niùrti, niū̃ra (-sta), -o intr.
1. Kos49 darytis niūriam: Jis vis labiau niùro, slėpė savo mintis DŽ. Tu kaip šatrijà suniurusi, ir ans niursta, t. y. tūžta, susiraukęs, supykęs J. Nežinia, kuo viskas pasibaigs, – vis labiau niurdamas pritarė sūnui Lamsargis J.Avyž. O Poviliokas nuo šitų jo apsilankymų vis labiau niursta ir vis pikčiau rėkia ant manęs J.Balt.
2. darytis mieguistam, blaustis: Ans niùrsta, t. y. noria miego J.
apniùrti intr.
1. Š pasidaryti niūriam.
2. pasidaryti mieguistam, apsiblausti: Aš jau apniuraũ, t. y. miego noriu J.
įniùrti intr. pamažu pasidaryti labai niūriam: Paskutinį kartą taip įniuro, kad mergina gavo ilgai jį raminti Mš.
nuniùrti intr. pasidaryti niūriam: Ans nuniùręs, t. y. susiraukęs J.
paniùrti intr.
1. pasidaryti niūriam: Tas tai paniùręs ir paniùręs, kaip ir ko jam trūksta Sv. Net Poviliokas paniursta, sparčiai darbuojasi šaukštu, skubindamas išpliaupti barščius iš dubens ir pabėgti J.Balt. Tamsa žmogų slegia ir daro jį paniurusį rš. Visas sutvėrimas paniuręs raudojo M.Valanč. Paniurusiu moters veidu nusirito dvi skaidrios ašaros J.Avyž. Kietas atkaklumas buvo sustingęs paniurusiuose žemaičių veiduose K.Bor.
| prk.: Tartum visa sušlamo, sučilbo, supyško, lyg, dienai brėkštant, viduj paniurusio miško A.Baran. Aplinkui ūžė aukštos paniurusios eglės rš. Kreivi, siauri takai ir klaidžios tavo gatvės ir ūkanoj pilki, paniurę tavo rūmai V.Myk-Put. Plikos ir baugios kalėjimo sienos, kokios jos tamsios, paniurusios, vienos! rš.
2. apsiniaukti, apsitraukti debesimis: Žemė buvo paniurus, debesimis apsisklaisčius rš. Taip ir pultau, rods, in jūrą, melstaus drauge su banga – gal prašvist naktis paniurus, gal išaušt širdies aušra! B.Sruog.
suniùrti intr.
1. K, I pasidaryti niūriam: Ana kaip šatrija suniùrusi, t. y. susiraukusi, supykusi J. Žmonys suniùrę, pikti, tik, kai pasigerias, dainiuoja Žg. Suniùrsta vaikai neišmiegoję atsikėlę Šts. Jo toks būdas, jis visada toks suniùręs Mrj. Dabar žinau, dėl ko ji vis taip suniurusi Žem. Daktaras suniurusiu veidu išvykęs I.Simon.
2. pasidaryti mieguistam: Suniùręs ant miego, piktas J. Kai būna labai šiltas oras, tai žmogus suniū̃ra ir kap i miego nori Plv. Abudu buvo nuo nemigos suniurusiu, tad ir nuėjo gultų rš. Į naktį stotė[je] visi žmonys suniùro Up.
3. apsiniaukti, suniukti: Suniùrusią dieną ir žmonys būna sušyžę, suniùrę Bt. O dangus suniuręs, rūstus, debesiuos mėnulį slepia S.Nėr.
užniùrti intr. J užpykti.

niùrti, niū̃ra (-sta), -o intr.
1. Kos49 darytis niūriam: Jis vis labiau niùro, slėpė savo mintis DŽ. Tu kaip šatrijà suniurusi, ir ans niursta, t. y. tūžta, susiraukęs, supykęs J. Nežinia, kuo viskas pasibaigs, – vis labiau niurdamas pritarė sūnui Lamsargis J.Avyž. O Poviliokas nuo šitų jo apsilankymų vis labiau niursta ir vis pikčiau rėkia ant manęs J.Balt.
2. darytis mieguistam, blaustis: Ans niùrsta, t. y. noria miego J.
apniùrti intr.
1. Š pasidaryti niūriam.
2. pasidaryti mieguistam, apsiblausti: Aš jau apniuraũ, t. y. miego noriu J.
įniùrti intr. pamažu pasidaryti labai niūriam: Paskutinį kartą taip įniuro, kad mergina gavo ilgai jį raminti Mš.
nuniùrti intr. pasidaryti niūriam: Ans nuniùręs, t. y. susiraukęs J.
paniùrti intr.
1. pasidaryti niūriam: Tas tai paniùręs ir paniùręs, kaip ir ko jam trūksta Sv. Net Poviliokas paniursta, sparčiai darbuojasi šaukštu, skubindamas išpliaupti barščius iš dubens ir pabėgti J.Balt. Tamsa žmogų slegia ir daro jį paniurusį rš. Visas sutvėrimas paniuręs raudojo M.Valanč. Paniurusiu moters veidu nusirito dvi skaidrios ašaros J.Avyž. Kietas atkaklumas buvo sustingęs paniurusiuose žemaičių veiduose K.Bor.
| prk.: Tartum visa sušlamo, sučilbo, supyško, lyg, dienai brėkštant, viduj paniurusio miško A.Baran. Aplinkui ūžė aukštos paniurusios eglės rš. Kreivi, siauri takai ir klaidžios tavo gatvės ir ūkanoj pilki, paniurę tavo rūmai V.Myk-Put. Plikos ir baugios kalėjimo sienos, kokios jos tamsios, paniurusios, vienos! rš.
