Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (185)
paleodietà
Apibrėžtis
Dieta, pagrįsta akmens amžiaus žmonių maitinimosi būdu.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Projekto tikslas yra atnaujinti ir išplėtoti pajūrio Lietuvos ekosistemų neolitizaciją aiškinančią koncepciją atliekant gyvenviečių tinklo tyrimus pajūrio segmente tarp Palangos ir Būtingės, taip pat paleodietos tyrimus įvairiais bioarcheologiniais metodais.
Paleo dieta. Kuo ji ypatinga? Dieta išsiskiria tuo, kad norima grįžti į seniausius laikus ir prisiminti, kuo maitinosi pirmykščiai žmonės. Ar šiandien tai įmanoma? Bet kuriuo atveju dietos pagrindą sudaro daug neapdoroto maisto: vaisiai, daržovės, sėklos, riešutai. Griežtai vengiama pieno produktų, riebios mėsos, ankštinių daržovių, turinčių daug angliavandenių, druskos.
Pripažįstama, kad pati geriausia dieta yra paleodieta – taip, kaip žmonės maitinosi 10 tūkst. metų... Patartina valgyti lėtai, kiekvieną kąsnį sukramtant 30 kartų. Taip maistas daug geriau pasisavinamas, pasisotinama perpus mažesniu jo kiekiu. Išnyksta virškinimo, dantų problemos.
Mūsų kūnai evoliucionavo, kad galėtų valgyti tokį maistą, kokį protėviai galėjo sugauti ar surinkti, o ne išaugintą ūkiuose. Taigi, „paleodieta“ mums turėtų tikti geriau, ar ne?
Nesu nusiteikusi prieš paleodietas. Daugelis taip valgančių žmonių yra tuo patenkinti ir jaučiasi sveiki. Tai tikrai sveikiau, nei maitintis šlamštmaisčiu. Bet man atrodo, kad sprendimai, kas bus geriau, turėtų būti paremti duomenimis, o ne vien aklu bandymu valgyti tai, kuo visi maitinosi prieš dešimtis tūkstančių metų. [...]
Vadinamosiose paleo dietose daug mėsos ir mažai grūdų.
Nepaisant Paleo dietos kritikos, daugelis žmonių pereina prie Paleo dietos. Taigi, padidėjo ir Paleo dietos receptų paklausa.
Ypač tarp Paleo sportininkų, kurie siekia ištvermės gauti pranašumą, Paleo dietos maistas yra labai populiarus, kadangi paprastai mitybą yra paprasta ir lengva valdyti.
Nedaug sportininkų Paleo dietą kritikuoja labai garsiai, jiems reikia stiprybės, o ne ištvermės. Tačiau Paleo sportininkai žino, kad subalansuotas ir atsargus mitybos planas yra pakankamai geras, kad įveiktų tokią Paleo mitybos kritiką.
Paleodieta išvis kažkoks briedas. Čia daroma prielaida kad pirmykštis žmogus buvo sveikas, nors paleontologiniai duomenys rodo, kad jie maitinosi prastai ir dėl to dažnai sirgdavo.
Žmonės, propaguojantys šią dietą, stengiasi vadovautis tokiais pat mitybos principais kaip ir mūsų protėviai iki įsigalint žemdirbystei prieš maždaug 10 tūkst. metų. Panašiai maitinasi ir kai kuriose Afrikos, Amazonijos ir Papua Naujosios Gvinėjos dalyse tebegyvenančios medžiotojų-rinkėjų gentys. Paleo dietos besilaikantys asmenys gali valgyti visus vaisius ir daržoves, taip pat žole šertų gyvūlių mėsą ir žvėrieną, kiaušinius, laisvėje pagautas žuvis ir kitas jūros gėrybes, riešutus ir sėklas, bei vartoti tam tikrų tipų riebalus ir aliejus (pavyzdžiui, alyvuogių, makadamijų ar avokadų aliejų). [...]
Didžiausias skirtumas tarp mums įprastos ir paleo dietų – visiškas atsisakymas produktų, savo sudėtyje turinčių grūdų ir pieno.
Kada sugalvota akmens amžiaus žmonių mitybos principus prikelti „antram gyvenimui“ ir adaptuoti mūsų laikams, tiksliai nežinoma. [...] šią idėją 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pirmąkart plačiosioms masėms pateikė ir išpopuliarino gastroenterologas Walteris L. Voegtlinas. Paleodieta keliavo per pasaulį ir buvo tobulinama, pildoma, tyrinėjama daugybės autorių. [...]
Esama įvairių paleodietos variantų. Vieni propaguoja gana griežtus principus ir valgo tik tai, ką, jų nuomone, galėjo valgyti akmens amžiaus žmonės, kiti į tai žiūri kiek laisviau ir nevengia įtraukti kai kurių „civilizuotų“ produktų.
prispreñgti
Apibrėžtis
spreñgti, -ia, -ė
1. tr. N, J.Jabl, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Slnt, Ms, Als, Pkl, Žd brukti, kišti, sprausti į tarpą: Žabarą į tvorą sprengiu, kad paršelis nelįstų J. Ans pirštus sprengia kryžmais J.
2. intr. M įstrigti: Mun kakle spreñga kažkas Slnt.
| refl. NdŽ: Sausa duona gerklė[je] spreñgias Erž.
3. tr. BŽ463, Ser tempti, kėsti: Spreñgti burę NdŽ.
4. tr. NdŽ sandariai daryti (duris), užtaisyti (plyšį).
5. kinkyti.
6. refl. veržtis, brautis: Spreñgės, kibos šulinės rentiniu su karte ir išlipo Ggr. Spreñgtis į vidų NdŽ.
7. tr. sviesti, spriegti: Kol skylė [maiše] ankšta buvo, tol toli sprengė [vabalus iš maišo] SI24(Kl).
8. refl. NdŽ ginčytis, priešintis: Pradėjo spreñgties kareiviai savo tarpe, aš ir pabėgau Šts. Aš sprengiáus, vis nepasideviau Šts.
◊ óžkenas spreñgti vemti: Gėrė gėrė, o daba už durų išejęs spreñga óžkenas Trk.
atsispreñgti, -ia, atsi̇̀sprengė Šts atsikosėti.
įspreñgti, -ia (į̇̃sprengia), į̇̃sprengė tr.
1. BŽ70, Š, KlvrŽ, Klp įsprausti, įbrukti, įkišti: Sprenglius įspreñk audžiant, kad dunkšlės nemestųs J. Įspreñk sprąstį, kad ištemptų kailį kailmautys Šts. Įspreñgsi į ožį tus linus i šukuosi Gršl. Į praskilą medžio liuob įspreñgs tą kirminą (gyvatę) Kl. Įspreñk tarp durių, ir katinas tau nieko nepadarys Dov. Įspreñk į snukį išžiodęs J.Jabl.
^ Menks nieko neįspreñgs Šts.
2. refl. BŽ168,401, Sr, Š, NdŽ įkliūti, įstrigti: Žuvies ašaka įsi̇̀sprengė į gerklę, ir negaliu atkosėti J. Viena [žiurkė] aukštai veiza įsispreñgusi, kita žemai Žr. Siauri vartai, nepravažiuosi – ratai įsispreñgs Vkš. [Žmogus] įsi̇̀sprengė į duris J.Jabl. Nuejęs į susiedus, nestovėk durių tarpe įsispreñgęs Krt.
3. Q479, BŽ272,481, NdŽ iškėsti, ištempti, užtempti.
| refl. NdŽ.
4. refl. tr., intr. S.Dauk įsiremti rankomis į šonus: Rankas įsispreñgus stovi J.Jabl. Įsi̇̀sprengiau rankoms Kv.
5. Slnt, Skd prk. pakinkyti: Ar į̇̃sprengei arklį į ratus? Šts.
išspreñgti, -ia, i̇̀šsprengė tr. BŽ84; Ser išversti, išsproginti (akis).
nuspreñgti, -ia, nùsprengė
1. tr. nusviesti, nuspriegti: Lig Tauragės, lig Švėkšnos – visur nusprengė [davatkų iš praplyšusio maišo] SI24(Kl).
2. intr. prk. pasklisti, nuaidėti: Per miestą nusprengė riksmas K.Bor.
3. tr. prk. iškinkyti: Nusprenk arklį iš kinklankčio J.
paspreñgti, -ia (pàsprengia), pàsprengė
1. tr. paremti: Kaip nulūžo viena [lovos] koja, pàsprengėm su šakaliu, taip ir stova pasprengtà Skd.
2. intr. M įstrigti: Pasprengė paršas į tvorą, t. y. įlindo J.
3. tr. NdŽ paspęsti: Slastus paspreñgti Šts.
4. tr. ištempti, išskleisti: Burę pasprengti MitI131.
5. tr. prk. pakinkyti: Arklį paspreñgsu ir nulakinsu į Šates Šts.
| refl. tr.: Pasispreñgęs arklį, išvažiavau zuikinėti Šts.
6. refl. NdŽ pasiginčyti.
◊ į kam̃pą paspreñgti Šts nugalėti ginčijantis.
praspreñgti, -ia, pràsprengė tr.; Ser pratempti.
prispreñgti, -ia, pri̇̀sprengė tr. prikaišioti į tarpus: Tvoro[je] skylės, prispreñk medžių, kad paršai nelįstų J.
suspreñgti, -ia (sùsprengia), sùsprengė tr.
1. NdŽ sugrūsti, subrukti.
| refl. NdŽ: Susisprengė ledinės už tvoros J. Upėse prie tiltų ledams susisprengus, buvo jie paraku išplaišinami LC1888,15.
2. suręsti.
| prk.: Veizėk, da kokį vaiką suspreñgs i pabėgs End.
| refl. tr.: Susi̇̀sprengiau tokią trobalę ir gyvenu Vvr.
3. refl. NdŽ, Vvr susiginčyti, susibarti: Vaikiai susisprengė, t. y. susirėmė, katras diktesnis J. Abidvi susispreñgs iš apdaro J. Ir juodu dėl panos buvo smarkiai susispreñgusiu Brs.
užspreñgti, -ia (ùžsprengia), ùžsprengė tr.
1. S.Dauk, NdŽ uždaryti, užtaisyti, užkišti: Kiaurymę sieno[je] ùžsprengiau Vkš.
2. refl. užstrigti: Iš baimės visi puolėm pro duris, durys užsi̇̀sprengė, i nebgalėjom išbėgti Vkš.
3. užgriozdoti: Ùžsprengė stakles, nėr nė kur beapsisukti Plng.
| refl.: Nespringsosi užsisprengęs su staklėmis J.
4. refl. užsispirti: Užsi̇̀sprengė vienas gaspadorius sodo[je], i paliko soda neišskaldyta Šts.
5. refl. tr. užsispeisti: Užsispreñgsi avį Grdm.
1. tr. N, J.Jabl, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Slnt, Ms, Als, Pkl, Žd brukti, kišti, sprausti į tarpą: Žabarą į tvorą sprengiu, kad paršelis nelįstų J. Ans pirštus sprengia kryžmais J.
2. intr. M įstrigti: Mun kakle spreñga kažkas Slnt.
| refl. NdŽ: Sausa duona gerklė[je] spreñgias Erž.
3. tr. BŽ463, Ser tempti, kėsti: Spreñgti burę NdŽ.
4. tr. NdŽ sandariai daryti (duris), užtaisyti (plyšį).
5. kinkyti.
6. refl. veržtis, brautis: Spreñgės, kibos šulinės rentiniu su karte ir išlipo Ggr. Spreñgtis į vidų NdŽ.
7. tr. sviesti, spriegti: Kol skylė [maiše] ankšta buvo, tol toli sprengė [vabalus iš maišo] SI24(Kl).
8. refl. NdŽ ginčytis, priešintis: Pradėjo spreñgties kareiviai savo tarpe, aš ir pabėgau Šts. Aš sprengiáus, vis nepasideviau Šts.
◊ óžkenas spreñgti vemti: Gėrė gėrė, o daba už durų išejęs spreñga óžkenas Trk.
atsispreñgti, -ia, atsi̇̀sprengė Šts atsikosėti.
įspreñgti, -ia (į̇̃sprengia), į̇̃sprengė tr.
1. BŽ70, Š, KlvrŽ, Klp įsprausti, įbrukti, įkišti: Sprenglius įspreñk audžiant, kad dunkšlės nemestųs J. Įspreñk sprąstį, kad ištemptų kailį kailmautys Šts. Įspreñgsi į ožį tus linus i šukuosi Gršl. Į praskilą medžio liuob įspreñgs tą kirminą (gyvatę) Kl. Įspreñk tarp durių, ir katinas tau nieko nepadarys Dov. Įspreñk į snukį išžiodęs J.Jabl.
^ Menks nieko neįspreñgs Šts.
2. refl. BŽ168,401, Sr, Š, NdŽ įkliūti, įstrigti: Žuvies ašaka įsi̇̀sprengė į gerklę, ir negaliu atkosėti J. Viena [žiurkė] aukštai veiza įsispreñgusi, kita žemai Žr. Siauri vartai, nepravažiuosi – ratai įsispreñgs Vkš. [Žmogus] įsi̇̀sprengė į duris J.Jabl. Nuejęs į susiedus, nestovėk durių tarpe įsispreñgęs Krt.
3. Q479, BŽ272,481, NdŽ iškėsti, ištempti, užtempti.
| refl. NdŽ.
4. refl. tr., intr. S.Dauk įsiremti rankomis į šonus: Rankas įsispreñgus stovi J.Jabl. Įsi̇̀sprengiau rankoms Kv.
5. Slnt, Skd prk. pakinkyti: Ar į̇̃sprengei arklį į ratus? Šts.
išspreñgti, -ia, i̇̀šsprengė tr. BŽ84; Ser išversti, išsproginti (akis).
nuspreñgti, -ia, nùsprengė
1. tr. nusviesti, nuspriegti: Lig Tauragės, lig Švėkšnos – visur nusprengė [davatkų iš praplyšusio maišo] SI24(Kl).
2. intr. prk. pasklisti, nuaidėti: Per miestą nusprengė riksmas K.Bor.
3. tr. prk. iškinkyti: Nusprenk arklį iš kinklankčio J.
paspreñgti, -ia (pàsprengia), pàsprengė
1. tr. paremti: Kaip nulūžo viena [lovos] koja, pàsprengėm su šakaliu, taip ir stova pasprengtà Skd.
2. intr. M įstrigti: Pasprengė paršas į tvorą, t. y. įlindo J.
3. tr. NdŽ paspęsti: Slastus paspreñgti Šts.
4. tr. ištempti, išskleisti: Burę pasprengti MitI131.
