žélti, žẽlia (žẽli), žė́lė (žė́lo) KBII162, K, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ
1. intr. Q236, R390, MŽ, MŽ525, OsG72, D.Pošk, Sut, N, K, M, L, ŠT242, ŽŪŽ35 augti žaliuojant, žaliuoti (apie daržoves, žoles ir pan.): Želiu, vaisausi, riečiuosi SD117. Darže morkvelės vis žẽlia Mrj. Anys (baltieji dobilai) ganykloj labiau jau žẽlia, daugiau žolės esti Rk. Krūmas vilninis, kelmas vilnų želiąs, ant kurio vilna želia, krūmas, ant kurio vilna auga SD7. Buvo želiami metai (labai žėlė žolė) Pn. Kad pailsėdavo, į šviežią dirvą tai nebūdavo tiek žolių, nežéldavo Rsn. Reikia [trąšų], kad žolė geriau žel̃tų PnmŽ. Maž do atolas žel̃s, pasišienausiu Klt. Jau žẽlia, nauja žolė žẽlia Lz. Žolė dar nėko daug žėlusi nėra šį pavaserį Lkž. Pavasarį, kai jau žolė ima biskutį žélt, juos (audeklus) klodavo Sk. Paki žolė pradeda žélt, niekas neina vasariniais rūbais Klt. Iš pavasario da užsiema [daržas], o kai pradeda žélt [piktžolės], tai žẽlia ir žẽlia Žl. Kaip čia žẽla ta žolė, jau pieva didžiausia Krž. Žolė sulig juostos žė́lė Gdr. Žolės tos žẽla kaip iš velnio Kl. O jei jau želą̃s metas, daugiau pašaro Kl. Anta kelių žẽlia, seni nevaikščiojame, niekas neatvažiuoja Drsk. Kur mūs brolukai gėrė, tę bijūnėliai žė́lė DrskD226. Kur mudu stovėjom, žolelė nežėlė LTR(Auk). Žélki, žolelė, lapok, medeli, daryk mums slaunumėlį JD954. Tę rūtelė ne tep želia TŽI182(Vlk). Kai malūne linus mins, geltoniejai kviečiai žel̃s, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu (d.) Grl. Aš negrįšiu nuduota, nežels rūta paskinta StnD30. Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais žẽlia A.Baran. Po tokių nelaimių pradėjo želti visur medžiai M.Valanč. Žalios samanos ant kuorų želia J.Marcin. Žinau, pažįstu seną lūšnelę – prie pat jos slenksčio piktžolės želia rš. Mokslas apie prigimimą želančių daiktų Kos16. Želiant žolė savo žiedus kečia PK50.
| prk.: Teip Dievo žodis regisi kaip smulkus grūdelis, bet pasėtas širdyj iždygsta, želia ir užauga medžiu labai didžiu, plačiu, aukštu SPI305. Ant galo pasėtas yra ant geros žemės, ant kurios labai gražiai želia SPI346.
^ [Žmogus] žela kaip žolė ir nukrinta BPII511. Dėl kito tegul nė žolė neželia, bet tik man gerai KrvP(Vlkv). Kur tankiai eina, ten žolė neželia PPr269. Kol maža buvau, žole žėliau, kai užaugau, marčia tapau (ramunė) LTR.
ǁ K, DŽ, KŽ, DrskŽ, JT260, Švn augti plaukams, barzdai: Barzda, plaukai želia N. Ano želia barzda J. Jau ūsai žẽlia, čėsas ženytis LzŽ. Ut barzda kad žẽlia, kaip šluota Ant. Buvo vaikelukas, anam nebžė́lė plaukiukai, tokia liga buvo End. Jei vyrui plaukus kirpsi jaunam mėnesyje, tai labai žels LTR(Pmp). Vyram, kai ūsai žẽlia ar žyla, tai jiem išdygsta piktas plaukas po smakru PnmR. Bet štai! Kad ūsai pirmi jau pradeda žélti, ir kad darbus jau sunkokus reikia nutverti, ai! Kur dingsta glūps ir vaikiškas šokinėjims K.Donel. Didžiuliai antakiai žėlė kaip miške krūmai rš.
| prk.: Jau tums uogums uostai žẽla (pelija) Krš.
^ Barzdai dar neželant, senius mokai VP8. Nenorėk barzos skusti, kol uostai da neželia LTR(Vdk). O tai bagotas: pilna rūra plaukų ir da žẽlia Kp.
2. intr., tr. ŽŪŽ35, Dv dygti daigams, augalams, žolei: Nulaužysi daigus [bulvių], anys vėl žel̃s Ob. [Miežiai salyklui] pradeda žélt, daigus leidžia leidžia Kp. Kurgi žel̃s [daigai] – va gruodas Pv. Kas tau žéls – tokios kaitros Krš. Žė́lę peržėlę kalnai grūdų Žln. Velniškai žė́lė daržai, nors su dalgiu varyk Rdn. Daržą žliūgė trauka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žẽla Klm.
| Gerai, kad neroviau tos obelytės: paskum kad žė́lė atažalų – obuolių pilna Svn. Apie kovo mėnasį pradeda žiurbėt šakutės, žélt Pv. In pavasarį pradės [nupjauto jeronimo] lapai žélt Klt. Žiūriu – jisai žẽlia, tai užsmeigiau su pagaliukais Jrb.
| prk.: Juodas vargas žẽlia NdŽ. Naujos pajautos gražiai širdyje žẽlia A.Baran.
ǁ užaugti, užželti: Mano neželia pėdos, aš vis numinu, t. y. vis dirbu J.
3. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ apaugti žolėmis, priaugti žolių: Šiemet nežė́lus pieva Dsn. Po Jono ganyklos menkai žéldavo Plšk. Ganyklas saugok, nušliauši, nebžéls anos Rdn. Kemsynų ir kupstų vietoje žėlė trąši, atgaivinta pieva M.Katil. Šiemet gi žė́lė pasiutiškai: daržan nė įbrist! Mžš. Neturim kur ganyt, pieva nežė́lė Dbč. Daubalė ta kokia želanti̇̀, koks pašaras End. Žė́lė bulbės šiuosmet Drsk. Baisiai žemė yra žẽlanti, derlinga Kv. Ganykla vis žė́lė ant tokio šaltinio Žgč. O pievos šiemet žė́lę – pradalgys prie pradalgio Ktk. Šiemet viškum nežė́lus Pyvesa Slm. Matai, ka žẽla, i ravėk, neblauk laiko kokio Rdn. Baisiai žẽla batviniai tie, burokai žẽla, tik ravėk i ravėk Tl. Į seną dirvą didžiai žéldavo tų piktžolių Rsn. Einu per lauką, laukas nežėlęs LMD(Dsn). Apaugo žėlė žalios rūtelės, tai tinginėlės jaunos mergelės LTR(Kp). Jam ir javai deria, ir pievos želia BM209(Pg). Kryžius kiminais žẽla, reiks su šepečiu nutrinti Krš. Žemai gulinčios pievos iš viso ir yra geriaus žėlusios kaip praėjusiuose metuose Kel1882,220.
^ Dvi sesytės neteka, trečia pieva neželia (durų staktos ir asla) LTsV570(Dkšt).
ǁ tr. NdŽ dengti apaugant: Karklai upę želia, baigia upę želti J.Jabl.
ǁ intr., tr. apaugti barzda, plaukais: Plaukai man žėlė R186, MŽ248. Barzda baigia pasmakrę želti J.Jabl. Vyrai juo želą̃, i nosės prižėlusios, i krūtinės nuklotos Krš. Pamažu žẽlia skūrelė [triušių] Klt. Pusė jo galvos žėlė baltais plaukais rš. Katro sprandas žẽla, tas y[ra] malagis (juok.) Lkv.
^ Vyrai durniuo[ja] želdami̇̀ i žildami Krš. Kas nedūko želdamas, tas uždūks žildamas LTsV87(Kp).
4. intr. tvinkti, keltis: Man an rankos votis žẽlia Trgn.
| Oi, pani gaspadoriau, sako, tavo gyja ir žẽlia, o mano kaip moliūgas toks va pūliuoja visą laiką Sb.
apžélti, àpželia, apžė́lė
1. intr. SD112, SD201, R, R70,374, MŽ, MŽ93,502, MŽ213, Sut, I, M, LL110, L, ŠT353, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, OGLII331 pasidaryti apdengtam kuo augančiu, žaliuojančiu: Pieva gerai apžė́lusi K. Pievos su krūmais yra apžėlusios N. Kiminais apžėlęs D.Pošk. Tai josios (liepos) žievė apžė́lus tokia samana Iš. Davė sklypą žolėm apžė́lusį Jnšk. Visa žemė buvo tokiais miškais apžė́lusi Žr. Visi jau takai apaugę, apžė́lę DrskŽ. Panemunis žalias apžė́lęs, meilus tai meilus PnmR. Atšlaimas apžė́lęs kai velėna Klt. Kaip su žambriais ardavo, tie laukai apžė́lę būdavo Mšk. Ežeriuko visi krantai apžė́lę, kad nėr kap preitie Sem. Šen bei ten dunkso medžiais apžėlusios sodybos I.Simon. Kapai žė́lę apžė́lę visai Ig. Užklysdavo į kapines kokia senutė pasimelsti prie savo mirusių artimųjų apžėlusio kapo V.Aln. Liko tik vienas kapas, aukštas, pailgas, ėgliais apžėlęs V.Krėv. Apžė́lė mišku ta pieva – kiek mes gaunam to šieno Vdk. Tiek apžė́lėm tais krūmaliais, ka dabar negal regėti nėko aplinkuo Lnk. Tas kalnas tokiais ąžuolynais apžė́lęs Šts. Kalnai pakalnės apžė́lę, gražu Strn. [Dirva] paarta, apžélta i niekuom nesėta Dglš. Tie jau kryžiai apžė́lę, ne tik kapai Vdk. O bulbiena nėr ko anksti paart, paskui api̇̀želia Žl. Apžė́lusius tokius vaisius (persikus) iš tolie pardavo[ja] Krš. Buvo tokios ganyklalės, ten i miškas, apžė́lusi, gyvoliai ten ganės Lnk. Ežerėlis visas apžė́lęs – trys akys likę Brb. Rūmas žolėmis apžėlęs buvo kaip girė alba kalnai BB1Mak4,38.
| prk.: Negražu, kad tautinė sąmonė iš paviršiaus kerpėmis apžėlus A.Sal. Senatvia vargais àpžela, visims tik velys po kojų Krš.
^ Nori kelk, nori gulėk, nori apžélk begulėdamas Trš. Akys tuoj krūmais apžel̃s, ne tik laukai Skdt. Vieto[je] gulėdamas ir akmuo apžela D(167psl.). Prie vietos kelmas, kad ir plikas, vis tiek apželia LTsV338(Šd). Stipriai stovi, aukštai karo, visas apžėlęs, tik galiukas baltas (riešutas) LTR(Bd). Aukštai kabo, žemyn žiūri, visas apžėlęs, tik galiukas plikas (riešutas) LMD(Slv). Pats apžė́lęs, galas laukas Dg. Du apžėlę ir susploję trečią pliką pakavoję (akis) Švn. Bobų remestas, par tvorą mestas, aplink apžė́lęs, vidury skylė (vainikas) Lel. Pusė pliko, pusė apžėlusio (šluota) LTR(Užv). Du gniūžčiu plikumos, pats gardumas apžė́lęs (vanta) Mlk. Vasarą apžėlęs, o žiemą nuogas (miškas) LTR(Žg).
ǁ tr. apdengti želiant: Karklai upę apžėlė J.Jabl. Žilvičiai krantus kuokštais apžėlę S.Čiurl.
