Rasti išteklių įrašai (150)
liùdijimų patikrà
Jei liudijimas tikrinamas programine įranga, galinčia veikti su liudijimų galiojimo patikros protokolu, tai patikrinama, ar liudijimas nėra įtrauktas į liudijimų įstaigos internete skelbiamą atšauktų liudijimų sąrašą. Taip pat tikrinamas liudijimą išdavusios liudijimų įstaigos liudijimas ir patikėjimo šiai liudijimų įstaigai nuostatos (jei yra galimybė jas iš anksto parinkti).
Jei nors vienas iš šių patikrinimų yra nesėkmingas, patikros rezultatas yra neigiamas, o liudijimas paprastai žymimas kaip negaliojantis.
quaestio
1
Reikšmė
2
Reikšmė
3
Reikšmė
4
Reikšmė
5
Reikšmė
6
Reikšmė
7
Reikšmė
8
Reikšmė
9
Reikšmė
10
Reikšmė
11
Reikšmė
12
Reikšmė
13
Reikšmė
14
Reikšmė
15
Reikšmė
16
Reikšmė
17
Reikšmė
tabula
1
Reikšmė
2
Reikšmė
3
Reikšmė
4
Reikšmė
5
Reikšmė
6
Reikšmė
7
Reikšmė
8
Reikšmė
9
Reikšmė
10
Reikšmė
11
Reikšmė
12
Reikšmė
13
Reikšmė
14
Reikšmė
15
Reikšmė
16
Reikšmė
ãktas (2)
1
Reikšmė
2
Reikšmė
3
Reikšmė
4
Reikšmė
antrosios kartos saitynas
absoliutùsis universalùsis ãdresas
Adresų pavyzdžiai: http://www.kodėlčius.lt, ftp://ačiū.lt/žodynas/žodis.html, mailto:Jonas@mazgas.lt.
Absoliutusis universalusis adresas vienareikšmiškai identifikuoja bet kurį tinklo išteklių. Santykinis universalusis adresas (jame gali būti nenurodytas protokolo pavadinimas, mazgas, katalogas) vienareikšmiškai identifikuoja tinklo išteklių tik tam tikrame kontekste (pavyzdžiui, kai žinomas protokolas, mazgas, katalogas).
pildỹklė
Parlamentaras Mykolas Majauskas taip pat siūlo nustatyti, kad į rinką būtų draudžiama patiekti elektronines cigaretes ir jų pildykles, jei nikotino turinčiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako skonį. Siūlymui lapkričio 15 dieną iš esmės pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Seimo narys akcentuoja, kad įmonė 3 kartus bausta už elektroninių cigarečių ir jų pildyklių pardavimą nepilnamečiams asmenims.
E-cigaretės apima įvairių formų prietaisus, kuriais vartotojas įkvepia garų aerozolį iš įkaitinto e-cigarečių skysčio. Jis dažniausiai susideda iš nikotino (Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių įstatymas nurodo, kad pateikiamų rinkai elektroninių cigarečių pildyklėse nikotino turinčiame skystyje nikotino turi būti ne daugiau kaip 20 miligramų viename mililitre skysčio) [...].
Elektroninių cigarečių, jų pildyklių ir rūkomųjų žolinių gaminių paprasta ir paslėpta reklama Lietuvoje nuo šių metų liepos bus draudžiama.
Pažeidėjas D. L., gim. ( - ), t. y. būdamas nepilnametis, 2019 m. gegužės 09 d. apie 20.50 val. ( - ) su savimi turėjo elektroninės cigaretės pildyklę „Elava Boorn". Tokiais veiksmais jis įvykdė nusižengimą, numatytą Lietuvos ANK 492 str. 1 d.
A. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnio 1 dalį dėl to, jog A. G. 2019 m. gegužės 24 d. 21.33 val. ( - ) su savimi turėjo elektorinę cigaretę ir du buteliukus elektroninių cigarečių pildyklių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 161 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Konservatorius Mykolas Majauskas siūlo nuo 2020 metų liepos 1 dienos uždrausti pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, jeigu nikotino turinčiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako skonį.
Tuo metu konservatorius Vytautas Kernagis siūlo licencijuoti elektroninių cigarečių ir jų pildyklių gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą. [...]
Šiuo metu prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis su aromatizuotu skysčiu nėra ribojama.
„Panašias tendencijas patvirtina ir departamento atliekami tyrimai dėl įstatymo pažeidimų. Beveik visais atvejais, kai departamentas fiksavo el. cigarečių pildyklių pardavimą nepilnamečiams asmenims nuotoliniu būdu, buvo įsigyjamos el. pildyklės su pridėtiniais skoniais“, – pabrėžė ji.
blankètinis, blankètinė
Prokuroras nurodė, kad toks kaltinimo ir tarptautinių teisės normų formalumų suderinimas nereikalingas, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Baudžiamojo kodekso 100 str. ir 103 str.) nėra blanketinės normos ir vien jose nurodytų dispozicijų išdėstymas visiškai pakankamas kaltinimui aiškiam suformuluoti.
Tas įstatymas, kuris nustato vartotinas asmenvardžių lytis, yra blanketinės LR CK normos: jau minėta 3.282 str. nuostata ir 3.281 str. norma: „Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras.“ [...]
Be to, CK 3.1 str. nurodo, kad šeimos santykiams kitų CK knygų normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja trečioji knyga „Šeimos teisė“. Vadinasi, pastaroji knyga, apimanti tiesiogines ir blanketines teisės normas, nurandančias reikalavimą laikytis lietuvių kalbos taisyklių, yra specialioji norma kitų CK knygų nuostatų atžvilgiu.
Siūlytume Projekte atsisakyti perteklinių (blanketinių) nuostatų pvz., Projekto 5 straipsnio 1 dalies 12 punkto, [...].
Z. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas kaltinant jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teismas pažymi, kad jam inkriminuotas teisės pažeidimas yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas ar teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, [...].
Lietuvos Aukščiausiasis teismas mano, kad dauguma projekto nuostatų yra abstrakčios, blanketinio pobūdžio ir nenustatančios jokių teisės normų, o tik deklaruojančios bendro pobūdžio taisykles. Tokiu atveju, šio įstatymo nuostatos turės būti aiškinamos ir taikomos kiekvieną kartą individualiai.
Šiuose papunkčiuose, kuriais remiantis ir buvo nutraukta sutartis, išdėstytos nuostatos yra blanketinio pobūdžio, t.y. nukreipia į tos pačios Sutarties taisykles arba kitus teisės aktus bei juose išdėstytas normas.
Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatos blanketinį pobūdį, būtina vadovautis ir kitais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (šiuo atveju Operatyvinės veiklos įstatymu).
„Nesinorėtų, kad tai būtų tik simbolinis, kaip sakoma, „blanketinis“ dokumentas, todėl net ir atostogų sezonu vyksta tolimesnės derybos dėl jo teksto didesnės prasmės ir svorio. Tuo labiau, kad visos pusės yra pateikusios daug visokiausių pasiūlymų, kuriuos tikrai verta aptarti“, – teigė p. Radišauskienė.
Kartais tokia dispozicija būna nurodanti į kitus teisės aktus (blanketinė norma) ar nukreipianti į kitą to paties įstatymo vietą (nukreipiamoji norma).
blokčei̇̃nas
„Blockchain“ perspektyvos Lietuvoje: tikina, kad šiuo metu turime pranašumą [antraštė]
Reikšmingiausia technologija nuo interneto atsiradimo laikų – taip vadinama „blockchain“ technologija. Kaip ji veikia, ne visada pavyksta paaiškinti net prakutusiems informacinių technologijų specialistams, bet dažniausia ji siejama su elektronine valiuta bitkoinu [...]. Kiekvienas sandoris, tai lyg atskiras blokas, kuriame skaitmeninių įrašų pavidalu užfiksuoti naujausi sandoriai – tie blokai jungiasi prie kito bloko chronologine tvarka ir taip sudaro blokų grandinę – arba „blockchain“. Pati technologija gali būti panaudota ir kitose gyvenimo sferose.
VŽ paaiškina: kas yra „blockchain“ [antraštė]
„Blockchain“ vadinama reikšmingiausia IT inovacija nuo interneto atsiradimo laikų. Kalbama, kad ši sistema iš esmės pakeis finansų sektorių.
Paaiškinti, kaip veikia „blockchain“ – itin sudėtinga. Net kai kurie bankai pripažįsta, kad ne visai supranta, kaip ji veikia.
Oficialiai „blockchain“ apibrėžiama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema.
– Esminė jų konstrukcijos savybė – blokčeinas (arba blokų grandinė) – yra paremtas pasitikėjimu. Juk tuo iš esmės remiasi bet kokia visuomenė ir ekonomika, tai kur čia skirtumas?
– Viskas vyksta tinkle, kurio vienas dalyvis yra viename pasaulio pakraštyje, o kitas – priešingame. Jie sudaro sandėrį, įvyksta transakcija, niekas nieko neapgauna.
Blokčeinas (blockchain) – tai technologija, pirmą kartą aprašyta 2008 metais Satoshi Nakamoto. Tiesa, pačiame dokumente blokčeinas kaip sąvoka nevartojama, ji atsirado kiek vėliau. Blockchain – tai iš esmės protokolas (taisyklių rinkinys), skirtas organizuoti tarpusavio atsiskaitymams internete nenaudojant tarpininko – trečiosios patikimos šalies (kaip antai banko). Atsiskaitymams vykdyti ir sekti naudojama decentralizuota duomenų bazė, kurios veiksmų žurnalą gali matyti ir tvarkyti visi tinklo dalyviai. Veiksmų žurnalas pasižymi vienakryptiškumu, t.y. padaryti įrašai negali būti pakeisti.
Rusijoje pradėjo veikti pirmasis pasaulyje kvantinis blokčeinas [antraštė]
Blokčeinas – duomenų bazė, kurioje griežtai apibrėžti informacijos blokai eina vienas paskui kitą. Šie blokai saugomi visuose blokčeino duomenimis besinaudojančiuose kompiuteriuose. Kiekviename naujame bloke yra informacija apie pirmesnius, todėl tokioje duomenų bazėje ką nors suklastoti ar pataisyti praktiškai neįmanoma.
Blokčeine gali būti saugoma sandorių duomenų bazė – įvykių, kai vienas paskirstytojo tinklo dalyvis kitam perduoda, pavyzdžiui, kokią nors pinigų sumą.
„Blockchain‘‘ technologija yra decentralizuota duombazė, kuri talpina turto ir sandorių įrašus, esančius kompiuterių tinkle. Tai viešas registras, talpinantis įrašus, kas kam priklauso ir kas ką persiunčia. Sandoriai yra apsaugoti kriptografija ir laikui bėgant sandorių istorija yra užfiksuojama duomenų blokuose, kurie yra kriptografiškai sujungti ir apsaugoti. Tai sukuria nekintantį, neįveikiamą įrašą su visais tinkle esančiais sandoriais.
„Blockchain“ naudojama ir autorių teisių apsaugai [antraštė]
Blokų grandinės (angl. „blockchain“) technologiją galima panaudoti ir autorių teisių apsaugos srityje. Autorystės registravimas „blockchain“ tinkle leidžia išvengti galimų sunkumų įrodinėjant kūrinio autorystę. [...]
„Blockchain“ tinklą sudaro kompiuterių grandinė, kurios kiekvienoje grandyje (kompiuteryje) saugoma duomenų kopija. Nutraukti šio tinklo veiklos beveik neįmanoma – reikėtų pažeisti visus grandinės kompiuterius.
V. Ušackas piktinosi, kad užuot kalbėję apie Lietuvą, kaip apie „potencialią valstybę block chain industrijai, ypač išvystytą ir tebesiplečiantį IT sektorių, užsienio kalbas puikiai mokančią, išsilavinusią daro jėgą ar nuolat gerinamą investicinę aplinką – kalbame apie Rusiją“.
Vokietijos technologijų įmonė „Siemens“ kartu su amerikiečių įmone „LO3 Energy“ Bruklino rajone, Niujorke pradėjo įrenginėti pirmą pasaulyje elektros paskirstymo mikrotinklą, kurio valdymas paremtas decentralizuotos duomenų bazės „blockchain“ technologija. [...]
„Blockchain“ technologija buvo sukurta kaip kriptovaliutos Bitcoino pagrindas, o pastaraisiais metais jos pritaikymas išpopuliarėjo finansų srityje. Pagrindinis „blockchain“ pranašumas tas, kad ji leidžia paprastai kaupti informaciją apie sandorius ir ją autentifikuoti.
„Blockchain“ – naujo skaitmeninio pasaulio aušra [antraštė]
Naudojant „blockchain“, bet kokį turtą, kurį galima reprezentuoti skaitmeniškai, galima perduoti bet kam be jokių trečiųjų šalių. Pavyzdžiui, jei perkate namą, nuosavybės teisė į namą gali būti užregistruota „blockchain“ žurnale ir pereis jums, kai bus atliktas atitinkamas mokėjimas. [...]
