Rasti išteklių įrašai (159)
sulėktùvės
Vilniaus centre – antiatominės sulėktuvės [antraštė]
Ketvirtadienį sostinės Arkikatedros aikštėje įvyko trumpas, bet spalvingas aplinkosauginis renginys – protestuodami prieš planus Lietuvoje bei jos kaimynystėje vienu metu statyti net tris atomines jėgaines, apie devyniasdešimt aktyvistų, daugiausia jaunimo, varpinės papėdėje susispietė į antibranduolinį flashmobą (sulėktuves).
Flashmobu Lietuvos aktyvistai siekė išreikšti neigiamą požiūrį į šalyje ir jos kaimynystėje statomas atomines jėgaines bei atkreipti dėmesį į mirtiną atominės energetikos keliamą pavojų.
Orkestro sulėktuvės [antraštė]
Kai 2012 metais ispanų bankininkystės grupė “Banco Sabadell“ šventė 130 metų gyvavimo sukaktį, Sabadelio, esančio Katalonijoje, gyventojams buvo surengta nuostabi staigmena – orkestro “flashmobʼas“, arba lietuviškai – sulėktuvės.
O viskas prasidėjo nuo to, kad maža mergaitė gatvės muzikantui įmetė monetų.
Vilnius ir Kaunas savaitgalį, sausio 24–26 dienomis, žengs koja kojon su viso pasaulio kompiuterinių žaidimų kūrėjais. [...] „Global Game Jam“ yra vienas didžiausių tarptautinių renginių, skirtų žaidimų kūrėjams ir žaidimų kultūros gerbėjams. Šiam renginiui apibūdinti tinka dabar ypač madingas sulėktuvių terminas, nes visame pasaulyje vienu metu susibūrę į komandas entuziastai generuoja idėjas ir kuria kompiuterinius žaidimus. Jų tikslas – veikiantį žaidimą ar jo prototipą sukurti per 48 valandas.
L e i d ž i u Europos savanorių tarnybos asociacijai „Saltes“, gavus nustatytos formos leidimą (pažymėjimą) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“, 2011 m. gruodžio 5 d. 17.30–18.30 val. organizuoti renginį „Šviesos sulėktuvės blykst“, pažymint Tarptautinę savanorių dieną prie Baltojo tilto.
Balandžio 26-ąją minint Černobylio dieną Vilniuje žaliųjų ir kitų visuomeninių organizacijų surengtos antiatominės eitynės Gedimino prospektu pasibaigė koncertu ir improvizuotu jaunimo protesto veiksmu, vadinamuoju „flashmobu“ arba sulėktuvėmis. Vilniaus V. Kudirkos aikštėje surengtų sulėktuvių repeticijos jau ne vieną savaitę vyko įvairiose miesto viešosiose vietose.
Vieno šių sulėktuvių iniciatoriaus ir dalyvio Šarūno Mikelionio teigimu, ši idėja kilo tuo metu, kai reikėjo išsakyti savo nuomonę apie Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse statomas atomines elektrines. Vėliau nuspręsta surengti sulėktuves ir balandžio 26-ają, taip parodant Lietuvai ir pasauliui savo poziciją dėl atominės energetikos plėtros.
Žaibiškos jaunimo sulėktuvės miesto centre [antraštė]
Dėkojame visiems dalyvavusiems! Ačiū, kad esate neabejingi savanorystei ir tokiems kvietimams sudalyvauti sulėktuvėse!
Masinės būgnų mušimo sulėktuvės [antraštė]
Ukrainoje Maidano didvyriai pagerbti filharmoninėse sulėktuvėse [antraštė]
Sulėktuvėse, kuriose buvo atliekama “Odė džiaugsmui“, taip pat buvo švenčiamas Ukrainos asociacijos sutarties su ES pasirašymas, sakė organizatoriai.
„Gamescom 2013“: „Just Dance 2014“ kviečia į didžiausias pasaulyje šokio sulėktuves [antraštė]
Kiekvienas „Just Dance 4“ šokis – tarsi dalyvavimas gigantiškose sulėktuvėse (angl. flashmob). Juk iš tiesų smagu žinoti, kad tą pačią dainą, tą pačią akimirką kartu su jumis šoka šimtai ar net tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio.
Išaušo sulėktuvių diena - kedenam plunksnas, ruošiam suneštinius sumuštinius ir salotų piurė, nepamirštam susitikt, Greeniaus baliaus pasitikt.
Jūsų dėmesiui siūlome filmuką, kur užfiksuotos vienos iš gražiausių sulėktuvių, kada nors vykusių prekybos centruose. Viskas prasidėjo gana paprastai – niekuo išoriškai neišsiskirianti mergina prekybos salės viduryje staiga pradėjo šokti airių džigą (jig). Nelauktai iš visų pusių į jos nuostabaus šokio sūkurį įsiliejo kiti dalyviai.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
tròlis, tròlė
Kremliaus „trolė“ duoda į teismą buvusį darbdavį [antraštė]
Buvusi viena iš Rusijos interneto „trolių“ armijos narių Liudmila Savčiuk dabar duoda į teismą savo buvusį darbdavį. Taip ji tikisi atkreipti rusų dėmesį į vykstantį informacinį karą ir atskleisti tiesą apie slaptą praktiką, kai žmonėms mokama už politinių komentarų skelbimą internete, rašo „The Moscow Times“.
Lietuviški trolių komiksai. Mes norime pralinksminti visus facebook vartotojus. Prisijunk prie mūsų.
Savo straipsnyje „Naujas V. Putino ginklas propagandiniame kare – interneto troliai“ P. R. Gregory atskleidžia, kaip veikia vis didėjanti Kremliaus interneto trolių armija. Profesorius pažymi, kad interneto trolius V. Putinas laiko reikšmingu propagandinio karo įrankiu, kurio neturėtų nuvertinti Vakarai.
Pagrindinė trolių užduotis yra ne tiek noras įtikinti žmones kažkokia paraleline realybe, bet visų pirma „kitokios“ nuomonės legitimacija – ginčo įteisinimas, kas iš esmės yra diskusijos, kurioje dalyvauja dvi neva skirtingos nuomonės, imitacija. Troliai apeliuoja į kitos nuomonės teisę ir apsimeta kitaip, savotiškai, „nepataikaudami JAV“ giną Lietuvos interesus.
Štai čia ir noriu aptarti vieną interneto diskusijose gana dažną reiškinį.Jis vadinamas „trolinimu“, tuo užsiimantys asmenys – „troliais“.
[...] Ar pavyks tokį „trolį“ įtikinti? Labai abejoju. Jei jo tikslas tėra pakenkti diskusijai, tai gali būti, jog jam neįdomi nei tema, nei kokie nors su ta tema susiję teiginiai. Šioje situacijoje labai daug kas priklauso nuo forumo dalyvių sąmoningumo – tereikia negriebti blizgės. Įsisąmoninus, kad „troliui“ nelabai rūpi atsakymas į jo komentarą, o viskas, kas bus pasakyta, jam tik taps medžiaga tolesniam kabinėjimuisi, bus gerokai lengviau tiesiog nekreipti dėmesio į „trolinimą“ ir palikti „blizgiautojo“ komentarus be atsakymo.
[...] Ne veltui interneto platybėse taip plačiai pasklido santrumpa DNFTT – Do not feed the troll – nemaitink trolio!
Tai ne tik vadovas pradedantiems skaitytojams, neturintiems komentavimo patirties – tai ir perspėjimas komentarų troliams ir chuliganams, kad diskusija yra moderuojama, tad jų siautėjimas čia nepageidautinas ir jam bus užkirstas kelias.
Juos vadina troliais, šiuolaikinėmis interneto pabaisomis. Tai gali būti realūs žmonės arba vadinamieji robotai, kurie tyčia erzina forumo dalyvius ir trukdo sklandų jų bendravimą. [...]
Nesu pats aktyviausias lietuviškos „blogerių“ bendruomenės veikėjas, tačiau teko girdėti apie „trolius“, – sakė informacinių technologijų specialistas Gytis Repečka. – Nors Džiugas „troliais“ labiau linkęs vadinti žmones, aš, kaip programuotojas praktikas, prie šio termino priskirčiau ir taip vadinamus robotus (angliškai „bots“).
Tai yra automatizuota programinė įranga, gebanti užsiregistruoti forumuose ar tinklaraščiuose, išanalizuoti diskusijos turinį ir sugeneruoti atsakymą.
[...] (reikia pripažinti, kad Arvydo Marijaus Šliogerio parašyti puslapiai skaitomi smagiausiai: filosofas aiškiai mėgaujasi makabriškomis ateities vizijomis, o elegantiškas vaizdinys, kaip po penkiasdešimties metų Lietuvos nebebus, liks tik pramogų parkas, kur lietuviškai nebekalbančios lietuvaitės kaimo stiliaus gryčiose tenkins užsieniečių kūno geidulius, yra pernelyg juokingas, kad jį galima būtų priimti rimtai – autorius šaiposi, jis trolina; Šliogeris yra visų interneto trolių tėvas, kuriam visi jaunieji glumintojai, surenkantys tūkstančius peržiūrų ir šimtus komentarų, neverti atrišti kurpių dirželio).
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
žaliavalgỹstė
Gyventi reikia švariai, tačiau ne liguistai.Dabar viskas užaštrinama-tai žarnas kažkam reikia plauti vos ne kas mėnesį, tai išgalvoti dietas, žaliavalgystes, tai siekti sterilumo namuose.Na, gal tik sveikos nuovokos niekas nepasiūlo.
Na, 53 kg svėriau būdama 21-erių be jokių dietų ar žaliavalgysčių.
Vilniaus žaliavalgių restorano bendraturčiai Viktoras ir Olga Dzindzeletos patys maitinasi termiškai neapdorotu maistu, t. y. jie valgo ne tik vegetariškus valgius, bet ir vadovaujasi pagrindiniu žaliavalgystės principu – maistą apdoroja iki 40 laipsnių temperatūros, nes aukštesnėje žūva organizmui reikalingi enzimai.
Informaciją apie smulkintų, trintų daržovių sriubas ir salotas aptikau ne kartą žaliavalgystės autoritetų straipsniuose ir tinklapiuose.
Turbūt prieš gerus metus plačiai imta kalbėti apie žaliavalgystę.
Kai kur žaliavalgyste yra gydomos ligos.
Dažnai prisiekę žaliavalgiai nenaudoja ir gyvulinės kilmės produktų, žuvies, yra vegetarai. Tačiau klaidingai nuogąstaujama, kad pasirinkus žaliavalgystę teks valgyti vien salotas ir žalias daržoves ar atsisakyti kūrybos virtuvėje.
Norėjau atkreipti dėmesį, kad tis vadinami "žaliavalgiai" yra kaip tik daug labiau nervuoti, emociškai išbalansuoti ir agresyvūs. Pabandyk jų akivaizdoj sukritikuoti jų "vienintelį teisingą" gyvenimo būdą - ir jie tave gyvą suės, pamiršę visas savo žaliavalgystes.
Žaliavalgystė – mitybos būdas, kai valgomas tik termiškai neapdorotas maistas. Šios mitybos šalininkai produktų nei verda, nei kepa, mat laikosi nuostatos, kad aukštesnėje kaip 45 laipsnių temperatūroje gyvo maisto medžiagos suyra, todėl žmogus negauna vertingų mineralų, vitaminų ir energijos organizmui suteikiančių enzimų.
Mažai, kas žino, kad lapkričio 1-oji yra diena, kai minima pasaulinė veganų diena. Veganai maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Kitaip nei vegetarai, jie nevalgo žuvies, kiaušinių, pieno ir jo gaminių ar medaus. Veganizmas nėra tik mitybos principai, tai – gyvenimo būdas, paremtas etišku požiūriu į gyvūnus ir apskritai – į aplinką. „Neaukštinu nė veganizmo, nė žaliavalgystės.
Žaliavalgystės šalininkai [antraštė]
Kartą vienas jogos instruktorius užsiminė, kad yra tokia sveikos gyvensenos atmaina kaip žaliavalgystė. „Aš pirma pradėjau tai praktikuoti, o po kelių mėnesių prisidėjo ir vyras. Esu įsitikinusi, kad tai yra labai natūralu, todėl žmogui taip ir reikėtų maitintis“.
Primename, kad skaitytoja Olesia (Latvijos gyventoja) nusprendė išbandyti, ką reiškia žaliavalgystė. 30 dienų ji kasdien rašys dienoraštį apie žaliavalgystės poveikį savijautai ir mąstymui. [...] Principas paprastas – valgome viską, ką matome, tik termiškai neapdorotą – vaisius, daržoves, sėklas, riešutus. Nevalgome mėsos, pieno produktų ir bent kažkiek laiko – žuvies.
