Termino paieška - atkreipti dėmesį

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (159)

frigãnas, frigãnė

Apibrėžtis

Antivartotojiško gyvenimo būdo šalininkas.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Aplink jį telktųsi vegetariški – veganiški – raw restoranai, biodinaminių ir natūralistiniuose ūkiuose išaugintų produktų parduotuvėlės, ūkininkų turgeliai, veiktų ekologinės manufaktūros, gintaro terapijos kabinetai, čia pat stovėtų specialūs konteineriai, pritaikyti patogiai raustis friganams.

Tuo tarpu aktorė Dakota Fanning dukros Merės charakteryje išryškina kitokias savybes: ji labai kategoriška, nepripažįsta ,,kapitalistinio gyvenimo būdo“. Tiki, kad amerikietiška svajonė – smegenų plovimas. Yra veganė, friganė ir yra prieš viską, kas susiję su moderniu pasauliu: prieš pinigus, samdomą darbą, mėsos valgymą, vartotojiškumą. Dalyvaudama protestuose prieš karą, jaučiasi žymiai geresnė už savo tėvus, smerkia juos už turimą verslą.

Tarp „friganų“ egzistuoja ir tam tikras „Garbės kodeksas“, pastebimas draugiškumas bei bendruomeniškumas: jei sėdėdamas prie konteinerio ir dėliodamas bei rūšiuodamas atrastus daiktai pamatai, kad turi galybę obuolių, kurių visų tikrai neprireiks, o kitas turi per daug apelsinų, gali drąsiai paklausti: „Gal nori keistis?“ [...] Be to, atradęs vietą ir pasiėmęs tau reikalingus daiktus, privalai viską sutvarkyti, vietą palikti tokią, kokią norėtumei ją pats atrasti, to paprasčiausiai reikalauja elementari pagarba. Iš tiesų tai veikia.

Friganai siekia išgyventi, pirkdami kuo mažiau ir tik tai, ko negali rasti konteineriuose. [...]
Anot friganų, šiuolaikinė vartotojiška visuomenė vertina tik nuosavybę ir prekes puola pirkti, vos tik produktas pradedamas reklamuoti, o seni, bet geri ir vartojimui tinkami daiktai bei maistas, keliauja į konteinerius. [...]
Prisiekę friganai nė neturi savo būsto – vis dažniau jie renkasi „skoterio“ gyvenimą ir namų jaukumą iškeičia į apgriuvusių ir restauruoti nebetinkamų namų šaltį. [...]
Friganui darbas – laisvės suvaržymas, stresas, nuobodulys, monotonija, grėsmė fizinei ir psichinei sveikatai. Per daug laiko gyvenime skiriama sąskaitų apmokėjimui, apsipirkinėjimui.

Friganai – žmonės, savo gyvensenai pasitelkiantys alternatyvias strategijas, kurių esmė – ribotas dalyvavimas įprastinėje ekonomikoje ir minimalus išteklių suvartojimas. Friganai skatina bendruomeniškumą, visuomeniškumą, laisvę, bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerove – priešingai nei visuomeninės normos, kurios remiasi materializmu, moraline apatija, konkurencija, konformizmu ir godumu. [...]
Žodis „friganas“ (freegan) kilęs iš žodžių „free“ (laisvas) ir „vegan“. [...] Friganai pripažįsta, kad kompleksinėje, pramoninėje, masinės gamybos ekonomikoje, kurios variklis – pelnas, žmogaus, gyvūnų ir žemės žalojimas visokiais lygmenimis sudaro visokios gamybos (nuo žaliavos įsigijimo iki gamybos ir transportavimo) pagrindą ir todėl su tuo susiję visi parduodami produktai.

Vakaruose šiuo metu vis labiau plinta judėjimas, protestuojantis prieš maisto ir kitų žemės išteklių švaistymą. Jo pasekėjai vadina save friganais (žodis kildinamas iš angliškų žodžių free „nemokamas“ ir vegan „žaliavalgis“ ar gain „nemokamai gauti“) ir siekia sumažinti savo kasdienį vartojimą bei kartu mažiau kenkti aplinkai. [...]
Vakaruose vadinamieji friganai ir parduotuvių savininkai kariauja nematomą karą: jei trūksta išmetamo maisto, jie parduotuvėse gadina pakuotes – pagal Europos Sąjungos reikalavimus, maisto produktai, kurių pakuotės yra pažeistos, turi būti išmetami.

Tokia veikla paprastai siejama su žemo socialinio sluoksnio atstovais, tačiau iš tiesų tuo užsiima ir daugybė įvairiausias pareigas užimančių žmonių, save vadinančių freegan (fryganais, – delfi red. past.). Pastarieji tai daro ne dėl pinigų stygiaus, o kovodami prieš vartotojiškos visuomenės problemas ir remdami įvairius ekologinius judėjimus. Apie fryganę Švedijoje GRYNAS.lt jau yra rašęs. Ar toks judėjimas įmanomas Lietuvoje?
Fryganai stengiasi pirkti kuo mažiau naujų daiktų. Prireikus naujos kėdės ar stalo jie suka pasižvalgyti konteinerių link, o ne lekia į artimiausią baldų saloną. Taip pat elgiamasi ir prireikus maisto. Jo fryganai dažniausiai ieško didelių prekybos centrų konteineriuose, kuriuose kaupiasi didžiausi vartoti tinkamo maisto lobynai.

Fryganės išpažintis: džiaugiuosi išsivadavusi iš lietuviško „kąžmonėspasakys“ sindromo [antraštė]
Nors daugelis, ko gero, būtų linkę tai vadinti parazitavimu (juk tikri fryganai nedirba ir nemoka mokesčių), vis tik aš manau, jog teisingiau būtų juos laikyti geraisiais miestų sanitarais, kurie bent nedidele dalimi sumažina baisius iššvaistomo maisto ir kitų produktų kiekius.

Friganai
JŲ KREDO: „KAM PIRKTI, JEI GALI¬MA GAUTI NEMOKAMAI?“ [...]
Friganai siekia būti laisvi nuo vartojimo, stengiasi pirkti kiek įmanoma mažiau maisto, drabužių, buities reikmenų.

Vienas iš Bristolio kavinės vadovų yra Samas Josephas, kuris pats pastaruosius trejus metus gyvena iš maisto produktų, rastų prekybos centrų šiukšliadėžėse (yra fryganas).

Fotoreportažas iš friganių gyvenimo: šiukšlių konteineriai, pilni gardumynų [antraštė]
Vankuveryje gyvenančios friganės paprastai rausiasi šiukšlių konteineriuose, stovinčiuose prie maisto parduotuvių ir maitinimo įstaigų. Ir niekada nesiskundžia, kad neturi, ko valgyti. Jos nori atkreipti dėmesį į tai, kaip yra švaistomas maistas.

Daugiau informacijos

nešỹklė

Apibrėžtis

Informacinėmis technologijomis pagrįsta priemonė informacijai perduoti.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Esmė ta, kad europiečių dauguma (81 proc.) saugo atsargines duomenų kopijas (angl. backup) fizinėse nešyklėse (kietuosiuose diskuose, atminties nešyklėse, CD ir DVD), o debesų technologijų paslaugomis naudojasi tik 11 proc. apklaustų vartotojų. 24 proc. tradicinio atsarginių kopijų kūrimo būdo mėgėjų pranešė, kad negrąžinamai prarado savo duomenis dėl nešyklės praradimo, gedimo ar vagystės.

Nešyklėje esančio vaiko kojos turi būti plačiai išskėstos, šlaunys lygiagrečiai grindims, arba kitaip tariant – kūdikio keliai turi būti vienoje linijoje su jo bamba. Kojos nuo kelių turi būti nulenktos kampu žemyn. Taip pat svarbi stuburo padėtis. Nešyklė turi palaikyti kūdikio natūralų stuburo linkį. [...]
Nešykles reikia pasirinkti pagal amžių. Atminkite, ne visos tinka naujagimiams. Be to, jos turi „augti“ kartu vaikučiu. Tai netaikoma reguliuojamoms pagal amžių nešyklėms.

Eksperimentui pasirinkti USB atminties nešyklė vaizdo transliacijai, išmaniuoju telefonu kontroliuojamos IP kameros, išmaniuoju telefonu valdoma kavavirė ir išmaniuoju telefonu kontroliuojama namų apsaugos sistema. Tyrimo metu nustatyta, kad beveik visi šie prietaisai yra pažeidžiami.

Specialistė sako, kad nešyklės vaikams nereikalingos – jiems pakanka to, kad jie yra ant tėvelių rankų. Tačiau nešyklės yra nepamainomas daiktas tėveliams, leidžiantis būti su vaiku ir tuo pačiu turėti laisvas rankas, atpalaiduoti pečius, nugarą. [...]
Kad nepakenktume vaikeliui ir galėtume nešykle jį nešioti neribotą kiekį valandų per dieną, reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Išsamus tyrimas parodė, kad „Red October“ kūrėjai galbūt žinojo apie kirmino „Agent BTZ“ funkcionalą. 2010–2011 m. jų sukurtas modulis „USB Stealer“ ieško ir iš atminties nešyklių (angl. USB) kopijuoja archyvus su kirmino sukauptą informacija, taip pat jo žurnalinius failus. „Turla“ savo ruožtu naudoja tuos pačius kaip ir „Agent BTZ“ failų pavadinimus savo veiksmų žurnalui ir tokį pat raktą jiems šifruoti. Pagaliau programa „Flame“ taiko panašų failų išplėtimą, o vogtą informaciją saugo atminties nešyklėse.

Lietuvoje populiarėja nešyklės – įvairiausios priemonės skirtos nešioti kūdikiams: vaikjuostės, vaikmaišiai, slingai, mei tai ir kt. Mamos dalijasi patirtimi, ieško informacijos internete, mokosi pačios pasisiūti nešykles arba jas perka. [...]
Kūdikių nešiojimas medžiaginėse nešyklėse suteikia jiems reikalingą kontaktą su tėvais, o šiems palieka laisvas rankas kitiems darbams.

Vaikų nešiojimo nešyklėse tradicija besidominti etnologė Audronė Daraškevičienė kalbino Lietuvos moteris apie vaikų auginimą. Etnologė sako, kad vienas iš motyvų, dėl kurio vis daugiau mamų vaikus nešioja nebijodamos, kad jie per daug pripras būti kartu – tikėjimas, kad dažnai liečiami kūdikiai užaugs laimingesni.

Nešyklė padeda augti sveikam [antraštė]
Visame pasaulyje populiarios kūdikių nešyklės jau randa vietą ir mūsų šalies mamų kraiteliuose. [...]
Nešyklėje jaukiai įsitaisęs vaikas netrukdo net dirbti laukuose. [...]
Nešiotis vaiką prisirišus prie savęs nešyklėje patariama nuo dviejų mėnesių iki tol, kol ne per sunku.

Ateityje visiškai realu sukurti tiesioginį ryšį tarp smegenų ir išorinių informacijos nešyklių – tai leis žmonėms perskirstyti užduotis, tam tikrą duomenų dalį atiduoti saugoti mašinoms ir su aukštų technologijų įrenginiais sąveikauti tiesiog minties galia.

Nešyklėje kūdikis turi jaustis kaip ant jūsų rankų. Be to, mažylio stuburas dar nėra labai stiprus, todėl geriau nesirinkti tokios nešyklės, į kurią įsodinus vaiką, didžiausias krūvis tenka apatinei jo nugaros daliai. Kūdikis turi būti horizontalioje arba šiek tiek vertikalesnėje padėtyje, kai stuburas prilaikomas per visą ilgį. Svarbiausia renkantis nešyklę naujagimiui įsitikinti, kad bus tinkama atrama nugarai ir galvai, jis nesusmuks, gulės stabiliai, neiškris.

Remiantis „Kaspersky Lab“ statistika, pirmąjį 2015 m. ketvirtį 32,4 proc. Baltijos šalių vartotojų susidūrė su incidentais, susijusiais su lokaliais tinklais ir duomenų nešyklėmis, o 26 proc. vartotojų – su internetinėmis grėsmėmis.

Nešyklių naudojimą išpopuliarino vaikų priežiūros ekspertai, tvirtinantys, kad tai yra gera priemonė prižiūrėti neramius vaikus, be to, suteikia galimybę maitinančioms motinoms nesunkiai pamaitinti savo vaiką. [...]
Saugumo šalininkai kritikavo tai, jog šiose nešyklėse vaikai gali susiriesti į pavojingą pozą.

Norint apsisaugoti nuo virusų šifruotojų „Kaspersky Lab“ ekspertai rekomenduoja svarbius duomenis reguliariai kopijuoti į atminties nešyklę, paprastai nepasiekiamą įrašyti iš šio kompiuterio (pavyzdžiui, į išorinį kietąjį diską, kuris, nukopijavęs failus, iškart išsijungia). Svarbių duomenų rezervinės kopijos padeda ir iškilus kenkėjiškos programinės įrangos grėsmei, ir išsijungus įrangai.

Po to, kai pavyzdys paruoštas, jis nukreipiamas į aukos įrenginį – kai kuriais atvejais platinimas vyko taikant socialinės inžinerijos metodus kartu su eksploitais, naudojančiais nulinės dienos pažeidžiamas vietas, arba lokaliai užkrečiant telefoną jo sinchronizavimo su kompiuteriu per atminties nešyklę metu.
[...] netgi gamykliniai „iOS“ telefonai gali būti užkrėsti atminties nešyklės prijungimo metu.

Daugiau informacijos

mèmas

Apibrėžtis

Komiškas kultūrinės informacijos vienetas (paprastai nuotrauka ar piešinys su tekstu), sparčiai plintantis ir platinamas internete.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Mikė Pūkuotukas ir Tigriukas tapo netikėtu Kinijos interneto cenzorių taikiniu. Po praėjusią savaitę Kalifornijoje vykusio JAV prezidento Baracko Obamos ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimo Kinijos tinklaraštininkai į „Twitter“ panašiame vietiniame socialiniame tinkle „Weibo“ pradėjo dalintis interneto memu, kuriame prezidentų nuotrauką pateikia šalia Mikės Pūkuotuko ir Tigriuko, rašo Telgegraph.co.uk.

Po internetą klajojantys vadinamieji memai asmeninę kai kurių konservatorių nuomonę prilygino didžiausios opozicinės partijos nuostatai. Tai sukėlė politinės jėgos lyderių nepasitenkinimą, rašo "Lietuvos žinios". [...]
M. Adomėnas prisipažino įtariantis, kad kai kurie partijos kolegos gali būti nepatenkinti dėl memų. Tačiau, anot jo, „į akis niekas nedrįso pasakyti“. Paklaustas apie žmonos memą, politikas prisipažino spėjęs, kad kūrinys gali sukelti ažiotažą.

„Internetiniai juokai“ nėra tikslus apibūdinimas ar vertimas to, kas pasaulyje plačiai žinoma kaip internet memes (reikia tarti [mi:ms]). Deja, kol kas vienintelį paaiškinimą lietuvių kalba pateikia Pipedija (pati iš dalies būdama meme): „Mėmės – visokios debilavotos mintys, kurios plinta internetuose ir dažnai už jo ribų. Kadangi mėmės dauginasi kaip virusai, tai plinta apkrėsdamos nekaltus žmones ir juos panaudodamos savo nesveikam plitimui.“ Šiaip paaiškinimas nėra klaidingas, tačiau memes nebūtinai yra „debilavotos“. Tiesą sakant, kvailų memes yra mažuma, dažniausiai jos taiklios ir juokingos.
Žodžiu, memes yra milijonai. Problema ta, kad į jas rimtai nežiūrima kaip į interneto fenomeno sukurtus artefaktus [...].

Memai dažniausiai plinta per tinklaraščius ir turinio agregatorius.

Memų, kuriuos dažnas žmogus žino, kaip paveikslėlius su juokingais užrašais, fenomeną tyrinėjantis Niujorko universiteto doktorantas Patrickas Davisonas teigia, kad memai padeda žmonėms internete burtis į specifines grupes ir pataria į ką atkreipti dėmesį, norint iš memų pasipelnyti finansiškai.

Tarp tokių internetinių memų, kurie sugebėjo išlikti, yra ir visiems gerai žinomas taip vadinamas “Trollface“ veidas.

Toks „virusinis“ (viral) turinys dažnai vadinamas terminu „internetinis memas“ (internet meme).

Dažniausiai pasitaikantys memai – tai gyvūnėlių (dažniausiai kačiukų) nuotraukos, ant kurių netaisyklinga kalba užrašoma kažkokia neva katinėlių sakoma frazė. Pakanka sujungti „teisingą“ snukelio išraišką su gerokai nuvalkiotais, pompastiškais ar visiems įgrisusiais žodžiais – ir jau turi memą. Jei prie katinėlio prilipdai garsaus politiko nusišnekėjimą, o politikui – katinėlio miaukimą, gali gauti visiems suvokiamą užuominą, kuri jau turi kitą reikšmę. Vėliau kitas žmogus, gal net gyvenantis kitame pasaulio gale, gali ją papildyti, vystyti, o visi dar daugiau juokiasi. [...]
Memas – tai lyg anekdotas, banalybė, nuotaika ir aktualija viename. Iki interneto jie gyvavo grafičiuose, absurdiško humoro filmuose, išliks ir po jo.

Memai yra senesni už internetą, tačiau šiais laikais būtent su internetu labiausiai siejami, nes jis yra palankiausia terpė jiems plisti ir daugintis.

Visa tai vadinu gera virusine kampanija. Šiandien pasirodžius bikinį vilkinčios Kristinos Brazauskienės nuotraukoms iš paplūdimio, atrodė, kad internetas išėjo iš proto. Seniai mačiau, kad socialiniuose tinkluose taip gretai plistų memai.
bendraukime.

Lietuvoje suklestėjo politinės satyros žanras. Ne toks, kokį kolekcionuoja Česlovas Juršėnas ir kokį tebekuria jau beišsikvepiantys laikraščių karikatūristai. Naujas. Tai internetinės kartos kuriami „memai“ – šmaikštūs, pašiepiantys šaržai-fotomontažai, kuriuos gana lengvai gali sukurti kiekvienas internautas ir kuriais gausiai dalijamasi socialiniuose tinkluose, neretai juos perpublikuoja interneto naujienų portalai. B. Vėsaitės vieši nusikalbėjimai pavertė ją pagrindiniu ir populiariausiu šios naujosios interneto tautosakos personažu, o tai savo ruožtu paskatino žurnalistus dar aktyviau tokius jos nusikalbėjimus „medžioti“.

Memai internete naudojami nubrėžti riboms tarp socialinių grupių, todėl žmonės dažnai klausia kodėl memai yra tokie, kokie yra, arba kodėl jie jų nesupranta. Daugeliu atveju bendruomenės, kurios kuria memus internete, juos naudoja nustatyti ir kontroliuoti, kas priklauso jų grupei.

Vienas internete plaukiojantis „memas“ puikiai rašė - „Nori valgyt? Sugraužk obuolį. Nenori obuolio - nenori valgyt!“. Tad bandau laikytis šios taisyklės.

„Interneto memas yra idėja, sąvoka ar netgi elgesys, plintantis internetu tarp daugybės vartotojų. Memas gali būti įvairių formų: nuoroda, iškreipti žodžiai, paveiksliukas, montažas, puslapis, vaizdo įrašas ir pan. Memas gali būti tam tikra šabloninė idėja, pagal kurią vartotojai kuria turinį. Memai plinta laiškais, komentarais, forumuose ar socialiniuose tinkluose. Tai lyg virusinė idėja, kuria užsikrečia daugybė interneto vartotojų, nepriklausomai nuo rasės, pilietybės ar amžiaus“, sako Mykolas.

Neretai su produktu siejamos „geros emocijos“ taip pat yra ne asmeniniai vartotojo potyriai, o tik memai – kultūrinės informacijos vienetai, kuriuos šeimoje ir visuomenėje perduodame vieni kitiems, pavyzdžiui, tai, kad Kalėdų Senelio drabužiai raudoni arba kad reikia plautis rankas. Memai atsiranda, keičiasi ir išnyksta, o prekybininkai suinteresuoti, kad jų sukurti memai jūsų galvose įsitaisytų ilgam.

Man apie memus patinka galvoti kaip apie kalbą arba tarmę. Tai – simbolių rinkiniai, kuriuos sukuria grupės žmonių, nes be jų negali bendrauti. Ir norint juos suprasti reikia vertėjo. Viskas – kaip tikroje kalboje.

Pastarosiomis dienomis internete plinta memas, kuriame, skambant atlikėjos „Enya" dainai, pavaizduota ant dviejų naikintuvų stovinti, o vėliau špagatą daranti L.Graužinienė. Šis sukurtas memas primena neseniai internete pasirodžiusį kino garsenybės Claude van Damme'o kaskadinį triuką.

Daugiau informacijos

patiktùkas

Apibrėžtis

Daugeliui patinkantis žmogus.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Kiekvieną dieną „Facebook“ socialiniame tinkle patalpinama apie 350 mln. fotografijų, parašoma apie 10 mlrd. žinučių ir spustelėjama apie 4,5 mlrd. patiktukų (angl. like).
Kai kitą kartą spausite patiktuką, prisiminkite, kad jūsų veiksmai registruojami Švedijoje. [...]

„Nekki“, populiarių socialinių žaidimų, tokių kaip „Shadow Fight“ (žaidžia 24 mln. žaidėjų) ir „11×11 Football Manager“ (žaidžia 11,5 mln. žaidėjų) pristatė rinkai naują arkadinį parkour tipo žaidimą „Vector“, kurio „patiktuką“ socialiniame tinklapyje „Facebook“ paspaudė daugiau nei 1 mln. vartotojų.

Šiandien kilo idėja palyginti studentų gyvenimą bendrabutyje ir nuomojame bute. Kadangi, pati metus gyvenau bendrabutyje, o dabar gyvenu bute, galiu drąsiai pasidalinti savo mintimis apie „patiktukus“ ir „nepatiktukus“, kuriuos įžvelgiau gyvendama tiek bendrabutyje, tiek bute.

