Termino paieška - staigiai

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (217)

įgrė́bti

Apibrėžtis

grė́bti, -ia (grẽbia Al), -ė tr., grė̃bti
1. su grėbliu traukti į krūvą (šieną, šiaudus…): Grėbė pulkas mergužėlių, grėbdamos dainavo (d.) Jrb. Giedrioj dienoj šienas grėbti, ūkanotoj drobes austi NS116.
2. Sk, Mrj, Vlk imti rankomis kertamus rugius, kviečius: Tu nueisi į kalnelį, kur kalne grėbiau kvietelius, tu nerasi manęs Dkš.
3. čiupti, stverti; glemžti, grobti: Priėjęs iš užpakalio, grėbė meškai už ausų MPs.
| prk.: Jis grėbia pinigus kap skiedras Alv. Tėvai pamirė, tai vaikai vargelio grė́bė Vlk.
^ Jau galas grė̃bs (atsitiks kas bloga) Dkš. Negrė̃bs velnias savo veislės (savo vaiko) Ss.
4. M prievarta imti laidą už skolą ar nuostolius; ppr. imti gyvulius, dėl neapsižiūrėjimo padariusius nuostolį: Grė́bti kiaules nuo lauko J. Jeigu ateitų kas grėbti bandos, Levuką pavarykit namo Žem.
| refl.: Negrė́bias kaimynai Btg.
apgrė́bti, -ia, -ė tr., apgrė̃bti, -ia, àpgrėbė
1. iš paviršiaus ką grėbti; baigti ką grėbti: Apgrė́bk vežimą Als.
| Mūso šienas yra apgrė́bamas (maža pievų) Šts.
| refl. tr.: Apsigrė́bęs šienus, pasilsėsiu Šts.
2. apkasti grėbiamu šienu ar šiaudais: Neapgrė̃bk pūstyklės! Slm.
3. aplinkui grėbti: Api̇̀grėbė aplink kupetį Slm.
4. apgrobti, apvogti: Su žul'kais nesusdėk, anys visada apgrėbs Ml.
atgrė́bti, -ia, -ė tr., atgrė̃bti, -ia, àtgrėbė
1. atitraukti grėbliu šieną, šiaudus ar kt. nuo kurios nors vietos: Atgrė́bk kelią pravažiuoti Ėr.
| Atgrė́bkiat šieną iš krūmų (krūmuose nedžius) Dr.
2. atitraukti grėbliu iki kurios vietos: Atàgrėbiau skiedas lig pat vežimo Slm.
3. grėbimu atsilyginti: Atgrė́bk šieną nors dieną už tą skolą J.
4. refl. atsigauti: Nebėdavok, atsigrė́bsiu ir aš an kojų! Lp.
5. refl. praeiti norui grėbti: Kaip staigiai puolė pri darbo, taip greitai atsigrė́bė Vvr.
įgrė́bti tr., įgrė̃bti, -ia, į̇̃grėbė
1. įtraukti, įkasti grėbliu: Tu gi šieną valkon į̇̃grėbei! Slm.
2. refl. įsitraukti, įsileisti į grėbimą: Kai įsigrė́bėm keturiese, tai bematant visą šieną sugrėbėm Š.
3. apgauti: Kaimynas įgrė́bė ir nebeatiduoda rugių J.
4. smarkiai sučiupti, suspausti (apie ligą): Įgrė́bė liga Vvr.
5. pasiekti: Skruzdėlių eilė tuo tarpu įgrėbė lovos uždangalą A1883,46.
išgrė́bti tr., išgrė̃bti, -ia, i̇̀šgrėbė
1. ištraukti iš kur grėbliu (šieną, šiaudus…): Išgrė́bti šieną J. Išgrėbė šieną ir iš tų įvodėlių (pievelių, įsikišusių į krūmus) Slm.
2. išlupti, išgrobti: Sako, ir iš jų viską išgrė́bę Trgn.
nugrė́bti tr., nugrė̃bti, -ia, nùgrėbė
1. grėbliu nuimti (grėbiant): Nugrė́bk šieną nuo kalno viršaus J. Oi ir nugrėbė smilgų kalnelį Klp.
2. grėbti tolyn; grėbiant eiti tolyn: Jau ji kažin kur nùgrėbė – nė nebesimato Slm.
3. pagriebti, nutverti: Kiek nugrėbia nuog vyro pinigų, tiek dukteri ataduoda Lp. Už skolą nugrė́bė kepurę J.
4. užgrobti, užgrėbti: Nugrė́bia žuvis (atima žuvaujant draudžiamoj vietoj) Ds.
pagrė́bti tr., pagrė̃bti, -ia, pàgrėbė
1. nedaug, truputį, kurį laiką grėbti: Pagrė́biau valandą šieną J.
2. pagriebti, pagrobti: Daug pinigų pàgrėbiau Sn. Visus baimė pagrėbė LC1883,15. Pagrėbtų kur, kas čia darbo! Alk.
3. užgrėbti, paimti: Arklius pagrė́bė iš avižų Pgr. Laikiau porą dienų pagrėbtus gyvolius Žem.
pérgrėbti tr., pergrė̃bti, -ia, pérgrėbė Slm iš naujo sugrėbti: Negražiai sugrėbti miežiai, reiks pérgrėbti Pc.
pragrė́bti tr., pragrė̃bti, -ia, pràgrėbė Slm su grėbliu ką praskirti: Aš pragrėbiau lapus, žiūriu – lizdas Lš.
prigrė́bti tr., prigrė̃bti, -ia, pri̇̀grėbė
1. sugrėbti tam tikrą kiekį šieno ar pan.: Prigrė́bėm vežimą dobilų Rm.
2. tr. grėbliu iki vietos pritraukti: Pri̇̀grėbiau šieną ant kupetį Slm.
3. refl. daug grėbti: Jau prisigrėbiau laukų šienelio, prisinešiojau naujų grėblelių RD40.
4. intr. grėbiant prie ko nors prieiti: Baigiat prigrė́bti prie miško Pn.
5. intr. prigrobti: Kas tiek turėjo visa ko prigrė́bęs kaip ãnas? Trgn.
| refl.: Gera kalbėti, svetimo turto prisigrė́bus Trgn.
sugrė́bti tr., sugrė̃bti, -ia, sùgrėbė
1. baigti grėbti: Seselė sugrėbė penkias kupetėles, tėvelis parvežė šešis vežimėlius Dkš. Reiks sugrėbti žaliąją žolelę JD293. Dirvose nuo žemės pagrėbai sugrėbti J. Sùgrėbiau bent dvi kupečvietes Slm.
2. sugriebti, paimti: Nesugrėbia dalgė tų rugių (labai reti) Lp.
| prk.: Mane sugrėbė baimė rš.
3. refl. suspėti, susivikruoti: Kaip tik šieną susgrėbėm parvežti, tuoj ir lyti pradėjo Lš. Žmogus nesùsgrėbė greitai, kas atsakyt Lp.
4. paimti gyvulius, įėjusius į javus ir darančius žalą: Koks iš tavęs piemuo, kad tau visus gyvulius sugrė́bė! Srv. Eina bernytis per lauką, sugrė́bė mergytės jautelius JD885.
užgrė́bti tr., užgrė̃bti, -ia, ùžgrėbė Slm, ažugrėbt SD428
1. grėbliu traukiant daryti taką, ruožą: Tu eik pirma ir užgrė́bk, mes kad pulsim – šak šak ir sudėsim į kupečius Vb.
2. grėbiant rasti, užgriebti: Grėbki, mergyte, žalią lankelę, rasi užgrėbsi aukso žiedelį N408. Ažugrėbė didelę daugybę žuvų srš.
| refl.: Užsigrė́bti už ko nors (užsikabinti) Lp.
3. refl. įsiveikti: Darbą reik su protu dirbti, o greit užsigrė́bti Vvr.
4. užgrobti, paimti: Už skolą jis mano kepurę užgrė́bė Skr.
| Širmas mano žirgelis rūteles išėdė, pikta mano uošvelė žirgelį ažgrė́bė Dglš.

Daugiau informacijos

kriptovaliutà

Apibrėžtis

Fizinės išraiškos neturinti (internete generuojama ir funkcionuojanti) valiuta.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Bitkoinai nėra vienintelė virtuali valiuta, kuri keičia mokėjimo už prekes būdą. Dvi naujos kriptovaliutos yra skirtos pirkti narkotikus – legalius ar nelegalius – ir suteikia naujų alternatyvų legaliai veikiantiems verslininkams, tiek ir nelegalių internetinių platformų savininkams. [...]
„Mes esame blogieji kriptovaliutų berniukai, – „Huffington Post“ cituoja „Dopey“ – niekuomet neskatinčiau su šia valiuta pirkti nelegalių narkotikų ar kitų nelegalių prekių.

Aukcioną organizuojanti bendrovė „Ernst & Young“ nurodo, kad bitkoinai buvo „konfiskuoti, nes naudoti nelegalioje veikloje“, tačiau daugiau informacijos apie šią veiklą nepateikė. Vienas iš ekspertų nurodė, kad pareigūnai pasirinko „saugų“ laikotarpį kriptovaliutai parduoti.

Kitų metų balandžio mėnesį į Lietuvos sostinę rinksis inovacijoms neabejingi verslo bei valdžios atstovai, investuotojai ir startuoliai iš viso pasaulio. Vilniuje vyks didžiausia Baltijos šalyse skaitmeninės kriptovaliutos konferencija „The Bitcoin Conference“.

Kriptovaliuta, paprastai kalbant, yra internetinis atsiskaitymo vienetas. Tokia valiuta neturi fizinės išraiškos, yra perduodama internetu, laikoma skaitmeniniu būdu ir generuojama pačių vartotojų. [...] Valiuta auga pagal nustatytą algoritmą arba tai, kiek patys vartotojai tam skiria resursų. Todėl vienai institucijai ar individui realiai neįmanoma kriptovaliutos kiekio padidinti arba sumažinti labai staigiai. Valiuta yra skaitmeninė, o perdavimas vyksta internetu. Todėl kriptovaliutos dažnai garantuoja aukštesnio ar žemesnio laipsnio anonimiškumą. Tiek pirkėjas, tiek pardavėjas nei patys žino, nei gali išsiaiškinti, koks realus asmuo yra jų klientas.

Sukčiai bandė užkrėsti dešimtis tūkstančių kompiuterių 108 šalyse. Daugiausia vartotojų nukentėjo Nyderlanduose, Vokietijoje, JAV, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Mažiausiai 1500 kompiuterių su „Windows“ programa buvo užblokuoti reikalavimu sumokėti išpirką kriptovaliuta „Bitcoin“ už prieigos prie duomenų atkūrimą.

Sprendimas prilyginti kriptovaliutas tradicinei valiutai, o prekybą šiomis valiutomis – finansinėms operacijoms nėra netikėtas. Prekybos virtualiomis valiutomis centru siekianti tapti Jungtinė Karalystė jau iki ESTT sprendimo laikėsi tokios pozicijos.
Pažymėtina ir tai, kad Jungtinėje Karalystėje kriptovaliutų reguliavimas bei šio sektoriaus sprendiniai yra kompleksiniai. Pavyzdžiui, dar šių metų pavasarį buvo priimtas sprendimas, kuriuo kriptovaliutų keityklos buvo įpareigotos laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai.

Nors virtualių kriptovaliutų nuo bitkoino pasirodymo 2009 metais atsirado kone devyniasdešimt, tik keletas jų susilaukė didesnio vartotojų dėmesio. Populiariausia jų išlieka bitkoinas, kartais vadinamas virtualių kriptovaliutų auksu.

Bitkoinų troškulys ir pabrangęs „kasimas“ šokdina kriptovaliutą [antraštė]
Centriniams bankams nepavaldžios kriptovaliutos – bitkoino kaina nemačiomis šoktelėjo iki aukščiausio lygio per beveik dvejus metus, kai rinkoje susiformavo mažiausiai trys brangimą skatinančios aplinkybės.

„Piniginiams surogatams, tarp jų ir kriptovaliutoms, nėra taikomas finansinis aprūpinimas ir juridiniai įsipareigojimai, - teigia ekonomikos plėtros ministro pavaduotoja Jelena Laškina. - Jų operacijų pobūdis yra spekuliacinis, šios vykdomos vadinamosiose „virtualiosiose biržose", be to, dažnai kyla jų kurso šokčiojimų grėsmė".

Mokėjimai atliekami naudojant decentralizuotas ir palyginti sunkiai atsekamas kriptovaliutas, kaip bitkoinai ir laitkoinai. Be to, rinkos dalyviai bendrauja užšifruota kalba.

Siekiant nuslėpti tiek sandorius, tiek fizinę serverių buvimo vietą, taikomos įvairios strateginės priemonės, pvz., naudojamasi anonimizavimo paslaugomis, kaip antai daugiasluoksniu maršrutų parinktuvu (angl. the Onion Router, Tor), kuris paslepia kompiuterio IP adresą, mokėjimai atliekami naudojant decentralizuotas ir palyginti sunkiai atsekamas kriptovaliutas, kaip antai bitkoinus ir laitkoinus (angl. litecoin), be to, rinkos dalyviai bendrauja užšifruota kalba.

Daugiau informacijos

papliẽksti

Apibrėžtis

1 pliẽksti, pliẽskia, pliẽskė
1. intr. smarkiai degti, liepsnoti: Liepsna, ugnis pliẽskia į visas puses, kad daug malkų uždeda J. Žiūrėk, kad ugnis taip nepliẽkstų, dar gali suodžiai kamine užsidegti Šmk. A matot gaisrą: kaip pliẽska, teip pliẽska – negal užgesinti Lpl. Vanduo verda, kunkuliuoja, krosnis plieskia, žėruoja, o jau karštis toks, kad gali vietoje sudegti K.Bor. Šiaudai tik pliẽskia Dkš.
2. tr. JI306 daryti, kad degtų, deginti, žiebti: Pliẽskė užplieskė ugnį, visus sausus pagalius sukišo Skr.
3. intr. BM193, Pc smarkiai šviesti, spiginti: Saulės spinduliai plieskė jai tiesiog į veidą J.Balč. Saulė stačiai į akis pliẽskia Grž. Saulė pliẽskia tiesiai į langą Jnšk. Šviesa plieskė kaip iš rago LTR(Grk). Man ta lempa taip plieskia į akis Rm. Salėj plieskia liustros J.Paukš. Visas ežeras žėrėjo, plieskė, raibuliavo rš. Langai akinamai plieskė rš. Į akis plieskė jūros blizgesys rš.
| prk.: Akys nebuvo blausios, bet įžūliai plieskė į aplinką J.Dov.
ǁ smarkiai švysčioti, blykčioti: Taip pliẽskė žaibai, ka neišpasakytai Šln. Griovė, žaibai plieskė, o lytus toks smarkus buvo BM193.
ǁ prk. žydėti ryškia, skaisčia spalva: Visas daržas aguonom pliẽskia Alk. Petūnijos plieskia per visą vasarą Plk.
4. tr. smarkiai apšviesti: Saulė veidą pliẽskė, akis pliẽskė Jnšk. Saulė pliẽskė langus Jnšk.
ǁ deginti, džiovinti smarkiai šviečiant: Pliẽskia avižas saulė, t. y. nudegina J.
5. intr. prk. kaisti iš gėdos, pykčio, jaudinimosi, smarkiai rausti: Zigmas tiesiog plieskė iš raudonumo rš.
| refl.: Sušnaro kalbos aplink stalus, ėmė pliekstis svečių skruostai, sužibėjo akys J.Balt. Jankūno veidas staiga ėmė pliekstis raudoniu rš. Raudienės smilkiniai tvinksta, veidas kaista, plieskiasi pykčiu rš. Saliamutė plieskėsi lyg žarija J.Balt.
6. intr. eiti ryškiai apsirengus: Žiūrėk, kokia graži šiandien Genutė pliẽskia Snt. Kas tę pliẽskia per laukus? Plk.
1 atpliẽksti, atpliẽskia, àtplieskė intr., tr. Paį atspindėti: Dažytos dalys atplieskia saulės spindulius rš.
| refl.: Žiūrėk tu man, iš kur toli atsipliẽskia Paį.
1 įpliẽksti, įpliẽskia, į̇̃plieskė
1. refl. įsidegti, įsiliepsnoti: Ugnis įsiplieskė Kls.
| prk.: Nusigandęs įsiplieskiančio ginčo, jis dar labiau susigūžė rš.
2. intr. pašviesti į vidų: Pro langelį įplieskė saulė rš.
1 išpliẽksti, išpliẽskia, i̇̀šplieskė tr. Plv padaryti, kad smarkiai šviestų: Neišplieksk tep lempą Vrb.
1 nupliẽksti, nupliẽskia, nùplieskė
1. intr. Skr smarkiai liepsnojant nudegti: Žaibui kirtus, stogas bematant nupliẽskia Žvr.
2. intr. smarkiai sušvytėti: Žaibas kad nùplieskė, nùplieskė, kad net viso[je] gryčio[je] pasidarė šviesu Paį. Nùplieskė tik par medį žaibas, ir medis kaip nugenėtas Paį.
3. tr. nušviesti: Padangę vėl nuplieskė raketa rš. Žiemos saulė nuplieskė snieguotą aikštę J.Gruš. Saulės nuplieksti medžiai degė aštriu raudonumu rš. Ežeras vingiavo tarp pamėlusių girių, didelės ankstybo rudens liepsnos nupliekstas A.Vencl.
| prk.: Veidą nuplieskia šypsena rš.
ǁ nudeginti, išdžiovinti smarkiai šviečiant: Nùplieskė saulė vasarojį, t. y. nudegino J.
4. tr. prk. padaryti, kad nukaistų, paraustų: Tik plykst veidą nùplieskė raudonis – paraudonavo kaip žarija Plk. Raudonumas nuplieskė jaunos moters skruostus rš.
| refl.: Sumišęs berniukas nusiplieskia skaisčiu raudoniu rš.
5. intr. nueiti gražiai, ryškiai apsirengus: Mergos tik nùplieskė pro šalį Alk.
1 papliẽksti, papliẽskia, pàplieskė
1. intr. smarkiai pašviesti: Stipri šviesa taip paplieskė į akis, kad net apakau rš.
2. tr. padeginti, padžiovinti: Avižos papliekstos nuo saulės J.
1 pérplieksti
1. intr. Bgt perdegti (greitai): Liepsna párplieskė Als. Pérplieskė ir užgeso Ilg. Epušinės malkos kaipmat párplieskia Srv. Šatrai labai greitai párplieskia Grk.
| prk.: Mano krūtinėje – visas kapinynas perplieskusių svajonių, sumanymų, užsimojimų ir žygių! rš.
2. tr. greitai perkurti: Da sykį priseina párpliekst pečių i niekniekius išbaigt kept Sdb.
1 pripliẽksti, pripliẽskia, pri̇̀plieskė tr. nudeginti, išdžiovinti smarkiai šviečiant, plieskiant: Saulė netruks priplieksti javus, kad taip ilgai plieks J.
1 supliẽksti, supliẽskia, sùplieskė intr. smarkiai švystelėti: Balta šviesa suplieskė į akis rš.
1 užpliẽksti, užpliẽskia, ùžplieskė
1. intr. smarkiai užsidegti, suliepsnoti: Kluonas, dengtas šiaudais, užplieskė lyg sakuota balana ir degė lyjant V.Kudir. Balana ùžplieskia Lp.
| refl. Nv: Kai ažsi̇̀plieskė šiaudai, net persgandau Užp. Tos malkos sausos, padėjai – užsi̇̀plieskė Bsg. Papūsk ugnį, tegul užsipliẽskia Krs. Kap beregi užsi̇̀plieskė ir stogas, ir sienos Pns.
2. tr. smarkiai uždegti: Kam tą ùžplieskei [lempą]? Rm. Kam tu tą ugnį teip ùžplieskei su sykiu?! Skr.
3. intr. Paį imti smarkiai šviesti: Kad saulė kiek užpliẽkstų, jie (pasodinti medeliai) tuoj išdžiūtų Bsg. Jau tiesiog krūvomis užplieskia žiburiai rš.
| refl.: Užsiplieskė akinanti šviesa rš.
4. intr. prk. užkaisti, parausti: Simano akys karščiu užplieskė rš.
| refl.: Pasakė jisai tokius negražius žodžius, kad tuojautės visos mergos iš gėdos užsi̇̀plieskė Brt. Mergaitė ir užsiplieskė raudonumu: ajau, mama! J.Paukš. Aldonos veidas užsiplieskė lyg ugnis J.Avyž.
5. refl. prk. staigiai supykti: Kap tik pasakiau jam, tai tep ir užsiplieskė Sn. Ta vėl ka užsi̇̀plieskė, ka pradėjo tratėt užpykus! Jnš. Ko užsiplieskei kaip balana?! Šk.
6. refl. prk. labai užsinorėti, panūsti: Jaunoji moteris klausydavos nuo kaimo atsklindančių akordeono garsų, skambių dainų ir pati užsidegdavo, užsiplieksdavo eiti ten rš.