2. apsiniaukti, apsitraukti debesimis: Žemė buvo paniurus, debesimis apsisklaisčius rš. Taip ir pultau, rods, in jūrą, melstaus drauge su banga – gal prašvist naktis paniurus, gal išaušt širdies aušra! B.Sruog.
suniùrti intr.
1. K, I pasidaryti niūriam: Ana kaip šatrija suniùrusi, t. y. susiraukusi, supykusi J. Žmonys suniùrę, pikti, tik, kai pasigerias, dainiuoja Žg. Suniùrsta vaikai neišmiegoję atsikėlę Šts. Jo toks būdas, jis visada toks suniùręs Mrj. Dabar žinau, dėl ko ji vis taip suniurusi Žem. Daktaras suniurusiu veidu išvykęs I.Simon.
2. pasidaryti mieguistam: Suniùręs ant miego, piktas J. Kai būna labai šiltas oras, tai žmogus suniū̃ra ir kap i miego nori Plv. Abudu buvo nuo nemigos suniurusiu, tad ir nuėjo gultų rš. Į naktį stotė[je] visi žmonys suniùro Up.
3. apsiniaukti, suniukti: Suniùrusią dieną ir žmonys būna sušyžę, suniùrę Bt. O dangus suniuręs, rūstus, debesiuos mėnulį slepia S.Nėr.
užniùrti intr. J užpykti.

skrebė́ti, skrẽba (skrẽbi ArchII663; SD26), -ė́jo intr.
1. B, N, K, KII238, RtŽ, M, L, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 judant krebždėti, šiugždėti, čežėti: Pusę nakties nemiegojau, tiek skrebė́jo pelės Lel. Pelė skreba, šnabžda J. Girdėjau, kad višta skrebė́jo J. Gaidys burzda, skreba kašelėje MŽ. Pavožta po sietu višta skrebė́jo pusę dienos, kol priprato perėt Skrb. Skrẽba po priemenę, skrẽba, žiūriu – toks senis Slm. Rupūžės kai ūšmalai skrẽba Kzt.
2. DŽ traškėti, braškėti, gurgždėti, girgždėti: Kur prieš saulę šienas – apdžiūvęs, jau skrẽba Plš. Ir vasarą, kai vėjas yr, epušės lapai skrẽba tik, skrẽba Vdšk. In vėjo išnešei [skalbinius] – išpučia, net skrẽba Klt. Pašalę – kai eini, tik skrẽba Trgn. Pavirš sniegas jau skrẽba, gal naktį ir labiau pašals Upn. A tu girdi, kas te skrẽba, gal gryčia dega?! Ps. Iškilmingoje tyloje monotoniškai skrebėjo [rašančių] plunksnos, šlamėjo verčiami sąsiuvinio lapai J.Avyž. Skreba lyg kailiai sudžiūvę LTR(Dkk). Laikrodis da eina, skrẽba Ėr. Versi dureles, kad neskrebėtų, piktas šešuras kad negirdėtų (d.) Švnč. Ir girinis kubilėlis užu pečiaus skreba: užgulėsit, sveteliai, ir jums bus nelaba NS485.
| Šilkuos gali skrebė́t – šitiek ima pinigų Klt.
^ Pilna – byra, tuščia – skreba LMD(Ml).
3. NdŽ, DŽ šnek. sunkiai, šiaip taip vaikštinėti, krutėti: Senelis vos skrẽba Dkš. To[ji] bobutė šimtą baigia, ale da skrẽba Mžš. Dėdė gi da skrẽba gerai Kkl.
apskrebė́ti, àpskreba, -ė́jo intr. ArchXVI412; K apsitraukti ledeliu, užšalti.
atskrebė́ti, àtskreba, -ė́jo intr. Kp ateiti skrebant: Sėdžiu aš vienas prie langui, girdžiu – kas atàskreba Prng.
įsiskrebė́ti, įsi̇̀skreba, -ė́jo; Ser įnikti skrebėti.
išskrebė́ti, i̇̀šskreba, -ė́jo intr. Š, Rtr; Ser kurį laiką skrebėti, praleisti skrebant.
nuskrebė́ti, nùskreba, -ė́jo intr. skrebant nusileisti: Striukas, melsvas bukutis nuskrebėjo žemyn galva pušies liemeniu rš.
paskrebė́ti, pàskreba, -ė́jo intr., K kiek skrebėti, čežėti, krebždėti.
suskrebė́ti, sùskreba, -ė́jo intr. NdŽ
1. Ser, DŽ1, Slm sukrebždėti, skrebtelėti: Kad kas suskrebė̃s, aš ir nubundu Brž. Visą gyvenimą miegas menkas: bet suskrebė́jo – ir nemiegu Skdt. Popieriuose suskrebėjo pelės rš. Musia nesuzirzens, vabalas nesuskrebės – pusbeždžionė jau ir gyva Blv.
| prk.: Tik suskrebė́k (pabandyk ką daryti) – visa ir žino Dbk.