Svarbiau buvo kuo neįprasčiau susiversti kibirą vandens ir sulaukti kuo daugiau „patiktukų“ nei paaukoti lėšų organizacijoms, susijusioms su šoninės šoninės amiotrofinės sklerozės (ŠAS) tyrimais ar gydymu.

Vaizdo klipas „Tu esi gražus ir nuostabus žmogus! Niekada neliūdėk!“ socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė 13 tūkst. patiktukų („Like“), 3200 pasidalijimų ir keliolika tūkstančių peržiūrų „YouTube“. Bendžius prisipažino, kad tokio susidomėjimo nesitikėjo: „Galvojau, kad geriausiu atveju pasieksiu iki 5 tūkst. patiktukų „Facebook“ tinkle, na, galbūt truputį daugiau... Nuostabu, kai iš tiesų įvertina tavo darbą! Kurdamas šį videoįrašą šypsojausi nuo pat pradžios.“

Lietuvių žvaigždės ką veikti turi, kaip čia pasakius, žymiai mažiau. Populiarumo matu tampa „patiktukų“ (na, ir žodis) skaičius suraičius eilinę kvailystę.

Nusprendę papokštauti internautai surengė balsavimą: kuris iš jų patrauklesnė mergina? Savo nuomonę galima išreikšti spaudžiant „patiktukus“.

Dėl taškas išsakytų pastebėjimų pora žodžių. Jis ten atliko vos ne akademinį research (apie ugniusss pastarųjų dienų veiklą forume... :-)), ir vien už tai vertas patiktuko (likes) ;-)

Šiame alternatyviame pasaulyje kalbėdamiesi su savimi tariamės, kad mus girdi visas pasaulis. Jame asmenybės grožį ir talentą matuojame ekshibicionizmo valiuta, sekėjų armijomis ir patiktuko paspaudimų skaičiumi. [...]

2-osios vietos nugalėtoja – Lina Peciukonytė. Jos nuotrauka „Seržo antrasis gimtadienis“ paskyroje „Facebook“ surinko 227 patiktukus. Linai ir jos augintiniui atitenka ėdalas trims mėnesiams ir dovana-siurprizas.
3-iosios vietos nugalėtoja – Anrieta Skoraitė. Jos nuotrauka „1-asis gimtadienis“ surinko 209 „Facebook“ paspaudimų „like“.

M. Šalčiūtės asmenukės yra surinkusios daugiau nei 1,5 milijono patiktukų.

Socialiniame tinkle „Facebook“ žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas išplatino žinutę, kad jeigu jo įrašas per valandą surinks tūkstantį patiktukų, kitoje laidoje „Pinigų karta“ jis pasirodys žaliai nusidažęs plaukus. [...]
Jo paties nuostabai, po įrašu mygtukas „Patinka“ tūkstantį kartų buvo paspaustas per maždaug devynias minutes, o po valandos susidomėjusių skaičius išaugo bent kelis kartus. [...]
Jei per numatytą laiką patiktukai nebūtų buvę surinkti, studentai įsipareigojo perskaityti neseniai išleistą A. Tapino knygą „Vilko valanda“ ir „Facebook“ tapti A. Tapino pasekėjais.

Pakanka pagalvoti apie mums geriausiai pažįstamą naujosios jėgos platformą feisbuką. Mainais į tuos patiktukus ir šypsenėles, kuriuos dėliojame naudodamiesi tuo, ką bendrovė vadina mūsų „dalijimosi galia“, šios platformos sukuriama ekonomine verte su dviem milijardais savo vartotojų ji nesidalija.

„Eurovizijos“ dainų konkurso ir britų transliuotojo BBC oficialiose feisbuko paskyrose liejasi komplimentai lietuvės pasirodymui, o peržiūrų ir „patiktukų“ skaičiumi jos pasirodymo fragmentas „Eurovizijos“ feisbuke lenkia visų konkurentų – per kelias valandas jis peržiūrėtas 212 tūkstančių kartų.

Edvinas Cibas posted nuotrauka to Radistai (zip fm)'s laiko juostoje.
Kam nesunku spustelėkit PATIKTUKĄ

Pozuodama prie baseino lietuvė įsikando braškę taip nuotraukai suteikdama seksualumo.
Ši Airinės nuotrauka sulaukė daug virtualių bičiulių patiktukų (angl. like).

Čia, drįsiu pasakyti, mano užduoti klausimai paspaudusiems patiktuką žmonėms nėra tokie beprasmiai, kokių, kiek mačiau, buvo užduota tuntais, tad tai, be socialinės eksperimentacijos, dar ir indėlis į jų asortimentą, kurį šiaip jau primeta kiti.

Sukanka 10 metų, kai 2010-aisiais nutiko pora įvykių, daugeliu atžvilgių lėmusių jau įsitvirtinusius papročius: pirmiausia interneto socialiniai tinklai apsirūpino mygtuku „Like“ ir bematant sukūrė milijonų priklausomybę nuo šio mygtukėlio – paaiškėjo, jog dalinti ir gauti „Like‘us“ =„patiktukus“, „patiktukus“=„Like‘us“ reiškia gal net su niekuo nesulyginamą palaimą.
„Like“ (Lietuvių kalbos komisija rekomenduoja atitikmenį „patiktukas“) padarė svaiginančią karjerą, kurios indiferentiška statistinė išraiška – apie 19 130 000 000 nuorodų „Google“ paieškos sistemoje (kovo 4-osios rezultatas).
Šio teksto gamintojas iškart nurodo vartosiąs originalą „Like“ kabutėse, nes mano, jog būtent ši forma neišvengiamai, lemtingai turi ateitį, nebent ištikų kokie kataklizmai (pavyzdžiui, globalus karas, ko atmesti negalima, bet juk nelinkime to sau).

Patiko forumiečio išsakytos mintys uždėjai "patiktuką", nepatiko nuomonė paspaudei dislike.

žieeeeee mano profilį turiu 1997 patiktuku :oo

Ka dariti? Mane išbanino iš savo draugu per žeuriąją akcija ponas Andrius už tai, kad parašeu, kad galiu ir geriau straibsnius rašiti. Palaikino ir išbanino. Čia kaip koks palaiminimas man teko – gauti laiką (patiktuką), o paskui baną...
O jei rimtai – tai taip ir nesupratau, kame kampas.. Patrolinti varguolių negalima? Už tai banas?

Vyras pasišovė 48 valandas socialinio tinklo sraute dalinti patiktukus nepraleisdamas nei vieno statuso, naujienos ar reklamos. Iš pažiūros nerimto eksperimento rezultatai – pribloškiantys. Tai, kas nutiko su jo „Facebook“ paskyra po vos dviejų tokio elgesio dienų, baugina.[...]
Socialiniame tinkle dalinami arba gaunami patiktukai ne tik pašeria žmonių ego. Spausdami „Patinka“, jūs įsijungiate į asmeniškai jums parinktos reklamos tinklą. Patiktukas per dešimtmetį – nuo tada, kai „Facebook“ atvėrė savo vartus reklamai – tapo ne tik socialiniu, bet ir ekonominiu veiksmu.

„Self“ kultūra reiškia, kad žmonės demonstruoja save. Nors tai niekam neįdomu, jie vis tiek nori žūtbūt atkreipti į save dėmesį per įvairias smulkmenas. „Facebook“ patiktukai jiems atstoja normalią pagyrą. [...] Negavęs patiktukų jis jaučiasi labai prastai. Klasikinis narcizas – žmogus, tiesiog esantis apie save labai geros nuomonės. Jis mano, kad yra Dievas, grožio etalonas, ir jam to pakanka. O „self“ kultūros narcizui tikrai nepakanka, kad jis labai muzikaliai pirstelėjo. Jam reikia tai įrašyti, įkelti į socialinį tinklą ir gauti patiktukų, kitaip tariant, reikia atgalinio ryšio“, – aiškina A.Kaluginas.

Feisbukas, instagramas ir snapčatas žadina troškimą paimti mobilųjį ir patikrinti, ar sraute neatsirado svarbių atnaujinimų ar patiktukų.

Kiekvieną dieną „Facebook“ socialiniame tinkle patalpinama apie 350 mln. fotografijų, parašoma
Skaičiuodami patiktukus, serveriai įkaista, tada juos reikia aušinti, o aušinimui reikia labai daug elektros.

Daugiau informacijos

pastebė́ti

Apibrėžtis

stebė́ti, stẽbi (stẽbia, -ė́ja; N), -ė́jo
1. tr. Rtr, NdŽ atidžiai žiūrėti, sekti akimis: Grėtė atsistojo, nuėjo pati prie vygio, atsiklaupė ir stebėjo kūdikį ilgai ilgai I.Simon. Nuolat atsimerkdavau ir vogčiomis stebėjau sėdintį prie stalo žmogų rš.
2. tr. FT, DŽ, NdŽ atidžiai žiūrint tirti, kaupti žinias: Tu, Arvydai, darbo nebijok, bet ir dirbdamas stebėk gyvenimą ir mokykis A.Vien. Daugelyje draustinių vykdomi tyrimai, stebimi žvėrys ir paukščiai rš.
3. intr. žiūrėti, žvelgti: Aš ilgai negaliu stebė́ti į laikraščius – akėse mėlenuo[ja] Vn. Valios anam yra, ans ir stẽba Klk.
| refl.: Reik gerai stebė́ties, kad pamatytumi tą žvaizdžių sietą Kl. Kurmis teip bekeląs – stebúos, a nematysiu Yl. Ko stebys kaip driežas į gegužę? VP25. Sargas įsilipo į pačią obelį ir stebė́jos, akis išplėtęs[is], kas greibs už obulo BM397(Slnt). Ausimis nepermanau, ėmiau akimis stebėties Žem. Tai tada ežys buvęs ant kalno, pamatęs dieną auštant ir stebėjęsis į saulę tekančią BsMtI11. Pamatę tat žmonės ėjo prie kalno, stebėjosi į žiburį J.Bil. Anuodu stẽbisi viens į antrą, t. y. veizdis J. Apaštolai, kad tus žodžius išgirdo, nuliūdo ir stebėjos į kits kitą M.Valanč.
4. refl. žiūrinėti ieškant ko tinkamo: Vaikinas, kurs kėslauja ir jau keta neužilgo susidoroti (žanytis), laiku (iš anksto) jau pradeda po jaunimus, jomarkus ir veselijas stebė́tis į mergas JR5.
5. intr. dėmėtis, įsiminti: Iš kur anie tus linus gauna, aš nesu stebė́jęs Plik.
| refl.: Aš stebúos, kad ans sako tus vardus Plt. Vaikai daugiau stẽbias – čia mano piemenystės dainos Mšk. Kas aną žino, aš neesu stebė́jusis teip didliai Krtn.
6. intr. reikšti nuostabą: Dabar jiemus, netikintiemus ir bestebinti̇́emus iž džiaugsmo, tarė jiemus DP195. Kam ir Povilas … stebė́damas teip bylojo DP35.
| refl. Q631, CI129, SD51,447, H, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, LL30, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Ms: Ka atvažiuo[ja], visi stẽbas iš anos Plng. Visi iš mùnie stẽbas Slnt. Stebėjos it katė, žvirblį iš nagų išleidusi LTR. Klausaisi ir stebiesi, kiek daug dvasios kultūros turi šis paprastas kaimo žmogus rš. Simei besistebant, kipšas prirašė visą kailį M.Valanč. Visi stebėjosi jo išmintimi ir atsakymais J.Jabl. Ir seniejai žmonės stebas S.Dauk. Stebėdamasis iš drąsumo Dovydo, meilingai jį apkabino ir apdovanojo jį savo juosta S.Stan. O anys stebėjos jo mokslui Ch1Luk4,32. Ir visi, kurie girdėjo, stebėjosi tam kalbesiui VlnE10. Jo gentys tam didžiai stebėjose, jog veikiai Jobas sveiku stojose Mž439. Stebė́kisig …, jog ižg vienos žvakės tūkstantį žvakių uždegsi DP134. Aniemus … besistebintiemus bylo jumpi Jėzus BPII38. Stebėjosi žmonės jo pamokslo NTMt7,28.
apstebė́ti, àpstebi, -ė́jo tr.
1. M, Rtr grožėtis, stebėtis.
2. refl. apsižiūrėti: Apsistebė́jo ir pavogė Šts.
atsistebė́ti, atsi̇̀stebi, -ė́jo
1. Rtr, NdŽ, DŽ labai stebėtis: Juozas pečius traukė, atsistebėti negalėdamas LzP.
2. atsižiūrėti, atsigrožėti: Kokia ten grožybė, aš negaliu atsistebė́ti, t. y. atsiveizdėti J. Jam toj mergina teip patiko, kad jis negali į ją atsistebėti! BsMtI182(Brt). Karaliūnas negali atsistebėti, iš kur tokia graži panelė atsirado BsPII169(And). Kai ji su tais drabužiais pasirodė pokyly, visi negalėjo atsistebėti jos gražumu J.Balč.
įstebė́ti, į̇̃stebi, -ė́jo
1. tr. Š, Rtr, NdŽ įžiūrėti, įmatyti: Jie įstebėjo ten Hektorą, šaukiantį narsiai kovoti HI. Aš neį̇̃stebu, kas tas yr Kl. Kur ne kur vos įstebimos kyšojo žmonių figūros rš. Įstebėtieji panašumai mums padeda susigaudyti pasaulio įvairybėj Vr.
įstebimai̇̃ adv.: Ji žiūrėjo, vos įstebimai linkčiodama galvą P.Cvir.
2. refl. tr., intr. N, Š, Rtr, NdŽ, Kv, Jdr atidžiai įsižiūrėti: Klykis y[ra] kaip viščiukas (viščiuko didumo), į kojas nesu įsistebė́jusi Žr. Biškį mačiau, ale neįsistebė́jau gerai Vgr. Mokytiejai įsi̇̀steba į kningas ir apanka Krš. Paskuo kaži kaip ten įsistebė́jo anie, kad tie tatai slepas Sd. Kad gerai įsisteb į mėnesį, gal matyti mergą su nėšiais, bestovinčią mėnesyje LMD(Sln). Tas katinas, įsistebėjęs ten kažką bejudant, pamanęs, kad pelė – tiktai kapt už uodegos S.Dauk. Įsistebi į vieną vietą kaip karvė į naujus vartus K.Būg. Įsistebėjus į šituos rašybos dalykus, man į akį krinta vienas mažmožis J.Jabl.
3. refl. tr., intr. Klk žiūrinėjant susiieškoti patinkamą, įsižiūrėti: Katrą [vaikinas] įsisteb, teiraujas apie jos būdą, sveikatą, giminę, turtą JR5. Pradėjo čia vaikščioti, čia įsistebė́jos [merginą] Akm. Apicierius ją įsistebėjęs ir vedęs už pačią Sln. Jaunieji į vienas antrą įsistebėjo ir vienas antrą pamylėjo TS1897,11.
4. tr., intr. įsidėmėti: Kokie tėvai yr, vaikai taip į̇̃steba Klk.
| refl. tr., intr.: Ar neįsistebė́jai, koks buvo daiktas, t. y. ar neįsidėmėjai? J. Kaimo žmonės įsi̇̀steba [gamtos reiškinius] i žino Krš. Reikia įsistebė́ti į tokius žodžius Jn.
5. refl. pajusti nuostabą.
įsistebė́tinai adv.: Įsistebėtinai (nepaprastai) stebuklinga WP286.
išsistebė́ti, išsi̇̀stebi, -ė́jo Š, Rtr; Sut, N žr. atsistebėti 1: Ižsistebėt negaliu SD411.
nustebė́ti, nùstebi, -ė́jo tr.
1. Dr, KlvrŽ nužiūrėti, pastebėti: Nustebė́jau, kur slėpė piningus Šts. Nustebė́jau jo vagystę J.Jabl(Grz). Ana nustebė́jo kailį po drabužiu J.
| refl.: Nusisteb, kad nieks nėr, ir pavagia arklį, t. y. apsižvalgo J.
2. įsidėmėti: Jis eidavo į kaimą, kur gyveno jo nustebėta jauna merga A1884,110.
3. pakenkti žiūrint: Nereikia girtis gerai augančiu gyvuliu ir jį rodyti – gal pavydėti pasakojant arba nustebėti rodant LTR.
4. refl. Sut, N, K, Š, LL319, Rtr, NdŽ, DŽ parodyti nustebimą, nustebti: Nusistebėtisi OsG103. Nusistebėju R128, MŽ168. Aš pirmaik nusistebė́jau, ka kitur lyna Vgr. Nusistebė́jo visi, kas girdėjo jos keikimą Slv. Aldona nusistebėjo didžiuliais jurginų krūmais rš. Nusistebėti reikia matant, kaip gerai to veikalo rašytojas pažįsta lietuvių kalbą Vd. Nusistebėkime ant stebuklingos išminties Dievo DP183. Ir anys nusistebėjo, jog ji teip graži buvo BBJdt10,8. O anys visi nusistebėjo didei Dievo geradėjystei Ch1Luk9,43. Regintiemus ir nusistebintiemus apaštalams BPII109.
nusistebė́tinai Nusistebėtinai dyvai, kad toktai šiaip niekados nenusiduoda BsV48. K. Donelaitis kunigaudamas lietuvininkų keturis metų čėsus nusistebėtinai gražiai aprašė KlvK25.
pastebė́ti, pàstebi, -ė́jo
1. tr. Š, LL315, Rtr, NdŽ, DŽ, Vkš pamatyti, išvysti: I ana pàsteba, ka tūse lopūse piningai Jdr. Jo aš nepastebėjau J.Jabl. Berodydama tuos paveikslus, Pasaka ir stebėti nepastebėjo, kaip vartų sargai pamažu užmigo J.Balč. Įeisiu nepastebėtas, tai bus juoko! J.Bil.
^ Ir dairėsi, ir nepastebėjo, kur piktas šuva gulėjo KrvP(Vs).
pastebimai̇̃ adv.: Jo narsas pastebimai ėmė mažėti A.Vencl.
^ Kas nelaukiami ateina, nepastebimai išeina LTR.
2. tr. tiriant atrasti, atskleisti: Net tolimiausiose žvaigždėse nėra pastebėta elementų, kurių nėra Žemėje rš.
3. tr. atkreipti dėmesį, įsidėmėti: Šnekėdamos klegėdamos pasakojo, ką kuri šiandien bažnyčioj ar miestely pastebėjusi Žem. Tas liežuvėlis – pastebėtinas daiktas J.Jabl. Gal ir mačiau, bet nepastebė́jau Jsv.
pastebė́tinai adv.: Pastebėtinai gražus LL183.
| refl.: Nepasi̇̀stebi i nežinai Jdr. Nepasistebė́jau, girtūklių nebuvo Šv. Gerai būtų, jeigu mūsų visi ponai tame daikte pasistebėtų į jo darbus A1884,262.
4. intr. pažiūrėti, pažvelgti: Aš į tą torą nepastebė́jau Štk. Aš neliuobėjau pastebė́ti, a debesiuotas dangus, a ne Dov.
| refl. Sut, N: Pasistebė́k, kokia graži mergelė Nv. Petras pasistebėjo į ją, kaip būtų pirmą kartą pamatęs Žem. Nepasistebė́jom, kokia buvo kiaulės blužnis (pagal jos storį spėja, kokia bus žiema) Štk.
ǁ refl. gerai pasižiūrėti, apsidairyti: Nepasistebė́jo i palindo po mašinos Rdn. Pasistebė́k, ar nepamatysi arklių mano J. Atžindys kur į ką pasižiūrės, pasistebės, pasigėrės, tai tas tuoj ir sunyksta, sublogsta Sln.
5. refl. NdŽ, Rmš parodyti kiek nustebimo, nusistebėti: Tada ir jis pasistebė́jo, kad toks vaikas ir teip moka Krs. Pasistebėjau, iš kur ans čia galėjo atsirasti Grg. Net pasistebė́jau užgirdus Jsv. Šitos pasistebė́tinos apraiškos kaltininke yra nekatroji gymė Jn.
pasistebė́tinai adv.: Pasistebėtinai greitai jo gėda pranyksta rš.
6. tr. pakenkti žiūrint, blogomis akimis nužiūrėti: Jau musėt kas nors būs pastebė́jęs tą karvę, kad pieną sutraukė Grg.
7. tr. NdŽ padaryti pastabą, įspėti.
pristebė́ti, pri̇̀stebi, -ė́jo
1. tr. NdŽ iki valios prisižiūrėti.
| refl.: Prisistebė́ję grįžo namo NdŽ. Kiek aš prisistebė́jau: kas stengės iš kitų [gyventi] – visi žuvo Vv.
2. refl. Sut akylai įsižiūrėti: Prisistebė́k į kitą: kaip ans dirba, ir tu taip dirbk J. Gal prisistebė́s [berniukas], ka negal mušties, gal nebmušias Krš. Dar daugumo atsitikimų galėtumei žmogus prisistebėti Žem. Prisistebėkit gyvenimui M.Valanč. Bet kad aš veiziu ir gerai prisistebiuos – visi akis į mane kaip ylas susmeigė! DS172(Rs).
3. refl. LL287, Rtr, NdŽ iki valios stebėtis.
4. refl. nusižiūrėti: Prisistebė́ti nuo ko NdŽ.
užsistebė́ti, užsi̇̀stebi, -ė́jo; Sut nusistebėti: Ir užsistebėjo didžiu stebėjimu BtMr5,42. Ansai surinkimas, kursai buvo aplinkui ją, užsistebėjo anam stebuklui teip didžiamui MP330.

