Visuotinis apsirūpinimas išmaniaisiais prietaisais ir jų diegimas gyvenime.

Provokuoti, erzinti, maustyti (dažniausiai) el. komunikacijos erdvėje, kurioje šis žodis ir pradėtas vartoti.

kuris yra arti
atokùs, atstùs
kuris yra ar gyvena per didelį atstumą

kuris yra arti
nepasíekiamas
kurio negalima pasiekti
Daumantui atrodė, kad šis jaunuolis artimas ir nepasiekiamas lyg paukščių takas... Mik.

kuris turi glaudžių ryšių
svẽtimas
kuris ne savųjų tarpo, aplinkos
Tu – kitokia, ne ta, jau gebanti net sau meluoti, neatskirianti artimų nuo svetimų Ket.
Jūra, kuri mane nuo vaikystės pasiglemžė kaip šapelį ir nešioja kiekvieną kartą, kai vėl susitinkame akis į akį, būna ir artima, ir svetima, tiek pat miela, kiek ir nepažįstama rš.

1 kuris yra ar gyvena arti, greta, čia pat
tólimas, tolùs
kuris yra ar gyvena per didelį atstumą
Tolimesnieji skuba anksčiau, artimieji – vėliau, nes dar pusryčio laukia Žem.
Ginkluoti vyrai dieną naktį budėjo piliakalnio viršūnėje ir sekė tolimesnius ir artimesnius sargybos kuorus Vien.
Mes sujungėme rankas ir protus ir pasiekėme tikslą, nors mažai kas tolimame pasaulyje tuo metu tikėjo ar netgi to norėjo. Bet artimesnis pasaulis paslapčiomis buvo pribrendęs didesnėms permainoms negu „kalėjimo reformos" rš.
Iš tikrųjų rutulinio paviršiaus įspūdis susidaro dėl to, kad mūsų akys nesugeba skirti tolimų ir artimų dangaus šviesulių rš.
Kartais visi tie veidai, tolimi ir artimi, susilieja į vieną daiktą ir žvelgia į jį Mik.
Idant kiekvienas mylėtų artimą gentį ir ne gentį, pažįstamą ir nepažįstamą, artimą ir tolimą Dk.
Žiūrėdami į artimas ir tolimas gaires, kiekvienas dirbsime savo darbą rš.
Tiek iš artimesnių, tiek iš tolimesnių užsienio šalių sugrįžę mūsų gatvėse dažnai pasigendame elementarios vairavimo kultūros rš.
Akių raumenys gali stipriau arba silpniau suspausti ratuką ir greitai keisti akies [lęšiuko] kreivumą, o nuo to, kaip jau žinoma, priklauso sugebėjimas matyti ir tolimus, ir artimus daiktus rš. 2 kuris trumpos trukmės, priartėjęs prie praeities ar ateities
tólimas, tolùs
kuris ilgos trukmės, nutolęs į praeitį ar ateitį
Istorikai neturi kitos išeities, kaip atsisakyti įsisenėjusių stereotipų, nekritiško požiūrio, tolimos ir artimos praeities iškraipymų rš.
Dar mažai kalbėta apie tradicijas, apie ryšius su kitais meniniais stiliais, tolima ir artima vakardiena rš. 3 kuris susijęs glaudesniais ryšiais
tólimas, tolùs
kuris susijęs menkesniais ryšiais
Susikvietė artimus ir tolimus gimines Kp.
Tolimi gentys – didė meilė, artimi gentys – vaidai vieni B.
Artimas draugas už tolimą giminę geresnis LTR. Vl.
Ko jis tuomet neprisvajodavo apie save ir apie savo artimuosius ir tolimuosius Vaižg.
Tėvai keršydavo už nukautus vaikus, vaikai už tėvus; tolimesnieji giminės – už artimesnius... Vien.
Yra visuotinis prisakymas, idant kiekvienas mylėtų pažįstamą ir nepažįstamą, artimą ir tolimą Dk.
