Dekonstruoti iš esmės reiškia ardyti ir po to kurti iš naujo. Mūsų laikais šiuos veiksmus atlieka kone visi be išimties mados avangardistai ir kiti intelektualiajai madai bent šiek tiek neabejingi kūrėjai.

Nuo seno man labai patinka japonų aprangos stilius ir jų mąstymas, kultūra, menas, interjerai. Žaviuosi jų gebejimu dekonstruoti drabužį ir jį pateikti savitai, žaviuosi kokybe. Kartais iš pradžių net nesupranti, kaip drabužį reikėtų vilkėti. Japonai pateikia naujovių neįtikėtinose stiryse, įvairios medžiagos ir drabužių konstrukcijos – viena iš tų sričių.

Dekonstruodamas mitą, autorius tiesiog kuria savo mitą.

Postmodernioji doktrina linkusi dekonstruoti bet kokias žmogiškąsias duotybes, pradedant dora, baigiant šeima ir tauta. Belieka dekonstruoti patį žmogų. Tiesa, šiuo keliu jau sėkmingai žengiama – tiek fiziškai, tiek dvasiškai: abortų šalininkams kūdikis motinos įsčiose – jau ne žmogus. Gal ryt ar poryt bus išrasta postmoderni žmogaus apibrėžtis?

Norėdami dekonstruoti šią nuotrauką, turėtume sutelkti dėmesį į tris pagrindinius elementus (apie raidės „M“ išdėstymą D. Trumpui ant galvos, lyg jis turėtų raudonus ragus, nekalbėsime): spalvą, pozą ir krėslą.

10.Liberalų Sąjūdis toks liberalus, kad pranoko patys save: „Balsas tų, kurie eina į priekį“.
Dar suprasčiau: šunys balsuoja, o karavanas einą į Seimą, bet čia ne, laužyk galvą, kol nusilauši. Logiškai dekonstruojant šią mintį – už Liberalų sąjūdį balsuos tie, kas eina į priekį. Tik kokia nauda iš to priekio?

Pasirinkimų nelengvino ir sujauktas informacinis laukas: pirmas šokas ištiko suvokus, kokio įžūlumo yra Kremliaus propagandos konstruotojai, kaip begėdiškai jie kasdien atvirai meluoja, nesigėdija sumontuoti nuotraukų, tiesiog išgalvoja istorijas, personažus, o reportažus apie įvykius padaro anksčiau, nei jie įvyksta ir visa tai tiražuoja greičiau, nei Vakarai spėja nors vieną iš tų melų dekonstruoti.

Dekonstruojant V. Putino kalbą: kas slypi tarp eilučių [antraštė]

Šios teorinės koncepcijos atspindi siekį dekonstruoti tautas, ištrinant iš mąstysenos pačią tautos idėją. [...] Šiandien jau esą galima keisti tautas kažkuo kitu - pilietinės, kosmopolitinės, globalios tapatybės formulėmis.

Oficialus jo tikslas – stiprinti informacinį saugumą, apsaugoti NATO šalių viešąją erdvę nuo dezinformacijos ir melo, formuoti Aljanso strateginės komunikacijos doktriną, parengti ir nustatyti geriausią praktiką, kaip dekonstruoti priešišką propagandą, atremti informacines atakas.

Dirbdama „Russia Today“ E. Wahl pasakojo susidūrusi su trimis propagandos technologijomis, kurias ji pavadino 3D koncepcija, t. y. neigti, nukreipti ir iškreipti (angl. deny, deflect, distort).
Kita nukreipimo taktika skirta pakeisti Rusijos politikai žalingą temą. Pasaulinėje žiniasklaidoje tai taip pat vadinama whataboutism arba siekiu ne atremti oponento argumentą, bet nukreipti pokalbį, bandant įrodyti, kad oponentas yra ne ką mažiau blogesnis.
„Jei yra istorija, kuri įtraukia Rusiją ir yra jai nemaloni, tai pokalbį bus stengiamasi pakreipti klausiant, kas vyksta Irake, Libijoje ar bet kur, kur Vakarams istorijos eigoje nepavyko“, – pasakojo L. Wahl.

