Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (179)
parsèkti
Apibrėžtis
1 sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko)
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.
antsikàsti
Apibrėžtis
kàsti, kãsa, kãsė tr.
1. kapstyti; rausti duobę, griovį; žerti, versti į krūvą (žemes, grūdus, šiaudus, šieną…): Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Pabalnotas jau pegasas kojom žemę kasa S.Nėr. Kãsa [arklys] kojom, tai ir padkavas greit sudilina Sdk. Šuo peles kãsa Dkš. Žiurkė olą kasa Dkš. Dabar tie šunys vis su kojoms kasė į žemę BsPI7. Ein jauteliai baubdami, baubdami, ragais žemę kasdami, kasdami A.Strazd. Galvijai kasdavo kojomis žemę ir rėkdavo įvairiais balsais BsPII66. Buliai maurioja žemę kasdami̇̀ prieš viens kitą J. Pelė kas urvą žemėje J. Šunys kas žemę J. Kasu žemę, spiriu į žemes R343. Nemitęs vilkas peles kasa B. Žiūro, kad čia kãsta šviežiai Lp. Durnis pradėjo skruzdėlyną kast BM147. Kasė kasė, bekasant ir užgriuvo ją kalnas Žvr. O aš kasęs kasęs kasęs pailsėsiu, o aš savo mylimosios daugiau neregėsiu JD352. Aukštus kalnus kasęs, gali pasilsėti Šll. Jau griovį kasa, tuoj iškas (bus griovys) J.Jabl. Jau griovį kasa, tuoj užkas (nebebus griovio) J.Jabl. Grabę kàsti K. Kaip daug naudos ganyklai pasidarytų, kad šę ir ten grabes kastumbime K.Donel1. Ir gaidys, per torą lėkęs, kas grūdą S.Dauk.
^ Giliau kasi, daugiau rasi Dkš. Ir višta neveltui kasa S.Dauk. Višta, kur kasa, ten lesa Kpr. Kas kas, tas ir ras Ll. Kas kas, tas ir les Plt, Krš. Nepadėjus nėr kas kãsa (nėr ko kasti) LTR, Ds. Ir višta kasus žiūri, kad ką iškastų Sln, J.Jabl. Aš jam kalną pylau, jis ma[n] duobę kasė RD213. Nekask duobės kitam – pats inkrisi J.Jabl, Sch79, VP32, Krp, Jnš, Mrk, Krtn, Sld. Kas kasa kitam duobę, tas pats jon inpuola Lp. Kad varlės prūdus kastų, kam žmonių reiktų LTR(Pkr).
kastinai̇̃ adv.: Ilgus plaukus kastinai̇̃ reikia rankomis už ausų kasti kaip ir žemes Sr.
| refl.: Višta po savim kasasi, ieško B.
2. K bedžioti, vartyti kastuvu žemę:
^ Žemę kasi, duoną rasi, o apačioj pyragą Bb.
ǁ daryti ežias: Kasu ežias darže SD65.
3. daržoves (šakniavaisius) rauti, bulves imti nuo lauko: Kūdikis gimė pumpučius kasant N. Kur šakutė, bulvių kasamà? Skr. Bulvės nèkastos Nm.
| refl.: Tuoj bul'bos kàsis, o orai tokie negražūs Slm. Čia reikia kult, čia reikia sėt, bulbės ir nesikasa Ėr.
4. kastuvu imti iš žemės: Jau laikas turpes kasti Als.
5. žemėse slėpti: Žmonės nuo prancūzų [per karą] kasdavo rūbus Tvr. Kasę į žemę bosus S.Dauk.
6. K laidoti (mirusiojo kūną): Aug lelija kuo aukščiausiai, kaskit poną kuo giliausiai JD446.
| refl.: Kai numirė tėvas, ji stačiai į žemes kãsės (iš gailesčio norėjo mirti, norėjo būti palaidota) Alk.
7. maukti; skusti, plūšinti (gijas); skaptuoti: Skietas netikęs, gijas kasa Lel. Verpetė bloga, ažtat ir skietas kasa Lel. Šitas skietas labai kãsa, nepaausi Ds. Siūlai neinsukta, tai skietas tik kãsa Ml. Matyt, skietas kãsa, kad tiek pūkų po staklėm Slm. Tas žmogus kãsa kubiliukus (iš rąsto išskobia, ne iš lentų daro) Pš. Avilys kàstas iš medžio Švnč.
8. refl. prk. sunkiai irtis, eiti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Kàskis dabar tokiame kelyje į miestą! DŽ. Kàstis (irtis) laiveliu prie kranto DŽ. Jis teip smarkiai pjauna, kad ir man reikė[jo] kàstis Upt. Baigsiu kastis į namus Ėr. Šešiais vieškeliais kasasi pėsti ir važiuoti rš. Nuvargau besikasdamas per tuos krūmus Vdžg. Valtis kãsasi per vandenį Vdžg. Iš pat anksto ryto žmonės kãsasi į miestą Brt. Šituo keliu sunku kàstis Ds. Šiteip ir varau gyvenimą, ant smertį kasúos Skp.
^ Basas toliau kasas LTR, Kp, An, Š, Ds.
| Sunkiai jis kãsasi moksle Šk. Žentas kãsasi iš paskutiniųjų, o skolos vis dar nemažė[ja] Up. Kàsiuos, kiek galėsiu, ir išsimokėsiu skolas Dr.
◊ po (kieno nors) pamatai̇̃s kàstis DŽ stengtis kam pakenkti: Baisioji rūsio boba kasasi po jo gyvenimo pamatais V.Mont.
antsikàsti, antsi̇̀kasa, antsi̇̀kasė (dial.) tr. rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skrynią M.Valanč.
apkàsti, àpkasa, àpkasė tr.
1. SD222, R, K, Š apžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį) J. Šuva sniegu kaulą api̇̀kasė Slm.
| refl.: Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna Dbč.
| prk.: Jie apsikãsę (nešvariai, netvarkingai gyvena) Skr. Darbuos apskasę (turi daug darbų) Skdt. Jaunoji negali imt iš namų vištos – būsi apskasus visada kaip višta darbe LTR. Vaikais apskasus (turi daug vaikų) Ds. Kad ėda arkliai tą šieną net apsikãsę (labai godžiai)! Rdm. Tik jom duok darmai, tai neapskasi̇̀ bobom – eis ir eis Švnč.
2. kasant apsupti grioviu: Apkaskit raveliu apie gryčią, kad nebėgt vanduo Ds. Vieškelis iš abiejų pusių grioviais apkastas rš. Ir apkas tave [Jeruzalę] tavo neprieteliai pylimu, ir apguls tave brš.
3. refl. išsikasti apkasą (apkasus), įsitvirtinti: Kuopos, būriai, skyriai skubiai apsikasė rš. Kiekviena kariuomenės dalis, jei ją priešas puola, turi apsikasti rš.
4. užtikti bekasant: Àpkasiau puodą piningų, bet nemoku iškasti Šts.
5. apveikti, aplenkti kasimu: Katras katrą apkasėt [bulves kasdami]? Lp.
6. refl. tr. apsivalyti nuo lauko daržoves: Jau bul'bas apsi̇̀kasėm (daugumą nukasėm) Slm.
7. palaidoti: Gailu gerą žmogų apkàst Ssk.
| refl.: Gyvas žemėn neapsikasi̇̀ Rud.
atkàsti, àtkasa, àtkasė tr.
1. atkapstyti, atrausti, atžerti: Šuo àtkasa pakastąją mėsą KI115. Atkàsk duobę J. Kad kokia, tai būtų ašarom duobę atkãsus Švnč.
| prk.: Kap atkasa (nustato, remdamiesi dokumentais), tai tep yra Lp. Iš ryto negaliu akių atkasti (atmerkti) Krtn.
| refl. tr.: Nespėjau takų atsikasti, kaip ir vėl užpustė Brs.
2. atsilyginti, atidirbti daržovių valymu: Nuej[o] boba bul'bų atkàst už tą šunytį Lp.
| refl.
atsikastinai̇̃ adv.: Atsikastinai talkinėtis [durpes kasant] Brs.
3. baigti kasti: Jau mes rugius atkūlėm, durpas, bulves àtkasėm, vasarojų atsėjom Lp.
4. kasimo darbu su kuo susilyginti: Šitoj vaikas atkasa už gerą kasėją Lp.
5. kasantis atplaukti; atsiirti; sunkiai atvažiuoti, ateiti: Kelias šlapias, vos atsi̇̀kasėm Kp. Į turgų atsikasė vėlokai rš. Vos atsi̇̀kasiau prieš vėjį Ukm. Snieguotu keliu, kai man, sunku jau atsikasti Ds. Atsikasė ir senelis rš.
◊ aki̇̀s atkàsti
1. pamokyti, apšviesti: Laikraštis atkasė žmonėms akis Žem. Atkasiam savo vaikuo akis – vis nebūs toks žemės kurmis kaip mes Yl.
2. pasimokyti, pagudrėti: Jis jau yra akis atkasęs J.Jabl(Rs).
aki̇̀s atsikàsti įsižiūrėti: Liurbi, aki̇̀s atkàskis! Dr.
×dasikàsti, dasi̇̀kasa, dasi̇̀kasė (hibr.) prk. sunkiai prieiti, prisikasti: Tep skaudėjo koją, kad vos dasi̇̀kasiau ligi namų Gž. Iki dasikasiau namų, taip man galvon ir įsmigo: pargrįžus susirinkt vaikai, susrišt skudurai ir maut atgalio miestan rš.
įkàsti, į̇̃kasa, į̇̃kasė tr.
1. R, SD430,400 įrausti, įleisti į žemes ir pan.: Įkàsk į žemę stulpą J. Reikia įkàst nauja varčia, mat kad sena baigia pūt Š. Diktai apkaltą skrynę įkasė į žemę M.Valanč.
^ Sakyk nesakyk – stovi kaip iñkastas Skdt. Į visus klausimus ji atsakinėjo ramiai ir kaip įkasta stovėjo viduasly A.Vien. Ant priebučio jis staiga sustojo ir paliko ant vietos lyg kad įkastas rš.
| refl. R, OG409: Žiemą rupūžė įsikasa į dumblyną J.Jabl. Įsikasiu į kerpes, nebus šalta S.Dauk. Anas guli šiauduosna insikasęs ir punta (miega) Rod. Aštrūs nagai, smailus knislys padeda kurmiui įsikasti beregint Blv. Atkasinėdami sluoksnį po sluoksnio randam įsikasę vis senesnių laikų liekanų J.Jabl. Kaip jis bus giliai insikasęs, mes jį su žemėm gyvą užpilsim LB210.
| Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagis įsikasa CII103. Įsikaskis giliai ir išmėgink tavo nepertiriamą gilybę bėdos brš.
2. įstengti kasti: Žemė perdžiūvus, kažin ar įkasi̇̀ Kp. Baisiai kieta, neį̇̃kasu Kp.
3. įstengti suvalyti daržovių: Ta į̇̃kasa lig penkiolika pūrų [bulvių] Bsg.
4. palaidoti: Kūnas bus į žemę įkastas rš.
5. iškasti: Mažą grabelę pagal šnūrą, dviejų pėdų plačią, pusantros pėdos gilią, įkasti [turite] K.Donel1.
iškàsti, i̇̀škasa, i̇̀škasė tr.
1. SD413 išimti, išrausti iš žemės: Iškasamieji gyvuliai rš. Iškasami daiktai N. Kai nėr, tai iš žemių neiškasi̇̀ Trgn. Lobykite sau lobius danguje, kur vagis neiškasa nei pavagia DP525.
| prk.: Šiąnakt bėroji kumeliuką iškasė (atsivedė) – toks gražus, greitas Skr. Karvė šiandien iš po nakties veršiuką iškasė Lp.
| Iš kur tamista iškasei, kad lietuvaitės esančios „kvailiausios“ moters? V.Kudir.
^ Ką iškasi, tą sulesi VP24. Kiek iškasiu, tiek sulesiu Auk. Kas iškàs, tai tam ir bus Švnč. Gaidys, ką iškas, tą ir sules D165. Kiek iškasi̇̀, tiek paliksi Pnd. Be dulkės neiškasi Vdk.
2. refl. kasant išsivalyti: Šiemet labai gražiai markos išsi̇̀kasė (gera buvo valyti sausas markas) Pš. Iš žemės išsikàsti J.
3. išrausti griovį, duobę…: Kanalą iškasti sp. Jau griovį kasa, tuoj iškas J.Jabl. Aš iškasiau gilų griovį J. Jau iškasė duobę OG360. Tris duobes tos granatos i̇̀škasė Gs. Kiti [vyrai] prižadėjo ir vaikiukus leisti duobei iškasti Žem. Per vidurį miestelio iškasė antrą vagą upei Kražančiui (= Kražantei) M.Valanč. Kap nuves pirtin, bus iškasta duobė, tę bus pripilta žėro (žarijų) Tvr. Abiem duobę i̇̀škasė, abu drauge pakasė JV1048.
| refl. tr.: Čia ji išsikasa sau urvą ir miega per dieną Blv.
4. refl. prk. šiaip taip išeiti, išsikapstyti, išsigelbėti: Ir Tvarionas gal išsikàs (išgis) Pc. Vos iš mirties nagų išsikasiau rš. Neišsikas iš rūpesčių B. Jonas taip sunkiai sirgo gripu, kad vos vos išsi̇̀kasė Vl. Nebeišsikasiu aš iš šitos ligos Užp. Jos džiaugsmas iš tos bėdos išsikasus ir mums yra suprantamas J.Jabl. Vis dėlto išsikasiau, tik jau sveikatos nebeturiu A.Vien.
5. susukti, padaryti: Reiks man kada iškàst kastinį, tik reik tirštos geros smetonos Ps.
nukàsti, nùkasa, nùkasė tr.
1. R, N, M nužerti, nukapstyti: Aš nukasiau nuo viršaus žemes J. Nukask pagrėbstas nuo vežimo Sdk.
| Nenukàsk lempos nuo stalo Rm.
2. padaryti duobę, iškasti: Kokia ilga sodželka nukastà Ėr.
3. refl. tr. nusiimti kasant: Kokia graži tavo velėna nusikastà! Slm.
4. nuvalyti daržoves: Bulvė nebijo anksti nukastà: suvysta, bet nepūva Skr. Do bul'bos nenùkastos, o lyt nenustoja Slm.
| refl. tr., intr.: Rudenį žmogus nusikasė bulves LTR. Jau mūsų visos kapčinės bulvės nusi̇̀kasė Ds. Perniai tai gražiai bul'bos nusi̇̀kasė (bulves kasant nebuvo lietaus) Slm.
5. refl. pasiekti kasantis: Dviejų varstų gilumoj – pačioje giliojoj žemės vietoj, kur pasisekė žmonėms nusikasti, jau esama 70° rš.
6. refl. prk. sunkiai kur nuvykti: Pailso arkliai, kažin ar benusikasiù šiandien Viešintõs Kp. Vos nusikasiau į miestą – tep buvau pailsęs Gž. Prieš dienelę nuskãsęs artimon ūlytėlėn BM57. Led nusi̇̀kasiau Dustõs (į Dusetas) Ds. Kur čia dabar nusikàsi tokiam šlapume! Sml.
panukàsti, panùkasa, panùkasė (dial.) tr. nukasti, nuvalyti (šakniavaisius): Mes tai vis panupjausim, panukasim, panurausim – visa padarysim Dv.
pakàsti, pàkasa, pàkasė tr.
1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv.
| refl. tr.: Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasi̇̀kasė in kraštą arčiau Tvr.
2. kasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką] Grv. Pakàsti ką po pamatais DŽ. Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti J.Bil. Pakasė bulves Ktk. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų Š. Pàkasė savo pinigus po žemėm BM9.
| refl.: Pasikasu, pasirausiu SD361. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasi̇̀kasa Ds. Pàskasė vilkai po tvartu Lp. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų BsPI10.
3. palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį SD568. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei B, Sch81. Mane visi laikė jau seniai pakastu rš. Pakasė jį sodžiaus kapinėse M.Valanč. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas MP237. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė prš. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano BtMt8,21. Pakastas būsi geroj senatvėj Ch1Moz15,15. Numirusius pakastumime SPII182. Būdami … palaidoti, arba pakasti DP54. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas BB5Moz10,6. Numiręs ir pakastas Vln18. Nū žmogaus kūną pakaskim Mž413. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė Mž427.
4. kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų Vaižg. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, … neduotų pakast namų savų DP552.
5. nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum! Slm. Gal do bul'vų nėra pakastų̃? Ds. Padėjo dieną bulbių pakàst Ėr. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą Ds. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdinti Š.
6. iškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais Dsn.
^ Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) M.Valanč.
7. galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasi̇̀ Kp. Be lopetos žemės nepakas Pnd.
^ Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) Skr.
8. refl. prk. sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasi̇̀kasa per tą purvyną Gž. Ji jau šaunų galą pasikasė I.Simon. Vis šiek tiek į priekį pasi̇̀kasa Gž.
◊ (kur) šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas! rš. Čia kur kitur šuva pakastas A.Vien.
parsikàsti, parsi̇̀kasa, parsi̇̀kasė
1. įsirausti: Vištos, dabar smėlin parsikasusios, guli ant šono Vaižg.
2. prk. privargti, ką sunkiai dirbant: Šiandien parsikasiau, bepjaudamas šieną Gž.
3. prk. sunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuoti: Jau parsi̇̀kasė [vyrai] iš girių [su medžiais žiemą] Gs. Parsi̇̀kasė lyg vėžys į trečią dieną Šn. Jie jau namie, o kada mes parsikàsim?! Pg. Kap mes parsikàsim namie per tokius pūtinius? Kb. Palauk da, paki jis parsikas Pg. Jei tep vakar būtų snigę, būtau niekap neparsikãsęs namo Lš. Manė su nakčia parsikasią namo A.Vien.
pérkasti
1. tr. skersai, kiaurai ką iškasti: Perkasu SD295.
^ Jūros neparbrisi, kalnų nepárkasi Šll.
2. tr., intr. padauginti kasant, per daug iškasti; per toli nukasti: Reikia žiūrėti, kad, kasdami griovį, jo „neperkastų“, neiškastų gilesnio kaip reikia rš. Nebekask toliau, matai, kad jau pérkasei dirvon Kp.
3. intr. praleisti kasant kurį laiką: Párkasiau par dieną Bržr.
4. refl. prk. sunkiai ką padaryti, sunkiai apsidirbti: Liuobam nepársikasti verpalais (daug turėjome verpimo), o dabar nėkas nėko neverpina Bržr.
5. tr. perbedžioti, pervartyti kastuvu: Kad kompostas greit vienodai pūtų, jį reikia 2–3 kartus per metus perkasti rš. Perkasta žemė yra derlinga Šl.
prakàsti, pràkasa, pràkasė tr.
1. M, J, N prarausti; kiek iškasti: Užpustytus takus reikia prakàsti rš. Prakàsk patvory duobelę ir supilk šitas šiukšles Slm. Kur laikosi vanduo, reikėtų griovelius prakasti rš.
| Tas žmogus, tai matydamas, ir ėmė kast ir prakasė tą raginį žmogų BsPI7.
2. pralenkti kasimu: Manęs nė vienas vyriškas neprakàs par bulvakasį Šts.
3. nusikasti kiek (šakniavaisių): Prakàsk kelius kelmelius bul'bų! Slm.
| refl. tr.: Kai duonos nėr, tai da lietuvis, ė bul'bų prasikas… Plš. Dabar jau bul'bų prasi̇̀kasėm, tai duonos mažiau bereikia Slm.
4. refl. prk. sunkiai praeiti, prasiplunkti: Eik, prasikask per vėpūtinius, jei nori, pamėgink! V.Krėv.
prikàsti, pri̇̀kasa, pri̇̀kasė tr.
1. prieiti kasant: Kasdami molį pri̇̀kasėm Rm. Turiu durpos neprikasamos šešis margus (kasant negalima pasiekti durpių dugno) Lp.
prikastinai̇̃ adv.: Turim velėnų, bet negal prigauti: yr neprikastinai̇̃ (giliai) Šts.
| refl. tr., intr.: Yra daromi gilūs gręžimai, bet iki pagrindinio meteorinio gabalo dar neprisikasta P.Slavėn. Kask, kiek nori, vis tiek nieko neprisikasi rš.
2. prirausti, pririnkti (šakniavaisių): Prikask pilną krežį bulvių J. Pri̇̀kasiau bul'bų kai akmenų Tvr.
| refl. tr.: Prisi̇̀kasiau ir morkų, ir burokėlių Slm. Ot bùlbių kad prisi̇̀kasiau! Pc.
| Pigai to lobio prikàsimės DP525.
3. kastuvu iš žemės išimti: Daug turpių prikasėm par dieną Als.
| refl. tr.: Prisikasėm turpių dvejims metams Als.
4. refl. prk. sunkiai prieiti, privažiuoti: Led prisi̇̀kasiau prie namų Ds. Vis dėlto prisikasiu ligi Dotamų A.Vencl. Led led (= vos vos) prisikasiau (priplaukiau) prie krašto, būčiau prigėręs Rm. Prisiirti (prisikàsti) prie kranto BŽ24. Prieš vakarą jau mes prisi̇̀kasėm iki namų Up.
5. truputį užkasti: Sėjinukai prikasami iki juos išsiunčiant į miško kultūrų plotą rš.
sukàsti, sùkasa, sùkasė tr.
1. M suleisti į žemę: Nauji stulpai sukasti Pc. Grįšime senuoju vieškeliu, pro mažus, nosis į žemę sukasusius, namukus P.Cvir.
| refl. tr.: Jie patys stulpus susikasė Grl.
2. sužerti, sukapstyti: Krūva sniego sukasta Žem. Sukasė kelio kraštus ir vidurį, norėdami pakelti gatvę rš. Aš sukasiau tą tvartą (dėjau kastinius šulus) Lp. Sùkasė, sužarstė pelenelius Klt.
ǁ suversti, sustumti: Sukask plaukus nors už ausų Všv. Plaukai tamsūs, už ausis sukasti S.Dauk.
| refl. tr.: Vaikščioja, plaukus už ausų susikasęs Sr.
3. subedžioti kastuvu, supurenti: Kokis plotas žemės sùkasta Lp.
| refl. tr.: Susikasiau sau darželį, pasisėsiu bijūnėlį Upn.
4. sulaidoti: Ten juos vokiečiai sùkasė pusgyvius, suvertė Gl. Sukasa žemėse jo sėbrų ir kitų mūšyje kritusių priešų kūnus LTII398.
5. suvalyti, surinkti: Sukasa du maišeliu [bul'bų] ir veža [namo] Lp. Sėklos nesùkasėm (neprikasėm tiek, kiek buvo sodinta) Ut. Sodinau didesnėm, sùkasiau kiaulinėm [bulbėm] Ign.
6. kastuvu išimti iš žemės: Ar jau sukasėt turpes? Als.
| refl. tr.: Turpes susikasę, galėsim kitų darbų imtis Als.
užkàsti, ùžkasa, ùžkasė tr.
1. užrausti, užversti žemėmis ar kuo kitu: Užkask rūsį, kad nebūtum žymės J. Šuniukas tuo užšoko ant uslano, … pagriebė … blyną ir užkasė po suolu BsPIV266. Žukask šienan obuolius, tai ir neras vaikai Rod. Du kačiukus ùžkasiau, vieną palikau Rm.
| prk.: Pasakiau žodį, visas kalbas ùžkasiau (nutildžiau) Ll.
| refl.: Užsikasa pusnynuose iki akių Blv.
2. palaidoti: Jau senelės nebematysma po saule – ažùkasėm žemėm Ob.
| refl.: Grabe gyva užsikast turiu rš.
3. paslėpti žemėje: Pinigų ažùkasta žemėsna Dglš. Yra žemėj pinigai užkasti M.Valanč.
^ Užkasti pinigai nešildo M, Sim.
4. kasant ką užtikti, rasti: Kasdamas duobę, užkasė seną grabą Up. Kaip tik pradėjo kast, tuoj užkasė didelį katilą pinigų BsPII200.
5. refl. tr. užsidirbti kasimu ar kokiu kitu darbu: Kelius pūrelius da užsikasmà rudenį bul'bų Skdt. Jis per vasarą kasė griovius ir užsi̇̀kasė pinigų Ėr.
6. iškasti, darant užtvarą: Norėdamys dar kryžeiviai, idant žemaičiai negalėtum jiems atmonyti, nu Sambijos krašto tris pylas užpylė ir tris griovius užkasė S.Dauk.
7. refl. kasant praturtėti, prasigyventi: Apsiženijęs ir anas užsi̇̀kasė Ktk. Vienas neteisingas skatikas šimtą teisingų ryja, ir toki [žmonės] niekados užsikasti negali Gmž.
8. refl. sunkiai užeiti, užlipti, užsikapstyti: Kaip tu ant vežimo toks mažutis užsikasi? Ėr.
1. kapstyti; rausti duobę, griovį; žerti, versti į krūvą (žemes, grūdus, šiaudus, šieną…): Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Pabalnotas jau pegasas kojom žemę kasa S.Nėr. Kãsa [arklys] kojom, tai ir padkavas greit sudilina Sdk. Šuo peles kãsa Dkš. Žiurkė olą kasa Dkš. Dabar tie šunys vis su kojoms kasė į žemę BsPI7. Ein jauteliai baubdami, baubdami, ragais žemę kasdami, kasdami A.Strazd. Galvijai kasdavo kojomis žemę ir rėkdavo įvairiais balsais BsPII66. Buliai maurioja žemę kasdami̇̀ prieš viens kitą J. Pelė kas urvą žemėje J. Šunys kas žemę J. Kasu žemę, spiriu į žemes R343. Nemitęs vilkas peles kasa B. Žiūro, kad čia kãsta šviežiai Lp. Durnis pradėjo skruzdėlyną kast BM147. Kasė kasė, bekasant ir užgriuvo ją kalnas Žvr. O aš kasęs kasęs kasęs pailsėsiu, o aš savo mylimosios daugiau neregėsiu JD352. Aukštus kalnus kasęs, gali pasilsėti Šll. Jau griovį kasa, tuoj iškas (bus griovys) J.Jabl. Jau griovį kasa, tuoj užkas (nebebus griovio) J.Jabl. Grabę kàsti K. Kaip daug naudos ganyklai pasidarytų, kad šę ir ten grabes kastumbime K.Donel1. Ir gaidys, per torą lėkęs, kas grūdą S.Dauk.
^ Giliau kasi, daugiau rasi Dkš. Ir višta neveltui kasa S.Dauk. Višta, kur kasa, ten lesa Kpr. Kas kas, tas ir ras Ll. Kas kas, tas ir les Plt, Krš. Nepadėjus nėr kas kãsa (nėr ko kasti) LTR, Ds. Ir višta kasus žiūri, kad ką iškastų Sln, J.Jabl. Aš jam kalną pylau, jis ma[n] duobę kasė RD213. Nekask duobės kitam – pats inkrisi J.Jabl, Sch79, VP32, Krp, Jnš, Mrk, Krtn, Sld. Kas kasa kitam duobę, tas pats jon inpuola Lp. Kad varlės prūdus kastų, kam žmonių reiktų LTR(Pkr).
kastinai̇̃ adv.: Ilgus plaukus kastinai̇̃ reikia rankomis už ausų kasti kaip ir žemes Sr.
| refl.: Višta po savim kasasi, ieško B.
2. K bedžioti, vartyti kastuvu žemę:
^ Žemę kasi, duoną rasi, o apačioj pyragą Bb.
ǁ daryti ežias: Kasu ežias darže SD65.
3. daržoves (šakniavaisius) rauti, bulves imti nuo lauko: Kūdikis gimė pumpučius kasant N. Kur šakutė, bulvių kasamà? Skr. Bulvės nèkastos Nm.
| refl.: Tuoj bul'bos kàsis, o orai tokie negražūs Slm. Čia reikia kult, čia reikia sėt, bulbės ir nesikasa Ėr.
4. kastuvu imti iš žemės: Jau laikas turpes kasti Als.
5. žemėse slėpti: Žmonės nuo prancūzų [per karą] kasdavo rūbus Tvr. Kasę į žemę bosus S.Dauk.
6. K laidoti (mirusiojo kūną): Aug lelija kuo aukščiausiai, kaskit poną kuo giliausiai JD446.
| refl.: Kai numirė tėvas, ji stačiai į žemes kãsės (iš gailesčio norėjo mirti, norėjo būti palaidota) Alk.
7. maukti; skusti, plūšinti (gijas); skaptuoti: Skietas netikęs, gijas kasa Lel. Verpetė bloga, ažtat ir skietas kasa Lel. Šitas skietas labai kãsa, nepaausi Ds. Siūlai neinsukta, tai skietas tik kãsa Ml. Matyt, skietas kãsa, kad tiek pūkų po staklėm Slm. Tas žmogus kãsa kubiliukus (iš rąsto išskobia, ne iš lentų daro) Pš. Avilys kàstas iš medžio Švnč.
8. refl. prk. sunkiai irtis, eiti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Kàskis dabar tokiame kelyje į miestą! DŽ. Kàstis (irtis) laiveliu prie kranto DŽ. Jis teip smarkiai pjauna, kad ir man reikė[jo] kàstis Upt. Baigsiu kastis į namus Ėr. Šešiais vieškeliais kasasi pėsti ir važiuoti rš. Nuvargau besikasdamas per tuos krūmus Vdžg. Valtis kãsasi per vandenį Vdžg. Iš pat anksto ryto žmonės kãsasi į miestą Brt. Šituo keliu sunku kàstis Ds. Šiteip ir varau gyvenimą, ant smertį kasúos Skp.
^ Basas toliau kasas LTR, Kp, An, Š, Ds.
| Sunkiai jis kãsasi moksle Šk. Žentas kãsasi iš paskutiniųjų, o skolos vis dar nemažė[ja] Up. Kàsiuos, kiek galėsiu, ir išsimokėsiu skolas Dr.
◊ po (kieno nors) pamatai̇̃s kàstis DŽ stengtis kam pakenkti: Baisioji rūsio boba kasasi po jo gyvenimo pamatais V.Mont.
antsikàsti, antsi̇̀kasa, antsi̇̀kasė (dial.) tr. rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skrynią M.Valanč.
apkàsti, àpkasa, àpkasė tr.
1. SD222, R, K, Š apžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį) J. Šuva sniegu kaulą api̇̀kasė Slm.
| refl.: Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna Dbč.
| prk.: Jie apsikãsę (nešvariai, netvarkingai gyvena) Skr. Darbuos apskasę (turi daug darbų) Skdt. Jaunoji negali imt iš namų vištos – būsi apskasus visada kaip višta darbe LTR. Vaikais apskasus (turi daug vaikų) Ds. Kad ėda arkliai tą šieną net apsikãsę (labai godžiai)! Rdm. Tik jom duok darmai, tai neapskasi̇̀ bobom – eis ir eis Švnč.
2. kasant apsupti grioviu: Apkaskit raveliu apie gryčią, kad nebėgt vanduo Ds. Vieškelis iš abiejų pusių grioviais apkastas rš. Ir apkas tave [Jeruzalę] tavo neprieteliai pylimu, ir apguls tave brš.
3. refl. išsikasti apkasą (apkasus), įsitvirtinti: Kuopos, būriai, skyriai skubiai apsikasė rš. Kiekviena kariuomenės dalis, jei ją priešas puola, turi apsikasti rš.
4. užtikti bekasant: Àpkasiau puodą piningų, bet nemoku iškasti Šts.
5. apveikti, aplenkti kasimu: Katras katrą apkasėt [bulves kasdami]? Lp.
6. refl. tr. apsivalyti nuo lauko daržoves: Jau bul'bas apsi̇̀kasėm (daugumą nukasėm) Slm.
7. palaidoti: Gailu gerą žmogų apkàst Ssk.
| refl.: Gyvas žemėn neapsikasi̇̀ Rud.
atkàsti, àtkasa, àtkasė tr.
1. atkapstyti, atrausti, atžerti: Šuo àtkasa pakastąją mėsą KI115. Atkàsk duobę J. Kad kokia, tai būtų ašarom duobę atkãsus Švnč.
| prk.: Kap atkasa (nustato, remdamiesi dokumentais), tai tep yra Lp. Iš ryto negaliu akių atkasti (atmerkti) Krtn.
| refl. tr.: Nespėjau takų atsikasti, kaip ir vėl užpustė Brs.
2. atsilyginti, atidirbti daržovių valymu: Nuej[o] boba bul'bų atkàst už tą šunytį Lp.
| refl.
atsikastinai̇̃ adv.: Atsikastinai talkinėtis [durpes kasant] Brs.
3. baigti kasti: Jau mes rugius atkūlėm, durpas, bulves àtkasėm, vasarojų atsėjom Lp.
4. kasimo darbu su kuo susilyginti: Šitoj vaikas atkasa už gerą kasėją Lp.
5. kasantis atplaukti; atsiirti; sunkiai atvažiuoti, ateiti: Kelias šlapias, vos atsi̇̀kasėm Kp. Į turgų atsikasė vėlokai rš. Vos atsi̇̀kasiau prieš vėjį Ukm. Snieguotu keliu, kai man, sunku jau atsikasti Ds. Atsikasė ir senelis rš.
◊ aki̇̀s atkàsti
1. pamokyti, apšviesti: Laikraštis atkasė žmonėms akis Žem. Atkasiam savo vaikuo akis – vis nebūs toks žemės kurmis kaip mes Yl.
2. pasimokyti, pagudrėti: Jis jau yra akis atkasęs J.Jabl(Rs).
aki̇̀s atsikàsti įsižiūrėti: Liurbi, aki̇̀s atkàskis! Dr.
×dasikàsti, dasi̇̀kasa, dasi̇̀kasė (hibr.) prk. sunkiai prieiti, prisikasti: Tep skaudėjo koją, kad vos dasi̇̀kasiau ligi namų Gž. Iki dasikasiau namų, taip man galvon ir įsmigo: pargrįžus susirinkt vaikai, susrišt skudurai ir maut atgalio miestan rš.
įkàsti, į̇̃kasa, į̇̃kasė tr.
1. R, SD430,400 įrausti, įleisti į žemes ir pan.: Įkàsk į žemę stulpą J. Reikia įkàst nauja varčia, mat kad sena baigia pūt Š. Diktai apkaltą skrynę įkasė į žemę M.Valanč.
^ Sakyk nesakyk – stovi kaip iñkastas Skdt. Į visus klausimus ji atsakinėjo ramiai ir kaip įkasta stovėjo viduasly A.Vien. Ant priebučio jis staiga sustojo ir paliko ant vietos lyg kad įkastas rš.
| refl. R, OG409: Žiemą rupūžė įsikasa į dumblyną J.Jabl. Įsikasiu į kerpes, nebus šalta S.Dauk. Anas guli šiauduosna insikasęs ir punta (miega) Rod. Aštrūs nagai, smailus knislys padeda kurmiui įsikasti beregint Blv. Atkasinėdami sluoksnį po sluoksnio randam įsikasę vis senesnių laikų liekanų J.Jabl. Kaip jis bus giliai insikasęs, mes jį su žemėm gyvą užpilsim LB210.
| Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagis įsikasa CII103. Įsikaskis giliai ir išmėgink tavo nepertiriamą gilybę bėdos brš.
2. įstengti kasti: Žemė perdžiūvus, kažin ar įkasi̇̀ Kp. Baisiai kieta, neį̇̃kasu Kp.
3. įstengti suvalyti daržovių: Ta į̇̃kasa lig penkiolika pūrų [bulvių] Bsg.
4. palaidoti: Kūnas bus į žemę įkastas rš.
5. iškasti: Mažą grabelę pagal šnūrą, dviejų pėdų plačią, pusantros pėdos gilią, įkasti [turite] K.Donel1.
iškàsti, i̇̀škasa, i̇̀škasė tr.
1. SD413 išimti, išrausti iš žemės: Iškasamieji gyvuliai rš. Iškasami daiktai N. Kai nėr, tai iš žemių neiškasi̇̀ Trgn. Lobykite sau lobius danguje, kur vagis neiškasa nei pavagia DP525.
| prk.: Šiąnakt bėroji kumeliuką iškasė (atsivedė) – toks gražus, greitas Skr. Karvė šiandien iš po nakties veršiuką iškasė Lp.
| Iš kur tamista iškasei, kad lietuvaitės esančios „kvailiausios“ moters? V.Kudir.
^ Ką iškasi, tą sulesi VP24. Kiek iškasiu, tiek sulesiu Auk. Kas iškàs, tai tam ir bus Švnč. Gaidys, ką iškas, tą ir sules D165. Kiek iškasi̇̀, tiek paliksi Pnd. Be dulkės neiškasi Vdk.
2. refl. kasant išsivalyti: Šiemet labai gražiai markos išsi̇̀kasė (gera buvo valyti sausas markas) Pš. Iš žemės išsikàsti J.
3. išrausti griovį, duobę…: Kanalą iškasti sp. Jau griovį kasa, tuoj iškas J.Jabl. Aš iškasiau gilų griovį J. Jau iškasė duobę OG360. Tris duobes tos granatos i̇̀škasė Gs. Kiti [vyrai] prižadėjo ir vaikiukus leisti duobei iškasti Žem. Per vidurį miestelio iškasė antrą vagą upei Kražančiui (= Kražantei) M.Valanč. Kap nuves pirtin, bus iškasta duobė, tę bus pripilta žėro (žarijų) Tvr. Abiem duobę i̇̀škasė, abu drauge pakasė JV1048.
| refl. tr.: Čia ji išsikasa sau urvą ir miega per dieną Blv.
4. refl. prk. šiaip taip išeiti, išsikapstyti, išsigelbėti: Ir Tvarionas gal išsikàs (išgis) Pc. Vos iš mirties nagų išsikasiau rš. Neišsikas iš rūpesčių B. Jonas taip sunkiai sirgo gripu, kad vos vos išsi̇̀kasė Vl. Nebeišsikasiu aš iš šitos ligos Užp. Jos džiaugsmas iš tos bėdos išsikasus ir mums yra suprantamas J.Jabl. Vis dėlto išsikasiau, tik jau sveikatos nebeturiu A.Vien.
5. susukti, padaryti: Reiks man kada iškàst kastinį, tik reik tirštos geros smetonos Ps.
nukàsti, nùkasa, nùkasė tr.
1. R, N, M nužerti, nukapstyti: Aš nukasiau nuo viršaus žemes J. Nukask pagrėbstas nuo vežimo Sdk.
| Nenukàsk lempos nuo stalo Rm.
2. padaryti duobę, iškasti: Kokia ilga sodželka nukastà Ėr.
3. refl. tr. nusiimti kasant: Kokia graži tavo velėna nusikastà! Slm.
4. nuvalyti daržoves: Bulvė nebijo anksti nukastà: suvysta, bet nepūva Skr. Do bul'bos nenùkastos, o lyt nenustoja Slm.
| refl. tr., intr.: Rudenį žmogus nusikasė bulves LTR. Jau mūsų visos kapčinės bulvės nusi̇̀kasė Ds. Perniai tai gražiai bul'bos nusi̇̀kasė (bulves kasant nebuvo lietaus) Slm.
5. refl. pasiekti kasantis: Dviejų varstų gilumoj – pačioje giliojoj žemės vietoj, kur pasisekė žmonėms nusikasti, jau esama 70° rš.
6. refl. prk. sunkiai kur nuvykti: Pailso arkliai, kažin ar benusikasiù šiandien Viešintõs Kp. Vos nusikasiau į miestą – tep buvau pailsęs Gž. Prieš dienelę nuskãsęs artimon ūlytėlėn BM57. Led nusi̇̀kasiau Dustõs (į Dusetas) Ds. Kur čia dabar nusikàsi tokiam šlapume! Sml.
panukàsti, panùkasa, panùkasė (dial.) tr. nukasti, nuvalyti (šakniavaisius): Mes tai vis panupjausim, panukasim, panurausim – visa padarysim Dv.
pakàsti, pàkasa, pàkasė tr.
1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv.
| refl. tr.: Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasi̇̀kasė in kraštą arčiau Tvr.
2. kasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką] Grv. Pakàsti ką po pamatais DŽ. Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti J.Bil. Pakasė bulves Ktk. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų Š. Pàkasė savo pinigus po žemėm BM9.
| refl.: Pasikasu, pasirausiu SD361. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasi̇̀kasa Ds. Pàskasė vilkai po tvartu Lp. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų BsPI10.
3. palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį SD568. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei B, Sch81. Mane visi laikė jau seniai pakastu rš. Pakasė jį sodžiaus kapinėse M.Valanč. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas MP237. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė prš. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano BtMt8,21. Pakastas būsi geroj senatvėj Ch1Moz15,15. Numirusius pakastumime SPII182. Būdami … palaidoti, arba pakasti DP54. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas BB5Moz10,6. Numiręs ir pakastas Vln18. Nū žmogaus kūną pakaskim Mž413. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė Mž427.
4. kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų Vaižg. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, … neduotų pakast namų savų DP552.
5. nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum! Slm. Gal do bul'vų nėra pakastų̃? Ds. Padėjo dieną bulbių pakàst Ėr. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą Ds. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdinti Š.
6. iškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais Dsn.
^ Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) M.Valanč.
7. galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasi̇̀ Kp. Be lopetos žemės nepakas Pnd.
^ Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) Skr.
8. refl. prk. sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasi̇̀kasa per tą purvyną Gž. Ji jau šaunų galą pasikasė I.Simon. Vis šiek tiek į priekį pasi̇̀kasa Gž.
◊ (kur) šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas! rš. Čia kur kitur šuva pakastas A.Vien.
parsikàsti, parsi̇̀kasa, parsi̇̀kasė
1. įsirausti: Vištos, dabar smėlin parsikasusios, guli ant šono Vaižg.
2. prk. privargti, ką sunkiai dirbant: Šiandien parsikasiau, bepjaudamas šieną Gž.
3. prk. sunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuoti: Jau parsi̇̀kasė [vyrai] iš girių [su medžiais žiemą] Gs. Parsi̇̀kasė lyg vėžys į trečią dieną Šn. Jie jau namie, o kada mes parsikàsim?! Pg. Kap mes parsikàsim namie per tokius pūtinius? Kb. Palauk da, paki jis parsikas Pg. Jei tep vakar būtų snigę, būtau niekap neparsikãsęs namo Lš. Manė su nakčia parsikasią namo A.Vien.
pérkasti
1. tr. skersai, kiaurai ką iškasti: Perkasu SD295.
^ Jūros neparbrisi, kalnų nepárkasi Šll.
2. tr., intr. padauginti kasant, per daug iškasti; per toli nukasti: Reikia žiūrėti, kad, kasdami griovį, jo „neperkastų“, neiškastų gilesnio kaip reikia rš. Nebekask toliau, matai, kad jau pérkasei dirvon Kp.
3. intr. praleisti kasant kurį laiką: Párkasiau par dieną Bržr.
4. refl. prk. sunkiai ką padaryti, sunkiai apsidirbti: Liuobam nepársikasti verpalais (daug turėjome verpimo), o dabar nėkas nėko neverpina Bržr.
5. tr. perbedžioti, pervartyti kastuvu: Kad kompostas greit vienodai pūtų, jį reikia 2–3 kartus per metus perkasti rš. Perkasta žemė yra derlinga Šl.
prakàsti, pràkasa, pràkasė tr.
1. M, J, N prarausti; kiek iškasti: Užpustytus takus reikia prakàsti rš. Prakàsk patvory duobelę ir supilk šitas šiukšles Slm. Kur laikosi vanduo, reikėtų griovelius prakasti rš.
| Tas žmogus, tai matydamas, ir ėmė kast ir prakasė tą raginį žmogų BsPI7.
2. pralenkti kasimu: Manęs nė vienas vyriškas neprakàs par bulvakasį Šts.
3. nusikasti kiek (šakniavaisių): Prakàsk kelius kelmelius bul'bų! Slm.
| refl. tr.: Kai duonos nėr, tai da lietuvis, ė bul'bų prasikas… Plš. Dabar jau bul'bų prasi̇̀kasėm, tai duonos mažiau bereikia Slm.
4. refl. prk. sunkiai praeiti, prasiplunkti: Eik, prasikask per vėpūtinius, jei nori, pamėgink! V.Krėv.
prikàsti, pri̇̀kasa, pri̇̀kasė tr.
1. prieiti kasant: Kasdami molį pri̇̀kasėm Rm. Turiu durpos neprikasamos šešis margus (kasant negalima pasiekti durpių dugno) Lp.
prikastinai̇̃ adv.: Turim velėnų, bet negal prigauti: yr neprikastinai̇̃ (giliai) Šts.
| refl. tr., intr.: Yra daromi gilūs gręžimai, bet iki pagrindinio meteorinio gabalo dar neprisikasta P.Slavėn. Kask, kiek nori, vis tiek nieko neprisikasi rš.
2. prirausti, pririnkti (šakniavaisių): Prikask pilną krežį bulvių J. Pri̇̀kasiau bul'bų kai akmenų Tvr.
| refl. tr.: Prisi̇̀kasiau ir morkų, ir burokėlių Slm. Ot bùlbių kad prisi̇̀kasiau! Pc.
| Pigai to lobio prikàsimės DP525.
3. kastuvu iš žemės išimti: Daug turpių prikasėm par dieną Als.
| refl. tr.: Prisikasėm turpių dvejims metams Als.
4. refl. prk. sunkiai prieiti, privažiuoti: Led prisi̇̀kasiau prie namų Ds. Vis dėlto prisikasiu ligi Dotamų A.Vencl. Led led (= vos vos) prisikasiau (priplaukiau) prie krašto, būčiau prigėręs Rm. Prisiirti (prisikàsti) prie kranto BŽ24. Prieš vakarą jau mes prisi̇̀kasėm iki namų Up.
5. truputį užkasti: Sėjinukai prikasami iki juos išsiunčiant į miško kultūrų plotą rš.
sukàsti, sùkasa, sùkasė tr.
1. M suleisti į žemę: Nauji stulpai sukasti Pc. Grįšime senuoju vieškeliu, pro mažus, nosis į žemę sukasusius, namukus P.Cvir.
| refl. tr.: Jie patys stulpus susikasė Grl.
2. sužerti, sukapstyti: Krūva sniego sukasta Žem. Sukasė kelio kraštus ir vidurį, norėdami pakelti gatvę rš. Aš sukasiau tą tvartą (dėjau kastinius šulus) Lp. Sùkasė, sužarstė pelenelius Klt.
ǁ suversti, sustumti: Sukask plaukus nors už ausų Všv. Plaukai tamsūs, už ausis sukasti S.Dauk.
| refl. tr.: Vaikščioja, plaukus už ausų susikasęs Sr.
3. subedžioti kastuvu, supurenti: Kokis plotas žemės sùkasta Lp.
| refl. tr.: Susikasiau sau darželį, pasisėsiu bijūnėlį Upn.
4. sulaidoti: Ten juos vokiečiai sùkasė pusgyvius, suvertė Gl. Sukasa žemėse jo sėbrų ir kitų mūšyje kritusių priešų kūnus LTII398.
5. suvalyti, surinkti: Sukasa du maišeliu [bul'bų] ir veža [namo] Lp. Sėklos nesùkasėm (neprikasėm tiek, kiek buvo sodinta) Ut. Sodinau didesnėm, sùkasiau kiaulinėm [bulbėm] Ign.
6. kastuvu išimti iš žemės: Ar jau sukasėt turpes? Als.
| refl. tr.: Turpes susikasę, galėsim kitų darbų imtis Als.
užkàsti, ùžkasa, ùžkasė tr.
1. užrausti, užversti žemėmis ar kuo kitu: Užkask rūsį, kad nebūtum žymės J. Šuniukas tuo užšoko ant uslano, … pagriebė … blyną ir užkasė po suolu BsPIV266. Žukask šienan obuolius, tai ir neras vaikai Rod. Du kačiukus ùžkasiau, vieną palikau Rm.
| prk.: Pasakiau žodį, visas kalbas ùžkasiau (nutildžiau) Ll.
| refl.: Užsikasa pusnynuose iki akių Blv.
2. palaidoti: Jau senelės nebematysma po saule – ažùkasėm žemėm Ob.
| refl.: Grabe gyva užsikast turiu rš.
3. paslėpti žemėje: Pinigų ažùkasta žemėsna Dglš. Yra žemėj pinigai užkasti M.Valanč.
^ Užkasti pinigai nešildo M, Sim.
4. kasant ką užtikti, rasti: Kasdamas duobę, užkasė seną grabą Up. Kaip tik pradėjo kast, tuoj užkasė didelį katilą pinigų BsPII200.
5. refl. tr. užsidirbti kasimu ar kokiu kitu darbu: Kelius pūrelius da užsikasmà rudenį bul'bų Skdt. Jis per vasarą kasė griovius ir užsi̇̀kasė pinigų Ėr.
6. iškasti, darant užtvarą: Norėdamys dar kryžeiviai, idant žemaičiai negalėtum jiems atmonyti, nu Sambijos krašto tris pylas užpylė ir tris griovius užkasė S.Dauk.
7. refl. kasant praturtėti, prasigyventi: Apsiženijęs ir anas užsi̇̀kasė Ktk. Vienas neteisingas skatikas šimtą teisingų ryja, ir toki [žmonės] niekados užsikasti negali Gmž.
8. refl. sunkiai užeiti, užlipti, užsikapstyti: Kaip tu ant vežimo toks mažutis užsikasi? Ėr.
uodega
Apibrėžtis
uodegõs galẽlis ko nors likutis, truputis: Kad Dievas duotų, kad nors koks uodegos galelis atitektų – vis jau būtų šis tas. Paukš.
už uodegõs gãlo nutvérti likučius gauti: Sėdėjai visą savaitę, marinai ir tik už uodegos galo tenutvėrei!. Paukš.
uodegõs vìzginimas pataikavimas: Nuo uodegos vizginimo geriau gyvena, įtinka vyresniesiems. Krš.
kas úodegą kel̃s šùniui sakoma apie besididžiuojantį: Kas šuniui uodegą kels, jei pats nepasikels. Skr.
kas úodegą pakel̃s šùniui sakoma apie besididžiuojantį: Kas gi šuniui uodegą pakels?. Švn.
sàvo uodegõs bìjosi labai smarkus, visko baidosi: Mūs arklys kai pastovėjo, tai savo uodegos bijosi. Arm.
senà uodegà senis: Kokis sena uodega, o pervirsdo ant jaunų – mergiotės reikia. Grv.
víenos úodegos lìko užsikrimto: Kad ne ji, iš tėvo ir sūnaus, kaip anų kunigaikščio Radvilos šunų, vienos uodegos būtų belikę – būtų kitas kitą užsikrimtę. Vaižg.
víena úodega šìkti vlg. labai draugauti: Kur vienas, ten ir kitas – abudu viena uodega šika. Ėr.
úodegą atmèsti
1.atsigulti: Jau vėl atmetei uodegą. Rdm.
2.sirgti: Skraidė skraidė basa ir atmetė uodegą. Arm. Šį pavasarį ir aš buvau atmetęs uodegą. Dkš. Plikas lakstei ir atmetei uodegą. Krš.
