Termino paieška - menkas žmogus

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (149)

apdúoti

Apibrėžtis

dúoti, -da (-ja, -ma, -sti), dãvė (dẽvė)
1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei dúodi, dúok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad dúoda Dkš. Kai Die[va]s dúoja Lz. Čia juoda duona, ir tos nedúoja Aru41(Zt). Aš dúomu Lz. Duoklę duomi SD72. Vienamui duosti, o kitamui atima MP11. Ką Dievas duost, kišk į žaką (kašelę, antį) B. Mes mizernų penigų … patys už save neduome DP242. Ankščią (skolą) duoste (duodate) tiemus, nuog kurių tikitės, jog jumus tai ataduos DP284. Dėlto abavem ir muitus duostat (duodate) Mž32. Daviaũ jam valgyt ir gert Rm. Duodamai̇̃s valgiais apkraus ne vien stalus, bet ir lentas par vestuves Šts. Devei̇̃ pasogą Tvr. Vanikėlį devė, pati graudžiai verkė RD178. Vienam dúosiu šilko tinklą, kitam duosiu aukso žiedą Ml. Duosiuot (duosiu ti, t. y. tau) … visas tas bagotystes MP170. Žmogau, ką tu man dabar duosi, kad aš tave nuo vilko išgelbėjau? BsPI9. Su geru nedúosi – su piktu dúosi Skr. Duosiem (duos mi, t. y. man) duonos kąsnelį J.Jabl. Tylėk, vaikeli, tuoj duonelės duosiuot (duosiu tau) J.Jabl. Brolis tau knygą duõs, t. y. pateiks J. Duos mums karalius drabužius, į baltas rankas kardužius StnD26. Duok man peilio (neilgam, tuoj sugrąžinsiu) J.Jabl. Dúok šen, duokš! KI488. Duokim (duoki mi) ant bliūdo galvą Jono Krikštytojo BPII259. Dúokiam duonos kąsnelį Kv. Duõ (duok) man kirvį, reikia pakapot! Švnč. Dúotie (duokite) virvę! Švnč. Duõ mai (duok man) Dsn. Duokite, ir bus jumus duota BPII254. Kad tu nesulauktum, kad aš tau dúočiau! Grž. Dúočia, jei žinočia, kad tu ataduosi Sb. Kad turėtau, tai duotáu Mrk. Ma[n] už tą skūrą duotumbei štai tą spintą BsPI92. Ka duonos dúotub (duotų), būt gerai Lz. Ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP221. Ko norėsi mano duodamas? BB1Kar3,5. Dãvęs dúok ir nemažink Dkš. Dúodant vienam, reikia duot ir kitam Sb. Nedãvus – ne kaimynas, ė dãvus – sau nėr Dglš. [Liepynas] iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo A.Baran. Tu svočiukė tikra melagėlė: sakeisi gyreisi duosint pyragėlių JV715. Kad turėtąs, duotąs Sb.
| Davėm drigantą kumelei (leidome prie driganto) Šts.
| Čia vieta duodama ir imama (čia daug pajamų, bet daug ir išlaidų) KlvrŽ.
^ Nei pats valgo, nei kitam dúoda Trgn. Davei̇̃ arklį, dúok ir balną Zr. Tūkstančius imdama, galėčiau ir aš dúoti ir dribtelėti (daug duoti) Snt. Duotas priš duotą (jei kitam duosi, gali viltis iš kito gauti) Up. Kad kepė, tai ir duos Sim. Jei pats nedirbsi, tai niekas neduõs Ds. Geriau dúoti, negu prašyti Vel. Nežadėk daugiau, kaip gali duoti VP34. Dúodamas imk, mušamas bėk Kv. Nei gimė, nei gims, kas duodamas neims VP32. Lapė ir neduodama atras vištas M.Valanč. Nuo Dievo duomama (duodama) ranka (sakoma, ką duodant) Tvr. Nesigailėk davęs, džiaukis gavęs Sim.
duotinai̇̃ adv., duotinõs: Duotinõs įdavė, aš nevogiau Trk.
| refl.: Turtai be reikalo neduodas M.Valanč. Duostis mažu vaikeliu ing rankas mūsų DP42.
ǁ Vrn tiesti (ranką).
ǁ padėti kam valgyti, ėsti (maisto, pašaro): Išalkau, dúokit greičiau valgyt! Jnšk. Duotè (duokite) greičiau sūrį, labai išalkau Švnč. Ar davei̇̃ karvėm [ėsti] ? Ėr. Ar tu buvai karvėm pietų dãvęs? Pc. Šuniokas šiandiej tebėr nieko nedúotas Sl. Šuo, ėsti neduodamas, išėjo PP74.
| Duok tai žemei mėšlo, pamatysi, kokie javai augs Ėr.
ǁ leisti, švirkšti: Dãvė adatą į ranką Jrb.
ǁ leisti (kam kuo pasinaudoti): Niekas nebdavė trobų patalkiuo šokti Šts.
ǁ pateikti: Dãvė paliepimą kelią pataisyti Ėr. Nušoko nuo vežimo komandai duoti rš. Buvau dãvus prašymą į kursus, bet vietų nebėr Jnšk. Mergausiu ir aš! – sušuko Onikė, gerą mintį duota rš. Vienas žmogus buvo davęs tokį patarimą J.Balč. Dúok mums rodą, motušėlė JV1492. Po dangų lakiodamas erelis duost liudijimą DP43. Jėzus jam nedavė atsakymo SE258.
ǁ skirti: Kokį dúoda darbą, tokį turi dirbt Dt. Tedúoma tau Dievulis ščeslyvą naktelę Lz. Aš jiemus duomi amžiną gyvenimą BPI83. Tatai duomi jumus už ženklą DP41. Duomiet (duomi ti, t. y. duodu tau) protą, idant aukso nuog manęs pirktumbei BBJon3,18. Aš jam duoną dúodu (maitinu) Rm. Tu duosi (duodi) jiemus peną DK182. Duoną mūsų visų dienų duodi (duok) mums nū Mž23. Nėr man tėvužio dalelei duoti KlpD48. Lytų maloningą duosi Mž288. Rykštė … duost išmintį MP64. Tau duome (duodame) amžiną garbę Mž240. Kokį protą duostit (duodate) jūs BB1Kar12,6. Nèdavė Dievas savų vaikų, tai nereikia ir kitų Švnč. Davėt (davė ti, t. y. tau) mokslą MP170. Garbės manos neduosiu antram DP536. Tik už vaišes dėkavosim, už taboką garbę dúosim JD864. Sugyveno vieną sūnų, kuriam davė vardą Meškausis VoL326. Duokiam (duok mi) naują tikrą dvasią BPII301. Duonos putros davė, bet meilės nedavė Žem. Pone Dieve, duod (duok) sveikatą PP72. Viešpatie, duod man pagalbą DP113. Žmogelis tenkinąsis tuo, kiek Dievo duotas S.Dauk.
^ Dievas davė giedrą, Dievas duos ir lytaus S.Dauk.
2. tr. dovanoti: Paskuo jam pagailo vištų bedúoti BM317. Niekada nemidavei ožį, idant su prieteliais mano būčia pasilinksminęs BtLuk15,29.
^ Kad duodi paršelį, duok ir maišelį Sim. Gaidžio duotas, avino graibo B.
3. tr. paaukoti, paskirti: Vis (visa) duomi, čerte, ing tavo rankas Mž433. Christus save patį davė DP542.
| refl.: Aš tavon macin duomies su dūšia, su kūnu PK146.
4. intr., tr. nustatyti vertę, mokėti (ppr. pinigais): Kiek tau dúoda už jautį? Rm. Jo arkliui (jam už arklį) dúoda penkius šimtus Sb. Už javus tiek čia, tiek tenai duoda N. Norint dúoste tris šimtelius, bet neatvaduoste JV1492. Jis jiems davė dideles algas BsPI81. Kad duotų kokį šimtą, parduočiau [karvę] Pn. Ne, mes negalim tiek duot, tai per brangiai BsPI60. Ir šimtą duotas klumpa J.Jabl. Per brangiai pirktas žals vainikelis, per brangiai duotas aukso žiedelis KlpD80. Šimtą rublių dúočiab (duočiau) už itą arklį Zt.
5. intr. nustatyti (amžių): Iš ūgio galėtum jam dúot kokį dešim metų Slm. Jam daugiau nedúotum kaip trisdešim [metų] Viln. Nu, o kiekgi metų dúotumėt man? Pn.
6. intr. skirti, nustatyti (laiką): Dúodavo valandą apypietės Vlkv. Jeigu sugausma, metus dúosma (bausime, sodinsime metus į kalėjimą) Rš.
7. intr. leisti, netrukdyti, įgalinti: Nedúoda užmigt Mrj. Jie nedúoda mums miego J.Jabl. Kad tik man duotų tas pirštas [skaudamas] miegoti Rm. Nedúoda miežių pjaut – šlapia (drėgnas oras) Mlt. Jis niekam žodžio tarti nedúoda BŽ98. Jis dãvė man suprasti BŽ108. Aš daviaũ jam sakyti K. Aš paukšteliui lėkti dúosiu KII8. Duosi girdėti linksmybę ir džiaugsmą PK63. Dúok, aš lempą uždegsiu Rm. Dúok valgyt, nekliudyk žmogui su savo kalba! Jnšk. Duõ man, aš geriau moku! Švnč. Nedraskykit žaliūkšnių obuolių, duokit nors užaugt Slm. Duok, pabučiuosiu! – Ar tik nedavusi! (mandagus atsisakymas) Šts. Duokiat jiems vieną dieną bei naktį mirkti S.Dauk. Viešpatie, duod (duok), idant šviesą regėčia DP106. Duõ sėstis! Dsn. Duokim (duoki mi, t. y. man) gi, pone, benmaž atsilsėti J.Jabl. Duokiam (duokie mi) žinoti mano nusidėjimus BBJob13,23. Nemiduok (neduok manęs) išjuokt piktamui KN255. Jis davė kitus apaštalais, kitus prarakais … būti BPII119. Duokitam malones rasti jūsip BB1Moz34,11. Neduok mumus pražūti Mž237.
| Geri vaikai nedúoda tėvam dirbti (už juos padirba) Ėr.
^ Davė vilkui avis saugoti! Mlt.
| refl.: Nesdúoda priliest – baisiai sopa Dbk. Nei rūgščiai, nei sūriai nebesduoda valgyti Sv. Visaip jis duodasi – ir stumiamas, ir traukiamas LTR(Šmn). Tai kodėl nepareini, kad žinai; kodėl duodies tiek daug prašinėti? I.Simon. Po valandai vėl tas pats žodis davėsi girdėti BsPIII13. Duõsis matyt, kaip toliau bus Ėr. Duõsis matyt, kas jis per vienas Alv. Už tokius pinigus tai gera karvė nesiduos nė pačiupinėti (nenupirksi) V.Kudir. Jis turėjo duotis pažinti broliams Skv1Moz45,1.
ǁ refl. nusileisti, nesipriešinti, leistis: Aš nedúoduos tau, kad ir lupatė boba Šts. Ana duostisi sugauti, duostisi ant pečių jo uždėti BPII224. Dúokis pamokomas Slnt. Nesiduok pergalėti piktybei BtPvR12,21. Nesiduokis išvadžioti N. Pirmatelė ilgai nesdúoda melžiama Ds. Nèdaviaus nė sudievu sakomas, taip buvau supykęs Šts. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Aš … duosiuos jam surišt DP240. Ar tu dúosies jam už nosies vedžioti? Jnšk.
ǁ refl. būti paveikiamam: Tokios odos batai nebus ankšti, ši oda dúodasi Lš.
ǁ refl. sektis, vykti: Jeigu šis reikalas dar duosis pajudinamas, tai čia pats tikriausias kelias sp. Man labai sunkiai duodasi arti rugienos Jnš. Linai šlapi, o dúodas minti Šts. Nei to mano sirgimo, ale bet va negaluoju, o darbas dirbt dėlto nesidúoda Kp. Senos morkos, nebesidúoda skusti Ėr. Ką čia gersi [kiaušinį], kad nesdúoda žalias gert Vdš. Jisai niekur … neduostis rast DP41. Duomies ižmelst SD382.
8. tr. daryti, kad kas atsirastų, gaminti, teikti, vaisių vesti, derėti: Tas medis daug vaisiaus dúoda KI489. Geras medžias gerus vaisius dúoma OG317. Ta karvė daug pieno dúoda Pn. Duok gerai karvei, tai ir karvė duos Užp. Iš geriausių tėvų paimti kiaušiniai duoda viščiukus kitos plunksnos rš. Kokios našios pievos, kokius linus duoda! V.Piet. Rugiai kad byra, tai dúoda (daug prikuli) Gs. Joks javas tiek neduõs, kiek bulvė Upt. Krūtys … pieną duosti Mž191. Galvijai tur alkti ir menką naudą todėlei duoda K.Donel1. Prekyba duoda daug pelno rš.
9. tr. daryti, atlikti: Knygos pasirodymas davė pradžią lietuviškai spausdintinei literatūrai rš. Jei nesutiksi, bylai duosim eigą B.Sruog. Po kokių dešim ėjimų dãvė matą (žaidžiant šachmatais) Viln. Tatai yra žymė sandaros mano, kurią duomi terp manęs ir terp jūsų Ch1Moz9,12.
10. tr., intr. padavinėti, kitam kraunant: Sunku visą dieną dúoti į vežimą Jnš. Kas jūsų šiemet į uorę (iš uorės) dúoda? Jnšk. Tėvas nei vežimų nebdúoda, nei nėko KlvrŽ. Jonas dúos į vežimą Skd. Kitur seniau kiaurai vežimus liuob dúos su rankoms, be šakių Šts. Dúodamosios [šieno, javų] šakės buvo tripirštės Šts.
ǁ dalyti (kortas): Kam dabar duoti? Rm.
11. tr. R373 leisti už vyro: Duoda leidžia mane motynėlė į svetimą šalelę JV787. Tėvelis dúoda, močiutė leidžia, pati mergelė neina Plv. Karalius ją jam duod per pačią BsPI7. Nedavė močiutė, už ko aš norėjau JV969. Tai leisk, tai duok už artojužio JV522. Ką darysiu nedejavęs – žadu dukrą dúoti Grž. Močios dukrelė valioj auginta, vargelin duota Pnd. Kas duost už vyro dukterį …, gerai daro DP69. Duotina merga (kuri gali tekėti, užaugusi) CII13.
12. tr. leisti (į kariuomenę): Verkia tėvelis, senas būdamas, tą vieną sūnelį vaiskan duodamas (d.) Dglš.
13. tr. sakyti, pranešti: Duomi labą naktį KlvD44. Mes dúodame labas dienas K.Donel. Aš jai daviaũ labą dieną JD665. Jis jai davė labą rytą, ji jam nei žodaitį RD23. Dúok (sakyk) jam nuo manęs labas dienas KI224. O mano seselė, duok labą vakarėlį, duok meilų žodelį mano tėveliui JD119. Duomi žodį, žinią R. Dãvė žinią, kad senelis mirė Pn. Ko nedavėte man žinios? Žem. Eik šę, merga, į mane, duosiu žodį į tave Vlk. Dúok žinoti, kada atvažiuosi Ėr.
14. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Jegu geruoju neataduoda, dúok teisman Sb.
| refl.: Apylinkės teisme nieko negavo, tai dabar dar duosis į apygardą Ps. Dãvės toliau į tribunolą, ir antdėjo penkerius metus kalėjimo Nt.
15. refl. prisipažinti: Aš pats dúoduos kaltas Dr. Gailiu ir duomiesi kaltas mano griekų Vln69. Nesidavė kaltas po Dievo akim SPII75.
16. intr. krypti, sukti į šalį: Reikėjo dúot atgal, būtai išvažiavęs Alv.
| Jo protelis dúoda į plonąją pusę (jis yra menko proto) Gršl.
| refl.: Eisi tiesiai, paskui dúokis į dešinę Jnšk.
17. intr. pasekti (kuo), panašiam būti: Ruginis alus į rausvumą dúoda, o miežinis į balzganumą Šts.
18. refl. leisti kvapą, dvokti: Kas čia žmogum dúodas? Ad.
19. intr. impers. rodytis: Duodant, čia netoli, o iki parėjau, ir sutemė Rdm.
| refl.: Man dúodasi, kad šiandie kelias geras Pc. Man vis dúodasi naktį, kad kas vaikšto po gryčią, ir gana Ds. Man duomas, kad ne tu tep padarei Tvr. Duomies iž viso kaltas Viešpati Dievui DK132.
20. refl. apsimesti: Jie dúodas nieko nežiną Skr. Ar nejunti, mergužėle, manęs parjojančio? – Juntu juntu, kaip nejuntu, duoduos nejuntanti Ak.
21. tr. dėti raugo, raugti: Duokit alų, tegu rūgsta Jnšk.
22. intr., tr. smarkiai ką daryti, veikti: Dúodu ir dúodu (dirbu) apei namus, o naudos nėko nėra Up. Tu dúodi ir dúodi (bari) visą dieną Ut. Kad dúoda (griežia) muzikantai, net langai žvaga Ds. Kad dúoda (šoka), tai net vyža ugnį skelia! Aln. Ėryčiai dúoda ir dúoda (bėgioja) apei bandą Up. Tie vaikai dúoda ir dúoda (laksto) per dienas sode Kt. Ir čia dúoda, ir čia dúoda (laksto ieškodama), o rišėjų nėr ir nėr! Žlp. Dúoda vaikai su ledžingoms par kiaurą dieną Vvr. O tatai linksmas [vaikas] – o dúoda po lopšį, o dúoda (juda, spardosi)! Plt. Gerai dúoda (kulia) su kultuvais, net šiaudai trumpa Jnšk. Žiūri – jo bobelė kad duoda verpt, kad duoda LTR(Kp). Ažkando, ir vėl dúoda (pjauna) Mlt. Mesk tą skaitymą – dúoda ir dúoda Mlt. Arkliai dúoda (ėda) avižas užsiputoję! Lp. Biškį praalksiu, tai paskui kad duosiu! KzR. Duok daugiau garo – pirtis šalta! Pn. Saulė kap dúoda, ir išdžiūsta Arm. Lietus kad dúoda, tai dúoda, net nosies iš gryčios baisu iškišt Pbs. Diegliai tik dúoda (vaikšto) po visą kūną, tik silpna! Vv. Vaikai maudos, dúoda po tą Mituvą Jrb. Vėjas kad dúoda pro langus – kiaurai Mžš. Kap dav[ė] smaradas nuo to pulkinyko barzdos ir nagų, – ėmė karaliaus duktė ir nusgrįžo nuo pulkinyko (ps.) Lp. Vyrai dúoda kortom par visą dieną Jnš. Kad dãvė gruodas vieną naktį – visa nušalo Vlkv. Einam, kad dúosim rugiam – perdien ir gatava! Mrk. Vagį vijos, tas dãvė į mišką, ir prapuolė Žvr. Margius tik dãvė kelis šuolius ir pasivijo Gs. Nu ir dãvė kosėti – per visą mielą naktelę! Srv. Kad dãvė lydeka vilnį, ir muni aptaškė Sd. Kad dãvė bangas, revai i stovi. Paskui dãvė saulė, i užskreto grūdas Prn. Na ir dãvė (lijo) smagiai, net javus suguldė Trgn. Vai šovė, vai davė aukštojon klėtelėn KrvD257. Šis davęs (šovęs) iš antros pištalietos S.Dauk. Gegužė vieną rytą atlėkus ant tvoros kad dúoda, kad dúoda (kukuoja), kitą – ir vėl Lzd. O kai reik išvažiuot, kai duõs verkt jaunamartė Plv. Duõs duõs, duõs duõs kosėti Sv. Kad jau ką nusitvers (susitiks), tai duõs duõs (kalbės) Krok. Dúoda ant munie (apšneka mane) ir mislija, ka aš negirdu Gršl.
| refl.: Dúoduos dúoduos (dirbu) kiaurą dieną, ir vis nėra darbui galo Ssk. Žąsis po duobę kad dúodasi (maudosi)! Jnšk. Čia buvo namie, čia – žiūriu – jau dúodas (lekia) per lauką Sl. Kur teip dúodies (eini)? Sv. Dúodamsi dúodamsi (su vargu važiuojame) per duobes – o kratymas! Sb. Daviaũs daviaũs (laksčiau ieškodama) po mišką, visa sušlapau – karvės kaip nėr, taip nėr Kkl. Nu ir dúodas (siaučia) žalčiai – dulkių pilni pakerčiai Trk. Dãvėsi dãvėsi (trankėsi) nuo kokios antros valandos, niekam nedavė miegoti Ut. Vak (vakar) ištrūko paršiukai – dãvės dãvės (lakstė) Pc. Dãvės į dugną kaip akmuo ir nebišplūdo Plng. Kad dãvės (bėgo) tiesiai vieškelin Rk. Tik nepabaidyk avelės – virvelė trumpa, kai duosis, ir nutrauks Mlt. Vanagas kai duosis žemyn, ir nusmaugė vištą Dglš.
23. intr., tr. mušti, lupti, kirsti: Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė J.Jabl. Dúodu į snukį, ir baigta! Pn. Tegu dúoda dar daugiau, gal bus geresnis [vaikas] Mrj. Kad dúoda varna į galvą! KlvrŽ. Kas te dúoda durysna teip Pb. Kad jau dãvė, tai dãvė, nents pūkai dulkėjo Srv. Kad jau dãvė, kad dãvė – kiek tik į jį tilpo Alk. Kad dãvė su kumščiu per nugarą! Slm. Davė į sprandą ir nuvarė ožkų ganyt LB218. Kad dúosiu, tai net kaulų nesurinksi! Sb. Kad aš tau duosiu, tai tu atsiminsi savo gimtą dieną NžR. Dẽvė par ausį Brž. Tau dúot dúot ir verkt neduot Rdm. Tik dúot snukių už tokias kalbas! Alk. Dúoti niuksą BŽ109. Arkliui pentinus dúoti KII197.
^ Bėga kaip galvon dúotas Ds. Dykai niekas per galvą nedúoda Ds. Su kuo duosi, su tuo suduosi Sln.
| refl.: Dúoduos į krūtinę Šts.
ǁ trenkti, sviesti: Duosu į žemę, ir parietės KlvrŽ. Dúok į žemę tokį varlę! Rm. Dúok galvą į sieną KlvrŽ. Pasileido arklys nuo ubagės, kad dãvė (vertė vežimą) į dirvą – visus ištaškė! Srv. Kad dãvė (trenkė) akėčios į akmenį, net balžienos sulūžo Krsn. Kad daviaũ tas knygas Mžš.
| refl.: Paukštelė langan davė̃s – žinia bus Dsn.
ǁ intr. griūti, virsti: Ėjau par lauką, ugi kad daviaũ į pusnį – ik ausų! Skr. Ai kad dãvė aukštinelkas! Plt. Kad būčiau dẽvusi ant žemės! KlvrŽ. Tik nedaviau aukštienika Krd.
| refl.: Kad daviaũs ant šono! Rdm. Kad daviaũs ant ledo, tai visą alkūnę numoviau Ml.
24. (sl.) laikyti (egzaminą): Vaikas egzaminą dúoda – nėr namie Ėr. Patarėme tiems jaunikaičiams taisytis duoti rudenį ton seminarijon egzaminus J.Jabl.
◊ berži̇̀nės kõšės dúoti; báilės dúoti Lnkv mušti (ppr. rykštėmis): Kad duotum jam beržinės košės, tai nustotų vagiliauti Švnč.
Diẽve dúok kójas Gs sakoma, kai reikia nuo ko pabėgti.
Diẽvo dúota sakoma, džiaugiantis kuo: Tai da Diẽvo dúota, kad visi prieš ledus susivežė rugius Trgn. Jos vaikai – tai Diẽvo dúota (geri) Trgn.
Diẽvo dúotas Krk menkutis, prastas daiktas: Ale tavo ir šliurės Diẽvo dúotos! Gž.
dúok Diẽve B sakoma, reiškiant pageidavimą: Duok Dieve rasti, bet ne pamesti S.Dauk. Duok Dieve, kad tep būtų, kap sako žmonys Dv. Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti VP13. Duodi Dieve, idant būtų atkirsti, kurie jus maišo DP85.
dráilą dúoti Gs išdykauti.
drãlą dúoti
1. J siausti, dūkti: Dúoda drãlą apie balą Jrb. Tos mergučės kad dúoda drãlą, tai net grindys pyška Br.
2. BsPII280 pabėgti.

dúotas duotám Pln sakoma apie kerštą: Kaip tu kitam, taip tau kitas užmokės. Duotas duotam S.Dauk.
gálvą dúoti
1. ginti iki paskutiniųjų: Galvą savo duomi užu avis mano BPII74.
2. tvirtai garantuoti: Duodu galvą, kad aš nemeluoju J.Paukš.

gãrą dúoti į ãkį miegoti: Jonas jau duoda garą į akį rš.
gãro dúoti
1. Pbs įkrėsti, prilupti; išbarti: Aš jam dúosiu gãro Lnkv.
2. šokti: Norints mudu akli raiši, duosim garo atsikaišę LTR(Gdr). Ale kaip jiem nenusibosta – duoda garo lig dvylikai PnmR.

gum̃bą dúoti Lž nieko neduoti.
į ãkį dúoti miegoti: Iš po vakarykštos lig pietų dãvė į ãkį Užv.
į káilį (kẽlines, káulus) dúoti mušti: Dúok gerai pagavęs káilin, tai atsimins Ssk. Duotái jam káilin, tai tylėtų Mrk. Ans dúotinas yr į káilį Pln. Pati buvo į kailį duotina, bet pats kaip dedamas, ir anuodu geruoju gyvena Šts. Duõs visiems į kẽlines Gs. Už neklausymą tik duoti į kaulus Jnš.
į kójas [ugniẽs] dúoti greitai pabėgti: Pamatęs pavojų, vaikas dãvė į kójas ir pasislėpė Jnš. Ka jis devė į kojas nu tų ungurių Kin. Vos kieme tik atsidūriau, tuoj daviau ugnies į kojas, leidausi be kvapo lėkti rš.
į pãdą dúoti šokti: Na, einam dúot į pãdą Snt.
į padùs dúoti smarkiai bėgti: Negąsdink, ba jis kai duõs į padùs, tai tu jį tiek ir matysi Šn.
į spangès dúoti miegoti: Parėjęs kad daviaũ į spangès, tai nieko negirdėjau, kai griovė Vlkv.
kai̇̃p dúotas [į gálvą] silpno proto, pusprotis: Ans y[ra] teip toks kai̇̃p dúotas, ne viso proto Klk. Nei šioks, nei toks, kai̇̃p galvõn dúotas Dbk.
kàs dãvė (duõs) kur ten! (sakoma, ką nors nuneigiant): Kàs tau dãvė – negaliu nudraust, ir gana Alk. Ar jau išleidot savo dukterį? – Ale kàs dãvė, dar tebemergauja! Pgr. Bet kas tau davė – jūra nedegė, pagaliau nei neburbuliavo! Blv. Nesenas ragaišis – kàs jam duõs senumą! Ėr.
kẽlią dúoti
1. pasitraukti, kam nors praeinant: Jis tuščiom važiuoja, tai tegu man duoda kelią Lš. Duok kelią! Pn.
2. nusileisti: Broliai nenorėjo duot jam kelio BM242.

