Termino paieška - visas laukas

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (190)

išvei̇̃kti

Apibrėžtis

vei̇̃kti, -ia, -ė
1. tr., intr. SD119,28, SD38, Q625, H, Sut, D.Pošk, I, M, LL29, Rtr, ŠT127, Š imtis kokių veiksmų, darbų, daryti: Ką veiki̇̀? – Bevargstu K. Ką veikęs? R, R338, MŽ, MŽ453. Prastą veikiu N. Ką danguj beveikia mano tėveliai? (ps.) J.Jabl. Be pinigo nieko tenai nevei̇̃ksite J.Jabl. Tau čia nėra ko vei̇̃kti NdŽ. Ji kažką paslaptomis vei̇̃kia NdŽ. Penki vaikai buvom mes, trys broliai, dvi seserys buvo – tai ką te veiksi̇̀ namie?! Skp. Iš vystyklų pasėmė vaiką i užsiaugino – vis turia ką vei̇̃kt žmogus Jrb. Kai jau dieną miegosi, ką naktį veiksi̇̀? Trgn. O mudu du senuku, ką mudu vei̇̃ksiva Snt. Reikia vis kas vei̇̃kt, kad ir senam Klt. Lietus lyja trečia para, tai lauke nėra kas vei̇̃kt Krs. Nė[ra] ko vei̇̃kt mieste: nė pirkt, nė parduot Mžš. Ka neturi ką vei̇̃kt, darbų pačiam reik susirast Jrb. Ką veiksi par Naujų metų dieną, tą veiksi par visus metus LTR(Šd). Piemuo ne ką vei̇̃kė, tai šakalius kišo [žibinti] Ar. Čia nėr ką vei̇̃kia Ob. Neturit kas vei̇̃kia, tai riejatės Žl. Jei namuosa ką veikt turėtų, tai pas susiedą nesėdėtų Lš. Nėr kas vei̇̃kia be audimo Aln. Neturi ką vei̇̃kt – pirštą kirbyk (juok.) Slv. O ką gi veiksi̇̀ daugiau, kad negult Pn. I ką mes be tėtės vei̇̃ksme?! Prnv. Ką jau vei̇̃ks tas vyturėlis parlėkęs, ka tep daug sniego Vlkv. Jam Dievas pasakė, kad viską čia gali veiktie, tik in šitą vežimėlį nesėsk BsPIV34(Brt). Ką veikdamas, jis (Jablonskis) vadovavosi ne savo nauda, bet visuomenės reikalais J.Balč. Ūkininkai pradeda rūpintiesi, ką veiks be šeimynos rš. Pasakyk tu man, mielas paukšteli, ką ten bevei̇̃kia mano bernelis (d.) Grl. O ką tu veiki, jauna mergele? – Šluoju darželį, sulaukiau svetelio LTR(Ob). Ko tep sėdi, mergužėle, ko nieko neveiki̇̀, pasirėmus an rankelių ko tep gailiai verki? DrskD204. Bernužėli dobilėli, ką veikei̇̃, ką veikei̇̃, kol’ subatos vakarėlį pas mane neatėjai? (d.) Plm. Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksim?! LTR(Brž). O ką tu veiki, oželi mano? – Pikliavojau rugius, kviečius, panyte mano LTR(Nm). Ašara Dievo aky, Lietuva, ką Tu veiki? J.Marcin. Ir tada mumus nepasakysi, kaip tatai išsimano, ką tu veiki BBEz24,19. Trumpai sakant, nedera šventėje nieko vei̇̃kt, kas turėtų garbei Dievo pagadint DP340. Be paliaubos dūšia mūsų kruta ir veikia ką pagal savo prigimimo SPI93. Geras mokytojau, ką veiksiu, kad apturėčia amžiną žyvatą? Ch1Luk18,18.
| Ar tu ir stropiai dirbi? – O ką vei̇̃ksi nedirbęs K. Ką veiksim negelbėję N. Ką veiks nežinojęs, juk ne kugelis galvo[je] kepa LTR(Vdk). Ką veiks neverkus, lylio, našlaitėlė būdama, lylio LTR(Tj). Ar velnią veiksi nepykęs BsPI43(Rg). Smalą gi veiksi̇̀ Žl. Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti Žem. Kad ir perplyštų bešaukdami, nieko neveiks J.Jabl. Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn.
^ Ką veiki? – Pradėtą baigiu LTsV851(Klvr). Ką vei̇̃ksim? – Gi tave peiksim Srv. Ką bèveikat? – Tą nuvei̇̃kę, kitą grobam Šts. Kuris nieko neveikia, to nieks i nepeikia LTR(Kš). Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda ir išeina į niekus M.Valanč. Ką tu, ožy, veiksi prieš avis Tlž. Ką veiks kiaulė bažnyčio[je], – žirnių nėra, knist negali LMD(Slv). Vasara klausia, ką žiemą veikei KlK42,78(Aln).
| refl. tr., intr.: Ką veiki̇́es (kaip sekasi)? KŽ. Padė Dievas, mergužėlė, ką tu čia veikiesi? JV780. Ką Dievas kadai su mumis veikė ir kas dabar veikias, ir kas paskui vei̇̃ksis, idant nė vienas daugesn neiškalbinėtųs DP352.
ǁ tr. atlikti, padaryti: Bet vienas raštininkas niekumet to darbo neveiks (patarlių nesurinks) M.Valanč. Eikit į darbą čia juokų nevei̇̃kę! Dkš. Kas nežino, kaip siaučia ir apnirtus ko neveikia rūstybė žmonių? SPI106. Mes girdime, jog nekurie tarp jūsų be rėdo vaikščioja, nieko nedirbdami, bet nereikalingus daiktus veikdami Bt2PvT3,11. Daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia SPII62. Pažvelkime da, koksai tai veikalas, kurį čia veikia Išganytojas Gmž. Aš nežinau, ką su tais piningais vei̇̃kti KII40. Ką tu vei̇̃ksi pinigais? Snt. Ką tu su tuomi pradėsi, vei̇̃ksi? KBI30. Kad nebegalėsi dirbt, ką gi veiksi̇̀ su tuo karve Mžš. Dėdytės, ką gi veikstà su šita ugnyte (ps.) LKT322(Vžns). Ką su judiem vei̇̃ksi, ka judi vandenio bijota PnmŽ. Ką aš veiksiu, ką ašiai darysiu su mažais vaikeliais? JT252. Oi berneli dobilėli, ką tu veiksi aukso žiedais? LB155. Ką veiks sesė rūtelėms, seserėlė rūtelėms? JD180. Ką mes vei̇̃ksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim! – Ką mes vei̇̃ksim aukso irklu? – Aukso irklu besiirsim! – Ką mes vei̇̃ksim tavim jauna? – Tavim jauna besidžiaugsim! d. Abejavau, ką veikt su tuo daiktu Ch1ApD25,20. Girdėjome, ką Dvasia Š. su pasauliu daryt turėjo, klausykimėg vėl, ką tur vei̇̃kt su ištikimaisiais Viešpaties DP217. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: – Ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4.
ǁ A1883,130 dirbti: Vei̇̃kti visokius darbus NdŽ. Pilvas pragaras: per vasarą veiki̇̀ veiki̇̀, per žiemą pervarai Ad. Gal dar tėveliai vei̇̃kia da an darbo? Ad. Neinu an lauko vei̇̃kt, namie veikiù Dv. Sibiriuj anys vei̇̃kė labai sunkiai: smalą rinko Ad. Pradėjom sunkius darbus vei̇̃kt Švnč. Negaliu nieko vei̇̃kt galva Klt. Kelsies rytelį nebudinta, veiksi̇̀ darbelį dai neraginta, prausi burnelę be [v]andenelio (d.) Ml. Imkie siratelę, biedną varguolelę, tai turėsi, bernaiteli, kam darbelis vei̇̃kia (d.) Dglš. Jumus lieps daryti, ko aš jumus užsakiau neveikti PK123. Apsakys žmonėmus, visur esentiemus, darbus didžius Dievo veiktus per prajėvą SGII30. Aš dvejus metus pas ją veikiaũ LKKIX199(Dv). Jau septyniolikiai metai, kap vei̇̃kia fermoj duktė Ml. Reikia vei̇̃kt, tėvai neleidžia mokyklon Ad. Anas kalviu vei̇̃kia Pst. Mano atminty dar vei̇̃kė daraktoriai Vlkv. Kunegai patys nebgalėjo veikti darbo apei jų dūšių išganymą M.Valanč.
| refl. NdŽ: Dar̃ tik vei̇̃kiamės, bulbas sodinam Dv. Mamunė vei̇̃kas, o aš ilsuos Šts.
| impers.: Čia daugiausia vei̇̃kiasi, tai ir dulkių daug Dv.
ǁ tr. N, NdŽ dirbti, taisyti sėjai (žemę): Žemelę vei̇̃kiam arkliu Ad. Ėmėm an pusės žemę ir vei̇̃kėm Pst. Ilgus metus vei̇̃kė vis iš trečioko: dvi dalios sau, ė trečia buvo valstybei Str. Dar pirma vei̇̃kė tą lauką, o paskui ažuleidė krūmais, medžiu Dv.
| refl.: Kada laukas vei̇̃kėsi ingi Klevyčią? Dv.
2. intr. ŠT29 elgtis: Taip vėl ir mes klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn širdyje jomis saugodami žodį Dievo širdyje mūsų ir veikdami pagalei jį DP493.
| refl.: Ir mokia juos, kaip turi vei̇̃ktis prieg dvari jo DP434. Kaip ten Christus turi turėt vietą, kur niekas krikščioniškai nevei̇̃kias DP71. Ė viešpates kaip tur su šeimyna veiktiesi? AK68. Dvasia veikitės o geidulių kūno nepildysite DP553. Dievobaimingai, kaipo krikščionams pridera elgtis ir veiktis Pron.
ǁ užsiimti, bendrauti: Jau ana vei̇̃kia ir vei̇̃kia su berniukais Dv.
ǁ refl. Sut, I, NdŽ gyvuoti, laikytis: Sveika, kūma, tu kaimynė, o kaip tu veiki̇́esi? JD330.
3. tr. gaminti, daryti (konkretų objektą): Ką tu veiksi, kai man’ paimsi, iš mano šilkų šakelių? LLDII61. Ką jūs vei̇̃ksit iš aukselio, iš aukselio žiedužėlių? (d.) Alvt. O ką jūs veikste iš mano šakų, iš mano liemenelio? RD39.
4. intr. imtis veiklos, rodyti veiklumą, būti aktyviam: Vei̇̃kti bendrai, išvien NdŽ. Pagal įstatymą vei̇̃kti NdŽ. Kai ateis laikas (metas) vei̇̃kti NdŽ. Vei̇̃kti jis vei̇̃kia, bet nieko nenuveikia DŽ. Matai, kad kas valdžio[je] – turi vei̇̃kt, nesėdėt sudėjęs rankų Mžš. Jau Mažeikiūse daugiau vei̇̃kė patys lietuviai, o čia – latviai vei̇̃kė Lc. Kad sudėtingo eismo sąlygomis nesusidarytų avarinės situacijos, vairuotojas privalo būti atidus, pastabus, ryžtingai veikti rš. Anksčiau Kupiškyje smarkiai veikė „Pavasario“ kuopa J.Balt. Vei̇̃kti prieš, priešingai NdŽ. O jūs, garbingieji riteriai, ar neveikėte prieš jį apgaule, melu ir šmeižtu? V.Krėv. Jūs norite pradėti veikti prieš vyriausybę, norite dirbti prieš ciesoriaus paliepimus? I.Simon. Jis (Jogaila) tiesiog susitarė su Aukso Orda, su šiais bendrais rusų ir lietuvių priešais išvien veikti prieš Maskvos didįjį kunigaikštį rš. Viešpatis drauge su jais (mokytiniais) vei̇̃kė ir žodį drūtino per ženklus, kurie paskui to ėjo DP225.
| prk.: Visada spaudimas eina aukštyn, teip jau alus vei̇̃kia bačkoj Kp.
veiktinai̇̃
5. intr. funkcionuoti, dirbti (apie mašinas, prietaisus, mechanizmus): Mašina tebevei̇̃kia, nesugedusi DŽ. Telefonas nevei̇̃kia DŽ1. Televizorius nevei̇̃kia, nėr kas veikt Žl. Vėjinis malūnas vei̇̃kia, kada vėjo yra Sk. Turėjom kožnas žinoti, kaip tas šautuvas vei̇̃kia Plšk. Mackevičius smalsiai apžiūrėjo pistoletą, atlošė gaidukus, čekštelėjo – veikia V.Myk-Put. Keltas per įlanką naktimis neveikė rš. Stabdis ano (sunkvežimio) nèbveikė, ans bijojo keliu bevažiuoti Bdr. Man akiniai̇̃ nèveikia (nerodo, per silpni) Nmn.
| Veikiantis vulkanas GTŽ.
ǁ apie įstaigas, įmones, organizacijas: Vei̇̃kė keliolika mokyklų NdŽ. Paštas pradėjo vei̇̃kti NdŽ. Pieninės vei̇̃kė gerai, tvarka buvo geresnė End. Be Akademijos spaustuvės, XVI a. Vilniuje pradėjo veikti ir kitos, tarp jų reformatų rš. Veikiančioji armija rš. Vei̇̃kiančia cerkvė Pariečėn ir Druskinykan Drsk.
ǁ apie žmogaus organus, kūno dalis: Dar tos akys jau būtų dar, ale ka ta širdis jau nèbveika Klk. Širdis sustoja vei̇̃kusi, ir žmogus miršta iš badaus Pns. Protas nevei̇̃kia, ir daro kitaip Klt. Tenai (užsienyje) galvos vei̇̃ka, o mas molio mynėjai Krš. Suvaikėjo protas didliai, čystai nèbveika Yl. Daug visko moku, bet galvelė nevei̇̃kia Snt. Nieko pakelt negaliu, tiesiasi rankos, pirštai nevei̇̃kia Snt. Da šita ranka jo nevei̇̃kia, o šiaip jau gerai Smln. Anam nėkas nèveika: nė kojos, nė rankos Ms. Kad ir sansenis esu, bet akys vei̇̃ka Lk. Gerklė nevei̇̃kia jau, nieko Mrj. Mu[n] skilvys nèveikia Vdk. Skrandys vei̇̃kia gerai, ant šito negaliu [skųstis] Rk. Alus kap vaistai: kap maistas pakenkia – pradeda viduriai vei̇̃kt Pv. Jau jo nervai nebevei̇̃kia Šmn.
| Mano sveikatėlė nelabai vei̇̃kia Jrb. Sveikata nèbveika jau Eig.
| impers.: Biskį nèveikė jam į galvą (apykvailis) Jrb. Lukšiu[i] pakaušy tai vei̇̃kia (galvotas), ale padaugina gert Slm.
^ Ir galva neveikia, ir rankos nieko nemoka KrvP(Erž). Jei nevei̇̃ks galva, nieko nepadirbsi Šmn.
ǁ reikštis galiai: Tas įstatymas nebevei̇̃kia, panaikintas DŽ2.
| Dvasia Š., kuryji visa visuose vei̇̃kia DP241. Apskritai galūnės trumpėjimo dėsnis ne visur vienodai veikia A.Sal. Seniau lietuvių kalboje yra veikus ir regresyvinė, ir progresyvinė asimiliacija rš. Veikiančios priežasties aplinkybė žymi realią priežastį rš. Veikiamóji rūšis Š, DŽ. Jei veiksmažodis rodo, jog veiksnys veikia, tai jis yra veikiamosios rūšies J.Jabl. Lietuvių kalboje yra atskiri veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai LKGI19. Esamasis veikiamàsis dalyvis NdŽ. Vei̇̃ktinojo veiksmo [dalyviai] Jn.
6. tr., intr. LL119 daryti poveikį, įtaką: Užgulti, spausti ką, veikti I. Oras vei̇̃kia sveikatą BŽ133. Alkoholis blogai vei̇̃kia sveikatą NdŽ. Mokslininkai tiria, kaip šios medžiagos veikia gyvą organizmą KlK14,32. Kūnas, slėgdamas kitą kūną, veikia jį jėga rš. Geri pavyzdžiai geriausiai vei̇̃kia vaiką, jo charakterį Vr. Tikėta, kad vaikui duotasis vardas gali veikti jo likimą A.Sal. Žmogus vei̇̃kia aplinkinį pasaulį, bet ir jo yra vei̇̃kiamas FT. Menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir veikia jį rš. Jo žodžiai visus vei̇̃kia DŽ. Praeitis vei̇̃kia dabartį NdŽ. Didžiausiai ją veikė tas pašėlęs noras nešioti jį, bučiuoti, myluoti Žem. Vei̇̃ka [moterys] vyrus gudrumu i liežuviu Krš. Vaiko neveikė raminimas Pč. Šaltis veikė: suskaudo vaikui širdis, pažiūrėjus į sodžių LzP. Pašautas lokys kasa snieguose duobę ir sopulio veikiamas kiša jon galvą Blv. Muzika veikia klausytojo širdies darbą, jo kvėpavimą, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir smegenų biosroves rš. Tarmes stipriai veikia literatūrinė kalba LD17. Kiekvienas kūnas yra veikiamas visų kitų Visatos kūnų gravitacijos laukų rš. Vaistas pradeda vei̇̃kti BŽ133. Greit vei̇̃kiantys vaistai DŽ1. Žolikes gali gerti i gerti, o pask anos jau nèbveika Jdr. Arbotą gerte (gerkit) tik iš pradžių, vėliau nevei̇̃ks Švnč. Jeigu sušunta pienas su medum, sako, nebevei̇̃kia nieko Kvr. Jei dūšia bus sveika, tad mumus ne viena liga kūno nieko nevei̇̃ks DP349. Jei ką mirštamo gertų, nieko jiemus nevei̇̃ks DP225.
^ Gero kunigo darbai mokina, o blogo ir geri žodžiai neveikia KrvP(Mrc). Geros lazdos reikia, kur geras žodis neveikia KrvP(Mrk).
| refl. NdŽ.
ǁ daryti neigiamą poveikį: Netikęs vanduo jį (jo sveikatą) vei̇̃kia (griauna) J.Jabl. Dantį skausta – širdį vei̇̃ka, nebgaliu iškentėti Vkš.
ǁ intr. svaiginti: Kad geriau alus veiktų̃ – mielėm padeda Pns.
ǁ tr. skatinti: Dvasia … ant nusaugojimos pikto tris daiktus mūsip vei̇̃kia. Graudumą, nužemintą maldą, atleidimą DP250. Muitinykas buvo nuteisintas … ižg to intikėjimo, kuris per meilę vei̇̃kė jamp tikrą sugrįžimą ir darbus gerus DP317.
7. intr., tr. I, BzF196, KŽ, Lnkv įstengti, pajėgti ką padaryti: Netikiu, kad aš tą akmenį vei̇̃kčiau įristi į vežimą J. Nieko nevei̇̃ksi, vaikeli, prieš tokią galybę J.Jabl. Norėjau peršokti, bet nevei̇̃kęs atsisėdau DŽ. Ar vei̇̃ksi suvalgyti? NdŽ. Jis (sūnus) parlekia nuo darbo, tai jam reik pasiliuobt: mes jau nevei̇̃kiam Grž. Prašė anąsyk: – Iškepk bulvinių blynų. – Kad mano rankelės nevei̇̃kia Snt. Motinai nesisakė nieko, bet pats daug apgalvojo, nors daug ko dar neveikė jo jaunas protas LzP. Kapai, kurių nei žiaurus oras, nei vis gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių neveikė par tiek amžių, lig šia diena išnaikinti S.Dauk. Buvo tai Margiris, karo vadas, tečiau ir tas, nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį M.Valanč. Tuo tarpu Jogaila, tapęs lenkų karalium, neveikė vienas valdyti tų dviejų viešpatysčių – Lietuvos ir Lenkijos V.Piet. Kaži kurion gryčion įeiti neveikdamas, išplėšė stogą ir įlindo Blv. Jo akių spindesio nė sutemos neveikia užgesinti J.Paukš.
| refl.: Eržvilkiškiai, neveikdamys išlyną minti, tur gerus arklius maitinti M.Valanč.
ǁ tr. įstengti suvalgyti, išgerti: Pyrago neveiksi dvare būdama Šts. Alaus žmonys nèveika Dr. Vedu tos meisos nevei̇̃ksiav ne par metus Slnt.
^ Jautį prarijęs uodegos nebveikė VP18.
ǁ tr. suėsti, suryti: Šuo kraujo būtų nevei̇̃kęs tose muštynėse Gršl.
veiktinai̇̃ adv.: Šuo ėmęs lakti pieną iš milžtuvės. Prisilakęs nebveiktinai LTR(Dr).
8. tr. įveikti, nugalėti: Kas kimba į galingesnį už savi, tas niekados to nèveikia ir gauna gėdą PP25. [Žirgas,] šerno nevei̇̃kęs, ejo šalin PP29.
9. tr. NdŽ, KŽ, DūnŽ varginti, kamuoti: Veikti, žudyti, spausti I. Pati prašė vyrą, kad neveiktų jos plačiomis pradalgėmis J.Jabl. Kaip anie muni vei̇̃ka su valgymu Krš.
| prk.: Toks lakstymas ir jaunus vei̇̃kia DŽ. Vei̇̃ka muni šilima – tokia nusilpusi Krš. Senius vei̇̃ka tie klumpiai, medpadžiai Šts.
10. intr. I, NdŽ kovoti, imtis, rungtis: Ne malda krikščionių, ne šarvais, ne kantrybe kryžeivių – nieku veikti tą dieną pryš smarkybę žemaičių negalėjo S.Dauk.
| refl. NdŽ: Įgavo drąsybę veikties su smarkiu milžinu Galijotu I.
| prk.: Vaikai turėtų savėje stiprybę veikties su piktais pageidimais I. Baimė ir viltis veikėsi anų širdyje I.
11. tr. I nuolat barti, uiti, graužti: Aš veikiaũ seserį, t. y. žodžiais skaudžiais kalbėjau J. Išginiau [vyrą], daugiau nėkas nèbveika Užv. Ko tu muni veiki̇̀, ko tu nori nu munęs! Krš. Ponas visus vei̇̃kė KlbIII247(Antz). Kaip vėjas pūtė, medžių šakas lenkė, teip mudu jaunu sviets kalbomis veikė BsO148. Kiek ji mane veikė, liežuvį laidė Žem.
| refl. Trgn: Ale jūs paklausykit, kaip bobos in valdžios vei̇̃kias Ktk.
12. tr. versti ką daryti, spausti, spirti: Marti mumis vei̇̃kia, t. y. pri darbo spaudžia, smelgia J. Užgulti, spausti ką, veikti I. Kryžiuočių ordinas, veikdamas Vilniuje per savo agentus ir šnipus pirklių pavidalu, visada ieškojo sau palankių žmonių Lietuvoje rš.
13. intr. būti dramos kūrinio veikėju, personažu: Vei̇̃kiantieji asmenys NdŽ, DŽ1. Naujoje dramoje šalia skulptoriaus Adomo Brunzos taip pat veikia sąlyginis antrasis jo „aš“, išreiškiąs vidinį herojaus sąžinės balsą rš.
14. intr., tr. SD1, I, NdŽ vaidinti (scenoje).
15. refl. Sut dėtis, darytis, vykti, atsitikti: Reikia suprastie viską, kas vei̇̃kias Smal. Kas čia vei̇̃kias? Lp. Ir kasg vienok su manim vei̇̃ksis, maloniausias Jėzau? DK143. Nežino pavargusios žmones nei numano, kas su jais vei̇̃kės ir kas tur vei̇̃ktis paskui, ir teip tamsose vaikščioja DP312. Ne kitaip su Christumi veikė̃s, tiektai kaip su kviečio grūdu vei̇̃kias DP486. Appjaustymas vei̇̃kės peiliais uolos, nes uola buvo Christus DP199.
◊ báimę vei̇̃kti nerimauti: O mes báimę vei̇̃kėm, kad vaikas nuskendo Mrj.
apvei̇̃kti, -ia (àpveikia), àpveikė
1. tr. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apvei̇̃kę, galim pailsėt Rmš. Darbo daug – darbų neapveikiù Rk.
| refl. Ad: Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį Dv. Skaudžiai apsiveiksiù Dv.
2. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Ančerius (pavardė) savo lauką apvei̇̃kia ir gamina puodus Dv.
3. tr. BzF196, LB226, K, Kel1881,40, Vd, V.Kudir, LL158, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vlkv, Trk, Šln įveikti, nugalėti, nurungti: Ar apvei̇̃ksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi? J. Ar tu mane apvei̇̃ktum, įveiktum, nuveiktum? J.Jabl. Kol vaiką àpveiki, duok (perk) Krš. Mes ją apvei̇̃ksme, pamatyste Btg. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apvei̇̃kt, surišt, o vaikai neapvei̇̃ks jo Slk. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną], o jis muni apvei̇̃kdavo Nmk. Apveikt priešą ar mirt … ketinam RD211. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau BsMtII248(Klvr). Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia S.Nėr. Ale čia anus (nedraugus) rado ir apveikė Ns1850,2.
ǁ kalba nurungti: Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs Ns1843,3.
4. intr., tr. įstengti, pajėgti ką padaryti: Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam Mrj.
ǁ tr. pajėgti suėsti: Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais Šts.
ǁ tr. Šts pajėgti suvalgyti.
5. tr. nuvarginti, nukamuoti: Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito LC1883,10.
atvei̇̃kti, -ia, àtveikė
1. intr., tr. S.Dauk atidirbti: Žino, kad aš atveiksiù Ad. Atveiksi̇̀, tai ir gausi Dv. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti Vaižg.
2. intr. Rtr, BŽ454, NdŽ, KŽ priešingai veikti, atsiginti, priešintis: Aš prieš visus vienas negaliu atvei̇̃kti, t. y. atstengti J.
ǁ LL203, FT atsakyti į veiksmą veiksmu, atsiliepti: Mes atveikiame todėl, kad kitas savo ruožtu veikia mus A.Mac. Mes veikiame religiškai todėl, kad atveikiame į Dievo veiksmą A.Mac.
3. tr. atgrasyti, atšaldyti: [Lenkai] išjuokdinė[jo] vis ir atveikė nuo lietuvių [Vilniaus krašto lietuvius] Bn.
4. refl. įgristi, įkyrėti: Mum jau atsi̇̀veikė avelės su tuo raišiojimu, tai daugiau nebelaikom Trgn.
5. refl. kariaujant ateiti: Kryžokams kovosa su senaisiais pagoniškaisiais lietuvininkais iki tenai atsiveikus, jie pabudavojo ant Ventės Rago drūtą pilį Kel1881,287.

