lė̃kti, lẽkia, -ė intr.
1. skristi: Lekia paukštelių didelis pulkas Mrc. O nelėk, sakaluži, nebaidyk lakštingalos JD464. Oi žiūrau žiūrau – lekia trys pilki karvelėliai KrvD100. O aš pasiversčiau raibąja antele, lėkčiau žalia girele JV865. Per žalias girias gegute lėkiaũ, per marias lydeka nėriau (d.) Mrj. Oi lėkčiau lėkčiau, kad galėčiau, gandro sparnus kad turėčiau J.Jabl. Paukštis lẽkia žemyn KI34. Prieš lietų kregždė žemai lẽkia, pagadoj – aukštai Lnkv. Tokios, kur lẽkia šniūru viena paskui vieną, tai gervės Azr. Ir vėl išleido lėkti balandį iš skrynės BB1Moz8,20. Rodos, kad paukščiai iš burnos lẽkia – kaip ji gražiai šneka Grš. Čerepokas prašė erelio, kad jį lekiančiu paukščiu padarytų Tat. Tu, žvirbleli lėktasai, aleliuma loda, lėktasai TDrV219. Skruzdėlės lekančiosios leka pryš lytų Šts. Lekamosios skruzdys užpuolė Dov. Lẽkiančioji voverė (Petaurus sciureus) NdŽ. Paukščių sparnai ir uodega apžėlę didžiosiomis lekiamomis plunksnomis rš.
| Lẽkiąsis laivas Jrk27. Seniausias [sūnus] kuriądie savo tėvams pradėjo kalbėt apie lẽkiantį laivą, kurį jis eisiąs girio[je] budavot Jrk27. Lekiamóji (aviacijos) žvalgyba NdŽ.
| prk.: Lekia kaip varmai karštą vasaros dieną mintys viena po kitai rš.
^ Kas aukštai lekia, tas žemai tūpia (pat.) rš. Lėkė kap sakalas, nutūpė kap vabalas Iš. Baudžias it kėkštai į užmarį lėkt rš. Ger lėkt, ale neger nutūpt B. Ir gaidys, per tvorą lėkęs, iškas grūdą VP18. Lekiantysis tupinčiojo nepabaidys Vdžg. Kur paukštis leka, ten plunksnas paliekta Pln. Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias (sniegas, lietus) B. Be sparnų lẽkia, be kojų bėga (debesys) MitII190(BsM).
2. greitai judėti, slinkti oru, erdve: Iš padangėje lekiančio didelio debesies iškrito keli lietaus lašai I.Simon. Debesys lyg lėktè lẽkia ant dangaus KI445. Šuo bijo, kai žaibai lẽkia į akis Jrb. Išvydusys lekant oru pagal netolie žemės ugnį, sako dievaitį Kauką nešant grūdus į mylimūsius namus M.Valanč. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį kirto StnD24. Mirusiųjų vėlės lėkdavusios paukščių keliu į rytus, į protėvių ir tėvų šalį LTII113.
| Ot saulelė greit lẽkia popiet! Dbk.
ǁ būti pustomam: Apačioje užtikome lekiančio smėlio sluoksnį A.Vien. Čion ties eglaite molis, o ten lekiantiji smiltis V.Piet. Kad ir pieskà, bet nelekianti̇̀ – rodos, turėtų augt Gs. Daug lekiančiõs piẽskos Vv.
ǁ sklisti oru (apie garsus): Teip! Teip! – lėkė balsai iš visur V.Piet. Lekia dainos galingos rš.
| prk.: Kur akys leka (krypsta, žiūri), ten širdis linksta Sln.
3. bėgti: Lėk nelėk – vis tiek nepavysi Sld. Lẽkiam in ežerą pasmaudyt Rdš. Kad lėkiau, tai lėkiau: bala ne bala, tik duok Dieve kojas LTR(Šmn). Lėksiu per dvarą tekina pas motinėlę šaukdama LTR(Kp). Ana kulni, kulni, kulni – kad ana leka nu manęs! KlvrŽ. Lėkė akis išvertęs Kv. Lekia i lekia [šokėjai] papori Švnč. Per sodžių taip pat lėkė, kiek tik gali, risčia arkliai A.Vien. Kad ir nelekia smagiai [arklys], ale vis važiuoji Trgn. Žvėriukai sako: „Mes lėksme žeme, jūs (paukščiai) skriskit oru“ MPs. Ben sargis tura kame kur padlą lẽkamą (kurios lekia ėsti)? Lkv. Nu to savo katino kaip nu lekančiojo vagies skaninių neišsaugoju Akm. Lẽkia kaip žaibas Slk. Lekia kap viesula Gs. Ko leki kaip aitvaras? Šmk. Lẽkia kaip galvon daužtas Slk. Lẽkia kap akis išdegęs Kt. Lekia kaip uodegon inkirptas Ds. Lekia kaip be dūšios LTR. Lẽkia per laukus kaip protą pametęs Up. Lekia kaip peklą pakūręs Mlt. Leka kaip velnio nešamas Krž. Kur leki kaip kiaulė, debesį pamačius? LTR(Šmn). Leka kaip bimbalas, smilgą apžergęs Šv. Lėksi kiškiu (pavirtęs kiškiu) Dglš.
lėktinai adv.: Grėtė lėktinai įlekia į savo kamarą I.Simon.
4. smarkiai, skubinai eiti, važiuoti, joti: Aš vandenio lekiu atnešti Ėr. Ir tan kraštan lekiù, ir tan – niekur neberandu tos gatvės Kp. Aš lekù numie Tl. Reiks padėt karvei nunešt, kurgi leki (sprunki)?! Sdk. Lekia ir lekia, liežuvį iškarinęs: prireiks kam – niekados jo nepasisiųsi rš. Vis da tebleka (tebesilanko, tebelaksto) Jonis pri Marikės Šll. Norėjai, kad aš lė̃kčiab Zt. Visur lẽkia išsižiojęs, norėdamas būti pirmutinis Jnš. Aš jau buvau lekiañt (belekianti), ale mañ' apidraudė, tai ir sėdžiu Slm. Ta mergiščia šę lėkus, tę lėkus (tai šen, tai ten bėgioja) Kt. Lėkdavo pas ją piršliai, nė vienos žiemelės nepraleisdavo Jnšk. Ant žirgu belekąs S.Dauk. Leki šūkoms (joji šuoliais) – da sprandą nunirsi Vvr. Leka, kaip arkliai įšoka Krkl. Visu smarkumu lėkė traukinys rš. Vamptelėjo kas žodį, ir lekia [kratos daryti] kaip ant gaisro Žem. Žirgą imk ir lėk kaip vėjas B.Sruog. Lekia tarytum akis išdegę V.Kudir. Lėkė kaip be galvos, ir apsivožė antraip vežimas Vvr.
| Telefono stulpai lėkė į užpakalį (važiuojant taip atrodo) rš.
^ Nelėksi pirm čėso (reikia turėti kantrybės; viskas turi būti savo laiku) ST135. Jis (vyras) lekia savo keliais, ji (žmona) – savo (abu nesutaria, nesugyvena) Rm.
lekiamai adv.: Viskas ėjosi labai lengvai, smarkiai, lekiamai rš.
ǁ nenubūti vietoje, brautis tolyn: Šviežioj žolėj karvės labiau lẽkia: kai žolės daug, ieško da daugiau Trgn. Regis, ir žolės yra, o arkliai lẽkia: paleidžiau panamėj, o radau kažno kur Trgn.
ǁ skubiai, pabėgomis dirbti, triūsti: Lėk lėk, tai an senatuvės dejuosi Sdk. Lekamosios dienos (skubūs darbai, reikalaujantys daug bėgiojimo) užeita – šienai, dobilai… Šts.
ǁ refl. pajėgti daug, skubiai dirbti: Lėkei lėkei, o ko dabar nebeleki? – Kad jau nebesilekia Ldk.
ǁ tr. smarkiai varyti, lakinti: Jis savo žirgo niekados nelė̃kdavo J.Balč.
5. greit eiti, bėgti (apie laiką): Lekia diena po dienos, savaitė po savaitės, metai po metų, kaip raiti joja Žem. Pasirūpink apie save – metai lėkte lekia V.Kudir. Lekia gyvenimas tartum ristas žirgas rš. Įvykiai lėkte lėkė pirmyn rš.
6. smarkiai tekėti, plaukti: Upeliais vanduo bėga, lẽkia Kkl.
7. plevėsuoti, plazdėti: Karūna (vėliava) lekia ore BzBkIV318.
8. smarkiai kilti aukštyn, sklisti tolyn, į šalis: Kūliau, ka sijonas lėkė į aukštį rš. Traukiniai lekia į orą nuo partizanų minų rš. Arklys lėkė, kad ir kibirkštys lė̃kė Šlu. Pavirsta griuvėsiais gražiausi miestai, ir šimtmečių kūryba lekia pelenais S.Nėr.
| Tos avižos lekiančios (lengvos, prastos, vėtant krintančios tolyn kartu su pelais) – vištos visai nenori lest Gs. Gavom lekančiųjų dirsių – duonos neiškepsma Slnt.
| refl.: Nebirsta rugiai, lakiaus nėr, o vakar gerai lėkės: vėjas buvo Trk.
9. irti, bėgti (apie nėrinio akis): Apsižiūrėjau – kojinės akys lẽkia. Reikėjo taisyt Kn.
10. Prk, Kv smarkiai plakti, mušti (apie širdį): Širdis dar leka: atsigaus, dar nemiręs Plt. Jau širdis lẽkia, nepavysiu Skr. Širdies lekamoji liga Šts.
11. pulti žemyn, kristi: Kad lė̃kė malka in kojos! Sdk. Nelipk medin: lėksi̇̀ ir galą ne vietoj gausi Ds. Negi aukštyn lėksi – kas, kad lėksi LTR(Ds). Girdžiu girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis J.Jabl. Vi̇̀sa lẽkia iš rankų Skp. Tas paveikslas lẽkia ir lẽkia nuo sienos – prikalk geriau Ut. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis KlpD28. Prasti linai – braukiant lekia ir lekia Kp.
^ Kas aukštai skraido, tas žemai lekia Slk. Netoli lekia obuolys nuog obeles Gmž. Jau ir eina, kad kiaušinis nuo galvos nelėkt (labai iš lėto, pamažu) Trgn. Vienam upės šone kerta, kitam skiedros lekia (aidas atsiliepia) Slk.
12. byrėti, kraičioti: Obuoliai lekia nuo obelės Dbk. Jau lẽkia riešutai, kur prieš saulę Ėr.
^ Šuva loja, dantes lekia (mintuvai) LTR(Slk).
13. grimzti, smegti: Sniego daugiausia, ė kojos lẽkia lig žemei Prng. Menkas da dabar šerkšnas: kojos parejõ lẽkia Vdš.
14. refl. gerai derėti: Nelėkės žirniai – maž teprikūlėm Lk. Lėkės šį metą: iš pūro dešimt gavau Šts. Žemė nelekas: tik trys pūrai iš pūro Šts.
15. refl. gerai sektis, klotis: Nelėkės mokslas muno sūnuo Šts.
| Vaikams duona su sviestu lẽkias (gerai valgosi) Vkš. Vaikai, ar skani bulbynė? Ar lẽkias? Vkš.
16. krėkintis, lakstytis (apie kiaules): Kiaulė tekiuos lẽkia Kp.
◊ kur várnos lẽkia apie žiopsantį: Žiūr, kur varnos lek NžR.
lekiančioji rožė Plt med. odos liga – rožė, persimetanti iš vienos kūno dalies į kitą: Rožė įsimeta nuo išgąsčio, rūstybės ar vėjo užpūtimo. Ši pastaroji vadinasi lekiančioji TŽIV487.
lẽkiantysis spi̇̀ritas rš chem. amoniakas.
lẽkiančioji ugni̇̀s Prk med. išbėrimas, vienoje vietoje išnykstantis ir greit persimetantis į kitą kūno dalį: Kanapių patrinoms apdeda, kad y[ra] ugnis lekančioji Šts.
antlė̃kti, añtlekia, añtlėkė (ž.) intr.
1. užskristi: Žvirbliai ant miežių antlėkė ir lesa kiauras dienas Slnt. Kad gandras jau artie dangaus buvo, pečlinda nu gandro papurkšt ant debesų ir antlėkė PP79. Vienas lėktuvas ką padaro antlėkęs, o čia dešimtis! Šts.
2. užbėgti aukštyn, greit užlipti: Añtlėkiau ant trobos Slnt. Ana añčleka aukštyn ir pradeda pasakoti Mžk.
3. bėgant užvirsti ant ko: Par vieną biškį neañtlėkė ant manęs Slnt.
4. užriedėti, užvažiuoti ant ko: Dišlius eina tarpe arklių, kaip iena, ka neančlė̃ktum arkliuo brika ant nugaros Lk.
aplė̃kti, àplekia, àplėkė
1. tr., intr. K apskristi aplink ką: Aplėkė pasaulį rš.
2. intr. apibėgti aplink ką: Apilėkė aplink ežerą kai vėjas Švnč.
3. tr. apeiti, apibėgti, apskristi daug vietų norint ką surasti, pamatyti, aplankyti: Per vieną valandą jis nori visus aplėkti Krč. Giminė̃s ir šuva neaplėks (labai plati, didelė giminė) Trgn. Aplėkiau visą mišką – dyka, kaip pašluota, nė šunagrybio Ds. Kokius tris kilometrus aplėkiau su tuo vaiku Mrj.
^ Marga paukštytė visą svietą aplekia (laiškas) Jrg.
4. tr. apsiruošti, nudirbti darbus: Jūs daba samdot ir samdot, o jin viena aplėkdavo Bsg. Jaunas būdamas norėjau visą darbą aplėkt Tvr.
5. tr. skrendant aplenkti: Visus ir mane tas àplėkė Jrk41.
6. tr. greit plintant, sklindant pasidaryti žinomam, pasiekti visus: Garsas apie valsčiaus galvos apstumdymą aplėkė kelias parapijas P.Cvir. Tasai gandas vienu metu miestelį aplėkė J.Bil.
7. tr. Gg apvaisinti (paukščius).
atlė̃kti, àtlekia, àtlėkė intr.
1. K, Pln, Dr, Plm, Smn atskristi: O ir atlėkė trins raibos gegelės vidur tamsios naktelės StnD28. O ir àtlėkė raibas sakalėlis į sodą JV371. Atlėkė devyni varnai kriunkdami Jrk101. Jos atlėkė gulbėm (ps.) Lnkv. O kad smakas atlėkdavo, tai jis ant to akmens atsisėsdavo BsPI6.
| prk.: O ma[n] bešveičiant aukselio pentinėlius, o ir atlėkė margoji gromatėlė JD1171. Piktos žinios atlekia kaip paukštis V.Kudir.
^ Karvelis kepęs neatlėks B.
ǁ atsklisti oru (apie garsus): Kartu su pūgos staugimu atlekia varpų skambesys rš.
2. atbėgti: Vienšypais àtlėkė dvariškis į kiemą, t. y. greitai J. Ganiau aveles pamariais, atlėkė vilkas pagiriais DvD431. Atlėkė kaip iš pypkės Kv. Tas vaikas àtlekia kap akis išdegęs Alk.
3. greitai, skubinai ateiti, atvažiuoti, atvykti, atskubėti: Mergaitės buvo atlė̃kę pasiklausti apie vakaruškas Lkč. Bus atlekanti ana pri darbo – palik pusrytės Dr. Daug atlėks [jaunikių pirštis], bet ir aš skirsiuos kuo jauniausią Žem. Žiūri – atlekia pasikinkęs eržilą Raugalų Raulas V.Piet. Mašina nuo Pandėlio atàlėkė Skp. Ir švedas atlėkė per marias, grečnais su vyrais mums padės RD193.
| prk.: Atlėkė šaltoji žiema rš. Sulauksma, netruks atlė̃kti ta penkiolekta Krš. Atlėkė drėgnas žvarbus vėjas rš. Àtlėkė atūžė viesulas BŽ267. Todrinag zotag piktoji dvasia atlekia ir pagauna aną žodį ižg širdies jų DP99.
4. atkristi, atšokti, atplyšti: Nepriklijavai gerai, ažtat atàlėkė Trgn. Atlė̃kęs lopinys, reikia prisiūt Ds. Padai mano atàlėkė Švnč. Žiūrėk, atlė̃kus lenta, prikalk Ds. Pamaliuosi, metus pastovi ir atàlekia [dažai] Aps.
| Kolgi tavo lūpa vis atlėkus (atvipusi) kaip senos kumelės? Ds.
5. pavirsti į šalį (nuo smūgio): Maktelės kokiuo daiktu, ir atlėksi̇̀ Sdk.

×dalė̃kti, dàlekia, dàlėkė (hibr.)
1. intr. priskristi prie kurios nors vietos: Paukštis dalėkė ligi savo lizdo ir nutūpė rš.
2. tr., intr. prisiartinti prie kurios vietos bėgant: Vaikai lig pat akmens tekini dàlėkė Kv. Kai dalėksi kiemo vartus, užžvenk didžiu balsu: išeis mano tėvas, atkels kiemo vartus (d.) Smn.
įlė̃kti, į̇̃lekia, į̇̃lėkė intr.
1. SD400, K įskristi į vidų: Įlėkė pelėda į klėtį J. O ir įlėkiau, o ir įskriejau į močiutės sodelį JD1251.
| prk.: Įlėkė šiltas pavasario vėjas sp.
2. užskristi į viršų, aukštyn: Gaidys pasibaidęs įlėkė į eglę S.Dauk.
| Įtempė Katinas virvę, kilstelėjo varpas ir įlėkė į bokštą kaip vyturys į dangų P.Cvir.
| refl. Smln: Vištos įsi̇̀lekia į medį i kapo[ja] obuolius Jrb.
3. įbėgti: Spiritavičius, išlydėjęs nepaprastus svečius, įlėkė į raštinę T.Tilv. Juodbėriai žirgai įlėkė į kiemą rš. Ažsidarysiu vartus, kad arklys neinlėkt Kzt. Anlėkė vilkas į krūvą avių Grv.
| refl.: Įsilėkęs į peleną, [vilkas] norėjęs pūsti ugnį S.Dauk.
4. smarkiai, greitai įeiti, įvažiuoti, įjoti: Į kiemą įlėkė raitelių būrys rš.
5. bėgant pasiekti, priartėti: Neinlėkė žirgužėlis nė pusę laukelio, nusisuko žirgas koją, bernelis – galvelę (d.) Žsl.
6. refl. įsibėgti: Iš pradžių nebėgo, paskui įsi̇̀lėkė Š. Kaip kumelė įsi̇̀lekia į pakalnę, sunku benustabdyti Užv.
| prk.: Vėjas tik bėga per laukus įsilėkęs rš.
7. užskubėti (apie laikrodį): Dvidešimt minučių per sutkas iñlekia [laikrodis] Str.
8. įkristi, įpulti: Nusmuko pasaitas, ir kibiras į̇̃lėkė šulnin Š. Žiūrėk, neinlėk kur eketėn beeidamas per ežerą Ds. Man akin buvo kritusys anlėkęs Mlt. Kaip dėjau žiedelį aš ant pirštelio, antlėkė žiedelis ant undenelio LMD(Klt).
| prk.: Raudok, nabagai Kaulaky, kad prapultin pats įlėkei (patekai) A.Strazd.
^ Nekask kitam duobės – pats inlėksi̇̀ Rš.
9. įdubti: Net nepažinau – akys inlėkę kakton Ut. Seno žandai inlėkę Dkšt. Su inlėkusiais šonakauliais arklys greit stips Dkšt.
10. užsimegzti (apie grūdus): Dabar rugiai žydi, paskui įlėks grūdai, užaugs, subręs rš.
◊ širdiñ įlė̃kti patikti: Mokėjo man širdin įlėkti rš.
išlė̃kti, i̇̀šlekia, i̇̀šlėkė intr.
1. SD414, K išskristi: Išlėkė iš lizdo paskutinieji kregždės vaikai J.Jabl. Gulbėms išlėkus, trečią dieną pasnigs Šts. Motyna marčiai įkišusi į plaukus tas tris plunksnas, ir ši išlėkusi balandžiu BM385. Gandrai rudenį prieš išlėksiant susirenka pagalvoti apie būsimąją kelionę J.Jabl. Genys kalinėja prie išlekiamos skylės, kol bitis išvilioja Rdž.
| Aš nežinau, kas ten per mėsa buvo: kaip tik užkaičiau, pradėjo virtie, ėmė ir išlėkė per kaminą BsPIV31.
| prk.: Ausyse tebeskambėjo tasai „tu“, pirmą kartą išlėkęs iš Justo lūpų rš. Žodis kai paukštelis išlekia, ir nebesugausi Sln.
^ Išlėkė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas LTR. Žodis žvirbliu išleka, o jaučiu pagrįžta Sch104. Su varnom neišlėksi LTR(Mrj). Ìšlėkė žvirblys, parlėkė arklys Bsg. Uždaryk velniui duris, tai išlėks per aukštinį VoL244.
2. pajėgti, įstengti skristi, lėkti: Per valandą [lėktuvas] išlekia penkis šimtus kilometrų Ėr.
ǁ įstengti pakilti skrendant: Kas aukščiau išlė̃ks į padanges, tas paliks karalaitis paukščių (ps.) Žlb.
3. išbėgti: Ìšlėkė strėlės greitumu BŽ547. Kai išlė̃kdavo in sniego basas, visus pūtinius aplakstydavo OG371. Ir šokėjai šaunia pora priekin išlėkė lanku rš. Žiūrėk, avelės i̇̀šlėkė iš gurbo Dbk. Išlėkė oželis in visus laukus FM. Skruzdėlės i̇̀šlėkė Brsl. Vos ne vos išlėkiau nuo lietaus Varn.
4. greit išeiti, išvažiuoti, išskubėti, išdumti: Kai išlėkė vakar, tai tik šiandien vakare grįžo Lkm. A i tavo šeimyna į tą šokį išlėkė? Kal. Ant kelio išlėkė raitelis rš. Dabar sėdo an jos berniokas raitas ir išlėkė kaip vėjas laukan BsPII232. Iš siauros gatvelės išlėkė šviesus limuzinas J.Dov. Važnyčiotojas stipriai nutvėrė vadeles ir išlėkė pro vartus rš. Išlėkė kaip su daktaru (labai skubiai) Grš. Išlėkė kaip aitvaras iš namų Kp.
ǁ pasitraukti kur, pabėgti, išsprukti: Vaikeliai susiūtarijo išlėkt iž namų Ad. Neišlėksim niekur akli (nemokyti) būdami Drs. Brolis Amerikoj išlė̃kęs Ėr.
5. refl. Š išsibėgioti, išsilakstyti; pavargti, netekti jėgų nuo lėkimo: Atėjo išsilė̃kęs kaip šuva iš veselijų Ds.
6. iškilti, iššokti į viršų: Namų stogai išlekia aukštyn [per žemės drebėjimą] ir vėl ant namų krinta rš. Jis paspaudė parodytą mygtuką ir išlėkė į orą kaip strėlė iš lanko J.Balč. Bakstelėjau galvą į žemę, o kepurė išlėkė į palubį Rm. Liepsna išlėkė R46.
| Žižilpa išlėkė, t. y. akyse rodės, mirguliai ėjo, apžilpsta akys J.
7. išaugti į aukštį, ištįsti, išsistiebti: Išlėkė bulbieniuos bulbos – nebus geros Vj. Ìšlėkė pušys – aukštos, tiesios išaugo Š. Tankumyne pušelės visada i̇̀šlekia Trgn. Taboka kotuos išlėkė (suaugo į kotus), lapo nė vieno Ds. Rugiai i̇̀šlėkė šiauduos, o grūdų ir nebuvo Ds. Regis, da buvo vis vaikas, o dabar, žiūriu, kad i̇̀šlėkė – jau pilna merga Trgn.
8. iškristi, išpulti: Ìšlėkė iš trečio aukšto ir neažsimušė Dbk. Išlėkė uodas iš ąžuolėlio, nusisuko sprandelį DvD295. Stovi kap iš ratų išlėkęs Prng. Kirvelio mano išlėkta iš laivelės BM4. Negili kešenė – galia išlėkt Antš. Jam i̇̀šlėkė pinigai važiuojant, ir neberado Brž. Taip sopėjo galvą, mislijau, kad akys iš kaktos išlėks Jnšk.
9. Švnč, Ob iškraičioti, išbyrėti (dantims); išslinkti (plaukams): Ale kas gi bus? Tavo gi dantų baigiama išlėkt Sdk. Du dantys klebatavo ir dabar i̇̀šlėkė Antš. Man grėblio dantis išlėkė – gal įdėtum Jnšk. Išlė̃kusius plaukus pakišk pajuostėn OG412.
10. išvirsti, išgriūti nuo smūgio: Atidarykit, o jei ne – durys išlėks! J.Paukš.
11. prk. išnykti, išsieikvoti (apie pinigus): Tas tūkstantis po velnių išlėkė, ir vėl čysta Skr.
12. sulysti, sublogti: Veidas [ligonio] išlėkęs, pajuodęs Švnč.
13. plg. lėkti 10: Kam kafija tokia stipri: žmogeliuo širdis išlė̃ks Sg.
◊ išlė̃kti iš dúonos netekti, nustoti tarnybos: Seniūnas už tai gal iš duonos išlėkti Skr.
išlė̃kti iš mėsõs sulysti, sublogti: Ìšlėkė iš mėsõs mergiotė – tokia gi buvo riebi Ktk.
širdi̇̀s i̇̀šlėkė iš didelio išgąsčio apmirė: Jam širdi̇̀s i̇̀šlėkė, kai ugnį pamatė ant stogo Šv. Kad persigandau, net širdi̇̀s i̇̀šlėkė! Ds.
širdi̇̀s išlė̃kus labai kuo rūpinasi, gailisi: Mano širdis an jo išlėkus, ė anas vis nesisaugoja Ml.
nulė̃kti, nùlekia, nùlėkė intr.
1. nuskristi (kur): Varna leka lėkus ir grįžta žiūrėti, ar toli nulėkė NžR. Bėro žirgelio nubėgta, raimo sakalo nulėkta JD568. Ai, sakalai, sakalėli, tu aukštai lakiojai, nulėkdamas, parlėkdamas naujynas nešiojai JV328. Ei, sakalai, sakalai, tu raibasis paukšteli, nulėk jūres maružėles, parnešk ma[n] vainikėlį JV658.
^ Kur paukštis nenulekia, ten plunksnų nepalieka LTR.
| refl.: Nusilėk, gegelė, į žalią girelę JD690. Nusilėkė, įsitūpė į aukštą klevelį LTR(Plv).
2. nuskristi žemyn: Nuo laktos nulėkė višta J.
3. greitai nuslinkti, nuskrieti oru: Akmenaitis nulėkė par stogą Skdv. Mano ir visų aukštų vyrų akivaizdoj turėsit paleisti strėles, ir kieno strėlė nulėks toliausia, tas laimės Nuranigaros ranką J.Balč. Anų lekia – ore susprogsta, o mūs – tai da nulė̃kę i vėliavą pakabina (apie kosminius laivus) Jrb.
| prk.: Žiūri žmogus, dairaisi ir pasijunti mintimis nulėkęs ano meto gyveniman rš. Jurgis atsigulė atgal, bet miegas nuo blakstienų toli nulėkė Žem.
ǁ nusklisti oru (apie garsus): Per miškus nulėkė žmogaus šauksmas rš.
4. Rs, Šll nubėgti: Lėktinai nulėkė Urtė į virtuvę I.Simon. Nùlėkė kai galvon daužtas OG363. Nùlėkiau in tokį vieną žmogelį Grl. Lėkte nulėkė OsG56. Kol dešra keps, aš nulėksiu į rūsį ir atnešiu gerti J.Balč. Arkliai nulėkė kap viesulai per laukus Dg. Skruzdėlė, nulėkusi į dangų, jau rado vorą beskundžiantį J.Jabl.
5. Užv greitai, skubinai nueiti, nuvažiuoti, nuskubėti, nudumti: Ir toksai noras jį paėmė nulėkti miestelin savo trobelės pažiūrėtų J.Bil. Buvau nulėkus net Švenčionyse, ir tai nieko nepadėjo Lkm. Nùlėkė į Smurgainis Aru17. Ir mūs Jonas paskui mergas nùlėkė Sld. Žuvytė papyko ir nùlėkė (nuplaukė) (ps.) Brž.
ǁ tr. greitai važiuojant, lekiant, skubant ką padaryti: Kad būtų mašina (linų raunamoji), tuoj linus nulė̃ktų (nurautų) Ėr. Su talka ji ben kelius daržus nulė̃ks (nuravės) Slm.
6. refl. nuvargti lakstant, bėgant: Kad nusi̇̀leki perdien su gyvuliais, net kojas vakare suka Ds.
7. SD452, Dglš nukristi žemyn, nupulti: Nulėkė nuog arklio B. Apsisukė man galva, ir nulėkiau nuo pačios viršūnės žemėn BM74. Jonas su kirviu kaip rėžė, ir nulėkė smako galva BsPIII33. Nukirstasis pirštas nulėkė į tą bačką LTI34. Kaži kur nulėkė vinis? Up.
^ Eina – kiaušinis nuo galvos nenulėktų (labai pamažu eina) KrvP(Kp). Paskutiniai marškiniai nulėks nuo pečių (supliš, nudriks) – kas reiks daryt? Skdt.
ǁ nukristi tolyn, į šalį: Grėblio galva nulėkė už grabės Up. Kaip berniokas buvo až adverijos ažsiglaudęs, tai kamanėlės jo nekliudę nulėkė an kiemo BsPII231. Kad duosiu per ausį, tai tu nulėksi pas Mataušį Kb.
| Toliau nulekamas grūdas berant y[ra] duonai geriausis Šts.
| refl.: Nuklastant, nuliekuojant sėlenos nusi̇̀leka, o kruopai paliekta Šts.
ǁ nusmukti, nuslinkti, nutrūkti: Anąkart ravėdama buvau žiedą pametus – nulėkė nuo rankos PnmR. Mat tas nagas buvo nulėkęs, dabar atauga Upt. Tekinis nu rato nulėkė Šll.
8. susidėvėti, suplyšti: Ot batai: porą kartų miestan suvaikščiojau, i nulėkė! Švnč.
9. nustoti smarkiai plakus (apie širdį): Kaip širdis nulėkė, atsitekėjau Šts.
10. dingti, išnykti: Sienas užgesė, stogas nulėkė (sudegė) Krtn.
11. iron. mirti: Vienas puodininkas nùlėkė Krtn.
12. nusilpti, suglebti, susenti: Jau boba visai nulėkus ir dirbt nepagali Ml.
◊ nuo kójų nulė̃kti nuvirsti, nugriūti: Kad rėžė snukin, tai net nuo kójų nùlėkė Dglš. Dvi stiklines stiprios išgėrė ir nulėkė nuo kojų Skdt.
palė̃kti, pàlekia, pàlėkė intr.
1. K nuskristi tolyn, šalin, toliau: Paleido lazda in žvirblį, žvirblis palėkė Brt. Po to šnekėjimos palėkė visi [juodvarniai] šalin BM371. Tie balandžiai sudaro Viliui daug rūpesčių: čia palekia į kaimynus, čia vėl reikia naujos veislės rūpintis I.Simon. Vis gerai dabokiat tame čėse, idant jums nė vienas spietlius nepalėktų S.Dauk. Lakūns palėkė, narūns panėrė, balandėlė tupėjo JD1202. Plu plu i palėkęs gaidalis Krtn. Visi paukščiai po dangumi buvo palėkę (išskraidę) CII923.
ǁ užskristi aukštyn: Viena višta ant kamaros palėkė dėti Užv. Vambuolė, palėkusi į jo lizdą, kiaušius erelio išrito S.Dauk.
| refl.: Kad gaidys, aukštai pasilėkęs, gieda, būs geras oras Prk. Aš, ant tvoros pasilėkęs, kukurikū, žiema beregint ir praslinks: nereikia man trobos Mc.
ǁ paskristi po kuo: Žvirblis iš rankų pàlėkė po pastoge J.
2. kiek paskristi: Toliau palė̃kę [lekiančiu laivu], pamatė vyrą prie ežero prisigulus, o bematant ežerą senkant Jrk30.
3. K galėti, įstengti skristi: Nepàlekia paukštukas Lp. Aš užtikau jau pàlekiamus paukščiukus Lš.
^ Turi kojas, bet nevaikščioja, turi šiaudų, bet neėda, turi plunksnas – nepalekia (lova) Dkš.
4. pabėgėti: Palėk tu, vaikel, lig miesteliu, parneši tu man užkūryti Jnšk. Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis atjoja giria; palėkusi slėpsiuos; žaibu – akimi pažvelgsiu tiktai paslapčia Mair.
5. galėti, įstengti bėgti, greit eiti, smarkiai dirbti: Su kurpėm aš nepalekiu Ar.
| Buvo mitri, palekanti, bet nenorėjo smagiųjų (sunkiųjų) darbų dirbti Nt. Ka i didelis, o ka nepaleką̃s (sakoma apie didelį, bet nejudrų, nesugebantį žmogų) Plt.
6. pabėgti, pasprukti: Nepaspėjau palėkt, i pagavo Ar.
7. greitai privažiuoti prie ko: Tuoj įsuks [vežimas] ir palėks po langais rš.
8. iškilti, išlėkti: Nekuri parako fabrikė Kalifornijoj į orą palėkė (sprogo) LC1883,41.
9. pariedėti, nukristi po kuo: Pirštą kai kirto, palėkė palovin BM111.
10. dingti: Kur tas Petras pàlėkė? Jau antra diena jo nematau Krsn.
11. pasibėgti, pasieiti, pasilakstyti: Žiemos mitus [karvė] ir jau po jaučiu pàlėkė Ėr.
| refl.: Kiaulė mažučiu tekiu pasi̇̀lėkė Kp.
12. susenti, išgverti: Jau ji visai palėkus Kb.
parlė̃kti, par̃lekia, par̃lėkė intr.
1. Gršl, Klvr parskristi: Gandras su kitais kaimynais par̃lėkė linksmas K.Donel. Gera paukščiam rudenį išlėkti, kad pavasarį vėl gali parlėkti KrvP(Jnš). Parlek gulbelis iš pajūrelio, neparneš vainikelio D43. Paukščiu neparlėks (negrįš) Lp. Parlėkė du kauku ir pasitūpė pas indą VoL319.
| refl.: Aš parsilėkčiau pas motynėlę, aš įsitūpčiau į obalėlę JD1242. Aš parsilėkčia į tėvelio dvarą, į naują vyšnių sodą LTR(Plv).
2. parbėgti: Vaikas parlėkė taip uždusęs Pp. Par̃leka žirgelis, parbėg juodbėrėlis (d.) Jrb.
3. greit pareiti, parvažiuoti, pardumti: Jau vaikai parlek iš mokyklos Kv. Močia par̃lėkė namo susraukus kaip penkios pėtnyčios Ds. Ve, jau anie par̃leka su naująja brikele Kv.
4. pargriūti, parkristi, parpulti: Mediniais apsiavus lengva parlė̃kt Trgn. Bernas kniūbsčias par̃lėkė po ežia ir guli apgulęs Rš. Bortas lūžo, po mašina par̃lėkė (papuolė), i gatava Ps.
pérlėkti
1. intr. K perskristi: Žąsis, gandras in antrą pusę upio párlėkė J. O aš pasiversčiau į raibą gegelę, párlėkčiau par girelę JV787. Net nusgandau – viškai par stogą pérlėkė orlaivis Kp.
^ Giriasi kap gaidys, per tvorą perlėkęs KrvP(Srj).
2. intr. lekiant kiaurai prasiskverbti per ką: Per mano širdelę perlėkė dvi kulkos (d.) Nm.
3. intr. perbėgti: Per visus kambarius pérlėkė – nieko nerado Ktk.
4. intr. greitai, skubiai pereiti, pervažiuoti: Pérlėkiau per visus kromus, ale tokios [medžiagos] niekur nebegavau Ut. Mašina pérlėkė Aps. Kumelė išsidykavojus, nei anas kur pérlekia jąj, tai kai nutrūksta – nesugausi Mlt.
| Šiurpas perlėkė per visą jo kūną J.Bil.
5. tr. greit jojant, važiuojant nukamuoti, išvarginti: Arklys pérlėktas, kaip karstas (liesas, pertrūkęs) Šmn.
| refl.: Gal jis (arklys) kur parsi̇̀lėkė, kad kosėja Pc.
6. intr. įdubti, įkristi: I akys pérlėkė nuo ašarų Prng.
pralė̃kti, pràlekia, pràlėkė
1. intr. K praskristi: Pralėkė gervės, gulbės J.
2. intr. greitai praslinkti, praskrieti oru: Kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas I.Simon.
| prk.: Ir vėl pralėkė jam per galvą mintis Pč. Per visas erdvias klubo ir restorano sales pralėkė šiurpi ir nelaukta žinia T.Tilv. Nepralėkė dovanai meldimas mano PK55. Jei gyvensi viduoju gyvenimu, maž tedabosi pralekiančių žodžių M.Valanč.
pralekiamai adv.: Abejojims, pralekiamai užplūstąs ing galvą srš.
3. intr., tr. greit praeiti, pravažiuoti pro šalį: Tik driku driku ir pralėkė visi pro šalį Rz. Ką tik pralėkė pirmieji vestuvininkų vežimai I.Simon. Nakčia traukinys pralėkė Gatų kalnus J.Balč. Kai grauzmu pro mus pràlėkė Trgn.
4. intr. nulėkti, nuvažiuoti kokį atstumą: Kada gi pagaliau pralėksime tą mylelę iki kalnų? Vaižg.
5. intr. greit praeiti, prabėgti (apie laiką): Ji minėjo savo greitai pralėkusią jaunystę rš.
6. intr. prasmegti: Kadai buvo ant kalno akmeninė koplyčia. Po vienai nakčiai žmonės rado pralėkusią (prasmegusią) TDrIV292(Švnč). Kalba, kad tam kalne bažnyčia pralė̃kus Švnč. Kad tu pralėktum šimtą sieksnių! (keik.) Švnč.
| prk.: Žemės daug, mokesčiai mokėt reikia – i pràlėkė (nusigyveno) Prng.
prilė̃kti, pri̇̀lekia, pri̇̀lėkė
1. tr., intr. K skrendant pasiekti, priartėti prie ko: O aš pri̇̀lėkiau vyšnelių sodelį – tai močiutės dvarelis JV790. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44.
ǁ sklindant oru pasiekti (apie garsus): Iš svetainės josios ausį prilėkė sujungti verkią fortepijono ir violončelės tonai rš.
2. intr. suskristi į vieną vietą, priskristi daugeliui: Ir pri̇̀lėkė pilnas dvaras paukštelių, ir apstojo povelę ant dvaro (d.) Mrj.
3. intr. pribėgti prie ko: Ji tik pri̇̀lėkė ir užriko: „Ko nedavei šiaudų?!“ Pš. Mieste tik pri̇̀lėkė ir vėl nukūrė Ds. Jos … parbėgo namolio greit, prilėkė pri durų BM139. Tik prilėksi an darbą kaip šuva an karštą ėdalą, ir vėl bėgi prie vaiko Ds.
4. intr. pribėgti į vieną vietą daugeliui: Daug žmonių pri̇̀lėkė ir užgesino ugnį Ėr.
5. intr. greitai prieiti, privažiuoti, prisirinkti: Ant pakasynų kad pri̇̀lėkė, kad privažiavo ponų iš aplinkinių dvarų! LTR(Rz). Ar čia pas tamstas tiek svečių pri̇̀lėkė? Ds. Prilėkė tų moterų kaip varnų Pšl.
6. intr. prilakstyti, pribėgioti: Kap buvo man reikalas, tai aš visur prilėkdavau Nč.
7. intr. nuvargti bėgiojant, skubiai dirbant: Per visądien prilėkiau, ką kojų negaliu patęst Arm.
8. intr. prikristi, pribyrėti: Po nakčiai rasdavo daug obuolių žemėj prilėkę Dkšt. Daug grūdų į pelus pri̇̀lėkė – sietas buvo retokas Trgn.

×razlė̃kti (hibr.) išsisklaidyti, išbyrėti: Reikė[jo] buvo akmenų privežt ar ko, šitas smėlys razlė̃ks per šonais Str.
sulė̃kti, sùlekia, sùlėkė intr.
1. K daugeliui suskristi į vieną vietą: Tai kad sulėktų šiltam pavasarėlyj drabni paukšteliai TŽI291. Ir sùlėkė du karveliu mėlynu JV73.
| refl.: Visi paukšteliai susi̇̀lėkė, beržų šakeles nulenkė JV87. Štai tuojaus visi pulkai, girdėdami šauksmą, iš visų pašalių susilė̃kę jam pasirodė K.Donel. Kur maita, ten ir ereliai susilekia BbMt24,28.
2. subėgti: Tik paberk vištom – sùlekia koks dvyleka Lg.
3. greit sueiti, susirinkti: Į tėvo šermenis sùlėkė visi vaikai Kv. Sulėkė kai varnai Trgn. Sulėkė visa Ramygala žiūrėt Rm. O mudvi sulėkdavov, mudvi pasišnekėdavov kaip gegelės, patorėly sutūpusios JD1200. Lietuviai, pajutę atašlamant kryžokus, sulėkė iš apylinkių Punin BM106. Tai ten Joninių naktį sulekia raganos iš viso svieto BsMtII146.
| refl.: Būriais susilė̃kę koliojo Jrk42.
4. sukristi; nugrimzti: Ledu baisu važiuot: plonas – sulėksi i neišlipsi Prng. Kai sùlėkiau sniegan palig pažastų, tai tik išsigrūdau Ml. Ragutės sùlėkė sniegan, arklys ir nepatraukia Mlt. Sulėkė lyg musės į puodynę LTR.
| Užmiršau slastus pastatyt (atidaryti), daba sulėkę (užsidarę) i stovi Plš.
| refl.: Žinau, kad nukreivuosiu, tik siuvu, kad vota nesuslė̃kt (nesusimestų į krūvą, nesudribtų) Kltn.
5. sulysti, sublogti: Žmogynas suvis sùlėkė Dkšt.
užlė̃kti, ùžlekia, ùžlėkė
1. intr. skrendant pakilti iki kur, užskristi ant ko: Ant tų aukštumynų, ant tų kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėrys neužbėga, nei paukštis neužlekia V.Krėv. Užùlekia vieversys arti debesų Brž. Užlekia musės, rėplioja, ir nesmagu yr Skr.
| refl.: Paukštytis, ant medžio užsilė̃kęs, uogas nulesė K. Vištos užsi̇̀lėkė an stogo Vlkv. [Gegutė] ant margų skrynelių užsilėkdamà, močiutės dukrelę iškukuodama (d.) Mrj.
2. intr. užskristi iš kur (ppr. būriui): Šįryt špokų kad ùžlėkė tūliai! Užv.
| Užlekia lėktuvai ir sudirba miestą Ėr.
ǁ skrendant užsukti kur: Ir užlėkė žalion girion, žalion girion in gegulę KrvD149.
| Ùžlekia ir čia koks lėktuvas Gs.
3. intr. greitai atslinkti, atskrieti oru: Vienu kartu kad ùžlėkė debesỹs! Ėr. Po valandos užlėkė didelė pūga rš.
4. intr. užbėgti į viršų; užbėgti ant ko: Jie tekini užlėkė laiptais rš. Užlėkęs ant kalno, žiūriu BM4. Užlėk aukštai, ar neuždabosi kur lapės Mrc. Jaunikliai ùžlekia ant ežių ir knaibo lapus Kkl.
5. intr. greitai užvažiuoti, užjoti į viršų: Fajetonas užlėkė ant kalniuko ir pro liepas įdardėjo į kiemą A.Vencl. Užùlekia Jokūbas lig pusė kalno (ps.) RdN.
6. intr. greitai, staiga atvažiuoti, atjoti, atvykti: Užlekia karieta šešiais žirgais Ml. Tuoj ir anys užlėks – nestoliai išsilenkėm Skdt. Buvo mėgstama jų (raitelių) priemonė užlėkti viesulu, kvykiant ir švilpiant rš. Ùžlėkė varnai (apie policininkus) Rs. Užlė̃ks pirminykas, duos velnių Trak.
ǁ užeiti, užvažiuoti, užsukti kur: Norė[jo] ažlė̃kt in mus OG101. Jau ir an mumi ažlėks neažilgo Sdk. Matai, an veselios ir anas ùžlėkė (atvyko, prisistatė), nemislytai Sdk.
7. intr. užbėgti, užvažiuoti už ko: Jau ažùlėkė až klaimo, nebesimato Ds.
8. intr. bėgant, greit einant, važiuojant susidurti su kuo, užgriūti ant ko: Ant prekinio traukinio visu smarkumu užlėkė greitasis traukinys rš. Vaikai, pasistoję ant medinių dviratukų, triukšmingai važinėjosi šaligatviu, užlėkdami ant praeivių rš.
^ Nuo vilko bėgo, ant meškos ùžlėkė (saugodamasis vieno pavojaus, bėdos, pakliuvo į kitą, didesnį) Ėr.
ǁ bėgant aptikti, rasti:
^ Vikrus pats užlekia, lėtam vėjas užpučia Slk.
| refl.:
^ Greitas pats užsilekia, lėtam vėjas užpučia Klt.
9. intr., tr. užbėgti į priekį: Ana ažùlėkė pirma mane Ktk. Niekaip negalėjau karvės užlėkt Ėr. Užuolankom užuolankom užlėk jaučiui už akių ir sugręžk jį čia Ėr. Davėsi už akių užlėkti Ėr.
| prk.: Ir šnekėt neduoda, ana su savo kalbom užlekia (pertraukia kito kalbą, pati skuba pasakyti): jos mergiotės tokios, te tokios Skdt.
10. tr. bėgant, smarkiai jojant, važiuojant pavyti, užginti: Ùžlekia anas mañ raitas ir klausia, ar aš nematęs čia lakstant gančiaus Ds.
11. tr. padaryti, apeiti (darbus): Jis vienas nori užlėkt visus darbus Ėr.
12. tr. smarkiai dirbant, triūsiant įsigyti, užsidirbti: Kam čia dabar tau senam dirbt, lėkt: dvarų gi jau neažlėksi̇̀, gana, kiek ažùlėkei Trgn. Lėk lėk – nieko neužlėksi Pc. Aš viena nebgaliu tiek užlė̃kti, ka visus išmaitinčiu Vkš.
13. refl. dirbant, triūsiant, lekiant išvargti, nusikamuoti, nusivaryti: Darbymetė – žmonės darbais ažsilėkę Prng. Ažsi̇̀leki darbu, tai ir valgyt nesnori Vj. Parnedėl su darbu taip ažsi̇̀leki, kad nebesrūpi šventėj niekur ir nueit, o rūpis pasilsėt Trgn. Nevaryk arklių, ba užsilė̃ks Lp.
14. intr. užkristi už ko: Beropojant jam ažulėkė paparčio žiedas ažu vyžo TDrIV295(Prng). Paieškok, gal yr kur ažlėkęs Trgn.
15. intr. užgriūti, užkristi ant ko: Lėkė kaladė nuo pečiaus, dai užlėkė an Juzuko pečio Ml. Tai arklys! Jau užùlekia ratai ant galvos (į pakalnę patys rieda), o jis vis vietoj (nenori bėgti) Slm.
16. intr. užskubėti, užeiti į priekį (apie laikrodį): Laikrodis valandą ùžlėkė Ėr.
17. intr. būti atsilikusiam, tamsiam: Anies žmones ažlėkę, gyvena nuo visų toli, kai vilkai Švnč.