5. tr. prk. pakinkyti: Arklį paspreñgsu ir nulakinsu į Šates Šts.
| refl. tr.: Pasispreñgęs arklį, išvažiavau zuikinėti Šts.
6. refl. NdŽ pasiginčyti.
◊ į kam̃pą paspreñgti Šts nugalėti ginčijantis.
praspreñgti, -ia, pràsprengė tr.; Ser pratempti.
prispreñgti, -ia, pri̇̀sprengė tr. prikaišioti į tarpus: Tvoro[je] skylės, prispreñk medžių, kad paršai nelįstų J.
suspreñgti, -ia (sùsprengia), sùsprengė tr.
1. NdŽ sugrūsti, subrukti.
| refl. NdŽ: Susisprengė ledinės už tvoros J. Upėse prie tiltų ledams susisprengus, buvo jie paraku išplaišinami LC1888,15.
2. suręsti.
| prk.: Veizėk, da kokį vaiką suspreñgs i pabėgs End.
| refl. tr.: Susi̇̀sprengiau tokią trobalę ir gyvenu Vvr.
3. refl. NdŽ, Vvr susiginčyti, susibarti: Vaikiai susisprengė, t. y. susirėmė, katras diktesnis J. Abidvi susispreñgs iš apdaro J. Ir juodu dėl panos buvo smarkiai susispreñgusiu Brs.
užspreñgti, -ia (ùžsprengia), ùžsprengė tr.
1. S.Dauk, NdŽ uždaryti, užtaisyti, užkišti: Kiaurymę sieno[je] ùžsprengiau Vkš.
2. refl. užstrigti: Iš baimės visi puolėm pro duris, durys užsi̇̀sprengė, i nebgalėjom išbėgti Vkš.
3. užgriozdoti: Ùžsprengė stakles, nėr nė kur beapsisukti Plng.
| refl.: Nespringsosi užsisprengęs su staklėmis J.
4. refl. užsispirti: Užsi̇̀sprengė vienas gaspadorius sodo[je], i paliko soda neišskaldyta Šts.
5. refl. tr. užsispeisti: Užsispreñgsi avį Grdm.
dúoti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
daryti, kad gautų, turėtų
atim̃ti
prievarta paimti, daryti, kad netektų
Tu iš meilės vis esi man davęs ir atpenč nuog manęs ataėmęs Mž.
Vienamui duosti, o kitamui atima Mork.
Nesa kurs turi, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta net ir tai, ką jis turi Skv.
Dievas davė, Dievas atėmė Rm.
Ką atėmei, kaip dovaną turėjau, o ką davei, kaip nuoskaudą nešuos Braz.
Girtas duoda, prasiblaivęs atima KrvP. Ut.
Daug baisiau, kai tau duodama viltis, o paskui atimama rš.
Kad duodi, tai duok, nemantačykis (neapgaudinėk), – sako tam, kas duoda ir atima J.
Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda Mčr.
atim̃ti
prievarta paimti, daryti, kad netektų
Tu iš meilės vis esi man davęs ir atpenč nuog manęs ataėmęs Mž.
Vienamui duosti, o kitamui atima Mork.
Nesa kurs turi, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta net ir tai, ką jis turi Skv.
Dievas davė, Dievas atėmė Rm.
Ką atėmei, kaip dovaną turėjau, o ką davei, kaip nuoskaudą nešuos Braz.
Girtas duoda, prasiblaivęs atima KrvP. Ut.
Daug baisiau, kai tau duodama viltis, o paskui atimama rš.
Kad duodi, tai duok, nemantačykis (neapgaudinėk), – sako tam, kas duoda ir atima J.
Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda Mčr.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
daryti, kad kitas gautų, galėtų paimti
gáuti
daryti, kad pats duodantysis turėtų
Matai, jau taip yra: gyvuliui neduosi – ir iš gyvulio nieko negausi Slk.
Dirvai duok, kas reikia, kad jos palūkanų nori; juk neprivalo ji tau duot negavusi nieko Donel.
Taip jau susiklostė mano likimas, kad iš gyvenimo ir draugų gaudavau gerokai daugiau, negu pats galėjau duoti rš.
Aš tai nekreipiu dėmesio, kad viena ranka duot, o kita gaut Pg.
Uždaras žmogus ir uždara tauta mažiau gali duoti aplinkai ir mažiau iš jos gauti rš.
Jei kairį delną niežti, tai gausi pinigų. O dešinį – tai su tuo išleisi, duoti reikės rš.
Skelbinuos tau duodant, ar esi ką gavęs? Rdn.
gáuti
daryti, kad pats duodantysis turėtų
Matai, jau taip yra: gyvuliui neduosi – ir iš gyvulio nieko negausi Slk.
Dirvai duok, kas reikia, kad jos palūkanų nori; juk neprivalo ji tau duot negavusi nieko Donel.
Taip jau susiklostė mano likimas, kad iš gyvenimo ir draugų gaudavau gerokai daugiau, negu pats galėjau duoti rš.
Aš tai nekreipiu dėmesio, kad viena ranka duot, o kita gaut Pg.
Uždaras žmogus ir uždara tauta mažiau gali duoti aplinkai ir mažiau iš jos gauti rš.
Jei kairį delną niežti, tai gausi pinigų. O dešinį – tai su tuo išleisi, duoti reikės rš.
Skelbinuos tau duodant, ar esi ką gavęs? Rdn.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
daryti, kad kitas gautų, galėtų paimti
im̃ti
daryti, kad pats duodantysis turėtų
Tūkstančius imdama, galėčiau ir aš duoti ir dribtelėti (daug duoti) Ant.
Pikta tavo ėmė, o gera savo davė Dk.
Reik imt, kad duoda Dkš.
Nei gimė, nei gims, kas duodamas neims VP.
Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: „Palaimingiau duoti negu imti" NT.
Laimingesnis dalykas duoti, o ne imti Skv.
Jeb (jei) tik duotum, aš imčiau J.
Visko pačiai imti negalima, reikia ir kitam duoti rš.
Juk visada didesnis skurdžius yra tas, kuris ima, o ne tas, kuris duoda! rš.
Ranka duoda, ranka ima, ranka muša, ranka glosto LTR. Jnš.
Daug yra imančių, bet maža duodančių Šll.
Ir augo žmogus, prie jokio darbo nepratintas, pamėgęs imti, bet tik ne duoti... rš.
Genamas bėk, duodamas imk, baramas tylėk Vkš.
im̃ti
daryti, kad pats duodantysis turėtų
Tūkstančius imdama, galėčiau ir aš duoti ir dribtelėti (daug duoti) Ant.
Pikta tavo ėmė, o gera savo davė Dk.
Reik imt, kad duoda Dkš.
Nei gimė, nei gims, kas duodamas neims VP.
Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: „Palaimingiau duoti negu imti" NT.
Laimingesnis dalykas duoti, o ne imti Skv.
Jeb (jei) tik duotum, aš imčiau J.
Visko pačiai imti negalima, reikia ir kitam duoti rš.
Juk visada didesnis skurdžius yra tas, kuris ima, o ne tas, kuris duoda! rš.
Ranka duoda, ranka ima, ranka muša, ranka glosto LTR. Jnš.
Daug yra imančių, bet maža duodančių Šll.
Ir augo žmogus, prie jokio darbo nepratintas, pamėgęs imti, bet tik ne duoti... rš.
Genamas bėk, duodamas imk, baramas tylėk Vkš.
4
Reikšmė
Apibrėžtis
daryti, kad kitas įgytų, gautų, turėtų
paim̃ti
įsigyti tai, kas duodama
Jėzus paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė duoną ir davė mokiniams, kad išdalytų žmonėms brš.
Kai paimate iš izraeliečių dešimtinę, mano jums duotą iš jų kaip jūsų dalį, jūs turite atidėti iš jos atnašą Viešpačiui ŠR.
paim̃ti
įsigyti tai, kas duodama
Jėzus paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė duoną ir davė mokiniams, kad išdalytų žmonėms brš.
Kai paimate iš izraeliečių dešimtinę, mano jums duotą iš jų kaip jūsų dalį, jūs turite atidėti iš jos atnašą Viešpačiui ŠR.
5
Reikšmė
Apibrėžtis
daryti, kad kitas įgytų, gautų
pasiim̃ti
pasilaikyti neduodant
Duok man akmenis, o turtus pasiimk sau ŠR.
pasiim̃ti
pasilaikyti neduodant
Duok man akmenis, o turtus pasiimk sau ŠR.
6
Reikšmė
Apibrėžtis
daryti, kad kitas įgytų, gautų
priim̃ti
sutikti paimti, kas duodama
Gyvenimą dar kartą atidėsi, priimdamas, ką duoda. Neužgaus prasmė prasmės Ket.
priim̃ti
sutikti paimti, kas duodama
Gyvenimą dar kartą atidėsi, priimdamas, ką duoda. Neužgaus prasmė prasmės Ket.
7
Reikšmė
Apibrėžtis
leisti ką nors daryti
trukdýti
neleisti ko nors daryti
trukdýti
neleisti ko nors daryti
apgrį̇̃sti
Apibrėžtis
grį̇̃sti, griñdžia (greñda), griñdo (griñdė)
1. tr. K kloti grindis aslai, tiltui, keliui, grindyti, grinduoti: Miesto ir gatvės griñdžiamos J.Jabl. Kada žvaigzdėms grįstu keliu vaikštinėsu? Vnž. Negrįstà asla, t. y. nėr padlagos J. Su lentomis grį̇̃sk aslą J. Aš grindaũ ant aslos grindis J. Mano broliai grindžia tiltą geležinį (d.) Ml. O kas tiesė sijužėles, kas grindo lenteles? JD899. Grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj KlpD29. Grindžiu kelią raiste SD56. Grindžiamieji (grindimo) darbai Vr.
^ Gerais norais ir pragaras grįstas Al.
2. tr. pamatuoti, remti: Lietuvos komunistų partija savo ideologinę kovą grindė trijų revoliucijų patyrimu (sov.) sp.
3. refl. trauktis, dengtis, dėtis (apie paviršių): Jau ledas griñdžiasi ant vandens J. Griñdžiasi lytys, jau stos Nemunas Skr. Žarijos blėsta, grindžias pelenais rš.
4. tr. KlC202 krauti (ppr. eilėmis, sluoksniais), gretinti, šlieti: Grindo akmenis eilomis S.Dauk.
5. tr. leisti karštus akmenis į alų, žlugtą: Griñdžia alų, žlugtą Vad.
apgrį̇̃sti, apgriñdžia, apgriñdo (àpgrindė)
1. tr. apdengti viršų: Apgrįsk rūsį, šulinį lentomis J. Duobės viršų àpgrindė virbais, apdėjo su šiaudais ir su sniegais apibarstė PP41. Gyvoliai gali iššalti – tvartų lubos blogai àpgrįstos Ll. Jau tvartus api̇̀grindėm Slm. Namas nebuvo apgrįstas TDrVII192.
ǁ apdėti, apkrauti: Apgrindė stalą su visokiais indais, nebėr kur nė bliūdo pastatyti Užv.
2. refl. apsitraukti, paviršiui užsidėti: Dangus žvaigždelėms apsipylė, drėgna žemė rasa apsigrindė Žem. Kokie ten barkščiai – taukų tik tik krienelė apsigrindusi Ll. Nežinia, ar bus geri rugiai – tik kiek apsi̇̀grindė (truputį sužėlė), ir apsnigo Ml. Tik plonais rūbeliais apsigrindęs ir dreba nuo šalčio Ml.
įgrį̇̃sti, įgriñdžia, įgriñdo (į̇̃grindė) tr.
1. grindis įdėti: Pirkia tebėr neįgrįsta Š.
2. įkloti, įdėti į grindinį: Įgrindė akmenį ūlyčion Blv.
išgrį̇̃sti, išgriñdžia, išgriñdo (i̇̀šgrindė) tr. grindimis, akmenimis iškloti: Ìšgrindžiau grindis ant aslos (aslą išgrindau) J. Asla buvo išgrįsta raudonomis plytomis I. Ei išskels išskels baltas lentužėles, išgrį̇̃s žirgams staineles JV433. Upės krantai išgrįsti tašytais akmenimis J.Jabl. Išgrįsk šalinę kokiais pagaliais, gal nebirs grūdai po pamatu Pžrl. Iškirsiu klevelį ir ąžuolėlį, išgrįsiu tiltelį per Nemunėlį (d.) Lp.
nugrį̇̃sti, nugriñdžia (nùgrindžia), nugriñdo (nùgrindė) tr. nutiesti, nukloti: Te nugrindo tiltužėlį juodų kaškietėlių JD1071. Nugrindo didžius tiltus baltųjų brolaičių KlvD337. Ans nùgrindžia lieptàs vištoms dėti J. Jų geri kviečiai – visą palietką pėdais nùgrindė Lš.
| refl.: Visa Venta nusigriñdusi raudonsparniais – tiek žuvies buvo tą vakarą upė[je] Trk.
pagrį̇̃sti, pagriñdžia, pagriñdo (pàgrindė) tr.
1. grindimis ar grindiniu nukloti, nutiesti: Pagrindžiu aslą SD278. (Kelias) pagrįstas akmenimis SD19.
| Kad tu bagotas in muštinėlių, pagrįsk in marių tiltą TDrIV24(Tvr).
| refl. tr.: Žvejai tiliaudas pagrindas po kojų, kad laive nesušlaptų kojų Plng.
2. patiesti, pakloti: Tokios lubos daug ilgesniai pateksiančios nekaip lentos ant balkiais pagrįstos S.Dauk.
ǁ padėti: Bliūdą atanešiau, šaukštus pagrindžiau ant stalo, eikte valgyt Ml.
3. pamatuoti, paremti: Tautų draugystė pas mus pagrįsta tvirtu jųjų interesų bendrumo pagrindu (sov.) rš.
pagrįstai̇̃ adv.: Jis nepagrįstai teisinasi sp.
pérgrįsti tr., pergrį̇̃sti iš naujo išgrįsti, nugrįsti: Vilniuje pergrįsta eilė antrinių ir šalutinių gatvių sp.
| Reiktų tvartu[i] lubas pergrį̇̃st Slm.
prigrį̇̃sti, prigriñdžia, prigriñdo (pri̇̀grindė) tr. pridėti, prišlieti: Ans prigrį̇̃sti nora pilną stubą visokių sūdų, daiktų J. Pri̇̀grindė (prišliejo, šalia pastatė) uslaną prie suolo ir paklojo gult Lp. Roges pri̇̀grindžiau prie tvarto Vlk.
sugrį̇̃sti, sugriñdžia, sugriñdo (sùgrindė)
1. tr. sukloti, sudėti į grindis, nutiesti: Tyliai čiožina trys poros kojų tamsius seno kelio akmenis, sugrįstus įvairiagenčių Romos vergų sp. Plačius akmenis į pamatą sugrindė Jrk.
| refl.: Ir nulėkė skiedrelė ant marių, ir susigrindo ant marių tiltelis (d.) Mrj.