kiaũlę dúoti; Žem žaisti tokį vaikų žaidimą.
kudãšių dúoti; rš smarkiai bėgti.
kudū̃lį dúoti Skr strimagalviais nuvirsti, nusiristi.
nedúok Diẽve (ne Diẽve dúok) sakoma ko nors labai nenorint: Nedúok Diẽve, tokia nelaimė atsitiko Jnšk. Neduok Dieve su gyvais velniais muštis J.Jabl. Nedúok Diẽve tokio vaiko! Grž. Nebeduok tu Dieve, kaip čia dabar atsitiko! Grž. Dieve neduok, kaip jis mane privargino! Grž. Toks jau šventuolėlis, kad Dieve neduok! Lkš. Ne Dieve duok tokį gyvenimą! Gs. Neduok Dieve … kurčią kiemą, aklą trobą B. Ne dievai duoki laimužei lemti per du dvareliu bernužiui augti JV59.
pipi̇̀rų dúoti barti: Palauk, aš jam duosiu pipirų! An.
rãčą dúoti dūkti, šėlti: Žiemą vaikai po gryčią duoda račą Pbr.
rañką dúoti sutikti ištekėti: Žinok, jog tamstos nebūsiu, tamstai rankẽlės nedúosiu Plt.
rãtą dúoti lenktis, apeiti: Jis dabar gėdisi, pamatęs iš tolo duoda ratą Jnš.
spri̇̀dikį dúoti KlvrŽ barti.
tai̇̃ ti̇̀k dúok puikiai, gerai (ką daryti): Vebras ant žemės vaikščioja nekaip, bet vandenyje – tai tik duok! Blv.
tãką dúoti nusileisti: Tie bijo, visi tãką dúoda KlvrŽ.
vãlią dúoti leisti daryti, ką nori: Per daug davė valią vaikams S.Stan. Tokiam dúok vãlią, tai kažin ką padaris Sb. Bars mane uošvelė, tau valią davus JD910. Živilė puola Marytei į glėbį ir duoda ašaroms valią (ima verkti) rš.
vãlią dúoti kójoms MitI75 imti bėgti: Pamačiau, kad atsiveja, tai, nieko nelaukęs, daviaũ kójom vãlią Gs.
vė́jo (vė́jų, velnių̃, žãro) dúoti barti: Gerai dãvė vė́jo, ir pabūgo Slv. Kad jis dar neklausys, tai jau dúosiu vė́jų Gs. Jam dãvė velnių̃ An. Dãvė žãro ir jai, ir motinai Alk.
vi̇̀ngį dúoti lenktis: Matydamas, jog nebėra jam pavojaus, vingį davęs, parėjo namo Žem. Kaip tik ans muni pamato, iš tolo dúoda vi̇̀ngį Krž.
žõdį dúoti
1. pasižadėti: Duok žodį, kad nuo šios dienos nebegersi Lš.
2. pranešti, pakviesti: Reikia dúoti žõdį gentims, kad suvažiuotų į budynę Skd. Dúodi žõdį, ir ateina alaus atsigert, – nepuikūs jie Jnšk.
antdúoti, -da, añtdavė (ž.) tr.
1. užduoti: Vokytinio spirito añtdavė ant galo, ir palikau girtas Šts.
2. refl. impers. atrodyti: Manie antsidúoda, kad ans čia kiša [pinigus] Dov.
3. Šts išduoti, apskųsti.
apdúoti, -da, àpdavė
1. intr. daugeliui iš eilės paduoti: Visiem gyvuliam po kartą api̇̀davėm Ds. Kiaulėm api̇̀daviau ėst Dglš.
2. tr. CII670, R, J užduoti nuodų: Jiedvi tą žmogų àpdavė, ir jis turėjo mirti Sch182. Jis (nuodais) apdúotas pasimirė KII294. Mūsų šunį kažkas grybeliu api̇̀davė Ldk. Apduomi nuodais, žiurkžolėmis N.
| refl.: Jis apsi̇̀davė (apsinuodijo) KII294. Pats nuodais apsidavė Bb2Mak10,13.
ǁ pakerėti (kokiomis žolėmis): Merga àpdavė vaikį, kad ją mylėtum, mėgtum jąją J. Turbūt jį merga àpdavė, kad negali nuo jos akių atitraukti Užv. Jau ta senmergė tave turbūt apdavė! Žem.
^ Vaikas plyšta kaip apdúotas Ut. Sėdžiu kaip apdúotas Krs. Mūsų avelės tai kaip apdúotos: pamatys žmogų iš tolo, ir lekia Ds.
3. tr. apskųsti, įskųsti, įduoti: Nekaltai api̇̀davė žmogų, ir baigta Lkm. Buvo apdúotas, kad braunigą turi Vdš. Kareiviai ėjo stačiai in juos – matos, kad apdúota buvo Ktk.
| refl.: Brigadoj apsi̇̀davė vieni kitus Dgl.
4. refl. nusileisti, pasiduoti: Tu neapsidúok – kuo jis už tave gudresnis? Jnšk.
5. refl. apsigimti: Rodos, visa šeimyna sveika, o vot vienas apsi̇̀davė durniu, ir gana Vj.
6. tr. apnešti (kuo): Taigi pralenkė mus Pašapiai, dulkėm apdavė J.Balt. Automobiliai sukeldavo dulkių debesis ir apduodavo miesto kvapu A.Vien.
ǁ apšviesti: Ugnis apdavė vaikų veidus Vaižg.
7. tr. aplakstyti: Apdúok pašalius visus, gal rasi Ll.
8. refl. Vlkv apsimušti: Apsi̇̀davė apsimušė, o dabar vėl geri (geruoju gyvena) Pn.
atidúoti, -da, ati̇̀davė
1. tr. negrąžintinai įteikti (kam), nepasilikti sau: Ką turėjau, àtdaviau Eiš. Aš buvau atidẽvęs jam arklį Žml. Šitą obuolį atidúok tam mažiui (vaikui) Kt. Paskutinius marškinius atadúotum J.Jabl. Vainikėlį atidaviau nuo … galvelės JV460. Ir visą kraitelį ati̇̀daviau JV896.
| Viešpatie, … ataduok mumus pagalei mūsų piktenybių Mž561.
^ Kad prižadėjai, ir atiduok Sim.
ǁ paskirti, pateikti: Atiduosime balsus tik už tikrus liaudies teisių gynėjus (sov.) P.Cvir.
ǁ prk. pareikšti: Ir tos marios ataduost tau garbas PK150. Garbę ir liaupsę ataduomi DK180.
2. tr. padovanoti: Davė ir ati̇̀davė (nebereiks grąžinti) Jnšk. Užbrėžė atiduotą klioštoriui žemę M.Valanč.
3. tr. Mž32, SD403 grąžinti: Jis atidavė, kiek pažyčyjo J. Ką svetimo paimu, aš visados atadúodu Sb. Tu man peilio nebeatidúodi Pn. Vienam skolą atdúodi, kitas jau beprašąs Vvr. Vienas ir radęs atdúoda, o kitas ir iš kešeniaus ištraukia Lp. Aš jam piningus jau àtdaviau K. Jei ne pinigais, tai kviečiais atidúosiu [skolą] Kt. Už vieną avį keturias atiduos S.Stan. Juoką ažu juoką ataduot SD217. Ataduomi ketveriopai DP35. Ir jiemus jų pinigus ataduoti BB1Moz42,25.
^ Atiduos, kada akmuo žaliuos suv. Palauk, atiduos, kada zuikiai šunis užvaduos Sim.
atiduotinai̇̃ adv.: Atiduotinai̇̃ gavau bulvių Šts. Įdaviau karvę atiduotinai̇̃, ale kas beatiduos? Skd. Ar tu imi iš manęs ataduotinai̇̃ ar nebeataduotinai̇̃ Š.
| refl. tr.: Kodėl mes vieni kitiem neskolinsim, jeigu greit atsiduodame? Ds. Skolų negali atsidúot Pls.
4. tr. R120 sumokėti, atsiteisti, atlyginti: Kiek atàdavei už duonkepį? Kp. Kiekgi už tą viedrą ati̇̀davėt? Srv. Jiem reik da broliui atidúot keturi tūkstančiai Jnšk. Atduost algą tikrą pagal darbą kožną PK66. Pieno nevežu [į pieninę], sviestu atidúodu (apie rekviziciją) Ėr. Bulbes kopūstais atidúočiau Ėr.
atiduotinai̇̃ adv.: Šitas arklys atiduotinai̇̃ keturi šimtai penkiasdešimt litų (tokia jo paskutinė kaina) Sv.
| refl.: Jau alga atsi̇̀davė [bernui] Gs.
5. tr. pavesti, paskirti: Atdavęs žemę vaikuo, dabar ir vargsta po svetimas kamaras Šts. Sūnus mirė, gaus dukteriai atdúoti gyvenimą (ūkį) Vvr. Tau atduomi dūšią mano KN144. Ing rankas tavo ataduome dūšias ir kūnus mūsų PK32.
^ Ati̇̀davė lapei vištas ganyt Kp.
| refl.: Mergytė atsidavė ant tokio grieko rš. Ant pijokystės yra atsidavę Sz.
ǁ refl. pasikliauti, atsidėti, pasitikėti: Negi kurio žento malonei atsiduosime senatvėje? V.Krėv. Kaip matysi, taip ir daryk – ant tavęs atsiduodu Žem. Aš jau ant jo atsi̇̀daviau Gs. Atsidúok ant jojo, t. y. pasikliauk ant valios Dievo J.
ǁ paaukoti, atsidėti: Ataduomi savo gyvatą už tėvonystę (įpėdinystę) B. Kursai atidavė patsai save už nusidėjimus mūsų GNPvG1,4.
| refl.: Jis yra labai mokslui atsidãvęs Sb. Tą meilę ji užsitarnavo savo atsidavusiu darbu sp. Negi visi lygiai tiems darbams gal atsiduoti M.Valanč. Su kūnu ir su dūšia atsidãvęs Plv.
atsidãvusiai adv.: Jis dirbo nuoširdžiai ir atsidavusiai rš.
6. tr. netekti, prarasti, išeikvoti: Anglių kasykloje jis atidavė visą savo sveikatą rš.
7. tr. išvežti, išsiųsti: Jį ati̇̀davė į mokslus svetur Sr. Avis į ganyklą ati̇̀davė Grž.
8. refl. daug iškrauti: Ot šiandie atsi̇̀daviau iš uorės Jnšk.
9. tr. išleisti už vyro: Motutė išnešiojo ir ati̇̀davė šelmiui berneliui LTR(Sb).
10. tr. paimti (į kariuomenę): Nelabai sveikas – jo neataduõs vaiskan Trgn. Kai vilko gerklėn – visus atadavė Sdk.
11. tr. pasakyti (sveikinant): Išgirdęs viršininką baisiai šūkaujant, atėjo atiduot labą rytą V.Kudir. Neužmiršk atadúotie jiems labas dieneles Ob.
12. intr. panašiam atrodyti: Taip atdúoda į Valančiaus Manę Slnt. Mun taip àtdavė kaip į Jasaitį Slnt.
13. refl. skleisti kvapą (ppr. nemalonų), būti panašaus kvapo: Negeru ūmu atsidúoda viralas, mėsa, t. y. smirdi J. Čia kažkas atsidúoda (dvokia) Jnk. Jo iš burnos atsiduoda Grl. Tavo kojos baisiai atsidúoda Klvr. Tas peilis vis dar silkėm atsidúoda Kri. Viralas dūmais atsidúoda Ldk. Čia mėšlu atsidúoda Alk. Pelkės šienas žuvia atsidúoda Ll. Mėsa smarkiai atsiduoda ožiena Blv. Kaip nekenčiu to krominio sūrio – pačia avim atsidúoda Vkš. Medžiu atsiduodąs R209.
| Vynas gardžiai atsidúoda (skaniai kvepia) Užp. Kvepiu kuo, atsiduomi SD238. Krosnis atsidavė šiluma rš.
| prk.: Ilgus metus jo mokinių lenkų kalba atsiduodavo žemaitiškumu A.Janul.
^ Kokiame liekne augęs, tokiu ir atsiduoda J.Jabl. Žuvis ir svečias trečią dieną atsidúoda Grdž. Kas puode buvo, tuo ir šukės atsiduoda Mrk.
14. refl. rodytis: Man taip atsidúod, būk aš varpnyčią matąs KI549. Tai man atsidúod lyg kaip kokia pasaka KII42. Juo daugiaus aš tą dalyką apmąstau, juo tamsesnis jis man atsidúod KII52. Man atsidúoda, kad praejusis pavasaris buvo šaltesnis Prk. Man taip atsi̇̀davė tavo pasakymas Dr.
15. refl. ateiti: Kada tu atsdúosi? Ds. Iš kur tas Petras atsi̇̀davė? Sk.
ǁ refl. pareiti: Aš misliau, kad jūs abu namo atsi̇̀davėt Kp.
16. tr. atšviesti, atmušti: Veidą ataduomi R74. Zerkolas veidą atduost N.
ǁ refl. atgarsėti, ataidėti: Šovė bernužėlis į baltą liepelę, atsi̇̀davė jam garsus balselis pas jauną mergelę (d.) Žž. Šukytai skamba, šuke atsiduost R306.
17. refl. atsitikti: Per karą vis nelaimių atsidúodavo Smln.
◊ ant vienõs atsidúoti pasiryžti: Visų Šventų rytą, ant vienos atsidavusi, Martynienė ankstie nuėjo į bažnyčią Žem.
dvãsią atidúoti mirti: O palenkęs galvą, atadavė dvasią BtJn19,30.
grabù atsidúoti būti senam, nebetinkamam vedyboms: Jis grabeliu atsiduoda Plv. Jau atsiduoda grabu ir jis Ds.
sámtį atidúoti pavesti šeimininkavimą: Jau tuoj, dėdiene, atidúosi sámtį marčiai Alk.
šunimi̇̀ atsidúoti nusibosti, įkyrėti: Toks darbas tai šuniù atsidúoda Trgn.