vartýti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti.
1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk. Visos vėtros, kurios vartė žmones ir draskė sodybas, prašvilpė pro mane rš.
^ Žodžiais ąžuolus var̃to, darbais skiedos nepakela Plng.
ǁ refl. Bt vartaliotis, griuvinėti: Eina girtas vartýdamos Lk.
| Mama slabnėjo, var̃tės (alpo) par laidotuves – žinai, toks jaunas [sūnus] mirė Trg.
2. daugelį, viską, visa griauti, ardyti: Kaip [melioracija] var̃tė tas trobikes, visi krokėm Rdn. Vartýti trobos pamatus KŽ. Oo daba jauni: kryžius kapukūs var̃to, duodas Krš. Tvoras naktimi var̃to – toki dar jauni Drsk. Vieną kartą [briedis] apvertė, paskuo kožną naktį vartýdavo [gubas] Krš. Matai, kaip vėsulas var̃to gubas, kūgius šieno, kupeles J.
| Nei medžiai nebeauga, nei žolė nebeželia, tik šiauras vėjas smėlius varto V.Krėv.
^ Kartais tiek jėgų, kad nors kalnus vartyk K.Bink. Kap mažas buvau, kalnus klones varčiau, kap pasenau, su ponais tanciun ejau (jautis) Vrn. Eina meška maurodama, baltas pusnis vartydama (girnos) LMD(Sln).
3. visus, daugelį rauti, plėšti, šalinti, kelti: Kelmus vartyti I. Vartýdavom akmenis – gal pinigų rasma Šmn. Sunku išreikšti, ką širdis jaučia. Lengviau būtų akmenis trobos pamatams vartyti J.Paukš. Par kalnalius vaikščiodama akmenėlius varčiau LTR(Slk). Pradėjo šernai bulbas vartýt Sdk.
| prk.: Klausaus Sąjūdžio – jau var̃to ministerius Krš. Juos sugaišyk! Juos iš šaknų visus vartyk (naikink) Qu186.
^ Mokslas sunkiau negu akmenai vartyt LTR(Vrn). Skrenda žąselė gagydama, baltus akminėlius vartydama (akėčios) LTR(Lp).
4. daugelį, visus, visą versti nuo vieno šono ant kito, į kitą pusę: Vartýk blynus, kad nesudegtų Ėr. Višta var̃to kiaušinius, ka nesusigulėtų an vienos pusės Jrb. Jeigu tankiau vartýdavo tas odas, greičiau išrūgsta Krž. Kazys pasipūtęs, išdidžiai varto kortas ir aiškina, ką kortos sako LTR(Ukm). Prastoj dienoj, ne šventoj, rūbus vartýk – iš senovės pasakyta Klt. Medinės šakės vartýt pradalgiai Kpč. Atėjo tėtužis par žalią lanką pradalgėlę vartýdams JD1013. Šieną vartýti KII347. Paskui šienapjovius eina grėbėjos grėbdamos ir vartýdamos šieną BM23(Č). Var̃tom šieną, džiovinam, ale šlapias ir šlapias Pnd. Vakar šieną varčiaũ, padžiovenau Rš. Šienas nevartýtas, krūvon sumušti pradalgiai – anė kaip negali džiūt Mžš. Do te šienagalių buvo prapjauta, gal trečias kartas var̃tėm Slm.
^ Dvi dvylikos kulia, ė trylikis var̃to (dantys ir liežuvis) Sdk. Trisdešim du kulia, o totoriukas var̃to (dantys ir liežuvis) JT359.
5. SD391, N, K, NdŽ, KŽ sklaidyti (knygą, popierius): Ta juokdamasi vartė knygą toliau, užtiko kažkokį žodį ir perskaitė J.Ap. Var̃tė var̃tė po knygas i rado, kas ta žolė tokia būtų Smln. Knyga taip buvo pripratusi Niaurų vartoma Vaižg. Ji ilgai žiūrėjo, var̃tė var̃tė tą žemėlapį Pžrl. Popierius tik var̃to var̃to (raštinėje dirba) Antš.
ǁ sklaidant skaityti, skaitinėti: Kas nori gražiai rašyti, turi pasirinkti gražios lektūros ir nuolat ją vartyti J.Balč. Ponas dabar paėmė laikraštį vartyti, rado paminėjimą apie darbininkų judėjimą Rygoje LzP. Kningų nebvartái i nėko nebžinai Pvn.
6. SD183 visaip, į visas puses sukioti, sukalioti: Atsisės, tai bulbes var̃to var̃to – tai toj neskani, tai toj Pv. Paima tą saujukę [linų] ir var̃to, šukuoja moteres Dg. Kareivis įsimetė smuklinyką į ugnį ir ėmė kept, už kojų vartydamas LTR(Žal). Staiga kažkieno ranka pagriebė jį, suspaudė ir ėmė vartyti į visas puses J.Balč. Tyrimus darė: i aukštienyką, i an šono – visap var̃tė Bgt. Aš ją penėjau, dabojau, varčiaũ, kai in patalo gulėjo Klt. Tam reikėjo [turtą] palikti, kas var̃tė, subinę šluostė, ne kur tik atvažiuodavo aplankyti Krš. Var̃tomas žmogus tik meldys mirti Tl. Prašyk Dievo, ka ilgai nevartỹtumys – kam tas vargas Krš. Šitai dešimtį metų var̃toma senelė, jug nesmaugsi Rdn. Tėvelis tris metus kaip blynelis ant lovos var̃tomas buvo Kltn. Vartýt nereikė[jo], numirė minuta (staigiai) Drsk. Apisuki tuo jau didžiuoju vystyklu, ir juosta vis apvynioji, apvynioji šiteipos vartýdama šitą vaikioką Kp. Vartýti kalaviją NdŽ. Bevartýdamas revolverį iš netyčių persišovė NdŽ.
| refl. Sut, N, K, KŽ: Alksnio lapai vartos prieš oro keitimąsi Pš. Raudona blizgė vartosi šviesiame vandenyje, vilioja rš. Lydeka kaip rąstas var̃tos Trkn. Lydžiai ir šapalai kaip pliauskės var̃tosi Užp. Ka aš tau imsiu duot, tai tu ma[n] nespėsi vartýtise! Jrb. Ana (ligonė) nesvar̃to pati Rš. Iš rankų var̃tos, o kojom – ne (suparalyžiuotas) Klt. Jis var̃tės ant savo guolio KII2. Permaina oro jau bus: aš miegot negaliu, aš vartaũs ir vartaũs Pls. Nubundu – pradžia keturių, tai trankaus trankaus, vartaũs vartaũs, pakol reikia keltis Mžš. Naktis mariom apvirsta, vartaũs vartaũs Klt. Vartáus nevar̃čiusys, neužmingu Rdn. Ko vartais kaip kepamas? Pšl. Var̃tos kai vijurkas Tr. Ka sveikas vaikas, tai sau var̃tos kai lydeka Slv. Traidenio ginklas … mikliai vartės rankoj vyro tvirto A1884,340. Lėktuvas var̃tėsi ore DŽ1. Gimnastas ant skersinio var̃tosi DŽ1. Tik kai niekas nematydavo, jis glamonėdavo vaikus, repečkodavo ir vartydavosi su jais P.Cvir. Vartýtis per galvą NdŽ. Artistai par galvą var̃tos Jnšk.
^ Velnius dirbi (nedorai elgiesi) – var̃tos tėvai grabe Krš. Raudona lentelė papeliučky vartos (liežuvis) LTR.
ǁ kraipyti, judinti į šalis: Jei žąsis susirgs, tujau kaklą pradės vartýti Kv. Aš galvos nevarčiaũ [sirgdama] Dglš. Aukštyn žiūri, akeles varto NS783. Var̃to akis koks girtas, tai neinam šokt Šmn. Eina kai šuva girtas, baltas akis vartýdamas Klt. Vis baltosias var̃to šuva Dglš. Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Pasturgalį jis teip varto, kiek žagre kripteli kartų Nm.
^ Ko čia vartai̇̃ akis kaip pelėda? JT312. Liežuvis be kaulų, kab nori, tep vartýk Arm.
| refl.: Baisumas – kelnėm apstempus, kumpiai tik var̃tos Slk. Pelėdos akys negali vartýtis kaip žmogaus NdŽ. Akys tik var̃tos, tik var̃tos, paveikslai tik vaikščioja [nakčia bažnyčioje] Knv. Lūpos tik var̃tosi, kai šneka Gs.
ǁ refl. suptis, linguoti į šalis: Iš šonų pridėta lentos, tai nesvar̃to laivas Strn.
7. refl. Sut, NdŽ gulėti, gulinėti, raitytis, voliotis: Jis te pamiegojo, var̃tosi, do tingia keltis Sb. Var̃tos namie dyka, niekur neina Klt. Ačiū Dievuo, lovo[je] da nevartáus Krš. Su cukralige kap pradė[ja]u ligoninėse vartýties, ir vartaũs Žln. Be kokio darbelio Marcė kaip karvė vartėsi patvoriais Žem. Prisiėda, var̃tos par kiauras dienas i nusipenas Krš. Vartýkias (Nevartýkias Pj) kaip cigonė ant parvazo Lkv. A jūs dar čia (neišvažiavę), o aš maniau, ka Palango[je] var̃totės Krš. Pasiuto, i gana, visai svietas – var̃tose girti po krūmus Jrb. Vaikai var̃tosi po smiltį KŽ. Karkvabalis po kojų var̃tos LKT108(Tt). Po kojomis jo vartysis velinas pamintas SPII230.
| Mėtosi [nuotraukos], var̃tosi – nėra kam sutvarkyt Snt.
^ Rūkysi – žemė[je] vartýsys (mirsi), mesk, i ko greičiau Rdn.
ǁ refl. sanguliauti: Paleistuvas, su visokioms mergoms var̃tos, bledė paskutinis Krš.
ǁ refl. Gsč rangantis judėti, raitytis: Supuvęs sūris – kirmėlės var̃tosi Ėr. Pradėjo dvokt, pradėjo kirminai vartýtis [žaizdoje] Pšš. Jy (avietė) toki graži, kai žiūri, o tu pažiūrėk, praplėšk ją – kirmėlytė var̃tos Plvn.
ǁ raičiotis (per galvą).
| prk.: Vėjas, lakstydamas pagal žemę, pradėjo kūlį vartyti Žem.
| refl.: O tada pradeda šokinėti ir viseip kūliais vartytis ir už kojų mergums ima graibytis DS181(Rs). Kiek būdavo tada mums džiaugsmo ir malonumo vartytis kūliais po visą gryčią! rš. Nora [jauni] siusti, gerti, per galvą vartýties Krš.
8. verčiant žemyn mėtyti, kratyti: Jug ka mėšlus varčiáu, jau buvau septynių metų Šv.
9. Dgl vožiant darinėti, vožyti: Skrynelę vartysiu, grometą skaitysiu LLDIII150(Trk). Ar tai aš vartýsiu tas sopkas (sofas) aukšty tą patalynę įdėt? Jrb.
10. atidarinėti ir uždarinėti, varstyti: Vartýsi dureles be brolužėlių, vožysi skryneles be seserėlių JV900.
11. SD365, Sut, Ldk kiloti, judinti, griozti, sklaidyti ką (ppr. ieškant ko): Vartýti archyvą NdŽ. Katkus lauke varto žirnių guzulus LKXX293. Aš jų (agurkų) labai nenoriu ir vartýt, ba labai karšta Ktv. Ką ma[n] vartýt tuos obuolius, ka neperkat Jrb. Po anos akių nebnoru nė vartýti [tų dovanų] Varn. Kas te liks, kai numirsiu, šitas andarokas, – niekas jo vartýt nenores Klt.
| prk.: Oi kaip man viduje skaudžia bevartant mislimi dangiškus daiktus A.Baran.
12. purenti, rausti, arti: Bulbės labai apžėlė, kaip aria – virsta kaip dirvonas, labai sunku rankom tą dirvoną vartýt Mžš. Kaip kurmiai, šen ir ten vartýdami žemę, jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti K.Donel. Vartýk vartýk tą žemę, ir vis nieko nėra Ėr. Sunkus darbas artojėlio – žemelę vartyti LLDII394. Reikia juodą žemės sluoksnį vartýti ir iš to misti KlK6,60(Užv).
13. refl. R409, MŽ551, N daužytis, blaškytis, spurdėti (ppr. sugautam).
ǁ prk. smarkiai plakti, tuksėti (apie širdį): Širdis var̃tos var̃tos – nežinau jau, kas daros Klt.
14. mokėti naudoti, vartoti: Traktorių var̃to i be mokslo berniokas Klt. Sukvietė visus savo kaimynus, ir tuos, kur kardą vartė, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Vartýti adatą rankoje KŽ. Tai sunkumas darbelio vartýt dalgelė manojoj rankelėj (rd.) Ml. Mums tuomet rodėsi, jog visa taip lengvai vartýsime praktikoje, kaip lengvai vartýdavome įvairius sakinius ginčuose NdŽ. Kalbą gerai var̃to (gerai moka) Lel.
ǁ prk. išnaudoti: Dar̃ ir senam bloga, ir jį var̃to (stumdo) kap nori Vrn. Kaip nori, teip biedną žmogų var̃to Lnkv. Seniau ponai mužikus kap norė[jo], tep vartė Šlčn.
15. NdŽ turėti savo nuosavybėje, valdyti: Da šitiek pinigų savo rankose nevarčiaũ Slk. Pinigus krūvom var̃to – i vis maža Klt. Jis bagotai gyvena – tūkstančius var̃to Mžš. Kad ana auksą rankosu vartýt, kad ana gyvenimą gerą matyt – kap gerà buvo Str. Ažeik in velnią raišį, katras melnyčią var̃to (ps.) Tvr. Ne pro šalį bus čia šį tą pasakyti apie kunigaikštį …, valdantį apsčius žemės plotus ir vartantį milijonus TS1900,4–5.
16. leisti į apyvartą: Vartýti pinigus NdŽ.
17. keisti, mainyti: Reikė čia sėdėt, kiūtėt, kam tu vartei̇̃, mainei šituos namus?! Klt.
| Gražus pliušas, juostom vartýtas Klvr.
| refl.: Oras labai kaitos, mainos, var̃tos KII262. Vėjas dažnai var̃tosi Gs. Žiemys vėjas var̃tosi tankiai – bus pagada Jz. Mados var̃tos ir var̃tos: čia tokia, čia vėl tokia Jnšk. Var̃tosi čėsai – pražuvo pinigai Krd. Gyvenimas keičiasi, var̃tosi Dkš.
18. prk. keisti kur nustatytą tvarką: Tuo tarpu apsikentę leidžiame dabartiniam vyskupui vartyti seminariją, kaip tik jam jo ištautėjimas nurodo Pt.
19. prk. versti, keisti pažiūras, įsitikinimus, tapti kitokiu: Kap var̃to, tep reik vartýtis – prieš vėją nepapūsi Vvs.
^ Yr žmonių – kai pirštinę vartýk Erž.
| refl.: Mokėjo vartýtis, tai iškilo Igl. Vartýties a gali spėti, gyvenk neplepėjęs savaip, i tiek Krš. Vaikai, nesidėkit niekur, nesivartýkit kai pirštinės Erž. Niekas neindavinėj[o], nepardavinėj[o] – nesvar̃tė niekap DrskŽ.
20. prk. neteisingai, melagingai pateikti, iškraipyti: Dar̃ kad ėmė mano kalbą vartýt! Lp. Aš sakau teisybę, aš žodžių nevartaũ Prn. Papratusi esu stačiai [kalbėti], nė aš vartáu jau tos kalbos Tn.
21. refl. maivytis, vaipytis, darkytis: Anas moka pie jų vartýtis Lz.
22. refl. NdŽ verstis, manytis: Gana aš varčiaũsi visokiais varsteliais JD758. Var̃tėmos, dirbomos su sniegais Šts. Su puodais tik spėk vartýtis, kai sukūriau ugnį Ob. Aš tas vienas pirštines teip įsikirtau, teip ir vartaũs Alks. Aš moku dirvoj su plūgu vartýties, ė tu – plūksną vedžiot Prng. Nesunkiai ir Pranas su pinigais var̃tos Užp. Aš tokis prastokas, prastais žodžiais vartaũs (prastai šneku) Mrk.
| Do tep smagiai var̃tos bobelė Dglš. Kolei vartaus su sveikata, visi šaukia: „Malvinučiūt!“ (visiems esu reikalinga) Dglš.
23. refl. NdŽ, Dglš gyventi, suktis: Kaip vartai̇̃si? Rm. Šiaip taip var̃tomos, prasistumam dar Krš. Kai pinigais [kolūkyje] pradėjo mokėt, pradėjom vartýtis lengviau Antz. Miestietis vartosi pačiame kultūros viduryje A.Sm. Ką gi gali duoti tie žmonės be idealo tai visuomenei, tarp kurios vartosi? A.Sm.
^ Eik už ano, vartýsys kaip inkstas taukūse Krš. Var̃tos kai inkstas į taukus NmŽ.
24. daug kartų paversti į ką, kuo: Kada ją karalius pagavo, tai toji ragana ėmė ją vartyti į visokias kirmėles ir vabalus BsMtII165(Ldvn).
| refl.: Pradėjo ji in visokias bjaurybes vartytis: in žaltį, angį ir t. t. BsPIII160(Brt). Namo parėjęs, pasisakęs tėvam, kad daugiaus nė į ką nebevartysiąsis LMD(Sln). Tuokart ana pradės visaip vartyties: driežais, krupiais, gyvatėmis, žalčiais ir kitais bjauriausiais sutvėrimais MPs.
25. L, KŽ lingv. linksniuoti.
◊ aki̇̀s (akimi̇̀s) vartýti BŽ66; LL80
1. piktai žvilgčioti, dėbčioti: Tik akimù var̃to inejęs kap vilkas Arm.
2. maivytis norint patikti, įsiteikti, koketuoti: Aki̇̀s var̃to, juokas Rdn. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko KlK8,68(Ms).
3. stebėtis: Tai ko čia daba aki̇̀s vartai̇̃, manai, ka nežinau, ką pati primalei?! Jnš. Ko vartái akis lyg pirmą kartą girdėdamas?! Prk. Aki̇̀s var̃to kai iš medžio iškritęs Tr.

ãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia ãkmenis vartaũ – kokia stipra Aln. Ir mes akmenų̃ nevar̃tėm Drsk. Kad tu būtai, bernužėli, akmenėliùs var̃tęs, nei an mano baltų rankų mažas vaikas verkęs DrskD63.
gálvą vartýti galvoti: Vartai̇̃ vartai̇̃, suki suki gálvas mokytas DrskŽ.
galvojè nesivar̃to trūksta proto: Anam galvo[je] nevar̃tos, durnas Krš.
i̇̀štekliuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Turtų kada turėjai, ištekliuos varteisi? rš.
káilį (káilinius) vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Kad ir mokėjo káilį vartýti, ale priejo lipto galą Krš. Dėl mašinelės smaugas, káilius var̃to, ai ai! Krš. Lietuviai mokam káilinius vartýti, čia valdžios keitas i keitas Trš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tablietes, užtei pusamžiai i var̃to kójas į aũkštą Krš.
liežùvį (liežiùvį) vartýti
1. kalbėti: Liežùvį vartýti visi moka, pašneka kaip reik Krš. Nevartyk liežuvio be reikalo! Gs. Toks jau tas vyras – užsipylęs akis ir var̃to liežùvį Jrb. Prisisprogęs vos liežùvį var̃to Krš. Girtas, liežùvio nebvar̃to Drsk.
2. nenatūraliai, stengiantis įtikti kalbėti, šnekėti: Kaip visada šneki, teip šnekėk, ko čia liežiuvė̃lį vartai̇̃?! Slm.

liežiùvis var̃tosi apie galėjimą kalbėti, šnekėti: Liežiùvis šiek tiek var̃tos – i ko daugiau norėt? Mžš.
márškinius vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Žmonys vis taikos pri valdžios, márškinius vis var̃to Krš.
piniguosè (po áuksą) var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje, turtingą: Kodėl Dievas neteisybę leida? Kokie brudai po áuksą var̃tos, geri žmonys kaip musys vargsta Krš. Dabar žmonės piniguosè var̃tosi Krm.
meškà gãli vartýtis apie didelę netvarką: Vieni vyrai [gyvena], meškà gãlia vartýtis Krš. ×
skū̃rą vartýti keisti pažiūras: Kap baisu – visi skūràs var̃to Stk.
tur̃tuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Jis gyveno visa ko pertekęs, net galima sakyti – turtuose vartėsi rš.
visai̇̃s šónais vartýtis prisitaikant gyventi: Mažas turi visai̇̃s šónais vartýties Krš.
apvartýti tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; D.Pošk, N, L
1. iter. apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom Pnm.
ǁ virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartýta mašinelė Krš.
2. iter. apversti 4: Kepenę kepdamas apvartýk tankiai J. Apvarčiaũ in kitą šoną [dešras], kai apikepė Klt. Paliuobei – loviai reikia apvartýt, kad pacai nelįst Mžš. Su tais spragilais par tas varpas duodi, apvartai̇̃, vėl daužai Sk. Duoda duoda (velėja) apvartýdamos Kp. Šitą šieną apvarčiaũ, ale šiandiej nedžiūsta Lel. Mudi apvar̃tėm mišinį, apvar̃tėm i palikom Jd.
| Gulėjo apvar̃toma, nesivaldė Ss.
apvar̃tomai Sesuo sirgo apvar̃tomai PnmA.
apvartýtinai
| refl. tr., intr. K, Š: Pirmadienį nupjovė [šieną], šiandie susiveš, vakar apsivar̃tė Erž. Mes noriam ganyklą apsivartýt Jrb. Aš jam kad duosiu, tai porą savaičių neapsivartỹs Brž.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Ir teip apvartai̇̃, ir teip apvartai̇̃ [linus], duodi duodi, kol išbrauki PnmR. Paima šmotą mėsos, apvar̃tė apvar̃tė – ir galan (nurijo) Ob. Ponas apvartė, apžiūrėjo – tikrai jo žmonos marškiniai LTR(Pnd). Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistras J.Balč.
4. refl. kiek pasisklaidyti (knygas): Daba mokslas nesvarbus: tik apsivar̃to, pavarto kningas, i gana, baiga Krš.
5. refl. pasikeisti, pasimainyti: Bet ašiai nebūnu visados toks patsai del to, kad septyni laikai ant manęs apsivarto A.Baran.
6. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Jis stebi, kap žmogus apsvar̃to susrinkiman Rud.
7. prk. apkalbėti, apmeluoti: O, ji moka kitus apkalbėt, apvartýt Smn. Jis tep mokės apvartýt, tep dės ir iš vienos, ir iš kitos pusės Graž.
8. refl. būti, trintis, bastytis: Aš buvau Vilniuj, žinau, kur jis apsivar̃to Srj. Nežinau, kur tavo apsivar̃toma Db.
9. refl. prk. apsitrinti, apsidaužyti: Vargo matęs ir apsivar̃tęs Gž.
10. veiksmo intensyvumui, smarkumui nusakyti: Apvartýdamas [neklaužadą] duoda velnią Krš.
| refl.: Valgo apsivartýdamas KzR. Miega iki ryto apsivartýdamas Bsg. Duoda su kultuve apsivartýdamas LKKXV308.
atvartýti tr. NdŽ; M, L
1. N, Rtr, KŽ iter. atversti 1: O ji atvertė kėdes aukštielninkas, o jos (laumės) nebegali atsiversti BsPII71(Lkv). Šieną iš pradalgių atvartýti J. Einu šieno atvartýt Rmš. Kad pagada, do reikia atvartýt miežiai – atverst atverst Klt.
ǁ KŽ.
2. viską, visus atvožti, atidarinėti: Rasi rytą svirnelį atidarytą ir margąsias skryneles atvartytas DvD163(VšR).

×davartýti (hibr.) tr. baigti vartyti į kitą pusę: Davartýsiu šienelį, testa jis išdžiūsta Drsk.
įvartýti
1. NdŽ, KŽ iter. įversti 1.
2. tr. vartant į kitą pusę kartu apversti: Senelis vartė [šieną] ir įvar̃tė marškinius šienan Slm.
išvartýti tr. Rtr; N
1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių gubos) išvartýti Krs. Miškas buvo išvartýtas Mlt. [Vėtra] medžius aplaužė, daugumą išvar̃tė BM56(Žb). Vėjas … kartais ir namus, ir medžius … išvar̃to ir pagriauja DP255. Išvartýtas krėslas NdŽ. Rasim rytoj, rasim rytoj ąžuolą išvartýtą (d.) Vrn.
| prk.: Kokis nori būk, visus [mirtis] išvar̃to – čia tai lygybė! Brb. Šią žiemą kaip jei visus [kaimo] senūsius išvar̃tė, a keturi išvažiavo Krš.
| refl. Ser, NdŽ, KŽ: O alksniai, tarsi girti išsivartę, rodo ruplėtus, žalsvai juodus liemenis rš. Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir. Kiemelis kitą sykį buvęs gražiai aptvertas, bet dabar žiogriai išsivartę, vartai išgvėrę Žem. Kreivai užmesta ant galvos kepurė prastai dengė jo plaukus, seniai kirptus ir išsivarčiusius į visas puses J.Balt.
| prk.: Visi sẽniai išsivar̃tę (išmirę), mažai bė[ra] Pvn.
2. LL167 sugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužyti: Vakar audra buvo, elektrą išvar̃tė, viską Trk. Daba išvartýtos triobos – nebė[ra], neieškok Šd. Dartės tarybinis [ūkis] ižvar̃tė laukų tvoras – viskas vieno pono Drsk. Buvo čia kryžiai, akmenai – išvar̃tė, žmones nepaisė Kpč. Kur tik buvo [pasiutėlis], visur įsimušo, dures liuob išvartýti, išlaužti Krš. Altorius netikrų dievų išvartė S.Stan.
3. išblaškyti, išmėtyti, išdaužyti: Kada pagada užstoja, išvar̃to gubeles avižų i miežių dėl išdžiūvimo BM225(Krk). Išvar̃to šakėm, iškratinėja bulbienius Klt.
ǁ refl. išsibarstyti, išsimėtyti: Daiktai išsivar̃tę ant žemės NdŽ.
4. verčiant išmėtyti, išsvaidyti lauk: Tai do ir mama išlekia, padeda, išvar̃tom [malkas] – vėl važiuoju ant mišką Slm. Kelkiatės! Ne – išvartýsu iš lovų kaip kopūstus! Krš.
5. Š į visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukioti: Su plūktuve išplūki, išvartai̇̃ tą [linų] saują, kad nebūtų nė kokio spalio Pšš. Kumpius, lašinius apsūdai, išvartai̇̃, aplaistai tuo sūrymu Pšš. Nebesivelia ant rankų [duona] – išvartai̇̃ gerai Pš.
ǁ į visas puses pasukioti: Kaip moka [artistai] gražiai iššnekėti ir akes išvartýti Krš.
6. visą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusę: Išvartykit šieną MŽ. Išmušinėsiu, išdaužysiu, išvartýsiu – i padžius [šienas] Klt. Šieną tą išvartai̇̃ – sulyja, ir vėl Krns. Ans pjovė, aš pradalges liūb nueisu išvartýsu, sugrėbsu Lpl. Mes žiopliai: gal hektarą pievos išvar̃tėm ir parejom perlyti Slk.
| refl. tr.: Pati išsivarčiaũ šieną – niekas nemačijo Dglš.
7. kurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kito: Ji sirgo ar dvejus metus: aš ją išvarčiaũ an rankų Srj. Savo žmogų išvarčiáu tryleka metų, ar išmesi Krš.
8. refl. išsivolioti: Tada broliai sako kumelei …, kad vyno upėje nusimazgotų ir šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų namo BsPII176.
| Tiek vyrai, tiek bobos pasuoliais išsivartė Žem.
9. refl. kurį laiką išgulėti: Par naktį išsivartáu – išsivarinė[ja] karštis Rdn. Pusketvirto mėnasio išsivarčiaũ ligoninėn Drsk.
ǁ pakankamai išgulėti, išsigulėti: Galėsi dėti į akį nors iki priešpiečių. Iki nenorų išsivartyti, kol šonai atbuks M.Katil. Susirgai – turi išsigulėti, išsivartýti, nešokis ankstie Krš.
| Kitą sykį seni par žiemą išsivartýs kokio[je] prasčio[je] ligoninikė[je] Krš.
10. NdŽ sklaidant išžiūrinėti: Išvar̃tė visą knygą ir tos vietos nerado DŽ1. Išvartyti leiterius – knygas Q43. Visus gautuosius [laikraščio] numerius kartkartėmis išvarčiau Žem.
11. visus, vieną po kito iškilnoti, išrauti: Iškirtau alksnyną, kelmus išvarčiau, kad tik pasijusčiau prie žemės arčiau rš. Pirmą metą pakol iškapoja tuos krūmus, pakol išvarto [kelmus] Pv. Tiek durpių viena išvarčiaũ, sustačiau Rdm. Tos bulbės išraustytos ir išvartýtos Vgr. Ižvar̃to daržą, ižlaužo, iškoneveikia – tai vištos! Drsk.
12. refl. visiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššokti: Blogos (liesos) tos rankos – gyslos išsivar̃tę Rz. Ka ma[n] blauzos tokiums kumstims išsivar̃to Erž.
ǁ refl. atvėpti, atkarti: Prasta merga tokia, mažutė, lūpos išsivar̃tę Mžš.
13. visus, daugelį atvožti, išvožyti: Jau skrynelės išvartytos, drobės išrėžytos LTR(Smn).
14. N, J, LL191, KŽ išnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėti: Su durtuvais išbadė šieną, šiaudus, visur išvartė, lentas iškilnojo, išlandžiojo LKXX341. Viską anai reik išvartýti, iščiupinėti – taip ir lando! Krš. Būdavo, išvartýk visus rietimus krautuvėj – žydai nepyks Ob. Sąšlavynus išvartýti NdŽ. Ir del to velinas sukas ir grąžosi kaip levas po visą svietą ir ižvarto visas jo pakampes ieškodamas kurio žmogaus praryt SPI108. Vagys išvar̃tė man kišenes, išieškojo pinigų Š. Iššoko banditai, išveizėjo visą pininginę, išvar̃tė Žd.
15. išarti, išrausti: Kožna vaga reiks išvartýt, išravėt Klt. Pirmosios išvartytosios vagos buvo nelygios rš.
16. apžiūrinėti iš visų pusių: Perkant išvarto arklį J.Jabl(Pš).
17. vartant įžiūrėti, pamatyti: Apvartė kūną, apžiūrėjo, bet ką išvartysi, ką beišžiūrėsi, kad jau nieko nebežymu TS1899,4.
18. iter. išversti 7: Vagilis išvartė kišenes ir rado obuolį Db. Čigonas turėjo išvartyti visas kišenes, kad parodytų, jog nė cento neturi prieg sau rš.
19. išraityti, išvingiuoti: Išvartýt šitie liuktai reikia gerai pečiuj, kai darai Klt.
| refl. prk.: Visep išsivar̃to gyvenimas Dglš.
20. apšmeižti, visaip išvadinti: Tą patį žmogų gali visaip išvartýt: kiti sako mužikai, kiti baurai, kiti chamai Skr. Mane išlojo, an visų pusių išvar̃tė Prn.
21. prk. neteisingai, netiksliai pateikti, iškraipyti: Tuos žodžius pono Christuso kitaip … savi išvarto MP133. Šitie tad piktai prašo, kurie tą būdą prašymo, nuog paties Viešpaties įstatytą, išvar̃to, jog pirm ir daugiaus trokšta DP222.
22. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Reik išsimaluoti, išsivartýti į valdžią lipant, aukštai einant Krš. Kaip i vieningi buvom, o kaip išsivar̃tėm! Krš.
23. nuolat, dažnai paversti kuo: Anas labai pradėjo išvartýt – vis išverčia arkliu (ps.) Mlt.
24. refl. išsiversti, išgyventi: Sunkiai išsivar̃to su tais vaikais Pj.
25. refl. ištverti: Lig pietų ans išsivartė šiaip teip, anam ten išpėrė tą kailį gerai LTR(Skd).
26. prk. ištyrinėti: Ižkratis ir ižvartis sūdžia teisingas visas žmonių dūmas, žodžius ir darbus SPI6. Kreiva ir neižvartoma yra širdis visų SPI146.
27. išprotauti: Neturiu galvos: išvartýti negaliu Žlp.
◊ į vélnius išvartýti blogus padaryti: [Okupacija] į vélnius žmonis išvar̃tė: vagys i žūlikai [paliko] Krš.
juokai̇̃s išsivartýti visiems labai juoktis: Juokai̇̃s išsivar̃tėm iš tokios šnektos Lk.
nuvartýti tr. Š; LL164,170 iter. nuversti:
1. Vėjas nuvar̃tė medžius NdŽ. Daug anas (traktorininkas) stulpų nuvar̃to Pls.
2. Nenuvartýk nuo stalo žvakių DŽ1. Vėjas nuvartė nuo šelmenio lentgalius Grž.
3. nugriauti, sugriauti: Nieko neliko: nuvar̃tė viską – ir dvarus, ir kaimus Pn. Trobas nuvar̃tė, sodnus išraustė – tiek Krš. Buvo paminklai – sumušė, nuvar̃tė, sudaužė Kpč.
4. apvartyti: Nuglostinė[ja], nuvar̃to: – Mamulel, mamulel, a skausta? Rdn.
ǁ vartant nuvarvinti: Supilia tą pieną [į sūrmaišį], nuvar̃tom nuvar̃tom su gaspadine Alz.
5. refl. vartantis nuvargti, nusibaigti: Nusivartýsu, kol užmigsu Varn.
ǁ Jrb menk. numirti, nusibaigti: Reikėjo daugiau duot tų vaistų, ka greičiau nusivartýtų Šmk.
◊ kálnus nuvartýti daug nuveikti: Tu man kalnų̃ nenuvartýsi Snt.
pavartýti tr. Rtr, DŽ1
1. iter. paversti 1.
ǁ Vienon bažnyčion žvakes pavartýta po nakčia rasdavo Mrc.
ǁ sugriauti, sunaikinti: Pečius pavar̃tė, sienas ižgriovė [vėjas] DrskŽ.
2. iter. paversti 3: Pievą šienauna, razmuša pradalgius, tada pavar̃to, tada grėbia Kzt. Pavartýsma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvis Slk. Pavartýt reikia šienai, – eisme grebot DrskŽ.
| refl. tr.: Mašina nupjauna, tik pasvartýk [javus] Drsk. Reiks eiti šieno pasivartýti Yl.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Pavartýsim šveitrius kalavijus NdŽ. Sudėtos į paruoštą tirpalą vilnos atsargiai pajudinamos, pavartomos rš. Rasalo atsiranda, tuos kumpius reik pavartýt po tą rasalą PnmŽ. Gaspadinė, atsinešus mėsos gabaliukų dėt in puodą, rankosa mėsą pavar̃tė, prikišo prie nosies, pauostė Lš. Tėvas kuls su spragilu, mas pavartýsam su šakėms Pp. Motina pavartė pavartė kepurę, pažiūrėjo, mato – nieko sau V.Krėv. Pavar̃tė pavar̃tė [skarelę] i padėjo (nepirko) Klt.
| Reik i pavartýt, i pasodyt – jau prastai, kai reik sirgt Jrb. Pavartýk metus kitus pasliauką žmogų, išmanysi Jezaus malonę Krš.
| refl. tr., intr.: Ir pradėjo gydytojas Kažamėką tyrinėti, į visas puses pasivartydamas A.Gric. Gražiai pasivar̃to ant skersinio DŽ1. Aš negaliu nė pasivartýt: ma[n] gelia strėnas i kojas Jrb. Pati pasvar̃tė lovoj i vėl ažmigo LTR(Ds). Ožka, pasivar̃čiusi kvepiančioje žolėje, užlipo ant kalniuko KŽ.
ǁ pakraipyti, pajudinti į šalis: Pelė tiktai uodegai (instr. sing.) pavartỹs pavartỹs Zt. Pažiūrėjo, pavar̃tė akis ir nieko nesakė Dkš.
| refl.: Akies obuolys nepasivarto rš.
4. ŠT291, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasklaidyti: Paraginus pirkti pasiskaityti kokią knygutę, pavartys pavartęs ir meta šalin Žem. Petras, kur tik pamatydavo knygų, neiškęsdavo nesustojęs ir jų nepavartęs V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1.
5. refl. DŽ1 vartantis pagulėti: Eikim sau pasivartyti lovoje saldžiai Mair. Prašom pagulėt, pasivartýt da lovo[je] Ėr. Leisk man ramiai pasivartyti prieš saulutę Blv.
6. panaršyti, pajaukti (ppr. ieškant ko): Pavartýti archyvą NdŽ.
7. paliesti, pajudinti, pačiupinėti: Šiemet pjautuvo i nepavar̃tėm Dglš. Katras rūbas guli i guli nepavartýtas, kandės praryja Klt. Gražiai sudėkit, pakraulykit, kad kas nepavartýt nereikalingas Azr. Šitų pinigų nepavarti̇̀s mano Slk.
| prk.: Pasidairę pamatytume ir daugiau savo bendrųjų reikalų, pavartytų, pasvarstytų ir numestų A.Sm.
8. kaitalioti: I paaudžia, i pavar̃to (pakeičia nyčių suvėrimą) – dvijo reik [kilimus] austi Grd.
9. prk. pakraipyti, iškraipyti: Visaip gali tą žodį pavartýti Plšk.
10. refl. smarkumui nusakyti: Kaimynas par balių kad ėmė bučiuot moteris pasivartýdamas Kair. Duoda ir duoda pasvartýdamas tas lietus Kč.
◊ liežùvį pavartýti DŽ1 galėti pašnekėti: Vos pavar̃to liežùvį NdŽ.
smãginis pavartýti pagalvoti, pasvarstyti: Ūkininkai dar pavar̃to smãginis, ką su žeme daryti, kaip būs Krš.
parvartýti NdŽ iter. parversti 1.
pérvartyti tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, pervartýti, pervar̃to, pervar̃tė; Ser
1. iter. perversti 2: Derlingų pievų nupjautą žolę tikslinga du kartus pervartyti: vieną kartą tuojau po nupjovimo, kitą – žolei kiek apvytus rš. Pakūgius šieno párvartyk J. Parvar̃tė, suvežė šieną – i užsidegė Sdb.
2. ŠT291 išsklaidyti, persklaidyti (knygas): Pervartau gromatas, knygas R, MŽ. Pervartyti laiškus N. Pérvarto pérvarto laiškus ir vė[l] neša ir parakina Lp. Stosiu pas kokį advokatą per raštininką, pervartysiu kodeksą Ašb.
3. refl. pasikeisti: Tie dabar jauni jau biškį pársivartė Nmk.
4. KŽ įvertinti, pasverti: Atsirado vyrai, kurie … pervartė kožną mūsų žodį A1884,394.
pravartýti tr.
1. NdŽ kurį laiką vartyti į kitą pusę, nuo vieno šono ant kito.
| refl.: Per naktį neužmigau, tik prasivarčiaũ Mrj.
2. NdŽ kurį laiką sklaidyti (ppr. knygą).
3. darinėjant, varstant apgadinti: Mes pravartėm vario vartelius LTR(Str).
privartýti tr. iter. priversti:
1. Buvo daug vėjo privartytų visokių didžiulių medžių rš.
2.
ǁ Plvn Tenai akmenų privartýta krūsnys didžiausios Arm.
3. NdŽ daug vartyti į kitą pusę: Tai privar̃tėm privar̃tėm šieno Slm.
4. pakankamai pasklaidyti: Privartýti knygą NdŽ.
| refl. tr.: Prisižiūri, prisivartai brėžinių ir projektų rš.
5. refl. NdŽ pakankamai prisisukioti.
6. refl. NdŽ pakankamai pagulėti, prisivolioti.
7. priversti, prispirti: Elektros jėgą žmogus privar̃tė dirbti savo naudai KŽ.

×razvartýti (hibr.) tr. išvartyti: Nuejau šieno razvartýt Arm.
suvartýti Rtr, KŽ iter. suversti:
1. Medžiai suvartýti kryžkryžiais NdŽ. Vėjas visus rugius suvar̃tė Ds. Tik kūnų šimtai, suvartyti keistai, ilgai, dar ilgai ten ilsėjos Mair.
| refl.: Susivar̃tę rugiai NdŽ. Miške medžiai susivar̃tę į visas puses Dkš.
2. Pl Kaip ejo traktorius, suvar̃tė tą tvartą PnmR. Neką tie arkliai suėdė, ale sudirbo, suvar̃tė visą statą [rugių] Ėr.
3. žr. apvartyti 1: Suvarčiaũ šieną – gerai džiovina Kvr.
ǁ refl. NdŽ pasivartyti: Susvartýk, antele, tykiai plūkaudama (d.) Ndz, Drsk.
ǁ tr., intr. pakraipyti, pasukioti, pajudinti į visas puses: Baisias akis suvarto rš. Sėdi, bijo ir akimi suvartýt Mrc.
| refl.: Kai aš susvarčiaũ, balija virto, o aš sa galva upėn Zt.
4. tr. sujaukti, surausti: Žemė suvartýta Dglš. Suvartytas kelias Zr. Nubudus karaliūčia pamatė, kad an rankos aukso žiedas, paskui ažmatė, kad knygos suvartyta BsPII266.
| refl.: Susivartęs patalas atšalo lyg gruodo sustingdytas rš.
5. tr. sučiupinėti, sugraibyti: Jau dreba rankos, nesuvartaũ Dbč.
6. refl. susiimti, susikibti: Du girti susivar̃tė Nj.
7. tr. sukeisti, sukaitalioti: Suvartai̇̃ (sukeiti nyčių suvėrimą), veri in vieną pusę ketrias poras ir in kitą Kpč.
| refl.: Aš susvar̃tant audžiau, an nytukių audžiau Kpč.
8. tr. sutvarkyti: Tu jos būtum nesuvar̃čius, šitos karvės, tau kad bloga kokia karvytė Klt.
| refl.: Ana gerai susvar̃to su pinigais Dglš.
| Lengvas rūbas [striukė] – su juo kur nori susvartai̇̃ Klt.
9. refl. iš naujo pasirodyti, grįžti: Lietus lijo susivartýdamas Brš.
užvartýti NdŽ
1. iter. užversti 3: Jau tas kelias yr užartas, žagrėms užvartýtas (d.) Š.
2. refl. ilgai vartantis nugaišti: Numintas viščiukas vartėsi vartėsi ir užsivar̃tė PnmA.
◊ klùmpius (kójas) užvartýti išmirti: Visi klùmpius užvartýsma, su saule kas gyvens Krš. Visi kojelès užvartýsma Krš.