Daugiau informacijos

prigrė́bti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

supliẽksti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

patvérti

Apibrėžtis

2 tvérti, tvẽria, tvė́rė KBII162, K, Š, DŽ, NdŽ, FrnW
1. tr., intr. R, MŽ, N čiupti, griebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.), stverti: Vilkas i žmogų tvẽra už gerklės Rsn. Tvérk vieną paukštį už kojos Varn. Kap pakelia [arklys] galvą, tai až gerklės tvẽria [vilkas] Grv. Tujau vyrams tvẽra už kenklės, nėko nelauka [šuo] NmŽ. Šunukas pamatė – tvė́rė už piršto Krg. Kaip išnerščia, tai anys (lynai) alkani, tada tvẽria, kas papuola Ob. Netvérk iš rankų, pati paduosiu Upt. Pagalį vyriausia tveria į nagus S.Nėr. Jaunoja tveria samtį, to boba neduoda LTR(Ds). [Burdamos merginos] bėga ir glėbiu tvẽria visus baslius Jdp. Tvėrė tad už kišeniaus, žiūri, kad pinigų netur BsPIII291. Už rankelės tvė́rė, į seklyčią vedė JV184. Svirnelę vėriau, rankelę tvėriau: – Ar žadi pasigauti, ar žadi mano būti? KlvD62. Tvérk prie ragų, kišk į kulboką tinginį žalį K.Donel. Vilius tikrai tveria už durų rankenos I.Simon. Ji (lapė) tik sučeksėjo iltimis, tvėrė gaidį už pakarpos ir nusinešė per miškus ir kalnus A.Vaičiul.
| prk.: Lauke šąla: už ausų stipriai tveria KlK21,70(Jnš). Žiemelinis vėjas ima gnaibyti nosį ir skaudžiai tveria į pirštus I.Simon. Šaltis šio novemberio mėnesio pradžioj mus su vienu sykiu smagiai pradėjo tverti Kel1871,185. Piktosios notrės, Dieve saugai, kap ugnia ažu širdies tvẽria Dgp.
| refl.: Tvẽriasi kur pirktinis [rankšluostis] Jdp. Ir ašiai tvė́riaus šaukšto ir gulau kisieliun Ob. Anksti rytą kelias, už kančiuko tverias LLDII396. Karalienė abiem rankom tveriasi už širdies, pašoksta, perbėga vieną kitą kartą per kambarį I.Simon. Tačiau kol kas Lietuvos žmonės vis kažko laukia, ginklo nesitveria V.Myk-Put.
| prk.: Mylimieji mano vaikeliai lietuviai nebeklauso mano balso ir žabangos[na] lenda. Meta mano kalbą, ė svetimų tvẽrias A.Baran.
^ Nors peilio tvérkis! Ds.
ǁ J liesti, čiupinėti: Kai tveri̇̀, skauda, tai tau rodos, – guzas yra, o tę – nė neraudona Jrb. Čia skaudą – jis vis tvẽria Jrb.
2. tr., intr. kibtis, kabintis, norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Tvérk už uodegos, tai išlaikysi Snt. Nebuvo kada arklys ažu snukio tvẽria Ds. Tvė́rė žirgui už kamanų (d.) Grš. Kaip tvė́riau už rankos, kaip suspaudžiau – tuoj paleido Dbk. Tvė́rė až rankos [vagiantį berniuką]: – Ar padėjai, kad emi!? PnmR. Tą senį tvért, tas oran [išbėgo] ir ant mišką davės Svn. Ir vis regėjos, kad kažkas tveria ją už nugaros A.Vien. Tvėrė jį vienas, tvėrė kitas, norėjo sulaikyti rš. I teip tvérsi, i teip tvérsi, vis tiek neišlaikysi: ans (ungurys) pabėgs Prk. Ta kripė sprūdo, jis už tos vielos tvė́rė ir nutvėrė (elektra nutrenkė) Jrb. Nuo žirgelio puoliau, už ievelės tvė́riau JV163. Onytė skęsdama marių kranto tvė́rė (d.) Pnd.
| refl. tr., intr.: Mano vyras kaip šoko jį (vagį) tvértis pro duris: – Kam muši senesnį žmogų, kam muši! Kp.
^ Skęsdamas ir britvos tvẽrias An.
ǁ intr. prk. remtis, pasitikėti: Aš drūtai tveriù į jumis, nes tik pry žvakės gal naktį matyt MitII334(Prk).
tvertinai̇̃ adv.: Yškiai ir tvertinai tur būti išreikštas išpažinimas MT208.
| refl. N: Jis tavimi gal tvértis KI582. Duok, kad į tave tikėtų, tavim tvertisi galėtų brš. Tavo, miels Jėzau, krauju aš tveriuosu brš. Tveriuos aš tuom žodžiu brš.
3. tr. NdŽ godžiai čiupti, griebti, norint gauti, įsigyti (ppr. prekių).
4. tr., intr. imtis ko, griebtis ką daryti: Imk drąsiai, tverk, nesibijok R96, MŽ125. Jis toks apuokėlis – nedrąsiai tvẽria [darbo] Smln. Kada nutrūkę nuo kolūkio darbų savo tvẽria Adm. Visi gi tvẽriam žiūrėt televizorių Adm. Bijau ir sustikt, tvẽria lojot Svn. Liuobu tverti gerti, jaunesnis ka buvau, pasenęs nebtveru begerti Šts. Anas geria, ale i tvẽria (daug dirba) Klt.
^ Gerk ir ūkę tverk VP16.
| refl. tr., intr.: [Dėdelė] susirūpino, kurio darbo pirma tvertis A.Vien. Reikia, kad mokslo tvertų̃s arba kad darbo Kp. Mato, kad jau anas našlaitis ir labai geras, tvẽrias darbo Rk. Anksti rytą kėliaus, už darbelio tvėriaus (d.) Skp. Jau pabaigęs mokslus turi ką nor tvértis Vrt. Daug senių tveriasi mokyt vaikus, o vaikai, tris žiemas mokyti, sudėt literų nemoka O. Atgijo mūs viršininkas ir su visa energija tvėrėsi prie taisymo V.Kudir. Lietuviai pradėjo susiprasti, patys labiaus ėmė tvertis už amatų ir pirklystės TS1900,6-7. I nugarą skauda, i skrandį skauda – nežino ko tvértis visai Slv. Jis tebestovėjo, nežinodamas nei ką sakyti, nei ko tvertis rš.
| Širdis tvė́rės mušti Ck.
| Kai nemokytas, tai vis žemės tveri̇́es – ari, kasi PnmR. Bus da šalčio, ba špokai yr, ale avilėlio (inkilo) da nesi̇̀tveria (nesirūpina krauti gūžtos) Ob. Atgrubnagis darbo nesi̇̀tveria Tr. Lietuvoje yra tokia daugybė šelptinų kultūros reikalų, kad ir nebeišmanai, kurio galo pirma tvertis A.Sm.
5. tr. Lkš drausminti, barti, čiupti: Aš vis tveriù i tveriù jį (vaiką) Snt. Ta jo pati jį gerai tvė́rė Jrb. Ką čia baus, ką čia tvérs – visi tokie Rsn. Aš piemenį kad tvėriau, tai tvėriau! Gr. Kaip jy man tvė́rė – išlojojo, iškiauliavojo – išplėštakė toky Svn.
6. intr. staigiai siausti, apimti: Ugnis išsimušė ir taip smarkiai aplink save tvėrė, kad visai negalima buvo čia esančius tavorus gelbėti LC1883,2.
7. intr. Antz, Aln suimti (apie ligą): Liga vis macniaus apninka, tvẽria KI59. Peršlapau kojas, ir tvė́rė gripas, dvi savaites pragulėjau Svn. Gal jau uždegimas tvẽria – karštis tik pilia, galva sukas PnmR.
◊ ši̇̀rdį (už gerklė̃s, už paširdžių̃, už širdiẽs) tvérti labai jaudinti: Atsisėdi, dainiuo[ja] – jug pačią ši̇̀rdį tvẽra Sd. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria, vat teip linksmina dūšią, ažù širdiẽs tvẽria A.Baran. Kai užgiedojo, tai tik už paširdžių̃ tvẽria Skr. Ji dainuoja sau viena, tačiau ir mane tai stipriai tveria už gerklės I.Simon.
2 aptvérti, àptveria, aptvė́rė tr.
1. KŽ apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Obuolį ranka aptvérti Rtr. Jau savo kamuolį vos ranka aptvėrė, o ans kamuolys vis rastam didume liko LTsIV632.
| refl. Rtr.
ǁ sutalpinti: Upė Neckar į Reiną tekančioji, didei siaučia, negalėdama daugumą vandenių aptverti LC1883,2.
2. R, MŽ sugauti, suimti, areštuoti: Sugautas, aptvertas, pagriebtas kalinys R162, MŽ214.
3. apsiausti: Visas [liepsnos] išsimušimas buvo aptvėręs tikt mažą vietą Gmž.
4. aprėpti: Jo pažintis daug àptveria, aptenka KII252. Vislab aptverianti̇̀ išmintis KI47.
5. protu suvokti, priimti, įsisąmoninti: Dievo kantrumas bei lengvybė ir jo kūdikiams neaptverama yra prš.
| refl. tr.: Kaipo yra pasisavinamos gėrybės Christaus: tikra viera, kuria kiekvienas iš širdies išpažindamas tas gėrybes apsitvėrė MT34.
2 įsitvérti, įsi̇̀tveria, įsitvė́rė
1. tr., intr. įsikibti, įsikabinti norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Laikosi abiem rankomis įsitvė́ręs turėklų DŽ1. Įsitvérk karčio, vaike, kad nenulėktum nuo arklio Š. Jis varė arklį, įsitvė́ręs pavadžius NdŽ. Po truputį eina geryn, įsitvė́rus lovos jau pavaikšto Krs. Pirmąvakar atėjo įsitverdamà adverijų Slm. Vaikas, įsitvė́ręs už močios andaroko, ėjo iš paskos verkdamas Skrb. Kišenėn įsi̇̀tveria [vaikas] tėvu[i] ir rėkia, kad duot saldainių Svn. Tvoros įsitvė́ręs, su lazdute, tai da paeina Ln. Į tą stalą šitai įsitvė́ręs laikęs[is] Plng. Per lieptą žydas avį veda insitvė́ręs Pnm. Instver̃s kokią mergą ir vedžiojas Adm. [Ginklų] vietoje kas lazdą, kas botagą, kas linų pluoštą įsitvėręs turi LTR(Pnd). Įsitvėrė velnias, tąso – nėr baisiau Šmn. Šok gėręs, šok negėręs, šok mergiotės įsitvė́ręs (d.) Krs. Žmonės tegalėjo eiti tik po du susikibę ir į tilto pakraštį įsitvėrę prš. Sausa buvo, dobilai neįsitvė́rę žemė̃s (nesudygo) Ob.
| prk.: Na, kažno kokios kalbos dabar įsitvérste?! Sl. Tuomet jie lengvai galėtų įsitverti gyvenimo A.Sm.
2. paimti (ranka): Ąsai – rankelės tokios insitvért intaisyta Rš. Kultuvės būdavo padirbtos tyčiom, tep įsitvért čianoj Slm. Botagas su raudona papliauška, botkotis lendrinis, oda aptrauktu drūtgaliu rankai įsitverti M.Katil.
3. tr. imtis ko, griebtis ką daryti: Pašoko kiekvienas, kokį darbą bebuvo įsitvė́ręs rš. Dabar čia ir gyvena [Andrius] nieko neįsitverdamas, niekam nesiryždamas P.Cvir.
4. įsikurti, prasigyventi, susitvarkyti: Nusipirkom gyvolių, įsitvė́rėm i gyvenam Vlkš. Žmogus, kuris nor išgerti, negali namų įsitvérti (d.) Šmn. Gal toliau ir insitvers Antz. Dabar jau insitvė́rė ir anys Ds. Jūsų ir žemės daugiau, ir negalit insitvért Užp.
| Įsitverti šiame pasauly[je] Qu362.
◊ bámbos įsitvė́rus nieko nedirbant: Jų Petras eina perdien bambos įsitvėręs, tai ir darbas Ds.
į ši̇̀rdį įtvérti padaryti įspūdį, sujaudinti: Tas žodis į mano ši̇̀rdį labai įtvė́rė KI64. ×
(kieno) padálkų įsitvė́rus
1. neatsitraukiant (nuo ko): Laksto Janės padálkų įsitvė́ręs Ps.
2. aklai klausant (ko): Negi jis ką žino, vaikšto bobos padálkų įsitvė́ręs Ps.
2 nutvérti, nùtveria, nutvė́rė Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q27, SD1129, SD78,388, H, H171, R, MŽ, Sut, N, M
1. tr., intr. nučiupti, pagriebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Šuva nutvė́ręs už kelnės dantimis duskina J. Iš nejučių nutvérk J. Plaukų nutvėręs traukau R187, MŽ248. Nutvė́riau tą šunį už sprando, laikau aš jį Pšš. Už pentinų arklį nutveri, ka kaustai Klm. Anie jau nora mun už apkaklės nutvérti Als. Gaspadinė nutver̃s už kudlių [vyrą] ir veda Žl. Toks vėjas namą kilo[ja], lyg kas būtų jį už kampų nutvė́ręs Rg. Avį paleisk, o aš nūtvérsu, kaip parlėks Lkv. Nùtveri, paspėji pagaut [bitę], tai kitos nepuola tada Kvr. Kas tur bitis savo kieme arba darže, tas spietlių savo tur nutverti ant savo gruntu S.Dauk. Žuvį nū̃tveru, nū̃tveru, ana vis mun iš rankų pasprunka Pln. Kojas an suolo užsikeldavai, ka koks vaiduoklis nenutvértų Slv. Va, katinas neseniai nutvė́rė [žiurkę] Sk. Vištą nutvė́riau: sparnai šlapi, papilvė šlapia – nuo tų ančiukų Jrb. Nutvė́riau už barzdos seniaus tokio ir pakračiau Varn. Už kaltūnų nutvė́rė i gerai aną pamokė Škn. Ana už pečius nutvė́rė aną ir įvilko į tą kamarą Dr. Papykus aš kad nùtveriu [prausiamą vaiką] už kaklo, kad palenkiu Mžš. Motriškė buvo jam nutvėrusi už skverno ploščiaus S.Stan. Ir nutvėrė ranką jos, ir pametė karštinė (drugys) ją BtMt8,15. Nutvėrė tada ranką kūdikio ir tarė jop Ch1Mr5,41. Nusidėjimas tada aba neteisybė sugauna, nutveria ir suriša piktadėją SPII159. Ir nutvėręs veršį, kurį buvo pasidarę, sudegino Skv2Moz32,20. Kas būtų iš jūsų, kurs, turėdamas vieną avį, o ir ta inpultų subatos dienoj šulnin, o nenutvertų jos ir neištrauktų? Ch1Mt12,11.
| prk.: Ką čia da nutvė́rei (išgirdai)? Lk. Gal kur netoli, bet kad nenùtveri (negali prisiminti) Kvr. Telžk kokį žodį nutvė́ręs, nepasiduok Krš. Nepiktžodžiauk, idant V. Dievas už žodžio nenutvertų ir neišpildytų tavo geidimų brš. Visus mano žodžius, kuriuos aš tau sakau, tus nutverk (pabraukta priimk) širdžia ir priim juos ausimis BBEz3,10. Nė vieno šlako malonės negalėjo nutvért savimp DP396. Kurių tiektai atleisite griekus, atleisti bus jiemus, kurių tiektai nuotversite, tų bus nuotverti Mž589.
^ Už uodegos niekada žuvies nenutvérsi Jrb. Apsidžiaugė, lyg velnią už uodegos nutvėręs KrvP(Vlk). Nutvėrė kaip šuo ožką LTR(Rs). Ne ausys, ne ragai, nenutversi susiperdus Šts. Dantys kaip vilko – ką nutvėrė, neišleis KrvP(Rk). Nelipk aukštyn, kiti nutvers už kojos VP32.
| refl. tr. Sut: Ta lapė ir vėl capt jį nusitvėrus sau neštis Sln. Veizu – vieną avikę vilkas nusitvė́rė LKT115(Up). Tai tuo pavijo, nusitvė́rė, da antausių davė Nm. Ik Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs, Slunkiaus irgi Pelėdos šonus skalbti pradėjo ir po tam, plaukų nusitvė́ręs, išmetė laukan K.Donel. Nusi̇̀tveras putbalą (kamuolį) i leka [krepšininkas] par aikštę Krš. Anų troba užsidegė, mama nusitvė́rė už galvos, o sunki buvusi, – i paliko vaiko žandeliai juodi Yl. Kaip iš lovos atsikeliu, ant rankų vaiką nusi̇̀tveriu JV839.
| Vaikiai mergaites liuob nešios į lauką nutvė́rusys Pln. Jie (žvėrys ir paukščiai) ne tik rėkė ir dainavo, bet ir šoko, kas ką nusitvėręs A.Vaičiul.
| prk.: Reikia … nusitverti lietuviškumo LTII381. Mano raštuose nėra nieko tokio, už ko galėtų nusitverti ir pagaląsti savo dantis visokie kritikai, recenzentai J.Balč. Paskui Kepleris nusitvėrė visomis keturiomis už Koperninko teorijos Blv. Kodėl bažnyčia nusitvėrė pamaldose numirusios kalbos (lotynų)? Blv. Tuos žodelius savo tėvo aš tikrai nusitvė́riau ir, kol gyvs krutėsiu, kasdien paminėsiu K.Donel. Žodį pagaunu, žodžio nusitveriu R38, MŽ51. Nusitveriu tėviškės, pasiliekmi pri tėviškės savo R23, MŽ30. Važiuotum čia dirbtų, kad jūs te miesto nusitvė́rę Slm.
^ Nusitvėręs kaip velnias savo močią PPr288.
ǁ tr. apkabinti: Klišis su bjauriais sopagais Pimę nutvė́rė, o Kairiuks aps’avęs kurpes Tušę pagriebė ir lietuviškai ant aslos šokdami spardės K.Donel. Ir jis (kareivis) savo žmoną nutvėrė į glėbį taip drūčiai, kad ji net spigtelėjo iš laimės A.Vaičiul.
ǁ refl. tr. prk. susistabdyti, sulaikyti: Jau ji tokia pleškatainė: ka tave nusitver̃s, pusę dienos laikys pasistačius Jrb.
2. tr. įsikibti, įsikabinti norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Aš būč šokus pro langą, o duktė nutvė́rė LKT319(Ant). O Danielas juokėsi ir nutvėrė karalių, jeib neįeitų BBDan14,18.
| refl. intr., tr. Kv: Ji nusitvėrė už tvoros, kad neišvirstų J.Balč. Abiem rankom nusitvė́riau už sesers NdŽ. Tik spėjau už [ratų] krašto nusitvért, būčiau išgriuvęs Grž. Ka joji, nusitverk už karčių, ka nenukristumi Pln. Gaspadorius nusitvė́rė tam arkliui už pavadžio BM156(Jnšk). Galiu vaikščiot tik nusitverdamà Prn. Jisai beskęsdamas į jūrių kraštelį, jisai nusitvėrė žaliąją ievelę StnD3. [Viešpats] nuogas ant kryžiaus ižpėlotas, medžio abiem rank[om]u nusitvėręs SPII230.
^ Rėkauja kaip girtas, tvorą nusitvėręs TŽV599(Al). Jei bijai, nusitvérk už „bijau“ (juok.) Šv.
ǁ refl. tr., intr. prk. pasiremti, vadovautis: Jaunas nusi̇̀tveri už myliamo, o senas už ko nusitvérsi, ka ne už Dievo Krš. Nemimielas svietas živatui verksmingam, nėr ko nusitvert žmogui sielvartingam KN16. Eina į bažnyčią tankiai, meldas – už ko nusitvérsi senas?! Krš. Atstok nuog pikto, o gamtos nutvérkis DP36. Jūs turit poną savo Dievą sekti, … jam slūžyti ir jo nusitverti BPII310. Nusitverkiat šarvą Dievo, idant galėtumbit atsispirti hadyną piktą VlnE121. Nuositveriu nuog to, idant kas manęs ne aukščiaus laikytų, neng jisai mane regi VlnE36. Dievas … užžiebė mūsump tikėjimą, kuriuo sūnaus nuslūžijimą nusitveriame ir gėrybes jo sau pasisaviname MT81.
3. tr. paimti, suimti, apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Jau su ranka buvau nutvė́rus raut lauk tą žolę Smln. Rankelę mergučei išmušė, nė peilio nenùtveria, duonelės nenuriekia Skr. Čia da mėsos prie kaulo nėr, o tę jau gali nutvért Jrb. Spenys įlindęs į tešmenį, kai tik gali nutvért Jrb. Nùtveri pėdą eidama i neši į eilę Krž. Taigi nutvérk rykus, kurie tam yr padaryti, o mėžk greitai ir linksmai pakvipusį skarbą! K.Donel. Tokiam duok nutvė́rus kačergą kaip šuniui Srv. Kelkitės, vyrai, … spragilus reikia nutvert KlvD276. Prūsų jaunimas pasikelia, už kits kitą ginklus nutvera RD194. Nutvė́ręs akmenį šveitė galvon Skdt.
nutvertinai̇̃ adv.: Jisai kalaviją davęs šviestų (orig. šviestu) nutvertinai CII586.
| refl. intr., tr.: Nusitveriu kokio daikto B177. Turėjo lazdinę nūsitvė́ręs Jdr. Tas Antonas mūso lazdą ranko[je] tokią nusitvė́ręs Pln. Nėra šaukšto nusitverti, nė vieno bliūdelio LTR(Kp). Nusi̇̀tveri i kuli su spragilais Pžrl. Šiaudus i krausi teip: an kestėms padėsi i tujau nutvérsys už galus Gršl. Už to stalelio sėdi jauna panaitė ir nusitvėrus siuvinį siuvinėjo BsPIII25. Kaba svirne kančiukėlis, aš jį nusitvérsiu JV951. Stovėjo žalnierukas, pūčką nusitvėręs, kardu pasirėmęs KlvD230. Lovys [duonai minkyti] iš drūkto medžio iškirstas, pri galo tokios rankos nusitvérti End. Antras galas to buomo yr smailus, kad būtų nusitvért už jo Vl. Šitas kotelis smagus nusitvert Snt.
4. refl. žr. 2 sutverti 5 (refl.): Vesas tą pačią į bažnyčią už ranką nutvė́ręs[is] Dr. Ant galo pamenu, jog ir mūsų broliai latviai norėtų, idant lietuviai nusitvėrę už rankų latvių eitų kariauti maskolius A1884,3(J.Šliūp). Su brolužėliais namo parėjau, už baltų rankų nusitvérdami JV122.
5. tr. atsitiktinai pačiupti ko kiek: Skrisdama paukštytė pro šalį nutvėrė žiedą ir nešas LTR(Ds). Te kokių bulbų nutvė́ręs [pavalgai] Kvr. Jei nutvérsi kokių silkelių, tai jau labai sotus Šmn. Aš tai neposnykauju: kad tik nùtveriu šmotą mėsos, ir suvalgau Svn. Ir vaišina kas ką nutvė́ręs Bsg. Gert, būdavo, ką nutvėrus, paduoda Ps. [Kilus gaisrui] norėjo nutvė́rus išsinešt, ką pagriebus Pl. Eisiu į dvarą, gal gausiu ką nutverti suėsti DvP30. Vogdavo viską, ir vištas, ką tik nutver̃s Skp. Gera būtų mergiotė, tik džiauna, ką tik nutvėrusi LKKXVII24(Sml). Ką tik nutvérdamas pardavinėja Srv.
| Čigoniotės, čigoniokai tai jie eina visur, par kaimą lekia, vienas tą nutvė́rė, kitas tą nutvė́rė Kp. Į pirštą įsipjauni, po stalu voratinklių ieško, uždeda i užriša škurlį kokį nutvė́rę Gdž. Kokį [medžiagos gabalą] nutvérdavau, tokį išsiuvinėdavau PnmŽ.
| prk.: Progą nutvė́rė tą preikšą atsivesti Krš. Kiek nutvérdamas laiko, kraunu malkas pavietin Krs. Nutvėrusios laisvesnę valandėlę, čia susėda užkąsti ir pačios virėjos rš.
^ Ką nùtveru, su tum duru Krš.
| refl. tr.: Teip valgyt noris, o nėr ko ant greitųjų nusitvért Skrb.
ǁ atsitiktinai gauti, įsigyti: Einu į turgų – gal kiaušinių nutvérsiu Mžš. Klumpelį kame tu rasi nutvérti turguo, nė būti nebuvo End. Jei pri krautuvių stypsotumi, gal ką i nutver̃tumi Krš. Kad avižienių kruopų nutvérsiu, padarysiu kysielio Skp. Kur nutvė́rei tiek pinigų? Jnšk. Siuvėjas tiko žmonėms ir jis greit ką nutvérdavo (gaudavo darbo) NdŽ.
| refl. tr.: Kai rublį nusitveria, geriau pavalgo Ps. Gerą gyvolį yra sunku nusitverti Lkž.
6. tr., intr. imtis ko, griebtis ką daryti: Ką nùtveri pirmiau, tą daryk Jrb. Dirbo ką nutvėręs, tiktai to nusitvėrimo nelabai kas buvo J.Balt. Duoną nùtveria riekt, po tam ir viralą srebia K.Donel. Paskui nutvė́rė gydyt, gerai gydė Erž. Alvydukas kad nū̃tvera purtinti vežimuką, tai net vaiko galva laksto į šalis Lkv. Sunkius darbus taip nutvėriau, kai[p] kitos mergytės RD1. Kad jie tik pabandys, tai jie paskui su džiaugsmu tą darbą (bitininkystę) nutvers LC1883,21. Kalbėt tai galo nėr, tik kalbą reikia nutvért Pnd. Ale ka dabar teip stačiai nutvė́rėt [pasakoti] Pš.
^ Nutverk darbą ne šventoms, bet šiokioms dienomis ST623.
| refl. tr., intr. DŽ: Nusitvérk darbo, nevalkiokis be darbo J. Darbą prademi, nusitveriu darbo R22, MŽ29. Nusitverkis ką MŽ. Jis labai darbų nusitvėrė N. Seniau nė tų pabrikų nebuvo, nė nieko, o visi darbo nusitvérdavo Akm. Negražu dykam valkiotis, galėtum kokio darbo nusitvert Ps. Namie ji taip pat nelabai ką nusitverdavo rš. Pačio[je] sveikato[je] merga, pačio[je] gražumo[je] – any darbo nenusitver̃s! Mžš. Žoliauju žoliauju kiaulei, nei kada darbo nusitvért Skr. Per tuos paukščius tai nieko negali nusitvért Slv. Kai nemiega, ką gi nusitver̃s – geria Ėr. Nūsi̇̀tverias jiejai (vyrai) rūkalo i dirbas Grd. Prie alaus ką gi nusitver̃s: balsą turėjo, tai maliodijas ir vedžiodavo Krs. Vis protingai, vis pamaži nusitvérkite darbus K.Donel. Po tėvo mirties jis nenusitveria kito darbo, tik trankosi po gatves J.Balč. Minutės be darbo nepabus, vis ko nors nusitveria, juda ir juda! J.Balt.
| Ale kokia [daina] čia dar nusitvért Plv. Anksti rytą atsikėliau, dainuškėlę nusitvėriau LTR(Pn). Per tą susirinkimą jis ją nusitvė́rė (ėmė kaltinti) Jrb.
7. tr. R129, MŽ170 užklupti, užtikti: Nutvė́rė bevagant obūlus Kv. Ir aną nutvė́rė su tais kailiniais Žeml. Samagoną nutvė́rei i nudyžk teip, ka nenorėtų Trg. Neimk iš torielkos paskutinio kąsnelio, be par mergas nutvers LTR(Ob). Nenutvė́ręs negi gali pasakytie Skp. Sako, nutvérsme parduodant a papjaunant – sausas nebišeisi Mžš. Vartai̇̃ tave dar niekados nenutvė́rė K.Donel. Vieną sykį nutvėrė jį tėtušis darže ropes beraunant LzP. Bet aš tave perspėju: jei nutversiu vagiant, pasielgsiu kaip su vagim J.Balč.
| prk.: Karas čia muni nutvė́rė, atsivargau Krš.
ǁ sugauti, suimti, areštuoti: Kai jį nutvė́rė, viską iš padugnių išrinkinėjo Skr. Jauni policninkiukai, nėko nenùtvera kuliganų Krš. Čia Liebų buvo nutvė́rę, nu ką čia žmogus padarys Gršl. Antrąsyk ka nùtveria [knygnešį], da toliau nuveža (ištremia toliau nuo pasienio) Bt. Jie turėjo ateit ir jį (Jėzų) nutverti, idant jį padarytų karaliumi VlnE51. Nutvėrė jį žydai PK160. Tuomet jie ieškojo jį nutverti, bet jis ištrūko jiems iš rankų SkvJn10,39.
| Paskui jį nutvė́rė (pasodino) į kalėjimą Jrb.
^ Bepigu būt vogti, kad nieks nenutvertų LTR(Šll). Nenutvė́rei – ne vagis Jrb. Namų vagis sunku nutvért JT295. Nùtvera vagį i malagį Yl. Nūtvérčiau ir už bambai pakarčiau Krg.
ǁ Lkv prk. nustatyti, išsiaiškinti: Daktaras nutvėrė ligą, bereik pagydyti Šts.
| Su daktarais prasidėk, šimtus ligų nutvérs (išras) Krš.
8. tr. gauti, susirasti: Laiminga ta motriška, kur muni jau nutvė́rė Yl. Kad ir seną bobą nùtveria, vis tiek ženijas Pnd. Kvieslį atsivežė ir savo svočią kubilo drūtumo. Kur jie tokią drūtą ir nutvėrė? Skrb. Ateikit popiet, Lukinskienę maž nutvérsiu Slm. Iš kur tu tokį dainininką nutvėrei? J.Bil. Sakau, dabar mergos – tai tik ir težiūri, kaip kokį vyrą sau nutverti J.Paukš.
| refl. tr.: Būtų nors kokį senį nusitvė́rusi, vis lengviau kaip vienai Krš. Tokią lutelę nusitvė́ręs, a geresnės neranda mergos Rdn. Aš kalta, kad nusitvėrei ubagą vyrą?.. I.Simon.
9. tr. užgriebti, užkabinti: Vasarojus palei žemę, su dalgiu nenùtveria Skr. Sausą eglės šaką braukyk par dalgio ašmenis: minkštoji vieta nutvers, kietesnė – slys Šts. Pielyčia nū̃tvera, kur minkšta dalgio vieta Šts. Vienam akies mirksnyje šitas žmogus po akių savo moteriškės ir vaikų garinios mašynės nutvertas ir sutriuškintas Kel1878,13. Traukinys automobilą nutvėrė, metė į grabę ir visai sutruškino prš.
10. tr. staigiai apimti, apsiausti: Akrūtas, čionai arti upėje esąsis, tapė ugnies nutvertas ir nudegė sulig vandenimi LC1883,2. Dideliam vėjui esant, liepsnos nutvėrė veik visus namus prš.
| prk.: Naujas karštis ūmai silpną širdį jo nutvėrė A1884,122.
11. tr. End staigiai suimti, užpulti (apie ligą): Dabar jau tikrai nutvė́rė [liga]: a ketvirta diena, kai nepaeinu Skdv. Muno moterį buvo nutvė́rusi sunki liga Šv. Gal liga kokia nutvėrė, ar vėjas užpūtė V.Krėv. Te jau kokia smarki liga jį nutvė́rė Jrb. Ką nùtveria liga, tai geria ar negeria – tas pats Snt. Drugys jį nutvėrė R140, MŽ303, N. Jį vakar drugys užpuolė, nutvė́rė, pagavo krėsti KI59. Nutvėrė mane baisus drebulys rš.
| refl. tr.: Pradėjo pensiją gaut, i ligos nusitvė́rė Jrb.
12. part. praes. storas, pritveriamas: I marškiniai buvo nutveriami̇̀, samplėšiniukai, i skersės – vis numiniukai Vdk.
◊ po pãžasčia nutvérti; R31, MŽ41 pagelbėti, apsaugoti.
trumpai̇̃ [už kùpros] nutvérti
1. griežtai pareikalauti: Nūtvérk trumpai̇̃: sakyk, ką žinai Šv. Sakau, nutvérk trumpai̇̃ už kùpros: jei je – je, jei ne – i nereik End.
2. griežtai prižiūrėti: Trumpai jį nutverk N.

