Algis Ramanauskas: Karolis Giniūnas klausia: tiki pandemijom ar labiau plandemijom?
Paulius Mikolaitis: Nu labas vakaras (juokiasi), labas vakaras.
Algis Ramanauskas: Rado, ko klausti, ne?
Paulius Mikolaitis: Taip, rado, ko klausti. Tikiu, sirgau, laukiu skiepo [...].

Turime vienaragį: „Vinted“ pritraukė 128 mln. Eur, vertė perkopė 1 mlrd. Eur [antraštė]
Lietuvių įkurta didžiausia Europos internetinė naudotų drabužių mainų ir prekybos platforma „Vinted“ per paskutinį investicijų raundą pritraukė 128 mln. Eur, savo rinkos vertę padidino iki daugiau nei 1 mlrd. Eur ir tapo pirmuoju vienaragiu (angl. unicorn) iš Lietuvos.

Kodėl neturime startuolio vienaragio ir kaip jį užauginti [antraštė]
Pasaulyje šiuo metu yra per 170 vienaragių – startuolių, kurių kiekvieno vertė viršija 1 mlrd. USD. [...]
Audrius Milukas, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ vadovas, sako, kad tikro vienaragio mūsų šalyje dar reikės palaukti ne vienus metus.
„Vienaragiais“ (angl. unicorn company) vadinamos pradedančios įmonės, kurios dėl spartaus augimo ir pritrauktų investicijų išauga į didesnės nei 1 mlrd. USD vertės kompanijas.

„Lyft“, „Uber“, „Airbnb“ – ar interneto vienaragiai tikrai verti milijardų? [antraštė]
Paskutinę kovo savaitę JAV akcijų biržoje pavėžėjimo bendrovė „Lyft“ pirmą kartą viešai pasiūlė akcijų, taip paskelbdama vienaragių žygį į biržą. Paskui seks kiti vienaragiai (privatūs, rizikos kapitalo bendrovių paremti verslai, pasiekę 1 mlrd. dolerių vertę be išėjimo į biržą), įskaitant „Uber“, „Pinterest“ ir „Airbnb“, rašo BBC.

Verslo angelai: investicijos į startuolius gali sugrįžti vienaragiais [antraštė]
Be abejo, verslo angelai investuoja numatydami, kad investicijos vieną dieną atneš grąžą, tačiau tuo pačiu suvokia, kad ne visos jos bus sėkmingos ir ne visos atsipirks greitai. Juk ir 2004 metais vien tik Harvardo universiteto studentų naudojimui sukurtas „Facebook“ iki dabar užimamos pozicijos užkopė per 10 metų, panašiai tiek užtruko ir startuoliui „Vinted“ tapti pirmuoju Lietuvos vienaragiu.

Kultūros mecenatystė Lietuvoje įgauna pagreitį [antraštė]
Kultūros ministerija, tęsdama mecenatystės skatinimo šalyje tradiciją, apdovanoja labiausiai kultūrą ir meną praėjusiais metais globojusius verslininkus.

Apie didikų giminių mecenatystę - naujame paskaitų cikle [antraštė]
Lietuvos dailės istorikų draugija ir Bažnytinio paveldo muziejus pradeda naują paskaitų ciklą „Giminių mecenatystė Lietuvoje“. Ketvirtadienį Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje pirmąją šio ciklo paskaitą „Bernardinų vienuolyno ir bažnyčios Vilniuje fundatoriai ir geradariai“ skaitys bažnyčios istorikė dr. Rūta Janonienė.

Š. Birutis: kultūros mecenatystė – pasiturinčio žmogaus garbės reikalas [antraštė]
Prasidėjus vieno grasiausių Lietuvos diplomatų, filantropų ir mecenatų, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio metams, kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, jog šie metai bus ypatingi Lietuvos kultūros ir verslo bendradarbiavimui – bus ieškoma naujų bendradarbiavimo formų, pradėta įgyvendinti kultūros mecenatystės strategija. 2015 m. sausio 30 dieną Vilniuje verslo atstovams pirmą kartą įteikti Kultūros ministerijos specialiai Lietuvos kultūros mecenatams sukurti ženklai.

