vérdam kisielių Vdn. Avižinį kisielių liuob vi̇̀rs, įdės beržinę anglę Brs. Ilgai reikia anas (sirupas) virt Jž. Ir arbotą vi̇̀rdavo iš kmynų, nebuvo gi mados arbotos krautuvėj pirktie Jž. Ką pietų vi̇̀rsi? LKT99(Užv). An elektrų, an dujų vérda, ten piešų nėr Skdv. Atskiras puodelis [ramunėlių arbatai], į tą nieko kito nevérda Sk. Žiemą verdu plytoj Lt. Aną metą an pat kiemo vi̇̀rėm LKT99(Užv). Moteros puotai gamino ne paukštieną, ne žvėrieną kepė – virė karštą smalą, karštą vandenėlį V.Krėv. Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė su kisielium, kad juos sau išpleškini vi̇̀rdams K.Donel. Anys (žydai) subatą savą teip labai švenčia, kad joj nei vérda, nei kepa DP293. Ką norit kepti, kepkite, ir ką norit virti, virkite BB2Moz16,23. Vargu vi̇̀rt be ugnies, vargu kept duoną, kur miltų nebus DP125. Neišleido išeiti į tą čia vérdamąją, į tą prastąją trobą, nėkur Pln. Aplink vieną ugniakurą sukinėjos Nikodemas su dideliu verdamuoju šaukštu Pč. Po verdamuoju pečiu gal žąsį, paršelį iškepti Šts. Verdamõs plytos nebuvo, tik duonkepis molio kraštas Ar.
^ Puodžius vis šukėj vérda Dglš. Ką valgysi nevi̇̀ręs, kur dingsi nemiręs LKT168(Grk). Neturtas skystą košę vérda Pl. Nevirk kitam košės – pats susrėbsi Dkšt. Iš tų miltų košės nevirsi (nieko neišeis) LTR(Lbv). Ar košę vi̇̀rsi iš tų rūbų? (klausiama, kai žmogus daug ko turi ir dar nori) Žl. Kas verda košę, o kas pirštus laižo LTR(Km). Nežiūrėk, ką virsi, tik žiūrėk, ką dirbsi PPr47. Ko neverda, to ir į puodą nededa Jz. Iš pinigų košės nevi̇̀rsi, su čemadanais į kapines neveš Jrb. Iš miego košės nevi̇̀rsi ir sotus nebūsi Ktk. Sveika vi̇̀rus (sakoma pagiriant šeimininkę) Ktk. Vi̇̀rus vi̇̀rus ir papylė (pradėjo ir nebaigė) Prng. Vi̇̀rė grybų viralą (lakštingalos pamėgdžiojimas) Žl. Vérdu krakamulių su krakavyzdžiais (atsakoma į klausimą, ką verda) Šk. Ne vérdamas, ne kepamas, ne ant stalo dedamas, o ir ubagas, ir karalius valgo (motinos pienas) End.
| refl. intr., tr. Arm: Sau pietų vi̇̀rtis K. Tai ką daba, mama, vérdys? Krž. Sode kūrenosi didelis laužas, matyt, vokiečiai virėsi pietus rš. Kiaulėm par rudenį vérdasi Ėr. Ji išėjo iš jo i virėse ant to kelmo Jrb. Iš miltų vi̇̀rasi ir iš vienų kunodų vi̇̀rasi putra Zt. Šiaip teip patys ten [liuob] vi̇̀rsias, patys ten ką Sd. Verdiẽs (virkis) pati, kad aš netropiju Dglš. Ar tebesivérdat jovalus? Šts.
ǁ virinimu gaminti: Verdamos druskos (verdant vartojamos), galvijų druskos ir smulkios sviesto druskos… parduoda LC1883,43. Pasistatė ir dervos verdamą fabrikėlę J.Jabl. Iš beržinių kelmų degutą verda Ob. Iš pušų šaknų smalą vi̇̀rdavo Šauk. Ka kiaulė padvės, ta iš to liuob vi̇̀rti muilą Šv. Nebuvo muilo nė kokio, nė trupinio, vi̇̀rsma kokį grobgalį kame sugreibę Lk. Verda tam šarme mėsą, paskui akmino įdeda (muilą verda) Bsg. Akmeno nuperka, iš žarnų, iš kokių mėsgalių vi̇̀rdavo muilą Žl. Tą muilą mokėjom vi̇̀rt iš tokių riebalų, tokių atliekų Gž. Čia tą cimantą vérda i vérda, i žiemą, i vasarą Vgr. Seniau čia druską vi̇̀rdavo, yra ir šaltiniai: vanduo sūrus labai Btr. Pusė mūsų kaimo anksčiau prie šito šaltinio druską virė rš.
^ Eik peklon smalos vi̇̀rtie! Sug.
6. intr. gamintis, kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Roputės jau vérda K. Nors juoda bulbynė, bet švariai vi̇̀rė Sd. Gardūs kopūstai, su višta vi̇̀rę Klt. Vi̇̀rk, kisieliau, bėk, Motiejau (d.) Ss. Jau yra vi̇̀rusios arbatos Klvr.
| prk.: Mano kojos vérda ir vérda (skauda) Nmn.
^ Mylimam svečiui ir neišvirusi – virusi, ir nekepusi – kepusi (geram svečiui visi valgiai skanūs) B. Tos bobos kaip puodai: ką nepilsi, viskas vérda LTR(Srd). Juodas puodas galu lauko vérda (skruzdėlynas) JT166.
ǁ virinimu gamintis: Buvo rūkai geležiniai, katile smala vi̇̀rė Grv.
7. tr. Plšk gaminti garinimu (ppr. degtinę): Vi̇̀rė tą samagoną ir tep lakė Kč. Ka ta šnapšė buvo tokia, kad anos kaime nebuvo, vi̇̀rti nėkas nèvirė Kl. Kur samagoną vérda, tik eina ten kaip į didžiąją Kalvariją, kaip į atlaidus Sd. Tas ūkininkas būk vi̇̀ręs šnapšę i papuolė į kalėjimą Plt. Vérdant šnapšę, da šiltą liūb kaštavos i vaikščios išsiplėtę Trkn.
ǁ N, KŽ daryti (alų): Pirmiau dirbdavo [alų], vi̇̀rė iš runkelių, bet daba nėkas nevérda Vkš.
8. intr. SD421, Sut burbuliuojant, kunkuliuojant veržtis iš požemių (apie šaltinį): Versmė verdanti SD176. Versmė vérda – oi skanus vanduo Trgn. Vanduo verdąs N. Tę vanduo verčias – vérda i vérda Jrb. Vérdamas šaltenis buvo, akis Pln. Kalnas tur vandens versmę žemyn tekančią, tik mums nežinoma, kokiam aukštume ji verda Bs. Vérda akys – matyt, gyvas vanduo: verčia pieską, akmenukus Iš. Akis vérda ir vérda, neužšąla nigdi Dbč. [V]anduo vérda iš kalno And. Mūsų šaltinelis, kad anas ten vi̇̀rė, margėjo! End. Šaltinis vi̇̀rdavo ir vi̇̀rdavo žiemą vasarą Škt. Kasė kasė ir antkasė verdantį šaltenį Šts. Ten pri prūdo galo y[ra] šaltenis verdą̃s LKT47(Trkn). Tas šaltinis vi̇̀rdavo teip kaip katilai Rm. Ji priėjo prie verdančio šaltinio, rieškutėmis pasisėmė vandens J.Balč. Tan kaime akivaras buvo toj sodyboj, krūmai tokie užaugę, o tenai tai kaip ir sodželka, ir jy vérda, sukas ir sukas vanduo Kp.
| prk.: Seilė verda burnoj, bet spjaut nėra kas Švnč.
ǁ Sut kunkuliuoti, sūkuriuoti (apie vandenį): Siaučia marios, verda, kunkuluoja SD22. Drungnas vanduo aukščiau kelių, jis putoja per akmenis, sūkuriais verda V.Bub. Vanduo šaltiny vérda kap puode Vrn. Net vérda nuo pašalių, kad bėga [v]anduo Skp. Šaltinukas teka, net vérda Mrj. Ežeras putojo, virė, tamsoje blykčiojo baltos bangos V.Bub.
| Akis nuleidi it beviltį mostą, ir verda raibsta ratilai žali J.Aist. Eidami į mokyklą jie (vaikai) šokinėjo per verdančius griovius, brido per klanus rš. Šito upė pienu teka, ano – krauju vérda JT233.
| prk.: Jaunų krau[ja]s pats vérda, jaunas džiugus Krš. Traškėjo, ūžė, virė liepsnų liežuviai V.Bub. Kamuoliai smėlio, šiaudų, virkščių, žaibų vi̇̀rė tuomel tai aukštyn, tai žemyn nusleisdami BM56(Žb). Debesys vérda tik vérda [prieš pat lietų] Pc. Oras aplinkui virė ir maišėsi rš.
ǁ vaikščioti, rūgti: Reikia žiūrėt, kad alus virtų̃ LKT288(Šr). Kol alus vérda, uždenk gerai kubilą Jnš.
9. intr. prk. intensyviai vykti, judėti, eiti: Dabar ten verda triukšmingas gyvenimas, o kadaise buvo nykios pakrantės K.Bor. Pokylis virė keletą valandų rš. Karas vakaruose virė rš. Kažkur dvaro pusėje aiškiai virė mūšis J.Avyž. Kaip parvažiuoju, vakare pry muno lovos vérda rietenos, kas su munim miegos Lkv. Tratėjo žalios girios, juokas, šokiai žolėj virė rš. Teip pasaulis vérda ir vérda, nėra pakajaus ir nebus Pgg. Bildėjo dienas naktis, vi̇̀rte vi̇̀rė, kaip kokia bulbynė (ėjo frontas) Yl. Visur vi̇̀rte vérda, vieną kartą velnias juoksias Krš. Pirmadienį atsikeliam – o vérda viskas, ūžia (karas, šaudo aplinkui) Graž. Darbas vérda kaip iš pypkės KrvP(Jnš). Gaspadoriaus darbas rankose verda, o darbininko – kap šlapias dega KrvP(Vlk). Boikios [moterys] in darbą – kai ateina, tai vérda Švnč. Dvasiai krupštant nemenkiaus verda kunkuliuodamas katilas darbų žmogaus A1884,5. Kalba virte virė, visiems namiškiams dalyvaujant Pt.
| Miestelyje jau virė jomarkas A.Vencl. Kožną dieną [sendaikčių turgus] vérda i vérda Grz. Pasiekė jau savo ūkės, kuri it virte pradėjo virti nuo kušumo ir džiaugsmo Vrp1892,59. Visi namai virė, šurmuliavo, šitokių svečių sulaukę J.Balt. O kai netrukus ateis Sekminės, Vilnius virte virs, triumfuodamas savo laisve, visais varpais skambindamas I.Šein. Ugnis virė visu ruožu, ir mes jau žinojome, kad ir mūsų kaimynės, antroji ir ketvirtoji kuopos, panašiu būdu priplaktos prie žemės rš. Už miškelio, lygumėlėj, virė šautuvėliai LTR.
| Sunku gyvent, kai visur neteisybė vérda Rmš.
| impers.: Sviete vi̇̀rė i vi̇̀rs (bus neramumų), taip y[ra] priliktà Rdn.
10. intr. prk. kilti, stiprėti, būti intensyvaus pobūdžio (apie jausmus, nuotaikas ir pan.): Kokie dabar jausmai verda jų krūtinėse – lengva atminti V.Kudir. Širdyje virė didelė neapykanta savo broliams prš. Jis rėkia, atvertęs galvą į viršų, jo balse verda džiaugsmas ir neapykanta rš. Jo sieloje pradėjo virti lyg koks apmaudas rš. Prekyvietėje verda aistros rš. Vaikams galvo[je] vérda mislės – neklausyti, savaip varyti Krš. Piršlys pripratęs prie melavimo, jam galvoj vérda viskas Užp. Kas dukters širdyje verda, veide nepaslėpsi J.Dov. Mergaičių kalbos ėmė verpetu virti Žem.
^ Taip sunkumas užėjo, lyg kas verda krūtinėje rš.
11. būti apimtam stipraus jausmo, karščiuotis: Vyrai tankiáu pikti, anie viduo[je] vi̇̀rte vérda Krš. Su vyrais tik nepradėk vi̇̀rti, makaluoties, ramiai visada susišnekėsi Krš. Vėjo paputama, o iš pasiutimo vérda Krš. Raulas net iš džiaugsmo verda K.Bink. Užtat, kai sugrįžo Valentas kitą rytą, šeimininkė vėl virė rūstybe J.Balt. Veikiai visa stovykla virė džiaugsmu ir pasigėrėjimu rš. Kuliganai tik vérda (siunta), nori krautuvę išplėšt Al. Ans valdžios netekęs, visas vi̇̀rte vérda Krš. Net vérda, net vérda [vaikas], kad kas bloga padaryt Slk. Net vérda kai puodas (nori išgerti) Klt. Berniokas net vérda in kačiokus, ritas par slenkstį tvartan Klt.
| Vaikai visi kad žiūri, kad net akys vérda Mrj. Verda akys kaip vagies Šmk. To vaiko vérda akys kakto[je] – šelmystę galvoja Snt. Akimirkai virė jos akys piktumu ir neapykanta V.Piet. Svajojo, kad galybė auga jo krūtinėje, kad širdis verda narsumu V.Krėv. Kiek kartų man virė iš skausmo krūtinė, tylėjau tačiau kaip naktis! Mair.
| Visas kaimas vi̇̀rė: senutė vaikus užaugino, o pasenusią išmetė Kč. Po kaimas daba, kaip su tai žeme prasidėjo (ėmė grąžinti), vérda liežuviai i piktumai Krš.
^ Ko čia vérdi, kaip Smukučių pelkė? Šts. Ko vérdi? – paspėsi numirti Slk. Išeiki virdamas, pareiki garuodamas (sakoma supykusiam) (flk.) A.Sal.
12. intr. prk. maišytis, judėti vienam šalia kito (apie daug objektų): Nenuobodu – gyvenam prie gatvės, tai žmonės vérda ir vérda Dbk. Jauni vi̇̀rte vérda, laksto po mitingus vėliavas nusitvėrę Krš. Viščiokų pilnas atšlaimas, led vérda Pbs. Musės krūvoms apspito ligonį ūždamos virdamos rš. Paukščiukai kaip košėj vérda, dainuoja Kdn. Jau kap iš visur vanduoj subėgo, tai po tuo tiltu, tai tos vėgėlės – žuves tokios – ir jau jos tik vérda tam purvyne Srj. Te (ežere) smėlỹs, pakrašty saulė, žuvytės tik vérda vérda Sug. Ka pradėjo vi̇̀rti vi̇̀rti vi̇̀rti – nespėjo palėkti [vabalai, papurškus dichlofosu] Žlb. Tik šnypščia, tik vérda – pilna duobė gyvačių Sld. Menčupys bėga i bėga, vérda i vérda akmeniukai Škt.
| Akyse kaip kokie krislai vis verda verda, kai pasilenkęs atsikeli Skm. Aplinkui laukai žaliuoja, paukščių balsai verda J.Paukš. Paukšteliai po sprogstančius medžius visokiais balsais virte verda Žem. Perdien pilve vérda OG99.
ǁ greitai judėti: O bobulės tuo laiku peilis rankose tik verda, skutuliai [bulvių] į visas šalis tik teška, tik lekioja V.Krėv. Nepasėdi, juda, vérda virtè vaikas Drsk. Karkvabalis keburuojasi aukštyn kojom, virte verda kojytės rš.
13. daug ir smarkiai kalbėti: Bobos suėję tik šneka, vérda vienos kitą parrėkdamos Rm. Ana vis vérda i vérda su boboms Žr. Kaip čia dabar, kad vérda žodį po žodžio bledė… Akm. Jis kitam neduoda kalbėt, pats vérda ir vérda Ėr. Žydai šūlė[je] vérda Kv. Troboje kaip šiupinys virė (garsiai kalbėjo, klegėjo), kol tik visus butelius ištuštino Žem.
◊ ãkys vérda Mrc, Rmš labai nori, trokšta (ko nors): Ir jam vérda ãkys nusipirkt Prn. In bernus tai jos tik ãkes vérda Pv. Ir in parėdus ãkys vérda Vlk.
galỹnę (galų̃ kõšę Žd) vi̇̀rti baigti austi: Šiandien vi̇̀rsu galỹnę Šts.
galvà (galvojè, galvõn) nevérda Dglš, Bgt apie nesugebantį protauti: Nieko nemoku – galvà nevérda Pnm. Galvà nevérda – tiek šunų laikyt! Žln. Labai išsigandau, i galvà nevérda Ad. Senas, jau be mažai ko septyniasdešimt penkeli – galvõj jau ne tep vérda Grv. Jo galvõn jau nevérda – senęs persenęs Drsk.
galvà vérda (vi̇̀ra)
1. apie protingą, sumanų žmogų: Kad anas nemokėjo rašyt, bet jo galvà vi̇̀rė Ml. A, jų (ponų) galvà vi̇̀ra – anys žino, ką daro Ck.
2. galvoja, mãno: Žmogaus galvà mažu tep vérda Drsk.

galvojè vérda kõšė apie neprotingą: Tokius vaikesus reik trumpai laikyti, anų galvi̇̀kėse kõšė vérda Krš.
išei̇̃ti šuni̇̀ms pùtrą vi̇̀rti juokiantis iš nevedusio: Kurs pasens neapsižanijęs, išeis šunims pùtrą vi̇̀rti J.
jõvalas (kãtilas Jnš) vérda apie barnius, muštynes: Kol susistovės, kol susitupės, taip i vi̇̀rs kãtelas Krš. Tenai vérda baisiausiai jovalai̇̃: duodas bobos kaip pasiutusios Krš. Pasiutusi boba su velnio liežuviu – vis jõvalą vérda užmaišiusi Krš.
kepenà vérda ima pyktis: Da vis šneka, da vis pasako[ja], o jau tai tik kepenà vérda NmŽ.
kẽptas ir vi̇̀rtas daug matęs, iškentęs: Jų širdys ne nuo šios dienos ir keptos ir virtos Pt.
kõšę vi̇̀rti Krš
1. pyktis, bartis: Jau ans y[ra] geras, ana pati kõšę vérda Ms.
2. kurstyti nesantaiką: Kas čia kõšę vérda, kas čia yra, sunku pasakyti Krš.

kõšė vérda (vérdasi) yra kovojama, pykstama, baramasi: Be karo svietas nestova, tai šen tai ten vis vérda kõšė Krš. Vir̃s kõšė, kolek rusas mūs nepaleis Drsk. Kasmet panaši košė verda, o vakaras visuomet nusisekęs Pt. Pamatyste – vėleik vi̇̀rsias kõšė Krš.
kõšės nevi̇̀rti neturėti naudos: Iš poterių košės nevirsi Tr. Sąžinė! Iš sąžinės košės nevirsi! A.Vien. Iš miego košės nevirsi, o šnekta geras daiktas, kai rūpesčiai galvą ėda K.Bor.
kraliùkai galvojè vérda Grv apie pasigėrusį.
kraũjas vérda [gýslose] Ėr apie susijaudinusį, supykusį: Stovėdamai, eidamai vérda kraũjas iš piktumo Drsk. Toks nevala – kraũ[ja]s vi̇̀rė veizant End. Kraũ[ja]s vérda, širdis peiliūse Pln. Jaučiau, kad jo delnas dega, kraujas verda gyslose rš.
kuñkuliais vi̇̀rti tūžti: Aš tik kuñkuliais vérdu, nebsitveru Skd.
makaũlė vérda rš juok. apie protingą žmogų.
nei̇̃ kẽpęs nei̇̃ vi̇̀ręs LTR nevykęs. ×
peklà (pẽklos) vérda apie barnius, nesantaiką, muštynes ir pan.: Jei peklà vérda, kur ten [vedusius] besutaikinsi Krš. Vi̇̀rė peklà i tebvérda [ūkyje] – a yr tvarka? Rdn. Bendrovė[je] vérda vérda pẽklos, vaga Rdn. Visur peklà vérda, i vis par sprogimą (šeimos nesugyvena, nes vyrai geria) Rdn. Par man’ gi visa peklà gi vi̇̀rė, čiagi viskas, gegužinės buvo Trgn. ×
pẽklą vi̇̀rti bartis, ginčytis: Ana visą pẽklą vi̇̀rė, kaip išejo – ramybė Krš.
pi̇̀kį vi̇̀rti
1. pykti: Ar jau vėl, Ona, pi̇̀kį vérdi? Alk.
2. knarkti, šnarpšti: Šnarpšta miegodamas – pi̇̀kį vérda Škn.

prãgaras vérda apie smarkias kautynes: Karas, tris dienas prãgaras vérda Sem.
širdi̇̀s kraujuosè (kraujù Kp, Trg, kraujai̇̃s Arm, kuñkuliu) vérda yra graudu, skaudu: Mano širdi̇̀s kraujuõs vérda Plv. Širdi̇̀s kuñkuliu vérda matant, kad tėvas benga paskutinį rublį par gerklę parleisti Vkš.
širdi̇̀s (širdyjè Šk) vérda [kraujỹ] Prn
1. yra apimtas pykčio: Ėdė, skalampijo, įkrėnijo taip, ka širdi̇̀s vi̇̀rė Krš. Širdi̇̀s vérda kaip an dujinės, kai pamatau par langą skundiką Pš. Širdis dažnai virė, kaip niekino jo dievus krivis svetimos šalies V.Krėv. Ant pono nors širdis virte verda, bet jam nieko nepadarysi Žem. Mačkienė dedasi nesupykusi, bet jos širdyje verda I.Simon.
2. yra graudu, skaudu: Širdi̇̀s vérda, o verkt negaliu Dg. Ė momos širdi̇̀s kraujỹ vérda Švnč. Tai aš prisiminiau sau, tai kai aš pasdabojau an tų pačių daiktelių, tai man širdelė verda, kap upėj vandenėlis LTR(Rod). ×

zui̇̃kiai vérda šnãpšę End kyla rūkas.
1 antvi̇̀rti, antvérda, añtvirė (ž.)
1. tr. daugiau išvirti: Reik bliūdą košės antvi̇̀rti, būs daugiau valgytojų šiandieną Šts.
2. intr. pradėti virti: Viską kaitink ant lengvos ugnies lig antverdant rš.
1 apvi̇̀rti, apvérda, àpvirė KŽ, DŽ1, LzŽ
1. tr. Skrb, Rmš, Ktk, Pv kurį laiką (ppr. neilgai) kaitinti ką kunkuliuojančiame vandenyje: Grybus apivérda, tada gi merkia Dgp. Tą [Velykų] paršiuką jau apvérda, ne žalią kiša [kepti] Grz. Liuob apvi̇̀rsma, išsidirbdavom kavos – koki skani kava būdavo iš gilių Kv. Nuvalysu grybas, apvi̇̀rsu, būs gerai Rdn. Valgau vos apvirusią mėsą rš.
| refl. tr.: To boba apsi̇̀virė obuolių, grybų prisirinko Slm. Vienuo rozuo apsi̇̀viriau [dešrą], ale vis tiek negaliu valgyt (kieta) Žl.
2. intr. Sdk, Dglš, Yl kurį laiką kaisti kunkuliuojančiame vandenyje: Apvi̇̀rusi meisa, dar apsūdysu, nesusmirs Krš.
ǁ Srj kaistant kunkuliuojančiame vandenyje sunykti, sumažėti: Gal kap pavirs, tai apvir̃s kiek putos, nereiks tiek ir graibyt Pv.
3. tr. aprūpinti virtu maistu, prigaminti (kam) virto maisto: Kas jus apvérda, apvelėja, kas ką? Drsk. Dešimty buvom, reikėjo apvi̇̀rt šeši vyrai, apiplaut Brš.
4. tr. apšutinti, aptvilkyti: Rūgšti kopūstai, matai, anie apvi̇̀rs bulbes, nebišvirs Lk.
5. žr. atvirti 2: Apvérdam vandenį puode Dv.
1 atvi̇̀rti, atvérda, àtvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q50, R, R228,327, MŽ, MŽ304,438, N, M, L
1. intr. R40, MŽ52, Slnt, Kv, Yl pakaitintam pradėti kunkuliuoti (apie vandenį, skystą masę): [V]anduo àtvirė, miltus išplakei, supili, suvirini Sd. Kaip tiktai atverda, nuokaisk nuog ugnies IM1846,24. Šišon atvi̇̀ręs vanduo Kin. Ir tad plikom: pila su atvi̇̀rusiu vandiniu LKT135(Prk).
| Bute (priemenėje), kol katilas atvi̇̀rs, užsikvempusi miegtu Grd. Katilai atvirė ir užbėgo ugnį Žem.
2. tr. S.Dauk kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: Antkaitu rindelelė[je] vandinį čystą ir atvérdu Lpl. Geriau atvi̇̀rk pieną ir palik virtuvėj Ob. Ar jūs turit atvi̇̀rto vandens? Vlkv.
3. tr. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: O kitas i valdomas savo sriubą atvérda Slnt.
4. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, naudoti): Bulbas atvérdi, nulupi, i su raugiene valgai Trgn. Àtvirei [baravykus], ar su alyva, ar su sviestu pakepei – visap pasdarom Vlk. Atvi̇̀rsim tą žolę ir gersim Rod. Turi̇̀ turėti atvirusio pieno karšto, o kiteip apsals ta košė Kl.
5. intr. Grd pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Erbeta dar neàtvirė Šts. Meisa jau àtvirė, nušumavojau tas putas Sd.
6. tr. Plng kurį laiką kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje nuvalyti nuo apnašų: Bulbes atvi̇̀rs, sukriuš ir į tas bulbes suminkys tus miltus Žd. Žarnas razskrodžia, išmazgoja po kiek vandenų ir puodžiukan tokian atvérda, išima, paskui verda kap reikia Dv.
7. tr. Ds, Rs, Snt antrą kartą virti tą patį valgį: Buvo net baltos, suscukruję. Paėmiau, atàviriau, va – gardžiausios uogos Švnč. Turėjau vakarykščių kopūstų, àtviriau ir pietums pasrėbiau Vkš. Atvirtų̃ kopūstų man nepaduosi Pv.
| refl. tr.: Kopūstus galėsit atsivi̇̀rt Snt.
8. intr. kunkuliuojant, putojant artėti (apie vandenį): Ateina, atvérda didžiausios bangos Dkš.
1 ×davi̇̀rti, davérda, dàvirė (hibr.) KŽ, LzŽ; SD45, D.Pošk
1. intr. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Rodos, košė ant ugnies ir plepėjo, ale da nedavi̇̀rus Ut.
^ Nelipk, smãla nedavi̇̀rus! (sakoma įkyriems vaikams) Dkš.
2. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti): Nedavi̇̀rę pautas Lz. Tada mañ’ anys pagadino (paleido vidurius), gal buvo nedavi̇̀rę kurapkiokai Žl. Ne kiaušinis nedavi̇̀ręs, ale tu nedašutęs (puskvailis) Mžš.
3. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą valgyti: Išvi̇̀rdavo kviečių [Kūčioms], kas nedavérda – tam blogai (išbrinksta viduriuose) Kp. Žalios bulbos, nedavi̇̀rta Pb. Namie pasiliko nedavirtų uogienių puodas ir kelio ruoša J.Sav.
1 įvi̇̀rti, įvérda, į̇̃virė K, Rtr, KŽ, LzŽ; Lex29, Q148, CI542, R115, MŽ149, N
1. intr. pradėti kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį): Į̃virė gerai puodas J.
| Kai įvir̃s puodas, tai tada dėk virtinius Š. Puodas įviręs labai aštriai Žsl.
| refl.: Įsivi̇̀ręs beklega puodas, ne kiek jam ir ugnies reikia Skr.
2. tr. užkonservuoti (maisto produktus): Šviežiai [mėsą] į tus stiklus įvi̇̀rdavom, kitką rūkyt ar į rasalą appildavom Rsn. Jei gerai neinvi̇̀rsi tų grybų, možna pamirt Dv. Į̃viriau žiemai rabarbarų, braškių Tlž.
3. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje susimaišyti (apie maisto produktus): Į bulves įverda druska ir vėžiai – yr skaniausia vėžių šutynė Bržr.
ǁ sulipti: Įvi̇̀ręs plaukas į klecką, fi! Krš.
4. K, KŽ žr. 1 išvirti 3: Įvi̇̀rkie man tris kiaušinius, aš pats išsigriebsiu Š.
| refl. tr.: Įsivi̇̀riau tik vieną kiaušinį Š.
5. refl. prk. įnikti šnekėti, plepėti: Kad bobos įsivérda, tad ir kalba be galo Lnk.
1 išvi̇̀rti, išvérda (i̇̀švira LzŽ), i̇̀švirė K, J, LVI830, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD193, SD388, B, R, R158, MŽ, MŽ208, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, LL262
1. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, vartoti): Grybai reikia išvirt tirštai ir pramest JnšM. Jei ūmėdė kokia, tada [nedžiovinę] suvalom suvalom ir išvérdam Žsl. Mes liuob bulbes nuskusma i išvi̇̀rsma, ir karvę pamilšma Tv. Seniau tai išvérdam [grybus] ir da plaudžiam šaltu vandeniu Plvn. Ìšvirė žirnių bliūdą, patėškė ant stalo – žinokiatės Varn. Pamirkai, išvérdi [pupas] – gi baika valgyt Vdn. Kruopas išvérda ir sumaišo su krauju Dgp. Užgavėnės ka būs, būs meisos, būs dešros išvirtõs Sd. Išvi̇̀rs tokių kruopų, kad būs i dangus matyti Kv. Anie (kiaušiai) išvirti̇̀ būs, į bažnyčią neš i šventins Sd. Sugrūdi bulbas išvi̇̀rtas, palaikai ben kiek, tada dedi miltus Alz. Anys gi apšutinta tiej miltai vandeniu karštu, tai jau kap išvi̇̀rta Btrm. Tuos [vantų] lapus išvérdam nubraukę, įdedam alūno – ir tokie kaip salotų spalvos [margučiai] Kvr. Juodo aliksnio žievę nuskuta, išvérda ir nudažo gijas Slč. Šuva [mieste] neėda žalių [žuvų galvų], reikia jos išvi̇̀rt Kp. Jūs jo (avinėlio) nevalgykiat nei iškepto, nei vandenyje išvirto BB2Moz12,9. Maistui vartoti [vėgėlę] reikia atsargiai, gerai išvirtą arba gerai iškeptą LEXXXIII271. Krupis, ka kaklą užema, saldžiam piene išvérda [jį], pamačija Gd. Reika išvirt nabašnyko kaulas ir duot gert: nuomaris pareina nuo išgąsčio LTR(Slk). Tai tų ramunių išvérdi – geltoni dažai Vdn. Balto vištos mėšlo išvirt ir gert nuo geltligės Tvr. Jeigu išvérda [pelyno] stambus, tai tą skystimą išgeria Kpr. Anai reik durnaropių išvi̇̀rti Varn. Burokų skiltis išverda, pakepina ant aliejaus ir valgo Šmn. Buč bulbių išvirus, kad elektra degt Rk. Turtingosios tėvynaitės liuob atsinešti ne vien kokius zamalakus, bet dar pridrėbtus bliūdalius varškėtų kleckų, šiltų, vos ko išvirtų M.Valanč. Nei te alus, nei ką: apynių išvi̇̀rta ir cukraus prigrūsta Ob. Ji užkaitė didžiausią katilą kiaulienos, ir kai mėsa išvirė, atnešė ant stalo J.Balč. Pamerk pasolius (pupeles), tegu išmirksta, ė tai nevalgysi išvi̇̀rus Švnč. Pusryčiuo buvo bulvės išvérdamos Skd. Burokų sausai išvi̇̀rus alieju prametinėdavom Ad.
| Vaikų dvylika: puodą bulbių išvérda – kas daugiau bulbių prilups, tas ir greičiau privalgys Grv. Bulbų negi priskus – išvérda su lupynom puodą PnmR.
| prk.: Pamatysma, ką ta boba toliau išvi̇̀rs Krš.
^ Užmušiau musę, i̇̀šviriau pusę DrskD244. Dar daug laiko – velnią su vaikais gali̇̀ išvi̇̀rti (daug nuveikti) Krš. Atlėkė paukštis be sparnų, įtūpė į medį be šakų, išvirė virėjas be ugnies, suvalgė boba be dantų (sniegas, saulė) LTR.
| refl. tr.: Nu pupų liūbam išsivi̇̀rti senovė[je] Vkš. Nežinau, kiek anie ten tura ėsti, nė mėsos nėkuomet neišsivérda Trk. Lašiniukai patys tie išsivi̇̀rt, prie kūdumelei Klt. Išsivertè ir valgaite žuvis Dglš. Nu jau vedi ką noriav, tą išsivérdav Skd. Tas penkias bulves į skardinę dėžutę išsi̇̀viriau – tai buvo mano dienos valgis Plšk. Išsivérdam pelyno – kartus, nedaug indedi Kvr. Ir aš išsivérdu liepžiedžių, medaus [įsidedu], išgeriu, ir lengvina Jdp. Prisiraudavom airių, išsiverdam ir mazgojam tais airiais [plaukus] Plvn.
ǁ išvirinti, išbalinti (drabužius): Drobinį kad išvérda pelenuos – balti kaip tiktai Skp.
2. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti, vartoti): Ìšvirė bulbės jau, nukaisk nuo ugnies J. Tos bulbės kietesnės buvo, da nelabai išvi̇̀rusios Jrb. Kaip jau išvérda kresnos, teip skaniai valgyti šviežios Kl. Ar ilgai būsi pas mus? – Būsu, kol builės išvi̇̀rs (neilgai) Pln. Nebūs išvi̇̀rusi gerai, kaip ana (mėsa) laikysias! Kl. Išvérda anys – pasipūtę kai pampuškos būva [duoniniai pyragaičiai] Kvr. Kad y[ra] gabaluotas [dangus], ta žinokiat, ka bulbių būs daug i skanios, miltingos išvi̇̀rusios būs Klk. Virale išvi̇̀rus, gardžiausia mėsa Klt. Išvi̇̀ręs kiaušinis sukas, žalias – nesisuka Erž. Jau galėjo per tą laiką akmuo, senas jautis išvi̇̀rt, o bulvės nei̇̀švirė dar Klvr.
ǁ pradėti virti, užvirti: Sauso šakelio pakiši, ižverda [vanduo] greit Drsk.
3. tr. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: Ko gi jums šiandie išvi̇̀rti? Š. Ką gi išvir̃s – bulbų i̇̀švirė Imb. O ka paršelį paskerdu, tirštą šiupinį išvérdu Kl. Ta reikėjo išvi̇̀rti košės bliūdą i padėti asablyvai Lnk. Ka išvi̇̀rsi košę, i liežuvį nurysi Plt. Prastus barščius i̇̀švirei – dangus matyt Šd. Išvir̃s viralo kokio, kad nemožna praryt Ker. Paveiza, galvą įkišęs, ką i̇̀švirei – ir sudievu Trk. Kiaušiuką išvi̇̀rti galiu, tiek jau iš munęs Krš. Velykoms išvi̇̀rdavo penkis šimtus kiaušių KlbXL21(Kin). Būdavo, kai išvérdu kisielių, tai gali peiliu pjaustyt Klt. Aš neišvérdu neparagavus Jz. Ka kas arbatos išvir̃tum! Lk. Lig septynių turėjai išvi̇̀rti pusrytį, ką galėtumi išeiti į lauką dirbti Akm. Cinoko dar neišvirė pusryčio, o Baltaragio jau susėdo valgyti Žem. Tad mergė ejo bandą ganyti, aš ejau numo valgyti išvi̇̀rti Vgr. Ìšvirei su dideliu [v]andiniu – būs geriausiai Trk. Valgyk, yr išvirtà, pavalgysi – gulk Yl. Išvi̇̀rta mano davaliai, tegul išsrebia tiktai Skp. Kai vis gerai, vis išvi̇̀rta, tai pavalgai, ir nieko Pb. Manų košikė išvirtà į vandenį Erž. Pietus išvi̇̀rsuot ir eisuot Šv. Einu pietų virt, išvi̇̀rsu skaniai, riebiai, tirštai i daug Šll. Parejom an pavakarės, išvirtà šutynė toki Als. Mano būdavo viskas padaryta, apliuobta, išvirta, apmazgota LKKXVII27(Rgv). Paršui yra išvi̇̀rta, telukas pagirdytas Alv. Prašo valgyti, aš buvau bulbynę išvi̇̀rusi – duodu Lpl. Mun sesuo buvo išvi̇̀rusi – skani uogynė y[ra] Sd. Kur tu neši tą košę manų išvi̇̀rusys? Knt. Ko nori išvérdamas (ko nori, kad išvirčiau)? Lkv. Iš mėsos ir prieskonių išverdamas sultinys rš.
| Da žabų prisieis atnešt i uždėt: neišvir̃s tie puodai Mžš.
^ I iš akėtvirbalio gal srubą išvi̇̀rti Ub. Aš tau išvirsiu arbatos iš senų žiponų vatos LTR(Pkn). Išvi̇̀rsiu burbulo su akmeniu Š. Gerai išvirsi, gerai ir valgysi PPr35. Virė šeimynai – išvirė šuniui J.Jabl. Ką samtis išvirs, tą šaukštas pavalgys LTR. Kukorius išverda be ugnies, ponai suvalgo be burnų (sniegas ir saulė) LMD(Vb). Iš mergos grožio košės neišvirsi Kp. Iš miego košės neišvi̇̀rsi JT435. Sveika vi̇̀rus nenumirus; o kad tu būtum numirus, tai kita gardžiau būtų išvi̇̀rus Š. Jei gerai i̇̀švirei, gerai ir valgysi Sch82. Užkurk karštai, įdėk tirštai ir išvi̇̀rsi greitai End.
| refl. tr., intr. K: Viralą išvalgau ir vėl naują išsi̇̀viru Vrn. Kol tu beišsivérdi, kol tu ką, kurs laikas ateina! Tl. Išsivi̇̀rsiam bulvynės ryto metą – juoda juoda liuob būs Bdr. Uogų daug, košės reik išsivi̇̀rties LKT111(Kltn). Nė niekas turėjo uogienių tokių išsivi̇̀rę, tiktai susirgus kokį puodelį Mšk. Liūb išsivi̇̀rti putros i srėbti Trkn. Vakare apsiliuobę, išsivi̇̀rę valgyt ir einam gult Krs. Par valandą išvi̇̀rsias, būs pietai pirmo[je] Krš. Aš išeitu į mišką, atsinešu [malkų] ir išsivérdu Žlb. Nebuvau ištežusi – ant akminims valgyti [liuob] išsivi̇̀rsu Sd. Išsivi̇̀rtųp (con.) LKKXIV213(Zt).
| Kožnas savo katiliuką išsivérdam Skdv. Nėra pas juos puodų kur išsivirt LTR(Pkr).
^ Ką išsivi̇̀rsi, tą ir suvalgysi (srėbsi LTR(Dkk)) Vvr.
ǁ virinimu pagaminti: Dabar sirapas možna iš cukraus išvi̇̀rt – daug pridėk ir išvi̇̀rsi Jž. Sirupą išverdi, kad jom (bitėms) viduriam geriau Dgč. Pelenus nusijoji, išvérdi šarmo Alz. O kai kas tai labai mokėdavo baltą gražų [muilą] išvi̇̀rt – tai, sakydavo, kiaušinių reikia dėt Skp.
| Česnakų supjaustyk, išvi̇̀rk piene ir karštą, kaip pakenti, gerk – kaip ranka ataema [gerklės skausmą] Srd. Duodi šaukštelį išgert išvi̇̀ręs, tai tada jau praeina [liga] Sld.
4. intr. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Kaip pusrytys išvérda, ta jau aũšta, ta reik ginti bandą Klk. An krosnies išvi̇̀rtūs pietūs ir garuoja Brž. Bulbienė išvi̇̀rus, užbaltinta, bais skani Pc. Apvynius dedi, kada išvi̇̀rus misa, labai ilgai juos virini Alz. Nu, ateini gryčio[n], pusrytis išviręs, sėdi, pavalgai Pin. Ka ben neišvi̇̀rę tiek greitai! Trk. Išvir̃s až adynos Dv.
5. intr. verdant išgaruoti (apie skystį): Išverda laukan šarmas, ilgai virinamas, į garus išeita Šts. Ka išvérda [vanduo], liekta an dugno druska LKT125(Bt). Visa sunka i̇̀švirė, liko tik tirštumos Užp. Par maž vandenio ant bulbių užpylei, ir i̇̀švirė Pc. Būdavo: vérda vérda vérda [cukrinius runkelius], ligi jau išvérda [skystis] viškai, sirapas pasdirba Jž.
| Virė virė, užmiršo [vyras], visas katilas išvi̇̀ręs Krš.
ǁ verdant išnykti, ištirpti: Buvo su raudonais kvietkais [skarelė] – i̇̀švirė (nubluko) Žl. Grybas [sūdytas] kap pagauna kvapo, tai jau neišvir̃s, versk laukan Pv.
6. tr. pagaminti garinimu (degtinę): Gal senis krūminės kokios ištraukė, jis gi išvérda Užg. I samagoną mokėjau išvi̇̀rti, tik neviriau Akm. Šnapso i̇̀švirė iš rugių Všt.
| refl. tr.: Šienui pjautie išsi̇̀viriau [naminės] – apsimoka, jeigu talka Dgp. Aš šnapšę buvau išsivi̇̀ręs par karą Žr.
ǁ pagaminti (alų): Par vestuves išvérda alaus, avinioką papjauna Slk.
| refl. tr.: Naminio [alaus] daugiausia išsivérdam Slm.
7. intr. prk. nudžiūti, nuleipti (nuo karščio, šalčio): Ką pasodini, tas išvérda Skr. Vagose kaip jei išvi̇̀rusios bulbės, kepte kepa Krš. Tokią šaltą žiemą ir obelys, ir braškės išvérda Pkr. Par šią naktį visos ruputės i̇̀švirė Šv. Daržas i̇̀švirė, par naktį kaip ataušta, atsigauna Plt.
^ Atsikėliau toks kaip išvi̇̀ręs (prastai jausdamasis) Rdn. Gerk [vaistus] – blogai, negerk – blogai, toks esi kaip išvi̇̀ręs, kaip iš miego pažadintas End. Karštà, kaip išvi̇̀rusi esu Krš. Ne su visu kvailas, bet kaip išviręs paliko po tos ligos KlvrŽ.
ǁ nuo uždegimo sunykti: Daktarė sakė, ka išvi̇̀rę plaučiai [nuo uždegimo] Všv.
ǁ pavargti nuo karščio: Išvi̇̀rę, išbuvę par tas kaitras, neina darbai Krš.
8. intr. prk. būti ištižusiam: Biškį išvi̇̀ręs, ištežęs žmogus minkštoms lūpoms aukštų balsų nepaimsi [grieždamas klarnetu] End. Iškaitę, ižvi̇̀rę visi žmonys – labai karšta Nmj.
◊ berži̇̀nės kõšės išvi̇̀rti prilupti (vaiką) su rykšte: Berži̇̀nės kõšės išvi̇̀rsiu, kad nieko nenorėsi Rš.
kõšę išvi̇̀rti sukurstyti nesantaiką: Tos bobos taip moka kõšę išvi̇̀rti! Krš. Koją įkėlė, kõšę baisiausią i̇̀švirė – ot velnio boba! Krš.
kõšės (pùtros) išsivi̇̀rti pasidaryti nemalonumų: Taip beplepėdamos ir išsivirė košės Žem. Žmogų tampei, parsivežei, pats išsivirei sau putros, dabar srėbk besveikas Žem. ×
pẽklą išvi̇̀rti susibarti, susiginčyti: Nesakyk nėko, atlėkusi tik pẽklą išvi̇̀rs Krš.
1 nuvi̇̀rti, nuvérda, nùvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD222,425, Sut, N, RtŽ, M
1. intr. Dglš, Lp virinant, kaitinant nusekti: Pažiūrėk, gal jau nùvirė vanduoj nuo burokų Pv. Ilgiau virini – labai nuvérda Krš. Nuvi̇̀rs, i būs mažai: įpilu daugiau [vandens] Krš.
| Kruopos nùvirė – tik vienos tirštumos likę Trgn.
2. intr. riebiai išvirti (apie maistą): Sruba nuvi̇̀rusi, stipri, darbininkuo žmoguo kaip tik Krš. Insdėk po šmotelį [mėsos], tai ir viralas nuvir̃s Sdk. Nuo lašinių viralas nelabai nuvérda Trgn. Nū kaulų verėnas geriau nuvérda kaip nū liesos meisos Lkv. Riebi zupė, gerai nùvirė Krš. Nùvirė nuo to gaidžio sriuba – kokia gera Jrb.
| Nùvirę kopūstai yr skani, riebi Lk. Kad yra gera mėsa, tai puodas nuverda, t. y. tampa riebus viralas J.
3. Skrd žr. 1 išvirti 3: Barščių tų, būdavo, nuvérda, ir pavalgai Snt. Ir mano boba skaniai nuverda A.Vaičiul.
^ Kožna žuvis savo sriubą nuverda (kiekvienas padaro tiek, kiek sugeba) Erž. Tas kiokštas nuvirs savo sriubą, padarys ko reik apsižanijęs J.
| refl. tr., intr.: Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas, vos jau žinom, ką nusivi̇̀rt ir kuo pasisotyt K.Donel. Kap kada ir nenusivérda gerai tus kisielius Kpč.
4. žr. 1 išvirti 4: Kaži ar gerai nuviriau kiaušinius? Rs. Piengrybiai, jie geri grybai, tik juos numirkyt, nuvi̇̀rt [reikia] Bsg. Makaronai gerai nuvirti: i nesusmukę, i nekieti Rs.
| refl. tr.: Ramunėlių nusi̇̀virė tirštai – ir lekia lekia (paleido vidurius) Kvr. Pavogdavom iš pono vištą, nusipešdavom, nusivi̇̀rdavom Šln.
ǁ intr. verdant išskirti riebalus: Jauno paršo tai puodas nenuvérda – vis tiek sriuba ne tokia Pv.
5. žr. 1 apvirti 1: Tuos kopūstus nuvi̇̀rt reikia, i nebus sūrūs Jrb. Triskart [grybus] nuvérdu, nusunkiu Drsk. O kiti sūdydavo [grybus] nenuvi̇̀rę Aln.
6. žr. 1 apvirti 2: Nuvi̇̀rs meiselė, būs minkštesnė, skanesnė Krš. Tura grikai gerai nuvi̇̀rti, tus rudumus reik nupilti Krš.
7. intr. ilgai verdant dingti, išnykti (apie virinamo daikto savybes): Paviryk, ir visas kartumas nuvir̃s Mrj. Kaip tik ilgiau paverdi, ir nuverda [dažai] Kš.
8. intr. verdant nusistoti: Kokios rūdės nuvérda – bjaurus miesto [v]anduo! Krš.
9. intr. prk. nudžiūti, nuvysti, patirti žalą (nuo karščio, šalčio, drėgmės): Bulbės labai prastos: mat nuo lietų nuvirė bulbienokai Mžš. Sklypelis visas nuvi̇̀ręs, ruožais nuėjo, kur amoniakas stovėjo Antš. O dėl ko be kepurės, a nori, ka ausys nuvi̇̀rtų? End.
^ O pas mane nudžiūvo visi žiedai, kaip virtè nùvirė Všn.
10. intr. prk. triukšmingai nuslinkti: Kunkuliuojantis griausmas nelauktai nuslinko, nuvirė į palatvijį rš.
1 pavi̇̀rti, pavérda, pàvirė NdŽ, KŽ, DŽ1
1. tr. kurį laiką virinti: Nepavirtõs [dešros] neinkąsi – kaip geležinė Rk. Tyrė su uogomis maišant paverdama dar 10 minučių rš.
| Tan skystiman siūlus sudedam, pavérdam Kp. Dvinytas audeklas poretis, nestipras; pavérdi, pašutini – sušoka (sutankėja) Sur.
2. intr. kurį laiką būti verdamam: Tiej makaronai pavérda kiek, tada ažbalint [reikia] Ad. Kaulelis pavir̃s, tai viralas bus gardus Klt. Tepaverd’ [bulvės], do labai barba Švnč. Tepaver̃die, negreibk da – būs pusžaliai [didžkukuliai] Krš. Padrėbs an stalo, biškį pavirė jau, šekiat, ėskiat Trk. Paverdu, kad ne toksai sūrus būt [lašinių gabalas] Lt. Grybus reikia pavi̇̀rtie, [v]andenyj išplautie – pasūdai ir kepi Ign. Pavi̇̀rk obuoliukus, tai gerai kiaulės ės Dglš.
| prk.: Burną gėrus krau[ja]s yra lygu paviręs Šts.
3. tr. pagaminti, išvirti: Mergelė pavirė virinėlius Asv. Tę (miestuose) tep pavérda, aš (motina) geriau pavérdu Lp. Nuo plaučių vaikam pavi̇̀rdavo aviečių arbatukės Krkš. Imbrikiukan įdedi pelynų šakelę ir pavérdi Kp. Namiepi man žolių pavérda, ir geriau Rud. Motina išėjo turbūt pavirti švęstų žolių sunkos rš.
| refl. tr.: Pàsvirėm braškių, žeminių uogų Kpč. Savo pasivi̇̀rsu ir nešu į laukus sūnuo Jdr. Sustojom pagiry, pasi̇̀virėm pietų Ūd.
4. žr. 1 išvirti 3: Jau bulbos pàvirė, o valgyt nėra kam Žrm.
1 pérvirti K, KŽ, DŽ1, pervi̇̀rti K, Rtr; Q538, D.Pošk, M
1. tr. Lz, Kvr dar kartą išvirti: Jei [sodo] tepalas per kietas, jį reikėtų pervirti, įdėjus aliejaus rš. Vyšnios sumacnėjo, mun reikėjo pérvirt jąsias Erž. Paėmiau, pérviriau [uogienę] – stovi kai stiklas Švnč. Aš ėdalą pérviriau ir padaviau kiaulei Srj.
2. tr. per ilgai verdant sugadinti: Parviriau, sukrito bulvės baisiausia! Mžš. Kiaušiniai gal pérvirti? Aps. Kai sirupas patamsėja, uogienė pervirta rš. Žuvį [reikia] virti, tik nepervirti, kad nesukristų rš.
3. intr. per ilgai verdant pasigadinti: Košė párvirs J. Bulbės bus ne tik išvirę, bet ir pervirę J.Balč. Bulbos pérvirė, niekam nevortos Klt. Kiaušinių ilgiau kaip keturias minutes nevirkit, ba pervir̃s Skrb. Muno kiaušiai párvirė Krš. Vienos bulbės bus parvirę, kitos neišvirę Ėr. Tuo tarpu užkaista kava virė ir pervirė rš.
4. Grg žr. 1 išvirti 2: Jei jau párvirė, tai imkit kukulius iš puodo Skr.
5. tr. išvirti tam tikrą (ppr. didelį) kiekį: Kiek aš bulbelių pérviriau [per savo amžių]! Dglš.
◊ per ši̇̀rdį pérvirti staigiai, intensyviai pasireikšti (apie jausmus): O man per ši̇̀rdį tik pérvirė, kai sūnų trenkė Vrn.
1 pravi̇̀rti, pravérda, pràvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; M
1. tr., intr. nedaug ko išvirti; pagaminti šiek tiek maisto: Liolį (netvarką) gi palinka: pravérda ir išlekia darban Mžš. Nebeišeikit, va tuoj pravérdu, ir pavalgysta Slm. Duonos kepti nereik, tai da valgyti an dienos sykį ka pravérda – daba kaip ponios moterės Krž. Pravi̇̀rkiat vaikuo košės ar ko nors, kad nekrioktum Šts. Būk, aš tau bulbynės pravi̇̀rsu (juok.) Rdn. Virtinių truputį pravi̇̀rsiu Rm. Būtum vi̇̀ralo pravi̇̀rusi Rdn. Eikš, pieneliu tuo tarpu papusryčiausi, kol ko šilto pravirsime Vaižg. Reiks pravi̇̀rt vakarienės Mžš. Pravi̇̀rt turit kai ką vakare Všn. Kaip tik pravirė, tuo davė po šmotuką vaikam BsPIV10.
| refl. tr.: Duoda miltų putrai prasivi̇̀rt ir pieno lašelį Pnd. Iš ryto kad eini į darbą, ką reik prasivi̇̀rti? Erž. Noru uogų prasivi̇̀rties Krš. Prasivi̇̀rdavau košikę Erž. Kol gali valgyt prasivi̇̀rt, palauk, nevažiuok ant vaikus Slm.
ǁ refl. tr. virinimu kiek pasigaminti: Beržinės smalos iš tošės tie miškinaičiai liuob prasivi̇̀rs LKT62(Pp).
2. tr. pagaminti kiek (degtinės): Kumet ne kumet praverdu šnapšę Šts.
| refl. tr.: Daug kas turėjo numinės, prasvi̇̀rs koki boba Sd.
ǁ gaminant degtinę išeikvoti: Virdamas buvo praviręs šešis aktarus (konfiskavo už bausmę), bet brolis gelbėjo, davė atsitiesti Šts.
3. intr. kurį laiką virti: Aš septynius metus pràviriau, o tu vieną kartą negali išvirti Krš.
4. intr. užvirti: Kaip pravi̇̀rs, nukaisk sagoną J.
| refl.: Kad viralas prasiverda ir virsno[ja] dailiai, nebėga Šts.
5. intr. Jrb, Žgč beveik išvirti (apie maistą, maisto produktus): Lupk iš puodo, juk jau mėsa pràvirė Šmk. Tai tos mėsos biskis buvo, jau ji pusiau pravi̇̀rus Iš.
6. intr. verdant nunykti, sumažėti: Labai sūrus kumpis buvo, žiūrėk, pràvirė ben kiek [sūrumas] Aln.
1 privi̇̀rti, privérda (pri̇̀vira Lz), pri̇̀virė K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; MŽ, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N
1. tr. daug išvirti: Tu pri̇̀virei daug virtinių, košės J. Žirnių privérda, paskui sumaigo šitus žirnius su kočėlu – padarom tokius guzus Kvr. Tų kiaušinių privi̇̀rdavo, margydavo [prieš Velykas] Kri. Kisielių privérda, alaus pridaro – putoja uzbonai Antš. Kap sumala malūnan rugius, tadui privérdam vandenio, užmaišom buizą tokią, o anryt kepam Kč. Visa dirbom, ką pasakė: ir prikepam viso, ir pri̇̀viram viso LKKII209(Zt). I alaus duoda, i kopūstų privérda Kr. Mamytė privérda su puodu [žirnių] ten kokių Šln. Buzos jau pri̇̀virė, tik semk Btrm. Pri̇̀virė [maisto] kaip ir dešiumčiai žmonių Ppl. Tad anie, matai, privérda nu ryto tų patrovų daugiau Akm. Kopūstų privérda, mėsos – ir vestuvės Blnk. Parėjęs namon liepė savo pačiai pyragų privirti BsPII64.
| Keturiais viedrais dieškelę ąžuolinę bruknių privérdu, obuolių pridedu Klt. Gryčiutėj nieko nėra, tuščia gryčiutė, tiktai trys lovos, puodas košės privirtas DvP375. Bulvių buvo sklepe priskustà, privirtà katilas meisos su bulvėms Gršl. Užmušiau uodą, pri̇̀viriau puodą, prašom svetelių pasisylyt DrskD244. Meisos privi̇̀rsi bliūdalį i padėsi an stalo Ms.
^ Jau pri̇̀virei Adomo vaikam (labai daug) Ar. Kad privirė, dar ir Grigo vaikam liks! Db. Kad pri̇̀viriau kruopų, užteks ir mum, ir Grigo vaikam Ktk. Privirė – užteks i pajūrio vokyčiams LTR(Kv).
| refl. tr.: Būdavo, didžiojoj nedėlioj prisivérdam pupų sausai ir valgom su raugiene Švnč. Jau prisivérdi an pusryčių mėsos Gž. Ir kiaulėm pràsmali, ir sau, iš tų minkštų miltų prisivérdi buzos Kpč. Prisivi̇̀rus ji buvo i mėsos, i dešrelių – laukė ateinant Jrb.
| Per vasarą uogienės prisivérdu, per žiemą anūkui išdalinu Dt. Prisivérda prisivérda uogų, paskiau pūdo, rūgsta Rk.
ǁ išvirti, pagaminti: Aš privirsiu gardžios večerios jumi Zt. Privi̇̀rt [reikia] žirnių sa kunodomi ir kruopomi Zt. Pri̇̀virė pieno – ir gulėk Dv. Kopūstų privir̃s Ker.
ǁ priekandai, užkąsti išvirti: Pliki kopūstai su privirtõms bulvėms Ggr.
ǁ LL101 verdant prigaminti: Tai privérda, būdavo, muilo, lentynas pridžiauna Jž. Liepė tarnam privirti smalos ir pripilti karštos į statinę LTR(Rk). Aš buvau muilo privi̇̀rus, kiaulę ka papjovė RdN.
| refl. tr. Kpr.
2. intr. riebiai išvirti: Lašiniokų su kūda indedu, privérda viralas Klt. Riebulio inmeti viralan, privérda, ir jau sočiau Sld. Privirs zupos gerai nuo anties Dglš.
| Kai mėsa su kaulais, puodas geriau privérda Trgn. Kumpio puodan deda, kad privir̃t puodas Klt. Viralas privirė – gardi vištiena Ker. Nepri̇̀virė barščiai, maža mėsos teįdėjai Srv.
3. LL103, Alk žr. 1 užvirti 1: Pri̇̀virė, ir nukelk! Kt. Kam nudengei bulbynę, tepriver̃die pienas Užv.
4. žr. užvirinti: Supilam pieną puodan, privérdam ir tada valgom Rdš. Vandenio privérdi, užupili [salyklą] Kvr. Kad ponas privirtai puodą vandenio ir įpiltai tan kubilan, tai velnias iššokt[ų] iš ten LTR(Kb).
5. tr. kaitinant pridaryti nuoviro: Tai, būdavo, vis privérdam [žievių], siūlus kišam (dažome) Plvn.
| refl. tr.: Atsineša kokį puodelį dažų prisivi̇̀rus, ir dažom abidvi [margučius] Kpč. Prisvérdi žolynų, liepos žiedų, čėbrų Pls. Reikia prisvi̇̀rt Jono žolynų Rod.
6. tr. (ilgai) vartoti verdant: Iš molio nuklijuoja [puodą], iš molio nulipdo, išdeginta, kiekgi privi̇̀rsi – išsiskiria Žl.
7. intr. verdant prisvilti: Šiandien bulvės tiek privirė, kad jau iš kažkur atsiduoda Mrj.
ǁ stipriai prilipti: Blusų šūdai pri̇̀virė, jau nebišplausi Šts. Tokia kaitra šutino, ka marškiniai ant nugaros pri̇̀virė Jnš.
| refl.: Apačioj [siuvamosios] prisivi̇̀rę siūlų On.
8. intr. prk. supūti: Tie obuoliai toki privi̇̀rę KzR.
9. tr. verdant pritraukti: Puodas visokių kalkių pri̇̀virė Mrj.
10. daug ko pridaryti, prikrėsti: Merga tik bėdų gali privi̇̀rt Jd. Kur tik jis nueina, visur ką nors privirs rš.
| refl. tr.: Toks atsargus, drausmingas, pareigingas, o tų bėdų vis prisiverdi, a? K.Saj.
11. intr. prk. susirinkti (apie daugybę žmonių): Kur kokis darbas atsigirsta, tai svieto i privérda kai musių Str.
◊ alaũs privi̇̀rti pridaryti nemalonumų: Na ką, vyručiai? Privirėte, kaip girdžiu, alaus V.Krėv.
berži̇̀nės kõšės privi̇̀rti primušti, duoti pylos: Palauk, privi̇̀rsiu berži̇̀nės košẽlės Rš.
kõšės privi̇̀rti BŽ198 pridaryti nemalonumų: Stalius iš gėdos ar iš išgąsčio, nusiminęs, kad tiek privirė košės, netrukus pasimirė P.Cvir. Su tokiomis pažiūromis tu gali tokios košės privirti, kad sunku bus iškabinti rš.
kõšės (pùtros) prisivi̇̀rti prisidaryti bėdų, nemalonumų: Prisi̇̀virė kõšės, daba bijo ana ir nosį į miestą iškišti Vvr. Pri̇̀svirei košės, tai i kabink atslošęs Tr. Pri̇̀sviriau kõšės kaip durnius giros Km. Prisi̇̀virė putros, daba nebišsreba Krš.
šiùpinio privi̇̀rti pridaryti nemalonumų: Taip ir reikia, – ragana, buvo ji šiupinio privirus, – tarė Usnienė LzP.
1 ×razvi̇̀rti, razvérda, ràzvirė (hibr.) žr. 1 suvirti 2: Putron ràzvirė žuvis Dglš. Anpilk žirnių, kad razvir̃t Dv. Bulbos su visu razvi̇̀rę, razkritę Prng.
1 suvi̇̀rti, suvérda (sàvira Zt), sùvirė K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; R, R367, MŽ, MŽ492, N
1. intr. verdant sutirštėti, sukietėti: Putra sùvirė kaip košė Grg. Įpili pieno, atskiedi – ta košė sukietė[ja], suvérda Kl. Ale jau suvi̇̀rusi, tiršta kleckynė Grd. Sùvirė jau [avižinis kisielius], pila į lėkštes ir valgo Trš. I tatai į tą grūstynę įdės dar žirnių, įpils kanapių pieno, toki būs suvi̇̀rusi, patirštė̃, o skanybė – negalėsi prisrėbti nėkaip End. Šitą sunką ir verda, ir suvérda tirščiausias šitas [kisielius] Kp. Suvirus baltymams, sultinys pastatomas šaltoje vietoje nusistoti rš.
| refl.: Susivérdas uogos (uogienė) – gali pjaustyti Krš.
2. intr. verdant suminkštėti, sukristi: Žirniai nesuvi̇̀rę brązga J. Bulbos miltuosen suvirė Švnč. Šiemet suvérda bulvės Ėr. Bulbos jau gerai suvérda Klt. Labai geri batvinėliai, gerai suvi̇̀rę Kp. Mūsų šulinio vandeny suvérda žirniai Šln. Tokie balti [žirniai], pažiūrėt gražūs, ale nesuverdą̃ Erž. Kai nenulupi obuolių – nesuvérda [obuolienė], lupynos tąsos Ktk. Saldūs [obuoliai], tai anys nesuvérda saldiejie, anys gabaliukais ir būna Dgč. Par dvi valandi meisa vištėna visai suvérda, ištinža Krš. Parvirė jau [lašiniai], sùvirė į smuklį Erž. Rūpestinga šeimyna turi iš vasaros pasitiekusi suverdančių žirnių, pupų M.Katk. Pašutinam kviečius [Kūčioms], kviečiai labai suvérda Aln.
ǁ verdant susitraukti, sumažėti: Devė meisos nu taip šimtą gramų, nu suvérda, kaulai atsiema Akm.
ǁ verdant žūti: Liepė tujaus pieno katilą užkaisti ir kaip tas pienas užvirs, tada kupriuką įdėti į tą vaną ir kad jis ten suvirtų DS78(Rs). Įdėjo [moterį] į verdantį katilą, bet kad nesuvirė, sūdžia įsakė nukirsti jos galvą M.Valanč.
ǁ sustingus žūti: Praretino [speigai] tų ištroškusių (girtuoklių): ne vienas sùvirė į ledą Skdv.
3. tr. verdant daryti minkštą: Kurią savaitės dieną iškrinta sniegas, tai tą dieną sėja pavasarį žirnius, tai žirniai suverdami bus LTR(Vlkv). Aprinkdinėtas kunodas sàviram ir pagrūdžiam an košės Zt.
4. žr. 1 išvirti 3: Būdavo, bulbių skilčių supjausto, suvérda barščių Adm. Sùvirėm uogienės keturis kibirus Mrs. Ana sàvira jam ėsti ir būsta Zt. Nesuvérda [valgio] par greitumą Lk. Boba subaton pautų nesùvirė Lz. Sùvirė dešimts pautų LKKXI221(Trak). I bulbių sukasti, i jovalus suvi̇̀rti [reikia] Trk.
^ Su juo pieno nesuvirsi, košės nesuvalgysi TŽIII378.
| refl. tr.: Užvalgai kokių barščių, ką sùsvirė ir tu eik tęnai [ganyti] Sn.
5. žr. 1 išvirti 2: O jos buvo durnadagių suvi̇̀rusios Rg. Kai sùvirė man žolių, kap išgėriau, tai pasidariau kap geležinė Graž.
| Ėmė ir sàvirė tą berniuką (ps.) Zt.
6. tr. suvartoti verdant: Suvérdu pardien tris kašeles bulbų Klt. Seną sviestą suvi̇̀rk arba sukepk Prn. Sùviriau visas bulbas Dglš. Vieną kopūsto galvą jau sùviriau Aln. Vakar kiaulę pjovė, šiandien sùvirė Bgt.
7. žr. 1 nuvirti 1: Kruopai į pat dugną sùvirė Trg.
8. intr. per stipriai rūgti (apie alų): Nuo suvi̇̀rusio alaus sirgt reikia Sb. Neataušė alaus, kai suvi̇̀ręs alus [rūgsta], tai labai vemia [gėrėjai] Slm.
9. nuo karščio sunykti, išdžiūti, išsilydyti: Suvi̇̀rs viskas [per kaitrą], keptinos kepa viskas Rdn. Sùkišėm bulbas anksti, tai ir sùvirė kaitroj žiedai Ut. Karšto [vandens] užpilsi – suvir̃s [augalai] Bsg. Padabok, kad kiaušinienė nesuvir̃t Klt. Kaip tik reikia sulydyt, niekaip nesuvérda geležis Aln.
ǁ labai sukaisti karštyje: Atidaryk langus – šiltas oras, i tei[p] suvi̇̀rsim Jrb. Klėtelėj tai visai suvérdu šiluma (instr.) Gs.
10. intr. prk. staiga susijaudinti, sudrebėti: Aš jau sùviriau visà Rod. O aš iš baimės vos nesùviriau PnmA. Kap pažiūrėj[o] an tos suknelės, tai net sùvirė moteriškė (labai patiko) Pv. Pasakyk ką vaikui, tai ir suvérda Sv. Tėvelis pamatė an miesto [su kavalieriumi], tik sùvirė sùvirė Skp. Kap rikteria, vaikas nat suvérda visas Nč. Kap dav[ė] vaikuo botagu, tai tik sùvirė nebagas Grv.
| Any[s] paskui mane ir sùvirė verksmu Lz.
◊ galvà nesuvérda
1. apie nesugebantį protauti: Reikia gi pasakyt bobai, jos galvẽlė jau nesuvérda Slk.
2. apie nežinantį, nemokantį ko nors: Jo galvà nesuvérda, kap padaryt Dglš.

