Rasti išteklių įrašai (149)
sąveikùmas
Projekto „Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo (sąveikumo) sistemos saugos ir funkcionalumo plėtra“ viešinimo paslaugos.
Žodžio „interoperability“ vertimas „sąveikumu“ yra netikslus. „Sąveikumu“ verstinas žodis „interactivity“.
Šių metų sausio 8 d. 11 val. Kauno technologijos universitete vyks seminaras - diskusija "Informacinių išteklių semantinis sąveikumas".
Pažymima, jog e.sveikatos priemonėmis norinčioms naudotis ligoninėms ir bendrosios praktikos gydytojams kyla daug kliūčių. Šių gydytojų paklausus, kodėl kaip įmanoma plačiau nesinaudoja e.sveikatos paslaugomis, buvo nurodytas atlygio trūkumas (79 proc.), nepakankami IT įgūdžiai (72 proc.), nepakankamas sistemų sąveikumas (73 proc.) bei konfidencialumą ir privatumą reglamentuojančios sistemos, skirtos gydytojų ir pacientų ryšiams e.paštu, stoka (71 proc.).
Galų gale, kažkada, kai visą rinką buvo užkariavę „Nokia“ telefonai, visiems jiems tiko vienas bendras įkroviklis – tai jau esame patyrę. [...]
D. Šimanskiui labiau patiktų, kad įkroviklių sąveikumo kryptimi eitų kompiuterių gamintojai, nes šioje srityje įvairovė milžiniška.
Tačiau tai nereiškia, kad bendros programos ar iniciatyvos turėtų nutrūkti - dalyvavimas tarptautinėse operacijose, bendri mokymai, projektai gali ir turi būti plėtojami toliau, nes yra naudingi visoms juose dalyvaujančioms šalims. Juk net ir nesiekdama tapti NATO nare Ukraina suinteresuota ginkluotųjų pajėgų reforma, efektyvumu ir sąveikumu.
„Šių metų pratybos pratęs Lietuvos ir mūsų strateginio partnerio – Jungtinių Amerikos Valstijų – bendradarbiavimą ir prisidės gerinant pajėgų sąveikumą ir bendrus gebėjimus vykdyti įvairias karines operacijas“, - apie pratybas yra sakęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.
Šia programa NATO siekia padėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos bei kaimyninėms NATO šalims padėti didinti karinių oro pajėgų sąveikumą ir integraciją pagal galiojančius NATO standartus, o taip pat pademonstruoti sąjungininkių solidarumą su Baltijos valstybėmis.
Sąveikumas (angl. interoperability) – tai atskirų ir iš esmės skirtingų organizacijų gebėjimas bendradarbiauti siekiant abipusės naudos ir užsibrėžtų bendrų tikslų, užtikrinant sklandžius informacijos ir žinių mainus tarp atitinkamų veiklos procesų, apsikeitimui duomenimis naudojant savo informacines ir ryšių technologijų sistemas.
Lietuvos informacinių išteklių sąveikumo platforma – sėkmės projektas ES [antraštė]
Lietuvoje veikianti Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP) Europos Komisijos (EK) organizuotoje konferencijoje „Atviri standartai IRT įsigijimui: pasidalinimas gerosiomis praktikomis“ Briuselyje pristatyta kaip vienas geriausių Europos Sąjungos (ES) mastu įgyvendintų šios srities sprendimų, pranešė Susisiekimo ministerija.
„Nauja el.paslaugų banga: bendradarbiavimas ir sąveikumas“ [antraštė]
Paskaitoje aiškinamos svarbios verslo įmonių bendradarbiavimo ir sąveikavimo internetinės paslaugos, kurioms sukurti šiuo metu EK skiria daug dėmesio ir dideles investicijas, nes Europos Sąjungoje (ir visame pasaulyje) plečiasi įmonių bendravimo geografija, o tuo pačiu ir bendradarbiavimo bei sąveikavimo kaštai, kuriuos gali sumažinti tik modernios bendradarbiavimo ir sąveikumo e.paslaugos.
nètbukas
Itin plonas ASUS Eee PC X101 netbukas su MeeGo [antraštė] Asus pristatė MacBook Air įkvėptą interneto kompiuterį, kuriame naudojama Linux paremta operacinė sistema MeeGo.
Tuo tarpu „Windows 7“ yra paruošiama naudoti daug greičiau ir veikia interneto kompiuteriuose („netbooks“).
Įsigyti netbook'ą galima su įvairiomis operacinėmis sistemomis. Tačiau ką daryti, jei norimas kompiuteris parduodamas su simpatijos nekeliančia operacine sistema?
Rugsėjo 1 dieną visi pirmos klasės mokiniai Turkmenijoje gaus dovanų po „netbook“ kompiuterį, pranešė šios šalies Švietimo ministerija. [...]
Skelbiama, kad Turkmėnijos prezidento nurodymu šalies vyriausybė šiemet būsimiems pirmokams nupirks 71,5 tūkstančius „netbook“ kompiuterių.
„Netbuku“ naudotis ne taip patogu, kaip įprastu nešiojamuoju kompiuteriu. Užtat juo lengvai pasitikrinsime paštą tiesiog sėdėdami parke ant suoliuko. Toks įrenginys tilps net į rankinę. „Computer Bild Lietuva“ išbandė septynis internetinius kompiuterius.
„Netbukai“ yra lėtesni už įprastus nešiojamuosius kompiuterius, tačiau jais dirbti taip pat patogu. Be to, jie yra gerokai kompaktiškesni, lengvesni bei pigesni. Dėl šių priežasčių „netbukus“ renkasi tiek moksleiviai, tiek verslininkai. Pirmieji „netbukai“ turėjo labai silpnas dalis. O štai daugelyje dabartinių modelių įmontuoti dviejų branduolių procesoriai, o kai kuriuose – net ir žaidimams pritaikytos vaizdo plokštės. „Computer Bild Lietuva“ išbandė, ką sugeba septyni nebrangūs „netbukai“.
Prieš metus mes sužinojome apie naują nešiojamųjų kompiuterių kategoriją „netbook“ – internetinius kompiuterius. Jų pradininkės – „Intel“ ir „Microsoft“, nurodžiusios, koks turi būti šis įrenginys, apibūdinusios jo techninius duomenis ir kitus parametrus.
Krizė nepaveikė pasaulyje vis labiau populiarėjančių mažųjų nešiojamųjų kompiuterių, vadinamųjų „netbukų“, pardavimų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo parduota 4,5 mln. „netbukų“ arba septyniskart daugiau nei per tą patį praeitų metų laikotarpį.
Mažųjų nešiojamųjų perspektyvos vertinamos palankiai [antraštė]
Mažieji nešiojamieji kompiuteriai („netbook“) yra supaprastinti ir atpiginti nešiojamieji įrenginiai, skirti naršyti internete ir atlikti kompiuterius kitas nesudėtingas užduotis. 2007 metais šiuos kompiuterius pirmoji pradėjo platinti „Asustek“ kompanija, tačiau greitai jos sėkmės paskatinti, „Asustek“ pavyzdžiu pasekė ir kiti kompiuterių gamintojai, tokie kaip „Acer“, „Dell“, „Hewlett-Packard“, pateikę savas pigių ir mažų kompiuterių serijas.
ãnimė
Rusijoje 14-metis moksleivis iššoko iš dešimto aukšto po to, kai pamatė savo mėgstamo herojaus iš anime-serialo „Naruto“ mirtį. Personažą jis laikė savo broliu, praneša lifenews.ru. [...]
Psichologų teigimu, agresyvūs anime-serialai neigiamai veikia paauglių psichiką.
- Jūs kuriate muziką ir japonų animė žanro filmams. Kuo skiriasi muzikos kūrimas animė ir kompiuteriniams žaidimams?
- Šiuo metu nekuriu muzikos kompiuteriniams žaidimams, bet kurdamas animė žanro filmams aš turiu įsijausti į filmo personažus labiau negu į vaidybinių filmų herojus. Turiu į jų negyvus veidus įpūsti gyvybės...
Didžiulės „anime“ akys, ilgos blakstienos, daili nosis, siauras smakras ir skruostikauliai – visi šie veido bruožai gali būti labai paprastai įgyjami – tereikia nusipirkti „Uniface“ kaukę. Mokslininkų komanda, kurianti ši unikalų grožio produktą, išrado „bioninės odos technologiją“, kuri leidžia gaminti žmogaus veidą primenančias, labai plonas ir odos kvėpavimui skirtas poras turinčias, kaukes. Kartu su produktu perduodami „Cell-Blending“ klijai, pritvirtinantys kaukę prie odos.
2006 m. Japonijos Užsienio reikalų ministerija pasiūlė pasitelkti augantį manga (komiksų) ir anime (animacijos) populiarumą kurti patrauklų Japonijos įvaizdį. 2007 m. sausio mėn. Japonijos užsienio reikalų ministras Aso Taro, kuris be kita ko yra didelis manga gerbėjas, perskaitantis daugiau kaip 20 manga knygų per savaitę, oficialiai įvardijo japonišką popkultūrą kaip diplomatinį įrankį.
Baisioji anime mergaitė iš kažkokio vakarėlio. Makiažą pagal japonų animaciją Rimantė darėsi pati. „Tai kraupiausias mano įvaizdis – juk šiaip tos anime mergaitės būna tokios mielos, o maniškė atrodo žiauri.“
Šiuo metu Ūlos kompiuterio ekranas mirksi pradėta apysaka. Kol kas joje – 11 skyrių apie ypatingų galių turinčius paauglius egzotiškais vardais. Mergaitė prisipažįsta, kad šiuo metu jos kūrybos įkvėpimo šaltinis – japoniško stiliaus anime animaciniai filmai. Anime yra XX amžiaus pradžioje Japonijoje kilęs animacinis stilius, kurio herojai pasižymi didelėmis akimis, spalvotais plaukais, neproporcingu kūno sudėjimu.