3.pastipti, žūti: Jautis pimt ir uodegą atmetė. Šts. Žmogus tik pykšt lapei iš strielbos – lapė ir atmetė uodegą. Rod. Lapė tik perkando [jauką su nuodais] ir iš karto uodegą atmetė. Vlk.
úodegą atpū̃sti pasidaryti išpuikusiam, didžiuotis: Ėjau per beržyną, vėjelis papūtė, o mano bernelis uodegą atpūtė. Prng.
úodegą atpū̃tęs išdidus: Ana tik eina uodegą atpūtus. Klt. Ko vaikščioji kaip kalakutas uodegą atpūtęs. Rod.
úodegą atsùkti į durìs Vkš. mirti:
úodegą atsvíesti pastipti: Peržiem šėriau šėriau savo arklyną, atėjo pavasaris, ir atsviedė uodegą. Tvr.
uodegà atšìpo nusibodo (sėdėti): Atšipo uodega besėdint. Šln.
uodegomìs badýtis ankštai būti trūkstant vietos: Virtuvė maža, uodegomis badomės visos. Grl.
úodegą bìmbtelėti padvėsti: Vakar mūsų šunelis bimbtelėjo uodegą. Alvt.
uodegà dìlga sakoma apie labai judrų: O tau jau uodega dilga, negali nusėdėt. Alk.
uodegà gręžtà per žemaĩ sakoma apie nesubrendusį, neišmanantį: Padaryčiau, kodėl ne, ale uodega per žemai gręžta. Jrb.
úodegą įkìšti
1.patekti į bėdą, įkliūti: Poviliuk, tu neklausyk bobų, – perspėjo mano vyras, – neužsidėk su užgintais raštais! Galite visi įkišti uodegas. Kam to reikia?... Žem. Kad manasis ir kvailas. Ką tik pamatė, tam pasakojas, tą vaišina... Įkiš kada nors uodegą. Marc. Lįsk lįsk, kol uodegą įkiši. Šv. Bet kur nesivalkiok, ba kad įkiši uodegą, tai niekas neištrauks. Mrj. Tu nežinai, kur gali įkišt uodegą. Bgt.
2.apsigauti: Įkišo uodegą tą mergą paėmęs. Krš.
3.ištekėti (ppr. blogai): Būdavo, inkišei uodegą – ir nepabėgsi: dabar skiriasi, pasimeta nesutikę. Ant.
úodegą įmer̃kti
1.patekti į bėdą, įkliūti: Kad reiktų saugotis, tai tuoj įmerktume uodegą. Gs. Dar ir tu kada įmerksi uodegą. Rs. Oi įmerksi uodegą, jei nesiliausi taip daręs. Ss. Sėmė pinigus kaip iš balos, kol uodegą įmerkė. Ps. Pasisaugok ir Mortūno... Ne iš piktos valios – yra uodegą įmerkęs, ir tiek. Ap.
2.apsigauti: Jis, tą žemę pirkdamas, įmerkė uodegą. Skr.
úodegą įskíesti priversti klausyti, prigriebti: Pamėgai į Puodžio lašinius!.. Kad neįskiestų tau uodegos. Krėv.
úodegą įsū́dyti patekti į kalėjimą: Žodį pasakyčiau, kaip matai įsūdytum uodegą!. Skr.
úodegą įšálti būti sulaikytam: O mūsų Matavušas, gal girdėjai, taip pat dvare uodegą įšalęs. Avyž.
uodegà išdỹgs sakoma norinčiam pasirodyti žinovu: Nesenauk – uodega išdygs. Lkš.
úodegą iškìšti neig. ištekėti: Suaugo jau – gana norėtų kur uodegą iškišti. Gs.
úodegą išpū̃tęs neig. be atodairos, nerimtai: Jeigu ta mergučė laksto uodegą išpūtus, tegu laksto – man jos nereikia. Jrb. Jos ėjo ir nuėjo uodegą išpūtę. Drsk.
úodegą išsipìnklioti pasisekti, nenukentėti: Išsipinkliojai uodegą, tai ir džiaukis. Ktk.
úodegą išsiskìrti iš visõs mėsõs prastumo nepastebėti: Bet ir tatuliukas skyrė skyrė, iš visos mėsos ir išsiskyrė uodegą, – juokėsi Juozapas. Žem.
úodegą išsùkti pavykti atsisakyti, išvengti: Tai išsukai uodegą nuo darbo?. Klvr. Kazimiera po savo kūrybinių pergalių pagaliau išsuko uodegą iš partsekretorės pareigų. Trein.
úodegas ištiẽsti pasirodyti daug geresnėmis: Kam mum bruka visokias Dotnuvos paneles (kiaules), kai mūsų lopuotės joms uodegas išties. Trgn.
úodegą jùdinti truputį reikštis: Ag, niekas negina, oro trūksta, surištos rankos, bet vis gali uodegą judinti. Avyž.
úodegą káišioti tarp dùrų mėginti kenkti: Aš tau sakau, tu prisėsk savo uodegą, ir nekaišiok man tarp durų, nes aš tau ją taip priversiu, kad eisi per laukus kniaukdamas kaip morčinis katinas!... Myk-Put.
úodegas karpýti šunìms užsiimti niekais: Liksi be darbo ir eisi karpyti šunims uodegų. Mrs.
úodegą kélti
1.rengtis išvykti, išvažiuoti: Anoji neseniai išvažiavo, o dabar ir toji jau kelia uodegą. Sb. Jau iš pat ryto uodegą kelia, nerimsta. Pnd.
2.didžiuotis: Joną tik pagirk, tai uodegą kelia visais kampais. Vrn.
úodegą kraipýti
1.suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Dabar jis visaip kraipo uodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos. Jnš. Kraipai uodegą, poete! O aš baudžiavos nemačiau. rš.
2.maivytis: Kraipo uodegas mergos, nebžino kaip išsidirbti. Rdn.
úodegą krapštýti nieko neveikti, tingėti: Jis uodegą krapšto už pečiaus. Ėr.
úodegą krùtinti iš anksto džiaugtis: Nėr ko uodegą krutinti, maž ir man neišeis marška įmerkt. Aln.
úodegą láužti versti, skubinti, reikalauti: Ko skubat, ar velnias uodegą laužia!. Šauk. Niekas man uodegą nelaužia: nenorėsiu – neparduosiu!. Krš.
úodegą mègzti rengtis, taisytis kur eiti: Stasė, ir ta mezga uodegą į skaistaturgį. Kair.
úodegą mer̃kti įkliūti: O, ji kada merks uodegą. Mrj.
úodegą mė́tyti suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Jis šiaip ir taip mėto uodegą, bet jau nieko nebus. Alk.
úodegas mezgióti ganyti: Kiaulėms uodegas mezgioti. Grž.
úodegą mìrginti suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Gali uodegos nemirginti, aš viską girdėjau. Alv.
úodegą mìrmindamas strimagalviais: Išlėkė uodegą mirmindama. Sur.
uodegà nenutrū̃ks nieko neatsitiks, garbės nenuplėš (ką darant ar padarius): Gali nueiti – uodega nenutrūks. Mlt. Ne tiek gyvulių liuobėm – nenutrūko uodega, o dabar – viena karvė ir teliukas. Slm. Nenutrūksta uodega namininkams, kaip per penketą metų po dešimtinę atiduoda. Vaižg. Nutrūks čia tau uodega, kad nueisi pas kaimyną. Srv.
uodegõs nepàkelia nuo lóvos Srv. serga:
úodega nepavìzginti nekreipti dėmesio: Napalys į tuos žodžius nė uodega nepavizgindavo, nė nenusišypsodavo į savo motutę paprastu būdu: lyg ne jam tai buvo tarta. Vaižg.
uodegõs neužmègzti šùniui nieko nenuveikti: Jau kur saulė – dar jūs šuniui uodegos neužmezgėt!. Lp.
úodegą nuléisti nusiminti: Lindo lindo visur, dabar nuleido uodegą – niekas jos nepriima. Tršk. Ale kad kunigas Būčys jiems davė per laikraščius, tai net jų vyriausias pravadyrius daktaras Avižonis uodegą nuleido. Vencl.
úodegas nusikramtýti visiems peralkti: Be pašaro per naktį arkliai uodegas nusikramtys. Rs. Reik eit šertis, kiaulės uodegas nusikramtys. Šln. Arkliai vargsta uždaryti, gali uodegas nusikramtyti. Vlkv.
úodegą nusitvérti prastai gauti: Nuo vilko bėgus uodegą nusitvėriau tiktai – šitą pirkelę nusipirkau. Ut.
úodegą nuvìzginti nudvėsti: Kai dėsiu, ir nuvizgins uodegą. KlvrŽ.
úodegą pabrùkęs
1.jausdamasis kaltas, susigėdęs: Išrūko boba uodegą pabrukus. Srv. Kai tik paprašau skolą grąžintie, tai anas, uodegą pabrukęs, ir nubindzina. Ds. Šunes nėrė pabrukę uodegas, ir tik pasilikę įnikdavo loti. Katil.
2.nieko negavęs, nusiminęs: Pardzimbina uodegą pabrukęs. Grk. Ir parvažiavo uodegą pabrukęs. Kair.
uodegà padìlgo užsimanė, panoro (bėgti): Padilgo jam uodega bėgt. Gs.
úodegą padìlgti labai panorėti: Jis padilgo uodegą. Jabl.
úodegą pàgulė sakoma apie ilgai miegantį: Mergos, mergos, kelkite! Ar uodegas pagulėte?. SnV. Ar uodegas pagulėt, kad taip ilgai nesikeliat?. Gs.
úodegą pakélti
1.imti smarkiai bėgti: Kai karvės išgirdo byzdėlę, tuoj pakėlė uodegas. Mlt. Pakėlė uodegą ir kažin kur nubizdeliojo per krūmus. Kp.
2.pulti ką nors daryti: Ir vėl uodegą reiks pakelt pavasarį. Klt. Užsiėmę anys dabar darbais, baisu, – uodegos pakeltos. Dkk. Jau buvo pakėlęs uodegą skirtis, ale paskui susileido, nusmuko noras. Krš.
úodegą pakė́lęs išdidus: O dabar vaikšto uodegą pakėlęs, kad ir penkios dienos, bet pirmininkas. Sur.
úodegą pakélti apie pagyrūną: Kas rudžiui uodegą pakels, kad pats nepakels. Brž. Kas žaliui pakels uodegą, jei pats nepasikelia. Dkš.
úodegą pakìšti sukliudyti: Būčiau gavęs, bet Jonas man uodegą pakišo. Mrj.
úodegą pakliudýti įkliūti: Kramėkis kramėkis viršum ant jo, tik nepakliudyk uodegą. Jnš.
úodegą paklóti parvirsti: Aš tau, vaikeli, sakiau – neik, tu neklausei, ot ir paklojai uodegą. Pg.
úodegą pakreĩpti gerintis, padlaižiauti: Koks geras, eina uodegą pakreipęs. Krš.
úodegą pakuĩžinęs susirietus, susisukus (eiti): Ko čia vaikštai uodegą pakuižinus, ar sergi?. Šln.
uodegojè palìkti smarkiai pralenkti: Genetika paliko visus kitus mokslus toli uodegoje. Žil.
úodegą pamègzti sujusti, sukrusti: Uodegą pamezgu ir lekiu. Srd.
úodegą pamẽzgęs strimagalviais, paknopstomis: Bet tu dantų man nerodyk, tu pasakyk tikrą teisybę, kur taip lakstai uodegą pamezgęs... gaspadoriai turi žinoti. Paukš. Pamezgęs uodegą išlėkė į sodžių, nėjo apsiliuobt. Jnšk. Pasidarėta vaiką – ir žiūrėkita, nelakstykita uodegas pamezgę!. rš. Ir lakstys uodegą pamezgus. Jrb.
úodegą panèšti (vos) paeiti: Tavo šita cibalkė (kumelpalaikė) kaip tik uodegą paneša. Lp.
úodegą papū̃sti
1.išeiti (iš namų): Kaip užaugs, tai uodegą papūs ir neužvysi, o mama kaip nori sau. Ad. Jauniem kas, papūtė uodegą ir išlėkė. Krč. Auginau, mylėjau, o ot papūtė uodegą, ir gana. Ds.
2.nubėgti, nukurti: Kiškis tik papūtė uodegą į mišką. Jnš.
3.imti didžiuotis: Pamatysi, jis uodegą vėl papūs. Skr. Martele, martele, o toji martelė uodegą papūtus vaikščioja. Pv. Duoda valią bobai, tai ir siunta uodegą papūtus. Trgn.
úodegą pariẽtęs nerimtai, kvailiodamas (bėgioja): Kaipgi, leisiu aš ją bėginėti, uodegą parietus!. Krėv. O mes kaip paršeliai lakstom aplink uodegas parietę. Kin.
úodegą paródyti
1.pamesti, palikti, išeiti: Tai tavo geroji, tavo vikrioji, – šaukė motina, – parodė tau uodegą!. Žem. Rodos, kaip svietas auginome, sveikatą dėjome, mokėme, o jie tau tik uodegas parodė, ir tiek. Vaikykis juos dabar, kad nori.... Paukš. Ta merga jiems uodegą parodys, man rodos. Alk. Netikusį tokį [vyrą] turėjo, parodė uodegą, ir vargsta viena su keturiais vaikais. Krš.
2.pabėgti: Vaikas iš kailio nerias, kad pavytų kiškį, bet tas tik parodė uodegą ir nustriksėjo. Ps.
úodegą partrū́kti neig. parsidaužti, sugrįžti: Nepartrūksta uodegą tas, jau reikia eit gulti, dabar daužysis per visą naktį. Pkr.
úodegą pasimẽzgęs strimagalviais: Ji tik paknybo prie knygų kelias minutes ir lekia uodegą pasimezgus lakstyti. Skr.
úodegą paspáusti išsigąsti: Dabar jūs visi šventi ir geri! Paspaudėt uodegas kaip katinai, pieną palieję... O anksčiau tai kaip ciuckiai lojote!. Myk-Put. Pagaliau ir keturkojai, jos balsą išgirdę, uodegą paspaudžia. Vaižg.
úodegą paspáudęs apie pabėgimą, išėjimą: Jaunas, uodegą paspaudęs ir miestan. Šmn. Nesitikėjęs to meistras labai nusistebėjo ir paspaudęs uodegą (turbūt iš gėdos) dūlino pro duris. Bil.
úodegą paspráudęs susigėdęs: Ir išėjo uodegą paspraudęs. rš. Vyriausybė, uodegą paspraudusi, nieko nedrįsta, nes neteisi yra. rš.
úodegą pastatýti Krš., neig. nusibaigti:
úodegą pasvìlęs be atodairos (laksto): Pati laksto uodegą pasvilus, o namai pastyrę. Srv.
úodega paviksnóti įkliūti: Ans paviksnos uodega kokioj tvoroj už grobstinėjimą. Šts.
úodegą pavil̃kti vos paeiti: Ne, negaliu [eiti], uodegos nepavelku. Rdm.
úodegą pavìzginti
1.įsiteikti, prisigerinti: Kas uodegą pavizgina, liežuvį paplonina, iš pirmininko daugiau ką išpeša. Krš. Uodegą pavizgina, nagus pablizgina ir algą susižeria. Krč.
2.parodyti dėkingumą: Šuo už tą bent uodegą būtų pavizginęs, o tu įkandai ir palieki. LzP.
úodega pavìzginti įsiteikti, prisigerinti: Moka visos uodega pavizginti, gerinas, tyko ko. Drsk.
úodegą prikir̃pti
1.suvaržyti laisvę: Tėvas prikirpo uodegą, ir nebeina sūnelis pas mergas. Škn. Zara jai prikirps uodegą, kaip atvažiuos vaikas. Lz.
2.nubausti: Prikirps jam dar uodegą už kyšius. An.
úodegą primýgti nusiraminti, nelakstyti (prispaudus bėdai): Primygs jau dabar uodegą ir Sidukienei, kai močia numirė. Skdt.
úodegą primiñti prigriebti, prispausti: Labai nosį rietė, kol uodegos neprimynė. Rs.
úodegą pririẽsti suvaržyti laisvę: Priries kada uodegą merga – bus ramus. Drsk.
úodegą prirìšti suvaržyti laisvę: Ištekėjo tetulė, pririšo uodegą mergaitei, nebegalia bizdinėt iš kiemo į kiemą. Ppl. Kad jau esi pririšta uodega, tuojau bėgi namien. Yl. Vaiką turi, pririšta uodegėlė. Krš.
úodegą prisė́sti apsiraminti, aprimti: Kai šmaukšteliau per kiškas, tai tuoj prisėdo uodegą. Alk. Palakstė palaksčius ir prisėdo uodegą: mato, kad niekas neišeis. Vl. Ar tu neprisėsi uodegos, bjaurybe tu!. Skr. Sušliok diržu, tai prisės uodegą!. Slm.
úodegą priskver̃bti prigriebti, prispausti: Gužienei vienas kartas nemeluos – priskverbs uodegytę. rš.
úodegą prispáusti
1.suvaržyti laisvę: Diedoko uodega prispausta (vedė). Dbk. Vieną rozą uodegą prispaus, ką vogia. Azr.
2.ištikti (nelaimei): O kad kokia uodegą prispaustų, nebijok, prie namų glausis. Trgn.
3.suteikti vargo: Žiema kiekvienam žvėriui uodegą prispaudžia ir žmonių neaplenkia. rš. Dabar abu geri, kai bėda uodegą prispaudė. KrvP.
úodegą prispáudęs klusniai, niekur nesikišant: Sėdėkit uodegas prispaudę namuose. Kv.
úodegą prisvìlti patekti į bėdą: Ten gudri lapė uodegą prisvilusi. prš.
úodegą prišálti ilgai užtrukti: Išėjo boba rasalo ir uodegą prišalo. Mrj.
uodegà prišãlo patyrė vargo: Prišalo [vokiečiams] uodega, nuklydus į Rusijos šaltas gilybes. Trein.
úodegą pritráukti apraminti nubaudus: Pritrauks jiems uodegas. Lp.
úodegą privérti suvaržyti: Privėrė uodegas viršininkams, nebegali ūžti, vogti. Krš.
úodegą raitýti
1.gerintis, pataikauti: Uodegą raito – tik duok. Rdn. Su vyrišku neužsitikėk: pamato gražesnę ir raito uodegą. Krš.
2.jaudintis, džiaugtis: Mergos uodegas raitys, kad atvažiuos kavalieriai. Krš.
úodegą riẽsti
1.didžiuotis, šiauštis: Neriesk taip uodegos – aš neišsigąsiu. Nėr. Didelis čia daiktas, neriesk uodegos!. Blnk.
2.gretintis norint pagauti: Tas katinas besarmatis vis prie kanarkiukių uodegą riečia. Rs.
úodegą ródyti būti nedėkingam: Aš jam gerą darau, o jis man uodegą rodo. Vel.
uodegà rukčiója ima baimė: Dabar ir ano uodega rukčioja. Krkl.
úodegas subèsti labai draugauti: Ar nebepersiskirs – abudu uodegas subedę lig vakaro išsėdi. Ėr.
úodegą sukinė́ti meilintis: Kuo žmona daugiau sukinės uodegą apie kitus, tuo bus gražesnė meilė. rš.
úodegą sùkinti vilioti: Mat pempė, nors ir poniška, šilkais apsitempusi, bet pamatė jauną išsirpusį vyrą, tai ir sukina uodegą. Paukš.
úodegą sùkti
1.stengtis išvengti (bėdos), išsisukinėti: Dabar kiekvienas suka uodegą. Mlt. Dabar šiaip sukęs uodegą, taip sukęs – nieko nepadaro. Vlkv. Suka uodegą ir šiaip ir taip, kad tik nereiktų eiti prie kūlimo. Lkč. Kitą savaitę pristatysit man sąrašus, kurie gali, bet nedirba ir visokiais būdais uodegą suka. Mark. Nesuk uodegos kaip sena lapė! Aš jau žinau, ko čia atėjai!... Gran.
2.stengtis: Suksma uodegą, kad jie nesusitiktų. Sb.
3.nedorai elgtis, svetimauti: Ana bjauri, uodegą sukė, o anas juokėsi. Šlčn.
4.meilintis: Jau anos uodegas suka, tos katės. Grž.
5.džiaugtis: Vilkas kaip šoko ant kiškio ir griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – ir uodegą suka. Vlk.
úodega sùkti meilintis: Gudri lapė: tai uodega suka, tai vėl įkanda. Kudir.
úodegą sùkti į ruñdą išsisukinėti: Gana tau uodegą į rundą sukt, bene nežinau, ką dirbai. Stak.
úodegą suraũkus strimagalviais: Tai kaip movė tas Klaipėdon suraukęs uodegą. Svn.
uodegomìs susimierúoti susilyginti: Su beržais uodegom nesusimieruosi. Dkš.
úodegą užleñkti pastipti: Kaip pašėrėjo čystais šiaudais karvę, tai ir ažulenkė uodegą. Arm.
úodegą užmègzti sujusti, sukrusti: Purkšt, uodegą užmezgė ir išdūmė. Grž.
úodegą užmẽzgęs strimagalviais: Uodegą užmezgęs laksto per bobas. Grk.
úodegą užpū̃sti pasipūsti, užpykti: Uodegą užpūtė ir išlėkė. Pvn.
úodegą užriẽsti
1.supykti: Kelis metus dirbo, ir buvo gerai, o dabar dėl kažko užrietė uodegą. Jnš. Uodegą užrietė ir į Telšius išvažiavo. Krš.
2.pradėti merginėti: Jaunos užsimanė. Pakišo pirmąją po velėna ir užrietė uodegą. Bub.
úodegą užriẽtęs
1.strimagalviais, be atodairos: Iš ryto atalėkė uodegą užrietus pinigų skolint, gal gert pritrūko. Krs. Jaunas [vyras] irgi blogai – ir laksto palei mergas uodegą užrietęs. Svn. Nemokos krupė, tik laksto uodegą užrietusi. Krš.
2.apie tinginiavimą: Kad martelę gaučiau, aš gulėčiau uodegą užrietęs. Šd. Jis tik bezda uodegą užrietęs. Gs.
úodegą užriẽsti ant nùgaros labai išpuikti: [Merga] uodegą net ant nugaros užriečia [įsigijus vaikiną]. Lp.
úodegą užver̃sti supykti, užsiožiuoti: Nulėkė uodegą užvertusi. Krš.
úodegą vìrbinti bijant pataikauti: Seniau uodegas virbino prieš Maskuvą, dabar ničnieko čia nebijo, vagia be sarmatos. Krš.
úodegą vìzginti
1.būti nuolankiam, pataikauti: Prie seno pirmininko lindo lindo, dabar jau prie naujojo vizgina uodegą. Krs. Mano vaikai ne šunyčiai. Prieš kiekvieną uodegos nevizgins. Marc. Danielius vėl tylės, Klemas vėl kalbės, suks, vizgins uodegą. Bub. Žemguliai iki šiol niekam nevizgino uodegos, nevizgins jos ir toliau. Mik. Uodegas visi vizgina, – pirmininkas vis geriau paskiria. Krš.
2.džiaugtis: Be reikalo vizgini uodegą. Blnk.
3.išsisukinėti, slėpti tiesą: Tu man nevizgink uodegos! Pasakyk, kas tau atsitiko važiuojant. Saj.
4.vaizduoti jaunesnį negu iš tikro yra: Jau grabu atsiduoda, o uodegą dar vizgina. LTR.
úodega vyzgóti pataikauti: Prie ponų glaustis, uodega vyzgoti. Vaižg.
ant sàvo uodegõs savarankiškai gyvenantis: Ant savo uodegos tai kožna gaspadinė. Drsk.
ant sàvo uodegõs atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai: Atsisėdo ant savo uodegos, dabar pažins. Mlt.
ant uodegõs atsisė́sti susirgti: Iš pašalimo ir pati ant uodegos atsisėdo!. Žem.
ant uodegõs mìnti sekti iš paskos, eiti pridurmui: Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos mina. rš.
ant uodegõs nunèšti dingti: Gailėjai dolerio stikleliui išlenkti – gyvenimo suodžiams ir sielvartams nuo širdies nuplauti, o dabar viską ant uodegos nunešė – viską!. Marg.
ne į úodegą dė̃sis nėra kitos išeities: Paknigždės ir ažmigs, ne uodegon dėsis. Ktk.
į úodegą eĩk toks keiksmas: Rytoj bus svečių. – Eik į uodegą su savo svečiais!. Dr.
į úodegą įkir̃pti prigriebti: Oi, atsargiai, Liudeli, įkirps tau į uodegą koks meškeriotojas!. Myk-Put.
į úodegą įkrė̃sti prilupti: Reikia jam gerai uodegon įkrėst. Sv.
į úodegą įlį̃sti niekais nueiti, pražūti, dingti: Gal buvo kada draugas, dabar į uodegą įlindo. Grnk.
į úodegą įpìlti prilupti: Kai gerai jam dabar įpylė uodegon, tai tuoj geresnis liko. Ds.
į (kieno)úodegą įsikìbęs apie sekiojimą paskui: Su kamisorium nieko nesuvoksi, – prabilo Jonas: – buvo žadėjęs ir pats streikuoti, o dabar jis į ponų uodegą įsikibęs laksto, abiem pusėm ariamas. Žem.
į úodegą įsikìšti piktai sakoma atmetant: Į uodegą įsikišk tuos savo pinigus, dabar man jų nereikia!. Skr.
į úodegą įsisègti nuolat sekioti: Vaikas nė kiek nenori vienas pabūti, visą dieną įsisegęs į uodegą. Jnš.
į úodegą įsitvérti sekioti: Įsitvėręs į uodegą bėgai iš paskos ir klausei. Katil.
į úodegą kir̃sti mušti: Jis – kalinių atstovas valdžioje. Kam reikia į uodegą kirsti, jis kerta. Sruog.
į úodegą kìšti piktai atsisakoma ką paimti: Tegu jis tuos savo popierius į uodegą kiša, – nusispjovė vaikinas, – kam man jų reikia?. Žem.
į úodegą lį̃sti labai pataikauti: Pirma į uodegą lindo, o dabar nebenori nieko padėt. Pkr. Lįsk lįsk jam į uodegą – pamatysi, kaip bus!. Šln.
į úodegą lį̃sti be muĩlo Krš. labai pataikauti:
į úodegą pàpterti padėkoti: Dar tu šitam diedui uodegon papterk, kad anas visa ką padaro. Klt.
į úodegą pàpterk nieko negali padaryti: Pripjauta guli gal penki vežimai, ir papterk tu jam uodegon, – lietus ir lietus. Slk.
į úodegą papū̃sk nieko nepadarysi, nepakeisi padėties, taip ir bus: Kad aš išeisiu, papūskit man į uodegą!. Šln. Prisiskolino pinigų, važiavo ir išvažiavo – papūskit uodegon. Pv. Va tau, išdūmė su visais pinigais, ir papūsk jam uodegon!. Mžš. Nuvažiavo autobusas, o dabar papūsk į uodegą!. Šil. Dabar gali jam į uodegą papūsti!. Jrb. Papūsk man į uodegą – negausi iš manęs nė cento!. Krč.
į úodegą pašnỹpšti negalėti nieko padaryti: Pašnypšk man į uodegą. Kv.
į úodegą pašvil̃pk nieko nepadarysi, nepakeisi padėties, taip ir bus: Pašvilpk į uodegą, nebėr piningų. Krš. Pašvilpk man į uodegą!. Šll.
į úodegą patur̃k nieko nepadarysi, nepakeisi padėties: Paturk man į uodegą, aš tavęs neapstoviu. Krok.
į úodegą pū̃sk
1.nieko nepadarysi, nepakeisi padėties: Ką tu bernui padarysi – pūsk jam uodegon. Ant.
2.dingo, nebėra: Pūsk į uodegą silkei – nebėr. Šts.
pãlei úodegą nebaisus: Protokolas mums palei uodegą. Gs.
pãskui (kieno)úodegas pasekióti kiek paganyti: Pasekios paskui karvių uodegas ir išmoks gražaus apsiėjimo su žmonėmis. Balt.
pãskui (kieno)úodegą sekióti ganyti: Nuo aštuonių lig aštuoniolikos metų paskui kiaulės uodegą sekiojo. Mlt. Jis pradėjo paskui karvės uodegą sekiot vos tik ėmęs persirist per grumstą. Mik.
per úodegą vos vos: Aš tik tik per uodegą išsisukau nuo šluotos. Jrb.
po úodega išeĩti būti išleistam, išeikvotam: Turėjau pinigų, po uodega išėjo viskas. Krk.
po uodegõs lakstýti sekioti, prižiūrėti: Rast ten velnius varinėja, jug po uodegos nelakstau. End.
prie uodegõs
1.visai arti (laiko atžvilgiu): Smertis buvo prie pat uodegos. Bsg.
2.visai arti (vietos atžvilgiu): Vokietys yr prie pat uodegos. Akm.
prie uodegõs prisisẽgęs apie sekiojimą: Vaikas visą dieną sekioja prisisegęs prie uodegos. Jnš.
prie uodegõs stovė́ti prisistójus stropiai prižiūrėti: Ans pats nestovi prisistojęs prie kožnos uodegos. End.
nė̃ prie uodegõs visai nepatinka: Ans man nė prie uodegos. Kl.
su ùždegta úodega skubant, trumpam (atvykti): Vis atvažiuoji su uždegta uodega. Vj.
už uodegõs gáudyti prispirti atiduoti: Kai pradėjo už uodegos gaudyti, pradėjo po miestelį lakstyti skolintis. Kl.
už uodegõs griẽbti priversti už ką atsakyti, prigriebti, pričiupti: Na, o tave tuoj – už uodegos! – pakėlė balsą draugas. – Ir ką tatai beištaisysi: nugara su uodega vis grečiom. Kad griebs, tai griebs... – atsakė jam Kasparas. rš.
už uodegõs kẽliamas sunykęs, liesas: Sako, ir šiemet karvės už uodegų keliamos. Jnš.
už uodegõs nesimãto pil̃vo labai liesas: Taip daug priėdė, kad už uodegos pilvo nesimato. iron.
už uodegõs nugriẽbti pagauti darantį nusikaltimą: Dabar tokia mada: meluoja, suka visi, bet jeigu ką nugriebia už uodegos, tai kalbų kalbelių iki ausų!. Ap.
už uodegõs pagriẽbti priversti už ką atsakyti, pričiupti: Reikia tokius pagriebt už uodegos, kam tokie neteisingi. Mžš.
už uodegõs paim̃ti Dg. priversti už ką atsakyti, pričiupti:
už uodegõs prikir̃pti pagauti darius nusikaltimą: Jau tave prikirpo už uodegos. Lkš.
už uodegõs stvérti priversti už ką atsakyti, pričiupti: Reikia viršininką stvert už uodegos, ką nesumokėjo. Drsk.
už uodegõs turė́ti
1.griežtai prižiūrėti: Už uodegos turėjo boba, tai negėrė. Kb.
2.sučiupti, išaiškinti: Pradėjo iš džiaugsmo net girtis, kad jau turįs už uodegos paslaptinę lietuvių organizaciją. Kudir.
kaĩp uodegà apie sekiojimą: Ir eina paskui manęs kaip uodega. Krš. Nieko neveikdama, kiekviena eina ir eina įkandin savo vyro: viena mažiau, kita didžiau atsilikusi velkasi paskui kaip uodegos. Žem. Kam tu mane sekioji kaip uodega?. Krs.
kaĩp úodegą prisvìlęs apie ilgai kur sėdintį: Ko čia sėdi kaip uodegą prisvilęs?. Rs.
kaĩp į úodegą įgéltas apie nerimstantį, šokinėjantį: Julius laksto kaip uodegon įgeltas. Grž.
kaĩp į úodegą į̃kirptas apie nerimstantį, šokinėjantį, bėgantį be atodairos: Straksi kaip į uodegą įkirpta. Vlkv. Vaikai zylioja po kluoną kaip uodegon įkirpti. Alz. Lakstė kaip uodegon inkirpti, kad šieno duotų paspjaut. Aln.
kaĩp į úodegą įką́stas apie nerimstantį, šokinėjantį: Tu kaip į uodegą įkąsta lakstai. Slnt.
kaĩp į úodegą papū̃tęs nieko nepešęs: Veselija susimaišė, taip ir parėjome kaip ing uodegą papūtę. Bs.
arklio uodega nenutrūks žr arklys
kaip avis į uodegą įkirpta žr avis
dagį pakišti po uodega žr dagys
[kaip] dagys po uodega žr dagys
dantys dygsta uodegoje žr dantis
kaip su dirse uodegoje žr dirsė
druskos paberti ant uodegos žr druska
gaidžiui papūsti į uodegą žr gaidys
kaip gaidžio uodega žr gaidys
nei galvoje nei uodegoje žr galva
nei į galvą nei į uodegą žr galva
giltinė suka apie uodegą žr giltinė
gyvatės uodega žr gyvatė
jautį sukti už uodegos žr jautis
kaip iš kalės uodegos žr kalė
po kalės uodegai nueiti žr kalė
paskui karvės uodegas [pa]sekioti žr karvė
katės uodega žr katė
katė nuneš ant uodegos žr katė
kaip katės uodega žr katė
kaip katė su pūsle prie uodegos žr katė
katino uodegoje žr katinas
kaip katinas uodegą laužomas žr katinas
kiaulių uodegas mezgioti žr kiaulė
nuo kiaulių uodegos neatrištas žr kiaulė
paskui kiaulės uodegą sekioti žr kiaulė
kipšas uždėjo uodegą žr kipšas
kojos sulindo į uodegą žr koja
kregždės uodega žr kregždė
kumelė kumeliui, kumelys uodegai žr kumelė
kaip iš kumelės uodegos ištrauktas žr kumelė
lapės uodega žr lapė
lapės uodegą rodyti žr lapė
kaip lapė su uodega žr lapė
lopetinskis prie uodegos žr lopetinskis
ožio uodegą laikyti žr ožys
ožkos uodega žr ožka
pempės šveičia uodegas žr pempė
pipirų užberti ant uodegos žr pipiras
pirštai uodegoje žr pirštas
rankos uodegoje žr ranka
smėlis byra iš uodegos žr smėlis
iš po startos uodegos išsprūdęs žr starta
šarka nuneš ant uodegos žr šarka
šyvį laikyti už uodegos žr šyvis
šuo šunį šuns uodega viks žr šuo
šuns uodega žr šuo
šuns uodegoje žr šuo
šuns uodegos klausyti žr šuo
ant šuns uodegos žr šuo
į šuns uodegą žr šuo
trumpas šuo prie uodegos žr šuo
šuniui atiduoti ant uodegos žr šuo
šuniui mesk ant uodegos žr šuo
šuniui nueiti ant uodegos žr šuo
šuniui nuleisti ant uodegos žr šuo
šuo nunešė ant uodegos žr šuo
šuo nusinešė ant uodegos žr šuo
šuniui nušvilpti ant uodegos žr šuo
šuo paneštų ant uodegos žr šuo
šuniui pilamas ant uodegos žr šuo
šuniui sudėti ant uodegos žr šuo
šuo užklotų uodega žr šuo
nei šuo nei uodega žr šuo
šuo prie uodegos žr šuo
į velnio uodegą žr velnias
(kieno) velnio uodega ilgesnė žr velnias
velnias įsuko uodegą žr velnias
velnias laužia uodegą žr velnias
velnias nu[si]nešė ant uodegos žr velnias
velnias uždėjo uodegą žr velnias
velnias užkišo uodegą žr velnias
veršio uodega žr veršis
kaip viksva uodegoje žr viksva
vilko uodega žr vilkas
bėgusio vilko uodega žr vilkas
kaip iš vilko uodegos žr vilkas
sulig vištų uodegų eiti žr višta
zuikiui ant uodegos žr zuikis
įki̇̀lti
Apibrėžtis
ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.
parki̇̀lti
Apibrėžtis
ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.
praki̇̀lti
Apibrėžtis
ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.
suki̇̀lti
Apibrėžtis
ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.
koja
Apibrėžtis
kójų apačiojè bū́ti klausyti (ko): Vyras buvo pačios kojų apačioj. Šts.
kójų apačiosè yrà susijęs su darbštumu: Žmogaus turtai kojų apačiose. Jz.
kójų ãpačias iščiupinė́ti smulkmeniškai iškritikuoti: Kojų apačias iščiupinėjo Druskius. Jabl.
iš kójų apačių̃ smarkiai (barti, keikti): Išsibariau, išsiriejau, išsiėmiau iš pat kojų apačių, iš pat panagučių. Šts.
nuo kójų apačių̃ smarkiai (barti, keikti): Ji tą žmogelį nuo kojų apačių išdirba su liežuviu. Dr.
kójų atsukìmas į durìs Šln. mirtis:
į kójos aũtą smarkiai (išbarti, iškeikti): Išdirbo į kojos autą. Kal. Aš šiokia, tokia ir anokia – išdirbo į kojos autą. Slnt.
kójos aũto nestóvi niekam tikęs: Aš nė kojos auto nestoviu, kad ans mane taip kreizavoja. Šv.
kójomis galvomìs labai greitai (eina, bėga): Ėjau kojoms galvoms, kad buvo vidurius bepaleidžią. Šts.
kója grabè arti mirties: Grabe jau koja, o teisybės prie tavęs nė už grašį. Žem. Kokie gi ten dabar be giedotojai, kad jų koja jau grabe. Mžš.
kójos grabè arti mirties: Jau kojos grabe, o dar ženytis ruošies. Ds. Kojos grabe, jau ana tokia ir bus, nepakeisi. End. Dabar grabe kojos žmonių, kogi bedurniuot. Ut.
kójos karstè arti mirties: Karste kojos yr. Kv.
po kójų pãdais padė́ti leisti nugalėti: Tu žinai, kad mano tėvas negalėjo statyti namų Viešpaties, savo tėvo, vardu per jam grasinančius priešus, kol Viešpats nebuvo jų padėjęs jam po kojų padais. ŠR.
po kójų padù pamìnti paniekinti, nepaisyti: Ką matęs, ką regėjęs, pamink po kojų padu, būsi geresnis. B.
iš kójų panagių̃ smulkmeniškai, išsamiai (klausinėti): Jis viską iš kojų panagių klausinėdavo. Raud.
kójų plakìmas ėjimas (be reikalo, veltui): Svietelis subėgo supuolė gminon (valsčiun) miltų ir nieko negavo, tik gaila dienos ir kojų plakimo. Tvr.
kója rankà apie nerišlią kalbą: Kokia ten jo kalba – koja ranka, bet aš susgaudau. Lš.
kójas rankàs bučiúoti nusižeminus, labai prašyti: Bučiavo kojas rankas, kad dovanok, žmonel, dovanok!. Mžš.
kójas rankàs padžiáuti mirti: O kai padžiausiu kojas rankeles, tada išvargsiu savo vargelį. Zp.
kójų sūkulìmas nuėjimas (be reikalo, be naudos, veltui): Šįmet gailu tik kojų sukūlimo. Žem.
abíem kójomis rem̃tis rš. turėti tvirtą pagrindą:
abíem kójomis stovė́ti turėti tvirtą pagrindą: Jis abiem kojom stovi, neprapuls. rš. Jis gal net abiem kojomis semitinėje rasėje stovi (yra semitas). Šein.
aukštỹn kójomis netvarka, suversta: Kaži kaip ta Lietuva, a nebus aukštyn kojom. Graž. Kai susimušė, viskas ėjo aukštyn kojom. Mrj. Tai išeina, kad visi mūsų planai aukštyn kojom. Dovyd. Tarėmės tarėmės, – vėl sumurmėjo Alis, – o jis viską žybt aukštyn kojom. Saj.
aukštỹn kójomis apsiver̃sti
1.iš esmės pakisti: Neapsakomai daug kas per šitą valandą apsivertė aukštyn kojom. Zur. Kodėl viskas taip aukštyn kojom apsivertė: ir vėliava, ir tokios kalbos, ir bažnyčia. Krš.
2.suirti tvarkai: Motinai sergant namuose viskas apsivertė aukštyn kojomis. rš. Kitaip pasaulis apsiverstų aukštyn kojomis. rš.
aukštỹn kójomis apver̃sti
1.iš esmės pakeisti: Karas viską sujaukė, apvertė aukštyn kojom. Daut. Aš ta pati Virginija Tyrulytė, kuri viską aukštyn kojomis apvertė internate!. Zur. Ir atėjo tada pavasaris, kuris Prano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Cvir.
2.padaryti netvarką: Tada mudu juokdavomės visa gerkle ir visai iš niekų, apversdavom butą aukštyn kojom.... Bub. Nejaugi tie žmonės, be jokių ceremonijų įsiveržę į svetimus namus ir apvertę juos aukštyn kojomis, pagaliau prisiminė šeimininką?. Avyž. Kas jo nežino: kol geras – geras, o kai supyksta, tai tokia audra pakyla, kad, rodos, viską pasirengęs aukštyn kojom apversti. Paukš. Gyvena bendrabutyje, disciplina, kliauzūra, lygu vienuolyne, bet Myliutė sugebėjo viską aukštyn kojomis apversti. Žem. Vaikas apvertė gryčią aukštyn kojom. Tr.
aukštỹn kójomis apvir̃sti iš esmės pasikeisti: Einant nuo durų iki egzaminatorių stalo, man apvirto viskas kojom aukštyn. Gric. Paskui buvo Didysis karas, viskas aukštyn kojom apvirto, visi giminės kažkur išnyko. Mont. Agotai atėjus į Noreikų sodybą, per dešimtis metų įprasta tvarka apvirto aukštyn kojomis. Avyž.
aukštỹn kójomis išver̃sti sujaukti: Viską išvertė aukštyn kojom. Mrj.
aukštỹn kójomis lė̃kti darytis netvarkai: Ši diena vargšelei viena iš tų, kai viskas lekia aukštyn kojom. rš.
aukštỹn kójomis ver̃sti
1.iš esmės keisti: Jūs viską verčiate aukštyn kojom. Gruš.
2.daryti netvarką, jaukti:
aukštỹn kójomis ver̃stis
1.iš esmės keistis: Pati matote, kas iš to išeina... Visos jūsų programos verčiasi aukštyn kojomis. rš. Dar čia gali viskas aukštyn kojom verstis. Mrj.
2.darytis netvarkai: Viskas kažkaip aukštyn kojomis vertėsi ir vakar, ir užvakar. rš.
nė̃ basà kója nesistóti ant žẽmės nesivarginti pradėti ką nors dirbti: Pati žebravojo, o jisai tai nė basa koja nestojos ant žemės. Vlk.
drūktomìs kójomis nėščia: Padirbo mergą drūktomis kojomis, o nepaėmė. Nt.
ìlgos kójos greitas: O kas per tą laiką įvyko Daučiūnuose ir tolimesnėse apylinkėse? Vargui, sako, ilgos kojos. Marc.
ìlgas kójas turė́ti greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga. Pt.
kairią́ja kója išlìpti iš lóvos Ds. apie prastai nusiteikusį: Prieš šaukdamas pasiklaustum. Kaire koja iš lovos išlipai?. rš.
kairią́ja kója išsirõpšti iš lóvos būti prastai nusiteikusiam: Žinokite visi, kad panelė Elzė šiandien kairiąja kojyte iš lovelės išsiropštė. Pt.
kám kója kám rankà bet kaip, atmestinai: Primetė tom karvyštėm kokios siečkos kam koja kam ranka ir nuėjo švirkšdamas kieman. Arm. Kam koja kam ranka nudaužia – kokis ten jo darbas. Grv. Kada ar bulbes nečystai renka ar ką, tai sako: kokis tę darbas – kam koja kam ranka. Pls.
katrà kója ráišti
1.kaip išsisukti (iš keblios padėties): Nežinojo žmonės po karo kaip šokinėti, katra koja raišti. Vn.
2.kokią turi silpnybę: Dabar žinosi, katra koja raišti. Šts.
kreivà kója atsistóti iš pãtalo prastai nusiteikti: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo. Krėv.
kurià kója ráišti kaip išsisukti (iš keblios padėties): Ot skubu, tai skubu, nebeišmanau, kuria koja beraišti!. Gršl.
laisvà kója galima bet ką daryti: Kai tu išvažiuosi, man bus laisva koja. Pln. Palmyrai dabar laisva koja. Lkv. Kol buvau netekėjusi, buvo laisva koja. Krž. Jis gali važiuoti kur tik nori, jam laisva koja, o moteriška turi būti namie. Stl. Vaikiams, vyrams laisvesnė koja, gyvena pašvytraudami. Krš.
liuosà kója be rūpesčių: Ko jam reik – dabar liuosa koja. Erž. Petronėlei Dauginienei dar liuosa koja. Nutekėjo pernai rudenį, grynai iš meilės. Žem. Šiandie ir tavo liuosa koja. Lkv.
naujàs kójas pastatýti vėl vesti: Anas senas, ale kai pati pamirė, užsigeidė naujas kojas pastatyt. Grv.
naujàs kójas statýti vėl dirbti: Augini augini vaikus, o senystoj ir statyk naujas kojas [iškrikus vaikams]. Vlk.
paskutìnėmis kójomis kàsti siekti daugiau naudos: Šita kai atėjo – dabar kas kojom paskutinėm, kilstels kainas. Sur.
sàvo víeno kójomis pastovė́ti savarankiškai gyventi: Dvidešimt vienerių metų tu jau savo vieno kojomis pastovėsi. Jabl.
skersà kója nėščia: Ko tamsta iš jos benori, juk matai, kad jau skersa koja. Žg.
skersàs kójas vil̃kti apie girto ėjimą: Jau girtas, jau skersas kojas velka. Iš.
smėliúotomis kójomis sakoma apie žmogų, ką tik palaidojusį ką iš artimųjų: Smėliuotom kojom, ir jau ženijas. Ds.
stačiomìs kójomis išvargęs: Grįžom stačiom kojom. Dg.
sunkių̃ kójų nėščia: Ano žmona buvo sunkių kojų. NmŽ.
sunkiomìs kójomis nėščia: Ana sunkiom kojom. Sug. Jau mano pati sunkiom kojom vaikščioja. Tvr.
ne tà kója atsikė́lė iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Tu šiandien turbūt ne ta koja iš lovos atsikėlei. Jabl.
ne tą̃ kóją iškė́lė iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Kas čia tarp jūsų atsitiko? Ar ne tą koją iš lovos iškėlėte, ar ką?. Saj. Gal ne tą koją iš lovos iškėlei, kad toks piktas?. Všk.
ne tą̃ kóją iškė́lė pìrmą iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Iš tikrųjų ji šiandien ne tą koją pirmą iš lovos bus iškėlusi. Paukš.
ne tà kója išlìpo iš lóvos Jrb. apie prastai nusiteikusį: Kas tau, tėve, šiandien atsitiko? – juokdamasi paklausė ji. – Ne ta koja iš lovos išlipai ar blogą sapną sapnavai?. rš. Jis paniuręs ir, kaip atrodo, ne ta koja išlipęs iš lovos. Cinz.
trumpomìs kójomis nėščia: Buvo trumpomis kojomis. Nt. Trumpom kojom netoli nueisi. Pnd.
víena kója beveik (būti kur): Ir pragare kaip teatre esmi jau viena koja. Trein.
víena kója grabè arti mirties: Ar galima stebėtis, kad visi jaučiamės viena koja jau grabe. Pt. Motutė viena koja jau kaip ir grabe, tėvas – tas vėl vos krutuliuojas. Vien. Žmogus – jau viena koja grabe – ir dar jam visko reikia!. Mžš. Nors jau viena koja grabe, o vis savo kalba. Pnd.
vienà kója karstè arti mirtis: Mano viena koja seniai karste. Rmš.
vienà kója prãšo šiẽno kità šiaudų̃ sunkiai eina, šlubuoja: Nebepaeinu – viena koja prašo šieno kita šiaudų. Rm.
víena kója stovė́ti (kur) būti arti kokios grėsmės: Tu viena koja ant laužo stovi (būsi greitai sudegintas), todėl taip kalbi. Krėv. Ilgai laukti aš negalėsiu, viena koja garbe stoviu, kad tiktai spėčiau tave užauginti!. Bor. Nyku. Apima tokia nuotaika, tartum pati jau stovėtum viena koja grabe. Avyž.
víena kója stovė́ti prie grãbo grėsti mirčiai: Šoferio gyvenimas: viena koja stovi prie grabo, kita – prie kalėjimo. Klrv.
víena kója teñ kità čià apie greitą nuėjimą kur ir sugrįžimą: Sulakstei greitai in Alponą, ale kad viena koja ten kita čia!. Švnč.
kójomis apsikepurė́ti neig. mirti: Ans apsikepurėjo kojomis, t. y. mirė. J.
kójomis apsiklóti smarkiai virsti: Kai duosiu, net kojom apsklosi. Akn.
kójas apšìlti
1.kiek apsiprasti: Sūnaitis dar nei kojų neapšilo. Grv. Dar kojų nespėjęs apšilti šiame aukščiausiame poste, įžengė jis su vėjeliu į mūsų teatrą. Trein.