galvà suvérda apie sumanų žmogų: Va šitą (sukčiavimą) tai jos galvà suvérda Slk. Galva gera, gerai suvérda Ml.
kraũjas suvérda greitai supyksta: Senas aš, o pagalvojus, tai tik kraujas suverda! rš. ×
peklà susivérda apie barnius, nesantaiką: Teip susi̇̀virė peklà, ka nebišardysi Grdm.
širdi̇̀s suvérda staiga susijaudina: Man kap suvérda širdi̇̀s, tai nežinau ką padarysiu Vrn. Nat širdẽlė sùvirė, kap mergelė pro langelį bernelį išvydo Rod.
širdi̇̀s suvi̇̀rusi kraujù LTR(Kltn), JD842 yra graudu, skaudu: Bevelyčiau numirusi, nekai jauna pražuvusi, širdi̇̀s kraujù suvi̇̀rusi (d.) Grk.
1 užvi̇̀rti, užvérda (ùžvira), ùžvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD265, Sut, N, M, L, PolŽ56
1. intr. kaitinamam pradėti kunkuliuoti (apie skystį): Paki [v]anduo ažvérda, i nupešu vištą Klt. Kad pakvipo vyšniom, kai ùžvirė arbata Skp. Ažsikaičiau pamazgų, kažin kada jos užvir̃s Kp. Pelenus ažpila vandeniu ir pečiun pastato, kad ažvir̃t Arm. Tuo metu ant dujinės viryklos užverda pienas ir pasilieja per kraštus rš.
| Iš to pečiaus eina ta ugnis ir iš to vieno šono tie puodai užvérda Akm. Mažesnis puodas greičiau užvérda JT457. Bulbos ùžvirė i sukrito Apt.
| prk.: Upė kunkuliavo lyg užvirusi rš. Nematei garinių katilų nasrų, kur kaitra svilina odą, o prakaitas lyg užviręs garuoja! V.Kudir.
užvirtinai̇̃ adv.: Atsargiai virinti užvirtinai pusę adynos rš. Sušildyk vandenį karštai, užvirtinai̇̃ Skr.
ǁ perkaitus pradėti putoti, kunkuliuoti ir pan.: Reikia ataušyt gerai [alų], bo, matai, mieles gali sudegyt, jegu šiltas, ir užvir̃s, nebus skanus alus Skp.
2. tr. kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: Vandenio ùžvira, tų pelūnų ažupila Btrm. Užvérdi vandenį, vyšnias suberi i miltus pili PnmŽ. Voro ažvérdi ir pili Ad. Ažvérdam vandenio ir atšaldom Dv. Vėliau uogienė užverdama, suberiamas likęs nuo sirupo cukrus rš. Užvi̇̀rsiu vandinio kiaulėmi, tadul pašersiu Drsk. Kad burbulą jau kelia, jau reikia imt [uogas], nelaukiu, kad užvirtų̃ Kvt.
3. žr. 1 išvirti 3: Mama užvi̇̀rs žolynės, ten duos Pln. Užvirtõs arbotos yra, ar gersi? Drsk. Tokį didžiausį kubilą užvi̇̀rs šarmo, nusistos Tl.
4. žr. 1 išvirti 1: Mėsą iš vakaro užvi̇̀rsim, ka rytó anksti jau būtų Jrb.
5. žr. 1 virti 2: Nuo veršienos liesos neužvirs strova, nebus skanumo ir riebumo J.
6. intr. verdant susidaryti: Iš pūkio ir taukas ant viršaus užvérda Klp.
7. intr. pradėti kunkuliuoti, raibuliuoti (apie vandenį): Buch – vienas [sviedinys] puolė palei lieptu, vanduo ùžvirė Sem. Žvejys išvydo, kaip tolumoje jūros paviršius užvirė nuo paukščių, krintančių į vandenį ir vėl pakylančių į orą su laimikiu snape rš. Paskuigalyje užverda, sukunkuliuoja vanduo, ir valtis, kilstelėjusi nosį aukštyn, puola priekin rš.
8. intr. sušalti, sustingti: Šaltà, kojos užvi̇̀rusios, kaip su viena kojinike ejau Krš.
9. intr. prk. pradėti intensyviai vykti, judėti, eiti: Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišaudyt, nu tai ažvérda [barnis], nor iš namų bėk Slk. Pavasarį visi darbai užvérda Bgt. Darbas virte užvirė LzP. Už pusvalandžio vėl, kad jau ùžvirė [mūšis] – tiek davėsi, tiek pliekėsi! Graž. Užverda labai smarkios rungtynės rš. Tarp jų (ginčininkų) užvirė gyva kalba rš.
| Bematant visas paplūdimys užverda lyg skruzdėlynas rš. Nuo krašto iki krašto sujudo ir užvirė kaimas J.Balt.
10. intr. prk. pradėti smarkiai reikštis: Virte užvirė krūtinėje pasiryžimas nenusilenkti tokiems žiauriems valdžios įsakymams Pt.
11. intr. prk. susijaudinti, supykti: Senis kad ùžvirė, tuoj jauniejie pro duris Kp. Kazys kartais užvirdavo ant brolio pavydu, bet laiku susitūrėdavo, kad neišsiduotų A.Rūt.
^ Ko ùžvirei kaip puodas Akm.
◊ kõšę (piktùmą, vélniavą, vélnio vakariẽnę) užvi̇̀rti sukurstyti nesantaiką, karą, pridaryti nemalonumų: Tai ji visą šitą piktùmą ùžvirė Mrj. A užvi̇̀rs kõšę, a sumaišys dangų su žeme Krš. Kõšę ùžvirė, ka daugiau galėtų vogti [valdininkai] Krš. Kokią čia dabar vélnio vakariẽnę ùžvirei? Vlkv. Kokią velniavą tu vakar ten užvirei, a?! rš.
kõšė (makalỹnė, prãgaras) užvérda pradedama pyktis, bartis: Dabar jau tikra košė užvirė Žem. Normantiškėje užvirė tikras pragaras Vaižg. Pas mane namie tokia makalynė užvirė rš.
kraũjas [širdyjè, gýslose] (káilis, krūti̇̀nė, širdi̇̀s) užvérda (kam) (kas) susijaudina, supyksta: Pamačius, kas atsitiko, žvirbliui taip užvirė kraujas, kad jis šoko tiesiog ant gaidžio A.Vaičiul. Vieną kartą užvi̇̀rs kraũ[ja]s, susikibs į kaltūnus Krš. Mun káilis ùžvirė, žadėjau blęsti Krš. Kai širdis užverda, tai daug kas ištrūksta nuo liežuvio Alz. Jam vis dar užverda kraujas pagalvojus, kaip ji neteisingai ir žiauriai tą moterį apšmeižė V.Aln. Augustino gyslose užvirė kraujas J.Avyž. Dičiaus pulsas ėmė plakti, kraujas užvirė širdy T.Tilv. O kai vakar pasakė, kad pas tą mergą nuėjęs, tai ir užvirusi širdis J.Paukš. Ažuvirė lapei širdis an varnos ir nusprendė jai nedovanotie BsPII320. Širdis virte užvirė! LzP. Kai pasakė, net kriūti̇̀nė ažùvirė Klt. Galva [vištos] žikt žemėn, širdi̇̀s tik užvérda man Pnd.

úosti, úodžia, úodė (úodo DūnŽ) tr., intr. KBII149, K, Š, DŽ, uõsti, uõdžia, uõdė DrskŽ
1. R292, MŽ391, K, KII132,357, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, ŽŪŽ156, KŽ, Kr, Pj traukti orą pro nosį, norint pažinti kvapą: Uodžiù ir nieko neužuodžiu, nieko nėra Žln. Úodžiu i nesuuodžiu, kas te smirda Dglš. Karvė, pakėlus galvą, úodžia ir úodžia Aps. Uodžia [karvė] net ausis pastačius, gal mato ką Klt. Atalėkė žvėris, tik úodžia, úodžia Ad. Nė[ra] ko kąsti, nė[ra] ko úosti – nūluoba viena tų bulvelių Žd. Jau uodi, kuo puodai kvepia rš. Bulius pučia šnerves, uodžia orą, neramiai trypia V.Bub. Uodžiamasai nervas E. Uodžiamoji liauka rš. Uodžiamasis svogūnas (Bulbus olfactorius) EncIV1027. Uodžiamosios plokštelės KlK46,41. Ir uodė viešpats aną mielą roką Ch11Moz8,21.
| prk.: Jau biskį sveikiau, tai tik uõdžia (dairosi) per langus, kad vėl kur Krok.
^ Úosk į savo (tavo B1017) antį Sch101; J, N, ST379. Einu keliu – stūkso, žiūriu – rūkso, paspiriu – ritasi, uodžiu – smirdi, kandu – šūdas (kuodelis, kamuolys) B540, PrLXVII38, ST475.
| refl.: Priesienėj uodėsi karbolis ir eteras rš. Išleido visą amonjaką, kad nori, nueik, pažiūrėk, da gal bosas úodžias Slm.
2. N, KII357, L, DŽ, NdŽ prk. jausti, numanyti: Ir úodžia, kur kas samagoną daro Švnč. Ji, rodos, uoste uodė, kad šinkorius nori padaryti kokį nors suktumą Ašb.
3. refl. prk. bendrauti, tartis, draugauti: Ji úosdamos susiuodė ir suėjo į kuopą J. Jau jie išvien úodžias – greit galėsma šokt [vestuves] Slm.
◊ žẽmė úodžiasi; žẽmę úodžia artėja mirtis: Gudonas – tai tas visų seniausias – jau jam gal nebetoli žemẽlė úodžias Pbr. Aš paslenkus, ale i ana jau žẽmę úodžia Klt.
apúosti tr. J, Rtr, apuõsti, apuõdžia (àpuodžia Drsk), àpuodė
1. N, LVI133, KŽ pajusti kvapą.
2. DŽ1 prk. sužinoti turint, esant: Aš apúodžiau, kur kas yra J. Apúodę pinigų [vaikai], duok jiemi, ir baigta Prn. Ar jis neàpuodė te mergšę DrskŽ.
atúosti intr. Š, KŽ atbėgti, ateiti uostant.
išúosti tr. NdŽ, KŽ uostant išaiškinti, ištirti, užuosti: Reikia uoslę turėti gerą, išuosti, iš kur vėjas pučia rš. [Vilkas] klausydavo net krintančių snaigių šnaresio. Išuosdavo kiekvienos tankmės tamsą rš.
nuúosti tr. K, Rtr, nuuõsti, nuuõdžia (nùuodžia Drsk), nùuodė Žl
1. LVII880, Š, NdŽ uosle susekti, užuosti: Šunys labai nuúodžia KII132. Šuva nuuodė, kad čia kažkieno būta Grž. Katė nuúodžia, kur mėsa padėta Vj. Gyvolis nuuoda svetimą žmogų Dr. Nuúosi vyrą ir nematydamas, šalpusnes rūkantį Trš. Iš kažna kur nuúosi tą vilkagrybį Kvr. Tai gali nuúosti, kad jis cibulių valgęs KI75. Ir per kvepylas nuuodžiamas kūno nešvarumas Vd.
2. DŽ, Prn, Mrj, Alk, Ėr, Ll prk. nujausti, numanyti: Jis gerai nuúodė, kad čia galėsiąs pasipelnyti NdŽ. Šuo staugia, gaspadorius mirimą nuuodžia Ss. Žydai greitai nuúodžia, katras prie bėdos KŽ. Rusai nuúodė ir ka pradėjo siųst sviedinius Graž. Šmuila nuuodė, kad Lukošius dabar turi pinigų Ašb. Kiek aš nuuodžiu – tai šitei[p] bus Vdžg. Medžioklės sezono pradžią nuuodžia miško žvėrys M.Katil.
paúosti Slč, Ml, pauõsti, pauõdžia (pàuodžia Žl), pàuodė
1. žr. pauostyti: Pàuodė, pàuodė, kvepi̇̀ kap skilandis (sako rūkančiam) Žln. Tik paúodžia, paúodžia, o negeria Klt. [Ksaveras] patraukė, pauodė [girių oro] Vaižg.
2. tr. uodžiant suprasti: Šunes ir išvirto gyvulio kaulą paúodžia keno Vv.
praúosti tr. NdŽ pajusti uodžiant.
suúosti tr. K, KII132, Š, Rtr, suuõsti, suuõdžia (sùuodžia), sùuodė
1. M, L, LL191, DŽ1, KŽ, Upn, Skdt, Ktk, Btrm, Mrc uodžiant pajusti kvapą, užuosti: Pėdus suuodžia kai skalikas N. Katinai sùuodžia puliukus ir stveria DrskŽ. Katė suúodžia mėsą NdŽ. Uodžiu i nesuúodžiu, kas te smirda Dglš. Jiej [dūminėse pirkiose] kap smirdėj[o], tai nesùuodžia Sn. Šuva per kiemą sùuodžia Pv. Šuo pametė zuikio pėdas i nebgalia besuúosti Brs. Tai ir vilkai, anys suúodžia sliedą žmogaus Aps. Karvė sùuodžia gyvates Pls. Suúodžia savinyką karvytė Trgn. Karvės kap suúodė vilko pėdas, kap pradėjo baubt Šil. Viena kitą jos (bitės), tur būti, suuodžia A1885,129. Arkliai suúodė dūmus Brsl. Meška ejo pėdais suuosdama Kb. Tokis kvapas [poniabudės] negražus, iš tolo jau sùuodi, kur ji yra Kpč. Meška, išvydus kepsnį ir suuodus gardų skonį, norėjo ir ji žuvų paragauti BsMtII110. Štai, Dočys tuojaus, tepalų smarkumą suúodęs, … su sykiu nei koks perkūns iš patalo šoko K.Donel. [Kiškelis] mėgina suuosti, iš kur paraku dvokia I.Simon. Tokie ilgaūsiai lengvai suuodžia, kuriuose žieduose daugiau nektaro sp. Toli suúodžiamas tepalas NdŽ. Nosis tur ir negal suuosti Mž463. Ir Ponas suuodė saldų [deginamų aukų] kvapą BB1Moz8,21. Suuodė kvapą rūbų jo CII312.
^ Ko prunkšti, kap kumelys kumelę suúodęs LKKXIII125(Grv). Velnias velnio dvasią suuodžia Vb. Pinigai – ne kilbasa, nesuúosi, kur padėta Trgn. Apsirėdė vilkas avinu, bet šunys vis tiek suuodė KrvP(Vkš).
2. M, DŽ, NdŽ, Bsg, Dg, Knv, Arm, Ll prk. numanyti, nujausti, sužinoti: Aš suúodžiau, kur anie nuėjo J. Ale ir sùuodžia, kur kokios mergšės! DrskŽ. Kasimas ir jo pati bus suuodę apie jo rastus pinigus J.Balč. Suúosk tu man, kad aš čia! Grk. Nesuúosi, kur jos (bitės) nubėgo Grv. Jei ką nors nauja suúosi, pasakyk ir man Dgl. Kur suúodžia, tai ir skuodžia Krok. Miestelėnai pirma suúodžia, kas krautuvė̃s yra Dbk. Nors po žemėm ažkasi, vis tiek suúodžia arielką, randa Klt. Suuodžia alų PrLXVII20, N. Sùuodė tą žmogų ir paskundė Drsk. O ana mat suúodė, kur tie kiaušiniai padėti Varn. Mergaitė puikiai suuodžia, ko tam dėdei taip dažnai paštan reikia rš. Teip tu man greitai suuoskie šermenis! Tat. O anys nežino dūmą Pono, nei suuodžia jo protą BBMik4,12.
3. paslapčiomis susitarti, susižinoti: Įėję susiúodė tarp savęs J. Jie uosdamos susiúodė ir suėjo į kuopą J. Merga su bernu greit susuodžia Rod. Susuõdę pirma čėso [jaunieji] DrskŽ. Dar tų svotų nėr – sùsuodė – ar jūs žinot, ir vestuvė Dg. Sūdžios susiuodė su sūdžia, ir prova, susukta be galo, pasibaigė taip, kad neužilgo nusipirko sau dvarus V.Kudir.
| Jei karvės su svetimomis susiuodžia, pagenda pienas LTR(Srj).
4. pakęsti: Tabako ir benzinos kvapo tai negaliu suuõst Pv.
užúosti, užúodžia, užúodė (užúodo Šv, Rdn) tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, užuõsti, užuõdžia (ùžuodžia Drsk, Žln), ùžuodė; Sut, N, M, L
1. KII132, KlbIX69(Prk), J, Slm, Sdb, Dj, Skrb, Vkš, Žeml, Trš, Lkv, Skdv uodžiant pajusti, pažinti kieno kvapą: Ažúodžia, kuom kvepia LKT323(Dgl). Ar tu užúodi, kas čia smirda? Ds. Prisigulęs uostyk, nieko neužúosi Yl. Par tris ten keturius kilometrus smarvę gali užúosti Als. Medžiotojas regi [iš laikysenos], kad šuoj ùžuodė paukščio kvapą Kpč. Ažúodė riebulį kokį karvė, tai jau negers Klt. Ažúodžia žmogų jaučias, būdavo, ir bėga artyn Svn. Ažupkalyj iš miško išlindęs vilkas, taigi mat avelės ažúodė Pnm. Kas te treška? – Al vilkas: dieną mat ažúodžia, iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia A.Baran. Lapė, paskui jo bėgdama, užuodžia, kad tame vežime žiuvelės kvepia Sln. Užuoda mergelė žuvelę i par terbelę (ps.) Plt. Paukštis užúoda, kur riešutas geras Plšk. Užúodo medų – širšų pri medaus sulėkė Krš. Ans (kranklys) tura tokią uoslę, kad par kilometrą kvapą užúoda Sd. Vapsa užúoda tus obūlus, pula kaip vel[nia]s Trk. Mat, kaip šiulta, tai musės užuodė, kad čia ne molinis šventasai, o gyvas LTR(Kp). Toliausiai užúosi, ka duona kepa Brs. Par kamštį užúodė – tie kvapai išsimuša Jrb. Daug yra tokių, kurie ne tiektai paragaut, bet ir užuost vyno negali DP139. Pauosčiau podušką i užúodau, ka [vaikas] rūko Rdn. Paraką galim užúost iš tolo Jrk. Užuosit šieno ir liepynų kvapą J.Marcin.
| prk.: Tasai žmogus besmagenis, kurs už rūbus parsiduoda, rudkalnierių užgyvenęs savo šnekos nebužuoda A1883,234.
| Toki (penkiolikmečiai) jau moka ir šnapsą užúost (imti gerti, sugeba rasti) Jd.
^ Užúodo kaip šuon kilbasą Pvn. Užuodžia kaip šuva padlą LTR(Kp). Užuodžia kaip kiaulė debesį LTR(Užp). Su savu mėšlu apspratęs, o svetimą – iš tolo užúodžia Tr. Ne kilbasa laimė – neužuosi NžR. Neužuosi pinigo – ne dešra Mžš.
užúodamai adv.: Pelėsų nebuvo užúodamai Pp.
| refl. NdŽ: Nosis užs[i]uost mokysim Jrk.
2. Q633, Mrj, Snt, Alvt, Jrb, Pg, Mžš, Ktk, Vkš, End, Nv, Lnk prk. numanyti, nujausti, pajusti, sužinoti: Ùžuodė bobos – žino visas sodžius Žln. Kaip greit tu visa užúodi! Dbk. Sargus – užúoda tą smarvę (naminę) Krš. Ùžuodžia, kur balius, ir atšliaužia DrskŽ. Tas tuoj užuosdavo, kur pinigai Ėr. Matyt, užúodi, ka piningų turia Vdk. Užúodo piningų, i meilė [seniukams] pašoko Krš. Čigonai ažúodžia auksą Šmn. Jau ùžuodė alų, tai nebesulaikysi Krs. Jis gali alų užuosti ST151. Kai pagrasiau vyčia, nebekliudžia [šuo vištų], ažúodžia, kuo kvepia Lel. Žmonės užúodžia, kalbasija, kad ne visi gano Slm. Šuo užúodžia, kas čia par žmogus Rg. Jie gerai kur neužslėpė [laikraščių], idant smarkiausias šnipas negalėtų užuosti V.Kudir. Tiems bešokant keturios susiedų mergelės, tarsi užuodusios, atejo M.Valanč. Užuosti ir susekti – tai du visai skirtinu dalyku Pt.

úosti, úodžia, úodė (úodo DūnŽ) tr., intr. KBII149, K, Š, DŽ, uõsti, uõdžia, uõdė DrskŽ
1. R292, MŽ391, K, KII132,357, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, ŽŪŽ156, KŽ, Kr, Pj traukti orą pro nosį, norint pažinti kvapą: Uodžiù ir nieko neužuodžiu, nieko nėra Žln. Úodžiu i nesuuodžiu, kas te smirda Dglš. Karvė, pakėlus galvą, úodžia ir úodžia Aps. Uodžia [karvė] net ausis pastačius, gal mato ką Klt. Atalėkė žvėris, tik úodžia, úodžia Ad. Nė[ra] ko kąsti, nė[ra] ko úosti – nūluoba viena tų bulvelių Žd. Jau uodi, kuo puodai kvepia rš. Bulius pučia šnerves, uodžia orą, neramiai trypia V.Bub. Uodžiamasai nervas E. Uodžiamoji liauka rš. Uodžiamasis svogūnas (Bulbus olfactorius) EncIV1027. Uodžiamosios plokštelės KlK46,41. Ir uodė viešpats aną mielą roką Ch11Moz8,21.
| prk.: Jau biskį sveikiau, tai tik uõdžia (dairosi) per langus, kad vėl kur Krok.
^ Úosk į savo (tavo B1017) antį Sch101; J, N, ST379. Einu keliu – stūkso, žiūriu – rūkso, paspiriu – ritasi, uodžiu – smirdi, kandu – šūdas (kuodelis, kamuolys) B540, PrLXVII38, ST475.
| refl.: Priesienėj uodėsi karbolis ir eteras rš. Išleido visą amonjaką, kad nori, nueik, pažiūrėk, da gal bosas úodžias Slm.
2. N, KII357, L, DŽ, NdŽ prk. jausti, numanyti: Ir úodžia, kur kas samagoną daro Švnč. Ji, rodos, uoste uodė, kad šinkorius nori padaryti kokį nors suktumą Ašb.
3. refl. prk. bendrauti, tartis, draugauti: Ji úosdamos susiuodė ir suėjo į kuopą J. Jau jie išvien úodžias – greit galėsma šokt [vestuves] Slm.
◊ žẽmė úodžiasi; žẽmę úodžia artėja mirtis: Gudonas – tai tas visų seniausias – jau jam gal nebetoli žemẽlė úodžias Pbr. Aš paslenkus, ale i ana jau žẽmę úodžia Klt.
apúosti tr. J, Rtr, apuõsti, apuõdžia (àpuodžia Drsk), àpuodė
1. N, LVI133, KŽ pajusti kvapą.
2. DŽ1 prk. sužinoti turint, esant: Aš apúodžiau, kur kas yra J. Apúodę pinigų [vaikai], duok jiemi, ir baigta Prn. Ar jis neàpuodė te mergšę DrskŽ.
atúosti intr. Š, KŽ atbėgti, ateiti uostant.
išúosti tr. NdŽ, KŽ uostant išaiškinti, ištirti, užuosti: Reikia uoslę turėti gerą, išuosti, iš kur vėjas pučia rš. [Vilkas] klausydavo net krintančių snaigių šnaresio. Išuosdavo kiekvienos tankmės tamsą rš.
nuúosti tr. K, Rtr, nuuõsti, nuuõdžia (nùuodžia Drsk), nùuodė Žl
1. LVII880, Š, NdŽ uosle susekti, užuosti: Šunys labai nuúodžia KII132. Šuva nuuodė, kad čia kažkieno būta Grž. Katė nuúodžia, kur mėsa padėta Vj. Gyvolis nuuoda svetimą žmogų Dr. Nuúosi vyrą ir nematydamas, šalpusnes rūkantį Trš. Iš kažna kur nuúosi tą vilkagrybį Kvr. Tai gali nuúosti, kad jis cibulių valgęs KI75. Ir per kvepylas nuuodžiamas kūno nešvarumas Vd.
2. DŽ, Prn, Mrj, Alk, Ėr, Ll prk. nujausti, numanyti: Jis gerai nuúodė, kad čia galėsiąs pasipelnyti NdŽ. Šuo staugia, gaspadorius mirimą nuuodžia Ss. Žydai greitai nuúodžia, katras prie bėdos KŽ. Rusai nuúodė ir ka pradėjo siųst sviedinius Graž. Šmuila nuuodė, kad Lukošius dabar turi pinigų Ašb. Kiek aš nuuodžiu – tai šitei[p] bus Vdžg. Medžioklės sezono pradžią nuuodžia miško žvėrys M.Katil.
paúosti Slč, Ml, pauõsti, pauõdžia (pàuodžia Žl), pàuodė
1. žr. pauostyti: Pàuodė, pàuodė, kvepi̇̀ kap skilandis (sako rūkančiam) Žln. Tik paúodžia, paúodžia, o negeria Klt. [Ksaveras] patraukė, pauodė [girių oro] Vaižg.
2. tr. uodžiant suprasti: Šunes ir išvirto gyvulio kaulą paúodžia keno Vv.
praúosti tr. NdŽ pajusti uodžiant.
suúosti tr. K, KII132, Š, Rtr, suuõsti, suuõdžia (sùuodžia), sùuodė
1. M, L, LL191, DŽ1, KŽ, Upn, Skdt, Ktk, Btrm, Mrc uodžiant pajusti kvapą, užuosti: Pėdus suuodžia kai skalikas N. Katinai sùuodžia puliukus ir stveria DrskŽ. Katė suúodžia mėsą NdŽ. Uodžiu i nesuúodžiu, kas te smirda Dglš. Jiej [dūminėse pirkiose] kap smirdėj[o], tai nesùuodžia Sn. Šuva per kiemą sùuodžia Pv. Šuo pametė zuikio pėdas i nebgalia besuúosti Brs. Tai ir vilkai, anys suúodžia sliedą žmogaus Aps. Karvė sùuodžia gyvates Pls. Suúodžia savinyką karvytė Trgn. Karvės kap suúodė vilko pėdas, kap pradėjo baubt Šil. Viena kitą jos (bitės), tur būti, suuodžia A1885,129. Arkliai suúodė dūmus Brsl. Meška ejo pėdais suuosdama Kb. Tokis kvapas [poniabudės] negražus, iš tolo jau sùuodi, kur ji yra Kpč. Meška, išvydus kepsnį ir suuodus gardų skonį, norėjo ir ji žuvų paragauti BsMtII110. Štai, Dočys tuojaus, tepalų smarkumą suúodęs, … su sykiu nei koks perkūns iš patalo šoko K.Donel. [Kiškelis] mėgina suuosti, iš kur paraku dvokia I.Simon. Tokie ilgaūsiai lengvai suuodžia, kuriuose žieduose daugiau nektaro sp. Toli suúodžiamas tepalas NdŽ. Nosis tur ir negal suuosti Mž463. Ir Ponas suuodė saldų [deginamų aukų] kvapą BB1Moz8,21. Suuodė kvapą rūbų jo CII312.
^ Ko prunkšti, kap kumelys kumelę suúodęs LKKXIII125(Grv). Velnias velnio dvasią suuodžia Vb. Pinigai – ne kilbasa, nesuúosi, kur padėta Trgn. Apsirėdė vilkas avinu, bet šunys vis tiek suuodė KrvP(Vkš).
2. M, DŽ, NdŽ, Bsg, Dg, Knv, Arm, Ll prk. numanyti, nujausti, sužinoti: Aš suúodžiau, kur anie nuėjo J. Ale ir sùuodžia, kur kokios mergšės! DrskŽ. Kasimas ir jo pati bus suuodę apie jo rastus pinigus J.Balč. Suúosk tu man, kad aš čia! Grk. Nesuúosi, kur jos (bitės) nubėgo Grv. Jei ką nors nauja suúosi, pasakyk ir man Dgl. Kur suúodžia, tai ir skuodžia Krok. Miestelėnai pirma suúodžia, kas krautuvė̃s yra Dbk. Nors po žemėm ažkasi, vis tiek suúodžia arielką, randa Klt. Suuodžia alų PrLXVII20, N. Sùuodė tą žmogų ir paskundė Drsk. O ana mat suúodė, kur tie kiaušiniai padėti Varn. Mergaitė puikiai suuodžia, ko tam dėdei taip dažnai paštan reikia rš. Teip tu man greitai suuoskie šermenis! Tat. O anys nežino dūmą Pono, nei suuodžia jo protą BBMik4,12.
3. paslapčiomis susitarti, susižinoti: Įėję susiúodė tarp savęs J. Jie uosdamos susiúodė ir suėjo į kuopą J. Merga su bernu greit susuodžia Rod. Susuõdę pirma čėso [jaunieji] DrskŽ. Dar tų svotų nėr – sùsuodė – ar jūs žinot, ir vestuvė Dg. Sūdžios susiuodė su sūdžia, ir prova, susukta be galo, pasibaigė taip, kad neužilgo nusipirko sau dvarus V.Kudir.
| Jei karvės su svetimomis susiuodžia, pagenda pienas LTR(Srj).
4. pakęsti: Tabako ir benzinos kvapo tai negaliu suuõst Pv.
užúosti, užúodžia, užúodė (užúodo Šv, Rdn) tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, užuõsti, užuõdžia (ùžuodžia Drsk, Žln), ùžuodė; Sut, N, M, L
1. KII132, KlbIX69(Prk), J, Slm, Sdb, Dj, Skrb, Vkš, Žeml, Trš, Lkv, Skdv uodžiant pajusti, pažinti kieno kvapą: Ažúodžia, kuom kvepia LKT323(Dgl). Ar tu užúodi, kas čia smirda? Ds. Prisigulęs uostyk, nieko neužúosi Yl. Par tris ten keturius kilometrus smarvę gali užúosti Als. Medžiotojas regi [iš laikysenos], kad šuoj ùžuodė paukščio kvapą Kpč. Ažúodė riebulį kokį karvė, tai jau negers Klt. Ažúodžia žmogų jaučias, būdavo, ir bėga artyn Svn. Ažupkalyj iš miško išlindęs vilkas, taigi mat avelės ažúodė Pnm. Kas te treška? – Al vilkas: dieną mat ažúodžia, iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia A.Baran. Lapė, paskui jo bėgdama, užuodžia, kad tame vežime žiuvelės kvepia Sln. Užuoda mergelė žuvelę i par terbelę (ps.) Plt. Paukštis užúoda, kur riešutas geras Plšk. Užúodo medų – širšų pri medaus sulėkė Krš. Ans (kranklys) tura tokią uoslę, kad par kilometrą kvapą užúoda Sd. Vapsa užúoda tus obūlus, pula kaip vel[nia]s Trk. Mat, kaip šiulta, tai musės užuodė, kad čia ne molinis šventasai, o gyvas LTR(Kp). Toliausiai užúosi, ka duona kepa Brs. Par kamštį užúodė – tie kvapai išsimuša Jrb. Daug yra tokių, kurie ne tiektai paragaut, bet ir užuost vyno negali DP139. Pauosčiau podušką i užúodau, ka [vaikas] rūko Rdn. Paraką galim užúost iš tolo Jrk. Užuosit šieno ir liepynų kvapą J.Marcin.
| prk.: Tasai žmogus besmagenis, kurs už rūbus parsiduoda, rudkalnierių užgyvenęs savo šnekos nebužuoda A1883,234.
| Toki (penkiolikmečiai) jau moka ir šnapsą užúost (imti gerti, sugeba rasti) Jd.
^ Užúodo kaip šuon kilbasą Pvn. Užuodžia kaip šuva padlą LTR(Kp). Užuodžia kaip kiaulė debesį LTR(Užp). Su savu mėšlu apspratęs, o svetimą – iš tolo užúodžia Tr. Ne kilbasa laimė – neužuosi NžR. Neužuosi pinigo – ne dešra Mžš.
užúodamai adv.: Pelėsų nebuvo užúodamai Pp.
| refl. NdŽ: Nosis užs[i]uost mokysim Jrk.
2. Q633, Mrj, Snt, Alvt, Jrb, Pg, Mžš, Ktk, Vkš, End, Nv, Lnk prk. numanyti, nujausti, pajusti, sužinoti: Ùžuodė bobos – žino visas sodžius Žln. Kaip greit tu visa užúodi! Dbk. Sargus – užúoda tą smarvę (naminę) Krš. Ùžuodžia, kur balius, ir atšliaužia DrskŽ. Tas tuoj užuosdavo, kur pinigai Ėr. Matyt, užúodi, ka piningų turia Vdk. Užúodo piningų, i meilė [seniukams] pašoko Krš. Čigonai ažúodžia auksą Šmn. Jau ùžuodė alų, tai nebesulaikysi Krs. Jis gali alų užuosti ST151. Kai pagrasiau vyčia, nebekliudžia [šuo vištų], ažúodžia, kuo kvepia Lel. Žmonės užúodžia, kalbasija, kad ne visi gano Slm. Šuo užúodžia, kas čia par žmogus Rg. Jie gerai kur neužslėpė [laikraščių], idant smarkiausias šnipas negalėtų užuosti V.Kudir. Tiems bešokant keturios susiedų mergelės, tarsi užuodusios, atejo M.Valanč. Užuosti ir susekti – tai du visai skirtinu dalyku Pt.

rýti, rỹja (rỹna, ri̇̀ja Dv, rẽja Ndz), ri̇̀jo tr., rỹti, rỹja (rỹna), rỹjo K; H, N
1. SD138, R, K sukramtytą maistą ar ką kita pro ryklę stumti į skrandį: Rýti anam buvo dikčiai sunku – gerklė susiaurėjo Kv. A ka ryni̇̀, neskauda? Ms. Neturiu dantų – apkapojęs ryjù kai garnys Jd. Ka reiks rýti, gerai gerklę braižys tos sėlinelės KlvrŽ. Anas senis žaidė su tais pinigais ir pradėjo vienas po kitam su sviestu rytie BsPIV63. Kopūstai buvo sūrūs, troškino, ir berniukas godžiai rijo sniegą J.Avyž. Ryjamoji gerklė Pl.
| prk.: Žiūrėjau, ir kilo graudulio kamuolys gerklėje, kurį rijau ir negalėjau nuryti rš.
| refl.: Prisivalgiau, jau nesirỹja Snt. Man degtinė nebėga, nesirỹja, ir gana Skr.
^ Spirgyta košė geriau ryjas LTR(Srj).
2. nekramtytą grobį (dažniausiai gyvą) pro ryklę stumti į skrandį: Kai kas gandrą kaltina tuo, kad jis ryja bites T.Ivan. Garnys nusileidžia žuvingiausioje vietoje, o nusileidęs bematant jau ryja žuveles T.Ivan. Meiliai ryčiau, kad galėčiau, tokį snapą kad turėčiau kaip garnys LTR(Vrnv). Su saule lyja – ponai varles ryja Kp. Lietus lyja, bernai žėbas (rupūžes) ryja LTR(Grv). Lyn, lyn – mergės varles rỹn, rỹn, kur didžiosios – į terbelę, kur mažosios – į gerklelę Slnt.
^ Didelė žuvis rỹja mažesnes LKT394(Pst). Žuvis žuvį rỹja, kurgi žmogus žmogaus neės Grž. Žmogus žmogų kaip žuvis žuvį ryja LTR(Trg). Kap rýt prarijo: tik užaugo bernelis, tai i paėm[ė] vaiskan Prng. Savo brolį ryju, jei tiktai galiu (lydeka) LTR(Krtn). Sermėga sermėgą ryna (vargšas su vargšu nesutinka) VP41.
3. H175, R ėsti, lesti (ppr. daug, godžiai): Iš bado arkliai ir šiaudus rỹja Trgn. Nerỹja karvė šiaudų Švnč. Kadgi rytų̃ [karvės], ale lekia, lekia Kp. Nu, katine, tu nori rýti kaip šetonas Trk. Mūs katė bet ką rỹja Dglš. Šeškas, ir anas kiaušinius rỹja Antz. Šuva nèrija bul’bų Vlk. Pardien nerijęs šuva nori ėst Rm. Kam duodi tom vištom grūdus ryti? Grž. Išsipūtė viščiokai – duoną baisiausia ryja Klt. Ančiukai su žemėm rỹja tuos trupinius Jrb. Antis grūdus lesa, o lapų ėdalą ryja Pg. Lapes reik iššaudyti – rỹna vištas Kl. Dykiai rẽja žuvį Ndz. Sarojun inlindo [briedis] i rỹja pašarą Klt. Anys (tranai) nedirba, tik medų rỹja LKT328(Ktk). Šunys vos nesprogo, berydamys meisą M.Valanč. Mūsų ėdri [karvė] labai: visokius kiečius rỹja, varnalėšas rỹja Mžš. Mano karviotė kad rỹja, da ažu teliokus daugiau Alks. Kiauliums visako privirusi, terỹnie Krš. Net iš lovių taškos, kai rỹja [kiaulės] Klt. Benjamin yra draskąs vilkas, rytą metą plėšimą rys bei vakarą plėšimą išdalys BB1Moz49,27.
| Kiba smakas tuos degtukus rỹja (taip greit sudeginami)! Gs.
| prk.: Saulė ėmė ryti sniegą K.Bink.
^ Nei pats rỹja, nei kitam duoda Trgn.
4. SD25,458 menk. dideliais kąsniais, godžiai valgyti: Lapt lapt ka rỹna, ka rỹna! Krš. Vaikai lašinius ri̇̀ja Rdš. Rỹja vieną mėsą be duonos Jnš. Bijok Dievo taip vieną mėsą ryti! Paį. Tėvai, gana: pars’ėsi – tą rỹja, kitą griebia Jrb. Tokiais kąsniais rỹnat, ui ui, gerkles suplėšysiat Vkš. Ans rỹna viską nekąsnodamas – gal užspringti Kv. Šitokiam pečiui (storam žmogui) ir rýt daug reikia Sdk. Ka rỹna, ka akys balsta Trk. Ko ryni̇̀ stačia, sėskias! Krš. Ryna ir ryna. Jūs galit savo plaukus nuo galvos nuėsti LTR(Škn). Kap sugriuvo pirkion, tai blynus gyvai ri̇̀ja Arm. Juk aš jų (kiaušinių) vienų ir neryju, kaip tu rasi galvoji I.Simon. Neryk kaip kiaulė, o būsi sveikų vidurių Krsn. Ryte surijai kaip garnys J. Ryna kaip gandras varles LTR(Krž). Ri̇̀ja kaip garnys Vlk. Ryja kaip iš badų ištrūkęs LTR(Slk). Na, tu ir ryji̇̀, lyg iš badų sugrįžęs Mrj. Ka tu ryji, kaip tris dienas būtum nevalgęs LTR(Brž). Ryja kaip šuva muilą ir nepaspringsta, bjaurybė LTR(Srd). Ryja mėsą kai kalakutas Sln. Ryja ryja kaip smakas ir neparsprogsta tas velnias LTR(Srd). Rỹna kaip biesas dumblus Kal. Ryna (rỹja Lnkv) kaip smakas pakulas Krž, Kv, Vvr. Ryja net garankštėm Kp. Išalkęs ryja kaip šuva muilą Vp.
^ Ryk, kad tu perplyštumbei, pertrūktumbei B223. O aš sakysiu: po manęs jau ryk, tik darbą išmanyk Žlv. Nerýk karštą – subinę išdegsi! J. Ryna kaip arklys, dirba kaip gaidys Krtn. Jis vilko rytas ir iššiktas B1000. Bieso rytas ir iššiktas B. Velnio rytas ir išspjautas Pnd. Juoda balta – ryk, sausa šlapia – brisk (viską turi iškentėti) Ds. Ryja ryja – nepriryja (kuliamoji) LTsV622(Klvr).
rytinai̇̃ adv., rytinõs: Cielą bliūdą košės rytinai̇̃ surijau Slnt. Rytinõs rijaũ tus kleckiukus Krš.
5. I menk. gerti (alkoholinius gėrimus), maukti: Ar anos vyras nor[i] rýti, a geras žmogus? Krš. Ri̇̀jo, ri̇̀jo šnapsą i nuvirto už stalo Rs. Rỹjat, paskui nei namo nebeparsivelkat Slm. Rỹja rỹja, kaip i gerklė neišdega! Klt. Sėdėjo, rijo karklinę ir tylėjo kaip kiaulė kasoma J.Avyž. Anie neryna, ale sprogte sprogsta Rt. O kamgi jisai degtinę taip rijo? Žem. Baisiai, sako, arielką rýdavęs Ktk. Rỹna ans šnapsą kaip pylės varles Kv. Šnapsą kap uogą rỹja Gs. Nešk alų, terynie toji J.
6. traukti į save, gerti (orą): Bulius sustojo, palenkęs galingą sprandą, šnervėmis rydamas orą P.Cvir. Sėdi, kvepiančius dūmus rydamas Nm. Abu papsi suktines, rydami aitrius dūmus J.Avyž.
7. prk. griebti ką sau, į save, grobti, glemžti: Visų brolių dalias susdarei, rýk ir mano Trgn. Bankai rijo Lietuvoje įmonėles, supirkinėjo ir mėtė žaliavas į užsienį rš. Lentpjūvė mišką rijo žiemą vasarą rš. O ir pakilo šturmužis, šiaurinysis vėjužis, ryn, ryn, gramzdin mano vainikelį RD97. Anglai skuba dirbti, jie darbą ryte ryja, kad paskui galėtų pasilsėti rš. Ugnis kilo aukštai, godžiai rydama namus rš. Liepsnos rijo kaimo trobas medines S.Nėr. Ką didžiaus sau brangint turime? Ar atmetimą nuog Dievo, … ar ugnį ryjančią, argu amžinumą viso pikto DP11. Po veidu jo ir ugnis ryjanti, o aplinkui jį vėtra laužianti KN50.
| Jį vis labiau rijo kasdieniniai reikalai rš.
8. prk. labai įdėmiai klausytis, gaudyti (žodžius): Klausyte klauso, žodžius rỹja Prn. Jo beklausydamas, žodžius tik ryji ryji, ir taip gardu pasidaro Sml. Keltininkas patenkintas kniksi, smalsiai rydamas svečio žodžius P.Cvir. Aš ryte rijau kiekvieną ištartą žodį, akimis įsisiurbiau į kiekvieną kalbėtoją rš.
9. prk. greitai, godžiai skaityti: Nėko daugiau neveiki, tik knygas ryni̇̀ Krtn. Rỹna rỹna žodžius, prarỹna knygą i nėko nebatsimina Krš. Akys godžiai rijo tekstą rš. Nebūtum radęs visoj Anglijoj skaitytojo, kuris nebūtų ryte rijęs laikraščių skiltis dėl Fogo kelionės J.Balč.
10. prk. eikvoti, naikinti, gadinti: Degtinė visų turtą rỹja Dkš. Karas rijo visus šalies resursus rš. Pinigus rỹja kiaulė (daug kainuoja) Ktk. Sveikatą rỹja vaikai, i gana Klt. Kad su geru kirviu, tai darbas, o toks tai sveikatą rỹja Slm. Aš nepakenčiu netvarkos, mane netvarka rỹja Prn. Pašalas da neišejo: ratus ryna, linguojas Šts.
11. prk. rieti, uiti: I rỹna kaip gyvatė savo vaikus (apie artimųjų nesutikimą) Štk. Ana marčią rỹja kaip gyvatė vaikus Trgn.
12. dirginti, graužti: Dūmai akis rỹja Sld. Paslenkęs kai dirbi, kartėlis rỹja (rėmuo ėda) nuo prasto valgio Švnč. To žolė gerklę rỹja Rk.
◊ akimi̇̀s rýti
1. įdėmiai žiūrėti, stebėti: Žiūrėjo į svečią arba, teisingiau pasakius, ryte rijo jį akimis J.Balč. Grigienė stovėjo pas pečių, rankas po prijuoste susidėjusi, ir ryte rijo vyrą akimis V.Krėv. Rijome akimis puikius vaizdus rš. Ko tas berniukas taip ryja akimis moterį ir tą karvę, kurią ji melžia? rš. Akimis ryja kaip alkanas duoną KrvP(Mrk).
2. piktai šnairuoti, skersakiuoti: Baltakiavo [posūniai] į pamotę, akim̃s ri̇̀jo Krš.

ãšaras rýti tvardytis, laikytis nepravirkus: O aš, nors neverkiu, bet ašaras tik ryju, ryju A.Vien. Kas gniaužia ranką, kas ryja plūstančią gerklėn karštą ašarą P.Cvir. Salėje pažįstamos moterys rijo ašaras ir dusliai šliupsėjo J.Marc.
báimę rýti bijoti: Per karą visi báimę ri̇̀jom Dkš.
gróbas gróbą rỹja Krš, Jdr apie labai išalkusį: Jam iš bado grobas grobą ryja LTR(Srd).
kraũją rýti labai išnaudoti: Ponai vargšų kraują rijo rš.
pirmiaũ kruõpą ri̇̀jęs Erž vyresnis: Matai, tas daugiau supranta: tik pirmiaũ kruõpą ri̇̀jęs LKT179(Jrb). Jis pirmiaũ kruõpą ri̇̀jęs, čia gyvenęs Skr.
séilę rýti labai norėti, geisti: Bernai, į ją žiūrėdami, seilę rijo K.Bor. Kad pamatytum, tai seilę rytum Ds. Katinas, veizėdamas į žvirblį, vypt vaipos, séilę rỹna, uostus kraipo Žr.
subinė̃ márškinius rỹja
1. apie sveikatos netekimą: Visai neturiu jėgų, jau subinė̃ márškinius rỹja Kt.
2. apie baimės ėmimą: Iš tos baimės subinė marškinius ryna Šts.