Pastaraisiais metais Akiba išpopuliarėjo kaip didžiausias mangų – japoniškų komiksų – ir animė – savitos animacijos kultūros Tokijuje centras su aštuonių aukštų mangų knygų parduotuvėmis.
Japonijoje jau nuo XX amžiaus pradėta eksperimentuoti su animacijos technika. Osamu Tezuka, kitaip vadinamas Anime ir Manga dievu, yra šiuolaikinių anime filmų pradininkas.
Visą gyvenimą galvojau, kad Anime stilius yra šlamštas. Stebėdavausi draugais, kurie sirgdavo Anime liga, o kai kurie nieko gyvenime be Anime ir nebematydavo. Visada maniau, kad Anime pradžia buvo kažkas panašaus į „Anė iš Žaliųjų mansardų“ (nemėgau šio serialo) ir visokie šlamštiški songokai (nekenčiau šio serialo ir dabar nekenčiu), o pats Anime stilius yra arba verkšlenantys berniukai, visokie emo ligoniai ir kitos nesąmonės.
Sveikos mamytes, tai mano pirmoji tema, bet neseniai atradau japonų anime ir man įdomu, ar aš šiuo metu vienintelė šia liga sergu.
Pirmasis mano matytas anime buvo Litpolinter laikais rodytas "Paskutinis vienaragis" (The last Unicorn, 1982). Paliko neišdildomą įspūdį ir kaip vaikas verkiau.
„Tiesiog draugas patarė pažiūrėti animė – japoniškos animacijos. Pamaniau: įdomu, kas tas animė, pažiūrėsiu... Patiko ir animacija, ir pati kalba. Pagalvojau, kad jei geriau suprasčiau kalbą, kur kas labiau suvokčiau ir animaciją. Todėl ir pradėjau mokytis kalbos, toliau žiūrėjau animaciją. Japonų kalbos mokymasis buvo kaip hobis, paskui susižavėjau ir pačia šalimi“, – apie pažintį su moderniosios Japonijos kultūra pasakojo gimnazistas.
drive-in
„Barbora“ plečia „drive-in“ stotelių tinklą [antraštė]
Vasario pabaigoje „Barboros“ e. parduotuvėje užsakytas prekes pirkėjai galės atsiimti neišlipdami iš automobilių dar dvejose naujai įrengtose „drive-in“ stotelėse Vilniuje prie prekybos centro „Ozas“ ir Kaune prie „Maxima XXX“ parduotuvės Savanorių prospekte.
Vilniuje gaivinama retro tradicija – drive-in kino teatras [antraštė]
Kino teatrus, filmų platintojus, prodiuserius ir kūrėjus naujasis koronavirusas pasiuntė į gilų nokdauną. Tačiau kino pasaulis, kaip ir visas likęs, ieško išeičių, kaip prisitaikyti prie esamos padėties. Ir sugrįžta prie paprastų, laiko patikrintų dalykų. Vienas tokių – drive-in kino teatras, Vilniuje pradėsiantis veikti ateinantį penktadienį, balandžio 17 d. [...]
„Koronos“ atgaivinti drive-in kino teatrai veikia Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje, Amerikoje, kitose šalyse.
Vilniuje atsidaro „drive in“ kinas [antraštė]
„Džiugi žinia vilniečiams – kinas grįžta į miestą! Tik kol kas ne kino teatruose, o ten, kur visiškai saugu – sėdint savo automobiliuose. Taip, suprantu, kad tai yra organizuotas renginys, ir Sveikatos apsaugos ministerija panorėjusi bet kada gali uždrausti autokiną, tačiau raginu vadovautis sveiku protu – Vilnius užtikrins, kad tokia pramoga būtų saugi, niekas neliptų iš savo automobilių, neatsidarytų langų, būtų tik po du asmenis automobilyje ir neturėtų fizinio kontakto su kitais, todėl ji gali vykti, kaip jau vyksta karantino metu Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir kitur. Miestiečiai išsiilgę veiklos, užsidarymas tarp keturių sienų gali kelti (ir jau kelia) įvairių problemų, todėl autokinas svarbus kaip saugi galimybė prasiblaškyti“, - rašė R. Šimašius.
Eiti į kiną negalima, bet galima atvažiuoti: Vilniuje atidaromas drive-in kino teatras [antraštė]
Jau šį penktadienį, balandžio 17 dieną, į atidarymo seansą filmų mylėtojus pakvies pirmasis šalyje „ŽMONĖS Cinema drive-in“ kino teatras. Tradiciniams kino teatrams užvėrus duris, saugiai mėgautis geru kinu didžiajame ekrane žiūrovai galės „Litexpo“ parodų ir kongresų centro aikštelėje įkurtame kino teatre, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ciuriche pirmadienį atsidaro pirmas Šveicarijoje „raudonųjų žibintų“ plotas, į kurį klientai galės įvažiuoti automobiliais, taip siekiant geriau užtikrinti jo darbuotojų saugumą ir išstumti prostituciją iš miesto gatvių.
Vadinamoji „drive-in“ zona atidaroma buvusiame pramoniniame rajone, esančiame vakarinėje miesto dalyje. Joje yra gatvelė, kurioje sekso darbininkės galės demonstruoti savo privalumus ir derėtis dėl kainos, taip pat devyni „lizdeliai“, kur jų klientai galės pastatyti savo automobilius ir užbaigti sandorius.
Lietuvoje bus atidaryta 10 „drive-in“ koronaviruso testavimo vietų [antraštė]
Po susitikimo su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu, sveikatos apsaugos ministras teigė, jog kitą savaitę dešimtyje apskričių bus atidaryti koronaviruso patikros „drive-in“ punktai.
Į juos automobiliu atvykę gyventojai galės atlikti tyrimus ir važiuoti namo laukti rezultatų, pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Vadinamoji „drive-in“ zona atidaroma buvusiame pramoniniame rajone, esančiame vakarinėje miesto dalyje. Joje yra gatvelė, kurioje sekso darbininkės galės demonstruoti savo privalumus ir derėtis dėl kainos, taip pat devyni „lizdeliai“, kur jų klientai galės pastatyti savo automobilius ir užbaigti sandorius.
dėliõnė
Kaip neseniai pasakojo Vokietijos „Deutsche Welle“, Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) Valstybės saugumo ministerija („Stasi“), Sovietų Sąjungos KGB atitikmuo, paskutinėmis akimirkomis prieš šalies susivienijimą paliko daugiau nei 15 tūkst. maišų, pilnų susmulkintų dokumentų. [...]
Nuo Berlyno sienos griūties praėjus penkeriems metams, darbo ėmėsi 40 darbuotojų. Atidarę pirmuosius maišus, jie pradėjo rankomis dėlioti atskirus dokumentus, mėgindami išgauti didžiausias „Stasi“ paslaptis. Buvo žinoma, kad iš 600 mln. detalių galima sudėti daugybę tardymo protokolų, laiškų ir žvalgybinių ataskaitų – tačiau niekas negalėjo žinoti, kiek laiko prireiks šiai gigantiškai dėlionei.
Sugebame įsileisti kultūrinius krikščionybės ženklus, nevengiame lyg dėlione žaisti biblinėmis frazėmis, tačiau už jų dažnai teregime tuštumą ar tuštybę?
Surasta dar viena žmogaus evoliucijos dėlionės detalė [antraštė]
Mokslininkai teigia, kad dviejų milijonų metų vaiko skeleto fosilijos, rastos Pietų Afrikoje, yra visai nauja žmonių rūšis, užpildanti iki šiol egzistavusią spragą žmogaus evoliucijos grandinėje.
[...] šioje byloje atsiranda vis naujų posūkių. Kol yra galimybių traukti naujus faktus, atš tai darysiu. [...]
Kol iš šios istorijos lįs informacija, tol iš jos dėliosiu dėlionę.
Neabejoju, kad ateityje sulauksime ir kitokių Lietuvos fotografijos istorijos „dėlionių“, tačiau tai jau bus kitos, kitu metu ir galbūt net kitoje santvarkoje susiformavusios kartos požiūris [apie fotografijų istorijos albumą. – Red. past.].
Po šių Seimo rinkimų situacija greičiausiai bus tokia pat: koalicijos dėlionių gali būti įvairių, tačiau beveik neišvengiamai jose turės atsirasti konservatoriai arba socialdemokratai. Tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms juos galėtų išstumti Darbo partija, tačiau jos galimybės įgauti „premjero potencialą“ yra minimalios.
Mylimo aktoriaus „Ivanovą“ galėčiau švelniai palyginti su dėlione. [...] Toje vaizdų dėlionėje dar yra aktoriai.
Praėjusį šeštadienį Vilniuje esančioje žaislais prekiaujančioje parduotuvėje „Gandras“ vyko pirmosios Lietuvoje dėlionių surinkimo varžybos.
Dalyviai kaip galima greičiau turėjo surinkti 60 detalių galvosūkius, kurių piešinio lig tol nebuvo matę.
M. Reigan pasakojo, kad dar ligos pradžioje buvęs prezidentas mėgdavo dėliones, daugiausia su gyvūnais.
Matant tokią partiškumu grindžiamą vadovybės dėlionę, susidaro įspūdis, kad į Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybės pozicijas tinka bet kas, todėl jau dabar yra pagrindo baimintis, kad mūsų švietimo politika ir jos įgyvendinimas gali užtikrintai tūpčioti vietoje.
Pasaulis vėl tampa paprastas kaip vaikiška kaladėlių dėlionė, kuriai sugriuvus labai paprasta viską atstatyti iš naujo.
Visa laimė, kad nuo daugelio gerai besimokančių ir dailiai įsispraudžiančių edukacinės sistemos dėlionėje išsiskyriau kitokiais pomėgiais. Kitu atveju būčiau išprotėjusi.
Jis – mano gyvenimo partneris, prarastas dėlionės gabalėlis, kurio visada ieškojau.
Pranašiškais sapnais gali tapti visi sapnų tipai, jeigu jie numato, išpranašauja ateitį. Racionaliai mąstant galime sakyti jog mūsų pasąmonė dėlioja žinomų faktų dėlionę, taip nuspėdama ateitį.