2.kiek pabūti: Nespės kojas apšilti, jau pažadins kulti su spragilais rugius. Kv. Matai, kaip apšilai kojas pas marčią!. Klt. Pas jį ir kojų neapšilsi. Švnč.
kójos apšìlo apsiprato: Dar kojos neapšilo [stojus tarnauti], kelk su gaidžiais kulti. Krš.
kójas atgrę̃žti į durìs mirti: Ji nuvaikščiotas kojas atgręžė į vėjo klabenamas duris. Nėr.
kójas atim̃ti pailsti (einant): Kai reik striokuot, tai atima kojas. Gs.
kójas atitę̃sti lėtai, sunkiai ateiti: Čiut kojas atitęsiau, tokis klampynas. Grv.
kóją atitráukti trumpam išeiti: Vaikas negeruoja, tai nė kojos negaliu iš namų atitraukti. Ds.
kóją atkélti ateiti: Jis bijo pas mus ir koją atkelti. Als. Neatkelsiu aš pas tave kojos, ne!. Vkš. Pirma tai gulė kėlė pas mane, o dabar nė kojos neatkelia. Srv. Sirgau, o duktė kojos neatkėlė prie motinos. Šts.
kójas atkélti daug dirbti, gerokai padirbėti: Prie žemės reik atkelti kojas. Gs.
kójas atmèsti nugaišti: Atmetė kojas to žvynė. Kvt.
kójos atsãkė sunku eiti: Nežinau, kaip būčiau bepasivilkusi... kojos atsakė... dvasios nebeatgaunu. Žem.
kójos atsisãkė negali paeiti: Per šventes buvau taip nusigėręs, kad ir kojos atsisakė. Vkš.
kójas atstatýti mirti: Gyveno gyveno, ėmė ir atstatė kojas. Grž. Jei kraujas sustos, ir atstatysi kojas. Rdn.
kójas atstatýti į durìs mirti: Vai ilgai dar teks palaukti, kad aš kojas į duris atstatysiu. Bub.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsukus kojas. Plv.
kójas atsùkti ant dùrų mirti: Kojas atsuksi ant durų, bus be vargo. Rdn. Šiandieną Jonų senelė atsuko kojas ant durų. Šlv. Jei kojas ant durų neatsuksiu, tai susitiksim. Jd.
kójas atsùkti į durìs Pjv. mirti: Tai atsuko vargšelis kojas į duris. Mrj. Gydykis, ba gali kojas atsukt į duris. Šk.
kójas atvil̃kti sunkiai ateiti: Dar kojas atvilkau į miestelį. Ėr.
kójas aũtis baigtis (apie maisto produktus): Duonelę baigiam, bet jau ir bulvelės kojeles aunas. Šts. Badas ateina – duona per kluoną išbėgo, o putra jau kojas aunas. Sim.
kójomis briksė́ti Ds. dvėsti:
kójomis bùrti dvėsti: Jau tik kojomis buria. Alk.
kójose bū́ti turėti paklausą: Dabar obuolių košė tai kojose bus. Skrb. Labai jau obuolas kojose. Lkv. Šį metą obuoliai kojose. KlvrŽ.
kójos dẽga nerimsta vienoje vietoje, linkęs lakstyti: Ans prie ūkininko negali išbūti – ano kojos dega. Dr. Nepasėdi, dega ano kojos. Plt.
atmìnti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant mušti: Tik atvėlei atvėlei malkapagaliu per šonus, kad atmintų visą buitį, iš kur kojos dygsta. Rod.
pamatýti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant: Nu nu, pamatysite, iš kur kojos dygusios, jei kalbėsit ant pirmininko. Šln.
parodýti, iš kur̃ kójos dýgsta Krs. sakoma grasinant primušti ar kitaip nuskriausti: Aš tau greit parodysiu, iš kur kojos dygsta!. Užp. Joną kapan nuvarė, tai dabar Petras parodys jiems, iš kur kojos dygsta!. Balt. O, jeigu man dabar būtų keturiolika! Parodyčiau Albinui, iš kur kojos dygsta. Bub.
pažiūrė́ti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant: Pažiūrėsiu, iš kur tavo kojos dygsta!. Grž. Reiks pažiūrėti, iš kur tavo kojos dygsta!. Alk. Dabar mes patys jį pačiupinėsim, pažiūrėsim, iš kur kojos dygę. rš. Tik supipsėk nors kartą, vėl pažiūrėsiu, iš kur kojos dygsta. Ss.
kójoms dúoti žinóti nueiti, pasišalinti: Pavalgiau ir daviau kojoms žinoti. Btg.
kíek kójos įkabìna greitai: Juodbėris nusistovėjęs pasileidžia kiek kojos įkabina. Dovyd.
kóją įkélti
1.bent trumpam įeiti, ateiti: Neįkels jis kojos į mano gryčią. Bsg. Kone mirties bausme buvo uždrausta be reikalo ir koją įkelti. Vien. Nespėjau kojos įkelti, tuoj tu į kišenę, – šaukia. – Aš tau pamokysiu!. Žem. Kai tik įkels mūsų gyvulys koją jų daržan, tai ji tuoj ir atsidrasko. Slm. Jei ne tos aplinkybės, gal niekad nebūtų įkėlęs kojos į žemaičių kraštą. Švaist.
2.atsikelti gyventi: O tas tik įkėlęs koją iš armijos pasakė: – Būtų gerai, kad iš čia išeitum. Ap. Kad tik aš ten įkelsiu koją, manęs nebeišvarys. Lnkv. Greitai pradėjo jie mirti. Nespėjo kojos įkelti ir jau miršta. Švaist.
kójos įkéltos grabè visai prie mirties: Grabe kojos įkeltos, o dar žemės gauti graibsto. Šts.
kója įkirstà labai susirūpinęs: Kad vyras išeina kur, žmonai vis koja įkirsta. Bsg. Anos koja vis įkirsta, kad vaikas neapsivogtų. Užv.
kójas įkir̃tęs pasirengęs (ką daryti): Jau ir mes kojas įkirtę išbėgt (per karą). Alvt.
kíek kójos į̃kerta greitai: Bėk kiek kojos įkerta!. Slv.
kóją įkìšti
1.trumpam įeiti: O sesuo, namie pasilikus, ėmė ir įkišo koją pas tuos žmogžudžius. Bs.
2.pradėti kokią veiklą: Kur jis koją įkišo, tai ir paliko. Mrc.
kóją įsikir̃sti turėti daug rūpesčių: Tai aš dabar įsikirtus koją su tais paršiukais. Kž.
kójas išdaũžti suvilioti: Ką jis nebus mandras, kad jis jai pirma kojas išdaužė. Skr.
kóją iškélti
1.trumpam išeiti: Taip pribaidė, kad dabar bijo vienas ir kojos į orą iškelti. Grž. Mus suvarė į barakus, pastatė sargybas su šunimis ir uždraudė po saulės sėdimo ir koją iš barakų iškelti. Vien. Kai tik Marė koją iškėlė iš bažnyčios, prie pat slenksčio Tautkus su piršliu belaukią poterių vestis. Žem. Būk namie, kad man niekur iš trobos kojos neiškeltumei. Vvr. Per tuos vaikus nė kojos iš gryčios negaliu iškelti. Srv. Tokiais atvejais tik iškelk koją iš namų, tau visados kas nors pasidarys ne taip. Myk-Put.
2.išlipti: Per visą žiemelę karšusi, dususi, taip parsisirgo, nusikamavo, ant pavasario visai nublogo, jog nė iš lovos kojos nebeiškelia. Žem.
kóją iškìšti tumpam išeiti: Tik iškiši koją, ir pasineri purvan. Dbk.
kójas iškìšti atsikėlus išeiti trumpam: Perdien lovoj pratupėjau, tik dabar kojas iškišau. Švnč.
kójas išmìnti nusivaikščioti: Aš ko kojas neišmyniau – bėk bėk apie tuos svečius. Gs.
kóją išnèšti pabėgti, išsigelbėti: Niekas gyvas kojos neišnešė. Pt.
kójas išnèšti pabėgti: Gerai, kad išnešė kojas, o būt užmušę. Pst.
kójas išraitýti
1.pabėgti: Tuo pačiu akimirksniu išraitė kojas ir jo draugas. rš.
2.gražiai šokti: Matyt, dar nesenas, kad prie armonikos taip išraito kojas. Ėr.
kójas išsitem̃pti nudvėsti: Karvės, sakau, nebėr jau! Kojas išsitempusi. Akm.
kójas ištaisýti galą gauti: Kad tu sa[vo] kojas ištaisytai. Rod. Ištaisys kojas taip lakiodama. Mrk.
kójas ištem̃pti pasiligoti: Per Velykas buvo trūkus galvoj [kraujagyslė], tai viškum buvau ištempęs kojas. Kp.
kójas ištiẽsti
1.pailsėti: Sakėsi dar nevedęs ir labai mielai norėtų sukurti savo šeimynėlę, norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas, ir taip toliau. Simon.
2.mirti: Maniau, kad jau kojas ištiesiu. Ob. Davė marčiai darbo anytėlė, kad ištiesė kojas per nedėlėlę. KrvP. Išgėrė šilto alaus ir ištiesė kojas. Krč. Kur nenusigąs – vaikų skruzdėlynas – ką jis darytų, jei boba kojas ištiestų?. Paukš. Aš manau, kad senis auštant išties kojas. LzP.
3.pastipti: Jei telią nuo karvės atimdinėsi, greit kojas išties. Rod. Iš ryto lesė [višta], per pietus jau žiūriu – kojas ištiesus. Žl. Kad ta kiaulė tik kojų neištiestų!. Krš.
kójas išvil̃kti
1.sunkiai išeiti: Arkliai vos išvelka kojas iš tvarto. Rmš. Ir Eliuką reikia gydyti, ir kaliniui maisto nors šiek tiek patiekti. Kitaip jis ir kojų neišvilktų. Pt.
2.pasveikti: Šiaip taip kojas išvilko. Všk. Vos kojas išvilkau iš ligos. Rmš. Kaži ar beišvilks tėvas kojas?. Sml.
kójas jùdinti dirbti: Kas kojas judina, tai ir duoną valgo. Grv.
kójomis kabìnti smarkiai eiti: Kabina kojom kiek tik gali ir šnervėm orą uodžia. Mont.
kóją káišioti nuolat kliudyti: Anglija nesiliovė jam (Napoleonui) kaišiojusi koją. rš.
kóją kélti eiti, žengti (ppr. ateinant, išeinant ar nueinant): Būk apdairus, kai keli koją į Dievo namus. ŠR. Jeigu ponas šauktų rokuotis dėl ganyklų, nevalnu nė vienam kojos kelti prie pono. Žem. Eglei naramu – bijo kelti kojos iš tėvų namų. Nėr.
kójos kẽliasi ima didelis noras: Kai šokt, tai kojos kelias, o kai darbui, tai ne. Vrn.
kójas kilnóti šokti: Visi džiaugiasi, kojas kilnoja. LTR.
kóją kìšti trukdyti, kliudyti: Ten kas nors koją kiša. Rmš.
kójas kratýti mirti: Prirūko [vyrai], prigeria ir kojas krato. Krš.
kóją kùlti eiti (be tinkamos naudos): Dėl kelių rublių nėr ko ir koją kulti. Krš.
kójas kùlti smarkiai ar toli eiti, daug lakstyti: Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė. Bs. Kur tik kojas kūlęs, žiūrėk, ir čia besąs. Ll.
kójas laižýti pataikaujant žemintis: Kur žmogus laižo kojas, tai jo kaip velnio bijok. Ob. Kiti galinčiams laižo kojas, kad šviesią dalį nor įgyt. Mač-Kėk. Laižo visi kojas pirmininkui. Slm.
kójas mainýti pavaduoti: Kai tau kojas mainė ir be skatiko, tai gera buvo. Prng. Tavo, motinėle, kojų nemainysiu. Str.
kójas mìndžioti niekinti: Mindžioja mums kojas ir juokias iš mūs veršiško būdo. Kudir.
kójomis mìndžioti niekinti: Teisybę kojomis mindžioti. K.
kójas mìnti eiti (nepasiekiant norimo tikslo): Nei tu mink kojas, nei tu vaikščiok!. Lkš. Dabar aš čia eisiu tiek kelio, kojas minsiu!. Vlkv. Dirbi dirbi, ir sekmadienį kojas mink. Gs.
kójomis mìnti naikinti, žaloti, gadinti: Tik tas karas, tas karas! Visus žmogaus geriausius jausmus mina kojomis.... Pt.
kójos mìrga apie smarkų bėgimą: Vyriškis ėmė vytis Alyzą. Šis kūrė neatsisukdamas, tik kojos jo mirgėjo. Balt.
kójas mùšasi eiti (be naudos): Tik dovanai kojas muši – negausi. Rdm.
kójos mùšasi į ùžpakalį apie greitą bėgimą: Kad lekia, net kojos į užpakalį mušas. LTR.
kad ir̃ kójos nebū́tų sakoma reikalaujant daugiau neateiti: Kad daugiau mano namuose jo ir kojos nebūtų!... Vien.
kad nė̃ kójos nebū́tų sakoma reikalaujant daugiau neateiti: Kad mano namuose daugiau tavo nė kojos nebūtų, – kartą riktelėjo supykęs senis Gerulavičius. Vien. Kad daugiau nė kojos čia nebūtum!. Ėr. Eik iš mano akių, kad tavo čia nė kojos nebūtų!. Rod.
kad nė̃ kója nepastovė́tų sakoma reikalaujant daugiau nesilankyti: Kad tu man šitaip padarei, tai žiūrėk, kad tavo nė koja čia daugiau nepastovėtų!. Gs. Kad man nė tavo koja karčemoj nepastovėtų!. Gdl.
(kieno) kójos nebùvo nėra lankęsis: Kai gyvas – mano kojos teisme nėra buvę!. Gric.
kójos neįkélti neužeiti: Jūs man nepavydėkite, jus tik myliu ir į vestuves prašau, o Jokimukas su Kaziu kojos pas mane neįkels!. Žem. Anasis girininkas, gali sakyti, kasdien užsukdavo, o jūs kojos neįkeliat. Ap. Daugiau ji čia man nė kojos neįkels. Mont.
kójų nejaũsti būti išvargusiam: Išvarginti kelių dienų kelionės akinančioje saulėje, nebejausdami kojų jie nugriuvo kažkokioje sodyboje ant šieno ir užmigo. rš.
kójų nejaũsti po savimì
1.būti išvargusiam, negalėti greitai eiti: Eina Jonukas ir kojų po savim nejaučia. Svyruoja kaip girtas.... Nėr.
2.apie greitą bėgimą: Kaip išsigandau, tai taip nešiausi, kad net kojų po savim nejaučiau. Ml.
kójos nekélti
1.neužeiti: Kaip sau nori, bet tavim dėtas aš ten mažiausiai savaitę kojos nekelčiau. Mark. Ir aš daugiau kojos ten nebekėliau. Žeml. Mano vaike, nesileisk į kelią su jais, nekelk kojos į jų takus. ŠR. Daugiau pas mane nė kojos nekelk. Šk. Ir tetulė, pati eidama išpažinties pas altaristą, nekėlė kojos klebonijon. Dovyd. Jis jau seniai pas mus kojos nekelia. Lš. Pasiuski! – sušnibždėjo Simonaitienė. – Kojos niekur nekeliu nuo šios dienos, kam aš čia sveikatą dėsiu. LzP.
2.neišeiti: Būčiau žinojęs, būčiau ir kojos iš namų nekėlęs. Vien. Kelias savaites kaimynas kojos nekėlė iš namų – tvarkė savo biblioteką. rš. Tarp saviškių galima ir atviriau: baisokas ten (Afganistane) gyvenimas. Be ginklo nekeliam kojos. Vienas gatvėj nepasirodyk. Ap.
kójos neláužia neverčia skubėti: Tas reikalas kojos nelaužia!. Rs. Neskubink, niekas kojos nelaužia. Ėr.
kójos nelim̃pa į žẽmę greitai eina: Eina, net kojos nelimpa į žemę. Klt.
kójomis nelypója apie greitą bėgimą: Kaip šoko bėgti, tai nelypojo ir kojom, kaip žaibas prapuolė. Vrn.
kójos nenutrū̃ks sakoma sutinkant ar raginant kur nueiti: Nubėgsiu, man kojos nenutrūks, aš savo kojų negailiuos. Dr.
kójų nepàkelia
1.nerangus: Ė jau šita tai kojų nepakelia. Sdk.
2.silpnas: Kai kojų nepakeliu, tai ir stumdo. Rmš.
kójų nepanèšti labai pavargti: Labai gerai statyba vyksta – kojų nebepanešu. Sur. Tai pavargau, kojų nepanešu. Mrj.
kójų nepavil̃kti
1.sunkiai, tingiai eiti: Eidamas darban, kojų nepavelka, iš darbo – arklį pralenkia. KrvP. Eina ir kojų nepavelka. Kt. Rajono gydytojai gydė patys juokaudami, kad toks jaunas ir jau nebepavelka kojų. Ap. Aš rankų nebepakeliu, kojų nebepavelku. Mžš.
2.nusilpti: Ką čia įskalsinsi! Kojų nepavilksi. Krš.
kójos neródyti visai neateiti: Tol laidė, kol neliko nė skatiko, o tuomet, žinoma, ir kojos nerodė. Ml.
kójos nesíekia žẽmės smarkiai bėga: Ir aš išvykau baisiausiai bijodamas, kad tasai karas nesibaigtų, man dar nenuvažiavus į vietą. Mano kojos žemės nesiekė, kol aš nuvykau į kazarmę. Simon.
kójos nesíekia žẽmių nori šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kojos žemių nebesiekia. Šmn.
kójas nèšti eiti (nuvargusiam): Nusivazojau – tik ką kojas nešu. Ktk.
kíek kójos nẽša labai greitai (eiti, bėgti): Nuėjo kaip gali, kiek kojos nešė. Krok. Ištrūkęs vaikas nudūmė kiek kojos neša. Jnš. Pamatęs vilką kad jau ėjau, kiek tik kojos nešė. Srv. Vyresnysis liepė broliui bėgti kiek kojos neša į kaimą ir šaukti žmones. rš.
kur̃ kójos nẽša bet kur (eiti): O jie nebeteks gerai apmokamo, garbingo ir pelningo darbo ir turės išeiti kur akys veda, kur kojos neša. Tilv. Einu, kur akys mato, kur kojos neša, kur bėdos žmonių dar nesurado. KrvP. Eisiu kur kojos neš. Sv. Kur kojos neša eitau, kad tik to vargo išvengtau. Lš.
kójomis nẽšinas vos paeinantis: Nuėjo kojomis nešinas. Pvn.
kójų netèkti nuvargti: Eini eini, ir kojų netenki, o dar kiekvienas tau prikiša, kad nieko nedirbanti. Krėv.
kójų neužkélti neiti (kur): Reikia užsistatyti ir kojų neužkelti. Krš.
kóją nukélti bent kiek apsilankyti, nueiti: Gal teks ir man į tas vestuves koją nukelti. Jnšk. Nenukėliau kojos aš ten. Ggr. Jei tik šį vakarą manęs nepaprašys, neleisiu nė tavęs nė kojos nukelti... Kokie mat begėdžiai!. Žem. Daugiau kojos nenukelsiu. Ms.
kójas nukratýti neig. mirti: Negerk tų stypžolių – kojas nukratysi. Plv. Pabraidyk šaltan vandeny – tuoj kojas nukratysi. Sur. Aš čia ir kojas nukratysiu per tuos darbus. Šts. O, dar senis stiprus, negreit kojas nukratys!. Dbk. Nė metų nepagyveno apsiženijęs, ir nukratė kojas. Ker. Kad bent kojas nukratytų, tai būčiau ramus. Vencl.
kóją nukùlti toli nueiti: Pas jį Jonas nukūlė koją – gavo penkiasdešimt litų. Lš.
kójas numìnti pailsti (einant): Taip kojas numyniau, o visai be reikalo. Skr.
kójomis nunèšti nuniokoti, apversti: O čia Beržėnus įmanė kojomis nunešti klausiukai beieškodami Čapskio. Žem. Javai kojomis nunešti. Dauk. Karvės kojomis nunešė visus daržus. Krž.
kóją nusimùšti būti sušelptam, pamylėtam: Ir aš kada ne kada nusimušiu koją pas tave. Kt. Tai dar aš vis tėviškėje koją nusimušu. Plv. Kitąsyk visi atėjo, visi koją nusimušė pas juos. Gs.
kójomis nusitargýti mirti: Senelė kojom nustargytų, jei negautų taip iš žmonių. Drsk.
kója nuspìrti lengvai padaryti: Ką pirma koja nuspyriau, dabar ranka nepaimu. Dkš.
kójomis nuspárdomas lengvai padaromas: Mūsų darbai kojomis nuspardomi, nepavargstas. Šts.
kójas nustirénti neig. mirti: Tu čia pat ir nustirensi kojas. Jnšk.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau kojas nusukusi ant durų, kad ne tie vaistai. Skdv.
kójas nušálti būti silpnam: Be duonos valgysi, ir kojas nušalsi. Yl.
kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas veterinoriaus nesulaukęs. Balt.
kójomis nutrỹpti dažnai kur lankytis: Šaligatvis į „Versalį" buvo jo kojomis nutryptas, o prie bufeto, kurį jis vadindavo altoriumi, jis visada rasdavo pripiltą klebonišką. Tilv.
kójas nuvar̃vinti turėti pastogę, prisiglausti, nukaršti: Tėvai vis sakydavo, kad Jurgis blogas vaikas, o dabar ir gerai, kai gauna senatvėje kojas nuvarvinti. Žvr. Turėsiu senatvėj nors kur kojeles nuvarvinti. Skr.
kójas nuvìrbinti neig. numirti: Tokion Rūdiškėn ligoninė – tik kojas nuvirbinti. Onš.
kójomis pabùrti sakoma apie stimpantį, mirštantį: Paskui nusimoviau klumpę ir drožiau per galvą taip smarkiai, kad jis tik pabūrė kojomis, išsižiojo ir išleido paskutinį atodūsį.... Mont. Eik eik prie arklių, kaip spirs, tuojau pabursi kojomis!. Dkš. Jis tik kojomis pabūrė ir atliko (nugaišo). Plv.
kójas padžiáuti
1.mirti: Padžiausime kojas tuoj mes visi. Ds. Ar čia seniai jis ūžė, linksminosi, o jau šiandien kojas padžiovęs. Srv.
2.atsisėsti pailsėti:
kójas pakáustyti sumušti: Dar labiau apniuko ir išėjo. Ir jau kelinta diena nebesirodo. Arba jam Petras kojas pakaustė, arba oras kliudo. Balt.
kóją pakélti pasirengti išeiti: Ir Petras jau koją pakėlęs. Rs. Ar žinote, kad jau mūsų Bronė koją pakėlė. Skr. Aš vis pakėlęs koją ieškoti darbo. Lkš.
kójas pakélti
1.imti bėgti, sprukti: Pakėlė ir Vanka kojas, kai pradėjo smalyt (šaudyti). Skdt. Tada tai pakėliau kojas!. Gdr.
2.imti šokti: Užplėšk užplėšk (užgriežk), tegul ir seniai pakelia kojas. Ktk.
3.sugebėti darbuotis: Kolei kojas pakeliu, tolei ir skurstu. Dg.
kóją pakė́lęs pasiruošęs išvykti: Jis seniai koją pakėlęs miestan. Kp.
kóją pakylė́ti trumpam išeiti: Tik koją kur pakylėki, tai ir tu ten. rš.
kójas pakir̃sti
1.sujaudinti, išgąsdinti: Per rugiapjūtę vieną vakarą Marelei, rodos, kas kojas pakiro – krito į lovą. Žem. Apie Šarūno nelaimę stengiausi negalvoti, bet, kai pamačiau dvi juodas gegnes, sugniaužė širdį, pakirto kojas. Mik.
2.apgauti (merginą): Vaikis mergei pakirto kojas. Skdv.
kóją pakìšti sukliudyti, sutrukdyti ką daryti, pakenkti: Jie neužmiega, jei nėra kam kojos pakišę. ŠR. Bėda, kiekvienas nori didesnis, mandresnis pasirodyti, – įsimaišė kitas, – o labiausiai kitam už akių užbėgti, koją pakišti, labiausiai tą trirublinę sau išmilminti. Žem. Ir ką gi jis gavo, kad draugui koją pakišo?. Alv. Velnias, matyt, koją pakišė, kad nebesulaukiam ateinant. Alz. Pamidorai labai pakišė koją agurkam: kad ne pamidorai, gal ir agurką valgytų. Mžš.
kójas pakìšti po (kieno)stalù gyventi nesavarankiškai: Kol po tėvo stalu kojas pakišęs. Snt.
kójas pakratýti neig.
1.mirti: Dar nesenas buvo, o jau, veizėk, ir pakratė kojas. Šll. Jau mėnuo laiko, kaip ji kojas pakratė. Skr. Nuo tokio valgio gali ir kojas pakratyti. Ll. O tai kas padės? Ar kad aš čia toj baltoj lovoj pastipsiu, kojas pakratysiu?. Ap. Tas jau kojas vieną kartą pakratė. Skd. O dabar tik ir stypčiojat aplink lovą, tik žvairiakiuojat visi ratu: kada tas senis kojas pakratys, kada griebsim viską. Balt.
2.pastipti: Gyvulys jau kojas pakratė. Lp. Veršiukas jau pakratė kojas. Alz. Kada ta kumelė poną pamatė, ausis pastatė, kojas pakratė. An.
kójas pakùlti apvaisinti: Muderės kojas pakūliau (žmona pagimdė). B.
kójas paléisti į dárbą sprukti: Jam vieną tik šūvį būt tereikėję iššauti, ir darbininkai būtų paleidę savo kojas į darbą. SnV.
kójas paleñkti atsisėsti: Prašom nors kojeles palenkti. Krž.
kója pamèsti nevertinti (kokio daikto): Vasarą koja pamesi, žiemą ranka paimsi. Rod.
kójas pamèsti
1.nuvargti bevaikščiojant: Kojas gali pamesti tie paštaljonai benešiodami paštą. Šts. Ir kojas pamečiau, iki tave suradau. Brs. Aš buvau didžiai greita – pamečiau kojas. Dov. Aš bevaikščiodama ir kojas pamečiau. Mrj.
2.galą gauti: Per tokią muižę (baudžiavą) ir kojas reiks pamesti. Lk.
kójos pamirgė́jo apie greitą bėgimą: Kad pasileido nuo kalno, tai tik kojos pamirgėjo. Švnč.
kójas panèšti
1.sunkiai paeiti: Lyg ėjo kažkas labai senas, vos kojas panešdamas. Krėv. Kai ženijos, tai čiut šiltas buvo, vos kojeles panešė. Šauk.
2.sugebėti eiti: Berniokas nusprendė tol eiti, kol paneš kojos, nors visai neturėjo vilties rasti. Balč.
kójas papùrtinti mirti: Galvą į tvorą – kojas papurtinu, ir gana, – ne ko už našlio ėjusi. Šts.
kóją pariẽtus smarkiai (eiti): Eina koją perietęs. KrvP.
kójas parvil̃kti sunkiai pareiti: Sutemus šiaip taip parvilkau kojas. Jnš. Tik tik kojas parvilkau, šilta be vieno galo. Krš.
kójas pasipustýti pasirengti ką daryti: Pasipustysma, vyrai, kojas – vienas, du, trys. On.
kójos pasistãtė parvirto: Kad pastumtum girtą, tai tuoj kojos pasistatytų. Jrb.
kója paspirtà
1.labai nori: Yra anos koja paspirta su tais baliais, šokiais. Šts.
2.apie nėščią: Cilei besanti koja paspirta. KlvrŽ.
kója paspìrti neig. labai mažai (yra): To darbo – tik koja paspirti. Bgt.
kójos paspìrtos apie nėščią: Kojos paspirtos anos, t. y. nėščia. J.
kójas pastatýti neig.
1.ne laiku, negražiai atsigulti: Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastatęs. Jrb.
2.mirti: Dabar senis ponas kojas pastatė, o žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso!... Žem. Kojas visi pastatė, tie gudrieji. Pj. Vieną valandą šneki, kitą kojas pastatai. End. Per tą didelę sprogseną ir kojas pastatė. Vkš. Dirbsi dirbsi ir bedirbdama kojas pastatysi. Vdk. O pėsčiam tai ne juokai yra suklankti, paskui dar kojas galiu pastatyti. LzP.
3.pastipti: Vienas gaidelis, veizam, kojas pastatęs. Mžk. Arė arė, kol arklys kojas pastatė. Šll.
kójas pastatýti aukštỹn neig. mirti: Valgyk, o aukštyn kojas pastatysi!. Grg.
kójas pastatýti į aũkštą neig. mirti: Jei neėsi, kojas pastatysi į aukštą. Krš.
kójas pastatýti į vir̃šų neig. mirti: Reiks visiems kojas pastatyti į viršų. Grd.
kójas pastatýti prieš mėnùlį galą gauti: O boncai dabar jau veik veik pastatysią kojas prieš mėnulį, nes jie patys juk dirbti nemoką, o darbininkų jie dabar, po karo, nė vieno nebegausią. Simon.
nėrà kur̃ kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nėr kur būt, kur kojos pastatyt. Švn.
kójos pàsuktos ant dùrų miręs: Kojos ant durų pasuktos, nieko nebenorėk. Ukm.
kójas pašálti
1.būti apgautai, suvedžiotai: Mergė kojas pašalo ant švento Jono. Tršk. Ona pašalė kojas. Akm.
2.nusikalsti: Tas vaikis buvo kojas pašalęs, turėjo kitur išbėgti. Vkš.
kójas patem̃pti mirti: Kojas patempsma visi, čia niekas neatsipirks. Rdn. Mūsiškiai dar negrįžo, ar nepatempė tiktai kur kojų. rš.
kójas patiẽsti mirti: Turbūt greit teks patiesti kojas. Mont. Tu man pieno atnešk ir duonos kokį kriaukšlį, kad iš bado kojų nepatiesčiau. Bor. Dar stiprus senis, toks kojų greit nepaties. Sb.
kójomis patrem̃ti suniekinti: Neras jie niekuomet rimasties, jog dėl tuštybės savo patrėmė kojomis prakilniausias savo pareigas ir užduotis. Mač-Kėk.
kójas paver̃sti neig. mirti: Kad nemylėtų, tai gal seniai pavertus kojas būčiau. Trgn. Senesnių jau nebėr, pavertė kojas jau visi. Ob.
kójas pavil̃kti sunkiai paeiti: Pavargau, vos kojas pavelku. Mrj. Aš taip esu pavargusi, kad vos tik kojas pavelku. Skr. O koks čia begali būti grūmimasis, jeigu paskui teodolitą vos bepavelki kojas?. Ap. Dabar nei tau sūnų, nei tau žentų: dirbi, pakol pavelki kojas. Mžš. Kojų pavilkt nebegaliu, kur čia benueisi. Sdb.
kójas pìlti eiti smarkiai (toli ar ilgai): Atėjai iš kolionijos, dabok, tuoj ir vėl pilk kojas kolionijon atgalio. Vj.
kójos pìnasi svirduliuoja, svyruoja: Sudžiūvo, susisuko, kojos pinas. Krš. Ar kojos pinas nuo tų pienų?. Rdn. Ačiui, ačiui, aš jau prisigėriau – kojos pinasi. Jrb.
kójas plàkti eiti (be naudos): Neverta kojas plakt. Ml.
kójas plū̃kti eiti (be naudos): Be reikalo kojas plūkei. Sdk.
kójas praskìrti išeiti: Jis man neduoda niekur kojas praskirt. Skr.
kójomis praskìrti negalì labai daug yra: Ot prigyvenom – moterų kojom praskirt negali, o vyrai turi puodus kilot!. Ob.
kójas pridė́ti šùniui veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šuniui kojas prideda. Skr.
kóją prikìšti atsikratyti kuo įskundžiant: Dievobaimingam činovninkui neparankus buvo viršininkas, persekiojantis kyšius, taigi prisitaikęs prikišo jam koją. Kudir.
kójas prileñkti prisėsti: Prašom toliau, prilenk kojas... užsidek pypkę. Žem. Prilenk kojas, būsi svečias. Užv.
kójas primainýti pakankamai dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu. Prng.
kóją primýnus
1.smarkiai (muša): Koją primynęs jam davė [į kailį]. Rsn.
2.labai daug (reikalauja): Plėšia [už kambarį] koją primynę. Ėr.
kójas priplū̃kti einant privargti: Tik kojas priplūkiau, o nieko gera negavau. Svn. Tai priplūkiau kojas – kelias blogas. Dglš.
kóją prispáudus labai daug (reikalauja): Iš tokio bagočiaus tai galima plėšti koją prispaudus. Užp.
kójas raitýti teig.
1.smarkiai bėgti: Žiūrėk, jis kad raito kojas, tai raito!. Rm. Kad bėga risokas, kad raito kojas, gražu žiūrėt. Ob.
2.suktis, darbuotis: Petras gerai kojas raito. Ds. Tai raito kojas, raito!. Upt.
kójomis rašýti teig. gražiai bėgti (apie arklį): Apjojo kartą, kitąkart, trečiąkart, o kumelys tik kojom rašo, kaip skraido. Lz.
kója rãšo labai mokytas: Prasgėręs, praslakęs, bet koja rašo. Ml.
kójomis skaitýti
1.gražiai bėgti (apie arklį): Sartukas kojukėm tik skaito. Pns.
2.brūkščioti stimpant: Arklys dvėsdamas jau tik kojomis skaito. Švnč.
kójos smeñga į žẽmę nėra jėgų, silpna: Rodos, niekas neskausta, o širdis taip bloga, net kojos į žemę smenga. Žem. Akyse viskas sukosi, kojos į žemę smego; drebančiomis rankomis atdarė duris ir vietoje kaip įkastas pasiliko. LzP.
kójos smìrdi grabù senatvė, arti mirties: Jeigu kojos smirda grabu, kamgi reikėjo to senio dėl to laužo. Mžš.
kójomis stirénti neig. mirti: Kas geria, tas kojom stirena. Rš.
kójose stovė́ti
1.galėti vaikščioti: Kai jau kojose stovėjau, išvežė į Kauną. Slnt.
2.savarankiškai gyventi: Kaip vaikai kojose stovės, tada [tėvai] skirsis. Krš. Kojose visi vaikai stovi. Vn.
kójomis subùrti sakoma apie stimpantį: Gyvulėlis, smūgį gavęs, tik kojomis subūrė ir atliko. Brt.
kójomis sùkti ant dùrų mirti: Jei ji man nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kojas sukti ant durų. Skdv.
kójas sùkti prie dùrų mirti: Vargsti vargsti, žiūrėk, jau reik sukti kojeles prie durų. Btg.
kójas sukùlti nueiti toli ir be naudos: Be reikalo būtumei kojas sukūlusi, nebūtumei išplikusi dantų. Žem. Be reikalo kojas sukūliau, o neradau daktaro. Šts.
kójas suleñkti
1.atsisėsti: Adomas, tiesa, parbėgęs retai tesulenkia kojas. Simon. Kur tu paklydai? Seniai bematyta. Še kėdę, sulenk kojas. Simon.
2.nusižeminti: Nesulenksiu prieš jį savo kojų. Mont.
kójos suliñdo į sùbinę vlg. sakoma pavargus nuo vaikščiojimo: Kol visus žygius apėjau, kojos į subinę sulindo. Krš.
kójos suliñdo į úodegą sakoma pavargus nuo stovėjimo: Nusibodo stovėt – net kojos į uodegą sulindo. Srv.
kójos suliñdo į ùžpakalį pavargo: Per dieną kojos į užpakalį sulindo. Krš. Kur ten beeisi, ir taip kojos į užpakalį sulindo. Avyž.
kójomis sumìnti lengvai nugalėti: Tvirtai jie tikėjosi visas kliūtis pergalėsią, visus priešininkus kojomis suminsią. Žem.
kójas suplàkti be naudos suvaikščioti: Nuėjau, tik kojas suplakiau ir nieko negavau. Plš.
kójas suplū̃kti einant nuvargti: Suplūkei kojas be vieno reikalo. Lkm. Et, be reikalo tik kojas suplūkiau. Ds.
kójas suraitýti greit pasileisti bėgti: Suraityk gerai kojas, ir suspėsi. Ds.
kójas sušìldyti apsiprasti: Dar kojų čia nesušildė. KrvP.
kójas sušìlti apsiprasti, priprasti: Sušils kojas ir vėl lėks kur. Vrn. Jau paėmėt piemenį ant dantų, – pasakė tyliai. – Vaikas dar kojų nesušilo, o jau čia visi jūs: er – rr, er – rr!. Balt. Kitą pavasarį Martynas su savo anūku įsikūrė savo sodyboj, tačiau dar gerai nesušilo kojų, kai brakšt – karas.... Avyž. Nė šilt kojų nesušilo; parvažiavo – ir vėl tuoj išvažiuot. Srv. Kurgi taip skubiniesi, nė kojų nespėjęs sušilt. Krs. Tas šunadvokatis kojų Amerikoj nesušilęs grįžo atgal. Dovyd.
kójomis sutabalúoti mirti: Reikia mokėt [grybus] paruošt, ba ne, tai ir kojom sutabaluosi. Srj.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirmà kojas sutaisysi!. Lp.
kójas šìldyti gyventi (ppr. namie): Anas maža kada namie šildo kojas. Arm. Neilgai aš pas jį šildžiau kojas – prasvarė. Arm.
kójas šìlti gyventi kur: Pas tėvus kojas šyli, tėvų ir klausyk. KzR.
kójas taisýti rengtis ką daryti: Taisykit, mergos, kojas – šiandien kaimynuos šokis. Gs. Vokietys taiso kojas an karo. Krš. Taisyk kojas, brauksim – ir taip sutems, kol parsikapstysim. Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk. Dauk.
kójas taisýti į grãbą rengtis mirti: Žmogus sulaužytas ligų, tai tik taisyk kojas graban. Svn.
kójas tę̃sti lėtai eiti: Ot pavargau mieste, čiut kojas tęsiu. Grv.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiesim kojas, visiem tas bus, ale visi dar norim pagyvent. Bb.
kójas trankýti daug eiti: Vis Panevėžin kojas trankydavo. Mžš.
kóją uždė́ti už ausiẽs tinginiauti: Šiandien nėra valgyt, virėja koją už ausies uždėjo. Vrn.
kóją uždė́ti už galvõs gimdyti: Ma[no] boba uždėjo koją už galvos. Arm.
kójas uždìrti nusibaigti: Tik bumt iš muškietos ir uždyrė kojas kiškelis. Nč. Prisikūreno pirtį drūčiai, nuė[jo] ir aždyrė kojas. Grv. Jau jis uždyrė kojas. Knv.
kóją užkélti apie ilgai neateinantį, nepareinantį: Kame tas daktaras buvo koją užkėlęs taip ilgai?. Žem. Jau dabar anys seniai nebuvo, kaži kur koją užkėlė. Akn. Jau kad neparėjo, must užkėlė koją kur nors. End.
kójas užkélti
1.nusibaigti: Knirkia paršelis, nebeišrėkia, greit užkels kojas. Srv.
2.mirti: Jis jau užkėlė kojas. Ds. Dirbo labai ir užkėlė kojas. Krš.
3.apie ilgai neateinantį, užtrukusį: Turbūt kojas ir užkėlė, – bambėjo sau, – čyst jau pavakarė, o dar nėra!. Žem.
kóją užkélti už galvõs apie ilgai neateinantį, negrįžtantį: Tėvai, bene užkėlei koją už galvos?. Šts.
kóją užkélti už kãklo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį: Bene buvai koją už kaklo užkėlusi. J.
kójas užláužti neig. mirti: Gyveno dar senis su sūnum, senis užlaužė kojas, o sūnus kažkur dingo. Ap.
kóją užmìnti nuskriausti: Dar ne vienam koją užmins, kol jo veidai patins. KrvP.
kójas užplė́šti neig. mirti: Ar dar kojų neužplėšė?. Ker.
kójas užriẽsti neig. mirti: Senis bėgo bėgo, kol užrietė kojas. Skdt. Kugėjo kugėjo (drebėjo) nuo šalčio ir užrietė kojeles. Lkm. Su darbais apsieiliosim, kai kojas užriesim. Al. Mums kas, daug čia liko? Užriesi kojas... ir baigta. Mark. Jei kojų neužriesiu, nuvažiuosiu kada. Švn. Juk tai Gimbutis! Ot, broleli, kur jo atsikraustyta kojų užriesti. Zob.
kóją užsidė́ti už ausiẽs mirti: Jau ana žusdės koją žu ausies. Rod.
kóją užsidė́ti už kãklo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Gal ji ten koją užsidėjo už kaklo. Krok.
kóją užsikélti apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Sakau, kur ana koją užsikėlė, o mat serga. Krž.
kóją užsikélti ant sprándo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Ar jis koją užsikėlęs ant sprando ar ką, kad neateina?. Prn.
kóją užsikélti už sprándo sakoma apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Ar anie ten koją užsikėlė už sprando?. Sd.
kójomis užsiklóti smarkiai parvirsti: Kad galėčiau, tai kad duočiau aš šituos kiauliapirkius iš trobos, kad net savo kojomis užsiklotų. Vaižg. Kaip pavargsiu, tai ir kojomis užsiklosiu. Nč. Kaip virto, tai net kojom užsiklojo. Arm.
kójomis užsivirbénti neig. numirti: Iššoko iš patiltės, kaukšt kupčiui kakton tuinu – ir užsivirbeno anas kojom. Ml.
kójas užvartýti išmirti: Visi kojeles užvartysma. Krš.
kójas užver̃sti
1.mirti: Jau metai, kai Šikšnių kaimo burtininkas užvertė kojas. Ds. Palauk, kol dar senis užvers kojas, tai tu turėsi vargti be duonos kąsnio. Lš. Tas nevidonas kojas užvertė. Šn. Nuo tokios supyliotos degtienės kiek jau kojas yr užvertusių. Krš. Sugrąžins [žemę], kai jau būsi kojeles užvertęs. Brš. Greit ir man reikės kojas užverst. Ker. Parodytau tau, kad patsai kojas greičiau užverstai, bet tik nenoriu rankų purvint. Krėv.
2.pastipti: Du mano paršai užuvertė kojas. Krs. Sveikiausi arkliai pradėdavo kriokti ir užversdavo kojas. Bor. Kojas užvertęs paukštelis gulėjo palangėje. Sav.
kójas užver̃sti aukštỹn neig. mirti: Užversi kojas aukštyn, ir liks ir ragutėlės, ir ragutės. Žl.
kójomis užvirbénti neig. mirti: Pasiėmęs lazdą drykst diedukui – tik tas ir užvirbeno kojom. Ign.
kójomis užvirbė́ti neig. mirti: Barės barės, tas kirvapente galvon ir užmušė motką – tik kojom užvirbėjo. LTR.
kójomis užvìrbinti neig. mirti: Anas jau greit kojom užvirbins. Rš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tabletes, užtai pusamžiai ir varto kojas į aukštą. Krš.
kójas vẽjant sunkiai, svirduliuojant (eiti): Taip sylos nebeturiu: einu kojas vydama. Skd. Ko tu čia eini kojas vydamas?. Yl. Kojas vydami ėjom – tokie buvom susibaigę. Šts.
kójas ver̃sti neig. mirti: Visi žino, kad reiks verst kojas, tik raminas, kad negreit. Jd. Jau maniau kojas versiu. Bb.
kójomis ver̃stis į vir̃šų keisti gyvenimą: Vaikai verčias kojom į viršų. Nmn.
kójas vil̃kti sunkiai eiti nuvargus, nusilpus: Jis per dieną dirbdavo ir vakarais pareidavo vos vilkdamas kojas, visas apskretęs moliu. Mont. Ir pas mus ne Velykos – vos kojas velkame. Vencl. Atliko kaip bizūnas, led kojas velka. Šmn. Senas – kojas vos velka. Msn. Toks tinginys led velka kojas. Krs. Jis vos kojas velka, o čia braidžiok tokioj palaidoje, tokioj slidumoj, iki klupsčio šlapias, purvinas. Krėv.
ant kójų
1.stojasi, keliasi, atsikėlęs: Apie Severją sakydavo: tereikią paliesti sieną ir ji tuoj ant kojų – tokia esanti budri ir klusni. Vaižg. Saulė įspinsta, aš ant kojų. Krš. Kelkis, tinginy, nemiegojęs. Aš senesnis už tave, o štai, matai, seniai jau ant kojų. Krėv.
2.stovi, pastovi: Jonelis pervirto per galvą, bet stypt – ir vėl ant kojų. Mont. Šidlauskiokas nusidažęs (pasigėręs), vos ant kojų, piršliais atvažiavo mat. Slm.
3.dirba, triūsia, vaikščioja: Ne tik prieš kunigėlį, bet prieš patį Dievą parvežant reikia tinkamai pasiruošti, – todėl visi ant kojų. Žem. Visą dieną ant kojų, neprisėdo nė minutės. Jnš. Ir piemeniui nelengva: visa diena ant kojų ir ant kojų. Kp. Aš papratus: aš daugiau ant kojų ir ant kojų. Graž. Ar tau lietus lyja, ar griaustinis griaudžia, ar sniegas sninga – vis ant kojų ir ant kojų... vis bėk.... Pt. Jį išvežė greitoji, ir galas žino, kaip ten bus toliau, o aš va ant kojų.... Avyž. Žinai, per dienas ant kojų ir ant kojų. Vakare, nusivaręs kaip šuo, sėdžiu ligi išnaktų prie popierių. Bub.
ant (kieno)kójų kliūdamas, trukdydamas: Pirma gyvenau ant visų kojų. Mrj.
ant antrõs kójos sakoma raginant išgerti: Dar po vieną! Ant antros kojos, – perbraukia lūpas delnu. Dovyd.
ant naujų̃ kójų stóti rūpintis kitais reikalais: Man vėl ant naujų kojų reikia stoti. Drs.
ant naujų̃ kójų stótis imti naujai gyventi: Reikėjo ant naujų kojų stotis. Mlt.
ant sàvo kójų atsistóti pradėti savarankiškai gyventi: Daug prisikamavo, kol ant savo kojų atsistojo. KrvP. Aštuoniolikos ar kiek ten metų vaikas jau dabar, manai, ant savo kojų atsistos. Simon. Laimė?! Laimė – tai atsistoti ant savo kojų. Mik.
ant sàvo kójų stovė́ti savarankiškai gyventi: Jis jau ant savo kojų stovi. Alv.
ant savų̃ kójų atsistóti pradėti savarankiškai gyventi: Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai. Baran.
ant skaudamõs kójos užmìnti M. paliesti jautrią vietą:
ant stipresnių̃ kójų atsistóti prasigyventi: O kaip tik turėtume džiaugtis, kad štai jau ir lietuvių vienas kitas atsistoja ant stipresnių kojų. Gruš.
ant sunkių̃ kójų nėščia: Tiesa, po kelerių metų sugrįžo viena duktė – Marė, nuvargusi, nuliūdusi, pageltusi ir ant sunkių kojų. Simon. Ji ir vėl vaikščioja ant sunkių kojų. Ck. Ant sunkių kojų buvau. Šln.
ne ant tõs kójos atsistóti būti blogos nuotaikos: Piktas, kaip ne ant tos kojos atsistojęs. Krs.
ant tõs kójos pataikýti išlìpti iš lóvos būti geros nuotaikos: Ar tame jo posėdyje vakar kas nors gerai nusisekė, ar ant tos kojos pataikė iš lovos išlipti, bet nusiteikęs jis buvo puikiai. Ap.
ant trumpų̃ kójų eĩti būti nėščiai: Ji eina ant trumpų kojų. prš.
ant vienõs kójos
1.trumpai (būti kur): Nebūsiu ilgai – tik ant vienos kojos. Lp.
2.apie svaigalų gėrimą: Ant vienos kojos išgėrė, reik ir ant antrosios. End.
ant vienõs kójos apsisùkęs greitai: Šis ant vienos kojos apsisukęs, greit padavęs gerti. Šts.
ant vienõs kójos stovė́ti būti pasiruošusiam greitai išvykti: Kas dar kaltas, kad verkia Poli-na, kad Steponas čia ant vienos kojos stovi?. Bub.
ant vienõs kójos sùktis
1.džiaugtis: Linksmiausioji, sukas ant vienos kojos. Lž.
2.būti judriam, vikriam: Septyniasdešimt metų, o dar sukas ant vienos kojos. Klt. Tai mano boba, kaip ratas ant ašies, tik sukas ant vienos kojos. Ml.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: Ant vienos kojos šokom, kad carą nuvertė. Btg. Vyras džiaugės, ant vienos kojos šoko, kad karas prasidėjo. Trgn. Kad tu itokį namą turėtum, tai ant vienos kojos šoktum. Švnč.
ant kójų atsistóti
1.prasigyventi, atkusti: O vis dėlto Kazys turi racijos: norint tvirčiau atsistot ant kojų, negalima vien sentimentais vadovautis. Vien. Šitaip, brolau, niekada ant kojų neatsistosi. Jei ganysi centą, tai litas pas tave pats atsiras. Gric. Jau žmogus prasigyveno, jau ant kojų atsistojo. Dkš. Man tik dabar pradžia sunki, ale kai jau atsistosiu ant kojų, tai pagyvensiu ne šitaip. Užp. Vaikinas, matyt, rimtas, jau atsistojęs ant kojų. Mark. Antanavičius, besiversdamas knygomis, stipriai atsistojo ant kojų. Švaist. Kol jie (išeiviai) negrįš, tėvynė tegul nė nebando atsistoti ant kojų. Andr.
2.susitvarkyti, įeiti į vėžes: Prekyba jau visai atsistojo ant kojų. rš.
3.pasveikti: Jos padedama Katrė greitai atsistojo ant kojų. Myk-Put. Aš tikiu – tu dar atsistosi ant kojų ir būsi kūrybingas žmogus. Saj. Buvai aplankyti Toleikio?.. – Gero mėnesio prireiks, kol atsistos ant kojų. Avyž. Kai Jurgis vėl atsistojo ant kojų, juodviejų keliai nesuėjo. Mart.
ant kójų išbė́gęs ištįsęs, išaugęs ne pagal amžių: Jis po ūsu, o ji dar jauna, tik ant kojų išbėgus – argi tai pora?!. Vlk.
ant kójų kélti išjudinti, paskatinti veikti, telkti: Viktoras kėlė vyrus ant kojų ir tęsė drąsų žygį. rš.
ant kójų laikýtis
1.pastovėti: Buvau be galo nuvargusi ir vos besilaikiau ant kojų, arba, teisingiau pasakius, ant savo kriukio. Simon. Bet bajorai, nors ir neblaivūs, dar ant kojų laikos. rš.
2.šiaip taip pragyventi: Prisimušiau žuvų, ir laikomės ant kojų.... rš.
ant kójų léistis paūgėti: Pas mus taip: vaikai leidos ant kojų, tai darbuja ir darbuja. Pls.
ant kójų lìpti užbėgti už akių, nekantrauti: Kiek, kiek, kiek... tūkstančių? – nedavė toliau kalbėti iš nekantrumo valdininkai, lipdami teisėjui ant kojų. Cvir.
ant kójų nepastovė́ti labai išvargti: Eini eini žmogus, kol viską apeini, ir ant kojų nebepastovi. Srv.
ant kójų nunèšti iškapstyti, išmynioti: Vištos viralus ant kojų nunešė. Arm.
ant kójų nupùlti nepaeiti: Nagai atbuko, išbirėjo tie dantys, kuriais draskydavo neprietelius, nupuolė nuo kojų. Blv. Kiaulė nupuolė nuo kojų, nebegali nė iš kinio bepasikelti. Vkš.
ant kójų pakélti
1.išjudinti, paskatinti veikti: Parvažiuosiu namo, kad pakelsiu ant kojų visus!. Upt. Kai atėjo su armonika, tuoj visus pakėlė ant kojų. Sdk. Mūsų aprašomo miestelio ponija buvo išgąsdinta, tiesiog ant kojų pakelta naujo įvykio. Cvir. Tu pakeli ant kojų visas ligas tiek vaistų gerdama. Sur.
2.padaryti, kad prasigyventų: Vainos kitus pakelia ant kojų. Gs.
ant kójų pastatýti
1.prikelti, sukelti: Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų. Myk-Put. Pastatė visą šeimyną ant kojų. Upn.
2.išgydyti: Na, nieko, aš jį tuoj pastatysiu ant kojų. Dvd. O kai pradingo Karusės motina, pardavė paskutinę ožką, aulines pušnis ir vis dėlto pastatė Jurgį ant kojų. rš. Motinos rankos pastatys ant kojų, ir mes vėl turėsim kovotoją. Bub.
3.parengti savarankiškam gyvenimui, išmokyti: Aš daug nukenčiau nemokytas, – galvoja tėvas, – bet mano nors vienas vaikas nebekentės, pastatysiu ant kojų, palauk.... Žem. O man dar reikia du vaikus ant kojų pastatyti. Trein. Jis vaikus ant kojų pastatė, išmokino, aprūpino. Mrj. Daug vaikų gerai, bet kol juos užauginai, ant kojų pastatei.... Nmk.