×davei̇̃kti, -ia, dàveikė (hibr.)
1. tr., intr. Sut, D.Pošk, Rtr, KŽ pabaigti daryti, dirbti.
2. tr. Rtr, KŽ įveikti, nugalėti, nurungti: Aš dàveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, parmanginau J.
3. tr. privarginti, prikamuoti: Tai jau dàveikė mane linų rovimas Sv. Tiek dàveikė, ka mušties ėmė DūnŽ.
4. intr. įgristi, įkyrėti: Tie mažiejie (dvynukai) jam kai dàveikė, tai prašo: – Bobut, tik vieną atsinešk Prng.
| refl.: Teip dasi̇̀veikė tėvam [marti], teip dasi̇̀veikė kartu gyvent Skdt.
įvei̇̃kti, -ia (į̇̃veikia), į̇̃veikė KŽ
1. tr. padaryti: Arkliai pačtiniai pristojo, nė botagas nieko neįveikia Žem. Apejau porą sykių aplink stalą, nieko negal įvei̇̃kti, trauka sėsties, i tiek End.
ǁ atlikti, įvykdyti: Sakau, aš toks nedrąsus, aš čia nieko neįvei̇̃ksu Rdn. Velnią inveiksi̇̀ tenai an gektaro to Trgn. Tokį milžino darbą įveikei, o dabar nosį pakabinai! J.Bil. Podukra turėjo dirbti neįveikiamus darbus rš. Kiek įveikiu, tiek ir užtenka A.Gric. Suvienytomis sylomis daug įveiksime prš.
2. tr. SD1143, SD269, SGII5, Q542, R, R361, MŽ, MŽ484, Sut, I, M, Rtr nugalėti, nurungti: Įveikiu, pergaliu SD1144. Įveikt neprietelių SD288. Apgalėti, pergalėti, įveikti Q91. Miestą įveikti N. Tuomi misdamys [lietuviai] teip juos (lenkus) gebėję įveikti S.Dauk. Svietas stebėjosi iš narsumo lietuvių; jiem matėsi, kad Ringaudo kareiviai yra neįveikiami̇̀ milžinai BM105(Sb). Eikit mintynių (imtynių, ristynių), katras katrą įvei̇̃ksit Š. Ką pagriebsiu, tol duosiu, kol įvei̇̃ksiu Jrb. Ir teip tas vaikas labai drūtas pastojo, kad jį nei vienas įveikt negalėjo BsPI97(Tlž). Jonas nedrūtas vyras, aš jį įveikiù Plv. Tu visus įveiki̇̀, ale biti̇̀s nevalioji Jrb. I tą marčią aš į̇̃veikiu Žlp. Tos bobos tą vyrą tik į̇̃veikė i nieko neleido jam pavogt Smln. Arkliniai vilkai kumeliukus, teliukus pjaudavo, arklio gal neįvei̇̃kdavo Svn. Tai ne vienas vilkas gal buvo, kad jau į̇̃veikė tą jaučioką Sb. Bet atplauks smakas šešioms galvoms, nebįvei̇̃ks karalius (ps.) Žr. Susėdo kaziruot – geria tą degtinę ir žaidžia, tas vaikinas tą velnią vis įveikia BsMtI57(Brt). Daug nes kartų surišė jį pančiais ir lenciūgais, bet lenciūgus sutraukė ing trupučius ir pančius sudaužė ir niekad jo negalėjo įveikt Ch1Mr5,4. Kad kareiviai iž aukštos vietos, iž vietos, iž kalno arba iž pilies prieš neprietelius mušasi, pigai juos pergali ir įveikia SPII19. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti ChG72.
| prk.: Senatvia parvis stipresnė, visus į̇̃veika Jdr. Vyrait, tu degtienės neįvei̇̃ksi, tavi kaip šipulį įvei̇̃ks Krš. Jei ne šalo, tai buvo geriau už šaltį įveikianti dargana su šlapiu sniegu rš. Trumpos birželio mėnesio naktys negreit ir ne visai įveikia saulės šviesos prisisunkusį dangų ir žemę V.Myk-Put. Per mėnesį pakartojo jis gramatiką, įveikė visas taisykles, išimtis ir nustebino savo mokytoją A.Vien. Lanka į̇̃veika pjovėjį Šts. Ka jau dideliu išdirbimu jas (svėres) į̇̃veikei, tai – gerai Grz. Klevo neinmanoma buvo bet kuo invei̇̃kt, kap indžiūsta Brb. Kirviai tižo, pjūklai lūžo i nebį̇̃veikė tos pušies Akm. Ant žaginio šienas geriau džiūsta ir neiñveikia lietus Gdl. Apėmė neįveikiama baimė A.Vien. Žmonės dažnai įveikia kliūtis, tik jausdamiesi tikrai įstengsią jas nugalėti J.Jabl. Jis įvei̇̃kia pavojus ir sunkenybes FT. Jai pavyko laimingai įveikti daug didesnių ir mažesnių vargų A.Sm. Norint jį (žmogų) ir įveikė [Evangelijos dvasia], tai tačiau ne taip ūmai jį pergalėjo Ns1832,8. Ana (bažnyčia) viena tik antvei̇̃kia pragaro pagaires A.Baran. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti Mž189. Antiochas jų negalėjo įveikti, bet turėjo atstoti BB1Mak6,4. Velinas negal įveikti žmogaus be pavelijimo Kristaus BPII12. Heretikai … tiesos niekad bažnyčios š. visatimės pagadint, įvei̇̃kt negali DP166. Reikia ižveržt šarvus ir rūžias neprieteliui, kuriomis mus įveikia SPII17. Neieškok būt sūdžiu, jei negali įveikt neteisybių SPI22. Permanau, protu įveikiu R57, MŽ76.
^ Kas save įvei̇̃ks, tam kito nereiks Pnd. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi LTsV116(Yl). Kur pats velnias neįveikia, į ten bobą nusiunčia LMD(suv.). Kas vienam nepakeliama, tas visų įveikiama A.Sm. Ir uodai arklius įveikia LTR(Vl).
| refl. tr. KŽ: Mynėsi pusę valandos ir vienas antro neįsi̇̀veikė Š. Katras įsivei̇̃ksiva, tas laimėsiva Grš. Eikim veltynių, katras įsiveiksim Vr.
3. intr., tr. padaryti poveikį, paveikti: Ka neįvei̇̃kia šitie vaistai – kap užeina sunkumas, nežinau kur dingt Plv. Jis (J.E.Smoleris) neperstoja dvasiškai įveikti jaunuomenę A1885,154.
4. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Dirvą įveikti N.
5. tr., intr. BzF196 turėti jėgų, įstengti, pajėgti ką daryti: Ji nebeį̇̃veikė taip daug vaikščioti NdŽ. Darbą do įveikiù padaryt Šmn. Nebeįveikiù [vandens atsinešti] žiemą, tai sniego sušildau ir valgyt išsiverdu Antš. Neįveikiù to vaiko panešt, sunkus Svn. Jau neį̇̃veikia seni, tai ir neima žemės Graž. Toks dykas par dienas, o niekas neįvei̇̃kia jo į darbą nuvaryt Jrb. Du sykiu einam miškan, kiek įvei̇̃kiam atsinešt – atsinešam [riešutų] Alz. Aš jau neįveikiù malkas kapot Skr. Aš teip pavargau, kad nei arklio nebeįveikiù nukinkyt Vb. Žmogus vos vos į̇̃veikė rugius nupjauti ir susirgo Sr. Kad aš tų arų nebį̇̃veiku dirbti End. Aš viena neįveiksiù visų gyvulių apliuobt Krs. Mokėm vaikus, kiek añveikėm Tj. Tas Šliūpas įveikia važinėtis: toks senas, dar į Ameriką iškilo M.Unt(Plng). Ne, sesel, tokio pusbernio prilupt jau nebeįveiksiù Mžš. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti J.Balč. Negal įvei̇̃kt nupirkt to paršo Mšk.
| Ak, ji nežinojo, kad to griovio įveikti neįmanoma – toks jis platus ir gilus I.Simon.
| prk.: Žada žada, ale kad neįvei̇̃kia pralyt Antš. Žmonės, neįveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei M.Valanč. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti Blv.
| refl. BzF196, NdŽ: Jos jau nebedirbs, sako, nebeįsivei̇̃kia Slm. Kaip mes čia įsivei̇̃ksma be arklio apdirbt žemę Pl. Gal įsivei̇̃ksme ir vieni be talkinykų [bulves nukasti] Krs. Aš matau, kad įsiveiksiù, tai da ir dirbu Krs.
ǁ tr. įstengti sudoroti, apdirbti, sutvarkyti: Aš jau atidirbau, aš jau neįvei̇̃ksiu tų žemių Graž. Aš kaži ko šį metą nebį̇̃veiku to valdiško miško Trk. O kitims, sako, tokias normas uždeda – negal beįvei̇̃kti Trk. Namų ruoša, gyvuliai – tai da man įvei̇̃kiama, o jau prie kitų darbų nebegaliu Krs. Karvę į̇̃veikiau, da šiaip teip pamelžiau Kp. Vėtra didelė buvo ir nugriovė vieną galą – viso neį̇̃veikė Ppl. Vacius, prieš tai gerai užsikosėjęs, pagaliau maišą įveikia, metasi ant peties ir kurį laiką eina mėtomas į šalis J.Ap. Kurių (riešutų) spaustukais neįveikia, tuos dantimis kremta rš.
^ Kalk geležį, kol karšta, paskui neįveiksi, mokyk vaiką, kol mažas, paskui nepriveiksi LTR.
ǁ tr. Dkš galėti suvalgyti, išgerti: Tiek daug pridėjot, kad aš vienas neįvei̇̃ksiu Mrj. Putra sūra, negal įvei̇̃kti Pln. Da liko mėsos, da neinveikiù Žl. Taukų ciela bačka mun y[ra], šįmet neįvei̇̃ksiam Trk. Neįvei̇̃ks abiejų suėst BM5(Kp). To alaus neį̇̃veiku Šv. Į̃veika dikčium gerti šnapsą Sg. Vienu prisėdimu neįveiks visos statinės K.Bor. Ką sutiksiu, tą prarysiu, ko neintveiksiù, tą paliksiu (ps.) An.
| prk.: Jau mano dantys neįvei̇̃kia to obuolio Šk.
^ Jautį prarijęs, uodegos nebeį̇̃veikė KŽ.
| refl. tr.: Gana ir vieno [balandėlio] – didelis, kad tik įsivei̇̃kčia Slm.
ǁ Jrb, Plng įstengti nupirkti, įpirkti: Žuvis neįveikamà (brangi) Šts. Kaina buvo jau nedidliai brangi, galėjo įvei̇̃kti Vž. Ką bepijokaus, ka negalia beįvei̇̃kti End.
6. tr. išlaikyti, ištverti: Įveiką̃s darbininkas darbo nebijo Šts. Esu įveikąs karštį, galiu perties Šts.
7. tr. A1883,220, Sr įvarginti, iškamuoti, nualsinti: Jezau, kaip tas vaikas par dieną muni į̇̃veika: toks smagus i krioklys, kriupėža! Trk. Bobos juodauna iš juoko – tiek iñveikiau Klt.
| Aš paskui akis įveikiù Smln. Į̃veikiu, supunta koja Grd.
| prk.: Reikėjo viską dirbti jau teip sunkiai, tuokart baisiai į̇̃veikė End. Aš labai įveiktà darbų buvau, pražuvusi Krš. Tie liūb įvei̇̃ks musintais rudinį, tie kūlimai visoki, tie mašinavonės darbai Als. Įvei̇̃kdavo tie linai, kaip myti reikėjo Vn. Su linais šeimyną liuob įvei̇̃kti Šv. Nėkas taip nėr įvei̇̃kęs kaip spragilelis DūnŽ. Baisiai muni į̇̃veikė tas audimas Jdr. Rugiapjūtė į̇̃veikė visus Vdžg. Tas terliūzijimos į̇̃veika motriškas Krš. O tai labai į̇̃veikia tie malimai! Grz. Nėkas tiek neį̇̃veikė, kiek drabužių plovimas Lkv. Vežimai kriauti biškį į̇̃veika Pln. Žvėdų kareiviams suvalgius grūdus, o javus ant lauko ištrypus, Žemaičiūse kilo maro liga, kuri visą mūsų pusę baisiai įveikė M.Valanč. Arklius į̇̃veikiau, kol rugius užsėjau Skr.
^ Pats neįsivei̇̃kęs, kito neįvei̇̃ksi Slnt.
| refl. intr., tr. Š, Slnt: Neduok sunkų darbą, kad neįsivei̇̃ktų J. Esu įsivei̇̃kusi visą amžį bedirbdama Jdr. Par karus kiek įsi̇̀veikiau, baisu! Grd. Gerai gyvena, didliai teip i neįsi̇̀veika Pln. Ką gi įsiveiksi̇̀ – negi kūlė Ppl. Ana buvo įsivei̇̃kusi, kaip mamos nebuvo, nėkas nebipadėjo darbų nudirbti Krš. Kad įsi̇̀veikiau rugius bekirsdamas! Rs. Įsi̇̀veikėt dvi dieni iš eilės po tas bulbienas LKT142(Kin). Tiek įsi̇̀veiku, teip y[ra] blogai širdie End. Bijau, ka neįsivei̇̃ktų tas muno vaikas Krt. Įsi̇̀veikė su tais vaikiais – penkius užaugino Krš. Įsi̇̀veikiau dikčiai su tum kūlimu Kv. Įsi̇̀veikė jijė apie jį betūpčiodama, jį bemarydama Jrb. Arkliai par dieną įsivei̇̃kę, išalkę Rs. Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau IM1862,18. Kurs tikt už piningus šlūžija, tas … nieku čia neįsiveiks TP1881,1.
^ Save neįsiveikęs, kito nevaliosi Prk. Neveik kito, pats įsivei̇̃ksi Šts.
8. intr. SD125, D.Pošk, I, Š, Dglš įkyrėti, įgristi, įsipykti: Iñveikė ana par tiek laiko su savo tevernojimu Ktk. Tiek į̇̃veikė, ka nusispjovusi išejo kitur gyventi Krš. Įkyrėsu aš lig kraujo anai, įvei̇̃ksu i vienam, i kitam End. Kap invei̇̃kia šitas diedas su tuo kalve! Švnč. Tai iñveikė veselioj šito muzika, negal[ėj]au galva Klt. Baisiai anos (piktžolės) iñveikė Dglš. Lytus veikiau pagrysta kaip šiluma, greičiau lytus į̇̃veika End. Žiemą tamsos į̇̃veika Pln. Da vis pavasarį purvas ne tiek invei̇̃kia kaip rudenį Ds.
^ Boba su liežuviu labiau į̇̃veika kaip vyras su kumščia Krš.
įveiktinai̇̃ adv.: Gyvolio dūsavimas įveiktinai sunkus su didžiu nuovarginimu šonų I.
| refl.: Anas mum insi̇̀veikė Ds. Močekai da insvei̇̃ks posūnis Dglš. Ai, kaip insvei̇̃kia tas [vaiko] rėkimas, nor iš namų bėk Slk. Ansi̇̀veikė ponui gaidys, anas liepė jį anmest arkliuosen (ps.) Prng. Par ilga nėr to daikto, kad neinsvei̇̃kt Trgn. Seniau mum insvei̇̃kdavo rugiapjūtis Trgn.
ǁ tr. išvesti iš kantrybės: Nu į̇̃veikė vis tiek pat ana visus su savo toms ligoms Trk.
9. tr. barant įgrasinti: Liežuviais kitas kitą į̇̃veika žmonys Šts. Įveikiau aš sūnų, t. y. įbaráu, prie darbo prispaudžiau J.
10. tr. SD123, SD41 priversti, prispirti, prispausti.
11. refl. Šmn susitvarkyti, susitarti: Duok vaiku[i] valią, tai čia su juo neįsiveiksi̇̀ – tik plok rūron Slm.
išvei̇̃kti, -ia (i̇̀šveikia), i̇̀šveikė Rtr, KŽ
1. tr. padaryti, nuveikti: Neraštingas žmogus, ne ką ans tegalėjo išvei̇̃kti Yl.
2. tr. padaryti ką kuo (konkretų objektą): Ìšveikė (išminkė) duoną kap košę Vrnv. Mašina i̇̀šveika (iššukuoja) prasčiausias vilnas Šts. Eisiu pas kučnierių, nešiu išvei̇̃kt (išminkštinti) kailiuką Dv.
3. tr. išdirbti, atidirbti: Aš darbadienius i̇̀šveikiau, o tėvui nereikia Str.
| refl.: Jeigu neišsivei̇̃ks anksčiau, tai [bus] ilga sėdėt [kalėjime] Dv.
4. tr. paruošti sėjai (žemę): Kur žemės i̇̀šveiktos, geriau auga [javai] Tvr. Ir lauko i̇̀šveikė iš medžio (miško) Dv. Visur laukai išveikti̇̀ Dv.
5. intr. kurį laiką dirbti: Matas i̇̀šveikė trejus metus toje dirbtuvėje Sr.
6. intr. NdŽ, KŽ kurį laiką funkcionuoti, dirbti (apie mašinas): Ir mašina gali trejus metus išvei̇̃kti Š.
ǁ kurį laiką reikštis, turėti galios: Tie įstatai i̇̀šveikė trejus metus Š, KŽ.
7. tr. Š, NdŽ įstengti, pajėgti, išgalėti: Nežinau, begu išvei̇̃ksiu išgerti visą stiklelį J. Kai linai – nebeišvei̇̃kia patys išbraukt, tai samdo braukėjų PnmR.
ǁ Š įstengti suvalgyti, išgerti: Nebei̇̀šveikei šįryt putros Plt. Jei veršis neišveiks pieno, galėsi karvę pasimilžti Šts.
8. tr. nugalėti.
| prk.: Negalim išvei̇̃kt blogybių Ds.
9. tr. BŽ120, NdŽ, KŽ išvarginti, iškamuoti, nuilsinti: Neduok sunkių darbų, kad neišvei̇̃ktumei vaikų sylas, t. y. nebūtum par sylą aniems J. Tep išvei̇̃kia vaikas – neturiu kur dėties Klt.
| refl.: Aš par daug esu išsivei̇̃kusi, par daug esu dirbusi Plik.
10. tr. barant, ujant išvaryti: Ìšveikė kunigą liežiuviais Aps.
11. refl. ištrūkti, išsivaduoti: Neišsi̇̀veikiam iš darbų Dv.
paišvei̇̃kti, -ia, pai̇̀šveikė (dial.) tr. išnaikinti, iškirsti: Pai̇̀šveikė kvainykus (pušynus) Dv.
nuvei̇̃kti, -ia (nùveikia), nùveikė
1. tr., intr. Sut, LL319, Š, Rtr padaryti, atlikti: Jis nori nuvei̇̃kti didelius darbus NdŽ. Vienas daug nenuvei̇̃ksi NdŽ. Veikti jis veikia, bet nieko nenuvei̇̃kia DŽ. Be Dievo mylistos nieko išganinga negalime nuvei̇̃kti KŽ. Ar jie gali ką gera gyvendami nuveikti? J.Jabl. Kai veiki, tai daug ir nùveiki Al. Mažai ką nuvei̇̃ksi tep vėlai atvažiavus Vlkv. Viskas kantrybe padaroma: spartumu, greitumu nieko nenuveiksi̇̀ Antš. Ligi aštuoniolikos vyrų buvo, o ka jie visi į vienybę – tai daug gali nuvei̇̃kt Pžrl. Daugiau nuveiksi̇̀, didesnis ir uždarbis Dsm. Pjovimą, visa nùveikia mašinom Vžn. Be kyšio nieko nenuveiksi̇̀ Msn. Maniau kalnus nuvei̇̃kt, o nieko nepadariau Prn. Aš nuveikiau sapną (ką buvau sapnavęs) Šts. Ta pasaka yra pasakojama tims, kurie daug keta padaryti, o nieko nenùveika PP55. Vis ką vien neužsiėmę nuveikti, tas neklojas ir nevykstai S.Dauk. Ką gi gero iki šiol padirbau ir nuveikiau? Pron. Kritikai tegul dainos vertybę apsvarsto, aš nedręsu tai nuveikti TS1902,10–11. Auklėtojas be galo daug nuveikia su savo mokiniu gyvuliu Blv. Žodžiu savu V[iešpats] Christus visa padarė ir nùveikė, ką tiektai norėjo DP320. Ko negalėjo nuvei̇̃kt prigimimas, tai apžadas veikiai padarė DP564.
^ Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi VP8. Su Dievo padėjimu viską nuveiksi VP42. Ką boba nuveiks – velnias nepapeiks LTR(Pšl).
nuveiktinai̇̃ Tėvas uždavė vaikams darbo nuveiktinai̇̃ NdŽ. Savo ketėjimūse ir veikimūse, ryžusys ant ko norint, nepesnojos, neangstės, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai S.Dauk. Ižpažink nasrais drąsiai, palytėkis nuveiktinai̇̃ darbais ir regisi, jog tatai veikiai padės DP370.
| refl. tr.: Jau aš savo darbą nusi̇̀veikiau NdŽ.
2. tr. nudirbti, nudoroti: Būčiau galėjus didelį dvarą nuvei̇̃kti Nmk. Turiu traktorių – nuveikiù daug Lkš.
| refl. tr.: Kap jau svietas nuog lauko nùsveikia visa, tai kasa bulbes ir rugius sėja Dv.
3. tr. N, K, Amb, LL110, Š, KŽ nugalėti, nurungti: Aš jį nùveikiau grumdamos, t. y. pargalėjau J. Aš stipresnis ir nùveikiau žmogų, imtynių eidamas NdŽ. Katras stipresnis, tas tą ir nuveiks Ppl. Draskė draskė, visus velnius išdraskė, o to devyngalvio niekaip negali nuveikt LTR(Lnkv). Mes daug nùveikėm, sumušėm tą savo nedorą priešą Dj. Pažiūrėsme, katró[ji] katrą nuvei̇̃ks Mžš. Anuodums sylos tokios pat: nė vienas, nė antras viens kito nenùveikė Slnt. Tokie man nieko nėra nuvei̇̃kt Vj. Katras drąsus, tai ir nùveikia Dsm. Gražumu aš jį nùveikiau Šd. Tas veršiukas tą telyčią didžiąją nuvei̇̃kia Jrb. Didysis gaidys mažąjį nùveika Vkš. Nuveiktosios tautos apent atsitraukė nu jo valdžios ir gyveno po savo valdžia S.Dauk. Ir teip visados labai gudrūs ir buklūs jezavitai nuveikdavo ponus BsPII135. Ir nors drąsiai gynėsi, smarkiai kovėsi, nuveikė jį lenkai V.Krėv. Dievas kartais savuosius nustoku spaudž, netarint nuveikdams, bet tėviškai mėgindamas BPI317.
| prk.: Degtienė nùveika žmogų, nėra buvę kitaip Krš. Nuveikti sveikatą girtybe I. Ir paėmė Elzę nenuveikiamas noras tą vakarą būtinai paįvairinti Pt. Ir mūkas savo dūšioje ir kūne smertimi nuveiksiamus MT254.
| refl. intr., tr. Š, KŽ, Pnd: Abudu esam vienodo stiprumo, nė vienas negalim nusivei̇̃kti NdŽ. Eikit galėtynių, – žiūrėsim, katras nusivei̇̃ksit Grž. Tegul mušas gyvatės, žiūrėsim, katra nusivei̇̃ks Šd. Mušdavos iš pasiutimo, katras nusivei̇̃ks Ktč. Čia regime kaip yra galingas ir nuveikias tikras tikėjimas DP465.
| Žmogus turi mokėti savo nusiveikti rš.
ǁ kalba nurungti: Ir ginčydamies vienas kitą nùveikia Rs.
ǁ NdŽ nužudyti, nugalabyti.
4. tr. Nmk nuvarginti, nusilpninti: Teip širdį buvo nuvei̇̃kę [vaistai], ka kiaušinio cielo par dieną nesuvalgydavau Vdk.
| refl. BŽI139, KŽ: Vaikas tik tam karte nusvei̇̃kia, ir apigręžęs pažiūri – vėl čiužinėjas BM43(An). [Gerai šeriamas] ašvienis pri darbų spaudamas nenusiveikia ir ištũra tolimą kelionę IM1851,39. Karvė, nuosiveikusi atvesdama veršį, reikalauna atilsio ir peno IM1846,20. Žmogus … negal be krašto dirbti ir dirbti nenusiveikęs A1884,219.
pavei̇̃kti, -ia (pàveikia), pàveikė Rtr, Š
1. tr. padaryti: Tuo tarpu nerado ką įdomesnio pavei̇̃kti NdŽ. Nei aš gi žinau, nei numanau, kas man daryt, kas man paveikti, ar man jaunutei ažu stalo sėsti (d.) Š(Rš). Čia su malda nieko nepaveiksi Žem.
ǁ atlikti: Tavęs nebus, o darbai paveikti̇̀ bus Klt. Jau laikas darbus paveikti prš. Daug nepavei̇̃ksi su tiek pinigų, al va duonai, cukru[i], muilu[i] [užtenka] Mžš. Ką tu pavei̇̃ksi su šitais tūkstančiais? Rmš.
| In to medžio skylę inlindo [velnias], ir nieko negalėjau su juom paveiktie BsPIV81(Brt).
ǁ tr., intr. padirbti, padirbėti: Kap tik paveiki̇̀ ką, i nuslobsti žmogus Ad. Ką jau tu čia pavei̇̃ksi pusiau sirgdama Gs. Anas do visa ką pavei̇̃kia, šitas diedynas Klt. Vėlai atsikeli, nieko nepaveiki̇̀ Pc. Visą dieną prabadžekojau ir nieko nepàveikiau Krd. Šiandie buvo man ragaišis (kepiau ragaišį), nieko darže nepàveikiau Ėr. Mažas nieko nepavei̇̃kia, tai ir senas nieko nebevei̇̃kia Pl. Pàveikia ir važiuoja namo Dv. Kai išvarydavo ką pavei̇̃ktie, tai da ką i pasivagi Vlkv. Dieną paveiksiu, naktį atsilsėsiu LTR(Ad). Per šventes maža ką tepàveikiau: tai bažnyčios darbai, tai kitos kokios kliūtys atsirado A.Baran.
| refl. D.Pošk.
2. tr. padaryti, pagaminti (konkretų objektą): Tu ąžuoleli, šimtašakeli, ketinau aš tave kirst. – Ką tu paveiksi, ką man pakirsi, iš mano šakelių? (d.) Dglš.
3. intr. NdŽ kurį laiką veikti, dirbti (apie mašinas).
4. tr. P, Sr, ŠT50, KŽ, Trk padaryti poveikį, įtaką: Nelabai kuo jį pavei̇̃ksi BŽ122. Klebono žodžiai taip pàveikė minią, kad daugelis žmonių ašarojo NdŽ. Rašomosios kalbos įtakos nepàveiktas NdŽ. Tokiomis priemonėmis jų nepavei̇̃ksi DŽ1. I kariuominė jo nepàveikė: koks išėjo, toks parėjo Jrb. Nuo tolo [kalbėjo] nabagiukas (kunigas), kad toji šiltinė nepavei̇̃ktų Kvr. Tos visos žolės pàveikė tą polypą (polipą), i jis bemat sumažėjo Smln. Giedodami dainuodami mes paveikiame ir atskiras kūno dalis, jeigu skamba skirtingi balsiai Vd. Gerumu mane labiau paveiksi negu barimu V.Krėv. Apskritai galime valdyti žmogų, jei tik sugebėsime paveikti jo jausmus rš. Kastulio mirtis taip paveikė tėvus, jog visi bijojo, kad ir jų netektų Vileikon vežti A.Vien. Paveikdavo ne žodžiai, bet ji pati savo asmeniu, savo artumu ir tais jausmais, kurie pamažu kerojosi abiejų širdyse V.Myk-Put. Įrodymais galima paveikti protą, bet ne aistras rš.
^ Geruoju ir velnią paveiksi KrvP(Rs). Aštra kalba nepaveikia, tik suerzina KrvP(Ašm).
nepaveikiamai̇̃ adv.: Pasileido jauni nepaveikamai̇̃ Krš.
ǁ padaryti neigiamą poveikį: Plaučių vaistai pàveikė širdelę, oro maža Stk. Tas lakstymas ma[n] akis pàveikė – paraudonavo Jrb.
ǁ apsvaiginti: Su juom (degtine) reikia atsargiai – gali pavei̇̃ktie Smal. Gėrimas pàveika – nebė[ra] žmogaus Rdn. Kad alutis nepaveiks, arielkytės daugiau reiks NS487.
^ Alus muni nepaveiks, man dar midaus reiks S.Dauk.
5. tr. Alz, Rd įstengti, pajėgti, galėti: Vaikas nepavei̇̃k risti akmenį J. Kad mažas būt, įlupčia įvedus gryčion, ale kai didelis – nebepaveikiù Alks. Kult ti jau susideda: tai kad vienas, trys ar keturi [šeimos] negi pavei̇̃kia iškult Kpr. Kai tau bus bloga, kai nebepaveiksi ko, tai tik sutriūbuok šita triūbele – aš pribūsiu [padėti] (ps.) rš.
6. tr. I, M, KŽ, Plšk, Lnkv, Zr nugalėti, įveikti, nurungti: Kažin kuris kurį pavei̇̃ks NdŽ. Katras katrą pàveika, tas i laimė[ja] Trš. Par kiaurą dieną mušdamos negalėjo nė katrie katrų paveikti M.Valanč. A norat karūmenę pavei̇̃kti? Pj. Ai, eikšen, kibkiavos, regėsiam, be tu muni pavei̇̃ksi Skd. Vištos vanagas nepavei̇̃ks, tik mažus paukščiukus gaudo LKT103(Klm). Katė dabar jau tarės visų žvėrių ir visų paukščių karaliu tapusi, kad tokius galingus valiojo pavei̇̃kti PP26. [Kalnėnai ir žemaičiai] mokės nu pat mažų dienų kaip ginties ir kaip neprietelių paveikti S.Dauk.
| prk.: Daba da speigas pàveika saulę Trk. Girioje medžius žemus ir stambius regėjo nu vėtrų ir audrų nepaveikamus S.Dauk. Šitie švelnūs žodžiai galutinai pàveikė mergą NdŽ. Jorė atejusi paveika badą, kursai kaipo smakas vis ryja žmonis ir gyvolius S.Dauk.
^ Savęs nepergalėjęs, ydų savo nepaveiksi M.Valanč.
| refl. NdŽ.
7. tr. Mrc, Jrb nuvarginti, nukamuoti: Pàveikė tas vyras, nebnorėjau nėko, paėdė širdį DūnŽ. Žinai, mušeika buvo, paveikti̇̀ visi buvo Krš. Tie visokie rūpesniai ir pàveika žmogų Vkš.
◊ ši̇̀rdį pavei̇̃kti labai įgristi, įsipykti: Tokia grizli, pàveikė mun ši̇̀rdį Krš.
parvei̇̃kti, -ia, par̃veikė
1. tr. K, NdŽ, KŽ galynėjantis pargriauti.
2. žr. perveikti 1: Visi jį (vaiką) parvei̇̃kia, bijo eit vienas ūlyčion Lel. Nors mes visi eisim, ruso neparveiksim BsO264.
| prk.: O kol tinginio anas neparvei̇̃kia? Aln.
◊ ši̇̀rdį parvei̇̃kti NdŽ įpykinti, įerzinti.
pérveikti, pervei̇̃kti, -ia, pérveikė Slm, Kpr
1. tr. H163, Q541, R, MŽ, Sut, N, K, NdŽ, KŽ, Pn, ČrP nugalėti, įveikti, pergalėti, nurungti: Anuodu párveikė viens antrą J. Kiek anie (uošviai) yra veikę, ale nepárveikė munęs, nepasideviau DūnŽ. Tu visur párveikei aną, i viskas Trk. Vagys párveika valdžią – neteisa žulikų, kuliganų! Rdn. Jei kas kovodams pasidės, karalius to vaikus penės, teperveik jis visus RD190. Tuom krauju perveikiu aš visas gaujas velnių PG. Rankose Moiziešiaus buvo galybė viską perveikianti Tat. Nuėjo ji į virtuvę, norėdama perveikti savo priepuolius LzP.
| prk.: Bus laikas, kad nu jo užgautas ir skausmų parveiktas išpažinsi, jog žmogus esi S.Stan. Sirgo žmogus, buvo ligos párveiktas Kl. Įsigalėjusi liga ilgai kovojo su jo stipriu organizmu, kol pagaliau parveikė LzP. Šiaip taip su sveikata laikaus, jei karščiai neparveiks Žem. Ans manė degtienę párveikti, ale aną párveikė Krš. Jau ir tave senatvė párveikė Skr. Saulelė plėšės per miglą ir kas kartas karščiau kaitino, bet miglos niekaip neperveikė Žem. Žadėjo į sukaktuves visai neiti, bet smalsumas perveikė – atėjo J.Paukš. Krienas riebumą párveikia Erž.
^ Liga ne boba – neparveiksi LTR(Grk).
| refl. Vaižg, NdŽ: Negaliu pársiveikti J.
2. intr. Vrb pasigalynėti, išbandyti jėgas, susiimti.
| refl.: [Buliukas] pasitiko ne vieną, kuris jam nenorėjo iš kelio trauktis: su tais reikėjo persiveiktie Tat.
3. intr. Gmž įkyrėti, įgristi; įsipykti: Maži vaikai baisiai pérveikia Dgl. Dažni svečiai pérveikia Vžns. Seniau marti nueina vyro namuos, sveikatą padeda, visi pérveikia Lel. Teipgi pérveikia su savo kalbom Užp. Ano (karvė) pérveikdavo – gvolto muroja ir muroja Lel. Nognai tie plaukai párveika: lenda i lenda į akis End.
| refl.: Karštis labiau pérsveikia nekaip šaltis Vžns.
ǁ tr. NdŽ išvesti iš kantrybės: Marčios pérveikia sūnus, ir veža tėvus ubagynan Adm. Kad tu ir pérveiki mane su tuo savo verksmu Ut. Perveikei tu mane su savo tuo prašymu Ktk. Tavo ašaros ligi kaklo mane pérveikia Ut.
| refl. Ut: Savi vaikai močiai nepérsveikia Trgn.
4. tr. ŠT285, NdŽ nuvarginti, nusilpninti, iškamuoti: Vaikali, aš jau párveikta, pagalum, vartoma Krš. Juzikės duktė nognai párveikė tą senąją End. Vaikai y[ra] párveikę tėvus, nebklauso tėvų Šts. Užspausk tą aradijikę, tėvas párveiktas, pyksta Rdn.
| prk.: Ir rasa padaro žemę labai vaisinga ir atgaivina pavytusias žoleles, nuo saulės perveiktas, kad jos savo galvas jau nuleidž srš.
| refl. ŠT285, NdŽ, KŽ, Klk, Šts: Pársiveikiau bedirbdama Kv. Pársiveikęs su darbais, toks snaudulingas Krš. Pársiveikė su tiek vaikų i mirė Rdn.
5. refl. susidoroti su darbu: Jin nepersivei̇̃kia su kiaulėm Lnkv.
6. refl. persimušti (apie kvapą): Kvapas pársiveikė Rs.
7. tr. Slm įtikinti, kad darytų kitaip, priversti kitaip elgtis, perkalbėti: Kaip jis galvo[ja], teip i dirba: jis nepárveikiamas Ar. Kas ją pérveiks, kad sykį užsispiria Plv. Ko nedarė, ir apkuldavo, vis norėjo pérveikt Sdk. Mudu ją párveikt eisiva Jrb. Nenoria gult [ligoninėn], nu tai pérveikė, paguldė Kpr. Nors ir tikinčių tėvų, vaikai jau pérveikti (nebetiki) Rk.
| refl. tr.: Pargalėk savi pats ir parsiveik ant tokių tėviškų žodžių P.
◊ ši̇̀rdį pérveikti
1. labai išvarginti, įkyrėti: Tas nėkšas pérveikė mano ši̇̀rdį Sr. Párveikė ši̇̀rdį tas muno vyro gėrimas, nebgyvensiu, skirsiuos Vkš. I šiaip, i taip gali dirbties, tik nepárveik širdiẽs Krš.
2. Vkš pervargti: Kam mamai tų dantų? Kol sudėsi, ši̇̀rdį párveiksi i numirsi Krž.
3. priversti ką daryti: O jeigu tie visi regiamys davadai dar tavo širdies neparveika ant drįsimo išpažinti savo griekus, dar vieną daiktą priminsiu P.
pievei̇̃kti, -ia, pi̇́eveikė (dial.) Sg, Kin žr. priveikti 1: Didelis y[ra], neita pyvei̇̃kti Klp.
pravei̇̃kti, -ia (pràveikia), pràveikė
1. intr. Ds praleisti kurį laiką dirbant: Tep pràveikiau cielą dieną ir nepriguliau nei kiek Dv.
2. tr. Kos37, N įveikti, nugalėti: Gera moteris pravei̇̃ktų – kiek jam tę reikia Grk. Šimts jūsų tur dešimtį tūkstančių praveikti RB3Moz26,8.
^ Kartais ne didelis mažą, o mažas didelį pràveikia Vdžg.
3. tr. perginčyti, įtikinti: Aš pràveikiau aną, t. y. prastičijau J.
privei̇̃kti, -ia (pri̇̀veikia), pri̇̀veikė
1. tr. O, Rtr, Š įveikti, nugalėti: Priešą privei̇̃kti DŽ. Aš tuoj jį priveiksiù, kad anas ir didesnis Ut. Dvarponių vaikai privei̇̃kdavo kaimiečius Krč. Pažiūrėsim, katras katrą privei̇̃ksim Vrb. Aš jo (vyro) nepriveikiù, bijau kliudyt Lel. Toks senis, o sūnų da vis tiek privei̇̃kia Skp. Klebonas pamatė, kad jų neprivei̇̃ks, tų baudžiaunykų LKT302(Sv). Gražumu viską priveiksi̇̀ Dg. Steputis mušė mušė ją (raganą), kol pri̇̀veikė (ps.) Grnk. Ka tokio varložio nepri̇̀veika, ką paskiau bedarys End. Cupt už ragų [velniuką], pri̇̀veikiau aną Všv. Ana eidavo liuob par mynes su vyrais grumties, mažai kas aną privei̇̃kdavo Kv. Katinas pri̇̀veikė šešką Lel. Toks čia ir šuva, kad katinas privei̇̃kia Ob. Nu aš nepriveiksiù avinuko (ps.) Brž. O kieno viršus, to ir kalba platinasi, nurangdama (= nurungdama) kalbą priveiktõsios giminės LTI419(A.Baran). Jeigu patsai save gerai priveiksi, visa kita lengviaus apgalėsi A.Baran. Štai tau džiaugsmas: priveiksim poną, nebeisim dienų, dar, žiūrėk, daugiau užkraus Žem. Didysai Juras visus priveikdavo mintynio Vaižg. Koks gi tu bajoras, kad negali bobų priveikti V.Krėv.
| prk.: Kartais Vincas eidavo baimę priveikęs pas Plokštienę žolių rš. Vargas privei̇̃kia viską: i meilę nugali Nm. Privei̇̃kti savo geidulius NdŽ. Senatvia visus pri̇̀veika Krš. Musėt negalia privei̇̃kt manęs giltinė Žg. Žmogų viskas gi privei̇̃kia: ir išgąstis, ir karas Trgn. Sako, puslitris viską privei̇̃kia Pnd. Bet smalsumas priveikdavo, ir jie, visi užtirpę, stypčiodami gretindavos į pirkelę Vaižg. Mergaitės, miego priveiktos, sugulė rš.
^ Ir musia jautį privei̇̃kia, kai vilkai sugauna Pnd. Basliu velnio nepriveiksi LTR(Ul). Devyniuos gaidžio nepriveikia KrvP(Dkk).
neprivei̇̃kiamai adv., nepriveikiamai̇̃ NdŽ.
| refl.: Ė abu ir suskabino glėbiuose, pradėjo mintis. Niekaip neprisiveikia rš.
ǁ peršnekėti: Kitam kaime buvo pagarsėjus labai graži mergina, kuri pasižadėjo eit už to, katras ją ant kalbos priveiktų LTR(Kp). Jau kad boba ažsispyrė, tai jos nepriveiksi̇̀ [kalba] Ds. Nepriveiksi̇̀ jos ant šnekos Km. Uošvė privei̇̃kia žentą [kalbomis] Grš.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ galėti, įstengti, pajėgti: Ar tu priveiksi̇̀ tris pūdus pakelt Jnšk. Neprivei̇̃kiam suvaldyt, metinis jaučias Šmn. Prie kaimo mat didelio kiaules, karves reikia ganyt, nebeprivei̇̃kia mažiutis [piemuo] Ps. Galvijus ganom toli, nebepriveikiù viena vedžiot Lel. Musios uri uri, nepriveiksi̇̀ išmušt Adm. Jei tiktais nepriveiki̇̀ užlėkt [karvėms iš priekio], tenajos jau kas negerai, nu tai tuoj su tom ašarom ir ginamės Dj. Nebepri̇̀veikė rudenį sutvarkyt linų Sl. Elžbieta do privei̇̃kia nueit ant Vaškus Grž. Aš in krautuvę nepriveikiù nueit – sunku, jau senybė Slč. Anas led pri̇̀veikė jį išstumt iš vežėčių Sv. Par dieną nepriveikiù būt nevalgius Rd.
| Pušinę šluotą užsimauni ant pagaikščio, iššluostai [duonkepę krosnį], jeigu da galas juodas, tada duona neprivei̇̃kia gražiai kept Skp.
^ Lenk medį, kol jaunas, paskui nepriveiksi LTR(Rk). Lenk vaiką, kol priveiki̇̀ Ds. Lenk medį, kol dar prilenki, bausk vaiką, kol dar priveiki LTsV162(Plng).
ǁ tr. įstengti (suvalgyti): Vienas nepriveiksiù tokio bliūdo košelienos Ut. Kad nepriveiksi̇̀, šuniui ataduok Sdk.
| Nusipirkau silkių, nepri̇̀veikiau suvalgyt, sugedo, išmečiau Rk. Aš tų barščių nepriveiksiù išvalgyt Kair. Da nepriveiksi̇̀ išgert, kiek man to gėrimo yra Ps.
| Dabar liepė atnešt skrynelę mėlyną. Iš tos rijo rijo [ponas] piningus, bet nebepriveikė BsPII197.
ǁ tr. įstengti sutvarkyti, suvaldyti: Vaikas didelis, išdykęs, nepri̇̀veikiu Mrj. Neprivei̇̃ks mūsų karvės niekas Sv. Kumelio nepri̇̀veikė ir nudvėsė nuo plaučių uždegimo Ut. Musios priveikti labai vargu J.Jabl.
ǁ Ps įstengti, pajėgti padaryti, padirbti: Visų darbų nepriveiksi̇̀ Ds. Jeigu aš nepriveikiù, aš nedirbu Skp. Viena mašina nepri̇̀veikė, tai dvijai traukė Vžns.
| Šernai privei̇̃kia net tvoras Rud.
^ Ką boba padaris, tai nė velnias nepriveiks LTR(Rm).
| refl.: Jau mes labiau pri̇̀sveikiam Db(Lp).
ǁ refl. susidoroti: Neprisiveikiù su darbais Ds.
3. tr., intr. daug pridirbti, pridaryti: Viskas, kas čia matosi, jos pri̇̀veikta Strn. Jau jos pri̇̀veikta, tegu vaikai veikia Klt.
^ Jis tiek priveiks, kiek šuva priverks LTR(Brt).
4. tr., intr. pabaigti atlikti, padaryti: Čia darbų nepriveiksi̇̀, vieną dirbi, dešim laukia Aln. Darbo nepriveiksi̇̀, darbas žmogų priveikia Šmn. Priveikė darbus, i amen Tr. Privei̇̃ksu: jau greitai sviestas pasidarys, grūdukai rodos Rdn.
5. tr. išdirbti, paruošti sėjai: Aš išmokysiu žemę priveikti, kad užderėjimas būtų geresnis V.Kudir.
6. refl. Lš prasimanyti (pinigų): Tai, Dievuliau! Iš niekur skatiko nepri̇̀sveikia – negali sau autuvo nuspirkt! dz.
7. tr., intr. NdŽ privarginti, prikamuoti, prialsinti: Jis mane pri̇̀veikė su tuo darbu DŽ. Ale tik jau tas senis vaiką pri̇̀veikė [darbe] Rs. Jis mane priveikė ilgoms pradalgėms Šll. Judrybė, pašėlybė vaiko: dešimties metų visus pri̇̀veikė – kas būs toliau Krš. Musys tavi pri̇̀veikė, kad teip ankstie atsikėlei Šts. Taip mane priveikei, kad aš suvisu į durnių pavirtau Sz.
| prk.: Tiktai tie mokslai pri̇̀veika, kol į tą galvą sukala Bdr. Prỹveikė senūsius tie spragelai Vn. Liga žmogų šarpiai pri̇̀veika End. Teip silpna širdis – tatai ta gavėnė privei̇̃kusi buvo biškį Ms. Kiek liuob privei̇̃kti tos pjūtys: pjaus paširdžius Kl. Linai privei̇̃kdavo, anie darbo priimdavo daug Krž. Dėl sniego stokojimo yra šioj žiemoj kviečiai visai nušalę, o rugiai ir didžiai priveikti yra LC1883,11.
| refl. NdŽ, DŽ1: Teip prisi̇̀veikiau, kad bos bos parėjau Šk. Prisi̇̀veikė bemokydamos, dabar ėda daug Krš. Prisi̇̀veikėm baisiai su tais grioviais Šts. Kitą metą neprisivei̇̃ksi gal tiek: mažiau žemės būs Trk.
| impers.: Teip liuob prisivei̇̃kti rugius pjaunant, kad abim kojim liuobu lipti į lovą Ms.
8. tr. Rdn pakankamai, daug barti, uiti, ėsti: Kiek ta uošvėnelė yr[a] muni privei̇̃kusi, negaliu ir pamislyti Krš. Jo nėkas neprỹveikė Vn.
9. tr. Dkš, Kp priversti, prispirti, prispausti: Privei̇̃kti, prispirti I. Aš jį privei̇̃ksiu J.Jabl. Kai jį priveiki̇̀, tai atiduoda Jrb. Su lazda pri̇̀veikė i jį Gs. Nu ką gi, klebonas buvo pri̇̀veiktas čigono ir turėjo atšaukt savo tokių nuodėmių atpirkimo paskyrimą Pl.
suvei̇̃kti, -ia (sùveikia), sùveikė
1. tr. VŽ1905,255 atlikti, padaryti: Nieko aš ten nesùveikiau DŽ1. Da nieko nesùveikiau, be pinigų einu namo Pl. Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
2. tr. įveikti, nugalėti: Nesuvei̇̃ksim mes jo, labai stiprus KŽ. Ne tau mane suvei̇̃kt! Ss.
| prk.: Duoda valgyt, ko nereikia ir ko pilvas nesuveikia O.
3. tr. NdŽ įstengti, pajėgti: Led sùveikiau nudirbti J. Sakau, gal čia ne auses, ale protas nesùveikia paimt, ką jis sako Vlk.
ǁ DŽ1, Šts, Slnt įstengti suvalgyti: Toks didelys tas obūlas – nebsùveiku Dr. Ar suveiksi kiaušių tuziną? Plng.
^ Duonos nesùveika, jau pyrago gedau[ja] Lkž.
4. tr. NdŽ suvarginti, nuilsinti, nukamuoti: Aš kritau nuo vežimo, o tai tas mane sùveikė didžiai Vlkš. Sùveikiau savi kestes su šiaudais par kūles benešdama Šts.
5. intr. susiderinti; prisitaikyti: Visi žmonės, tik ne su visais gali suvei̇̃kt Vl.
| refl. NdŽ.
6. intr. SkŽ290 imti veikti: Suveikė automatinė kontrolė rš.
užvei̇̃kti, -ia, ùžveikė
1. tr. uždirbti, užpelnyti: Ką ažùveikia berniukai, mumim gana, užtenka viso LKT397(Arm). Senas neažuveiksi̇̀ pinigo Dv. Ažuvei̇̃kt neažveiksi̇̀ nieko LzŽ. Neažuvei̇̃ksim – nevalgysim Dv.
| refl.: Dar anas eina darban, tik sau ažusvei̇̃kia LKT357(Dv).
2. tr., intr. NdŽ, KŽ, Škt, Krs, Vj įveikti, nugalėti: Tegu pasirungia – kuris kurį užvei̇̃ks? DŽ1. Žmogus viską užvei̇̃kia Ėr. Kiaunės sudrasko visus gyvuliukus, katruos tik užvei̇̃kia Rm. Zėbrą užveikia tik vienas liūtas, o nuo visų kitų skernagių jis lengvai atsigina Blv. Mat kad jaunas Stasiukas vigrus: anė kaip aš jo užvei̇̃kt negaliu Mžš. Nė tas tą, nė tas tą neužveikė – viensyli abudu LTR(Bsg). Kad kas kieno valgytą kąsnį paėmęs suvalgo, tai tas tą užveiks LMD(Sln).
| prk.: Mes gi įsitikime, kad pajėgos išminties ir turto, susidėjusiu į bendrystę, užveiks žydus, ir tuomi veikiaus, juo mažiaus randasi pas žydelius išminties ir piningų A1884,141. Naujieji giedoriai užveikė TS1903,9.
| refl. tr., intr.: Kai susiima, tai neužsivei̇̃kia DŽ1. Vėlėsi kuris kurį užsiveikdami Grž. Veselninkai nebešoka, bet žiūria į tuos [muzikantus] ir juokias: tegul, katras katrą čion užsiveiks Sln.
ǁ tr. peršnekėti: Jos niekas neužvei̇̃kia – baisus liežiuvis Ktk. Da mat negimė, kas ją an kalbos užveiktų̃ Sdk.
3. tr. NdŽ, DŽ1 įstengti, pajėgti: Nebegalim, neužvei̇̃kiam karvutės nė pamilžt, nė pašert Bsg. Vienas neužvei̇̃kia kiaulių suvaryt Ėr.
ǁ įstengti padaryti: Kad nebeužvei̇̃kia tų darbų Pšl.
4. tr. privarginti, prikamuoti: Ùžveikė [darbai], turėjau gultis gulėt Pjv.
| refl. NdŽ: Ažsi̇̀veikiau visądien [dirbdama] Ml. Turi bendrą knygynėlį, kuriuo visi naudojasi ir skaito neužsiveikdami rš.

Daugiau informacijos

parvei̇̃kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

įvèžti

Apibrėžtis

vèžti, vẽža, vẽžė
1. tr. SD1194,196, SD399, H, H176, R, R151, MŽ, MŽ200, Sut, KBII162, K, D.Pošk, M, LL278, L, Rtr, ŠT66, BŽ61, FrnW, KŽ, LKT100(Užv), Žlb, End, Rsn, Klp, Žeml, Šl, Gsč, Škn, Skrb, Sdb, Pc, Pn, Jdp, Km, Lel, Aps, Dbg, LKKXVIII164(Zt), Plm, Iš, Klvr, Snt, PnmŽ, Jd, Raud važiuojama priemone gabenti: Vèžti malkas, smėlį, žvyrą NdŽ. Vèši lig pat tamsios nakties praktį Bdr. Imte šituos sienojus i vèžte! LKT348(Švnč). Kėlėm daug [kiemą]: šitan galan gryčios tai vẽžė žemių ir žvyro Slm. Vèš mėšlus laukon iš kūtės Yl. Seniau, matai, mėšlavežtis būdavo po sėjos, pavaserį, po sėjos – an pūdymų vèždavo Kpr. Rudenį kas dėsis: ir bulba kast, ir mėšlas vèžt Alz. Pūdymus paliksma, mėšlus vèšma, kartoti liūbam pūdymus Kl. Po savaitę, po dvi tus mėšlus vèši Bdr. Didžiausios talkos liūb bus, mėšlus ka vèš Tl. Atvažiavo mėšlo vežtais ratais J.Jabl. Vedu parejov mėšlus vẽžusiu Als. Seniau mėšlo nèvežei – rugių nepjausi, pasėjai be mėšlo, tai nieko nėr Rk. Kad i mėšlo buvo vežtà, o ne par smarkūs miežiai – lytaus nebuvo Erž. Ir greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom, mėšlą vèžt, užkrėst, užart, grūdelius barstyt K.Donel. Šventoj dienoj trąšas vẽža Klt. Aš vežiaũ javus namolei J. Prieš vẽžant rugiai reikia išvalyti klaimas Š. Šienas jau vèžtinas DŽ1. Ir dobilai yra vežti (vežtini) J.Jabl(Žem). Tu parvažiavai rugius vežant J.Jabl(Grš). Javus vẽžam į klojimus, o šieną – į daržines LKT108(Tt). I pjovei, i grėbei, i vežei̇̃, i viską dirbai Žr. Yra arklys duotas, vẽžam dobilus Dgp. Važiuoja šieno iš balų namo vèžt LzŽ. Namuos šieną vẽžam ir duodam karvei iš katuko Šmn. Padžiūsta savaitę gubõs, i veži̇̀ [rugius] Kp. Praputa vė[ja]s tą šienelį – visi bėga ano vèžti Klk. Kap pradėj[o] lyt, tai per septynias savaites, – nei rugių namie nèvežė – supuvo Pv. Ka jau lauke šlapi̇̀ a koki̇̀, negal vèžti vasarojaus Nv. Gal rugius vẽžę atvažiuoja? Mlk. Miškai būdavo vežami̇̀ par žiemą Sk. Nuo pusės dienos žmonės važia[vo] vèžt medžio Ign. Pasikinkė arklį i išvažiavo miškan miško vežt Brž. Vežė, kirto biržium baisiausium, gerąjį mišką iškirto Grz. Kai kirto mišką ir Antalieptėn vẽžė, tai padvada padvadą stūmė Slk. Anas tada miške patrūko vèždamas medžią Klt. Mumiem, vyram, malkas iš miško vèžt, o jumiem, moterim, tom malkom pečius kūryt Lš. Mano gaspadorius, kai pradėjo bičiulis musytie, kai pradėjo prašytie, prižadėdamas talkon atvažiuotie malkų vežtų, ir su visu nusilesė Sz. Surovę vẽža mirkyt [linus] Vdn. Linus vẽža į sodželkas, merkia vandenin, užslegia šakom Šmn. Išmirkai [linus], ištrauki, pakloji, suemi, veži̇̀ jaujon, išmini, išmynęs išbrauki Č. Tuos [linų] pėdus suriša in didelius kūlius ir vẽža an pievos, kloja Kpč. Linus vẽža [kloti] prie medžio, kur dirvonai, pieskynai Grv. Spalis atsistovi, atšoksta, tai jau vėl pėduos geruos [suriša], tada vẽža, mina Žb. Vèšma [grūdus] į malūną, susimalsma, pyrago išsikepsma Kv. Malūnan vẽža tik duonai malti, o girnom visiem gyvuliam Krč. Po tam Riešėn vẽžė [malti], te buvo an upės melnyčia Pb. Prisikasė bulvių vežt parduot Grž. O ans vèš parduoti, grūdai puikiausiejai, gražiausiejai Varn. Vèždavom parduot uogas: ir vyšnių, ir braškių vèždavom turgun Kp. Mes tuos obuolius supurtydavom, vèždavom targavot į Pasvalį Ps. Tai ką su obuoliais darysta, Zarasuos vežtà? Ob. Kiaušiniai kermošiun vèžt reikia Pb. Rudenį būrai vẽžė parduoti ropes (bulves), grūdus, žąsis, pyles Klp. Kiaules laikydavo, tai vèždavo parduot Rokiškin stotin Jž. Vežčiant parduot visus paršus, kad sau nereikt LKKVII191(Krs). Linus vèždavo Panevėžin, mokesčius apmokėdavo Antr. Vẽžė parduot linus an nakties LKKII225(Lz). Vẽžėm Marcinkonyse parduot malką Rud. Prisikertam prisikertam ir vẽžam [medžių] į turgų Grz. Tada jau kiek turėjau [pinigų], jau pieną vẽžėm Kp. Saldumų nemėgstu, kam tu veži̇̀, vaikel, kam man reikia Žl. Įdavė piningų, ka batus parvežtų, – po šiai dienai anus vẽža Pp. Duona gatava, ir krautuvėn nèveža rugienių miltų [naminei duonai kepti] Alz. Vẽžė [pamestinuką] par kiemais, penėjom po dvi dienas Grv. Jau muni tevežiẽ, kur noria Nmk. Važiuotumėm, ka tik kur vèžtum LKT110(Kltn). Kaipgi čia mašinoj galėsiu aš žūt': važiuoju ir man ramu, bet tik man’ vẽža Aln. Seniukui kunigą vežė, buvom laukt Jnšk. Kai jos tėvas mirė, tai aš daktarą vežiaũ Mlk. Jį buvo vežą̃ ligoninėn Rš. Dvylika vaikų užaugom i nė vieno in daktarą nèvežė Klt. Tik muni vèžk numie, aš mirsu Yl. Antrą dieną jie tapė į ligoninę vežti̇̀ Plšk. Vẽžė in didesnius doktorius Vilniun – atgavo Švnč. Tą trobą vẽžė į muziejų, toki ana sena buvo Šts. Žmona buvo iš Veršių vežtà Žg. Miškan paspjaut vèždavo kiaulę ir stogan sukišdavo po gabaliuką (per Didįjį karą) Žl. Veži̇̀t (vežkit) jį nutapyt (nuskandinti) Lz. Kryžių tai vešiù savo apierai [į Kryžių kalną] Rk. Sveikatą va prikišiau kolkoze, dešims metų vežiaũ pašarus Kp. Kam ana (duktė) šituos vaikus čia vẽža, nedabosiu aš jų! Klt. Ar tą maišą nešte nešim, ar vežtè vèšim? Ėr. Jeigu veži̇̀ arkliu katiną, arklys labai prakaituoja (priet.) Sld. I Morė buvo, kad vẽža, ana sukas su tokiu bizūnu Gršl. Pajauniai raiti jodavo, pamerges vèždavo Antr. Seniau vèždavo marčią apgaubę, nerodydavo Brž. Jau po pintuvių vẽžė kraitį Bdr. Ir šieniką, būdavo, prikiša gatavai kraičvežiam vèžtų Pnd. Prosas ranko[je], ans (siuvėjas) i eina į kitą kiemą, o daba aną reik vèžti Krp. Kiaules vẽža, gyvulius varosi [pabėgėliai], – baisus daiktas! Kpč. Pieną statėm, o daba nėr kam vèžt KzR. Vežỹ (vežk), kad veži̇̀ Mlk. Pinigų neturiu, traukinys nevèš dykai Žl. Jug neužmušai da, kur tu muni veži̇̀ daba į tus kapus?! Varn. Žmogus, nieko iš jo nėr, susenėjo, ir vežk duobėn Ant. Vèšiam į Béržorą laidoti Plt. Negi būdavo su kuo vẽža? Č. Visi kalkes pildavom vagonuos, vèždavom va ir mašinom, net nugaras praėsdavo Sb. Vèždavo šieną su laivėm Slč. Atsivedė arklį malkom vèžt Mžš. Nėr arklių vèžt Nmč. Mėšlai stovi nevežti̇̀ NdŽ. Nuo ežių pradėjo vèžt akmenis Smal. Oi, kiek čia akmenų yr, aš vežiaũ, aš vežiaũ, žinai, nu daikto Kal. Tie [šiaudų] kūgiai pūna, mėšlan vẽža Rod. Susrinkit daiktus, katrus vežtàt Ob. Atvažiuoja, prisdeda nešulius ir vẽža Srj. Tada medis buvo dovanai – kas norėjo, tas vẽžė Dbč. Kas norėjo, važiavo, pjovė, vẽžė, kiek tik reikėjo Yl. Anglių galėjai kalnus vèžti, nu daba, veizėk, nėr Yl. Pamatis vẽžant i sulaikis Mžš. Viską, kas ūky buvo, grūdus, gyvulius vẽžė išvežė Nm. Kad mañ miestan kas vèžt, aš tai nevažiúočia, aš nenoriu Pl. Raudojau raudojau, kai vẽžė ganyt Kpr. Arklys dar nevežamas (nekinkomas) N. Ratais vežamas daiktas R13, MŽ17. Aš su karu nevèšu durpas Vlkv. Jau ir jo mergos vẽžamos (suaugusios, gali tekėti) Krd. Kitas nèvežamas (netinkamas parduoti), kitas šioks, kitas toks [paršelis] Trk. Obulų nebėr vežamų – nebvažiuojam į Palangą Šts. Atliks šienas tai dienai, kai bus nevežamà (lietinga) Kp. Šiandien meisos vežamà diena – turėtų būti krautuvė[je] meisos Vkš. Jei par sapną mėšlą veži, – reikės vežt greit numirėlis LTR(Paį). Kai veža pirmą vežimą javų į klojimą, įsideda į vežimą tris akmenus LTR(Bsg). Dargi ana sako karaliu: – Vèžk tu savo dukterį kur girion Zt. Vèš broleliai aukštan kluonan žaliąjį šienelį (d.) Grš. Vež žalį šienelį, žalias raskileles, vež ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Girelė[je] kirto, pagirė[je] tašė, ant vieškelelio vežė StnD21. Jau mergytei kunigą vẽža, – bernytis nevierija JD457. Ar tu jau verki, ar tu jau neverki, jau mes tavę vèšma į svečių šalelę JD551. Šalin varo muni jauną, šalin veža muno kraitelį, – to liūdžiu StnD18. Vež kraitelį per laukelį, ė mañ jauną į vargelį – to liūdžiu LTR(Grv). Važiuoju laukeliu aš trečiuoju, sustinku dukrelę jau vežančią (vežamą laidoti) (d.) Msn. Čerška barška skrynelės, vieškelėliu vežančios LTR(Lš). Skryneles veža, kelelis dunda, motulė gailiai verkia LTR(Mrk). Vèžk, sako, sa dukrelę miškan, nekoj ją vilkai suėda (ps.) Žrm. Vežk mane jauną pas anytėlę, ba man nusibodo pas motinėlę LTR(Ūd). Oi vèžkit vèžkit atgal pas močiutę, kur mane močiutė gražiai užaugino DrskD55. Kukū, jūs ne marčiutę vežat, ale baltą avelę LTR(Kur). Kad tavę vèžt ko toliausia, kad neatmytai namučių! Drsk. Šešiais žirgeliais brikužė vẽžė aukselį cidabrėlį JV1050. Atvažiuoja kupčiai, kupčeliai ir visi bajorai, atveža, vẽža mergelėm baltą, bieliavą Aru8(Grv). Bet vežimai, žmones vežantieji, yra pagal gražumą trejopi, būtent: vežimai pirmosios, antrosios bei trečiosios klasės Kel1853,139. Ir vaikai Izraelio vežė Jokūbą savo tėvą su savo vaikeliais ir motermis ant vežimų, kurius faraonas siuntęs buvo jo vežtų BB1Moz46,5. Kaip jus Dievas paieškos, tada vežkiat mano kaulus iš čia BB1Moz50,25.
| prk.: Kiek vaikų ana (mamos skara) matė, kiek vaikų vẽžė krikštyt Dgč.
| impers.: Tą debesį ant mūso vẽža – rasi i lys Kl.
^ I didžiuojas kaip subinės į turgų vẽžamos Kl. Veža kaip velnias savo močią LTR(Gdr). Neturėdamas arklio, nenorėk vẽžamas Db. Nevežk tėvą į girią – patį išveš LTR(Zp). Nevežk medžių į mišką LTR(Šd). Sunku šieną vežt, bet lengva žiemą pešt Tr. Vasarą vežimais veža, žiemą saujelėm išnešioja LTR(Aln). Ne čėsas roges kaustyt, kada reik mišką vèžt Ps. Atabulą tik in kapus veža Lš. Kas avižas veža, tas šieno neėda Lk. Kiek neša, tiek vẽža (apie mažą vežimą) Bsg. Verčiau du vèžti negu vieną nešti Krž. Daug vežimu vẽža (sakoma per daug norinčiam) Mrj. Pats pėsčias eina, o panaberiją vežte veža Sln. Kas mėšlą vẽža į lauką, o tu veži̇̀ į namus Jnš. Vežė trobai – privežė pirkiai (pirkelei) J.Jabl. Kur bus vẽžama, tę važiuosiu Vlk. Koc in akėčių, abi veža Vrnv. Vež’ mane nor an šluotos (bet kaip) Rš. Ka te (į miestą) manęs i negyvos nevèžt Klt. Keturkampė poduškelė – šimtas arklių neveža (šulinys) LMD(Šlv).
vežtinai̇̃ vežtinõs, vežtinõ: Girtą vežtinai̇̃ parvežė Jn(Sv). Nu, kad artie, neštinai, ka toliau jau buvo, ta jau vežtinai̇̃ Als. Vẽžėm vieną sykį į bažnyčią, vežtinõs vẽžėm Lks. O ana iš toliau atvažiuos vežtinõs vežti Akm. Kas vežtinõ, kas naštom nešė burokus Dglš.
^ Lomoj gulėjęs, vežtinai parėjęs, išsijotas ir ant stalo dedamas (molio puodas) LTsV592(Sk).
| refl. N: Vežuosi eldija, iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Važta (ratais) vežtis SD265. Visa vestuvė vẽžasi į aną šalį, kad tik geriau [pasirodytų] Kdn. Javai jau vežasi į ten BIV215(Grl). Šįmet kviečiai sausi vežėsi Pš. Jeigu šienas nesivèš, maž ir važiuosma Kupiškin Kp.
ǁ refl. tr. Š gabenti su savimi, pas save, sau; imti kartu kur važiuojant: Jis vẽžasi akmenis iš lauko NdŽ. Kaladelėm supjovė malkas – mašinon dėk i vèžkis Klt. Atvažiuojte ir vežtiẽs [obuolių] Švnč. Duoda mun tą krestį vèžties numien Varn. Jei ir davė vèžtis, tai iš ko čia vèšies Graž. Kur anie vèšias, anie netura kur dėti Gršl. Senus namus griaus ir vèšis malkom Krs. Reikėjo kūrinti, malkas vèžties iš miškų Vgr. Vẽžas bobutė rogelės[e], prisikrovus šakų, pušinių šakų Dj. Su tačke vẽžasiam burokus Vad. Su saimi vẽžas patalą LzŽ. Norėjome, kad tėvas ir mus vèžtųsi NdŽ. Vežiẽs (vežkis) tą vaiką miestan, te jį galas! (labai išdykęs) Ml. Kur važiuos tėvukas, į jomarkus kokius, – visur muni vèšias Žlb. O ka į vakarelius vẽžas, irgi blogai y[ra], išlaidingai yr Krt. Kai vaistus suleido, atsigavau jau, sako, vèšmės Kupiškin Šmn. Seną žmogų i vèžkies atgal (niekas negydo) Klm. Pajaunių vèždavos daug [jaunikis], o pamergių mažiau Kp. Kai nuoteką vẽžas ženykas in save, nesisėda, išvažiuoja nuoteka vežime stovėdama, kad visos išvažiúot (visos kaimo merginos ištekėtų) Dg. Kas nori, in Stakliškes vẽžas [laidoti] Stk. Susdėk sa visa kas ir véžkis Rdš. Vẽžės jie knygas [į Sibirą] – mokinsis [lietuviškai] Kpr. Kai atstoja jom (kanapėm) žievė jau, keli, sustatai gubelėm, išdžiūna, veži̇́es namo Zr. Sakė, kad ans piningų vẽžęsis Mžk. Gerokai, sako, i turto veždavęsys Erž. Į svotą liuob vèžties didį kukulį pyrago, čvertikę pupikių ir kitko Klp. Būdo, mes kvietinius pyragus vẽžamės, ė stepurkiniai (Stepurkiškės kaimo gyventojai) – grikines babkas Švnč. Vežiaus tris litrus spirito, maniau, gal išpirksiu vyrą Gdr. Tam tikri [elgetos] būdavo, kur su arkliu važiuodavo ir paršiuką vèždavos Grz. Šunio galėtų su savimi nevežties Vaižg. Abu važiuoja ir muzikontą vẽžas Pb. Paršnekėtojį vẽžės, gerai rušiškai (rusiškai) nesupranta Pj. Ūkininkai turėjo vèžties pusę kiaulių atgal Plšk. Aš būčiau ir namo vẽžusys, tik ma[n] neina apsikraut Smln. A grėblį, a pavalką kokį padirba, ans tujau vẽžas parduoti Varn.
^ Vẽžas pasisodinęs kaip velnias močeką Ktk.
ǁ priverstinai imti kortų pluoštą: Vèžk namo (lošiant vežimą, kvailį) Pns.
2. tr. Yl, Sn, Graž, Alk, Vl, Kpr, Sug prievarta gabenti į kitą kraštą, tremti: Tujau apsiautė vèžti į Rusiją ir išvežė vieną pačią Kal. Atejau tarnavus, pradėjo žmones vèžtien [į Sibirą] PnmR. Sako, kad jus šiąnakt vèš, – dūkstam ir bėgam iš namų Kč. Kai pradėjo žmones vèžt, pradėjo kavotis, bėgiot, – tada ir prasidėjo pekla Skp. Sugreibė, vẽžė išvežė, i ne šiandieną nėkas nežino Sd. Vẽža tėvus, vẽža brolį, vẽža su šeima vaikus jojo Gž. Vẽžė geriausius žmones, tai baisus daiktas, tep nèvežė kokių durnių Vžn. Katrie šeimynas samdė, tai tuos vẽžė Jž. Sugauna, tai mat Sibiran tuoj vẽža Kp. Prie savietais aš buvau vežamà, prisejo slapstyteis Sld. Visi, ne tik buožės, tie vežami̇́ejai buvo pasitaisę; čia nežinojai, a čiups, a ne Krš. Kap akmuoj buvau (sustingusi), kap vẽžė Rtn. Kelininkai jau matėm, kaip vẽžė, kaip varė būriais Als. Mus griebė iš darbo i vẽžė į Rusiją Trg. Daba nevèš į Cibirą – pėsčius nuvarys pasilsėdami Krš. Nėkas nėko nebibijo, kur veš, ar į Žagarę (juok.) Krš. Čia visi biedni buvo, neturėj[o] ko vèžt, kabino, ką seniūnu buvai Drsk. Vien mūsų kaimo penkius išvežė, o tenai trisdešium šeimų mum vẽžė [į Sibirą] Kp. Tus Juoza buvo papuolęs, vẽžtas Azr.
3. tr., intr. N, KŽ, DŽ1, Vž, Bsg, Pnm, Ck tempti, traukti, vilkti (ppr. vežimą, krovinį): Ar stengs arkliai sunkį vežimą vèžti? J. Arklys vẽža, kiek patęsia LzŽ. Arklys, nori ka būt drūtas, gražus – tai duok jam kisieliaus avižų, tai jis i vẽža Plv. Ėdrus arklys gerai vẽža Pln. Niūksi niūksi, o arkliai kap nèveža, tep nèveža Gs. Arklys prunkščia, nèveža Str. Jaučiai su sprandu vèždavo Jrb. Anys (veršiai) dužiau (stipriau) vẽža kap arkliai Pst. Vežimas, kurį garas vẽža, vadinas garvežys JI416.
| Kunigas nenorėjo vieno arklio vežamas pri ligonio, vis reikalavo poros arklių Šts. Daba tu muni vèžk teip, aš pavargau Als. Kaip arkliui vèžt sunešė – septynius maišus Klt. Nukerta berželius, prikrauna žolės ir vẽža vežtè, vẽža žmogus savimi Žb. Par pievas, būdavo, vẽža par [v]andenį karves an žabų Tj. Tu gi vežęs vežęs gauni pasilsėti (apie žirgelį) NS1042(Ppl). Jis liepė duot jam tik tą kumelaitę, kur vandenį veža LTR(Mrc). Tada anas paėmė atkinkė kumelelę, an vežimo uždėjo, ė pats veža vežimą LMD(Tvr). Ir skrenda žvirbliai, vẽža niekotelę (ps.) Mlk.
| Drasko, kanda, vẽža (viską tampo) – negaliu su juo (jaunu šuniuku) Kvr. Vẽža tave tas šuo dvilinką, nesutvarkai jo Šmn.
| prk.: Tas šniūras išsitempė ir nèveža ratelio Brb. Paprastas ratinis [traktorius] du plūgu tik vẽža Aln.
^ Traukia dvasią, kaip vežimą veža (sunkiai kvėpuoja) Ėr. Einu, kap vežimą vežù (sunkiai) Švnč. Ką vežiman indeda, tą arklys vẽža Aln. Kumelei ką indeda, tą ana vẽža Ut. Vienas vẽža, kita męža (nesutardami dirba) Ar. Kas vẽža, tam ir krauna JT364. Kas vẽža, an to ir krauna Dgč. Kas vẽža, tą ir plaka NdŽ, LKT156(Grz), Dkš. Kap tik, sako, vẽža, tai ir botagu muša, o kad nèveža, tai ir nevaro Al. Kuris vẽža, tą ir ragina Šlu. Par daug ir arklys nèveža Dbk. Ką šeria, tas ir veža LTR(Km). Svetimas arklys pusę vežimo teveža Vdk. Arkliui nesunku avižos vežt Vl. Ne ratai arklį, bet arklys ratus veža TŽIII379. Bepigu šoniniams, kad ieninis vẽža NdŽ. Rogėm važinėtis visi nori, o roges vèžt nė vienas nenori Ar.
ǁ įkirtus, įkabinus traukti: Tai kauptukas: vèžk įsireižęs Jrb.
4. įstengti, tęsėti (ką daryti); sunkiai, su įstanga kam vykti: Veži kaip paštos arklys LTR(Rs). Per dieną vẽžėm, o pavalgyt gailisi Dkš. Par Tadeušą tai Bronia visą šitą darbą vẽžė Slk. Kol jaunas – lakstai, paskiau tai užsikrauni šeimą, darbus, tai veži̇̀ Ssk. Tep man vis reiks vèžt, iki kojas užversiu Gs. Anas vẽža iš visų sylų, ale ir jo visa liks kitiem Dgl. Žmogus ne geležinis, kiekgi tu veši̇̀! Grv. Nu tai tą ir darydavo, kaip katras sugebėdavo, kaip kieno sveikata vèždavo Aln. Nebeilgam senelė: vẽža ir vẽža iš krūtinės Sdk. Silpna jau mano kaimynėlė: tik vẽža o vẽža, net sunku žiūrėt Lkč. Kiba jis jau tę tep gerai mokinosi – trejetukais sau vẽžė, ir tiek Prk. Ana jau vẽžė šimtuo paskutinius metus (ėjo šimtuosius metus) Sd. Jau devintą dešimtį metų vežù Bgt. Antrą šimtą gyvent linki, o galva nèveža Ppl. Jau manęs kojos nèveža Dglš. Prastai jo galva vẽža Rmš. Labai mano galva nebèveža Aln.
| Šešta diena kap tik vežù (vos laikausi) Mrj.
5. smarkiai, intensyviai ką daryti (barti, apkalbėti, mušti, valgyti ir kt.): Vẽža vaikams: ko neveizat motinos?! Rdn. Vẽža mun į akes: tavo vaikai pupas vogė! Krš. Moma kai pradėjo vèžt ir šią, ir tą Slk. Žmona vyruo tik vẽža, tik vẽža, tik vẽža, o tas tylia, klausos, ale nėko nesako Varn. Žiūrėk, jis tau jau ir vẽža Mrj. Viską išsipasakojo, bobos i vẽža pridėdamos Krš. Mano boba liežuviu gerai vẽža, niekas jos neapūturs Ml. Vèžk lazda per galvą Plv. Kailin vẽža dykam kap katram Drsk. Kap aš ją vežiaũ (plėšiau) nuo sienos, kap traukiau snukin tuoj [nepadoria] nuotrauka Srj. Vẽža į savi košę dideliausiais šaukštais Šts. Kad pradės vežt dažinį – bematant iškabino Antš. Jisai arielką kaip pasileidęs ant girtybės šiaučius veždavo Tat. Kai tik kris į lovą, tuoj ir pradeda vežt (knarkti) Ds. Jis veža (orą gadina) kaip lukutis – nosį reikia turėt užsiėmus Ėr. Kap inviręs vaškas, per daug vẽža (storai tepa marginant kiaušinius) Rdm. Tai vẽža, kap pirštu Rdm.
◊ arkliai̇̃ (arklỹs) nèveža (nevèžtų) labai daug: Turtų buvo – arkliai̇̃ nèvežė Lb. Kiek primeluoja, kiek priloja – arklỹs nevèžt Švnč. ×
kadõkėje vẽžamas labai silpnas: Mano metų kai sulauksi, tai kadõkėj vežamà būsi Rš.
mui̇̃lą vèžti
1. Gž nespėti, atsilikti: Ar sunkiau, ar lengviau – jis vis mui̇̃lą vẽža Gs. Kur aš spėsiu su jais, – vežù sau mui̇̃lą, ir gana Grš.
2. tinginiauti: Kitus ragina dirbt, o pats mui̇̃lą vẽža Prn.