Nepasivys, nešauks namolio, nepatikės, ką dar lemi... Nepastebėjai kaip nutolo ir artimi, ir tolimi Ket.

rãšymas sm. (1) K; Sut
1. H → rašyti 1: Rašymo mokslas SD251. Rašymo rykai R317. Aš čia nebišmanau, kas čia beišeis iš tokių rãšymų Vgr. Rãšymo jau nekiek [mokė] – bi tiktai jau paskaitai Skd. Ir mergaitės rašyme vaikiukams nepasiduoda rš. Neatsibosta tau tie rãšymai? Vdžg. A tau akims nekenks tie rãšymai? Krš. Turėjo daug rãšymo Ėr. Kiek rãšymo jau jumienai ČrP. Toks ten anos i rãšymalis tėr (sunkiai rašo) KlvrŽ.
| Yra žmonių, kurie be rãšymo (nesimokę) tur galvą gerą Arm.
2. → rašyti 4: Kas iš to [veikalų] rašymo, kas iš tų žodžių, kurie nepaguodžia žmogaus? K.Saj. Savo rašymu jis tenori padaryti žmones geresnius, tobulesnius J.Balč. Nežinojau, kas iš to rašymo išeis, bet rašiau ir rašiau ištisus vakarus, netgi naktis A.Vencl. Rašymą laikau sunkiu darbu, ir jis man iš tiesų sunkiai vyksta V.Myk-Put.
3. refl. → rašyti 11 (refl.): Nebderėjo rašymos po laiko ant grapo Plng.
4. raštas: Eš turiu da šitą rãšymą Nmč. Kai yra rašymas, kalbėt nereikia Ėr. Ano[je] pusė[je] Bartnykų į žiemius yra giria, vadinama Budavone, kaip pasakojo senas rašymas LMD(Brt). Ir prisikėlė trečią dieną pagalei rašymus BPII184. Kuriuo žodžiu rãšymo primena anas dvejas knygas DP10.
ǁ laiškas: Parašysiu rašymėlį pas sa slauną giminėlę (d.) Rod.
5. rašysena: Čia ne tavo rãšymas Slnt. Poni pažinusi savo rãšymą Kl. Ale ot yr smulkiai rãšymas! Šv.
6. tekstas, įrašas: Prigimimas žmogaus gema kaip nuoga toblyčia aba nerašyta korta, ant kurios dabar nė jokio rašymo nėra MP97.
aprãšymas sm. (1); SD227, H161, R65, Sut
1. → aprašyti 1: A. Vienuolis jau iš seno garsėja lietuvių literatūroje kaip įžymus aprašymų bei peizažų meistras K.Kors. Lėkštumas, sausas aprašymas tiek prozoje, tiek ir poezijoje daugelį kūrinių daro neįdomius rš. Svarbūs lietuvių dialektologijai yra K. Jauniaus atskirų tarmių aprašymai MLTEI394. Kalendoriūse būs liūb aprãšymai tokių nūbangų Ub. Gyvenimo aprašymas (biografija) rš. Aprašymas žmogaus gyvenimo I. Aprašymas karalystės DP2. Šalies kokios aprašymas I. Vis tai pasakius, ateinam jau pri aprašymo pakūtos P. Nors šunį visi pažįsta, vienok jis yra vertas paminėjimo ir smulkesnio aprašymo Blv. Mesjen vadiname jas knygomis krainikų …, tatai yra apirašymais čėsų Ch1Krn(turinys). Galas evangelijos šventos pagal aprašymą Š. Mateušo BtMt(pabaiga). Aprašymas vaisto (receptas) SD314.
2. → aprašyti 5: Turto aprašymo aktas TTŽ.
| refl.: Užmokėjom aštuonias tūkstantes litų čia už tą laužą su visais apsirãšymais, su viskuo Pkl.
atrãšymas sm. (1); Sut
1. H, N → atrašyti 1: Jokio atrašymo nesulaukė iš karaliaus (ps.) Lnkv. Apturėjo iš ministerijos atrašymą, jog jų skunda pasiųsta į departamentą rš.