×dadúoti, -da, dàdavė (hibr.) tr. užtektinai duoti: Kap tręšimo nedadúosi, tai ir nieko nebus Nmč.
įdúoti, -da, į̇̃davė
1. tr. K įteikti (ppr. į rankas) nusineštinai: Išleidau dukrelę martelėse, įdaviau rūtelę rankelėse Lzd. Lai eita, piningų įduotas, kur nora Šts. Įdavė jai linų kuodelį, kad suverptų ir išaustų MPs. Įdavė velnias žmogui visą maišą sidabrinių pinigų BsMtII59. Įdavė jiems ginklus M.Valanč. Niekas neįdavė, viskas kruvinu triūsu uždirbta LzP. Juozam ką duodi, tą ima i veža, o tiem nieko neįdúosi Rm. Norėjo man įdúoti siūti suknelę Pc. Į rankas įduomi R113. Nendrę ing dešinę ranką jo indavė DP168.
| Mergaitė nevalgo, nieko o nieko neįdúosi Rm. Aš įduodamúoju, – ana sesuo sako, t. y. ką man įduoda J. Karšinčius bėr įduodamúoju karės laikais (nebėra išimtinės) Šts. Menkas valgis įduodamas, t. y. kad svetimų rankų veizdi J.
ǁ pateikti, išleisti: Dvi telyčios buvo įduotos ant ganyklos Pc. Viešpatis indavė ganymop avis savas DP457.
ǁ padaryti, kad turėtų, suteikti: Karvėms atrają įdúoda Ilg.
| Ji pati įdavė Martynui mintį įsitiekti naują veislę [kiaulių] I.Simon. Norėjau vaikams mokslą įduoti Šts.
| Du trobesiu nudegė, bet kitų nebį̇̃devėm (apgynėme) Lnk.
| Savo arkliams į̇̃davė gerokai meisos (nupenėjo) Brs.
^ Ką prastas įdúos, geras nebišims Šts. Kad žmogus pats protą neima, kiti jam neįduos TŽV623. Įduok kiaulei ragus – visą svietą išbadys Slnt.
ǁ paskirti, pavesti: Kad kas man būtų įdúodąs tokį gyvenimą, ir aukštyn pašokėčiau BM380. Seniau, būdavo, sodžius surenka kokiuos vaikus, įdúoda bobutei ar seneliu[i] pamokyt Pn.
^ Įdavė vilkui avis ganyti rš.
ǁ įdėti, duoti parnešti: Į̃daviau vaikam mėsos šmotelį, kad močiai parneštų Trgn. Indúok per jį pinigų Alv. O ar tavo mama nieko neįdavė man atnešti? rš.
ǁ refl. priskolinti (skolinant po truputį): Esu įsidãvęs grapuo Dr. Tada, būdavo, duosi penkialitę, tada ir nepamačiau, kaip šimtas įsidavė Ds.
2. refl. įsitraukti, įsileisti: Su kuom į mūšį įsidúoti (ką į mūšį įtraukti, su kuo imti muštis) KII30. Delto tankiai su noru šnekam ir į nereikalingas kalbas įsiduodam M.Valanč. Insiduomi pražuvon SD392. Karalius mieste į mokslą įsi̇̀davė Jrk133. Abudu gal ne į savo dalykus įsidavėme rš. Jeib neindavusis kalbosna su velinu, niekad būtų savę ir mūsų nepražudžius DP514.
ǁ susidėti: Oi, negerai įsiduoti su tokiais draugais rš. Nevierytina, kad Petras su išdavėju bebūtų į draugystę įsidavęs brš.
3. refl. pasiaukoti: Tu su gera valia pats už mus įsidavei prš. Nesistenkim prieš Dievą, bet jam mielai insiduokim BPII225.
4. tr. įsiūlyti kainą, norint nupirkti: Man gerus pinigus už tą arklį buvo įdãvę, ale nepardaviau Jnšk. Šimtą rublių iñdaviau – da neataduoda Sdk.
5. tr. įtraukti, įkišti: Čia jau labai iñdavei, mažai posman sukrausi Mlt.
| Ranką į mašiną įdavė Ggr.
| refl.: Galas lauko miškan įsidúoda Ds. Namo sąspara įsi̇̀davė priekin Dglš. Kyšulys buvo toli į jūrą įsidavęs rš.
| Buvau įsidavęs pirštą į mašiną, dėl to ir nebatauga nagas Šts.
6. tr. padaryti, kad apimtų, įvaryti: Nereik gandinti, gali ligą įduoti (susargdinti) KlvrŽ. Įdavė velnias tokią baimę, kad piningų nebiškasiau Šts. Įdavė arkliui puslioką iš sunkio traukimo Plt.
| refl.: Sunkiai gyventi yr: į tokius vargus įsidúoti Prk.
7. tr. įskųsti: Gal kas į̇̃davė, kad taip greit sučiupo Srv. Nežino kas šito šunes – jam kad tik kožnas įdúot Nmn. Kas mane añdavė? Grv. Arkliavagis nenorėjo pats save įduoti rš.
^ Įdúotas kap parduotas Mrp.
8. refl. Arm, Lz pasisekti: Įsi̇̀davė duoną iškept Rod. Puodas, kurį iš molio padarė, n'įsidavė CII56.
9. refl. pasekti, pasidaryti panašiam (į ką): O vaikai ar insidavė nor vienas in tėvą? Lp.
ǁ refl. nusiduoti, pasitaikyti: Kap insidúoma kokis vaikas, tai nieko nepadaro Lz.
ǁ refl. turėti palinkimą: Į dainorius n'įsi̇̀deviau, i dainų neturu į galvą Pgg.
10. refl. apsimesti, dėtis, nuvaizduoti: Šitan reikale insi̇̀davė visai nieku dėtas Lš.
11. refl. įsigauti (į ką): Kad tik įsiduočiau šitan kelian A.Baran.
ǁ įlėkti: Gal jau karvė miškan įsi̇̀davė, kad nebesimato Ds.
12. refl. pasirodyti: Ir jam insi̇̀davė, ka tas žmogus važiuoja in tą akmenį Dv.
◊ káilį (kudãšių Sv, kuõdą Vg, nùgarą, šónus) [į dárbą] įdúoti gauti mušti: Tie baros ir į̇̃devė káilį KlvrŽ. Įdúosi savo káilį į dárbą! Gr. O neklausysi – nugarą įduosi! Žem. Vaikai, liaukiatės, įduoste šonus! KlvrŽ.
ragùs įdúoti leisti įsigalėti: Įdúot ragùs vyruo negalima Akm. Žodelio negalėjo pasakyti, ir į̇̃devė ragùs Rdn.
išdúoti, -da, i̇̀šdavė
1. tr. paduoti dalimis į rankas, padavinėti (pro tarpą): Išduok mums meisą pro langą, – pasakė man vagys, lauke pasiliektantys Šts.
ǁ pateikti, suteikti: Be pinigų dabar nebeišduoda jokių prekių rš. Išduos kareiviam žirgelius TDrIV73(Kb). Gal išdúosi man kokį raštelį, kad turėčiau pasirodymą Jnšk. Gaspadinė klebono turtą išdúoda į pamiliją Šts. Krepšiuk, išdúok dvejus pietus, dėl manęs i dėl jo (ps.) Vlkv. Dar daugiaus Dievas turi, nekai išdavė B.
ǁ perleisti: Išdúok jam visus daiktus J. Visos bačkos buvo kaimynui išduotos Grž. Raktus miško sargas padavė močiai ir prisakė, kad niekados jų neišduotų BsPII241.
ǁ išleisti (ppr. pinigus): Nunešė kitąsyk šluotų, pardavė, vėl ant didžiausių reikalų savo išdavė visus pinigus BsPIII214. Išduodami [apyvartiniai] piningai N. Kur gausim tų daugiaus išduotinųjų piningų LC1878,30. Pinigus vartoti, išduoti R25.
| Gerai, kap turi [smulkių pinigų grąžai] išdúoti Lp.
^ Kaip laimėtas, taip išduotas Q666.
| refl.: Piningai išsiduost N.
ǁ išleisti (kortą kortuojant): Kas i̇̀šdavė karalių? Rm. Aš išdaviau, o tu nukirtai karalių Šts.
ǁ refl. pritrūkti beduodant: Kas duoda, tai neišsidúoda, biednesnis nebūna Šn.
ǁ netekti (duodant): Bijūnų nemožna skirt iš krūmų – išduodi Rdm.
ǁ pašalinti: Greitsviestis yr sviestas, pasukų neišdavęs Šts.
2. tr. paskelbti, išleisti: Karalius išdavė gromatą M.Valanč. Tą paliepimą išdavė Lenkijos karalius Zigmantas rš. Sūdas išdavė dekretą P.
ǁ išspausdinti: Ar anos (dainos) bus kuomet surinktos ir išduotos, nieko nesakau ir nelemiu S.Stan.
3. tr. paaukoti: Norint … kūną savą ant sudeginimo išduočia, o meilės neturėčia, tad man visa tai nepadės DP402. Kūnas mano … už jus bus išduotas Mž142.
| refl.: Kristus pats išsidavė užu visus ant išgelbėjimo BPI73.
4. tr. Lkš išsiųsti, išvesti: Nebeturiu bėdos šiemet su avim – išdaviau visas į ganyklą Srv. Karvė buvo išdúota maitinti Plng.
5. tr. pasmerkti: Karalius … išdavė aną smerčiop BsPII52. Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti ir išduoti ing ugnį amžiną DP533.
6. tr. sulaužyti ištikimybę: Išdúoti tėvynę DŽ1. Menševikai ir eserai išdavė revoliuciją (sov.) rš.
7. tr. atskleisti (paslaptį): Neišduok paslapties rš. Tik neišdúok mano žodžių Slm. Visur sekas (galima) pasislėpti, bet pilvas išdúoda Lp. Kalba tava tave išduod CII700. Senelis, bijodamas smerties, raganų neišdavė BsPII238. Tave pagaus, o paskui tu ir mane išduosi BsPIII125. Akys tave išduõs Pšl. Veidas tave išduos, jei ką pikta darysi VP49.
^ Išdúoda vilką akys, ė vanagą nagos Prng.
| refl.: Vieną vagį sugavus, kiti patys išsidúoda Vdk. Slėpė slėpė, an galo i išsi̇̀davė Grk. Jis piktas, tik ką į žmones neišsidúoda Gs. Neišsidavė, bet aš numanau, kad žodžiai pritinka pri širdies Šts. Jis pats išsidavė savo žioplumu Srv. Neišsidúoda, kad girtas Pc. Neišsidúoda, kad moka vokiškai Tr.
8. tr. vesti vaisių, teikti kokios naudos: Šiemet avižos geriau išdúoda (kuliant daugiau byra) nekap rugiai Sn. Nedaug sėklos šiemečiai dobilai teišdúoda Srv. Jų žemės geros – pūras dvidešims išdúoda Ėr. [Medis] išduoda šakas dides BtMt4,32. Klevas išduoda saldžią sulą rš. Vyno medeliai išdavė tokį didelį vaisių Tat. Laukai nesėti neišdavė vaisių žemės M.Valanč.
| Mūsų karvė svetimam pieno neišdúoda Šk.
9. tr. skleisti (garsą, kvapą, šviesą…): Pūsdams vamzdelį, balsą išduosiu, linksmai dainuosiu A1884,239. Išdúok balsą (parodyk, kokį turi balsą) Šts. Karveli, išdúok garselį ant visos girelės, sušaũk savo pulkelį JD387. Čižikai turi ukvatą garsingą balsą išduoti Nm. Radastėlė žydi, kvapą išdúodama JD88. Tie obuoliai išdavė labai skanų kvapą LTR(Užp). O mėnuo neišduos šviesybės savo BtMt24,29.
10. tr. iškrauti: Uorę vasarojaus ne teip lengva išduoti Jnšk. Išduoti vežimą su klėbiais be šakių Šts.
11. tr. R364 išleisti už vyro: Išduomi dukterį ažu vyro SD410. Išduoda duoda tėvas dukrelę, palydžia leidžia broliai sesiulę per lygius laukus, per beržynėlius NS352. Išdaviau dukterį už gero vyrelio Jnšk. Gerai išdavė visas dukteris Vrn. Išdavėm sesulę martelėsna VoL392. Mes tave išdúosim ir pasogą duosim JV455. Oi žada ketin tėvas dukrelę išduoti in šalelę LB129. Kai da sėdi kasnykuota, da tebėsi neišduota O.
12. tr. išleisti į kariuomenę: Trečias, kaip i̇̀šdavė, ir negrįžo [iš kariuomenės] Tvr.
13. tr. išnuomoti: Žemę i̇̀šdavė iš pusės Sb. Žemę i̇̀šdavėm ant pusės Dsn. Išdãvę jie žemę, patys nedirba Jnšk. Jeigut duos gerą kainą, vieną kambarį išdúosiu Trg. Ar nėra išduodamo buto? rš.
14. refl. iškrypti, atsikišti: Vežimo kraštas išsidãvęs Dglš. Kam taip nelygiai tą stirtą nukrovėt – stovi toks pilvas išsidãvęs! Jnšk. Jo kakta labai išsidãvus į priekį Jnšk. Dar naujas namas, o jau viena siena išsidãvusi Nč.
15. intr. sudaryti vaizdą, atrodyti: Sena išdúoda Arm. Aš neišdúodu stora, o stora Lp. Jo klumpės aukštesnės, tai ir jis išdúoda aukštesniu Lš. Mergytė vyresnė, bet itas išdúoda vyresniu Str. Kap ilgesnė paduška, tai gražiau išdúoda Lp. Jis tada i̇̀šdavė visai mažas Nmn.
| refl.: Aš neišsiduodu tokia mandra LB158.
16. refl. apsigimti: Išsidúoda kartais abuojas gyvulys – lenda per akis iškadon, ir gana An. Jei toks arklys jau išsi̇̀davė, tai jam tos natūros jau neišvarysi Slk. Vienas vaikas išsi̇̀davė į tėvą Gs.
ǁ pasitaikyti: Ir tos pačios vištos išsidúoda vienas drūtas kiaušinis, kitas – ne Vj. Kai kada, kai išsidúoda, tai pernedėl yr svečių Trgn.
17. refl. apsimesti, dėtis (kuo), nusiduoti: Jisai išsi̇̀davė miegančiu BM268. Ji, į tą miestą iškakusi, išsi̇̀davė per šneiderką Sch195. Tas žmogus išsidúoda bepročiu Mrk.
18. tr. smarkiai ką padaryti: Iškapojo i̇̀šdavė tuos krūmus, i daba gražu Jrb. Ìšdaviau (išlaksčiau) visą miestą, kol tave suradau Skr. Pasėjau eželę miežių, tai vištos sulėkę i̇̀šdavė (išlesė), nei varpelės neliko Ml. Išduõs išduõs (išplūs) tave paskutiniais žodžiais, o paskui ir vėl geras Trgn. Bra, jo žemė išduotà (gerai išdirbta) po dešims kartų, kur tę rugiai nederės! Klt.
| refl.: Išėjo išsi̇̀davė per lauką Š. Apsirengė ir pėsčia išsidavė į Pakalnius J.Paukš. Aš kai jau išsidúodu, tai toli nueinu Sdk. Ale tai išsi̇̀davė polaidžiai Sdk. Anądien abi susitikę išsidavė (išsibarė) kaip tik išmanė Trgn.
ǁ kurį laiką smarkiai ką daryti: Visą dieną i̇̀šdevė putbalą, nėkaip neprisisotina Rdn.
19. (sl.) tr. išlaikyti (egzaminą): Pabaigęs mokslą, ir egzaminą išdaviau A1884,291. Tai kaip, ar i̇̀šdavei į trečią klasę! Smn. Mūsų berniokas baigė keturius skyrius ir labai gerai i̇̀šdavė Ds. Nuvažiavo Vilnion išduoti mokslus, arba egzaminą M.Valanč.
◊ káilį išdúoti įkirsti, primušti: Kad išduõtų káilį, nebkeltų tada siutinio Užv. I jis, pagalį nutvėręs, ka išdavė, ka išdavė kailį tam ponui LTR(Vdk).
rañką išdúoti susitarti dėl vedybų: Buvau pas mergelę, i̇̀šdaviau rankẽlę, suderėjau JV1076. Žinok, jog muno tu būsi, munie rankelę išduosi Plt.
nudúoti, -da, nùdavė
1. tr. paduoti žemyn: Žemyn nudúoti KI629. Nuo tokio aukšto strėkio ne teip lengva nudúoti pėdai (kuliant) Jnšk.
ǁ paduoti tolyn: Toli sėdi – negaliu tiek nuduot [alaus stiklinės] Jnšk.
2. tr. paaukoti: Jį už mus visus nudavei, idant jis mūsų griekus ant kryžiaus nešiotų BPI430.
| refl.: Žmogau, dabok, Dievui pats nuosiduok Mž156.
3. tr. nusiųsti, nugabenti: Nustebėsi vietą, kur karvę nuduoti į ganyklą J. Nudúok tolyn žmogų užslėptą, ir nieks nežinos apie jį J.
4. tr. nuleisti, išleisti už vyro: Ar ne mano dukrelė, kur vargelin nùdaviau? Slk. Tetušis mano, senasai mano, kam taip nudavei toli nuo savęs NS919. Nedavė močiulė, kur ašiai norėjau, nùdavė močiulė svetimon šalelėn BM463. Mane nenóru nùdavė Tvr. Nudúok mane, motule, už vargdienio bernelio Mrk. Žada mane jauną už seno nudúoti Lp. Močios dukrelė valioj auginta, į vargelius nuduota Srv. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, už aukštųjų kalnelių, už giliųjų upelių D6. Geriaus daro tasai, kuris nenuduost už vyro mergos savos DP71.
5. tr. atiduoti, išleisti į kariuomenę: Nuduoda vaiskan Arm. Laike karės visus tris vaikus nùdavė į vaiską, ir tenka dabar senatvėj vienai vargti Krp.
ǁ paimti į kariuomenę: Pagal aukštumą buvau tęvas, ir nenùdavė į kareivius Plng.
6. tr. pasakyti, pranešti, papasakoti: Sueikit, broleliai, sueikit, jauniej, nudúokit žinelę man jaunai mergelei Vrn. Niekas apie tai nenùdavė nieko Lzd. A nùdavė skerdimo istoriją? Lnkv.
7. refl. Q212, SD255 pavykti, pasisekti: Ne kiekvienas darbas gerai nusiduoda rš. Alus, duona šį kartą nenusidavė B. Linų kloja mums šįmet nenusidavė J.Jabl. Tai ir nenusi̇̀davė su šienu Pc. Ragaišis tai jau gerai nusi̇̀davė iškept Pbs. Nusi̇̀davė vilnas sukaršti Pc. Šį kartą alus prastai man tenusi̇̀davė Vkš. Jai visada nusiduoda su bernais (ji turi pasisekimą) Pnd. Vakaras nusidavė ko puikiausiai Vrp1902,109. Nenusidãvęs tas jų vaikas Pc. Kaip tau kelionė nusi̇̀davė? Vdžg. Kap jis nor, taip stov, sekas, nusiduost R328.
8. refl. BPI16, R170 atsitikti, įvykti: Margai sviete nusiduoda N. Tai tankiausiai nusiduoda pavasarį bei rudenį S.Dauk. Kas čia nusi̇̀davė? KII326. Nusidavė man sučiupti pono sakalą BsPII110. Dievas žino, kaip čia nusiduõs, t. y. bus J. Kažin kaip nusiduõs – ar rasiu juos namie? Vdžg. Visaip gali nusidúoti Ėr. Kaip nusiduõs – galiu ir nakvot Btg. Ir nusidavė, jog po trečiai dienai rado jį bažnyčioj sėdintį MP57.
9. intr. impers. Gs atrodyti, pasirodyti: Kaip man nuduoda, t. y. rodos J. Taip man nudúoda, kad anų paliks nesėta Slnt. Man nuduoda, kad netrukus bus lytaus Rs. Man nùdavė, kad gieda už sodo Alk. Ne taip šlykštus, kaip iš sykio man nudavė BsPII125.
| refl.: Man nusi̇̀davė, kad tu mane šauki Grdž. Nežinau, ar jis taip sakė, ar tik man taip nusi̇̀davė Ll. Vakar nusi̇̀davė, kad šiandie bus lietaus Brž.
10. refl. pasekti (kuo), atsigimti, būti panašiam (į ką): Vaikai dažnai pagal tėvus nusidúoda Trgn. Tai tu in savo bobą nusdavei (darai taip, kaip ir ji) Lp. Jis į tėvą nusi̇̀davė Ll. Vaikas po tėvu nusi̇̀davė (labai panašus į tėvą) Vj. Jeigu po kumeliu nusiduõs, tai bus greitas kumeliukas Ds. Ir Martynas į aną pamiliją nusidãvęs Pc.
| Ingi darbą, ingi visa ana nusidãvus (linkus) Arm.
11. tr., intr. dėtis (kuo), apsimesti: Jis nekvailas, tiktai nudúoda kvailą Dkš. Ir šiandien da save lenku nuduoda V.Piet. Nùdaviau būsiąs nematąs J. Vakar mane susitikęs nùdavei visai nematąs – į kitą pusę nuėjai Alvt. Jis nùdavė, kad nieko negirdžia Jrb. Jis tik tyčia nùdavė girtą Vv.
| refl.: Nusiduomi neišmanąs R15. Nusiduomi nei nematąs N. Nusidaviau nežinąs B. Karalaitis nusidavė, kad jau negyvas BsPIII21. Nusidúokiva negirdiñt, gal nė nereiks eiti Alk.
ǁ suvaidinti: Par vaidinimą visi gerai nùdavė Dgl. Iš jo tikras artistas – moka nudúot Ktk. Va Onelė, tai gerai nudúoda PnmR. Ale tai gražiai Jasiukas nùdavė vilką Ut.
ǁ tr. imituoti, pamėgdžioti: Išrado dabar mašinas, kurios paukščių ir žmogaus balsą nuduoda rš.
ǁ intr. parodyti, išsiduoti: Kad ir sunku buvo, ale nenùdaviau Sv.
12. būti nusisukusiam: Dideli atviri langai nusidavė į žaliąjį daržą rš.
ǁ pasukti, nukrypti, nusidanginti: Nusi̇̀daviau į šalį ir paklydau Ggr. Aš nežinau, katros važiuot, katron šalin nusiduot LTR(Slk). Ar nematei, kur nusidavė šitie žmonės? Trgn. Kas kur nùsdavė: kas miškan, kas krūmuos Vlk.
13. tr. nunuodyti: Jeigu žoles pabirensi druska, taisydamas lesalą, ir duosi kalakučiukams, tuo nudúosi J.
14. tr. vykusiai padaryti: Žiūrėk, kaip jis šaukštus gerai nudúoda Kair. Gerai nùdavė (pasiuvo) man drapaną – kaip prilipus stovi Jnšk. Ot šėpą kad nùdavė, tai nùdavė! Všk. Niekas taip nenuduõs, kaip jis nuduoda! Jnšk.
15. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Antys miežius nùdavė (nulesė) Dglš. Kad nùdavė, tai nùdavė užėjęs lietus (smarkiai palijo) Ėr. Nùdavė (iškirto) medę (mišką) ir išplėšė [žemę] Šts. Ponai daug medės nùdavė (pardavė) Šts. Nudúota nuvoliota kad te baisiausia Krd. Dvi dienas [po kūlimo] buvo baigtuvės, smagiai nùdavėm (pašokome) Jnšk.
| refl.: Žėk (žiūrėk), kas tę per lauką nusidúoda (greit eina) Ps. Kaip šoko kiškis, tai kelintan laukan nusi̇̀davė (nubėgo) Ds. Kiek tik gãli, tekinas nusi̇̀davė per lauką maudytis Jnšk. Ir nusidúok tu man taip toli! Srv. Kad nusi̇̀davėm (nusivanojome) šiandie pirty – net gera Jnšk. Nusidavėm (nusimaudėme) Mūšoj – taip sveika! Jnšk.
16. tr. primušti, prilupti: Jau vaiką nùdavė, kad rėkia Ėr. Sakau nedūk, bo tuoj diržu nudúosiu Všn.
17. (sl.) tr. išlaikyti (egzaminus): Reik egzaminai nudúot Aps.
◊ báilės nudúoti prilupti: Ot nuduõs báilės tėvas parvažiavęs Upt.
gãro nudúoti nusivanoti: Ot, vyrel, gerai pirty gãro nùdavėm Jnšk.
káilį nudúoti įkirsti, prilupti: Nudúosiu káilį su rykšte, tai tuoj pasitaisysi Vkš.
panudúoti tr. išsiųsti, įstatyti: Norim dukterį internatan panudúot Grv.
padúoti, -da, pàdavė
1. tr. SD260 prinešus ar pakėlus įteikti (ppr. į rankas): Aš kiaušinį paėmiau ir motutei pàdaviau Švd. Padúok kirvelį Šlčn. Šventas Petrai, paduo raktus, atrakinsiu peklos vartus LTR(Ad). Yra mano sesiulė ugnelei paduoti, yra mano broliukas kelelį parodyti Kos137. Sesyte mano, žalia rūtyte, pagiduokai šitam sveteliui karštą ugnelę (rd.) Ds. Pagiduok teipag tą grūdą MP329.
| prk.: Nė vieno vagies niekas man nepadavė Žem. Padavė į jo rankas visus kalinius, laikomus kalėjime Skv1Moz39,22. Tėve, ing rankas tavas paduomi dvasią maną DP173.
^ Kai Dievas duos, tai ir per langą paduos Prng.
ǁ padėti, duoti (valgyti, gerti, ėsti): Vaikai verkia, valgyt prašo – nėra ką paduoti rš. Kiekvienam gyvuliui reikia padúoti Ėr. Mes padúosim kumelaitei šieno Srj. Mūsų šunelis bet ką paduotas ėda J.Jabl. Nueik, padúok karvei ir avelei Mžš. Visi žmonės pirm gerą vyną paduost VoL67. Gerkite … ižg to gėrimo, kurį aš jumus paduomi DP141.
^ Mokėjo išvirti, tik nemokėjo padúoti Bsg. Dūšia ne avelė, šieno nepaduosi Skdt.
| refl.: Mes atsivežėm savo šieno ir arkliams pasi̇̀davėm Srd. Išvažiuosiu už miesto, pasidúosiu arkliam ėsti Pc.
ǁ ištiesti paspaudimui (ranką sveikinantis): Sveikinas, dešiną ranką kits kitam paduodami S.Stan.
| refl. tr.: Mes, pasidavę rankas, prisiekėme tvirtai laikytis tarpusavy draugystės J.Balč.
ǁ pateikti, pristatyti (iš toliau): Kai tik palyja, tai tuoj į Šešupę padúoda vandenį Gs. Kai paduõs iš aukštai vandens, tai bus tvanas! Jrb.
ǁ pateikti: Čionai paduodu man žinomų vardų sąrašą K.Būg. Dvidešimt apylinkės valstiečių padavė pareiškimus stoti į kolektyvinį ūkį (sov.) sp. Taip vieni kitiem pavyzdį ir padúoda (parodo) Ds. Štai tau paduodu (sukeliu) rūpestį apie žemę muno S.Stan. Apylinkėj buvau daininykė ir laikraščiuos padúota (aprašyta) Všn. Galime paduoti šią gražią naujieną A1884,383. Paduotos žinios [knygoje] kiek pasenėjusios rš.
ǁ intr. perleisti paveldėtinai: Eilė (karta) eilei padúoda: jos močia buvo mergos vaikas, ir ji mergos vaikas Ds. Ta liga į pamiliją padúoda (yra paveldima) Gs.
ǁ refl. perleisti paliekant, pasitraukiant: Par kiemus eitant, šunys pula, kitas kitam paduodamós Šts.
ǁ tr., intr. išsilaikyti orams, keičiantis mėnulio fazei: Aną mėnesį senas jaunam kad pàdavė, ir buvo giedra Bsg. Pàdavė jaunam šaltį, tai da paspirgins Ut. Į jauną pàdavė lytų, dabar tai lys Krš.
| Delčiai padavė (mėnulis dyla) MŽ345.
2. tr. palikti likimo valiai, leisti ištikti kuriai blogybei: Nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepadúosma Ds. Skatino, idant nepaduotų savo krašto neprieteliams S.Dauk. Pjaudamas, šienaudamas lietui nepadúok Švnč.
ǁ atsukti, išstatyti smūgiams: Jei kas ištiktų dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą BtMt6,39.
ǁ Kv leisti pasisavinti: Svetimo nenorėk, savo nepaduok S.Dauk.
ǁ netekti: Vargdieniai, nenorėdamys liuosybės savo paduoti, raginamys dirbti, priešingavo S.Dauk.
3. tr. pavesti: Tėvas pàdavė gyvenimą (ūkį) sūnuo, o pats nusikaršino Šts. Tėvas jai padavė ūkį I.Simon. Tik ne dėkui motinėlei, kad mane padavė anytėlei Nm. Žemę padavęs est vaikams Adomo Mž465.
| Tura visi mano paduotieji (pavaldiniai) tavęs klausyti I.
^ Nėko nerūpinas, kaip gyvenimą padevęs KlvrŽ.
ǁ refl. atsiduoti: Pasidavė ant vaikio, o šis ir užmiršo, apgavo, pametė Lž. Jaunam bernyčiui pasiduosiu KlvD209. Pasidúodu in daktarus Lzd. Pasidavęs tai pagundai rš. Kad pilvotas koks ponpalaikis taipo prasikeikia, tai jau ne dyvai, nes velniui jis pasidãvęs K.Donel. Pasiduoda ant jo valės N. Tinginiui pasiduomi R135. Ant to pasiduomi, stoviu R73. Mielamui Dievui paduomies PG. Povilas paduostis maldomus DP225. Pasiduosti ing šventą apveizdėjimą jo MP130. Mes visi po sargybe tavo pasiduome PK182.
| prk.: Jie pakėlė inkarus ir pasidavė jūrai SkvApD27,40.
4. refl. K nutraukti priešinimąsi, prisipažinti nugalėtam: Visas pulkas pasi̇̀davė i nelaisvę Šv. Kai karo laivas kautynėse nuleidžia vėliavą, tat reiškia, kad laivas pasiduoda priešui rš. Ar pliš, ar truks – nepasiduosiu M. Nepasidúok, kad ir šonkauliai braškėtų! Grž. Nepasidúok, kibk prýš! Skd.
| prk.: Pasiduok ligai – tai jau nė galo nebus Žem. Visus mus šiltinės perkratė, tik aš vienas nepasi̇̀daviau Srv. Per anksti senatuvei pasi̇̀davei Slm.
ǁ nusileisti, sutikti: Tėvas … jos nužemintam prašymui pasidavė BsPIII33. Nepasi̇̀davė nulygstant, ir nepirkau Šts. Pasi̇̀davė po visais, nusileido Grd. Žmonėmus turime kartais paduotis DP109.
5. refl. būti paveikiamam: Atsisuks, jau pasduoda (pradeda judėti) Sdk. Žieminis paršelis lengviau pasiduoda nušeramas Šts. Lygus stosis žemės pelums pamestiemus, kurie pigiai paduodas vėjams pučiantiemus SGII1.
| Dabar tupliai maži, bet nešiojant pasduõs (prasinešios) Vžns.
6. tr. išsiųsti, įstatyti (kur): Vaiką į šiuilę padúoti (nugabenti) KII228. Jonas buvo paduotas kalinėn BtMr1,14. Aš tave tyčia ten padaviau prie darbo BsPIII181.
7. tr. sukelti: Ant saulės ziegoriaus anoji linija, kurią šešėlis paduost, … tuointimpos slinkčioja DP582.
| Daug gėrus, man padúoda į pagires Šts. Šnapšė bobas pàdavė į raudonį Šts.
8. tr. padavinėti, kitam kraunant: Paduodamóji šakė Šts.
9. tr. leisti už vyro: Paduoti savo dukterį už vyro N. Nėra tokio būdo mūsų žemėje jauniausią paduoti pirm vyriausios BB1Moz29,26.
10. tr. išleisti, atiduoti į kariuomenę: Vienas brolis buvo padúotas kariuomenėn Šr. Žada mane jaunuolėlį žalnierium paduoti J.Jabl.
| refl.: Namie nepatiko, tai pasi̇̀davė (įstojo) į kareivius Šv. Pasidúosiu po kareiviais JD930.
ǁ paimti į kariuomenę: Jo sūnaus nepàdavė Jnšk. Ar daugelį šiemet pàdavė? Užp.
11. tr. pasakyti, pranešti: Padúoda labą vakarą, o ans nėko nesako Šts. Ans … visokius melavimus ant jos padavė BsPIV146. Kad jau reiks, vėl padúosite žinią Lnkv. Toli ant motutę kieminėt važiuoti arba prieš smertelę žinelę paduoti d.
12. tr. įskųsti: Pàdavė už vagį, bet išteisino Šts. Sako, jų būt neradę, ale gal kas pàdavė Sdk.
13. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Prikalbėjo kaltininką paduoti į teismą J.Balč. Možna buvo anas padúot [į teismą] až tokį darbą Mlt. Idant … nepaduotų tave sūdžiai BtMt5,28.
| refl.: Jis pasi̇̀davė į teismą Rm. Ans pasi̇̀davė į Vilnių Krtn.
14. tr. patraukti, pastumti, pavesti (į kurią pusę): Reik atbulą mašiną padúot Jrb. Padúok stalą arčiau lango – bus šviesiau Jnšk.
| Paduok arklius nuo javų Jnš.
| prk.: Mėnuo pàdavė į paraižus (paryžo, ėmė dilti) Šts.
ǁ refl. pakrypti, pasisukti: Daržinės siena labai pasi̇̀davė į aną pusę, reikia atremt kuo Ėr. Ąžuolas pasi̇̀davė (pasviro) į šoną Skr. Sienojas į vidų pasidãvęs Pg. Kakta žema, pasidavusi į užpakalį rš. Rankovės per daug į priešakį pasidãvusios (persuktos) Lnkv. Virštininkų karčema buvo, kur Palangõs-Kretingõs kelias pasidúoda į Kiauleikiùs Plng. Paskuo pasi̇̀davėme (nuvažiavome) ant Var̃nių Šv. Iš pradžių buvo spiečius pasidãvęs (lėkęs) miškan Ds. Čia vandenio yra, reik pasidúot į dešinę pusę, išeisim sausiau Bsg. Ant jūrių pasidúoti KII179.
ǁ refl. prk. pasinešti, rodyti polinkį: Mertynas … pasi̇̀davė ant kelionės Sch231. Buvo pasidãvęs po svietą vaikščioti Plng. Mato tėvas, kad sūnus kitur pasidãvęs, ir nebesakė nieko Srv.
15. intr. pasekti (kuo), būti panašiam: Vienas vaikas po motina pàdevė Užv. Karūnos gelsvuojančiai baltos, į rausvumą paduodančios P.
| refl.: Aš tam tikiu, ka giminėm pasiduoda Jnš. Abudu [sūnūs] buvo pasidãvę į savo tėvą BM209.
16. intr. skleisti kvapą, dvokti, atsiduoti: Ką gi deginat, kad dūmais padúoda? Lel. Pernykščiai rugiai jau padúoda pelėsiais Pbr. Alus da vis salyklu padúoda Vj. Koks čia ragaišis – šutu padúoda! Jnšk. Šiltas pienas karve padúoda Trgn. Geras vanduo niekuo nepadúoda Trgn. Velioniu jau padúoda – tuoj mirs Skp. Iš kamaros plėkais padúoda Dbk. Senas kiaušinis, jau truputį padúoda On. Tik vakar papjoviau žąsį – jau šiandie padúoda Sv. Mėsa jau negardžiai padúoda Ds. Kepė pyragus, tai visa gryčia taip gardžiai padúoda Dgl.
| Pienas į virintą paduoda Šts.
17. tr. užvesti, pradėti (dainą), duoti (toną): Ir karalius pats dainuotų, kad kas dainą jam paduotų Kp. Gerai vaikai dainuoja, tik reikia balsą padúot Slm.
18. refl. apsimesti, nuduoti: Pasi̇̀davė numirusi ir atsigulė ant lentos BM149. Pasidúok už sergantį BM295.
19. refl. sumenkti, susilpti, pavargti: Kad ir žmogus jau visai pasi̇̀davė – nei jis triobų stato, nei darbą dirba Vb. Jis jau, žmogelis, visiškai pasidãvęs (susenęs), išbalęs vaikštinėja Jnšk. Jonas šįmet labai pasi̇̀davė (sulyso, sunyko) Aps. Tokia pasidãvusi, gal ar serga! Ds. Vakar niekur nebuvau, teip buvau pasdãvęs Slm.
ǁ refl. sukrypti: Jų pirtis jau pasidãvus, turbūt greit visai nuvirs Trgn.
20. intr., tr. smarkiai ką padaryti: Lig pietų keturiese padúosim (gerai papjausime), ir bus rugiai nupjauti Jnšk. O da kad vėjas paduos nuo kalnų, tuoj dvidešim trisdešim laipsnių [šalčio] Brž. Krosnį įkaitina, vandenio užpila, paro paduoda, atsigula ir parinas Vl.
| refl.: Kol jaunas buvo, pasi̇̀davė (paūžė), o dabar, kaip ves pačią, būs rimtas gaspadorius Šv.
◊ į pė́das padúoti sukelti nuogąstį: Žiūrau – durys praviros, tuoj man pàdavė į pė́das, kad čia vagys Gs. Man padavė į pėdas, kad tu teip ilgai neparvažiuoji Skr.
kai̇̃p padúota aiškiai: Vilnia (Vilnius) regėt kàp padúota Pls. Vakaras tylus, aplink girdėt kàp padúota Rod.
kudãšių (kudõšių Km) padúoti Šmk įkliūti, gauti mušti.
per ši̇̀rdį pasidúoti pajusti nuoskaudą: Ir jam lyg truputį pasidavė per širdį, jog rinko vyrus ir be jo rodos, ir be jo žinios V.Piet.
po kójomis padúoti atiduoti kieno valdžiai: Visa padavė po kojomis jo DP226.
rañką (rankàs) pasidúoti pasigelbėti: Jie viens kitam pasidúodavo rañką Gs. Pasiduokime broliškai vieni kitiems rankas! rš.
pardúoti, -da, par̃davė tr.
1. atiduoti už pinigus: Penėjo veršį pardúot mėsai Tvr. Šituos metus mes nieko neturėjom parduotienai Ds. Vieną paršą pardúojam, kitą skerdžiam Zt. Taip pigiai par̃devė Rt. Parduodi̇̀t man, pirksiu paršą Lz. Pardúok ėmęs tą butą Šts. Niekas tebėr neparduota Pn. Pašėręs, papenėjęs karves parduosimas pardúok J. Bene parduotumbei ma[n] tą kepalą BsPI28. Aš ir ruskai suprantu, jau mane neparduotum Gs. Parduosiu žirgus ir kamanėles, samdysiu audėjėlę DvD299. Šokit, šokit, mergužaitės, kaip nustosit vainikelių, būsit kaip parduotos D79. Pigai ką parduomi SD208. Dūšias savas velinui parduost už menkus penigus DP165. Eikite parduodančiump ir pirkite DP567. Šitai girdžiu Egipte javus parduodamus BB1Moz42,2.
^ Nuliūdo kaip žirgą pardavęs S.Dauk. Už ką pirkau, už tą parduodu J.Jabl. Vilkas miške, o jo kailį pardúoda Vb. Nelopęs alkūnės, neparduosi milo (taupydamas turėsi ką parduoti) A.Baran.
parduotinai̇̃ Nebijau, man namai užrašyti parduotinai̇̃ (galiu juos parduoti) – manęs nepabaidys! Alk. Siuvo parduotinai (ką pasiuvus parduodavo) rš.
| refl. tr., intr.: Pats save velniu parsidavė BM75. Parsi̇̀davė šieną ir pinigus pasiėmė sau Alv. Duonai užteks, dar ir parsidúosim keletą pūrelių Srv. Ar tu duote parsidúosi, ar mainyte parmainysi? JD1044.
^ Parsiduok tėvą, nusipirk ramstį Lp.
2. prk. išduoti iš gobšumo: Savo tėvynės nepardúodu, kitos neperku Mrp. Aš žmogaus nepar̃daviau ir nepardúosiu Ps.
ǁ refl. pasidaryti išdaviku: Tu mūs priešams parsiduoti sutikai rš.
3. refl. parsisamdyti: Parsidãvęs už berną BŽ193.
ǁ atsiduoti: Aš parsidaviau jaunam berneliui už meiliuosius žodelius JD904.
4. prk. apgauti: Manę niekas neparduõs Nmč.
◊ kai̇̃p dienàs (žẽmę) pardãvęs nusiminęs: Be vaiko (vaikui mirus) visi kap dienas pardavę Lp. Vaikščio[ja] kaip žemę pardavęs Krkl.
káulus pardúoti eiti tarnauti: Kaulus pardaviau, t. y. ant slūžmos pasiėmiau J.
apipardúoti, -da, apipar̃davė tr. (didelę) dalį parduoti: Apipar̃davėm didumą prekių, kurių buvom prisipirkę Š.
| refl. tr.: Didumą jau apsipardavė, taisosi išvažiuoti Žem.
atpardúoti, -da, atpar̃davė žr. perparduoti: Būti atpardúodamam BŽ360.
išpardúoti, -da, išpar̃davė tr. viską parduoti: Nuvažiavęs išpar̃davė tavorus End. Aš išparduosiu margas karveles ir tave išvadúosiu Kls. Sugrįžo namo, viską išpardãvę Rm. Iž didžio džiaugsmo ižpardãvę visa, ką turėję DP525.
| refl. tr.: Jie baigia viską išsipardúot – žada važiuot an Kanadą Ėr. Viską išsipardavęs, pasidarė pinigų BsPIV2.
pérparduoti tr. pirkus vėl parduoti: Ne sau perkas, tik jums patiems perparduoti Vaižg.
užpardúoti, -da, užpar̃davė tr. gavus dalį kainos, pasižadėti parduoti: Ažpardaviau kumelioką, ale kažno ar neatsimes, sako, kad per brangu Dbk.
| Žinom, jog zokonas yra dvasiškas, bet aš kūniškas esmi, užparduotas po grieku BtPvR7,14.
pérduoti tr., perdúoti, -da, per̃davė
1. perleisti, atiduoti: Žemė perduota jos tikriesiems šeimininkams – valstiečiams sp. Perdavė tave man brš.
2. per daug duoti: Ana párdavė miltų, t. y. par viršų davė J. Nors man kaži kiek kaštuotų, duosiu perduosiu, bet tą velnią turiu pamokyti Žem.
| refl.: Nebijok, ji niekad nepérsiduoda Alk. Jai duok pérsiduok, o jy vis neturės Rdm.
ǁ permokėti: Paskaityk, ar tik nepérdavei? Ds. Kiba šuva stips, kad jis centą pérdavė! (apie šykštų žmogų) Alk.
| refl.: Jie mokėdami nepérsiduoda Gs.
3. perteikti: Pérduoti labas dienas DŽ.
| refl.: Jos tekstas atmintinai persidavė iš kartos į kartą rš.
4. šiek tiek paduoti: Pérduok karvėm šieno, tegu nebliauna Ds. Einu pérduosiu arkliui avižų, ba rytoj kelionė Dbk.
5. žr. parduoti 1: Stovi žmogus, kūlių vežimą turi perdúot Str. Kaip nuimsiu vainikelį, būsi kaip perdúota Ad. Veršelius perdúosiu (d.) Ign.
6. žr. parduoti 2: Judošius … mistrą savą tokį geranorį perdavė DP155.
pradúoti, -da, pràdavė tr.
1. nepataikyti paduoti; pro šalį paduoti: Pėdą rugių pro šalį pràdaviau Ėr.
2. pradėti duoti: Aš pradaviau iš nepradėto indo J.
3. K duoti rankpinigių: Kokia čia prilygsena, kad zadotko nepràdavei Skd. Pradavė man pusauksinį N. Praduok slūginei pradotką J. Praduomi, duomi pradotką R190.
pridúoti, -da, pri̇̀davė
1. tr. R202 paduoti, prinešus įteikti: Pridúok kėdelę sėsties Kl. Pridúok man tą lazdą, kur kertė[je] stova Lkž. Pridúok man kruželį – aš neprigaunu Skd. Aš par vaikus vakare tau priduosiu laikraščius Vdžg. Eik šen, merguželė, priduok kepurelę KlpD105. Kaip pabalnosi bėrą žirgelį, priduok šviesią strielbelę JV1049. Kai nuvažiuosi į miestą, priduok šį laiškelį jai Žvr. Eikš, priduoki pentinėlius į baltas rankeles TDrVII18.
ǁ ištiesti: Og, mergele, priduok ranką, tegul tave kits nelanko LB116. Dieve, nemiprastok! priduok ranką savo! PG.
ǁ atiduoti: Pri̇̀daviau valdžion karves Šr.
ǁ paduoti (saugoti): Bilietą nuspirk ir bagažą pridúok Sld.
2. (sl.) tr. duoti, suteikti: Jo tylėjimas, nieko nesakymas man kaip tik drąsos priduoda J.Jabl. Geras maistas žmogui daug jėgų priduoda rš. Mano matušės plonos drobaitės priduod man baltumėlį LTIII416. Degtinė nepriduõs sveikatos Ss. Nieko nepriduõs visas tavo vargas dėl sūnaus Užp. Jis savo tarnams sveikatą ir palaimą prieduos Mž429. Viešpats man tepriduoda dar kitą sūnų! Skv1Moz30,24. Saulelė kai paskavoja, tai nebepridúoda šilimos Pl. Grūdas … visiemus alkaniemus peną priduost DP487. Tvanuose vargų baisiųjų tu man priduodi inkarą PG. Jūs, ponai, teisybę ir gerybę tarnamus priduokiat Mž36. Po tam nei angelas pats nenorisi tos garbės priduodams BPII440.
| Jis priežastį pridúoda, būk jis sirgęs KII331. Protą priduoti (duoti patarimą) N.
| Ir daktaro vežimas nieko nepri̇̀davė (nepadėjo) ligoniui Jnšk.
ǁ priskirti: Pridavė tokį kreivį vadovu BsPIV48. Man vaiką pri̇̀davė pilniavot Lp. Pridavė man karalius tris kapas zuikių ganyt BsMtI16. Jo pasiuntmenei priduoda keletą piemenų ir įsako ganyti bandą M.Valanč.
| refl.: Jis neprisidúoda prie mūsų (neprisideda) Skr. Buvo prie bedarbių prisidãvęs Kt.
ǁ refl. Rod turėti gabumų (kam): Ma[no] vyras in visus darbus prisdãvęs: ką tik paims rankosna, tai tą padaro Prng.
3. tr., intr. daug ko ar daug kam duoti: Kiek tam žentui visokios gerybės pridavėm! Srv. Pridúot niekad negali, kas savo neturi Gs. Visiem tai ir duodamas nepridúosi Trgn.
ǁ tr. daug prikrauti: Kai priduõs pilną vežimą, tai ir arklys neišveš Trgn. Dabar aš pridaviau pėdų ant galo, tegul jis užlipęs sutvarko Pc.
4. tr. pavesti, perleisti: Kad jau skiria nuo meilių tėvelių, kad pridúoda piktai anytelei Švnč. Žada atkalbint nuo motinėlės, žada priduoti prieg anytėlės LTR(Al).
5. tr. pridėti, pridurti: Da pri̇̀devė pievos man Klk. Jam pridúoda dar tėvai pinigų Vkš. Nieko top, ką girdėjo ir regėjo, netur priduoti nei nuimti SE120. O kas iš jūsų gal priduot stuomeniop savo uolektį vieną brš. Turim sakyti tikrą teisybę, nieko nei priduodami, nei nutraukdami brš.
| refl.: Pry to sopulio kitas prisidavė sopulys S.Stan.
6. tr. įstatyti (kur): Vaiką pri̇̀davėm vakar į mokyklą Lp.
ǁ refl. stoti dirbti: Jis prisi̇̀davė prie plento sargu Jrb.
7. refl. prisileisti: Niekaip neprisidúoda – spira į grindį (kojomis grindis spardo) Lkž. Dar sunkiaus griešija, kad kunigo neprisiduoda brš.
8. tr., intr. pritarti, sutikti: Suprantu labai gerai tą savo uždavinį ir aš pats, – pridavė Bronislovas Žem. Neginčijuos su anuom, visur pridúodu Krš. Ką anam nesakyk, ans viską pridúoda Skd. Vienas maluoja, antras pridúoda Vkš. Nepridúoda vyrai nė iš tolo Šts. Sakyk šiaip ar taip, ans vis tiek nepridúoda Vvr. O judu ar priduodatav mun? S.Dauk.
ǁ refl. Grg prisipažinti: Kad apgavo – apgavo, aš ir prisidúodu, kad apgavo Plt. Vagis neprisidúoda pavogęs Als. Jau prisi̇̀davė, kad jis kaltas, kad pavogė, t. y. prisipažino J. Dėl ko tu neprisi̇̀devei, kad sūrį buvai suėdęs? Užv. Prisi̇̀davė ir pati apgauta Šts. Kam prisi̇̀davė, nekaltas būdamas Kal.
ǁ refl. pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Ans tūjau už piršlį prisiduodąs Akm.
9. tr. įskųsti, pranešti: Pridúota, kad vaikus moko Pj.
10. refl. atsitikti: Ir sakė jam vis tai, kas prisidavė jiems Ch1Moz42,29.
11. refl. Grv vaidentis, pasivaidenti: Sako, kad pakapėj prisidúoda Rš. Šiame miške prisidúoda Švnč. Aną naktį prisi̇̀davė mirusi teta Slk. Seniau, sako, tai daug kam prisduodavo Švd.
12. refl. nuduoti, apsimesti (kuo): Jis per tėvą prisi̇̀davė KI62. Pri̇̀sdavė, kad negyva [lapė] Dv.
13. intr. smarkiai ką pridaryti: Kad jau mes pri̇̀davėm (privalgėme)! Lp.
| refl.: Vaikai šiandie prisi̇̀davė (prisilakstė) po orą Pšl.
14. tr. primušti, prilupti: Kad pri̇̀davė, kad prilupė – žinos dabar vaginėt! Jnšk. Pri̇̀davė pri̇̀davė tą senį, iš gryčios stačia galva išstūmė Sb.
◊ ši̇̀rdį pridúoti būti meiliam: Jis su tavim kalba, tau ši̇̀rdį pridúoda, o kap užsigrįžta, kitai ranką duoda Vrn.
sudúoti, -da, sùdavė
1. tr. tam tikrą kiekį suteikti dalimis ar po dalį: Kiek aš jam pinigų sùdaviau! Lp. Sùdaviau jau trejetą šimtų Ss. Kiek mes jam sùdavėm ir javų, ir pinigais! Nmn. Kaimynai šio to sùdavė jam, ir pradėjo jis gyventi J. Jam giminės sùdavė visokių dovanų Lnkv.
| Plauti sudúoti (atiduoti) drabužiai visi sudegė skalbykloj Šts.
2. tr. kokį kiekį įduoti (sugirdyti, sušerti): Kai sudúodi kelias stiklines [alaus], tuoj smagesnis palieka Jnšk. Supuolė, sùdavė visokių žolių, tai ir perėjo tas gumbas Gs. Sùdaviau (suliuobiau) visas avižas arkliams Dr.
3. tr. pasiūlyti kainą: Už paršiuką galiu sudúoti pustrečio šimto Krš. Kiekgi tu, penkius buvai sudãvęs! PnmR.
4. tr. kokį kiekį sukiloti, kitam kraunant: Stambų šieną bepigu sudúoti su klėbiu, be šakės Ggr. Kol čia suduos, ans i sugrėbs KlvrŽ. Man ir rankas nukirto, paki sùdaviau tokion aukštumon visas avižas Trgn. Kelis vežimus sùdaviau (iškroviau, sukroviau), ir dieglys palindo Jnšk.
5. tr. sudėti į krūvą, sujungti:
^ Dar su Dievu pirštais nesudavei (nežinia, kaip bus) RD213.
| refl.: Negerai gyvuliui, kai du girdymai susdúoda Vj.
6. tr. sutuokti: Suduotas būti su moteriške B. Jei tu suduotas esi su moteriške, neieškok perskirtas būti NT1PvK7,27. Girdi poną … anuodu krūvon sudavusį, alba suvenčiavojusį BPI176.
ǁ refl. susižadėti: Susidúoti su kuom K.
7. refl. pasirodyti: Susdúoda, lyg kas į kiemą ką tik įvažiavo Ml. Kartais žmogui susdúoma visai nebūti dalykai Švnč.
8. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Sudúodam (sušokame) ir mes dar pasuktinį Jnšk. Da popiet lietus gerai suduõs Slm. Sùdavė lytaus, pasitaisys varstai (vasarojus) Dr. Kai sùdavė (sumynė) vištos miežius, tai nebus kas ir pjauna Trgn. Sùdavėm tą vakarą kortom Pšl. Akytę sudúoti (apie tokį kortų žaidimą) Ėr. Šiandiej lyja, per pietus galėsma sudúot (pogulio prigulti) Kp.
| refl.: Mačiau, jūsų karvės miškan susi̇̀davė (sulėkė) Ds.
9. intr. kirsti smūgį, įkirsti: Par kaktą sùdavė merga vaikiukui J. Taip su ranka sudavė par petį, kad ciekas paliko J. Sesuo … sudavė žirgui per šonus BsMtII180. Parmetė Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ponas [bobai] … porą kumsčių sudavė BsPIII18. Sudúok gerai jam diržų Alk. Velnias, su šermukšniu suduotas, bėga į šalį BsMtI10. Sudavė kaip kiškis kumelei Varn.
| refl.: Susidavęs kumščiu krūtinėn, išpažįsta tada savo kaltybę brš.
ǁ refl. atsitrenkti: [Šikšnosparniai] nė vienas nesusidavė į lango stiklą J.Jabl. Pagaliau visu savo kūnu susidavė į kietą daiktą ir parkrito ant žemės J.Bil. Būk atsargesnis, kitaip tuoj susiduosi į akmenį J.Balč.
10. refl. impers. pasijusti nuvargusiam: Kol tuos linus išmindina, susidúoda ir tai gaspadinei Gršl. Na, susi̇̀davė ir man šią nedėlią po dirvas (pavargau bedirbdamas) Krt. Arkliuo susidúos, kol į Liepoją suvažinės Šts.
◊ į ãkį sudúoti pamiegoti: Ligpiet sùdaviau į ãkį Pn.
į gálvą sudúoti apsvaiginti: Bematant alus sudavė į galvą rš.
per kišẽnę sudúoti pareikalauti daug išlaidų: Susidėti su viršininkais gerai, bet tas suduõs per kišẽnę Jnš.
rankàs sudúoti
1. sutuokti: Baltos rankos jau suduotos, aukso žiedai jau sukeisti KlvD47.
2. sutarti (perkant ar parduodant): Rankas sudavė – būs jau magaryčių Plng.
pasudúoti, -da, pasùdavė tr. dalimis suduoti: Ana vi̇̀sa jam pasudavė, o niekočios pamiršo Dv.
uždúoti, -da, ùždavė
1. tr. KI639 paduoti į viršų: Jis vos galan rugius beuždúoda (vos bepasiekia, taip aukštai yra) Sb. Ùždaviau kūlius [ant stogo] Ėr. Toks aukštas vežimas, kad jau negali uždúoti Gs. Eik uždúok – vienas neužsikeliu! Alv.
| refl. tr.: Pats sau keturių pūdų maišą ant pečių užsidúoda Alv. Durnelis prisipylė maišą aukso kap tik žusdúot (ps.) Rod.
ǁ padėti, paduoti (ėsti): Uždavęs arkliui avižų, Jankelis nuėjo pas Misiulį V.Krėv. Tėvas uždavė karvėm miltų Jnš. Grūdų prieš kelionę arkliam aždúoda Krd.
ǁ iš anksto duoti: Pinigų buvo uždúota ant rankos Kp.
ǁ užstatyti, įkeisti: Ažustatau, ažuduomi SD440.
ǁ prk. priskirti, užkarti: Rasi uždavei nekaltam vagystą, o aptartas žmogus pakliuvo į turmą? P.
2. tr. sukelti, sužadinti (ppr. kokį blogą jausmą): Uždúoda mano širdžiai didelę sopelę Slk. Jiems širdies skaudėjimą užduosime Tat. Ažuduomi kam sielvartą SD55. O jeigu moka jausti, tai nenorės bereikalingai užduoti kančią ir kitiems V.Piet. Senam žmogui užduoti rūpestį negerai prš. Gyvulys ažduoda gailystą tokią (jo gaila) Dglš.
3. tr. išleisti už vyro, išduoti: Ne dėkui motulei, ne dėkui senulei, kad man toli uždavei už pijoko bernelio LTR(An).
4. tr. išnuomoti: Žemę užduosiu, kol skolas apsimokėsiu Žem. Gyvenimą ùždavė ant nūdarbė̃s, o patys dui į miestą Užv. Ažùdaviau daržą an pusės, pati negaliu insdirbt Ktk. Anys te negyvena, ažduotas namas kitiem Ut.
5. tr. pavesti, paskirti (kam kokį darbą): Prižadėjimo neišpildė, ir naują darbą uždavė S.Stan. Uždavė anyta tris darbus dirbtie VoL446. Uždavė išskirt dirses sau, rugius sau BsMtII155. Daktaras vištas ùždavė valgyt (liepė rūgšties, riebumų, šiaip jau mėsos nevalgyti) J.Jabl. Uždavė jam sugrėbti šieną Vrb. Bul'bų ažùdavė skustie Dglš. Aš jam uždúosiu sunkų darbelį – permest akmenėlį per jūres mareles JV960. Uždúok jam mąslę (mįslę) – tegu jis atspėja Sb. Aš tai, kas man uždúota, atlikau KII04. Man yra šiandien užduota jus čionai aplinkui vadžioti Ns1857,6. Buvo bernui užduota kelmų kapot BsPI41. Turiu dar eilėraštį, man rytojui užduotą, išmokti J.Jabl. Anys jam užduost tris sunkius klausimus BPII444.
| refl. tr.: Šitą klausimą ir buvo užsidavęs sau kartą vienas vokiečių mokslininkas J.Jabl.
ǁ refl. apsikrauti: Užsidãvęs darbais, kiekvienas neturi kada pasilsėti Gs.
6. tr. įdėti raugo, užraugti: Ažuduomi alų SD427. Iš vakaro mieles ùždaviau, tai kad įrūgo – iš proto eina! Užv. Ar jau ùždavei misą? Paį. Neuždúok šilto alaus – apšoks Kvr. Neuždúokit karšto alaus, šaltarūgis geresnis Všk. Nuimk nuo gryčios apynių girai uždúot Ds. Mielėmis užduoti tešlą Vaižg. Atsinešiau puodelį raugo duonai uždúot Ob. Uždúotas alus reikia šiltai laikyt, kad geriau išrūgtų Vb. Ùždaviau gyvenimą aluo šviežioms mielėms, misliju, kad turėtų gerai gyventi Vkš.
7. tr., intr. duoti nuodų ar šiaip ko nuodinga, užnuodyti: Uždavė ko nors šuniui, kad taip greit užkėlė kojas (nudvėsė) Srv. Kai uždavė supuvusio šieno, nebereikė daugiau važinėt Ktk. Ko siunti, ar durnažolių kas ùždavė? Grš.
ǁ pakerėti kokiomis žolėmis: Pasakyk ir mums, ką tu uždavei Milašiukui, kad tave ima Žem. Kiba tau kas ùždavė, kad tep prie jos lendi Alk. Ir sekioja paskui ją lyg užduotas Trg. Laksto kaip uždúotas Jrb.
8. refl. pasukti į šalį: Per mažai užsidavė, kad ratas užkliuvo Up. Čia reikėjo užsidúoti (prieš užsisukimą pasukti į priešingą pusę), nebūtum apvirtęs Žlp.
9. tr. įskųsti: Reiks uždúot, kad tėvas tau kailį nuimtų Rk.
10. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Rudenį gerai uždúosim kiaulei (gerai pašersime), ir atsigaus Ds. Ka mes uždúosim dainą, net skamba! Drs. Kad ùždavė lietaus, tai marios Lp. Stojies (stokis) kur žu medžiagos, ne tep lietus žudúoda Rod. Užduõs naktį lietaus Pc. Pirtis atšalo, uždúok daugiau garo! Ėr. O kad tik uždúot (paskubinti) – ir nebėr darbinyko! Mlt.
| refl.: Tekinas užsi̇̀davė ant kalno pažiūrėt, kur dega Jnšk.
11. refl. nusibaigti duodant: Kad jūs jai ir užsiduotut, tai ji neims Klvr.
12. intr. užkirsti, primušti: Jis skaudžiai su pagaliu uždavė par strėnas J. Užduosiu tau per ėdmenis B. Aš jam kad užduosiu, tuoj prisipažins [vogęs] Pn. Uždúok lazda, ir nutils Ds. Saugokis, kad neuždúočiau! Skdv.
◊ pirtiẽs uždúoti primušti: Kad uždavė pirties, tai tuojaus prisipažino Rz.
ši̇̀rdį uždúoti įžeisti, užgauti: Aš sergu, o jūs, vaikai, širdį man užduodat Krok. Kaipgi neverksi, kad ši̇̀rdį užùdavė Užp. Nepriklausė užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį M.Valanč. Iš lėto šnekėjo, rodos, bijodamas ką bloga prasitarti ar širdį kam užduoti Žem. Geri vaikai – tėvam paguoda, blogi – ši̇̀rdį uždúoda Jnš.

