šliaũžti, -ia, -ė Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. intr. SD36,255, Sut, N, [K], M, L, NdŽ, Krš rėplioti, ropoti paviršium: O žaltys didžiausias šliaužia pro duris S.Nėr. Skersai takiuką šliaũžia in sąsparą [gyvatė] Dgč. Aš pažiūru, ta mun sau čia gyvatikė jau par rankas bešliaužanti̇̀ Žr. Ropoja kirmėlės par žagarais, šliaũžia Klt. Kas šliaužia ant žemės Ch5Moz4,18.
2. intr. eiti keturpėsčiam, repečkoti: Katytė pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį J.Bil. Katė šliaũžia, šliaũžia, eina plozu, voliojas – buria lietų Aln. Dieną vilkai ir šliaũžia pas avis an pilvo, kai šuva Rod. Lapė ant svočią eidama, eidama, su ilga uodega šliauždama, šliauždama NS1361. Tuoj numetęs nuo galvos kepurę, atsigulė ant pilvo ir šliaužia kepurės pasiimtų BsPII276. Keliaklupsčiais šliaũžti NdŽ. Žemė išpijusi, negali keliais šliaužti, kasėjoms reikia pasilenkus rinkti Žem. Šliaũžėm anta kulnų (kẽlių), rovėm grikius Drsk. Šalta, vaikel, nešliaũžk an žolytės Pnd. Šliauždamas rinku uogas SD31. Rusai šliaužtè šliaũžė pry apkasų Erž. Ir čiaužte čiaužė, ir šliaužte šliaužė, pakol priejo ant gaidžio dešrą NS811(Vb).
šliaužtinai̇̃
3. intr. NdŽ lipti, sliuogti: Šliaũžti į medį J.Jabl. Karties įsikabinęs, gali šliaũžt žemyn: šiaudai nečiauš Mžš.
4. intr. Dglš pamažu, nerangiai eiti, vilktis: Koja už kojos šliaũžia, laikraščius pasėmus Pv. Kur dabar šliauži̇̀ negalėdama?! Pvn. Kokia jau čia mano sveikata – šliaužiù guge pasremdamas Srj. Dar jau i vėl šliaũža biškį žmogus Trk. Piktuoju, o veizėk – i šliaũža pri vaikų Krš. Šliaũšu miegoti, gana smaksoti Krš. Popiet nusblandis, ir galėsma namo šliaũžt Ds. I vė reikia darban šliaũžt GrvT95. Pradėjo augt žolė, žiūrėk, jau ir šliaũžia vištų pulkas Slm. Pradės visi katinai šliaũžti į tą trobą Trk.
| prk.: Reikia šliaũžtie drauge gyvenime Smal.
šliaužtinai̇̃ šliaužtinõs Vkš: Davatkos čemerių: į bažnyčią šliaužtinai̇̃ šliauža, o ką ištaiso! Krš. Šliauža šliaužtinõs į kūtelę Brs.
ǁ bastytis: Numūse nestova, šliaũža kažna kur i šliaũža Krš. Šliaũžia boba par pirkiom nuo ryto (nedirba) Klt. Nieko tam miške nėra, ale tos karvės šliaũš Plm.
5. intr. Yl ištisai, daug dirbti, triūsti: Seniejai ūkininkai pripratę šliaũžti – i šliaũža nu saulės lig saulės Krš. Ana visur važiuos, ans daugiau šliaũžė numie Trk. Senam i pritinka po numus šliaũžti – į darbus nebeini Rdn. A karvaitę, a kiaulę tu turi – dirbi, eini, šliauži̇̀ par kiaurą dieną Krš. Šliaužiù i šliaužiù apie tas kiaules par dienų dienas Rs. Nu ryto lig vakaro šliauži̇̀ šliauži̇̀, o darbo nematyti Rdn. Šliaužiù šliaužiù visa purvina, o naudos nėr Klt. Kiekvieną dienelę šliauži̇̀ i šliauži̇̀ aple tus gyvolius Ub.
ǁ prižiūrėti, slaugyti, rūpintis: Aple svetimą kas dykai šliaũš Krš.
6. intr. NdŽ pamažu judėti į priekį (apie susisiekimo priemonę): Tas trambajus šliaũža toms dratėms – septyni vagonai, cielas traukinys Vkš.
ǁ vykti, važiuoti kur, lėtai judant: Šliaužiù kumeliūte par mišką, daboju – vilkas stovi Klt. Šliaužiù namo, ko aš čia būsiu – nenoriu, išvažiuosiu Mlt. A su ragėms, a ten su kuo i šliaũš tad jau į tą bažnyčią Sd. Pasikinkei derešį į šlajukus i šliaũžk Krkn.
7. intr. L, NdŽ, KŽ čiuožti, slysti: Ragučių guoktai šliaũžia per sniegą Pb. Dalgė šliaũžia per žolę, ir nieko anys nepadaro Lb. Šliaũžk subine pakalniuo nuo kalno J.
^ Kiaulė ledu šliaužia, dantų neišdaužia (brauktuvas) LTR(Slk). Dvi sukumpusios bobos keliu šliaužia (rogės) LMD(Sln).
8. intr. slinkti: Morenos sluoksnius paliko prieš tai šliaužę žemyniniai ledynai rš. Aš prišoku pri lango – bačka ugnies šliaũža pakalniuo: lingu lingu i par tus krūmalius kiūst kiūst LKT85(Grg). Būdavo, kerti kultuvu par pėdą, tai net šliaũžia grūdai Klt. Kietas dalgis kimba į sprandą, minkštas šliauža sprandu Šts. Žeme šliaužė andarokas LTR(Pnd).
| Saulė, prasijuokusi savo spinduliais, raižo šliaužiančio debesies skvernus I.Simon. Nuo upės šliaužė rūkas rš. Šliaužia žeme didelis šešėlis S.Nėr.
| prk.: Jo žvilgsnis šliaužė ežero paviršium T.Tilv.
| refl.: Nesišliaũžia padalkos Lg.
9. intr. augant driektis, tįsti: Baltųjų dobilų stiebai šliaužia žeme ir į ją iš bamblių išleidžia plonas šakneles rš. Palei žemę šliaũžia [žolė] Ps. Šliaũžia [braškių] ūsai par žemę Ktk. Šliaužiantỹsis vėdrynas NdŽ. Šliaužiantysis prosnis LBŽ(I).
10. eiti, slinkti (apie laiką): Taip ir šliaužė metų metai Dzidoriui Artojui Vaižg. Pamažu šliaužė pavasaris rš.
11. intr. pamažu, nepastebimai išsieikvoti, išsileisti: Oi pinigas šliaũžia! Aln.
12. tr. vilkti, tempti (kojas): Senis, kojas žeme pagal šliauždamas, nuejo J. Nekela [kojų] taip kaip reik, ale šliaũža valug žeme Lk.
13. tr., intr. minti, trypti; letenti: Šliaũžti slenkstį NdŽ. Šliaũža [viščiukai] po daržus, lesinė[ja], kitas i pasipera Krš. Šliaũža vaikai visur, aguonas skabo Krš.
◊ kẽliais šliaũš nors ir negalėdamas: Kẽliais šliaũš, o nueis Klt.
kẽliais šliaũžti
1. pataikauti, keliaklupsčiauti: Priš ūkvedžius kẽliais šliaũžk, kol ką gauni Kv.
2. labai norėti: Kitas kẽliais šliaužtinai̇̃ šliaũža pri butelio Rdn.
3. labai prašyti, maldauti: Kẽliais šliaũši, rankas bučiuosi – nedovenosu! Rdn. Sako, kẽliais šliaušiù, kad tik jos sūnus neimt Klt.

pilvù šliaũžti pataikauti: Nereikia pilvù šliaũžt Šil.
apšliaũžti, -ia (àpšliaužia), àpšliaužė tr.
1. Š, Ser, KŽ, DŽ1 šliaužiant apsukti aplink, apropoti.
2. apeiti, apruošti, aptvarkyti: Jei vyras neturėjo laiko apžiūrėti ligonies ir vaikų, pasiprašė kokią bobelę, kuri visus apšliaužė Žem. Jūs valkiojatės, o ana visus numus àpšliauža Krš.
| refl.: Kol apsi̇̀šliauži, kol gali, neik į miestą pri vaikų, neik Krš.
3. apdėvėti, apnešioti, aptrinti: Drabužis apšliaũžtas J.
atšliaũžti, -ia (àtšliaužia), àtšliaužė intr. KŽ
1. LL196, Š, NdŽ šliaužiant priartėti, atropoti: Àtšliauža tas žaltys iš tolo, didžiausis, Dieve sergėk! Lk. Prūsoką [muša]. Ko čia atšliaužė bjaurybė! V.Krėv.
| prk.: Mokytam piningas àtšliauža be darbo Rdn.
2. ateiti keturpėsčiam, atrepečkoti: Šliaužte atšliaužiau kaip per karą fronte A.Gric. Vienas repečkais pri jo àtšliaužė, o tas i pagydė Vdk.
3. KlvrŽ, Vkš, Kpč pamažu, nerangiai ateiti, atsivilkti: Àtšliaužė meška GrvT129. Atšliaũžęs gale kojų ir atsigula katinėlis Ant. Àtšliauža i plepa niekus [senelė] Krš. Vakar jisai àtšliaužė po pietų, o šiandie – kaži Jrb.
4. pamažu atvažiuoti, atslinkti (apie susisiekimo priemonę): Jiedu laukia troleibuso, šis atšliaužia blizgėdamas nuplautais geltonais it olandiškas sūris šonais rš.
ǁ atvykti, atvažiuoti: Pas jumis kelias toks blogas, kad su didžiausiu vargu tik atšliaužėm Krp. Artinantis tai dienai, atšliaužė į Varnius pats vyskupas M.Valanč.
5. prk. ateiti, atslinkti (apie laiką): Veizėk, ir atšliaũš žiema Krš. Atšliaužė dvylikė rš. Oi kaip greitai senatvia àtšliauža, ne just nepajuntas Rdn.
įšliaũžti, -ia (į̇̃šliaužia), į̇̃šliaužė intr.
1. Rtr, NdŽ, KŽ šliaužiant įlįsti, įropoti: Žaltys į̇̃šliaužė pirkion Š. Kiti žmonės matė, kad gyvatė įšliaužė ir padėjo gėlę prie vaiko LTsIV577.
2. įeiti keturpėsčiam, įrepečkoti: Tada merga paliko vėl merga ir dejuodama, led gyva inšliaužė pilvu klėtin ir atsigulė lovoj BsPII231.
3. Rtr, KŽ įsliuogti: Uosin nelengva įšliaũžti Š. Įšliaũžti į medžio viršūnę NdŽ.
4. Dbk, Žml, Brs pamažu, tyliai įeiti: Nejučiomis, tarsi šešėlis, ji įšliaužė į mano butą S.Nėr. Bobos taip ir į̇̃šliauža ko sužinoti Krš. Añšliaužė meška GrvT129.
5. Jd, Krš pamažu, tyliai įvažiuoti, įriedėti: Į jų kiemelį įšliaužė vienkinkis važiukas V.Bub.
6. prk. įkristi užsidirbus: Vis rublis į̇̃šliauža į kišenę, ne kremta iš kišenės Krš.
7. įslinkti: Ledynai kelis kartus įšliaužė į Lietuvos teritoriją sp. Valties smaigalys įšliaužia į salelės meldus V.Bub.
| prk.: Į kambarėlį įšliaužė sutemos rš.
iššliaũžti, -ia (i̇̀ššliaužia), i̇̀ššliaužė intr.