Daugiau informacijos

parži̇̀binti

Apibrėžtis

ži̇̀binti (-yti K; N), -ina, -ino KBII190, K, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; L caus. žibėti.
1. tr., intr. Q326, SD358, R244, MŽ325, Sut, K, M, ŠT122, DŽ, DrskŽ šviesti, laikyti šviesą, vartoti šviesai: Ži̇̀bink šakalį, skalą, žvakę, t. y. turėk rankose, šviesk manei J. Ži̇̀bina žiburį per visą vakarą Š. Dabar neži̇̀bin’ lempos, šviesu ir tep LzŽ. Ugnį ži̇̀binu ir plėšau paduškas Rod. Mūsump lempą ži̇̀bina nakčia tamsumoj Lz. Paims į ranką ir išeis ži̇̀bindamas tą ugnį End. Žvakių neži̇̀bydavo be reikalo Kpč. Kam ten ži̇̀bini žibę? Db. Tenai balaną ankišdėm ir ži̇̀binom Grv. Balanos ži̇̀byt niekad neduodavo, turėjo malt patamsė[je] Prn. Vienas ži̇̀bina, kitos verpia ir dainuoja Pls. Sueina vyrai i groja kortom: aš jiem balana ži̇̀bindavau Dglš. Balanų priskaldė i ži̇̀bino Mrj. Vienas tupim i ži̇̀binam su balanais [vakaruojant] Klt. Nemoki ži̇̀bint – pakelk balanos galą Skp. Iš užpakalio uždega kūlius, ži̇̀bina [raunant linus naktį] Kri. Lempa ži̇̀binant pabeldė į duris Kbr. Mašinėlė mašinėlę stuma, ži̇̀byk neži̇̀byk, nepraleis [pravažiuoti], tiek prispirkę Drsk. Žiūriu, ži̇̀bina du šiltukai ZtŽ. Kitąsyk po gimimui kūdikio per naktis žiburį žibydavo, kad laumės neapmainytų arba nepavogtų BsPIV137(Brt). Ugnis visada karšta ir šviesi, degina ir žibina SPI264. Tas ugnies skaistums, kursai mums ži̇̀bina stubą …, daug, ak daug iškadų gal ūmai padaryti K.Donel. Bei padaryk septynias lempas viršuj, idant viena priš antrą žibintų BB2Moz25,37.
| Žibinamieji žemės aliejai rš. Daugelis žmonių kas metas miršta nuo žibinamo gazo, kurie nesuprasdami užpučia liepsną arba palieka truputį degant nakčia rš.
| prk.: Tai tas pats, kurs visą savo amžių yra žibinęs tėvynės padangėse dvasios atgijimo ugnį, kuris nesiliovė dailinęs, valęs užmirštą ir paniekintą mūsų gimtąjį žodį Pt. [Krikščionis] turi turėt lampas uždegtas, tai yra, turi žibint gerais darbais DP569. Žvakė gyvenantiemus tamsybėje ži̇̀bina DP559. Dievas visagalis žibys jiemus DP542.
^ Du žibina, keturi kloja, viens guli (šuo) B731, PrLXVII36. Penki kiša, du trina, du ži̇̀bina (valgo) Krtn. Du trina, du ritina, trys šika, du žibina (malūnas) Dr. Ponia graži upakajuosa (rūmuose) sėdi, o kasos jos žibina (saulė) LTIII463(Lz).
| refl. tr., intr. K, L, Rtr: Sau ži̇̀binuos žvakę Kpč. Ar vakarais ži̇̀binatės balanom ar lempom? Lp.
2. tr. uždegti (žiburį), įžiebti (šviesą): Kremeniu ži̇̀bino ugnį LzŽ. Jau zakristijonas žvakes ži̇̀bina Vlkv. Nežibindama žiburio, nuėjo Elzė, dar nuo miego apsvaigusi, prie spintos, atrakino ją, suradusi guminį nuo lietaus apsiaustą, užsivilko ir tylomis išslinko pro didžiulį prieangį Pt. Jau tamsu, laikas ir lempą žibint Vrb.
3. intr. N, Grv duoti, skleisti šviesą; kaitinti: Saulė ži̇̀bina, vientara šalta LzŽ. Dievaitis ži̇̀bina Pls. Šiltitka, kab saulė ži̇̀bina LKKXV282(Zt). Gražios dienos, saulė ži̇̀bina, šildžia Dv. Apentais saulė ži̇̀bina Kl. Saulyka ži̇̀bina gerai ZtŽ. Šiandie saulė ži̇̀bina, labai labai karšta DrskŽ. Saulė žibina žemei S.Dauk. Saulė žibina dieną, mėnuo naktį BPII177. Kirmėlės ži̇̀bina naktį LzŽ.
^ Visiem saulė ži̇̀bina KzR. Senam, regis, i saulė ne tep ži̇̀bina Arm.
4. intr. sugebėti matyti, šviesti (apie akis): Kap akes ži̇̀bytų, pakol numirsiu ZtŽ. Itoj akis jau neži̇̀bina, jau sena Lz. Senas jau, negirdžiu nieko, ir akys neži̇̀bina LKKIII187(Arm). Dabar tai ledoka, akys neži̇̀bina Nmč. Slėbai ži̇̀bina akes, ir anas daj[o] langop Lz. Sėdžiu kai šešėlis, be šviesos – septyneri metai man akys nežibina Ml. Akelės, mano akelės, ar jūs šviesiai ži̇̀binot, kad manę nepagaut? (ps.) LKT401(Pls).
5. intr. Vlkv įkyriai žiūrėti, spoksoti: Ko ži̇̀bini po mano langeliu?! Alk. Užtraukit langą, eina kas, da ži̇̀bins Graž. Paduok svečiui valgyt, tuoj ir vaikai priėję prie stalo ir žibina Gs. Ži̇̀binsi neži̇̀binsi, meisos negausi Tv. Ko čia žibini nosį pakabinęs? Vkš. Šalip atsistojusi nežibinau, bet buvo kas matė, buvo! R.Gran.
6. intr. iron. užstoti šviesą be reikalo stoviniuojant, spoksant: O tu čia i ži̇̀byk atsistojus, eik nuo šviesos! Jrb. Tu man tei žibini, lyg būtum stiklioriaus vaikas Gl. Tu, vaikeli, ži̇̀bini kaip žvakė Šk.
7. tr. D.Pošk, DŽ stropiai blizginti: Išsitraukia nosinę ir pradeda batus rūpestingai žibinti rš. Žibina, duoda garo, rodos, kad jau kažin kas tas ponas Alk. Pabalnoję bėrus žirgus, žibin plieno kardelius LTR(Brž).
8. intr. blizgėti, blykčioti: Ažukloja [per šermenis] zerkolą, kad neži̇̀bintų anas Dv. Tėvai, užsidėk kepurę su lecu, dabar pastatęs kaktą tę i ži̇̀bini Jrb. Bėga žirgas linguodamas, padkavomis žibindamas LTR(VšR).
ǁ impers. žaibuoti: Užjuodavę visi vakarai, jau must šią naktį ži̇̀bins End.
9. tr. prk. slaugyti budint: Jau mes savo ligonį kelinta naktis kap ži̇̀binam Kb. Nūnai visąnakt jį ži̇̀bino Nč. Ži̇̀byk neži̇̀byk, vis tiek iš jo gero nebus Mrc. Nabagėlė, savo tėvą per visąnakt ži̇̀bino Rud. Moterys ėmė ginčytis ir derėtis, kuriai žibinti šią naktį ligonis V.Krėv.
10. intr. smarkiai, intensyviai ką daryti: Ži̇̀bink (trenk) anam atgal – nėr ko pasiduoti Šv. Jau reikia ma[n] ži̇̀byt namo Jrb.
◊ aki̇̀s (ãkys) ži̇̀binti
1. spoksoti, stebeilyti: Ži̇̀bina aki̇̀s in mergiotę Ut. Ko čia į mane akis žibini? rš.
2. versti atkreipti dėmesį: Mergos dar̃ eina prasiplėšę sijonus, bernam aki̇̀s ži̇̀bina Brš.
3. Ds gėdytis, sarmatą kęsti: Eina do in jį akių̃ ži̇̀bint Klt. Neisiu skolint, ką te aki̇̀s ži̇̀binsiu Aln. Ži̇̀binsiu mat aki̇̀s – kad tu nesulauktum Blnk. Paklaus poterių – nemokėsi, tada ži̇̀bink aki̇̀s An. Nėr ko nei žmogui paduot valgyt: prisejo žibint akys An. Nesiusk, nereiks tėvų vadžiotis [į mokyklą], nereiks tėvam akių̃ ži̇̀bint Šl.
4. gėdinti: Nenoriu jo sustikt, da ži̇̀bins aki̇̀s prie svetimų Dbk. Akis jiems žibinsime savo darbais ant literatūros dirvos Vaižg.
5. priekaištauti, prieštarauti: Tu man už kožną mažmožį aki̇̀s ži̇̀bini Ml. Susprogo lašinius, šnapsą, alaus bačką ištrūbino ir da aki̇̀s ži̇̀bina, kad nerušiojo Smn.
6. tykoti, lįsti norint ką nors gauti: Kad jis nesulauktų, kad aš tę ži̇̀bintau aki̇̀s, tuščia jo Nmn. Rūpykis tą, rūpykis tą, o vis tiek reikia eit vis ži̇̀byt aki̇̀s į valdžią Brb.

akimi̇̀s (akimi̇̀, akim̃) ži̇̀binti
1. spoksoti: Ko jūs, vaikai, čia akim̃ ži̇̀binat? Šn. Nuejęs ir ži̇̀bina akimi̇̀ Dv. Ko čia ži̇̀bini akimi̇̀? Pns. Ko tu čia man akimi žibini, ko čia tau reikia? Lš.
2. tykoti ko gauti: Vaikai nori valgyt, tik akim̃ ži̇̀bina Mrj. Ieškok tos duonos, žibink akimis, pakol išmelsi kąsnelį rš.
3. gėdytis, sarmatą kęsti: Aš tę neisiu akimi̇̀ ži̇̀bint Vlk. Kas reikia, tai atduok, kad aš neži̇̀bintau akimù prieg svieti Arm. Kieno sarmata, o kam del jos akimi žibink Rod.

į aki̇̀s ži̇̀binti
1. tykoti, laukti, nedrįstant prašyti: Tos Marės vaikai atlėkę ir ži̇̀bina į aki̇̀s, kad tik ką numestai Al.
2. gėdinti: Ot tai draugas, ži̇̀bina tiesiai akỹs Dbk. Tai žmogus, stačiai akýsan ži̇̀bino ži̇̀bino kai žarijom, noris ažsiriš’ akis ir ižbėk Ml.
apži̇̀binti tr. KI202, K, Rtr, LVI137; R60, MŽ80, D.Pošk, S.Dauk, N apšviesti: Su žiburiu apži̇̀bink, pažibink, t. y. apšviesk J. Pro plyšį kap apži̇̀bina mėnulis, tada žmogus pasikelia ir nueina Grv. Žvake apži̇̀bino [mirštantį], ir dar atgijo Arm.
| Apži̇̀bino mane visą [rentgeno spinduliais] ir pasakė – neišturės apiracijos (operacijos) Lz.
^ Ko saulė neapži̇̀bina? – Šerdies medžiagoj Dv.
apžibintinai
| refl.: Parsprogs buteliukas (lempos stiklas) – nė kiek tada neapsiži̇̀bysi Mžš.
atži̇̀binti tr. prk. žiūrint išvarginti: Lyg tyčia, akelės jų (vaikų) į Gasiulio langą atžibintos – nesimato, nors tu ką… P.Trein.
◊ aki̇̀s atsiži̇̀binti patirti gėdą: Prisikvietei svečių man nieko nesakęs: privažiavo, o aš neturiu ko paduot ant stalo – atsižibinau akis iš sarmatos! Jž.

×daži̇̀binti (hibr.) intr.; D.Pošk dar pažibinti.
įži̇̀binti K, KŽ
1. tr. DŽ1 uždegti, kad šviestų, įžiebti: Įži̇̀binti švyturį NdŽ. Palauk, aš tuoj apsirengsiu ir ugnelę įži̇̀bysiu Alv. Petronis atidarė perdžiūvusius langus, įžibino skalą A.Vien. Reikia įžibinti daugiau žiburių P.Vaičiūn.
| refl. tr.: Nuėjusi įsižibino žvakę SI126. Įsižibino lempą rš.
2. intr. pajėgti apšviesti: Tiek tik kelio matai, kiek automobilis lempa įžibina J.Sav.
3. tr. nublizginti: Įži̇̀bink batus DŽ1.
išži̇̀binti tr.
1. Š, KŽ sunaudoti žibinant: Išži̇̀binau visus šakalius, nebliko J. Išži̇̀binau visą žibalą Š. Gesyk balaną, ba visą išži̇̀bysi Pns.
2. kurį laiką žibinti: Išži̇̀binom, žinot, visą naktį Pns.
3. N išleisti ką su šviesa, su žiburiu.
4. žr. užžibinti 2: Malionka ižži̇̀bino ir ižgriaudė ZtŽ. Malionka kap ižži̇̀bina, tai pirkioj regėt ZtŽ.
5. išblizginti: Še, išži̇̀byk man batus Lš.
◊ aki̇̀s išži̇̀binti turėti gėdą: Ateis vidun, jei sarmata akių jiem neišžibino da rš. Tokia žarijelė, da ne kartą aki̇̀s išži̇̀bins Ml.
nuži̇̀binti tr.
1. nušviesti: Tu tebestovi prie jūros ir žiūri į saulės nužibintą vandenį sp. Balanom nuži̇̀binom jam kelią Pns.
2. žiūrint nuvarginti (akis): Gaila, mergele, man tavęs, nužibinau akeles žiūrėdamas in tave LMD(Tvr).
3. DŽ nublizginti: Ar jau nuži̇̀binai tėvo kamašus? Alk.
| refl.: Mano skrandutės nugara vis dar teberaudonavo, tik iš priekio ji jau pajuodo, o skvernai nusižibino ir blizgėjo rš.
4. Prk prk. nušauti.
paži̇̀binti KII26, K, NdŽ
1. intr., tr. Q596, R153, MŽ203, S.Dauk, N, Sml, Dbč, Pns, Btrm pašviesti, kad būtų šviesu: Paži̇̀bink su žiburiu, su žvake J. Gal tau paži̇̀binti? DŽ1. Eikšę, paži̇̀bysi ma[n] žiburį [tvarte] Vlkv. Paži̇̀bino akysna ZtŽ. Paži̇̀byk, kad regėčia Zt. Paži̇̀bino ir žiūro – katinas inskridę Dv. Paži̇̀bink man an pečiaus užlipt Ds. Ažžibk balaną ir paži̇̀bink Grv. Paimk balaną, pažibyk man čia, neregiu siūlų in špulnyką invert Lš. Akin pažibino, net dangus suliepsnojo KrvP(Prl).
| Klausinėjo senasis tetužis: – Kas tau tamsioj naktyj pažibino? – Pažibino man gražia žvaigzdele mergytės žibančios akelužės N131. Mėnas paži̇̀bino per langą Lz.
| prk.: Ateik tu, šviesa dieviška, … pažibink tus, kurie goroja RD196.
^ Ka paži̇̀bina – dirbt šviesiau (iron. sakoma, kai nedirbantis stovi ir žiūri) Šk. Ėjau per lieptus, pažudžiau raktus, mėnelis pažibino, saulelė rado (rasa) Š.
| refl. K: Kad neturiu gi kuom pasiži̇̀byt Vvs. Paėmiau už keturis litus žibalo, tai gali pasižibint kiek nori Krsn. Balanų prikrauta tę pasiži̇̀byt Grš. Tai buvo dėžę žvakių palikę tų pasiži̇̀byt sau Všt.
2. tr. kurį laiką deginti: Eisiu in kapus paži̇̀byt žvakučių Rdm. Oi tu, bitele, pažibink žvakelę, kol išeis dūšelė Všk.
3. intr. smarkiai pašviesti, pakaitinti: Kap paži̇̀bino su saule, tai blogas javas Dv. Purvas didelis buvo, saulė paži̇̀bino ir išdžiūvo Lz. O kap paži̇̀bino saulelė, tai skaistos uogelės nucirpo Aru23(Dv).
4. tr. prk. pranešti, nurodyti: Ma[n] rūpia, kas galėjo tau tei[p] greit paži̇̀byt, ka aš buvau mieste Jrb. Ir kas tai kiaulei paži̇̀bino spragą į daržą! Skr.
5. tr. pablizginti: Apsiauk tas [basutes], kur paži̇̀bytais viršais Slm.
6. tr. prk. pavogti: Jau taip saugokis, o žiūrėk, ir paži̇̀bina bi ką Užv.
◊ aki̇̀s paži̇̀binti
1. patirti gėdos: Teks paži̇̀bint aki̇̀s, kai nutvers už rankos Ds. Dabar tai jau paži̇̀binsi aki̇̀s Ut. Vienas sūnus išėjo šunims šėko pjauti, pažibins akis ir kitas A.Vien.
2. pagėdinti, papriekaištauti: Tegu jai nors svietas aki̇̀s paži̇̀bina Klt.
3. įdėmiai pažiūrėti: O kas gi ten prie bobų pulko gretinas? Ar ne Kraujalio Ieva? Akeles į daboklės langą pažibinusi P.Trein.

akimi̇̀s paži̇̀binti atidžiai pažiūrėti: Paži̇̀byk paži̇̀byk ir tu akimi̇̀ Pns. Girioje lūšis iš medžio akimis pažibins rš.
parži̇̀binti tr.; R197, MŽ261, N parlydėti su šviesa.
◊ aki̇̀s parži̇̀binti patirti gėdos: Iš sarmatos aki̇̀s parži̇̀binsi, vaiką pasdarius! Vlk.
péržibinti intr. kurį laiką žibinti: Páržibinau visą naktį su žiburiu J.
praži̇̀binti
1. intr. kurį laiką žibinti, vartoti šviesai: Šita lempele penkias žiemas praži̇̀binom Ds.
2. tr. LzŽ rentgenu peršviesti: Penkiskart praži̇̀bino mane gulėdamą Lz.
3. tr. išvarginti žiūrint, pražiūrėti (akis): Jau tu pražibinai akis in mergas dabodamas i vis da neapsiženyjai Prng.
priži̇̀binti intr.
1. D.Pošk, S.Dauk prišviesti.
2. šviečiant prišildyti: Pavasarį saulė priži̇̀bina ZtŽ. Kap saulė godniai priži̇̀bina, iš strėkų lejasi [vanduo] LzŽ.
suži̇̀binti
1. tr. Rtr, NdŽ viską užžiebti, uždegti: Par kūlimą suži̇̀bindavom visas lempas, kiek tik turėdavom Sml.
| refl. tr.: Žvakes susiži̇̀bydavom Pjv.
2. tr. NdŽ, DŽ1, Sml sunaudoti žibinant: Tuziną žvakių suži̇̀bino, kol tėvo smerties sulaukė Ds. Devynias naktis miego nemigau, devynias liktis lig suži̇̀binau, tėvelio belaukdama JD435. Oi daugel daugel naktų nemigau, šimtą liktelių aš sužibinau LLDII531(Alk).
3. intr. sužaibuoti: Suži̇̀bino kelis sykius, sugrumėjo, i praejo [lytus] pro šalį Šv.
4. tr. sudeginti:
^ Kad tave būt kur suži̇̀binę perkūnas an gryno lauko! Nč. Kad juos suži̇̀byt! Vlk.
5. tr. sunešioti, nudėvėti iki žibėjimo: Ana pusė to palito tiek suži̇̀byta Jrb. Suknelė visai suži̇̀byta LKKXV301.
6. intr. prk. smarkiai suduoti: Bematant kumščiu jam sužibino ir dantis suklibino KrvP(Vrn).
užži̇̀binti K, NdŽ, DŽ1, KŽ; LL314
1. tr. N, Gmž, L uždegti šviesą: Valandą, kol užži̇̀bina lempą Pjv. Dabar man užžibino lempą, ir pasidarė daug šviesiau rš. Ažužibinu SD1212. Ana persigandus užži̇̀bino balaną ir bėgo žiūrėt in kamarą palei girnas Prn. Ažži̇̀bink šakalį LzŽ. Pirm to laiko degtukų dar nežinojo, šviesą užžibindavo iš žarijos M.Katk. Daktaras jam pasakė, kad šviesa užžibinta ir kad jau įdienoję Mš. Užžibino grabnyčią, pavožė po nauju puodu BsPIV78(Brt). Stašienė įbruko mirštančiam užžibintą žvakę, savo rankomis ją prilaikydama V.Myk-Put. Oi tu bitele, tu mandri paukštele, užžibink man žvakę, kol išeis dūšelė TŽIV598(Paį).
^ Pjautuvas užžibina žiburį PPr225.
| refl. tr. DŽ: Mudvi užsiži̇̀binam žiburiuką ir negesinam KzR. Jūs užsiži̇̀bykit lempą Graž. Užsižibino vaškinę žvakę ir sėdi BsPIV43(Brt). Užsižibinome tam kartui sau menką žvakelę A1884,394.
2. tr. apšviesti: Žusriša skustele ik akimi, kad nežuži̇̀bint saulė Pls. Kap saulė ažži̇̀bina, ir lejasi iš strėkos [v]anduoj LzŽ. Tai tavę nežuži̇̀bins anei saulyka, anei dievaitulis (rd.) Žrm. Tai man žužibina gražus dievaitulis LTR(Rod).
3. intr. prk. užduoti: Kuolu kap ažži̇̀bino per galvą Ml.