ǁ D.Pošk, S.Dauk, N, LL312 apaugti barzda, plaukais, plunksnomis: Veidas apžė́lęs K. Apžėlęs plaukais R287, MŽ383. Plaukais, pūkais apželiu R143, MŽ189. Apžė́lusią barzdą nuskusk J. Barzda iki žemės, visas želte apžėlęs V.Krėv. Veidas apžė́lęs didele juoda barzda NdŽ. Àpželia tas vaikas – negalia apkirpti tėvas! Mžš. Apžel̃tum i plaukais, ten beganydamas Stl. Eik nusigrandyk barzdą, esi apžė́lęs kaip pondievas End. Dėl manęs galit jūs vaikščiot apžė́lę barzdom Prn. Dabar aš tą barzdą nugreibsu, vėl gali ir apžélti Sd. Jug norėtų, ka ta galva apžel̃tum Trk. Kur žmogus apsiskutęs, tai gražu, ė kur su barzda, apžė́lęs, tai dykarius Smal. Apžė́lę eina bernai, gal koki kuliganai, plėšikai Drsk. Berniokai kap pacukai apžė́lę DrskŽ. Atvažiavo kai abroziukas, barzdele apžė́lęs Švnč. Išejo iš kapų sau apžė́lęs kaip meška, nu ir tujau an to žmogaus puolė Tl. Jo visas kūnas gyvaplaukiais apžėlęs – tikras žėlūnas Lš. Jau toks pasibaigęs, apžė́lęs barzda, nu nepažįstamas Plt. Apsikirpk, apžėlęs kaip kelmas Snt. Ka apžė́lęs, tai kaip velnias Šd. Jo buvo apžė́lę ančiakiai Ps. Barzdos apžė́lusios, kaip velniukai atrodėm Yl. Apžė́lęs rudai kaip šuo Rdn. Atradęs tokį seniuką visą apžėlusį nuo galvos ligi kojų žilais plaukais Sln. Api̇̀želia kralkiukai kai paduška Klt. Apžėlusios i tos letenos [šuns] – visas kiaurai apžė́lęs Lk. Apžėlęs kaip Samsonas Rk. Apžėlęs kai meškų patinas NžR. Apžėlęs kaip ožio pautai KrvP(Mrk). Jei žmogaus kūnas apžėlęs plaukais, tai jis bus turtingas LTR(Vb). Blauzdos apžė́lę – būsi dalinga Lb. Apžel̃s kiek plūksnom, reiks parduot [viščiukus] Klt. Storas kaip velenas [sprandas], raudonas, plaukais apžėlęs J.Paukš. Plunksnomis apželiu R135, MŽ178. Plūksnos apžė́lę an gaidžio kojukių Brb. Visi kaulai yra apaugę raumenimis ir taukais, o raumenys yra aptraukti skylėta oda, apžėlusia plaukais, vilnomis, šeriais, plunksnomis Blv. Apžels kulšė pelėdos LLDI306(Vb). Pirmasis, kursai išėjo, buvo rudas plaukuotas (paraštėje apželtas) BB1Moz25,25. Turėjo rankas apželtas, kad jamui turėjo pašlovint Izaokas tėvas jo, apsiuvo rankas savo odele telio MP89.
^ Kaip dar tau liežuvis neapželia? Snt. Teisybė – teisybė dabar plaukais apžė́lusi (nebėra teisybės) Krš. Kad ir bliuznijam, vyrai, tik nepasakykime ką nors ant Dievo, kad dantys plaukais neapželtų Vlkv. Su apžėlusiu gera peštis kožnam plikiui LTR(Ds). Viena pusė apželtõs, antra pusė neapželtõs (kailiniai) LTR(Užv). Du apžėlę susikloja, vieną pliką pakavoja (šaudyklė audžiant) Erž. Kieno dantys yra apžėlę? (šukų) Sim. Aplink apžėlęs, vidurys plikas (vainikas) LTR(An).
ǁ būti pasiūtam iš plaukuotos odos: Eidavom į mokyklą su apžė́lusiom naginėm Grz. Švarką turėjo, apžė́lusias nagines – i visas ano turtas Trk. Nagines liuob parauks iš veršelio tos kaktos tokias apžė́lusias Vkš.
2. intr. kiek išaugti, suželti: Jau buvo rugiai apžė́lę, varnai išplakė, išlesė atlėkę Klt. Par karą viską sunaikino, parejom – žolės apžė́lusios, i viskas Skd. Aplink kapą rūtos gražiai apžė́lę Klt. Ten daba alksniais, medžiais apžė́lusi toki duobė Jdr. O daba ką suraunam [sukasam bulvių]? Piktžolės àpžela, i ravėjam Plng.
3. intr., tr. priaugti žolių, apaugti žole: Daržas apžėlęs N. Į darželį bėgs ravėti, ka i apžė́lęs Trk. Apžėlę apibuvę viskas apie daržus, baisu žiūrėt Ppl. Žolei geri metai, nuravėjau ir vėl apžė́lę [daržai] Slm. Stovi neaparinėtos, dabar kad kėlės žolė, ir terpežiai, ir tos vagos, kur burokus apžė́lė Kpr. Parėjau čia – daržas apžė́lęs Jrb. Dirba dirba, o bulbos apžė́lę kaip miškas Slm. Bulbos apžė́lę dirvonu Klt. Daržai apžė́lę par slinkumą Trk. Sode apžė́lė [žole] krūmai Bsg. Jei tą vinyčią apleisime ir duosime jai apžélt dilgynėmis, ne tiektai užmokėjimo neimsime, bet ir tatai tą pagadysime DP96.
4. intr. prk. apsitraukti, apeiti, apskresti: Viskas apžel̃tų, kad motriška neitumi [tvarkytis] Krš. Be manę apželtų̃ viskas, sutromi apeitų DrskŽ. Neapžė́lusios kerčios, dar neapsileidę seniai Rdn. Senas buvo, tokis apžė́lęs, vaikščiojo jis kap kevalas Srj. Nusivalyk spatą, visas moliais apžė́lęs Snt. Puodas sūdžiais par pirštą apžė́lęs Rs. Aš plūkiu linus – visa apžė́lus linais Kair. Pirma dulkiums apžė́lęs buvai, kol išmynei linus Erž. Koks tas samtis – visas apžė́lęs koše KlvrŽ. Lįsk į pirtį i nusikaišk – esi apžė́lęs Krš. Tik nusiprausk nors kartą – apžė́lęs visas ir vaikščioji Jrb. Apžėlęs kap šepečio kotas Lp. Apžel̃s staklelės vortinklėliais JD79.
| Mesk kaulą po pušine – apžel̃s Skdt. Kaulą palikai mėsa apžė́lusį – išpjauk, ba gausi nuo meistro Jz. Ledai šiandie labiau apžė́lę (apšalę) eina Vlkv. Jei apžė́lusį (apsitraukusį plėvele) šiaudą ištrauksi, būsi turtingas Upn. Seniai suskintos, apžė́lusios tos uogos, nora iškišti Krš. Jos (kumelės) šonkauliai bei strėnos dar nebuvo kaip reikiant apžėlę mėsa I.Simon.
| Tik šogerio toks arklys buvo, suskiu tokiu apžė́lęs Pln.
| prk.: Apžė́lę tinginiai, jei su trimis aktarais badau[ja] – vėjų kalbos laikraščiūse Krš. Piningas gulia, maurais àpžela (darosi bevertis) Krš.