už galvõs nusitvérti labai nustebti: Pamatytų žmogus dabartės užsikėlęs – už galvõs nusitver̃tų Brt.
už nósies nusitvérti imti galvoti, susiprotėti: Ko čia tie žmonės dar vis mala liežuviais, tegul už savo nosies nusitveria I.Simon.
už rañkos nutvérti pagauti vagiant: Ar tave už rankos nutvėrė? Žem. Vagys viseip išsisukinė[ja], kol nùtvera už rañkos Pln. Nenutvėręs už rankos, nesakyk – vagis Krtn. Už rankos nenutvė́ręs, nesakyk, kad vogė Grž. Nutvė́ręs až rañkos, tai žinai, kas PnmR.
už uodegõs nutvérti priversti už ką atsakyti, prigriebti: Kai nutvers už uodegos, kur tada pasidėsi? Vdžg.
2 patvérti, pàtveria, patvė́rė tr.
1. NdŽ, KŽ pagriebti, pačiupti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Jis ją patvė́rė beeinant J. Dažnai lapė atlekia, pàtveria vištą Upn. Pjovė[ja]s kaip pàtvera tas kojas, bridinkt apvirsta tas paršas ant šono Kal. Ale ką gi tę rastų, mėsos kąsnelį patvértų [vagys] Kvr.
| An mūsų [vyresniosios] pykdavo, ka katrie berniukai pàtveria i išveda šokt Ln.
^ Nelipk aukštyn: kiti patvers už kojos PPr217.
| refl. tr. NdŽ: Keletas vaikigalių, pasitvėrę kuokas, triukšmingai ritinėjasi rš.
2. Skdt užklupti, užtikti, sučiupti: Ans belendantį pro langą vagį patvė́rė Vvr.
2 pratvérti, pràtveria, pratvė́rė tr. NdŽ griebti pro šalį, nepagriebti, nesugriebti.
2 pritvérti, pri̇̀tveria, pritvė́rė tr.
1. pagriebti, pačiupti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Dairės dairės, ale sopagą nė vienas nenorėjo pritvért Jrk128. O iškišusiam būras pritvė́ręs tik šnikšt! su peiliu liežuvio galą nupjovęs Jrk18-19. Bastosi [kiškiai], kol koks šuva pritveria už kiškų arba medžiotojas užšutina šratais S.Zob.
^ Nepritvė́ręs už rankos bevagiant, nesakyk, kad vagis Trg.
| refl. tr.: Nedoras gobšius jau daug kąsnelių prisitvėrė TS1900,10-11.
2. įsikibti, įsikabinti, norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Kiti virves užmetę pritvė́rė mislydami jau nulaikysią [raitelį] Jrk136.
| refl. NdŽ: Labai silpnutė, prisitvėrus ji eina RdN.
3. paimti, suimti, apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Tynė – medinė, plati, pritvért nebuvo (neturėjo ąsų) Tlž. Ranka privargo beraujant, nebegaliu pritvért Skr. Be pirštinių dirbau, dabar nepri̇̀tveriu Snt. Pirštais pritvėrusi, pakylėjusi laiko sijonus, iš po jų matyti basos paraudusios kojos I.Simon.
ǁ prisiliesti, pačiupinėti: Nukritau nu staldo, kaktą prasimušiau, jergau, kaip skauda, nė pritvert negalim! TDrVII83(Dov). Tas žmogus pritvė́rė tos elektros Pgg.
4. Pš užklupti, užtikti, sučiupti: Pritvė́rė vagį Grž. Manęs dar niekada nepritvė́rė meluojant Rs. Pritvė́riau, ka jo darže bulvės pakasamos Ps. Stalupėnuose yr … vienas arklių vagis pritvertas LC1880,17.
5. užgriebti, užkabinti: Jam apsidabojant pritvėrė beeinančios mašynos ratas jo sermėgos skverną LC1878,34.
6. DŽ, NdŽ prigriebti, prispausti: Reik vaikus pritvért prie darbo Jrb. Tai ir tave prie darbo pritvė́rė Snt. Ir merginas šiandie prie rugių pjovimo gerokai pritvė́rė Žvr. Jis kad pritver̃s žmogų [prie darbo], nepaleis visą dieną Ėr.
| prk.: Teip ir yra, ir juos pritvėrė šaltis rš.
| refl.: Jis prie darbo labai nusisylyja, prisi̇̀tveria KI64.
7. staigiai suimti, užpulti (apie ligą): Liga jį labai pritvė́rusi KI64.
8. part. praes. storas, stangrus: Pritveriamà drobė, t. y. stora J. Čia jau pri̇̀tveriamas milelis, šuo nelabai perkąs Slv. Tavo palto medžiaga tikrai pritveriamà Šk.
| Ką čia tokius mažiukus, duok pri̇̀tveriamą pagalį Slv.
2 sutvérti, sùtveria, sutvė́rė tr.
1. NdŽ, Klk sučiupti, sugriebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Sutvė́rė už pečių ir laiko DŽ1. Akmeną kaip sutvė́riau, kaip daviau! Ob. Vaikai sutvė́rė tą žmogelį, nebepaleidžia Pš. Vigrus avinas, bet už nugaros sutvė́riau Ėr. Anie vedė muni už rankų sutvė́rę Skdv.
| refl. tr.: Gal tai draugė vedė, už rankos susitvėrus, o Severija nepasidavė – ir grįžo tuo pat keliu, vėl pro Mykoliuką Vaižg.
2. refl. įsikibti, įsikabinti norint laikytis ar ką sulaikyti: Į kudlas susitvérti KŽ.
3. sugauti, suimti, areštuoti: Plėšikai burliokai išdūmė su nuoplėšiu nesutverti A1885,135.
4. suimti, apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Tokios kultuvėlės padarytos medinės, teip apdailinta, rankai sutvért dailu Rk.
| refl.: An galo, pasibarę ilgai, susitvėrė visi ažu muškietos, ė vieno rankos nebeparėjo, tai tas su delnu ažklojo skylę BsPII247.
5. refl. susiimti, susikibti (rankomis): Rankomis susitvérti KII306. Susi̇̀tveria visi už rankų ir eina, dainuoja Ppl. Žmonių daug, eina susitvė́rę Brž. Susitvérkit, vaikai, kad nepasimestut Krs. Sustvérsma abidvi ir parkinkuosma Šmn. Ištekėjau kaip ožka, nieko nežinojau, misliau – vaikščiosma sustvė́rę Pl. Eina abu int bažnyčią meiliai abu susitvėrę BsO18. Ratelius visada šoka susitvė́rę Kp. Sustvė́ręs su žentu pareina, ingėrę abudujai Adm. Būtume už rankų susitvėrę Šventosios pakraščiais vaikščioję, lakštingalos giesmių klausę J.Bil. Abi mergaitės, susitvėrusios už rankų, pasileidžia kalneliu aukštyn į sodą S.Zob. Ranka rankon su jais susitvėrę kakinamės į dangiškąją tėviškę LC1882,40. Paukšteliai susitvė́rė į ratą NdŽ.
| prk.: Tik mūsų laimei, teisė visados eina susitvėrusi su pareiga, kaip dvynės seselės Vaižg.
^ Drūti vyrai sustatyti ir rankomis susitvėrę, o laibieji prisikibę laikosi (tvora) LTR.
6. refl. eiti imtynių: Susitvė́rė šitie engliškieji svečiai tarp savęs KA97. Ale vos susitvėrus, pasijuto vėl nuo ano ant žemės parblokštas BsV346.
ǁ susikaupti, susigrumti: Mūsiškieji su užrubežiniais žalnieriais susitvė́rę buvo MitI79. Su prancūzais kelis kartus susitvėrė Kel1881,143.
7. refl. pasistengti, susiimti: Kurs nesusi̇̀tveria, kurs vengia savo sylą pristatyti, vangus KII79.
8. prk. suvokti, suprasti: Visa par kartą negalėjau sutvért Ob. A nebesùtveri tų žodžių Sk.
| refl.: Kalba vieną ir tą patį, paskui aš jau pati susi̇̀tveriu RdN.
2 užtvérti, ùžtveria, užtvė́rė intr.
1. sučiupti, užgriebti: Jis besigraibydamas netyčiomis užtvėrė laumei už pirštų TDrVII276.
ǁ tveriant, griebiant užčiuopti: Mano kelnės tik čior čior, ir užtveriu, kad visa pasostė išplėšta prš.
2. refl. įsikibti, įsikabinti norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Neduok Dieve, koki koronė, padalkos užsitvė́ręs [vaikas] rėkia, nemožna palikt Slm. Kaip jau sėdo [kunigas] važiuot, tai žmonės užsitvė́rė ratų ir neleidė, ale vis tiek jau išvažiavo [dirbti kitur] Plvn. Užsitvė́ręs [už molo] i susilaikęs dar, nenūnešė [į jūrą] Klp. Jis užsi̇̀tveria biškį už šaknies ir velnią liepia tvertis (ps.) Sb.
3. suduoti, sušerti: Užtvėriau su geru mietu, veršis ir išvirto Šts.