Daugiau informacijos

sužénklinti

Apibrėžtis

žénklinti (-yti K, DrskŽ; Q638), -ina, -ino tr. KBII190, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLII408, KŽ, žeñklinti ZtŽ; SD448, H163, R, R410, MŽ, MŽ553, I, M, L, ŠT34,131, ŽŪŽ132
1. daryti ženklą, žymėti: Žyminu, pėtnavoju, ženklinu SD110. Ėrus, oželius, žąselius žénklink J. Ženklinti su kreida S.Dauk. Avis žénklino ausysna, kitom – an kaklo mazgus [rišo] Dg. Ženklina mieteliais vietas, į kurias diegai būs diegamys S.Dauk. Sugavus ženklintą gyvūną, ženklas grąžinamas nurodytai įstaigai, kartu pranešant sugavimo datą ir vietą LTEIV123. Lietuvoje ženklintos antys aptiktos Austrijoje, Vakarų Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje sp. Kai kur elgetos buvo ženklinami, tremiami, kartais baudžiami mirtimi LTEIII336. Statyčiau stulpelį, rasi neklysi, ženklinčiau bernytį, rasi pažysiu KlvD92. Jai buvo labai lengvas grįžimas, nes atitiko kelią, kuris buvo ženklytas atvažiuojant BsPIII99. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Bet po vieną balsę rašydamys ženklina jas (dvibalses ir tribalses) įvairiais ženklais S.Dauk. Ženklink, tėveli, savo sūnelį, reik jam krygužėn joti LTR(Bt).
^ Ir ženklintą avį vilkas neša PPr189. Dievo ženklytas, kad žmones pažintų, su kuo reikalą turi KrvP(Mrj).
| refl. K, Š: Ant ko ženklysiuos, ant ko mėklysiuos, jaunas berneli, tavo juodą laivelį? KlpD9.
ǁ rodyti, išreikšti: Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų Poną est atradę, ženklin per trejas dovanas, jog Jezus est žmogus bei Dievas Mž224. Tuo darbu šventu ženkliname vienybę, kurią su Christu turime PK125. Teipag tada tatai gi mumus ženklino ir ansai akrūtas Noes MP138. Norėjo Ponas Kristus krikštą priimti nuog Jono, jeib visi krikščionys iki svieto galo žinotų Poną Dievą mylintį šventą krikštą ir jo Sūnų todėlei krikštą priėmusį, idant tuo ženklintų save tas žmones mylintį, kurios yra apkrikštytos, ir save norintį tokiuo apkrikštytu žmonių draugu būti BPI144. O tatai bylojo [Viešpatis] žénklindamas, kuriuo mirimu turėjo mirt DP506. Apreiškimas Jėzaus Kristaus, kurį jam davė Dievas, idant parodytų, kas nusiduoti turi veikiai, ir ženklino nusiuntęs per angelą savo tarnui savam Jonui BtApr1,1. Juodgalvienė numojo ranka, tuo ženklindama, kad jai jau užtenka tų pliauškalų I.Simon.
ǁ rodytis, reikštis (kame): Žmogus žvelgė į didelį mėnulį lyg į tuštumą, išblyškusį jo veidą ženklino kančia rš. Skulptoriaus darbus visada ženklino didelis profesionalumas sp.
2. rodyti, žymėti: Rubežių žénklino siaura sausa grabė Smln. Tėvo gimtinę žénklino tas medis Rg. Jaunesnių alyvų krūmas ir mažas pakilimas ženklina amžinos ramybės vietą L.Dovyd. Tik medinis, aptriušęs kryželis ženklina tą vietą, kur ilsisi taip savo tėvynę mylėjusios ir tiek veikusios širdies palaikai Pt.
| prk.: Anksti rytą. Dar tamsu. Aušra tik ženklina rytų šalį V.Krėv.
| refl.: Prasbunda, jau ženklinas diena, zaria paskėlus an dangaus Prng.
ǁ būti ko ženklu: Todrin moterystė žmonių ženklina moterystę Viešpaties Christaus su Bažnyčia, jog viena tiktai turi būt motė vyrui savo Naujame Testamente, ne dvi, ne trys, ne kaip Sename Testamente vienas vyras turėdavo daug moterų SPI216. Marios ženklina mumus žmonių gyvenimą ant žemės SPI269. Tai yra kūnas mano, tai yra tai ženklina kūną mano, duona ta yra duona, notsimaino ing kūną, bet tiktai yra ženklu kūno SPI288. Vienas jų (karių) laikė iškeltą trikampę vėliavą, ženklinančią karališkos šeimos nario buvimą vilkstinėje rš. Toji apyjuoka Viešpaties Herodiep išmanos mišioj š[ventoj] per aną baltąjį rūbą, kuriuo kunigas rėdos, kaip ir visi kiti rūbai kunigų žénklina paslaptę kančios V. Christaus DP167.
| refl.: O kaip faraonas tatai antrą kartą sapnavo, ženklinasi Dievą tatai iš tiesos ir ūmai darysiantį BB1Moz41,32. Ketveriopą tad atejimą jo rašte randame, kuris žénklinas per tas keturias nedėlias advento švento DP2. O ant žmonių razumo didžiais stebuklais paprovijo, idant tuo tobulai ženklintųs, kad tatai buvo tiesa, ką tiektai jiemus bylot teikės MP67. Kas tada ženklinase toksai vandenio chrikštas Vln27. Nardus (nardas) yra žema žolė, o iškuopiantyji krūtis, jog šviesiai nusižeminimas per šitą žolelę ženklinas, kurios kvapas ir gražumas malonę Dieviep atrado DP624. Nesa per alyvą žénklinas mielaširdumas DP5. Veizdėkig, kad jau tą mielą afierą afieravoti tamui šventamui kunigui ir ižganytoju savamui, ką gi ženklys ansai kitas žvirblis, valnai išleistas MP76.
3. refl. SD448, Sut, N daryti kryžiaus ženklą, žegnotis: Ženklas kryžiaus švento, kuriuo ženklinamės, yra kaip suma koki viso tikėjimo mūsų DK17. Teipajag ir Tertulionas, kuris arti amžio apaštalų buvo, regimai apie tatai liudija, jog amžiuose jo visi krikščionys kryžiumi šventuoju prieg kiekvieno veikalo savo, įeidami, išeidami, pirtyje, skomiaip, prieg žvakei ir visur žegnojos ir žénklinos DP455.
4. H166, R55, MŽ73, Sut, N, ŠT17 reikšti: Žodis, vardą daikto ženklinąs D.Pošk. Tylite, tai žénklina, kad neturite ką mums prikišti NdŽ. Įvairios tų vardų formos … ženkliną gelsvą (pagal spalvą) žvėrį LTI7(Bs). Reiškinys „gavau urėdą“ jų kalboje ženklina ne „gavau vietą, darbą“, bet „gavau žmogų“, kursai mane vaduos J.Jabl. Ką tai ženklina tas balsas trimitų A1884,308. Nė aš nesuprantu, ką ženklina kalba tavoji V.Kudir. Atėjo vėl in stubą, klausia tas tėvas: „Kas čia yra? Ką tai ženklin, ką čia aš mačiau?“ BsPIV28(Brt). Skara taip vadinama nu žodžio „suskiręs“, ženklina seną ir sudriskusią skepetą StnD3. Urtė žiūrėjo norėdama žinoti, ką tas viskas ženklinąs prš. Faktai nieko dar neženklina V.Piet. Jeigu perai yra gana žemai, tai ženklina, kad aukštai ir užpakalyje korių yra daug medaus rš. Grybšta, arba apostropas (apostrofas), ženklina išleidimą balsinės raidės rš. Naujieji metai antradienį ženklina šaltą, bet pastovią žiemą, lietingą ir ilgą pavasarį LTR(Ds). Aistų vardas neženklina „rytų gyventojus“ A1885,111.
5. KII187 duoti ženklą, signalizuoti.
6. piešti: Moliavonę, abrozą ženklinu R291, MŽ389.
apžénklinti tr.
1. B, R, R73,387, MŽ96,521, N, KŽ pažymėti: Šiaudų pluoštu apženklintus kelius negal vartoti prš. Prilyginimu apženklintas D.Pošk.
| refl. tr.: Kur šakotas rąstas, stavariuotas, tai apsižénklina ir kirviais aptašo Kč.
2. refl. N persižegnoti.
3. reikšti: Savyveikslis apžénklina tokį veiksmą, kurs sugrįžta ant paties veikėjo Jn.
4. refl. atsirasti, pasirodyti: Apsižénklino lengvesnis darbas, nekamuoja tavę Srj.
atžénklinti tr.
1. pažymėti, padaryti ženklą: Skriestuvu atženklinu D.Pošk.
| prk.: Įdėmėti, neguoda atženklinti LL97.
2. refl. Sut atsižegnoti: Atsiženklint kryžiu šventu SD218.
3. pažymėti, išskirti: Bet iš to dar neišpuola, kaip klieda klaidžiatikiai, jog Kristus Viešpats nebūtų atženklinęs Petro švento nuo kitų apaštalų ir nebūtų jam davęs aukščiausios piemenystės A.Baran.
| refl. KŽ: Ant galo tie tebūs diduomiais, kurie gerais darbais ir dorybe už visus didesniai atsiženklins S.Dauk. Boleslavas buvo atsiženklinęs karėse su pamarionimis S.Dauk. Veiziant giliūse amžiūse į gimines, dyvytis reik iš jų įvairių atmainų, kaipogi vienas mokslu atsiženklinusias, kitas pasidariusias valdytojomis visos pasaulės, kitas buvusias ilgą laiką povyziumi dorybės ir teisybės S.Dauk. Pirmieji tie tikintys atsiženklindavo visokiomis dorybėmis brš. Visu geroji [obuolynė] tura atsiženklinti stiprumu, vyniniu skanumu S.Dauk. Lapai jų (Virginijos tabako) pūslėti, beje, pavėdi į pūslę, atsiženklina tuomi, jog ankstesniai pribręsta S.Dauk.
įžénklinti (-yti; Q151) tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ; CI130, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, ŠT36
1. pažymėti, padaryti žymę, ženklą: Įžénklink man kepurę, kad su kitų (kepurėmis) nesumainyčia Š. Mūs naminiai maišai i inžénklinti Dglš. Mano arklys anžeñklintas, neprapuls Nmč.
| refl. tr. K, Rs: Aš tai sau knygose įsižénklinau KI71. Įsižénklinti liuobam auselę [avies], i kožnas savo ženklą žinosam rudinį End.
2. nustatyti: Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo, kurį tu įženklinai BBDan6,14.
3. nužymėti, ženklais parodyti: Kristus negerus mokytojus dvejais ženklais inženklin šioje evangelijoje BPII162. Ponas Kristus inženklino prigimimą ir būdą piktųjų koznadėjų BPII165.
išžénklinti
1. tr. Sut, N pavaizduoti: Ižvaidau, ižženklinu, imu vaidą, paveikslą sau darau iž ko SD103.
2. refl. pasižymėti, išsiskirti: Išsiženklino jis per karžygiškumą ir kytrybę prš. Anglų tauta išsiženklina savo sveikata, ramiu būdu, dideliu ištvermingumu Kel1937,17. Estijos paviršius niekuomi ypatingai neišsiženklina Kel1937,21.
nužénklinti tr. K, KŽ; Q15, CI50, R12, MŽ16, N
1. padaryti ženklą, pažymėti: Buto budavonę nužénklinti KII133. Kaip aš tau tus namus ir jo stotkus nuženklinsiu, taipo darykiat BB2Moz25,9. Ir nurašė plunksna (paraštėje nuženklino spilka) BB2Moz32,4.
| prk.: Po daugelio dienų trankymosi Lietuvos krašte, po triukšmingų kovų, krauju ir gaisrais nuženklintu keliu, jis ordeno (ordino) gurguolėje buvo atvežtas į Marienburgą rš.
| refl. tr. K.
2. prk. ženklais nurodyti, pažymėti: Kelias ant to yra nuženklintas to zokano užmanyme LC1878,41.
3. nusakyti: Aš tau tai triumpai nužénklysiu KI22.
4. pažymėtą pradanginti: Ana nužénklino avį, t. y. prapuldė, pagavo ir ženklintą J.
pažénklinti (-yti DrskŽ; Q91, R, MŽ) tr. K, I, J, Rtr, DŽ, KŽ; H166,176, R40,410, MŽ54,553, Sut, N, M, L, LL136, ŠT29
1. pažymėti, padaryti ženklą: Paženklintas daiktas H178. Ji vilko ženklu buvo pažénklinta NdŽ. Pažénklyk ežias, kur morkves pasėjai Krsn. Tavo dėželės yra pažénklytos kryželiais Vlkv. Reikia, kad būt pažénklytos telingosios [karvės] Slm. Ne vieną šimtą didžiųjų ančių rezervato darbuotojai paženklina žiemos metu sp. Mūs aves pažénklytos ausin Pns. [Berniukui] rūpėjo pempės lizdas, kurį Keršis užėjo, pirmą kartą akėdamas pernykštį arimą, ir tą vietą paženklino karkline rykšte, kad nesumindžiotų J.Avyž. Žvyruotas vieškelis perdirbtas į solidų platoką plentą ir užbaigtas taip neseniai, kad net kilometriniai stulpai dar nespėta paženklinti I.Šein. Vyčiu buvo paženklinti Vilniaus miesto Aušros vartai – taip parodant šį miestą esant Lietuvos sostine rš. Pagal jos (virvės) eidamas paženklina vietas, kuriose diegai būs diegamys S.Dauk. „Aš tau algos paskiriu tris avis“, – ir paženklino tais avis BsPIV126(Brt). Ant pečiais paženklintas yra kryžiumi, idant visokias priklastis, sau nu kitų padarytas, pakeltų M.Valanč.
| Ketvirtasis mėnuo šienpjovinis (liepos) buvęs paženklintas liepos lapu, kas rodydavo, kad laukai ir girios lapais visiškai pasipuošė A1884,28. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Būdvardžiai turi dvi išvaizdi: vieną nepažénklintą (forma indefinita): mažas …, – antrą pažénklintą (forma definita): mažasis Jn. Visos dainos tarp 1865–1874 m. surinktos ir tais metais paženklintos BsO(I,XIVpsl.).
| prk.: Bet šalia jo guli pageltęs ir jau juodais spuogais mirties paženklintas lapas I.Simon. Karo perkūnija šaudo vis macniaus savo žaibus, o sugriuvimai bei kraujai paženklina kelią, kur jos vėtra ėjusi Kel1877,128. Lietuvos upeliai kraujais patvino, lygius laukelius kapais paženklino TŽIV598(Paį). Tebus paženklintas vardu tavuoju ir šitas mano dvasios sušvitimas V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Tuo tarpu pasiženklinau keliolika medžių laivui dirbti Š. Aš buvau pasižénklinęs, dar akminų padėjęs ten to[je] vieto[je] Brs.
2. NdŽ išreikšti, parodyti: Ir tarp gerų krikščionių buvo, dabar esti ir iki sūdnos dienos bus įmaišyti pikti, Dievo tikrai nesibijantys žmonės, kaip tatai Ponas Kristus ir per kitu du prilyginimu paženklina apie tinklą žvejų ir apie svodbą BPI212. O jei kas nepaklusnus yra kalbai mūsų, per gromatą tą paženklykite, o nesimaišykite su juo, idant užgėdintas būtų Bt2PvT3,14.
3. LL101,299, ŠT12 paskirti, nurodyti: Kur pažénklins, ten ir dirbs Tvr. Buvo pažeñklyta daugest duot ZtŽ. Dieną [Jėzui nukryžiuoti] paženklino ne šventoj tieg dienoj, bet kitoj, tai yra pėtnyčioj SPII162. Nuog Christaus vadina mus krikščionimis, kuris pažénklino mus sau ant krikšto dvasia sava DP367. Tataig mumus šią dieną Viešpatis Christus kalba, jog tas metas trumpas gyvatos mūsų ne ant prabangų, nei gėrių, nei ant menkų puotų ir pompų to pasaulio mumus yra paženklintas, bet idant vynyčioje Viešpaties dirbtumbime net ik vakari DP500. Tu nuog amžių motina Dievo paženklinta SGI23. Reikia žinot septynis sakramentus ir priimdinėt juos savu metu, kad liepia ir paženklina Bažnyčia Dievo DK94. Atlikusys pakūtą, nu Viešpaties Dievo paženklintą, eina į dangų brš.
4. padaryti kryžiaus ženklą prieš ką, peržegnoti: Motina paženklino kryžiumi sodybą, pati persižegnojo rš.
| refl.: Tasai ženklas (kryžius) ir nuodus, ir velinus atatremia tolyn, ir mokslą juodųjų kunigų gadina, ką ir Julionas Apostata prakeiktasis prityrė, norint jau užsigynęs Christaus, kad ižgąstyje tuo ženklu paženklinos DP455.
pérženklinti
1. tr. NdŽ iš naujo paženklinti.
2. refl. KII317, NdŽ klaidingai, blogai paženklinti.
pražénklinti tr.; Sut
1. parodyti, pažymėti: Šitą skaičių dvylikos apaštalų tūlomis figūromis sename ir naujame testamente Dievas praženklino DP622. Per ką dvasia Dievo gana pirm praženklino aną ateisiantį atmainymą DP418.
2. paskirti: Sakome ižmintį Dievo paslaptėj aną ažuslėptą, kurią Dievas praženklino pirma amžių ant garbos mūsų SPII205.
prižénklinti tr. K, NdŽ, KŽ daug pažymėti: Jis tai tikt paviršumis … prižénklino KI57. Prižénklinta eilia, plecius namam [statyti] Ad.
| refl.: Jis daug prisižénklinęs KI72.
sužénklinti tr. J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; MŽ, N, ŠT355 visus sužymėti: Sukarpė tąs avis, sužénklino i paliko – tai da sykį! Jrb. Padarius vagas virbaliniu ženklintuvu skersai vagų suženklinama, kur reikės sodinti bulves J.Krišč. Tu nežinai, o jis (arkangelas Gabrielius) žinojo, kad buvau nykščiu suženklinęs kortas, ir bepigu man buvo tave aplošti (ps.) A.Vaičiul.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1, Kč: Medžius susižénklino, kad statydami atsirinkt Krsn.
užžénklinti tr. K, Rtr; L
1. NdŽ, KŽ pažymėti: Užžénklysiu, kur siūt Mrj. Jis ten nuej[o], užžénklino visą [auksą] Dg. Langus sienoj užžeñklino Upn. Tada jau pripylė dvi plėčkuti. Ir užženklino, katroje gyvas, katroje gydomas vanduo yra DS125(Šmk). Užžénklinu, kiek kartų skutu tuo peiluku Vlkv. Užžénklyta, kuoliukai buvo Brt. Tokioj tai dienoj atjosiu su pačia savo ant arklių ant šitos vietos, kur yra užženklyta DS241. Žydai grabą užženklino, pečėtimi prispausdino Mž276. Jie atstoję apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristatė sargus DP180. Uždaryk dures ir anas užženklink su savo paties piršto žiedu I.
^ Mūs žemė kap užžénklyta – inmėžta Drsk.
| refl. tr. NdŽ: Palaidojo Šilavoto kapinyne, užsiženklino vietą ir sakė, kad atvažiuos savo draugui paminklą pastatyt LTsIV663.
2. paskirti, lemti: Ansai Juozefas užženklintas apiekūnas jo MP43. Pajudino jampi pranašystę Danieliaus, pranašystę Ezdrošiaus, Dovydo ir kitų apie čėsą atejimo jo užženklintą MP91.
3. pažymėti, pasakyti, pareikšti: Pirmiausiai turiu užženklinti labai tankius policijos kratymus, ypač Suvalkų gubernijoje Vrp1897,1.
ǁ refl. pasižymėti, atkreipti kieno dėmesį: Užsižénklino jis man per tas šventes Kpč.