4.sutvarkyti: Tu galėtum pastatyti spaustuvę ant kojų, nes tu esi teisingas žmogus. Mont. Sakysime, pastatę visą biznį ant kojų, mes galėsime paleist į darbą po penketą tūkstančių grabų per dieną. Cvir.
5.įgalinti prasigyventi: Aš jį pastačiau ant kojų, – vis dar nenorėdamas sutikti su tuo, ką Piskarskis pasakė, dantim griežė Spiritavičius, – o jis man užpakalį parodė!. Tilv. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiau ant kojų. Btr. Auksas ir sidabras žmogų ant kojų pastato. ŠR. Jį arkliai ant kojų pastatė. Alv.
võs ant kójų pastovė́ti būti silpnam, ligotam: Juk Marė visiškai iš veido buvo išėjusi, vos ant kojų bepastovėjo, kai pagaliau ją išvežė į Bachmaną. Simon.
ant kójų stótis
1.keltis ir eiti: Kaip tik užtrūbija, tai visos moterys ant kojų stojasi. Grv.
2.pasveikti: Nieko nedarbuik, kol net ant kojų nestosies. Arm.
3.prasigyventi: Naujakuriai tvirtai stojasi ant kojų. rš. Jų vaikai stipriai stojos ant kojų. Grv.
ant kójų stovė́ti būti nepjautam: Tegu pieva tavo ant kojų stovi. Btg.
ant kójų sukélti visus išjudinti, paskatinti veikti: Praeitą savaitę ji sukėlė visą mokyklą ant kojų. Bub. Nei savęs, nei artimųjų nematydamas, visus žmones ant kojų sukėlęs, meistrauja paslapčia kažką. Daut. Ponija buvo išgąsdinta, tiesiog ant kojų sukelta. Cvir. Sukėlė sargė valsčiaus ponus ant kojų. Trein.
ant kójų sukìlti visiems išjudėti, sujusti: Visas Kaunas ant kojų sukilo. Marc.
ant kójų užmìnti įkyrėti, vis kliūti: Savo šeimoje Rokas taip pat saugojosi, kad neužmintų kam nors ant kojų. Avyž.
be kójų nuvargęs belakstydamas: Daugelio ponų slūga be kojų. KrvP.
be kójų lìkti vaikščiojant labai nuvargti: Vaikas ištisą dieną miške grybavo ir vakarop liko be kojų. rš.
be kójų padarýti nugirdyti: Kada tik jis atvažiuodavo į Naupylę, tai visą biurą, anot žydo pasakos, padarydavo be kojų: nuo Dinės jau rėplomis grįždavo namo. Kudir.
be kójų palìkti einant nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi. Als. Jei jūs pėsti, va Jėzus Marija, reiks be kojų palikti. Plt.
į kóją sutartinai (eiti): Gyvenimas eina pirmyn ir negailestingai baudžia tuos, kurie nespėja eiti su juo į koją. Tilv. Nešant sužeistąjį, reikia eiti ne į koją, kad einant nesisuptų. rš.
į kójas apie greitą bėgimą: Per krūmus ir į kojas. Bsg. Vaikai, į kojas, žąsiukai darže!. Jrb. Akvilė kyštelėjo liežuvį ir į kojas. Avyž.
kója į kóją
1.sutartinai: Gerai žengti koja kojon su visais: tada nejauti nuovargio. rš. Einame koja į koją su mūsų amžiumi. rš. Fizinio lavinimo mokytojas visą koloną turėjo nuvesti iki šventoriaus, o iš tenai jau žygiuoti koja kojon pro mokyklą, kur ant cementinių laiptų stovėjo svečiai. Ap.
2.lėtai (vykti, eiti): Koja kojon stūmėmės. Trgn.
į kójas atsistóti pasveikti: O kažin ta boba ar atsistojo į tas kojas?. Trk.
į kójas bū́ti kliūti: Kas tai padarė, kas buvo toks beširdis, kam buvo tos bitelės į kojas?. Simon.
į kójas dė́ti
1.bėgti: Lekiu, sutvarkysiu, – dėjo į kojas dar vienas veidas. Žil.
2.sprukti: Vyrukas dėjo į kojas, dingęs šlaito krūmuose. Andr.
į kójas dúoti greitai bėgti: Pajutęs pavojų, davė į kojas ir pasislėpė. Jnš. Vokiečių armija bėga. Matyt, kad jau paliko miestą, o gal ir ne, tik tam tikra dalis duoda į kojas. Simon. Unguriai pagavo raitytis, bėgt, kad jis davės į kojas nuo tų ungurių!. Kin.
į kójas įstatýti padėti tapti savarankiškam: Ans mane mokė, į kojas įstatė. Krš.
į kójas léistis greitai bėgti, sprukti: Leiskis į kojas, kad sveikus šonus išneštum. Šts. Pamatęs gaspadorių ateinant, piemuo leidosi į kojas. Šts. Danielius pašoko ir leidosi į kojas. Bub.
į kójas lìpti keltis iš patalo: Tuojau lipk į kojas, juk išmiegojai. Dr.
į kójas nerem̃ti nepastovėti, nepaeiti: Jau cielų metų vaikas, o dar nė biškį neremia į kojas. Vvr. Neremia į kojas ir kalboje klysta ana. Pj.
į kójas nuspiẽsti nubėgti: Vyrai buvo jau nuspietę į kojas. Plng.
į kójas padýžti Krtn. pabėgti:
į kójas pakùrti pabėgti: Jonas nusigandęs pakūrė į kojas. Dr.
į kójas pasė́sti apsvaiginti: Padėk man eiti dėl to, kad ta degtinė pasėdo man į kojas. Šts.
į kójas pastatýti
1.išgydyti: Daktarai mane bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs. Šts. Karvę pastatėm į kojas. Plt.
2.padėti įsikurti: Visus keturis vaikus pastatysi į kojas. Als.
į kóją patáikyti sugyventi, sutarti: Kas gali su juo, tokiu lepūnu, į koją pataikyti. rš. Man būdavo skaudžiai sunku žiūrėti į šį švelniasielį savo kolegą, tyliai pasiskųsdavusį, kaip jam sunku pataikyti savo viršininkui į koją. Trein.
į kójas puldinė́ti nuolankiai žemintis pagerbiant: Regėdamas Korneliusą, puldinėjantį kojump jo, idant jam kloniotųs, atatiesė jį. Dk.
į kójas pùlti žemintis (prašant): Į kojas puolu. R. Tėvas nori, kad į kojas jam pultų. Jnš. Puolė broliui kojosun. Rs. Priėjęs kloniojos jam ir puolė kojosemp jo ant veido savo. Dk. Pulk savo motinėlei labai žemai į kojas. JD. Jonas š. puolė kojosemp jo, idant jam duotų pakloniojimą. Dk. Pulk į kojas vienas prieš vieną. Jeigu nepavyktų – pulsim visas teatras. Trein.
į kójas spáusti skubėti: Spausk į kojas, kad nepavėluotum. Dr.
į kójas spìrti bėgti: Velnias greit spyrė į kojas, o žmogus, ant kumelės užsisėdęs, velnią privijo ir vėl paliko. ps.
į kójas stóti keltis: Pirma [valandą] – jau turi į kojas stoti ir kulti. KlvrŽ. Saulė teka – stoji į kojas ir varai bandą. Mšk.
į kójas stótis
1.pasveikti: Stojaus į kojas ir vaikščioju. Skd.
2.atsigauti: Katrie ūkininkai vėl tuojau stojos į kojas. Trš.
į kójas sukélti visus išjudinti, paskatinti judėti: Visus žmones į kojas sukėlė tas gaisras. Šts.
į kóją sutáikyti sutartinai veikti: Ir anksčiau jis su žmona nekaip sugyveno, vis negalėjo sutaikyti į koją – jis varė vienaip, o ji bandė sukti savaip. rš.
į kójas varýti bėgti: Tas vyras, tą kunigą pamatęs, pagavo varyti į kojas. Klp.
kójos ikì žẽmės juok. raminama dėl mažo ūgio: Nesvarbu, kad jis mažas, bet užtat kojos lig žemės. Trš.
iš kairė̃s kójos atsikélti apie prastą nuotaiką: Kolgi toks piktas, gal iš kairės kojos atsikėlei?. Ds.
iš kójų bū́ti pasidaryti silpnam, nedarbingam: Senyn einam: tuoj būsim iš kojų. Brt.
ìš kójų eĩti smarkiai bildėti: Iš kojų eidavo tos šliurės, kai šokdavom patalky. Jrb.
ìš kójų išeĩti nusidirbti: Viena merga ant tokio namo gali išeiti iš kojų. Brt.
iš kójų iškir̃sti parversti, priversti gultis: Kas galėjo mislyti, kad toks žiogas galėtų tokį vyrą iš kojų iškirsti. Skd.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kojų išsivarydavo. Skr.
ìš kójų išsivartelióti išmirti: Kas bus, kai visi seniai iš kojų išsivartelios?. Drsk.
iš kójų išvarýti labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Toks vaikščiojimas išvarys mane iš kojų. Mrj. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia. Bor.
iš kójų išver̃sti pargriauti: Galva pradeda suktis, akyse pažaliuoja, nei juste nepajuntu, kaip išverčia iš kojų. Skd.
iš kójų išvir̃sti
1.nusigerti: Be to, turėjo būti parodoma, kad senovėje gerdavo ne iš stiklinių, bet iš ąsočių, o išvirtę iš kojų dar įvairias karžygių dainas dainavo. Cvir.
2.nualpti: Per pat sumą išvirto iš kojų. Varn.
kõ iš kójų neišvir̃to sakoma apie smarkų juoką: Mes pirmąjį kartą ko iš kojų neišvirtom, tavo jojimą pamatę. Vkš.
iš kójų išvýti labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvaryta, išvyta kumelė iš kojų. Alvt.
iš kójų ver̃sti
1.atleisti iš pareigų: Tu anam nei gera, nei bloga nepadarysi: vis tiek aną jau vers iš kojų. Štk.
2.pakirsti jėgas: Iki pietų darbas eidavo palyginti greitai, o į vakarą nuovargis versdavo iš kojų. rš. Atpūškoję aikštėn, turim sustoti: vėjas verčia iš kojų, ir sniego gilu. Dovyd. Senam tai tas suskausta, tai tas – verčia iš kojų jau. Krš.
iš kójų vir̃sti
1.alpti: Vienu tarpu labai virtau iš kojų. Krš.
2.netekti jėgų: Jūs teisus, sūnų matau tik vakare, kai pats iš kojų virstu. rš.
iš po kójų iš čia pat: Kurapka pakilo iš po kojų. Jnš. Eik iš po kojų, ko čia vis maišai?. Jrb.
iš po kójų ir rañkų iš čia pat: Mūsų buvo daug, [vilkas] bijojo imt iš po kojų ir rankų [šunį]. Vlk.
nuo kójų nukrìsti apšlubti: Arklys nukrito nuo kojų, visai nepaeina. Jnš.
nuo kójos nuléisti papjauti: Vieną dieną pamatysi – aš tą senį nuleisiu nuo kojos. Žml.
nuo kójų nulė̃kti nuvirsti: Kad rėžė snukin, tai net nuo kojų nulėkė. Dglš. Dvi stiklines stiprios išgėrė ir nulėkė nuo kojų. Skdt.
nuo kójų numùšti
1.atimti jėgas: Nemisliau, kad, šitiek išgėrus, taip numuš nuo kojų. Ds.
2.nugalėti: Greit Petras buvo nuo kojų numuštas. rš.
3.sugadinti nuotaiką: Aš, taip sakydamas, visiškai numušiau jį nuo kojų. Šlv.
nuo kójų nupùlti
1.nepajėgti eiti, nepaeiti: Mano teta jau visai nuo kojų nupuolė. Al. Su bėriu greit nepavažiuosi – nuo kojų nupuolęs. Krok. Nėr kur išleisti, nupuls vištos nuo kojų. Krš.
2.nusilpti: Tas darbas žmogų turi: be darbo nuo kojų nupultum. Krš.
nuo kójų nusimùšti netekti jėgų, nuvargti: Tie rugiai tokie tiršti, taip sunku imt, nusimušiu ant vakaro visai nuo kojų. Bsg. Eit negaliu, kaip nusimušiau nuog kojų – ir teip toli. Arm. Kol nuėjau Balatnon, tai čystai nuo kojų nusimušiau. Arm.
nuo kójų nusivarýti
1.nuvargti dirbant, einant, nusidirbti: Na ir nusivariau vakar nuo kojų. Šk. Buvo taip nusivariusi nuo kojų, jog peržengė slenkstį ir tuoj susmuko ant suolo. Balt. Būtų gera išsimaudyti ežere, bet visi taip nusivarę nuo kojų, kad kiekvienas žingsnis brangus. Avyž. Visai nusivarė arkliai nuo kojų. Jrb. Nusivariau nuo kojų bevaikščiodama. Ig.
2.išsekti, nusilpti: Nusvarysi nuo kojų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą. Aln.
nuo kójų nustóti negalėti paeiti: Tėtė nustojo nuo kojų – per Didįjį karą aną išgandino. Akm.
nuo kójų nuvarýti
1.labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ji buvo veikli labdaroje, net tiek, kad nuvarė nuo kojų visas miesto aukštuomenės moteris. Šein. Kam taip vaikai arklį – nuvarysi nuo kojų, i bus po gyvulio. Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarytas nuo kojų. Ut.
2.išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kojų nuvarė. Ukm.
nuo kójų nuver̃sti nugirdyti: Šeimininkė nuvers nuo kojų didžiausią armiją svečių. Andr.
nuo kójų ver̃sti svaiginti (išgėrus): Buvo daug ir gėrimų – ir vyno, ir alaus, ir tokios naminės girelės – šamerlako, kuri mušė ne tik į galvą, bet vertė ir nuo kojų. Vien.
nuo kójų ikì galvõs
1.daug (apsirengimo): Drabužio turi nuo kojų lig galvos prisikrovusi. Lnkv.
2.ištisai, visą: Nelė nesivaržydama apžiūrinėjo ją nuo kojų iki galvos. rš. Švelnus vėjelio pūtimas perbėgo nuo kojų lig galvos ir išblaškė tylias mintis. Šein.
kója per kóją lėtai, pamažu: Vakar per pusę adynos koja per koją Peleson nuėjau. Pls.
kójas per pẽtį apie greitą bėgimą: Reikėjo matyti, kaip „džentelmenas" pasižiūrėjo į mane ir, nemeluodama galiu sakyti, kad jis tik savo kojas per petį ir dui!. Simon.
per sàvo kójas klùpti būti nuvargusiam: Garsiai murmėdami įėjo bernai, per savo pačių kojas klupdamos vos įsivilko mergos. Simon.
po kójomis nesvarbu: Jei [yra] meilė, o turtas po kojomis. Šts.
po (kieno)kójomis priklausomybėje: Visas miestas būtų po jos kojomis. Pt.
po kójų klóti duoti, teikti: Tik reikia džiaugsmą po kojų kloti ir žengt prie laimės gražiu taku!. Mont.
po kójų maišýtis
1.kliudyti, kliūti: Ko tu čia, vaikeli, maišaisi po kojų, eik šalin!. Mrj. Vysiu lauk tave: nieko man nepadedi, tik po kojų maišaisi. Lkč.
2.atkreipti į save dėmesį: Geriau nepakliūti šnipams į akis ir nesimaišyti po kojų. rš.
po kójomis maišýtis
1.kliudyti, trukdyti: Iš mūsų jokios naudos. Tik maišomės po kojomis. rš.
2.atkreipti į save dėmesį: Dabar jisai bijo trobon beeiti. Verčiau jau ant spalių gulėti: vis mažiau kitiems po kojom maišytis. Bil.
po kójomis mìndyti niekinti: Ji visą jį ardo, po savo kojomis mindo. Šein.
po kójų mìnti
1.būti geresniam, pralenkti: Našlys ir jauną vaikį mina po kojų. Varn.
2.niekinti, nepaisyti: Visas mynė po kojų. Sml. O nebok nieko, mano mergužėle, mink šaunius žodelius vis po kojužių. JD. Kitus po kojų savo mina. Bret. Ašaras išverktas po kojų mindama šypsos. Donel.
po kójomis mìnti niekinti: Kas šventa, kas brangu, tą po kojomis mina. KzR. Pats klysta ir mina po kojomis taisykles tos santaros. Jabl.
po kójomis nesimė́to turi vertę: Klebonas pasijuto kaip rūkorius, atradęs papirosus, bet pametęs degtukus: penkiasdešimt litų po kojom nesimėto, bet ir Liūto gaila. Skodž.
po kójomis nueĩti niekais virsti: Kokis ponas, koki pinigai buvo: visus regėjom – visi nuėjo po kojom. Šlčn.
po kójų pablõkšti atiduoti, perleisti (demonstratyviai): Ak, kad jis dabar turėtų tiek, kiek Pals–Pamarneckas: kokie būtų jam niekai visi tie dvarai, kokiu nusijuokimu juos pablokštų Severjai po kojų. Vaižg.
po kójų padė́ti padaryti ką nugalėtoju: Sėskis mano dešinėje, iki kol padėsiu tavo priešus po tavo kojų. brš.
po kójomis padúoti padaryti ką nugalėtoju: Visa padavė po kojomis jo. Dk.
po (kieno)kója pagniáužti pavergti: Pečius išskėtęs, viršum dangų remia, tarytum plačią Palemono žemę stiebias pagniaužti po kryžioko koja. Mač-Kėk.
po kójų páiniotis trukdyti (arti būnant): Nesipainiok po kojų!. Rk. Po visam, einant per miestelį, mergos kaip tyčiomis painiojosi jam po kojų. Žem. Ten paviešės savaitę kitą, kol pamatys iš akių, iš veidų, kad jau darosi našta, kad pradeda visiems painiotis po kojų. Gran.
po kójų paklóti atiduoti: Net ir toji pajėga buvo paklota jankiui po kojų. rš.
po kójų pamìnti paniekinti, nepaisyti: Nebok tu tų kalbužėlių, jas pamink po kojelių. JD. Kur kalbėjom meilų žodį, po kojų pamyniau. Klvr. Neprietelius apgalėjęs ir po kojų savo pamynęs. Bret. Tas bagotesnis tave pagal tavo biednystę po kojų pamins. Klp.
po kójomis pamìnti paniekinti, nepaisyti: Ir principus pamini po kojomis. rš.
po kójų pìntis trukdyti (arti būnant): Nenusinešiu šios lovos, kur taip švaru, minkšta ir ramu buvo miegoti... Nei šios klėtelės, kur niekas po kojų nesipynė. Vaižg.
po kójomis pìntis trukdyti (arti būnant): Ko čia tas kačiūkštis pinas po kojom?!. Vb.
po kójų pùlti žemintis, maldauti: Pulk po kojų brolutėliui paskutinį kartą. LTR. Leonardžiuk, pulk po kojų, prašyk! Prašyk nusižeminęs, visaip prašyk!. Dovyd. Nepulsiu aš po kojų piktam seniui. Nėr.
po kójų spjáuti nelaikyti svarbiu, niekinti: Dabar kiekvienas pasvalietis spjauna jam po kojų. Ps.
po kójų sùktis trukdyti (arti būnant): Nuėjęs nesprūdo kur kampe, ale sukasi po kojų. Dkš.
po kóją sumèsti susituokti: Ana nekokia buvo, kaip ir jis, ir sumetė po koją. Šmk.
po sàvo kójomis žiūrė́ti tik savimi rūpintis: Nereikia tik po savo kojomis žiūrėti. rš.
prie (kieno)kójų nusižeminęs: Aš esu kaip mažas sargas prie tvirtovės vartų budėjimu saldžiuoju gyvas... Ženklo sulauksiu vos – ir jau prie tavo kojų.... Sruog. Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku, padėjai visa prie jo kojų. ŠR.
prie kójos bū́ti pagelbėti (darbe): O juk ar aš nedirbu? Ir dar kaip! Visą vasarą prie kojos buvau. Simon.
prie kójos prikabìntas trukdo: Kūdikis man prie kojos prikabintas. B.
kója pro kóją lėtai, sunkiai (eiti): Eik greičiau, ko velkies koja pro koją!. Erž. Pasiskubink kiek, ką bimbini koja pro koją!. Vlk. Koja pro koją bepaeina. Lk.
su kójomis atmestinai (dirba): Jie su kojom, o ne su rankom dirba. Mrj.
su kairè kója péržegnoti visai nekreipti dėmesio, ignoruoti: Kad būčiau žinojusi, būčiau peržegnojusi su kaire koja. Brs.
su kójomis ir su rañkomis visiškai: Kitas mažas didelį su kojom ir su rankom atvalgo. Asv.
šalìp kójos apie suplyšusią avalynę, kojines: Kad yra nušiuręs čystai, batai šalip kojos. Trk. Matysi, kad bus pančekos šalip kojos. Trk.
kója už kójos R. lėtai, sunkiai (eina): Koja už kojos jis ėjo per kalvotus miškelius. Ap. Koja už kojos parėjau namo sirgdamas. Mrj. Čia ėjome koja už kojos. Žem. Iš gilios Lietuvos koja už kojos vilkosi į Rygą keturios dešimtys vežimų su sėmenimis. Kudir. Ėjo namo koja už kojos. Alz. O tie bindzina koja už kojos. Cvir. Saulė iš lėto, pavargusi, koja už kojos lipo į antrąjį aukštą. Švaist.
virš kójomis apver̃sti sujaukti: Pagaliau užėjo revoliucija ir karas virš kojomis apvertė. Sav.
anė̃ kójos negalima eiti: Į vestuves anė kojos, nė pro duris, nei vaikai, nei niekas... tegul juos velniai!. Žem.
kur̃ kója kur̃ galvà viskas išmėtyta: Priemenėj kur koja kur galva. Šk.
kur̃ kója kur̃ rankà
1.menkas, prastas: Dainos mano – tai jau kur koja kur ranka. Lkš.
2.prastai, kaip pakliuvo, ne iš eilės: Aš kur koja kur ranka – visos pasakos nemoku. rš. Eidavo Šešiapūdis kur koja kur ranka. Cvir. Kaip jau ten mokino, kur koja kur ranka. Dg. Viską reik savon vieton padėt, o ne taip – kur koja kur ranka. Gž.
ne (kieno)kójai nevertas (ko): Juk tu žinojai, kad už jo netekėsi – ne tavo kojai jis, tai kamgi jį erzinai, ko lindai prie jo?. Paukš.
nė̃ kójos
1.negalima eiti: Kai tik lakstysit, pamatys ponas ir iššaudys kaip šuniukus! Nė kojos man niekur.... Žem.
2.visai (neužeiti): Pamėgink, seneli, apsiženyt, čia mūsų nė kojos nebus. Gdž. Anelė pas mum visai nebuvo, nė kojos. Mžš.
3.visai (nevertas): Jau aš jo nė kojos neverta buvau, o gražus, o didelis [vyras]. Mrc.
kaĩp kójomis labai prastai (atliktas): Jei dirba, jo darbas kaip kojomis. Tat.
kaĩp nesavomìs kójomis išvargęs: Kaip nesavomis kojomis neriu atgal pas Emiliutę. Dovyd.
kaĩp ne sàvo kójomis prastai, silpnai (eina): Eina kaip ne savo kojom. KrvP. Na ir eina, kaip ne sa[vo] kojom, čia sustodo, čia eina. Grv.
kaĩp kóją įkir̃tęs susirūpinęs, neramus: Mergaitės jau buvo kaip koją įkirtę. Gs. Jau kelintas mėnuo mes kaip koją įkirtę, dieną ir naktį ant atsargos. Piet. Nuo mažens maniškis brolutis kaip koją įkirtęs. Katil. Mano tas gyvenimas tai lyg koją įkirtus. Dkš.
kaĩp kóją įsikir̃tęs susirūpinęs, neramus: Visą laiką esu kaip koją įsikirtęs. Krž. Vakar visądien kaip koją insikirtus sėdėjau. Pv.
kaĩp kójas pasvìlęs greitai (išbėgo): Pabėgo kaip kojas pasvilęs. LTR.
kaĩp ant naujų̃ kójų atsistójo pradėjo kitaip gyventi: Tu jau dabar kaip an naujų kojų atsistojai – tokį žentą gerą gavai. Ut.
kaĩp be kójų silpnai, lėtai (eiti): Eina kaip be kojų. Vl.
kaĩp į kóją įkir̃tęs turi rūpesčių: Kol Bukotukas būtų buvęs pilėje ir mūsų rankose, tol būtume mes turėję ramybę. O dabar vėl kaip kojon įkirtę. Piet. Taip kaip į koją įkirstas, kad reikia laukti. Lkv. Taip dabar po to visko nesmagu, aš kaip į koją įkirtus. Mrj.
kaĩp į kóją įsikir̃tęs labai susirūpinęs: Negerai taip ilgai rengtis į kelionę, vis kaip į koją įsikirtęs, rūpesnis prieš akis. Žem. Vaikščioja kaip kojon įsikirtęs. Slm. Visi kaip į koją įsikirtę, nežino, ko laukia. Mrj. Ir ana kaip kojon įsikirtus su sveikata. Aln.
kaĩp su kójomis labai prastai (atliktas): Koks čia tavo darbas? Koks prosijimas?.. Kaip su kojomis... vienos raukšlės.... Žem. Dirba kaip su kojomis. Grdm.
nė po arklio koja žr arklys
asilo koja žr asilas
iš (kieno)burnos ir Dievo kojose nekliudytų žr burna
Dieve duok kojas žr Dievas
Dievą stvarstyti už kojų žr Dievas
dyselį valdyti koja žr dyselis
kaip gaidys su koja žr gaidys
galvomis kojomis žr galva
gudas kiša koją žr gudas
karvė įkėlė koją žr karvė
laumės koja žr laumė
meška išsilaužtų kojas žr meška
nosį šluostyti su koja negebėti žr nosis
ožkos koja žr ožka
paršo koja žr paršas
pusė kojos žr pusė
rankai kojai žr ranka
rankas kojas atlaužti žr ranka
rankas kojas bučiuoti žr ranka
rankas kojas išbučiuoti žr ranka
rankas kojas nubučiuoti žr ranka
rankas kojas nukirsti žr ranka
rankas kojas pakirsti žr ranka
rankas kojas susinerti žr ranka
rankas kojas užkrutėti žr ranka
abi rankas ir kojas kelti žr ranka
abiem rankomis ir abiem kojomis žr ranka
rankomis ir kojomis žr ranka
rankas ir kojas atimti žr ranka
rankas ir kojas mušti žr ranka
rankas ir kojas pakelti žr ranka
rankas ir kojas surišti žr ranka
kur ranka kur koja žr ranka
svietą laiminti kojomis žr svietas
tarantulas perbėgo per kojas žr tarantulas
ubago kojos žr ubagas
uodas neįkištų kojos žr uodas
valią duoti kojoms žr valia
varlės koja žr varlė
varlių kojelės žr varlė
velnias kojose žr velnias
velnias nusilaužtų (nusisuktų)koją žr velnias
velnias pasisukeliotų kojas žr velnias
vietos nėra kojai žr vieta
virtimas iš kojų žr virtimas
vištos koja žr višta
kaip ant vištos kojos žr višta
kaip su vištos koja žr višta
kaip višta su koja žr višta
žemė dega po kojomis žr žemė
žemė dreba po kojų žr žemė
žemės negriebti (neliesti)kojomis žr žemė
žemės nelypauti kojomis žr žemė
žemės nelypoti (nelypstoti)kojomis žr žemė
žemės nesiekia kojomis žr žemė
žemė skiriasi po kojų žr žemė
žemės slysta iš po kojų žr žemė
žibainys eina iš po kojų žr žibainys
žinią duoti kojoms (į kojas) žr žinia
tę̃sti
Apibrėžtis
tę̃sti, -ia, -ė (-o Dbč, Pls) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD113, SD28, R, MŽ, Sut, N, M, L
1. tr. I, Grv tempiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį: Jei trumpas, tę̃sia Prl. Petneša gumulastinė, kaip tęsi, tįsta, kaip atleidi, susitraukia J. Kailį, skūrą tę̃sti KI156. Tę̃sia kirvio ašmenis DŽ1.
| impers.: Tink dalgį nu smailiojo galo. Juo nemetas gunklos, juo dalgį tę̃sa Trk.
^ Tėvas tęsiamas, moma pamplė, o vaikeliai kai čečeliokai (virkščia, ankštis ir žirniai) LTR(Slk).
| refl. L, Š, NdŽ, KŽ, Ktk: Būdavo, rudas tik tę̃sias medus, o dabar – cukrus Klt. Zacirka net tę̃sias, gardumas Klt. Kas čia do makaronai, kad tę̃sias kaip sniurgliai? Svn. O, būdavo, kai alaus darom, užpili, girinė, kai nutekini, tos putros, išrūgsta to gira, net tę̃sias Kp. Sirapas pasdirba, pradeda tęstis Jž. Net tę̃sias [vynas], kap likerius Ad.
2. tr. NdŽ, Ad suėmus traukti ką tvirtai besilaikantį, laikomą, besispiriantį: Instvėrė klemkos ir tę̃sia Sl. Tai vilkas už galvos [avį], o jy už subinės – vienas ing save, kitas ing save tę̃sia Kpč. Dangsčiai būna an pirkių, ir tę̃sia šiaudus [Kūčių vakarą] Asv. Už makšties [kardą] nutvėręs tę̃sė kai drūtas, kol tik plept an pasturgalio pasisėdo Jrk137. Budėtojas, tęsdamas iš aparato ilgą juostelę, priėmė kažkokią žinią I.Simon. Iš kuodelio ranka tę̃sia siūlą Šlčn. Vilna susvelia, tada tę̃sk tu ją netę̃sk Rud. Tę̃sia numerėlius, kam kokį šniūrelį šienaut Grv. Kartas tęsiaũ (būriau) Lz. Tę̃sia zalatinę žuvį anas (ps.) Lz. Žuvį paregėj[o] [žuvėdra] ir tę̃sia su visa meškeria Kpč.
| prk.: Anksčiau nebuvo darbų jokių, pinigų nebuvo iš kur tę̃st Drsk. Tę̃sia (nuolat prašo, ima) pinigus iž motkos, tik duok Drsk.
ǁ siurbti, traukti (skystį, dujas ir pan.): [Drenažas] gerai tę̃sia [v]andenį Nmč. Anos (dėlės) tę̃sia kraują iš žmogaus Pls. Tenčius iš marių [v]andenį tę̃sia (flk.) LzŽ.
| impers.: An lietaus iš kamino ne tep tęsia, dūmai neina viršun, bet gula LTR(Grv).
3. tr. Š, LzŽ traukti, tempti, vilkti ką paviršiumi: Sapnuoju: jisai tę̃sia mane ir ištraukė per langą Upn. Anas ją až kasų – i tę̃sia miškan Švnč. Turėjau tę̃st tolyn ratus Šmn. Tę̃sus rąstą boba ir parvirtus – regi! Sug. Ir gudiškai akėja – kap tuiną per tvorą tęsdamas Pls. Lenciūgą tęsiaũ tęsiaũ, dar̃ rankų nepakeliu Prn. Tę̃sia kokį daiktą [katinas] kai virvę, daboja – gyvatė Klt. Tai kataras jau labai ažmiega, tai tą až kojų pririšam virvėm ir tę̃siam miškan LKT350(Švnč). Nenumir', ba kap numirsi, reikės už kojų tę̃st namo – bus bėdos Lz. Tę̃sia tinklus And. Tę̃sia [bradinį] per upę ir gaudo [žuvis] Btrm. Šeria jis tą netikusį arkliuką, kad plūgą tę̃stų Vp. Šuniokas nustvėręs vištą ažu sprando ir tę̃sia Ktk. Rytą nueina pakluonėn, kur gulėjo rogutės, tai rado atvirkščias rogutes – tęsta nuo kluono į ežerą SI272. Šito kašis vaikui par snukį, ažtat ir tę̃sia anas žeme Vžns. Nusvėrė maišas vagiui pečius, dėl to, numetęs maišą žemėn, ėmė tęst par gruodą BsPII294. Iš pečio duona reikia tę̃st Dv. Kiba traktorium tę̃s [namą], in senystos budinkos nedarysim Pls. Kraunam, kab arklys tę̃sia LKT401(Pls). Tę̃sia vežimą arklys, ir gana Azr. Kap arklį netę̃sdamą, botagais rėžo, tep seniau ponai žmonis rėžė Asv. Atdarykit vartelius, tęsia meška ratelius (d.) Rod. Tę̃sia pjautuvą lodz senas arklys žolę kanda Grv. Žiūr', kap anas eina kojas tę̃sdamas LKKXIII128(Grv). Tokias stipras buvo, o dar̃ kojas jau tę̃sia Kpč. Kad kojas dar tęsi̇̀, ir gerai DrskŽ. Kojom nepaeina – tę̃sia kojas Vj. Paraližuotas žmogus tę̃sia koją Mrs. Basas vaikas, kojos sukapotos, tę̃sia kokius medinius Šmn. Atejau – visos vištos tę̃sia sparnus par žemę – druskos pririjo Klt. Kokios žvynės popierius tę̃sia par padlagą Šmn. Kab aštros girnos, tę̃sia grūdą gerai Btrm. Kažg būtų, kad juos po kaklų tęstų̃ top DP100.
^ Tę̃sia kaip velnias močią par raistą Ds. Tęsiù kap šuva ratus (prastai gyvenu) Mrc. Nerysi ir kojų netęsi̇̀ (negyvensi) Drsk.
| intr.: Spausk, ma[no] sūnau, šienaudamas visada prūtą, tai tuomet gerai dalgė tęs LMD(Knv).
| refl. Žrm: Koks čia rūbas: tę̃sias par žemę, palos nuskorę Klt. Suknelė per purvyną tęsias Vrn. Ka sijonai buvo, ta žeme tę̃sės ir dulkino Dg. Tęsias kai gaidžio uodega andarokas ir sušlampa Klt. [Meitėlio] pagurklė in žemės tę̃sias, snukeliukas tik ką Klt. Pririjo – gurklys tę̃sias iš priekio kai čelna Švnč. Indėjom in vežimą tą šamą, tai uodega tę̃sėsi žeme LKT233(Brb). Plūgas tęsės tęsės paskui arklį, brinkt ir apvirto rš. Až baroniuko i nusinešė vilkas, kojelės tik tę̃sias Klt. Kojos [paralyžiuotos] tę̃sias, nieko nevaldo Krns. Vejos šitos tę̃sias, nemožna kast bulbos Klt. Pigai tęsiąsis, duodąsis pigai test SD113.
^ Šarka krykščia, žarnos tę̃sias (šaudyklė, šeiva ir siūlai) Slk.
4. tr. jėga, vargingai, sunkiai vesti: Senelis veda už apinastrio, ir jis (vaikas) tę̃sia arklį Slm. Karvę an pavadžios – ir tę̃sia ganyt LzŽ. Žu ragų pririšę tę̃sia karvę an stogo (ps.) Pls. Stabt veršis i stovi, tęsiù tęsiù – neina Klt. Motina viena tę̃sia penkius vaikus miestan Pnd. Kap moteriškė vaiką turi, tę̃sia du kiliometrus daržų ravėt Pls. Tę̃sė mane rentgenan, esu pavargus Ukm. Nenori – neik, anys tavęs netę̃s Pls. Bernioką tę̃sia miškan, do gyvatė kur inkąs Klt. Kai šikamąją tę̃sia šitõs karves, tę̃sia net pievosna, toliausia Klt. Gal jau jį velinai tę̃sė ton balon? Eiš. O vilkelis iš smagumo tę̃sė ožką šoktie (d.) Ndz.
ǁ refl. tr. su savimi kartu vestis: Jaunučiukė, jau tę̃sias vaiką Adm.
ǁ prk. traukti, masinti: Jį tokis patraukimas tę̃sia – tik pavogt Str. Adant darytumite, ant ko jus piktybė jūsų tęsia SPII202. [Viešpatis] visus, ne tiektai žmones, bet ir angelus, teip piktuosius, kaip ir geruosius, tęsia savęsp DP508. Kad penigų įgyja, tad juos vėl ant didžiavimo, ant gėrių… ir svetimoteriavimų tę̃sia DP100. Vieną lapumas apvildo ir tę̃sia jį visop piktop DP114.
| impers.: Kap ažuveikei rublį, tai tada tę̃sia, kad ažuveikt dauges Dv. Užmiršinėja jau Petruškas (kaimo vardas), ne tep jau tę̃sia Str.
5. tr. LzŽ, Žl sunkiai nešti: Kada grybų, uogų atsiranda, tę̃sia į turgų LKT224(Gg). Nueidavom miškan, prisikirsdavom ir tęstè nešte prisinešdavom an savo pečių Ob. Tę̃sdavo tę̃sdavo eglines šakas iš miško pakratyt Klt. Tę̃sia moma maišiuką – nepatę̃sia Švnč. Tę̃sia pieną pieninėn Dglš. Tie ponai visur su mašinom: ir an karves, visur, o tu, nabagėli, ir tę̃sk Slm. Senam reikia apsižiūrėt gyvuliai, tę̃st ir tę̃st Drsk. Tęsiaũ tęsiaũ avižas, buvo likę keli kuoreliai nesunešta Klt. Alytun, turgun, visada pėsčios ejom, dar maišą ant pečių tęsi̇̀, tai nebuvo toli Dg. Po du pudu an pečių tęsiaũ duoną Pst. Tęsiaũ tęsiaũ paržiem [v]andenį gurban an galvijus, net gyslos išsitempė Vžns. Da ir aš dirbau, kaip statė Kavarsko ligoninę, žemes tę̃sėm Kvr. Tęsk gi savo lobį veikiai, kad kas nepamatytų Vaižg. Ale senas pats savęs nebepatęsi̇̀ Užp. Dabar gi veža, tę̃sia sodus, parduoda gi Kur.
^ Kad tik kelnes tęsi̇̀, ir gerai – kad tik vyras DrskŽ. Anas eina, kur jį kojos tęsia, kur akys veda LTR(Rod).
| refl. tr.: Iš namų tę̃sias tę̃sias glėbiais knygų Vdšk. Tę̃skis ir tẽskis tą vaiką Šmn.
ǁ paslapčiomis imant nešti, grobstyti: Ryt stribam reikėjo duot: tę̃sė visa, ko norėjo Sug. Tę̃sia šiaudus ir nesislepia vogdami Klt.
6. intr. iš ankštumo spausti, veržti, traukti: Tai pasiuvo: viena rankovė vienur tę̃sia, kita – kitur Kbr.
| tr. impers. LzŽ: Pirštą tę̃sia [nuo tinimo, tvinkimo], negaliu ir veikt Dv.
ǁ prk. smarkiai šalti, spausti (apie šaltį): Šálta kąsnį, šaltis tę̃sia LzŽ.
7. tr. kloti, tiesti: Tada reikia linus tę̃stie LzŽ.
8. refl. augti, tįsti: Iš apačios žliūgė tę̃siasi Drsk.
9. tr., intr. sunkiai dirbti, plušėti: Nieko, aš gi da tęsiù Sl. Tę̃sia tėvai darbus, dar eina Drsk. Ponauna vaikai, o tėvai visa tę̃sia Drsk.
10. tr., intr. NdŽ, KŽ, Rod įstengti šiaip taip gyventi, leisti laiką, gyvuoti, laikytis: Buvau pas daktarą, vaistų devė, teip dieną ir tęsù Lkv. Tęsi̇̀ dieną, i gerai, ko senam reik?! Krš. Jau paskutinę adyną tę̃sia, ė da vis an save traukia Plš. Žiemą sušalusią [mėsą] galės ilgiau palaikyti, o gal ir greitai prireikti, nes Jonienė diena dieną tęsė Žem. Tę̃sia senykščią [amžių] Pls. Tęsiù ir tęsiù jau dvidešimt metų: tai ligoninėj paguliu, tai lašiukų palašinu Vlk. Vėžys – ilgai netę̃s Krš. Vėžininkė ana, nebtę̃s Užv. Pasigydinėju, pasigydinėju ir tęsiù dienas Drsk. Ot taip ir tęsù tą amžių Žeml.
| refl.: Katrie gerai gyvena, tie išmiršta, katrie blogai, tę̃sas Pvn. Vargingai gyvenau, dirbau dirbau, tai da ilgai tęsiúos (gyvenu) Ml. Pasilopo (pasigydo) i tę̃sas šiaip taip Rdn.
11. tr., intr. KŽ delsti, vilkinti, atidėlioti, traukti: Tę̃sti bylą NdŽ. Provą tę̃sti K. Tę̃sia ir tę̃sia darbus kap šuva ratus Srj. Netę̃sk, padirbk tą darbą – i šventė Rdn. Kaip jūs piningus tę̃sėt, taip aš nepadirbau Krš. Tę̃sia tę̃sia, ir kada ataduos anas skolą man? Mlt. Iškada, ka tą jaunystą tęsi̇̀ (nevedi) Krš. Teip tę̃s tę̃s, kol metai išeis LKT65(Ms). Tę̃sė tę̃sė visą laiką, dabar mato, kad nieko nebepadaris Ds. Kodėl šįmet tei[p] ilgai tę̃siat su šieno pjovimu? Srd. Ans tę̃sa atsakyti Lkv. Žemaičiams, tęsantims krikštyties, karalius Jagėla dalijo raudonas kepures M.Valanč. Paršiuko nepardaviau, nieko nesiūlė Šiauliuose, šiandien papjovėm du, o vieną dar tęsma lig po Kalėdų; sako, tuomet bus brangesni Žem.
| refl. KŽ: Blogi orai, tai darbas tę̃sias Krn. Neužbaigi čėse darbo, tai ir tę̃sias kaip šūdina virvė Skdt. Neina tas reikalas, tę̃siasi tę̃siasi Grv. Reikalas, kalvinams spiranties, ilgai tęsės M.Valanč. Tada svadinsam, tada svadinsam [braškių] – teip i tę̃sas metai po metų Krž. Tai šio nėra, tai to nėra – tep ir tę̃sias Rod. Netę̃skias su skola Kal. Netę̃skias su liga, gydykias Rdn. Netrūko ir tokių, kurie tęsės su krikštu lig pat paskutinės ligos M.Valanč. Aš negaliu tę̃sties, mun reik skubėti eiti Lkv. Ko po karūmenės tę̃sas, ko be pačios bindzinė[ja]? Krš. Du piršliai, švogrių paėmiau, išvažiavom, nu ir tuoj [vestuvės], daug nesi̇̀tęsė Kp. A ilgai dar tę̃sys nežanotas? Pj. Žanykiatavos, ko tę̃satavos? Jdr. Teip tę̃sėmos, nerašėmos į kulkozą Sd. Ponas yra geras, netęsdamos užmoka algą M.Valanč. Nebuvo tat jau laiko ko betęsties I.
ǁ NdŽ užtrukti, užsilaikyti, atsilikti.
12. tr. KŽ toliau vykdyti, daryti: Žaidimas tę̃siamas NdŽ. Vėl turėjau ieškoti galimybių, kad galėčiau tęsti mokslą rš. Gal mes ir dabar tęsiame išdavystes… J.Gruš. Tę̃sti savo šunybes iki galo NdŽ. Apie seserį ir draugą brangų vėtra savo liūdną dainą tęs S.Nėr.
| refl.: Romanas baigtas, o gyvenimas tęsiasi – ir tegu jau pats skaitytojas sugalvoja jo tęsinį J.Avyž. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi LKGII29. Ką norint bylome garbėsp Motinos Dievo, tatai Sūnausp tęsias DP597.
ǁ intr. NdŽ toliau kalbėti.
ǁ refl. slinkti (apie laiką): Taip tos dienos i tę̃sas! Vn. Kap ilgai tę̃sės tas laikas! Dg.
13. refl. Rtr, Š, KŽ trukti: Bylos tęsdavosi keletą ar net keliolika metų rš. Pokalbis tę̃sėsi pusvalandį NdŽ. Tos veseilios tę̃sdavosi po kelias dienas LKT208(Brt). Slogos kai kada tęsias lig devynų dienų kaip ir karštinės LMD(Sln). Prekyba tokia ir tę̃sės lig pat keturiolektų metų karo End. Ir teip tẽsės muno vargai, kol tikt aš vaikus prasiauginau Varn. Nevalia žydų tęsėse par metų septynias dešimtis S.Stan. Aš nežinau, kaip ilgai tas karas dar gali tę̃sties Plšk. Du metu tę̃sęsys tie karai Grd. Bėga priš kits kitą [moterys paplepėti] – kiek taip tę̃sias?! Rdn.
ǁ būti išlikusiam, tebebūti: Anys nekentė, kad čia tę̃siasi liežiuvis lietuviškas Pls. Tę̃sės ir tę̃sės paprotys iš senovės Grv. Tę visokių burtų tę̃siasi GrvT69. I dar̃kos (dabar) to mada tę̃siasi GrvT78. Dar kokis kiaušinis tę̃sias Vrn.
14. tr. ilgai, ištęstai tarti, kalbėti, dainuoti, švilpti ir pan.: Nosiniai garsai tęsiami̇̀ ilgiau DŽ1. Prieb[alsiai] f, v yra tęsiamieji (arba trauktiniai), nes tariant juos galima traukti J.Balč. Lietuvininkai būkštavą (raidę) o tę̃sia KI157. Tę̃siamas giedojimas NdŽ. Tę̃samo balso geras dalgis Ggr. Giesmės negali̇̀ peršokt, tę musysi tę̃st, kap parašyta Btrm. Ta nota tokia nelinksma: tę̃sia i tę̃sia – tokia be gaidų Vlkv.
15. intr. L, NdŽ tįsoti, plytėti, driektis: Mano sklypas čia ir tę̃sia iki upės Btrm.
| refl.: Ten, kiek akys mato, tęsėsi vandenų apsemti plotai P.Cvir. Kaip baltas audeklas tęsėsi tarp žaliuojančių laukų, pievų ir girių lygus ir platus plentas J.Bil. Nuo trobos ir klėties upės linkui, į pakalnę tęsiasi sodnas Žem. Šito pieva tę̃sėsi toliau per kokius tris ūkinykus Ūd. Ir tę̃sias tie kalniukai kalniukai lig pat Lokavos kalno Vgr. Tę̃sės juostums (rėžiais) ūkė Grd. Kaip voratinkliai tę̃siasi par orą, trečion dienon bus lietus Upn.
| Tešmuo kai siūlas, lig žemei tę̃sias Klt.
16. lėtai, sunkiai eiti, vilktis: Reikia tę̃stis namo Lz. Kvara buvo, ir ko jai buvo tę̃stis Dbč. Tę̃siase nebagas su karve Rdm. Dabok, kokia te boba tę̃sias keliu Slk. Te nor arčiau, ė tai tęsi̇́es tęsi̇́es Švnč. Reikia tau dabar tokiu purvynu tę̃stis bažnyčion! Vlk. Einu keliu, daboju – tę̃stas ko – sliedas nukeverzotas Prng. Tę̃sias ir anas kai ūšmalas, nelieka nuo bobos Aln. Tę̃sias i testę̃s, nepristoj in jį! Dglš. Daboju: paskui dykius tę̃sias šunytis Mrc. Šuva vos tę̃sias paskutinėm kojom Vžns. Didžiausias kirminas raudonas tę̃sias par gryčią Skdt.
17. refl. šnek. bastytis, valkiotis: Tę̃siasi čia visokio brudo DrskŽ.
18. intr. pamažu judėti erdve, slinkti: Kaip naktį tūlos žvaizdės danguje rodžias, nuog rytų vakarump tęsiančios, bet ne didžiu žibėjimu žibančios DP502.
| refl.: Vakar nelij[o], ale va šitiej žydai (debesys) tę̃sias Kpč.
19. refl. tr. stengtis paimti ką toliau esamą, siektis: Tę̃skis duonos, riekis ir valgyk DrskŽ.
20. intr. eiti kuria kryptimi: Šitas kelias tę̃sia in Bokštus LzŽ.
21. intr. būti panašiam į ką, krypti, linkti į ką: Ne šlėktos buvo, ale an bajorų tę̃sė LzŽ. Leliušai (kaimo vardas) mainos – tę̃sia in gudus (kalba daugiau gudiškai) Pls.
22. intr. veržtis, labai norėti: Čia miesto patekančio neturime, bet ing aną ateisiančią ir amžiną tėviškę tę̃siame DP553.
| refl.: Dabokis, kiekvienas žmogau krikščionie, kop tę̃sias visos dūmos, visi reikalai ir rūpesčiai tavi DP331. Idantig kad visomis sylomis tęstum̃bimės tosp meilėsp bendrosp ir atleidimop vienas antram DP359.
23. intr. prk. stengtis išklausti, išgauti: Anas tę̃sė tę̃sė i nieko neištęsė Arm.
◊ linùs tę̃sti sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Eit linus tęst BzF79.
aptę̃sti, -ia (àptęsia J), àptęsė tr. Š, KŽ; N
1. Asv, Ds apvilkti, aptempti drabužiu: Aptę̃s žmogų [drabužiu] kap sančiu, kap voratinkliu, pe! GrvT113.
2. Šlčn, Kls, Dv, Pls, Švnč, Plš apsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti, apkaustyti: Kalniai àptęsta milu Grv. Kuoj nori aptę̃st, ar šereiku? Lz. Ma[no] àptęsti kailiniai Btrm. Kalviop reikia ažnešt, kad aptę̃st ratą šina LzŽ. Tada medinius api̇̀tęsė guma Ml. Vešim pas kalvį ratus aptę̃st, jau labai pairę Mrc.
| Mezgė mezgė i numezgė ilgą i be skaičiaus ilgą tinklą i àptęsė aplink girią Tvr.
| refl. tr.: Ratus apsi̇̀tęsiau Švnč.
3. Dbč aptraukti, apdengti, apvilkti: Rūdis juodai àptęsia Asv. Žalia žolelė rūdžia apnešta, bistra upelė krauju aptęsta TDrIV222. Vai ir ištraukė seselę žaliais maureliais aptęstą (d.) Mrc. Kmora visą dangų àptęsė LzŽ.
| impers.: Tep tuos àptęsė nastrus [valgant], kad negali Vlk. Àptęsta jo [akies] lėlelė Dv. Ažkart akį ėm[ė] ir àptęsė Lz.
^ Kad tau akis aptę̃st! Asv, Rod.
| refl.: Burna pienu apsi̇̀tęsė Pv. Apsitę̃sę mano akes, nesuregiu DrskŽ. Apsi̇̀tęsė visas dangus, bus lietaus Rod.
| Guli lovoj vaikais apsitęsus (daug vaikų) Ds.
4. Rtr tempiant, traukiant apvilkti aplink: Ponas liepęs jį pririšt prie arklio uodegos ir aptęst tris kartus apie jo dvarą (ps.) Ds.
5. apnešti apie ką: Apnešė aptęsė aplink bažnyčią [statulą] rš.
6. aptinti, aptvinkti aplink: Pirštą jau àptęsė, reikia pradurt Lz.