Dauguma patiekalų iš termiškai neapdorotų produktų vizualiai primena įprastus patiekalus, todėl jų mielai ragauja ir pirmąsyk apie žaliavalgystę sužinoję svečiai.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
paveizdė́ti
1. intr., tr. SD191,120,129, SD243, Q439, CI120, Sut, D.Pošk, N, BzB337, M, FrnW, NdŽ, KŽ, K.Būg(Ds), Dg, Srj, Lš žiūrėti, žvelgti: Regiu, veizdžiu, numanau, suprantu SD4. Veizdėt ant ko SD394. Veizdžiu iž dangčio SD411. Mano akys užvis veizd Viešpatiespi CII558. Veizdmi ant ko R27, MŽ36. Ant to veizdmi, žiūriu R10, MŽ13. Mano akys veizd viernųjų OsG149. Veizdė́k šen K. Taip véizdi į mane, kad akys balsta J. Beveizdį palikome, kad negavome J. Ko tu véizdi? Azr. Pamiršdinėju, véizdžiu ir pamirštu Drsk. Tu neveizdỹ niekur GrvT91. Anksti rytą rytužėlį saulelė tekėjo, mano miela matušėlė pro langą veizdė́jo JD436. Veizd mergelė pro langelį, koks vėjelis pučia KlpD55. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė KlpD6. Ar jūs čia veizdat, ar jūs neveizdat, jūs patys žinot manęs negausią KlvD34. Aš parrymojau baltas rankeles į tave veizdė́dama Niem4. Ir atėmė jį debesis šviesi nuog apaštalų, veizdinčių ant oro skaisto Mž303. Ir veizdėdamos išvydo, jog akmuo atristas buvo, nesa buvo labai didis VlnE56. Ko teip labai veizdite ant dangaus PK172. Ir buvo tenai Marija Magdelena ir antra Marija, besėdinti prieš grabą ir bevéizdinti, kur jį laidojo DP180. Ir kog išejote girion, kad išejote Jonop? Ar nendrės veizdė́tų? DP20. Teip idant nė ant vienos personos neveizdėtum̃bime dėl geidulio DP295. Kuryji, šviesesnė ir gražesnė būdama ant kitų žvaizdžių, pigai galėjo veizdinčių̃jų akis ir širdis ant savęs angręžt DP590. Davė tad veizdintiemusi̇́emus supratimą, kurią žymę parodė DP590. Ant Kainio afierų neveizdėjo Dievas, o ant Ablio veizdėjo ir priėmė jas SPII8. Nugręžia akis, idant neveizdėtų ant niekų ir tuščių daiktų SPII5. O tiemus daiktamus pradedantis, veizdėkite ir pakelkite galvas jūsų Ev. Akys Viešpaties veizdžia ant žmogaus teisingo SGII16. Buvo ir moterys iš tolo veizdinčios, kurios buvo atejusios paskui Jėzusą SE263. Vyrai galiliečiai, ko stovite veizdėdami dangun? GNApD1,11. Tik aš vienas šalčiausiu krauju veizdėjau, nejausdamas jokio pasigailėjimo Vaižg. Ausėmis išgirste, o nesupraste, o veizdėdami regėste, o nepamatyste I. Juo daugiaus veizdmi, juo daugiaus šviesybės į akis puola rš.
^ Neveizd giltinė dantų B, Sch81, M. Ar su avižomis véizdi, kad nematai LKXIX237(A.Baran). Akylas plikis neveizdi į turtingus, bet į dar plikesnius A.Baran.
ǁ SD163 sekti akimis, stebėti: Pradėm véizdu, ką ans dirba J. Su burtinyke ant burtos veizdėdavau Mž11. Ir anie, kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja, ant putos ir ant pauto veizdi DK77. Ir po tam veizdėk mūsų ir tų jaunikaičių veidą BBDan1,13. Aš eisiu (paraštėje eimi) veizdėtų tą didį regėjimą BB2Moz3,3. Eš negaliu veizdėti bernelio mirštančio BB1Moz21,16. Klausykiat, visi pulkai, bei veizdėkiat mano sopulį BBRd1,18. Véima (apžiūrinėja) paršą paršas LKKIX207(Dv).
| Veizdėkig (įsivaizduok), koksai tenai bus pagėdinimas piktųjų o palinksminimas gerųjų DP15.
| refl.: Anuodu stebisi viens į antrą, t. y. veizdis J.
2. tr. apžiūrėti, norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: Anys atvažiavo čia veizdė́t daikto Šlčn. Po tam bylojo Tamošiausp: duok še pirštą tavo ir veizdėk mano rankų BPII43. Žaizdų tavų su Tamošium neveizdžiu DK176.
ǁ J.Jabl, DŽ, NdŽ, Rš, Žvr tikrinti (paukščių patelę), ar dės: Veizdė́k vištą, ar kiaušį tur K. Ji véizdi žąsis, ar su pautu, ar dės J. Ar visas vištas veizdėjai? Kelios su kiaušiniu? Vv. Aš jau véizdėjau [vištą] Vlkv. Močiutė nespėjo, višteles veizdė́jo (d.) Kt. [Pajaunys] papečėj sėdėjęs, višteles veizdė́jęs (d.) Str.
^ Eik tu vištų veizdė́t! Krsn. Bene gaidį veizdėjai? (iron.) Šk. Eik Pageležin vištų veizdė́t! Ldk.
ǁ apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nieko nesakiau daktaru[i], ką véizdi DrskŽ.
3. intr. ieškoti: Tegu stogo (pastogės) važinės veizdė́t – ruduva, lizdai Pls. Aš darbo dar tik véizdu DrskŽ. Tu kavokis, o aš veizdė́siu Btrm. Anas véizdi mergos LKKXIII27(Grv). Du trys sueina, véizdi tik arielkos Rtn. Susijuosė juosta ir nuėj medžian veizdė́t mėsos (ps.) Aru13. Seniau žiedo paparčio veizdė́jo Dbč. Aš véizdžiu peilio Lš. Tę ką pateriojo ir véima Dv. Ko tu véimi? Dv. Anas véina, kur karvė Arm. Vaikas véima kepurės J.Balč(Dv). Ko jūs véimat? J.Balč(Dv). Veizdė́j[o], al’ nerado Mrc. Mes jos veizdė́jom Azr. Véisi (2 prs. sing.) Aru26, LD357. Bobos, pjautuvų veizdė́kit, pradėsim pjaut Dv. Karalius veizdėjo veizdėjo ir niekur nesurado karalienės LTR(Mrk). Pamečiau vieną dantį akėčios – veizdė́t reikia Šlčn. Einu keliu giedodamas, sa dalelės veizdė́damas (d.) Rod. Būdama baltai raudona, veizdėsiu puikaus [bernelio] RD164. Véizdi (stengiasi įsigyti, gauti) visi pinigų Drsk. Vis véizdi gatavo pinigo, kad jam dovanai, ir eina nuog pirkios iki pirkios (apie čigonus) Asv.
^ Véizdi kap aklas kelio Lš. Ko nepadėjai – neveizdė́k Pls. Kas véina, tas randa Šlčn. Véina galva guzo ir susranda (apie nenuoramą, mėgėją visur kištis) Arm. Visi vis neis ir pyrago veizdė́t, tik vieni véizdi pyragų, kiti duonos! Lp. Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kūnas skylės veizdi (audžia) TŽV590(Kb).
| refl.: Dėl ko tep véimasi? Dv.
4. intr., tr. kreipti dėmesį, paisyti, atsižvelgti: Ant to veizdint R28, MŽ36. Grynintojams lietuviškos kalbos dar kartą patariame veizdėti į senoviškus raštus TS1899,4. Ne visi žmonės vienaip rašydavo ir rašo, nes rašyba gali veizdė́ti į keturis atžvilgius Jn. Veizdė́k gero K. Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo BBDan6,14. Eš kalbu, ką tu prisakei, ir veizdžiu ant tavo kelių BBPs119,15. Pone, tavo akys veizd vieros BBJer5,3. Anys neveizd nakties ir saulės nusileidusios BPII28. Nieks neveizd mano reikimo PK100. Neveizdėkime nieko ant apkalbių žmonių DP287. Arba kurie ant gentavimų žemiškų tikis ir véizdi DP216. Ir priesakiai daugesn visados ant gyvenimo neg ant mokslo véizdi DP128. Kaip kad darbinykas pirm veizd ant darbo ir paskui to ant valgymo ir mokesties DP96. Žinome tieg, jog tiesus esi tu, nes neveizdi ant persunos žmonių SPI11. Neveizdite širdžių savo ir nesidabojate teip stebuklingamus Dievo mielaširdystės darbamus SPI335.
| refl. tr.: Veizdė́kis gero K.
5. tr., intr. Rm prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Veizdė́k ant kūdikio K. Rytoj tėvas veizdės bites, bus bičiuliai J.Jabl. Ana karvių dauges véizd[i] Btrm. Pinigas veizdžiamuoju, t. y. reikia keravoti, kad nepamesti (= nepamestum) J.
6. tr., intr. rūpintis: Teveizd, idant jis urėdnykus įstatytų žemėje BB1Moz41,34. Kaip suvalgysi, ką atnešei, kur tau kitos veizdėsim? BBJdt12,3. Klaidūne, išmesk pirm rąstą iš akies tavo ir veizdėk tada, kaip išimtumbei krislą iš akies brolio tavo VlnE90. Reikia veizdėt ant to, idant ta eldija turėtų stirnyką gerą SPI275.
| refl. Sut: Bet anie tarė: – Kas mums do to? Tu veizdėkisi (žinokis) BtMt27,4.
7. LzŽ sakoma patariant, perspėjant, nurodant, norint atkreipti dėmesį į ką: Kada išvysi tave peikiančiojo asilą, po savo naštos gulintį, veizdėk, nepalik jį BB2Moz23,5. Veizdė́kiteg, idant nenugąstumbitės, nes tai visa tur teipo būt DP373. Véizdėkimeg to, broliai mieliausi, idant meilingi būtumbime DP323. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to SPI234.
8. modal. rodos, matyt (vartojama liepiamosios nuosakos 2 asmens forma): Arkliai pas Normantą buvo geri, o jų buvo iš viso, veizdėk, ar ne taip pat devynetas Vaižg.
| refl.: Je, penkis pundus, veizdėkis, buvo besverianti – smagi mergė Vaižg.
◊ kreivai̇̃ (kreivomi̇̀s) veizdė́ti reikšti nepritarimą, įtarumą, nepasitikėjimą: Dėl ko tu veizdi kreivai, jog aš esmi geras MP92. Ir kurie ant viernų tarnų Dievo (orig. Dievu) rūstaujasi, kreivomis veizdi SE109.
per pirštùs veizdė́ti nekreipti dėmesio, nesirūpinti: Ponas teipag užutrunka, o tikrai per pirštus veizdi ant pagalbės jos MP79.
apveizdė́ti, apvéizdi (àpveizdžia J), -ė́jo
1. tr. SD1111, SD207, Sut, D.Pošk, N, Rtr, Š apžiūrėti, apžvelgti, norint ką sužinoti, išsiaiškinti, su kuo susipažinti, ką patikrinti: Aš apveizdė́jau visus pašalius J.
| refl. tr., intr. D.Pošk, K, Š: Kap apsiveizdė́jo maskolius, sako: – Lend‘ tarbon! (ps.) Lz. Po tam juodu gavo į pačią Afriką išbėgti, kad ten pat viską apsiveizdėtų Ns1832,4.
2. tr. K apieškoti: Apveizdmi, apieškau R68, MŽ90. Paliūtėj apveizdė́[ja]u agurkus Dglš. Atej, apveizdė́jo visus kampus DrskŽ. Apveizdė́jau visus laukus ir niekur neradau Lp.
ǁ surasti ką tinkamą: Žydai greit àpveizdžia daiktą, kur ažuveikia (uždirba) Arm.
3. tr. N, Š prižiūrėti, globoti, patvarkyti: Gyvulių apveizdė́ti NdŽ. Ir pildžias darbai meiliaširdūs penint alkaną, girdžiant trokštantį, apvéizdint ligonį DP35. [Avys] tur pakajų ir … gerai yr apveizdėtos DP209.
4. tr. SD179,227,313, N aprūpinti kuo, suteikti ką: Ir nesitikėkiam, jog jisai pilnybe viso gero mus tur apveizdėti Mž137. Idant siratas ir našles apgintumbi ir apveizdėtumbi, prašom tave (Viešpatį)! Mž558. Prieg tam rūbais, batais, valgymu, gėrimu, namais …, pekumi ir visu lobiu … ant kožnos dienos daugsingai apveizd Vln17. Javais ir vynu jį apdovanojau (paraštėje apveizdėjau) BB1Moz27,37. Visada apie mus rūpinasi, visu metu mus apiveizdi PK16. Teikis mus valdyt ir apveizdėt galybe ir meile tavo PK32. Tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … kieka pavargusių žmonių reikalus apveizdė́t DP488. [Dievas] ne tiektai sutvėrė ir padarė [žemę], bet dabar ant to prikuopia, apvéizdi, rūpinas DK31. Čionai turim mokytis, kaip Ponas viernus savo stebuklingai apveizdi, o nevierniemus visa gaišta MP126. Dievas apvaizdės sau apie avinėlį Ch1Moz22,8. Idant tokius vaikus apkalime ik smerti laikytų, kurie gimdytoją savo penukšlu ir reikalais nenorėtų apveizdėt MP65. Prisakymais savo ir tiesomis juos apveizdėjo SPI333. Dievas apveizdės savo mylėtoją SGII15. Mus apveizdėsi lietumi naudingu KN219. Tarnas, būdamas visų apveizdėtas, leidžias ten Ch1Moz24(turinys). Apveizdėjome anus visu kuomi, kas buvo naudingu I. Gal Dievas už mano kantrybę teip apveizdžia! TS1901,4–5. Adant apveizdėtų̃ mus duona ir sotinimu kūno AK43. Bažnyčia šventa prisako ko greičiausiai kožną žmogų užgimusį tuom (krikšto) sakramentu apveizdėtie Tat.
| refl. N: Apsiveizdžiu gerais ginklais B302. Bet dabar ant to viso maž, jei aliejumi gerai neapvéizdėsis DP569. V[iešpats] Christus graudino [fariziejus] pavaizdu tijūno ano, idant apveizdė́tųs ant atenčio meto ir darytų sau gentis ižg mamono neteisaus DP276. Mokslais žodžio Dievo apveizdė́tis DP80. Ir Juliušas, meilingai apsieidamas su Povilu, pavelijo jam eit prieteliump, idant apsiveizdėtų BtApD27,3. Tegul gerai apsiveizd ant septynerių ateinančių bado metų (= septyneriems ateinantiems bado metams) I.
