Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (162)
razskėti̇̀mas
Apibrėžtis
skėti̇̀mas sm. (2) K, Rtr, DŽ, skėti̇̀masis (1) → skėsti:
1. NdŽ.
2. refl. NdŽ Kūnų skėtimasis kaitinant rš.
3. LTEI344 → skėsti 5: Skėtimui atlaikyti ir skliautui nuo sugriuvimo apsaugoti kartais skliautas suveržiamas specialiomis plieninėmis stygomis rš.
| refl.: Kontraforsai naudojami skėtimosi jėgoms atremti rš.
išskėti̇̀mas sm. (2); Ser → išskėsti:
1. Burių išskėtimas rš.
| refl. KI131, NdŽ: Išsiskėtimas lėliukų akyse, ūžimas ausyse V.Kudir.
2. Kad atkarpos ilgis nepasikeistų, skriestuvo išskėtimas ilgesnį laiką turi likti pastovus rš.
3. refl. prk. pasipūtimas, išdidumas: Tai išsiskėti̇̀mas žmogaus! Nė su vienu kaimynu nesugyvena Skr.
paskėti̇̀mas sm. (2) NdŽ → paskėsti 1.
praskėti̇̀mas sm. (2) DŽ1; GTŽ → praskėsti 2: Skriestuvo praskėtimas rš.
| Eilučių praskėtimas rš.
×razskėti̇̀mas (hibr.) sm. (2) atsiradęs tarpas, kam prasiskėtus: [Ragočiaus] razskėti̇̀man itan arklys instatyta LKT353(Str).
1. NdŽ.
2. refl. NdŽ Kūnų skėtimasis kaitinant rš.
3. LTEI344 → skėsti 5: Skėtimui atlaikyti ir skliautui nuo sugriuvimo apsaugoti kartais skliautas suveržiamas specialiomis plieninėmis stygomis rš.
| refl.: Kontraforsai naudojami skėtimosi jėgoms atremti rš.
išskėti̇̀mas sm. (2); Ser → išskėsti:
1. Burių išskėtimas rš.
| refl. KI131, NdŽ: Išsiskėtimas lėliukų akyse, ūžimas ausyse V.Kudir.
2. Kad atkarpos ilgis nepasikeistų, skriestuvo išskėtimas ilgesnį laiką turi likti pastovus rš.
3. refl. prk. pasipūtimas, išdidumas: Tai išsiskėti̇̀mas žmogaus! Nė su vienu kaimynu nesugyvena Skr.
paskėti̇̀mas sm. (2) NdŽ → paskėsti 1.
praskėti̇̀mas sm. (2) DŽ1; GTŽ → praskėsti 2: Skriestuvo praskėtimas rš.
| Eilučių praskėtimas rš.
×razskėti̇̀mas (hibr.) sm. (2) atsiradęs tarpas, kam prasiskėtus: [Ragočiaus] razskėti̇̀man itan arklys instatyta LKT353(Str).
dissolvo
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atrìšti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - paléisti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išsklaidýti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išnarìnti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sudaužýti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - ištirpìnti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nutráukti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - paneĩgti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atrem̃ti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išláisvinti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - susil̃pninti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sumãžinti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sumokė́ti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išsprę́sti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - atsikratýti
tròjka
Apibrėžtis
Politikos lyderių trejetas; dažnai šiuo žodžiu vadinamas Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo trejetas.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Susitikime dalyvavo trijų Kipro profesinių sąjungų SEK, PEO ir DEOK generaliniai sekretoriai. Jie kalbėjo apie ekonominę bei socialinę situaciją šalyje. Taip vadinamos „trojkos“ – Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas Kiprui, nukreiptas į biudžeto taupymą bei „diržų veržimą“. Kipro profesinės sąjungos ir šalies valdžios atstovai laikosi vieningos pozicijos ir bando atremti „trojkos“ spaudimą. Šalis padidino pridėtinės vertės mokesčio dydį nuo 15 iki 17 procentų. Tačiau dauguma rekomendaicjų nukreiptos ne į ekonomikos augimą, bet į taupymą, didėja nedarbas, socialinė atskirtis, mažėja atlyginimai.