Daugiau informacijos

ugnis

Apibrėžtis

ugniẽs dėgiù labai greitai: Ugnies dėgiu išbėgau daktaro. Ggr.
ugniẽs krìkštas sudėtingas išbandymas: Iš viso matyti, kad mūsų kampas antru atveju turi ruoštis prie ugnies krikšto.... Pt.
ugniẽs rýkštė Tl. pirmieji naminės degtinės lašai:
ugniẽs strėgiù labai greitai: Žaibo greitumu, ugnies strėgiu nušvitinau. Šts.
ugnìs vanduõ
1.būtinai, trūks plyš: Ugnis vanduo – grąžink arklį!. Bgt. Ugnis vanduo – turi padaryt!. Šn. Rytoj ugnis vanduo ateisiu. Kt.
2.apie greitai supykstantį: Jis toks ūmus: kad jam ne už žodžio, oi – ugnis vanduo. Lnkv.
gýva ugnimì dẽgant labai sarmatijantis ir skubant: Kai pašokęs, gyva ugnimi degdamas, užskraidinau jį (mišiolą) ant altoriaus, kunigas Jonas springo juoku, vos tesuvaldomu. Trein.
juodóji ugnìs rš. gangrena:
lẽkiančioji ugnìs besimėtantis po kūną išbėrimas: Kanapių patrinomis apdeda, kad yra ugnis lekiančioji. Šts. Aplei Biržus yra dabar bobalės, sugebančios varduoti gumbus, skaudulius, lekiančiąją ugnį, antkryčius ir taip toliaus. Valanč.
šiaudìnė ugnìs trumpas pyktis: Marytė, pažindama savo vyrą, nesitikėjo, kad ta šiaudinė ugnis ilgai tvertų, žinojo, kad jis veikiai atšals. LzP.
ugnimì apsipìlti nurausti susigėdus: Ugnimi apsipylė nutvertas bemeluojant. Šts.
ugnimì dẽga
1.labai skubu: Gal ugnim dega, kad taip viską daužai?. Ldk. Ar tai ugnia dega tas važiavimas?. Pv.
2.labai brangus: Ugnia dega karvės. Dglš.
ugniẽs dúoti
1.barti: Ji jam duoda ugnies, kai pareina užgėręs. Jrb. O Jėzau, kaip ana duoda ugnies anam!. End.
2.mušti: Ale šėtonui duoti ugnies, kiek velnias nemato!. End.
ugnimì eĩti karščiuotis: Pašautas vilkas, kaip eina ugnim, tada jis nieko nebijo. Nč.
ugnià eĩna Krn. tesižino:
ùgnys eĩna iš padélkų apie smarkiai dirbančią: Štai kaimyno motina aria, akėja, net ugnys iš padelkų eina. Marc.
ugniẽs gáuti būti subartam, nubaustam: Oi, ji gavo ugnies nuo jo!. Jrb.
ugnìs iškir̃sti pasižymėti, išsiskirti iš kitų: Su jomis (merginomis) vienu šablonu netoli tenuvažiuosi, joms reikia iš karto iškirsti ugnis: apsimesti melancholiku, – dabar jie madoj, dėtis abejojančiu visu kuo. Vien.
ùgnį kélti daryti pinkles, kiršinti: Pareina išgėręs ir ugnį kelia. Rmš.
ùgnį kùrstyti kelti nesantaiką: Motyna čia kursto ugnį, ne kitaip. Krš.
ùgnys lẽkia iš akių̃ labai tūžti (viduje): Pasiveizėjo, iš akių ugnes lekia. Krš.
ùgnį maišýti kelti vaidus: Motyna maišė ugnį, maišė – ir nesugyveno [sūnus su pačia]. Krš.
ùgnį pakùrti sukelti vaidus: Užerzinai žmogų, ugnį pakūrei. End.
ugnìs pìlasi iš akių̃ labai skauda: Durim kad stuktels – ugnis iš akių pilas. Str.
ugniẽs pridabóti lìkti neištekėti: Liko ugnelės pridabot. Tvr.
ùgnį skẽlia smarkiai (ką daro): Kai anslaidė [šokti], mediniai ugnį skelia. Tr.
ugnìs skẽlias iš pãdų labai smarkiai (bėga): Kad lekia, kad katuoja, net dangus su žeme maišos, ugnis iš padų skelias. LTR.
ugnimì spìrti piktai atrėžti, atšauti: Spiria ugnia, ką pasakai. Žal.
ùgnį spìrti iš atãpenčių būti smarkiam: Jaunystėje ir jie spyrė ugnį iš atapenčių. Andr.
ugnimì spjáudytis burnoti, koneveikti: Ir ko tu čia dabar ugnimi spjaudais? – išpūtė akis Dundelė. Mont.
ugnimì spjáuti
1.piktai atrėžti: Jam žodį, o jis ugnia spjauna. Šlvn. Jis tiesiog ugnia spjauja, kai primenu seminariją. Alk.
2.koneveikti, šmeižti: Tiek yra pasiutusi ant manęs, kad ugnia spjauna. Trkn.
3.niekinti: Iš šitų piršlybų nieko nebus, aš žinau, kad pana ant to kavalieriaus ugnim spjauja. Skr.
ugnimì svìlti labai sektis: Ot vijurkas! Par jį viskas ugnia svyla. Prng.
ùgnį užkùrti
1.sukelti vaidus: Tik įkelia koją į vidų ir užkuria ugnį. Jnšk.
2.išperti, nubausti: Kad aš tau užkursiu ugnį, tai žinosi!. Varn.
ugnimì žaĩsti pavojingai elgtis, rizikuoti: Grafaite, tamsta žaidi ugnimi!. Vien.
ugnìs plýkst iš akių̃ labai suskaudo: Kai skaudamą dantį paliečiau, tai tik plykst iš akių ugnis. Šn.
ant ugniẽs staigiai: Ant ugnies negaliu prisimint. Al.
ant pernýkštės ugniẽs apie ilgą virimą ir kepimą: Ar ant pernykštės ugnies kepi?. Mrj.
ant pirmõs ugniẽs iš karto, staigiai: Ant pirmos ugnies persivedžiau žemę artyn. Jnk.
ant sukurtõs ugniẽs atsisė́sti į seną ūkį ateiti gyventi: Tai ir visa mano skola, – pagaliau pridėjo: – daugiau nė šuniui kelio nerodysiu, ant sukurtos ugnies atsisės.... Žem.
į ùgnį eĩti vykdyti nemalonius reikalus, atlaikyti sunkumus: Kai kas nepaprasta atsitinka, tenka man pirmai visuomet į ugnį eiti. Pt.
į ùgnį šókti bet ką daryti užstojant, ginant: Dėl mergos jis gatavas į ugnį šokti. Jnš. Aš dėl tavęs pagatavas ugnin šokti, o tu man mat ką padarei. Dbk. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti. Pt.
nórs į ùgnį šók Valanč. sakoma patekus į sunkią, be išeities padėtį:
į ùgnį ir į vándenį eĩti energingai veikti: Jie buvo pasiryžę eiti paskui jį į ugnį ir į vandenį. Myk-Put.
į ùgnį ir į vándenį šókti energingai veikti: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį. Myk-Put.
iš ugniẽs pakliū́ti į ẽketę iš vienos bėdos bėgant patekti į kitą: Vyskupas iš ugnies pakliuvo į eketę. Prieš jį nukreipė griaustinį ir žaibus ne Viešpats Dievas, kurį jis gana nevykusiai bandė išgelbėti, o kur kas labiau apčiuopiama būtybė – Kenterberio arkivyskupas. rš.
per ùgnį eĩti bet ką daryti užstojant, ginant: Bušė pasiruošusi už senąją Pikčiurnienę per ugnį eiti. Simon.
per ùgnį lė̃kti bet ką daryti užstojant, ginant: Per ugnį lėktų, kad jau mamai blogai kas. Sb.
per ùgnį péreiti sveikám nenukentėti bėdoje: Apsukrus žmogus iš balos sausas išbrenda, per ugnį sveikas pereina. KrvP.
prie ugniẽs lìkti neištekėti: Merga, kuri bernus perrinkdo, tai dažnai prie ugnelei lieka. Prng.
tarp dviejų̃ ugnių̃ apie sunkią padėtį, keliančią daug pavojų: Tas patyrimas man sukėlė kitų minčių, ir aš dabar patariu daugiau nebeatsidurti tarp dviejų ugnių – turėti amtmoną iš priešakio ir iš užpakalio. rš.
su ugnimì žaĩsti rizikuoti: Nežaisk su ugnimi, įkiši galvą. Varn.
ar̃ ugnyjè ar̃ vandenyjè turint ar neturint: Ar ugny ar vandeny – reikia duot. Gs.
ùgnį ir vándenį péreiti daug pavojų patirti: Pasipasakoja patys karininkai, o jų visokių mūsų pulke. Kiti – perėję jau ugnį ir vandenį. rš.
kaĩp ugnìs
1.labai greitas: Ot darbus buvo žmogus, kaip ugnis!. Užv.
2.stiprus (gėrimas): Alus nusistovėjęs, kaip ugnis. Žem.
kaĩp ugniẽs labai (bijoti): Šiaipjau buvo geras, nors aštrus viršininkas. Klierikai jo bijojo kaip ugnies. Myk-Put. Visi jo bijojo kaip ugnies – ir jauni, ir seni. Krėv. Jis savo žmonos bijo kaip ugnies. Mrj. Bijosi Bukotos visi kaip ugnies ir dėl to visi tyli. Piet. Turiu pripažinti, kad privatiškai kiekviena stengiasi šį tą daryti, bet organizacijos bijosi kaip ugnies. Pt.
kaĩp ugnimì greitai: Kaip ugnim iš bažnyčios nosies tiesumu lekia, o pirmiau tai, būdavo, pavaikšto, pasišneka. Sur.
kaĩp iš ugniẽs dė̃gio labai greitai: Iššokau it iš ugnies dėgio. Skd.
kaĩp ugnyjè dègti
1.labai gėdytis: Drūktenienė kaip ugnyje dega. Žem.
2.apie blogą savijautą: Galva tavo kaip ugny dega: per daug nuvargai nūnai. Krėv.
kaĩp ugniẽs pagriẽbęs apie skubantį: Kur dabar važiuosi vidurnakty kaip ugnies pagriebęs. Mžš.
kaĩp ugniẽs pasiė̃męs apie skubantį: Išvažiavo lyg ugnies pasiėmęs. Mrj.
kaĩp ugniẽs pasisémti trumpai (kur būti): Nuvažiuoji į Širvintas kaip ugnies pasisemti, ir vėl atgal. Gdr.
kaĩp ugnyjè sudègti staiga dingti: Pinigai kaip ugny sudegė. Alk. Sudegė kaip ugny, niekur nebegaliu rasti. An. Dvidešimt metų nesirodė kaip sudegęs ugny. Snt.
kaĩp ant ugniẽs sėdė́ti nerimauti: Sėdžia ant kraštelio kaip ant ugnies, slinkis toliau, būk viešnia. Ps.
kaĩp ant ugniẽs stovė́ti nerimauti: Stoviu kaip ant ugnies. Aps.
kaĩp į ùgnį apie dingusį: Prapuolė kaip į ugnį. Užv.
kaĩp į ùgnį bū́ti apie paslapties išlaikymą: Kas ta vištikė, vaikeli, niekai!.. iš drabužių, patalynės, ką sugriebi, man tik paduok, bus kaip į ugnį.... Žem.
kaĩp į ùgnį įkrìto dingo: Niekas nė nematė, kur nuėjo, kur jis dingo, bet nuo to vakaro Petrikas kaip į ugnį įkrito. Žem. Kaip į ugnį įkrito, niekur nerandu. Snt.
kaĩp į ùgnį įmèsti sukelti pyktį: Šį kaip į ugnį įmečiau, kad pasakiau. Lnk.
kaĩp į ùgnį prasmẽgo Kl. dingo:
kaĩp iš ugniẽs greitai, staiga: Kad šoko bėgt, kaip iš ugnies. Ds. Abudu ponai staiga pabudo ir šoko lyg iš ugnies. Mont. Kaip iš ugnies puoliau prie plyšio. Šein. Kaip iš ugnies šoko ji iš klėtelės, pasisėmė vandens kibirą ir pylė ant durų, norėdama nuplauti degutą. Vien.
kaĩp iš ugniẽs šókti labai supykti: Jam labai lengva kitą neteisingai užgauti, apkalbėti, bet tegu tik jam kas teisybės kibirkštėlę pasakys, tai šoka kaip iš ugnies, kaip vilkas dantis rodo. Nėr.
kaĩp su ugnimì
1.trumpam: Įbėgo kaip su ugnia. Erž.
2.greitai: Skubina lyg su ugnia. Klvr.
alyvos pilti į ugnį žr alyva
Dievo ugnelė žr Dievas
Elmo ugnys žr Elmas
kiškio ugnis žr kiškis
peklos ugnis žr pekla
pelės ugnis žr pelė
Prometėjo ugnis žr Prometėjas
vyža degina (skelia)ugnį žr vyža
žaidimas su ugnimi žr žaidimas
žibalą pilti į ugnį žr žibalas