◊ aki̇̀s aptę̃sti Rš apgauti, įtikinti melu: Kiba ana jam aki̇̀s api̇̀tęsė, kad anas ją paėmė (vedė) Vdš.
atitę̃sti, -ia (ati̇̀tęsia), ati̇̀tęsė tr. KŽ, atatę̃sti Š
1. atvilkti prie ko: Kad reikt, tai būt atatę̃sęs priekabą Slk. Àttęsė kranu trobą [per potvynį], ir išgelbėj[o] DrskŽ. Ati̇̀tęsė iš pamūrio akmenis Ps. Ir atej[o] lapytė, ir attęso žąsį baltaplunksnę LTR(Rod). Jį in tos eglės attę̃sę po durim (ps.) Lz. Čiut kojas atàtęsiau, tokis klampynas LKKXIII128(Grv).
| refl. tr. Š: Einu, aš atsitęsiù dviratį Kpč. Padarė [rogutes]. Ji atsitęsė, paskinkė ir važiuoja LTR(Kb).
ǁ atitraukti, atstumti nuo ko: Stalą kąsnį àttęsė [nuo sienos] LzŽ.
2. jėga atvesti: Atatę̃sk man jį Mšg. Dabar ragana, atatęsusi savo dukterį pirtin bei gerai išpraususi, pargabeno rūmuosna Viešpaties Gmž(Krd).
| Kai Pipiraitė pamirė, anas kitą iš toliau atàtęsė Aps.
| refl. tr. Dglš, Ktk: Šitą [vaiką] atsi̇̀tęsiau pirkion Dbč. Pasigavę tą žmogų atsi̇̀tęsė ir girdo Slm.
3. Š, Ds, Dkk šnek. atnešti, atgabenti, atitempti: Didelė našta, čiut atàtęsiau Ml. Kūjį boba net iš Grybiškių atàtęsė Slk. Àttęsia àttęsia katė varlę katukui Rdm. Kam tu atàtęsei šituos žagarus? Žl.
| refl. tr.: Tokius kašikus ant kupros atsitęsi̇̀ Všn. Atsi̇̀tęsiau tris nėšius [v]andenio Ds.
ǁ atgabenti kuo: O kamp yr lisafetas, tai àttęsia [bulves] LzŽ.
| refl. tr. Sl.
4. ateiti: Led atsi̇̀tęsiau nuo šieno Trgn.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Ir atsi̇̀tęsėm Alovėn Alv.
5. nelaukiamam ateiti, atsivilkti: Jau tę jokis valketa neatsitę̃s Lp. Ko anas in mus atsi̇̀tęsė? Niekas jo neprašė Rš.
6. atitiesinti: Lemėžas reikia nunešt pas kalvį atatę̃st Pls.
×datę̃sti, -ia (dàtęsia), dàtęsė (hibr.)
1. tr. pabaigti vilkti iki kokios vietos: Sūnus spėjo pabėgt, o tėvą [kazokai] dàtęsė dvaran Žln.
2. intr. išsiversti: Nor kaip in rugių datęstùm su duona! Lp.
3. intr. įstengti gyventi, išgyventi: Lig aštuoniasdešimt metų dàtęsė Krž. O gal aš nė lig rudens nedatę̃siu, ką gali žinoti Vdk.
4. intr. įveikti (kelią), nueiti: Toli̇̀, aš nedatęsiù LzŽ.
įtę̃sti, -ia (į̇̃tęsia), į̇̃tęsė tr.
1. įtempti, įvarginti: Užmirštu naščius atsinešt, teip (be jų) įtę̃sia rankas Snt.
2. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Dbč, Žln, Mrk, Žl įtraukti, įvilkti, įkelti: Kad nepaneši nešte, tai tęste įtę̃sk maišą klėtin Š. Kirvį paėmė ir atkirto jam galvą, ir iñtęsė priemenėn (ps.) LKT398(Nč). Regi, [vilko] añtęsta net ežeran, ale išsinešė avelę Švnč. Ažumušė ir ežeran añtęsė Sug. Jei jo balon būtų neintę̃sę, būtų bitės užėdę Dg. Neik neik an vandenį, bo varlė pagaus ir intę̃s Ad. Insilipė visi ton eglėn ir raganą intęsė LTR(Ant). Ir lovys trobon iñtęsta Drsk. Iñtęsė vežimą grendyman Ndz.
| prk.: Jau tu mañ griekan intęsi̇̀ Rod.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Vilkai, papjovę kumelioką, įsi̇̀tęsė jį tankumynėn ir suėdė Š. Tik avį, insi̇̀tęsia [upelin] ir prausia vandiniu Kpč.
3. jėga įvesti: Reikia eit intę̃st [karvę] Pls. Ing karčemą nor vestie, varu ją ten intęstie BsO37.
4. refl. patekti, pakliūti į kieno tarpą, draugiją: Apsiženij[o] – insitę̃so nei šiokiosa, nei tokiosa giminėsa Rod.
5. prk. įpainioti: Politikon intę̃so ir govė dvidešim penkis metus [kalėjimo] Pls.
6. įpratinti: Ing tą gėrimą draugai iñtęsia nenorint DrskŽ.
7. refl. Kb, Vrn, Dbč, Lz įprasti, įnikti, įjunkti: Insitę̃sęs baisiausiai buvo gert, žmona ir pametė Srj. Darban insitę̃susiu arkliu ir kelij[e] geriau Rod.
ištę̃sti, -ia (i̇̀štęsia), i̇̀štęsė NdŽ, KŽ
1. tr. N, K, DŽ1 padaryti ilgesnį, platesnį, didesnį, ištempti: Moliniai muštuviai panašūs į puodynę ištęstu liemeniu ir susiaurintu kaklu rš. Plakdamas dalgį, jis labai ašmenis ištę̃sia Alk.
| prk.: Bažnyčia, visur santyji motina mūsų, per visą pasaulį ilgynių ir platynių ižtęstà,… pastiprinta yra ko tolyniui, tuo daugiaus DP542.
^ Ant kitojo [turto] kai žąsinai kaklą i̇̀štęsa, o ne ant savo Vn.
| refl. Rtr: Kabantis šaukėsi pagelbos, žmonės bandė nuimti, bet jokiu būdu neatleido mūka, ir su plaukais skūra ant galvos išsitęsė BsPIII37(Nm). Nosis tik išsi̇̀tęsė po kvarabai (apie sulysusį) Skdt.
2. tr. prk. padaryti per didelės apimties, per daug išplėsti: Ištęsti buitiniai vaizdai apsunkina romano veiksmo raidą LKX28. Kompoziciniu atžvilgiu kūrinys gerokai ištęstas rš.
3. tr. įtempti: Ižtęsiu kilpinį SD166. Ižtęsiamas SD28. Neižtęstas SD188.
4. tr. padaryti tiesų, lygų, nebe palaidą ar sutrauktą, ištiesinti, ištiesti, išlyginti: Man duokit jaunystės, kad veidą ištęstų̃ Km. Kad spurgana papula, nepaverpu, nei̇̀štęsu vilnos Šts. Suvyniojo kilimą, o vyras pagrobė ir i̇̀štęsė Krš. Kap sueina bernai, tai mus i̇̀štęsia an zoslano ir tąso GrvT80. Visas kūnas žaizdomis paverstas, ižkruvintas ir ant kryžiaus ižtem[p]tas ir ižtęstas DP145.
| refl.: Sulaužei, supašei tą [linų] saują, kad ji būtų neišsitę̃sus PnmŽ. Ėmė kiškis ir griuvo an žemės i išsi̇̀tęsė LKKII218(Lz).
ǁ pakloti, ištempti, ištiesti: An pievos i̇̀štęsė [drobę], saulė padegino ir išbalino Ml. Drobę an [v]andenio patęsiam, o tada i̇̀štęsiam an dernos (velėnos) LzŽ. Tuos audeklus indedam pelenuosna, pamirkiam kokią dieną, paskui ištę̃siam an žolės Rud.
5. tr. Rtr, DŽ1, Žln ištraukti, išvilkti iš kur: Išdvėsė kumelė, reikia ištę̃st pakluonėn Š. Rudenį bitės pačios ištę̃sia tranus, kad medaus mažiau ėstų Dv. Vienuos marškiniuos manę pro langą i̇̀štęsė Str. Ìštęsia gaidį iš papečės GrvT80. Tęst tęst – paki i̇̀štęsiau iš sutrų duobės telioką Klt. Purvynas būlo, arklys neištę̃sia Kč. Kartą viena žmona ej[o], tai inklimpo, pradėj[o] rėkt, tai i̇̀štęsė LKT397(Asv). Karvė inklimpsta, tai tada visi i̇̀štęsiam iž raisto Dg. Nebaštiką i̇̀štęsė, pats anlindo rakštin ir guli Grv. Ìštęsė iš pečio žąsį, mėsos DrskŽ. Šitokį meitėlį i̇̀štęsė per duris Drsk. Ažkart i̇̀žtęsė telią negyvą LzŽ. Reikia pamerkt, reikia ir ištę̃st [linus] Btrm. Prilenda [žuvų varžon], tai kap tik i̇̀štęsi Dbč. Tadag juos ižtę̃st ižg užtvorių, tadag juos iž erškėčių išvilkt DP278.
| prk.: Ìštęsia iž mokyklos šiap tep, ultojai pasdaro DrskŽ.
^ Liežuvį neištęsi̇̀, kad anas kalbėt Grv. Kad tavę ištęstų̃ oran kojom! Švnč.
| refl. tr. NdŽ: Anas išsi̇̀tęsė ją (ožkelę) iš ažudaro, nu, i jau lupa skūrą nepjovęs, gývai (ps.) LKT349(Ad). Tą pasakę, vėl išsitęsė iš lovos Joną ir vėl jį baisiai prilupė BsPII245(Jž). Iš išsi̇̀tęsia žuvį Vrn. Parej[o] laumė ragana, išsitęsė iš pečiaus Bebenčiuką, pavalgė ir išej[o] ant kiemo LTR(Mrc).
ǁ ką tvirtai besilaikantį ištraukti: Kap inkišam ranką [į skylę], trudna ištę̃st Pls. Strošna ištę̃st rankos iš po stalo Str. Noriu ištę̃st dantį ir negaliu – sopa Lz. Itas jo brolis i̇̀štęs[ė] tą kuolelį GrvT85. Tąsė visi šieną, tai anas i̇̀štęsė tą trumpesnį galą LKKII223(Lz). Tokia buvo bala, kojų nemožnėj[o] ištę̃st LzŽ. Nereikalingus sūdus marti i̇̀štęsė į akivaizdą J.
^ Kad nekalba anas – su kriūkiu žodžio neištęsi LKKXIII135(Grv). Kad jam kas kuolą pilvan įvarytų, kad žarnas ištęstų̃ paskui! Strn.
| refl. tr.: Iš po savę vaikas išsi̇̀tęsė ir nešioja autą Drsk.
ǁ slapčiomis paimti, pagrobti, pavogti: Sakytai, kas i̇̀štęsė pinigus – nerandu DrskŽ. Moteriškei pinigus i̇̀štęsė Švnč. Vilkas manik dvi aveles i̇̀štęsė Grv. Ką tik padedu, tuoj ištę̃sia šitas katinas Klt.
ǁ išsiurbti, ištraukti, sugerti: Medžiaga ištę̃so vandenį Pls.
| prk.: Sako, ką saulė ištę̃sia soką [iš vaistažolių] Pls.
6. tr. išnerti (ppr. mezgant): Sunkiai, bet ištęsiù [akį] Dsn. Per tris akutes ištęstà viena – ir tokis mezgimas Rod.
7. tr. jėga išvesti: Karvę i̇̀štęsiau in atšlaimo, reiks po tam toliau pasvedėt Klt. Jo niekap iš namų neištęsi̇̀ Švnč. Ištęsiù visus [svečius] bulbėsna [ravėti] Drsk.
| Važiuot nenorėj[o], vaikai, dukteres i̇̀štęsė [iš kaimo] DrskŽ.
| refl. tr.: Jį už barzdos nusitvėręs iš užkakalės išsi̇̀tęsė NdŽ.
8. tr. išnešti: Iš trobos mane i̇̀štęsė, būtau sudegus Drsk. Malkų yra, ale nepaimsi: drūtų vyrų reikia jom ištę̃st Slk. Jie su žmona i̇̀štęsė tą kuparą an vežimą Žln. Bus vaikai ištę̃sę kur nors tą atestatą Ssk.
9. tr. sunkiu nešuliu ar darbu nuvarginti, įskaudinti: Itoj mėžia tai ir gyslas i̇̀štęsė Arm.
| impers.: Su jaučiais kad par dieną arsi, rankas i̇̀štęsa LKT134(Dov). Ranką tiek i̇̀štęsė – lai giltinė jumis atema! KlvrŽ. Ištęsė man ir taip rankas, – atšovė virėja Žem.
10. refl. išaugti, ištįsti: Mergelė išsitę̃so kap smilga Rod. Piemuo prie botagui vis išsitę̃sia Ml.
11. intr. ištverti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Kas ištęs iki galo, tas bus išganytas NTMt10,22.
ǁ refl. išsiversti: Da pavasaris toli, ė čia nei šero, nei valago – kap išsitę̃sme su gyvuliais, kuom patys pramisme Prng. Su kartele ilgai negal išsitę̃sti valgyti Šts. Maniau išsitę̃sti su tais miltais šią savaitelę Krš.
ǁ įstengti išgyventi: Ana ligonis, i kiek i̇̀štęsė! Krš. Jei ištęsiù šiuosmet, pagyvensiu Drsk. Ar ištę̃siu, ar su medžių lapais nukrisiu Jz. Kad nor jūs ištęstū̃t! Lp.
| refl.: Ka tik lig vasaros senoji išsitę̃stų Krš.
ǁ refl. išsikapstyti, išsisukti (iš ligos): To delto išsi̇̀tęsė, išgijo Švnč. Tik išsi̇̀tęsiau iš ligos, maniau, kad jau mirsiu Kb.
ǁ šiaip taip prabūti, prastumti (laiką): Kaipgi tu paržiem ištę̃si be kailinių?! Alz. Į tą uždarbį mes nebveizam, mes tik veizam, ka jau ištę̃stumi dieną Als. Dienininkas nedirba, veiza tik dieną ištę̃sti Šts. Diena žmogui ištęstóji tiktai, t. y. trumpini savo amžį (tiktai amžiui ištę̃sti) J.
12. intr. Rtr kurį laiką vilkinti: Pirmo[je] trisdešimto[je] [žadėjo grąžinti skolą] – taip ir ištęsė visus metus Krš.
13. tr. išsaugoti, išlykyti: Iki Velykų i̇̀štęsiau lašinius Vrn.
14. tr., intr. pajėgti išdainuoti, išgiedoti: Jau sena, nei̇̀štęsiu, negaliu giedot kap jauna Pls. Kad aš nei̇̀štęsiu šitos giesmės Žrm.
15. išeiti, išvykti: Išsi̇̀tęsė oran i neateina Dkšt. Išsitę̃sus su vaikais buvo Ad.
| Viena kita pora išsi̇̀tęsia šokt Ūd.
16. tr. prk. išreikalauti, išgauti: Kas tik daro, nori, kad dauges ištę̃st iš to žmogaus Asv. Pasamdė, kad išdarbuit, ištę̃st iš pjovėjos, kad ana nepaeit Asv. Per septynis metus ledva dokumentus [pensijai gauti] i̇̀štęsiau Dg. Anas tęsė tęsė i nieko nei̇̀štęsė (neiškláusė) Arm. Suprato, ką gali ištę̃st (išklausti) Arm.
◊ liežùvį ištę̃sti ką nors išgauti, išklausti: Buvo žmona, nori ištę̃st liežùvį Šlčn.
paištę̃sti, -ia (pai̇̀štęsia), pai̇̀štęsė (dial.) žr. ištęsti 5: Atvažiavo traktorius, abi [mašinas] pai̇̀štęsė Grv.
ǁ išsiurbti: Būt musios ir varmai kraujį paištę̃sę Lz.
nutę̃sti, -ia (nùtęsia), nùtęsė K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1; Sut
1. tr. padaryti, kad nutrūktų, nutraukti: [Žuvys] stvarsto stvarsto ir nenùtęsia Rdd.
ǁ numauti: Duok, čebatus nutęsiù, negulsi itokiom lažion Str.
2. tr. LL192, Rtr, NdŽ nutempti, nuvilkti kur: Ką tęsia, tą nutę̃sia – gera kumelė Adm. Arklys ratus nutę̃so namo Dbč. Kumeliukas bėgo kluonan ir vilką nùtęsė kartu Dv. Nustvėrė poną už kojos ir nùtęsė nuog arklio (ps.) Ndz. Jaučią nebegyvą nùtęsė nuo kelio BM71(Žb). Man tik sunku pamirt, o kai pamirsiu, tai nors virvele padysnin nutę̃skit Tvr.
| refl. tr. Rtr: Lovą nusi̇̀tęsė palangėn – kaipgi jam nebus šalta! Mžš. Nùstęsė nuo pečiaus až kojos GrvT101. Anys tada išlindo ir raganą až kojų nusi̇̀tęsė miškan LTR(Ant).
3. tr. priversti nueiti, jėga nuvesti: Nùtęsė [podukrą] jaujon ir uždarė LKT280(Ukm). Nùtęsė pas kaimyną, ką vogiau obuolius, liepė atsiprašyt, in ranką pabučiuot Žln. Cigonka do nutę̃s, neik! Klt. Do karvę kad kur nutęsiù, o teip ką aš čia darysiu Klt. Kvaista galva, negaliu [šerti gyvulių], bus nutę̃sta turgun ir parduota Drsk.
4. tr. sunkiai nunešti: Reikia nutę̃st [šieną] an tuos kupečius Šmn. Reikia pienas rytą paskėlus do nutę̃st Klt. Seselės nutę̃sia, o partęst nenori – lauki lauki, kad parvežt Ukm. Dieve, kad te mane kas nutę̃st! Srj.
| refl. tr.: Nustę̃sk Kavarckan uogas Kvr. Dabar griebsma ir jau pragaran nustę̃sma Pl.
ǁ nugabenti: Pasodino mergą [vežiman] ir nùtęsė any[s] LzŽ. Seną nùtęsia in ubagų namus vaikai, – visap yra Žln.
ǁ Lz nematant, slapčiomis pagrobti, nusinešti, nudžiauti: Naktį pasijema [balinamas drobes] – gali kas nutę̃st Vdn. Musinu pilniot, kad kas nenutę̃st ko Rod. Marti nùtęsė svogūnus, visa DrskŽ. Nùtęsė [lapė] jauniklę vištelę Švnč. Šeškas uždusis vištą ir nutę̃s Rdš.
| refl. tr.: Ažmiršau aždaryt, ir nusi̇̀tęsė vištą lapė Klt.
5. tr. sunkiu nešuliu nuvarginti, nukamuoti: Nešiau bulvių pintinę, i labai nùtęsė rankas Plk.
6. intr. šiaip taip prastumti, praleisti (kurį laiką): Nutę̃s nutę̃s kokią pusę metų ir vėl ateita ubagais Šts. Diena būtoji, valanda nutęstoji tinginiui malonu J.
| refl.: Nustę̃s dar dvi nedėlios, kole ižvažiuos DrskŽ.
7. tr. Rtr, Srj nuvilkinti, nudelsti: Nereikia linų sėjos nutęsti į antrąją gegužės dekadą rš. Labai nùtęsa skolą, negal tokims skolyti Krš. Taip i tyko nūtę̃sti, nenora rašyti Šv. Šitie lietai nùtęsė rugiapjūtę Lzd. Nieko nenutęsdama atvažiuok LzP. Nenūtęsamas I.
^ Vyro darbas nūkertamas, tikt moterų darbas nūtę̃samas MitI63.
| refl. N, K, Rtr, KŽ, Dv: Byla nusi̇̀tęsė BŽ170. Jo universitetinis mokslas nusi̇̀tęsė gana ilgai NdŽ. Nusitę̃sęs kosulys NdŽ. Nusi̇̀tęsė viskas, užejo lytai, i nepasėjo End. Nusi̇̀tęsė su šienavimu – va ir užėjo lietai Slm. Nusi̇̀tęsė darbai lig žiemos Krš. Darbai labai rudenin nusi̇̀tęsė Krs. Atvažiuoti nusitęsė, matyt, užmiršo mumis J. Nenusitęsk, užmokėk skolą Šts. Į senvaikystą nusi̇̀tęsė – koks surūgęs senvaikis Krš.
| Šie metai jau tep nusitę̃sę (pavėlavę) obuoliai Ndz.
ǁ K nukelti, atidėti: Gavo tą provą iki kito sykio nutęsti LC1889,28.
| refl.: Tai mano kelionė da toliau nusitę̃s, nusikels Krs.
8. refl. Š (ilgai) trukti, tęstis: O jei saulė tekanti debesis renkas iš visų kampų ir [debesys] bėga ant saulės, tei ilgai nusitęs vėjas DS119(Šmk).
9. tr. K tęsiamai ištarti, dainuoti ir pan.: Seniausieji informantai ekspresyvumo sumetimais dažniau negu jaunesnieji savotiškai nutęsia žodžius ir skiemenis KlbXXVII(1)73. Raudėniškiai labai nùtęsa žodžius Krš. Nùtęsa baisausiai, kaip kokią giesmę Krš. Gerai, – vėl nutęsė vėžys, apžiūrinėdamas įnagį K.Saj. Kregždė čirvena čirvena ir nutę̃sia Skr.
| Varpai skambėjo, ilgai nutęsdami garsą Žem. Nutę̃siamas balsas NdŽ.
nutęstinai̇̃ adv.: Ans nutęstinai̇̃ sako, t. y. kaip gieda J.
10. refl. plytėti, nusidriekti: Jo laukas nusitę̃sia lig miško Ob. Galas vagų nùstęsė toli, plotų plotai DrskŽ. Nusitęsė ilga juodų dūmų uodega, ir po minutės liepsnojantis priešo lėktuvas atsimušė į žemę rš. Nusitęsė virtinė vežimų su visokiais padargais, ryšuliais ryšulėliais V.Myk-Put. Per visą pirkią nusitęsęs šviesos stulpas, dulkės atrodo kaip auksinės rš. Voratinkliai nustę̃sę GrvT46. Pakluonės žilvičių šešėliai ant vakarą nusitę̃sdavo par visą kluoną Skrb.
ǁ nutįsti: Sermėga suteršta, ir vienas skvernas žemiau už kitą nusitę̃sęs NdŽ.
11. šiaip taip nueiti, nusivilkti: Nùstęsė Druskinykuosa ir neparvažiuoja DrskŽ. Vaikai kap nustę̃so medžian, tai ir nū nėra Rod. Ant vakaro in traukinį nustę̃siam Lb. Ar nustęsi̇̀ teip toli su vaiku? Skdt. Kap tik nùstęsiau tęnai Dv.
12. tr. palenkti, patraukti į kieno pusę: Verta [Marija] už tiesą ant kurios Viešpatis pavyzdėtų, kurios gražumo karalius trokštų, kurios kvapu mielingiausiuoju būtų nutęstas nuog amžinojo ano atilsėjimo ant ančio Tėvo DP624.
patę̃sti, -ia (pàtęsia), pàtęsė NdŽ, KŽ, DŽ1
1. tr. tempiant pailginti, paploninti: Patęsk ploniau verpalą Šts. Su geležia bepiga: kur stora – patę̃sia, kur plona – sukrečia, o medžio atpjovei – jau neprilipdysi Dkš.
| refl. NdŽ.
2. tr. kiek pasiurbti: Arielkelės – tai kožną dieną pàtęsiu Lz. Kap kada, kap čvertką pàtęsiu, tada kalba geresnė LKKXIII119(Grv).
ǁ kiek užtraukti, padumti (dūmą): Duok patę̃st savo liulkos Nč.
3. tr. patraukti, pastumti, pavilkti ką paviršiumi: Patę̃sk pakūčion suolą Rod. Pàtęsė pusin kelio, kap svied[ė] tą bačką atgal LzŽ. Anas paėmęs apinastrius patęsęs žeme ežia ir šaukiąs LTR(Ds).
4. tr. LzŽ, Km, Dglš, Mrk, Mrc, Rod pajėgti tempti, traukti, vilkti paviršiumi: Nupirko batelius, vaikas dar nepatę̃s DrskŽ. Kojų nepatęsiù – skauda Aln. Ale kur tau anas padaris vienas, anas jau kojų nepatę̃sia Švnč. Mainė mainė su cigonais, tai arkliukas negalėj[o] kojų patę̃st pavasarį Grv. Dėlto priraudavom žolės, o kaip purvas, kurgi vaikas patès ratelius, nu tada reikia nešte nešt Rk. Pridė[jo] itokį didžiulį vežimą, ką ledve arklys patę̃sia Grv. Jau nepatę̃sia – tokis rambus arklys Rod. Kumelę ažkabinsi, ale kai nepatę̃s, tai bėruką ažkabinsi Dkk. Jaučias daug patę̃sia, tik jis eina žengsniu Rud.
5. tr. Švnč, Klt pajėgti, įstengti panešti: Pridė[jo] didžiulį maišą, ką itai ledve pàtęsė GrvT111. Rankos nebetikę: patempė kiek – ir nebepatę̃sia Kvr. Užpakalio nepàtęsiu – ką aš darbuisiu Kpč. Tokis jau pilvo nepàtęsia, ėda kap kokis paršas Žln. Nepàtęsia (menkai įgali), o vis negana Žln.
6. tr. sunkiai ką keliant, nešant, dirbant patempti: Sako daktaras, ka pàtęstos gyslos LKT168(Grk).
| refl. Alk, Pjv: Kai pasitę̃si nuo pakėlimo, taukės gelbėdavo PnmŽ.
7. tr. LzŽ pakloti, patiesti: Kab rasa pavasario, šilta jau, dienos didelės, an saulelės, tada pàtęsia an rasos [audeklus] LKKII225(Lz). Patę̃sia tą palą, kur aprištas sietas, ir išleidžia an tos palos [bites] Kpč.
^ Per mariom katino uodega patęstà (kibiro pasaitas) Tvr.
ǁ padriekti: An pečių pakūrentų padedam, an saulės patę̃siam [žolynus] Pls.
| refl. Btr, Švnč: Ir palei pievą, ir palei kelią būna pastę̃sę visur – tai patakėliai Dg. Kiaulažolės pastę̃sę tep, lapukai kap rūtų, takažolės dar vadinas Pv. Pas mus šitoj klonis voratinkliais pastę̃sia an pa[ga]dos Pls. Šiandien ryte tep buvo panašu in lietų: buvo pastę̃sę kasos tep nuog saulės Pv.
8. tr. patiesti, paguldyti: Anas teliokas išturėt nemožna, mane kai davė, net pàtęsė Klt.
ǁ refl. pasislinkti: Pasitę̃sk toliau! Pls.
9. intr. kiek gyventi, pagyventi: Gal dar keletą dienų patęsti Žem. Gal patę̃s iki pavasario NdŽ. Jei nejudyt[ų] vėžio, [ligonis] patę̃st[ų] kelis metus DrskŽ.
| refl. NdŽ: Žmogus nori pasitę̃sti i gydais Krš. Ka ramiai, lengviai būtumei, pasitę̃stumei Užv. Ka tik tamsta da pagyventumi, ka tik tamsta da pasitę̃stumi Trk. Reik tą guzą spinduliuoti, pasitę̃su (pabūsiu) ligoninė[je] Rdn. Šnapšelį gėrė, ka būt nagėręs, būt pasitę̃sęs End.
10. tr., intr. kiek nutęsti, pavilkinti, padelsti, atidėti kuriam laikui: Storosiuos ant Naujų Metų atnešti [skolą], ale rast ir ilgiau patę̃s Ms. Yr valgyti, gerti – gal ilgiau patę̃sti [vestuves] Pvn.
| refl.: Nepirk to paleto, dar pasitę̃sk Krš. Pasitęskiat košę valgyti, aš įnešu dar pieno Ggr. Visam amžiuo neprisipirksi, tik pasitę̃stumi kiek Krš.
11. tr. išsaugoti, išlaikyti sveiką, nesugadintą, nesunaudotą, pataupyti: Pašarą patę̃sti NdŽ.
| refl.: Į žiemą, kad pasitęs, yr uždarbio ir su obulais Nt. Su tais lašiniukais pasitę̃su Krš.
12. tr. toliau skirti, duoti, pratęsti tolesniam laikui: Pàtęsė vaistus, tus pačius geru i geru Rdn. Neklauso, jam patę̃s tą kalėjimą Pj. Atvažiavo asesorius, tujau šimtą rublių į kišenę, ka dar patę̃stų lažą Krt. Mokėjimo laiką patę̃sti NdŽ.
13. tr. End padaryti ilgesnės trukmės: Dievas susimylėjo, patęsė jai gyvenimą, duodamas laiko tau pasitaisyti LzP. Jau daba gyvenu neblogai, jau galėčio, jei jau amžių patę̃s Dievas, ir ilgiau būti da Šv. Jei Dievas patę̃s, leisu [vaiką] mokslą Pvn. Ansai pardalijo ant dviejų dienų [duoną], kad galėtų ilgesniai patęsti sau amžių BsPII20(Varn).
| Patę̃sti patę̃su aš tave, bet neišgydysu – skrandžio gedimuo nėr liekarstų Nt.
| refl.: Nusiraištys visi atolai, jei ruduo da pasi̇̀tęs Vvr. Jei vė[ja]s pasitęs, greit nubrįs visi pašaliai Šts. Darius jei būt paskaidęs savo karauną, karė būt pasitęsusi S.Dauk.
| impers.: Gal da tei[p] kiek pasitę̃s i be karo Jrb.
14. tr. praleisti (laiką): Vakarams patęsti mokėsi visokių pasakų Šts.
15. tr. Dkš, Kli kiek ilgiau tęsiamai ištarti: Trumpieji balsiai kartais patęsiami rš. Anykštėnai kai kalba, daugiau patę̃sia žodį Kvr. Švendubrėnai pàtęsia žodžius DrskŽ. Vindeikių kaime patę̃sdavo kalbėdami Msn. Patę̃sdami labai klega Dbč. Suokdamas dainą, balsą patę̃sk J.
patę̃siamai adv.: Drucminai labai patę̃siamai kalba Rud.
16. refl. plytėti, tįsoti, driektis, eiti: O ta rubežis pasitęs iki Bet-Hoglei ChJoz15,6.
17. refl. šnek. paeiti, pasivilkti: Privargau su bulbom – nepastęsiù Ktk. Boba suvis nepastę̃sia Dglš. Par žemę nepastę̃sia, ė jau keikias Rš. Pastę̃st jau negãli – sėdėtų namuos geriau Antr. Metų daug, nepàstęsi kap maišas Dv.
18. intr. užduoti, sušerti: Kap pàtęsė anas ituo vėzu vienam, tai anas apgriuvo Lz.
19. refl. tr. užgrobti: Radosi Želigovskis, Vilnių pàstęsė Dv.
20. intr. atsiduoti, kvepėti: Eglinis kuodis kap naujas, pàtęsia egle Lz.
◊ api̇̀varų (kulnų̃) nepatę̃sti sunkiai, vos paeiti, pasivilkti: Jau nepàtęsia api̇̀varų Alv. Matau, kad kulnų̃ galiu nebepatę̃st Dbk.
kadokùs (siū́lą) patę̃sti pagyventi: Prašykit Dievo: kad tėvas patę̃s kadokùs, tai dar bus geriau Arm. Norėčio dar siū́lą patę̃sti Šts.
partę̃sti, -ia (par̃tęsia), par̃tęsė tr.
1. NdŽ, KŽ parvilkti, partempti ką paviršiumi: Kartį partęsai̇̃, o jautį palikai Žrm. Užrink storiausį ąžuolą ir partę̃sk namo Azr. Vilką partęsmà namo, o vilkė ir pati ateis Ktk. Tuoj durnius sugriebė bobą, ažnėrė virvę až kaklo ir partęsė namo BsPII251. Negalėjo ratų namo partę̃st iš turgaus Dv.
| refl. tr.: Tai užkabinom tą šamą ir parsi̇̀tęsėm in šitą pusę Nemuno LKT233(Brb). Par̃stęsė malkos traktorium Drsk.
2. jėga parvesti: Nejo berniokas, paėmiau ir par̃tęsiau namo Ds. Motina, pagavusi žabą, sudavė gerai dukteriai, partęsė namo, bet vos sugrįžusi Marelė susirgo M.Valanč.
| refl. tr. Kč: Aš jį už rankos ir parsi̇̀tęsiau iš stoties Srj.
3. Všn, Žrm parnešti, partempti: Akmuoj sunku partę̃st LzŽ. Tie saldiniai teip dribo, teip dribo, kasdien po dvi karzinkas partę̃sdavau Šmn. Nutęsk, partę̃sk viską senas Drsk. Reikia dar maišas partę̃st žolės, tai tada valgysiu Vlk. Seniau, būlo, par̃tęsiam maišą druskos iž Lenkijos per upelį Kpč. Matai, kiek jis partęsia žagarų iš miško Čb. Ar šatra kokia tvorai partę̃st reikia, visko reikia Rud.
| prk.: Norinta būt palikęs [jūroje], būtų partę̃sęs pinigų DrskŽ.
| refl. tr.: Šitą katilą parsi̇̀tęsė namo Všn.
ǁ kuo parvežti, pargabenti: Vyrai nusistūmė ratus ir vėl par̃tęsė kryžių iž miško Mrc. Einam namo, rateliuos [cukrų] kol partę̃sma Slm.
| refl. tr.: Yra šieno pakapota, reikia parsitę̃st Mrk.
4. pareiti, parsivilkti: Teip privargau besvalkiodamas po turgų, kad led namo parsi̇̀tęsiau Lel. Nebuvo nebuvo po kari, paskun parsi̇̀tęsė iš kur Kpč. Dar Kazys neseniai parsi̇̀tęsė tik Arm.
pértęsti tr.; SD292, SD3348
1. pertempti, ištiesti nuo vienos pusės iki kitos, permesti: Jonas pértęsė dratą, neina gyvuliai DrskŽ. Vidurė[je] tų griovių, pripildytų mėšlais ir žemėmis, partęs nu rytų į vakarus virvę S.Dauk.
| refl. tr.: Ubagas dūlina, maišelį per pečius pérsitęsęs, in abejas šalis pasdairinėdamas Dbč.
ǁ padraikyti: Kur šiaudais laukai pértęsta (plonai užmėžta), ir tai javas net į šalis virsta Rod.
ǁ perbraukti: Kokis tę tavo raštas – tik prikišta, pértęsė pértęsė, – kas tę gali perskaityt Pv.
2. pertraukti, perkišti, perdurti: Adata nemožna pértęst greit šitokį storą rūbą Klt. Jei akių paboja, – per pavalkus pértęst [vaiką] (priet.) Mrc.
3. vienam kitą tęsiant nugalėti, laimėti: Eme tęstynėn, pažiūrėsim, kataras iš mūs katarį pertęs Grv.
4. NdŽ, KŽ paviršiumi per ką pervilkti: Būtum patys pértęsę [vežimą per] šitą balą Lp.
^ Burbu, o jy (marti) tyli kap pértęsta per ledą DrskŽ.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
ǁ pertempti, pervilkti į kitą vietą: Reikia pértęst stalą kitan daiktan LzŽ. Kap pértęs traktoriu [sodybą], tai eisim [į gyvenvietę] Rod.
5. pervesti per ką: Daboja – arklys su vežimu per žardą pértęsta Tvr.
| refl. tr.: Kokį berniuką paėmė, per gatvę pérsitęsė Šmn.
6. Ds pertempti, pernešti: Akmuo sunku pértęst Lz.
ǁ pergabenti: Šitas arklys visą valsčių pértęsė ir da veža Str.
7. refl. šnek. šiaip taip pereiti: Vos pérstęsiu per pirkią, visai negaliu Rtn.
8. nuvarginti, pertempti: Mano gyslos pértęstos PnmA.
| refl. NdŽ.
9. padaryti per ilgos trukmės: Nu kam man senutei Dievulis pértęsė vieką Tvr. Pernešiojo karvė [teliuką], pértęsė Dv.
10. išlaikyti, ištverti: Vienam bernaičiu an smagenų darė raparaciją, al pértęsė Dbč.
pratę̃sti, -ia (pràtęsia), pràtęsė Š, Rtr; SD1141,142, Sut, M
1. tr. N, K, KŽ tempiant padaryti ilgesnį arba platesnį, pratempti: Striubą daiktą pratę̃sti, kad būtų ilgesnis J. Nulėkė vilkas par kalvį ir paprašė, kad pratę̃st jam liežiuvį (ps.) Grv. Striukas sienolis, pràtęsė sienolį (ps.) LzŽ.
| refl. tr. N.
2. tr. NdŽ prastumti pro šalį, pratraukti.
3. tr. nustumti į šalį: Pratę̃sus buvau i iššluosčiau Ad.
4. intr. įstengti šiaip taip gyventi, išgyventi, išsilaikyti kurį laiką: Bloga jo liga, ilgai nepratę̃s NdŽ. Nu, mažgi da vasarą pratęsiù LKT340(Ign). Gali pratę̃st po ligonines, ale gyventojas nebebūsi Krč.
ǁ refl. tesėti, verstis, pragyventi: Su ta pensijike vis gali prasitę̃sti Rdn.
5. tr. N, NdŽ uždelsti, užvilkinti.
6. tr. toliau vykdyti: Piemenys dar norėtų pasikalbėjimus pratęsti rš. Baranausko pradėtą senovės idealizavimą poezijoje pratęsė „Aušros“ romantikai rš. Pratę̃sti pažintį NdŽ.
7. tr. padaryti ilgesnės trukmės: Jeigu gerai užsilaikysi, gali dar pratę̃sti savo gyvenimo dienas Tl. Pratę̃s [vaistai] kiek gyvenimą, ale neilgai Grd. Nemaniau, ką tep ilgai gyvensiu, ką Dievas ilgai pratęs Tvr. Suvadino baimę gydytojų, kaip įmanydamas norėjo amžių pratęsti M.Valanč. Ne tiktai metų, bet ir valandos niekas sau pridėt nei ilgiaus ir toliaus savo amžio pratęst… negal SPI135-136. Idant meto vargų ir kariavimo nepratęstų DP542.
| refl. DŽ1, Švnč: Pagadėlė kiek prasitę̃s – žmonės tuoj šieną griebs Vad. Geras oras ilgiau būtų prasitęsęs I. Prasi̇̀tęsė liga Grd. Nepatogu būdavo pamesti ir išeiti, ir audiencija kartais prasitęsdavo KlbV96. Turam iš pieniško, meisa prasitę̃sias Krš. Kad taip prasitęstumei neatidavusi sūrio, bent ligi po visam Žem. Kadangi teip ilgai prasitęst, tada nieko nebus iš to pranešimo BBEz12,22.
8. tr. DŽ1 atidėti vėlesniam laikui, prailginti (terminą): Sutinka vėl terminą pratęsti TŽII262. Pratę̃sti sutartį NdŽ. Šviežią duoną kap regi išvaro (suvalgo), o sužiedėjusią tę tolyn pratęsia Rod.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
9. tr. šiaip taip praleisti, prastumti (laiką): O anam čia nėko nereik, ale tiktai ans nora tą laiką pratę̃sti Lk. Vis diena pratęstóji, vis pavasaris artyn Šts. Vis buvau alkanas, bet ką badą pratęsau Rod.
10. intr. išbūti, praeiti, praslinkti (apie laiką): Gal i šiandie dienelė pratę̃s be lietaus Bsg.
11. tr. tęsiamai ištarti, išdainuoti: Stiprus vyriškas balsas, pratęsdamas žodžius, kažką skelbė ar šaukdino V.Myk-Put. Labguviškiai teip pràtęsta kalba kalbėjo Kin. Posmą baigus, jis pats vienas pratęsdavo gaidą V.Myk-Put. Nosiniai pratę̃stini raštženkliai JV(XXIpsl.). Ir sako pratęsdama: – Eik, apsmukėle, iš ma[no] akių! LTR(Rod).
pratę̃siamai adv.: A, e su kirčiu, ne žodžio gale, tariami paprastai tęstinai arba bent pratęsiamai J.Jabl.
pratęstinai̇̃ adv.: Sudėtinis savibalsis ie… ištartinas yra vienu baisu atvirai, minkštai ir pratęstinai JDIII(IVpsl.). Kad avino ragas pratęstinai eis, lips anosjan ant kalno Ch2Moz19,13.
| refl.: Jei kada dingsta n viduryje žodžių, visada tokiuose atsitikimuose prasitęsia prieš ją balsinė J.Jabl.
12. refl. būti nusidriekusiam, plytėti: Prieglius su savo sidabrine juosta prasitęsia pro tą… aukštąjį kalną BsV168. Priegtam prasitęs ta rubežis Debiran nuog lomos Achor ChJoz15,7. Vidurinė kartis vidury bus and lentų, prasitęsianti nuog vieno galo iki kitam galui Ch2Moz26,28.
13. refl. pasklisti, paplisti: Ir teprasitęsia apsčiai and žemės, ir vaisinas, ir prasidaugina and žemės Ch1Moz8,17.
14. lėtai, velkant kojas praeiti, prasivilkti.
◊ linų̃ pratę̃sti Vb, Šv, Gdr sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Atejau linų pratęsti LTR(Vdk).
pritę̃sti, -ia (pri̇̀tęsia KŽ), pri̇̀tęsė; SD302, Sut, I
1. tr. NdŽ tempiant, tęsiant priartinti.
2. tr. NdŽ pritraukti, privilkti artyn.
3. tr. Lš jėga priversti, atvesti: Jo nepritęsi̇̀ už kaunieriaus [dainuoti] Lp.
ǁ prk. privilioti, pritraukti: Idant kuriuo norint būdu mus savęsp pritęstų̃ DP80. Meile amžinąja numylėjau Tave ir todrinag pritęsiau Tave DP508.
ǁ refl. tr. prisijungti: Tęsėm tęsėm ir nepri̇̀stęsėm lietuvių Pls.
4. tr. NdŽ, DŽ1 daug prinešti: [V]andenio daug reikia pritę̃st gyvuliam Klt. Aš, būdavo, pritęsiù malkų iš beržynioko Klt. I karvę pašeria, i [v]andenio pritę̃sia Švnč. Visokių šunagrybių pri̇̀tęsta, o gerų grybų nėr Vrn. Pri̇̀tęsė dovanų vaikai vardo dienon, vagi Drsk.
| refl. tr.: Prisi̇̀tęsiam tų žagarų, prisikapojam Pun. Gal žinai, kas turi ąžuolą kokį, ka išdžiūvęs būt, gal kas turi pristę̃sę, kur miške gyvena Pv. Su lėlėmi žaidėm, ryzų pristę̃sę Drsk.
5. refl. šnek. prieiti, prisivilkti: Visokių pristę̃susių gyvena Vrn.
6. tr. priveržti, pririšti: Šieno vežimą pritęsia šatra su vadimis Š.
7. tr. prisiurbti, pritraukti, prigerti: Straublys lietų geria: pri̇̀tęsia tę lietaus, ir tada lietus lija Pls. Bulbės [v]andenio labai jau daug savęsk pri̇̀tęs[ė] Grv. [Šulinys] iš žemės pri̇̀tęsė [v]andenio Dv.
| refl.: Kap pakaroj[o] rūbai an drėgnos sienos pernakt, t[ai] ir pristę̃so drėgnasties Rod.
8. intr. plikinant pagaminti nuovirą, ištraukas, pritraukti: Šiltas vanduo greit pritęsė nuog žolių Vrnv.
9. intr. LKKIX202 pritvinkti: Sopulys būna, kap pri̇̀tęsia Dv.
10. intr. NdŽ kurį laiką įstengti gyventi, pagyventi: An vieno pieno atsisėdęs, be šluopos duonos ilgai nepritęsi̇̀ Rod. Tiek metų pragyvenau, iki rudens pritęsiu. Ligai nereikia pasiduoti LzP. Tų labai maž, kurie ik sekmai dešimti metų pritęsia DP579.
11. tr. užvilkinti, uždelsti: Pri̇̀tęsė siuvimą iki pat švenčių DŽ1.
| refl. NdŽ.
×raztę̃sti, -ia (ràztęsia), ràztęsė (hibr.) žr. ištęsti:
1. Reikia tą skūrelę raztę̃st LzŽ.
| refl.: Kad nerazsitę̃st vežimas, švornas demasi LzŽ.
2. Kad įmanytai, tai itą giesmę raztęstái Arm.
3. žr. ištęsti 4.
ǁ Grv Ràztęsia audeklą in pievos, ir džiūsta Šlčn.
sutę̃sti, -ia (sùtęsia), sùtęsė
1. tr. Grv sutraukti, suveržti: Apyvarus sùtęsiau i einu apsievęs Btrm. Pridėjau pilną paklodę žolės – kap tik sutę̃st Nč.
| Ana negal' pirštų sutę̃st (sulenkti) LzŽ.
| prk.: Daug dienų būna, kad su sùtęstu pilvu (alkanam) reikia vaikščiot Nč.
| refl.: Suruko visos gyslos kūno Viešpaties Christaus ir susitęsė anosp šaliesp pramuštos rankos Jo DP176.
| prk.: Jonas po kvarabos susi̇̀tęsė, kad ir pažint nemožna Lz.
2. tr. sutąsyti, suplaikstyti: Sùtęsa, subjaurio[ja] mašina linus Šts.
3. tr. sutraukinti: Karvės pieną buvo [burtais] sutę̃sę: ka semsi, kėlės visas iš viedro Šts.
4. tr. sujungti, sutraukti: Sùtęsė apie tris kaimus apie save Arm.
5. tr. NdŽ, DŽ, DrskŽ, Glv sunkiai sunešti, sutempti, suvilkti: Sùtęsiau visus grūdus iš jaujos į klėtį J. Pašalin sugrūdo, sùtęsė pagalius Klt. Tai jau sùtęsei tas malkas iš paežerės? Slk. Šitiek gi dobilo sùtęsė! LKT383(Knv). Sunku tiej šienai sutę̃st senei – kas tau arklio duos Rtn. Vaikai mokykloj, tai kada gi aš sutę̃siu bulbas po darbo Slm. Snienga ir snienga – kap kalnai visur sùtęsta Žln.
| refl. tr. Dg: Lapė pasiėmė ir susitęsė aveles urvan LMD(Tvr).
6. intr. kurį laiką išgyventi, patraukti: Trijų mėnesių nesutę̃so – ir mirė Dbč. Jiej tik metus sùtęsė po vestuvių – ir vaikas Vlk.
7. tr. NdŽ sugaišinti, sutrukdyti, suvilkinti: Lytai sùtęsė žmonis Šts. Kalvis sutęsė aną i šokalą (šokius) Šts.
| refl. NdŽ: Susi̇̀tęsėm su bulvėms ir nebiškūlėm javų Šts. Susitę̃sę su operacija, labai sunkiai buvo Pj. Jis su karūmene susi̇̀tęsė, musėt, jo dokumentai buvo užsimetę Skdv. Susitęsė liga, ir mirė ligonas Ggr. Nežinau tik, kas čia yr, kad taip darbai naminiai susitęsė Žem.
8. intr. užgaišti, užtrukti: Sutęsė lig vėlo vakaro begerdami Šts.
9. tr., intr. sunkiai užtekti, išsiversti, sudurti: Su duona tai gal sutęsiù, bet prievarko tai nei prieg danti Rod. Tokioj draugėj tai tik duonos su duona sutę̃st nemožna Arm. Jiej nesùtęsia algos su alga Mrc.
10. intr. Žrm suduoti, sukirsti: Kai sùtęsiu palka, kap sutiesiu botagu Rod. Kad sutęsaũ lazda nugarkaulin Rod.
11. tr. pastatyti, suręsti: Sùtęsė kokį lauželį priešžiem ir būna Vrnv.
12. refl. šnek. sueiti: Sùstęsė visi Lp.
◊ gãlą su galù sutę̃sti Vrn užtekti sunkiai verčiantis: Gav[o] tokią algą ir nesutę̃sdavo gãlo su galù Pv.
nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sti nieko neveikti: Ne iš gero nieko niekicko neturi – per dienų dienas nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sia Rod.
užtę̃sti, -ia (ùžtęsia), ùžtęsė Rtr, Š, KŽ
1. tr. tęsiant užtraukti, uždengti, užtiesti, užtempti: Anys kap važiavo, svotai àžtęsė kelią, kad duot cukierkų Grv.
| prk.: Užtę̃si (surašysi) dideles kningas, o naudos jokios Krš.
ǁ impers. kuo aptraukti, užeiti paviršiui: Man šitą akį dar̃ ùžtęsė – ir neregiu arti̇̀ Azr.
2. tr. KŽ užmauti, apvilkti.
| refl.:
^ Anas lietuvys, ale vilko skūra žusitę̃sęs Pls.
3. tr. Vvr užmegzti, užtraukti: Aš ùžtęsiau mazgą ir negaliu atmegzti J. Mazgas yra ùžtęstas, jo negalia nėkas atrišti Prk.
4. tr. NdŽ, On sunkiai užtempti, užvilkti už ko, ant ko: Kareivis kelintą kartą išėjo pažiūrėt pakaruoklio, tai ėmė jį nuo kilpos nukabino ir už kapų užtęsė LTsIV273. Vežimą ažutę̃sim kluonan Dv. Paėmė pusę vežimo ir ùžtęsė an kluono stogo, net an kraigo Srj. Tę [neklaužadą] žùtęsė ir žurakino, kad neinlįst Asv.
| refl. tr.: Prieš kalnėlį užsi̇̀tęsiu dviratį, nuog kalnėlio nemynęs pavažiuoju Dg.
5. tr. tęsiant, velkant užlyginti, panaikinti: Gyvulius laikai rūsy, o kad kas, varai miškan, šakom pėdas užtęsi̇̀ Trgn.
6. tr. NdŽ, KŽ padaryti ilgesnės trukmės: Užtę̃sti susirinkimą DŽ. Blogas oras ùžtęsė rugpjūtę Skdv. Ka neužtęstà liga, pagydo su numiniums Grd. Aguonos gelba nuo įvairių užtęstų krūtinės ligų rš.
| refl. NdŽ, KŽ, DŽ: Pilies rekonstrukcija užsitęsė ilgai, ir neaišku, kada buvo baigta rš. Abu stebėjosi šilta, visai vasariška rudens naktimi ir nepaprastai ilgai užsitęsusia sausra P.Cvir. Šiuosmet šienapjūtė užsi̇̀tęsė: per mėnasį nieko nepadarėm – vis lietus ir lietus LKT386(Drsk). Tokių kalbų, kad karas ilgai užsitę̃stų, niekas nekalbėjo Plšk. Užsi̇̀tęsė mano darbas Mrc. Liga užsi̇̀tęsa – i nebipagelbėsi Pvn. Labai seniai tavo džiova užsitę̃susi Stl. Beveik visi dūmikai turi užsitęsusią slogą plaučių, nuolatai kosti V.Kudir.
7. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1 uždelsti, užvilkinti, atidėlioti, atidėti: Ko taip ùžtęsei skolą? Krš. Jis ùžtęsė skolą ligi kitų metų Lp. Užtę̃su vieną dieną, poryto nueisu [pas daktarą] Krš. Būtumiam išgelbėję, vieną dieną ùžtęsė Trk.
| refl. Rtr, NdŽ: Negavo arklio – užsi̇̀tęsė su visais darbais Krš. Anam ta karūmenė užsitę̃susi – seniai reikėjo tarnauti Rdn. Vienas serga, kitas serga, tai žustę̃sta tos bulbaitės Pls. Būtų užsitę̃sę su krikštijimu, senės prispaudė Krš. Par tuos darbus užsi̇̀tęsė visi mano pažadai Krs. Kame teip užsi̇̀tęsei nepareidamas? Šts. Vedu užsi̇̀tęsėv i neparvažiavov laiku Kl.
8. refl. NdŽ užsibūti, užsilikti gyvam: Tiek užsi̇̀tęsei [po operacijos] – aiškiai pagysi Rdn. Daug po žeme draugaičių, aš dar užsi̇̀tęsiau Dg. Da trys paršiokai ažsi̇̀tęsė Ktk.
9. tr. užduoti, užpliekti: Dar jam bizūną užtę̃st, tai darbuja! Rud.
1. tr. I, Grv tempiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį: Jei trumpas, tę̃sia Prl. Petneša gumulastinė, kaip tęsi, tįsta, kaip atleidi, susitraukia J. Kailį, skūrą tę̃sti KI156. Tę̃sia kirvio ašmenis DŽ1.
| impers.: Tink dalgį nu smailiojo galo. Juo nemetas gunklos, juo dalgį tę̃sa Trk.
^ Tėvas tęsiamas, moma pamplė, o vaikeliai kai čečeliokai (virkščia, ankštis ir žirniai) LTR(Slk).
| refl. L, Š, NdŽ, KŽ, Ktk: Būdavo, rudas tik tę̃sias medus, o dabar – cukrus Klt. Zacirka net tę̃sias, gardumas Klt. Kas čia do makaronai, kad tę̃sias kaip sniurgliai? Svn. O, būdavo, kai alaus darom, užpili, girinė, kai nutekini, tos putros, išrūgsta to gira, net tę̃sias Kp. Sirapas pasdirba, pradeda tęstis Jž. Net tę̃sias [vynas], kap likerius Ad.
2. tr. NdŽ, Ad suėmus traukti ką tvirtai besilaikantį, laikomą, besispiriantį: Instvėrė klemkos ir tę̃sia Sl. Tai vilkas už galvos [avį], o jy už subinės – vienas ing save, kitas ing save tę̃sia Kpč. Dangsčiai būna an pirkių, ir tę̃sia šiaudus [Kūčių vakarą] Asv. Už makšties [kardą] nutvėręs tę̃sė kai drūtas, kol tik plept an pasturgalio pasisėdo Jrk137. Budėtojas, tęsdamas iš aparato ilgą juostelę, priėmė kažkokią žinią I.Simon. Iš kuodelio ranka tę̃sia siūlą Šlčn. Vilna susvelia, tada tę̃sk tu ją netę̃sk Rud. Tę̃sia numerėlius, kam kokį šniūrelį šienaut Grv. Kartas tęsiaũ (būriau) Lz. Tę̃sia zalatinę žuvį anas (ps.) Lz. Žuvį paregėj[o] [žuvėdra] ir tę̃sia su visa meškeria Kpč.
| prk.: Anksčiau nebuvo darbų jokių, pinigų nebuvo iš kur tę̃st Drsk. Tę̃sia (nuolat prašo, ima) pinigus iž motkos, tik duok Drsk.
ǁ siurbti, traukti (skystį, dujas ir pan.): [Drenažas] gerai tę̃sia [v]andenį Nmč. Anos (dėlės) tę̃sia kraują iš žmogaus Pls. Tenčius iš marių [v]andenį tę̃sia (flk.) LzŽ.
| impers.: An lietaus iš kamino ne tep tęsia, dūmai neina viršun, bet gula LTR(Grv).
3. tr. Š, LzŽ traukti, tempti, vilkti ką paviršiumi: Sapnuoju: jisai tę̃sia mane ir ištraukė per langą Upn. Anas ją až kasų – i tę̃sia miškan Švnč. Turėjau tę̃st tolyn ratus Šmn. Tę̃sus rąstą boba ir parvirtus – regi! Sug. Ir gudiškai akėja – kap tuiną per tvorą tęsdamas Pls. Lenciūgą tęsiaũ tęsiaũ, dar̃ rankų nepakeliu Prn. Tę̃sia kokį daiktą [katinas] kai virvę, daboja – gyvatė Klt. Tai kataras jau labai ažmiega, tai tą až kojų pririšam virvėm ir tę̃siam miškan LKT350(Švnč). Nenumir', ba kap numirsi, reikės už kojų tę̃st namo – bus bėdos Lz. Tę̃sia tinklus And. Tę̃sia [bradinį] per upę ir gaudo [žuvis] Btrm. Šeria jis tą netikusį arkliuką, kad plūgą tę̃stų Vp. Šuniokas nustvėręs vištą ažu sprando ir tę̃sia Ktk. Rytą nueina pakluonėn, kur gulėjo rogutės, tai rado atvirkščias rogutes – tęsta nuo kluono į ežerą SI272. Šito kašis vaikui par snukį, ažtat ir tę̃sia anas žeme Vžns. Nusvėrė maišas vagiui pečius, dėl to, numetęs maišą žemėn, ėmė tęst par gruodą BsPII294. Iš pečio duona reikia tę̃st Dv. Kiba traktorium tę̃s [namą], in senystos budinkos nedarysim Pls. Kraunam, kab arklys tę̃sia LKT401(Pls). Tę̃sia vežimą arklys, ir gana Azr. Kap arklį netę̃sdamą, botagais rėžo, tep seniau ponai žmonis rėžė Asv. Atdarykit vartelius, tęsia meška ratelius (d.) Rod. Tę̃sia pjautuvą lodz senas arklys žolę kanda Grv. Žiūr', kap anas eina kojas tę̃sdamas LKKXIII128(Grv). Tokias stipras buvo, o dar̃ kojas jau tę̃sia Kpč. Kad kojas dar tęsi̇̀, ir gerai DrskŽ. Kojom nepaeina – tę̃sia kojas Vj. Paraližuotas žmogus tę̃sia koją Mrs. Basas vaikas, kojos sukapotos, tę̃sia kokius medinius Šmn. Atejau – visos vištos tę̃sia sparnus par žemę – druskos pririjo Klt. Kokios žvynės popierius tę̃sia par padlagą Šmn. Kab aštros girnos, tę̃sia grūdą gerai Btrm. Kažg būtų, kad juos po kaklų tęstų̃ top DP100.
^ Tę̃sia kaip velnias močią par raistą Ds. Tęsiù kap šuva ratus (prastai gyvenu) Mrc. Nerysi ir kojų netęsi̇̀ (negyvensi) Drsk.
| intr.: Spausk, ma[no] sūnau, šienaudamas visada prūtą, tai tuomet gerai dalgė tęs LMD(Knv).
| refl. Žrm: Koks čia rūbas: tę̃sias par žemę, palos nuskorę Klt. Suknelė per purvyną tęsias Vrn. Ka sijonai buvo, ta žeme tę̃sės ir dulkino Dg. Tęsias kai gaidžio uodega andarokas ir sušlampa Klt. [Meitėlio] pagurklė in žemės tę̃sias, snukeliukas tik ką Klt. Pririjo – gurklys tę̃sias iš priekio kai čelna Švnč. Indėjom in vežimą tą šamą, tai uodega tę̃sėsi žeme LKT233(Brb). Plūgas tęsės tęsės paskui arklį, brinkt ir apvirto rš. Až baroniuko i nusinešė vilkas, kojelės tik tę̃sias Klt. Kojos [paralyžiuotos] tę̃sias, nieko nevaldo Krns. Vejos šitos tę̃sias, nemožna kast bulbos Klt. Pigai tęsiąsis, duodąsis pigai test SD113.
^ Šarka krykščia, žarnos tę̃sias (šaudyklė, šeiva ir siūlai) Slk.
4. tr. jėga, vargingai, sunkiai vesti: Senelis veda už apinastrio, ir jis (vaikas) tę̃sia arklį Slm. Karvę an pavadžios – ir tę̃sia ganyt LzŽ. Žu ragų pririšę tę̃sia karvę an stogo (ps.) Pls. Stabt veršis i stovi, tęsiù tęsiù – neina Klt. Motina viena tę̃sia penkius vaikus miestan Pnd. Kap moteriškė vaiką turi, tę̃sia du kiliometrus daržų ravėt Pls. Tę̃sė mane rentgenan, esu pavargus Ukm. Nenori – neik, anys tavęs netę̃s Pls. Bernioką tę̃sia miškan, do gyvatė kur inkąs Klt. Kai šikamąją tę̃sia šitõs karves, tę̃sia net pievosna, toliausia Klt. Gal jau jį velinai tę̃sė ton balon? Eiš. O vilkelis iš smagumo tę̃sė ožką šoktie (d.) Ndz.
ǁ refl. tr. su savimi kartu vestis: Jaunučiukė, jau tę̃sias vaiką Adm.
ǁ prk. traukti, masinti: Jį tokis patraukimas tę̃sia – tik pavogt Str. Adant darytumite, ant ko jus piktybė jūsų tęsia SPII202. [Viešpatis] visus, ne tiektai žmones, bet ir angelus, teip piktuosius, kaip ir geruosius, tęsia savęsp DP508. Kad penigų įgyja, tad juos vėl ant didžiavimo, ant gėrių… ir svetimoteriavimų tę̃sia DP100. Vieną lapumas apvildo ir tę̃sia jį visop piktop DP114.
| impers.: Kap ažuveikei rublį, tai tada tę̃sia, kad ažuveikt dauges Dv. Užmiršinėja jau Petruškas (kaimo vardas), ne tep jau tę̃sia Str.
5. tr. LzŽ, Žl sunkiai nešti: Kada grybų, uogų atsiranda, tę̃sia į turgų LKT224(Gg). Nueidavom miškan, prisikirsdavom ir tęstè nešte prisinešdavom an savo pečių Ob. Tę̃sdavo tę̃sdavo eglines šakas iš miško pakratyt Klt. Tę̃sia moma maišiuką – nepatę̃sia Švnč. Tę̃sia pieną pieninėn Dglš. Tie ponai visur su mašinom: ir an karves, visur, o tu, nabagėli, ir tę̃sk Slm. Senam reikia apsižiūrėt gyvuliai, tę̃st ir tę̃st Drsk. Tęsiaũ tęsiaũ avižas, buvo likę keli kuoreliai nesunešta Klt. Alytun, turgun, visada pėsčios ejom, dar maišą ant pečių tęsi̇̀, tai nebuvo toli Dg. Po du pudu an pečių tęsiaũ duoną Pst. Tęsiaũ tęsiaũ paržiem [v]andenį gurban an galvijus, net gyslos išsitempė Vžns. Da ir aš dirbau, kaip statė Kavarsko ligoninę, žemes tę̃sėm Kvr. Tęsk gi savo lobį veikiai, kad kas nepamatytų Vaižg. Ale senas pats savęs nebepatęsi̇̀ Užp. Dabar gi veža, tę̃sia sodus, parduoda gi Kur.
^ Kad tik kelnes tęsi̇̀, ir gerai – kad tik vyras DrskŽ. Anas eina, kur jį kojos tęsia, kur akys veda LTR(Rod).
| refl. tr.: Iš namų tę̃sias tę̃sias glėbiais knygų Vdšk. Tę̃skis ir tẽskis tą vaiką Šmn.
ǁ paslapčiomis imant nešti, grobstyti: Ryt stribam reikėjo duot: tę̃sė visa, ko norėjo Sug. Tę̃sia šiaudus ir nesislepia vogdami Klt.
6. intr. iš ankštumo spausti, veržti, traukti: Tai pasiuvo: viena rankovė vienur tę̃sia, kita – kitur Kbr.
| tr. impers. LzŽ: Pirštą tę̃sia [nuo tinimo, tvinkimo], negaliu ir veikt Dv.
ǁ prk. smarkiai šalti, spausti (apie šaltį): Šálta kąsnį, šaltis tę̃sia LzŽ.
7. tr. kloti, tiesti: Tada reikia linus tę̃stie LzŽ.
8. refl. augti, tįsti: Iš apačios žliūgė tę̃siasi Drsk.
9. tr., intr. sunkiai dirbti, plušėti: Nieko, aš gi da tęsiù Sl. Tę̃sia tėvai darbus, dar eina Drsk. Ponauna vaikai, o tėvai visa tę̃sia Drsk.
10. tr., intr. NdŽ, KŽ, Rod įstengti šiaip taip gyventi, leisti laiką, gyvuoti, laikytis: Buvau pas daktarą, vaistų devė, teip dieną ir tęsù Lkv. Tęsi̇̀ dieną, i gerai, ko senam reik?! Krš. Jau paskutinę adyną tę̃sia, ė da vis an save traukia Plš. Žiemą sušalusią [mėsą] galės ilgiau palaikyti, o gal ir greitai prireikti, nes Jonienė diena dieną tęsė Žem. Tę̃sia senykščią [amžių] Pls. Tęsiù ir tęsiù jau dvidešimt metų: tai ligoninėj paguliu, tai lašiukų palašinu Vlk. Vėžys – ilgai netę̃s Krš. Vėžininkė ana, nebtę̃s Užv. Pasigydinėju, pasigydinėju ir tęsiù dienas Drsk. Ot taip ir tęsù tą amžių Žeml.
| refl.: Katrie gerai gyvena, tie išmiršta, katrie blogai, tę̃sas Pvn. Vargingai gyvenau, dirbau dirbau, tai da ilgai tęsiúos (gyvenu) Ml. Pasilopo (pasigydo) i tę̃sas šiaip taip Rdn.
11. tr., intr. KŽ delsti, vilkinti, atidėlioti, traukti: Tę̃sti bylą NdŽ. Provą tę̃sti K. Tę̃sia ir tę̃sia darbus kap šuva ratus Srj. Netę̃sk, padirbk tą darbą – i šventė Rdn. Kaip jūs piningus tę̃sėt, taip aš nepadirbau Krš. Tę̃sia tę̃sia, ir kada ataduos anas skolą man? Mlt. Iškada, ka tą jaunystą tęsi̇̀ (nevedi) Krš. Teip tę̃s tę̃s, kol metai išeis LKT65(Ms). Tę̃sė tę̃sė visą laiką, dabar mato, kad nieko nebepadaris Ds. Kodėl šįmet tei[p] ilgai tę̃siat su šieno pjovimu? Srd. Ans tę̃sa atsakyti Lkv. Žemaičiams, tęsantims krikštyties, karalius Jagėla dalijo raudonas kepures M.Valanč. Paršiuko nepardaviau, nieko nesiūlė Šiauliuose, šiandien papjovėm du, o vieną dar tęsma lig po Kalėdų; sako, tuomet bus brangesni Žem.
| refl. KŽ: Blogi orai, tai darbas tę̃sias Krn. Neužbaigi čėse darbo, tai ir tę̃sias kaip šūdina virvė Skdt. Neina tas reikalas, tę̃siasi tę̃siasi Grv. Reikalas, kalvinams spiranties, ilgai tęsės M.Valanč. Tada svadinsam, tada svadinsam [braškių] – teip i tę̃sas metai po metų Krž. Tai šio nėra, tai to nėra – tep ir tę̃sias Rod. Netę̃skias su skola Kal. Netę̃skias su liga, gydykias Rdn. Netrūko ir tokių, kurie tęsės su krikštu lig pat paskutinės ligos M.Valanč. Aš negaliu tę̃sties, mun reik skubėti eiti Lkv. Ko po karūmenės tę̃sas, ko be pačios bindzinė[ja]? Krš. Du piršliai, švogrių paėmiau, išvažiavom, nu ir tuoj [vestuvės], daug nesi̇̀tęsė Kp. A ilgai dar tę̃sys nežanotas? Pj. Žanykiatavos, ko tę̃satavos? Jdr. Teip tę̃sėmos, nerašėmos į kulkozą Sd. Ponas yra geras, netęsdamos užmoka algą M.Valanč. Nebuvo tat jau laiko ko betęsties I.
ǁ NdŽ užtrukti, užsilaikyti, atsilikti.
12. tr. KŽ toliau vykdyti, daryti: Žaidimas tę̃siamas NdŽ. Vėl turėjau ieškoti galimybių, kad galėčiau tęsti mokslą rš. Gal mes ir dabar tęsiame išdavystes… J.Gruš. Tę̃sti savo šunybes iki galo NdŽ. Apie seserį ir draugą brangų vėtra savo liūdną dainą tęs S.Nėr.
| refl.: Romanas baigtas, o gyvenimas tęsiasi – ir tegu jau pats skaitytojas sugalvoja jo tęsinį J.Avyž. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi LKGII29. Ką norint bylome garbėsp Motinos Dievo, tatai Sūnausp tęsias DP597.
ǁ intr. NdŽ toliau kalbėti.
ǁ refl. slinkti (apie laiką): Taip tos dienos i tę̃sas! Vn. Kap ilgai tę̃sės tas laikas! Dg.
13. refl. Rtr, Š, KŽ trukti: Bylos tęsdavosi keletą ar net keliolika metų rš. Pokalbis tę̃sėsi pusvalandį NdŽ. Tos veseilios tę̃sdavosi po kelias dienas LKT208(Brt). Slogos kai kada tęsias lig devynų dienų kaip ir karštinės LMD(Sln). Prekyba tokia ir tę̃sės lig pat keturiolektų metų karo End. Ir teip tẽsės muno vargai, kol tikt aš vaikus prasiauginau Varn. Nevalia žydų tęsėse par metų septynias dešimtis S.Stan. Aš nežinau, kaip ilgai tas karas dar gali tę̃sties Plšk. Du metu tę̃sęsys tie karai Grd. Bėga priš kits kitą [moterys paplepėti] – kiek taip tę̃sias?! Rdn.
ǁ būti išlikusiam, tebebūti: Anys nekentė, kad čia tę̃siasi liežiuvis lietuviškas Pls. Tę̃sės ir tę̃sės paprotys iš senovės Grv. Tę visokių burtų tę̃siasi GrvT69. I dar̃kos (dabar) to mada tę̃siasi GrvT78. Dar kokis kiaušinis tę̃sias Vrn.
14. tr. ilgai, ištęstai tarti, kalbėti, dainuoti, švilpti ir pan.: Nosiniai garsai tęsiami̇̀ ilgiau DŽ1. Prieb[alsiai] f, v yra tęsiamieji (arba trauktiniai), nes tariant juos galima traukti J.Balč. Lietuvininkai būkštavą (raidę) o tę̃sia KI157. Tę̃siamas giedojimas NdŽ. Tę̃samo balso geras dalgis Ggr. Giesmės negali̇̀ peršokt, tę musysi tę̃st, kap parašyta Btrm. Ta nota tokia nelinksma: tę̃sia i tę̃sia – tokia be gaidų Vlkv.
15. intr. L, NdŽ tįsoti, plytėti, driektis: Mano sklypas čia ir tę̃sia iki upės Btrm.
| refl.: Ten, kiek akys mato, tęsėsi vandenų apsemti plotai P.Cvir. Kaip baltas audeklas tęsėsi tarp žaliuojančių laukų, pievų ir girių lygus ir platus plentas J.Bil. Nuo trobos ir klėties upės linkui, į pakalnę tęsiasi sodnas Žem. Šito pieva tę̃sėsi toliau per kokius tris ūkinykus Ūd. Ir tę̃sias tie kalniukai kalniukai lig pat Lokavos kalno Vgr. Tę̃sės juostums (rėžiais) ūkė Grd. Kaip voratinkliai tę̃siasi par orą, trečion dienon bus lietus Upn.
| Tešmuo kai siūlas, lig žemei tę̃sias Klt.
16. lėtai, sunkiai eiti, vilktis: Reikia tę̃stis namo Lz. Kvara buvo, ir ko jai buvo tę̃stis Dbč. Tę̃siase nebagas su karve Rdm. Dabok, kokia te boba tę̃sias keliu Slk. Te nor arčiau, ė tai tęsi̇́es tęsi̇́es Švnč. Reikia tau dabar tokiu purvynu tę̃stis bažnyčion! Vlk. Einu keliu, daboju – tę̃stas ko – sliedas nukeverzotas Prng. Tę̃sias ir anas kai ūšmalas, nelieka nuo bobos Aln. Tę̃sias i testę̃s, nepristoj in jį! Dglš. Daboju: paskui dykius tę̃sias šunytis Mrc. Šuva vos tę̃sias paskutinėm kojom Vžns. Didžiausias kirminas raudonas tę̃sias par gryčią Skdt.
17. refl. šnek. bastytis, valkiotis: Tę̃siasi čia visokio brudo DrskŽ.
18. intr. pamažu judėti erdve, slinkti: Kaip naktį tūlos žvaizdės danguje rodžias, nuog rytų vakarump tęsiančios, bet ne didžiu žibėjimu žibančios DP502.
| refl.: Vakar nelij[o], ale va šitiej žydai (debesys) tę̃sias Kpč.
19. refl. tr. stengtis paimti ką toliau esamą, siektis: Tę̃skis duonos, riekis ir valgyk DrskŽ.
20. intr. eiti kuria kryptimi: Šitas kelias tę̃sia in Bokštus LzŽ.
21. intr. būti panašiam į ką, krypti, linkti į ką: Ne šlėktos buvo, ale an bajorų tę̃sė LzŽ. Leliušai (kaimo vardas) mainos – tę̃sia in gudus (kalba daugiau gudiškai) Pls.
22. intr. veržtis, labai norėti: Čia miesto patekančio neturime, bet ing aną ateisiančią ir amžiną tėviškę tę̃siame DP553.
| refl.: Dabokis, kiekvienas žmogau krikščionie, kop tę̃sias visos dūmos, visi reikalai ir rūpesčiai tavi DP331. Idantig kad visomis sylomis tęstum̃bimės tosp meilėsp bendrosp ir atleidimop vienas antram DP359.
23. intr. prk. stengtis išklausti, išgauti: Anas tę̃sė tę̃sė i nieko neištęsė Arm.
◊ linùs tę̃sti sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Eit linus tęst BzF79.
aptę̃sti, -ia (àptęsia J), àptęsė tr. Š, KŽ; N
1. Asv, Ds apvilkti, aptempti drabužiu: Aptę̃s žmogų [drabužiu] kap sančiu, kap voratinkliu, pe! GrvT113.
2. Šlčn, Kls, Dv, Pls, Švnč, Plš apsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti, apkaustyti: Kalniai àptęsta milu Grv. Kuoj nori aptę̃st, ar šereiku? Lz. Ma[no] àptęsti kailiniai Btrm. Kalviop reikia ažnešt, kad aptę̃st ratą šina LzŽ. Tada medinius api̇̀tęsė guma Ml. Vešim pas kalvį ratus aptę̃st, jau labai pairę Mrc.
| Mezgė mezgė i numezgė ilgą i be skaičiaus ilgą tinklą i àptęsė aplink girią Tvr.
| refl. tr.: Ratus apsi̇̀tęsiau Švnč.
3. Dbč aptraukti, apdengti, apvilkti: Rūdis juodai àptęsia Asv. Žalia žolelė rūdžia apnešta, bistra upelė krauju aptęsta TDrIV222. Vai ir ištraukė seselę žaliais maureliais aptęstą (d.) Mrc. Kmora visą dangų àptęsė LzŽ.
| impers.: Tep tuos àptęsė nastrus [valgant], kad negali Vlk. Àptęsta jo [akies] lėlelė Dv. Ažkart akį ėm[ė] ir àptęsė Lz.
^ Kad tau akis aptę̃st! Asv, Rod.
| refl.: Burna pienu apsi̇̀tęsė Pv. Apsitę̃sę mano akes, nesuregiu DrskŽ. Apsi̇̀tęsė visas dangus, bus lietaus Rod.
| Guli lovoj vaikais apsitęsus (daug vaikų) Ds.
4. Rtr tempiant, traukiant apvilkti aplink: Ponas liepęs jį pririšt prie arklio uodegos ir aptęst tris kartus apie jo dvarą (ps.) Ds.
5. apnešti apie ką: Apnešė aptęsė aplink bažnyčią [statulą] rš.
6. aptinti, aptvinkti aplink: Pirštą jau àptęsė, reikia pradurt Lz.
◊ aki̇̀s aptę̃sti Rš apgauti, įtikinti melu: Kiba ana jam aki̇̀s api̇̀tęsė, kad anas ją paėmė (vedė) Vdš.
atitę̃sti, -ia (ati̇̀tęsia), ati̇̀tęsė tr. KŽ, atatę̃sti Š
1. atvilkti prie ko: Kad reikt, tai būt atatę̃sęs priekabą Slk. Àttęsė kranu trobą [per potvynį], ir išgelbėj[o] DrskŽ. Ati̇̀tęsė iš pamūrio akmenis Ps. Ir atej[o] lapytė, ir attęso žąsį baltaplunksnę LTR(Rod). Jį in tos eglės attę̃sę po durim (ps.) Lz. Čiut kojas atàtęsiau, tokis klampynas LKKXIII128(Grv).
| refl. tr. Š: Einu, aš atsitęsiù dviratį Kpč. Padarė [rogutes]. Ji atsitęsė, paskinkė ir važiuoja LTR(Kb).
ǁ atitraukti, atstumti nuo ko: Stalą kąsnį àttęsė [nuo sienos] LzŽ.
2. jėga atvesti: Atatę̃sk man jį Mšg. Dabar ragana, atatęsusi savo dukterį pirtin bei gerai išpraususi, pargabeno rūmuosna Viešpaties Gmž(Krd).
| Kai Pipiraitė pamirė, anas kitą iš toliau atàtęsė Aps.
| refl. tr. Dglš, Ktk: Šitą [vaiką] atsi̇̀tęsiau pirkion Dbč. Pasigavę tą žmogų atsi̇̀tęsė ir girdo Slm.
3. Š, Ds, Dkk šnek. atnešti, atgabenti, atitempti: Didelė našta, čiut atàtęsiau Ml. Kūjį boba net iš Grybiškių atàtęsė Slk. Àttęsia àttęsia katė varlę katukui Rdm. Kam tu atàtęsei šituos žagarus? Žl.
| refl. tr.: Tokius kašikus ant kupros atsitęsi̇̀ Všn. Atsi̇̀tęsiau tris nėšius [v]andenio Ds.
ǁ atgabenti kuo: O kamp yr lisafetas, tai àttęsia [bulves] LzŽ.
| refl. tr. Sl.
4. ateiti: Led atsi̇̀tęsiau nuo šieno Trgn.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Ir atsi̇̀tęsėm Alovėn Alv.
5. nelaukiamam ateiti, atsivilkti: Jau tę jokis valketa neatsitę̃s Lp. Ko anas in mus atsi̇̀tęsė? Niekas jo neprašė Rš.
6. atitiesinti: Lemėžas reikia nunešt pas kalvį atatę̃st Pls.
×datę̃sti, -ia (dàtęsia), dàtęsė (hibr.)
1. tr. pabaigti vilkti iki kokios vietos: Sūnus spėjo pabėgt, o tėvą [kazokai] dàtęsė dvaran Žln.
2. intr. išsiversti: Nor kaip in rugių datęstùm su duona! Lp.
3. intr. įstengti gyventi, išgyventi: Lig aštuoniasdešimt metų dàtęsė Krž. O gal aš nė lig rudens nedatę̃siu, ką gali žinoti Vdk.
4. intr. įveikti (kelią), nueiti: Toli̇̀, aš nedatęsiù LzŽ.
įtę̃sti, -ia (į̇̃tęsia), į̇̃tęsė tr.
1. įtempti, įvarginti: Užmirštu naščius atsinešt, teip (be jų) įtę̃sia rankas Snt.
2. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Dbč, Žln, Mrk, Žl įtraukti, įvilkti, įkelti: Kad nepaneši nešte, tai tęste įtę̃sk maišą klėtin Š. Kirvį paėmė ir atkirto jam galvą, ir iñtęsė priemenėn (ps.) LKT398(Nč). Regi, [vilko] añtęsta net ežeran, ale išsinešė avelę Švnč. Ažumušė ir ežeran añtęsė Sug. Jei jo balon būtų neintę̃sę, būtų bitės užėdę Dg. Neik neik an vandenį, bo varlė pagaus ir intę̃s Ad. Insilipė visi ton eglėn ir raganą intęsė LTR(Ant). Ir lovys trobon iñtęsta Drsk. Iñtęsė vežimą grendyman Ndz.
| prk.: Jau tu mañ griekan intęsi̇̀ Rod.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Vilkai, papjovę kumelioką, įsi̇̀tęsė jį tankumynėn ir suėdė Š. Tik avį, insi̇̀tęsia [upelin] ir prausia vandiniu Kpč.
3. jėga įvesti: Reikia eit intę̃st [karvę] Pls. Ing karčemą nor vestie, varu ją ten intęstie BsO37.
4. refl. patekti, pakliūti į kieno tarpą, draugiją: Apsiženij[o] – insitę̃so nei šiokiosa, nei tokiosa giminėsa Rod.
5. prk. įpainioti: Politikon intę̃so ir govė dvidešim penkis metus [kalėjimo] Pls.
6. įpratinti: Ing tą gėrimą draugai iñtęsia nenorint DrskŽ.
7. refl. Kb, Vrn, Dbč, Lz įprasti, įnikti, įjunkti: Insitę̃sęs baisiausiai buvo gert, žmona ir pametė Srj. Darban insitę̃susiu arkliu ir kelij[e] geriau Rod.
ištę̃sti, -ia (i̇̀štęsia), i̇̀štęsė NdŽ, KŽ
1. tr. N, K, DŽ1 padaryti ilgesnį, platesnį, didesnį, ištempti: Moliniai muštuviai panašūs į puodynę ištęstu liemeniu ir susiaurintu kaklu rš. Plakdamas dalgį, jis labai ašmenis ištę̃sia Alk.
| prk.: Bažnyčia, visur santyji motina mūsų, per visą pasaulį ilgynių ir platynių ižtęstà,… pastiprinta yra ko tolyniui, tuo daugiaus DP542.
^ Ant kitojo [turto] kai žąsinai kaklą i̇̀štęsa, o ne ant savo Vn.
| refl. Rtr: Kabantis šaukėsi pagelbos, žmonės bandė nuimti, bet jokiu būdu neatleido mūka, ir su plaukais skūra ant galvos išsitęsė BsPIII37(Nm). Nosis tik išsi̇̀tęsė po kvarabai (apie sulysusį) Skdt.
2. tr. prk. padaryti per didelės apimties, per daug išplėsti: Ištęsti buitiniai vaizdai apsunkina romano veiksmo raidą LKX28. Kompoziciniu atžvilgiu kūrinys gerokai ištęstas rš.
3. tr. įtempti: Ižtęsiu kilpinį SD166. Ižtęsiamas SD28. Neižtęstas SD188.
4. tr. padaryti tiesų, lygų, nebe palaidą ar sutrauktą, ištiesinti, ištiesti, išlyginti: Man duokit jaunystės, kad veidą ištęstų̃ Km. Kad spurgana papula, nepaverpu, nei̇̀štęsu vilnos Šts. Suvyniojo kilimą, o vyras pagrobė ir i̇̀štęsė Krš. Kap sueina bernai, tai mus i̇̀štęsia an zoslano ir tąso GrvT80. Visas kūnas žaizdomis paverstas, ižkruvintas ir ant kryžiaus ižtem[p]tas ir ižtęstas DP145.
| refl.: Sulaužei, supašei tą [linų] saują, kad ji būtų neišsitę̃sus PnmŽ. Ėmė kiškis ir griuvo an žemės i išsi̇̀tęsė LKKII218(Lz).
ǁ pakloti, ištempti, ištiesti: An pievos i̇̀štęsė [drobę], saulė padegino ir išbalino Ml. Drobę an [v]andenio patęsiam, o tada i̇̀štęsiam an dernos (velėnos) LzŽ. Tuos audeklus indedam pelenuosna, pamirkiam kokią dieną, paskui ištę̃siam an žolės Rud.
5. tr. Rtr, DŽ1, Žln ištraukti, išvilkti iš kur: Išdvėsė kumelė, reikia ištę̃st pakluonėn Š. Rudenį bitės pačios ištę̃sia tranus, kad medaus mažiau ėstų Dv. Vienuos marškiniuos manę pro langą i̇̀štęsė Str. Ìštęsia gaidį iš papečės GrvT80. Tęst tęst – paki i̇̀štęsiau iš sutrų duobės telioką Klt. Purvynas būlo, arklys neištę̃sia Kč. Kartą viena žmona ej[o], tai inklimpo, pradėj[o] rėkt, tai i̇̀štęsė LKT397(Asv). Karvė inklimpsta, tai tada visi i̇̀štęsiam iž raisto Dg. Nebaštiką i̇̀štęsė, pats anlindo rakštin ir guli Grv. Ìštęsė iš pečio žąsį, mėsos DrskŽ. Šitokį meitėlį i̇̀štęsė per duris Drsk. Ažkart i̇̀žtęsė telią negyvą LzŽ. Reikia pamerkt, reikia ir ištę̃st [linus] Btrm. Prilenda [žuvų varžon], tai kap tik i̇̀štęsi Dbč. Tadag juos ižtę̃st ižg užtvorių, tadag juos iž erškėčių išvilkt DP278.
| prk.: Ìštęsia iž mokyklos šiap tep, ultojai pasdaro DrskŽ.
^ Liežuvį neištęsi̇̀, kad anas kalbėt Grv. Kad tavę ištęstų̃ oran kojom! Švnč.
| refl. tr. NdŽ: Anas išsi̇̀tęsė ją (ožkelę) iš ažudaro, nu, i jau lupa skūrą nepjovęs, gývai (ps.) LKT349(Ad). Tą pasakę, vėl išsitęsė iš lovos Joną ir vėl jį baisiai prilupė BsPII245(Jž). Iš išsi̇̀tęsia žuvį Vrn. Parej[o] laumė ragana, išsitęsė iš pečiaus Bebenčiuką, pavalgė ir išej[o] ant kiemo LTR(Mrc).
ǁ ką tvirtai besilaikantį ištraukti: Kap inkišam ranką [į skylę], trudna ištę̃st Pls. Strošna ištę̃st rankos iš po stalo Str. Noriu ištę̃st dantį ir negaliu – sopa Lz. Itas jo brolis i̇̀štęs[ė] tą kuolelį GrvT85. Tąsė visi šieną, tai anas i̇̀štęsė tą trumpesnį galą LKKII223(Lz). Tokia buvo bala, kojų nemožnėj[o] ištę̃st LzŽ. Nereikalingus sūdus marti i̇̀štęsė į akivaizdą J.
^ Kad nekalba anas – su kriūkiu žodžio neištęsi LKKXIII135(Grv). Kad jam kas kuolą pilvan įvarytų, kad žarnas ištęstų̃ paskui! Strn.
| refl. tr.: Iš po savę vaikas išsi̇̀tęsė ir nešioja autą Drsk.
ǁ slapčiomis paimti, pagrobti, pavogti: Sakytai, kas i̇̀štęsė pinigus – nerandu DrskŽ. Moteriškei pinigus i̇̀štęsė Švnč. Vilkas manik dvi aveles i̇̀štęsė Grv. Ką tik padedu, tuoj ištę̃sia šitas katinas Klt.
ǁ išsiurbti, ištraukti, sugerti: Medžiaga ištę̃so vandenį Pls.
| prk.: Sako, ką saulė ištę̃sia soką [iš vaistažolių] Pls.
6. tr. išnerti (ppr. mezgant): Sunkiai, bet ištęsiù [akį] Dsn. Per tris akutes ištęstà viena – ir tokis mezgimas Rod.
7. tr. jėga išvesti: Karvę i̇̀štęsiau in atšlaimo, reiks po tam toliau pasvedėt Klt. Jo niekap iš namų neištęsi̇̀ Švnč. Ištęsiù visus [svečius] bulbėsna [ravėti] Drsk.
| Važiuot nenorėj[o], vaikai, dukteres i̇̀štęsė [iš kaimo] DrskŽ.
| refl. tr.: Jį už barzdos nusitvėręs iš užkakalės išsi̇̀tęsė NdŽ.
8. tr. išnešti: Iš trobos mane i̇̀štęsė, būtau sudegus Drsk. Malkų yra, ale nepaimsi: drūtų vyrų reikia jom ištę̃st Slk. Jie su žmona i̇̀štęsė tą kuparą an vežimą Žln. Bus vaikai ištę̃sę kur nors tą atestatą Ssk.
9. tr. sunkiu nešuliu ar darbu nuvarginti, įskaudinti: Itoj mėžia tai ir gyslas i̇̀štęsė Arm.
| impers.: Su jaučiais kad par dieną arsi, rankas i̇̀štęsa LKT134(Dov). Ranką tiek i̇̀štęsė – lai giltinė jumis atema! KlvrŽ. Ištęsė man ir taip rankas, – atšovė virėja Žem.
10. refl. išaugti, ištįsti: Mergelė išsitę̃so kap smilga Rod. Piemuo prie botagui vis išsitę̃sia Ml.
11. intr. ištverti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Kas ištęs iki galo, tas bus išganytas NTMt10,22.
ǁ refl. išsiversti: Da pavasaris toli, ė čia nei šero, nei valago – kap išsitę̃sme su gyvuliais, kuom patys pramisme Prng. Su kartele ilgai negal išsitę̃sti valgyti Šts. Maniau išsitę̃sti su tais miltais šią savaitelę Krš.
ǁ įstengti išgyventi: Ana ligonis, i kiek i̇̀štęsė! Krš. Jei ištęsiù šiuosmet, pagyvensiu Drsk. Ar ištę̃siu, ar su medžių lapais nukrisiu Jz. Kad nor jūs ištęstū̃t! Lp.
| refl.: Ka tik lig vasaros senoji išsitę̃stų Krš.
ǁ refl. išsikapstyti, išsisukti (iš ligos): To delto išsi̇̀tęsė, išgijo Švnč. Tik išsi̇̀tęsiau iš ligos, maniau, kad jau mirsiu Kb.
ǁ šiaip taip prabūti, prastumti (laiką): Kaipgi tu paržiem ištę̃si be kailinių?! Alz. Į tą uždarbį mes nebveizam, mes tik veizam, ka jau ištę̃stumi dieną Als. Dienininkas nedirba, veiza tik dieną ištę̃sti Šts. Diena žmogui ištęstóji tiktai, t. y. trumpini savo amžį (tiktai amžiui ištę̃sti) J.
12. intr. Rtr kurį laiką vilkinti: Pirmo[je] trisdešimto[je] [žadėjo grąžinti skolą] – taip ir ištęsė visus metus Krš.
13. tr. išsaugoti, išlykyti: Iki Velykų i̇̀štęsiau lašinius Vrn.
14. tr., intr. pajėgti išdainuoti, išgiedoti: Jau sena, nei̇̀štęsiu, negaliu giedot kap jauna Pls. Kad aš nei̇̀štęsiu šitos giesmės Žrm.
15. išeiti, išvykti: Išsi̇̀tęsė oran i neateina Dkšt. Išsitę̃sus su vaikais buvo Ad.
| Viena kita pora išsi̇̀tęsia šokt Ūd.
16. tr. prk. išreikalauti, išgauti: Kas tik daro, nori, kad dauges ištę̃st iš to žmogaus Asv. Pasamdė, kad išdarbuit, ištę̃st iš pjovėjos, kad ana nepaeit Asv. Per septynis metus ledva dokumentus [pensijai gauti] i̇̀štęsiau Dg. Anas tęsė tęsė i nieko nei̇̀štęsė (neiškláusė) Arm. Suprato, ką gali ištę̃st (išklausti) Arm.
◊ liežùvį ištę̃sti ką nors išgauti, išklausti: Buvo žmona, nori ištę̃st liežùvį Šlčn.
paištę̃sti, -ia (pai̇̀štęsia), pai̇̀štęsė (dial.) žr. ištęsti 5: Atvažiavo traktorius, abi [mašinas] pai̇̀štęsė Grv.
ǁ išsiurbti: Būt musios ir varmai kraujį paištę̃sę Lz.
nutę̃sti, -ia (nùtęsia), nùtęsė K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1; Sut
1. tr. padaryti, kad nutrūktų, nutraukti: [Žuvys] stvarsto stvarsto ir nenùtęsia Rdd.
ǁ numauti: Duok, čebatus nutęsiù, negulsi itokiom lažion Str.
2. tr. LL192, Rtr, NdŽ nutempti, nuvilkti kur: Ką tęsia, tą nutę̃sia – gera kumelė Adm. Arklys ratus nutę̃so namo Dbč. Kumeliukas bėgo kluonan ir vilką nùtęsė kartu Dv. Nustvėrė poną už kojos ir nùtęsė nuog arklio (ps.) Ndz. Jaučią nebegyvą nùtęsė nuo kelio BM71(Žb). Man tik sunku pamirt, o kai pamirsiu, tai nors virvele padysnin nutę̃skit Tvr.
| refl. tr. Rtr: Lovą nusi̇̀tęsė palangėn – kaipgi jam nebus šalta! Mžš. Nùstęsė nuo pečiaus až kojos GrvT101. Anys tada išlindo ir raganą až kojų nusi̇̀tęsė miškan LTR(Ant).
3. tr. priversti nueiti, jėga nuvesti: Nùtęsė [podukrą] jaujon ir uždarė LKT280(Ukm). Nùtęsė pas kaimyną, ką vogiau obuolius, liepė atsiprašyt, in ranką pabučiuot Žln. Cigonka do nutę̃s, neik! Klt. Do karvę kad kur nutęsiù, o teip ką aš čia darysiu Klt. Kvaista galva, negaliu [šerti gyvulių], bus nutę̃sta turgun ir parduota Drsk.
4. tr. sunkiai nunešti: Reikia nutę̃st [šieną] an tuos kupečius Šmn. Reikia pienas rytą paskėlus do nutę̃st Klt. Seselės nutę̃sia, o partęst nenori – lauki lauki, kad parvežt Ukm. Dieve, kad te mane kas nutę̃st! Srj.
| refl. tr.: Nustę̃sk Kavarckan uogas Kvr. Dabar griebsma ir jau pragaran nustę̃sma Pl.
ǁ nugabenti: Pasodino mergą [vežiman] ir nùtęsė any[s] LzŽ. Seną nùtęsia in ubagų namus vaikai, – visap yra Žln.
ǁ Lz nematant, slapčiomis pagrobti, nusinešti, nudžiauti: Naktį pasijema [balinamas drobes] – gali kas nutę̃st Vdn. Musinu pilniot, kad kas nenutę̃st ko Rod. Marti nùtęsė svogūnus, visa DrskŽ. Nùtęsė [lapė] jauniklę vištelę Švnč. Šeškas uždusis vištą ir nutę̃s Rdš.
| refl. tr.: Ažmiršau aždaryt, ir nusi̇̀tęsė vištą lapė Klt.
5. tr. sunkiu nešuliu nuvarginti, nukamuoti: Nešiau bulvių pintinę, i labai nùtęsė rankas Plk.
6. intr. šiaip taip prastumti, praleisti (kurį laiką): Nutę̃s nutę̃s kokią pusę metų ir vėl ateita ubagais Šts. Diena būtoji, valanda nutęstoji tinginiui malonu J.
| refl.: Nustę̃s dar dvi nedėlios, kole ižvažiuos DrskŽ.
7. tr. Rtr, Srj nuvilkinti, nudelsti: Nereikia linų sėjos nutęsti į antrąją gegužės dekadą rš. Labai nùtęsa skolą, negal tokims skolyti Krš. Taip i tyko nūtę̃sti, nenora rašyti Šv. Šitie lietai nùtęsė rugiapjūtę Lzd. Nieko nenutęsdama atvažiuok LzP. Nenūtęsamas I.
^ Vyro darbas nūkertamas, tikt moterų darbas nūtę̃samas MitI63.
| refl. N, K, Rtr, KŽ, Dv: Byla nusi̇̀tęsė BŽ170. Jo universitetinis mokslas nusi̇̀tęsė gana ilgai NdŽ. Nusitę̃sęs kosulys NdŽ. Nusi̇̀tęsė viskas, užejo lytai, i nepasėjo End. Nusi̇̀tęsė su šienavimu – va ir užėjo lietai Slm. Nusi̇̀tęsė darbai lig žiemos Krš. Darbai labai rudenin nusi̇̀tęsė Krs. Atvažiuoti nusitęsė, matyt, užmiršo mumis J. Nenusitęsk, užmokėk skolą Šts. Į senvaikystą nusi̇̀tęsė – koks surūgęs senvaikis Krš.
| Šie metai jau tep nusitę̃sę (pavėlavę) obuoliai Ndz.
ǁ K nukelti, atidėti: Gavo tą provą iki kito sykio nutęsti LC1889,28.
| refl.: Tai mano kelionė da toliau nusitę̃s, nusikels Krs.
8. refl. Š (ilgai) trukti, tęstis: O jei saulė tekanti debesis renkas iš visų kampų ir [debesys] bėga ant saulės, tei ilgai nusitęs vėjas DS119(Šmk).
9. tr. K tęsiamai ištarti, dainuoti ir pan.: Seniausieji informantai ekspresyvumo sumetimais dažniau negu jaunesnieji savotiškai nutęsia žodžius ir skiemenis KlbXXVII(1)73. Raudėniškiai labai nùtęsa žodžius Krš. Nùtęsa baisausiai, kaip kokią giesmę Krš. Gerai, – vėl nutęsė vėžys, apžiūrinėdamas įnagį K.Saj. Kregždė čirvena čirvena ir nutę̃sia Skr.
| Varpai skambėjo, ilgai nutęsdami garsą Žem. Nutę̃siamas balsas NdŽ.
nutęstinai̇̃ adv.: Ans nutęstinai̇̃ sako, t. y. kaip gieda J.
10. refl. plytėti, nusidriekti: Jo laukas nusitę̃sia lig miško Ob. Galas vagų nùstęsė toli, plotų plotai DrskŽ. Nusitęsė ilga juodų dūmų uodega, ir po minutės liepsnojantis priešo lėktuvas atsimušė į žemę rš. Nusitęsė virtinė vežimų su visokiais padargais, ryšuliais ryšulėliais V.Myk-Put. Per visą pirkią nusitęsęs šviesos stulpas, dulkės atrodo kaip auksinės rš. Voratinkliai nustę̃sę GrvT46. Pakluonės žilvičių šešėliai ant vakarą nusitę̃sdavo par visą kluoną Skrb.
ǁ nutįsti: Sermėga suteršta, ir vienas skvernas žemiau už kitą nusitę̃sęs NdŽ.
11. šiaip taip nueiti, nusivilkti: Nùstęsė Druskinykuosa ir neparvažiuoja DrskŽ. Vaikai kap nustę̃so medžian, tai ir nū nėra Rod. Ant vakaro in traukinį nustę̃siam Lb. Ar nustęsi̇̀ teip toli su vaiku? Skdt. Kap tik nùstęsiau tęnai Dv.
12. tr. palenkti, patraukti į kieno pusę: Verta [Marija] už tiesą ant kurios Viešpatis pavyzdėtų, kurios gražumo karalius trokštų, kurios kvapu mielingiausiuoju būtų nutęstas nuog amžinojo ano atilsėjimo ant ančio Tėvo DP624.
patę̃sti, -ia (pàtęsia), pàtęsė NdŽ, KŽ, DŽ1
1. tr. tempiant pailginti, paploninti: Patęsk ploniau verpalą Šts. Su geležia bepiga: kur stora – patę̃sia, kur plona – sukrečia, o medžio atpjovei – jau neprilipdysi Dkš.
| refl. NdŽ.
2. tr. kiek pasiurbti: Arielkelės – tai kožną dieną pàtęsiu Lz. Kap kada, kap čvertką pàtęsiu, tada kalba geresnė LKKXIII119(Grv).
ǁ kiek užtraukti, padumti (dūmą): Duok patę̃st savo liulkos Nč.
3. tr. patraukti, pastumti, pavilkti ką paviršiumi: Patę̃sk pakūčion suolą Rod. Pàtęsė pusin kelio, kap svied[ė] tą bačką atgal LzŽ. Anas paėmęs apinastrius patęsęs žeme ežia ir šaukiąs LTR(Ds).
4. tr. LzŽ, Km, Dglš, Mrk, Mrc, Rod pajėgti tempti, traukti, vilkti paviršiumi: Nupirko batelius, vaikas dar nepatę̃s DrskŽ. Kojų nepatęsiù – skauda Aln. Ale kur tau anas padaris vienas, anas jau kojų nepatę̃sia Švnč. Mainė mainė su cigonais, tai arkliukas negalėj[o] kojų patę̃st pavasarį Grv. Dėlto priraudavom žolės, o kaip purvas, kurgi vaikas patès ratelius, nu tada reikia nešte nešt Rk. Pridė[jo] itokį didžiulį vežimą, ką ledve arklys patę̃sia Grv. Jau nepatę̃sia – tokis rambus arklys Rod. Kumelę ažkabinsi, ale kai nepatę̃s, tai bėruką ažkabinsi Dkk. Jaučias daug patę̃sia, tik jis eina žengsniu Rud.
5. tr. Švnč, Klt pajėgti, įstengti panešti: Pridė[jo] didžiulį maišą, ką itai ledve pàtęsė GrvT111. Rankos nebetikę: patempė kiek – ir nebepatę̃sia Kvr. Užpakalio nepàtęsiu – ką aš darbuisiu Kpč. Tokis jau pilvo nepàtęsia, ėda kap kokis paršas Žln. Nepàtęsia (menkai įgali), o vis negana Žln.
6. tr. sunkiai ką keliant, nešant, dirbant patempti: Sako daktaras, ka pàtęstos gyslos LKT168(Grk).
| refl. Alk, Pjv: Kai pasitę̃si nuo pakėlimo, taukės gelbėdavo PnmŽ.
7. tr. LzŽ pakloti, patiesti: Kab rasa pavasario, šilta jau, dienos didelės, an saulelės, tada pàtęsia an rasos [audeklus] LKKII225(Lz). Patę̃sia tą palą, kur aprištas sietas, ir išleidžia an tos palos [bites] Kpč.
^ Per mariom katino uodega patęstà (kibiro pasaitas) Tvr.
ǁ padriekti: An pečių pakūrentų padedam, an saulės patę̃siam [žolynus] Pls.
| refl. Btr, Švnč: Ir palei pievą, ir palei kelią būna pastę̃sę visur – tai patakėliai Dg. Kiaulažolės pastę̃sę tep, lapukai kap rūtų, takažolės dar vadinas Pv. Pas mus šitoj klonis voratinkliais pastę̃sia an pa[ga]dos Pls. Šiandien ryte tep buvo panašu in lietų: buvo pastę̃sę kasos tep nuog saulės Pv.
8. tr. patiesti, paguldyti: Anas teliokas išturėt nemožna, mane kai davė, net pàtęsė Klt.
ǁ refl. pasislinkti: Pasitę̃sk toliau! Pls.
