Cheminis elementas, kurio atominis numeris 6. Turi du stabilius izotopus: ¹²C (98.9%) ir ¹³C (1.1%). Skliaustuose nurodyta santykinė izotopų gausa Žemėje. Anglis yra ketvirtasis elementas pagal gausą Saulės atmosferoje (po vandenilio, helio ir deguonies): anglies ir vandenilio gausos santykis ten yra 1:2000. Anglis yra vienas iš katalizatorių, dalyvaujančių energijos gamyboje CNO cikle masyvių žvaigždžių gelmėse. Horizontaliosios ir asimptotinės sekų žvaigždėse anglis susidaro vykstant helio degimo reakcijoms. Daug anglies ir jos junginių yra anglingųjų R ir N spektrinių klasių žvaigždžių atmosferose. Dauguma baltųjų nykštukių susideda arba vien iš anglies, arba iš anglies ir deguonies sluoksnių. Daug anglies yra tarpžvaigždinėse dulkelėse (grafito, silicio karbido arba anglies oksido pavidalu), planetų uolienose (karbonatų pavidalu), planetų atmosferose (anglies dioksido pavidalu).

Žvaigždžių gelmių termobrand. sintezės reakcijos, per kurias vandenilis virsta heliu. Anglis, azotas ir deguonis yra katalizatoriai. CNO ciklas vyksta, jei žvaigždžių gelmių temperatūra >10 mln. K. Susidarant helio branduoliui, išsiskiria ~26.7 MeV energijos, jos ~1.71 MeV nusineša du neutrinai. Yra normalių žvaigždžių, kurių masė >2 M_S, energijos šaltinis. Atrado H. Betė ir K. Veiczekeris (Vokietija) 1939 m.

Cheminis elementas, kurio atominis numeris 2. Helis yra antrasis elementas pagal gausą Visatoje (po vandenilio) – pagal masę jo gausa yra 24%. Turi du stabilius izotopus – ⁴He ir ³He. Lengvesniojo izotopo yra tik 1/10000%. Žvaigždžių gelmėse helio branduoliai (helionai) susidaro iš vandenilio branduolių (protonų) termobranduolinėse protonų ciklo ir CNO ciklo reakcijose, kurios vyksta pagrindinės sekos ir milžinių sekos žvaigždėse. Helio branduolių jungimasis į anglies branduolius teikia energiją horizontaliosios ir asimptotinės sekų žvaigždėms. Helis atrastas 1868 m. Saulės spektre (N. Lokjeras, Anglija).

Cheminis elementas, kurio atominis numeris 8. Turi tris stabilius izotopus: ¹⁶O (99.76%), ¹⁷O (0.04%) ir ¹⁸O (0.20%). Skliaustuose nurodyta santykinė izotopų gausa Žemėje. Deguonis yra trečiasis elementas pagal gausą Saulės atmosferoje (po vandenilio ir helio): deguonies ir vandenilio gausos santykis yra 1:1580. Deguonis yra vienas iš katalizatorių, dalyvaujančių energijos gamyboje CNO cikle masyvių žvaigždžių gelmėse. Deguonis kartu su anglimi sudaro daugelio baltųjų nykštukių masės dalį. Dideli deguonies kiekiai yra tarpžvaigždinėje medžiagoje (įeina į silikatinių dulkelių sudėtį), planetose, jų palydovuose, asteroiduose ir kometoiduose (įeina į smėlio, ledo ir silikatų sudėtį), taip pat kai kurių planetų atmosferose (molekulinis deguonis Žemės atmosferoje, anglies dioksidas Veneros ir Marso atmosferose).

Cheminis elementas, kurio atominis numeris 7. Turi du stabilius izotopus: ¹⁴N (99.64%) ir ¹⁵N (0.36%). Skliaustuose nurodyta santykinė izotopų gausa Žemėje. Azotas yra penktasis elementas pagal gausą Saulės atmosferoje (po vandenilio, helio, deguonies ir anglies): azoto ir vandenilio gausos santykis ten yra 1:12500. Azotas yra vienas iš katalizatorių, dalyvaujančių energijos gamyboje CNO cikle masyvių žvaigždžių gelmėse. Daug azoto molekulių N₂ yra Žemės ir Veneros planetų bei Titano ir Tritono palydovų atmosferose. Amoniako NH₃ molekulių dujų, skysčio ir ledo pavidalu gausu Saulės sistemos didžiųjų planetų atmosferose ir gelmėse, kometoiduose.