Daugiau informacijos

svi̇́esti

Apibrėžtis

1 svi̇́esti, svi̇́edžia (svi̇́ema LKKXIV222(Grv, Lz), svi̇́edė (svi̇́edo), sviẽsti
1. tr. S.Dauk, I, G114, M, Š, BŽ489, Lž, Klk, Nmč, Aps smarkiai atsivėdėjus mesti: Kaip svi̇́edė, tai akmuo, leistas iš mėtyklės, brungzdamas lėkė J. Akmenėlį svi̇́edžiau, sviegiau J.Jabl. Svi̇́eskim po akmenioką, katras toliau Sdk. Ka svi̇́edė tą akmenį – tiesiau į kramę Sd. Svi̇́esk mėsą sudžiūvusią į peludę J. Svi̇́edė piningus į akis ir išejo par duris Vkš. Pakela koją i svi̇́eda kanteplę Žr. Pačios kojos sviedžia guminį apavą, nebe pats kratai, o kojos Ob. Kur svi̇́edė [chemikalus], plėstrai išdegė Klt. Baigiant pjaut rugius, katro nors pjovėja sviedžia visus pjautuvus tolyn; katros pjautuvas toliausia nulėks, ta pirmiausia ištekės (priet.) Klt. Jei ta knygelė patiks mokantiems skaityti, tegul skaito, o jei nepatiks, tai svieda į pakurtą pečių M.Valanč. Svi̇́edamas kažkoks daiktas buvęs LKT62(Pp). Sviedžiamóji ietis NdŽ. Ponas liepė slūgom: „Sugaute gaidį ir sviedtè gaidžiuosen: tegu jį ažkapoja“ (ps.) Ml. Sviedmè, sviedmè brolelį da gilion marelėn (d.) Ad. Nesviesiu vaikelio [v]andenin, pati neisiu su tavim LTR(Grv). Sviesčiau vainikelį drumstan [v]andenelin Tvr.
^ Sviesk pirmagalin, rasi ažvačion LTR(Grv).
sviestinai̇̃ adv.: Sviestinai̇̃ svi̇́edė [žąsiuką] i pritrenkė Užv.
| Kai tik gerklėn šieno, atgalio i svi̇́edžia [serganti karvė] Klt.
ǁ tr., intr. atsivėdėjus mesti, taikant į ką nors: Užsiuto, svi̇́edo iš duonos kepalo Krš. Mano brolelis svi̇́edė su sniegu Sg. Paėmiau akmenį, tai kap svi̇́esiu akmeniu, ir akmuo prie lapei nulėkė Aps. Žmogus neturėjo kuom pabaidyt, tai sviedė vilką kašele LTR(Slk). Kur jau tik sviẽs, ir pataikis Str.
^ Paukščių negaudo pagaliu sviesdamas LTR(Žg). Aš jam su duona metu, ans mun su akmeniu sviedė – ar ne bjaurybė?! VP6. Aš jį svi̇́edžiau obuoliu, ė anas mane akmeniu Dglš. Kuo svi̇́esi, tuo kliūsi (ką duosi už darbą, tuo atsilyginsi) Vkš. Kuom Dievas sviedžia, tuom i patenka Klt. Žinau aš anos teisybę: pati trieda, ant kito svi̇́eda Trk.
ǁ refl. NdŽ apsimėtyti.
2. tr. mėtyti, svaidyti: Vakar jų vaikai visą vakarą čia sviedinį sviedė J.Jabl.
3. tr. skleisti, mesti (šviesą): Į tamsią naktį sviedžia bokštas šviesą! Vd. Lempos sviedė šviesos pluoštus rš.
| Žaibus mesti, sviesti I.
4. intr. R, MŽ, N, [K], Pj smogti, trenkti kuo kam: Sviedžiu ing veidą SD13. Kad aš tau svi̇́esiu ausin, tai tu net persiversi! Lp. Kad svi̇́edė pagaliu per galvą! Vlk. Netvėręs pykčiu, svi̇́edė lazda per nugarą Lš.
5. tr. blokšti, trenkti: Šok ant jo, sviesk jį SD195. Sviesk tu ją, daužk tu ją, ką ana kap kalė loja Rod. Sviesk į žemę, kad subyrėtų Lp. Attęsė po durim jamp ir svi̇́ed[ė] Lz. Sviesk žemėn J.Jabl. Ją dukart pakėlė ir pie žemę svi̇́edė Lz. Paskiaus sviedė į žemę [Grycių] it molio šmotą ir užmušė BsPII16(Tl).
ǁ smarkiai stumti: Paėmė, sako, už kupros, ka svi̇́edė į lauką! Tl. Ka svi̇́edė nu skadų, ranką išsuko mun Trš.
| impers. prk.: Net svi̇́edžia visą (labai norisi, rūpi), kad tik greičiau namo Klt.
ǁ impers. versti, griauti: Pasdarė bloga, i svi̇́edė (ištiko priepuolis) Klt.
ǁ refl. virsti, griūti: Svi̇́emasi LD351(Lz).
6. tr. staigiai pasukti, nugręžti: Ka pamato, ka veizu, svi̇́eda tą kramę į kitą pusę Trk. Iš gėdos nežinojau, kur akis sviesti rš.
7. tr., intr. prk. griežtai pareikšti, pasakyti: Jam poetas sviedžia žmogžudžio, tirono, kraugerio, melagio ir bailio vardus rš. Pagailo kaizerio! – garsiai sviedė jam kažkas iš vietos rš. Sviesdamas piktą žodį mylimajai, tu ją nugręži nuo savęs J.Dov. Nu, tai tada svi̇́edžia: – Mes ne prie altoriui čia sėdim, mes prie valgiui sėdim! LKT338(Dglš).
8. tr. nebevartoti, išmesti: Sakau, jau svi̇́est reikės marškiniai Tvr. Aš jos (kepurės) neardysiu – svi̇́esiu Dsn.
9. tr. nebetęsti, nutraukti, mesti: Darbo gi nesviesi̇̀ Lz. Koperatyve nenorėjo būt, tai svi̇́edė (išstojo) Tvr. Svi̇́edė aštuonius skyrius i dabar namie be darbo sėdi Ad. Svi̇́ed[ė] veselią ir nuskrido (nuėjo) anas pas ežerą Lz.
ǁ intr. LTR(Grv), Sdk liautis, nustoti ką darius: Reiktų svi̇́est rūkyt, ale kur tu senas svi̇́esi Prng. Višta didžiuosius žąsyčius svi̇́ed[ė] vadžiot, liš su vištelaičiais ana skraido Lz. Svi̇́edžiau mečiau kuodelelį verptie, ejau bėgau broliuko patiktie (d.) Švnč.
10. tr. palikti, atsiskirti, pamesti: Tokis tu vyras, kad tave žmona svi̇́edė Lz. Mesu, svi̇́esu po kelmų tokį vyrą – gẽra! Rdn. Svi̇́eda senas pačias į šalį ir jaunesnių ieškos Krš. Sviẽd (sviesk) [viską] ir važiuoj GrvT90. Anas eina in Janiną, ale greičiau, ką ją sviẽs Dsn. Jau svi̇́edė viščiukus višta (nebevedžioja) Pst. Svi̇́eskie ją (karvę) an ganiavos! Grv. Savo žemę svi̇́edė, ėmė tik desentiną Grv. Padabos ir sviẽs [žemę] (išdirbs ir vėl užleis) Nmč.
ǁ prk. atsisakyti, nebevartoti: Jauni visi svi̇́edė lietuvišką liežiuvį Lz.
11. tr. varyti, iškeldinti: Svi̇́edė iš buto Vdš.
12. refl. NdŽ mestis, pulti: Pradėjo kariuomenėn imt – jauni svi̇́edės an gelžkelio Švnč. Anas sviedė̃s Dievop Lz. Te svi̇́edžias, te svi̇́edžias – nežino, kur dėtis (iš skausmo) Švnč.
13. intr. pradėti, imti (veiksmo pradžiai žymėti): Kap svi̇́edė kojas sukt, tai be lazdos per pirkią neperėjau Dg.
14. tr. impers. gelti, sukti, gręžti: Sėdžiu, koją net svi̇́edžia Švnč.
◊ nuo bažnýčios svi̇́esti (ką) skelbti (kieno) užsakus: Po ažurašam pirmąkart mane svi̇́edė nuo bažnýčios Ml.
žvil̃gsnį svi̇́esti staigiai pasižiūrėti: Dėdienė sviedusi į žandarų viršininką išdidų žvilgsnį rš. Jis sviedė meilų žvilgsnį rš.
1 antsvi̇́esti (ž.) tr. užsviesti, užmesti ant ko: Aš neantsvi̇́edu (nepasiekiu užmesti) an to žaginio Vkš.
| refl. tr.: Avį antsisviedė vilkas ant nugaros, cūpt už vilnos – ir pabėgo nešinas Šts.
1 apsvi̇́esti tr. apmesti: Ažumušė žmogų, da i žeme apsvi̇́edė Ml.
1 atsvi̇́esti, atsviẽsti, atsviẽdžia, àtsviedė
1. tr. Š atsivėdėjus atmesti artyn, iki tam tikros vietos: Aš tau obulį atsvi̇́esiu, sugauk Vkš.
| Neatsvieda pirmosios kojos, o kerta su paskutine arklys, ančkerta kad bėga Trk.
ǁ paleisti, kad nukristų arti prie ko: Tas lėktuvas tujau anims atsvi̇́edė kelias bombas Pp.
2. tr. DŽ1 atblokšti: Tik jūra mainėsi, čia atsviesdama rūsčią, grėsmingą bangą, čia nutildama sp.
| refl.: Vežimas atsisvi̇́edė, ir muni išsviedė, kaip sukomos iš kelio Šts.
3. tr. atmesti į šalį, nepriimti: Kai ažpyko, sesuo atsvi̇́edė jos pinigus Dglš. Davė skurliotus baltus ir minkštus, senus suskrendusius atsviedė M.Valanč.
| prk.: Atsviedęs visokį menką uolumą M.Valanč.
ǁ Grv slapta, nepastebimai grąžinti: Sako, ką aš jos nažutką paėmus ir atsvi̇́edus Str.
4. tr. Grv ne visai išgijusį vėl apimti tai pačiai ligai.
5. refl. atsiskirti, nutraukti santykius, atsisakyti: Kai susibariau su savo merga, tai nuo to karto ana ir atsisvi̇́edė nuo manęs Prng. Kai su didžiuoju alu atvažiuoja, tai jau neatsisviẽs Lz. Dagi kolei kas neatsisvi̇́edžia Ml.
6. intr. I kortuojant kirsti koziriu.
◊ úodegą atsvi̇́esti pastipti: Peržiem šėriau šėriau savo arklyną, ate[jo] pavasaris, i atsvi̇́edė úodegą Tvr.
1 įsvi̇́esti tr.
1. NdŽ, DŽ1, Aps, Rod smarkiai, atsivėdėjus įmesti: Įsvi̇́edė akmenį pro langą vidun Š. Kamendotas įsviedė į pilį 600 vylyčių su pakulomis ir smala apsakytų, degančių S.Dauk. Į šulnį kepurę įsvi̇́edė Vkš.
^ Bacėnas kaminan insviẽs lėlelę (vaikas gims) Lz. Ką tau bacėnas ansvi̇́edė pro langą (kas tau gimė)? LKKXIII119(Grv). Ansvi̇́edė kai velnias balon ažu šitokio berno (į prapultį įstūmė) Prng.
2. įdėti, įmesti: Su strypu į vidų pro langą įsvi̇́edo J. Malkų glėbį atanešė, insvi̇́edė pirkion Klt. Šiaudelis gerai i kiaulėm insvi̇́est (pakratyti) Klt. Insvi̇́edžiau kašelėn blogą grybą – teliukui bus Ign. Kelias pupeles insvi̇́edžiau [į sriubą] Antz.
ǁ įversti: Įsvi̇́edžiau į lovą vyrą, ir lei gulia Vkš.
3. uždaryti (į kalėjimą): Įsviesta kalinėn karalių Gmž.
4. įduoti: Duonos ansvi̇́esiu tokios prastos Pb. Insvi̇́edžia pinigų kiek Aps.
5. prilupti, įmušti: Kap šunį iñsviedžia, iñsviedžia Lp.
6. palikti, pamesti: Nunešė girion ir ansvi̇́edė ant šalčio itą vaiką (ps.) Ad. Ponas sako: – Ansviedte jūs jį arkliuosan (ps.) Str.
◊ į bùrną įsvi̇́esti užvalgyti: Stačiom insvi̇́edė ką burnõn i lekia Klt.
1 išsvi̇́esti tr., išsviẽsti, išsviẽdžia, i̇̀šsviedė
1. atsivėdėjus, smarkiai išmesti aukštyn, į viršų: Aš už tave aukščiau akmenį išsvi̇́edu Vkš. Atejo biesukas ir išsviedė buožę į aukštį, kad menkai matyties buvo TDrVII106(Krg).
| [Viršaitis] taip staigu kniužterėjo, jog taurę par save išsviedė į užpakalį S.Dauk.
ǁ refl. Pkl palenktyniauti sviedžiant: Tėvai tą velniuką dideliai barė ir liepė eiti su tuo žmogu išsisviesti: kas toliau nusvies, tam paliks piningai LTR(ž.).
2. BzF180, NdŽ, Vgr, Tvr, Str išmesti lauk: Vežimas pasviro, ir išsvi̇́edė mane DŽ1. Išsvi̇́edau tą šlepingį (valties gramzdę), ta kiaurai į kopą laivas atsirėmė Plng. Busilas prieš blogus metus kiaušinį iš lizdo išsvi̇́edžia Dsn. An žiemos [bitės] traną išsviẽs Nmč. Išsvi̇́edė ragana bernioką pro langą, padėjo katiniuką (ps.) Grv. Vienan daikte kasė duobę ir i̇̀šsviedė galvą (kaukolę) an kapinių Grv.
3. neišlaikyti, leisti iškristi: Iš rankų išsviedė Grv.
4. Pst nenaudojamą, nereikalingą išmesti: Išsviẽs ar ką [likusį maistą] – peni kiaules Klt. Atavežiau čia tokias šakneles, neišsvieskit Ob.
^ Iš giesmės žodžio neišsvi̇́esi Ad.
| refl.: Širdis medžio išsisvi̇́edžia (netinka balanoms skelti) Dglš.
5. priversti išeiti, išvaryti: Buvo iš dangaus išsvi̇́estas [velnias] Grv. Až ausių zara iš pirkios i močią išsviẽs kai bobą Klt.
| Ėmė grašius, nuvežė Kaunan ir išsvi̇́edė (išlaipino) Lz.
| prk.: Pikti žodžiai muni kaip svieste išsvi̇́edė pro duris Vkš.
^ Dievas totą (tėvą) iš dangaus išsvi̇́edęs (netikėtai grįžo po karo) Ad.
6. Str atleisti, pašalinti iš užimamos vietos: Ėmė rėkt ponas: – Išsvi̇́esiu aš tave iš darbo! Lz. Išsvi̇́edė iš vieno darbo i iš kito Klt. Išsvi̇́edė jį iš mokytojystės Dglš.
7. iškasti: Sklepą par tris dienas išsvi̇́edžiau Str.
8. kuo sviedžiant pamušti: Kap leido akmeniu, tai ir i̇̀šsviedė koją Arm.
1 nusvi̇́esti tr.
1. DŽ atsivėdėjus numesti tolyn: Toliausiai nusvi̇́eda jau Jonis Trk. Jis smagią ranką turi: toli akmenį nusviedžia Lš.
2. NdŽ, Nv numesti, nublokšti į šalį, šalin: Iš apmaudo nusviedė pėdą į šalį J.Jabl. Sušluostytas visas koštuvis i nusvi̇́estas daikte ryzo Klt. Vaiką sugrobiau [iš degančios trobos], į patorį nusvi̇́edau Užv. Regis, lazdas nusviẽsč i eič (sako šlubas žmogus) Klt. Tokį raitorių kumelė dar žemėn nusvi̇́es Vkš. Vakarop priėjo upę, nusviedė maišus nuo pečių, krito abu ant žemės iš nuovargio LTsIV180. Vilkas stvėrė avelę, neša, aš – tiui, tiui! – nusvi̇́edė Klt.
| prk.: Per didįjį karą nusviestas toli nuo savo tėvynės, atsidūrė Tomske rš. Pabaigė [mokslą], sviedo nusvi̇́edo (toli paskyrė) kur į kaimo mokyklą Krš.
^ Kai autakojis nusvi̇́estas guli (niekas neprižiūri) Klt.
3. pargriauti: Nusviẽs (ištiks priepuolis) kada, i pabaigta – širdis nesveika Klt.
4. metant paduoti: Žolės kiaulėm nusvi̇́edžiau i išejau darban Dglš. Nusvi̇́edo duonos balandžiams Krš. Nusvi̇́edė vieną obuolį, dabar nori kito Pb. Nusvi̇́esiu tą mėsą šuniui JnšM. Nusvi̇́edė kap šuniuo GrvT44.
ǁ menk. atsilyginant duoti: Po kiek rublelių nusvi̇́edė ažu darbą Dglš.
5. išmesti, nebenaudoti: Kam nusvi̇́est šitokia (riebi) mėsa – suleist (sulydyti) reikia! Klt.
6. palikti: Atavežė [duktė] vaiką, močiai nusvi̇́edė, i kaip sau nori! Klt. Be reikalo mane pabarė, tai aš viską nusvi̇́edžiau ir išejau Lb.
| Pusę žemės nusvi̇́edė (perleido kitiems), pusę sau pametė Kr.
7. Aps prk. sumažinti: Jam nùsviedė penkelius metus [kalėjimo], liko ketveri Pst.
8. numušti: Brolukas kap dav[ė] iš muškietos kaminan, tai ir nusviedė Lš.
9. refl. dingti, nusidaužti: Tas mūsų bernas kažin kur nusisvi̇́edė NdŽ.
◊ nuo ambònijos nusvi̇́esti (ką) paskelbti (kieno) užsakus: Mūs jaunuosius jau nusvi̇́edė nuog ambònijos LKKXIII131(Grv).
1 pasvi̇́esti tr. NdŽ
1. pamesti į kurią nors pusę: Mergelė kap pasviedė akmenelį, tai i pasdarė kelias akmenuotas (ps.) Tvr. Pasvi̇́esk mun kamuolį Vkš.
ǁ pamėtėti kuo, taikant į ką: Išeinančius [žvejoti] pasviedžia pagaliu ir sako, kad pagautų tokių žuvų LTR(Slk).
2. Plng, Lž numesti, nublokšti į šalį: Nutvėriau šeškelį, kailį nulupau, tą padlą aš ten į pamiškį pasvi̇́edžiau Sd. Basas išejo į grybas – radau klumpius po lova pasvi̇́estus Vkš. Pasvi̇́edė plūgą, pasvi̇́edė kinkymus – sulijo, supuvo, sutižo Trk.
ǁ išmesti, išstumti: Paėmė senelį ir pasvi̇́edė pro duris Slk.
3. metant paduoti: Silkės uodegą nupjaus i pasvi̇́es piemenei Lc. An pečiaus pro koptūrą pasviẽs po blynui – itai ir pusryčiai Ml. Atnešė žmona visus drabužius, pasviedė, ir gyvenk sau Vkš. Maršką šieno atneša ir arkliui pasvi̇́ema Lz.
4. metant paskleisti: Iš ažančio ištraukiu saują proklamacijų, pasvi̇́edžiu, susrenka ant rytojaus, kam reikia Jž.
| Atkūrink pečių ir pasviesk kelis pūrus grūdų LTR(Dr).
5. palikti, pamesti: Savo šeimą pasvi̇́edęs i bėgsi kur – kas ten lauks?! Plng. Ar kaip pančeką aš ir pasvi̇́esiu tave? Trk.
1 pérsviesti tr.
1. DŽ, Ad, Vkš permesti per ką nors: Inrišk mane kūlin ir persviesk par tvorą LTR(Ck). Pérsviedė par upę žuvų mazgelį Klt. Tu, karaliau karaliūne, permet', persvied' lenciūgelį [per upę] Tvr.
2. suduoti, perdrožti: Maniau, kad tėvas pérsvies sūnų, kap užsimojo diržu Kb.
1 piesvi̇́esti (dial.) žr. 1 prisviesti: Kartais žvejai pareita pi krašto čia pat, su akmeniu gali pisvi̇́esti Plng.
1 prasvi̇́esti tr.
1. NdŽ nusviesti pro šalį, pramesti.
2. Dglš pamesti į šalį: Prasvi̇́esiu kur šonan, kad niekas i nematyt Klt.
3. refl. nusivilkti: Prasisvi̇́edte, vaikeliai, pirkioj nesušalste Ml.
1 prisvi̇́esti tr. NdŽ nusviesti iki kokios vietos, primesti.
1 ×razsvi̇́esti (hibr.) tr. Nmč išmėtyti, išsvaidyti: Lokys nakčia ateima i razsvi̇́ema po visą lauką linus Lz.
1 susvi̇́esti
1. tr. NdŽ sumesti į vieną vietą: Susvi̇́edė krėslus, rakandus – viską susvi̇́edė Nv. Anie susvi̇́eda, susvi̇́eda [medžius] – reik gražiai [dėti] Vgr.
2. refl. Dglš susimesti, susikreivinti: Vežiau sunkų vežimą, tai net ratas susisvi̇́edė Tvr.
1 užsvi̇́esti tr. NdŽ, užsviẽsti, užsviẽdžia, ùžsviedė
1. sviedžiant užmesti ant ko: Užsvi̇́edė visą kupetą ant vežimo DŽ1. Visus tavo rakybolus ant trobos užsvi̇́edė Vkš. Užsvi̇́edžiau visas mašinas an pirkios Grv.
^ Kap i ažùsviedė kas čia jų (daug čia jų priėjo) Arm.
2. užkrėsti, užmesti už ko: Tę kur kas užsvi̇́edę buvo [ugnies] Grv.
| refl.: Kodė neprametei viralo? – Kad až kraiko lašiniai ažsisvi̇́edė (juok.) Tvr.
3. užmesti, nukišti: Kur tą kirvį ažusvi̇́edžiau? Pb.
4. refl. tr. Ml užsikelti, užsimesti: Ažsisvi̇́edė diedas an pečių maišą Grv. Kirvį ažsisvi̇́edė až pečių LKKXIV226(Grv).
5. sviedžiant nugramzdinti į vandenį, užmesti: Ažsvi̇́ema anas savą tą kriją i gaudo žuvis Lz.