9. intr. kiek gyventi, pagyventi: Gal dar keletą dienų patęsti Žem. Gal patę̃s iki pavasario NdŽ. Jei nejudyt[ų] vėžio, [ligonis] patę̃st[ų] kelis metus DrskŽ.
| refl. NdŽ: Žmogus nori pasitę̃sti i gydais Krš. Ka ramiai, lengviai būtumei, pasitę̃stumei Užv. Ka tik tamsta da pagyventumi, ka tik tamsta da pasitę̃stumi Trk. Reik tą guzą spinduliuoti, pasitę̃su (pabūsiu) ligoninė[je] Rdn. Šnapšelį gėrė, ka būt nagėręs, būt pasitę̃sęs End.
10. tr., intr. kiek nutęsti, pavilkinti, padelsti, atidėti kuriam laikui: Storosiuos ant Naujų Metų atnešti [skolą], ale rast ir ilgiau patę̃s Ms. Yr valgyti, gerti – gal ilgiau patę̃sti [vestuves] Pvn.
| refl.: Nepirk to paleto, dar pasitę̃sk Krš. Pasitęskiat košę valgyti, aš įnešu dar pieno Ggr. Visam amžiuo neprisipirksi, tik pasitę̃stumi kiek Krš.
11. tr. išsaugoti, išlaikyti sveiką, nesugadintą, nesunaudotą, pataupyti: Pašarą patę̃sti NdŽ.
| refl.: Į žiemą, kad pasitęs, yr uždarbio ir su obulais Nt. Su tais lašiniukais pasitę̃su Krš.
12. tr. toliau skirti, duoti, pratęsti tolesniam laikui: Pàtęsė vaistus, tus pačius geru i geru Rdn. Neklauso, jam patę̃s tą kalėjimą Pj. Atvažiavo asesorius, tujau šimtą rublių į kišenę, ka dar patę̃stų lažą Krt. Mokėjimo laiką patę̃sti NdŽ.
13. tr. End padaryti ilgesnės trukmės: Dievas susimylėjo, patęsė jai gyvenimą, duodamas laiko tau pasitaisyti LzP. Jau daba gyvenu neblogai, jau galėčio, jei jau amžių patę̃s Dievas, ir ilgiau būti da Šv. Jei Dievas patę̃s, leisu [vaiką] mokslą Pvn. Ansai pardalijo ant dviejų dienų [duoną], kad galėtų ilgesniai patęsti sau amžių BsPII20(Varn).
| Patę̃sti patę̃su aš tave, bet neišgydysu – skrandžio gedimuo nėr liekarstų Nt.
| refl.: Nusiraištys visi atolai, jei ruduo da pasi̇̀tęs Vvr. Jei vė[ja]s pasitęs, greit nubrįs visi pašaliai Šts. Darius jei būt paskaidęs savo karauną, karė būt pasitęsusi S.Dauk.
| impers.: Gal da tei[p] kiek pasitę̃s i be karo Jrb.
14. tr. praleisti (laiką): Vakarams patęsti mokėsi visokių pasakų Šts.
15. tr. Dkš, Kli kiek ilgiau tęsiamai ištarti: Trumpieji balsiai kartais patęsiami rš. Anykštėnai kai kalba, daugiau patę̃sia žodį Kvr. Švendubrėnai pàtęsia žodžius DrskŽ. Vindeikių kaime patę̃sdavo kalbėdami Msn. Patę̃sdami labai klega Dbč. Suokdamas dainą, balsą patę̃sk J.
patę̃siamai adv.: Drucminai labai patę̃siamai kalba Rud.
16. refl. plytėti, tįsoti, driektis, eiti: O ta rubežis pasitęs iki Bet-Hoglei ChJoz15,6.
17. refl. šnek. paeiti, pasivilkti: Privargau su bulbom – nepastęsiù Ktk. Boba suvis nepastę̃sia Dglš. Par žemę nepastę̃sia, ė jau keikias Rš. Pastę̃st jau negãli – sėdėtų namuos geriau Antr. Metų daug, nepàstęsi kap maišas Dv.
18. intr. užduoti, sušerti: Kap pàtęsė anas ituo vėzu vienam, tai anas apgriuvo Lz.
19. refl. tr. užgrobti: Radosi Želigovskis, Vilnių pàstęsė Dv.
20. intr. atsiduoti, kvepėti: Eglinis kuodis kap naujas, pàtęsia egle Lz.
◊ api̇̀varų (kulnų̃) nepatę̃sti sunkiai, vos paeiti, pasivilkti: Jau nepàtęsia api̇̀varų Alv. Matau, kad kulnų̃ galiu nebepatę̃st Dbk.
kadokùs (siū́lą) patę̃sti pagyventi: Prašykit Dievo: kad tėvas patę̃s kadokùs, tai dar bus geriau Arm. Norėčio dar siū́lą patę̃sti Šts.
partę̃sti, -ia (par̃tęsia), par̃tęsė tr.
1. NdŽ, KŽ parvilkti, partempti ką paviršiumi: Kartį partęsai̇̃, o jautį palikai Žrm. Užrink storiausį ąžuolą ir partę̃sk namo Azr. Vilką partęsmà namo, o vilkė ir pati ateis Ktk. Tuoj durnius sugriebė bobą, ažnėrė virvę až kaklo ir partęsė namo BsPII251. Negalėjo ratų namo partę̃st iš turgaus Dv.
| refl. tr.: Tai užkabinom tą šamą ir parsi̇̀tęsėm in šitą pusę Nemuno LKT233(Brb). Par̃stęsė malkos traktorium Drsk.
2. jėga parvesti: Nejo berniokas, paėmiau ir par̃tęsiau namo Ds. Motina, pagavusi žabą, sudavė gerai dukteriai, partęsė namo, bet vos sugrįžusi Marelė susirgo M.Valanč.
| refl. tr. Kč: Aš jį už rankos ir parsi̇̀tęsiau iš stoties Srj.
3. Všn, Žrm parnešti, partempti: Akmuoj sunku partę̃st LzŽ. Tie saldiniai teip dribo, teip dribo, kasdien po dvi karzinkas partę̃sdavau Šmn. Nutęsk, partę̃sk viską senas Drsk. Reikia dar maišas partę̃st žolės, tai tada valgysiu Vlk. Seniau, būlo, par̃tęsiam maišą druskos iž Lenkijos per upelį Kpč. Matai, kiek jis partęsia žagarų iš miško Čb. Ar šatra kokia tvorai partę̃st reikia, visko reikia Rud.
| prk.: Norinta būt palikęs [jūroje], būtų partę̃sęs pinigų DrskŽ.
| refl. tr.: Šitą katilą parsi̇̀tęsė namo Všn.
ǁ kuo parvežti, pargabenti: Vyrai nusistūmė ratus ir vėl par̃tęsė kryžių iž miško Mrc. Einam namo, rateliuos [cukrų] kol partę̃sma Slm.
| refl. tr.: Yra šieno pakapota, reikia parsitę̃st Mrk.
4. pareiti, parsivilkti: Teip privargau besvalkiodamas po turgų, kad led namo parsi̇̀tęsiau Lel. Nebuvo nebuvo po kari, paskun parsi̇̀tęsė iš kur Kpč. Dar Kazys neseniai parsi̇̀tęsė tik Arm.
pértęsti tr.; SD292, SD3348
1. pertempti, ištiesti nuo vienos pusės iki kitos, permesti: Jonas pértęsė dratą, neina gyvuliai DrskŽ. Vidurė[je] tų griovių, pripildytų mėšlais ir žemėmis, partęs nu rytų į vakarus virvę S.Dauk.
| refl. tr.: Ubagas dūlina, maišelį per pečius pérsitęsęs, in abejas šalis pasdairinėdamas Dbč.
ǁ padraikyti: Kur šiaudais laukai pértęsta (plonai užmėžta), ir tai javas net į šalis virsta Rod.
ǁ perbraukti: Kokis tę tavo raštas – tik prikišta, pértęsė pértęsė, – kas tę gali perskaityt Pv.
2. pertraukti, perkišti, perdurti: Adata nemožna pértęst greit šitokį storą rūbą Klt. Jei akių paboja, – per pavalkus pértęst [vaiką] (priet.) Mrc.
3. vienam kitą tęsiant nugalėti, laimėti: Eme tęstynėn, pažiūrėsim, kataras iš mūs katarį pertęs Grv.
4. NdŽ, KŽ paviršiumi per ką pervilkti: Būtum patys pértęsę [vežimą per] šitą balą Lp.
^ Burbu, o jy (marti) tyli kap pértęsta per ledą DrskŽ.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
ǁ pertempti, pervilkti į kitą vietą: Reikia pértęst stalą kitan daiktan LzŽ. Kap pértęs traktoriu [sodybą], tai eisim [į gyvenvietę] Rod.
5. pervesti per ką: Daboja – arklys su vežimu per žardą pértęsta Tvr.
| refl. tr.: Kokį berniuką paėmė, per gatvę pérsitęsė Šmn.
6. Ds pertempti, pernešti: Akmuo sunku pértęst Lz.
ǁ pergabenti: Šitas arklys visą valsčių pértęsė ir da veža Str.
7. refl. šnek. šiaip taip pereiti: Vos pérstęsiu per pirkią, visai negaliu Rtn.
8. nuvarginti, pertempti: Mano gyslos pértęstos PnmA.
| refl. NdŽ.
9. padaryti per ilgos trukmės: Nu kam man senutei Dievulis pértęsė vieką Tvr. Pernešiojo karvė [teliuką], pértęsė Dv.
10. išlaikyti, ištverti: Vienam bernaičiu an smagenų darė raparaciją, al pértęsė Dbč.
pratę̃sti, -ia (pràtęsia), pràtęsė Š, Rtr; SD1141,142, Sut, M
1. tr. N, K, KŽ tempiant padaryti ilgesnį arba platesnį, pratempti: Striubą daiktą pratę̃sti, kad būtų ilgesnis J. Nulėkė vilkas par kalvį ir paprašė, kad pratę̃st jam liežiuvį (ps.) Grv. Striukas sienolis, pràtęsė sienolį (ps.) LzŽ.
| refl. tr. N.
2. tr. NdŽ prastumti pro šalį, pratraukti.
3. tr. nustumti į šalį: Pratę̃sus buvau i iššluosčiau Ad.
4. intr. įstengti šiaip taip gyventi, išgyventi, išsilaikyti kurį laiką: Bloga jo liga, ilgai nepratę̃s NdŽ. Nu, mažgi da vasarą pratęsiù LKT340(Ign). Gali pratę̃st po ligonines, ale gyventojas nebebūsi Krč.
ǁ refl. tesėti, verstis, pragyventi: Su ta pensijike vis gali prasitę̃sti Rdn.
5. tr. N, NdŽ uždelsti, užvilkinti.
6. tr. toliau vykdyti: Piemenys dar norėtų pasikalbėjimus pratęsti rš. Baranausko pradėtą senovės idealizavimą poezijoje pratęsė „Aušros“ romantikai rš. Pratę̃sti pažintį NdŽ.
7. tr. padaryti ilgesnės trukmės: Jeigu gerai užsilaikysi, gali dar pratę̃sti savo gyvenimo dienas Tl. Pratę̃s [vaistai] kiek gyvenimą, ale neilgai Grd. Nemaniau, ką tep ilgai gyvensiu, ką Dievas ilgai pratęs Tvr. Suvadino baimę gydytojų, kaip įmanydamas norėjo amžių pratęsti M.Valanč. Ne tiktai metų, bet ir valandos niekas sau pridėt nei ilgiaus ir toliaus savo amžio pratęst… negal SPI135-136. Idant meto vargų ir kariavimo nepratęstų DP542.
| refl. DŽ1, Švnč: Pagadėlė kiek prasitę̃s – žmonės tuoj šieną griebs Vad. Geras oras ilgiau būtų prasitęsęs I. Prasi̇̀tęsė liga Grd. Nepatogu būdavo pamesti ir išeiti, ir audiencija kartais prasitęsdavo KlbV96. Turam iš pieniško, meisa prasitę̃sias Krš. Kad taip prasitęstumei neatidavusi sūrio, bent ligi po visam Žem. Kadangi teip ilgai prasitęst, tada nieko nebus iš to pranešimo BBEz12,22.
8. tr. DŽ1 atidėti vėlesniam laikui, prailginti (terminą): Sutinka vėl terminą pratęsti TŽII262. Pratę̃sti sutartį NdŽ. Šviežią duoną kap regi išvaro (suvalgo), o sužiedėjusią tę tolyn pratęsia Rod.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
9. tr. šiaip taip praleisti, prastumti (laiką): O anam čia nėko nereik, ale tiktai ans nora tą laiką pratę̃sti Lk. Vis diena pratęstóji, vis pavasaris artyn Šts. Vis buvau alkanas, bet ką badą pratęsau Rod.
10. intr. išbūti, praeiti, praslinkti (apie laiką): Gal i šiandie dienelė pratę̃s be lietaus Bsg.
11. tr. tęsiamai ištarti, išdainuoti: Stiprus vyriškas balsas, pratęsdamas žodžius, kažką skelbė ar šaukdino V.Myk-Put. Labguviškiai teip pràtęsta kalba kalbėjo Kin. Posmą baigus, jis pats vienas pratęsdavo gaidą V.Myk-Put. Nosiniai pratę̃stini raštženkliai JV(XXIpsl.). Ir sako pratęsdama: – Eik, apsmukėle, iš ma[no] akių! LTR(Rod).
pratę̃siamai adv.: A, e su kirčiu, ne žodžio gale, tariami paprastai tęstinai arba bent pratęsiamai J.Jabl.
pratęstinai̇̃ adv.: Sudėtinis savibalsis ie… ištartinas yra vienu baisu atvirai, minkštai ir pratęstinai JDIII(IVpsl.). Kad avino ragas pratęstinai eis, lips anosjan ant kalno Ch2Moz19,13.
| refl.: Jei kada dingsta n viduryje žodžių, visada tokiuose atsitikimuose prasitęsia prieš ją balsinė J.Jabl.
12. refl. būti nusidriekusiam, plytėti: Prieglius su savo sidabrine juosta prasitęsia pro tą… aukštąjį kalną BsV168. Priegtam prasitęs ta rubežis Debiran nuog lomos Achor ChJoz15,7. Vidurinė kartis vidury bus and lentų, prasitęsianti nuog vieno galo iki kitam galui Ch2Moz26,28.
13. refl. pasklisti, paplisti: Ir teprasitęsia apsčiai and žemės, ir vaisinas, ir prasidaugina and žemės Ch1Moz8,17.
14. lėtai, velkant kojas praeiti, prasivilkti.
◊ linų̃ pratę̃sti Vb, Šv, Gdr sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Atejau linų pratęsti LTR(Vdk).
pritę̃sti, -ia (pri̇̀tęsia KŽ), pri̇̀tęsė; SD302, Sut, I
1. tr. NdŽ tempiant, tęsiant priartinti.
2. tr. NdŽ pritraukti, privilkti artyn.
3. tr. Lš jėga priversti, atvesti: Jo nepritęsi̇̀ už kaunieriaus [dainuoti] Lp.
ǁ prk. privilioti, pritraukti: Idant kuriuo norint būdu mus savęsp pritęstų̃ DP80. Meile amžinąja numylėjau Tave ir todrinag pritęsiau Tave DP508.
ǁ refl. tr. prisijungti: Tęsėm tęsėm ir nepri̇̀stęsėm lietuvių Pls.
4. tr. NdŽ, DŽ1 daug prinešti: [V]andenio daug reikia pritę̃st gyvuliam Klt. Aš, būdavo, pritęsiù malkų iš beržynioko Klt. I karvę pašeria, i [v]andenio pritę̃sia Švnč. Visokių šunagrybių pri̇̀tęsta, o gerų grybų nėr Vrn. Pri̇̀tęsė dovanų vaikai vardo dienon, vagi Drsk.
| refl. tr.: Prisi̇̀tęsiam tų žagarų, prisikapojam Pun. Gal žinai, kas turi ąžuolą kokį, ka išdžiūvęs būt, gal kas turi pristę̃sę, kur miške gyvena Pv. Su lėlėmi žaidėm, ryzų pristę̃sę Drsk.
5. refl. šnek. prieiti, prisivilkti: Visokių pristę̃susių gyvena Vrn.
6. tr. priveržti, pririšti: Šieno vežimą pritęsia šatra su vadimis Š.
7. tr. prisiurbti, pritraukti, prigerti: Straublys lietų geria: pri̇̀tęsia tę lietaus, ir tada lietus lija Pls. Bulbės [v]andenio labai jau daug savęsk pri̇̀tęs[ė] Grv. [Šulinys] iš žemės pri̇̀tęsė [v]andenio Dv.
| refl.: Kap pakaroj[o] rūbai an drėgnos sienos pernakt, t[ai] ir pristę̃so drėgnasties Rod.
8. intr. plikinant pagaminti nuovirą, ištraukas, pritraukti: Šiltas vanduo greit pritęsė nuog žolių Vrnv.
9. intr. LKKIX202 pritvinkti: Sopulys būna, kap pri̇̀tęsia Dv.
10. intr. NdŽ kurį laiką įstengti gyventi, pagyventi: An vieno pieno atsisėdęs, be šluopos duonos ilgai nepritęsi̇̀ Rod. Tiek metų pragyvenau, iki rudens pritęsiu. Ligai nereikia pasiduoti LzP. Tų labai maž, kurie ik sekmai dešimti metų pritęsia DP579.
11. tr. užvilkinti, uždelsti: Pri̇̀tęsė siuvimą iki pat švenčių DŽ1.
| refl. NdŽ.
×raztę̃sti, -ia (ràztęsia), ràztęsė (hibr.) žr. ištęsti:
1. Reikia tą skūrelę raztę̃st LzŽ.
| refl.: Kad nerazsitę̃st vežimas, švornas demasi LzŽ.
2. Kad įmanytai, tai itą giesmę raztęstái Arm.
3. žr. ištęsti 4.
ǁ Grv Ràztęsia audeklą in pievos, ir džiūsta Šlčn.
sutę̃sti, -ia (sùtęsia), sùtęsė
1. tr. Grv sutraukti, suveržti: Apyvarus sùtęsiau i einu apsievęs Btrm. Pridėjau pilną paklodę žolės – kap tik sutę̃st Nč.
| Ana negal' pirštų sutę̃st (sulenkti) LzŽ.
| prk.: Daug dienų būna, kad su sùtęstu pilvu (alkanam) reikia vaikščiot Nč.
| refl.: Suruko visos gyslos kūno Viešpaties Christaus ir susitęsė anosp šaliesp pramuštos rankos Jo DP176.
| prk.: Jonas po kvarabos susi̇̀tęsė, kad ir pažint nemožna Lz.
2. tr. sutąsyti, suplaikstyti: Sùtęsa, subjaurio[ja] mašina linus Šts.
3. tr. sutraukinti: Karvės pieną buvo [burtais] sutę̃sę: ka semsi, kėlės visas iš viedro Šts.
4. tr. sujungti, sutraukti: Sùtęsė apie tris kaimus apie save Arm.
5. tr. NdŽ, DŽ, DrskŽ, Glv sunkiai sunešti, sutempti, suvilkti: Sùtęsiau visus grūdus iš jaujos į klėtį J. Pašalin sugrūdo, sùtęsė pagalius Klt. Tai jau sùtęsei tas malkas iš paežerės? Slk. Šitiek gi dobilo sùtęsė! LKT383(Knv). Sunku tiej šienai sutę̃st senei – kas tau arklio duos Rtn. Vaikai mokykloj, tai kada gi aš sutę̃siu bulbas po darbo Slm. Snienga ir snienga – kap kalnai visur sùtęsta Žln.
| refl. tr. Dg: Lapė pasiėmė ir susitęsė aveles urvan LMD(Tvr).
6. intr. kurį laiką išgyventi, patraukti: Trijų mėnesių nesutę̃so – ir mirė Dbč. Jiej tik metus sùtęsė po vestuvių – ir vaikas Vlk.
7. tr. NdŽ sugaišinti, sutrukdyti, suvilkinti: Lytai sùtęsė žmonis Šts. Kalvis sutęsė aną i šokalą (šokius) Šts.
| refl. NdŽ: Susi̇̀tęsėm su bulvėms ir nebiškūlėm javų Šts. Susitę̃sę su operacija, labai sunkiai buvo Pj. Jis su karūmene susi̇̀tęsė, musėt, jo dokumentai buvo užsimetę Skdv. Susitęsė liga, ir mirė ligonas Ggr. Nežinau tik, kas čia yr, kad taip darbai naminiai susitęsė Žem.
8. intr. užgaišti, užtrukti: Sutęsė lig vėlo vakaro begerdami Šts.
9. tr., intr. sunkiai užtekti, išsiversti, sudurti: Su duona tai gal sutęsiù, bet prievarko tai nei prieg danti Rod. Tokioj draugėj tai tik duonos su duona sutę̃st nemožna Arm. Jiej nesùtęsia algos su alga Mrc.
10. intr. Žrm suduoti, sukirsti: Kai sùtęsiu palka, kap sutiesiu botagu Rod. Kad sutęsaũ lazda nugarkaulin Rod.
11. tr. pastatyti, suręsti: Sùtęsė kokį lauželį priešžiem ir būna Vrnv.
12. refl. šnek. sueiti: Sùstęsė visi Lp.
◊ gãlą su galù sutę̃sti Vrn užtekti sunkiai verčiantis: Gav[o] tokią algą ir nesutę̃sdavo gãlo su galù Pv.
nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sti nieko neveikti: Ne iš gero nieko niekicko neturi – per dienų dienas nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sia Rod.
užtę̃sti, -ia (ùžtęsia), ùžtęsė Rtr, Š, KŽ
1. tr. tęsiant užtraukti, uždengti, užtiesti, užtempti: Anys kap važiavo, svotai àžtęsė kelią, kad duot cukierkų Grv.
| prk.: Užtę̃si (surašysi) dideles kningas, o naudos jokios Krš.
ǁ impers. kuo aptraukti, užeiti paviršiui: Man šitą akį dar̃ ùžtęsė – ir neregiu arti̇̀ Azr.
2. tr. KŽ užmauti, apvilkti.
| refl.:
^ Anas lietuvys, ale vilko skūra žusitę̃sęs Pls.
3. tr. Vvr užmegzti, užtraukti: Aš ùžtęsiau mazgą ir negaliu atmegzti J. Mazgas yra ùžtęstas, jo negalia nėkas atrišti Prk.
4. tr. NdŽ, On sunkiai užtempti, užvilkti už ko, ant ko: Kareivis kelintą kartą išėjo pažiūrėt pakaruoklio, tai ėmė jį nuo kilpos nukabino ir už kapų užtęsė LTsIV273. Vežimą ažutę̃sim kluonan Dv. Paėmė pusę vežimo ir ùžtęsė an kluono stogo, net an kraigo Srj. Tę [neklaužadą] žùtęsė ir žurakino, kad neinlįst Asv.
| refl. tr.: Prieš kalnėlį užsi̇̀tęsiu dviratį, nuog kalnėlio nemynęs pavažiuoju Dg.
5. tr. tęsiant, velkant užlyginti, panaikinti: Gyvulius laikai rūsy, o kad kas, varai miškan, šakom pėdas užtęsi̇̀ Trgn.
6. tr. NdŽ, KŽ padaryti ilgesnės trukmės: Užtę̃sti susirinkimą DŽ. Blogas oras ùžtęsė rugpjūtę Skdv. Ka neužtęstà liga, pagydo su numiniums Grd. Aguonos gelba nuo įvairių užtęstų krūtinės ligų rš.
| refl. NdŽ, KŽ, DŽ: Pilies rekonstrukcija užsitęsė ilgai, ir neaišku, kada buvo baigta rš. Abu stebėjosi šilta, visai vasariška rudens naktimi ir nepaprastai ilgai užsitęsusia sausra P.Cvir. Šiuosmet šienapjūtė užsi̇̀tęsė: per mėnasį nieko nepadarėm – vis lietus ir lietus LKT386(Drsk). Tokių kalbų, kad karas ilgai užsitę̃stų, niekas nekalbėjo Plšk. Užsi̇̀tęsė mano darbas Mrc. Liga užsi̇̀tęsa – i nebipagelbėsi Pvn. Labai seniai tavo džiova užsitę̃susi Stl. Beveik visi dūmikai turi užsitęsusią slogą plaučių, nuolatai kosti V.Kudir.
7. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1 uždelsti, užvilkinti, atidėlioti, atidėti: Ko taip ùžtęsei skolą? Krš. Jis ùžtęsė skolą ligi kitų metų Lp. Užtę̃su vieną dieną, poryto nueisu [pas daktarą] Krš. Būtumiam išgelbėję, vieną dieną ùžtęsė Trk.
| refl. Rtr, NdŽ: Negavo arklio – užsi̇̀tęsė su visais darbais Krš. Anam ta karūmenė užsitę̃susi – seniai reikėjo tarnauti Rdn. Vienas serga, kitas serga, tai žustę̃sta tos bulbaitės Pls. Būtų užsitę̃sę su krikštijimu, senės prispaudė Krš. Par tuos darbus užsi̇̀tęsė visi mano pažadai Krs. Kame teip užsi̇̀tęsei nepareidamas? Šts. Vedu užsi̇̀tęsėv i neparvažiavov laiku Kl.
8. refl. NdŽ užsibūti, užsilikti gyvam: Tiek užsi̇̀tęsei [po operacijos] – aiškiai pagysi Rdn. Daug po žeme draugaičių, aš dar užsi̇̀tęsiau Dg. Da trys paršiokai ažsi̇̀tęsė Ktk.
9. tr. užduoti, užpliekti: Dar jam bizūną užtę̃st, tai darbuja! Rud.
apráuti
Apibrėžtis
ráuti, -na (-ja K; SD328, R, N, Sut), róvė
1. tr. R, I, KBII148, Smal, Dv, Kt traukti, plėšti iš šaknų: Ráuja žoles Srd. Nėr kas ráuna: visos žolės jau išravėtos Sv. Aš róviau žoles pakrūmė[je] LKT88(Vž). Tai žolę ráunu, tai mazgoju – darbo yra Antr. Notrynes pavasario čėse ráus, virs Lnk. Reikėtų jau ir linai pradėti rauti J.Jabl. Pačias, kaip reik, linų raut guikite greitai K.Donel. Linus ráuna iš žemės Šlčn. Jau reikia eit ráut – linai ráunami Žml. Linus raudami̇̀ (raunant), lijos lietus Zt. Kai linų laiškas krinta, linus reikia ráut Jrb. Greit linai bus ráuti Pln. Už poros savaičių bus rautini̇̀ linai Skdv. Pakaitį kas tau beduos linų raunamúoju metu – vėl išbėgsi linų ráuti Sd. Pasisodinsim medelių rudenį, kai bus raunamas laikas Ėr. Grikius rankom ráudavom Antr. Pagada kad nudegino, žmonės rautè róvė miežiukus Vlkj. Kartais avižos neuždera, reikia avižas ráut, ne pjaut Kls. Sviets rugelius pjaute pjauna, vedu raute raunam LTR(Krtn). Išejo marti su sena uošvėne pupų ráuti Žd. Susispaud[žia] žirniai, i[r] mašina ráuja Erž. Vasarojų nuvalius, pradėsma daržus ráuti, bulbes kasti Gd. Burokus róviau, parvargau – i ligos Mžš. Ráuna iš pastiklių (iš šiltadaržio) griežčius i sodina po laukus Pb. Ana tas ruputes kožną dieną ráuna KlbX126(Krtn). Mes vakar čia róvėm bulves, pri mūso čia su talka Dr. Nuo Raulyno pradeda bulves ráut Dkš. A cibulių da neráunat? Ob. Šunagrybių niekas neráudavo Švd. Trumpa, stora – grybų raut, aukšta, laiba – riešutaut (d.) Vlkv. Ejo mergos grybų rautie LTR(Lš). Žydžia kasmet [obelis], obuolių nėra – musėjom ráut Krns. Sakė, reiks ráut visas sodas – džiūsta Kls. Karves ganiau, kerus róviau Varn. Idant ertes, raudami kūkalius, neišrautumbite ir kviečių su jais drauge DP85. Volungė šaukia: eikit, vyrai, grybų raut, senos bobos, kukoraut Prk. Tai ji kukavo, ta raiba gegelė, ráujant žalius linelius JD558. Tu mane rasi linų laukužėly linelius beráujančią JV788. Per šilelį jojau, šile žolę roviau, vidury šilelio žirgelį pašėriau LTR(Auk). Oi eisam eisam mes, trys sesytės, į žalią lauką linukus rauti LTR(Rmč).
| prk.: Ir drąsiai šaknis neteisingas rauni, da drąsiau naujus mokslo žiedus krauni A.Baran.
^ Ropę ráuk, kada ráujasi Plv. Po laiko jau grybai rauti Dr. Nusibodo aust, kai blogas ridikas raut Švnč. Tu eisi į Šikutes pri Didino kūlių rauti, spilgų krauti, bet ne į gimnaziją! Dr.
rautinai̇̃ adv.: Dalgelio nepapustęs, nepapjausi, žalią žolelę rautinai išrausi Grz.
| refl. Plv.
ǁ pešti iš kūno: Rauti, draskyti plaukus I. Tu rauji čiupryną, o aš rauju linus J. Plaukus ráuna ir riša pas obelį ažu kočiukų Dv. Kap šukavo galvelę, róvė gelsvus plaukelius DrskD212. Močeka ėmė plaukus raut nuo galvos LTR(Dv). Ráut dantį turėjau Dv.
ǁ traukti, tempti (iš krūvos): Ale žiūri – išeina iš girios vilkų daugiau kaip penkiosdešimts! Atėjo tie vilkai, sustojo apie tą kūgį – ir raut dantimi šiaudus BsPIV284.
2. naikinti: Rauti negeroves sp. Vokiečių laikais lietuviškumą pradėjo ráuti lauku Pgg. Kai aš tik pradėjau svietą pažyt, tai ėmiau caro valdžią iš šaknų ráut (kovojau, kad ji būtų nuversta) Plv.
3. sunkiai nešti, vilkti, tempti: Ką tu čia teip šitam maiše ráuni? Trgn. Senelė rauna maišą net persikreipdama Rod. Kad ráuna, tai ráuna ne palig savę (per sunkiai neša) Sld. Jis ten eina ir viską ráuna Nmn. Arklys ledva ráuna prieš kalną Lš. Arkliai vos ráuna, ir dar aš sėsiuos an kalados! Lp.
| Pošaltą tokią dieną ejova piningų rauti (kasti) Dr.
^ Nėra kas pjauna, yra kas iš aruodo rauna TŽIII386. Rauna kai velnias mešką Švnč.
4. greitai bėgti, važiuoti: Kai róvėm visi namo! Alk. Aš kai róviau per girią! Plv. Kur ráuni tep smarkiai? Grl. Kap dav[ė] lazda, tai ráuna kap pamazgytas namo Arm. Velnias, bra, an pečių užsidėjo kumelę i rauna aplink ežerą Švnč. Negaišuok, o ráuk! Snt. Ka[d] róvė su ta mašina, tik sudundė́[jo] žemė, i viskas Jnk. Róvė pro mus mašinos Dglš.
| refl.: Kovos būrys skubėjo priešo link. Mašinos rovės vieškeliu tolyn T.Tilv. Ir kad róvės greit jis į kambarį! Vlkv. Eržilas atsistojo piestu ir rovėsi kaip žaibas pirmyn rš.
ǁ refl. veržtis: Kur ráunies, vis tiek nebepareisi [į autobusą] Skdt. Arklys pradėjo ráuties iš tvarto Dglš. Vanduo per viršų ima ráutis Lš.
| Pradžiugusi širdis raunasi iš kūno rš.
5. refl. šnek. klimpti: Ráunas valig stabulių ratai, vežimas atsakantis Ktk. Ratai pievon ráunas Trgn.
6. tr. šnek. mušti, pešti: Kaipgi jį sugavę, žydai mušė, róvė JD592.
| refl.: Tu tik pažiūrėk, kap tos katės ráunasi Šil. Šunys tarp savęs pradėjo ráutis Skdv. Eina toliau, rado du varnu raujanties ant kaulo kumelės BsPIII192. I žiūri ans, ka[d] pešas du žvirbliai, ali teip raunas, ka[d] plunksnos dulka LTR(Žg). Kada tik jiedu susieina, tuoj pradeda ráutis Krp. Baisu ir juokinga būdavo, kai klausytojai turgavietėje pasidalydavo į dvi dalis ir pradėdavo rautis V.Mont. Turi pešties, su visais ráuties Pgg. Bernai susikibę ráunasi (imasi, galynėjasi), net žemė dreba Jnš.
ǁ refl. kovoti, kariauti: Rovės stipriai po Liepoja, net dangus užjuodavo Šts.
ǁ refl. ginčytis: Ráujasi ráujasi kap katinai Gs.
7. refl. šnek. smarkiai dirbti, glėbuotis: Jis daba[r] su rugiais ráunas Jnš. Amžinai rautis su karvėmis Basiuliškių tvartuose jam buvo įsiėdę iki panagių rš.
8. gerti, mesti (alkoholinius gėrimus): Aš tai visai mažai gėriau, o jūs tik rovėt ir rovėt Ut. Rauk dar vieną, kad tinka V.Krėv. Visi buvom po burną rovę Šts. Ráuk dar vieną stiklą Grž. Ráudavom vynelį kur sulindę Mžš.
◊ balà (bi̇́esas, devyni̇̀ šùnes, dievai̇̃, giltinė̃, juõkas, kélmas, mãras, vélnias) ráuna apie pražuvimą, išnykimą, galą: Bus gerai, bala pono neraus rš. Ar kas yra kada matęs, kad biesas savo vaiką rautų! S.Čiurl. Kad jį devyni̇̀ šùnes raũtų ir pasigavę visus kutus nurautų! Mrj. Tegu juos dievai rauja, tuos mokesčius ir policininkus! rš. Katrės neraus giltinė, bet tas vaikas galėjo nusigąsti Žem. Kunegas Palubinskis, matydamas, tą karalių giltinei rovus, nustosiąs mažne jau įgytos vyskupystės, norėjo kuo greičiau pats į Rymą pašarpuoti M.Valanč. Raus tavi giltinė S.Dauk, VP39. Giltinė savo vaiko neraus Tsk(ž.). Pardaug drąsį rauna giltinė VP36. Tegu jį juokas rauna! Tiek tos bėdos Ldvn. Neraus kelmas taip greit: ko lakstei kaip padūkus – būtumei nesusirgus! rš. Tegul maras jus, prakeikti, nuo žemelės rauja! S.Nėr. Tave, žalty, nė vélnias neráus! Trk. Velniai̇̃ ráutų tokį vyrą! Jnš. Tegu mane velnias rauna, jeigu aš nesu jūsų draugas! V.Myk-Put. Šiandien velnias nerovė, neraus ir toliau rš. Laukuo yra šalta, rodos, kad tujau velnias raus LTR(Krt). Vélnias ráuna visus! Pvn. Tegu velniai̇̃ ráuna! KlbII6(Lkm). Neráus vélnias pijoko! Pln. Jei Dievo tarnas atsisako prisiekti Viešpaties vardu, kad sakys tiesą ir vien tiesą, – tai jau velnias rauna tokį liudijimą! rš. Velnias jus rautų, kokios jūs gražios stepės!.. rš. Velniai rautų, apie tai verta pagalvoti! J.Marcin. Duosu į kailį, ka vél[nia]s tave ráus! Slnt.
baravỹką ráuti Prk toks žaidimas.
gãlas ráuna (kur) apie nerimstantį: Kur tu karies, kur tave dabar gãlas ráuna?! Mrk.
iš savę̃s ráuti sunkiai alsuoti: Jis, tas ligonis, tep sunkiai kvėpuoja, tik iš savę̃s ráuna Vlkv.
kaltū̃ną nuo galvõs ráuti varginti, kamuoti: Vyro tėvai ėmė man kaltū̃ną nuo galvõs ráut: ką darau, vis blogai ir blogai Rš.
kanãpę ráuti toks lietuvių šokis: Eikš, sesyte, padėk ma[n] kanapę rauti J.Jabl.
pláukus [nuo galvõs] ráuti[s] labai sielvartauti: Močia plaukus rovėsi, iš galvos ko neišėjo J.Paukš. Motina pláukus nuo galvõs róvės, kap papamušė vaikus LKKXIII133(Grv). Gali pláukus ráuties, galvą į sieną duoti – a padės? Rdn. Baltas rankas laužė, gelsvus plaukus rovė V.Krėv.
ramùlį ráuti peštis, ginčytis: Rauna ramulį, ir gana Švnč.
ráuk tavè devýnios prasmek (keikiant): Rauk tave devynios, tokią raganą! K.Bor.
ridi̇̀ką ráuti
1. toks jaunuomenės žaidimas: Senovėj, būdavo, susrenka bernai ir mergos vienon trobon sodžiuose raut ridiką LTR(Lp).
2. pyktis, bartis: Ráuna ridi̇̀ką, ir gana Str. Oi ráusit dar jūs ridi̇̀ką! Alk. Nespė[ja] suseiti – tuoj ridiką ir rauja Gs.
šuni̇̀ms šė́ko ráuti Vv niekus dirbti, nerimtai elgtis: Sūnų leidom į mokslus, ir nuėjo šunim šėko raut Ėr. Eik šunim šėko rauti (sakoma nesugebančiam paprasto darbo) LTR.
vélnias vélnį raũs (ráus Kal) bus baisu: Vel[nia]s velnį raus tame kare Šts.
apráuti tr.; N
1. kiek išplėšti, ištraukti iš šaknų: Didumą apróviau žolių J. Kad, koc atpuldama nuo darbo, aprautum žoles iš darželio Srv. Reikia žolė apráuti Dv. Samanas aprauju SD145.
ǁ kiek apipešioti, apipešti: Kap bobos ima skautis až kasų ir aprauna kasas – žuksme (saujoje) ir turisi Lz. Ita jam gerai plaukus apróvė, tada aprimo Grv. Ka[d] apróvė jai plaukus, padėjo: biškį liovės [išdykauti] Rd. Už blogo bernelio prapuolėm – aprovė rūsą kaselę, apmušė baltą burnelę Aru8(Grv).
ǁ apskinti: Vaikai svogūnus apróvė Pls.
2. aplenkti raunant: Elena mane apróvė vienu pėdu Ds. Ji mane penkiais pėdais aprovė TŽIV680.
3. apdraskyti, apkandžioti: Vortujau gyvulius, tai atė[jo] vilkas, apróvė telyčią Str.
4. apmušti, apipešti: Tas gaidžiukas tuoj puolęs ant tos vištos, aprovęs LTR(Sln).
| refl.: Jei tik gerai apsiraũs, tai dar jie ir į teismą pasiduos Skr.
paapráuti (dial.) tr. nurauti: Pavasarį imsim gėlių visokių, nueisim ir itą žolę paapráusim Lz.
atráuti
1. žr. išrauti 1: Iš žemės atróviau medį su šaknimis J. Atróvė krūmus ir pasėjo linus Šts.
ǁ išpešti iš kūno: Rudenį bitės bubinam (tranams) sparnus atráuna, kojas atráuna Kkl.
ǁ refl. tr. nusiskinti: Būdavo alyvinių gražų, tai atsiráunu Lkm.
ǁ prk. nudaužti, nuskelti: Kaip davė mano naman, tai atróvė šitą galą JnšM.
2. tr. Š padaryti tarpą raunant: Atraukit linus nuo kelio, o kaip mėšlus veš, tai išmindys labai Brs. Atráuk linus, kad galėtum pravažiuot Ds.
3. tr. atidirbti rovimu:
^ Kap dar neatduosiu, tai po smerti grikiais atráusiu Drsk.
atrautinai̇̃ adv.: Talkos buvo kviečiamos savitarpio pagalbos principu, t. y. atrautinai, ir samdant rovėjas už pinigus rš.
| refl.
atsirautinai̇̃ adv.: Atsirautinai̇̃ liuobam eiti i rauti Krtn. Eisam atsirautinai̇̃, anie ateis pas mūso, mes eisam kitur rauti [linų] Vž.
4. tr. baigti rovimą: Atrautos mūsų dienos (sako linus rovusios kaimo merginos, išeidamos į miestą) Ėr.
5. refl. įvargti raunant: Tiek linų šiemet prisėjo, kad ir rankos atsiróvė beraunant Jž.
6. sunkiai atnešti, atgabenti: Sunkus maišas, led aš jį čia nuo kluono atróviau Alv. Katė atróv[ė] kačiukuo pelę Grv. Pilną viedrą [v]andenio atróvė Krd. Maišan, da až pečių – ir atráusi Trgn. Man ir atraus traktoriuku medžius namo Krd.
7. intr. šnek. greitai atbėgti: Pamatėm, kad anas atráuna par laukus, kojas paraitęs Ds. Kas te vieškeliu atráuna teip smagiai? Dgl.
įráuti tr.
1. išpešus iš šaknų, įdėti, įsprausti: Linų kuškis įráutas į tarpą, i negaliama išimti Prk. Kašelytėn inrovė bil žolės ir nunešė seneliui LTR(Slk).
2. nurauti tam tikrą kiekį, tarpą: Nė pusės tiek neįróvė tos, kur dešimt rovė, kiek tos penkios įróvė [linų] Rm. Tik pusėn šniūro teįróvėm Š.
3. Š pajėgti pešti iš šaknų: Žemė įdžiūvus, linai neįraunami̇̀ Mrj.
4. refl. įsitraukti į rovimą: Iš pradžių nemokėjau linų rauti, bet kai insiróviau, tai pasirodė nesunku esama Š.
5. refl. raunant įeiti: Kurgi įsiróvei mano baran Š.
6. refl. šnek. įklimpti: Insróvė ragutės sniegan Strn. Mašina insróvė purvan Gdr. Ratai teip insróvė purvan, kad ir arklys neišveža Ds.
7. šnek. sunkiai įkelti: Tik tik inróvėm akmenį ratuos Trgn.
išráuti
1. tr. R45, Sut, K, Š, BŽ80 ištraukti, išpešti iš šaknų: Ištraukiu, išrauju SD418. Velėna su veja ižrauta SD39. Kiek audrų per Lietuvą nuslinko, su šaknim išraudamos medžius S.Nėr. Abu sausu ąžuolu išróvė KlbIII7(Lkm). Kab išverčia, išráuna vėjas medžiagą, tai šaknys viršun Šlčn. Vėtra buvo, išróvė medžius iš šaknių Vvr. Reikia išráutie žolė, kad linai čysti būtų Aps. Daigus išróviau prieš lietų, bet nesuspėjau pasodint Glv. Šitas aguonas reikia išráut iš uogų LKT313(Ob). O jis tačiau nelieptų išráut kūkalių tarnamus saviemus, idant neišrautų̃ ir kviečių DP83. Bet jis tarė: Ne, kad raudami kūkalius neišrautumbite su jais ir kviečių Ch1Mt13,29. Grybą jei jau pamatei, tai jis daugiau neauga – reikia jį išrauti LTR(Rs). Visas bulbas išknisė, išróvė [šernai] Klt.
| prk.: Karas išrovė ne vieną vyrą rš. Taip greit, kai ráute išróvė žmogų (greit mirė) Skr. Beširdė giltinė jį (Jaunių) išróvė iš mūsų tarpo K.Būg. Ir priešai jį tuojau išrovė, kaip vėtra jauną medį rauja V.Mont. Kap išróvė vyrus smertis! Dsn.
^ Ką žmonės pasėja, velnias visa išrauja LTR(Vrn). Didelis medis sunku išrauti, didelę skolą sunku atgauti KrvP(Ant). Už pavogtą obuolį jei tėvs vaiko nebaus, tai ir medį iš šaknų vaiks užaugęs išraus rš.
| refl. tr., intr. H158, Sut, K: Kažin ar obelė prigis – didelė išsiróvė Ėr. Pažeisti augalai džiūsta, lengvai išsirauna iš dirvos rš. Išsiróvė po vieną ropę [piemenys] Krp. Ateina kažin koks žmogus, išsirovęs beržą LTR(Kp). No kam mum reik[ia] tų kirvių – mes išsirausim medį ir parsinešim BsPIV142.
ǁ ištraukti, išplėšti iš kūno: Mano dantes šitie išráuta seniai Gdr. Kai griučkas išróvė tas [dantų] šaknis Jrb. Jis pagyrė mane, liepė negyvą dramblį vakare parvilkti namo ir išrauti jo iltis J.Balč. Plauką išráuna ir žino, ar grybelis Erž. Gaidžio uodegos pusė išráuta – vanagas bus užpuolęs Jrb. Skruzdė išrovė sau šlaunį LTI61(Bs). Ji moka išrauti jam gylį Blv. Kad arklys turi kaltūną, tai svetimas žmogus turi išraut tris plaukus ir, nunešęs ant bėgančio vandens, paleist LTR(Auk).
| Uogelėse neišráusi ūsų, tai ir uogų nebus Smal.
^ Iš delno plauko neišrausi LTR(Brt, Rz).
| refl. tr. N.
2. tr. išplėšti ką įstatyta: Samsonas, to neveizėdamas, išrovė su visais štulpais vartus M.Valanč.
| Jau vėl guzikus išróvei [iš palto] Švnč.
ǁ sunkiai išimti, ištraukti: Keršis vargais negalais išrovė iš žemės vieną, paskui kitą koją J.Avyž.
| refl. tr.: Anas, plytą išsirovęs, sviedė tą velnią TDrIV254(Ck). Vieną, kur mažesnį [akmenį] išsiroviau ir įsidėjau į vežimą S.Čiurl.
ǁ greit, smarkiai ištraukti: Jis išrovė iš kišenės ginklą ir nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
3. tr. nurauti tam tikrą plotą: Ana jau išróvė linus Zt. Jie niekad neišraũs gručkų Brt. Kad linų barą tiesiai išrausi – ištekėsi LTR(Šmn).
4. tr. rauti tam tikrą laiką: Visą savaitę išróviau pas kaimyną linus Š.
5. tr. prk. išnaikinti: Iš šaknių neišraujamas N. Išrauju SD413. Su šaknimis turi būti išrauti iš mūsų gyvenimo kenksmingi piktybiniai kritikos užgniaužimo, o tuo labiau kerštavimo už kritiką reiškiniai sp. Jaunikaitis žada tos meilės atsižadėti, išrauti ją iš savo krūtinės J.Bil. Proletarinės revoliucijos idėjų niekas nesugebėjo išrauti iš darbo žmonių širdžių (sov.) rš. Vai aš tau pyktį ir pasiutimą su šaknimis išrausiu Dkš.
| refl.: Varnai išskrido, i lizdas išsiróvė Šd.
6. tr. šnek. išgraužti, išnešti: Kad išróvė ratai vėžas! Ds. Išróvė [vanduo] toliau upę Dglš. Te (upėje) buvo duobė išráuta didžiulė Pb. Čia pavasarį vanduo gilius ravus išráuna Lš.
7. tr. šnek. sunkiai išvilkti, ištempti: Led led išróvė arkliai [vežimą] Lp. Kai ažvažiavau per brastą, tai tik išróvė arklys Trgn. Amerikoniukas pakilo ir abiejomis rankomis išrovė būsimąjį žentą iš vežimo P.Cvir. Neverk, – baido jį Alena: – išgirs laumė, išraus tave už plaukų per kaminą V.Krėv.
| Kas metai neišvežam i neišvežam [mėšlo], tik iš tvarto išráunam (išmėžiame) Str.
| prk.: Inej[o] svirnan ir išróvė (išgabeno, išvogė) visa Mrc.
ǁ refl. išsiveržti: Dovydonis tūptelėjo žemyn, išsirovė Marijonai iš rankų J.Balt.
| prk.: Gera valia išsirauna iš tarpo tų, su kuriais gulo ir kėlė per šešias dešimtis metų Vaižg. Premjeras pasijuto išsirovęs iš oficialios aplinkos ir panoro išsikalbėti su poetu diplomatu intymiai, be diplomatinių varžtų rš.
8. tr. prk. iškelti, išvaryti, pašalinti: Kuriej bagoti buvo, tai išróvė Str. Jo (girininko) norėj[o] iš čia išráut tepgi Lp. Pagimdžiusi sūnų, ji pasijuto taip stipriai įleidusi šaknis į Pikčiurniškę, kad nė Bušė jos neišraus I.Simon. Dar audra neišrovė Grožvydos iš Romuvos brangios taip mums be galo! Vd.
9. tr. šnek. gauti: Išráuk, kad nori, dabar puspenkto šimto! Tj. Kur anas ir išrovė tiek pinigų! Ds.
ǁ Msn, Dgl gauti vedant: Žiūrėk, Jonas katrą išraũs: a[r] Oną, a[r] Elziukę Bsg. Kad ir senas, ale da ne bet kokią mergą išráusiu Užp.
ǁ išgauti: Nori iš mumį išráut (išsiklausinėti) kokią giesmelę Vvs.
| Uodai iš žmogaus lūpų kažkada velnią išrovė (privertė sukeikti velniu) rš.
10. tr. šnek. atrasti (ką pasakyti): Kap išráuna kap ką, tai nor už pilvo susėmęs voliokis Mrk. Ale tu ir žodžių išrauni! Ds.
11. refl. šnek. atsirasti, būti: Iš kur tu išsiróvei tokia didelė – ar močia, ar tėvas didelis? Pnm. Išsiróvė koks velnias iš pačios peklos ir monija žmones Ds. Iš kurgi par mum šitokia neklaužada ir išsiróvė?! Užp.
12. intr. šnek. išbėgti: Anas nenorom turėjo išráut nuo šito gaspadoriaus Dgl. Kap puolės su plyta, tai kap dūmas išrovė per duris Arm.
13. tr. šnek. išgerti, išmesti, išlenkti: Degtienės butelį išróviau, ir galvoj nesgirdi Ktk. Jis per kelius gurkšnius stiklinę išráuna Jnšk. Milė, jau gerokai alaus išrovusi, raudona kaip vyšnia J.Paukš. Bernas atėjo raudonas, matyt, pusbutelį už kertės išrovęs Ėr. Jeg ažkart būtum išróvęs, ir kartumo nenumanęs Lel. Išráuk da šitą, velnias neims, nepasgersi Ut. Išráukiam, susiedeli, ant visų bėdų ir vargų! Pln. Išróviau spirito butelką, ir esu ponas Šts. Ką tik atvykusis svetys būtinai turi du puodelius išrauti, jei ne tris TŽII171(Jnšk). Ot, kad jau būt gatavas alus – puodą išróvei! Mžš.
nuráuti
1. tr. N nuvalyti tam tikrą plotą, traukiant iš šaknų: Pirma linus nuráudavo, pamerkdavo ežeran Dgč. Linai nurauti̇̀ Azr, Zt. Buvo daug nurautų̃ linų Kdn. Pilni laukai nuráutų linų Br. Kad nėra kas nuráunąs, [linų] galvikės pajuoduo[ja], nubirsta Pln. Nuróvė grikius – pjaut nebuvo kas Slk. Kanapius nuróviau J. Reikia tenai daržo gale tuos burokus nurauti – notnėrynas didžiausias! LzP. Saldžiūsius batvinelius be lopetos negal nurauti Slnt. Tik tu nuráuk, o dešim atlėks ir [burokus] nugenės Šmn. Rudinį bulbes kasė, batvinius nuróvė Gd. Nuróviau linelius po biržyneliu, žaliuosius, gražiuosius po biržyneliu Švd. Motinėle mano, širdužėle mano, kas tau linelius nuraus? LTR(Lš).
| Pernai ne nukniso, o nuróvė [šernai] bul’bas, moteriškė, dievaž, verkė Žln.
| prk.: Nuróvė (nukirto), ir viskas, tą mišką Srd.