2. refl. I, Šl → atrašyti 3 (refl.).
įrãšymas sm. (1); SD151, I → įrašyti.
1. Mšk įrašas, užrašas: Atėjo naktis, atbėgo žmogžudžiai visi 40 pas tas duris ir randa tą įrašymą į kitas duris BsPIII15.
2. → įrašyti 3: Garso įrašymas SkŽ71.
3. refl. → įrašyti 5 (refl.): Ankstyvą pavasarį prasidėjo įsirašymas į kolektyvinį ūkį (sov.) sp.
išrãšymas sm. (1) → išrašyti:
1. Šalių išrašymas SD111. Išrašymas karaliaus ir karalystės WP1. Išrašymas užgimimo … Jėzaus Kristaus BPI53.
2. Sąskaitos išrašymas ETŽ.
3. → išrašyti 4: Du studenteliu atradau ukatlyvu ant išrašymo pasakų žemaitiškų P.
4. → išrašyti 7: Mistras … ant audimo ir nėrimo (išrašymo) geltonais šilkais BB2Moz38,23.
5. refl. → išrašyti 14 (refl.): Išsirašymus priima visos prūsiškosios paštos A1884,327.
6. leidimas, pažymėjimas: Gal par kokį išrãšymą ir mažna buvo gaut cukraus par karą Lel.
nurãšymas sm. (1)
1. I laiškas.
2. Q156, CI672 → nurašyti 2.
3. Q1, Lex2, N → nurašyti 3.
4. → nurašyti 8: Pelno nurašymas ETŽ.
parãšymas sm. (1); H157 → parašyti:
1. Tokių atvejų buvo galima išvengti, įdėjus nuorodas tokiems parašymams, kuriuos galima keleriopai rekonstruoti BI89.
2. [Kasiulienė] niekados daugiau niekam nemokėjo už laiško parašymą, kaip dešimtoką V.Krėv. Už tą gi parãšymą (paskelbimą spaudoje) tebespyksta Sb. Prašė už parašymą projekto 15 rublių A1885,91.
3. Lietuvos istorijos parašymas tuo metu buvo itin aktualus dalykas rš.
4. Vln38, BtLuk2,2 → parašyti 6: Ir tas parašymas pirmasis buvo BPI48.
5. → parašyti 8: Parašymas rankos SD263.
| refl. R384: Versalio taikos pasirašymą Kaunas šventė ilgiau kaip mėnesį rš. Paskolos pasirašymas ETŽ.
6. raštas, rašinys: Profesorius mano parašymą neskubėdamas peržvelgė ir ramiai padėjo į šalį KlbV100. Beskaitydamas radau jūsų parašyme, jog mes siųstum žiedų, randamų Lietuvoj APhV104.
7. pavaizdavimas, aprašymas: Svieto parašymas, tablyčia arba drobė, ant kurios svietas išrašytas yra (žemėlapis) SD142.
pérrašymas sm. (1); N
1. Amb → perrašyti 1.
2. refl. KII169 → perrašyti 6 (refl.).
prirãšymas sm. (1); Q228 → prirašyti.
1. prierašas: Prirašymas ant viršaus I. O jeigu į Kupiškio paštą ateidavo laiškas be tokio prirašymo, tai gulėjo nepaimtas visą žiemą: niekas nežinojo, kam jis siunčiamas J.Balt.
2. refl. pasirašymas: Kunigaikštis šitą nusūdijimą savo vardo prisirašymu patvirtinęs buvo prš.
surãšymas sm. (1); Sut → surašyti:
1. Pirmasis surašymas, tikroji gromata (originalas) R273. Einant tam žmogui namon, išbėgo priešais raštininkas ir prašė, kad dar duotų jam už surašymą laiško BsMtI138.
2. refl. N → surašyti 4 (refl.).