Svarbiausias „blockchain“ technologijos priėmimo trukdis yra pasitikėjimas.
Šiandien yra susiformavusi visa sistema, leidžianti funkcionuoti virtualiosios valiutos rinkai. Už šią valiutą galima įsigyti realių prekių, kaip dažniausiai rašoma – „nuo kavos puodelio iki namo“. Kai kurie specialistai netgi vertina dabar egzistuojančią virtualiosios valiutos operacijų ir atsiskaitymo sistemą – „blokčeiną“ (angl. blockchain) – kaip patikimesnę ir patogesnę už klasikines bankines sistemas.
uodega
uodegõs galẽlis ko nors likutis, truputis: Kad Dievas duotų, kad nors koks uodegos galelis atitektų – vis jau būtų šis tas. Paukš.
už uodegõs gãlo nutvérti likučius gauti: Sėdėjai visą savaitę, marinai ir tik už uodegos galo tenutvėrei!. Paukš.
uodegõs vìzginimas pataikavimas: Nuo uodegos vizginimo geriau gyvena, įtinka vyresniesiems. Krš.
kas úodegą kel̃s šùniui sakoma apie besididžiuojantį: Kas šuniui uodegą kels, jei pats nepasikels. Skr.
kas úodegą pakel̃s šùniui sakoma apie besididžiuojantį: Kas gi šuniui uodegą pakels?. Švn.
sàvo uodegõs bìjosi labai smarkus, visko baidosi: Mūs arklys kai pastovėjo, tai savo uodegos bijosi. Arm.
senà uodegà senis: Kokis sena uodega, o pervirsdo ant jaunų – mergiotės reikia. Grv.
víenos úodegos lìko užsikrimto: Kad ne ji, iš tėvo ir sūnaus, kaip anų kunigaikščio Radvilos šunų, vienos uodegos būtų belikę – būtų kitas kitą užsikrimtę. Vaižg.
víena úodega šìkti vlg. labai draugauti: Kur vienas, ten ir kitas – abudu viena uodega šika. Ėr.
úodegą atmèsti
1.atsigulti: Jau vėl atmetei uodegą. Rdm.
2.sirgti: Skraidė skraidė basa ir atmetė uodegą. Arm. Šį pavasarį ir aš buvau atmetęs uodegą. Dkš. Plikas lakstei ir atmetei uodegą. Krš.
3.pastipti, žūti: Jautis pimt ir uodegą atmetė. Šts. Žmogus tik pykšt lapei iš strielbos – lapė ir atmetė uodegą. Rod. Lapė tik perkando [jauką su nuodais] ir iš karto uodegą atmetė. Vlk.
úodegą atpū̃sti pasidaryti išpuikusiam, didžiuotis: Ėjau per beržyną, vėjelis papūtė, o mano bernelis uodegą atpūtė. Prng.
úodegą atpū̃tęs išdidus: Ana tik eina uodegą atpūtus. Klt. Ko vaikščioji kaip kalakutas uodegą atpūtęs. Rod.
úodegą atsùkti į durìs Vkš. mirti:
úodegą atsvíesti pastipti: Peržiem šėriau šėriau savo arklyną, atėjo pavasaris, ir atsviedė uodegą. Tvr.
uodegà atšìpo nusibodo (sėdėti): Atšipo uodega besėdint. Šln.
uodegomìs badýtis ankštai būti trūkstant vietos: Virtuvė maža, uodegomis badomės visos. Grl.
úodegą bìmbtelėti padvėsti: Vakar mūsų šunelis bimbtelėjo uodegą. Alvt.
uodegà dìlga sakoma apie labai judrų: O tau jau uodega dilga, negali nusėdėt. Alk.
uodegà gręžtà per žemaĩ sakoma apie nesubrendusį, neišmanantį: Padaryčiau, kodėl ne, ale uodega per žemai gręžta. Jrb.
úodegą įkìšti
1.patekti į bėdą, įkliūti: Poviliuk, tu neklausyk bobų, – perspėjo mano vyras, – neužsidėk su užgintais raštais! Galite visi įkišti uodegas. Kam to reikia?... Žem. Kad manasis ir kvailas. Ką tik pamatė, tam pasakojas, tą vaišina... Įkiš kada nors uodegą. Marc. Lįsk lįsk, kol uodegą įkiši. Šv. Bet kur nesivalkiok, ba kad įkiši uodegą, tai niekas neištrauks. Mrj. Tu nežinai, kur gali įkišt uodegą. Bgt.
2.apsigauti: Įkišo uodegą tą mergą paėmęs. Krš.
3.ištekėti (ppr. blogai): Būdavo, inkišei uodegą – ir nepabėgsi: dabar skiriasi, pasimeta nesutikę. Ant.
úodegą įmer̃kti
1.patekti į bėdą, įkliūti: Kad reiktų saugotis, tai tuoj įmerktume uodegą. Gs. Dar ir tu kada įmerksi uodegą. Rs. Oi įmerksi uodegą, jei nesiliausi taip daręs. Ss. Sėmė pinigus kaip iš balos, kol uodegą įmerkė. Ps. Pasisaugok ir Mortūno... Ne iš piktos valios – yra uodegą įmerkęs, ir tiek. Ap.
2.apsigauti: Jis, tą žemę pirkdamas, įmerkė uodegą. Skr.
úodegą įskíesti priversti klausyti, prigriebti: Pamėgai į Puodžio lašinius!.. Kad neįskiestų tau uodegos. Krėv.
úodegą įsū́dyti patekti į kalėjimą: Žodį pasakyčiau, kaip matai įsūdytum uodegą!. Skr.
úodegą įšálti būti sulaikytam: O mūsų Matavušas, gal girdėjai, taip pat dvare uodegą įšalęs. Avyž.
uodegà išdỹgs sakoma norinčiam pasirodyti žinovu: Nesenauk – uodega išdygs. Lkš.
úodegą iškìšti neig. ištekėti: Suaugo jau – gana norėtų kur uodegą iškišti. Gs.
úodegą išpū̃tęs neig. be atodairos, nerimtai: Jeigu ta mergučė laksto uodegą išpūtus, tegu laksto – man jos nereikia. Jrb. Jos ėjo ir nuėjo uodegą išpūtę. Drsk.
úodegą išsipìnklioti pasisekti, nenukentėti: Išsipinkliojai uodegą, tai ir džiaukis. Ktk.