Ar Lietuva subrendo mecenatystei? [antraštė]
Akivaizdu: daugiau nei dvidešimtmetį tik savo įmonių rūpesčiais gyvenę verslininkai vis dažniau atranda laiko kultūrai. Maža to – vartoti meną ir kultūrą tampa madinga. Lietuvoje vis garsiau kalbama apie mecenatystę, o meno ir kultūros rėmėjai nebėra persona incognita. Jie tampa matomi ir laikosi nuostatos: vien pinigų duoti nepakanka.

Tarp leidėjos palinkėjimų Knygų mugei po 20 metų – mecenatystės idėjos puoselėjimas, nes, L. Varanavičienės teigimu, pasikviesti į mugę solidų rašytoją vienai dienai kainuoja 18 tūkst. eurų. Verta pagalvoti ir apie Knygų mugės administraciją, galbūt, pasak leidėjos, jau laikas turėti mugės direktorių, taip pat mugė galėtų generuoti savotiškas intelektines dukterines įmones, tokias kaip knygų klubai, diskusijų vietos. Galbūt vertėtų įsteigti ir kūrybinio rašymo universitetą.

Dažniausios tokios veiklos apraiškos – konkrečių meno kūrinių užsakymas, menininkų samdymas ir išlaikymas. Kartais mecenatystės terminas nepagrįstai taikomas mokslo, kultūros, Bažnyčios globai apibūdinti – toks taikymas atsirado XIX a., dažnai sutinkamas ir dabar. Dera prisiminti, kad mecenatystė visų pirma apibūdina meno (literatūros, dailės, architektūros, muzikos ar teatro) rėmimą ir globą.

Gaivinama mecenatystės idėja [antraštė]
Kultūros ministerija kvies visuomenę užsiimti mecenatyste. Norima, kad gyventojai sumokėtais mokesčiais galėtų paremti ne tik galerijas ar teatrus, meno kolektyvus, bet ir pavienius kūrėjus. Ir tai tik viena iš daugelio iniciatyvų filantropijai skatinti.

Mecenatystė – mada, savireklama ar asmenybės branda? [antraštė]

Žinoma, nemaža dalis lietuvių kalbos žodyno subrendo ir iki šiol atspindi valstietiškąją kultūrą ir mūsų urbanizuotai tikrovei, net ir būsimos koalicijos akivaizdoje, nebetinka. Tačiau ir nauji lietuviški ar įlietuvinti žodžiai neatsiranda taip greitai, kaip keičiasi pats pasaulis, nes kalbos reguliuotojai, apsimesdami kovotojais su anglų kalbos įtaka, mėgina įgyvendinti utopinį projektą – apsisaugoti nuo perdėtai greitų gyvenimo pokyčių.

Šie Vaižganto tikslai buvo padiktuoti jo gyvenamojo meto: jis kartu su idėjos draugais ėmėsi kurti nepriklausomos Lietuvos kalbinę aplinką [...]. Jis, kaip ir kiti to meto redaktoriai ir publicistai, rėmėsi vėliau Stasio Šalkauskio (1991: 24–38) suformuluota to meto kalbos politikos nuostata „įlietuvinti“ jauną nepriklausomą valstybę.

A. Kubilius net neįstengia sužinoti, kad W nėra klasikinio lotyniško raidyno raidė.
Stebint tokį 19 konservatorių tikslą trūks pliš ‘įlietuvintiʼ tas QWX, man, kaip pastoviam konservatorių rinkėjui, kyla paprastas noras – nebalsuoti daugiau už konservatorius kaip Lietuvos ir lietuvių tautos išdavikus, arba visi šie 19 turi išnykti iš sąrašo sekančiuose Seimo rinkimuose.

XXI amžiuje mes keliamės į pusiau virtualų pasaulį. Esminis klausimas, ar ten kartu keliasi gyventi ir lietuvių kalba? Politinis, vertybinis, socialinis, kultūrinis uždavinys – įlietuvinti virtualiąją aplinką, sukurti erdvę lietuvių kalbai daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje. Čia kalbama ne apie feisbuko lietuviškas paskyras, o apie lietuvišką dirbtinį intelektą, lietuviškų didžiųjų duomenų semantinį valdymą, lietuviškas socialines inovacijas, raštingumo mokymą kompiuterių eroje, kalbos vizualizacijos technologijas ir daugybę kitų dalykų, kurie yra paremti skaitmenine kalba.