kaip alkanà kiaũlė iš tvárto Ir braunasi (Braunasi KrvP (Ndz)) kaip alkana kiaulė iš tvarto. KrvP (Mrk).
kaip deglóji kiaũlė Prie vakarienės (Pri vakarynės Klp) ir jis susivoka (parsiranda) kaip degloji kiaulė. TDr VII 151 (Prk).
kai inmyžtà kiaũlė Tyli kai inmyžtà kiaũlė. Trgn.
kaip (kai) Jelìnsko kiaũlė Po svečius ir po svečius kaip Jelinsko kiaulė. LPP II 493. Vaikščioja kai Jelinsko kiaulė po svečius. LPP II 493 (Šd).
kaip (it, kai, kap, lyg) kiaũlė (kiaũlis)
1. Girtas kaip kiaulė. KrvP (Rdd). Galva vadalaĩ, vadalaĩ – prisisprogęs kaip kiaũlė. DūnŽ 420. Kad prisiburbino (prisigėrė) degtinės kaip kiaũlė. Ob. Prisiliuožat (prisigeriate) kaip kiaũlės i valiojatės. Krš. Prigėrė kap kiaũlė, dabar̃akai gulės visą dieną. LzŽ 79. Prisigėrei kaip kiaũlė i dabar kimbi pri munęs. Vkš. Apsigers kaip kiaulė, nesižino ką plepanti!. Žem. Ir prisigėrimas jo – kaip kiaũlės!. Pn.
2. I sėdas pri stalo mėšlinas kaip kiaũlė. Vkš. Beveik visada gi tu ateini kaip kiaũlė išsivoliojęs. Sdk. Ir murzinas tu, Jonai, kap kiaũlė. Mrj. Parė[jo] kaži kur išsivoliojęs kaip kiaũlė. KzRŽ II 518. Nusivėlus (aplipusi) kaip kiaũlė. Jnš. Kai kiaũlė išsitelepokavus (išsimurzinusi, išsitepusi). KzR II 377. Čysta (švari) kaip kiaulė. (iron). KrvP (Pn). Išsimiltavo kai kiaũlė. Ds.
3. Smalsus (landus) kaip kiaũlė. Škn. Smilus kap kiaũlė. Krok.
4. Dar̃ mano eilia, kur lendi kap kiaũlė!. Mrs. Kur lendi kaip kiaũlis?!. Mlt. Lenda kaip kiaũlė per akis. Gg. Girtas tai kai kiaũlė lenda. KltŽ 108. Kaip kiaũlė lendi daržan svetiman. Pnd. Įlindo kaip kiaũlė, pabuvo kaip žmogus. Pn. Ko ažlindai kai kiaũlė!. Sdk.
5. Nežlebsėk (nečepsėk) kaip kiaũlė. Št. Ko čia čiupnoji (čepsėdama valgai) kaip kiaũlė. Akm. Ko taip čiauški valgydamas lyg kiaũlė!. Vdžg. Jis šliupina kaip kiaũlė. Ms. Čemčioja kaip kiaũlė. Bgt. Nečelmok kaip kiaũlė. Rs. Nesrėbk kaip kiaũlė!. Bsg. Čiaukšena kaip kiaũlė. Sb. Valgyk žmoniškai, čiauškeni kaip kiaũlė!. Jž. Pliaukši (čepsi) kap kiaũlė. Krsn.
6. Ėdrus kaip kiaulė. KrvP (Ut). Maroja (godžiai valgo) kaip kiaũlė. Dgl. Žlembia (godžiai valgo) kaip kiaũlė. Kp. Tikras ėdalis – atsisėda ir ėda kaip kiaũlė. Lnkv.
7. Nutukęs kaip kiaulė. LTR. Todėl ir žmona jo kaip kiaulė nutukusi, žiedais apsimausčiusi. P.Cvir. Insiėdė kap kiaũlė. Azr.
8. Didelis kaip biesas, durnas kaip kiaulė. KrvP (Rgv). Didelis kaip jautis, durnas kaip kiaulė. KrvP (Pn).
9. Tyli kaip kiaũlė. Pnd. Tvylo (tylėdamas kiūto) kaip kiaũlė. Pln. I tvylo kaip kiaũlė, burnos nepražio[ja], akių netura kur kišti [nusikaltęs]. End.
10. Ko čia dabar žviegi (rėki) kaip kiaũlė?!. Rs. Žviegia kai kiaũlė. Zr. Kas ten jų par dainavimas, tik žviegia kaip kiaũlės. Jnš. Kaip kiaũlė – pati žviegia, pati maišą plėša. Krž.
11. Ko čia dilinies (triniesi) kaip kiaũlė?!. Grž. Ko zulzinies kaip kiaũlė?!. Šd. Ko tu čia kusenies kap kiaũlė?!. Kb.
12. Voliojas kai kiaũlė. OZ 61. Kaime visi jauni gera, varteliojas kaip kiaũlės. Krš. Prisigėrė degtienės ir dabar voliojas kaip kiaũlė. Krkn. Prysisprogo, gulėjo pagrovė[je] kaip kiaũlė. DūnŽ 231.
13. Miegta kiauras dienas be partrūkio kaip kiaũlė. Vkš. Man žygiai, man pusrytis, o jūs miegoti kaip kiaulės!. J.Jabl.
14. Gyvena kaip kiaulė – nei su žmonėmis susitikti, nei Dievui pasirodyt. KrvP (Dv). Gyvena kaip kiaulė. KrvP (Vlkv). Ir gyvena kaip kiaulė: nei snukio žegnoja, nei rankų mazgoja. KrvP (Pnd). Gyvena apsmynę kai kiaũlės. Tr.
15. Elgiasi kaip kiaulė (nemandagiai). KrvP (Ds, Sk, Vlkv). Kiaulioties yra apsieiti (pasielgti) kaip kiaũlė. J II 100.
16. Tylom kaip kiaũlė prasė[jo]. OG 97. Kiauladūra kaip kiaũlė dūrina, nė labos dienos nesako. J II 98.
17. Dvoka it kiaulės. M.Valanč.
18. Kad jį kur velniai, kad ažuvežė (pasmardino) tai kaip kiaũlė. Ds. Kažin katras čia uždulkino (pasmardino) kap kiaũlė už stalo. Mrj.
19. Seilėja kai kiaũlė. Pn. N. Apsiputojo kaip kiaulė. KrvP (Vlkv).
20. Kneižio[ja] (knaisioja) kaip kiaũlė. J II 10. Neduok daug – išknis kai kiaũlė, duok mažai – išlaižis kai šuva. An. Ne tas svečias, kurs kaip kiaulė išknisa, bet tas, kurs kaip šuva išlaižo. TŽ IV 514.
21. Šventa kaip kiaulė, čysta kaip dranka. (iron). TDr VII 153 (Dov).
kaip kiaũlė, ant ausų̃ męžamà Tyli kaip liaulė, ant ausų męžama. LTs V 111 (Sdb).
kaip (kai) kiaũlė an dẽbesį Žiūri kaip (kai Kp) kiaũlė an dẽbesį. Pšl.
kaip kiaũlė ant mėšlýno Šniukštinėja (ieškinėja) kaip kiaũlė ant mėšlýno. Ds.
kaip kiaũlė apie dẽbesį (apie líetų) iron. Nutuokia kaip kiaũlė apie dẽbesį. Dbk. Jis tiek nutuokia kaip kiaũlė apie líetų. Ds. Tu tiek nutuoki kaip kiaũlė apie dẽbesį. Lnkv. Išmano kaip kiaũlė apie dẽbesį. Msn.
kap kiaũlė apie kopūstùs Ko tu čia zuji kap kiaũlė apie kopūstùs?!. Ig.
kaip kiaũlė apie pipirùs Nusimano kaip kiaulė apie pipirus. PPr 397 (Btg).
kai (lyg) kiaũlė apie są́sparą (apie są́sparas) Zuzlinies kai kiaũlė apie są́sparą. Vrn. Ko čia zulinies lyg kiaũlė apie są́sparas?!. Stk.
kap kiaũlė, ausiñ anmyžtà Ko tyli kap kiaũlė, ausiñ anmyžtà?!. Švnč.
kai kiaũlė, ausìs suskliaũdus Tylia kai kiaũlė, ausìs suskliaũdus. Rs.
kaip kiaũlė ãvižas Nesučiupno[ja] (nesugraibo) kaip kiaũlė ãvižas. Lž.
kaip kiaũlė bažnýčion Eina kaip kiaulė bažnyčion (nieko nepaisydamas, nesidrovėdamas). KrvP (Prl).
lyg kiaũlė be varpẽlio Nuė[jo] lyg kiaũlė be varpẽlio (nepasisveikinęs). Ldvn.
kaip kiaũlė, brõgos prisigė́rus Girta kaip kiaulė, brogos prisigėrus. KrvP (Nmn).
kaip [zuinì] kiaũlė [žaliàs] bùlbes Ir čiuoksi (čepsėdamas valgo) kaip kiaulė žalias bulbes. KrvP (Lp). Ėda kaip zuini kiaulė bulbes (godžiai). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė, bùlbėsna patẽkus Džiaugiasi kaip kiaulė, bulbėsna patekus. TŽ III 385. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė bùlvėse (bùlbėse)
1. Apsiprato kaip kiaulė bulvėse. KrvP (Trš).
2. Ir čiuoksi (čepsi) kaip kiaulė bulbėse. KrvP (Mrk).
3. Taip esi čia reikalingas kaip ožys kopūstuose arba kiaulė bulbėse. (iron). TŽ V 615 (Ps).
4. Dirba kaip kiaulė bulvėse (smarkiai). KrvP (Krns).
5. Elgiasi kaip kiaulė bulbėse (nesivaržydamas). KrvP (Ndz).
kaip kiaũlė, burõką apsižiójusi Privirė košės, dabar tylia kaip kiaũlė, burõką apsižiójusi. Rt.
it kiaũlė, čemerýčių užė́dusi Apsivėmę it kiaulės, čemeryčių užėdusios. PP 16.
kaip (kap) kiaũlė daržè Graži kaip (kap LPP II 334 (Lp)) kiaulė darže. (iron). LPP II 334 (Al).
kaip (kai, kap) kiaũlė dẽbesį iron. Išmano kai kiaũlė dẽbesį. KltŽ 160. Užuodžia kaip kiaũlė dẽbesį. Užp. Pranti kap kiaũlė dẽbesį. Vrn. Pažįsta kap kiaũlė dẽbesį. Lš. Prismanai ir tu kai kiaũlė dẽbesį. Skdt.
kaip kiaũlė, dẽbesį pamãčius Kur leki kaip kiaũlė, dẽbesį pamãčius?. Šmn.
kaip kiaũlė drìgnių Apsigėrė kaip kiaulė drignių. KrvP (Jz).
kaip kiaũlė [sàvo] ė̃dalą (jõvalą)
1. Knaboja (negražiai kabindamas valgo) kaip kiaũlė ė̃dalą. Vžns. Zerletoja kaip kiaũlė ė̃dalą nenorom. Ds. Ir žlagatija kaip kiaũlė jõvalą. Brs. Jogok, jogok (maišyk) tokį valgį kaip kiaũlė jõvalą. Vvr.
2. Braido kojom kaip kiaulė savo ėdalą. KrvP (Mrk).
kai (kap) kiaũlė ėsdamà Čiauškink čia kai kiaulė ėsdama, a nemoki dorai valgyti!. Vvr. Ko tu čepsi valgydamas kap kiaũlė ėsdamà?. Grv.
kaip kiaũlė geležìnė Ot piktas žmogus – kaip kiaũlė geležìnė. Šmn.
kaip (kai) kiaũlė, į aũsį myžamà (męžamà)
1. Ko tvylai (tyli) kaip kiaũlė, į aũsį myžamà?!. Kv. Vvr. Tylia kaip kiaũlė, į aũsį myžamà (męžamà Krš). Vkš. Tyli kai kiaũlė, į aũsį męžamà. Lnkv. Ko tyli kai kiaũlė, į aũsį męžamà?!. Škn. Ką ans ten bepasakys – tvylo kaip kiaũlė, į aũsį myžamà, i viskas. KrtnŽ 462.
2. Tvailykis (gėdykis) kai kiaũlė, į aũsį myžamà. Up.
3. Ko čia stovi kaip kiaũlė, į aũsį myžamà?!. Vkš.
kaip kiaũlė į barščiùs (į batviniùs) Lendi kaip kiaulė į barščius. LTs V 273 (Gr). Sėdit visiems ant akių, kas užsimanė, tas ir laužiasi pas jus kaip kiaulė į batvinius. J.Balt.
kaip (kap, lyg) [zuinì] kiaũlė į (in) bùlves (bùlbėsna, bùlbosna, bùlvėsna, į bùlbes)
1. Įsmalo (Įsmilo Stak) kaip kiaũlė į bùlves. Srv. Pasmilo kap kiaũlė į bùlves, ir negalima atgrėst. Grl. Paprato kap kiaũlė in bùlves. Pns. Pasimagino (pasipratino) lyg kiaũlė į bùlves. Vv. Įjunko anas kap kiaũlė bùlbosna. Arm. Priprato svečiuosna kaip kiaulė bulbėsna. TŽ III 380. Pamėgo kaip kiaulė bulvėsna. TŽ V 602 (Al).
2. Lenda kaip kiaũlė į bùlves. Kt. Rs. Braunasi kaip zuini kiaulė bulbėsna. KrvP (Mrk). Ir braunasi kaip kiaulė bulbėsna. KrvP (Dg). Čia tas vokytis antpuolė kaip kiaũlė į bùlbes. Sd.
kaip kiaũlė į dar̃žą Įlindo kaip kiaũlė į dar̃žą. Lkš. Įmaukšlino kaip kiaũlė į dar̃žą i nė krukt. Kv.
kaip kiaũlė į kopūstùs Lenda kaip kiaũlė į kopūstùs. Krž.
kaip kiaũlė į lóvį Ir eina visomis keturiomis, kaip kiaulė į kovį, net snukio neperžegnojęs. KrvP (Stk).
kaip (kap) kiaũlė į [sàvo] mìgį (mìgin) Knisasi kap kiaũlė į mìgį. Kt. Galgi ponas viršaitis serga nūnai, o tu nepasiklausęs lendi kaip kiaulė migin. V.Krėv. Įlindęs kaip kiaũlė į sàvo mìgį. Vkš.
kaip kiaũlė į rogès Įsirioglino kaip kiaũlė į rogès. Srv.
kaip kiaũlė [šóną] į (an(t)) są́sparą Primygo petį prie pečiaus ir dryžula (trina) kaip kiaũlė šóną į są́sparą. Ml. Nesitrink kaip kiaũlė ant są́sparą. Rk. Zulinas kaip kiaũlė an są́sparą. Dl.
kaip (kai, kap) kiaũlė, į (in) svečiùs atliñdus Tyli kaip kiaũlė, į svečiùs atliñdus. Jrb. Tyli kai (kap Lp) kiaũlė, in svečiùs atliñdus. Jz.
kaip kiaũlė į svẽtimą dar̃žą Eina kaip kiaulė į svetimą daržą (nieko nepaisydamas). KrvP (Ut).
kaip (kai, nei) kiaũlė iš mìgio (iš svýno)
1. Kelias kaip kiaũlė iš mìgio (apsimiegojęs, apsivėlęs). Sdk. Atsikėlė kaip kiaulė iš migio ir tiesiog už šaukšto. V.Krėv. Išlindo kaip kiaũlė iš svýno (iš migio). Trk. Išlindo šiaudina kaip kiaũlė iš svýno. Trk.
2. Sėdi [svotai] ištižę, kai kiaũlės iš mìgio. Jž.
3. Iš didžio (išdidus) kai kiaulė iš migio. B 714. Didžiuojas iš didžio nei kiaulė iš migio. B 368.
kaip kiaũlė, iš purvýno išliñdusi Graži kaip kiaulė, iš purvyno išlindusi. (iron). KrvP (Ar).
kaip kiaũlė iš tvárto Ir eina visomis keturiomis, kaip kiaulė iš tvarto. KrvP (Krd).
kap kiaũlė į šventõrių Eina kap kiaulė į šventorių (nesivaržydamas). KrvP (Drsk).
kaip (kap) kiaũlė į tvõrą (į laĩdarį, į tõrą)
1. Braižosi kaip kiaulė į tvorą. KrvP (Šd). Trinas kaip kiaũlė į tõrą (į tvorą). Kv. Šll. Ir kuisos kaip kiaũlė į tõrą. Vvr. Šenas (trinasi) kaip kiaũlė į laĩdarį (į užtvarą prie tvarto gyvuliams suvaryti). DūnŽ 371.
2. Įsipaurijo (įsispraudė) kap kiaũlė į tvõrą. Vlkv.
kap (kaip) kiaũlė, į tvõrą (tvorõn) įkliùvus (inkliùvus) Rėkia kaip kiaũlė, tvorõn įkliùvus. Rz. Žviegia kap kiaũlė, į tvõrą įkliùvus Škn. Žviegia kap kiaũlė, tvorõn inkliùvus. Vrn.
kaip kiaũlė į žỹdų bùtą Lenda kaip kiaulė į žydų butą. Mit IV 332.
kaip kiaũlė į (an) žìrnius (žìrniuos(na))
1. Lenda pramušnui (per jėgą) kaip kiaũlė į žìrnius. Skr. Ir lenda jis kaip kiaũlė į žìrnius. J. Ko lendi kaip kiaũlė į žìrnius?!. Lkš. Lenda kaip kiaũlė žìrniuos[na]. Krč. Nulindo kaip kiaũlė į žìrnius. ZnŽ I 671 (Šk).
2. Pajunko kaip kiaulė į žirnius. S.Dauk. Įgudo kaip kiaũlė į žìrnius. Lž. Papratai kaip kiaulė į žirnius. VoL 454. Pasmalo kaip kiaũlė an žìrnius. Rm. Priprato kaip kiaulė žirniuosna. TŽ IV 515.
kaip kiaũlė, į žìrnius įjùnkusi Eina kaip kiaulė, į žirnius įjunkusi (nieko nepaisydamas). LTR.
kaip kiaũlė kapuõs Knisasi kaip kiaulė kapuos. LTR.
kap kiaũlė kariẽtoj Zdotnas (tinkamas) kap kiaũlė kariẽtoj. (iron). Vs.
kaip kiaũlė kariẽton Ant svetimo sprando atsisėdo kaip kiaulė karieton. KrvP (Šl).
kaip (it) kiaũlė kãsoma (kasinė́jama, kasinė́jant) Sėdėjo, rijo karklinę ir tylėjo kaip kiaulė kasoma. J.Avyž. Tyli it kiaũlė kasinė́jama. Šll. Tylia kaip kiaũlė kasinė́jant. Šv.
kaip kiaũlė klanè Graži kaip kiaulė klane. (iron). KrvP (Pg).
kaip kiaũlė knáisioja(s) Aria, kaip kiaulė knaisioja (prastai). KrvP (Ut). Dirba, kaip kiaulė knaisiojas. KrvP (Mrk, Srv).
kaip kiaũlė knyslė̃ I kiša nosę kaip kiaũlė knyslė̃ visur. DūnŽ 145.
kaip kiaũlė kuĩlio norė́dama Ana kuiliuo[ja] (laksto) kaip kiaũlė kuĩlio norė́dama. J II 271.
kap kiaũlė kūlė̃s Laukia ir laukia kap kiaũlė kūlė̃s (kūlimo). Ml.
kap kiaũlė lietuñ Zurkia (verkšlena, dejuoja) kap kiaũlė lietuñ. Lš.
kaip kiaũlė loviñ Ko langan įsigulei kaip kiaũlė loviñ?!. Kp.
kaip kiaũlė lovỹ purlẽna Gyveno, kaip kiaulė lovy purleno (labai gerai). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė lukštùs Šlemščia kaip kiaulė lukštus (pelus, ašakas). TŽ V 602 (Al).
kaip (keip) kiaũlė maišè (máišė) Ko rėki kaip kiaulė maiše?!. LTs V 132 (Kp). Ko bliauni keip kiaũlė maišè?!. Plvn. Žviegia kaip kiaũlė máišė[je] (regztėje). Mšk.
kaip kiaũlė mė́šlą Pamėgo kaip kiaulė mėšlą. TŽ V 597 (Al).
kaip kiaũlė mėšluosè Ir giliai knisis dabar žmonių darbuose, kaip kiaulė mėšluose. KrvP (Nm).
kaip ir kiaũlė mìgį Ką čia kniausi kaip ir kiaũlė mìgį?!. Rk.
kaip (kai, kap) kiaũlė mìgy (kìnė, svýne)
1. Čiūti kai kiaũlė mìgy. Krd. Guli (Drybso KrvP (Ds)) kaip (kai Sln) kiaulė migy. KrvP (Mtrk, Trgn, Vlkv).
2. Nors prieš šventes apsičiulintų – gyvena kap kiaũlė mìgy (nešvariai, metvarkingai). Vj. Gyvena kaip kiaũlė svýne (migyje). Trk. Vkš.
3. Nerši (terši) trobo[je] kaip kiaũlė kìnė[je]. Up.
kaip kiaũlė, mìgin įsiknìsusi Guli kaip kiaũlė, mìgin įsiknìsusi. Š.
kaip kiaũlė mìgio Baidosi kaip kiaulė migio. (iron). KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė neraliúota Alus kaip velnias raguotas, kaip kiaulė neraliuota (stiprus). KrvP (Klm).
kap kiaũlė nerìjus Zurzgia (bamba, niurna) boba kap kiaũlė nerìjus. Drsk.
kap kiaũlė nósia į tvõrą Pataikė kap kiaũlė nósia į tvõrą. (iron). Mrj.
kaip kiaũlė, nuo lóvio atstumtà Greitas badu skųstis kaip kiaulė, nuo lovio atstumta. KrvP (Skm).
kaip kiaũlė padebesiñ Tiek teišmanai kaip kiaũlė padebesiñ (menkai). Pnd.
kai kiaũlė paliū́tėj Ko čia kriūgaujat (dejuojat) kai kiaũlės paliū́tėj!. Trgn.
kaip kiaũlė pamazgomìs (, pamazgosè išsivoliójus) Ir džiaugiasi gi kaip kiaulė pamazgomis (pamazgose išsivoliojus KrvP (Mrk)). KrvP (Lš).
kaip kiaũlė, par aũsį gãvusi I tvainos (trinka sumišęs) kaip kiaũlė, par aũsį gãvusi. Tl.
kaip kiaũlė pas lóvį
1. Čiauškina (Ėda KrvP (Žl)) kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Mrk).
2. Elgiasi kaip kiaulė pas lovį (nemandagiai). KrvP (Mrk).
3. Dvokia kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Dg).
4. Bezda kaip kiaulė pas lovį. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė pažabóta Greitas kaip kiaulė pažabota. (iron). KrvP (Onš).
kaip kiaũlė pelùs Iščiunkė (išsunkė skysčius valgant) kaip kiaũlė pelùs. PnmA.
kaip kiaũlė per bãlą (per balàs)
1. Brenda per skolas kaip kiaulė per balas. KrvP (Vlk, Vrn).
2. Dūlina žmogus per gyvenimą kaip kiaulė per balą. KrvP (Lnt).
kaip kiaũlė per sprãgą Ir lenda kaip kiaũlė per spr̃agą. Srd.
lyg kiaũlė per tvõrą Vokietis juk lenda lyg kiaulė per tvorą: juo muši, juo lenda. KlvK 111.
kap kiaũlė pė̃tnyčią Supranta kap kiaũlė pė̃tnyčią. (iron). Vrn.
kaip kiaũlė pipìrą Išmano kaip kiaũlė pipìrą. (iron). Krž.
kap kiaũlė po ãvižas Pūkščia kap kiaũlė po ãvižas. Dkš.
lyg kiaũlė po ą́žuolu gìlę Nužiūrėjo lyg kiaũlė po ą́žuolu gìlę. Auk.
kaip kiaũlė po balnù Grakšti kaip kiaulė po balnu. (iron). KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė po bùlbas Knaisiojas kaip kiaũlė po bùlbas. Sld.
kaip kiaũlė po diẽndaržį Kai neėdęs, tai zuja ir zuja kaip kiaulė po diendaržį. (rš).
kap (kai) kiaũlė po dum̃blą (po purvýną) Voliojasi kap kiaũlė po dum̃blą. Gs. Voliojas kai (kap Vs) kiaulė po purvyną. NžR.
kaip kiaũlė po líetui Zuzinas (trinasi) kaip kiaũlė po líetui. Ds.
lyg kiaũlė po lõvį Ko purpi lyg kiaũlė po lõvį, ar nemoki gražiai pavalgyti?!. Jrb.
kaip kiaũlė po mėšlýną Ko čia šniukštinėji kaip kiaũlė po mėšlýną?!. Ds.
kaip (kai) kiaũlė po mìgį (po sàvo kìnį) Knisasi kaip kiaũlė po mìgį. Zp. Kuičias kai kiaũlė po sàvo kìnį. Rs.
kaip kiaũlė pri géldos Kas čia taip čiaukštelėjo (sučepsėjo) kaip kiaũlė pri géldos?. Vkš.
kap kiaũlė prie (pie) sąsparõs Ko ten zulinies kap kiaũlė prie sąsparõs?!. Lš. Zuzninies kap kiaũlė pie sąsparõs. Kls.
kaip kiaũlė prie tvorõs Ko rusinies kaip kiaũlė prie tvorõs?!. Snt.
kaip kiaũlė purvè (purvýne, purvỹnėje, purvuosè, sutrỹnėje)
1. Guli kaip kiaulė purve (purvynėje KrvP (Rod), sutrynėje KrvP (Mrk)). KrvP (Ašm). Druni be darbo dienas ir naktis kaip kiaulė purvuose. KrvP (Mlt).
2. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė purvyne. KrvP (Rod).
3. Ir gyvena kaip kiaulė purvuose (nešvariai, apsikuitęs). KrvP (Šmn).
kaip kiaũlė, purvýne išsivoliójusi Graži kaip kiaulė, purvyne išsivoliojusi. (iron). KrvP (Vlk).
kaip kiaũlė purvýnu Ir džiaugiasi kaip kiaulė purvynu. KrvP (Pun).
kap kiaũlė rãštynon Ko tu lindai kap kiaũlė rãštynon (į užraugtą duonos tešlą)?. Grv.
kaip kiaũlė, riešutų̃ priė́dusi Plepa kaip kiaũlė, riešutų̃ priė́dusi. Trš.
kaip kiaũlė ríešutus Čiauškino ir sučiauškino kaip kiaulė riešutus. KrvP (Rt).
lyg kiaũlė sàvo tvárte Susikuitei viską lyg kiaũlė sàvo tvárte. Lkš.
kaip kiaũlė skerdžiamà Garsiai žviegia, kaip kiaulė skerdžiama. KrvP (Mrk). Sukvykė kaip kiaũlė skerdžiamà. Šmn.
kai kiaũlė skẽterą Pastatęs kai kiaũlė skẽterą (pasišiaušęs). Ds.
kaip (kap) kiaũlė snukiù Rausia kap kiaũlė snukiù. LzŽ 216. Surausė kaip kiaulė snukiu. Sim. Surausė ugnį kaip kiaulė snukiu arba arklys su nugara. M.
kaip kiaũlė su branktù Greitas kaip kiaulė su branktu. (iron). KrvP (Rtn).
kaip kiaũlė su kaladè
1. Kaip kiaulė su kalade taip pritinka. (iron). Žem. Eina kaip kiaũlė su kaladè (apie netinkamą porą). Šll.
2. Susišneka kaip kiaũlė su kaladè. (iron). Krž.
kaip kiaũlė su purvýnu Susigiminiavo kaip kiaulė su purvynu. TŽ V 601 (Al).
it (nei) kiaũlė su ragaišiù Nešiojasi it katė su vaikais arba kiaulė su ragaišiu. TŽ V 613. Nešiojos nei kiaulė su ragaišiu. B 478.
kaip kiaũlė su tarškaliùkais (su zvaneliù) Pra[e]jo pro šalį nieko nesakiusi, kaip kiaũlė su tarškaliùkais. Ll. Praėjo pro šalį kaip kiaũlė su zvaneliù (neužkalbinęs, nepasisveikinęs). Ds. Praėjo kaip kiaũlė su zvaneliù. Vp.
kaip kiaũlė sutrìnėje Guli kaip kiaulė sutrinėje. KrvP (Mrk).
kaip (it, kai) kiaũlė su žąsià (su žąsimì, su žą̃sinu)
1. Šneka it (kaip S.Dauk) kiaulė su žąsia. (iron). VP 44. Šnekas kaip kiaulė su žąsia. J.Jabl. Ir šnekam, tai kai kiaũlė su žąsià. ZnŽ I 671 (Br). Kalbas kaip kiaũlė su žąsià. JT 260. Ūturam tai kai kiaũlė su žą̃sinu. Smal. Pasišnekam kaip kiaũlė su žą̃sinu. Lkv. Šnekas kaip kiaũlė su žą̃sinu. SkrT 13. Rokuojas kaip kiaũlė su žą̃sinu. Krtn. Koks tę jo mokėjimas – šneka kaip kiaũlė su žą̃sinu. Erž. Susikalbėjo kaip kiaulė su žąsinu. Žąsis: „Gir gir", kiaulė: „Kriu kriu". AED 285. Pasikalbam kai kiaũlė su žą̃sinu. An. Tai kalbėtis jiedviem taip buvo lengva kaip kiaulei su žąsinu. Vaižg.
2. Čiupinėjasi kaip kiaulė su žąsimi. KrvP (Čk).
3. [Dėl skatiko] dėsis su velniu kaip kiaulė su žąsinu. KrvP (Mžk).
kaip kiaũlė su žą̃sinu dėl mirkýtų žìrnių Ginčijasi kaip kiaulė su žąsinu dėl mirkytų žirnių (tuščiai). KrvP (Rs).
kaip kiaũlė svetimam̃ daržè
1. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė svetimam darže. KrvP (Ndz).
2. Elgiasi kaip kiaulė svetimam darže. KrvP (Rdš).
kaip kiaũlė svetimañ mìgin Eina kaip kiaulė svetiman migin. KrvP (Mrk).
kaip kiaũlė svetimosè bùlbėse
1. Ilgai rausiasi, kaip kiaulė svetimose bulbėse. KrvP (Mrk).
2. Atsidūrė nenoriai, kaip kiaulė svetimose bulbėse. (iron). KrvP (Vlk).
kai kiaũlė šeriùs Pastatė zūbus kai kiaulė šerius. B 147. MŽ 337.
kap kiaũlė šiauduõs Ko čia kniurzinies (vartaisi) kap kiaũlė šiauduõs?!. Brt.
kaip kiaũlė šiẽną Žlepno[ja] (su garsu valgo) kaip kiaũlė šiẽną, rodos, kaip be dantų. Žr.
kaip kiaũlė šū́dą Bado nosimi kaip kiaulė šūdą. KrvP (Vlkv).
kaip kiaũlė, šū́dą suúodus Ir bėginioja kaip kiaulė, šūdą suuodus. KrvP (Mrc).
kaip kiaũlė tekiáutis Rėkia kaip kiaũlė tekiáutis. Ds. Vj.
kaip kiaũlė tvártan Galvos nepalenkdamas, kepurės nenusiimdamas įėjo pirkion, kaip kiaulė tvartan. KrvP (Mrk). Atėjo kaip kiaulė tvartan, net Dievo nepagarbinęs. KrvP (Ndz).
kaip kiaũlė tvárte Ta skrendla (apskretėlė) gyvena kaip kiaũlė tvárte. Pln.
kai kiaũlė tvorõj Žviegia kai kiaũlė tvorõj. Rod.
kap kiaũlė utėlių̃ Mes pinigų kap kiaũlė utėlių̃ (daug turime). Gs.
kap kiaũlė vagõj Nusmano kap kiaũlė vagõj. (iron). Švnč.
kaip (kai) kiaũlė viẽlijama (viẽlyjama) Ir žviegi kai kiaulė viẽlyjama (veriant į nosį vielą). Erž. I ko dabar žviegi kaip kiaũlė viẽlijama?!. Lkv.
kaip kiaũlė vyžúota Eina kaip kiaulė vyžuota. KrvP (Dbg).
kaip kiaũlė žaliùs óbuolius (žaliàs bùlbes) Ir čiuoksi (Čiauškia KrvP (Mrc)) kaip kiaulė žalius obuolius (žalias bulbes KrvP (Lp)). KrvP (Dbč).
kaip kiaũlė žą̃sį Kits kitą suprato kaip kiaulė žąsį. (iron). TŽ III 377. PPr 374.
kaip kiaũlė žìrniuos(e) Čiauškia (godžiai, čepsėdamas valgo) kaip kiaũlė žìrniuose. Zp. KrvP (Sd). PPr 321 (Šd). Čiauška kaip kiaũlė žìrniuos. Šd.
kaip kiaũlė žìrnius
1. Nelegok (neryk) kaip kiaũlė žìrnius!. Šk. Čiauškia kaip kiaulė žirnius. (rš).
2. Išmano kaip kiaũlė žìrnius. (iron). Pn.
kaip kiaũlė žolès Sužliaugė (godžiai surijo) kaip kiaũlė žolès. Dgč.
kai kiaũlė žolynuõs Aš nevalyva kai aviža smėlynuos, kai kiaũlė žolynuõs. Ml.
kaip kušlà kiaũlė nuo bandõs Atsiskyrė kaip kušla (žliba) kiaulė nuo bandos. KrvP (Mrk).
kaip (it) malū̃nininko kiaũlė Riebi it malū̃nininko kiaũlė. Pln. Riebi kaip malūnininko kiaulė. AED 284.
kaip nuplukýta kiaũlė Ans jau y[ra] toks kaip nuplukýta kiaũlė (užsispyręs, atkaklus): tiek anam sakęs, tiek nesakęs – ans vis tiek savo. Prk.
kaip (kap) penìmė (penimà) kiaũlė
1. Dikta merga kaip penimė kiaulė. KrvP (Vrn). Insiėdęs kap penìmė kiaũlė. Nč. Anas tokis riebus kap penìmė kiaũlė. DvŽ II 77. Ant snukio riebi kaip penimė kiaulė. KrvP (Al).
2. Gryna (nieko neturi) kaip penima kiaulė. KrvP (Prn).
kaip purvinà kiaũlė Graži kaip purvina kiaulė. (iron). KrvP (Jon).
kai vaĩto kiaũlė Durnas kai vaito kiaulė. Sln.
kaip zuinì kiaũlė Gudri kaip zuini kiaulė. KrvP (Mrk).
kaip zuinì kiaũlė bùlbėse Ilsisi kaip zuini kiaulė bulbėse. KrvP (Mrk).
kaip zuinì kiaũlė, iš bùlbių išvytà Ilsisi kaip zuini iaulė, iš bulbių išvyta. KrvP (Ndz).
kaip (kai) žiemìnė (žiemmitė̃) kiaũlė
1. Žviegi kaip kiaũlė žiemìnė. Krš. Žviegia kai kiaũlė žiemìnė. Rs.
2. Ko čia vyvuoji (dejuoji, zirzi) be reikalo kai žiemmitė̃ kiaũlė?. Jnš.
3. Maitydavomos kaip tik kiaũlė žiemmitė̃ (prastai). Varn.
4. Guliu išsiplėtusi kaip žiemìnė kiaũlė. Krš.