5. tr., intr. SD200 apgalvoti, apsvarstyti, įžvelgti, suvokti: [Netikri pranašai] žmones lėtas o neapvéizdinčias (neatsargius, neapdairius, nesusigaudančius) privilia DP301. O kąg jūs bijotės, kurie vienok privalas savas mokate apveizdėt DP331.
| refl. I: Kad žmogus, apsiveizdįs patis savęsp, gal bylot anuos žodžius: – Ko didžiuoji, dulke ir pelene DP579.
| Neužvadžiokimės patys, bet ik be metu apveizdė́kimės (paraštėje apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės), pasergėkimės DP16. Jei nopsiveizdėsi, tikrai tave apsodys tamsybėsa amžinose MP42.
6. tr. SD1190, BtMt27,64 apsaugoti: Apsaugau, apveizdžiu SD1103. Nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymėtas ir sargais apveizdė́tas grabas jo DP183. Liepk tada apveizdėt grabą iki trečiai dienai Ch1Mt27,64.
| refl. N: Apsiveizdžiu aplink save B30. O teip reikia mumus gerai sujuostis ir šarvu apsivéizdėt DP553.
atveizdė́ti
1. tr. Rtr, KŽ atskirti, nutolinti: Aš atveizdė́jau jį, t. y. atskyriau nuo savęs J.
2. refl. MŽ220, Sut, RtŽ, J, Š pažiūrėti atgal: Atsiveizdmi R, MŽ, N. Lipdamas į vagoną dar atsiveizdėjo J.Jabl(Žem).
3. refl. I, K, Š, KŽ iki valios atsižiūrėti, prisižiūrėti: O aš nusieičiau į žirgų stainelę, aš atsiveizdė́čiau ant bėrų žirgelių JD523.
4. refl. KN185 atsižvelgti: Dievas meilingai atsiveizdės ant jo (= į jį) ir visokiomis gėrybėmis apdovanos Tat.
5. refl. nušvisti, pasirodyti, suspindėti prieš leidžiantis (apie saulę): Saulė atsiveizdė́jo J.
įveizdė́ti intr.
1. refl. Sut, K, Š, KŽ įsižiūrėti, įsistebėti: Įsiveizdė́k gerai, kad pažintum, t. y. įsistebėk J. Įsižiūrėsu, įsiveizdėsu, kur aug mano mergytė RD165. Vaikiukas įsiveizdė́jo į tą bobą kaip karvė į naujus vartus J.
ǁ KŽ prk. įsimylėti, įsispoksoti.
2. vienaip ar kitaip atrodyti žiūrinčiam: Ratas stovėjo ant žemės pas anuos keturius žvėris ir buvo įveizdėti kaip keturi ratai BBEz1,15. Ir Dievas ponas davė augti iš žemės visokius medžius, gražius įveizdėti ir gerus valgyti BB1Moz2,9. Baisus buvo inveizdėti kožnam žmogui: nė vienas jo akimis neveizdėjo, kožnam pasibaisėjo BPII199.
3. Sut, N, K, KŽ pažvelgti.
4. refl. Sut atkreipti į ką dėmesį, įsidėmėti kaip sektiną pavyzdį: Kuriam toji evangelija vargi regis, tasai teinveizdis gyvatos ir mirimo Lauryno š[vento] DP486. Tris personas turime toj evangelijoj, kurių inveizdė́tis reikia DP477. Surinkusios … visas dūmas jūsų, įveizdėkitės tiektai pačiam Karaliui jūsų DP38.
išveizdė́ti
1. tr., intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ apžiūrėti, išžiūrėti, išžvalgyti: Vaikai išveizdi visur Dbč. Ižveizdė́siu Jeruzalem su žiburiais DP10.
| Kurius jis pirma išveizdėjo (numatė), tus ir paskyrė RBPvR8,29.
| refl. K, KŽ.
ǁ tr. KŽ patikrinti, apžiūrėti visas vištas, ar dės: Ar jau visas vištas išveizdė́jai? J.
ǁ tr. išskrosti, išmėsinėti: Išveizdė́ti vidurius I.
2. intr., tr. Sut, Š išieškoti: Visur išveizdė́k gerai, t. y. išieškok J. Išveizdė́jau kepurės visus kampelius, kol radau Dbč. Išveizdė́jau, išgriozdžiau ir niekur neradau to gorčiaus Lp. Visur išveizdė́j[o] ir niekur nerado Dv. Ką tę tu turi [cukraus] – visas iš tavę išveizdė́tas (paimtas) Švnč.
3. intr. Rtr, KŽ atrodyti: Jis išveizd ant tėvo, į tėvą N. Kumelys išveizd iš kumelės N. Jis rūstas išvéizd KII73. Bernas gražus išveizdė́ti, t. y. gražus ano povyzdis J. Ji labai graži išveizdėjo Ns1841,2. Aš norėčiau žinoti, kaip prie jūsų išvéizd Sch249. Daugybė linksnių vienaip išvéizdžia daiktavardžių linksniavime, kitaip įvardžių ir būdvardžių A.Baran. Antrą dieną sesuo vėl nusiminusi išveizdėjo BsPI47.
| impers.: Man taip išveizd N.
| refl.: Jis išsivéizd jaunas KI79. Kaip tas dalykas galėtų išsiveizdė́ti KI76. Obuolas gražus išsivéizd KI79.
| impers.: Teip išsivéizd, kad rytoj lys KII335. Po perkūnijos lauke gražiausiai išsiveizd Ns1858,3.
4. tr. nurodyti, pažymėti: Kursai ėjo keliu pirm veido jūsų, kad išveizdėtų jumus vietą, kur atsigultumite Ch5Moz1,33.
5. tr. patvarkyti, patikrinti, iškopinėti (bites): Išveizdėjo dar du aulius J.Jabl.
nuveizdė́ti Skr
1. tr., intr. OsG171, N, K, KŽ stebint nužvelgti, apžiūrėti, pamatyti: Aš nuveizdė́jau, kur tu nuėjai J. Greičiaus juos kitas iš šalies nuveizdi aba dabotis gali PK204.
2. intr. išleisti iš akių, nebematyti to, į ką buvo stebėtasi: Aš veizdėjau veizdėjau ir nuveizdė́jau, t. y. nuejo beveizdint J.
3. tr. dažnai pažvelgiant išžiūrėti (vietą, iš kurios laukiama ateinančio): Jau nuveizdėjom visus kalnelius – kaip nėr brolelio, taip nėr žirgelio LTR.
4. tr. Ch1414, Sut, N numatyti, išpranašauti: Tiesą apsakau, prarakauju, nuveizdmi, nuburiu R391, MŽ526. Nuog amžių nuveizdėtas ir žadėtas MP180. Bat Dievs iš tolo tat visa nuveizdi, atlanko dieną ir naktį apveizdi KN270. Ir raštas pirm to regėdamas (viršuje nuveizdėjęs), jog Dievas turėjo nuteisint pahonius iš vieros Ch1PvG3,8.
paveizdė́ti, pavéizdi (pàveizdi), -ė́jo, pavéizdėti Grš
1. intr. SD1138, SD243, Q33, Sut, D.Pošk, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ, LMD(Dv) pažiūrėti, pažvelgti: Paveizd vei tat, ką daro tasiai SD7. Paveizdėti, pažvalgyti Q148. Aš į tave paveizdė́jau, tu man tinki J. Aš paveizdžiu pro langelį – raudonbarzdis prie rūtelių JD1282. Paveizdė́jus ant tą mūrą kaipgi liūdna širdžiai mano! Gmž. Tada paveizdėjo Dievas ant žemės BB1Moz6,12. Paveizd, Pone, kaip kenčiu KN58.
| refl. NdŽ: Valandėlę pasiveizdė́jęs įsistebėjo vieną žmogų, kurio skiedros kertant lėkė toliau už kitų P.Klim. Pasiveizdėk, kaip mano yra puikūs plaukai Vnž. Pirmutinis yra padarytas pasiveizdė́jus in [formą] paskutinis Jn.
| prk.: Saulelė išblyškusi tekėdama pasiveizdėjo ir vėl pasislėpė J.Jabl(Žem).
2. intr., tr. apžiūrėti, norint ką sužinoti, su kuo susipažinti, ką pasitikrinti: Karaliaučiu[i] parūpo pati, išjoj[o] ieškot, paveizdė́t, kap atrodo Drsk. Pabalnokit man žirgelį, josiu paveizdė́ti. – Šviesios lintos, žalios rūtos, rūtų vainikėlis JV630. Oi, ar tu josi į lauką paveizdė́tie? Niem19. Kiek turite duonų [miniai pamaitinti]? Eikit ir paveizdėkit Ch1Mr6,38. Daktaras paveizdė́jo gyslą (patikrino pulsą) KI185.
ǁ tr. NdŽ, Grš, Kair, Vdš patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Paveizdė́k vištas, kurios su kiaušiniais Snt. Švaka (netvarkinga) merga, kad nė vištų nepàveizdi Vlkv.
ǁ tr. patikrinti, ar po keru yra paaugusių bulvių: Neraunam bulvių, veizdžiam. Kieta žemė, negali nė paveizdė́t Rgv.
3. tr. Blv, Mrc, Drsk, Kpč, Vs, Lzd paieškoti: Paveizdė́k Broniaus, tai važiuosim namo Lp. Reikia eit paveizdė́t to berno Dbč. Reikia paveizdė́t, paveizdė́siu, gal rasiu Btrm. Eik paveizdė́k, rasi Grv. Paveizdė́jau paveizdė́jau, neradau ir mečiau Dv. Paveizdė́k adatos, ba čia kur nuvirto pasuolėn Btrm. Reikia paveizdė́t miške grybų Lp. Einam plytų pavéimam ir in plytų kepam kiškį Dv.
4. intr. atkreipti dėmesį, atsižvelgti: Todėl nū pilnai paveizdėkiam, ką šiuodu mokintiniu yra veikę BPII24. [Viešpats] pats iž savo mielaširdingos širdies pralenkė jų maldas, paveizdėjo ant reikalų jų SPII103. Dūšia mana atilsies negal apturėti, bet tu, Viešpatie, teikies ant tos paveizdėti SGII3.
5. tr. uoliai užsiimti, atsidėti: Mokslą paveizdėti N.
◊ skersà akià paveizdė́ti pykti, nepasitenkinimą rodyti: Paveizdė́jau skersà akià ant jo J.
parveizdė́ti tr. suieškojus pargabenti: Prašysiu maldysiu savo brolužėlio, tai parneš parveizdė̃s rūtų vainikėlį (d.) Kpč.
pérveizdėti
1. tr. SD294, Q133, H167, Sut, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ peržiūrėti, patikrinti: Peržiūriu, perveizdmi R361, MŽ484. Pérveizdėjau antyčius, visi tebebuvo J. Reik tiktai visa ta kalva mudviem nuskinti ir visi kelmai pérveizdėti P.Klim. O ansjan perveizdėjo [maišus], pradėjęs nuog didžiausio Ch1Moz44,12. Ta prova Įsruty bus perveizdėta ir Karaliaučiuje patvirtyta prš. Tos giminės šventumą perveizdėdams dvasioje Ezajas bylojo DP503. Pirmieji yra nekurie … vyrai, kurie apie tokį darbą pirma nesūdija, neką kad gerai tą yra perveizdėję MTXLI. Viešpats nes perveizd visas širdis ir supranta visokį padūmavimą dūmų Ch1Krn28,9.
pérveizdėtinai adv., párveizdėtinai I.
| refl. NdŽ.
2. refl. N apsirikti, suklysti žiūrint: Ana pársiveizdėjo, t. y. skaitė neatskaitė, kiek yra J. Drukorius yra persiveizdėjęs MTXLIII.
3. refl. neapgalvotai, netyčia nusižengti: Kada visas surinkimas Izraelio persiveizdėtų ir tas darbas po jo akim paslėptas būtų BB3Moz4,13.
praveizdė́ti NdŽ
1. intr., tr. Rtr, KŽ apžiūrėti, apžvelgti.