2. subarškėti, subraškėti: Suskreba užraktas rš. Suskrebėjo degtukų dėžutė rš.
3. sudžiūti, sukietėti (ppr. apie kailinius): Ką tu čia su tais skrebukais benešioji, kad jie suskrebė́ję amžinai Grž.

ni̇̀žti, nỹžta (niñža), -o intr. K, Slnt, Ms; N pradėti niežėti: Nižtè panižo J.
apni̇̀žti intr. K, Š apsitraukti šašais nuo niežų: Šašais apni̇̀žusi ana, t. y. apaugusi niežais J. Po to žvejojimo muno visos kojos apni̇̀žo Vvr.
įni̇̀žti intr. pasidaryti niežtinčiam, įsiniežėti: Pernedėl annižau, tai jau subatoj reikia geros pirties Ml. Teip esu įni̇̀žęs KlvrŽ.
◊ káilis (×skūrà) įni̇̀žo (kieno, kam) apie nerimstantį, išdykaujantį žmogų: Tavo skūrà įni̇̀žo, tu skuisti įnirtai J.
nuni̇̀žti intr. K, Slv, Pc, Šr; B, R287 aptekti niežais: Petras labai nuni̇̀žęs, nesisveikink, kad neužsikrėstum Alk. Nuni̇̀žusios rankos, t. y. nuparusios J. Tas mūso veršis taip nuni̇̀žo Kl. Kokia tatai ta karvė nuni̇̀žusi KlvrŽ.
pani̇̀žti
1. tr., intr. B, J, Bsg, Lž, Kal, Šts pradėti niežėti: Pani̇̀žo pirštą, ėmė tinti, iššoko spaugas J.Jabl. Pani̇̀žo smakrą Lp. Ale ot pani̇̀žo nosies galą, turbūt navyną išgirsiu (priet.) Slv. Kakta pani̇̀žo – bus sarmata (priet.) Kš.
2. intr. prk. parūpti, įsigeisti: Pani̇̀žo dabar važiuot, tai nė nedrausk Jnk. Jam labai panižo ką nors sulaužyti rš.
◊ delnai̇̃ (káilis) pani̇̀žo (kam) paėmė noras ką padaryti: Musėt delnai̇̃ pani̇̀žo, ka nenurimsti vieto[je] Skdv. Muštis nori, kailis panižo LzP.
liežùvį (liežùvio gãlą) pani̇̀žo parūpo ką pasakyti: Pani̇̀žo bobai liežùvį, ir išpliopė visiem Svn. Beklausant tų išmislytų šnektų man tep panižo galą liežuvio, kad neiškenčiau neprasižiojęs Krok. Maža kam gali liežuvis panižti LzP.
prani̇̀žti intr. Jn, Tv pradėti niežėti: Kai pranyžta, ilgai paskui niežti J.Jabl.
suni̇̀žti tr., intr. imti niežėti: Dedervinė suni̇̀žo BŽ172. Kažkaip ėmė ir suni̇̀žo akį. Žiūrau – šašiukas Mrj.
◊ nagai̇̃ suni̇̀žo parūpo ką padaryti: Kalbininkams sunižo nagai ūmai perkeisti savo rašybą rš.
užni̇̀žti intr.
1. pradėti niežėti: Teip užni̇̀žo padas, kad nors rėk Sb. Net pakaušis ažni̇̀žo OG368. Mano antakys ažni̇̀žo Švnč. Kap ažnižo man rankos, tep ažnižo Str. Popui jau ausis ažni̇̀žo – suprato, kad apie jį kalba (priet.) Švnč.
| Tegul ana mazgojas, atejo ažni̇̀žus (labai nešvari), visą mėnasį pirty nebuvus Ob.
2. prk. parūpti, užsigeisti: Niaugi tau tep ažnižo, kad būtinai eisi par jį Dglš.
◊ delnai̇̃ (nagai̇̃) užni̇̀žo parūpo ką padaryti: Taip ir užnižo delnai brūkštelti dalgiu per pono kaklą rš. Ar tau nagai̇̃ užni̇̀žo, kad supjaustei tą virvę? An.
liežùvis užni̇̀žo parūpo ką pasakyti: Liežùvis ažni̇̀žo, tai lept ir pasakiau praudą Grv.
panagiuosè užni̇̀žo parūpo: Kap užvydo diedą karantį – ok, tada bobai i ažnižo panagiuos, ką nebus kam kruta Prng.

skrùsti, skruñda (skrū̃sta), skrùdo intr.
1. Kos53, Rtr, Š, Ser, DŽ, NdŽ, KŽ degti be liepsnos, gruzdėti: Iš didelio inkaitimo pradėjo skrùst Užp. Jeigu pečiun paberti miltai skruñda – duona iškeps Kp. Viršuj kokį spižių užvoži, kad ažsidarytų, kad neleist degt ugniai: skrustè turi skrùst [žievės] (degant degutą) LKT319(Užp). Nuimk nuo geležų ryzus, bo pradėjo skrust Jž.
^ Jau to[ji] vikriai sukas, kaip skrusdama artyn brukas LTR(Kp).
2. NdŽ kepant rusti: Reikia apverst blynai – jau skruñda Brž.
apskrùsti intr.