žélti, žẽlia (žẽli), žė́lė (žė́lo) KBII162, K, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ
1. intr. Q236, R390, MŽ, MŽ525, OsG72, D.Pošk, Sut, N, K, M, L, ŠT242, ŽŪŽ35 augti žaliuojant, žaliuoti (apie daržoves, žoles ir pan.): Želiu, vaisausi, riečiuosi SD117. Darže morkvelės vis žẽlia Mrj. Anys (baltieji dobilai) ganykloj labiau jau žẽlia, daugiau žolės esti Rk. Krūmas vilninis, kelmas vilnų želiąs, ant kurio vilna želia, krūmas, ant kurio vilna auga SD7. Buvo želiami metai (labai žėlė žolė) Pn. Kad pailsėdavo, į šviežią dirvą tai nebūdavo tiek žolių, nežéldavo Rsn. Reikia [trąšų], kad žolė geriau žel̃tų PnmŽ. Maž do atolas žel̃s, pasišienausiu Klt. Jau žẽlia, nauja žolė žẽlia Lz. Žolė dar nėko daug žėlusi nėra šį pavaserį Lkž. Pavasarį, kai jau žolė ima biskutį žélt, juos (audeklus) klodavo Sk. Paki žolė pradeda žélt, niekas neina vasariniais rūbais Klt. Iš pavasario da užsiema [daržas], o kai pradeda žélt [piktžolės], tai žẽlia ir žẽlia Žl. Kaip čia žẽla ta žolė, jau pieva didžiausia Krž. Žolė sulig juostos žė́lė Gdr. Žolės tos žẽla kaip iš velnio Kl. O jei jau želą̃s metas, daugiau pašaro Kl. Anta kelių žẽlia, seni nevaikščiojame, niekas neatvažiuoja Drsk. Kur mūs brolukai gėrė, tę bijūnėliai žė́lė DrskD226. Kur mudu stovėjom, žolelė nežėlė LTR(Auk). Žélki, žolelė, lapok, medeli, daryk mums slaunumėlį JD954. Tę rūtelė ne tep želia TŽI182(Vlk). Kai malūne linus mins, geltoniejai kviečiai žel̃s, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu (d.) Grl. Aš negrįšiu nuduota, nežels rūta paskinta StnD30. Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais žẽlia A.Baran. Po tokių nelaimių pradėjo želti visur medžiai M.Valanč. Žalios samanos ant kuorų želia J.Marcin. Žinau, pažįstu seną lūšnelę – prie pat jos slenksčio piktžolės želia rš. Mokslas apie prigimimą želančių daiktų Kos16. Želiant žolė savo žiedus kečia PK50.
| prk.: Teip Dievo žodis regisi kaip smulkus grūdelis, bet pasėtas širdyj iždygsta, želia ir užauga medžiu labai didžiu, plačiu, aukštu SPI305. Ant galo pasėtas yra ant geros žemės, ant kurios labai gražiai želia SPI346.
^ [Žmogus] žela kaip žolė ir nukrinta BPII511. Dėl kito tegul nė žolė neželia, bet tik man gerai KrvP(Vlkv). Kur tankiai eina, ten žolė neželia PPr269. Kol maža buvau, žole žėliau, kai užaugau, marčia tapau (ramunė) LTR.
ǁ K, DŽ, KŽ, DrskŽ, JT260, Švn augti plaukams, barzdai: Barzda, plaukai želia N. Ano želia barzda J. Jau ūsai žẽlia, čėsas ženytis LzŽ. Ut barzda kad žẽlia, kaip šluota Ant. Buvo vaikelukas, anam nebžė́lė plaukiukai, tokia liga buvo End. Jei vyrui plaukus kirpsi jaunam mėnesyje, tai labai žels LTR(Pmp). Vyram, kai ūsai žẽlia ar žyla, tai jiem išdygsta piktas plaukas po smakru PnmR. Bet štai! Kad ūsai pirmi jau pradeda žélti, ir kad darbus jau sunkokus reikia nutverti, ai! Kur dingsta glūps ir vaikiškas šokinėjims K.Donel. Didžiuliai antakiai žėlė kaip miške krūmai rš.
| prk.: Jau tums uogums uostai žẽla (pelija) Krš.
^ Barzdai dar neželant, senius mokai VP8. Nenorėk barzos skusti, kol uostai da neželia LTR(Vdk). O tai bagotas: pilna rūra plaukų ir da žẽlia Kp.
2. intr., tr. ŽŪŽ35, Dv dygti daigams, augalams, žolei: Nulaužysi daigus [bulvių], anys vėl žel̃s Ob. [Miežiai salyklui] pradeda žélt, daigus leidžia leidžia Kp. Kurgi žel̃s [daigai] – va gruodas Pv. Kas tau žéls – tokios kaitros Krš. Žė́lę peržėlę kalnai grūdų Žln. Velniškai žė́lė daržai, nors su dalgiu varyk Rdn. Daržą žliūgė trauka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žẽla Klm.
| Gerai, kad neroviau tos obelytės: paskum kad žė́lė atažalų – obuolių pilna Svn. Apie kovo mėnasį pradeda žiurbėt šakutės, žélt Pv. In pavasarį pradės [nupjauto jeronimo] lapai žélt Klt. Žiūriu – jisai žẽlia, tai užsmeigiau su pagaliukais Jrb.
| prk.: Juodas vargas žẽlia NdŽ. Naujos pajautos gražiai širdyje žẽlia A.Baran.
ǁ užaugti, užželti: Mano neželia pėdos, aš vis numinu, t. y. vis dirbu J.
3. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ apaugti žolėmis, priaugti žolių: Šiemet nežė́lus pieva Dsn. Po Jono ganyklos menkai žéldavo Plšk. Ganyklas saugok, nušliauši, nebžéls anos Rdn. Kemsynų ir kupstų vietoje žėlė trąši, atgaivinta pieva M.Katil. Šiemet gi žė́lė pasiutiškai: daržan nė įbrist! Mžš. Neturim kur ganyt, pieva nežė́lė Dbč. Daubalė ta kokia želanti̇̀, koks pašaras End. Žė́lė bulbės šiuosmet Drsk. Baisiai žemė yra žẽlanti, derlinga Kv. Ganykla vis žė́lė ant tokio šaltinio Žgč. O pievos šiemet žė́lę – pradalgys prie pradalgio Ktk. Šiemet viškum nežė́lus Pyvesa Slm. Matai, ka žẽla, i ravėk, neblauk laiko kokio Rdn. Baisiai žẽla batviniai tie, burokai žẽla, tik ravėk i ravėk Tl. Į seną dirvą didžiai žéldavo tų piktžolių Rsn. Einu per lauką, laukas nežėlęs LMD(Dsn). Apaugo žėlė žalios rūtelės, tai tinginėlės jaunos mergelės LTR(Kp). Jam ir javai deria, ir pievos želia BM209(Pg). Kryžius kiminais žẽla, reiks su šepečiu nutrinti Krš. Žemai gulinčios pievos iš viso ir yra geriaus žėlusios kaip praėjusiuose metuose Kel1882,220.
^ Dvi sesytės neteka, trečia pieva neželia (durų staktos ir asla) LTsV570(Dkšt).
ǁ tr. NdŽ dengti apaugant: Karklai upę želia, baigia upę želti J.Jabl.
ǁ intr., tr. apaugti barzda, plaukais: Plaukai man žėlė R186, MŽ248. Barzda baigia pasmakrę želti J.Jabl. Vyrai juo želą̃, i nosės prižėlusios, i krūtinės nuklotos Krš. Pamažu žẽlia skūrelė [triušių] Klt. Pusė jo galvos žėlė baltais plaukais rš. Katro sprandas žẽla, tas y[ra] malagis (juok.) Lkv.
^ Vyrai durniuo[ja] želdami̇̀ i žildami Krš. Kas nedūko želdamas, tas uždūks žildamas LTsV87(Kp).
4. intr. tvinkti, keltis: Man an rankos votis žẽlia Trgn.
| Oi, pani gaspadoriau, sako, tavo gyja ir žẽlia, o mano kaip moliūgas toks va pūliuoja visą laiką Sb.
apžélti, àpželia, apžė́lė
1. intr. SD112, SD201, R, R70,374, MŽ, MŽ93,502, MŽ213, Sut, I, M, LL110, L, ŠT353, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, OGLII331 pasidaryti apdengtam kuo augančiu, žaliuojančiu: Pieva gerai apžė́lusi K. Pievos su krūmais yra apžėlusios N. Kiminais apžėlęs D.Pošk. Tai josios (liepos) žievė apžė́lus tokia samana Iš. Davė sklypą žolėm apžė́lusį Jnšk. Visa žemė buvo tokiais miškais apžė́lusi Žr. Visi jau takai apaugę, apžė́lę DrskŽ. Panemunis žalias apžė́lęs, meilus tai meilus PnmR. Atšlaimas apžė́lęs kai velėna Klt. Kaip su žambriais ardavo, tie laukai apžė́lę būdavo Mšk. Ežeriuko visi krantai apžė́lę, kad nėr kap preitie Sem. Šen bei ten dunkso medžiais apžėlusios sodybos I.Simon. Kapai žė́lę apžė́lę visai Ig. Užklysdavo į kapines kokia senutė pasimelsti prie savo mirusių artimųjų apžėlusio kapo V.Aln. Liko tik vienas kapas, aukštas, pailgas, ėgliais apžėlęs V.Krėv. Apžė́lė mišku ta pieva – kiek mes gaunam to šieno Vdk. Tiek apžė́lėm tais krūmaliais, ka dabar negal regėti nėko aplinkuo Lnk. Tas kalnas tokiais ąžuolynais apžė́lęs Šts. Kalnai pakalnės apžė́lę, gražu Strn. [Dirva] paarta, apžélta i niekuom nesėta Dglš. Tie jau kryžiai apžė́lę, ne tik kapai Vdk. O bulbiena nėr ko anksti paart, paskui api̇̀želia Žl. Apžė́lusius tokius vaisius (persikus) iš tolie pardavo[ja] Krš. Buvo tokios ganyklalės, ten i miškas, apžė́lusi, gyvoliai ten ganės Lnk. Ežerėlis visas apžė́lęs – trys akys likę Brb. Rūmas žolėmis apžėlęs buvo kaip girė alba kalnai BB1Mak4,38.
| prk.: Negražu, kad tautinė sąmonė iš paviršiaus kerpėmis apžėlus A.Sal. Senatvia vargais àpžela, visims tik velys po kojų Krš.
^ Nori kelk, nori gulėk, nori apžélk begulėdamas Trš. Akys tuoj krūmais apžel̃s, ne tik laukai Skdt. Vieto[je] gulėdamas ir akmuo apžela D(167psl.). Prie vietos kelmas, kad ir plikas, vis tiek apželia LTsV338(Šd). Stipriai stovi, aukštai karo, visas apžėlęs, tik galiukas baltas (riešutas) LTR(Bd). Aukštai kabo, žemyn žiūri, visas apžėlęs, tik galiukas plikas (riešutas) LMD(Slv). Pats apžė́lęs, galas laukas Dg. Du apžėlę ir susploję trečią pliką pakavoję (akis) Švn. Bobų remestas, par tvorą mestas, aplink apžė́lęs, vidury skylė (vainikas) Lel. Pusė pliko, pusė apžėlusio (šluota) LTR(Užv). Du gniūžčiu plikumos, pats gardumas apžė́lęs (vanta) Mlk. Vasarą apžėlęs, o žiemą nuogas (miškas) LTR(Žg).
ǁ tr. apdengti želiant: Karklai upę apžėlė J.Jabl. Žilvičiai krantus kuokštais apžėlę S.Čiurl.
ǁ D.Pošk, S.Dauk, N, LL312 apaugti barzda, plaukais, plunksnomis: Veidas apžė́lęs K. Apžėlęs plaukais R287, MŽ383. Plaukais, pūkais apželiu R143, MŽ189. Apžė́lusią barzdą nuskusk J. Barzda iki žemės, visas želte apžėlęs V.Krėv. Veidas apžė́lęs didele juoda barzda NdŽ. Àpželia tas vaikas – negalia apkirpti tėvas! Mžš. Apžel̃tum i plaukais, ten beganydamas Stl. Eik nusigrandyk barzdą, esi apžė́lęs kaip pondievas End. Dėl manęs galit jūs vaikščiot apžė́lę barzdom Prn. Dabar aš tą barzdą nugreibsu, vėl gali ir apžélti Sd. Jug norėtų, ka ta galva apžel̃tum Trk. Kur žmogus apsiskutęs, tai gražu, ė kur su barzda, apžė́lęs, tai dykarius Smal. Apžė́lę eina bernai, gal koki kuliganai, plėšikai Drsk. Berniokai kap pacukai apžė́lę DrskŽ. Atvažiavo kai abroziukas, barzdele apžė́lęs Švnč. Išejo iš kapų sau apžė́lęs kaip meška, nu ir tujau an to žmogaus puolė Tl. Jo visas kūnas gyvaplaukiais apžėlęs – tikras žėlūnas Lš. Jau toks pasibaigęs, apžė́lęs barzda, nu nepažįstamas Plt. Apsikirpk, apžėlęs kaip kelmas Snt. Ka apžė́lęs, tai kaip velnias Šd. Jo buvo apžė́lę ančiakiai Ps. Barzdos apžė́lusios, kaip velniukai atrodėm Yl. Apžė́lęs rudai kaip šuo Rdn. Atradęs tokį seniuką visą apžėlusį nuo galvos ligi kojų žilais plaukais Sln. Api̇̀želia kralkiukai kai paduška Klt. Apžėlusios i tos letenos [šuns] – visas kiaurai apžė́lęs Lk. Apžėlęs kaip Samsonas Rk. Apžėlęs kai meškų patinas NžR. Apžėlęs kaip ožio pautai KrvP(Mrk). Jei žmogaus kūnas apžėlęs plaukais, tai jis bus turtingas LTR(Vb). Blauzdos apžė́lę – būsi dalinga Lb. Apžel̃s kiek plūksnom, reiks parduot [viščiukus] Klt. Storas kaip velenas [sprandas], raudonas, plaukais apžėlęs J.Paukš. Plunksnomis apželiu R135, MŽ178. Plūksnos apžė́lę an gaidžio kojukių Brb. Visi kaulai yra apaugę raumenimis ir taukais, o raumenys yra aptraukti skylėta oda, apžėlusia plaukais, vilnomis, šeriais, plunksnomis Blv. Apžels kulšė pelėdos LLDI306(Vb). Pirmasis, kursai išėjo, buvo rudas plaukuotas (paraštėje apželtas) BB1Moz25,25. Turėjo rankas apželtas, kad jamui turėjo pašlovint Izaokas tėvas jo, apsiuvo rankas savo odele telio MP89.
^ Kaip dar tau liežuvis neapželia? Snt. Teisybė – teisybė dabar plaukais apžė́lusi (nebėra teisybės) Krš. Kad ir bliuznijam, vyrai, tik nepasakykime ką nors ant Dievo, kad dantys plaukais neapželtų Vlkv. Su apžėlusiu gera peštis kožnam plikiui LTR(Ds). Viena pusė apželtõs, antra pusė neapželtõs (kailiniai) LTR(Užv). Du apžėlę susikloja, vieną pliką pakavoja (šaudyklė audžiant) Erž. Kieno dantys yra apžėlę? (šukų) Sim. Aplink apžėlęs, vidurys plikas (vainikas) LTR(An).
ǁ būti pasiūtam iš plaukuotos odos: Eidavom į mokyklą su apžė́lusiom naginėm Grz. Švarką turėjo, apžė́lusias nagines – i visas ano turtas Trk. Nagines liuob parauks iš veršelio tos kaktos tokias apžė́lusias Vkš.
2. intr. kiek išaugti, suželti: Jau buvo rugiai apžė́lę, varnai išplakė, išlesė atlėkę Klt. Par karą viską sunaikino, parejom – žolės apžė́lusios, i viskas Skd. Aplink kapą rūtos gražiai apžė́lę Klt. Ten daba alksniais, medžiais apžė́lusi toki duobė Jdr. O daba ką suraunam [sukasam bulvių]? Piktžolės àpžela, i ravėjam Plng.
3. intr., tr. priaugti žolių, apaugti žole: Daržas apžėlęs N. Į darželį bėgs ravėti, ka i apžė́lęs Trk. Apžėlę apibuvę viskas apie daržus, baisu žiūrėt Ppl. Žolei geri metai, nuravėjau ir vėl apžė́lę [daržai] Slm. Stovi neaparinėtos, dabar kad kėlės žolė, ir terpežiai, ir tos vagos, kur burokus apžė́lė Kpr. Parėjau čia – daržas apžė́lęs Jrb. Dirba dirba, o bulbos apžė́lę kaip miškas Slm. Bulbos apžė́lę dirvonu Klt. Daržai apžė́lę par slinkumą Trk. Sode apžė́lė [žole] krūmai Bsg. Jei tą vinyčią apleisime ir duosime jai apžélt dilgynėmis, ne tiektai užmokėjimo neimsime, bet ir tatai tą pagadysime DP96.
4. intr. prk. apsitraukti, apeiti, apskresti: Viskas apžel̃tų, kad motriška neitumi [tvarkytis] Krš. Be manę apželtų̃ viskas, sutromi apeitų DrskŽ. Neapžė́lusios kerčios, dar neapsileidę seniai Rdn. Senas buvo, tokis apžė́lęs, vaikščiojo jis kap kevalas Srj. Nusivalyk spatą, visas moliais apžė́lęs Snt. Puodas sūdžiais par pirštą apžė́lęs Rs. Aš plūkiu linus – visa apžė́lus linais Kair. Pirma dulkiums apžė́lęs buvai, kol išmynei linus Erž. Koks tas samtis – visas apžė́lęs koše KlvrŽ. Lįsk į pirtį i nusikaišk – esi apžė́lęs Krš. Tik nusiprausk nors kartą – apžė́lęs visas ir vaikščioji Jrb. Apžėlęs kap šepečio kotas Lp. Apžel̃s staklelės vortinklėliais JD79.
| Mesk kaulą po pušine – apžel̃s Skdt. Kaulą palikai mėsa apžė́lusį – išpjauk, ba gausi nuo meistro Jz. Ledai šiandie labiau apžė́lę (apšalę) eina Vlkv. Jei apžė́lusį (apsitraukusį plėvele) šiaudą ištrauksi, būsi turtingas Upn. Seniai suskintos, apžė́lusios tos uogos, nora iškišti Krš. Jos (kumelės) šonkauliai bei strėnos dar nebuvo kaip reikiant apžėlę mėsa I.Simon.
| Tik šogerio toks arklys buvo, suskiu tokiu apžė́lęs Pln.
| prk.: Apžė́lę tinginiai, jei su trimis aktarais badau[ja] – vėjų kalbos laikraščiūse Krš. Piningas gulia, maurais àpžela (darosi bevertis) Krš.
^ Nekeik, jug apželsi [žalčiais] Tv. Apžė́lęs, apskretęs, visų šiknas mato (slenkstis) Lbv. Apžėlęs senis, visi per jį lipa (slenkstis) LTR.
5. intr. prk. pasidaryti turtingam, praturtėti: Greita tu jau apžė́lei, kitas ubagas DrskŽ. Aš, matai, dabar apžė́lęs, nori manęs nupešiot [vaikai] Klt.
ǁ NmŽ, Kv, Žln daug turėti: Ot visko turiu, apžė́lus ir da želia Vdn. Apžė́lęs klebonas pinigais, tik namus perka Rtn. Tie sẽniai tura apžė́lusio piningo! Krš. Turtais apžėlęs gyvenimas, o mokslo neišleido nė vieno vaiko Šts. Turam piningo apžė́lusio, neturam ko pirkti Rdn.
| prk.: Žmogus bėdums apaugęs apžė́lęs Krš. Parvažiavo vargais apžė́lęs, nėko gero Krš.
apžė́lusiai adv.: Piningo tinai tura apžė́lusiai Krš.
6. intr. prk. įsigyventi: Tu apžė́lei Vilniuo[je], nebnori kokių kuršė́nų, papi̇̀lių Krš.
◊ sãmanomis apžélti apsileisti: Aš nenoriu samanomis apželti A.Gric.
atžélti, àtželia, atžė́lė intr.
1. Q622, R, R401, MŽ, MŽ540, D.Pošk, Sut, N, K, J, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ atsigauti, vėl suželti: Atželia kaip atvašos CII300, B. Ataželiu SD215. Žieminės [gėlės] atžė́lė, o tiej (jurginai) ir sušalo Kpč. Iškerti iškerti krūmus i vėl àtželia Ėr. Atžel̃s, ale tokios nebus jau jos (nušalusios bulvės) Pun. Ir dabar jau ataugęs, jau atžė́lęs tas miškas, mat jau kiek metų Sb. Vienam daikte ganom, kitam – atàželia JnšM. Ar atžéls žolelė, a kiek pasipjausma Krš. Atžė́lė bulbos [po ledų] Rod. Àtželia bulbės nušalę DrskŽ. Totorkos (ajerai) atžéldavo per kiek laiko Nm. Nendrė prie nendrės buvo, davė, nuėdė tos žiurkės tas nendres, dabar vėl àtželia po biskį Graž. Gerai neiškulti ilginiai ir ant stogu àtžela, varpos žaliuo[ja] Ggr. Atžels viešnelės iš šaknų, o žalios rūtelės iš grūdų LTR(Plt). Tai atžel̃s rūtelės, tai atžel̃s mėtelės, – negrįš tavo jaunosios dienelės JD1255. Nuskins rūteles, atžels ir kitos, mirė močiutė, nebėr man kitos LTR(Lzd). Su savo kojomis atželiančius javus į žemę įmina K.Donel1. Lyg susiraičiusi rankovė driekėsi Varnės upelis, o priešais jį – nušienauta ir jau gerai atžėlusi pieva J.Ap. Ganė atrėžiuose ir pūdyme, iki po saulės grąžos, atžėlus dobilų atolui, bus galima pradėti rišti M.Katil. Atžels po akimis jo kaip atžala ir kaip šaknis iš sausos žemės VlnE214.
| Jos striumas (striuma) i vė atžė́lė [po operacijos] Klt.
| Piktis nuslūgsta, vėleik iškilna, kaip žolė àtžela Krš. Ta Lietuva kaip karklai nupjauti: nupjovė ir vėl atžė́lė, nupjovė ir vėl atžė́lė Snt. Nelyginant kaip tas senas ąžuolas atžalomis, t. y. mokytiniais savo, vienas buvęs mišku atželsi, pulku mokytų vyrų tapsi A.Baran.
ǁ ataugti plaukams, barzdai, plunksnoms: Nuskusta barzda jau atžė́lė J. Atžė́lus barzda Pns. Kaip vištikių plunksnos àtžela, teip i deda apent, jei ankstie nusišera End. Nu žibalo nusmuko [veršiuko] plaukiukai, atžė́lė pasku, o utys pabūgo End. Ateis šiltas pavasarėlis, atžel̃s mano plūksnelės (d.) Rdm. Ilgai bemalant atžėlė Samsonui plaukai M.Valanč.
2. išsprogti pumpurams: Atžel̃s, išsprogs ir bus žiedai ant šitos obelies Eiš. Alyvos vė susprogo, vė atžė́lė Brt. Kai brolelis kuolą kals, an rytojaus jis atžel̃s, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu DrskD132. Nukris lapeliai, atžels ir kiti, numirs motinėlė, jau nebus kitos DvD387. Visos medžiagėlės atžė́lė, o tu [, motin,] eini žemėn (rd.) Rod.
| prk.: Jis atželia tik atminime, skamba ir siaudžia tik vaizduotėje A.Baran. Aš didei džiaugiuos Viešpatyje, jog vėl išbudot (budrūs tapėt … atsigijot, atžėlėt) CII891.
įžélti, į̇̃želia, įžė́lė intr.
1. R, MŽ, N, K, M, L, J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ gerai užaugti, suželti: Kai želmenys labai į̇̃želia, tai negalima leist gyvulių Snt. Įžė́lę buvo rugiai Vn. Įžė́lė rugiai, kaip siena rugiai Jdr. Pievos įžė́lusios šįmet J. Anksti pievą apsėjau salietra, i inžė́lė Klt. Mūs šiuosmet pieva gerai inžė́lus Rod. Ė kluoniena inžė́lus, dalge išsukt nemožna Švnč. Nėr ko šienaut, neanžė́lę pievos Grv. Rods daiktais, kur gruntas kiek lengvesnis buvo ir aukštai gulėjo, mačiau jau įmanytinai įžėlusių rugių Kel1864,166.
| prk.: Mūs Jonas inžėlo kai ąžuolas Rod.
ǁ Lp apie plaukus: Pabraukė delnu per smakrą. Barzda net subrazdėjo, įžėlusi per savaitę karklynu M.Katil.
| refl.: Atkišti, tankūs, įsižėlę antakiai rš.
ǁ labai priaugti žolių: Bulvelės teip įžė́lusios End. Šiteip terpuežiai inžė́lę, žolė kaip miškas Slk. Žemė iñželia, toki gaspadoriai Pjv. Stovi žemė, kas ją inžė́lusią indirbs Drsk. Norėjau eit kapus taisyt, al labai įžė́lusi Pgg.
ǁ apaugti iš visų pusių (žole): Einories Antano rave kad įžė́lę akėtėlės Slm. Nupjovė šieną, pradėjo lyt, galia įžélt Slm. Inžė́lė jau velėnon šienas nuo lietaus Klt. Kaladės žolėj inžė́lę stovi Dglš.
2. gerai įsikabinti šaknimis, sudygti, prigyti: Katras da įžė́lė, gerai, katras pavėlavo, i neauga Vrt. Iš rudenio rugiai buvo gražiai inžė́lę, o pavasarį iššuto Slk. Rugiai iki šalčių da inžel̃s Pns. Gaspadoriams netiko, ka dideliai įžélti gaus [rugiai]: sukrimta anie, prispauda sniegas, pradeda pūti End. Rugiai ir kviečiai žieminiai rudenį gerai įžela, o žalesį reikia rudenį nuoganyti IM1864,12. Rudenį rugiai gražiai sudygo, įžėlė – duonos bus! J.Paukš. Įžėlusiems diegams šalna nebekenkia Vd.
| refl.: Rods ir taipo žolė augo, bet daugiau ne taip gerai, kaip kad ji taipo įsiželt gal, ik plaštakos ilgumą įgyja K.Donel1.
išžélti, i̇̀šželia, išžė́lė intr.
1. Q257, R204, MŽ271, N, KI158,633, K, Š, ŠT241, Rtr, NdŽ, KŽ išaugti, augant išlįsti: Iš vidaus kelmo išžė́lė atžala J. Kur obelų atažalos išžėlę, tai duota duota, suryta kiškių Klt. Išžel̃s žalia žolužėlė po mano staklelių JV982. Vienuokart, rodydamas pagonams tikrybę tikėjimo, inbedęs žemėn sausą lazdą ir maldomis ją bežiūrint išsproginęs, ir šakos iš jo išžėlę A.Baran. Apleistose trobose žolės pro langus išžėlė S.Dauk. Septynios pilnos ir dailios varpos išžėlusios iš vieno šiaudo Skv1Moz41,5. Mes verti būtumbim, kad tu mums neg vienos žolelės neduotumbei iš žemės išželti brš. Kai brolelis kuolą kals, – ant rytojaus jis išžels, tada mažu, motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(Mrj).
| prk.: Ant šio išsvilusio po kalnus lydimo teip daug širdy i̇̀šželia ramaus atminimo A.Baran.
ǁ sudygti: Ilgai lijo, ir rugiai išžė́lė Zp. In pavasarį bulbės būna išžė́lę, išauga želkai Kč. Avižom užpilta sula gražiai i̇̀šželia, skani būna Krkš.
ǁ paaugti: Išžel̃s žolė, bus gyvis kur ganyt LzŽ.
2. užaugti žole: Dirvos išžėlusios traškės arant, o dabar su plūgu riekte rieka Plng. Daba jau yr visi keleliai išžė́lę užbuvę Klk.
nužélti, nùželia, nužė́lė intr. Š apaugti: Nužė́lė kapai, nė[ra] kam taisyti Pp. Be švendrynų ir viksvomis nužėlusių plotų, nieko geresnio nesimato M.Katil. Pusė kalno pušimis apaugusi, o kita pusė alksniais nužėlusi rš.
ǁ apaugti plaukais: Ta nė rankomis neįsispyrė į jo gaurais nužėlusią krūtinę M.Katil.
pažélti, pàželia, pažė́lė intr.
1. S.Dauk, Sut, KI87, K, DŽ, NdŽ, KŽ, Eig kiek paaugti: Jei dar atolo pažel̃s, bus kuoj karvukę šert DrskŽ. Atolas pažė́lė, nupjausma, būs šieno Rdn. Po lietui pažė́lė žolės Klt. Sako, lanko[je] žolės yra, pažė́lusi Vg. Turėsma pieno – ganyklos pažė́lusios Krš. Kur nuganyta, žolė mažai pažė́lė Snt. Bulbos pažė́lo kap kuodelis Rod. Jau trečiaeiliai dobilai ir nemažai pažė́lė Mrj. Jau yra pavilniukas pažė́lęs to[je] dobilynė[je] Erž. Pievos yr pažėlusios, kur eini, ar nematai? Lnk. Raistai dar būt pažė́lę, nereikėj[o] tep greita šienaut Lp. Tepažel̃’ do kluoniena Dglš. Iš to sausumo negali i pažélt Klt. Kad nėra ko pjaut, nepažė́lę da Sug. Palijo, pažel̃s truptį, gal vis kai kaip išsiversma su ganykla Slm. Atoliukas pažė́lė, tai i daužės su karvėm Klt. Tegu ganykla pažel̃s labiau iki kokiai penkiolikei Kp. Na, ir pažė́lė pieva Bgs.
| prk.: Dabodamies idant kas nebūtų, kuriam netektų iš malonės Dievo: idant kokia šaknis kartumo nepaželtų BtPvŽ12,15.
ǁ sudygti (varpose): Kap lietus rugius ažugauna, tai anys pàželia Dv. Pažė́lę miežiai, nedigs Klt.
ǁ paaugti barzdai, ūsams: Jo barzda gerokai pažė́lė NdŽ. Pūtė jis į menkai pažėlusį ūsą ir apie debesį nė nesapnavo rš.
2. ataugti: Iškaposi [krūmus] i vė pažel̃s Klt. Kur arklys išgraužia ir paskui pàželia, ot ėda karvės Ktk.
ǁ apaugti žole: Tie patorukai tokie pažė́lę, ans (arklys) ir eita ėsdamas End. Ta vietelė pažéls karvei pririšti Yl. Vieną kiemo galą pjauni, kitas pàželia Grd. Jau pažéls dirva rudinį, ten liūbam ganyti Žd.
ǁ pasidengti kuo augančiu: Vieni [kviečiai] buvo su akuotais, o kiti pažė́lę kai pūkeliukais Žlp.
pérželti intr., tr. KI324, Rtr, KŽ; Sut, paržélti; M
1. peraugti, per daug suaugti: Péržėlusi roputė K. Atolų prižėlė páržėlė, nešienaujas, ko lauka? Rdn. Palijo, šil̃ta ir žolė péržėlė žolę Drsk. Daržas jau paržė́lė Ėr. Katrie pasėjo anksti rugius, tai péržels, gali pradėt plaukiot Žl. Svogūnai (nj.) páržėlė, kame gerus rasi? Nv. Tinginiai, pijokai: bulbės, daržai žė́lusi páržėlusi, ir ėsti pritrūksta Krš. Žėlė péržėlė žolės, laukas vienos žolės Vj. Išsklaidai ją (salyklą), patiesi plonai, tankiai maišai, ka neparžéltų Bsg. Ir lapeliai nubiro, ir žolelė peržėlė, o da mano bernužėlis da neišmiegojo LTR(Šl).
| refl.: Anksti pasėjau rugius, bijau, kad nepersiželtų Ds.
2. želiant išlįsti į viršų, per ką nors perlįsti: Šienas guli antra savaitė žole páržėlęs Skr. Išgulė, žolės péržėlusios, sugrabaliot negali Snt. Par pradalgę žolė paržėlusi: nėr laiko suvežti šieną Šts. Čystai miežiai, sako, žole páržėlę Trk. Rugiai išguldyti, péržėlę, varpos juoduoja, stovi vanduo visur Snt. Páržela žolė par juos (miežius), galvikes iškiša Rmč. Miežiai kai jau peržydi, kad ir pérželia, grūdų esti Sug. Ko neakėjai [bulvių], ko nevagojai: žolė žėlė páržėlė Pvn. Javai išgulę, žole péržėlę Prn. Bulvės paržela varpučiais Šts. Kuitynūse būna geros žolės: vis párželtos pradalgės Lk.
◊ gõdas péržėlęs per aki̇̀s Prk, Sg labai šykštus: Kaimynai aną stačiai iškernoja sakydamys, kad godas anam par akis páržėlęs J.Jabl. Juk žiedo dalyką galėtum duoti, ale kur tu duosi, tau jau godas per akis peržėlęs I.Simon.
piežélti, piẽželia, piežė́lė (dial.) KlbIX67(Prk) žr. priželti 2: Mano runkeliai pyžė́lė, išutinėti neita Klp. Upės dugnas pyžéls stambioms žolėms Sg.
pražélti, pràželia, pražė́lė
1. intr. N, NdŽ pradėti želti: Pieva jau pražė́lė, t. y. pradėjo želti J.
ǁ pradėti želti plaukams, plunksnoms: Mokintinis galėjo turėti aplink dvidešimtį metų, nes jo barzda ir ūsai jau gerai buvo pražėlę Vrp1889,51. Dar sparneliai nepražėlę, man išsprukti negalėste I.
2. tr. aplenkti augant: Barzda uostus pražė́lė J(Als).
prižélti, pri̇̀želia, prižė́lė intr.
1. K, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 daug priaugti: Miškas buvo nukirstas, o tę prižė́lė krūmų Jdp. Atoluko pri̇̀želia rudenin, karvaitėmi geriau Drsk. Žolės prižė́lę, ė avys bliauna i neėda Ck. Kad prižė́lė alksnynų, kad priaugo tų medynų, tai baugu net išeit Snt. Nesė[ja], prižéls karklų, usnių – viskas eina blogyn blogyn Krš. Pilnas pastatinys visokių atžalų prižė́lęs Erž. Te tokia sėslumelė (žemuma), žolės gražios prižė́lę Švnč. Regis jų i grūdų nebuvo, o prižė́lę kiauliamigių rugiuos Klt. Ka prižė́lė šebakštynai tokie juodalksnynė[je] Lkv. Prižė́lė lanko[je] žolės lig kẽlių Vvr. Kaip prižė́lė [šaltamėčių], nors kirviu kapok Kvr. Žolės šįmet daug prižė́lę, mat lytaus buvo Rs. Lytotą metą daug žolės pri̇̀žela Pln. Prỹžela KlbIX67(Klk).
| prk.: I riebumas tos kiaulės – an šonkaulių y[ra] tiek taukų prižė́lę, ka raumenų beveik nė[ra] Rs.
| Senas esi ligų žélte prižė́lęs Krš.
ǁ tankiai priaugti plaukų: Jis buvo su tamsiais ūseliais ir tokia pat tankiai pasmakrėje bei pažandėse prižėlusia barzdele rš.
2. MŽ39, N gausiai želiant priaugti kokį plotą: Prižėlė pieva R29. Pieva prižė́lusi, o kubūrė plika J. Šiemet ta pieva labai prižė́lė Bgs. Kad prižéldavo rugiai, tai paleisdavo aves Krž. Jau prižė́lę pievos, galit pjaut Pns. Ta lenkutė yr prižė́lus Jrb. Reikė nepjaut, da neprižė́lė Plvn. Visi pašaliai pilni prižė́lę Erž. Kame būs prižė́lusi, aš įbrisu, aš paravėsu Plt. Prižė́lęs telėdnykas, kai veilokas žolė Klt. Patorys prižė́lęs visokių notrynų End. Takas eina per medžių prižėlusias žemumas Mš. Proskynos gražiai prižėlusios, tarpais vos ne sulig juosta žolė V.Bub. Viksvų prižė́lus visa bala, ale jų niekas neėda Lel. Usnimis priželta dirva Krz218.
^ Dirva neišgyvenama usnimis prižel[ia] ST535.
ǁ daug priaugti plaukų: Vyrai juo želą, i nosės prižė́lusios Krš. Pakreipė plaukų prižėlusią ausį, pasiklausė J.Paukš.
3. DŽ, Lš, Mžš prk. pasidengti kuo, priaugti, priskresti: Priželtų̃ visi kampai, jei vienas būtų DrskŽ. Negerk iš šitos stiklinės, ba ji visa prižė́lus Mrj. Išplaudžiau butelį, buvo labai prižė́lęs Adm. Puodas musėt kokia nedėlia nemazgotas, kad tep prižė́lę Plm. Gelda labai prižė́lus Sml. Jo ausys tiek prižė́lusios, kad bulves galėtum sodint Rs. Apvažiõs gaspadinės visumet prižė́lęs puodelis Šts. Tavo šaldytuvas žélte prižė́lęs, o tu netirpini Krš. Viena triušio ausis prižė́lė [grybelio], jis nyko nyko i padvėsė Jrb. Vaikali, lakstai, duodys, prauskias, auselės prižė́lusios Krš.
| Kaži kaip linksmi buvo žmonys, o dabar dantys prižė́lę kaip varlių (nebedainuoja) Pgr.
4. išleisti daigų, pridygti: Prižė́lę [bulvių] diegų sulig viršu sklepo Klt. Prižė́lusių grūdų lauke (dirvoje) stovi baisiausia Klt.
5. Ds priaugti, įsitvirtinti: Pri̇̀želia [rugių] varpos in smėlį, neina pjaut, tingi Klt.
| prk.: Judėkiat judėkiat, a prižė́lę esat [autobuse] Pgr.
sužélti, sùželia, sužė́lė intr.
1. R420, MŽ568, Sut, N, K, M, L, Rtr, BŽ67, Š, DŽ, KŽ želiant išaugti, sutankėti: Reti rugiai sužė́lė, t. y. sutankėjo J. Ne rozą ir savo laukuosa sužė́lė rugiai DrskŽ. Ik šalnom rugiai jau būsta sužė́lę LzŽ. Sudygo ir sužė́lė rugiai Ėr. Rudenį sùžela i žaliuo[ja], jei ankstie yr sėti [rugiai] Kl. Jau rugiai sužė́lę, jau varnos želmenỹs nesmato Slk. Kaip puikiai sužė́lė dobilų atolas! Klp. I be trąšos sužė́lė pievos, i seniau neliuob pilti Rdn. Jauna žolytė pirmametė teip gražiai sužė́lė Krs. Tę buvo alksnynas sužė́lęs, nieko nematyt Skr. Iškirto, dabar vė sužė́lė [miškas] Ck. Al žolė ka sužė́lė šią pavasarį – kaip mūras Varn. Aš tę neariu, kur sužė́lę, gaila, drūta, inžėlę – kap pabalys Lp. Sužė́lė [javai], galia katinas vaikščioti Krš. Avižas suželtas tris kartus nupjauna kiaulėms Ggr. Krapai sudygo, sužė́lė kaip šepetys Mžš. Kiečiai sužė́lė – tiek naudos Rdn. Sužels rugeliai želmeniuosna, o žalios rūtelės garbiniuosna LLDII122(Kš). Aš pasėjau lauke avižą, aviža sužėlė LTR(Grv). Laukai gražiai sugulę, miškai žaliai sužėlę J.Marcin. Alksniai, lepšių sodyba palaukėm sužė́lę A.Baran. Lazdynai kelmais sužė́lė A.Baran. Ir žiemkenčiai gražiai jau sužėlę J.Mik. Saulė padžiovina žoles …, o gerai sužė́lusiomis ir vietose drėgniose augančiomus, ne tiektai kliaudžia, bet ir augliui padauginimą duost DP100.
| prk.: Teisybė ir meilė ant širdžių sužė́lė A.Baran. Ir sužė́lė mokslas kaip toj girioj medžias A.Baran.
^ Dvi sesutės nesuteka, žalia pieva nesuželia (durų staktos ir vidurys gryčios) LTR(Rk).
ǁ užaugti barzdai, plaukams: Jo juoda, tankiai sužėlusi barzda buvo taukuota, o ūsuose maigėsi duonos trupiniai V.Aln. Lengvas šiltas vėjas lietė jo veidą, judino tirštai sužėlusius antakius P.Cvir. Apie ausis ir ant lūpų kaip šalnelė matėsi sausi gyvaplaukiai ant labai plačios viršutinės lūpos tirščiau sužėlę J.Dov.
2. sudygti, pradėti žaliuoti: Velėnon rugiai sužel̃s nupjauti – lyja i lyja Klt. Gaspadoriai [kolchozuose] – žagūse liūb rugiai sužels Akm. Rugius, būdavo, nukerti, tai kap duoda lietus, tai sùželia Srj. Ir sužė́lę, būdavo, rugiai, tai leidžiam rugius, tada išdžiūsta, tada vežam Dg. Sužéldavo gubõs rugiai, kai būdavo šlapios vasaros kada Lel. Lupa boba miežius iš kūgio – sužė́lę Klt. Senos bulbės suvytusios, sužė́lusios, nebgal ėsti Rdn. Sklepe labai greit sùželia [bulvės], kai dideli daigai, ne teip gerai sodint Kpr. Senos bulvės vasarą sùželia, sudrimba, ale kiaulėm gerai Šlvn. Tiek sužė́lė bulbos, reiks laužyt daigai Slm. Su kirviu kertamys rugiai sužė́lę miego[je], maišuose J. Ant vir̃šų uždeda avižų grūdų, grūdai sùželia Sdb. Tos avižos sùžela, pasidaro toks kaip dangtis LKT45(Lž). Sùželia gerai par maišą [miežiai], daigai jau pradeda lįst oran, pažiūri, da pamaišai Č. Salyklą su rankom ištrinam, ka nebūt miežiai sužė́lę Všk. Kai brolelis kuolus kals, an rytojaus jie sužels, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(VšR). Cit neverk, panytėle, aš tave paimsiu, kai sužels sužaliuos balti akmenėliai LTR(Pg). Gerdavo ją (sulą) per šienapjūtę šaltą, skobtelėjusią, pasisemdami iš katiliuko po sužėlusia avižų pluta M.Katil.
| Tau greitai an kaklo ropės sužéls, begėdi! Krš.
3. N, KII316 apaugti kuo, apželti: Dirva sužėlė R374, MŽ503. Žole sužė́lę bulbės DrskŽ. Sužė́lė daržas, ravėjau, kap linėlius roviau Drsk. Ižravėji, vė sùželia kap pieva Drsk. Sužė́lė [piktžolės] kai šepetys, kai kanapės Švnč. Sunkesnių ir sužėlusių dirvų kultivatoriumi negalima gerai įdirbti LEXXXV239. Sužė́lė tėtušio dirvelės JV1076.
| prk.: Kitam i sužéls piningas: tiek tura, o pirkti nė[ra] ko Krš.
4. suaugti: Muno [sulaužyti] kaulai blogai sužė́lė Krž. Sužéls koja Rs. Jeigu jam sužéls gyslos, tai teip i bus [kreivas] Vdk. Sužėlė grobai į krūvą, nebišejo maistas ir gavo dirbti operaciją Lk.
užžélti, ùžželia, užžė́lė
1. intr. MŽ, Sut, S.Dauk, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, ŽŪŽ75 želiant užaugti, sužaliuoti: Ažuželiu, stembiuosi, ing stiebą išaugu SD27. Neduosiu užužélt žolei Žl. Miškai tankūs užžė́lę, tai i uogų neliko Krž. Jaunos apušalės užžéls, i tie raudonikiai dygs End. Užžel̃s užžel̃s žalios girios ant to vieškelėlio (d.) Š(Zp). Užaugs ąžuolai, užžel̃s dobilai, n[e]atrasi kelelio pas tėvelį JD494.
2. intr., tr. MŽ, Sut, L, Rtr, Š, NdŽ, ŽŪŽ75, KŽ apaugti, pasidaryti apdengtam augalijos: Ažuaugu, ažuželiu SD132. Užžels beržai kelelius, užries dobilai takelius B, PrLXVII26. Rūtos užžėlė kelią N. Užžė́lė laukai pušelėm Lb. Ažužė́lė, žolė kūpa iš dirvos Sug. Jų laukas baigia žužélt beržiukais Dbč. Piliakalnis toks buvo, bet tiktai medžiais yr užžė́lęs toks Sd. Ans (laukas) užejo mišku, užžė́lė Kv. Žolėm užžė́lė visur, baisu Vj. Žėlę ažužė́lę visur apie namus Dglš. Tėvų kapai užžė́lę Aln. Visur užžė́lusi užbuvusi, krūmėkšliai vieni Krš. Te paligonas, visi keliai takai užžė́lę Azr. Vaikystėje išmynioti takai užžėlė P.Trein. Takas į Jono Biliūno kapą niekuomet neužžels A.Vien. Ažužel̃s čia visa kas dirvonais, kai manęs nebus Klt. Užžė́lė takeliai, užlinko medeliai, nebipargrįšu (d.) Krš. Ažužel̃s visi mano keleliai žolele, kur ašiai vaikščiojau JT366. Užaugo girelės, užžėlė takeliai į matušės kiemelį, į rūtelių darželį StnD23. Užžel̃s takai berželiais, nepareisi namolio (d.) Mrj. O užžel̃s užžel̃s kojų takužėliai JV493. Ažužėlė tie laukeliai žaliais dobileliais TDrIV67(Švnč). Suspaudė mano šonelius lentelės, nuslėgėjo mano širdelę žemelė, užžėlė žalia žolele akelės LTR(Prng). Tas šaltinėlis žolele užžė́lė, o toj tavo mergužėlė už kito nuejo DrskD88. Ana, ant mano tėvelį užžėlė žolės takelį A.Strazd. Dirvos užžėlusios, pievos medžiais užaugusios S.Dauk. Laukas užžė́lė, užbuvo ir nieko nėra (kaimo neliko) Apt. Dėl manęs keliai usnimis užželtų M.Katil.
| Ažužė́lė visi langai – jazminų krūmas Pl.
ǁ Brš apaugti stelbiant (kitus augalus): Bulbės užžė́lė daugi, sėdėjau bulbėsa mėnesį Drsk. Užželą̃ daržai, neravėsi, nėkas neaugs, nėko nebūs Krš. Užžė́lusi užžė́lusi, čia jau jokia bulbelė neužsikars Krš. Gal užžė́lė tie mėlenynai, nėko nebmatyti Rdn. Pieva užžė́lė karklais Ėr.
ǁ plaukais apaugti: Dabar aš jau barzda ažužė́liau Pnm. O tie plaukai karvei neužžė́lė, ta jau nebužžéls Trk. Tokiu razumu nedyvai, kad ir akys plaukais užželtų M.Katil.
| Mat Valacku[i] tik pakaušis užužė́lė, tuoj dukterį išvijo Slm.
3. intr. paviršiui užsitraukti samanomis, dumblu, užakti: Ežeras jau benga užžélti Tl. Balos užžė́lusios: gali̇̀ raičiotis – sausa Smln. Seniau tai buvo užžė́lus [Pyvesa], paskui pradėjo griovius kast Alz. Ažužė́lęs ežerėlis, tik vidury biškį, o teip liūnas Sld. Alierais, plūkščiais užžė́lus upė Drsk. Dabar tas upelis užžė́lęs, nėr maudyklių Brž. Ežeras yr buvęs, užžė́lė su kiminais, ano ten nebėr visai Yl. Užžė́lusi y[ra] [upė], ana eina vingių vingiais Akm. Taip ilgainiui ežerai visiškai užželia – tampa pelkėmis rš. Šiandien girėms išnykus, daugelis ir upių nuseko, daugumas ežerų suvisai užslinko ir užžėlė A1885,402.
| Gal kokia boba jame būs užžė́lusi, kad vardas (Bobskendis) toks Krž.
ǁ tr. impers. užkimšti: Nepakvėpuoju – nosį užžė́lė Rs.
ǁ intr. užsikimšti:
^ Ar dantys užžėlė kaip varlės po švento Jono? LTR(Krž). Ar dantys buvo užžėlę, kad negalėjai pasakyti? Kltn. A snukis užžėlė, ka prašnekint nesiduodi LTR(Vdk).
4. intr. išsprogti: Nukris lapeliai, užžel̃s kiti, numirs močiutė, jau nebus kitos (d.) Bgt. Nukris lapeliai, užžel̃s ir kiti, numirs tėvelis, jau nebus kito JD535.
5. intr. būti nešvariam, užsiteršti: Šveičia [sienas], kai kokian kieme tai gražiai gyvena, o kur kokian kieme tai tenai ažrūkę, ažžė́lę te Kp.
| prk.: Užužė́lę visi kraštai, visus ganyk ir ganyk (mokyk suaugusius vaikus) Sug.

tèpti, tẽpa, tẽpė KBIIl62, K; SD178, SD135,344, Sut, LL83
1. tr., intr. R, MŽ trinti paviršių tepalu ar kuo skystu: Tepu su sviestu į šalis puodo, skaurados, kad nepriliptum kepama tešla J. Iešmų paviršiai, kur trinasi, reikia gerai tepti VĮ. Aliejum tẽpė petelnę Gdr. Yr tokie ratai mediniai apačio[je], i tus reik tèpti Yl. Buvo ratai, buvo medinės ašys, smala, kur tèpti ratams Gd. Medinės ašys, vežimas nèteptas Ker. Gerai gyveno – sviestu reikė[jo] ratai tèpt Plš. Grąžtas tepamas terpentinu rš. Pradėjo su tuo, kur batus valo, tèpt [kailinius] Bsg. Kiti su vaksu tokiu minkštu tèpdavo [kailius] Šln. Kai niekuom nètepu [galvos], kai kelmas apaugęs (plaukai neslenka) Klt. Aš nieko nedariau, nė aš tepiáu, nė aš išsiploviau galvą į šarmą Jdr. Būta grybo! Miškinis, tik ratam tèpt (juok.) Pv. Aš radau miške lepšių. – Ar vežimui tèpt? (juok.) Snt. Derva būdavo tepama prieplaukos, laivai, trobesių dalys, kasami į žemę stulpai rš. Kepsim ragaišio ant miežio akuoto, tepsim su lepše, valgysim taukuotą (d.) Brž. Tẽpė sviestu duoną NdŽ. Kiškelienė kepė kepė, o kiškučiai sviestu tẽpė DrskD267. Ir pagatavijo mostį, idant atėjusios teptų Jėzų BPI398. Tepi aliejumi galvą mano Mž534.
^ Girgžda kaip netepti ratai LTR(Km). Bijau, kad mano sena gerklė ims girgždėti kaip netepti ratai V.Krėv. Eina – kaip neteptais ratais važiuoja KrvP(Mlt). Netepęs nevažiuosi PPr220. Netèpsi – nevažiuosi Varn, Užv, Skr, Lkš. Jei tepsi, tai važiuosi, o sauso niekas neklauso LTsV180(Trg). Neteptais ratais netoli važiuosi LTR(Vs), Str. Kas tepa ratus, tas ir gerai važiuo[ja] VP23. Kaip tepa, taip ir važiuoja PPr256. Tepti ratai slidžiau rieda LTsV181. Tepti ratai nekrato LTR(Ant). Netepsi ratų – nelauksi kitų metų LTR(Zp). Nètepta nevažiuoja, o kitam nėr iš ko tèpt Lel. Vienas tepė, kitas važiavo PPr438. Kai man, tai nieko nereikia kaip šventam Petrui: nei raguoliai kept, nei patelnia tèpt Dbk. Kuo pats kvepia, tuo (tuom Lkv) ir kitą tepa PPr121. Valgydamas lašinius sviestu tẽpa, silkę druska sūdo (persistengia) Pln. Močia muša, tai kaip sviestu tẽpa (neskaudžiai) Trgn. Medumi tepei – mielėm rūgsta PPr383. Tepk medum, vis tiek sakys, kad degutu LTR(Km). Kas girgžda nèteptas ir kas tẽptas? (ratai ir kiaulė) Pnd.
| refl. tr., intr.: Tėtė ratukus tepėsi, arklį kinkėsi Žem. Tie daktarai sako: sąnariai nètepas (sąnarių ertmėje nėra skysčio) Plšk. Mėsa ir vynas neteko mano burnai nei tepiausi iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3.
ǁ tr. dėti ant ko sluoksnį kokios nors masės: Kam tepi sviestą be reikalo J.Jabl. Kai aš teip plonai sviesto tepù, tai mislis, kad pavydžiu Ob. Pasidirbsma tokį cyrupą, į medų panašus, o ot ir tèpsma an duonos ar an blynų Lpl. O su kum sviestuką tèpsi, peilius ka nusinešei? Erž. Sviestą ant duonos su pirštu tẽpa Ppr. Smalą karvėms tẽpa į kaktą [išgindami pavasarį] Nt. Vašką šildo i tẽpa an tų kiaušinių Škn. Skanu [vaisiai], nors ant duonos tèpk Kn. Suvalgiau du [blynu] kepdama, du tepdamà, du sukepus, du patepus (juok.) Jz. Pelė įsitaisė ir išėdė iš ragelio tepamūsius taukus Slnt. Savo vaikams druskos už sviestą ant duonos tepa K.Donel1. Imk… neraugintus karvojus (plyskas), aliejumi teptas BB2Moz29,2.
^ Iš kaktos sviesto netepsi J.Jabl, LTR(Zp), Kv.
| refl. tr., intr.: Pirštu nesitepk sviesto J.Jabl. Tèpkitės medaus DŽ1. Daba vaikai nevalgo sausos, anie tẽpas dar Klk.
| Tas sviestas gerai tẽpasi K.
ǁ tr. Krž, Šlčn, Plm, Skdt gydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiu: Balsamu tepti N. Tas žmogus tepė akis mano CII464-465. Su moste tepti I. Aš ėsu tẽpęs su tais vaistais Plšk. Dedirvinę tepiaũ tepiaũ – nieko nemačijo Mžš. Sviestu tẽpė tą koją – negijo Svn. Kiauliniais riebuliais tèpk ranką, nesopės Klt. Kumeliotė buvo apžabalus, pradėjom tèpt arielka su gyvate Ob. Dedervinę [gydydami] su lango rasom tepa Sln.
| refl.: Sugrūda sierą su krišpuolu, maišo su kiaulienos taukais ir šiltai tepas Sln.
ǁ tr. bažn. tepalais šventinti: Ir plebonas, kursai tarp jo sūnų tepamas yra jo vietona, kur toktai daryti BB3Moz6,22. Bei imk… aliejų tepamąjį bei apkrapyk Aaroną ir jo rūbus BB2Moz29,21.
ǁ tr. NdŽ glieti, glaistyti.
ǁ tr. balzamuoti: Ir Jozefas prisakė… liekoriams, idant anys jo tėvą teptų BB1Moz50,2.
2. tr. SD131, Mžš dažyti: Pernai namą tẽpė PnmŽ. Išskuta, iškruta [kailius] i tẽpa kvorba juoda ar raudona Klt. Vaikinas išblyškęs kaip kalkėmis tepta siena rš.
| refl. tr.: Ji labai tẽpės [dažais] veidą Al.
3. tr. tapyti, piešti: Viena drobė išdžiūvo, kita vėl buvo tepama, tai vėl stovėjo krūva atvežtų paveikslų LzP.
ǁ tr., intr. menk. negražiai rašyti, piešti: Kad tu su šituo rašymu: tēpa ir tẽpa! Mlt.
4. tr. I daryti nešvarų.
| prk.: Netepki veltui melo žodžiais tu savo lūpų V.Kudir.
| refl.: Šviesi skarelė greit tẽpasi LKGII207. Teip va nieko, kai nedirbi, o prie šienui tepas KlbIV87(Mlk). Baltas būt ir baika, ale gi kad baisiai tẽpas Sdk. Dažytas siūlas skalsesnis, ne teip tẽpas Užp. Mėlynai dažo, tai teip greit nesi̇̀tepa Vdn.
ǁ intr. turėti ypatybę teršti ką prisilietusį: Suodžiai labai tẽpa DŽ1.
| refl.: Kailiniai tẽpas – ištepdavo kiaulės taukais Žg.
5. tr. teršti, bjauroti:
^ Geras paukštis nètepa savo lizdo Pln.
| refl. prk.: Niekumet tokiais bjauriais žodžiais nė tepti nebesitepė M.Valanč. Anys… nebijos… tūlomis nuodžiomis ir pražengimais tèptis DP584. Ant rytojaus broliai supykę už tokį apgavimą nutarė jį užmušti. – Bet ką čia mes tepsimos, geriau nuskandinkiam BsPII39(Tl).
ǁ Akm prk. teršti gerą vardą, juodinti: Aš nepavydžiu jam, bet kam tepti kitą Blv. Liežuvis piktas… visokias eilas perlekia tepdamas ir piktai kalbėdamas SPII77. Labai reiktų tuos baust, kurie… tūlais būdais tepa…, apsūdija ir žudžia kitus DP478.
| refl.: Su liežuviais, barniais aš nenorėjau tèpties Krš.
6. duoti kyšį: Žinai, prasikaltęs turi̇̀ tèpti, turi̇̀ sukties Rdn. Nėr kuom tèpt Plm.
7. tvoti, kirsti: Tepė į murzą, ir dantys išbiro Šts. Kai tèpsiu į sprandą, tai žinosi! Grš. Kad tèps par snukį, tuoj išvirto aukštielnykas! Ėr. Kai tèpsiu su mazgote! Vdk.
◊ aki̇̀ms tèpti labai mažai (ko yra): Aki̇̀m tèpt tas litras pieno Švnč.
kai̇̃p medumi̇̀ tèpti apie sklandžią kalbą: Kalbi, kaip medum tepi, – pasakė Amilia lyg ir palinksmėjusi J.Balt. Šneka kai̇̃p medum̃ tẽpa Tr.
kai̇̃p medumi̇̀ per ši̇̀rdį tèpti labai patikti: Liucė pasirodė puikiai mokanti palaikyti kalbą apie vaismedžius ir seniui Vasariui kaip medum per širdį tepė V.Myk-Put.
kai̇̃p [su] svi̇́estu tèpti Švnč, Klt apie sklandžią, malonią kalbą: Kalba – kai̇̃p svi̇́estu tẽpa Sml. Rodos, klausyk nors liežuvį paklojus: kalba – kai̇̃p svi̇́estu tẽpa Blnk.
medumi̇̀ tèpti
1. labai maloniai priimti, labai pageidauti: Lekia, sakytum te medum̃ tẽpa Trgn.
2. maloniai nuteikti: Vyro atidumas Akvilę medumi tepa J.Avyž.

medumi̇̀ (svi̇́estu) tẽptas puikus, pertekęs: Mano gyvenimas ne svi̇́estu tẽptas Mrj. Kiekvieno žmogaus gyvenimas ne medumi teptas rš. Tas anos amžius nebuvo svi̇́estu tẽptas Rdn.
nė̃ (ne) į bùrną nesitèpti
1. visai nekalbėti, neužsiminti: Apie obuolių nukrėtimą nė̃ į bùrną nètepas Užv. Tokių žodžių seniau į bùrną nètepės, jetau, kas daba dedas! Krš. Su Kuntupeliu tyčia taikinosi tankiai pasitikti ir pašnekina tyčia, bet Kuntupelis apie kūmystes nė į burną nesitepa Žem.
2. nė neparagauti: Neįduosi, ne į burną nètepas Krš.