Reikia prisiminti močiučių dėliones iš nertų kvadratėlių, gėlyčių, apskritimų, – pasakojo J. Klusienė.
Sunku patikėti, bet Angelo jau griebiasi labai sudėtingų dėlionių. Užtenka man kažkiek pradžioj jam padėti (pvz. pirmąsias 15 ar 20 detalių kartu sudėlioti), paskui jis jau stums mane į šoną, sakydamas, kad jis jau pats moka.
– Koks jūsų kelias į aktorystę?
– Ne aš rinkausi aktorystę, o aktorystė mane. It dėlionė dėliojosi situacijos, sutikti žmonės, o tai kryptingai vedė į tai, kas esu dabar.
Taigi nėra absoliutaus apibrėžtumo. Nei gyvasčiai, nei nebūčiai. Visut viskas tik trupinaičiai, paukščių ir vėjų pernešamos sėkliukės. Trakšt, girgžt, šmurkšt, capt, drykst, pliaukšt. Juk viskas ir yra totalus, nesibaigiantis koliažas. Viešpaties nuolat perdėliojama dėlionė. Vis kitomis kombinacijomis perkonstruojama regimybė. Pavyzdys yra sapnas. Toks pat nerišlus, blaiviai nesuvokiamas kaip pats gyvenimas.
Cosmo tau siūlo kiek suasmenintą dėlionės variantą: dedami žodžiai turi apibūdinti kurį nors patalpoje esantį asmenį.
fintèchas
Fintech: naudojasi ir verslas, ir skolininkai [antraštė]
Palankios finansinių technologijų (fintech) sąlygos traukia ir šalies, ir kitų valstybių bendroves, tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad užsienio fintech įmonėms sudarytomis galimybėmis veikti Lietuvoje naudojasi įžūlūs skolininkai.
Žvalgyba: į augantį Lietuvos „fintech“ sektorių taikosi ir priešiškų šalių verslas [antraštė]
Tradiciniame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos parengtame grėsmių vertinime minima pernai atsiradusi galimybė Lietuvoje steigti specializuotus bankus.
„Šiomis galimybėmis aktyviai domėjosi ir investavimu užsiimančios bendrovės, įvairias finansines paslaugas teikiančios kompanijos bei finansinių technologijų (fintech) įmonės, kurių kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų“, – rašoma dokumente. [...]
Lietuvos bankas ir kitos šalies institucijos siekia, kad Vilnius taptų Šiaurės Europos finansinių technologijų, vadinamų „fintech“, centru.
„RobertWalters“ kompanijos atliktas European Salary Survey rodo, kad užsienio kalbų mokėjimas yra vienas iš reikalingiausių įgūdžių šiandienos darbuotojams greta technologinių, skaitmeninių ir fintech įgūdžių.
Per porą metų Lietuvos ekonomikos išskirtinumu pasaulyje tapo finansinių technologijų sektorius – turime daugiau kaip 170 „fintech“ įmonių. Kai kam tai kelia alergiją, pasauliui tai kelia nuostabą ir pasididžiavimą mumis. Kol kas esame lyderiai regione.
„FinTech“ ekosistemos vystymas – galimybė Lietuvai tapti konkurencinga šalimi [antraštė]
Finansinės technologijos, arba „FinTech“, – viena inovatyviausių ir sparčiausiai plėtojamų sričių pasaulyje. [...]
Pasak Lietuvos banko valdybos nario padėjėjos Jekaterinos Govinos, „FinTech“ vystymas Lietuvoje yra perspektyvi ir puikiai prisitaikanti naujovė. Pavyzdžiui, kompanija „Revolut“ Lietuvai siūlo naudotis jų elektronine bankininkyste, kuri suteikia vieną didžiulį pliusą – savo finansų valdymą telefonu. [...]
Lietuvos valdžios institucijoms sumanius šalį paversti finansinių technologijų įmonių („FinTech“) centru, ledai pajudėjo: į šalį viena po kitos žengia šios srities įmonės, o už centrinio banko durų stovi dar būrys norinčiųjų.
„Fintech“ (Financial Technologies trumpinys) – tai elektroninės finansinės technologijos, modifikuojančios ir paprastinančios finansinius procesus. Šis pavadinimas aprėpia daugybę finansinių sričių – nuo elektroninių mokėjimų platformų (pvz., „PayPal“), atsiskaitymams naudojamų kriptovaliutų (pvz., bitkoinų ir daugybės šios technologijos pagrindu sukurtų ar jos įkvėptų elektroninių valiutų variantų), tarpusavio skolinimo paslaugų platformų bei kitų plataus spektro internetinių paslaugų. [...]
„Fintech“ rinkos žaidėjai, priešingai nei bankai, dažniausiai orientuojasi į siauresnes sritis, tačiau dėl jų paprastumo vartotojui lengva naudotis keletu finansinių technologinių instrumentų. [...] Taip pat tokie instrumentai gali skatinti vartotojui naudingą konkurenciją: įžengti į tradicinių bankų rinką, kurioje sukasi stambūs žaidėjai, nėra lengva, o štai „fintech“ įmonių kaštai dažniausiai mažesni.
Finansinių technologijų („FinTech“) sektorius ateityje gali tapti vienu prioritetinių sektorių, kuriuose verta tikėtis ne tik tiesioginių užsienio investicijų, bet ir sėkmės auginant lietuviškus startuolius, teigia tiesioginių užsienio investicijų agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
Pernai Lietuvoje įsikūrė 35 „fintech“ įmonės [antraštė]
„Fintech“ rinka yra labai dinamiška, o žaidėjai joje – agresyvūs, tad galimybė būti pirmam yra vertinama labiau už viską“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas. „Galime atverti ne-ES šalių „fintech“ įmonėms duris į Europos rinką greičiau nei kitos Sąjungos narės. Be to, dėl palankaus reguliacinio klimato į Lietuvą keliasi ir Europos Sąjungoje įsteigtos „fintech“ bendrovės. Šiuo metu tokių įmonių jau skaičiuojama 24“.
Pernai Lietuvoje licencijuotos 32 „FinTech“ įmonės [antraštė]
Lietuvos bankas finansinių technologijų (angl. „FinTech“) įmonėms 2017 m. suteikė 32 licencijas – beveik dvigubai daugiau, nei 2016 m., kai buvo išduota 17 licencijų. [...]
Teigiama, kad Lietuvos bankas „FinTech“ sektorių Lietuvoje plėtoja išvien su Finansų ministerija ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
Bankai ir fintechas: partnerystė neišvengiama? [antraštė]
Nuolat girdint apie finansinių technologijų startuolius arba fintechą, galima susidaryti įspūdį, kad tradiciniai bankai inovacijomis nesidomi. Bankai iš tiesų neskuba stačia galva nerti į rizikingus ir įvairiai vertinamus sumanymus, pavyzdžiui, kriptovaliutas, nors už jų esanti blockchaino technologija bankus itin domina. Tačiau kai kalbame apie paslaugų patogumą ir novatorišką vartotojų patirtį, bankai inovacijas diegia nuolat, o kitais metais inovacijų tempas bankuose dar paspartės – jie taps atviresni.
Nors ir vengiantis viešumos (internete tėra vienas prieš keletą metų V.Šarko interviu), šis asmuo neblogai žinomas finansinių technologijų („fintech“) sferoje.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas lankosi Kinijoje, kur kvies šalies finansų technologijų kompanijas pasirinkti Lietuvą licencijai gauti. Lietuvoje jau licencijuoti 5 Kinijos fintech.
išreiški̇̀mas
1. → reikšti 2: Svarbi sakinio dalies kategorijos ypatybė yra jos reiškimo būdas rš. To paties reiškimo, to paties ženklinimo LL208. Dabar nuaidėjo, nugarsėjo pagarbos reiškimas labai triukšmingai I.Simon. Malonės reiški̇̀mas BŽ25. Užuojautos reiški̇̀mas NdŽ.
2. CII172, N, K → reikšti 3: Rauda gimsta nuliūdimo metu, yra tiesioginio jausmo reiškimas, be kūrybinio impulso B.Sruog. Jau metas atejo, tame gimt turėjo tas, palig apsakymo aniolo ir reiškimo SGI60.
3. refl. → reikšti 5 (refl.): Pirmasis buržuazijos valdymo dešimtmetis lietuvių literatūroje būdingas modernistinių srovių reiškimusi (sov.) rš. Būtų labai klaidinga pažiūra manyti, kad paskaita yra vienintelė ir neatskiriama aukštosios mokyklos reiškimosi lytis rš.
4. žr. reikšmė 1: Taigi ir iš reiškimo pusės žiūrint, patuka duodas sugretinti su tuokti LTI233. Rašytojo žodžiai gali turėti įvairius reiškimus rš.
5. (neol.) lingv. nuosaka (modus): Veiksniu gali eiti veiksmažodžio nepasakomasis reiškimas (bendratis) J.Jabl. Siekiamasis reiškimas (siekinys) J.Jabl.
apreiški̇̀mas sm. (2) → apreikšti:
1. Menininko kūryba yra jo apreiški̇̀mas FT.
2. SD197, R, CII172, N, K, DŽ1 Tos slaptės apreiškimas pačiam sūnui Dievo buvo atliktas DP258. Petras girionis apreiškimu dangaus skatina krikščionis pryš turkus eiti S.Dauk. Išgirdo apreiškimą apsūdijimo A1884,83. Apreiškimas nuog sūdo I. Teikės pagerbt šitą šventę … apréiškimu savos dievystės DP571. Žmonės gali jas regėt ižg jo apréiškimo DP537. Rašo Jonas šventas apreiškime savo apie bestiją SPII73.
| refl. KII99.
ǁ Tas yra apreiškimas to sapno: trins kresčiai yra trins dienos, kurias nuleidus, faraonas tave užmuš S.Stan.