2. intr. Skr galėti, įstengti: Užželtakis led pravéizdi J.
priveizdė́ti NdŽ
1. tr. Lex9, Q50, SD122,25,149, SD41,227, Ch1Luk10,35, H157, R374, MŽ502, Sut, D.Pošk, I, K, BzB318, M, Amb, Rtr, ŠT353 prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Šalis nuog vyskupo valdžiama, priveizdžiama (orig. privezdžiama) SD14. Privaizdus, priveizdžiąs SD45. Savo gyvatą priveizdėti N. Ana ir pati dirba, ir kitą privéizdi, kad gerai dirbtum, ant kulnų lipa J. Ligonį priveizdė́ti KŽ. Kas priveizdės, kas glamonės be manęs senelę? A1885,217. Bene tu mane nusisamdei, kad prie darbo priveizdi kaip kokią piemenę? rš. O ant ryto išjodamas, išėmęs du grašiu, davė padvarnykui ir bylojo jamui: – Priveizdėk jį, o jei ką daugesn išduosi, užmokėsiu tau, kada atgrįšiu VlnE107. Kaip gal tas mokslą priveizdėti, kuriam reikia eiti CII212. Kas moka, tada tepriveizd mokslą VlnE25. Silpnųjų nepriveizdžiat (orig. nepriveisdet) bei negaliančio negydot BBEz34,4. Geras ūkinykas, avis savo ant ganyklų išginęs, anų neapleidž …, priveizd, sekioj per visą dieną BPII59. Laukinykas, dirvą savą gerai priveizdįs, duonos turės apstą, o tinginys stokos BPII277. Davė tasai stirnykas ir kitus stirnykus, kurie priveizdėtų tos jo eldijos SPI275.
2. intr. pažiūrėti, pažvelgti: Akimis priveizdė́ti KŽ. Priveizdėti, daboti Q637. Priveizdmi, pridaboju R421, MŽ569. Bet drebėdamas Maižiešius nedrįso priveizdėt BtApD7,32.
3. intr. N, BzB318, M įsižiūrėti.
| refl. SD306,349, Sut, N: Palytėkite ir prisiveizdėkite, nesang dvasia kūno ir kaulų neturi SPII248. Baisi pavietris ne vieną pasmaugė, tūlo gražiausias akeles užspaudė benorint mielo svieto prisiveizdėt KN268. Tę prisiveizdėjau akia savo biednąja PK66.
4. refl. atkreipti dėmesį į ką, įsidėmėti: Privéizdėkimės maž … tų tatai kančių pragaro, kurių sunkumą Viešpatis gana pažint duost DP526. Ko čionai ižgi tos evangelijos prisiveizdėt turim? MP87. Prisiveizdėkite lauko lelijoms, kaip auga I. Priveizdėkimės viežlyvumo tos švenčiausios mergos DP472. Širdis … dažnai apgaišt tau prisveizdėdama DK175. Prisigiveizdėk tvirtai tamui ponu savamui MP364. Prisiveizdėkit kitiemus darbinykamus, kurie … nepateikavo SPI329. Prisiveizdėtinas (sektinas, pavyzdingas) gyvenimas I.
5. refl. sergėtis, saugotis: Aš jos prisivéizdžiu ir jūs jos prisivéizdėkit Alvt.
appriveizdė́ti žr. priveizdėti 1: Appriveizdė́dami ligonis ir negalinčius … įgysime tikrai nuodžių atleidimą DP482.
suveizdė́ti tr.
1. Ser, DrskŽ, Jrb visus ar daugelį sutvarkyti, sužiūrėti, pagloboti: Suveizdė́k gyvuolius, ar visi sugrįžo J. Jonas teeinie gulti, arklius aš pats suveizdėsiu J.Jabl.
| refl. tr. NdŽ.
2. K, NdŽ, KŽ, Švnč, Vrn, Drsk suieškoti, surasti: Buvau Smurgainysu ir sustikau su tuo žmogu, kataras vežimą atvežė ir visa suvéizdė[jo] Aru18(Grv). Dar̃ tavo kadokus tik suveizdė́jau Lp. Mortyt, suveizdėk man švarų rankšluostį V.Krėv. Suveizdmi N.
| refl. tr. K, NdŽ: Ale susveizdė́jo kirvį, iškirto to sklepo duris Lp. Aš nesusvéizdžiu šiemet grybo Mrc.
3. Ser įžiūrėti, pamatyti.
4. Kair patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Suveizdė́jau visas vištas, bet nei vienos neradau su kiaušiniu Srv. Ar suvéizdėjai vištas? Vlkv.
5. refl. apsižiūrėti, susivokti: Jau apie duroz buvau pamiršus, ale susveizdė́jau DrskŽ.
užveizdė́ti tr. K, I, Rtr, NdŽ
1. Q565, H153, R, MŽ, Sut, D.Pošk, N, KŽ prižiūrėti, tvarkyti, rūpintis: Ažuteku, rūpinuosi, ažuveizdžiu SD1205. Užveizdė́k šeimyną, kad visi gerai dirbtum J. Užveizdėjo vyskupai visą Žemaičių vyskupystę nėkaip jos nedalydamys M.Valanč. Bažnyčias … užveizdėti WP198. Ir jis bylojo savam vyriausiam tarnui savo namų, kursai visą jo lobį užveizdėjo BB1Moz24,2. Padėst dirbti ir jos ūkį užveizdėti BPII265. Užveizdėk tu žmones (išklausyk, tarpininkauk jiems) po Dievo akim BB2Moz18,19.
2. refl. suklysti žiūrint: Užsivéizdi vyrai, pameta, sako, užvogė Drsk.
Lietuvių kalbos žodynas
praveizdė́ti
1. intr., tr. SD191,120,129, SD243, Q439, CI120, Sut, D.Pošk, N, BzB337, M, FrnW, NdŽ, KŽ, K.Būg(Ds), Dg, Srj, Lš žiūrėti, žvelgti: Regiu, veizdžiu, numanau, suprantu SD4. Veizdėt ant ko SD394. Veizdžiu iž dangčio SD411. Mano akys užvis veizd Viešpatiespi CII558. Veizdmi ant ko R27, MŽ36. Ant to veizdmi, žiūriu R10, MŽ13. Mano akys veizd viernųjų OsG149. Veizdė́k šen K. Taip véizdi į mane, kad akys balsta J. Beveizdį palikome, kad negavome J. Ko tu véizdi? Azr. Pamiršdinėju, véizdžiu ir pamirštu Drsk. Tu neveizdỹ niekur GrvT91. Anksti rytą rytužėlį saulelė tekėjo, mano miela matušėlė pro langą veizdė́jo JD436. Veizd mergelė pro langelį, koks vėjelis pučia KlpD55. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė KlpD6. Ar jūs čia veizdat, ar jūs neveizdat, jūs patys žinot manęs negausią KlvD34. Aš parrymojau baltas rankeles į tave veizdė́dama Niem4. Ir atėmė jį debesis šviesi nuog apaštalų, veizdinčių ant oro skaisto Mž303. Ir veizdėdamos išvydo, jog akmuo atristas buvo, nesa buvo labai didis VlnE56. Ko teip labai veizdite ant dangaus PK172. Ir buvo tenai Marija Magdelena ir antra Marija, besėdinti prieš grabą ir bevéizdinti, kur jį laidojo DP180. Ir kog išejote girion, kad išejote Jonop? Ar nendrės veizdė́tų? DP20. Teip idant nė ant vienos personos neveizdėtum̃bime dėl geidulio DP295. Kuryji, šviesesnė ir gražesnė būdama ant kitų žvaizdžių, pigai galėjo veizdinčių̃jų akis ir širdis ant savęs angręžt DP590. Davė tad veizdintiemusi̇́emus supratimą, kurią žymę parodė DP590. Ant Kainio afierų neveizdėjo Dievas, o ant Ablio veizdėjo ir priėmė jas SPII8. Nugręžia akis, idant neveizdėtų ant niekų ir tuščių daiktų SPII5. O tiemus daiktamus pradedantis, veizdėkite ir pakelkite galvas jūsų Ev. Akys Viešpaties veizdžia ant žmogaus teisingo SGII16. Buvo ir moterys iš tolo veizdinčios, kurios buvo atejusios paskui Jėzusą SE263. Vyrai galiliečiai, ko stovite veizdėdami dangun? GNApD1,11. Tik aš vienas šalčiausiu krauju veizdėjau, nejausdamas jokio pasigailėjimo Vaižg. Ausėmis išgirste, o nesupraste, o veizdėdami regėste, o nepamatyste I. Juo daugiaus veizdmi, juo daugiaus šviesybės į akis puola rš.
^ Neveizd giltinė dantų B, Sch81, M. Ar su avižomis véizdi, kad nematai LKXIX237(A.Baran). Akylas plikis neveizdi į turtingus, bet į dar plikesnius A.Baran.
ǁ SD163 sekti akimis, stebėti: Pradėm véizdu, ką ans dirba J. Su burtinyke ant burtos veizdėdavau Mž11. Ir anie, kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja, ant putos ir ant pauto veizdi DK77. Ir po tam veizdėk mūsų ir tų jaunikaičių veidą BBDan1,13. Aš eisiu (paraštėje eimi) veizdėtų tą didį regėjimą BB2Moz3,3. Eš negaliu veizdėti bernelio mirštančio BB1Moz21,16. Klausykiat, visi pulkai, bei veizdėkiat mano sopulį BBRd1,18. Véima (apžiūrinėja) paršą paršas LKKIX207(Dv).
| Veizdėkig (įsivaizduok), koksai tenai bus pagėdinimas piktųjų o palinksminimas gerųjų DP15.
| refl.: Anuodu stebisi viens į antrą, t. y. veizdis J.
2. tr. apžiūrėti, norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: Anys atvažiavo čia veizdė́t daikto Šlčn. Po tam bylojo Tamošiausp: duok še pirštą tavo ir veizdėk mano rankų BPII43. Žaizdų tavų su Tamošium neveizdžiu DK176.
ǁ J.Jabl, DŽ, NdŽ, Rš, Žvr tikrinti (paukščių patelę), ar dės: Veizdė́k vištą, ar kiaušį tur K. Ji véizdi žąsis, ar su pautu, ar dės J. Ar visas vištas veizdėjai? Kelios su kiaušiniu? Vv. Aš jau véizdėjau [vištą] Vlkv. Močiutė nespėjo, višteles veizdė́jo (d.) Kt. [Pajaunys] papečėj sėdėjęs, višteles veizdė́jęs (d.) Str.
^ Eik tu vištų veizdė́t! Krsn. Bene gaidį veizdėjai? (iron.) Šk. Eik Pageležin vištų veizdė́t! Ldk.
ǁ apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nieko nesakiau daktaru[i], ką véizdi DrskŽ.
3. intr. ieškoti: Tegu stogo (pastogės) važinės veizdė́t – ruduva, lizdai Pls. Aš darbo dar tik véizdu DrskŽ. Tu kavokis, o aš veizdė́siu Btrm. Anas véizdi mergos LKKXIII27(Grv). Du trys sueina, véizdi tik arielkos Rtn. Susijuosė juosta ir nuėj medžian veizdė́t mėsos (ps.) Aru13. Seniau žiedo paparčio veizdė́jo Dbč. Aš véizdžiu peilio Lš. Tę ką pateriojo ir véima Dv. Ko tu véimi? Dv. Anas véina, kur karvė Arm. Vaikas véima kepurės J.Balč(Dv). Ko jūs véimat? J.Balč(Dv). Veizdė́j[o], al’ nerado Mrc. Mes jos veizdė́jom Azr. Véisi (2 prs. sing.) Aru26, LD357. Bobos, pjautuvų veizdė́kit, pradėsim pjaut Dv. Karalius veizdėjo veizdėjo ir niekur nesurado karalienės LTR(Mrk). Pamečiau vieną dantį akėčios – veizdė́t reikia Šlčn. Einu keliu giedodamas, sa dalelės veizdė́damas (d.) Rod. Būdama baltai raudona, veizdėsiu puikaus [bernelio] RD164. Véizdi (stengiasi įsigyti, gauti) visi pinigų Drsk. Vis véizdi gatavo pinigo, kad jam dovanai, ir eina nuog pirkios iki pirkios (apie čigonus) Asv.
^ Véizdi kap aklas kelio Lš. Ko nepadėjai – neveizdė́k Pls. Kas véina, tas randa Šlčn. Véina galva guzo ir susranda (apie nenuoramą, mėgėją visur kištis) Arm. Visi vis neis ir pyrago veizdė́t, tik vieni véizdi pyragų, kiti duonos! Lp. Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kūnas skylės veizdi (audžia) TŽV590(Kb).
| refl.: Dėl ko tep véimasi? Dv.
4. intr., tr. kreipti dėmesį, paisyti, atsižvelgti: Ant to veizdint R28, MŽ36. Grynintojams lietuviškos kalbos dar kartą patariame veizdėti į senoviškus raštus TS1899,4. Ne visi žmonės vienaip rašydavo ir rašo, nes rašyba gali veizdė́ti į keturis atžvilgius Jn. Veizdė́k gero K. Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo BBDan6,14. Eš kalbu, ką tu prisakei, ir veizdžiu ant tavo kelių BBPs119,15. Pone, tavo akys veizd vieros BBJer5,3. Anys neveizd nakties ir saulės nusileidusios BPII28. Nieks neveizd mano reikimo PK100. Neveizdėkime nieko ant apkalbių žmonių DP287. Arba kurie ant gentavimų žemiškų tikis ir véizdi DP216. Ir priesakiai daugesn visados ant gyvenimo neg ant mokslo véizdi DP128. Kaip kad darbinykas pirm veizd ant darbo ir paskui to ant valgymo ir mokesties DP96. Žinome tieg, jog tiesus esi tu, nes neveizdi ant persunos žmonių SPI11. Neveizdite širdžių savo ir nesidabojate teip stebuklingamus Dievo mielaširdystės darbamus SPI335.
| refl. tr.: Veizdė́kis gero K.