„Blockupy" teigia atstovaujantys visuomenei, nepatenkintai tarptautinėmis finansų institucijomis ir vadinamąja „troika“ – ECB, Europos Komisija ir Tarptautiniu valiutos fondu. Jos prižiūri ES finansinę pagalbą gavusius Graikiją ir Kiprą.
βιάζω
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - versti, spausti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - naudoti jėgą, prievartą, skriausti, prievartauti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - stipriai stumti, sviesti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - prasiveržti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pulti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - siautėti, šėlti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sutramdyti, sugniuždyti, pribaigti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - grubiai pažeisti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuvaryti, pagrobti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - būti sukeltam, iššauktam
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - būtinai kilti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atmušti, atremti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - spyriotis, priešintis
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - užsispyrus tvirtinti
rėmi̇̀mas
Apibrėžtis
rėmi̇̀mas sm. (2) K, DŽ, rėmi̇̀masis (1) DŽ1, rėmi̇̀mos (ž.) ind., rė́mimas (1) Dk
1. Sut → remti 1.
2. → remti 3: Vardai neesti parašyti … nuog rėmimo svieto BtApr17,8.
3. Užv → remti 9: Valstybinės kontrolės rėmimo grupė sp.
4. → remti 12.
ǁ refl.: Rėmimasis gamtos įstatymais buvo būdingas daugeliui renesanso filosofų rš.
5. refl. → remti 14 (refl.): Rėmimos žodžiais I.
atrėmi̇̀mas sm. (2)
1. refl. atkaltė, atlošas: Jų geresnis pasėdas, su atsirėmimù Ds. Iš abiejų [sosto] šalių buvo atsirėmimai iki sėdžiamai vietai Ch1Kar10,19.
2. refl. prk. ramstis, paspirtis: Koks jau bebus vyras, bet vis atsirėmi̇̀mas Ds.
3. FT, DŽ1 → atremti 10: Priekaištų atrėmimas rš.
4. LL121 → atremti 11: Valstiečių masės, platūs bajorijos bei miestiečių sluoksniai ir Lietuvoje, ir Lenkijoje buvo suinteresuoti Kryžiuočių ordino agresijos atrėmimu rš. Atrėmimas vykdomas iš pradžių naikinamąja ugnimi rš.
įrėmi̇̀mas sm. (2); Sut → įremti 3.
| refl. Sut.
nurėmi̇̀mas sm. (2)
1. Sut → nuremti 1: Išrinko mus jame pirm nurėmimo svieto, idant būtumbim šventais BtPvE1,4.
2. KII3 → nuremti 4.
parėmi̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. Sut, LL128 → paremti 1.
| refl. Sut, DŽ1: Negali eiti be pasirėmi̇̀mo Ėr.
2. → paremti 3: Jis nei jokį parėmimą tur N.
3. LL165 → paremti 8: Buvo tariama apie „Birutės“ laikraščio parėmimą ir sunaudojimą iš Amerikos atplaukusių aukų Vd. Parėmimo dvasios tavo šventos MP193.
4. → paremti 9: Dar daug kitokių svarbių svarbiausių visuomenės reikalų laukia iš tos pačios visuomenės parėmimo Pt.
5. → paremti 10: Kam dabar subrendęs platini jo netikusius plepalus, suvartodamas juos parėmimui savo išgalvojimų J.Jabl.
6. refl. DŽ1 → paremti 11 (refl.): Pasirėmimas įstatymu TTŽ. Nė vienas žymesnis kritinis darbas ir tyrinėjimas ir šiandien neapsieina be pasirėmimų rš.
7. refl. → paremti 12 (refl.): Ant jo nėra pasirėmi̇̀mo, kad jis padarys Skr.
surėmi̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. refl. → suremti 7 (refl.): Trumpas susirėmimas su sargybiniais V.Krėv. Ginkluotas susirėmimas rš. Streikas virto kruvinu susirėmimu tarp darbininkų ir kariuomenės rš. Mūs kaime buvo baisiausias susirėmi̇̀mas Lp. Stipresnis susirėmi̇̀mas buvo pri Šaltuonos Erž. Kada vyko susirėmi̇̀mai, tą akmeną pastatė Jnš.