1. Ser, NdŽ, DŽ1 nuo karščio apdegti, apsvilti: Martynas papsi apskrudusiais kraštais pypkę rš. Tėvui net ančiakiai apskrùdo, kai šoko liepsna Ds. Kaip davė perkūnas, ir nebegyvas [šuo] – apskrùdus galva Slm.
2. apkepti, paruduoti: Apskruñda petelnėj duona, uždedu pritrupinto sinkiai česnako Klt. Reikia, kad iš viršaus truputį apskrùst ragaišis: gražiau atrodo, kai apskruñda Krs. Va, ir bulbos apskrùdo Užp.
įskrùsti intr. patamsėti nuo saulės, įdegti: Nuogos rankos veidrodyje atrodė rusvos, jau truputį įskrudusios saulėje A.Vencl.
išskrùsti intr. išdžiūti, išdegti nuo kaitros: Išskrùdusi nuo saulės šalis BŽ79. Išskrùdo pieva Rtr. Išskrùs visa – rytoj vėl trisdešium laipsnių Slm. Išskrunda javai LTR(Kp).
nuskrùsti intr.; Ser patamsėti nuo saulės, nudegti: Nuo saulės labai nuskrùdęs, tartum koks laukinis Dbk.
paskrùsti intr. DŽ; Ser
1. kiek pridegti, pagruzdėti: Nedėk šlapių kailinių ant pečiaus, nes paskrùs NdŽ. Paskrùdo (duona) BŽ165. Būtų nieko sau blynai, tik biškį paskrùdę Sld. Košė paskrùdus, nė nevalgyk, da apsirgsi Užp. Paskrùdo taukai Ds. Pečius tiek prikūrintas, kad net bandukių apačios paskrùdo Rm.
2. NdŽ kepant smarkiai pagelsti, paruduoti: Tikros keptos bulbelės su „kailinėliais“, paskrudusios po lupena Vaižg. Tegul bulbos paskruñda Ktk. Tegu paskrū̃sta da blynai, neimk Ktk.
3. iš paviršiaus sukietėti, pašalti: Patrauktas sniegelis, paskrùdę kiek, paskrebę Klt.
praskrùsti intr. NdŽ iš karščio pradegti.
priskrùsti intr.
1. Ser, DŽ, NdŽ prisvilti, prigruzdėti, pridegti: Kurgi žiopsai, žiūrėk, parpeliai priskrùs! Km. Teip priskrùdo blynai, kad ir nuo petelnios negali atplėšt Ds.
2. NdŽ skrundant priskresti, apsitraukti skrudėsiais: Priskrùdo, tai skrudenas ir lupinėja iš puodo Ds. Visas puodo dugnas priskrùdęs, negali nė išgramdyt Gž.
3. prk. prikibti, prisirišti: O kad našlė prie jo priskrudus it pintis – kas mums? rš.
suskrùsti intr.
1. Ser, NdŽ, DŽ1 iš karščio padegti, sugruzdėti: Par karštai padėjau mėsą, net suskrùdo Trgn. Kas čia do bandelės: sudžiūvę, suskrùdę kaip akmuo Ob. Čirškuliai suskrùdo Dglš. Pečius labai karštas buvo, linai ir suskrùdo Dgl. Ant pečiaus suskrùdo kailiniai Kp. Jau suskrùdo mano liulka, reiks pirkt naują Jnš. O tos rankos pirštai, tvirtai suspaudę, tebelaikė suskrudusio popieriaus gabalėlį rš.
2. sudžiūti, paruduoti nuo karščio: Nuseko upės, išdžiūvo upeliai, išdegė laukuose javai, suskrudo pievose žolė, o lietaus – nė lašelio rš.

samanóti, -ója, -ójo Rtr, Rmš, Mrj, Sdr, sãmanoti, -oja, -ojo Rtr
1. intr. trauktis, augti samanomis: Sodai neprižiūrimi samanója Ėr. Pradeda stogas samanóti Pc.
^ Ant vietos ir akmuo samanoja LTR(Lp).
2. būti, darytis apsileidusiam: Jis visą gyvenimą samanõs be žmonos Mrj. Žmogus nepajunti, kada pradedi atbukti, samanoti rš.
3. tr. M, Kpč dėti, kamšyti samanas į statomo trobesio sienojų tarpus: Sukirto namą, nei sãmanot reikėjo Ktk. Pirkaitę sãmanoja OG303. Reikia atsivežt samanų, be reiks tuoj gurbas samanót Vžns. Reikia šiandien prisraut samanų, ė jau ryt samanósim pūnias Grv. Statydamas pirkią, sãmanok sienas SkrT. Medžiai gatavi, sãmanok i krauk, sãmanok i krauk Snt.
apsamanóti
1. intr. R, Š, Pgg, Ktk apaugti samanomis: Kai nupjauna medį – gražus, paskiau apsamanója Km. Apsamanójęs visas akmuo GrvT94.
^ Ant vietos ir akmuo apsamanoja KrvP(Gdž). Kurs akmuo ant vietos – apsãmano[ja], o kurį mėto – plikas Sch74(B). Vaikšto kaip apsamanojęs kelmas LTR(Vs). Aukštai karo apsamanojęs, o pats galas išsimovęs (riešutas) Mrs.
| refl.: Tarpus medis greitai auga, o užskurdę kernėžiai stovi apsisãmanoję J.
2. refl. Š aplipti samanomis.