5. tr., intr. Rm prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Veizdė́k ant kūdikio K. Rytoj tėvas veizdės bites, bus bičiuliai J.Jabl. Ana karvių dauges véizd[i] Btrm. Pinigas veizdžiamuoju, t. y. reikia keravoti, kad nepamesti (= nepamestum) J.
6. tr., intr. rūpintis: Teveizd, idant jis urėdnykus įstatytų žemėje BB1Moz41,34. Kaip suvalgysi, ką atnešei, kur tau kitos veizdėsim? BBJdt12,3. Klaidūne, išmesk pirm rąstą iš akies tavo ir veizdėk tada, kaip išimtumbei krislą iš akies brolio tavo VlnE90. Reikia veizdėt ant to, idant ta eldija turėtų stirnyką gerą SPI275.
| refl. Sut: Bet anie tarė: – Kas mums do to? Tu veizdėkisi (žinokis) BtMt27,4.
7. LzŽ sakoma patariant, perspėjant, nurodant, norint atkreipti dėmesį į ką: Kada išvysi tave peikiančiojo asilą, po savo naštos gulintį, veizdėk, nepalik jį BB2Moz23,5. Veizdė́kiteg, idant nenugąstumbitės, nes tai visa tur teipo būt DP373. Véizdėkimeg to, broliai mieliausi, idant meilingi būtumbime DP323. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to SPI234.
8. modal. rodos, matyt (vartojama liepiamosios nuosakos 2 asmens forma): Arkliai pas Normantą buvo geri, o jų buvo iš viso, veizdėk, ar ne taip pat devynetas Vaižg.
| refl.: Je, penkis pundus, veizdėkis, buvo besverianti – smagi mergė Vaižg.
◊ kreivai̇̃ (kreivomi̇̀s) veizdė́ti reikšti nepritarimą, įtarumą, nepasitikėjimą: Dėl ko tu veizdi kreivai, jog aš esmi geras MP92. Ir kurie ant viernų tarnų Dievo (orig. Dievu) rūstaujasi, kreivomis veizdi SE109.
per pirštùs veizdė́ti nekreipti dėmesio, nesirūpinti: Ponas teipag užutrunka, o tikrai per pirštus veizdi ant pagalbės jos MP79.
apveizdė́ti, apvéizdi (àpveizdžia J), -ė́jo
1. tr. SD1111, SD207, Sut, D.Pošk, N, Rtr, Š apžiūrėti, apžvelgti, norint ką sužinoti, išsiaiškinti, su kuo susipažinti, ką patikrinti: Aš apveizdė́jau visus pašalius J.
| refl. tr., intr. D.Pošk, K, Š: Kap apsiveizdė́jo maskolius, sako: – Lend‘ tarbon! (ps.) Lz. Po tam juodu gavo į pačią Afriką išbėgti, kad ten pat viską apsiveizdėtų Ns1832,4.
2. tr. K apieškoti: Apveizdmi, apieškau R68, MŽ90. Paliūtėj apveizdė́[ja]u agurkus Dglš. Atej, apveizdė́jo visus kampus DrskŽ. Apveizdė́jau visus laukus ir niekur neradau Lp.
ǁ surasti ką tinkamą: Žydai greit àpveizdžia daiktą, kur ažuveikia (uždirba) Arm.
3. tr. N, Š prižiūrėti, globoti, patvarkyti: Gyvulių apveizdė́ti NdŽ. Ir pildžias darbai meiliaširdūs penint alkaną, girdžiant trokštantį, apvéizdint ligonį DP35. [Avys] tur pakajų ir … gerai yr apveizdėtos DP209.
4. tr. SD179,227,313, N aprūpinti kuo, suteikti ką: Ir nesitikėkiam, jog jisai pilnybe viso gero mus tur apveizdėti Mž137. Idant siratas ir našles apgintumbi ir apveizdėtumbi, prašom tave (Viešpatį)! Mž558. Prieg tam rūbais, batais, valgymu, gėrimu, namais …, pekumi ir visu lobiu … ant kožnos dienos daugsingai apveizd Vln17. Javais ir vynu jį apdovanojau (paraštėje apveizdėjau) BB1Moz27,37. Visada apie mus rūpinasi, visu metu mus apiveizdi PK16. Teikis mus valdyt ir apveizdėt galybe ir meile tavo PK32. Tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … kieka pavargusių žmonių reikalus apveizdė́t DP488. [Dievas] ne tiektai sutvėrė ir padarė [žemę], bet dabar ant to prikuopia, apvéizdi, rūpinas DK31. Čionai turim mokytis, kaip Ponas viernus savo stebuklingai apveizdi, o nevierniemus visa gaišta MP126. Dievas apvaizdės sau apie avinėlį Ch1Moz22,8. Idant tokius vaikus apkalime ik smerti laikytų, kurie gimdytoją savo penukšlu ir reikalais nenorėtų apveizdėt MP65. Prisakymais savo ir tiesomis juos apveizdėjo SPI333. Dievas apveizdės savo mylėtoją SGII15. Mus apveizdėsi lietumi naudingu KN219. Tarnas, būdamas visų apveizdėtas, leidžias ten Ch1Moz24(turinys). Apveizdėjome anus visu kuomi, kas buvo naudingu I. Gal Dievas už mano kantrybę teip apveizdžia! TS1901,4–5. Adant apveizdėtų̃ mus duona ir sotinimu kūno AK43. Bažnyčia šventa prisako ko greičiausiai kožną žmogų užgimusį tuom (krikšto) sakramentu apveizdėtie Tat.
| refl. N: Apsiveizdžiu gerais ginklais B302. Bet dabar ant to viso maž, jei aliejumi gerai neapvéizdėsis DP569. V[iešpats] Christus graudino [fariziejus] pavaizdu tijūno ano, idant apveizdė́tųs ant atenčio meto ir darytų sau gentis ižg mamono neteisaus DP276. Mokslais žodžio Dievo apveizdė́tis DP80. Ir Juliušas, meilingai apsieidamas su Povilu, pavelijo jam eit prieteliump, idant apsiveizdėtų BtApD27,3. Tegul gerai apsiveizd ant septynerių ateinančių bado metų (= septyneriems ateinantiems bado metams) I.
5. tr., intr. SD200 apgalvoti, apsvarstyti, įžvelgti, suvokti: [Netikri pranašai] žmones lėtas o neapvéizdinčias (neatsargius, neapdairius, nesusigaudančius) privilia DP301. O kąg jūs bijotės, kurie vienok privalas savas mokate apveizdėt DP331.
| refl. I: Kad žmogus, apsiveizdįs patis savęsp, gal bylot anuos žodžius: – Ko didžiuoji, dulke ir pelene DP579.
| Neužvadžiokimės patys, bet ik be metu apveizdė́kimės (paraštėje apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės), pasergėkimės DP16. Jei nopsiveizdėsi, tikrai tave apsodys tamsybėsa amžinose MP42.
6. tr. SD1190, BtMt27,64 apsaugoti: Apsaugau, apveizdžiu SD1103. Nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymėtas ir sargais apveizdė́tas grabas jo DP183. Liepk tada apveizdėt grabą iki trečiai dienai Ch1Mt27,64.
| refl. N: Apsiveizdžiu aplink save B30. O teip reikia mumus gerai sujuostis ir šarvu apsivéizdėt DP553.
atveizdė́ti
1. tr. Rtr, KŽ atskirti, nutolinti: Aš atveizdė́jau jį, t. y. atskyriau nuo savęs J.
2. refl. MŽ220, Sut, RtŽ, J, Š pažiūrėti atgal: Atsiveizdmi R, MŽ, N. Lipdamas į vagoną dar atsiveizdėjo J.Jabl(Žem).
3. refl. I, K, Š, KŽ iki valios atsižiūrėti, prisižiūrėti: O aš nusieičiau į žirgų stainelę, aš atsiveizdė́čiau ant bėrų žirgelių JD523.
4. refl. KN185 atsižvelgti: Dievas meilingai atsiveizdės ant jo (= į jį) ir visokiomis gėrybėmis apdovanos Tat.
5. refl. nušvisti, pasirodyti, suspindėti prieš leidžiantis (apie saulę): Saulė atsiveizdė́jo J.
įveizdė́ti intr.
1. refl. Sut, K, Š, KŽ įsižiūrėti, įsistebėti: Įsiveizdė́k gerai, kad pažintum, t. y. įsistebėk J. Įsižiūrėsu, įsiveizdėsu, kur aug mano mergytė RD165. Vaikiukas įsiveizdė́jo į tą bobą kaip karvė į naujus vartus J.
ǁ KŽ prk. įsimylėti, įsispoksoti.
2. vienaip ar kitaip atrodyti žiūrinčiam: Ratas stovėjo ant žemės pas anuos keturius žvėris ir buvo įveizdėti kaip keturi ratai BBEz1,15. Ir Dievas ponas davė augti iš žemės visokius medžius, gražius įveizdėti ir gerus valgyti BB1Moz2,9. Baisus buvo inveizdėti kožnam žmogui: nė vienas jo akimis neveizdėjo, kožnam pasibaisėjo BPII199.
3. Sut, N, K, KŽ pažvelgti.
4. refl. Sut atkreipti į ką dėmesį, įsidėmėti kaip sektiną pavyzdį: Kuriam toji evangelija vargi regis, tasai teinveizdis gyvatos ir mirimo Lauryno š[vento] DP486. Tris personas turime toj evangelijoj, kurių inveizdė́tis reikia DP477. Surinkusios … visas dūmas jūsų, įveizdėkitės tiektai pačiam Karaliui jūsų DP38.
išveizdė́ti
1. tr., intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ apžiūrėti, išžiūrėti, išžvalgyti: Vaikai išveizdi visur Dbč. Ižveizdė́siu Jeruzalem su žiburiais DP10.
| Kurius jis pirma išveizdėjo (numatė), tus ir paskyrė RBPvR8,29.
| refl. K, KŽ.
ǁ tr. KŽ patikrinti, apžiūrėti visas vištas, ar dės: Ar jau visas vištas išveizdė́jai? J.
ǁ tr. išskrosti, išmėsinėti: Išveizdė́ti vidurius I.
2. intr., tr. Sut, Š išieškoti: Visur išveizdė́k gerai, t. y. išieškok J. Išveizdė́jau kepurės visus kampelius, kol radau Dbč. Išveizdė́jau, išgriozdžiau ir niekur neradau to gorčiaus Lp. Visur išveizdė́j[o] ir niekur nerado Dv. Ką tę tu turi [cukraus] – visas iš tavę išveizdė́tas (paimtas) Švnč.
3. intr. Rtr, KŽ atrodyti: Jis išveizd ant tėvo, į tėvą N. Kumelys išveizd iš kumelės N. Jis rūstas išvéizd KII73. Bernas gražus išveizdė́ti, t. y. gražus ano povyzdis J. Ji labai graži išveizdėjo Ns1841,2. Aš norėčiau žinoti, kaip prie jūsų išvéizd Sch249. Daugybė linksnių vienaip išvéizdžia daiktavardžių linksniavime, kitaip įvardžių ir būdvardžių A.Baran. Antrą dieną sesuo vėl nusiminusi išveizdėjo BsPI47.
| impers.: Man taip išveizd N.
| refl.: Jis išsivéizd jaunas KI79. Kaip tas dalykas galėtų išsiveizdė́ti KI76. Obuolas gražus išsivéizd KI79.
| impers.: Teip išsivéizd, kad rytoj lys KII335. Po perkūnijos lauke gražiausiai išsiveizd Ns1858,3.
4. tr. nurodyti, pažymėti: Kursai ėjo keliu pirm veido jūsų, kad išveizdėtų jumus vietą, kur atsigultumite Ch5Moz1,33.
5. tr. patvarkyti, patikrinti, iškopinėti (bites): Išveizdėjo dar du aulius J.Jabl.
nuveizdė́ti Skr
1. tr., intr. OsG171, N, K, KŽ stebint nužvelgti, apžiūrėti, pamatyti: Aš nuveizdė́jau, kur tu nuėjai J. Greičiaus juos kitas iš šalies nuveizdi aba dabotis gali PK204.
2. intr. išleisti iš akių, nebematyti to, į ką buvo stebėtasi: Aš veizdėjau veizdėjau ir nuveizdė́jau, t. y. nuejo beveizdint J.
3. tr. dažnai pažvelgiant išžiūrėti (vietą, iš kurios laukiama ateinančio): Jau nuveizdėjom visus kalnelius – kaip nėr brolelio, taip nėr žirgelio LTR.