2. tr. sudėti, sustatyti: Buvo lentyna, ant kuria sugrįsti mazginiai, beje: kaušai, samčiai, druskinės S.Dauk. Pienas buvo sùgrįstas (indai su pienu sustatyti) sklepe Ggr. Ir razleisiu žalias šakas (apie obelį), ir sugrįsiu baltus žiedus Aru23.
| refl. tr.: Kodė čia susigrindai kedes? Kt.
3. refl. susidaryti, užsidėti paviršiui; sušalti (sukietėti): Atsikeliu, ė viedre jau ledas susgriñdęs Lkm. Jau upis susigriñdo, t. y. ledai susikimšo ir pašalo, ir ledu eina žmonės J.
užgrį̇̃sti, užgriñdžia (ùžgrindžia), užgriñdo (ùžgrindė)
1. tr. užkloti, užtiesti, užversti: Nebužgrindė rūsio, ir páršalo bulvės Šts. Duobę dailiai užgrindo ji žagarais VoK133. Pirkia žùgrįsta kraulais Rod. Užgrįsk rinkes KzR. Keptų burokų ùžgrindė statinės dugną, kopūstus žiemai raugdami Skdv.
2. refl. užsidėti paviršiui: Ledai ant Nemuno užsigrindo J.
1. tr. K kloti grindis aslai, tiltui, keliui, grindyti, grinduoti: Miesto ir gatvės griñdžiamos J.Jabl. Kada žvaigzdėms grįstu keliu vaikštinėsu? Vnž. Negrįstà asla, t. y. nėr padlagos J. Su lentomis grį̇̃sk aslą J. Aš grindaũ ant aslos grindis J. Mano broliai grindžia tiltą geležinį (d.) Ml. O kas tiesė sijužėles, kas grindo lenteles? JD899. Grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj KlpD29. Grindžiu kelią raiste SD56. Grindžiamieji (grindimo) darbai Vr.
^ Gerais norais ir pragaras grįstas Al.
2. tr. pamatuoti, remti: Lietuvos komunistų partija savo ideologinę kovą grindė trijų revoliucijų patyrimu (sov.) sp.
3. refl. trauktis, dengtis, dėtis (apie paviršių): Jau ledas griñdžiasi ant vandens J. Griñdžiasi lytys, jau stos Nemunas Skr. Žarijos blėsta, grindžias pelenais rš.
4. tr. KlC202 krauti (ppr. eilėmis, sluoksniais), gretinti, šlieti: Grindo akmenis eilomis S.Dauk.
5. tr. leisti karštus akmenis į alų, žlugtą: Griñdžia alų, žlugtą Vad.
apgrį̇̃sti, apgriñdžia, apgriñdo (àpgrindė)
1. tr. apdengti viršų: Apgrįsk rūsį, šulinį lentomis J. Duobės viršų àpgrindė virbais, apdėjo su šiaudais ir su sniegais apibarstė PP41. Gyvoliai gali iššalti – tvartų lubos blogai àpgrįstos Ll. Jau tvartus api̇̀grindėm Slm. Namas nebuvo apgrįstas TDrVII192.
ǁ apdėti, apkrauti: Apgrindė stalą su visokiais indais, nebėr kur nė bliūdo pastatyti Užv.
2. refl. apsitraukti, paviršiui užsidėti: Dangus žvaigždelėms apsipylė, drėgna žemė rasa apsigrindė Žem. Kokie ten barkščiai – taukų tik tik krienelė apsigrindusi Ll. Nežinia, ar bus geri rugiai – tik kiek apsi̇̀grindė (truputį sužėlė), ir apsnigo Ml. Tik plonais rūbeliais apsigrindęs ir dreba nuo šalčio Ml.
įgrį̇̃sti, įgriñdžia, įgriñdo (į̇̃grindė) tr.
1. grindis įdėti: Pirkia tebėr neįgrįsta Š.
2. įkloti, įdėti į grindinį: Įgrindė akmenį ūlyčion Blv.
išgrį̇̃sti, išgriñdžia, išgriñdo (i̇̀šgrindė) tr. grindimis, akmenimis iškloti: Ìšgrindžiau grindis ant aslos (aslą išgrindau) J. Asla buvo išgrįsta raudonomis plytomis I. Ei išskels išskels baltas lentužėles, išgrį̇̃s žirgams staineles JV433. Upės krantai išgrįsti tašytais akmenimis J.Jabl. Išgrįsk šalinę kokiais pagaliais, gal nebirs grūdai po pamatu Pžrl. Iškirsiu klevelį ir ąžuolėlį, išgrįsiu tiltelį per Nemunėlį (d.) Lp.
nugrį̇̃sti, nugriñdžia (nùgrindžia), nugriñdo (nùgrindė) tr. nutiesti, nukloti: Te nugrindo tiltužėlį juodų kaškietėlių JD1071. Nugrindo didžius tiltus baltųjų brolaičių KlvD337. Ans nùgrindžia lieptàs vištoms dėti J. Jų geri kviečiai – visą palietką pėdais nùgrindė Lš.
| refl.: Visa Venta nusigriñdusi raudonsparniais – tiek žuvies buvo tą vakarą upė[je] Trk.
pagrį̇̃sti, pagriñdžia, pagriñdo (pàgrindė) tr.
1. grindimis ar grindiniu nukloti, nutiesti: Pagrindžiu aslą SD278. (Kelias) pagrįstas akmenimis SD19.
| Kad tu bagotas in muštinėlių, pagrįsk in marių tiltą TDrIV24(Tvr).
| refl. tr.: Žvejai tiliaudas pagrindas po kojų, kad laive nesušlaptų kojų Plng.
2. patiesti, pakloti: Tokios lubos daug ilgesniai pateksiančios nekaip lentos ant balkiais pagrįstos S.Dauk.
ǁ padėti: Bliūdą atanešiau, šaukštus pagrindžiau ant stalo, eikte valgyt Ml.
3. pamatuoti, paremti: Tautų draugystė pas mus pagrįsta tvirtu jųjų interesų bendrumo pagrindu (sov.) rš.
pagrįstai̇̃ adv.: Jis nepagrįstai teisinasi sp.
pérgrįsti tr., pergrį̇̃sti iš naujo išgrįsti, nugrįsti: Vilniuje pergrįsta eilė antrinių ir šalutinių gatvių sp.
| Reiktų tvartu[i] lubas pergrį̇̃st Slm.
prigrį̇̃sti, prigriñdžia, prigriñdo (pri̇̀grindė) tr. pridėti, prišlieti: Ans prigrį̇̃sti nora pilną stubą visokių sūdų, daiktų J. Pri̇̀grindė (prišliejo, šalia pastatė) uslaną prie suolo ir paklojo gult Lp. Roges pri̇̀grindžiau prie tvarto Vlk.
sugrį̇̃sti, sugriñdžia, sugriñdo (sùgrindė)
1. tr. sukloti, sudėti į grindis, nutiesti: Tyliai čiožina trys poros kojų tamsius seno kelio akmenis, sugrįstus įvairiagenčių Romos vergų sp. Plačius akmenis į pamatą sugrindė Jrk.
| refl.: Ir nulėkė skiedrelė ant marių, ir susigrindo ant marių tiltelis (d.) Mrj.
2. tr. sudėti, sustatyti: Buvo lentyna, ant kuria sugrįsti mazginiai, beje: kaušai, samčiai, druskinės S.Dauk. Pienas buvo sùgrįstas (indai su pienu sustatyti) sklepe Ggr. Ir razleisiu žalias šakas (apie obelį), ir sugrįsiu baltus žiedus Aru23.
| refl. tr.: Kodė čia susigrindai kedes? Kt.
3. refl. susidaryti, užsidėti paviršiui; sušalti (sukietėti): Atsikeliu, ė viedre jau ledas susgriñdęs Lkm. Jau upis susigriñdo, t. y. ledai susikimšo ir pašalo, ir ledu eina žmonės J.
užgrį̇̃sti, užgriñdžia (ùžgrindžia), užgriñdo (ùžgrindė)
1. tr. užkloti, užtiesti, užversti: Nebužgrindė rūsio, ir páršalo bulvės Šts. Duobę dailiai užgrindo ji žagarais VoK133. Pirkia žùgrįsta kraulais Rod. Užgrįsk rinkes KzR. Keptų burokų ùžgrindė statinės dugną, kopūstus žiemai raugdami Skdv.
2. refl. užsidėti paviršiui: Ledai ant Nemuno užsigrindo J.
įgrį̇̃sti
Apibrėžtis
grį̇̃sti, griñdžia (greñda), griñdo (griñdė)
1. tr. K kloti grindis aslai, tiltui, keliui, grindyti, grinduoti: Miesto ir gatvės griñdžiamos J.Jabl. Kada žvaigzdėms grįstu keliu vaikštinėsu? Vnž. Negrįstà asla, t. y. nėr padlagos J. Su lentomis grį̇̃sk aslą J. Aš grindaũ ant aslos grindis J. Mano broliai grindžia tiltą geležinį (d.) Ml. O kas tiesė sijužėles, kas grindo lenteles? JD899. Grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj KlpD29. Grindžiu kelią raiste SD56. Grindžiamieji (grindimo) darbai Vr.
^ Gerais norais ir pragaras grįstas Al.
2. tr. pamatuoti, remti: Lietuvos komunistų partija savo ideologinę kovą grindė trijų revoliucijų patyrimu (sov.) sp.
3. refl. trauktis, dengtis, dėtis (apie paviršių): Jau ledas griñdžiasi ant vandens J. Griñdžiasi lytys, jau stos Nemunas Skr. Žarijos blėsta, grindžias pelenais rš.
4. tr. KlC202 krauti (ppr. eilėmis, sluoksniais), gretinti, šlieti: Grindo akmenis eilomis S.Dauk.
5. tr. leisti karštus akmenis į alų, žlugtą: Griñdžia alų, žlugtą Vad.
apgrį̇̃sti, apgriñdžia, apgriñdo (àpgrindė)
1. tr. apdengti viršų: Apgrįsk rūsį, šulinį lentomis J. Duobės viršų àpgrindė virbais, apdėjo su šiaudais ir su sniegais apibarstė PP41. Gyvoliai gali iššalti – tvartų lubos blogai àpgrįstos Ll. Jau tvartus api̇̀grindėm Slm. Namas nebuvo apgrįstas TDrVII192.
ǁ apdėti, apkrauti: Apgrindė stalą su visokiais indais, nebėr kur nė bliūdo pastatyti Užv.
2. refl. apsitraukti, paviršiui užsidėti: Dangus žvaigždelėms apsipylė, drėgna žemė rasa apsigrindė Žem. Kokie ten barkščiai – taukų tik tik krienelė apsigrindusi Ll. Nežinia, ar bus geri rugiai – tik kiek apsi̇̀grindė (truputį sužėlė), ir apsnigo Ml. Tik plonais rūbeliais apsigrindęs ir dreba nuo šalčio Ml.
įgrį̇̃sti, įgriñdžia, įgriñdo (į̇̃grindė) tr.
1. grindis įdėti: Pirkia tebėr neįgrįsta Š.
2. įkloti, įdėti į grindinį: Įgrindė akmenį ūlyčion Blv.
išgrį̇̃sti, išgriñdžia, išgriñdo (i̇̀šgrindė) tr. grindimis, akmenimis iškloti: Ìšgrindžiau grindis ant aslos (aslą išgrindau) J. Asla buvo išgrįsta raudonomis plytomis I. Ei išskels išskels baltas lentužėles, išgrį̇̃s žirgams staineles JV433. Upės krantai išgrįsti tašytais akmenimis J.Jabl. Išgrįsk šalinę kokiais pagaliais, gal nebirs grūdai po pamatu Pžrl. Iškirsiu klevelį ir ąžuolėlį, išgrįsiu tiltelį per Nemunėlį (d.) Lp.
nugrį̇̃sti, nugriñdžia (nùgrindžia), nugriñdo (nùgrindė) tr. nutiesti, nukloti: Te nugrindo tiltužėlį juodų kaškietėlių JD1071. Nugrindo didžius tiltus baltųjų brolaičių KlvD337. Ans nùgrindžia lieptàs vištoms dėti J. Jų geri kviečiai – visą palietką pėdais nùgrindė Lš.
| refl.: Visa Venta nusigriñdusi raudonsparniais – tiek žuvies buvo tą vakarą upė[je] Trk.
pagrį̇̃sti, pagriñdžia, pagriñdo (pàgrindė) tr.
1. grindimis ar grindiniu nukloti, nutiesti: Pagrindžiu aslą SD278. (Kelias) pagrįstas akmenimis SD19.
| Kad tu bagotas in muštinėlių, pagrįsk in marių tiltą TDrIV24(Tvr).
| refl. tr.: Žvejai tiliaudas pagrindas po kojų, kad laive nesušlaptų kojų Plng.
2. patiesti, pakloti: Tokios lubos daug ilgesniai pateksiančios nekaip lentos ant balkiais pagrįstos S.Dauk.
ǁ padėti: Bliūdą atanešiau, šaukštus pagrindžiau ant stalo, eikte valgyt Ml.
3. pamatuoti, paremti: Tautų draugystė pas mus pagrįsta tvirtu jųjų interesų bendrumo pagrindu (sov.) rš.
pagrįstai̇̃ adv.: Jis nepagrįstai teisinasi sp.
pérgrįsti tr., pergrį̇̃sti iš naujo išgrįsti, nugrįsti: Vilniuje pergrįsta eilė antrinių ir šalutinių gatvių sp.
| Reiktų tvartu[i] lubas pergrį̇̃st Slm.
prigrį̇̃sti, prigriñdžia, prigriñdo (pri̇̀grindė) tr. pridėti, prišlieti: Ans prigrį̇̃sti nora pilną stubą visokių sūdų, daiktų J. Pri̇̀grindė (prišliejo, šalia pastatė) uslaną prie suolo ir paklojo gult Lp. Roges pri̇̀grindžiau prie tvarto Vlk.
sugrį̇̃sti, sugriñdžia, sugriñdo (sùgrindė)
1. tr. sukloti, sudėti į grindis, nutiesti: Tyliai čiožina trys poros kojų tamsius seno kelio akmenis, sugrįstus įvairiagenčių Romos vergų sp. Plačius akmenis į pamatą sugrindė Jrk.
| refl.: Ir nulėkė skiedrelė ant marių, ir susigrindo ant marių tiltelis (d.) Mrj.