3. → surašyti 5: Jis … bybeles jų seniausiame surašyme kaip savo motiniškoje kalboje skaityti galėjo LC1880,14.
4. SD347 → surašyti 6: Prasidėjo sąjunginis sveikatos apsaugos įstaigų surašymas (sov.) sp. 1528 m. įvykdytas visuotinis Lietuvos dvarų bei sodžiaus gyventojų turto bei prievolių surašymas EncIX95. Palieptas buvo arklių surašymas kariuomenės reikalams rš. Gyventojų surašymas rš.
5. N, KII32 sąrašas: Iš XVIII amžiaus inventorinių pilies turto surašymų aiškėja, kas yra buvę pilies viduje rš. Surašymas giminės H179. Surašymas viso turto (dalytino) R216. Surašymas garsesniųjų atsitikimų (kronika) I. Surašymas kningų arba žolių (katalogas) I. Kam anims reik tokių surãšymų? Pkl.
6. refl. → surašyti 9 (refl.): Jau susrãšymą padarė, tai kaip ir ženoti Dbk. Trisdešimto[je] būs Gargždūse susirãšymai Jdr.
7. refl. I sutartis, kontraktas.
užrãšymas sm. (1); R371, M, N → užrašyti:
1. Agar pirštu nenukasavoji užrãšymo? Slm. Užrašymas dėl atminimo I. O Pilatas rašė užrašymą … bei uždėjo tą ant kryžiaus viršuj galvos jo BPI388.
2. Elektrotechnikos ir radioelektronikos pramonės šakos gamina garso užrašymo, radijo bei televizijos aparatūrą sp.
3. I → užrašyti 5: Par užrašymą 9426 auksinų davė pradžią altorijai pas Plungės bažnyčią M.Valanč.
4. refl. N protesto pareiškimas: Ažusirašymas SD436.

viẽšpats, -ies sm. (1) KBII104, K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, -čio (1) DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, viešpàts, -iẽs (3b) DP96,594, AK11; S.Dauk, Jn, Ak, L, LL137
1. B691,682, Lex46, SD1118,161, SD240, SC23, KlG10, R, MŽ, KII41, K, FrnS38 bet kokią valdžią turintis žmogus, valdovas: Viešpates, didžiūnai SD241. Valdantieji nėra tautos viešpačiai, bet pirmieji tautos tarnyboje A.Mac. Lietuvos viešpačiai nesilaikė vien gynimosi taktikos: ne tik gindavosi nuo ordino puolimų, bet ir patys puldavo A.Janul. Viešpats šios žemės yra karalius KI622. Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį S.Dauk. [Lietuviai] numų savų niekados neužmiršo, nesgi, kame keliavusys, vargusys ar viešpačių rūmuose linksminusys, visados numų savo ilgėjos S.Dauk. Lietuvos valdovas neturi sau viešpačių, šventike V.Krėv. Žmonių būreliai laukdavo pravažiuojant viešpačių A.Vien. Visos pastangos pasiekti patį viešpatį – komendantą – nuėjo niekais M.Katil. Mažvydo surašyta lietuviškai eiliuotoji prakalba skiriama lietuvninkams ir žemaičiams, ne tiek kunigams, kiek viešpačiams (valdytojams, dvarininkams) rš. Ir samdinyku esąs žmogus gal viešpačiam įtikti ir būti tikru jo tarnu M.Valanč. Ir ėjau aš, viešpačio palikęs rūmus, į naujos būties nežinomą kelionę V.Myk-Put. Nejaugi manai, kad dėl tavęs pasikeis pasaulio tvarka ir vyras liausis būti savo žmonos