^ Nekeik, jug apželsi [žalčiais] Tv. Apžė́lęs, apskretęs, visų šiknas mato (slenkstis) Lbv. Apžėlęs senis, visi per jį lipa (slenkstis) LTR.
5. intr. prk. pasidaryti turtingam, praturtėti: Greita tu jau apžė́lei, kitas ubagas DrskŽ. Aš, matai, dabar apžė́lęs, nori manęs nupešiot [vaikai] Klt.
ǁ NmŽ, Kv, Žln daug turėti: Ot visko turiu, apžė́lus ir da želia Vdn. Apžė́lęs klebonas pinigais, tik namus perka Rtn. Tie sẽniai tura apžė́lusio piningo! Krš. Turtais apžėlęs gyvenimas, o mokslo neišleido nė vieno vaiko Šts. Turam piningo apžė́lusio, neturam ko pirkti Rdn.
| prk.: Žmogus bėdums apaugęs apžė́lęs Krš. Parvažiavo vargais apžė́lęs, nėko gero Krš.
apžė́lusiai adv.: Piningo tinai tura apžė́lusiai Krš.
6. intr. prk. įsigyventi: Tu apžė́lei Vilniuo[je], nebnori kokių kuršė́nų, papi̇̀lių Krš.
◊ sãmanomis apžélti apsileisti: Aš nenoriu samanomis apželti A.Gric.
atžélti, àtželia, atžė́lė intr.
1. Q622, R, R401, MŽ, MŽ540, D.Pošk, Sut, N, K, J, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ atsigauti, vėl suželti: Atželia kaip atvašos CII300, B. Ataželiu SD215. Žieminės [gėlės] atžė́lė, o tiej (jurginai) ir sušalo Kpč. Iškerti iškerti krūmus i vėl àtželia Ėr. Atžel̃s, ale tokios nebus jau jos (nušalusios bulvės) Pun. Ir dabar jau ataugęs, jau atžė́lęs tas miškas, mat jau kiek metų Sb. Vienam daikte ganom, kitam – atàželia JnšM. Ar atžéls žolelė, a kiek pasipjausma Krš. Atžė́lė bulbos [po ledų] Rod. Àtželia bulbės nušalę DrskŽ. Totorkos (ajerai) atžéldavo per kiek laiko Nm. Nendrė prie nendrės buvo, davė, nuėdė tos žiurkės tas nendres, dabar vėl àtželia po biskį Graž. Gerai neiškulti ilginiai ir ant stogu àtžela, varpos žaliuo[ja] Ggr. Atžels viešnelės iš šaknų, o žalios rūtelės iš grūdų LTR(Plt). Tai atžel̃s rūtelės, tai atžel̃s mėtelės, – negrįš tavo jaunosios dienelės JD1255. Nuskins rūteles, atžels ir kitos, mirė močiutė, nebėr man kitos LTR(Lzd). Su savo kojomis atželiančius javus į žemę įmina K.Donel1. Lyg susiraičiusi rankovė driekėsi Varnės upelis, o priešais jį – nušienauta ir jau gerai atžėlusi pieva J.Ap. Ganė atrėžiuose ir pūdyme, iki po saulės grąžos, atžėlus dobilų atolui, bus galima pradėti rišti M.Katil. Atžels po akimis jo kaip atžala ir kaip šaknis iš sausos žemės VlnE214.
| Jos striumas (striuma) i vė atžė́lė [po operacijos] Klt.
| Piktis nuslūgsta, vėleik iškilna, kaip žolė àtžela Krš. Ta Lietuva kaip karklai nupjauti: nupjovė ir vėl atžė́lė, nupjovė ir vėl atžė́lė Snt. Nelyginant kaip tas senas ąžuolas atžalomis, t. y. mokytiniais savo, vienas buvęs mišku atželsi, pulku mokytų vyrų tapsi A.Baran.
ǁ ataugti plaukams, barzdai, plunksnoms: Nuskusta barzda jau atžė́lė J. Atžė́lus barzda Pns. Kaip vištikių plunksnos àtžela, teip i deda apent, jei ankstie nusišera End. Nu žibalo nusmuko [veršiuko] plaukiukai, atžė́lė pasku, o utys pabūgo End. Ateis šiltas pavasarėlis, atžel̃s mano plūksnelės (d.) Rdm. Ilgai bemalant atžėlė Samsonui plaukai M.Valanč.
2. išsprogti pumpurams: Atžel̃s, išsprogs ir bus žiedai ant šitos obelies Eiš. Alyvos vė susprogo, vė atžė́lė Brt. Kai brolelis kuolą kals, an rytojaus jis atžel̃s, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu DrskD132. Nukris lapeliai, atžels ir kiti, numirs motinėlė, jau nebus kitos DvD387. Visos medžiagėlės atžė́lė, o tu [, motin,] eini žemėn (rd.) Rod.
| prk.: Jis atželia tik atminime, skamba ir siaudžia tik vaizduotėje A.Baran. Aš didei džiaugiuos Viešpatyje, jog vėl išbudot (budrūs tapėt … atsigijot, atžėlėt) CII891.
įžélti, į̇̃želia, įžė́lė intr.
1. R, MŽ, N, K, M, L, J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ gerai užaugti, suželti: Kai želmenys labai į̇̃želia, tai negalima leist gyvulių Snt. Įžė́lę buvo rugiai Vn. Įžė́lė rugiai, kaip siena rugiai Jdr. Pievos įžė́lusios šįmet J. Anksti pievą apsėjau salietra, i inžė́lė Klt. Mūs šiuosmet pieva gerai inžė́lus Rod. Ė kluoniena inžė́lus, dalge išsukt nemožna Švnč. Nėr ko šienaut, neanžė́lę pievos Grv. Rods daiktais, kur gruntas kiek lengvesnis buvo ir aukštai gulėjo, mačiau jau įmanytinai įžėlusių rugių Kel1864,166.
| prk.: Mūs Jonas inžėlo kai ąžuolas Rod.