1. Š, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ šliaužiant išlįsti, išropoti: Buvo pavasaris, ir žalčiai jau buvo iššliaužę iš savo žiemos būstinių T.Ivan. Ìššliauža vienas, antras žaltys, ajetau! Krš.
2. išlipti, išsiropšti: Ìššliaužiau iš lovos i verpiu Krn.
3. tyliai, pamažu išeiti: Tik mėginau, ar galima iššliaužti nepastebėtam J.Gruš. Tu tylom iššliauži̇̀, ir nė akių Kp. Ji povaliai atsidarė duris ir iššliaužė laukan BsPIII213(Brt). Iššliaũšu kumet į mėlenes Užv.
| Ìššliaužė, išvaikščiojo visi [vaikai] – vieni palikom Krš.
| prk.: Nematei, kap ji (sveikata) i̇̀ššliaužė, išvažiav[o] iš žmogaus, ir nei sugaut negali, nei surast jau jos, ir gyvenk Alv.
4. šliaužiant, čiaužiant išvažiuoti (apie roges): Rogės iššliaužė pusnimis per kaimo vidurį ir dingo rš.
ǁ išvykti, išvažiuoti (ppr. rogėmis): Ìššliaužė [su rogėmis] kermošiun Ktk.
5. išslysti, išsmukti: Nekokie linai – visi iššliaužė po bruktuve Ukm. Kaip vijūnas iššliaužė iš mano rankų, įsiliejo į šokančiųjų masę, dar pamojo ranka ir išnyko T.Tilv.
6. Dg, Vad išslinkti: Iššliaužusi iš kalno dėžė rš. Tas eželis paėmęs šakę, drėbęs, kartą pakabinęs, ir visi mėšlai išeję iš tvartų, iššliaužę S.Dauk. Čia iš vieno tarpeklio, čia iš kito iššliaužia lietaus debesis ar drėgna migla rš.
nušliaũžti, -ia (nùšliaužia), nùšliaužė Š, Rtr; SD211, Sut, N, LL303
1. intr. KŽ šliaužiant nuropoti, nurėplioti: Kad pasitaikis miške [gyvatė], atkalbėsi [žodžius] – nušliaũžia, nekerta Ob. Pasižiūrėjo pasikreipęs žaltys i nùšliaužė po tilto Akm. Unguriai nepaprastai landūs, grioviais ir drėgnomis pievomis gali nušliaužti į toli esančius vandens telkinius rš.
2. intr. nueiti keturpėsčiam, nurepečkoti: Sužeistasis dar pats šiaip taip nùšliaužė į perrišimo vietą NdŽ.
3. intr. NdŽ, KŽ, Kp nusliuogti: Apsikabink kojom aplink stiebą ir nušliaũžk žemyn Skrb. Nuo staigaus kalno jis nušliaužė bulimis J. Pilvu nùšliaužiau nuo vežimo Ėr.
4. intr. Kv, Jrb, Sug, Ktk lėtai nueiti, nusivilkti: Pamažu gal kaip nušliaũšma Trš. Ar aš kumet nušliaũšu pri daktaro, a ne – visai nepasivelku Krš. Buvau Grybėnuos nušliaũžęs Dglš. Nusbodo gulėt, nùšliaužiau pasėdėt po langu Pv.
5. intr. S.Dauk nuvažiuoti: Sušoko į šlajelius ir nušliaužė LzP. Nùšliaužei vakare briku ir kapok šieną Skp. Vienu arkliuku nùšliauži – toks keliukas siauras buvo Stk.
6. intr. nučiuožti: Pasleidę pakraščiu ežero nùšliaužė net kiton pusėn BM46(An).
7. intr. Kvr, Ėr nuslinkti, nuslysti žemyn: Ledynas nùšliaužė į tarpukalnę NdŽ. Sniegas nušliaũžia nuo stogo JnšM. Kazlėkai nùšliaužė ir nùšliaužė – nereikia nė dantų Vlk.
8. intr. prk. pranykti, dingti: Ūmai nùšliaužė nuo mūsų veidų džiaugsmo šviesulėliai NdŽ.
9. tr. Brs vaikščiojant numindyti, nulankstyti: Žąsys taip nušliauždavo žolę, taip nuteršdavo, kad pūdymuose likdavo juodas padas rš. Kur jau párejo žąsys, tat nùšliaužė vasarojus Lpl. Nùšliaužė vištos braškes Krš. Gyvulių numinta, nùšliaužta – nėr ko pjaut Gs. Buvau nuėjus šiandie į vaivoriukus – nušliaužti̇̀, nubūti, nieko nebė[ra] Škn.
ǁ Pj vaikščiojant nurinkti: Nū̃šliaužė vaikai, nuėdė uogas Rdn. Spanguolės nùšliaužtos – kas tau lauks, žiopsos Krš. Par dvi dienis tuščios viešnios, [strazdų] nùšliaužtos Krš.
ǁ šliaužiojant nulyginti: Žemė [žalčių] nušliaužtà kaip voliuku Krš.
10. tr. šliaužiant nudirbti: Kokius daržus moterys nušliaũžia (nuravi), baisu! Jd.
| Kur aukščiau, nušliaũš (kombainas nupjaus) tas varpas, o palomiau i paliks Krš.
11. refl. Krš dirbant privargti, nusiplūkti: Ji, per dieną nusišliaužusi, turėjo nakties laiku prie vaiko budėti LzP. Nusišliaũžusi marti, leisk pamiegoti Grd.
12. tr. nudėvėti: Nùšliaužtas drabužis Šts. Jau ir tą naująją suknelę nušliaužei! Sg.
◊ akimi̇̀s nušliaũžti nužvelgti: Nùšliauža [vaikas] akim̃s visus, pažįsta tėvą Krš.
pašliaũžti, -ia (pàšliaužia), pàšliaužė intr. Rtr
1. NdŽ, KŽ šliaužiant palįsti: Gyvatė pàšliaužė po kelmu DŽ1.
2. kiek šliaužti, ropoti: Gyvatė pàšliaužė į šalį NdŽ. Pašliaũžia pušele lig šakai, persikaria [gyvatė] Ob.
3. kiek paeiti repečkomis: Pašliaužė tarpvagiu kaip dvesiantis šuo J.Avyž.
| refl.: Pašliauždamõs ir žolę bepaėdė arklys Šts.
4. paeiti kiek: Jis pàšliaužė, tartum nieko nežinąs NdŽ.
5. NdŽ, KlvrŽ galėti eiti: Jis vos pašliaũžia, ale nedejuo[ja] Jrb. Senoji dar pàšliaužia po trobą Grd. Kur aš nubėgsu – koja už kojos bepàšliaužu Bt.
6. kiek pavažiuoti: Štai traukinys sulėtino greitį, pašliaužė dar galiuką ir sustojo rš.
7. šliaužiant visai prisiartinti, privažiuoti: Dvejetas šlajų pašliaužė po trobelės durimis LzP.
8. NdŽ kiek pačiuožti: Rogutės pàšliaužė tolyn DŽ1.
9. paslinkti, paslysti: Šautuvas pàšliaužė pagal sienos ir išvirto Šts.
10. NdŽ galėti kiek padirbti, patriūsti.
paršliaũžti, -ia (par̃šliaužia), par̃šliaužė intr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser
1. Srv, Šv šliaužiant, repečkojant sugrįžti: Teip sumušė, kad pilvu par̃šliaužė namo Rmš. Par̃šliaužė šlapias tokiu grioviu pas mumis į tą bunkerį Klk.
2. iš lėto pareiti: Pasėdėsim, pakalbėsim i paršliaũšim namo Vad. Jis par̃šliaužė nepastebėtas į savo kambarį NdŽ. Paleidai [arklį] numo, i par̃šliauža su žambriu Krš. Kaip vyruo patiks, jei pati par̃šliauža [įgėrusi] šešto[je] ryto Rdn.
3. Krtn šliaužiant ar iš lėto parvažiuoti, parvykti: Par̃šliaužė namo be tekinių Kž. Vyskupas Abromas, įvairius reikalus Lietuvo[je] pabengęs, pradžio[je] 1627 m. pirmą sykį paršliaužė į Varnius M.Valanč.
péršliaužti Rtr, KŽ
1. tr. perropoti: Jei šliužas peršliaužia žolę ir gyvuliai tą žolę suėda, tai jie serga ir dvesia MTtV18.
2. tr., intr. repečkomis pereiti: Tyliai péršliaužė kliūčių ruožą DŽ1. Mano sūnus par aslą jau paršliauža LKKV234(S.Dauk).
3. intr. NdŽ pamažu pereiti: Péršliaužė per rugius, palikdamas brydę DŽ1. Kokis diedas péršliaužia su lazdele Mrc.
| prk.: Baisiai dar vikri boba, nors jau seniai per kapą metų peršliaužė TS1903,3(Vaižg). Per miestą tartum peršliaužė maras, visus žmones suguldė į kapus rš.
4. intr. Skdt pervažiuoti: Kokis kelias: péršliaužia kas kur kiek Švnč. Páršliauši su akėčioms, ka motriškos ravės liuob, ka plėš Užv. Po rozui péršliaužta [su akėčiom], koks te darbas Klt.
5. tr. šliaužiant nudirbti: Daug vaikų, šliaužtè páršliauža (nuravi) daržus, bulbes – nerasi žolelės Krš.
6. tr. NdŽ paviršutiniškai, nerūpestingai atlikti darbą.
7. refl. NdŽ dirbant nuvargti.
◊ akimi̇̀s (žvilgsniù) péršliaužti NdŽ, DŽ1 peržvelgti: Blausėjančiu žvilgsniu peršliaužia ištįsusius vyrų veidus ir sudrimba į kėdę rš.
prašliaũžti, -ia (pràšliaužia), pràšliaužė NdŽ, KŽ
1. intr. nušliaužti pro šalį: Žole pràšliaužė žaltys DŽ1. Apačia papadės gyvatė pràšliaužė, šalta tik Klt.
2. intr. iš lėto praeiti pro šalį: Pràšliaužė kaip kiaulė su skambaleliu (nesisveikino) Trk.
| prk.: Čia dar visai neseniai prašliaužė karas rš.
3. intr. Up lėtai pravažiuoti pro šalį: Pro langus iš lėto prašliaužė sunkvežimis, prikrautas suolų, ir sustojo prie durų J.Avyž.
4. intr. pervažiuoti: Kur mano tankas prašliauš, priešas tenai nealsuos S.Nėr.
5. intr. šliaužiant nuslinkti: Pirmasis ledynas nulaižė visą pietryčių teritoriją, o antrajam pritrūko jėgų savo pirmtako vagomis prašliaužti rš. Nuo žemės pakeliamas kulnas, o pirštų galai prašliaužia grindimis rš.
| Kur prašliaužia jos (raganos) šešėlis, ten žolė nustoja žėlus S.Nėr.
6. intr. praeiti (apie laiką): Metas pràšliauža, i nė just nepajunti Rdn. Nors ir kaip ilgai šliaužė tos dienos, bet vis dėlto prašliaužė K.Saj.