Daugiau informacijos

pardúoti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

antlė̃kti

Apibrėžtis

lė̃kti, lẽkia, -ė intr.
1. skristi: Lekia paukštelių didelis pulkas Mrc. O nelėk, sakaluži, nebaidyk lakštingalos JD464. Oi žiūrau žiūrau – lekia trys pilki karvelėliai KrvD100. O aš pasiversčiau raibąja antele, lėkčiau žalia girele JV865. Per žalias girias gegute lėkiaũ, per marias lydeka nėriau (d.) Mrj. Oi lėkčiau lėkčiau, kad galėčiau, gandro sparnus kad turėčiau J.Jabl. Paukštis lẽkia žemyn KI34. Prieš lietų kregždė žemai lẽkia, pagadoj – aukštai Lnkv. Tokios, kur lẽkia šniūru viena paskui vieną, tai gervės Azr. Ir vėl išleido lėkti balandį iš skrynės BB1Moz8,20. Rodos, kad paukščiai iš burnos lẽkia – kaip ji gražiai šneka Grš. Čerepokas prašė erelio, kad jį lekiančiu paukščiu padarytų Tat. Tu, žvirbleli lėktasai, aleliuma loda, lėktasai TDrV219. Skruzdėlės lekančiosios leka pryš lytų Šts. Lekamosios skruzdys užpuolė Dov. Lẽkiančioji voverė (Petaurus sciureus) NdŽ. Paukščių sparnai ir uodega apžėlę didžiosiomis lekiamomis plunksnomis rš.
| Lẽkiąsis laivas Jrk27. Seniausias [sūnus] kuriądie savo tėvams pradėjo kalbėt apie lẽkiantį laivą, kurį jis eisiąs girio[je] budavot Jrk27. Lekiamóji (aviacijos) žvalgyba NdŽ.
| prk.: Lekia kaip varmai karštą vasaros dieną mintys viena po kitai rš.
^ Kas aukštai lekia, tas žemai tūpia (pat.) rš. Lėkė kap sakalas, nutūpė kap vabalas Iš. Baudžias it kėkštai į užmarį lėkt rš. Ger lėkt, ale neger nutūpt B. Ir gaidys, per tvorą lėkęs, iškas grūdą VP18. Lekiantysis tupinčiojo nepabaidys Vdžg. Kur paukštis leka, ten plunksnas paliekta Pln. Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias (sniegas, lietus) B. Be sparnų lẽkia, be kojų bėga (debesys) MitII190(BsM).
2. greitai judėti, slinkti oru, erdve: Iš padangėje lekiančio didelio debesies iškrito keli lietaus lašai I.Simon. Debesys lyg lėktè lẽkia ant dangaus KI445. Šuo bijo, kai žaibai lẽkia į akis Jrb. Išvydusys lekant oru pagal netolie žemės ugnį, sako dievaitį Kauką nešant grūdus į mylimūsius namus M.Valanč. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį kirto StnD24. Mirusiųjų vėlės lėkdavusios paukščių keliu į rytus, į protėvių ir tėvų šalį LTII113.
| Ot saulelė greit lẽkia popiet! Dbk.
ǁ būti pustomam: Apačioje užtikome lekiančio smėlio sluoksnį A.Vien. Čion ties eglaite molis, o ten lekiantiji smiltis V.Piet. Kad ir pieskà, bet nelekianti̇̀ – rodos, turėtų augt Gs. Daug lekiančiõs piẽskos Vv.
ǁ sklisti oru (apie garsus): Teip! Teip! – lėkė balsai iš visur V.Piet. Lekia dainos galingos rš.
| prk.: Kur akys leka (krypsta, žiūri), ten širdis linksta Sln.
3. bėgti: Lėk nelėk – vis tiek nepavysi Sld. Lẽkiam in ežerą pasmaudyt Rdš. Kad lėkiau, tai lėkiau: bala ne bala, tik duok Dieve kojas LTR(Šmn). Lėksiu per dvarą tekina pas motinėlę šaukdama LTR(Kp). Ana kulni, kulni, kulni – kad ana leka nu manęs! KlvrŽ. Lėkė akis išvertęs Kv. Lekia i lekia [šokėjai] papori Švnč. Per sodžių taip pat lėkė, kiek tik gali, risčia arkliai A.Vien. Kad ir nelekia smagiai [arklys], ale vis važiuoji Trgn. Žvėriukai sako: „Mes lėksme žeme, jūs (paukščiai) skriskit oru“ MPs. Ben sargis tura kame kur padlą lẽkamą (kurios lekia ėsti)? Lkv. Nu to savo katino kaip nu lekančiojo vagies skaninių neišsaugoju Akm. Lẽkia kaip žaibas Slk. Lekia kap viesula Gs. Ko leki kaip aitvaras? Šmk. Lẽkia kaip galvon daužtas Slk. Lẽkia kap akis išdegęs Kt. Lekia kaip uodegon inkirptas Ds. Lekia kaip be dūšios LTR. Lẽkia per laukus kaip protą pametęs Up. Lekia kaip peklą pakūręs Mlt. Leka kaip velnio nešamas Krž. Kur leki kaip kiaulė, debesį pamačius? LTR(Šmn). Leka kaip bimbalas, smilgą apžergęs Šv. Lėksi kiškiu (pavirtęs kiškiu) Dglš.
lėktinai adv.: Grėtė lėktinai įlekia į savo kamarą I.Simon.
4. smarkiai, skubinai eiti, važiuoti, joti: Aš vandenio lekiu atnešti Ėr. Ir tan kraštan lekiù, ir tan – niekur neberandu tos gatvės Kp. Aš lekù numie Tl. Reiks padėt karvei nunešt, kurgi leki (sprunki)?! Sdk. Lekia ir lekia, liežuvį iškarinęs: prireiks kam – niekados jo nepasisiųsi rš. Vis da tebleka (tebesilanko, tebelaksto) Jonis pri Marikės Šll. Norėjai, kad aš lė̃kčiab Zt. Visur lẽkia išsižiojęs, norėdamas būti pirmutinis Jnš. Aš jau buvau lekiañt (belekianti), ale mañ' apidraudė, tai ir sėdžiu Slm. Ta mergiščia šę lėkus, tę lėkus (tai šen, tai ten bėgioja) Kt. Lėkdavo pas ją piršliai, nė vienos žiemelės nepraleisdavo Jnšk. Ant žirgu belekąs S.Dauk. Leki šūkoms (joji šuoliais) – da sprandą nunirsi Vvr. Leka, kaip arkliai įšoka Krkl. Visu smarkumu lėkė traukinys rš. Vamptelėjo kas žodį, ir lekia [kratos daryti] kaip ant gaisro Žem. Žirgą imk ir lėk kaip vėjas B.Sruog. Lekia tarytum akis išdegę V.Kudir. Lėkė kaip be galvos, ir apsivožė antraip vežimas Vvr.
| Telefono stulpai lėkė į užpakalį (važiuojant taip atrodo) rš.
^ Nelėksi pirm čėso (reikia turėti kantrybės; viskas turi būti savo laiku) ST135. Jis (vyras) lekia savo keliais, ji (žmona) – savo (abu nesutaria, nesugyvena) Rm.
lekiamai adv.: Viskas ėjosi labai lengvai, smarkiai, lekiamai rš.
ǁ nenubūti vietoje, brautis tolyn: Šviežioj žolėj karvės labiau lẽkia: kai žolės daug, ieško da daugiau Trgn. Regis, ir žolės yra, o arkliai lẽkia: paleidžiau panamėj, o radau kažno kur Trgn.
ǁ skubiai, pabėgomis dirbti, triūsti: Lėk lėk, tai an senatuvės dejuosi Sdk. Lekamosios dienos (skubūs darbai, reikalaujantys daug bėgiojimo) užeita – šienai, dobilai… Šts.
ǁ refl. pajėgti daug, skubiai dirbti: Lėkei lėkei, o ko dabar nebeleki? – Kad jau nebesilekia Ldk.
ǁ tr. smarkiai varyti, lakinti: Jis savo žirgo niekados nelė̃kdavo J.Balč.
5. greit eiti, bėgti (apie laiką): Lekia diena po dienos, savaitė po savaitės, metai po metų, kaip raiti joja Žem. Pasirūpink apie save – metai lėkte lekia V.Kudir. Lekia gyvenimas tartum ristas žirgas rš. Įvykiai lėkte lėkė pirmyn rš.
6. smarkiai tekėti, plaukti: Upeliais vanduo bėga, lẽkia Kkl.
7. plevėsuoti, plazdėti: Karūna (vėliava) lekia ore BzBkIV318.
8. smarkiai kilti aukštyn, sklisti tolyn, į šalis: Kūliau, ka sijonas lėkė į aukštį rš. Traukiniai lekia į orą nuo partizanų minų rš. Arklys lėkė, kad ir kibirkštys lė̃kė Šlu. Pavirsta griuvėsiais gražiausi miestai, ir šimtmečių kūryba lekia pelenais S.Nėr.
| Tos avižos lekiančios (lengvos, prastos, vėtant krintančios tolyn kartu su pelais) – vištos visai nenori lest Gs. Gavom lekančiųjų dirsių – duonos neiškepsma Slnt.
| refl.: Nebirsta rugiai, lakiaus nėr, o vakar gerai lėkės: vėjas buvo Trk.
9. irti, bėgti (apie nėrinio akis): Apsižiūrėjau – kojinės akys lẽkia. Reikėjo taisyt Kn.
10. Prk, Kv smarkiai plakti, mušti (apie širdį): Širdis dar leka: atsigaus, dar nemiręs Plt. Jau širdis lẽkia, nepavysiu Skr. Širdies lekamoji liga Šts.
11. pulti žemyn, kristi: Kad lė̃kė malka in kojos! Sdk. Nelipk medin: lėksi̇̀ ir galą ne vietoj gausi Ds. Negi aukštyn lėksi – kas, kad lėksi LTR(Ds). Girdžiu girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis J.Jabl. Vi̇̀sa lẽkia iš rankų Skp. Tas paveikslas lẽkia ir lẽkia nuo sienos – prikalk geriau Ut. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis KlpD28. Prasti linai – braukiant lekia ir lekia Kp.
^ Kas aukštai skraido, tas žemai lekia Slk. Netoli lekia obuolys nuog obeles Gmž. Jau ir eina, kad kiaušinis nuo galvos nelėkt (labai iš lėto, pamažu) Trgn. Vienam upės šone kerta, kitam skiedros lekia (aidas atsiliepia) Slk.
12. byrėti, kraičioti: Obuoliai lekia nuo obelės Dbk. Jau lẽkia riešutai, kur prieš saulę Ėr.
^ Šuva loja, dantes lekia (mintuvai) LTR(Slk).
13. grimzti, smegti: Sniego daugiausia, ė kojos lẽkia lig žemei Prng. Menkas da dabar šerkšnas: kojos parejõ lẽkia Vdš.
14. refl. gerai derėti: Nelėkės žirniai – maž teprikūlėm Lk. Lėkės šį metą: iš pūro dešimt gavau Šts. Žemė nelekas: tik trys pūrai iš pūro Šts.
15. refl. gerai sektis, klotis: Nelėkės mokslas muno sūnuo Šts.
| Vaikams duona su sviestu lẽkias (gerai valgosi) Vkš. Vaikai, ar skani bulbynė? Ar lẽkias? Vkš.
16. krėkintis, lakstytis (apie kiaules): Kiaulė tekiuos lẽkia Kp.
◊ kur várnos lẽkia apie žiopsantį: Žiūr, kur varnos lek NžR.
lekiančioji rožė Plt med. odos liga – rožė, persimetanti iš vienos kūno dalies į kitą: Rožė įsimeta nuo išgąsčio, rūstybės ar vėjo užpūtimo. Ši pastaroji vadinasi lekiančioji TŽIV487.
lẽkiantysis spi̇̀ritas rš chem. amoniakas.
lẽkiančioji ugni̇̀s Prk med. išbėrimas, vienoje vietoje išnykstantis ir greit persimetantis į kitą kūno dalį: Kanapių patrinoms apdeda, kad y[ra] ugnis lekančioji Šts.
antlė̃kti, añtlekia, añtlėkė (ž.) intr.
1. užskristi: Žvirbliai ant miežių antlėkė ir lesa kiauras dienas Slnt. Kad gandras jau artie dangaus buvo, pečlinda nu gandro papurkšt ant debesų ir antlėkė PP79. Vienas lėktuvas ką padaro antlėkęs, o čia dešimtis! Šts.
2. užbėgti aukštyn, greit užlipti: Añtlėkiau ant trobos Slnt. Ana añčleka aukštyn ir pradeda pasakoti Mžk.
3. bėgant užvirsti ant ko: Par vieną biškį neañtlėkė ant manęs Slnt.
4. užriedėti, užvažiuoti ant ko: Dišlius eina tarpe arklių, kaip iena, ka neančlė̃ktum arkliuo brika ant nugaros Lk.
aplė̃kti, àplekia, àplėkė
1. tr., intr. K apskristi aplink ką: Aplėkė pasaulį rš.
2. intr. apibėgti aplink ką: Apilėkė aplink ežerą kai vėjas Švnč.
3. tr. apeiti, apibėgti, apskristi daug vietų norint ką surasti, pamatyti, aplankyti: Per vieną valandą jis nori visus aplėkti Krč. Giminė̃s ir šuva neaplėks (labai plati, didelė giminė) Trgn. Aplėkiau visą mišką – dyka, kaip pašluota, nė šunagrybio Ds. Kokius tris kilometrus aplėkiau su tuo vaiku Mrj.
^ Marga paukštytė visą svietą aplekia (laiškas) Jrg.
4. tr. apsiruošti, nudirbti darbus: Jūs daba samdot ir samdot, o jin viena aplėkdavo Bsg. Jaunas būdamas norėjau visą darbą aplėkt Tvr.
5. tr. skrendant aplenkti: Visus ir mane tas àplėkė Jrk41.
6. tr. greit plintant, sklindant pasidaryti žinomam, pasiekti visus: Garsas apie valsčiaus galvos apstumdymą aplėkė kelias parapijas P.Cvir. Tasai gandas vienu metu miestelį aplėkė J.Bil.
7. tr. Gg apvaisinti (paukščius).
atlė̃kti, àtlekia, àtlėkė intr.
1. K, Pln, Dr, Plm, Smn atskristi: O ir atlėkė trins raibos gegelės vidur tamsios naktelės StnD28. O ir àtlėkė raibas sakalėlis į sodą JV371. Atlėkė devyni varnai kriunkdami Jrk101. Jos atlėkė gulbėm (ps.) Lnkv. O kad smakas atlėkdavo, tai jis ant to akmens atsisėsdavo BsPI6.
| prk.: O ma[n] bešveičiant aukselio pentinėlius, o ir atlėkė margoji gromatėlė JD1171. Piktos žinios atlekia kaip paukštis V.Kudir.
^ Karvelis kepęs neatlėks B.
ǁ atsklisti oru (apie garsus): Kartu su pūgos staugimu atlekia varpų skambesys rš.
2. atbėgti: Vienšypais àtlėkė dvariškis į kiemą, t. y. greitai J. Ganiau aveles pamariais, atlėkė vilkas pagiriais DvD431. Atlėkė kaip iš pypkės Kv. Tas vaikas àtlekia kap akis išdegęs Alk.
3. greitai, skubinai ateiti, atvažiuoti, atvykti, atskubėti: Mergaitės buvo atlė̃kę pasiklausti apie vakaruškas Lkč. Bus atlekanti ana pri darbo – palik pusrytės Dr. Daug atlėks [jaunikių pirštis], bet ir aš skirsiuos kuo jauniausią Žem. Žiūri – atlekia pasikinkęs eržilą Raugalų Raulas V.Piet. Mašina nuo Pandėlio atàlėkė Skp. Ir švedas atlėkė per marias, grečnais su vyrais mums padės RD193.
| prk.: Atlėkė šaltoji žiema rš. Sulauksma, netruks atlė̃kti ta penkiolekta Krš. Atlėkė drėgnas žvarbus vėjas rš. Àtlėkė atūžė viesulas BŽ267. Todrinag zotag piktoji dvasia atlekia ir pagauna aną žodį ižg širdies jų DP99.
4. atkristi, atšokti, atplyšti: Nepriklijavai gerai, ažtat atàlėkė Trgn. Atlė̃kęs lopinys, reikia prisiūt Ds. Padai mano atàlėkė Švnč. Žiūrėk, atlė̃kus lenta, prikalk Ds. Pamaliuosi, metus pastovi ir atàlekia [dažai] Aps.
| Kolgi tavo lūpa vis atlėkus (atvipusi) kaip senos kumelės? Ds.
5. pavirsti į šalį (nuo smūgio): Maktelės kokiuo daiktu, ir atlėksi̇̀ Sdk.

×dalė̃kti, dàlekia, dàlėkė (hibr.)
1. intr. priskristi prie kurios nors vietos: Paukštis dalėkė ligi savo lizdo ir nutūpė rš.
2. tr., intr. prisiartinti prie kurios vietos bėgant: Vaikai lig pat akmens tekini dàlėkė Kv. Kai dalėksi kiemo vartus, užžvenk didžiu balsu: išeis mano tėvas, atkels kiemo vartus (d.) Smn.
įlė̃kti, į̇̃lekia, į̇̃lėkė intr.
1. SD400, K įskristi į vidų: Įlėkė pelėda į klėtį J. O ir įlėkiau, o ir įskriejau į močiutės sodelį JD1251.
| prk.: Įlėkė šiltas pavasario vėjas sp.
2. užskristi į viršų, aukštyn: Gaidys pasibaidęs įlėkė į eglę S.Dauk.
| Įtempė Katinas virvę, kilstelėjo varpas ir įlėkė į bokštą kaip vyturys į dangų P.Cvir.
| refl. Smln: Vištos įsi̇̀lekia į medį i kapo[ja] obuolius Jrb.
3. įbėgti: Spiritavičius, išlydėjęs nepaprastus svečius, įlėkė į raštinę T.Tilv. Juodbėriai žirgai įlėkė į kiemą rš. Ažsidarysiu vartus, kad arklys neinlėkt Kzt. Anlėkė vilkas į krūvą avių Grv.
| refl.: Įsilėkęs į peleną, [vilkas] norėjęs pūsti ugnį S.Dauk.
4. smarkiai, greitai įeiti, įvažiuoti, įjoti: Į kiemą įlėkė raitelių būrys rš.
5. bėgant pasiekti, priartėti: Neinlėkė žirgužėlis nė pusę laukelio, nusisuko žirgas koją, bernelis – galvelę (d.) Žsl.
6. refl. įsibėgti: Iš pradžių nebėgo, paskui įsi̇̀lėkė Š. Kaip kumelė įsi̇̀lekia į pakalnę, sunku benustabdyti Užv.
| prk.: Vėjas tik bėga per laukus įsilėkęs rš.
7. užskubėti (apie laikrodį): Dvidešimt minučių per sutkas iñlekia [laikrodis] Str.
8. įkristi, įpulti: Nusmuko pasaitas, ir kibiras į̇̃lėkė šulnin Š. Žiūrėk, neinlėk kur eketėn beeidamas per ežerą Ds. Man akin buvo kritusys anlėkęs Mlt. Kaip dėjau žiedelį aš ant pirštelio, antlėkė žiedelis ant undenelio LMD(Klt).
| prk.: Raudok, nabagai Kaulaky, kad prapultin pats įlėkei (patekai) A.Strazd.
^ Nekask kitam duobės – pats inlėksi̇̀ Rš.
9. įdubti: Net nepažinau – akys inlėkę kakton Ut. Seno žandai inlėkę Dkšt. Su inlėkusiais šonakauliais arklys greit stips Dkšt.
10. užsimegzti (apie grūdus): Dabar rugiai žydi, paskui įlėks grūdai, užaugs, subręs rš.
◊ širdiñ įlė̃kti patikti: Mokėjo man širdin įlėkti rš.
išlė̃kti, i̇̀šlekia, i̇̀šlėkė intr.
1. SD414, K išskristi: Išlėkė iš lizdo paskutinieji kregždės vaikai J.Jabl. Gulbėms išlėkus, trečią dieną pasnigs Šts. Motyna marčiai įkišusi į plaukus tas tris plunksnas, ir ši išlėkusi balandžiu BM385. Gandrai rudenį prieš išlėksiant susirenka pagalvoti apie būsimąją kelionę J.Jabl. Genys kalinėja prie išlekiamos skylės, kol bitis išvilioja Rdž.
| Aš nežinau, kas ten per mėsa buvo: kaip tik užkaičiau, pradėjo virtie, ėmė ir išlėkė per kaminą BsPIV31.
| prk.: Ausyse tebeskambėjo tasai „tu“, pirmą kartą išlėkęs iš Justo lūpų rš. Žodis kai paukštelis išlekia, ir nebesugausi Sln.
^ Išlėkė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas LTR. Žodis žvirbliu išleka, o jaučiu pagrįžta Sch104. Su varnom neišlėksi LTR(Mrj). Ìšlėkė žvirblys, parlėkė arklys Bsg. Uždaryk velniui duris, tai išlėks per aukštinį VoL244.
2. pajėgti, įstengti skristi, lėkti: Per valandą [lėktuvas] išlekia penkis šimtus kilometrų Ėr.
ǁ įstengti pakilti skrendant: Kas aukščiau išlė̃ks į padanges, tas paliks karalaitis paukščių (ps.) Žlb.
3. išbėgti: Ìšlėkė strėlės greitumu BŽ547. Kai išlė̃kdavo in sniego basas, visus pūtinius aplakstydavo OG371. Ir šokėjai šaunia pora priekin išlėkė lanku rš. Žiūrėk, avelės i̇̀šlėkė iš gurbo Dbk. Išlėkė oželis in visus laukus FM. Skruzdėlės i̇̀šlėkė Brsl. Vos ne vos išlėkiau nuo lietaus Varn.
4. greit išeiti, išvažiuoti, išskubėti, išdumti: Kai išlėkė vakar, tai tik šiandien vakare grįžo Lkm. A i tavo šeimyna į tą šokį išlėkė? Kal. Ant kelio išlėkė raitelis rš. Dabar sėdo an jos berniokas raitas ir išlėkė kaip vėjas laukan BsPII232. Iš siauros gatvelės išlėkė šviesus limuzinas J.Dov. Važnyčiotojas stipriai nutvėrė vadeles ir išlėkė pro vartus rš. Išlėkė kaip su daktaru (labai skubiai) Grš. Išlėkė kaip aitvaras iš namų Kp.
ǁ pasitraukti kur, pabėgti, išsprukti: Vaikeliai susiūtarijo išlėkt iž namų Ad. Neišlėksim niekur akli (nemokyti) būdami Drs. Brolis Amerikoj išlė̃kęs Ėr.
5. refl. Š išsibėgioti, išsilakstyti; pavargti, netekti jėgų nuo lėkimo: Atėjo išsilė̃kęs kaip šuva iš veselijų Ds.
6. iškilti, iššokti į viršų: Namų stogai išlekia aukštyn [per žemės drebėjimą] ir vėl ant namų krinta rš. Jis paspaudė parodytą mygtuką ir išlėkė į orą kaip strėlė iš lanko J.Balč. Bakstelėjau galvą į žemę, o kepurė išlėkė į palubį Rm. Liepsna išlėkė R46.
| Žižilpa išlėkė, t. y. akyse rodės, mirguliai ėjo, apžilpsta akys J.
7. išaugti į aukštį, ištįsti, išsistiebti: Išlėkė bulbieniuos bulbos – nebus geros Vj. Ìšlėkė pušys – aukštos, tiesios išaugo Š. Tankumyne pušelės visada i̇̀šlekia Trgn. Taboka kotuos išlėkė (suaugo į kotus), lapo nė vieno Ds. Rugiai i̇̀šlėkė šiauduos, o grūdų ir nebuvo Ds. Regis, da buvo vis vaikas, o dabar, žiūriu, kad i̇̀šlėkė – jau pilna merga Trgn.
8. iškristi, išpulti: Ìšlėkė iš trečio aukšto ir neažsimušė Dbk. Išlėkė uodas iš ąžuolėlio, nusisuko sprandelį DvD295. Stovi kap iš ratų išlėkęs Prng. Kirvelio mano išlėkta iš laivelės BM4. Negili kešenė – galia išlėkt Antš. Jam i̇̀šlėkė pinigai važiuojant, ir neberado Brž. Taip sopėjo galvą, mislijau, kad akys iš kaktos išlėks Jnšk.
9. Švnč, Ob iškraičioti, išbyrėti (dantims); išslinkti (plaukams): Ale kas gi bus? Tavo gi dantų baigiama išlėkt Sdk. Du dantys klebatavo ir dabar i̇̀šlėkė Antš. Man grėblio dantis išlėkė – gal įdėtum Jnšk. Išlė̃kusius plaukus pakišk pajuostėn OG412.
10. išvirsti, išgriūti nuo smūgio: Atidarykit, o jei ne – durys išlėks! J.Paukš.
11. prk. išnykti, išsieikvoti (apie pinigus): Tas tūkstantis po velnių išlėkė, ir vėl čysta Skr.
12. sulysti, sublogti: Veidas [ligonio] išlėkęs, pajuodęs Švnč.
13. plg. lėkti 10: Kam kafija tokia stipri: žmogeliuo širdis išlė̃ks Sg.
◊ išlė̃kti iš dúonos netekti, nustoti tarnybos: Seniūnas už tai gal iš duonos išlėkti Skr.
išlė̃kti iš mėsõs sulysti, sublogti: Ìšlėkė iš mėsõs mergiotė – tokia gi buvo riebi Ktk.
širdi̇̀s i̇̀šlėkė iš didelio išgąsčio apmirė: Jam širdi̇̀s i̇̀šlėkė, kai ugnį pamatė ant stogo Šv. Kad persigandau, net širdi̇̀s i̇̀šlėkė! Ds.
širdi̇̀s išlė̃kus labai kuo rūpinasi, gailisi: Mano širdis an jo išlėkus, ė anas vis nesisaugoja Ml.
nulė̃kti, nùlekia, nùlėkė intr.
1. nuskristi (kur): Varna leka lėkus ir grįžta žiūrėti, ar toli nulėkė NžR. Bėro žirgelio nubėgta, raimo sakalo nulėkta JD568. Ai, sakalai, sakalėli, tu aukštai lakiojai, nulėkdamas, parlėkdamas naujynas nešiojai JV328. Ei, sakalai, sakalai, tu raibasis paukšteli, nulėk jūres maružėles, parnešk ma[n] vainikėlį JV658.
^ Kur paukštis nenulekia, ten plunksnų nepalieka LTR.
| refl.: Nusilėk, gegelė, į žalią girelę JD690. Nusilėkė, įsitūpė į aukštą klevelį LTR(Plv).
2. nuskristi žemyn: Nuo laktos nulėkė višta J.
3. greitai nuslinkti, nuskrieti oru: Akmenaitis nulėkė par stogą Skdv. Mano ir visų aukštų vyrų akivaizdoj turėsit paleisti strėles, ir kieno strėlė nulėks toliausia, tas laimės Nuranigaros ranką J.Balč. Anų lekia – ore susprogsta, o mūs – tai da nulė̃kę i vėliavą pakabina (apie kosminius laivus) Jrb.
| prk.: Žiūri žmogus, dairaisi ir pasijunti mintimis nulėkęs ano meto gyveniman rš. Jurgis atsigulė atgal, bet miegas nuo blakstienų toli nulėkė Žem.
ǁ nusklisti oru (apie garsus): Per miškus nulėkė žmogaus šauksmas rš.
4. Rs, Šll nubėgti: Lėktinai nulėkė Urtė į virtuvę I.Simon. Nùlėkė kai galvon daužtas OG363. Nùlėkiau in tokį vieną žmogelį Grl. Lėkte nulėkė OsG56. Kol dešra keps, aš nulėksiu į rūsį ir atnešiu gerti J.Balč. Arkliai nulėkė kap viesulai per laukus Dg. Skruzdėlė, nulėkusi į dangų, jau rado vorą beskundžiantį J.Jabl.
5. Užv greitai, skubinai nueiti, nuvažiuoti, nuskubėti, nudumti: Ir toksai noras jį paėmė nulėkti miestelin savo trobelės pažiūrėtų J.Bil. Buvau nulėkus net Švenčionyse, ir tai nieko nepadėjo Lkm. Nùlėkė į Smurgainis Aru17. Ir mūs Jonas paskui mergas nùlėkė Sld. Žuvytė papyko ir nùlėkė (nuplaukė) (ps.) Brž.
ǁ tr. greitai važiuojant, lekiant, skubant ką padaryti: Kad būtų mašina (linų raunamoji), tuoj linus nulė̃ktų (nurautų) Ėr. Su talka ji ben kelius daržus nulė̃ks (nuravės) Slm.
6. refl. nuvargti lakstant, bėgant: Kad nusi̇̀leki perdien su gyvuliais, net kojas vakare suka Ds.
7. SD452, Dglš nukristi žemyn, nupulti: Nulėkė nuog arklio B. Apsisukė man galva, ir nulėkiau nuo pačios viršūnės žemėn BM74. Jonas su kirviu kaip rėžė, ir nulėkė smako galva BsPIII33. Nukirstasis pirštas nulėkė į tą bačką LTI34. Kaži kur nulėkė vinis? Up.
^ Eina – kiaušinis nuo galvos nenulėktų (labai pamažu eina) KrvP(Kp). Paskutiniai marškiniai nulėks nuo pečių (supliš, nudriks) – kas reiks daryt? Skdt.
ǁ nukristi tolyn, į šalį: Grėblio galva nulėkė už grabės Up. Kaip berniokas buvo až adverijos ažsiglaudęs, tai kamanėlės jo nekliudę nulėkė an kiemo BsPII231. Kad duosiu per ausį, tai tu nulėksi pas Mataušį Kb.
| Toliau nulekamas grūdas berant y[ra] duonai geriausis Šts.
| refl.: Nuklastant, nuliekuojant sėlenos nusi̇̀leka, o kruopai paliekta Šts.
ǁ nusmukti, nuslinkti, nutrūkti: Anąkart ravėdama buvau žiedą pametus – nulėkė nuo rankos PnmR. Mat tas nagas buvo nulėkęs, dabar atauga Upt. Tekinis nu rato nulėkė Šll.
8. susidėvėti, suplyšti: Ot batai: porą kartų miestan suvaikščiojau, i nulėkė! Švnč.
9. nustoti smarkiai plakus (apie širdį): Kaip širdis nulėkė, atsitekėjau Šts.
10. dingti, išnykti: Sienas užgesė, stogas nulėkė (sudegė) Krtn.
11. iron. mirti: Vienas puodininkas nùlėkė Krtn.
12. nusilpti, suglebti, susenti: Jau boba visai nulėkus ir dirbt nepagali Ml.
◊ nuo kójų nulė̃kti nuvirsti, nugriūti: Kad rėžė snukin, tai net nuo kójų nùlėkė Dglš. Dvi stiklines stiprios išgėrė ir nulėkė nuo kojų Skdt.
palė̃kti, pàlekia, pàlėkė intr.
1. K nuskristi tolyn, šalin, toliau: Paleido lazda in žvirblį, žvirblis palėkė Brt. Po to šnekėjimos palėkė visi [juodvarniai] šalin BM371. Tie balandžiai sudaro Viliui daug rūpesčių: čia palekia į kaimynus, čia vėl reikia naujos veislės rūpintis I.Simon. Vis gerai dabokiat tame čėse, idant jums nė vienas spietlius nepalėktų S.Dauk. Lakūns palėkė, narūns panėrė, balandėlė tupėjo JD1202. Plu plu i palėkęs gaidalis Krtn. Visi paukščiai po dangumi buvo palėkę (išskraidę) CII923.
ǁ užskristi aukštyn: Viena višta ant kamaros palėkė dėti Užv. Vambuolė, palėkusi į jo lizdą, kiaušius erelio išrito S.Dauk.
| refl.: Kad gaidys, aukštai pasilėkęs, gieda, būs geras oras Prk. Aš, ant tvoros pasilėkęs, kukurikū, žiema beregint ir praslinks: nereikia man trobos Mc.
ǁ paskristi po kuo: Žvirblis iš rankų pàlėkė po pastoge J.
2. kiek paskristi: Toliau palė̃kę [lekiančiu laivu], pamatė vyrą prie ežero prisigulus, o bematant ežerą senkant Jrk30.
3. K galėti, įstengti skristi: Nepàlekia paukštukas Lp. Aš užtikau jau pàlekiamus paukščiukus Lš.
^ Turi kojas, bet nevaikščioja, turi šiaudų, bet neėda, turi plunksnas – nepalekia (lova) Dkš.
4. pabėgėti: Palėk tu, vaikel, lig miesteliu, parneši tu man užkūryti Jnšk. Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis atjoja giria; palėkusi slėpsiuos; žaibu – akimi pažvelgsiu tiktai paslapčia Mair.
5. galėti, įstengti bėgti, greit eiti, smarkiai dirbti: Su kurpėm aš nepalekiu Ar.
| Buvo mitri, palekanti, bet nenorėjo smagiųjų (sunkiųjų) darbų dirbti Nt. Ka i didelis, o ka nepaleką̃s (sakoma apie didelį, bet nejudrų, nesugebantį žmogų) Plt.
6. pabėgti, pasprukti: Nepaspėjau palėkt, i pagavo Ar.
7. greitai privažiuoti prie ko: Tuoj įsuks [vežimas] ir palėks po langais rš.
8. iškilti, išlėkti: Nekuri parako fabrikė Kalifornijoj į orą palėkė (sprogo) LC1883,41.
9. pariedėti, nukristi po kuo: Pirštą kai kirto, palėkė palovin BM111.
10. dingti: Kur tas Petras pàlėkė? Jau antra diena jo nematau Krsn.
11. pasibėgti, pasieiti, pasilakstyti: Žiemos mitus [karvė] ir jau po jaučiu pàlėkė Ėr.
| refl.: Kiaulė mažučiu tekiu pasi̇̀lėkė Kp.
12. susenti, išgverti: Jau ji visai palėkus Kb.
parlė̃kti, par̃lekia, par̃lėkė intr.
1. Gršl, Klvr parskristi: Gandras su kitais kaimynais par̃lėkė linksmas K.Donel. Gera paukščiam rudenį išlėkti, kad pavasarį vėl gali parlėkti KrvP(Jnš). Parlek gulbelis iš pajūrelio, neparneš vainikelio D43. Paukščiu neparlėks (negrįš) Lp. Parlėkė du kauku ir pasitūpė pas indą VoL319.
| refl.: Aš parsilėkčiau pas motynėlę, aš įsitūpčiau į obalėlę JD1242. Aš parsilėkčia į tėvelio dvarą, į naują vyšnių sodą LTR(Plv).
2. parbėgti: Vaikas parlėkė taip uždusęs Pp. Par̃leka žirgelis, parbėg juodbėrėlis (d.) Jrb.
3. greit pareiti, parvažiuoti, pardumti: Jau vaikai parlek iš mokyklos Kv. Močia par̃lėkė namo susraukus kaip penkios pėtnyčios Ds. Ve, jau anie par̃leka su naująja brikele Kv.
4. pargriūti, parkristi, parpulti: Mediniais apsiavus lengva parlė̃kt Trgn. Bernas kniūbsčias par̃lėkė po ežia ir guli apgulęs Rš. Bortas lūžo, po mašina par̃lėkė (papuolė), i gatava Ps.
pérlėkti
1. intr. K perskristi: Žąsis, gandras in antrą pusę upio párlėkė J. O aš pasiversčiau į raibą gegelę, párlėkčiau par girelę JV787. Net nusgandau – viškai par stogą pérlėkė orlaivis Kp.
^ Giriasi kap gaidys, per tvorą perlėkęs KrvP(Srj).
2. intr. lekiant kiaurai prasiskverbti per ką: Per mano širdelę perlėkė dvi kulkos (d.) Nm.
3. intr. perbėgti: Per visus kambarius pérlėkė – nieko nerado Ktk.
4. intr. greitai, skubiai pereiti, pervažiuoti: Pérlėkiau per visus kromus, ale tokios [medžiagos] niekur nebegavau Ut. Mašina pérlėkė Aps. Kumelė išsidykavojus, nei anas kur pérlekia jąj, tai kai nutrūksta – nesugausi Mlt.
| Šiurpas perlėkė per visą jo kūną J.Bil.
5. tr. greit jojant, važiuojant nukamuoti, išvarginti: Arklys pérlėktas, kaip karstas (liesas, pertrūkęs) Šmn.
| refl.: Gal jis (arklys) kur parsi̇̀lėkė, kad kosėja Pc.
6. intr. įdubti, įkristi: I akys pérlėkė nuo ašarų Prng.
pralė̃kti, pràlekia, pràlėkė
1. intr. K praskristi: Pralėkė gervės, gulbės J.
2. intr. greitai praslinkti, praskrieti oru: Kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas I.Simon.
| prk.: Ir vėl pralėkė jam per galvą mintis Pč. Per visas erdvias klubo ir restorano sales pralėkė šiurpi ir nelaukta žinia T.Tilv. Nepralėkė dovanai meldimas mano PK55. Jei gyvensi viduoju gyvenimu, maž tedabosi pralekiančių žodžių M.Valanč.
pralekiamai adv.: Abejojims, pralekiamai užplūstąs ing galvą srš.
3. intr., tr. greit praeiti, pravažiuoti pro šalį: Tik driku driku ir pralėkė visi pro šalį Rz. Ką tik pralėkė pirmieji vestuvininkų vežimai I.Simon. Nakčia traukinys pralėkė Gatų kalnus J.Balč. Kai grauzmu pro mus pràlėkė Trgn.
4. intr. nulėkti, nuvažiuoti kokį atstumą: Kada gi pagaliau pralėksime tą mylelę iki kalnų? Vaižg.
5. intr. greit praeiti, prabėgti (apie laiką): Ji minėjo savo greitai pralėkusią jaunystę rš.
6. intr. prasmegti: Kadai buvo ant kalno akmeninė koplyčia. Po vienai nakčiai žmonės rado pralėkusią (prasmegusią) TDrIV292(Švnč). Kalba, kad tam kalne bažnyčia pralė̃kus Švnč. Kad tu pralėktum šimtą sieksnių! (keik.) Švnč.
| prk.: Žemės daug, mokesčiai mokėt reikia – i pràlėkė (nusigyveno) Prng.
prilė̃kti, pri̇̀lekia, pri̇̀lėkė
1. tr., intr. K skrendant pasiekti, priartėti prie ko: O aš pri̇̀lėkiau vyšnelių sodelį – tai močiutės dvarelis JV790. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44.
ǁ sklindant oru pasiekti (apie garsus): Iš svetainės josios ausį prilėkė sujungti verkią fortepijono ir violončelės tonai rš.
2. intr. suskristi į vieną vietą, priskristi daugeliui: Ir pri̇̀lėkė pilnas dvaras paukštelių, ir apstojo povelę ant dvaro (d.) Mrj.
3. intr. pribėgti prie ko: Ji tik pri̇̀lėkė ir užriko: „Ko nedavei šiaudų?!“ Pš. Mieste tik pri̇̀lėkė ir vėl nukūrė Ds. Jos … parbėgo namolio greit, prilėkė pri durų BM139. Tik prilėksi an darbą kaip šuva an karštą ėdalą, ir vėl bėgi prie vaiko Ds.
4. intr. pribėgti į vieną vietą daugeliui: Daug žmonių pri̇̀lėkė ir užgesino ugnį Ėr.
5. intr. greitai prieiti, privažiuoti, prisirinkti: Ant pakasynų kad pri̇̀lėkė, kad privažiavo ponų iš aplinkinių dvarų! LTR(Rz). Ar čia pas tamstas tiek svečių pri̇̀lėkė? Ds. Prilėkė tų moterų kaip varnų Pšl.
6. intr. prilakstyti, pribėgioti: Kap buvo man reikalas, tai aš visur prilėkdavau Nč.
7. intr. nuvargti bėgiojant, skubiai dirbant: Per visądien prilėkiau, ką kojų negaliu patęst Arm.
8. intr. prikristi, pribyrėti: Po nakčiai rasdavo daug obuolių žemėj prilėkę Dkšt. Daug grūdų į pelus pri̇̀lėkė – sietas buvo retokas Trgn.