ǁ Lp apie plaukus: Pabraukė delnu per smakrą. Barzda net subrazdėjo, įžėlusi per savaitę karklynu M.Katil.
| refl.: Atkišti, tankūs, įsižėlę antakiai rš.
ǁ labai priaugti žolių: Bulvelės teip įžė́lusios End. Šiteip terpuežiai inžė́lę, žolė kaip miškas Slk. Žemė iñželia, toki gaspadoriai Pjv. Stovi žemė, kas ją inžė́lusią indirbs Drsk. Norėjau eit kapus taisyt, al labai įžė́lusi Pgg.
ǁ apaugti iš visų pusių (žole): Einories Antano rave kad įžė́lę akėtėlės Slm. Nupjovė šieną, pradėjo lyt, galia įžélt Slm. Inžė́lė jau velėnon šienas nuo lietaus Klt. Kaladės žolėj inžė́lę stovi Dglš.
2. gerai įsikabinti šaknimis, sudygti, prigyti: Katras da įžė́lė, gerai, katras pavėlavo, i neauga Vrt. Iš rudenio rugiai buvo gražiai inžė́lę, o pavasarį iššuto Slk. Rugiai iki šalčių da inžel̃s Pns. Gaspadoriams netiko, ka dideliai įžélti gaus [rugiai]: sukrimta anie, prispauda sniegas, pradeda pūti End. Rugiai ir kviečiai žieminiai rudenį gerai įžela, o žalesį reikia rudenį nuoganyti IM1864,12. Rudenį rugiai gražiai sudygo, įžėlė – duonos bus! J.Paukš. Įžėlusiems diegams šalna nebekenkia Vd.
| refl.: Rods ir taipo žolė augo, bet daugiau ne taip gerai, kaip kad ji taipo įsiželt gal, ik plaštakos ilgumą įgyja K.Donel1.
išžélti, i̇̀šželia, išžė́lė intr.
1. Q257, R204, MŽ271, N, KI158,633, K, Š, ŠT241, Rtr, NdŽ, KŽ išaugti, augant išlįsti: Iš vidaus kelmo išžė́lė atžala J. Kur obelų atažalos išžėlę, tai duota duota, suryta kiškių Klt. Išžel̃s žalia žolužėlė po mano staklelių JV982. Vienuokart, rodydamas pagonams tikrybę tikėjimo, inbedęs žemėn sausą lazdą ir maldomis ją bežiūrint išsproginęs, ir šakos iš jo išžėlę A.Baran. Apleistose trobose žolės pro langus išžėlė S.Dauk. Septynios pilnos ir dailios varpos išžėlusios iš vieno šiaudo Skv1Moz41,5. Mes verti būtumbim, kad tu mums neg vienos žolelės neduotumbei iš žemės išželti brš. Kai brolelis kuolą kals, – ant rytojaus jis išžels, tada mažu, motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(Mrj).
| prk.: Ant šio išsvilusio po kalnus lydimo teip daug širdy i̇̀šželia ramaus atminimo A.Baran.
ǁ sudygti: Ilgai lijo, ir rugiai išžė́lė Zp. In pavasarį bulbės būna išžė́lę, išauga želkai Kč. Avižom užpilta sula gražiai i̇̀šželia, skani būna Krkš.
ǁ paaugti: Išžel̃s žolė, bus gyvis kur ganyt LzŽ.
2. užaugti žole: Dirvos išžėlusios traškės arant, o dabar su plūgu riekte rieka Plng. Daba jau yr visi keleliai išžė́lę užbuvę Klk.
nužélti, nùželia, nužė́lė intr. Š apaugti: Nužė́lė kapai, nė[ra] kam taisyti Pp. Be švendrynų ir viksvomis nužėlusių plotų, nieko geresnio nesimato M.Katil. Pusė kalno pušimis apaugusi, o kita pusė alksniais nužėlusi rš.
ǁ apaugti plaukais: Ta nė rankomis neįsispyrė į jo gaurais nužėlusią krūtinę M.Katil.
pažélti, pàželia, pažė́lė intr.
1. S.Dauk, Sut, KI87, K, DŽ, NdŽ, KŽ, Eig kiek paaugti: Jei dar atolo pažel̃s, bus kuoj karvukę šert DrskŽ. Atolas pažė́lė, nupjausma, būs šieno Rdn. Po lietui pažė́lė žolės Klt. Sako, lanko[je] žolės yra, pažė́lusi Vg. Turėsma pieno – ganyklos pažė́lusios Krš. Kur nuganyta, žolė mažai pažė́lė Snt. Bulbos pažė́lo kap kuodelis Rod. Jau trečiaeiliai dobilai ir nemažai pažė́lė Mrj. Jau yra pavilniukas pažė́lęs to[je] dobilynė[je] Erž. Pievos yr pažėlusios, kur eini, ar nematai? Lnk. Raistai dar būt pažė́lę, nereikėj[o] tep greita šienaut Lp. Tepažel̃’ do kluoniena Dglš. Iš to sausumo negali i pažélt Klt. Kad nėra ko pjaut, nepažė́lę da Sug. Palijo, pažel̃s truptį, gal vis kai kaip išsiversma su ganykla Slm. Atoliukas pažė́lė, tai i daužės su karvėm Klt. Tegu ganykla pažel̃s labiau iki kokiai penkiolikei Kp. Na, ir pažė́lė pieva Bgs.
| prk.: Dabodamies idant kas nebūtų, kuriam netektų iš malonės Dievo: idant kokia šaknis kartumo nepaželtų BtPvŽ12,15.
ǁ sudygti (varpose): Kap lietus rugius ažugauna, tai anys pàželia Dv. Pažė́lę miežiai, nedigs Klt.
ǁ paaugti barzdai, ūsams: Jo barzda gerokai pažė́lė NdŽ. Pūtė jis į menkai pažėlusį ūsą ir apie debesį nė nesapnavo rš.
2. ataugti: Iškaposi [krūmus] i vė pažel̃s Klt. Kur arklys išgraužia ir paskui pàželia, ot ėda karvės Ktk.
ǁ apaugti žole: Tie patorukai tokie pažė́lę, ans (arklys) ir eita ėsdamas End. Ta vietelė pažéls karvei pririšti Yl. Vieną kiemo galą pjauni, kitas pàželia Grd. Jau pažéls dirva rudinį, ten liūbam ganyti Žd.