nei̇̃ nèšti, nei̇̃ vèžti; nei̇̃ vèžti, nei̇̃ nèšti Trgn, Užp, Lkš nevykusiai, netikusiai (pasakyti): Kad pasakė – nei̇̃ nèšt, nei̇̃ vèžt Dbk. Sakė pasakė – nei̇̃ vèžt, nei̇̃ nèšt Imb. Pašnekėjai – tai nei vežt, nei nešt Ktk.
nórs kubilai̇̃s vèžk labai daug: Pieno – tai nors kubilais vežk Sv. ×
pãpą vèžti NdŽ su nuvargusiu arkliu važiuoti.
púodus vèžti
1. toks žaidimas: Atgiedam rožančių, litaniją, tai tada púodus vẽža Skp.
2. būti nėščiai, artigalei: Jau jy veža puodus, tuoj sugrius pečius (pagimdys) Kb.

[nórs] veži̇̀mą (vežimù) vèžk Ms labai daug: Senybinių daiktų nórs vežimù vèžk da Adm. Riešutų – tai nors vežimu vežk A.Vien. Dar tik vienąkart tinklą užmetė, o žuvų tai vežimu vežk Lš. ×
viksvàs rūrà vèžti Ds bezdėti.
[nė̃] vyžà (vỹžoj, vỹženoje) nèvežamas (vẽžamas) Pnd prastas, niekam vertas: Jau tokia dvibambė, vyžà nevežama Ds. Teip išdirba, kad žmogus nė vỹžoj nèvežamas Grš. Plauni plauni visą dieną, a rytą nebūsi vỹženo[je] vežamà Ms.
antvèžti, añtveža, añtvežė (ž.) tr.; S.Dauk, M
1. kur ko užvežti: Ka añtveži mėšlo, dešimteriopa nauda KlbX118(Krtn).
2. daug suvežti, privežti, pateikti: Yr antvežę stiklinių uzbonų Šts.
apvèžti, àpveža (api̇̀veža r.), àpvežė (api̇̀vežė r.) tr.
1. Sut, K, J, LL117, Š, Rtr, BŽ299, KŽ, DŽ1 vežant apsukti aplink: Aplink api̇̀vežiau, [našlės kraičio] kubilus atavežiau namo vė Švnč.
2. vežant į daugelį vietų nugabenti: Važiuokim su manim, tai visur apvešiù Asv. Už tuos pinigus visur mus àpvežė Kč. Ana pilna ligų bu[v]o, kur aš nesu apvẽžęs Sd.
ǁ važinėjant aplankyti daugelį: Buvo apvežę, apvažioję visus daktarus, bet nepagijo Šts. Kiek buvau daktarų apvežusi, bet nėkas nepagydė Dr.
3. N, Rtr, OG95, DŽ, KŽ, Rnv, Kl atvežus apipilti, apiberti, apskleisti, apkrėsti: Apvežėm visą lauką mėšlais MŽ213. Mėšlais àpvežiau daržus, lauką J. Lauką trąšom api̇̀veža Švnč. Puvėsais àpvežė visur, pagerėjo žemė Rdn. Nelabai daug [obuolių], neprižiūrim, reikia mėšlo apvèžt, o kas [tai darys] – nėra kas api̇̀veža Šmn. Bulbom žemės daug palikta, ale mėšlu neapvešmà visos: šiemet gyvulių mažiau laikėm Skdt. Mėšlą vežė vežė ir neapi̇̀vežė visos dirvos Krs. Su trim vežimais mėšlo aš ir àpvežiau visą žemę, – tiek te to daržo ir tėr Skrb. Ka mėšlus apvèš, pradės pūdymus arti Tl. Turbūt reik apvežti mėšlus bulbėms Žem. Gera žemė, o dar apveža Šts. Rudinį nukasus bulves ar kitas daržo žoles nuėmus, vėl reik kaip galint giliai suarti kaip jei pirmu, tad apvežti mėšlais, kurius tujau reik aparti, idant par žiemą po žeme supūtų S.Dauk. Reikia stengtiesi kuo daugiausiai, nors plonai lauką mėšlu apvežti A1884,79. Visus kelius ūkininkai turi sulyginti, žvyru apvežti Pt.
| refl. tr., intr. Š, KŽ: Kaip dirva apsi̇̀veža, liuob kapstys Kl. Petras mėšlą apsi̇̀vežė, gal jau i apsiarė Mžš.
ǁ refl. atvežus aplink supilti, sudėti: Apsivežęs, apsidėjęs materijolais, žada statyties Šts.
4. refl. tr. daugmaž, beveik viską suvežti: Jau malkų visi apsi̇̀vežė Rmš. Kad nelytų, apsivežtų žmonys rugius Ggr.
atvèžti, àtveža (atàveža r.), àtvežė (atàvežė r.) tr.
1. SD1151, SD309, R, R200,209, MŽ, MŽ266, Sut, N, K, J, M, L, LL199, Š, Rtr, ŠT288, BŽ44,425, DŽ, KŽ, Plng, Nv, Šd, Krkn, Dj, Dgp, Aps, Pst, JnšM, Vdn, Bgs, Ssk, Rmš, Rdš, Pls, LKKXI164(Zt) važiuojama priemone, vežant atgabenti: Pirmažolės gražiõs atàvežė vežimą Klt. Jie sekmadienį àtvežė vežte ligonį Rm. Pridoniej[i] skrynią, šėpą àtveža jaunosios LzŽ. Įkraudavo akminų tiem vyrai, kraitį àtveža – pusė akminų Žg. Atàvežė akmenis keturius – bus namo kertės LKT258(Ps). Tris viedrus [alaus] atàvežė, i po viedrui atàveža [į vestuves] Pb. Vėl lauksiu mažų veršelių atàvežant, vėl visą dieną fermo[je] sėdėsiu Krs. Tai tada atàvežam [linų] ir klojam an dirvos Jdp. Nurauni šituos linus, suriši pėduos, atàveža namuos, klojiman Kp. Kada vienas [kaimynas] beigia [minti], tada kitas àtveža vežimą linų Sn. Kas pirma atàvežė, tas pirma ir mals Skrb. Atàvežam kluonan i kuliam Dsn. Maišą didelį prikišo [vilnų], àtvežė čia ir uždėjo ten an grėdų Mšk. Atvèžkit kunigą – atàvežė, nupirkit grabą – atàvežė, prie langui pastatė Rk. Dėkui už roges, atàvežiau, padėjau te, kur buvo Kp. Kad sudegtai jūs ugnia: mane čia gyvos neatvèš! Tvr. Gyva, dar neàtvežė į Raudėnus (nelaidojo), nėko nežinom Rdn. Atàvežė cukrų, apvynių – daryk alų! Sug. Atvèž’ samanų, nėr ko pozan dėt Švnč. Puvėsių kokių atàvežė kūrent Klt. Malkų gi reikia, o kas gi man atvèš? Aln. Žmonys rudenį kartais atvèždavai gyvas [avis] ir parduodavai LKT152(Žg). Dvejetas vaikiukų, pas mum atàvežė lig mokyklai [pabūti] Ob. Tujau vaikus sukriaunu ir àtvežu Trk. Nigdi neveža, kad atvežtų̃ [marčią] nors pažiūrėt Alks. Ačiui atvẽžę Jrb. Nenugriovėm [namo], tai atàvežė su traktorium Kp. Kiek kelio atàvežta ir pirkta, pinigai mokėta Žl. Mūsų žuvys gardesnės kaip atàvežtos iš jūros Žl. Čia šitas galas [gryčios] va lig pusei tai iš pandėliečių atàvežta, čia vienas galas tebuvo Pnd. Nežinau, iš kur atàvežė tą bobą Pb. Iš atvežtų kiaulių nei pusės nepaimdavo Plšk. Vieną dieną paprašai [dujų], kitą atàveža Vj. Atvèždavo viso [žydai]: silkių atàvežė, žuvies Skp. Buvau duonos – atàvežta gerų miltų, itų gerųjų, brangųjų Švnč. Vėl atvežė miltus, nežinau ar imt Lt. Ka buvo atvežtà, maišą [miltų] papuolė nusipirkt Vdk. Da gerai, kad atàveža duonos, kad tik gauni Ad. Atvežtà i stovi brangiausia dešra, niekas jos neperka Klt. Pyko došijos, kam jam malkų neatàvežė Dglš. Kviesliai jaunajai vištą perekšlę atàvežė, kvakšia kieme Slm. O mano pusbrolis nuog sodžiaus navet nei pieno neàtvežė Sn. Pusbrolio duktė Zarasuos gyvena, i kad ko reikia, atàveža Dgč. Atàvežė man gi mielių daug Mlk. Mama, a noriat, aš atvèšiu medaus? Trk. Vaikai atvèžtum iš Klaipėdos pylaičių, vištų, ir ėdu sau Jdr. Man vaikai to sūrio atàveža Akn. Suknytę vokietys atàvežė, tai visi komuniją prejo [su ja], ir vis an šventoriaus apsivilkdavo Rk. Praitą rudenį ji i beatvežañti tą medžiagą Vdžg. Atàvežė didelį butelį, abu kad linksmi – dantys nebepasikavoja Dkk. Ir, kad mes apalpę bei vaitodami dirbom, tuo tavo tarnas mus gaivyt atvèždavo bačką K.Donel. Atvažiuosiu aš in tave nedėlios rytelį, aš atvešiu vainikelį žalių rūtų pintą LTR(Tvr). Atvažiuoja kiau kiau diedo duktė, atàveža kiau kiau man bandelę (ps.) Mlk. Kūną jo varniškiai atvežusys į Kražius palaidojo sklepe jezavitų bažnyčios M.Valanč. Atvešim pirmus vaisius žemės mūsų ChNe10,35.
| Būtų gerai, kad būtūt atvẽžęs lietaus Drsk. Atàvežėm lietaus, senučiut! Krns.
| prk.: Va laisvę kokią ruskiai atàvežė: kai vežė žmones, upeliai ašarų bėgo Šmn.
^ Vienas atvažiuoja pirkt, kitas àtveža parduot Sk. Kai nusėsi (mirsi), velnias karietą atvèš Grk.
| refl. tr. K, Š: Senelis knygnešys buvo, eidavo atsivèžtų Prūsuos knygų Kp. Manę čia atsi̇̀vežė mažutę Ad. Pas tus ūkininkus atsivèš duonos kepti Krt. Atsivežkis drauge ir savo župonę N. Negi atsivèžtat Aušrytę? Ob. Atsi̇̀vežė grašių ir guliavoja su visais LzŽ. Paržiem turėjo savo bobos senelį atsivẽžęs Krs. Tą savo motinelę ans (Valančius) atsi̇̀vežė: vargšelė, teip paprasta buvo Kal. Tegul pasikelia Jateiką ir važiuoja daktaro atsvèžt Aln. Marti stalą užkloja savo atsi̇̀vežta staltiese Grl. Jeigu valgysi su pienu, atvažiuos Gavėnas, atsivèš ilgą peilį (gąsdina vaikus, nesilaikančius pasninko) Kp. Aš, atvažiuodama į dvarą, visuomet atsivežu dėžę knygų V.Myk-Put.
^ Atvažiuoja, sako, jaunamartė, atsi̇̀veža savo darbą (auginti kūdikį) Švnč.
atsivežtinai̇̃ adv.: Atsivežtinai talkinėties Brs.
2. parvežti, pargabenti: Pirma da namo atàveža Kp. Dabar gal jau vėl namo atàvežtas iš ligoninės Krs. Kap poną atàvežė nat namo Švnč. Kad tik duos arklį, galės ir atvèžt Mlk. Arkliu tai da in keturius kartus nelabai atveši̇̀ Slk. O tai nuo kapų gi atàvežė, namie gi davė [šermenų] pietus Rk. Kas te jį atvèš, šitą šieną, sugrėbt sugrėbiau! Klt. Lėkė su arkliu miškan šieno atvèžtų Pl. Medis reikia pirkt ir atvèžt nėra kaip Nmč. Nusipirko penkius viščiukus, čebatan susikišęs ir atàvežė Slm. Išgerdavo [vyras], ale tik gulinčio nė karto neatàvežė Pl. Nuvežė sveiką, atàvežė su grabu Rk. Važiuoja atvèžtų plytų Sur.
| refl. tr.: Vieną bakanėlį [duonos] atsi̇̀vežiau, ir pakanka Skrb. Nuvežiau turgun malkų vežimą, atgalio atsi̇̀vežiau – niekas neperka Klt. Du dideliu vežimu šieno karvytei atsi̇̀vežiau GrvT54. Da tą didelį medžią atsi̇̀vežiau, sūnus pamačijo inkelt Švnč. Netoli [malkos], ale gi kad purvynai, ir mat reikia jėgos atsivèžt Slm. Tai aš miežių nuspirkau du maišu, atsi̇̀vežiau Ml. Iš miško ar malkų atsivèžt, ar ką… atsi̇̀vežu i pati, diedas arklį pakinko Klt. Tai mes nusipirkom va iš žmogaus, atsi̇̀vežėm ir pasistatėm [pirtį] Č. Būdo, kvartuką (prijuostę) atsiveža iš Latvijos až metų, i tai, sako, gerai (apie samdinio atlyginimą) Švnč. Burokus ravi ir nori, kad atvèžt žolę tą Zt.
3. tempiant, traukiant atgabenti: Vežimą arklys kap tik atàvežė Prng.
4. refl. KŽ įsteigti: Vilniuje, Kaune ir Gartene (Gardine) atsiveža naujos tiesdarymo, arba sūdo, vietos A1883,144.
◊ pãpą atsivèžti atvažiuoti jau privargusiu arkliu: Važiavom važiavom ir pãpo (popo) neatsi̇̀vežėm NdŽ.

×davèžti, dàveža, dàvežė (hibr.) tr.; D.Pošk, devèžti, dèveža, dèvežė
1. refl. nusigabenti, nuvežti: Dàsvežė pas tą Varnelį (pavardė) Dv.
2. privežti: Dèvežė ligi keliuko, negaliu toliau važiuoti: vemu, mirštu Krž.
įvèžti, į̇̃veža, į̇̃vežė tr.
1. SD1198, SD408, S.Dauk, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, ŠT47, BŽ44,425, DŽ, NdŽ, KŽ, Als, Šmn, Gs važiuojama priemone, vežant įgabenti: Įvèžk vežimą javų į jaują J. Šešius vežimus [šieno] vakar invežėm, o da septyni kūgiai sužardyta Slk. Buvo šieno muno jau įvežta [į daržinę] Bdr. Šieno da neiñvežėm nė saujos Tr. Tos velkės kada stovia, neįveža į vietą Grz. Per naktį iñvežė daugel žuvies Dbč. Pirmuosius rugius iñvežė, apimušė kiek ir padeda apačion, kad pelės netačytų Aps. Miežių daba mažai į turgų į̇̃veža Jrb. Nakčiai savo dviratį, būdavo, įvežu į virtuvę arba net į kambarį A.Vencl.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ: Paskutinį šieną insi̇̀vežiau Aln. Mes nuo kiemo turiam gražaus šieno įsivẽžę Krs. A[r] Kazio įsi̇̀vežta jau atolas? Mžš. Vos spėjau vieną vežimą klojiman įsivèžti, kaip prapliupo lyti Š.
2. nuvežti, nugabenti: Ką suėst reikia vaikam invèžt LKKXXIX184(Lz).
3. L, KŽ importuoti: Įvežami̇́eji muitai NdŽ. Kiekis gali būti bendro pobūdžio, kai valdžia nustato bendrą kiekį įvežtinų tam tikros rūšies prekių LEVIII437. Iš mūsų krašto į Vokietiją į̇̃vežė kiaules Plšk.
| Bananų plantacijose daugiausia dirba įvežti negrai LEVIII300. Bijojo, kad rusų daug neintvèžt Brš.
| refl. tr.: Sėklos įsivežamos iš kitų valstybių rš.
4. refl. įgusti, įprasti vežti: Šitie arkliai jauni, dar neinsivẽžę Gdl.
| prk.: Iš pradžios buvo sunku mokytis, bet paskui insi̇̀vežiau Mrj.
išvèžti, i̇̀šveža, i̇̀švežė
1. tr. SD1204, SD422, R364, Sut, N, K, M, L, LL271,298, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ, Žlb, Plt, Klk, Ėr, Skrb, Pnd, Č, Dgč, Vdn, Mlk, Plm, Nmn, Vžn važiuojama priemone, vežant išgabenti: Jau i̇̀švežėm trąšas an lauko LzŽ. Trąšas i̇̀švežė ne in akėtos žemės Klt. Ìšvežiau visas trąšas, eisiu pakratysiu LKKXIII22(Grv). Trys kartai reikdavo suart ir mėšlas išvèžt Alz. Jei mėšlo yr, liuob i rudinį išvèš Kl. Ant lauko išvežus reikia mėšlą tuojaus iškratyti ir priarti A1884,78. Nusikasėm jau [bulves], mėšlus jau i̇̀švežėm, tik nekratytas Kpr. Ką priešpiet i̇̀šveži [mėšlo], po pietų apart reikia Erž. Par tris dienas i̇̀šveža [mėšlą]: kaip katro mėšlo, kaip katro žemė, – tik duodas duodas Slm. Mėšlų krūva šitai, nėr kas išvežą̃s Rt. An lauko i̇̀šveža linus ir kloja Nmč. Balos buvo, šlapia, arklys lenda, su arkliu neišveši̇̀ šieno Svn. Sienojus i̇̀švežė iš miško ir apipjovė Pl. Kraitį i̇̀šveža, būdavo, prieš veselios penktadienį Slm. [Kada] jau išbrauktas pluoštas [linų], suriša ir i̇̀šveža žydu[i] parduot Kp. Liuob po kelis vežimus išvèš parduoti [linų] Kl. Visą mišką išvèš taip veždami Kv. Da ka ben duona būt mado[je]: duona baisiausi, o gerūsius grūdus išvèš žydams KlvrŽ. Savo [sviesto] nedarydavo, i̇̀šveža, būdavo, visą pieninėn Jž. Geruosius grūdus pyliavon i̇̀švežė, valdžiai Kp. Jum (kolūkiečiams) tas kas liks – gerojį grūdą i̇̀šveža, o mum tiktai šiukšlės PnmR. Neišveši rekviziciją, būsi nubaustas Rm. Abidvi karvi prisiriškiat pri vežimo ir į Mažeikius išvèžkiat Šv. Kiek tas katinas daug suėda, reikia išvèžt į mišką Bgt. Vaiką vieną teturi, i tas i̇̀švežtas pas motiną Rm. Susirgo ir i̇̀švežė ligonijoj Dgp. Kad bei̇̀švežė į Salantus, mirė tą pačią naktį Gršl. Prisiskambino greitąją, i̇̀švežė visą mėnesį Krš. Nuo savęs i̇̀švežiau, nebturiu J. Klojimas sudegęs, pirtis išardyta, išvežtà Kp. Gavėnai pečiuj puodus išvarto, mėsą atradę i̇̀šveža paėmę, kur išvirta Skp. Vokyčiai žąsis ir tą kiaulę i̇̀švežė mums Šv. Ìšvežė jau Bijeikienelę, amen, po visam (apie laidotuves) Rdn. Nu žmonis i̇̀švežė į tą karą, visus vyrus Šts. Ka matai, ans buvęs i̇̀švežtas į akrūtus, ir ans išbuvęs dvidešimti penkis metus Jdr. Sulig pasakymu jį suėmė ir išvežė Lnkv. Ìšvežė mažą kaip šunioką, ir ganyk Šmn. Giružė[je] buvau, medužius kirtau, tris sienužes i̇̀švežiau JV51. Oi tetuši tetušeli, kaip mes išvešma dukrelės kraitelį (d.) S.Dauk. Vai, n’išvežami jos didi kraiteliai, neišvaroma jos jaunos pasogėlė LLDII218(Šn). Ne tau paimtie mano jauna dukrelė, ne tau išvežtie jos margosios skrynelės LLDII212(Srj). Vidury nakties gaideliams giedant išvèš mūsų seselę JV866. Atjos raitų pulkas ir jaunas bernelis, išvèš tave, seserėle, svetimon šalelėn DrskD56. Įsodino į karietą ir i̇̀švežė Vilniaus miestą JV311. Išvežiema svočios pilvelį, pavertiema galu laukelio NS749(Ppl). Paimk mano vargelius ir išvèžkie laukelin (d.) Tvr. Išvežkai tu savo dukterį miškan ir palik LTR(Ob). Išvèž’ tu ją medžian ir svied’ (ps.) Lz. Karalius prisakė senų žmonių nelaikyt, išvèžt miške, palikt (ps.) LKT382(Lp). Apsikuopus aplink save [kalvėje] bent kartą ir surinkus išvežti [laužą], keletas litų kristų kišenėn, ir vietos kalvėje atsirastų daugiau M.Katil. Vieną sykį Adomas Gorskis be žinios mokslinyčios pardėtinio, pagavęs savo žmogų Kražiūse mokantis, išvežė į Beržėnus M.Valanč. Kiek metų dabar V. Dievas daro dirvose ir daržuose mūsų, kad ižg vieno grūdo užauga mumus kiek dešimtų, o ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, tiekas vežimų rugių namuosn suvežame DP297.
| prk.: Mergiotės nemėgdavo, kai margu arkliu važiuoja: sako, vestuves i̇̀šveža Kp.
^ Iž (už) pinigus ir an to svieto i̇̀šveža Btrm. Iki galo jeigu gydys, šaltą išvèš (numarins) Pn. Kad tau išvèžt atžagarią! Vrnv. Kertėj trupinys, neišvèš jo nei arklys (krosnis) JT273.
išvežamai̇̃ adv.: Pernykščių velėnų yr dar neišvežamai̇̃, ar pusantro vežimo Šts.
išvežtinai̇̃ adv.: Paėmė dirbt šešius hektarus žemės išvežtinai̇̃ (išsiveš visą derlių) Km.
| refl. tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Lk, Šl, Sdb, Brž, Rk, Švn: Kaip reiks mėšlas išsi̇̀vežt, kad nebus su kuo [talkai] alaus užraugt? Mžš. Mes su savo arkliais ir įsidirbom, ir mėšlą išsi̇̀vežėm Skr. Prieš šventes išsi̇̀vežėm mėšlą, bulbas nuarinėjom Krs. Nu išsi̇̀vežės pilniausią bortavinę mašiną su kaupu prisikrovę ir bulbių, ir javų Akm. Aš iš numų išsi̇̀vežu kiaušių Trk. An žiemos tai daugiausia žentas išsi̇̀veža [obuolių], nu kur aš padėsiu? Kp. Anas važiav[o] i ją išsi̇̀vežė Ad. Viską, kas lindo į lagaminą, išsivežė A.Vien. Taisyklėse, matyt, nustatytos tiktai išsivežtino maisto ir pašaro normos rš. Stasys atvažiavo i išsi̇̀vežė pas saũ pažiūrėt naujo buto Mžš. Va, išsivèžkit parodyt, ba tokių [linų] turiam Pl. Būdavo, ateina ir nusdūrė, ir išsi̇̀vežė [kiaulę], su šautuvais ateina ir išsi̇̀veža Jž. Tiktai kelmai likę, o daugiau visa iškirsta, medžiai išsi̇̀vežta Sb.
išsivežtinai̇̃ adv.: Išsivežtinai pardavė Zr. Fabrikas kalkių purvą atiduoda išsivežtinai̇̃ rš.
ǁ iškelti (kitur gyventi): Buvau aprašyta išvèžt, apkainavo mane sausinimo (melioracijos) skyrius penkis tūkstančius Dg. Senas [gryčias] gi nugriovė ar sukūrino, ir šeip, ir teip, o statos jau mūrus – nebeišveši̇̀ Pl. Ìšvežė mūs žmones in Lietuvą Pns. Visą šį Klaipėdos kraštą buvo išvẽžę Vlkš.
2. tr. kurį laiką vežti, vežioti: Va jų Vaclovas dvidešimtį dienų i̇̀švežė su juoj (arkliu) medžią Lp. Da išvešim tą savaitę pieną [į pieninę] ir nustosim Trs. Išvežiau metus pienus, ir pajuto kišenė – du šimtai litų atliko Šts. Pieninėn vežam [pieną], tik nedaug šiemet viškai, telioką auginam, tai nedaug tei̇̀švežėm Šmn.
3. tr. apkloti, apibarstyti kuo vežamu: Visas laukas i̇̀švežta trąšom Klt.
4. tr. Vkš, Lž, Akm, Varn, Lg, Sb, Kpr, Skp, Pns, Vlk, Graž, Brb prievarta išgabenti, iškelti į kitą kraštą, ištremti: Ìšvežė Cibiran, nu po karo, kaip jau vežė visus Kp. Seseris až brolį Sibyriun i̇̀švežė Dglš. Vos pagijo kalėjime, beišvežė į Cibiriją Ggr. Jis norėjo, kad aš į Siberiją i̇̀švežtas būčiau Plšk. O jeigu paėmė, įsvadino į vežimą, i̇̀švežė ir i̇̀švežė an penkiolekos a an kiek metų Als. Ažliko, i nei̇̀švežė jos [į Sibirą] Rš. Katrie žmonės pasistatė trobas, tai i̇̀švežė tuos Kp. Vežimas tada prasdėjo, tavę neišvèš [, jei stosi į kolūkį] Kkl. Mano tėvus, mano mamą i̇̀švežė, mat sūnus krautuvę turėjo Jž. Mūsų kaimo, Miliūnų, nieko nebuvo i̇̀švežta, čia visi mažažemiai Pl. Ìšvežė geruosius, kokie gi beliko žmonės? Č. Bijau niūktie (kalbėti), kad manę neišvežtum̃p Aps. Vyrų daug i̇̀švežė į Rusiją, kame padoresnis ūkininkas, visus i̇̀švežė Kl. Buvo labai didelis ūkinykas, o kokia jo ūkė – kap neišvèš?! Paž. Už tą šnekėjimą must pri baltųjų meškų nebišvèš Kl. Reikia kiaulės liuobtien, karvės melžtien – žmonės jau išvežti̇̀ PnmR. Už žemę mus išvẽžę buvo Grd. Indavė ir i̇̀švežė Sn. Kur tu išsislapstysi, paėmė ir išvežė [į Sibirą] Škn. Anys geri, tie žmonės, buvo, i̇̀švežė juos, anys normos neišpylė Rk. Jiej buvo išvežti̇̀, čia jų nepriėmė, Klaipėdon ir apsigyveno Kpč. Nogarde bit du trys kuplonai, tai nė vieno negirdėt, i̇̀švežė Zt. Matai, išvežti̇́esiams turės atlyginti. Kas galėjo pamanyti?! Krš. Už kokios nakties apsiaus kareiviai, sugaudys ir išvèš Nv. Metus suklaidinom, kad ne tus, kad neižvežtų̃ Drsk. Vyras atvažiavo kaip aręs, tai nusiavė, numetė nagines, tai teip ir i̇̀švežė basą [Sibiran] Kp. Vaikas iš mažo buvo nukankytas: išvežti̇̀ buvom Sn. Šventino kryžių išvežti̇́esiams, minios buvo suplūdusios Krš.
| Bijojo, kad neišvežtų̃ Vokietijon, tai mane išleido pas seserį Kučgalin Kpr. Norėjo muni į Vokytiją išvèžti, į darbus Varn.
ǁ prk. ištuštinti (namus) tremiant: O tie tėvai irgi buvo tokiame išvežtamè ūkė[je] Krt.
5. tr. L, KŽ, DŽ1 eksportuoti: Išvežami̇́eji muitai NdŽ. Nebuvo galiama visą mėsos perteklį į užsienį išvèžti Plšk.
6. tr. ištraukti, ištempti: Tinklu i̇̀šveža baisiausias krūvas žuvų Klt. Kai ana pavadino vardu, tai paėmė až kojų ir i̇̀švežė iš papečio Slk.
ǁ išlupti, iškabinti: Anas (varnas) i̇̀šveža šituo snapu kai lopeta rugius (tik pasėtus) iš žemės Klt. Kad būtų pamaniusi, kad kryžiuotis, tai ir kitą akį būtų išvežusi, mat pažino, kad žemaitis, tai ir pasigailėjo A.Vien.
7. tr. svorio jėga išstumti, išplėšti: Ìšveža sniegas dangsčio lapus (šiferį), kai didelis Klt.
8. intr., tr. DŽ pajėgti vežti, patraukti: Arkliai tiek nei̇̀šveža, kiek jaučiai Vdn. Kiek pergyveni, i arklys neišvèš Dglš. Kad ir storai leidžia [ariant], arkliai i̇̀šveža Gs. Vežimas įklimpsta in balą tokią, ir n’i̇̀šveža arkliai (ps.) Ss. Sustojo mašina, mat silpna srovė, – nebei̇̀švežė Slm. Apie Vilkaviškį ir Alvitą pro tuos riebius molynus buvo slidoka, bet naujas motoras ir pro čia gerai išvežė Šlč. Anas pasistatęs katilą rūsy, tai visą namą išveža (pajėgia apšildyti) Aln.
| Vos buvo galima išvežti šukas – tokios storos kasos rš.
9. tr., intr. prk. pajėgti, įstengti, ištesėti (ką padaryti), ištverti, ištempti: Gavo žemės šmotą iš valdžios – nei̇̀švežė (nepajėgė prasigyventi) Tr. Gal iki pietų išvèšiu, o po pietų eisiu gult Gdl. Nežinau, kaip reiks išvèžti egzeminus Krtn. Ar užteks sveikatos ir ištvermės, ar išvešiu aš studijas iki galo? rš. Regina kad šituo plonu [balsu] paeitų, Valė šituo neišvèš Grš. Aukštai paėmęs dažnai ir pats nebei̇̀šveža Ds.
ǁ tr. įstengti gyventi, išgyventi: Serga tėtukas, vargiai šią žiemą išvèš Kt.
◊ ant lúobo išvèžti palaidoti: Išvežė senį ant luobo Kb.
į šárkos bažnýčią išvèžti palaidoti: Ryt rytą iš Jokūbo kiemo išvežė į šarkos bažnyčią Juozuką LzP.
óžius išvèžti išvemti: Bariaus, kad negert; óžius išvèš ir vėl geria Rūd.
veži̇̀mais (vežimù) neišvèši (neišvèžtum) labai daug: Knygų tų jų – veži̇̀mais neišveši̇̀ LKKXIII138(Grv). Knygų, tai dar tėvas sakydavo, vežimù neišvežtái Brš.
paišvèžti, pai̇̀šveža, pai̇̀švežė (dial.) tr.
1. išvežioti, išgabenti: Buvo paišvẽžę tas krosnis, tai in padmūrauką, tai tę kur Dv.
2. ištremti: Daugelis pai̇̀švežta buvo Str. Pai̇̀švežė gaspadorius sovietai Dv.
nuvèžti, nùveža, nùvežė tr.
1. SD1109, SD443, R, MŽ, Sut, N, K, Š, LL123,316, Rtr, BŽ117,329,573, OG371, KŽ, Sk, Skrb, Antr, Pls, LKKIX200(Dv), Btrm, Dg, LKT207(Graž) vežant nugabenti: Nùvežė in Seinus, dav[ė] vaistų, ir sulaikė kosulį Sn. Druskinykuose nùvežiau [gydyti], tai tę pataisė NdŽ. Nùvežėm doktorop [vaiką] LzŽ. Par jo pečiais visa kas perejo: buvo i sumalta, i nùvežta Klt. Atkirsk [užšalusį] kapčių, pripilk maišus ir nuvèžk Panemuny Svn. Mum mokytis reikdavo važiuot Šimonỹs, tai kur te pulką nuvèš Šimonỹs, tai neleisdavo Kp. Mus vaikus žiemos laike turėjo į mokyklą nuvèžti ir parvežti Plšk. Trys kilometrai až miško – nuvežtų̃be jus Rš. Nuvežtum̃ vieton kaip poną, kur grūsies Užp. Tos[na] sodželkos[na] nùveža, sumeta [linus] ir užkloja Kp. Ponu[i] reikėdavo vis poros arklių nuvèžt ir atvežt Krs. Nùvežė mašina [bažnyčion], ateit atejau (parėjau pėsčia) Aln. Jei jūs norėtūt, kad aš būčiop, tai jūs mane kalmaškelėj nuvežtū̃tbe Aps. Kai kada pakeli ranką, tai mašinos nùveža Mlk. Vežė iš karto [pieną] su arkliais, tai, būdavo, kad kokiam žmogu[i] reikia Pandėlin, tai ateina an tą vežiką ir kad nuvežtų̃, nu ir važiuoja Č. Par dvi mašinas nùvežė šieną Ktk. Jug reik nuvèžti ten, o kame tą važmą gausi LKT58(Ms). Vežė Ukmergėn an daktarą ir nenùvežė, kelionėj mirė Žl. An rytojaus, kai jaunąją nùveža par savę, svotas ardo duoną Grv. An kapinių tai tik vieną [kryžių] nùvežė Jdp. Va pienas nuvèžt reikia an fermą Sb. O žiemą tai dvi ašis medžių iš miško į Gruzdžių kantorą nuvèžt [reikia] Mšk. Kad vėliau, tai ir pinigo turėčiai (turėčiau): nuvèžčiai (nuvežčiau) keletą metarų popiermalkių [parduoti] Žž. Neturiu ko nùveža vaikam Aln. Jei vežimėlį malkos nùveži Lazdijuosa, tai nusperki ką Kpč. Būdavo, iš ko gi litą prasmanysi, nu, braukia linus: du pundelius pasdarė, du pundeliu nùvežė, va po litą gavo Rk. Naktį žvejosi, kad galėtų jau ankstie nūvèžti žuvį į turgų parduoti Klp. Nùvežė rugius, karvę parduodinėt Zt. Ragaišiai būdavo juodi visokie, tai jau kai nuvèždavo turgun paršiukus parduot, tai atveždavo baronkų, pyrago, – oi kad laukdavom tada jau baisiausiai! Kpr. Kab nùvežei in malūną malt metrą (100 kg), tai ir vokiečiam metrą duok Sn. Linus minsi, reik skilas nuvèžti, tujau vaikiukai i nuvèš Rnv. Lapus kur te mesi, atvažiuos sūnus, sakysiu – nuvèžk po krūvelę karvėm Slm. Nuvèšma kai katę maiše Ds. Vyras nùvežtas ant Japonijos sienos Kbr. Nùvežė in gaspadorius mus Germanijon Mlk. Ko tau in kapų? Zara te mus ir teip nuvèš [palaidoti] Slk. Tu vaiko neturėsi, nebūs kas tavi nuvežą̃s į mišką, tu i paliksi, an saulės sudžiūsi (iron. aliuzija į pasaką apie senių vežimą į mišką mirti) End. Nùvežė sūnų vežime inrišę, nùvežė Varėnon, Lydon Eiš. Nùvežė [vaiką] medin ir pakorė po beržu su lopšiu (ps.) LKKII227(Lz). Paskiaus nuvežė kūną į Telšius, o paguldžiusys bernardinų bažnyčio[je] apent budynę su mišiomis laikė M.Valanč. Todėl su lenciūgais jį drūtai surakino ir surakytą taip ant rogių nùvežė sūdyt K.Donel. Jie (turtingojo artimieji) pakėlė pagrabą ir nuvežę į bažnyčią palaidojo po didžiuoju altoriu LMD(Žg). Ir suėmė už rankelių, uždėjo pantelį, ir nuvežė mane vaiskelin kariauti LTR(Pnm).
| prk.: Nùvežė žinią Kaunan Vrn.
^ Šautuvas tai visur nuvèš (privers nugabenti) Pnd. Musėt ne (ar tik ne) žydą kapuosen nùvežė, kad tep ilgai miegi LKKXIII131(Grv). Silkė į dangų nenuveš LTR(Grk). Mañ’ tai Kupiškin ir surišę nenuvèžt Slm.
| refl. tr. Š, KŽ, Yl, Trk, Krs, Azr, Vs: Važiuodamas šienauti nusivežk pietus sau J. Ką mes ten nusivèšim? NdŽ. Nùsvežė ir ją miestan GrvT79. Kad kokia bobelė sūrelį kokį turguos nusivèždavo, tai visas pelnas [iš karvės] Kp. Prisirinktųbe, nusivežtų̃be grybų Klt. Cigonka žudusino avį, vežiman ir nùsvežė Žrm. Ir kartu nusivežė savo paskirtūsius giedotojus, kurie par ištisą didžiąją nedėlę, vis ką reikiant giedodamys Vilniaus bažnyčio[je], labai vilniškiams įtiko M.Valanč. Nusi̇̀vežė, matai, [tarnauti,] tokia buvau nedidelė, nematydavau, ant stalo kas uždėta Kp. Anas itą vaiką ėmė ir nùsvežė su saimi (ps.) Lz. Nùsvežiau dovanų in Ameriką Vrn. Reikia nusvèžt [į svečius] kokio trunksmo (gėrimo) da nors Žl. Kokius maišus nusi̇̀vežei, sumalei i sumokėjai už tą malimą Mšk. O teipos tai čia buvo [pieno] punktas, tai tada nusvèždavom su rateliais pačios Šmn.
| prk.: Malonų įspūdį nusivežė LTI289.
ǁ vežant pašalinti: Oi, jau tas vagis daug nùvežė mano šieno nu pievos NdŽ. Kalnai buvo, nùvežė žvyrą, susmuko [žemė] Krš. Čia gyveno mano sesuva, nùvežė jos namus [melioracija] Brš.
| prk.: Jo (šventojo miesto Jeruzalės) grožybė yra nuvežta BB1Mak2,9.
^ Daug vežimų didelį kalną nuveža PPr109.
ǁ vežant patuštinti: Nuo nuvežto lauko sugrėbti javai yra padraikos Jnš.
ǁ refl. tr. perkelti (ppr. namą): Gryčelę nusivežėm, ir tą skolon tiktai pasiėmę tokio bagočiaus Kpr. Tai da kai medinės [triobos], tai gal nusiveši̇̀, dabar gi mūrai daugiausia Pl.
nusivežtinai̇̃ adv.: Gyvenamąją trobą Raugalis pardavė nusigriautinai ir nusivežtinai Rozenui į miestelį A.Vencl.
2. žr. pavežti 4: Pajėglūs arkliai daug nùveža Dkš.
3. nutremti: Nùvežė tenai (į Sibirą) tuoj: miške išmetė Kp. Nuvežti̇̀ buvom par septynioleka parų vežimo – į miškus Tomsko Grz.
4. Ktk vežant nukloti, apvežti (kuo): Storiausia nùvežė trąšom, do dės i pavasarį Klt. Jis, sako, mėšlu visą lauką nuvežąs Trgn. Kad kasmet teip storai nuvèžtum pūdymą, tai tuoj žemė pasitaisytų Ds. Tiek nuvežus mėšlu, tiek nenuvežus – vis tiek niekas geras ten neauga rš.
◊ į šárkų var̃pinę nuvèžti palaidoti: Šiandien padarysite grabą, rytoj į šarkų varpinę nuvešite LzP.
žỹdą nuvèžti snausti: Kap snaudžia, tai sako – nùvežė žỹdą Kls.
panuvèžti, panùveža, panùvežė (dial.) tr.
1. daug, kelis kartus nuvežti: Panuvèžk momai šieno Grv.
2. ištremti: Surašo ir panuvèš Lz.
pavèžti, pàveža, pàvežė
1. tr. K, M, J, L, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, LzŽ, Plšk, Yl, Brž, Slm, LKT346(Dsn) nedidelį atstumą vežti: Jis norėjo pavežamas, pavėžinamas J.Jabl. Ans laukia pàvežamas Jn(Kv). Pavèžk tą moteriškę, taip pavargusi atrodo NdŽ. A tris tiligrapštulpius (tarpus tarp telegrafo stulpų) muni pàvežė i prašo lipti laukon: arklys nediktas tesąs, – ot žmogystė buvo (labai šykštus) End. Gali ir žmogų pavèžt Nmč. Kur toliau – pàveža [autobusas], arčiau – dviračiu Ad. Dabar keliai pašalę, tai kur reikia pàveža motociklu Krs. Pavèžk lig keleliu[i] i paleisk: pėsčias parbaigsiu eit Mžš. Privažiavo pri munęs i sako: sėsk, pavèšu Rdn. Ir aš ten pat einu, a tu, ponuli, galėtumi pavèžti po drauge? Lk. Kiek tepàveža, o bilietą pliušyk lig pat Skapiškio Kp. Kūmute, gražute, pavežy tu ė vieną kojelę LTR(Rš). Priejęs pry paskutiniojo purmano tarė: – Pavèžk, žmogau, ir muni (ps.) BM368(Krt).
| refl. NdŽ.
ǁ refl. tr. nedidelį kiekį vežti: Jau biškį pasi̇̀vežėm [žemių] apei trobą, jau molynų nebebūs Trk. Pasivèžti ką, pasiarti arklys auksas Krš.
2. tr. R, MŽ, N nuvežti: Pàveža į tokias duobes, užkasa i parvažiuo[ja] į namus LKT240(Pš). Dabar atsisakyti nebuvo galima, neklausdami į vežimą įmetę pàvežė, o karalius seniai sulauktą svečią prie šalies sodino Jrk140.
| refl. tr.: Tas vagelis tą bakonuką papjovės, grobus išvertė girio[je], i pasi̇̀vežė meisikę End.
3. tr. atvežti: Tada daktarą pàvežė ligoniu[i] Vrn. Keliavežys, pavežęs po trobos angą marčią, pats nušoko nu ratų ir, įsmukęs į trobą, pašoko ant kėdale, abrūsu apdengta, rodydamas, jog negirtu yra S.Dauk.
^ Iš miško paveža medį, pastato, visi žmonys kela kepures (kryžius) LTR(Užv).
4. tr. LL155 ištremti: Iš pirmo meto į Rosiją pàvežtas Plv. Aš jau sena, munęs nepavèš, galiu pliurpti ką noru Krš. Buvau pavežtà Rosijos paveizėti Rdn.
5. tr. R, MŽ, N, Rtr, KŽ, DŽ1, Sb, Ds pajėgti vežti, traukti: Arkliai tą vežimą jau nepàveža K. Visą turtą pàveža tik dvylika arklių NdŽ. Vaikinai vertė gabalus, vos dvejetu tepàvežamus NdŽ. Būdavo, keturi arkliai to nepavèš, ką du jaučiai pàvežė Žr. Ale kiek jis (arklys) sveikatos turia: penki žmonės, šeši nepavèš vežimioko tokio, kaip jisai pàveža PnmR. O tada gi arkliukas, jeigu jis nepàveža drapokėlio, kaip nagu prarėžia, tai niekai tada Plvn. O jo kumelaitė bloga, o tęsia, kiek geras nepavèš LzŽ. Stabčioja stabčioja arklys, nepàveža Klt. Eina, galvą nulenkęs kaip baslys, nepàveža dykų ratų Vdn. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepàveža iš vietos, nepatrauka anie Stl. Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenuturimi JV72. Mūsų šaly kad auga rugiai, tai vieną varpą vos šešetas arklių pàveža BM3(Kp). Kur pirm du kuinu lengvai mums pàvežė naštą, jaugi dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepigu K.Donel. Kaupo didelio nekrauna, kad arkliui nebūtų sunku, kad dar ir jį pavežtų – nereiktų pėsčiam kėblinti J.Paukš.
| prk.: Aš tiek perskaitęs, kad arklys nepavežtų Všn. Seniau dainų buvo tiek, kad kumeliotė kokia būt nepavẽžus Sld. Pavèžt skietas nemožna, dantes tankūs, o gijos storos Klt.
^ Kas daugiau paveža, tam daugiau padeda PPr196. Keturkampė paduškaitė, šimtas arklių nepaveža (šulinys) Erž. Skrynia nepakeliama, nepanešama ir nepavežama (krosnis) Jrg(Pn). Stovi kampe pumputys – nei panešt, nei pavežt (krosnis) Ml. Šimtas arklių nepavèš, mano tėvas an kupros paneš (tiltas, ledas) JT369.
| refl. NdŽ.
ǁ pajėgti kabinti: Pavèžt kaponę nemožna, šlapia (kasant bulves) Klt.
ǁ (dėl turtinės padėties) turėti galią, teisę, leidimą vežti: Šę važiuojte, svotuliai, šę pagręžte žirgelį: šitam dvarely yra mergelė, – šita mergelė nepaimama, šitais žirgeliais nepavežama (d.) Prng.
6. tr. pakišti, patraukti po kuo: Pardavė tą magaziną, ką ratus pàveža Lp. Mūsų širmis pasibaidė ir nešė mane per tris parapijas ratuos, o ketvirtoj taip ir pavežė po ratais A.Gric.
7. (plg. l. powozić) tr. SD286, N vadelėti.
8. tr. prk. pajėgti ką padaryti: Mes pàvežam, kad ir tiek terandas Žlp.
9. kandžiai pasakyti, parėžti, uždrėbti: Pàvežė teisybę, nū to sykio i nešneka Krš. Pàvežiau aš jam tai pàvežiau, daugiau nelįs jis man akysna Nč. Nu ir pàvežė anas jam kaip silke par dantis Ktk. Būčio gerai pavežusi, kad būt kunigo nebuvę Šts.
10. intr. nepataikyti, sumaišyti (ritmą): Aš kiteip nemokėjau, tik prie keturių [kulti], o kai reikėdavo prie penkių, tai vis pàvežu ir pàvežu Snt.
◊ kai̇̃p pavèžti labai sunkiai, vos vos: Du vežimu atsivežiau šieno kàp pavèžt Klt.
ki̇́ek pàveža labai daug: Bulbų duosme, ki̇́ek pavèšt Krs.
| Linkėjimų klėbiais klėbiais, ki̇́ek pàveži, vaikams ir marčioms End.
nei̇̃ (nė̃) pavèžt, nei̇̃ (nė̃) panèšt nevykusiai, netikusiai (pasakyti): Ot pasakė, nė̃ pavèžt, nė panèšt Žl.