4. tr. Ch1414, Sut, N numatyti, išpranašauti: Tiesą apsakau, prarakauju, nuveizdmi, nuburiu R391, MŽ526. Nuog amžių nuveizdėtas ir žadėtas MP180. Bat Dievs iš tolo tat visa nuveizdi, atlanko dieną ir naktį apveizdi KN270. Ir raštas pirm to regėdamas (viršuje nuveizdėjęs), jog Dievas turėjo nuteisint pahonius iš vieros Ch1PvG3,8.
paveizdė́ti, pavéizdi (pàveizdi), -ė́jo, pavéizdėti Grš
1. intr. SD1138, SD243, Q33, Sut, D.Pošk, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ, LMD(Dv) pažiūrėti, pažvelgti: Paveizd vei tat, ką daro tasiai SD7. Paveizdėti, pažvalgyti Q148. Aš į tave paveizdė́jau, tu man tinki J. Aš paveizdžiu pro langelį – raudonbarzdis prie rūtelių JD1282. Paveizdė́jus ant tą mūrą kaipgi liūdna širdžiai mano! Gmž. Tada paveizdėjo Dievas ant žemės BB1Moz6,12. Paveizd, Pone, kaip kenčiu KN58.
| refl. NdŽ: Valandėlę pasiveizdė́jęs įsistebėjo vieną žmogų, kurio skiedros kertant lėkė toliau už kitų P.Klim. Pasiveizdėk, kaip mano yra puikūs plaukai Vnž. Pirmutinis yra padarytas pasiveizdė́jus in [formą] paskutinis Jn.
| prk.: Saulelė išblyškusi tekėdama pasiveizdėjo ir vėl pasislėpė J.Jabl(Žem).
2. intr., tr. apžiūrėti, norint ką sužinoti, su kuo susipažinti, ką pasitikrinti: Karaliaučiu[i] parūpo pati, išjoj[o] ieškot, paveizdė́t, kap atrodo Drsk. Pabalnokit man žirgelį, josiu paveizdė́ti. – Šviesios lintos, žalios rūtos, rūtų vainikėlis JV630. Oi, ar tu josi į lauką paveizdė́tie? Niem19. Kiek turite duonų [miniai pamaitinti]? Eikit ir paveizdėkit Ch1Mr6,38. Daktaras paveizdė́jo gyslą (patikrino pulsą) KI185.
ǁ tr. NdŽ, Grš, Kair, Vdš patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Paveizdė́k vištas, kurios su kiaušiniais Snt. Švaka (netvarkinga) merga, kad nė vištų nepàveizdi Vlkv.
ǁ tr. patikrinti, ar po keru yra paaugusių bulvių: Neraunam bulvių, veizdžiam. Kieta žemė, negali nė paveizdė́t Rgv.
3. tr. Blv, Mrc, Drsk, Kpč, Vs, Lzd paieškoti: Paveizdė́k Broniaus, tai važiuosim namo Lp. Reikia eit paveizdė́t to berno Dbč. Reikia paveizdė́t, paveizdė́siu, gal rasiu Btrm. Eik paveizdė́k, rasi Grv. Paveizdė́jau paveizdė́jau, neradau ir mečiau Dv. Paveizdė́k adatos, ba čia kur nuvirto pasuolėn Btrm. Reikia paveizdė́t miške grybų Lp. Einam plytų pavéimam ir in plytų kepam kiškį Dv.
4. intr. atkreipti dėmesį, atsižvelgti: Todėl nū pilnai paveizdėkiam, ką šiuodu mokintiniu yra veikę BPII24. [Viešpats] pats iž savo mielaširdingos širdies pralenkė jų maldas, paveizdėjo ant reikalų jų SPII103. Dūšia mana atilsies negal apturėti, bet tu, Viešpatie, teikies ant tos paveizdėti SGII3.
5. tr. uoliai užsiimti, atsidėti: Mokslą paveizdėti N.
◊ skersà akià paveizdė́ti pykti, nepasitenkinimą rodyti: Paveizdė́jau skersà akià ant jo J.
parveizdė́ti tr. suieškojus pargabenti: Prašysiu maldysiu savo brolužėlio, tai parneš parveizdė̃s rūtų vainikėlį (d.) Kpč.
pérveizdėti
1. tr. SD294, Q133, H167, Sut, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ peržiūrėti, patikrinti: Peržiūriu, perveizdmi R361, MŽ484. Pérveizdėjau antyčius, visi tebebuvo J. Reik tiktai visa ta kalva mudviem nuskinti ir visi kelmai pérveizdėti P.Klim. O ansjan perveizdėjo [maišus], pradėjęs nuog didžiausio Ch1Moz44,12. Ta prova Įsruty bus perveizdėta ir Karaliaučiuje patvirtyta prš. Tos giminės šventumą perveizdėdams dvasioje Ezajas bylojo DP503. Pirmieji yra nekurie … vyrai, kurie apie tokį darbą pirma nesūdija, neką kad gerai tą yra perveizdėję MTXLI. Viešpats nes perveizd visas širdis ir supranta visokį padūmavimą dūmų Ch1Krn28,9.
pérveizdėtinai adv., párveizdėtinai I.
| refl. NdŽ.
2. refl. N apsirikti, suklysti žiūrint: Ana pársiveizdėjo, t. y. skaitė neatskaitė, kiek yra J. Drukorius yra persiveizdėjęs MTXLIII.
3. refl. neapgalvotai, netyčia nusižengti: Kada visas surinkimas Izraelio persiveizdėtų ir tas darbas po jo akim paslėptas būtų BB3Moz4,13.
praveizdė́ti NdŽ
1. intr., tr. Rtr, KŽ apžiūrėti, apžvelgti.
2. intr. Skr galėti, įstengti: Užželtakis led pravéizdi J.
priveizdė́ti NdŽ
1. tr. Lex9, Q50, SD122,25,149, SD41,227, Ch1Luk10,35, H157, R374, MŽ502, Sut, D.Pošk, I, K, BzB318, M, Amb, Rtr, ŠT353 prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Šalis nuog vyskupo valdžiama, priveizdžiama (orig. privezdžiama) SD14. Privaizdus, priveizdžiąs SD45. Savo gyvatą priveizdėti N. Ana ir pati dirba, ir kitą privéizdi, kad gerai dirbtum, ant kulnų lipa J. Ligonį priveizdė́ti KŽ. Kas priveizdės, kas glamonės be manęs senelę? A1885,217. Bene tu mane nusisamdei, kad prie darbo priveizdi kaip kokią piemenę? rš. O ant ryto išjodamas, išėmęs du grašiu, davė padvarnykui ir bylojo jamui: – Priveizdėk jį, o jei ką daugesn išduosi, užmokėsiu tau, kada atgrįšiu VlnE107. Kaip gal tas mokslą priveizdėti, kuriam reikia eiti CII212. Kas moka, tada tepriveizd mokslą VlnE25. Silpnųjų nepriveizdžiat (orig. nepriveisdet) bei negaliančio negydot BBEz34,4. Geras ūkinykas, avis savo ant ganyklų išginęs, anų neapleidž …, priveizd, sekioj per visą dieną BPII59. Laukinykas, dirvą savą gerai priveizdįs, duonos turės apstą, o tinginys stokos BPII277. Davė tasai stirnykas ir kitus stirnykus, kurie priveizdėtų tos jo eldijos SPI275.
2. intr. pažiūrėti, pažvelgti: Akimis priveizdė́ti KŽ. Priveizdėti, daboti Q637. Priveizdmi, pridaboju R421, MŽ569. Bet drebėdamas Maižiešius nedrįso priveizdėt BtApD7,32.
3. intr. N, BzB318, M įsižiūrėti.
| refl. SD306,349, Sut, N: Palytėkite ir prisiveizdėkite, nesang dvasia kūno ir kaulų neturi SPII248. Baisi pavietris ne vieną pasmaugė, tūlo gražiausias akeles užspaudė benorint mielo svieto prisiveizdėt KN268. Tę prisiveizdėjau akia savo biednąja PK66.
4. refl. atkreipti dėmesį į ką, įsidėmėti: Privéizdėkimės maž … tų tatai kančių pragaro, kurių sunkumą Viešpatis gana pažint duost DP526. Ko čionai ižgi tos evangelijos prisiveizdėt turim? MP87. Prisiveizdėkite lauko lelijoms, kaip auga I. Priveizdėkimės viežlyvumo tos švenčiausios mergos DP472. Širdis … dažnai apgaišt tau prisveizdėdama DK175. Prisigiveizdėk tvirtai tamui ponu savamui MP364. Prisiveizdėkit kitiemus darbinykamus, kurie … nepateikavo SPI329. Prisiveizdėtinas (sektinas, pavyzdingas) gyvenimas I.
5. refl. sergėtis, saugotis: Aš jos prisivéizdžiu ir jūs jos prisivéizdėkit Alvt.
appriveizdė́ti žr. priveizdėti 1: Appriveizdė́dami ligonis ir negalinčius … įgysime tikrai nuodžių atleidimą DP482.
suveizdė́ti tr.
1. Ser, DrskŽ, Jrb visus ar daugelį sutvarkyti, sužiūrėti, pagloboti: Suveizdė́k gyvuolius, ar visi sugrįžo J. Jonas teeinie gulti, arklius aš pats suveizdėsiu J.Jabl.
| refl. tr. NdŽ.
2. K, NdŽ, KŽ, Švnč, Vrn, Drsk suieškoti, surasti: Buvau Smurgainysu ir sustikau su tuo žmogu, kataras vežimą atvežė ir visa suvéizdė[jo] Aru18(Grv). Dar̃ tavo kadokus tik suveizdė́jau Lp. Mortyt, suveizdėk man švarų rankšluostį V.Krėv. Suveizdmi N.
| refl. tr. K, NdŽ: Ale susveizdė́jo kirvį, iškirto to sklepo duris Lp. Aš nesusvéizdžiu šiemet grybo Mrc.
3. Ser įžiūrėti, pamatyti.
4. Kair patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Suveizdė́jau visas vištas, bet nei vienos neradau su kiaušiniu Srv. Ar suvéizdėjai vištas? Vlkv.
5. refl. apsižiūrėti, susivokti: Jau apie duroz buvau pamiršus, ale susveizdė́jau DrskŽ.
užveizdė́ti tr. K, I, Rtr, NdŽ
1. Q565, H153, R, MŽ, Sut, D.Pošk, N, KŽ prižiūrėti, tvarkyti, rūpintis: Ažuteku, rūpinuosi, ažuveizdžiu SD1205. Užveizdė́k šeimyną, kad visi gerai dirbtum J. Užveizdėjo vyskupai visą Žemaičių vyskupystę nėkaip jos nedalydamys M.Valanč. Bažnyčias … užveizdėti WP198. Ir jis bylojo savam vyriausiam tarnui savo namų, kursai visą jo lobį užveizdėjo BB1Moz24,2. Padėst dirbti ir jos ūkį užveizdėti BPII265. Užveizdėk tu žmones (išklausyk, tarpininkauk jiems) po Dievo akim BB2Moz18,19.
2. refl. suklysti žiūrint: Užsivéizdi vyrai, pameta, sako, užvogė Drsk.
Lietuvių kalbos žodynas
evangeli̇̀stas, evangeli̇̀stė
– Jūsų pareigų pavadinimas gana neįprastas. Ką daro programavimo technologijų evangelistas?
– Evangelistai – gana nauja pareigybė, egzistuojanti kelerius metus ir atsiradusi tokios bendrovėse kaip „Microsoft“ ar „Adobe“. Kai įkūriau portalą developer-evangelism.com, kuriame aiškinama, kas tai yra, šį darbą dirbau „Yahoo“. Evangelistas man – techninis žmogus, kuris šiuos dalykus gali paaiškinti kitiems, t.y. dirba vertėju tarp techninio ir kito personalo. Aš esu kompiuterių entuziastas, tačiau galiu bendrauti su aukštesnio lygio vadovais jiems suprantama kalba.
Evangelistas – tam tikro dalyko ar veiklos entuziastas ir propaguotojas. Jeigu jums patinka slidinėti, tai galite būti slidinėjimo evangelistas, o jei žavitės įmantriais automobiliais – autoevangelistas. Mano atveju tai reiškia propaguoti interneto plėtrą ir jo naudojimo plitimą. Tikiuosi, kad interneto propagavimas yra naudingas ne tik „Google“, bet ir visiems kitiems, nepriklausomai nuo to, naudojasi jie mūsų paslaugomis ar ne.
Nuo ketvirtadienio (kovo 17 d.) 10 val. nemokamai internetu bus galima matyti pagrindinėje „Login“ scenoje pasirodysiančius pranešėjus: [...] verslininką, dėstytoją, inovacijų entuziastą Vladą Lašą, „Mozilla“ programavimo technologijų evangelistą Christian Heilmann.
Su buvusiu Estijos prezidentu kalbamės per „Whatsapp“ programėlę skambučiu. Laiko skirtumas ir didžiulis atstumas netrukdo šiuo metu JAV esančiam prezidentui toliau skleisti idėjų apie liberalizmą ir technologinį progresą, kurį turi įvaldyti valstybės.
Kalifornijoje rytinį interviu portalui DELFI davęs politikas save įvardija kaip technologijų evangelistą ir prabyla apie dalykus, kurie jį stebina vienoje labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių.
Tuo tarpu Google automobiliai praneša vienas kitam duomenis apie kelius, kuriais važiuoja, tarkim, pasikeičia informacija, kaip reikia įveikti sudėtingą sankryžą, sako Vintonas Cerfas, Google technologijos evangelistas. Ganjinehas nori panašia technologija iš automobilio į automobilį transliuoti GPS žemėlapių pokyčius, pavyzdžiui, kai priekyje vyksta kelio darbai.
Du programuotojai konferencijos metu kalbėdami tarp savęs pasakė keletą neatsargių juokelių, kuriuos buvo galima interpretuoti įvairiai. Eilėje priešais juos sėdėjusi moteris, dirbanti technologijų evangeliste, neištvėrusi juokelių - atsisuko, nufotografo neklaužadas ir patweetino jų nuotrauką viešai.