2. tr. sudėti, sustatyti: Buvo lentyna, ant kuria sugrįsti mazginiai, beje: kaušai, samčiai, druskinės S.Dauk. Pienas buvo sùgrįstas (indai su pienu sustatyti) sklepe Ggr. Ir razleisiu žalias šakas (apie obelį), ir sugrįsiu baltus žiedus Aru23.
| refl. tr.: Kodė čia susigrindai kedes? Kt.
3. refl. susidaryti, užsidėti paviršiui; sušalti (sukietėti): Atsikeliu, ė viedre jau ledas susgriñdęs Lkm. Jau upis susigriñdo, t. y. ledai susikimšo ir pašalo, ir ledu eina žmonės J.
užgrį̇̃sti, užgriñdžia (ùžgrindžia), užgriñdo (ùžgrindė)
1. tr. užkloti, užtiesti, užversti: Nebužgrindė rūsio, ir páršalo bulvės Šts. Duobę dailiai užgrindo ji žagarais VoK133. Pirkia žùgrįsta kraulais Rod. Užgrįsk rinkes KzR. Keptų burokų ùžgrindė statinės dugną, kopūstus žiemai raugdami Skdv.
2. refl. užsidėti paviršiui: Ledai ant Nemuno užsigrindo J.
1. tr. K kloti grindis aslai, tiltui, keliui, grindyti, grinduoti: Miesto ir gatvės griñdžiamos J.Jabl. Kada žvaigzdėms grįstu keliu vaikštinėsu? Vnž. Negrįstà asla, t. y. nėr padlagos J. Su lentomis grį̇̃sk aslą J. Aš grindaũ ant aslos grindis J. Mano broliai grindžia tiltą geležinį (d.) Ml. O kas tiesė sijužėles, kas grindo lenteles? JD899. Grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj KlpD29. Grindžiu kelią raiste SD56. Grindžiamieji (grindimo) darbai Vr.
^ Gerais norais ir pragaras grįstas Al.
2. tr. pamatuoti, remti: Lietuvos komunistų partija savo ideologinę kovą grindė trijų revoliucijų patyrimu (sov.) sp.
3. refl. trauktis, dengtis, dėtis (apie paviršių): Jau ledas griñdžiasi ant vandens J. Griñdžiasi lytys, jau stos Nemunas Skr. Žarijos blėsta, grindžias pelenais rš.
4. tr. KlC202 krauti (ppr. eilėmis, sluoksniais), gretinti, šlieti: Grindo akmenis eilomis S.Dauk.
5. tr. leisti karštus akmenis į alų, žlugtą: Griñdžia alų, žlugtą Vad.
apgrį̇̃sti, apgriñdžia, apgriñdo (àpgrindė)
1. tr. apdengti viršų: Apgrįsk rūsį, šulinį lentomis J. Duobės viršų àpgrindė virbais, apdėjo su šiaudais ir su sniegais apibarstė PP41. Gyvoliai gali iššalti – tvartų lubos blogai àpgrįstos Ll. Jau tvartus api̇̀grindėm Slm. Namas nebuvo apgrįstas TDrVII192.
ǁ apdėti, apkrauti: Apgrindė stalą su visokiais indais, nebėr kur nė bliūdo pastatyti Užv.
2. refl. apsitraukti, paviršiui užsidėti: Dangus žvaigždelėms apsipylė, drėgna žemė rasa apsigrindė Žem. Kokie ten barkščiai – taukų tik tik krienelė apsigrindusi Ll. Nežinia, ar bus geri rugiai – tik kiek apsi̇̀grindė (truputį sužėlė), ir apsnigo Ml. Tik plonais rūbeliais apsigrindęs ir dreba nuo šalčio Ml.
įgrį̇̃sti, įgriñdžia, įgriñdo (į̇̃grindė) tr.
1. grindis įdėti: Pirkia tebėr neįgrįsta Š.
2. įkloti, įdėti į grindinį: Įgrindė akmenį ūlyčion Blv.
išgrį̇̃sti, išgriñdžia, išgriñdo (i̇̀šgrindė) tr. grindimis, akmenimis iškloti: Ìšgrindžiau grindis ant aslos (aslą išgrindau) J. Asla buvo išgrįsta raudonomis plytomis I. Ei išskels išskels baltas lentužėles, išgrį̇̃s žirgams staineles JV433. Upės krantai išgrįsti tašytais akmenimis J.Jabl. Išgrįsk šalinę kokiais pagaliais, gal nebirs grūdai po pamatu Pžrl. Iškirsiu klevelį ir ąžuolėlį, išgrįsiu tiltelį per Nemunėlį (d.) Lp.
nugrį̇̃sti, nugriñdžia (nùgrindžia), nugriñdo (nùgrindė) tr. nutiesti, nukloti: Te nugrindo tiltužėlį juodų kaškietėlių JD1071. Nugrindo didžius tiltus baltųjų brolaičių KlvD337. Ans nùgrindžia lieptàs vištoms dėti J. Jų geri kviečiai – visą palietką pėdais nùgrindė Lš.
| refl.: Visa Venta nusigriñdusi raudonsparniais – tiek žuvies buvo tą vakarą upė[je] Trk.
pagrį̇̃sti, pagriñdžia, pagriñdo (pàgrindė) tr.
1. grindimis ar grindiniu nukloti, nutiesti: Pagrindžiu aslą SD278. (Kelias) pagrįstas akmenimis SD19.
| Kad tu bagotas in muštinėlių, pagrįsk in marių tiltą TDrIV24(Tvr).
| refl. tr.: Žvejai tiliaudas pagrindas po kojų, kad laive nesušlaptų kojų Plng.
2. patiesti, pakloti: Tokios lubos daug ilgesniai pateksiančios nekaip lentos ant balkiais pagrįstos S.Dauk.
ǁ padėti: Bliūdą atanešiau, šaukštus pagrindžiau ant stalo, eikte valgyt Ml.
3. pamatuoti, paremti: Tautų draugystė pas mus pagrįsta tvirtu jųjų interesų bendrumo pagrindu (sov.) rš.
pagrįstai̇̃ adv.: Jis nepagrįstai teisinasi sp.
pérgrįsti tr., pergrį̇̃sti iš naujo išgrįsti, nugrįsti: Vilniuje pergrįsta eilė antrinių ir šalutinių gatvių sp.
| Reiktų tvartu[i] lubas pergrį̇̃st Slm.
prigrį̇̃sti, prigriñdžia, prigriñdo (pri̇̀grindė) tr. pridėti, prišlieti: Ans prigrį̇̃sti nora pilną stubą visokių sūdų, daiktų J. Pri̇̀grindė (prišliejo, šalia pastatė) uslaną prie suolo ir paklojo gult Lp. Roges pri̇̀grindžiau prie tvarto Vlk.
sugrį̇̃sti, sugriñdžia, sugriñdo (sùgrindė)
1. tr. sukloti, sudėti į grindis, nutiesti: Tyliai čiožina trys poros kojų tamsius seno kelio akmenis, sugrįstus įvairiagenčių Romos vergų sp. Plačius akmenis į pamatą sugrindė Jrk.
| refl.: Ir nulėkė skiedrelė ant marių, ir susigrindo ant marių tiltelis (d.) Mrj.
2. tr. sudėti, sustatyti: Buvo lentyna, ant kuria sugrįsti mazginiai, beje: kaušai, samčiai, druskinės S.Dauk. Pienas buvo sùgrįstas (indai su pienu sustatyti) sklepe Ggr. Ir razleisiu žalias šakas (apie obelį), ir sugrįsiu baltus žiedus Aru23.
| refl. tr.: Kodė čia susigrindai kedes? Kt.
3. refl. susidaryti, užsidėti paviršiui; sušalti (sukietėti): Atsikeliu, ė viedre jau ledas susgriñdęs Lkm. Jau upis susigriñdo, t. y. ledai susikimšo ir pašalo, ir ledu eina žmonės J.
užgrį̇̃sti, užgriñdžia (ùžgrindžia), užgriñdo (ùžgrindė)
1. tr. užkloti, užtiesti, užversti: Nebužgrindė rūsio, ir páršalo bulvės Šts. Duobę dailiai užgrindo ji žagarais VoK133. Pirkia žùgrįsta kraulais Rod. Užgrįsk rinkes KzR. Keptų burokų ùžgrindė statinės dugną, kopūstus žiemai raugdami Skdv.
2. refl. užsidėti paviršiui: Ledai ant Nemuno užsigrindo J.
klikbei̇̃tas
Apibrėžtis
Paspaudimus provokuojanti (klaidinanti, sensacinga) interneto straipsnio antraštė ar paveikslėlis.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
[...] principas ganėtinai aiškus - išnaudoti esamu momentu tai kas populiariausia ir sulaukia daugiausia klikbaitų, peržiūrų etc.
Parašiau teksto pavadinimą ir pagalvojau, kad jis skamba taip tabloidiškai, kaip koks clickbaitas. Matyt pasąmoningai pradėjau sekti blogais pavyzdžiais, o gal nejučia tikiuosi, kad toks pavadinimas privers skaitytoją atsiversti šį tekstą.
Siras perspėjo Europą, kad tikrintų pabėgėlių pasus ir tapatybes Pabėgėlių kelte sutiktas siras perspėjo Europą - vel labai geras clickbait'o pavyzdys, kaip antrasteje specialiai nera rasoma esmes, o verciama listi i pati straipsni.
Eurolygos rungtynes Turkijoje praleis R. Javtokas Prieš išvyką į Turkiją – skaudi „Žalgirio“ netektis - clickbait'as.
Pasaulio ugniagesių čempionate lietuviai užėmė trečią vietą Iš pradžių nurašyti Lietuvos ugniagesiai parodė, ko yra verti - vel clickbait'as.
Dalijamės Raimondo Navicko, žinomo blogerio Zeppelinus, Veidaknygėje paskleista žinia apie tai, kad naujienų portalų savininkų pastangomis uždraustas naršyklės plėtinys „Siūlyk antraštę“, padėjęs kovoti su klikus generuojančiomis antraštėmis portaluose ir kviečiame paremti šios iniciatyvos autorių.
Kovos su klikbaitų medžiotojais plėtinys „Siūlyk antraštę“ uždraustas! Naujienų portalų savininkai grasinimais nusmaugė inovatyvią pilietinę iniciatyvą internete – ir spaudoje apie tai jokio atgarsio?
Tačiau didžiausias neigiamas aspektas atėjo iš net 1980-taisiais gyvenusių žurnaliūgų, kurie ir tuomet kūrė klikbeitą. Times Magazine interpretavo ir įvardijo tyrimo rezultatus paprastai ir kategeriškai: “Atsiprašome, bet tai tiesa. Cholesterolis yra tikrasis žudikas“ (Sorry itʼs true. Cholesterol really is the killer.)
i koki sudo gabala pavirto siuolaikine zurnalistika tai baisu. clickbait antrastes, kad tik kuo daugiau clicku butu.
Kovos su clickbaitų medžiotojais appsas "Siūlyk antraštę" uždraustas!
Ar „clickbait“ tikrai veikia? Kodėl dabar jį naudoja ir mokslininkai? Atsakymai jus šokiruos [antraštė]
„Merriam-Webster“ žodynas žodį „clickbait“ apibūdina kaip antraštes sukurtas taip, kad portalų lankytojams norėtųsi paspausti ant nuorodų, kurios dažnai veda į abejotinos kokybės turinį.
Tikrai kad privalu pamatyti :DDD
Cia ne "klikbeitas" :) [Straipsnio antraštės „Privalote pamatyti: „išprotėjęs arklys“ varžovą nokautavo per 7 sekundes“ komentaras. – Red. past.]
Kaip žinome, šiandien antraštės kuriamos tam, kad kuo daugiau žmonių atsiverstų tekstą. Bet dabar šis metodas virto visų apgaudinėjimu: iš vienos pusės, „spustelėjimai“ (vadinamieji klikbaitai) pirmiausia yra skirti reklamos davėjams, kad kuo daugiau žmonių šalia teksto pamatytų jų reklamą. Bet klaidinanti antraštė dažnai atveda prie reklamos visiškai netikslinę tos prekės auditoriją. Taip apgaunamos abi pusės.
Spaudžiamos antraštės („clickbait“)
Pagavios, sensacingos antraštės, skirtos atkreipti dėmesį; dažnai klaidina, turinys neatitinka antraštės; skatina pajamas iš reklamos.
Tuos vyrus, kurie visa tai darė, vardais ir pavardėmis atsekti būtų labai sudėtinga. Jie naudoja clickbait'us (patrauklias antraštes – 15min), uždeda A.Tapino ar kito žymaus asmens nuotrauką, nes tuomet didesnė tikimybė, kad kas nors paspaus, palyginti su kokio nors atsitiktinio vyruko su „Lamborghini“ nuotrauka.
Populiariausių Lietuvoje naujienų tinklapių tituliniuose puslapiuose karaliauja klaidinančios (clickbait) antraštės ir tai tarsi jau nieko nebestebina. [...]
Clickbait antraštės (ir apskritai clickbait turinys) žiniasklaidoje atsirado neatsitiktinai ir, be abejo, ne Lietuvoje.
[...] Įkandin užsienio puslapių, Lietuvoje pirmieji pasekė delfi.lt, o vėliau ir visi kiti lietuviški žinių portalai. Tad šiuo metu clickbait antraštė yra visiška norma, o jai sukurti skiriama bene tiek pat laiko, kiek ir pati straipsnį.
Likus šešioms savaitėms iki JAV prezidento rinkimų dienos, K. Perry (31 m.) savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo pikantiška nuotrauka, kuriai pozavo išsirengusi nuogai. [...]
Šalia jos muzikos žvaigždė parašė: „Aš panaudosiu savo kūną kaip „paspaudimų masalą“ (angl. clickbait), kad padėčiau keisti pasaulį.“
nuspáudyti
Apibrėžtis
spáudyti, -o, -ė tr. DP101, K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ, KŽ, spaudýti, spaũdo, spaũdė ArchXXXIV375; L iter. spausti:
1. N, M, Kls, Lp Mygu, spaudžiu, spaudau SD31. Senis spáudo su smagenimis, kad nėr dantų J. Vargonai, gero vargonininko spaudomi, sukrutina žmonių širdis M.Valanč.
| prk.: Verkė maža dukrelė, ant kapelio sėdėdama, motulę budydama …, širdelę spaudydama TŽI270. Turime … prabangus kūno … spaudýt DP553.
^ Ką čia dirbi? – Padirbtiesiems akeles spáudau Pgr, Kv, KlvrŽ.