×padvèžti, pàdveža, pàdvežė (hibr.) tr. kiek pavežti, pavėžėti: Pàdveža, kas arklį turi LzŽ. Pàdvežė mašina Zt. Padvèžk mano kojelę (ps.) Lz.
parvèžti, par̃veža, par̃vežė tr.
1. SD218, K, M, L, Š, Rtr, KŽ, Plng, Slnt, Lkv, Vg, Nj, JnšM, Krok, Jrb vežant pargabenti namo ar į kieno namus: Važiuosim parvèžt, ką aš esu surinkęs NdŽ. Jis daug išplėšų par̃vežė namoniuo iš svečių kraštų J. Linus par̃vežėm numie Klp. Par̃vežam linus klaiman, nukuliam, galvutes išdaužom Upn. Kaip išmina, suriša tokiuos ryšiuos ir par̃veža namo [linus], sukrauna kai kokion sauson vieton Kp. Tei[p] kai ragų (sušalusių skalbinių) parvèždavo į stubą PnmŽ. Žmogus nuejo, paėmė maišus, iškūlė i par̃vežė grūdus Lc. Vis per neprierangą rugiai liko neparvežti Lš. Jei nelis, per pietus tą šieną parvèšim Lzd. Kap par̃veža pirmą vežimą, beržus iš po lubų išima ir sukloja šalinėn, kur rugius deda, kad pelės neėst Dg. Burokai užaugo, dešimtį vežimų par̃vežėm Als. Pardien po du, po tris vežimus malkų parvèždavom Krs. Du maišu grikių par̃vežė, tai vienos garstyčios Btrm. Mirkydavai, išnešdavai į kūdrą, žalius juos (linus) par̃veži iš lauko i nukarši Mšk. Mažu parvešmà su rateliais [šieną] Kp. O kas tau beduos arklį šienuo parvèžti? Pln. Degtinės parveždavo, alaus padarydavo, mėsų pripjaudavo talkai Žg. Kartais Velykoms, Kalėdoms parvèš [tėvas] miltų, iškeps pyragą Krtn. Parvežk man silkių boselį N. Tat, ką čia par̃vežei, kiškio duonos? Dv. Tu mun parvežk tą skrynelę i tą bačkelę Žeml. Pasikinkyk arklį a į brikelę, a į šlėdales i parvèžk mamai paviržį Bdr. Jei nūbangų parvèši, vedi pabengsiav Krt. Sujuosta viskas, tai ir par̃veža mamai skalbt Vdžg. Nu o silkę jei jau kumet parvèš, tad jau silkę į penkis šmotelius pjaus Krtn. Šarvas (kraitis) anksčiau par̃vežta būna Pns. Vyrai kraitį par̃veža – pusė akminų! Žg. Kai nuoteką parveža namo, tai būna marčios pietūs, tada ir dovanas dalina LKT206(Ig). Kita [svočia] turi pasitaisius pyrago, sūrio, butelį šnapso, kap par̃veža marčią Alv. Po dvyleka arklių sukinkai parvèžt tą garo katilą Grz. Tėvas devė arklį parvèžti dukterie Všv. Močia paprašė, kad jos [vaikus] parvežtų̃ namo Krs. Nepar̃vežėm [tremtinių] kaulų, rūpinomos į kryžių pavardes įrašyti Trš. Išvažiavo Lietuvos palaikyti, i par̃vežė su grabu Krš. Ka par̃vežė [ligonį], nešte įnešė į trobą LKT116(Stl). Par̃vežė nuog baudžiavos [negyvą], kap tą žemę norė[jo] [paimti] Sn. Nakčia par̃vežė nuog stoties tą kunigėlį Sn. Daktarą par̃vežė arkliais, kitąsyk mašinų tiek nebuvo Graž. Reikia važiuoti kunego parvèžti tam ligonie Lk. Parnešė menkai gyvą į trobą aną, nu tujau ans sako: – Tik parvèžkiat munie kunigelį Lpl. Kinkykit, sūneliai, bėrus žirgus, važiuokit žvirblelį parvèžt JD500. Parveža martelę, parvirkdina, jos margas skryneles pargirgždina LTR(Lš). Kelkis kelkis, anytėle, durų atdarytie, par̃veža martelę pečiulių kūrytie DrskD184. Jau jūs, laumės, mano močiutę vežat, jau neparvèšit (rd.) Srj. Ponas pamislijęs: kad ir reikės už vieną obelį rublį užmokėt, bet reik vieną nupirkt ir savo mažajai dukteriai dovanas parvežt Sln(Grz). Sudiev, broleli, broliukai mūsų, ką tu parveši̇̀ iš Varšavėlės? (d.) Pl. Liepas uždraustas, pušis ir drūtmedį vagia, ar, nusišovę su griekais, sau par̃veža briedį K.Donel. Taip beklykaudami, kaip girdit, par̃veža marčią ir su jaunikiu į Krizo įveda butą K.Donel. Furmonas gražiais arkliais parvežė iš stoties poniją į dvarą A.Mišk. Parvežt parveš, bet gerai nebus. Atbuvau jau savo kelionę, žemelė kvepia obuoliais (laikas mirti) V.Bub.
| prk.: Kai parvažiuosit, žiūrės, ką par naujyną par̃vežėt Rsn. Kunigas nenusivylė Skrodskytės kelione. Ji parvežė daug įdomių, svarbių žinių V.Myk-Put.
^ Ka munie tokiai, iš dangaus parvèš šnapšę, maisto, – vis tiek būs (negali nei gerti, nei valgyti) End. Bus ir pyrago, ir botago. Pilną kiaurą maišą parvešiu A.Gric.
| refl. tr. Sut, N, NdŽ, KŽ, Nv, Trk, Vgr, Žl, Strn, Rmš, Vv, Brb, Rod: Vyrai atvažiuoja popiet, an pavakarį, tai tada parsi̇̀veža namo [linus] Kp. Paskui pasidarėm skūnelę šiokią tokią, ka būt kur javai parsivèžt Slv. Naktim naktim važiuodavom, brazdėdavom to šieno parsivèžt, kai pati šienapjūtė Mžš. Išeina su dviračiu, parsi̇̀veža kokios žolytės i pasišeria [ožką] Sdb. Gal duotai arklio molio parsivèžt Pv. Antryt važiuoja sau malkų parsivèžt Lbv. Parsi̇̀vežam pašarų iš tėvo Dv. Mudu sykiu nuvažiavova tų trąšų parsivèžtie Nm. Buvo ans nu to Aginskio parsivẽžęs kelias egles, rąstus kelius Als. Apsiženijau, nuvažiavau parsivèžti savo tos skrynelės Lpl. Buvo toks žmogus, ans parsi̇̀vežė iš Amerikos piningų daugiau kaip proto Žr. Paskui sekė sekė, susekė, parsi̇̀vežė namo tą vilką, nubielijo ir padarė iškamšą Sb. Parsi̇̀vežu tą kiaulę, nupeniu – už penkius šimtus Joniškio mėsininkai nupirko Gsč. Neatvažiavote, būtumėt parsivẽžę bulbų Krs. Vaistų par̃vežės, pagerėjos Krš. Kito[je] klėtė[je] buvo druska vedums, kur buvov parsivẽžusiu Trkn. Nuveždavom į malūną, padirbs kruopas, ir parsivèždavom Krž. Kūlimo laike parsivèždavom didelę mašiną (kuliamąją) LKT218(Bsg). Marčią parsivežu, svodbą keliu R197, MŽ261. Grįžo iš karūmenės ir tą mergą parsi̇̀vežė Rz. Rasim pačią krūme stačią, parsivèšim an dviej ratų DrskD235. Ana įsigijo bėdą: parsi̇̀vežė [anytą], nebeturia kur parvèžt, tenai ji (anyta) ir stovia Všk. Pakinkyk arklius, vedu važiuosiav parsivèžti brolį Brs. O tas ponas ją (savo buvusią žmoną) jau buvo iš miesto parsivežęs į savo dvarą, tiktai laikė nuo visų paslėpęs Sln(Grz). Motinele, kam tokį menką kriaučių parsi̇̀vežei? Pp. Kokią dvidešimtį bobų parsi̇̀veža [talkos] ir pjauna pjautuvais Sn. Treitą metų pabuvęs, parvažiavo į Tytuvėnus ir parsivežė gan žemės, iš vietų, krauju Kristaus apšlakstytų, imtos M.Valanč. Visa ko jie pirkosi miestuose, iš kiekvienos kelionės parsiveždami lagaminus Vaižg. Spaustuvė pradės darbą gal liepos mėnesį, nes iki šiolei dar neparsivežė tam tikrų raidžių iš Berlyno KlbXIV165(K.Būg). Pačius sunkiausius darbus dirbom: būdavo, ir išsukt [pieną], separuot pačiom reikdavo, ir pačiom parsivèžt pienas, – visa ir visa rankom Slm.
| Kai parvažiavo, kiek utėlių parsi̇̀vežė Bsg.
| Šešis septynius rublius par dieną ir parsi̇̀veža [traktorininkai] Kp. Geriems ir derlingiems metams pasitaikius, bernas parsiveždavo 10–15 maišų bulvių rš.
2. Vl žr. atvežti 1: Geležių krautuvė Jonišky buvo viena, tai jau ten į tą krautuvę parvèždavo [daug prekių] Mšk. Nepar̃veža, nėr čia tokių silkių [kaip seniau] Erž. Buvo parvežtà tatai kvietinės šnapšės Sd. I moksleivių čia y[ra] parvežtà padėti Krž. Vokyčiai buvo parvẽžę šešias šeimas į dvarą dirbti Plt. Parveždavo cukro – tokios galvos buvo ilgos Grz. Bet jų (žalčių) iš rozo nebuvo, gal su šienu par̃vežė iš miško Kb.
◊ ką̃ parvèžti labai sunkiai, vos, vos: Du vežimu ką̃ parvèžt par̃vežėm Arm.
paparsivèžti, paparsi̇̀veža, paparsi̇̀vežė (dial.) tr. dažnai, daug sykių parvežti: Javų nepirko, visa paparsi̇̀vežė Dv.
pérvežti K, pervèžti, pérveža, pérvežė Rtr, KŽ
1. tr. SD1146, SD301, R201, MŽ268, Sut, N, L, Š, LL192, Rtr, BŽ353, NdŽ, KŽ, DŽ1 vežant iš vienos vietos į kitą nugabenti: A trūbo nesumušei muno párveždamas? Plt. Iš tę juos čion pérvežė LzŽ. Padėjo pérvežt kaimynus: tai vieno kraulina [daiktus] sustarę, tai kito (kai skirstėsi į vienkiemius) Prl. Gniutulais supresuotą šieną lengviau pervežti rš. Nugi par Velykas, būdavo, mat labai užtvindavo šič to upė, par tiltus nemožnėdavo pereit, tai mat, būdavo, pakinkia [ūkininkas] arklius, pérveža visus jis tenai ir namo vėl jau Pl. Kaulus judinti negerai, kasioti, nepárvežėm [tėvų palaikų iš Sibiro], teilsies tenai Krš.
| refl. tr. SD1146, N, NdŽ: Motka atdavė – pérsivežėm šienus, persivedėm karvę Drsk. Vežant viską galima pársivežti, ale kaip seksias gyventi Krš.
ǁ N, NdŽ perkelti į kitą pusę: Pérvežk mañ’ kitan šonan Aps. Sėsk, mergele, į laivelį, aš pervešiu per jūreles LTR(Grv).
| refl. tr. NdŽ.
2. tr. vežant skersai (ar kiaurai) per ką gabenti: Jei vasaros laike rogėm per miestelį pérvešit, pastatysiu bačkutę alaus Pv.
3. tr. pavežti kiek: In dviračio pérvežė porą kartų gal, pavežiojo da mažutį [sūnų] Aln.
4. tr. į daugelį vietų nuvežti: Per daktarus pérvežė momą Aln.
5. tr. Pžrl nuvežti viršaus: Niekas nežiūri, kad buvo pérvežta, vežk, ir gan Sv. Kas runkelius per normą pérveš, gaus cukraus Plv.
6. uždrožti, sukirsti: Pérvežtum per pečius virveliniu, tai neatadarytų daugiau prieš tėvą burnos! Ds.
pievèžti, piẽveža, piẽvežė (dial.) žr. privežti 1: Pỹvežė tų žagarų Dov. Gatavą nū ūkio pyvèždavo [šieną] Rsn.
pravèžti, pràveža, pràvežė tr. Rod
1. K, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 vežant pro šalį gabenti: Vežė ir pràvežė pro namus Rm.
| refl. tr.: Prasivèžti ką su savim NdŽ.
2. M, Š, NdŽ, Rtr, Vkš vežant skersai, kiaurai per ką gabenti: Pro Vilnių jų praveža Rusijon dešimtis tūkstančių A.Sm.
3. NdŽ pradėti vežti (ppr. derlių, mėšlą): Kai trąšas praveža, nieko neskolina, ba niekas nedera Ml.
4. refl. NdŽ įgusti, prasimiklinti vežti (ppr. derlių, mėšlą).
5. kiek išvežti: Jau lentas pràvežė, trečdalis beliko Mlt. Surinko brudus, geležis – maž pravèš Aln.
6. toliau, į šalį pavežti: Pràvežė žmones nuo fronto Ad.
7. NdŽ kurį laiką vežti.
privèžti, pri̇̀veža, pri̇̀vežė tr.
1. S.Dauk, M, Š, Rtr, LL101, NdŽ, DŽ1, Skrb, On, Slk pakankamai, užtektinai, daug atvežti: Privežk molio, akmenų (kūlių) J. Medžiagos, sienojų pri̇̀vežam Btrm. Akmenų privèžt ir fundamentas reikia padėt Nmč. Privežė medžių, pradėjo tašyt, pjaustyt V.Kudir. [Dėdė] namus pradėjo tvarkyt: visokių trąšų privèždavo, mašinų pripirko, kertamų ir grėbiamų Slm. Klojiman pri̇̀vežė bulbų Krs. Rateliais gi kad pri̇̀vežta mėšlo Kp. Malkos dabar privèš an žiemos LzŽ. Aš rytoj privèšu smėlio, kiek dar trūks Lk. Tiek gyvuolių pri̇̀vežė, ka niekas nevalioja pjaut Jrb. Katras pigesnis [arklys], mainydavai, pirkdavai: čigonai tie privèždavai daugybes Mšk. Pri̇̀vežta uogų baisiausia, pilnas turgus Klt. In turgo pri̇̀veža tų vyžų kiek nori Šlčn. Šventas Jonas, Kazimieras – Kamajuos kad privèždavo ratų, šėpų, viso, kas tik yr Rk. Liuob privèš, jau ka jomarkas būs, i tat pardavos jau juo geresnius daiktus Jdr. Silkės buvo iš Žvedijos (Švedijos) privežtà bačkoms Vž. Krūsnis pri̇̀vežta apsiavimo [parduotuvėje] Klt. Labai daug kruopų buvo privẽžę – apsipirko žmonys Mžš. To pieno privèš iš visų, iš kelių kaimų Sd. Vardo dieną pri̇̀veža skarikių, drabužių – tik rėdykis! Jd. Atvažiavo sesuo atslankyt iš Amerikos, pri̇̀vežė dovanų Žl. Būdavo visokių kinų pri̇̀veža, oi, susirenka [žiūrėti] iš visų kampų Šmn.
| prk.: Ir buvo kiek vargo anas privẽžęs Ad.
^ Vežė rūmui, pri̇̀vežė gryčiai JT228.
privežtinai̇̃
| refl. tr. N, NdŽ: Šiaudų prisi̇̀vežiau dvejiem metam Klt. Prisi̇̀vežiau rąstų, padėjau pamatą, pabudavojau trobą LKT112(Klm). Kokių medžių ans visokių prisi̇̀vežas Akm. O jeigu pradėjo rytoj lyt, jeigu aš šieno prisi̇̀vežiau, tai aš galiu megzt bent čielą parą Kp. Ragana nekantanta, kad visa ko prisi̇̀vežė (ps.) Mlk.
ǁ daug atkelti, prikelti (gyventi): Čia daugiausia pri̇̀vežta naujų [žmonių], senųjų mažai bėr Skp. Ãny (rusai) pri̇̀vežta iš Rasiejaus Nmč. Vasarą pri̇̀veža vaikų – judam krutam, žiemą vieni, ramybė Krš.
2. NdŽ pripildyti ką vežant: Stoty buvom buvom, kol pri̇̀vežė pilną [e]šaloną, pririnko, tada jau išvežė [Sibiran] Kp.
| refl. NdŽ.
3. Q648, N, K, LL24,155, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 arti, iki vietos atvežti: Tegu pri̇̀veža lig namų tas knygas Kdn. Daugiaus tas senelis jį privežęs prie to dvaro Sln.
4. priplukdyti prie ko: Privežu, pritraukiu pri kranto laivą R21, MŽ27. Mudu su valčia nulėkėva, pri̇̀vežėva prie krašto [išvirtusius iš valties] Pžrl.
5. R21, MŽ27, Rtr, KŽ, Rsn atvežti, atvežant patiekti, pristatyti: Mes pãts turiam gerų bulvių įsiveist, Genutė ir neprivèš Jrb. Aš vis turėjau privèžt maistą Pgg.
6. suspėti atvežti, dar laiku atvežti: Gerai, ka besuspėjo kunigą privèžti Slnt. Taip staiga mirė, kad nė kunigo nepri̇̀vežė NdŽ. Ne prie mūsų priklausė [ligonis], vežė ir nepri̇̀vežė (mirė) Pv.
7. įstengti kiekvieną kartą nuvežti: Teko ir pėstiem eit [mokyklon], negi visada privèš Svn.
paprivèžti, papri̇̀veža, papri̇̀vežė (dial.) tr. per kelis sykius daug atvežti: Pardovojo tai cukierkas, tai abaronkas paprivẽžę LKKXXIX184(Lz). Papri̇̀vežė [vasarojaus] iš Poškonių, iš Padvarių LKKIX203(Dv).
ǁ per kelis sykius daug atkelti (gyventi): Daug gudų papri̇̀vežta Str.
papaprisivèžti, papaprisi̇̀veža, papaprisi̇̀vežė (dial.) tr. daug atsivežti: Nuvažiav[o] Ašmenon ir visi gazo (žibalo) papapri̇̀svežė Dv.

×razvèžti, ràzveža, ràzvežė (hibr.) tr. išvežti: Ràzvežė šitą suskaldytą akmenį Dglš.

×parazvèžti, paràzveža, paràzvežė (hibr.) tr. visa išvežioti: Kap numirė ana, vaikai visa paràzvežė LzŽ.
ǁ visus iškelti kitur gyventi: Selelė (kaimelis) buvo, al paràzvežė Lz.
suvèžti, sùveža, sùvežė tr.
1. Q648,654, SD462, Sut, D.Pošk, N, K, J, M, LL329,330, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Lc, Jdp atgabenti vežant į vieną vietą: Kluonuosna suvešime javus J. Pakelia, sùveža kluonan, mina tuos linus Grv. Rugius nupjauna, džiovina, kol anys išdžiūsta, ė tada sùvežam kluonuosan LKT345(Dsn). Oi, būdavo, tik rugius pradėjo suvèžt klojiman, tai tuoj kūlių krėstų, tuoj eina kultų, jau, sakyt, reikia vasarojum atleist klojimas Slm. Statydavom lauke kupetosna, suvèždavom į klaimą [javus] Dgč. Su dalgeliu pjauti, su šake sukriauti, suvèžti į daržines [šieną] Trkn. Rugiai jau nupjauti ir suvežti̇̀ kluonan Užp. Reikė mum vežt medžiai ant Šventosios, ant ledo suvèžt medžiai iš šitos pusės Kp. Nu tai turguj tai sùveža pirkt jau visa Rk. Ten apsukui akminai suvežti̇̀, smalos bačkos Žg. Kunigas žemės neturėjo, parapijiečiai suvèždavo jam [visko] Pin. An lenciūgo sumovė, surakino, spyną uždėj[o], pas seniūną sùvežė [namines girnas] Sn. Visi vaikai buvo suvežti̇̀ vienon vieton Krs. Pareikalauna suvèžt tuos belaisvius Pns. Sùvežė daktarus, iš kur beišmanė Sd. Tai surinkau sėklą, sùvežė žmonės, sudavė, nu kiek katram buvo skirta Pnd. Parvartė, sùvežė šieną, i užsidegė Sdb. Tegu suveža karalius iš visos karalystės geležis LTR(Brt). Ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, kiekas vežimų rugių namuosn sùvežame DP297. Ar sùvežėt mašiną? (vežtą dalimis) Ėr.
| Nemanyk, už pieną per mėnesį sùvežiau (gavau) du šimtus litų Gs.
| refl. tr. Akm: Jie čia visko susinešė ir susi̇̀vežė Rmš. Knygų daug susivẽžę turėjo Smln. Malkas jau susi̇̀vežė, pakluonėn suvežė Krs. Stalai apdėti gerti, valgyti: susivèš susineš žmonys, tas tą atneš, tas tą Trk.
ǁ atkelti į vieną vietą (gyventi): Čianai visi suvežti̇̀ nepažįstami žmonės [dirbti], vienas tiktai koks buvo lietuvis Kp. Sùvežė dvejus trejus vaikus (vaikaičius), nu i duodas, mun galva kelnojas – nebipriimsu Krš. Ir kol’ juos (ligonius) čia sùvežė? Žž.
2. J, L, Rtr, KŽ, DŽ1, LzŽ, Sk, Kvr, Glv, Gs viską parvežti, atvežti: Visą medžią baigiam suvèžtie KlbIX54(Skp). Šienas y[ra] tolie: jei gausiam mašiną, ryto suvèšiam Šts. Mynėjų gerų turim, geri krovėjai, tai mes greit suvešmà [šieną] Plvn. Par tris dienas spėjo šieną suvèžti Tv. Sako, jei sengaly papuola suvèžt – neėda [pelės šieno] Brž. An šventos Onos rugiai būdavo nupjauti ir suvežti̇̀ Alz. Kaip tus rugius sùvežėm, išejom pievos da pjauti Šv. Suvèš javus ir kulia Nmč. Jau kai rugius suvèš, tai tada bus baika Mlk. Svarbiausia suvèžti [rugius], suvẽžus iškulti Bdr. Kai išdžiūsta, sùveža javus, tada nubloškia, iškulia grūdus Jdp. Rugiai buvo sùvežta JnšM. Kaip atsiklojėdavo linai, sùveža, išmina Sdb. Samdyk nupjaut, samdyk suvèžt, padėsiu tris šimtus, ir man šieno bus gana Slk. Jis savo traktoriuku visa ką sùvežė, surūpino Krs. Sulaukęs rudenies, senis viską sùvežė Ker. O dabar atvažiavo kombainas – nupjovė, atvažiavo traktoriai – sùvežė Mžk. Šakas tai atskirai [veždavo], paskiau gi malkos sùvežtos, tai tada žabus vežam Slm. Ar jau sùvežė plytas namui? JT228. Par vieną vakarą sùvežė tą gryčią visą (perkeliant iš vienos vietos į kitą) Skrb. Penki šeši vežė, niekad nesùvežė, kaip svočiutė atėjo, ji viena sùvežė JV708. Kad ir plytos, ir visi dalykai buvo suvežti, mūrininkams beketant pamatams vietą kasti, susistigavojo bernardinai tarp savęs, kame tura stovėti bažnyčia M.Valanč. Paprašėm žmonių, suejo, suvežė [rąstus], pastačiau ir gyvenam Eiš.
| Visus miškus suvèždavo su arkliais Grnk. Ar suveši̇̀ šiandie tą lauką? KlbIII22(Lkm).
^ Šeši žirgai nesuveža, viena boba suveža (siūlų kamuolys) Ck. Kaip suvèši, su pusantro pagalio (spragilu) suduosi, vė lauko išmesi (javus) Brs.
| refl. tr. KŽ, Rud: Gražus oras, dar susivèšit ir rugius NdŽ. Pirmadienį nupjovė, šiandie susivèš [šieną] Erž. Šieną susi̇̀vežėm jau su prietemele Švnč. Tu, sako, dabar mišką esi susivẽžęs, tau tos kumelės nereik Klk. Da aš b[uv]au akminis susivẽžęs, cemento nusipirkęs Kl. Šienautis tai šiemet davė [oras], beveik be lietaus susi̇̀vežėm visą šienelį Grž. Kad ne traktoriuku, būtum nesusivẽžę šieno Pl. Nebejauna, da nieko, pati šieną su rankom susigrėbia ir susi̇̀veža Č. Žmogus su tuo arkliu susi̇̀vežė tąs šakas iš miško, kur kirto Slv.
| Tokį šmotelį pievos jau šiaip ne teip vakar susi̇̀vežėm Krs.
ǁ refl. būti sugabentam: Šiemet taip geras pašaras susi̇̀vežės Vgr. Kad tik rugiai laimingai susivežtų Ds.
pasuvèžti, pasùveža, pasùvežė (dial.) tr. viską (keliems ar per kelis sykius) parvežti: Didžiuliai rugius pasùvežė Dv.
| refl. tr.: Kap, ar javùs iš lauko pasùsvežėt? Dv.
papasusivèžti, papasusi̇̀veža, papasusi̇̀vežė (dial.) tr. visus (per kelis sykius) parvežti: Tai ar sùsvežei? – Papasùsvežiau visus pėdus Dv.
užvèžti, ùžveža (užùveža r.), ùžvežė (užùvežė r.)
1. tr. R, R35, MŽ, MŽ46, D.Pošk, N, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ pajėgti vežant nugabenti ant viršaus: Vos traktorius ùžvežė mašiną ant kalno DŽ1.
^ Ko negali prieš kalną užvèžt? (siūlų kamuolio) JT421. Šeši žirgai neùžvežė, viena boba užnešė (siūlų kamuolys) Nm; LTR(Rk).
| refl. K, NdŽ.
2. tr. vežant kur nugabenti (ppr. į tolimą, atokią vietą): Nekana (kažkur) ùžveža ir niekana (niekur) nerodina LKKXVIII164(Zt). Kap àžvežė visais keliais, – ir nežinom kur eit Grv. Mum nėr kuom žuvèžt, kas arkliu pavėžėja Rod. Aš tavę àžvežiau čėslyvan daiktan Lz. Niekali (kadaise) senus žmogus vežė medžian daužtie: pabūsta penkiasdešimt šešiasdešimt metų ir jau anas senas, jo nereikia, – àžveža medžian ir sviema (ps.) Lz. Diedai, ažuvèžk ma[no] dukterį medžian! (ps.) Dv. [Falšyvieji pranašai] tiektai tikruosius piemenis nepaliaudami kolioja, tiektai bažnyčios mokslą gėdina, idant, avis atskyrę šalin nuog piemenų ir išvedę ižg to didžiojo gardo bažnyčios visatimės, galėtų jas užvèžt olosn latriškosn ir kampuosn o šiluosn savuosn DP249.
3. tr. NdŽ, LKKXIV210(Zt), Mžš vežant pro šalį atgabenti: Užvèžkit pas tėvus, sudiev pasakysiu DŽ1. Momą anys in mane ažùvežė Antanè (per šv. Antaną) Klt. Ažùvežė marčią pasrodyt JT430. Vakare ažùvežė peikeną [žvejai] i atadavė Dglš. Kad pagausma pagerai žuvies, tai ažvešmà ir tau Svn. Žùvežė kailius kučnieriuo Dv.
| refl. tr.: Ažsi̇̀vežė mañ Juzė ant savę JT430.
4. tr. LKT189(Vlkj), Krs, Trs atvežus ką ant ko paskleisti, pakreikti, pažerti: Žemę išaria, išakėja, ùžveža mėšlo Nj. Kol ùžveža mėšlo, ten po tus pūdymus tas kiaules i gano Akm. Tris vežimus trąšų ùžvežė in obelų, tai obuolių – šakos linko Klt. Tris mašinas mėšlo ùžvežė – eina bulbės iš proto Krš. Taisys kelius, jei būs šviežiai žvyras ùžvežtas, ui, ka būs skaudžiai eiti basoms End.
| refl. tr.: Noriam mėšlą užsivèžt iš rudens Jrb.
5. tr. SD191, I, NdŽ, PnmA atvežus kuo ką apskleisti, apiberti, apkrėsti: Visą lauką mėšlais ùžvežiau J. Ar užvèš [mėšlu] tą šmotą lig pietų? Pc.
6. tr. Sut, N, NdŽ, DŽ1, Skr, Mšk, Šd, Srv, Skp, PnmR atvežti kokį kiekį (ppr. prekių): Užvežu ko daug SD172. Miltai pasgynėj[o], ir vėl žùveža Pls. Nebeùžveža gerų silkių, stovia kažin kokios žuvys raudonom akim Ps. Ùžvežė į krautuvę gražių bačiukų Krš. Kad ùžveža kada [kokių retų prekių], tai žmonys i čiumpa Mžš. Ančių ùžvežta kažin kiek [į fermas] Dg. Šiemet žuvelių tai daug ùžveža, turbūt iš Latvijos Kair. Daugiau javų ùžvežė ant rinkos, tai pigiau Vel. Šiandie vyšnios visai pigios, matyt, daug ùžvežė Gs. Šiandie in turgų daug paršų ùžvežė Prn.
| Tų kuliganų, rodos, kas ùžvežė i pakratė Krš.
| refl. tr.: Užsi̇̀veža pašarų, kožną dieną nereik vežti [į fermas] Erž.
7. tr. Zt atkelti (gyventi): Čia ùžvežė tokius lenkus Pns. Te ùžvežė iž Lietuvos kelis gyventojus – insigyveno Drsk.
8. tr. Ktk atvežus paskleisti, išplatinti, įdiegti: Bene tik kaime blakės, ir iš miesto gali užvèžt Skr. Cholera buvo iš Rusijos (tada ji ten plėtėsi) užvežta Pt.
^ Dieve duok sveikatą šandaru[i] (žandarui), kap jis Lietuvon bulbų ùžvežė Vlk.
9. tr. Rdm, Lp smarkiai vežant lenkti: Jautis buvo diktas, ans i kumelę užvèždavo Lkv. Bėroji sartąją visuomet ùžveža Jrb.
10. tr. uždirbti ką vežant: Šimtą litų jau ir ùžvežėm Grg.
11. refl. R, MŽ, NdŽ, KŽ, Skrd nuvargti, persidirbti, persitempti (ppr. apie arklį): Kanapinėj plėškėj arklys greit užsi̇̀veža Všt. Išvažiavęs smarkiai nevyk [arklio], kad neužsivèžtų Gs. Arklys užsi̇̀vežė ir parpuolė Mrj.
| Bene tik užsi̇̀vežei belenktyniuodama Erž.
12. smarkiai suduoti, sušerti, uždrožti: Užvèš kada į ausį, ir kas iš to bus? Škt. Aš jai da gerą antausį užùvežiau, vos nenugriuvo Krs. Einančiam vis kas nors atsitikdavo: tai par galvą ažveždavo, tai kepurę nutraukdavo ir medžian inmesdavo LTR(Dkk). Žiūrėk, ma[n] par ranką neužvèžk Skr. Vaikas pats prašosi, kad užvèžtų per kuprą Rmš. Ùžvežė sykį į sprandą, i nuvirto kaip pelų maišas Kv. Kai ùžvežiau par strėnas, tai susirietė vyras Vdk. Rėpsok pri durių, kitą sykį rast da geriau užvèšu Vvr. Kuciną išsilauši, par kiaulę ka užvèši – zvimbdama lėks Krš. Kai su knatiniu užvežiau bėromsioms, tai lėkte iš balos išlėkiau Slv. Kai užùvežė basliu, tai dvi dienas rankos nepakėlė Ldk. Tu nemurmėk, užvèšu iš pagalio, i žinosi! Krš. Pasidirbs žiužį, nu ka kam gerai kad užvèš su tuo žiužiu, ta jau užvèš! Lpl.
13. aštriai pasakyti, į akis išrėžti: Jau jis kai ùžveža ką nor, tai nėr kur akių dėt Btr. Veizėk, Elena tujau vienam ar kitam kokį žodį ir užvẽžusi Vvr. Ùžvežiau jam, kad esi kiaulė Drsk. Ùžvežė gerai tau Amelikė, užvèšu kumet ir aš už tokius liežuvius Krš. Atejus ažùvežė: jūs kas metai neturit duonos Dglš. Jis visiem ùžveža kap botagu Bgt.
| refl.: Je je girdėjau, kad dr. Zaunius šauniai vokyčiams užvežės Kel1932,48.
14. smarkiai pagadinti orą: Katras gi čia teip ažùvežėt? Pnd. Raitės čia, raitės, i ùžvežė Krš. Ale tu ir žuvežei, kad prieg tavim neseka sėdėt Pls. Kad jau ùžvežė katras – nosį riečia Srv. Nu katras gi čia teip užùvežė – visa gryčia pasmirdo Dbk. Cibullaiškių prisiėdęs kad užvèši, ta ir vištos nu laktos ims kraičioti Plt. Kad ùžvežė kalė, po stalu gulėdama! Kb.
| refl.: Kai užsi̇̀vežė, tai nors iš kambario bėk Ml.
15. imti smarkiai ką daryti, persistengti: Nereik užsivèžt Mrj. Išsyk neužsivèžk, ba paskui nepaveši Plv. Tu neužsivèžk šitep (nedainuok per aukštai), daina neskamba Plv.
16. tr. šnek. smarkiai patraukti (dūmo, svaigalų): Užvežė dūmą, kitą, ir svaigsta galva rš.
| refl.: Poną matininką apgirdė ir patys kartu smarkiai užsivežė LzP.
◊ kė̃pį užvèžti labai šiurkščiai, aštriai atsakyti: Tas begėdis žmonių tarpe užvežė tokį kėpį, kad gėda buvo ir klausyti Mžk.
sti̇̀ntas (veži̇̀mą vi̇̀ksvų) užvèžti pagadinti orą: Sti̇̀ntas kad ùžvežė, tai ir nosę gal nuversti Šll. Kad ažùvežė veži̇̀mą vi̇̀ksvų! Ds.