Daugiau informacijos

užži̇̀binti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

žénklinti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

susiródyti

Apibrėžtis

1 ródyti, -o (ródžia Kp, Čb, Sn; PK93, -ija; N), -ė (-ijo)
1. tr. R, Sut, N, K duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti: Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus J. Ródyti kam paveikslą, nuotrauką NdŽ. Dabar neródžiu nieko niekam JnšM. Dedąs pinigus kapšin ir niekam neródąs LKKVII188(Krs). Kap gaspadorius nueina rugių žiūrėt, tai atsineša saują ir moterim ródžia Vlk. Savo arklius nenorėjau ródyti, geri buvo Als. Tėvai pirma piršliam vyresniąją dukterį ródžia Skdt. Oi man nerodė savo dukrelės, tik man parodė kiemo mergelę LTR(Mrc). Matušele, neeiki, nerodyki skrynelės D36.
| Jam jau žąsienos nerodyk (nemėgsta) Klt.
^ Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B539. Eina savi rodyti, kito pamatyti Sim. Vyrui vieną kišką rodyk, antrą – ne (visos teisybės nesakyk) LTR(Krp). Latrui butelio nereikia rodyti LTR(Vdk). Ko nerodai, a pavogęs ką turi?! LTR(Grk). Prieš akis ródo, ką gerai padarei (apgalvojus praeitį, matyti viskas) Mrj. Esu tarp medžių, rodau viską, bet pats nieko nematau (langas) Pnd.
ródytinai Žmogus kuklus – neiškiša rodytinai nei savęs, nei savo veiksmų J.Jabl.
| refl. tr. K, I: Išgėręs vieną kitą ir pradėjęs rodytis tą daiktą, kur rado LTR(Kp). Mama, paeik į šalį – ródykis čia viską (nesikelnėk prie kitų)! Rdn.
ǁ leisti apžiūrėti, patikrinti (sveikatą): Mergaičiukė į galą eina, ar nematai? Išprausiu, negi susmurgusią daktarui rodysi! J.Balt. Sveikatą palaikyti būtina sąlyga vaiką švariai laikyti, marškinėlius dažnai mainyti ir pradžioje kas trečia diena vaiką daktarui rodyti Pt.
ǁ apnuoginti, iškišti, atkišti (kurią kūno dalį) (paprastai reiškiant priešiškus jausmus): Kad kiek įpyksta, žiūrėk, ir berodo liežuvį Grž. Vaikai užkabinėja senį, rodo špygą Jnš. Tas vaikas ir špygą ródo, ir viską, o tu turi būt kvailas Jrb.
^ Miške gimęs, miške augęs, numie parejo – žemei kloniojas, danguo subinę ródo (svirtis) Vgr. Kiemuo kloniojas, o laukuo subinę ródo (svirtis) Štk.
| refl.: Bobos susirovusios subinėms rodės, dėl to ir soda gavo vardą Subinikai Lnk.
^ Mirę subinėm nebesiródysit, kur pastatys, te[n] stovėsit! Skr.
2. tr. daryti matomą atspindint: Tėčio batai, ištepti varveliu ir gerai išblizginti, kone veidą rodė A.Vencl. Šitą veidrodį aš sudaužysiu – jis mane negražiai ródo Skr.
| prk.: Raštas šventas, kuris kaip zerkolas po akim širdies pastatytas, veidą mūsų, kokias yra, rodžia SPI111.
^ Vieną veidą katės, kitą kalės ródo (apie labai nublizgintus batus) Plv. Ar zelkorius kaltas, kad negražiai rodo? Šauk.
ǁ intr. įgalinti matyti: Akys neródo (nematau) Rud. Akulioriai pasigadino ir nerodo ma[n] Gs.
3. tr. demonstruoti: Savo kūrinius užsienyje iki pirmojo pasaulinio karo rodė A. Žmuidzinavičius, J. Šileika, P. Kalpokas ir kiti dailininkai rš. Jis važinėdavo, savo drūtumą ródydamas Skr. Galvojo, šoferiaus ir kiną ródis Mžš. Vaikam ródžia televizorius Kls. Čia tai gražiai ródė: kūliais ritose, matytumėt, kas čia darėse Jrb. Ródė vaidinimą Grv. Stebuklus … ródžia DP166. Rodys dyvus ižgi čerto macies PK122.
ǁ imituoti: Ir anas (anūkas) ródžia, kaip bobutė su lazdom eina Lel.
4. tr., intr. gestais, ženklais aiškinti, nusakyti: Rodžiu SD338. An[t] pirštų ródžia Rš. Gulįs koja ródė Krg. Ródžia – lip (lipk) viršun Rud. Kartas nuo karto rodė man smakru paduoti šieno ir šiaudų, užremti užugardės vartus J.Balt. Stasys norėjo prieiti, tačiau Rokas jam rodė, kad nesiartintų ir tylėtų V.Bub. Galva nedirba – rankom neródyk Jž. Ródžia anas kelią Dglš. Kur jojo, ten gaisais padangę švietė, ten gaisrais kelią savo rodė V.Krėv. Ródomasis ženklas NdŽ. Ir rodžiat (rodo tau) tą kelią MP218. Išklampotas per Gudiškius ir toliau kelias rodė, kur nueita sukilėlių V.Myk-Put.
| prk.: Gyvenimas žmoguo kelį ródo, ale bet par vėlu [tada] Žd. Man vargeliai rodo kelią, tiesus kelias pas tėvelį LTR(Upn).
^ Ar gal aklas aklam kelią rodyti? Prk. Nereik ubagui kelią rodyt, vilkui taipogi B217. Tinginys ir kelią koja rodo LTR(Vl). Darbas darbą rodo Trs. Akės rodo darbą Šts. Darbymetėj darbas darbą rodžia LTR(Ant). Du bėga, du veja, du kelią rodo (vienkinkiai ratai) Stč. Du bėga, du veja, o penktas kelią rodo (porinis vežimas) LTR(Graž). Pats nemato, o kitiems rodo (lazda) LTR.
ǁ kreiptį kieno dėmesį į ką, kad žiūrėtų, matytų: Tu juokavai, man prie peties priglaudus galvą, ir rodei debesis, nuplaukiančius skliautu rš. Ant ko [= į ką] pirštais ródyti KII367. Neródyk pirštu į jį NdŽ. Nerodyk pirštu į saulę – išdursi akis Ds. Su vienu pirštu nerodyk į saulę: jei su dum, jei su visa ranka [galima rodyti] Dr. Rodomuoju pirštu jis trynė panosę I.Simon.
^ Aklai vištai grūdą rodo Lš. Ką tu man rodai ant alksnio grūšnes?! Jnš. Ant alksnio ródo obūlą (vilioja) Tl.
ǁ tr. tam tikra padėtimi žymėti (laiką, temperatūrą ir pan.): Laikrodis jau rodė devintą valandą A.Vien. Prastai ródo jau tas laikrodis – be dešimts vieniuoleka Ar. Jei dangus žvaigždėtas, sietynas rodo nakties laiką M.Katk. Saulė rodė priešpiečių laiką, kai palaukėj pasirodė raiti prievaizdas ir vaitas patikrinti, ar visi stojo į darbą V.Myk-Put. Gyvsidabrio stulpelis rodė trisdešimt šešis ir pusę. Mažai! V.Bub.
5. tr. aiškinti, mokyti: Lig dviem skyriam ródžiau vaikam Ad. Koks tę inžinierius atvažiavęs ir ródžia, kap ir ką daryt Grv.
ródytinai adv.: Aš galiu parodyti ródytinai, teip gerai nesuprasit Vvr.
ǁ skelbti: Ateisim mes sūnausp Dievo, … nes šventas Povilas taipo rodo Mž418. Nuog ano meto pradėjo Jėzus rodyt mokytiniamus savo save eisiant Jeruzalėn ir daug nukentėsiant nuog vyresnių ir vyriausių farizeušų Ch1Mt16,21.
| Kaip jam knyga ródžia, teip jis ir daro Antš. Ką gi kalendorius ródžia? Kp. Mano protas, galva kitaip ródo NdŽ. Kaip liežuvis jau ródo, teip i šneki (savo tarme) Vdk.
6. intr. išeiti į viešumą, atvirą vietą, būti matomam: Pažint, jog jos nerado tanciup, nei puotoj, nei bevaikštinėjančios, nei duryse, nei langiep beródančios ir beveizdinčios ant tų, kurie pro šalį tęnai vaikščiojo, kaip šios kartos mergos daro DP440.
| refl. H173, R130: Aš nenoriu jam rodyties J. Nesiródžia, bijo kareivių Strn. Eik greičiau ir nesirodyk man, kol neparneši pilnos kraitelės uogų! J.Balč. Gali neródyties – nedideliai gražus tesi (juok.) Mžk. Jaunoji pasislepia kamaron ir nesiródžia On. Aš atsiguliau kitan galan ir nesiródžiau, paki visi suejo Šlčn. Garbingu yra dėl zokaninkų daiktu retai iš namų teeiti, kitims nerodyties M.Valanč. Savam tėvuliu[i] nesirodytau, savo vargelio jam neporytau (d.) Vrn. Tą butą parduok, sako, aš nebródysiuos čia tame mieste Krt. Po visų tų įvykių Puodžiūnai niekur iš namų nebesirodė A.Vien. Jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė BsPIV26. Miškinės kiaulės (šernai) seniau neródės LKT68(Pp). Ka varlės rodos juodos, tai būs lytaus Plt. Saulė ródos Dglš. Kol saulė predės ródyties, ta mas ir išminsma [linus] Varn. Naktį … žvaizdės danguje rodžias DP502.
ǁ refl. atvykti: Jau paleido vaikus [mokytoja atostogų], bet pas mum da nesiródo Jnšk. Mūsasis (tėvas) kai vakar išėjo, tai dar i nesiródo LKKXI202(Škn). Karalienę su dukteria paleido ir prašė, kad ji nesirodytų į savo dvarą BsPII31. Laukai tušti – nieks nei su dalgiu, nei su grėbliu nesirodo V.Bub.
ǁ refl. rastis, darytis: Debesys ródos, ale baltos Vdk. Jau kad iž akmenio [v]anduo ródosi, tai jau bus [lietaus] Grv. Kerta [titnagu], ir tada ugnis ródos Rš. Iš padkavų ugnis ródos Rod. Pavasaris pradėjo rodytis Jnšk. Rytais jau pašąla, gal pradės žiema ródytis Jnšk. Rytais jau šalnos pradeda ródytis NdŽ. Tada dar rubliai nesiródė, litai buvo Skr. Josios veiduose rodės saulės spinduliai LTR(Lp).
| Iš visų pusių (šalių) priegada rodos KBI10.
ǁ refl. darytis matomam, ryškėti: Vieną dieną, vaikščiodamas po krantą, pastebėjau iš vakarų pusės nykstant jūrą ir toj vietoj rodantis iškilus žemę, kuria galėjau pabėgti nuo salos J.Balč.
^ Rodos, rodos, tik neišlenda (taip pasijuokiama iš dažnai vartojančio žodį „rodos“) LTsV841(Vlkv).
ǁ refl. kilti sąmonėje: Ir Ilžei dar vis tebesirodo Ėvės ašarotas veidelis I.Simon. Gal, sakau, tas pasišiaušęs dirigentas taip įstrigo į galvą ir rodosi man akyse visokiais pavidalais? K.Saj.
ǁ refl. būti išspausdintam: Jų (užsienyje gyvenančių lietuvių rašytojų) atskiri kūriniai vis dažniau pradeda rodytis Lietuvos spaudoje bei literatūriniuose leidiniuose rš.
7. tr. prk. išleisti, išduoti iš savęs: Išsiskarojo [kriaušaitė], ale nė vieno žiedo neródė Rd. Anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė, anei vienas bernužėlis tieselės nesakė (d.) Rtn. Vaikščiodama uliodama akmenėlius žarstė, anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė (d.) Lp.
8. tr., intr. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Toks karštis badus ródo Skr. Pavasaris gražiai ródo Šln. Dangus ródžia vėją Kp. Visa rodo, kad rytoj bus šilta diena rš. Nė nerodo gamta, ka tuoj būt lietaus Šn. Kap saulė ródžia, lietus bus Kls. Kasdien ródo lytų ir vėl išsišvaisto Skr. Liuob šieną iškreiksi viename rėžė[je] – pradės jau ant lytaus ródyti, bėgsi į kitą rėžį tujau Krt. Katė vėjus ródžia Kp.
9. refl. Pš, Nj, Ds, Smn, Pls, Yl, Plng vaidentis: Seniau ródės žmonėm Vvs. Pali tuom akmeniu tai visiem ródėsi Ktv. Jų pirty, sako, ródos Ktk. Pasakoja, kad čia irgi ródės Lzd. Sako, ka te kokie ródosis, tę kokios tę visokios baisenybės ródos, tai kaip tę eitie?! Krn. Biržyne, būdavo, ródos ugnelė (pinigai degė) Antr. Dabar cūdai nebesrodo Pbs. Sako, bepročiuo i piningai ródos Slnt. Sirgdamas svaitėjau, i mun visokios šmėklos akės[e] ródės Plt.
^ Kad ródos, tai žegnokis Plv. Girtam iš vieno du rodos Plt.
ǁ refl. apsireikšti: Par keturias dešimtis dienų ródės jiemus Viešpatis ir kalbėjo su jais DP212.
10. tr. reikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos pajusti, suprasti, suvokti: Aplinkinių gyventojų rodoma jo tėvams pagarba apsvaigina karštą jauno Viliaus galvą rš. Jis niekada nerodydavo savo jausmų vaikams, jis tarytum varžydavosi rš. Žiaurumą neródžiau, kareivis būdamas LKKIII197(Prk). Mielaširdystę man rodysi biednamui KN20. Idant iki gali meilę savą tėvišką rodyt teiktumbeisi PK31. Per stebuklą tat rodei, juog tarnų savo nemirštai PK137. Kaip tiktai prieš juos (tėvus) savo nepaslušnystę rodžia MP65. Matai, ir tos piktumą ródo Prn. Ar čia iš rimtųjų pyksti, ar tik valdžią rodai? K.Saj. Toną ródyti BŽ150. Pats visur vaikščiojo, purvą ir vandenį brido basas ir visiems rodė, kaip reikia nebijoti šalčio J.Balt. Riteriai nulenkia galvas, tuo rodydami, kad sutinka V.Krėv.
| Ligonis buvo labai silpnas, menkai berodė gyvybę J.Balč. Plonučiai medeliai dar nerodė jokių gyvybės žymių rš. Ką pilvas ródo, a neskausta? Krš.
ǁ kelti aikštėn, atskleisti: Mokytojai gyrė jį ir rodė pavyzdžiu kitiems mokiniams rš. Meilę jos ródžiu, idant jus to malko meilaus dalinykais padaryčio DP35. Tau, Tėve maloniausias, rodžiu nuodėmes manas DK134. Du pirmuoju adventu didį mielaširdumą Dievo prieš mus rodžia, o du paskutiniu teisybę jo apreiškia DP2.
| refl.: Tikrasis tikėjimas … ir žodžiuose, ir darbuose ródžias DP465. Didumas anos dienos ne tiektai iž rūstybės Dievo, bat ir iž kantrybės Dievo ródžias DP9. Ir iš daug kitų [vietų] rodžiasi, juog mes iš savęs nieko neturim PK242.
11. tr. žymėti, reikšti: Prielinksniais vadinami … žodžiai, kurie rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais LKGII577. Priežastis rodančios [jungės] S.Dauk.
12. tr. leisti konstatuoti, nustatyti, teigti: Visas [mergaitės] liemuo ir akys rodė žvalumą Žem. Šiandien dar jau raštai, jau pasakos rodo juos žemlionimis buvus S.Dauk. Rašymai [laikraščiuose] rodžia, jog bus karas Pls.
ǁ sakyti, tvirtinti: Įstatymas rodo, ka reik[ia] duoti Vgr. Įstatymas rodo, kad aš pensiją gausiu Stč. Poniškas jo vardas rodo, kad jis reikalaus ir poniško apsiėjimo! K.Saj. Antraštėje minimas žodis surinkimas rodo, kad tas katekizmas yra išleistas kalvinų KlbIII239(J.Balč). Taip pat praktika rodo, kad skruzdėlė su sparniukais lekioja – bus lietaus Btg.
13. tr. tvirtinti teigimą faktais: Tavo teisingumą jie ródė J.Jabl. Tam tikrame savo gramatikos skyriuje Jaunius rodo, kad reikią rašyti … veskime, meskime (iš ved+kime, met+kime) LTII318(J.Jabl). Kožnas savo tiesą ródyt pradėjo Sv. Rodyk tatai po akim mano ir tavo brolių BB1Moz31,37. Jei piktai kalbėjau, tada rodyk tatai pikt sant BPI372.
ǁ duoti parodymus, liudyti: Jis pats neprisipažino, bet visi kaimynai ródo Up. Jie nebeturi teisės rodyti nei civilinėse, nei kriminalinėse bylose, net sprendžiant ginčus dėl lauko sienų J.Balč. O ryto metą susiejo visi byskupai, raštnykai ir vyresnieji žmonių, teipajeg ir visa rata bei rodijo ant Jėzaus BPI374.
14. tr., intr. Btg daryti tam tikrą įspūdį: Rugiai iš pavasario puikiai ródė, tik vėliau numenko Grš. Šįmet mėlynių labai daug bus, labai gražiai ródo Jrb. Šiemet žieminiai prastai ródo Nj. Iš rudenies nieko dobilai ródė, bet dar̃ in pavasarį tai nei velnio Al. Nesvarbu, plotas [bulvių] ką ródo, o ką šaknys Skr. Tas bulvių kaišimas į ką beródo aklo žmogaus Gršl. Nor ir jaunas, al ródžia in pabuvusį LKT403(Šč).
| refl.: Kai papylė [v]andenio, tai vasarojus baikai ródžias Slm. Kur bus susiūta, siūlės visai nežymės, rodysis lyg suaugę KlbXIV42(J.Balč). Iš stuobrio rodės žmogus, iš kadagio gyvolis Žem. Tu netikęs žmogau, kaip tau ta pasaka ródos? K.Donel. Aš negalėjau suprasti, kaip jie nebijojo žiūrėt į tokį baisų daiktą, koks aš turėjau jiems rodytis J.Balč. Didliai slabni ródžiaus tą naktį Ms. Ji ródėsi visai gyva NdŽ. Aš nepilnametis ródaus [iš išvaizdos], o einu jau dvidešimt pirmus metus Šts. Kaip pabaiga svieto ródės tie vokyčiai Krš. Šventadieniui, to laiko mada, mergaitės, o ypač moters, segės bent keliais apsagalais tyčia, kad būtų storiau paskugalyje ir dėl to laibiau rodytųsi juosmenyje Vaižg. Geresnė ródos R47. Viena [duktė] buvo nematyto gražumo mergaitė; karalienė neapsakomai tuo džiaugėsi, iš to džiaugsmo tiesiog be galvos rodėsi J.Balč. Miškas ėmė ródytis vis labiau ir labiau pažįstamas NdŽ. Ródės nei į tvorą, nei į mietą NdŽ.
ǁ refl. elgesiu duoti pamatą save laikyti kokiu: Ir jis nori rodytis teisingas J.Jabl. Nenorėk geras ródytis, geras nebūdamas KII100. Būk, koks nori rodytis, ir geras būsi žmogus J.Jabl. Vieno noro geram rodytis čia neužtenka: reik[ia] ir būti geram, ne tik rodytis J.Jabl. Jonukas nor rodyties tėvuo geru, kad pyrago parvežtų Klm.
ǁ refl. apsimesti, dėtis: Rodžiuosi ką darąs SD34. Jis rodės tikrą teisybę sakąs M.Valanč. Šis ministras visados buvo mano slaptas priešas, nors akyse jis man rodėsi geras J.Balč. Jis turėjo ródytis, jog jam jie nei šalta, nei balta NdŽ.
ǁ refl. I didžiuotis, pūstis.
ǁ refl. išsiduoti, garsintis: Sek paskuo manęs atstu, dabar negali rodyties mano pažįstama Žem. Jie turia visko, tik nelabai ródos, nelabai vaišina Skr.
15. impers. darytis kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man rodo, kad nebelis daugiau Skr. Man rodo, nereikalaus tokių, palikste bevypsą Žem. Anos proteliuo teip rodo, kad paprūdžiais žemė liesesnė Šts.
| refl.: Ródos man, tau K. Gerai rodos man N. Man rodžias, kad visur lyja Brš. Man ródos, kad jūs va čia až kalno ažeitūt, tuoj pamatytūt kiškį KlbXI32(Lkm). Man ródosi, kad be reikalo šitas darbas Krm. Veizėk, mun ródos, ka yra durės[e] [raktas] Gršl. Tik man ródos, kad lubos prislėgė man' prie lovos Grv. Mun ródos, ka… – Ka rodos, reik žegnoties (juok.) Plt. Rodžias tamsu vis, nenoriu keltis Brš. I mun pradėjo ródytis, kad i numūse velnių yr Als. Kai judu, tai da nieko ródos, o kai apsistoju dirbus, ródos, ka netvirta sveikata Nmk. Vakar, kaip toks lietus, ródės, va jau po vasarai Mžš. Kaip i nepadoru ródos: pasakok daba tokius nėkus Lk. Visiems rodės Gustį būsiant čiuiniu vaikeliu, nes buvo gan dailus M.Valanč. Kiekvienas taip elgias, kaip jam ródos geriau NdŽ. Jiems ródės taip ir reikiant NdŽ. Jau koks geras lietus – ródos, kad auksas byra Kš. Veizėk, kaip vištos leida nu lytaus: ródos, kad anums drobužiai sušlaps LKT87(Žr). Susėdę ir rodavosas, ródos, ka darbo nebūtų Vvr.
ǁ būti, pasidaryti kokiai būklei: Man dabar blogai ródo (prastas gyvenimas) Plv.
^ Blogai rodo – gerai bus LTsV212, Rs. Su duona prastai rodo, būs brangi rugiai Dr.
16. R žymi numatomą ar spėjamą dalyką, abejojimą sakomu dalyku: Sušuktum, rodos: ką darai! – tik nieks, deja, tavęs negirdi J.Marcin. Jo balse kelis kartus, visai, rodės, netikėtai, taip skaudžiai suskambėjo apmaudo ir baisios nelaimės styga, kad mane visą šiurpas paėmė J.Bil. Nelabai drūtai, ale, ródos, lijo Mlk. Ródos, rytoj lytaus bus KII335. Ródžias, viskas Brš. Rodos, tik vakar čia buvau J.Gruš. Piningų, ródos, neturėjo susikrovę LKT153(Žg). Įsiklausai ir girdi – rodos, laukai tave šaukia A.Vencl. Net saulelė, ródos, dabar skaisčiau šviečia NdŽ. Regis, kiek metų gyvenau, o tik, ródos, pradėjau gyvent Ob. Ródžias, neprisimenu tokių LKKXI133(Glv). Ródžias, seniau ir švaru būdavo LKT318(Imb). Lietuva, ródžias, tik maišelis (maža), o kas namas, tai šneka Krn. Ródžias, kalnas, o nieko nematyt nuo čia Brb. Tokia lėta, ródžias, buvo, o va kap padarė Prn. Kaip te mergos eidavo [vienmarškinės] – negražu, ródos Lel. Ródos, dėsiuos į galvą, užsukau radiją ir užmiršau Vdk. Kaip pripranti, taip, rodos, ir reikia LTR(Vdkt). Kur tie žmones dabar, ródos, važiuoja tiek daug: kiek tų mašinų eina, o važiuoja i važiuoja Jrb. Kai prisėdau prie šalelės, rodos, dangus atsidarė (d.) Lp. Visas miškas siūbuoja, rodžias, kenčia, dejuoja LTR(Lbv).
^ Šiandie, ródos, dvaras, o ryt ubagas (nesigirk turtingumu) Trgn.
17. tr. vesti: Ir jis siuntė Judą pirm savęs Josefop, idant jį rodytų (vestų) in Gosen BB1Moz46,28.
18. SD313(korektūr.klaida) = godyti: Godau apie ką SD3373.
◊ aki̇̀s ródyti DŽ, Lš, Klt, Ds, Km, Šd, Rs atvykti susitikti, apsilankyti: Alfonsas į namus ir akių nerodė A.Vien. Ganote po mano ganyklas, o ant rokundo šaukiami nė akių nerodote! Žem. Marčia akių̃ neródo Klvr. Ji nenorėjo matyti žmonių nei savo akių rodyti LzP. Kaip tas aki̇̀s ródyti, skolos neatidevus Rdn. Pasiskolino, tai nė akių̃ neródo Prn. Tolei mačiau, kolei užauklėjau, o dabar nė vienas akių̃ neródžia Ktk. Jau bėda kokia atvarė – teip jau ir akių̃ neródai Ut. Kaip susipykom, visus metus nė akių̃ nebródė Užv. Po tos kalbos jis nė akių̃ neródo Plv.
ámbas ródyti Jnš būti užsispyrusiam, ožiuotis.
ãšaras ródyti verkti: Nerodė ašarų viena Gražutė, nes nenorėjo didinti tėvui skausmo J.Balč.
bal̃są ródyti rėkti, šaukti: Ir šito[ji] bal̃są ródžia (barasi) JnšM.
dañgų ródo apie neuždarytą viralą: Susėdom rytą pusryčių, o čia – vėl žili barščiai dangų rodo J.Balt.
danti̇̀s ródyti
1. Aln, Kv menk. juoktis, šaipytis: Tik rodo visiem dantis Blnk. Mergos tik staiposi prieš vyrus, ródo danti̇̀s Jnš. Jaunai mergiotei nepritinka danti̇̀s ródyt kožnam berniokui Ps. Aš čia ėduos graužuos, o ans danti̇̀s ródo Krš. Neródyk dantų̃ jam, bo su ragais nudurs (mušis) Šln. Nerodyk dantų: ir taip žinau, kad balti LTR(Vdkt). Drebėjo, drebėjo, kol siaubas praėjo, o dabar rodo dantis LTR(Srd). Ar dantis parduot atnešei, kad visiems rodai? Dkš. Nerodyk dantų – nieks nepirks LTR(Rs).
2. gąsdinti: Rodo dantis kaip vilkas PPr412. Nerodyk kaip šuo dantų Srv. Neródyk dantų̃, aš jų nebijau Mrj.