×razlė̃kti (hibr.) išsisklaidyti, išbyrėti: Reikė[jo] buvo akmenų privežt ar ko, šitas smėlys razlė̃ks per šonais Str.
sulė̃kti, sùlekia, sùlėkė intr.
1. K daugeliui suskristi į vieną vietą: Tai kad sulėktų šiltam pavasarėlyj drabni paukšteliai TŽI291. Ir sùlėkė du karveliu mėlynu JV73.
| refl.: Visi paukšteliai susi̇̀lėkė, beržų šakeles nulenkė JV87. Štai tuojaus visi pulkai, girdėdami šauksmą, iš visų pašalių susilė̃kę jam pasirodė K.Donel. Kur maita, ten ir ereliai susilekia BbMt24,28.
2. subėgti: Tik paberk vištom – sùlekia koks dvyleka Lg.
3. greit sueiti, susirinkti: Į tėvo šermenis sùlėkė visi vaikai Kv. Sulėkė kai varnai Trgn. Sulėkė visa Ramygala žiūrėt Rm. O mudvi sulėkdavov, mudvi pasišnekėdavov kaip gegelės, patorėly sutūpusios JD1200. Lietuviai, pajutę atašlamant kryžokus, sulėkė iš apylinkių Punin BM106. Tai ten Joninių naktį sulekia raganos iš viso svieto BsMtII146.
| refl.: Būriais susilė̃kę koliojo Jrk42.
4. sukristi; nugrimzti: Ledu baisu važiuot: plonas – sulėksi i neišlipsi Prng. Kai sùlėkiau sniegan palig pažastų, tai tik išsigrūdau Ml. Ragutės sùlėkė sniegan, arklys ir nepatraukia Mlt. Sulėkė lyg musės į puodynę LTR.
| Užmiršau slastus pastatyt (atidaryti), daba sulėkę (užsidarę) i stovi Plš.
| refl.: Žinau, kad nukreivuosiu, tik siuvu, kad vota nesuslė̃kt (nesusimestų į krūvą, nesudribtų) Kltn.
5. sulysti, sublogti: Žmogynas suvis sùlėkė Dkšt.
užlė̃kti, ùžlekia, ùžlėkė
1. intr. skrendant pakilti iki kur, užskristi ant ko: Ant tų aukštumynų, ant tų kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėrys neužbėga, nei paukštis neužlekia V.Krėv. Užùlekia vieversys arti debesų Brž. Užlekia musės, rėplioja, ir nesmagu yr Skr.
| refl.: Paukštytis, ant medžio užsilė̃kęs, uogas nulesė K. Vištos užsi̇̀lėkė an stogo Vlkv. [Gegutė] ant margų skrynelių užsilėkdamà, močiutės dukrelę iškukuodama (d.) Mrj.
2. intr. užskristi iš kur (ppr. būriui): Šįryt špokų kad ùžlėkė tūliai! Užv.
| Užlekia lėktuvai ir sudirba miestą Ėr.
ǁ skrendant užsukti kur: Ir užlėkė žalion girion, žalion girion in gegulę KrvD149.
| Ùžlekia ir čia koks lėktuvas Gs.
3. intr. greitai atslinkti, atskrieti oru: Vienu kartu kad ùžlėkė debesỹs! Ėr. Po valandos užlėkė didelė pūga rš.
4. intr. užbėgti į viršų; užbėgti ant ko: Jie tekini užlėkė laiptais rš. Užlėkęs ant kalno, žiūriu BM4. Užlėk aukštai, ar neuždabosi kur lapės Mrc. Jaunikliai ùžlekia ant ežių ir knaibo lapus Kkl.
5. intr. greitai užvažiuoti, užjoti į viršų: Fajetonas užlėkė ant kalniuko ir pro liepas įdardėjo į kiemą A.Vencl. Užùlekia Jokūbas lig pusė kalno (ps.) RdN.
6. intr. greitai, staiga atvažiuoti, atjoti, atvykti: Užlekia karieta šešiais žirgais Ml. Tuoj ir anys užlėks – nestoliai išsilenkėm Skdt. Buvo mėgstama jų (raitelių) priemonė užlėkti viesulu, kvykiant ir švilpiant rš. Ùžlėkė varnai (apie policininkus) Rs. Užlė̃ks pirminykas, duos velnių Trak.
ǁ užeiti, užvažiuoti, užsukti kur: Norė[jo] ažlė̃kt in mus OG101. Jau ir an mumi ažlėks neažilgo Sdk. Matai, an veselios ir anas ùžlėkė (atvyko, prisistatė), nemislytai Sdk.
7. intr. užbėgti, užvažiuoti už ko: Jau ažùlėkė až klaimo, nebesimato Ds.
8. intr. bėgant, greit einant, važiuojant susidurti su kuo, užgriūti ant ko: Ant prekinio traukinio visu smarkumu užlėkė greitasis traukinys rš. Vaikai, pasistoję ant medinių dviratukų, triukšmingai važinėjosi šaligatviu, užlėkdami ant praeivių rš.
^ Nuo vilko bėgo, ant meškos ùžlėkė (saugodamasis vieno pavojaus, bėdos, pakliuvo į kitą, didesnį) Ėr.
ǁ bėgant aptikti, rasti:
^ Vikrus pats užlekia, lėtam vėjas užpučia Slk.
| refl.:
^ Greitas pats užsilekia, lėtam vėjas užpučia Klt.
9. intr., tr. užbėgti į priekį: Ana ažùlėkė pirma mane Ktk. Niekaip negalėjau karvės užlėkt Ėr. Užuolankom užuolankom užlėk jaučiui už akių ir sugręžk jį čia Ėr. Davėsi už akių užlėkti Ėr.
| prk.: Ir šnekėt neduoda, ana su savo kalbom užlekia (pertraukia kito kalbą, pati skuba pasakyti): jos mergiotės tokios, te tokios Skdt.
10. tr. bėgant, smarkiai jojant, važiuojant pavyti, užginti: Ùžlekia anas mañ raitas ir klausia, ar aš nematęs čia lakstant gančiaus Ds.
11. tr. padaryti, apeiti (darbus): Jis vienas nori užlėkt visus darbus Ėr.
12. tr. smarkiai dirbant, triūsiant įsigyti, užsidirbti: Kam čia dabar tau senam dirbt, lėkt: dvarų gi jau neažlėksi̇̀, gana, kiek ažùlėkei Trgn. Lėk lėk – nieko neužlėksi Pc. Aš viena nebgaliu tiek užlė̃kti, ka visus išmaitinčiu Vkš.
13. refl. dirbant, triūsiant, lekiant išvargti, nusikamuoti, nusivaryti: Darbymetė – žmonės darbais ažsilėkę Prng. Ažsi̇̀leki darbu, tai ir valgyt nesnori Vj. Parnedėl su darbu taip ažsi̇̀leki, kad nebesrūpi šventėj niekur ir nueit, o rūpis pasilsėt Trgn. Nevaryk arklių, ba užsilė̃ks Lp.
14. intr. užkristi už ko: Beropojant jam ažulėkė paparčio žiedas ažu vyžo TDrIV295(Prng). Paieškok, gal yr kur ažlėkęs Trgn.
15. intr. užgriūti, užkristi ant ko: Lėkė kaladė nuo pečiaus, dai užlėkė an Juzuko pečio Ml. Tai arklys! Jau užùlekia ratai ant galvos (į pakalnę patys rieda), o jis vis vietoj (nenori bėgti) Slm.
16. intr. užskubėti, užeiti į priekį (apie laikrodį): Laikrodis valandą ùžlėkė Ėr.
17. intr. būti atsilikusiam, tamsiam: Anies žmones ažlėkę, gyvena nuo visų toli, kai vilkai Švnč.

Daugiau informacijos

išlė̃kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

užlė̃kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

sukratýti

Apibrėžtis

kratýti, krãto, krãtė tr.
1. ką birų pilti, versti sukrečiant: Krãto bulves iš maišo Kal. Kratýk grūdus į mi̇́egą Kal. Einant bučių kratyti, eit reikia dar tamsiai OG405. Varžas (žuvis iš varžos) kratydavo per parą kelis kartus Kp. Kaipo lakstė [aitvaras] patrobiais, ne vienas tai matė ir, nutūpęs ant stogo, ką parnešęs kratė S.Stan.
| refl. tr.: [Šventmarė] pupas sauja į gerklę kratės S.Čiurl.
2. tr., intr. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, purtyti: Sveikindamas ilgai krato jų rankas P.Cvir. Staiga prie lauko triukšmo prisideda skardus kratomo varpelio balsas rš. Tarytum nebyliai unkščia, rodosi pirštais, krato galvas P.Cvir. Gaidys pupą rado, višta kuodą krato Jnšk. Gaidžiai gieda, šunys loja, ožys barzdą krato Vrn. Veršis kratė savo didžiuliais ragais Vrn. Krato galvą CII504. Kratau rankas R311. Drebu visad kaip lapas, kurį krato vėjai PK88.
| Tas arklys negeras riščia joti – labai krato Kal. Kelias toks nelygus – krato, kad net dantys barška Jnš. Jei su ratais gardininkais važiuoji par brukį, ta labai krato Brs. Kratomoji lenta [kuliamosios] rš.
^ Mylėk kaip dūšią, kratýk kaip grūšią Bsg. Nė mano ratai, nė mane kratė LTR. Boba iš ratų – ratų nekrato PPr319.
| refl.: Kai su ponais, tai ir už rankų kratotės, ir kalbatės A.Vien. Motinėlė ateidama ant lazdelės kratos LTR(Bgs). Toks jam užėjo juokas, taip jis kratėsi rš. Šienas vežant kesula, krãtos ir birsta J. Kratosi, rėkia visokiais balsais [mirusio gailėdama] Gs. Širdis išsigandusi kratos ir dreba Ns1857,6.
3. versti drebėti, kelti drebulį: Jį drugys krãto KII172. Kratė mane šiurpulys rš. Siaubas krato žmones I.Simon. Išeini klėtin – tę šaltis krato BM417.
| Aš žiūrėt negaliu [, kaip jis valgo], mañ net krato (purto iš pasibjaurėjimo) Skdt.
4. purtyti, kad kas iškristų, nukristų: Keturios šiaudus bekratančios Kal.
| prk.: Reiks kratyt (reikalauti) iš jo pinigų Vdžg.
| refl. tr.: Kedulis nenoromis išlindo iš pašiūrės ir, kratydamasis prikibusius prie rudinukės šiaudus, ėjo pasitikti kunigo V.Myk-Put.
5. purtant kedenti, laisvinti: Kratysim šienelį, džiovinsim šienelį LTR(Ad). Ilgai ji purtė lovoj šiaudus, ilgai kratė drėgnus patalus A.Vencl.
6. purtant maišyti: Mes nuo Kalėdų karvėms kratinį krãtom J. Mano Jurgis daržinėj pašarėlį krato OG289. Aš tau kostiumą suausiu kratytų vilnų Sdk.
7. purtant kapstyti, drabstyti, sklaidyti: Mergos šiandien pūdyme mėšlą krãtė J. Eikit, mergos, mėšlo kratýt Kt. Visus laukus mėšlu apivežė, tai dabar bus darbo kratyt Dgl. Man sunku mėšlas kratyt Lš. Gavo mėšlo kratomą šakutę J.Jabl.
8. purtant skleisti, kloti (linus): Krãto (klosto) linus J.
9. kreikti: Kūginius (tvartus) krãto J. Taip kratomų tvartų mėšlas yra trąšesnis ir geresnis už mėšlą, kur pakratoms vartojami vieni tik šiaudai rš.
10. virpinti, drebinti: Gieda kratydama balsą Ėr.
| refl.: Jam pradėjo kratyties, drebėti balsas rš. Mes kratėmė̃s iš baimės Lz.
11. R, K ieškoti, krėsti, kratą daryti: Nors mes jo kišenių nekratėme, nė pinigų neskaitėme, bet matyti pagal visa ko, jog ūkininkas ne suskis Žem. Kratyk mane (ieškok, kas tavo yra manip) ir atimk BB1Moz31,32. Žandarai žmones pridraskę, prikėlę – kratę, vertę S.Čiurl.
12. refl. tr., intr. gintis, vengti ko, atsisakyti: Senelė kratėsi negalinti gerti Žem. Senutė kratėsi nebegersianti tos smarvės J.Jabl. Kratėsi nieko negirdėjusios ir nieko nemačiusios P.Cvir. Nesikratýk, valgyk! Pnd. Ko čia kratáis tos čierkikės?! Kaip boba nemato, dvi tris išgeri Krš. Nei teip prisižadėjo, nei labai kratės Sdk. Ir manim per daug nesikratýk J. Juo tu nesikratyk (nesibodėk, nesibaidyk, nesibaisėk) J.Jabl. Daug kuo net ir kratydamies nenusikratysime K.Būg. Matai, kad ans krãtos tavim – ko belendi! Als. Krãtėmos šalin nirstančiu arkliu Lnk. Nuolatos pirmyn žengia mūsų dailininkai, ryžtingai kratydamiesi svetimo formalizmo sp. Krãtos ji to senio kaip kažin ko Slm. Ji per daug nesikrãto manęs (patinku jai) Ėr. Merga krãtės, kol atsikratė nuo berno J. Kratýkis tu nuo jo kaip nuo kokio velnio! Slm. Kratykimės nuo ydų rš. Mano širdis krãtos nu tų kalbų Lkv. Jis kratėsi nuo savęs kaltę rš.
13. refl. darytis abortą: Geriau ana krãtės, ale vaikų nevedė Krš.
◊ káilis krãtosi baisu: Man kailis kratosi, jeigu matau ką iš geros valios tenai (į dvarą) einant LzP.
rankàs kratýti labai ko nenorint atsisakinėti: Nenori, krato nuo jo ir rankas Vv.
vélnias (×bi̇́esas) krãtinį krãto žyla: Jau ant tavo galvos velnias kratinį krato Šmk. Ūsuos biesas kratinį krato PPr433.
apkratýti tr.
1. apiberti: Kur tavo žirgelis? – … Šile, šile pastatytas, šiaudais apkratytas? JV177. Su vienu sykiu žemė sugriuvo ir tris iš jų akies mirksnyj apkratė Kel1881,237.
| refl.: Kokis jos pjovi̇̀mas, šiaudais apskrãčius, kai kiaulė insknisus migy Tvr.
2. refl. apsipurtyti: Tu [, karveli,] nuskridęs pasmaudykie, o pasmaudęs apskratykie (d.) Ad.
3. refl. tr., intr. nusipurtyti, apsivalyti: Kitas, ir neapsikrãtęs kojų, ateina [trobon] Lp.
| prk.: Tauta apsikratė, pamesdama nešvankumą Gmž.
4. apkapstyti: Visam laukui apkratýt reikia daug mėšlo Ds.
5. didumą iškrėsti, padaryti kratą: Apkratė ir daržinėje atrado skrynikę su knygutėmis rš.
atkratýti tr.
1. kratant privarginti: Atkrãtė rankas grabojant Km.
2. atpratinti, atgrėsti: Argi savo recenzijos žodžiais aš kiek atkračiau visuomenę ir mokyklą nuo kalbamosios monografijos? J.Jabl. Nerodyk vaikams cukraus: pamasinęs nebatkratysi Šts. Niekaip nėra galima atkratyti nuo tos ydos Blv.
3. refl. tr., intr. nuo savęs šalin varyti, atsipalaiduoti, išsisukti: Antsėdo yt velnias, negaliu atsikratýti Skd. Tampė tampė jį po teismus, o dėlto jis atsikratė (išsisuko iš bėdos) Srv. Jin tos podukros nekęsdavo, norėjo jos atsikratýt Rz. Tabokos dirbtojai gauna neatsikratomą kosulį V.Kudir. Tarybų šalies liaudis, atsikračiusi kapitalistinių išnaudotojų, vykdo taikų kūrybinį darbą, sėkmingai kuria komunistinę visuomenę (sov.) sp. Ir atsakomybės dėl namų atsikratoma A.Vien. Senis, norėdamas atsikratyti pirklio, piktumu užsidegęs, patepė pirkliui ir dešinę akį BsMtII36. Gaši merga nuo vaikio atsikratýti negal J. Norėjo nuo to pinigo atsikratyti Šd. Lenda, prašo – niekaip tu nuo jo neatsikratysi nedavęs Ds. Mes beveik visi atsikratėme nuo tos dvasios V.Kudir. Gediminas, gavęs pragumą atsikratyti nu kryžeivių, sukos su visa galia į gudus S.Dauk. Ji (ragana) geiste užsigeidė nuo Sigutės kaip norint atsikratyt VoK133. Eina dabar račiai linksmi, kad nuo pilvų atsikratė BsPII109. Jis juos (brolius) atsikratė (išmokėjo broliams ir liko vienas ūkyje) Srj. Ką daryt, kaip tą aitvarą atsikratyt? BsPIII274. Jis sumanė gudrumu atsikratyti nelauktu svečiu S.Nėr. Kaip čia man juo atsikrãčius? BŽ331. Negali nė atsikratyti tais velniais skolininkais Žem. Teip atsikratęs visais pryšininkais M.Valanč. Ką čia bareik daryti, kaip baatsikratyti ta šmėkla? Pln. Kad prisikabino – nebegaliu atsikratýt Slm. Jug nedavusi neatsikratysva su tomis bjaurybėmis M.Valanč. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors, prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti J.Balč.
4. atimti atgal: Ans siūlinė[ja] jam arklį, o pasku nor atkratyti, t. y. atimti J. Jeigu tikrai žinai, kad jis pavogė, tai pasiimk liudininkų, nueik į namus ir atkratýk Up. Ar iš žąsies avižas beatkratysi? Kv. Privargsi dar, kol rankpiningius atkratýsi Krš. Mes dabar pinigų neturime – negalime atkratyti iš dvaro LzP.
įkratýti tr.
1. įpilti kratant (biralų): Įkratýk į kašę [arpos], jau nebturiu Kal.
| prk.: Urėdninkui ir asesoriui jei biškį pinigų į kišenę įkratysi, tai kaip su moliu akis užlipysi rš.
2. įbarstyti: Kam įkratei̇̃ krislus į pieną J. Pūgos ir pusnys kame ne kame [sniego] nu medžių įkratė S.Dauk.
iškratýti tr.
1. ką birų ar tirštą išpilti, išversti: Iškratýk grūdus iš maišų Kal. Iškratýk košę iš bliūdo Als. Žmogus iškratė šunis iš maišo ir užkuseno lapę BsPII321. Vainorus pakėlė sietą ir iškratė bites paklotėn V.Krėv. Noreika iškratė pypkę ir užsikišo už juostos V.Krėv. Pabarė [Puodžiūnas] ir bernus rūkorius, kad jie pašalėj numetę nuorūką ar degtuką, ar pypkę ne vietoje iškratę A.Vien.
| Kaip tik šoksiu – subadysiu, visas žarnas iškratysiu (flk.) Ad.
^ Jei nulupai kailį, tai iškratyk ir kaulus LTR(Rs).
| refl. tr.: Ko nebeišsemdavo iš dubens utaru, plačiu mediniu šaukštu, tai išsikratydavo gerklėn iš paties bliūdo Vaižg.
2. SD327, R47 išpurtyti: Iškratýk grūdus iš pakračių J. Nečystai iškrãtot [šiaudus], pasistenkiat geriau! Kal. Ilginius šiaudus darant, nusitveria darytojai ant varpų galo ir smulkiuosius šiaudus iškrato PrL. Gerai iškratýk [pašukas], kad nei vieno bumbulo nesimatytų, tai ir marškiniai kupros nebraižys Trg.
| Iškratęs iš kešenėlės paskutinį skatiką, perkas porelę lyžbų BM44.
| prk.: Savais klausinėjimais visas mano žinias iškratytumei A.Baran. Reikalingas jiems, pakol iš tavęs visą sylą ir sveikatą iškrato P.Cvir.
| refl. prk.: Pirkau šio, pirkau to ir išsikračiáu iš piningų Krš.
3. išdrabstyti, iškapstyti (mėšlą); išbarstyti, iškreikti: Išvežtas mėšlas turi būti vienodai iškratomas rš. Iškratytą mėšlą reikia lygiai paskirstyti po visą plotą rš. Iškrãtė mėšlą Ėr.
| Tu labai nelygiai trąšas iškratei: kur stora, kur dyka Ds. Karalius liepė kumelei po visą svietą išnešioti jo kaulus, iškratyti MPs. Iškratau šieną B.
4. išieškoti ko paslėpto, padaryti kratą: Bet dabar iškratė visą šatrą (paraštėje būdelę) ir nieko nerado BB1Moz31,34. Policija iškratė Jankaus namus V.Kudir. Žėdną krūmelį strielčiai iškrato BM440.
ǁ apiplėšti: Tada atėjo sūnus Jokūbo … ir iškratė (applėšė) miestą BB1Moz34,27.
5. apsvarstyti, ištirti: Iškratyk kiekvieną žodį to barimo SPI329.
6. atimti atgal, atgauti: Neduok, paskuo nebiškratysi Skd. Jis vos iškratė savo skolą Up. Šuo … anos vaiką nu vilko iškratė PP75. Tu būkis netoli krūmalyje ir iškratyk nuo manęs tą vaiką S.Dauk.
7. refl. išsivaduoti: Išsikračiáu iš rankų draugų kumpanijotų Varn.
8. refl. iškristi purtant: Nė nematėm, kaip važėčių užubraukas išsikratė važiuojant Ds. Vienas sėlenų maišas iškrito! Per duobes ėmė ir išsikratė! rš. Kad samanos bei šiaudai neišsikratytų [siunčiant skiepelius] rš.
9. Tvr padaryti abortą.
| refl.: Žmonys šneka, kad ir ana išsikrãtė Užv.
nukratýti tr.
1. kratant kiek nupilti nuo viršaus: Tokio pilno krežio nepaneši – nukratyk kaupą Als.
| refl. tr.: Jei viso maišo nepakeli, ta nusikratyk biškį – nenešk taip sunkiai Als.
2. kratant numesti žemėn, šalin nupurtyti: Nukratýk šiaudus nuo klojimo J. Jisai nukratė nuo papiroso pelenus sp. Girios štai nukrato lapus sp. Arklys nukrato [raitelį] R12. Ir šiandien dar nenukratė nu savo kojų vyžinų S.Dauk. Gelžinius nu savie nukratė S.Dauk. Kas valiai savo geležinei tiki, tas nukratys nuo rankų grandines V.Mont. Raitam bejojant, nusitveria už arklio kojos, ir sunku benukratyti Blv. Nukratyk šaknis (žemes) raudamas grikius Lp. Nukratęs dulkes juodo žemės purvo, per naktį laukiau patekant tavęs V.Myk-Put. Tas pasipurto ir nukrato juos šalin J.Bil. Nukratyti purvą nuo kojų Ds. Atlėkė trys gulbės ir, pamaryje plunksnas nukratę ir pasivertusios į panas, nuėjo į kraštą marių maudytis BsPIII42. Nukratykite dulkes nuog kojų jūsų BtMt10,14.
^ Boba ne naginė, nuo kojos nenukratysi, pasuolėn nepavarysi KrvP(Vlk).
| refl. tr.: Šiaučius purvus nusikratęs, arielkos kvortą pastatęs JD356.
| prk.: Nusikratysim tą velnią (poną) sau nuo sprando Žem.
3. papurtyti, sudrebinti: Jį nukratė šiurpas A.Vien. Nukrato ankstyvojo ryto vėsuma Vaižg. Net jį šaltis nukratė rš. Mane šaltis, šiurpas nukratė Ėr.
| refl.: Brrr! Kaip bjauru! – nusikratė mergina rš. Bernas protarpiais, it geležėlę radęs, nusikratydavo juoku rš.
4. kratant nuvarginti: Sėdėjau ant kozlo, nukrãtė, net kaulus gelia Alv.
5. apkapstyti, apžarstyti: Turėjom nukratyti da didelį mėšlu apvežtą lauko plotą J.Bil.
6. kratant nustumti tolyn, gilyn: Nukratyk tuos šiaudus toliau, čia pinasi po kojų Ėr. Pražiodė [Mendelis] Alyzo rudinės kišenę, įmetė ten degtukus ir nukratė juos gilyn J.Balt.
7. atimti ką radus apieškant, kratą darant: Ana nukrãtė nuo vagilkos drabužius J. Nori aną nukratyti, tat yra atimti nu ano tus daiktus VoL319. Neseniai buvo nukratęs vieną vaikiną, pareinantį iš Prūsų su knygomis ir gazetomis rš. Nukratytas parvažiavau, šmukulį vežęs Šts.
8. nupratinti: Vyras manė nukratysiąs pačią nu to darbo Šts. Vaikas pripranta lengviau, ale nukratyti sunku Bt.
9. refl. tr., intr. nuvaryti, numesti šalin nuo savęs, atsipalaiduoti: Lietuvių tauta, nusikračiusi išnaudotojų jungo, gyvena broliškoje Tarybų Sąjungos tautų šeimoje (sov.) sp. Taip didis kunigaikštis Lietuvos, nusikratęs kryžeivių, grįžo vėl į lenkus S.Dauk. Nenusikrato kaip prikibusio šapo Šll. Ir mes, nusikratę iž miego tinginio ir nuodėmės, neturime krūpaut atėjimo Viešpaties DP554. Dabar jau nusikračiáu nu visų bėdų Lkv. Šiaip taip nusikračiáu nuo to durniaus Als. Zuikelis … nu šunų niekaip nebnusikrato PP37. Lapei didžiausia bėda yra su blusomis, nuo kurių ji niekaip negali nusikratyti Blv. Pats neišmano, kur čia tą bėdą dėti, kaip nuo jos nusikratyti BsPII95. Jis pagraudenimą nusikrãto KI27. Piktą padūmojimą nusikratau R31. Nugi dabar, naštas vargų visas nusikrãtę, jau pasilinksmykim bensyk, česnyj susikvietę K.Donel. Kuo greičiausia nusikratykit šitą bjaurybę! LTII93. Oi, patele mano, balandele muno, kur aš tave dėsiu, kur nusikratysiu? Sd. Visos bėdos suvirto an mano pečių, kada aš jas nusikratysiu! Nč. Abejingumu reikia galutinai nusikratyti rš. Nežinodamas, kaip bitėmis nusikratyti, uždegęs trobą I.Simon. Teip nusikratė neužkentamais katalikais M.Valanč. Tuomet nusikratytumim tais velniais Žem. Nusikratys tais ilgesiais LzP. Kas čia yr, kad aš tavim negaliu nusikratyti? Tv. Vienu jau nusikračiau Als. Tad ans ir pradėjo galvoti, kaip dabar tuo Mikoliuku nusikratyti Pln. Kad mes galėtumėm nusikratyti tais savo pilvais, kokie mes turtingi būtumėm! (ps.) rš. Teip nusikratęs su gimine, pardavė tėviškę ir leidos į šventas vietas M.Valanč.
^ Džiaugiasi kaip bėdos nusikratęs (labai džiaugiasi) KrvP(Onš). Džiaugiasi kaip marti, anytos nusikračiusi KrvP(Rtn). Gyvena kaip visų bėdų nusikratęs KrvP(Klvr). Giriamas dažniausiai tas daiktas, kuriuo nusikratyti norima KrvP(Šk). Blogo kaimyno nusikračius, laimę pažinsi KrvP(Šd). Gegulės balsu skurdo nenusikratysi, vargų neatbaidysi KrvP(Drsk).
10. nunešti, nugabenti: Kur tave biesas ir nukrãtė į tą pagirį ant bado! Skr.
11. nudėvėti, nunešioti: Vos tik pasiuvom drabužius, tuojau užsivilkęs ir nukrãtė Skd.
12. refl. menk. numirti: Kaip tik gubernatorius išgėrė [nuodų], ir nusikratė Pmp.
◊ kójas (kanópas, ki̇̀nkas, kiškàs, pentinùs) nukratýti menk. numirti, nusibaigti: Nukratė kojas, nustyreno Rm. O, da senis stipras, negreit kójas nukratỹs! Dbk. Pakol aš mirsiu, tai da tu pirmas kójas nukratýsi Užp. Negerk tų stypžolių – kójas nukratýsi Plv. Aš čia ir kojas nukratysiu par tus darbus Šts. Nenusimink, broleli: dėl vienos mergos neverta kanopas nukratyti rš. Dar kinkų, seneliuk, nenukratei? B.Sruog. Jis jau nukrãtė ki̇̀nkas Kt. Jau keli žąsiukai kiškàs nukrãtė Gs. Šitaip vienas su tais darbais besiplėšdamas, greit nukratỹs pentinùs Všk.
rankàs nukratýti nustoti vilties, atsisakyti: Kur čia jam beišgyt, visi ir daktarai jau rankàs nukrãtė Užp. Ir eik, kur gyvas mūs šaltinis! Ne bėgti! Rankas nukratyt! Mair.
pakratýti
1. tr. SD283 kratant papilti, paberti: Kodėl tus miltus pakratéi? Kal. Durpes pakratýk čia netoli pečiaus Kv. Merga pakratė karvėms maltų burokų rš.
| Klientas pakrato Pakaušiui paskutinius savo skatikus ir eina namo rš.
2. tr. menk. palikti, pamesti, išlaipinti: Nuvežiau davatkas į Kretingą ir pakračiáu Kal. Ta mašina mane prie pat durų pakratė Krš. Pakrãtė bobas pri durų, parvažiavęs iš miesto, o pats išdūmė į sodą Kv. Atvežė pas motiną susirgusį piemenį ir pakrãtė Pp. Ans tave už nėką neturės, veš į mišką ir pakratýs KlvrŽ.
3. tr. papurtyti: Tėvukas viską dovanotų, šoktų nuo krosnies ir pakratytų jos galvutę P.Cvir. Elzytė pakratė galvą ir paprašė akimis ir ženklais jo išeit (ps.) J.Balč. Lipti ant obelės bijojo, pakratyt galės neturėjo Blv. Kap aš tave pakratýsiu, tai net žegsėt imsi Kt. Ir duosiu aš tau savo senąją mašną, tai kad pakratysi, tai pribirs tau tiek pinigų, kiek tu norėsi BsPIV199. Tas sūnus kaip griebė tėvą, pakratė, tik kaulai išbiro BsPIII246. Be karvutės ir be telyčytės aš neišeisiu, – pasakė Papievienė ir pakratė galvą A.Vien. Pakratė žirgelis galvelę, išlaužė uosio tvorelę (d.) Žž. Net pakratydami galvą gieda Lp. Juodu draugiškai rankas pakratė (pasisveikino) rš. Pakratýk (pasupk) vaiką! Ds.
| prk.: Perkūnas smarkiai suurzgė, pakratė dangų rš.
^ Triobos tik pakratýt (labai senos) Gs. Jau ir budinkai pakrãtomi Stl.
| refl. tr., intr.: Dabar vaikai nebebučiuoja rankų, tik pasikrãto (pasisveikina ranką pakratydami) Rm. Nenori su manim pasikratýt (pasisveikinti) Drsk. Na, Jonuk, pasikratýkim, senai matėmės Alk. Visi pasisveikino su manim, pasikratydami už rankų Šlč.
| Juokiasi net pasikratýdamas Pnd. Valgo sviežieną net pasikratýdamas (su dideliu apetitu) Pnd.
| Šuo bailiai pasikratė ir nubėgo rš. Pasikratýdamas šoka, ne kožna su juo pašoks Srv. Pasikratai̇̃ bejodinėdamas, tai gerai valgosi Gs. Kelionėje pasikratėte, bešokdami pasikratėte, tai gal ir tuščios vietos atsirado [valgyti] Vaižg. Aš pasikračiau, aš pasipurčiau, šimtą kareivių iškirtau JD1087.
| Grūšių pasikratýk J.
pakratydamós adv.: Kiaulės ryna usnis pakratydamós Šts.
4. tr. padrebinti: Dėdelę pakratė šiurpulys A.Vien.
| refl.: Močiutė kas rytą prieš pusryčius įvarvina į šaukštą kelis lašus ir geria labai labai susiraukdama, net pasikratydama rš.
5. tr. pakapstyti, padrabstyti: Pakratýti mėšlus po kelerių ratų paskuba viena kratėja J. Ar pakratei̇̃ trąšas? OG359.
6. tr., intr. pakreikti: Atsinešiau šiaudų ir pakračiaũ kūtes Vb. Pakratýk gurbą, dienodaržį Š. Šlapi gurbai, šiaudų da būt, a nėr kam pakrãto Dgl. Nė trukau, nė ką, o tvartą pakračiaũ Jd. Reiks kiaulėm pakratýt Slm.
7. tr. paskleisti (linus): Ašiai pati martelė linelius pakračiau LTR.
8. tr., intr. apieškoti, padaryti kratą: Pakratyk savo kišenė[je], gal rasi raktelį! Ėr. Ačiū Dievui, kad žandarai mūs (knygnešių) nepakratė Kdn.
ǁ apiplėšti: Taip, jie pagąsdinę ir pakratę vieną kitą ponelį, nes gyventi juk reikią V.Myk-Put.
9. tr. apsvarstyti, ištirti: Kaip čia atsitiko, visi pamatysma, jei tiktai jo darbus gerai pakratýsma BM444.
◊ ant šãkės (ant šakõs) pakrãtomas blogas, menkas; suplyšęs: Jo gyvenimas an šakõs pakrãtomas Prng. Tavo skarelė jau ant šakõs pakrãtoma Ml. Kas čia do švarkas, ant šãkės pakrãtomas Skr.
káulus pakratýti menk.
1. numirti: Kunigai davė žodį karaliui, jog Vilniaus vyskupas kaulus pakratė M.Valanč. Svetur kaulus pakratęs, namie vietos neteko TŽV616.
2. pašokti: Stiklelį išmetę ir seniai užsimano pakratyti kaulus Gs.