žarnà žárną rỹja apie labai išalkusį: Sėdim vis ir laukiam, kada atneš ant stalo, o čia, vyruti, jau žarnà žárną rỹja Lkč. Tep noriu valgyt, kad žarnà žárną rỹja Prn.
aprýti tr.
1. apėsti, apgraužti: Karvės burokus apri̇̀jo Ds.
2. pajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yra Dglš.
3. refl. daug suėsti: Apsri̇̀s telyčia dobilų Dglš.
4. menk. didumą suvalgyti: Ligi visa apri̇̀s, da galės paūžt Ds.
5. persivalgyti: Jam daug nemožna duot – tuoj apsrỹja Sdk. Kap tik metinė šventė, Paulina, būdavo, i apsrỹja Dglš. Daug gavęs, apsiryja, apsigeria J.Jabl. Kad lašinių, sūrio, sviesto [duotų], gal ir apsirytum J.Balt. Ko žiaukčioji kai apsri̇̀jęs Ds. Vienas alksta, o kitas apsiryja brš. O apsiryjančius nemieruotu badu ir troškimu žudys M.Valanč. Rodžia apsirỹjančiam gardumynus (orig. gardumymus) valgymų DP103. Netur būt … noprỹjąs kaip kiaulės DP209.
^ Šneki lyg žirnių apsirijęs (niekus kalbi) Dkš.
6. refl. priėsti ko netinkama, kenksminga: Apsri̇̀jo karvė žukų (vabalų) Smal.
7. refl. menk. privalgyti ko neleidžiama ar kenksminga: Tik žiūrėk – Kūčios[e] neapsirýk mėsa Ds.
^ Kurių velnių tu miegi loc drignių apsiri̇̀jęs LKKXIII129(Grv). Šoka kap dringių apsirijęs Dkš.
8. persigerti svaigiųjų gėrimų: Pamirodyk, kurį toji evangelija ižg aprỹjančios brukanu … padarė DP84.
9. apsupti, apimti, nustelbti (spalvą): Aprylis visa aprỹja Sb. Vilnos apryna bielius, neišmanyties bielio Šts.
◊ ãšaromis apsirýti prisiverkti tramdantis, kad ašaros nesilietų: Kalba – kaip lakštingala gieda, o valią tokiam paduok – ašarom apsirysi J.Balt.
atrýti tr.
1. N, [K], J, Ob, DŽ1 ką prarytą iš skrandžio išstumti atgal: Priryja ir vėl atryja vaikami [gandras varles] Lp. Atrijęs kremtu B. Kad vaikai maži, į snapą atrỹna i vem[ia] į gerklikę LKT133(Plik). Kol vaikai (lapiukai) maži, jiems patiekiamas jau sukramtytas ir prarytas maistas, kurį motina čia pat atryja T.Ivan. Tinklinio skrandžio judėjimais žolė susiraičioja į mažus kamuolėlius, kuriuos karvė atryja atgal į nasrus rš. Suglemžė snukiu karvutė pakulų kuodelį, suėdė ir už valandos atrijo gražius drobės marškinėlius VoK132(Mrj). Kad neatri̇̀jęs, tai jau jam būt kaput! Tvr.
2. menk. godžiai valgant, susidaryti atsargą: Kad ryja, kad ryja – mano už kelias dienas atryti Brs.
3. užtektinai prisivalgyti: Kišo kaip į peklą, dabar, kai atsirijo, tai nė pažiūrėti nebenori Brs. Atsirijau kaip veršelis LMD(Šmn).
4. refl. atsiganyti, nusipenėti: Rudenį visi gyvuliai atsri̇̀ję Sld. Atsri̇̀jęs šuva kaip velenas Trgn. Žąsys jau atsirijo ir pradeda penėtis (prievarta kemšami tešlos gumuliukai) Pn.
5. godžiai, daug valgant, pariebėti: Atsrijęs kap paršas Švnč.
6. prisigerti svaigiųjų gėrimų: Girtuokliai kaimynai vėl pelnė, nes atsirijo Gmž.
7. vėl praryti atgal: Išspjovęs neatrysi atgal Švnč.
| prk.: Pasakiau, o dabar nors atrýk Mrj. Atrýk žodžius, katrus iškalbėjai J.
8. prk. kurį laiką įkyriai prikaišioti, graužti: Gana jie man atri̇̀jo, kad nieko nedirbu, – išeisiu tarnaut, ir pabaigta Trgn.
įrýti tr.
1. Q147, K ryjant įstrigdyti stemplėje ar įtraukti į skrandį ką nesukramtyta: Vaikas į gerklę įri̇̀jo ašaką žuvies ir springso (springsi), t. y. negal nuryti J. Nuo katės daboja mažus vaikus, kad neįrytų plauko LTR(Jrb). Jis kaulą įri̇̀jęs KI355. A ta avis ką įri̇̀jo, a ko užėdė – riečias kai kamuolys Jrb. Tas katinas y[ra] ką norintais įri̇̀jęs, ka teip koso Trk. Ką ta karvė įri̇̀jo? Krš. Per didelę žuvį įrijo lydeka rš.
^ Stov[i], kaip mietą įri̇̀jęs Pln, Plng. Sustingęs, kaip mietą įrijęs LTR(Skd). Ir nepasilenk[ia], kaip mietą įrijęs Sd. Jūs esat kaip medį įriję, nepaslanki vaikai Šts. Ir niūro, kaip bulbę įrijęs Sd. Kaip maudą įrijęs N. Du bėga, du veja – bus keturi, du riogso, du kiokso, tai bus aštuoni; devintas gerklėn inrytas (ratai, rungai ir grąžulas) LTR(Lp).
| refl. K.
2. refl. įsipenėti, įsiganyti: Jų karvės kai levai – insri̇̀ję Trgn.
3. nutukti: Ale ka įsiri̇̀jusi, ka drūkta! KlvrŽ. Ana insri̇̀jus – matos, gerai gyvena Ktk. Tas meisininkas įsiri̇̀jęs kaip paršas Kv.
4. prk. sugerti, suimti į save: Juo kuris kūnas daugiau įryja šilumos, juo daugiau jis ir išspinduliuoja rš.
| Ar būtų mielas likimas su deficitais net ir tokiam, kurio kišenius menkiausiai įryja? V.Kudir.
5. refl. prk. būti piktam, nepatenkintam: Su insiri̇̀jusiu žmogu neik nei uogaut, nei grybaut Kls. Tau geros dienos nėra: tik vaikščioji ir vaikščioji visada insirijęs Nč.
išrýti
1. tr. Sut, N godžiai išėsti: Artipilnį viedrą [kiaulė] išrỹna, gerai ėda Krš. Kiaule, kiaule, kam tu bobai tešlą išrijai̇̃? LKT375(Lzd). Gaidys išrijo ten visus miltus ir laukia, kol jį kas paleis LTR(Šmk). Paršai pieną išri̇̀jo, išri̇̀jo Mžš.
ǁ visus suėsti: Kielikė su gužučiais išpera gegutės vaikus, o tas gegužiukas kielikės vaikus išrỹ[ja] LKT127(Erž). Plėšriosios žuvys išrijo kitas žuvis rš. Pelkėse nė pasirodyti negal, visas (varles) išryna PP23. Mano nedidelė karalystė, tai tu visus mano žmones išrysi LTR(Sln).
2. viską išvalgyti: Visas muno uogas išri̇̀jo ant sykio Kv. Išrýk, t. y. išėsk J. Jis visa, ką jam duok, išri̇̀s Slm.
3. tr. menk. išgerti, išmaukti: Pasišokėdamas literį išri̇̀jo Krš. Jau tik koks viedras vandens tam ežere, o ragana paskutinį norėjo išryti BsPIII20.
4. refl. menk. pasigerti: Jau tas nedorėlis ir šiandien bus išsiri̇̀jęs Š. Jei išsiri̇̀jęs atsigulė, ilgai miegos Ėr.
5. intr. menk. dažnai gerti svaigalus: Aš tai išryjù ir da išrýsiu, – kam aš tuos pinigus paliksiu?! Mžš.
6. refl. menk. nusipenėti: Nebūtum išsiriję kaip biesai, mažas algas imdami Šts.
7. tr. atryti, išvemti: Užejo blogumas, ir turėjau išrýt atgal visą valgymą Ds.
| Gyvatė savo vaikus išrỹna (taip jie gimstą) Grg.
nurýti
1. tr. SD272,296, R, K, M, DŽ sukramtytą, susmulkintą maistą ar ką kitą pro ryklę nustumti į skrandį: Ana nuri̇̀jo kąsnį J. Metylių žiedų suvalgau, nurynù Grz. Kaklu sirgo, dar gal nuryti N. Nurýk kąsnį, o paskui šnekėk Jrb. Kaip nurijáu tą kiaušį, dabar ans mun duodas (skauda skrandį) Štk. Taigi nurýkim jau prastoką savo kąsnelį, ik ruduo potam mums duos riebiaus pasivalgyt K.Donel. Barbutė tik seiles nuryja ir teigia, teigia S.Čiurl. Sunku padaryt [vaikus] žmonėm – ne arbatą nurýt Šln. Didžiausia bul'ba nurýta žąsino Dglš. Nurijo kap šuo mašalą LTIII459(Tvr).
^ Ką nugiju (įsigiju), tą nùriju Rud. Pilvas ne gromata: ką nurysi – niekas nematis! An. Alkanas velnią su ragais nurytų KrvP(Pln). Daug apžiojęs, nieko nenurysi KrvP(Alv). Nebūk saldus – nurys (nuri̇̀s Trgn), nebūk kartus – išspjaus J.Jabl. A liežiuvį nurijai, ka žodžio nebeištari?! Ps. Išspjovęs nenurýsi Slk.
| refl.: Susmulkinta lengviau juk nusiryja rš.
ǁ intr. pajėgti nustumti į skrandį: Kai nenuryjù (sergu ir negaliu valgyti), tai prinešė valgyt visa ko, o pirma alkanas buvau Klt.
2. tr. DŽ nuėsti, nulesti, nugraužti: Žąsiokai nuri̇̀jo kopūstus Km. Nuri̇̀jo karvės batvinių visą kerčią Krš. Kaip ir aplaidžia kokia su tais gyvuliais: baigia visus daržus nurýt Ut. Visos vyšnios nurýta Dglš. Ir kožnąryt vis būdavo nuryta šienas, tik arklių šūdai tenai bebūdavo LTR(Rk). Ožkos nutrūkta, kiek žmogus pasiekia, žievė nurýta, ir nudžiūvo obelė Antz. Saugojau, kad žvynės [numirėlio] nosies ar ausių nenurýt Ob.
| prk.: Pirštai taip nuryti žemių prie ravėjimo, kad negali paliest in žemę Ob.
3. tr. ėdant, lesant nustumti, nuskriausti, apėsti: Senės žąsys jauniklius nuryja Grž.
4. intr. menk. mėgti pagerti svaigiųjų gėrimų: Ale, sako, Antanas ir (taip pat) nurỹjąs Slm.
5. refl. menk. nusigerti: Drauskit Stasių, ba da nusri̇̀s – teip insišumijo gert Ktk. Kad tas pamėklė bent nusirijęs tuojau užmigtų rš. Teip nusiri̇̀jo, kad nebepaeina Žl.
6. refl. atsiganyti, nusipenėti: Nusirijo kiaulės smarkiai, su vikiais penėjamos Šts. Ale mūsų vištos kad nusiri̇̀jo per vasarą, sunkios kaip molis Ds.
7. refl. menk. daug valgant, nutukti: Jos buvo tiek įaugusios ir nusirijusios, kad vargais negalais beįstengė judėti rš. Nu dabar jam gera te, vaikšto nusri̇̀jęs kai meitėlis Sdk. Jų Jono kad nusiryta, ir pažint negalima Dgl. Nusidykinėjot abu, nusirijot, užpakaliai niežti? J.Balt.
8. tr. įtraukti į save: Negaliu dūmų nurýt – nerūkau Aps.
9. tr. prk. nutylėti, nepasakyti: Martynas girdi, kaip motina nuryja žodžius, kuriuos būtų reikėję pasakyti I.Simon. Jis nurijo sakinio galą rš.
10. tr. prk. nukęsti: Girnius tylėdamas nurijo pašaipą J.Avyž. Nurýk skriaudą, susitaikykit ir gyvenkit Mžk. Kad i ką jis tau pasako, nuryk, i bus gerai Jrb.
◊ [su] akimi̇̀s nurýti labai norėti ko valgyti: Jau aš tą vyšnasokį su akim̃s nurýsiu Skr.
liežùvį (liežiùvį) gali̇̀ nu[si]rýti; nórs liežùvį (liežiùvį) nurýk apie ką nors labai gardų: Liežiùvį gãlima nurýt – teip gardžiai pritaisyta Skdt. Kad paragautum – liežiuvį nurytum Ds. I moki tu skanią putrą virti, liežùvį gali̇̀ nusirýti Šlu. Gardumas – no[rs] liežiuvį nurij (nuryk) LTIII460(Tvr).
nórs nurýk apie ką nors labai gražų: Gražumas – nórs nurýk Ds.
séilę nurýti numalšinti didelį norą: Gavo čierkiuką séilei nurýti Grd. Kaip užeis noras, ir paimk biškį [saldimo] séilei nurýti Tl.
parýti
1. intr. paėsti: Šuva parijęs piktas, o žmogus nevalgęs piktas LTR(Ob).
2. intr. menk. pavalgyti: Parýt da turim ko Dglš. Kad norės, i pari̇̀s Dglš. Da visi pari̇̀ję, nėr kas sako Dglš.
3. tr. suėsti, praryti: Vilkas parijo ožiukelius LTR(Grv).
4. refl. menk. pasigerti: Senis pasirijęs parvažiavo ir dar pačią primušė Ėr. Pabus va nedėlią, pasiri̇̀s, sudaužis mašiną ir išeis Slm. Dėl Dievo meilės tik nepasrýk! Ktk. Tas vėl pasrijo – nėr tos dienos, kad nebūtų girtas Dbk. Jei pasirijai̇̃, tai eik drėbkis ir miegok Št.
paparýti (dial.) tr. visa suėsti: Ingi stalą kap dapuolė, tai rijo rijo, papari̇̀jo vitvisa Dv.
parsirýti menk. pasidaryti sau bloga: Pati parsri̇̀jo, tai nors nieko nekaltins Sdk.
pérryti menk.
1. refl. R359, N, LL117, DŽ1 persivalgyti: Jis pársirijo ir serga J. Rijo rijo obuolius, kolei pérsirijo Ds. Taip kartą, kai žmonės jam prinešė daug medaus, jis jo persirijo LTsIV673. Žąsų pérsrijęs Dglš.
2. tr. perkąsti, užkąsti: Užukando, kokią silkę pérrijo, ir užtenka [girtuokliui] Pl.
3. refl. persigerti svaigiųjų gėrimų: Pársirijo, o daba raitos lovo[je] Kv. Povilas tai persirỹja, tai jam diegliai nuo to alaus Slm.
pierýti (dial.) intr. prigerti: Žemė kraujais paplūdusi, pyri̇̀jusi Sg.
prarýti tr.
1. SD138, H, R, K, DŽ1 pro ryklę nustumti į skrandį (kąsnį ar gurkšnį): Žiūrėk, kap jis valgo: nespėja į rankas paimt, tuoj ir praryja Vv. Neprarýčiau kąsnį Vlkv. Anys, tieg Dievą savą, kurį garbina, dantimis sukramtę, praryja DP265. Čiaumojau kąsnį ir neprari̇̀jus išspjoviau J. Vienu malku prari̇̀jo jis vieną čierką J. Kuršaitis tikrai išgėrė, antrą stikliuką pats įsipylęs rytinai prarijo I.Simon. Degtienė negardi visiem, ale kai geri, tai praryji̇̀ Gdr. Prari̇̀jo kaip uogą Srv.
^ Daug apžioti galima, bet praryti sunku KrvP(Mrk). Kiek nukąsi, tiek prarysi LTR(Vs). Musę prarijęs nebeišspjausi LTR(Krp). Nebūk saldus – prarys (praris Vdn), nebūk kartus – išspjaus LTR(Srd). Nebūk saldus nė kartus: saldį prarys, kartį išspjaus D(166psl.). Vandens šaukštą nu vienas kito nor praryti, kad tik kitas negautų Dr. Jie yr pagatavys kitą praryti kaip vandens šaukštą Dr.
| refl.: Atliekai valgių, tarp dantų užsikorę ir su seilėms prasiryną, nelaužo pastninko Jzm.
2. pajėgti nuryti: Miežių viščiukai nepràrija, atriek duonos Rod. Jau viščiukai beveik miežius prarỹja Jrb. Nepràriju šitos duonos Rud. Iškeps iš avižų duoną – bado gerklę, negal prarýti Klk.
3. nekramtytą grobį ar kokį daiktą nustumti į skrandį: Va čia padirvėj mačiau, kaip starkus nuo rugienų pakėlė gyvatę i prarijo Rm. Kad neprarýtum [gyvatė gyvačiukų], negalėtum beparsikasti par tas gyvates Pln. Tas lydekas taisos prie galvos, ešerys atsukąs uodegą, pastatęs šerius, lydekas ir nebegaliąs praryti LMD(Sln). Kam tu prarijai mano vaikelius? (ps.) Sln. Lydeka ant žolės miegta i blezdingą už karto prarỹna Mžk. Ana (katė) mislia, kad žiedą kokia didelė žuvis prarijo LTR(Ds). Tik šaukštuką neprarýk (juok.) Kt. Kai iškrinta pirmutinis vaiko dantukas, tai tą dantuką reikia tik kam nors praryti, tai dantų niekad neskaudės LTR(Šil). Vilkas įšoko pro duris ir prarijo visus ožkiukus K.Bor. Tu kumelytę prarijai, dar tau (vilkui) neužteko, dabar eini manęs praryt LTR(Rk). Vilkas paėm[ė] jį i prarijo, i po visam Ad. Nakčia atsidarys rūsys, baisus slibinas išlįs ir abudu prarys (ps.) On. Smakas prarýdavo paprastą žmogų Trs. Tas smakas žmogų praryna, kad jam nei kąsnoti nereik BsMtII230(Klp). Veršis prari̇̀jo žmogų, kojos vienos beliko (ps.) Mžk. Prari̇̀jo kaip (lyg Klvr) šuo muilą Srv, LTR(Lkv, Krž). Prari̇̀jo kaip šuva mašalą Ds. Prarijo kaip gužas varlę LTR(Jnš). Čiaupos kaip starkus, varlę prarijęs LTR(Kp). Prarijo kai meška uodą LTR. Prarijo kaip smakas pakulas LTR(Vkš). Budėkite, nesa jūsų priešinykas velnas vaikščio[ja] apsukai kaip rėkiąsis liūtas, ieškodamas, jeib kurį prarytų VlnE87. Ir kaip anos (karvės) buvo prarijusios (pavalgiusios), nesuprantama buvo ant jų, jog anos valgiusios buvo BB1Moz41,21. O mus visus praryt norėtų [velniai] PK61.
| prk.: Jis tep žiūri, rodos, prari̇̀s Kt. Aš nedirbsiu pas jį: jis gatavas prarýt žmogų Lg.
^ Ot noriu valgyti, kad ir šunį praryčiau! Švnč. Kaip tu [išalkęs] šunies neprarijai̇̃?! Ps. Alkanas velnią su ragais prarytų, kad tik jį sugautų KrvP(Vlkv). Turime viltį, jog, Dievui neapleidžiant, kiaulė neprarys rš. Na, pažiūrėsim, ar dešra šunį, ar šuo dešrą prarys rš. Varlė jaučio neprarys VP49. Musė jaučio nepraris LTR(Gdr). Išsižiojo, kad triobą prarytų Plv. Nusigando, kai pelę į pilvą prarijęs LTR(Vdk). Prarijai karvę, ryk ir jeknas Krd. Prarijęs jautį, nerodyk nė jo uodegos PPr407. Jautį prarijęs, uodegos nebeįveikė M. Ko žiopsai, lyg jautį prarijęs LTR(Lbv). Apsilaižė kaip šuo, uodegą prarijęs KrvP(Švnč). Didžiuojasi kaip šuva, uodą prarijęs KrvP(Jz). Vaikščioja, lyg muilą prari̇̀jęs (nesavas) Klvr. Išėjau, kaip musią prari̇̀jęs (nepatenkintas) Ktk. Nepasilenk, it mietą (baslį) prarijęs D(166psl.). Sustingo, it mietą prarijęs VP43. Stov[i], kai mietą prari̇̀jęs Krž. Eina, kaip lazdą prarijęs KrvP(Ašm). Ar baslį esi prarijęs, kad negali susilenkti LTR(Vdkt). Atlėkė paukštis be sparnų, įtūpė į medį be šakų, atejo senė be dantų ir prarijo paukštį (sniegas) Pln.
4. pragraužti, prakąsti: Pelė prari̇̀jo skylę Pnm. Va jau pirštas vienas prarýtas Pnm.
5. DŽ suėsti, sulesti, sugraužti: Išrūga kokia – visa ką prarỹja kiaulė Ign. Pelių prarýta visos morkvos Ktk. Pelės baigia visa ką prarýt Ktk. Atatrūko šuva – žmogų prarytų̃ (labai piktas) Antr. Šunes in ją lekia kap prarýt Dglš.
ǁ LL149 iščiulpti, sugerti: Kūkaliai visą trąšą iš dirvos praryja Tat.
6. SD287 menk. godžiai suvalgyti: Lygu tik obuolys nukrito, vaikesas prarijo jį su sėklomis Blv. Padėjau ant stalo, i tujau viską prari̇̀jo Kv. Prari̇̀jo kaip matai Krg. Prari̇̀jo tik kap upė šapus Plv. Stačiomis aš prarijau porą pomidorų ir naminės dešros gabalą J.Dov. Be duonos, be druskos prarijo Kri. Įlindęs po lapinės, prarijau porą stiklinių karštimo Žem. Duosi žalčiams kąsnį – viską prarýs LKT49(Pkl). Jei mas rublį turiam, lekam tujau, nūperkam, prarỹnam, i nebliko Lk.
| prk.: Žiemos dantes ilgi – prarỹja visa ką Lb.
ǁ refl. išeikvoti turtą valgiams: Ir Jurgelis prasiri̇̀jo kaip gyvas Ds.
7. menk. praleisti girtaujant, pragerti: Šiandien gavo, šiandien prari̇̀jo Vlkv. Nu algos nuvogė penkius rublius i prari̇̀jo Krš. Par vakarą visą algą prari̇̀jo Dbk. Ką aždirba, tą prarỹja Klt. Tu visa prarýtum, kad valią duoč Sdk. Ne tiek prarỹna, o vaikuo rublio neišvirpina Krš. Nieko neturėjo, prari̇̀jo prasprogo viską Vn. Viską viską, ale kaip tu tas akėčias prarijai? Dkš. Bet Pranciškus, ką įgijo, su mergoms viską prarijo LTR(Srd). Mano gyvenimą smuklėje prarijo rš.
^ Ką įgijo, tą prari̇̀jo Dkš. Protą prarijęs, pragėręs Q124. Be vargo įgyta, greit ir praryta KrvP(Mrk).
| refl. tr., intr.: Muno vyralis bankai prasirijo, ir pardavė butą iš varžytinių Šts. Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukė Šts.
8. DŽ prk. paimti sau ar į save, paglemžti: Jūrės daug žemės prari̇̀jo KII306. Pelkė, ekležeris arklius, gyvolį kartais prarỹna Als. Ėjo stačiai prie bedugnės, jas prarysiančios rš. Atsivėrė kiaura žemė ir prarijo jį BsPII217. Kai jis ženijos, i prari̇̀jo jį kiaura žemė (ps.) Šln. Ji norėjo, kad tuojau pat prasivertų žemė ir prarytų ją su visa gėda ir pažeminimu J.Avyž. Nes žmogus kaip jau numirs, kūną žemė praris PK100. Tai, žemė prari̇̀jo žirkles (dingo)! Šn. O tetulėlis nieko nemato, prarijo jį Amerikas! Žem. Ar liepė atvertis žemei, idant juos prarytų̃? DP130. Kada tu savo dešinę ištiesei, tada prarijo jį žemė BB2Moz15,12. Aarono ramtis (lazda) prarijo jų ramčius BB2Moz7,12.
| Žiūrėdamas į miesto gatvėmis skubančias mašinas, jaučiu baimę; tos mašinos baigia užgožti žmogų, jos graso jį praryti rš. Šita kepurė prarijo visą mano atidžią Vaižg.
^ Diena naktis amžių prarys KrvP(Ut). Kad jus prarytų pragaras, jūs valkūnai! Vd. Kad tave (taũ An) kiaura žemė prarytų! Ldk, Pn. Kaip tave kiauroji žemė neprarỹja! Sk. Vai, kad jį žemelė prarýtų! Kb. Kaip tavęs skradžiai žemė neprari̇̀jo! Ps. Nekoj jus žemyna tepràrija nuog mano biednos galvos! Arm. Ėmė ir pradingo kaip žemės prarytas KrvP(Krok).
ǁ pavergti: Vakar vienus, šiandien kitus prarijo, o ryt gali tavo eilė būti V.Krėv.
ǁ padaryti nematomą, negirdimą: Tamsų vyro siluetą prarijo sniego pūga sp. Debesys, prariję ugninį saulės kamuolį, kaito ir tirpo rš. Divizija puldama įėjo į beribių miškų gilumą, ir miškai ją prarijo rš. Tamsuma viską prarijo ir susiliejo akimirkai rš. Naktis prarijo garsus rš.
9. prk. sunaudoti, išeikvoti: Ta budavonė daug piningų prari̇̀jo KII306. Patrankos prarijo ne tik mūsų sviestą, bet ir mūsų duoną, – kalba Anglijos darbininkai sp. Čia atliekamos vinies nerasi, karas viską prarijo rš. Dvaras prarydavo viską, ką jis galėjo uždirbti LzP. Bet kaip tik parėjo šitas tavo sūnus, kurs prarijo tavo lobį brš. Kad prarýta (pinigai įduoti, užmokėti), tai i tiek, nebesusigrąžinsi Upt.
ǁ apgrobti: Kurie praryja namus našlių po uždanga ilgos maldos, tie apturės sunkesnį sūdą NTMr12,40.
10. prk. sunaikinti, nusiaubti: Jis turėjo ūkį su gražiom trobom – viską ugnis prarijo V.Mont. Daug dailių dalykų turėjau, bet viską ugnis prarijo rš. Ne vienus namus ir turtus prarijo liepsna iš priežasties pypkio arba papiroso V.Kudir. Bet baisus kažkoksai laukimas ir karštis ugnies, kuri prarys priešinykus BtPvŽ10,27. Visa žemė bus prarytà ugnimi keršto DP14. Ižbarstysiu ir prarýsiu drauge visus, pūstus padarysiu kalnus ir pakalnes DP9. Jei Dievas nebūtų su mumis, neprieteliai mus seniai būtų prariję OsG174. Pelkės krašte gyvenam, prarýs mumis tie lytai Krš. Pavasarį ir vėjas sniegą prarỹja Trgn.
ǁ sugadinti, pakenkti, sužlugdyti: Kap anginą išpjovė, tai balsą prari̇̀jo Dglš. Nieko nemačis ašaros, tik sveikatą be laiko prarýsi, ir kas iš to?! Lkm. Kai prarijai sveikatą, tai dabar sveikas norėtum būti Ds. Ketinai, šelma, mylėtie, ažu savo mielą turėtie, ė dabar, šelma, prarijai jaunas dieneles (d.) Klt. Kiek ta degtienė prari̇̀jo žmonių i[r] prarýs?! Krš. Arielka daugiau žmogų prarỹja nekap darbas Lb.
| refl. tr.: Kam až jo tekėjai – prasrijai saũ ir mane Ktk. Niekas nekaltas – pats saũ prasrijai̇̃, kad su juo susdėjai Trgn. Prasrijau pats save – mat, neklausiau žmonių patarimų An.
ǁ panaikinti: Žyvatas smertį prarijo Mž265. Tada išsipildys ans žodis, kursai parašytas yra: prarytas yra smertis ing apgalėjimą Bt1PvK15,54.
11. prk. staiga užmiršti: Teip ketinau kažką sakyti, bet prarijau Yl. Buvau atminęs i prarijau tokį keistą vardą Šts. Buvau atminusi i vėl prarijáu Žr. Sakau ir kartais žodį praryjù VšR. Prarijáu vardą Krž. Ale neprarýk tu savo žodį! MitI76.
12. Kl prk. nepasakyti, neištarti iki galo: Prarijau žodį Šts. Pamačiusi mane, ji prarijo pusę žodžio ir atsistojusi žengė artyn rš. Visus likusius žodžius ji drauge su užplūdusiomis ašaromis prarydavo B.Sruog. Komendantas kalbėjo greitai, pusiau prarydamas žodžius J.Avyž. Praryju savyje (nukenčiu, nutyliu) R59.
13. prk. godžiai perskaityti: Tą velnionišką knygą jis prarijo vienu mauku, per naktį rš.
◊ akimi̇̀s prarýti sunaikinti, pražudyti: Ka jos valia būtų, jin mane akim̃ prarýtų Sk.
ãšaras prarýti
1. tramdyti verksmą: Mergaitės mėlynose akelėse pasirodė ašaros, nors ir labai stengėsi jas praryt, kad tėvas nepamatytų Mš.
2. daug verkti: Kiek aš ãšarų prarijáu! Prk.

ausi̇̀s gali̇̀ prarýti apie ką labai gardų: Jeigu druskos pakanka ir ne par tiršta, gali̇̀ ausi̇̀s prarýti, kai išverda košę [iš arbūzų] KlK13,96(Kp).
be dúonos ir drùskos prarýti pražudyti iš neapykantos: Jis kažką padarytų, gatavas be dúonos ir drùskos prarýti Jnš.
liežùvį (liežiùvį) gali̇̀ prarýti apie ką labai gardų: Tai gardūs batviniai – gali̇̀ liežiùvį prarýt! LKKXIII120(Grv). Kad prikeps pyragiukų – ir valgai, ir tik žiūrėk, kad liežuvio neprarytum A.Vencl. Gardu – gali̇̀ liežiùvį prarýt Mrj.
liežùvį prarýti negalėti, nemokėti kalbėti: Tai ką, vadinasi, liežuvius prarijote? B.Sruog. Kad tu liežùvį prarýtum besikeikdamas! Ds.
vélnią prari̇̀jęs suktas: Jau ir tas, matyt, velnį prarijęs, nebe teip šneka, kaip pirma šnekėjo Sln.
prirýti intr., tr.
1. priėsti, prilesti, prigerti: Spranguoja jau, šalto vandenio priri̇̀jęs Klt. Antys įkiša snapą terp dumblo, prirỹja, prirỹja visokių nešvarumų Mžš. Karvės su šalna prirýta žolės, ir išsimetė Ktk.
| prk.: Jis prirỹja, šitas šulnys: burbt peilis, i po šiai dienai nėr Smn.
^ Avelė bebėgdama (bėgdama Zr) priryja (ritė) LTR(Slk). Vasarą priryja, žiemą iššika (kluonas) Ad. Ryja ryja – nepriryja (kuliamoji) LTR.
| refl. tr.: Kitos [karvės] per daug prisiri̇̀jusios jauno dobilo su rasa Grž. Paršas prisiri̇̀jo gilių, gal nusprogti Kv.
2. R, N, M menk. daug privalgyti: Sotus, … pririjaũ, kiek tik norėjau BM51(Skp). Ėdikas, rijokas jau priri̇̀jo J. Prirýsma liuob košės, i gerai Krš. Niekaip jis nepriryja kiek reikiant rš. Dar̃ priri̇̀ję ir išsirengę Rud. Kad prirỹja šitų vaistų, paskum akis išvertę vaikščioja Kp. Išėjo dvariškis, išliulėjo pririjęs, prispringęs LTR(Lnkv). Pririjai̇̃ kaip šuva mašalo Skdt. Priri̇̀jo kai paršas Al.
^ Ko pasiutai šiandien, kaip durnaropių pririjęs? rš. Ulioja (vaikšto), kai pupų priri̇̀jęs (piktas) Trgn. Prirýk, nusprok, ne mano turtus vartok rš.
prirytinai̇̃
| refl. intr., tr. N, I, DŽ: Tik aš, dešrų prisiri̇̀jus po aperacijos, sveika nebūsiu Jrb. Per daug visko prisiri̇̀jo ir apsirgo PnmA. Neprisiryk, tuoj išvirs sriuba, ir tada neėsi Lnkv. Bobos kalbasi apie valgius, kuri ko gyvenime yra skaniausiai prisirijusi P.Cvir. Prisirijo roputynės i eita persdami par laukus Kv. Jau tiek prisiri̇̀jo, kad galima pirštu pasiekt Mrj. Prisiri̇̀jo kaip užrišt Ukm. Prisirýsiu kaip žalis dobilienoj Mrs. Prisirijau kaip smakas dumblo Sd. Prisri̇̀jo kap varlė purvo Grv. Kad svietas prisirijęs yra, tai pavarguliai tur stokoti brš.
3. Pc, Klt menk. prigerti svaigiųjų gėrimų: Priri̇̀jo be jokios nuotuokos Jnšk. Pririjai pririjai, o dabar į ką panašus esi Č. Tiek priri̇̀jęs, kad nė uodegos nebepakelia nuo lovos Srv. Priri̇̀jęs eik gulti, ne kabinėkias! Rdn. Tik prirýt arelkos i durniuot jam rūpi Dglš.
| refl. intr., tr. KII144: Prisiri̇̀jo i nuvirto kaip maišas Kv. Prisiri̇̀jęs buvo ir neišvažiavo Krš. Ir vakar parėj[o] prisri̇̀jęs Krkš. Prisiri̇̀jo vyrai i ėmė kult vienas kitą Sk. Brangvynių bei alų prisiriję, namo važiuojant, arklius perguja prš.
◊ stačių̃ velnių̃ priri̇̀jęs Up;
velnių̃ prisiri̇̀jęs Sr gudrus, suktas.
paprisirýti (dial.) tr. menk. daugeliui prisivalgyti: Bernai rijo rijo, paprisri̇̀jo pilnas koseres Dv.

×razrýti (hibr.)
1. tr. menk. suvalgyti, suryti: Didelėj draugėj po didelį kąsnelį iškart razri̇̀s Dv.
2. refl. žr. užryti 4 (refl.): Dešrą valgė, razsiri̇̀jo Aps.
surýti tr.
1. N, LL177, DŽ suėsti, sulesti: Trys arkliai, tai šieną ir surýdavo, o karvėm nėr Rš. Švęstų žolynų duodi karvei surýt, kai varai [pavasarį] iš tvarto (priet.) Antz. Kiaule, kiaule, kam tu šeimininkės tešlą surijai? J.Jabl. Inmeti gyvatę, kiaulė surỹja kaip mat Imb. Du gaidžiu suri̇̀jo, i nematėm kas. Gal šeškai? Klt. Nesuri̇̀s daug duonos kalė Švnč. Ko nespėja čia pat suryti [beždžionės], tą nusineša su savim miškan Blv. Vilkas pamiškėj surijo avį An. Tada žalktys suprato skregždės darbą ir stvėrė ją, norėdamas suryt, ale papuolo tik uodega, ir ją iškando LTR(Slk). Ale kiek surỹja karveliai – sulig višta Ob. Atlėkė musė, vilko giminė, ir surijo liekarstvas KlvD130.
ǁ sugraužti: Surỹja lapus medžiam tie rudi vabalai (karkvabaliai) Ob. Pelės suri̇̀jo pinigus Dglš. Pelės suri̇̀jo maišus kaip kalieros Pnm. Vilną tai kandys surỹja, o šilkas sudunža Sb.
| prk.: Kamgi šitos kliorkos reikia, ji gi viską surỹja Pnm.
ǁ sukandžioti: Blusa suri̇̀jo vaiką Rm.
2. žr. praryti 3: Varlių gandrai irgi daug suryja, bet ne visos jų rūšys yra jam pageidaujamos T.Ivan. Jau tas mūs tėvas niekur išnešt pinigų negalėjo, nepajėgė, jis turėjo suryti tuos pinigus BsPIV63. Tai kas juos čia galėjo teip suryti (ps.) Sln.
| Jau vandenio nebedaug ežere beliko, ir velnias jau artinas prie anties, kai ši ūmai pliurpt ir išvėmė iš gūžio surytą vandenį BsPII84.
3. menk. (godžiai) suvalgyti: Suri̇̀jo visą valgį vienas J. Šmakšt šmakšt po šmotelį i suri̇̀jo [mėsą] Gs. Pasidėjau vaikams, o ans viską vienas suri̇̀jo Kv. Parejęs kūlęs, viską suri̇̀jęs – taip išalkęs buvęs Slnt. Vaikai, nesurýkit visų žirnių, palikit sėklai LKKVI275(Krč). Cielą lašininį surýdavo Krs. Patys kruopinius vėdarus suri̇̀jo, o mun padevė iškeptus su grobiniais taukais Krš. Namo namo, svotuliai, namo: suėdėt suri̇̀jot kiaulę su paršais DrskD170. Surijo kiaulę su šeriais ir ožkelę su ragais (d.) Švnč. Viską, ką turėjome namie, surijo mūsų nekviesti svečiai A.Vencl. Surijai kaip garnys varlę J. Surijo kaip šuo lašinius: be duonos, be druskos LTR(Pp). Suri̇̀jo kaip šuo muilą Pln.
^ Darbo – nėr znoko, o suryt sulig geru suryja Pnd. Jautėmės pailsę ir taip alkani, jog vilką būtume suriję rš. Geri žiemos dantys – viską suryja PPr59. Nėko aš nežinau: ką surynù, tas gerai Trk.
4. refl. įsiganyti: Mano karvė susiri̇̀jus dabar, ale telinga Slm.
5. refl. menk. nusipenėti: Ana susri̇̀jus, subuvus kaip meška Ob. Kad susiri̇̀jo, net lašinių nepaneša Svn.
6. prk. sunaikinti, nusiaubti: Tvartą ir kluoną jau spėjo ugnis suryti A.Vencl. Viską surijo gaisras rš.
ǁ sugadinti, pražudyti, sužlugdyti: Anas nervų surýtas Ktk. Paspainiojo liga ir suri̇̀jo žmogų: kraujo vėžys buvo Ob. Surijo tas šėtonas visą mano gyvenimą rš. Vargai suryja mano laimę V.Mont. Viską surijo: ir ožius, ir tetervinus, ir mano gyvenimą surijo tik todėl, kad aš jam norėjau būti geras T.Tilv. Šitas kumelys jį ir suri̇̀jo: teip šėrė, teip ką gi – visus grūdus supenėjo, o kas iš jo? Trgn.
| Besimonydamas nūmetė nū stalo lempą ir surijo (sudaužė) Vvr.
7. prk. sunaudoti, išeikvoti: Sari̇̀jo, sari̇̀jo septynias tūkstantes Kin. Mokesčiai surijo visas mano lėšas rš.
ǁ apgrobti: Nes suryjate namus našlių, o tai po dangalu, jog ilgai meldžiatės Ch1Mt23,14.
ǁ paglemžti: Žemės ūkio darbas suryja visą valstiečio dėmesį sp.
◊ botãgą surýti gauti mušti: Gal botãgo nesurijai̇̃ nė karto? Mlt.
gãtavas akimi̇̀s surýti labai godžiai seka, stebi: Bernas gãtavas tą mergą akim̃ surýt Jnš.
užrýti
1. intr. užėsti, užlesti: Karvė jau ažri̇̀jo – atsvesk Klt. Na, užrijai̇̃ į tą kiaušinio vietą, štiš lauk! Skr.
2. tr. nustumti ėdant: Kiauliotę baigia ažrýt paršiokas, reikia atskirt Klt. Didysiai meičiukas ažrỹja mažąjį Dglš.
3. tr. nuryti, praryti: O ana, matai, kvėpavo, kvėpavo, traukė kvapą ir ažri̇̀jo žiedą (ps.) Alks. Kas rūko, užrydamas dūmus, sau plaučius gadina Šts.
4. refl. BzF165, LL302, DŽ1 užspringti: Valgys, valgys i ažsirỹja diedukas Dglš. Marod, to[je] sriubo[je] yr ašakų, neužsirýk Jrb. Miežio akuotu gegužė užsiryna, nebkukuo[ja] Dr. Ėskit, svotai, neužsirýkit JV756. Užsirijáu kartą begerdama Šts. Žmogus gūktelėjo, matyt, užsirijęs ašaromis, ir susitvardęs pridūrė J.Avyž. Supjaustau bulbas, kad karvė neažsirýt Aps. Neik tvartan su kąsneliu – galvijai užsiris (priet.) Pnd.
| Venckų Adomėlis vieną sekmadienį atbėgo pas jį ir užsirydamas ėmė pasakoti, ką girdėjęs V.Myk-Put. Nei tu eik pas jį, nei tarkis – kalba taryčios užsirýdamas Slm.
^ Kad tu užsirýtum su tais pinigais, tau vis maža! Skrb. Ko žiopsai kaip varna užsirijus LTR(Grk).
ǁ refl. prk. užsikirsti: Tai laimė, kad šautuvas ažsiri̇̀jo – būt nušavęs Dbk.
5. tr. menk. užvalgyti: Neverda nėko: užrỹna parlėkę taip ką Krš. Kad ko itai ažrýt LD428(Ad). Duok nors duonos ažryt Ign. Rytą išleka neėdęs, par pietus ko užrỹna, i viskas Krš.
| refl. tr.: Užsiri̇̀jęs bile ko, per dienas šliaužiojo KzR.
ǁ užgerti: Paskui jau nė skatiko neišleis ant vyno [ = vynui], oro tik užris – bematant jau girtas V.Kudir.
6. tr. ko netinkamo suėsti: Aš spėjau, kad paršas ką užrijęs Rmš.
7. tr. menk. ko netinkamo suvalgyti: Užri̇̀jo šuniauogių kokių, paskui tąsos (vemia) Ds.
| refl. tr.: Užsiri̇̀jo karštų rupučių ir gavo galą Vvr.
8. refl. prk. nutylėti, nepasakyti iki galo: Pusę žodžio pasako ir užsiryja Lp.
9. tr. prk. užmiršti: Užrijau pavardę, nebatminu Ggr.
10. refl. galą gauti: Ir pats plėšės, ir žmones skriaudė, kol užsirijo Brž.
◊ [su] pi̇̀rmu ką́sniu užsirýti Skp su viena žmona, vienu vyru pragyventi: Geriau su pi̇̀rmu ką́sniu užsirýti negu su antru Ds. Kad tu, vaikel, pi̇̀rmu kąsneliù ažsirýtum Užp.