3. intr. Mrs apsitraukti plaušingu apvalkalu (apie prinokusio riešuto branduolį): Apsamanóję jau riešutai, sekas valgyt Mrc. Einam riešutaut, jau branduliai apsamanóję Nč.
4. apsileisti, apšepti: Tu išeitum kur ar ką – jau visai apsamanósi Mrj. Atėjo į tą dvarą, nieko nėra, tikt už pečiaus guli tokis apsamanojęs diedukas BsMtII248. Žmogus jau eina apsamanójęs (sukriošęs), tik kaulai ir skūra Grv.
ǁ pasidaryti neišmanančiam, atsilikusiam: Kaip čia nieko neskaitydamas – apkiausi žmogus, apsamanosi J.Paukš.
5. tr. apkamšyti samanomis: Apsamanótas prieangys tai šiltas Al. Gerai apsamanók, kad per sienojus nevaikščiotų vėjas Lp. Prastai meistrai apsãmanojo, tai dabar vėjas par plyšius ir švilpia Ktk.
ǁ papuošti samanomis: Gražiai kapai apsamanóti – jau rudenį pats geriausias papuošalas samanos Jrb.
įsamanóti tr. įdėti, įkamšyti samanų: Statant reikia gerai pirkia įsãmanoti, kad būtų šilta gyventi Š.
| refl. Š.
išsamanóti tr. Š apdėti, iškamšyti samanomis: Jų tvartai išsamanóti Gdl.
| refl. Š.
nusamanóti intr. apaugti samanomis: Namas nusamanojusiu stogu rš.
pasamanóti tr. Vl kiek apkamšyti samanomis: Pašuopėn anoj siena pasamanóta Lp.
prisamanóti
1. intr. Lš priaugti samanų: [Žirnis] pateko stačiai į prisamanojusį plyšį J.Balč. Dėl jos gali prisišniaukšt, želte priželt, prisamanót, – ji nepašluos Prn.
2. tr. pridėti samanų: Prisamanósim samanom [rąstų tarpus] Pls.
susamanóti tr. sudėti samanas, iškamšyti samanomis: Šiltą turėsit gryčią, gerai susãmanojot Ant. Sienojai gerai susãmanota, tai pirkioj ir šilta Ad. Namas pastatytas, tik susamanótas, i nieko daugiau nedaryta Grv. Susãmanojo šlapiom samanom pirkią, tai dabar i šalta Klt.
užsamanóti intr. apsamanoti, užaugti samanomis: Nedidelėje miško aikštelėje buvo įdubimas, dar neužžėlęs žole, neužsamanojęs J.Avyž.

samanóti, -ója, -ójo Rtr, Rmš, Mrj, Sdr, sãmanoti, -oja, -ojo Rtr
1. intr. trauktis, augti samanomis: Sodai neprižiūrimi samanója Ėr. Pradeda stogas samanóti Pc.
^ Ant vietos ir akmuo samanoja LTR(Lp).
2. būti, darytis apsileidusiam: Jis visą gyvenimą samanõs be žmonos Mrj. Žmogus nepajunti, kada pradedi atbukti, samanoti rš.
3. tr. M, Kpč dėti, kamšyti samanas į statomo trobesio sienojų tarpus: Sukirto namą, nei sãmanot reikėjo Ktk. Pirkaitę sãmanoja OG303. Reikia atsivežt samanų, be reiks tuoj gurbas samanót Vžns. Reikia šiandien prisraut samanų, ė jau ryt samanósim pūnias Grv. Statydamas pirkią, sãmanok sienas SkrT. Medžiai gatavi, sãmanok i krauk, sãmanok i krauk Snt.
apsamanóti
1. intr. R, Š, Pgg, Ktk apaugti samanomis: Kai nupjauna medį – gražus, paskiau apsamanója Km. Apsamanójęs visas akmuo GrvT94.
^ Ant vietos ir akmuo apsamanoja KrvP(Gdž). Kurs akmuo ant vietos – apsãmano[ja], o kurį mėto – plikas Sch74(B). Vaikšto kaip apsamanojęs kelmas LTR(Vs). Aukštai karo apsamanojęs, o pats galas išsimovęs (riešutas) Mrs.
| refl.: Tarpus medis greitai auga, o užskurdę kernėžiai stovi apsisãmanoję J.
2. refl. Š aplipti samanomis.
3. intr. Mrs apsitraukti plaušingu apvalkalu (apie prinokusio riešuto branduolį): Apsamanóję jau riešutai, sekas valgyt Mrc. Einam riešutaut, jau branduliai apsamanóję Nč.
4. apsileisti, apšepti: Tu išeitum kur ar ką – jau visai apsamanósi Mrj. Atėjo į tą dvarą, nieko nėra, tikt už pečiaus guli tokis apsamanojęs diedukas BsMtII248. Žmogus jau eina apsamanójęs (sukriošęs), tik kaulai ir skūra Grv.
ǁ pasidaryti neišmanančiam, atsilikusiam: Kaip čia nieko neskaitydamas – apkiausi žmogus, apsamanosi J.Paukš.
5. tr. apkamšyti samanomis: Apsamanótas prieangys tai šiltas Al. Gerai apsamanók, kad per sienojus nevaikščiotų vėjas Lp. Prastai meistrai apsãmanojo, tai dabar vėjas par plyšius ir švilpia Ktk.