7. tr. šliaužiant, važiuojant su kuo pravalyti, praminti: Pakinkė porą arklių, pràšliaužė biskiuką End.
| refl.: Kelias prasi̇̀šliaužė, jau gal važiuoti vienininkais Šts.
prišliaũžti, -ia (pri̇̀šliaužia), pri̇̀šliaužė Rtr, KŽ; SD304, Sut, LL194
1. intr. NdŽ, LKT49(Pkl), LTR(Km) šliaužiant prisiartinti, priropoti: Kaip tik vakaras, vakarienė valgyt – prišliaũžia [žaltys] prie vaikų ir laka kartu Ob.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. NdŽ repečkomis prisiartinti: Tik tik pri̇̀šliaužiau žemvilka J. Pri̇̀šliaužiau kūgį ir guliu pas jį LKT226(Paž). Pargriuvus prišliaũžia an slenksčio, tada vos ne vos atsikelia Ssk. Prišliaužė prie stačios uolos papėdės ir atsistojo rš. Jis (tinginys) norėjo pilvu prišliaužęs tą duonos bulkelę pasiimti Sln.
3. intr. daug prisirinkti, prieiti: O čia, žiūrėk tik, kiek žmonių prišliaužė! rš.
| Nebuvo vakar anų (musių) prišliaũžę Trk.
4. intr. pamažu prieiti, prislinkti: Nejučiomis pri̇̀šliaužėme prie durų DŽ1.
ǁ prk. pamažu prisisukti, prilįsti: Tamošienė mokėjo prišliaužti LzP.
5. intr., tr. lėtai privažiuoti: Automobilis gražiai prišliaužia prie darželio tvoros ir sustoja klevo pavėsyje V.Bub. Kiek laiko pavažiavę prišliaužė Kurpienės lūšną rš. Taip tyliai tos mašinikės pri̇̀šliauža, ir neišgirsi Krš.
6. intr. pavirš papurenti, palyginti: Akėčiom prišliaũžia po porai kartų, pusė grūdų liko viršuj Ml.
7. tr. prišnerkšti, prišlemšti, prišiukšlinti: Kamara buvo verdama, dėl to prišliaužta Šts.
| Šautuvas ilgainiuo šratų prỹšliauža, reik išslydinti Šts.
8. refl. Slnt, Kl prisigerti, pasigerti: Gėrę abudu, susisėdę į griovį, ale i prisišliaũžę Trkn. Pryš korimos da prisišliaũžęs gerai Pgr.
sušliaũžti, -ia (sùšliaužia), sùšliaužė
1. intr. Š, NdŽ šliaužiant susirinkti, suropoti: Iš netolimų miškų į tvartus sušliauždavo žalčiai rš.
2. intr. NdŽ pamažu sueiti: Visi pavargę sùšliaužė į trobą DŽ1.
3. intr. DŽ1 šliaužiant suvirsti, nuslinkti: Reiks žemes nuo šlaitų sukilot tolyn, o jeigu ne – sušliaũš vėl atgal Slm.
4. tr. suvilkti, sutraukti: Ūkininko sūnus ekės ir ans nekelno[ja] ekėčių, sùšliauža tus varpučius Als.
| refl.: Nu tad aš ekėju, nu kaip jau susi̇̀šliauža [žolės], pakelu jau Als.
5. tr. Lnk apgraibom ką padaryti: Biškį žoles sùšliaužiau (apravėjau), i anos neauga Kl.
6. tr. Š, NdŽ vaikščiojant sutrempti, suguldyti: Žiūrėk, kaip žąsys sùšliaužė avižas Ds. [Senelis] ropoja par žolę, tik žolę sušliaũžia Skdt.
7. tr. NdŽ sutrypti, sumindžioti (kelią, taką): Kruvinai takas sutryptas, sušliaužtas rš.
8. tr. sudėvėti, sunešioti: Ta jos suknelė suvalkiota, sušliaužtà – bjauru žiūrėt Šmk.
užšliaũžti, -ia (ùžšliaužia), ùžšliaužė intr.
1. NdŽ šliaužiant užeiti už ko.
2. NdŽ šliaužiant užlipti ant ko.
3. NdŽ pamažu, sunkiai užeiti už ko ar ant ko.
ǁ užlipti, užkopti ant ko: Vienas tiktai karalio sūnus tegalėjo ant to kalno užšliaũžti BM113(Ssk).
4. ateiti kariaujant, užeiti, okupuoti: Kap tik atvažiavau, ir vokietys žùšliaužė Dbč.
5. užplaukti ant ko: Ledlaužis užšliaužia priešakiu ant ledo ir savo sunkumu jį sulaužo K.Bor.

sliñkti, sleñka (-a Zt, -sta, slenkia R), -o (sleñkė) intr. K, Rtr, Š; H, N, I, Sut, L
1. lėtai judėti, stumtis iš vienos vietos į kitą: O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv. Audeklas sliñksta per veleną žemyn Ps. Slenkančioji kopa ŽŪŽ65. Laikrodžio rodyklės lėtai slenka sp.
| Slenkamasis augimas – ląstelių augimas ilgyn, smailiais galais įsiterpiant vienoms į kitų tarpą BTŽ.
| prk.: Skystos ir palšos sutemos slinko į trobą J.Marc. Kambarin slinko vakaro šešėliai rš.
2. SD36, Q308, I šliaužti: Pilvu slinkti B822. Liuobąs pryš saulėtekį susisukti šiaudų ryšį i sliñkti pri to kūlio Brs. Išvydo žaltį, slenkantį par kelį S.Dauk. Kitą sykį būk žmogus miegojęs ir prie jo slinko kirminas įkąsti LTR(Žgč). Jaučiu, kad per patalus kaži kas sleñka arty Rg. Ko tu čia guli purvyne – slink nor pilvu ant žolyno LTR(Mrj). Pri žemės prisimesdamas, pilvu sliñkdamas pažemiais eit PP84. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioja) BB3Moz11,42. Kirmėlės … ant žemės slenka CI1114. Ma[n] kopūstų tarplysė[je] beslenkant, jau rundinokas skivytas an uodegos užkrito MitII51.
slinktinai̇̃ adv.: Nepaslenku. – Neslink slinktinai̇̃ – pilvą pasirakštinsi (pasijuokiama iš aptingusio) End.
3. lėtai eiti: Gumbas slinko per kluoną į rugių lauką Žem. Ir tik kai ima darytis vėsu, kaulus labiau ima mausti, seniai, nelinksmi ir tylūs, slenka į vidų J.Paukš. Sleñka kaži kur kaip višta Trk. Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą sleñka K.Donel. Sliñkim pamaži: kol nueisim, i tei sutems Jrb. Tas trukla neina, tik sleñka Dkš. Štai žiūri – į svečius pas jąją vilkas slenka V.Kudir. Ko slenki it bestrėnis prie varškės LTR.
| prk.: Metai po metų sliñksta žmogus žemyn Alks. Jo apmaudas slinko nuo Mymės ant to bjaurybės Kazo Žem. Anims gerai, ka rublis sleñka (kad gauna pelno), o tu plikdykias Vgr. Prieš akis slinko vaikytės vaizdai rš.
^ Teisybė visada slinkte slenka, o melagystė lėkte lekia LTR(Brž). Įžodis, matai, toli lekia, o garbė slinkte slenkia V.Piet. Kas paskui slenka – likučius renka LTsV352(Vlk).
| refl.: Joj vis sleñkas pagal sieną Dbč.
ǁ sėlinti: Jisai sliñko sliñko, tasai, katras jau vagis [buvo], prislinko i paėmė tą karalaitę (ps.) Rdd. Visi slinko mišku labai atsargiai, bijodami, kad po kojų netrekštelėtų nė žabelis J.Balč. Katė susigaužus slinksta prie pelės LKGIII537(Tr).
ǁ prk. būti labai pamažu vykdomam: Žemaičiuose švietimas tik vėžio žingsniu teslenka Žem. Tačiau slinkte tik slenka jųjų darbas Vd.
4. lėtai važiuoti, plaukti: Jau sleñka traukinys Mrj. Ir sieliai slenka taip iš lėto E.Miež. Laivas taip tyliai slenka, jog girdi jį palydinčios žuvėdros klykesį P.Cvir. Laidotuvių vežimas ritasi iš miesto, slenka didžiulių beržų alėja į laukus J.Gruš. Pro jos langą slinko vežimai su šienu V.Kudir.
ǁ lėtai sroventi, tekėti: Vanduo slenka dirvožemiu ne tik gilyn, bet ir į šonus nuolydžio kryptimi rš. Nemunas … slenka pakriaušėms … lėtas A1884,279.
5. KlK3,42 atitrūkus nuolaiduma leistis, griūti, birti, kristi (apie žemę): Pakriaušius sleñka KII140. Žemė sleñka nuo kalno J. Melioratoriai niekaip negalėjo iškasti to prūdo: slenka ir slenka žemės Kkl. Jam rodėsi, kad žemė dar slenka iš po jo kojų rš.
6. smukti, slysti: Man sliñksta [kaproninė skarelė], i nepakenčiu aš jų Grnk. Šilkinė skarelė nesmagu: labai sliñksta nuo galvos – nesikenčia Mžš.
ǁ impers. būti slidu: Tada sliñko, keliai buvo bjauri Ub.
7. lėtai judėti erdve: Debesis sleñka iš lengvo J. Dangumi slinko tamsūs tiršti debesys A.Vien. Ir tiršto rūko kamuoliai šlaitais į viršų slenka V.Myk-Put.
ǁ Ėr apie dangaus kūnus: Mėnuo slenka, slenka tyliai kaip išbalus mergina S.Nėr. Saulė jau slinko vakarop rš. Saulelė sliñksta už miškų ir kalnų BM104(Sb).
8. NdŽ, DŽ1 iš lėto eiti (apie laiką): Slinko diena po dienos J.Jabl. Tyliai slinko naktis P.Cvir. Vėlyvas ruduo slinko nuobodžiai, kankinamai A.Vencl. Gyvenimas slinko su metais I.Simon. Diena slenka vakarop P.Vaičiūn. Slenka slenka tavo dienos kaip žydėjimas purienos! B.Sruog. Slinko sunkios ir ilgos minutės rš. Leidos saulelė už debesėlio, ir diena slinko prie vakarėlio LKGII605(Lnkv). Laikas slenka labai lėtai, vėžlio žingsniu rš. Slinko metai po metų rš.
ǁ pamažu artėti: Pietai sleñka jau, artyn eina Trk.
9. N, K, I, Pc, Ldvn, Dg, Ob, Ant kristi (apie plaukus): Plaukai sluoksnomis sleñka jam nuo galvos J. Plaukai sleñka, eina kaip vanduo Klvr. Plaukai man tai saujom sleñka Al. Plaukai sliñksta, vadinas, nervai silpsta Sk. Kailinių vilna sleñka Lp.
10. trauktis arčiau: Ko čia slenki̇̀, ar negali sėdėti ant vietos? J. Jono kviečiami, slinko arčiau stalo Žem. Sliñk ant stalą Krs. Sliñk arčiau [prie stalo] Ėr. Sliñkit, sveteliai, už stalo! Upt. Slink aukštyn N.
| prk.: Ant tę jau sleñka statybos – greit nugriaus ir jų triobas Jrb.
| refl.: Slinkis artyn pečiaus Gs. Dažiniams pakvipus, tuoj iš visų kerčių ima prie stalo slinktis Vaižg. Prašom sliñktis užu stalo Pl. Sliñkitės, sveteliai, ant stalą Kp. Prašom sliñktis, senai laukiamas sveteli! Sv. Nesisliñkit, nesiglauskit, svoteliai, prie sienos JV540.
11. linkti į ką: Tas vyras pradėjo prie jos sliñkti Jrb. Žaliosios rūtelės suvyto, nulinko, kad mano širdelė prie bernelio sliñko LTR(Pnd).
12. turėti noro, netingėti: Aš nepaslenku eiti, o tu slenki̇̀ kalbėti, dirbti J. Nė patriarko nebslenka klausyti Žlv.