Daugiau informacijos

aptreñkti

Apibrėžtis

treñkti, -ia, -ė KBII154, KII211, K, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; R, MŽ, M, L
1. intr. su labai smarkiu garsu mušti, daužti (apie perkūniją): Griaustinis ka griaudžia, treñkia i treñkia LKT240(Žml). Parkūnija ka treñkė, kūlį aprietėjau DūnŽ. Tiktai žibt, tik medis plumpt, tai, sakau, gal treñkė jin, sako, kad ne Jž. Perkūnas treñkė į medį Plšk. Gal jau artie treñkė, kad net ugnis paspylė Klt. Sužaibav[o] i ka treñkė, ko langai neišbyrė[jo] Gs. Vieną kartą treñkė visai arti manęs Vrb. Treñkė, net siena sudrebėjo, mės net numirėm Žl. Nelabai treñkė – pliaukšterėjo biškį, girdžiu – rėksmas (kažką nutrenkė) Vdn.
ǁ intr., tr. pataikyti mušant (apie perkūną, žaibą): Griaustinis treñkė į medį DŽ. Ka treñkė perkūnija į tą ąžuolą, suskaldė Bb. Ka į kurį medį perkūnija treñka, išeina į miženas End. Tų namų perkūnas netreñks Lnkv. Vienas buvo [perkūno] treñktas šuva, tai labai bijojo Kvr. Čiut spėjo paeit kelis žingsnius, ka treñks tam eliksniu[i] LKT265(RdN). Vienan galan treñkė, o kitan užsidegė [klojimas] Kpč. Nesėdėk languos, a tai treñks Mlk. Kodėl perkūnas netrenkia šio pasaulio, jei išgali, dulkėmis nepaverčia?! V.Krėv.
^ Mano žodžiai trenkia kaip perkūnas V.Kudir. Nelaimė trenkė kaip graustinė, sudužo ir sutrupėjo puikios jo viltys Žem. Kad tave perkūnas trenktum negriovęs! J. Kad tave žieminis perkūnas trenktų! LTR(Pns). Kad jį perkūnas treñktų, tą šaltį! Prn. Kad perkūnas trenktų į visą jų lizdą! Ašb. Kad jį griauzmas trenktų̃, tokį vagį! Vj. Treñk tave galas! Einam! Mrj. Kad jo ir perkūnas netreñkia! Snt. Kad jau, Dieve, nedavei karvės, tai tegul perkūnas trenkia ir ožką LTR(Pnd). Į žemaitį perkūnas niekumet netrenka LTR(Krtn). Nei jį giltinė pjauna, nei perkūnas treñkia Slč. Tankiai žaibuoja, tiktai netrenkia (dantys) LTR(Grk).
ǁ krėsti (apie elektrą): Nekišk nagų prie elektros – treñks DŽ1.
ǁ prk. kelti stulbinantį įspūdį: O paskui trenkė vieną rytą žinia: „Vilties“ klubas uždarytas, yra areštuotų J.Balt.
2. intr. griausmingai sudundėti, sugriaudėti: Treñks minos, vos gyvas liksi Žln. Kad treñkė kaip iš armatos, mažne ir ausys apkurto Vvr.
ǁ dundėti, griaudėti: Nubudom, kad jau langų nebėra, durų, ir niekas nebetreñkia Sb. Kas te trenkia, kas te pyška po žalią girelę LTR(Kp). Tas devyngalvis jau junta, kad treñkia žemė (ps.) LKT273(Vb).
ǁ garsiai, kurtinančiai (su)aidėti (ppr. apie muziką): Muzika trenkė puikios nakties vidury J.Balč. Prieplaukoje prie senutės Vytauto bažnyčios trenkė dūdų orkestro maršai J.Dov.
ǁ Sut, OGLII336 gausti, ūžti: Ale kad Salamiesčio vargonai užsikišę, teipgi duslūs, seniau kas užgros, tai treñkia bažnyčia Slm. Kad pasiuto jaučiai rėkt nesavais balsais, tik pyška, treñkia, ūžia visa ferma Krs.
| O kad įėjo Jėzus ing namus ano kunigaikščio ir išvydo vamzdinykus ir minią tetrenkiančią DP368.
| impers.: Ūžia, treñkia galvoj – nebėr dora, kad greičiau tik numirčia Slm.
ǁ bilsčioti, trinkčioti, dardėti: Par stotį čia pristabdo, ne tiek treñkia [traukiniai] Skp. Tiek treñkia, tiek ūžia tos mašinos – nepatinka ma[n] Rd. Visgi užgirsiu kur trenkiant su rateliais ir eisiu tan balsan ir susitiksiu LTR. Prasidėjo akmenimis grįstas kelias, mūsų vežimai trenkė, tarškėjo rš.
ǁ triukšmauti: Vaikai treñkia, laksto po trobą DŽ. Savo vaikų jau neapsiklausom, o kai da sueina kaimynų, tai tik treñkia, bilda Krs. Vaikai treñkė, alasijo, net nusbodo Skdt.
3. intr., tr. JI95, LL203 staigiai, stipriai suduoti (ppr. su garsu), kirsti, daužti: Vis trenk ir dauž N. Jis galva į sieną treñkė KBI23. Treñkti ranka, kumščiu į stalą NdŽ. Treñkti sau į krūtinę NdŽ. Kad tik nesupančioji [karvės], treñkia kelius kartus ir ištraukia kuolą Slm. Į geležį treñk tei[p], i ta lūžta, o čia žmogus! Bb.
ǁ NdŽ suduoti uždarant, smarkiai užverti, užvožti (ppr. duris): Tortas ka kepi, negali duris treñkti, suzmenga Bt. Treñkia duris, net vaikas suburzda Gs. Dėdė Mikas, durim trenkęs, nužingsniavo pro palanges K.Bink. Treñkė skrynę, neprileido pri audeklų Krš.
ǁ mušti, įkirsti, sudrožti: Trenk į kuprą su kumste, teeinie zurnydamas J. Treñkti kam akmeniu į galvą NdŽ. Danutė trenkia jam per ausį ir nubėga K.Saj. Ka treñktumėt mane, ir ištikšč Bb. Kaip treñksiu, tai žinosi! Kogi steni po perkūnais!? Rdd. Ona akies mirksnyj[e], įsispjovus į saują, trenkė tam šiaučiui į ausį BsPIII35(Nm).
| prk.: Prie gelžkelio pylimo trys kasėjai staigiai mirė saulės trenkti Pč.
4. tr. staigiai, stipriai bloškiant suduoti į ką: Nelūžta – treñk į žemę, mažu luš Dkš. Vėtra laivą treñkė į uolą NdŽ. Aš tą palivoną ka trenkiaũ į akminą, tik šukės liko LKT157(Grz). Perpykęs mozūras išnešė laukan tą dyną, kaip trenks int akmenį, … zuikis pašokęs – bėgt BsPIII249(Graž). Trenkia piktai verpstį į sieną V.Krėv. Užeina skaudėti, nors galvą treñk į sieną Krš.
| refl. K: Automobilis treñkėsi į medį DŽ1. Eidamas kai trenkiaũs stulpan, net akỹs sužaibavo Ktk. Čia toks Pilypaitukas iš Smalgių, girtas lėkė motociklu ir trenkėsi į autobusą V.Bub.
ǁ intr. NdŽ koja suduoti (treptelėjant ar spiriant): Kaip te mes vienas kitas susijuokėm, tai kad treñkė koja padlagan [mokytojas] Pl. I vis su ta basoja [koja] treñka į žemę Varn. Arklys nekantriai prunkščia, trenkia užpakalinėm kojom ir uodega daužo šonus I.Simon.
ǁ tr., intr. daužyti, trankyti: Pradėjo treñkt durysan, Liucijon, kelkis! Ad.
| Kelias, kad jį mėgina treñkt šokinėdami ratai, nei koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka K.Donel.
ǁ intr. NdŽ kratyti: Ratai treñkia J.Jabl(Skp). Nebekrato, nebetreñkia važiuojant Antš.
| Kaip greit paleido, kaip ratai trenkė per tais šaknis, dugninė nulūžo, pametė pinigus BsPIII189(Brt).
5. tr. blokšti nuo savęs, stumti šalin: Kaip čiupo už kalnieriaus, kaip treñkė an grindų! Šmn. Kad aš taũ treñksiu iš tų rogių! Krč. Tai kad trenks jį aukštielnioką, net žiežirbos iš akių išėjo LTR(Kp). Kai ją treñkė į vidurį aslos [nuomaris] Ar. Staigiai atsilenkiu, in šoną treñkia mane Drsk.
| Reikėjo vėl iš kluono treñkt [sukaitusį šieną] Prn.
| prk.: Prisikėlęs smertį trenkė, viernuosius savo aplankė A.Baran.
^ Netrenk Dievą medžiuosna B.
| refl.: Ką tu pririši: anos (karvės) iš rankų treñkas i tik mauna numie Trk. Vežimą veržė ir treñkės aukštielnioka Šmn. Tuomsyk išrovė kelmą ir trenkėsi kaip perkūnija į marias BsPIII51(Nm).
6. tr. Sem smarkiai mesti, sviesti: Paims bulbę, pakels, vėl atgal bliūdan meta, treñkia, ot kiaulė! Pv. Pusę viščioko parnešiau [iš kulinarijos], dvokia – ka trenkiaũ šunim Ukm. Klumpes trenkei̇̃ po laška ir vaikščioji basa Alv. Nusivilkęs trenkė į žemę savo striukę ir dar nusivalė į ją kojas K.Saj. Velnias kad trenks žmogų į žemę MPas. Lipa lipa diedas dangun, o maišą sunku nešt. Jau treñks, ale da neša (ps.) Str. Meskie trenkie marių žolynėlius, bėkie vykie Onutės pulkelį LTR(VšR).
ǁ prk. siųsti (ppr. į nuošalią vietą): Po mokslo treñkė nutrenkė į kokį kaimą tolybėse Krš.
7. intr. šnek. liautis, mesti; atsisakyti ką daryti: Tai ji treñkė mėšlus kratyt ir parlėkė namo LKT230(Jz). Dirbau dirbau, pjoviau pjoviau, rankas nuskaudo ir trenkiaũ Pv. Aš jau trenkiaũ ravėt DrskŽ. Trenk sėt ir eik namo LTR(Vrn). Tėvas treñkė ir nerūkia Btr.
8. tr. šnek. palikti, pamesti: Tokią gerą moteriškę paėmė, atvažiavo Vilniun ir treñkė Vlk. Treñk tokį lauk, kam jo (girtuoklio) tau reik Prn. Vyras pijokas buvo, tai jy treñkė jį Dg. Pagyveno su jąj ir treñkė jis ją Ktv. Treñkia motką (perekšlę) ir eina lest [viščiukai] Dg.
9. intr. Gs smogti, turėti atatranką: Būtų geras šautuvas, tik treñkia DŽ. Šautuvai inrūdiję, treñkia [petin] Lp.
10. refl. NdŽ judant, daužant rankas ar kojas šildytis: Ir jis dar treñkiasi, šildosi DŽ.
ǁ prk. ramintis, guostis, stengtis prasiblaškyti: Kai dar dirba, treñkiasi – užsimiršta Brž. Treñkias merga, susgavus vaiką Ktk.
11. intr., tr. šnek. smarkiai ką daryti (šokti, dainuoti ir pan.): Ka treñkė trūbininkai, ta treñkė – visa soda skleidės Vvr. Šokėjai trenkia, net žemė dreba Žem. Šokiai didžiausi, būdavo, šokam, treñkiam Slm. Ka šoksma, ka treñksma – dulkės rūks End. Kai vakare išeisim, tai treñksim dainą visi su broliais Snt.
12. intr. DŽ turėti kokį kvapą (ppr. nemalonų), atsiduoti (kuo): Pienas trenkia česnakais L712. Duonelė šito jau treñkia pelėsiais Krs. Vanduo geležia treñkia Dkš. Ka tę kokiom šaknim, kokiu alksniu treñkia [šulinio vanduo] Dg. Vanduo treñkia žolėm Šl. Jau mėsa senumu trenkia Klov. Lašiniai rudi, senumu treñkia, – kaip juos gali valgyt?! Mžš. Kokia čia mėsa – vėju treñkia Pv. Senos bulbės išleida neskanumą tokį, treñka kaži kum tokiu Krš. Sviestas pelėsiais treñkia Ll. Negardūs nūnai kopūstai, puodu treñkia ir neseka valgyt Nč. Kokis jūs nūnai viralas – dūmais treñkia Kb. Jų alus treñkia burokais Jrb. Negaliu gerti [degtinės], smirda treñka mun iš tolo, dunsu Rdn. Treñkia kaži kuo, gal žibalu Kdn. Didžiųjų žuvų mėsa nelabai skani – dumblais treñkia Škt. Iš tos šviesios, saulėtos dienos ji dar nenorėjo eiti į tamsią, dūmais trenkiančią gryčią V.Myk-Put.
| impers.: Iš visų kampų tik raugu treñkia Sn. Palatoje trenkia sukrešėjusiu krauju rš.
ǁ priminti ką, panėšėti: Tavo kalba treñkia Jurbarku Trg. Anie (Seredžiaus gyventojai) jau teip pasakys, treñkia į žemaičių [tarmę] Pžrl. Aš jau biškį an berną trenkiu, jau didesnis – par vienus metus paaugau Dj.
13. tr. JI342 drausti, barti.
14. intr. šnek. greitai važiuoti, bėgti: Jis treñkė namo KŽ. Nei dulkių, nei purvo, tik trenk ir trenk A.Vien.
15. tr. šnek. smarkiai, skubiai gabenti: Petras alaus bačką kad treñkia, tai treñkia! Slk.
^ Treñkia kaip velnias močią Slk. Kur tave biesas trenka? Kv.
16. refl. šnek. vykti, dangintis: Ten pirmiau buvo, tegu tę ir dabar treñkias Gs. Pas vieną pristojo – nepabuvo, tai dar treñksis pas kitą Dkš. Kur aš treñksiesiu nežinodama nieko? KzR. Pasigėrė, tegu namo treñkiasi Kt. Aš niekur netreñksuos, numie sėdėsu Slnt. Kožną vakarą kaži kur treñkas i tik apyaušriais pareita Šll. Kur jau vė trenksi̇́es?! Pns. Kokio galo trenktis dar kažkur, jeigu ir čia gerai? K.Bor.
17. išgerti, išmesti: Vakar suejom, tai galva galvon po litrą kap treñkėm, nei paeit negalėjom Al.
ǁ tr. gerti (ppr. svaigiuosius gėrimus): Ka treñka, ka treñka, žalčiai, sprogsta! Rdn.
18. tr. šnek. drožti, rėžti: Vokyčiai ka treñkė tokį prisakymą – visus gyvolius surašyti End. Nu, maželi, treñk lig dešimties! Tv.
◊ į gálvą (kam) treñkia (kas) apsvaigsta: Kai paskaitau, tai galvõn treñkia Dg.
į gálvą treñkti
1. apsvaiginti: Tuoj šnapsas treñkė į gálvą Jsv. Rods, mažai išgėriau, ale smarkiai treñkė į gálvą Rs. Saulelės spindulys treñkė man galvõn, labai vėmiau, uždegimas smagenų buvo Kpč.
2. staiga susigalvoti, rastis mintyse: Tai jam treñkia į gálvą KI83. Kas vaikuo į gálvą treñks, negali žinoti Akm.