ǁ papuošti samanomis: Gražiai kapai apsamanóti – jau rudenį pats geriausias papuošalas samanos Jrb.
įsamanóti tr. įdėti, įkamšyti samanų: Statant reikia gerai pirkia įsãmanoti, kad būtų šilta gyventi Š.
| refl. Š.
išsamanóti tr. Š apdėti, iškamšyti samanomis: Jų tvartai išsamanóti Gdl.
| refl. Š.
nusamanóti intr. apaugti samanomis: Namas nusamanojusiu stogu rš.
pasamanóti tr. Vl kiek apkamšyti samanomis: Pašuopėn anoj siena pasamanóta Lp.
prisamanóti
1. intr. Lš priaugti samanų: [Žirnis] pateko stačiai į prisamanojusį plyšį J.Balč. Dėl jos gali prisišniaukšt, želte priželt, prisamanót, – ji nepašluos Prn.
2. tr. pridėti samanų: Prisamanósim samanom [rąstų tarpus] Pls.
susamanóti tr. sudėti samanas, iškamšyti samanomis: Šiltą turėsit gryčią, gerai susãmanojot Ant. Sienojai gerai susãmanota, tai pirkioj ir šilta Ad. Namas pastatytas, tik susamanótas, i nieko daugiau nedaryta Grv. Susãmanojo šlapiom samanom pirkią, tai dabar i šalta Klt.
užsamanóti intr. apsamanoti, užaugti samanomis: Nedidelėje miško aikštelėje buvo įdubimas, dar neužžėlęs žole, neužsamanojęs J.Avyž.

samanóti, -ója, -ójo Rtr, Rmš, Mrj, Sdr, sãmanoti, -oja, -ojo Rtr
1. intr. trauktis, augti samanomis: Sodai neprižiūrimi samanója Ėr. Pradeda stogas samanóti Pc.
^ Ant vietos ir akmuo samanoja LTR(Lp).
2. būti, darytis apsileidusiam: Jis visą gyvenimą samanõs be žmonos Mrj. Žmogus nepajunti, kada pradedi atbukti, samanoti rš.
3. tr. M, Kpč dėti, kamšyti samanas į statomo trobesio sienojų tarpus: Sukirto namą, nei sãmanot reikėjo Ktk. Pirkaitę sãmanoja OG303. Reikia atsivežt samanų, be reiks tuoj gurbas samanót Vžns. Reikia šiandien prisraut samanų, ė jau ryt samanósim pūnias Grv. Statydamas pirkią, sãmanok sienas SkrT. Medžiai gatavi, sãmanok i krauk, sãmanok i krauk Snt.
apsamanóti
1. intr. R, Š, Pgg, Ktk apaugti samanomis: Kai nupjauna medį – gražus, paskiau apsamanója Km. Apsamanójęs visas akmuo GrvT94.
^ Ant vietos ir akmuo apsamanoja KrvP(Gdž). Kurs akmuo ant vietos – apsãmano[ja], o kurį mėto – plikas Sch74(B). Vaikšto kaip apsamanojęs kelmas LTR(Vs). Aukštai karo apsamanojęs, o pats galas išsimovęs (riešutas) Mrs.
| refl.: Tarpus medis greitai auga, o užskurdę kernėžiai stovi apsisãmanoję J.
2. refl. Š aplipti samanomis.
3. intr. Mrs apsitraukti plaušingu apvalkalu (apie prinokusio riešuto branduolį): Apsamanóję jau riešutai, sekas valgyt Mrc. Einam riešutaut, jau branduliai apsamanóję Nč.
4. apsileisti, apšepti: Tu išeitum kur ar ką – jau visai apsamanósi Mrj. Atėjo į tą dvarą, nieko nėra, tikt už pečiaus guli tokis apsamanojęs diedukas BsMtII248. Žmogus jau eina apsamanójęs (sukriošęs), tik kaulai ir skūra Grv.
ǁ pasidaryti neišmanančiam, atsilikusiam: Kaip čia nieko neskaitydamas – apkiausi žmogus, apsamanosi J.Paukš.
5. tr. apkamšyti samanomis: Apsamanótas prieangys tai šiltas Al. Gerai apsamanók, kad per sienojus nevaikščiotų vėjas Lp. Prastai meistrai apsãmanojo, tai dabar vėjas par plyšius ir švilpia Ktk.
ǁ papuošti samanomis: Gražiai kapai apsamanóti – jau rudenį pats geriausias papuošalas samanos Jrb.
įsamanóti tr. įdėti, įkamšyti samanų: Statant reikia gerai pirkia įsãmanoti, kad būtų šilta gyventi Š.
| refl. Š.
išsamanóti tr. Š apdėti, iškamšyti samanomis: Jų tvartai išsamanóti Gdl.
| refl. Š.
nusamanóti intr. apaugti samanomis: Namas nusamanojusiu stogu rš.
pasamanóti tr. Vl kiek apkamšyti samanomis: Pašuopėn anoj siena pasamanóta Lp.
prisamanóti
1. intr. Lš priaugti samanų: [Žirnis] pateko stačiai į prisamanojusį plyšį J.Balč. Dėl jos gali prisišniaukšt, želte priželt, prisamanót, – ji nepašluos Prn.