kišẽnę (mai̇̃šą) pakratýti daug pinigų pareikalauti, išleisti: Tas manapolis pakrato kišenes Žem. Užkurys parėjęs turės pakratyti savo maišą, visas skolas švogeriams išmokėti Žem.
kójas pakratýti menk. numirti, nudvėsti: Pakrãtė kójas, ir gatavas Dkš. Jau mėnuo laiko, kaip ji kójas pakrãtė Skr. Jau jis šįmet tik pakratys kojas Ilg. Gyvulys jau kójas pakrãtė Lp. Pasijusi kojas pakratęs Sz.
rankàs pakratyti
1. atsisakyti (veikti): Visi ėjo sau rankas pakratę, o ligonis vienas po vidų galuojasi, mirtimi dalijasi Žem. Būč seniai išbėgusi rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs Žem. Tataras, apgautas antrą kartą žalnierio, bėgo rankas pakratęs nu tokio tavorčiaus BM350.
2. nustebti, pasipiktinti: Jūzapas ir rankas pakratė išgirdęs, ką sako Paravonėnė Šts.

sùk [tavè] pakrãtęs tiek to, galas tavęs nematęs (toks keiksmas): Sùk tavè pakrãtęs! Kp. Suk pakratęs – nei aš až jo eisiu, nei niek! Ds.
pérkratyti tr., perkratýti
1. iškrėsti, išieškoti, padaryti kratą: Visus užkampius parkratyti Ls. Párkratyk šiaudus J.
| Policija perkratė kunigo namus ir net bažnyčią, beieškodama lietuviškų knygų V.Kudir. Viršininkai perkratė visus kambarius ir nieko nerado M.Valanč. Reikia visą valsčių perkratyti Ėr.
2. peržiūrėti iš eilės, ištirti: Norint pamatingai perkratyti kun. Miežinio mokslą, reikėtų parašyti visas referatas J.Jabl. Parkračius visus veiksmažodžius, vienas tiktai dirbti turi dvejopą kentėtinį priežastinį: dirb-dinu ir dirb-inu (facendum curo) Jn. Aš perkratau iš naujo savo širdį K.Kors. Sugrįžęs namon, perkračiau, ką esava kalbėjusiu su Garbeniu Blv. Viską todėl parskaičiusys ir parkračiusys M.Valanč. Reik, idant klioštoriūse kningos būt parkratomos nu išmintingų vyrų S.Dauk. Pérkratai (perkratyk) metrikus, ir rasi Ml. Ans parvažinėjo, párkratė visas mergas ir nėkur nesuderėjo Užv. Jis perkratė galvoje visus tinkamus žmones rš.
3. paliesti visus, nieko neaplenkti: Dėl to mat slogos visus perkrato Srv. Liga parkrãtė mum: iš aštuonių palikom tik dvi Lnkv.
4. perdirbti, perstatyti (iš senos medžiagos ką naują): Pérkratysiu diendaržį, ir da pastovės šmotą metų Jnšk.
prakratýti
1. tr. prapilti, praberti (pro šalį): Pilk atsargiai [bulves] – neprakratýk pro šalį! Als.
2. refl. tr. truputį atsikratyti, atsipalaiduoti: Dar miego nepraskrãtęs, o jau prie stalo lenda Tvr.
prikratýti tr.
1. kratant pripildyti: Prikračiáu pilną kašę iš vienos puspūrės Kal.
2. pribarstyti kratant: Visą pieną prikrãtė spalių Up. Ateina bobutės suvargę i prikrãto tų blusų Ps.
3. daug pridaryti kratant (mišinio): Eikit, da kratinio atneškit, yra prikratýto Pc.
4. refl. prisipurtyti: Eitumei, vaike, gulti, be mažai pavargai, kol prisikratėva tokį kelią rš.

×razsikratýti (hibr.) numirti, nusikratyti: Su vaiku razsikrãtė (gimdydama mirė) Brsl.
sukratýti tr.
1. kratant supilti: Sukratýti reiks į miegą [bulves] Kal. Ir nuvežė žmonos savo vyrus ir sukratė į upę kaip kokius rąstgalius LTR(Krt). Kad man atiduotų tą tiktai, ką mano akyse šiandien kiaulėms sukratė, būtumėm visi lig soties pavalgę LzP.
| Aš tau dantis į gerklę sukratysu (išdaužysiu dantis)! Nt.
| prk.: Aš pagavau keikti ir sukračiau ant narininko šimtą maišų juodųjų rš.
^ Ant savęs nė šiaudo nemato, ant kito vežimą sukrato Grl.
2. papurtyti indą ar maišą, kad biralai glaudžiau sugultų į dugną: Sukratyk maišą, galas antai tuščias Kal. Pakelk ir sukratýk priegalvį! Rm. Maniau, kad visus vidurius sukratys į gumulą per tokią kalnynę važiuojant Srv.
| refl. prk.: Kaip pradės eit traukinys, suskratys – atsiras vietos ir atsisėst Dbk.
3. supurtyti, suplustinti: Sukrãtė už pečio Ad. Reikia tik stipriai sukratyti medį Blv. Sukratyti vaistus rš. Palauk, kai paimsiu glėbin, kai sukratysiu, tai pažinsi mano rankeles! Dbk.
| refl. SD387: Viesulas tokis užej[o], pirkelė net suskratė Azr. Avinas suskrãtė, pabyrėjo pinigai iš avino Švnč. Lokys padavė lopą (leteną) kaip kūlę, susikrãtė (pasisveikino) ir ėmė kalbėtis apie kasdienį savo gyvenimą Š.
4. sudrebinti: Šiurpas sukrato, pagalvojus apie tokias nelaimes Pt. Tegul anuos ten devyni drugiai sukrato! A1885,118.
| prk.: Matematika man dvasią sukrato, spinduliais šviesos apsiaučia A.Baran.
| refl.: Kai pamačiau dvėseną, net širdis susikrãtė Up.
5. suvarginti kratant: Vežant ligonį smarkiai sukratė rš. Parvažiuojant taip dideliai sukratė, kad tris dienas šonai skaudėjo Skdv. Vežimas didei sukrato N. Sulaužys balnelį, sukratys žirgelį LTR(Pp).
| refl.: Susikračiau ir nuvargau bejodamas, visi sąnariai nutirpo rš.
6. R sumaišyti kratant (kratinį): Sukračiaũ mišinį gyvoliams J. Paimk šiaudų, sukratýsime kratinio Pc. Ar su šienu sukrãtėt šiaudus? Lp.
7. suvartoti, visą sudėti kratant: Kratyk [šiaudus], lig Visų šventų ir sukratysi Lnkv. Mūs linus tik į nuobrukas sukratyt: drūtės (drūtumo) visai nėra Gs.
8. sudaryti kuodelį kratant tokia lazdele: Kol pakulų nesukratýsu, negalėsu verpti Slnt. Sukratė didelį vilnų kuodelį Jnš.
9. sujaukti, sumaišyti: Nebūk ben dieną namie, tai tuoj visą sukrato, suverčia Sdk.
10. silpnai susiūti: Tik sukračiaũ tavo švarką, ir vėl kiauras Gdr.
užkratýti tr.
1. ant viršaus kratyti, užkapstyti: Jūs mano žemę užkrãtėt mėšlu Skr. Ant dobilų javenų gali vėlai rudenyje ilgo mėšlo retai užkratyti K.Donel1.
2. negyvai užpurtyti: Važiavau par bruką, tai kone ažkrãtė Ds. Mane šiandie ko neužkrãtė ant maišų Pc. Ragana Oną užkrãtė (ps.) Alk. Neažkratyk vaiko šiteip dovydamas lopšį Ds.
3. sukelti gaisrą, uždegti (rūkant pypkę): Pro šalį važiuodamas su pypke užkratė A1884,372. Teisybę pasakius, buvau truputį gėręs: kažkaip užkračiau, vos pats beišbėgau, o triobos ir visa gėrybė sudegė Blv.

Daugiau informacijos

anttrauki̇̀mas

Apibrėžtis

trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.

Daugiau informacijos

ištrauki̇̀mas

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

užtrauki̇̀mas

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

prikri̇̀sti

Apibrėžtis

kri̇̀sti, kriñta (kreñta, krim̃ta ž., krem̃ta ž., krim̃sta Rdn), kri̇̀to intr.
1. R, N, K staigiai leistis žemyn, pulti; birti: Vaisiai, didumo sulig galva, krenta iš medžių su triukšmu J.Jabl. Kriñta medžio žiedai, lapai, krinta byra putino uogelės J.Jabl. Mirė žmonės, it lapas rudenį krito J.Jabl. Dideli ir stambūs lašai krito iš lapuotų medžių P.Cvir. Kap krinta lietus, tai ir užauga Aps. Ko ant krūtinės ašara krinta griaudi? Mair. Snieguolės žemėn krinta iš aukštai T.Tilv. Kiekvieną giedrią naktį danguje pasirodo tariamai „krintančios žvaigždės“, arba, geriau tariant, meteorai P.Slavėn. Ant šito kavalko kri̇̀to (sėjant) netoli centnerio vikių Btr. Į aũkštą nekrisi NžR. Akminaitis, išmestas į aukštį, ilgainiuo apsisto[ja], o paskuo gurdams krimta nu aukšto žemyn S.Dauk. Krinta prakaitas nuo kaktos kaip lietus BM23. Jei bulvė nekrimta nu laiško (išrovus), teauga, nekask Šts. Kad krito, ir žegterėjo Brs. Krito ir pliumptelėjo Brs. Lipa krimta, lipa krimta kareiviai, o paimti to miesto negalia Šts. Obulas kriñta nu obelies J. Nė varna nuo mieto nekri̇̀stum, kad yra šilta, graži diena J. Krim̃ta toki šlapdriba, ka nė nosies laukan iškišti negal Vvr. Lapai krim̃ta Als. Ar krito [vaikas], užsigavo – jai vis tiek Rs. Jį gandina ir kriñtantis lapas Ds. Pjaukim rugius – pradeda kristi (birti grūdai) Lš. Pučia saldus vėjelis, krenta lengvas lietelis A.Strazd. Krinta duona iš rankų neuždirbta Rs. Geriau lipti į kalną, nekaip kristi Sch83. Kai žvaigždė kreñta, žmogus miršta Ds. Krint raselė iš medelių ant bėro žirgelio KlpD79. Krinta rasa nuo berželių ant žalių rūtelių JD1249. Krito rito nuo medžių raselė (d.) Rš. Krint ašarėlės man iš akelių BsO250. Kriste krito ašaraitės nuog mano veidelio RD1. Krenta byra putino uogelės, krenta rieda mano ašarėlės Krkn. Krinta ritas ašarėlės per skaistus veidelius KlvD72. Per kiemelį jojau, kepurėlė krito KlvD105. Kur galva krito, rožė išdygo StnD24. Vienam karužėly kardelis krito, antram karužėly plintelė liko JD1133. Už mani krito žaliejai lapeliai, ne matušės žodeliai D95. Krimta i raselė, krimta i miglelė, krimt ir merguželės graudžios ašarelės D95. Padžiūst žolės, ir lapai krint ant žemės Mž62.
| Vieversėliai pašokę pavyturiuos pavyturiuos ir vėl krinta (staiga leidžiasi) ant žemės Žem.
| prk.: Seniai žmonės peklon kaip lietus krinta DP72.
| Krito žodžiai po kits kito Petrui ant galvos kaip kirvio kirčiai Žem. Kaip saulės spinduliai tie žodžiai krito, paskelbdami lygybę, laisvę, taiką rš. Kiekvienas žodis lyg perkūnas krito V.Kudir.
| Aukštaičių tvirtagalę priegaidę Žemaičiuose atstoja kriñtančioji K.Būg.
^ Mano širdin krinti kaip gaili raselė (d.) Vb.
| Ne visumet kriñta ir nu geros karvės geras veršis Prk. Gaspadorius nulipė nuo lovos ir kad pradės vanoti savo bobą, kad net jai ugnys iš akių pradėjo kristi (kibirkštys pasirodė) LMD(Rm). Vaikui krintant, angelas priegalvį pabruka, seniui puolant, velnias akmenį pakiša J.Jabl. Jei krim̃ta į puodelį, kris ir į maišelį Vvr. Obuoliai nuo elksnių nekrinta Plv. Obuolys nuo obels netoli krenta Slk, Ds. Kur paukštis skrenda, ten plunksnos krenta Ukm, Bsg. Leka kaip sakalas, krimta kaip vabalas LTR(Yl). Šoko kaip levas, krito kaip lapas Pnd. Aukštai skrenda, žemai krenta Nj. Aukštai šoksi, žemai krisi KrvP(Kdn). Jei jau kri̇̀sti nuo arklio, tai nors nuo gero Žl. Nekriñta nuo jų niekas (jie nieko nedovanoja) Gs. Kri̇̀to kai musia buzon Švnč.
kristinai̇̃ adv.: Maldynų žvirblis skrenda lengvai, leidžias žemyn kristinai Blv. Kristinai̇̃ sukrito į bulbes Jnš.
2. atsirasti, darytis (apie rasą, miglą): Rasoja, rasa krinta SD317. Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa, kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa kriñta A.Baran. Naktį buvo kritusi didelė rasa I.Simon. Kad nenubirtų ankštės, teip pat reik pjauti, rasai nueinant, arba vakarop, rasai krimtant S.Dauk. Par man upelė midulium teka, par man raselė aukseliu krenta LTR(Rk). Migla krim̃ta Lkv.
3. virsti, griūti, pulti: Padrioskėjo šūvis, ir juodasis arklys krito ir pavirto degutu (ps.) S.Nėr. Kumelė krito an žemę, kojas pakratė ir nusistireno Ds. Nesijuok, kai kitas krinta, pasijuok, kai patsai sugriūsi: tai būsi vyras TŽIII382. Vaiskas neprietelių krito kaip medžiai BM168.
ǁ staigiai gulti ar sėstis: Danutė jau nieko nenorėjo, tik kristi į lovą ir miegoti iki rytdienos rš. Norėjau valandikę kristi prasnausti Žem. Aš taip pavargęs, rodos, tuoj kri̇̀sčia miegot Bsg. Tėtė krinta kaip jautis ir miega Rz. Kai parėjęs iš vakaruškos kritau lovon, tai lig ryto nesukrutėjau Užp. Kritau ir užmigau Gs. Teneket pokaičio kristi JD181. Jis nuėjo į savo kambarį, krito į krėslą ir sušuko J.Balč. [Vaikas] krinta alkūnėmis ant suolo ir rauda P.Cvir. Juozapas, regėdams numirusį tėvą, krito ant jo verkdamas S.Stan.
| Jis aiškino Marytei, kad iš tų miežių padarysiąs tokį alų, nuo kurio krisią (pasigersią) visi jo svečiai T.Tilv.
| Ryt poryt sužvangės dalgiai, kris glėbys prie glėbio, stos pėdas prie pėdo, išsities geltonų rikių eilės J.Marc. Krito pievoj pradalgėlis, pievelėj žalioje Gdr.
^ Į pelkę kri̇̀tęs, sausas nebkelsi Slnt.
kristinai̇̃ adv.: Jis greit, kristinai atsisėdo rš.
4. skleistis, leistis, tiestis (apie šviesą, spindulius, šešėlius): Pakelsi akis aukštyn – saulės spinduliai kriste krinta Vaižg. Tuomet didesniai juntam [saulę], juo statesniai jos spinduliai krimta ant žemės IM1849,8. Mūsų šešėliai krito mums po kojų rš.
| Jei dūmai krinta žemyn, bus lytaus Škn.
5. kuliant birti, užderėti (apie javus): Šį metą gerai krim̃ta rugių (pakulūs rugiai) Als. Ar gerai javai krim̃ta? Als. Ar išarbavot? Kaip krito? Grg. Ka tiek iš pūro sėjimo krim̃ta, geri yr Grg. Avižos užderėjo, bet nekrito, buvo be milto Šts.
| Nėr tokios žemės krimtančiõs (derlios), kaip juodžemis Dr.
6. birti (apie dantis); slinkti (apie plaukus): Dantys krim̃ta, paliksu be dantų Lkv. Pirmu krimta plaukai, paskiaus krimta ir pats žmogus VP38.
7. prk. patekti į kokią padėtį: Vargan kri̇̀sti BŽ295. Kritęs į nelaimę, nenusimink, bet žiūrėk, kaip išsisukti Sim. Tenekrintie jūsų širdys į didį liūdesį! rš.
^ Jam mintys greit krinta (ateina) į galvą Vlkv.
8. prk. tekti kieno daliai, liesti ką, patekti ant ko, pasitaikyti kam: Krizio sunkenybės visų pirma krinta ant plačiųjų darbo masių prš. Ant jo karalystės krito liga, nuo katros niekas išgydyti negalėjo BM238. Kad tokia nelaimė krito, nieko nepadarysi Skr. Kris slogos nu mažųjų ir ant didžiųjų (nuo vaikų užsikrės ir suaugusieji) Vkš. Nušalau, ir dabar ma[n] labiausiai krito ant ausų (ausis pradėjo skaudėti) Jrb. Aišku buvo, jog ant jo krito prakeikimas rš. Bijokiamos, kad ir ant mūsų tie patys žodžiai nekristum P. Ant manęs krito apkalbos, bėdos rš. Povilo Daubaro mirtis krinta ant kaltininko galvos V.Myk-Put. Krito amaras ir ant žmonių, ir ant gyvulių, ir ant laukų V.Krėv. Krito atsakymas ant piemens M.Valanč. Kiek pelno kri̇̀to Vvr. Mano daliai kri̇̀to laimikis BŽ83. Nežinom, kam kokia laimė kris Lg. Bevakarieniaujant dvare, visi jau žinojo kritus Jonienei laimę Žem. Man kri̇̀to gera proga Alk. Dabar mato, kai toki metai kri̇̀to, kad negal didžiuotis Gs. Gal manifestas kris, gal paleis [kalinį] Skr. Daug sunkių kaltinimų krito vietos komitetui sp.
| Balsiai a, e, jei nekrinta ant jų kirtis, yra tariami trumpai, netęsiamai J.Jabl.
9. sektis, vykti: Anam nekrito gydyti: visi ano ligonys išmirė Šts. Kaip kri̇̀s, taip kri̇̀s, dabar reik laukti Up. Ne dyvai man būtų nuliūsti, nežinau, kaip krisiu Žem. Jam visada gerai kriñta Skdv.
10. leistis (apie saulę): Saulelė tik kriñta kriñta, o aš vienais marškiniais Gl. Saulė jau krito už alksnyno rš. Pakluonėje smarkiai žemyn krito saulė J.Paukš.
11. pulti, imtis ką daryti: Tie špokai kriñta kai pasiutę vyšnių lest Žml.
| Reiks kristi pri pono prašyti, gal pažyčios piningų Vkš. Kai tik pareinu, tuoj krenta man pasakot, kad aš valkata Smn.
12. Dbk, Snt, Šlv dvėsti, stipti: Po viens kitam du arkliai kri̇̀to Gs. Kaimynui kri̇̀to geriausia kumelė Jnš. Maras užpuolė – pradėjo mirti svietas, gyvoliai kri̇̀sti J. Paskutinė karvelė kri̇̀to Kv. Pavasarį viena karvė kri̇̀to, dabar kita Ėr. Kriñta kap musės Gs. Ar ne vis tiek: ar šiandieną varnoms krisi, ar rytoj Šts. Gyvoliai baisiai kristi pradėjo S.Dauk.
^ Meškai vedamajai kritus, mesk ir dūdas VP29. Senam arkliui kritus, nieks nevaitoja Sim.
13. žūti kovoje; mirti: Žalia žolelė an pievos vyto, o mūsų broliukai kaip lapai krito Pb. Daug mūsų tautiečių krito šventojoje kovoje dėl Tarybų šalies laisvės (sov.) A.Vencl. Broliai, mano broliai, kritot – kaip lapeliai, kaip rudens atolas sugulėt prie kelio S.Nėr. Du sūnu kri̇̀tusiu į karą Sg. Draugai, kovoj už didžią tiesą kritę, gyventi lieka liaudies atminty (sov.) rš. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens, baltveidės oi verks, nes mylėjo Mair. Šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Bet kritusiųjų vieton ėjo ir ėjo naujos drąsuolių minios ir lipo ant kalno J.Bil. Geram reikale geriau kristi, kaip pasiduoti KrvP(Pln). Krimta kovė[je] jaunikaitis S.Dauk. Dvidešimt du tūkstančiu jų krito S.Stan. Iš 9 kūdikių du sūnu krito kare, o kiti yra gyvi išlikę prš.
| Nuo visokių drėgmių pavasarį daugiausia krinta žmonės J.Avyž. Būt kritęs blusinėms, kad ne daktaras Šts. Šįmet krito tų džiovinykų dikčiai Plv. Monika nesirgs kaip kita, ji kris ant daikto (staiga mirs) Skr.
14. leipti, alpti: Tai buvo sunki ir varginga kelionė. Krito žmonės, netekdami jėgų rš. Krinta verkia motinėlė NS503. Verkia graudžiai mergužėlė, kap aguona krinta Lp.
15. žlugti, nykti: Krito viena valstybė po kitos sp. Baudžiava krito rš. Krito viena didelė kupčystė rš. Ta mada ėmė kristi, ir atsirado kita Šts.
16. pigti, mažėti vertei: Per visus metus javai kri̇̀to ir kri̇̀to, pavasarį visiškai už niekus reikė[jo] atiduot Jnšk.
17. mažėti, menkėti; slūgti: Šaltis kri̇̀to, bus atlaigà (atodrėkis) Bsg. Na, eisiu gyvulėlių gyti – karštis krinta, ir karvutės išalko V.Krėv. Imsrė, mārod (man rodos), biskį krinta Jrb. Upėj vanduo buvo viena pėda kritęs (sekęs) LC1885,27.
| Gerybinės išeities atveju svoris sustoja kritęs rš. Taip kreñta mano sveikata, kano ar kas bus iš manęs Ds. Arklys apydieniui kriñta (nuo vidurdienio šilumos pavargsta) Gs.
| Kol eina – eina, kai sykį kri̇̀s, tai pūkų svaro nepaneš Krž.
| Lašiniai krito (sulyso), kaip menkas maistas beliko Varn.
| Autorius parašė šį vadovėlį krintamąja tvarka (nuo žinduolių pradėjo ir pirmuonimis baigė) rš.
18. tikti, pritapti, gerai gulėti: Naujasis paltas gerai kreñta Pn. Šitas švarkas taip puikiai nekri̇̀s Pn. Štapelis y[ra] toks krintą̃s Prk.
19. išsileisti, suvirti (apie bulves): Krintančias bulves sunku sveikas išvirti rš. Vėlyvos bulbės nekriñta Ėr. Mūsų bulvės labai kreñta Ds.
20. atsigimti, panašiam būti: Matyt, Adelė į mane kritusi, visai panašus skonis rš. Žinai – vienas vaikas ant tėvo kri̇̀tęs, kitas – ant motynos Prk.
21. turėti palinkimą: Kas ant ko yr kri̇̀tęs: vienas – py mokslo, kitas – py karvių Prk.
22. niršti, pykti: Ėmė krist ir dabar jis manę nekalbina Antš.
◊ galù kri̇̀sti nebeturėti jėgų, nusilpti: Galù kritaũ – sylos nebėr, jau nebedirbu J. Ką bedarysi galù kri̇̀tęs: reik ir paskutinį daiktą parduoti J.
gerù vė́ju kri̇̀tęs; VP16 iš prigimimo turintis gerų savybių, laimingas: Tas tiktai tebuvo tarp jų mylimas ir godojamas, kas vargo vaiku, ne minkštapaučiu, arba geru vėju kritusiu buvo vadinamas S.Dauk.
į ãkį (akiñ) kri̇̀sti
1. patikti: Ta mergina krimta man į akį Vkš. Man į ãkį kri̇̀to ta jos duktė Alk. Ji jam iš pirmo pamatymo krito į akį Bgt. Jam Anė krito akin Lp. Kritai akin su visom padalkom Žmt.
2. patraukti dėmesį: Kiti raštai ir savo antraštėmis daug kam krinta į akį J.Jabl. Šitas jo pasielgimas ir man krito į akį J.Jabl. Kad taip nekristų į akį policijai ir žvalgybininkams, darbininkai atvyko iš įvairių vietų A.Vien.