úodegą išsiskìrti iš visõs mėsõs prastumo nepastebėti: Bet ir tatuliukas skyrė skyrė, iš visos mėsos ir išsiskyrė uodegą, – juokėsi Juozapas. Žem.
úodegą išsùkti pavykti atsisakyti, išvengti: Tai išsukai uodegą nuo darbo?. Klvr. Kazimiera po savo kūrybinių pergalių pagaliau išsuko uodegą iš partsekretorės pareigų. Trein.
úodegas ištiẽsti pasirodyti daug geresnėmis: Kam mum bruka visokias Dotnuvos paneles (kiaules), kai mūsų lopuotės joms uodegas išties. Trgn.
úodegą jùdinti truputį reikštis: Ag, niekas negina, oro trūksta, surištos rankos, bet vis gali uodegą judinti. Avyž.
úodegą káišioti tarp dùrų mėginti kenkti: Aš tau sakau, tu prisėsk savo uodegą, ir nekaišiok man tarp durų, nes aš tau ją taip priversiu, kad eisi per laukus kniaukdamas kaip morčinis katinas!... Myk-Put.
úodegas karpýti šunìms užsiimti niekais: Liksi be darbo ir eisi karpyti šunims uodegų. Mrs.
úodegą kélti
1.rengtis išvykti, išvažiuoti: Anoji neseniai išvažiavo, o dabar ir toji jau kelia uodegą. Sb. Jau iš pat ryto uodegą kelia, nerimsta. Pnd.
2.didžiuotis: Joną tik pagirk, tai uodegą kelia visais kampais. Vrn.
úodegą kraipýti
1.suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Dabar jis visaip kraipo uodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos. Jnš. Kraipai uodegą, poete! O aš baudžiavos nemačiau. rš.
2.maivytis: Kraipo uodegas mergos, nebžino kaip išsidirbti. Rdn.
úodegą krapštýti nieko neveikti, tingėti: Jis uodegą krapšto už pečiaus. Ėr.
úodegą krùtinti iš anksto džiaugtis: Nėr ko uodegą krutinti, maž ir man neišeis marška įmerkt. Aln.
úodegą láužti versti, skubinti, reikalauti: Ko skubat, ar velnias uodegą laužia!. Šauk. Niekas man uodegą nelaužia: nenorėsiu – neparduosiu!. Krš.
úodegą mègzti rengtis, taisytis kur eiti: Stasė, ir ta mezga uodegą į skaistaturgį. Kair.
úodegą mer̃kti įkliūti: O, ji kada merks uodegą. Mrj.
úodegą mė́tyti suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Jis šiaip ir taip mėto uodegą, bet jau nieko nebus. Alk.
úodegas mezgióti ganyti: Kiaulėms uodegas mezgioti. Grž.
úodegą mìrginti suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Gali uodegos nemirginti, aš viską girdėjau. Alv.
úodegą mìrmindamas strimagalviais: Išlėkė uodegą mirmindama. Sur.
uodegà nenutrū̃ks nieko neatsitiks, garbės nenuplėš (ką darant ar padarius): Gali nueiti – uodega nenutrūks. Mlt. Ne tiek gyvulių liuobėm – nenutrūko uodega, o dabar – viena karvė ir teliukas. Slm. Nenutrūksta uodega namininkams, kaip per penketą metų po dešimtinę atiduoda. Vaižg. Nutrūks čia tau uodega, kad nueisi pas kaimyną. Srv.
uodegõs nepàkelia nuo lóvos Srv. serga:
úodega nepavìzginti nekreipti dėmesio: Napalys į tuos žodžius nė uodega nepavizgindavo, nė nenusišypsodavo į savo motutę paprastu būdu: lyg ne jam tai buvo tarta. Vaižg.
uodegõs neužmègzti šùniui nieko nenuveikti: Jau kur saulė – dar jūs šuniui uodegos neužmezgėt!. Lp.
úodegą nuléisti nusiminti: Lindo lindo visur, dabar nuleido uodegą – niekas jos nepriima. Tršk. Ale kad kunigas Būčys jiems davė per laikraščius, tai net jų vyriausias pravadyrius daktaras Avižonis uodegą nuleido. Vencl.
úodegas nusikramtýti visiems peralkti: Be pašaro per naktį arkliai uodegas nusikramtys. Rs. Reik eit šertis, kiaulės uodegas nusikramtys. Šln. Arkliai vargsta uždaryti, gali uodegas nusikramtyti. Vlkv.
úodegą nusitvérti prastai gauti: Nuo vilko bėgus uodegą nusitvėriau tiktai – šitą pirkelę nusipirkau. Ut.
úodegą nuvìzginti nudvėsti: Kai dėsiu, ir nuvizgins uodegą. KlvrŽ.
úodegą pabrùkęs
1.jausdamasis kaltas, susigėdęs: Išrūko boba uodegą pabrukus. Srv. Kai tik paprašau skolą grąžintie, tai anas, uodegą pabrukęs, ir nubindzina. Ds. Šunes nėrė pabrukę uodegas, ir tik pasilikę įnikdavo loti. Katil.
2.nieko negavęs, nusiminęs: Pardzimbina uodegą pabrukęs. Grk. Ir parvažiavo uodegą pabrukęs. Kair.
uodegà padìlgo užsimanė, panoro (bėgti): Padilgo jam uodega bėgt. Gs.
úodegą padìlgti labai panorėti: Jis padilgo uodegą. Jabl.
úodegą pàgulė sakoma apie ilgai miegantį: Mergos, mergos, kelkite! Ar uodegas pagulėte?. SnV. Ar uodegas pagulėt, kad taip ilgai nesikeliat?. Gs.
úodegą pakélti
1.imti smarkiai bėgti: Kai karvės išgirdo byzdėlę, tuoj pakėlė uodegas. Mlt. Pakėlė uodegą ir kažin kur nubizdeliojo per krūmus. Kp.
2.pulti ką nors daryti: Ir vėl uodegą reiks pakelt pavasarį. Klt. Užsiėmę anys dabar darbais, baisu, – uodegos pakeltos. Dkk. Jau buvo pakėlęs uodegą skirtis, ale paskui susileido, nusmuko noras. Krš.
úodegą pakė́lęs išdidus: O dabar vaikšto uodegą pakėlęs, kad ir penkios dienos, bet pirmininkas. Sur.
úodegą pakélti apie pagyrūną: Kas rudžiui uodegą pakels, kad pats nepakels. Brž. Kas žaliui pakels uodegą, jei pats nepasikelia. Dkš.
úodegą pakìšti sukliudyti: Būčiau gavęs, bet Jonas man uodegą pakišo. Mrj.