ǁ pasidengti kuo augančiu: Vieni [kviečiai] buvo su akuotais, o kiti pažė́lę kai pūkeliukais Žlp.
pérželti intr., tr. KI324, Rtr, KŽ; Sut, paržélti; M
1. peraugti, per daug suaugti: Péržėlusi roputė K. Atolų prižėlė páržėlė, nešienaujas, ko lauka? Rdn. Palijo, šil̃ta ir žolė péržėlė žolę Drsk. Daržas jau paržė́lė Ėr. Katrie pasėjo anksti rugius, tai péržels, gali pradėt plaukiot Žl. Svogūnai (nj.) páržėlė, kame gerus rasi? Nv. Tinginiai, pijokai: bulbės, daržai žė́lusi páržėlusi, ir ėsti pritrūksta Krš. Žėlė péržėlė žolės, laukas vienos žolės Vj. Išsklaidai ją (salyklą), patiesi plonai, tankiai maišai, ka neparžéltų Bsg. Ir lapeliai nubiro, ir žolelė peržėlė, o da mano bernužėlis da neišmiegojo LTR(Šl).
| refl.: Anksti pasėjau rugius, bijau, kad nepersiželtų Ds.
2. želiant išlįsti į viršų, per ką nors perlįsti: Šienas guli antra savaitė žole páržėlęs Skr. Išgulė, žolės péržėlusios, sugrabaliot negali Snt. Par pradalgę žolė paržėlusi: nėr laiko suvežti šieną Šts. Čystai miežiai, sako, žole páržėlę Trk. Rugiai išguldyti, péržėlę, varpos juoduoja, stovi vanduo visur Snt. Páržela žolė par juos (miežius), galvikes iškiša Rmč. Miežiai kai jau peržydi, kad ir pérželia, grūdų esti Sug. Ko neakėjai [bulvių], ko nevagojai: žolė žėlė páržėlė Pvn. Javai išgulę, žole péržėlę Prn. Bulvės paržela varpučiais Šts. Kuitynūse būna geros žolės: vis párželtos pradalgės Lk.
◊ gõdas péržėlęs per aki̇̀s Prk, Sg labai šykštus: Kaimynai aną stačiai iškernoja sakydamys, kad godas anam par akis páržėlęs J.Jabl. Juk žiedo dalyką galėtum duoti, ale kur tu duosi, tau jau godas per akis peržėlęs I.Simon.
piežélti, piẽželia, piežė́lė (dial.) KlbIX67(Prk) žr. priželti 2: Mano runkeliai pyžė́lė, išutinėti neita Klp. Upės dugnas pyžéls stambioms žolėms Sg.
pražélti, pràželia, pražė́lė
1. intr. N, NdŽ pradėti želti: Pieva jau pražė́lė, t. y. pradėjo želti J.
ǁ pradėti želti plaukams, plunksnoms: Mokintinis galėjo turėti aplink dvidešimtį metų, nes jo barzda ir ūsai jau gerai buvo pražėlę Vrp1889,51. Dar sparneliai nepražėlę, man išsprukti negalėste I.
2. tr. aplenkti augant: Barzda uostus pražė́lė J(Als).
prižélti, pri̇̀želia, prižė́lė intr.
1. K, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 daug priaugti: Miškas buvo nukirstas, o tę prižė́lė krūmų Jdp. Atoluko pri̇̀želia rudenin, karvaitėmi geriau Drsk. Žolės prižė́lę, ė avys bliauna i neėda Ck. Kad prižė́lė alksnynų, kad priaugo tų medynų, tai baugu net išeit Snt. Nesė[ja], prižéls karklų, usnių – viskas eina blogyn blogyn Krš. Pilnas pastatinys visokių atžalų prižė́lęs Erž. Te tokia sėslumelė (žemuma), žolės gražios prižė́lę Švnč. Regis jų i grūdų nebuvo, o prižė́lę kiauliamigių rugiuos Klt. Ka prižė́lė šebakštynai tokie juodalksnynė[je] Lkv. Prižė́lė lanko[je] žolės lig kẽlių Vvr. Kaip prižė́lė [šaltamėčių], nors kirviu kapok Kvr. Žolės šįmet daug prižė́lę, mat lytaus buvo Rs. Lytotą metą daug žolės pri̇̀žela Pln. Prỹžela KlbIX67(Klk).
| prk.: I riebumas tos kiaulės – an šonkaulių y[ra] tiek taukų prižė́lę, ka raumenų beveik nė[ra] Rs.
| Senas esi ligų žélte prižė́lęs Krš.
ǁ tankiai priaugti plaukų: Jis buvo su tamsiais ūseliais ir tokia pat tankiai pasmakrėje bei pažandėse prižėlusia barzdele rš.
2. MŽ39, N gausiai želiant priaugti kokį plotą: Prižėlė pieva R29. Pieva prižė́lusi, o kubūrė plika J. Šiemet ta pieva labai prižė́lė Bgs. Kad prižéldavo rugiai, tai paleisdavo aves Krž. Jau prižė́lę pievos, galit pjaut Pns. Ta lenkutė yr prižė́lus Jrb. Reikė nepjaut, da neprižė́lė Plvn. Visi pašaliai pilni prižė́lę Erž. Kame būs prižė́lusi, aš įbrisu, aš paravėsu Plt. Prižė́lęs telėdnykas, kai veilokas žolė Klt. Patorys prižė́lęs visokių notrynų End. Takas eina per medžių prižėlusias žemumas Mš. Proskynos gražiai prižėlusios, tarpais vos ne sulig juosta žolė V.Bub. Viksvų prižė́lus visa bala, ale jų niekas neėda Lel. Usnimis priželta dirva Krz218.
^ Dirva neišgyvenama usnimis prižel[ia] ST535.
ǁ daug priaugti plaukų: Vyrai juo želą, i nosės prižė́lusios Krš. Pakreipė plaukų prižėlusią ausį, pasiklausė J.Paukš.