3. H173.
| refl. H173, N, LTII94, Š: Garsmas to apsireiškimo, kas kartas toliaus beplūsdamas, pakliuvęs ir į ausis Kozakevičios M.Valanč. Pasakojo aple panelės švenčiausios apsiréiškimą, aple visokius stabuklus, aš dar maža buvau DūnŽ. Jam atėjo į naktį apsireiški̇̀mas LKT173(Pgg).
4. refl. J.Jabl Praeities apsireiškimai rodės jai išbarstyti, kaip gražus žolyno žiedas: matė tik atskirus lapelius, nebe patį žolyną J.Bil. Visam tam radosi tarp mūsų tam tikros sielos kultūros, kuri kaip tik linko į dešimtį naujos gyvybės apsireiškimų Vaižg. Žmogaus esmės apsireiškimas patiriamas iš jo darbų FT. Apsireiškimas lietuviškos dvasios A1884,69.
5. refl. reiškinys: Ilgai visaip kamantinėdama, patyriau, kad priežastis teip nepaprasto apsireiškimo (ligos) vien badas! Pt. Visi tie apsireiškimai rodo vaiką pilvu sergant rš.
6. (neol.) refl. vaidinimo, pjesės veiksmas, paveikslas: Išgriovimas Kauno pilies 1362 m. – dramatas keturiuose apsireiškimuose rš.
išreiški̇̀mas sm. (2), išreikškimas Q91 → išreikšti:
1. DŽ1 Naujoms karo meto temoms ir vaizdams čia poetė rado tobulą išreiškimo formą A.Vencl. Tai šilelio gyvūnijos garsų akustinis išreiškimas rš. Išreiškimui vieno ar kito jausmo reikia pritaikyti tam tikras ritmas V.Kudir. Parnešdavo į Lietuvos šalį ir svetimą tų sąvokų išreiškimo būdą rš. Forma – tai turinio išreiškimo būdas rš. Tadarylelė … yra išreiškimu trimitinio ir vamzdinio balso StnD30(pastaba). Gyvulių akis pridera mums apsvarstyti dar ir iš kito punkto, kaipo jų dvasios išreiškimą Blv. Ženklas kryžiaus švento yra tai išreiški̇̀mas viso mokslo krikščioniško A.Baran.
| Jo veido išreiškimas buvo kažin koks ypatingas J.Bil.
2. N, KI155 Liaudies valios išreiškimas sp. Sunkus ir nepigus buvo išreiškimas teisybės, nesang nebuvo liudinykų S.Stan. Į tą adresą turi būti įdėtas ir išreiškimas, kad būtinai yra reikalinga amnestija rš. Komentorius yra tai išreiškimas, arba išaiškinimas, Šv. rašto prasmės brš. Drin išreiškimo … slaptų DK16.
| refl. KI155.
ǁ Išreiškimas ne visiems suprantamų žodžių Gmž.
×3. žodžių junginys, posakis: Silpna šneka, nuolatinis atsikartojimas tų pačių išreiškimų, tų pačių sakinių, tų pačių žodžių vargino tik klausytojus Pt. Nesijaučia trūkstąs žodžių ir išreiškimų rš.
| refl.: Šitą išsireiškimą jau vartojo daugelis rašytojų rš. Nesuprantamus išsireiškimus išaiškina brš.
4. refl. → išreikšti 3 (refl.): Pats gyvas pasirodė per tūleropus išsireiškimus NTApD1,3. O tas pašlovintas ponas stojos an išsireiškimo pahonims MP90. Dabar tikrai išsivydo … aname šventame pasirodyme o išsireiškime jo MP171.
pareiški̇̀mas sm. (2) DŽ1 → pareikšti:
1. Šunes iš karto sustojo, pamatę šį draugystės pareiškimą rš.
2. Tais metais poetė žurnale paskelbia revoliucinį pareiškimą rš. Užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą sp. Ministras pirmininkas prieš mikrofoną padarė pareiškimą sp. Valios pareiški̇̀mas BŽ26.
3. raštas, kuriuo ko nors prašoma, reikalaujama: Mataušas sėdėjo su vienu tarnautoju už rašomojo stalo ir svarstė pareiškimus A.Vien. Direktorius Šimaitis su malonumu priėmė pareiškimą, užrašė savo nuomonę ir pasiuntė, kur reikia J.Dov. Dabar jau gali parašyti pareiškimą į partiją rš. Jo pareiškimas dėl ištuokos gulėjo jau teisme rš. Pasiunčiau pareiški̇̀mą Gg.
4. refl. Sut → pareikšti 3 (refl.).
5. refl. → pareikšti 4 (refl.): Kiekvieną jausmo pasireiškimą, kiekvieną žmogaus poelgį ar veiksmą poetas vertino idealų ir moralės požiūriu rš. Lietuviškos sielos pasireiškimas V.Myk-Put. Caro vyriausybė stengėsi pasmaugti bet kokį tautinės kultūros pasireiškimą rš. Lietuviai garbino ugnį kaip dievybės pasireiškimą rš. Liaudies menas yra gyvas tautos meninių gabumų pasireiškimas rš.
ǁ refl.: Jaunuomenės veržimasis į savarankiškumą, apsisprendimą ir pasireiškimą glūdi jaunatvės prigimtyje rš.
×užreiški̇̀mas sm. (2) → užreikšti 1: Tatai yr šventė Dievo užreiškimo (paraštėje apreiškimo) DP34.
tinklãveika
Jei alegoriškai lygintume industrinę ir tinklaveikos visuomenes, tai pirmosios simboliu galėtų būti enciklopedija, o antrosios „Google“.
Lituanistinių mokslinių tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo idėjinis pagrindas yra tinklaveikos visuomenei būdinga tinklo loginė struktūra. Tinklas turėtų susieti esamas lituanistinių tyrimų ir paveldo infrastruktūras, užtikrinti jų duomenų ir informacijos sąveiką, bendrą paiešką, standartizaciją bei strategiškai orientuotą šių infrastruktūrų plėtrą.
Dr. Andrius Šuminas, VU Komunikacijos fakulteto medijų tyrimo laboratorijos vedėjas, atkreipia dėmesį į didėjančią tinklaveikos reikšmę politikoje.
Iki šiol tik nedaugeliui prieinamą (dėl kalbinių ar lokacijos (ALF biblioteka) priežasčių) klasikinį veikalą apie informacijos ir tinklo visuomenę bei ekonomiką jau galima skaityti gimtąja kalba ir turėti ant savo darbo ar mokslo stalo.
Iš esmės sklandų Patricijos Droblytės teksto vertimą apsunkina naujų sąvokų „tinklaveika“ ir „tinklaveikos visuomenė“ įvedimas į lietuvių kalbą. Knygoje nepaaiškinama šios lietuviškos sąvokos kilmė ir prasmė, tačiau sekant M. Castellso vartojama „network society“ sąvoka kyla įtarimas, jog žodžiui „network“, paprastai suprantamam kaip „tinklas“, „tinklai“, priklijuojama griozdiška pažodinio vertimo sąlygota reikšmė, susijusi su tinklo „veikimu“.
Šitaip visiems suvokiama „tinklo visuomenė“ tampa mistišku „tinklaveikos visuomenės“ dariniu. [Apie knygą: M. Castells. Tinklaveikos visuomenės raida, UAB ,,Poligrafija ir informatika“, 2005. – Red. past.]
Profesinė tinklaveika - tai ryšių užmezgimas ir panaudojimas siekiant pridėtinės vertės klientams. Profesinės tinklaveikos tikslas - sudaryti asmenų ir informacijos bazę, kuri gali tiesiogiai padidinti produkto ar paslaugos kokybę, sumažinti klientų pasitraukimą ir suteikti naudos klientams.
Vien tinklaveika liko neįveikta, nors bandymų būta. Tik stebėtis gali, kiek protingų ir gerai informuotų, situacijoje aiškiai susigaudančių, neabejingų Lietuvos likimui žmonių gyvena mūsų šalyje ir kitose valstybėse. Iš daugelio tekstų ir komentarų gali pasimokyti „nieko nematantys“ skydinės laidų vedėjai. Žmonės buriasi aikštėse, dalijasi nerimu ir paskutinėmis žiniomis. Prasidėjęs antrasis Sąjūdis rodo dirbtinai sukeltą krizę.
Tai sudaro prielaidą manyti, jog Kultūros ministerija neįvertina Lietuvos nacionalinės bibliotekos mokslotyrinės funkcijos šiuolaikinės tarptautinės tinklaveikos ir lituanistinio paveldo komunikacijos procesuose", - teigiama Seimo pirmininkei ir premjerui adresuotame viešame laiške.
Spalio 22–26 dienomis Santjago de Komposteloje, Ispanijos šiaurės vakaruose esančioje Galicijos regiono sostinėje 20-tą kartą buvo suformuota globali tinklaveikos platforma WOMEX (WOrld Music EXpo), skirta pasaulio etninės muzikos (world music) ir įvairių jos atmainų industrijai.
Kai kurie mokslininkai teigia per šiuos metus susiformavus kokybiškai visiškai naują, tinklaveikos visuomenę. Tinklo kartą nuo prieš ją buvusios kartos skiria bedugnė.
KGB nesuspėjo suvokti, kur gims Sąjūdis, žvelgė ne ta kryptimi. Kaip rodo Arvydo Anušausko tyrimai, jie pavojų įžvelgė kitur – manė, kad opozicija kils tarp nesisteminių pažiūrų ir autoritetą turinčių žmonių: rašytojų ir kitų menininkų. KGB pražiopsojo visuomeninių judėjimų tinklaveikos svarbą.
Interneto paieškos sistemoje surinkę žodžių derinius „x idiotas“ ar „y dundukas“ (x, y – beos apžvalgininkas), pamatytumėte tuntą politikos apžvalgininkų publikacijų ir tinklaveikos visuomenės aktyvistų komentarų.