viešpačiu? V.Krėv. Jų įžengimas buvo labai puikus ir visai atsakė jų viešpaties didybei ir jų reikalo svarbumui J.Balč. Po tam nusidavė viešpats karalius ant kelionės ir atvažiavo į Lietuvą Sch138. Viešpatie karaliau, su jūsų skepetaite užrišta koja, ir jūsų žiedas ant piršto jo BsMtI160(Brt). Viẽšpaties lazda NdŽ. Dabar tu būsi mūsų viešpats, nes iš sutiktųjų pirmas turėjai barzdą, ir dėkui Dievui – dar kokią barzdą! A.Vaičiul. Atkakęs tarnas viešpaties šios pievos norėjo ėmęs ėrelį parvaryteina rūmuosna Gmž(Krd). Viešpats, padvarnykas SD38. Ūkininkas, namų viešpats Q247. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Viešpats šeimynos Sut. Tarnai viešpaties aba šeiminyko SPI281. Viešpats paleidžia sūnus, tarnus ir šeimyną, neturi jų grausmiai, nedraudžia nuog pikto SPI254. Togdėl sūnus žmogaus yra viešpats ir subatos Ch1Mr2,28. Jautis ans tikrai bus nuakmeniuotas, ir mėsa jo nebus valgyta, bet viešpats jaučio bus nekaltu Ch2Moz21,28. Net samdinykas tiktai tyko bei veizd algos jam pažadėtos, jį nedaug rūpia, kačei visos avys viešpaties jo numirtų alba išgaištų BPII59. [Tarnas] paslėpė penigus viešpatiẽs savo DP386. O išvydę tatai bursinykai jo užsismūtijo didžiai ir atėję pasakė viešpati savo: viskas nusidavė BPII485. Kas tu esi, jog sūdiji, apkalbi svetimą tarną viẽšpati savam? DP285. Kas tarnui kieno gėdą daro, tasai pačiam viešpat jo daro, kaip prieš kad tarnui parodžia gerą norą, pačiam viešpat parodžia SPI35. Prilyginta yra karalystė dangaus žmogui šeimynos viešpati, kuris išėjo labai anksti samdytų darbinykų vinyčion savo SPI317. Eikitėg paskui jį ing namus, in kurius įeis, o tarykite viešpati namų anų SE246. Idant mūsų žemės viešpatį su jo urėdnykais rėdytumbi ir apgintumbi, prašom tave Mž557. Viešpatimi pastatysi jį ant darbų rankų tavo Mž519. Nė vienas žmogus ant šito pasaulio neest viešpatimi turto savo, bet tarnu DP305. Evangelija rodžia, jog tų turtų, kuriuos nuog Dievo tur, neest viešpatimis, bet est dalyviais DP306. Vyras yra viešpatimi moteres savos DP563. Kiekvienas vyras test viešpačiu namuose savo ChEst1,22. Dievas Tėvas yra viešpatimi dangaus ir žemės DP434. Jei… viešpatimi, viešpačia ar tarnu esi, dūmok, jei nepaklusnas… buvai Vln29. Išvyskime algą tarno…, kuris teip bylo Viešpatiẽsp savop DP391. Priėję tarnai viešpaties aba šeiminyko tarė jam: – Viešpatie, negu gerą sėklą pasėjai ant dirvos tavo? SPI281. Kur šiuo metu mudu… gausim atilsies gana, Juozap, viešpatie mano SGI61. Viešpatys visoki, ant žmonių susimilkiat, kunigump, žėkump žmones tremkiat Mž11. Pilotui yra lygūs… viẽšpates ir galingieji to pasaulio DP166. Viešpatès ir kunigaikščiai žmonių DP582. Didieji viešpatys tokiose dienose tarnamus saviemus dides dovanas duost DP32. Didžiai