į aki̇̀s kri̇̀sti patraukti dėmesį: Per daug visiems į akis krinta tinginio sūnaus ūmus išponėjimas P.Cvir. Atsistojo taip, kad visiems krinta į akis Jnš.
į ãpačią kri̇̀sti pralaimėti: Seime valniejai su savo prieštaravimu į apačią krito LC1889,9.
į gálvą kri̇̀sti darytis atmenamam: Iš to visko yra likę atminty tik keli tokie pasakojimai, savo nepaprastumu labiau kritę į galvą J.Balč.
į miẽgą (miegañ) kri̇̀sti staigiai užmigti: Kaip tik anys išgėrė, tuoj visi krito miegan BsPII293. Pabudo ji staiga, kaip ir kritus į miegą, akimis surado vaiką P.Cvir. Jau gal ar vargas koks ateina, kad aš taip miegan krentu Ds. Ir groja, ir šoka, krentu miegan, nors ką nori daryk Ds. Severja buvo nuvargusi dienos darbais ir miegan krito kaip akmuo į vandenį Vaižg.
į ši̇̀rdį kri̇̀sti
1. daryti įspūdį: Nes Tamošius viską girdi: žodžiai krinta jam į širdį K.Bink.
2. patikti: Vokiečiukas teip krito į širdį mergaitei BsPII160.

iš juõko kri̇̀sti labai juoktis: Net krinta abudu iš juoko Arm.
iš kišẽnės nèkrenta visą laiką turi su savimi: Raktai nekrenta iš kišenės: rodos, kad kiekvienas vogti tetyko Žem.
iš rañkų kriñta nesiseka (dirbti): Kai atvažiuodavo piršliai, mergaitei darbas iš rankų krisdavo rš. Sunku žiūrėt – darbas kriñta iš rañkų Kt.
iš rañkų nekriñta vis šį tą dirbinėja: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jam iš rankų nekrito LzP.
juokai̇̃s kri̇̀sti labai juoktis: Tikros komedijos, nebegalime ištūrėti, juokais krentame Lnkv. Jis žiūrėdamas juokais krinta Vb. Leidžiasi juokais, krinta juokais Dkš.
kai̇̃p iš mẽdžio kri̇̀tęs apie nesusigaudantį: Vakar gėlė galva, šiandien mažiau, bet esu toki, kaip iš medžio kritusi Skd.
kalbà (×rodà) kriñta sutaria (kalbėdami): Anuodums roda krim̃ta Als. Nekrimta vedum kalba Šts. Suprantu aš seniai, kad jums krinta roda, bet atleisk, aš, nuo tavęs žodžio neturėdamas, turėjau mergą sudrausti LzP.
kri̇̀sti kiaurai̇̃ (plg. vok. durchfallen) pralaimėti, žūti; dingti: Egzaminus laikiau, bet kritáu kiáurai Ggr. Esam kritę kiaurai Šts. Ar girdėjai, kad mūsų bendrovė kri̇̀to kiaurai̇̃? Skd. Aš seniai sakiau, kad čia su doru nebus – turės kri̇̀sti kiaurai̇̃ Skd.
kietai̇̃ kri̇̀sti būti smarkiai nubaustam: Aš mislijau, kris nabagas kietai už tokį darbą, bet užteko šešių metų kalėjimo Skd.
nuo rañkų nekriñta nesiseka (dirbti): Nežinau, kas tas yra, kad jam nekrinta darbas nuo rankų, o, rodos, dirba Brs.
per nagùs kri̇̀sti daug turėti: Kad ir per nagùs kri̇̀stų, o neduos Gs.
prie širdiẽs kri̇̀sti patikti: Ta pasaka man nekrinta prie širdies Blv.
rugiai̇̃ nekriñta nėra ko skubėti: Ne rugiai krinta B.
antkri̇̀sti (ančkri̇̀sti) (ž.) intr.
1. kristi ant ko, užkristi: Kad ant kokio žmogaus margas vabalas antkrinta, tai tas gauna svotbon eiti LTR. Trys juodvarniai ir ančkrito ant laivės Užv.
2. prk. gimti: Būs aniems antkri̇̀tęs vaikas, ir negalės beparvažiuoti Plt.
3. būti užkrečiamam (apie ligą): Didelė kaitra sukels antkrintamosias ligas rš.
4. užsidėti, atsirasti (apie rasą): Jei ant jų (džiovinamo tabako lapų) rasa antkris ar lytus aplys, tad jie palengvai pūna S.Dauk.
5. užvirsti, užgulti: Aš aną (puodą įsprogusį) pakylėjau, ans ir ištižo. – Tavo ranka antkrito, tu ir atsakai Skd.
| refl.: Verkė mergelė, verkė jaunoji, ant grėblio kotelio antsikrisdama TDrV24. Kad eita, ant pečio (greta einančio) antkritusys Šts.
6. refl. užsipulti: Antsikrito latvis pirkti karvę Šts. Ar kitur arklių nebėra, kad taip ant mūsųjų antsikritai? Vkš. Antsikritau pirkti, lygti ir nulygau Šts.
apkri̇̀sti
1. intr. Lkv apibirti kuo: Žemė apkri̇̀to lapais Ds. Šaltas vėjelis pučia siautoja, lapelius medžių drasko, nešioja. Šlama apkri̇̀tę visi takeliai BM439. Mergele jaunoji, tu man patikai, rūtelių lapeliais visa apkritai̇̃ Š. Apkris drobelės juodais dūmais JD937.
2. tr. apiberti: Bet apsnigo, apipustė ir apkrito visą krantą obelų žiedais E.Miež. Lapai apkrito grybus, nėko nebsugrybausi Šts. Juos apkrisdavo pirmieji obelų žiedai rš.
3. intr. šiek tiek nubirti nuo ko: Lapai apkri̇̀to rudeny nuo medžio J. Nuo artimųjų kalnų apkrinta ir aptirpsta baugieji sniego gabalai A.Vien. Ruduo jau, ir lapai apkritę Alv.
4. intr. apdribti, apsidriekti ant ko viršaus: Apkrito plaukai ant kaklo Lp. Apkri̇̀tę plaukai, kap kraitis Lp. Žvakė krito apkri̇̀to (aptekėjo taukais) Skr.
5. tr. apipulti ką; pulti ką daryti: Žvėrys apsupė, apkrito, jau apžioję savo maistą rš.
| Apkrito šiedvi manęs prašyti Šts.
6. intr. būti apipultam: Žaizdos apkrito musimis Šts.
7. intr. šiek tiek išdvėsti, išstipti, dvesiant sumažėti ko: Buvo biškį apkri̇̀tę musės, ir vėl prieina par langus Bsg.
8. intr. šiek tiek sumažėti, susileisti: Apkrito ir ponams pyragai karės metais Šts. Tuoj bus gaisras baigtas: jau stogas ir sienos apkrito An. [Šėkas] veikiai padžiūsta ir apkrinta DP90.
9. intr. apliesėti: Buvau drūkta, dabar apkritáu, sulysau Šts, Tv. Padirbtų, tai lašiniai apkri̇̀stų Gs. Arkliai nenusitūria, tokie geri buvo, o paskuo apkrito Šts.
10. intr. apiplyšti, apskarti: Aš, kad ir biednas būčia, vis šit apkritęs nevaikščiočia Ml. Senio kelnės apkritusios rš.
11. intr. užsikrėsti: Baisu eiti pas tokį ligonį: kitą sykį gali pats apkristi tuoj liga Srj.
atkri̇̀sti intr.
1. atpulti šen: Akmuo krisdamas lig pat kojų atkri̇̀to Als.
2. atvipti: Akys kaip šuliniai, lūpa atkritusi Žem. Lūpa atkrito kaip senos kumelės J.Balč. Ir lūpa atkrito besiklausant Šts. Apatinis žandas tik dreba atkritęs (susigraudinus) Pt.
ǁ atsiknoti: Suplyšo batai, atkri̇̀to padai, myliu mergelę jau treti metai (d.) Ds. Toks čia sulopymas: vaikas pasitąsė – viskas iširo, lopai atkri̇̀to Skr. Atkri̇̀to tinka nu sienos Skd. Nuo sienos popieriai atkritę rš. Sutikęs bejojantį žmogų, Mikė sušuko: „Tėvai, nosis atkrito!“ M.Valanč. Nešok per smarkiai, bo atkrisi kaip tošis! LMD(Rs).
3. atsitraukti, pasišalinti; netekti reikšmės, atpulti: Lepšiai atkrito, tikslo nepasiekę rš. Neilgai laukus, tos tautos atkrito nuog bažnyčios Gmž. Redaktoriai bijojo, kad atkris skaitytojai Vaižg. Ilgainiui vienas kitas tų terminų gali būt ir atkris (išeis iš apyvartos) J.Jabl.
| Atkrinta paskutinis noras kur beiti Vaižg. Dabar jau tas reikalas atkrito rš.
4. BM108 pasikėlus vėl virsti, sėstis, griūti; grįžti į pirmykščią padėtį: Jo galva vėl atkrito į pagalves rš. Ji atkrito į kėdę rš. Vilkai lipa į medį ir atkrimta – neįlip PP57.
| prk.: Per daug prastu radaus, į griekus atkrisdams P.
5. R, MŽ147, Krš dar ne visai išgijus, vėl smarkiau susirgti ta pačia liga; atslūgstančiai ligos eigai staiga pasmarkėti: Šiltine persirgo, pradėjo vaikščioti ir atkri̇̀to J. Į ligą atkri̇̀sti KII380. Jis pasigavęs vėl atkri̇̀to K. Buvo pasveikęs, šaltis grybštelėjo, ir vėl atkri̇̀to Gs. Štai ne per seniai vėl atkrito V.Piet. Buvo jau pasveikęs, bet nepasivaktavo, atkrito ir mirė Grl. Buvo jau pagijęs, ale persišaldė – ir vėl atkrito Srv. Saugokis, kad neatkristum, tada tai sunku išgyt Krkn. Iš tokios ligos išgijus, bijojo atkristi Kltn. Tik pakilo iš ligos ir vėl atkri̇̀to Brs. Jis persišaldęs atkri̇̀to, tai dabar smarkiai serga Trgn. Neik ant kiemo dar, ba dar atkrisi̇̀ Lp. Jis jau vaikščiojo po ligai, bet kai atkrito, tai daugiau nekėlė Lš. Pasinaujina, atkrinta SD274.
| Atšals kojas su tais kaliošais, ir vėl gripas atkri̇̀s Pš. Šašai atkrito (vėl išbėrė) N. Atkrintamóji karštinė, šiltinė Š.
6. atslūgti; sumažėti: Įrūgusi duona duonmaišė[je] atkri̇̀to atgal J. Kaip tas upis greit atkri̇̀to! Up. Vanduo visas lankas užliejo, šiandien jau atkrito Stak.
| Šaltis jau visai atkri̇̀to, bus palaidinys Brt.
7. atsitaisyti, atsigauti (apie užkritusį žadą, sutrikusį protą): Ano žadas jau atkrito, ans vėl jau galia kalbėti Rt. Atkrito protas (grįžo atmintis) Šts.
8. Vkš atpigti: Dabar gyvoliai atkri̇̀to – mažai pašaro beturia žmonys Dr. Atkri̇̀to kiaušiai: praeitą seredą brangiau mokėjo Dr.
9. nustoti augti: Anas šiemet labai atkri̇̀to: jau už mūs mergaites mažesnis Ut.
10. tekti: Ir kai jam bufete nedavė degtinės, jis prisėdo prie Viliaus Karaliaus stalo, tikėdamasis, gal ten atkris ir jam I.Simon.
11. atsigimti į ką: Ir tie vaikai atkri̇̀tę į jį (į tėvą) Skr. Juk tavo vaikai yra graži, visi į tave atkri̇̀tę Plt. Į ką būs atkritę tie vaikai? Šts. Teip atkri̇̀tęs [tas kumelys] – pati kumelė Grg.
| refl.: Atsikritęs esu į dėdę Šts. Jau tas bindokas gatavai atsikri̇̀to į savo tėvą Slnt.
◊ nuo nósies atkri̇̀to neteko vertės: Tokią davė, kur jiems nuo nosies atkrito! Žem.
įkri̇̀sti intr.
1. K krintant patekti į ką: Krislas į akį įkrito J. Kepurė įkri̇̀to vandenin Š. Lapė netyčiomis įkrito į šulinį S.Dauk. Man septynios stirnenos medaus į vandenį įkrito ir pasileido J.Jabl. Įkrito mano ašara į vyną V.Kudir. Nu to kobinio įkrim̃ta viedras į šulinę Lkv. Neįkrisk akin (ežere) Vb. Įkritęs į vandenį, sausas neišlipsi flk. Neikit ant ledo – įkriste M.Valanč. Senė kumelė pula smarkiai ir įkrim̃ta tujau (įsmunka pievoje) KlvrŽ. Kad sniegas įkrimta (įsninga) į lapus, vagių metai būs (bus prasti metai, ir rasis daug vagių) Šts. Akis įkrito (į akį įkrito) Antš.
| prk.: Į širdį ramumas įkrito Vaižg. Bet mano sielon dabar kitoki rūpesčiai įkrito rš.
^ Nekask duobės kitam, pats įkrisi VP32. Kas kitam duobę kasa, tas ton pačion intkriñta BM48. Krito įkrito, kaip ugny sudegė Grž. Įkrito kaip varlė į balą LTR. Įkrito kaip į vandenį (dingo be pėdsakų) Brs. Prapuolė, kaip į ugnį įkrito rš. Įkrito kaip inkstas į taukus (gavo gerą vietą) Ggr. Kuri Kurmeliui paklius, įkris kaip inkstas į taukus Žem. Į kokį sūrų rasalą įkrito mergelė (į vargą atitekėjo) Žem. Neturi nei į akį ką įkrist (su juo baigta) B.
2. prk. patekti, pakliūti į kokią padėtį: Tie žmonelės įkri̇̀to į didelį vargą Plt. Įkrito žmogelis į bėdą ir ką ans dabar tura daryti Vvr. Reik turėti akis, į bėdą įkritus Šts. Įkrito į ligas (įsisirgo) ir atidavė daktarams visus piningus Plng. Į ligas įkrisi: supykęs nekarščiuokis Dr. Kas tai Burvėnei yra, ka teip greitai įkri̇̀to į ligas? Plt. Tretį kartą karalienei į ligą įkri̇̀tus, pasirodė smertis pri galvos BM395. Į skolas įkritęs buvo Šts. Šįmet mes patys įkri̇̀tom į skolą Skr. Verksman boba inkri̇̀to Gdr. Neduok bobai valios, pats įkrisi į nevalią Žem. Nuodėmėn įkri̇̀sti BŽ68. Apie vakarą jis įkrinta į gilų miegą P.Cvir. Įkritęs į bažnyčios iškeikimą P. Nabagelis įkrito (įkliuvo, apsigaudino), nujau nebišsikas Dr. Įkrisi į liudytojus ir pats, juk matei, kaip mušės Šts.
^ Aš, senas žvirblis, vos tik neįkritau į jos žabangas LzP. Įkrito kaip vel[nia]s į žabangas Sd. Išėjęs medžiotų, įkrito spąstuosna Blv. Į spąslus įkri̇̀to Slnt. Įkrito kaip šeškas į slastus Plt. Aš nė į nagus anam negalėjau įkristi (toks plonas, liesas buvau) Šts. Įkritau į mažus vaikus (turiu mažų vaikų) Šts.
3. prk. likti atmintyje, padaryti įspūdį: Tėvo pavyzdys turėjo įkristi ir sūnui rš. Vietomis ką ne ką ir skyrium pažymiu saviškai, lyg aiškindamas labiau turintį įkristi skaitytojui prielinksnio dalyką J.Jabl.
4. prk. įnikti: Petras buvo įkritęs į uogynę Šv.
5. smarkiai sėstis į ką, įvirsti: Barbutė kaip prigainiotas viščiukas žiopčiojo, į fotelį įkritus S.Čiurl.
ǁ įgulti: Buvo karščiais įkritęs, vos bepagijo Dr.
6. smarkiai įeiti, įpulti: Jis įkrenta, visas nuo dūmų pajuodavęs sp. Ir aš tik vakar įkritáu Skdv.
7. įgriūti į vidų (apie lubas): Cirke įkrito lubos rš.
8. įdubti: Priš pat smertį akys įkrim̃ta Vkš. Jo paakiai įkrito ir pasidarė mėlyni rš. Skruostai įkrito, išblyško J.Avyž. Dar labiau linkęs į dusulį, dar labiau įkritusiais žandais P.Cvir. Grįžo perbadėję: sudžiūvę visiškai, žandai įkri̇̀tę Srv. Jos (kumelės) šonai įkrito, stuburkaulio briauna dar labiau išsišoko P.Cvir. Kai karvė nepriėdusi, tai šonai įkri̇̀tę Jnšk. Įkritę šonai arkliui, gal nieko nedavei? Srv.
9. prk. pasitaikyti, atsitikti: Kalėdų diena įkrito subato[je] Šts.
10. prk. gimti, atsirasti staiga: Įkrito vaikelis (berniukas), o teip norėjom mergelės Šts. Mudviem su ponia viena nakčia įkrito LzP. Jau tatai penktas įkrito, o nė po vieno nesu gulėjusi LzP.
◊ į ãkį įkri̇̀sti
1. patikti: Iš pirmo pasimatymo jis man įkrito į akį Šl. Jis man taip įkri̇̀to į ãkį, kad niekaip užmiršt negaliu Upt.
2. atkreipti dėmesį: Mes keli įkritome į grafo akį rš.