13. I blukti, šusti (apie spalvą).
◊ akmuõ sleñka nuo širdiẽs darosi lengviau, ramiau: Akmuo neslinko nuo širdies, tamsi praraja nešviesėjo J.Marc.
prie širdiẽs sliñkti būti mėgstamam (apie valgį): Žąsies mesa neslenka pri širdies: rakinėk ir rakinėk kaip karosą Šts.
antsliñkti, añtslenka, -o (ž.) intr.
1. atplūsti: Išvydęs didžias vilnis antslenkant, nusigando, pradėjo grimzti M.Valanč.
2. žr. užslinkti 2: Nieko netrukus antslinko juodas debesis M.Valanč.
3. žr. užslinkti 4: Nelaimei antslinkus, vilkias praslinksiant VP32.
apsliñkti, àpslenka, -o Rtr
1. tr. R205, N, K slenkant aplink apeiti, apsukti.
ǁ atslinkus apgaubti, apimti: Ir atėjo debesis, ta apglobo juos (paraštėje užtemo, apslinko) BBMr9,7.
2. intr. apgriūti: Piliakalnio šlaitai gana statūs, kiek apslinkę rš. Apžėlę volai, vartai atdaryti, apslinkę grabės, kuolai išardyti A1884,307.
3. tr. Š apšliaužti: Suolu pagal jis apsliñko visą užstalį J.
4. intr. J aptingti: Parejau, apslinkáu ir sėdu Krg. Apslinkáu ir aš į senatvę Šts. Apsliñkęs siūti, išejo nu kriaučiaus BM392(Šts).
atsliñkti, àtslenka, -o K, J, Rtr; R94, N, Skr
1. intr. K, Š atšliaužti: Jau bebaigiant virt, ateina milžinas, peržengė per medžius, krantus ir, prigulęs ant pilvo, atslinko pas Joną BsPIII23. Kad ben žaltienė ne taip palengva atslinktų! Vd.
2. intr. Sdr, Upn, Rm tyliai, pamažu ateiti: Jis ir pas mus àtslenka Dkš. Atsliñkit, tėvuk, kada nors Alk. Kaip da šernai čia neàtslenka! Upt. Boba šile grybus rinko, štai liesvinčius ataslinko A.Strazd. Kad būtai, berneli, pančeka užspringęs, nei per tėvo langą pas mane atsliñkęs (d.) Rdm.
| prk.: Atsliñks liuobei silpnumas toks: tiktai krypu krypu į vieną pusę, į kitą Krš. Liūdesys atslenka paskui sava brolį skausmą rš.
3. intr. lėtai judant oru, priartėti: Matau atslenkant lytų su perkūnija, norėčiau būti po stogu M.Valanč. Migla atslinks lankon rš. Vakar į pavakarę atslinko iš kažkur žvarbi ūkana rš. Praėjus kelioms dienoms, iš pietų atslinko šilto oro srovė rš.
4. intr. ateiti, prisiartinti (apie laiką): Àtslenka jau ir ruduo NdŽ. Pamažu atėjo atslinko taip laukiamas pavasaris I.Simon. Iš rytų atslinko šėmas vakaras rš. Štai tretieji jau atslenka metai sp.
5. tr. atstumti, atitraukti: Atsliñkit [griozdus nuo suolo] ir sėskit Grv. Aš atslinksiu šitas draperijas rš.
6. refl. Q615, N pasitraukti, paeiti atgal: Atsitraukiu, atsislenkiu SD1106.
◊ ãkys àtslenka patiria tiesą: Atsliñko ãkes prieš patį smertį Drsk.

×dasliñkti, dàslenka, -o (hibr.)
1. intr. prieiti, priartėti: Daslinkome iki durų rš.
2. refl. netingėti, prisirengti: Aš pati nedasi̇̀slenku važiuot Žrm.
įsliñkti, į̇̃slenka, -o intr. K, Rtr, NdŽ; Q147, R115,310, N, LL284
1. J.Jabl įšliaužti, įsliuogti: Vos įslinkaũ (įsliuogiau) į medį prie paukščių J. Ieva, po daržą bevaikščiodama, pamatė įslinkusį į užgintąjį medį žaltį M.Valanč.
2. įsisprausti, įsitaisyti: Svečias pirmas įsliñko ažustalėn Š.
| refl.: Įsisliñk giliau ažustalėn, kogi čia taip iš krašto sėdi Š.
3. iš lėto, tyliai įeiti: Įslinko jis į girią, ir nematyt Jrb. Nedrąsiai pro atviras duris įslinko Šarūnas J.Avyž. Ta pasku ir įsliñko ten pri tokio kaimyno Jdr. Štai vieną dieną įslenka pirkelėn žmogus Ašb. Baugščiai įslinko į virtuvę katinas ir atsitūpė po stalu I.Simon.
| prk.: Lyg tarytum ramumas teip dūšion intsliñko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko A.Baran. Su pasaka įslinko į širdį karšta meilė TS1902,12.
| refl. Rtr.
4. pamažu įvažiuoti, įriedėti: Automobilis įslinko pro vartus rš.
5. byrant įgriūti, sukristi: Žemė gale klėties įsliñko – ar ne šulnio ten būta kada Š. Šitas kalnas įsliñks palengvo Nemunan Š.
išsliñkti, i̇̀šslenka, -o intr. Rtr
1. K tyliai išeiti: Kaži kur juodu išsliñko Jrb. Iš priemenės išslinko žilas, plaukais apžėlęs senis J.Paukš.
| prk.: Neduža sveikata, nejauti, kap išslenka, iššliaužia iš žmogaus Alv.
2. B, N iškristi (apie plaukus).
3. Š išslysti: Iš ančio nosinė (skarelė) išsliñko ir nukrito ant žemės J. Tas vaikas, žinai, sujudėjo – ans iš rankų ir išsliñko lauk Lk.
| prk.: Pinigas greitai i̇̀šslenka Rmš.
nusliñkti, nùslenka, -o intr.
1. H184, K, M, Š nuropoti: Nusliñko, nuropojo iš skausmo pri [v]andens Rdn. Kad kirminėlis, nuslinkęs žemyn, prašė dalies, vaikesas koja sutrėškė jį Blv. Piršliai [žalčio] tiesiog nuslinko į vidų ant mentės su seniais ir nuotaka BsPIII317.
2. nueiti iš lėto: Kai naktį jie užmigo, jis nusliñko į jų kambarį NdŽ. Atsigaivėjo boba, nūsliñko lig kaimynų Pvn. Nusliñksu parsivesti karvę Šts. Nusliñksime palengva ir ligi tų krūmų Smln. Temstant ir mudu nusliñkova pas juos Jrb. Nuslinkęs iki tvoros galo, jis pasijuto stovįs prie daktaro namų P.Cvir. Vilkas nuslinko tankumynu Ašb. Ir nuslinko kai debesis Sln.
| prk.: Kalvio akys nuslinko į dvilinkas pauparių būdų eiles Žem.
3. pamažu nuvažiuoti: Ant galo ratai su kūnu vyskupo nuslinko Varnių linkan M.Valanč.
| refl.: Metė viską ir nusisliñko toliau Bn.
4. Amb nuolaiduma nubyrėti, nukristi: Žemės nuo kranto vėl nuslenka į griovį rš. Galas [prikrauto šieno] vežimo nusliñko Ėr.
| Namas jau nusliñkęs (įgriuvęs, susmegęs) Pnm.
5. lėtai judant nusistumti nuo ko: Tokie ledo kalnai galėjo nuslinkti tiktai nuo apledėjusių salų K.Bor.
ǁ nutirpti: Lygia dalia, vos sniegui nuslinkus, diegė cibules ir sėjo morkus M.Valanč. Kad tik nusliñko sniegas, tai ir varo [galvijus] Ktv.
ǁ atslūgti: Pakol nuslinko tai vandenėlis, bernelis mergelę jau priviliojo TDrV174(Vlk).
| refl.: Jau pavandenis nusisliñko Vlk.
6. nusileisti: Man visi viduriai nusliñkę žemyn Pnd. Ant jo plačios kaktos, ant akių buvo nuslinkęs plaukų kuokštas J.Marc. Nuslenkantieji lapai BTŽ242.
| prk.: Apatinis intervalas nuslinksta lig kvartai LTII100(Sab).
nuslinktinai̇̃ adv.: Lapai nuoslinktinai grutėti, balžanuojantys P.
7. nueiti tolyn erdve: Nusliñko debesys, ir vėl saulelė skaisčiai nušvito NdŽ. Žiūrėk! Debesėlis slinko slinko ir nuslinko P.Vaičiūn.
ǁ apie dangaus kūnus: Saulė nuslinko į guolį baltą S.Nėr.
8. praeiti (apie laiką): Dar kiek laiko nusliñko besibaudžiant NdŽ. Nusliñko metai, nei rugių, nei bulbų – badas Dglš. Pypkiuojant, kortuojant laikas nepamatytas nuslinks Pt. Daug nuslinko ramių, giedrų ir niūrių metelių praeitin rš. Daug iškentėjai nuslinkusiuose metuose brš. Turėtų mums tas čėsas dykai nuslinkti SE181.
9. L, Rtr nukristi, išsmukti (apie plaukus): Nuslenka plaukai B. Plaukai pabėga, nuslenka R43. Plaukai nusliñko nuo galvos J. Po šiltinės dažnai plaukai žmogui nùslenka NdŽ. Jam visi plaukai nusliñko nuo galvos Kb. Didelėm kasom nereikia dyvytis – nuslinks (priet.) Vlž. Iš kažkur iššoko juodas katinas – liesas, nuslinkusiais plaukais rš. Apžiūrėk avis, ba nusliñko vilna Lp.
^ Be valios Dievo ir plaukas žmogui nuo galvos nenuslenka brš.
ǁ nusinerti, nueiti: Senasis nagas buvo nuslinkęs, dabar užsidėjo naujas, jis toks jautrus I.Simon. Ir valkius nuslinko nuo jo akių kaip plėvelė nuo pauto CII553.
10. refl. pasitraukti tolyn: Kur tu nusislinkai̇̃ nuog šviesos? Lp.
11. SD15, Sut, LL232 nublukti, nušusti, nusišerti (apie spalvą): Šitie dažai nenuslenka rš.
12. NdŽ nučiaužti, nuslysti, nusmukti: Nuslinkaũ nuo kranto J. Tai ji nusliñko per arklio užpakalį (ps.) Žž. Įlinko lovelė, nuslinko kaldrelė, – bėk bėk, berneli jaunasis (d.) Žr.
| prk.: Iš tokių didelių namų nusliñko (atsidūrė) tik an šešmargio – per gėrimą vis Plv.
13. nutekėti, nubėgti: Vynas lengvai nuslenka N. Ašara senukui raukšlėmis nuslinko S.Nėr.
14. praeiti, liautis, baigtis (apie ligą, negerumą, rūpestį ir pan.): Su vandeniu nugėriau tą tabletę, i tuo nusliñko nuo širdies Jrb. Tabliečių, ka jau dikčiai bėda, ta jau pradedu vartoti, i vėl nūslenka Kv. Ka atsiraugu, ta biškį nūsliñksta Lkv. Išgėriau vaistų, ir nusliñko PnmA. Man didelis rūpestis nuo širdies nusliñko Mrj. Sumesk porą čerkelių, tuojau visi blogumai nuo širdies nuslinks rš. Visi išgąsčiai laimingai nuslinko Žem. Paprašai, ka dovenotų, ir nùslenka viskas Krš. Kai su žmogum pasišneki, nùslenka viskas Žlp. Nusliñko šėla, ir vėl gerai Rm. Drauge su prakaitu lengva palengva ir slogutis nuslenka A1884,134. Rodos, kožnam nuslinko nu širdies sunkus nuliūdimas Sz. Man tai jau nors viena bėda nusliñko nuo galvos Kt. Kai sužinojau, ka brolis pasveiko, teip ir nusliñko sunkumas nuo krūtinės Skrb.