Pavargstu kartoti, kad tai jau buvo. Sovietinė propaganda, iškilus klausimams apie režimo trūkumus ir ydas, išdidžiai atšaudavo: „O pas jus tai negrus muša!“ Vatabautizmas ir dėmesio nukreipimas nuo realių vietos problemų į „kovą už taiką visame pasaulyje“, aršų karą su visokios rūšies ir plauko išnaudojimu ten – anapus Geležinės uždangos, kai tuo tarpu savų piliečių nepasitenkinimas slopintas be ceremonijų šaudant į alkanų darbininkų minią, persekiojant ir kalinant disidentus, intensyviai plaunant smegenis visiems likusiems – atgimsta kaip groteskiškas maskaradas.

Kremliaus whataboutismo taktika nesikeičia nuo Šaltojo karo laikų, ją tik papildo tobulesni metodai – nusiųskime banderovcams į Euroviziją neįgalią atlikėją ir žiūrėkim, ką jie darys, arba leiskim „žaliesiems žmogeliukams“ ant pečių atnešti mergaitę, dainuojančią apie „aulinius batelius, kuriais avės ir Londone, ir Paryžiuje“. Taip nutiko Krymui minint trečiąsias aneksijos metines.

Visų pirma, taip bandoma nuslėpti vidines Rusijos problemas. Tai atitinka britų žurnalisto Edwardo Lucaso sukurtą šiuolaikinio vatabautizmo (nuo angliško pasakymo what about) teoriją, kurios esmė – savo ydas Rusija slepia išryškindama tariamas vakariečių problemas.

Ar administracija gali patenkinti tokį skundą?
Atsakymas akivaizdus. Iki šiol į šį klausimą teko sulaukti tik whatabautizmų (atsakymų pagal formulę, „bet/o x darė/sakė tą ir tą“) ir nukreipimų į šalį, kritikos V. Radžvilui, neretai ir gana pagrįstos.

Šis žanras turi savo pavadinimą „whataboutism“, kai į kritiką atsakai kritikuodamas kitus. Jo virtuozai buvo sovietiniai propagandistai, kurie į bet kokią kritiką atsakydavo „o užtat pas jus negrus linčiuoja“.
[...] Atrodė, kad po Šaltojo karo „whataboutismas“ liko tik nepažangių moksleivių repertuare – „taip, gavau šešis, bet, tėti, beveik visa klasė gavo penketus, o trys klasiokai tai iš viso nepatenkinamai, įsivaizduoji, tėti, nepatenkinamai, baisu nu“.
Tačiau „whataboutismas“ sėkmingai atgijo tarp raudonųjų Kremliaus žvaigždžių.

Plačiausiai paplitusi ir tautiečiams pažįstama yra hatha jogos rūšis, kuri dažniausiai ir apibūdinama kaip tam tikri pratimai, asanos. Išvertus iš sanskrito kalbos ha reiškia "Saulė", o tha - "Mėnulis". Taigi hatha - tai Saulės ir Mėnulio joga.
"Kiekvienas jogos pratimas suteikia tam tikrą būseną. Ha pozos suteikia džiaugsmą, atsivėrimą pasauliui, tha - ramybę, atsipalaidavimą, poilsį", - šios jogos esmę paaiškino A. Jonuškis.
Jis pataria Saulės asanomis pradėti kiekvieną dieną - tik atsikėlus ryte atsilenkti, iškelti rankas į viršų, pasirąžyti, kad kūnas prisipildytų energijos.

Asanas geriausia atlikti vadovaujant patyrusiam mokytojui, nes daromos netaisyklingai jos gali būti ne tik nenaudingos, bet ir žalingos organizmui. [...]
Nerekomenduojama užsiiminėti asanomis ilgai buvus saulėkaitoje. [...]
Moterims menstruacijų metu daryti asanų ir stovėti ant galvos nerekomenduojama.