Daugiau informacijos

papasusivèžti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

privèžti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

dagáuti

Apibrėžtis

gáuti, gáuna (gáuja Vlkv; N), gãvo (góvė)
1. tr. įgyti, laimėti: Darbininkai stengiasi gauti didesnį užmokestį sp. Visi vestuvininkai gavo pietus su kopūstais ir prielaidiena P.Cvir. Kiek gáuni algos per mėnesį? Mrk. Ji džiaugiasi gaunanti didelę algą J.Jabl. Kur gáusi pinigų? K. Nors nelabai grakšti, bet pinigų kaip įklotų gausi Žem. Tai mes gavom tą laišką ir daugiau nė vieno P.Cvir. Jau seniai gavaũ laišką iš namų Ldvn. Gãvo dovanų Dkš. Beveik tuo pačiu laiku jis gavo ir rožių puokštę P.Cvir. Kiekvienas tave kaltins, niekur globos negausi Žem. Daug benorėdamas, nėko nebegausi Prk. Be penkių rublių negausi J.Jabl. Avelė bliauna, kol šieno gauna Vl. Pradžiugo, kad alaus gausiąs P.Cvir. Grąžink, iš kur gavęs P.Cvir. Iš peklos tu jį ir gavai! Ds. Esamo[je] vieto[je] kodėl negáusi? J. Gaunami̇́eji raštai Š. Klausdami tegautume atsakymą J.Jabl.
| Kad teip gãvus geresnės sėklos, tai būtų gerai Sml. Žalioj giružėj … tai mudu gausva nakvynėlę JD732.
| Suprantama, kad iš neteisingų rezoliucijos prielaidų gaunama (padaroma) neteisinga išvada (sov.) rš.
| Ieškojau po kamarą, ar negausiu (nerasiu) valgyti Grž. Gauk žmogų, kursai būtų vadovu kelio S.Stan. Kur tu gausi, kaip dabar kad yr geri žmonys! Šts. Ar gãvot kiek grybų? Nj. Tik sušlapom, o žuvies negãvom Pn.
| Gavo (pataikė) gerą pačią Pn. Aš turėjau savo mylimos panos negaut per tave BsMtII49. Man teko ir mergauti, ir tinginys vyras gauti J.Jabl. Gavai bernelį kaip bijūnėlį Mrj. Gausi mergelę kap rožę gražią ir gerą OG379. Kad ir gausiu pergausiu, tik negausiu kaip tavęs JD300. Jei aš tavęs negausiu, rūpestėliais numirsiu KlpD25. Nesirūpink, berneli, gausi kitą mergelę StnD5. Tai labai rūsčią anytą gavau StnD22.
^ Tiek tu iš jo begausi, kaip iš žąsies avižas (nieko nebegausi) J.Jabl. Gausi iš jo, kaip iš šunio kaulą (sunkiai begausi) Ktk. Jei išeisi iš namų pavalgęs, tai ir kieme gáusi Ds. Sienas ir ienas begavo Šts. Iš miško gautas į mišką žiūri (jo neperdirbsi) S.Dauk. Jis džiovą gavo (susirgo džiova) Jnk. Persišaldei ir gavai̇̃ kosulį (ėmei kosėti) Jnšk. Upės pradžią gauna (prasideda) tolimesnėse vietose J.Jabl. Iš to savo vardą gavęs (pramintas tuo vardu) Jrk110. Lipkiat stogų taisyti, kad tik tarpą gauste (šiek tiek laiko turėsit) KlvrŽ. Ketu netrukus išleisti, gavęs laiko (atitrūkęs nuo kitų darbų), linksnių ir prielinksnių mokslą J.Jabl. Gavome progą (pasitaikė) susipažinti su tomis pasakomis Bs. Jau nebetoli nuo namų gavom lietaus (sulijo) Grž. Kad tik [žolė] lietaus gautų (kad užlytų žolę), sužaliuotų Srv. Lytų̃ gavęs raištis (sulytas) – nublukęs Gršl. Už muštynes nieko negaus (nebus baustas) Ėr. Neik ant ledo – gáusi pylos (muš) Rg. Gausi lazdų už tokį darbą Ldvn. Vai gausi žandų (apdaužys tave, apmuš)! Alk. Dažnai gáudavo lupimų (buvo lupamas, mušamas) BM27. Eik, tarė, snargliau, kas tau rūp? štai gáusi per ausį! K.Donel. Gavęs į sprandą, eik namo Sim. Kad gausi į nosį, vis žinosi Šts. Jei neklausysi, gausi mušt Rg. Eik namo, gausi lupti, kad tei ilgai nepareini Sml. Nerėk, bo gausi beržinio medaus (lupti)! Slm. Užtai dažnai gaudavo nuo močekos rėktie (bardavo ją) VoK132. Gausi kai lytaus (smarkiai būsi baramas) Plv. Nedūk, bo gáusi (muš, bars tave) N. Iš senų bei jaunų juoko negavęs, iš ko gi gausi? B. Kad tu, velnio puse, gautumi akį su raudonais aplimais! S.Dauk. Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs (kaip dagiu įdurtas) Žvr. Vaikas gavo (paveldėjo) siutinio kraują iš motinos Šts. O kaip užaugsiu, protelį gáusiu (pasidarysiu protingesnis, išmintingesnis), aš pašersiu žirgelį JV80. Kaip tik žodį ištarė, meilę širdy jis gavo (pradėjo mylėti) JV1048. Vaikas, valią gavęs (nevaldomas, nesudraudžiamas), ką nor, tai daro Alk. Net ir smertį gavo (mirė) BM34. Teip skaudėjo šoną, kad negavaũ nei vietos, kur dėtis (neturėjau, kur pasidėti: ir sėdint, ir gulint vis tiek skaudėjo) Pc. Tokie žodžiai neturėtų gauti vietos (neturėtų būti vartojami) nė gramatikos terminams daryti J.Jabl. Gãvus dėl ko raudoti (dėl niekų nėra ko raudoti)! Pc.
| refl.: Gaukitės ir jūs rūtų, kad norit vainiką pinti Šts.
2. tr. pelnyti, naudos turėti: Ką gáusi jį primušęs?! Pn. Su juo tiek tegausi Krkl. Pernai góvėm (prisiėmėm) medaus Drsk. Šiemet nemažai gãvom medaus Jnšk. Kur žemė buvo apdirbama traktoriais, gautas geras derlius sp. Karvelė baigia užtrūkti, mažai pieno begáunam (beprimelžiam) Sml.
3. intr. turėti, reikėti kam ką daryti (su bendratimi): Gausi tuojau eit pas vadą rš. Gáusi žiemai man kailinius pasiūti Up. Rytoj gausim rugius pjauti Krtn. Rytoj gausit miškan važiuoti J.Jabl. Gausi nunešti man į kiemą Skd. Gausi papekliais ožius ganyti Šts. Ar negáusim (ar nereiks mums) savim kulti? KlvrŽ. Mes gáunam didžiausį daržą atdiegti Grg.
4. intr. tekti; galėti (su bendratimi): Aš laimingu save laikau, kada gaunu džiaugtis kartu su visos gamtos padarais P.Cvir. Kad gerklė gergždžia, gáusi gerti alaus J. Iš šito rašto gauname žinoti K.Būg. Turbūt gavo kur išsigąsti Jnšk. Niežti kairė akis – gausi juoktis, dešinė – verkti (priet.) Kair. Buvo jau teismas, bet, ką nusprendė, negavau žinoti Skd.
5. intr. suspėti, pasisekti (su bendratimi): Tep smarkiai prabėgo pro šalį – negavau nė pamatyti Vrb. Kai lyja, tai negáuna gerai išdžiūt vis šienas Alvt.
6. tr. čiupti, griebti, stverti: Aš mesiu, tu gáuk Ds. Ganyk vištas ir viščiukus, kad vanagas negautų JD49. Einam, seselės, žirgelio gauti, žirgelio gauti, brolelio klausti Lp. Žiedelį góvė, pats jaunas puolė – pasilik sveika, mergele Mrk. Vieną šovė, kitą góvė, in mergelę nešė TŽI166. Ateina bernelis su šilkų tinkleliu, keta gauti mane, margąją žuvelę JV191. Maža sesulė govė ožį žabotą TŽI213. Tinklas visokias žuvis gauna brš. Kurį aš bučiuosiu, tasai yra, tą gaukite BPI367.
^ Šnekasi žvirbliai vos gaudami kvapą (uždusdami) V.Kudir.
| refl.: Gáunas (puola, griebiasi, pradeda) muštis Arm.
ǁ prk. svaiginti: Gáuna galvas (yra smalkių), atadarykit aukštinį Užp. Vaikai, praimkit jušką – galvas pradeda gáut! Slm.
| Kai padarė alų, net man galvą gãvo Slk.
7. refl. tr., intr. eiti, vykti: Rytoj gáusuos į Kretingą Kal. Tokius kelius reiks gauties į miestą Šts. Skatynos gaunas namo, nėr žolės in lauko Arm.
| Viščiukas gavosi (ritosi) iš kiaušinio Lp.
^ Gaukis peklon (eik šalin) iš mano akių! Trgn. Norįs ir aš esmi jaunas, vienok ji prie kitų gaunas (linksta į kitus) Sim.
8. tr. (ppr. su neiginiu) siekti: Negavo dugno, ir nuskendo Plng. Miške vėjas nė kiek negáuna (nepasiekia pro medžius, neužpučia) Trgn.
^ Eita žemės kojoms negaudamas (labai greitai) Bdr. Tekiniai žemės negauna, kad bilda važiuoja (labai smarkiai lekia) Šts.
gautinai̇̃ adv. pasiekiamai: Obulių gal ir gautinai̇̃ prigauti, nereik nė krėsti Slnt.
| refl.: Kad negáutumias puodai, dėk į šienus veždamas Šts.
9. tr. liesti; pakenkti: Gauna gelžis į staibį, ir apsikruvinėja visa koja Šts. Obuoliai šalčio gauti Pš.
| refl.: Arklys raišta nesegtas, vėžys gaunasi (skaudžiai liečiasi) į kūlius Šts.
10. refl. gaivintis, stiprėti, atgyti, sveikti: Mūsų mama vis po truputį gáunasi Up. Iš ligos gáutis J. Regėjimas pradeda gautis P.Aviž. Jauna kumelė, reikėtų gautis Pc. Vargo, diegė visą pavasarį, o kad bent vienas medelis būtų gavęsis (prigijęs) Skd. Negáunas karvė, neita į kūną Šts. Žiema šalta, kiaulė nėko negãvos (nepasipenėjo) Užv.
| Gáunasi daržai po lytaus Šts.
| Mūsų gadynėj Raseiniai kaskart labiaus pradėjo gautis ir puikyn eiti M.Valanč.
^ Debesis juoda uždengė kalną, ir garsas trūbos kaskart didyn gavos (garsesnis darėsi) S.Stan.
11. tr. kūdikį pradėti: Mano motina griekuosu mane gavusi esti Mž538.
◊ gãlą gáuti mirti: Jis ko galo negavo J.Jabl. Kad galą gautų ir nusigalautų KlvD147.
į káilį gáuti būti mušamam: Tuojau gausi į kailį P.Cvir.
nósį gáuti būti sugėdintam: Jau pri tos mergos geriaus nelįsk – nosį gausi Ll.
velnių̃ gáuti būti išbartam: Tu geriau prižiūrėk gyvolius, bo gausi velnių Ll.
vir̃šų gáuti nugalėti: Kai atsigaus, viršų gaus Kair. Mes ant jų viršų gausime CII164.
antsigáuti (ž.)
1. užlipti, užkopti (sunkiai, vargingai): Šiaip teip antsigaváu ant stogo Als.
2. Šts užsidėti, padidėti (svoriui).
apgáuti tr.
1. apsukti: Frankas pasijuto vienišas, apgautas, apleistas P.Cvir. Vieną kartą apgáusi, daugiau negausi Ėr. Kurs gudęs, tai visur jojo neapgaus J. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
| prk.: Žemės neapgausi – ką pasėjai, tą ir pjausi Vlk.
^ By kuo pilvą beapgauni (bet ko pavalgai) Lkv. Lipšniai kalbantis taisos apgauti Sim. Seno vilko neapgausi VP40.
apgautinai adv. apgaulingai: Daug da ir po baudžiavos dvarininkai apgautinai ir per prievartą išvijo iš dubų VŽ1905,122. Nežinojau, kad ta yra apgautinai pataisyta PP42.
| refl.: Par savo durnumą žmogus ne sykį apsigauni Vvr. Taip darydamas neapsigavau rš. Savęs pirma neapsigavęs, kito neapgausi J.Jabl. Oi ir apsigóvė mūsų dukrelė Mrc.
2. suvedžioti (mergaitę): Kol buvo gerai, tai ir meilus, ir geras, o kai apgãvo – nė į tą pusę nebežiūri Nj.
| refl.: Ji su kunigu apsigavo SI157.
3. apimti: Mūs pečius duoną labai gražiai apgáuna (duona gražiai apkepa, paruduoja) Ktk. Duoną gražiai apgãvo, nepaliks žalia, nė parkeps Užv.
| Pirštas tik kruopeliūtę buvo apgáutas [šalčio], paskui atsejo (atsigavo, atsitaisė) Prng.
4. viršyti, lenkti: Tasai kiems su savo grečna ganykla daug kitų kiemų aplinkui galėjo apgáuti, o tikt dabar taip didei stokojo K.Donel1.
atgáuti
1. tr. atgal gauti, susigrąžinti: Skolas sunku buvo atgauti P.Cvir. Jau kad paėmė [kirvį], tai nebeatgáusi Jnšk. Jaunosios dienelės negrąžinamos, rūtų vainikėlis neatgaunamas Skp. O jei pažyčijat tiemus, nuog kurių tikitės atgauti BtLuk6,34. Po tos ligos jis nebeatgáuna sveikatos (nebe toks sveikas, kaip pirma) Slm. [Žalčiai] išsinerdamys būk jaunybę atgaunantys (pasidarą vėl jauni) S.Dauk. Bus kits žirgužis ir kamanužės, ale n’atgáusi jaunų dienužių JV1066. Atgavęs žadą (vėl galėdamas kalbėti), skundėsi matęs lyg pro tirštą rūką P.Cvir. Teip parsigandau, žado nebatgáunu (nebegaliu kalbėti iš baimės) Skd. Jau valandomis dvasios nebeatgaunu (dūstu) LzP.
^ Tada ponai dvarus atgaus, kai kibiru Nemuną išsems LTR. Iš žąsino avižų neatgausi Lnkv.
2. tr. vėl gauti, pelnyti, naudos turėti: Prekijai … ką ant vieno daikto paterioję est, to ant kito gerai atgauna DP526.
atgautinai̇̃ adv.: Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodij’, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą LC1878,8.
| refl.: Ką tu atsigavái, kad tokią iškadą man padarei? Skd. Tu nedaugel atsigausi tuo mažiu Tat.
3. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Davė kitų žolių, ir atgavo Ėr. Krūvą pinigų paleido [vaistams], ale atgavo, o tai būt numiręs Arm. Lytus atgavo žemę, augs žolė Lnk.
| Trobesį pavirtusį, pašlijusį atgãvo jis, t. y. atitiesė J.
| prk.: Vienu žodžiu užgavo, antruoju atgavo TŽV616. Kad biškį ir pasijuoku, al ir vėl atgáunu (atitaisau, nuraminu paerzintą) Užv.
^ Teip nesmagu, nėr kur širdies atgáuti (pailsėti, atsikvėpti) Ėr. Kad pradeda ana kvigždėti, nė dvasios nebeatgáuna (nebegali atsikvėpti, dūsta) Vvr. Palikt skylelę kvapui atgáut (orui praeiti) BM49. Eisiv grybų rauti, pagirių atgauti (išsipagirioti) J.
| refl.: Po Stalingrado vokiečių kariuomenė jau negalėjo atsigauti (sov.) sp. Per atostogas parvažiavęs namo atsigausiu A.Vien. Vėl atsigáutumbim, gardžiai kramtydami kąsnius K.Donel. Atsigaus, kai kiaušinio paragaus Prng. Kad pradeda ans kosėti, nėkaip nė atsigauti nebgalia Vvr. Atsigavo vos dūšelė B. Merga nusigando, bet atsigavusi pasveikino svečius rš. Aš dar nuo savo išgąsčio n'atsigavaũ KBI49. Anos po sunkų pagimdymų vėl galėtų atsigauti BPI222. Iš tos ligos atsigavau MŽ218. Ugnelė vėl atsigãvo, rodos, buvo užgesus Ėr.
^ Atsigavo jo širdis, akys, kalba (pasidarė judresnis, žvalesnis, šnekesnis) P.Cvir. Širdis atsigavo (pasidarė geriau, smagiau), kaip užgėriau vandens J. Tuomi tarpu ir mano galva bent kiek atsigaũs (pailsės protas) A.Baran. Jo ausys vėl atsigãvusios (vėl girdi) KI503. Bačkas palik neužkaltas, kad galėtų atsigáuti (atsidvėsti, praeitų oras, kad nesudraskytų alus) Nj. Su tošėms nuvyturtas trūbas nėkame neatsigauna (nepraeina oras) Šts. Neatsigaunu nosimis (negaliu kvėpuoti pro nosį) – turiu slogas Šts.
4. refl. ateiti, atvykti, atkeliauti: Kaip tu atsigavai per tas pusnis? rš. Labai privargome, kol iki namų atsigavome rš.
5. refl. atidrėkti: Anas šienas atsigaũs – reikė anksčiau pradėt vežti Pc. Pipirai atsigãvę, nebegali smulkiai sumalti Plt.
6. intr. atkeršyti: Atgavau kitam, jog nekaltą abidijo iž piktybės SPI24. Žodelio vieno prieš juos neižtarė nei grumzdė jiemus atgaut SPII222.
| refl.: Vis nerado, ko padaryti, tai atsigãvo nors tiek, kad įspyrė Paį. Atsigáuk tu jam – duok į kuprą! Sml. Palaukėk, aš mokėsiu tau atsigáuti! Sml.
◊ bãdą atgáuti kiek užkąsti, alkį nustumti, numalšinti: Tik bãdą atgáuna Ėr. Na, atgáuk jau, atgáuk tą bãdą Grž. Ben kiek badeliùs atgavai̇̃? An.

×dagáuti (hibr.)
1. tr. pasiekti: Ei, šokin, mudrin, bėras žirgelis nedagaun nė žemelės JV634.
2. refl. nuvykti, nukeliauti (sunkiai): Kaip dasigavot lig Šiaulių? rš. Nežinau, kaip lig namų dasigáusiu Rs.
įgáuti
1. žr. gauti 1: Įgãvo vaikas peilį ir susiraižė nagus Vvr. Džiaugėsi tokį didžiai gerą daiktą įgavę BsPI62. Muštasis, žiužį įgavęs (žaidžiant), vėl pabrūkš kitam įdavė M.Valanč. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda Žem. Tėvo nabaštikas, bedirbdamas per daug, įgavo sintį Žem. Motyna, marčią įgavusi, ir rankas susinėrė Žem. Širdingai meilijo jį sau per žentą įgauti prš.
| prk.: Pergalę persams įgavo ir mažne jau temstančią jų garbę įžiebė S.Dauk. Tik artelėje visišką lygybę draug su vyrais valstietė įgaus (sov.) rš.
| Po dviejų trijų kepimų nauja duonkepė nusistoja, įgáuna savo rūgštį (joje maišoma duona jau turi savo specifinę rūgštį) Kp. Paskui raišioja dar kelis [apynių] ryšius, stiebams įgavus aukštį (paaugus) per dvi ar tris kurpes S.Dauk. Pons, baimės įgavęs (nusigandęs), įlindo vėl į ąžuolą BsV278. Turėjo įgauti naują išvaizdą (pasidaryti kitoks) K.Būg. Užsidegė šviesa, ir biblioteka įgavo puošnią, šventišką išvaizdą rš. Bet vėl liepsna įgavo naują vaizdą P.Cvir. Gėrė po keletą taurelių …, įgavo kalbos ir palinksmėjo Žem. Ypatingai didelę reikšmę įgavo (pasidarė reikšmingi) statybos ir gamybos tempai pokariniu laikotarpiu (sov.) sp. Praeis kelios dienos, ir derliaus nuėmimo darbai įgaus masinį pobūdį (pasidarys masiški) (sov.) sp. Sūnus ligą įgãvo (susirgo) kely J.
^ Barzdõs rėtį priskuto, o proto neįgãvo (nepasidarė protingesnis, išmintingesnis) Plt. Dantis praėdęs, proto neįgavęs (be dantų, senas, o mažo proto) S.Dauk. Jei kiaulė ragus įgautų, visą svietą išbadytų (atsikertama žmogui, žadančiam kitam ką pikta padaryti) Srv.
| refl. tr.: Dabar ir trobelę įsigáusi Plt. Įsigavęs pinigų, pirko namus M.Valanč.
| prk.: Įsigavo bėdą Pp.
2. žr. apgauti 1: Tu čia truputį mane įgavai̇̃ Kair. Kad aš būčiau žinojęs iš pradžios, kad taip bus, nebūtum manęs taip veikiai įgavęs rš.
3. tr. įvilioti: Tėvas vos vos įgãvo avis į tvartą Up. Norėdamys kaip šeškus ing slastus įgauti BM333.
4. tr. įgabenti: Šitos šėpos per šitas duris neįgausim Lp.
5. intr. įeiti, įvažiuoti, patekti: Saulė į trobą per medžius neįgáuna (neįšviečia) Užv.
| refl.: Tik insigavo su vežimu kluonan, ir lietus ėmė lyt Vrnv. Naktimis ateit mažos kandžių kirmėlės, tykodamos prie jų (bičių) įsigauti S.Dauk. Kaip galėčia aš in tą dvarą insigauti BsPIII276. O kaip būsit miestana insigavę (miestą paėmę), tada jį ugnimi uždekite BBJoz8,8.
| prk.: Kaminas užsidegė, ir ugnelė įsigãvo kamaron Sim. Jei šaltis insigaus sklepe, sušals mūs bul'bos Švn. Žodžiai n'įsigáuna į ausis KI12.
6. tr. paliesti; pažeisti, pakenkti: Vėjas nors šniokščia ir linguoja viršūnes, bet žemai nėmaž jų (medžių) neįgauna Žem. Batvinis jau įgautas šalčio Šts. Ji vis uogavo, ją tas spindulys saulės įgãvo, ir mirė Skr. Rados tokių vabalų, kurių kañdis teip buvo marus, jog žmogus įgautas toj vietoj mirė S.Dauk.
| refl. tr.: Ai, kaip įsigavaũ ranką! Ob.
7. tr. RBJoz24,8 užvaldyti.
8. tr. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Pučiu pučiu – niekaip negaliu ugnį įgáut Grš.
| refl.: Arklys po ligai įsigãvo J. Dabar ji vėl įsigãvusi, buini Skr. Įsigavo nutildyta muzika, kalbos P.Cvir. Liepsnai įsigavus, puode viralas ūmai pradėjo kunkuliuoti P.Cvir. Įsigãvo degti ugnelė – nebeužges Dr.
| Ir jis tapo didžiu vyru, ėjo ir pralobo, iki gerai įsigavo BB1Moz26,13. Kad jau sykį įsigáuni (prasigyveni), tai paskui bėdos nebėra Up.
išgáuti
1. tr. sunkiai ką gauti, atgauti: Paskolink jam [pinigų], tai jau ir nebeišgáusi Jnšk. Kožnas tur lakštingalos balsą, iki išgáuna ką nors Gs. Led išgavaũ iš jo tą daiktą J.
| prk.: Kai kur darbininkams palyginti lengvai pavykdavo streikais išgauti iš savininkų nuolaidų (sov.) rš. Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana rš. Nieko iš tavęs išgáut (iškvost) negali An. Tik tyko žodį išgaut Ds. Sumislijo su kytrumu išgauti žinią, katra yra jo sesuo BsPIII20. Randasi dar tokie seneliai, kurie moka iš jų (kanklių) išgauti graudingą gaidą A1884,85.
| Vanoj sėdėk, kol prakaitą išgáus (kol išprakaituosi) Šts.
2. tr. iškviesti, išvadinti, išvilioti: Norėjai mane prigauti, iš to kiemelio išgáuti JD472. Negalėdamys išgauti iš pilių, visą žemę taip nuteriojo, jog kūlį ir vandenį tyruojantį beliko S.Dauk.
3. tr. ištraukti: Tam ežere gulbė šen ir ten plūduriavo, ir jie mislijo ją nušaut, ale nežinojo, kaip ją paskui iš to ežero išgautų BsV220. Žvejai, sunkią valtį išgavę į krantą, traukė ilgiausius tinklus rš.
4. refl. išeiti, išvykti, ištrūkti: Vyras išsigáuna iš namų ir geria J. Kaip išsigavo arklys iš tvarto, tai per visądien skraidė Arm. Per girią išsigavo į kelią rš. Atbėgo aždusęs, kaip iš šunų išsigavęs Vj.
| prk.: Aš nematau, kaip galima būtų iš tos bėdos išsigáuti KI163.
5. refl. išeiti už vyro, ištekėti: Ta duktė gerai išsigóvė Vrnv.
nugáuti
1. žr. gauti 1: Andrutis kap tik nugaũs pinigo, tai ir išleidžia Rod. Nedaugelis žmonių svetur laimę nugáuna Dglš. Anas dar iš šono kai ką nugáuna (užsidirba) – tai akmenis veža, tai ant plento dirba Ds.
| Nugavaũ valandėlę (prisitaikiau, pasistengiau laiko surasti) pamiegoti Glv. Nugáusiu laisvą dieną (pataikysiu laiką, kai skubaus darbo nebus), tai pats atvažiuosu Šauk.
| Kap nugóvė diržo (gavo plakti), tai miegti kap vandeny Vrnv.
| refl.: Kaip čia da kur žabų nusgavus? Sdk.
| Gerai, aš ar pakaičiu, ar kada nusigavusi (prisitaikiusi, gavusi valandėlę atliekamo laiko) atbėgsu Kv.
2. refl. nusigyventi: Ne tiktai kad nieko nepelnysią, bet dar nusigausią A1884,272.
3. tr. pačiupti, nustverti: Nesiskubink, Dievo žu (už) barzdos nenugausi Rod.
| prk.: Nugãvo šilma galvą Žr.
| refl. tr.: Kada tėvo nebus namie, tada motyna nusigavusi liuob nukuoduos [Levuką] už keikimą Žem.
4. tr. apsukti, apgauti: Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugáuna K.Donel. Aš jį preke nugavaũ, t. y. pakrividijau J. Matau, kaip jį nugauna ir nuvagia prš. Juos lapė nuo tiesos kelio nugavo (nuviliojo) prš. Antrą kartą manęs nebnugáusi Pln.
5. tr. nuimti, nutraukti (su vargu): Žiedą nuo piršto nugáuti KI2. Šėpį nuo seklumos nugáuti KII34. Su tokia pabūkle (prie karties pririšta sėtuve) galit ir nu aukščiausių medžių spietlių nugauti S.Dauk. Drabužiai, į kūną įlipę, negalėjo be didžių skausmų nugaunami būti prš.
6. refl. intr., tr. nuvykti, nukeliauti: Vos nusigavaũ į miestelį – kelias labai blogas buvo Šmn. Kaip aš sena tokį kelią nusigáusu Kv. Kiek nusigavę, juodu dar susitiko žmonių M.Valanč. Atskiestas nuo savųjų, vos medėmis nusigavo į abazą paties mistro S.Dauk. Į pilį nusigauti jam rods meiliaus būtų LC1878,25.
7. refl. ištrūkti, nusislėpus ką daryti: Vaikai, didžiųjų nusigavę, galvoms pradėjo eiti Šv. Pradėk ką virti, jeiben nuo tavęs nenusigausi, t. y. nepasikavosi J. Tie dešimtis išmintingųjų norėjo nu vienuoliktojo, paikojo, nusigauti ir namie palikti BsMtII181. Nusigãvęs atlėk Als.
8. tr. pažeisti, pakenkti: Šiemet visus žiedus rūdos nugãvo Vj. Pernakt šaltis bulbienius nugãvo Vj. Ne visų daržus nugáuna – kaip kokia žemė Vdšk.
9. tr. nuskriausti: Mažesnįjį visi nugáuna Up.
10. tr. nustelbti, užgožti: Šių gėlių nei piktžolės nenugaũs Skp.
| Kad ne aš, būtų jis tave nugavęs, t. y. nuskriaudęs J.
pagáuti
1. tr. pačiupti, pagriebti: Pagóvėm bičių spiečių Ndz. Pagausi tu paukštį lauke Mlt. Jis ją griebė, ale ji pasmuko, ir nepagavo BsPIV141. Kad kas jį pagaũtų, šimtą rublių gautų Vlkv. Jis labai žuvis pagáuja, turi dalį Vlkv. Pagáuni dvi tris žuvis in dieną [, ir viskas] Klvr. Daugiau musių pagauna su cukrum, ne su pipirais Vlkj. Gali arkliai per naktį ant dobilų būti, niekas nepagaũs Sml. Mesk obuolį, aš pagáusiu Ėr. Juras pagauna jos ranką P.Cvir. Abramas išgirdįs brolį savo pagautą BB1Moz14,5.
| prk.: Jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem. Vyrai lėkė dar į pievas pagauti nors vežimėlį sauso šieno Žem. Pora žodžių pagóvė (spėjo užrašyti) Arm. Pagavai man iš burnos žodį (pasakei tai, ką aš buvau besakąs) Žem. Ateisiu laiko pagavęs (turėdamas laiko) Šts. Šeimininkas net nepagavo žodžio (nesusigriebė, nesusiorientavo) atsakyti rš. Radzevičius tik retkarčiais pagaudavo progos pasikalbėti rš. Žmonių srovė pagavo mane, prigniaužė tarpuvartėj J.Balt. Jie nulėkė kaip viesulo pagauti rš. Liepsną pagavo vėjas, ir gaisras išsiplėtė ant viso namo rš. Tokie netikę dobilai, ir dalgė jų nepagauna (nenupjauna) Rk. Senis pagavo mano žvilgsnį rš. Greičiau, Semionai, o tai audra pagaus (užeis, užklups) rš. Dar ant kelio mane lietus pagóvė Lš. Eime, vaikeli, namo, paskui vakaras pagaus Gs. Vėjo pagáuni (įkvepi) – ir kosėji Ėr. Bitės pagáuna dūmą – ir keliasi aukštyn, į saiką Rm. Besimaudydamas buvau vandenio pagavęs į ausis Ėr.
^ Kai čia atėjau, tai nieko nebuvo pažįstamų, teip kaip pagáuta (buvo nejauku, nedrąsu) Gs. Iš dvie kiškių nei vieno nepagausi Skdt. Mešką miške pagavę išmoko Sim. Kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) J.Jabl.
pagautinai adv.: Gyvena pagautinai (kaip išdavikas) BBJer6,28.
| refl. tr.: Vieną katę lapė pasigavo Ėr. Šuva kiškį vijo ir pasgóvė Lš. Šiandie gerai pasigãvo [žuvies] OG365. Pasigavęs kad prilupė vaiką Jnšk. Labai nepasigáunamas (nesiduoda pagauti) OG408.
| prk.: Laiko pasigavęs (atliekamo laiko turėdamas), išplėšiu plėšų ir pridirbsiu krežių galybę Šts. Sausos malkos ugnį tuoj pasigáuna (greit įsidega) Antš. Jau aš pasgóviau (susipainiojau, apsirikau) Vrn.
2. tr. paimti, pastverti: Pagavęs akmenį metė į šunį Mš. Mano kepurę pagãvo ir nebeatiduoda Nj. Juozukas pašokęs pagavo duonos papentį iš užstalės Žem. Kas tau davė? O gal pagavai (paėmei, pavogei)? Žem. Kad nėr pagaunamõs kortos, tai kaip pagausi Alk. Prieš lytų da du vežimus šieno pagãvom (suspėjome įvežti) Ll. Neliepama dirbo, ką tik pagavo (kas pakliuvo į rankas), o nėkumet veltuo netruko M.Valanč. Jos žmogus, ką tik pagáuna, tą pralaka (prageria) Srv.
^ Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepinį pagaus B. Kad tave giltinė pagautų (toks keiksmas)! Grž.
pagautinai adv.: Neduosi geruoju – pagautinai pagausime Žem.
| refl.: Išlakstė, kur kas pasgavęs (kur kam pakliuvo) Trgn.
3. tr. prk. apimti, užvaldyti: Darbas pagavo lyg karštligė rš. Mane pagavo šiurpas, ir kraujas ėmė stingti S.Nėr. Pamažu jų nervinė įtampa pagavo ir Kasparą rš. Aš tylėjau taip pat, pagautas pasakojimo, užmiršęs viską J.Balt. Visi vienodai buvo pagauti įkvėpimo rš. O kad pažiūri į mergelę jauną, jos širdį minkštą kaip gaute pagauna rš. Padėjus galvą ant žemės ir uždengus akis, da greičiaus miegas pagauna Sz. Ragana, baimės pagauta, ėmė prašytis J.Jabl. Kažkokie slanktai ir mane pagãvo (slogos prisikabino) Ėr. Vargšą pagavo kosulys Mš. [Petras] teip aukštai buvo pagáutas, jog nuog džiaugsmo … nežinojo ką kalbąs DP595.
| Nesveikuoja kelinta diena – pilvas pagavo (pilvu serga) Rdm.
^ Blaškosi kap šiltinės pagautas Vrn.
4. žr. gauti 1: Pasiuogauna ir rublį kokį pagáuna (atsitiktinai gauna) Ūd.
| prk.: Vaikas išplaktas pagauna baimę (pradeda bijoti) Šts. Čia teip nevadinam, bet toliau upelis pagauna tą vardą (tuo vardu vadinamas) Gž. Neauga linai – žolės pagavo viršų (nustelbė) Šts. Smarsas svyla pečiuj, tai galvas pagaus Švnč. Šiaurys vėjas, pagavęs valią (pasijutęs laisvas), dūmė ir dūmė pakilęs priešais saulės Žem.
| refl. tr.: Pinigų truputį pasigavome Žem. Jie te pinigų pasigãvo Ėr. Savo valgyt neturėdamas, par kitą nepasigausi Vj. Žalionių žiemą pasigauti (retkarčiais po truputį vartoti) gerai Antš.
5. refl. tr. pelnyti, laimėti; naudotis; turėti: Ką jūs pasigáusit, jei neleisit mane į vakarelį?! Ll. Ką tu čia pasigausi vaiką nukukdęs?! Ll. Labai ten ką pasigausi, kad į teismą paduosi Srv. Tiek iš jo ką pasigausi Krkl. Duok dalgį, tepapjaunie lig vakaro, tepasigaũnie Užv.
| Greit ir savo pienelio pasigáusiam (mūsų pačių karvė atsives) Vkš.
6. tr. DP565 paimti: Reiks kada pagãvus nurauti cibulius, ką jie bepristovės Sml.
^ Nors prižadėjo vaikus lenkiškai šnekinti, bet nepildo prižado – tankiau pagauna (ima kalbėti) žemaitiškai Žem. Kur pagãvot šitą kelią (kur juo pradėjot eiti)? Pls. Vaikėzai jau pagaunami (paimami prie darbo, tinka darbui) Pg. Žydai neturėjo kaip pagavę sau moteres vesti (bet kokių negalėjo, turėjo tik iš žydų giminės vesti) BPI56.
| refl. tr., intr.: „Ką čia, broliukas“ – jis tep pasgáuna (taip dažnai sako, toks jo pertaras) Lp. Spaudos skubiai savo laiku pasigauta (apie tai rašė spauda) rš. Jis kalbėdamas dažnai pasigauna (dažnai sako) tą žodį Lš. Tas šaukštas pasigaunamas (dažnai vartojamas) – visų nenoriu kamšyti į puodą Lnkv. Ir tu sustaisei tokį pasigaunamą andarokėlį Klvr. Gerai turėti pasigaunamas (prieinamas) kaimynas – prireikė ko, nuėjai ir gavai Dgl. Kad pasigauna (susiima, pasistengia), jis ir pėstinai nueina dešimt kilometrų Dr. Raudono šilko skarelė, parišta nauju, mieste pasigautu (įsižiūrėtu) būdu, laikė lininius jos plaukus rš.
7. tr. pajusti; suvokti, suprasti: Niekas taip nepagaus visų smulkmenų kaip vaiko akis sp. Buvo labai tylu, tai ir gatvės vaikai galėjo pagaut (išgirsti) jo žodžius Mš. Klausa mūs jautri, pagauna garsus rš. Kokį žodį pagáuna (nugirsta), ir užsirašo Vrn. Neina (nesiseka) pagaut, kas per žodis Žal. Savo žodžiams jis teikia kažkokią ypatingą, nepagaunamą (nesuvokiamą) prasmę rš. Daiktą galima pagáuti ne tik rankomis, bet ir psichinėmis pajėgomis FT.
| refl. tr.: Aš to žodžio nepasigáunu (neperprantu) Al.
8. intr. pradėti; suskasti (su bendratimi): [Žuvys] smarkiai pagavo krutinti uodegas P.Cvir. Kad pagaunu sriubą srėbt, negaliu net atsikvėpt rš. Ir štai atėjęs jaunas bernytis pagauna mane barti RD57. Kartais baisu ir klausytis, kai ji pagáuna bartis Kair. Visi pagãvo bėgti KI46. [Vokiečiai] jau rūbais mūs kaip mes vilkėti pagãvo K.Donel. Musės pagaus dėti kiaušius J.Jabl. Veikiai pagaváu pritarti kulti Dr.
| refl.: Pasigãvo bėgti, bet neišbėgo Šts. Kaip iš Plungės parvažiavau, muštis, peštis pasigavau JD710. Teip pasigavo mokyties, jog paliko daktaru M.Valanč. Pasigavo į daktarus (ėmė daktarauti) Šts.
9. refl. paeiti, išvykti; pasijudinti: Kaip pasigaváu į ylakiškius siūti, tai ir nebegrįžtu nė šventoms dienoms į Barstyčius Brs. Jis ale su savo šėpiu, ledų aprengtas, nebegalėjęs nei iš vietos pasigauti Kel1881,6.
| Kad šaknys pasigáuna į gilumą (prigyja), tuokart medis pradeda augti Vvr. Didžiū́sius beržus išgenėjus, mažiejai pasigáuna į didùmą (pradeda augti) Šts.
10. tr. pasiekti: Dėkuo, dėkuo, pagausu duonelės, bile ant stalo yra Rt.
| Tik galingais teleskopais pagaunama (pamatoma) žvaigždutė rš.
11. tr. paliesti, pažeisti, pakenkti: Jų žiedų šalnos nepagauna (nepakerta) rš. Pagãvo šaltis morkas, pradėjo pūti Rm. Pagãvo varputis braškes, įsivarputėjo Šts. Neik basas, pagaũs vėjas Pc. Gal sušilusį vėjas pagavo (užpūtė), ir ažkimo kaklas Sdk. Vienas dobilų laukas yra pagautas Pln. Kaip ugnies pagautas išbėgo greitai Grž. Vėjas pagáuna (užpučia), tai i šalta Pžrl.
12. refl. intr., tr atsigaivinti, sustiprėti, pasveikti: Aš dar nemirsiu, aš dar jums parodysiu, tik leiskite man kiek pasigauti I.Simon. Jau man niekas neskauda – pasigavau Gr. Ilgai sirgo, bet dabar jau pasigãvo Rg. Kojas pasigavo (pasigydė) ir išejo iš namų Šts. Ana pasigãvo iš vargo J. Ko baltakiuoji: kad pasigausiu, atiduosiu Skd.
| Jau pasigãvo (įsigalėjo) ugnis degti, nebužges Dr. Kad bent tos šalnos nors kartą nustotų – nė žolė negali pasigauti Žem. Jų sėkla nepasigaus (netarps) CI161.
13. refl. atsigauti, atsikeršyti: Vyras ant katės supyko, o ant pačios pasigavo rš.
14. tr. gimdant pabūti priėmėja: Ji man mergučę pagavo Skr.
15. refl. tr. pagimdyti: Neserga, tik mažą pasigavo Šts.
◊ vir̃šų pasigáuti nugalėti: Motyna, pasigavusi viršų, iškoliojo vyrą paskutiniais žodžiais Žem.
pargáuti
1. intr. pareiti, parkeliauti: Gerai įgėręs buvau, o reikėjo pargáuti namie Plng.
| refl.: Kol parsigaváu namie, ir pusnaktė atejo Vvr. Tiktai rytmety į Klaipėdą parsigavo Kel1881,5. Parsigavo dar ažu pãdos (su giedra) namo Arm.
2. tr. perkelti šen: Bene pargáusma aną į šią pusę, tada greit nebepaleisma Užv.
pérgauti
1. tr. per daug gauti: Jau tu iš mūsų gavai ir pergavai, daugiau nė prašyti nebegražu Sml. Kad ir gausiu pergausiu, ale tokio negausiu JD858.
2. tr. perkeldinti: Aš noriu pérgauti jįjį iš vienos vietos į kitą J.
| refl.: Pérsigavau per upį J. Kad tik mes pársigausim per Jūrą, tai paskuo būsim be bėdos Up. Vanduo nunešė lieptą – kaip mes pérsigausim per tą ravą? Ssk. Dabar per Nemuną sunku pérsigauti, vanduo didelis Lš. Iki Rusnės žvejų kiemo reik man persigauti KlvD358.
3. tr. paliesti, pakenkti: Vėjai pergauna žemę, neapdengtą sniegu S.Dauk.
4. tr. perimti, permušti (viršyti): Pipirų tiek tedėki, kad tik kvapą pargautų Šll.
5. tr., intr. persūdyti; perdėti: Párgavai kruopynę, kas besrėbs tokią sūrybę Šts. Batviniai daugiau párgauti nekaip be druskos Užv.
| Na, tie vyrai visumet párgauna (neišlaiko saiko) Up.
6. intr. pervalgyti; perkąsti: Trupučiuką pergavau, jau dabar dalauksiu pietų Ml.
| refl.: Jonas persigavo obuolių Gmž.
◊ bãdą pérgauti kiek pasisotinti, užkąsti: Kiek čia to valgymo – tik kad badą pergavau Sml.
pragáuti
1. žr. gauti 1: Imk druskos ant burgos, kol pragausi pinigų J.
| refl. tr.: Vasarai paršelį bene prasigausiu Šts.
2. refl. sunkiai pro kliūtis praeiti, prasiskverbti: Prasigavau į savo kambarį ir atsiguliau į lovą rš. Prasigauti iš Vilniaus į Kauniją Kajetonui Graužiniui buvo daug sunkiau rš. Prasigavęs nuo jųjų, atbėk prie manęs J. Pro šią plėvelę prasigauna produktai, kuriais branduolys ir protoplazma keičiasi rš.
3. refl. tr. sunkiai ką pradėti: Čia nuosklanda, niekas neprasigauna naują kelią per sniegus J.
4. refl. prabusti: Vidunaktį prasgaunu ir negaliu ažumigt ažu rūpesčių Arm. Kad prasgáusi nakčia, tai nueik papaisyk karvės Arm. Prasgóviau, o čia jau šviesu Arm.
prigáuti
1. tr. kiek apgauti, apsukti: Darbininke, nieks daugiau jau tavęs neprigaus L.Gir. Vieną kartą tu mane prigavái, bet daugiau jau nebapgáusi Slnt. Jis ją prigavo valgyme, t. y. daugiau suvalgė J. Savęs neprigavęs, antro nepamylėsi Šts. Jei ką prigavau, ataduomi ketveriopai DP35. Tuo metu anus velinas prigaun BPI213. Kursai priesiek artimam savo ir neprigaun Mž537. Žaltys mane šiteipo prigavo BB1Moz3,13. Nieko neprigauk BtMr10,19.
| prk.: Su arbata gali prigauti pilvą (pasotinti), reikalaujantį pripildymo V.Kudir.
prigautinai adv. piktai: Anys prigautinai prieš mane kalba visur BBPs109,3.
| refl.: Jis prisigavo, t. y. pigiai pardavė J. Aš neduosiuos prisigáuti KII8.
2. tr. suvedžioti (mergaitę): Jaunas mergas vyrai greit prigáuja Brt. Tegu jis ir ima tą mergelę, kurią prigavo I.Simon. Vakar šoko ir dainavo, šiandien verkia, kad prigavo Srv. Tu nujok, tu nujok į Tilžės miestelį, ten viliok, ten prigauk miesto šinkorkelę StnD12.
3. tr. pasiekti: Kad prigautų Jono rankas, bučiuote bučiuotų Žem. Aš nėkaip negaliu prigáuti kepurės Slnt. Pakabink kilbasus ant lubų, ka katinas neprigáutum Slnt. Dėkuo, dėkuo, prigáusu duonelę (pasieksiu ant stalo) Rt. Aš to obuolio niekaip neprigáunu, jis per daug aukštai Rg. Lapė, pamačiusi uogas ant medžių, norėjo prigauti S.Dauk. Nėkaip negaliu lubų prigáuti Pkl. Tu didesnis – prigáuk man raktą nu gembės Plt. Par aukšta yra, negaliu prigauti Krtn. Kad aš jįjį prigaučiau, kepurę nutraukčiau J. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prigavau KlvD22. Įkrito į šulinį viedras, ir negaliu ano prigauti Skd. Nerk, ar prigáusi dugną Kl. Laivas, dugnu žemės prigavęs, apsistojo M.Valanč.
| Prigavau krūmus (priėjau, privažiavau) ir pasislėpiau Šts. Paklydau bevažiuodamas: miške nei žmogaus prigauti, nei kiemo matyti – nors pasikark Dr.
prigáunamai adv. pasiekiamai: Nepadėk peilio prigáunamai, kad vaikai neįsipjautų kartais Als. Žemo[je] obelė[je] ir obulai auga ranka prigáunamai Als. Prigaunamai (visai arti) yr vieškelis Šts.
| refl. tr.: Nevalgyk sausos duonos, bet ir sviesto prisigáuk Šv.
| Prisigavau juostą (siją), juosta trakš, bilst – ir nukritau Nt.
| Čaika prakiuro, ir mes vos ne vos krantą prisigóvėm (pasiekėm) Lš.
4. tr. sunkiai prieiti; privaryti: Prigavus kraštą, pirmasis Aleksandra vilyčią įsviedė S.Dauk. Nor laivelį prie krantos prigauti arba iššokti prš.
| refl.: Prie karalaitės prisigaut norėjo BsPI48. Prie krašto prisigáuti KII3. Smertis niekaip negalėjo prie galvos prisigáuti BM396.
5. žr. gauti 1: O ką prigáusi nevalgęs?! Skr. Gyventojai prigauna žuvies iš kur arba perka silkių M.Valanč. Mes teprigavome pačius pastaruosius numerius pernykščių metų rš. Susirgęs nei vandens nepajėgsi prigauti, nei pagalbos prisišaukti rš.
| Laiko prigãvęs apravėsu daržą Užv.
| refl. tr.: Liokajus, prisigavęs pinigų, nė minavoti apie nakvynę nebminavojo BM341.
6. tr. kiek paliesti, pažeisti, pakenkti: Prigãvo šalčiukas bul'bas Švnč. Apgenėjus šakas, veikiaus šaltis prigauna ir pirmąsias sprogymes gal pagadinti S.Dauk. Jei šaltis neprigáus, turėsiam obulų Skd. Šitie obuoliai šalčio prigauti, ilgai nestovės Rdm. Mūs bulvės prigautos (pašalusios) Lš. Mano kojos šalčio prigáutos, tai man greit šalta Rdm. Šitas arklys jau dusulio prigáutas Al. Prigavo man gynagį Sr. Įstatymas apie galutinių balsių sutrumpinimą nebegalėjo jų prigauti žodžių viduryje Jn.
| refl.: Sušilęs negerk šalto vandens, kad neprisigautái (kad nepakenktų) Kb. Padžiovink rugius, ba prisgaus (pages) Arm. Miltai nedaugį prisgóvę, duona negardi Arm.
sugáuti
1. tr. BtMt21,33, BB1Moz19,16 pagriebti, sučiupti: Lapę gyvą sugavo J.Jabl. Pritykino katė žvirblį ir sugavo J. Žalią zylelę sugavau KlvD11. Šunys žąsį sugavę daknija, drasko J. Karosėli geltonasis, kas tave sugavo? Nm. Pavyksmu vyk ir sugausi J. Jie labai daug žuvų sugóvė Alv. Sugaus mane žvejužėliai, būsiu žvejų martelė JV440. Kad sugaučiau tą paukštelį, vynu pagirdyčiau KlvD40. Strielčius sugóvė daug kiškių Prl.
| prk.: Ne kartą atsigrįžusi Monika sugaudavo vyro žvilgsnį P.Cvir. Piktą žodį paleisi, atgal jo nesugausi (nebeatšauksi) TŽV598. Gal tu sugavai̇̃ kokią giesmę (iš atminties ištraukei, prisiminei)? Tvr. Jos akys jau sugauna kiekvieną smulkmeną J.Avyž.
| Nuo tokios krosnelės visiems sugaudavo galvas A.Vien. Galvą sugãvus, reikia kramtyt žirniai Vžns. Smarki gryčia, sugaũs galvas visiems Š. Kad sugáuna galvą, reik šiltu vandeniu mazgoti Sml. Net galvą sugãvo nuo tavo liuikos Ktk. Pirtin neisiu – bijau, kad galvos nesugautų̃ Užp. Nelįsk į gailius – galvą sugaus Jnš. Kana kol mano galva šiandien teip sunki, lyg sugauta Ds.
^ Senis jautėsi tartum sugautas (nedrąsiai) A.Vencl. Seniai atpratusios nuo tokios puikios ir gausios draugijos, seselės pasijuto it sugautos A.Vien. Seno žvirblio ant pelų nesugausi Sim. Be tinklo nesugausi, be ginklo nenušausi LTR.
| refl. tr., intr.: Vagys, keliu eidami, jį susigavo Jrk25. Mes ir žuvies susgautumbe Slk. Teip didis apstas žuvų sugavos DP288. Norėjau žentą turguj susgaut (sutikti) Ds.
^ Net susgavau (susikompromitavau) Gmž. Sirginėja šita mergaitė, tai kap susgavus (nedrąsi) Prng.
2. intr., tr. išaiškinti: Gali kaip sau nori šnekėti, o vis tiek sugauna bemaluojant Vvr. Jis labai moka meluoti, jo niekur nesugaus Lš. Melavo, kol sugavo J.Jabl. Dreba, kad jo nesugautų nieko nemokančio! Gmž. Tikrai Viešpatį sugãvo žodyje DP116.
| refl.: Kaip tik pradėsi meluoti, tuoj susgausi (išsiduosi) Sdk. Daug bekalbėdamas pats susigavo laikrodį pavogęs An.
3. tr. prk. pajusti, suvokti; susiorientuoti: Akimis jis ryžosi sugauti didžiulės salės plotį rš.
| refl.: Vos susigavaũ, kokioj vietoj bestoviu Svn. Visi iš jo juokės, o jis vis nesusigãvo Svn. Susgãvo ir anas, tik jau po čėso (susiprato negerai padaręs) Ds. Paskui susgoviau ne tep pasakęs Rod. Žmogus inejo pirkion i susgãvo: suprato, kad ne te pakliuvo Prng.
| Ko dar̃ jis tep greit susigóvė (supyko, įsižeidė)? Lzd.
4. tr. atgauti, sustiprinti, sutaisyti; pasitaisyti: Burnelę išgėrusi, nusiskanino: „Atatata, kūmalės! Teip širdelę sugavau, teip sugavau“ rš.
| refl.: Kviečiai iš pavasario buvo visai prasti, o po lytaus susigavo Šmk. Rugiai jau pradeda susigauti Pb. Jau antra diena po keliui, ė da susgaut negaliu Tvr. Arkliai nuo dobilo susigãvo Jnšk.
5. refl. brš kūdikį pradėti: Motyna manimi žyvate susigãvo K.
◊ zui̇̃kį sugáuti
1. parvirsti: Sugaváu zui̇̃kį teip greitai bebėgdamas Slnt.
2. baigti pjauti javus: Pjovėjai zuikį sugavo lig su saule Krtn.
užgáuti
1. tr. paliesti: Atradęs apsigobusias mergaites, capt užgavo su pirštu vieną mergaitę ir tarė: „Sveika, martele!“ M.Valanč. Dešine ranka užgauna stygas, o kaire tildžia Sab. Kur užgavo akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV565. Kur tik sparneliais užgauni, gert ir valgyt visur gauni Pn. Aš jį tikt vos užgavaũ K. Aš užgausiu piemenį, ir bandos avys išsisklaidys brš.
| prk.: Vaikai, ko čia užgáunat (liečiat) ne savo daiktą, ar eisat šalin?! Vvr. Negaliu iškęsti neužgavęs dviejų dalykų V.Kudir. Keleivių nosis maloniai užgavo viralo kvapas S.Nėr. Žiūrėjo į dar jauną žmonos veidą, bet jau vargo raukšlių užgautą rš. Mokytojas buvo jaunutis, vos 25 metus teužgavęs (tepradėjęs) rš. Jį neprivalo nei mažiausysis vėjelis užgáuti KII37. Ant lubomis džiovinant, reik veizėti, kad ne visai per daug saulė užgautų džiūnančius apynius S.Dauk. Kai tik didelė šviesa užgauna, tuoj akys ima tavaruoti Ps. [Žinia] kaip žaibas visus užgavo Žem. Jos žodžiai kaip elektra užgavo visus Žem. Kodėl tavo suknelę raselė užgavo (sudrėkino)? Nm. Tereikia pasaugoti, kad neužgautų pelėsys, tai ir bus rūgštelė nepagedusi Vaižg. Jis gailesties užgáutas rodės KI61.
^ Aukštą medį visi vėjai užgauna Brž.
2. tr., intr. skaudamai suduoti: Netikėtai užgavo ranką į kažkokį kietą, iš šieno styrintį daiktą rš. Užgavai̇̃ vaiką, ir verkia dabar Jnšk. Tuomet metė iš svilksnės akmenį ir užgavo filistiną į smilkmenį S.Stan. Vienok uodo nenušauna, tik per plikę sau užgáuna Kp.
^ Kad norėsi užgauti, tai ir pagalį gausi Jnšk. Kur skauda, ten ir užgauni K.Būg.
užgautinai̇̃ adv. skaudamai: Užgautinai̇̃ mušė Pl.
| refl. tr.: Užsigavaũ ančiakį, net akis aždribo Ds. Koja patinus, gal užsigavai̇̃ kur griūdamas? Srv.
^ Kur skausta, ten ir užsigauna VP26.
3. tr. įžeisti: Tarutis jautėsi visai užgautas P.Cvir. Niekas žodžio užgaunančio tau nesakys rš. Uošvelė, po trobą bevaikščiodama, užgãvo martelę pirmu žodeliu JD1495. Nė per pusę lūpų neužgaus niekuomet tavęs Žem. Jis tą žmogelį lig kaulo užgãvo su savo liežuviu Dr. Ar tai seną, ar tai jauną bloga burna vis užgauna A.Strazd.
^ Saviškio užgaunamesnis plūdimas negu svetimo rš.
užgaunančiai adv.: Jis kalbėjo užgaunančiai rš.
| refl.: Žiūrėk, ponaitis, užsigãvo, suprask, užrietė nosį Paį. Už tai baisiai ji užsigautų ir būtų nelaiminga rš.
4. tr. pačiupti, pagriebti: Tasai vilktinis … užgauna ing save žuvis visokios giminės, teip piktas, kaip ir geras DP526.
| Paskui ažugóvė (užklupo) karas Arm.
5. refl. ant ko užlipti su didelėmis pastangomis: Ant kalno viršaus užsigáuti KI542. Kad tik ant tos šakos užsigaut galėčiau rš. Jis jam … ant sprando užsigavo BsPI102.
6. tr. žr. gauti 1: Nuvažiuoju te, kokį pudą užgáunu (gaunu pirkt) ir vėl grįžtu Ad.
◊ ši̇̀rdį užgáuti
1. įžeisti: Kasdie tėvui širdį užgáuna Dkš.
2. patirti malonumo: Aš užgavaũ širdį, t. y. gėriau, valgiau skaniai J. Su taboku širdį beužgaunu Plng. Neturim kuomi širdies užgauti, nieko kito neturėdami, kaip tiktai maną S.Stan.