ǁ išnykti, dingti: Nuo jo lūpų retai kada nuslinkdavo šypsena sp.
15. būti kurį laiką juntamam, pastebimam, atsirasti ir išnykti: Jo veidu nuslinko susirūpinimas J.Avyž. Poetės veidu nuslinkdavo susimąstymo ir skausmo šešėlis A.Vencl. Kreivėnienės nugara nuslenka šaltukas V.Bub. Prisiminus jos (raganos) baisius geltonus dantis, nykštukams net šaltis per nugarą nuslinko K.Saj.
◊ lyg kálnas nusliñko labai palengvėjo: Lyg kalnas nuslinko nuo manęs, kada galop ir jis pasikėlė Pt.
pasliñkti, pàslenka (pàslenkia), -o (pàslenkė)
1. intr. Sut pasitraukti (artyn ar tolyn): Toliau pàslenku ant suolu sėdėdamas J. Jonukas paslinko už stalo Žem. Senis iš kerčios paslinks, vietą prie pečiaus parinks LTR(Mrj).
| Kad rasi pasliñkusį kiaušinį, tai pastumk vėl po višta LKT255(Pg).
| refl.: Pasisliñkit, moterėlės, pasisliñkit arčiau prie stalo Skrb. Vaike, tu ant šę pasislink Vdžg. Pasisliñk toliau už stalo Ėr. Nepasi̇̀slenka kaip apatinė girnų pusė Prn. Aš jau pasi̇̀slinkiau, pasisliñkit ir jūs ant man Kp. Pasliñkis, gulsu ir aš Šts. Oi panele, pasislink, mane jauną tu priimk (d.) Ob. Aš nebijau, – sako kurpius ir pasislinko tolyn už stalo BsPIII286.
2. tr. SD274 pastumti, patraukti: Pasliñkime stalą arčiau lango DŽ1. Valgykite, – paslinko jis keptuvę merginai rš. Kada jau raganiūkštė gerai užmigo, tai ją paslinko an krašto (ps.) Brt.
| prk.: Tas biskį pasliñko (atidėjo) darbą, ir aš visai gerai apsidirbau Gs.
3. intr. N, K pamažu paeiti, patraukti kuria kryptimi: Gulti dar nesinorėjo – išėjo laukan. Paslinko iki pakluonės J.Paukš. Taip paslinkę dešimtį minučių, jie pasiekė mažos upės krantą J.Balč.
| refl. N, Rtr: Pasislink truputį, galelį J.Jabl.
4. refl. kiek paeiti (apie dangaus kūnus): Saulė apsiniaukia, pasislinkdama už debesiuko sp.
5. refl. atvažiuoti: Agota sėdėj[o] sėdėj[o], tai kap galėj[o] našlys pasislinkt, tai ana ir ištekėj[o] žu jo Rod.
6. intr. I, Sut, Jzm, BzF172, Ser, NdŽ netingėti, turėti noro: Jei pasliñksiu, tai ateisiu J. Jei kas pasliñktum, virbinę torą užtvertum Jdr. Pàslenka su tuo vaiku modžiotis Lkv. O tu pàslenki plunksnas plėšyti? Slnt. Ar tu bepàslenki taip anksti keltis? Skd. Buvo tokių žmonių, norinčių mušti i pàslenkančių Trk. Kas, vaikai, pasliñks dėdyną palydėti? Skdv. Nepasliñko eiti daugiaus mokslo Dov. Brigadierius kenta dėl judums: ne vienas pàslenkatav dirbti, ne antras Kl. Nepàslenku ne vaikščiot Vgr. Tiek nepàslenku tų vežimų kraut! Vkš. Je nori, šok, je nepàslenki, nešok Brs. Iš tų pasakų, ilgos yr[a], aš nebipàslenku anų išpasakoti Ms. Aš toks šiandien esu nepasleñkąs darbo dirbti Kal. Ans paslenkąs yra: a suramontuoti ką, a padirbti Štk. Tinginė, nepàslenki linguoti vaiką Grdm. Dabar nebipàslenku plėšų [pintinėms] ieškoties Grd. Nebepàslenku i aš kaip pirma: sunkios i kojos, i rankos pasidarė Jnš. Juokus vadžioti nepaslenku: aš jau neb vienos dienos beesu (nejaunas) Gršl. Nepaslinkdamys patys nė kokiu lietos daiktu užsiimti S.Dauk. Tankiai nepaslenku daugel ko skaityti ir klausyties M.Valanč. O kūltupis nepasliñko eiti kasti PP81.
^ Jei nepàslenki, reik patepti (atkertama sakančiam „nepaslenku ką nors daryti“) Slnt. Tinginys ir valgyti nepàslenka Sd. Galvos nepaslinkdamas šukuoti, spjauk kitam į akis VP15.
nepaslinktinai̇̃

×padsliñkti, pàdslenka, -o (hibr.) tr. prisitraukti artyn: Vogdami (vogčiomis) neėsk, o padsliñk [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt).
parsliñkti, par̃slenka, -o intr.
1. K, NdŽ pareiti iš lengvo: Tai jau parslinkai̇̃ Jrb.
2. pamažu parvažiuoti: Po vieną kitą jau parsliñko Gs. Iš kur par̃slenki teip daug maišų prisimetęs [į vežimą]? Dr.
| prk.: Devintas grūdas visumet parsliñko į svirną Užv.
pérslinkti intr.
1. K, Ser peršliaužti per ką: Nakties čėse per rymijonų eiles perslinkęs, lauko žolių maistui parsinešdavo Jrk.
2. pamažu pereiti: Malonus ir susimąstęs josios veidas perslinkdavo šaline puikios šventovės nava rš.
3. refl. pajėgti išvažiuoti, persistumti: Prastos mašinos tai pérsislenka [keliu] Rud.
4. pamažu išplisti: Prisimeta nosies sloga, kuri perslenka net ant gomurio plonės V.Kudir.
5. būti kurį laiką juntamam, atsirasti ir išnykti: Šaltas šiurpulys perslinko per jų nugarą rš. Jo veidu perslinko nejaukumo šešėlis Pt.
prasliñkti, pràslenka (-sta), -o K, Š, Rtr, NdŽ; N, LL190,191, Ser
1. intr. slenkant praeiti pro šalį: Audros debesys prasliñko šonais DŽ1. Debesys nelijusios prasliñko J.
| Pro mane praslinko kaži kieno šešėlis rš. Frontui praslinkus, aš persikrausčiau į Birėtiškį rš.
| refl. Rtr.
2. intr. iš lėto pravažiuoti: Ir troleibusas praslenka lyg skalikas, ant pasaito pririštas rš.
3. intr. praeiti (apie laiką): Praslinko dar pusantro amžiaus, ir tik tada žmonės aiškiai suprato tų radinių svarbumą J.Jabl. Taip praslinkdavo jo tarnybinė diena P.Cvir. Praslinko kaip sapnas daug amžių ir metų Mair. Jau kiek metų prasliñksta, kap šitie septyni broliai vargsta Dglš. Valandai praslinkus, įejo pri jo kaži koks tarsi pusponis M.Valanč. Metam prasliñkus, parvažiavo sūnus namo BM121(Rz).
^ Gadynė praslinkusi visados geresnė rodos už esančią VP14.
praslinktinai̇̃
4. tr. tarpą padaryti, praskirti: Dieduli dieduli, praslink man lubeles (sako pupa) LTsIII190(Šlčn). Boba sako: – Diedai diedai, prasliñk lubas (ps.) Pls.
| refl.: Juodvi greit prasisliñko ir į vidurį senį pasodino Skr.
5. intr. praeiti, baigtis: Ma[n] tik tamsu akise, kartu, ale tuo[j] kiek prasliñko Jrb. Vienai nelaimei ar pagundai praslenkant, kita ateina M.Valanč. Yra jau praslinkęs pavojus garbei, kuri brangesnė jai už gyvybę V.Krėv. Diena per dieną slenka, bet bėdos nepraslenka KrvP(Iš). Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiu VP28. Dar anksti, kaitra nepraslinko V.Krėv.
prisliñkti, pri̇̀slenka (-sta), -o K, Š; Sut, N, LL22
1. intr. prieiti, prisėlinti: Prislenkiu SD305. Ans, prisliñkęs pri tų piemenų su tąj vyte, ka pagavęs duoti! Krp. Ana (katė) tura prisliñkti artie, prieis, burną palaižys, pauosti nės KlvrŽ. Jis prislinko prie tvoros ir dirstelėjo pro plyšį V.Mont. Uogeles rinko, meiliai prislinko, prislinkęs takšt pabučiavo (d.) Gr. Žmogus [pasilenkęs] nematė, kaip tas levas prie jo prislinko BsPIII267.
| refl. SD1127,149: Prisisliñkęs jį įkando K.
2. tr. NdŽ prieiti, prišliaužti.
3. intr. priartėti (apie laiką): Prislinko dvylikta valanda rš.
4. intr. Rtr prisitraukti, priartėti: Prisliñk arčiau J. Jis arčiau prislinko prie ugnies sp.
| refl. Rtr: Prisisliñk arčiau prie Petro, bus geriau kalbėtis Kp.
ǁ refl. prk. prisidėti: Prisislinksiu ir aš teipogi prie pagyrimo tavęs TS1900,1.
5. tr. NdŽ priartinti, pritraukti.
6. intr. daug prisisunkti, pridribti: Prisliñko į šulnį purvo – kaip išvalyti Rdn.
ǁ prisipildyti ko slenkančio, byrančio: Siena pažymėta seniai jau prislinkusiu žemės grioviu I.Simon. Tie prūdai prisliñko (užako) Vgr.
susliñkti, sùslenka, -o intr.
1. K, NdŽ iš lėto sueiti: Labai tykiai suslinkom į didįjį kambarį J.Balt.
2. suėjus, suartėjus susėsti: Susliñko visi ažustalėn Š.
ǁ refl. vienam prie kito arčiau prieiti, prisėsti, prisispausti: Visi penki pirkliai sutiko ir susislinko arčiau, pasisodinę svečią į vidurį J.Balč. Po du susisliñkę ir kalbasija Kp. Susisliñkite, ir aš dar atsisėsiu prie stalo Pc. Susisliñkit arčiau prie stalo – vietos užteks Ėr. Taip Stepui bešnekant, visi seniai susislinko į daiktą pasiklausyti Ašb. Susislinkit, susislinkit, sveteliai, už stalų LTR(suv.).
3. pamažu suslūgti, susmegti: Žemė, iš rudens aparta, suslenka Kv. Dabar nedidelis, susliñkęs toks kalnas Pgg. Iš ko suslinko aukštas kalnelis? KlvD324.
ǁ įdubti: Kaip te buvo, kad susliñko žemė ir ežerėlis pasidarė Šd.
užsliñkti, ùžslenka, -o K
1. intr. DŽ užsipildyti kuo slenkančiu, byrančiu; užgriūti: Molijoj grioviai bežiūrint užslenka Brs. Šulinys jau užsliñkęs, niekas neiškuopia Dt. Duobė užsliñko žemėm, ale da gili Ėr. Dabar anos jau užsliñkusios y[ra], tos vilkaduobės Tl. Užsliñko, užaugo ta duobė Krm. Seniai nusausintų dirvų grioviai užslinko, apaugo krūmais rš. To[je] vieto[je] seniai dvaras buvo i užslinko LKT122(Rs). Tvenkinys užslinko Ser. Upelis dar neužsliñkęs, o kūdra jau visai užsliñkus PnmA.