2. Jis tau šiandie šneka, o už kampo kitą spáudo Trg. Jau nespáudys baltųjų rankelių, jau nemaustys aukselio žiedelio JV478. Oi, ar verkia, bėdavoja tėvas ir motulė, rankas laužo, rankas spaudo, jau dukrelės nėra TD81.
| Per primiciją kunigas žmonėm galvas spaudo Jnšk.
3. LL331 iter. spausti 4: Kam tu dabar tą spaugelį spáudai – ims, žiūrėk, dar tvinkt Jnšk. Tėvas vašką spáudo į krūvą Jrb. Spáudyt sūrį, kad trykštų J.Jabl(Kp). Vandens kiek galint daugiau pašalinama, mezginį spaudant tarp rankų rš.
| Valiai ans tas žvakes spáudyti (gesinti) kaip greičiausiai Varn.
4. maigyti žemyn rankeną ar pakoją (verpiant, audžiant): Iš pradžių buvo tokie mintuvai su rankom spáudomi, vėliau atsirado arkliniai Sk. Tą lentukę koja spáudo, ir sukas ratas Rdš. Boba koja spáudo [ratelį] sėdint ir suka, verpia Šlčn. Audant jau kojoms toms tas nytis spardyti, spáudyti Tl.
5. Pš traiškyti, triuškinti (riešutus spaustuvais): Su spaustuvais spáudyk riešutus J.
6. dėti antspaudus, antspauduoti: Ėmė visas duris rodyti, visur antspaudus spaudyti Žem.
7. PK56 prk. varginti: Id velns iž rūstybės savo nespaudytų vaikų tavo PK20.
apspáudyti Rtr, KŽ iter. apspausti.
1. apdėlioti aplink ar iš viršaus, apkrauti, apslėgti; apkamšyti: Apklosčiau, apspáudžiau, ka nesušaltų Krš. Apspaudyk vaiką, kad neišpultų Lp. Apspáudyk su spragiliais, kad vė[ja]s nenupūstum plovinių Šts. Aplink pasodintą daigą žemė apspaudoma rš. Įstato apynvarptį ir žemėmis apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Ugnį apspáudė ir užgesino Rmš.
| Apspáudo su šiaudais [kapčiuje sudėtas] bulbes Rdn.
2. spaudžiant sumažinti: Apspáudyk duoną, iš duonmaišio (kubilo) kilstančią J. Išlupo tą pašiną, sopulį apšluostė, apspaudė LTsIV578.
3. Jnšk apčiupinėti, apgraibyti: Jis vėl apčiupinėjo ištinusią vietą, apspaudydamas be jokio gailesčio J.Avyž. Aš, net Žaląją pirkdamas, kokią dešimtį karvių apėjau. Ir slėpsnas čiupinėjau, ir tešmenėlį apspaudžiau K.Saj.
◊ rankàs apspáudyti visus pasveikinti: Paskui jis paskubomis apspaudė atkištas jam prezidiumo narių rankas rš.
atspáudyti
1. iter. atspausti 5: Minkymas per kraštus ima bėgt – tep iškyla, priseina jį ranka atspaudyt Kpč.
2. Gmž žr. atspausdinti.
įspáudyti KI340, Š, Rtr, KŽ; Ser iter. įspausti 1.
išspáudyti tr. Rtr; Ser
1. refl. tr. iter. išspausti 2 (refl.): Išsispáudyk iš nosies ir iš kaktos inkstirus Š.
2. LL176,288 iter. išspausti 3: Sutarkuojam bulbas, išspáudom Kls. Avižienius miltus sumals, nu paskuo – anglių, duonos ir užraugs, pask išspáudyti anus reik Vž. Varškę, sukračius į sūrmaišelį, išspaudyti rš.
| refl. Ser.
3. refl. tr. išsimaigyti: Pilvas sveikas: aš tą pilvą pati galiu išsispáudyt (išsimasažuoti) Jrb.
4. KŽ išgliaudyti: Visus riešučius išspáudėm Š.
5. KŽ kurį laiką gliaudyti: Visą vakarą išspáudėm riešučius Š.
nuspáudyti tr. Š, NdŽ; Ser
1. KŽ spaudant numygti, nulenkti, nustumti žemyn ar tolyn.
2. kiek pamaigyti: Jei kurmį rankom nuspaudysi, tai gydytojas būsi MTtV198(Pn).
3. paviršium nusmaigyti, įsmaigyti: Nuspáudo pyragus su saldainiais, ir yr kaip tortas Lnk.
4. LL164 iter. nuspausti 3.
paspáudyti tr.
1. iter. paspausti 1: Pamieluok sužadėtinę, paspaudyk jos rankeles Vaižg.
| refl. tr.: Pasišnekam, rankas pasispáudom Krš.
2. paremti, paspirti: Paspaudyk sienas, kad negriūtų Lp.
3. kiek pamaigyti: Pakratė, kišenes paspáudė, da ginklą rado Gd. Aš paspáudau ir žinau, kada griebti [iš puodo pyragiukus] Vdžg. Bartkienė išima iš kišenės obuolį, paspaudo jį ir duoda Bitaičiui J.Paukš.
4. patrupinti: Paspáudyk viščiukams virytų bulvikių Skr.
pérspaudyti KII368, KŽ, perspáudyti KŽ; Rtr iter. perspausti 1: Parvaro linus par tą mašiną, parspáudo, išpurto Kri.
prispáudyti tr.; Ser
1. I daug ko primaigyti, pritrupinti: Kiaulėms bulvių prispáudytų paduok Šts.
2. prk. varginti, kamuoti: Vokiečiai paskiau ir kunigus pradėjo prispaudýt Pls.
suspáudyti tr. Rtr, KŽ
1. iter. suspausti 1: Pasipūtęs šešnytis sijonas, matyti, nevykusiai suspaudytas duonos kepalais ar pašildyta plyta I.Simon.
| Plaukus suspáudė su pirštais, tokios gražios bangos padarytos Jrb.
2. KII368 sutrinti, sumaigyti: Suspáudau citriną vandeny Lp. Kad strėnos nepasilenka, reik atgulti ant suspaudytų karštų bulvių LTR(Ms).
3. LL177 suminkyti į krūvą: Ta pati pasakojo Kazimierienę Viršienę renkant šarmuo sniegą, suspaudant į gniūžius ir paskiaus krušomis visokius javus gaišinant M.Valanč.
4. prk. sujungti, suglausti: Baltas rankeles suspaudys, aukso žiedelius sumainys (d.) Nm.
užspáudyti KŽ iter. užspausti.
◊ aki̇̀s užspáudyti numarinti: Tu muno grabelį nenuneši, aš tau aki̇̀s ir užspáudau Grg.
1. N, M, Kls, Lp Mygu, spaudžiu, spaudau SD31. Senis spáudo su smagenimis, kad nėr dantų J. Vargonai, gero vargonininko spaudomi, sukrutina žmonių širdis M.Valanč.
| prk.: Verkė maža dukrelė, ant kapelio sėdėdama, motulę budydama …, širdelę spaudydama TŽI270. Turime … prabangus kūno … spaudýt DP553.
^ Ką čia dirbi? – Padirbtiesiems akeles spáudau Pgr, Kv, KlvrŽ.
2. Jis tau šiandie šneka, o už kampo kitą spáudo Trg. Jau nespáudys baltųjų rankelių, jau nemaustys aukselio žiedelio JV478. Oi, ar verkia, bėdavoja tėvas ir motulė, rankas laužo, rankas spaudo, jau dukrelės nėra TD81.
| Per primiciją kunigas žmonėm galvas spaudo Jnšk.
3. LL331 iter. spausti 4: Kam tu dabar tą spaugelį spáudai – ims, žiūrėk, dar tvinkt Jnšk. Tėvas vašką spáudo į krūvą Jrb. Spáudyt sūrį, kad trykštų J.Jabl(Kp). Vandens kiek galint daugiau pašalinama, mezginį spaudant tarp rankų rš.
| Valiai ans tas žvakes spáudyti (gesinti) kaip greičiausiai Varn.
4. maigyti žemyn rankeną ar pakoją (verpiant, audžiant): Iš pradžių buvo tokie mintuvai su rankom spáudomi, vėliau atsirado arkliniai Sk. Tą lentukę koja spáudo, ir sukas ratas Rdš. Boba koja spáudo [ratelį] sėdint ir suka, verpia Šlčn. Audant jau kojoms toms tas nytis spardyti, spáudyti Tl.
5. Pš traiškyti, triuškinti (riešutus spaustuvais): Su spaustuvais spáudyk riešutus J.
6. dėti antspaudus, antspauduoti: Ėmė visas duris rodyti, visur antspaudus spaudyti Žem.
7. PK56 prk. varginti: Id velns iž rūstybės savo nespaudytų vaikų tavo PK20.
apspáudyti Rtr, KŽ iter. apspausti.
1. apdėlioti aplink ar iš viršaus, apkrauti, apslėgti; apkamšyti: Apklosčiau, apspáudžiau, ka nesušaltų Krš. Apspaudyk vaiką, kad neišpultų Lp. Apspáudyk su spragiliais, kad vė[ja]s nenupūstum plovinių Šts. Aplink pasodintą daigą žemė apspaudoma rš. Įstato apynvarptį ir žemėmis apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Ugnį apspáudė ir užgesino Rmš.
| Apspáudo su šiaudais [kapčiuje sudėtas] bulbes Rdn.
2. spaudžiant sumažinti: Apspáudyk duoną, iš duonmaišio (kubilo) kilstančią J. Išlupo tą pašiną, sopulį apšluostė, apspaudė LTsIV578.
3. Jnšk apčiupinėti, apgraibyti: Jis vėl apčiupinėjo ištinusią vietą, apspaudydamas be jokio gailesčio J.Avyž. Aš, net Žaląją pirkdamas, kokią dešimtį karvių apėjau. Ir slėpsnas čiupinėjau, ir tešmenėlį apspaudžiau K.Saj.
◊ rankàs apspáudyti visus pasveikinti: Paskui jis paskubomis apspaudė atkištas jam prezidiumo narių rankas rš.
atspáudyti
1. iter. atspausti 5: Minkymas per kraštus ima bėgt – tep iškyla, priseina jį ranka atspaudyt Kpč.
2. Gmž žr. atspausdinti.
įspáudyti KI340, Š, Rtr, KŽ; Ser iter. įspausti 1.
išspáudyti tr. Rtr; Ser
1. refl. tr. iter. išspausti 2 (refl.): Išsispáudyk iš nosies ir iš kaktos inkstirus Š.
2. LL176,288 iter. išspausti 3: Sutarkuojam bulbas, išspáudom Kls. Avižienius miltus sumals, nu paskuo – anglių, duonos ir užraugs, pask išspáudyti anus reik Vž. Varškę, sukračius į sūrmaišelį, išspaudyti rš.
| refl. Ser.
3. refl. tr. išsimaigyti: Pilvas sveikas: aš tą pilvą pati galiu išsispáudyt (išsimasažuoti) Jrb.
4. KŽ išgliaudyti: Visus riešučius išspáudėm Š.
5. KŽ kurį laiką gliaudyti: Visą vakarą išspáudėm riešučius Š.
nuspáudyti tr. Š, NdŽ; Ser
1. KŽ spaudant numygti, nulenkti, nustumti žemyn ar tolyn.
2. kiek pamaigyti: Jei kurmį rankom nuspaudysi, tai gydytojas būsi MTtV198(Pn).
3. paviršium nusmaigyti, įsmaigyti: Nuspáudo pyragus su saldainiais, ir yr kaip tortas Lnk.
4. LL164 iter. nuspausti 3.
paspáudyti tr.
1. iter. paspausti 1: Pamieluok sužadėtinę, paspaudyk jos rankeles Vaižg.
| refl. tr.: Pasišnekam, rankas pasispáudom Krš.
2. paremti, paspirti: Paspaudyk sienas, kad negriūtų Lp.
3. kiek pamaigyti: Pakratė, kišenes paspáudė, da ginklą rado Gd. Aš paspáudau ir žinau, kada griebti [iš puodo pyragiukus] Vdžg. Bartkienė išima iš kišenės obuolį, paspaudo jį ir duoda Bitaičiui J.Paukš.
4. patrupinti: Paspáudyk viščiukams virytų bulvikių Skr.
pérspaudyti KII368, KŽ, perspáudyti KŽ; Rtr iter. perspausti 1: Parvaro linus par tą mašiną, parspáudo, išpurto Kri.
prispáudyti tr.; Ser
1. I daug ko primaigyti, pritrupinti: Kiaulėms bulvių prispáudytų paduok Šts.
2. prk. varginti, kamuoti: Vokiečiai paskiau ir kunigus pradėjo prispaudýt Pls.
suspáudyti tr. Rtr, KŽ
1. iter. suspausti 1: Pasipūtęs šešnytis sijonas, matyti, nevykusiai suspaudytas duonos kepalais ar pašildyta plyta I.Simon.
| Plaukus suspáudė su pirštais, tokios gražios bangos padarytos Jrb.
2. KII368 sutrinti, sumaigyti: Suspáudau citriną vandeny Lp. Kad strėnos nepasilenka, reik atgulti ant suspaudytų karštų bulvių LTR(Ms).
3. LL177 suminkyti į krūvą: Ta pati pasakojo Kazimierienę Viršienę renkant šarmuo sniegą, suspaudant į gniūžius ir paskiaus krušomis visokius javus gaišinant M.Valanč.
4. prk. sujungti, suglausti: Baltas rankeles suspaudys, aukso žiedelius sumainys (d.) Nm.
užspáudyti KŽ iter. užspausti.
◊ aki̇̀s užspáudyti numarinti: Tu muno grabelį nenuneši, aš tau aki̇̀s ir užspáudau Grg.
paspáudyti
Apibrėžtis
spáudyti, -o, -ė tr. DP101, K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ, KŽ, spaudýti, spaũdo, spaũdė ArchXXXIV375; L iter. spausti:
1. N, M, Kls, Lp Mygu, spaudžiu, spaudau SD31. Senis spáudo su smagenimis, kad nėr dantų J. Vargonai, gero vargonininko spaudomi, sukrutina žmonių širdis M.Valanč.
| prk.: Verkė maža dukrelė, ant kapelio sėdėdama, motulę budydama …, širdelę spaudydama TŽI270. Turime … prabangus kūno … spaudýt DP553.
^ Ką čia dirbi? – Padirbtiesiems akeles spáudau Pgr, Kv, KlvrŽ.
2. Jis tau šiandie šneka, o už kampo kitą spáudo Trg. Jau nespáudys baltųjų rankelių, jau nemaustys aukselio žiedelio JV478. Oi, ar verkia, bėdavoja tėvas ir motulė, rankas laužo, rankas spaudo, jau dukrelės nėra TD81.
| Per primiciją kunigas žmonėm galvas spaudo Jnšk.