2. Sut ginčas, disputas: Kad būtų surė́mimas apie kokią mažą kvestiją, ar nereiktų pasitekėt seniausiump bažnyčiump DP588.
ǁ refl. barnis, kivirčai: Marytė, pažvelgusi į vyrą, suprato, kad buvo susirėmimas su motina LzP. Toks kilo susirėmimas, kad nebetoli buvo nuo muštynių rš.
1. Sut → remti 1.
2. → remti 3: Vardai neesti parašyti … nuog rėmimo svieto BtApr17,8.
3. Užv → remti 9: Valstybinės kontrolės rėmimo grupė sp.
4. → remti 12.
ǁ refl.: Rėmimasis gamtos įstatymais buvo būdingas daugeliui renesanso filosofų rš.
5. refl. → remti 14 (refl.): Rėmimos žodžiais I.
atrėmi̇̀mas sm. (2)
1. refl. atkaltė, atlošas: Jų geresnis pasėdas, su atsirėmimù Ds. Iš abiejų [sosto] šalių buvo atsirėmimai iki sėdžiamai vietai Ch1Kar10,19.
2. refl. prk. ramstis, paspirtis: Koks jau bebus vyras, bet vis atsirėmi̇̀mas Ds.
3. FT, DŽ1 → atremti 10: Priekaištų atrėmimas rš.
4. LL121 → atremti 11: Valstiečių masės, platūs bajorijos bei miestiečių sluoksniai ir Lietuvoje, ir Lenkijoje buvo suinteresuoti Kryžiuočių ordino agresijos atrėmimu rš. Atrėmimas vykdomas iš pradžių naikinamąja ugnimi rš.
įrėmi̇̀mas sm. (2); Sut → įremti 3.
| refl. Sut.
nurėmi̇̀mas sm. (2)
1. Sut → nuremti 1: Išrinko mus jame pirm nurėmimo svieto, idant būtumbim šventais BtPvE1,4.
2. KII3 → nuremti 4.
parėmi̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. Sut, LL128 → paremti 1.
| refl. Sut, DŽ1: Negali eiti be pasirėmi̇̀mo Ėr.
2. → paremti 3: Jis nei jokį parėmimą tur N.
3. LL165 → paremti 8: Buvo tariama apie „Birutės“ laikraščio parėmimą ir sunaudojimą iš Amerikos atplaukusių aukų Vd. Parėmimo dvasios tavo šventos MP193.
4. → paremti 9: Dar daug kitokių svarbių svarbiausių visuomenės reikalų laukia iš tos pačios visuomenės parėmimo Pt.
5. → paremti 10: Kam dabar subrendęs platini jo netikusius plepalus, suvartodamas juos parėmimui savo išgalvojimų J.Jabl.
6. refl. DŽ1 → paremti 11 (refl.): Pasirėmimas įstatymu TTŽ. Nė vienas žymesnis kritinis darbas ir tyrinėjimas ir šiandien neapsieina be pasirėmimų rš.
7. refl. → paremti 12 (refl.): Ant jo nėra pasirėmi̇̀mo, kad jis padarys Skr.
surėmi̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. refl. → suremti 7 (refl.): Trumpas susirėmimas su sargybiniais V.Krėv. Ginkluotas susirėmimas rš. Streikas virto kruvinu susirėmimu tarp darbininkų ir kariuomenės rš. Mūs kaime buvo baisiausias susirėmi̇̀mas Lp. Stipresnis susirėmi̇̀mas buvo pri Šaltuonos Erž. Kada vyko susirėmi̇̀mai, tą akmeną pastatė Jnš.
2. Sut ginčas, disputas: Kad būtų surė́mimas apie kokią mažą kvestiją, ar nereiktų pasitekėt seniausiump bažnyčiump DP588.