1 varýti, vãro, vãrė
1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varýt arba gỹt – tai čia tas pats On. Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Atpenč varyti N. Varyk arklius, bandą laukan R170. Krūvon varyti, suvaryti LL232. Reikia bus pekų varýt LKKXVIII165(Zt). Metas jau gyvuliai laukan varýtie Skp. Saulė pateka – ir varai̇̃ [galvijus], saulė sėda – ir jau namo geni Kp. Rytą [kerdžius] triū triū triū, ir jau turi būt an kojų, varýt karves Kdn. Triūbys triūbys [kerdžius] – vãro visi iš kiemų bandas, eina piemenys ir gena Mšk. Rytą paskėlė ir vãro laukan [gyvulius], kas ką turi Vdn. Nušylavo kiek, karves i vãro laukan Klt. Mano tėvynėj piemenai gyvį vãro Dv. [Pavasarį] kiek pirkioj yra žmonių – tai visi eina, visi vãro keltavas Pb. Kiaules vãrėm ganytie Grv. Tiks varýti pavasarį veršius, gyvolius į ganinklą Žlb. Varýdavom [gyvulius] į ganyklas, į kūlynus LKT214(Jnš). Už tų medžių bandotakis Panemunio, kur bandą vãro PnmR. Varýdavo par visą gatvę visus gyvulius kožnas savo Žb. Gyvulius vãroma an linijos LKKXI222(Trak). Toli gi i varýt: per sėtą, per kelią Švnč. Gyvoliai tolie vãromi į laukus Vgr. Ta liuobam karves, arklius tat varýsma į tas ganyklas ganyti Jdr. Varýdavom irgi teip pat: du pirma, du iš paskos, kiti – šonuose LKT214–215(Jnš). Vãrėme keturiesa pulukus – nesuvãrėm Drsk. Ka žąsis vãro, ta būruko[je] teip vãro, o ka anos vienos eita, ta teip kaip lenciūgą trauka End. Gyvolius paskuo vãrė būriais, pulkais Nv. Botagas yra, šmukšteri, o tep tai daugiausia žodžiu varai̇̃ Dg. Vieną [karvę] varai̇̃ – kita atgalio [eina] Kp. Vienus [žąsų pulkus] varai̇̃, kiti lenda Kri. Kiaules ka vãro [į ganyklą], tai atskirai [nuo bandos] Grž. Varýsim [gyvulius] ant rasų – Jurgio rasa vaistai dėl gyvulių Pls. Reikia jau karves varýtie an Jurgio rasos LKKXVII194(Grv). Varýt reikia [karves] an lubino Btrm. Pirmąkart kai varydavo į lauką, smilkydavo Grž. Ans turėjo ganyti karves, ta ankstie vãro lauk End. Visumet nu ryto varýdavo, šešto[je] karves į bandą Vgr. Anas vari̇̀s karves po dvyliktai LzŽ. Kiaules varýdavo [į ganyklą] vėliau, po pusryčio Sk. Kiaules varýkiat, kuilio nepalikiat! (šaukdavo piemenys, rinkdami jas į bandą) Akm. Kelissyk variaũ arklius naktin Drsk. Kap pradeda nuo galo, tai vãro vãro [kaimo gyvulius] Pv. Vaikas nežino nei iš kur pagrąžint, nei iš kur varýt PnmR. Tos telyčios buvo nevãromos (penimos tvarte), išpenėtos Grz. Atejo su šautuvu: varýk varýk kumelę su pakinktais gerais, ratus – visa ką atadavėm [į kolchozą] Avl. Kaip tu ginsi palšus jaučius, varýk vieškelėliu JD620. Bandelę variaũ, purve stovėjau, per elksnių lapus aušros žiūrėjau LB37(Vlkš). Bandelę variau, raselę braukiau, par ašarėles tako nemačiau LTR(Trgn). Kad aš nemačiau saulelės tekanti, kad aš negirdėjau bandelės vãranti Čb. Ganydama varýdama šitep gailiai verkė (d.) Str. Vãro namo gyvulius, [jie] stveria, ėda, graužia – badas Vdn. Varomi̇́ejai gyvoliai noria gerti Trg. Vãro in šulnį gert karves Ktk. Telingų karvių tai nevarýdavo girdyt žiemą Klt. Apie šulinį varai̇̃ [karves] ir nekabina [daržo] Btrm. Varýsiu į kūtę – karvės gyliuo[ja] Mžk. Parpiečio varýdavo namo [karves] Pšš. Mama, keltuvų nevarýk tvartan Pls. Vãro ji tuos teliukus uždaryt Krs. Nevarýk telioko avelinin tvartelin Mlk. Varýsme kiaulę an tekius Pb. Žąsis ir tai varýte varýdavo Rygon pėsčias Kp. Žmogelis žąsis varė į miestą parduoti (ps). J.Jabl. Kad į Kauną varýdavom karves, pėkščias naini (nueini), pėkščias pareini Jrb. Tuokart varýsiam į kūtę karves visumet, lauke bijos žmonys palikti – pavogs Sd. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vesti, nė varýti – nėko Krtn. Varáu numie tą šunaitį, duodu su akminims, tas šunaitis neita numie Žd.
| Kieno tatai, ką pirm savęs varai? BB1Moz32,17. Tris blusas pagavo, in upelį varo LLDII352(Klvr).
^ Koks gyvulys, teip reikia i varýt Pb. Mar̃čios vãro tėvus iš numų, anas ar varýs kita parėjusi Krš. Nagas – utį į Rygą varỹtum Rdn. O tiej ponai, tiej poneliai, ir jiej dėl pinigo blusą turgun varỹtų Lš. Ot skūpi – už rublį utėlę varýtų Rygon pėsčia Aln. Buvo žmonių, ka jis už centą varýdavo utėlę į Kauną Graž. Dėl kapeikos blusą in Vilnių varỹtų Lzd. Dėl rublio utėlę į Telšius varỹtų Ub. Už centą utėlę į Kauną varytų LTR(Vlkv). Tas Pondievą vãrė iš trobos (apie ateistą) Akm.
varýtinai adv., varýtinos: Tus žydus vãrė varýtinos lauk iš miesto Vkš.
| refl. tr., intr. BzF195, L, Š, KŽ, Všn, LTR(Ign): Eina par ūlyčią, vãrosi [bandą] ir trūbina [skerdžius] Dg. Užstovas jau trūbija – ir tada iš kiemo varai̇̃s jau Ppl. Žagarą padavė – ir varýkis aveles su kiaulėm Krd. A da stovi pasienė[je], – ar eisi pry darbo, karves tujau varýties Šv. Varýsimės ravuosna Dv. Nebevarýkimės, sakom, toliaus gyvulių Žg. Seniau varýdavomės su karvėm – lig kẽlių purvynė, maklynė Ps. Piemenėliai vãrosi su galvijais laukan BM102(Krč). Ir varaũsi aš tais žąsis be kamašų, tiktai su klumpėm tom, apmuštiniais Pns. [Prieš pietus] apent varýkis žąsis į pūdymus ganinti Kl. O klegesys! Rodos, kad prūsai žąsis varosi! J.Balč. Būsi, būsi, paskiau ateis – varýkias numie karves Skd. Ir vãromos tus gyvolelius Vkš. Kėlėsi mano sesytė, varomės pekus namon Gmž(Krd). Bernas nusivarė ožką, priganė priganė, vakarop varos namo KlbXXXIV(1)86(Žem). Vãrėsi arklius kiekvienas į savo tvartą NdŽ. Varykitės galvijus iš šių pievų LTR(Kč).
ǁ tr., intr. Užp, Č, Skp, Bsg, Klk, Lc, KlvrŽ, Rt, Žlb, Dr, Kv apsukui ginti (ppr. arklį) dirbant kokį darbą: Vėliau atsirado arkliniai [mintuvai] – arklį vãro ratu Sk. Arklį kinkys, išklos klojimą, tą rulį į rinkį, tą arklį i varýs Ms. Arklį vieną pakinkys rejo[je] ir varýs par tus nekultus šiaudus Akm. Įkinkydavo arklį į bliukį ir varýdavo į ratą Grz. Ten staliukas buvo vidury [maniežo], žmogus sėdžia i vãro tuos arklius aplinkui Pšš. Varýs arklį viršuo, su volu ir išmùš Lž. Su velenu vãrėm arklį Alz. Vienas žmogus vãro arklius, kitas meta tarp valkų (linus minant) Antr. Aš atsiminu – liuobam eiti arklių varýti minant Bdr. Mes tie paaugliai tą arklį liuobam varýti Kl. Reikia varýt arkliai (kuliant javus) – atsisėdi an rato, ale galva apsisuka Kp. Arklius vãro ir suka tą mašiną Sb. Nu daugiau su arkliu varai̇̃ priklojęs – i iškulia Mšk. Puõdynė[je] esu vãręs arklius, molį taisiau puodininkams Krš.
ǁ Kdl važiuojant, jojant raginti (arklius) greitai ar greičiau bėgti: Varau, raginu arklius SD266. Aš vienas varýsiu arklius, ar ką – senas žmogus Sn. Užgavėnių vakarą pasikinko arklius gerus, vienas atsistoja į kubilą, kiti su botagais tuos arklius vãro Bsg. Tas (kūmas) dar tą kumelę vãro ten jau kiek įmanydamas Lk. Nevarýk taip arklio! NdŽ.
| Joja greit, an visų keturių vãro [arklį] Dbč. Berneli jaunas, margas dobilėli, vai ar toli josi, žirgelį varysi? TŽI252(Mrc). Tęnai aš josiu, žirgą varysiu, jauną galvelę tę aš guldysiu KrvD276. Vai kaip aš išjosiu iš tėvo dvaro, bėk, mano žirgeli, nevaromas LTR(Brt). Sėdái in arklio raitas ir arklį vãrai, kap arklys bėga (ps.) Lz.
ǁ refl. važiuoti: Šilta, malonu važiuot [autobusu], tai ne su arkliu varýtis Pg. Nusibodo labai arkliais važiuot – [būdavo] vãromės vãromės į Kauną Kdn. Penkiese jau galėjo varytis [su vežimu] pilnu žingsniu kad ir nelygiu, vis įkalniau sukančiu keleliu M.Katil.
2. tr. prievarta (ppr. suimtuosius) versti eiti, vesti: Vėliau kazokai atjojo, visus vãrė par miestą mušdami su nagaikoms Žd. Dar toliau vari̇̀s an Prūsų gronyčios per lygus laukus, kur nėra ūlyčios DrskD210. Tuoj keleliu aficieriai jojo, pirma save rekrūtėlius varė LTR(Lš). Kai mus varė pirmą lauką, užkukavo gegužėlė, kai mus varė trečią lauką, užgiedojo sakalėlis (d.) Mrj. Iškasė giliausias duobes ir vãrė ir guldė [žmones] gyvus beveik Rk. Klyksena, šauksena, ka vãrė pri duobės [sušaudyti] – kuriam širdis nesprogo Yl.
| refl. tr.: Šalip vãrės tum taku, spardydami stribokiškai Krš. Apginklavo mumis i pradėjo varýties į frontą Krt.
3. tr. SD1138, Jrb, Alvt, Kč, Ūd, Lp, Btrm, Dv, Mlt, Skdt, Rk, Kpr, Pmp, Sb, Mžš, Plm, Bsg, Vgr, Sd, Yl, Pln, Kv, Skdv versti ką nors daryti, atlikti kokį darbą (ppr. nuėjus, nuvykus), liepti, raginti, siųsti: Galvotrūksčiais varau, stakenu R354, MŽ475. Staigu varyti, spirti, versti I. Varýti prie darbo NdŽ. Būlo, eis varýt darban DrskŽ. Statyt reikėjo – prie darbo anksčiausia varýdavo Grž. Nu mažilelės pri darbo vãrė, dykų nėkas nelaikė Krž. Atejo varýt su bizūnu pie darbų Grv. Pats dirba, vaikelius varo pri darbo Trk. Reik varýti į darbus, nebūs slinki [vaikai] Gršl. Išbiurina tėvai vaikus – nevãro dirbt Drsk. Po pusryčio į kitą darbą liuob varýti Gd. Ką vãrė nevãrė [į darbus] – vis Janavičių Dg. Nuvežė [Sibiran], taigi ieško, vãro darban [tremtinius] Kp. Liuob varýs kaimas (acc. pl.) dvarams dirbti Kal. Linų daug kas turėjo, varýs i vėl minti Šv. Ta tokius vaikus jau toms saujėms skaidyti vis jau varýdavo naktimis Vž. Atėjo žiema – tai in mašiną vãrė kult Upn. Priejus darbylaikuo ir į tus laukus aną vãrė End. Aš anus variáu jau mėšlų kabinti po pokaičio Lk. Varýdavo bobas dvaran šieno grėbt Dglš. Tuosna burokuosna vãro – tokia betvarkė Rod. Senesnius paleidžia važiuot ir bažnyčion, jaunuosiuos gi laukuos vãro Skp. Darban vãrė kasdien, prieg budavojimo, prieg mūravojimo Sn. Vãrė žmonis apkasų kast, dirbt, i tie, i tie Lbv. Rusai vãrė pulkais [į puolimą] in smerčio, in kulkas Aps. Pri tų apkasų mūso nevãrė Šts. Pūdymus, griovius apkasti varýs Lnk. Tėvelis varýdavo į mišką grėbti skujų Vvr. Būdavo, mum, piemenis, varýdavo malkų neštų Ds. Iš pradžių, ka abudu sustojo [į kolchozą], motriškų nedidliai tevãrė dirbti Kl. Aš jau tokia be votago vãroma buvau Užv. Kur vãrė, čia ėjom po visas padalijas Snt. Varu variáu uogauti – vis tiek nejo Varn. Bet poni mumi tankiai bara, ankstie mus pri darbo varo (d.) S.Dauk. Pamotė labai neapkentė savo podukros, visur ją varydavo dirbti LTR(Krž). Kiti mietus antkišę vãro mokyties Brs. Kas iš to ėjimo, kad varýta eina [į mokyklą] Ob. Tinginys – su diržu reik pri kningų varýti Krš. Bažnyčion varo kiekvieną sekmadienį [būdavo] – bedievio [samdinio] nereikia Pl. Moma vãro: eik paguly, eik pamiegy Ml. Saulė nusileidžia, i gulti visus vãro Vdk. Varykit mergas gulti, įsikarkė kaip vištos, negali nė išvaryti Žem. Mane varo perpietės nugult Smln. Tankiai turiu varyti miegoti, nes sėdi per naktis, perrašinėdama gramatiką ar eiles Pč. Varýkit namo – pardien sėdžiu Klt. Varýkiat muni numo karvių milžt LKT104(Pd). Varáu nešties tų ramulių – nenora Vn. Visus vãrė už to stalo Rdn. Daug reikalas vãro [į jūrą], daug noras Grd. Atvažiavo greitoja – tai mane varýte išvarė ligoninėn Ant. Rogėmi važiav[o], vãrė mus Pariečėn [į teismą] Drsk. Kas mus vãrė per tokią̃ lietų – šlapi šlapi Ant. Lig paskutinio vari̇̀s, kad gyvas – ir eik [į puolimą] Kp. Tavę marčios nekęs, broliai slūžytų vari̇̀s JT387. Jei varýsit [tarnauti], tai aš imsiu, prie ežero nueisiu ir nusiskandysiu Kpč. Bėgsi ir nevãroma Kdn. Vienus riša, antrus veža, trečius pėkščius varo [kariuomenėn] S.Dauk. Ai varė varė mudu brolelius in tą Seidoką, in slauną miestą LB111. Vai varys varys mus, tris brolelius, in svetimą šalelę, in karaliaus žemelę LTR(Mrj). Dar šalnelė nenukritus, an šalnelės basą varo, per ugnelę duoną duoda LTR(Glv). Vãro savo tarną pažiūrėt, ar tas senelis gyvas, ar miręs (ps.) Sk. Kitą rytą ir vėl varą tą durnių pas spąstus pasižiūrėti Sln. Dabar bobutė vãro vištytę, kad atnešt pinigų (ps.) LKT269(Pbr). Ir kas metai Anykščius miško kuoptų vãrė A.Baran. Bet mėnesyj gegužės, šį pat pavasarį, padūmes užmokėti ir liepė, ir varė D.Pošk. Mes per sylą varomi [dirbti] esme ir kačei apilstam, tačiau atilsio negaunam BBRd5,5. Kunigas … pradėjęs dvasios varomas evangeliją apsakyti LC1885,11. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem).
| Varýk varýk (vadink, prašyk, kviesk), varýk varýk, gerai, ka da daugiau [kūlėjų], o karts kokie trys, tai kur ten! Mšk.
| prk.: Lėkt myžimas vãro Žl. Lapkričio šalnos, darganos ir šalti vėjai varė žmones į pastoges ir šiltas pirkias V.Myk-Put. Pavasaris dainuodamas varo visus į laukus prš. Bėda vãrė NmŽ.
^ Prieis karvė pri sieto i nevãroma Yl. Tinginį pirma savęs varyk KlK42,78(Aln). Alkanas pilvas ir tinginį darban varo LTR(Srj). Darbas darbą vãro Gs. Varyk arklį avižom, o ne botagu LTR(Brž). Niekas su pagaliu į dangų nevãro Kair. Varo kaip žydo arklį, kol suklumpa Blv.
varýtinai adv., varýtinos: Į mokyklą daba vãro varýtinos – šiokį tokį krapšto Krš.
| refl. tr.: Vãros kartu vaikus ravėt Žg.
ǁ prievarta tekinti: Mama mane vartè (varyte) vãrė už vyro Vrn. Vãro už nemielo tik dėl pinigų Šn. Mergaitei reikia eit, kad ir senas, kad ir negražus – tėvai vãro Pnd. Už nemylimo bernelio man‘ varyte varo LTR(Ut, Antr, Brž). Mane varė tėvutėlis už to šelmio bernužėlio LTR(Pg). Sena motinėlė man‘ barė, man‘ barė, už seno našlelio eit varė, eit varė LLDII448(Pn). Mano tėvelis ne toksai yra, kad mane verkiant varỹs už vyro JV182. Nepatinka man bernelis, vãro mane tėvukelis (d.) Ml. Šio dirvelė, to dirvelė rudenyston, vãro mane motinelė dieveryston (d.) Ign.
ǁ versti persikelti: Dabar gi vãro vienon draugėn (į gyvenvietę) Švnč. Nevari̇̀s, ale netaisis nė gryčios Dkk. Vãrė iš ūlyčių, vėlei suvarė kaip ūlyčion (gyvenvietėn) Sug. Esam vienkiemė[je], nėkas nevãro į grupines Krž.
ǁ versti įstoti: Su šautuvu vãrė į kulkozą, daba – imkiat žemės Krš.
4. tr. LL288, DŽ, Lbv, Žž, Plšk, Stak, Sdk, Pst, Rk, Pin, Jnšk, Rsn, Lž, Sd, Žlb, Bdr, Jdr, Rs versti palikti esamą vietą, ginti kur nors šalin, lauk: Varýk vištas iš pirkios Pls. Variaũ variaũ vištas iš [tik pasėtų] rugių – vis tiek išlesė Klt. Reik kiaules varýt iš dirvos lauk Rg. Jeigu varýsi su šluota [žaltį], tai jis daugiau neateis Kb. Pradėjo su mietais varýti [čigonus], ka pradėjo vištas vogti Všv. Katras nemokė́s kulti į būrį [spragilu], vãro šalin Bt. Svečio varýt niekada nevãrom Graž. Teulioja, nevarýk Mlk. Nevãrai jų niekur Brsl. Tėvas dukrelę barė, svetelius laukan varė LLDII177(Krn). Kam varyti, kam badyti, – duris atdaryti, ir išeis, išvažiuos myliami sveteliai LTR(Plng). Vãraite jūs jį Rš. Nesibark, aš ir nevãromas išeisiu Br. Aš tavęs nei prašau, nei varaũ Dglš. Kol‘ jūs manęs namo nevãrot? Klt. Jeigu manęs nevari̇̀s, čia būsiu Sug. Sėdi savo pirkioj ir sėdės, kas jį vari̇̀s Klt. Niekas gi nevãro, kaip gyvenai, taip ir gyvenk Č. Tujau užstojo muni mesti lauk iš gyvenimo, varýti lauk Ms. Kap sužinojo mano tėvulis, jis mane barė ir iš namų vãrė DrskD40. Anyta barė, šešuras vãrė, už mane jauną nieks neužtarė DrskD134. Ojė, galiat [eiti]: mes nė vãrom, nė draudžiam Mžš. Muni, sakau, nusenusį žmogų vãro iš trobos lauk Kl. Aš šaukiau: nevarýk tu jo, tegu būna! Vl. Tai jūs nenorite manęs klausyti? Ir varote mane už ją (vietoj jos) šalin! Vd. Šalin varo muni jauną, šalin veda muno žirgelį – to liūdžiu StnD18. Tai netropijau savo bernelio, vis mane bara, vis šalin varo LTR(Nm). Senūsius varýti reik į pryšininkę Jdr. Krau[ja]s varýte vãro numie iš tų mūrų (iš miesto) Ms. Visi mañ‘ [girtuoklį] bara, duris atadaro ir laukan vãro (d.) Pnm. Da nepersiskyrė, bet kasdien ją vãrąs Švnč. Atėjo žvirblelis pelėdą varýt, su smaigais, su straigais pelėdą varýt JD381. Eš regėjau vargus mano žmonių Egipte ir jų šauksmą girdėjau ant tų, kurie juos varo (paraštėje verčia) BB2Moz3,7. Bet jus ir iš čia varyte varys BB2Moz11,1. O ans prašė jį labai, kad jo nevarytų iš anos žemės Ch1Mr5,10. O Jėzus, įejęs bažnyčion, pradėjo varyt oran tus, kurie pardavinėjo ir pirko bažnyčioj [karvelius] Ch1Mr11,15. Tokios išlaidos iš gyvenimo (sodybos) nevarỹs Gs.
varýtinai varýtinos: Išvariau varýtinai Kv. Ar tai toks supranta, kas yra savigarba? Išvarys varytinai – įlįs pro plyšelį, ir vėl čia S.Čiurl. Įkyrėjo už gėrimą, varýtinos išgrūdo lauko[n] Krš.
| prk.: Jau varo iš kojos velnią – rūkia tęnaja Pv. O sprandas tinti vis nesiliovė [gyvatei įkandus], ir dūšią iš kūno varė TS1899,2. Ir muš tą žmogų, ka ten tą velnią varýs lauk Gd. Prūsų vyriausybė tada jau pradėjo iš mokyklų varyti lietuvių kalbą rš.
^ Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas PPr107, Gs. Ateik neprašoma, išeik nevãroma Dkšt. Jei atėjo žmogus neprašytas, tai ir išeis nevarytas Vdn. Kas peikia savo tavorą, tą iš turgaus varo VP23. Kas savo negiria (peikia Vl), tą iš turgaus varo LMD(Pn). Tiršta putra šeimynos nevãro Brs. Skolos daiktus išveda, patį varyte išvaro PPr66. Nevaryk kiaulę iš žirnių, pati išeis LMD(Slv). Pirmo perkančio, lygstančio i pirmo piršties atvažiavusio nevarýk Krš. Motriškosios plikį iš namų varo S.Dauk. Mažas Jonukas varo iš miško žąsis pasraitojęs kelnaites (galvą šukuoja) LTR(Vs).
| refl. tr.: Toj susdėjus rankas an galvos vaikšto, kad ją vaikai vãros (stumia iš namų) Mrc.
5. tr. šalinti iš organizmo: Bezdo žievė gerai vandeniui iš vidurių varýt Smln. [Liepynas] žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs, ligas visas lietuvių su prakaitu vãręs A.Baran. Jau rąžuliai vãro lauk ligą Jdr. Ajerų šaknys varo kirmėles [iš vidurių] rš. Kirmėlių vãromasis vaistas KŽ. Ekspirinas (aspirinas) prastas – nevãro in prakaito Vlk. Lakišių ir laukinių našlaičių sudžiovinus virt arbatą: visokias ligas varo iš vidaus LMD(Sln). Rakštis: deda kiškio taukus, geriaus prieš rakštį – tie stuma, varo laukan LMD(Sln). Kadugys gydąs vandens putmenis, varąs vėjus rš. Varo jos (laukinės rožės žiedai) ir priepuolą nuo žmogaus sudėtos sausos į arielką gerant rytą vakarą LMD.
ǁ šalinti iš organizmo liaukų išskyras: Ašara ašarą vãro – negalima išturėt iš sopulio Arm. Bjauriai žalios lūšio akys – net ašaras iš akių vãro Str. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg. Džiovintų [aviečių] vaisių ir šakelių arbata vartojama prakaitui varyti LTEI180. Aguona varo prakaitą ir ramina skausmus rš.
| impers.: Man ašaras vãro Vrnv. Pūliauna [akys] – kap tiktainos oran, i ašaras vãro Ck. Man seiles pradeda varýt, kap tik ką žuvalgau Pls. Kai su akiniais žiūri, tai gerai, o jei be akinių, tai ašaras ir vãro Pl. Seilę tik varo, kai blogumas užeina Dglš. Rytą man galva ūžia, seiles tik vãro ir visa Klt.
ǁ tr., intr. euf. tuštintis, šlapintis: Paralyžavo – gulia pasliaukas, po savim viską vãro Krš. Pro vieną pusę pilam, pro antrą varýkiam lauku (apie girtuoklį) End. Vãro kraujais par visus vidurius (apie sergančias kiaules) Krž. Vãro seilėm, žaliaukėm, Jėzau! KzR. Ožiukai turėtų spiriukais varýt Jrb. Nevarýk tep stačias, galima ir pritūpt Rod. Primušo, kraujais varýte vãrė Krš. Kad tau vidurius susuktų ir tris dienas varytum, kelnių neužsimaudamas V.Bub.
^ Vãro kaip iš medijono Slnt. Nesrėbk nesrėbk tos sriubos – surūgusi: varýsi par tris pušis i par obelies šaką Pln. Anta palenkto medžio visi šunes vãro DrskŽ.
ǁ Dglš versti ką nors tuštintis, šlapintis: Jį teip vãro oran tas alus, jis alaus visai nebegalia gert Mžš. Obūlys ir alus myžti vãro Krš. Neėsk priš miegą, obūlys myžti vãro Krš. Šlapimo varomasis (vaistas) ŽŪŽ144.
| impers. tr.: Vãro lauk – ir myžt, ir sausai Dv. Mane, būdavo, vãro labai šlapintis Kvr. Muni vãro ant srutos, ir nėko nėra Kv. Naktį mañ’ vãro laukan – atskėliau ir ejau Aln. Kas čia y[ra] – teip tankiai vãro lauku End. Jeigu šlapintis vãro, pirmi vaistai – takažolė Grnk.
ǁ impers. tr. MŽ353, Lb, Lp šalinti nuo organizmo paviršiaus, daryti, kad nukristų, nuslinktų: Užsigavau pirštą, o dabar nagą vãro DŽ. Nuo nago atstojo ta panagė, i ėmė varýt nagą Trs. Vãro nagą – užjuodavus Ktk. Dėk alijošiaus – nevari̇̀s nago Vj. Oi, ko oželis tvoroj bliauna, ba jį svoteliai pjauna, an dvaro skūra karo, svoteliam nagus varo KrvD169.
| Ale ir šaltis, net nagus vãro (gelia) Rdm.
ǁ impers. kreivinti, sukioti (ppr. kaulus, sąnarius): Ka tik šalčiau – skauda, o skausmas, toks kaulo skausmas, ka vãro kaulą iš kaulo Ln. Mun jau kojas teip čia vãrė į vidų, susirietusi jau bevaikščiojau Jdr. Kad gyvolį iš kaulų varo, reik plauti garlių sriuba Šts. Ai, sąnarius vãro lauk Snt. Tas prisitąsęs, nuo radikulito pradėjo sąnarius varýt Sdb.
6. tr. DŽ, Skr daug ko ar sunkiai gabenti iš vietos į vietą: Mėšlo vežimus į lauką varýti NdŽ. Dvejais vãrėm ir greit suvežėm tais durpas Gs. Iš miškų liuob varýs, liuob maus pušis Kl. Grįžta vyrai iš miško tik pavakare, ir visuomet Jonas pirmasis varo didžiulį vežimą žabarų J.Balt. Visus į laužą varė dampius, ruzvelkius Trk. Skryneles vežė, pasogą varė LTR(Vlk). Dukrele mano, širdele mano, kur pasogą varysi, baltą šarvą statysi LLDIII163(Mrc). Vari̇̀s turgun – ùžlipė pinigas an sprando (juok.) Sug. Vilnas vãrė į Rygą Krš. Žydai arbatą, daugiáu arbatą varýdavo (veždavo iš Prūsų ir pardavinėdavo) Bt. Gyvolius žydai supirks, į Liepoją varýs Kv. Iš Lietuvos vãro maistą šalonais (ešelonais) Krš. Lietuva sūrius, sviestus, bikonus vãrė į užsienius, gyvolius Krš. Dabar tą kiaulę mėson vãrom – reikia pinigų Rš. Šitą avelę jau mėson vãro, ažtata ją i paleidė Vdš.
ǁ nešti: Kur žmogus po vieną maišą neša, jis po du vãro Jrb.
| Kur bitės stipros, tai vãro ir vãro medų Rod.
ǁ stumti: Mergiotė dviratį vãro Gdr.
| Šėpą varýk prie sienos Jrb. Rykštės skiemenims varyti (audžiant) Rs. Esu ejusi ir aš mėterių tų varýti į Jūrą Kv. Jau mėterius plukdo – mes eisma varýti, nu krašto stumdlioti Vvr. Stoguo kloti reik turėti šiaudų vãromąją lentalę Šts.
| prk.: Ganyklos sodan nevarýk Šmn. Rubežių atgalios varyti N.
| refl. tr., intr.: Dviračiu variaũs par vagą Erž. Varýkis dviratį Lg. O aš varaũsi su tuo pienu Slv.
ǁ perdavinėti: Taip ragindamos varė stiklelį paeiliuo aplink stalą Žem. Varydavo per rankas sagą arba tikrą žiedą (žaisdami) LTR(Ant).
ǁ NdŽ, LzŽ, Vrn, Strn, Pjv, Trg, Varn, End plukdyti: Medžiagą (medieną) vãrė upe Dv. Sielį vãro dviejuose Jon. Surišti sienojai ir vandeniu vãro Antš. Sudarinėjau ir variaũ troptus – jaunas buvau Rtn. Riša kalades karklais, tai pririša daug ir vãro, po kelias lovas varýdavo, daug tę jų pririšdavo Pv. Styrinykas rąstus vãrė Nemnu DrskŽ. Liuob varýs ten kleptarius (popiermalkes) Alantu Kl. Vis varýdavo sielius in Kauną Vs. Anies, sielnykai, sielius varýdavo net Vilniun Klt. Sienolius pariša žagarais ir vãro [v]andeniu Lz. Varýdavo į Tilžę tuos medžius PnmŽ. Per vasarą varýdavom medžius, būdavo, kad ir prigeria [žmonės] Gg. Ta upė nevaroma tėra Plt.
| refl. tr.: Karo čėse nesvãrė troptų Drsk.
ǁ irkluoti: Aš variaũ laivą, pavargau, vėjas daugiau vãro atgal Antr. Luotai buvo varomi kartimis ir irklais, pakeldavo porą trejetą žmonių rš. Vilk trauk lynelį, varyk laivelį, kelk muni par Nemunelį S.Dauk. O ir sulaužiau uosio irklelį, laivelį bevarydams KlvD33. Iš Kauno laivelį varýdavau Upn.
^ Užlipo ponas ant ponios, kiša sausą int šlapią. – Padėk, Dieve, man varyt! (žmogus, valtis, irklas ir vanduo) LTR(suv.).
ǁ versti tekėti, srūti: Tas vanduo sūkuriu važiuoja: sukas vis į rundą į rundą – tik kas jį vãro? Lkš. Raigrodan vãrė vandinis DrskŽ. Matei, prieš kalną kokį vandenį vãro Kvr. Kur Nevėžis gryną vandenį savo ing Nemuną varo S.Stan. Tai mačiau antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią, šalin savęs maurelius varančią BsO386.
| Kraujo varomasis organas KlK46,42.
^ Kas bėga nevaromas? (vanduo) LTR(Jnš).
ǁ tekėti, srūti: Vanduo pradeda varýti (lietis), apverta viską Vn.
ǁ pilti: Vãro [v]andenį pienan, ir pirmūnės – žinom mes! Sug.
ǁ dėti į krūvą, krauti: Dobilus į kūgius vãro Vdžg. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pėdus vilkt, šiaudus varýt lauko[n] Sk. Iškrės tus šiaudus, o tus pagrėbus visus varýs taip į kerčią Kv. Jūs varýkiat pakūges, o aš eisu atvažiuoti su vežimu Grg. Dvi iš jų (mergų) šakelėmis ėmė nuo krašto ir skleisdamos varė šiaudus toliau, o kitos dvi mynė M.Katil. Pro kluono duris virto debesys dulkių. Žmonės varė iš ten šiaudus, krovė į stirtas J.Balt. Varýk tas žemes, ligi kol valioji [nuo kanalo], tik mano trobikės nenuversk Pžrl. Rugius varo iš pelų, po to pelus suvaro į peludę Šts. Nei kam bereik – skabyti i varýti į nūšlavas Ms. Kam tu varai̇̃ tų malkų į tą pečių tiek daug: sudegysi stubą Jrb.
| prk.: Kam žmogus turi varýt mėšlus į kito širdį?! Vlkv.
ǁ daryti iškilusį, brinkinti: Ajerai drėgni ir jos (duonos) nevãro iš apačių, ji nekyla [kepant] Kpč. Nuog miltų vãro tešmenį DrskŽ.
ǁ LzŽ, Skr knisti, rausti, versti: Kurmis žemes vãro lauku Rsn. Kurmys vãro žemę viršun ir rausia Rod. Vãrė išvarė šernai bulbes Šil. Kurmis jei rudenį labai žemę vãro aukštyn, daro kaupus, tai rudenį didelio šalčio nenumatoma Upn.
ǁ virsti, griūti: Išsipūtė tas bokšto kampas, i vãrė su tais akmenim Sdr.
ǁ Aps nešti, stumti (apie vėją): Pečius (garvežys) varo dūmus, tuoj važiuosim Sem. Išves, būdavo, pro lubas kaminėlį, ir varo liepsną į pat šiaudus TS1902,4–5. Grūdai lekia toliau [vėtant], o pelus vėjas atgalio vãro Č. Sniegas, vėjo varomas, pridengė vaiką – tik iš po sniego skvernelis juodavo LzP. Mūs pirkios langas išmuštas, ir vãro vėjas vidun Smn. Šaltis, vėjas varo per plyšius – drugį gali gaut rš. Papūsk, vėjeli, varyk miglelę, pabudink vieversėlį A1884,335. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstaudami [vėjai] vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis, ir žiemos šalčius pas mus į Lietuvą vãro K.Donel. Ir Ponas varė saulėtekį (rytų vėjį) ing žemę tą visą dieną ir tą visą naktį bei ryto metą, atvedė saulėtekis žiogus BB2Moz10,13. Nesa jis (paukštis) sklando ir muša lengvojį orą, varo ir perdalija aną su savo lakiojamaisiais sparnais VlnE150.
^ Žmogus turia būt kaip auksas, o ne kaip šiaudas, vėjo šen ir ten vãromas Ktč.
| impers.: Žiemą pustymai – su sniegu vãro Plšk. Jeigu smarkiai par dieną vãro (šąla), gali vakare pyškėt par Nemuną Jrb. Da porą dienų teip varýs, viskas nugers Plšk. Jei taip varýs [temperatūrą] – iškepsma Krš.
ǁ gairinti: Burną man labai vãro vėjas Drsk.
| prk.: Idand daugiaus nebūtumbime veikėjais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami (apačioje varomi) yra visokių vėjų mokslo Ch1PvE4,14.
ǁ pūsti: Kalvis su dumplėms vãro ugnį Smln. Arbaunios sparnai, kur vėją vãro Lz. Dumtuvės padaryta vėju varýt Rdš.
ǁ staigiai sviesti, mesti: Kap vãrė sniego gniūžte in langą, varge! Brb. Paimk akmenį ir varýk in varną Ndz.
| Varýk (papjovęs) gaidį į kruopus! Klm.
ǁ mušant kirsti, tvoti: Varýk gerai iš atkalės (iš kairės) Šll.
7. tr. DrskŽ, Žl, Dv su jėga smeigti, kalti: Varýk kuolą abierankiais, ba žemė kieta Zr. Tą virbą vãro vãro gilyn Vlk. Reikia suprast, kap cviekas varýt kanopon (kaustyti arklį) Dglš. Aguonos grūdais apdengt ir vienan grūdan penkis cviekus varýt (ps.) Pls. Uknolis sulinko ir vis da vãro Sdk. Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Dantus tašė iž ąžuolo, o tada vãrė in akėčių Šlčn. Kaip klynus vãro, tai teip spaudžia [tekinant aliejų], kad pradeda bėgt Alz. Tada nebekasė [pasiekę vandens gyslą], vãrė klynus, leidė bitonus Žb. Kai karalaitė kelsis, užsėsk in pečių ir varyk galvon kleinokus LTR(Ds). Terpu balkių dedam samanas, vãrom šypus Dgp. Bačkai lankus par galvą vãro Btg. Apkaustom stebules, tada vãrom stipinus stebulėn Šmn. Tuokart žmogus išsikirto kuo didžiausį kuolą ir pradėjo varyt meškai į pasturgalį, kad net plyšta MPs.
^ Kylis kylį vãro KII235, Žg, Plt. Kylys kylį, o šlėga – visus vãro Lkš. Klynas klyną vãro, o šlėga – visus Alv. Vinis vinį varo LTsV227(Jnš). Kūjis kūjį varo, o pleišis – visus LTR(Zp).
ǁ kišti, brukti: Ka variáu į stiklą pirštą Kv. Vãro par nosį tą gumą (guminę žarnelę), turi skrandis tę valytis Bsg. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu subliovus … ir lendančias žarnas pirmutinėm kojom niaurodama ėmus vėl pilvan varýt BM68(Žb).
| Kam tu varai̇̃ (duodi per prievartą) karvei tus runkulius? Jrb.
ǁ euf. Alk apie lytinį aktą: Vãrė vãrė, kol jau galėjo, paskuo nebįgalia, nebįkerta į kerčią Pln. Anas vãro jau kaip geras vyras Ds.
ǁ braukti: Net ūkanotos uogos, o par pirštus varaũ Klt. Pirma an retų [šepečių] pertrauki [linus], o paskui jau an tankesnių varai̇̃, šukuoji Kpč. Su pirštų galais varaũ prie galvos, kad galėčiau paimt už pažiaunių (gaudo žuvį rankomis) Jrb. Sueis vyrai kaip ragai su medinėms klumbėms, iš klumbių sniegą varýs (krapštys) Pj.
| refl.: Minkštas dalgis viepas, kietas brėžant su vinia, vãros šnirpšdamas Šts.
8. tr. L, Rtr, DŽ, KŽ, PolŽ36, Šts, Kpr versti veikti, judėti, sukti, stumti (mechanizmus): Vanduo suka tuos visokius ratus ir vãro girnas Antš. Buvo didis malūnas, ans vãrė tris girnas Prk. Vandens malūnas vandeniu vãromas Rg. Atsivežė gerą turbiną, kur iš šono vãrė, suko vanduo Č. Nu ir pask atsirado arklinės [kuliamosios], su arkliu vãromos Krt. Buvo arkliais vãroma [linų mynimo] mašina – aplink vãro Slm. O kur didelė mašinikė arklinė, šešiais arkliais varýs Rt. Iš tolie parvežė cielinę mašiną, aštuoniais arkliais vãromą Kl. Vokyčių buvo tokios mašinos, su lenciūgais vãromos Kal. Tas y[ra] ratelio šniūras vãromasis Kin. Vienos [dumplės] buvo su vėju vãromos, su tekiniu tokiu Yl. Motorą vãro elektra Ker. Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus turi traukti Kel1853,139. Vãromasis diržas, skriemulys NdŽ. Elektros varomoji jėga VĮ. Vãromasis buomas Prk. Varantysis mechanizmas ŽŪŽ138. Velenas tegali būti tik varantysis ir varomasis KlK44,33. Kap jiej (vaikai) parvažiuoja, vãro ir vãro elektrą (labai eikvoja) Vlk.
ǁ daryti ką aplink, sukti: Smetoną pasišildai, i sviesto įsidedi, i varýk aple puodelį į ritinį (taip sukamas kastinys) Jdr. Vãro vãro (suka), – i pasidaro pilnas bliūdas [kastinio]: česnakų prideda, deda į pelenvietę Pgr.
9. tr. L, DŽ, NdŽ, Prng, Pc leisti, tirpdyti: Pavasario saulė greit sniegą vãro Slk. Jau saulelė šviečia, žiemos sniegą varo A.Strazd.
| impers.: Pradės varýt sniegą, balą padaris Klt. Lietum vãro sniegą Klt. Kiek buvo prisnigę, tai jau baigia sniegą varýt Ob. Matai, kaip šiemet vãro: ne sniegu, ne lietum, o saulyte ir ūkana Slk. Jau trečiokart jį (sniegą) vãro Švnč. Sniegą varýs su saule, nebūs nė kokio paleidimo Šts. Išnešė vanduo [užtvanką] sniegą vãrant, i neužsilaikė tas prūdas Vdk. Kai sniegą vãro, tada sula teka Gdr. Kap ne lietum vãro sniegą, tai, sako, per karves pieno nėra Plš. Kai sniegu sniegą vãro, tada gerai – smetonos daug (priet.) Slk. Būdavo, vãro sniegą, i žolė žaliuoja Dglš. Kada pavasarį šalin sniegą varo, tada Šešupė gili pasidaro LTR(Mrj). Nevãro sniego, turi kai akmeny Klt. Anais metais Nerį vãrė Gg.
| Tai jau žiemą vãro Mrj. Pasiuto kelią varýti, skubėkiam mišką vežti Ll.
10. stengtis sukelti kokią būklę ar būseną: Kaip anie vãrė tą baimę, taip tebvãro Krš. Yra tokių – vãro vãro tą paniką Graž. Rankom nieko nebepadirbu, teip vãro dieglius Kp. Rūkalas tus kosulį vãro Drsk. Negaliu pasakot – dūką (dusulį) vãro DrskŽ. Kad išgertau, tai ne tep varýtų dūką, tai dar pagiedotau Lz.
| Varýs ans vėl mandagumą anai (muš, kad būtų mandagi), ka eis sienoms Trk.
| refl. intr., tr.: Vien mažyn varáus: pradeda širdis salti nu menko darbo Nt. Ko dabar draskotės, ligos nesivarýkit Šmn.
ǁ stumti į kokią būklę ar būseną: Ale kad prie bado vãro: bulvės vandeny, rugiai kviečiai vandeny Snt. Jeigu jis (pirmininkas) taip varỹs prie bado žmonis, ilgai nebus Šln. Mažu prie bankroto varys čia mus [nederlius] Snt. Taigi žemės trupėjimas į skutgalius varo daugį į ubagystę A1884,361. Žmogų raskažystė vãro į vargą Kdn. Žirnienė košelė, taukų kruopelė ant sveikatą varo Brž. Suprantamas tai daiktas, jog trūkumas apšvaistos …, girtuoklystė – tai vis varo į nelaimę A1884,156. Susipraskim, kūmužėle, o ką mudvi darom, ar ne tiktai savo namus vis in skolą varom? LB132. Vãro tą motiną lig ašarų Trk. Mane tos moterys tik in piktumą vãro, niekus plepėdamos Mrj. Šitus [prastas] cukrus vãro in valgį: kuo toliau, tuo geriau noriu valgyt Lp.
11. intr. Sb, Grš, Jrb, KlvrŽ, Kl, Brs smarkiai, sunkiai dirbti, daryti: Mes tokie juodkupriai buvom, vãrėm tamsa nuo tamsos Sutk. Varýsi par dieną, prakaitas tekės Pj. Metų metais variáu variáu pry ūkininkų, oi dirbau! Jdr. Dirbom dirbom, vãrėm vãrėm, o pasenom, ar kas pagerbia? Graž. Kasdieną varái varái – gali pasprogti Bt. O mes liuobam varýsiam iki dešimtos Lnk. Jie sau dyki, o čia varýk išsižiojęs KzR. Atsikelsu, susitvarkysu, kad aš galėčiu varýti kiaurai Trš. Su žagrėm medinėm nereikia grąžytis, gali varýt ir varýt, tik perkeli Kvr. Ir vãrom, in kur vėjas pučia, in kur palinkę rugiai LKT359(Vvs). Pasaũliuo vãrėm (ravėjom) – pakaušiai užkaito Rdn. Penki šeši vyrai būs, varýs (kuls) teip, kad šakių kotai lūžinės Trk. Lig pietų keturiasdešimt vagų nukasėm, ot vãrėm! Krš. Ejau pri motriškų, kad pamokytų [austi], o paskiau iš savo galvos variáu, kol apjekau Gr. Aš knygas visokias skaičiau, variaũ Azr. Popiet atsigulė, tai kad vãrė, kad pūtė iki pusę šešių Snt.
^ Vãro kuprą pastatęs Snt.
| refl.: Šienautės mete su dalgiu visą mėnesį ir varýkias Kv.
ǁ tr. H176, NdŽ, DrskŽ, LTR(Mrk), Jnšk, Slm, Rk, Ds, LTR(Tvr), Msn, Žlb intensyviai arti, pjauti ir kt.: Plūgas vagą vãro, o su šituo (arklu) ardavo žemę Jdp. Vagą vãro – kai verčias vaga, tai rūksta Srj. Kap keturiuose kuliam, visi vienan pėdan duoda – ir vãro, ir vãro Vlk. Jautelius jungiau, vagužę variaũ, varsnų gale stovėjau JD116. Žagrę taisysiu, lauką varýsiu, da tėvelio klausysiu JD174. Naują žagrę kad padaro, tuomet gražiai vagą vãro Plv. Žagrelę variau, atgal žiūrėjau LTR(Brt). Arė bernas dirveles, kreivai varė vageles LTsI40. Aš regė[ja]u – nearta, niekur nei vagos nevarýta Lp. Barą kap užimam varýt, tai pjaunam ir giedam Vvs. Dirbant nepasakosi – reikia pradalgys su visais varýt Krn. Jau trečią pradalgį vãro Sdb. Vėžys pjovė šieną paupė[je], pradalgelę varydamas, labai greitai skubėdamas LTR(Krtn). Greit ravia: jau ketvirtą vagą vãro Sb. Kelis metus aš variaũ tuos linus – rankos vienų pūslių Snt. Nū tamsos lig tamsos variáu (ravėjau) pry ūkininkų End. A vieną vagą imsi, a dvi vagi, vis tiek su mentelėms [bulves] vãrėm Jdr. Po dvi vagi varýkiat Rdn. Patiesi ant žemės rugius ir varýsi spragilais Trg. Eilę vieną nuvarom, kitą vãrom (rugius kuldami) Skp. Padėk Dievas, mergele, rugių pjautie, varyt baro barelio! KrvD239. Te trys mergelės, trys lelijėlės, kai daržely rūtelės, linelius rovė, barelį varė, terpu savę kalbėjo LTR(Dkk).
^ Kaip močekėlė žodelį tarė, kaip aštria dalge pradalgį vãrė Žl.
ǁ tr. Kv smarkiai kasti, statyti, tiesti ir pan.: Ka tą plentą vãrė, kiek truko Krš. Sako, i nu Klaipėdos vãro tą estradą (autostradą) Vdk. Perniai par jum vãrė griovį, o par mum šiamet Alks. Kada vãrė didžiausį griovį, i žiotis užvarė Šd. Čia varai̇̃ – sausai duodas kast Č. Sienas varýtie ar iš plytų, ar iš medžio sunku Dgp. Ant akmenų dėtie plytos ir kaminas varýtie Dgp. Visą ar pusę stogo ažuėmė, teip ir vãro lig viršu Žb. Varai̇̃ varai̇̃ tokiais rėdais (stogą dengiant kūliais) ir daeini net in viršų Sn. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir vãro aukštyn [stogą] Vdn. Varýs i varýs vaikis toras Jdr.
12. intr. Vlkv, Bgt, Rs, Pnd smarkiai vykti (eiti, bėgti, lėkti ir kt.): Vãro namo mergiščia – kojos mušasi į subinę KzR. Pėkšti septynias mylias vãrėm Jd. Jau tik jūs nė nešnekykit, jau mudu turiva varýt sau Slv. Perėjau kiemą ir varaũ tiesiog Snt. Kaip įstojo į kelią, taip i vãrė ligi galo Lk. Aš su tais klumbokais bilkšt bilkšt – i varaũ Jrb. Teip vãrom, kiek įkabina tie arkliai Snt. Jeigu neturi arklių, tai pėkščias varýk Snt. Jau nejaunas, o kad vãro į kalną, tai vãro Jrb. Veiza, ka y[ra] vilko pėdos, toms pėdoms ans vãrė į mišką Gd. Aš par tokią aukštą torą paršokau i ka variáu an girės Šv. Kai jos terpu rugių inejo, tai ir vãrė priekin Srj. Aš da būčiu vãriusi, žinai, an tos Švėkšnos, kol brėkšti (temti) pradės Šv. Aš meškerę susivynioju ir varaũ į namus Ss. Prieš darganą bitės anksti vãro kai kulkos namo Snt. An dviračio pakariu duoną ir varaũ Ad. Kai pradėjau nuo Krosnos, tai variau ir variau, pakol net in čia atvariau Al. Ir y[ra] papentis saujė[je], i viskas, i varýk Plng. Kai sugrįžom iš Sibiro, da mūs čia nepriėmė – liepė varýt atgal Jrb. Tik gandras bei erelis už kits kito varė kai drūti, lėkė ir lėkė per debesis į padanges, kad vos primatyt galėjai BsPI167(Jrk).
| Kai kojos nevãro, tai jau reik kiurksot Vdk.
^ An visų keturių vãro Dbč.
| refl. Snt, Pžrl, Bsg, Srv, Č, Vvr: Reiks varýties ant numų Šv. Reiks jau namo varýtienais Ds. Varáus numie Lkv. Neparneša, nuje, tos lermos, ana tujau vãros lauku End. Reikia keltis iš čia ir dar tolyn varytis J.Jabl. O mes vãromos, eitam cielas vaiskas [Užgavėnių žydų] Ms.
| Ir varai̇̃ (plauki) ir išilgai Nevėžio, ir užtakės, kur yra (žvejojant) Kdn. Varaũsi [upe dreižučių gaudyti], o žmogus užmetė tinklą i sako: – Nesivarýk! Čia mums gali periškadą padaryt! LKT188(Pžrl).
ǁ refl. intr., tr. Dbč, Všv, Vž sekti: Avinas su dideliais ragais (baidyklė) vãrės paskuon i vãrės Vn. Žmogeliau, a tu nematai, kas tavi vãros?! Sd. Da pasiveizėjau, a nevãros [kas] iš paskos Plt. Anie muni vãros nu pat Klaipėdos Plt. Vãrėmos pėdoms ant Kartenos – į tą pusę buvo karvė nuvesta Pln. Pri kurio kiemo ateis – visi [puola] varýties tus [Užgavėnių] žydus Ms. Mes su tėvu dui varýtis vagis, bet kur tau pagausi Žž. Vãrės [chuliganai] iš paskos ir atėmė piningus Krš. Raitas tėvas per visą kaimą varėsi Steponą V.Bub. Ten yra upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė, ir, sako, ana muni vãrės, vãrės, vãrės lig pat numų Lpl.
| prk.: Toks rūkymas, kad nebežmoniškai: pakelis pakelį vãro Mžš. Duona duoną varo KrvP(Dsm). Bėda bėdą varo Rod. Vagis vagį varo N, TŽV622. Toks tokį vãro, gaidys gaidį iš mėšlyno, taigi, vaikali Krš.
ǁ tr. prk. lydėti, sekti (akimis): Kad eini, vãro akims [vaikas], kol tik išeini Krš.
| refl. tr.: Varáus vištą akimis: veizu, kur tūps dėti kiaušio Šts.
13. tr. BŽ114, NdŽ, DŽ1, Šil, Ig, Al, Kdn, Žmt, Kvr, Šmn, Ppl, Skrb, Gdž, Užv, Lk leisti gyvenimo metus, gyvuoti: Žąsis ganiau septynių metų, ar jau buvau septynių, ar da septintus tebevariaũ Sb. Ka ten buvau, variaũ dvidešimtus metus Jnš. Ans jau penktą dešimtį vãro Kv. Jau baigiu varyti šeštą dešimtį A.Baran. Septyniasdešimts septintus varau Msn. Aš sena, jau aštuntą dešimtį varaũ Ūd. Aštuoniosdešimts trečius varaũ, sena sena Azr. Pasenėjau, gana jau, aštuoniosdešim ketvirtus varaũ Svn. Aštuntą dešimtį baigiu varýt Vb. Dãba pakušu, o jau aštuntą varáu LKKIV142(Ms). Jau senelis, jau gal devintą dešimtį vãrė Lnkv. Kas pagydys senystą, jei žmogus devintą dešimtį varai̇̃ Dg. Jau dešimtą dešimtį abudu vãro Dg. Vãro šimtą metų – tokis senis! Drsk. Ana jauna, aš šimtelį varaũ Blnk. Ar senas esi? – Jau dešimtos dešimties ketvirtus varau Prn. Paskutinius metus šimto vãrė PnmR. Mūsų senelis jau antrą šimtą metų vãro Sml. Trečią karvės amžių varo LTR(Srv).
| refl.: Jie jau abu prie aštuntos dešimties varosi rš. Jis padlug to ir vãros (gyvensiąs 96 m., nes ir jo tėvas miręs tų metų) Lp.
14. refl. Skrd, Šauk, Ll, Up, Kv, Eig tvarkytis, verstis, organizuotis: Lygiai vãromės per gyvenimą, visą laiką darbais apsikrovę KzR. Vãromos iš tos pensijos Grd. Taip tik vãrės, alga maža Krš. Vãros skoloms: vienas atiduoda, iš kitų skolijas Rdn. Dar vãrės, kaip su sūnumi paliko gyventi Rdn. Mūsasis pirmininkas gerai vãros – skolos [kolchozas] kaip jei netura Krš. O! Jisai vãrėse gerai! Jrb. Talkums vãros ūkės – tušti kaimai Krš. Sakarinu variáus mieste par karą, cukraus nebuvo Varn. Kitur gausu pusrytį, kitur – pietus, kitur – večerę, o teip i variáus Vž. Arbatnamio gaspadorius gerai varos TS1901,4–5. Miesčionai gudrystums vãros, ne iš darbo Krš. Žmonys priprato su kyšiukais varýties, žino, ka reik daba kišti Pln. Šimtelį gauna, vos ne vos badais vãros Krš.
| Sergi, tu neilgai varýsiesi KzR.
^ Katrie vãrosi bagotyn, tų ir dera Rdm.
ǁ mokytis: Ne mokslai galvo[je] – trejeteliais vãros Krš. Visą laiką ketvertais i penketais vãrės Varn. Siunta, vãga, su mokslais [jaunimas] sunkiai vãros Štk.
15. refl. siekti, trokšti, geisti: Kap seniau, tai visi baisiai vãrėsi anta žemės DrskŽ. In tos žemės nelabai kas vãrosi (neskuba pradėti ūkininkauti) Sn. Kadais vãrėsi an tų didelių ūkių Všt. Jis vãrosi an tų namų Lp. Dėdienė vis vãros karvės pirkt Vlk. Aš nesivarau, kad paimtų visą leidinį J.Šliūp.
16. intr., tr. Sn, Dg, Všt, Kt, Snt, Vrt, Ar, Pc, Tr, Tj, Dgl, Krns, Slm, Skrb, Kl, Trkn daug, smarkiai kalbėti, pasakoti: Kalbnių žmonių yra, kap užsukti vãro DrskŽ. Liežuvį iškėlęs varaũ ir varaũ Lp. Porą dienų galiu iš lydžio (be pertraukos) varýti, tik spėk rašyti Prk. Vãro i vãro par dieną – pradėm galva skausta NmŽ. Braukė rodą par naktį – vãrė i vãrė End. Vãrė vãrė dvi škrabės visu keliu [autobuse] Krš. Ana sukus apsukus tą pačią vãro Klt. Varýk varýk tą giesmelę, matai – įdomu Lb. Kad jis tamstai varýs, šnekės – užjudink tik Krtv. Galo malūnuo nebė[ra], tik varáu i varáu (juok.) Trk. Visi vokiškai vãrėm Tlž. Anie pri svetimo taiso [kalbą], o numie vãro žemaitiškai Krš. Aracijas varýs [per vestuves], neįleis [piršlio] į trobą Grd. Moka tas meliodijas (įmantrias kalbas) varýti be galo Užv. Gyvą ėda, į žemę kišdami, prakalbas vãro Pvn. Tais pasakas vãro Ėr. Tą patį i tą patį radija vãro Krš. Vãro kap iš rago Gs. Ai, ka šnekas vyrai, vãro kaip iš rašto Krš.
| Varai̇̃ skaičių ką naididesnį Pst.
| Dar nepasėjo, anie vãro (girias) tiek i tiek prikulsią Krš.
ǁ tr. atmintinai kalbėti (ppr. maldas): Aš tik sveikamarijas, tik sveikamarijas varáu Trk. Nemokėjau skaityt maldaknygės, tik ražančių varýt mokėjau PnmŽ. Aš tai tada variaũ ražančių Slm.
| refl. tr. Kltn: Nemiegtu naktimis: rožančių varáus Varn.
ǁ intr. Snt, Ar, Šln, Ktk blogai, piktai šnekėti, apkalbėti, šmeižti: Kai pradėjai varýt, net man nemalonu Jsv. O jyji tiek vãro, tiek vãro, ka negali klausyt Vlkv. Kiek ana keikė, kiek vãrė an mūsų Grd. Pradeda an kito varýti, baisu! Krš. Petras varýdavo prieš tėvą, i baigta Jrb. Girdžiu, kad vãro, kad vãro ana in manęs Dbk. Ūžė vãrė an to vyrelio Rdn. Ką tę vãrėt an manęs, ka tep sapnavau KzR. Kap išgėręs, tai jis vãro visap Mrc. Dėl munęs ana galia varýt, kiek nora – mun nė šiltà, nė šaltà Jdr. Padirbėtum Cibiro miškūse, keiktum, varỹtum an balšavizmo Krš.
| Ta muno Julelė vãro ir vãro – keikūnė Krš.
| refl. Lkš, Mrc, Nč: Vaikšto pečius surėmusios, apsisukusios vãrosi viena ant kitos KzR. Vãrės vãrės žmonės su kareiviais Db.
| Jei mes ant jo varýsimės (kaltinsime) – tai kas bus geriau? Klvr.
ǁ giedoti, dainuoti: Anos (lakštingalos) vãro punktais – i visokių balsų randa Yl. Visokiais balsais: vienas drūtai, kitas laibai vãro Ėr. Rėkia – vãro iš visos gerklės Gs. Vãrai kitą punktą [dainos] Ad. Tatai ans po pirmo varýs, o mes čia tie tarsma Kl. Vieną punktą su zūbais, antrą su trūbais punktą varái par pagrabus Žr. Iš galo galan dainas vis vãrėm Dsm. Tie baudžiauninkai pradėjo vėl savo dainą varyt apie savo vargus LTsIV208. I tą pačią [dainą] varąs ir varąs nuo ryto ikipiet LTR(Pnm). Varo vienaip, kai Martyšius polką LTR(Vdk).
| Palaiminę, visi išsiverčia laukon ant atšlaimą arba kiemą, kur jaunoji savo varo (rauda) S.Dauk.
17. tr., intr. Trk godžiai, be saiko ėsti, kimšti: Paršai žoles prisispirdami vãro LKKXV308(Jrb). O šieną karvė, aure, kamuoliais vãro Mžš. Tik vãro [karvė] lapus burokų iš eilės Vb. Karvė vãro kap mintuvais Pls. Gyvi daiktai varo savo maistą per nasrus į pilvą TS1901,2–3.
ǁ Trk, Vvr godžiai valgyti: Tas mūso vaikas ir vãro tą sviestą paviršiuo[je] Šts. Teip ana valgo, teip vãro į vidų Dov. Ką padėjai jam ant stalo, jisai viską lygiai varo LTR(Ūd).
| Varýk (kimšk) pilvą pilną a šiaudais, a vilnom (juok.) Žml.
^ Vãro kaip par arbą Krž.
ǁ Snt, Vkš smarkiai gerti, girtauti: O daba vãro lig aušros, daba didliai durni laikai Kl. Vãro, kol to rublelio tura End. Susirenka, tai vãro vãro kai veršiai Jrb. Tas seniokas ir varýdavo – dienos šviesos nematė PnmR.
18. tr., intr. leisti per ką nors, siekiant išvalyti, pakeisti kokybę: Su pelais paliko [grūdai], po tam par arbas tas varýdavo Kv. Kad mašinuote liuob mašinuos, tad liuob par kretilą varýs Krt. Ir sietus tau sudės [į kuliamąją], kad taip skirtų grūdus, jog nebereikia nė sėklai varyti per arpą M.Katil. Vieno[je] pusė[je] vieneip par nintis varýsiam [siūlus], i pasuksiam antreip (kai ausdavo lamstytį) Bdr. Varýk varýk sausainius par mašinką PnmR. Tą pieną varỹs nevarỹs [per separatorių] Snt. Vãro pieną visi susiedai par mum Lel. Varýtą pieną kiaulėm peni Ds.
^ Aš ir vandenį greit varau, aš ir miltus valau, iš liepos aš dirbtas, mano vardas? (rėtis) Sim.
| refl.: Jau gal nieko nebėr, kad nebesivãro [tešla] PnmR.
ǁ spausti siekiant pakeisti kokybę: Pilia maišan [sugrūstas sėmenis], spaudžia, vãro visokiais klynais Č.
19. tr. LB93(Vlkš), L, Rtr, BŽ81,97, DŽ, KŽ, Žrm, Prn, Gs, Upn, Št, Mžš, Žl, Ds, Žb, Slm, Krč, Pc, Vkš, Trk gaminti ką nors garinant, spaudžiant: Čia ir pravaras buvo, varýdavo arielką LKT321(Dbk). Išmokino itą arielką varýt Rod. Degtinę seniau varýdavo iš bulbių Pv. Iš kviečių grūdo varysim arielką LB146(Vlkš). Ažu lenkų (lenkų laikais) arielką vãrė GrvT127. Po vainai pradėjo arielką varýtie paties Brsl. Iš rugių po karo vãrė [degtinę] Pls. Po kari labai vãrė samagoną DrskŽ. Daug vãro arielkos ir dabar Dglš. Ar budelis tave apstojo arielką varyti?! Žem. Velnias sėdi ir vãro arielką (ps.) Aps. Ant galo – nulipino didelę molinę bonę ir išmokino [velnias] žmogų puode arielką varyt BsMtI35. Orielkele tu grynoji, par tris trūbus varytoji D105. Alutį daro, brangvynėlį vãro: o dar mano tėvužėlis dideliai nespėja JV171. Nei degtinės nevãrom, nei nieko Btrm. Vãrėm aliejų iš kanapių, iš sėmenų Pls. Saldę darėm, aliejų vãrėm iš sėmenų gavėnioj Rod. Tai po namus vãrė aliejus Pb. Aliejų varýtie labai indomu: sugrūdam, par girnas neina sėmenai Vdn. Kadais degutą te varýdavo Trgn. Razkuria ugnį ir vãro degutą LzŽ. Jiej kito nieko nedarė, tik smalingus kelmus rovė ir ponui smalą varė Kpč. Muilą vãrė iš akmenio tokio balto Klt. Dumbauckas seniukas vapną (kalkes) varýdavo Šd. Žmogelis nusipirko buteliuką, pradėjo gydykles varyt iš visokių žolių LMD(Sml).
| refl. tr.: Pirkt negovęs kitas [degtinės] pats vãrosi Drsk. Aliejų patys vãrėmės, geras buvo Drsk.
20. tr. DŽ, Skr, Kvr greitai nokinti, brandinti: Tokios kaitros rugius vãro Šts. Tokios pagados kviečius ir vasarojų vãro Rm.
ǁ smarkiai auginti (ūglius): Sodo medžiai varo gerus metūgius Db. Putinas žiedus vãro, ale geltoni, lapai apkrito Vlk. Kelmas atželia, vãro atžalų̃ KI150. Prigijo tas fikusas ir ėmė lapus varýt Jrb. Varė [medelis] šakeles, silkų lapelius, sidabro burbulelius LTR(Krtv).
ǁ intr. smarkiai augti: Žiūrėk, kopūstai kaip vãro Snt. Žiūrėk, kap ta mažoji į aukštį vãro Vlkv.
ǁ leisti (spiečių): Bitės spiečių vãro Grž. Katros bitės vãrė spiečius, nedavė medaus Rm.
ǁ perėti: Kregždė jau antrus vaikus vãro Ūd.
ǁ juok. vieną po kito įsitaisyti (vaikų): O meistras: vaikus vãro vieną po kito – penktą! Rdn.
| refl. tr.: Dar̃ jau vaikų nesvãro žmones tiek daug kap anksčiau Dg.
21. tr. Š, DŽ1, KŽ, Ktč, Slv, Gs, Žln, Lp, Sml, Pnd, Vkš, Kl, Lkv, Rs atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Žmonės vienodi, o gyvenimą vãro nevienodą Ėr. Pats visą riktą varė, ne pati Šts. Vokyčiai savo tvarką vãrė Krž. Čia kaip i seniau, komunistai savo valia viską vãro (tvarko) Krš. Šeimininkystą motyna vãrė i vãro Grd. Motyna savo komandą vãro, nepaduoda samčio Krš. Aš tai visą gaspadinystą variáu Skdv. Čia jisai savo darbą yra dyvnai varęs Ns1857,6. Daugumas šitų vabalėlių savo darbą ant ropučių dirvos pradėjęs varyti Kel1877,30. Variau darbą viena pati savo prasimanymu ir savo atsakomybe Pt. Kiti varo pieno ūkį ir verčiasi pienu A1884,299. Nė važiuotas arkliais tiek neuždirbsi, kiek kontrabandas varýdamas Lnk. Tokia begėdystė dabar prie mūsų varoma Kel1863,82. Ir atpuolė nuo šventojo derėjimo [keli iš žmonių], ir elgės kaip pagonai ir visaip pasileido visokią gėdą ir neviežlybumą varyti Bb1Mak1,16. Šią trečią naktį atlekia vėl tas paukštis i pradėjo varýti tą pačią melodiją BM275(Šlv). Sūnus daba statybą vãro Štk. Kap te meliraciją vãrė, vanduoj nuej[o] Drsk. Jie linų prekybą varo, linų prekyba verčiasi J.Jabl. Visi tie, kurie neturi reikalo apleisti savo kraštą … ir jei turi piningų, tegul ima namiej varyti ar amatą, ar prekystę A1885,24. Mano tėvas varė nemažą prekybą kvepalais ir šilkais J.Balč. Mandri – vãro biznį tiesiai su Maskuva Rdn. Prie Smetonai žydai špekuliaciją visur vãrė Pjv. Ir anas dabar trankos Klaipėdon – visokią špikuliaciją vãro Vdn. Rods visa Lietuva pakilo biznes varýti – būdelė kas kerčia visur Rdn. Jis su pačiu velniu varýtų gešeftą, jei tik žinotų, kad ką pelnys Sml. Ji su juo (vedusiu žmogum) vãrė gešeftą Kdn. Ji kalba, kaip muziką vãro Lkš. Viską prageria, vãro an pragėrimą Sdb. I pradėjau tuos metus varýt (tarnauti) Dj. Gerai varydamas [kareivis] slūžbą, gavo vyriausybę, toliau didesnę, toliau da didesnę LB224. Kurie paslydę buvo, iš varžytinių vãrė Vb. Reikia varýt prova Lp. Juozapas, kaip gerai išmanąs, varys bylą, o Baltaragis prisidės prie kašto Žem. Norėjau, ka varýtų mokslą Ppr. Reikėjo visas tas mokslas varyti vienu kartu LTII321(J.Jabl).
| Nunešiau kilogramą sviesto i sakau, ka noriu antrą i trečią [skyrių] varýt kartu Btg. O jau buvo laikas, kai aš vienais penketais variau V.Bub. Po kelintą kursą vãrot? Dg. Nora poni būti, o nėr iš ko tų ponystų varýti Krš. Kaip motyna išmokė, taip vãro tą kalbą Pvn. Jos tik pletkus tę savo vãro, o dirbt nenoria Smln. Tuščią kalbą vãro – negaliu klausytis Jrb. Kokias kerštvas vãrė, kando, kaip šuon pasalkanda Pvn. Ar šiaip, ar teip niekam neverta klastą varytie Tat. Reikalavo atšaukimo, tai šiaip, tai taip protestą varė V.Kudir.
ǁ tr., intr. tęsti kokį veiksmą, darbą: Nu keturiolekos metų kaip pradėjau i tebvaráu dar giedoti Žr. Kaip pradėjo telkšti, ir varo ištisai antrą nedėlę Vvr. Pasakyk, kas toliau varys mano darbą, jei tu vien tik savo siela rūpinsiesi, o ne visu mūsų kraštu? V.Krėv. Karaliūnas Jonas, nieko blogo nemislydamas, varė savo darbą karališką kaip pirmiaus MPs. Vieni varo urėdystę, kiti gi gyvena be jokių darbų, turėdami gana piningų A1884,176. Rūpinkias, kad savo amatą arba remeslą vėl veikiai varyti galėtumi S.Dauk. Kova pradėta ir ji bus varoma iki galo sp. Tasai karionę nu tėvo pradėtą drąsiai varė S.Stan. Toliau mokslas buvo varomas Mš. Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis! Čia to nereikia Žem. Lošikai … sėsdavo prie kortų ir varydavo visą parą be miego TS1902,6. Vaikus pripūtė arabo, i vãro savo (neklauso tėvų) Krš. Jauni viską vãro pagul mados, neatsispira Rdn. Varo savo rėžtą Tat. Jau senai tą verkę (darbą) varei R186. Argi dabar turėčiau dar šelmystę varýti? K.Donel. Matyt, daugumai mūs labai smagu, tinginį varant, pelyti lukšte sugedusio kiaušinio V.Kudir. Kaip gyvas nelabas yra, toks ir po smerčio savo nelabumą turi varyti DS116(Šmk).
^ Visus darbus varo kap iš pypkės Pv. Visus amatus vãro i visus badus kenta Jdr. Šimtą amatų varýsi, kad nereiktų bado pamatyti KlK9,77(Jdr). Daug darbų varysi – liksi be naudos KrvP(Šk).
| refl.: Ištrinksi ištrinksi [avį], tujau kitą įsikelsi į vaną – nu taip i varýsys Žlb.
22. tr. kaupti (pinigus, turtą), taupyti: Tik plėšė, vãrė į savo kešenę viską Erž. Aš į butelį nevaraũ pinigų Škt. Ka taip būtumiam vãriusios, a būtumiam turėjusios [turto]? Užv. Varyk rublį ant rublio, dėk kapeiką prie kapeikos P.Cvir. Ir pats pavalgo, ir vãro šėpè Brž.
◊ an juõko (juokùs) varýti pašiepti, tyčiotis: Jau senovės daiktus an juõko vãrė LKT115(Stl). Juokùs vãro iš seno visur – toks neužkentimas! Krš.
ant niekų̃ (ant nė̃ko, į niekùs, į nėkùs) varýti
1. netinkamai vartojant gadinti, naikinti: Nesuvartojam visų produktų, ant niekų̃ vãrom KlK12,69(Grd).
2. leisti veltui: Kad nevarỹtum dieną an nė̃ko, užduoda gaspadinė dvi špūli priverpti Trš.
3. paikinti: Pataikauja, vãro vaikus į nėkùs Krš.

čióringes varýti niekus kalbėti, plepėti: Eik namo čióringių nevãręs Vlkv.
nevarýk Diẽvo į mẽdį (mediñ; medžiañ Tršk, mẽdžiuosa Kp, Lp, į mi̇̀šką) geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Nevarýk Diẽvą į mẽdį su botagu, bo neišprašysi i su pyragu Rs. Nevarýk Diẽvo mẽdin ažu itokią duoną, ba gal ir itokios neturėsi Arm. Gera būklė – Diẽvo nereikia mediñ varýtie Grv. Nevarýk Diẽvo mẽdin Msn. Vãro žmonys Diẽvą į mẽdį, zyza zyza be vieno galo Rdn. Nevaryk Dievo į mišką LTR.
dumblù varýti labai plūstis, keiktis: Prisisprogęs keika, dumblù vãro Krš.
dzerkõčių varýti Vlk toks vaikų žaidimas su kepurėmis.
gãlą su galù varýti šiaip taip verstis: Ką vaikų netura, gãlą su galù vãro Yl.
[gyvą] į grãbą (į kapùs, kapañ, kapúosen) varýti artinti mirtį, marinti: Senatvia vãro jau į grãbą Slnt. Kad anie savi patys vãro į kapùs Skdv. Gyvą kapan varo, o mirė – padangėsna kelia (dz.) TŽIII384. Žmogaus darbas kapañ nevãro, ale maistas Ut. Vãro gyvą kapúosen Dglš.
į gálvą (galvõn, iš galvõs Kp) varỹti svaiginti: Kad padarė alų, net man galvon varo LTR(Kp).
į kul̃ną (kulnañ) varýti versti, spirti dar greičiau ką daryti, prigriebti: Jau jūs (dvi grėbėjos) mane kulnañ varýsit Rdm.
į rãgą varýti stumti į keblią padėtį: Vokytis varo žmonis į ragą: už rugių centnerį vienus klumpius begal nupirkti Šts. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš.
į šóną (šónan) varýti svaiginti: Išgėriau stiklelį, o jau vãro mane šónan Lzd.
iš kẽlio varýti paikinti, lepinti: Tėvų kalčia: piningais apsivertę, vaikus varýtinos vãro iš kẽlio Krš.
iš kū́no varýti liesinti: Arielka vãro iš kū́no, sumenko Krš.
iš prõto varýti daryti pakvaišusį: Toks skausmas begalinis – iš prõto žmogų vãro Yl. Užsimanė mašinos, tai tėvus iš prõto vãro Msn. Tokie garbanoti su gitarom mergas varýte iš prõto vãro Rd.
iš pùpų (iš kanãpių Jnšk) nevãromas (nevarýk Žl, nevarýsi, nevarýtinas; Kos152, nevarýtas Brž, nevarýtų) DŽ, NdŽ, Aln, Lnkv, Dov, Jdr atstumiantis, negražus, prastai apsirengęs, apsileidęs; niekam tikęs: Iš pupų nevarytinas D.Pošk, I. Koks toks vyresnis, noris ir iš pupų nevaromas S.Dauk. Kas par ponas, kad iš pupų nevaromas NžR, Gdž. Koks buvo juodas, rauplėtas, iš pupų nevaromas; niekas neklausė patikimo Žem. Bjauri merga, iš pùpų nevãroma KlK6,60(Krš). Negraži merga – iš pùpų nevarýtum Dglš. Ale buvo iš pùpų nevarýtas, o dabar kad išpruso Slm. Iš pùpų nevarỹtum, o pinigų nori JT435. Bet augumo ir pasiliko iš pupų nevaromas M.Katil. Kitas vaikis, veizėk, rods iš pùpų nevãromas, o pri mergų moka apsisukti Krš. ×
iš svi̇́eto varýti artinti mirtį, marinti: Dideliai palengvu muni vãro, dideliai palengvu vãro iš svi̇́eto End.
iš véido varýti teikti gražumo, pritikti: Nauja skarelė mergaitę, nauja kepurė vaikesą iš véido vãro Stč.
kai̇̃p (lýg Dkš) per árbą varýti dažnai keisti: Ana vaikius vãro kaip per árbą – renkas labai Krš. Ką tas mergininkas: vãro mergas kaip par árbą Krš.
kiaũlę (kiaulès) [į dvãrą] (kruõposan) varýti Grz, Ms žaisti tokį liaudies sportinį žaidimą: Tie vieni kiaũlę varýs į dvãrą, o tie neįleis, nu ir anie ten tatai žais, duosias Nv. Kada tai per dieną kiaules kruoposan varom LTR(Grv). Kiaulę dvarañ varýdavo Dg. Kiaulę bevarydami, ir kaktas prasimuša Krkl. ×
kurmánkas varýti lakstytis (apie kates): Katės kurmánkas vãro Trgn.
ne iš kanãpių varýtas šaunus, smarkus: Ir pats jaunikis ne iš kanapių varytas Alz.
ni̇̀kį varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Ni̇̀kį vãro: tylia, į muni baltums žiūra Krš.
óžį (óžius Mrj) varýti
1. užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Savo óžį vãro, ir gana – tai padūkęs Jrb. Pri vyro šalies tokį óžį savo vãro – susisuko Krš.
2. pykti: Varáu óžį ant tėvų Varn.