Daugiau informacijos

įgáuti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pérgauti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

antspi̇̀rti

Apibrėžtis

spi̇̀rti, -ia, spýrė
1. intr. R, MŽ, Sut, I, K, L, Rtr, Š, Trk, Str smogti, mušti koja: Spýrė į užpakalį ir išvarė DŽ1. Ašvienis spýrė jaijai patvykst J. Jauna karvelė, ana spi̇̀rs, nepamilš nėkas Sd. Mūsų karvė nèspira: nors atsigulęs milžk Krž. Spi̇̀rt kelia vis koją teliukas Klt. Briedis pult nepuola, ale jei lįsi, tai labiausiai spi̇̀ria KzR. Spirti į žemę N. Ka jauna buvau, į vienas duris ka spýriau – trejos atsidarė! Ms. Spýrė langan i pro langą [iš degančio autobuso] Pg. Karalius liepė spirt koja ir kakta mušt, ir tos prilipo MPs. Jis, parėjęs iš karčemos, į dureles spýrė JD1008.
^ Svetima koja vis daugiau spiria LTR(Vdk). Akyse giria, už akių spiria KrvP(Krsn), PPr105. Su ranka glosto, o su koja spiria LTR(Vdk).
ǁ turėti įprotį smogti koja: Iš cigono nupirko tokią kumelytę: ir kanda, ir spi̇̀ria, ir pryšakinėm kojom kerta Grz. Nusipirko spi̇̀riamą arklį Grž. Tavo arklys spirą̃s – negali į jomarką statyti Gd. Karvė y[ra] milžti spiranti̇̀ Šts.
2. tr. smogiant koja, stumti iš vietos tolyn: Kada jos (laumės) avelę pasigavo, jisai spyrė puodą, ir žvakė jas apšvietė LTR(Auk). Gaspadinė spyrė koja šunį ir katę ir paėmė nulėkusį blyną LTR(Slk). Krizas taip pat krapšto, spiria kurpės nosike akmenį, žinodamas draugo silpnybę radiniams, erzina jį P.Cvir. Naujų metų vakarą reik spi̇̀rti batą nu kojos: jeigu pirštai į duris – išeisi, jeigu kulnis – pasiliksi Vkš. Antis pramainui čia viena koja, čia antra spiria vandenį užpakalin rš.
| prk.: Žmogus – sviedinys: vieni spiria į vienus vartus, kiti – į kitus J.Gruš.
^ Sniegena jau spi̇̀ria ledą, būs pavasaris Pgr. Kai mirtis toli – ją šaukia, kai arti – ją spi̇̀ria Skr.
3. intr. kišti, statyti (koją į laisvą batą, į kilpą): Spi̇̀rti į klumpes, į batus NdŽ. Ant žirgo sėsdams dūmojau, į kilpas spirdams rymojau LTR(Krtn). Ant žirgo sėsdams, į kilpą spirdams, nušavo balandelį, kieminąjį paukštelį D20. Ant žirgelio sėdau, į kilpas spyriau N251. Spi̇̀rk į šliurikes kaip į valtikes Krg. Šok iš lovikės, spi̇̀rk į šliurikes, kibk už klemeruko kaip už velniuko! LKT133(Plik).
| refl.: Aš jau spi̇̀rsuos į batus – bijau gyvačių Štk. Reik spirtis į [balno] kilpą – kilpos nėra Sln.
ǁ įstatytą, įkištą išmauti, ištraukti: Nei aš sėsiu nuo žirgelio, nei aš spirsiu iš kilpelių KlvD47.
| refl.: Dik (dėl ko) įsimovei tą batą – tujau spirýs lauku! Ms.
4. tr. minti (audžiant): Spiri̇̀ tas nytis – teip išsispira, spiri̇̀ tas – teip Žeml. Skieminis į audeklą deda, ka spi̇̀rtumias LKT70(Dr).
5. tr. stumti, mesti iš vidaus atgal: Ka mintuvai y[ra] negeri, linus spi̇̀ra atbulus į viršų Žd. Jau spalį spi̇̀ra laukon (atsiskiria spaliai nuo pluošto) – gal linus minti, jau atbuvę y[ra] linai Plng.
6. intr. Sut, VĮ stumti, spriegti spyruokliuojant: Spyruoklė spi̇̀ria atgal DŽ. Pagedo dvikirpės žirklės, nèbspira, nebatsprenga Šts. Geras šautuvas nespira Šts. Brička kaip trenks į duobę, risorai iš piktumo kaip spirs aukštyn Ašb.
ǁ atšokti: Reikia žinot, kiek medis spi̇̀ria nuo kelmo, kai virsta Skr.
7. tr. susitelkus, susigrūdus stumti, spausti: Ledai tiltą spi̇̀ria NdŽ.
| refl.: Ledai prie tilto spi̇̀riasi DŽ.
| prk.: Spi̇̀riasi visi darbai į krūvą DŽ1. Spi̇̀rias visi darbai rozam Dglš.
8. tr. puolant spausti, versti trauktis: Švedus labai spyrė rusų ir lenkų kariuomenė LTR(Ant).
ǁ stengtis pašalinti, išstumti: Jį jau iš vietos spi̇̀ria NdŽ.
9. tr. Š, NdŽ dėti ramstį, remti spyriais: Sieną spi̇̀rti, kad nekryptų DŽ. Suvirto obelis [nuo vaisių svorio], reikia spi̇̀rt Klt.
10. refl. R remtis, stengiantis išsilaikyti: Spi̇̀rias ranka, nepasikelia [senutė] Klt.
| prk.: Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč.
11. tr. liesti, siekti, remti: Verpstė spi̇̀ria pumpurę Rdš.
| Gryčioj garas lubas spiria rš. Dūkas spi̇̀ria (tvanku, nėra kuo kvėpuoti) Žrm.
| prk.: Jau ta senatvė spi̇̀ria – kur čia spėsi susitvarkyt! Plv.
| refl.: Kai atsklaupi, šitan daiktan (į nuospaudą) ir spi̇̀rias batas Skdt. Laukai spirias Jonių rubežiun Gdr.
12. tr., intr. diegti, durti, remti: Jau senystė: tą spi̇̀ria, tą sopa Dglš. Diegliai spi̇̀ria visą Klt. Diegliai jį iš visų pusių spi̇̀ria Skdt. Jau diegliai spi̇̀ria pašoniais Krd.
13. tr. prk. eiti pridurmais, kilti tuoj po ko: Rašyti – kol aš to noriu, kol mintis spiria mintį sp.
^ Bėda bėdą veja, vargas vargą spiria, bėda kojas taiso LMD.
14. intr. skleisti, mesti spindulius: Bemiegant saulė spýrė Aln.
| refl.: Mieste sniegas greičiau tirpsta – saulelė labiau spi̇̀rias Kp.
15. trenkti (apie griaustinį): Tą dieną užėjęs juoddebesis su žaibais, ir perkūnas spyręs į tą mūrą ir sutrupinęs BsMtII194(Sln). Triobos be perkūnsargio, galia spi̇̀rt griausmas Antš. Spýrė griaustinis į daržinę, ale neuždegė, tik gegnę suaižė Jnš. Viena pušis baigia džiūt, perkūno, matyt, spi̇̀rta Ob. Perkūnas trinkt spyrė į tą patį medį ir sudraskė M.Valanč. Trenksmas toks esti nesvietiškas, jog, sakytumei, dešimtis perkūnų spyrė Blv. Seniau moterėlės kišdavo šventus berželius pastogėn, kad nespir̃t Slm. Kad perkūnas nespirtų į namą, kiša pastogėn kadugio šakelę MTtV202. Kur diemedis auga, ten perkūnas spiria LTR(Ppl).
^ Kad tau, jaunas bernužėli, perkūnėliai spirtų LTR(Ob). Kas pats save girs, tą perkūnas spirs LTR(Auk).
16. gelti, kąsti: Bitis benori spirti man, t. y. įkąsti J. Šiandieną nė viena bitis nespýrė Brs. Širšūnai y[ra] spirą̃ Grg.
17. intr. šnek. sparčiai, greitai eiti, bėgti: Nelaukęs autobuso, sparčiai spyriau namo – ką čia reiškia keletas kilometrų, kai bėda veja! rš. Kamuntis, susmetęs in tris linkas, spyrė namo BsPII328. Spi̇̀riam namo – lyt ruošiasi Dkš. Taip nepaeina, o kai supyko, matai, kaip greitai par laukus spi̇̀ra Vkš. In tę gerai spýriau, kad nenusvėluoč Rod. Petriuk, karvės jau dobiluos – greit greit spi̇̀rk! Pnd. Tai ką – spi̇̀rsim šiandie į šokius? Klvr.
| refl.: Bernas su merga kai spi̇̀rias keliu, tik karnos dryksi Prng. Arkliai spyrės iš viso vieko, net priguldami, kaip mūsiškiai sako Vaižg.
18. intr., tr. šnek. godžiai valgyti, ėsti, gerti: Kap paleidau po atolą [karves], tai spýrė jau jos, spýrė, kiek tik norėj[o] Pls. Spiria kap maišan (daug valgo) Pls. Spi̇̀rk šitą bonkę, bus šilčiau Kvr.
19. tr. šnek. sunkiai nešti, vilkti: Ana tuos akmenis spýrė namo Rod. Meška eina, spi̇̀ria diešką medaus (ps.) Rod. Vilkas avį spi̇̀ria Dsn.
20. tr. I, LL91,326, Š, BŽ82, Rm reikalauti, versti, raginti ką daryti: Skolininkus spyriau, kol atidavė skolą J. Nežinau, kas ir bus, kai teip greit spi̇̀ria ataduot Skdt. Daba spi̇̀ra mokyties, o kitą kartą reikėjo už mokslą didelius piningus kišti Rdn. Visus vaikus spi̇̀riat Vilniun Pls. Mažus mus spýrė prie darbo Alks. Spi̇̀ria ir spi̇̀ria ravėt: nuravėjo tiek vagų, ir da spi̇̀ria Skp. Spi̇̀ria ir spi̇̀ria į darbą Kdn. Spi̇̀ria duoti pieną [į pieninę] Ėr. Spýrė kelius pataisyt prieš penkiolikę [birželio] Pl. Pyliavą spi̇̀ria ataduot Ktk. Tu spiri mane pasakyti, kokį aš turėčiau norą J.Balč. Pagaliau kūdikį pakrikštijo, bet ne taip greit, kaip spyrė bobos A.Vien. Malūną ar miestą pasiekti bandė tik kruvino reikalo spiriami P.Cvir. Jei reikalas nèspiria, tai pabūk Mrj. Atjunktau [rūkyti], kad spirtų̃ reikalas Drsk. Spi̇̀rk, kad ženytųs, kad nestąsyt Klt. Tėvulis spýrė tekėt Mrc. Marijona už jo ištekėjo tėvų spiriama P.Cvir. Ką daris, kad vargas spi̇̀ria Kp. Tik spiriamai̇̃s atsitikimais NdŽ. Liko trys dienos, jau velnias spiria, kad pasirašytų BsMtI41. To vyro motina spirdavus tą savo marčią katrą rytą geldas išmalti Sln. Dievas liepė man čirškėt, o jūs spiriate tylėt (d.) Mšk.
spiriamai̇̃ adv.: Tai yra spiriamai̇̃ reikalinga NdŽ. Aš spiriamai̇̃ kláusiau, bet anas nieko neatsakė Rod.
spirtinai̇̃ Jam ne tep labai dar spirtinai̇̃ reikia [žento] Lp. Lietuvis esti spirtinai varomas vokiškai mislyti, spręsti prš. Gėrė arbatos tik visi po pusę stiklinės, nors namiškiai spirtinai prašė, kad nesididžiuotų TS1904,2.
ǁ intr. impers. Vlk apie norą išsituštinti: Bobut, nešk kibirą, ba jau man spi̇̀ria Auk.
21. tr. ginti, varyti tolyn: Kur tu spiri̇̀ keltuvas? Rod. Vėjas spiria debesis Rod.
22. refl. veržtis, brautis: Kur dar tu spiri̇́es – į sodžių pas vaikus nubėgt?! Lp. Pabūk, kurgi spiri̇́es?! Pls. Svečias jau namo keliaut spyrėsi J.Jabl. Aš pats neprašysuos, nespi̇̀rsuos į anų tarpą Krš. Dar̃ miestan visi spi̇̀rias spi̇̀rias Dbč.
23. refl. stengtis: Jie menkai tesispyrė, kad kalba išliktų rašliavoje ir mokslavietėje A1884,1. Aš spýriausi karvę atsiimt PnmA. Spi̇̀rkis nesispi̇̀rk – manęs neaplenksi Srv.
24. refl. Sut priešintis, nesutikti, spyriotis: Jis spi̇̀riasi prieš mane DŽ. Spi̇̀rtis priešais NdŽ. Jis visai nemano nusileisti, spi̇̀riasi visom keturiom Jnš. Spi̇̀rias, kad nebus gaspadine Klt. Ko čia vienas spiri̇́esi – kaip visi nutars, teip ir bus Ssk. Smala tavęs nematai, kad jau teip spiri̇́es – apseisiu ir vienas Užp. Jeigu tik spir̃sis, nieko jam nepadaris Rš. O tai jau kokia: juo labiau tave prašai, juo labiau tu spiries! A.Vien. Tu pati tūrėkis, nenusigąsk, spirkis kiek begalėdama Žem. Teisybė, žinoma, spyrusis, nenorėjusi duoti; bet buvusi peralkusi ir norom nenorom sutikusi (ps.) Klvr. Jį nešte nunešė – jis da spýrėsis Ar. Avis spi̇̀ras, bijo eiti Klm. Spiras kaip utis, į pirtį vedama LTR(Vkš). Spýrėsi kaip ožys an ledo Rm. Spi̇̀ras kaip tekis, pjauti vedamas Kv.
| prk.: Neakėta dirva, tai plūgas spi̇̀rias, šokinėja Pl.
^ Ir besispiriančią ožką turgun nuveda KrvP(Rtn).
25. refl. Sl gintis, laikytis: Žemaičiai ilgai pryš spyrėse, nepasiduodami kryžokams I. Žemaičiai, nebvaliodamys vokyčiams spirties, leido jiems palikti savo žemė[je] kunegus, skelbėjus tikėjimo katalikų M.Valanč. O kurie nespyrės pryš pagundinimus, suguro M.Valanč. Būkite tada paklusni Dievui, o spirkitės prieš velnią Sut.
26. refl. I ginčytis: [Kai kurie] iš epikūrų ir stoikų filosofų spyrės su juo BtApD17,18.
27. refl. I varžytis, kovoti dėl ko: Paliko du sūnu, kurie apei karalystę tarp savęs spyrėsi S.Stan.
28. refl. didžiuotis: Pinigais spirtis N.
◊ aki̇̀s spi̇̀ria (kam) labai sunku: Net man aki̇̀s spýrė, kap man buvo sunku Pls.
į kójas spi̇̀rti bėgti: Dangus griūva, reiks bėgt, – ir ėmė [katinas] į kójas spi̇̀rti MitII51(Jrk). Velnias greit spýrė į kójas, o žmogus, an kumelės užsisėdęs, velnią privijo ir vėl paliko MitI87.
į pùspadį spi̇̀rti Šv bėgti.
į sùbinę (į ùžpakalį) spi̇̀riamas Mžk, Dr vlg. viskam negabus, nesumanus, ištižęs: Esi į sùbinę spi̇̀ramas, niekam netinki Krg. Nebuvau į subinę spiriamas, o dėlto vieną kartą apgavo J. Ta motriška ne į subinę spiriama, t. y. neslinka J. O žemaitis ne į užpakalį spiramas tėra, ant šakės ano nepakratysi S.Čiurl. Užaugo vyras ne į sùbinę spi̇̀ramas Rdn.
į sùbinę spi̇̀rti vlg.
1. išvyti, išvaryti: Kad ne vaikas, spir̃čiu [pačiai] į subi̇̀nę, ale gailiuos vaiko Krš. Ka aš nebūčio su vaiku, anam į sùbinę spi̇̀rčio Krtn. Munęs susiedai nèspira į sùbinę i nevaro numie Trk.
2. griežtai atsisakyti: Spi̇̀rsu tam šnapšuo į sùbinę i neprasidėsu Krš.

iš nagų̃ spi̇̀rtis iš visų jėgų stengtis: Vaikas serga, tėvui reikia iš nagų spirtis, siųsti pinigų Raud.
ne iš kélmo spi̇̀rtas KlK2,49 šaunus, sumanus, apsukrus: Siuvėjas ne iš kelmo spirtas, atskiria lepšę nuo baravyko P.Cvir. Matau, kad esi ne iš kelmo spirtas K.Bor. Aš ne iš kélmo spirtà Ps.
ne toliaũ spi̇̀rtas labai panašus: Ir dukrelė ne toliaũ kaip motina spirtà Ktk.
nósį spi̇̀ria greit gims: Ket[u]ri vaikai vienas paskui kitą, o penktas jau vėl nósį spi̇̀ria Rod.
pãdkavas spi̇̀rti mirti: Katrą metą sirgo, i visi sakė, ka jau spi̇̀rs spi̇̀rs pãdkavas Erž.
prie si̇́enos spi̇̀rti versti nusileisti, pasiduoti: Vėl tas nelemtas klausimas. Petras spiria tėvą prie sienos, ir tiek rš.
séilė į lū́pas spi̇̀ria knieti ką pasakyti: Greit nebus galima purvais į akis drabstyti ir tai rašyti, ką seilė į lūpas spiria TS1904,5.
ugnimi̇̀ (ugnià) spi̇̀rti piktai atšauti, atsakyti: Spi̇̀ria ugnià, ką pasakai Žal.
antspi̇̀rti, añtspiria, antspýrė (ž.) tr. J, KŽ prispyrus pareikalauti, priversti: Klebonas buvo antspirtas, kad pigiau laidotų Šts. Antspýriau, ir padarė, o kad ne – ir šiandien teip pat būtų tebesą Brs.
apspi̇̀rti, àpspiria, apspýrė
1. tr. kojomis apkasti, apkapstyti: Pylės apspira kiaušius su lapais, ka žmogus neanteitų Šts.
2. refl. pasiremti, atsiremti: Su kačerga (lazda) apsispi̇̀rt gerai LKKXIII25(Grv). Rankom apsispýriau žemės ir paskėliau Dv. Kap pagaspadoriausi, tai duoną valgysim net sienos apsispyrę (iron.) Arm.
atspi̇̀rti, àtspiria, atspýrė; L
1. tr. K, M, Š, Rtr, NdŽ spiriant koja atmušti, atstumti, atkelti, atidaryti ir pan.: Atspirk koja man šluotą Plv. Tas šunukas pula, ans su koja àtspira Jdr. O jei neatkels vario vartelius, atspi̇̀rki, žirgeli, nors su kojelėmis JV1069. Duris su koja atspyręs išeina į kiemą rš.
| refl. tr. K.
2. intr. įspirti spyrusiam: Nespardyk arklio, be kai anas tau atspir̃s, tai daugiau nebenorėsi! Ds.
3. refl. tr. koja prisitikus į ką nusimušti, užsigauti: Motina visiškai neseniai, eidama per pievą, nepastebėjo žolėj įkaltos gembės ir skaudžiai atsispyrė į ją kojos pirštą I.Simon.
4. tr. atkišti, atstatyti (koją): Kaip ana tą koją buvo atspýrusi?! Ms. Šeško Petras nė nepriklaupė, visas mišias stovėjo koją atspyręs Blv.
5. tr. Š, Rtr spyriu, ramsčiu paremti, prilaikyti, sustiprinti: Su atsparu atspi̇̀rk tiltą, kad nevirstum J. Nemokėjo atspi̇̀rt – žardą išvertė vėjas Slm. A atspýrei koptas su kuom noriantais? Up. Grūšnių padaug, buvau atspýręs šaką Ob. Atspýrėm sūkertinį (namą pakeltais sparais) i išdžiovenom Dglš. Pastogės kertė ties priešininke, visai jau į žemę atsirėmusi, rodėsi, turinti atspyrusi trobos galą, kad langeliai neįsikniaustų į žemę Žem. Neatspiramas I.
^ Mėsos stirta geležim atspirta (kaustytas arklys) LTR(Sml).
6. refl. Rtr remiantis pasilaikyti, atsiremti į kokį ramstį: Žmogus lazda atsispýrė, lazda lengviai palindo (sulindo) žemėn Vlk. Kojytei kas būtų, lazdyte atsispi̇̀rdamas eitum LKT340(Ign). Palkute atsi̇̀spiriu, ir man geriau Rod. Atsispi̇̀rk lazdaite Azr. Kap palandžioju (pavaikštau), pasėdėt, atsispi̇̀rt jau reikia Dbč.
^ Gausi par ubagą lazdą, kad jam pačiam reikia atsispirt LTR(Aln).
7. refl. R, MŽ219, K, J tvirtai atsiremti kojomis, norint atsistumti, atsitolinti, pakilti, atsilaikyti ir pan.: Šarūnė, dar žengus kelis žingsnius, atsispiria į smėlėtą dugną ir lengvai nuplaukia V.Bub. Vel[nia]s atsispýręs į akmenį, i tame akmenė[je] palikusi velnio pėda Yl. Tik labai gerai įsiręžęs, atsispyręs, žmogus šiaip taip mažumėlę kilstelėjo [akmenį] K.Saj. Sylos kaip vandens, atsispi̇̀rti vietos yra – ko nedirbs?! (juok.) Vn. Karvė negali kojom atsispi̇̀rt (nesveikos pirmagalinės kojos) Lp. Atsidėję lauksme, atsispýrę trauksme Š.
ǁ refl. pasispiriant kuo atsistumti: Atsispi̇̀rti (nuo kranto), atsistumti BŽ337.
ǁ refl. atsitraukti: Traukis arčiau, kogi čia atsispýrei?! Slm.
8. tr. atšlieti: Stovėjo atspirtos į sieną kažin kokios senos lentos Db. Senyboj abrozus atspi̇̀rdavo prie pačiom lubom Klt. Kai atàspiri tvoros, tai da stovi [šuva] Ds. Galva sienon atspirtà [užvirtusios karvės], negali nei kaklo ištiest Lp.
| refl. SD227, Sut: Prie durų atsispýręs stovia Ob. Pečiais atsispýriau [į vežimą] ir stoviu Vlk. Pastovėjau obelės atsispýrus, apsiverkiau ir parejau namo Trgn. Sėdaus, atsispýriau in pušelę ir nusnaudžiau Nč. Velniai du sėdi in lango: vienas in vieną bažnyčios ušėką (durų staktą) atsispýręs, ė kitas in kitą (ps.) Aps.
9. tr. įremti: Jis atsisėdęs ant ledo besėdįs, kojas atspyręs į dirvos ežią SI370. Jis vario durtuvą ištraukė iš kūno, koją krūtinėn atspyręs, lavoną … apvertė kniūbsčią HI. Kojas į langą atspýrei KlvrŽ.
| refl.: Paskui vedė mešką in grinčią, bet ta, atsispyrusi angoje, nenorėjo vidun eitie Rp. Pelėpės jurginis atsispýrė (toks didelis) Dglš.
10. refl. susieiti, liestis, susisiekti: Gražiai išeina laukas, upė atsi̇̀spiria į pat vidurį, nuotakus Srv. Į rinką atsispiria iš visų šonų keliai TS1900,4-5.
11. refl. einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti: Dabar kad eitum iš mūs kaimo Strūnaitin, tai atsispirtum Kučliškėn Str.
12. tr. sulaikyti tėkmę, užtvenkti: Upė malūno atspirtà Grv.
13. tr., intr. KŽ atstumti spyruokliuojant, atspriegti: Atspiriamasis, atšaunamasis spyruoklis VĮ. Jau šitos spyruoklės mažai àtspiria – pagedę Alk.
14. refl. atšokti, atkerti: Neprydaužė skieto, siūlas ir paliko atsispýręs Trk.
15. refl. mesti, nukreipti spindulius: Saulė viršuj (aukščiau nuo žemės) ne tep šildžia, ale kur žemiau atsi̇̀spiria, tai… [labai šildo] Vlk.
16. tr. Ad, Str, Sem atstumti skląstį, atsklęsti: Eikit, duris atspi̇̀rkit Dv. Kaip mes atvažiuosim, tai atspi̇̀rsi duris Ker. Atspi̇̀r' duris, inleid' mane pirkion Lz. Jis šūkterė[jo], tai joj ir atspýrė duris Vlk.
| refl. tr.: Duris atsispýrė Rod. Mergiokaitė ėmė ir atsispyrė [duris] LTR(Grv).
17. intr. šnek. sparčiai, greitai pareiti, ateiti, parvykti, parvažiuoti: Atspýrė boba namo iš miesto Dglš. Aš pirmiau atspýriau namo Krs. Àtspira dar bobutė, kad ir sakos šimtą metų turinti Lnk. Ot sukaitau, kol atspýriau iš turgaus! Ds.
18. intr. šnek. užeiti, prasidėti (apie laiką): Rugiapjūtė atspir̃s – visi darbai suspirs Rod. Ir vakaras atspir̃s, paki suvaikščiosi Pv. Sėdi sėdi, tai, žiūrėk, ir pietai àtspiria Vlk. Jau ir vakaras atspýrė, o tu vis dar art rengies Dg.
ǁ tr. užklupti (apie laiką): Sakau, atspir̃s mane kokia dešimta valanda, tai ir nelaukiau Alv.
19. refl. Šts patekti, atsirasti, atsidurti: Jei vilkas pasimaišis, tai arkliai kažin kur atsispir̃s Ėr. Kap tu rengies, tai būt atsispi̇̀rta (nuvažiuota) Seirijuosa Lp. Už dviejų dienų atsispýriau Vilniuj Vlk. Pliaukštelėjo vaikui per ausį, ir tas bematant atsispyrė po stalu J.Balč. Kad jūs iš toli atsispýrę, tai nieko ir nežinot Gž.
20. tr. nuvyti, išginti: Atspýrėm vokietį, pasidavė Drsk.
21. sunkiai atnešti, atvežti, atgabenti: Tris vežimus druskos atspýrė Švnč. „Pabieda“ atspýrė mane Vilniun Lz. Atàspiria viedrą vandenio Ut.
22. refl. Q621, Sut, N, Š pasipriešinti, atsilaikyti: Neklausąs, atpuoląs nuog klausos, atsispiriąs SD213. Prieš viską galima atsispirti, bet tik ne prieš gerumą rš. Prieš likimą neatsispirsi – kas žadėta, neišvengsi LzP. Kur čia atsispirsi pagundai K.Bor. Prieš du auksinius [pinigus] kurpius negalėjo atsispirti J.Balč. Tu prieš mane neatsispi̇̀rsi Ėr. Gerai, ka taip gali atsispi̇̀rti negerti Šv. Atsi̇̀spira priš tas bobas Krš. Ligu Ignį išvarė ir nebeliko kam atsispirti, tuoj atsirado kiti dėdės įpėdiniai, stipresni LzP. Da nekulta – turim kuo atsispi̇̀rt (pasiteisinti), kad neišvežėm rekvizicijos Ėr. Tum atsi̇̀spiru, ka vaikuo paskolijau, o taip zyza (prašo) Krš. Tavam žodžiui niekas negal atsispirti BBJdt16,17. Atsispiriu kieno žodžiams SD444. Kristus atsispyrė prieš velino gundymus BPI276. Togidėl nusitverkit šarvus Dievo, idant galėtumbite atsispirt piktoj dienoj BtPvE6,13. Samdinykas … ne atspirias, bet … prastoja avis DP208.
^ Atsispyrė kap ožys, vedamas in jomarką Lp. Atsispyręs kaip ožys LTR(Klp). Atsispi̇̀rsi kap žėba prieš dalgį (iron.) Pls. Kap mirsi, tai neatsispi̇̀rsi ir nepaduosi [mirties] teisman Nč.
23. intr. I atsikirsti, atšauti: Vyrui klausant, dėl ko teip darytų, ši atspyrė: – Nu ką, ar nuspringot košę su lašiniais valgydamys? M.Valanč.
| refl.: Kits kitą pajuokia, ypač tuos, kurie neturi gero liežuvio jiems atsispirt TS1904,4. Šis atsispyrė: – Nieko nepadariau, tikt gana man mokyties M.Valanč.
24. tr. I atlaikyti (puolimą), sulaikyti, atstumti kovojant: Tiedvi valstybi privalė padėti karo ginklu atspirti priešininką A.Janul. Jų užpuolimas atspirtas buvo Gmž.
| refl.: Vokytis i turkas kibo į rusą, jug čia rusuo reikėjo daug atsispi̇̀rti Kal. Tik su Romos pagalba galėsiva atsispirti priešams, kurie dar už mus galingesni V.Krėv.
ǁ paneigti, atmesti: Su pasibaisėjimu ir paniekinimu atspyrė jis šitą neteisų apskundimą LC1887,23.
25. tr. patenkinti kokius poreikius, atkišti: Ką tu atspirsi itum paršu itokioj draugėj?! Arm.
| refl.: Tep kap tavo pasoga atsispýriau [ūkyje] Lp. Pievomi atsispirtų̃, o tep tai kas gi (menka žemė) Lp. Kas arklį parduoda, tus (tas) atsi̇̀spiria, kas perka, tam bėda Lp.
26. refl. part. veiksmo intensyvumui nusakyti: Užpuolė lygti nuo jo klevą, siūlo jam atsispirdamas penkis rublius Žem. Tu turėtum atsispirdamas ją girti, aukso kalnus jai žadėti S.Čiurl. Laisčiau daržus atsispirdama, bet be lytaus nederėjo niekas Lnk. Kazė drožė atsispirdamas saldį pieną M.Valanč. Daktarai dėl gydymo atsispirdami gydė, tačiau mergelė numirė M.Valanč. Jie abudu ėjo ėjo, rado trečią [stipruolį], katras atsispi̇̀rdamas kalnus lygino BM113(Ssk). Kad kerta, tai kerta (valgo) atsispýręs! Lp. Ans keika tavi atsispýręs, kad neatiduodi skolą Dr.
įspi̇̀rti, į̇̃spiria, įspýrė
1. tr., intr. N, M, Š, Rtr, L suduoti koja: Jautis jamui įspýrė J. Mane arklys inspýrė Lp. Anam įspýrė į pryšakį drigantas Plt. Tėvui į akinius įspýrė gaidys, i iškrito stiklas Jrb.
^ Toks negerumas, rodos, kas į paširdžius įspyrė K.Saj. Tai ko skalini kaip šuva, koja įspirtas? V.Krėv. Jei skirta, tai kap kojon inspi̇̀rta Pv. Kur matei, ka veršis arkliui įspirtų! LTR(Vdk). Esu jau visko patyręs – spardė mane kiti, ir kitus aš patsai esu įspyręs KrvP(Mtl).
2. tr. spiriant įgrūsti, įsmeigti: Kad šoks vilkas ant velnio, o jis kaip spyrė vilkui į kaktą ir įspyrė velnio plauką SI50.
3. tr. (koją) atkišti, atstatyti įremiant: Ignas koją su nublizgintu batu kavalieriškai priekin įspyrė J.Paukš.
4. tr. N, Š įkišti, įstatyti (koją į batą, į kilpą): Sesuo įspir̃s koją į kurpę J. Kojos buvo įspirtos balno pentinūse, o galva tintaliojo Plng. Kojų niekaip į batus įspirti negali Pt.
| refl. intr., tr. I, K, Š: Basomis kojomis įsispýriau į kurpes J. Nelakstyk po lauką basa, įsispi̇̀rk į klumpius Vkš. Na, tik įsispi̇̀rk į kurpes, da kojas nušalsi! Stak. Įsispyrusi basnirta į klumpaičius kleipt kleipt par žardieną Plt. Vasariniais bateliais įsispýręs – koki čia šilima Trk. Nueisiam įsispýrusios į šliurikes – plykt nuspyrei, i šokam basos Žlp. Ligonas išgys dar: būs ir įsispyręs į aulus Ggr. Įsispi̇̀rk kojas į balno kilpas Plt.
ǁ refl. tr., intr. apsiauti: Ir įsispi̇̀rti reik, ir apsisiausti Trg. Tuo pušnis jis įsispyrė prš.
5. tr. įremti, įbesti, įsprausti: Įspi̇̀rk sienon paramstį Š. Kad negriūt, pirkios bolkos inspi̇̀rtos Dglš. Paema šakes [šieno], į̇̃spiria kotą žemė̃s ir tada pastato Ob. Mergaitė šakes paėmė, meškai nugaron inspýrė Antr. Anspir̃s an sieną, tai to lova tep aplink ir sukas Grv. Ir mestuvai yr par mañ keturi: iñspiri lubosna, meti po du siūlu Smal. Įspýrė dilią, priveržė palindęs po traktorium Slm. Kap sustvėrė jautis, mūran kap inspýrė! Pb. Kap inspýrė galvą kampan ir tyli (neklauso) Lp. Guli inspýrus lubosna kojas Klt. Užlipė an pečiaus, atsigulė aukštielniokas, inspyrė kojas lubos ir guli BsPII213(Jž). Vilius sėdėjo alkūnes įspyręs į stalą ir galvą parėmęs į rankas I.Simon. Tau alaviešką (nuodėgulį) koserėn tiktai inspi̇̀rt, kad baries Žrm.
^ Kogi čia žiopsai lygiai tvoron inspi̇̀rtas?! Skdt. Jei skirta, tai bus kap stipinu įspirta Lš.
| refl. tr., intr. N: Vežimas įsispyrė į medžių tarpą rš. Parinkai, pažiūrėjai, kad neinsispir̃t medžian, ir pjauni [stačią medį] Ob. Šukas į galvą įsispýrusi (įsismeigusi) tokia sena boba Šauk. Galvą jau lubosna insispir̃s Grv. Diedai, suolą atimk, bo insispýrė žirnis su pupa (ps.) Dv. Įsispýrė skersai subinę dirsė kaip branktas Všn. Augo augo [pupa], insispýrė net lubosna, net dangtin (ps.) Dv. Tas kamuoliukas ansispýrė tan kalnan Grv. Užpakaly kiūtina įsispyręs į arklą ir pasilenkęs mano brolis Pt. Vyras vaikščiojo rankomis įsispyręs į šonus rš.
ǁ smaigstant padaryti: Vakar streigų tvorą inspýriau Dg.
ǁ paspirti, atremti: Kad būt kuom inspi̇̀rt kluono durys Klt.
6. refl. tvirtai, įsiręžus įsiremti kojomis, norint išsilaikyti vietoje: Kap insispýrė visi, ir ištraukė šitą ropelę (ps.) Aps. Traukia kojom įsispýręs Š. Šitas ožys labai nesidavė, insispyrė, bet žmogus jį tempte insitempė [į ratus] LTR(Slk). Ją (avytę) tęst, ana įsi̇̀spiria ir neina Ob. Lindikas išsiskyręs, traukia dūdą įsispýręs JD430.
7. tr. įbrukti, įgrūsti, įvaryti: Gerai paieškojęs radau dar į kertę įspirtas kelias moterėles iš Zarasų pavieto su namų darbo audeklais Pt. Jūsų dievas kambaryje vietos neturi: į kertę įspirtas Jš.
8. tr. prk. prievarta įduoti: Inspýrė dvidešim penkis arus, ir visa (daugiau neduoda) Kb. Inspýrė tokį arklį kap dieglį šonan, ir turėkis Nč.
9. refl. važiuojant, einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti, įsiremti į ką: Kai važiuoste, tiesiog bažnyčion ir insispi̇̀rste Aps.
10. tr. įsmeigti (akis, žvilgsnį): Kai parėjom, tėvas teip pasižiūrėjo įspýręs Slm. Vaikai žiūrėjo įspýrę akis NdŽ. Kogi įspýrei į mane akis? Dl. I dieno[je], i vakare įspýręs akis televizoriun, – misliji, kad sveika! Mžš. Žiūri an tą stulpą akis įspýręs i stovi kaip sušalęs Dj. Jis visą laiką vypsojo akis įspyręs į piemenėlę J.Balč.
| refl.: Kas čia žiūrės į tave įsispýręs?! Pc. Žiūri įsispýrę an kortas Rm. Langan insispýrę žiūro [vaikai] Lp.
įsispirtinai̇̃ adv.: Algutis įsispirtinai pažiūrėjo į tėvą Db.
11. intr. įeiti spinduliams, įspįsti: Saulė jau langan inspýrė, o anas vis miegti Arm. Miegok, kol saulė įspir̃s an nugarą Upt. Ale kaip ažumigta – saulė inspýrė Aln.
^ Nigdi neatsikels anksčiau, ale vis kai saulė iñspiria šikinėn (aukštai pakyla) Užp. Gulėsi čia dabar, kolei saulė rūron inspir̃s! Ut. Tinginys kelias, kai saulė šiknon iñspiria Rod.
12. įtrenkti: Reikia uždaryt jušką – galia įspi̇̀rt Antš. Žaibas medį įspyrė Žg. Moterys, uždarykite duris, kad perkūnas neįspirtų rš. Perkūnas į trobą įspýrė Vkš.
13. įgelti, įkąsti: Kas čia tau, bene bitis įspýrė – suputo žandelis Nt. Nė veizėti neapsiveizėjau, kaip bitelė ir įspýrė Slnt. Man bitė įspýrė į akį Lnkv. Ka žmoguo į̇̃spira dvyleka širšūnų, ta ans numiršta Plt.
^ Tiek to skaudėjimo – kap blusos įspi̇̀rta! Alk.
14. tr. pasirakti, įsidurti: Neik čia – koją inspirsi Vdš.
15. tr. priversti, prispirti: Ana būt inspýrus aust aštuoniom [nytim] Aln.
16. refl. Grv užsispirti: Tebemelžia ji karves, įsispýrus tebemelžia Skp. Tėvas insispýrė i nedavė dukteriai pasogos Vdš. Jaunasis insi̇̀spiria ir nevažiuoja Dv. Duoda jam žydai … tris rublius …, o jis įsispyrė ir neleidžia be pusketvirto TS1897,1.
◊ į áukštąją ki̇̀lpą įsispi̇̀rti iškilti, pasidaryti žinomam: Po visų rūpesnių ir vargų jauniejai gyventojai įspyrė ing aukštąją kilpą IM1856,55.
į sùbinę įspi̇̀rti vlg. išvaryti: Įspýrė į sùbinę, ir išvažiavau Grz.
óžį įspi̇̀rti apsirikti audžiant: Ne tą pakoją mynei, óžį įspýrei Rs.
išspi̇̀rti, i̇̀šspiria, išspýrė
1. tr. Rtr, Š, Ser smogiant koja išmesti, išmušti, išstumti, pašalinti: Išspi̇̀rti iš aikštės sviedinį DŽ1. Aš visą lovos galą išspýriau Skr. Juodžemio grumstas briedžio išspi̇̀rtas NdŽ.
^ Jau kielė su garniu ledą išspyrė LTR. Parlėks kielės – išspi̇̀rs ledą Dr.
ǁ išdaužti, išlaužti, išmušti, sužaloti: Jam anais metais arklys koją išspýrė Ds. Jaučiai bėgdami sumindė visus, kitam ir dantis išspyrė BsPII307. Kai krito nuo stogo, išspýrė dantis Šk.
2. tr. prk. išvyti, išguiti: Ištrauks piningus ir išspi̇̀rs lauko Krš. Matos, ka greit ir iš pleciuko išspir̃s Brž. Mat ir išspyrė tamstą iš Joniškėlio! Žem.
ǁ iššvaistyti, išleisti: Niekur pinigo be reikalo neišspirdamas jis vis tiek išgyvent negali rš.
3. tr. spiriant padaryti: Dingsta, užsilygina šimtai duobelių, kurias išspyrė maži žiogai sp. Arklys, par kūlius eidamas, ugnis i̇̀šspiria PP83.
| prk.: Kas tave tokią išspýrė, ka tokia esi? LKT202(Iš). Par tą didį stroką ir bruzdėjimą iš seno kelmo išspyrė tokį vaikelį LTR(Trg).
^ Ožka šoko per tvorą, išspyrė bajorą LTsV169.
| refl. tr.: [Vilkas] šoko par kelmą ir išsispyrė tokią gražią, greitą ir spraunią bobelę kaip girnų apatinis akmuo DS215.
4. refl. išsiminti, nusispausti pakojai, paminai, nytims: Spiri tas nytis – teip išsi̇̀spira, spiri tas – teip Žeml.
5. tr. atkišti, atstatyti: Ar ne tik Maruikos karvė nūnai nelaidyta, kad tešmuva tep išspi̇̀rtas Pls.
6. refl. išsiristi: Du viščiukai iš kiaušinio išsispýrė Jd.
7. tr. išmauti įkištas kojas, nusiauti: Vakarop Dūdjonis, išspyręs klumpes, įsispyrė į senus batus ir išlėkė Ašpurvių link I.Simon.
| refl. intr., tr. Dr: Tik virtuvėje ir tebuvo galima išsispirti klumpes I.Simon. Išsispi̇̀rk iš kurpių i pasileisk basas karviums už akių Stak. Išsispi̇̀rk batelius, tai mažiau kojos degs Kn. Išsispi̇̀rk iš kurpių – greičiau pabėgsi Jrb.
8. intr. šnek. išbėgti, pasprukti: Sučiupęs marškinius, vagis tuojau išspyrė laukan BsPII278.
9. tr. priversti ką daryti: Išspýrė, kad atduot pinigus Arm.
◊ iš grum̃sto išspi̇̀rti gauti, įsigyti, pelnyti iš menkiausio dalyko: Jis moka ir iš grum̃sto pinigą išspi̇̀rt Vlkv.
[kai̇̃p, lýg] iš kélmo [vélnio] išspi̇̀rtas
1. netikęs, nesumanus, neapsukrus: Kad jis man atrodo toks lýg iš kélmo išspi̇̀rtas Mrj. Ar jie iš kélmo išspirti̇̀, ar ką? Prn. Aš buvau ne iš kelmo išspirtas, o visko prityręs vyras K.Bor. Negi ji iš kelmo išspirta, kad taip kalbi [negerai]?! Grž. Kaip iš kelmo išspirtas VP21, S.Dauk.
2. suktas, nesąžiningas: Tas yr vélnio iš kelmãlio išspi̇̀rtas Prk.
3. apie visiškai vieną, vienišą žmogų: Aš teip esu kai̇̃p iš kélmo išspirtà: ne mun vyro buvo, ne mun vaikų yr Žd. Kai̇̃p iš to kélmo išspi̇̀rtas esu – čystas vienas Pln.