3. LL331 iter. spausti 4: Kam tu dabar tą spaugelį spáudai – ims, žiūrėk, dar tvinkt Jnšk. Tėvas vašką spáudo į krūvą Jrb. Spáudyt sūrį, kad trykštų J.Jabl(Kp). Vandens kiek galint daugiau pašalinama, mezginį spaudant tarp rankų rš.
| Valiai ans tas žvakes spáudyti (gesinti) kaip greičiausiai Varn.
4. maigyti žemyn rankeną ar pakoją (verpiant, audžiant): Iš pradžių buvo tokie mintuvai su rankom spáudomi, vėliau atsirado arkliniai Sk. Tą lentukę koja spáudo, ir sukas ratas Rdš. Boba koja spáudo [ratelį] sėdint ir suka, verpia Šlčn. Audant jau kojoms toms tas nytis spardyti, spáudyti Tl.
5. Pš traiškyti, triuškinti (riešutus spaustuvais): Su spaustuvais spáudyk riešutus J.
6. dėti antspaudus, antspauduoti: Ėmė visas duris rodyti, visur antspaudus spaudyti Žem.
7. PK56 prk. varginti: Id velns iž rūstybės savo nespaudytų vaikų tavo PK20.
apspáudyti Rtr, KŽ iter. apspausti.
1. apdėlioti aplink ar iš viršaus, apkrauti, apslėgti; apkamšyti: Apklosčiau, apspáudžiau, ka nesušaltų Krš. Apspaudyk vaiką, kad neišpultų Lp. Apspáudyk su spragiliais, kad vė[ja]s nenupūstum plovinių Šts. Aplink pasodintą daigą žemė apspaudoma rš. Įstato apynvarptį ir žemėmis apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Ugnį apspáudė ir užgesino Rmš.
| Apspáudo su šiaudais [kapčiuje sudėtas] bulbes Rdn.
2. spaudžiant sumažinti: Apspáudyk duoną, iš duonmaišio (kubilo) kilstančią J. Išlupo tą pašiną, sopulį apšluostė, apspaudė LTsIV578.
3. Jnšk apčiupinėti, apgraibyti: Jis vėl apčiupinėjo ištinusią vietą, apspaudydamas be jokio gailesčio J.Avyž. Aš, net Žaląją pirkdamas, kokią dešimtį karvių apėjau. Ir slėpsnas čiupinėjau, ir tešmenėlį apspaudžiau K.Saj.
◊ rankàs apspáudyti visus pasveikinti: Paskui jis paskubomis apspaudė atkištas jam prezidiumo narių rankas rš.
atspáudyti
1. iter. atspausti 5: Minkymas per kraštus ima bėgt – tep iškyla, priseina jį ranka atspaudyt Kpč.
2. Gmž žr. atspausdinti.
įspáudyti KI340, Š, Rtr, KŽ; Ser iter. įspausti 1.
išspáudyti tr. Rtr; Ser
1. refl. tr. iter. išspausti 2 (refl.): Išsispáudyk iš nosies ir iš kaktos inkstirus Š.
2. LL176,288 iter. išspausti 3: Sutarkuojam bulbas, išspáudom Kls. Avižienius miltus sumals, nu paskuo – anglių, duonos ir užraugs, pask išspáudyti anus reik Vž. Varškę, sukračius į sūrmaišelį, išspaudyti rš.
| refl. Ser.
3. refl. tr. išsimaigyti: Pilvas sveikas: aš tą pilvą pati galiu išsispáudyt (išsimasažuoti) Jrb.
4. KŽ išgliaudyti: Visus riešučius išspáudėm Š.
5. KŽ kurį laiką gliaudyti: Visą vakarą išspáudėm riešučius Š.
nuspáudyti tr. Š, NdŽ; Ser
1. KŽ spaudant numygti, nulenkti, nustumti žemyn ar tolyn.
2. kiek pamaigyti: Jei kurmį rankom nuspaudysi, tai gydytojas būsi MTtV198(Pn).
3. paviršium nusmaigyti, įsmaigyti: Nuspáudo pyragus su saldainiais, ir yr kaip tortas Lnk.
4. LL164 iter. nuspausti 3.
paspáudyti tr.
1. iter. paspausti 1: Pamieluok sužadėtinę, paspaudyk jos rankeles Vaižg.
| refl. tr.: Pasišnekam, rankas pasispáudom Krš.
2. paremti, paspirti: Paspaudyk sienas, kad negriūtų Lp.
3. kiek pamaigyti: Pakratė, kišenes paspáudė, da ginklą rado Gd. Aš paspáudau ir žinau, kada griebti [iš puodo pyragiukus] Vdžg. Bartkienė išima iš kišenės obuolį, paspaudo jį ir duoda Bitaičiui J.Paukš.
4. patrupinti: Paspáudyk viščiukams virytų bulvikių Skr.
pérspaudyti KII368, KŽ, perspáudyti KŽ; Rtr iter. perspausti 1: Parvaro linus par tą mašiną, parspáudo, išpurto Kri.
prispáudyti tr.; Ser
1. I daug ko primaigyti, pritrupinti: Kiaulėms bulvių prispáudytų paduok Šts.
2. prk. varginti, kamuoti: Vokiečiai paskiau ir kunigus pradėjo prispaudýt Pls.
suspáudyti tr. Rtr, KŽ
1. iter. suspausti 1: Pasipūtęs šešnytis sijonas, matyti, nevykusiai suspaudytas duonos kepalais ar pašildyta plyta I.Simon.
| Plaukus suspáudė su pirštais, tokios gražios bangos padarytos Jrb.
2. KII368 sutrinti, sumaigyti: Suspáudau citriną vandeny Lp. Kad strėnos nepasilenka, reik atgulti ant suspaudytų karštų bulvių LTR(Ms).
3. LL177 suminkyti į krūvą: Ta pati pasakojo Kazimierienę Viršienę renkant šarmuo sniegą, suspaudant į gniūžius ir paskiaus krušomis visokius javus gaišinant M.Valanč.
4. prk. sujungti, suglausti: Baltas rankeles suspaudys, aukso žiedelius sumainys (d.) Nm.
užspáudyti KŽ iter. užspausti.
◊ aki̇̀s užspáudyti numarinti: Tu muno grabelį nenuneši, aš tau aki̇̀s ir užspáudau Grg.
1. N, M, Kls, Lp Mygu, spaudžiu, spaudau SD31. Senis spáudo su smagenimis, kad nėr dantų J. Vargonai, gero vargonininko spaudomi, sukrutina žmonių širdis M.Valanč.
| prk.: Verkė maža dukrelė, ant kapelio sėdėdama, motulę budydama …, širdelę spaudydama TŽI270. Turime … prabangus kūno … spaudýt DP553.
^ Ką čia dirbi? – Padirbtiesiems akeles spáudau Pgr, Kv, KlvrŽ.
2. Jis tau šiandie šneka, o už kampo kitą spáudo Trg. Jau nespáudys baltųjų rankelių, jau nemaustys aukselio žiedelio JV478. Oi, ar verkia, bėdavoja tėvas ir motulė, rankas laužo, rankas spaudo, jau dukrelės nėra TD81.
| Per primiciją kunigas žmonėm galvas spaudo Jnšk.
3. LL331 iter. spausti 4: Kam tu dabar tą spaugelį spáudai – ims, žiūrėk, dar tvinkt Jnšk. Tėvas vašką spáudo į krūvą Jrb. Spáudyt sūrį, kad trykštų J.Jabl(Kp). Vandens kiek galint daugiau pašalinama, mezginį spaudant tarp rankų rš.
| Valiai ans tas žvakes spáudyti (gesinti) kaip greičiausiai Varn.
4. maigyti žemyn rankeną ar pakoją (verpiant, audžiant): Iš pradžių buvo tokie mintuvai su rankom spáudomi, vėliau atsirado arkliniai Sk. Tą lentukę koja spáudo, ir sukas ratas Rdš. Boba koja spáudo [ratelį] sėdint ir suka, verpia Šlčn. Audant jau kojoms toms tas nytis spardyti, spáudyti Tl.
5. Pš traiškyti, triuškinti (riešutus spaustuvais): Su spaustuvais spáudyk riešutus J.
6. dėti antspaudus, antspauduoti: Ėmė visas duris rodyti, visur antspaudus spaudyti Žem.
7. PK56 prk. varginti: Id velns iž rūstybės savo nespaudytų vaikų tavo PK20.
apspáudyti Rtr, KŽ iter. apspausti.
1. apdėlioti aplink ar iš viršaus, apkrauti, apslėgti; apkamšyti: Apklosčiau, apspáudžiau, ka nesušaltų Krš. Apspaudyk vaiką, kad neišpultų Lp. Apspáudyk su spragiliais, kad vė[ja]s nenupūstum plovinių Šts. Aplink pasodintą daigą žemė apspaudoma rš. Įstato apynvarptį ir žemėmis apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Ugnį apspáudė ir užgesino Rmš.
| Apspáudo su šiaudais [kapčiuje sudėtas] bulbes Rdn.
2. spaudžiant sumažinti: Apspáudyk duoną, iš duonmaišio (kubilo) kilstančią J. Išlupo tą pašiną, sopulį apšluostė, apspaudė LTsIV578.
3. Jnšk apčiupinėti, apgraibyti: Jis vėl apčiupinėjo ištinusią vietą, apspaudydamas be jokio gailesčio J.Avyž. Aš, net Žaląją pirkdamas, kokią dešimtį karvių apėjau. Ir slėpsnas čiupinėjau, ir tešmenėlį apspaudžiau K.Saj.
◊ rankàs apspáudyti visus pasveikinti: Paskui jis paskubomis apspaudė atkištas jam prezidiumo narių rankas rš.
atspáudyti
1. iter. atspausti 5: Minkymas per kraštus ima bėgt – tep iškyla, priseina jį ranka atspaudyt Kpč.
2. Gmž žr. atspausdinti.
įspáudyti KI340, Š, Rtr, KŽ; Ser iter. įspausti 1.
išspáudyti tr. Rtr; Ser
1. refl. tr. iter. išspausti 2 (refl.): Išsispáudyk iš nosies ir iš kaktos inkstirus Š.
2. LL176,288 iter. išspausti 3: Sutarkuojam bulbas, išspáudom Kls. Avižienius miltus sumals, nu paskuo – anglių, duonos ir užraugs, pask išspáudyti anus reik Vž. Varškę, sukračius į sūrmaišelį, išspaudyti rš.
| refl. Ser.
3. refl. tr. išsimaigyti: Pilvas sveikas: aš tą pilvą pati galiu išsispáudyt (išsimasažuoti) Jrb.
4. KŽ išgliaudyti: Visus riešučius išspáudėm Š.
5. KŽ kurį laiką gliaudyti: Visą vakarą išspáudėm riešučius Š.
nuspáudyti tr. Š, NdŽ; Ser
1. KŽ spaudant numygti, nulenkti, nustumti žemyn ar tolyn.
2. kiek pamaigyti: Jei kurmį rankom nuspaudysi, tai gydytojas būsi MTtV198(Pn).
3. paviršium nusmaigyti, įsmaigyti: Nuspáudo pyragus su saldainiais, ir yr kaip tortas Lnk.
4. LL164 iter. nuspausti 3.
paspáudyti tr.
1. iter. paspausti 1: Pamieluok sužadėtinę, paspaudyk jos rankeles Vaižg.
| refl. tr.: Pasišnekam, rankas pasispáudom Krš.
2. paremti, paspirti: Paspaudyk sienas, kad negriūtų Lp.
3. kiek pamaigyti: Pakratė, kišenes paspáudė, da ginklą rado Gd. Aš paspáudau ir žinau, kada griebti [iš puodo pyragiukus] Vdžg. Bartkienė išima iš kišenės obuolį, paspaudo jį ir duoda Bitaičiui J.Paukš.
4. patrupinti: Paspáudyk viščiukams virytų bulvikių Skr.
pérspaudyti KII368, KŽ, perspáudyti KŽ; Rtr iter. perspausti 1: Parvaro linus par tą mašiną, parspáudo, išpurto Kri.
prispáudyti tr.; Ser
1. I daug ko primaigyti, pritrupinti: Kiaulėms bulvių prispáudytų paduok Šts.
2. prk. varginti, kamuoti: Vokiečiai paskiau ir kunigus pradėjo prispaudýt Pls.
suspáudyti tr. Rtr, KŽ
1. iter. suspausti 1: Pasipūtęs šešnytis sijonas, matyti, nevykusiai suspaudytas duonos kepalais ar pašildyta plyta I.Simon.
| Plaukus suspáudė su pirštais, tokios gražios bangos padarytos Jrb.
2. KII368 sutrinti, sumaigyti: Suspáudau citriną vandeny Lp. Kad strėnos nepasilenka, reik atgulti ant suspaudytų karštų bulvių LTR(Ms).
3. LL177 suminkyti į krūvą: Ta pati pasakojo Kazimierienę Viršienę renkant šarmuo sniegą, suspaudant į gniūžius ir paskiaus krušomis visokius javus gaišinant M.Valanč.
4. prk. sujungti, suglausti: Baltas rankeles suspaudys, aukso žiedelius sumainys (d.) Nm.
užspáudyti KŽ iter. užspausti.
◊ aki̇̀s užspáudyti numarinti: Tu muno grabelį nenuneši, aš tau aki̇̀s ir užspáudau Grg.
tvora
Apibrėžtis
tvorõs kuolùs skaitýti apie girto ėjimą: Pasigėrę pareidami tvoros kuolus skaitysim. Plv.
tvorõs mietùs skaitýti apie girto ėjimą: Einu kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas. LTR.
žabaraĩnė tvorà plepys: Klausyk tu tos tvoros žabarainės!. Skr.
žabarìnė tvorà
1.plepys: Eik jau eik, tu žabarine tvora!. Jrb.
2.šioks toks pašnekovas: Koks bebūtų vyriškas, toks, vis žabarinė tvora. Krš.
žabìnė tvorà apie nešvankiai kalbantį: Ale jau tikra žabinė tvora. Ut.
žagarìnė tvorà niekam tikęs, tinginys: Tokis jau tvora žagarinė, tokis utėlius. Grv.
tvoràs dažýti vemti: Taip buvo nusigėrę, kad ėjo namo dažydami tvoras. Jrb.
tvoromìs eĩti šėlti, dūkti: Bernai tvorom eina, neišmano kaip čiūdytis. Ėr. Ot pakartuvė – tvorom eina kaip padūkęs. Tr. Džiaugės, kad jis neina tvoromis kaip kiti bernai. Vaižg.