óžį (ožẽlį, ožiukùs) [į mi̇̀šką, į rãvą] varýti stengtis palaužti užsispyrimą: Ožį varė [vaikui] su diržu – savo giesta, i tiek Krž. Varysiu tavo ožiukus su diržu į ravą LTR(Lbv). Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė M.Valanč.
pãkalą varýti lenktyniauti: Vienas kitam pãkalą vãro, stengias užlįst už akių Jnšk.
pasiuti̇̀mą varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Da ji viską valioja, tik pasiuti̇̀mą vãro Nm. Tėvas pasiuti̇̀mą vãro visą nedėlią, neina valgyt Jrb. Ką čia varai̇̃ pasiuti̇̀mą, nieko tu nepabaidysi! KzR.
per danti̇̀s varýti spjauti: Nebvalgo [vaikas], vãro par danti̇̀s Rdn. Soti, vãro per danti̇̀s KlK12,77(Rdn).
per gálvą varýti stengtis prisiminti: Par gálvą varáu varáu, su kum buvau apsivilkęs – i susekiau Krš.
per gérklę varýti gerti: Jonė – negerai ji daro: arielką par gerklę vãro JV20.
per žemès varýti labai peikti, plūsti: Par žemès vãro savo vaiką Klt. ×
per šereñgę varýti iš eilės apžiūrėti, apšnekėti: Dabar visos mergaitės ir moterys akimis ją per šerengę varo nuo kojų iki galvos, stebisi Žem.
prie grãbo (prie mirtiẽs) varýti(s) artinti(s) mirtį, marinti(s): Pati varáus pry grãbo Kv. Jam duoda vis daugiau tų vaistų – prie mirtiẽs vãro Jrb.
prieš pláuką nevarýti elgtis, kalbėti atsargiai su kuo nepalankiai nusiteikusiu: Eržvilkiškį pryš pláuką nevarýk, tik po plauku – pažinęs galėsi į antį įsidėt Erž.
sàvo (sáu, sãvąją Sdk, savą́sias; I.Simon) varýti KlK42,65(K.Būg) daryti savaip, priešgyniauti: Išvirkščiai viską daro, sàvo vãro Krš. Vaikai nepasiduoda, sàvo vãro Rdn. Aš sàvo varaũ, kap man neša protas Sn. Tėvui sakyk nesakyk, o jis vis tiek sàvo vãro, i gana Jrb. Didis mažas sàvo vãro Krš. Nors tu jį gyvą sukapok – anas sãvąją vãro, ir baigta Ktk. Vis tiek jis sàvo vãro – visus valdo Skp. Jie žėdnas sáu vãro – tai negyvęs Gs.
su dumblai̇̃s varýti labai plūsti: Pakilo barties, su dumblai̇̃s vãro Krš. ×
šinõlį varýti panagė́sna kelti skausmą, skaudinti: Lauk ko geresnio, kad radnas vaikas vãro tau šinõlį panagė́sna Arm.
šuñs (šuniẽs) nevãro (nevarýtum) sakoma apie prastą orą: Lauke tokià – geras gaspadorius i šunies lauko[n] nevãro Krš. Eina par laukus vakaruškų ieškot – šuniẽs nevarýtum tokiam ore Pc. Na ir orelis: geras šeiminykas ir šuñs laukan nevarýtų Rgv.
šuñs karnomi̇̀s varýti peikti, išjuokti: Anas [parduodamą] karvę šunio karnõm vãro Trgn.
varýk árklius [į ganỹklą] išeik, pasišalink: Greičiau varýk árklius iš čia Msn. Varýk árklius į ganỹklą Kbr.
vélnius (vélnią) varýti
1. Trk blogai elgtis, bartis, rėkauti: Tos bobelės sodo[je] vélnius ir varýdavo Vn. Jei vienas bars, kitas užstos – [vaikai] dar didesnį vélnią varýs Rdn.
2. juoktis, šaipytis: Anoms deda kartas, anos vélnią vãro Vgr.
1 antvarýti (ž.) tr.
1. refl. gamtos stichijų jėga būti užneštam, užstumtam, užplaukti (ant seklumos): Nė sergėte nepasisergėjome, kaipo eldija antsivarė ant seklos I.
2. pučiant atnešti, atpūsti (apie vėją): Debesis, žaibus ir lytus antvaro brš.
3. su jėga įkišti, įkalti: Klėbinio dalgio gal antvaryti koją [kalvėj įkaitinus] – būs šunkojis Tl. Dalgiuo koją galiama antvaryti, pasukti, kad būtų užknabesnė Tl.
4. daugiau duoti, pridėti: Antvãrė penkioleka litų, ir paliko karvė ponuo Dr. Da antvãrė mun pensijos, ta dabar gaunu dvidešimti keturius į mėnesį Lk.
ǁ refl. tr. daugiau gauti (pelno): Iš kruopų pardavinėjimo pelno neantsivaráu Lk.
1 apvarýti tr.
1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvarýk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni kartai apvarýt apie tą beržą, kad greičiau būt žiema Ppl.
| Porį trejetą kartų apvaraũ arklius [ardamas] pasmarkiai, kad sušiltų, o pats emu rašyt Ob.
| refl. tr. Š, KŽ, Ds.
2. apeiti aplink: Ji po miestą apvãro kelis ratus Jrb.
3. LL129 kiek išvyti, išginti: Vakar apvãrėm muses [iš kambario] Ėr.
4. perduodant nusiųsti aplink: Paskiau apvariusys keletą kartų pakarčiui ragą, ėmė pasakoti kares ir žygius, garbindamys kantrybę ir drąsybę savo bočių prabočių S.Dauk.
5. refl. tr. apkalti aplink: Ka sėminis džiauni, tus ardus apsivarái potankiai Kl.
ǁ tr. kalant apmauti: Bačka lankais apvaryta Ds.
| refl. tr. prk.: Rykiat rykiat, pilvus lankais apsivarykiat LTR(Trg).
6. Srv, Ėr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. suarti, suakėti); aparti aplink: Ir viena vaga gali apvarýt visą lauką Kp. Apvarýk ir tu nors vieną vagą aplink Ds. Jau užkabinsi tris arklius i drapaką, varysi, ta moment apvarýsi Kv. Apvariau aš vagytėlę ir pagrasiau mergužėlei, kad nevėlint[ų] pusrytėlio LTR(Užp). Kiek aparsi per dieną, iš galų apvaryk po vagą LTR(Auk). O kaip galus jis apvaro, tuomet daug gero padaro Plv.
| refl. tr., intr. Skdt: Vagą apsvãrė ir guli Aln. Aš aplink apsvariaũ rozą ir neažkabinau arklu jokio gabalo žemės (mokydamasis arti) LKT327(Sug). Iše[jo], apsvarė gal po penketui vagų: neina arkliai, stoja Ml. Dar apsivãrom po vienai vagai, tai eisim pietų valgyt Ml.
ǁ apvagoti: Bulbės reikia apvarýt, nevarinėtos DrskŽ. Apvãro traktorius greitai, o rankomi diena naktis Drsk. Bulbes pasodinom, apvãrėm, ir prilijo LzŽ. Pirma apravėk, paskui apvarýsi LKKXVIII162(Zt). Iš valios einant, tai gražiau apvaris [bulves] Db. Senis bulves apvari̇̀s ir pareis Dv.
ǁ Kv apkasti: Grovys buvo apvarýtas apsukuo Krš. Kai [Jurgis] aplink akmenį apvaro griovelį, pakelia galvą V.Bub.
7. nuplėšti, nulupti: Kap perūnas šovė, tai apvãrė visas šakas ir žieves Dv.
ǁ lukštus nuplėšti, aptrinti (malant): Melnyčioj apvãro kviečius an tarkų LzŽ.
ǁ lukštus nuplėšiant, aptrinant pagaminti: Apvariaũ drobnai kruopų Zt. Apvarýtos kruopos daug gardesnės Rod.
ǁ intr., tr. (ppr. aplink) apkirpti: Apvãro į ritinį – toks ano kirpimas Rdn. Žiūrėkit, kaip tie plaukai apvarýti trumpai Snt.
8. dedant, tvirtinant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką aplink ar ištisai: Visą stogo šoną dengėjai apvãro viena diena Drsk. Aplink vainiką vieną apvarái – [namo] kampus rišdavom Krž. O kai puošdavo bričką, rūtom apvarýdavo (apipindavo) jąją visą Graž. Sodas apvarýtas (aptvertas) štankietais Alv.
ǁ apsiūti: Su mašina tos kilpikės apvarýtos Krš.
ǁ apmegzti: Porą kartų [kojinę] apvarýsu i tada laidysu Krš.
9. gausiai apibarstyti: Iš vakaro įmaišysi, miltais apvarýsi tą įmaišalą Sd. Apvarýta tų plaukų visa prausykla ir ant žemės Kbr.
ǁ refl. tr. gausiai apsidėti, apsikrauti, apsitepti: Apsivãro kaip su moliu duoną, rodos, ka kažkiek to sviesto būtum Vvr.
ǁ dedantis sluoksniui aptraukti paviršių: Mašina (krosnis) baisiai rūksta, puodus apvãro Skr.
10. Srv euf. šalinant iš organizmo apteršti: Sueit daugelis ir kampus apvarýt DrskŽ. Išėjo ir tiesiai po gonkų apvãrė tvorą Jnšk. Tie jūs vyrai kaip koki šunes apvãrė visas sienas Plv. Kitą kartą pati motina visa apvarýta Kv.
^ Nešik stačias, ba gali pentis apvarýt Rod.
| refl. tr., intr.: Vaikas apsivãręs lig ausų, pri lopišio prieiti nebgal Vvr. Vaikas apsivãręs iki pažastų Vs. Tik neduokit nakčiai vaikams gert, paskui i ausis apsivarỹs Snt. Vaikali, apsivaréi visas kelnikes Rdn.
11. kiek nuvarginti, išsekinti: Atveža nuo fronto apvarýtų arklių Ėr.
12. ištisai (ppr. kartojant) pasakyti, pakalbėti: Du sykiu ražančių apvariaũ Jrb. Ana kelis kartus [eilėraštį] apvãro (pakartoja) Upn.
1 atvarýti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, RtŽ, M, LL194, L, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvarýk man anus jaučius J. Arklį atvari̇̀s ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi [jaučias], arklio neatvarýtai, o raguotis razumnesnis Rud. Kai pamatysi atvãrant aveles, šok iš krūmų! (ps.) LKT308(Ukm). Nuskrenda vasarojun [žąsys], reikia lėkt atvarýt, tai vargdavom! Slm.
| Kiaules ganydavo pūdymuose, o žiemą į gryčią atvarýdavo Bsg. Atvãrė arklius po durim Dglš. Pakinkė arklį, atvãrė po durimi, kap mažą vaiką vežiman paėmė, inkėlė [motiną] Pv. Juozephas bylojo: – Atvarykiat savą bandą, tada eš jumus užu bandą duosiu, kadangi be pinigų este BB1Moz47,16.
| refl. tr. S.Stan, S.Dauk, J, Š, JT387, Slm, Sdk, Ktk: Atsivaraũ galvijus K. Būdavo, reiks eitien atsivarýt gyvulių Kp.
ǁ varant, genant priversti nueiti ar nubėgti (į kokią vietą): Kiaules atvarýdavo turgun Kvr. Kumelioką atvãrė Vidžiuosen parduot Dglš. Pridalijo man karvių, atvariaũ aš pas tą ąžuolą LKKIII200(Lz).
| refl. tr., intr.: Atsivãro [karves] an sotkų jau suvis Rod. Led atsivaraũ tuos gyvulius ganyklon, o jie man ir vėl suzylioja krūmuos Krs. Kalbėjo, kad su karvėm atsivari̇̀s Papyvesin – toli ganyklos Kp. Vieta, į kurią Petrelis paprastai savo ožkas atsivarydavo, buvo prie aukštų uolų Mš. Anie žąsis miežiuosen atsivarė LKKVI280(Tj).
ǁ (sl.) varant, genant priversti pareiti ar parbėgti: Jau iš lauko gyvulius atvãro Krs. Atvãrė karves namon Grv. Atvariaũ pekų namop Zt.
ǁ atvykstant ar įsigijus atgabenti ką varantis, genantis: Keturias karves atvariaũ ir kumelę ir du šimtus rublių [atitekėdama] Alks.
| refl. tr.: Merga atsivãrė pasogos karvę Rš. Jis atsivarė draug su savim savo avis ir galvijus Skv1Moz46,32. Aš jį (katiną) iš trečios karalystės atsivarau LMD(Sln). Atsivarysiu pas tave baltą žąselę, atsivarysiu pas tave geltoną vištelę LTR(Šlčn).
2. tr. Jsv, Gršl, Vlk prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Atvarytuosius kalinius iš eilės šaukia Šreidaris B.Sruog. Kiekvieną atvaromą pasitikdavau ir palydėdavau ligi kalėjimo K.Bor. Atvãrė net Rodūnion [vagį] ir pristavui atdavė Pls.
ǁ Yl, Pnd priversti, liepti ateiti (ppr. ko daryti, atlikti kokio darbo): Atėjau, kad manę atvarė BsPIV240. Kas tave čia atvãrė šluot? Pv.
| refl. tr. D.Pošk, Grv: Kitus atsivãrę rodo, kad ir jum teip bus Krs.
ǁ refl. tr. priversti, liepti pareiti: Trečiądien geria – eisiu, sakau, ieškot, atsivarýsiu Mžš.
ǁ DŽ1, Slnt priversti atvykti: Iš Francijos žmonių buvo atvarýta Pns. Kap parejom iž Lietuvos po Vilkaviškiu, atvãrė net po Vilnium mus Sn.
ǁ prievarta atkeldinti: Juos pirmutinius atvãrė gyvenvietėn Mžš. Aš Vėžionių kaime gimus, ištekėjus tai Miliūnuos buvau, dabar tik man čia atvãrė komunistai iš te Plvn.
ǁ prievarta ištekinti: Iš bagotų mamos mama, ale kap jy turėj[o] patėvį, tai atvãrė už ubago Sn.
3. intr. Q652, Al, Rd ateiti: Nuo Gražiškių pėkšti ir atvãrot? Graž. Pėkščia atvariaũ tokį galą KzR. Velnias atvarė vaga prie kelio Brt.
| refl.: Dabar iš netolimos kaimynų trobos išėjo senelis, pasiramsčiuodamas lazdžiuke, jis irgi atsivarė į kiemą J.Ap.
ǁ refl. Kal atsivyti iš paskos: Kažkoks svetimas šuo atsivãrė muni lig pat numų Vkš. Atskrido spiečius, susisėmėm, mat niekas neatsivãro, neatsiėmė Srj. Pėsčios atėjo gulbės, atsivãrė – seniai ir aštuoni vaikai Kvr.
4. intr. greitai atvažiuoti: Motociklu atvãrė Lb.
ǁ refl. sunkiai lėtai atvažiuoti: Arklys pristoja, vos atsivariaũ Stak. Led atsvariau – kelias blogas – arklys net po putom Skdt. Antrą dieną atsivarė ir visos kitos kurmankos Vaižg.
ǁ tr. stumiant atgabenti, atstumti: Vaikai, atvarýkiat dviratį! Krš.
ǁ refl. stumiant ateiti, atsistumti: Mum bekalbant ir jis atsivãro su dviračiu Slm.
ǁ tr. Drsk vairuojant atgabenti (važiavimo priemonę): Mašiną atvãrė i suvežė šieną Klt. Atvarýk kokias dvi mašinas, tai benzino privarysim Sn. Petras padėjo jam nupirkt ir atvarýt naują moticiklą Krs.
| refl. tr.: Nusipirkę mašiną naują abu atsivãrė iš Kauno Krs. Lapė gi atsivarė rageles LTR(Pbs).
ǁ tr. atirti, atplukdyti: Atvarýk eldiją, kol tyku Ds. I laivus liepė atvarýti į Šventąją Plng. O galbūt labai iš toli Šventąja ir Nerim atvarė jie tuos sielius Nemunan J.Bil.
ǁ tr. varant priversti atplaukti, įplaukti: Jie atvãro į tinklą ir stambių žuvų Vlk.
| refl. tr.: Potvynis man padėjo, ir aš netrukus atsivariau laivę į tokią vietą, kur galėjau siekti kojomis žemę J.Balč. Tiltą vanduo nunešė, reiks eit atsivarýt atgal Jrb.
ǁ refl. iriantis atsitolinti: Įpuoliau ing pirmąją valtį, kuri man pakliuvo, sudėjau tenai ką ne ką iš vakarčio, atsivariau nuog krašto I.
5. tr. Rm, Sd daug ar sunkiai atvežti: Vežimą malkos atvãrė Krok. Atvãrė mašiną dėžių Jrb. Kukurūzų atvãrė ir laiko, pūdo Vlkv. Tris mašinas žmonių atvãro į kolūkį Rd. Čia pat jau stovėjo ką tik atvarytas akmenų vežimas ir nori nenori reikėjo imtis darbo J.Avyž. O po turgaus atvariau dar vienas roges [puodų] iš Svėdasų J.Balt. Girios gyventojams aitvarai net grybų ir uogų prinešdavo, roges su rąstais be arklio atvarydavo sp.
ǁ daug ar sunkiai atnešti: Atvarýsu kokį krepšį kelmučių Brt. Ale kad atvãrė totorkų (ajerų) tris pundus – duonutę kepu an totorkų Snt. Jautienos kad atvãrė pusšinkį, o aš išalkęs Stak. Dar atvari̇̀s gaidžius keptus ir žuvis Krok.
| refl. tr.: Ale ot malkų atsivarei̇̃ (atsinešei)! Gs.
6. tr. pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Vakarų vėjas atvãro lytaus KI261. Maž ir lietaus atvari̇̀s Akn. Nuog Lietuvos vėjelis gal atvari̇̀s lietų Rod. Tujai meldeis, kap tą debesį atvarei? Tvr. Kas taip rudinį tą graustinį atvãrė? Krš.
| prk.: Badus atvarýs tie sniegai – kelmas būs Krš.
ǁ atskraidinti: Tris lėktuvus atvãrė Dg.
7. tr. į vietą grąžinti, atstatyti, atkelti: Tos žolės tą sąnarį atvarỹs tau į vietą Jrb. Girinės statinės smunka lankas apatinis. – Pačiute, atnešk plytą, atvarýsim į vietą (d.) Alk. Po biškį, po biškį ir atvarai̇̃, ir išimi tą užsirijimą (gyvulio įrytą daiktą) Alz.
ǁ prk. grąžinti turėtą savybę; suteikti tinkamą savybę: Apvalink medį, t. y. į apvalumą atvarýk tašydamas JI97. Lašiuok, kol į mierą atvarysi karštą vandenį, t. y. atgesyk, macnumą atimk JIII32. Silpną gyvulį į stiprumą atvarýti KŽ. Lietuvos kalba labai sumaišyta, dabar tai ją į taisyklę atvãro Snt. Namo kai parvažiuosi, vėl stiprumo atvarýsi atgal Šmn. Vaikus į protą atvariáu, dabar nebišlaido piningų Šts.
ǁ prk. grąžinti ankstesnį laiką: Kad jaunus dartės atvarýt ingi senovę! DrskŽ. Dieve Dieve, ka kas į mūso pėdas tą jaunimą beatvarỹtum! Jdr. Atvarýk į jauno amžių, o, mokėčiu gyventi! KlK6,58(Užv). Paprašė atvaryt ant valandos atgal laikrodį Grv. Po pietų diena labai ilga – tos valandos atvarýtos Šln. Tai da gerai, ka tą valandą atvarė – tamsybė ryto nežmoniška! Mžš. Vienu žodžiu, rugpjūčio vidurį atvarė į gegužį rš.
| refl.: Nuo šešiasdešimt lig trisdešimt metų atsivãrė (pajaunėjo) Ėr.
8. tr. Q653, SD1107, Sut, J, NdŽ, Ūd, Pgg nuginti, nuvyti šalin: Visi [piemenai] tada tą vilką pastrošino i atvãrė Vlk. Idant varlės nuog tavęs ir nuog tavo namų atvarytos būtų ir tikrai strovėje pasiliktų BB2Moz8,9.
| refl. tr. Sut, Jz: Ir atsivarė gegužę nuo lango, kad nekukuot Vlk.
ǁ priversti pasitraukti, atstumti: Nėr piktybos i nuog to paties puodo neatvãro [marti anytos] Rud. Jau tu nuog manę atvarýsi [kavalierius] Lp.
| Anys jus prakeikę nuog savęs atvarys BPII129. Er regi, ką šitie daro, … idant mane jo toli nuog mano šventybės atvarytų BBEz8,6.
| refl. tr.: Kad aš galėtau jus su lazda atsivarýt [nuo savęs] Lzd. Merga paskorė in kaklo ir jau neatsivarýsi Dv.
9. tr. prk. pašalinti, atitolinti (ppr. blogą būseną ar būklę): Tamsybes senąsias nuog jūsų šalin atvarysit …, jei tą mažą krikščionių mokslą mokėsit Mž9. Atvaręs širdies tamsybę, svietui duok geistą linksmybę SGI141. Atvaryk nuog manęs pagundinimus pekliškos dvasios brš.
| refl. tr.: Kad ėmė dirgėlėm pirty vanotis, tai ir atsivarė sau ligą Vlk.
ǁ sukelti (ppr. blogą) būseną ar būklę: Tiej vaistai ligą ne išvaro, o atvãro Srj.
ǁ prk. padaryti vėlesnį: Gerai būtų atvaryti veršiavimąsi karvių į rudenį TS1900,2–3.
10. tr. Jrb dirbant smarkiai ar sunkiai priartėti iki kokios vietos; atlikti kokio darbo dalį: Atvarýsiu pradalgę iki galo, tada užkąsiu Kt. Tai vienas vagą atvãro, tai kitas – pamaino Klt. Atvarýta lig Seniškiui [tiesiamas] kelias Dglš. Vieną [eilę] nuvãro ir kitą atgalio vėl atvãro, ir vėl nuvaro ir vėl (kuliant spragilais) Kp.
| refl. tr.: Pjovėjai barą arčiau atsivarė rš.
| refl. prk.: Juk jau sykį pradėjęs ir tiek atsivaręs, galiu eit toliau V.Kudir. [Šlapelio „Lietuvių ir rusų kalbų žodyno“] atsivaryta ligi raidės K J.Balč.
ǁ atkalbėti: Dalelę rožančiaus atvariaũ Gs.
ǁ ariant atskirti: Žėdno buvo ežia: ėmė, vagą atvãrė, sūdinos žu tą ežią Rod.
11. tr., intr. daug atpjauti, atskverbti: Tuo par daug storai atvariáu Šts. Kažkumet paprašiau ėsti – ka atvãrė lašinių bryzą! Pln. Kad atvarỹs kaupiną šaukštą taukų ant skaurados – viskas čirškia Vlkv.
| refl. tr.: Atsivãrėm riekę pyrago ir valgom Al.
1 ×davarýti (hibr.)
1. tr. baigti dirbti: Eilia [stogo šiaudų] nedavarýta Dglš.
ǁ dirbant gauti: Reikėj[o] po siūleli suverpt – kolei davãro ik marškiniais! Dbč. Linus kol davarai lig siūlo, tai daug darbo Užp.
2. intr., tr. daryti ką nors iki tam tikros ribos: Lupas, nori, ka greičiau in du šimtu davãrius Pv. Reikia davarýt iki gurklelio (daug privalgyti) Plm.
| impers.: Naktim šalčio davãro i lig trisdešim laipsnių Mžš.
ǁ padidinti, pakelti (kainą): In du tūkstančiu davãro [kainą] DrskŽ.
3. intr. pasiekti tam tikrą amžiaus ribą: Da ji ka turėtų gerą gyvenimą, tai davarytų ligi šimto metų Vlkv.
4. tr. sukelti kokią (ppr. blogą) būseną: Da pojaunė anyta, davari̇̀s marčią lig penčiai Švnč. Net lig ašarom davãrė LKKVII202(ČrP). Davãrė boba vyrą, kad paskorė Dglš. Savo pijokavimu muni lig tiek davãrė, kad turėjau iš numų išginti Vkš.
5. tr. prk. išsekinti, nusilpninti: Bėdos, vargai davãrė sveikatą Dglš.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Buvo švariai dasivãriusi, nebipaejo Rdn. Rudenį mano sveikata labai buvo pablogėjus, labai dasivãrius buvau Krs.
6. tr. prk. nugyventi, nuskurdinti: Davarýta namai Dglš.
◊ ant grãbo lentõs davarýti numarinti: Davãro an grãbo lantõs tiej puslitriai DrskŽ.
1 įvarýti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46
1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invarýti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarýsi karvę, tegu ėda Klt. Krūman [karvę] su botagu anvarei̇̃ [ganydamas] Vdn. Anvãro tvartan gyvį, paaždarinėja duris LzŽ. Kad pertvertas tvartelis būt, telyčią invarýtum Klt. Gervėtiškiai buvo toki, jei bus prie krašto [gyvulys], įvari̇̀s toliau, ir išpirkdom baryšių Grv. Tas karves mes įvãrėm į tokią mažą žmogaus dirvelę Šts. Arklį tarp ienų įvãro Gdž. Arklius įvãrom į tą pievą, tai jie griūdami išeina – labai šlapia Kkl. Kerdžiui padėti turėjo, kožno galvijus į savo kupelį įvaryti ir vartus uždaryti K.Donel1. Arklį vieną invãrė [vilkai] balon ir papjovė – už gerklės, ir gatava Kpč. Įvarėm tą kiaulę į vidų, į tą kiemą Klk. Būt išplaukęs [iš ežero], kad [būtų] invarýtas [vilko] baroniukas Švnč. Katė sklepan invarýta DrskŽ. Net Galminių kaiman vilką invarė Dgč. Bet jei katras tarp jūsų vienus medžio aulius teturėtų, tai, tiesa, toksai negal jus visus vienu kartu išnaikinti, bet gal savo senosias bitis iš medinių į šiaudinius įvaryti S.Dauk. Jeigu motinėlę greit atrandi katram daikte ir įvarai̇̃ avilėlin, tai tada visos bitelės tik plaukia plaukia, sueina tuoj Plvn. Mūsų Petrą naktį, tai užmušk, daržinėn neįvarýsi Slm.
| Seserį įvãrė į kalėjimą, pustrečių metų išbuvo – davė pamoką Btg. Ir tuojaus dvasia įvarė jį į pūsčią Bb1Mr1,12.
| Tuoj anvari̇̀s visus [į vidų], debesis teip auga Žl.
^ Su lazda įvarýtas į bažninčią poterių nekalba Šv.
| refl. tr. Sut, K, Š, NdŽ, KŽ: Aptverta ganinkla, ir ana įsivãrė tus gyvolaičius Kl. Įsivãrėm tą kiaulę į kokį ten regztį Als. Ir mušdavo kiaulius – tai insivãro gi, gurbe rėks gi, tai gryčioj (kad vokiečiai neatimtų) Rk. Lapė bėgsianti pas tą ubagėlį pasiklausyt, kad jis teip gražiai gieda, vaikus įsivarys į vidų Sln.
ǁ pajėgti varant, genant priversti įeiti, įbristi: Arklys daužosi į lytis, puola atgal į krantą, jokiais būdais nebeįvarysi vandenin J.Sav. Arklio dabar dirvon neinvarýsi (labai šlapia) Dglš.
ǁ varant, genant priversti, išraginti greičiau bėgti: Daužė šonus ir botkočiu badė kulnis, kol įvarė ją (kumelę) į risčią M.Katil. Tėvas paprašė sūnų, kad važiuotų lėčiau, ir sūnus sutramdė įvarytą arklį J.Ap.
| prk.: Ne ne, aną į risčią neįvarýsi (neišjudinsi greičiau dirbti) End.
ǁ varant, genant priversti įlipti: Invãrėm dujenai [kiaulius į vežimą] Adm.
^ Nevyk Dievo medin: įvarysi su botagu, neišprašysi su pyragu LTR(Pn).
2. intr. einant, lipant, važiuojant patekti kur: Išmetė batus, o pats į liepą įvãrė Šv.
| refl.: Įsivarius į vieškelį, viršininkas atsisuko ir paklausė M.Katil. Įsivariaũ su dviračiu į liūgą Graž. Buvęs čia pirma kelelis, kuriuo galima buvo giliai į girią įsivaryti Pt.
ǁ tr. važiuojant padidinti greitį: Vienur labai stačiame pakilime reikėjo mašina įvaryti iš visų jėgų Šlč.
ǁ tr. Ign vairuojant įvežti (važiavimo priemonę): Aukštame kiemelyje, tarp tvoros ir namuko sienos, įvarytas stovėjo sunkvežimis J.Avyž. [Starkus] įvarė kuliamąją į kluoną, motorėlį prie kluono durų J.Balt.
ǁ tr. įstumti (važiavimo priemonę): Dviratį įvariáu į daržinę Mžk. Liepiau eiti numie, motociklą įvarýti Trk. Dienykan ratus invarýk Sld. Parvažiavo ūkininkas namon, įvarė vežimą po pašiūre BsPII65.
3. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Nupjovė pirštą. Girdi, širdis kraujo nebegali įvaryti J.Gruš.
| prk.: Melioracija invãrė žemėn vandinius Drsk.
4. tr. pučiant įnešti (apie vėją), įpūsti: Motina paklausė jo, dėl ko akys raudonos. – Nieko! – atsakė jis (Eglės vaikas). – Mes sėdėjome pas ugnį, balana buvo dervuota, vėjas įvarė man dūmus į akis BsPIII296(Grl).
5. tr. Jrb į vietą įstatyti: Jei būs i nulūžęs, ans tą kaulelį ten apent įvarýs End.
ǁ DŽ įmesti, įsviesti: Vokiečiai granatą įvãrė į tą rūsį, ir sudraskė tą dėželę Graž. Pridės po penkis kleckus, antdės smetono – ir įvarýs motinai į skreitą Trk.
| Reikia ton duobelėn kaladaitę invarýt Arm.
ǁ įmurdyti: Karvė kap šoko, po savim vilką balon invãrė: i vilkas pasgynėj[o], i karvė [galą gavo] Vlk. Gyvą kirmėlę invarýdavo butelin i užpildavo degtine Sld.
ǁ įkišti: Pievoj išgręžė skylę – reikia jon akmenas invarýt Žl. Ma[n] klizmas įvarýtas [ligoninėje] – negaliu svečių priimt Čk. Jug anam reik pelną į kišenę įvaryti Akm.
| refl. tr.: Tik nusisuk, veizėk, jau ans ką ir būs įsivãręs į kišenę Vvr. Nešės skilandį įsivãrius į kašę Stak. Atsirieksi tokią riekę duonos, įsivarýsi į kailiniukų rankovę Klk. Galėtum padaryti alaus, nuvežti miesto boboms. Ne vieną šimtinę markių įsivarytum į kišenę J.Avyž.
ǁ refl. įlįsti:
^ Kaip ir utėlė pažastin insvãro ir guli [tinginys] Žl.
ǁ prk. įterpti: Te invaryta keliūtė pušynelin Lb. Į Nemuną buvo sala įvarýta Smln. Baltų senojoje teritorijoje buvo įvarytas gilus slavų pleištas, atskyręs vakarinę baltų dalį – istorines prūsų, lietuvių ir latvių žemes – nuo kitų baltų genčių rytuose rš. Buvo kalbama, kad rusai įvarę keletą kylių, bet vokiečių kariuomenės dar ten esą A.Rūt.
ǁ prk. įtraukti, įskaičiuoti: Bet mum ir kiemą, ir sodą, viską į arus įvãrė Graž.
6. tr. BŽ44, DŽ, KŽ, PnmR, Šmn, Rš, Ml, Trgn, Dbk, Skdt, Dbč, Nmč, Lp, Vkš su jėga įsmeigti, įkalti: Kylį į medį įvarýti KI644. Bolkon invãrą cvieką ir ažukaria [lopšį] Btrm. Reik įvarýt vinį į tą mietą Nmk. Paimk plaktuką, duok tę ir invarýsi vinį Krm. Šluotą lenkia iš skujų, tik lazdą invãro Dv. Į spato tulę kotą įvãro Jrb. Žeberklo strypą invarai̇̃, kad neištraukt[ų] Vlk. Invãro stipiną medinį ir darbuja DrskŽ. Kuolas anvarýt žemėn reikia Pb. Daviau daviau, niekaip kuolo invarýt negaliu Zr. Suduok kirvio penčia ir invarýsi Lel. Kuolą invãro, ir granyčia Rod. Terp šitų vytelių anvãro kuolą medinį Gdr. Įvarýti kuolai, kad melžėjos nebegalia ištraukt Slm. Žilvitis – kuolą anvarýk, i anas auga JnšM. Geležinė pumpurė viršutinin akmenin invarýta LKT394(Pst). Kriūkai anvarýta varčiosen Švnč. Ant keturių, giliai į žemę įvarytų mietų buvo prikalti skersiniai V.Aln. Vienu smūgiu įvãrė priekalą į žemę NdŽ. Čia patyrimo reikia: paspausi plūgo rankeną, giliai invari̇̀s Vlk.
| Su kūle sėmenio šikinėn neinvarýtum, teip persgandom Skdt. Meška vėl prašo storu balsu: – Žmogau, žmogau, kuolą įvaryk į pasturgalį LTR. Šito kryžiavonę invari̇̀s stulpan ir šito kryžiavonė sukas (apie sūpuokles) Aps.
^ Neperprantamas kaip cigono įvarytas uknolis arklio kojo[je] Krtn. Šakes invãrė in mėšlą, tik negali pakelt (sakoma apie per daug norintį) Vrn.
| refl. tr.: Mat ir vinį į klumpę įsivarė KlK38,4.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Nelįsk! Da, žiūrėk, peilį į pašonę įvarys, ir bus tau! Jnšk. Tankiai turiu norą į to šuns gerklę įvaryti kardą V.Kudir.
| prk.: Tas vakaras tarytum rakštį įvarė į širdį rš.
ǁ refl. tr. DŽ1, Mrc, Al, Vlk, Upn leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Pašiną kai šakalį įsivariaũ Lkč. Meška kopo drevėn ir insivãrė pašiną (ps.) DrskŽ. Išsitursinę vinys, tai anas rankon insivãrė Plš. Įsivarýsi dyglį – įdurs, ir neišimsi Vdk.
7. intr. mušant įkirsti, įkrėsti: Vieną sykį kai įvarýsiu gerai, tai nekiši nagų kur nereikia! Šk.
8. tr. priversti, liepti, išreikalauti ką daryti: Invarýtai dabar jį sodžiun! Pls. Kaip tus jaunus į fermą įvarýsi – mokyti, nenora Krš. Stasiukas duoda garą po lauką – kol įvaráu pasivalgyti Lkv. Per prievartą nė vieno į seminariją negalima įvaryti brš. Jis (Dievas) įvaro mus pats prie maldos prš. Važiuo[ja] purmankos, įvarytos raudonbiliočių (kareivių) vežti Šts.
| prk.: Energijos panorėjęs neišrasi, jeibi tik saulę įvarỹtų į darbus mokslinčiai Krš.
9. refl. Sut, N, BŽ165, DŽ, NdŽ, KŽ, Ėr įnikti, įsileisti ką daryti: Įsivãrė vyrai šieną pjauti Š. Mergina taip įsivarė į mezgimą, jog net mano mažas ūkis pradėjo nuo to smarkiai kentėti Pt. Basanavičius buvo tuomet giliai įsivaręs į lietuvių tautos žadinamąjį darbą rš. Įsivarė Elžbieta į darbą ir pusryčių neina S.Čiurl. Mes gerokai buvom įsivãrę [lošti kortomis] Žal. Aš maniau, kad jis įsivarýs į kalbas stipriai KlK11,82(Vn). Kad įsivãrė plepėti, nebsumeiku įsikišti Krš. Man atsibodo klausyti. Niekada jis taip neįsivarydavo kaip šiandien J.Mik. Įsivarius į tokius pasakojimus, pasiilgdavo kalnų Mš. Šunsnukiai, galvijai! – plūdosi vis labiau įsivarydama J.Ap. Kuo aš nusidėjau, kad jis taip įsivarė daryti man nesmagumų?.. Pt. Įsivãrė gerti – a sustabdys kas, a būs kas? Krš. Į miegą įsivarýti BŽ475.
| Negali būt, nes kad toj[i] (paikystė) įsivarys (įsigalės), idant tenai išmintis vietos negalėtų turėt MP65. Kai Būbliai atėjo, susirinkimas jau buvo gerokai įsivaręs I.Simon.
įsivarýtinai adv.: Įsivarýtinai geriąs BŽ163.
ǁ įsisupti: Kad įsivarỹs aukštai, – ilgi tie kliūbai Snt. [Sūpuoklėmis] įsivariau stačia iki pat klevų viršūnių rš. Nupuolna, kap įsivãro aukštai Auk.
ǁ prk. gerėti padėčiai, imti klestėti: Pradėjo kilti, buvo įsivãriusi gerai Lietuva Pj.
10. tr. Š, BŽ362, KŽ, DŽ1, Ldvn, Mrc, Aln, Ut, Pnm sukelti kokią būklę, suteikti ypatybę: Įvarýs badą Trk. Įvarýti kam baimę, išgąstį NdŽ. Vainos žmonėm daug bailės įvãrė Jnš. Visokie vaiduokliai baimių įvarýdavo Pš. Ka parejo tiek įvarýtas baimės – šnibšdoms berokuojas Sd. Šis straipsnis man visam amžiui baimę įvarė Pt. Sudžiūvęs, nervingas, rūstus asketas iš pirmos dienos įvarė nemaža baimės bažnyčios tarnams S.Zob. Turto grąžinimo procesas, įžiebdamas viltį ir atverdamas perspektyvą vieniems, gali įvaryti neviltį kitiems sp. Man rūpestį įvãrė Tlž. Ligą invãrė i numarino Dglš. Vaiku[i] ligą tas darželis invãrė Drsk. Vaikas išėjo šunims šėko pjauti, motinai visam gyvenimui ligą įvarė A.Vien. Tokie darbai tik ligą įvarỹs Snt. Ridikas devynias ligas išvaro, dešimtą įvãro Smal. Vieną ligą [daktarai] kol išvaro, dvi tris įvãro Pvn. Įvãrė vaiku[i] priepuolį Sn. Invari̇̀s kokį priemėtį vaikui girtuoklis Sug. Kam tu jam tas nervas įvarei̇̃? Lg. Da labiau žmogu[i] nervus įvarýtum su tokiom šnekom Mžš. Malimas jam dieglių invãrė Sn. Džiovą tam vaikui įvãrė Rm. Ka dėsiu su diržu, tujau įvarýsiu gėdą Trk. Net Seinams įvarė į širdį pavydą ir sujudino juos į lenktynes V.Kudir.
| Drausmė teip buvo vaikams įvarýta į galvą, kad visi klausė Smln. Tiem vaikam tiekgi drausmės įvarýta, kad Dieve susimilk! Slm. Jei būtų daugiau plakę, gal ir proto būtų daugiau į galvą įvarę V.Myk-Put.
| Jei jau su geru nieko, ta jau su mušimu – vieną biesą išvarysi, penkis šešis įvarýsi End.
^ Įvarė sveikam ligą LTR(Zp). Ilgu šnekėsiu dantų ligą įvarė KrvP(Užp). Durnam i su mietu proto neįvarýsi Krš.
| refl. tr. KŽ, Ėr, Ds, Ml: Įsivariáu ligą nu tų darbų Krš. Jaunas insvãrė ligą, sunku liga išvaryt Dglš. Kam teip vargt, gali̇̀ sau ligą įsivarýt Ps. Dieglių insivariaũ nuo bulbių [nešiojimo] Mrc. Kasiau kasiau bulbas iš krūvos atgalia ranka, sopstą insvariaũ Klt. Kėlimu insvãrė kylą Dglš. Gėrė, vėžį insvãrė Aln. Aš buvau įsivãriusi kraujo spaudimą Smln. Įsivarýk tu man tokią slogą; kur gavau – nesuprantu Rm. Bėgo bėgo akis išžverblėjęs ir insivarė ligą Arm. Žmogus pat sau gali insivarýt visokių strokų Vlk.
| Įsivaro sau į galvą tokį kylį, būk be jų redaktorystės viskas ant svieto turėtų eiti atžagariai V.Kudir.
ǁ L, Rtr, BŽ44, Trk įstumti ką į kokią būklę, padėtį, būseną: Įvarei tėvus į skolą, pats mokslą neįgijai Ašb. Nori ir mane į ubagystę įvaryti [netaupydama] Žem. Invarė velniapalaikis į lobį pliką žmogelį, ale su nieku negalėjęs jis jį suvest į grieką BsMtI35(Brt). Nedirbk nedirbk – [šaukė] ana (senė) ir įvãrė senį į tinginius Krš. Įvariaũ aš aną į tūžą, į baimę J. Į baimę įvaryti N. Duoda su mintuvų pakojums, įvãrė žmogų [jaujoje] į baisiausį bugštą Grd. [Kniauklys] net pačią mešką buvo priepuolin įvaręs A.Vaičiul. Nemušk, į ligas įvarýsi vaikelį Krš. Rasi par daug spaudėtav vaikus jūsų pri darbo ir teip į ligas įvarėtav? P. Jis dabar jau greit įvãro muni į nervus Skdv. Ar neįvarýsta pakuson, nebekalbėkitėt Slm. Kad invarė jis mane širdin! Lp. Privadžiodama visus į ašaras įvãrė Krš. Su tais savo bambėjimais įvarýsit mane an piktumą Ėr. Ji vertė juokais piršlybas ir pasiutiman įvarė motiną M.Katil. Ta tėvo kalba panai Monikai įvarė į širdį dar didesnį neramumą Ašb. Meisteris vėl iki pasiutimo įvaro senutę P.Cvir. Tėvai buvo vienam smaugikui į nagus kliuvę, kursai juos su didžiomis palūkanomis buvo į bėdą ir nusiminimą įvaręs Kel1881,316. [Nedarbas] žmogų įvaro į nuobodulį sp.
ǁ refl. Gr, Kl patekti į kokią būklę, padėtį, būseną: Varėsi varėsi, tiek į skolas įsivãrė, kad jo ūkė neišnešė Snt. Įsivariáu į skolas, par nėką paliko silkai Plng. Pagyveno, kolkiuk in skolę insivãrė Prn. Ūkinykai įsivãrė skolon, tai iš varžytinių [žemę] pardavė RdN. Į skolas įsivarė begirsnodami paslapčiomis V.Piet. Įsivarė į banką, ir dvaras išejo kaislais Šts. Jauni kiteip apsieina ir į lobį įsivaro Nm. Jauni uždirba, įsivãro į piningus kaipmat Rdn. Dirbti pradės, įsivarýs į piningus Krš.
| Kol tas žmogus į protą įsivãro (proto įgauna), dvidešimt metų – dar vėjai galvo[je] Krš. Insivãrė insivãrė ligon ir nepasveiko DrskŽ.
ǁ Ėr (ppr. auginant) pasiekti reikiamos būklės, kokybės: Perku, būdavo, žiemomitį, invaraũ in arklį ir parduodu Gg. Builį liepa į meisą įvarýti Grg. Kai įvarýsiat į lašinius, ir parduokiat Skdv. A įvãrėt telyčią pirmon rūšėn? Mžš.
11. tr., intr. dirbant, ką darant pasiekti kokią ribą; atlikti dalį darbo: Vieną puodą jau į pusę įvariaũ (ištuštinau) NdŽ. Jie beveizint į kelis butelius įvãrė NdŽ. Jau mat tris kartus lementorių išejo ir į pusę knygos įvarė Sz. Darbą jau, galiu pasigirti, iki pusės įvariaũ Pkp.
| refl.: Jau aš insivariaũ in trečias varsnas [raudamas grikius] Lp. Girią kerta. Durniai! Jau įsivarė su kirviais vidurin rš.
ǁ dirbant pasiekti kokią laiko ribą, ppr. suvėlinti: Aš tai malagei parodysu – įvarýsu su darbais į žiemą (iki žiemos užlaikysiąs) Krš.
| refl.: Tie tinginiai vėlečiuos įsivãrė su darbais į žiemą Rdn.
12. tr., intr. Krž uždirbti, pelnyti: Par dieną į keturiasdešimt rublių įvarýdavau Krš. Du doreliu įvarýsu į valandą liuob [Amerikoje] Krš. Penkiasdešimtį rublelių par mėnesį įvãro Ėr.
| Du šimtai [skolos] įvarýti Pj.
ǁ išdirbti tam tikrą laiką, normą: O tuos darbadienius ne tep paprasta įvarýt Plv. Sako, ji daugiausia darbadienių invãro Krm. Par dieną gali įvarýti po tris normas Tt. Nėjo pensijon, pakol stažą įvãrė Mžš. Pri bulbių sėjimo daugiau neįvarái, kaip keturiasdešimt akių Šv. Vasarą galima įvaryt dešimt valandų Lp.
ǁ daug, pakankamai gauti, įgyti; sukaupti atsargos: Į tūkstantikę įvarýsu, žiūrėsu trobikės Krš.
| refl.: Į gerus gyvulius įsivarė rš. Įsivariaũ į tokias bulbes: lazdos pusantro metro Šl. Buvau įsivãręs lig dvylekos aulių, o dabar palikau an dvijų Bdr.
13. tr., intr. LMD(Žg), Slv, Alv padidinti, pakelti (kainą): Invaro trilinkai, keturlinkai per varžytines Lp. Jeigu apkainuota trys šimtai, įvarai̇̃ kokį tūkstantį Krk. Žmonės visiškai be klieso: tik tu man tiek įvarýk už kelius vežimėlius malkų Jnšk. Buvau už jautį įvaręs lig dviejų šimtų, ale be pustrečio nedavė Ėr. Galvijų an turgaus nedaug teparėjo, dėlgi ko ir labai aukštos prekios įvarytos tapė LC1878,26. Pirma pensijos devė tris rublius, dabar įvãrė jau lig dvidešimt Vkš.
| refl.: Mes įsivãrėm siūlydami K. Jei insivari̇̀s labai brangiai, tai nepirksim Lp. Įsivarýdavo kietmėteris net iki septyniasdešimt litų [per varžytynes] Slv.
ǁ impers. pasiekti (kokią temperatūrą): Penkeriais marškiniais ka apsivilktų, nė laipsnio neįvãro [temperatūros] Ms. Įvãro šalčio lig penkiolekos laipsnių Kal. Bet naktį šaltis stveria vėl – įvaro visą dvylika laipsnių rš. Kiek šiąnakt įvarỹs? Vlkv. Angliais kūrenant daugiau šilimos įvãro Rm.
14. intr. gyvenant pasiekti (kokio amžiaus): Gal da i aš įvarýsu į aštuoniasdešimt metų Alvt.
| refl.: Neseniai į dvidešimt penktus įsivariau K.Saj.
◊ baũbą įvarýti išgąsdinti: Neklausyk tų kalbų, nora tik baũbą įvarýti Šts.
į dūdàs įvarýti NdŽ pravirkdyti: Šipatuodamas senis marčią į dūdàs įvãrė Grš.
į grãbą (į kãpą BŽ44) įvarýti numarinti: Kerštvinga ana – ir vyrą į grãbą įvãrė Krš. Argi tu norėtum mudu su tėvu kapan įvaryti? Š.
į kam̃pą įvarýti prispirti: Bėdos įvãrė kampañ Ds.
į ker̃tę įvarýti sugėdinti: Tėvas, įvarytas jau į kertę, nieko nebesakė, tik šnabždėjo balsterėjusiom lūpom J.Balt. ×
į kẽselį įvarýti apgauti: Brolis aną įvãrė į kẽselį Užv.
į lankàs įsivarýti Snt įsileisti ginčytis, smarkiai susiginčyti.
į óžio rãgą įvarýti; Ser išpaikinti: Jau tu mano anūkę óžio ragañ invarýsi Pv.
į šãrą įvarýti išvesti iš kantrybės: Aš kentu kentu [skausmus], kol didliai neįvãro į šãrą Trk.
1 išvarýti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L
1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro gyvulius iš savo kūčių Kpr. Gaspadorius savo gyvulius iš kiemo išleidžia, išvãro Sn. Kap jau čėsas užgint pieva, kad augtų, tai karves išvãro Drsk. Karves išvãrom anksti LzŽ. Ryt, kai palaidysi karvę, tai aš išvarýsiu Mlk. Išvãro keltuvas visi vienu stodu ir gano Nmč. Jau keltavos išvarýta Pb. Prie kaimo visi kartu išvãro, visi kartu parvaro [iš bendrų ganyklų] Gsč. Kap išaušo, piemenai išvãrė gyvulius Vlk. Jau šeštą valandą visumet išvãro karves Vgr. Karves ganydavom Jurgy, e dabar gal išvãrė gegužio pabaigoj tiktai Jž. Paežy išvarýtos šviežiai [karvės] pavaserį ir nesikelia Alz. Ka pirmąkart išvaro karves laukan, tai piemenį vandeniu apipilia Aps. Be botago karvių laukan neišvarýsi Zt. Kad neapkerėtų gyvulių, tai išvarydami laukan rūkia verba LTR(Slk). Prašė mane tėvutėlis margų jautelių išvaryti LTR(Tj). Išvarysi [avį] laukan, išdžius, i tada kirpt! Pb. Visas kiaules išvariáu į žardį Šlu. Pamelžia [karves] ir išvãro ant ūlyčios Plvn. Tas kiaules išvãro ant pūdymo Grž. Naktin buvom išvãrę an medžio gyvulius Rod. Karvę turėjau pernai labai gerą, išvãrė in dobilų, ir nugaišo Lt. Papenėję kiaules išvãro Mrc. Ižvarýsu vištas popečkėn Zt. Viščiukus išvãrai Pst. Žąsis išvãro į pūdymą ganyt, o čia nori pažaist Žg. Žąsiukus reikdavo išvarýt anksti, ka karvės nesumindytų Sdb. Šįryt Juozapas apsišėrė gyvolius ir žąsis išvarė Žem. Ir išvaręs avis savo, eit pirm jų, o avys eit paskui jį, pažįsta nes balsą jo Ch1Jn10,4.
| refl. tr. DŽ1, Pnm, Šmn, Skrb, Klk, Krš, Vž, Žr: Išsivãrėm karves paganytų Š. Lenkalikė ten, reikėjo [karves] išsivarýties Šv. Viršininkas pasikelia, ir reikdavai į kožną kiemą bėgt, karves išsivarýtie ir išgytie Mšk. Buvo tokia giraitė prieg miško, tai karves išsivaraũ aš ganyt Sn. Ka namo [gyvuliai] parbėgdavo, tai paskui turi atgal išsivarýt Slv. Išsivarė siratelė margosias karveles Švnč. Išsivariaũ iš girios teliukus Ml. Išsivãrom kiaules: – Us namo! – ir birbia kiaulės pačios Kvr. Pavasarį Nastutė vėl išsivarė į laukus žąsis A.Vien. Piemuo spruko į laidarį ir atsikėlęs vartus išsivarė karves ir avis M.Katil.
ǁ refl. tr., intr. išvykstant ar įsigijus išsigabenti ką varantis, genantis: Paskuitinę karvę Paulina išsivãrė [ištekėdama] Dglš. Kitas nepasidalina, kviečia svetimą, karves išsivãro Grv. Tas rendauninkas savo gyvolius išsivãrė, o laukai visi paliko apsėti Klk. Paduosiat mun tas avis išsivarýti, ir aš atiduosu tus piningus Als. Po pagrabo jis ima ir išsivaro su tais jaučiukais Db.
| Slapikė susdėjo pautus ir išsivãrė vištukus DrskŽ.
2. tr. P, E, Slv, Srj, Kpč, Kb, Rmš, Kpr, Žg, Sk, Vgr, Akm, Žeml, Jdr, End, Skd, Lnk, Plt, Lk, Klm, Šlu išvyti, išginti iš kokios vietos ar patalpos šalin, lauk: Išvarýk kiaules iš daržo ir paganyk papieviais J. Galvotrūkčiais išvarau, išguju MŽ65. Laukan varyti, išvaryti, išvaikyti, išvyti, išginti LL292. Išvarýk oran Dbč. Išvãrai šunį iš pirkios LzŽ. [Šunį] pro duris išvãrė ir duris uždarė PP74. Šunį išvãrė lauku, o mun dar daugiau su tuo šluotražiu užmetė Pln. Da kai šoks langan višta, išvarýk Klt. Eisiu žąsiokus Liudvisios išvarýsiu – papjaus anys manus Mlk. Jūs išvarýkiat iš muno dirvelės tas karveles! Šts. Prisrausiu tos žolės, eisiu tą avelę išvarýsiu iš vasarojaus – kad prapuola! Vdn. Negalia išvarýt to ožio iš darželio, bijo – tai aš ejau varýtų Svn. Nueis nueis vasarojun ir niekas neišvãro, kol anas (jautis) nepriėda Aln. Kad anys (briedžiai) kur ėda – neišvarýsi Lb.
3. tr. prievarta išvesti (ppr. suimtuosius): Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus parinko ir išvãrė Smal. Vokiečiai nemaža lietuvių išvãrė Vžn. Vieną rytą išvãrė visus [belaisvius], susodino į vagonus Gsč. Norėjai nenorėjai – turėjai eiti – jug i muno vyrą po gvaltos išvãrė Žeml.
| refl. tr.: Vokiečiai išsivãrė sūnų Krm. Pajaujį suraštav[o], išsivãrė Pns. Mano vyrą vienplaukį, basą, vienmarškinį [okupantai] išsivãrė Pžrl. Ateina [skrebai], senelį išsivãrė, nušavo. – Tu banditas [, – sakė] Skp. Nakčia atėjo ir tėvą išsivãrė, basnirčia išsivãrė Kbr. Jei rado [kazokai], išsivãro [vyrus] Pšš. Ogi nakčia mum ir išsivaro iš Pandėlio Pnd.
išvãromai adv.: Prisirinkę daba velnių visi neišvãromai Krš.
ǁ refl. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų kartu, išsivesti: Atėjęs varė ją namo, bet neišsivãrė Krs.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų, pasišalintų: Motina išvãrė mane iš pirkios – aš pradėjau per daug grot in skripkos Arm. Mes buvom iš pirkios išvarýta Dglš. Atpuolė teta, su šturmais tą Marikę išvarė End. Žmona užpykusi nebedavė jam nė valgyti ir išvarė tvartan gulti LTR(Rk). Ale manęs nieks neišvarýdavai iž bažnyčios LKT217(Šl). Didelė ma[n] bėdelė, pakol svečius suprašiau, da didesnė ma[n] bėdelė, pakol juos išvariau LTR(VšR). Kai aš svečius išmigdysiu, namo išvarysiu LTR(Lnkv). O kaip žmonės išvarytos buvo, gegnės susitvėrė ranka jos ir kėlėsi mergaitė VlnE128. Jeigu biedną žmogų išvarýsi, tai bus blogai Grv. Kam reikėjo jį išvarýtie ir nieko neduotie?! Stak. Dievas Adomą išvãrė iš rojaus Nmč. Mūšis buvo laimėtas ir priešų kariuominė iš Rytprūsių išvarýta Plšk. Lietuvių kariuomenė jau išvãrė bolševikus Sb. Ir įejęs bažnyčiona pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius iš jos VlnE101. Ir padaręs botagą iš dirželių, išvarė juos visus iš bažnyčios, ir avis, ir jaučius Ch1Jn2,15.
| Musių – kai tvarte. Išvaraũ išvaraũ i vė[l] pilna Klt. Su tais dūmais išvarydavom uodus Rm. Aš žinau, kaip gyvates išvarýt Dgč. Kerasinu apipilt, aždegt vieną [pelę], tai kad lėks ir išvari̇̀s visas Aps. O kitas ubagas pacus išvãrė iš ūkininko Trš. Yra, kad išvãro prūsokus JnšM. Ka daug geri degtienės nuo gyvatės, plaukus nuvaro ir utėles išvãro Btg. Rūtų arbata išvãro kirminus laukan Vkš. Šunramunėlės kirminus išvãro Srj. Kirminų lig paskutinio nereik, kad išvarytų: jug tai žmogaus gromulys – tiktai, kad par daug LMD(Sln).
| prk.: Dievą išvãrė po kelmų – suiro tvarkos sviete Rdn. Liepdamas melstis, išvarei Dievą iš širdies ant lūpų ir galo liežuvio M.Katk. Į jaujas, į pirtis vesdavo kuningą šventyt, kad išvarýtų velnią Sk. O prašiau mokytinių tavo, kad jį (velnią) išvarytų, o negalėjo Ch1Luk9,40. Ir išvarė piktas dvasias žodžiu, ir visokius ligonis pasveikino BtMt8,16. Degučius, tai išgirdęs, apsiėmė piktąsias dvasias išvaryti LTR(Ut).
^ Kai negirtas, neprašneka, lyg iš pupų išvarýtas Bsg. Šuva išvarytas nebūtų [tokiu oru] Dkk. Nė šuo išvarýtas neitų Nm. Bagoto niekas neišvarys, dar prieš jį kiekvienas duris atidarys KrvP(Zr). Su melu tik vieną naktį tenakosi, ant rytojaus būsi išvarytas LTR(Vdk). Įsileisk tik utėlę į kailį – nebeišvarysi KlK10,39. Nieko nedarysi, lietaus neišvarysi Ds. Ratai su geležinėm ašim tai duoną iš namų išvãro Vdn. Mokslai Dievą iš trobos išvãro Krš. Kalelė išvaro iš papečkio vaikus (pagaikštis) Jrg. Sėdžia Mykolas ant grėblelio ir išvaro gyvolius (šukos) P.Aviž.
| refl. tr.: Išsivãrė jį an ūlyčios ir pasakė susiedam LzŽ. Ir išsivarė jisai (kurpius) juos (žmogžudžius) į kelią ir varosi, taip tykiai ir smagiai jie eina, bile tik jų nemuša BsPIII287. Pernai led išsivãrėm iš daržų [stirnas] Dbč.
ǁ tr. išleisti (spiečių, jauniklius): Išvãrė didelį spiečių Drsk. Kaip jos (kregždės) greit išvãro tuos vaikus Upn.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išsikraustyti; prievarta iškeldinti: Neturiu valios aš jo išvarýt iš namų Klt. Giminės to vyro ją išvãrė teip kaip pirštą PnmŽ. Mane išvãrė sūnus, Dievulia, Dievulia! DrskŽ. Atvažiavau an marčią numirt – ką gi – išvari̇̀s gal Žl. Ėmė sūnus ir išvarė tėvą su močeka: itai, tėvykščia buvo motinos daiktas LTsIII510(Pls). Mama, a tu toki būtumi, ka išvarỹtumi muni? Trk. Tėvas su moma išnešė, išvãrė sūnų suvisu, su trim vaikais mažais Tvr. Iš namų išvarýtasai geriausia gyvena Kp. Ans nora tą visą žemę atimti i muni išvarýti Žd. Vaikas koks vienas atsiliko [namie prie žemės] – nė išvarysi, nė išmesi Sdb. Ne išvarýti aną (išgeriantį vyrą) gal, ne sugyventi Krš. Išvarys mūs našlaitėlius iš šitų namelių, kaip paaugusius paukštelius iš savo lizdelio DvD397. Tas gaspadorius gailėjos aną (šunį) karti ir išvarė aną iš savo namų S.Dauk. Senelis labai papyko ir išvãrė gaidžiuką iš namų (ps.) LKT268(Pbr). Visa ataėmė ir mum pačius išvãrė iš namų, sako, važiuokit, bo dega kaimas Plvn. Per karą mus išvãrė iš namų Plšk. Visi buvom iš namų išvarýti, kai frontas ėjo Smln. Mus išvãrė frontas Rsn. Kazokai mus išvãrė, kap karas užeidė Kls. Mus išvãrė iš tę, padarė poligoną, ir dar̃ kap nueini, tai nepažinót, kap te buvo Azr. O kas jum išvãrė iš Skudenių? Žž. Išvãrė iš ūlyčių kalionijon Rod. Miesčionių i su pagaliu į kaimą neišvarýsi Krš. Išvãrė senelę į ubaginę – gal ten būs laimingesnė Krš. Kazokai kokie atalekia ir su nagaikom Rusijon išvãro Sb. Septynių metų buvau vaikas, ka išvãrė mumis į Rusiją Škn. Čianujo gyvena ir gyvena [kitataučių], ar išvarýsi? Drsk. Išvarytas, išplaktas, išvėtytas R237, MŽ316. Iš tėviškės išvarytas esmi R117, MŽ153. Iš žemės išvarau R125, MŽ164. Aš pirm tavęs siųsiu širšuonis, kurie pirm tavęs išvarys heuitus, kananitus ir hetitus BB2Moz23,28. Nes ir Dovydas šventas, kad buvo išvarytas nuog Absolono sūnaus savo iž karalystės jo, kad jį lankė ir tiešijo prietelius jo MP74.
| prk.: Penketą [vaikų] išvarė iš namų didelis vargas V.Kudir.
^ Kurgi eisi tokian ore kaip išvarýtas Užp. Atrodo kaip iš namų išvarytas (prastai apsirengęs) Snt. Akmenį įrisi, akmenį išrisi, o žmogų įleisi [į butą] – neišvarýsi Dgp. Įpratimas gert iš namų išvãro JT388. Iš namų išvaryti, betgi aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi (stogo šiaudai) LTR.
išvãromai adv.: Senis neišvãromai įsitvirtino numūse Trg.
| refl. tr.: Primuštau [blogą žmoną], negražu nuog žmonių, išsivarýtau – dar prasčiau: kas mane apžiūrės Kpč. Gėrė – išsivãrė tą vyrą Onš. Mane mama barė barė, iš namučių išsivarė LTR(Ndz).
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Tarną išvarė į keturis vėjus LTR(Al). Atbūsiu metus, [jei neatbūsiu – ] žmonės sakis, kad išvãrė On. Būva, kur išvãro, bet daugiausia pats (samdinys) meta Grv. Tą vaikį apmušė, išbarė ir išvãrė [gaspadoriai] Kl. Greit parkūrei, kiba išvãrė? Pv. Noreišą ne tik iš gimnazijos išvarys, bet ir į kitą nepriims rš.
5. tr. Mrj, Slk, Pnd, Klk, Vkš, Tl, Trš, Žeml, Žd, Gršl, Plt, Nv, Jdr, Šv priversti, liepti, paraginti (ppr. išėjus, išvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Jauną išvãrė ganyt Žl. Aš buvau vyriausias, tai mane ganyt išvãrė Slv. Išvãro mum, būdavo, darban – žinai gi kaip jaunus Lel. Buvau dvijų skyrių, ka muni pri ūkininko išvãrė Pp. Tuojau išvãrė kiaulių ganyti, žąsų Skdv. Šmaukš, tėvelis ir išvarė, reiks ganyt kiaules dvaro LTR(Pnm). Tėvelis mane barė, žirgelio šert išvarė LTR(Pkr). Ar močiutė tave barė, ar linelių raut išvarė, ar nustojo mylėti bernelis? LTR(Krok). Po dvyliką vagų ižvarýt ravėt seniem DrskŽ. Mane dvi dienas išvãrė bulbių kast Ėr. Nu tujau išvãrė muni ekėti Als. Uogaut išvarýdavo visus Mžš. Kur taũ vakar buvo išvãrę? Lkm. Ažvenčiuosan išvãrė malkų vežt Dglš. Tėvas išvarýtas buvo po kurmankom Lel. Į padvadas išvãro, savaitę neparvažiuoji Žg. Darban visai dienai išvãro, nė namo, nė pietų nepareisi Krs. Visus išvãrė į miestą, į bažnyčią Skd.
| Tu manę neišvarýtai [išeiti iš trobos] su tokia skepeta – britki Pv. Baltais autais, nagines apsiavę – dabar nė surišęs neišvarỹtumi Lpl. Mus nebūt išvãrę į lauką niekas (vaikai bijojo tamsos) Snt.
^ Karštą darbymetę svietelis lauke kap išvarýtas, net rūzga, kap darbuja Rod. Oras gražus, visi kap išvarýti bulves kasa Dkš. Pjauna [viksvas] visi kap išvaryti Lp. Panevali išvarytas poterių nekalba LTR(Zp). Jo ir su kuolu neišvarýtai (jis nerangus) Vrn.
| refl. tr.: Išsivãrė in darbą – ravėk, rauk, o nieko nemokė[jo] Pjv. Vaikus, būlo, išsivãro ganyt, tarnaut Drsk.
ǁ DŽ1 prievarta ištekinti: Moma išvãrė manę až jo Brsl. Mane per prievartą už vyro išvãrė Dg. Seniau gi išvarýdavo, jeigu tik bagotas, primuš tėvai, nesvarbu niekas Šmn. Tėvai išvãrė į senio gyvenimą Snt. Už žemdirbio manęs surišę neišvarýtų Sdb. Ką, tėvuli, padarėt, mane jauną išvãrėt už to šelmio bernužėlio, ką nei karto nemačiau DrskD38.
6. intr. išeiti: Visos išėjo, ir ji išvãrė į gegužinę Kbr.
| refl.: Netvėrės, turėjo išsivarýti lauko[n] End. Tas vyras tą Stasį paleido, išsivãrės lauko[n] End.
7. refl. išvažiuoti: Išsivãrė Vidmantas namo Aln. Balsių Petras su Pranaičių Juozu, išsivarę iš miesto, ristute leidosi namų link V.Myk-Put.
ǁ tr. vairuojant ar stumiant išsivažiuoti (važiavimo priemonę), išsistumti: Rytą išsivariau mašiną benzino ieškoti Šlč. Vežikas stūmė atbulom arklį tarp žmonių, šiaip taip išsivarė, nuvažiavo keikdamasis J.Balt.
ǁ važiuojant ar stumiant pavogti (ppr. dviratį): Nieko nepalik, iš kiemo dviratį šit išvãrė Vdžg.
8. tr. Kp, Rs išgabenti, išvežti: Gyvulius nupeni ir išvãro miestan Krs. Išdegęs puodų turėjo, išvãrė į Šiaulius Krš. Mėšlo vežimą išvarėm an mišką – žiūrim, kad liepsnoja namas Ps. Dar kokį porą vežimų išvarýsme ir eisme pietų Rd. Paskutinį mėšlo valktį išvarė piemuo ir tą patį jau daugiau pabirų ir sąšlavų M.Katil. Rinktinius rugius tiesiai nuo kuliamosios valstybei išvarė J.Avyž. Aš suprašysiu viso kaimo bernelius, tai išvarysiu jo didį pasogėlį LLDII261(Srj). Vokiečiai Lietuvos miškus išvãrė Brb. Prekijai kas metai išvaro Prūsuosin Nerim ir Nemunu daugybę rąstų ir liemeningų sienojų A.Sm.
| refl.: Išsivãrė su viskuomi į Kintus Šv.
ǁ refl. tr. išsinešti: Didžiausią tašę obuolių išsivãrė Mrj.
9. tr. gamtos stichijų jėga išnešti, išstumti, išplukdyti: Išvarýkit čelnelę kraštan! Dglš. Eldija stovi an smėlio išvarýta Pb.
| Nemunas išvãrė ledus DŽ1.
| impers. tr., intr.: Nemune išvãrė ledą Db. Baltajis jau išvarytas Lp. Nemuną užvakar išvãrė Jrb. Mano augime, kai tik Nemuną išvarỹs, ateidavo Kuršės baidokėlių su stintom Skr. Prieš leidimą ledas sutrūksta, paskui išvãro Aln.
ǁ DŽ1 ištirpdyti: Kraštai ežerų išvarýti Lp. Gerai tas lytus – išvarýs pašalą Krš. Pats palaidinys, greit pašalą išvari̇̀s, ir lyja, ir vėjas Aln. Perkūnas išvarąs iš žemės paskutinį pašalą LTR(Šl). Po pirmojo dudinėjimo pradeda sprogti žolė, iš žemės išvaromas paskutinis antšalas sp.
ǁ išvėdinti: Drėgną avilio orą bitės išvaro lauk J.Krišč. Išvarýti (kvapą) BŽ77.
ǁ pučiant išnešti (apie vėją), išpustyti: Smarkusis vėjas kibirkštis iš prastai įtaisyto pečiaus išvarė ant grindų pašiūrės Kel1933,45.
10. tr. Rm, Stl padaryti atsikišusį, iškraipyti, išsukioti (ppr. kūno dalis): Kremzlės kaulus išvãrė Mrs. Landuonė išvãro kaulus, pirštas nukrimta – baisi liga Krž. Meitėlis pilvą išvãręs iki žemės Rmš. Ta struma, sako, ir akes į viršų išvãranti Krš. Ausis pradurdavo, kylas išvarýdavo (gelbstint vyrus nuo caro kariuomenės) Dglš.
| impers. tr. P.Aviž, Skr, Vn, Klm, Upn, Vrn: Visi sąnariai man išvarýti Sdb. Ataugos auga, išvãrė sąnarius iš vietų, tai tik an lazdų paeinu KzR. Jau aštuoni metai, kaip narį šį išvãrė Krž. Išvãrė sąnarį par kelią Rd. Nuo drėgno oro sąnarius išvãrė Al. Liežuvis išejęs, akys išvarýtos Varn. Nuo burtų akis išvãro, liežuvį išvãro Srj. Šoko šoko [su velniu], kol jau jai (mergai) ir liežuvį išvarė TDrIV281(Kb). Dėčias išvãro, ka didelis kiaušis Plšk.
| prk.: Sniego iki kelių – išvãro kojas iš batų Graž.
^ Kad tau išvarýt liežuvį in barzdos! Arm.
| refl. tr., intr.: Anais metais išsivãrė kylą, tai dabar ir nesveikuoja Mlt. Kylą išsivarýsi šlapią šieną tęsdama Klt. Šitas kauliukas jos (kojos) jau išsivãręs Jrb.
ǁ spaudžiant išstumti: Kopūstų diečka dugnį išvãrė Klt. Apyniai, alus dugnus išvarys J.Jabl. Jei netikit, pažiūrėkit, kas čia pasidarė: kad bačkelę uzbonėlis iš dugnio išvarė NS488(Vb). Visą aparatą spausmas ižvãrė (apie kraujospūdžio matavimą) Drsk. Rublį išvãro (įsuka) ant mėnasio mano skaitliukas Švnč.
ǁ padaryti kreivą: Ažupenčiai išvarýti, koks čia apsiavimas Klt. Krauk vežimą gerai, neišvaryk šono Al.
ǁ išberti, išpūsti: Sako, guzais išvarýtos kiaulės Rs. Guzais galvą išvãrė Dg. An šalčio jam ir išvãro nosį, panosę Lp.
| impers.: Negyvą tai labai bjauriai išvãrė (ištindė) Kpč.
| refl.: Kojos buvo gumbais išsivãriusios Varn. Vilkas besotis rijo, kol veik plyšo ir abipusiai pilvo gugos išsivarė Jrk40.
11. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Skilveliai, širdies raumeningos dalys, išvarančios iš prieširdžių atitekėjusį kraują į plaučių kamieną ir aortą LTEX215.
ǁ refl. išsisunkti, ištrykšti: Čiurkšt čiurkšlė išsivãrė, i pakrito sugniužęs Rdn. Išsivãro skystimas ant merlio Antš.
12. tr. pašalinti iš organizmo: Dav[ė] adresą [gydytojo], kur gerai ižvãro akminis Drsk. Kiškio taukai geri vaistai rakščiai išvaryti MTtV195(Grnk). Spauda, kad tą pieną išvarýt[ų] Akm. Ka ten (ligoninėje) guli, nė ten lauk gali išeiti, reik vaistus duoti, ka išvarýtų Plt. Ana nuryja [maistą], tiktai atgalio išvãro, išbruka Sug. Busilo vaikai labai skystai valos – kai su vandeniu išvãro Vlk.
13. pašalinti kokią būklę, būseną: Inlindo liga, i nemožna išvarýt Prng. Ir daktarai negali išvarýt ligos Krs. Eina skruzdėlynuosna, kiša kojas, kad sumyžt, kad ligą išvarýt Smal. Prakaitu išvãro ligą viršun Dglš. Krienas visas ligas išvãro Žl. Anas kaip davė su ranka ir išvãrė dantų ligą Upn. To duso neišvari̇̀s – teip ir nusvargsiu Adm. Jei kokį dieglių turėsi, tai tą išvarỹs [čiobreliai] Kpč. Iš plaučių neišvarė blusinių, ir mirė Šts. Aš turėjau ramatizmą – bitės išvãrė Vdn. Kaip mirsi, taip mirsi su vėžiu, jei turėsi, ano neišvarýsi End. Ir norit iš vidaus ant viršaus skaudulį išvaryti, tai reik gerti parstupo arbatą LMD. Išmokė, kap natūras išvarýt arkliui – karštų bulvių po uodega pakišė Ob. [Gumbą, votį ir kaltūną] vargu išvaryti, neapleidžia vargšo lig grabo lentai LMD(And). Arkliu naravą jau išvariaũ Dg. Mušimu natūro neišvarýsi Skdt. Aš tau šitą paprotį išvarýsiu – per puodynes landžiot Švnč. Nu, da galima išvarýt šitas tinginys Trgn. Nes kaip mes pirma to girdėjom, jog paikystė, kuri širdyse vaikų įlipyta est, per koronę išvaroma yra MP65. Mes iš tavęs išvarysim tą miesčionišką pasipūtimą rš. Baimės nėra meilei, bet tobula meilė išvaro baimę Ch11JnL4,18. O kap patekau tam bernužėliu, … išvãrė miegą iš galvos DrskD187. Tokiai krupei ožius dar gal išvarýti KlK6,64(Krš). Tau tėvas greit ožius išvarỹs Msn.
| Norėjo lietuviškumą iš visur išvarýti, ka i dulkelės neliktų Krš. Lietuviška kalba tapė paminta ar išvaryta A1884,373. Reik anuodu [ženklu] išvaryti iš lietuviškų raštų LTI550(Jn).
| refl. tr. Antš: Ligas išsivãro [pirty] Sk.
ǁ įstumti į kokią būklę, būseną: Kam teip reikia gandinti vaiką? Gali į ligas išvaryti Žem. Išvarýs vaikus į ligas, tenemušie Rdn. Nevirė, vyrą į ligas išvãrė Krš. Buvo kitus į nėkus išvaręs Šts.
ǁ N, Jrb, Akm, Ktk, Skdt pašalinti iš kokios būklės, būsenos: Kai pradė[jo] dalis skirstytis, tai visai iš gyvenimo išvarė Gs. Tos skolos žmogų iš gyvenimo išvãrė Snt. Iš garbės išvarau R27, MŽ36. Iš sylos išvarau R272, MŽ364. Tos moterys, tos grizos, vyrus iš sveikatos išvãro Klvr. Tie vaikai iš kantrybės išvãro Ėr. Kiek ana muni iš kantrybės išvarė! Trk. Tamstos žodžiai mane pritrenkė, iš pusiausvyros išvarė P.Vaičiūn. Ot anas man daėdė – baigia iš nervų išvarýt Žl.
^ Šūdas iš jo: iš durnių išvarytas, ingi razumą nedaejęs Dv.
14. tr. Š, Rod, Dg, Dbg, Dbk, Ėr, Bsg, Rk, Mšk, Vkš, Pln, Vvr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. išarti, išakėti, nupjauti): Ale išvãro, būdavo, vagą, tai vaga tiesi tiesi LKT368(Vlk). Būtau kieką vagų išvãręs LKT383(Knv). Dešims vagų išvãro i eina pasilsėt Klt. Pakasą išvãrom, ir atsilsinėt reikia LzŽ. Po pradalgio pardien ižvãrė (tiek tedirbo) Drsk. Ot vyras: i vagos neišvãro Dglš. Išvarė pradalgę kitą, – reikia pasilsėti V.Kudir. Traktorius išvãrė an abu šonu Pb. Mes nū išvarėm ilgą pabarėlį, ilgą pabarėlį, paskutinę nupjovėm rugių užuoganėlę KrvD139. Dar dalgelį išpustysiu, pradalgėlę išvarýsiu DrskD43. Pradalgėlį išvarýsiu, savo mielą pamatysiu (d.) Smn. Oi, arė arė – vagos neišvarė, laužė klevo žagrelę LLDIII101(Žž). Norint, kad nebūtų blusų, reikia artojui pirmos vagos išvarytos pasemti žemių ir išbarstyti patalas ir grindys TŽIII343(Pn). Daržuosa bobos ižvãro po kelias normas, ale ir dirba DrskŽ. Padėjo i vaikai, vis po vagikę išvãrė Krš. Dobilieną reikia kelis kartus išvarýti su akėčiom Jnš. Jau mes rugius pasėjom, tik da reikia išvaryt skersvages Plv. Šeimyna išvarė vieną barą ir kitą – vis ligonis tebeguli Sln.
| prk.: D-ras Šlapelis bus išvaręs plačią ir neišdildomą vagą J.Balč.
ǁ refl. tr. išsivagoti: Arklius pagaudino ir išsivãrė kunodas Zt.
ǁ mėžiant išmesti: Nu i ėmėm smagiai, kol tą daržingalį išvãrėm Rt. Par langą vyrai mėšlus išvãrė Kv. Išvãro tą visą mėšlą lauk Nm. Suvertė žlabuos [silosą] – karvės nebesuėda ir išvãro mėšlan Ob.
ǁ išdrėksti, išplėšti: Ravą ragu išvãrė Dbč. Netampyk katino, driksters, ižvari̇̀s vagą Onš. Kokias rieves išvãrė, nagus suleidusi Krš. Kai griebė su nagais ir išvãrė visą veidą Vdn. Plauką išvaryti karvenai reik su miltais, pelenais ir iškaišti, išengti Žeml.
ǁ DŽ1, Dv, Slč, Ps iškasti: Tuo slėniu išvãrė griovį Rm. Išvarýti didžiausiai kanalai abipus kelio LKKIX151. Kad išvarýdavo [su gilintuvais Nemuną], didžiausia gelmė Smln. Par mūsų sodną išvãrė, baisu, kokį griovį Jnš. Daba kanalai išvarýti, nebė[ra] pavadinimų Gsč. Sausinti žemę reikėjo, griovį iškasti, daba su traktoriais varė išvãrė Sd. Tiek žemių išvãrė su buldozeriais Jrb.
ǁ LzŽ išrausti, išknisti: Kurmis tokį kaupą žemės išvãro Mžš. Išvãro tie kurmiai pievas, daržus Stl. Varė išvãrė šernai bulbes Šil. Visa ganykla išvarýta šernų PnmR. Ganyklos visos – vien guoliai išvarýti Šmn. Vilko išvarýta didžiausia duobė po pamatu Bgt. Granata krito, išvãrė tokią duobę Kl. [Sprogimai] vilkduobėmis išvarė gatves rš.
15. tr. intensyviai ką darant pakeisti kieno būvį, kokybę (ppr. sugadinti ar sunaikinti): Tam žmoguo visus pamatus išvarėm po kelmuo Šts. Apie penkiolika langų išvarė (išdaužė) Lp. Iškirs [melioratoriai], išvarýs visus ąžuolus Pj. Obelėlė nulaužta, šaka visa išvarýta, matei gi, kur guli Aln. Išvarėm iš šaknų klevą, pinigų beieškodami Šts. Dviese iš kelmo egles išvãrėm Dg. Dvi egles į šipulius išvãrė Ėr. Kirvis šukėm išvarýtas Rm. Akmenį į skilas išvaryti gal su kyliais, su ugne, su paraku Šts. Perkūnas medžius išvarė į ižanas, į mieles Šts. Pacai išvãrė šiaudus dulkėm Klt.
| impers.: Išrūgom išvãro pieną Klt.
16. tr. KŽ, Lkš, Ds perleisti per ką keičiant kokybę: Išvarýtą pieną kiti geria Gs. Par meisos mašinkelę du tris kartus aguonas išvãro, pienas geriausis Akm. Tas bulves par mašinėlę ant smulkaus sietuko išvarai̇̃ Šmk. Po biskį pilt [grūdų] reikia, kap daug pripilsi, išvari̇̀s cielus grūdus Sn. Par tą smulkįjį [šepetį] antrą kartą ka išvarýs, ta išvarýs linus jau čystus Lž.
| refl.: Par mašiną (centrifūgą) išvãros – yra to riebalo Krš.
ǁ perleidžiant per ką pagaminti: Kad jis (vėjas) neaplenkė tavo malūno, tiek miltelio išvariusio (sumalusio) rš.
ǁ atskiriant pašalinti: Sviestas didžiulis, suminkysiu, maslionkas išvarýsiu Pv.
| prk.: Keletas paeiliui neužderėjimo metų išvarė iš kišenės visus sukrautus skatikus rš.
^ Iš pelų dulkes neišvarysi CII1121.
ǁ Gmž(Krd), Dbk, Č, Dv spaudžiant, kaitinant, garinant pagaminti; išsunkti, išvirti: Aliejų iš sėmenų ar kanapių išvãro LzŽ. Aliejo iš pudo išvaro šešis litrus Ad. Degutas beržinis, išvarýtas iš beržo: degina beržo žievę ir išvãro Upn. Išvarýta smala, degtinė, išvaros BŽ78. Naminės išvarýdavo i pardavinėjo Sdb. Tę jų bačkos buvo, tę apraugė ir išvãrė tą samagoną Sn. Kiek išvãro spirito iš pūdo rugių? Š. Gardus šnapsas pagamytas, bobų slapta išvarytas LTR(VšR). Reik alutį padaryt, arielkėlę išvaryt LTR(Plv). Girdžiu, mano jaunoji alų pasidarė, girdžiu, alų pasidarė, arielką išvãrė JD1053. Iš pusantros avižėlės alutį išvariau LLDII375(Srj).
| refl. tr. Žl, Slm: Deguto išsivarýti DŽ. Namie išsivarys arielkėlės Žem. Išsivãrė an švenčių degtienės Ppr. I da jei ko, i šnapso išsivarýsim Šn. Nuspirkau akmeno – reiks muilo išsivarýt Žl.
17. tr. valgant daug suvartoti: Ir lapienę su duona [valgom], ir bulbienę su duona – greit duonelę išvarýsim Rod.
ǁ Ds daug išgerti: Dviem malkam (instr. sing.) išvaryti CI205. Jis jau kelis butelius išvãrė Jrb. Vieną butelką lig dugno išvarė ir antros pusę Sz.
| Eik, pagedėle (apie ožką), visą kubilą išvarýsi! Skr. Pripuolė karvė, tai du viedrus išvãrė Skr.
ǁ vartojant sudilinti, sudėvėti: Šituos drabužius reik į galą išvarýt, suplėšyt, paskui kitus pirksiu Jrb.
| Vienas par jėgą reikalo neišvarýsi Ds.
18. tr. padaryti, kad daug ko netektų: Ans anus iš arklių buvo išvãręs (daug arklių nugaišo) Grg.
ǁ refl. netekti ko: Išsivariáu iš pinigų, nebturiu Lk. Išsivãrė iš piningų, tam kartuo netura Krš.
ǁ prk. išleisti, išeikvoti: Kiek to piningo [valstybė] pensijoms išvãro! Pj. Bylom tris tūkstančius litų išvãrė Klt.
19. tr. DŽ, Ds, Alv, Lp dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, išmūryti, uždengti: Salig dangsti sienas jau išvariaũ Dv. Vieną eilę išvaréi [mūrydamas] – pasikėlei dar Žlb. Lig lubom kaminą išvariaũ Dglš. Par stogą tik [mūrydami kaminą] plytas išvarýdavo Krž. Sukibom, išvãrėm [namo] sienas greitai Eig. Šiuosmet namo sienas išvãrėm Trak. Tei[p] greitai su diena išvãrė septynis mėterius aukščio Sdr. Kunigas Počiupas išvarė sienas lig langų ir mirė M.Valanč. Trobukės pamatai jau buvo išvaryti J.Ap. Nutiesė pamatus, paskui rąstas po rąsto, vainikas po vainiko išvarė rentinį rš. Parodysiu, kokius mūrus Raudondvaryje išvarėm rš. Geras dengėjys išvarýs stogą par dvi dieni Krš.
| Aš da ne tokius kūgius išvarýdavau (sukraudavau) Jrb.
| Keliai išvarýti (nutiesti) kaip stygos, lygi kaip stalai Krš.
| refl.: Plačia ir tiesia pradalge išsivaręs vieškelis skersai Gorių šilo M.Katil.
ǁ suskirstyti, išdalyti: Žemė buvo anta šniūrų išvarýta Drsk.
ǁ išausti: Penkiasdešim sienų išausk tu, išvarýk! Dg. Kab jau gerai audžiam, tai už dienos sieną ir išvãrom Rud.
ǁ padaryti ką gražinant paviršių: Vijurkas garankštis išvãro Krž. Palauk, da aš tą páršoką išvarýsiu Rs. Tai torta: viršus rožėm išvarýta, o vidurys supuolęs kai blynas Šmk.
20. tr., intr. greitai išaugti: Sūnus didelį ūgį išvãrė Žž. Jiej nuog to pieno išvãrė tep, kap tas telukas, per vieną vasarą Pv.
| refl.: Per tuos dvejis metus teip išsivãrė, kad negali pažint Rdn. Kai duosi paršam geriau ėst, tai kap matai išsivari̇̀s Alv. Geroj žemėj medeliai išsivarė Sn.
ǁ tr. greitai užauginti, išauginti, išleisti: Išvãrė pušis liemenį aukščiausiai Dkš. Močekuonė pirma žiedus išvaro, nei kad lapus LTR.
| impers.: Plonas šiaudas, jo neišvaro Lp.
ǁ tr. paskatinti nokimą, augimą: Salietra tuo išvãro žolę į viršų Slv. Kas te iš to agurko – išvarýtas salietros Klt.
ǁ refl. aukštai išsisupti: Jis kad išsivãro, tai aukščiau balkių, man net baisu darosi Al.
ǁ tr. aukštai ištraukti: Kam tep išvarei̇̃ [lempos knatą]? Lp. Vaistininkienė išvaro žiburio ugnį rš.
21. tr. Ds, Kzt, Sug, Strn uždirbti, gauti: Vyras tai rublį ir daugiau išvarydavo Upn. Par mėnesį išvaraũ lig dvie[jų] šimtų Ktk. Išvãro kada ir du šimtu an mėnasio Dg. Anas in mėnasio išvãro lig tūkstančiai Ktk. [Draugija,] laikiusi jas (akcijas) savaitę, išvarė vieną milijoną pelno rš. Ar didelį pelną iš tų bekonų išvarai? rš.
ǁ tr., intr. Ps išdirbti kurį laiką, tam tikrą normą: Pusantro šimto [dienų] išvarýta Dglš. Trisdešimt metų išvariáu su tum pukteliu Klm. Aš jau savo atgirdžiau – penkiolika metų išvariaũ Graž. Išvaréi tiek darbų i nėko negavai Šv. Trylika metų išvariau (išbuvau, išdirbau) J.Jabl. Tėvas su motina išvarydavo po dešimtį ir daugiau [valandų] J.Balt. Par metus išvarai̇̃ po pusantro tūkstančio darbadienių Pl. Pirmūnas! Du metinius minimumus išvariau J.Avyž.
ǁ intr. prk. kurį laiką ką daryti: Tris žiemas išvariáu (nešiojau), atsibodo tas paletas Krš.
ǁ intr. prk. kurį laiką išgyventi: Devintą dešimtį išvãrė i mirė Užv. Hauptas buvo jau pagyvenęs vyras, bene šešiasdešimt penkerius metelius išvaręs B.Sruog.
22. tr. KŽ, Šk iki galo pakankamai padaryti, atlikti: Nežinau, kiek jai dar liko metų [mokytis]: nu gal jau tris [kursus] išvãrė Mžš. Vienuolika klasių išvãrė Gdr. Nebuvo iš kur, vos tus keturius [skyrius] išvariáu Krš. Klases išvãręs (baigęs vidurinę) – kūtės kvapo nebnora Krš. Mokyklą greit išė[jo], išvãrė per du metu Nmj. Per vienerius metus Kazys išvarė dvi klases sp. An keturių mokslus ana išvãro Rdn. Vienais penketais metus ižvãrė DrskŽ. Nuejau egzaminų laikyt – visus an penkių išvariaũ Svn. Ar visus biznius išvãrėt, a da liko? Trš. Turime išvaryti šitą susirašinėjimą iki galo Db. Reik ligi galo savo išvarýti Krš.
| Mano mama turėjo keturioleka vaikų, aš jau tiek neišvaráu (nepagimdysiu) Šll. Išvaryk (padėk laimėti) tu Rėkuvienei provą Lp. Visokie rūpesčiai manę užgulė, ale gerai išvariaũ Vb.
| Beveik neatsikvėpęs išvariau (perskaičiau) abidvi knygeli A1884,197. Paskaitau, ale neišvaráu ligi galo (ne viską suprantu) Krš.
ǁ išmokyti, išmokslinti: Per du mėnasiu jų niekas neišvari̇̀s Lp. Nors išvari̇̀s [vaikus] žmonėmi Srj. Mokslas į plėšikus ir ubagus išvãro – daktaras plėša, kunegas ubagau[ja] Krš. Aš tave išvarysiu an kunigo Srj.
ǁ refl. išsitarnauti: Jis iki direktoriaus išsivãrė Rs.
23. tr. Škt smarkiai iškalbėti, išsakyti: Kitos senės neišveda kalbos, ana varyte išvãro viską i visaip Krš. Gana tos kalbos, pradedi pradedi, bet iki galo neišvarai̇̃ Skr. Dabar tiek iš mano galvos išvarýta! Akn. Tą meliodiją išvãro, kitą ema Pj. Jeigu nori, išvarýsiu kap „Tėve mūsų“ istoriją Lietuvos Sn. Jei išvarysi dvylika iš vienos ir iš kitos pusės sakydamas, „parti, paparti“ be atsidusimo, tai rėmuo nepjaus LMD.
| Ar išvãrėtav su seniu kokią rodą Šv. Jau su ana rodos neišvarýsi End.
ǁ išdainuoti, išgiedoti, išgriežti: Išvaryk tu man tokiu balsu! Rmš. Ka kokią giesmę aš galiu išvarýti, taip nežinau ką Vkš. Vienas galvą pakreipęs drūtai varo, kitas dantis sukandęs ir kaklą ištiesęs nori laibai išvaryti Ašb. Taktan vis tiek išvaro [muzikantas] Ob.
24. tr. lošiant mesti (kortą): Dabar išvarė lapų dešimtakę J.Balč.
◊ aki̇̀s išvarýti išeiti į lauką: Pirmą kovo – pusnės, akių̃ išvarýt negalima Dg.
aki̇̀s išvarýti iš kaktõs būti labai priekabiam: Jis man už tą darbą aki̇̀s iš kaktõs išvarỹs Skr.
alkiùs (badùs Šts) išvarýti gerai prisivalgyti, prisisotinti: Kaip prisėdo pri stalo, visus badùs išvãrė Užv. Dabar jau visus alkiùs išvariáu Pln. ×
dū̃ką išvarýti numarinti: Kad jam dū̃ką išvarýt! Dbč. ×
dū̃šią išvarýti
1. labai nuvarginti: Muzikantai, eikit užkąsti, paskui prasnausit, be perstojo grieždami ir dūšią išvarysit šokėjams Žem.
2. numarinti: Kas kartas nauji dygdamys skauduliai išdžiovino jo kūną, numažino protą, pagalop išvarė jo dūšią M.Valanč.