į aki̇̀s (akysè) ródytis ateiti ir būti matomam: Prašom pasakyti, kad jis daugiau mano akyse nebesirodytų rš. Vis ana prieš jį stovi, o jis prašo, kad jinai nesiródyt[ų] jam akýse Eiš. Nesiródyk šeimininkui in aki̇̀s Mrj.
nósies neródyti
1. neatvykti pasimatyti: Sėdo i išdulkėjo, i daugiau panai nósies neberódė LKT216(Mšk).
2. arti nelįsti, nesiartinti: Didžiausias žvirblių pabaisa – tai Angoros katinas, kuriam jie ir nosies nerodo rš.

óžius ródyti aikštytis, ožiuotis: Vaikas pradėjo óžius ródyti Šk.
pir̃štais ródyti tyčiotis: Kur pasisuku, visur mane ródo pir̃štais Ds.
sylàs ródyti eiti imtynių, muštis: Žodis po žodį – pradėjo savo sylàs ródyt! Jrb.
smagini̇̀nėje negerai̇̃ ródo apie myštantį protą: Must jau tau smagininė[je] negerai berodo, ka[d] tokius nėkus išsimislijai Vvr.
sùbinę ródyti būti nedėkingam: Tu jam žmogus gera darai, o jis tau atsigręžęs sùbinę ródo Lnkv.
ši̇̀rdį ródyti nuoširdžiai ką daryti, gera daryti: Rodyk ponui širdį, o jis tau pasturgalį parodys Žem. O tau šitaip pasakysiu: apsaugok tave Viešpatie rodyti šeimininkams gerą širdį! J.Balt. Nu sakyk, ródyk ši̇̀rdį, ka nori Brs. Aš nežinau, kaip tamstai gerą širdį rodyti ir atsimokėti ažu visas geradėjystas A.Baran. Tu anam širdį rodyk, o ans tau nugarą Ll. Tu jam šnekėk, širdį rodyk, o jis tau špygą An. Aš anam rodau širdį, o ans sako, kad avino kulis LTR(Yl). Tu rodai jam širdį, o jis tau uodegą Pnd. Jei rodai kitam širdį, ans sako, kad tu smirdi Dr. Tu rodai širdį, o jis tau uodegą LTR(Jz). Jis su tavim kalba ir tau širdį rodo, paskum apsigręžęs kitai ranką duoda (d.) Rgvl.
šùn[iui] kẽlią ródyti vargingai, skurdžiai gyventi: Jei jis būtų tėvų klausęs, tai šiandien jis šùn kẽlią neródytų Skr. Jis čia šùn kẽlio neródo (turtingai gyvena) Skr.
tuõ beródo apie didelį pasitenkinimą: Juozukui tuo berodo: beveizdint pasikinkė ir išlėkė Žem.
vélnius ródyti dūkti, šėlti, savivaliauti: Savo vélnius [vaikai] ródo, neklauso Nj.
1 antródyti (ž.) tr. pasakyti ką kur esant, paskųsti: Jis ančródė vyrus, nu karo pasislėpusius Trk.
1 apródyti tr.
1. Sut, Š, DŽ viską pateikti apžiūrėti: Apródė kambarius Dkšt. Einam pas mane, aprodysiu savo gerą Srv. Aš tamstai rytoj aprodysiu, kas kame yra LzP. Kada piningus aprodė, paliepė žiūrėt aukštyn BsPIII49. Tas brolis apródęs viską: puikiame dvare begyvenąs Nv.
| refl. tr., intr. Š, DŽ1: Kai nuėjau, tai viską apsiródė Sb. Kai atvažiuos pražvalgai, reiks viskas apsiródyti Kp. Apsirodė, kad aš bagotas Slk.
| Apsirodė jis visiem susiedam [, kad apmuštas] Lp.
2. refl. gestais paaiškinti: Ši (žmona) nuejus su ranka apsirodžius: čia rytojui, čia porytui, šiai dienai nebėr LMD(Sln).
3. refl. žr. 1 parodyti 1 (refl.): Keliavo į Rymą popiežiui apsirodyti S.Dauk.
4. žr. 1 parodyti 9: Kokią man aprodai malonę ir kaip man esi viernus! brš.
1 atródyti K; N
1. intr. Š, DŽ1 daryti kokį įspūdį, būti kokios išvaizdos: Da gerai atródžia, sveikas, stipras Alks. Jau dar̃ tu atrodi gerai Lp. Anas až man jaunesniu atródžia Švd. Ant veido jis nėko atródydavo, ale buvo sergąs LKT107(Klm). Ant veido atródo nesurukęs, gražus, o baltas LKT90(Rt). Merga gražiai atródžia Dglš. Tuokart kai su Poviliu buvę nueję, prasčiai atródę Trk. Koks pasenęs atródo, koks nepažįstamas Rt. Ilgai laikės šiaudų stogai, tiktai va nepuikiai atródė Lž. Kito tvartas gražiau atródo, kaip jų pirkia Krd. Ne toks atrodo kunigo veidas, kad pargrįžtančios žmonos lauktų V.Krėv. Eržilui iš nasrų krito putos, ir jis visas atrodė kaip išmaudytas V.Myk-Put. Jeigu aš tokia bjauri atródau, nėkados nebigersiu Vkš. Miestas atrodė gražus ir net didelis P.Cvir. Nė į ką neatrodo linai (menki) Dr. Vėjuotie i mažas šaltis dideliu speigu atródo Vvr. Jis man kvailas atrodė Šl. Ir ji suprunkštė vėl, taip juokingai jai atrodė Rapolo ir Amilios nesupratingumas J.Balt. Klausimas, iš pradžių atrodęs toks paprastas, staiga pasidaro be galo painus J.Avyž. Kaip atrodo šiemet javų daigslis, ar gerai sudygsta? Lnkv. Aš turiu kelnes, gražias, raudonas, kap jom apsiaunu, atródau ponas (d.) Vlkv.
^ Atrodo kaip šuo be uodegos KrvP(Vlkv). Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo LTsV97. Ne visada taip yr, kaip atrodo LTsV231(Ldvn). Boba tur metų tiek, kiek ji atródo Jrb.
| refl.: Kad apdroši [tekinį], kitoks atsiródys Grg. Kap atsiródo lauke? Mrj. Teip jau atsiródo nieko, beveik sveika Brž.
ǁ panėšėti: Mergšė vienuolikos dvylikos metų daugiau in vaikutį atródo LKT212(Lbv).
2. impers. DŽ1 susidaryti kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man atrodė, kad čia kas kitas rėkė Grš. Juk tą visi žino jau, kaip čia buvo, man atrodo, kad tai menka naujyna tėr Vvr. Juo daugiau vežėm, juo labiau atrodė: nebus nei galo, nei krašto šitiems žabarams J.Balt. Man tai atródo beprasmiška BŽ193. Atródė, ka visas pilvas perpjautas i visos žarnos lauke Jrb. Atrodo, lyg viliotų, kviestų žemelė, motina gera J.Marcin. Pats kurčiausias kampas – neturim nieko, o mumi atródo, kad pats smagiausias Pls. Greit bus pavasaris, teip atrodo Ėr.
| refl.: Jam atsiródo, kad šnapsas yra paprasčiausia nuodėmė Ūd. Man ir atsiródo, kad ten geros avižos Grš. Mergele jaunoji, kap tau atsiródo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo? DrskD130. Sakykie, berneli, kaip tau atsirodo, ar bėri žirgeliai šerti atsibodo? (d.) Nmn. Atsiródo, ka tai ne velnias, ale susiedas apsirengęs už velnią Vlk.
3. modal. praes., praet. 3 prs. matyt, turbūt: Atrodo, jis nė nesirengia imtis kokio darbo rš.
4. refl. pasimatyti (akyse): Pirma atsiródė vienas, dabar atsiródo du Sd. Ma[n] tąsyk akyse atsiródė baisybė Ss.
5. tr. atvaizduoti: Atródo zelkorius, koks esi J.
6. KII332 žr. 1 parodyti 1.
7. žr. 1 parodyti 2: Aš atródau kelį jamui, kur eiti J.
8. tr. atiduoti, grąžinti: Ir atrodė Abrahamui jo moterį Sarą BB1Moz20,14. Idant jį savam tėvui atrodytų BB1Moz37,22. Norim mirdami Dievui atrodyti savo mielą dūšelę ant amžino išganymo BPII414. Kurs ant ubago susimilsta, tas Dievui žyčija, kursai gerybę jam vėl atrodys BPII255.
9. tr. įskųsti, įduoti: Žinojo, jog žydai jį tiktai iš keršto atrodę buvo BPI380. Mano tarnai mane užstotų, jeig žydams nebūčiau atrodytas BPI377.
10. tr. paskirti: Tą dieną, kada anys atrodyti (paraštėje išskirti) buvo plebonais būti ponui BB3Moz7,35.
1 ×daródyti (hibr.)
1. tr. pademonstruoti sugebėjimą: Da žentas nedaródys, ką tėvukas daródo Jsv.
2. tr. I argumentais įtikinti: Dėl ko trokšti mums darodyti, jog vienas jūsų Dievas yra stipresnis ir galingesnis už visus dievus mūsūsius? M.Valanč. Jis darodė, kad čia viskas gerai padaryta rš.
ǁ faktais, argumentais paremti kokį teiginį: Dabar be niekur nieko darodys, ir būsi kaltas Sdk. Paskiaus darodė, jog kryžokai, norėdamys be galo žemaičius krobti ir lupti, tyčiomis nemokė jų katalikų tikėjimo M.Valanč. Paukštis … pasakė jam istoriją apie vaikus jo, kuriuos darodo karaliu[i] tikrais jo vaikais esančiais BM94(Brž). Liudininkai darodė, kad anas ne bernas, o vyras LTR(Slk).
^ Ko biesas netropys, tą boba darodys LMD.
3. tr., intr. patarti, pamokyti: Vilniuj buvau, dešimt metų veikiau, tik tokia durna buvau – niekas nedaródė [išsiimti pažymėjimo] Dv. Geri žmonės daródė, vaikel, – kur aš pati būč suieškojus?! Ut. Man darodė geri žmonės, kur man senis dėtie LTR(Mrk).
ǁ pasakyti, nurodyti: Kas tau daródė in mus? Mes da[r] niekam nesakėm, kad arklį parduodam Ut.
4. intr. prilygti: Drūtas labai, argi jūs katras daródytūt jam?! Krok. Mano mamelė sveika buvo, o aš jau nedaródau nieku Krok.
1 įródyti tr. K
1. stengtis, kad pamatytų: Negal anam įrodyti kaip aklam saldį pieną Šts.
2. refl. atsirasti, pasireikšti: Lenkų žemėje nesenai visokios limpančios ligos ir maras įsirodė prš.
3. Š, DŽ1 argumentais atskleisti tiesą, tikrumą: Kas per daug įrodinėja, tas nieko neįrodo rš. Stengiasi klausytojams įrodyti K.Būg. Mokslo veikale privalu išrodyti esminius argumentus ir savo tezę įródyti FT. Laužavietės liekanos nenuginčijamai įrodė, kad mišką padegė jie sp.
^ Ginčais proto neįrodysi KrvP(Lp).
ǁ paremti faktais: Nusispjaut, tėte, kas ką kalba: kalbėt kalbėk, o tu įrodyk A.Vien. Kur liudininkai? Kur įrodomieji dokumentai? B.Sruog. Aš įródau, kad tu pavogei, tai pavogei Lkš.
įródytai adv.: Įródytai negalimas LKGII523.
įródomai adv.: Įródomai apkaltinti BŽ302.
| refl.: Įsiródyti reikia, ka turėjai darbo (rūpinantis gauti pensiją) Grd.
ǁ samprotavimais įtikinti teisingumu: Įrodyk prieštaromis Z.Žem.
4. padaryti akivaizdžiu dalyku, patvirtinti: Ekonominė Rusijos istorija tuo būdu jau įrodė tai, ką rytoj įrodys politinė Rusijos istorija rš.
| refl.: Taip įsirodanti meilė savo tautai Vd.
5. Šv, Rm įskųsti: Įródė juos vokiečiam, ir suėmė Ėr. Jis tikrą savo brolį įródė valdžiai Gdž. Ans, o ne kas kitas įródė vokyčiams, ka pas mumis kavojas žmogus Slnt.
1 išródyti
1. tr. H163, R97, K, M, DŽ pateikti apžiūrėti: Juškevičius išródė, kad [koriuose] kiaušiniukai yra Rm. Atvažiuosi vasarą – išródysma LKT102(Vg). Nusivedęs išródė anam visas vietas, kuriose ans gyvena BM251(Krp). Tada įvedęs savo seserį tuos namuose, išródė visas stancijas BM98(Krč). Gatavos viską išródyti, iš – geros pardevėjos! Krš. Ta (naminė bitė) išrodžius laukinei visus turtus Sln. Visas dalis išródė, išdėliojo – kaip nesupranta, taip nesupranta Up. Viską išródžiau aš jamui J.
| refl. K, Š.
2. tr. išaiškinti rodant: Išródys [žemėlapyje], kaip kame kariau[ja] Vn. Rodytinai anims (nebyliams) išródo, ir išmoksta [rašyti] Šv.
3. tr. judesiais pavaizduoti: Moka tokie [artistai] visaip iššnekėti ir išródyti Krš.
4. tr. pareikšti, išreikšti: Gerą valią parodau, išrodau R186. Kam meilę išródyti KII28. Jie turi valdžiai bei vyriausybei išrodyti paklusnumą I.Simon. Šime dalyke jis savo viernybę išródė KBI15. Kristus, vandenį vynu paversdamas, savo macę didę išrodė BPI186. Jis daug mums išrodo geradėjysčių brš. Ir pagonai ketino visą savo macį išrodyti Ns1858,3. Dėkavojam už tokią tavo didę malonę, kurią tu mums išródęs esi VoL88. Visaip jis bandė jiems išrodyti gera, jeib jiems tik būtų naudinga ir smagu gyventi Vd. Jis (velnias) ėmė labai didelį maišą, pilną akmenų, ir norėjo su tais ties Kaunu Nemuną užpilti, manydamas tokiu darbu visiems svotbos svečiams didelę garbę išrodysiąs LTsIV598.
| refl. R129: Jis tame dalyke nei šiltas, nei šaltas išsiródė KII11. Jis prieš kiekvieną teisus išsiródo KII367. Ans negali išsiródyt: kaip valdžia nori, teip turi daryti Vdk. Kad neatvirai klasta išsirodo, ir ta tuojaus gal[i] atliudyta būti prš. Ir jis malonus išsirodos tiems, kurie jopi prisiverčias BbSir17,28. Išsirodykit meilingi! KlvD349.
5. tr. išryškinti, atskleisti: Bus išrodyta gėda tava, ir bjaurumą tavą regės WP11. Jo rūbai, jo nusijuokimas bei ėjimas jį išrodo BbSir19,27.
| refl.: Savo čėsu tai išsiródys, išsireikš KII18. Tokiame dalyke išsirodo tikrai broliškoji meilė LC1878,31. Policijai tai geriaus ištardant [ = ištardžius], išsirodė, kad tai tiesa esanti Kel1881,35(priedas). Ką jie daryti tur[i], tatai mumus gražiai išsirodo ant apaštalų BPI12. Mes jau esame Dievo vaikai, ir dar neišsirodė, kas mes būsime Bb1Jn3,2.
6. refl. Sdk, Vj apsimesti, dėtis, vaizduoti: Baisiu ponu išsirodo Trgn. Išsiródo geras, o y[ra] velnių priėdęs Šts. Matai, išsiródo mokąs Ms. Dvyliktas kaip lindo, tai tam tik vieną ausį nukirto, ir tas inpuolė in duobę pas tuos negyvėlius ir išsirodė teip, kaip negyvas, ir guli BsPIV268.
ǁ refl. Kb išsiduoti: Senis piningų daug turi, galėtų padoriau gyventi, ale bijo išsiródyti Vkš. Mat nenori išsiródyti, kad jo namas Mrj. Neišsiródė, ka supykęs Grd. Jis savy kenčia, bet neišsiródo Mrj.
ǁ refl. Q258 stengtis patraukti dėmesį, išsiskirti iš kitų: Išsiródo anas – kopėčias su viena ranka neša Dkk. Išsiródo, kas par vienas, eina nosį pastatęs Krš.
7. DŽ1, Alv, Sv, Dv, Kls, Prk žr. 1 atrodyti 1: Ji dar gerai išródo J. Jisai išrodo puikiai ir sveikai T.Tilv. Mūsų priešininkai ne tokie silpni, kaip kai kam gali išrodyti rš. Gražiai išródau, ale sena Ad. Katras čia senas išrodo jaunas?! Pc. Kodėl jūs taip išródot blogai? Rdd. Vienas [žmogus] taip išródo, kitas kitaip Krš. Išródo sveikas, o yra tikras ligonis Up. Išródai toks jaunas, pagražėjęs Pvn. Tep neišródau, kad aštuntą dešimtį einu Lnt. Tarpais ana išródo kaip trūkusi (ne viso proto) Krš. Nors visa virpėdama, vis dėlto stengiausi susivaldyti, kad rami išrodyčiau Pt. Gumbas dar raudonesnis ir stambesnio veido išrodė Žem. Kitiems jie (prūsai) išrodė kaipo tyri barbarai BsVVII. Gryčioj arklys dideliu išródžia Ds. Kurmis, nors išrodo žabalas, bet regi gan gerai Blv. Išrodo gražūs, švarūs numukai Grd. Gražiai išródžia aukšti medeliai BM432. Kurgi taip gražiai išrodo kaip rojaus kvietkelė LTR(Jnšk). Kada Jonelis apsivilko, išrodė kai koks kunigaikštis BsMtII257. Nors jis ir išrodo kaip baidyklė, baisus, bet namus tur gražius BsMtII102.
^ Ne taip durnas, kaip išródžia Ds. Ir usnė gražiai išródo JnšM. Aprėdytas ir kelmas kitaip išrodo Pšl. Išrodo katė ir yra katė, o bet ne katė (katinas) LTR(J.Jabl).
| refl.: Ans daug dirba, išsiródo pavargęs Vgr. Ans plonesnis išsiródė Jnš. Kitas ir neišsirodo toks senas N. Toks į aulys gražiaus išsirodys S.Dauk. Dailus o skaistus veidelis gražiai išsirodė I. Tas [dalykas] nei kokia paikystė išsirodo Ns1857,6. Kūnelis jo pailgesnis, ir dėl to jis išsirodo didesnis už jas A1885,125. Pagavo mus didis vėjas, kuris mano neprypratime (orig. nepriepratime) išsirodė baisiu sujudinimu oro I.
8. impers. žr. 1 atrodyti 2: Dyvinai išródo senam žmoguo Šv. Išródo, kad brėkšta vakaras Krš. Kaip išródo lauke? Pc. Jau gal bus ir pavasaris – tep išródžia Sn. Jau jis bėga, o jam išrodo, kad ta varna vis rėkia ant jo BsPIV30.
| refl.: Man išsiródė iškart, kad bus nieko mergina Alk. Panele jaunoji, kaip tau išsirodo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo LTR(Mrc). Man išsiródo, kad žmonimi lengviau gyvent Drsk.
9. R71, MŽ, N, M, Z.Žem žr. 1 įrodyti 3: Čia (straipsnyje) išrodyta, kad tai ne slavių ir ne keltų žodis K.Būg. Negalima išrodyti slavėnus ir aisčius turėjus dar kitą, atskirą nuo visų indoeuropiečių prokalbę K.Būg. Sveikas turėjai žmonių kalbos pavyzdžiais išrodyti, kad vardininkas netinkąs J.Jabl. To vienodumo nemokėtum iš mano straipsnių išrodyti J.Jabl. Mokslo veikale privalu išródyti esminius argumentus ir savo tezę įrodyti FT. Vargina kartais ir pats velinas žmones, kaip tatai gražiai išrodo historija BPII369. Vienkart išrodžiau ir jeibes Jn. Užvis rūgos, jog neišrodžiau aiškiai kilties giminės S.Dauk. Jėzų Kristų iš numirusiųjų prisikėlusį ir gyvą sančiu išrodo dešimteriopi jo pasirodymai BPII9.
| refl.: Iš to išsirodo, jog tikroji religija pirm nupuolimo žmogaus buvo MT15.
ǁ Liudininkais išrodau R60. Kuo tu išródysi, kad aš netiesą sakau? Š. Neturi dokumentų, ir išródyk [, kur dirbęs] Pgg. Šitam išrodyti, ką sakau, toli neieškosiu. Nesiteisink! Pt. Kai ji kiek aprimo, ėmė galvoti, kaip išrodyti savo vyrui jo klydimą J.Balč. Išrodžiau, kiek naudos bus Jn.
| refl.: Par karą viskas yra pražuvusi, negaliu išsiródyti Plik. Turėjo išsiródyti, ką dirbo Krš.
10. refl. išsipildyti, įvykti: Žmonims išsiródo sapnai Skdv.
11. tr. Krč prikalbėti išeiti: Atėjo girtas, led išrodėm iš gryčios Ėr. Motina išródo vaiką namo Rm. Reikia išródyt neprašytą svečią Lel.
ǁ išsiųsti: Baisu ir išródyt: da čėsais gali kas atstikt Ut. Tėtė išrodė mane žuvaut Ps. Kol senį prie darbo išródai, ir vakaras prieina Kair. Pačiu vidvasariu išródė vaikį Užv.
12. refl. pavykti, pasitaikyti: Ir antrajam išsirodė vis tai par Jono parodą užkuriom išeiti LTR(Kp).
◊ gẽrą ši̇̀rdį išródyti gera padaryti: Kaip tai aš galėjęs, girdi, ir įsimanyti jį pamesti – jį, kursai tiek man geros širdies išrodęs LzP.
1 nuródyti
1. tr. M, DŽ1 pasakyti esant, turint kokių ypatybių: Tos paklaidos, kurios mano tenai pažymėtos, ir čia nurodomos J.Jabl. Istorikai nurodo ne vieną rusų tautos ir lietuvių tautos draugystės pavyzdį senais laikais A.Vencl. Dažnai savo straipsniuose, kalbėdamas apie literatūrinę kalbą, Jablonskis nurodo pavyzdžiu latvius LKI44. Nurodykit, kuo esu nusidėjęs V.Krėv. Ans plepis, ans viską nurõdytum Eig. Daubomis, pelkėmis nurodžiau savo žemę, o mokesnius uždėjo kaip už pirmos rūšės Šts.
2. tr. pažymėti, išreikšti: Jungtukais tàd, tai̇̃, tai̇̃gi yra nurodomi priežasties – padarinio aiškinamieji santykiai LKGII673. Įvardžiais vadinami apibendrintos reikšmės žodžiai, kurie nurodo daiktus, daiktų ypatybes arba daiktų kiekį, bet neišreiškia tų daiktų ar ypatybių konkretaus turinio, nepasako apibrėžto daiktų kiekio LKGI637.
3. tr. H153, K, M, DŽ1 nusakyti vietą, laiką, kryptį, objektą: Atvažiuodavo jaunikis su piršliu, būdavo nuródyta žmonių aba paties pasidabota kokia pana LKT181(Prnv). Čia reiktų jum nurodyt žmogelį su pasakom Klvr. Nenuródysiu nė vienų namų Ad. Nuródžiau – čia stačiai eik pro tą tvartą, sakau, takas yr Vvr. Nuródė žmonės kelią, ale patamsy vis tiek netropijau namo Skdt. Ir šį kartą keleivis, Lapinsko nurodytas, gavo pas mus nakvynę rš. Jis (J.Jablonskis) nurodė kelią, kuriuo turime eiti, jei norime turėti padorią kalbą, – tas kelias yra laikytis gyvosios kalbos normų KlbV62(J.Balč). Katė niekad nedrybsojo ant suolų ar lovos, o saugojo jai nurodytą vietą P.Cvir. Ne vien, ka tiktai vaikas rėka, duoti valgyti – būs nuródyta, kumet duoti valgyti Lpl. Abu be savo namų, ne savoj troboj, palieptą darbą dirba, nurodytą kąsnį kanda rš.
nuródomai adv.: Nuródomai galiu pasakyti, kas verda šnapšę Šts.
| refl.: Tokios žinios ateidavo iš netyčių, kaimynai ant kits kito nusirodydavo LTI494(A.Janul).
4. žr. 1 atrodyti 1: Tame ežere vanduo nurodo mėlynas Pg. Blogiau nurodo [Kuršėnų] centras, kaip pakraščiai Krš. Šitas juodplaukis nurodė truputį vyresniu už baltplaukį V.Piet. Pajėgos puošė kūną, viltis gaivino širdį, visas puikus pasaulis taip mielai nurodė V.Piet.
| refl.: Aš nusiródau labai stora Alv.
5. impers. žr. 1 atrodyti 2: Man nuródė, kad ligonis jau ryto nebesulauks Bt. Taip mun nuródo, ka baisiai liūdnas tas čėsas Vdk. Kaip paskaitai Senkevičių ir pamisliji apie kitus raštininkus, tai taip nurodo, jog geriaus būtų, jeigu jie eitų ką nors kita daryti, neužsiimtų rašymu V.Piet.
| refl.: Anam teip nusiródė, kad tiek tėra kaltas KlvrŽ. Man nusirodė, kad jai ne visi namie – rėkia, kalba Bsg. Pasipjovė save – taip nuródosi mergom Ūd. Berneli, kaip tau nusirodo, gal šyvus žirgelius šerti nusibodo LTR(Mrc).
6. refl. argumentais paremti: Nusirodė, nusisakė nebuvęs partizanas, ir paleido Šts.
7. tr., intr. kokiais požymiais, ženklais įspėti būsiant: Bet ne prieš dorą saulė teip raudona tekėjo: mat nurodė vėjus Žem. Saulė teip gražiai nusileido, rasa dedasi – nuródo rytoj į gerą orą Ėr. Ant atsimetimo speigo nieko nenurodo; bus diena šviesi ir šalta Žem.
8. intr., tr. vaizduoti, dėtis, apsimesti: Parodytumėt kur mergą, man tikrai po širdies patinkamą, – tarė urėdas, nurodydamas liūdnumą Žem. Tu mani pririšk prie lovos, o aš daužysiuos, nurodysiu ant girto LTR(Grz).
| refl.: Jis čia tau nusirodo geras, ant ano varosi (jį apkalba, peikia) Lkš.
9. tr. reikšti (jausmus): Po sodą teipogi kas gyvas galįs juda, plasta, kožnas ypatingai nurodo džiaugsmą, sulaukęs linksmo pavasario Žem.
| Nubėgo [mergina], juokingai nurodydama savo paskubą LzP.
10. refl. ką rodant, žūti: Rodo, rodo mandrumus maudyklo, kol nusiródo (nuskęsta) Krš.
11. tr. H161 nulemti, skirti: Sakytojas nenurodo žmogaus į tamsiąją kapų duobę, o į dangišką šviesą I.Simon.
12. tr. R206 nustumti, atitolinti: Nuródė bėdą nuo savęs ant manęs Ps. Nurodė pagundinimą nuo savęs šalin Kel1862,203. Tave kožnas nu savo vartų šalin nurodys Kel1881,125.
◊ pir̃štais nuródyti išsityčioti: Pir̃štais tavi nuródytų, jei atlaidų drabužiais eitumi į vakaruškas (buvusi ne mada) Als. Aukso kubke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei pir̃štais nuródytas, nei žodžiais nukalbėtas, nei drobliaus dribtas, nei lietaus lytas (apie rūtų vainiką) Ukm.
1 paródyti DŽ; Q638, H163, R397,410, K, Sut