paduotiemusiemus pikti viešpates arba vyresnieji žalas daro DP60. Dėkim tai širdin gimdytojai, viešpatys, ūkinykai SE85. Gimdytojai ir viešpates namų netur tokiems duoti nei valgyti, nei gerti Vln4. O jūs, viešpatys, tatai taipojag darykit prieš juos, atleisdami grumzdymus, žinodami, jog ir jūs patys turite Viešpatį danguje BtPvE6,9. Urėdas visokių viešpatų alba ponų prieš tarnus Mž36. Kaip turi šeimyna, kaimynai ir tarnai po akim viešpatų̃ savų laikytis ir gyvent? DK83. Darytojau dangaus ir žemės, viešpatie ant viešpatų̃ DK133. Pasaulis netur nieko brangesnio ant malonės didžiųjų viešpatų̃ DP22. Daug labai užguli ant gero ir be papeikos gyvenimo vyresnių ir viešpatų, kuriemus priveizdi valdonai, ir po jų valdžia esu SPII135–136. Raupai barzdos ženklina nusidėjimus vyrų jau tobulų metų aba vyresnių naminykų viešpatų, kurie kitus turi savo galybėj ir anuos valdo SPI253. Daug yra dievų ir daug viešpačių GN1PvK8,5. Tarnai, tarnaitės, samdinykai ir samdinykės, ką skela viešpatimus savo? Mž36. Ne karaliamus, ne viešpatimus… pirmiausiai apsakė angelas tą meilingą pasiuntimą, bet ubagamus DP41. Jūs, tarnai, būkite paduoti viešpatimus to pasaulio su visokia baime DP366. Jūs, tarnai, būkiat paklusni jūsų kūniškiems viešpatims Vln43. Didi maištai ir sujudinimai veldamų prieš savuosius karalius, ciesorius ir viešpatis kėlės krikščionystoje DP498. Yra visuotinis prisakymas, idant kiekvienas mylėtų… viešpatis ir padonuosius DP528. Turime ponus, viešpačius, kuriemus slūžijame ir ant kurių žemės gyvename SE235. Teikis ir visus namų viešpačius, viešpačias, visus gimdytojus su vaikais ir šeimyna… sargyboj laikyti KlM78. Turim bijotiesi pono Dievo ir jį mylėti, idant gimdytojus ir viešpatis mūsų nepapeiktumbim Vln12. [Danguje] visi anie šventieji bus viešpatimis DP490. Nekuriuosemp viešpatysemp… nė vienas piktesnės ir didesnės nopykantos nepelno, kaip tie, kurie valnai ir drąsiai bylo DP160. Tai gali pasirodyti iž rašto švento viešpatimp susimylėjimas ir gausus jumpi atpirkimas SPII211.
| prk.: Žmonės bus tokie galingi gamtos viešpačiai, kad galės patys reguliuoti tolesnę Saulės raidą rš. Pasijutęs padėties viešpačiu, Algis Kerbedys pergalingai nužvelgė klasę J.Mik. Jis buvo savo kūno ir savo dvasios viešpats! LKXX281. Mėnulis buvo laikomas nakties viešpačiu, laiko tvarkytoju, augmenijos, gyvūnijos prižiūrėtoju rš. Miškiniai, pieviniai ir laukiniai, kurie keliasi dvyliktą valandą nakties ir išsislapsto pirmiesiems gaidžiams užgiedojus, dabar pasidarė didžiausi tamsių glūdumų viešpatys S.Zob.
^ I šnypšta kaip prūsų viẽšpats Yl. Nė vienas negal dviem viešpatim tarnaut DP329. Aš pats viešpatukas, du sūnu razbaininku, viena duktė lakštingala (spragilas, žmogus ir vėtyklė) TŽV584.