Ir jogą žmogus praktikuoja trokšdamas visų pirma kontakto su kitu žmogumi, bendravimo, nes mokytojas ne tik padeda padaryti asaną, bet jis rūpinasi tavimi su šypsena.

Kartu šokti, mokytis asanas ar žaisti tenisą naudinga ne tik kūnui, bet ir sielai, taip pat poros tarpusavio santykiams. [...]
Jei anksčiau kai kurioms asanoms reikėdavo pagalvėlių arba specialių diržų, dabar galėsite padėti vienas kitam ir be šių priemonių. Vienybę pabandykite pasiekti bendros meditacijos metu.

Prieš trejus metus susidomėjusi joga Jolita galutinai atsisakė bet kokių vaistų, nes išmoko jas įveikti paprasčiausiomis asanomis (pozomis). [...]
"Bet joga nėra vien asanos, tai ir pozityvus mąstymas, kūno, proto, sielos harmonija", - primena pašnekovė ir priduria, jog svarbiausia atliekant pratimus judesius derinti su kvėpavimu.

Motinos ir būsimo kūdikio sveikata labai priklauso nuo judėjimo aktyvumo – kuo aktyviau dirba raumenys, tuo gyvybingesnis gimsta kūdikis. Būtent asanos (fiziniai pratimai) stiprina moters organizmą, daro jį lankstesnį, tvirtesnį, ruošia svorio prieaugiui bei hormonų kaitai.

Joga namuose: 4 paprastos asanos nuovargiui sumažinti [antraštė]
Atsigulkite ant nugaros, iškvėpkite. Įkvėpdama sulenkite kelius, apkabinkite juos rankomis ir stenkitės priglausti prie krūtinės. Galvą pakelkite, kakta stengdamasi pasiekti kelius. Sulaikykite kvėpavimą maždaug trims sekundėms, atsipalaiduokite ir iškvėpkite. Pratimą kartokite 3–8 kartus. Ši asana slopina įtampą ir atpalaiduoja.

Joga yra daugiau nei kūno lavinimas. Mokydami jogos, ne tik paaiškiname asaną, žmogui leidžiame tyrinėti, kokie nauji jausmai, mintys atsiranda jo viduje.

Ši labai populiari apversta asana reikalauja ypatingo atsargumo. Pradedantiesiems patariama po pečių juosta pasidėti susuktą apklotą, o apsivertus kojas atremti ne į grindis, o nuleisti ant kėdės. Šios asanos negali atlikti asmenys, patyrę kaklo traumas.

Jogos mokytojai ir vadovėliai retai pamini tai, jog šios disciplinos ištakos – sekso kultas. Šis nutylėtas faktas daugumą praktikuojančių jogos asanas vieną dieną priverčia nustebti.

Ar daug pasieksime taip veikdami? Nemanau. Tiesiog išrinksime į Seimą ne lyderius, bet apsimetėlius, ne politikus, bet bailius, besislepiančius už minios. Ne ryžtingus ir rimtus diskutantus, o tik nevykėlius, kurie atkartoja nežinia iš kur ateinančias paskalas ir mitus.

V.Mazuronio gebėjimas atremti priešininkų argumentus, pasinaudoti bet kokia oponentų klaida - vertas pagyrimo. Seimas turi patyrusį diskutantą ir nuoseklų partinių interesų gynėją.

Tačiau kuriam laikui iš didžiosios politikos pradingęs politikas pasirodė praradęs anksčiau turėtus puikius diskutanto įgūdžius. Vienoje televizijos diskusijoje greit išsėmęs argumentų kraitelę, pradėjęs kartotis ir nebežinojęs net paskutinio Vladimiro Putino pareiškimo turinio, Andriukaitis sulaukė užjaučiančios Vytauto Landsbergio replikos “Pone Andriukaiti, skaityti spaudą reikia“.

Gali būti, kad diskusijų įkarštyje išsprūsta koks žodis, dėl kurio diskutantas nė nesusimąsto ar neteikia jam reikšmės. Gal nesupranta. Žinoma, manyti, kad intelektualai nesuvoktų gimtosios kalbos žodžių reikšmių, gal yra per drąsu.