įsistvė́ręs tvorõs apie seną, silpną: Insistvėręs tvoros gyvena. Klt.
tvoromìs išeĩti nieko negauti už darbą: Išeisim abidvi kaip katės tvoromis! Tai už mano viso amžiaus darbą – tarbos užmokestis!. Žem.
tvõros juõksis apie tyčiojimąsi: Jei neišlaikysi [egzaminų], tai ir tvoros juoksis. Vlk. Kad pradės tokios bobos su kelnėm vaikščiot – pradės tvoros juoktis. Mžš.
tvorų̃ nelýpsto apie greitą ėjimą ar bėgimą: Kad ėjo – tvorų nelypstė. Vlkv.
tvõrą palaižýti Plv. tik užvalgyti:
tìk tvorà parem̃ti apie niekam tikusį: Tokia merga tai tik tvora paremt. Dkš.
neĩ į tvõrą neĩ į miẽtą niekam tikęs: Nei į tvorą nei į mietą tavo išvedžiojimai. Nušnekėjai ne pagal savo metus. Katil. Čia vėl bus kalba: nei į tvorą nei į mietą. Skd. Tai pasakė – nei į tvorą nei į mietą. Grk. Nei į tvorą nei į mietą nuplepėjau. Slnt. Tos tavo kalbos nei į tvorą nei į mietą. Vlkv.
neĩ į tvõrą neĩ ant tvorõs niekam tikęs: Na ir vaikas auga: nei į tvorą nei ant tvoros. Šil.
į tvõrą nekliū̃va turi protą, negirtas: Ir aš dar tvoron nekliūvu. Ad.
į tvõrą žiū̃rint savarankiškai (išmokti): Aš pati per save, taip sakant, tvoron žiūrėdama pasirašyti išmokau!. rš.
nuo tvorõs nenuláužė vis buvo kokia priežastis: Žinoma, jis, Jūraitis, netikįs, kad jaunoji Karalienė... Bet žmonės kalbantys. O jeigu jau kalba, tai taip visiškai nuo tvoros, kaip sakoma, nenulaužė.... Simon.
per tvõrą bū́ti mirti: Kad ne daktarai, būtų jau per tvorą. Vrnv.
per tvõrą mèsti
1.visai prastas: Tokias akėčias tik mest per tvorą. Rd. Nudvėsė meška, mesk ir dūdas per tvorą. Sml.
2.vesdinti, tekinti: Jau mes katrą per tvorą. Plv.
per tvõrą nueĩti padvėsti: Mano karvė nuėjo per tvorą. Pls. Šeri šeri, daboji daboji, ir pavasario nesulauki – nueina per tvorą. Rod.
per tvõrą pérgriūti susituokti: Anys per tvorą pergriuvo. Grv.
per tvõrą pérsismaukti Šts. pasidaryti abortą:
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šokom per tvorą – pavalgę buvom. Lb.
per tvõrą šókti į kìtą pùsę mirti: Jau reiks šokt per tvorą į kitą pusę. Alk.
nè po tvorà ne bet kur, nelengvai: Gerą amatą ne po tvora suranda. KrvP.
prie tvorõs stùmti griežtai reikalauti: Prie tvorai stumia – ataduok!. Strn.
už tvorõs padvesia: Tik jau ant pieno stosim, ir karvė už tvoros. Str.
už tvorõs eĩti mirti: Jau diedas greit eis už tvoros, nubalęs kaip avižinis šūdas. Krok.
už tvorõs užgiñti nuginčyti: Anie visus užgena už tvoros. Šts.
kaĩp tvorà nevykęs, prastas: Balsas jo kaip tvora. Trgn. Pora kaip tvora. Krs.
kaĩp žabìnė tvorà apie ką netikusį: Ką gi čia rėki kaip žabinė tvora. Ds. Ištvirkęs it žabinė tvora. LTR.
kaĩp žagarìnė tvorà apie ką netikusį: Pora kaip žagarinė tvora. Arm.
kaĩp į tvõrą įspìrtas apie kur stypsantį: Kogi čia žiopsai lygiai tvoron inspirtas. Skdt.
kaĩp gìrtas pas tvõrą apie ką prikibusį: Pristojo kaip girtas pas tvorą. Pls.
kaĩp per tvõrą tráuktas labai liesas: Tokia tik kaip per tvorą traukta. Plv.
kaĩp su tvorà ver̃čia smarkiai (dainuoja): Dainuoja, kaip su tvora verčia. Šts.
kaĩp už tvorõs niekus (kalba): Kalba kaip už tvoros. Sim.
kaip baslys tvoroje žr baslys
dantis pakarti ant tvoros žr dantis
galvą įkišti į tvorą žr galva
gomurį padžiauti ant tvoros žr gomurys
kaip kulka į tvorą žr kulka
kuolo nėra tvoroje žr kuolas
kuolus skaityti tvoroje žr kuolas
kaip kuolas tvoroje žr kuolas
pilvą pakabinti ant tvoros žr pilvas
skūrą padžiauti ant tvoros žr skūra
smilgų tvora žr smilga
smilgų tvoras tverti žr smilga
žagarų tvora žr žagaras
žąsiną [pa]matytiper tvorą męžantį žr žąsinas
žąsiną parodyti pro tvorą męžant žr žąsinas
sukvė̃pti
Apibrėžtis
kvė̃pti, kvẽpia (-ia K, J.Jabl, kvem̃pa J), -ė (-o), kvė́pti Š
1. tr. KBII161, NdŽ traukti į save orą, kvėpuoti: Kvapą kvė̃pti K.
| refl. tr.: Jis godžiai kvėpėsi oro, kaip girtuokliai kad geria vyną rš.
2. tr., intr. SE93, BtJn20,22, GNJn20,22, VlnE63, N, J pūsti, iškvėpti orą: Paskui par nendrę arba nupjautą didelę plunksną į jo burną turia jam kvėpti S.Dauk. Jis į mane kvė̃pė KI55. Jis, (į mane) kvė̃pdamas, mane savo kvapu užgavo KI55. Kvėpt, kvapu pakrutint SD170. Pūkštinu, kvėpiu SD27. Kam kunigas kvepia kvapą ant burnos krikštytinio? A.Baran. Ir kaip tatai kalbėjo, kvėpė ant jų ir bylojo jiemus BPII42.
3. refl. DŽ dūksoti, vadėtis: Kvėptè nusikvėpė vynas atkištas J.
4. intr. R, Sch285, Ds skleisti kvapą, kvepėti: Kitusyk ta mėsa kvė̃pdavo iš tolo, dabar – nė pamatyt nenor Ss. Bačkelės kvėpė midum V.Piet. Gražiai, piktai kvėpti N. Tiktai pradėjo kvė̃pt (dvokti) OG282. Kvėpti kuo (iš kvapo panašiam į ką nors būti) N. Žydėkite kaip lelijos ir kvėpkit skaniai RBSir39,18.
5. NdŽ žr. įkvėpti 3: Kvėpti jam daug ką kvepia (kvėpia) motina, tik nieko gera neįkvepia (neįkvėpia) J.Jabl.
^ Durniaus kvėpta (durna) ji: „Aš nedirbsiu, o kam dirbt!“ Skr. Jei Dievas nekvepia proto, vėjas nesupūs Tr.
antkvė̃pti, añtkvepia, añtkvėpė (dial.); Sut žr. įkvėpti 3: Mane antkvėpė mielaširdyste tava brš.
apkvė̃pti, àpkvepia, àpkvėpė tr.; N apipūsti.
atsikvė̃pti, atsi̇̀kvepia, atsi̇̀kvėpė
1. K įtraukti oro į krūtinę, įkvėpti ir iškvėpti: Pilypas atsikvėpė iš visų plaučių S.Nėr. Jis giliai atsikvėpė vėsiu šviesių vasaros prieblandų oru V.Myk-Put. Ir senė toji, nusitvėrus jį už kaklo, smaugia, jog net atsikvėpti jam nėra kuo V.Krėv. Sekretorius dar kartą visa krūtine atsikvėpė J.Dov.
| Taip bėgau, kad nei atsikvėpti (kvapo atgauti) negaliu KBI14.
2. DŽ atsidusti: Mergaitė giliai atsikvepia ir įremia akis į neįprastines gotiškas raides S.Čiurl.
3. imti laisvai kvėpuoti po kokio įtempimo: Svečiai lengviau atsikvėpė I.Simon. Jis čia jautėsi galįs atsikvėpti pilna krūtine A.Vencl.
| prk.: Visa krūtine atsikvėpė mūsų neprėpiama Tėvynė, pakėlusi neregėtus rūstaus karo sunkumus (sov.) A.Vencl. Traukinys lengviau atsikvepia ir sustoja P.Cvir.
4. R, Š, M, Pbs, Šn atsikvapstyti, atsigauti, pailsėti: Daug padirbom, reikia kiek atsikvė̃pti Sb. Tuotimpo (ištisai, nuolatos, be pertraukos) reikia būti čia, nė atsikvė̃pti negal J. Arkliams sustojus atsikvėpti, Petras užsirūkė Gr. Ateis šventa diena, atsikvėpsim kap priguli Alk. Aš jį tyliai prakalbinsiu ir svirnelin pavadinsiu atsikvėpti nuo kaitros K.Bink. Truputį atsikvėpusi pradėjo rankioti stagarus ir kišti maišan V.Mont. Iš karto negalėjo nė atsikelti, toks buvo silpnas, bet po valandėlės, kai kiek atsikvėpė, atsisėdo rš.
^ Čia mokestys, čia pabaudos visokios – nėr kada nei atsikvėpti (nėra ramybės) An. Dundulis (perkūnas) – ne brolis, kai pavaišins – neatsikvėpsi KrvP(Gd).
įkvė̃pti, į̇̃kvepia (į̇̃kvėpia), į̇̃kvėpė tr. DŽ, įkvė́pti Š
1. įtraukti į plaučius oro: Visa krūtine įkvėpė gryno vasaros oro J.Dov.
| refl. tr.: Ligoniui deguonies duoti įsikvėpti rš. Įsikvepiam tėviškės oro į save rš.
2. Q30, R112, N, J įpūsti: Vė[ja]s ugnį įkvėpė (ugnis buvo užgesus) J.Jabl(Als). Įkvėpk dvasią (kvapą, orą iš burnos) į nasrus, t. y. įpūsk J.Jabl(Als). Ir įkvėpė jam gyvą dvasią jo nosina BB1Moz2,7. Dirbos dirbos, ir ant galo eina pas Dievą ir klausia: „Kaip reikia įkvėpti vilkui dvasią (gyvą padaryti)?“ SI50. Ir Kairys žuvo, nė trisdešimties metų nesulaukęs, ir nusinešė į kapus visas jam Anykščių dangaus, gamtos ir žmonių įkvėptas dovanas A.Vien.
| refl. prk.: Aš ją antrusyk, tik jau geriau, pamokysiu, jai geriau į galvą įsikvėps (įeis, įsiskverbs) BsPIV213.
3. DP203, R19, Q141, N, K, M, Š prk. suteikti, sužadinti (jausmą, protą, norą); paskatinti kurti, veikti; inspiruoti: Tikėjimas liaudies išmintimi ir jėga įkvėpė jo žvilgsniui platybę ir drąsą J.Dov. Kiekvienas mokytojas įkvepia savo dvasią mokintiniams V.Kudir. Jame vyrauja įkvėptos (svetimos) mintys ir įkvėpti geismai, ne jis pats Vd. O idant tokį pat širdies jautimą priešininkams įkvėpti teiktumeis M.Valanč. Kad aš įmanyčiau, įkvėpčiau savo vaikui protą J. Kitam proto neįkvėpsi, kad pats į galvą nesiima LTR(Grk). Įskverbti į atmintį, įkvėpti LL282. Kai kuriuose provincijos miestuose būna tokių namų, kurių vaizdas įkvepia melancholiją rš. Norą įkvė̃pti BŽ161.
| Dar niekad tarptautiniam išsivadavimo judėjimui nebuvo atsivėrusios tokios įkvepiančios perspektyvos, kaip šiuo metu sp. Šaukė į kovą, įkvėpė žygiams rš. Ta pati meilė, kuri taip labai degina tamstos širdį, ir manie į̇̃kvėpė žemiaus surašytąsias eiles Jn. Įvyko viena labai įdomi ir graži scena, kuri verta įkvėpto dailininko teptuko rš. O jos veidas – toks giedras giedras, – toks įkvėptas B.Sruog. Atsakydama motina Jo, įkvėptà dvasia šventa, tarė DP464.
^ Syla meilės neįkvėpsi Tr.
iškvė̃pti, i̇̀škvepia, i̇̀škvėpė tr.
1. K išpūsti orą iš savęs: Iškvepiamasai oras rš. Aš iškvėpiau skanų kvapą nuo savęs BbSir24,20.
^ Guli štai šiandien, gyvybę iškvėpęs (negyvas) rš.
2. prk. pasakyti, ištarti: Ne, – iškvėpė jis. – Ne, ne, ne! rš.
3. refl. BŽ78 išsivadėti, prarasti kvapą: Vynas išsikvė̃pęs, t. y. nuvėsęs J. Et, jau gana, koki čia kamščiai, ir nori, kad vynas neišsikvė̃ptų! Gs. Vitriolijus neduoda amonijui iš mėšlo išsikvėpti J.Jabl.
| Ir gėlės žiedas, ir alus pagaliau išsikvepia J.Jabl. Sėklos [kmynų] išvalomos, džiovinamos ir laikomos maišuose, kad neišsikvėptų J.Krišč. Kai nusipirkau tuos miltelius, tai baisiai smirdėjo, o dabar išsikvėpė bebūdami ir nebesmirdi Grl.
4. refl. prk. netekti jėgų, pavargti, išsisemti: Jau taip, žinote, visi mes išsikvėpėme, pavargome rš. Išsikvėpė pasaulio pabaisa, sutirpo jos gajumas ir drąsa T.Tilv.
◊ paskuti̇̀nį kvãpą iškvė̃pti mirti: Kankina visokiais būdais, pakol vagis neiškvėps paskutinį kvapą V.Kudir.
nukvė̃pti, nùkvepia (nukvem̃pa), nùkvėpė intr.
1. R, MŽ, N nusivadėti, nustalbti: Nukvė̃pęs alus tavo J. Kad nenukvėptų sula, reik apsėti avižoms Ggr. Čia krienos jau su visu nukvė̃pusios Krkl. Nepalikiat par naktį atidarytų butelių, o nukvėps alus, ir nėkas nebnorės jo gerti Rt. Nukvė̃pęs alus – nusalęs, nuvėsęs Šts.
| refl.: Vynas neužkištas nusikvė̃pęs iš butelkos (nudūkęs) J. Ka jūs mane neišgersit, tai aš nusikvėpsiu (sako apynėlis) LTR(Plv).