2. D.Pošk, N, Ev, P aukščiausioji visagalė esybė, Dievas: Viešpàts ir ižganytojas turi ateit mūsump DP2. Jėzus yra ir Viešpatimi, ir sūnumi Dovydo, tai yra tikruoju Dievu ir tikruoju žmogumi DP114. Per kūną [Jėzus] buvo iš tiesos sūnumi Dovydo, bet buvo Viešpatimi pagal dievystę savo DP345. Sveika Marija, mylistos pilna, Viešpats su tavimi AK48. Viešpats tikrai kėlėsi ir pasirodė Simonui BPII35. Anuo metu bylojo Viešpats Jėzus mokytiniump savump DP12. Kūnas ir kraujas Viešpatiẽs Jėzaus Christaus DK94. Meldžiu…, idant mes įgytumbime visa tatai, ko gero geidžiame nuog Viešpatiẽs savo DK62. Dangus ir žemė prašoks, o žodis Viešpatiẽs niekad neprašoks DP11. Palaimintas, kurisai atėjo vardan Viešpaties DP4. Su didžiu nužeminimu, su tikruoju tikėjimu, paduksiu ir meile valgykime švenčiausią kūną ir kraują Viešpãties mūsų Jėzaus Christaus DP135. Kelias Viešpaties yra drąsus geriemusiems VlnE169. Aš žinau, ji prisakysianti savo vaikamus…, idant anys kelius Viešpaties laikytų BB1Moz18,19. Diena Viešpaties ateis kaip vagis naktį BB2Ptr3,10. Šlovę giedokiam, Viešpati Dievui dėkavokiam visi Mž492. Ką ataduosime Viẽšpati už tuos gero darymus? DP281. Tarnaukit ponui savamui, Viešpati maloningamui KN85. Nei der mums traicėj trija viešpatų ieškoti SGI131. Viešpat Kristui ypačiu būdu prigul būt sūdžia SPI21. Vaikščios kaip akli [žmonės], jog Viešpati Dievui nusidėjo SPII116. Giedokit balsu sutardami Viešpati ant garbės didės KN83. Vardas… Jėzus Viešpačiui mūsų duotas yra nuog paties urėdo, dėl kurio ant svieto atėjo SE24. Nėr išminties ir galybės prieš Viešpatį DP115. Gyvent Dievui per Jėzų Christų, Viešpatį mūsų VlnE93. Padarykimėg teipag pakloniojimą, pažindami mūsų nevertumą ir žemindamies kuo žemiausiai ties Viešpatimi DP483. Bažnyčia apie mus turėdama ragina mus, idant mes Viešpatyje linksmintumbimės DP124. Vaikai, būkiat paklusni gimdytojams jūsų Viešpatyje Vln42. Viešpatip yra susimylimas Mž477. Jei Viešpatip ko įgyt norime, tad prašykime per tarpinykus tuos, kuriais Viešpatis Dievas mėgsta DP483. Vyras turi mylėt ir nulenkt moterį savo, kaip seserį Viešpatiẽp Christusp DK102. Jei širdis arba siela mūsų neraišo ant mūsų, tad turime duksėjimą Viešpatiẽsp Dieviep DP223. Balsu mano Viešpatespi šaukęs esmi Mž508. Aš bėdoje būdamas šaukiaus Viešpatiesp, ir jis išklausė mane BPII98. Per tą visą adventą reikia giedot ir šaukt… per karštą ir nepaliaujamą maldą Viešpatiesp Dievop DP5. Viešpatie karaliau, testo teip, kaip kalbėjai BBDan14,8. Ne visokias, kuris man bylo Viešpatiẽ, Viešpatiẽ, įeis ing karalystę dangaus DP303. Viešpatie, žinau, jog žmuo smarkus esi DP386. Prieikig Viešpatiesp su tuo nužeminimu DP371. Čionai mūspi ne teisybė, bet galybė viršų turi labai sunkiai, o valdoniui ir prieigos Viešpatiesp nėra SPII135. Dabar turiu norą Viešpatiespi ir geidžiu, kad jo pastočiau Ns1832,10. Viešpatiẽ visagalis, suteik tai, idant ir mes žodžio Dievo klausytumbime DP121. Kelies, Viešpãtie, kodrin miegsi ir notmesk mūsų ik galo DP79. Viešpatiẽ, atdaryk lūpas manas ir nasrai mani