„Šiuo metu programinės įrangos evangelistų turime daugiau nei dešimtyje skirtingų šalių, o apčiuopiamą domėjimasį mūsų produktu – 50 šalių visuose kontinentuose. Prie mūsų sukurtos turinio valdymo sistemos kasdien prisijungią šimtai vartotojų, kurių skaičius šiandien siekia 16 tūkst.“, - geografinį paplitimą paaiškino Audrius.
Konferencijos „Login 2011“ metu Benas Hammersley įrodinėjo, kad internetą kuriame mes, kiekvienas iš mūsų – vartotojai. Mintis graži, bet ganėtinai abstrakti. Christianas Heilmannas, einantis skambias „evangelisto“ pareigas kompanijoje „Mozilla“, kalbėjo kiek konkrečiau – pasakojo apie technologines progreso idėjas, daugiausia – penktosios kartos HTML.
Tačiau pamėginęs įsijausti ne į lakstančio po sales žurnalisto, ieškančio pažinčių startuolio ar norinčio geriau suvokti, kaip naudojamas vienas ar kitas sprendimas, supratau, kad tiesiog smalsiam žiūrovui LOGIN gali pasirodyti netvarkingu šurmuliu, kur kažkas kažkur vis kalba apie kažką.
Labai gerai šį mano jausmą konkretizavo pakalbintas „Game Insight“ žaidimų evangelistas Olegas Pridiukas.
Aš, kartu su Olegu Pridiuku, bendrovės „Unity“ technologijų evangelistu, dirbančiu Vilniuje, bandome kalbėtis iš esmės su visais mums žinomais žaidimų kūrėjais ir įtikinti juos persikelti čia.
Debesų kompiuterijos evangelistas: artimiausiu metu viskas atsidurs debesyje [antraštė]
Galime tikėtis, kad netolimoje ateityje didžioji dalis mūsų veiksmų ir informacijos persikels į debesį – tereikia įveikti pasitikėjimo barjerą, mano „Microsoft Lietuva" partnerių dienoje viešėjęs nepriklausomas technologijų ir debesų kompiuterijos evangelistas iš JAV Davidas Chappellas.
Dabar naujųjų technologijų evangelistai vis dažniau sušunka, kad atėjo metas pasikliauti išmaniosiomis skalbimo mašinomis. Tiesa, iš kitos stovyklos pasigirsta ir priešingai nusiteikusių balsų: esą be saiko visur grūdamos modernios technologijos kai kam tampa atgrasios. Bent jau tol, kol nesuprantame, kaip jas panaudoti savo patogumui.
Nuo 2010 m. kasmet Europos šalyse yra vykdoma iniciatyva „Interneto savaitė“, kurios tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į informacinių technologijų naudą kasdieniame gyvenime, paskatinti jomis naudotis, jaunimą - atkyviau rinktis jas studijuoti, programuoti ir t.t. [...]
Iniciatyvos pagrindinis organizatorius - tarptautinė organizacija Telecentre-Europe, vienijanti informacinių technologijų evangelistus visame žemyne.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
hailáiteris
Ir galiausiai išlikimas - dienos eigoje hailaiteris pasitrina, o jei prisiliečiate pirštais - garantuotai nusivalo. Tad kokybė kaip ir nekokia. Bet kažkas mane šiame hailaiteryje žavi - jau ne kartą pastebiu, kad man patika tokie atspalviai, efektai, kuriuos dauguma laiko nekasdieniškais ar nepatraukliais.
Paletę sudaro 4 akių šešėlių spalvos, atspindinti pudra (žmonių kalba tai yra hailaiteris) ir skaistalai.
Kontūravimo, tokio, koks jis buvo prieš 5 metus, nebeliks, viršų ima spindesys, o jis gali atsirasti ir švytėjimą suteikiančio makiažo pagrindo (pamirškite matines pudras!) ar highlighterio pagalba. Pastaruoju metu labai pamėgau kremines makiažo priemones (skaistalus, bronzantą, highlighterį), pastebėjau, kad jos ant odos atrodo natūraliau, nepaslepia natūralios tekstūros, ilgiau išlieka ir suteikia tą „švytėjimo iš vidaus“ efektą.
Kontūras lyg ir tobulas, tačiau preciziško potėpio vis dar trūksta? Paryškinkite kaulo zonas po antakiu – taip ir akys atrodys pakilesnės, ne tokios įkritusios į akiduobes, ir žvilgsnis aštresnis. Jei jūsų „highlighteris“ per šviesus, išsklaidykite jį pirštais ar makiažo kempinėle.
Norint užmaskuoti odos papilkėjimą ir suteikti jai švytėjimo, padeda ir kremai su šviesą atspindinčiomis dalelėmis ar vadinamieji „highlighteriai“ – odai natūralaus švytėjimo suteikiančios pudros, tepamos ant iškiliausių veido vietų – skruostikaulių, nosies nugarėlės.
Skruostikaulius lengvai perbrauk highlighteriu – tai suteiks odai spindėjimo ir skaistumo. Pamiršk kaukės efektą, kuris ne tik sendina tavo išvaizdą, bet ir sukelia veido odos problemų.
Šie hailaiteriai iš LOREAL yra kažkas tokio. Naudoju ne tik įprastinėms vietoms, bet ir vidiniam akių kampučiui arba po apatinėmis blakstienomis, nes labai, tiesiog labai atveria akis ir padaro jas prabudusiomis bei žvaliomis. Spalvos pigmentuotos, ilgai laikosi. Su pakuote kartu yra ir veidrodėlis bei šepetėlis, skirtas šiam hailaiteriui uždėti ant veido. Dabar su hailaiteriais išprotėjus esu, neįsivaizduoju savo makiažo be jų.
„Ryškų matinį lūpų dažą keičia blizgiai be griežtų lūpų apvedimų, nebemadingas ir vadinamasis „ombre“ stilius, kai lūpų centras dažomas šviesiau už jų kampučius. [...] Tačiau vis dar populiarus veido švytėjimas – hailaiteriu paryškinami skruostikauliai, zona po antakių vidiniuose kampučiuose, per nosies centrą ir virš viršutinės lūpos, per Kupidono lanką. Šiuo metu taip pat itin aktualūs rausvo atspalvio skaistalai“, – vardijo I.Jakūbauskė.
Naudojant švytėjimo suteikiančias priemones “highlighterius“ svarbiausiai juos naudoti teisingai ir nepersistengti, taip suteiksite veidui norimo skaistumo, oda atrodys gaivi ir sveika.
Švytėjimo veidui suteiksite švytinčios pudros, taip vadinamo hailaiterio pagalba, tačiau jį renkantis svarbu atkreipti dėmesį į spalvas ir odos tipą.
Prieš naudodamos kreminius skaistalus, įtapšnokite highlighterį į skruostų obuoliukus. Oda atrodys lyg švytėtų iš vidaus. Ta pati taisyklė galioja ir sausiems highlighteriams.
Violetine spalva paryškintas akis šiemet labiausiai pamėgo aukštosios mados podiumų vizažistai. [...] Violetinė jau naudojama ir kuriant kasdieninį makiažią. Šia spalva galite pasiryškinti lūpas, akis arba ją panaudoti kaip „hailaiterį“, suteikiantį odai kosminio spindesio.
Kontūravimo priemonės po truputį liaujasi karaliauti ir į pirmąjį planą grįžta skaistalai, kuriais formuojame skruostikaulius, pabrėžiame skruostus ir net naudojame akių vokams. Nepamirškime kruopščiai užmaskuotų paakių, bei šiek tiek „highlighterio“.
Podiumu žingsniuojančių modelių veido oda tarsi švyti iš vidaus. Kad sukurti tokį vizualinį efektą galima naudoti kremus su šviesą atspindinčiomis dalelėmis. Arba galite naudoti „hailaiterį“ – specialią pudrą, kuri suteikia odai natūralų švytėjimą.
Kasdienėje makiažo rutinoje kontūravimą išstumia natūraliau atrodantis variantas, vadinamas strobingu. Jis, skaistalų ir highlighterio pagalba, išryškina gražiausius bruožus ir suteikia veidui švytėjimo. Dienos metu rekomenduojama išryškinti skruostikaulius, nosies pertvarą ir akių kampučius, taip veidas atrodys natūraliai gaivus.
Tačiau vienas populiariausių 2017 metų trendų – hailaiteris (angl. highlighter) arba švytėjimo suteikiančios priemonės, vis dar viršūnėje ir net įgavo naujų ypatybių bei nustebino atlikimo technikų gausa.
Švytėjimo suteikiančią pudrą (hailaiterį) naudoji neteisingai.
Video pamokos Youtube tinklapyje išmokė, kad švytėjimo suteikiančią pudrą reiktų naudoti norint paryškinti žandikalius bei viršutinė antakių liniją. Tačiau makiažo specialistė McEvoy juo ryškina trikampę zoną po akimis. Taip veidas atrodo skaistesnis, labiau švyti, o bet kuri moteris iškart atjaunėja.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
javai̇̃nis
Javainių torteliai su maskarpone ir vyšniomis
Kas vasarą gali atgaivinti geriau nei lengvas desertas? Ir iš javainių – sveiko ir skanaus produkto – tokį galima paruošti.
Atsikėlėme kaip visada, papusryčiavome, kiek pamenu, valgėme javainius, ir Lukas nuvežė ją į mokyklą, aprengtą prieš porą savaičių mano pirktu komplektėliu – dryžuotu kombinezonu ir mėlynais marškinėliais.
Jis čia nusigaluos iš bado. Ant lentynos buvo pasilikęs obuolį nuo pietų, dėžutę sveikuolių javainių, kurių jam įdėjo Matilda, ir paskutinį pakelį makaronų sriubos.
Gaminant javainį, didžioji piktžolių sėklų dalis praranda daigumą. [...]
Būtina atkreipti dėmesį į javainio fizikines, chemines ir dietines savybes. Javainio ėdamumui didelę įtaką daro individualios gyvulių savybės. Pradedant naudoti miežių javainį šėrimui, reikia įvertinti ilgą gyvulių pripratinimo prie pašaro laikotarpį (kai kuriais atvejais ilgiau nei 4 savaites). Javainis negali pilnai patenkinti pagrindinio pašaro reikalavimų galvijams, tik sumažina jo poreikį. Taigi javainio nerekomenduotina naudoti kaip mono pašaro.
Kai javainis iškepa, buka peilio dalimi padarome jame takelius (taip vėliau bus lengviau pjaustyti) ir paliekame formoje, kol visiškai atšąla.
Pavyzdžiui, fitness javainių, specialiai sukurtų tiems, kurie nori pradėti sveikai maitintis.
Užsienio šalyse dažniausiai yra pjaunami pieninės vaškinės brandos javai ir iš jų gaminamas javainis.
Taigi, kartą privalgius javainių Corny, nusprendžiau: gana. Kuo aš prastesnė už gamintojus, kad nesugebėčiau išsikepti javainių?
Įdomu ar kas iš forumiečių gaminate savo gyvuliams javainį (grūdines kultūras sukti į šienainio rulonus) :?: Kokių javų mišinį sėjate ?
Siūlome 3 skonių javainius: javainis su riešutais, javainis su abrikosais, javainis su spanguolėmis ir avietėmis.
Nesakau, kad vyrai negali valgyti javainių ar kad javainis iš tiesų yra griežtai moteriškas maistas. Tačiau juk „javainis“ – sveikas, maistingas, saldus, būtent toks, kurį valgytų gyvenimą mylinti, sveika, graži ir „gaiviai“ atrodanti moteris. Kitaip tariant, javainis gali būti savotiškai „maisto mada“. [...] Nors mano buvusi grupiokė sakydavo, kad tai „paukščių lesalas“, aš vis tiek nenustojau jų savotiškai garbinti ir nešiotis rankinėje jeigu netyčia baisiai išalkčiau.
Tačiau javainiai, vadinami ir sausais pusryčiais, dar mums mažai žinomi. Šį populiarų maistą (angliškai cereals) Amerikos lietuviai pavadino gražiu javainių vardu.
Ruošiant javų silosą (javainį), panaudojamas visas biologinis (vegetacinis) grūdinių kultūrų derlius, išskyrus ražienas. [...]
Ruošiant javainį, biologinę masę reikia susmulkinti 2–3 cm ilgio kapojais. [...]
Ruošiant javainį tranšėjose ir kaupuose, silosuojamą masę būtina tinkamai suslėgti. Tranšėją bei kaupą reikia prikrauti kiek galima greičiau, o javainį sandariai uždengti tinkama plėvele ir prislėgti turimomis priemonėmis. Plėvelės būklę reikia tikrinti. Pažeistą – būtina užsandarinti.
Pavyzdžiui, paslėpkite lėktuvą javainių dubenėlyje. Kai vaikas ištraukia dubenėlį iš spintos, jūs vaidinate nustebę, kai randate lėktuvą dubenėlyje.
Avižiniai dribsniai, kurie sudaro gruzdintų javainių pagrindą yra visavertis maisto produktas. Dar šiame produkte yra natūralių aviečių, gervuogių, riešutų, medaus ir kitų naudingų produktų. Tiesiog įsipylus į dubenėlį 100-150 g gruzdintų javainių, pagardindi juos varške, liesu pienu, sojos pienu ar jogurtu. Skanaus!