2. nublukti: Skarelė nukvempa J.
pakvė̃pti, pàkvepia, pàkvėpė
1. intr. pūstelėti orą, kveptelėti: Jis ant manęs pàkvėpė KI66.
2. MŽ žr. įkvėpti 3: Visa, kas tik yra tipiška gamtoje, jo buvo atjausta, jis visu tuo pakvėpė drobę rš.
prasikvė̃pti, prasi̇̀kvepia, prasikvėpė
1. BŽ444 pakvėpuoti (oru).
2. M atgauti kvapą, pailsėti.
prikvė̃pti, pri̇̀kvepia, pri̇̀kvėpė tr.
1. K pritraukti oro į plaučius: Kad sumanyčia, pilnus plaučius prikvėpčia [pušyno oro] Vb.
| refl. tr. Slm.
| prk.: Ir Piteris savo laiku buvo prisikvėpęs tokio jausmo rš.
2. prk. suteikti ko, duoti, įdiegti: Prašiau, idant mane prikvėptų išminčia ir roda, ką daryt brš.
3. (neol.) lingv. tarti priebalsį su einančiu po jo „h“ garsu, aspiruoti: Prikvepiamas, su priekvapa tariamas LL194.
sukvė̃pti, sùkvepia, sùkvėpė
1. refl. Jrb į vieną vietą susieiti (apie orą, šilumą): Šiluma susikvėpė iš kitų stubų, ir pasidarė ir tojė šilta stuba J.
2. refl. subręsti: Alus berūgdamas susikvėpia: pasidaro stipresnis, saldesnis Lnkv.
3. tr. sušelpti, paremti; padaryti, parūpinti: Mergiotė ir vėl (pernai, šiemet) namus sùkvėpė Trgn.
| Padegėliui giminės sukvėpė triobeles Tr. Ir valgį, ir malkas vis aš iš savo pinigų sùkvepiu Ktk.
4. refl. atsigauti, sustiprėti: Padėk viščiuką šilimo[je], gal da susikvė̃ps Sdb.
| Tik tik susi̇̀kvėpė (prasigyveno), ir numirė Trgn.
| Prarasta dvasia nesusikvepia, už šiaudelio nepasigriebia rš.
užkvė̃pti, ùžkvepia (ùžkvėpia), ùžkvėpė tr.
1. N įpūsti, atgaivinti (ugnį).
2. užrūkyti, dūmą užtraukti: Sėskim, užkvė̃psme kokį dūmą Bsg.
3. pasiekti kvapui: Jei tik ùžkvėpia mane mėsos kvapsnys, tai jau vis tiek turiu atsirgt Nč.
1. tr. KBII161, NdŽ traukti į save orą, kvėpuoti: Kvapą kvė̃pti K.
| refl. tr.: Jis godžiai kvėpėsi oro, kaip girtuokliai kad geria vyną rš.
2. tr., intr. SE93, BtJn20,22, GNJn20,22, VlnE63, N, J pūsti, iškvėpti orą: Paskui par nendrę arba nupjautą didelę plunksną į jo burną turia jam kvėpti S.Dauk. Jis į mane kvė̃pė KI55. Jis, (į mane) kvė̃pdamas, mane savo kvapu užgavo KI55. Kvėpt, kvapu pakrutint SD170. Pūkštinu, kvėpiu SD27. Kam kunigas kvepia kvapą ant burnos krikštytinio? A.Baran. Ir kaip tatai kalbėjo, kvėpė ant jų ir bylojo jiemus BPII42.
3. refl. DŽ dūksoti, vadėtis: Kvėptè nusikvėpė vynas atkištas J.
4. intr. R, Sch285, Ds skleisti kvapą, kvepėti: Kitusyk ta mėsa kvė̃pdavo iš tolo, dabar – nė pamatyt nenor Ss. Bačkelės kvėpė midum V.Piet. Gražiai, piktai kvėpti N. Tiktai pradėjo kvė̃pt (dvokti) OG282. Kvėpti kuo (iš kvapo panašiam į ką nors būti) N. Žydėkite kaip lelijos ir kvėpkit skaniai RBSir39,18.
5. NdŽ žr. įkvėpti 3: Kvėpti jam daug ką kvepia (kvėpia) motina, tik nieko gera neįkvepia (neįkvėpia) J.Jabl.
^ Durniaus kvėpta (durna) ji: „Aš nedirbsiu, o kam dirbt!“ Skr. Jei Dievas nekvepia proto, vėjas nesupūs Tr.
antkvė̃pti, añtkvepia, añtkvėpė (dial.); Sut žr. įkvėpti 3: Mane antkvėpė mielaširdyste tava brš.
apkvė̃pti, àpkvepia, àpkvėpė tr.; N apipūsti.
atsikvė̃pti, atsi̇̀kvepia, atsi̇̀kvėpė
1. K įtraukti oro į krūtinę, įkvėpti ir iškvėpti: Pilypas atsikvėpė iš visų plaučių S.Nėr. Jis giliai atsikvėpė vėsiu šviesių vasaros prieblandų oru V.Myk-Put. Ir senė toji, nusitvėrus jį už kaklo, smaugia, jog net atsikvėpti jam nėra kuo V.Krėv. Sekretorius dar kartą visa krūtine atsikvėpė J.Dov.
| Taip bėgau, kad nei atsikvėpti (kvapo atgauti) negaliu KBI14.
2. DŽ atsidusti: Mergaitė giliai atsikvepia ir įremia akis į neįprastines gotiškas raides S.Čiurl.
3. imti laisvai kvėpuoti po kokio įtempimo: Svečiai lengviau atsikvėpė I.Simon. Jis čia jautėsi galįs atsikvėpti pilna krūtine A.Vencl.
| prk.: Visa krūtine atsikvėpė mūsų neprėpiama Tėvynė, pakėlusi neregėtus rūstaus karo sunkumus (sov.) A.Vencl. Traukinys lengviau atsikvepia ir sustoja P.Cvir.
4. R, Š, M, Pbs, Šn atsikvapstyti, atsigauti, pailsėti: Daug padirbom, reikia kiek atsikvė̃pti Sb. Tuotimpo (ištisai, nuolatos, be pertraukos) reikia būti čia, nė atsikvė̃pti negal J. Arkliams sustojus atsikvėpti, Petras užsirūkė Gr. Ateis šventa diena, atsikvėpsim kap priguli Alk. Aš jį tyliai prakalbinsiu ir svirnelin pavadinsiu atsikvėpti nuo kaitros K.Bink. Truputį atsikvėpusi pradėjo rankioti stagarus ir kišti maišan V.Mont. Iš karto negalėjo nė atsikelti, toks buvo silpnas, bet po valandėlės, kai kiek atsikvėpė, atsisėdo rš.
^ Čia mokestys, čia pabaudos visokios – nėr kada nei atsikvėpti (nėra ramybės) An. Dundulis (perkūnas) – ne brolis, kai pavaišins – neatsikvėpsi KrvP(Gd).
įkvė̃pti, į̇̃kvepia (į̇̃kvėpia), į̇̃kvėpė tr. DŽ, įkvė́pti Š
1. įtraukti į plaučius oro: Visa krūtine įkvėpė gryno vasaros oro J.Dov.
| refl. tr.: Ligoniui deguonies duoti įsikvėpti rš. Įsikvepiam tėviškės oro į save rš.
2. Q30, R112, N, J įpūsti: Vė[ja]s ugnį įkvėpė (ugnis buvo užgesus) J.Jabl(Als). Įkvėpk dvasią (kvapą, orą iš burnos) į nasrus, t. y. įpūsk J.Jabl(Als). Ir įkvėpė jam gyvą dvasią jo nosina BB1Moz2,7. Dirbos dirbos, ir ant galo eina pas Dievą ir klausia: „Kaip reikia įkvėpti vilkui dvasią (gyvą padaryti)?“ SI50. Ir Kairys žuvo, nė trisdešimties metų nesulaukęs, ir nusinešė į kapus visas jam Anykščių dangaus, gamtos ir žmonių įkvėptas dovanas A.Vien.
| refl. prk.: Aš ją antrusyk, tik jau geriau, pamokysiu, jai geriau į galvą įsikvėps (įeis, įsiskverbs) BsPIV213.
3. DP203, R19, Q141, N, K, M, Š prk. suteikti, sužadinti (jausmą, protą, norą); paskatinti kurti, veikti; inspiruoti: Tikėjimas liaudies išmintimi ir jėga įkvėpė jo žvilgsniui platybę ir drąsą J.Dov. Kiekvienas mokytojas įkvepia savo dvasią mokintiniams V.Kudir. Jame vyrauja įkvėptos (svetimos) mintys ir įkvėpti geismai, ne jis pats Vd. O idant tokį pat širdies jautimą priešininkams įkvėpti teiktumeis M.Valanč. Kad aš įmanyčiau, įkvėpčiau savo vaikui protą J. Kitam proto neįkvėpsi, kad pats į galvą nesiima LTR(Grk). Įskverbti į atmintį, įkvėpti LL282. Kai kuriuose provincijos miestuose būna tokių namų, kurių vaizdas įkvepia melancholiją rš. Norą įkvė̃pti BŽ161.
| Dar niekad tarptautiniam išsivadavimo judėjimui nebuvo atsivėrusios tokios įkvepiančios perspektyvos, kaip šiuo metu sp. Šaukė į kovą, įkvėpė žygiams rš. Ta pati meilė, kuri taip labai degina tamstos širdį, ir manie į̇̃kvėpė žemiaus surašytąsias eiles Jn. Įvyko viena labai įdomi ir graži scena, kuri verta įkvėpto dailininko teptuko rš. O jos veidas – toks giedras giedras, – toks įkvėptas B.Sruog. Atsakydama motina Jo, įkvėptà dvasia šventa, tarė DP464.
^ Syla meilės neįkvėpsi Tr.
iškvė̃pti, i̇̀škvepia, i̇̀škvėpė tr.
1. K išpūsti orą iš savęs: Iškvepiamasai oras rš. Aš iškvėpiau skanų kvapą nuo savęs BbSir24,20.
^ Guli štai šiandien, gyvybę iškvėpęs (negyvas) rš.
2. prk. pasakyti, ištarti: Ne, – iškvėpė jis. – Ne, ne, ne! rš.
3. refl. BŽ78 išsivadėti, prarasti kvapą: Vynas išsikvė̃pęs, t. y. nuvėsęs J. Et, jau gana, koki čia kamščiai, ir nori, kad vynas neišsikvė̃ptų! Gs. Vitriolijus neduoda amonijui iš mėšlo išsikvėpti J.Jabl.
| Ir gėlės žiedas, ir alus pagaliau išsikvepia J.Jabl. Sėklos [kmynų] išvalomos, džiovinamos ir laikomos maišuose, kad neišsikvėptų J.Krišč. Kai nusipirkau tuos miltelius, tai baisiai smirdėjo, o dabar išsikvėpė bebūdami ir nebesmirdi Grl.
4. refl. prk. netekti jėgų, pavargti, išsisemti: Jau taip, žinote, visi mes išsikvėpėme, pavargome rš. Išsikvėpė pasaulio pabaisa, sutirpo jos gajumas ir drąsa T.Tilv.
◊ paskuti̇̀nį kvãpą iškvė̃pti mirti: Kankina visokiais būdais, pakol vagis neiškvėps paskutinį kvapą V.Kudir.
nukvė̃pti, nùkvepia (nukvem̃pa), nùkvėpė intr.
1. R, MŽ, N nusivadėti, nustalbti: Nukvė̃pęs alus tavo J. Kad nenukvėptų sula, reik apsėti avižoms Ggr. Čia krienos jau su visu nukvė̃pusios Krkl. Nepalikiat par naktį atidarytų butelių, o nukvėps alus, ir nėkas nebnorės jo gerti Rt. Nukvė̃pęs alus – nusalęs, nuvėsęs Šts.
| refl.: Vynas neužkištas nusikvė̃pęs iš butelkos (nudūkęs) J. Ka jūs mane neišgersit, tai aš nusikvėpsiu (sako apynėlis) LTR(Plv).
2. nublukti: Skarelė nukvempa J.
pakvė̃pti, pàkvepia, pàkvėpė
1. intr. pūstelėti orą, kveptelėti: Jis ant manęs pàkvėpė KI66.
2. MŽ žr. įkvėpti 3: Visa, kas tik yra tipiška gamtoje, jo buvo atjausta, jis visu tuo pakvėpė drobę rš.
prasikvė̃pti, prasi̇̀kvepia, prasikvėpė
1. BŽ444 pakvėpuoti (oru).
2. M atgauti kvapą, pailsėti.
prikvė̃pti, pri̇̀kvepia, pri̇̀kvėpė tr.
1. K pritraukti oro į plaučius: Kad sumanyčia, pilnus plaučius prikvėpčia [pušyno oro] Vb.
| refl. tr. Slm.
| prk.: Ir Piteris savo laiku buvo prisikvėpęs tokio jausmo rš.
2. prk. suteikti ko, duoti, įdiegti: Prašiau, idant mane prikvėptų išminčia ir roda, ką daryt brš.
3. (neol.) lingv. tarti priebalsį su einančiu po jo „h“ garsu, aspiruoti: Prikvepiamas, su priekvapa tariamas LL194.
sukvė̃pti, sùkvepia, sùkvėpė
1. refl. Jrb į vieną vietą susieiti (apie orą, šilumą): Šiluma susikvėpė iš kitų stubų, ir pasidarė ir tojė šilta stuba J.
2. refl. subręsti: Alus berūgdamas susikvėpia: pasidaro stipresnis, saldesnis Lnkv.
3. tr. sušelpti, paremti; padaryti, parūpinti: Mergiotė ir vėl (pernai, šiemet) namus sùkvėpė Trgn.
| Padegėliui giminės sukvėpė triobeles Tr. Ir valgį, ir malkas vis aš iš savo pinigų sùkvepiu Ktk.
4. refl. atsigauti, sustiprėti: Padėk viščiuką šilimo[je], gal da susikvė̃ps Sdb.
| Tik tik susi̇̀kvėpė (prasigyveno), ir numirė Trgn.
| Prarasta dvasia nesusikvepia, už šiaudelio nepasigriebia rš.
užkvė̃pti, ùžkvepia (ùžkvėpia), ùžkvėpė tr.
1. N įpūsti, atgaivinti (ugnį).
2. užrūkyti, dūmą užtraukti: Sėskim, užkvė̃psme kokį dūmą Bsg.
3. pasiekti kvapui: Jei tik ùžkvėpia mane mėsos kvapsnys, tai jau vis tiek turiu atsirgt Nč.