Ir reikėjo gi taip. Lyg Lietuvos vardas Europoje dar per mažai valkiojamas, kaip tik Kovo 11-osios išvakarėse du ką tik į piliečius įšventinti plumpročiai užtraukė gėdą šaliai, po rungtynių užpuldami „Real“ krepšininką. [...] Tokie, kaip Maciai, neturi smegenų. Ne jiems tai suprasti. Bet apie mylimos komandos bėdas jie, regis, turėjo būti girdėję. Nežinojo, kad užpuldami R.Fernandezą, jie iš „Žalgirio“, kuris žaidėjams ir taip jau skolingas trijų mėnesių algas, atims dar poros gerų krepšininkų mėnesio algas?
Du D.Grybauskaitės įlietuvinti mulkiai nesupranta net to?

Nuvertus tvoras, nugriovus daugelį menkaverčių statinių, atsikračius senų automobilių laužyno, imta tvarkyti ir šią teritorijos dalį. Numatyta senuosius statinius paaukštinti, įterpti naujų statinių.

Labai dažnai per eismo įvykius nukenčia priekinis automobilio stiklas, todėl ir vadinamuose mašinų laužynuose tinkamų sunku surasti.

Smagratį turėjo Kupiškio rajone Naivių laužyne. Kokia kaina, neklausiau.

Mokyklą galėtų nors senomis vakarietiškų automobilių dalimis paremti autoserviso stotys, automobilių laužynai, o kompiuterine technika, specialiąja literatūra - turtingesnės firmos, - tikisi būsimieji mechanikai, vadybininkai.

Labai dažnai per eismo įvykius nukenčia priekinis automobilio stiklas, todėl ir vadinamuose mašinų laužynuose tinkamų sunku surasti.

Kompiuterių laužynas

Pirmiausiai reikėjo susirast porą vasarinių padangų (atvarytas buvo su žieminėmis, plius dvi vasarinės su ratlankiais ir du ratlankiai be padangų). Nusprendžiau dėti esamą originalią (nauja). Tad pradėjau ieškot dar vienos tokios pačios. Pradėjau skambinti per laužynus prie Kauno.

Visiškai sudegė salonas, todėl dainininkas ketina mašiną palikti automobilių laužyne. 1986 metais pagamintą automobilį D.Zvonkus prieš kelis mėnesius įsigijo už 1600 litų.

Vokietijos laužynas nuo Lietuvos turgaus skiriasi: - Tuo, kad Vokiečių laužynuose jau seniai nebėra Wolksvagen GOLF 2

Nė vienas vogtas automobilis nebuvo surastas. Policijos duomenimis, vogtus automobilius suimtasis parduodavo į "šrotus" (laužynus), kur jie būdavo ardomi ir išparduodami dalimis.

[...] pareigūnai netoli Telšių esančioje Rainių gyvenvietėje aptiko nelegalų automobilių laužyną, kuriame buvo prekiaujama įvairių markių automobilių atsarginėmis detalėmis. [...] Nelegalaus laužyno savininkas buvo pasigaminęs „Rainių autoserviso“ vizitines korteles su savo telefono numeriu.

Pilni laužynai daužtų Rover'ių. Jei jau laužyne nerasi kokios dalies, visada rasi parduotuvėje. Aišku, kainos tikrai didesnės nei tautovežių, tačiau detalės taip pat yra kokybiškesnės.

Domina Europoje (Vokietija, Lenkija, Olandoija, Belgija) sunkvežimių laužynai. Konkrečiai reikia DAF ir Renault Magnum dalių.

Siūlo darbą darbuotojui automobilių laužyne, Panevėžio r. (2 km už miesto). Svarbiausia – darbo patirtis laužyne.

Tą pačią dieną supratau, kad pačiam organizuoti mašinos remonto neverta. Juolab kad surasti detalių jau 11 metų nebegaminamam „Citroën XM“ – nelengva užduotis.
Prieš kelis mėnesius buvau iškūlęs tą patį žibintą, todėl žinojau, jog gali tekti kantriai laukti, kol į automobilių laužyną bus atgabentas „donoras“.

Kalbame apie naujas detales, akivaizdu, kad čia susidursime su vadinamųjų "automobilių laužynų" konkurencija, bet niša veiklai yra. Pirmiausia laužynai dabar dažnai neturi visų reikiamų detalių asortimento. Antra, atsiveria galimybės bendradarbiauti su draustus automobilius remontuojančiomis įmonėmis

Didieji duomenys: kaip atspėti pirkėjo norus prieš jam paprašant [antraštė]
Lietuvoje daugiau nei prieš dešimtmetį atsiradusios lojalumo kortelės pakeitė žmonių apsipirkinėjimo įpročius. Šiuo metu juos keičia didieji duomenys (angl. big data). Šis terminas apibūdina milžiniškus duomenų masyvus, kurių pagalba surinkta informacija padeda formuoti mažmeninių tinklų rinkodarą ir pardavimo strategijas.
Dabar dažnai girdime terminą „didieji duomenys“, tačiau nesupraskite klaidingai – tai ne tik didelis duomenų kiekis, tačiau taip pat jų greitis ir įvairovė.