į nósę treñkti skleisti stiprų, dažnai nemalonų kvapą: Treñka vaistai į nósę, su kum tavi ištepė? Krš. Surūgę drobužiai, jau taip treñka į nósę Krš. Susistovėję purvai treñka į nósę Rdn. Vyrams reik tokio dikalono (odekolono), ka treñktų biškį į nósę Krš.
liežùviais treñkti liežuvauti: Moters liežùviais treñkia tep Kbr.
[šlapiù] maišù (mazgotè) treñktas Mrc labai keistas, kvailokas: Sako, jos ir vyras maišù treñktas Zr. Anas buvo maišù treñktas, nesuskalbėsi, būdavo Vdšk. Šlapiù maišù treñktas tu, ar ką? Mrj. Jis kiuoktelėjęs, mazgotè treñktas Mrj.
úodegą į žẽmę treñkti padvėsti: Tai jau mūsų širvoji turbūt treñks úodegą į žẽmę Šmk.
žõdį (žodžiù) treñkti piktai ką pasakyti, drožti, rėžti: Aš jam kad sutikęs treñksiu žõdį! Mrj. Jis papratęs žodžiù treñkt Antš.
aptreñkti, -ia (àptrenkia), àptrenkė tr.
1. Rtr, KŽ apmušti, apdaužyti: Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente J.
2. KŽ aptrypti, aplyginti: Kelias neaptrenktas N.
3. BŽ209 smūgiu apsvaiginti, pritrenkti.
| refl.: Dabar ką gi, apsitrenkęs ir ligoninėj gulėjau On.
4. prk. apibarti, sudrausti: Jei mergelė susidėjo su kavalieriais, aš apšumysu, aptreñksu Kv.
5. refl. Kkl, Brž, Rm, Pg, Dglš judant kiek apšilti: Buvau sušalęs, bet palėkiau varstą tekinas ir apsi̇̀trenkiau Ėr. Pabėk paskum rages, apsitreñk – juk sustyrai Žlp. Ar da vis kojos šąla, ar jau kiek apsitrenkei? Slm. Iš pradžios buvo šalta, o paskui, kai pradėjau dirbt, apsitrenkiau Bsg.
6. prk. atšvęsti (ppr. triukšmingai): Gerą balių aptrenkėm par Uršulines Šts.
7. apsiprasti, nebejausti skirtumo: Iš karto tik bloga naujoj vietoj, o paskum apsitreñksi, ir bus gerai Svn.
ǁ atbukti, pasidaryti nelabai jautriam: Vienas tiktai jo žodis, jog mano ausys, nuo lenkiškos kalbos apsitreñkę, nebenumaną lietuviškų žodžių smagumo (kirčio) A.Baran.
atitreñkti, -ia (ati̇̀trenkia), ati̇̀trenkė K, Š, NdŽ; N
1. tr. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas Aln. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi Grž. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt LTR(Šmn).
| refl.: Kad gegutė pradeda kukuot ir griaustinis griaust, žemė atsitreñkia ir nabeiškadija žmonėm Žml.
| Ačiū Dievui, atsitreñks žemė, pradės viskas augt Lnkv.
2. tr. smūgiu priversti atšokti: Attrenksi klumpį prišalusį iššokęs iš lovos ir parbėgsi į trobą iš kamaros Grg.
| refl. J.Jabl: Mušk su pilvu, tai atsitrenks BsMtII161(Vb).
| prk.: Žodis toks, kad jauti, kaip jis nuo žemės atsitreñkia Pl.
ǁ KI121, Rtr triukšmingai, smarkiai atidaryti: Jis atatrenkė duris J. Staigiu judesiu atitrenkia jas (duris) plačiai ir, nežiūrėdama į daugybę siuvančių žmonių koridoriuje, šaukia Pt.
3. tr., intr. suduoti, atmušti (į ką): Laikrodis nebeina, gal sutrenkiau, bet į kietą daiktą, rodos, neati̇̀trenkiau Rm. Tos durys àttrenka į tą benkį Dov.
| impers.: Dar važiuojant ati̇̀trenka, matyt, kad dar yra pašalo Brs.
| refl. Š, KŽ: Atsitreñkti į akmenį BŽ278. Atsitrenkė pakaušiu į duris ir palengva susmuko rš. Atsi̇̀trenkė į lenciūgą [veršis], ka virto, i kojos pasistatė į viršų Bdr. Atsi̇̀trenkė į medį su mašina i nubrozgino visą šoną Jrb. Čianai toks molis, baltožemė: kuolą kalk, i atsitrenkia ant medį LKT272(Ps). Kur ratai atsi̇̀trenkia [į pašalusią žemę], tai lengva važiuot Lp. Užėjęs ant kalvos, lyg į ką atsitrenkęs, sustojo Tautrimas I.Simon. Šūvis pervėrė sermėgą, tačiau kulka ant knypkio atsitrenkė LC1885,43.
| prk.: In jį atsitrenki̇̀ kai į sieną Kt. Žodžiai atsitrenkia nuo tavęs, kaip žirniai nuo sienos Db.
4. tr. atblokšti, atsviesti: Atgalion atitrenkė CII236.
5. tr. KŽ, Šll judant atšildyti: Atitrenkė pirštus sušalusius J. Ne pro šalį būtų išlipus pabėgėti. Ir arkliui lengviau traukti į kalną, ir kojas atitrenki K.Saj. Led atitrenkiau kojas – tep šalta Rmš.
| refl.: Paleisk šunį: labai sušalęs, atsitreñks Dbk.
6. tr. Š, Ser, Lp, Lkv smūgiu pakenkti, atkrėsti: Jis man kap davė, tai ir jeknas àttrenkė Kb. Vyru[i] tai arklys ati̇̀trenkė širdį Pnd.
| refl. tr.: Atsi̇̀trenkė jeknas, ir nuog to vėžys papuolė Klt.
7. triukšmingai, greitai atvažiuoti, atbėgti, atjoti: Kas čia atatreñkia (atbarška) J.Jabl(Skp). Tuoj po vidudienio tik atatreñkia vaikai iš paežerės rėkdami, kad Algis prigėrė Dkk. Galų gale atitrenkia gydytojas TS1899,4. Pamatėm – širmu kumeliu atatreñkia pusbroliai Kvr. Atatreñkia, atūžia arklys piestu Šmn. Tik atatrenkia, atjoja vienas raitas per ūlyčią LTR(Kvt). Atitreñkia, atvažiuoja kaži kas Brž. Užgirdo apie vidunaktį – kas tę atatrenkia LTR.
| refl.: Kas ten do vienas atsitreñkia? Dkš.
8. refl. šnek. atvykti, atsidanginti (ppr. be reikalo): Buvo atsitreñkę tie pijokai čia, išginiau Krš. Atsitreñkusios bobos iš kaži kur Žg. Ko čia ta boba atsi̇̀trenkė neprašyta? Kt. Vėl tas prieplaka čia atsi̇̀trenkė Šn.
įtreñkti, -ia (į̇̃trenkia), į̇̃trenkė
1. intr., tr. FrnW, NdŽ, DŽ1, KŽ, Rsn, Pgg, Vkš trenkiant pataikyti į ką, kliudyti: Perkūnija įtrenkė N. Jeigu perkūnas į̇̃trenkė, i sudegdavo namai PnmŽ. Perkūnas kluoną į̇̃trenkė Kt. Perkūnas teip skaudžiai treikė[ja], veizėk, būs kur i įtreñkęs Plt. Jeigut kur į̇̃trenka į medį, medį suplėšo Vg. Į trobą į̇̃trenkė, o žmona į stubą buvo Plšk. Perkūnžole rūko pirkias, kad perkūnas neįtrenktų LTR(Vrn). Dabar žaibas į tą medį į̇̃trenkė Jrk48-49. Jei į triobą perkūnas įtrenkia, ugnį galima užgesinti tik ožkos pienu BsMtI25. Jei perkūnas į ledus į̇̃trenka (esant užšalusioms upėms), nelauk gero pavasario Kv.
^ Kad tave perkūnas į devynius stuomenis įtreñktum! J.
ǁ intr. BzF190, KŽ prk. įsiskverbti, patekti: Karališkieji žodžiai visų vokiečių žemėsa įtrenkė TP1880,43.
2. tr. Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ įdaužti, įskelti: Marti į̇̃trenkė bliūdą, ir įplyšo J. Iñtrenktas kiaušinis Lb.
| refl. Š, KŽ: Indas įsitreñkęs nuo užgavimo, sugriūti nor J.
3. tr., intr. Q36, B, K, KŽ sumušti, suduoti, užgauti: Koją įtrenkti N. Mužikuo su keliu į užpakalį į̇̃trenkė Plng. Ir nešios tavę [angelai] ant rankų, kad neįtrenktumbei į akmenį savo koją Bb1Mt4,6.
| refl. tr., intr. N, K, KI70, KŽ: Galvą į šaką įsitreñkti, įsidaužti KI84. Akmuo, į kurį koją įsitreñkia KI83. Šėpis į uolą įsidaužė, įsi̇̀trenkė KII211. Dovydas įsitrenkė į vartus CII564. Krovinį išmetus laivas turėjo palengvėti ir ne taip smarkiai įsitrenkti į pasiektą seklumą SkvApD27,18(komentarai).
ǁ tr. pažeisti: Žmogus prisivertime, tai est tikruosa sopėjimuosa ir išgąsčiuosa sąžinės nuog zokano įtrenktųjų gauna atleidimą griekų MT81.
4. įstumti, įsviesti, įmesti: Pastvėrė dvi žuvis; iñtrenkė trobon Drsk. Kad būt intreñkus nor pale savim [į vandenį] Ktv. Intreñksim, ir suės tave kiaulės Stk. Tą [užmuštą] žmogų rado ravan iñtrenktą Dg. Į̃trenkėm į ratus [girtuoklį], ir važiuok Pc.
| prk.: Labiau bijokit to, katras i dūšią, i kūną gal įtrenkt į peklą brš.
5. intr. įkristi, pataikyti: Par karą įtrenkė [sviedinys] į koją, dėl to įsimetė rožė Lnk.
ǁ vožtelėti, suduoti: Reik įtreñkti tokiam į snukį, i neprasidės su mergoms Plng.
6. tr. netikėtai duoti, apdovanoti: Ilgai teks tau laukti, kol dėdė ką nors įtreñks Vkš.
7. intr. šnek. greitai, su triukšmu įvažiuoti, įbėgti: Tik spėjom pareit, piršliai ir intrenkė kieman kai perkūnas Dkk. Intrenkia intrenkia kieman šito mergytė su lineika, baisu, turto kiek, rūbų visokių LTR(Pnm). Vaikai iñtrenkė gryčion kai kumeliai ir pribudino Dkk. Jau ruošėms miegot, ir iñtrenkė moma Sv. Kai intrenkėme į Piatigorską, saulė buvo dar aukštai A.Vien.
| refl.: Atskubėjęs įsitrenkiau į kambarį rš.
8. tr. šnek. įgerti, įmesti: Kaži ką vyriškas sakytum, jei pati rytą parsivilktum įtreñkusi, susmirdusi Rdn.
9. tr. šnek. įtaigiai pasakyti, išrėžti: Įtrenkė pamokslą, už tą ir išvežė Šts.
◊ į metùs (į ámžių) įtreñkti pasenėti: Įtreñkę į metùs jau gerai Vn. Jau jis įtreñkęs į metùs Erž. Ji pati, neskaitant rieškutės popieriukų, nieko neturi ir jau merga, į amžių įtrenkusi I.Simon.
ištreñkti, -ia (i̇̀štrenkia), i̇̀štrenkė
1. tr. NdŽ trenkiant padaryti, išmušti: Kai perkūnas trenkė, i i̇̀štrenkė prūdelį Šd.
ǁ refl. BsPII63(Kln) pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų aukso ant žemės DS79(Rs).
2. tr. K, M, L, Rtr, BŽ76, KŽ staigiu smūgiu išmušti: Brolis i̇̀štrenkė man iš rankų kultuvą dėl to, kad rikdžiau kulti Š. Skydai, ištrenkti iš rankų, lėkė į šalis V.Piet. Pamišo, matai, visiems ir žemė, ir liuosybė, kad maskolius ištrenkė ginklą iš nagų! A1884,156. Ir tau kilpinį iš tavo kairės išdaušiu (ištrenksiu), ir tavo strėlas iš tavo dešinės išmesiu BBEz39,3.
3. tr. Rtr, NdŽ išdaužti, iškulti: Langą i̇̀štrenkė, tik dundena dundena (šaudo) PnmR.
4. tr. M smūgiu išsviesti, išmesti (iš kur): Nevažiuok arkliu iš kalno, bo tave ištreñks! LKT223(Jon). Dievas liepė perkūnui velnius ištrenkti iš dangaus TDrI130(Plv).
| Jau šieną i̇̀štrenkė (iškrovė) Iš.
| prk.: [Su knyga] kad gerai kliudęs, ištrenktų̃ ar visą mokslą, ar tai kokią dalį [iš atminties] BM39(An).
ǁ LVI820, Vlk pašalinti, išblokšti: Ištreñkti mušeiką pro duris DŽ1. Girtą iš autobuso ištrenktáu, ir gulėk an kelio Pv.
| Iš traktoristų i̇̀štrenkė Trk. Itą mokytoją i̇̀štrenkė kitur Pls.
5. išmesti (kur), numesti, nusviesti (ppr. kaip nereikalingą): Užpykau ir i̇̀štrenkiau ją (gėlę) Rm. Kašiką ištreñk priemenion Dg. Eidamas ištreñk tą lanktį į prieangį Pc. Karvę papjovė, o vidurius ištrenkė in lauką Krn.
6. tr. smūgiu sužaloti, pakenkti, išmušti: Daba čia akį buvo ištreñkęs tas Jonelis jau Trk. Dar jis ir broliui kelis dantis ištrenkė prš.
| refl. tr. Š, KŽ: Išsi̇̀trenkiau koją iš nario J.
7. intr. kiek laiko trinkėti, bildėti (ppr. važiuojant): Visą naktį i̇̀štrenkė keliu pro šalį važiuodami iš turgaus žmonės Š.
8. smarkiai, triukšmingai išskubėti: Išvažiavo, i̇̀štrenkė Š. Sėdo ir i̇̀štrenkė kaip grausmu Ds. Išgirdo senelis su bobute, kad susiedas pasikinkęs arklį ištreñkia su ratais daktaro parvežt ton ūlyčion Kp. Jau valanda bus, kaip i̇̀štrenkė kermošiun Užp.
9. išvykti, išsidanginti (ppr. be reikalo): Vakare jau žiūrėk – išsi̇̀trenkė kur, tai paryčiu grįžta Slv. Perkūnai žino, kur ans išsi̇̀trenkė! Šll. Išsitreñkia visi iš namų, aš viena trūsiu Gs. Kur jau išsi̇̀trenkė tiej vaikai? Pns. Išsi̇̀trenkė į kokį pasvietį, ką ten sugainiosi! Krš.
10. tr. šnek. išgerti, išmesti: Susėdę vyrai i̇̀štrenkė po butelį alaus, po pusbonkį degtinės Jnš. Puslitrį i̇̀štrenkė ir eina galvas užlaužę Vlk. Ìštrenkė pusbutelį bematant Kltn.
11. tr. šnek. suruošti, surengti: Balių i̇̀štrenkė dideliausį Žr.
◊ bùrną ištreñkti išgerti (svaigalų): O ką dirbs, jei nori bùrną ištreñkti?! Krt.
kai̇̃p iš perkū́no rãgo i̇̀štrenktas labai greitai (bėga): Parbėgo kai̇̃p iš perkū́no rãgo i̇̀štrenktas Šts.
nutreñkti, -ia (nùtrenkia), nùtrenkė
1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i nùtrenkė Jrb. Kepurė tolyn nunešta, sveika, o žmogus [žaibo] nùtrenktas Svn. Dideli lytai užeidavo, ta graustinis nutreñkdavo, ta uždegdavo Krž. Užėjo lietus, arklius paliko ir ejo į gryčią, o arklius nùtrenkė Grž. Šitai, ka perkūnas nùtrenka žmogų, ta tą sykį reik į žemę kasti Žlb. An kapų [žaibas] nùtrenkė dujan Pnd. Ganinklos[e] nū̃trenkė žmogų an vietos Brs. Jagu nenutreñktas žmogus būsi, tai da išbėgsi Antš. Penkis jaučius nùtrenkė [elektra] negyvai Krs. Jį nutreñks tos lektros (elektra), ka tei[p] girtas eis Erž. Tik kad davęs perkūnas į tą piemenį ir negyvai nutrenkęs LTsIV588. Perkūnija trenkdama kožnąkart velnūkštį nutrenkia, per tai jie pusėtinai išbaigti ėsą BsMtII56(Tlž). Viešpatie, tarnas manas guli namuose oru nùtrenktas DP73. Vienas arty sargybės stoviąsis žalnierius taipojau nu žaibo nutrenktas Kel1881,158.
| A perkūnija nùtrenka, aba teip vė[ja]s išverta [medžius] Vž. Miške medį kur nutrenkė griaustinis, tą į sieną nedės Bsg.
^ Kad jį perkūnas nutreñktų! NdŽ. Kad tave perkūnas (apačioje kad tave dievaitis) numuštų, nutrenktų B355. Kad tave perkūnas nutrenktų vidury žiemos! LTR(Šmk). Karalius kaip perkūno nùtrenktas stovėjo Sch170. Kaip tavęs perkūnas nenutreñkia tokios glušės?! Skrb.
| refl.: Tas nusi̇̀trenkė su elektra, gražus vyras buvo Erž.
ǁ ištikti, paralyžiuoti: Būta dėl ko apsimesti paralyžiaus nutrenktam. Kaip dieną aišku – jo sąžinė nešvari rš. Paralyžiumi nùtrenkė gulintį lovoje DP346. Nùtrenktos yr kojos tavos, jog ant kelio Viešpaties prisakymų pažygėt negali, nùtrenktas liežuvis tavas ant įvadinimo ir garbinimo vardo Viešpaties DP350.
2. tr. užmušti, nudėti: Akmuo taip jam pataikė į galvą, jog jį tuojau negyvai nùtrenkė NdŽ. Ale būtų nutreñkęs vietoj[e], i viskas Trk. Perėmė ir nùtrenkė Švnč. Ka duotų valią, tujau nutreñkčiu Varn. Močia, paėmus kačergą, genio nekliudžius, ė vaiką nutreñkus BM51(Skp). Vienu šūviu nutrenkiau tris kurapkas rš. Kaip atsirado mašinos, nebgalėjo su kumelaičiais važiuoti, tujau nutreñktų tą kumelaitį End. Kirviu kaip dėjo, nùtrenkė Rk.
ǁ smūgiu apsvaiginti: Vaikis siūlė nutrenkti peniukšlį kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti M.Katil.
ǁ prk. priblokšti, apstulbinti: Mane šitas stebuklingiausias iš visų matytųjų reginių stačiai nutrenkė Šlč. Vagis, nutrenktas karaliaus išminties, puolė veidu prieš jo sostą S.Nėr.
3. tr. H155, Rtr, Š mušant, kliūvant užgauti, atmušti: Jis rankas nutrenkė lauždamas medį J. Man labai ranką nùtrenkė kirvis, kai tu mušei su šlėga Alk. Nùtrenkiau ranką, ir dabar tirpsta Upt. Oi, oi! – suriko senis, – visą subinę nùtrenkiau BM195(Krkn).
| refl. tr., intr. H155, R29, MŽ38, MŽ2187, Sut, NdŽ, DŽ1, KŽ: Užbėgmi ant ko, užsigaunu, nusitrenkiu į ką R25, MŽ32. Nusitrenkiu koją R, MŽ. Koją nusitrenkti į ką N. Žmogus nùsitrenkė koją, kad ančkrito ant jos rąstas J. Laimė, kad kojos kaulas nenusitrenkė Snt. Nusi̇̀trenkiau jau smagiai – nugriuvau nuo vežimo stačia galva Slm. Nusi̇̀trenkiau alkūnę į sieną Ėr. Javus kulant vieną ranką nusitrenkė Kin. Kogidėl? Jog ne iš vieros, bet kaipo iš darbų zakono (tai ieškojo). Nes nusitrenkė ing akmenį pasižeidimo BtPvR9,32.
ǁ numušti, užgauti suduodant: Graibykis čia, kol nutreñksu nagus! Vvr. Nekišk prie vielų nagų: rankas nutreñks Krš. Sako [gydytojai], a kokią gyslą a nė[ra] nutreñkę galvo[je] Trk.
| Sunkiai padirbau prie burokų, tai širdis pradėjo mušt, nervus nùtrenkė Nj. Patsai sau elektriška mašina rankos nervus teip nùtrenkė, kad jau rankos nesuvaldo A.Baran.
4. tr. daužant atskirti, numušti: Mašinuojant juo nū̃trenka miežio akuotus, o su spragilais nenū̃trenka akuotų Šts.
| refl.: Vežant reik aulius aukštynokus atversti, idant medaus koriai nenusitrenktų S.Dauk.
ǁ refl. pririštam nusitraukti: Bernas, velnias, priėjęs prie Velzebubo, tėškė su krapyla kelissyk į akis, tas nusitrenkė ir išbėgo BsMtII9(Nm).
ǁ prk. numušti, sumažinti: Nùtrenkė mokestį Vrn.
5. tr. Rtr, Š, KŽ staigiai, stipriai nusviesti, nublokšti, numesti: Jį arklys nùtrenkė nuo balno DŽ1. Arklys pasibaidęs mane nùtrenkė NdŽ. Tas arklys baidos – ans muni nutreñks Trk. Kap pasistrošino arklys, ir nutrenkė mane nuo balno Mrk. Būt nutreñkęs arklys Gs. Matai, įsikaustę visi kaip varlės kiauše: negreitai tokį nuo žirgo nutrenksi!.. V.Krėv. Ak, iškelk mane į saulę ar nutrenki į gelmes! S.Nėr.
| prk.: Iš gerovės aukštybių senatvėje generolas įvykių nutrenkiamas į elgetos padėtį rš.
^ Kad juos perkūnas nutrenktų į pat peklos dugną! V.Myk-Put.
| refl. tr.: Elena nusitrenkė pasistiepus nuo pečiaus išdžiūvusių šakalių V.Krėv.
6. tr. šnek. smarkiai ar nevykusiai numesti, nublokšti: Nùtrenkė pliauską nuo peties ant žemės NdŽ. Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Tuos nùtrenkei [marškinius], kitus apsivilkai Iš. Tik žiūrėk – viedrą į šulinį nenutreñk! Jrb. Ar čia tavo kaliošai nutrenkti̇̀? Pc. Mergšė tyčia vieną blyną nùtrenkė an grindų Srj. Tuojaus velnias raštus man nùtrenkė po kojų LB230. Nutrenkė po plynių pančius, kaliniams duris atvėrė B.Sruog.
| refl. tr. Mrj.
ǁ išsiųsti (ppr. į nuošalią vietą): Tik saugokis, ka nenutreñktų į pašalį Ub. Jau kelinta savaitė kurso draugai nieko kita ir nekalbėjo, tiktai kaip čia bus pavasarį, kur nutrenks likimas rš.
ǁ prk. liautis, atsisakyti ką daryti: Šnapšę nū̃trenkiau į šalį, nebgeru Varn.
ǁ palikti, apleisti, pamesti: Ant kelio per Didįjį karą nùtrenkė kas mažą vaiką Žž.
7. tr. SD428, Sut, N, KŽ trenksmu apkurtinti, nustelbti (ppr. garsą): Nutrenkiu, nukurtinu SD220. Kurčias, negirdžiąs, nutrenktas SD60.
| Pagadinau aš ausį: ma[n] labai diegė tą ausį, pavilgiau komparavo spirito, vatos įkišau i nùtrenkė būgnelį Lkč.
ǁ prk. užgožti: Nutreñkti (balsą) BŽ96. Tranksmas eižomų nu perkūnijos akmenų ir medžių su ūžesiu krušos ir lytaus nutrenkia ne vien balsus rykaujančių, bet ir pačių trimičių S.Dauk.
ǁ prk. nustelbti: Žmonės mato: tu akių neišdursi, savo kalbom nenutreñksi Skr. Inspektorius pasišaukė pišorių ir norėjo visu pirmu nutrenkti šauksmu ir gandinimu, kad išgautų tiesą TS1896,7.
ǁ pašalinti veikimą: Šarmas rūgštį nùtrenkia, ir jos gaižumas prapuola Mrj.
ǁ sumažinti, susilpninti: Skausmą laikinai nùtrenkė Mrj.
8. intr. šnek. greitai ir ppr. triukšmingai nuvažiuoti, nudardėti: Pasikinkęs arklį nùtrenkiau į miestą DŽ1. Kažkas į didžiąjį [kaimo] galą su ratais teip smarkiai nùtrenkė Jnšk. Nutrenkė ir nutrenkė su savo račiukais kiek tik kerta Grž. Geru arkliu netruksi kermošiun nutreñkt Ds. Antanas Puodžiūnas išnešė iš vidaus antklodėn susuptą savo žmoną, padėjo ją į vežimą ir, riktelėjęs kaži ką Agnieškai, nutrenkė nubrazdėjo toliau nuo gaisro vietos A.Vien.
9. tr. šnek. nudanginti (ppr. be reikalo): Kur tave nelabasis nùtrenkė! DŽ1.
| refl.: Bala jį žino, kur jis nusi̇̀trenkė DŽ1. Paklausk, kur aš nebuvau nusitreñkęs! Slnt. Kur jau buvai nusitreñkęs tiek čėso?! Pns. Kad ir nusitrenkia kaži kur, lyg čia mažai tų vakarėlių! Mrj.
10. tr. nuraminti, nuslopinti, numaldyti: Eš nutrenkiu ir nuramdau savo kūną, jeib kitiems nesakyčiau (nemokyčiau), o pats kaltas būčiau BPII168.
| refl.: Jie patys (priešininkai) tur nusitrenkti ir pulti (mirti) RBPs27,2.
11. tr. pasmerkti: Siųstas … buvo žaltys … nuog velino moteriškėsp, idant … nutrenktų visą giminę žmonių DP598. Priderąs daiktas yra …, idant berneliai, kurie svetima nuodėme, tai yra pirmagime, yra nutrenkti, idant svetimu intikėjimu būtų pagelbėti DP227.
ǁ išjuokti, pažeminti: Tie teipag, kurie buvo nukryžiavoti su Juo (Kristumi), nutrenkė Jį Ch1Mr15,32.
12. tr. šnek. nuvalkioti, niekais nuleisti, nualinti: Vienas du metai – ir nutreñks žemę [be mėšlo] Gs.
| refl. Rm: Nusitreñkęs bernas – kas galia už jo eit! Sml. Kad jis buvo nusitreñkęs, jokia kita merga nebūt ėjus Mžš. Naktim nesivalkiok – nusitreñksi Ėr.
13. tr. šnek. triukšmingai ką padaryti (atšvęsti, atšokti): Nū̃trenkėm balių, krikštynas Šts. Prygrindė[je] esu ne vieną polką nutreñkusi Sd.
◊ ×vógą nutreñkti mirti: Tas prūsas Trempas jau vógą nùtrenkė Plv.
patreñkti, -ia (pàtrenkia), pàtrenkė; H155, R, MŽ