nagùs (rankàs) tèptis
1. imtis negero darbo: Aš skundais savo rankų nesitepsiu Žem. Neapsimoka tèpt nagai̇̃: pagaus – gi kalėjimas! Mžš. Gailu, ka geri žmonys nagùs tẽpas Krš.
2. Msn imtis ko, prasidėti su kuo: Reikalingas būtų pamokymo – tepti rankų nenoriąs S.Dauk. Nenoru tik rañkų tèpties su tokiu NmŽ. Nenoriu nagų teptis. Kad kaltas, ir kentėk LTR(Kp).
anttèpti, añttepa, añttepė (ž.), ančtèpti Pvn
1. tr., intr. tepant uždėti ant viršaus: Uogynės añttepiau an duonos Jdr. Aš anai añttepiau tą grietinę End. Davė duonos su lašiniais i da sviesto añttepė Vvr. Ten įduos kokį lapą su kuo biškį anttẽpusi i dėk, ka kur skauda Yl. Ant duonos jamui ančtèpk sviesto J. Intèpkai medaus Dr.
| refl. tr., intr.: Smalčius skanus kaip sviestas, aną gal ant duonos antsitèpti Pln. Antsitèpk sviesto, ko sausą valgai! Šv. I tam tėvuo parneša ant snukio galu antsitẽpę to medaus Šts.
2. intr. suduoti, užtvoti: Už lojimą añčtepė, i nutilo Rdn.
aptèpti, àptepa, àptepė tr. K, Š, NdŽ; Q82, MŽ, Sut, N, M, LL128
1. R64, MŽ86 tepant uždėti kokios nors masės sluoksnį: Duonos riekę sviestu aptèpti KI226. Abraką duonos su sviestu aptèpk J. Gal api̇̀tepta medum [duona], kad teip kvėpia Skdt. Duoną api̇̀tepė sviestu Kli. Pirštu api̇̀tepė riekę, kad nenulėkt sviestas Kp. Tokio gero pyrago buvau gavusi, sviesto, sakau, aptepsiu, įdėsiu Trk. Beturįs ten duonelės su sviesteliu àptepta Yl. Paršiukas, baigiamas kepti, aptepamas grietine, tada iškepęs esti gražesnės spalvos rš. Baldydavo, baidydavo, langus aptèpdavo an juoko, slaptai [per mergvakarį] Rsn. Iškepiau ragaišį iš miežio akuoto, aptepsiu su lepše – valgysiu taukuotą (d.) Lnkv. Tą akmenį jis aptepė tuomi aliejum BsPI6(Rg). Bei kraujų Jo imkite, ir (abudu stulpu vartų)… jais aptepkite BB2Moz12,7. Ana, ką galėjo, padarė: pasiskubino kūną mano aptepti BtMr14,8.
^ Àptepa i nubrauka (duoda ir atima, tik žodžiais pažada) – toks tenai gerumas Krš. Jo storai àptepta (daug kyšio duota), tai ir teismas neteisė Lzd. Savo priešui abidvi puses aptepęs duok LTR(Žg).
| refl. tr., intr. K, MitII32: Valgo duonos riekę, apsitẽpęs sviestu Ėr. Apsi̇̀tepu duonos riekelę sviestu – gardumas! Klt. Ponas y[ra] pavalgęs visumet, abi pusi aptẽpęs[is] Šts. Sviesto apsitèpsu Slnt. Ji apsitepė kaštaunu vandemi ir supynė plaukus savo BBJdt16,10. Ir ėmė tam plebonus (paraštėje kunigus), kurie nebuvo išsitrynę (apsitepę) BB1Mak4,42.
| prk.: Negaliu riebiai valgyt – apsi̇̀tepa širdis (pasidaro šleikštu) Antš. Seniau daug arielkos negerdavo, būdavo kiek apsnešęs, akis apstẽpęs Dglš.
ǁ gydant patrinti kokiu tepalu: Àptepė karpą didžiausią – tujau nugijo Yl.
2. Kpč apdažyti: Išbaltinu, kalkiomis (kalkėmis MŽ484) aptepu R361. Aptèpdavom anglim skrebelius Adm.
3. refl. Š pasidaryti nešvariam: Apstẽpę siūlai nuo rankų koki negražūs Ktk. Vėl visas apsitẽpęs, apsivėlęs, iš naujo vėl plauk, vėl mazgok Žg. Nevaikščiojo jau labai baltos kaime, tokios biškį apsitẽpusios Tl.
4. R55, MŽ74 prk. subjauroti, apteršti: Ir mane laikraščiuosa àptepė Kpč. Nobažystė čysta ir neaptepta po akim Dievo ir Tėvo yra ta: atlankyt siratas ir našles varge jų ir laikyt patį save neapteptu nuog svieto BtJokL1,27.
| refl.: Jis mane per savo angelą apsergėjo, jog neapsitepiau BBJdt13,20.
įtèpti, į̇̃tepa, į̇̃tepė K, NdŽ; Q147, R115, MŽ151, Sut, N
1. tr. įtrinti kokiu tepalu ar šiaip kuo: Sūdas mostimis inteptas SD252. Stebulę išvirinęs gerai su tepalu į̇̃tepi, ir drūta stovia Jrb. Añtepė sviestu Grv. Antẽpus nereikia kliudyt LKKXIII23(Grv). Smulkios dulkės separatoriuje sugaudomos tepalu įteptais keraminiais žiedais rš. Tada jis įtepa kūdikio galvą ir nuskuta kūdikio plaukus Kel1881,27. Jo batai, tiesa, atrodo įtepti, bet nenublizginti I.Simon.
| refl. tr., intr. K: Iš vakaro įsitepė ratus, šėko prisipjovė LzP.
| prk.: Sūnus įsi̇̀tepė nereikalingą žodį į burną, t. y. įsidėjo J. Nėkumet neįsi̇̀tepa nė į lūpas (neprasitaria) End.
ǁ gydant įtrinti tepalu: Būčiau įtẽpus į akį tos mostelės i būtų pra[ė]ję Jrb. Topelis įtèpt žaizdą, tai tada užgydinėja, užtraukinėja Upn. Paskum įtepti gausiai boro vazelino ir akis aptverti P.Aviž.
2. tr. SD255, Š padaryti nešvarų: Taukais inteptas, taukuotas SD135. Į̃tepiau aš skotertę su taukais J. Rankovė yr įteptà, nebgal beišplauti Rdn. Puodakelis suodžiuosna añteptas JnšM. Durpėm iñtepė Dbč.
| refl.: Įsi̇̀tepei tu su tepylais J. Labai įsitẽpus skarelė, sunku bus beišskalbti Š. Atejo insitẽpęs suodžiuosan OG412. Kap velnias visas instẽpęs Str. Daugiau insi̇̀tepa nei išsiprausia Dv.
3. įrašyti: Nebuvau į knygas į̇̃teptas, o paėmė į kareivius Šts.
4. įskųsti: Ji ne vieną į̇̃tepė Gs. Ką išsižiojai – įtèps, i neškis Alvt.
5. refl. prasidėti su kuo, įsitraukti kokią netinkamą veiklą: Neįsitèpk su jais J. Tik ten neįsitèpk J.
6. duoti kyšį: Gerai añtepė, ir šventa – ir nieko neieškojo [nusikaltėlių] Kvr.
7. intr. šnek. uždrožti, suduoti: Įtèpk į nosį, ir žinos pri tavęs daugiau nelįsti Skd.
ištèpti, i̇̀štepa, i̇̀štepė tr.
1. H158, K, Š, NdŽ aptraukti paviršių kokiu tepalu ar skysčiu: Ištèpk batus su taukagaliais, taukapalaikiais J. Reikia smala ištèptie, kad nepūtų Dgp. Ìštepa riebuliais, puodai net žvanga Klt. Reikia ištèpt [gėlių] lapai aliejum Ad. Sviestu arklį i̇̀štepa nuo varmų Žln. Galvą i̇̀štepė, ka utės nemestųs Krš. Balkius terpetinu ištèpdavom Krž. Padaro košės tokios, [dirbamą] kailį i̇̀štepa ir suvynioja Vdn. Žąsies taukais batus ištepęs, gali į ausį kišti – tokie minkšti Šts. Užupenčiai visi sutrūko, i̇̀štepiau riebuliais Klt. Atvažiavo melnykas su karniniais ratais, išteptais čebatais LTR(Ds). Ir ištepk (paraštėje užlaistyk) aną smala BB1Moz6,14.
^ Sauso nieks neklauso, ištèpk dantis – visi klausys KlK9(Pvn).
| refl. tr., intr. Sut: Kaip išsi̇̀tepė [plaukus], pasidarė plaukai nuo deimanto – teip žibėjo LB219.
2. nutinkuoti: Už žygio a ištèpsi sienas? Grd.
3. nudažyti: Ìštepėm krėslus ir par staigiai atsisėdom Trg. Kakalį ištepti N.
| refl. tr., intr.: Anys išsi̇̀tepa rankas, burnas suodžiais, kad nepažint Dgč. Užgavėnių žydais išsitaisysiam, išsitèpsiam Klk. Šaipėsi Juras išsitepęs paakius P.Cvir. Nujojo ir kvailys, tik išsitepęs, kad jo niekas nepažintų LTR(Ukm). Išsitẽpus, išsidarius kap kokis velnias – aš jos sarmatinuos Pv. Lūpas iššitepa, mano, kad gražu Trgn. Ši jau senyva, bet smarkiai išsipudravusi, antakius išsitepusi J.Paukš.
4. SD19,282, SD1130,132, H162, R55, MŽ74, LL295 padaryti nešvarų, išterlioti: Būdavo, berniokai i̇̀štepa suodžiais, suriša virvėm kojas Ktk. Suknelę i̇̀štepei degutu, nelandžiok tarp ratų! Skp.
| refl. tr., intr. R314, MŽ420, Sut, N: Prie kuliamosios visi išsi̇̀tepė kaip velnai Jnš. Vaiku paduok kokiam [margučių žaist], tai kvorba išsi̇̀tepa Dg. Visi paukščiai ėjo [kelio taisyti], tik žvirblis nuskridęs išsitepė purve ir pasirodė Dievui SI66(Dglš). Išsitepęs kai velnias LTR(Ds). Išsitẽpus kai katė Trgn. Parvažiavo blynus kepę, visi nosis išsitepę (d.) Mrj.
5. N prk. padaryti netyrą, nuodėmingą, subjauroti: Visokiomis bjaurybėmis išteptas, piktos nuotarties žmogus SD9. Nei darykiat save nečystais iš jų, save ištepdami BB3Moz11,43. Bet tie daiktai, kurie išeit iš nasrų, ateit iš širdies, ir tie ištepa žmogų Ch1Mt15,18. Užlaikyt patį save neišteptu MP213. Išvysk moterį savo nuog Antikristo išteptą PK133. Jei pames vyras moterį… Ar ne ištepta ir pabjurinta bus toji moteriškė? DP477.
| refl.: Šitai mano dūšia ik šiolei neišsitepė BBEz4,14.
6. prk. kyšiais ko pasiekti: Anys lig aštuonių klasių vaiką i̇̀štepė Vdšk.
7. WP144, SD1201, SD415 išbraukti: Tada ištepk dabar mane iš knygos tavo, kurią parašei Ch2Moz32,32. Viešpatie, arba jiemus atleisk šitą nuodėmę, arba mane ištepk ižg knygų gyvatos amžinos DP362-363. Dėl nusidėjimo sunkaus ižteptas esti vardas iž knygų gyvenimo SPI152.
8. refl. Š išsitarti: Nė žodžio apie tave neišsi̇̀tepiau J.
◊ dantų̃ neištèpti nieko negauti: Išvažiavo, kur alų dirba, arielką varo, ale dantų̃ neištẽpę ir sugrįžo Svn.
nutèpti, nùtepa, nùtepė tr. NdŽ
1. sunaudoti tepant: Tos tepylos nùtepiau jau šmotą, o kitos dar nekušinau J.
2. Š, NdŽ, Lp, Pc nudažyti: Antrais metais nùtepu obelis, tai jau šį pavasarį tẽpta Antz. Tėvas pečių su kalkiais nùtepė Vkš. Nusimaliavojo, sako, stogus su smala, nùtepė Žr. Molyvos pripirkta i padlagu[i], i lubom – gal Stasys nutèps Mžš. Ak tu Dieve, nùtepė visas, suolelius, visa Rk. Nùtepė tą bažnyčią pernai Snt. Pasikaitysma sakų, nutèpsma, koks gražus arklys būs! Tl. Skūnė rudai nutepta – visa atrodo dvariška I.Simon. Reikia kiaušiniai nutèpt, ir bus viščiokai margūs (juok.) Č. Lūpos nùteptos Bsg.
| prk.: Tai paminklas ne auksu nušlifuotas, o prakaitu nuteptas V.Mont.
| refl. tr.: Artistai nusi̇̀tepė veidus rusvai NdŽ.
3. nutapyti, nupiešti: Baltojo apskritimo viduryje nuteptas antras apskritimėlis nedidelis ir juodos spalvos Pt. Tad karalius… visus peržiūrėjo, ar nebus kurs panašus į portretą nuteptąjį BsPII41-42(Tl).
4. N, LL265, Rtr, Plt padaryti nešvarų, išterlioti: Medus visą stalą nùtepė Ėr. I kramę nùtepei, i rankas rašalu Trk. Tas par tą burną i nū̃tepė su tuo šepečiu Krt. Čia y[ra], sakau, su kokiais taukais čia nuteptà Vgr. Anų tas brolis atjo[ja], pirštinės tokios nùteptos Akm.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, Prk, Trk, Sd, Šv: Žmogaus veidas nusitẽpęs J. Paveizėjau į veidrodį: nesu nusitẽpusi, kam čia prausties Vkš. Švarius drabužius atsinešam, ka nebūtumiam dulkini, kokie nors nusitẽpę Brs. Nusi̇̀tepas, lei duoda nusiprausti Klk. Būs kaip velniukai, akys spindės, būsi nusitẽpęs Žr. Nusitẽpęs vaikas negalia būti Skd. Tas mūso Jūzapas nusitẽpęs kaip pečšluosta Sd. Jei gandras nusitepęs, ta būs lytaus Plt. Jau priš lytų gandras y[ra] nusitẽpęs, nusipurvinė[ja] Jdr.
^ Nusitepęs kaip bulves kepęs Kv, End, LTR(Srd, Yl, Brs).
5. nugrandyti nuo ko sluoksnį kokios nors masės.
| prk.: Nutepk bjaurybes mano WP185.
| refl. tr.: Nusitèpsiu sviestą [nuo duonos] Kvr.
patèpti, pàtepa, pàtepė tr. Rtr, Š; L
1. SD187, Sut, I, LL169, NdŽ, KŽ patrinti tepalu ar kuo skystu paviršių: Taukais pateptas SD343. Duoną su sviestu patepti N. Duona balta i sviestu pàtepta Aps. Pàteptas tekinis juo rieta J. Su mostimi patepk skarelę ir pritverk ant sopuluo J. Vežimą gerai patèpt Jrk64. Pridedu šiaudų vežiman, pàtepu ratus ir kinkiu arklį Dv. Patèpk ratus, rytoj važiuosiu Ėr. Kai gerai vežimą pàtepi, tekiniai i sukase Raud. Patèpk ratus – girgžda, kai važiuoji Pl. Nepatèpkie itų ratų – ir nerazgrius (ratai nenusimaus) Grv. Rytmetį sako: – Pakinkyti gausi arklius, patèpk vežimą Šv. Ratus su smala patèps Ms. Medžio ašimis buvo, su šmėre pàtepa – ir rieta gerai Gršl. Bielinis iš vakaro patepė ratus, parvedė namo iš ganyklos arklį ir prieš kelionę prigulė valandėlę nusnūsti A.Vien. Tie batai baisiai sklidūs, rodos, kad kuo patepti̇̀ Jrb. Kepk blynus, tai ir turėk kuo gerai patèpt, o tal kas gi iš sauso blyno Ds. Pristigau lašinių, neturiu kuom petelnia pàtepa Klt. Su aliejum pàtepiau, biškį patroškinau tuos grybus Kvr. Prieš kepant pyrago arba bandelių paviršius patepamas išplaktu kiaušiniu rš. Su riebalais dėl blizgėjimo patèpdavo, kaip išemi karštus [margučius] Pšš. Po valandėlės atsirado nešina lėkšte su baltos duonos riekutėmis, medumi pateptomis Pt. O jei dienovidį išalksi, tu sausą, kietą duonos plutą patepki kvepiančiu medum V.Myk-Put. Reikia pienu paršiokui nosiukė patèptie, tada kiaulė prisileis Dgp. Pàtepa tąj buza [avikailius], suvynioj[o] vilną viršun Eiš. Anie pàtepė su terpetinu subinę tam šunaičiuo Šts. Reik tam saikuo dugną patèpti su pikiu Yl. Pàtepėm sienas – ir tos blakės i šiandieną nebliko Kl. Su geru tepalu pàtepė, labai slysta gerai, ans (laikrodis) negadinas End. Degutu pàtepa grįžtę ir įžaboja [išputusią karvę] Kpr. Teip peiliukas neema, kai pàtepi muilu, tai ema Žl. Kap vištos riebulais pàtepu, tai iššukuot gerai – ir auga [plaukai] Dg. Velnias pirmiausiai patepė čiepelį vynu su taukais povo Tat. Pateps rytoj ratelius, važiuosium kermošėlin KrvD154. Patèpk duris žaliu vynu, kad bent negirgždėtum JD1556. Trys Marijos ėjo, brangią mostį nešė, norėjo Christaus patepti Mž245. Tu nepatepei aliejumi galvos mano, o ta kojas mano mostimi patepė VlnE162. Idant atėjusios pateptų Jėzų BPII3. O neg jo šventą kūną grabana indėjo, pirmiaus mieli prieteliūs mostimis patepė PK162. Gerai žinojo ir regėjo, jog jau kūnas… buvo… pàteptas DP186. Bei Moziešius ėmė mostį tepimo ir patepė tabernakulą (gyvenimą) ir vis, kas jame buvo, ir pašventė tat BB3Moz8,10.
| Gal tę kiek ir yr pàtepta [auksu], bet kad ne auksinis [žiedas] Dg.
| prk.: Ligi tik patepdavo jį gražiu savo baritoneliu Jokūbas, jokia galybė nebesulaikydavo ir sodžiaus jaunimo balso suvargusioje krūtinėje Vaižg.
^ Nepatepęs nevažiuosi LMD(Jnšk). Ka nepatepsi̇̀, tai nevažiuosi Onš. Kap patepsi, tep ir nuvažiuosi LTR(Grv). Pateptas ratas geriau sukas LTR(Slk). Pateptais ratais veikiaus važiuosi S.Dauk. Patepti ratai geriau bėga LTR(Ds). Pateptas tekinis geriau rieda LTR(Žg). Nebėra skatikų, nebėra kuomi ratų patepti, turi sustoti, sauso niekas neklauso Žem. Pilvo moliu nepatèpsi, žvyru nepabarstysi LKT156(Grz). Mergina valgė, o jam lyg kad kas būtų patepęs širdį V.Kudir. Kai į Jurbarką važiuodavo, [medinašiai] sakydavo: „Nupirks, patèps“, o kai grįždavo: „Nepirko, netepė“ (dar labiau girgždėdavo) Erž.
| refl. tr. LL162, NdŽ: Sugaus varlę, įmes į stabulę, pasitèps Kal. Tai duodavo kokį lajaus šmotelį vindui pasitèpt Slv. Reikia blynus pasniedot, pastèpt Dv. I ratus išvakarėj pasitepdavau OG371. Nu jau toks apkiautėlis tas mūsų kaimynas, ka nė ratų nepasi̇̀tepa Skrb. Kai darbininkai pradėjo valgyti, aš irgi pasitepiau duoną ir atkandau pirmąjį kąsnį A.Vencl. Paskui išsiėmė tas senelis tokią dėželę ir pasitepė akį BsMtII35(Nm). Atvažiuoja saulelė geležiniais rateliukais pasitepus taukeliukais LTR(Imb). Tu gi, kada pasninkauji, pasitepk sau galvą ir nusiprausk savo veidą SkvMt6,17.
ǁ NdŽ tepant uždėti ant ko nedidelį sluoksnį kokios nors masės: Patèpsi an krėslo, i, kas atsisės, tas prikeps pri to krėslo Yl. Tos mostelės pàtepiau – nu i vėl gerai dega [dujinė plytelė] Trk.
ǁ gydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiu: Reikės zuikio taukais patèpt, jiej greitai gydo nupugėjusias vietas Lš. Pàtepi rožę su kiaušinio baltymu ir rugieniais miltais, tai niežtėdavo [gydama] Bsg. Patèpk moste, nesopės Mlk. In nakties reikia, kad pateptų̃ taukais, tada greičiau sugis [tarpupirščiai] Lel. Jei kas aklas būtų, su ta rasa pateptų – tujaus sveikos akys būtų DS229. Ma[n] čia toks skaudulys pakinky buvo įsimetęs, tai pàtepiau Vlkv. Kakom karvei patèpt nupirk mosties Klt.
| refl. tr.: Sako, ka y[ra] tokių vaistų pasitèpti, kad nedegtų [rankos] Vvr. Patèpsias, gal pagysi Krš.
ǁ NdŽ, KŽ bažn. tepalais pašventinti: Dėl to tave, o Dieve, patepė tavo Dievas aliejumi linksmybės ant bursinykų tavo VlnE11. Ir filistai, išgirdę Dovydą karaliumi ant Izraelio pateptą, atėjo visi BB2Sam5,17. Patepu (apie sutvirtinimo sakramento teikimą) SD13.
2. padažyti: Pàtepė sienas – mokėk, girdyk Sug. Sakė, dažų nupirks, patèps Jnšk. Čia antakiams y[ra] juodas patèpti, o čia nagams Lž.
3. šnek.: nedailiai, bet kaip parašyti: Patèpk, kad namo greičiau važiuotų Mlt. Pàtepu gi, vaikai supranta Vdn.
4. SD178,124, SD349, I, NdŽ padaryti nešvarų: O ka taũ velneliai, čia gali ratus patèpt Slm.
| refl.: Mažkiek ir pastẽpęs stalas Ml.
5. DK141, SD118,50,95, SD174, Sut, I, M prk. suteršti, padaryti netyrą, neskaistų: Reik todrin, idant byskupas būtų čystas ir nepatepto kūno Mž29. Kursai patsai save nepateptu per Dvasią šventą afieravojosi VlnE52.
| refl.: Nepasitepa maitomis nei purvais bjaurybių SPI369-370. Tie yra, kurie su moteriškėmis nesti pasitepę VlnE140. O patys neįėjo rotušion, idant nepasiteptų̃, bet idant valgytų avinėlį DP163.
6. Žl, Sdk, Ds, Kair prk. duoti kyšį, teikti ko už paslaugas: Neturi kuom patèpt Plm. Gerą liežuvį tura piršlėnė, o dar patèpk Sg. Patèpk – ir nematis: miško pilną kluoną prisidumsi Jnšk. Kiek čia būs to turto, sako, teismą patèpsiam Skd. Dar kiti šneka, kad reikia mokėti patepti priėmėją rš.
^ Auksu patepsi – kur nori pateksi LTR(Gdr). Plunksna rašo – patept prašo LTR(Srd).
◊ ãkiai (aki̇̀ms, bùrnai) patèpti labai mažai (ko yra): Tik aki̇̀m patèpt šitos uogos Klt. Nėra nė ãkiai patèpt Škn. Šitas lašas pieno tik bùrnai patèpt Klt.
dūdàs patèpti išgerti alkoholinių gėrimų: Po gražios dainos reikia dū̃dos patèpt Msn.
kai̇̃p [svi̇́estu] pàteptas apie tylų, nešnekų, nemėgstantį kalbėti: Neyra tokis, ką šnekėt – kàp pàteptas Drsk. Nutilo kàp svi̇́estu pàteptas Rmš.
kai̇̃p (lýg) svi̇́estu pàtepta Jnš sklandžiai, gerai (einasi, sekasi): Viskas praėjo kai̇̃p svi̇́estu pàtepta NdŽ. Darbas eina lýg svi̇́estu pàtepta Prn. Pasilagadijau, ir viskas kai̇̃p svi̇́estu pàtepta Tr.
kai̇̃p [su] svi̇́estu patèpti
1. maloniai nuteikti, pamaloninti: Mun jau kai̇̃p su svi̇́estu pàtepė, ka jau teip užstojo Pln. Durnių ponu pavadinęs, tai kai sviestu patepęs LTR(Vdk).
2. padaryti kam ką gera, naudinga: Kai motina vaiką muša, tai kaip sviestu patepa LTR(Pbs).

lýg medumi̇̀ (zui̇̃kio taukai̇̃s) pàteptas lengvai, be sunkumų, sklandžiai: Ech! gyvenimas su žmona eis lyg medumi pateptas rš. Darbas ėjo lyg zuikio taukais pateptas rš.
kulni̇̀s pasitèpti pasirengti ką daryti (ppr. bėgti, sprukti): Pinigėliai ore pakibo, o Žukauskas, pasitepęs kulnis, dingo sp. Dieve duok jiems tiktai kulnis pasitepti rš.
liežùvį patèpti pasivaišinti: Tokiam pokalbiui reikėtų liežuvį patepti rš.
medumi̇̀ pàtepta sekasi: Gerai gyvenam – viskas medum̃ pàtepta Dkš.
padùs patèpti pasirengti (sprukti): Slunkių didžponis Jackus savo pušnis iš senelio paveldėjo, pats visą gyvenimą nešiojo ir anūkams paliko, kad tie, padus pasitepę, į užjūrį turėtų kuo pasprukti rš.
po nósimi patèpti atsiminti, priminti ką nors nemalonaus: Ir sūdną dieną viskas ten bus po nosimi patepta I.Simon.
snùkiui patèpti labai mažai (ko yra): Baigias mėsa, ir šventei nebus snùkiui patèpt Ut.
svi̇́estu pàtepta sklandu, sekasi: Jam kolei kas viskas svi̇́estu pàtepta Dkš.
pértepti tr. KŽ; Q61,559
1. NdŽ dar kartą ištepti: Pértepti ratus DŽ.
2. NdŽ visus ištepti.
3. NdŽ įdėti tepamo įdaro tarp sluoksnių, įtepti: Kepiau plokštaines, tai vieną avietėm pértepiau, tai kvepėjimas jau tų plokštainių! Pv. Pértepi tą iškočiotą tešlą su aguonom i susuki į rutulį Vl. Pertepti [tortą] tinka vanilinis, sviestinis arba kiaušinių kremas rš.
| refl. tr.: Pérsitepė sviestu i valgo Vlkv.
4. NdŽ per daug, padauginti tepti.
5. NdŽ prk. per didelį kyšį duoti.
◊ nė̃ per zūbùs su plùnksna nepértepti visiškai neduoti valgyti: Nė̃ par zū̃bais su plùnksna nepártepa, nepagerba Nt.
piesitèpti, piesi̇̀tepa, piesi̇̀tepė (ž.) prisiliesti: Nenoru pysitèpties py žmogaus, kurs Dievuo nètika Krg.
pratèpti, pràtepa, pràtepė tr.
1. NdŽ tepant nepataikyti.
2. Rtr, KŽ kurį laiką tepti.
pritèpti, pri̇̀tepa, pri̇̀tepė tr. Rtr, KŽ; N
1. KI78,84, I, Trgn įtrinti tepalo į vidų, gausiai patepti: Pri̇̀tepiau pilną skylę su smala J. Pritèpti ratą NdŽ. Priteptà [mašinėlė] be razumo, užtai peša [plaukus] Slm. Išardė, pri̇̀tepė gerai i sutaisė [dujinę plytelę] Trk. Bandas kepdavom an lakštų, taukais senais pri̇̀tepam, pečiun inšuntam ir valgom Mrc. Muilu pritepę škarmaliuką deda ant opų LMD(Sln).
| refl. tr. NdŽ.
ǁ refl. tr. NdŽ, Krs uždėti, užtepti ant ko storą sluoksnį kokios nors masės: Prisi̇̀tepiau daug sviesto an duonos Kp.
ǁ gydyti smarkiai trinant ar tepant kokiu tepalu ar skysčiu: Prỹtepė akį [vaistų], padidėjo lėlikė Rdn. Ausis viduo pri̇̀tepiau visur – gal išgys Trk.
2. NdŽ šnek. negražiai pripiešti.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ Strn negražiai prirašyti: Būdavo, pri̇̀tepi pri̇̀tepi kokių niekų pilną sąsvinį Šmn. Ponas pritèps visokių mano švarnojimų Krok.
ǁ bloga ką įrašyti (ppr. į dokumentus): Atleido i [darbo] kningelę pri̇̀tepė Krš.
3. I padaryti nešvarų.
| refl.: Par tą balių daug patalų, staltiesių prisi̇̀tepė, reikia skalbt Krs. Kad knatas prisiteps, reikia jį išplauti vandenyje TS1896,1.
4. refl. prisiliesti, prisiglausti: Prisi̇̀tepė pri [dažytų] varčiukų vaikas Krš.
5. Švnč laikyti kuo, įtraukti į kokią veiklą: Žemalės ponas [Grosas] buvo pri̇̀teptas pri karaliaus šavimo Žeml. Ans girdįs negirdįs, regįs neregįs, nė pri ko nepritèpsi ano Šts.
6. refl. Kos32(Žv), KŽ, Rm pritapti, prisidėti, prisišlidinti (ppr. prie ko negero): Prie ko prisitèpti KI78. Bijojo prysitèpti pry tokių draugų Pj. O kai prie valdžios kokios prisitepi (viršininkams įsiteiki), tada gerai Rm.
7. refl. įsiterpti, įsikišti: Su nereikalingu žodžiu prisitepa jis J.
8. refl. prilipti (apie ligą): Laksto grynu kaklu – pristèps kokia džiova Švnč.
9. prisigerti.
sutèpti, sùtepa, sùtepė tr. Rtr, Š, KŽ; L
1. NdŽ ištrinti paviršių tepalu ar kuo skystu, patepti: Ištrinko ana, išplovė, su tais žąsiniais taukais sùtepė Tl. Sùtepiau su taukas, i suėdė pelės [batus] Nv. Tuo purvu sutepė akis žmogaus, nu užgimimo neregančio M.Valanč. Sutepęs sviestu dvi riekes duonos įdėjo ant kelio Ėr. Liuob atnešti ten į jaują kokios duonos su sviestu suteptõs Bdr. Ana atpjovė duonos, sùtepė su sviestu Tl. Pietams duonos sutèps su sviestu Gd. Du blynus suvalgiau sukepus, du sutẽpus (juok.) Švnč.
^ Jau ir tavo galva smetona suteptà (pražilusi) Slk. Jau taip saldžiai sulipusios akys, tiesiog žodžiais neapsakysi – lyg medumi suteptos rš.
| refl. tr.: Eina vyrai plaukus susitẽpę – gražiau stova Krš. Sustẽpus blynelį pečiun pasideda Klt.
ǁ M.Valanč gydyti įtrinant kokiu tepalu: Sùtepė vaistais, visa smirdžiu Bb. Kap nesùtepu [vaistais], nesurišu, tai nepaeinu, kap sąnarius suka Pv.
| Ištrėšk vaistų i sutèpk [išnertą obels šaką], gal sugys Rdn.
2. Q82, MŽ11, Sut, N, I, LL224, BŽ107, NdŽ, Žl padaryti nešvarų: Tu su tepylomis mane sùtepei J. Suteptañ patale nenoriu gulėt, prašysiu perklot Adm. Su molinoms rankoms rišais kuskelę ir kertes sùtepei Vkš. Nesutepti̇̀ y[ra], tik parskalauti baltinius Akm. In atšlaimo šoko, tai jaunoja savo suknią ir sùtepė dėlto, sužolėjo Slk. Nenoriu sutèpt naują knygą i neimu Sdb. Snargliau, eik pirma, mokykis kakalį šildyt ir savo pono sùteptus sopagus nušluostyt K.Donel. Išsprūdo jam puodelis su dažylomis, nukrito stačiai tamstai ant nugaros ir sutepė visus rūbus Blv. Čystos muno kojelės, nesutepsiu trobelės (d.) Krtn. O nieko nebijos, idant nesuteptų̃s palytėjimu kūno numirusio DP182.
^ Baltas balto nesuteps LTsV229(Šll).
| refl. intr., tr. N, I, LL233, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Kv, Krs: Šuo susitẽpęs purvuose J. Pabraukė par sieną i susi̇̀tepė Žeml. Apsijuosk su kvartūgu, ka nesusitèptumi Pln. Kai prireikia blynus kepti, bijo rankas susitèpti (d.) Nm.
^ Prie plikio prisišlėjęs susitepsi TŽV626(Ps).
3. I, LL105, NdŽ prk. padaryti netyrą, suteršti gerą vardą, apjuodinti, subjauroti: Viskas čia buvo šventiškai iškilminga, skaistu, nesutepta J.Avyž. Kad jau ir sutepei savo sąžinę tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus valkiojamas po kalėjimus I.Simon. Gulėtų sau grabe žemėmis apkasta ir atminimą nesuteptą būtų palikusi LzP. Rūpi, kad savo gerąjį rašytojos vardą nesuteptą išlaikytum J.Jabl. Ne kas ing burną įeina, sutepa žmogų, bet kas iš burnos išeina, tai sutepa žmogų GNMt15,11. Jei nori, tu gali padaryti mane nesuteptą SkvMt8,2.
suteptinai̇̃ Nesuteptinai Sut.
| refl. NdŽ: Niekas negali prisiekti, kad per savo gyvenimą būtų išlikęs nesusitepęs vagystės nuodėme Blv.
^ Nesusitepsi jaunas, neverksi senas LTR(Šš).
4. LL301, NdŽ šnek. nelygiai, negražiai parašyti.
◊ kai̇̃p sùteptas apie riebų, gražų: Kiaulaitė graži kàp suteptà LKKXIII126(Grv).
nósį (nósę) susitèpti nustoti gero vardo: Nósę susi̇̀tepė su tokiu kėpiu Yl.
pirštùs (rankàs) su[si]tèpti prisidėti prie kokio negarbingo darbo: Ir reikalas tavo praslys kaip ledu, ir pirštai nebus sutepti Mair. Jis tik vienas buvo nesustẽpęs rañkų vagysta Vrn. Tavo rankelės, motinėle, gaila į tokią bjaurybę sutepti LzP.
užtèpti, ùžtepa, ùžtepė Rtr, Š, KŽ; N, L
1. tr. NdŽ, Ms, Kpč, Sb užtrinti tepalu ar kuo skystu visą paviršių: Akmenai reikia užtèptie cimentu Dgp. Užgavėnių žydai piningų prašo, ka duotumiam, je neduodam, langus užmaliavo[ja] tujau, su lašiniais ùžtepa Krt. Šviežia duona, užteptà su sviestu, vaikam buvo didelis gardumynas Skrb. Nebeiškentė ir prinešė jam savo priešpiečius – sviestu užteptą duonos riekelę J.Paukš.
^ Kai žmogus išalksti, sausa duona kaip su medum užteptà Rs.
| refl. tr. NdŽ: Kaipgi tu jos verkei seilėm ažsitẽpęs [akis]? On. Norėjau užsitèpt sviestu riekutę duonos – nėr peilio Prn.
ǁ Dg uždėti ant ko sluoksnį kokios nors masės: Sviesto ant duonos užtèpk J. Ant duonos ùžteptas sviestas NdŽ. Dažai, gruntai ir lakai užtepami standžiais šerių teptukais rš.
| refl. tr. NdŽ, Vgr: Balanyčių pridrožinėta sviestui užsitèpt Šmn. Pyragų pryrieka, sviesto užsi̇̀tepas Akm. Sviesto padėjo, sūrio, su pirštu užsi̇̀tepė – tai jau [buvo] labai didelis balius Bsg. Sviesčiuko užsitèp in duonos Dglš. Nusilupai bulvių, užsi̇̀tepei kastinio Jdr. Da pasiėmiau numinės duonos, užsi̇̀tepiau medaus Varn. Virtos vyšnios užsitèpt, o žalios – užpili su cukrum, nuo širdies Kvr. In duonos riekės gali užsitèpt uogų i valgyt Klt. Sūrio atsipjausiu, sviesto užsitepsiù, atsigėrus saldaus pieno eisiu gult an šieno DrskD8.
2. tr. NdŽ tepant užtaisyti: Dabar ùžtepiau, tai vė žiūrėsiu, a varvės, a ne Mžš. Buvau ažtẽpus blėkelę, netekė[jo] i vė pradė[jo] tekėt Klt. Čiagi buvo ažùtepta, tai nei to patepimo, nieko Mlk. Nulūžusių didžiulių kriaušės šakų žaizdos niekuo neužteptos sp.
| Šikinę ùžtepė, ùžtepė ta raštyna Grv.
3. tr. Sut, I, LL308 padaryti nešvarų, užterlioti.
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. SD1143,209, N ištrinti, išbraukti: Ažutepu SD296.
5. papirkti: Jeigu užtèpsi gerai, tai gausi – nešk da daugiau Ar. Tę maž papirko, užùtepė gerai Str.
6. intr. šnek. šiurkščiai kalbėti, priekaištauti: Užšaudo, ùžtepa tėvams: – Ko nespyrėt mokyties, kas iš munęs?! Krš. Nei jūs čia ką suprantat mūsų reikaluose, nei ką, – užtepė ji man rš.
7. užkirsti, užduoti: Paėmęs lazdą užtèpk jam Vn. Ko toks raudonas, ar neùžtepė kas par veidą? Skr. O, jam gerai ùžtepė par nosį! Ėr. Užtepsu par zabtus – ir atsiviepsi! Kl. Eik jau eik su savo kalbomis. – Užteptum jam per nosį P.Cvir.
^ Mums, keleiviams katalikams, lygu purvina šluota per akis užtepė, bet nė vienas neparaudome Žem.

vartýti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti.
1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk. Visos vėtros, kurios vartė žmones ir draskė sodybas, prašvilpė pro mane rš.
^ Žodžiais ąžuolus var̃to, darbais skiedos nepakela Plng.
ǁ refl. Bt vartaliotis, griuvinėti: Eina girtas vartýdamos Lk.
| Mama slabnėjo, var̃tės (alpo) par laidotuves – žinai, toks jaunas [sūnus] mirė Trg.
2. daugelį, viską, visa griauti, ardyti: Kaip [melioracija] var̃tė tas trobikes, visi krokėm Rdn. Vartýti trobos pamatus KŽ. Oo daba jauni: kryžius kapukūs var̃to, duodas Krš. Tvoras naktimi var̃to – toki dar jauni Drsk. Vieną kartą [briedis] apvertė, paskuo kožną naktį vartýdavo [gubas] Krš. Matai, kaip vėsulas var̃to gubas, kūgius šieno, kupeles J.
| Nei medžiai nebeauga, nei žolė nebeželia, tik šiauras vėjas smėlius varto V.Krėv.
^ Kartais tiek jėgų, kad nors kalnus vartyk K.Bink. Kap mažas buvau, kalnus klones varčiau, kap pasenau, su ponais tanciun ejau (jautis) Vrn. Eina meška maurodama, baltas pusnis vartydama (girnos) LMD(Sln).
3. visus, daugelį rauti, plėšti, šalinti, kelti: Kelmus vartyti I. Vartýdavom akmenis – gal pinigų rasma Šmn. Sunku išreikšti, ką širdis jaučia. Lengviau būtų akmenis trobos pamatams vartyti J.Paukš. Par kalnalius vaikščiodama akmenėlius varčiau LTR(Slk). Pradėjo šernai bulbas vartýt Sdk.
| prk.: Klausaus Sąjūdžio – jau var̃to ministerius Krš. Juos sugaišyk! Juos iš šaknų visus vartyk (naikink) Qu186.
^ Mokslas sunkiau negu akmenai vartyt LTR(Vrn). Skrenda žąselė gagydama, baltus akminėlius vartydama (akėčios) LTR(Lp).
4. daugelį, visus, visą versti nuo vieno šono ant kito, į kitą pusę: Vartýk blynus, kad nesudegtų Ėr. Višta var̃to kiaušinius, ka nesusigulėtų an vienos pusės Jrb. Jeigu tankiau vartýdavo tas odas, greičiau išrūgsta Krž. Kazys pasipūtęs, išdidžiai varto kortas ir aiškina, ką kortos sako LTR(Ukm). Prastoj dienoj, ne šventoj, rūbus vartýk – iš senovės pasakyta Klt. Medinės šakės vartýt pradalgiai Kpč. Atėjo tėtužis par žalią lanką pradalgėlę vartýdams JD1013. Šieną vartýti KII347. Paskui šienapjovius eina grėbėjos grėbdamos ir vartýdamos šieną BM23(Č). Var̃tom šieną, džiovinam, ale šlapias ir šlapias Pnd. Vakar šieną varčiaũ, padžiovenau Rš. Šienas nevartýtas, krūvon sumušti pradalgiai – anė kaip negali džiūt Mžš. Do te šienagalių buvo prapjauta, gal trečias kartas var̃tėm Slm.
^ Dvi dvylikos kulia, ė trylikis var̃to (dantys ir liežuvis) Sdk. Trisdešim du kulia, o totoriukas var̃to (dantys ir liežuvis) JT359.
5. SD391, N, K, NdŽ, KŽ sklaidyti (knygą, popierius): Ta juokdamasi vartė knygą toliau, užtiko kažkokį žodį ir perskaitė J.Ap. Var̃tė var̃tė po knygas i rado, kas ta žolė tokia būtų Smln. Knyga taip buvo pripratusi Niaurų vartoma Vaižg. Ji ilgai žiūrėjo, var̃tė var̃tė tą žemėlapį Pžrl. Popierius tik var̃to var̃to (raštinėje dirba) Antš.
ǁ sklaidant skaityti, skaitinėti: Kas nori gražiai rašyti, turi pasirinkti gražios lektūros ir nuolat ją vartyti J.Balč. Ponas dabar paėmė laikraštį vartyti, rado paminėjimą apie darbininkų judėjimą Rygoje LzP. Kningų nebvartái i nėko nebžinai Pvn.
6. SD183 visaip, į visas puses sukioti, sukalioti: Atsisės, tai bulbes var̃to var̃to – tai toj neskani, tai toj Pv. Paima tą saujukę [linų] ir var̃to, šukuoja moteres Dg. Kareivis įsimetė smuklinyką į ugnį ir ėmė kept, už kojų vartydamas LTR(Žal). Staiga kažkieno ranka pagriebė jį, suspaudė ir ėmė vartyti į visas puses J.Balč. Tyrimus darė: i aukštienyką, i an šono – visap var̃tė Bgt. Aš ją penėjau, dabojau, varčiaũ, kai in patalo gulėjo Klt. Tam reikėjo [turtą] palikti, kas var̃tė, subinę šluostė, ne kur tik atvažiuodavo aplankyti Krš. Var̃tomas žmogus tik meldys mirti Tl. Prašyk Dievo, ka ilgai nevartỹtumys – kam tas vargas Krš. Šitai dešimtį metų var̃toma senelė, jug nesmaugsi Rdn. Tėvelis tris metus kaip blynelis ant lovos var̃tomas buvo Kltn. Vartýt nereikė[jo], numirė minuta (staigiai) Drsk. Apisuki tuo jau didžiuoju vystyklu, ir juosta vis apvynioji, apvynioji šiteipos vartýdama šitą vaikioką Kp. Vartýti kalaviją NdŽ. Bevartýdamas revolverį iš netyčių persišovė NdŽ.
| refl. Sut, N, K, KŽ: Alksnio lapai vartos prieš oro keitimąsi Pš. Raudona blizgė vartosi šviesiame vandenyje, vilioja rš. Lydeka kaip rąstas var̃tos Trkn. Lydžiai ir šapalai kaip pliauskės var̃tosi Užp. Ka aš tau imsiu duot, tai tu ma[n] nespėsi vartýtise! Jrb. Ana (ligonė) nesvar̃to pati Rš. Iš rankų var̃tos, o kojom – ne (suparalyžiuotas) Klt. Jis var̃tės ant savo guolio KII2. Permaina oro jau bus: aš miegot negaliu, aš vartaũs ir vartaũs Pls. Nubundu – pradžia keturių, tai trankaus trankaus, vartaũs vartaũs, pakol reikia keltis Mžš. Naktis mariom apvirsta, vartaũs vartaũs Klt. Vartáus nevar̃čiusys, neužmingu Rdn. Ko vartais kaip kepamas? Pšl. Var̃tos kai vijurkas Tr. Ka sveikas vaikas, tai sau var̃tos kai lydeka Slv. Traidenio ginklas … mikliai vartės rankoj vyro tvirto A1884,340. Lėktuvas var̃tėsi ore DŽ1. Gimnastas ant skersinio var̃tosi DŽ1. Tik kai niekas nematydavo, jis glamonėdavo vaikus, repečkodavo ir vartydavosi su jais P.Cvir. Vartýtis per galvą NdŽ. Artistai par galvą var̃tos Jnšk.
^ Velnius dirbi (nedorai elgiesi) – var̃tos tėvai grabe Krš. Raudona lentelė papeliučky vartos (liežuvis) LTR.
ǁ kraipyti, judinti į šalis: Jei žąsis susirgs, tujau kaklą pradės vartýti Kv. Aš galvos nevarčiaũ [sirgdama] Dglš. Aukštyn žiūri, akeles varto NS783. Var̃to akis koks girtas, tai neinam šokt Šmn. Eina kai šuva girtas, baltas akis vartýdamas Klt. Vis baltosias var̃to šuva Dglš. Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Pasturgalį jis teip varto, kiek žagre kripteli kartų Nm.
^ Ko čia vartai̇̃ akis kaip pelėda? JT312. Liežuvis be kaulų, kab nori, tep vartýk Arm.
| refl.: Baisumas – kelnėm apstempus, kumpiai tik var̃tos Slk. Pelėdos akys negali vartýtis kaip žmogaus NdŽ. Akys tik var̃tos, tik var̃tos, paveikslai tik vaikščioja [nakčia bažnyčioje] Knv. Lūpos tik var̃tosi, kai šneka Gs.
ǁ refl. suptis, linguoti į šalis: Iš šonų pridėta lentos, tai nesvar̃to laivas Strn.
7. refl. Sut, NdŽ gulėti, gulinėti, raitytis, voliotis: Jis te pamiegojo, var̃tosi, do tingia keltis Sb. Var̃tos namie dyka, niekur neina Klt. Ačiū Dievuo, lovo[je] da nevartáus Krš. Su cukralige kap pradė[ja]u ligoninėse vartýties, ir vartaũs Žln. Be kokio darbelio Marcė kaip karvė vartėsi patvoriais Žem. Prisiėda, var̃tos par kiauras dienas i nusipenas Krš. Vartýkias (Nevartýkias Pj) kaip cigonė ant parvazo Lkv. A jūs dar čia (neišvažiavę), o aš maniau, ka Palango[je] var̃totės Krš. Pasiuto, i gana, visai svietas – var̃tose girti po krūmus Jrb. Vaikai var̃tosi po smiltį KŽ. Karkvabalis po kojų var̃tos LKT108(Tt). Po kojomis jo vartysis velinas pamintas SPII230.
| Mėtosi [nuotraukos], var̃tosi – nėra kam sutvarkyt Snt.
^ Rūkysi – žemė[je] vartýsys (mirsi), mesk, i ko greičiau Rdn.
ǁ refl. sanguliauti: Paleistuvas, su visokioms mergoms var̃tos, bledė paskutinis Krš.
ǁ refl. Gsč rangantis judėti, raitytis: Supuvęs sūris – kirmėlės var̃tosi Ėr. Pradėjo dvokt, pradėjo kirminai vartýtis [žaizdoje] Pšš. Jy (avietė) toki graži, kai žiūri, o tu pažiūrėk, praplėšk ją – kirmėlytė var̃tos Plvn.
ǁ raičiotis (per galvą).
| prk.: Vėjas, lakstydamas pagal žemę, pradėjo kūlį vartyti Žem.
| refl.: O tada pradeda šokinėti ir viseip kūliais vartytis ir už kojų mergums ima graibytis DS181(Rs). Kiek būdavo tada mums džiaugsmo ir malonumo vartytis kūliais po visą gryčią! rš. Nora [jauni] siusti, gerti, per galvą vartýties Krš.
8. verčiant žemyn mėtyti, kratyti: Jug ka mėšlus varčiáu, jau buvau septynių metų Šv.
9. Dgl vožiant darinėti, vožyti: Skrynelę vartysiu, grometą skaitysiu LLDIII150(Trk). Ar tai aš vartýsiu tas sopkas (sofas) aukšty tą patalynę įdėt? Jrb.
10. atidarinėti ir uždarinėti, varstyti: Vartýsi dureles be brolužėlių, vožysi skryneles be seserėlių JV900.
11. SD365, Sut, Ldk kiloti, judinti, griozti, sklaidyti ką (ppr. ieškant ko): Vartýti archyvą NdŽ. Katkus lauke varto žirnių guzulus LKXX293. Aš jų (agurkų) labai nenoriu ir vartýt, ba labai karšta Ktv. Ką ma[n] vartýt tuos obuolius, ka neperkat Jrb. Po anos akių nebnoru nė vartýti [tų dovanų] Varn. Kas te liks, kai numirsiu, šitas andarokas, – niekas jo vartýt nenores Klt.
| prk.: Oi kaip man viduje skaudžia bevartant mislimi dangiškus daiktus A.Baran.
12. purenti, rausti, arti: Bulbės labai apžėlė, kaip aria – virsta kaip dirvonas, labai sunku rankom tą dirvoną vartýt Mžš. Kaip kurmiai, šen ir ten vartýdami žemę, jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti K.Donel. Vartýk vartýk tą žemę, ir vis nieko nėra Ėr. Sunkus darbas artojėlio – žemelę vartyti LLDII394. Reikia juodą žemės sluoksnį vartýti ir iš to misti KlK6,60(Užv).
13. refl. R409, MŽ551, N daužytis, blaškytis, spurdėti (ppr. sugautam).
ǁ prk. smarkiai plakti, tuksėti (apie širdį): Širdis var̃tos var̃tos – nežinau jau, kas daros Klt.
14. mokėti naudoti, vartoti: Traktorių var̃to i be mokslo berniokas Klt. Sukvietė visus savo kaimynus, ir tuos, kur kardą vartė, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Vartýti adatą rankoje KŽ. Tai sunkumas darbelio vartýt dalgelė manojoj rankelėj (rd.) Ml. Mums tuomet rodėsi, jog visa taip lengvai vartýsime praktikoje, kaip lengvai vartýdavome įvairius sakinius ginčuose NdŽ. Kalbą gerai var̃to (gerai moka) Lel.
ǁ prk. išnaudoti: Dar̃ ir senam bloga, ir jį var̃to (stumdo) kap nori Vrn. Kaip nori, teip biedną žmogų var̃to Lnkv. Seniau ponai mužikus kap norė[jo], tep vartė Šlčn.
15. NdŽ turėti savo nuosavybėje, valdyti: Da šitiek pinigų savo rankose nevarčiaũ Slk. Pinigus krūvom var̃to – i vis maža Klt. Jis bagotai gyvena – tūkstančius var̃to Mžš. Kad ana auksą rankosu vartýt, kad ana gyvenimą gerą matyt – kap gerà buvo Str. Ažeik in velnią raišį, katras melnyčią var̃to (ps.) Tvr. Ne pro šalį bus čia šį tą pasakyti apie kunigaikštį …, valdantį apsčius žemės plotus ir vartantį milijonus TS1900,4–5.
16. leisti į apyvartą: Vartýti pinigus NdŽ.
17. keisti, mainyti: Reikė čia sėdėt, kiūtėt, kam tu vartei̇̃, mainei šituos namus?! Klt.
| Gražus pliušas, juostom vartýtas Klvr.
| refl.: Oras labai kaitos, mainos, var̃tos KII262. Vėjas dažnai var̃tosi Gs. Žiemys vėjas var̃tosi tankiai – bus pagada Jz. Mados var̃tos ir var̃tos: čia tokia, čia vėl tokia Jnšk. Var̃tosi čėsai – pražuvo pinigai Krd. Gyvenimas keičiasi, var̃tosi Dkš.
18. prk. keisti kur nustatytą tvarką: Tuo tarpu apsikentę leidžiame dabartiniam vyskupui vartyti seminariją, kaip tik jam jo ištautėjimas nurodo Pt.
19. prk. versti, keisti pažiūras, įsitikinimus, tapti kitokiu: Kap var̃to, tep reik vartýtis – prieš vėją nepapūsi Vvs.
^ Yr žmonių – kai pirštinę vartýk Erž.
| refl.: Mokėjo vartýtis, tai iškilo Igl. Vartýties a gali spėti, gyvenk neplepėjęs savaip, i tiek Krš. Vaikai, nesidėkit niekur, nesivartýkit kai pirštinės Erž. Niekas neindavinėj[o], nepardavinėj[o] – nesvar̃tė niekap DrskŽ.
20. prk. neteisingai, melagingai pateikti, iškraipyti: Dar̃ kad ėmė mano kalbą vartýt! Lp. Aš sakau teisybę, aš žodžių nevartaũ Prn. Papratusi esu stačiai [kalbėti], nė aš vartáu jau tos kalbos Tn.
21. refl. maivytis, vaipytis, darkytis: Anas moka pie jų vartýtis Lz.
22. refl. NdŽ verstis, manytis: Gana aš varčiaũsi visokiais varsteliais JD758. Var̃tėmos, dirbomos su sniegais Šts. Su puodais tik spėk vartýtis, kai sukūriau ugnį Ob. Aš tas vienas pirštines teip įsikirtau, teip ir vartaũs Alks. Aš moku dirvoj su plūgu vartýties, ė tu – plūksną vedžiot Prng. Nesunkiai ir Pranas su pinigais var̃tos Užp. Aš tokis prastokas, prastais žodžiais vartaũs (prastai šneku) Mrk.
| Do tep smagiai var̃tos bobelė Dglš. Kolei vartaus su sveikata, visi šaukia: „Malvinučiūt!“ (visiems esu reikalinga) Dglš.
23. refl. NdŽ, Dglš gyventi, suktis: Kaip vartai̇̃si? Rm. Šiaip taip var̃tomos, prasistumam dar Krš. Kai pinigais [kolūkyje] pradėjo mokėt, pradėjom vartýtis lengviau Antz. Miestietis vartosi pačiame kultūros viduryje A.Sm. Ką gi gali duoti tie žmonės be idealo tai visuomenei, tarp kurios vartosi? A.Sm.
^ Eik už ano, vartýsys kaip inkstas taukūse Krš. Var̃tos kai inkstas į taukus NmŽ.
24. daug kartų paversti į ką, kuo: Kada ją karalius pagavo, tai toji ragana ėmė ją vartyti į visokias kirmėles ir vabalus BsMtII165(Ldvn).
| refl.: Pradėjo ji in visokias bjaurybes vartytis: in žaltį, angį ir t. t. BsPIII160(Brt). Namo parėjęs, pasisakęs tėvam, kad daugiaus nė į ką nebevartysiąsis LMD(Sln). Tuokart ana pradės visaip vartyties: driežais, krupiais, gyvatėmis, žalčiais ir kitais bjauriausiais sutvėrimais MPs.
25. L, KŽ lingv. linksniuoti.
◊ aki̇̀s (akimi̇̀s) vartýti BŽ66; LL80
1. piktai žvilgčioti, dėbčioti: Tik akimù var̃to inejęs kap vilkas Arm.
2. maivytis norint patikti, įsiteikti, koketuoti: Aki̇̀s var̃to, juokas Rdn. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko KlK8,68(Ms).
3. stebėtis: Tai ko čia daba aki̇̀s vartai̇̃, manai, ka nežinau, ką pati primalei?! Jnš. Ko vartái akis lyg pirmą kartą girdėdamas?! Prk. Aki̇̀s var̃to kai iš medžio iškritęs Tr.

ãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia ãkmenis vartaũ – kokia stipra Aln. Ir mes akmenų̃ nevar̃tėm Drsk. Kad tu būtai, bernužėli, akmenėliùs var̃tęs, nei an mano baltų rankų mažas vaikas verkęs DrskD63.
gálvą vartýti galvoti: Vartai̇̃ vartai̇̃, suki suki gálvas mokytas DrskŽ.
galvojè nesivar̃to trūksta proto: Anam galvo[je] nevar̃tos, durnas Krš.
i̇̀štekliuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Turtų kada turėjai, ištekliuos varteisi? rš.
káilį (káilinius) vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Kad ir mokėjo káilį vartýti, ale priejo lipto galą Krš. Dėl mašinelės smaugas, káilius var̃to, ai ai! Krš. Lietuviai mokam káilinius vartýti, čia valdžios keitas i keitas Trš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tablietes, užtei pusamžiai i var̃to kójas į aũkštą Krš.
liežùvį (liežiùvį) vartýti
1. kalbėti: Liežùvį vartýti visi moka, pašneka kaip reik Krš. Nevartyk liežuvio be reikalo! Gs. Toks jau tas vyras – užsipylęs akis ir var̃to liežùvį Jrb. Prisisprogęs vos liežùvį var̃to Krš. Girtas, liežùvio nebvar̃to Drsk.
2. nenatūraliai, stengiantis įtikti kalbėti, šnekėti: Kaip visada šneki, teip šnekėk, ko čia liežiuvė̃lį vartai̇̃?! Slm.

liežiùvis var̃tosi apie galėjimą kalbėti, šnekėti: Liežiùvis šiek tiek var̃tos – i ko daugiau norėt? Mžš.
márškinius vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Žmonys vis taikos pri valdžios, márškinius vis var̃to Krš.
piniguosè (po áuksą) var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje, turtingą: Kodėl Dievas neteisybę leida? Kokie brudai po áuksą var̃tos, geri žmonys kaip musys vargsta Krš. Dabar žmonės piniguosè var̃tosi Krm.
meškà gãli vartýtis apie didelę netvarką: Vieni vyrai [gyvena], meškà gãlia vartýtis Krš. ×
skū̃rą vartýti keisti pažiūras: Kap baisu – visi skūràs var̃to Stk.
tur̃tuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Jis gyveno visa ko pertekęs, net galima sakyti – turtuose vartėsi rš.
visai̇̃s šónais vartýtis prisitaikant gyventi: Mažas turi visai̇̃s šónais vartýties Krš.
apvartýti tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; D.Pošk, N, L
1. iter. apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom Pnm.
ǁ virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartýta mašinelė Krš.
2. iter. apversti 4: Kepenę kepdamas apvartýk tankiai J. Apvarčiaũ in kitą šoną [dešras], kai apikepė Klt. Paliuobei – loviai reikia apvartýt, kad pacai nelįst Mžš. Su tais spragilais par tas varpas duodi, apvartai̇̃, vėl daužai Sk. Duoda duoda (velėja) apvartýdamos Kp. Šitą šieną apvarčiaũ, ale šiandiej nedžiūsta Lel. Mudi apvar̃tėm mišinį, apvar̃tėm i palikom Jd.
| Gulėjo apvar̃toma, nesivaldė Ss.
apvar̃tomai Sesuo sirgo apvar̃tomai PnmA.
apvartýtinai
| refl. tr., intr. K, Š: Pirmadienį nupjovė [šieną], šiandie susiveš, vakar apsivar̃tė Erž. Mes noriam ganyklą apsivartýt Jrb. Aš jam kad duosiu, tai porą savaičių neapsivartỹs Brž.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Ir teip apvartai̇̃, ir teip apvartai̇̃ [linus], duodi duodi, kol išbrauki PnmR. Paima šmotą mėsos, apvar̃tė apvar̃tė – ir galan (nurijo) Ob. Ponas apvartė, apžiūrėjo – tikrai jo žmonos marškiniai LTR(Pnd). Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistras J.Balč.
4. refl. kiek pasisklaidyti (knygas): Daba mokslas nesvarbus: tik apsivar̃to, pavarto kningas, i gana, baiga Krš.
5. refl. pasikeisti, pasimainyti: Bet ašiai nebūnu visados toks patsai del to, kad septyni laikai ant manęs apsivarto A.Baran.
6. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Jis stebi, kap žmogus apsvar̃to susrinkiman Rud.
7. prk. apkalbėti, apmeluoti: O, ji moka kitus apkalbėt, apvartýt Smn. Jis tep mokės apvartýt, tep dės ir iš vienos, ir iš kitos pusės Graž.
8. refl. būti, trintis, bastytis: Aš buvau Vilniuj, žinau, kur jis apsivar̃to Srj. Nežinau, kur tavo apsivar̃toma Db.
9. refl. prk. apsitrinti, apsidaužyti: Vargo matęs ir apsivar̃tęs Gž.
10. veiksmo intensyvumui, smarkumui nusakyti: Apvartýdamas [neklaužadą] duoda velnią Krš.
| refl.: Valgo apsivartýdamas KzR. Miega iki ryto apsivartýdamas Bsg. Duoda su kultuve apsivartýdamas LKKXV308.
atvartýti tr. NdŽ; M, L
1. N, Rtr, KŽ iter. atversti 1: O ji atvertė kėdes aukštielninkas, o jos (laumės) nebegali atsiversti BsPII71(Lkv). Šieną iš pradalgių atvartýti J. Einu šieno atvartýt Rmš. Kad pagada, do reikia atvartýt miežiai – atverst atverst Klt.
ǁ KŽ.
2. viską, visus atvožti, atidarinėti: Rasi rytą svirnelį atidarytą ir margąsias skryneles atvartytas DvD163(VšR).