1. tr. duoti pažiūrėti, apžiūrėti: Parodžiu SD268. Parodykit man jūsų rankas N. Patvykst sijoną pakėlusi, viską savo parodė girta J. Aš paródžiau jai tas skarytes JnšM. Parod', ką tu čia turi̇̀! Arm. Ką žinau – pasakau, ką turiu – paródau Erž. Paród', ką pirkai Švnč. Atnešte, paród'te, ką pirkot Str. Knygą parodžiu Alv. Paródė man savo vyrą JnšM. Parodyk man vaiką itą LKKII227(Lz). Važiuojam kitų pamatyt ir savęs paródyt Dkš. Atveš [marčią] paródyt – neimsma neparódytos Lel. O ši trečia mergužėlė žemyn akis nuleido, matyt, kad ji nenorėjo paródyt savo veido DrskD126. Pirkion tėvas invedė, paródė vaikam, ką karvelę nupirko Rod. Mūsų baba liuob mumis vesias paródyti tą Blindos kapą Lk. Paródysi kam raštą, sakis – kokis durnavotas apsakinėj[o] Šlčn. Pamatė visko, kas jiem verta buvo paródyt Krm. Jum paródysiu visa Nmč. Paródai tu man žmogų – aš nė karto neregėjau (ps.) Pst. Lape, lape, parodyk tu mumi savo vyrą, labai mes norim pažiūrėtie LTR(Dv). Ko čia nepadarysiu, kad čia parodomas daiktas Lp. Gražu pasdairyt ir kitiemu paródyt LKKIX199(Dv). Duris atdarysiu, visiem parodysiu LTR(Trak). Jis paródžia žiedą [ir sako]: – Su karalio dukteria buvau, pats mačiau LKT235(Btr). Parodė kitas žmogus duonos šmotuką, ir šuo nusekė paskui jį LTR(Kp). Išgerk šitą, pripilk kitą, paródyki dugnelį JD1341. Ir tatai jis bylojęs, parodė jiemus rankas ir kojas VlnE61. Kaipo tau ant kalno parodyta yra BB2Moz27,8. Teparód tau Viešpatis veidą savą ir tesusimilst ant tavęs DP258. Viešpatie, paród mumus tėvą DP447. Tegi parod mumus atskaluonis DP19. Te paródig mumus anys, kas juos atsiuntė DP227. Pone, parodyk mumus tėvą, tada gan turėsim VlnE151. Paródykim tieg, kur tatai parašyta DP64. Pamirodyk tieg veidą tavo SPI175. Vėl ėmė jį velnas ant kalno labai aukšto ir parodė jamui visas karalystas šio svieto ir šlovę anų VlnE44. Eikiam, parodysuot, ką turįs Pj.
| Kiaušinius tik paródžiau (iškėliau, išdėliojau), kaipmat i išgriebė Mžš. Reikia paródyt vytį (pagrasinti vytimi) ar ką: gauna kokią bailę, tada mokos Lel. Gerų batų krautuvė neparódo (išparduota iš po prekystalio) Rš.
| prk.: Prasta skalbėja: ji baltinius neišskalbia, tik vandenį parodo (pamirko, palaiko vandenyje) Gs.
^ Tau dūšią paródysi – sakysi, kad varlė Slk. Parodyk jam širdį, sakis – varlė LTR(Ds). Rodos, išimtai širdį, paródytai, ale nieko nepadarai Kls. Ot išsirinko pačią: nė sau pažiūrėt, nė žmonėm paródyt (labai prastą) Grv. Eina kaip į Vilnių vyžų parodyti KrvP(Rtn). Maža kada kas pastaiko: akių neparodysi [svečiui] – reikia turėt nors sviesto Ktk. O kai ateis, tai gal dantis paródysi (reikės pavaišinti)?! Ds.
paródytinai adv.: Parodytinai SD288. Neparodytinai SD192.
| refl. tr., intr. H173: Eikš, suknę pasiródysiu Mžš. Ko atėjai? – Savę pasródyt, tavę pamatyt Krkš. Nunešė (pavogė daiktus), neturiu kuom pasródyt Ad. Pasródai, kiek pinigų turi, kai toks razumnas Klt.
^ Su maž[a] pasirodyk, su daug pasikavok NžR.
ǁ duoti patikrinti: Paródyti pasą DŽ1.
| refl. tr.: Eik, pasiródyk savo pasą Jrb. Galiu pasiródyti popierius Pšl.
ǁ leisti apžiūrėti (tikrinant sveikatą): Parodž tą akį Slm. Reikėjo neatidėliojant ją parodyti daktarui P.Cvir.
| refl. tr., intr.: Aš noriu pasiródyt koją – čia tei[p] raudonuo[ja], tei[p] skauda Jrb. Ans mun pasiródė – jetu muno, visa burna kaip iškepta Klk. Kurius kaip išvydo, bylojo jampi: eikiat ir pasirodykiat kaplanams VlnE109. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to, bet eik, parodykis kunigui SPI234.
ǁ rodant paskirti: Paródis kokių karklų (prastą pievą) – ką te prišienausi Mžš.
2. tr., intr. R30,155 gestais, ženklais paaiškinti, nusakyti: Anas sako: – Paródyk kelią! Smal. Paródytas kelią, jis keliaus toliau Pn. Neparódytas ten nenueisi, paklysi Šts. Anas paródis jumi, kur ežeras Rš. Kad važiuotuvav[a] į miestą, aš tevie paródyčiau Krg. Kaip eisyt, paródysuot [kelią] Pj. Paródžia anas, ką nieko neturi Ant. Marijona pakilo, parodė galva man ir Paurukui eiti J.Balt. Tėvas pašviesėjo, parodė ranka Levukui šaukti Alaušą J.Balt. Eik … žemėna, kurią eš tav parodysiu BB1Moz12,1. Jisai šaukė ponop, ir ponas parodė jam medį; tą dėjo jis vandenina, tada tapo saldus BB2Moz15,25. Neturiu motinytės nei tikro tėvelio parodyt keleliui LTR(Ut). Teparod kitą kurią vietą DP141. Broliukai mano, uogyte mano, pagiródykai šitam sveteliui viešią kelelį (rd.) Dgč. Pagiródyk, mergyčiute, man bėrą žirgelį (d.) Dgč. Broleli gi mano brangus, negiparódyk šitiem sveteliam viešių kelelių (rd.) Ds. Jei bus, tau kas parodys, tai eik, bet vienas neik (ps.) Pn.
^ Aklas aklam kelį nedaug teparodys NžR. Aklam kelio neparodysi, kvailam proto neįdėsi KrvP(Mrk). Aklas būdamas, kitiems kelio neparodysi LTR(Srd). Šuniui kelio neparodysi LTR(Srj). Akių pasiklausk, nosis parodys Šn. Ta knyga gera: paródo kai kelią žiuburys Jrb. Siūlas kamuolį parodo LTR(Vdk). Darbas darbą parodžia Ds.
paródomai adv.: Netolie anų kiemas, paródomai Šts.
ǁ intr. atkreipti kieno dėmesį: Oi, čia bus garsūs namai! Nė vienas nepravažiuos pro šalį, kad į juos neparodytų rš. Reikia vaikams parodyti į Dovydonį: mokykitės, paršai, kaip gimdytojus mylėt, po mirties pagerbt! J.Balt. Puplesienę, tiesa, jie (vokiečiai) apiplėšė iki paskutinio siūlelio. Parodomoji bausmė už vyrą, taip sakant J.Avyž. Parodomieji įvardžiai J.Jabl. Įvardžio ji̇̀s pirmykštė reikšmė yra buvusi parodomoji LKGI670.
3. tr. vaidinant, koncertuojant pademonstruoti: Ką tokie vaikeliai galia paródyti: pasistaipė, padainiavo, i tiek Rdn. Ką jie gali gero parodyti, kad jie patys nemoka Č.
| refl.: Apžiūroje pasirodo daugiau kaip pusantro tūkstančio atlikėjų sp. Koncertuose dažnai pasirodydavo ir junginio kariai rš. Reikėjo su choru pasiródyti Pgg.
ǁ pavaizduoti imituojant: Pamirodyk, ožy, kaip motulė šoka LTR(Ukm).
4. tr., intr. paaiškinti, pamokyti: Lietuviškai skaityti tėvas paródys, motina mokys Brs. Nėkas už dyką, bėda, nenora paródyti Up. Taigi tu paródyk, kaip dirbt: ką gi vaikas gali žinot?! Sdk. Būčio paródęs, aritmetiką paaiškinęs – gena muni į šalį, nenor[i] Všv. Tą asilą išmoksma, kitą paródys LKT105(Lkv). Do, būna, nueina kluonan, paródžia, kap kratinys sukratyt Str. Kap paródyta iš mažų dienų, tep i darom Ad. Nėr kada paródo, kaip mes išaudžiam Antz. Bėgdavai pas kits kitą: kaip tu dirbi, kaip tu dirbi, i[r] man paródyk [pirštinės raštą] Mšk. Motina nemokėjo paródyti, kaip reik audeklą suverti Vkš. Da čia mokytojis prašė vieną kartą, ka paródyčia [žaidimą] Mšk. Gyvenimas pats paródo, kaip reika gyventi Štk.
| refl.: Pasiródys liuob vienas kitam ir išmoks rašyti Stl.
5. refl. H173, Sut išeiti į atvirą vietą, pasidaryti matomam: Pasirodė kažkas, atsiliepė SD238. Kad skruzdės dienos metu pasirodo arba kad musės kanda, tai lys Ktč. Jei kielė pasirodo, bus greit pavasaris, dėl to ją vadina ledspyre LTR(Rs). Žvaigzdė ant dangaus pasiródė KII367. Vos pasirodžius saulelei, tuojau jauti jos spindulių galybę J.Jabl. Kai pasrodo žvaigždė su uodega, tai reikia laukt vainos: bus kraujo pralėjimas, ir vaina kaip šluota nušluos svietą LTR(Slk). An Lydos balionas pasródė, kruglas, su kutosu Rod. Kitą dieną viršum miesto pasirodė lėktuvas J.Dov. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Žiūrėjau, bene Jonas pasirodys Žem. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Fabriko duryse pasirodo išblyškusios merginos J.Bil. Tu nepasiródyk, stovėk ir veizėk, kur ans nueis LKT43(Lž).
| prk.: Amatininko darbo produktas nepasirodo rinkoje rš. Nebgaliu (sergu), lova jau greit pasiródys (ateis karšatis) Grd.
ǁ refl. ateiti, atvykti: Uošvijoj pasródžia retai retai Adm. Nė rodyte nepasirodė Žemaičiūse M.Valanč. Tepasirodo tik Jonis su Petru, kuriuodu tą pasakė KlbXVII92(Slnt). Jis iš bėdos jau nežino nė kur eitie. Namon nė pasirodyt negali BsPIV289. Pasirodė it jaunas mėnuo LTsV221. Kaip vaivorykštė pasiródė ir išbėgo LKT89(Rt). Bet nepasirodykite tušti po mano akim BB2Moz23,15. Tris kartus per metus visas vyriškis tepasirodo po akim ponavojančio pono ir Dievo Izraelio BB2Moz34,23. Visi turime paródytis ties sostu sūdžios DP584. Kuriuo būdu turi pasirodyti pokim majestoto Dievo PK41.
ǁ refl. atsirasti: An mainų, an jauno [mėnulio] gali pasródyt [grybų] Mrc. Po šalnelei mačernykai pasródydavo Dglš. Jau kai pasiródo užmezgimas, greit bus agurkai Bt. Smakas (vaivorykštė) pasrodė an dangaus Srj. Pradžio[je] ugnelė pasiródė ant stogo, o kol nubėgom, jau visa trioba liepsnojo Ps. Liuobam pėsti eiti, par karą mašinos pasiródė Krtn. Ir vėl vagilių pasirodė Kel1932,55.
ǁ refl. išlįsti, išsikišti: Iš anapus miškų pasirodo varpinės viršūnė J.Bil. Už kranto alkūnės pasirodė senio Čepulio luotas rš.
ǁ refl. pasimatyti: Jai belipant – tvykst, žvaigzdėtasis aprėdas princo akims pasiródė Jrk80.
ǁ refl. pasidaryti: Virptelėjo jos putnios lūpos, sužibo akys, skruostuose pasiródė duobutės rš. Pirmukart kirto – balta pasródė, antrukart kirto – kraujas išbėgo DrskD185. Vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel1. Tesusirenka vandeniai vienon vieton, kurie yra po dangumi, ir tesiparodžia sausa vieta Ch1Moz1,9.
ǁ refl. išeiti iš spaudos: Prūsų Lietuvoje pasirodo pirmosios lietuviškos pasaulinio turinio knygelės rš. Lietuvių rašytojų kūrinių, išverstų į rusų kalbą, karo metais pasirodė ir periferijos spaudoje rš. Gegužės mėn. pabaigoje pasirodys pirmoji „Lietuvių kalbos sintaksė“, parašyta Rygiškių Jono, didžiausio lietuvių kalbininko rš. Su naujais aktualaus politinio turinio kūriniais … pasirodė S. Nėris rš.
ǁ refl. iškilti, pasireikšti: Ir naujesniaisiais laikais pasirodydavo ten didžių žmonių J.Jabl.
6. tr. prk. kiek suteikti: Ta obelis šiemet jau parodė (išaugino) obuolių Brš.
| Nu laiškų gražios bulbės. Ką šaknės paródys? Krš. Nelyna, kaip kumet kelius lašus paródo Krš. Paródo lietų, ir nelyja Ėr.
ǁ išduoti, išskelti: Tai ne kožnas titnagėlis ugnelę parodė, tai ne kožnas bernužėlis praudelę pasakė (d.) Vlk.
7. intr. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Nu, šiandie paródo ant lietų Pg. Šiemet paródė, kad bus anksti pavasaris Srv.
8. refl. LL51 pasivaidenti: Pasirodo, regėdinas, vaidinas R127. Pasirodo jam viskas N. Toks didelis juodas šuo ant sniego prie pat mūsų pasiródė Pš. Niūkdavo, ką pasródo kur gaidžiai in Juodupio šito Aps. Turbūt man tiktai taip akyse pasirodė Ašb. Jis baronu jam pasródė: an balos baronas bėgiojo Eiš. Buvo merga pasródę Dv. Jam rodės, kad dūkas pasródė, o dar nėr, niekur negirdėt [vaiduoklių] Rod. Vėlės, žmonėms pasirodydamos, tankiausiai jų akims apsireiškia kaipo šešėlis BsVXX. Koks vyras Kūčių naktį par sapną pasiródys, už tokio ir ištekėsi Brž. Būdavo, pamato, kad dega pinigai, iš kokio kalno pasiródo LKT312(On). Neužkeiktieji piningai kartais dienos čėse pasiródą kokiu noriant gyvoliu Žr. Velnias pasrodžia arkliu ir juodu katinu LTR(Slk). Žmogaus dūšia pasrodo balta peteliške LTR(Slk). Aš tau pasiródysiu trečioj dienoj po smerčio mėnesienoj ožio asaboj Vkš. Kaip žmonys anksti keldavos, miego norėdavo, i[r] pasiródydavo aniems Krš. Kap jau bijo, tep ir strokas pasródo Aps.
ǁ refl. apsireikšti: Aš vienok jums sakau, jog ne baidyklė kokia ant tuo akmeniu pasirodė, bet švenčiausia mergaitė su savo sūnu M.Valanč. Angelas pono pasirodė jam ugningoje liepsnoje iš krūmo BB2Moz3,2. Eš ponas ir pasirodžiau Abrahamui, Isaakui ir Jakūbui, jog aš jų visgalįsis Dievas norėčiau būti BB2Moz6,2-3. Todėlei tikės anys tau pasirodžiusį poną BB2Moz4,5. O jis pasirodė per daug dienų tiemus, kurie drauge su juo atejo iš Galilėjos ingi Jeruzalem, kurie yra jo liudinykais žmoniump VlnE60-61. Ir Oniaš su Heremijošiumi, seniai pirm to numirę, parodžiusiuos sapne Judošiui DP196. Angelas Viešpaties pasirodė jam sapne Ch1Mt1,20.
9. tr. R40 išreikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos patirti, pajusti, suvokti: Sakytojas neiškenčia ir savo jausmų neparodęs J.Jabl. Augau kaip ir visi kaimo vaikai, o savo charakterį spėjau parodyti jau trečią dieną V.Bub. Tuo, kad greit išpirks žodyną, lietuviai parodys autoriui, kad jų branginama darbas KlbXIV168(K.Būg). Ne, ne! Jis dar pakankamai stiprus, jis dar parodys, kaip miršta žmonės, kurie žino, už ką turi mirti! J.Avyž. Nor savo galybę paródyti LKT142(Kin). Tą drąsą du sykiu nepavyko paródyti LKT116(Žlp). Toje kelionėje jis parodė daug uolumo, neregėto valios tvirtumo J.Balč. Daugelis jų parodė tikrą draugiškumą, dėmesį, simpatijas P.Cvir. Nors prieš žmones neparódyk savo pykčio Glv. Ir jūs didžiai gražų paveikslą (pavyzdį) parodėt Sz. Tegiparód tai prajėvais ir ženklais DP204. Tada pamirodyk tavą garbę BB2Moz33,8. Parodyk mumus, pone, tavo susimylimą Mž490. Jaunieji, paduoti būkiat seniemusiemus ir parodykiat tame pasižeminimą Vln43. Idant atmintumbim, … vartodami geradėjystes tavo, kurias mumus teikeis parodyti PK25. Loską ir susimylimą savą parodyk mums MKr42. Dideliai patiko ir karaliui Aleksendrai, katras, ypatingą savą mylestą norėdamas parodyti, atidavė jam Surviliškę M.Valanč. Ir kaip aš mano ženklus (stebuklingus reiškinius) tarp jų parodžiau BB2Moz10,2.
| refl.: Pasirodė išganytinga malonė Dievo visiems žmonėms VlnE19. Nu nu, pasirodys ir ant tavęs kada nors Dievo rūstybė NžR.
10. tr. pavaizduoti (kūrinyje): Apsakyme „Trys pažįstami“ autorius parodo prisiplakėlius ir veidmainius, demagogiška fraze prisidengusius turto grobstytojus rš.
11. tr. padaryti aiškų, išryškinti, atskleisti: Ar mes esame draugai, ar priešai, ateitis turi dar parodyti, vokieti V.Krėv. Ateitis paródys, kaip toliau būs Vkš. Laikas paródo, ko kas vertas PnmA. Skaudamą daiktą tai ir oras labai paródo Gs. Eš noriu jamui parodyti, kaip daug jis tur kentėti dėl vardo mano VlnE143. Parodyki tatai gerai, kaipo bjaurą ir didę iškadą tiemus daro, jei nepadest taip vaikų užauginti Vln7. Ir kaip rodyte parodytų jį gerą, šventą ir reikingą daiktą santį BPI143.
^ Teisybės neparodo veidrodis Sim. Aš jam paródysiu, iš kur kojos dygę! Žvr. Aš tau parodysiu, iš kur kojos dygsta LTsV262(Šd). Valgysi mano duoną, o nieko nedirbsi, aš tau parodysiu, kame blezdingos žiemoja! J.Jabl. Aš tau parodysiu, kur pipirai auga! Grž. Bedūšis, bedvasis – visą tiesą parodžia (bezmėnas) LTI300.
parodytinai
| refl.: Gera statės, lyžinos, ale vieną sykį pasiródė – išbjaurojo motyną Rdn. Vyriškas pasiródo [koks esąs] penktame mete, motriška – iš sykio Krš. Kai lietuvių kalba pradėjo reikalauti viešumoj sau teisių, tai didžiausiais jos priešais pasirodė mūsų pačių tautiečiai iš privilegijuotų klasių LKI20(J.Balč). Jug vėžį nežinai a turi, ans tik pasiródo priš mirtį End. Nor apgaut, o paskui pasiródo Jrb. Jis labai negražiai pasiródė Kdn.
^ Nakties darbas dieną pasiródo Slnt. Durnių nereikia ieškot – jie patys pasiródo Ds.
12. tr. R49 argumentuotai patikinti: Kada yra kurios linksnių lytys vartojamos kalboje, turi šiuo tarpu parodyti ir duodami žemiau pavyzdžiai J.Jabl. Parodyk man moterų proto pajėgą, jų kūrybinę galią, jų išmintį, ištesėjimą – visa tai, be ko nėra pažangos Vaižg. Jums parodys, ką pikta daro jūsų kišenei ir sveikatai tokie pasilinksminimai, parodys, kaip naudingiau leisti laiką Žem. Jei piktai eš kalbėjau, tada parodyk VlnE195. Idant aš sūdyčiau tarp kožno ir jo artimo ir parodyčiau jiemus Dievo tiesą ir jo prisakymą BB2Moz18,16. Teparódaig Liuteris, kas jam tą urėdą paskyrė ir kas jam tą galybę davė DP205. Noriegu patiródysiu, jog ir tasai veikalas yr dvasios š[ventos] be abejojimo DP251.
| refl. R49.
ǁ TTŽ paliudyti: Prisiektinai parodžiu, prisiekiu ką kame SD45. Jis prašė jų visų teisme parodyti, kaip jis nekaltai buvo įžeistas J.Balč. Liudytojai paklausti parodė VĮ. Kad parodysi teisybę, tai aš tau duosiu šimtą rublių LTR(Sln).
| refl.: Neturėsi kum pasiródyti, i nėko (pensijos) negausi Rdn. Paskui ji jam pasirodė, kad ji jo moteris, ir karaliavo abudu BsPIV205.
13. tr. pažymėti, išreikšti: Kokybiniai būdvardžiai parodo daikto ypatybę pačia savo leksine reikšme LKGI474.
14. intr. padaryti kokį įspūdį: Jis paródo nesenas Pg.
| refl.: Pasirodytis H166. Mėsa pasirodė labai negardi J.Balč. Šulmistras kitiems per sens ir blogs pasirodo K.Donel. Iš pradžios Batutis pasirodė jam baisus, labai negražus Žem. Jis jai pasirodė iš karto geras, mylėtinas I.Simon. Tokia paslaptinga, baisi tyla, kad net čia pat sustaugęs vilkas broliu pasirodytų Vaižg. O žmogus ir vėl nusigando, pritilo, matyt, aš jam baisus keistuolis pasirodžiau V.Bub. Kaip mano raštas akademijai pasiródė, ar tiko ar ne? LTI423(A.Baran). Ežeras pasirodė grambuoliui kaip kokia jūra J.Balč.
ǁ refl. elgesiu duoti pamatą save laikyti kuo: Šis, matyt, norėjo pasirodyti tikru vyru, taigi visiškai neverkė, o tik žiūrėjo, akis išpūtęs, ir šnarpštė nosimi J.Balt. Ir jos pasiródyta gudrios Sv. Ir jis pasirodė didvyris J.Jabl. Laikom gudriu, ale viškum durnas pasiródei PnmR. Tikriausiai jūs nesate toks jau blogas, kaip stengiatės kai kada pasirodyti J.Gruš. Kad nepasiródytum, kas gi supras, kad gudras (juok.) Klov. Bet visuosu daiktuosu pasirodykim kaip tarnai VlnE43. Ižg pranašų … užgimt teikės, idant parodytųs esąs tikruoju anuo pranašu DP504.
^ Pasirodyti neišmintingu kartais yra didžiausia išmintis ir gudrybė M.
ǁ refl. apsimesti, dėtis: Jis tik pasirodo girtas Žml.
ǁ refl. išsiduoti: Niekas jo darbštumo nepasirodė matą Vaižg.
ǁ refl. patraukti kitų dėmesį, papuikuoti: Jis mėgo pasirodyti ir imponuoti rš.
^ Darbu pasirodyk, ne žodžiais KrvP(Jnš).
15. impers. susidaryti įspūdžiui, atrodyti: Neparódo, kad jau tiek metų turi Krk.
| refl.: Kaip Ona valgai, ir man pasiródė gardu Skp. O čia tai nieko negali kaltint: kaip kokiu momentu pasiródo, taip ir padarai Rz. Sunku ir gėda pasirodė Raului atkišus ranką prašyti praeinančių pašalpos, bet badas prispyrė ubagauti J.Bil. Mun pasiródė, kad jis lenkiškai kalba Up. Trumpam ji atsigrįžo, ir man pasirodė, kad ji šypsosi P.Cvir. Pasiródo, teip kaip daugiau mes dirbom, kaip daba Als. Tai pasiródo, kad pagauna [žuvų] Mžš. Jei pasirodysią, kad jis turįs užtektinai žinių, būsią matyti, ar jis tinkamas ar ne A.Vencl.
16. intr. šnek. pribausti (ppr. sakoma grasinant): Ar šiandie jie atvažiuos? Mes jiem paródysim! Krč. Jau jo širdis užkepus, mislija sau: palauk tu, bjaurybe, aš tau už tai parodysu BsPIII210. Tik tu neklausyk, aš tau parodysiu! Jnš. Aš tau paródysiu po svetimus namus landžioti! KŽ. Nu nu nu! Parodys vaikas tėtei mamą barti! P.Cvir.
^ Vai aš tau paródysiu! – Aš nežiūrėsiu, kai tu paródysi (juok.) Kt.
17. refl. modal. praes. 3 prs. taigi, mat: Pasiródo, pastočių nereikia važiuoti, kai tarnauja Srd. Taip… Įdomus rašinėlis. Jūs, pasirodo, su fantazija K.Saj.
18. tr. patarti, parekomenduoti: Ana ir man parodžia tas šakneles nuo vidurių sopės Alks. Pasiundžiu, parodžiu būdą SD167.
◊ aki̇̀s paródyti ateiti, lankytis: Apleido visą miestą su liežuviais, daba ir pati bijo kam aki̇̀s paródyti Vvr. Reikia geras akis turėt, ka po visko (po rietenų) drįst aki̇̀s paródyt Jnš. Vienąkart parodė akis ir nebėr LTR(Ds). Bet kur buvai taip prapuolęs, kad akių nebeparodai? J.Paukš. Būta man giminės: kelinti metai, kap akių neparodo Alv. Dešimtuos metuos aki̇̀s paródei, tai jau reikia pamylėt Ktk.
an[t] mañdro paródyti pūstis, didžiuotis: Užsisegęs su siūlu i da an mañdro paródo Ar.
ãšaras paródyti apsiverkti: Prie tam darbui ir ašiai ãšaras paródžiau Adm.
bal̃są paródyti surėkti, sušukti, sudejuoti: Jis (vaikas) jau bal̃są paródo, kad nu! Grd. Guli užsimerkęs ir tyliai šnirpščia. Ir kad bent balsą parodytų, bent lūpas sukrutintų V.Bub.
danti̇̀s paródyti nusijuokti: Tu ir ant peklą nueitum, ka[d] tik tau danti̇̀s paródyt mergiotė Ps. Vyrams kalbinant, mergina paródė danti̇̀s ir nuėjo sau Jnš.
duri̇̀s paródyti Btg išvyti, išvaryti: Nueis ir parodys duris! Be ceremonijų parodys abiem! J.Paukš. Tokiam ponuo durès gal paródyti Krš.
kẽlią paródyti išprašyti, išvaryti: Jam kelùžį paródžiau (už jo netekėjau) JV246.
kulni̇̀s paródyti pabėgti: Vyrukas tik kulnis prie durų parodė, ir nėr rš.
nósį paródyti ateiti: Nuo to laiko urėdas nė nosies nebeparodė tuos namuos BsPII290. Tėvas retai kada namuose ir nosį parodo rš.
padùs paródyti pabėgti, nurūkti: Vaikas nubėgo, tik padùs paródė Mrj.
pir̃štą (rañką) paródyti nubausti: Dievas savo pirštą parodys LTR(Zp). Bei anys regėjo egipcianus išdvėsusius ant krašto marių ir aną didę ranką, kurią ponas ant egipcianų parodęs buvo BB2Moz14,30-31.
sùbinę paródyti vlg. nepareikšti dėkingumo: Už visą vargą sùbinę paródė Vvr. Kol turėjo naudos, tol padėjo, o paskui paródė sùbinę Jnš.
ši̇̀rdį paródyti
1. nuoširdžiai pasielgti, ką padaryti: O uošvienė tikrai šį rytą norėjo parodyti savo širdį – bent taip atrodė I.Simon. Jeigu tu man širdį parodei – še tau mano! P.Cvir. Jam visą ši̇̀rdį paródė Jrk44. Nėra su kuo pasidejuoti, nėra kam parodyti širdies J.Balč.
2. atvirai išsipasakoti: Jis teisybę sako, gatavas ši̇̀rdį paródyti Jnš.