į añtrą pùsę išvarýti numarinti: Į añtrą pùsę žmogų norėjo išvarýti Vn.
į grąžtùs išvarýti supykinti, įsiutinti: Ypač savo šypsena jis gali Kuprių į grąžtus išvaryti I.Simon.
ant obuolių̃ išvarýti nupenėti: Kap pašėrėj[o] arklį, tai net in obuolių išvarė Vrnv.
į pipi̇̀rų žẽmę išvarýti Plt labai bausti: Jei priš porą metų būtumi taip šnekėjęs, būtumi į pipi̇̀rų žẽmę išvarýtas Krš. Uždegtumėt man daržinę, aš jus visus į pipirų žemę išvaryčiau J.Paukš.
į šali̇̀s išvarýti slapta, neteisėtai parduoti, išeikvoti: Užtektų to pašaro, ka ponai, ta didūmenė, pati į šali̇̀s neišvarýtų Plt.
į valiàs (į vélnius) išvarýti išdykinti, išpaikinti, išlepinti: Vaikai dabarčiuo išvarýti į valiàs – tėvai auksu laiko Rdn. Mokyklos kitus vaikus į vélnius išvãro Stl. Beprotiškai mylėjo [vaikus], išvãrė į vélnius Krš.
iš bėdų̃ išvarýtas prakutęs, paūgėjęs: Tavo vaikai iš bėdų̃ jau išvarýti Mžš.
iš galvõs išvarýti
1. padaryti neprotingą, pamišusį: Išvarýs tie rūpesniai žmogų iš galvõs Vvr. Suvis iš galvõs išvari̇̀s tave bobos Dglš. Iž galvõs išvãrė su tais paršiukais Švnč. Tos jo dainos mane iš galvos išvarys A.Vaičiul.
2. užmiršti: Negaliu iš galvos tuos jos žodžius išvaryti KlK14,77(Jnš).

iš gyvẽnimo išvarýti Snt numarinti: Mane tas vaikas iš gyvẽnimo išvarỹs su savo tuo gėrimu Kair.
iš grą̃žtų išvarýti supykinti: Tas ją dabar dar daugiau išvarė iš grąžtų rš.
iš kerčiõs išvarýti padrąsinti, išjudinti: Davė saldžios ir karčios ir išvãrė iš kerčiõs, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256.
iš kójų išvarýti Grl labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvarýta, išvyta kumelė iš kójų Alvt. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia K.Bor. Toks vaikščiojimas išvarỹs mane iš kójų Mrj.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kójų išsivarýdavo Skr. ×
iš kriẽso išvarýti
1. Vlkv labai nuvarginti: Tu mane iš kriẽso išvarýsi tep beskubydamas Alk.
2. labai suerzinti: Savo kalbom jis mane iš krieso išvarė Grš.

iš kū́no išvarýti labai suliesinti: Tavo arklys iš kū́no išvarýtas, jau tik skūrai Švnč.
iš namų̃ išvarýti išpranašauti mirtį: Jei keturis kartus kranklys šauka: „Eik lauk“, i tą žmogų išvãro iš tų numų̃ Sd.
iš narių̃ išvarýti labai išvarginti (einantį, dirbantį): Esu išvarytas iš narių po tų rąstų kilnojimo Šts. ×
iš parõs išvarýti sukvailinti: Itas vaikas tai mus iš parõs išvãrė Arm.
iš piẽpčių išvarýtas prakutęs, paaugęs: Jau tie vaikai iš piẽpčių išvarýti Pn.
iš prõto [×iš rãzumo] išvarýti padaryti pamišusį: Iš prõto galia išvarýti tie darbai Rsn. Tas lytus galia iš prõto išvarýti Vgr. Pasenusį žmogų nora iš prõto išvarýti KlvrŽ. Tokiu lojimu i šimtą vyrų galia iš prõto išvarýti Krš. I krioku, rankas susiėmusi vaikščioju, mažne iš prõto išvãrė Plt. Nebegaliu, širdis šokinėja – mane iš rãzumo išvarei̇̃ Alz. ×
iš skūrõs išvarýti sugelti, sukandžioti: Anos (vapsvos) tave iš skūrõs išvarỹs, jei pakliudysi Pst. ×
iš svi̇́eto (iš šiõ pasáulio) išvarýti numarinti, pražudyti: Ne vieną žmogų išvarýdavo iš svi̇́eto be laiko [baudžiavos laikais] BM27(Č). Degtinė daug žmonių išvãro iš šiõ pasáulio Mrj. Ir išvãrė žmogų iš šiõ pasáulio teip Grdm.
iš var̃go (iš vargų̃ Ėr) išvarýtas prakutęs, paaugęs: Vaikas iš var̃go jau išvarýtas, jau nebemažas Rm. Iš viso var̃go vaikiukas jau buvo išvarýtas Pžrl.
iš véido išvarýti bjaurinti išvaizdą, gadinti grožį: Pilka skarelė tau netinka – iš véido išvãro Sml.
iš visų̃ pỹkčių išvarýtas nebekelia rūpesčių: Telyčiukė jau iš visų̃ pỹkčių išvarýta Rm.
iš vėžių̃ išvarýti Grd ištvirkinti.
pasiuti̇̀mą išvarýti užsispyrus savaip pasielgti: Degs nedegs, bile savo pasiutimą išvarysiu KrvP(Vlkv).
per gérklę išvarýti DŽ1; Vvr pragerti: Viską par gérklę išvãrė – pliki palikom Krš.
per pei̇̃lį išvarýti Šts iškastruoti.
po velnių̃ išvarýti nugyventi: Vogė, nešė, tokią ūkę po velnių̃ išvãrė Rdn. ×
ùbagą išvarýti Ck sakoma iškepus duoną.
vélnius išvarýti [pro pakáušį] Prn mušant perauklėti: Prisibausu mušti, visus vélnius pro pakáušį išvarýsu Krš.
1 nuvarýti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvarýti KlbIX67(Bdr)
1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvarýti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian nuvãrom gyvį ganyt LzŽ. Nuvãrė skatus ingi Ašmeną GrvT43. Visi nuvãrė pekų laukan Zt. Nuvarai̇̃ karves iš kaimo laukan, kur jau ganykla Jdp. Nuvãrom karves ganyt, mėtomės sūriais Sn. O paskui nuvãro paskirton vieton ir gano pakrikiai Dg. Mamytė nuvari̇̀s karvę – duoną minkis kept Dgč. Arklys nuvarýta net in ežerą Gdr. Su raikštuke užnėrei kiaulę už kojos ir lengvai nuvarai, kur reikia Brb. Nuvaraũ kiaules [ganyti], tai kiaulė terbą atima (tokia maža piemenė buvo) Rod. Vidžiuosen nuvariaũ kumelę parduot Švd. Ir avis veždavo, ir karves nuvarýdavo [į jomarką] Alz. Supirkdavo didžiausias bandas, nuvarýdavo į Rygą žąsis pėsčias Mšk. Nė vienos žąsies daba nenuvarýtum, ištraiškytų visas mašinos PnmŽ. Ne dėl vynelio žirgelius nuvarėm, dėl pasogėlio žirgelius nuvarėm (d.) Eiš. O Moižiešius ganė avis Jetro, savo uošvio, plebono Midijanos, ir nuvarė avis toli ing pūstynę ir atėjo kalnop Dievo BB2Moz3,1. Patys jau žinote, jog buvote pahonimis nuvaryti nebyliump balvonump pagal to, kaipo vedė jus Ch11PvK12,2.
^ Už kapeiką tai utėlę į Kauną nuvarýtų Šk. Už kapeiką ir utėlę į Varšuvą nuvarytų KlbXXX(1)93(Pb). Anas až rublį Rygon utėlę nuvarýtų Zr.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Nusvariaũ ganyt raistan Dv. Nusivãrė gyvį ana ganytie anksti ryto LzŽ. Par tą didžioją ūlyčią piemenys nusivãro į ganyklą pruojam, o vakarą vėl parvãro Krp. Sigutė galėjo jau būti nusivariusi galvijus į mišką J.Jabl. Ir mum reikia tenai dirvon nusvarýti Mlk. Porą jaučių inkinkė ir nusvãrė su jungu Žln. Reiks man ryto anksti kelti, šeimynėlė pasbudint, žali margiai pasijungt, galan lauko nusvarýt JT398. Nusivariau veršiukėlius an žalių pievelių, atajoja bernaitėlis par lygius laukelius LTR(Slk). Su kiaulytėm susibaręs, galan lauko nusivaręs, atsisėdęs ant eželės traukiau duoną iš tarbelės LTR(Rk). Mergaitė išlipo ant žemės ir nusivarė bites namo LTR(Bd). Nusvariaũ arklį su ratais namo Dglš. Nusvãrė arklį, sodins bulbas Klt. Nusivariau kartą rudenį Burbiškin jaučius pūdymo artų J.Bil. Vieną kartą nusivãrė [arklį] par pakluones į vieškelį Mšk. Kaimynė nusivãrė kiaulę pas tekį Grž. Jis nusivarė su karve tolyn J.Balč.
ǁ išvykstant ar įsigijus nugabenti ką varantis, genantis: Šiteip kėlėsi Jokūbas ir užsodino savo vaikus ir moteres ant velbliūdų ir nuvarė visą savo bandą ir visą turtą, kurį Mesopotamijoje nupelnęs buvo, idant ateitų tėvop savo BB1Moz31,18.
| refl. tr.: O kai išleis už Stočkaus, tai jų (pinigų) nepaliksi. Ir gyvulių bandas nusivarysi, ir kraičių skrynias nusiveši M.Katil.
ǁ varantis, genantis pavogti: Jau taũ kaip arklį nuvãrė ir veš vilkam miškan Antš. Jeigu kas nenuvãrė tų ančių, tai jos neprapuls, o jeigu nuvãrė kas, tai i ieškok – nerasi Jrb.
| refl. tr. Krs: Vokietys paemė dvi kumeles ir nusivãrė Jon. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
2. tr. R11, MŽ14, K, LL121 nuvyti, nuginti šalin: Nuvarau šalin SD450. Šalin varyti, nuvaryti, nuvaikyti, nuvyti LL232. Nuvarýti muses NdŽ. Nuvarýk katę Nmč. Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zulina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Mes tave nuvarýsim nuog šito kalno Srj.
ǁ prk. atsikratyti, atstumti: Senus švendubrėnus nuvãrė šalin, užeiviai karaliauna Drsk. Jei bus rinkimai, nuvari̇̀s jį šonan (neišrinks) Kp.
3. tr. prievarta nuvesti (ppr. suimtuosius): Policininkai nuvãrė vagis surakintus į kalėjimą NdŽ. Iš valsčiaus mus nuvãrė į kalėjimą Jrb. Antrą rytą nuvãrė mus netoli nuo stoties Plšk. Visus [žydus], katrus vãrė, tai nuvãrė, o kitus nužudė durpinėsa Sn. Nuvãrė žydump ir visus ažstrėlijo Lz. Vokiečiai nuvãrė kap keltuvas prie duobių Aps. Tada tuoj kaimo vyrus [vokiečiai] nuvãrė mūsų daržan, sustatė, papliauškėjo – jau šaudis Skp. O kap mus nuvãrė Grodno miestelin, žinom, nesugrįšim šiton puselėn DrskD210.
| refl. tr.: Pagavo [dėdę], surišė ir nusivãrė pėsčią an Kaukazą Krs. Juos visus nusvãrė par ūlyčią, paskum par lauką lig mišku[i] Skp. Tavo tėvą ponas su žandarais nusivarė J.Gruš. Jį nusivariau į bažnytkaimį pas rajono viršininką P.Cvir.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, iškraustyti, prievarta iškeldinti: Par karą nudeginti, nuvarýti, daug i žmonių žuvo Rdn. Vokiečiai nuvãrė lig Panvėžiu, kad čia degs (karo metu) Kp. Jos tėvus nuo tų laukų nuvãrė Jrb. Nuvarys, brač, mus nuo savo žemės, padarys bernais J.Avyž.
ǁ refl. persikelti: Į Rusijos didesnius miestus gyventų nusivaro TS1904,5.
ǁ prievarta ištekinti: Nenuvarýsite manęs už to kūtvailos! NdŽ.
| Jau i alimentus išsistorojo – vis tiek nuvariaũ in diedą (motina dukrą) Klt.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti kur nueiti ar pasitraukti šalin: Jos dar̃ tę nenuvarýtai – bijo Vlk. Nuvaráu Danę, sakau: – A tu eisi, bestija, į trobą! Trk.
^ Nuvarýtas į bažnyčią poterių nekalba Rs.
ǁ Kdn priversti, liepti, išreikalauti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Dešimtininkas nuvãrė vyrus į darbą NdŽ. Paema, nuvãro kitan galan klojimo ir liepia kult Kvr. Nuvarýsiu šieno pjauti – ans sau gula už krūmo Trk. Visokių biesų liuob pridirbs, nebgalės nebnuvarýti minti Kl. Sako, nuvãrė mane darban – i sušalau Klt. Vyro nenuvarýsi karvės melžt vienos, o čia jaunas šešias nusipirko Alz. Nuvarė jį vandenio, ir jis pagavo lydeką LTR(Ign). Daba, sako, nuvarýk kokį vieną [vaiką] su naginėm į mokyklą Sdb. Mūsų Petru[i] žodis neduotas (nepakviestas) – nenuvarýsi jo [į svečius] Slm. Nenuvarýtai nei su šatra, aš jau vogt nenueisiu Vlk. Kožnas žmogus nori gyvent, o vainosna ka nuvãro, ažumušė, ir visa Aps. Manęs varu nenuvarýsite, ir gana! NdŽ. Petrą nuvãrė an kitos lovos gult, jo lovon paguldė svečią Mžš. Pagreibiau vaiką, nuvariáu krikštyti Rs.
| prk.: Nuvãro kap karvę gert (apie prievartinį nugirdymą) DrskŽ. Grauždama i nuvãrė vyraitį pri butelio, kaip rište pririšo Krš. Žmogus nuvarýtas pri juodos putros, o ponai tūkstantines algas plėša Krš. Būtų iš tiesų įdomu, jei bedievių pamokslai nuvarytų tamstą prie klausyklos! Blv. Šalto rytmečio oras apglėbia mane ir nuvaro į lovą J.Sav.
^ Alkanas pilvas ir tinginį darban nuvaro LTR(Šl).
5. intr. Ar smarkiai, greitai nueiti, nubėgti: Nuvarýk pas mamos ir pasiklausk Jd.
ǁ tr. nueiti kokį atstumą: Per septynias dienas nuvãrėm gerokai kelio NdŽ. Reikėjo nuvarýt septynis kilometrus pirmyn, septynis atgal Kpč.
| refl. tr.: Kol tokį kelią nusivarai, tai kiti žmonės iš turgaus jau pradeda skirstytis Lkš. Buvome jau gerokai kelio nusivarę sp.
ǁ refl. nusekti iš paskos: Toms pėdoms i nusivãrė į mišką Sd. Nusivarė pėdoms ir sugavo arklavagius Šts. Aš einu greičiau, kad juos (kiauniukus) pasiekčia, jie ir̃ pagreitina žingsnį, ir nusivariaũ lig pirčiai Plvn.
6. tr. vadelėjant nuvežti, nustumti (važiavimo priemonę): Kolyška ir Kossakovskis vos spėjo nuvaryti vežimą, kuriame gulėjo [sužeistas] Sierakauskas, gilyn į mišką ir paslėpti nuo priešo V.Myk-Put. Alfukas jau paaugęs. Galės akėti, mėšlavežty vežimą į pūdymą nuvaryti rš.
ǁ Sd važiuojant, stumiant pavogti (važiavimo priemonę): Jau tie, kas nuvãro mašiną, tie jau moka kaip Jrb.
| refl. tr.: Nusgers, pames kur [dviratį], kitas rado, nusvãrė Ml.
ǁ refl. nuvažiuoti (ppr. sunkiai, lėtai); nusistumti: Vėlai šiandie nusivãrėm į mišką Pc. Su dideliu vežimu sunku nusivaryt lig miesto Jnš. Koleik per purvyną nusivarysma, naktis bus Vrp1890,2.
ǁ refl. stumiant (ppr. dviratį) nueiti: Pėsčiom nusivãrėm visą kelią – toks šlapias buvo Ėr.
ǁ refl. nusiirti: O paskui tylėdami nusivarėme prie kranto K.Saj.
7. tr. DŽ, NdŽ, Trgn nugabenti, nuvežti: Nuvãrė turgun penkis vežimus grūdų Krok. Malkų nuvãrė Leipalingin parduot Lp. Paškudniausia, kap reikia mėžt – tris vežimukus per dieną ledva neledva nuvarai Kpč. Vieną vežimą [mėšlo] jau nuvãrė [į lauką] Ėr. Dobilų nuvãrė šmotą teliokam Šmn. Ažkabink in dviračio, i nuvarýsi [pieną] Klt. Karvių nuvãrė cielą vagoną prikrovę Sd. Sužeista, karvytę nuvãrė mėson Drsk.
| Kodėl jis ma[n] malkas nuvãrė (nuveždino) nuo kiemo!? Jrb.
| refl. tr.: Nusvarai̇̃ vežimą malkos [miestan], tai nusperki, ko reikia Lp.
ǁ DŽ, Plng plukdant nugabenti: Nuvarýsi kelis troptus Kaunan, galėsi, būlot, arklį, batus nuspirkt Drsk.
ǁ prk. išnešioti, paskleisti apkalbas: Pagavo žodį, tai nuvãrė per visą kaimą Krns.
8. tr. nustumti, nuridenti į kokią vietą ar žemyn: Dabar melioratoriai nuvãrė akmeną pakalnėn Mlt.
| refl. tr.: Ripką nusivarýdavo lig kaimos galo Jrb.
ǁ nustumti į ankstesnę padėtį, atitaisyti (kaulą): O jei čia išlūžo petys, ans čia iš apatės tą kaulą nuvarýs atgal End.
9. tr. gamtos stichijų jėga nustumti, nunešti; nuplukdyti: Vėtra šėpį į Klaipėdą nuvãrė KII316. Ale jam bevažiuojant, pakilo didelė audra, susijudino vandenys, ir nuvarė laivą pri kaži kokios salos BsPII50. Bet po kelių dienų atsisuko priešingas vėjas ir nuvarė mus į svetimą ir nepažįstamą jūrą J.Balč. Naktyje pabudo jie viduryje ant jūrių, ant kurių didė vėtra jų valtį buvo nuvariusi Kel1852,108.
| impers.: Jau Nemune ledą nuvãrė PnmA. Kap ledą nuvaro, karšiai pradeda neršt Brš.
ǁ Ėr pučiant nustumti (apie vėją), nupūsti šalin: Laščioja keli lašukai lapt lapt ir nelija: vėjas tokis, nuvãro debesius Pv. Vėjas an čia atsigręžė ir nuvãrė debesį an tenoj Lp. Laimė, kad vėjas ugnį nuvarė link lauko, o ne an trobų Kel1933,3. Vėjelis pučia – šilumą nuvarỹs Plv.
| Ka gudras, nuvarýk žiemą, parpūsk šilimos Krš.
10. tr. DŽ, NdŽ nuleisti, nutirpdyti: Saulė visą sniegą nuvarė Grž. Ale tai saulė nuvãrė sniegą Plš. Saulutė, kasdien aukščiau danguje kildama, nuvarė nuo laukų sniegą Mš. Jis pas langą turėjo sėdėt ir atdūsiu karštu ledą nuo stiklo nuvarė V.Kudir.
| impers. Trk, Žlp, Kv, Krok, Žž, Pc, Ėr, Sdb, LTR(Klov), Lnkv, Ut: O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir patvorių J.Balt. Daug žemvilkos ant kelio, kad sniegą nuvãro J. Pradė[jo] leist, nuvari̇̀s čystai [sniegą] Švnč. Jau nuvãrė sniegą nuog kalnelių LzŽ. Visada kovo pabaigoj nuvãro sniegą Ktk. Po Grabnyčių kai nuvãrė sniegą, taigi ir nesnigo daugiau Skdt. Lyna, tą sniegą nuvarýs greitai, nuplikins laukus Krš. Palaidinys buvo, sniegą nuvãrė, upė kaip akis Žl. Kai nuvãro sniegą, tai rugiai kai patalas guli Aps. Tik sniegą nuvaro, i žydžia šalpusnės Šmk. Sniegą nuvãrė, i valgai cibulius Grnk. Kap sniegą nuvãro, po lazdų krūmais randa riešutų Vlk. Žibuolės žydi mėlynai, kap tik sniegą nuvãro Grv. Samanykščias nuvari̇̀s – eisiu spalgenaut Klt. Taip tu man anksti kelią nuvarýk, kad nė ratais, nė rogėm Grž. Kelią nuvãrė, ir neparsivežiau malkų Srd.
ǁ refl. nutekėti, nusrūti: Vanduo grioveliais nusivarė į pakalnę sp.
11. tr. NdŽ, DŽ1, Skr smarkiai, sunkiai dirbant apdoroti barą, ruožą: Da keturias vagas [iki vakaro] nuvarýsme LKT156(Grz). Tą vagą nuvarýsu ir daugiau nevarýsu LKT211–212(Klvr). Aš plūgą pakinkiau, sakau, vagas nuvarýsiu, nubėgs vanduo Šl. Nuvarỹs vagą, tai ir važiuok į Alvitą to norago smailyt Brt. Velniai juokės, Adomas nuvarė vagą į antrą galą varsto, randa Dievą bestovint SI55. Vagą nuvarė [bernužis], antrą paliko, gale varsnų stovėjo, su mergele kalbėjo LB136. Per dieną arė [sūnelis], vagos nenuvarė, laužė klevo žagrelę BsO87. Eilią vieną [rugių] nuvãrom, kitą varom Skp. Į dieną, ka papuola, nuvãrom keturis aktarus Pš. Viena mašina nuvãrė pusę lauko, kita surinko Šmn. Aš savo pečiais nuvariáu visus laukus Rdn. Pjautuvu lygiai nuvãro, būlo, moteros, ir pėdas lygus DrskŽ. An tokio pagalio toks kitas pagalys, ir tada tais duoda duoda: vienąkart nuvãro, kitąkart nuvãro (apie kūlimą spragilais) Kp. Gerai pasispyriau i nuvariaũ į galą tą visą biržį linų Stak. Nuvarai̇̃ vieną užuoganą, tada kitą pasiimi ir vėl varai Vvs. Kada tu dešimtį vagų nuvarýsi taip rakinėdamos Rdn. Dvie[jų] pūrų sodinimą baigiam jau nukast, pusė dirvos nuvarýta Skdt. Aš dvi vagutes nuvariaũ (nukasiau), o jis tik tiek pasikrapštė Jrb. Dvi ežias cibulių nurovė, nuvãrė ir išsivežė Aln.
| refl. tr.: Dobilų nusivãrė cielą dirvą Vvr.
ǁ atlikti dalį darbo: Ne tiktai žinome, kad rašo [gramatiką], bet ir žinome, kiek jis (J.Jablonskis) to darbo nuvarė J.Balč.
12. tr. dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, sumūryti: Mes nuvãrėm pietinį bokštą, o jie žieminį Sdr.
ǁ padengti paviršių, nudažyti: Aš tas langų lemperijas buvau su kalkėms nuvãrius Jrb.
ǁ išausti: Marškineliai iš pakulų nuvarýti, su spaliais kur yra Rnv.
13. tr. (ppr. kreivai) įkalti: Cvieką kreivai nuvarei̇̃ Ėr. Pakalą kreivai nuvarei̇̃, teip medis nepliš Ėr.
ǁ kalant apmauti, apkalti kuo: Ąžuolo armotos buvo nuvarýtos gelžies rinkiais, kitos apmestos rinkiais Šts.
ǁ kalant numauti: Nuvarė dalgį nuo koto ir mosuoja dalgiakočiu Švnč. Greičiau nuvarýk tos šakės kotą ir duok man Trgn.
14. tr. Pc intensyviai ką darant sugadinti ar sunaikinti: Kad nuvãrė karvė daržą, išmindžiojo, išbuvo Kv. Tokie dideli pamidorai buvo, o su tą[ja] salietra visus nuvãrė Jrb. Kiek nuvãrė bulvių tie šernai Snt. Nuvãrė bulbes paršiukai Pj. Kurmis visus daržus nuvãrė Kv. Su metūgiais bruknes nuvãro Jrb. Prisilakė i viską nuvãrė šipuliais (sudaužė) Tr.
ǁ Vvr nudėvėti: Dabar jau nuvariaũ jau senai [vailokus], parnešiojau Alz. Na ir nuvarytas bato užkulnys Al. Prasčia vilna buvo, nunertas pančekas bematant nuvãrė Vkš.
ǁ naudojantis nudilinti: Jau trečią [siuvimo] mašiną baigiu nuvarýt gyvenime RdN.
| refl.: Striukas tas botagėlis, nusivaręs visai Bsg.
ǁ lesant, ėdant, graužiant sugadinti ar sunaikinti: Serbentų te anam sode jei nepasaugosi, [varnėnai] par dieną i nuvãro Šd. [Kolorado vabalų] kad nuvarýtas kelmelis tai[p] švariai! Antš. Nuvãrė [kopūstų] galvytes kirmėlės Aln. Nuvãrė [spragiai] visą lysę, paliksiu be kopūstų Grd. Kandžių siūlai duoti, nuvarýti, nugraužti Klt. Kandys nuvãrė kailį Dglš.
ǁ graužiant atidalyti, nuversti: Bebrai epušes nuvãrė Vb. Bebrai nuvãrė medžius, karklus išgenėjo Pl.
15. tr. valgant sunaudoti, suvalgyti: Tai kiek gi tam šeštam [vaikui] belieka to trynimo (taukų keptuvėje), pirmųjų nuvarýta visa kas PnmR. Pradedu nuo lūpos ir nuvaraũ link galo [silkę] (suvalgo visą) Žl.
ǁ valgant nustumti: Ta bobelė valgė pamazgų, ka duoną nuvarýtų, srėbė neskanią sriubą, kad neužspringtų Bsg.
16. tr. J pašalinti ką nuo paviršiaus: Pačias storąsias skiedras su šarpoku nuvãro Krž. Ant šmirgelio dalgio galą nuvariaũ Jrb.
ǁ kasant sumažinti, nukasti: Nuvarýtas tas kalnas, buvo didesnis Vn.
ǁ Skr, Všk nukirpti: Duok nagus – nuvarýsu su meisa Krš. Nuvãrė plaukus kaip naujokuo, kaip nešvarumą rado Varn. Plaukai jam ant galvos plikai nuvaryti, smilkiniai pamėlę iš to nuogumo J.Balt.
| refl. tr.: Kam tu taip striukai nusivarei̇̃ plaukus? Jnšk.
17. tr. pjaunant, brozdinant ir pan. pažeisti, sužeisti, sužaloti: Čia viskas nuvarýta (nupjauta) buvo, tik kaulas Jrb. Nuvarỹs su visa skūra begrandydamas [barzdą] Pš. Kap drožtelėjau koja akmenin, tai ir nuvariaũ nagus Prng. Visą kaktą nuvarei̇̃ Rdm. Nekišk pirštą į mašinką – nuvarýčiau tuojau Jrb.
| impers.: O tą ranką jau su visu kaulu nuvãrė, ans nenorėjo pasiduoti jau Žeml. Parsibrėžė labai, visas kelis nuvarýtas Krš.
| refl. tr.: Nusivãrė pirštus, i dabar da kreivi Snt. Šiandien taip nusivariáu pirštą į stiklą, kad baisu Kv. Virto ant kūlių ir visą koją nusivãrė Vvr. Nusivãrė visą odą nū piršto Kv. Nusliuogiame trosais žemyn, pirštinėmis apsimovę, kad odos nenusivarytume sp.
| Apei kakliuką mergaitė tiek buvo nusivãriusi (nusikasiusi) Kv.
18. tr. DŽ, Plš, Lp pašalinti ką nuo organizmo paviršiaus, padaryti, kad nukristų, nuslinktų (apie ligą): Bjauri liga [grybelis] – nuvãro nagus Erž. Liepėlės liuob nagus nuvarýs, kauks žmonys, daba [tos ligos] nebgirdėti Krš. Marčiaus šaltis trijų metų veršiuo ragus nuvaro LKKXIII137(Grv). Tau bėdos ir plaukus nuo galvos nuvarỹs NdŽ. [Arielka] kitiem ir plaukus nuvãro nuo kaktos pakaušin (d.) Ktk. Tai rūgštūs barščiai, kap an šunio ažlietum, paustį nuvarýtų LKKXIII123(Grv).
| impers. Užv, Btg, Dg, Klt, Nč, Sn, Pl: Nuo nykšties nagą nuvãrė J. Kiaulėm nagus nuvãrė nuo tų grikių Kpč. Kam tu keltuvas varinėji, kad tau nagus nuvarýt! Rod. Jam kamašas nuspaudė pirštą, tai net nagą nuvãrė Rtn. Mano visi nagai nuvarýti nuo aptakų Jrb. Ištvinko pirštas ir nuvãrė nagą J.Jabl(Ukm). Nuvãrė visą nagą kojos piršto, kai tvinko Užp. Eidama išsitiko pirštą, tai ir nuvãrė nagą Rtn. Po karo sirgau šiltine: dantys išbiro, nagus nuvãrė Krž. Plaukus nuo šuto nuvãrė Dglš. I plaukai nuvarýti, akis užmušta, bet ans negydos nėkur Trk.
19. refl. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Žyvatos vaisių nusivarýti KI33, KII19.
| Nusivarýk (nusituštink) gerai, i praeis visi pilvo skaudėjimai Vvr.
20. pašalinti, panaikinti (ppr. blogą) būseną: Išgėriau vaistų, ir nuvãrė sopulį NdŽ. Ėmiau vaistų, tai kosulį nuvãrė Mrk. Tiek daug šniūrų (apie gintaro karolius), nežinia kur gali nuvarýt tą strumą Upn. Parašė man vaistų trejokių – peilį nubedė nuo širdies, nuvãrė Švnč. [Virintas alus] visas ligas nuvaro ir nušviečia širdį M.Katil. Katra [kiaulė] susną (odos ligą) turi, tai nuvãro tą susną gyvatė (jos nuodai) Bsg. Norai nuvaryt da yr obuolių Dglš. Nuvarei akvatą ir tu po mišką tąsytis Vrn. Nuvãro smagurį arielka ir vėl lovon Ds. Atnešk [limonado], smagurį nuvari̇̀s Aln. Jie negeria, tik troškulį nuvãro Lp. Duok rasalo – nuvarýsu tą saldumą Krš. Išgerk gurkšnį – kartumą nuvarys nuo širdies Ėr. Patylom pyktį nuvarai̇̃, anas nei negirdi Antz. Daina nuvãro pasiutimą Slč. Išmok ir pyktį nuvarýt Mrj. Kai an širdies koks smūgis, viską nuvarai̇̃ in šalį Antš. Elenytė naktim eidavo sodan ir vogdavo obuolius badui nuvaryt LTR(Tj). Degtinė sušildo, sudrūtina, liūdnumą nuvaro TS1902,1b. [Arbata] nuvaro miegą ir mislį ramina V.Kudir. Profesorius vėl delnu persibraukia per veidą, lyg būtų labai nuvargęs, lyg tą nuovargį norėtų nuvaryti J.Paukš.
| Juokas nuo veido raukšlių nebnuvaro V.Myk-Put.
| Sustabdo [ligą], tolyn nuvãro tą smertį Stl.
| refl. tr.: Ji turėdavo kuo nuobodulį nusivaryti rš.
ǁ įstumti į kokią (ppr. blogą) būseną: Lig ašarų nuvarýti BŽ117.
21. labai nuvarginti: Arklys suvis nuvarýtas – nebepaeina Sl. Jis tuoj šitą arklį nuvari̇̀s Mrc. Buvo keli arkleliai, ale tokie gi kūdi, nuvarýti Kp. Išsimainė nuvarytą arkliuką Grž. Ir žirgai buvo nenuvaryti arimu, ir karan jodinėjo J.Jabl. Pražudžiau mergelę, nuvariau sa[vo] šyvą žirgelį V.Krėv. Mano bendrakeleivis, pabijojęs, kad gali nuvaryti juoduką, nulipa žemėn ir eina pėsčias J.Sav. Žirgą nuvarysi, važį sudaužysi, pakol mane jauną nu močiutės išprašysi LTR(Krkn).
^ Strimpsi kaip nuvarýtas arklys Vžns.
ǁ refl. DŽ1, Gs, Vrb, Skdt, Ds, Sv, Krs, Brž, Lks, Kv labai nuvargti: Arkliai jau viškai nusivãrė Kp. Par vasarą prisimušom su darbais – esu visai nusivãriusi Rdn. Nusivãro su tais grėbliais Slm. Aš šiandie labai nuvargęs, nusvãręs Grv. Pardien nusivãręs, naktį kaip akmuo miegojo Skrb. Dirba suklom, tai labai nusivãrė Tr. Bagotai gyvena, ale nešnekas, tylia – gal su tais darbais nusivãrę Krš. O šlapybė, labai šlapias ruduo buvo – teip aš i nusivariaũ Pš. Vakarą jau teip nusvarai̇̃, kad nebepaeini an kojų Trgn. Nuo didelio lakstymo esu an kojų nusivãręs Vkš. Nusivarýsta ligi penties Aln. Nusivarai žmogus per dieną paskui akėčias, tegul bala M.Katil. Bėgo jis (vilkas) išsižiojęs nuo ryto ligi vakaro ir taip jau nusivarė, kad temstant stibikaulius vos bepavilko A.Vaičiul.
^ Prie rudens darbų nusivarė kaip kuinas Jnš. Nusivaręs kaip po vestuvių LTR(Jnš). Nusivaręs – lyg po peklą nuvažinėtas PPr398(Ps).
ǁ išsekinti, nusilpninti: Išskobti žandai, kaip aną liga nuvãrė Krš. Daktaram reikia padėkavot, kad teip nuvãrė ligonį Ukm. Rūpesniai mus nuvarė Prk.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Jei nevalgysi, bematant nusivarýsi Grž. Greit žmogus [sirgdamas] nusivarai̇̃, blogėji Jd. Ans nepaneša pėdo, tiek buvo nusivãręs Sd. Skrandžiu reikė gulėt, visai nusvãrius buvau Aln. Vyrai greičiau nusivãro – vien tik našlės ir našlės apsukuo Krš.
^ Be atoilsio greitai nusivarysi, o sveikatos netekęs – negreit ją atgysi KrvP(Al).
22. nugyventi, nuskurdinti: Žmogus turėjęs visko – ir tiek nuvarýt, kiek bemožna, tiek, kiek bemožna! Kp. Nusprogę yra, nuvãrė ūkį Pj. Pateko į ano rankas gyvenimas, ir nuvãrė po kelmo Vvr. Reik veizėti, kol da nenuvãrė bendrovės Rdn. Visa nuvãrė, visa žemyn eina PnmR.
| refl. Jrb, Lp, Ll, Sd, Brs: Sėda ubagūse, visai nusivãrė Krš. Teip nusivãręs, ka reik eiti pasikarti Kal. Gyveno poniškai, nieko nedirbo, dėl to ir nusivãrė lig tiek, kad plika subine vaikščio[ja] Vkš.
ǁ refl. padaryti, kad ko netektų: Nusvariaũ nuo avelių, viena buvo ir toj prapuolo Ktk.
ǁ padaryti nederlingą: Žinai, rendauninkai nuvãro žemę Krš.
ǁ padaryti nevertingą, nuvertinti: Pinigus nuvãrė, kad ir suskaitytie nemožna Ign.
| refl.: Nusivãrė rublis be vieno galo, tą i vaikai mato Krš.
ǁ refl. sumažėti (apie uždarbį): Už tai sukilo, kad jau nusivãrė dienos uždarbis Lkš.
ǁ refl. nusileisti derantis: Nusivãrė, ėmė žemės šešis ektarus [dalijantis] Vn.
23. tr. prk. nesąžiningai, netinkamai ką padaryti: Švypso, sako – padarysma, o viską tyloms nuvãro Rdn.
ǁ refl. moraliai smukti: Tiek nusivãrė, ka į kišenes žmonims pradėjo lįsti Krš. Kam senam taip nusivarýti, kam taip sprogti Rdn.
24. intr. prk. suteikti (balsui) kokią ypatybę, išraišką: Kriūkia ir kriūkia kiaulė, ir tei[p] storai nuvãro lyg vilkas Skr.
◊ áitais nuvarýti niekais paversti, sugadinti: Tiek gero nuvãrė áitais Mžš. Tai kas, kad nuskynė – gi nevirino, i pagedo: supūdė, áitais nuvãrė tuos uogas Mžš.
ant nė̃kų nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Ąžuoliniai balkiai buvo – ant nė̃kų i nuvãrė Klm.
ant pi̇̀kto nuvarýti paskatinti blogai elgtis: Už tai kaip vargu yra vaikus auginti ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A1884,83.
ant vi̇́eno šóno nusivarýti nusigyventi, nuskursti: Buvom nusivãrę ant vi̇́eno šóno Grg.
į aną̃ pasáulį (svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Žiema ne vieną senį nuvãro į aną̃ pasáulį Klk. Anas i nuvãrė anañ svi̇́etan Petrulę Klt.
į añtrą pùsę nuvarýti numarinti: Į añtrą pùsę norėjo žmogų nuvarýti Vn.
į duõbę (į grãbą, į kãpą NdŽ, į kapùs NdŽ, į kãpines; N, į tą̃ svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Da rykštikė nėko į duõbę nė[ra] nuvãriusi Rdn. Tik aš žinau, kad Mikelis nuvarys mane į grabą I.Simon. Darbas dar nieko į grabą nenuvarė, o ponu ne vieną padarė KrvP(Al). Ka tai būt dukrelė augus, ale patys peršaldėm i nuvãrėm į kapùs KzR. Kapuosna ana močią nuvari̇̀s, šito mergiotė Klt. Neduok Dieve, toks sūnus: nuvari̇̀s [močią] kapuõs be laiko! Mžš. To boba be laiko nuvãrė jį kapúosna Krs. Tu man’ būtum tan svi̇́etan nuvãręs Dglš. Tan svi̇́etan daug ką nuvãrė ligos Dglš. Visokios džiovos išgydomos dabar, o kiek jaunų nuvãrė į kapùs Pvn. Tu mane į kapùs nuvarýsi su tuo savo gėrimu Kair. Nuvarė tan svietan be paros Švnč. Tie klapatai ją be čėso kapuos nuvarė Skdt. Saugokis, kad savo gyvenimo nepražudytum ir mus senus į kapą nenuvarytum V.Kudir. Su rykšte vaiko kapuos nenuvarýsi JT454. Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
į duobès nuvarýti sušaudyti: Upyniškiūse kelis komunistus su žydais į duobès nuvãrė Grd.
į grãbą nusivarýti iki mirties neatsikratyti: Purtulį turiu, aš tą purtulį ir į grãbą nusivarýsiu Rs.
kir̃miną nuvarýti norą patenkinant išgerti alkoholio: Klausyk, kūmai, duok stikliuką, nuvarýsiu kirminùką Ig.
niekai̇̃s nuvarýti
1. sugadinti ar sunaikinti: Niekais nuvarysi linus, jei dar ilgiau mirkysi Ėr.
2. nenaudingai praleisti: Visą valandą nėkais nuvariáu Lk.