ǁ užželti: Jeigu šarką supykdysime – šulinys išseks arba žali maurai užslinks flk. Užslinko keliai berželiais, takeliai dobilėliais LTR(Srj).
2. intr. užeiti ant ko arba už ko, slenkant erdve: Mėnulis užsliñko už debesų BŽ171. Ant saulės užslinko stori debesys – nebekaitina Žem. Saulė jau buvo perpus užslinkus už kalno J.Balč. Saulė užsliñko už kopų NdŽ, DŽ1.
3. tr. slenkant užtemdyti, uždengti: Tasgatis, ar nematot, debesis užslinko saulę ir nebšvieta kaip reikiant M.Valanč.
| Namus tuos sutemos užslinko S.Nėr.
4. intr. prk. atsirasti, įsivyrauti: Ant jo veido užslinko šešėlis J.Dov. Užslinko prieblanda rš. Užslinko tyla ir kelionės nuovargis rš. Dirstelėjo į langą, už kurio jau buvo užslinkus naktis V.Kudir.
5. intr. ateiti, prasidėti: Užslinko šlapios ir purvinos rudens dienos V.Bub. Duok Dieve, idant užslinkstančiai metai geresniais būtų brš.
6. intr. traukiantis užlįsti: Tėvas, užslinkęs už stalo iš antros pusės, prisisėdo prie marčios Žem. Čia jis, užslinkęs užstalėn, ėmė rašyti J.Paukš.
7. refl. pasistumti, prisitraukti: Siūlas an siūlo užsi̇̀slenka [audžiant] Lp.
8. intr. prk. apsitraukti, užtemti: Akys teip mun nušvinta, a ùžslenka – i viskas Nmk.

sliñkti, sleñka (-a Zt, -sta, slenkia R), -o (sleñkė) intr. K, Rtr, Š; H, N, I, Sut, L
1. lėtai judėti, stumtis iš vienos vietos į kitą: O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv. Audeklas sliñksta per veleną žemyn Ps. Slenkančioji kopa ŽŪŽ65. Laikrodžio rodyklės lėtai slenka sp.
| Slenkamasis augimas – ląstelių augimas ilgyn, smailiais galais įsiterpiant vienoms į kitų tarpą BTŽ.
| prk.: Skystos ir palšos sutemos slinko į trobą J.Marc. Kambarin slinko vakaro šešėliai rš.
2. SD36, Q308, I šliaužti: Pilvu slinkti B822. Liuobąs pryš saulėtekį susisukti šiaudų ryšį i sliñkti pri to kūlio Brs. Išvydo žaltį, slenkantį par kelį S.Dauk. Kitą sykį būk žmogus miegojęs ir prie jo slinko kirminas įkąsti LTR(Žgč). Jaučiu, kad per patalus kaži kas sleñka arty Rg. Ko tu čia guli purvyne – slink nor pilvu ant žolyno LTR(Mrj). Pri žemės prisimesdamas, pilvu sliñkdamas pažemiais eit PP84. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioja) BB3Moz11,42. Kirmėlės … ant žemės slenka CI1114. Ma[n] kopūstų tarplysė[je] beslenkant, jau rundinokas skivytas an uodegos užkrito MitII51.
slinktinai̇̃ adv.: Nepaslenku. – Neslink slinktinai̇̃ – pilvą pasirakštinsi (pasijuokiama iš aptingusio) End.
3. lėtai eiti: Gumbas slinko per kluoną į rugių lauką Žem. Ir tik kai ima darytis vėsu, kaulus labiau ima mausti, seniai, nelinksmi ir tylūs, slenka į vidų J.Paukš. Sleñka kaži kur kaip višta Trk. Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą sleñka K.Donel. Sliñkim pamaži: kol nueisim, i tei sutems Jrb. Tas trukla neina, tik sleñka Dkš. Štai žiūri – į svečius pas jąją vilkas slenka V.Kudir. Ko slenki it bestrėnis prie varškės LTR.
| prk.: Metai po metų sliñksta žmogus žemyn Alks. Jo apmaudas slinko nuo Mymės ant to bjaurybės Kazo Žem. Anims gerai, ka rublis sleñka (kad gauna pelno), o tu plikdykias Vgr. Prieš akis slinko vaikytės vaizdai rš.
^ Teisybė visada slinkte slenka, o melagystė lėkte lekia LTR(Brž). Įžodis, matai, toli lekia, o garbė slinkte slenkia V.Piet. Kas paskui slenka – likučius renka LTsV352(Vlk).
| refl.: Joj vis sleñkas pagal sieną Dbč.
ǁ sėlinti: Jisai sliñko sliñko, tasai, katras jau vagis [buvo], prislinko i paėmė tą karalaitę (ps.) Rdd. Visi slinko mišku labai atsargiai, bijodami, kad po kojų netrekštelėtų nė žabelis J.Balč. Katė susigaužus slinksta prie pelės LKGIII537(Tr).
ǁ prk. būti labai pamažu vykdomam: Žemaičiuose švietimas tik vėžio žingsniu teslenka Žem. Tačiau slinkte tik slenka jųjų darbas Vd.
4. lėtai važiuoti, plaukti: Jau sleñka traukinys Mrj. Ir sieliai slenka taip iš lėto E.Miež. Laivas taip tyliai slenka, jog girdi jį palydinčios žuvėdros klykesį P.Cvir. Laidotuvių vežimas ritasi iš miesto, slenka didžiulių beržų alėja į laukus J.Gruš. Pro jos langą slinko vežimai su šienu V.Kudir.
ǁ lėtai sroventi, tekėti: Vanduo slenka dirvožemiu ne tik gilyn, bet ir į šonus nuolydžio kryptimi rš. Nemunas … slenka pakriaušėms … lėtas A1884,279.
5. KlK3,42 atitrūkus nuolaiduma leistis, griūti, birti, kristi (apie žemę): Pakriaušius sleñka KII140. Žemė sleñka nuo kalno J. Melioratoriai niekaip negalėjo iškasti to prūdo: slenka ir slenka žemės Kkl. Jam rodėsi, kad žemė dar slenka iš po jo kojų rš.
6. smukti, slysti: Man sliñksta [kaproninė skarelė], i nepakenčiu aš jų Grnk. Šilkinė skarelė nesmagu: labai sliñksta nuo galvos – nesikenčia Mžš.
ǁ impers. būti slidu: Tada sliñko, keliai buvo bjauri Ub.
7. lėtai judėti erdve: Debesis sleñka iš lengvo J. Dangumi slinko tamsūs tiršti debesys A.Vien. Ir tiršto rūko kamuoliai šlaitais į viršų slenka V.Myk-Put.
ǁ Ėr apie dangaus kūnus: Mėnuo slenka, slenka tyliai kaip išbalus mergina S.Nėr. Saulė jau slinko vakarop rš. Saulelė sliñksta už miškų ir kalnų BM104(Sb).
8. NdŽ, DŽ1 iš lėto eiti (apie laiką): Slinko diena po dienos J.Jabl. Tyliai slinko naktis P.Cvir. Vėlyvas ruduo slinko nuobodžiai, kankinamai A.Vencl. Gyvenimas slinko su metais I.Simon. Diena slenka vakarop P.Vaičiūn. Slenka slenka tavo dienos kaip žydėjimas purienos! B.Sruog. Slinko sunkios ir ilgos minutės rš. Leidos saulelė už debesėlio, ir diena slinko prie vakarėlio LKGII605(Lnkv). Laikas slenka labai lėtai, vėžlio žingsniu rš. Slinko metai po metų rš.
ǁ pamažu artėti: Pietai sleñka jau, artyn eina Trk.
9. N, K, I, Pc, Ldvn, Dg, Ob, Ant kristi (apie plaukus): Plaukai sluoksnomis sleñka jam nuo galvos J. Plaukai sleñka, eina kaip vanduo Klvr. Plaukai man tai saujom sleñka Al. Plaukai sliñksta, vadinas, nervai silpsta Sk. Kailinių vilna sleñka Lp.
10. trauktis arčiau: Ko čia slenki̇̀, ar negali sėdėti ant vietos? J. Jono kviečiami, slinko arčiau stalo Žem. Sliñk ant stalą Krs. Sliñk arčiau [prie stalo] Ėr. Sliñkit, sveteliai, už stalo! Upt. Slink aukštyn N.
| prk.: Ant tę jau sleñka statybos – greit nugriaus ir jų triobas Jrb.
| refl.: Slinkis artyn pečiaus Gs. Dažiniams pakvipus, tuoj iš visų kerčių ima prie stalo slinktis Vaižg. Prašom sliñktis užu stalo Pl. Sliñkitės, sveteliai, ant stalą Kp. Prašom sliñktis, senai laukiamas sveteli! Sv. Nesisliñkit, nesiglauskit, svoteliai, prie sienos JV540.
11. linkti į ką: Tas vyras pradėjo prie jos sliñkti Jrb. Žaliosios rūtelės suvyto, nulinko, kad mano širdelė prie bernelio sliñko LTR(Pnd).
12. turėti noro, netingėti: Aš nepaslenku eiti, o tu slenki̇̀ kalbėti, dirbti J. Nė patriarko nebslenka klausyti Žlv.
13. I blukti, šusti (apie spalvą).
◊ akmuõ sleñka nuo širdiẽs darosi lengviau, ramiau: Akmuo neslinko nuo širdies, tamsi praraja nešviesėjo J.Marc.
prie širdiẽs sliñkti būti mėgstamam (apie valgį): Žąsies mesa neslenka pri širdies: rakinėk ir rakinėk kaip karosą Šts.
antsliñkti, añtslenka, -o (ž.) intr.
1. atplūsti: Išvydęs didžias vilnis antslenkant, nusigando, pradėjo grimzti M.Valanč.
2. žr. užslinkti 2: Nieko netrukus antslinko juodas debesis M.Valanč.
3. žr. užslinkti 4: Nelaimei antslinkus, vilkias praslinksiant VP32.
apsliñkti, àpslenka, -o Rtr
1. tr. R205, N, K slenkant aplink apeiti, apsukti.
ǁ atslinkus apgaubti, apimti: Ir atėjo debesis, ta apglobo juos (paraštėje užtemo, apslinko) BBMr9,7.
2. intr. apgriūti: Piliakalnio šlaitai gana statūs, kiek apslinkę rš. Apžėlę volai, vartai atdaryti, apslinkę grabės, kuolai išardyti A1884,307.
3. tr. Š apšliaužti: Suolu pagal jis apsliñko visą užstalį J.
4. intr. J aptingti: Parejau, apslinkáu ir sėdu Krg. Apslinkáu ir aš į senatvę Šts. Apsliñkęs siūti, išejo nu kriaučiaus BM392(Šts).
atsliñkti, àtslenka, -o K, J, Rtr; R94, N, Skr
1. intr. K, Š atšliaužti: Jau bebaigiant virt, ateina milžinas, peržengė per medžius, krantus ir, prigulęs ant pilvo, atslinko pas Joną BsPIII23. Kad ben žaltienė ne taip palengva atslinktų! Vd.