Socialinės tinklaveikos plėtros tendencijos visuomenėje atliepia kintančius individų socialinius poreikius, visuomenei pereinant iš informacinės į santykių erą.
paapreñgti
1. N ruošti, taisyti kelionei: Ji reñgia vaikus kelian, tai neturi laiko Švn. Aš jį rengiù į kelią, t. y. taisau aš jam vežimą, valgį J. Slūžbon eik, ir mažąjį vaikelį su savim renk Lz. Ne aš viena gailiai verksiu, – verks ir brolelis, pulkelį rengdamas (d.) Plv. Kur josi, broleli? Kam rengi̇̀ žirgelį? JD114. Viena seselė brolelį reñgė, antra seselė žirgą balnojo JD1136. Tai gailiai verkia sena motulė, sūnelį rengiant didžion kelionėlėn KrvD55. Leido, rengė bernužėlį į kelionę važiuoti JD204. Turi moma vieną sūnų – paskutinį vaiskan reñgė Aru22. O mano tėveli, saulelė teka, o mano tėvelį į kalnelį rengia JD1183.
| refl. R: Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą reñgtis? K.Donel. Į kelią, į kelionę rengtis N. Reñkis ir tu važiuot Azr. Tėvai reñgiasi važiuoti į svečius Srd. Mičiulių rytoj į miestą reñgiasi Kt. Kur rengi̇́es nūnai eit? Alv. Sūnelis reñgias, žirgelis žvengia, senas tėvelis tai gailiai verkia (d.) Pls. Jau veseilia baigias baigias, svotai namo reñgias reñgias (d.) Drsk. Vis rengiausi in motulę, prisikepiau pyragėlių TD79. Rengiuos į girią važiuoti J.Jabl.
^ Dūšia rengiasi namo, tai ir kūnui neramu KrvP(Šln). Ėda, kaip dausosna keliauti besirengdamas KrvP(Mrc). Rengiasi kai varna į dausas LMD. Dar kojų čia nesušildė, o jau namo rengiasi KrvP(Al).
2. refl. R ruoštis, taisytis ką daryti: Reñgiamės bulbų kast Lp. Jiej jau seniai reñgias dukterį išleist Švn. Rengiaũs pjaut rugius Eiš. Reñgėmės gult Rod. Obrys, mano bernas, medžių vogt ar ką pasikirst kas rudenį reñgias K.Donel. Vainorus rengėsi leisti spiečių avilin V.Krėv. Pasakyk, pope, kodėl taip ilgai rengeisi jį laidoti? V.Krėv. Troboje dar šalta, mūrelis neįkaitęs, mama tik rengiasi virti pusryčius A.Vencl. Tu dar jaunas, gal dar pirmą kartą rengiesi vogti, tai eik pirmu BsPII145. Tavo devyni broleliai, kukū, reñgiasi sugrįžt iš karo, kukū (d.) Prn. Broliai galanda pjautuvus, dalgius – tekančią saulę rengiasi sveikint B.Sruog. Tėvas reñgėsi mirt LKT376(Prl).
| Bulbės rengiasi žydėt Jz. Lietus reñgiasi, debesys užeina Brš. Saulė rengės ingi pietus – dar išgrytų nešerta Rod.
^ Blaškosi, kaip mirti besirengdamas KrvP(Mlt). Rengias rengias kai strielčius, nenorėdamas medžiot LTR(Grk). Rengiasi lyg ubagas iš nakvynės LTR(Mrj). Rengiasi kaip žemaitis kosėti LTR(Brt). Ans kaip kėkštas į dausas lėkti ilgai reñgias J. Rengsis rengsis lyg nuogas į dilgėles LTR(Klvr). Rengi̇́es kaip girtas šikt rugienon Arm.
3. Kos32, JJ ketinti, norėti, žadėti, manyti ką daryti: Sakė, kad Petronėlę rengiam ženyt Smn.
^ Kad rengei ant žuvies, renk ir ant srubos (kad norėjai žuvies, valgyk ir sriubą) VP20.
| refl. Grv: O ji vėl reñgias pirkt naują suknelę Smn. Vakar Morta reñgėsi eit pas Petrę, ale nėjo Brš. Dar vis rengiaũs kada eit [vėžiauti], ale kad nėr kada Vlk. Tas karalaitis rengėsi ženytis BsMtI86. Kalba, kad jis besirengiąs kitą vesti V.Krėv. Jis dar žentuosa nèsrengia Lp.
^ Dainų nepramokusi, tekėti rengiasi TŽV603. Rengies kap merga nutekėt Lp. Kad rengeisi ant žuvies, renkies ir ant sriubos M.
4. Švn kelti (vestuves, pokylį): Girdėjau, kaimynai vestuvėms didelį balių reñgia Šk. Galinio reñgia veseilią Brš. Užėjo į vieną dvarą, o ten pas tuos ponus berengiamas balius BsMtI36. Atvažiuoja meška su alučiaus bačka, o vilkelis nabagėlis svodbelę reñgė JV905. Mano viešpats ir valdovas rengia puotą V.Myk-Put. Sietyns brolelis manik rangelę rengė, žvaigždė sesutė ma[n] vainikėlį pynė JV313. Turi seną močiutę – padės rangelę reñgti Gs. Baunek tėvulis man rangelę rengė, baunek motulė baltą šarvelį krovė? (d.) Lp.
5. organizuoti, vykdyti: Reñgti kelionę į šiaurės polių yra sudėtingas darbas FT. Rašytojai, norėdami palaikyti operatyvius ryšius su visuomene, ėmė rengti literatūros vakarus rš. Reñgti sąmokslą NdŽ. Neilgai kentėsim vargą, rengsim ponams galą rš. O matai, kodėl nėjai už karaliūno, o dabar jau jam rengia smertį BsPIV184.
6. daryti tinkamą kokiam tikslui, tvarkyti: Moterys supuolė rengti pirkią; jos nušlavė visą kiemą, net gatvę ties kiemu V.Krėv. Reñgti kam gultą NdŽ. Reñgti stalą NdŽ.
ǁ tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): Visi berneliai šobleles varto, o aš jaunasai dalgelį rengiu KrvD106. Kai tėvulis arklą rengė, dar man nerūpėjo LTR(Srj). Kap motulė stovus rengė, dar aš maža buvau KrvD212. Sūnus ten pas kluoną, vežimą rengia V.Krėv.
7. sudarinėti, ruošti spaudai: Būtų man ir mano rengiamam žodynui labai sveika, kad ir kiti, kokią mano klaidą pastebėję, nepatingėtų man pranešti K.Būg. Latvių mitologijos esanti dabar rengiama antra, papildyta laida K.Būg. Reñgti rankraštį spaudai DŽ.
8. teikiamomis žiniomis daryti tinkamą, pasiruošusį kam: Mokinius reñgti (duoti pamokas) DŽ. Po 1831 m. Lietuvoje nustota rengti mokytojus rš. Reñgti egzaminams NdŽ. Reñgti penktai klasei NdŽ. Čia buvo pirmiau tiktai rengiamoji mokykla J.Jabl. Vaiką priėmė į rengiamąją klasę rš.
| refl.: Išpažinties rengtis rš.
9. mokytis tikrinamojo dalyko: Reñgti egzaminą NdŽ.
| refl.: Sėdėjau savo kambary: rengiaus egzaminams J.Bil.
10. daryti išankstinius, paruošiamuosius darbus: Ėmė ta ponia tą Elenėlę ir įmetė ją į marias, o tą avinėlį jau rengia pjaut: geldelę išmazgojo ir peilį išgalando BsMtI82. Aš rengiù padaryt tą darbą J. Knygas vartė, mišion rengė TD23.
| refl.: Abudu rengės, arba tiekės, į karę S.Dauk. Ar tiesa, kad jūsų karalius besirengiąs kariauti su mumis? V.Krėv. Visi tyliai rengės, kovos laukė V.Krėv.
11. statyti (pastatą): Dabar namą reñgia Brš. Meisteriai pas juos klėtį reñgia Kt. Aš ištekėjau, kai tą bažnyčią ant kalno reñgė Skr.
ǁ daryti vidaus įrengimus: Stubą rengiù, t. y. aslą piliu, lubas dedu, pečių dirbu, langus įdedu J.
12. LL260, DŽ vilkti drabužiais: Vežė ligoninėn, tai kap mažą vaiką reñgė Alv. Rengiúos labai, ir šalta Mrc. Parodyk kromą (prekes), noriu sūnų už [= kaip] kavalierių reñgti Skr.
^ Linelis rengia, avelė dengia Vnd, LTR(Srd).
| refl. Ktv: Jis reñgias visados gražiai Kb. Merga rengias pusė dienos, o išeina – pusė grynos Rod. Renkis taip, kad nekristum į akį rš. Jis rengęsis kukliai ir paprastai rš.
ǁ puošti, taisyti: Kuo galėsiu, tuo rengsiù ir dabysiu [kapą] Kls.
| refl.:
^ Reñkis, kol pritinka, o valgyk, kiek patinka Žg.
13. virti, gaminti, taisyti: Vaišinga Dovydienė tuoj suskato jam rengti užkandos Vaižg. Pusrytį, žinau, kad réngėm jau Lnkv. Privažiavo pilnas dvaras svečių, – nežinau, ką veikt, ką jiems valgyt rengt JD1420.
14. KBII153 lenkti: Reñgti(s) pirmykštė reikšmė bus buvusi „lenkti(s)“, plg. rangýti(s) GK1938,151.
| refl. K, BzBkXXI205.
◊ namõ reñgtis būti arti mirties: Pamatę, kad Lapinas tikrai silpnas ir ne juokais rengiasi namo, surengė vežimą ir, susidėję arkliais, nuvažiavo kunigo V.Krėv.
pir̃tį reñgti Srj žadėti, ketinti mušti: Saugokis – jie tau rengia pirtį Lp.
apreñgti, -ia, àprengė tr.