iš kélmo išspi̇̀rti
1. Ser išgalvoti, pramanyti: Atrodo, kad tai bus bene iš kélmo išspi̇̀rta Š.
2. nežinia kur atrasti, iš kur ištraukti: Tokių vyrų iš kélmo nei̇̀šspiriama NdŽ. Šitai – malagį iš kélmo išspýrė Pln. Iš kokio kelmo Dievas jį išspyrė, palieka slėpinys Vaižg.

iš kùrpių išsispi̇̀rti mirti: Senis iš kùrpių išsispýrė Skr.
iš subinė̃s išspi̇̀rtas vlg. netikęs, negudrus, neapsukrus: Ar aš iš subinė̃s išspi̇̀rtas: juk ir aš noriu! Jrb.
ne iš kélmo (iš grum̃sto) [šuniẽs, zui̇̃kio] išspi̇̀rtas DŽ gudrus, apsukrus: Palaukš! da ne iš kélmo ir anas išspi̇̀rtas – atsirugs tau jį ažkliudžius! Užp. Aš ne iš kelmo šunies išspirta LzP. Mano dukra ir ne iš grum̃sto išspirtà Snt. Mūsų bobos ne zuikio iš kelmo išspirtos I.Simon.
nuspi̇̀rti, nùspiria, nuspýrė
1. tr. Š smogiant koja, spyriu numesti, nusviesti tolyn: Būta vyro – aš viena koja tokių kapą nuspi̇̀rsiu! Ds. Tokius gerus grybus vaikai tik koja nùspiria ir neima NdŽ. Bliūdas kaip stovėjo, tai kaip lėkta, tai nuspi̇̀rta an šalį Slm. Ji tave koja nuspirtų kasžin kur! BsPIV232. Kojom nuspirtái tokį berną Žln. Kiškis išsigandęs kai šoko, tai ir nuspyrė diedą LTR(Slk). Jis tą šuniuką norėjo nuspirti LTR(Vdk).
| prk.: Ar valia vieniems kilti, kitus dar žemiau nuspirti? Vaižg.
^ Gyvenu kai akmenelis an kelio: kas eina, tas nùspiria Prng. Pavasarį kielė ledą nuspiria LTR(Srd). Ką vasarą koja nuspi̇̀rsi, tai žiemą ranka paimsi Vlk. Ką pirma koja nuspýriau, dabar ranka nepaimu Dkš. Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria PPr259.
| refl. tr.: Nusispi̇̀rti patalus K.
ǁ numesti, nublokšti, nustumti: Viesula kupetą šieno nuspýrė Dsn. Vanduo naują keltą nuspýrė Dsn.
2. tr. spiriant sužaloti, užgauti: Bežaidžiant sviedinį, Joniukas Petriukui nuspýrė koją NdŽ.
3. tr. spiriant nugalėti, įveikti: Lentą (lėtą) arklį kiti arkliai nuspiria Ln.
4. tr. Vkš, Vvr spiriant, smogiant koja užmušti: Pastatykit kitur juodį, kad nenuspi̇̀rtų kumeliuką Gs. Rusteikiuo arklys spyrė į šakumą ir nuspýrė Krš. Vaikis kaip spirs į nosės galą, ir nuspýrė jautį ant vietos (ps.) Mžk.
5. refl. atsispyrus atsidurti kur, nusistumti: Kai aš pasispyriau, netoli tvarto nusispýriau Jrb. Luotas nusispyrė nuo pakraščio ir pasileido per ežerą rš.
6. refl. tr. nusiauti: Nė nenusivilkau, tik batukus nusispýriau i atsiguliau Rs. Baltaragis dėl paskubos nusispyrė klumpius, metė per tvorą į savo kiemuką Žem. Kaliošus buvęs nusispýręs End.
7. nutrenkti: Vaikai, par lietų nestovėkit prie akmino, o tai nuspir̃s griaustinis Grz. Tėtyt, įvesk karvę gurban, bo da perkūnas nuspir̃s Pnd. I nuspi̇̀rdavo daug: važiuojant nuspi̇̀rdavo, laukus dirbant nuspi̇̀rdavo [griaustinis] Sk. Dvi karves nuspýrė griaustinis Brž. Perkūnija nuspýrė, nūtrenkė, užmušo gyvą daiktą Vkš.
^ Kas savęs negiria, tą perkūnas nuspiria Sln. Tai gyvenimas! Perkūnas nuspirtų̃ greičiau! Ob. Ka jumis parkūnija nuspir̃tum! Akm. Kad tevi perkūnas nuspi̇̀rt (nutrenkt) BzF175.
8. intr. šnek. greitai nuvykti, nubėgti, nujoti, nueiti: Anas nuspi̇̀rt gal nežinia kur Arm. Kap kulka nuspýrė Arm. Kap sėdos in arklio, tai kap dūmas nuspýrė Arm.
| refl.: Gaspadinė gal nusispýrė kur kaiman ar kur Prng. Ar tai juokai – keturi varstai nusispirti! Vaižg.
9. tr. šnek. sunkiai nunešti: Kap užsidėj[o] maišą bulbų an pečių, tai net namo nuspýrė neatsilsėjęs Nč. Sugavo [vanagas] cap až capulio (viščiuko) ir nuspýrė, nunešė Lz.
10. tr. išdanginti, išvežti: Parinko visus niemčius i nuspýrė Germanijon Pls. Jau jį kap nuspýrė – tep jau toli, tep jau toli Nč. Mažu mane Litvon (Lietuvon) nuspir̃s? Aps.
11. tr. Vkš pavogti: Jis nusisuko, o aš tą knygą ir nuspýriau Lnkv. Na, tik nenuspi̇̀rk mano kepurės Klov.
◊ nãgines (šliùrę Skdv) nuspi̇̀rti menk. numirti: Ką tu darysi, kai tėvas šliùrę nuspi̇̀rs?! Ll. Nu, jau ir tas nuspýrė šliùrę Lkv. Pamatysi, nebeilgai gyvens, greit jau nãgines nuspir̃s Erž.
paspi̇̀rti, pàspiria, paspýrė K
1. tr. Sut, L, Š, Ser, Rtr, DŽ kojos smūgiu, spyriu kiek pastumti, nublokšti, pasviedėti: Akmenį paspirk į šalį iš po kojų J. Kur paspýriau akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV198. Tuose namuose nepaspirdavo koja netyčia nukritusios plutelės, bet pagarbiai pakeldavo nuo žemės ir pabučiavę padėdavo ant stalo J.Avyž. Jis apsivertė kūliu kaip paspi̇̀rtas kačiukas NdŽ. Paspyrė po kojų pasipainiojusį basligalį J.Paukš. Paspi̇̀rk sviedinį šonan Užp. Gaspadinė nušluostė suolą, nagines paspýrė pasuoly, paprašė svečią atsisėst Skrb. Radus tokius marškinius, ne tik ka nepakelčiau, ale da i paspi̇̀rčiau Rs. Sukrypus trobelė, koja paspiriamà Dkš. Paspyriau koja kaip mėšlą LTR(Grk).
| Erelis vambuolę paspyrė sparnu niekindamas S.Dauk.
| prk.: Vėjas pradėjo kūlį vartyti, kur ne kur paspirdamas aukštyn stulpelį sniego Žem. Dar tą kartą paspyriau giltinę Kos161. Paspi̇̀rsi pusrytį bemiegodamas. Kelk! Šts. Paspi̇̀rs karvė pieną (užtrūks) KlvrŽ.
^ Ką vasarą su koja pàspiri, tą žiemą su burna paimi LKT203(Kbr). Rūgštų obuolį vasarą koja paspiri, o žiemą ranka paimi LTR(Mrj). Žodis ne kęsalis, nepaspirsi Dr. Kielikė kai parlekia, o randa ledą, tai šaukia: – Paspirsiu ledą, paspirsiu ledą kai niekį, kai niekį! LTR(Rs).
ǁ koja bakstelėti, suduoti: Stirna ir zuikis tik paspýrė smiltį ir dingo už kopų NdŽ. Jo (namo) sienos buvo taip kirvarpų sugraužtos, kad paspyrus virto lauk rš.
ǁ koja paspausti: Ant žirgo sėsdams, kilpas paspirdams, per laukelį jodams, Dievgarbę duodams NS516.
ǁ prk. paniekinti, atstumti: Negalima žmogų paspi̇̀rti Ss. Paspýrė mane kai niekadėją Dkš.
^ Geras buvai, kol tave gyrė, bet ne toks, kai paspyrė KrvP(Krsn).
2. tr. Q587, SD263, N, L, Š, Rtr, Sdk, Aln, Kv, Pnm paremti, sustiprinti spyriu, ramsčiu ar pan.: Paspi̇̀rta pagaliu namai – griūva siena Grv. Paspi̇̀rkite kuolu duris! OG391. Paspi̇̀rk lubas, kad ant galvos neužkristų Ssk. Aš priemenės duris užustumsiu ir liže paspirsiu A.Vien. Pirkią paspýrė ramčiu Azr. Paspi̇̀rk šalinę, kad nesugriūtų Trgn. Kad jau namai buvo paspirti̇̀ lazda Str. Pažiūrėk, katros [šakos] jau ištemptos nuo obuolių, paspi̇̀rk spyriais Ob. Reikia paspi̇̀rtie šaką – išlauš vėjas Grv. Ot pernai buvo obuolių, net šakos buvo paspi̇̀rta Nč. Perniai tai net šakos linko, reikėjo paspi̇̀rt Št. Ji (pavažėlė) turi paspýrus noragą, kad jo neatlaužtų akmuo, kai užkliūva Dl. Sunku obelėlei sode nepaspirtai, dar sunkiau mergelei nuo rūtų atskirtai LTR(Mrc).
| Dūstu, negaliu, kaklas paspi̇̀rta suknelės (apykaklė įsiremia į kaklą), – blogai pasiuvo Klt.
^ Akys jau nieko nežiūri – nors degtukais paspi̇̀rk Ign. Tiesos melu nepaspirsi TŽV596. Stovi mėsos stirta, geležim paspirtà (pakaustytas arklys) Užp.
ǁ paspęsti: Tavo pelėkautai nepaspirti, reikia paspi̇̀rt Kp.
3. refl. LKT289(Ker) einant pasiremti į kokį ramstį: Vaikščiojo pasispýręs in lazdą Aps. Lazdele pasi̇̀spiriu ir einu Gdr. Lazda pasispi̇̀rt Pb. Su laza ta pasi̇̀spiria i mauna sau su vėjeliu Nmk. An piestos joja, piesta pasispiria ir šluota kelią užšluoja LTR(Slk).
4. refl. Š, NdŽ pasiremti kojomis ar rankomis, norint pasistūmėti, pakilti: Rankom pasispýriau, kai kėliaus Aps. Pasispýrė ir peršoko DŽ1. Berniokas ka šoko par langą kaip ant sprendžinų pasispýręs Skrb. Aš kai pasispýriau, netoli tvarto nusispýriau Jrb. Žiogys pasi̇̀spiria an ilgų kojų i nušoka kai blusa Smln. Steponas, pasispyręs į rato stipiną, įsirito vežiman V.Bub. Aš iškilau biškį pasispýręs, žiūriu, kur kraštas Žg. Lapė, pasispyrusi ant ožio aukštais ragais, iššoko iš šulinio S.Dauk. Ji (gegutė) išlėkdama, pasispirdama palaužė viršūnėlę JD999.
| Tas kirminas nei skrenda, nei bėga, o teip, pasispirdamas sparnais ir uodega, par padlagą stumias LTR(Slk).
5. tr. prispausti, primygti: Žebrus (šonkaulius) paspýrė [ryšulys], ale atsitėkė[ja]u Dglš.
6. tr. imti varginti, prislėgti, prispausti: Ne galvoj dainuot, kap vargelis paspýrė LKKIII187(Arm). Kap jauna buvau, tai giedojau, o kap nutekėjau, tai mazicki vaikučiai paspýrė Dv.
7. intr. suspausti, suremti (apie skausmą): Kap suvalgau ko rūgštaus, tai kap paspiria po krūtine, tai sunku ir atsidust Rod.
8. imti sparčiai eiti: Mes paspýrėm greičiau, pralenkėm ir nuėjom Slm. Tuojau jie kaip reik paspyrė tais pačiais keliais, kuriais buvo atėję rš.
| refl.: Kažin kas sušuko, ir arti dešimties vyrų pasispyrė į ganyklą Vaižg.
9. intr. sueiti, sukakti (apie laiką): Jau paspýrė keturiasdešimti septinti metai Drs.
10. tr. paraginti: Paspyrė muzikontus, idant grajytų be perstogės rš.
11. refl. pasistengti, pasispausti: Gerai pasispi̇̀rk i da paspėsi įšokt į mašiną Stak. Velnias ir išsyk gerai pasispyrė – bėga abudu, kad kulnys žaibuoja! BsMtII74–75. Pasispi̇̀rkit, vyručiai, kad greičiau baigtumėt Ssk.
ǁ ūgtelėti: Palaistėm kelis vakarus, i pasispýrė tie kopūstai Jrb.
12. tr., intr. LL165, Rm, Srv, Rdn, Trš suteikti paramą, padėti, sušelpti: Sūnus tėvui jau pàspiria Užp. Kad nepaspir̃t iš namų, tai ir nepragyventum Skp. Patrauktumėt į miestą, mes dar iš kaimo kuo paspirtume gyvenimo pradžiai V.Bub.
ǁ duoti naudos: Obuoliai mane šiemet paspýrė (už obuolius užsidirbau) Ob. Vasara daug pàspiria Rm.
13. tr. paremti pritarimu, palaikyti: Lietuvių kalba [XVIII amžiuje] nėr vyriausybės globojama ir paspiriama rš.
| lingv.: Paspiriamasis sakinių sujungimas J.Jabl.
14. tr. pagrįsti, patvirtinti: Savo skundą paspiria savo prieteliais liudininkais rš. Svetys turėjo savo nuomonę, kurią norėjo gana mitriai net išrodymais paspirti rš.
15. refl. SD405, Sut, N vadovautis, pasiremti: Su tokiais jis noriąs vienširdžiai dirbti, pasispirdamas ant įstatymų garbės ir sąžinės A1884,144. Guldžiuosi, pasispiriu ant to SD56. Tuomi pasispiriu R156, MŽ206. O tai macia dvasios š[ventos], kuria ramintųsi ir pasispirtų PK240.
16. refl. pasipriešinti: Prieš valdžią nepasispi̇̀rsi: ar prieš vėją papūsi?! Dbč. Tu, Jonai, prieš jį nepasispirsi: jis tave viena ranka surangos Žž. Tu pasispirk (greit nenusileisk, pasiderėk). Daugiau gausi rš.
^ Debesys prieš vėją nepasispirs Rod.
◊ kója paspirtà; kójos paspi̇̀rtos
1. apie didelį norą, įjunkimą, potraukį: Yr anos kója paspirtà su tais baliais, šokiais Šts.
2. apie nėščią moterį: Kojos paspirtos anos, t. y. nėščia J. Cilei besanti kója paspirtà KlvrŽ.

kója paspi̇̀rti labai mažai ko: To darbo – tik kója paspi̇̀rt Bgt.
parspi̇̀rti, par̃spiria, parspýrė
1. tr. NdŽ, Ds spyriu parmušti, parblokšti, parversti: Baisu, ka karvė nepar̃spiria viedro LKKV159. Par̃spiria, tas vėl atsikelia Pl. Arklys parspyrė jį ant žemės Vyž.
2. intr. šnek. skubiai pareiti, parbėgti: Parspýrė nabagas namo – čia jam būt buvę blogai Sv. Vaikus paliko, o pati parspýrė namo Ktk. Ans turėjo pėstakoms parspirti Vyž. Kad ėmė jas (karves) velt per šonus, kad ėmė, tai nat namo parspýrė Rod.
ǁ pareiti, parvykti: Kai paleido iš nelaisvės, vos vos parspýriau Snt.
3. tr. sunkiai parvežti: Kad parspýriau vežimą šieno, tai nat arklys sukaito Pls.
pérspirti tr.
1. SD298, Sut, N, NdŽ, Šts spiriant sužaloti: Arklys buvo parspýręs kaktą Ps. Išmušo tris dantis i šoną párspyrė Rdn. Mūs senulį pérspyrė arklys, vargiai jau iš jo kas bus Alk.
2. Vyž spiriant permesti, persviesti: Ką tu! Aš tave koja parspi̇̀rsiu par tvorą! Ėr.
3. smogiant koja, spiriant užmušti: Šunį jau prieš porą dienų arklys negyvai perspyrė P.Cvir.
^ Párspirs tau žvirblis varną! (iron.) Krš.
4. numinti pakojas (audžiant): Jeigu párspirsi gerai pakojas, bus ties nyčių tarp gijų geras skiedmuo, žiodmuo J. Pakojas párspira, i pasidaro skiedminys Vn. Párspiri, paršauni, atleidi i vėl párspiri KlvrŽ. Toks sunkus audimas, kad nė párspirti Krkl.
5. persiauti: Pérspirti batus NdŽ.
| refl. NdŽ.
6. NdŽ prk. trenkiant, spiriant (žaibui) perskelti.
7. palenkti į savo pusę, perkalbėti: Jis geras spiruoklis, kalboj neperspirsi Vlk.
praspi̇̀rti, pràspiria, praspýrė tr.
1. NdŽ, Ser spiriant pramušti: Paukščiai kerpės nebepràspira, dėl to kerpėtas stogas nepūna Varn. Spardęsis spardęsis, tas jam praspyręs tris skūras LTR(Sln).
^ Koja žemės nepraspirsi A.Vencl.
2. NdŽ spiriant sužeisti: Arklys kruvinai koją praspýrė J.
| refl. NdŽ.
3. nepataikyti įkišti, įstoti (į avalynę): Praspi̇̀rti klumpę, šliurę NdŽ.
4. NdŽ spyriu nublokšti, nusviesti.
| prk.: Daug čia man reikia nubust: musia pràspiria miegą Ut.
5. refl. NdŽ pasipriešinti:
^ Prieš vėją neprasispi̇̀rsi Rod.
1 prispi̇̀rti, pri̇̀spiria, prispýrė
1. intr. pridėti smūgį koja: Tinginiui duoda abiem kumstim į žandus ir keliu į pasturgalį prispiria Š.
2. tr. smogiant koja, spiriant priberti, prižerti: Jo žirgas ir prispiria žemių pilnas akis aniems dvylikai brolių BsMtII90.
3. tr. spiriant užmušti, nuspirti: Buvo arklys prispýręs negyvai Všv.
4. tr. NdŽ spiriant koja pasiekti.
ǁ refl. KI83 įsiremti kojomis.
5. tr. stangrumu prispausti, priveržti: [Spynos] plunksna neprispiria N.
6. intr. spinduliams pasiekti, įspįsti: Saulė neprispýrė [ežero] apatin, tai žolė neaugo Pb.
7. tr. būti arti ko, prisiekti, remtis:
^ Vargas vargą prispiria, remia B627. Vargas vargą prispira N, VP49, S.Dauk.
8. tr. daug priremti, priramstyti: Prispýriau kartelių, kad kaminas nesugriūtų Gdr.
9. intr. suteikti paramą, paremti, pašelpti: Pasisėsi builių puspūrį, tėvams prispi̇̀rsi Štk. Maž beprỹspira tėvaliai, reik vaikams nusidarbuoti Šts. Kad tu mun neprỹspiri, būkiav katras sau Nt.
10. tr. Q29, SD306, R, MŽ, Sut, N, LL196, L, Rtr prispausti, primygti, priremti: Prie sienos, į sieną prispi̇̀rti NdŽ. Užpuolu, užgriūvu, spaudžiu, prispiriu, primygiu SD161. Mane prie sienos prispyrė ir laiko Lp. Ji tekina leidos į priemenę, puolė prie durų, jas užtrenkė ir prispyrusi laikė rš.
11. tr. NdŽ, Š, BŽ82 priversti, priremti, pareikalauti ką daryti, prigriebti, pričiupti, prispausti: Prispiriu, primygu, prispaudžiu, įveikiu SD41. Prispiriu ant darbo N. Prispirtas, priverstas I. Mane kad prispýrė, tai viską pasakiau Mrj. Prispýrė, i pasrašiau Klt. Anos jau neprispi̇̀rsi pri darbo Nv. Tėvalis prispýrė da metus išbūti Tl. Vargas prie darbo prispýrė Mrc. Kai aš jį pri̇̀spiriu gerai, tai ir pinigų gaunu Pjv. Fabrikantai prispirti pakelti darbininkams užmokestį J.Bil. Vieną sykį prispýrė sūnus tėvą, kad pasakytų, ko tep smūtnas VoL305(Grl). Vaikam, kai pri̇̀spiria (prašo pasakų), tai da kai ką pasakau Pnd. Ponas tam žmoguo prispýrė mokėti arendą BM298(Šauk). Giminės spirte prispyrė ją tekėti už seno J.Balč. Oi, tik ne dėkui senai motulei, ką tekėt prispyrė, nepatogų pagyrė KrvD58. Dažnokai buvo prispirtinų (neatidėliotinų) reikalų Vaižg. Rašto žodžiais prispirti nutilo SPII233. Kad apraišytas ginasi stiprai, jei priešinykas jo drūtai neprispirs …, ižsprūsta iž rankų sūdžios be korojimo SPI7.
prispirtinai̇̃ adv.: Reikia vaikai mokint prispirtinai̇̃ Tr. Per pokylius svečiai primylėti, privalgydinti ir prigirdyti, prasimano žaislus, kad galėtų prispirtinai daugiaus alaus išgerti LTII115.
| refl. tr.: Kaip prisi̇̀spiri [vaiką], ta (tai) pasisako Krš.
12. refl. pasistengti, pasispausti, atsidėti: Prisispi̇̀rt reik, jei nori kokį didesnį darbą padirbt Jnšk.
13. intr. part. veiksmo intensyvumui nusakyti: Anuodu prispýruse klausė: – Ką prašai už tą mažiuką? Jrk24. Kaip ji (lapė) per daug jį taip prispýrusi meldė, nulėkė po kelių dienų ant pietų steliuotas K.Donel. Prispyręs prašau R, MŽ, N. Prispyręs dirbu N.
prispirtai̇̃ Prispirtai̇̃ kaulija neatstodamas: – Ataduok skolą J.
prispirtinai̇̃ Prispirtinai klausinėjo, kur duktė, bet moteriškė tylėjo ir tylėjo rš. Jis mane prispirtinai reikalavo pasakyti rš. Uodai, mašalai prispirtinai kraujo reikalauja rš.
| refl.: Reikia prisispýrus dirbti DŽ1. Aš tai tau paveliju, jei prisispyręs dirbti nori KBI30. Prisispýręs prašiau, vis tiek nedavė Ktk. Prisispýręs prašo pinigų Ėr. Prisispýręs siūlino man už teliuką penkiolika rublių Alv. Ji prisispýrus, prisispirdamà klausinėjo apie tave NdŽ. Sopa galvą, ir tep prisispýrus rašai Lp. Jie jį užpuolė ir prisispyrę šaukė su didžiais balsais prš. Paršai žoles prisispirdami̇̀ varo (ėda) LKKXV308.
^ Derėkis prisispyręs kaip vyras patyręs KrvP(Jnš, An).
prisispirtinai̇̃ adv.: Prisispirtinai̇̃ (prisispyręs) žiūro Lp. Prisispirtinai̇̃ nekláusiau Lp.
14. refl. atkakliai prašyti, reikalauti: Vienas prisisispýrė: duok jam tabokos Pn. Cigonas prisispýrė – apmainė arklį žmogus Grz. Bet lapė dar prisispyrė, kad atiduotų jai vieną telyčiukę už tuos vaistus BsPII128.
15. tr. imti kamuoti, varginti, apsunkinti, prislėgti, prispausti: Diedą tep prispýrė kosulys – turėjos turėjos ir užkosėjo LKT387(Dbč). Kap prispýrė [skausmas], nuejau in daktarę Aps. Kai prispir̃s bėdos, išdulkės ir ponystės Gs. Kai bėda prispiria, tada jau jis geras, bėga pas mus Btr. Netrukus prispirs mokesniai, tai bus grobstymos Žem. Bėdos, reikmenės prispirtas N. Vargų klapatų prispi̇̀rtas, ne[a]psėjau be šio darbo A.Baran. Juos labai prispyrė skolos Ds. Prispyrė jį prigimtas reikalas M.Valanč.
ǁ suvaržyti, suspausti: Seniau buvo žmonys prispirti̇̀ Ant.
16. intr. šnek. ateiti, prasidėti (apie laiką): Taip mums besišnekant ir kuris metas prispyrė (atėjo rytas) rš.
◊ prie mirtiẽs prispi̇̀rtas sunkiai sergantis: Buvo pri mirtiẽs prispi̇̀rtas, bet išsikapanojo Lk.
prie si̇́enos (į si̇́eną, kampañ) prispi̇̀rti Alv priversti nusileisti, pasiduoti: Prispirtas prie sienos Krizas, nors ir davęs suprasti, jog meisteris dar netarnauja Belzebubui, tačiau, kur jo pypkelė dūliuoja – neparodęs P.Cvir. Uodega malate, veidmainiaujate, bajorai. Kol jūsų į sieną neprispirsi, nieko neišgausi V.Krėv. Ana, kap prispýrė kampañ! (žaidžiant šachmatais) Lp.
suspi̇̀rti, sùspiria, suspýrė K; Ser
1. intr., tr. NdŽ suduoti koja, įspirti: Aš tik suspýriau dukterį koja, sakau, tu nekalbėk su ja Pnd. Tas mūsų daktaras patarinėjo duoti jam sprigtą į nosį arba gerai suspirti į pilvą J.Balč.
2. tr. raginant iš abiejų šonų suspausti, suremti kojomis (arklį): Arklį pentinais suspi̇̀rti KI81. Išvydo, suspyrė arklį ir kaip meška ant dūmų šoko V.Kudir.
3. tr. NdŽ spiriant koja sustumti.
| prk.: Po lova visa suspi̇̀rta (uždaryti ėriukai, paršiukai) Rod.
4. tr. prilaikyti ramsčiais, suremti: Suspi̇̀rti tvorą basliais, kad neišvirstų DŽ1. Žaginį su lazdom sùspiriu, i stovi Klt. Suspi̇̀rk obelį iš visų pusių Ds.
ǁ remiant sustatyti: Čia apie pėdžią buvo suspirti̇̀ akmenys – kažin kur prapuolo Slm. Paėmė, suspýrė šituos žaginius, te kartį uždėjo Aps. Nė vienas dailidė nemokės be manęs sparų suspirt Mš.
5. refl. susisiekti, susiliesti, ribotis: Trijų laukų sienos susispyrė vakariniame Rugelių kaimo gale rš.
6. tr. tam tikru būdu minant pakojas išausti: Pryšais suspi̇̀rtas audeklas vadinas daržėtis Šts.
| refl.: Daržėtį auda suspirdamós, sugrįždamos Šts.
7. tr. iš visų pusių suspausti: Laivą suspýrė (sukaustė) ledai BŽ169.
8. tr. iš visų pusių apstoti, apsupti: Suspýrėm kralką prie tvartui ir pagavom Klt. Suspirti priešas tarp kalvų labai patogu Db.
9. refl. DŽ, NdŽ susigrūsti, susistumti: Susispýrė ledai prie tilto, ir nei tan galan, nei tan Ds.
10. refl. susiburti, susispiesti: Susispýrė vaikai in žemėlapį Rud. Eina susispýrę visi trys: nei vienas nenori praskišt [į priekį] Lp. Kad būt prie durų nesusispýrę, būt visi ramiai išeję Ds. Kiek čia motriškų susispýrusi! Krš. Kap susispýrėm durysna, i neatdarom Rod.
11. tr. sutelkti vienu metu, sukaupti: Visus darbus suspýrė į vieną dieną. Ar negalėjo anksčiau padaryt?! Vlkj.
| refl. NdŽ: Yra čia kada sėdėti rankas sudėjus. Tiek darbų susispyrė! P.Vaičiūn. Visi darbai susispýrė Pb. Ant rudenio, kai susi̇̀spiria darbai, dar labiau kaip rugiapjūty reikia suktis Pg. Visi darbai susispýrė pačioj darbymetėj: ir šienaut, ir pjaut Rod. Susispýrė vienon dienon visi reikalai Dglš. Visi sopuliai po krūtine sus[i]spýrė Vrn. Susispyrusios ašaros smaugė gerklę ir slopino kalbą LzP. Gysloj susispýrė kraujas (ėmė traukti mėšlungis) Pst.
12. tr., intr. imti varginti, kamuoti, apsunkinti, suspausti: Atsiguliau ant pečiaus – kad mane diegliai suspýrė! Vdš. Man po krūtine tep suspýrė, kad negaliu atsidust Nč. Kap sùspiria jį sopuliai, tai nežino kur dėtis Nč. Sunkiai pakylėjus, suspýrė jam diegliai Kb. Suspýrė bėdos iš visų pusių – nors bėk iš namų Skdt. Ateis, kad ir taũ bėdos suspir̃s Ds. Karštis kap suspýrė, tai kur jis (spirgas) dėsis Lp.
13. įtrenkti (apie žaibą).
14. įgelti, įkąsti.
15. tr. šnek. pagreitinti, paspartinti (žingsnį): Ilžė suspiria žingsnį, ten, prie lopšio, klūpo moteris I.Simon. Arkliai taikosi prie pirmųjų vežimų. Jei anie važiuoja greičiau, ir šie suspiria žingsnį, jei anie važiuoja lėčiau, tai ir šie pradeda snausdami kojas vilkti I.Simon.
16. tr. NdŽ pareikalauti, priversti, paraginti ką daryti: Sùspiria visus vaikus plunksnų plėšyt už pasakas Rm. Visa giminė kai suspýrė ženyties – jam nėr kas daro Prng.
17. refl. šnek. pasistengti, sukrusti ką daryti: Pryš pabaigą i anie susispýrė Skdv. Reik susispi̇̀rti bulves dėti, kad bepaaugtų Dr.
18. refl. Sut, NdŽ, Ėr, Šmn, Užp susiginčyti, susiremti: An pabaigos tai svotai susi̇̀spiria: vieni – mūsų marti, kiti – mūsų sesuo, ir meta pinigus Slm. Žiūrėk, dėl kokios teks mudum su ponu susispirti Žem.
| Buvo net du susispýrę (abu norėjo vesti tą pačią merginą) Klt.
19. refl. užsispirti, nesutikti: Yra toks spirulys: kad susi̇̀spiria – ir nevažiuoja Dv.
susispirtinai̇̃ adv.: Savo apsakinėjimų neapgynėk susispirtinai, kad matai abejojimus ir galėjimą dvejopai išguldyti IM1862,28.
20. refl. NdŽ, Krš susikauti: Tuo tarpu ir kryžokų, ir lietuvių su lenkais kariumenės susispyrė ties Žalgire V.Piet. Susispiria filistiniškiai su Izraeliumi I.
užspi̇̀rti, ùžspiria, užspýrė
1. tr. spiriant koja užtrenkti, užstumti: Užspi̇̀rti (duris) NdŽ.
2. tr. Š, NdŽ spiriant koja užmesti, užsviesti ant ko ar už ko: Sviedinį ant stogo užspýrė DŽ1.
3. tr. spiriant koja užpilti: Tai jis kaip šoko, tai net jam užspyrė ir akis samanom LTR(Brž).
4. tr. NdŽ spiriant koja užmušti: Šunelį negyvai užspyrė rš. Ažuspýrė [karvė] senę baltą vištą Klt. Tėvą jauną kumelė užspýrė Kin. Viena merga juoku (sunkiai Gdr) mirė, kitą karvė (kiaulė Gdr) ažuspyrė LTR(Ds).
| prk.: Netvirtai įsigavusi skaliuko liepsnelė sprogo, užspirdama lemputės šviesą ir pati užgesdama I.Simon.
5. tr. užremti: Ažuspi̇̀rk svirno duris šakėm Aln. Kratulis duris koja užspyrė rš.
ǁ Sut, N, NdŽ, Vv, Ktv užsklęsti, užkišti, uždaryti: Ažuspiriu SD368. Dabar tu eik ton pirkelėn, ažuspi̇̀rk, kad niekas pas tave neažeitų Aru27(Dv). Visos nuogos puolė pro duris, bet durys buvo užspirtos iš oro pusės LTsIV548. Užspi̇̀rk duris, ba da kas insimals grinčion Plm. Gal neažuspýrei, kad vėjas duris darinėja? Lel. Par juos durys vis ažspi̇̀rtos ir ažspi̇̀rtos Ad. Eisiu aš duris ažuspi̇̀rsiu Aps. Vartai, durys žuspi̇̀rta Rod. Užspýrė dures, negaliam išeiti Krš. Kitas neduoma – dar ir duris ùžspiria Lz. Bažnyčia mūsų neažuspi̇̀rta Aps. Dairaus, kad krautuvė ažuspi̇̀rta Str.
| prk.: Užspyręs ir užspyręs nastrus – neskliauna tavo ir nastrai (apie valgų žmogų) Nč.
| refl. tr., intr. NdŽ, Vlk: Neleidžiat jau, duris ažsispýrę Str. Užsispi̇̀rk gerai ir nieko neleisk Ker. Žusispi̇̀rk ir neleisk Rod. Užsi̇̀spiria lentele Mrc.
ǁ atskirti, neleisti būti laisvam, uždaryti patalpoje: Gaidys papečėn ažuspi̇̀rtas Aps. Kad aš juos (paršus) sugautau, ažuspirtáu Arm. Šuva ažuspi̇̀rta Aps. Tada kiaules tvarte užspýrę turėjo, tik karves ir aveles ganė Pst. Ažuspýrė jį sklepan ir nedavė valgyt Aps. Tą žmogų ažuspýrė klėtin Grv. Anas būdoj kap ažspýrė jį LKKII217(Lz).
6. tr. suvaryti: Kiaules žuspýrę prieg tvorai, pati (piemenė) an šono guli Rod.
7. refl. susigrūsti, susistumti: Ledai kur užsispýrė, ir buvo pavandinė (potvynis) Drsk.
8. tr. NdŽ, Pvn, Lp priversti, prispirti ką daryti, pareikalauti griežtai: Užspýrė mokesčius mokėti DŽ1. Kai tėvas griežtai užspýrė, sūnus tuoj prisipažino Alk. Kai užspirs už tuos grūdus mokėt, tai reiks terbelė užsikabint Jnšk. Užspi̇̀rk dikčiai skolininką, ir atduos J. Vieną kartą vasaros laike užspyrė vyresnybė mokėti 40 rublių SI190. Kai užspir̃s visi dalių, tai bus riesta Alk. Kaži a neužspirs duot mėsos, pieno? Kt. Aš jį kad užspýriau, tai tuoj padarė Klvr. Užspýrė trobas baltyt Drsk. Bobos ùžspiria krėst mėšlą Azr. Reik vaikį užspi̇̀rti nusikirpti, o apžėlęs kaip kelmas Rdn.
9. refl. būti užsiėmusiam, užsiimti: Dabar darbais ažsi̇̀spiria visi, ir nėr kada [važinėtis] Ad.
10. refl. S.Stan, DŽ atkakliai stengtis, pasiryžti, nusistatyti ką daryti: Jau kad užsispýrė, nieko nemačis – kaip kirviu nukirsta Slm. Jei Mykolas užsispýrė, tai jo nė pats velnias neparkalbės Skrb. Užsispyrė dėdė daugiau kojos pas mus nebekelti ir nebekėlė I.Simon. Bernas užsispyrė – naktuisiu, ir gana LTR(Slk). Mergina parėjo namo. Močeka užsispyrė klaust, kur ji eina verpt SI124. Kas užsispyręs ieško tiesos, tas kala vinį į savo karstą J.Gruš.
| prk.: Žibančios Raulo akys žėrėdamos lyg užsispyrė persekioti ją V.Kudir.
^ Užsispyrė kap nuogas į dilgėles LTR(Brt). Užsispýrė kaip Naviko jaučiai (apie atkaklų žmogų) Pln.
ǁ refl. sakytis esant vis tų pačių amžiaus metų: Juoksias liūb vaikiai: ta užsispýrusi an aštuoniolekos į bulbakasį Krš.
11. refl. LL267, Š, Ser atkakliai laikytis savo nuomonės, noro, pasipriešinti, užsiožiuoti: Jis užsispýrė ir niekur nevažiavo DŽ1. Jis ne juokais užsispýrė NdŽ. Tėvas ažsispýrė, ir važiavom namo Dgp. Labai užsispýręs, jau jį nepalenksi Plšk. Jis jau toks užsispýręs – savo, i gana Jrb. Sūnus užsimanė ženytis, o tėvas užsispýrė neleist Kpč. Nebūk užsispýręs, imk mergikę apsiskyręs Rdn. Bet kada uošvienė ją taip užrėkė, ji užsispyrė nieko nebesakyti I.Simon. Užsispýrė, ir ką nori daryk – jau daugiau iš jo nebeišgirsi Grž. Ko nedariau, ko nekalbėjau, užsispyrė, ir turėjau leisti V.Krėv. Užsispýrė ir nebėjo mokytis Žg. Šitas arklys kartais užsi̇̀spiria neit PnmA.
^ Užsispyręs kai ožys LTR(Vdn). Užsispýrusi kai ožka NmŽ. Užsispýręs kap naravistas arklys Klvr.
užsispýrusiai adv.: Panarinęs galvą žiūrėjo padilbom į šeimininkę, atkakliai, užsispyrusiai J.Balt.
12. intr. įžengti (į kuriuos nors amžiaus metus): Ji užspýrė ant devynioliktų metų NdŽ.