1. tr. KŽ kiek suduoti, sukirsti, trinktelėti: Aš tyčia pàtrenkiau duris, kad išgirstum Rm.
ǁ sukrėsti: Nepatrenk rašančiam J. Jei grižą turi, tai reikia padėti ranką ant slenksčio ir su kirvio penčia duoti par slenkstį, kad patrenktų, tai atšoks į vietą LTR(Rs).
2. intr. NdŽ kelis kartus trenkti, patrinkėti (apie perkūną).
ǁ padundėti: Kai patreñkia [patrankos], nušviečia, paskui vėl te sutemsta Sb.
3. tr. N ištikti, mušti: Stabas jį patrenkė, kad daugiaus kalbėti negalėjo RB1Mak9,55.
| Eik į šalį, patrenktàsai! Jnš.
4. tr. NdŽ, KŽ pamesti, patėkšti: O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug aukso piningų ant žemės BsPII63.
ǁ prk. daug duoti, teikti: Lauk, patrenksiu, o pats negali pasidaryti! Ll.
ǁ prk. mesti, palikti, atsisakyti: Ištekėjo piemenė, pàtrenkė mokslą, viską Iš.
5. tr. smūgiu sužaloti, pagadinti: Pernai pàtrenkė krūtinę besiveikiant (besiimant), tai šįmet pas daktarus ir pas daktarus Skr. Patreñksu koją paršeliuo, bet sugausu pririšti Lk. Pàtrenkė drigantas stibuklį, i gavom pripjauti arklį Šts. Ūkininkas kulia spragilu, o velnias žardkarčia daužo kviečių šaknis ir patrenkė savo rankas LTR(Tt).
| refl. tr., intr.: Nervos, matai, pasi̇̀trenkė smarkiai, palikau ligonis Skdv. Jis kojas buvo pasitrenkęs [iš aukšto bešokdamas] LC1881,26.
6. triukšmingai ką padaryti (padainuoti, pagriežti, pašvęsti ir pan.).
7. tr. NdŽ smarkiai pabarti.
8. intr. NdŽ turėti kiek nemalonų ar neįprastą kvapą, atsiduoti.
9. tr. šnek. nudžiauti, pavogti: I pàtrenkė muno peilį Krtn. Nė veizėte neapsiveizėjau, kaip kažin kas kirvį pàtrenkė Slnt. Kad ma[n] ją (užrašų knygą) kas patreñktų, aš daugiau nerašyčiau Rg.
10. pasigerti, apsisvaiginti.
partreñkti, -ia (par̃trenkia), par̃trenkė
1. tr. N, K, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ pargriauti, parblokšti: Jis par̃trenkė bulių NdŽ. Par̃trenkėm kiaulę, i nudūrė Mžš. Dviratis par̃trenkė vaiką Rm. Pasispardė [ožiukas], partrenkė senelį ir nulėkė sau oru SI250(Rdn). Žmogus su didele dėže bėgdamas partrenkia klouną ir pats parvirsta J.Gruš. Tu aplenkei sanitarinę mašiną, partrenkei dviratininką ir nušvilpei nė nesustojęs K.Saj.
^ Jį ir snergliu partreñktum (toks silpnas) Tr.
| refl. tr.: Tas vilkas an krūtinės ir parsi̇̀trenkė jį Dsm.
ǁ prk. sukrėsti, priblokšti: Žinia par̃trenkė ją NdŽ. Par̃trenkė muni, kaip sužinojau [apie nelaimę] Grd.
2. tr. primušti: Eikit į žirnius, dar kas partreñks Rd.
3. triukšmingai parvažiuoti, parvykti: Mes da guliam, o jy iš pieninės jau partreñkia Mžš. Su naujais ratais par̃trenkė Sdb. Kelios jūs tę vakar iš Žagarės par̃trenkėt?! Škn.
| refl. NdŽ, DŽ1.
4. tr. šnek. triukšmingai parvežti, pargabenti: Ne piemenį, o tikrą ąžuolą partrenkiau! – šyptelėjo Poviliokas J.Balt.
5. parsibastyti, parsidanginti: Iš kur teip vėlai parsitrenkei? Slnt. Jau biesas – nei pietų parsitreñkia, nei nieko Jnk. Aplakstė aplakstęs pusę svieto ir vėl čia parsi̇̀trenkė Lkč. Ko jis čia parsi̇̀trenkė, ar negalė[jo] tę būt?! Gs. Visą dieną kažkur daužėsi, o vakare parsi̇̀trenkė namo Jnš.
pértrenkti (pertreñkti), -ia, pértrenkė Rm, Slm
1. tr. trenkiant perskelti, perdaužti: Pártrenkiau pusiau indą J. Ans jau gal turėti kokiu du šimtu metų, tas ąžuolas; y[ra] buvusi perkūnija, aną trenkusi pártrenkusi Jdr. Su stabulės galu anam partrenkė tą kaulą – sutrupino aną Štk.
2. tr. Rdn labai smarkiai užgauti, suduoti, permušti: Nelįsk, pártrenksu kaip šunį Krš. Gerai, ka kas i pártrenktų tokį pasiutusį Vdk. Tik par aguonos grūdą mani nepártrenkė (nesuvažinėjo) Pc.
^ Eina kaip pártrenkta Žg.
3. intr. šnek. su trenksmu perbėgti, pervažiuoti: Arklys kaip griausmas par tiltą pértrenkė Slm.
4. tr. padaryti kitonišką, permušti, užgožti: Pasitepa su kum tenai, paplauna, pártrenka tą žilumą – pasijaunina Krš.
5. tr. šnek. neduoti baigti, šiurkščiai pertraukti (kalbą): Bešnekant ana muni pártrenkė Krš. Stačiūkė, begėdė – kaip ana vyresniam kalbą pártrenka! Rdn.
6. refl. Jz persiimti, išbandyti jėgas: Pérsitrenkit, katra drūtesnė Krn.
7. tr. Vlk, Lp paskelbti užsakus.
pietreñkti, piẽtrenkia, piẽtrenkė (dial.) žr. pritrenkti 6: Pỹtrenkė mašina žmogų, ir šalin buvo (mirė) Šlu.
pratreñkti, -ia (pràtrenkia), pràtrenkė
1. intr. NdŽ trenkiant (ppr. žaibui) nepataikyti.
2. tr. NdŽ pramesti, prasviesti pro šalį.
3. tr. K, KŽ pramušti, padaryti skylę: Titus ant pylimų ožius užgabenti ir su tais mūrus pratrenkti paliepė Jrk. Ledą pràtrenkiau ir išėmiau lydeką, pri ledo prisiklojusią Šts.
4. tr. mušant sužeisti: Kiekvienas neišmanėlis gali pratrenkti galvą rš.
| tr. KŽ: Koją, ranką prasitreñkti KI121. Galvą į mūrą (trenkdamas) prasitreñkti, prasidaužti KI354.
5. su trenksmu pravažiuoti, praskubėti: Trečioj valandoj tai keliais arkliais pràtrenkė Slm. Neužvažiavo žentas pas mus, pràtrenkė pro šalį namo Ds. Caras pratrenkė, prašvilpė kaip viesulas pro šalį J.Bil.
6. intr. šnek. trenkiant praleisti laiką: Pràtrenkėm visą naktį uliodami M.Unt.
7. tr. šnek. pragerti, praleisti girtaujant: Pràtrenkė septynius rublius i parejo šlitinas Krš. I munasis pràtrenkė dešimtį rublių Rdn.
pritreñkti, -ia (pri̇̀trenkia), pri̇̀trenkė K; N
1. tr. Š, FrnW, NdŽ, KŽ trenkimu apsvaiginti: Vieną žmogų perkūnas užmušė, vieną pri̇̀trenkė PnmŽ. Tuo kartu tai kitą pri̇̀trenkė berniuką, te nelabai toli, kaimynystoj, ale anas atgijo LKT329(Ktk). Nešė oran pri̇̀trenktą, kasė žemėsna, ale atsigyvelėjo Vdn. Anksčiau visos žuves su ikrais buvo, dar̃ jy (žuvis) pritrenktà [elektra] – vaisiaus neturi Dg. Žmona, kaip išsinešė su pritrenkta mergyte pas Milašiūnienę, taip namo ir nebegrįžo A.Vien. Ans pritrenkė gyvatę šiandien J.
^ Stovėjo lyg pri̇̀trenktas DŽ. Kaip ant jo visi puolo, tai dabar kaip pri̇̀trenktas Antš. Jūs mane kap su žaibu pri̇̀trenkėt Rmš. Kad tave kur griausmas pritrenktų! rš. Visi nutyla lyg pritrenkti I.Simon.
ǁ prk. sukelti staigų nemalonų jausmą ar stulbinantį įspūdį: Aš buvau pritrenktà nuo tokios žinios Smln. Pasijutau baisiai pritrenkta, didelė nemokša, nieko, ničnieko nežinanti kvailė I.Simon. Bet motina būdavo taip pritrenkta tėvo teisybės, kad tiktai linkčiojo galvą ir kalbėjo labai kaltu balsu J.Balt.
2. tr. KŽ, DŽ1 trenkiant užgauti ar sužeisti: Kap tus arklys šoko viršu, pri̇̀trenkė mane, bet nesužeidė Kpč. Ją čia buvo arklys pritreñkęs, tai ligoninėj gulė[jo] Švnč. Vyrui nulaužta koja, o žmona stipriai pritrenktà NdŽ. Šitą ranką kai ma[n] pri̇̀trenkė, tai ir dabar negaliu pakelt, kad ką noru paimtie Vlkv. Vienam [žmogui] tik kojos buvo pri̇̀trenktos Pnd. Ana muni prỹtrenkė su durėms Krš.
| refl. BzF190, Š, FrnW, NdŽ, KŽ: Nukrito nuo taukšto, prisitreñkus buvo Jrb. Petras prisitreñkęs su motociklu buvo, tris savaites pragulėjo Krs. Tai vėl nusigandimo Janei buvo, kai sužinojo, kad vaikas prisi̇̀trenkė Slm. Jau kaimynas buvo betveriąs jiems (vaikams) už nugaros, tik tum tarpu parvirto ir prisitrenkė LTR(Žgč).
3. tr. prigriebti pažeidžiant: Speigas pritrenkė bulves (ausis, nosį) Skdv. Pri̇̀trenkė šaltis žolynus Mrc. Pri̇̀trenkė šalna [bulves], sausuma, dykiai nukasė bulbes Mrc.
| prk.: Kap pri̇̀trenkė mane toj liga, tai dabar aš ne darbinykas Nč.
4. tr. smūgiu pridaryti: Durys tik pri̇̀trenktos buvo Dg.
5. intr. trepsėti, mušti taktą (koja): Ans visumet grajydamas su koja pri̇̀trenka Vvr. Tie padai buvo mediniai, nu ka pritreñksam šokdami, ka būs ko klausyties Klk.
6. tr. šnek. smarkiai primušti, prilupti: Pritreñkti gerai už tokį darbą aną ir tegul žinos tuokart Vvr. Pasakysiu kokį žodį – do pritreñks girtas Klt. Žadėjo su durėms pritreñkti už liežuvį Krš.
7. refl. FrnW judant, daužant susišildyti.
ǁ FrnW prk. užsimiršti, nusiraminti.
8. tr. šnek. pripilti kupiną, pritvoti: Pri̇̀trenkė lėkštę – pajudint negal, liejas Erž.
9. tr. šnek. sugauti, susičiupti: Prỹtrenkė vagį Šts.
10. tr. prk. ginčijantis įveikti, nugalėti: Prỹtrenkė kaip lydeką, užrokavo Šts.
11. įkaušti, pasigerti.
| refl. NdŽ: I muno vyralis prisitreñkęs beparkūjavo iš patalkio Šts.
◊ lýg [šlapiù] maišù pri̇̀trenktas Klvr puskvailis: Jis toks, lýg šlapiù maišù pri̇̀trenktas Dkš.
sutreñkti, -ia (sùtrenkia), sùtrenkė K; M
1. intr. NdŽ, DŽ1 garsiai sudundėti, sugriausti: Reikia, kad lytų ir grausmas sutrenktų̃, tada žolė auga Aln. Vėl žaibas ir griaustinė tankiai sutrenkė Žem. Kai pavasarį sutrenkia griaustinis, tada jau galima eit maudytis LTR(Šmn). Gegužės pabaigoje sutrenkia pirmos trumpos, bet smarkios perkūnijos Vr. Grėtikė labai nusigandusi, kai perkūnija sutrenkusi I.Simon.
| impers.: Akių mirksnyje ugnis blykstelėjo, ore sutrenkė – ir vienos gazelės nebėra Blv.
2. intr. imti trenkti, trinksėti: Nuo Palėvenės, tos su dominikonų vienuolyno baltu mūru, sutrenkė, sudundėjo arklių kanopos J.Balt. Eina eina, užgirdo – sutrenkė rateliai LTR. Ūmai būstinės durys taip sutrenkė, jog garsas nuaidėjo tartum šūvis rš.
3. tr., intr. smarkiai vieną su kitu sudaužti, sudurti: Aš kelis iš jų sùtrenkiau vieną į kitą makaulėmis NdŽ. Einam, Lauryną pasišauksim, sutrenksim stiklinėm, kad žiežirbos iš akių pasipiltų! J.Balt.
| refl.: Kaip pradės [perkūnas] padangėse akmenis leisti, tai net žarijos ritasi, kaip akmens susitrenkia BsMtI24. Susitrenkė šime ryte vienas bėgąsis trūkis su vienu stovinčiu Kel1881,58.
| Laivai susi̇̀trenkė į uolą NdŽ.
4. tr. N, Rtr, KŽ staigiu, stipriu smūgiu sukulti, suskaldyti, suardyti: Sutrenkiau bliūdą J. Anos tą uzbonuką užkart sutreñks Dv.
| Buvom prieg remontų, kur sutrenkti namai [karo metu], sumušta Kpč. Perkūnas sùtrenkė gūžtą, ir starkas išlėkė, o jo vaikas sudegė Ps.
| refl.: Ką veiks tau molio puodas prie varinio puodo, nesa jei susitrenkia, tada jis pagenda CI89.
5. tr. kiek sukrėsti, suduoti: Tik nereik sutreñkt, biškį jeigu tarkšt, i sprogsta [parakas] Škt. Kap sùtrenkė [ginklą], ir šovė Pls. Ką ji padarė, ar sùtrenkė [lempelę], ar ką, kad nedega Db.
6. intr. NdŽ staigiai, smarkiai suduoti, sukirsti, smogti: Sutreñkti kumščiu į stalą DŽ. Kad sutreñks sutreñks į stalą! Grž. Su koja sùtrenka supykęs Rdn. O šeimyną, vaikus – kad sutrenks koja į žemę, tai skliundžiumis visi lekia, kur tetės liepiami Žem.
7. tr. Rtr, NdŽ smarkiai užgauti, sumušti ar sužeisti: Rąstas koją sùtrenkė DŽ1. Aš lėkiau, sùtrenkiau koją Ob. Mane tik sùtrenkė tus arklys, nesužeidė Kpč. Karvė sùtrenkė man galvą Rm. Galvą buvau sutreñkęs geležia Švnč. Jam sùtrenkė galvą i prakirto Jrb. Sùtrenkė medžias [tėvui] galvą Ktk. Vištos minkštkiaušius laido, musėt kas nors sùtrenkė Lkv. O kur smarkiai sùtrenkta ar užgauta – apvyniot bulbių lapais, visiškai apleidžia tą sutinimą Upn. Vabolė krito ant žemės, tris kartus apsisuko, nebagei galvą sùtrenkė PP11. Jei gyvą raumenį sutrenksime, raumuo tatai pajunta rš. Visus nervus sùtrenkė Erž.
| refl. tr., intr. N, LL316, Š, DŽ1, KŽ: Krisdamas taip susi̇̀trenkiau, jog buvau nustojęs sąmonės NdŽ. Vakar puoliau an ledo ir susi̇̀trenkiau – tai ir šiandien dar sopa Krkš. Krito aukštynyka, galvą susi̇̀trenkė Bb. Tapenaus, tapenaus in daikto, negalėjau paeit sustreñkus Klt. Susi̇̀trenkiau kelį į akminį Trk. Jug buvau susitrenkusi, bet Dievas mylėjo, neprisimetė liga Plng. Nuog bažnyčios nupuolė, labai sùstrenkė Mrc. Iškrito iš vežimo ir labai susitrenkė S.Stan. Susimušė galvelę, susitrenkė širdelę (d.) Mrj.
8. tr. Ser smūgiu atkrėsti, atitrenkti: Sùtrenka rankas su lapsėtuvais kulant, atsiviepsi lig ausų Šts.
9. tr. trenkiant įlaužti: Sutrenktąją nendrę jis nesudaužys ir gruzdantį knatą jis neišgesys brš.
10. intr. uždrožti, suduoti: Sutreñks gaspadorius, i klausys Yl.
11. garsiai, kurtinančiai suaidėti (apie muziką, dainą); imti triukšmingai griežti ar dainuoti: Gatvėj sùtrenkė orkestras DŽ1. Sutrenkė muzikantai, sudaužė kojomis į žemę šokėjai Žem. Sutrenkė būgnas, užgeso elektra salėje J.Balt.
12. tr. NdŽ sudrausti, subarti: Sùtrenkiau vaikus, kad spiestų lygu apsėsti Šts. Sudraustų [klebonas], sutrenktų, ir liautųsi ta apsimetėlė piktinus žmones S.Čiurl.
13. įveikti, nugalėti: Aš tavo žirgus ir raitelius sutrenksu CII1039. Dangaus žvaigždės kris ir danguje esančios galybės bus sutrenktos brš. Todėlei drebėkit jūs, puikūs valdovai, sutrenks jus lygybės pajėga rš.
14. refl. šnek. susirinkti, susibėgti: Jaunimas susi̇̀trenkė į padūkimą Prn.
15. tr. šnek. drožti, rėžti (kalbą, šokį ir pan.): Sutreñkiam smarkiai dainą, vyrai! Dr.
| Sutreñkiam abidvi, supletkavojam apie jaunimą, apie blogybes RdN.
ǁ NdŽ triukšmingai atšvęsti: Ne aš būsiu, jeigu nesutrenksim vestuvių! J.Balt.
◊ į ãslą (į bãtą) sutreñkti smarkiai pašokti: O vakare tai gali į aslą sutrenkti M.Katil. Sùtrenkėm į bãtą par Kalėdas neblogai Lk.
užtreñkti, -ia (ùžtrenkia), ùžtrenkė
1. tr. K, M, LL315, L, Rtr, Š, DŽ, FrnW, KŽ su trenksmu uždaryti, užverti, užversti: Ùžtrenkė jam panosėj duris NdŽ. Aš tik [v]andinį pamečiau i duris spėjau užtreñkti Krtn. Užtrenkė duris supykus Jnš. Užtrenkęs duris pusbernis nubėgo pas antrąjį brolį LTR(Pkr). Šoko atgal į savo trobą ir užtrenkė duris, kad ir sienos drebėjo Vd. Ji tuo duris užtreñks jau priešais nosį Rg. [Duktė] išbėgo greit lauk iš svirno, užtrenkus užrakino duris BsPII126(Srd). Motina pravėrė kamarėlės duris ir skubiai jas užtrenkė A.Vien. Nustebusi aš pirma pažvelgiau į motiną, kuri, užtrenkusi knygą, savo kiek trumpareges akis įsmeigusi į langą, jau keliasi I.Simon.
| prk.: Kristui gemant Dievas užtrenkęs jai (raganai) visus kelius LTI207.
^ Giltinei durų neažtrenksi̇̀ JT269.
| refl. Š, NdŽ, DŽ1: Nutilo kiemuose kibirai, užsitrenkė nakčiai durys rš. Už nugaros užsitrenkė geležinės durys I.Simon. Durelės užsitrenkė, automobilis pajudėjo, pakėliau galvą – ne tamsta S.Čiurl.
ǁ DŽ1 uždaryti taip, kad užsirakintų automatinis užraktas: Duris ùžtrenkiau ir dabar negaliu ineit Klvr. Ùžtrenkė duris, neįeinu Varn.
| prk.: Ans iššokęs (netinkamai pasielgęs) užtreñks dures kitims, kitas nebgaus Krš.
2. intr. garsiai sutrinksėti, subildėti: Užgirdo jie, kad smagiai užtrenkia, – suprato duktė, kad tėvas užsiveja, blogai dabar būs LTR.
3. tr. NdŽ apsvaiginti ar užmušti (apie žaibą, elektrą): Trenkė ir ùžtrenkė griaustinis žmogų Ėr. A dabar taigi da nesgirdėjo šituos laikuos, da nieko neažùtrenkė [perkūnas] LKT329(Ktk). Mūs kaimo vieną ažùtrenkė perkūnas Trgn. Karvę perkūnas ùžtrenkė Mrj. Žentą mano buvo užtreñkus elektra, buvo visai negyvas Sdb. Jos diedą elektra ažùtrenkė Žl. Jungė vaikas [televizorių], i ažùtrenkė Klt. Kalbėdavo, kad perkūnas velnią užtrenkia LTR(Kt). Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę: žmogų užtrenkė, o velnias, matyt, pabėgo LTsIV526. Geriau tave, bernužėli, perkūnai užtrenktų, negu mano vainikėlį po kojų sumintum LTR(Ukm).
^ Kad jus visus perkūnas užtrenktų! BsPIV265. Kad tave sunki mūka užtrenktų! B, N.
4. tr. užmušti smogiant, suduodant, bloškiant: Stūmė tą žmogelį nuo laiptų ir ažùtrenkė Trgn. Mašina ùžtrenkė briedį Vrn. Kaip skrido paukštė, anas ją šėrė ir ažutrenkė LTR(Ds). Vėgėles žiemą užtrenka su kirviu Šts.
| refl.: Žiūriu, a jis da gyvas; sakau, mažu jau užsitreñkęs Jrb. Puldamas iš medžio užsi̇̀trenkė Rmš. Kad kiek, vaikas būt užsitreñkęs – puolė nuo stogo Alv.
5. tr. Vs trenkimu pakenkti, sužaloti: Par sprandą nėrė, nervą ùžtrenkė Rdn. Muno kojos yra ùžtrenktos Ub. Netrankyk durų – žąsiukus užtreñksi (nebeišsiris iš kiaušinių) Alk.
| Perkūnas užtrenka karvėms tešmenis, jei randa tvartūse pavasarį tebesančias Ggr.
| refl. Vrn: An ledo kai griuvau ir užsi̇̀trenkiau Upn.
ǁ prk. sukrėsti, prislėgti: Tei[p] užtreñkia žmogų, ne verkia, ne nieko (kai didelė nelaimė) Rd.
6. tr. užmesti, užsviesti, nukišti: Dėdis ieško vadžių, bara muni, sako – tu kur norint ùžtrenkei Vgr.
ǁ apleisti, neprižiūrėti: Nenoriu užtreñkti – pagirdysiu veršį lig rudens Rs.
7. tr. N, I, Š, DŽ, KŽ Dr, Jnšk apkurtinti: Skaudus balsas užtrenkia ausis J. Mano šita ausis užtrenktà, labai mažai girdžiu Šk. Jų muzika būdavo tokia garsi, jog man net ausis užtrenkdavo J.Balč. Tokia muzika ausis užtreñkia, visai apkursti žmogus Jd. Nuo trenksmų ausis ùžtrenkė VšR. Munie y[ra] ausys ùžtrenktos keturiolektais metais Rt. Neužtreñk ausų su savo muzikoms Šts. Žviega paršai, kad ir ausis ùžtrenka Šts. Pasakojo, kad jai ausis užtrenkė šoviniai Žem. Jeib paskiaus n'ateitų ir ausis mano užtrenktų CII635.
ǁ NdŽ, KŽ nustelbti, nuslopinti: Užtreñkti (balsą) BŽ148. Tu moki visokių [dainų]! Tik sušuk, nesnausk, užtrenksim visus! Žem. Viena radijo stotis užtrenkia kitą, trukdo kitai rš. Motorų staugimas užtrenkia jo žodžius J.Dov.
ǁ užgožti, nustelbti: Visus atsineštus drėgmės ir prakaito kvapus užtrenkė tas stiprus kadugiu pasmilkytų lašinių kvepėjimas rš. Gailų šiaudų kvapą užtrenkė parako dūmas rš.
ǁ refl. netekti galios: Vėjas prie miško užsitreñkia Brš.
8. tr. judant, daužant rankas ar kojas sušildyti: Rankų niekaip negaliu ažtreñkt – šalta ir šalta Mlt.
| refl. tr., intr.: Užsitreñkti kojas NdŽ. Važiuoti šalta, eidamas dar užsitrenki̇̀ DŽ. Kad ir kojos neažsitreñkia – šalta ir šalta Mlt. Šalta, kaipgi, ale visgi ažsitrenki̇̀ Sdk. Pabėgėk ir ažsitrenksi̇̀ Sv. Šalta stoviniuot šalty, ale užsitrenki̇̀ žmogus Kp. Rankos ažsitreñkia, ir maskatuoji po vandenį Šmn. Aš bent varstą bėgu, lig ažsitrenkiu, o anas sėdi ir nesušąla Ob. Batai maži, neužsitrenksi̇̀ Ds. Arklys pats bėga, nori ažsitreñkt Trgn. Tėvas važiuos važiuotas, o tu eik pėsčia – geriau užsitrenksi A.Vien.
^ Nuogas žiemą neažsitrenksi̇̀ Vžns.
ǁ refl. NdŽ prk. nusiraminti, susitvardyti, užsimiršti: Kur einu, tai vis rūpi, tik dirbdamas kiek užsitrenkiu Ėr. Ažsitreñkia darbu anas, kai nedirbs, tai suvis su juo nesugyvens Klt. Negali pamiršt, negali ažsitreñkt, ir sapne ją mato Brž. Ėmėsi jų (darbų) nematytu užsidegimu, kad tik užsitrenktų nuo visko, užmirštų viską J.Balt. Valentas brido purvinu keliu – manė užsitrenksiąs, mintis kitur nustumsiąs J.Paukš. Naudos iš tų kalbų jokios. Et, bet tik pačiam tomis kalbomis užsitrenkus Vaižg.
9. intr. NdŽ užkirsti, suduoti: Burbėsi, užtreñksu iš lazdos! Rdn. Kluinėte atsikluinėjo, kaip ùžtrenkė par subinę Krš. Ale kaip tik vieną ir antrą [rykštę] užtrenkė per šikinę, teip tasai, pakėlęs galvą, ėmė sakyti DS168(Rs).
| prk.: Jo viena kalba užtreñkia (bjauri, nemaloni) Ėr.
10. tr. NdŽ smarkiai užkvėpinti, užsmardinti: Visą gatvę ùžtrenka dikalonas, kad eita grapėnė Lk.
11. intr., tr. šnek. imti aidėti, griežti: Pačiu laiku ùžtrenkė ir muzika NdŽ. Biržuos vargonai stiprūs, tai kad užtreñkia, net sienos bilda Ppl.
12. tr. šnek. užtraukti: Užtreñkiam kokią dainą, mergos Dr.
13. tr. labai užpilti, užversti: Užejo kokia rankiotė (menkas debesėlis), ir užùtrenkė lietaus Sug.
14. tr. šnek. gausiai duoti, užversti: Užùtrenkė, užpylo pinigais [teismą], ir nei šunys nelojo An.

Daugiau informacijos

pritreñkti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (217)

įgrė́bti

kriptovaliutà

papliẽksti

prigrė́bti

supliẽksti

patvérti

ugnis

svi̇́esti

aptreñkti

pritreñkti