1. Š, LL260, Pls, DŽ apvilkti, aptaisyti: Paduokit ma[no] kelnes ir jau balakoną, tai aš aprengsiù jį Šlčn. Aprengt sutektau aš kuoj (turėčiau drabužių, autuvo) Lp. Atsikėlė toj viedma, àprengė tą mergaitę, kad [toji] an save negalėj[o] parnešt Ktv. Kaip bematant tuojaus jį aprengė, padarė tokiu gražum jaunikaičiu, kad kitą tokį ant šios žemės nebuvo BsMtI48. Lavonas aprengtas geriausiais senelio rūbais I.Simon.
| Ale atėjo jis in tą karaliaus miestą, žiūri, kad viskas tamsiai aprengta BsPIV155.
| prk.: Aprengia medžius šerkšnu speiguotos naktys rš. Darželių tvoros aprengtos baltai (apšerkšnijusios) rš.
^ Nuoga panelė visą svietą aprengia (adata) LTR(Kp). Maža mergelė visą pasaulį aprengia LTR.
| refl. DŽ: Jis jau apsireñgęs, gatavas važiuoti, t. y. apsitaisęs, apsirėdęs J. Pavalgė, apsi̇̀rengė ir išėjo Dkš. Apsirenk, o nebūk plikas kaip žaltys Prk. Lengvai apsireñgęs Vlk. Turi apsireñgt žiemiškai Brš. Juodais [drabužiais] apsiréngus Mšk. Visi šventadieniškai, švariai apsirengę P.Cvir. Po langu ateidavusi laumė baltai apsirengus, tarytum koks stulpas BsMtI105. Pasimaudę išėjo, apsirengė su savo plunksnoms ir nulėkė BsMtI133. Da reikia man eit in laznę apsireñgt ir apsipraust LB158. Ji buvo visa juodai apsirengusi, išbalusio dar neseno veido J.Gruš. Apsirengė taip margai, kaip čigonas Jnš.
| prk.: Tarp eglių prie pat geležinkelio sustoję jauni beržai jau geltonai apsirengė rš.
^ Vasarą apsirengęs, žiemą nuogas (medis) Rud.
ǁ įtaisyti drabužių: Vaikai reikia apréngt, reikia siuntiniai siųst Plm. Tegu džiaugias, kad tėvas apréngia Klvr. Priaudžia margienio – bi tik api̇̀rengtas būtų Ad. Prieg svietui anas (padegėlis) nepragaišo: i àprengė, i apsegė Pls. Aš jį àprengiau nuo galvos ligi kojų Mrj.
^ Bus metai geri – bus ir vaikeliai aprengti KrvP(Mrc).
| refl.: Neturi kuo apsireñgt Rod. Apsireñgę gerai ir apsiavę Vs. Kada jauni buvo, tai, žinai, jiem reikė daugiau: ir apsiréngt, ir dirbt vis daugiau Rmš. Nebuvo iš ko apsireñgt GrvT102. Nora užsidirbti, apsirengti Lž. Ir apsireñgt, ir apsvilkt, ir apsiaut – nepragyvensi, tik tik galai su galais sudurt Dv. Tu nori gražiai apsireñgt, gardžiai pavalgyt ir sunkiai nedarbuit Rud. Jis (tėvas) jų nežiūrėjo, tų vaikų, nieko: nė kuo jie apsireñgę, nė ką jie pavalgę Grl.
ǁ papuošti: Sudėjo ant jo kapo eglinių šakelių vainiką, aprengtą baltomis jazmino gėlėmis rš.
2. refl. apsitaisyti kuo (maskuojantis): Susiedas apsi̇̀rengė už velnią LKKXI224(Trak). Ona apsi̇̀rengė vyru ir išėjo į šokį Alk. Užgavėnių žydai viseip bjauriai apsirenga Krt.
3. paruošti kiek reikia kelionei, sudėti: Àprengiau didumą reikalingų daiktų į kelį, t. y. sudėjau, aptaisiau J.
| refl. N: Pavalgę pietus gerai, apsirengė toliau į mišką eiti LTR(Mrj).
4. užmauti (pavalkus), pakinkyti: Aprengti̇̀ arkliai su pavalkais jau J.
◊ apreñgia ir nureñgia apkalba: Atėjo kartą ta pati Rutkuvienė muštuvo pasiskolinti ir plepa, visą kaimą aprengia ir nurengia V.Bub.
paapreñgti, -ia, paàprengė (dial.) tr. keletą kartų apvilkti, aptaisyti: Aš vaiką paàprengiau ir paapaviau Dv.
×dasireñgti, -ia, dasi̇̀rengė (hibr.) Rod prisiruošti, prisibausti: Nedàsrengiu in tave ateit pakieminėt Rud. Vis nedasrengiu – reiks nedaugi apkirpt [šunį] Pls.
įreñgti, -ia, į̇̃rengė tr.
1. BŽ27, DŽ įruošti, įtaisyti (namą, trobesį, kambarį): Dar neįrengta troba nauja J. Aš da neį̇̃rengiau seklyčio[je] pečiaus, t. y. neįtaisiau J. Ar jau įrengė seklyčią? Kt. Namas į̇̃rengtas abygaliai LKKVII81. Ar jau į̇̃rengė tvartus žiemai? Jrb. Šiemet per Velykas gražiai buvo pokūčia iñrengta Lz. Rūmus skubėjo užbaigti ir įrengti iki liepos mėnesio pirmosios dienos A.Vien. Paskui buvo įrengiamas svečių kambarys su dviem lovom, marmurine praustuve ir veidrodine spinta I.Simon. Laivas buvo įrengtas pagal paskutinius technikos reikalavimus A.Vencl. Marčio tėvas kalbėjo labai gražiai. Kad reikia mylėti žvėrelius, kad reikia juos globoti, įrengti ėdžių V.Bub. Ant traktoriaus įrengiama darbinė dėžė, kuri varo javapjovės darbines dalis rš.
| refl. tr., intr.: Neseniai ans įsirengė naują namą Pp. Kol įsiréngė [namą], buvo pas mane Vlkš. O jis tuose [namuose] įsireñgęs be baimužėlės gyveno, kol gyvas Jrk104. Bet savo miegamąjį Grėtė vis dėlto įsirengė savo kraitiniais daiktais, kurie buvo išvežti į Pamarių kaimą ir taip išlikę I.Simon.
2. Lp apvilkti: Įrengtai nešalta Žž. Ragana parbėgo pirkion ir inrengė savo dukterį sesutės rūbuosna (ps.) Vrnv. Inrengta kailiniuosa [sesytė] ir kukuoja, ir verkia Žrm. Ir, kada žentas sugrįžo paimti sav[o] uošvę, mislydams atrasti negyvą, sustingusią, tai atrado puikiai įrengtą, šiltai besėdinčią BsMtII215.
| refl.: Insi̇̀rengiau kap skerdžius (storai), tai jau dar bus šilta Db.
ǁ Aps gerai, gražiai apvilkti, aptaisyti: Tą vieną vaiką turi, tai kad iñrengė – tik žiūrėk! Krok.
| refl.: Ale teip žmonės insireñgę dabar Čb. Jis insreñgęs lyg ponas Vrn. Dar̃ insireñgę, pririję, tada (seniau) tai vargas buvo Rud.
3. paruošti darbui: Kelkis, kelkis, tėvužėli, tašyki žagrelę, įrenki arklelį LTR(Srj).
4. pakloti, pataisyti (patalą): Patalą vaikam inrengsiù ir atskrisiu Rod.
5. paruošti audeklą austi; apmesti: Oi kas tau inrengė plonąsias drobeles? LTR(Smn).
6. refl. įlįsti, įsibrauti: Karvė insireñgusi javuosna, visa kosere šluoja Rod.
išreñgti, -ia, i̇̀šrengė tr.
1. išruošti kur išvykti, padėti susiruošti išvykstančiam: Gerai, aš jus išréngsiu, bet žiūrėkit, kad būt lauktuvių Dkš. Anyta i̇̀šrengė piemenį į bažnyčią J. Nūnai i̇̀šrengiau savo sūnų Vilniun Rud. Bobule, bobule, kas mane ryt art išrengs? Pls. Motule, jau visus vaikelius ir i̇̀šrengei kelionėlėn Dg. Savo pačios rankų darbu ji išrengė penkias savo dukteris, aprūpino jas kraičiais J.Jabl. Tėvas Utenon nevažiavęs, užtat išrengęs Skuodan pas Antaną sūnų Anuprą, kad sužinotų, kokia liga brolis serga A.Vien. Nutraukęs nuo karties kailinius, išrengė vyresnįjį sūnų naktigonėn J.Balt. Verkia tėvelis ir sena močiutė, mane jauną išrengdama LTR(Prl). Yra broleliai, balti dobilėliai, tai išreñgs, tai išleis į svečių šalelę JV940.
| refl.: Išsi̇̀rengėm kermošiun važiuot, o čia lietus pradėjo lyt Rud. Paki ji išsi̇̀rengė, nieko nepradėjau daryt Švn. Kada jis išsireñgs?! Arkliai laukia, tik sėst ir važiuot Lp. Išsireñgsim kelionei septynioms dienoms LKT200(KzR). Vieną gražų rytą Tekorius išsirengė į miestelį pirkinių J.Jabl(Žem). Ilgai praverčiau, lig išsi̇̀rengiau tolimon kelionėn Š. Jis buvo išsirengęs į turgų J.Balč. Aš neišsi̇̀rengiu kap Lydon važiuot Rod.
ǁ refl. išvykti, išsikraustyti: Išsi̇̀rengė Pervalkan šitus [žmogus] Azr.
2. refl. susitaisyti ką daryti: Tingiai išsirengia ir pradest ką dirbti N.
3. nuvilkti (drabužius): Jeigu jūs neišreñgsit, tai aš išreñgsiu Vv.
| refl.: Jis išsi̇̀rengė visai grynai Kb. Toks žvejotojas išsirengia nuogas Pd. Čigonas išsi̇̀rengė, užsilipo i gulia ant drabužių nuogas LKT177(Smln). Ak, vaikeli, koks tu šlapias. Išsireñk greičiau! Dg.