Išeivijos žurnalistikos ąžuolas, vienas mėnraščio „Akiračiai“ įkūrėjų ir redaktorių, daugelio knygų autorius ir sudarytojas, „Santaros-Šviesos“ suvažiavimų nepakeičiamas pranešėjas ir diskutantas.

Dar jauna organizacija sugebėjo ne tik sukviesti gausų ir aktyvų būrį klausytojų iš įvairių regionų, (vienas aktyvesniųjų diskutantų – vicemeras G. Babravičius), bet ir motyvuoti potencialius partnerius (ministerijas, Lietuvos pramonininkų konfederaciją ir kt.) pranešimais nors punktyru brėžtelėti rodykles link „strategijų“ [...].

Dėkui už paaiškinimą, nors susidarė įspūdis, kad pati klaidingai įsivaizduoji esanti vienintelė diskutantė. Idealu, kai visos kryptys sutampa, bet aš turėjau galvoj platesnį šiandieninį kontekstą, versus populum visai ne ta prasme, gerbiamoji!

Vadinasi, "diskutantė", net ir tariamai neskaitanti "XXI amžiaus", jį apibūdina kuo labiau įžeidžiančiai, kad jį paniekintų prieš žmones.

žinot, kolegės diskutantės (naujadaras, būkit atlaidžios), kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.

Kitas dalykas, jog laidos tema, regis, yra pernelyg monumentali, skylanti į atskiras potemes. Taigi ir diskutantai labai greitai nuslydo į vieną iš galimų šios temos klausimų, apsiribojo valdžios ir žiniasklaidos santykio aptarimu.

Absoliučiai diskutantų daugumai nekyla abejonių, kad susiklosčiusią aukštajame moksle sistemą teks iš esmės tobulinti modernizuoti. Tik štai klausimas: kaip tai padaryti, kad būtų adekvačiai įvertinti šalies ilgalaikiai (bent užčiuopiamos perspektyvos) poreikiai ir galimybės?

Kas teisybė - ne melas. Perfrazuojant - žodžiai iškalbėti, kėdės išsėdėtos, išduobtos, bet... Vertinant iš esmės reikalingą ir informatyvų leidinį visgi dėl tos pačios teisybės mūsų mieląją draugę ir įnirtingąją diskutantę Birutę dėl kai kurių sudarymo principų ir kitų rimtų mažmožių knieti sodintis ant "kietos kėdės".

Diskutantai sutiko, kad aukštosios mokyklos turi užtikrinti daugiakalbystės plėtrą, studentų kalbinių kompetencijų, įgytų bendrojo ugdymo įstaigose, tęstinumą. Tai padidintų aukštųjų mokyklų absolventų galimybes integruotis į Europos socialinės, kultūrinės, ekonominės ir politinės, profesinės ir akademinės veiklos erdvę.

Akivaizdu, kad "diskutantus" tebėra užvaldžiusi sovietinė dvasia ir nuostata, jog krikščionis turi trauktis iš politikos.

„Pirmiausia norėčiau pasakyti žmonėms, kad sprendimus, kokia bus valdžia, priims jie, demokratinėje valstybėje valdžią renka žmonės ir turi žmonės eiti balsuoti, ir būtent jie, tik jie, apspręs, kokia bus valdančioji koalicija. Nei politologai, nei diskutantai, net ne prezidentė, o patys žmonės. Ir čia didžiausia per ketverius metus žmonėms galimybė pasakyti viską apie save, apie kitus ir apie savo ateitį“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė prezidentė.

Jau penkerius metus Lietuvos diskgolfo entuziastai susirenka pažaisti kartą ar du per savaitę. [...] Kitas diskutantas istorikas Egidijus Aleksandravičius, kaip paaiškėjo, tik dabar sužinojo, kad yra įrašytas tarp pranešėjų, todėl nieko pernelyg nesiruošė.