úodegą pakliudýti įkliūti: Kramėkis kramėkis viršum ant jo, tik nepakliudyk uodegą. Jnš.
úodegą paklóti parvirsti: Aš tau, vaikeli, sakiau – neik, tu neklausei, ot ir paklojai uodegą. Pg.
úodegą pakreĩpti gerintis, padlaižiauti: Koks geras, eina uodegą pakreipęs. Krš.
úodegą pakuĩžinęs susirietus, susisukus (eiti): Ko čia vaikštai uodegą pakuižinus, ar sergi?. Šln.
uodegojè palìkti smarkiai pralenkti: Genetika paliko visus kitus mokslus toli uodegoje. Žil.
úodegą pamègzti sujusti, sukrusti: Uodegą pamezgu ir lekiu. Srd.
úodegą pamẽzgęs strimagalviais, paknopstomis: Bet tu dantų man nerodyk, tu pasakyk tikrą teisybę, kur taip lakstai uodegą pamezgęs... gaspadoriai turi žinoti. Paukš. Pamezgęs uodegą išlėkė į sodžių, nėjo apsiliuobt. Jnšk. Pasidarėta vaiką – ir žiūrėkita, nelakstykita uodegas pamezgę!. rš. Ir lakstys uodegą pamezgus. Jrb.
úodegą panèšti (vos) paeiti: Tavo šita cibalkė (kumelpalaikė) kaip tik uodegą paneša. Lp.
úodegą papū̃sti
1.išeiti (iš namų): Kaip užaugs, tai uodegą papūs ir neužvysi, o mama kaip nori sau. Ad. Jauniem kas, papūtė uodegą ir išlėkė. Krč. Auginau, mylėjau, o ot papūtė uodegą, ir gana. Ds.
2.nubėgti, nukurti: Kiškis tik papūtė uodegą į mišką. Jnš.
3.imti didžiuotis: Pamatysi, jis uodegą vėl papūs. Skr. Martele, martele, o toji martelė uodegą papūtus vaikščioja. Pv. Duoda valią bobai, tai ir siunta uodegą papūtus. Trgn.
úodegą pariẽtęs nerimtai, kvailiodamas (bėgioja): Kaipgi, leisiu aš ją bėginėti, uodegą parietus!. Krėv. O mes kaip paršeliai lakstom aplink uodegas parietę. Kin.
úodegą paródyti
1.pamesti, palikti, išeiti: Tai tavo geroji, tavo vikrioji, – šaukė motina, – parodė tau uodegą!. Žem. Rodos, kaip svietas auginome, sveikatą dėjome, mokėme, o jie tau tik uodegas parodė, ir tiek. Vaikykis juos dabar, kad nori.... Paukš. Ta merga jiems uodegą parodys, man rodos. Alk. Netikusį tokį [vyrą] turėjo, parodė uodegą, ir vargsta viena su keturiais vaikais. Krš.
2.pabėgti: Vaikas iš kailio nerias, kad pavytų kiškį, bet tas tik parodė uodegą ir nustriksėjo. Ps.
úodegą partrū́kti neig. parsidaužti, sugrįžti: Nepartrūksta uodegą tas, jau reikia eit gulti, dabar daužysis per visą naktį. Pkr.
úodegą pasimẽzgęs strimagalviais: Ji tik paknybo prie knygų kelias minutes ir lekia uodegą pasimezgus lakstyti. Skr.
úodegą paspáusti išsigąsti: Dabar jūs visi šventi ir geri! Paspaudėt uodegas kaip katinai, pieną palieję... O anksčiau tai kaip ciuckiai lojote!. Myk-Put. Pagaliau ir keturkojai, jos balsą išgirdę, uodegą paspaudžia. Vaižg.
úodegą paspáudęs apie pabėgimą, išėjimą: Jaunas, uodegą paspaudęs ir miestan. Šmn. Nesitikėjęs to meistras labai nusistebėjo ir paspaudęs uodegą (turbūt iš gėdos) dūlino pro duris. Bil.
úodegą paspráudęs susigėdęs: Ir išėjo uodegą paspraudęs. rš. Vyriausybė, uodegą paspraudusi, nieko nedrįsta, nes neteisi yra. rš.
úodegą pastatýti Krš., neig. nusibaigti:
úodegą pasvìlęs be atodairos (laksto): Pati laksto uodegą pasvilus, o namai pastyrę. Srv.
úodega paviksnóti įkliūti: Ans paviksnos uodega kokioj tvoroj už grobstinėjimą. Šts.
úodegą pavil̃kti vos paeiti: Ne, negaliu [eiti], uodegos nepavelku. Rdm.
úodegą pavìzginti
1.įsiteikti, prisigerinti: Kas uodegą pavizgina, liežuvį paplonina, iš pirmininko daugiau ką išpeša. Krš. Uodegą pavizgina, nagus pablizgina ir algą susižeria. Krč.
2.parodyti dėkingumą: Šuo už tą bent uodegą būtų pavizginęs, o tu įkandai ir palieki. LzP.
úodega pavìzginti įsiteikti, prisigerinti: Moka visos uodega pavizginti, gerinas, tyko ko. Drsk.
úodegą prikir̃pti
1.suvaržyti laisvę: Tėvas prikirpo uodegą, ir nebeina sūnelis pas mergas. Škn. Zara jai prikirps uodegą, kaip atvažiuos vaikas. Lz.
2.nubausti: Prikirps jam dar uodegą už kyšius. An.
úodegą primýgti nusiraminti, nelakstyti (prispaudus bėdai): Primygs jau dabar uodegą ir Sidukienei, kai močia numirė. Skdt.
úodegą primiñti prigriebti, prispausti: Labai nosį rietė, kol uodegos neprimynė. Rs.
úodegą pririẽsti suvaržyti laisvę: Priries kada uodegą merga – bus ramus. Drsk.
úodegą prirìšti suvaržyti laisvę: Ištekėjo tetulė, pririšo uodegą mergaitei, nebegalia bizdinėt iš kiemo į kiemą. Ppl. Kad jau esi pririšta uodega, tuojau bėgi namien. Yl. Vaiką turi, pririšta uodegėlė. Krš.
úodegą prisė́sti apsiraminti, aprimti: Kai šmaukšteliau per kiškas, tai tuoj prisėdo uodegą. Alk. Palakstė palaksčius ir prisėdo uodegą: mato, kad niekas neišeis. Vl. Ar tu neprisėsi uodegos, bjaurybe tu!. Skr. Sušliok diržu, tai prisės uodegą!. Slm.