4. gražiai apvilkti, aptaisyti, papuošti: Nereikėjo teip išrėdyt, nereikėjo teip išreñgt Krn.
| refl.: Dar̃ pririję ir išsireñgę Rud.
5. išardyti, išmontuoti: Greit išreñk dalgę, tai aš kiek palygysiu Al. Išrenk ratus, dar intęsk pavietin – kam anys turi lydytis lietuj Rod. Jis išmoko išreñgti traktorių Gg. Ar pats i̇̀šrengei dviratį? Gg.
6. suruošti, iškelti (vestuves, pokylį, pobūvį): Tuojaus išrengė puikią veselę, kuri traukėsi per kelias dienas LMD(Gd). Išrenkit gražiai tą vakarėlį, tai ir mes ateisim Gs.
7. suorganizuoti: Buvo išrengta kelionė, kuri labai liūdnai pasibaigė K.Bor.
nureñgti, -ia, nùrengė tr.
1. nuvilkti (drabužius): Su mažais vaikais tai klapatas: juos apreñk ir nureñk Rud.
^ Tiej padotkai mus nuaus ir nureñgs (nuskurdins) Rud. Engė, kol visai nurengė – liko ant pečių skarmalėliai KrvP(Kri).
| refl. tr., intr. DŽ: Luote bus gerai nusirengti, einant maudytis, plaukytis J. Nusrengė kap gimęs ir vandenin Pls. Nusireñk, kad būtum grynas LKKXIII23(Grv). Nuėjo, nuogas nusi̇̀rengė ir gulėjo Pkn. O toj pati… nusirengė dienines drapanas, nusirengė visai nuoga BsPIV233. Drabužius nusirengia ir apsirengia švariais priepirtyje rš.
^ Žiemą nusirengia, o vasarą apsirengia (lapuočių miškas) LTR(Pnd).
2. nuimti ką uždedamą: Tai dar̃ da nenureñkit vežimo (nenuimkit gardžių) Al.
ǁ nurinkti, nudoroti, nukraustyti: Nureñgia [Kūčių] stalą, ituos šiaudus karvėm duoda, avimi duoda Pls.
◊ apreñgia ir nureñgia; V.Bub apkalba.
pareñgti, -ia, pàrengė tr.
1. L41 paruošti, suruošti kur vykti: Užprašė piršlį ir patį Joną parengė važiuoti pas mergą su piršliu BsPIII64. Seserėle lelijėle, motynėlės dukružėle, tau paréngta kelionėlė JV901.
| refl. N: Pasirengia in kelionę eiti J. Mes jau buvom pasirengę važiuot, nenorėjom nakvot Kdn. Pàsrengė važiuot Rod. Pasi̇̀rengė šeiminykas į turgų važiuotie Brt. Buvau pasireñgęs važiuotie Vlk. Pàsrengė ir nuvažiavo pas brolį Rod. Žalios levendrėlės pasilenkė, jau mūsų brolelis pasi̇̀rengė JV505. Kur pasi̇̀rengei taip vėlai vakarėlį? JV497.
2. atlikti išankstinius darbus: Inlindęs in olą, rado gaidį jau parengtą pjautie BsPIV287. Klausimams išspręsti reikia ilgesnio pareñgiamojo darbo NdŽ.
parengtinai̇̃ adv.: Teisėjas pašaukia teisman sutuoktinį supažindinti jį ir parengtinai išaiškinti išsituokimo motyvus rš.
| refl.: Taip pat Menelajus garsusis pasirengė kovai HI. O ta lapė jau pasirengė gaidį pjaut: pasidėjo geldą, pasigalando peilį, ale negali viena tą gaidį papjautie, laukia vaikų, kad ateitų palaikyt BsPIV287. Anryt jau pasirengę dukterys laukia jaunikio BsPIV50. Pasistatė jie savo arklius ir patys pasirengė in guolį LMD(Rm).
| Senas an to [=tam] jau esi pasireñgęs (lauki mirties) Jnš. Boba pasi̇̀rengė ant maro (mirčiai) J.
^ Gieda kaip gulbė, mirti pasirengusi KrvP(Ndz). Dar Dievo daržo nenuganei, o mirti pasirengei KrvP(Mlt).
3. tinkamai sutvarkyti ką kokiam tikslui: Briką pàrengiau gerai J. Tu parenk septynis laivus, mes važiuosim in kitą žemę BsPIV202. Tas pasiėmė spatą, griebė kelissyk – jau duobė parengta BsMtI146. Karalienė parengė karalaitei tokį arklį, katras galėjo kalbėt (ps.) Brt. Pareñgti stalą NdŽ. Po baltu pareñgia (pakloja) [patalus] Rod. Kambary kelios mergaitės; jos, matyti, vos tik parengė kunigaikštienei lovą V.Krėv.
4. sudaryti, sutvarkyti, paruošti skelbti: J. Basanavičius parengė ir pasirūpino išleisti keletą stambių tautosakos rinkinių, taip pat parašė tautosakos tyrinėjimų rš. Pareñgti pranešimą NdŽ. Chrestomatiją galutinai spaudai parengė moksliniai bendradarbiai rš.
5. DŽ teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą: Organizuojami kursai I ir II klasės šoferiams parengti sp. Vilniaus piešimo mokykla parengė šimtus dailininkų rš. Jokia politinė grupė nebuvo taip rimtai parengta susiformuoti į partiją, kaip bolševikų grupė rš. Vakarinėse mokyklose, parengiamuosiuose kursuose prie Vilniaus ir Kauno universitetų mokėsi darbininkai, buvę samdiniai rš. Dar parengiamojoje klasėje Maironis išsiskyrė matematiniais sugebėjimais rš.
ǁ iš anksto nuteikti kokiam dalykui: Aš, tiesą sakant, ją turėjau parengti tokiam rimtam pasikalbėjimui J.Dov.
| refl.: Skaityk, ponas Viktorai, – sutiko Mackevičius ir, pasirengęs klausyti, ėmė vaikščioti po kambarį iš kampo į kampą V.Myk-Put. Ir, be to, aiškiai matėsi – ji nepasirengusi tokiam klausimui J.Dov.
6. išmokti užduotąjį, tikrinamąjį dalyką: Pareñgti pamokas DŽ1.
7. apvilkti, aprengti: Visi vaikaičiai buvo parengti̇̀ po baltais Rud. Gražiai pàrengtas, parėdytas, minkštai pamigdytas Rod. Močia dukrelę gražiai parengė LTR(Btr). Pomerges jau pàrengė Ppr. Pareñgt [mirusio] vyro neturėjau kuoj Rud. Pareñgia kultuvę vaiku ir gandina Rod. Ir vaikučius pàrengė truputį tais pinigais Lp.
| refl.: Elena sugrįžo pirkion, šventadieniškai kelionėn pasirengus V.Krėv. Jis žiūrėdavo, kad jo pati būt kaip reik pasireñgus Grš. Ta pana išeidavo iš kalno pasireñgusi kaip į šliūbą Gl. Dūmoja, kad pasreñgt gražiai, nedarbuit Vrnv. Išeina gražiai pasireñgęs Trs. Lietuviai pàsrengė kap ir kareiviai Mrp. Nuoteka pàsrengė po baltais Rud. Seselės rūbais pàsrengė ir gano arklius Pls. Užsivilk tik kokį nors naują drabužį ir veizėk, kad kitą šventadienį ir kita bus jau taip pasirengusi Skd.
ǁ refl. gražiai apsivilkti, apsitaisyti: Jy ne tep pasreñgus, kap kitos Lp. Pasi̇̀rengi biskį teipo ir eini basas bažnyčion Pls. Pasreñgęs bernas Žrm.
8. refl. pasivilkti (po apačia): Man nešalta, ba aš po apačia daug pasireñgus Mrj.
9. refl. persivilkti, persitaisyti kuo (maskuojantis): Pasrengė merga Lp. Pasirengė tie žmogžudžiai jaunikiais ir atvažiavo pas tą poną BsPIII209. Pasirengė tada Perkūnas jaunu bernu, ponaičiu, prisirinko daug dovanų V.Krėv.
10. pagaminti, pataisyti: Jiems valgyt parengdavo žmonės Ps.
11. iškelti (pokylį): Pàrengė jis gerą pokelį kaimynams J.
12. refl. pasiryžti, nusistatyti ką padaryti: Žemei laisvę laimėt pasirengę šitie vyrai plačia krūtine A.Vencl. Dėl tavęs ne tik mirt pasirengus, bet gyvent ir nemirt amžinai! S.Nėr. Eina pamiškėmis švilpaudamas, lyg velnio kūmuosna pasirengęs prašyti KrvP(Lš).
pérrengti tr.
1. pervilkti kitais drabužiais: Aš lauksiu jo, perrengsiu ir išvešiu rš.
| refl.: Buvo galima juos palaikyti civiliškai persirengusiais kariškiais rš.
2. refl. persitaisyti kuo (maskuojantis): Pérsirengiau žydu Lp. Katinėlis persirengė ubagėliu ir sliedu sekt, kur nuvežė vištytę (ps.) Rdm.
3. rš atnaujinti įrengimus.
prireñgti, -ia, pri̇̀rengė tr.
1. N, Š tinkamai paruošti, sutvarkyti kelionei: Reikia prireñgt vežimas iš vakaro, tai anksčiau išvažiuosim Srj. Pri̇̀rengiau vežimą ir nenuvažiavau pas žentą Nč. Įsakė tarnui vežimą su keturiais arkliais prirengti LTR(Klp). Prieš pradedant vežti, reikia prirengti ratus tam tikslui M.Katk. Teip tuo prirengė laivus ir iškeliavo BsPIV202.
| refl.: Prisirengė kelionėn ir išvažiavo BsMtII120.
2. atlikti paruošiamuosius darbus: Parvažiavo namo, prirengė savo vaiską, atejęs užpuolė ant to karaliaus BsPIII75. Prireñgia vaiką krikštop Dv.
| refl.: Kapitonas, gerai pažindamas šią jūrą iš dažnų kelionų, liepė prisirengti sutikti audrą J.Balč.