2. intr. Sdr, Upn, Rm tyliai, pamažu ateiti: Jis ir pas mus àtslenka Dkš. Atsliñkit, tėvuk, kada nors Alk. Kaip da šernai čia neàtslenka! Upt. Boba šile grybus rinko, štai liesvinčius ataslinko A.Strazd. Kad būtai, berneli, pančeka užspringęs, nei per tėvo langą pas mane atsliñkęs (d.) Rdm.
| prk.: Atsliñks liuobei silpnumas toks: tiktai krypu krypu į vieną pusę, į kitą Krš. Liūdesys atslenka paskui sava brolį skausmą rš.
3. intr. lėtai judant oru, priartėti: Matau atslenkant lytų su perkūnija, norėčiau būti po stogu M.Valanč. Migla atslinks lankon rš. Vakar į pavakarę atslinko iš kažkur žvarbi ūkana rš. Praėjus kelioms dienoms, iš pietų atslinko šilto oro srovė rš.
4. intr. ateiti, prisiartinti (apie laiką): Àtslenka jau ir ruduo NdŽ. Pamažu atėjo atslinko taip laukiamas pavasaris I.Simon. Iš rytų atslinko šėmas vakaras rš. Štai tretieji jau atslenka metai sp.
5. tr. atstumti, atitraukti: Atsliñkit [griozdus nuo suolo] ir sėskit Grv. Aš atslinksiu šitas draperijas rš.
6. refl. Q615, N pasitraukti, paeiti atgal: Atsitraukiu, atsislenkiu SD1106.
◊ ãkys àtslenka patiria tiesą: Atsliñko ãkes prieš patį smertį Drsk.

×dasliñkti, dàslenka, -o (hibr.)
1. intr. prieiti, priartėti: Daslinkome iki durų rš.
2. refl. netingėti, prisirengti: Aš pati nedasi̇̀slenku važiuot Žrm.
įsliñkti, į̇̃slenka, -o intr. K, Rtr, NdŽ; Q147, R115,310, N, LL284
1. J.Jabl įšliaužti, įsliuogti: Vos įslinkaũ (įsliuogiau) į medį prie paukščių J. Ieva, po daržą bevaikščiodama, pamatė įslinkusį į užgintąjį medį žaltį M.Valanč.
2. įsisprausti, įsitaisyti: Svečias pirmas įsliñko ažustalėn Š.
| refl.: Įsisliñk giliau ažustalėn, kogi čia taip iš krašto sėdi Š.
3. iš lėto, tyliai įeiti: Įslinko jis į girią, ir nematyt Jrb. Nedrąsiai pro atviras duris įslinko Šarūnas J.Avyž. Ta pasku ir įsliñko ten pri tokio kaimyno Jdr. Štai vieną dieną įslenka pirkelėn žmogus Ašb. Baugščiai įslinko į virtuvę katinas ir atsitūpė po stalu I.Simon.
| prk.: Lyg tarytum ramumas teip dūšion intsliñko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko A.Baran. Su pasaka įslinko į širdį karšta meilė TS1902,12.
| refl. Rtr.
4. pamažu įvažiuoti, įriedėti: Automobilis įslinko pro vartus rš.
5. byrant įgriūti, sukristi: Žemė gale klėties įsliñko – ar ne šulnio ten būta kada Š. Šitas kalnas įsliñks palengvo Nemunan Š.
išsliñkti, i̇̀šslenka, -o intr. Rtr
1. K tyliai išeiti: Kaži kur juodu išsliñko Jrb. Iš priemenės išslinko žilas, plaukais apžėlęs senis J.Paukš.
| prk.: Neduža sveikata, nejauti, kap išslenka, iššliaužia iš žmogaus Alv.
2. B, N iškristi (apie plaukus).
3. Š išslysti: Iš ančio nosinė (skarelė) išsliñko ir nukrito ant žemės J. Tas vaikas, žinai, sujudėjo – ans iš rankų ir išsliñko lauk Lk.
| prk.: Pinigas greitai i̇̀šslenka Rmš.
nusliñkti, nùslenka, -o intr.
1. H184, K, M, Š nuropoti: Nusliñko, nuropojo iš skausmo pri [v]andens Rdn. Kad kirminėlis, nuslinkęs žemyn, prašė dalies, vaikesas koja sutrėškė jį Blv. Piršliai [žalčio] tiesiog nuslinko į vidų ant mentės su seniais ir nuotaka BsPIII317.
2. nueiti iš lėto: Kai naktį jie užmigo, jis nusliñko į jų kambarį NdŽ. Atsigaivėjo boba, nūsliñko lig kaimynų Pvn. Nusliñksu parsivesti karvę Šts. Nusliñksime palengva ir ligi tų krūmų Smln. Temstant ir mudu nusliñkova pas juos Jrb. Nuslinkęs iki tvoros galo, jis pasijuto stovįs prie daktaro namų P.Cvir. Vilkas nuslinko tankumynu Ašb. Ir nuslinko kai debesis Sln.
| prk.: Kalvio akys nuslinko į dvilinkas pauparių būdų eiles Žem.
3. pamažu nuvažiuoti: Ant galo ratai su kūnu vyskupo nuslinko Varnių linkan M.Valanč.
| refl.: Metė viską ir nusisliñko toliau Bn.
4. Amb nuolaiduma nubyrėti, nukristi: Žemės nuo kranto vėl nuslenka į griovį rš. Galas [prikrauto šieno] vežimo nusliñko Ėr.
| Namas jau nusliñkęs (įgriuvęs, susmegęs) Pnm.
5. lėtai judant nusistumti nuo ko: Tokie ledo kalnai galėjo nuslinkti tiktai nuo apledėjusių salų K.Bor.
ǁ nutirpti: Lygia dalia, vos sniegui nuslinkus, diegė cibules ir sėjo morkus M.Valanč. Kad tik nusliñko sniegas, tai ir varo [galvijus] Ktv.
ǁ atslūgti: Pakol nuslinko tai vandenėlis, bernelis mergelę jau priviliojo TDrV174(Vlk).
| refl.: Jau pavandenis nusisliñko Vlk.
6. nusileisti: Man visi viduriai nusliñkę žemyn Pnd. Ant jo plačios kaktos, ant akių buvo nuslinkęs plaukų kuokštas J.Marc. Nuslenkantieji lapai BTŽ242.
| prk.: Apatinis intervalas nuslinksta lig kvartai LTII100(Sab).
nuslinktinai̇̃ adv.: Lapai nuoslinktinai grutėti, balžanuojantys P.
7. nueiti tolyn erdve: Nusliñko debesys, ir vėl saulelė skaisčiai nušvito NdŽ. Žiūrėk! Debesėlis slinko slinko ir nuslinko P.Vaičiūn.
ǁ apie dangaus kūnus: Saulė nuslinko į guolį baltą S.Nėr.
8. praeiti (apie laiką): Dar kiek laiko nusliñko besibaudžiant NdŽ. Nusliñko metai, nei rugių, nei bulbų – badas Dglš. Pypkiuojant, kortuojant laikas nepamatytas nuslinks Pt. Daug nuslinko ramių, giedrų ir niūrių metelių praeitin rš. Daug iškentėjai nuslinkusiuose metuose brš. Turėtų mums tas čėsas dykai nuslinkti SE181.
9. L, Rtr nukristi, išsmukti (apie plaukus): Nuslenka plaukai B. Plaukai pabėga, nuslenka R43. Plaukai nusliñko nuo galvos J. Po šiltinės dažnai plaukai žmogui nùslenka NdŽ. Jam visi plaukai nusliñko nuo galvos Kb. Didelėm kasom nereikia dyvytis – nuslinks (priet.) Vlž. Iš kažkur iššoko juodas katinas – liesas, nuslinkusiais plaukais rš. Apžiūrėk avis, ba nusliñko vilna Lp.
^ Be valios Dievo ir plaukas žmogui nuo galvos nenuslenka brš.
ǁ nusinerti, nueiti: Senasis nagas buvo nuslinkęs, dabar užsidėjo naujas, jis toks jautrus I.Simon. Ir valkius nuslinko nuo jo akių kaip plėvelė nuo pauto CII553.
10. refl. pasitraukti tolyn: Kur tu nusislinkai̇̃ nuog šviesos? Lp.
11. SD15, Sut, LL232 nublukti, nušusti, nusišerti (apie spalvą): Šitie dažai nenuslenka rš.
12. NdŽ nučiaužti, nuslysti, nusmukti: Nuslinkaũ nuo kranto J. Tai ji nusliñko per arklio užpakalį (ps.) Žž. Įlinko lovelė, nuslinko kaldrelė, – bėk bėk, berneli jaunasis (d.) Žr.
| prk.: Iš tokių didelių namų nusliñko (atsidūrė) tik an šešmargio – per gėrimą vis Plv.
13. nutekėti, nubėgti: Vynas lengvai nuslenka N. Ašara senukui raukšlėmis nuslinko S.Nėr.
14. praeiti, liautis, baigtis (apie ligą, negerumą, rūpestį ir pan.): Su vandeniu nugėriau tą tabletę, i tuo nusliñko nuo širdies Jrb. Tabliečių, ka jau dikčiai bėda, ta jau pradedu vartoti, i vėl nūslenka Kv. Ka atsiraugu, ta biškį nūsliñksta Lkv. Išgėriau vaistų, ir nusliñko PnmA. Man didelis rūpestis nuo širdies nusliñko Mrj. Sumesk porą čerkelių, tuojau visi blogumai nuo širdies nuslinks rš. Visi išgąsčiai laimingai nuslinko Žem. Paprašai, ka dovenotų, ir nùslenka viskas Krš. Kai su žmogum pasišneki, nùslenka viskas Žlp. Nusliñko šėla, ir vėl gerai Rm. Drauge su prakaitu lengva palengva ir slogutis nuslenka A1884,134. Rodos, kožnam nuslinko nu širdies sunkus nuliūdimas Sz. Man tai jau nors viena bėda nusliñko nuo galvos Kt. Kai sužinojau, ka brolis pasveiko, teip ir nusliñko sunkumas nuo krūtinės Skrb.
ǁ išnykti, dingti: Nuo jo lūpų retai kada nuslinkdavo šypsena sp.
15. būti kurį laiką juntamam, pastebimam, atsirasti ir išnykti: Jo veidu nuslinko susirūpinimas J.Avyž. Poetės veidu nuslinkdavo susimąstymo ir skausmo šešėlis A.Vencl. Kreivėnienės nugara nuslenka šaltukas V.Bub. Prisiminus jos (raganos) baisius geltonus dantis, nykštukams net šaltis per nugarą nuslinko K.Saj.
◊ lyg kálnas nusliñko labai palengvėjo: Lyg kalnas nuslinko nuo manęs, kada galop ir jis pasikėlė Pt.
pasliñkti, pàslenka (pàslenkia), -o (pàslenkė)
1. intr. Sut pasitraukti (artyn ar tolyn): Toliau pàslenku ant suolu sėdėdamas J. Jonukas paslinko už stalo Žem. Senis iš kerčios paslinks, vietą prie pečiaus parinks LTR(Mrj).
| Kad rasi pasliñkusį kiaušinį, tai pastumk vėl po višta LKT255(Pg).
| refl.: Pasisliñkit, moterėlės, pasisliñkit arčiau prie stalo Skrb. Vaike, tu ant šę pasislink Vdžg. Pasisliñk toliau už stalo Ėr. Nepasi̇̀slenka kaip apatinė girnų pusė Prn. Aš jau pasi̇̀slinkiau, pasisliñkit ir jūs ant man Kp. Pasliñkis, gulsu ir aš Šts. Oi panele, pasislink, mane jauną tu priimk (d.) Ob. Aš nebijau, – sako kurpius ir pasislinko tolyn už stalo BsPIII286.