2. tr. pridėti samanų: Prisamanósim samanom [rąstų tarpus] Pls.
susamanóti tr. sudėti samanas, iškamšyti samanomis: Šiltą turėsit gryčią, gerai susãmanojot Ant. Sienojai gerai susãmanota, tai pirkioj ir šilta Ad. Namas pastatytas, tik susamanótas, i nieko daugiau nedaryta Grv. Susãmanojo šlapiom samanom pirkią, tai dabar i šalta Klt.
užsamanóti intr. apsamanoti, užaugti samanomis: Nedidelėje miško aikštelėje buvo įdubimas, dar neužžėlęs žole, neužsamanojęs J.Avyž.

šèpti, šem̃pa, šẽpo intr. Š, DŽ, NdŽ, OGLII34, KŽ; Kos54 negražiai, netvarkingai augti (apie plaukus, barzdą): Šem̃pa tavo barzda, t. y. želia, skeberdė[ja] kaip šepetys J.
apšèpti intr. NdŽ, KŽ
1. Š, DŽ negražiai apaugti, apželti plaukais, barzda: Teip apšẽpo, kad net baisu pažiūrėt Ps. Ans bjauriai apšẽpęs su tais plaukais Varn. Visas apšẽpęs, nenūsiskutęs Lkv. Gyvaplaukiais apaugęs, visas apšẽpęs Skrb. Teipgi baisiai atrodžia: butelių prisikišęs, visas apšẽpęs Slm. Koj tu toks apšẽpęs – nei mergos nežiūrės Kp. Jis nebejaunas, gerai apšepęs, t. y. jo barzda apžėlusi J. Tėvas išsitiesia ir suima ranka apšepusį smakrą rš.
^ Ko tu neskuti barzdos, apšepęs kai vieversys Žg. Apšẽpęs kaip uodega katino, o dar girias, kad gražus Srd. Nė jis barzdos skuta, apšẽpęs kai kelmelis Bsg. Jis retai skutas – visas apšẽpęs kaip meitėlio pi̇́lvas Vb. Apšepęs kaip meškos kuškis KrvP(Jnš).
ǁ apaugti kuo styrančiu: [Grybo] kotas baltas, apšepęs pilkais, rudais plaušeliais – žvyneliais rš. Medžio kamėnas kerpėms apšẽpęs Krkl. Ilgainiui tie pamiršti akivarai apaugo krūmais, apšepo ajerais, švendrėmis A.Vien. Dilgėlės stiebai statūs, apšepę šiurkščiais dilginančiais plaukeliais rš. Apšepusi kepurėlė BTŽ201.
2. aplipti, apsivelti, apkibti, apsitraukti: Visas briedgauriais apšẽpęs Krkl. Kur tu, vaikel, buvai, kad visas apšepęs voratinkliais Prn. Išlindo atgal, visas apšepęs akuotais ir nuovėtom J.Balt.
3. Gs apsileisti, suvargti: Kojos va sveikos, ale teip apšẽpo jy (ji), paseno Pnd. Kai apsiženijo, tai tuoj ir apšẽpo Slk. Ar tu toks apšẽpęs ir par šventes būsi? Plt. Suvis apšẽpęs diedukas – devintą [dešimtį] baigia Dg. Jisai jau sumenkėjęs, apšẽpęs žmogelis Jrb. Apseno žmogelis, apšepo – nebebuvo to Juozapo, kuris gražiai rengėsi, gražiai su žmonėmis kalbėjo rš. Nū nebestipras svietas, greitai apšempa J.
4. apsitrinti, aptriušti, apskurti: Apšepo jau stubos, oi oi! Šn. Stogai apšẽpę, pamatai išgriuvę Dkš. Buvo tai dviejų galų mūrinis pastatas, iš lauko apšepęs, bet dar gerai išsilaikęs V.Myk-Put. Jo drapanos jau visai apšẽpę Gdl. Tavo sermėga jau apšẽpusi Všv.
ǁ apsusti, sumenkti: Kur dėsi tokią apšẽpusią karvę? Mrs.
5. K.Būg(Gmž) apgirsti, apkaušti.
nušèpti intr.
1. Š apaugti, nuželti plaukais, barzda: Visas apaugęs žilais plaukais ir nušepęs aštria barzda J.Balt.
2. apsileisti, nesusitvarkyti: Nušẽpęs nubuvęs, i barzos nenusigrando Krš.
3. Up nusigyventi, nuskursti: Į tuos nušẽpusius ūkinykus nežiūri Gs.
4. nusitrinti, nutriušti, nuskarti: Čiagi jau nušẽpę viskas, bet ką jau darysi – mes nestatysim [trobesių] Šil. Nušẽpus medžiaga Zp. Švarkas labai nušepęs, pabrizgęs rš. Višta nušẽpus, plunksnos byra Jrb.
pašèpti intr.
1. NdŽ, KŽ truputį apaugti, apželti plaukais: Pašẽpęs gyvaplaukiais Jnšk.
2. truputį apaugti plaukeliais: Pialka pašepus (bot. našlaitė pašepėlė) rš. Klauso dideli, minkštai pašepę lazdynų lapai rš.
3. NdŽ apsidėvėti, apsinešioti, apsitrinti.
4. NdŽ kiek nuskursti, nusigyventi.
prašèpti intr. NdŽ
1. gana apželti plaukais, apšepti.
2. gana nuskursti.
prišèpti intr.