3. A1884,227 padaryti tinkamą spaudai, suredaguoti: Latvijos švietimo ministerija, nupirkusi žodyno rankraštį nuo [K. Miūlenbacho] įpėdinių, šiemet pavedė jį pabaigti bei spaudai prirengti Jonui Endzelynui K.Būg.
4. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, pasiruošusį kam: Daviau pamokas savo draugams ir prirengdavau į apskrities mokyklą berniukus iš pradžios mokyklos rš. Prirengiamóji klasė NdŽ.
| refl.: Stojome į darbą, neprisirengusios prie jo kaip reikiant Pt. Prie darbo prisireñgti K. Mokiniai puikiausiai prisirengia, atsakinėja J.Paukš.
5. iš anksto nuteikti kokiam netikėtam dalykui: Aš bėgau pirmas namiškių prirengti, kad jie per daug neišsigąstų rš.
ǁ refl. DK99, Rp atliekant tam tikrus nurodymus, tinkamai nusiteikti: O kaipag turi prisitaisyt (paraštėje prirengtis), kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Idant žmonės per tą krikštymą ir gailėjimą prirengtų̃s priėmimop Jo DP24.
| „Tegu ji dar vieną dieną pagyvena“, – pagalvojo jis ir liepė jai vakare baigti savo apsakymą, o kitą rytą jau prisirengti prie mirties J.Balč.
6. padaryti, suteikti (ką negera): Žiūrėk, kad tu jį nužudytum, nes jis mirtį prirengs! BsMtI170. Tai tokį mylimajai prirengiau likimą! Vd.
7. refl. DŽ prisibausti, prisiversti, prisitaikyti ką padaryti: Niekap nepri̇̀srengiu in žentą nuvažiuot Rud. Niekap nepri̇̀srengiu nueit pas Antaną Lzd. Rengės ir nepri̇̀srengė padaryt Mrk. Šalta, tai nė neprisirengiau ateit Kt. Jau tos pupos seniai reikėjo iškult, bet jis niekap neprisi̇̀rengia Srj. Kol pri̇̀srengėt valgyt, tai abieda ir ledu stojos (visai ataušo) Arm.
^ Neprisirengia kap nuogas dirgėlyne šikt LTR(Lp).
8. LL95, DŽ prigaminti, pritaisyti, privirti: Ant stalo pri̇̀rengta visa [valgyti] Rod. Tarnai, visa prirengę, nustato skobnis žvėriena ir mido ąsočiais V.Krėv. Aš tau pietus prirengsiu BsMtII119. Tiek visko daug reikia veseiliai prireñgt, pridaryt Alv. Kur nori, kad mes tau prirengtumėm valgyti Velykų avinėlį? brš.
9. parūpinti drabužius, apvilkti: Buvo dvylika vaikų, reikėjo priaust, prirengt visus Grv.
10. gražiai apvilkti, aptaisyti: Ką juos (vaikus) prireñgs – bet tik apvilktas Ad.
11. refl. DŽ1 prisivilkti: Vargu prisireñgti, kad šalta J. Na, ir prisi̇̀rengiau kai cibulis – devyniom skūrutėm Prn.
12. papuošti, padabinti: Arkliai pri̇̀rengta stučkom, kvietkom, žolynais, pabalnoti Žrm. Appinsim žiedelį rūtelėm, darysim iš rūtų vainiką. Prirengsim Agotos galvelę, tai sėsis Agota až stalo (d.) Tvr.
| refl. Db.
13. prikrauti, prirūpinti (kraičio): Mergaitėms [laumės] duodavusios kraičius, ploniausių drobių gražiausių priausdavusios ir prirengdavusios BsMtI106.
14. padaryti, iškelti (vestuves, puotą): Vestuvės, tiesa, prirengtos, bet pakviestieji buvo neverti SkvMt22,8. Štai aš prirengiau savo pokylį SkvMt22,4. Vienas žmogus prirengė didelę vakarienę brš.
15. refl. būti pasiryžusiam, nusiteikusiam, nusistačiusiam ką atlikti: Aš už tave prisirengusi ir galvą padėti, kad tik tu, mano širdele, gyventum LTsIV274. Ir jūs privalote būti prisirengę stoti į kovą rš. Tarnauti tam, kas šventa, visuomet mums reikia būti prisirengusiems Vd.
◊ pir̃tį prireñgti primušti: Rengsiu aš tau pirtį, bet ir prirengsiu Rmš.
sureñgti, -ia, sùrengė tr.
1. N suruošti, sutaisyti kelionei: Į kelionę (kelegą) viską sùrengiau, t. y. pritaisiau, ko reikia J. Sureñk man visa, ba moja rytoj važiuosiu medžian Rud. Tas senukas sako: „Jau viskas surengta, galėsim keliautie“ BsPIV202. Mergužėle, lelijėle, motinėlės dukružėle, tau surengtà kelionėlė su rūtelių vainikėliu (d.) Smn.
| refl. tr., intr.: Dar iš vakaro visa susreñk, ba rytoj labai anksti išvažiuosim Rud. Anie jau susi̇̀rengė važiuoti kelionėn J. Jis dar iš vakaro susrengė važiuot miestan Kb. Nu, ar jau visi susirengėt keliaut? MPs. Mums susirengus grįžti atgal, aš patikau ant jūros kranto moterį J.Balč. Basasis susirengė į ilgą kelionę V.Piet. Šimts velnių, argi jau dabar aš taip ir nesusirengsiu į tą Ameriką! rš.
2. suruošti, sutaisyti: Rengia, rengia ir nesùrengia lietaus Mrj.
| refl.: Mažu susireñgs lytaus ant vakaro Skr.
3. iškelti (vestuves, pokylį): Veseilią sàrengė Krn. O karaliūnas tuoj surengė vestuves, pakėlė didelį balių ir apsipačiavo su ta karalaite LTsIV92. Gaspadorius liepė surengti visas šermenis LTR(Krsn). Mum gi noris sureñgt kokis baliukas Ad. Kolūkiečiai surengė visiems bendrus pietus J.Marc. Kur bus surengta vakarienė SkvMt26,18(komentarai). Surenk didę man rangelę, suprašyk svetelius LTR(Plv). Kelkis, kelkis, tėtužėli, surenkie ma[n] rangelę FM. Kelk, mano močiutė, kelk, mano širdelė, surenk didę rangelę JD587. Šviesus mėnelis ma[n] rangelę sùrengė Niem19. Diedus sùrengė (davė elgetoms išmaldą prie bažnyčios) Lp.
4. DŽ1 suorganizuoti, padaryti: Sureñgti koncertą NdŽ. Sureñgti išleistuves NdŽ. Ir pikčiausią provokaciją leidote surengti prieš mane! J.Gruš. Jis pasiūlė surengti naują ekspediciją, kuri patvirtins jo pranešimus ir pasieks rytuose naują žemę K.Bor. Trečią kartą jungtinės Švitrigailos ir Livonijos ordino jėgos surengė didelį žygį į Lietuvą 1433 m. vasarą rš. Dievulis ilgai rengia, bet kad jau surengia, tai surengia [bausmę] V.Krėv. Dabar bylą jai reñgs (sudarinės), kaži ar sureñgs ar ne Skr.
| refl. tr.: Susireñk veseliją ir atvažiuok in bažnyčią LB210.
5. tinkamai sutvarkyti kokiam tikslui: Paprašė tėvo, tėvas tuo jam surengė laivą ir kareivių, ir jie išvažiav[o] BsPIV135. Netrukus to krašto pirkliai surengė laivą į Basrą, ir karalius man davė leidimą keliauti su jais į mano kraštą J.Balč.
| Aš da jumi turiu dainą sureñgus (prisiminiau ir galėsiu padainuoti) Krn.
6. sudaryti, padaryti tinkamą spaudai: Jau bus dveji metai, kaip surengti ir ištaisyti spaudai visi Žemaitės darbai J.Jabl.
7. refl. atlikti parengiamuosius darbus: Susrengiau megzt švedarus Rod. Paki sùsrengė kūlimu[i], tai ir susvėlavo Švn.
8. žr. įrengti 1: Da jų kambarys nesùrengtas Drs.
9. sukrauti, sudėti (kraitį): Nežadėsiu dukrelę, nesurengiau kraitelio DvD329.
10. refl. tr. susivilkti, apsivilkti: Ką tik turėjau, ant savęs susi̇̀rengiau Prn.
11. refl. N, K, BzBkXXI205 susilenkti, susiriesti: Velnias netoli už akmens susireñgęs tykojo Sch162. Onikė, apklosčiusi, aptapnojusi senelaitę, susirengė prie vaikų lovikėje prie durių Žem. Senikė, susirengusi ant slenksčio, vis atkartoja Žem. Motyna, girčiu apsimetusi, susirengė lovoje, būsis nieko nejuntanti Žem.
užreñgti, -ia, ùžrengė tr.
1. paruošti audimui: Ùžrengiau drobę, ale neturėsiu kada aust Alv. Nū stovus užrengsiù, o už poros dienų išmesiu Nč. Suveriam nytysna, užreñgiam ir audžiam Onš. Močiutė užrengė baltąsias drobeles LTR(Pnd). Kelkis, kelkis, anytėle, užrenkie stovelius KrvD212.
| refl. tr.: Užsi̇̀rengiau aštuonianytinius abrūsus, tik nežnau, ar išausiu Rud.
2. duoti pradžią, įsteigti: Ta panelė užrengė mum mokyklą (pirmoji čia pradėjo mokyti) Švnč.
3. uždrožti, užduoti: Ale aš tolydžiaus išsikėsęs jam vieną [smūgį] užrengiau, o tas svetimasis tuomžyg iš po mūsų akių prapuolė BsV341. Didžiai supykęsis karalius jam su savo lendrine lazda ir tuomžyg kelis smarkius ypus užrengė prš.
4. refl. užlįsti, užsibrauti: Anys (bitės) ažùsrengia ir po apgaubtuvu Vrnv.