2. tr. SD274 pastumti, patraukti: Pasliñkime stalą arčiau lango DŽ1. Valgykite, – paslinko jis keptuvę merginai rš. Kada jau raganiūkštė gerai užmigo, tai ją paslinko an krašto (ps.) Brt.
| prk.: Tas biskį pasliñko (atidėjo) darbą, ir aš visai gerai apsidirbau Gs.
3. intr. N, K pamažu paeiti, patraukti kuria kryptimi: Gulti dar nesinorėjo – išėjo laukan. Paslinko iki pakluonės J.Paukš. Taip paslinkę dešimtį minučių, jie pasiekė mažos upės krantą J.Balč.
| refl. N, Rtr: Pasislink truputį, galelį J.Jabl.
4. refl. kiek paeiti (apie dangaus kūnus): Saulė apsiniaukia, pasislinkdama už debesiuko sp.
5. refl. atvažiuoti: Agota sėdėj[o] sėdėj[o], tai kap galėj[o] našlys pasislinkt, tai ana ir ištekėj[o] žu jo Rod.
6. intr. I, Sut, Jzm, BzF172, Ser, NdŽ netingėti, turėti noro: Jei pasliñksiu, tai ateisiu J. Jei kas pasliñktum, virbinę torą užtvertum Jdr. Pàslenka su tuo vaiku modžiotis Lkv. O tu pàslenki plunksnas plėšyti? Slnt. Ar tu bepàslenki taip anksti keltis? Skd. Buvo tokių žmonių, norinčių mušti i pàslenkančių Trk. Kas, vaikai, pasliñks dėdyną palydėti? Skdv. Nepasliñko eiti daugiaus mokslo Dov. Brigadierius kenta dėl judums: ne vienas pàslenkatav dirbti, ne antras Kl. Nepàslenku ne vaikščiot Vgr. Tiek nepàslenku tų vežimų kraut! Vkš. Je nori, šok, je nepàslenki, nešok Brs. Iš tų pasakų, ilgos yr[a], aš nebipàslenku anų išpasakoti Ms. Aš toks šiandien esu nepasleñkąs darbo dirbti Kal. Ans paslenkąs yra: a suramontuoti ką, a padirbti Štk. Tinginė, nepàslenki linguoti vaiką Grdm. Dabar nebipàslenku plėšų [pintinėms] ieškoties Grd. Nebepàslenku i aš kaip pirma: sunkios i kojos, i rankos pasidarė Jnš. Juokus vadžioti nepaslenku: aš jau neb vienos dienos beesu (nejaunas) Gršl. Nepaslinkdamys patys nė kokiu lietos daiktu užsiimti S.Dauk. Tankiai nepaslenku daugel ko skaityti ir klausyties M.Valanč. O kūltupis nepasliñko eiti kasti PP81.
^ Jei nepàslenki, reik patepti (atkertama sakančiam „nepaslenku ką nors daryti“) Slnt. Tinginys ir valgyti nepàslenka Sd. Galvos nepaslinkdamas šukuoti, spjauk kitam į akis VP15.
nepaslinktinai̇̃

×padsliñkti, pàdslenka, -o (hibr.) tr. prisitraukti artyn: Vogdami (vogčiomis) neėsk, o padsliñk [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt).
parsliñkti, par̃slenka, -o intr.
1. K, NdŽ pareiti iš lengvo: Tai jau parslinkai̇̃ Jrb.
2. pamažu parvažiuoti: Po vieną kitą jau parsliñko Gs. Iš kur par̃slenki teip daug maišų prisimetęs [į vežimą]? Dr.
| prk.: Devintas grūdas visumet parsliñko į svirną Užv.
pérslinkti intr.
1. K, Ser peršliaužti per ką: Nakties čėse per rymijonų eiles perslinkęs, lauko žolių maistui parsinešdavo Jrk.
2. pamažu pereiti: Malonus ir susimąstęs josios veidas perslinkdavo šaline puikios šventovės nava rš.
3. refl. pajėgti išvažiuoti, persistumti: Prastos mašinos tai pérsislenka [keliu] Rud.
4. pamažu išplisti: Prisimeta nosies sloga, kuri perslenka net ant gomurio plonės V.Kudir.
5. būti kurį laiką juntamam, atsirasti ir išnykti: Šaltas šiurpulys perslinko per jų nugarą rš. Jo veidu perslinko nejaukumo šešėlis Pt.
prasliñkti, pràslenka (-sta), -o K, Š, Rtr, NdŽ; N, LL190,191, Ser
1. intr. slenkant praeiti pro šalį: Audros debesys prasliñko šonais DŽ1. Debesys nelijusios prasliñko J.
| Pro mane praslinko kaži kieno šešėlis rš. Frontui praslinkus, aš persikrausčiau į Birėtiškį rš.
| refl. Rtr.
2. intr. iš lėto pravažiuoti: Ir troleibusas praslenka lyg skalikas, ant pasaito pririštas rš.
3. intr. praeiti (apie laiką): Praslinko dar pusantro amžiaus, ir tik tada žmonės aiškiai suprato tų radinių svarbumą J.Jabl. Taip praslinkdavo jo tarnybinė diena P.Cvir. Praslinko kaip sapnas daug amžių ir metų Mair. Jau kiek metų prasliñksta, kap šitie septyni broliai vargsta Dglš. Valandai praslinkus, įejo pri jo kaži koks tarsi pusponis M.Valanč. Metam prasliñkus, parvažiavo sūnus namo BM121(Rz).
^ Gadynė praslinkusi visados geresnė rodos už esančią VP14.
praslinktinai̇̃
4. tr. tarpą padaryti, praskirti: Dieduli dieduli, praslink man lubeles (sako pupa) LTsIII190(Šlčn). Boba sako: – Diedai diedai, prasliñk lubas (ps.) Pls.
| refl.: Juodvi greit prasisliñko ir į vidurį senį pasodino Skr.
5. intr. praeiti, baigtis: Ma[n] tik tamsu akise, kartu, ale tuo[j] kiek prasliñko Jrb. Vienai nelaimei ar pagundai praslenkant, kita ateina M.Valanč. Yra jau praslinkęs pavojus garbei, kuri brangesnė jai už gyvybę V.Krėv. Diena per dieną slenka, bet bėdos nepraslenka KrvP(Iš). Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiu VP28. Dar anksti, kaitra nepraslinko V.Krėv.
prisliñkti, pri̇̀slenka (-sta), -o K, Š; Sut, N, LL22
1. intr. prieiti, prisėlinti: Prislenkiu SD305. Ans, prisliñkęs pri tų piemenų su tąj vyte, ka pagavęs duoti! Krp. Ana (katė) tura prisliñkti artie, prieis, burną palaižys, pauosti nės KlvrŽ. Jis prislinko prie tvoros ir dirstelėjo pro plyšį V.Mont. Uogeles rinko, meiliai prislinko, prislinkęs takšt pabučiavo (d.) Gr. Žmogus [pasilenkęs] nematė, kaip tas levas prie jo prislinko BsPIII267.
| refl. SD1127,149: Prisisliñkęs jį įkando K.
2. tr. NdŽ prieiti, prišliaužti.
3. intr. priartėti (apie laiką): Prislinko dvylikta valanda rš.
4. intr. Rtr prisitraukti, priartėti: Prisliñk arčiau J. Jis arčiau prislinko prie ugnies sp.
| refl. Rtr: Prisisliñk arčiau prie Petro, bus geriau kalbėtis Kp.
ǁ refl. prk. prisidėti: Prisislinksiu ir aš teipogi prie pagyrimo tavęs TS1900,1.
5. tr. NdŽ priartinti, pritraukti.
6. intr. daug prisisunkti, pridribti: Prisliñko į šulnį purvo – kaip išvalyti Rdn.
ǁ prisipildyti ko slenkančio, byrančio: Siena pažymėta seniai jau prislinkusiu žemės grioviu I.Simon. Tie prūdai prisliñko (užako) Vgr.
susliñkti, sùslenka, -o intr.
1. K, NdŽ iš lėto sueiti: Labai tykiai suslinkom į didįjį kambarį J.Balt.
2. suėjus, suartėjus susėsti: Susliñko visi ažustalėn Š.
ǁ refl. vienam prie kito arčiau prieiti, prisėsti, prisispausti: Visi penki pirkliai sutiko ir susislinko arčiau, pasisodinę svečią į vidurį J.Balč. Po du susisliñkę ir kalbasija Kp. Susisliñkite, ir aš dar atsisėsiu prie stalo Pc. Susisliñkit arčiau prie stalo – vietos užteks Ėr. Taip Stepui bešnekant, visi seniai susislinko į daiktą pasiklausyti Ašb. Susislinkit, susislinkit, sveteliai, už stalų LTR(suv.).
3. pamažu suslūgti, susmegti: Žemė, iš rudens aparta, suslenka Kv. Dabar nedidelis, susliñkęs toks kalnas Pgg. Iš ko suslinko aukštas kalnelis? KlvD324.
ǁ įdubti: Kaip te buvo, kad susliñko žemė ir ežerėlis pasidarė Šd.
užsliñkti, ùžslenka, -o K
1. intr. DŽ užsipildyti kuo slenkančiu, byrančiu; užgriūti: Molijoj grioviai bežiūrint užslenka Brs. Šulinys jau užsliñkęs, niekas neiškuopia Dt. Duobė užsliñko žemėm, ale da gili Ėr. Dabar anos jau užsliñkusios y[ra], tos vilkaduobės Tl. Užsliñko, užaugo ta duobė Krm. Seniai nusausintų dirvų grioviai užslinko, apaugo krūmais rš. To[je] vieto[je] seniai dvaras buvo i užslinko LKT122(Rs). Tvenkinys užslinko Ser. Upelis dar neužsliñkęs, o kūdra jau visai užsliñkus PnmA.
ǁ užželti: Jeigu šarką supykdysime – šulinys išseks arba žali maurai užslinks flk. Užslinko keliai berželiais, takeliai dobilėliais LTR(Srj).
2. intr. užeiti ant ko arba už ko, slenkant erdve: Mėnulis užsliñko už debesų BŽ171. Ant saulės užslinko stori debesys – nebekaitina Žem. Saulė jau buvo perpus užslinkus už kalno J.Balč. Saulė užsliñko už kopų NdŽ, DŽ1.
3. tr. slenkant užtemdyti, uždengti: Tasgatis, ar nematot, debesis užslinko saulę ir nebšvieta kaip reikiant M.Valanč.
| Namus tuos sutemos užslinko S.Nėr.
4. intr. prk. atsirasti, įsivyrauti: Ant jo veido užslinko šešėlis J.Dov. Užslinko prieblanda rš. Užslinko tyla ir kelionės nuovargis rš. Dirstelėjo į langą, už kurio jau buvo užslinkus naktis V.Kudir.
5. intr. ateiti, prasidėti: Užslinko šlapios ir purvinos rudens dienos V.Bub. Duok Dieve, idant užslinkstančiai metai geresniais būtų brš.
6. intr. traukiantis užlįsti: Tėvas, užslinkęs už stalo iš antros pusės, prisisėdo prie marčios Žem. Čia jis, užslinkęs užstalėn, ėmė rašyti J.Paukš.
7. refl. pasistumti, prisitraukti: Siūlas an siūlo užsi̇̀slenka [audžiant] Lp.
8. intr. prk. apsitraukti, užtemti: Akys teip mun nušvinta, a ùžslenka – i viskas Nmk.