į aki̇̀s įkri̇̀sti atkreipti dėmesį: Pirmiausiai į aki̇̀s man įkri̇̀to ano nešvarumas Varn. Žmogelis ne per daug buvo kazokams į akis įkritęs Pt.
į ãtmintį įkri̇̀sti būti atmenamam: Kas žmogui įdomu, tas jam geriau įkrinta į atmintį sp.
į gálvą įkri̇̀sti atsirasti galvoje (kokiai minčiai): Jam įkri̇̀to į gálvą BŽ98.
į (kieno) kišẽnę (pinigi̇̀nę) įkri̇̀sti įsiskolinti kam: Dvaro piniginėn įkritau, o išsikapstyti nėr kaip P.Cvir. Saugokis, kad nereiktų įkri̇̀sti į kito kišẽnę Skr.
į (kieno) nãgą įkri̇̀sti atsirasti kieno griežtoje valdžioje: Nori, kad veikiau į jų nagą įkristumėte M.Valanč.
į ši̇̀rdį įkri̇̀sti padaryti įspūdį, patikti: Įkrito man į širdį tie žodžiai kaip ligoniui sveikata P.Cvir. Oi mergele, mergužėle, tu graži mergelė, tu įkritai man į širdį kaip gaili raselė LTR(Krk).
iškri̇̀sti intr.
1. išpulti iš kur: Vaikas iškri̇̀to iš lopšio J. Vaikas, iškri̇̀tęs iš medžio, koją pasilaužė J. Viliui iš rankų iškrinta pagalys I.Simon. Telefono ragelis vos neiškrito Laboniui iš rankos J.Dov. Pinigai man iš rankos iškrito N. Gaili ašarėlė seneliui iškrito Mair. Jei valgant iškrenta kąsnis, ateis išalkęs svečias rš. Iš mano širdies tarytum iškrito sunkus akmuo V.Mont. Ir visi grobai jo iškrito DP163.
^ Kalba – žodis kaip kriste i̇̀škremta (sąmojingai kalba) Krtn. Iš jos mažai kas iškriñta (mažai ką ji duoda) Skr. Ar i̇̀škremta kumet saldinis obulas iš rūgštinės obelės? Als. Kas iškrito iš maišo, tas ir pragaišo LTR. O kad tau kiaurai iškristų! LTR. Turėdamas kursų baigimo pažymėjimą, iš penkių šimtų neiškri̇̀si (dirbdamas negausi mažiau kaip penkis šimtus) Krš. Kitas ir iš eglės iškritęs pasiilso LTR(ž.).
2. nusileisti žemėn, nukristi: Atsiskleidžia naujas gyvenimo istorijos puslapis – tuo tarpu švarus ir skaidrus kaip tik ką iškritusios snaigės P.Cvir. Visų medelių lapai iškrito (d.) Slm. Iškri̇̀to keli lytaus lašai Vvr. Kad iškri̇̀stų sniego, reiktų nuvažiuoti pas brolį Pc. Rūkas iškris, bus graži diena Ėr.
^ Iškris obuolys, kai nunoks B.
3. išvirsti, išgriūti: Iškrisk (atsigulk) kiek ant lovos, pasilsėk! Upt.
| Jau visa šeimyna iškrito (sugulė) Krtn.
4. išbirti (apie dantis); išslinkti (apie plaukus); nukristi (apie ragus): Dančiui iškritus, reikia jis užmesti ant pečiaus kalbant: „Pele, pele! še tau dantį kaulinį, atnešk man geležinį!“ Pnd. Iškristą gyvulio dantį dėk į sienotarpį, kad pavogti daiktai sugrįžtų LTR.
| Gal ir nuo vandenio bais iškrito plaukai Sdk. Blakstienai iškrito senatvėj rš.
| Seniams (briedžiams) ragai iškrinta gegužės mėnesyje ir iki rugsėjo vėl atauga Blv. Kaip prieš iškrintant, taip ir iškritus, briedis ragais nebesigina, bet, reikalui atsitikus, kojomis neprietelį muša Blv.
5. išdvėsti, išgaišti (apie gyvulius): Avys iškri̇̀to Kv. Visos karvės iškri̇̀to Lnkv. Nėko netrukus, iškrito Egipte daug gyvolių M.Valanč. Visos vištelės kaip lapai iškri̇̀to Vvr. O galvijai kad iškrito, visas sviets raudavo KlpD29. Visos musės iškris nuo tų vaistų Vdn.
6. daugeliui išmirti: Jie visi jauni iškri̇̀to Ėr. Badu būtumėm iškri̇̀tę, kad ne jis Šmk.
7. prk. dingti, išnykti, prapulti: Iškrito visos užgaidos, kai tėvas mirė Krtn. Pavaikščiojom pavaikščiojom ore, ir miegai vėl iškri̇̀to Skr. Uždaviau ausų, tuoj pagirios iškri̇̀to (išsipagiriojo) Gs. Tai Monikutei kai iškri̇̀to parėdnės – jau eina su apiplyšusiais batukais! Skr.
8. prk. staigiai atsirasti, ištikti; tekti, pasitaikyti: Beiškrito diena visų lauktos pagados Kv. Iš kur tu iškritái? Jau penki metai kaip bebuvau matęs tave Dr. Biednai mergai iškrito tokia laimė rš.
9. prk. atsiskirti nuo ko nors; netekti turėtos reikšmės: Mes dabar turime iškristi iš dorų žmonių tarpo rš.
| Kiekviena prekė, žengdama savo pirmąjį žingsnį cirkuliacijų procese, pirmą kartą pakeisdama savo formą, iškrinta iš cirkuliacijos sferos, į kurią jos vieton nuolat stoja nauja prekė rš.
| Iš kalbos žodyninės sudėties paprastai iškrinta tam tikras kiekis pasenusių žodžių rš.
10. prk. netekti turėtų pareigų, turėtos tarnybos, vietos, malonės: Būtų iškritęs iš gubernatoriaus, kam įvažiavo į šventorių su karieta Šts. Pasileido gerti, dar apsivogė, ir iškrito iš vietai Skd. Drįsti ginti iškritusius iš malonės rš.
11. išplyšti, iškiurti, išdriksti: Kelnių keliai iškrito Žem. Da palto viršus geras, tik pamušalas labai iškri̇̀tęs Ds.
◊ iš dantų̃ neiškri̇̀sti (kam) būti kieno šmeižiamam, apkalbamam: Jau aš ten jiems, matyt, iš dantų̃ neiškrintù Skr.
iš galvõs iškri̇̀sti būti užmirštam: Iškrito iš galvos, o laikos ant galo liežuvio Mrc.
iš juõko iškri̇̀sti labai juoktis: Kaip jis papasakojo, mes visi iškri̇̀tom iš juõko Vl. ×
iš jùpų iškri̇̀sti mesti kunigystę: Kunigas iškris iš jupų Šts.
iš kójų iškri̇̀sti pargriūti: Šliūk, iškritau iš kojų, paslydęs nu kūlių į upį Šts.
iš sterblė̃s iškri̇̀sti kilti, gimti: Pasiutęs garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę, kaip ir Dovis Plonis I.Simon.
iš véido iškri̇̀sti labai suliesėti, sublogti, pasikeisti; išblykšti: Oje, kaip iškri̇̀tęs iš véido! Nj. Kodėl tu iškritai̇̃ iš véido? Šd. Po baliaus visai iškritęs iš veido Jnš.
kai̇̃p iš ą́žuolo (mẽdžio) iškri̇̀tę nesusigaudantis: Stovia kaip iš ąžuolo iškritęs Žg. Dabar žiūrės į kits kitą kaip iš mẽdžio iškri̇̀tę BM145.
širdi̇̀s iškri̇̀to labai išsigando: Jam širdi̇̀s iš baimės iškri̇̀to BŽ131. Širdis taip ir iškrito rš.
nukri̇̀sti intr.
1. R, K nupulti iš kur žemėn: Vieni lapai jau nukri̇̀to, o da kiti krinta J. Tik lept, ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės J.Jabl. Po jų kojom ant tako čežėjo nukritę lapai J.Dov. Padžius medeliai, nukris lapeliai RD17. Lietaus pas mus nebuvo, tik keli lašeliai nukrito, nulašėjo Jnšk. Gerai lipti, bet skaudu nukristi Ldvn. Kaip ans šoko į antrą eglę ir nukrito ant žemės BsPII12. Sudegus visai bokšto medigai (medžiagai), dziegorius nukrito, o varpai sutirpę žemėn lašėjo M.Valanč. Kaip žaibas nukrinta nejusčiomis, taip ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio vienam akių mirksnyje Blv. Nukri̇̀to šaukštas, da ateis alkanas Gs.
^ Pakilo kaip sakalas, nukrito kaip vabalas Ps. Nesikelk su gandrais – su varnom nukrisi Mrk. Dejuosi – toliau nujosi, pasigirsi – tuoj nukrisi (nesiseks) Rs. Nukrito, koptų nepastatęs, nuskendo, lipto nepamatęs I. Ant žemės sėdėdamas, kur nukrisi? Šll. Gal tu iš dangaus nukritus, kad nieko nežinai?! Ds. Pergalė iš dangaus nenukris rš.
2. tekti kieno daliai; patekti ant ko, paliesti ką: Nugi ir tau, kaip zakristijonui, šis tas nukris. Bent už žvakes rš.
| Kalba, kad ant jo nukritus Dievo rykštė (nelaimė) Pč. Kokia bus laimė, kada nukritusi [bausmė] juos suvaržys! rš.
3. nupulti nuo ko, nusiristi: Vaikai nuo šieno nukris J. Nuo stalo nukri̇̀to Pmp. Turėkis stipriai, kad nenukristumei MPs. Našiai užlipa ant skardžių ir žiūri sau žemyn, nemanydamas nukristi Blv. Bejojančiam, bejojančiam kepurė nukri̇̀to JD368.
^ Geriau į kalną lipti, nekaip nuo kalno nukristi KrvP(Ps). Eina, kad kiaušinis nuo galvos nenukristų Mrk.
4. kristi šalin, atsiskirti; nusmukti, nuslinkti; nubyrėti: Jo (briedžio) ypatybė – tai išsišakoję ragai lyg koks karklynas, kurie kasmet nukrinta ir kiti atauga Blv. Įvairių medžių veislių negyvos šakos nukrinta rš. Mėsa nuo kaulų nukrito BsPI62. Pavyto žolė, ir žiedas nukrito DP463. Nuvyto kvietkeliai, nukrito žiedeliai KrvD118. O da nedajojau uošvelės dvarelio, ir nukrito bijūnėlio raudoni žiedeliai (d.) Klvr. Nukris obels lapužiai ir bijūno žiedužiai, … prapuls mano mergužėlės meiliejai žodeliai LB24. Nukris žiedužėliai, bus ir obuolėliai, nukris mano mergelės veidelių skaistumėlis JD1144. O kad nuėjau pas anytėlę, nukrito roželė nuo mano veidelių JV828. O kaip patekau šelmiui berneliui, po mano langais roželės nukrito JD586. Nukrito medis, noragas nuo žagrės J. Nuo mano kaklo perlai nubiro, nuo mano rankų žiedai nukrito Šl.
| prk.: Vergovės pančiai jau nukrito! rš. Nuo pečių nukrito priespauda sunkioji rš. Nukrito man didiejai vargai Dr. Per ilgą laiką nukris nuo manęs prakeikimas, ir būsiva laimingu S.Nėr. Nukris meirūnų žali lapeliai ir nuo manęs kalbelės JV144. Nukris nuo tavęs jaunos netikri žodeliai DvD332.
^ Galva nenukris, prieš žilą plauką nusilenkus KrvP(Mrk). Kažin kas nukrinta nuo širdies (lengviau pasidaro) rš. Už tėvo galvos vaiko nė plaukas nenukrimta VP48.
5. atsirasti, užsidėti (apie rasą): Rasa nukrito N.
6. išnykti, išgaruoti, dingti (apie rasą, šalną): Kaip tik saulė pakilo, tai ir rasa nukri̇̀to Lš. Kai nukrito rasa, išėjo prie rugių J.Avyž. Išplak dalges, nukri̇̀s rasą, eisime pjauti Pc. Užtekėjo saulelė šviesi, raselė nukrito (d.) Krč. Ką čia dirbsim, kaip nukris šalna? Žem.
7. nudribti, nusvirti, nusileisti: Gūžiai nukri̇̀tę, ir vis dar lest norit Skr. Nukri̇̀tę žandai iš riebumo Upt. Nukrito senio Andersono galva ant gysloto, smaloto kumščio sp. Ant mano peties nukrito ranka rš. Trečias buvo išblyškęs, vagotais paakiais, nukritusių pečių ir ištįsusių rankų jaunuolis rš.
8. pavirsti, pargriūti: Gėrė gėrė, paskui žiūrau – vienas nukritęs grabėj, kitas šalia vežimo Kt. Kap pasimalsi (padirbsi, pasitrankysi) perdien, nukri̇̀si – ir miegi Aps. Ji nukriñta, apmiršta, tai kol ją išdrasko (kol atgaivina)! Skr.
ǁ pargriuvus nusnausti: Dabar po pietų biškį galiam nukri̇̀sti Slnt. Aš čia pat pri stalo valandelę nukritáu ant suolo, o dabar vėl gyvas Slnt.
9. sugulti (apie nepjautus javus): Kaip rugiai nukri̇̀to, tada eina pjovėjų samdyt Arm.
10. nugaišti, nudvėsti: Jauna kumelė nukrito Ėr. Šią žiemą nukrito du arkliai Lnkv.
11. numirti, žūti: Devyni sūnūs krygužė[je] nukrito ArchIV601.
12. nuslūgti, nusileisti: Vandens, staigu užkilę, greit ir nukrito Žem. Šiandie jau Nevėžis nukri̇̀tęs Srv. Jeigu vanduo Nemune nukri̇̀s, galėsim vėl meškerioti Skr. Kai pradėjo šalti, tuoj visi ravai nukri̇̀to Up. Gerkit, nukri̇̀to putos (alaus) visai Skr.
| Saulelė jau nukrito (žemiau nusileido), greit pavakarę atneš Šts. Kai saulutė žemiau nukri̇̀s, bus šalta Šk.
ǁ sumažėti: Šiandie jau nebebaisu nosies iškišt į lauką, šaltis jau nukritęs Srv. Ant ryto nukrito ligoniui karštis Ėr. Oro temperatūra nukritusi J.Balč.
| Išdirbio normos nukrito J.Avyž.
13. suliesėti, palengvėti: Jau tep tas riebulis nukrito, kad net nepanašus pats į save Bgt. Kažin ar aš daugiau nukritaũ už tave, ar mažiau per šį mėnesį? Alvt. Anas greit nukri̇̀s itokioj buityj Arm. Aš vasarą kelius kilus nukrintù Vlkv. Anas per darbymetį pusę pūdo nukrito Dgl. Aną reiktų pėsčia varyti – juo nukri̇̀stų lašiniai KlvrŽ. Nukri̇̀s jam lašiniai, kai nebeturės vietos Jnšk.
14. atpigti; sumažėti (apie vertę): Dabar javai labai nukri̇̀tę, pilnas turgus vakar buvo – niekas neima Jnšk. Palauk, dabar nukris ir sviestas, kada karvės ant ganyklos vėl atsigaus prš.
15. nusigyventi: Nenori garsaus piniguočio garbės: per vintą ar vienas nukrito? Mair.
16. Ps nustoti gero vardo, garbės, moralės: Žmonės pas mūsų labai nukri̇̀tę Žr. Jis dėl savo ištvirkimo tai nukri̇̀to Skr.
17. nusilpti, suglebti (iš senatvės arba nuovargio): Pasenau, nukritau, greit ir pasimirsiu Plng. Nukri̇̀to vienkart, paseno Plng. Žmogus nukrinta kaip žolės žiedas Krz11. Visiškai nukrisi teip patsjan, kaipo tos žmones, kurios yra su tavim Ch2Moz18,18.
18. nuplyšti, nuskarti, nusidėvėti: Jau tavo tos kelnės visai nukri̇̀to, reikės jau naujas pirkti Rt. Nešk taisyti tus savo batus: nukri̇̀s ir bepataisyti nebgalės Skd. Mano čebatai baigia nukri̇̀sti Ds. Ant tavę, vaikeli, tai kai an šakos: panešiojai dienelę, kitą, tai ir nukri̇̀to marškiniai Rod. Girtam nesarmata, kad ir nukritęs Sdk.
19. atsimainyti, pasikeisti (apie veidą): Užsidegė tada Kain labai, ir nukrito veidas Ch1Moz4,5.
◊ akmuõ nukri̇̀to nuo širdiẽs dingo rūpestis: Kaip akmuõ man nuo širdiẽs nukri̇̀to BŽ100.
nuo kójų nukri̇̀sti apšlubti: Arklys nukri̇̀to nuo kójų, visai nepaeina Jnš.
nuo kóto nukri̇̀sti labai pasigerti: Vakar vakare aš nukritáu nu kóto Sd.
nuo širdiẽs nukri̇̀tęs labai mielas: Mano vaikas nuo mano širdies nukritęs, man ir brangus Vad.
várnoms nukri̇̀sti vesti arba ištekėti: Nukri̇̀to várnoms Grš.
põpieriai nukri̇̀to (kieno) pasidarė prasti reikalai kieno: Fogo popieriai labai nukrito J.Balč.
pakri̇̀sti intr.
1. šiek tiek ko nukristi (žemėn): Šiąnakt nedaug tepasnigo, truputį pakrito Ėr. Ot, kad pakri̇̀stų da sniego, tai būtų kelias [rogėmis] Bsg. Net šakelės dai palinko, net lapeliai dai pakrito (d.) TDrV64.
2. M atsidurti po kuo, pariedėti: Tą pradalgę sukočiok – mano sidoklis po jai pakri̇̀to Pc.
3. parpulti, pargriūti, parvirsti: Vaikas iš zlasties ant žemės pakri̇̀to ir rėkdamas spardosi Vkš. Tas kaip išgėrė, tujau ten pat ir pakrito LTR(ž.). Rėčiu duok į galvą – tuoj pakri̇̀s Pc. Briedis ant šono pakrito PP14. Kaimynas pakritęs ir negyvas – mat jį perkūnas užmušė BsMtI11. Viena [laumė] kaip mes į jį su stipinu, jis ir pakrito negyvas BsPII70.
ǁ atsigulti: Pakritęs ant lovos užmigo Sz. Norėjo pasikelti, bet vėl pakrito ant gulto LzP.
4. atsigulti trumpam miegui, nusnausti: Pakrisk valandą ligi pusryčių… taip šįryt gera miegoti Žem. Nuejo adyną pakri̇̀sti Lž. Vaikai, pakri̇̀skit kiek – tuoj vėl eisim mėšlo vežti Jnšk.
| refl.: Truputį pakriskiamos pakaičio Krt.
5. galą gauti, pastipti, padvėsti: Sartoji šiemet mažne pakri̇̀to Upn. Žirgą žynys taip nujodęs, jog nu vargo pats žirgas pakritęs S.Dauk. Rašoma, kad blezdingos vargstančios, jei šen bei ten tūkstančiais iš bado pakrintančios Kel1881,158.
6. numirti, žūti: Aštuoniolika kryžiokų tuoj vietoj pakrito (d.) Nm. Jei atsitiko kovoje pačiam kunigaikščiui pakristi, gėda būtų tarnams gyvims palikti S.Dauk. Kažin, ar šią žiemą mis, ar pakri̇̀s Skd.
7. suliesėti: Neilgai tesirgo, o toks pakri̇̀tęs pasidarė Stl. Šėkelis pavyto, žirgelis pakrito JD376. Žolelė suvyto, žirgelis pakrito, nežinau, ar dajosiu į jauną mergelę (d.) Ktv.
8. palinkti, pasvirti: Pakri̇̀tęs laikrodis (laikrodžio rodyklės nelygiai ties numeriais stovi) Jrb. Į katrą pusę pakris medis, toj ir visados paliks rš.
9. kiek nusvirti: Vesiančios karvės pauodegis yra pakritęs Ggr.
10. kiek sugulti, sukristi (apie nepjautus javus): Pakrito nenurauti linai, būs glindoti Šts.
11. nusekti, nuslūgti; kiek suzmekti, supulti: Kiaušis pakritęs Vkš. Neiškilusi, pakritusi duona Ggr. Dobilai nora pakritusios žemės, be žolių Krš.
12. kiek išsileisti verdant (apie bulves): Ta bulbė kiek pakri̇̀tusi Ėr. Pernai mūsų bulvės daugiau pakri̇̀sdavo Ds. Bul'bos jau pakreñta, možna dažniau pakast Ut.
13. Ašm suplyšti, sudriksti: Pakrito visos vaikų skaros Lp.
14. gimti: Vos pakritęs teliukas, o jau laksto Slč. Tuoj pakritęs kumelys buvo baltas Ggr. Jei geru vėju pakri̇̀to, paaugs greitai [paršeliai] Dr.
15. atsigimti į ką, panašiam būti: Ši yr pakritusi į savo motiną Šts. Vaikai pakrint po tėvo J. Adomis po tėvo pakrito Kal. Aš esu po tėvo pakritęs Šts. Ji skūpa pakritusi buvo Šts.
◊ juokai̇̃s (iš juõko) pakri̇̀sti labai smarkiai juoktis: Tos mergos pakri̇̀to juokai̇̃s Lp. Pakri̇̀tom mes iš juõko Lp.
širdi̇̀s paki̇̀rto pasidarė silpna (nevalgius, alkanam): Taip širdi̇̀s pakri̇̀to, bepjaunant šieną, o pusrytės nekaip neatneša Krt. Įsikišk bent porą virtų kiaušelių: ši̇̀rdžiai pakri̇̀tus būs gerai Kal. Taip širdi̇̀s yra pakri̇̀tusi: kartais sausų bulvių užsikandu, ir užtenka Plt. Mėsos nė kąsnelio neturiam, širdi̇̀s pakriñta, bulbes ir putrą bevalgant Vkš. Taip širdis pakrito, nėko nė dirbti negaliu, tik aplink pietus ir begalvoju Slnt.
parkri̇̀sti intr.
1. parpulti, pargriūti: Jonas, eidamas ledu, parkri̇̀to ir nusilaužė ranką Vl. Mergytė nebejautė savo kojų ir be žado parkrito į sniegą rš. Marytė parkrito ant lovos ir veidą paslėpė į pagalvę LzP.
2. atsigulti trumpam poilsiui: Jis parkrito kiek pasilsėti Ėr. Vilius tuojau parkrinta į lovą ir knarkia I.Simon. Mamelė pietų stundį parkrito rš. Parkri̇̀siu biškį ant lovos, bent kojas pailsinsiu Vkš.
3. susilpnėti, suklupti: Nekaltinkit manęs už tat, kad aš visai nedaug tepadariau, kad greitai parkritau J.Jan.
4. prk. smarkiai pareiti: Ką tik dabar parkri̇̀tom iš raskažių (iš pokylio, iš vaišių) Bsg.
pérkristi intr., parkri̇̀sti
1. sukristi, susileisti (degant): Namelis jau baigė perkristi Grž. Mano pečius pusiaukuris, dar neparkri̇̀tęs (malkos dar nesudegė ir nesukrito) Jnšk. Taip greit sudegė, stogas kaimat ir parkri̇̀to Bsg.
2. pasidaryti įdubusiais šonais (nuo alkio), perkliokti, sulysti, sublogti: Vaikščioja jaučias pérkritęs Jz. Iš kai kurių kiemų išvarė karves – išbadėjusias, perkritusias, vos besilaikančias ant kojų V.Myk-Put. Gal užmiršai arklį paliuobti, kad jis taip pérkritęs stovi? Pg. Pérkritusiu arkliu netoli važiuosi Vlk. Po kelionės arkliai smarkiai pérkrito Lp. Šiaudais šeramos karvės taip baisiai párkrito, kad net gaila žiūrėti Up. Karvė, kap pabuvo neėdus, tai tep perkrito Sn. Kiekvieną dieną karvės pérkritę ir pérkritę, – kas čia ir bus su tokiu ganymu? Srv. Karvė apsisukus apie medį stovi pérkritus Gs. Tokioj ganykloj ir karvės visiškai parkri̇̀to, nebėr nė pieno Paį. Karvės, kai lauke būna, neparkreñta Pc. Mūs teliukas pilnas, neperkritęs kap obuolys Alv. Tie jų ėriukai tokie párkritę Jrb. Šuo párkritęs vaikščio[ja] J. Perkritęs [vilkas], alkanas kap šaka, o uodega kap šatra Lp. Perkritęs, kaip tris dienas neėdęs Grk. Perkritęs vaikščioja R.
3. tekti: Vis zuja Saliamutė, nušvitusi, įraudusi taip, jog aiškiai matei, kad ir jai perkrito lašelis kitas J.Balt.
4. praeiti, atslūgti (apie skubų darbą): Kukurūzus pjausite apie spalį, – pastebėjo Gasiūnas. – Skubiausi darbai bus perkritę J.Avyž. Dabar jau parkrito kiek darbai [siuvėjui]: žmonės kailinių nebesiuva Bsg.
prakri̇̀sti intr. K, Als nukristi pro šalį: Nepataikai nė bulbės į krestį įmesti, prakrim̃ta pro šalį Lkv.
prikri̇̀sti
1. intr. daug ko nukristi, pribirti: Šiąnakt buvo didelis vėjas, daug obuolių prikrito Mrj. Atėjo ruduo, ir prikrito aukso lapų ant pievų, kelių E.Miež. Ot kad prikri̇̀to obelių (obuolių)! Pc.
| prk.: Daug žvaigždžių danguje prikrito rš. Kai atėjo, kai užėjo šaltas rudenėlis, ir pribiro, ir prikrito žemė artojėlių T.Tilv.
2. intr., tr. daug įkristi, pribirti į ką: Šùlinė lapų prikri̇̀to Als. Prikrito pienas musių Gr. Man prikrito akį, ar neišliežtum? Mrj.
| Iš rytmečio oras buvo prikri̇̀tęs (miglotas) Skdv.
3. intr. prigulus priglusti, prisišlieti prie ko: Prie žemės prikri̇̀tęs klausėsi, ką jie kalba Srv. Jis prikrenta prie žemės, vėjeliui pučiant, ir aiškių aiškiausiai girdi visą pievą skambant Vaižg. Aleksiukas kartais, lyg meilės jausmo pagautas, prikrisdavo į priegalvį Vaižg. Aš prikrimtù pri žemės ir tūriu, kad anos vėjas nenuneštų BM348(Vkš). Oniukė prikrito prie žemės pasiklausyti, bene atsigena BsPII83. Ir Mykoliukas prie motinos rankos prikrito, verkiantį atitraukė jį kaimynė LzP.
4. intr., tr. prisilenkti, prigulti prie ko (smarkiai ką darant): Vilkas ėda stačias, o lapė prikritusi Rt. Paršeliai išalkę: ger pieną, prikritę pri žemės Šts. Žiūriu, kad bėga prikri̇̀sdamas Skdv. Šuo, prikrisdamas prie žemės, sveikino atėjusį LzP.
| Kapuose ji verkė kukčiodama, prikrisdama prie žemės Vaižg. Ieškosi mamytės – ji smėly miegos, – ją šauksi, prikritęs prie žemės nuogos S.Nėr. Dega žvakelės prigęsdamos, ašai verkiu prikrisdamas Ppl. Verk motinelė, žemę prikrisdama LTR(Užv).
| prk.: Jo trobesiai visiškai prikritę prie žemės (susmukę) J.Avyž.
| refl.: Eita arkliai prisikritę (labai greit bėga) Šts. Bėga prisikrisdamas Krkl. Šiandie nėriau par visą dieną prisikri̇̀tusi (neatsitraukdama, labai skubėdama) Lkv. Jie prisikrisdami kirto irklais (yrėsi) HO. Vaikai klykia verkia, prie žemės prisikrisdami Žem. Šipa lekia, prisikrisdamas prie žemės, arklys J. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, prie juodos žemelės prisikrisdama JD418. Verkė abidvi, prie baltos smiltelės prisikritusios Žem.
5. intr. trumpam atsigulti (pailsėti, pamiegoti): Grįžęs iš kelio (kelionės) prikritáu biškį numiegoti Vvr. Rodėjo prikri̇̀st pasilsėt Lnkv. Vyrai, kai pavargste, galėste prikri̇̀sti Up. Nėr kada ir prikri̇̀st Ds. Prikriskim bent kokį pusvalandį! SI183. Prieteliau, prikrisk ir atsilsėk Žlv.
6. intr. glaudžiai prisispausti, pritapti: Gerai pasiūti drabužiai yr prikritę Lk. Kas taip prikri̇̀s pri žmogaus, kaip patalai Plt. Lentas nubraukiau, ir prikrito grindų lentos Šts. Ekėčios narinės eita prikritusios [prie žemės] Kal.
7. intr. prk. prisiplakti prie ko, neatstoti: Ka prikri̇̀to pri munęs tas vaikinas, negal nė atsiginti Vkš. Taip tai iš tolo mergõs bijodavo, bet paskui kai prikrito, tai niekaip nebegalėjom atitraukt Jnšk.
8. intr. prk. pripulti, prišokti: Prikri̇̀skit jūs prie jo ir atimsit jam cukierkas Grž.

×razkri̇̀sti (hibr.) intr. verdant išsileisti, sukristi (apie bulves): Bulvės su visu razvirę, razkri̇̀tę Prng.
sukri̇̀sti
1. intr. parpulti, pargriūti; sukniubti: Arklys po našta parvirto; sukri̇̀to KII276. Staiga pasirėmė alkūnėmis, bandė atsisėsti, vėl sukrito į patalą P.Cvir. Jis paliko trobą ir, sukritęs ant suoliuko po obelaite, susimąstė sp. Bedirbdamas sukrito ir mirė ant vietos Gs. Atrado negyvą, sukritusį Šts. Tik sukritaũ visa, koja kai lūžo Vlkv. Kareivis mostelėjo šoble, ir tasai sukrito ant aslos Žvr. Prašos atleidami, sukrito kẽliais (suklaupė) Šts. Nuvažiavus sukrito jo arklys ir tuoj padvėsė prš. Stabo ištiktas ūmai ant žemės negyvas sukrito Kel1881,35. Kaip tik gaidys pragydo, mergaitė sukrito an žemės BsPII232. Ansai sukritęs gyvop Dievop šaukė Ns1832,3.
| Verksmu sukrito jis iš tokių nuopulių J. O ir sukri̇̀to mergelė graudžioms ašarėlėms, jaunoji JD702. Moteros sukri̇̀to verkt Lp. Kai paklausiau apie vaiką, sukrito verksmu Bsg. Sukrito juoku Lkm. Kad sukris visi juoktis! Lp.
| refl.: Kriokė (verkė) susikrisdams savo motinos Šts. Graudžiai verkė, ant naujo grėblelio susikrisdamà VoL314. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, ant juodos žemės susikrisdama Kltn. Kad verkė marti – susikrisdamà Upt.
2. intr. visiems suvirsti; trumpam sugulti: Į ratukus sukritę drožiame ant namų Žem. Būtų parbėgę danajai ir savo laivuosna sukritę HI. Už kadugynų sukritę (vaikai) ėmė žiūrėti, kas bus toliau LzP. Jaunimas, sukritęs į vieną didžiulę margą krūvą, gulėjo po beržais rš.
| Kitos dienininkės sukrinta pokaičio snausti Žem. Kiek papjovėję, sukritom ant pievos ir užmigom Al.
| refl.: Kartoms grajija ir vaikai, ant pilvo susikritę Šts.
3. intr. visiems įkristi, supulti kur: Obuoliai sukrito duobėn Š. Zuikis lėkė – įkrito į duobę, lapė įkrito; stirna, vilkas, briedis, meška, levas – visi sukrito BsPII102. Žuvys sukrito ant žarijų ir visos pavirto į juodą anglį J.Balč.
| prk.: Visi ūkio rūpesčiai ant mano galvos sukrito J.Paukš. Ant katro sukris daugiau balsų, tas ir būs išrinktas Šts.
^ Kad aklas aklą veda, abudu sukris į duobę LTR(Rk).
4. intr. sugulti, suvirsti (apie javus, augalus): Nuo dažnų vėjų šįmet javai visai sukri̇̀to Lš. Sukri̇̀tusios avižos Vkš. Linai sukritę subuvę Šts. Miežiai yra nu lytaus sukritę Klp. Derlingi metai: javai net sukri̇̀tę laukūse Sd.
5. intr. susmukti kur: Arkliai balo[je] sukri̇̀to Brs. Bevažiuodami sukri̇̀to į mogną su visais ratais Užv. Velėna viršutinioji partrūko, ir arklys su visu vežimu sukrito neišpasakytai BM329.
6. intr. supulti, suzmekti; susmukti: Būtų labai geri pyragai, kad nebūtų sukri̇̀tę Šl. Šį kartą duona nepavyko: išėjo sukritus kaži koki Škn. Išlytų rugių duona sukriñta Šl. Pečių blogai iškūrenau ir duonos negalėjau gerai iškepti – visa apačia sukri̇̀tusi Vkš. Tėvas išgins mane į pipirų žemę, kaip sukris pyragai Žem.
| Pečius jau sukrito (perdegė malkos) Jnšk. Blynai, kol švieži, buvo tokie stori, bet dabar kažkodėl taip sukri̇̀to Rt.
ǁ atslūgti: Biškį sukri̇̀to upis KlvrŽ. Venta jau gerokai sukritusi Šauk. Kažin dėl ko dideliai sukrinta taukai (puode), kad užšąla? Gršl.
7. intr. Lkv suliesėti, sunykti: Kumelė sukūdo, sukri̇̀to J. Buvo riebus arklys, dabar tik sukri̇̀to Srv. Po ilgai kelionei arkliai sukri̇̀to Kt. Sartis jau tep sukritęs, kad tik skūra ir kaulai likę Mrj. Nuo pažandžių mūsų arkliai visai sukri̇̀to Vl. Kelias dienas arklys nebgavo avižum ir sukri̇̀to Krt. Reik pagirdyti: sukrimta arkliai negėrę Dr. Parduok, kol riebus, nes kai sukri̇̀s, ką begausi Sml. Par darbymetį arklys labai sukri̇̀to Lkm. Kumelė sukritusi kaip šaka On. I tu ma[n] tei sukri̇̀sk, o tokia graži karvė buvo! Jrb. Šienelis pavyto, žirgelis sukrito, nežinau, ar dajosiu aš savo mergelę (d.) Mrj. Tokioj ganykloj besiganydamos karvės visiškai sukri̇̀to Paį. Karvės su visu sukri̇̀s po itokią ganiavą vaikščiodamos Arm. Po šaltos žiemos stotkas (gyvuliai) sukrinta Rod.
| Monika vis negalavo, skundėsi diegliais, o pavasarį visai sukrito P.Cvir. Sukri̇̀to vaikas – ir pažintiej negalima Ktk. Ko toks sukri̇̀tęs – ar serga? Vkš. Anas dabar labai sukri̇̀tęs, nebegali pažint Ut. Pavasarį mokiniai nuo mokslo esti sukri̇̀tę Č. Kaip pradėjo ana sirgt, gatavai jau sukri̇̀to Vvr. Par šiuos metus labai sukritaũ, visi sijonai tabaluoja Užp.
| Prispaustų kas prie darbo, tuo sukristų lašiniai Žem. Kaip vargas prispaudė, ir lašinukai jos sukri̇̀to Kv. Užmiršo valgį ir miegą, net pilvas sukrito rš. Pasenėjus, veidai sukritę Antš. Jo veidas sukrito LzP.
8. intr. sugriūti, suirti, sutižti: Trioba jau labai sugriuvusi; sukri̇̀tusi KII292. Kibiras iširo; sugriuvo, sukri̇̀to KII368. Rūmas sukrito griuvėsių krūva LzP. Trobos visai sukri̇̀tę Gs.
| Buvo viskas sukri̇̀tę. Kai marti atėjo, viskas atgijo Gs.
9. intr. žlugti: Sukrito Romos viešpatystė Gmž.
10. intr. R išsileisti verdant, suvirti: Bulvės miltingos sukriñta, nors da vidurys nesuviręs J. Smėlyne augę bulbės greitai sukrenta Sdb. Sukrito bulvės pervirintos Ob. Labai šlapia vasara šiemet, nesukri̇̀s bulvos Ds. Jau bul'ba, katroj nesukrenta, tai ir skonio par ją nėr Skdt. Bulbės sukri̇̀to, reik nukaisti Pc. Šiemet bulbės gerai suverda, sukriñta Ėr. Miltingos bulvės sukrenta Mšk. Nepasaugojau – bulbės ir sukri̇̀tusios Als. Bulvės gardesnės, kur sukri̇̀tusios Br. Ar jūs bulvės sukrinta? Alk. Mėsa, bulvės sukrito Grž. Žirniai bevirdami taip sukrito, kad košė pasidarė Svn. Lietaus vandeny virinamos pupos sukrinta Pnd. Nemaišyk žuvų: ir taip da sukri̇̀s, lig išvirsi Sdk. Kviečiai reikia gerai virinti, kad sukristų Sn, Pn. Bulvynė, čibulynė, ir sukrito roputynė JD162.
11. intr. suplyšti, sukiurti, susinešioti: Mano marškiniai visai sukri̇̀tę Alk. Tiek sukritę vyrų kelnės, kad nemožna tolko rast, kaip čia ir sulopyt Skdt. Jojo marškiniai tiek jau sukrito, kad tik drizgai beliko rš.
12. intr. prk. sutapti, sutikti: Jųdviejų nuomonės taip sukrinta ir sudaro atskirą krypsnį Vaižg.
13. intr. prk. sugesti: Yra vynyčia visatimė koki aba miestai, didžiais nusidėjimais pagedę ir sukritę SPI321.
14. tr. susišlapinti rasa: Mūsų vainikas nei sudžiovintas, nei suvytintas, aukso kūbke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei vėjo supūstas, nei rasų sukristas Plš.
◊ kalbà (×rodà) sukriñta sutaria, susitaria: Su seserim nesukriñta man rodà KlvrŽ. Sukrimta kalba, galiau vedu (mudu) žanyties Šts.
ši̇̀rdys sukriñta
1. gerai sugyvena, sutaria: Įsūnint įsūnino, o kaip teko sugyventi, nesugyveno: nesukrito širdys, ir tiek Vaižg. Su lietuviais estų širdys sukrinta, sako, dėl didesnio vienodumo charakterių Vaižg.
2. pamilsta vienas kitą: Na, jaunų širdys sukrito Vaižg.
užkri̇̀sti
1. intr. nukristi ant ko: Molio šmotas užkrito ant galvos J. Medis man užkrito N. Užkrito sniegas, pasidarė žiemos kelias Žem. Kai užkris daugiau sniego, važiuosim su rogėm Jnš. Jei užkristų nors vienas saulės spindulys, jis pavirstų į balandį (ps.) J.Balč.
2. intr. nukristi už ko: Tabokinės būta užkritusios už pamušalo rš. Oi užkris užkris už vainikelio žydras linų žiedelis D47. Užkrito rasa už kepurėlės JD969. O kur užkrito tau raselė už gelsvųjų kaselių? JV658.
| Klemka gerai užkrim̃ta (gerai užsidaro) Lkv.
3. intr. užsidėti, atsirasti (apie rasą): Pasiraitok kelnes, ba jau rasa užkrito, tai sušlapsi Lš. Oi, aš nušalau kojas rankeles, užkri̇̀to rasa ant vainikėlio Š. Užkrito miglužėlė ant mano galvelės JV1013.
4. tr. krintant pridengti (apie rasą, miglą): Dėl ko tavo vainikėlį miglelė užkri̇̀to? Dkš. Laukus rasa užkrito rš. O kur tavo vainikėlį raselė užkrito? JD436.
5. intr. nusileisti (apie saulę): Netrukus saulelė užkrito už miško Žem. Kol mišką perėjo, saulelė jau užkrito. Jos tik pėdsakas bešvitėjo Žem.
6. intr. staiga užšokti ant ko: Bėroji apluoke ėda: užkritęs kurk raitas Žem. Ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio viename akių mirksnyje Blv.
7. intr. žemyn nusvirti, užsmukti ant ko: Jis džiaugės žvairuodamas į sūnų iš po savo tankių užkritusių antakių rš. Vaiko akys nuolat užkrinta, bet atrodo, kad jis iš mandagumo jas vėl ir vėl atidaro I.Simon. Kepurė užkritusi už akis Šts.
8. tr., intr. nusvyrant, nusileidžiant pridengti ką: Antakiai užkrito akis rš. Vyro galva nuskusta, akys užkritusios rš.
9. intr. trumpam atsigulti pasilsėti; užmigti: Po pietų eisu užkri̇̀sti Pln. Ar jau užkrito tavo merga (duktė)? Krtn.
10. intr. užgriūti: Urvas tujau užkri̇̀to taip, kad nė kokio znoko nepaliko BM365. Bebėgant užkri̇̀to lubos, ir sudegė vaikas BM325.
11. intr. užpulti ką, norint sunaikinti: Jo bičiulis su mokintiniais užkrito ant bažnyčių Gmž.
12. refl. užsipulti priekaištaujant, kaltinant; atkakliai, prisispyrus prašyti, reikalauti: Jis užsikri̇̀to ant manęs JI697, BŽ307. Ko tu taip užsikritai an manę An. Neužsikrisk be reikalo, o gal ir ne jis pavogė Grl. Jie užsikrito ant jo rėkdami A1884,209. Atė[jo] viena moteris, užsikri̇̀to – turi parduoti Kt. Užsikri̇̀to ir neatleidžia, tiek prašė prašė, ir turėjau sutikti Gs. Kap užsikrito mane prašyti teta į svečius Brt.
13. refl. užsigulti (labai smarkiai ką darant): Valgyt svečią ragina užsikrisdami LTII424. Ir Barbikė juokias vis užsikrisdama I.Simon. Visgi tas žmogus nenustojąs klabinti durų užsikrisdamas, kad jam prietelius pažyčiotų duonos A.Baran.
14. intr. prk. staiga, netikėtai atsirasti, ištikti, paliesti: Aš dar nėkur nėko netaisiaus, o jau svečiai užkri̇̀to Up. Jis gali kiekvieną valandą užkri̇̀sti Up. Užkritus paskutinį kartą žemės valdovui, abu Augustai puolė jam kojosna ir prašė, maldavo, kad gryčios neardytų ir jų iš čia nevarytų rš.
| Saulei tuotarp nusileidus, užkrito tamsumas ant žemės HO. Naktis užkrito nerami sp.
| Užkrito karas, visos nelaimės užtiko mumis Yl. Už ką užkrito ant mūsų ta nelaimė? Vaižg. Ant jo galvos gali užkristi didžia nelaimė rš. Užkrito toki nelaimė, akys pradėjo žlibiniuoti, užtraukė miglą, ir apakau Šts. Vargai po vargų staiga ant manęs užkrito I. Ak, koki nelaimė ant manęs užkrito BsPII76. Tais metais užkrito kantonas, ir išvarė muni į Rosiją Šts. Tuokart užkrito geriau gyventi Šts.
15. intr. tekti, atsirasti: Kraitelių pripyniau keliolika, parduosiu nunešęs, skatikas ir užkris J.Balt.
16. intr. užkimti (apie gerklę), užgulti (apie ausis); užsikirsti, sutrikti (apie kalbą): Taip užkri̇̀to gerklė, kad nė žodžio pasakyti nebegaliu Vvr. Atšalau kojas, ir užkri̇̀to gerklė Vvr. Kulkos taip zvimbia, kad ausys užkrenta Pt. Nu to šūvio ir ausys užkri̇̀to Vvr. Po ligos vaiko ausys užkri̇̀to (vaikas apkurto) Skdv. Kalba protarpiais užkrisdavo, ir atrodė, kad nelaimingasis springsta savo žodžiais LzP. Kai ponai kalba, man ausys užkrinta. Nieko negirdžiu A.Gric. Ligonie žadas užkrito: nebištara nė žodžio Skd. Nabagėms nu išgąsčio ir žadas užkrito PP23.
| Man pačiam kartais liežuvis užkriñta (nesiseka kalbėti) P.Cvir.
17. intr. išeiti iš atminties, pasimiršti: Pavardės man užkrim̃ta (nebeatmenu pavardžių) Šts. Kažką norėjau pasakyti, kaip reik – ir užkrito Vvr. Žinojau, tikriausiai žinojau, ale ėmė ir užkri̇̀to, ir nėkaip nebgaliu atsiminti Trk.
18. intr. nėščiai pasidaryti, pastoti: Jau ji vėl užkri̇̀tus, turbūt su devintu [vaiku] Grl.
19. intr. gimti: Bevargstant, besibastant iš vietos į vietą, iš miestelio į miestelį, užkrinta Burbams dukrelė Žem. Vaikas ùžkremta, visokių cackų reik Krš.
20. intr. įniršti: Dėl niekų užkrito, ir kad būtų galas pykčiu[i]! Antš.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (149)

apdúoti

pardúoti

antlė̃kti

išlė̃kti

užlė̃kti

sukratýti

anttrauki̇̀mas

ištrauki̇̀mas

užtrauki̇̀mas

prikri̇̀sti