úodegą priskver̃bti prigriebti, prispausti: Gužienei vienas kartas nemeluos – priskverbs uodegytę. rš.
úodegą prispáusti
1.suvaržyti laisvę: Diedoko uodega prispausta (vedė). Dbk. Vieną rozą uodegą prispaus, ką vogia. Azr.
2.ištikti (nelaimei): O kad kokia uodegą prispaustų, nebijok, prie namų glausis. Trgn.
3.suteikti vargo: Žiema kiekvienam žvėriui uodegą prispaudžia ir žmonių neaplenkia. rš. Dabar abu geri, kai bėda uodegą prispaudė. KrvP.
úodegą prispáudęs klusniai, niekur nesikišant: Sėdėkit uodegas prispaudę namuose. Kv.
úodegą prisvìlti patekti į bėdą: Ten gudri lapė uodegą prisvilusi. prš.
úodegą prišálti ilgai užtrukti: Išėjo boba rasalo ir uodegą prišalo. Mrj.
uodegà prišãlo patyrė vargo: Prišalo [vokiečiams] uodega, nuklydus į Rusijos šaltas gilybes. Trein.
úodegą pritráukti apraminti nubaudus: Pritrauks jiems uodegas. Lp.
úodegą privérti suvaržyti: Privėrė uodegas viršininkams, nebegali ūžti, vogti. Krš.
úodegą raitýti
1.gerintis, pataikauti: Uodegą raito – tik duok. Rdn. Su vyrišku neužsitikėk: pamato gražesnę ir raito uodegą. Krš.
2.jaudintis, džiaugtis: Mergos uodegas raitys, kad atvažiuos kavalieriai. Krš.
úodegą riẽsti
1.didžiuotis, šiauštis: Neriesk taip uodegos – aš neišsigąsiu. Nėr. Didelis čia daiktas, neriesk uodegos!. Blnk.
2.gretintis norint pagauti: Tas katinas besarmatis vis prie kanarkiukių uodegą riečia. Rs.
úodegą ródyti būti nedėkingam: Aš jam gerą darau, o jis man uodegą rodo. Vel.
uodegà rukčiója ima baimė: Dabar ir ano uodega rukčioja. Krkl.
úodegas subèsti labai draugauti: Ar nebepersiskirs – abudu uodegas subedę lig vakaro išsėdi. Ėr.
úodegą sukinė́ti meilintis: Kuo žmona daugiau sukinės uodegą apie kitus, tuo bus gražesnė meilė. rš.
úodegą sùkinti vilioti: Mat pempė, nors ir poniška, šilkais apsitempusi, bet pamatė jauną išsirpusį vyrą, tai ir sukina uodegą. Paukš.
úodegą sùkti
1.stengtis išvengti (bėdos), išsisukinėti: Dabar kiekvienas suka uodegą. Mlt. Dabar šiaip sukęs uodegą, taip sukęs – nieko nepadaro. Vlkv. Suka uodegą ir šiaip ir taip, kad tik nereiktų eiti prie kūlimo. Lkč. Kitą savaitę pristatysit man sąrašus, kurie gali, bet nedirba ir visokiais būdais uodegą suka. Mark. Nesuk uodegos kaip sena lapė! Aš jau žinau, ko čia atėjai!... Gran.
2.stengtis: Suksma uodegą, kad jie nesusitiktų. Sb.
3.nedorai elgtis, svetimauti: Ana bjauri, uodegą sukė, o anas juokėsi. Šlčn.
4.meilintis: Jau anos uodegas suka, tos katės. Grž.
5.džiaugtis: Vilkas kaip šoko ant kiškio ir griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – ir uodegą suka. Vlk.
úodega sùkti meilintis: Gudri lapė: tai uodega suka, tai vėl įkanda. Kudir.
úodegą sùkti į ruñdą išsisukinėti: Gana tau uodegą į rundą sukt, bene nežinau, ką dirbai. Stak.
úodegą suraũkus strimagalviais: Tai kaip movė tas Klaipėdon suraukęs uodegą. Svn.
uodegomìs susimierúoti susilyginti: Su beržais uodegom nesusimieruosi. Dkš.
úodegą užleñkti pastipti: Kaip pašėrėjo čystais šiaudais karvę, tai ir ažulenkė uodegą. Arm.
úodegą užmègzti sujusti, sukrusti: Purkšt, uodegą užmezgė ir išdūmė. Grž.
úodegą užmẽzgęs strimagalviais: Uodegą užmezgęs laksto per bobas. Grk.
úodegą užpū̃sti pasipūsti, užpykti: Uodegą užpūtė ir išlėkė. Pvn.
úodegą užriẽsti
1.supykti: Kelis metus dirbo, ir buvo gerai, o dabar dėl kažko užrietė uodegą. Jnš. Uodegą užrietė ir į Telšius išvažiavo. Krš.
2.pradėti merginėti: Jaunos užsimanė. Pakišo pirmąją po velėna ir užrietė uodegą. Bub.
úodegą užriẽtęs
1.strimagalviais, be atodairos: Iš ryto atalėkė uodegą užrietus pinigų skolint, gal gert pritrūko. Krs. Jaunas [vyras] irgi blogai – ir laksto palei mergas uodegą užrietęs. Svn. Nemokos krupė, tik laksto uodegą užrietusi. Krš.
2.apie tinginiavimą: Kad martelę gaučiau, aš gulėčiau uodegą užrietęs. Šd. Jis tik bezda uodegą užrietęs. Gs.
úodegą užriẽsti ant nùgaros labai išpuikti: [Merga] uodegą net ant nugaros užriečia [įsigijus vaikiną]. Lp.
úodegą užver̃sti supykti, užsiožiuoti: Nulėkė uodegą užvertusi. Krš.
úodegą vìrbinti bijant pataikauti: Seniau uodegas virbino prieš Maskuvą, dabar ničnieko čia nebijo, vagia be sarmatos. Krš.
úodegą vìzginti
1.būti nuolankiam, pataikauti: Prie seno pirmininko lindo lindo, dabar jau prie naujojo vizgina uodegą. Krs. Mano vaikai ne šunyčiai. Prieš kiekvieną uodegos nevizgins. Marc. Danielius vėl tylės, Klemas vėl kalbės, suks, vizgins uodegą. Bub. Žemguliai iki šiol niekam nevizgino uodegos, nevizgins jos ir toliau. Mik. Uodegas visi vizgina, – pirmininkas vis geriau paskiria. Krš.
2.džiaugtis: Be reikalo vizgini uodegą. Blnk.