3. DŽ, Lš, Mžš prk. pasidengti kuo, priaugti, priskresti: Priželtų̃ visi kampai, jei vienas būtų DrskŽ. Negerk iš šitos stiklinės, ba ji visa prižė́lus Mrj. Išplaudžiau butelį, buvo labai prižė́lęs Adm. Puodas musėt kokia nedėlia nemazgotas, kad tep prižė́lę Plm. Gelda labai prižė́lus Sml. Jo ausys tiek prižė́lusios, kad bulves galėtum sodint Rs. Apvažiõs gaspadinės visumet prižė́lęs puodelis Šts. Tavo šaldytuvas žélte prižė́lęs, o tu netirpini Krš. Viena triušio ausis prižė́lė [grybelio], jis nyko nyko i padvėsė Jrb. Vaikali, lakstai, duodys, prauskias, auselės prižė́lusios Krš.
| Kaži kaip linksmi buvo žmonys, o dabar dantys prižė́lę kaip varlių (nebedainuoja) Pgr.
4. išleisti daigų, pridygti: Prižė́lę [bulvių] diegų sulig viršu sklepo Klt. Prižė́lusių grūdų lauke (dirvoje) stovi baisiausia Klt.
5. Ds priaugti, įsitvirtinti: Pri̇̀želia [rugių] varpos in smėlį, neina pjaut, tingi Klt.
| prk.: Judėkiat judėkiat, a prižė́lę esat [autobuse] Pgr.
sužélti, sùželia, sužė́lė intr.
1. R420, MŽ568, Sut, N, K, M, L, Rtr, BŽ67, Š, DŽ, KŽ želiant išaugti, sutankėti: Reti rugiai sužė́lė, t. y. sutankėjo J. Ne rozą ir savo laukuosa sužė́lė rugiai DrskŽ. Ik šalnom rugiai jau būsta sužė́lę LzŽ. Sudygo ir sužė́lė rugiai Ėr. Rudenį sùžela i žaliuo[ja], jei ankstie yr sėti [rugiai] Kl. Jau rugiai sužė́lę, jau varnos želmenỹs nesmato Slk. Kaip puikiai sužė́lė dobilų atolas! Klp. I be trąšos sužė́lė pievos, i seniau neliuob pilti Rdn. Jauna žolytė pirmametė teip gražiai sužė́lė Krs. Tę buvo alksnynas sužė́lęs, nieko nematyt Skr. Iškirto, dabar vė sužė́lė [miškas] Ck. Al žolė ka sužė́lė šią pavasarį – kaip mūras Varn. Aš tę neariu, kur sužė́lę, gaila, drūta, inžėlę – kap pabalys Lp. Sužė́lė [javai], galia katinas vaikščioti Krš. Avižas suželtas tris kartus nupjauna kiaulėms Ggr. Krapai sudygo, sužė́lė kaip šepetys Mžš. Kiečiai sužė́lė – tiek naudos Rdn. Sužels rugeliai želmeniuosna, o žalios rūtelės garbiniuosna LLDII122(Kš). Aš pasėjau lauke avižą, aviža sužėlė LTR(Grv). Laukai gražiai sugulę, miškai žaliai sužėlę J.Marcin. Alksniai, lepšių sodyba palaukėm sužė́lę A.Baran. Lazdynai kelmais sužė́lė A.Baran. Ir žiemkenčiai gražiai jau sužėlę J.Mik. Saulė padžiovina žoles …, o gerai sužė́lusiomis ir vietose drėgniose augančiomus, ne tiektai kliaudžia, bet ir augliui padauginimą duost DP100.
| prk.: Teisybė ir meilė ant širdžių sužė́lė A.Baran. Ir sužė́lė mokslas kaip toj girioj medžias A.Baran.
^ Dvi sesutės nesuteka, žalia pieva nesuželia (durų staktos ir vidurys gryčios) LTR(Rk).
ǁ užaugti barzdai, plaukams: Jo juoda, tankiai sužėlusi barzda buvo taukuota, o ūsuose maigėsi duonos trupiniai V.Aln. Lengvas šiltas vėjas lietė jo veidą, judino tirštai sužėlusius antakius P.Cvir. Apie ausis ir ant lūpų kaip šalnelė matėsi sausi gyvaplaukiai ant labai plačios viršutinės lūpos tirščiau sužėlę J.Dov.
2. sudygti, pradėti žaliuoti: Velėnon rugiai sužel̃s nupjauti – lyja i lyja Klt. Gaspadoriai [kolchozuose] – žagūse liūb rugiai sužels Akm. Rugius, būdavo, nukerti, tai kap duoda lietus, tai sùželia Srj. Ir sužė́lę, būdavo, rugiai, tai leidžiam rugius, tada išdžiūsta, tada vežam Dg. Sužéldavo gubõs rugiai, kai būdavo šlapios vasaros kada Lel. Lupa boba miežius iš kūgio – sužė́lę Klt. Senos bulbės suvytusios, sužė́lusios, nebgal ėsti Rdn. Sklepe labai greit sùželia [bulvės], kai dideli daigai, ne teip gerai sodint Kpr. Senos bulvės vasarą sùželia, sudrimba, ale kiaulėm gerai Šlvn. Tiek sužė́lė bulbos, reiks laužyt daigai Slm. Su kirviu kertamys rugiai sužė́lę miego[je], maišuose J. Ant vir̃šų uždeda avižų grūdų, grūdai sùželia Sdb. Tos avižos sùžela, pasidaro toks kaip dangtis LKT45(Lž). Sùželia gerai par maišą [miežiai], daigai jau pradeda lįst oran, pažiūri, da pamaišai Č. Salyklą su rankom ištrinam, ka nebūt miežiai sužė́lę Všk. Kai brolelis kuolus kals, an rytojaus jie sužels, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(VšR). Cit neverk, panytėle, aš tave paimsiu, kai sužels sužaliuos balti akmenėliai LTR(Pg). Gerdavo ją (sulą) per šienapjūtę šaltą, skobtelėjusią, pasisemdami iš katiliuko po sužėlusia avižų pluta M.Katil.
| Tau greitai an kaklo ropės sužéls, begėdi! Krš.
3. N, KII316 apaugti kuo, apželti: Dirva sužėlė R374, MŽ503. Žole sužė́lę bulbės DrskŽ. Sužė́lė daržas, ravėjau, kap linėlius roviau Drsk. Ižravėji, vė sùželia kap pieva Drsk. Sužė́lė [piktžolės] kai šepetys, kai kanapės Švnč. Sunkesnių ir sužėlusių dirvų kultivatoriumi negalima gerai įdirbti LEXXXV239. Sužė́lė tėtušio dirvelės JV1076.
| prk.: Kitam i sužéls piningas: tiek tura, o pirkti nė[ra] ko Krš.