×davartýti (hibr.) tr. baigti vartyti į kitą pusę: Davartýsiu šienelį, testa jis išdžiūsta Drsk.
įvartýti
1. NdŽ, KŽ iter. įversti 1.
2. tr. vartant į kitą pusę kartu apversti: Senelis vartė [šieną] ir įvar̃tė marškinius šienan Slm.
išvartýti tr. Rtr; N
1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių gubos) išvartýti Krs. Miškas buvo išvartýtas Mlt. [Vėtra] medžius aplaužė, daugumą išvar̃tė BM56(Žb). Vėjas … kartais ir namus, ir medžius … išvar̃to ir pagriauja DP255. Išvartýtas krėslas NdŽ. Rasim rytoj, rasim rytoj ąžuolą išvartýtą (d.) Vrn.
| prk.: Kokis nori būk, visus [mirtis] išvar̃to – čia tai lygybė! Brb. Šią žiemą kaip jei visus [kaimo] senūsius išvar̃tė, a keturi išvažiavo Krš.
| refl. Ser, NdŽ, KŽ: O alksniai, tarsi girti išsivartę, rodo ruplėtus, žalsvai juodus liemenis rš. Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir. Kiemelis kitą sykį buvęs gražiai aptvertas, bet dabar žiogriai išsivartę, vartai išgvėrę Žem. Kreivai užmesta ant galvos kepurė prastai dengė jo plaukus, seniai kirptus ir išsivarčiusius į visas puses J.Balt.
| prk.: Visi sẽniai išsivar̃tę (išmirę), mažai bė[ra] Pvn.
2. LL167 sugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužyti: Vakar audra buvo, elektrą išvar̃tė, viską Trk. Daba išvartýtos triobos – nebė[ra], neieškok Šd. Dartės tarybinis [ūkis] ižvar̃tė laukų tvoras – viskas vieno pono Drsk. Buvo čia kryžiai, akmenai – išvar̃tė, žmones nepaisė Kpč. Kur tik buvo [pasiutėlis], visur įsimušo, dures liuob išvartýti, išlaužti Krš. Altorius netikrų dievų išvartė S.Stan.
3. išblaškyti, išmėtyti, išdaužyti: Kada pagada užstoja, išvar̃to gubeles avižų i miežių dėl išdžiūvimo BM225(Krk). Išvar̃to šakėm, iškratinėja bulbienius Klt.
ǁ refl. išsibarstyti, išsimėtyti: Daiktai išsivar̃tę ant žemės NdŽ.
4. verčiant išmėtyti, išsvaidyti lauk: Tai do ir mama išlekia, padeda, išvar̃tom [malkas] – vėl važiuoju ant mišką Slm. Kelkiatės! Ne – išvartýsu iš lovų kaip kopūstus! Krš.
5. Š į visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukioti: Su plūktuve išplūki, išvartai̇̃ tą [linų] saują, kad nebūtų nė kokio spalio Pšš. Kumpius, lašinius apsūdai, išvartai̇̃, aplaistai tuo sūrymu Pšš. Nebesivelia ant rankų [duona] – išvartai̇̃ gerai Pš.
ǁ į visas puses pasukioti: Kaip moka [artistai] gražiai iššnekėti ir akes išvartýti Krš.
6. visą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusę: Išvartykit šieną MŽ. Išmušinėsiu, išdaužysiu, išvartýsiu – i padžius [šienas] Klt. Šieną tą išvartai̇̃ – sulyja, ir vėl Krns. Ans pjovė, aš pradalges liūb nueisu išvartýsu, sugrėbsu Lpl. Mes žiopliai: gal hektarą pievos išvar̃tėm ir parejom perlyti Slk.
| refl. tr.: Pati išsivarčiaũ šieną – niekas nemačijo Dglš.
7. kurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kito: Ji sirgo ar dvejus metus: aš ją išvarčiaũ an rankų Srj. Savo žmogų išvarčiáu tryleka metų, ar išmesi Krš.
8. refl. išsivolioti: Tada broliai sako kumelei …, kad vyno upėje nusimazgotų ir šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų namo BsPII176.
| Tiek vyrai, tiek bobos pasuoliais išsivartė Žem.
9. refl. kurį laiką išgulėti: Par naktį išsivartáu – išsivarinė[ja] karštis Rdn. Pusketvirto mėnasio išsivarčiaũ ligoninėn Drsk.
ǁ pakankamai išgulėti, išsigulėti: Galėsi dėti į akį nors iki priešpiečių. Iki nenorų išsivartyti, kol šonai atbuks M.Katil. Susirgai – turi išsigulėti, išsivartýti, nešokis ankstie Krš.
| Kitą sykį seni par žiemą išsivartýs kokio[je] prasčio[je] ligoninikė[je] Krš.
10. NdŽ sklaidant išžiūrinėti: Išvar̃tė visą knygą ir tos vietos nerado DŽ1. Išvartyti leiterius – knygas Q43. Visus gautuosius [laikraščio] numerius kartkartėmis išvarčiau Žem.
11. visus, vieną po kito iškilnoti, išrauti: Iškirtau alksnyną, kelmus išvarčiau, kad tik pasijusčiau prie žemės arčiau rš. Pirmą metą pakol iškapoja tuos krūmus, pakol išvarto [kelmus] Pv. Tiek durpių viena išvarčiaũ, sustačiau Rdm. Tos bulbės išraustytos ir išvartýtos Vgr. Ižvar̃to daržą, ižlaužo, iškoneveikia – tai vištos! Drsk.
12. refl. visiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššokti: Blogos (liesos) tos rankos – gyslos išsivar̃tę Rz. Ka ma[n] blauzos tokiums kumstims išsivar̃to Erž.
ǁ refl. atvėpti, atkarti: Prasta merga tokia, mažutė, lūpos išsivar̃tę Mžš.
13. visus, daugelį atvožti, išvožyti: Jau skrynelės išvartytos, drobės išrėžytos LTR(Smn).
14. N, J, LL191, KŽ išnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėti: Su durtuvais išbadė šieną, šiaudus, visur išvartė, lentas iškilnojo, išlandžiojo LKXX341. Viską anai reik išvartýti, iščiupinėti – taip ir lando! Krš. Būdavo, išvartýk visus rietimus krautuvėj – žydai nepyks Ob. Sąšlavynus išvartýti NdŽ. Ir del to velinas sukas ir grąžosi kaip levas po visą svietą ir ižvarto visas jo pakampes ieškodamas kurio žmogaus praryt SPI108. Vagys išvar̃tė man kišenes, išieškojo pinigų Š. Iššoko banditai, išveizėjo visą pininginę, išvar̃tė Žd.
15. išarti, išrausti: Kožna vaga reiks išvartýt, išravėt Klt. Pirmosios išvartytosios vagos buvo nelygios rš.
16. apžiūrinėti iš visų pusių: Perkant išvarto arklį J.Jabl(Pš).
17. vartant įžiūrėti, pamatyti: Apvartė kūną, apžiūrėjo, bet ką išvartysi, ką beišžiūrėsi, kad jau nieko nebežymu TS1899,4.
18. iter. išversti 7: Vagilis išvartė kišenes ir rado obuolį Db. Čigonas turėjo išvartyti visas kišenes, kad parodytų, jog nė cento neturi prieg sau rš.
19. išraityti, išvingiuoti: Išvartýt šitie liuktai reikia gerai pečiuj, kai darai Klt.
| refl. prk.: Visep išsivar̃to gyvenimas Dglš.
20. apšmeižti, visaip išvadinti: Tą patį žmogų gali visaip išvartýt: kiti sako mužikai, kiti baurai, kiti chamai Skr. Mane išlojo, an visų pusių išvar̃tė Prn.
21. prk. neteisingai, netiksliai pateikti, iškraipyti: Tuos žodžius pono Christuso kitaip … savi išvarto MP133. Šitie tad piktai prašo, kurie tą būdą prašymo, nuog paties Viešpaties įstatytą, išvar̃to, jog pirm ir daugiaus trokšta DP222.
22. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Reik išsimaluoti, išsivartýti į valdžią lipant, aukštai einant Krš. Kaip i vieningi buvom, o kaip išsivar̃tėm! Krš.
23. nuolat, dažnai paversti kuo: Anas labai pradėjo išvartýt – vis išverčia arkliu (ps.) Mlt.
24. refl. išsiversti, išgyventi: Sunkiai išsivar̃to su tais vaikais Pj.
25. refl. ištverti: Lig pietų ans išsivartė šiaip teip, anam ten išpėrė tą kailį gerai LTR(Skd).
26. prk. ištyrinėti: Ižkratis ir ižvartis sūdžia teisingas visas žmonių dūmas, žodžius ir darbus SPI6. Kreiva ir neižvartoma yra širdis visų SPI146.
27. išprotauti: Neturiu galvos: išvartýti negaliu Žlp.
◊ į vélnius išvartýti blogus padaryti: [Okupacija] į vélnius žmonis išvar̃tė: vagys i žūlikai [paliko] Krš.
juokai̇̃s išsivartýti visiems labai juoktis: Juokai̇̃s išsivar̃tėm iš tokios šnektos Lk.
nuvartýti tr. Š; LL164,170 iter. nuversti:
1. Vėjas nuvar̃tė medžius NdŽ. Daug anas (traktorininkas) stulpų nuvar̃to Pls.
2. Nenuvartýk nuo stalo žvakių DŽ1. Vėjas nuvartė nuo šelmenio lentgalius Grž.
3. nugriauti, sugriauti: Nieko neliko: nuvar̃tė viską – ir dvarus, ir kaimus Pn. Trobas nuvar̃tė, sodnus išraustė – tiek Krš. Buvo paminklai – sumušė, nuvar̃tė, sudaužė Kpč.
4. apvartyti: Nuglostinė[ja], nuvar̃to: – Mamulel, mamulel, a skausta? Rdn.
ǁ vartant nuvarvinti: Supilia tą pieną [į sūrmaišį], nuvar̃tom nuvar̃tom su gaspadine Alz.
5. refl. vartantis nuvargti, nusibaigti: Nusivartýsu, kol užmigsu Varn.
ǁ Jrb menk. numirti, nusibaigti: Reikėjo daugiau duot tų vaistų, ka greičiau nusivartýtų Šmk.
◊ kálnus nuvartýti daug nuveikti: Tu man kalnų̃ nenuvartýsi Snt.
pavartýti tr. Rtr, DŽ1
1. iter. paversti 1.
ǁ Vienon bažnyčion žvakes pavartýta po nakčia rasdavo Mrc.
ǁ sugriauti, sunaikinti: Pečius pavar̃tė, sienas ižgriovė [vėjas] DrskŽ.
2. iter. paversti 3: Pievą šienauna, razmuša pradalgius, tada pavar̃to, tada grėbia Kzt. Pavartýsma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvis Slk. Pavartýt reikia šienai, – eisme grebot DrskŽ.
| refl. tr.: Mašina nupjauna, tik pasvartýk [javus] Drsk. Reiks eiti šieno pasivartýti Yl.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Pavartýsim šveitrius kalavijus NdŽ. Sudėtos į paruoštą tirpalą vilnos atsargiai pajudinamos, pavartomos rš. Rasalo atsiranda, tuos kumpius reik pavartýt po tą rasalą PnmŽ. Gaspadinė, atsinešus mėsos gabaliukų dėt in puodą, rankosa mėsą pavar̃tė, prikišo prie nosies, pauostė Lš. Tėvas kuls su spragilu, mas pavartýsam su šakėms Pp. Motina pavartė pavartė kepurę, pažiūrėjo, mato – nieko sau V.Krėv. Pavar̃tė pavar̃tė [skarelę] i padėjo (nepirko) Klt.
| Reik i pavartýt, i pasodyt – jau prastai, kai reik sirgt Jrb. Pavartýk metus kitus pasliauką žmogų, išmanysi Jezaus malonę Krš.
| refl. tr., intr.: Ir pradėjo gydytojas Kažamėką tyrinėti, į visas puses pasivartydamas A.Gric. Gražiai pasivar̃to ant skersinio DŽ1. Aš negaliu nė pasivartýt: ma[n] gelia strėnas i kojas Jrb. Pati pasvar̃tė lovoj i vėl ažmigo LTR(Ds). Ožka, pasivar̃čiusi kvepiančioje žolėje, užlipo ant kalniuko KŽ.
ǁ pakraipyti, pajudinti į šalis: Pelė tiktai uodegai (instr. sing.) pavartỹs pavartỹs Zt. Pažiūrėjo, pavar̃tė akis ir nieko nesakė Dkš.
| refl.: Akies obuolys nepasivarto rš.
4. ŠT291, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasklaidyti: Paraginus pirkti pasiskaityti kokią knygutę, pavartys pavartęs ir meta šalin Žem. Petras, kur tik pamatydavo knygų, neiškęsdavo nesustojęs ir jų nepavartęs V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1.
5. refl. DŽ1 vartantis pagulėti: Eikim sau pasivartyti lovoje saldžiai Mair. Prašom pagulėt, pasivartýt da lovo[je] Ėr. Leisk man ramiai pasivartyti prieš saulutę Blv.
6. panaršyti, pajaukti (ppr. ieškant ko): Pavartýti archyvą NdŽ.
7. paliesti, pajudinti, pačiupinėti: Šiemet pjautuvo i nepavar̃tėm Dglš. Katras rūbas guli i guli nepavartýtas, kandės praryja Klt. Gražiai sudėkit, pakraulykit, kad kas nepavartýt nereikalingas Azr. Šitų pinigų nepavarti̇̀s mano Slk.
| prk.: Pasidairę pamatytume ir daugiau savo bendrųjų reikalų, pavartytų, pasvarstytų ir numestų A.Sm.
8. kaitalioti: I paaudžia, i pavar̃to (pakeičia nyčių suvėrimą) – dvijo reik [kilimus] austi Grd.
9. prk. pakraipyti, iškraipyti: Visaip gali tą žodį pavartýti Plšk.
10. refl. smarkumui nusakyti: Kaimynas par balių kad ėmė bučiuot moteris pasivartýdamas Kair. Duoda ir duoda pasvartýdamas tas lietus Kč.
◊ liežùvį pavartýti DŽ1 galėti pašnekėti: Vos pavar̃to liežùvį NdŽ.
smãginis pavartýti pagalvoti, pasvarstyti: Ūkininkai dar pavar̃to smãginis, ką su žeme daryti, kaip būs Krš.
parvartýti NdŽ iter. parversti 1.
pérvartyti tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, pervartýti, pervar̃to, pervar̃tė; Ser
1. iter. perversti 2: Derlingų pievų nupjautą žolę tikslinga du kartus pervartyti: vieną kartą tuojau po nupjovimo, kitą – žolei kiek apvytus rš. Pakūgius šieno párvartyk J. Parvar̃tė, suvežė šieną – i užsidegė Sdb.
2. ŠT291 išsklaidyti, persklaidyti (knygas): Pervartau gromatas, knygas R, MŽ. Pervartyti laiškus N. Pérvarto pérvarto laiškus ir vė[l] neša ir parakina Lp. Stosiu pas kokį advokatą per raštininką, pervartysiu kodeksą Ašb.
3. refl. pasikeisti: Tie dabar jauni jau biškį pársivartė Nmk.
4. KŽ įvertinti, pasverti: Atsirado vyrai, kurie … pervartė kožną mūsų žodį A1884,394.
pravartýti tr.
1. NdŽ kurį laiką vartyti į kitą pusę, nuo vieno šono ant kito.
| refl.: Per naktį neužmigau, tik prasivarčiaũ Mrj.
2. NdŽ kurį laiką sklaidyti (ppr. knygą).
3. darinėjant, varstant apgadinti: Mes pravartėm vario vartelius LTR(Str).
privartýti tr. iter. priversti:
1. Buvo daug vėjo privartytų visokių didžiulių medžių rš.
2.
ǁ Plvn Tenai akmenų privartýta krūsnys didžiausios Arm.
3. NdŽ daug vartyti į kitą pusę: Tai privar̃tėm privar̃tėm šieno Slm.
4. pakankamai pasklaidyti: Privartýti knygą NdŽ.
| refl. tr.: Prisižiūri, prisivartai brėžinių ir projektų rš.
5. refl. NdŽ pakankamai prisisukioti.
6. refl. NdŽ pakankamai pagulėti, prisivolioti.
7. priversti, prispirti: Elektros jėgą žmogus privar̃tė dirbti savo naudai KŽ.

×razvartýti (hibr.) tr. išvartyti: Nuejau šieno razvartýt Arm.
suvartýti Rtr, KŽ iter. suversti:
1. Medžiai suvartýti kryžkryžiais NdŽ. Vėjas visus rugius suvar̃tė Ds. Tik kūnų šimtai, suvartyti keistai, ilgai, dar ilgai ten ilsėjos Mair.
| refl.: Susivar̃tę rugiai NdŽ. Miške medžiai susivar̃tę į visas puses Dkš.
2. Pl Kaip ejo traktorius, suvar̃tė tą tvartą PnmR. Neką tie arkliai suėdė, ale sudirbo, suvar̃tė visą statą [rugių] Ėr.
3. žr. apvartyti 1: Suvarčiaũ šieną – gerai džiovina Kvr.
ǁ refl. NdŽ pasivartyti: Susvartýk, antele, tykiai plūkaudama (d.) Ndz, Drsk.
ǁ tr., intr. pakraipyti, pasukioti, pajudinti į visas puses: Baisias akis suvarto rš. Sėdi, bijo ir akimi suvartýt Mrc.
| refl.: Kai aš susvarčiaũ, balija virto, o aš sa galva upėn Zt.
4. tr. sujaukti, surausti: Žemė suvartýta Dglš. Suvartytas kelias Zr. Nubudus karaliūčia pamatė, kad an rankos aukso žiedas, paskui ažmatė, kad knygos suvartyta BsPII266.
| refl.: Susivartęs patalas atšalo lyg gruodo sustingdytas rš.
5. tr. sučiupinėti, sugraibyti: Jau dreba rankos, nesuvartaũ Dbč.
6. refl. susiimti, susikibti: Du girti susivar̃tė Nj.
7. tr. sukeisti, sukaitalioti: Suvartai̇̃ (sukeiti nyčių suvėrimą), veri in vieną pusę ketrias poras ir in kitą Kpč.
| refl.: Aš susvar̃tant audžiau, an nytukių audžiau Kpč.
8. tr. sutvarkyti: Tu jos būtum nesuvar̃čius, šitos karvės, tau kad bloga kokia karvytė Klt.
| refl.: Ana gerai susvar̃to su pinigais Dglš.
| Lengvas rūbas [striukė] – su juo kur nori susvartai̇̃ Klt.
9. refl. iš naujo pasirodyti, grįžti: Lietus lijo susivartýdamas Brš.
užvartýti NdŽ
1. iter. užversti 3: Jau tas kelias yr užartas, žagrėms užvartýtas (d.) Š.
2. refl. ilgai vartantis nugaišti: Numintas viščiukas vartėsi vartėsi ir užsivar̃tė PnmA.
◊ klùmpius (kójas) užvartýti išmirti: Visi klùmpius užvartýsma, su saule kas gyvens Krš. Visi kojelès užvartýsma Krš.

lė̃kti, lẽkia, -ė intr.
1. skristi: Lekia paukštelių didelis pulkas Mrc. O nelėk, sakaluži, nebaidyk lakštingalos JD464. Oi žiūrau žiūrau – lekia trys pilki karvelėliai KrvD100. O aš pasiversčiau raibąja antele, lėkčiau žalia girele JV865. Per žalias girias gegute lėkiaũ, per marias lydeka nėriau (d.) Mrj. Oi lėkčiau lėkčiau, kad galėčiau, gandro sparnus kad turėčiau J.Jabl. Paukštis lẽkia žemyn KI34. Prieš lietų kregždė žemai lẽkia, pagadoj – aukštai Lnkv. Tokios, kur lẽkia šniūru viena paskui vieną, tai gervės Azr. Ir vėl išleido lėkti balandį iš skrynės BB1Moz8,20. Rodos, kad paukščiai iš burnos lẽkia – kaip ji gražiai šneka Grš. Čerepokas prašė erelio, kad jį lekiančiu paukščiu padarytų Tat. Tu, žvirbleli lėktasai, aleliuma loda, lėktasai TDrV219. Skruzdėlės lekančiosios leka pryš lytų Šts. Lekamosios skruzdys užpuolė Dov. Lẽkiančioji voverė (Petaurus sciureus) NdŽ. Paukščių sparnai ir uodega apžėlę didžiosiomis lekiamomis plunksnomis rš.
| Lẽkiąsis laivas Jrk27. Seniausias [sūnus] kuriądie savo tėvams pradėjo kalbėt apie lẽkiantį laivą, kurį jis eisiąs girio[je] budavot Jrk27. Lekiamóji (aviacijos) žvalgyba NdŽ.
| prk.: Lekia kaip varmai karštą vasaros dieną mintys viena po kitai rš.
^ Kas aukštai lekia, tas žemai tūpia (pat.) rš. Lėkė kap sakalas, nutūpė kap vabalas Iš. Baudžias it kėkštai į užmarį lėkt rš. Ger lėkt, ale neger nutūpt B. Ir gaidys, per tvorą lėkęs, iškas grūdą VP18. Lekiantysis tupinčiojo nepabaidys Vdžg. Kur paukštis leka, ten plunksnas paliekta Pln. Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias (sniegas, lietus) B. Be sparnų lẽkia, be kojų bėga (debesys) MitII190(BsM).
2. greitai judėti, slinkti oru, erdve: Iš padangėje lekiančio didelio debesies iškrito keli lietaus lašai I.Simon. Debesys lyg lėktè lẽkia ant dangaus KI445. Šuo bijo, kai žaibai lẽkia į akis Jrb. Išvydusys lekant oru pagal netolie žemės ugnį, sako dievaitį Kauką nešant grūdus į mylimūsius namus M.Valanč. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį kirto StnD24. Mirusiųjų vėlės lėkdavusios paukščių keliu į rytus, į protėvių ir tėvų šalį LTII113.
| Ot saulelė greit lẽkia popiet! Dbk.
ǁ būti pustomam: Apačioje užtikome lekiančio smėlio sluoksnį A.Vien. Čion ties eglaite molis, o ten lekiantiji smiltis V.Piet. Kad ir pieskà, bet nelekianti̇̀ – rodos, turėtų augt Gs. Daug lekiančiõs piẽskos Vv.
ǁ sklisti oru (apie garsus): Teip! Teip! – lėkė balsai iš visur V.Piet. Lekia dainos galingos rš.
| prk.: Kur akys leka (krypsta, žiūri), ten širdis linksta Sln.
3. bėgti: Lėk nelėk – vis tiek nepavysi Sld. Lẽkiam in ežerą pasmaudyt Rdš. Kad lėkiau, tai lėkiau: bala ne bala, tik duok Dieve kojas LTR(Šmn). Lėksiu per dvarą tekina pas motinėlę šaukdama LTR(Kp). Ana kulni, kulni, kulni – kad ana leka nu manęs! KlvrŽ. Lėkė akis išvertęs Kv. Lekia i lekia [šokėjai] papori Švnč. Per sodžių taip pat lėkė, kiek tik gali, risčia arkliai A.Vien. Kad ir nelekia smagiai [arklys], ale vis važiuoji Trgn. Žvėriukai sako: „Mes lėksme žeme, jūs (paukščiai) skriskit oru“ MPs. Ben sargis tura kame kur padlą lẽkamą (kurios lekia ėsti)? Lkv. Nu to savo katino kaip nu lekančiojo vagies skaninių neišsaugoju Akm. Lẽkia kaip žaibas Slk. Lekia kap viesula Gs. Ko leki kaip aitvaras? Šmk. Lẽkia kaip galvon daužtas Slk. Lẽkia kap akis išdegęs Kt. Lekia kaip uodegon inkirptas Ds. Lekia kaip be dūšios LTR. Lẽkia per laukus kaip protą pametęs Up. Lekia kaip peklą pakūręs Mlt. Leka kaip velnio nešamas Krž. Kur leki kaip kiaulė, debesį pamačius? LTR(Šmn). Leka kaip bimbalas, smilgą apžergęs Šv. Lėksi kiškiu (pavirtęs kiškiu) Dglš.
lėktinai adv.: Grėtė lėktinai įlekia į savo kamarą I.Simon.
4. smarkiai, skubinai eiti, važiuoti, joti: Aš vandenio lekiu atnešti Ėr. Ir tan kraštan lekiù, ir tan – niekur neberandu tos gatvės Kp. Aš lekù numie Tl. Reiks padėt karvei nunešt, kurgi leki (sprunki)?! Sdk. Lekia ir lekia, liežuvį iškarinęs: prireiks kam – niekados jo nepasisiųsi rš. Vis da tebleka (tebesilanko, tebelaksto) Jonis pri Marikės Šll. Norėjai, kad aš lė̃kčiab Zt. Visur lẽkia išsižiojęs, norėdamas būti pirmutinis Jnš. Aš jau buvau lekiañt (belekianti), ale mañ' apidraudė, tai ir sėdžiu Slm. Ta mergiščia šę lėkus, tę lėkus (tai šen, tai ten bėgioja) Kt. Lėkdavo pas ją piršliai, nė vienos žiemelės nepraleisdavo Jnšk. Ant žirgu belekąs S.Dauk. Leki šūkoms (joji šuoliais) – da sprandą nunirsi Vvr. Leka, kaip arkliai įšoka Krkl. Visu smarkumu lėkė traukinys rš. Vamptelėjo kas žodį, ir lekia [kratos daryti] kaip ant gaisro Žem. Žirgą imk ir lėk kaip vėjas B.Sruog. Lekia tarytum akis išdegę V.Kudir. Lėkė kaip be galvos, ir apsivožė antraip vežimas Vvr.
| Telefono stulpai lėkė į užpakalį (važiuojant taip atrodo) rš.
^ Nelėksi pirm čėso (reikia turėti kantrybės; viskas turi būti savo laiku) ST135. Jis (vyras) lekia savo keliais, ji (žmona) – savo (abu nesutaria, nesugyvena) Rm.
lekiamai adv.: Viskas ėjosi labai lengvai, smarkiai, lekiamai rš.
ǁ nenubūti vietoje, brautis tolyn: Šviežioj žolėj karvės labiau lẽkia: kai žolės daug, ieško da daugiau Trgn. Regis, ir žolės yra, o arkliai lẽkia: paleidžiau panamėj, o radau kažno kur Trgn.
ǁ skubiai, pabėgomis dirbti, triūsti: Lėk lėk, tai an senatuvės dejuosi Sdk. Lekamosios dienos (skubūs darbai, reikalaujantys daug bėgiojimo) užeita – šienai, dobilai… Šts.
ǁ refl. pajėgti daug, skubiai dirbti: Lėkei lėkei, o ko dabar nebeleki? – Kad jau nebesilekia Ldk.
ǁ tr. smarkiai varyti, lakinti: Jis savo žirgo niekados nelė̃kdavo J.Balč.
5. greit eiti, bėgti (apie laiką): Lekia diena po dienos, savaitė po savaitės, metai po metų, kaip raiti joja Žem. Pasirūpink apie save – metai lėkte lekia V.Kudir. Lekia gyvenimas tartum ristas žirgas rš. Įvykiai lėkte lėkė pirmyn rš.
6. smarkiai tekėti, plaukti: Upeliais vanduo bėga, lẽkia Kkl.
7. plevėsuoti, plazdėti: Karūna (vėliava) lekia ore BzBkIV318.
8. smarkiai kilti aukštyn, sklisti tolyn, į šalis: Kūliau, ka sijonas lėkė į aukštį rš. Traukiniai lekia į orą nuo partizanų minų rš. Arklys lėkė, kad ir kibirkštys lė̃kė Šlu. Pavirsta griuvėsiais gražiausi miestai, ir šimtmečių kūryba lekia pelenais S.Nėr.
| Tos avižos lekiančios (lengvos, prastos, vėtant krintančios tolyn kartu su pelais) – vištos visai nenori lest Gs. Gavom lekančiųjų dirsių – duonos neiškepsma Slnt.
| refl.: Nebirsta rugiai, lakiaus nėr, o vakar gerai lėkės: vėjas buvo Trk.
9. irti, bėgti (apie nėrinio akis): Apsižiūrėjau – kojinės akys lẽkia. Reikėjo taisyt Kn.
10. Prk, Kv smarkiai plakti, mušti (apie širdį): Širdis dar leka: atsigaus, dar nemiręs Plt. Jau širdis lẽkia, nepavysiu Skr. Širdies lekamoji liga Šts.
11. pulti žemyn, kristi: Kad lė̃kė malka in kojos! Sdk. Nelipk medin: lėksi̇̀ ir galą ne vietoj gausi Ds. Negi aukštyn lėksi – kas, kad lėksi LTR(Ds). Girdžiu girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis J.Jabl. Vi̇̀sa lẽkia iš rankų Skp. Tas paveikslas lẽkia ir lẽkia nuo sienos – prikalk geriau Ut. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis KlpD28. Prasti linai – braukiant lekia ir lekia Kp.
^ Kas aukštai skraido, tas žemai lekia Slk. Netoli lekia obuolys nuog obeles Gmž. Jau ir eina, kad kiaušinis nuo galvos nelėkt (labai iš lėto, pamažu) Trgn. Vienam upės šone kerta, kitam skiedros lekia (aidas atsiliepia) Slk.
12. byrėti, kraičioti: Obuoliai lekia nuo obelės Dbk. Jau lẽkia riešutai, kur prieš saulę Ėr.
^ Šuva loja, dantes lekia (mintuvai) LTR(Slk).
13. grimzti, smegti: Sniego daugiausia, ė kojos lẽkia lig žemei Prng. Menkas da dabar šerkšnas: kojos parejõ lẽkia Vdš.
14. refl. gerai derėti: Nelėkės žirniai – maž teprikūlėm Lk. Lėkės šį metą: iš pūro dešimt gavau Šts. Žemė nelekas: tik trys pūrai iš pūro Šts.
15. refl. gerai sektis, klotis: Nelėkės mokslas muno sūnuo Šts.
| Vaikams duona su sviestu lẽkias (gerai valgosi) Vkš. Vaikai, ar skani bulbynė? Ar lẽkias? Vkš.
16. krėkintis, lakstytis (apie kiaules): Kiaulė tekiuos lẽkia Kp.
◊ kur várnos lẽkia apie žiopsantį: Žiūr, kur varnos lek NžR.
lekiančioji rožė Plt med. odos liga – rožė, persimetanti iš vienos kūno dalies į kitą: Rožė įsimeta nuo išgąsčio, rūstybės ar vėjo užpūtimo. Ši pastaroji vadinasi lekiančioji TŽIV487.
lẽkiantysis spi̇̀ritas rš chem. amoniakas.
lẽkiančioji ugni̇̀s Prk med. išbėrimas, vienoje vietoje išnykstantis ir greit persimetantis į kitą kūno dalį: Kanapių patrinoms apdeda, kad y[ra] ugnis lekančioji Šts.
antlė̃kti, añtlekia, añtlėkė (ž.) intr.
1. užskristi: Žvirbliai ant miežių antlėkė ir lesa kiauras dienas Slnt. Kad gandras jau artie dangaus buvo, pečlinda nu gandro papurkšt ant debesų ir antlėkė PP79. Vienas lėktuvas ką padaro antlėkęs, o čia dešimtis! Šts.
2. užbėgti aukštyn, greit užlipti: Añtlėkiau ant trobos Slnt. Ana añčleka aukštyn ir pradeda pasakoti Mžk.
3. bėgant užvirsti ant ko: Par vieną biškį neañtlėkė ant manęs Slnt.
4. užriedėti, užvažiuoti ant ko: Dišlius eina tarpe arklių, kaip iena, ka neančlė̃ktum arkliuo brika ant nugaros Lk.
aplė̃kti, àplekia, àplėkė
1. tr., intr. K apskristi aplink ką: Aplėkė pasaulį rš.
2. intr. apibėgti aplink ką: Apilėkė aplink ežerą kai vėjas Švnč.
3. tr. apeiti, apibėgti, apskristi daug vietų norint ką surasti, pamatyti, aplankyti: Per vieną valandą jis nori visus aplėkti Krč. Giminė̃s ir šuva neaplėks (labai plati, didelė giminė) Trgn. Aplėkiau visą mišką – dyka, kaip pašluota, nė šunagrybio Ds. Kokius tris kilometrus aplėkiau su tuo vaiku Mrj.
^ Marga paukštytė visą svietą aplekia (laiškas) Jrg.
4. tr. apsiruošti, nudirbti darbus: Jūs daba samdot ir samdot, o jin viena aplėkdavo Bsg. Jaunas būdamas norėjau visą darbą aplėkt Tvr.
5. tr. skrendant aplenkti: Visus ir mane tas àplėkė Jrk41.
6. tr. greit plintant, sklindant pasidaryti žinomam, pasiekti visus: Garsas apie valsčiaus galvos apstumdymą aplėkė kelias parapijas P.Cvir. Tasai gandas vienu metu miestelį aplėkė J.Bil.
7. tr. Gg apvaisinti (paukščius).
atlė̃kti, àtlekia, àtlėkė intr.
1. K, Pln, Dr, Plm, Smn atskristi: O ir atlėkė trins raibos gegelės vidur tamsios naktelės StnD28. O ir àtlėkė raibas sakalėlis į sodą JV371. Atlėkė devyni varnai kriunkdami Jrk101. Jos atlėkė gulbėm (ps.) Lnkv. O kad smakas atlėkdavo, tai jis ant to akmens atsisėsdavo BsPI6.
| prk.: O ma[n] bešveičiant aukselio pentinėlius, o ir atlėkė margoji gromatėlė JD1171. Piktos žinios atlekia kaip paukštis V.Kudir.
^ Karvelis kepęs neatlėks B.
ǁ atsklisti oru (apie garsus): Kartu su pūgos staugimu atlekia varpų skambesys rš.
2. atbėgti: Vienšypais àtlėkė dvariškis į kiemą, t. y. greitai J. Ganiau aveles pamariais, atlėkė vilkas pagiriais DvD431. Atlėkė kaip iš pypkės Kv. Tas vaikas àtlekia kap akis išdegęs Alk.
3. greitai, skubinai ateiti, atvažiuoti, atvykti, atskubėti: Mergaitės buvo atlė̃kę pasiklausti apie vakaruškas Lkč. Bus atlekanti ana pri darbo – palik pusrytės Dr. Daug atlėks [jaunikių pirštis], bet ir aš skirsiuos kuo jauniausią Žem. Žiūri – atlekia pasikinkęs eržilą Raugalų Raulas V.Piet. Mašina nuo Pandėlio atàlėkė Skp. Ir švedas atlėkė per marias, grečnais su vyrais mums padės RD193.
| prk.: Atlėkė šaltoji žiema rš. Sulauksma, netruks atlė̃kti ta penkiolekta Krš. Atlėkė drėgnas žvarbus vėjas rš. Àtlėkė atūžė viesulas BŽ267. Todrinag zotag piktoji dvasia atlekia ir pagauna aną žodį ižg širdies jų DP99.
4. atkristi, atšokti, atplyšti: Nepriklijavai gerai, ažtat atàlėkė Trgn. Atlė̃kęs lopinys, reikia prisiūt Ds. Padai mano atàlėkė Švnč. Žiūrėk, atlė̃kus lenta, prikalk Ds. Pamaliuosi, metus pastovi ir atàlekia [dažai] Aps.
| Kolgi tavo lūpa vis atlėkus (atvipusi) kaip senos kumelės? Ds.
5. pavirsti į šalį (nuo smūgio): Maktelės kokiuo daiktu, ir atlėksi̇̀ Sdk.