Puodelis arbatos ir sumuštinis ar sauja javainių su pienu yra viskas, ką Sibilė pajėgia pasigaminti pusryčiams.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
klikbei̇̃tas
[...] principas ganėtinai aiškus - išnaudoti esamu momentu tai kas populiariausia ir sulaukia daugiausia klikbaitų, peržiūrų etc.
Parašiau teksto pavadinimą ir pagalvojau, kad jis skamba taip tabloidiškai, kaip koks clickbaitas. Matyt pasąmoningai pradėjau sekti blogais pavyzdžiais, o gal nejučia tikiuosi, kad toks pavadinimas privers skaitytoją atsiversti šį tekstą.
Siras perspėjo Europą, kad tikrintų pabėgėlių pasus ir tapatybes Pabėgėlių kelte sutiktas siras perspėjo Europą - vel labai geras clickbait'o pavyzdys, kaip antrasteje specialiai nera rasoma esmes, o verciama listi i pati straipsni.
Eurolygos rungtynes Turkijoje praleis R. Javtokas Prieš išvyką į Turkiją – skaudi „Žalgirio“ netektis - clickbait'as.
Pasaulio ugniagesių čempionate lietuviai užėmė trečią vietą Iš pradžių nurašyti Lietuvos ugniagesiai parodė, ko yra verti - vel clickbait'as.
Dalijamės Raimondo Navicko, žinomo blogerio Zeppelinus, Veidaknygėje paskleista žinia apie tai, kad naujienų portalų savininkų pastangomis uždraustas naršyklės plėtinys „Siūlyk antraštę“, padėjęs kovoti su klikus generuojančiomis antraštėmis portaluose ir kviečiame paremti šios iniciatyvos autorių.
Kovos su klikbaitų medžiotojais plėtinys „Siūlyk antraštę“ uždraustas! Naujienų portalų savininkai grasinimais nusmaugė inovatyvią pilietinę iniciatyvą internete – ir spaudoje apie tai jokio atgarsio?
Tačiau didžiausias neigiamas aspektas atėjo iš net 1980-taisiais gyvenusių žurnaliūgų, kurie ir tuomet kūrė klikbeitą. Times Magazine interpretavo ir įvardijo tyrimo rezultatus paprastai ir kategeriškai: “Atsiprašome, bet tai tiesa. Cholesterolis yra tikrasis žudikas“ (Sorry itʼs true. Cholesterol really is the killer.)
i koki sudo gabala pavirto siuolaikine zurnalistika tai baisu. clickbait antrastes, kad tik kuo daugiau clicku butu.
Kovos su clickbaitų medžiotojais appsas "Siūlyk antraštę" uždraustas!
Ar „clickbait“ tikrai veikia? Kodėl dabar jį naudoja ir mokslininkai? Atsakymai jus šokiruos [antraštė]
„Merriam-Webster“ žodynas žodį „clickbait“ apibūdina kaip antraštes sukurtas taip, kad portalų lankytojams norėtųsi paspausti ant nuorodų, kurios dažnai veda į abejotinos kokybės turinį.
Tikrai kad privalu pamatyti :DDD
Cia ne "klikbeitas" :) [Straipsnio antraštės „Privalote pamatyti: „išprotėjęs arklys“ varžovą nokautavo per 7 sekundes“ komentaras. – Red. past.]
Kaip žinome, šiandien antraštės kuriamos tam, kad kuo daugiau žmonių atsiverstų tekstą. Bet dabar šis metodas virto visų apgaudinėjimu: iš vienos pusės, „spustelėjimai“ (vadinamieji klikbaitai) pirmiausia yra skirti reklamos davėjams, kad kuo daugiau žmonių šalia teksto pamatytų jų reklamą. Bet klaidinanti antraštė dažnai atveda prie reklamos visiškai netikslinę tos prekės auditoriją. Taip apgaunamos abi pusės.
Spaudžiamos antraštės („clickbait“)
Pagavios, sensacingos antraštės, skirtos atkreipti dėmesį; dažnai klaidina, turinys neatitinka antraštės; skatina pajamas iš reklamos.
Tuos vyrus, kurie visa tai darė, vardais ir pavardėmis atsekti būtų labai sudėtinga. Jie naudoja clickbait'us (patrauklias antraštes – 15min), uždeda A.Tapino ar kito žymaus asmens nuotrauką, nes tuomet didesnė tikimybė, kad kas nors paspaus, palyginti su kokio nors atsitiktinio vyruko su „Lamborghini“ nuotrauka.
Populiariausių Lietuvoje naujienų tinklapių tituliniuose puslapiuose karaliauja klaidinančios (clickbait) antraštės ir tai tarsi jau nieko nebestebina. [...]
Clickbait antraštės (ir apskritai clickbait turinys) žiniasklaidoje atsirado neatsitiktinai ir, be abejo, ne Lietuvoje.
[...] Įkandin užsienio puslapių, Lietuvoje pirmieji pasekė delfi.lt, o vėliau ir visi kiti lietuviški žinių portalai. Tad šiuo metu clickbait antraštė yra visiška norma, o jai sukurti skiriama bene tiek pat laiko, kiek ir pati straipsnį.
Likus šešioms savaitėms iki JAV prezidento rinkimų dienos, K. Perry (31 m.) savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo pikantiška nuotrauka, kuriai pozavo išsirengusi nuogai. [...]
Šalia jos muzikos žvaigždė parašė: „Aš panaudosiu savo kūną kaip „paspaudimų masalą“ (angl. clickbait), kad padėčiau keisti pasaulį.“
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
prapūti̇̀mas
1. SD39,399, H163, R, Sut, K → pūsti 1: Siūruoja nendrelė vėjelio pūtimo, tu dejuosi, sesutyte, bernelio barimo LTR(Aln). Neklausyk, brolutėli, vėjelio pūtimo, nė susiedėlių neviernų žodelių LTIII425. Pūtimas vėjo SD285. Jei vėjo pūtimas (perpūtimas), tai pagis Ėr.
^ Neklausyk kožno vėjo pūtimo NžR.
2. KI3, LTR(Prl) → pūsti 3: Per tavo pūtimą atsivėrė … strovės BB2Moz15,8. Ir pūtimu nosies tavo susirinko krūvon vandeniai Ch2Moz15,8. Vėtyklė tura vienokį pūti̇̀mą, o vė[ja]s ne: antput ir vėl atleida Šts. Mes jo dvasės pūtimą pajutom Ns1848,3.
ǁ degimas, žiebimas pučiant: Ar pareisi ant žiburio pūti̇̀mo? Sdk. Parvažiavo žiburių pūtimè An. Ugnies gauti galima buvo tiktai žarijų pūtimu K.Būg.
3. → pūsti 4: Iš trūbų pūti̇̀mo gavo grobų slogas Krš. Iš trūbų pūtimo aš kosu Gršl.
4. → pūsti 5: Toks jo pūti̇̀mas, lyg kelias naktis nemiegojęs Ds. Gana tau šito pūti̇̀mo – eik pagaliau darban Nč.
5. → pūsti 6: Stiklo pūti̇̀mas KI547.
6. → pūsti 7: Ligoniai dažnai skundžiasi vidurių pūtimu rš.
| refl.: Plaktas kiaušinis turi pūti̇̀mąsi Rm.
7. R314 garsus kvėpavimas, šnarpštimas, šnopavimas.
8. refl. → pūsti 9 (refl.): Iš to pūti̇̀mos sena merga paliko Krš.
apipūti̇̀mas sm. (2); Sut → apipūsti.
atpūti̇̀mas sm. (2)
1. SD209, Sut, N → atpūsti 1.
2. refl. → atpūsti 7 (refl.): Žygiavome ne kažin kaip greitai: su sustojimais, su atsipūtimais rš. Žalnieriai be atsipūtimo brido per smiltį rš.
įpūti̇̀mas sm. (2)
1. N, KI339 → įpūsti 1.
2. → įpūsti 4: Pagal reikalą oro įpūtimai [į pilvaplėvę] padažninami arba praretinami rš. Deguonies įpūtimas į poodį rš.
3. BŽ57 → įpūsti 6.
išpūti̇̀mas sm. (2)
1. KI163 → išpūsti 4.
2. SD411, R33 → išpūsti 6.
3. KI79,100, KI244, I → išpūsti 7: Nuo besitęsiančio per ilgus metus kosulio atsiranda išpūtimas plaučių V.Kudir. Būdinga virvelinio ornamento puodų žyme reikia laikyti platokus jųjų dugnus, smarkų paties indo išpūtimą bei apvalumą dugno link rš.
| refl. KI100: Tuoj jis ir mirė baisiausiai plėšomas, nes, sako, sagos ištrūkę nuo pilvo išsipūtimo iš žiupono, net zirbdamos skrisdavo LTsIV674. Eksperimentiniai tyrimai patvirtino, kad dirginant klajojamąjį nervą atsiranda plaučių išsipūtimas rš.
4. išsipūtusi vieta: Stiebas be išpūtimų rš. Įsigyjant vartotą šautuvą, reikia atkreipti dėmesį į vamzdžius, ar nėra ištaisytų išpūtimų rš.
| refl.: Plaučių pūslelės turi pusapvalių išsipūtimų rš.
5. → išpūsti 8.
ǁ Kainų išpūtimas (pakėlimas) ETŽ. Plano išpūtimas ETŽ. Karinių išlaidų išpūtimas blogina darbo žmonių padėtį (sov.) sp.
6. refl. BŽ594 → išpūsti 9 (refl.).
7. miegojimas: Ot, žmogaus išpūti̇̀mas – duoda jis sau, kiek lenda, į akį, ir gana! Jnšk.
nupūti̇̀mas sm. (2)
1. KI35 → nupūsti 2: Reikia tam tikro vėjo dėl nupūtimo miglos A1884,331.
2. → nupūsti 3: Kituose katiluose montuojami distanciniu būdu valdomi nupūtimo agregatai sp. Plytinėje įtaisyta dulkių nupūtimo kamera sp.
paputi̇̀mas sm. (2) → papūsti:
1. Sut Vėjelis petelius beglosto šaltu papūtimu, oro pajudinimu V.Krėv. Lapai nuo mažiausio vėjelio papūtimo drebėjo rš.
2. Sergu be ligos: toks vėjo papūtimas (perpūtimas, supūtimas) Šts. Bijo kožno vėjo papūtimo Sln. Bet ir ant visokio papūtimo vėjo zotag širdį teriojame DP80.
3. refl. PK237, SD162,311, H156, N, I, MP125, SGI77 → papūsti 9 (refl.): Tokia ir čia ponia – vienas tas pasipūti̇̀mas Krš. Ta puikystė, tas pasipūti̇̀mas neapžergiamas Dkš. Nieko nepabaidysi tokiu savo pasipūtimù Jnšk. Šitoks jo pasipūti̇̀mas, ka ir apsakyt sunku Všk. Tuščias pasipūtimas rš. O bebaimė nedorų žmonių, prasidėjusi iš pasipūtimo, jus pačius apgauna ir pražudo M.Valanč. Tai anie kone plyšdavo iš pasipūtimo kaip varlės Ns1850,1. Idant tarp jūsų nebūtų barnių, pavydų …, pasipūtimų, maištų Bt2PvK12,20. O pasipūtimas žmonių ką kalba? SPII182.
pérpūtimas sm. (1) → perpūsti 2: Kiaulė turi besergant staldyje pasilikti ir nuo perpūtimo duris beatdarant saugota būti Kel1881,122. Susirgau nuo vėjo parpūti̇̀mo Ėr.
prapūti̇̀mas sm. (2)
1. → prapūsti 1: Žadame džiovinti galvenas prapūtimu sp.
2. KI55 → prapūsti 5.
3. → prapūsti 9: Prieš pumpuojant siurbliu kurą į maitinimo sistemą, reikia atidaryti prapūtimo ventilį, kad iš sistemos būtų pašalintas oras rš. Prapūtimo anga rš. Įrengtos prapūtimo žvakės rš. Cilindrų prapūtimo čiaupas rš.
4. refl. KII307 → prapūsti 10 (refl.).
pripūti̇̀mas sm. (2) → pripūsti 7: Po antrosios operacijos tas šunelis nuo pripūtimo vos nesprogo J.Balč.
supūti̇̀mas sm. (2)
1. → supūsti 2: Gal supūti̇̀mas vėjo, sakau, maž pereis Imb. Mane mokė mano senelė užkalbėjimų nuo vėjo supūtimo, kada suka ir tampo veido raumenis LTR(Aln).
2. → supūsti 3: Jiems kūno augimas ir nykimas rodėsi jei jau ne panašiai kaip smėlio supūtimas į krūvą ir vėl nuvarymas, tai kaip atsiradimas chemės junginio ir iširimas Vd.
užpūti̇̀mas sm. (2)
1. → užpūsti 1: Jonas ir gulbė išgirdo žemės drebėjimą ir pajuto šalto vėjo užpūtimą BsPIII46.
2. → užpūsti 5: Ar nežinai kokių žolių nuo vėjo užpūti̇̀mo? Ėr. Užpūtimu retai miršta, ale ilgai serga Vp. Nuo vėjo užpūti̇̀mo kojas sutraukia, galvą, rankas Klt.
Lietuvių kalbos žodynas