4. suaugti: Muno [sulaužyti] kaulai blogai sužė́lė Krž. Sužéls koja Rs. Jeigu jam sužéls gyslos, tai teip i bus [kreivas] Vdk. Sužėlė grobai į krūvą, nebišejo maistas ir gavo dirbti operaciją Lk.
užžélti, ùžželia, užžė́lė
1. intr. MŽ, Sut, S.Dauk, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, ŽŪŽ75 želiant užaugti, sužaliuoti: Ažuželiu, stembiuosi, ing stiebą išaugu SD27. Neduosiu užužélt žolei Žl. Miškai tankūs užžė́lę, tai i uogų neliko Krž. Jaunos apušalės užžéls, i tie raudonikiai dygs End. Užžel̃s užžel̃s žalios girios ant to vieškelėlio (d.) Š(Zp). Užaugs ąžuolai, užžel̃s dobilai, n[e]atrasi kelelio pas tėvelį JD494.
2. intr., tr. MŽ, Sut, L, Rtr, Š, NdŽ, ŽŪŽ75, KŽ apaugti, pasidaryti apdengtam augalijos: Ažuaugu, ažuželiu SD132. Užžels beržai kelelius, užries dobilai takelius B, PrLXVII26. Rūtos užžėlė kelią N. Užžė́lė laukai pušelėm Lb. Ažužė́lė, žolė kūpa iš dirvos Sug. Jų laukas baigia žužélt beržiukais Dbč. Piliakalnis toks buvo, bet tiktai medžiais yr užžė́lęs toks Sd. Ans (laukas) užejo mišku, užžė́lė Kv. Žolėm užžė́lė visur, baisu Vj. Žėlę ažužė́lę visur apie namus Dglš. Tėvų kapai užžė́lę Aln. Visur užžė́lusi užbuvusi, krūmėkšliai vieni Krš. Te paligonas, visi keliai takai užžė́lę Azr. Vaikystėje išmynioti takai užžėlė P.Trein. Takas į Jono Biliūno kapą niekuomet neužžels A.Vien. Ažužel̃s čia visa kas dirvonais, kai manęs nebus Klt. Užžė́lė takeliai, užlinko medeliai, nebipargrįšu (d.) Krš. Ažužel̃s visi mano keleliai žolele, kur ašiai vaikščiojau JT366. Užaugo girelės, užžėlė takeliai į matušės kiemelį, į rūtelių darželį StnD23. Užžel̃s takai berželiais, nepareisi namolio (d.) Mrj. O užžel̃s užžel̃s kojų takužėliai JV493. Ažužėlė tie laukeliai žaliais dobileliais TDrIV67(Švnč). Suspaudė mano šonelius lentelės, nuslėgėjo mano širdelę žemelė, užžėlė žalia žolele akelės LTR(Prng). Tas šaltinėlis žolele užžė́lė, o toj tavo mergužėlė už kito nuejo DrskD88. Ana, ant mano tėvelį užžėlė žolės takelį A.Strazd. Dirvos užžėlusios, pievos medžiais užaugusios S.Dauk. Laukas užžė́lė, užbuvo ir nieko nėra (kaimo neliko) Apt. Dėl manęs keliai usnimis užželtų M.Katil.
| Ažužė́lė visi langai – jazminų krūmas Pl.
ǁ Brš apaugti stelbiant (kitus augalus): Bulbės užžė́lė daugi, sėdėjau bulbėsa mėnesį Drsk. Užželą̃ daržai, neravėsi, nėkas neaugs, nėko nebūs Krš. Užžė́lusi užžė́lusi, čia jau jokia bulbelė neužsikars Krš. Gal užžė́lė tie mėlenynai, nėko nebmatyti Rdn. Pieva užžė́lė karklais Ėr.
ǁ plaukais apaugti: Dabar aš jau barzda ažužė́liau Pnm. O tie plaukai karvei neužžė́lė, ta jau nebužžéls Trk. Tokiu razumu nedyvai, kad ir akys plaukais užželtų M.Katil.
| Mat Valacku[i] tik pakaušis užužė́lė, tuoj dukterį išvijo Slm.
3. intr. paviršiui užsitraukti samanomis, dumblu, užakti: Ežeras jau benga užžélti Tl. Balos užžė́lusios: gali̇̀ raičiotis – sausa Smln. Seniau tai buvo užžė́lus [Pyvesa], paskui pradėjo griovius kast Alz. Ažužė́lęs ežerėlis, tik vidury biškį, o teip liūnas Sld. Alierais, plūkščiais užžė́lus upė Drsk. Dabar tas upelis užžė́lęs, nėr maudyklių Brž. Ežeras yr buvęs, užžė́lė su kiminais, ano ten nebėr visai Yl. Užžė́lusi y[ra] [upė], ana eina vingių vingiais Akm. Taip ilgainiui ežerai visiškai užželia – tampa pelkėmis rš. Šiandien girėms išnykus, daugelis ir upių nuseko, daugumas ežerų suvisai užslinko ir užžėlė A1885,402.
| Gal kokia boba jame būs užžė́lusi, kad vardas (Bobskendis) toks Krž.
ǁ tr. impers. užkimšti: Nepakvėpuoju – nosį užžė́lė Rs.
ǁ intr. užsikimšti:
^ Ar dantys užžėlė kaip varlės po švento Jono? LTR(Krž). Ar dantys buvo užžėlę, kad negalėjai pasakyti? Kltn. A snukis užžėlė, ka prašnekint nesiduodi LTR(Vdk).
4. intr. išsprogti: Nukris lapeliai, užžel̃s kiti, numirs močiutė, jau nebus kitos (d.) Bgt. Nukris lapeliai, užžel̃s ir kiti, numirs tėvelis, jau nebus kito JD535.
5. intr. būti nešvariam, užsiteršti: Šveičia [sienas], kai kokian kieme tai gražiai gyvena, o kur kokian kieme tai tenai ažrūkę, ažžė́lę te Kp.
| prk.: Užužė́lę visi kraštai, visus ganyk ir ganyk (mokyk suaugusius vaikus) Sug.