×dalė̃kti, dàlekia, dàlėkė (hibr.)
1. intr. priskristi prie kurios nors vietos: Paukštis dalėkė ligi savo lizdo ir nutūpė rš.
2. tr., intr. prisiartinti prie kurios vietos bėgant: Vaikai lig pat akmens tekini dàlėkė Kv. Kai dalėksi kiemo vartus, užžvenk didžiu balsu: išeis mano tėvas, atkels kiemo vartus (d.) Smn.
įlė̃kti, į̇̃lekia, į̇̃lėkė intr.
1. SD400, K įskristi į vidų: Įlėkė pelėda į klėtį J. O ir įlėkiau, o ir įskriejau į močiutės sodelį JD1251.
| prk.: Įlėkė šiltas pavasario vėjas sp.
2. užskristi į viršų, aukštyn: Gaidys pasibaidęs įlėkė į eglę S.Dauk.
| Įtempė Katinas virvę, kilstelėjo varpas ir įlėkė į bokštą kaip vyturys į dangų P.Cvir.
| refl. Smln: Vištos įsi̇̀lekia į medį i kapo[ja] obuolius Jrb.
3. įbėgti: Spiritavičius, išlydėjęs nepaprastus svečius, įlėkė į raštinę T.Tilv. Juodbėriai žirgai įlėkė į kiemą rš. Ažsidarysiu vartus, kad arklys neinlėkt Kzt. Anlėkė vilkas į krūvą avių Grv.
| refl.: Įsilėkęs į peleną, [vilkas] norėjęs pūsti ugnį S.Dauk.
4. smarkiai, greitai įeiti, įvažiuoti, įjoti: Į kiemą įlėkė raitelių būrys rš.
5. bėgant pasiekti, priartėti: Neinlėkė žirgužėlis nė pusę laukelio, nusisuko žirgas koją, bernelis – galvelę (d.) Žsl.
6. refl. įsibėgti: Iš pradžių nebėgo, paskui įsi̇̀lėkė Š. Kaip kumelė įsi̇̀lekia į pakalnę, sunku benustabdyti Užv.
| prk.: Vėjas tik bėga per laukus įsilėkęs rš.
7. užskubėti (apie laikrodį): Dvidešimt minučių per sutkas iñlekia [laikrodis] Str.
8. įkristi, įpulti: Nusmuko pasaitas, ir kibiras į̇̃lėkė šulnin Š. Žiūrėk, neinlėk kur eketėn beeidamas per ežerą Ds. Man akin buvo kritusys anlėkęs Mlt. Kaip dėjau žiedelį aš ant pirštelio, antlėkė žiedelis ant undenelio LMD(Klt).
| prk.: Raudok, nabagai Kaulaky, kad prapultin pats įlėkei (patekai) A.Strazd.
^ Nekask kitam duobės – pats inlėksi̇̀ Rš.
9. įdubti: Net nepažinau – akys inlėkę kakton Ut. Seno žandai inlėkę Dkšt. Su inlėkusiais šonakauliais arklys greit stips Dkšt.
10. užsimegzti (apie grūdus): Dabar rugiai žydi, paskui įlėks grūdai, užaugs, subręs rš.
◊ širdiñ įlė̃kti patikti: Mokėjo man širdin įlėkti rš.
išlė̃kti, i̇̀šlekia, i̇̀šlėkė intr.
1. SD414, K išskristi: Išlėkė iš lizdo paskutinieji kregždės vaikai J.Jabl. Gulbėms išlėkus, trečią dieną pasnigs Šts. Motyna marčiai įkišusi į plaukus tas tris plunksnas, ir ši išlėkusi balandžiu BM385. Gandrai rudenį prieš išlėksiant susirenka pagalvoti apie būsimąją kelionę J.Jabl. Genys kalinėja prie išlekiamos skylės, kol bitis išvilioja Rdž.
| Aš nežinau, kas ten per mėsa buvo: kaip tik užkaičiau, pradėjo virtie, ėmė ir išlėkė per kaminą BsPIV31.
| prk.: Ausyse tebeskambėjo tasai „tu“, pirmą kartą išlėkęs iš Justo lūpų rš. Žodis kai paukštelis išlekia, ir nebesugausi Sln.
^ Išlėkė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas LTR. Žodis žvirbliu išleka, o jaučiu pagrįžta Sch104. Su varnom neišlėksi LTR(Mrj). Ìšlėkė žvirblys, parlėkė arklys Bsg. Uždaryk velniui duris, tai išlėks per aukštinį VoL244.
2. pajėgti, įstengti skristi, lėkti: Per valandą [lėktuvas] išlekia penkis šimtus kilometrų Ėr.
ǁ įstengti pakilti skrendant: Kas aukščiau išlė̃ks į padanges, tas paliks karalaitis paukščių (ps.) Žlb.
3. išbėgti: Ìšlėkė strėlės greitumu BŽ547. Kai išlė̃kdavo in sniego basas, visus pūtinius aplakstydavo OG371. Ir šokėjai šaunia pora priekin išlėkė lanku rš. Žiūrėk, avelės i̇̀šlėkė iš gurbo Dbk. Išlėkė oželis in visus laukus FM. Skruzdėlės i̇̀šlėkė Brsl. Vos ne vos išlėkiau nuo lietaus Varn.
4. greit išeiti, išvažiuoti, išskubėti, išdumti: Kai išlėkė vakar, tai tik šiandien vakare grįžo Lkm. A i tavo šeimyna į tą šokį išlėkė? Kal. Ant kelio išlėkė raitelis rš. Dabar sėdo an jos berniokas raitas ir išlėkė kaip vėjas laukan BsPII232. Iš siauros gatvelės išlėkė šviesus limuzinas J.Dov. Važnyčiotojas stipriai nutvėrė vadeles ir išlėkė pro vartus rš. Išlėkė kaip su daktaru (labai skubiai) Grš. Išlėkė kaip aitvaras iš namų Kp.
ǁ pasitraukti kur, pabėgti, išsprukti: Vaikeliai susiūtarijo išlėkt iž namų Ad. Neišlėksim niekur akli (nemokyti) būdami Drs. Brolis Amerikoj išlė̃kęs Ėr.
5. refl. Š išsibėgioti, išsilakstyti; pavargti, netekti jėgų nuo lėkimo: Atėjo išsilė̃kęs kaip šuva iš veselijų Ds.
6. iškilti, iššokti į viršų: Namų stogai išlekia aukštyn [per žemės drebėjimą] ir vėl ant namų krinta rš. Jis paspaudė parodytą mygtuką ir išlėkė į orą kaip strėlė iš lanko J.Balč. Bakstelėjau galvą į žemę, o kepurė išlėkė į palubį Rm. Liepsna išlėkė R46.
| Žižilpa išlėkė, t. y. akyse rodės, mirguliai ėjo, apžilpsta akys J.
7. išaugti į aukštį, ištįsti, išsistiebti: Išlėkė bulbieniuos bulbos – nebus geros Vj. Ìšlėkė pušys – aukštos, tiesios išaugo Š. Tankumyne pušelės visada i̇̀šlekia Trgn. Taboka kotuos išlėkė (suaugo į kotus), lapo nė vieno Ds. Rugiai i̇̀šlėkė šiauduos, o grūdų ir nebuvo Ds. Regis, da buvo vis vaikas, o dabar, žiūriu, kad i̇̀šlėkė – jau pilna merga Trgn.
8. iškristi, išpulti: Ìšlėkė iš trečio aukšto ir neažsimušė Dbk. Išlėkė uodas iš ąžuolėlio, nusisuko sprandelį DvD295. Stovi kap iš ratų išlėkęs Prng. Kirvelio mano išlėkta iš laivelės BM4. Negili kešenė – galia išlėkt Antš. Jam i̇̀šlėkė pinigai važiuojant, ir neberado Brž. Taip sopėjo galvą, mislijau, kad akys iš kaktos išlėks Jnšk.
9. Švnč, Ob iškraičioti, išbyrėti (dantims); išslinkti (plaukams): Ale kas gi bus? Tavo gi dantų baigiama išlėkt Sdk. Du dantys klebatavo ir dabar i̇̀šlėkė Antš. Man grėblio dantis išlėkė – gal įdėtum Jnšk. Išlė̃kusius plaukus pakišk pajuostėn OG412.
10. išvirsti, išgriūti nuo smūgio: Atidarykit, o jei ne – durys išlėks! J.Paukš.
11. prk. išnykti, išsieikvoti (apie pinigus): Tas tūkstantis po velnių išlėkė, ir vėl čysta Skr.
12. sulysti, sublogti: Veidas [ligonio] išlėkęs, pajuodęs Švnč.
13. plg. lėkti 10: Kam kafija tokia stipri: žmogeliuo širdis išlė̃ks Sg.
◊ išlė̃kti iš dúonos netekti, nustoti tarnybos: Seniūnas už tai gal iš duonos išlėkti Skr.
išlė̃kti iš mėsõs sulysti, sublogti: Ìšlėkė iš mėsõs mergiotė – tokia gi buvo riebi Ktk.
širdi̇̀s i̇̀šlėkė iš didelio išgąsčio apmirė: Jam širdi̇̀s i̇̀šlėkė, kai ugnį pamatė ant stogo Šv. Kad persigandau, net širdi̇̀s i̇̀šlėkė! Ds.
širdi̇̀s išlė̃kus labai kuo rūpinasi, gailisi: Mano širdis an jo išlėkus, ė anas vis nesisaugoja Ml.
nulė̃kti, nùlekia, nùlėkė intr.
1. nuskristi (kur): Varna leka lėkus ir grįžta žiūrėti, ar toli nulėkė NžR. Bėro žirgelio nubėgta, raimo sakalo nulėkta JD568. Ai, sakalai, sakalėli, tu aukštai lakiojai, nulėkdamas, parlėkdamas naujynas nešiojai JV328. Ei, sakalai, sakalai, tu raibasis paukšteli, nulėk jūres maružėles, parnešk ma[n] vainikėlį JV658.
^ Kur paukštis nenulekia, ten plunksnų nepalieka LTR.
| refl.: Nusilėk, gegelė, į žalią girelę JD690. Nusilėkė, įsitūpė į aukštą klevelį LTR(Plv).
2. nuskristi žemyn: Nuo laktos nulėkė višta J.
3. greitai nuslinkti, nuskrieti oru: Akmenaitis nulėkė par stogą Skdv. Mano ir visų aukštų vyrų akivaizdoj turėsit paleisti strėles, ir kieno strėlė nulėks toliausia, tas laimės Nuranigaros ranką J.Balč. Anų lekia – ore susprogsta, o mūs – tai da nulė̃kę i vėliavą pakabina (apie kosminius laivus) Jrb.
| prk.: Žiūri žmogus, dairaisi ir pasijunti mintimis nulėkęs ano meto gyveniman rš. Jurgis atsigulė atgal, bet miegas nuo blakstienų toli nulėkė Žem.
ǁ nusklisti oru (apie garsus): Per miškus nulėkė žmogaus šauksmas rš.
4. Rs, Šll nubėgti: Lėktinai nulėkė Urtė į virtuvę I.Simon. Nùlėkė kai galvon daužtas OG363. Nùlėkiau in tokį vieną žmogelį Grl. Lėkte nulėkė OsG56. Kol dešra keps, aš nulėksiu į rūsį ir atnešiu gerti J.Balč. Arkliai nulėkė kap viesulai per laukus Dg. Skruzdėlė, nulėkusi į dangų, jau rado vorą beskundžiantį J.Jabl.
5. Užv greitai, skubinai nueiti, nuvažiuoti, nuskubėti, nudumti: Ir toksai noras jį paėmė nulėkti miestelin savo trobelės pažiūrėtų J.Bil. Buvau nulėkus net Švenčionyse, ir tai nieko nepadėjo Lkm. Nùlėkė į Smurgainis Aru17. Ir mūs Jonas paskui mergas nùlėkė Sld. Žuvytė papyko ir nùlėkė (nuplaukė) (ps.) Brž.
ǁ tr. greitai važiuojant, lekiant, skubant ką padaryti: Kad būtų mašina (linų raunamoji), tuoj linus nulė̃ktų (nurautų) Ėr. Su talka ji ben kelius daržus nulė̃ks (nuravės) Slm.
6. refl. nuvargti lakstant, bėgant: Kad nusi̇̀leki perdien su gyvuliais, net kojas vakare suka Ds.
7. SD452, Dglš nukristi žemyn, nupulti: Nulėkė nuog arklio B. Apsisukė man galva, ir nulėkiau nuo pačios viršūnės žemėn BM74. Jonas su kirviu kaip rėžė, ir nulėkė smako galva BsPIII33. Nukirstasis pirštas nulėkė į tą bačką LTI34. Kaži kur nulėkė vinis? Up.
^ Eina – kiaušinis nuo galvos nenulėktų (labai pamažu eina) KrvP(Kp). Paskutiniai marškiniai nulėks nuo pečių (supliš, nudriks) – kas reiks daryt? Skdt.
ǁ nukristi tolyn, į šalį: Grėblio galva nulėkė už grabės Up. Kaip berniokas buvo až adverijos ažsiglaudęs, tai kamanėlės jo nekliudę nulėkė an kiemo BsPII231. Kad duosiu per ausį, tai tu nulėksi pas Mataušį Kb.
| Toliau nulekamas grūdas berant y[ra] duonai geriausis Šts.
| refl.: Nuklastant, nuliekuojant sėlenos nusi̇̀leka, o kruopai paliekta Šts.
ǁ nusmukti, nuslinkti, nutrūkti: Anąkart ravėdama buvau žiedą pametus – nulėkė nuo rankos PnmR. Mat tas nagas buvo nulėkęs, dabar atauga Upt. Tekinis nu rato nulėkė Šll.
8. susidėvėti, suplyšti: Ot batai: porą kartų miestan suvaikščiojau, i nulėkė! Švnč.
9. nustoti smarkiai plakus (apie širdį): Kaip širdis nulėkė, atsitekėjau Šts.
10. dingti, išnykti: Sienas užgesė, stogas nulėkė (sudegė) Krtn.
11. iron. mirti: Vienas puodininkas nùlėkė Krtn.
12. nusilpti, suglebti, susenti: Jau boba visai nulėkus ir dirbt nepagali Ml.
◊ nuo kójų nulė̃kti nuvirsti, nugriūti: Kad rėžė snukin, tai net nuo kójų nùlėkė Dglš. Dvi stiklines stiprios išgėrė ir nulėkė nuo kojų Skdt.
palė̃kti, pàlekia, pàlėkė intr.
1. K nuskristi tolyn, šalin, toliau: Paleido lazda in žvirblį, žvirblis palėkė Brt. Po to šnekėjimos palėkė visi [juodvarniai] šalin BM371. Tie balandžiai sudaro Viliui daug rūpesčių: čia palekia į kaimynus, čia vėl reikia naujos veislės rūpintis I.Simon. Vis gerai dabokiat tame čėse, idant jums nė vienas spietlius nepalėktų S.Dauk. Lakūns palėkė, narūns panėrė, balandėlė tupėjo JD1202. Plu plu i palėkęs gaidalis Krtn. Visi paukščiai po dangumi buvo palėkę (išskraidę) CII923.
ǁ užskristi aukštyn: Viena višta ant kamaros palėkė dėti Užv. Vambuolė, palėkusi į jo lizdą, kiaušius erelio išrito S.Dauk.
| refl.: Kad gaidys, aukštai pasilėkęs, gieda, būs geras oras Prk. Aš, ant tvoros pasilėkęs, kukurikū, žiema beregint ir praslinks: nereikia man trobos Mc.
ǁ paskristi po kuo: Žvirblis iš rankų pàlėkė po pastoge J.
2. kiek paskristi: Toliau palė̃kę [lekiančiu laivu], pamatė vyrą prie ežero prisigulus, o bematant ežerą senkant Jrk30.
3. K galėti, įstengti skristi: Nepàlekia paukštukas Lp. Aš užtikau jau pàlekiamus paukščiukus Lš.
^ Turi kojas, bet nevaikščioja, turi šiaudų, bet neėda, turi plunksnas – nepalekia (lova) Dkš.
4. pabėgėti: Palėk tu, vaikel, lig miesteliu, parneši tu man užkūryti Jnšk. Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis atjoja giria; palėkusi slėpsiuos; žaibu – akimi pažvelgsiu tiktai paslapčia Mair.
5. galėti, įstengti bėgti, greit eiti, smarkiai dirbti: Su kurpėm aš nepalekiu Ar.
| Buvo mitri, palekanti, bet nenorėjo smagiųjų (sunkiųjų) darbų dirbti Nt. Ka i didelis, o ka nepaleką̃s (sakoma apie didelį, bet nejudrų, nesugebantį žmogų) Plt.
6. pabėgti, pasprukti: Nepaspėjau palėkt, i pagavo Ar.
7. greitai privažiuoti prie ko: Tuoj įsuks [vežimas] ir palėks po langais rš.
8. iškilti, išlėkti: Nekuri parako fabrikė Kalifornijoj į orą palėkė (sprogo) LC1883,41.
9. pariedėti, nukristi po kuo: Pirštą kai kirto, palėkė palovin BM111.
10. dingti: Kur tas Petras pàlėkė? Jau antra diena jo nematau Krsn.
11. pasibėgti, pasieiti, pasilakstyti: Žiemos mitus [karvė] ir jau po jaučiu pàlėkė Ėr.
| refl.: Kiaulė mažučiu tekiu pasi̇̀lėkė Kp.
12. susenti, išgverti: Jau ji visai palėkus Kb.
parlė̃kti, par̃lekia, par̃lėkė intr.
1. Gršl, Klvr parskristi: Gandras su kitais kaimynais par̃lėkė linksmas K.Donel. Gera paukščiam rudenį išlėkti, kad pavasarį vėl gali parlėkti KrvP(Jnš). Parlek gulbelis iš pajūrelio, neparneš vainikelio D43. Paukščiu neparlėks (negrįš) Lp. Parlėkė du kauku ir pasitūpė pas indą VoL319.
| refl.: Aš parsilėkčiau pas motynėlę, aš įsitūpčiau į obalėlę JD1242. Aš parsilėkčia į tėvelio dvarą, į naują vyšnių sodą LTR(Plv).
2. parbėgti: Vaikas parlėkė taip uždusęs Pp. Par̃leka žirgelis, parbėg juodbėrėlis (d.) Jrb.
3. greit pareiti, parvažiuoti, pardumti: Jau vaikai parlek iš mokyklos Kv. Močia par̃lėkė namo susraukus kaip penkios pėtnyčios Ds. Ve, jau anie par̃leka su naująja brikele Kv.
4. pargriūti, parkristi, parpulti: Mediniais apsiavus lengva parlė̃kt Trgn. Bernas kniūbsčias par̃lėkė po ežia ir guli apgulęs Rš. Bortas lūžo, po mašina par̃lėkė (papuolė), i gatava Ps.
pérlėkti
1. intr. K perskristi: Žąsis, gandras in antrą pusę upio párlėkė J. O aš pasiversčiau į raibą gegelę, párlėkčiau par girelę JV787. Net nusgandau – viškai par stogą pérlėkė orlaivis Kp.
^ Giriasi kap gaidys, per tvorą perlėkęs KrvP(Srj).
2. intr. lekiant kiaurai prasiskverbti per ką: Per mano širdelę perlėkė dvi kulkos (d.) Nm.
3. intr. perbėgti: Per visus kambarius pérlėkė – nieko nerado Ktk.
4. intr. greitai, skubiai pereiti, pervažiuoti: Pérlėkiau per visus kromus, ale tokios [medžiagos] niekur nebegavau Ut. Mašina pérlėkė Aps. Kumelė išsidykavojus, nei anas kur pérlekia jąj, tai kai nutrūksta – nesugausi Mlt.
| Šiurpas perlėkė per visą jo kūną J.Bil.
5. tr. greit jojant, važiuojant nukamuoti, išvarginti: Arklys pérlėktas, kaip karstas (liesas, pertrūkęs) Šmn.
| refl.: Gal jis (arklys) kur parsi̇̀lėkė, kad kosėja Pc.
6. intr. įdubti, įkristi: I akys pérlėkė nuo ašarų Prng.
pralė̃kti, pràlekia, pràlėkė
1. intr. K praskristi: Pralėkė gervės, gulbės J.
2. intr. greitai praslinkti, praskrieti oru: Kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas I.Simon.
| prk.: Ir vėl pralėkė jam per galvą mintis Pč. Per visas erdvias klubo ir restorano sales pralėkė šiurpi ir nelaukta žinia T.Tilv. Nepralėkė dovanai meldimas mano PK55. Jei gyvensi viduoju gyvenimu, maž tedabosi pralekiančių žodžių M.Valanč.
pralekiamai adv.: Abejojims, pralekiamai užplūstąs ing galvą srš.
3. intr., tr. greit praeiti, pravažiuoti pro šalį: Tik driku driku ir pralėkė visi pro šalį Rz. Ką tik pralėkė pirmieji vestuvininkų vežimai I.Simon. Nakčia traukinys pralėkė Gatų kalnus J.Balč. Kai grauzmu pro mus pràlėkė Trgn.
4. intr. nulėkti, nuvažiuoti kokį atstumą: Kada gi pagaliau pralėksime tą mylelę iki kalnų? Vaižg.
5. intr. greit praeiti, prabėgti (apie laiką): Ji minėjo savo greitai pralėkusią jaunystę rš.
6. intr. prasmegti: Kadai buvo ant kalno akmeninė koplyčia. Po vienai nakčiai žmonės rado pralėkusią (prasmegusią) TDrIV292(Švnč). Kalba, kad tam kalne bažnyčia pralė̃kus Švnč. Kad tu pralėktum šimtą sieksnių! (keik.) Švnč.
| prk.: Žemės daug, mokesčiai mokėt reikia – i pràlėkė (nusigyveno) Prng.
prilė̃kti, pri̇̀lekia, pri̇̀lėkė
1. tr., intr. K skrendant pasiekti, priartėti prie ko: O aš pri̇̀lėkiau vyšnelių sodelį – tai močiutės dvarelis JV790. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44.
ǁ sklindant oru pasiekti (apie garsus): Iš svetainės josios ausį prilėkė sujungti verkią fortepijono ir violončelės tonai rš.
2. intr. suskristi į vieną vietą, priskristi daugeliui: Ir pri̇̀lėkė pilnas dvaras paukštelių, ir apstojo povelę ant dvaro (d.) Mrj.
3. intr. pribėgti prie ko: Ji tik pri̇̀lėkė ir užriko: „Ko nedavei šiaudų?!“ Pš. Mieste tik pri̇̀lėkė ir vėl nukūrė Ds. Jos … parbėgo namolio greit, prilėkė pri durų BM139. Tik prilėksi an darbą kaip šuva an karštą ėdalą, ir vėl bėgi prie vaiko Ds.
4. intr. pribėgti į vieną vietą daugeliui: Daug žmonių pri̇̀lėkė ir užgesino ugnį Ėr.
5. intr. greitai prieiti, privažiuoti, prisirinkti: Ant pakasynų kad pri̇̀lėkė, kad privažiavo ponų iš aplinkinių dvarų! LTR(Rz). Ar čia pas tamstas tiek svečių pri̇̀lėkė? Ds. Prilėkė tų moterų kaip varnų Pšl.
6. intr. prilakstyti, pribėgioti: Kap buvo man reikalas, tai aš visur prilėkdavau Nč.
7. intr. nuvargti bėgiojant, skubiai dirbant: Per visądien prilėkiau, ką kojų negaliu patęst Arm.
8. intr. prikristi, pribyrėti: Po nakčiai rasdavo daug obuolių žemėj prilėkę Dkšt. Daug grūdų į pelus pri̇̀lėkė – sietas buvo retokas Trgn.

×razlė̃kti (hibr.) išsisklaidyti, išbyrėti: Reikė[jo] buvo akmenų privežt ar ko, šitas smėlys razlė̃ks per šonais Str.
sulė̃kti, sùlekia, sùlėkė intr.
1. K daugeliui suskristi į vieną vietą: Tai kad sulėktų šiltam pavasarėlyj drabni paukšteliai TŽI291. Ir sùlėkė du karveliu mėlynu JV73.
| refl.: Visi paukšteliai susi̇̀lėkė, beržų šakeles nulenkė JV87. Štai tuojaus visi pulkai, girdėdami šauksmą, iš visų pašalių susilė̃kę jam pasirodė K.Donel. Kur maita, ten ir ereliai susilekia BbMt24,28.
2. subėgti: Tik paberk vištom – sùlekia koks dvyleka Lg.
3. greit sueiti, susirinkti: Į tėvo šermenis sùlėkė visi vaikai Kv. Sulėkė kai varnai Trgn. Sulėkė visa Ramygala žiūrėt Rm. O mudvi sulėkdavov, mudvi pasišnekėdavov kaip gegelės, patorėly sutūpusios JD1200. Lietuviai, pajutę atašlamant kryžokus, sulėkė iš apylinkių Punin BM106. Tai ten Joninių naktį sulekia raganos iš viso svieto BsMtII146.
| refl.: Būriais susilė̃kę koliojo Jrk42.
4. sukristi; nugrimzti: Ledu baisu važiuot: plonas – sulėksi i neišlipsi Prng. Kai sùlėkiau sniegan palig pažastų, tai tik išsigrūdau Ml. Ragutės sùlėkė sniegan, arklys ir nepatraukia Mlt. Sulėkė lyg musės į puodynę LTR.
| Užmiršau slastus pastatyt (atidaryti), daba sulėkę (užsidarę) i stovi Plš.
| refl.: Žinau, kad nukreivuosiu, tik siuvu, kad vota nesuslė̃kt (nesusimestų į krūvą, nesudribtų) Kltn.
5. sulysti, sublogti: Žmogynas suvis sùlėkė Dkšt.
užlė̃kti, ùžlekia, ùžlėkė
1. intr. skrendant pakilti iki kur, užskristi ant ko: Ant tų aukštumynų, ant tų kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėrys neužbėga, nei paukštis neužlekia V.Krėv. Užùlekia vieversys arti debesų Brž. Užlekia musės, rėplioja, ir nesmagu yr Skr.
| refl.: Paukštytis, ant medžio užsilė̃kęs, uogas nulesė K. Vištos užsi̇̀lėkė an stogo Vlkv. [Gegutė] ant margų skrynelių užsilėkdamà, močiutės dukrelę iškukuodama (d.) Mrj.
2. intr. užskristi iš kur (ppr. būriui): Šįryt špokų kad ùžlėkė tūliai! Užv.
| Užlekia lėktuvai ir sudirba miestą Ėr.
ǁ skrendant užsukti kur: Ir užlėkė žalion girion, žalion girion in gegulę KrvD149.
| Ùžlekia ir čia koks lėktuvas Gs.
3. intr. greitai atslinkti, atskrieti oru: Vienu kartu kad ùžlėkė debesỹs! Ėr. Po valandos užlėkė didelė pūga rš.
4. intr. užbėgti į viršų; užbėgti ant ko: Jie tekini užlėkė laiptais rš. Užlėkęs ant kalno, žiūriu BM4. Užlėk aukštai, ar neuždabosi kur lapės Mrc. Jaunikliai ùžlekia ant ežių ir knaibo lapus Kkl.
5. intr. greitai užvažiuoti, užjoti į viršų: Fajetonas užlėkė ant kalniuko ir pro liepas įdardėjo į kiemą A.Vencl. Užùlekia Jokūbas lig pusė kalno (ps.) RdN.
6. intr. greitai, staiga atvažiuoti, atjoti, atvykti: Užlekia karieta šešiais žirgais Ml. Tuoj ir anys užlėks – nestoliai išsilenkėm Skdt. Buvo mėgstama jų (raitelių) priemonė užlėkti viesulu, kvykiant ir švilpiant rš. Ùžlėkė varnai (apie policininkus) Rs. Užlė̃ks pirminykas, duos velnių Trak.
ǁ užeiti, užvažiuoti, užsukti kur: Norė[jo] ažlė̃kt in mus OG101. Jau ir an mumi ažlėks neažilgo Sdk. Matai, an veselios ir anas ùžlėkė (atvyko, prisistatė), nemislytai Sdk.
7. intr. užbėgti, užvažiuoti už ko: Jau ažùlėkė až klaimo, nebesimato Ds.
8. intr. bėgant, greit einant, važiuojant susidurti su kuo, užgriūti ant ko: Ant prekinio traukinio visu smarkumu užlėkė greitasis traukinys rš. Vaikai, pasistoję ant medinių dviratukų, triukšmingai važinėjosi šaligatviu, užlėkdami ant praeivių rš.
^ Nuo vilko bėgo, ant meškos ùžlėkė (saugodamasis vieno pavojaus, bėdos, pakliuvo į kitą, didesnį) Ėr.
ǁ bėgant aptikti, rasti:
^ Vikrus pats užlekia, lėtam vėjas užpučia Slk.
| refl.:
^ Greitas pats užsilekia, lėtam vėjas užpučia Klt.
9. intr., tr. užbėgti į priekį: Ana ažùlėkė pirma mane Ktk. Niekaip negalėjau karvės užlėkt Ėr. Užuolankom užuolankom užlėk jaučiui už akių ir sugręžk jį čia Ėr. Davėsi už akių užlėkti Ėr.
| prk.: Ir šnekėt neduoda, ana su savo kalbom užlekia (pertraukia kito kalbą, pati skuba pasakyti): jos mergiotės tokios, te tokios Skdt.
10. tr. bėgant, smarkiai jojant, važiuojant pavyti, užginti: Ùžlekia anas mañ raitas ir klausia, ar aš nematęs čia lakstant gančiaus Ds.
11. tr. padaryti, apeiti (darbus): Jis vienas nori užlėkt visus darbus Ėr.
12. tr. smarkiai dirbant, triūsiant įsigyti, užsidirbti: Kam čia dabar tau senam dirbt, lėkt: dvarų gi jau neažlėksi̇̀, gana, kiek ažùlėkei Trgn. Lėk lėk – nieko neužlėksi Pc. Aš viena nebgaliu tiek užlė̃kti, ka visus išmaitinčiu Vkš.
13. refl. dirbant, triūsiant, lekiant išvargti, nusikamuoti, nusivaryti: Darbymetė – žmonės darbais ažsilėkę Prng. Ažsi̇̀leki darbu, tai ir valgyt nesnori Vj. Parnedėl su darbu taip ažsi̇̀leki, kad nebesrūpi šventėj niekur ir nueit, o rūpis pasilsėt Trgn. Nevaryk arklių, ba užsilė̃ks Lp.
14. intr. užkristi už ko: Beropojant jam ažulėkė paparčio žiedas ažu vyžo TDrIV295(Prng). Paieškok, gal yr kur ažlėkęs Trgn.
15. intr. užgriūti, užkristi ant ko: Lėkė kaladė nuo pečiaus, dai užlėkė an Juzuko pečio Ml. Tai arklys! Jau užùlekia ratai ant galvos (į pakalnę patys rieda), o jis vis vietoj (nenori bėgti) Slm.
16. intr. užskubėti, užeiti į priekį (apie laikrodį): Laikrodis valandą ùžlėkė Ėr.
17. intr. būti atsilikusiam, tamsiam: Anies žmones ažlėkę, gyvena nuo visų toli, kai vilkai Švnč.

skaitýti, skai̇̃to, skai̇̃tė, skai•tyti
1. tr., intr., SD38, H, R, Sut, K, I, M, L suvokti raštą; reikšti raštą žodžiais: Ans įninka skaitýti kningą, raštą J. Vienas skai̇̃to laikraščius, – yra ko klausyt, kito suprast negalima Km. Kap jūs mokat skaitýt, tai jūs žinot, kas čia yra Ktv. Kas nori mokintisi, skaitýt mokė Krs. O kam judum reik tų kningų, kad nemokatav skaitýti? Mžk. Gerai, kad skaitýti moku: iš proto išeitum neskaitýdamas Kin. Kad į mokyklą pradėjau eiti, aš jau buvau išmokęs pri bobutės tas kningas skaitýti Knt. Praslaužiau kiek skaitýt Dglš. Ir knygą skai̇̃to, ir parašo, ką reikia, o aš jau nematau knygų skaitýtie Dgp. Vasarą nėr kada i skai̇̃to Aps. Kitas gal per daug skai̇̃to vakare, tai ir akys sugenda Kp. O dabar kiek čėso, kaip tavę nematau, anei gromatėlės nuog tavę neskaitaũ DrskD27. Skaitydamas suieškau R263. Jis beskaitydamas užmigo KBI35. Surinkęs ūkininkų vaikus, mokė rašyti ir skaityti ne vien žemaitiškai, bet ir lenkiškai M.Valanč. Skaitau dieną pryšokiais, skaitau vakarais Žem. Skaitytinas N, Š, Rtr. Skaito – kaip vyžas pina TŽIII378. Skaito – kaip ropę kremta (greitai, lengvai) PPr247. Skaito – kap riešutą (ledą Plv) kremta Rud. Skaito kaip par akminus (nesklandžiai) Krž. Broliai seserys, imkiat mani ir skaitykiat ir, tatai skaitydami, permanykiat Mž8. Kas tą skaito, teišmanai VlnE129. Ir ėmė knygas suderėjimo ir skai[tė] tas po akim žmonių BB2Moz24,7. Ir todrinag mumus šią dieną tą evangeliją bažnyčia š[venta] skai̇̃to DP219. Nebuvo nei žodžio iš to viso, ką prisakė Maižiešius, ko neskaitytų garsiai Jozuė ChJoz8,35.
^ Šnekėjo – kaip iš knygos skaitė rš. Kas skaito rašo, duonos neprašo Jnš, Ds, Gs. Kas nemoka skaityti, tam negelbsti nė akiniai PPr198. Nemokėjau skaitýt nei rašyt ir karalium nebuvau (juok.) Všn. Nemoku nė skaityt, nė rašyt, o karalium deda Šn.
skaitýtinai Rašyk skaitýtinai, aiškiai KII25. Skaitýtinai nė[ra] teip gražiai, o ka dainiuos, da gražiau būs LKT70(Dr).
| refl.: Pasakojimas lengvas, skaitosi [= skaitomas] smagiai V.Kudir. Taip rašose, … taip skaitose Mž13.
ǁ įstengti suvokti raštą: Da aš skaitaũ be akinių Rud. Aš tai da skaitaũ prisimerkus Ssk.
2. tr., intr. iš rašto sužinoti: Ką tiktai … po knygas skaitýdavau, vis tai savo tėveliams potam lietuviškai apsakinėdavau A.Baran. Ana nori pamatyti jūsų kraštą, apie kurį tik iš knygų buvo skaičiusi rš. Ar neskaitėt tatai, ką padarė Dovydas, kaip išalko ans? BtMt12,3.
| Senoji Voluntienė pleinatas skai̇̃to (išaiškina iš knygų, po kokia žvaigžde žmogus gimęs, kokią laimę atsinešęs) Vkš.
ǁ tr. suprasti ką, išreikštą tam tikrais ženklais: Skaitýti brėžinius BŽII583.
| Tik jūs, geologai, mokate gelmes skaityti J.Dov.
| prk.: Žvėrių nosis taip įgudusi girios raštą skaityti, jog jokiu būdu neapsiriks sp.
ǁ tr., intr. prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Žiūriu į veidą, į akis, skaitau mintis E.Miež. Ji, matyt, jau mokėjo skaityti iš jo veido kaip iš knygos V.Myk-Put.
ǁ intr. pagal tam tikrus ženklus aiškinti, pranašauti: Mūsų miestelė[je] tik viena Voluntienė mokėjo iš rankos skaitýti Vkš.
3. tr. dėstyti žodžiais mokomąjį dalyką, kokią temą: O vėliau turėsite skaityti paskaitas naujoje didelėje salėje J.Dov. Savo mokslus skaitýti KII25.
4. LKTI133(Plik) kalbėti (maldas): Ar poterius skaitái, ar velnią matai, kad nieko nesakai? Klp. Poterių, kaip krikščionims reik, skaitýt užsimiršo K.Donel. Malda, vakarais skaitoma N. Pradėk dešimtis prisakymų skaityti APhVIII41.
ǁ tr., intr. sakyti rečitatyvu: Mano miela gailiai verkia, gailiai verkia, žodžius skaito (rauda su žodžiais) LTR(Mrk). Klausau: kad verkia, kad verkia, skai̇̃to žodžiais Rdm.
| Ale tas gaidys ne savam prote: naktį skai̇̃to ir skai̇̃to kažką (gieda) Mrk.
5. intr. Sut, M, L, Nmč sakyti, vardyti skaičius iš eilės: Atžagarai jis nikstą skai̇̃to, koją nikstelėjęs: ne vienas, ne du, ne trys … lik devynių J. Norint karpas nugydyti, reikia pradėti skaityti iki devynių atbulai LTR(Šmk). Skai̇̃to lig penkiasdešim LKT347(Klt). Lig devynių kad skaitái, gali kišti duonikę (jei, ranką įkišusi į krosnį, suskaičiuoji ligi devynių, gali kepti – nesudegs) Dov.
6. tr. H, Z.Žem nustatyti kiekį, sumą: Aš mažiau sau metų skaičiaũ, o paskui žiūriu, kad aš senesnė Pb. Skaitom metus amžiaus iš veido rš. Visa turiam, kiaušinių tai nebeskaitai̇̃ – keselys pridėtas Slm. Tevie kąsnius skaitýsiam (juokiamasi, atsilikus valgančiam) Sg. Kaip tu čia skaitéi tus piningus – skaitýk par naują Trk. Aš atvažiavau ne uogelių valgytie, ne skaitytų šimtelių imtie (d.) Tvr. Krausiu kraitelį ko nodidžiausį, skaitýsiu šimtelius ir tūkstantėlius DrskD16. Kad paskaitei šimtą, skaitýki ir antrą, vainikėlis dar brangesnis už porą šimtelių! JD1234. Saulelė leidos – dar nestatyti [pėdai], naktelė temo – dar neskaityti LTR(Mrk). Tik ji moka šienelį grėbti ir vargus skaityti LTR(Ob). Metus skaitė nu didžių karių, nu tvanų, nu vėtrų, nu audrų S.Dauk. Šiaulių pavietė[je] ir parakvijo[je] yra soda, Kebliais vadinama, į keturias dešimtis ūkinykų skaitanti M.Valanč. Ir Ploniui buvo jo tėvas primiręs bene šimtus metų skaitančią burinę valtį I.Simon. Eidamas tada su užrištom akim, aš visą kelią skaičiau žingsnius J.Balč. Skaitvardžiai vieni vadinasi skaitomaisiais, kiti gi nuolatiniais A.Baran. Kada galvas vaikų Izraelio skaitysi BB2Moz30,12. Pradės Viešpatis žmones savas karalystėje tėvo savo skai•tyt DP542. Didė daugybė, kurią negalėjo niekas skaityt BtApr7,9. Skaitau, skaičių darau SD312. Ant pirštų skaityti N. Šimtais skaityti N. Anas skai̇̃to grašius Lz. Žaibuoja, stuboj šviesu, pinigus gali skaitýti Skr. Karvių buvo daug, visos perkarusios, šonkaulius galėjai iš tolo skaityti J.Balt. Žileikę (tokią dūdą) skai̇̃to pirštais ir groja Tvr.
^ Kur mušas ar pinigus skaito – bėk [iš ten] NžR. Pinigai skai̇̃tomi (reikia skaičiuoti, tikrinti) Trgn, Bsg. Piningas skai̇̃tomas Krš. Kitam kišeniuj pinigų neskaityk Švnč. Kito griekus beskaitýdami, savo pamiršta Krš. Vėlu kely arklio dantys skaityt Švnč. Smertis valandas skaito, o žmogus dar turtus krauna Lk. Dovenų tavo neskaityk, Viešpats suskaitys VP13. Nuginiau kalnais, parginiau kalnais, skaičiau šimtais – vienos pasigedau (audžiant viena gija nutrūko) LTR(Rs).
| refl. tr., intr. Sut, N: I nuvežęs tus piningus, skai̇̃tos, ant stalo pasidėjęs Nv. Kiek skaitáis metų? – Jau ašma dešimtis Šts. Tie metai tie patys skai̇̃tos – a čia, a čia tarnausi Krtn.
7. tr., intr. Kv nustatyti kainą parduodant: Kiek jūs skai̇̃tot už tas skiedas? Vž. Kiek tau skai̇̃tė kilogramą? Lkč. Po kiek skaitai̇̃ pieną? KzR. Jau pašaras išeina labai pigiai, nebrangiai teskai̇̃to Lk.
8. refl. Ser atsilyginti, atsiteisti, atsiskaityti:
^ Gyvenkim kaip broliai, skaitýkimės kaip žydai (sakoma, nenorint likti skolingam) Skdt.
9. tr. žiūrėti, paisyti, vertinti: Savo labai skai̇̃to, ė mūs – ne Dglš. Šito tavo davimo (kraičio) anies suvis neskai̇̃to (vis dar maža) Klt. Mes girto to berno neskaitýdavom Imb.
| refl.: Ji nieko nesiskai̇̃to: ką turės – šveis, ir gatava Slm. Juk dabar turtingi visi yra: su pinigais nesiskai̇̃to Jrb. Buvo aiškiai toks beprotis, su antru žmogu nėmaž neskai̇̃tės Ms. Tu su mumis nesiskaitai̇̃, kumštį kišenė[je] laikai Snt. Anas nesiskai̇̃to su sveikata Dglš. Aš nesiskaitaũ su smerčia – ką čia užgyvensi! Jnšk. Aš skaičiaũs su žmonim Rš. Jis su žodžiais nesiskaito rš.
ǁ refl. sutarti: Su tavi šį vakarą gerai skai̇̃tomos Gršl.
10. (sl.?) tr. laikyti kuo, pripažinti: Aš pjovimo neskaitáu už sunkį darbą End. Tu munęs už beprotį neskaitýk Trk. Tu man skaitai̇̃ paskutiniu durnium, kad par akis teip man meluoji Lkm. Mano darbus kenksmingais skaitė LTI86. Jei gerai apsidaręs, ta tą i skai̇̃to bagotu Plng. Upė – nėr kas skai̇̃to, tik toks ravelis Švnč.
| refl.: Jis nesiskai̇̃to mūsų kiemo žmogus Mžš. Par dvidešimti metų parejo mergaitė, ta jau skaitýsias sena Tl. Sunkiausis darbas skaitosi rugiapjūtė, toliau šienautė, mėšlavežis, linamynė LTR(Žgč). Medžias, perkūnijos trenktas, skaitos geru gydyklu nuog dantų sopės VoL247. Kas turėdavo bendras bites, skaitýdavos bičiuliai Grz. Ka i skai̇̃tos giminė, ale negiminiuojamos Šll. Jug tu didelė skaitáis Brs. Gaidžio tas pirštas skai̇̃tos kaipo pentis Pls. Nedrįsome nes besiskaityt aba lygintis su nekuriais, kurie patys save giria Ch12PvK10,12.
ǁ refl. modal. vartojama autoriaus kalbai apibūdinti, svarstant, aiškinant kokį faktą: Buvo, skai̇̃tos, ten dronyčia, kur dar̃ tas kelias eina Alv. Skai̇̃tos, matai, ka jau bagotas esi, gali gerti Trk. Skai̇̃tai, aš jau vieką pabaigiau Aps. Čia ir bala, skai̇̃tai, tokia buvus GrvT67. Kningą padės – tu, skaitýkias, mokykias iš kningos Gršl.
11. (sl.?) tr. vadinti: Tą vietą Melnytėle skai̇̃tė Jsv.
| refl.: Varniai skai̇̃tės Medininkai Varn.
12. intr. šnek. pliekti, kirsti pagrečiui daug kartų: Tas drūtasis kaip pasiėmė tą poną už barzdos, kaip ėmė kuolu skaityt per nugarą! BsPIII243.
◊ áuksinus skaitýti vemti: Sakiau, kad negerk – neklausei, dabar skaitýk sau áuksinus Srv.
dẽbesis skaitýti dairytis, iškėlus galvą: Įsivaizdavo, nieko nekalba, tik dẽbesis skai̇̃to Skr.
dienàs skaitýti būti silpnam: Kas dar drūtas, tai dar nieko, o kai aš dienàs skaitáu, ir karšatis prieina… Vdk.
kai̇̃p skaitýte skaitýti labai sklandžiai pasakoti: Kai̇̃p skaitýte skaitáu, viską teismuo išpasakojau Krš.
kai̇̃p (tarýtum) žvaigždès skai̇̃to (skaitýdamas) labai išdidžiai, iškėlęs galvą (eina): Eina, tarýtum žvaigždès skai̇̃to Ūd. Eina kai̇̃p žvaigždès skaitýdamas KzR.
ką́snius skaitýti šykštėti maisto: Jie labai šykštisi, tiesiog ką́snius skai̇̃to, kai valgai Mrj. Savo vaikams ką́snius skai̇̃to, tai ko beklausi apie svetimus KlK6,61(Krš). Viena gyvenu, munie niekas ką́snius neskai̇̃to Vn. Aš jų ką́snių neskaitaũ: kiek nori, tiek valgo Snt.
kiaũlių skaitýti Trgn, Mlt, JnšM psn. apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į žvalgytuves (važiuoti): Ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja jaunoja in jaunąjį kiaũlių skaitýt Skdt. Kai ženijas, kiaũlių skaitýt važiuoja Pb.
kiškeliùs skaitýti toks žaidimas: Tas ne piemuo, kad nemokėtų kiškẽlių skaitýt Lnkv.
kójomis skaitýti
1. Švnč trūkčioti, kratant kojas (apie dvesiantį kokį gyvulį): Arklys dvėsdamas jau tik kójom skai̇̃to Švnč.
2. gražiai bėgti: Sartukas kojùkėm tik skai̇̃to Pns.

kuolùs tvorojè (tvorõs mietùs) skaitýti ramstytis, griuvinėti (apie pasigėrusį): Pasigėrę abu namo eisma, tvoroj kuolus skaitysma Kp. Eina kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas LTR.
pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pė́das skaitýdamas Srv.
pi̇̀nigus skaitýti Lp juok. kojas kratyti (ppr. apie nudurtą kiaulę): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pi̇̀nigus skai̇̃to Pg.
stikliukùs skaitýti gerti alkoholinius gėrimus: Susisėdę skai̇̃to stikliukùs Plv.
su protù nesiskaitýti būti pamišusiam: Ji pradėjo su protù nesiskaitýt visai Grdž.
(kieno) širdyjè skaitýti atspėti mintis, norus: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje V.Krėv.
várnas skaitýti žiopsoti, žioplinėti: Várnas skaitýdamas eina Ds.
žvaigždès skaitýti
1. Kpč labai tiesiai, išdidžiai, iškėlus galvą (eiti, bėgti): Tai bent mergina: eina – žvaigždès skai̇̃to! Dkš. Tai arkliai gražiai bėga, žvaigždès skai̇̃to! Mrj. Ji jau kai kepuraitę nusipirko, tai ir pradėjo žvaigždès skaitýt Lš.
2. būti žvaliam, guviam: Ot tę senis: i šimtą metų turėdamas, žvaigždès da skai̇̃to! Kdn.
antsiskaitýti (ž.); P skaitant sužinoti: Antsiskaičiáu Mikaldos knygo[je], ka artie jau pasaulio galas Šts. Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apei jų ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės suejime ryžusys Bastiliją griauti S.Dauk.
apskaitýti tr. Rtr, Š, NdŽ; N
1. refl. LL118, Kv daug perskaityti, susipažinti su literatūra: Labai apsiskai̇̃čius bobutė, gerą galvą turi Krs. Jis buvo apsiskaitęs žmogus, daug žinojo ir mokėjo įdomiai pasakoti J.Avyž. Jam dar gerokai reikia apsiskaitýti DŽ1.
2. skaitant sužinoti: Istorijose apskai̇̃tė, kaip kur buvo, kaip gyveno Krš. Kningo[je] apskaičiáu, ka taip tankiai ėsti negerai Rdn.
| refl. tr., intr.: Tatai apsiskai̇̃tęs laikraštė[je], kad tas Amerike miręs Nv. Jau to dalyko nesu niekur apsiskai̇̃tęs Grg. Knygose gerų dalykų gali apsiskaityti rš.
3. skaitant paskelbti: Tai kogi da tu abejoji, garsiai gi visiem apskai̇̃tė Sdk. Atsinešė popieras, apskai̇̃tė, kad aš po baltu bilietu (paleidžiamas iš kariuomenės) Gs.
4. Z.Žem, DŽ, Ml skaičiuojant nustatyti, apskaičiuoti: Apskaitýk knygo[je], kada bus lietus J. Jis apskai̇̃tė, kad išmokės dalias ir dar pinigų liks Alv. Oi, kiek žemės buvo, tai neapskaitýtie! Azr. Apskai̇̃tėm, kad penki metai, kai ištekėjo Klt. Kainą leidėjas dės knygelėms, apskaitęs visas išlaidas J.Jabl. Apskaitytas skaičius LL62. Apskaitomasis balansas rš.
| refl. tr., intr. Š: Niekas to šiandien nežino, neigi raštūse gali laiką tos notės apsiskaityti S.Dauk. Apsiskaitýt reikėjo dar nepirkus, o kai jau nupirkai daiktą, polaik gailestis Srv.
ǁ išvardyti: Eisim eisim, meiliuli, pirkelėn, apsakysiu didžius vargelius, apskaitysiu sunkius žodelius (d.) Ad.
ǁ skaičiuojant apkloti: Tai bagotas bernytelis. Jis apskaitė staluželį vienais rundais doreleliais RD174.
5. refl. DŽ skaičiuojant apsirikti: Su tais smulkiais pinigais pasitaiko dažnai apsiskaitýti Gs. Jis dviem rubliais apsiskai̇̃tė Up. Geras pone, ar apsiskai̇̃tęs man teip daug davei? BM187(Kri). Mūsų apsiskaityta visa diena! J.Balč.
6. Š, Ser, Ds skaičiuojant apsukti, apgauti: Man mokant pinigus, mane apskaitė an dešimt auksinų Plv. Gavau darbo Sabalio lentpjūvėje, bet ir ten mane apgavo – apskaitė ir išvarė A.Vien.
7. refl. apskaičiavus, apsvarsčius nuspręsti: Tik gerai apsiskai̇̃tęs, imkis tokio darbo DŽ1. Tai apsiskai̇̃tėm, kad parduosme rudenį telyčią Dglš. Kalbėjau ir elgiaus, nelabai apsiskaitydama Vaižg.
8. (sl.?) palaikyti kuo: Jis Šimą kvailu apskai̇̃tė Alv. Kuo tu mane apskaitai̇̃? Alk. Mane, bernelį, už nieką apskaitė LTR(Mrk).
| Kap Pranas neapskaitýtas, tai neapskaitýtas (niekur kitur tokio gero vaiko nerasi) Lp.
9. BzF70 tam tikro teksto skaitymu užkalbėti ligą, užtraukti nelaimę: Ans nuejo pry savo draugo ir prašo, kad ans apskaitytų jo žmoną iš Mosiešio (Mozės) knygos [, kad ji mirtų] TDrVII138(Klp). Jos (bobos) turėjo ne tik anglis mesti, titnagą skelti, bet ir apskaityti [ligonį] I.Simon.
◊ dvãrą apskaitýti apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į apžvalgus (važiuoti): Aš ir pats važiavau su sa dukteria apskaitýt dvãrą LKKXIII120(Grv).
atskaitýti Rtr; L
1. tr. Š skaitant pasiekti kurią vietą: Knygą ligi pusės atskai̇̃tė DŽ.
2. žr. perskaityti 1: Jau šitus laikraštis atskaitýtas Lp. Atskaitė zokonus ir pranašus Ch1ApD13,15.
3. tr. atkalbėti (maldas): Egzortas atskaitýti NdŽ. Sūnus atavežė kunigą, atskaitė maldas, ir daugiau nabašnyko, apie trobas einančio, nematė niekas LTR(Slk).
| prk.: Jis laukė, kad Jeronimas atskaitys moralą, išbars jį rš. Ateitų pagaliau tas senis, atskaitytų savo pamokslus, o ji išprašytų jį lauk rš.
4. refl. Š pakankamai prisiskaityti: Tokią knygą tai skaitai i atsiskaitýt negali Sml. Skaitydamas [laišką,] neatsiskaičiaũ – teip mielas LTI421(A.Baran).
5. tr. skaitant iššifruoti: Mokinti vyrai mėginę yra atskaityti getų raštus J.Šliūp. Tas karalius atskai̇̃tė, kad jo vaiką perkūnas užmuš Rm.
6. tr. SD211, Sut, N, M, RtŽ, LL120 skaičiuojant atskirti, atskaičiuoti: Atskaitýk maniui tris devynerius obalių (27) J. Kai, apžiūrėjęs sodą, norės pinigus mokėti, tai veskitės į kambarį, ir tegul ant stalo atskaito LTR(Žal). Ma[n] tuos pinigus atskai̇̃tė Vl. Tokių vestuvių, kur valgiai padalinami, kur kąsniai atskaitomi, mes dar nebuvome matę I.Simon. Parvažiuok numie, nueik į tą jaują, atskaitýk penkis žingsnius nu kampo i išsikasi piningus (ps.) Žr.
| Nemislijau daug vaikų turėt, ė kai prisė[jo], tai visą dešimtį atskaičiaũ (pagimdžiau) Ml.
| refl. tr.: Porikes atsiskaitái nu riestuvų, užsikiši skalike Rt. Žingsniais reiks atsiskaitýti, nu kiek tolo reiks jau mesti Ms. Aš padėjau šešis šimtus ant balto stalelio, atsiskaityk, panytėle, sau už vainikėlį LTR(Krkn).
ǁ refl. susigaudyti, susiorientuoti: Ji atsiskai̇̃to da: da proto kai avis turi Rd.
7. tr. apmokėti, sumokėti, užmokėti, atlyginti: Dabar keliauk namo, o po trijų dienų sugrįžk, tada tau bus atskaityta visi penki šimtai. J.Balč. Mergužėle lelijėle, pašauk savo seną tėvą, atskaitysiu šimtužėlius LB139.
| refl. K, LL211, Š: Tad už muziką atsiskai̇̃tė pats šeimininkas Plt. Atsiskaitỹs valdžia su jais Mrj. Aš už vaikį pri ano esu buvęs a dvejus metus, buvo neatsiskai̇̃tęs Gd. Atsiskaitomoji sąskaita rš.
| Kolūkis be nuostolių nuėmė derlių, prieš laiką atsiskaitė su valstybe (įvykdė paruošų prievoles) (sov.) sp.
atsiskaitýtinai adv.: Duoti avansą atsiskaitytinai TTŽ. Liaudies teismai gauna ženklus iš finansų skyrių atsiskaitytinai pagal avansinius reikalavimus rš.
8. tr., intr. LL297, DŽ1, SkŽ172 sulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalį: Parejai iš darbo i radai iškultus [miežius], i kolūkis atskai̇̃to iš tavo uždarbio Lc. Už nuganytą (praganytą) gyvulį piemeniuo atskai̇̃to iš algos Grv. Klumpį sudaužysi medinį, jau tau ir atskaitýs rublį Lk. Daug uždirba, daug atskai̇̃to Brs.
9. refl. duoti ataskaitą: Jis atsiskaitỹs už žygius NdŽ. Vilniaus piešimo mokykla turėjo kasmet atsiskaityti akademijai rš. Susirinkimuose specialistai atsiskaito už savo darbą sp.
10. refl. atsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršyti: Kai man prireiks, aš su juo dar atsiskaitýsiu Žvr. Pradėjote tokį darbą, už kurį karo lauke atsiskaitoma be ceremonijų J.Gruš. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimis V.Myk-Put.
11. tr., intr. suduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartų: Atskai̇̃tė tėvas vadelėm už vogimą – ir šventa Ds. Ta nedorėlė nuplėšė jo drapanas ir atskaitė šimtą kartų per pliką kūną su rimbu J.Balč. Jeigu nusidėjai, tai tau rykštes atskai̇̃tė Vgr.
| Aš dar jam antausius atskaitýsiu Žvr.
12. tr. skaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimę: Ans tūjau nubėgo pas draugą ir liepė atskaityt TDrVII138(Klp).
◊ diẽnos (paskuti̇̀nės vãlandos) atskaitýtos nebedaug liko gyventi: Man jau atskaitýta diẽnos Dglš. Paskuti̇̀nės vãlandos atskaitýtos buvo Vdk.