apsakys garbę tavo DP319. Visi, kurie nuog tavęs, Viešpatie, atatolinas, tie prapuls DP364. O Viešpatiẽ Jėzu Christe, kokig tai yra meilė, romumas, stiprumas, kantrumas ir nužeminimas tavas DP174. Saugok, Dieve Viešpatiẽ, idant mūsų… turkai vieros ir teisybės ir trezvasties nemokytų DP294. Viešpatie Jėzau, priimk dvasią maną DP223. Viešpatie, gelbėk mus, nes prapuolame MP78. Viešpatie, atmink ant manęs, kada ateisi karalyston tavo VlnE209. Kiekviena būtybė grįžtų į nebūtį, jei Viešpats bent akimirką nustotų ją kūręs A.Mac. Ir paguldė daug brolių greta milžinų, o Viešpats jų priglaudė dvasią Mair. Aukščiausisis Viešpats tesusimilsta mūsų mielosios tėviškės! Kel1865,16. Ar daug iš to rašymo naudos – Viešpats aukščiausias tik žino LKXIV389. Savo dvasia būk, Viešpat, su manim Vd. Ar tu žinai, Viešpatie, kaip sunku pasaulį juokinti, pasaulį, skęstantį pyktyje ir varguose J.Gruš. Viešpatie, Viešpatie, – šnibžda ji viduje, – duok man jėgų! A.Rūt. Poterus sukalbėjau: – Viešpatie, dovenok Žd. Tie kareiviai į trobą, Viešpatie dangaus i žemės, bijau, visa drebu Gršl. Viẽšpatie mano, sakau, rodžiau [kur pinigai] ir sakau: tu pati kišenėn įkišei Kp. Viẽšpatie išganytasai, kaip sarmata buvo! Slm. Viešpatie brangiausias! Tiek metų buvo artimi kaimynai, o dabar Bronė jos neatpažino rš. Maldelę maldausiu, Viešpatuliui tarnausiu užu savo gimineles (d.) Dkšt. Viẽšpats Jėzus kap užgimė, ir medis iždygo tokias Sn. Tačiau, – trūktelėjo pečiais ir vyriškai pajuokavo, – nežinomi Viešpaties keliai V.Bub. Viltį turėjo dūšia mano Viešpatiesp M.Valanč. Patsai aš esu vien menka Viešpaties dulkė rš.
^ Kad Viešpats tujaus po grieko žmones karotų, tą ir tedirbtų VP21. Viešpats Dievas kantrus, bet nemaršus LTR. Viešpats Dievas nė vienam ne patėvis LTR. Viešpačiui Dievui esam visi lygūs LTR.
ǁ prk. Kristaus kūnas, Komunija: Kuris valgo Viešpatį ir Dievą savo tame tatai sakramente, tasai ing jį permainos ir tampa bendrinyku natūros dieviškos DP134.
3. ponas, šeimininkas: [Diksas] vis kytriaus už poną nor padaryti ir aukščiaus už jį, tikt mislyk, veržiasi sėstis. Ar tai švankus darbs, ar reik taip viešpatį niekint? K.Donel. Rods, žėlėk Dieve, mūs viẽšpatys maloningi būrą, vis pinigų daugiaus norėdami, lupa K.Donel. Su viešpatimi atvažiavo jis J.
4. istor. viešės vyresnysis: Iš pradžių viešpats buvo viešės, aplink piliakalnį besigrupuojančios žemdirbių gyvenvietės, seniūnas ar valdovas, vėliau viešpačiu vadinosi kunigaikštis arba kuris kitas asmuo (jo vietininkas ar tijūnas), kuris valdė bendruomenės narius LKII344.
◊ mylė́k viẽšpatie sakoma stebintis: Briedis buvo atėjęs didelis, mylė́k viẽšpatie! PnmR.
sáugok (sérgėk, apsérgėk) viẽšpatie sakoma norint ko nors išvengti: Kokie ten keliai buvo, sáugok viẽšpatie, [koks] purvynas! Akm. Sergėk viešpatie, kaip aš jo bijau sustiktie! Švd. Apsérgėk viẽšpatie, nu tokios ligos! Krkl.

trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.

trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.

trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.