ǁ refl. barnis, kivirčai: Marytė, pažvelgusi į vyrą, suprato, kad buvo susirėmimas su motina LzP. Toks kilo susirėmimas, kad nebetoli buvo nuo muštynių rš.
prikal̃ti
Apibrėžtis
2 kal̃ti, kãlia (dial. kãla), kõlė tr. K.Būg, rš ką į ką lošti, šlieti, remti.
| refl.: Aš kalúos krasė[je] ir tu atsikõlęs sėdėk J. Kal̃kis į mane Lkv.
2 atkal̃ti, àtkalia, àtkolė tr. atšlieti, atremti: Atkal̃k nugarą į sieną ir stovėk Lkv. Į medį àtkaltas bestoviantis Lkv. Avies kailį ištempiau ant kalmaučio ir atkoliau į sieną Brs.
| refl.: Rugiai tokie, kad galia žmogus atsikal̃ti Šts. Atsisėdo krasė[je], atsi̇̀kolė Kv. Atsikal̃k, pavargsi taip besėdėdamas Kv. Leisk, aš čia pri sienos atsisėsiu, atsikal̃su Lkv. Nesikal̃k taip – langą išdursi Rt. Čia man patogu sėdėti atsikõlus KlvrŽ. Atsikõlęs į pečių miegta Skd. Atsikõlusi krasė[je], jijė sėdi J. Alkūnėmis į stalą atsikõlęs snaudė Š. Saulius atsikolė medžio lyg apalpęs Vaižg. Privesk mane prie stulpo idant atsikolęs galėčiau pailsėties M.Valanč. Antri dvi atžali [diegia] iš šalių mietelio pašlijusiai ant mietelio, idant augdamos atsikalti galėtų S.Dauk.
2 prikal̃ti, pri̇̀kalia, pri̇̀kolė tr. prišlieti, priremti: Sėsk tu antriaip ir prikalk savo nugarą prie manosios M.Valanč.
| refl.: Aš kalúos krasė[je] ir tu atsikõlęs sėdėk J. Kal̃kis į mane Lkv.
2 atkal̃ti, àtkalia, àtkolė tr. atšlieti, atremti: Atkal̃k nugarą į sieną ir stovėk Lkv. Į medį àtkaltas bestoviantis Lkv. Avies kailį ištempiau ant kalmaučio ir atkoliau į sieną Brs.
| refl.: Rugiai tokie, kad galia žmogus atsikal̃ti Šts. Atsisėdo krasė[je], atsi̇̀kolė Kv. Atsikal̃k, pavargsi taip besėdėdamas Kv. Leisk, aš čia pri sienos atsisėsiu, atsikal̃su Lkv. Nesikal̃k taip – langą išdursi Rt. Čia man patogu sėdėti atsikõlus KlvrŽ. Atsikõlęs į pečių miegta Skd. Atsikõlusi krasė[je], jijė sėdi J. Alkūnėmis į stalą atsikõlęs snaudė Š. Saulius atsikolė medžio lyg apalpęs Vaižg. Privesk mane prie stulpo idant atsikolęs galėčiau pailsėties M.Valanč. Antri dvi atžali [diegia] iš šalių mietelio pašlijusiai ant mietelio, idant augdamos atsikalti galėtų S.Dauk.
2 prikal̃ti, pri̇̀kalia, pri̇̀kolė tr. prišlieti, priremti: Sėsk tu antriaip ir prikalk savo nugarą prie manosios M.Valanč.
rejicio
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - mèsti atgal̃
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - numèsti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išmèsti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - varýti atgal̃
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuvarýti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atmùšti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atrem̃ti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nukreĩpti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nusùkti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atitráukti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsisakýti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atmèsti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nepriim̃ti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nušãlinti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pasių̃sti
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pavèsti
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - atidė́ti
τέμνω
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pjauti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išpjauti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - perpjauti, perkirsti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - iškirpti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atpjauti, atkirsti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nupjauti, nukirpti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - kirsti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - trupinti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - aptašyti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - žeisti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - papjauti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - prakasti, prakirsti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - dalinti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - klasifikuoti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nusiaubti
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atremti
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - nuspręsti
Pirmyn į kovą už tėvynę
Apibrėžtis
Daina:
Pirmyn į kovą už tėvynę,
Už brangią žemę Lietuvos!