ši̇̀rdį [išė̃mus] paródyti įtikinamiausiai patvirtinti: Nors tu jam ši̇̀rdį išė̃męs paródyk, netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo ši̇̀rdį išė̃mus paródyč BM449.
štukàs paródyti pajuokauti: Ir aš norėjau štukàs paródytie, ale anys prilėkdė Grv.
šùniui kẽlio neparódyti
1. visai nieko nedirbti: Aš nū šùniu[i] kẽlio neparódžiau Lp. Par visą dieną nei šuniui kelio neparodė LTR(Sdb).
2. neturėti rūpesčių: Taip ramiai visą laiką išsigyveno, kad šùni kẽlio neparódė Dkš.

ti̇̀krą véidą paródyti pasielgti be apsimetinėjimų: Svarbu viena: atsikratyti Šalteikiais, nebematyti uošvienės, kuri šį rytą parodė savo tikrą veidą I.Simon.
úodegą paródyti
1. apsisukus nubėgti: Vaikas iš kailio nerias, ka pavytų kiškį, bet tas tik paródė úodegą ir nustriksėjo Ps. Pamatęs tėvą ateinant, vaikas tik paródė úodegą Jnš.
2. mesti buvimo, darbo vietą, pabėgti: Ta merga jiem úodegą paródys, man rodos Alk.

zui̇̃kių (zui̇̃kio Gs) bažnýčią paródyti pakelti (vaiką), suspaudus galvą per ausis: Paródyk Jonukui zui̇̃kių bažnyčią Alk.
žõdį paródyti prabilti (ppr. apie raudotoją): Uršuliotė i nesuverkė [savo sesers], i žõdžio neparódė Dglš.
1 ×išparódyti; R129, N
1. žr. 1 išrodyti 1: Žydelis išparodo įvairius savo pirkinius, petnešas, šukas, žvelgyrus rš.
2. refl. žr. 1 parodyti 5 (refl.): [Mokytojas] mėgdavo išgerti, ir tas nedavė jam ilgai pabūti gimnazijoje: vieną sykį ant gatvės išsiparodė girtas, ir nuo to laiko mes daugiau jo nematėme M.Katk.
3. žr. 1 parodyti 10: Jeigu raštininkas stengiasi išparodyti žmogų visą, su visomis savybėmis, teigiamomis ir neigiamomis, vadinasi, stengiasi jį nufotografuoti M.Katk.
4. žr. 1 išrodyti 4: Kas gal mums išparodytą Dievo loską jo sūnui mūsump atent pakaktinai išskelbti? KlM69.
5. žr. 1 išrodyti 9: Ponuli! Tamsta puikiai išparodei, kad pats esi lygus mano širmokui Blv. Jei tamsta norėtumei, tai aš didumą jo apsirikimų, neišmanymų ir netikrybių išparódyčiau A.Baran. Sumaniau anam juokdariui išparodyti, kad jis yra didelis melagis rš.
6. žr. 1 išrodyti 5: Šleicheras labai gerai tris eiles balsių (vocalium) išparódė LTI420(A.Baran).
1 ×priparódyti tr. argumentais įtikinti: Priparodyti negali, tik taip sau spėja Alv. Jei aš netiesą sakau, priparódyk Alv.
ǁ paliudyti: Matai, ką anas priparódė Dv.
1 pérrodyti tr. K į kitą pusę parodyti.
1 pieródyti žr. 1 prirodyti 3: Kamėno nepyródei, kaip gali sakyti, ka medžiai vogti Pj.
1 praródyti intr. įstengti šviesti, prasišviesti: Saulė nėkaip nepraródo Slnt.
1 priródyti tr. K, DŽ1; Q660
1. žr. 1 nurodyti 1: Mes galėsime apsvarstyti prirodytas [susirinkime] klaidas rš.
2. žr. 1 nurodyti 3: Mačulio dvasė ėjo, lyg juos vesdama duobei vietą prirodyt BsV92.
ǁ atkreipti dėmesį į ką, kad įsižiūrėtų, įsimintų: Jis tą Šipką (kumetį) mušdavo, priródydavo kitiems Skr.
3. argumentuotai pateikti, įrodyti: Kad tamsta man netiki, aš prirodysiu, kad tiesa rš. Giesmės tuo pačiu prirodo didį lietuvio ritmiškumą LTII102(Sab). Mes tau prirodysim, kaip jis tau pameluos LTR(Rk).
priródomai
ǁ paremti faktais, paliudyti: Priródyk jo kaltę Srv. Priródyk teisme, kad aš tau pievą nuganiau Trg.
ǁ refl. remiantis faktais, ko pasiekti: Prisirodė, kad jo žemė, ne muno Trk.
4. patarti vartoti: Priródė žmonės alksnių lapų, viršūnaičių [žaizdai] Vrn.
ǁ Ps patarti, parekomenduoti (pirkti, priimti dirbti ir pan.): Aš jum priródysiu gerą karvę, kad noriat Krs. Prirodyk man gerą berną N. Ana ir savo brolį ten priródė Ll. Karčemnykas ir tąjį prie to paties popo prirodė [tarnauti] su tomis pačiomis sąlygomis MPs. Darbštų žmogų prirodė man rš. Jis šią mergą man prirodė B510. Sesyte mano, jaunoji mano, prirodyk man, rodyk kieme mergytę NS1385. Prirodykit man erčiukų žemę N.
5. paskirti: Ant palengvinimo bėdos, kurią Elzasyj tvanai išprovyję, yra ciesorius 15 000 markių prirodęs LC1883,3.
1 susiródyti
1. K, DŽ1, Pv gestais susižinoti, suprasti kits kitą: Susirodiju N. Nebyliai pirštais susiródo Ss. Išmoko nebelius susiródyti, nepražūna Krš. Paliko pusnebelė – rodytinai besusirodo Dr. Kaip te anas su niemke ir susródžia, susišneka Lel. Aš nemoku totoriškai, totorius lietuviškai, tai ledva an pirštų susiródėm Ds. Susikalbėti nemokam [su vokiečiais], susirodom pirštais Ėr.
ǁ gestais susimokyti ką daryti: Iš tolo susiródė, kur eit, ir nuėjo Sb. Jeronimas su Vincu susirodo, makliavoja Žem.
2. vienas kitam parodyti, duoti pamatyti: Artie drūžė[je] (kolūkio gyvenvietėje) trobos, galės bobos i liežuviais susiródyti Krš.
3. Dsn susidaryti įspūdžiui, pasimatyti: Ažejo an kiškio, ė jam susródė, ką vilkas Ml. Kas tau susródė, kad tu pašokai iš vietos? Ml.
1 užródyti
1. tr. K, LVIV372 aukštyn parodyti.
2. tr. R30, N pasakyti, parodyti ką kur slapta esant: Adomėlį surado jo šeimininko Čeraškos kieme, ant jaujos, spaliuose. Gal nebūtų nė suradę – pats Čeraška užrodė J.Balt. Jis užvedė ir užródė slapuką J.
ǁ tr., intr. BŽ122 įskųsti: Tuojau jis užrodė polismenui J.Balč. Ką pamačys, kad jūs mane užrodėt? Ps. Ant jo užrodyta Krsn. Kas galėjo daba tuos vagius užródyti? Kair. Neužródyk močekai, ka aš darže buvau Skrb.
ǁ skundžiant atvesdinti: Piktas buvo, užródė policiją, ir sugavo degtinę bevarančius Pkl.
3. tr. paakinti, pamokyti: Ant to paklusnumo ir viernybės juos dar sykį užrodau prš.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (159)

frigãnas, frigãnė

nešỹklė

mèmas

patiktùkas

pastebė́ti

parži̇̀binti

sužénklinti

užži̇̀binti

žénklinti

susiródyti