^ Ar kiaulę papjauk, ar bulbas nurauk Ktk.
| refl. tr., intr.: Kol mes linus nusiráusim, nusibrauksim, tai jūs pievą išpjausit Pc. Ar nuspjovėt, ar nusróvėt, ar viską in kluoną sukrovėt? Vrn. Tu šįmet pjaukis [pupų] viršūnes, aš nusirausiu apačias (sakė velnias žmogui) LMD(Šln). Kaip žali [linai] nusirovė, tai žinoma, kad tik vieni pelūs Jnšk.
ǁ nupešti nuo kūno: Kai supyko, tai Jonas jam visus plaukus nuróvė Dgl. Užsispirdavo ant mažesnės kainos, nors tu jiems barzdas nurauk! rš. Su vienu plauku ir su tuoj nuráutu DrskD235. Jai pakaušis nuráutas Šln. Žibelė činkčio[ja], startelė čikščio[ja]; matydams anas, vipčio[ja] katinas, norėdams pas savęs prigauti ir jų visas plunksnas nurauti D103.
ǁ nutraukti, nusukti: Už tokią atvogą tujau, ot, aš nurausiu galvą tau Žlv. Gyvai vištai galvą nuraunam LTR(Vkš). Aš, tą velniuką sugavęs, ausis nuráusiu! Krš. Senelė norėjo man ausį nurauti rš.
2. tr. šnek. nunešti, nutempti, nugabenti: Jau gal vaikai nuróvė mano kelnes Dsn. Jonas miestan nurovė didžiausį vežimą malkos Švnč. Tol nenuráusi šitokios naštos Trgn. Galvon buvo grybas, i nuróvė mane Vilniun Mrc.
^ Baidėsi ožka girion bėgioti, bet vilkas ir iš daržo nurovė KrvP(Nmn).
| refl. tr.: Velniai tenusiraunie mane gyvą į pragarą! rš.
3. tr. BŽ267 greit nutraukti, nuplėšti: Kajetonas, dantimis grieždamas, puolė prie jos, susibadė į žagarus, nusikeikė, nurovė šautuvą nuo diržo ir šovė rš. Justė, pripuolusi prie Jurgio, nurauna nuo kojų klumpes ir ištrenkia priemenėn J.Avyž. Nurovė jam nuo galvos kepurę, ant ledo išmėtė knygas A.Vencl. Tyko mane pagauti ir vainikėlį nurauti LTR(Erž).
ǁ nugriauti: Tus rūmus norėjo nuráuti Eig. Susilipdėm pirkelyną, tai švirkšt vėjas ir nurovė Rod.
4. pavogti, nučiupti: I mano daug vištų anas nuróvė Dglš. Tep i nuróvė pinigus Ck.
5. tr. nugalėti imantis, galynėjantis: Vedvi rovėvos su viena merge, aš aną nuroviau Šts.
6. intr. šnek. nubėgti: Vilkė išsigandus miškan nurovė Ds. Rausi rausi – tiesiai Poškonysna nuráusi Dv.
◊ gálvą nusiráuti nusižudyti: Napalys bedrėksdamas gali sau ir galvą nusirauti Vaižg.
panuráuti (dial.) tr. tam tikrą plotą nurauti: Kiemas panuróvė linus Dv. Aš tau panuraũčia! Drs.
paráuti tr.
1. kiek ištraukti, išpešti iš šaknų: Parovęs sėtinių, ropių, virk sėtinynę, ropynę J. Žadėjo eit į daržą usnių paráut Erž. Paraũ žolės LKKI182. Žolių paróviau paršiukam LKKVI275(Ps).
| refl. tr.: Pasiráuna žolės ir valgo [bado metais] Kls. Žąsyčiai pasiráuna žolės, i anims gerai LKT109(Kv).
ǁ pakasti: O bulbių paróvei žingsnį – jau kiocis ant vietai Plng.
ǁ patampyti, papešti: Ar neverta tam kaltuosius už ausų parauti? A1884,245.
2. visą plotą nuvalyti raunant: Linus paráuna ir džiovena Aps.
3. refl. paeiti raunant: Kastis tolie pasiróvė, vedu negalėsav nė bepanokti Slnt.
4. įstengti, sugebėti traukti, plėšti iš šaknų: Paráuna [linus] gerai mergaitės, padeda mamai Erž. Usnys aštrios, nemona paráut Ds. Parsivedžiau jauną, linų neparáuna (d.) Klvr.
5. refl. įvargti raunant: Rankos y[ra] pasiróvusios, nudraskytos, linus rovus Šts. Rankos pasirovė, gana berauti Šts.
6. žr. išrauti 1: Ar žolės šaknį paróvus virsiu?! Skr. Rudmėsėlę … paróviau JV689. Ei tu, šelmi, atsitrauk, žalią rūtą neparáuk DvD234(Grš).
| refl. tr.: Jis pasiróvė runkulį, tuo įtarkavo, sumaišė i nunešė kiauliums Jrb. Kur gudresni, pasiróvė dvi ropes (ps.) Vlkv.
7. nuplėšus ką padaryti:
^ Jau aš tave į lanką sulenkiau, į vyžą paroviau (pažeminau) MŽI148, N.
8. pagriebus patempti: Viesulas parovė laivą ir išmetė jį į jūrmalę teip staigiai, jog jis iširo S.Dauk.
9. I pavaginėti.
10. parmesti: Naujas smūgis meisterį parovė ant žemės P.Cvir.
11. refl. eiti imtynių, pasiristi: Kas su juo gali pasiráut?! Ppr. Kad jum šalta, tai pasráukit, sušilsit Prng.
12. refl. pasimušti, pasipešti: Jei durna esi, tai eik tu į tą būrį pasiráuti Skr.
13. refl. mestis kur: Klemensas lyg ir pasirovė jos pusėn, bet tuoj sustojo J.Balt.
14. refl. palįsti: Tu buvai pasróvęs po padlaga? Mlt.
◊ giltinė̃ (kélmas, nelabàsis, perkū́nas, vélnias) paróvė apie pražuvimą, dingimą, mirimą: Parovė giltinė kirvį, tegul rauna ir kotą LTsV316(Ms). Nu ankstybos giltinės parautas S.Dauk. Šitai nelaimingi apkėlė namus vedums su liežuviais, kad jus giltinė parautų! M.Valanč. Ka[d] tavi kélmas kame paráutų už tokį tavo neklausymą! Vvr. Kad jį kur nelabasis parautų! rš. Perkūnėlis tave kur parautų! rš. Vel[nia]s parovė arklį, lai pasiema ir votegą! ž. Paema, į žemę kad duoda, ka vél[nia]s paráuna KlvrŽ. Dievas davė, velnias parovė M, TŽV614. Kad tavi vélnias paráutų už tokį apgavimą! Vvr. Jei vel[nia]s neparaus, lig Sekminių atsigaus LTR(Plng). Turėjau sūnų kaip akį kaktoj, bet ir tą patį vélnias paróvė Lk. Kad tave šimtas velnių parautų! rš.
parráuti tr. Klt šnek. sunkiai parnešti, parvilkti: Ką tik parroviau maišą avižų Rod. Ir sunkus, vos parroviau vienas V.Krėv. Kad prilėdavau vežimą malkų, led arkliai namo parróvė Alv.
praráuti tr.
1. kiek apretinti raunant, apraustyti: Buvo prarautà rasoda, tai kad suaugo! Slm. Tai kur bus tanku, tai tada praráusi – Bareikienei reiks duot Skdt. Prašau veselion: cibules praskynėm, salotas prarovėm, ir viso visiem gana bus Arm.
| refl. tr.: Moteriškės, prasirovusios griežčių, pradėjo graižyti rš.
2. praplėšti: Kur tu suknelę prarovei? Švnč.
ǁ praardyti, pradraskyti: Iš gėdos žemę tu dar kiaurai neprarovei ir po tamsių versmių kur neįmovei? Žlv.
| prk.: Patį pirmutinį sliedą čia praróvė (padarė pradžią, sudarė sąlygas) palėkai Rš.
3. refl. šnek. prasiveržti: Vanduo per mūs rugius prasiróvė Lš. Ale iš kur šitas lietus prasiróvė – toki gi lašai dideli! Plm. Jau ir gudai [iš miesto] prasrovė (gausiai ėmė važiuoti) Kpč.
4. refl. tr. prasigraužti: Vanduo prasiróvė kitą vagą Lš.
priráuti tr.
1. daug ištraukti su šaknimis: Priráunam, o reikė buvo išmint Eiš. Pareidamas mačiau galybę prirautų̃ kanaplių Prn. Ant kelių atsiklūpus, priráusiu dilgių – daugiau nieko negalėjau Antr.
| refl. tr. Všv: Žolės prisráuna ir valgo [badų metais] Kls. Ropių prisirovęs, krepšį prisikrovęs LTR(Pšl).
2. refl. tr. prisiskinti, prisiplėšti: Prisiróvęs žalių vyšnių Dkšt.
3. šnek. sunkiai ištraukus sudėti, sugabenti: Ką čia statyste, krūvą akmenų priróvę? Trgn.
4. refl. nuvargti, sunkiai kilnojant: Noriu šiandie pasilsėti, bo vaka[r] labai prisiróviau, bekraudamas balkius Jnš.
×razráuti (hibr.) tr. išgriauti: Anas (sunkvežimis) gal pirtį jau razróvė LKT354(JnšM).
suráuti tr.
1. Vlkv, OG322 traukiant iš šaknų, sudėti tam tikrą kiekį: Seniau, būdavo, grikus augindavo: suráuna, sustato gubelėm Antr. Rauna rauna [linus] – suraũs [pėdais], potam apmušdinėja Pb. Tėvas gal padėsi linus rauti – vis kokią saują suráusi Pc. Dešim saujų nesuróvei ir jau rėki nugara Ds. Reikia žolės suráut Grv. Suróviau rasodos krestį Vn. Aš anų suróviau galybę i parvežiau Akm. Kad plaukai dideli augtų, reik[ia] tatarškos suráuti šakneles ir suvirinti LKT76(Plng). Paėmė, surovė samanų, susuko lizdelį ir sudėjo balandžius LTR(Krž). Tris valakus numėžtai, kapą grikių suráutai (d.) Dg. Kai aš surausiu šimtą kapelių, nueisiu jaunimėlin LTR(Dkk).
| refl. tr.: Dobilų nuejęs susráusi ir atneši kumeliuo Grv.
ǁ prirauti, gauti derliaus: Linų mažiau suraunam nei grikių Lp. Po dešimt vežimų grikių suráuna Mrc.
ǁ prikasti: O kitą kartą liūbėjom šimtais centnerių suráuti [bulvių] Plng.
2. priskinti: Puokštę reik[ia] suráuti Krg.
3. šnek. subarti: Aš savo žmoną kai suróviau, tai ji daug minkštesnė pasidarė Dsn.
| refl.: Mes su juoj susróvėm, tai kad rovėm! Lp.
4. susipešti, susimušti: Jie ten ar keturi susiróvė iki kraujo Skr. O moterys jau spėjo ir susiráut Dkš. Darbe kaip žmonės, o namie susirovė sp. Ar tau gerai, ma[no] sesule, ažu seno nutekėjus? – Einam gulti, tai suskaunam, o paskėlę tai susraunam (d.) Rod.
| Tę lėktuvai kad susiróvė! Kt.
ǁ susiginčyti, susikirsti: Girdėjau, susirovei su mūsų veikėjais rš.
5. refl. eiti imtynių, susiimti: Su Bronium kai susiróvė, tik pykšt į duris abudu Skr.
6. šnek. išgerti: Atameni, kai šulinį kasė, abu puslitrį suróvėm Antr.
užráuti
1. tr. raunant aplenkti, viršyti: Aš nespėsu tims vaikams rauti, anie užráus muni Brs. Rovėjas reikėjo užrauti, mynėjus užminti Ggr.
2. tr. šnek. sunkiai užgabenti: Ne štuka ir vežt tokiuo arkliu – ką bemat užróvė vežimą Skdt. Aš nebeužráusiu prieš kalną tokios kašelės Trgn. Kap tik užróviau kalnan, ko akys neišlindo Lš.
3. įklimpti: Važiavo per brastą, o ratai tep užsirovė, kad arklys neištrauks Švnč. Rãgutės pusnėn ažsiráuna, ir neišveža kumelė Trgn.
4. refl. šnek. užeiti, pakliūti: Niekis, kad tu mane primušei: užsiráusi kada nors, kad ir tau kuprą palygins! Slk.
5. intr. šnek. suriaumoti: Atalekia žvėris labai didelė, kad ažróvė – net žemė dreba! Ad.
1. tr. R, I, KBII148, Smal, Dv, Kt traukti, plėšti iš šaknų: Ráuja žoles Srd. Nėr kas ráuna: visos žolės jau išravėtos Sv. Aš róviau žoles pakrūmė[je] LKT88(Vž). Tai žolę ráunu, tai mazgoju – darbo yra Antr. Notrynes pavasario čėse ráus, virs Lnk. Reikėtų jau ir linai pradėti rauti J.Jabl. Pačias, kaip reik, linų raut guikite greitai K.Donel. Linus ráuna iš žemės Šlčn. Jau reikia eit ráut – linai ráunami Žml. Linus raudami̇̀ (raunant), lijos lietus Zt. Kai linų laiškas krinta, linus reikia ráut Jrb. Greit linai bus ráuti Pln. Už poros savaičių bus rautini̇̀ linai Skdv. Pakaitį kas tau beduos linų raunamúoju metu – vėl išbėgsi linų ráuti Sd. Pasisodinsim medelių rudenį, kai bus raunamas laikas Ėr. Grikius rankom ráudavom Antr. Pagada kad nudegino, žmonės rautè róvė miežiukus Vlkj. Kartais avižos neuždera, reikia avižas ráut, ne pjaut Kls. Sviets rugelius pjaute pjauna, vedu raute raunam LTR(Krtn). Išejo marti su sena uošvėne pupų ráuti Žd. Susispaud[žia] žirniai, i[r] mašina ráuja Erž. Vasarojų nuvalius, pradėsma daržus ráuti, bulbes kasti Gd. Burokus róviau, parvargau – i ligos Mžš. Ráuna iš pastiklių (iš šiltadaržio) griežčius i sodina po laukus Pb. Ana tas ruputes kožną dieną ráuna KlbX126(Krtn). Mes vakar čia róvėm bulves, pri mūso čia su talka Dr. Nuo Raulyno pradeda bulves ráut Dkš. A cibulių da neráunat? Ob. Šunagrybių niekas neráudavo Švd. Trumpa, stora – grybų raut, aukšta, laiba – riešutaut (d.) Vlkv. Ejo mergos grybų rautie LTR(Lš). Žydžia kasmet [obelis], obuolių nėra – musėjom ráut Krns. Sakė, reiks ráut visas sodas – džiūsta Kls. Karves ganiau, kerus róviau Varn. Idant ertes, raudami kūkalius, neišrautumbite ir kviečių su jais drauge DP85. Volungė šaukia: eikit, vyrai, grybų raut, senos bobos, kukoraut Prk. Tai ji kukavo, ta raiba gegelė, ráujant žalius linelius JD558. Tu mane rasi linų laukužėly linelius beráujančią JV788. Per šilelį jojau, šile žolę roviau, vidury šilelio žirgelį pašėriau LTR(Auk). Oi eisam eisam mes, trys sesytės, į žalią lauką linukus rauti LTR(Rmč).
| prk.: Ir drąsiai šaknis neteisingas rauni, da drąsiau naujus mokslo žiedus krauni A.Baran.
^ Ropę ráuk, kada ráujasi Plv. Po laiko jau grybai rauti Dr. Nusibodo aust, kai blogas ridikas raut Švnč. Tu eisi į Šikutes pri Didino kūlių rauti, spilgų krauti, bet ne į gimnaziją! Dr.
rautinai̇̃ adv.: Dalgelio nepapustęs, nepapjausi, žalią žolelę rautinai išrausi Grz.
| refl. Plv.
ǁ pešti iš kūno: Rauti, draskyti plaukus I. Tu rauji čiupryną, o aš rauju linus J. Plaukus ráuna ir riša pas obelį ažu kočiukų Dv. Kap šukavo galvelę, róvė gelsvus plaukelius DrskD212. Močeka ėmė plaukus raut nuo galvos LTR(Dv). Ráut dantį turėjau Dv.
ǁ traukti, tempti (iš krūvos): Ale žiūri – išeina iš girios vilkų daugiau kaip penkiosdešimts! Atėjo tie vilkai, sustojo apie tą kūgį – ir raut dantimi šiaudus BsPIV284.
2. naikinti: Rauti negeroves sp. Vokiečių laikais lietuviškumą pradėjo ráuti lauku Pgg. Kai aš tik pradėjau svietą pažyt, tai ėmiau caro valdžią iš šaknų ráut (kovojau, kad ji būtų nuversta) Plv.
3. sunkiai nešti, vilkti, tempti: Ką tu čia teip šitam maiše ráuni? Trgn. Senelė rauna maišą net persikreipdama Rod. Kad ráuna, tai ráuna ne palig savę (per sunkiai neša) Sld. Jis ten eina ir viską ráuna Nmn. Arklys ledva ráuna prieš kalną Lš. Arkliai vos ráuna, ir dar aš sėsiuos an kalados! Lp.
| Pošaltą tokią dieną ejova piningų rauti (kasti) Dr.
^ Nėra kas pjauna, yra kas iš aruodo rauna TŽIII386. Rauna kai velnias mešką Švnč.
4. greitai bėgti, važiuoti: Kai róvėm visi namo! Alk. Aš kai róviau per girią! Plv. Kur ráuni tep smarkiai? Grl. Kap dav[ė] lazda, tai ráuna kap pamazgytas namo Arm. Velnias, bra, an pečių užsidėjo kumelę i rauna aplink ežerą Švnč. Negaišuok, o ráuk! Snt. Ka[d] róvė su ta mašina, tik sudundė́[jo] žemė, i viskas Jnk. Róvė pro mus mašinos Dglš.
| refl.: Kovos būrys skubėjo priešo link. Mašinos rovės vieškeliu tolyn T.Tilv. Ir kad róvės greit jis į kambarį! Vlkv. Eržilas atsistojo piestu ir rovėsi kaip žaibas pirmyn rš.
ǁ refl. veržtis: Kur ráunies, vis tiek nebepareisi [į autobusą] Skdt. Arklys pradėjo ráuties iš tvarto Dglš. Vanduo per viršų ima ráutis Lš.
| Pradžiugusi širdis raunasi iš kūno rš.
5. refl. šnek. klimpti: Ráunas valig stabulių ratai, vežimas atsakantis Ktk. Ratai pievon ráunas Trgn.
6. tr. šnek. mušti, pešti: Kaipgi jį sugavę, žydai mušė, róvė JD592.
| refl.: Tu tik pažiūrėk, kap tos katės ráunasi Šil. Šunys tarp savęs pradėjo ráutis Skdv. Eina toliau, rado du varnu raujanties ant kaulo kumelės BsPIII192. I žiūri ans, ka[d] pešas du žvirbliai, ali teip raunas, ka[d] plunksnos dulka LTR(Žg). Kada tik jiedu susieina, tuoj pradeda ráutis Krp. Baisu ir juokinga būdavo, kai klausytojai turgavietėje pasidalydavo į dvi dalis ir pradėdavo rautis V.Mont. Turi pešties, su visais ráuties Pgg. Bernai susikibę ráunasi (imasi, galynėjasi), net žemė dreba Jnš.
ǁ refl. kovoti, kariauti: Rovės stipriai po Liepoja, net dangus užjuodavo Šts.
ǁ refl. ginčytis: Ráujasi ráujasi kap katinai Gs.
7. refl. šnek. smarkiai dirbti, glėbuotis: Jis daba[r] su rugiais ráunas Jnš. Amžinai rautis su karvėmis Basiuliškių tvartuose jam buvo įsiėdę iki panagių rš.
8. gerti, mesti (alkoholinius gėrimus): Aš tai visai mažai gėriau, o jūs tik rovėt ir rovėt Ut. Rauk dar vieną, kad tinka V.Krėv. Visi buvom po burną rovę Šts. Ráuk dar vieną stiklą Grž. Ráudavom vynelį kur sulindę Mžš.
◊ balà (bi̇́esas, devyni̇̀ šùnes, dievai̇̃, giltinė̃, juõkas, kélmas, mãras, vélnias) ráuna apie pražuvimą, išnykimą, galą: Bus gerai, bala pono neraus rš. Ar kas yra kada matęs, kad biesas savo vaiką rautų! S.Čiurl. Kad jį devyni̇̀ šùnes raũtų ir pasigavę visus kutus nurautų! Mrj. Tegu juos dievai rauja, tuos mokesčius ir policininkus! rš. Katrės neraus giltinė, bet tas vaikas galėjo nusigąsti Žem. Kunegas Palubinskis, matydamas, tą karalių giltinei rovus, nustosiąs mažne jau įgytos vyskupystės, norėjo kuo greičiau pats į Rymą pašarpuoti M.Valanč. Raus tavi giltinė S.Dauk, VP39. Giltinė savo vaiko neraus Tsk(ž.). Pardaug drąsį rauna giltinė VP36. Tegu jį juokas rauna! Tiek tos bėdos Ldvn. Neraus kelmas taip greit: ko lakstei kaip padūkus – būtumei nesusirgus! rš. Tegul maras jus, prakeikti, nuo žemelės rauja! S.Nėr. Tave, žalty, nė vélnias neráus! Trk. Velniai̇̃ ráutų tokį vyrą! Jnš. Tegu mane velnias rauna, jeigu aš nesu jūsų draugas! V.Myk-Put. Šiandien velnias nerovė, neraus ir toliau rš. Laukuo yra šalta, rodos, kad tujau velnias raus LTR(Krt). Vélnias ráuna visus! Pvn. Tegu velniai̇̃ ráuna! KlbII6(Lkm). Neráus vélnias pijoko! Pln. Jei Dievo tarnas atsisako prisiekti Viešpaties vardu, kad sakys tiesą ir vien tiesą, – tai jau velnias rauna tokį liudijimą! rš. Velnias jus rautų, kokios jūs gražios stepės!.. rš. Velniai rautų, apie tai verta pagalvoti! J.Marcin. Duosu į kailį, ka vél[nia]s tave ráus! Slnt.
baravỹką ráuti Prk toks žaidimas.
gãlas ráuna (kur) apie nerimstantį: Kur tu karies, kur tave dabar gãlas ráuna?! Mrk.
iš savę̃s ráuti sunkiai alsuoti: Jis, tas ligonis, tep sunkiai kvėpuoja, tik iš savę̃s ráuna Vlkv.
kaltū̃ną nuo galvõs ráuti varginti, kamuoti: Vyro tėvai ėmė man kaltū̃ną nuo galvõs ráut: ką darau, vis blogai ir blogai Rš.
kanãpę ráuti toks lietuvių šokis: Eikš, sesyte, padėk ma[n] kanapę rauti J.Jabl.
pláukus [nuo galvõs] ráuti[s] labai sielvartauti: Močia plaukus rovėsi, iš galvos ko neišėjo J.Paukš. Motina pláukus nuo galvõs róvės, kap papamušė vaikus LKKXIII133(Grv). Gali pláukus ráuties, galvą į sieną duoti – a padės? Rdn. Baltas rankas laužė, gelsvus plaukus rovė V.Krėv.
ramùlį ráuti peštis, ginčytis: Rauna ramulį, ir gana Švnč.
ráuk tavè devýnios prasmek (keikiant): Rauk tave devynios, tokią raganą! K.Bor.
ridi̇̀ką ráuti
1. toks jaunuomenės žaidimas: Senovėj, būdavo, susrenka bernai ir mergos vienon trobon sodžiuose raut ridiką LTR(Lp).
2. pyktis, bartis: Ráuna ridi̇̀ką, ir gana Str. Oi ráusit dar jūs ridi̇̀ką! Alk. Nespė[ja] suseiti – tuoj ridiką ir rauja Gs.
šuni̇̀ms šė́ko ráuti Vv niekus dirbti, nerimtai elgtis: Sūnų leidom į mokslus, ir nuėjo šunim šėko raut Ėr. Eik šunim šėko rauti (sakoma nesugebančiam paprasto darbo) LTR.
vélnias vélnį raũs (ráus Kal) bus baisu: Vel[nia]s velnį raus tame kare Šts.
apráuti tr.; N
1. kiek išplėšti, ištraukti iš šaknų: Didumą apróviau žolių J. Kad, koc atpuldama nuo darbo, aprautum žoles iš darželio Srv. Reikia žolė apráuti Dv. Samanas aprauju SD145.
ǁ kiek apipešioti, apipešti: Kap bobos ima skautis až kasų ir aprauna kasas – žuksme (saujoje) ir turisi Lz. Ita jam gerai plaukus apróvė, tada aprimo Grv. Ka[d] apróvė jai plaukus, padėjo: biškį liovės [išdykauti] Rd. Už blogo bernelio prapuolėm – aprovė rūsą kaselę, apmušė baltą burnelę Aru8(Grv).
ǁ apskinti: Vaikai svogūnus apróvė Pls.
2. aplenkti raunant: Elena mane apróvė vienu pėdu Ds. Ji mane penkiais pėdais aprovė TŽIV680.
3. apdraskyti, apkandžioti: Vortujau gyvulius, tai atė[jo] vilkas, apróvė telyčią Str.
4. apmušti, apipešti: Tas gaidžiukas tuoj puolęs ant tos vištos, aprovęs LTR(Sln).
| refl.: Jei tik gerai apsiraũs, tai dar jie ir į teismą pasiduos Skr.
paapráuti (dial.) tr. nurauti: Pavasarį imsim gėlių visokių, nueisim ir itą žolę paapráusim Lz.
atráuti
1. žr. išrauti 1: Iš žemės atróviau medį su šaknimis J. Atróvė krūmus ir pasėjo linus Šts.
ǁ išpešti iš kūno: Rudenį bitės bubinam (tranams) sparnus atráuna, kojas atráuna Kkl.
ǁ refl. tr. nusiskinti: Būdavo alyvinių gražų, tai atsiráunu Lkm.
ǁ prk. nudaužti, nuskelti: Kaip davė mano naman, tai atróvė šitą galą JnšM.
2. tr. Š padaryti tarpą raunant: Atraukit linus nuo kelio, o kaip mėšlus veš, tai išmindys labai Brs. Atráuk linus, kad galėtum pravažiuot Ds.
3. tr. atidirbti rovimu:
^ Kap dar neatduosiu, tai po smerti grikiais atráusiu Drsk.
atrautinai̇̃ adv.: Talkos buvo kviečiamos savitarpio pagalbos principu, t. y. atrautinai, ir samdant rovėjas už pinigus rš.
| refl.
atsirautinai̇̃ adv.: Atsirautinai̇̃ liuobam eiti i rauti Krtn. Eisam atsirautinai̇̃, anie ateis pas mūso, mes eisam kitur rauti [linų] Vž.
4. tr. baigti rovimą: Atrautos mūsų dienos (sako linus rovusios kaimo merginos, išeidamos į miestą) Ėr.
5. refl. įvargti raunant: Tiek linų šiemet prisėjo, kad ir rankos atsiróvė beraunant Jž.
6. sunkiai atnešti, atgabenti: Sunkus maišas, led aš jį čia nuo kluono atróviau Alv. Katė atróv[ė] kačiukuo pelę Grv. Pilną viedrą [v]andenio atróvė Krd. Maišan, da až pečių – ir atráusi Trgn. Man ir atraus traktoriuku medžius namo Krd.
7. intr. šnek. greitai atbėgti: Pamatėm, kad anas atráuna par laukus, kojas paraitęs Ds. Kas te vieškeliu atráuna teip smagiai? Dgl.
įráuti tr.
1. išpešus iš šaknų, įdėti, įsprausti: Linų kuškis įráutas į tarpą, i negaliama išimti Prk. Kašelytėn inrovė bil žolės ir nunešė seneliui LTR(Slk).
2. nurauti tam tikrą kiekį, tarpą: Nė pusės tiek neįróvė tos, kur dešimt rovė, kiek tos penkios įróvė [linų] Rm. Tik pusėn šniūro teįróvėm Š.
3. Š pajėgti pešti iš šaknų: Žemė įdžiūvus, linai neįraunami̇̀ Mrj.
4. refl. įsitraukti į rovimą: Iš pradžių nemokėjau linų rauti, bet kai insiróviau, tai pasirodė nesunku esama Š.
5. refl. raunant įeiti: Kurgi įsiróvei mano baran Š.
6. refl. šnek. įklimpti: Insróvė ragutės sniegan Strn. Mašina insróvė purvan Gdr. Ratai teip insróvė purvan, kad ir arklys neišveža Ds.
7. šnek. sunkiai įkelti: Tik tik inróvėm akmenį ratuos Trgn.
išráuti
1. tr. R45, Sut, K, Š, BŽ80 ištraukti, išpešti iš šaknų: Ištraukiu, išrauju SD418. Velėna su veja ižrauta SD39. Kiek audrų per Lietuvą nuslinko, su šaknim išraudamos medžius S.Nėr. Abu sausu ąžuolu išróvė KlbIII7(Lkm). Kab išverčia, išráuna vėjas medžiagą, tai šaknys viršun Šlčn. Vėtra buvo, išróvė medžius iš šaknių Vvr. Reikia išráutie žolė, kad linai čysti būtų Aps. Daigus išróviau prieš lietų, bet nesuspėjau pasodint Glv. Šitas aguonas reikia išráut iš uogų LKT313(Ob). O jis tačiau nelieptų išráut kūkalių tarnamus saviemus, idant neišrautų̃ ir kviečių DP83. Bet jis tarė: Ne, kad raudami kūkalius neišrautumbite su jais ir kviečių Ch1Mt13,29. Grybą jei jau pamatei, tai jis daugiau neauga – reikia jį išrauti LTR(Rs). Visas bulbas išknisė, išróvė [šernai] Klt.
| prk.: Karas išrovė ne vieną vyrą rš. Taip greit, kai ráute išróvė žmogų (greit mirė) Skr. Beširdė giltinė jį (Jaunių) išróvė iš mūsų tarpo K.Būg. Ir priešai jį tuojau išrovė, kaip vėtra jauną medį rauja V.Mont. Kap išróvė vyrus smertis! Dsn.
^ Ką žmonės pasėja, velnias visa išrauja LTR(Vrn). Didelis medis sunku išrauti, didelę skolą sunku atgauti KrvP(Ant). Už pavogtą obuolį jei tėvs vaiko nebaus, tai ir medį iš šaknų vaiks užaugęs išraus rš.
| refl. tr., intr. H158, Sut, K: Kažin ar obelė prigis – didelė išsiróvė Ėr. Pažeisti augalai džiūsta, lengvai išsirauna iš dirvos rš. Išsiróvė po vieną ropę [piemenys] Krp. Ateina kažin koks žmogus, išsirovęs beržą LTR(Kp). No kam mum reik[ia] tų kirvių – mes išsirausim medį ir parsinešim BsPIV142.
ǁ ištraukti, išplėšti iš kūno: Mano dantes šitie išráuta seniai Gdr. Kai griučkas išróvė tas [dantų] šaknis Jrb. Jis pagyrė mane, liepė negyvą dramblį vakare parvilkti namo ir išrauti jo iltis J.Balč. Plauką išráuna ir žino, ar grybelis Erž. Gaidžio uodegos pusė išráuta – vanagas bus užpuolęs Jrb. Skruzdė išrovė sau šlaunį LTI61(Bs). Ji moka išrauti jam gylį Blv. Kad arklys turi kaltūną, tai svetimas žmogus turi išraut tris plaukus ir, nunešęs ant bėgančio vandens, paleist LTR(Auk).
| Uogelėse neišráusi ūsų, tai ir uogų nebus Smal.
^ Iš delno plauko neišrausi LTR(Brt, Rz).
| refl. tr. N.
2. tr. išplėšti ką įstatyta: Samsonas, to neveizėdamas, išrovė su visais štulpais vartus M.Valanč.
| Jau vėl guzikus išróvei [iš palto] Švnč.
ǁ sunkiai išimti, ištraukti: Keršis vargais negalais išrovė iš žemės vieną, paskui kitą koją J.Avyž.
| refl. tr.: Anas, plytą išsirovęs, sviedė tą velnią TDrIV254(Ck). Vieną, kur mažesnį [akmenį] išsiroviau ir įsidėjau į vežimą S.Čiurl.
ǁ greit, smarkiai ištraukti: Jis išrovė iš kišenės ginklą ir nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
3. tr. nurauti tam tikrą plotą: Ana jau išróvė linus Zt. Jie niekad neišraũs gručkų Brt. Kad linų barą tiesiai išrausi – ištekėsi LTR(Šmn).
4. tr. rauti tam tikrą laiką: Visą savaitę išróviau pas kaimyną linus Š.
5. tr. prk. išnaikinti: Iš šaknių neišraujamas N. Išrauju SD413. Su šaknimis turi būti išrauti iš mūsų gyvenimo kenksmingi piktybiniai kritikos užgniaužimo, o tuo labiau kerštavimo už kritiką reiškiniai sp. Jaunikaitis žada tos meilės atsižadėti, išrauti ją iš savo krūtinės J.Bil. Proletarinės revoliucijos idėjų niekas nesugebėjo išrauti iš darbo žmonių širdžių (sov.) rš. Vai aš tau pyktį ir pasiutimą su šaknimis išrausiu Dkš.
| refl.: Varnai išskrido, i lizdas išsiróvė Šd.
6. tr. šnek. išgraužti, išnešti: Kad išróvė ratai vėžas! Ds. Išróvė [vanduo] toliau upę Dglš. Te (upėje) buvo duobė išráuta didžiulė Pb. Čia pavasarį vanduo gilius ravus išráuna Lš.
7. tr. šnek. sunkiai išvilkti, ištempti: Led led išróvė arkliai [vežimą] Lp. Kai ažvažiavau per brastą, tai tik išróvė arklys Trgn. Amerikoniukas pakilo ir abiejomis rankomis išrovė būsimąjį žentą iš vežimo P.Cvir. Neverk, – baido jį Alena: – išgirs laumė, išraus tave už plaukų per kaminą V.Krėv.
| Kas metai neišvežam i neišvežam [mėšlo], tik iš tvarto išráunam (išmėžiame) Str.
| prk.: Inej[o] svirnan ir išróvė (išgabeno, išvogė) visa Mrc.
ǁ refl. išsiveržti: Dovydonis tūptelėjo žemyn, išsirovė Marijonai iš rankų J.Balt.
| prk.: Gera valia išsirauna iš tarpo tų, su kuriais gulo ir kėlė per šešias dešimtis metų Vaižg. Premjeras pasijuto išsirovęs iš oficialios aplinkos ir panoro išsikalbėti su poetu diplomatu intymiai, be diplomatinių varžtų rš.
8. tr. prk. iškelti, išvaryti, pašalinti: Kuriej bagoti buvo, tai išróvė Str. Jo (girininko) norėj[o] iš čia išráut tepgi Lp. Pagimdžiusi sūnų, ji pasijuto taip stipriai įleidusi šaknis į Pikčiurniškę, kad nė Bušė jos neišraus I.Simon. Dar audra neišrovė Grožvydos iš Romuvos brangios taip mums be galo! Vd.
9. tr. šnek. gauti: Išráuk, kad nori, dabar puspenkto šimto! Tj. Kur anas ir išrovė tiek pinigų! Ds.
ǁ Msn, Dgl gauti vedant: Žiūrėk, Jonas katrą išraũs: a[r] Oną, a[r] Elziukę Bsg. Kad ir senas, ale da ne bet kokią mergą išráusiu Užp.
ǁ išgauti: Nori iš mumį išráut (išsiklausinėti) kokią giesmelę Vvs.
| Uodai iš žmogaus lūpų kažkada velnią išrovė (privertė sukeikti velniu) rš.
10. tr. šnek. atrasti (ką pasakyti): Kap išráuna kap ką, tai nor už pilvo susėmęs voliokis Mrk. Ale tu ir žodžių išrauni! Ds.
11. refl. šnek. atsirasti, būti: Iš kur tu išsiróvei tokia didelė – ar močia, ar tėvas didelis? Pnm. Išsiróvė koks velnias iš pačios peklos ir monija žmones Ds. Iš kurgi par mum šitokia neklaužada ir išsiróvė?! Užp.
12. intr. šnek. išbėgti: Anas nenorom turėjo išráut nuo šito gaspadoriaus Dgl. Kap puolės su plyta, tai kap dūmas išrovė per duris Arm.
13. tr. šnek. išgerti, išmesti, išlenkti: Degtienės butelį išróviau, ir galvoj nesgirdi Ktk. Jis per kelius gurkšnius stiklinę išráuna Jnšk. Milė, jau gerokai alaus išrovusi, raudona kaip vyšnia J.Paukš. Bernas atėjo raudonas, matyt, pusbutelį už kertės išrovęs Ėr. Jeg ažkart būtum išróvęs, ir kartumo nenumanęs Lel. Išráuk da šitą, velnias neims, nepasgersi Ut. Išráukiam, susiedeli, ant visų bėdų ir vargų! Pln. Išróviau spirito butelką, ir esu ponas Šts. Ką tik atvykusis svetys būtinai turi du puodelius išrauti, jei ne tris TŽII171(Jnšk). Ot, kad jau būt gatavas alus – puodą išróvei! Mžš.
nuráuti
1. tr. N nuvalyti tam tikrą plotą, traukiant iš šaknų: Pirma linus nuráudavo, pamerkdavo ežeran Dgč. Linai nurauti̇̀ Azr, Zt. Buvo daug nurautų̃ linų Kdn. Pilni laukai nuráutų linų Br. Kad nėra kas nuráunąs, [linų] galvikės pajuoduo[ja], nubirsta Pln. Nuróvė grikius – pjaut nebuvo kas Slk. Kanapius nuróviau J. Reikia tenai daržo gale tuos burokus nurauti – notnėrynas didžiausias! LzP. Saldžiūsius batvinelius be lopetos negal nurauti Slnt. Tik tu nuráuk, o dešim atlėks ir [burokus] nugenės Šmn. Rudinį bulbes kasė, batvinius nuróvė Gd. Nuróviau linelius po biržyneliu, žaliuosius, gražiuosius po biržyneliu Švd. Motinėle mano, širdužėle mano, kas tau linelius nuraus? LTR(Lš).
| Pernai ne nukniso, o nuróvė [šernai] bul’bas, moteriškė, dievaž, verkė Žln.
| prk.: Nuróvė (nukirto), ir viskas, tą mišką Srd.
^ Ar kiaulę papjauk, ar bulbas nurauk Ktk.
| refl. tr., intr.: Kol mes linus nusiráusim, nusibrauksim, tai jūs pievą išpjausit Pc. Ar nuspjovėt, ar nusróvėt, ar viską in kluoną sukrovėt? Vrn. Tu šįmet pjaukis [pupų] viršūnes, aš nusirausiu apačias (sakė velnias žmogui) LMD(Šln). Kaip žali [linai] nusirovė, tai žinoma, kad tik vieni pelūs Jnšk.
ǁ nupešti nuo kūno: Kai supyko, tai Jonas jam visus plaukus nuróvė Dgl. Užsispirdavo ant mažesnės kainos, nors tu jiems barzdas nurauk! rš. Su vienu plauku ir su tuoj nuráutu DrskD235. Jai pakaušis nuráutas Šln. Žibelė činkčio[ja], startelė čikščio[ja]; matydams anas, vipčio[ja] katinas, norėdams pas savęs prigauti ir jų visas plunksnas nurauti D103.
ǁ nutraukti, nusukti: Už tokią atvogą tujau, ot, aš nurausiu galvą tau Žlv. Gyvai vištai galvą nuraunam LTR(Vkš). Aš, tą velniuką sugavęs, ausis nuráusiu! Krš. Senelė norėjo man ausį nurauti rš.
2. tr. šnek. nunešti, nutempti, nugabenti: Jau gal vaikai nuróvė mano kelnes Dsn. Jonas miestan nurovė didžiausį vežimą malkos Švnč. Tol nenuráusi šitokios naštos Trgn. Galvon buvo grybas, i nuróvė mane Vilniun Mrc.
^ Baidėsi ožka girion bėgioti, bet vilkas ir iš daržo nurovė KrvP(Nmn).
| refl. tr.: Velniai tenusiraunie mane gyvą į pragarą! rš.
3. tr. BŽ267 greit nutraukti, nuplėšti: Kajetonas, dantimis grieždamas, puolė prie jos, susibadė į žagarus, nusikeikė, nurovė šautuvą nuo diržo ir šovė rš. Justė, pripuolusi prie Jurgio, nurauna nuo kojų klumpes ir ištrenkia priemenėn J.Avyž. Nurovė jam nuo galvos kepurę, ant ledo išmėtė knygas A.Vencl. Tyko mane pagauti ir vainikėlį nurauti LTR(Erž).
ǁ nugriauti: Tus rūmus norėjo nuráuti Eig. Susilipdėm pirkelyną, tai švirkšt vėjas ir nurovė Rod.
4. pavogti, nučiupti: I mano daug vištų anas nuróvė Dglš. Tep i nuróvė pinigus Ck.
5. tr. nugalėti imantis, galynėjantis: Vedvi rovėvos su viena merge, aš aną nuroviau Šts.
6. intr. šnek. nubėgti: Vilkė išsigandus miškan nurovė Ds. Rausi rausi – tiesiai Poškonysna nuráusi Dv.
◊ gálvą nusiráuti nusižudyti: Napalys bedrėksdamas gali sau ir galvą nusirauti Vaižg.
panuráuti (dial.) tr. tam tikrą plotą nurauti: Kiemas panuróvė linus Dv. Aš tau panuraũčia! Drs.
paráuti tr.
1. kiek ištraukti, išpešti iš šaknų: Parovęs sėtinių, ropių, virk sėtinynę, ropynę J. Žadėjo eit į daržą usnių paráut Erž. Paraũ žolės LKKI182. Žolių paróviau paršiukam LKKVI275(Ps).
| refl. tr.: Pasiráuna žolės ir valgo [bado metais] Kls. Žąsyčiai pasiráuna žolės, i anims gerai LKT109(Kv).
ǁ pakasti: O bulbių paróvei žingsnį – jau kiocis ant vietai Plng.
ǁ patampyti, papešti: Ar neverta tam kaltuosius už ausų parauti? A1884,245.
2. visą plotą nuvalyti raunant: Linus paráuna ir džiovena Aps.
3. refl. paeiti raunant: Kastis tolie pasiróvė, vedu negalėsav nė bepanokti Slnt.
4. įstengti, sugebėti traukti, plėšti iš šaknų: Paráuna [linus] gerai mergaitės, padeda mamai Erž. Usnys aštrios, nemona paráut Ds. Parsivedžiau jauną, linų neparáuna (d.) Klvr.
5. refl. įvargti raunant: Rankos y[ra] pasiróvusios, nudraskytos, linus rovus Šts. Rankos pasirovė, gana berauti Šts.
6. žr. išrauti 1: Ar žolės šaknį paróvus virsiu?! Skr. Rudmėsėlę … paróviau JV689. Ei tu, šelmi, atsitrauk, žalią rūtą neparáuk DvD234(Grš).
| refl. tr.: Jis pasiróvė runkulį, tuo įtarkavo, sumaišė i nunešė kiauliums Jrb. Kur gudresni, pasiróvė dvi ropes (ps.) Vlkv.
7. nuplėšus ką padaryti:
^ Jau aš tave į lanką sulenkiau, į vyžą paroviau (pažeminau) MŽI148, N.
8. pagriebus patempti: Viesulas parovė laivą ir išmetė jį į jūrmalę teip staigiai, jog jis iširo S.Dauk.
9. I pavaginėti.
10. parmesti: Naujas smūgis meisterį parovė ant žemės P.Cvir.
11. refl. eiti imtynių, pasiristi: Kas su juo gali pasiráut?! Ppr. Kad jum šalta, tai pasráukit, sušilsit Prng.
12. refl. pasimušti, pasipešti: Jei durna esi, tai eik tu į tą būrį pasiráuti Skr.
13. refl. mestis kur: Klemensas lyg ir pasirovė jos pusėn, bet tuoj sustojo J.Balt.
14. refl. palįsti: Tu buvai pasróvęs po padlaga? Mlt.
◊ giltinė̃ (kélmas, nelabàsis, perkū́nas, vélnias) paróvė apie pražuvimą, dingimą, mirimą: Parovė giltinė kirvį, tegul rauna ir kotą LTsV316(Ms). Nu ankstybos giltinės parautas S.Dauk. Šitai nelaimingi apkėlė namus vedums su liežuviais, kad jus giltinė parautų! M.Valanč. Ka[d] tavi kélmas kame paráutų už tokį tavo neklausymą! Vvr. Kad jį kur nelabasis parautų! rš. Perkūnėlis tave kur parautų! rš. Vel[nia]s parovė arklį, lai pasiema ir votegą! ž. Paema, į žemę kad duoda, ka vél[nia]s paráuna KlvrŽ. Dievas davė, velnias parovė M, TŽV614. Kad tavi vélnias paráutų už tokį apgavimą! Vvr. Jei vel[nia]s neparaus, lig Sekminių atsigaus LTR(Plng). Turėjau sūnų kaip akį kaktoj, bet ir tą patį vélnias paróvė Lk. Kad tave šimtas velnių parautų! rš.
parráuti tr. Klt šnek. sunkiai parnešti, parvilkti: Ką tik parroviau maišą avižų Rod. Ir sunkus, vos parroviau vienas V.Krėv. Kad prilėdavau vežimą malkų, led arkliai namo parróvė Alv.
praráuti tr.
1. kiek apretinti raunant, apraustyti: Buvo prarautà rasoda, tai kad suaugo! Slm. Tai kur bus tanku, tai tada praráusi – Bareikienei reiks duot Skdt. Prašau veselion: cibules praskynėm, salotas prarovėm, ir viso visiem gana bus Arm.
| refl. tr.: Moteriškės, prasirovusios griežčių, pradėjo graižyti rš.
2. praplėšti: Kur tu suknelę prarovei? Švnč.
ǁ praardyti, pradraskyti: Iš gėdos žemę tu dar kiaurai neprarovei ir po tamsių versmių kur neįmovei? Žlv.
| prk.: Patį pirmutinį sliedą čia praróvė (padarė pradžią, sudarė sąlygas) palėkai Rš.
3. refl. šnek. prasiveržti: Vanduo per mūs rugius prasiróvė Lš. Ale iš kur šitas lietus prasiróvė – toki gi lašai dideli! Plm. Jau ir gudai [iš miesto] prasrovė (gausiai ėmė važiuoti) Kpč.
4. refl. tr. prasigraužti: Vanduo prasiróvė kitą vagą Lš.
priráuti tr.
1. daug ištraukti su šaknimis: Priráunam, o reikė buvo išmint Eiš. Pareidamas mačiau galybę prirautų̃ kanaplių Prn. Ant kelių atsiklūpus, priráusiu dilgių – daugiau nieko negalėjau Antr.
| refl. tr. Všv: Žolės prisráuna ir valgo [badų metais] Kls. Ropių prisirovęs, krepšį prisikrovęs LTR(Pšl).
2. refl. tr. prisiskinti, prisiplėšti: Prisiróvęs žalių vyšnių Dkšt.
3. šnek. sunkiai ištraukus sudėti, sugabenti: Ką čia statyste, krūvą akmenų priróvę? Trgn.
4. refl. nuvargti, sunkiai kilnojant: Noriu šiandie pasilsėti, bo vaka[r] labai prisiróviau, bekraudamas balkius Jnš.
×razráuti (hibr.) tr. išgriauti: Anas (sunkvežimis) gal pirtį jau razróvė LKT354(JnšM).
suráuti tr.
1. Vlkv, OG322 traukiant iš šaknų, sudėti tam tikrą kiekį: Seniau, būdavo, grikus augindavo: suráuna, sustato gubelėm Antr. Rauna rauna [linus] – suraũs [pėdais], potam apmušdinėja Pb. Tėvas gal padėsi linus rauti – vis kokią saują suráusi Pc. Dešim saujų nesuróvei ir jau rėki nugara Ds. Reikia žolės suráut Grv. Suróviau rasodos krestį Vn. Aš anų suróviau galybę i parvežiau Akm. Kad plaukai dideli augtų, reik[ia] tatarškos suráuti šakneles ir suvirinti LKT76(Plng). Paėmė, surovė samanų, susuko lizdelį ir sudėjo balandžius LTR(Krž). Tris valakus numėžtai, kapą grikių suráutai (d.) Dg. Kai aš surausiu šimtą kapelių, nueisiu jaunimėlin LTR(Dkk).
| refl. tr.: Dobilų nuejęs susráusi ir atneši kumeliuo Grv.
ǁ prirauti, gauti derliaus: Linų mažiau suraunam nei grikių Lp. Po dešimt vežimų grikių suráuna Mrc.
ǁ prikasti: O kitą kartą liūbėjom šimtais centnerių suráuti [bulvių] Plng.
2. priskinti: Puokštę reik[ia] suráuti Krg.
3. šnek. subarti: Aš savo žmoną kai suróviau, tai ji daug minkštesnė pasidarė Dsn.
| refl.: Mes su juoj susróvėm, tai kad rovėm! Lp.
4. susipešti, susimušti: Jie ten ar keturi susiróvė iki kraujo Skr. O moterys jau spėjo ir susiráut Dkš. Darbe kaip žmonės, o namie susirovė sp. Ar tau gerai, ma[no] sesule, ažu seno nutekėjus? – Einam gulti, tai suskaunam, o paskėlę tai susraunam (d.) Rod.
| Tę lėktuvai kad susiróvė! Kt.
ǁ susiginčyti, susikirsti: Girdėjau, susirovei su mūsų veikėjais rš.
5. refl. eiti imtynių, susiimti: Su Bronium kai susiróvė, tik pykšt į duris abudu Skr.
6. šnek. išgerti: Atameni, kai šulinį kasė, abu puslitrį suróvėm Antr.
užráuti
1. tr. raunant aplenkti, viršyti: Aš nespėsu tims vaikams rauti, anie užráus muni Brs. Rovėjas reikėjo užrauti, mynėjus užminti Ggr.
2. tr. šnek. sunkiai užgabenti: Ne štuka ir vežt tokiuo arkliu – ką bemat užróvė vežimą Skdt. Aš nebeužráusiu prieš kalną tokios kašelės Trgn. Kap tik užróviau kalnan, ko akys neišlindo Lš.
3. įklimpti: Važiavo per brastą, o ratai tep užsirovė, kad arklys neištrauks Švnč. Rãgutės pusnėn ažsiráuna, ir neišveža kumelė Trgn.
4. refl. šnek. užeiti, pakliūti: Niekis, kad tu mane primušei: užsiráusi kada nors, kad ir tau kuprą palygins! Slk.
5. intr. šnek. suriaumoti: Atalekia žvėris labai didelė, kad ažróvė – net žemė dreba! Ad.