nuo kójų nuvarýti
1. Alv, Al, Užp, Rk labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ilga sunki važynia arklį nuo kójų nuvãro Rod. Kam teip vaikai arklį – nuvarýsi nuo kójų, i bus po gyvulio Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarýtas nuo kójų Ut. Anas nuo kójų nuvarýtas, juo tik apie namus, pervažiuot kur netoli, paakėt Skdt. Nuvarytas nuo kojų kaip žydo arklys LTR(Lzd).
2. išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kójų nuvãrė Ukm.

nuo kójų nusivarýti
1. Užg, Smn, Ldk, Ds, Sv labai nuvargti (einant, dirbant): Visai nusivãrė arkliai nuo kójų Jrb. Nepaeinu, sūnel, – nusivariaũ nu kójų Erž. Nusivariaũ nuo kójų bevaikščiodama Ig. Gatvėse jau degė žiburiai, kai ji, suvisai nusivariusi nuo kojų, paspaudė durų rankeną V.Bub.
2. išsekti, nusilpti: Nusvarýsi nuo kójų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą Aln.

nuo kóto nuvarýti
1. atimti sveikatą; išsekinti, nusilpninti: Tas šnapšelis aną nuvãrė nu kóto Krš.
2. nugyventi, nuskurdinti: Pirmininkai buvo stribokai iš miestalių, nuvãrė ūkes nu kóto visai Rdn.

nuo kóto nusivarýti
1. labai nuvargti (einant, dirbant): Šiandien taip nusivariaũ nuo koto, kad ir valgyt nebenoriu Sk. Vincė besistorodama čystai nu kóto nusivãrė Šll. Aš besivežiodamas visai nusivarýsiu nu kóto Krtn.
2. nusigyventi, nuskursti: Visai nuo kóto nusivãrė Dkš.
3. moraliai smukti: Gera, vyrai nu kóto yr nusivãrę gatavai Krš.

nuo krė́slo nuvarýti perimti vadovavimą (šeimos ūkiui): Marti mane nuo krė́slo nuvãrė, nubrukė Rš. ×
nuo rãzumo nuvarýti prisvaiginti: Kap dav[ė] pamaku galvon, ir nuog rãzumo nuvãrė, o Petruką i tą LKKXXIX162(Lz).
nuo sveikãtos nuvarýti susargdinti: Sunkūs darbai nuvarė mane visai nuog sveikatos Nč.
nuo sveikãtos nusivarýti susirgti: Nuo sveikãtos nusvarýsi Slk.
pas Abraõmą nuvarýti numarinti: I daba norėjo dar muni nuvarýti pas Abraõmą Žeml.
pasiuti̇̀mą (piktùmą Prn) nuvarýti Pc išlieti pyktį: Jis ant manęs piktùmą nuvãrė Kt.
séilę nuvarýti kiek patenkinti norą: Ko te eit, vis tiek nepagauni žuvų – tik séilę nuvarýt Ob. O ką čia jūs valgėt, gal seili̇̀kę nuvãrėt? Ub.
ši̇̀rdį nuvarýti išlieti pyktį: Ji besibardama ši̇̀rdį nuvãro Prn.
ti̇̀nginį nuvarýti Kp pamiegoti kiek dienos metu: Kap ti̇̀nginį nuvãro, tai tik rūksta, kap eina [darbas] Pv. Duok ben kiek ti̇̀nginio nuvarýt, tai gal da kai kas bus iš manę Skp.
užniẽk (už niẽką) nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Aš verčiau kiaulėm tą pieną šniokš šniokš – kam užniẽk nuvarýt? Mžš. Šieną, miltus nuvãrė už niẽką Ėr. ×
zlãstį nuvarýti išlieti pyktį: Dar̃ turi an ko nuvarýt savo zlãstį DrskŽ. Nuog žmonos an arklio zlastį nuvarė Lš.
panuvarýti (dial.) tr. nuvaryti per kelis kartus: Tai Švenčiankon (į Švenčionėlius) katruos panuvãrė Str.
1 pavarýti Rtr, DŽ1, KŽ; SD275, R366,373,395, MŽ491,501,531, Q550, Sut, N, M, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti kiek paeiti ar pabėgėti, kiek paginti: Pavarau tolyn R146, MŽ193. Pastums, pavari̇̀s, i eis telyčia Klt. Aš dabar tus arklius noru pavarýti Klk. Pavãrai man arklį Dgp. Tepė mašiną arklinę i vaikai paleistuviai pavãrė arklį (užvažiavo ant žmogaus) Sdb. Iš odos, kanapių, raikštelių darydavo rapniką arkliu[i] pavarýt Srj. Ka tu nebėgsi, aš pavarýsiu, valioj, bareli, valioj (d.) Pb. Negalima pavest, reik pavaryt LTR(Nj).
^ Kad šuva pavarỹtų, kiškis bėgtųbi! LzŽ. Jei spiečius per rugius lekia – vyk, jei per rugieną – akmeniu pavaryk TŽIII383.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Aš arklius arčiau pasivarýsiu NdŽ. Gali pagręžt karves i pasvarýt arčiau Kzt. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti (d.) J.Jabl.
ǁ paraginti greičiau eiti ar bėgti (ppr. arklį): Aš tada do labiau kumelę pavariau Dglš. Antanas pavarė arklį, staiga panorėjęs važiuoti bent netoli kito važiuotojo rš.
ǁ varant, raginant (arklį) pasukti: Jis pavarė kumelę menkai išvažinėta Švėtimų keliūte, kad tik nekliudytų sodžiaus M.Katil.
ǁ nuvyti, nuginti (į kokią vietą, ppr. netoli): Gyvuolius pavarýk į ganyklą J. Pavariaũ tą karvę da už to tilto Jrb. Tus arklius buvau netolie į tokius krūmelius pavãręs ten Lnk. Naktį arklius pavarom kur į pakelę, į avižų lauką, tie pripunta J.Ap.
| Staibį pakirto man, bet neįdaviau gyvolių pavaryti į dvarą (atimti) Šts.
| refl. tr.: Pasivarė melžiamąsias karves nuošalin, tūpė prie tešmens J.Balt.
ǁ varant, genant įveikti kokį atstumą: Kokį dešimt kilometrų pavaro žąsis par dieną Mšk.
ǁ kurį laiką varyti, ginti: Ilgai čia jas (žąsis) pavarýtum, kur čia dingtum su toms žąsims – iškriktų į laukus PnmŽ.
ǁ varant, genant priversti palįsti kur: Keturius arklius liuob sukinkys i po tuo stogu niekas negalėjo pavarýti tų arklių Ms. Nu tai jas (vištas) palesina tenai ir vėl pavãro po tuo papečiu Pin.
| prk.: Šitą triobą po dangčiu pavãrėm (apdengėme stogą) Šmn. Valstybės rūmas mūsų dar vos tik po stogu tepavarýtas Š.
ǁ Vlk galėti, įstengti varyti, ginti: Karvių nepavãro, sena jau Rod. Tai tau ir artojas, ir jaučio nepavãro NdŽ. Jaučias kaip eina, jo nepavarysi ir nepasuksi Vdn. Jeigu [arklys] prastas, nebepavãrom, priedą duodam ir mainom Grz. Arklys rambus, nepavãromas Dg. Važiuot[ų] žmogus, ale arklys nebepavãromas Ds. Arklius tik (vos) pavarýdavo, tik paeidavo [arkliai] – karvėm visa grūdo ir pieną parduodavo PnmR. Ir jie nusikraustė su kone visa kuo, kas pavežama ir pavaroma I.Simon.
^ Jautį ir be vadžios pavarysi, o drigantą nė gaute nesugausi S.Dauk.
2. tr. Pp prievarta kiek pavesti (ppr. suimtuosius): Pavarė čia už kapinių i tujau pradėjo šaudyti Lc.
ǁ refl. tr. prievarta išsivesti, išsivaryti: Pasivarýta tokia moteriška, surištos rankos PnmR. Pasivãrė rusas vieną sūnų Btg.
3. tr. nuvyti, nuginti, išginti: Šitos kiaulės šitas slyvas puola ėst, nemožna pavarýt Plvn. O aš kaip tas šuva, kol tris kartus su akmeniu nepavarysi, eisiu iš paskos K.Saj. Nepavarai̇̃ musių, tai pilna pirkia Klt. Su dūmais biškį pavarai̇̃ bites i pjauni lauka [korius] Mšk.
| prk.: Nėgių šįmet beveik nėra: žvejai sako, kad čia yra kaltas iš fabrikių išleistas vanduo, kursai nėgius visai pavarė prš. Toliau matyti, kaip įvairūs rašytojai iš savo krašto tarmių įneša į mūsų kalbą žodžių, kurie pavaro lig šiol vartotus svetimuosius Vd. Ka tą senatvę pavarỹtų kas Vgr. Perūne, kursai sunkią žiemą nu mūsų pavarei S.Dauk. Matai, smerties nepavarýsi, kad eik tu, aš palauksiu Ob. Mislis piktas pavaręs džiaugsis piktai nedaręs S.Dauk. Pavarýt tam nuoboduliu užsirūkau Žln. Todėl nuramdyk savo širdį ir pavaryk iš jos visą liūdnumą S.Dauk. Tą piktįjį (skausmus) pavãrė, aprimė, gana ramiai mirė Rsn.
^ Gaidys, kas tave pavarys KrvP(Pst).
ǁ Sn priversti, liepti pasitraukti šalin, nuvyti: Nemoki aust, ir pavãro nuog stovų Dv. Kunigas pavãrė nuog spaviednyčios Pls. [Šundaktaris] nei vieną uršiai nepavaro A1883,283. Būni žmogus kai žu griekus pavarýtas Rod. Jos (moterys) net pradeda gailėtis, kad vaikų ir berniokų negali pavaryti namo I.Simon. Tą bernuką pavãrė: – Eik namo! Drsk. Šeimininkę pavarýsma, nori nenori eik numie! Krt. Katras girtas, tuoj mergos pavãro, tuoj užkuria PnmR. Katruos piršlius pavãrė, o priėmė tik tuos, su katrais jau tarė Slm.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išvaryti: Nuo vyro pavaryta CII823. Ans pavãrė nuo savęs piktą bobą J. Kad kokios iš namų dar pavarys rš. [Sūnus] beveik apsidžiaugė, kad jį tėvas pavarė į svietą LTR. Kas neateis, iš to bus ūkis atimtas, ir bus pavarytas nuo žemės V.Myk-Put.
| refl. tr.: Vaikai numirė, bobą pasvãrė ir liko našliu Pls.
ǁ atsikratyti, atstumti: Jei nenora (nemyli), neantsimesi, o jei nora, pavarýti (atsikratyti) negalia End.
| refl. tr.: Šitokį vaikiną po velnių pasivãrė Snt.
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Kad vis tiek, kaip čia pavarýsi žmogų, tą metą išbūna ir nebvadina [pasilikti kitiems metams] Ms. O ans tiek liuob norės muni pavarýti nu to darbo Sd. Tura išmokti gerai dirbt, kad nepavarýtų [iš darbo] Nm. Mokinį pavarė (pašalino, atstatė) iš gimnazijos už visišką nepažangumą moksluose (moksle, mokslo dalykuose) ir bartiną (negirtiną, peiktiną, nedorą) elgesį VĮ. Laikė lig senatvei, o paskum pavãrė Krs. Reiks turbūt bernas pavarýt: nieko dirbt nemoka Mrj.
| refl. tr.: Pasivarýti tarną NdŽ.
4. tr. vairuojant kiek pavažiuoti (važiavimo priemonę): Man liepė pas kaimynę vežimą pavarýt PnmA. Pakrovė vienas roges. Tada pavarė arčiau kitas roges J.Balt. Smaliukonis, žodžio netardamas, pavaro atbulą mašiną ir įsuka į keliuką V.Bub. Ūkvedys kubikormo (kombinuoto pašaro) mašiną į šalį pavãro, ne lapė nelo[ja] Rdn.
| refl. tr.: Mašiną pasvãrė arčiau in pirkią Klt. Vagis pasivãro kur į girią mašiną i a ratus numauja, a stiklus išima i palieka Jrb.
ǁ refl. kiek pavažiuoti: Su tokiuo kuineliu greit nepasivarýsi – eina koja už kojos Ėr.
ǁ vairuojant pavažiuoti (važiavimo priemonę) po kuo: Tai po tuo liepu pavãrė mašiną, pastatė Kpč.
ǁ irkluojant, vairuojant pastūmėti (valtį, laivą): Valtį pavarýti nuo krašto NdŽ. Žmogus ištraukė iš dugno ant virvės parištą akmenį ir, smarkiai užgulęs irklus, pavarė valtį link Tiliaus rš. Vyresniasis … liepė pavaryti nu krašto laivą BsPII51.
ǁ refl. paplaukti kokį atstumą: O kad jau pradėjo plaukti ir gerą galą buvo pasivaręs, taip jaunasis šuo sako Žibučiui DS237.
5. tr. pastumti: Ją kad pavãrė – jy persivertė Drsk. Aš tave kap pavarýsiu, tai tu kojas in viršų uždirsi! Mrc. Atgalia ranka kap pavari̇̀s, tai žinosi – nelįsk Pv. Pavarai̇̃ [lopšį], ir vaikas pats toliau supasi Dg. Su koja pavãro kap seną grybą Dbč. Paima už to botkočio ir pavãro tą kepurę toliau Vlk. Šiaudais dengdavom [stogus], tokia lopeta yra, nu tai sulygini, pavarai̇̃, kad pažviliai būtų Kp. Kai užvažiavo traktorius pakrautas, tai da biškį [sniegą] žemyn pavãrė (suslėgė) Žl. Tatai tus pelenus pavarýsiu aš čia jau, užsikursiu ugnį Sd.
| Gavom triobas pavarýti į šalį, kai gelžkelį tiesė Trg.
| prk.: Ka jau pavãrė frontą iš kaimo, tai jau atsileidė Pbr.
| refl. tr., intr.: Kad pasvarau tokį berną nuog savę, tai net anas urduliais nueit Rod. An šliužės šliužinėja: viena koja pasvãro ir šliužinėja, kap kas ir an abiej [kojų] Pv. Praeinančių traukinių judomasis (= judamasis) krūvis gadina kelią – daro nebe tokį, koks jis turi būti – kelias pasivaro išilgai, arba sandūros kitėja Vr.
| prk.: Jie stumdos [fronte], pasivãro teip, paskui vėl atgalio Kp.
ǁ po apačia padėti, pastumti, pakišti: Tokios kaladės po pečium nepavarýsi Ėr. Metė žmogus tynęs, kūkelį pavarė pasvirnėn V.Krėv.
ǁ Smn mesti, sviesti: Kad pavãrė viedru, tai ir kojas pragurino Dg. Sugriebęs pilną saują akmenų jis pavarė juos pakalnėn V.Krėv. Simukas paėmė iš kišenio žvirblį ir pavãrė in viršų (ps.) Vrn.
ǁ Al pamėtėti: In lubas pavarýk, jy tik krykščia Dg.
ǁ išmesti lauk: Jei anas (diemedis) nezgadnas man, tai pavarýsiu, ir viskas Dg. Laiko [šiaudinius sodus], kol neapdulksta, neapšunta, tada pavãro Vlk.
6. tr. Lp paleisti mechanizmą, prisukti: Pavarýk laikrodį – sustos Sdb. Pavarýk laikrodį, kad nesustotų Rm.
ǁ NdŽ pasukti (laikrodžio) rodykles: Kas ma[n] laikrodį pavãrė: aš noriu po senu laiku gyvęt Jrb. Buvau pavaręs penkias minutes Ėr. Kiek tavo rodo – dvi? Reiks pavarýt i mūsų Mžš. Trim valandom pavarom į priekį laikrodžius rš.
7. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Stenės stenės ligonis i pavarýs kokį rangą į lovą (išsituštins) Jdr.
^ Kad tu pavarýtai an devinto sienojo! Rod.
8. intr. imti smarkiai pūsti (apie vėją): Pavãro vėjas, atgalio kliūst vanduoj Drsk.
ǁ tr. gamtos stichijų jėga imti stumti, nešti; plukdyti: Audra ledus sulaužė ir pavarė prš. Pūstelėjęs nuo kranto vėjas tarsi šluota pavaro mažas bangeles B.Radz.
9. tr. paleisti, patižinti: Kad naktį nepašals, rytoj perdien sniegą pavari̇̀s Žl. Kap atšils, pavari̇̀s sniegą LzŽ. Kelias jau pavarýtas, sniego nėra, tik rytą anksti gali į girią važiuot Skr. Toks geras kelias buvo – tik užejo atlydys i pavãrė Vdk.
10. tr. Kpč su jėga įsmeigti, įkalti: Kaltą kūju pavarýti NdŽ. Pavãrė kylį ir pakėlė buto kertę Vvr. Reikia pavarýt dalgio koją Pgr.
ǁ NdŽ, Mrj, Pb, Dbč, Ds, Upn leisti įsmigti (ppr. rakščiai): Pavãrė pašiną po pačiu nagu! Lp. Pavãrė po gylauniu uknolį, kulzuoja arklys Drsk.
| refl. tr. Prl, Jnšk, Sdk: Tinsta pirštas, jau kai ką pasivarei [po nagu] Slm. Pasvariaũ pašiną raškydama agrastus Dglš. Pasvariau rakštį panagėn, baisi sopė Ktk.
ǁ sužeisti: Žiūrėk vaiko: siekia per briauną, krūtinukę pavari̇̀s Rdm. Su nagu pavariáu, nors tiek šatonuo padirbau, subraižiau Krš.
11. tr., intr. intensyviai ką padaryti: Anta mašinos [siūlę] pavarýk, susiūsi DrskŽ. Kojomi pavãro (suplėšo) [paklotę], pirštą skylėn inkišęs Drsk.
| Ar paprašyti, kad kas jo naudai per bažnyčias ar spaudą pavarytų akciją I.Šein. Mainus pavarykiav, mun tinka tavo karvė – mainykiav į jautį Lk. Byla buvo pavaryta (nusiųsta) į senatą, bet ir ten užtvirtino TS1903,11. Agurkam būsiu par daug pavãrius (įdėjusi) krienų Ant. Pavarýta (išlyginta) – garankščių man neyra Drsk. Kitąsyk man pavãro veidus (pamasažuoja) – balti Drsk.
| impers.: Man nuo darbo net rankas guzais pavãrė (sumušė dideles nuospaudas) Str. Broniai net akis pavarė (apie tinimą) Lp.
| Vidurį skaudėjo skaudėjo, o dar̃ pavãrė skausmą kojose Vrn.
ǁ imti intensyviai ką daryti: Eiliniai vyrai, ne dainininkai, atskirai susimetę pavaro sutartinę M.Katil.
ǁ refl. Knv staiga imtis ką daryti, mestis, griebtis: Jis iš tos bailos buvo pasvãręs in Piltskalnį bėgt – pats nežinoj[o] kur Vlk. Kap pasvarė šunelis bėgt, tai jis švirkšt ir atšaukė jį Vlk.
ǁ pagerinti augimą: Šilima vasarojų pavarė Ėr. Tam vienam paršui reik duot geriau ėst, reik pavarýt noc kiek Jrb.
| impers.: Anas dienas labai pavãrė rugius Rm. Tokia graži diena, rugius pavari̇̀s Mlt.
ǁ prk. pradėti (apie gyvenimo metus): Senysta – jau aštuntą dešimtį pavãrė Azr.
12. intr. piktai pasakyti, parėžti: Jis viską pavãrė į akis NdŽ. Aš pavaraũ jam visaip, kai tik perpykstu Snt. Kaip koks susirinkimas, aš jiem pavaraũ gerai Všn.
| refl. intr., tr.: Sakau, paveizdėk, – pasivarė Petrelė, – jei nenori, kad plaukus nurautau V.Krėv. Anas in tėvą tai tūlai pasvãro Vrnv.
| Toj boba pasvãrė piktai, an pirkios žulindo ir paskorė Pls. Boba diedą pasvãrė piktai Pls.
13. refl. užsispyrus ko siekti: Anta to pasvãrė, lindo [dirbti] milicijon DrskŽ. Jis kap pasvãrė, tai ir atėmė lauką Sn.
14. tr. NdŽ priversti, paliepti ką daryti, atlikti kokį darbą: Pavãrė mane saltyšius važiuot po saldotais Lp. Tėvai pavãrė mergiotę [tekėti], kad bagotas Lel. Jaunų neseka pavarýt ingi žemės ūkio darbą, miestan lekia Azr. Paskuo vėl mumis pavãrė į purmankas, vežti tatai darbininkus apkasų kasti Knt. Tujau pavarė, tų padvadų pilnas miestalis: į vežimus, į vežimus – ir išvežė [mobilizuotus kareivius] End. Vokiečiai pavãrė jį darban Pb. Aš toks žmogus esu, ne pati muni pavarýsi, ne kitas Trk. Traukà pri putbalo: tupa visi sutūpę [prie televizoriaus per transliaciją], i nepavarýk ko padirbti Krš. Vaikis – subinė[je] gali mietą laužti, o nepavãromas dirbti Krš. I muni pavãrė ekėti tų avižų, aš nuvažiuoju ekėti Trk. Eisiu kaimyną į stuiką pavarýti Pgr. Jau pavasario laikas buvo, kad Verpeikių vyrai buvo pavarýti valsčiaus reikalais malkų Sb. Kalbėdavo Geišė visai nebe taip, kaip kalbėdavo atėjęs kur nors pavarytų Vaižg. Kaži kumet vaitas liepė savo bernui pavaryti į dvarą dvyleka pjovėjų M.Valanč. Pavãrė į karą joti Sch14.
^ Nieks be makaro ingio nepavaro S.Dauk.
15. tr. Slk, Pkr padaryti dalį darbo: Gerai kūlimą pavãrėm, liko tik viena šalinė rugių Ml. Dabar anoj pusėj stogo pavarýta kiek Slm. Gerokai pavarytas didysis lietuvių kalbos žodynas J.Balč. Pavaráu normą, įvykdau planą i sėdu atsisėdęs Krš. Baiki barelį galu[i] laukelio, kad tu nebaigsi, aš pavarysiu LTR(Glv).
| Ka tie mokslai ilgi, dešimtims metų, reiktų greičiau pavarýti Krš. Jie lietuvišką literatūrą nepavaro tolyn nė par sprindį V.Kudir. A statybas pavaréi kiek į pryšakį, a nieko? Krš.
| refl. NdŽ, Vlk: Jau tris dienas pabudavoj[o], tai tos sienos ir pasivãrė Alv. Vėlai gulsma, anksti kelsma, su rugeliais pasvarýsma Slk. Nori pasivaryti su savo disertacija, dėl to nė vasarai neparvažiuosiu V.Myk-Put. Jis tik teiravosi, kiek mūsų pasivaryta matematikos moksluose J.Balč.
ǁ intr. smarkiai padirbėti: Porą dienų su trim dalgėm pavarai̇̃, tai nekas lieka Skdt. Pavarýk tik gerai, ir per dieną bus baigta su linais Ut.
| refl.: Reik pasiūti, švekšt švekšt pasivarái pati su mašinike Grd.
16. tr. prk. nuvarginti: Kur tu tiek daug važinėji, kad tavo arklys nuo kojų pavarýtas Lp.
| refl.: Vienas arklys pasivãro visą dieną eidamas Jnšk. Pasivãrius dribdavo ant griovio krašto ar kur pagubės[e] ir gulėdavo kaip negyva Skrb.
| Ir jau vakar buvo pasivãręs (girtas) Drsk.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Pavãrė jauną arklį Ėr. Misli[ji] vaikai nepavãro – pavãro ir vaikai Mlt.
| refl.: Mun nebreiks, ka teip į senatvę gatavai pasivariáu jau Ms.
17. tr. kiek pagaminti (degtinės): Iš cukro pavãrėm kelis rozus šnapso Drsk. Brangi [degtinė], pavãro da[r] iš rugienių kaip kur Krs. Samagono pavarýt reikia Č.
| refl. tr. NdŽ.
◊ klỹną (pãkalą) pavarýti varžantis, rungiantis sutrukdyti: Klimenskas jam čia klỹną pavãrė, būt paėmęs (vedęs) Skdt. Kai pastatys antrą malūną, tai tam branginykui pavarỹs pãkalą Rm.
1 papavarýti (dial.) tr. visus nuvaryti, nuginti: Kur anys papavãrė avis? Dv.
1 ×padvarýti (hibr.) tr. pasukti į priekį (laikrodžio) rodykles: Nu tai aš savąjį dziegorių padvariaũ Mlk.
1 parvarýti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. tr. SPII53, Sut, MitII300, L, Grš, Žž, Vgr, Ul varant, genant priversti eiti namų link, parginti: Karves parvãrė namop pietų Btrm. Parvãro gyvį namo Dv. [Karvės] viena kitą parvãro ragais DrskŽ. Jaučius parvariaũ, gurban suvariau, velke ažušavau JT514. Su trūbais pradeda trūbyti, kada parvarýti, kada išvaryti LKT105(Lkv). Šventas Jurgi, ganyk, šventas Mikolai, parvarýk (meldžiamasi išleidžiant ganyti gyvulius) Krš. Kiškiai visi subėgs, ir su botagu parvarýsi namo (ps.) LKT364(Pv). Dabar anksti yra, neigi metas pekų parvaryti BB1Moz29,7.
| prk.: Ta meilė išbėgs teip kaip paukštis – švilpt, i nebė[ra], i nebiparvarýsi anos Trk.
^ Jautį ir be vadžių parvarysi, o drigantą nei gaute nesugausi S.Dauk.
| refl. tr., intr. NdŽ: Dar karves iš lauko parsivãrė, atsistoj[o] lovuko taisyt, kalt ir numirė Pv. Kurie gyvolius gano, parsivarýs numie par pokaitį Ms. Parsivarỹs piemuoj, tada reikia anas priimt Dv.
ǁ refl. tr. atvykstant ar įsigijus parsigabenti ką varantis, genantis: Parsivãrė žentas (užkurys) karvę ir avių Drsk. Kažkurį vakarą parsivarėme gražią juodmargę ir pririšome prie virtuvės M.Katil. Keli ponai nuvažiavo, parsivãrė jautį, tą jautį liepė vedum papjauti Als.
ǁ atvaryti, atginti: Ėmė avis iš žmonių, iš kažikur buvo parvãrę didliai daug Plt.
| refl. tr.: Parsivãrėm į prūdą [išputusią karvę] ir pagelbėjom PnmŽ.
ǁ Pns prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Parvãro atkeitę tus belaisvius Žr.
| refl. tr.: Anus sugavo, parsivãrė pry klebono Vdk.
ǁ priversti, išreikalauti, kad pareitų namo, grįžtų: Mama mum̃ visus šlapius parvãrė, čiut nelupė Mžš.
| refl. tr.: Nueinu, susiieškau, parsivaráu numie [girtą vyrą] Skdv. Vaikai eidavom iš žydo savo tėvų parsivarýt ir parsivarýdavom Krs. Kitą kartą mamos nabaštikė parsivãrė [mane] su žabaru iš nibrės, metus paskiau nejau Krš. Atalėkė i parsvãrė namo [vaikus] Klt.
ǁ priversti, kad grįžtų gyventi: Sodžiun su šakaliais neseka parvarýt [iš miesto] DrskŽ.
ǁ priversti, kad atvyktų gyventi: Nevietinė, parvarýta (parvesta į marčias) iš kito krašto Iš.
2. intr. greitai pareiti, parbėgti: Berniukas išsigandęs parvarė namo rš. Mes parvãrom nuo ežero su vėžiais Srj.
^ Parvarė kaip iš pirties LTR(Rs).
ǁ iš tolo ar sunkiai pareiti: Tu dabar iš Kybartų parvarei̇̃? Kbr. Parvariaũ per tais dulkes, privargau Šil. Ka pasiutusios buvo, tai dabar pėsčios turi parvarýt Slv.
| refl.: Ponas jau parsivãrė ant pietų Šts. Vos beparsivãrė ano kumelė iš Kretingos tuščiu vežimu Dr. Vakare čiut parsivarai̇̃ namo Tr.
ǁ refl. tr. parsivyti: Ten yr upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė ir ana muni varės varės, lig pat numų parsivãrė Lpl.
3. refl. tr., intr. (ppr. lėtai, sunkiai) parvažiuoti, parsistumti: Per naktį dviračiu iš Kauno parsivarỹs KzR. Ar parsivarýsi lig vakaru[i] su vežimu namo? Ėr. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai J.Balt. Jis buvo parsivãręs jų dviratį namo Krs.
4. tr. vairuojant pargabenti (ppr. įsigytą važiavimo priemonę): Mašiną parvãrė iš Kauno Jrb.
| refl. tr.: Gyrės mašinelę parsivarýsianti, visa ko prisipirksianti Krš. Pernai vaikai traktorėlį parsivãrė Vlk.
ǁ refl. tr. parsiplukdyti: Išėjau tolimon kelionėn parsivarytų savo valties iš tolimos sietuvos Š.
5. tr. pargabenti, parvežti ko daug ar sunkiai: Tris mašynas malkų ans parvãrė manie Prk. Parvãrė grūdų penkis vežimus Krok. Šįmet dobilų parvarýsit gerai Gs. Siuntė mane mergelę pasogėlio parvaryt LTR(Mrk). Ana kiek žmonių mašina parvãro Krok. Parvãrė gydytoją iš Skaudvilės su drigantais Grd. Tik vakar Gaudėšiui trobą į gyvenvietę parvãrė (neišardytą pervežė) Vkš.
| refl. tr.: Nueisim turgun ir parsivarýsim vežimą malkų Rm. Pernai niekaip negalėjau trobos parsivarýti Vkš.
ǁ sunkiai parnešti: Parvãrė tas vaikas didžiausią klėbį šakalių Vvr. Parvarýs ryto[j] tų morkų, galėsi ryti Trk. Tris kilus kmynų parvãrė Graž.
| refl. tr.: I vė[l] parsivarei knygų, kada tu jais perskaitysi!? KzR.
6. tr. gamtos stichijų jėga atnešti; atplukdyti: Saksinis vė[ja]s parvãro žuvį Klp.
ǁ atpūsti: Veizėk, antai kiek lytaus parvaro End.
7. tr. prk. atimti sveikatą, jėgas: Geriau prižiūrėk kumelę: muši kasdien, o ėst neduodi – tuojau parvarýsi Jrb.
| refl.: Ariant greit ant kójų parsivãro Skr. Kumelė jau visai parsivãrė, matyt, dvės Pgr. Vaikščio[ja] susisukęs – matyt, parsivãrė su mergoms Šll.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Jau ir Kazimieras parsivãrė Up.
◊ į kapùs parvarýti numarinti: Ne vieną be čėso kapuõs parvarýdavo BM25. Maslauskas ir pamislijo, kad gal ir iš tiesų parvarė kapuos savo kaimyną dėl grivinpalaikės BsPII299.
1 pérvaryti BŽ60, NdŽ, DŽ1, KŽ, pervarýti K, Rtr, KŽ, Jnš, Bsg, Mžš, Sb, Lkv; SD297, Q538, L, LL185
1. tr. varant, genant priversti pereiti, perbėgti, perskristi iš vienos vietos į kitą, nuginti: Banda turi sutilpti viename tvarte, vienoje ganykloje, ji turi būti lengvai pervaroma iš vienos vietos į kitą rš. Karaliūčia šaukia: pervarai žvėris LTR(Tvr). Párvariau bitis į kitą avilį Jrb.
| refl. tr.: Pérsivariau savo vištas į tvartuką Smln.
ǁ varant, genant priversti pereiti, perlipti, perbristi į kitą pusę: Parvaryk galvijus par upį, par tiltą J. Aš jas (žąsis) parvarysiu par griovį Lnkv. Rambų arklį pervarius per medinį tiltą galima išgydyt LTR(Mrs). Per kelią reikia pérvaryt [žaltį] su šluota [, tada negrįžta] Kb.
ǁ varant, genant priversti pereiti per ką ištisai: Gi tokie miškai buvo – per miškus reikėdavo pérvaryt [karves] Vp.
ǁ varant (žvėris), medžiojant pereiti ištisai: Rudenį ablavos (gaudynės) prasidėjo, vieną kvartalą pervãrė, kitą pervãrė, tai sumažino vilkų Sb.
2. tr. priversti (ppr. nusikaltusius) pereiti per ką, prievarta pervesti: Par šarangą (rikiuotę) i párvarė, gavo į kailį Krš. Greičiausia, kad jį nuteis penkis kartus pervaryti per pulko rikiuotę, ir jis gaus tiek lazdų, kad daugiau nebereiks nieko V.Myk-Put.
3. tr. pergabenti į kitą pusę, perkelti: Mumis pérvarė per tą Šventąją Upn.
ǁ pereiti, persigauti: Tas brolis, kuris frontą pérvaręs Antš.
ǁ irkluojant perplukdyti: Jau viena valtelė antai párvaryta par Nemuną Skr.
ǁ refl. tr. vairuojant persivežti (važiavimo priemonę): Bet aš pats persivariau mašiną brasta Šlč.
ǁ vežant pertraukti: Pasėjus kanapes ir jas apakenus, reikia akėčias pervaryt neapverstas, ba kanapės neapdygsta LTR(Auk).
4. tr. pernešti, pertempti iš vienos vietos į kitą: Nueikiat nu anos daržinės, ten lig tos akmenų krūvos párvarykiat lenciūgą Lk.
5. impers. tr. pučiant nustumti, nupūsti: Gal pérvaris debesis ir nelis Žrm.
ǁ tr., intr. pučiant persmelkti šalčiu, perpūsti: Koks bjaurus vė[ja]s – rods kiaurai párvaro Rdn.
6. tr. perkalti: Vinį pérvaryti NdŽ.
ǁ Snt persmeigti, perdurti (ppr. žalojant): Šmakšt, visą koją su šake párvarė Vvr. Vakar bulius kad mostelėjo galva, vos ragu pilvo nepervarė V.Bub. Pérvaryk šituo kuolu jos širdį VoL386. Kokia gėla, kol dantį adata párvaro (išgręžia) Krš.
| refl. tr., intr. Bgt, Smn: Peilį gavusi … ašmenimis kiaurai per vidurius persivarė A1884,274.
ǁ refl. tr. Jnšk giliai įsipjauti ar įsidrėksti, persirėžti: Kiurkt, visą ranką pársivariau su peiliu Vvr. Pársivariau [peiliu] pirštą, retys liko Gršl. Karvė lindo par torą ir spenį pársivarė Kv.
ǁ suplėšyti (drabužį): Vaikinas pusiau pervarė švarką rš.
| refl. tr.: Čirkšt, ir pársivarė marškinius Vvr.
7. tr. perleisti per ką keičiant kokybę: Viens du parvarýk par mašiną, i gatavas vaikui švarkelis Jnš. Parvãro linus par tą mašiną, parspaudo, išpurto Kri. Vienuokart pérvarysi girnom miežius, ir bus gerai Užp. Rugius pečiuj išdžiovena, pérvaro par girnas, kepa duoną LKT329(Mlt). Duroz kad pérvarytai per girnas Lp. Paskui kai pérvarė [miežius], paėmė, nusijojo [kruopas] Dg. Pervarę jį (bet kokį daiktą) per ugnį, karštį, gausime sądėlines dalis, nebepanašias į pirminį daiktą A1883,48. Par trūbus párvaro, iškliurkina pieną, niekai Krš. Numinį [drabužį] párvarai su kočėlais, ir gerai Grd. Išvirtus obuolius reikia pervaryti (pertrinti) per sietą rš. Pérvaryti per koštuvą NdŽ.
| prk.: Jis museit ne vieną cisterną degtienės par savo plaučius pervãrė Bsg. Numie paliko mašinikę, ka par technikinę (techninę apžiūrą) párvarytų Krš. Normantas nė vieno savo vaiko neišmokslino ir ponu nepadarė, vos vos tepervaręs juos per pradžios mokyklą Vaižg. Lygu párvarė par maldakningę, ir baigės mokslas Užv. Mano žemė per teismą pérvaryta (priteista) Drsk.
8. tr. NdŽ garinant ką daryti: Dukart pervãro samagoną, burbuliukai stikliuke stovi Kp.
| refl. tr. NdŽ: Gerai pérsivaro (distiliuojasi) Db.
9. tr. daug suvalgyti: Pilvas pragaras: per vasarą veiki veiki, per žiemą pérvarai Ad. Šitiek pérvaro mėsos! Dglš.
| Kiek aš pérvariau jau tų vaistų! Vlk.
ǁ daug sušerti: Kiek anys bulbų pérvarė meitėliui! Dglš.
ǁ per daug prišerti, peršerti: Ji neturi soties, ta karvė – párvaryta yra i nežino kiek ėst Jrb.
10. tr. visiems iš eilės paliepti ką padaryti, atlikti kokį darbą: Visų dar nepárvarė ganyti, antrą sykį muni varo Šv. Tokiu būdu kunigėlis per savo lekciją pervarė visus mokinius, kokius tik užmatė Žem.
ǁ paliepti pas visus apsilankyti: Parvãrė par visus daktarus Ps. Pérvaro senį per daktarus, praktikę daro DrskŽ.
11. tr., intr. smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant, akėjant) apdoroti kokį barą, ruožą: Čia mūsų tas kaimynas su plūgu, čia su tuo kultivatoriu párvarė – tiek pat bulbių buvo Akm. Dobilieną du kartus pérvarė su akėčiom Jnš.
ǁ tr. pakartotinai apvagoti: Būt pérvarę negerai išvarytas bulbas Lp.
ǁ tr. perkasti: Perkasą pervarau N. Griovį párvarė par tą pievą Škt.
12. tr. greit persiūti, nusiūti (siūlę ppr. siuvamąja mašina): Nemoku nei pasiūt, nei peltakio pérvaryt Kp. Peltakius pérvarai čianai va lig diržu[i] Kp.
13. tr. Krtn (ppr. daug ar greit) perskaityti: Laikraštėlį párvariau par valandą Tj. Mes vos pradėjome chemiją, verčiame puslapį po puslapio, o Romas per dvi savaites visą vadovėlį pervarė V.Bub. Iš visų čia išsiskiria vienas, už visus daugiausia pervaręs ir šitokių knygų slaptą sandėlį beturįs rš.
| Visas tas dainas párvarau misle (mintyse perdainuoju) Nmk.
ǁ greit pakalbėti: Kam lūpom, aš mintim galiu pérvaryt poterius Vlk.
| Kitas kunegas greitai párvaro (atlaiko) mišias, mūsasis patęsa Krš.
14. intr. per daug padaryti, peržengti ribas: Nuplinka [stogo] klostės veikiai – nepárvaryk, paleisk ražus žemiau Šts. Ne jau su tokiais savo darbais pats būsi par mierą parvãręs Grž.
15. pervarginti, atimti sveikatą, jėgas: Párvaryti arkliai nūsprogo Pj. Pérvarė arklį, ir [jis] paplyšo Dv. Iš kur tokį párvarytą arklį ėmei? Ll. Su arimu párvarė arklius Jnš.
| Aš visą laiką ejimuo nelabai tikus buvau, mat párvarytos kojos muno buvo Pln.
| Gavo tokią vyrų pérvarytą mergą Alk.
| refl. NdŽ: Parsivãro par dieną prie šieno Lg. Eina gaidys sparnus paleidęs: dvidešimt vištų, jisai pársivarė Jrb. Nepérsivaryk jau bedirbdamas Ds.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Anksčiau brolis da nieko sau gyveno, dabar visai parsivãrė Ll.
16. intr. prk. praleisti laiką gyvenant, nugyventi: O kiek tai dienų nužuvo be garbės Dievo, kurias be jokios intencijos rytą ir vakarą pervarei, be rokundo sumnenės – pamislyk brš.
17. refl. tr. prk. nusigalėti, įsiveikti: Čia jie ilgai stovėjo, ilgai grūmėsi, kol pérsivarė vienas kitą (apie dvi kariuomenes) Snt.
18. tr. auklėjant nugalėti, pašalinti (ydą): Reikia iš mažo neužleisti, tą ginčą (užsispyrimą) párvaryti Krš.
◊ per gálvą pérvaryti apgalvoti: Viską par gálvą párvariau: nu kur aš aną galėjau matyti! Krš.
per [sàvo] gérklę pérvaryti pragerti: Kiek jis par gérklę parvãrė – mūras dviejų aukštų būtų buvęs Mžš. Tas per keletą metų po motynos sparnu visą naudą parvarė per gerklę Žem. Ažpyksta pati ir sako: itas laidokas – per sã[vo] gérklę pérvarei ir plūgus, ir akėčias LKKXIII133(Grv).
per gróbus pérvaryti pravalgyti: Par gróbus párvaro viską, nėko netura Krš. ×
per šereñgę pérvaryti apšnekėti visus iš eilės: Sakau – tos bobos kai tik sueis krūvon, tai visą sodžių pérvaro per šereñgę Krok.
1 pievarýti (ž.)
1. refl. tr. daug prisirinkti: Teip yra pūkų pysivãriusi, ka[d] galia pygalvį pykišti Rsn.
2. refl. daug atsirasti: Pelenų pysivãros dideliai daug, kad su žagarais kūreni Dov.
3. tr. priversti: Tėvai pyvãro vaiką py mokslo Rsn.
1 pravarýti K, Rtr, KŽ; Q564, H, H218, R, R366,373, MŽ491,501, Sut, M, L, LL188, ŠT330
1. tr. NdŽ varant, genant priversti praeiti ar prabėgti pro šalį: Gyvuolį pro javus pravarýk J. Žąsų pulkus pravarydavo – turbūt iš visos apylinkės A.Mišk. Šuo pravãro žvėrį, tas žvėris tura tuo pačiu taku grįžti Yl.
| refl. tr. NdŽ: Te prasivãrė tą jaučioką Sb.
ǁ refl. varant, genant nutolti: Mes gerai prasvãrėm nuo girios [ganydami] Ml.
ǁ prk. nusukti (kalbą): Neatsakė, kalbą pravãrė pro šalį Krš.
2. tr. NdŽ varant, genant priversti pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai ar per ką: Dėl karvių užtaiso pravãromą vietą Rz. Kai pavasarį pirmą kartą laukan išvaro galvijus, tai kai kurios bobos pakloja ant žemės kvartūką ir per jį pravaro visus gyvulius LTR(Ant).
ǁ priversti (ppr. suimtuosius) pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai; prievarta pervesti: Risčia pro šaltą dušą pravarė – ne visi ir sušlapti suspėjo B.Sruog.
ǁ priversti, liepti pereiti ar perbėgti kuo: Už jokius pinigus manęs nebebūtų pravarę tąja gatve pro juoduojančią duobę M.Katil.
×3. tr. nuvyti, nuginti, išginti, pavaryti: Užeis gyvulys an kiemo, – tai aš gražiai pravaraũ Pv. Pravãrai karvę, mož telyčia atsigers Grv. Vis lygu mušu pagaliu ir nepravaraũ [šuns] Žrm. Pravarai̇̃ [gegutę], tai te pabėga Rod. Diedo duktė pravãrė tas varnas Zt. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės, kad pravarýt[ų] nuo vaikų Pbr. Vištos pravãrė kiaulę Dv. Labai retai tikt žinoma, su kuom geriaus tus gnūsus pravaryti galima yra Kel1881,93.
ǁ priversti, liepti pasitraukti šalin: Anas von poną pravãrė Ker. Pravãrė jį, nedavė kast [piliakalnio] Dbč. Vakar vaikščiojo užurašų su merga, o kunigas ėmė ir pravarė V.Krėv.
| prk.: Pravãrė mus lietus [nuo darbo] Dv. Ši šviesybė negal kitaip kaip tamsybę pravaryti Ns1832,6. [Kristaus] meilės šviesumas … grieką pravaro tamsos Mž266. Piktą dieną reikia su piktžole pravaryt TŽV626. Aš nueimi, kaip šešėlis pravaromas yra BbPs109,23.
^ Lobis draugus daro, neturtas pravaro PPr297.
×4. tr. Q610, NdŽ priversti išvykti iš gyvenamosios vietos, išvaryti: Savą žmoną pravãrė, su kita boba gyvena Aps. Už žemės pravaryti N. Až itai jį tep ir pravãrė nuog sa[vo] žemės Lz. Herodas jį derg, peik tiktai bijodamasi, jeib jį tasai bernelis užaugęs iš karalystos nepravarytų BPI110. Daugia pikta anys daro žemėje ir pravarė žmones Izrael[io] BB1Mak1,56. Naujais liežuviais kalbės, žalčius pravarys VlnE73–74. Išklausyk dūsaujimus nevertai pravarytųjų KlM628.
| prk.: Kodėl bent tu nesmutnyjies, kad Kristų iš tavo širdies pameti ir pravarai brš.
| refl. tr.: Anas buvo ją (žmoną) prasvãręs i vė[l] atsivežė Švnč. Buvo ištekėjus, ale prasvãrė Vlk.
ǁ išvaryti kur: Tas primušė [žmoną] ir pravãrė pas tėvus Arm. Ir aš egipčiakus tarp pagonių iškraikau, ir žemėsna pravarau BBEz30,26.
^ Kaip pravarýsi Dievą medin, tai nerasi tu jo Pls.
ǁ NdŽ pašalinti (iš darbo), atleisti: Ponas nenorėj jo pravarýtie, ėmė ponia ir pravãrė LzŽ. Buvo pirminyku, ale pravãrė Dbč. Ponas ižpyko ir pravãrė [tarną] Zt.
| refl. tr.: Ponas prasvãrė berną LzŽ.
| Aš netikęs svotas, tai prasvãrė mane Pls.
5. tr. prastumti (per vidurį): Taip pravaro [skudurėlį] kelis kartus per šautuvo vamzdį sp.
ǁ valgant nustumti: Pravãraite (užgerkite valgydami) Ad.
6. tr. perleisti keičiant kokybę: Jis (generatorius) maitins kitą generatorių, pravarydamas išlyginamąją srovę, kuri antrąjį generatorių gali išmagnetinti ir sugadinti rš.
ǁ refl. imti cirkuliuoti: Prasvãro kraujas Švnč.
7. tr. NdŽ kiek pagaminti garinant (ppr. degtinės).
| refl. tr. NdŽ: Mes tiktai sau prasivarom, pardavinėt nepardavinėjam Srv. Prasivarysim šnabės atlaidam Ėr.
8. tr. pučiant nustumti, išsklaidyti (apie vėją), prapūsti: Šitą [debesį] pravari̇̀s ir kitą atvaris Nmč. Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystų padaro jie dangų, pravaro jie debesis brš. Šiaurys pravaro lytų CII149. Kaip pravaromas est dūmas, taip pravaryk anus (piktuosius) Mž287.
9. impers. tr. kiek nuleisti, ištirpdyti: Pravãrė sniegą, jau prapleikelės Klt. Do prieš Velykas buvo pravarýta sniego, i išginė aveles Klt. Kad papus ilgiau vasaris vėjas, tai sniegą greit pravari̇̀s, greit kai nebūta Prng.
×10. tr. pašalinti iš organizmo: Visokias dulkes pravãro arielka, reikia biškį išgert Klt.
| prk.: Ir veliną iš žmonių pravarė BPII65.
×11. tr. prk. pašalinti (ppr. blogą) būklę ar būseną: Kokią bėdą pravarýti KI14. Eit sausainių suvalgyt, tai pravarýsiu riebulus Pv. Valgykite, badą pravarýsite Žln. Alkį pravãrėt, ką buvo Pst. Prašos valgyt, sako, nor noras pravarýt, nor du rozu atsikąst Vlk. Rūpesčius, miegą pravarýti KII305. Koja ažjuodavo, stora paliko, o savaitė pusantros – ir pravãrė [skausmą] Dgp. Česnakas dvylika kvarabų pravãro Ad. Vardana Jėzaus yra pravaromos ligos nuog žmonių BPI136. Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti, padarė balių tikėdamas nusilinksminti BsPIII22.
^ Atsarga gėdos nedaro, bet vargą pravaro TŽV624.
| refl. tr.: Kap ko rūgštaus prisvalgau, mani rėmuoj ėda, o nežinau, kap jį prasvarýt Kpč.
12. tr. smarkiai, sunkiai dirbant ką padaryti, atlikti (ppr. iškasti, išarti, nupjauti): Čionai kai melioravo, tai tą kalnelį, kaip pravãrė griovius, tai plytom išmūryta Kp. Pravãrė vagas, tai pribėgo [v]andenio Dglš.
| Didžiasai maišas kad pravarýtas (pragraužtas) žvynių Slm.
ǁ refl. tr. praverti, pradaryti: Vartus prasivarýs i giedos Rsn.
ǁ intensyviai, greit ką atlikti: Čia Druskinykuosa greičiau pravãro mišią Drsk. Jauni [kunigai] mišias greičiau pravãro, seni krapštos krapštos Krš.
13. intr. smarkiai praskrieti, pralėkti (pro šalį): Čirškė tos kulkos, pro karklynus pravãrė Sdr.
| Visi pravãrė pro šalį (šaudami nepataikė) rš.
14. tr. prk. pralenkti: Verpime manęs niekas nepravarýdavo Rs. Mes ir senus pravãrom su šnekom Gs.
| refl. tr.: Bėgdavo į kitą galą kirst [rugių], katras katrą jau prasivarys Grš.
15. refl. prk. prasimušti, iškilti: Sako, jis tę mieste į didelius viršininkus prasivãrė Rs.
ǁ prasigyventi, praturtėti: Jis smarkiai prasivãrė – i namą pasistatė, i mašiną nusipirko Rs.
16. tr. prk. išleisti, iššvaistyti (turtą): Pinigus pravãro in visas šalis Vrn. Visus šimtus pravariáu, o karvės nebnupirkau Lk. Jėgu ligoninėj pagulėjai, būdavo, tai namus pravãro Slm. Jis kėlė pokylius ir turtus pravarė nedarydamas nėkuomet rokundos A1885,82.
| Žentas pravãrė arelka visa ką Dglš.
ǁ pragerti: Po šimtą par savaitę pravãro – gėrimas begalinis Rdn. Juozas paskutinę skrybėlę pravãrė Šk. Kiek uždirbo, tiek pravãrė Lkv. Priekin algą pravãrė Dglš. Pragers jis Jadvygos dvarą, kaip jo tėvelis Giružių valaką pravãrė rš.
◊ per (pro) gérklę (gómurį) pravarýti geriant iššvaistyti: Dvarus, ūkes par ger̃klę liuob pravarýs Krš. Jonas turtelį greit par gérklę pravãrė Tr. Kad nebūtų tau ūkį atėmę, pro gerklę jį vis tiek būtum pravaręs I.Simon. Anas viską pro gómurį pravãro LKKXIII134(Grv).
pro ausi̇̀s pravarýti nekreipti dėmesio: Jaunam vargai nieko vieto[je], pro ausi̇̀s pravãro Krš.
séilę pravarýti kiek patenkinti norą: Duok ir man nor galvelę – seilę pravaryt! LMD(Žrm).
1 privarýti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk.
1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privarýk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privarýta (d.) Ign. O dabar privarýk [sočią] karvę prie dilgynės! Bsg.
| Man padėjo to jau mergina žąsis privarýt, sugaudyt, per tvorą sumest Pns.
privãromai adv.: Ganyklos netol numų: privãromai Šts.
ǁ NdŽ daug atvaryti, atginti: Manęs nepjaus diedulis, aš jam arklių privarysiu! (sako vilkas) DvP60. Aš tam gudui daugel gero padariau – pilną tvartą pilkų avių privariau LTR(Jnk).
| refl. tr.: Iš kur prisivarei pilną užtvarą svetimų avių? I.Simon.
| Katinų pilną kiemą prisivãrę i laiko Krš.
ǁ daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta atvesti, atgabenti: Išveš juos [iš lagerio], an rytojo pilna vėl, privãro LKKXXIX184(Lz). Apskrity baisus plotas pamiškėj aptvertas ir belaisvių privarytas rš. Privãrė mašiną pilną [žmonių] ir vežė Srj. Vieną naktį privarė pilną tą kamerą stačių vyrų rš.
ǁ liepti daugeliui, paraginti sueiti, subėgti, sulipti: Ten labai daug žmonių buvo privarýta [per bombardavimą] – sklepai gilūs Mrj.
ǁ daugelį (ppr. prievarta) apgyvendinti: Ubagynų Lietuvo[je] daug – privarýta senių šimtai Bb.
| Privarytas (įdarbinta) durnių pilnas butas (kolūkio kontora) Jdr.
2. tr. vairuojant priartinti (važiavimo priemonę): Jam neišeis privarýt atapakalią mašiną Slm. Mašiną privari̇̀s: viena mašinon, kita nuo zveno, i iškulsme Klt. Sukriokia sunkvežimio motoras. Vairuotojas privaro atbulą mašiną, trinkteli kabinos durelėm V.Bub.
ǁ refl. sunkiai, lėtai privažiuoti: Šiaip teip prisvariaũ lig ūlyčios, užejau pas kavolį [vežimo pataisyti] Lel.
ǁ vairuojant daug privežti (važiavimo priemonių): Per šienapjūtę mašinų privarýta būdavo pilnas kiemas Slm.
ǁ refl. tr. prisivežti, prisigabenti: Ale kad Petras malkų prisivãręs Bt.
ǁ valdant priplukdyti (laivą, sielius ir pan.), priirti: Tada privarė eldijas kraštop, apleido vis o nuejo paskui jį Ch1Luk5,11. Ir regėjo, jog labai vargo, kad (eldiją) privarytų (vėjas nes buvo prieš juos) Ch1Mr6,48.
| refl. tr.: Prisivarýdavo tą sielį prie kranto, šokdavo nuo sieliaus i su artuoliu stabdydavo Vl.
ǁ refl. priplaukti: Led ne led prisi̇̀variau pri pašalio, kitaip būčiu nuskendęs Vkš.
3. intr. NdŽ smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant) priartėti prie ko nors: Jonas privarė iki varsnos vidurio, sustabdė arklius, mostelėjo man J.Balt.
| refl.: Artojai, prisivarę ligi papievio, stabdė jaučius ir iš lėto slinko artyn V.Myk-Put.
ǁ tr. NdŽ padaryti kokį darbą, atlikti ką iki tam tikro laipsnio, ribos: Jablonskis buvo sumanęs dalį savo straipsnių vienoj vietoj išleisti ir buvo pradėjęs juos redaguoti, bet to darbo ligi galo nebeprivarė J.Balč. Aš pats, neišgalintis jokio paveikslėlio privaryti iki galo, aikčiojau prie jo drobių rš.
| refl.: Su dideliu vargu prisivaręs ligi ketvirtos klasės, bijojo pasilikti antriesiems metams rš.
ǁ tr. prk. artėti prie pabaigos, baigtis (apie laiką, žmogaus amžių): Kad bus pabangosp metai privaryti, Viešpats kalba: svieto ateisiu sūdyti SGII37.
| refl.: Metai jau ma[n] prisivãrė (apie senatvę) Btg.
4. tr. daug prinešti: Radau tavo žolės privarýta Aln.
| refl. tr.: Prisivãręs buvau šaknų kresčiams Pj.
5. tr. Sug, Grv daug ko įkalti, sukalti: Geležinių cviekų lenton privarýta – ir grebeniai Dv. Puodo šukių privãro paduosna, kad nesliduotų Kpč. Sienosa privarýta kuolelių ir matoja siūlus Aps. Kuolų privãro žemėsna, kartis deda, išpina žagarais – ir tvora Gdr. Žardas – prigrąžyta stulpuos skylių, privarýta baslių, uždėta kartys Aln. Dantų privarýta akėčion medinių Aps. Su šakaliais pribadyta, privarýta (kopūstų daigai apsmaigstyti), – varnos gi šaknis nutraukia Sb.
| Radom ąžuolan kulpkų privarýta Kp.
ǁ įkalti: Privãrai man vinį sienon Švnč.
ǁ kalant pritvirtinti: Labai stiprai privarýta Ėr. Privarýk stalui koją, kad neklibėt Rod.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Plumpų privãro į dalgį nemokėdamas kalt Jrb. Aš nemoku dalgės tint, dalgėn klapučių privaraũ Kpč.
ǁ priplūkti prie ko: O tas velnias kaip kūle duoda, tai privãro [šiaudus] prie žemės Sb.
ǁ prilenkti, prispausti: Tas lankas prieg dalgės tep pat privaro in pėdą Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakštims), subadyti: Ka buvo privarýta stiklų visa burna! Trk.
| refl. tr.: Išmesk, gali rankas prisivarýt Sdb.
6. tr. daug ko prikrauti, pridėti, prikimšti; sustumti: Tarpus privarýti akmenų NdŽ. Privãrom kertę bulbių i sau, i paršeliuo Sd. Geležų pririnko, matei, kiek privarýta Aln. Paršai iškepti, tų kopūstų privarýta (prikimšta) Grš. Paema kai kokį daiktą, tai privãro [vaikas] burnelę Skp. Prie to tilto krūva žemių privarýta Jrb. Iškasė kanalą, privãrė baisiausius kupstus žemės Pžrl. Daug žemių privarýta – kurmių kupstas Arm. Pečiukan kad privãrė malkų! Mžš. Pilna skrynia privarýta perkelių, paklodžių Mžš. Tų knygų privarýta visur Kbr. Privarýdavo sėmenų ne vieną baidoką, išveždavo paskui PnmŽ. Privãrėm pilną šalinę šiaudų Krok. Daržinę pilną šieno privãrė Mžš. Pati viena privariaũ prėslą pašaro Šil. Šitiek prikliustinau miltų, bulbių šitiek privariaũ – da apgirdysi tą teliuką Mžš. Kubilas pilnas taukų privarýtas Grd.
| Privãro (prikabina) pirtelę pilną mėsos [rūkant], tų taukų privarva – nė išmazgot Mžš.
| prk.: Privarýsiu jumiem galvon visokių rūpesčių Drsk. Kiek kvailystų į galvas žmonims balšavikų buvo privarýta Rdn. Par tiek metų buvom baimės privarýti Krš.
| refl. tr.: Voverės prisivãro tų riešutų žiemai – visas maistas PnmŽ. Tos morkos ilgos buvo, gražios, maišus prisivãrėm KzR. Tai aš obuolių ažantin prisiėmiau, prisvariau Gdr. Prisvãro šieno ir turi kuoj šert Drsk.
ǁ pripilti: Kubilas baisiausias, privãro vandens ir prauskis Graž. Privãrė pilną bliūdą, ir išvalgyk kad nori! Al.
ǁ pripumpuoti: Maniežas yra, tai arkliai užkabina ir privãro vandenio Iš. Pusantro bitono vandenio privãro, baisus spaudimas Č.
ǁ priberti: Į tą šulinį tokio smėlio privaryta i kaip jį išsemti Žgč. Ale, vaike, ka tu to cukraus tiek privarei̇̃, ka negali̇̀ nė gert Jrb.
| refl. tr.: Smėlio galvon vaikas prisvãro, nemožna iššukuot Klt. Prisivarỹs to pikio, tai nė neišvalysi Jrb.
ǁ leisti prisivelti, priskresti: Su rasa priėdė, su žemėm, knygas privãrė žemių ir padvėsė [karvė] Žl.
| refl. tr.: Sode prisvãro panagėsen žemės Švnč. Dantukai mašinos prisivãrė žolės, i netraukia Jrb. Petras pilnas kelnes akuotų prisivãrė Krn.
ǁ daug suleisti (injekcijų): Jau užpakalį privãrė tų vaistų, negali nė pasivartyt Jrb. Čia privarýta vaistų be galo Šmn.
ǁ Upt intensyviai dirbant, ką darant pripildyti; daug padaryti: Šešias špūles pakulų [per dieną] privarýsu (priverpsiu) liuob Krš. Tai kiek aš privariaũ dainų! Plv. Giesmių pilnas juosteles privãrė Dg.
| refl. tr.: Kiek čia cibulių prisivãriusi (prisisodinusi) Krš. Anos apie penkis puslapius prisivãrė (prisirašė) Lkš. Plepu, daug žinių iš munęs prysivarýsi Grd.
7. tr. gamtos stichijų jėga prinešti, pristumti prie ko: Audra mus privarė prie tos salos, iš kurios dar niekas neištrūko gyvas J.Balč.
ǁ NdŽ impers. pripūsti (apie vėją): Per langus privaro Lp.
ǁ pučiant prinešti, pripustyti: Privãrė vėjas sniego, durų neseka atdaryt Žln. Vėjas privãrė pilnas akis dulkių, kol parvažiavom Jnšk. Kap buvo tokia pusnis (pūga), sniego privãrė visur Ktv.
| impers.: Kalnas didžiausias – sniego kad privãrė Všn. Privari̇̀s tau skarmalus dulkių Slm.
| Man į akis vis dūmus [krosnis] leidžia ir visą seklyčią dūmų kunkulais privaro J.Sav.
ǁ impers. daug prisnigti: Snigo snigo po kruopytę ir privãrė Žl. Jeigu neprivari̇̀s sniego, tai nueisiu Skp. Tiek sniego privarýta – pavasarį skandys Jurbarką Jrb. Per naktį tiek sniego privarė – visi laukai balti baltutėliai J.Avyž.
ǁ impers. sningant, lyjant pripildyti: Dabar kai lyja lyja, tai baigia privarýt [šulinį] ant ritinį Kpr. Užeis toks droblius, sniegas, privari̇̀s [bulvių] duobėn [v]andenio Klt. Oho, privãrė lietaus! Skp. O gal par skliautus [lietaus] privaro? Mžš.
8. tr. NdŽ daug privalgyti, prigerti: Anos privãro meisos, bulbių Trk.
| refl. tr., intr.: Prisivariáu tos košės – kantina Žr. Tiek prisivãrėm, kad nebgalim pareit Adm. Prisivãrė iki rumbo kaip žąsinas Snt. Valgysiam su duona, ale teip lig kaklo prisivarýsiam Nt.
ǁ valgant daug nuryti: Privãrė stačių kąsnių Tr. Stačių kąsnių privarė, raugėja Ds.
ǁ daug prilesti: Prilesa žąsiukai, lig pažiaunei privãro, kaip ir antras kaklas pasidirba Svn.
9. šalinant iš organizmo priteršti: Pasiutęs gi šuva, pilną pastalę privãrė Jnšk. Privãrė, gyvatė, lovą! Drsk. Mauk greičiau, ka neprivãro (neprivarytų) kelnių Ps. Privãro škurlius [vaikas], plauk i plauk Krš. Šilnu šilnu, jau vaikas skreitą privãrė Krš. Lig vakaro pusę viedro privariáu (privėmiau) Žr.
^ Bėgau kaip kelnes privaręs Kln. Kas gerą padarė? – Visi. – Kas kamarą privarė? – Nėra tokio LTR(Grk).
| refl. tr., intr.: Ana prisvãrė po savim Dv. Prisivãręs kelneles i slankinėji, begėdi Akm.
10. tr. NdŽ (ppr. spaudžiant, sunkiant) prigaminti: Pūdą sėmenų išmušdavom, tai privãro to aliejaus Alz. Privãrė mašinėle sunkos, darysim vyną Pv.
| refl. tr.: Prisivarai̇̃ aliejaus, užėjo tau gavėnia, o kuo tu – tiktai aliejum ginies Č.
ǁ garinant, virinant prigaminti (dervos, degtinės): Aštuonių viedrų butelį privãrom [arielkos] Slm. Kap kada ir godniai privãro arielkos LzŽ. Dar Balčius neprivãrė smalos Lp.
| Ka privarýsiu (prikepsiu) blynų! Plv.
| refl. tr. NdŽ: Cukraukos (degtinės iš cukraus) prisvãro ir geria Rod. Šito samagono bidonai, kad taũ velniai, prisvarýta! Kp.
ǁ prk. padaryti, kad gausiai atsirastų: Ožkelė kap bematant privaro krūvą pinigų LTR(Brt).
ǁ prk. parūpinti, įtaisyti (daug vaikų): Pirmas [vaikas] sunku įtaisyti, paskiau privãro Krš.
| refl. tr.: Vaikų prisivãręs a pragyvensi iš algelės? Krš. Su trim bobom vaikų prisivãrė Kbr. Prisivarýti vaikų ne štuka, ale reik ir į žmonis išauginti Rdn.
11. tr. prk. pagausinti (rūgšties, šilumos ir pan.): Užpylei vandenio, tai privãro šilumos – net skūra dega Vb. Geriau už jį niekas nemokėjo šilumos privaryti ir garo paduoti rš. Kaip daug rūgšties – greičiau ją numušt, negu privarýt Upn.
ǁ NdŽ padidinti, pakelti (kainą): Iki tūkstančio privãro cienią, kainą DrskŽ. Privãrė apsiavimus kokiom kainom – kas gali pirkt Brb.
12. tr. daug uždirbti, gauti pelno: Ar pernai kromu[i] neprivãrėm pinigų? Lp.
ǁ refl. tr. daug sukaupti: Banko[je] pinigų prisivãrę turėjo, šilkais apsirėdę Snt. Pulna, plėša, vaga, nora skubinai turto prisivarýti Krš. Piningų prisivãrę pilnas kerčias, nesušnekami žmonys Krš. Pinigų prisvãręs svietas turi Drsk.
13. tr. DŽ, NdŽ, Ll, Vvr, Tr, Kb prinokinti: Saulė greitai rugius privãrė, dėl to ir grūdas mažas Skdv. Tos šilimos greit privari̇̀s rugius Ėr. Saulės kaitra visas žoles ankstesniai privarydavo I. Saulutė greičiau rugius prie duonos privãro Grnk.
| impers.: Grūdai bus nedideli, kad anksti avižas privãrė Grš. Kaitros, privãrė miežius kartu su rugiais Krš. Kai tokia pagada, tai privari̇̀s greitai [rugius] LKT223(Jon). Privari̇̀s, bro, ir vasarojų greit Ktk. Vasarojas taipjau beveik visas privarytas, bet miežiai štai nė per dalgį I.Simon.
ǁ daug užauginti: Tas lietus privari̇̀s grybų DrskŽ.
14. tr. daug pripasakoti, prikalbėti: Privãrė tų gandų [po karo], baisu Grd. Maišas juokų jos privarýta GrvT94. Kitąsyk tai tų baikų visokių privarýdavom Slv. Privarýti daug gali̇̀ an tų vagių Vn.
ǁ refl. tr. prisiklausyti (kalbų): Ta dabar jau prisivaréi visokių tų naujynų Žeml.
15. tr. liepti, raginti (ką veikti, daryti): Aš vis privaraũ bernus ir bernaičius in darbą Vrn.
ǁ NdŽ įstengti priversti (ką veikti, daryti): Ką prie darbo privarýti KBI55. Jei jis būt privarýta prie darbo, tai būt daręs Lp. Sunku jauną ing darbą privarýt DrskŽ. Pri žemės sunkiai jauną privarýsi, neprivãromi, netikėkiatės Rdn. Tai neprivarantỹs (neprivaromas) in darbą Mrj. Vyrus nėr kaip privarýti [prie darbo], kol prisibaus Šll. Sunkiai privarýsi trobą tvarkyti vyrukus Krš. Tėvas norėjo pamokyti sūnų siūti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo J.Balč. Prie knygos privarýt negali̇̀ Gl. Neprivãrė nė vieno į kunigus eiti KlvrŽ. Ne policija neprivarė pačios pri vyro eiti Šts. Kol aš aną privariáu pri metrikacijos! Krš. Mane jie privãrė pusryčių, o aš – nė į burną Smln. Nepasisotina vaikai žeisti (žaisti), tik pilvas privãro [bėgti namo pavalgyti] Rdn.
| Gyvenimas privarýs – dirbs Rdn. Gyvenimas privãrė – geriam kaime Jd.
^ Prie gero su pagaliu neprivarýsi Jnš.
ǁ iš anksto paliepti daugeliui (ppr. atėjus, atvykus) atlikti kokį darbą: Bobų pulkas privarýta: ravi, net dulka! Mžš.
16. tr. prk. sukelti kokią (ppr. blogą) būklę, būseną, įvaryti: Pagada ne teip badą privarýtų, kaip lietus privari̇̀s Žl. Toks lietus badą privari̇̀s Žl. Mum buvo privarýta drausmės tai ojojoi, oi pernešėm daug Slm. Baimės yr privarýta senelė, ka bijo i prasižioti Krš. Visi buvo pilni baimės privarýti Krš. Tiek visokių ligų privãrė Užv. Tie atomai vėžių privãro, kiek išmiršta žmonių! Krš.
ǁ refl. tr. susilaukti kokios (ppr. blogos) būklės ar būsenos; prisišaukti: Išaušęs būsi, ir bėdą prisivarysi Trs. Negerk, paskui ligą prisivarýsi Prn. Vyrai ligų prisvãro per kvailumus, per stiklą Drsk. Kad neválgai, prisivarýsi sukatas Žž. Neverpsiu daugiau, dar ligą prisivarýsiu Rmš.
ǁ padaryti taip, kad kas ligi ko prisigyventų: Privarỹs žmones prie bado Lnkv. Privãrė prie labėtos B, N. Ir privãrė jaunesniąjį lig ubagystei BM211. Spriegis privaro arklį pri sprogsenos, o gruodis – ne Šts. Tol neatiduoda [skolos], kol pri galo neprivarái Trš. Tokie čėsai žmones prie striukės privarỹs Jnšk. Privarýti iki (prie) ašarų NdŽ. Bešaukdamas privarė klausytojus pri ašarų M.Valanč. O tasai gerumas Grėtę kartais iki ašarų privarydavo I.Simon. Lig čypimo [dantys] žmogų privãro Krš. Jug liga žmogų taip privãro, ka nebnora gyventi, lauka smerčio Krš. Jis dar ne vieną rišėją (kertant rugius) iki devinto prakaito privarytų J.Avyž. Gali prie to privarýt, kad keleivinė gali neit Dkk.
| refl. N: Jie lig tol prisivãrė, kad nė duonos šmotelio nebeturi Ps. Tai reik taip prisivarýt, kad reik eit, ir neturi kuo apsiaut Snt. Matai, prisivãrėm pri to, ka ėsti trūkstam Krš. Prisivãrė pri badų ruskis ir pasiduos vokyčiuo Šts. Teip esu pry miego prisivariusi Šts. Gal neprisivarýsma lig supykimo Kp. Prisivãrė lig paskutiniosios – kiek girtų! Rdn.
17. privarginti: Teip privãro, ka šokimas nerūpi Krč. Tas vaikas ir kojas privari̇̀s iš paskos bebėgdamas Slm. Kad privãro, tai lig pénties – vis lėk ir lėk Slm. Kojas tik privariaũ [uogaudama], pernakt nebeužmigau Antš. Važinėji teip ilgai ir arklį privarei̇̃ Srv. Arklius privãrė, patys privargo [miške] – tiek to gero Krš.
ǁ refl. NdŽ privargti: Esu baisiai prisivãręs po tos kelionės Vkš. Pjauni pjauni, tada reikia džiovint [šieną], tada tai prisivarai̇̃ Kpr. Su darbais teip prisivarýdavo, kad net širdžiai bloga pasidarydavo Krs. Teip aš prisivariaũ, lig penčiai Krs. Lig penties prisvariaũ – ir galas Sl. Vaikus padaboju, suplaunu sūdynus, apsiliuobiu, tik prisivaraũ – diegliai duria Stč. Taip prisvarai̇̃, kad tamsu darosi Ds. Prisivarai, kai nuo širdies dirbi Ps. Buvau teip prisvãrius, kad bijojau, kad namo neatknapsėsiu Skp. Kaitra tebebuvo didžiausia, ir jis baisiai prisivarė J.Balč.
| tr.: Jau prisivarýtos, išdirbtos rankos, nieko nenoriu imties Erž.
ǁ atimti (sveikatą); išsekinti: Dešimtį metų išdirbo kimijo[je] (chemijos kombinate), privãrė sveikatą Trkn. Kai boba sirgo, tai ir jį privãrė Slm. Arklys teip privarýtas – kaulai ir skūra Dglš.
| refl.: Prisivãręs ansai, burnelė kaip šaukštelis Rdn.
ǁ gydant sugadinti, nugydyti: Kab davė kokius vaistus, tai jų privãrė sąnarius, negali dirbt Kpč.
◊ kralikų̃ į ausi̇̀s privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Tai aš jum, panele, kralikų̃ į ausi̇̀s privariaũ Všt. ×
mõnų į aki̇̀s (akýsna) privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Privarỹs mõnų akýsna šitos bobelkos Dsm.
ožių̃ prisivãręs aikštingas, kaprizingas: Jai ne nervai, ale ožių̃ prisivãrius kap šuva Pv.
prie kapų̃ privarýti būti mirties priežastimi: Tas kuliganas sūnus privãrė aną pri kapų̃ Krš. ×
prie pakãros privarýti Jnš įstumti į sunkią padėtį: Turi parsižegnoti, roda ne roda, privarė prie paskutinės pakaros DS265(Rs). Aš jį vis tiek privarýsiu prie pakãros Jrb.
prie si̇́enos privarýti prigriebti, nuginčyti: Tą parejūną beveizant privariáu pri si̇́enos, nebturėjo ką sakyti Vkš.
1 ×razvarýti (hibr.) tr.
1. išvaikyti, išskirti: Aš goviau rykštę ir nuskubinau razvarýt vainą (gaidžių peštynes) Dv. Ir vienas katinas visus medinuosius razvãrė (ps.) LzŽ.
2. pučiant išsklaidyti (apie vėją): Vėjas tai razvarỹs vieną [debesį] ten, kitą ten Zt.
| prk.: Kap kas sustūkoja ir miegą razvãro Dv. Tu jai itus verksmus razvarýsi LzŽ.
3. daugelį, visus perkeldinti gyventi atskirai, išskirstyti: Mūs visi in daikto, o kap kur an kolionijų razvarýta Šlčn.
4. refl. įsibėgėti: Baronas razsivãrė kiekkart, ragais kap daužė bačką LzŽ.
5. sutindyti: Ažudaužė dvi karvi, tešmenai razvarýta Dv.
6. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Biednykas anas, razvarýtas Dv.
1 ×parazvarýti žr. 1 razvaryti 1: Parazvãrė mus nagaikom uriadnikas Pst.
1 suvarýti tr. DŽ1, KŽ
1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvarýk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvarýti gyvulius tvartan Rtr. Suvãrai gyvį tvartan LzŽ. Suvãrėm balon karves, te yr lapų, viksvų, stovi i ėda, o mes uogaunam Klt. Liuob į rėtį [bites] suvarýs, uždengs i párneš į aulį Sd. A į avilius spiečius suvarýt – ne jai gildavo, – be jokios baimės Mšk. Mūsų svotulių kiaulės ganyta, kiaulės ganyta, nesuvarýta (d.) Prng. Ir anys visus guotus tenai suvarydavo ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Jonas anus visus (velnius) suvãrė į tarbą, užrišo i pakabino ant vinies (ps.) Gd. Jie per daug nusidirbusius galvijus naktyj suvarė, kad prisiėstų K.Donel1.
| Kap kartas visos vištos miežiuosnan suvarýtos (suleistos) Dv.
| Šaltis visus suvãrė an gryčią Ėr.
| prk.: Ūkininkas tuojau suvarydavo į krūvą išsiblaškiusias mintis ir nurimdavo Pč. Žinau pasakų, ale negaliu suvarýt draugėn Prng. Rykštelė protą į galvą suvãro Dkš.
| refl. tr. NdŽ: Jos pats (ežys) nubėgo greitai pas kiaules, susivarė į krūvą i parginė namo pas tėvus LMD(Lg). Pietai, susvãrom gyvulius, testa karvės paguli Azr.
ǁ įvaryti: Bėk, vaikel, greičiau, padėk man kiaulę suvarýt tvartan Antš.
ǁ refl. tr. įlandinti: Gyvatę butely turiu susivãrius, šnapsiuku užpilta guli Btg.
ǁ visus ar daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta suvesti; priversti, įsakyti sueiti: Mus nakčia griebė, į tokius rūsius buvom suvarýti Graž. Su autumatais suvãro, ir dirbam atapakaliai Šmn. Ejo po butus, visus vyrus sugavo i suvãrė į daržinę Vž. Marios eina ir tokian kampan suvãrė karūminę Drsk.
| refl. tr.: Susvãrė daržinėn, išsirinko kur jaunesni [į priverstinius darbus] Vdn.
ǁ visiems ar daugeliui liepti, paraginti sueiti, sulipti ir pan.: Jau saulelė ažusėdo, mum jau suvãrė tėvai akopuos Skp. Suvãro pulką [mokyklon] – aš su trimi nesustvarkau Drsk. Motriškos nora vyrus į kuknes suvarýti – a tinga, a nora vis į vyrus veizėti Krš.
| Amerikas su savo liežuviu kiek vyrų į miškus suvãrė, kiek pražudė! Rdn.
| refl. tr.: Tuoj susivaro kuopą Ėr. Vakarais susivarydavo visą šeimyną ir liepdavo dainuoti, o pats lazdele mosuodavo rš.
ǁ Stk, Jz visus ar daugelį priversti persikelti kitur gyventi, sukeldinti; (ppr. prievarta) apgyvendinti: Iš vienkiemių kaiman suvãrė Alz. Žmones suvãrė, sugrūdo [į gyvenvietes] ir dabar jie noria, kad žemę imtų Slm. Blogai, ka į tas grupines suvãrė, vėlek statyties kas galia Akm. Ir senelius suvãro prieglaudon ir pensiją pristato Lb.
ǁ Skp, RdN visus ar daugelį priversti įstoti: Paskiau į kolūkį suvarė visus Kl. Taigi su šautuvais suvãrė [kolūkin] Pnd. Kai kaukozan suvãrė, taigi dagi biedniau buvo, nieko užsidirbt negi galėjom Kpr. Į krūvą kai suvarỹs, iš vieno katilo valgysme (apie kolūkį) Btg. Mūs durnų vaikus suvãrė, o savo turčiai išsiėmė iš karūminės Drsk.
2. visus ar daugelį priversti, liepti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Įpuolęs tas klebonas nu suvãrė visus gulti Vkš. Kas suvari̇̀s jaunus darban DrskŽ. Suvarė mumis dobilų pjauti, ten tam dvaruo padėti Žd. Suvarýs an stalo po kelias motriškas pėdų ryšių pjaustyti Krš.
3. vairuojant atgabenti visas ar daug (važiavimo priemonių): Visus kambainus vienan laukelin suvãro Trgn. Kuprių Matas gerai darė, kad padvadų daug suvarė (d.) Nm.
ǁ suvežti ką: Kol tieką šieną suvãrėm, reikėjo nemaža procės pridėt Vvr.
| refl.: Labai puikus šienas susivãrė, bet dar tik pusė Pžrl.
4. NdŽ daug ką sustumti į vieną vietą: Patelai suvaromi į kojų galą dėl šilimos Šts. Sumuštinin suvarýk šienaudamas, kiek čia žolės (nedaug) Klt. Čia kriaušlas suvarýtas, o čia vanduo Jrb. Suvarýsu nūšlavas į kertę Yl.
| Visi pirštai suspausti, net ant vienas kito suvaryti, sukumpę ir kampuoti Vd. Atadainuoja pulkas brolelių, suvaris (nupjautus suvers) kvietkus an pradalgėlių LTR(Ds).
| prk.: Erzina muni [vaikai], nervas suvãro į kojas – skausta Krš. Gydė nu širdies, suvãrė ligą į inkstus Krš. Par daug [vaistų] užduosi, suvarýs kur tą išgąstį, cypsi Grd.
| refl.: Susivaręs rankovėse pamušalas rš.
ǁ stumiant suvienodinti padėtį, sulyginti: Gražiai suvarai̇̃ [kūlius, dengdamas stogą,] ir perverži vytele ir užkiši Alz. Su lentikėms badai badai i suvarái [kūlius] aukštyn Krž. Su lopeta [šiaudų kūlių] drūčgalius suvãro suvãro, kad lygus išeit[ų] dañgtis PnmR.
ǁ prk. daug (ppr. darbų) sustumti į tą patį laiką: Kaitra suvarė visus darbus į krūvą rš.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarỹs, sutrauks, kai tokie orai Snt.
| refl.: To darbo susivãrė į vieną vietą – koc persiplėšk žmogus Srv. Visi darbai ansyk susivarỹs Gs.
5. gamtos stichijų jėga sunešti, sustumti: Anapus Nemuno suvaryti ledų kalnai LKKIX151. Ledai šitosa dienosa macniai sulaužyti, į didelius kalnus suvaryti ir ant kraštų užmesti Kel1856,43.
ǁ pučiant suginti (apie vėją): Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystą padaro jie dangų, pravaro jie debesis ir suvaro vėl į krūvą brš.
ǁ pučiant sunešti, supustyti: Aštras vėjas pusnis suvãrė Dbč. Sniego suvarytos sieksninės pusnys, o čia jau ir lietus, papūta iš pietų drungnam vėjui M.Katil. Ir sniegas yra vietomis į dides krūvas suvarytas prš. Kalnų kalnai smilčių suvarýti kaip debesiai Grg. Suvãro tokias pusnes, ka nė kojos nėkur iškelti nebgal Vvr. Vėjas, pusnis (sniegas su vėju) – kronus (pusnis) suvãrė Dbč. Suvãro kalną piesko vėjas Rod.
6. sudėti į vietą, sukrauti: Suvãrė kūgiuosna [šiaudus], paliko, pavasarį draskė Dg. Dideli kūgiai suvarýti Gs. Daiktan suvãro tuos akmenis Rod.
| Kad vienos rūšies [būtų bulvės], tai kogi – suvarei̇̃ į krūvą Mžš.
ǁ daug priberti, užberti: Jis tabokai baisiai daug suvãro tos salietros Mžš.
ǁ supilti: Pelė miežius malė, žvirblys alų darė, o tas garnys ilgaskvernis į bačkas suvarė (d.) Vrn.
ǁ sumesti: Kiek to maisto suvarýta in duobes Brb.
7. sukišti į ką: Šiurkštus, atlapas megztinis, apdribusios kelnės, suvarytos į aulinius batus, suvelti šviesūs gaurai rš. Pečių iškūrinam smagiai, žarijas ištraukiam ir tada duoną pečiun suvãrom Alz. Išvemta katės ryzas: surijo, suvãrė žarnõs, paskui išvėmė Aln.
| refl. tr.: Užsirišėm kelnes, susivãrėm pinigus ir parvažiavom Slm.
| Jonas susvarýdavo kylą i be doktorių Dglš.
8. NdŽ su jėga įsmeigti, įkalti: Akėčios buvo medinės: tokie žabai, vyčių supinta, suvarýta kuoleliai LKT343(Ck). Kuolai buvo suvarýta vienan gale ir kitan Btrm. Pavažion suvarýta stipinai Dv. Kaladkoj suvarýta dvylika ratapėdžių LzŽ. Paėmiau dalgį, užsimojau ir suvariau į žemę V.Bub. Peštuką į šieną teip suvarė, kad nė galo nematyt Paį.
ǁ įdurti: Tuo suvãrė kiaulei adatą pas ausį – i sveika Jrb.
ǁ duriant daug suleisti (vaistų): Gal du šimtu adatų suvãrė Krs. Kokia dvidešimt ampuolių suvãrė, i nieko gero Jrb.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Jam į pačius vidurius buvo suvaryti kalavijo ašmens rš. I peilį suvãro žmoguo, ir apiplėša – tokie laikai Krš. Ragą veršiokas suvãrė kakton, kai girdė Klt. Arklys kad spirs Šešelgai ir suvarė visus dantis į goserę K.Bor. Šuo kad griebė, dantis suvãrė kaip reik į tą ranką Jrb. Kartą nuėjau ant Maulių, gryčioj kaip šoko šuva ir suvãrė iltį Slm. Sumuštas, net groblai jeknosna suvarýta Žl. Nugarokaulį suvãrė viduriuos ir užumušė vietoj Šmn.
| Jis kad suvãrė nagus arkliui šnirpšlėsna, tai ir nesusjudino Vlk.
| Dvi ar trys kulkos suvaryta galvon Rš. Druska užtaisė šautuvą, užprovijo ir suvãrė užpakalin Krs. Ak, su kokiu malonumu paimtų pistoletą ir suvarytų tam šviesbruviui visą apkabą į vidurius! J.Avyž.
| impers.: Da džiaukis, kad vaiku[i] nesuvãrė veidan šukių Slm.
ǁ refl. tr., intr. leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Tai susivariaũ pašiną – beveik iki kaulo Užg.
| prk.: Su lietsargiu nusleido nuo ketvirto aukšto, kojos šiknon susvãrė Vrn. Nešokinėk, o tai susivarýs kojos į užpakalį Vkš.
ǁ refl. tr., intr. susižeisti, susižaloti: Vyras žandą turėjo susivãręs Kv. Ties krūtine susivãrė su šatrais Ps.
9. įspausti gilyn, įplūkti: Suvãrė žemėsna šieną, nemožna bus išlupt Klt. Driūblė ažeis, sulis, suvari̇̀s žemėsna, i vė vartyk tu jį (šieną) Klt. Pervažiavo žabus traktorium ir suvãrė visus Slm.
ǁ įmurdyti: Vilkas suvarýta dumblan Švnč. Grumas grumas – ligi kelių į žemę suvãrė (ps.) Pj.
ǁ suspausti, suslėgti, suminti: Šitaip sumintas [šienas], šitaip suvarýtas, tai kaip laitas galėjo būt Kp.
| Nuspirkau vilnų, kaip kiečiausias vailokas suvarýtas (suveltas). – Ne ką veiksi, išsikedensi Žl.
| refl.: Susvãro kriūtiniūtė, kai keli vaiką až pažasčių Lb. Andumba [lova], guliu kaip lovy, šienikai susvãro Žl.
10. daug suėsti, sulesti: Karvė daug bulbų suvãrė Dglš. Daug suvãro ir vištos, ale ir nepakeliamos Kpr.
ǁ Krtn daug sušerti: Suvariaũ visas bulves toms kiauliums Jrb. Suvariaũ kiaulėm viską DrskŽ.
| refl.: Pašaras susivãrė Ėr.
ǁ šnek. daug suvalgyti, sukimšti: Šeimyna suvãrė košę Krš. Duonos kepalaitį par dieną ir suvãrėm Lkv. Suvãrė vaikas didžiausį bitą duonos ir da nepriėdė Vvr. Tokį didelį kemersį duonos suvãrė Lkv. Suvarau visą paršiuką LTR(An).
| refl.: Sūriai greit susivari̇̀s Ėr.
11. intensyviai ką padaryti, atlikti kokį darbą: A su motoru – dvi valandos, i suvãro (iškulia) Kvr. Storokai suvãrė (suverpė) tuos siūlus Jrb. Tik sienas kai suvãro (pastato), kelia [vainiką] Rk. Paskutiniu laiku statybos medžiaga įvairi: trobesių sienas suvaro iš medžio rš. Į viršų siauryn siauryn i suvarýdavo (statydami susiaurindavo) į pusę metro pločio tą kaminą Krž. Vainiką pradeda pint iš vidurio ir paskui tik suvãro (susiuva) galuos Ds. Turiu da tris siūles suvarýt par galus to maišo Jrb. Kad suvarýta (išsiuvinėta) tokiu storu siūlu dobilo lapas Rdm. Katras iš dratų ir pina keselį, tai ropelė ir iš dratų suvarýta Slm. Mano viskas šiteip suvarýta (smulkiai, neaiškiai surašyta) – paskui nė pati neįskaitau Smln. Bjauriai suvariau laišką rš.
12. intensyviai ką darant kuo paversti ar ką pagaminti: Visus medžius suvariau į malkas Bsg. Ar liks grūdų varpose, ar suvarys į pelus, ar nukuls grynai – daug priklausė ir nuo leidėjo M.Katil. Teip apsidirbę žmonės – pelenais suvarýti (gerai išdirbti) laukai Slm. Suvãrė tą sūrį, subrūžino (suskuto peiliu) Db. Įpilk šalto vandens, gal geriau suvarýsiu Trgn. Kai sušalo, negaliu niekaip sviesto suvarýt Rm. Jei paršildysi [grietinę], vel[nia]s paraus, i nieko ten nebsuvarýsi [kastinio] Sd.
ǁ pakeisti kieno būvį ar būklę: O tas diedas tai storas, sako, suvaraũ (nupeniu) tą diedą Upn.
| impers.: Runkelius visai į lapus suvãrė Gs.
| refl.: Mėson susvãrius visa (apie storą moterį) Klt.
13. uždirbti: Kaži kokį pelną nesuvarỹs iš to Gs. Mano viskas sutaisyta, suvarýta Jrb. Dvarą suvarei̇̃! (iron.) Lp.
| refl. tr.: Pasiėmę po kelias panašias komisijas susivaro beveik antrą algelę rš.
14. intensyviai ką darant, kuo paverčiant sugadinti ar sunaikinti: Visą knygą į skiautes suvãrė Žr. Jei ans mun nesakė, tegul perkūnas muni į čeženas suvaro S.Čiurl. Pušelę į šipulius suvãrė Ėr. Suvarysiu visą lempą į šukes, sako senis rš. Buvęs auskarus nupirkęs brangius, sumušęs, į miltus suvãręs Trk. Per metus visai suvarýta mašinėlė – ir in grebę invairuota, ir in tvorą Prn. Dėjo į medį – i patys ištižo, i mašinelę į krūvą gelžies suvãrė Krš. Mašina nauja, šešių mėnesių neužtekę gumom – suvãrė tuoj Slm. Du langu su visais romais [chuliganai] suvãrė, baisinybes padirbo Krš. Šiaudus suvarýsiam į pelus, teip būs sudžiūvę [javai] Pkl. Jos brukdamos ne tiek ilgai čiupinėdavos aplink saują [linų], bet ir ant pakulas daug suvarýdavo Skrb. Kitą bulbą tik lupynosna suvarai̇̃, paki nulupi Klt. Par savaitę marškinius į skūtus suvãrė Krž. Ba kap ažpuls visi vieną, suvarỹs niekuosan LKKXIII131(Grv). Kap negerai išplaksi [dalgį], varonkosa suvarýsi Pst.
| [Palaidos karvės] daržus suvãro (ištrypia), medelius nugraužia Alks. Anos (antys) tiek suvãrė (užteršė) ežerą Mlt.
| prk.: In skiauterukes [lauko] šniūrai suvarýta (sudalyta), peršokt galė[ja]i Drsk.
| refl.: Tos paklotės susvãro (suplyšta, sudyla), ir pataisyt sunku DrskŽ.
ǁ intensyviai dirbant sutrinti (pūslę, nelygumą ir pan.): Jo rankos pūslėtos, čia ant delnų suvarýti tokie guzai – nuo medžių Jrb. Kokie gi jo grėblių kotai – viso miško medis, pūsles kaipmat suvãro Mžš.
| Žiūrėk, kokius tu guzulus suvarei̇̃ verpdama Skr.
ǁ Šil prk. daug sunaudoti: Kiek tūkstančių suvãrė į tą pirtį Šk. Šitiek malkos suvãrė per metus Lp. Loviam tai kiek suvãro lentų – pastatą (nj.) didelį pastatytų Slm.
15. prk. įstumti į kokią (ppr. blogą) būklę: Per darbymetį suvarėm arklius skūron An. Labai šitas laikas užmarštin suvãrė, jau sena Svn. Smetona ponus prilaikė kiek tik galėjo, žmones visus skolõs suvãrė Rk. Žmonis suvãrė į biednystę Kv.
16. prk. labai nuvarginti; atimti sveikatą, jėgas, išsekinti: Arkliai tiek suvarýti, kad nebepaeina Ėr. Mūsų arklys tai labai suvarýtas su darbais Užp. Varę varę jį darban, tai kad suvãrę… Slm. Matai, kad suvãrė Antaną, kad stovi ir svyruoja Rm. Liga suvãro žmogų Tr. Šitoj koja mane ir suvãrė Mlt. Vieną džiova per metus suvãro, kitas kelis tęsias Ds. Tos vedybos mane añtrosios suvãrė Dbk. Mana buitis suvãrė mane LKKIII182(Arm). Teip jau sudūla žmogus, senatvė suvãro Šmn.
| refl.: Atsigãvo, kai nebeina melžtų, buvo susivãrius gatavai Slm. Gyvulys susivaro tuoj bevažiuojant Pn. Ir pati susivãrė su tais kukurūzais Ėr.
17. prk. nugyventi, nuskurdinti: Gaspadoriavo gaspadoriavo, visus galus suvãrė ir paskorė Vrnv. Mum teip suvãrė, kad nieko neturim gatavai Šmn.
| refl. NdŽ: Dabar viskas susvãrę, pelno nėr Pg. Teip bet sau gyvendami an tiek susvarýsma, kad ir žemę reiks parduot Vj. Su vaikais jis visai susivãrė Vrn.
18. refl. prk. moraliai smukti: Eik eik, kaimas visai susivãręs, gera i vaga Krš.
19. prk. nugyventi (amžių): Septyniasdešim penkis metus suvariaũ RdN.
20. sulošti: Verčiau suvarykim keletą partijų iš „tūkstančio“ rš.
◊ gãlą su galù suvarýti išsiversti: Ir ans nebsuvãrė gãlo su galù, nėr iš kur paimti Sd. Tiktai džiaugiaus gãlą su galù suvãręs Trk.
į (ant) bùtelį (buteliñ) suvarýti pragerti: Ką ten – viską į bùtelį suvãrė, nieko nebus gero iš jo Šd. Kolkozą suvãrė an bùtelį Ėr. Jy pati gi pora tūkstančių suvãrė buteliñ Mžš. Visą savo algą buteliñ suvãro Msn.
į dre•ženę suvarýti sumušti: Aš tave į dre•ženę suvarýsiu, t. y. sumušiu JI346.
į duobès suvarýti visus ar daugelį sušaudyti: Prisirašė ve į partiją – suvãrė į duobès Grd.
į gérklę suvarýti pragerti: Vaikų alga iš anksto pasiimta… Viską sau į gerklę suvarai A.Gric.
į kapùs (į kãpą) suvarýti būti visų ar daugelio mirties priežastimi, numarinti: Vaikus pirma tėvų į kapùs suvãrė Grš. Prisiekė padermę jo suvaryti į tėvo kapą ir kraujuose jo išsimaudyti V.Kudir.
į kélmą (kelmañ) suvarýti sutrukdyti augti: Mañ tas [sunkus] darbas kelmañ suvãrė, aš toks mažutis ir palikau Svn.
į klùmpį suvarýti nuginčyti: Mes aną į klùmpį suvãrėm Tl.
į kùprą su(si)varýti
1. padaryti sukumpusį, gunktelėjusį: Kupron suvãrė jau i Ulių, susirietė Klt. Vargas i stiprų kuprõn suvãro Tr. Ilgas amžius ir stipruolį kupron suvaro KrvP(Mrk). Jaunas, o kùpron susvãręs Drsk.
2. nu(si)varginti, už(si)kamuoti: Kupron suvari̇̀s mane visi darbai Aln. Jau jūs visai savo senį kupron suvarýsta Ut. Tu jį (vaiką) kuprẽlėn suvarýsi gindamas (dar labiau stengsis) Ob.