3.išsisukinėti, slėpti tiesą: Tu man nevizgink uodegos! Pasakyk, kas tau atsitiko važiuojant. Saj.
4.vaizduoti jaunesnį negu iš tikro yra: Jau grabu atsiduoda, o uodegą dar vizgina. LTR.
úodega vyzgóti pataikauti: Prie ponų glaustis, uodega vyzgoti. Vaižg.
ant sàvo uodegõs savarankiškai gyvenantis: Ant savo uodegos tai kožna gaspadinė. Drsk.
ant sàvo uodegõs atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai: Atsisėdo ant savo uodegos, dabar pažins. Mlt.
ant uodegõs atsisė́sti susirgti: Iš pašalimo ir pati ant uodegos atsisėdo!. Žem.
ant uodegõs mìnti sekti iš paskos, eiti pridurmui: Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos mina. rš.
ant uodegõs nunèšti dingti: Gailėjai dolerio stikleliui išlenkti – gyvenimo suodžiams ir sielvartams nuo širdies nuplauti, o dabar viską ant uodegos nunešė – viską!. Marg.
ne į úodegą dė̃sis nėra kitos išeities: Paknigždės ir ažmigs, ne uodegon dėsis. Ktk.
į úodegą eĩk toks keiksmas: Rytoj bus svečių. – Eik į uodegą su savo svečiais!. Dr.
į úodegą įkir̃pti prigriebti: Oi, atsargiai, Liudeli, įkirps tau į uodegą koks meškeriotojas!. Myk-Put.
į úodegą įkrė̃sti prilupti: Reikia jam gerai uodegon įkrėst. Sv.
į úodegą įlį̃sti niekais nueiti, pražūti, dingti: Gal buvo kada draugas, dabar į uodegą įlindo. Grnk.
į úodegą įpìlti prilupti: Kai gerai jam dabar įpylė uodegon, tai tuoj geresnis liko. Ds.
į (kieno)úodegą įsikìbęs apie sekiojimą paskui: Su kamisorium nieko nesuvoksi, – prabilo Jonas: – buvo žadėjęs ir pats streikuoti, o dabar jis į ponų uodegą įsikibęs laksto, abiem pusėm ariamas. Žem.
į úodegą įsikìšti piktai sakoma atmetant: Į uodegą įsikišk tuos savo pinigus, dabar man jų nereikia!. Skr.
į úodegą įsisègti nuolat sekioti: Vaikas nė kiek nenori vienas pabūti, visą dieną įsisegęs į uodegą. Jnš.
į úodegą įsitvérti sekioti: Įsitvėręs į uodegą bėgai iš paskos ir klausei. Katil.
į úodegą kir̃sti mušti: Jis – kalinių atstovas valdžioje. Kam reikia į uodegą kirsti, jis kerta. Sruog.
į úodegą kìšti piktai atsisakoma ką paimti: Tegu jis tuos savo popierius į uodegą kiša, – nusispjovė vaikinas, – kam man jų reikia?. Žem.
į úodegą lį̃sti labai pataikauti: Pirma į uodegą lindo, o dabar nebenori nieko padėt. Pkr. Lįsk lįsk jam į uodegą – pamatysi, kaip bus!. Šln.
į úodegą lį̃sti be muĩlo Krš. labai pataikauti:
į úodegą pàpterti padėkoti: Dar tu šitam diedui uodegon papterk, kad anas visa ką padaro. Klt.
į úodegą pàpterk nieko negali padaryti: Pripjauta guli gal penki vežimai, ir papterk tu jam uodegon, – lietus ir lietus. Slk.
į úodegą papū̃sk nieko nepadarysi, nepakeisi padėties, taip ir bus: Kad aš išeisiu, papūskit man į uodegą!. Šln. Prisiskolino pinigų, važiavo ir išvažiavo – papūskit uodegon. Pv. Va tau, išdūmė su visais pinigais, ir papūsk jam uodegon!. Mžš. Nuvažiavo autobusas, o dabar papūsk į uodegą!. Šil. Dabar gali jam į uodegą papūsti!. Jrb. Papūsk man į uodegą – negausi iš manęs nė cento!. Krč.
į úodegą pašnỹpšti negalėti nieko padaryti: Pašnypšk man į uodegą. Kv.
į úodegą pašvil̃pk nieko nepadarysi, nepakeisi padėties, taip ir bus: Pašvilpk į uodegą, nebėr piningų. Krš. Pašvilpk man į uodegą!. Šll.
į úodegą patur̃k nieko nepadarysi, nepakeisi padėties: Paturk man į uodegą, aš tavęs neapstoviu. Krok.
į úodegą pū̃sk
1.nieko nepadarysi, nepakeisi padėties: Ką tu bernui padarysi – pūsk jam uodegon. Ant.
2.dingo, nebėra: Pūsk į uodegą silkei – nebėr. Šts.
pãlei úodegą nebaisus: Protokolas mums palei uodegą. Gs.
pãskui (kieno)úodegas pasekióti kiek paganyti: Pasekios paskui karvių uodegas ir išmoks gražaus apsiėjimo su žmonėmis. Balt.
pãskui (kieno)úodegą sekióti ganyti: Nuo aštuonių lig aštuoniolikos metų paskui kiaulės uodegą sekiojo. Mlt. Jis pradėjo paskui karvės uodegą sekiot vos tik ėmęs persirist per grumstą. Mik.
per úodegą vos vos: Aš tik tik per uodegą išsisukau nuo šluotos. Jrb.
po úodega išeĩti būti išleistam, išeikvotam: Turėjau pinigų, po uodega išėjo viskas. Krk.
po uodegõs lakstýti sekioti, prižiūrėti: Rast ten velnius varinėja, jug po uodegos nelakstau. End.
prie uodegõs
1.visai arti (laiko atžvilgiu): Smertis buvo prie pat uodegos. Bsg.