Didžiaisiais duomenimis ketina pasinaudoti ir inovatyvių vaistų kūrėjai. Kuriant ir tiriant naujus medikamentus jie dažniausiai atlieka klinikinius tyrimus, tačiau jie apima mažesnį skaičių žmonių nei didieji duomenys.

„Ši tyli revoliucija iš pagrindų pakeitė viską mūsų gyvenime – ir tai, kaip mes žiūrime į žvaigždes, ir tai, kaip atrodo mūsų vizitai pas gydytoją, ir tai, kaip mes kalbame vienas su kitu, – BBC teigė parodos kuratorius Sheldonas Paquinas. – Šiuolaikinį pasaulį matome sparčiai besivystantį, neatsiejamą nuo technologijų – už visa tai neišvengiamai turime būti dėkingi didiesiems duomenims.“

Didieji duomenys: kuo jie pavojingi? [antraštė]
Per pastaruosius 15 metų kone kiekvienam prieinamų skaitmeninių duomenų spektras tapo nesuvokiamai platus. Duomenis galime gauti iš interneto svetainių, socialinių tinklų, tyrimams skirtos įrangos, išmaniųjų telefonų, stebėjimo kamerų ir daugelio kitų šaltinių. Gerokai pagausėjo ir visiems šiems duomenims tvarkyti skirtų kompiuterių technologijų. Nėra abejonės, kad didieji duomenys – būtent taip vadinama kaupiamų duomenų visuma – labai reikšmingi mokslinių tyrimų, technologijų ir medicinos srityse. Tačiau jei didieji duomenys būtų naudojami ne pagal paskirtį arba jei jais būtų piktnaudžiaujama, galėtų kilti nemažų grėsmių [...].

Didžiuosiuose duomenyse ėmė skęsti kompanijos, jos nesusitvarko. Nekalbu apie vadovus, kurie turi greitai daryti sprendimus, atsižvelgiant į informacijos kiekį aplink mus. Vidutinės įmonės vadovas, toks tyrimas buvo atliktas, reikšmingą įmonei sprendimą, priima turėdamas ne daugiau kaip 50 proc. reikalingos informacijos, nes daugiau nebesugeba „apžioti“ [...].

Kitas „didžiųjų duomenų" panaudojimo būdas – taikant specialius algoritmus nustatyti, kurie vaistai geriausiai veiks tam tikriems žmonėms.
T. Jucikas sako, kad panaudojant „didžiuosius duomenis" galima sukurti stiprią virtualią Lietuvos bendruomenę, sukurti būdus žmonėms bendrauti jiems įdomiomis temomis ir taip aktyviau vienytis.

Terminą „Didieji duomenys“ pastaruosius penkerius metus galima išgirsti vis dažniau. Šis terminas reiškia ir tai, kad viskas, ką veikiame internete, palieka savo pėdsaką. Ilgą laiką niekas negalėjo sugalvoti, kokiam geram tikslui galima panaudoti šiuos duomenis. Išskyrus tuos atvejus, kai tikrindami savo „Facebook“ paskyrą išvysdavome reklamą būtent to, ko neseniai ieškojome „Google“.

BMW naudos IBM didžiųjų duomenų analitikos priemones [antraštė]

Kaunas ieško būdų, kaip panaudoti didžiųjų duomenų pranašumus [antraštė]
Didžiųjų duomenų naudojimu paremti sprendimai gali padėti organizacijoms apsisaugoti nuo sukčiavimo, klaidų, sumažinti veiklos kaštus ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) suformavo svarbią praktiką byloje, išaiškindamas, kad vartotojų duomenys „Facebook“ gali būti naudojami asmenų kreditingumui įvertinti. Tai reikšminga naujiena visai verslo bendruomenei, kuri didžiuosius duomenis (angl. Big Data) naudoja klientų elgsenos prognozavimui, rašoma LVAT pranešime.