į pãraką (parakañ) suvarýti suniekinti: Jaunikis kai kada esti visai suvaromas parakan ir be niekur nieko dūlina namo rš.
į pẽlenus (pelenuõs) suvarýti tyčia padegti: Aš taũ pelenuõs suvarýsiu Kvr.
į [óžio] rãgą suvarýti
1. žodžiais nugalėti, nuginčyti: Ką tu gali padaryti šviesaus razumo žmogui: jis visus jus, durnius, į rãgą suvarỹs! Jnšk. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą A.Vencl. Tik dabar jis supras, kad turi reikalo su Jono Išminčiaus priešpaskutiniu sūnum, kuris gali patį velnią į ožio ragą suvaryti rš. Toks, rodos, mokytas, o suvãrė [jį] į óžio rãgą, i gana Šll.
2. nulošti: Ėjom lošt, tai vyrą suvariaũ į óžio rãgą Snt. Suvari̇̀s tave ožio ragan kaip matai Alz.
3. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Jį skolinykai suvarė į ožio ragą Vv. Ūkvedžiai mane į ragą suvarys J.Marc.

į óžio rãgą (óžio ragañ) susivarýti nuvargti: Susvariaũ óžio ragañ [nuo sunkių darbų] Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan Nč.
į rankóvę suvarýti nuginčyti: Mandras mandras, o Šarkauskūtis suvarė aną į rankovę kaip matai Šll. ×
į ri̇̀nkę suvarýti vargo pridaryti: Jei tokie orai bus, juos suvarỹs į ri̇̀nkę Snt. ×
į ùbagą (ubagañ) suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ (sukapojo) Aln.
į žẽmę (žemýnon, į žemès, žemė́sna) suvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Ko dukterį į žẽmę suvarei̇̃? Bsg. Nepriėda, nesutelpa visi – visus žydelius į žẽmę suvãrė Yl. Kad daugiau to man nedarytai, ba aš tave žemýnon suvarýsiu Arm. Diena po dienos šliaužia šliaužia žemyn ir žemyn, kol suvari̇̀s žemė́sna (apie senatvę) Žl.
konè į žẽmę suvarýti labai barti, gėdinti: Kai ateidavo senis, tai visus konè į žẽmę suvarýdavo Šk.
kraũją suvarýti į ši̇̀rdį (širdiñ) labai sujaudinti, sunervinti: Ypač paskutiniai poniutės žodžiai jos kraują suvarė širdin V.Mont.
šipuliai̇̃s suvarýti sukirsti kalbantis, nuginčyti: Suvãrėm ją šipuliai̇̃s Antr.
velnióp suvarýti sugadinti: Ir jiem gyvenimą suvãrė velnióp, ir pačios sau Šmn.
1 papasuvarýti (dial.) žr. 1 suvaryti 1: Karves papasuvãrė tvartuosna Dv.
1 užvarýti K, Rtr, OG102, DŽ1, KŽ; SD186,207, SD166, R, R39, MŽ, MŽ53, D.Pošk, Sut, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti patekti ant ko nors ar už ko nors, užginti: Jis nori kiaulę užvarýt ant kelio, o to vis par laukus Upt. Arklys jei sykį par tiltą [eidamas] įlūžo, tu jo neužvarýsi daugiau Erž. Niekaip arklio negalėjom užvarýt ant paramo, turėjom veste užvest Srv. Užvarýsma karvę ant žolės Strn.
| refl. tr.: Ažsivãrė avis až krūmų JT429.
ǁ varant, genant priversti užlipti, užkopti: Tu jam ir žvėrį surandi, ir sabalą medin užvarai, ir paukštį aploji rš. An pirkios tokia graži žolė, norim karvės užvaryt, kad ji nuėstų LTR(Kb).
| refl. tr.: Užsivariaũ avis an kalno JT429.
ǁ priversti užlipti: Užvãrė an daržingalio šieno mynioti Pj. Užvãrė [komisijoje] an svarstyklių, taukšt, pliaukšt – ateikit kitas Ukm.
^ Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi rš(Kp).
| refl. tr. NdŽ: Būdavo, užsivãro ant tvartų, kiša i kiša man [šieną] Snt. Tėvas užsivãrė mus an kūgio, ka šiaudus pamyniotumėm Jrb.
ǁ refl. užlipti: Užsivãręs tas vaikis ant šieno vežimo i bemiegtąs Vvr.
ǁ priversti užlįsti už ko nors, užlandinti: Mes, vaikai, užvarýti kur už pečiaus Dg. Tos parėdkininkės užvãrė už stalo tą piršlį i neleida išeiti Žd.
2. tr. daug atvaryti, atginti: Kad užvãrė avių – net juoda! DŽ. Kad užvãrė žąsų nei be šiek, nei be tiek JT429. Kaip užvãrė visą pulką [karvių], tai atliko kai katros, pasislėpė Plvn. I užvarė dai tris pulkus žirgelių, dai išlaužė tą naująjį tiltelį LTR(Tvr).
ǁ atvaryti medžiotojo link: Aš užvaraũ tą zuikį, o jis nušauja Jrb. Eigulys šaunuolis – užvarė šernus ant pačių šautuvų rš. Jis (skalikas) tau pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton Blv. Tuo čėsu šuneliai kiškelį užvarė LTR(Vb). Paukšt! Ir nušaus užvarytą žvėrį Žem.
3. žr. 1 suvaryti 1: Aš nuejau padėdinėt kiaules tvartan ažvarýtie Lz.
ǁ varant, genant pro šalį trumpam įvaryti, suvaryti: Užvarýti į ką, pas ką NdŽ. Daržinėn užvãrė [žvėris] i nuejo pas karalių Slk.
4. tr. nuvyti, nuginti: Mes vilką tadui ažvãrėm medžian LzŽ.
5. intr. užvažiuoti ant ko nors (ppr. smarkiai, greitai): O, baisus kalnas būdavo užvaryt Snt.
ǁ refl. sunkiai užvažiuoti, užsistumti (su vežimu): Ledvu užsivariaũ in Utėlynės kalną Ut.
ǁ tr. užvežti ką sunkų, važiuojant užstumti: O Kalgaruose mus vėl užvarė ant atsarginių bėgių J.Balt.
6. tr. lipant, kopiant užtraukti, užstumti: In kalną tačkelytės neužvaraũ Slk. Motinai širdį trauka lauk, ka reik užvarýti tiek aukštai tus maišus Trk.
| Pastatė tą pagalį ir akmenį užvãrė (užritino) Eiš.
7. tr. gamtos stichijų jėga užstumti, užnešti ant ko nors; užplukdyti: Užvarýti laivą ant sėkliaus BŽ498. Vėtra karo akrūtus ant sėkio (orig. siekio) užvarė ir sudaužė LC1889,14. Greitai bangos sugadino laivo vairą, ir laivas pasidavė bangoms, kurios tuomet jį užvarė ant uolos prš.
| impers.: Po tris keturis metrus ant kelių užvãro ledus Vlkj.
ǁ leisti sutekėti ant ko nors: Ajetau, kam vaiką žemyn galva laikai, kraujį an smagenų užvarýsi! Krš.
ǁ pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Jūrinis [vėjas] vandens užvãro Prk. Vėjas apsigręžė, galia užvarýt lietų Antš. Kyla vėjas, gal lietaus užvarỹs Pc. Tuomet gavęs valią vėjas užvarė baltuosius kalnus iš vakarų ant visos padangės Žem. Kolomano siela staiga apsiniaukė, kaip kad vėjas užvaro debesį ant saulės Ašb. Dieve, lytutį lengvą mums nupilk, tą mums t[e]užvaro vėjai PG.
| prk.: Teisybės reikia ieškoti, teisybė ne debesėlis, vėjas ant galvos neužvarys L.Dovyd.
| impers.: Sniegas buvo užvarytas N. Žiemą kai užvãro sniegą, kai užkemša – in tvoras daeit negali̇̀ Mrs.
ǁ impers. pučiant daug prinešti, priversti, pripustyti: Gryčią apipusto, ligi pat stogo užvãro sniego Aln.
ǁ impers. tr., intr. pučiant užnešti, užversti, užpustyti: Kap duos jam sniegas, tai jį ir su trobesiais užvari̇̀s Alv. Dieną nuvalė [kelius], nakčia vėl užvãrė Pv. Užvãrė sniegu triobeliotę Tr. Prie sklepo užvãro sniegu, ateina stirna i nugriaužia Pbr. Užvarýta bit sniegu LKKXIV216(Zt).
ǁ atskraidinti: Tai kad jau užvãrė lėktuvų, tai kap dėjo! Ss.
8. tr. Ad, Jnš su jėga įsmeigti, įkalti: Patvėrė [dalgį] iš naujo, užvarė pleištelius ir dar pamirkė kotą vandenyje M.Katil. Ažvarýta klynukas, kad nenugriūtų dalgė Dv. Klynelius [staklėse] užvarýk Pb. Turėjau kūjį, baslį gerą ažvariaũ Č.
^ Neažvarýsi kuolo kūloku Dv.
| refl.: Dalgės klynelis ažsivãro, kad laikytųs Str.
ǁ kalant užkimšti (skylę, ertmę): Kai kiaulę pjauna, padaro vagelį medinį ir užvãro tą skylę, kur dūrė Tvr.
| Langai ažvarýta (užkalta) lentom Dglš.
ǁ OG102, BŽ266, NdŽ, Svn kalant užmauti; apkalti: Užvarýk lanką ant kubilo J. Nukals rinkį, užvarýs ant stabulės Akm. Užvaryk kirvį ant kirvakočio Krns. Da kap pradėjau atmintie, tai tėvas ardavo žagre: du noragai ažvarýta LKT343(Ck). Ponas savo netikusį tarną įlaipino į bačką, užvožė jį dangčiu, užvarė gelžinius lankus ir nuvežęs jį į mišką pametė LTR(Tt). Ir anie muni jau nora į tą grabą įdėti i tais gelžiniais lankais užvarýti Als.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Kap daviau aš jam kirvį pageląst, tai jis jam ašmenis užvarė Lš.
| refl. tr.: Ir aš buvau užsivãręs dalgį, kap nemoki Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakščiai): Ažvariaũ didelį pašiną kojon Dglš. Pirštan pašinį ažvariaũ Šlčn. Pašinį žuvariaũ po nagu Rod. Stremėką ižvariau po nagu Zt. O lokys ažšynė lopą, ažvãrė tokį pagalį LzŽ.
| refl. tr.: Ažsivariaũ pašiną LzŽ.
ǁ intr. Rdn euf. apie lytinį aktą: Jis gauna pas ją užvarýt Srv.
^ Nieko nepadarysi, per marškinius neužvarysi LTR(Kp).
| refl. Nj.
9. tr. daug pridėti, prikrauti: Ka užvãrė tų malkų, tai puodai išpūškėjo kaimat Jrb. Visą pašiūrę buvom užvarę malkom Gs.
ǁ daug uždėti; užpilti: [Molio] klodą užvãro, tada reikia laukt, kol apdžiūsta Kp. Išskleis, užvarýs naujo žvyro [ant kelio] Grd. Trąšų užvãrė, buvo derlius kad mačija Vn. Riebulių storai ažvarai̇̃, apitepi, i gerai Trgn.
| Su dažyviums užvãrė (apipylė, sutepė) baisiausiejai (baisiausiai) Krš.
| Dūmų užvariáu (daug prileidau), reik duris atidaryt Šmk.
ǁ įdėti, įberti (į maistą ar gėrimą): Užvarysu (raugdamas) alų geruoju sukru, ir šulai plyšinės Šts.
ǁ dedant, kraunant, pilant padaryti ką didelį, aukštą: Tai užvãrė vežimą, kad nė ketvertas arklių nepavežtų Plk. O tas vežimas užvarýtas visas aukštas, baisinis Slv. Užpylęs ten žemės, tą kalną dar aukščiaus užvarė RD207.
| Ligi vakaro ir užvarýsim (sumūrysim) kaminą ligi stogo Ds.
| Vyrai tuos ūsus užvarýdavo (užraitydavo) į viršų Smln.
ǁ refl. iškilti, atsirasti: Tokie gumbai užsivaro ant rankos N.
ǁ NdŽ prk. padidinti, pakelti (mokesčius, kainas): Užvarýdavo mokesčius, nors pasiusk Pj. Par licitaciją kožnam daiktu[i] užvaro perpus Antš. Nepirkau, ale cienią užvariaũ Dglš.
| Užvaryti (daugiau priskaičiuoti), viršiaus užtraukti (skaitliuje) I.
10. tr. daug duoti, skirti: Užvãrė tiek daugybes vaistų, tik tik nenusiraitė Krš.
ǁ padaryti, kad atsirastų, užveisti: Birbilinė [musė] apspjaudo viską, kirminus užvaro Kin.
ǁ prk. lemti; užleisti: Ak! Tus vargus apverktinus jūs man este padarę ir bėdas tas raudotinas man ant galvos užvarę PG.
ǁ impers. prk. sukelti: Kur smiltynė, badą užvarys – iškais žemė Pš.
11. tr. imti energingai ką daryti: Muzikantai užvarė valsą rš.
ǁ refl. energingai ką padaryti: Užsivãro eidamas po kelias kartas drabužių, ką ten anam galia būti šalta Vvr.
12. tr., intr. užvalgyti, užkąsti: Užvarýk ir maunam Ps. Užvãrė tų lašinių gerai ir raitose Jrb.
13. intr. smarkiai suduoti, sušerti: Kad užvarysiu per nugarą, tai raudoną kirmėlę išvarysi LTR(Grk). Ka užvãrė par kuprą su bizūnu – dvilinkas parsirietė Vvr.
ǁ tr. užpulti: Nu a kitąnakt ar už dviejų ar trijų naktų vėl užvãrė [paukščius], tai atliko tiktai vienas kalakutas ir to višta Sb.
14. labai nuvarginti: Vasarą arklys ažvarýtas, daug darbo Klt. Arklys visai užvarýtas ant kojų Jrb. Vienas buvo pageresnis arklys, ažuvãrė ir tą Ob. Per dieną arė, varsto neužarė, šėmus jaučius užvarė LTR(Skm). Ot buitelė žmogaus – iš jaunų dienų vargų žuvarýtas Rod.
| refl.: Atejau nuo darbo baisiai ažsivãrius Ds. Pasilsėk, kam teip užsivarýt Ėr. Arklys buvo užsivaręs ir nuvirtęs į pagriovį J.Sav.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Jau tu, tėvai, baigi užvaryti šitą vaiką S.Zob. Jis tę man atrodo žmogus kap užvarýtas, suspaustas Vrn.
| refl.: Užsivãrė taip (susirgo), vos vos ištraukė (išgydė) da Rdn.
15. žodžiais nugalėti, perkalbėti, nuginčyti: Geras advokatas ir teisėją kartais užvãro Pkp. Užvarýs jei piršlį, i neįleis į trobą Užv. Jis mane pastatė kampan, užvãrė Drsk. Ak tu blusa!.. Ir užvarei mane! Žem. Juokėmės iš Petrikės, dėdele, – sakė Stasiukas, – kad ji ant kalbos tetušį užvarė Žem.
ǁ intr. piktai subarti, užrėkti: A gal taip užvarýti an vaiko? Vn. Su piktyba užvãrė [duktė vyrui] Sn.
16. užsispyrus ko siekti: Užsivãrė – eisiu mokyklon, i gana Vrn. Na, jei aš užsivarýsiu, tai ir padarysiu Nmn. Ko užsivãrė, tai ka ir būt Pv. O pati užsivãrė: – Pasakyk, ir gana! Vlk. Juozas užsivãrė apsiženyt ir apsiženino Alv. Kareivių gavęs muštis užsivarė Gmž.
^ Užsivarei̇̃ kap durnius an duonos Nč.
17. tr. NdŽ iš anksto paliepti atlikti kokį darbą: Seniūnas ažvãrė kelio taisyt Ds. Ažvãrė žmones miško sodintų JT288. Kap užvarai̇̃ kada, tai eina! Lp. Užvaráu gimines ravėti daržų Jdr. Žmonys nejo kryžių versti [Kryžių kalne], karūmenę užvãrė Krš. Užvãrė į dvarą dobilų pjaut Srv. Prievaizdas užvarė talką padėti jiems pervežti trobesius ir mantą V.Myk-Put. Užvarýk dukterį, tepaieškai! Vn. Užvarė austi drobę darbščias savo parapijonkas TS1899,2. Kožną nedėlios vakarą [tijūnas] turėdavo užvaryt ant panedėlio į baudžiavą DS168(Rs).
18. tr. atlikti kokį (ppr. sunkų) darbą: Naktimis atsikelsiam laiku (anksti), užvarýsiam (iškasim) tus ravus Sd. Kada varė didžiausią griovį, i žiotis užvãrė Šd. Platų valksmą žvejai užvaro (užmeta), laimikio ištraukia jie daug rš.
| refl. tr.: Ans dešimt pradalgių užsivãręs Krž.
ǁ suarti, užarti: Užvarei̇̃ tik vagą, kitą ir vėl gerk – baisiai troškina gert [nuo pupų], labai stiprus valgymas, sotus Slm. Kai pabaigsi arti, užvarýk arimo galą Žvr. Vagelę varė, antrą n’užvãrė JD865.
19. daug uždirbti, pelnyti: Turtus nori užvarýt su tais darbais Prn. Jeigu žmogus kruti, dirbi, mainikauji, tai ir šiais laikais šį tą dar užvarai̇̃! Snt. Vis tie patys barščiai, ar dirbi, ar nedirbi, nei nieko užvarai, nei ką! Apž1894,186(V.Piet). Malonu būtų tiek pinigų sykiu užvaryti TS1904,1. Ant pirktojo tavoro užvarė nemaž kapeikų Žem. Užvãro par dieną lig penkių rublių Grd.
^ Jeigu gerai užvarai, padeda ir aitvarai Šk. Piktumu meilės neužvarysi VoL353.
| refl. tr., intr. Q398, Lex68, N, NdŽ: Tura užsivãrę piningų, nedvesa badu Rdn. Pinigų turi ažsivãrę velnio skūrą Dglš. Abu diedukai buvom likę, tai užsivãrėm an pinigų Vdn. Tvirčiau gyvena, buvo užsivãrę Krš. Kap žusvãrė anas, ir javo prisipjovė, ir pirkelę pasistatė Pls. Buvau labai užsivãręs už bičių, kai turėjau Gdr.
ǁ išdirbti kokį laiką, tam tikrą normą: Kiekgi dienų jau turi užvãręs? Srv. Užvãro tų darbadienių daug, ale naudos mažai Jdr. Žmona prie runkelių sodinimo daug [darbadienių] užvarė J.Avyž.
| refl. tr.: Talkoms eis, užsivarýs dienų, išsikuls liuob be vargo – turės talkininkų Krš.
ǁ sukaupti atsargos: Mūs da senybos ažvarýta malkų Dglš. Ūkyje tik sunkiai dirbdamas ir labai viską žiūrėdamas gali šį tą ateičiai užvarýt Vdžg.
| refl. tr.: Užsivariáu pašaro gyvoliams visai žiemai Kv. Dabar jau ažsivariaũ kiek liekvarstų Dglš. Mes šiemet rugių užsivãrėm Ktk. Ot pasisodysim tabako, tai užsivarýsim ant kelių metų Kt. Taupė, užsivãrė ekonomijos, i tura kapeikos Krš. Jei linai nedera – drobių nežusvarýsi Rod.
20. tr. prk. atlikti ką greičiau, anksčiau: Dvi dienas, kurias jis buvo užvaręs važiuodamas iš Londono lig Bombėjaus, sugaišo J.Balč.
| refl. tr.: Nemožna poterių priekin ažsivarýt Dglš.
ǁ NdŽ atgauti, pasivyti (prarastą laiką): Sugaišinto laiko jau nebegalima buvo užvaryti J.Balč. Ar paspės užvaryti prarastą laiką? rš.
◊ velnių̃ užvarýti imti keikti: Užvaraũ velnių̃, da paklauso KzR.