2.visai arti (vietos atžvilgiu): Vokietys yr prie pat uodegos. Akm.
prie uodegõs prisisẽgęs apie sekiojimą: Vaikas visą dieną sekioja prisisegęs prie uodegos. Jnš.
prie uodegõs stovė́ti prisistójus stropiai prižiūrėti: Ans pats nestovi prisistojęs prie kožnos uodegos. End.
nė̃ prie uodegõs visai nepatinka: Ans man nė prie uodegos. Kl.
su ùždegta úodega skubant, trumpam (atvykti): Vis atvažiuoji su uždegta uodega. Vj.
už uodegõs gáudyti prispirti atiduoti: Kai pradėjo už uodegos gaudyti, pradėjo po miestelį lakstyti skolintis. Kl.
už uodegõs griẽbti priversti už ką atsakyti, prigriebti, pričiupti: Na, o tave tuoj – už uodegos! – pakėlė balsą draugas. – Ir ką tatai beištaisysi: nugara su uodega vis grečiom. Kad griebs, tai griebs... – atsakė jam Kasparas. rš.
už uodegõs kẽliamas sunykęs, liesas: Sako, ir šiemet karvės už uodegų keliamos. Jnš.
už uodegõs nesimãto pil̃vo labai liesas: Taip daug priėdė, kad už uodegos pilvo nesimato. iron.
už uodegõs nugriẽbti pagauti darantį nusikaltimą: Dabar tokia mada: meluoja, suka visi, bet jeigu ką nugriebia už uodegos, tai kalbų kalbelių iki ausų!. Ap.
už uodegõs pagriẽbti priversti už ką atsakyti, pričiupti: Reikia tokius pagriebt už uodegos, kam tokie neteisingi. Mžš.
už uodegõs paim̃ti Dg. priversti už ką atsakyti, pričiupti:
už uodegõs prikir̃pti pagauti darius nusikaltimą: Jau tave prikirpo už uodegos. Lkš.
už uodegõs stvérti priversti už ką atsakyti, pričiupti: Reikia viršininką stvert už uodegos, ką nesumokėjo. Drsk.
už uodegõs turė́ti
1.griežtai prižiūrėti: Už uodegos turėjo boba, tai negėrė. Kb.
2.sučiupti, išaiškinti: Pradėjo iš džiaugsmo net girtis, kad jau turįs už uodegos paslaptinę lietuvių organizaciją. Kudir.
kaĩp uodegà apie sekiojimą: Ir eina paskui manęs kaip uodega. Krš. Nieko neveikdama, kiekviena eina ir eina įkandin savo vyro: viena mažiau, kita didžiau atsilikusi velkasi paskui kaip uodegos. Žem. Kam tu mane sekioji kaip uodega?. Krs.
kaĩp úodegą prisvìlęs apie ilgai kur sėdintį: Ko čia sėdi kaip uodegą prisvilęs?. Rs.
kaĩp į úodegą įgéltas apie nerimstantį, šokinėjantį: Julius laksto kaip uodegon įgeltas. Grž.
kaĩp į úodegą į̃kirptas apie nerimstantį, šokinėjantį, bėgantį be atodairos: Straksi kaip į uodegą įkirpta. Vlkv. Vaikai zylioja po kluoną kaip uodegon įkirpti. Alz. Lakstė kaip uodegon inkirpti, kad šieno duotų paspjaut. Aln.
kaĩp į úodegą įką́stas apie nerimstantį, šokinėjantį: Tu kaip į uodegą įkąsta lakstai. Slnt.
kaĩp į úodegą papū̃tęs nieko nepešęs: Veselija susimaišė, taip ir parėjome kaip ing uodegą papūtę. Bs.
arklio uodega nenutrūks žr arklys
kaip avis į uodegą įkirpta žr avis
dagį pakišti po uodega žr dagys
[kaip] dagys po uodega žr dagys
dantys dygsta uodegoje žr dantis
kaip su dirse uodegoje žr dirsė
druskos paberti ant uodegos žr druska
gaidžiui papūsti į uodegą žr gaidys
kaip gaidžio uodega žr gaidys
nei galvoje nei uodegoje žr galva
nei į galvą nei į uodegą žr galva
giltinė suka apie uodegą žr giltinė
gyvatės uodega žr gyvatė
jautį sukti už uodegos žr jautis
kaip iš kalės uodegos žr kalė
po kalės uodegai nueiti žr kalė
paskui karvės uodegas [pa]sekioti žr karvė
katės uodega žr katė
katė nuneš ant uodegos žr katė
kaip katės uodega žr katė
kaip katė su pūsle prie uodegos žr katė
katino uodegoje žr katinas
kaip katinas uodegą laužomas žr katinas
kiaulių uodegas mezgioti žr kiaulė
nuo kiaulių uodegos neatrištas žr kiaulė
paskui kiaulės uodegą sekioti žr kiaulė
kipšas uždėjo uodegą žr kipšas
kojos sulindo į uodegą žr koja
kregždės uodega žr kregždė
kumelė kumeliui, kumelys uodegai žr kumelė
kaip iš kumelės uodegos ištrauktas žr kumelė
lapės uodega žr lapė
lapės uodegą rodyti žr lapė
kaip lapė su uodega žr lapė
lopetinskis prie uodegos žr lopetinskis
ožio uodegą laikyti žr ožys
ožkos uodega žr ožka
pempės šveičia uodegas žr pempė
pipirų užberti ant uodegos žr pipiras
pirštai uodegoje žr pirštas
rankos uodegoje žr ranka
smėlis byra iš uodegos žr smėlis
iš po startos uodegos išsprūdęs žr starta
šarka nuneš ant uodegos žr šarka
šyvį laikyti už uodegos žr šyvis
šuo šunį šuns uodega viks žr šuo
šuns uodega žr šuo
šuns uodegoje žr šuo
šuns uodegos klausyti žr šuo
ant šuns uodegos žr šuo
į šuns uodegą žr šuo
trumpas šuo prie uodegos žr šuo
šuniui atiduoti ant uodegos žr šuo
šuniui mesk ant uodegos žr šuo
šuniui nueiti ant uodegos žr šuo
šuniui nuleisti ant uodegos žr šuo
šuo nunešė ant uodegos žr šuo
šuo nusinešė ant uodegos žr šuo
šuniui nušvilpti ant uodegos žr šuo
šuo paneštų ant uodegos žr šuo
šuniui pilamas ant uodegos žr šuo
šuniui sudėti ant uodegos žr šuo
šuo užklotų uodega žr šuo
nei šuo nei uodega žr šuo
šuo prie uodegos žr šuo
į velnio uodegą žr velnias
(kieno) velnio uodega ilgesnė žr velnias
velnias įsuko uodegą žr velnias
velnias laužia uodegą žr velnias
velnias nu[si]nešė ant uodegos žr velnias
velnias uždėjo uodegą žr velnias
velnias užkišo uodegą žr velnias
veršio uodega žr veršis
kaip viksva uodegoje žr viksva
vilko uodega žr vilkas
bėgusio vilko uodega žr vilkas
kaip iš vilko uodegos žr vilkas
sulig vištų uodegų eiti žr višta
zuikiui ant uodegos žr zuikis