Garbė tėvams, kurie ją gynė,
Ir kas už ateitį kovos!
Pastiprink, didis Dieve, mus
Atremti priešą, žiaurumus!
Už mūsų žemę numylėtą,
Už bočių milžinų kapus,
Už brangų vardą paveldėtą,
Kursai garsus pasauly bus!
Palaimink, Viešpatie galingas,
Lietuvių pastangas teisingas.
Pirmyn gi, vyrai, už tėvynę,
Už brangią žemę Lietuvos!
Ją bočių bočiai gynė amžiais,
Už ją ir jų vaikus kovos!
Pirmyn į kovą už tėvynę,
Už brangią žemę Lietuvos!
Garbė tėvams, kurie ją gynė,
Ir kas už ateitį kovos!
Pastiprink, didis Dieve, mus
Atremti priešą, žiaurumus!
Už mūsų žemę numylėtą,
Už bočių milžinų kapus,
Už brangų vardą paveldėtą,
Kursai garsus pasauly bus!
Palaimink, Viešpatie galingas,
Lietuvių pastangas teisingas.
Pirmyn gi, vyrai, už tėvynę,
Už brangią žemę Lietuvos!
Ją bočių bočiai gynė amžiais,
Už ją ir jų vaikus kovos!
Fiksavimo laikas: 1996
Pateikėjas: Julija Jurgelevičiūtė
Fiksuotojas: Robertas Laškovas
Vieta: Ignalina (m.), , Ignalinos r. sav., Utenos apskr.
Archyvinis šaltinis: LTR (Lietuvių tautosakos rankraštynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute), signatūra: 6406, nr. 13
Archyvinis šaltinis: LTRF (Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka Lietuvių literatūros ir tautosakos institute), signatūra: k. 78, nr. 27
Pirmyn į kovą už tėvynę
Apibrėžtis
Daina:
Eikim į kovą už Tėvynę,
Už brangią žemę Lietuvos.
Garbė tėvams, kurie ją gynė,
Ir kas už ateitį kovos. /2x2/
Palaimink, didis Dieve mūs, /3/
Atremti priešo puolimus.
Už mūsų žamę numylėtą,
Už brolių milžinų kapus,
Už brangų vardą paveldėtą,
Kuris garsus pasauly bus.
Palaimink, Viešpatie galingas, /3/
Lietuvių pastangas teisingas.
Eikime, broliai, už tėvynę,
Už brangią žemę Lietuvos.
Ją bočių bočiai amžiais gynė,
Už ją ir jų vaikai kovos.
Eikim į kovą už Tėvynę,
Už brangią žemę Lietuvos.
Garbė tėvams, kurie ją gynė,
Ir kas už ateitį kovos. /2x2/
Palaimink, didis Dieve mūs, /3/
Atremti priešo puolimus.
Už mūsų žamę numylėtą,
Už brolių milžinų kapus,
Už brangų vardą paveldėtą,
Kuris garsus pasauly bus.
Palaimink, Viešpatie galingas, /3/
Lietuvių pastangas teisingas.
Eikime, broliai, už tėvynę,
Už brangią žemę Lietuvos.
Ją bočių bočiai amžiais gynė,
Už ją ir jų vaikai kovos.
Fiksavimo laikas: 1997
Pateikėjas: Agota Žuraulienė-Saulevičiūtė
Fiksuotojas: Modesta Liugaitė
Vieta: Druskininkai (m.), , Druskininkų sav., Alytaus apskr.
Archyvinis šaltinis: LTRF (Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka Lietuvių literatūros ir tautosakos institute), signatūra: k. 195, nr. 29
Archyvinis šaltinis: LTR 6574, nr. 67