Daugiau informacijos

ausis

Apibrėžtis

abiẽm ausimìs gáudyti įdėmiai klausytis: Ji vaikščiojo tarp stalų ir skaitė iš knygos, o mes abiem ausim gaudėm kiekvieną jos žodį ir skubėjom rašyti. Balt. Vaikas abiem ausim gaudė, ką mes šnekėjom. Rd.
abì ausìs ištem̃pti atidžiai klausyti: Reik abi ausi ištempti, kad suprastum. Trg.
ãtviros aũsys apie viską girdintį: Blogai, kad tavo ausys atviros ten, kur nereikia. Mrk.
ìlgas ausìs turė́ti
1.būti smalsiam: Turėk tu jam tokias ilgas ausis – ką reik ar nereik, girdi!. Gs.
2.būti gerai informuotam: Jis turi ilgas ausis. Skr.
kiáuros aũsys
1.nelaiko paslapčių: Motriškų visuomet kiauros ausys. Tl.
2.greit užmiršta: Motriškųjų kiauros ausys. Valanč.
kur̃čią aũsį atsùkti nekreipti dėmesio: Kai žmogus atsuka kurčią ausį įstatymui, net jai maldos tampa pasibjaurėtinos. ŠR.
pìlnos aũsys daug prisiklausęs: Jis mane mokys, būdavo, pasakos – mano ausys būdavo pilnos. Jrb. Jo ausys būdavo visokių atsitikimų pilnos. Ar.
pìlnas ausìs daug (pripasakojo): Tas svetys mums priošė pilnas ausis. Skr. Pilnas ausis pribarabanijo visokių niekų. Rdm.
raudónos aũsys apie norintį atlikti savo reikalą: Jau raudonos ausys, bėk už kampo. Jnš.
sàvo ausimìs netikė́ti stebėtis (teigimu): O kaipgi tu būsi be stikliuko? – paklausiau aš vis dar netikėdamas savo ausimis. – Man jo nebereikia.... Balt. Inspektorė nenorėjo tikėti savo ausimis. rš.
sàvo ausimìs patikė́ti sunkù stebėtis (pasakymu): Jam buvo sunku patikėti savo ausimis: jie drįsta taip kalbėti!. Vencl.
kíek sàvo aũsį visai (nematyti): Regėsi tiek, kiek savo ausį. Lš.
stãčios aũsys rūpi klausytis, dalyvauti: Užgrajino, tai jau ir ausys stačios. Dg. Bobų visuomet stačios ausys. Žg.
suskliaustomìs ausimìs išsigandęs: Suskliaustom ausim ir išbarto šunies šypsniu suvargusiam veide linkčiojo ir dairėsi Krivickas. Katil.
šlãpios aũsys neig. labai jaunas, pienburnis: Dar ausys šlapios, o į mergas jau eina. Prng.
víena ausimì
1.neatidžiai (klausyti): Viena ausimi klausydama motinos, prisiminė, kaip prieš pusantrų metų ji dar tebegulėjo apkasuose. Marc. Mama viena ausia klausė, ką boba kalba, o pati galvojo, iš kur pinigų reik gauti. Kair.
2.apytikriai, užuominomis (sužinoti): Į rusų literatūrą jie maža kreipdavo dėmesio, o viena ausimi nugirstos nuotrupos sudarė visą jų literatūrinį bagažą. Myk-Put. Viena ausimi girdėjau. Brž. Išgirdau viena ausim. Mrj. Viena ausim kažką buvau girdėjęs, bet netikėjau. Bub.
víenos aũsys apie labai sulysusį: Parvažiavo iš ligoninės – vienos ausys. Kv.
nė̃ víena ausimì visai (nesiklauso): O Poviliokas – nė viena ausim. Duoda sau kūjeliu, lyg čia visai ne apie jį šnekama. Balt. Jo melodijų aš nė viena ausim neklausau. Jnš.
aũsį alsìnti skųstis: Kam reikia savo vargais ausį alsinti. Vd.
ausìs apė́sti apie daug ėdantį: Tiekas kiaulių ir ausis jumim apės. Vrnv. Tos kiaulės ir ausis apės. Švn.
aũsys apkur̃to įkyrėjo klausyti: Toks tų vyrų baubimas, kad man ir ausys apkurto. Jnš.
ausìs apléisti nusiminti: Aš ir vėl ausis apleidžiau, mano viltys žlugo. Ob.
ausìs apsidrãskant godžiai (valgo, ėda): Kad ėda ausis apsidraskydamas. Škn.
ausìs apskáldyti apkulti: Aš jam ausis gerai apskaldysiu. Pbs.
aũsys aptẽkusios turi daug (skolų): Skolomis ir ausys yra ano aptekusios. Dr.
ausìs atáušinti apkulti: Aš tau ausis veik ataušinsiu. Klp.
aũsys atbùko nusibodo klausyti: Man ausys atbuko besiklausant tokių negražių kalbų. Mrj.
aũsys atlė̃po aprimo: Pradėjo kumelaitę važinėt, tai ir atlėpo ausys. Lp.
ausìs atmaũkti apkulti: Aš jam atmauksiu ausis, sode pačiupęs. Ėr.
ausìs atplė́šti įdėmiai klausytis: Neprieteliai savo ausis atplėšę bus, tykodami, ką jis dabar sakys. prš.
ausìs atraitýti apkulti, apdaužyti: Už vogimą obuolių vaikams reikia atraityti ausis, nebenorės daugiau. Jnš.
ausìs atsiskleĩdus labai įdėmiai (klausytis): Klausėmos ausis beveik atsiskleidę. Sd.
ausìs atsitąsýti sakoma giriant skanų valgį: Kai skanu labai, tai sako: nors ausis atsitąsai (atsitąsyk) valgydamas. Plš.
aũsys bìjo nemalonu klausyti: Liaukis su bruzginimu – man jau ausys bijo!. Skd.
aũsys dẽga gėda darosi: Kad kausto jį – ausys dega. Ds.
ausìs draskýtis labai skanu: Pirma paragauk, ausis draskysies. Lnkv.
ausìs drãskant godžiai (valgo, ėda): Tą silkę iškepa, sugrūda bulves, išmaišo, ir valgom ausis draskydami. Sk.
aũsys drẽba
1.godžiai (valgo): Srebia, kad ir ausys dreba. Šv. Prie darbo nė vienas neina, ale obelę apžergę maukia, net ausys dreba. Sk.
2.ima baimė: Nieko nesako, bet ausys dreba. Rš. Tada ausys visiems drebėjo. Rš.
ausų̃ dúoti apkulti: Kitas būtų davęs už tokį darbą ausų, o mano žmogus ničnieko. Skr.
ausimìs gáudyti
1.sunkiai girdėti: Įsiklausę ėmėm ausimis gaudyti lyg kaži kokio milžino atsidūksėjimus, plaukiančius iš labai tolimos vietos. Pt.
2.stengtis išgirsti: Kiekvieną Volterio žodį gaudo mergelė ausim ir per mintį į širdį nuleidžia. Kudir.
ausų̃ gáuti būti apkultam: Gausi ausų, nelįsk!. Gs.
ausìs glóstyti malonu klausyti: Man glostė ausis muzika ir lengvas vėjas, atklydęs nuo ežero bangų. Dovyd.
aũsį įdúoti būti nubaustam: Ko čia spardais, ar ne kumelys! – bara kitą: – kojų nesulaikai... nori ausį įduoti?. Žem.
ausìs išgráužti įkyrėti: Eik tu, tos priegaidės jau ausis išgraužė. Švnč.
ausìs išlýginti apkulti: Žiūrėkite, žiūrėkite, tai išlygino ponams ausis, tai išlygino... – kvatojosi iš užpuolikų praeiviai. Mark. Tu tik žiūrėk, kad tau ausų neišlygintų už tokį darbą. Sk.
aũsys išliñko
1.įdomu (klausyti): Ausys išlinko beklausant – taip mokėjo pasakoti. Dr.
2.privargo: Silpnas arklys: išvarė kelias vagas, ir išlinko ausys. Škn.
ausìs išmazgóti viską atimti, nuskurdinti: Kad tu pasirašei man vekselį, aš tau ir ausis išmazgosiu. Brb.
ausìs išpláuti
1.apkulti: Tik kalbėk daug – tuoj ausis išplaunu ir eisi cypdamas. Lkč. Išplovė ausis ir paleido. Mrj. Verta už tai jam gerai ausis išplaut. Alk.
2.sugėdinti: Tai gerai, kad prie visų jam ausis išplovėm. Vl.
ausìs išplė̃tęs atidžiai (klausyti): Išplėtusios ausis klausėva vedvi (mudvi), ką sako ans. J. Moteriškė palipo ant stogo, išplėtus ausis klausės. Valanč.
ausìs išpū̃sti suklusti: Aš ausis išpūčiau, kad išgirsčiau, ką kalba. Šl.
aũsį išpū̃tęs atidžiai (klausyti): Nori, paseksiu pasaką... Tik klausyk ausį išpūtęs: skrido margas genelis. Cvir.
ausìs išpū̃tęs atidžiai (klausyti): Jam visai nereiktų žinoti, o vis jis išpūtęs ausis klausos. Gs. Šnibždas daktarikės: noriu sugauti žodį, klausau ausis išpūtęs. Jd. Magdelė nors ausis išpūtusi klausėsi, bet mažai tesuprato. Žem.
ausìs išravė́ti prilupti: Gali ana tau ausis išravėti, jei neklausai. Varn.
ausìs išsipláuti atidžiai klausyti: Jei negirdi, išsiplauk ausis. Grg.
aũsys išsìplėtė nustebo: Kaip išgirdau, man ausys išsiplėtė. Ms.
aũsys išsìpūtė nemalonu klausyti: Nuo tų visų kalbų man ausys išsipūtė. Klvr.
ausìs išskaláuti apkulti: Kam mušt? Išskalauk ausis ir paleisk. Dkš.
ausìs išskė̃tęs įdėmiai, susidomėjęs: Mama įdomiai pasakodavo, ausis išskėtę klausydavom. Trg.
ausìs išstatýti stebėtis: Tas ausis išstato – kaip čia yra: čia neturėjai pinigų, čia vėl turi. Pgr.
ausìs ištaisýti apkulti: Ištaisysiu auses gyvatei!. Krš. Pasitrauk, ar nori, kad tau ausis ištaisyčia!. Sk.
ausìs ištaškýti apkulti: Tupikui ausis ištaškyčiau susitikęs. Krš.
ausìs ištem̃pti atidžiai klausyti: Danielius ištempė ausis – Kostė su gerom naujienom nevaikščioja!. Paukš. Na, ištempk ausis. Nuo pat ankstyvo pavasario man bloga nuo tų kalbų. Avyž. Juras atsistojo, ištempė akis ir ausis. Cvir.
ausìs ištem̃pęs atidžiai (klausyti): Klausaus klausaus ausis ištempusi, ne ta daina, apsigavau. Žem. Pati klausė ausis ištempus. Kudir. Mes mažieji tik klausėmės ausis ištempę. Skp. Užsidariusi išstovėjo priemenėlėje visą naktį ir vis ausis ištempusi klausė, kur jos ieško ir ar neateina pirtelėn suimti. Vien. Juozapota, visai nustebusi ir ausis ištempusi, tylėjo ir klausė savo vyro. Bil. Šitaip pasėdėjo, pasiklausė ausis ištempęs. Daut.
ausìs išū̃žti įkyrėti (kalbomis): Ausis išūžė bešnekant. Grd. Neramūs vaikai visiems ausis išūžė. Gs. Ausis visiem išūžė su tais savo plepalais. Lkm. Mergelė man ir ausis išūžė su ta permatoma skarele. Kair.
ausìs išver̃sti atidžiai klausyti: Tss! Išverskite ausis!. Sruog.
ausìs išzỹzti labai įkyrėti (šnekomis): Tos kalbos išzyzė motinai ausis. Bub. Visas ausis man tie vaikai išzyzė. Krč.
ausìs išzur̃zti labai įkyrėti (šnekomis): Ausis išzurzė vaikai: duok to, duok šio. Drsk.
ausìs įtem̃pti įdėmiai klausytis: Norėdama suprasti, kas buvo Irenos sakoma, turėjo ne tik ausis įtempti, bet ir akimis sekti kiekvieną jos stambių lūpų judesį. Pt. Visi keturi klausos įtempę ausis, bet girdi tik griežlę. Šein.
aũsys kabaldúoja sakoma apie meluojantį: Tu meluoji – tau ausys kabalduoja. Vb.
aũsys kaĩsta darosi gėda: Kaži ar šiandien nekaista jiems ausys?. Simon. Kad ėmė sarmatyti, net ausys kaista. Gs. Skirmonio rankoje virpteli teptukas, kaista ausys. Avyž. Kad papuoliau tarp tokių senių, kad bliaukoja, net ausys kaista. Kair.
ausìs karpýti
1.būti atidžiam: Karpyk ausis ir dairykis, kad nepult ko. Pl.
2.baimintis: Kas kaltas, tai ir karpo ausis, kad nepagautų. Užp. Kai privažiavom mišką, arklys ėmė karpyti ausis. Blnk.
ausimìs karpýti
1.žvalgytis: Vartykite šieną ir karpykite ausimis, kad neužeitų lietus. Slk.
2.atidžiai klausyti: Karpyk ausim, maž ką nugirsi. Ktk. Žiūrėk, koks gudrus vaikas, tik karpo ausim, karpo. Blnk.
3.baimintis: Ko tu karpai ausimi be reikalo, ko bijai?. Rdm.
4.piktintis: Ausimis jau tas karpo. Švn.
aũsys klàpsi godžiai (valgo, ėda): Gerai ėda, net jų ausys klapsi. Lzd. Geria, ėda, net jų ausys klapsi. Švn.
aũsys klẽba godžiai (valgo, ėda): Tai svotulis valgo – net ausys kleba. Sn.
aũsys klìba godžiai (valgo, ėda): Ryja, net ausys kliba. Brt.
ausìs kraipýti stebėtis: Visi kraipom ausis, ot nuotykis!. Slč.
ausìs krãtant godžiai (valgyti, ėsti): Padėjau ant stalo pieno ir duonos, kad jie kerta, kad kerta ausis kratydami. Jnš.
aũsys krãtosi godžiai (valgo): Kad burzija, tai net ausys kratos. Krkl.
aũsys krùta
1.godžiai (geria, ėda, valgo): Tai kad geria, kad maukia, net ausys kruta. Šmk. Valgo, net ausys kruta. Antz.
2.sakoma meluojančiam: Ausys kruta, meluoji. Ds. Meluoja, net ausys kruta. Kp. Jau meluoji, ausės kruta. Lnkv.
aũsys kur̃sta nemalonu klausyti: Kamgi, Joneli, žirgini broliuką, dėl tokio niekniekio, kad net ausys man kursta. Km.
aũsys lakiója godžiai (ėda, valgo): Ėsi, net tavo ausys lakios. Lp.
aũsys lãksto godžiai (ėda, valgo): Kad ryna, kad ryna, kad kemša, net ausys laksto!. Škn. Musojus nuo pieno sudėjau kiaulėms – ėda, kad ausys laksto. Lkv. Paurija košę, kad ausys laksto. Krš. Taip kąsdavo tą ridiką su bulbėms, kad ausys lakstydavo. Krž. Kad valgom, tai net ausys laksto, žinai, kad valgyt norim. Kpč.
aũsys làpsi godžiai (ėda, valgo): Iš pradžių mano naujuosius šeimininkus tikriausiai stebindavo mano apetitas, – kirsdavau taip, jog, kaip sakoma, net ausys lapsėdavo. Vencl. Kad taiso, net ausys lapsi. Sv. Kertu aš tą sriubą, net ausys lapsi. Sruog. Piemens ėdė, net ausys lapsėjo. Vaižg. Tai anas valgo, net ausys lapsi. Grv.
aũsį leñkti būti paklusniam: Lenksi ausį savo prisakymump ir sergėsi visų jo įstatymų. Chyl.
aũsys lingúoja godžiai (ėda,valgo): Valgo, kad net ausys linguoja. Grz.
aũsys liñksta
1.godžiai (ėda,valgo): Valgo, net ausys linksta. Arm. Gardu negardu, o kemša, net ausys linksta. Gs. Agurkus su medum šveičia, net ausys linksta. An. Obuolį kad triaunija, net jam ausys linksta. Srv. Jis sėsdavo prie stalo ir kirsdavo, net ausys linkdavo, kaip žmonės geba sakyti. Vencl. Kad tik kas duotų, kirstum, net ausys linktų – apsilaižydamas. Glv.
2.gėda (klausytis): Vis juokai, štukos, nėra už ką pykti. Ogi tos kalbelės apie bobarnę, taip gražios, net ausys linksta!. Žem. Taip aš būk sakęs ir taip sakęs... visokių daiktų priskaitė, net ausys linksta, kas ten pripeizota.... Žem. Dieve mano, suaugusiam ausys linksta klausantis, o ką jau kalbėti apie vaikus!. Avyž. Ausys linksta, kai imi galvoti. Ir reikėjo man šitaip apsijuokti prieš visus. Mark.
3.baisu (klausytis): Kiek senieji žmonės pripasakojo apie tokius kraugerius ponus – ausys linksta. Žem. Net ausys linksta klausant tavo keiksmo. Šk. Jei jos (sienos) staiga prabiltų, ausys mūsų pradėtų linkti!. Tilv. Kad drėbė žodį, net ausys linksta. Ck.
4.malonu (klausytis): Milakniui pasakojant ausys pačios linksta klausytis. Dovyd.
aũsys lìnksi godžiai (valgo): Valgo, net ausys linksi. Šd.
aũsys mãzgosi godžiai (ėda, valgo): Kur neatminsi, valgė mūsų barščius, kad ausys mazgėsi!. LzP. Šeimyna, apsėdusi aplink stalą, kliopia juodą putrą, kad net auses mazgos. Krš. Šlepsi paršiokas, net ausys mazgos. Lkm. Valgysi, kad ausės mazgysis. Kž.
aũsys nebìjo malonu klausyti: Geros peršnektės ausys nebijo. Lš.
ausų̃ nèkelia nesirūpina: Mes nė ausų nekeliam apie jį. Všk.
ausimì nèkliba negyvas: Jau ausim nekliba karvė. Švnč.
nė̃ ausiẽs nekreĩpti nesidomėti: Tas nė ausies nekreipia, ką vaikas šneka. Krš. Visą pusdienį loju loju, kad tau ką – nekreipia nė ausies. Škn.
ausų̃ nekreĩpti nesidomėti: Nekreipia ausų anie vyrai. Klk.
ausiẽs nekrùstelėti visai nesidomėti: Kad apibendrins žemes, Amerikonas net ausies nekrustelėjo. Ap.
ausų̃ nelìzginti būti abejingam, nesidomėti, šalintis: Užvargau, užauginau vaiką, o ji nieko nedavė, nė ausų nelizgino, kai prašiau pagalbos. Simon. Sakyk jam nesakyk, o jis ir ausų nelizgina. Slnt. Sakiau anam, kad eitų prie darbo, o ans nė ausų nelizgina. Grg.
ausų̃ nepalìzginti nekreipti dėmesio, šalintis: Anie per savo užkietėjimą ir ausų nepalizgina. rš.
ausimì nesùkerpa apie rambų, nejudrų: Ot rambuolis arklys – jam duoda lazda, o anas net ausimi nesukerpa. Rod.
ausysè nètelpa negalima visko įsiklausyti: Šneka šneka, net ausyse netelpa. Gs.
ausimìs netikė́ti stebėtis: Aš savo akim ir ausim netikiu, ką matau ir girdžiu.... Vien.
ausimì nèveda
1.visai neklauso: Višta kvaksi, o viščiukai nei tąja ausia neveda. Arm. Lig šiol aš ir ausia nevedžiau, ką kur kas ūtura. Tvr.
2.nepaiso: Anas ir ausia neveda, kad šienas neišdžiūvęs. Prng.
ausìs nuáusti apkulti: Jam už tokį darbą gerai ausis nuaudė. Ds.
ausìs nuė́sti apie daug ėdantį: Tie žąseliai mum ir ausis nuės. Sk.
aũsys nukaĩto pasidarė gėda: Jam net ausys iš gėdos nukaito. Vdžg.
ausìs nuléisti
1.bijoti patraukti dėmesį, laikytis nepastebimam: Visi mes tai matome, tik pritrūksta mums drąsos pasipriešinti... tylime ausis nuleidę. Kudir. Tu tylėk ausis nuleidęs. Lp.
2.pasidaryti nuolaidžiam: Tu nuleisk ausis, nešokinėk prieš jį. Lp.
aũsys nuliñko
1.apėmė nuostaba: Paėmęs mano ranką, kai pradėjo pasakoti iš delno, net man ausys nulinko. Žem. Pasikalbėčiau aš su tavim, žmogeli, kad tau ausys nulinktų. Gric.
2.nemalonu klausyti: Nors sykį liaukis barškėjus, man jau ir ausys nulinko beklausant. Gs. Tegul spokso brigadininkas, tegul bent žodį jam pasako. Atrėš taip, kad ausys nulinks. Bub. Man jau ausys nulinko tų kalbų besiklausant. Lkš.
nórs ausìs nupjáustyk apie tylintį: Tyli abudu, nors ir ausis nupjaustyk. Šmn.
ausìs nuplė́šyti apie gardų valgį: Ausis nuplėšyt galima – taip gardūs cibuliai. Kp.
ausìs nuráuti apkulti: Auses nurausiu susitikęs, tegul tik pasimaišo po kojų. Krš.
ausìs nuravė́ti apkulti: Auses nuravėsiu nutvėręs tą krupį. Krš.
ausìs nusidraskýti apie gardų valgį: Prikepė bandelių, pritaisė – vaikai ausis nusidraskys. Ėr. Gardumėlis – nors ausis nusidraskyk. Pšl. Uogienė – nors ausis nusdraskyk. Tr.
ausìs nusiplė́šyti apie gardų valgį: Ausis nusiplėšys bevalgydami – taip gardu. Grž.
ausìs nutrìnti suniekinti: Čia Fokui nutrynė ponia ausis, nulaužė galybę. Žem.
ausìs pabaĩgti įgristi: Maniau, kad ausis pabaigs tas jos karkinimas. Vlkv.
aũsys pabãlo labai išsigando: Man ir ausys iš baimės pabalo. Brs.
aũsį padė́jęs įtempęs dėmesį, atidžiai: Alfonsas klausės padėjęs ausį. Ps.
aũsys pail̃so nusibodo klausyti: Pasakoja pasakoja, net ausys pailsta beklausant. Gs.
ausìs pakabìnti įsiklausyti: Aš tik auses pakabinau ir nekrutu. Krš.
ausimìs pakarpýti kiek pasiklausyti: Reikia ausim pakarpyt. Ktk.
ausìs pakrãtant godžiai (valgo, ėda): Mano ligota širdis jau streikuoja, aš valgyti nė nenoriu, užtat mano abchazas su imeretinu kerta mano lašinius, ausis pakratydami. Sruog.
aũsį pakreĩpti pasidomėti, išklausyti: Viešpatie, tu išgirsi skriaudžiamųjų troškimą, paguosi jų širdį, pakreipsi į juos ausį. ŠR.
aũsį paleñkti išklausyti: Palenkite savo ausį ir ateikite pas mane. rš. Viešpatie, reikoje palenk manęsp ausį tavo. Mž. Palenkiau tik truputį ausį ir priėmiau ją (išmintį). ŠR.
aũsį paliẽsti išgirsti: Netruko Elzės ausį paliesti ir daugiau panašių pastabų. Pt.
ausìs papū̃sti atidžiai klausytis, suklusti: Ausis papūtę kėblinėja, kur nereikia. Vn. Žiūrėk, visi ausis papūtė. Pgr.
aũsį pasíekti išgirsti, sužinoti: Kreivai prelatas žiūrėjo ir į kamendorių Stripaitį, kurio neteisėti darbeliai jau buvo pasiekę jo ausį. Myk-Put. Mokytoja, kurios ausį tas moterėlių niurnėjimas pasiekė, nė kiek nesutriko. Ap.
ausìs pasíekti išgirsti, sužinoti: Tokios kalbos pasiekia ir tėvų ausis, bet ką padarysi. Snt.
ausų̃ pasigailė́ti susilaikyti, ne viską pasakyti: Abejoti reikia, ar tat buvo daroma mano ausų pasigailint. Pt.
ausìs pasistatýti atidžiai klausyti: Nugis išsižiokit, pastatykitės ausis ir klausykit. Valanč.
ausysè paskambė́ti prisiminti: O Viliaus ausyse paskamba motinos verksmas. Simon.
ausìs paskliaũsti suklusus laukti ko nors įvyksiant: Į metų galą jau eik paskliaudęs ausis: kaip tu algą išmokėsi. Plt.
ausìs pastatýti
1.įdėmiai klausytis: Pastatė ausis ir tėmijosi, ką žmonės kalbės, kad turėtų paskui ką pranešti viršininkui. Kudir. Putna Klykūnuos švaistėsi pablyškęs, ausis pastatęs kaip medžioklėj kiškis. Tilv. Išėjęs į koridorių silenciumo metu, jis pastatydavo ausis, bene išgirs kur rektoriaus ar inspektoriaus žingsnius. Myk-Put. Turiu ausis gerai pastatyt, kad suprasčiau. Smln. Silpnoji pusė pastato ausis ir laukia, kol stiprioji pusė pasakys. Žil.
2.susidomėti, suklusti: Nieko sau pieva, – pastatė ausis Grigas. – Vieno tik atolo galima gerą dešimtį vežimų sušienauti. Krėv. O Šnekutienė pastatė ausis: – Kam tu šitą taikai? Juk ne man?. Simon. O kurgi tas? – paklausė popas Kostas ausis pastatęs. Piet. Ramiai! Aš girdžiu ką, – vadas pastato ausis. – Jūs girdit?. Šein. Abu dvasiškieji tardytojai pastato ausis ir akis. Šein.
ausìs pastãtęs atidžiai (klausyti): Klausyk ausis pastatęs ir žiūrėk akis išpūtęs. Gž. Nuo avilio nesitrauk, klausyk ausis pastatęs. Kt. Žmogus būni kaip tas kiškis – tik ausis pastatęs ir klausai. Rod.
ausìs patem̃pęs atidžiai (klausyti): Klauso ausis patempęs. Ds.
nórs aũsį pjáuk labai (pavargti): Vargau privargau, nors ausį pjauk. Slk.
ausìs plė̃sti rš. atidžiai klausytis:
aũsys plýšta apie garsų riksmą ar dainavimą: Rėksmas, klyksmas, beldimas, triukšmas toks, kad net ausys plyšo. rš. Aplenkiu Kavolių kaimą, ten šunų baisi knypava. Ir sukelia jie tokį alasą, net ausys plyšta. Dovyd.
ausìs prabir̃bti prikamuoti, įkyrėti: Tiek mokėdavo pasakų – auses prabirbdavo. Krš.
ausìs prakùlti įkyrėti: Auses prakūlė su toms pasakoms. Krš.
ausìs prarýti galì apie kokį gardumyną: Jeigu druskos pakanka ir ne per tiršta, gali ausis praryti, kai išverda košę [iš arbūzų]. Kp.
ausìs praūžė́ti įkyrėti: Tai, vyrai, ausis man praūžėjo, galvą man kaip puodą padarė. Krėv.
ausìs praū̃žti įkyrėti: Kasdien ateina ir vis klausia: kaip su dvaru? Ausis praūžė!. Balt.
ausìs prazỹzti įkyrėti (kalbomis): Prazyzė auses zyzdama valandų valandas. Krš.
ausìs prignýbti pyktį prislopinti: Pikčiurnienė vaiko nepagavo. Ir ji, ausis prignybusi, nes tie ten prie teismo rūmų dar tebesijuokė, nubėgo prie savo karietos. Simon.
ausimìs prikarpýti pakankamai prisiklausyti: Neprikarpysi ausim paskutinę minutę. Ktk.
ausìs prikùlti įkyrėti (kalbomis): Auses prikūlė su toms pasakoms. Krš. Ausis jau prikūlei... gana jau to skaitymo. Žem.
ausìs prikur̃kti įkyrėti (kalbomis): Prikurkė jaunam vaikinui ausis. Šk.
aũsį prileñkti
1.išklausyti: Meilės ausį prilenk manęsp. Mž.
2.atkreipti dėmesį: Privalome prilenkti anos ausį ant kalbos prasto žmogelio. prš.
ausìs priskaitýti prikaišioti: Gana šaiposi brolienė. Gana priskaitė ausis Sobriai. Simon. Jau dėl Rožės kiek ji priskaito ausis!. Simon.
ausìs priskliaũdus
1.įdėmiai (klausytis): Reikia ausis priskliaudus klausyti, ką kiti apie mus kalba. prš.
2.sunerimus: Linksmas keturių vyrų juokas išlydėjo Pikčiurnienę, kuri išbėgo ausis priskliaudusi. Simon.
ausìs priū̃žti įgristi (ilgomis kalbomis): Priūžė ausis savo prašymais. Švn. Pilnas ausis priūžė. Grdm.
aũsys raĩbsta labai gražu: Čia net ausys raibsta. Vlkv.
aũsys raĩtosi
1.karšta: Troba – ausės raitos, matyt, kad su anglims pakūreno. Ms. Prikūreno pečių, kad ausės raitos. Krš. Aš palipau ant stogo, lipu ir slystu – ausys raitosi, tiek karšta. Sd.
2.šalta: Žiemos rytmečių vėjas spigina, kad ausys raitos. Lkv. Nuo šalčio ausys raitos. Vkš.
3.nemalonu, gėda klausyti: Ausės raitosi tokių kalbų besiklausant. Skd. Ausės raitosi tų tavo anekdotų besiklausant. Krš.
4.godžiai (valgo): Rytoj kad išklegins gaspadinė lašinių, tai ėsim, kad net ausys raitysis!. Lkš. Marijona glemžia, net ausys raitos. Čiurl.
ausìs ramtýti priekaištauti: Aš pasakysiu, pridursiu kai ką, o ji ramtys man ausis iki senatvės. rš.
aũsys raũsta darosi gėda: O tu prisipažink, kad tau kaskart ausys rausdavo, kai jis tau pasakydavo pamokas atsakinėti. Pt. Ir prideda dar tiek visokių niekų, kad ausys ima rausti... nebėr kur dėtis!. Sruog.
aũsį rė́žti nemalonu klausyti: Kiekvienas jų, šitų sakinių, rėžė man ausį neįtikėtinu griozdiškumu, tiesiog kvailumu. Balt. Labai man ausį rėžia jų tūtavimas. Kair.
ausìs rė́žti nemalonu klausyti: Šitokios kalbos Dundelei rėžė ausis kaip stiklas. Mont. Atsakė ausis rėžiąs jų priešų klyksmas. ŠR.
aũsys riẽčiasi nemalonu klausyti: Brūžikliu dremžia, kad net ausys riečias. Švnč.
ausìs skáldyti mušti per galvą: Tu man ausų neskaldysi kitą kartą!. Rm.
ausysè skambė́ti prisiminti: Mano ausyse nuolat skambėdavo kaimynų kalbos apie skolas ir antstolį. Bub. Ir pagalvok, kiek jau metų tatai praėjo, tai dabar taip, kaip šiandien, ausėse tebskamba. Krtn.
aũsys skỹla apie garsų riksmą ar dainavimą: Net ausys skyla nuo tokio rėkimo. Nč.
ausìs skliaudýti
1.atidžiai klausytis: Ausis taipogi skliaudyk neskliaudęs – nebegirdėti paukštelių meilingų balselių. Žem.
2.su baime, įdėmiai klausytis: Ir vyrai ausis skliaudo kaip zuikiai. Vn. Tėvą neša su grabu, žiūriu ir skliaudau auses. Rdn. Skliaudys auses, ar arklį neišves atėjęs. Krš. O tas auses tik skliaudo, dreba kaip epušės lapas. Skd. Kiti ponai ėmė ausis skliaudyti, suprato, jog čia jau šunybė pasidarė. Žem.
3.rengtis sprukti: Buvau nusiminęs, ausis beskliaudąs, į kurią pusę sprukti. Tamsta mus padrąsinai. Žem.
4.stebėtis (kieno kalba): O įlips į sakyklą – ausis tik skliaudyk, kai pradės griauti už degtinę, už vagystes, už apkalbas. Žem. Nėra čia ko ausis skliaudyti – niekus kalba!. Žem.
ausìs skliaũsti
1.atidžiai, su baime klausytis: Aš niekada su tavim negalėjau pakalbėti rimtai. Bet dabar skliausk ausis. Pasakysiu tau tokią rimtą naujieną, kad tu nugriūsi nuo kėdės. Simon. Aš jau ausis skliautau. Vkš. Ausis skliaučiame, kad lyja. J.
2.rengtis sprukti: Mieloji! – ji sakė, o jeigu uošvienė sako „mieloji", tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteks. Simon.
ausìs skliautýti su baime klausytis, nerimauti: Kai pasibaidė arklys, ausis skliautau, vežime sėdęs, kol nudauš mane. J. Eidamas per tiltą skliautyk ausis, kad nenušautų. Trk. Girdėdamys tai, tėvai ausis skliautė ir suprato, kame Gustis taip apsčiai pinigų gavo. Valanč.
ausìs spaitýti baimintis: Važiuojant per mišką, arklys ėmė spaityti ausis, ir kad šoks, kad ims eiti, net ugnys iš pasagų lekia. Trg. Važiuojant pro kapus, kumelė ėmė ausis spaityti. Upn.
ausysè speñgia juntama tyla: Kai, pervažiavę Žaliąjį tiltą, išlipome Kauno stoty – net ausyse spengė: čia tokia nežmoniška tyla, tartum būtume pakliuvę į tolimą, nuošalų Europos kaimą. Vencl. Taigi vėl girdžiu, kad miške tylu tylu, net ausyse spengia. Dovyd.
ausìs statýti sunerimus imti klausyti: Arklys stato ausis nuo dviračio. Ėr.
ausysè stovė́ti nejučiomis ar nenoromis prisiminti: Man šita melodija ausyse ir stovi. Slč. Per gegužės mėnesį jos (varlės) iškurkia po balas – ausyse stovi. Vb.
ausìs suglaũsti išsigąsti: Tėvas ausis suglaudė, sako – nesirašys. Srj.
ausìs suglaũdęs
1.apie norintį likti nepastebėtam, neužkabintam: Tylėjau ausis suglaudęs, – pelkės, sakau, tavęs nematę, tik tu manęs neliesk!. Paukš. Jei gerai nežinai, tai ir tylėk ausis suglaudus. Užp. Velnio čia dirbsi, tik tūnok ausis suglaudęs, ateis i[r] nušaus už tą žemę. Iš. Jei katras sugalvodavo ženytis, eidavau ausis suglaudus. Snt.
2.supykęs: Ir eina ausis suglaudęs. Ds.
ausimìs sukarpýti Lp. suklusti:
aũsį sùkti gręžtis šalin: Aš ausį suku – aš nenoriu jos bučiuot. Šmk.
aũsys supùto nemalonu (klausyti): Ką tu čia liurški, sustok, mano jau ir ausės suputo besiklausant!. Šll.
ausìs susiė̃męs išsigandęs: Kad ėmė varyti, kad ėmė kantuot, žmogus ausis susiėmęs išlėkė. Skr.
ausìs suskaitýti Dauk. mušti per galvą: Kazys jam ausis suskaitė per vakarėlį. Šl.
ausìs suskliaũdęs
1.su baime: Kovo mėnesį praleidome ausis suskliaudę, užgniaužę kvapą. rš. Tada gal ir visokios komisijos atlyžtų, žinai, kaip visi ausis suskliaudę klausosi, kas kur dedasi.... Ap.
2.atidžiai (klausyti): Patiks patiks – klausysimės ausis suskliaudę. rš.
ausìs suskliaũsti suklusti išsigandus: Paršas subildėjo – visi ausis suskliautė. Trk. Ko suskliautei auses kaip zuikis?!. Šll.
ausìs suskliaũtęs
1.apie norintį likti nepastebėtam, neužkabintam: Bijodamys vienok arti Trakuose gyvenančio didžio kunigaikščio, ausis suskliautę tylėjo. Valanč.
2.išsigandęs: Suskliautęs ausis smuko šalin. Sim. Veik ant galvų jiems užmaklinau, o tyli abu ausis suskliautę. Balt.
ausìs sustatýti visiems suklusti: Vaikai ausis sustatę klausysmos, ką didiejai šnekės. Rt.
aũsys svỹla
1.karšta: Duoda vantom, kad net ausys svyla. Rd. Kad prikūreno pirtį – ausys svyla. Kair. Jau tu per daug prisigėrei, jau tavo ausys svyla. Jrb. Kur gulim, tai vilkai staugia, o virtuvėj tai ausys svyla. Žal.
2.nemalonu, gėda klausyti: Kad pradeda jos liežuviais malti, kad pradeda pliaukšti – net man, senam velniui, ausys svyla nuo tokių kalbų. rš. Nu ir tavo kalbelė kalbelė – ausys svyla. Šk. Šneka ką, tai ausys svyla. Klp. Jo ausys svyla kaip ugny iš sarmatos. Plv.
nórs ausìs tampýk apie gardų valgį: Gardu, nors ausis tampai (tampyk). Vdš.
ausìs tąsýti labai gardžiai valgyti: Kai grucę su žirniais prasimetam, ausis tąsom. Ml.
aũsys tir̃psta įdomu, malonu (klausyti): Ausys tirpsta besiklausant. Kal.
ausìs tūrė́ti nemalonu klausyti: Kad pradėjo meliodinti, tik tūrėk ausis. Klm.
ausìs uždaužýti įkyrėti (kalbomis): Ausis mano jau uždaužei su tuo savo vakarėliu. Eik, kad jau taip nori!. Kair.
aũsys užkaĩto įsigėrė: Vienam ausys užkaito, kitam iš už apykaklės garuoti pradėjo. Gric.
ausìs užkùlti įkyrėti (kalbomis): Tie visokie barniai, rietynės man ir ausis užkūlė. Užv. Motūzienė auses mamai užkuls su savo kalbomis. Krš.
aũsys užkur̃sta atsibosta klausyti: Ausys užkursta kunigėliui nuo šitų paleistuvysčių. Adm.
aũsį užmèsti pupà dėtis nesuprantančiu: Guli sau pupa ausį užmetęs. Dauk. Tyli kaip pupa ausį užmetęs. Kt.
aũsį užmèsti su pupà dėtis nesuprantančiu: Su pupa ausį užmetus guli, kas jai kaita. Ps.
ausìs užrìšti neleisti klausyti: Plepėjo, žabalijo, rodos, kas jį prašė... tiek žmonių girdėjo... ausis ar dantis kam užriši... tuoj ir iškilo kalbos.... Žem. O kas, lai klausos, ausų žmonėm neužriši. Žg.
ausìs užsiim̃ti gėdytis (klausant): Kai jis pradės pasakot – ausis užsiimkit. rš.
ausìs užsikim̃šti neklausyti: Kas užsikemša ausis vargšo šauksmui, tas pats šauksis ir nebus išgirstas. ŠR.
nórs ausìs užsikim̃šk nemalonu klausyti: Toks aulaburnis, kad jau pasakys ką, tai nors ausis užsikimšk. Dkk.
ausìs ū̃žti varginti, kvaršinti: Pavasarį vasarą ausis tau ūš, iš dainų kad dainuos. Žr.
ausìs užū̃žti įkyrėti (kalbomis): Užūžė auses tos bobos. Krš.
ausìs užzỹzti įkyrėti (kalbomis): Visą dieną zyzia ir zyzia – ausis užzyzė. Jnš.
aũsys výsta nemalonu klausyti: Vyrai juokavo, balsiai juokdamiesi iš savo gudrių žodelių, nuo kurių, kaip svietas sako, ausys vysta, o žemė linksta. LzP.
ausìs zùlinti neig. ilgai ir įkyriai prašyti: Galėjo ir šį rudenį dar pastovėti [neartas laukas]. Bet kas tau davė! Tol lindo tas Benys prie tėvo, tol zulino ausis, kol visiškai užnuodijo gyvenimą ir teko nusileisti. Balt.
ant ausiẽs
1.tyliai, pašnibždomis: Tu, boba, kaukiji ir kaukiji man ant ausies be reikos. Rš.
2.slaptam pokalbiui: Ateik biskį ant ausies pas mane. Snt.
ant ausų̃
1.tyliai, pašnibždomis: Ant ausų šnekėjomės už stalo prie giesmių. Šmk.
2.bematant (išpirko): Prekę, vos pasirodė, tuoj ant ausų išnešė. Nm.
ant ausų̃ krìsti apkursti: Nušalau, ir dabar man labiausiai krito ant ausų. Jrb.
nė̃ ant ausų̃ visai nieko: Jam nė ant ausų nebeliko. Grz. Žmonių daug, padėjo tą vieną lėkštelę, visi kapt kapt – ir jam nė ant ausų nekliuvo. Grz.
apie aũsį sùkti rengtis ar grasinti mušti: Mėnesio neišgyveno ir jau suka vienas kitam apie ausį. Ėr.
apliñk aũsį sùkti rengtis ar grasinti mušti: Aplink ausį sukti. Grž. Mačiau, kaip aną vakarą Jurgis jai kumštį aplink ausį suko. Sk.
į aũsį tyliai, slepiant: Štai man dabar kažkas kušta ausin, kad tu apipyškinai kažkokį Ariją. Krėv. Galėjai jam į ausį kveptelt, kad vakare ateitų. Šl.
į ausìs bū̃gnyti įkyriai kalbėti: Ji man tai visą vakarą būgnija į ausis. rš.
nórs į aũsį dė́k švelnus, mielas: Kas jos šnekumas, meilumas – nors į ausį dėk. Jz. Geras, nors į ausį dėk. KrvP. Ajagi, jos prigludnumas, nors ausin dėk. Ktk. Toks geras, kad nors ausin dėk. Ds.
į aũsį dė́ti numigti: Kad šilta būt, tai dėtų ausin kur po krūmu. Mrs.
į ausìs dė́ti įsiminti: Dėkit tuos žodžius ausysna jūsų. Chyl.
į ausìs dė́tis įsiminti: Reikia į ausis gerai dėtis, kad atsimintum. Šl.
į aũsį įeĩti dingtelėti, prisiminti: Man ir ausin neįėjo, kad lig šiol arklys dar negirdytas. Trgn.
į aũsį įkir̃pti griežtai įsakyti, prigriebti: Jeigu jam į ausį neįkirpsi, tai nelauk, kad atsimintų, kas reikia. Šk.
į aũsį įsidė́k geras, mandagus: Mūsų mokytojas toks mandagus, kad, rodos, į ausį imtum ir įsidėtum. Vl.
į aũsį įsikir̃pti gerai įsidėmėti: Įsikirpk į ausį, ką reikia daryt. Gs.
į aũsį įsikìšti apie paklusnų: Ims tik daryti ką nors ne taip, ji pasakys du žodžius: – Vaciuk, atmink! – Ir Vaciuką galėdavai įsikišti į ausį. Ap.
į aũsį įsùkti įkalbėti, įtikinti: Tėvų buvo įsukta į ausį, kad gražiai su seneliais apsieičiau. Šk.
nórs į aũsį kìšk
1.geras, paklusnus: Vaikis buvo nors į ausį kišk. Krš.
2.minkštas: Molio gi minkštumas, nors į ausį kišk!. Katil. Aš dailiai minkštai suverpiu, į ausį gali kišti. End.
į aũsį krìsti atkreipti dėmesį, įsidėmėti: Žodis buvo negirdėtas, krito į ausį ir užrašė. Škn.
į ausìs kvỹkti prašyti, zaunyti: Nupirk, tėvai, jai tą suknelę, kadai jau man kvykia į ausis. Slv.
į aũsį nedė́k nevertas gyrimo: Nedėk ausin... išlįs. Ds.
į aũsį nedė́ti nekreipti dėmesio: Anie ausin nededa, ką žmonės šneka. Pst.
į aũsį patriū̃byk nieko nepeši: Patriūbyk man į ausį!. Vvr.
į aũsį prieĩti susiprasti: Medžiaširdžiui tokiam ir į ausį neprieina, kad tau sopa. Trgn.
į aũsį pū̃sti pasakoti: Truputį lukterėjusi, kinkuodama savo įmantriai sušukuotą galvą, pūtė tylomis Mineikienei Irena į ausį. Pt.
į ausìs pū̃sti įkyriai pasakoti: Apie Yčą jam pūtė į ausis, kur tik jis bepasisukdavo. rš.
į (kieno)ausìs stótis pasigirsti: Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo. Rs.
į aũsį ū̃žti įkyrėti, varginti: Velnias pramanė ženatvę – vienam niekas neūžia į ausį. Užv.
į ausìs ū̃žti įkyrėti, varginti: Gana gana, neūžk į ausis. Erž.
į aũsį zir̃zti įkyrėti, bartis: Prie darbo niekas nezirzia į ausį, o namie – tos bobos. Jdr.
ikì ausų̃
1.labai daug, užtektinai: Tų pamaldų ir šventimų proga klierikai turėdavo darbo ir rūpesčio iki ausų. Myk-Put. To darbo lig ausų, o naudos nėra. Kp. Pasinėrė į darbą ligi ausų. rš. Įgriso lig ausų man tie seimai!. Sruog. Na, ir prikalbėjom iki ausų. Dkš. Pinigų lig ausų, kogi negert. Kpr. Dabar tokia mada: meluoja, suka visi, bet jeigu ką nugriebia už uodegos, tai kalbų kalbelių iki ausų!. Ap.
2.labai (prasiskolinęs): Jis lig ausų skolose parlindęs. Kp. Lig ausų skolon sulindęs, nebežino ir katro galo stvertis. Užp. Ligi ausų skolose įklimpęs. Snt. Kišk paprikus (kyšius), mėtyk rubliais, nupliksi tuojau, į žydo kišenę įlįsi iki ausų!. Žem.
3.labai (myli): Matai, koks aš į tave iki ausų įsikliopinęs. Cvir. Vyras esąs įsimylėjęs iki ausų. Paukš. Šabaniauskas. Jo klausantis galima gerti arbatą be cukraus. Nemėgstu saldumynų, užtat visos bobos įsimylėjusios jį iki ausų. Avyž. Liudas ir įklimpo ligi ausų, ir nenuleido akių nuo mano klasiokės. Bub.
4.labai (išrausti): Apkaistu iki pat ausų nuo gėdos. Kudir. Veronika, išraudusi iki ausų, pasuko vairą. Avyž. Aš išgirdau, persigandau ir apkaitau lig ausų. Čk.
5.sočiai: Visi parėjo iki ausų prigėrę. Mrj. Nuėjau, tris išgėriau – piltinai pripyliau ligi pat ausų. Grz. Prigėręs lig ausų vėl krautuvėn lekia. Kp.
iš ausiẽs tik klausantis: Jis gaidų nesupranta, iš ausies rėžia. Šk. Iš ausies paimu natą. Dr.
nuo ausiẽs kir̃sti gražiai kalbėti: Ką, vage, kerta nuo ausies, kaip koks tarytum prabaščius. Ašb.
per ausìs siaũra kvailas: Niekas nekaltas, kad per ausis siaura. Kpč.
per víeną aũsį įléisti, per kìtą išléisti nekreipti dėmesio: Ponas iš pradžios tokius pletkus per vieną ausį įleido, per kitą išleido. Žem.
per ausìs eĩna nemalonu klausyti (balso): Tavo balsas skardus, eina per ausis. Rdn. Užsuk radiją – per ausis eina. Ėr.
per ausìs léisti nesidomėti, nekreipti dėmesio: Anas moka per ausis leisti. Šts.
per ausìs nueĩti pasimiršti: Ką tu man kalbėjai, tai man nuėjo per ausis. Lp.
per ausìs nuléisti nesidomėti, nekreipti dėmesio: Kad nori gyvent, daugel reikia nuleist per ausis. Btg.
po ausimì čia pat (girdimas): Kad užcypino po ausia, negali pakęsti. Gs. Dabar mergytė čiulbės ir čiulbės po ausia. Mrc. Traktorius visą naktį po ausia gurgia. Snt.
pro víeną aũsį įeĩna, pro kìtą išeĩna
1.greitai užmiršta: Bet ką pamokslai? Pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Myk-Put. Tada ji mažai juo tesidomėjo. Jai pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. Simon. Tėtės žodžiai pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. Bub. Brolis mokslingas, o mums, mergelėms, – pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Rsn.
2.nekreipia dėmesio: Sakai nesakai, pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Mžš.
pro ausìs įeĩna, pro pãžastis išeĩna Prng. greit užmiršta:
pro ausìs léisti būti abejingam, nekreipti dėmesio: Ūkvedžio įsakymus pro ausis leido. Cvir. Kadangi nei viena iš tų ponių, nei jų minimi žmonės nebuvo Elzei žinomi, tai teko jai visą pašnekesį, taip sakant, leisti pro ausis. Pt.
pro ausìs leñda nemalonu klausyti: Tavo birbimas net pro ausis lenda. Ds.
pro ausìs nuléisti
1.nesiklausyti: Sakyk jam nesakęs – nuleidžia pro ausis!. Jnšk.
2.neišgirsti: Šaukiau, gal neišgirdo, pro ausis nuleido, kad nepareina. Btg.
pro ausìs praeĩti nesudominti: Jūsų paskaita fabrike jam pro ausis nepraėjo. Dvd. Visa pro ausis praėjo. Žrm.
pro ausìs praléisti
1.nekreipti dėmesio, nesusidomėti: Tūlas visai jo nepastebėjo, kiti be jokios atidžios pro ausis praleido. Bil. Kai aiškina, nesiklauso, praleidžia pro ausis, o dabar reikia, ir nežino. Kair. Viską jis praleisdavo pro ausis, kartais nutylėdamas, o kartais paversdamas įžeidimą juokais. Avyž.
2.neišgirsti: Gal ir sakė, gal aš būsiu pro ausis praleidus. Kair.
pro ausìs praslýsti nesudominti: Tai, ką mes skaitėme, ne visiems praslydo pro ausis. Vencl. Girdėjau, sakė, ale man pro ausis praslydo, neatsimenu. Ar. Iš jos to neatims, ko kiti visai neturėjo arba kas jiems praslydo pro ausis. Dovyd.
pro ausìs prasprū́sti nesudominti, neišgirsti: Joks garsas, joks prisiminimo atšvaitas neturi prasprūsti pro jo ausis ir akis. Ap. Teneprasprūsta pro ausis joks išmintingas posakis. ŠR.
pro ausìs pravarýti nekreipti dėmesio: Jaunam vargai nieko vietoje, pro auses pravaro. Krš.
pro ausìs prašvil̃pti nesudominti, neįsiminti: Jis daug ką kalbėjo, bet man viskas pro ausis prašvilpė. Dkš.
už ausų̃ šiaip taip, vargiai, kam nors padedant: Dėkok, kad tave už ausų iš bėdos ištempiau. Gric. Jei tu, Antanėl, pats nesimokysi, tai aš tavęs už ausų neištempsiu. Skrb.
už abiejų̃ ausų̃ godžiai: Žliaubia [arkliai mišinį] už abiejų ausų. Balt.
už ausų̃ šlãpia neig. labai jaunas, pienburnis: Nosį dar nemoki gerai nusišluostyti, už ausų dar šlapia, o imi ginčytis su senu žmogumi. Simon.
už ausų̃ im̃ti aptarinėti: Ant suolo po žilvičiu sėdim ir kaip kiekvieną šeštadienio vakarą gyvenimo reikalus imam už ausų. Dovyd.
už ausų̃ im̃tis stebėtis: Anas kaip perskaitys pro tave, tai tu už ausų imsies. Lz.
už ausų̃ išmė́tyti lengvai visus išvyti: Pradėjo peštis pusberniai, tai vyrai juos už ausų išmėtė lauk. Gs.
už ausų̃ ištráukti išgelbėti: Po Antano katastrofos jo brolis kunigas Andrius ištraukė juodu už ausų iš bėdos. Trein.
už ausiẽs kìšti gãlima labai geras: Gali už ausies kišti – toks puikus buvo vyras. Dr.
už ausiẽs kuštė́ti gundyti: Mumus šatonas už ausies kušta. Dk.
už ausų̃ tę̃sia apie ką labai rūgštų: O rūgštūs kopūstai, net už ausų tęsia. Pls.
už ausų̃ tráukiamas tingus: Ar tu dar nežinai, kad ji už ausų traukiama. Jnš.
už ausų̃ vedžióti valdyti: Ana jį (vyrą) ažu ausų vedžioja, tai jo visa kas padaryta. Klt.
kaĩp sàvo aũsį niekada (nematyti): Mano užmokestį matys kaip savo ausį. Žem. Išvysi kaip savo ausį. Lz.
kaĩp sàvo ausìs niekada (nematyti): Jei tik būtų nepasivėlavęs Balgos komtūras su savo riteriais, tai lenkai Gardino kaip savo ausų būtų nematę. Vien. Matysi tu jį kaip savo ausis. Alv. Negaus, – ginčijasi Virkulis. – Kaip savo ausų nemato, taip jie ir Berlyno nematys. Simon.
kaĩp ausyjè labai ankšta: Kaip anys ten gyvena: suskimšę, susgrūdę, kaip ausy. Lkm.
kaĩp ant ausiẽs lengvai, greit, noromis (išgerti): Alaus bidoną išmetė kaip ant ausies. Gs. Atneša bliūdelį, tai kaip ant ausies išmeta. Plv.
kaĩp ant ausų̃ greit (suvartoti): Kaip ant ausų išėjo varškėčių bliūdas. Kair.
kaĩp į aũsį apie ankštą patalpą: Įeini kaip į ausį, nėr kur apsisukti. Vvr.
kaĩp į aũsį daũžtas greitai (bėga): Kad dengė namo, tai kaip ausin daužtas. Mrk.
kaĩp į aũsį į̃kirptas greitai (bėga): Bėga kaip ausin įkirptas. Ds.
kaĩp į aũsį plótas labai greitai, skubiai: Liepė kinkyt arklius ir išdūmė kaip į ausį plotas į stotį. rš.
kaĩp iš ausiẽs mažas: Ten visos mergos kaip iš ausies. Vdšk.
kaĩp už ausiẽs greitai, lengvai (suvalgyti, suėsti ar išgerti): Pilną bliūdą kruopų sudėjo kaip už ausies. Vj. Kiek čia tų žuvų išvirei – kaip už ausies nuėjo. Dsm. Bliūdą mėsos kaip už ausies sudrunijo. Brt. Jam tik duok gerti – meta kaip už ausies. Kp. Išmaukė stiklinę kaip už ausies. Ut. Mano kiaulė labai greit ėda – kaip už ausies išmeta. Up. Anas kaip žu (už) ausies žumetė. Pls.
kaĩp už ausų̃ greitai, lengvai, noromis (suvalgyti, išgerti): Bakanas duonos kaip už ausų – ir nepamačiau, kaip suvalgė. Slk. Sužlobė, kaip už ausų sušlavė. Trgn. Šėmoji kaip už ausų tris viedrus iškuksėjo. Ds. Tokiem nepenam krūva blynų – kaip už ausų. Lel. Kad ruošė, tai ruošė – lėkštę kaip už ausų išmetė. Užp.
akis ir ausis ganyti žr akis
nei į akį nei į ausį žr akis
avinas užmynė ausį žr avinas
iš (kieno)burnos į Dievo ausį žr burna
dalgį pustyti prie ausies žr dalgis
į Dievo ausį eiti žr Dievas
Dievo ausies nepasiekti žr Dievas
kaip Dievo ausyje žr Dievas
koją už[si]dėti už ausies žr koja
liežuvis lekia apie ausis žr liežuvis
iš (kieno)lūpų į Dievo ausį žr lūpa
kaip meškos ausyje žr meška
pupą užmesti už ausies žr pupa
puse ausies žr pusė
sienos turi ausis žr siena
trupučiai lekios pro ausis žr truputis
zuikio ausis žr zuikis
zuikiui iki ausų žr zuikis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (190)

išvei̇̃kti

parvei̇̃kti

įvèžti

papasusivèžti

privèžti

dagáuti

įgáuti

pérgauti

antspi̇̀rti

ausis