1. NdŽ pasidaryti susivėlusiam, pasišiaušusiam, gauruotam.
2. Š prisivelti plaukų, pūkų ar pan.
3. priskresti: Šaukštai nemazgoti, puodai prišẽpę, priskretę Gs.

sūrė́ti, sū̃ri (-ė́ja NdŽ), -ė́jo intr. K, J, Rtr, NdŽ
1. LL228, DŽ, KŽ darytis sūriam (ppr. mirkstant sūryme): Sūrdau, kad sūrė́tų mėsa J.
| refl. KŽ: Mėsa sūrė́jos užtektinai Jrb. Apibarstė su druska [mėsą], ka sūrė̃tųs Krš. Paskerdžiam [kiaulę], atšaldžiam lašinius, pasūdžiam, i sūrė́kis Pls. Ties durimis stovėdavo kopūstų bačka, kubilai su selenom, pasieny – lovys su besisūrinčia mėsa V.Bub.
2. būti sūru: Iš kurgi te jam sūrė́jo, jeigu druskos kaip ir nebuvo dėta? Sb.
3. NdŽ prk. darytis brangesniam, brangti.
apsūrė́ti intr.
1. pasidaryti sūresniam: A neapsūrė́jo barščiai kiek? Bsg.
| refl.: Palauk biskį, apsisūrės [sūris], galėsi imt Skr.
2. apsitraukti druska: Mūso toks apsūrė́jęs kumpis Ms.

×dasūrė́ti (hibr.) intr. pasidaryti pakankamai sūriam, įsūrėti: Kirminiukų prie [kumpio] kaulo radau – a nedasūrė́jęs buvo Vdžg.
įsūrė́ti
1. intr. K, Rtr, Š, KŽ, NmŽ, Up, KlvrŽ, Ms pasidaryti sūriam, prisigerti sūrymo: Įsūrė́jusi mėsa KII112. Apsūdyta mėsa jau įsūrė́jo J. Įsūrė́jusi, susmilkusi buvo meisa Pj.
| Ėjo vyrai, nuskutę barzdas, pakeitę įsūrėjusius (sūraus prakaito prisigėrusius) marškinius J.Balt.
| refl. N, K, Š, Rtr, DŽ, KŽ, Arm, Lš, Alk, Rmš, Srv, Grž, Lnkv, Kp, Žg, Krž, Tl: Jau mėsa įsisūrė́jo, laikas kabinti J. Mėsa įsūdyta, įsisūrėjusi, druskoj buvusi R275, MŽ368. Ta mėsa gerai įsisūrė́jus, tai stovėjus stovės Jnšk. Nešk rūkyt mėsą – jau insisūrė́jo Ds. Sūdom žuvį: kai insisū̃ri, išplauni, alyva apipili – baisiai skanios Lb. Raudoni, gražūs lašiniai – įsisūrė́ję Ėr. Reikia, kad gerai insisūrė́t [sūris], tada džiauk Klt. Silkės buvo išsibuvusios, įsisūrė́jusios Skdv. Neinsisūrė́ję žuvys Dglš.
| prk.: Kai įsisūrė́[ja] (sūriai privalgo), geriau gerti Skdv.
2. refl. prk. nusibosti, įkyrėti: Insisūrėjo jau man tie jo prašymai – turėjau paskolyt Smn.
išsisūrė́ti Žl, Lp pakankamai įsisūrėti, prisigerti sūrymo: Neišsisūrė́jo mėsa gerai, supuvo Klt. Jau lašiniai išsisūrė́jo Mrj.
nusūrė́ti intr. persiimti druska, sūrumu: Nusūrėsi vien sūrai su druska ėsdamas Šts.
pasūrė́ti intr.
1. NdŽ pasidaryti sūriam, sūresniam: Pasūrė́jo, nevalgau tos meisos Pvn. Sūris, į parūgas įmerktas, pasūrė́[ja] Šts.
2. refl. Skr, Kp, Trgn, J.Jabl(Pš) prabūti sūryme, druskoje: Mėsą supjaustai, pasūdai, pasisūrė́[ja] kokias tris dienas Jrb. Nepasisūrė́ję lašiniai – neseniai pjauta kiaulikė Rdn. Pasisū̃ri – sursteria, gardesnė mėsa Klt. Kai ploni lašiniukai, tai kokias dvi savaites pasisūrė́[ja] i galima rūkyt Erž. Tegu ilgiau pasisūri mėsa, ne tep greit ges Gs. Tris dienas žuvys pasisū̃ri, paskui rūkyk Kt.
3. NdŽ prk. truputį pabrangti.
pérsūrėti tr. padaryti per daug sūrų, per ilgai išlaikyti sūryme: Pársūrėta meisa nepelė[ja] Šts.
| refl. Pc: Kumpiai reikia išimt iš sūrymo, kad nepérsisūrėtų Trgn. Lašiniai taip pársisūrėjo, ka viena druska Rs.
prisūrė́ti intr. NdŽ prisitraukti sūrymo: Labai prisūrė́jo mėsa Jrb.
| refl.: Jau kumpiai prisisūrė́jo Trgn.
susūrė́ti intr. NdŽ pasidaryti sūriam, įsūrėti.
| refl.: Ką te tokį meičiuką: da nesusisūrė̃s mėsa, ir suvalgysi Trgn.