×daskaitýti (hibr.)
1. tr. perskaityti iki tam tikros vietos: Paškauskas daskaitė iki galui savo kalbą ir, baimės apimtas, pabėgo iš seimelio A.Janul.
2. refl. SD43, Sut, N susiskaičiuoti, kiek reikia: Ir nedasiskaitė (trūko) iš tarnų Dovydo devyniolikos vyrų Ch2Sam2,30.
įskaitýti Rtr
1. tr., intr. DŽ1 galėti gerai perskaityti: Rankraštį įskaitýti NdŽ. Ažčiūmotos raidės, neįžiūriu, negaliu įskaitýti Š. Rašysena turi būti įskaitoma rš.
įskai̇̃tomai adv.: Parašyta neįskai̇̃tomai Kn.
2. tr. iš rašto sužinoti, suprasti: Paliko nebaigtas rašyti žodis, kurio prasmės jau nieks neįskaitys rš.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Mackevičius žvilgtelėjo į Petrą Balsį, ar neįskaitys jo veide apgailestavimo, kad toli paliko jauną žmoną su mažu sūneliu V.Myk-Put.
3. refl. intr., tr. Rtr, LL274, Ser įsigilinti skaitant: Įsiskaičiusi mergiotė knygon, nė nebegirdi šaukiama Š. Ką čia tą knygą įsiskaitei̇̃, eitum verčiau pasivaikščioti Rs. Įsiskaitýk gerai, tai suprasi Š. Gerai popieriūse įsiskaičiusys M.Valanč. Čion … nerandi tos dvasios mūsų kalbos, apie kurią galima turėt išmanymas, įsiskaičius į žmonių dainas, pasakas, mįsles, KlbXXV(1)58(J.Jabl).
4. tr. LL280,282 skaičiuojant priskirti, įtraukti: Besiginančių, įskaitant ir lengvai sužeistus, liko trys rš. Kareiviavimo laiką įskaitýti į valstybės tarnybą NdŽ. Tie pinigai buvo įskaitýti į pajamas DŽ1.
įskaitýtinai Antras amžiaus tarpsnis trunka nuo 2 iki 7 gyvenimo metų įskaitytinai rš.
| refl. K.
5. tr. pripažinti: Tai bus įskaityta tau kaipo geras darbas V.Krėv. Rungtynės buvo nutrauktos, ir svečiams įskaitytas pralaimėjimas sp.
6. tr. KlK15,98 pažymėti išlaikius, pasirašyti (įskaitą ar kokį kursą): Klausytojui paskaitas įskaitýti NdŽ.
7. intr. skaičiuojant įkirsti rykščių: Liepė po vieną išguldyti ir po šimtą įskaityti LTR(Krtn).
išskaitýti tr. K, Š, Rtr; N, M, L
1. suvokti rašto ženklus, įstengti perskaityti: Jo rašyseną sunku išskaitýti DŽ1. Tiek senatų susirinkę, o nė vienas neišskaito tos gromatos LB171. Pasilipo an pečiaus, išskai̇̃tė tą dekretą End. Parašas neišskai̇̃tomas DŽ1. Neišskaitomas raštas LKKIX76.
2. KI143 daug ar viską perskaityti: Aš esu išskai̇̃tęs jau pusę bibliotekos Knt. Kada tas knygas galit išskaitýt? Skr. Anksčiau išskaitýsu knygą – galėjau viską papasakoti Vgr. Senis Vilkas jau išskaitė visa, kas šiai dienai skirta, visa, kas stambiom raidėm atspausdinta ir jo akiai matoma I.Simon.
| refl. tr. K.
3. skaitant sužinoti: Apsakysiu, ką esu išskai̇̃tęs iš knygų NdŽ. Tą žinią jis išskai̇̃tė laikraščiuose DŽ1. Anas, ką tik išskai̇̃to ar laikraščiuos, ar knygõs, vis mum persako Ds. Venckų Adomėlis išskaitė kalendoriuje, kad pavasaris šįmet būsiąs ankstyvas V.Myk-Put.
| refl. tr.: Gali čia ižsiskaityti trumpai visą historiją kančios SPI364.
ǁ prk. DŽ1 iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai, labai pamažu teatsirado kalba I.Simon. Steponas žiūri į motiną ir iš jos akių išskaito nebylų prašymą: „Niekam nesakyk“ V.Bub. Rasi pagysiu, jug jis mano sopulius kaip iš rašto išskaitė M.Valanč.
^ Ant kaktos neparašyta – neišskaitysi KrvP(Jnš).
ǁ pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, išburti: Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nuluš V.Krėv.
4. N atkalbėti (maldas): Išskaitau, maldas pabaigiu R41. Numiršta žmogus – gieda, poterus nu ryto išskai̇̃to Lc.
5. SD414, Sut nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Aš išskaičiaũ visą skietą J. Karaliai pradėjo ieškot, klausinėt, kas išskaiti̇̀s bačką riešutų Prng. Neišskaitáu, kiek tų piningų Jdr. Aš išmieruosiu jūres mareles, aš išskaitýsiu pilkus žvirgždelius JD682.
| refl. Sut, K.
6. DŽ1 išskirti, atskaičiuoti iš sumos tam tikrą dalį: Valdžia mokės, paskui par kiek metų iš algos išskaiti̇̀s Rš. Kad išskaityčiau už tą dieną iš jūsų pusę kronos, jūs turbūt jaustumėtės nuskriausti? J.Jabl.
išskaitýtinai
7. Mž173, MKr17, SE198 išvardyti eilės tvarka: Išskaitýti visus iš eilės vardus NdŽ. Išskaitýsiu, kokios čia yra pievos ir laukai Dbč. Žmogus išskaitė visus šventuosius, angelus, archangelus, o velnias vis sakosi gerai juos pažįstąs BsMtII59-60. Dvitaškį dedame prieš priedėlį, kuriuo yra kas išskaitoma arba tiksliau pažymima J.Jabl. O kasg išskaitytų visas žalas, kurias atneša žmogui vienas nusidėjimas mirštamas DP510.
| refl.: Negalės vėl ir ligos kitos to gi kūno negal ižsiskaityt: karštinė, drugys, dantų gėlimas, dieglys, dusulys SPI107.
8. išsiskaičiuojant nustatyti: Jiej (vaikai) išskaito, katram nežiūrėt LTR(Lp).
nuskaitýti tr. K, Š, NdŽ
1. perskaityti: Ar gerai aš nuskaičiaũ? Nm. Evangelija, kurią tas pats kunigas nuskaitė, buvo imta iš antrojo perskyrimo Kel1881,64.
ǁ skaitant sutikrinti (tekstą): ESM kiekvieną sekundę nuskaito informaciją, gaunamą iš radijo aukštimačio sp.
ǁ skaitant paskelbti: Provos nulaužimą benuskaitant, ji verkt pradėjusi LC1878,27. Vienas karališkas tarnas nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę BsPI66.
2. skaitant sužinoti, išskaityti, suprasti: Ar jūs nuskaitýsit angliškai? Mrj. Ana nenuskai̇̃to (nepažįsta) pinigų Trgn.
| refl.: Prisižiūrėję ir nusiskaitę šventuose raštuose, šviesiai matome, jogei visi pranašavimai ing vieną daiktą sykiu surinkti Tat.
ǁ iš knygų pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, nusakyti: Aš tau pleinatą nuskaitýsu, kartas numesu Nt. Ano ir pleinata buvo nuskaitýta, kad mirs karė[je] Šts.
3. skaitant apdėvėti: Knygutė jau buvo nuskaityta, sumurkšlinta A.Vencl.
4. sukalbėti (maldas): Meldžiu jūsų, kad jai (motinai) egzortus nuskaitytumėt BsPIII10.
5. skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti, apskaičiuoti: Aš nuskaičiaũ daugiau, t. y. daugiau uždėjau, neteisingai atskaičiau J. Ans muno piningų nenuskai̇̃tė Trk. Nuskaitýta tiek i tiek biliotų parduoti Krš. Aš nuskaitau didelį gyvulį, kiek sveria KzR. Jis prėjo prie akmenio ir, nuskai̇̃tęs te kelius žingsnius, liepė kast Skp. Kas tę tą valandą gal nuskaitýt! Jrb.
| refl. tr.: Tu tai gali ant pirštų nusiskaitýti, nusirokuoti KI36.
6. R12, N skaičiuojant kiek atmesti: Pieno turėtų jau užtekt, ale da, žiūrėk, nusiskaiti̇̀s Sdk. Jims dalį uždarbio nuskai̇̃to Vdk. Nuskaitýk nuo stukio tris posmus KI36.
7. skaičiuojant nusukti, apgauti: Išleisk tik tokį išaušėlį į turgų, vis jam kur nors nuskaitỹs! Srv. Nusuka, pinigus nuskaito rš.
ǁ refl. J apsirikti skaičiuojant.
8. (sl.?) laikyti, manyti: Laumės juosta, mes nuskaitýdavom, kad vandenį traukia Sml.
paskaitýti Š, Rtr; R153, L
1. tr., intr. H, N kiek skaityti: Žmogui dabar jau ir paskaitýtie galima Smal. Aš tik per save išmokau laikraštį paskaitýt Grl. Mes paskaitýsam Prk. Be nenori paskaitomas (ar nenori, kad tau kas paskaitytų)? J.Jabl(Als). Tiek aš i toms akimis bematau, bet jau tinka (patinka) paskaitýti Krtn. Ligi dvyliktos paskaičiaũ ir nuėjau gulti DŽ1.
| refl. tr.: Pasakos įdomios pasiskaitýti NdŽ. Nunešk jam, tepasiskai̇̃tai! Pgg. Patartume pasiskaityti „Aušros“ leidinius ir kitas knygas, Jablonskio redaguotas rš. Ne kiek, ale po biškį paskai̇̃tos Trš.
2. tr. iš rašto sužinoti: Tas paskaito, kad toks atsitikimas buvo Plv. Reikėjo jiems ir pats vertimas, ir toji nuomonė (recenzija) būti paskaičius ir turėti savų pastebėjimų J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Pasiskaitýk skelbimą DŽ1. Po kiekvienu paveikslu apačioj pasiskai̇̃to, kas nupiešta Snt.
3. tr., intr. N galėti, sugebėti skaityti: Vaikas jau paskai̇̃to DŽ. Tam kartuo parašau, paskaitáu Trš. Ieško, kas paskaitýtų anglišką laišką DŽ1. Senelė mokindavo iš maldaknygės paskaitýt LKT316(Stlm). Paskaitau iš knygos R7. Be akinių nebepaskaitaũ DŽ1. Laimė tavo, valdove, kad aš nemoku paskaityti, kas ten parašyta V.Krėv. Nors ir pamažu, kiek palasydamas raides, vis dėlto jis jau paskaitė savo lapelį I.Simon. Paskai̇̃tomas raštas NdŽ.
| Paskai̇̃toma (skaitytina) knyga Šts.
paskai̇̃tomai adv.: Vardas paskaitomai užrašytas būti tur TP1881,50.
4. tr. N išdėstyti žodžiais: Paskaitýti paskaitą DŽ1.
ǁ papasakoti: Aš savo visą gyvenimą paskaičiáu anai Vž.
5. tr. N atkalbėti (maldą): Kitas ir „Tėve mūsų“ nepaskaito BPI99.
| refl. tr.: Tol gulti negausi eiti, popirm turi poterius pasiskaitýti Rsn.
6. tr. SD270, H, R, Sut, N, K, M nustatyti kiekį, sumą, paskaičiuoti, suskaičiuoti: Obaliai mano yra paskaitýti J. Paskai̇̃tai, kiek čia yr! Švnč. Gegužaite, žukukuok, paskaitýk – daug metelių būsiu (gyvensiu)? Pls. Ir pirštų nebepaskaitaũ, nebematau Km. Daba retas katras negeria – tai paskaitýtinas Rs. Paskaitýk, saulužė, ar visos žvaigždužės? JV637. Jau tu ir metus jos paskaitei? V.Piet. Veizdėk danguna ir skaityk žvaizdes, jei anas paskaitai BB1Moz15,5. Šitai didis pulkas, kurio nė vienas negalėjo paskaityti VlnE179. Gyvolių nepaskaitomas gaujas numie parvarė S.Dauk. Vargai žmogaus šiame sviete nepaskaitomi yra BPII98. Paskaitytų jų buvo septyni tūkstančiai ir penki šimtai Ch4Moz3,22.
^ Paskaityk žirginius, tad man apgalėsi pragerti B.
paskaitýtinai adv.: Nepaskaitytinai daug WP169.
paskai̇̃tomai adv.: Kelis kartus važiavo – paskai̇̃tomai (nedaug) Slnt. Kiek pati nueisi – paskai̇̃tomai Slnt.
| refl. Sut, K: Pasiskaitýsiu, kiek turiu NdŽ. Jie kiekvieną vakarą, būdavo, pasiskaito po kelias dešimtis rublių uždarbio BsPIV70. Ar duos man šimtelių man pasiskaityti, ar duos man dukrelę širdžiai suraminti? (d.) Knv.
7. tr., intr. nustatyti kainą, užmokestį: Visko neapmokės, valdiška kaina gali paskaitýt Rk. Kaip giminei, pigiau paskaitýsiu už paršus Ėr. Sakyk, kiek dabar paskaitýsi už tą linų suverpimą? Skrb. Už tais lentas paskai̇̃tė Mrj. Ir nuvežt reikia, ir kelionę paskaitýt – nieko nelieka [pelno] Gl.
8. refl. apsisvarstyti: Anas pasiskai̇̃tė savo galvoj: ne, negerai padariau Prng.
9. (sl.?) tr. SD83, N, LL150 palaikyti kuo, skirti prie ko: Aulinius batus antsivers su lazda ant pečių i trauks keliais – daba paskaitỹtų už durnį Sd. Katras prastas, nemokytas, ir už kvailą paskaitýtas Klvr. Tokios padraikos niekas gera merga nepaskaiti̇̀s Trgn. Mane iš karto paskai̇̃tė kurčiai (instr. sing.) Zt. Paskai̇̃tė savo kunigaikštystę už sapną BM374(Kl). Pašlovintas vyras yra, kuriam ponas prastojimų nepaskaito Mž465. O ne tiektai už teisinykus paskaitytais esme DP3. Idant tavo vardas būtų paskaitytas tarp šventųjų BBJdt10,9. Ir išsipildė raštas, kurs sako: su piktadėjais yra paskaitytas BtMr15,28.
| refl.: Jin pasiskai̇̃tė už giminę i prejo Šln. Auga ant medžių šaknimis ir pasiskaito už svetrijeklę (parazitą) P.
◊ danti̇̀s paskaitýti primušti: Vienąroz kai paskaitýsiu danti̇̀s, tai bus atsilyginta už viską! Skdt. Greitas išsigerti, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti KrvP(Krn).
ką́snius paskaitýti žiūrėti, kiek suvalgo, gailėti maisto: Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgau (rd.) TDrIV172(Rod).
[nė̃] penkių̃ (trijų̃ NdŽ) nepaskai̇̃to KlK13,101, NdŽ neišprusęs, neprakutęs: Rodos, penkių̃ nepaskai̇̃to, o kap bliuznyt, tai kap pagadytas (labai sugeba) Bgt. Girtas nieko pryš save nestato, o pagiriomis nė penkių nepaskaito Sch82(Rg).
pérskaityti tr. K, Š, perskaitýti Rtr
1. SD293, H167, Sut, M, LL184, DŽ1 iki galo paskaityti: Visą laikraštį pérskaityti NdŽ. Paraidžiui pérskaityti NdŽ. Perskaitau iki galo knygas, išskaitau R45. Nežinom, ar žemaičiai, tą gromatą parskaičiusys, davė kokį atrašą M.Valanč. Ta gromata bus perskaityta nuog jūsų Ch1PvKol4,16. Perskaityta bus jūsimp ta gromata BtPvKol4,16.
| refl. tr. NdŽ, Ser: Ben vieną punktą parskaitykias P.
ǁ DŽ1 pranešti, paskelbti (tekstą): Teisėjas pérskaitė sprendimą NdŽ. Pérskaityti liudytojo parodymą NdŽ.
2. sugebėti paskaityti, įskaityti: Neaiškiai rašytas, neparskaitomas I. Jei pérskaitysi, tai rašysiu Mrc. Kap negramatna, tai i nepérskaitau Dglš. Laiško nebeparskaitýčia be akinių Mžš.
3. susipažinti su rašto turiniu, suprasti: Būdavo, pérskaitau knygą – kitą dieną viską papasakosiu Klvr. Ka ką párskaitau, greit iš atminties išmokstu Sk.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Jo akyse vedėjas būtų galėjęs perskaityti ne tik užslėptą pašaipą, bet ir tylų grasinimą rš. Aš perskaičiau jo mintis rš.
4. R362, N, K, DŽ1 iš naujo, pakartotinai suskaičiuoti, perskaičiuoti: Dar kartą pérskaitė likusius pinigus NdŽ. Párskaityk gyvolius, ar visi tebėra J. Parskai̇̃to tuos linus (linų pėdus), tadam veža namon Ps. Pérskaitęs [zuikučius,] nė vieno nepasigedo Jrk44. Perskai̇̃tė visus pinigus – ir teisingai Slm.
| refl. tr.: Parsidalino, parsiskaitė pelną Dr.
5. galėti suskaičiuoti: Nu sunkių darbų kaulai ir gyslos par skūrą parskaitomys buvo S.Dauk.
6. išvardyti: Pérskaitė savo kaltes NdŽ.
7. refl. LL187, NdŽ, Ser, Up skaičiuojant apsirikti, suklysti: Rodos, ka taip, jei nepársiskaičiau Kv. Argi aš būčiau persiskaičiusi? I.Simon.
pieskaitýti (dial.) tr. skaičiuojant pridėti, priskaičiuoti: Nepyskai̇̃to tus metus, kur py vokyčio dirbai Sg.
praskaitýti tr.
1. NdŽ praleisti kurį laiką skaitant.
2. (dial.) Dgp žr. paskaityti 2: Taigi visiem praskaitýk laišką Sdk. Nemoku lakštų praskaitýt Ad. Padavė jai gromatą: – Praskaitýsi – dažinosi Ūd. Ateina, praskai̇̃to [užrašą ant paminklo] – žino kapą Rod.
3. (dial.) žr. paskaityti 3: Nepraskai̇̃to to rašto Brb. Skaitom, skaitom – nepraskai̇̃tom Mlk.
4. refl. skaitant suprasti: Prasiskaitaũ i ruskai Dglš.
5. NdŽ skaitant praleisti, nepastebėti.
6. daug kartų suskaičiuoti: Aš tavę, berneli, laukiau pralaukiau, akeles pradabojau, dieneles praskaičiaũ, o tu in mane ir akių nemetei Rod.
7. NdŽ skaičiuojant praleisti, nepastebėti.
8. prakeikti: Aš anus praskaitýti gatava Kin. Kad tavo senis tai girdėtų, praskaitytų jis tave už tavo tokias socialdemokratiškas mintis I.Simon.
| refl.: Aš jau prasi̇̀skaičiau beplaudamas Kin.
priskaitýti Rtr; L
1. intr. skaitant pasiekti: Aš dar nepriskaičiaũ ligi tos vietos [knygoje] DŽ1. Priskaičiau trisdešimt penktą puslapį Db.
2. tr. DŽ1 daug perskaityti: A tu gali atminti, kiek knygų esi priskai̇̃tęs? Krš. Aplei senovės kunigaikščius ir tamistos priskai̇̃tot Pln.
| refl. tr., intr. SD160, Sut, I, LL93, Š, DŽ1, Rtr: A dar neprisiskaitéi tų kningų?! Krš. Ten nejodinėja kazokai, apie kuriuos tiek daug baisių dalykų pripasakota ir iš laikraščių prisiskaityta I.Simon.
3. tr. Q660, SD305, Sut, N, K, M, LL22, Š skaičiuojant prijungti, pridėti, priskaičiuoti: Reikia ir procentus priskaitýti DŽ1. Priskaitýti procentus prie kapitalo NdŽ. Priskaityti prie skolos! I.Simon. Priskaitau, duomi kam SD303. Socialiniam draudimui kas mėnesį priskaitoma 4,4 % nuo visų darbuotojų darbo užmokesčio rš.
priskaitýtinai
4. tr., intr. skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių ar vietą: Priskaitýti šimtą NdŽ. Priskaitýti iki penkių NdŽ. Žvaigždžių skaityti negalima. Jei priskaitysi savąją, ji tuojau užges, ir pats mirsi LTR(Mrk).
5. tr. LL101, DŽ1 skaičiuojant pasiekti tam tikrą sumą, kiekį: Išėmė pinigus ir skaitė, kol šimtą priskai̇̃tė NdŽ. Priskaičiaũ dvidešimt vežimų Jnšk. Ar daug prikirtot rugelių, ar daug priskai̇̃tėt kapelių? (d.) Mrj. Daug nuodėmių priskaitė ir tau, ir tavo žentui krivis, bet prie jų aš dar vieną pridėsiu V.Krėv. Mūsų galaktikoje priskaitoma apie 150 milijardų žvaigždžių sp.
| refl. tr.: Neskaityk, tėvuli, daugelių šimtelių, aš prisiskaitysiu šešuro žodelių LTR(Mrk).
6. (sl.?) tr. BBJoz13,3, P, MKr11 priskirti prie ko, laikyti kuo: Lapė priskai̇̃toma prie plėšriųjų žvėrių NdŽ. Jau ir aš prie miesčionių priskaitýta Kt. Grįžkime ing miestą dangujęjį, ing kurį mus įrašė ir už miesčionis priskai̇̃tė DP542. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų ir nepriskaitomas sau SPI257. Priskaityta tai jamui yra teisybėsp Ch1PvG3,6.
| refl. tr. LTII398: Visi mažne katalikai prisiskaito save prie lietuvių A1884,374.
7. (sl.?) tr. nustatyti, skirti: Taip Dievas priskai̇̃tė žmogui: valgyti, dirbti J.
◊ ausi̇̀s priskaitýti prikalbėti priekaištų, pamokymų: Jau dėl Rožės kiek ji priskaito ausis! I.Simon.
suskaitýti Š, Rtr
1. tr. DŽ1 galėti, sugebėti perskaityti: Adreso nesuskaitaũ NdŽ. Galiu suskaitýt i be akinių Žg. Kur tas toks žodis yr, kad aną suskaitéi? Lk. Mažo mokslo, nesuskaitáu greitai Vn. Ten iškaltos raidės lenkiškos, nu i niekas nesuskai̇̃to Nv. Kad į mokyklą muni nuvedė, aš jug vis jau suskaičiáu rusiškai Knt. A suskaitái anos rašyta? Brs. Ten geriau suskai̇̃tomas, kaip čia šitai Lnk.
2. tr. skaitant suprasti: Lietuvių knygas suskaitáu Kin. Aš nesuskaičiaũ, ką tu čia parašei Plv. Jau nebesuskaitáu kningų, jau protas išgaravo Krž. Ką mokyti rašo, tai durnam nesuskaitýt Bgt.
3. refl. skaitant sužinoti: Susiskai̇̃tė laikraščiūse, ka iš septynių klesų priemą Rdn.
4. tr. NdŽ skaitant sudėvėti, suplėšyti: Knyga suplėšyta ir suskaitýta Mrj. Visai suskaitei mano knygą rš.
5. tr. Sut, M, LL160, NdŽ, SkŽ310, DŽ1 skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Ir ans suskai̇̃tė, anai girdant, piningus Nv. Aš nebemoku iš galvos suskaitýti Krš. Liepia [mokytoja] sudėt ir suskaitýt, kiek bus du ir vienas, – nesuskai̇̃to Lel. Tep sudžiūvo žmogutis, kad visus jo grobus suskaitýtai Lš. Nesuskai̇̃tant mušė, davė J. Suskaitýt reik galvijus Sk. Ką ant pirštų suskaitýti KII365. Par rankovę turi žvaigždes suskaitýti (toks žaidimas) Plt. Auselėm rūteles nukarpysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu LTR(Vlk). Muno žili plaukai suskai̇̃tomi, nors jau turu aštuoniasdešimt metų Dr. Mergaitė i teip kiaules suskaiti̇̀s, be mokyklos (psn.) Dgč. Siaustuves gali̇̀ suskaitýti i be mokyklos (senovėje sakydavo mergaitėms) Žr. Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisytas (d.) Akn. Kalne rugelius nupjovė, į mandelėlius sustatė, šimtais kapelių suskaitė (d.) Mrj. Suskaityti bus kaulai jo MP103. Jeigu kas galės suskaityt dulkes žemės, sėklė teipag tavo bus suskaityta Ch1Moz13,16. O terp krikščionių nesuskaitytus regime neturtėlius SPII210. Skaitau, suskaitau, surokuoju R408. Skaitlius suskaitytasis I.
^ Niekas nesuskaitys, kiek motina turi akių ir kiek rankų LTR(Vdk). Be maišo savo vaikų nesuskai̇̃to (turi daug vaikų) Vkš. Senas piemuo savo avių nesuskaito (mėnuo ir žvaigždės) LTR(Vdk). Tėvo pinigai nesuskaitomi (žarijos) LTR.
suskai̇̃tomai adv.: Kiek buvo nemokytų, o daba suskai̇̃tomai (nedaug) Bt. Senų žmonių suskai̇̃tomai bėr LKGII439(Kal). Duonos tai jau šįmet suskaitomai turėsim Pkp.
| refl. tr. K, Rtr: Aš gerai susiskaičiáu, bet ant žemės iškračiau [pinigus] Všv. Susiskaitýs po kiek tūkstančių ir įkas ten ar daržinė[je] kur į kokią kertę Žr. Susiskai̇̃tom dar metus Mšk. Bet paskui, kai susiskaitėm, pasirodė, kad mano sesers ir vienos jos draugės trūko J.Balč. Razbaininkai, pabėgę biškį, susiskaitę, kad jau jų vieno nebėra LTR(Sln).
6. tr. skaičiuojant įkirsti: Suskai̇̃to rykščių jau i dvidešimti Krt.
7. intr. LL234, NdŽ skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių: Mūsų Rimutė jau suskai̇̃to lig penkių Užp. Suskaitýsiu lig trijų i šoksiu par langą LKT246(Pkr). Va, lig kolek aš suskaitaũ Mžš. Atgal skaitýti kaji kaip moka – suskai̇̃to ir atgal, nu dešimties lig vieno Trk.
◊ danti̇̀s (ausi̇̀s S.Dauk, káulus, per̃pinus rš, šónkaulius Šd) suskaitýti labai primušti: Nebe pirmam danti̇̀s suskai̇̃tė Užp. Tu kitus žudei, dabar gi aš tavo kaulus suskaitysiu TS1901,2-3. Nesipjauk su visu svietu, da kas patykojęs šónkaulius suskaiti̇̀s Ps.
diẽnos (vãlandos) suskaitýtos DŽ1 nebedaug liko gyventi: Jau ligonio diẽnos suskaitýtos Dkš. Iš kur muno ta sveikata bėr – i diẽnos suskaitýtos Slnt. Mūs jau diẽnos suskaitýtos Ppr. Visą šią naktį Ilžė budėjo prie jo lovos, nes jis jau be sąmonės, ir jo valandos suskaitytos I.Simon. Kaip neverksi, kad jau suskaitýtos muno vãlandos Žr.
gali̇̀ (gãlima) ant pir̃štų suskaitýti labai nedaug ko: Miestelio gyventojus turbūt galėjai ant pirštų suskaityti rš. Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaityti Žem.
ką́snius suskaitýti labai pavydėti (ppr. maisto): Ką́snius savo šeimynai suskai̇̃to, o svetimam ko beklausi Krš.
lig (nė̃) penkių̃ nesuskaitýti nieko neišmanyti: Taip lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o neprašyta kišas Krš. Rods, lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o kaip tą bobą pajuokė Rdn. Vargšas visai nuleipo, nė penkių nesuskaito Ll.
pasuskaitýti (dial.) tr. suskaičiuoti: Rugius reikia pasuskaitýt padešimti̇̀ pėdų Dv.
užskaitýti
1. refl. NdŽ, BŽ1312, Jd įsitraukti į skaitymą, skaitant užsimiršti: Ko tiek užsiskaitéi, eik ėsti! Krš. Tėvas atsiminė, kaip godžiai jis skaitė knygeles ir kaip užsiskaičiusį, užmiršusį gyvulius, ne kartą jį prikūlė šeimininkas P.Cvir.
2. Š, NdŽ, Ser, Pls žr. įskaityti 4: Žuskai̇̃tė kiemą, sodelį [į arus] Rod.
| refl. Ser.

skaitýti, skai̇̃to, skai̇̃tė, skai•tyti
1. tr., intr., SD38, H, R, Sut, K, I, M, L suvokti raštą; reikšti raštą žodžiais: Ans įninka skaitýti kningą, raštą J. Vienas skai̇̃to laikraščius, – yra ko klausyt, kito suprast negalima Km. Kap jūs mokat skaitýt, tai jūs žinot, kas čia yra Ktv. Kas nori mokintisi, skaitýt mokė Krs. O kam judum reik tų kningų, kad nemokatav skaitýti? Mžk. Gerai, kad skaitýti moku: iš proto išeitum neskaitýdamas Kin. Kad į mokyklą pradėjau eiti, aš jau buvau išmokęs pri bobutės tas kningas skaitýti Knt. Praslaužiau kiek skaitýt Dglš. Ir knygą skai̇̃to, ir parašo, ką reikia, o aš jau nematau knygų skaitýtie Dgp. Vasarą nėr kada i skai̇̃to Aps. Kitas gal per daug skai̇̃to vakare, tai ir akys sugenda Kp. O dabar kiek čėso, kaip tavę nematau, anei gromatėlės nuog tavę neskaitaũ DrskD27. Skaitydamas suieškau R263. Jis beskaitydamas užmigo KBI35. Surinkęs ūkininkų vaikus, mokė rašyti ir skaityti ne vien žemaitiškai, bet ir lenkiškai M.Valanč. Skaitau dieną pryšokiais, skaitau vakarais Žem. Skaitytinas N, Š, Rtr. Skaito – kaip vyžas pina TŽIII378. Skaito – kaip ropę kremta (greitai, lengvai) PPr247. Skaito – kap riešutą (ledą Plv) kremta Rud. Skaito kaip par akminus (nesklandžiai) Krž. Broliai seserys, imkiat mani ir skaitykiat ir, tatai skaitydami, permanykiat Mž8. Kas tą skaito, teišmanai VlnE129. Ir ėmė knygas suderėjimo ir skai[tė] tas po akim žmonių BB2Moz24,7. Ir todrinag mumus šią dieną tą evangeliją bažnyčia š[venta] skai̇̃to DP219. Nebuvo nei žodžio iš to viso, ką prisakė Maižiešius, ko neskaitytų garsiai Jozuė ChJoz8,35.
^ Šnekėjo – kaip iš knygos skaitė rš. Kas skaito rašo, duonos neprašo Jnš, Ds, Gs. Kas nemoka skaityti, tam negelbsti nė akiniai PPr198. Nemokėjau skaitýt nei rašyt ir karalium nebuvau (juok.) Všn. Nemoku nė skaityt, nė rašyt, o karalium deda Šn.
skaitýtinai Rašyk skaitýtinai, aiškiai KII25. Skaitýtinai nė[ra] teip gražiai, o ka dainiuos, da gražiau būs LKT70(Dr).
| refl.: Pasakojimas lengvas, skaitosi [= skaitomas] smagiai V.Kudir. Taip rašose, … taip skaitose Mž13.
ǁ įstengti suvokti raštą: Da aš skaitaũ be akinių Rud. Aš tai da skaitaũ prisimerkus Ssk.
2. tr., intr. iš rašto sužinoti: Ką tiktai … po knygas skaitýdavau, vis tai savo tėveliams potam lietuviškai apsakinėdavau A.Baran. Ana nori pamatyti jūsų kraštą, apie kurį tik iš knygų buvo skaičiusi rš. Ar neskaitėt tatai, ką padarė Dovydas, kaip išalko ans? BtMt12,3.
| Senoji Voluntienė pleinatas skai̇̃to (išaiškina iš knygų, po kokia žvaigžde žmogus gimęs, kokią laimę atsinešęs) Vkš.
ǁ tr. suprasti ką, išreikštą tam tikrais ženklais: Skaitýti brėžinius BŽII583.
| Tik jūs, geologai, mokate gelmes skaityti J.Dov.
| prk.: Žvėrių nosis taip įgudusi girios raštą skaityti, jog jokiu būdu neapsiriks sp.
ǁ tr., intr. prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Žiūriu į veidą, į akis, skaitau mintis E.Miež. Ji, matyt, jau mokėjo skaityti iš jo veido kaip iš knygos V.Myk-Put.
ǁ intr. pagal tam tikrus ženklus aiškinti, pranašauti: Mūsų miestelė[je] tik viena Voluntienė mokėjo iš rankos skaitýti Vkš.
3. tr. dėstyti žodžiais mokomąjį dalyką, kokią temą: O vėliau turėsite skaityti paskaitas naujoje didelėje salėje J.Dov. Savo mokslus skaitýti KII25.
4. LKTI133(Plik) kalbėti (maldas): Ar poterius skaitái, ar velnią matai, kad nieko nesakai? Klp. Poterių, kaip krikščionims reik, skaitýt užsimiršo K.Donel. Malda, vakarais skaitoma N. Pradėk dešimtis prisakymų skaityti APhVIII41.
ǁ tr., intr. sakyti rečitatyvu: Mano miela gailiai verkia, gailiai verkia, žodžius skaito (rauda su žodžiais) LTR(Mrk). Klausau: kad verkia, kad verkia, skai̇̃to žodžiais Rdm.
| Ale tas gaidys ne savam prote: naktį skai̇̃to ir skai̇̃to kažką (gieda) Mrk.
5. intr. Sut, M, L, Nmč sakyti, vardyti skaičius iš eilės: Atžagarai jis nikstą skai̇̃to, koją nikstelėjęs: ne vienas, ne du, ne trys … lik devynių J. Norint karpas nugydyti, reikia pradėti skaityti iki devynių atbulai LTR(Šmk). Skai̇̃to lig penkiasdešim LKT347(Klt). Lig devynių kad skaitái, gali kišti duonikę (jei, ranką įkišusi į krosnį, suskaičiuoji ligi devynių, gali kepti – nesudegs) Dov.
6. tr. H, Z.Žem nustatyti kiekį, sumą: Aš mažiau sau metų skaičiaũ, o paskui žiūriu, kad aš senesnė Pb. Skaitom metus amžiaus iš veido rš. Visa turiam, kiaušinių tai nebeskaitai̇̃ – keselys pridėtas Slm. Tevie kąsnius skaitýsiam (juokiamasi, atsilikus valgančiam) Sg. Kaip tu čia skaitéi tus piningus – skaitýk par naują Trk. Aš atvažiavau ne uogelių valgytie, ne skaitytų šimtelių imtie (d.) Tvr. Krausiu kraitelį ko nodidžiausį, skaitýsiu šimtelius ir tūkstantėlius DrskD16. Kad paskaitei šimtą, skaitýki ir antrą, vainikėlis dar brangesnis už porą šimtelių! JD1234. Saulelė leidos – dar nestatyti [pėdai], naktelė temo – dar neskaityti LTR(Mrk). Tik ji moka šienelį grėbti ir vargus skaityti LTR(Ob). Metus skaitė nu didžių karių, nu tvanų, nu vėtrų, nu audrų S.Dauk. Šiaulių pavietė[je] ir parakvijo[je] yra soda, Kebliais vadinama, į keturias dešimtis ūkinykų skaitanti M.Valanč. Ir Ploniui buvo jo tėvas primiręs bene šimtus metų skaitančią burinę valtį I.Simon. Eidamas tada su užrištom akim, aš visą kelią skaičiau žingsnius J.Balč. Skaitvardžiai vieni vadinasi skaitomaisiais, kiti gi nuolatiniais A.Baran. Kada galvas vaikų Izraelio skaitysi BB2Moz30,12. Pradės Viešpatis žmones savas karalystėje tėvo savo skai•tyt DP542. Didė daugybė, kurią negalėjo niekas skaityt BtApr7,9. Skaitau, skaičių darau SD312. Ant pirštų skaityti N. Šimtais skaityti N. Anas skai̇̃to grašius Lz. Žaibuoja, stuboj šviesu, pinigus gali skaitýti Skr. Karvių buvo daug, visos perkarusios, šonkaulius galėjai iš tolo skaityti J.Balt. Žileikę (tokią dūdą) skai̇̃to pirštais ir groja Tvr.
^ Kur mušas ar pinigus skaito – bėk [iš ten] NžR. Pinigai skai̇̃tomi (reikia skaičiuoti, tikrinti) Trgn, Bsg. Piningas skai̇̃tomas Krš. Kitam kišeniuj pinigų neskaityk Švnč. Kito griekus beskaitýdami, savo pamiršta Krš. Vėlu kely arklio dantys skaityt Švnč. Smertis valandas skaito, o žmogus dar turtus krauna Lk. Dovenų tavo neskaityk, Viešpats suskaitys VP13. Nuginiau kalnais, parginiau kalnais, skaičiau šimtais – vienos pasigedau (audžiant viena gija nutrūko) LTR(Rs).
| refl. tr., intr. Sut, N: I nuvežęs tus piningus, skai̇̃tos, ant stalo pasidėjęs Nv. Kiek skaitáis metų? – Jau ašma dešimtis Šts. Tie metai tie patys skai̇̃tos – a čia, a čia tarnausi Krtn.
7. tr., intr. Kv nustatyti kainą parduodant: Kiek jūs skai̇̃tot už tas skiedas? Vž. Kiek tau skai̇̃tė kilogramą? Lkč. Po kiek skaitai̇̃ pieną? KzR. Jau pašaras išeina labai pigiai, nebrangiai teskai̇̃to Lk.
8. refl. Ser atsilyginti, atsiteisti, atsiskaityti:
^ Gyvenkim kaip broliai, skaitýkimės kaip žydai (sakoma, nenorint likti skolingam) Skdt.
9. tr. žiūrėti, paisyti, vertinti: Savo labai skai̇̃to, ė mūs – ne Dglš. Šito tavo davimo (kraičio) anies suvis neskai̇̃to (vis dar maža) Klt. Mes girto to berno neskaitýdavom Imb.
| refl.: Ji nieko nesiskai̇̃to: ką turės – šveis, ir gatava Slm. Juk dabar turtingi visi yra: su pinigais nesiskai̇̃to Jrb. Buvo aiškiai toks beprotis, su antru žmogu nėmaž neskai̇̃tės Ms. Tu su mumis nesiskaitai̇̃, kumštį kišenė[je] laikai Snt. Anas nesiskai̇̃to su sveikata Dglš. Aš nesiskaitaũ su smerčia – ką čia užgyvensi! Jnšk. Aš skaičiaũs su žmonim Rš. Jis su žodžiais nesiskaito rš.
ǁ refl. sutarti: Su tavi šį vakarą gerai skai̇̃tomos Gršl.
10. (sl.?) tr. laikyti kuo, pripažinti: Aš pjovimo neskaitáu už sunkį darbą End. Tu munęs už beprotį neskaitýk Trk. Tu man skaitai̇̃ paskutiniu durnium, kad par akis teip man meluoji Lkm. Mano darbus kenksmingais skaitė LTI86. Jei gerai apsidaręs, ta tą i skai̇̃to bagotu Plng. Upė – nėr kas skai̇̃to, tik toks ravelis Švnč.
| refl.: Jis nesiskai̇̃to mūsų kiemo žmogus Mžš. Par dvidešimti metų parejo mergaitė, ta jau skaitýsias sena Tl. Sunkiausis darbas skaitosi rugiapjūtė, toliau šienautė, mėšlavežis, linamynė LTR(Žgč). Medžias, perkūnijos trenktas, skaitos geru gydyklu nuog dantų sopės VoL247. Kas turėdavo bendras bites, skaitýdavos bičiuliai Grz. Ka i skai̇̃tos giminė, ale negiminiuojamos Šll. Jug tu didelė skaitáis Brs. Gaidžio tas pirštas skai̇̃tos kaipo pentis Pls. Nedrįsome nes besiskaityt aba lygintis su nekuriais, kurie patys save giria Ch12PvK10,12.
ǁ refl. modal. vartojama autoriaus kalbai apibūdinti, svarstant, aiškinant kokį faktą: Buvo, skai̇̃tos, ten dronyčia, kur dar̃ tas kelias eina Alv. Skai̇̃tos, matai, ka jau bagotas esi, gali gerti Trk. Skai̇̃tai, aš jau vieką pabaigiau Aps. Čia ir bala, skai̇̃tai, tokia buvus GrvT67. Kningą padės – tu, skaitýkias, mokykias iš kningos Gršl.
11. (sl.?) tr. vadinti: Tą vietą Melnytėle skai̇̃tė Jsv.
| refl.: Varniai skai̇̃tės Medininkai Varn.
12. intr. šnek. pliekti, kirsti pagrečiui daug kartų: Tas drūtasis kaip pasiėmė tą poną už barzdos, kaip ėmė kuolu skaityt per nugarą! BsPIII243.
◊ áuksinus skaitýti vemti: Sakiau, kad negerk – neklausei, dabar skaitýk sau áuksinus Srv.
dẽbesis skaitýti dairytis, iškėlus galvą: Įsivaizdavo, nieko nekalba, tik dẽbesis skai̇̃to Skr.
dienàs skaitýti būti silpnam: Kas dar drūtas, tai dar nieko, o kai aš dienàs skaitáu, ir karšatis prieina… Vdk.
kai̇̃p skaitýte skaitýti labai sklandžiai pasakoti: Kai̇̃p skaitýte skaitáu, viską teismuo išpasakojau Krš.
kai̇̃p (tarýtum) žvaigždès skai̇̃to (skaitýdamas) labai išdidžiai, iškėlęs galvą (eina): Eina, tarýtum žvaigždès skai̇̃to Ūd. Eina kai̇̃p žvaigždès skaitýdamas KzR.
ką́snius skaitýti šykštėti maisto: Jie labai šykštisi, tiesiog ką́snius skai̇̃to, kai valgai Mrj. Savo vaikams ką́snius skai̇̃to, tai ko beklausi apie svetimus KlK6,61(Krš). Viena gyvenu, munie niekas ką́snius neskai̇̃to Vn. Aš jų ką́snių neskaitaũ: kiek nori, tiek valgo Snt.
kiaũlių skaitýti Trgn, Mlt, JnšM psn. apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į žvalgytuves (važiuoti): Ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja jaunoja in jaunąjį kiaũlių skaitýt Skdt. Kai ženijas, kiaũlių skaitýt važiuoja Pb.
kiškeliùs skaitýti toks žaidimas: Tas ne piemuo, kad nemokėtų kiškẽlių skaitýt Lnkv.
kójomis skaitýti
1. Švnč trūkčioti, kratant kojas (apie dvesiantį kokį gyvulį): Arklys dvėsdamas jau tik kójom skai̇̃to Švnč.
2. gražiai bėgti: Sartukas kojùkėm tik skai̇̃to Pns.

kuolùs tvorojè (tvorõs mietùs) skaitýti ramstytis, griuvinėti (apie pasigėrusį): Pasigėrę abu namo eisma, tvoroj kuolus skaitysma Kp. Eina kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas LTR.
pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pė́das skaitýdamas Srv.
pi̇̀nigus skaitýti Lp juok. kojas kratyti (ppr. apie nudurtą kiaulę): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pi̇̀nigus skai̇̃to Pg.
stikliukùs skaitýti gerti alkoholinius gėrimus: Susisėdę skai̇̃to stikliukùs Plv.
su protù nesiskaitýti būti pamišusiam: Ji pradėjo su protù nesiskaitýt visai Grdž.
(kieno) širdyjè skaitýti atspėti mintis, norus: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje V.Krėv.
várnas skaitýti žiopsoti, žioplinėti: Várnas skaitýdamas eina Ds.
žvaigždès skaitýti
1. Kpč labai tiesiai, išdidžiai, iškėlus galvą (eiti, bėgti): Tai bent mergina: eina – žvaigždès skai̇̃to! Dkš. Tai arkliai gražiai bėga, žvaigždès skai̇̃to! Mrj. Ji jau kai kepuraitę nusipirko, tai ir pradėjo žvaigždès skaitýt Lš.
2. būti žvaliam, guviam: Ot tę senis: i šimtą metų turėdamas, žvaigždès da skai̇̃to! Kdn.
antsiskaitýti (ž.); P skaitant sužinoti: Antsiskaičiáu Mikaldos knygo[je], ka artie jau pasaulio galas Šts. Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apei jų ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės suejime ryžusys Bastiliją griauti S.Dauk.
apskaitýti tr. Rtr, Š, NdŽ; N
1. refl. LL118, Kv daug perskaityti, susipažinti su literatūra: Labai apsiskai̇̃čius bobutė, gerą galvą turi Krs. Jis buvo apsiskaitęs žmogus, daug žinojo ir mokėjo įdomiai pasakoti J.Avyž. Jam dar gerokai reikia apsiskaitýti DŽ1.
2. skaitant sužinoti: Istorijose apskai̇̃tė, kaip kur buvo, kaip gyveno Krš. Kningo[je] apskaičiáu, ka taip tankiai ėsti negerai Rdn.
| refl. tr., intr.: Tatai apsiskai̇̃tęs laikraštė[je], kad tas Amerike miręs Nv. Jau to dalyko nesu niekur apsiskai̇̃tęs Grg. Knygose gerų dalykų gali apsiskaityti rš.
3. skaitant paskelbti: Tai kogi da tu abejoji, garsiai gi visiem apskai̇̃tė Sdk. Atsinešė popieras, apskai̇̃tė, kad aš po baltu bilietu (paleidžiamas iš kariuomenės) Gs.
4. Z.Žem, DŽ, Ml skaičiuojant nustatyti, apskaičiuoti: Apskaitýk knygo[je], kada bus lietus J. Jis apskai̇̃tė, kad išmokės dalias ir dar pinigų liks Alv. Oi, kiek žemės buvo, tai neapskaitýtie! Azr. Apskai̇̃tėm, kad penki metai, kai ištekėjo Klt. Kainą leidėjas dės knygelėms, apskaitęs visas išlaidas J.Jabl. Apskaitytas skaičius LL62. Apskaitomasis balansas rš.
| refl. tr., intr. Š: Niekas to šiandien nežino, neigi raštūse gali laiką tos notės apsiskaityti S.Dauk. Apsiskaitýt reikėjo dar nepirkus, o kai jau nupirkai daiktą, polaik gailestis Srv.
ǁ išvardyti: Eisim eisim, meiliuli, pirkelėn, apsakysiu didžius vargelius, apskaitysiu sunkius žodelius (d.) Ad.
ǁ skaičiuojant apkloti: Tai bagotas bernytelis. Jis apskaitė staluželį vienais rundais doreleliais RD174.
5. refl. DŽ skaičiuojant apsirikti: Su tais smulkiais pinigais pasitaiko dažnai apsiskaitýti Gs. Jis dviem rubliais apsiskai̇̃tė Up. Geras pone, ar apsiskai̇̃tęs man teip daug davei? BM187(Kri). Mūsų apsiskaityta visa diena! J.Balč.
6. Š, Ser, Ds skaičiuojant apsukti, apgauti: Man mokant pinigus, mane apskaitė an dešimt auksinų Plv. Gavau darbo Sabalio lentpjūvėje, bet ir ten mane apgavo – apskaitė ir išvarė A.Vien.
7. refl. apskaičiavus, apsvarsčius nuspręsti: Tik gerai apsiskai̇̃tęs, imkis tokio darbo DŽ1. Tai apsiskai̇̃tėm, kad parduosme rudenį telyčią Dglš. Kalbėjau ir elgiaus, nelabai apsiskaitydama Vaižg.
8. (sl.?) palaikyti kuo: Jis Šimą kvailu apskai̇̃tė Alv. Kuo tu mane apskaitai̇̃? Alk. Mane, bernelį, už nieką apskaitė LTR(Mrk).
| Kap Pranas neapskaitýtas, tai neapskaitýtas (niekur kitur tokio gero vaiko nerasi) Lp.
9. BzF70 tam tikro teksto skaitymu užkalbėti ligą, užtraukti nelaimę: Ans nuejo pry savo draugo ir prašo, kad ans apskaitytų jo žmoną iš Mosiešio (Mozės) knygos [, kad ji mirtų] TDrVII138(Klp). Jos (bobos) turėjo ne tik anglis mesti, titnagą skelti, bet ir apskaityti [ligonį] I.Simon.
◊ dvãrą apskaitýti apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į apžvalgus (važiuoti): Aš ir pats važiavau su sa dukteria apskaitýt dvãrą LKKXIII120(Grv).
atskaitýti Rtr; L
1. tr. Š skaitant pasiekti kurią vietą: Knygą ligi pusės atskai̇̃tė DŽ.
2. žr. perskaityti 1: Jau šitus laikraštis atskaitýtas Lp. Atskaitė zokonus ir pranašus Ch1ApD13,15.
3. tr. atkalbėti (maldas): Egzortas atskaitýti NdŽ. Sūnus atavežė kunigą, atskaitė maldas, ir daugiau nabašnyko, apie trobas einančio, nematė niekas LTR(Slk).
| prk.: Jis laukė, kad Jeronimas atskaitys moralą, išbars jį rš. Ateitų pagaliau tas senis, atskaitytų savo pamokslus, o ji išprašytų jį lauk rš.
4. refl. Š pakankamai prisiskaityti: Tokią knygą tai skaitai i atsiskaitýt negali Sml. Skaitydamas [laišką,] neatsiskaičiaũ – teip mielas LTI421(A.Baran).
5. tr. skaitant iššifruoti: Mokinti vyrai mėginę yra atskaityti getų raštus J.Šliūp. Tas karalius atskai̇̃tė, kad jo vaiką perkūnas užmuš Rm.
6. tr. SD211, Sut, N, M, RtŽ, LL120 skaičiuojant atskirti, atskaičiuoti: Atskaitýk maniui tris devynerius obalių (27) J. Kai, apžiūrėjęs sodą, norės pinigus mokėti, tai veskitės į kambarį, ir tegul ant stalo atskaito LTR(Žal). Ma[n] tuos pinigus atskai̇̃tė Vl. Tokių vestuvių, kur valgiai padalinami, kur kąsniai atskaitomi, mes dar nebuvome matę I.Simon. Parvažiuok numie, nueik į tą jaują, atskaitýk penkis žingsnius nu kampo i išsikasi piningus (ps.) Žr.
| Nemislijau daug vaikų turėt, ė kai prisė[jo], tai visą dešimtį atskaičiaũ (pagimdžiau) Ml.
| refl. tr.: Porikes atsiskaitái nu riestuvų, užsikiši skalike Rt. Žingsniais reiks atsiskaitýti, nu kiek tolo reiks jau mesti Ms. Aš padėjau šešis šimtus ant balto stalelio, atsiskaityk, panytėle, sau už vainikėlį LTR(Krkn).
ǁ refl. susigaudyti, susiorientuoti: Ji atsiskai̇̃to da: da proto kai avis turi Rd.
7. tr. apmokėti, sumokėti, užmokėti, atlyginti: Dabar keliauk namo, o po trijų dienų sugrįžk, tada tau bus atskaityta visi penki šimtai. J.Balč. Mergužėle lelijėle, pašauk savo seną tėvą, atskaitysiu šimtužėlius LB139.
| refl. K, LL211, Š: Tad už muziką atsiskai̇̃tė pats šeimininkas Plt. Atsiskaitỹs valdžia su jais Mrj. Aš už vaikį pri ano esu buvęs a dvejus metus, buvo neatsiskai̇̃tęs Gd. Atsiskaitomoji sąskaita rš.
| Kolūkis be nuostolių nuėmė derlių, prieš laiką atsiskaitė su valstybe (įvykdė paruošų prievoles) (sov.) sp.
atsiskaitýtinai adv.: Duoti avansą atsiskaitytinai TTŽ. Liaudies teismai gauna ženklus iš finansų skyrių atsiskaitytinai pagal avansinius reikalavimus rš.
8. tr., intr. LL297, DŽ1, SkŽ172 sulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalį: Parejai iš darbo i radai iškultus [miežius], i kolūkis atskai̇̃to iš tavo uždarbio Lc. Už nuganytą (praganytą) gyvulį piemeniuo atskai̇̃to iš algos Grv. Klumpį sudaužysi medinį, jau tau ir atskaitýs rublį Lk. Daug uždirba, daug atskai̇̃to Brs.
9. refl. duoti ataskaitą: Jis atsiskaitỹs už žygius NdŽ. Vilniaus piešimo mokykla turėjo kasmet atsiskaityti akademijai rš. Susirinkimuose specialistai atsiskaito už savo darbą sp.
10. refl. atsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršyti: Kai man prireiks, aš su juo dar atsiskaitýsiu Žvr. Pradėjote tokį darbą, už kurį karo lauke atsiskaitoma be ceremonijų J.Gruš. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimis V.Myk-Put.
11. tr., intr. suduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartų: Atskai̇̃tė tėvas vadelėm už vogimą – ir šventa Ds. Ta nedorėlė nuplėšė jo drapanas ir atskaitė šimtą kartų per pliką kūną su rimbu J.Balč. Jeigu nusidėjai, tai tau rykštes atskai̇̃tė Vgr.
| Aš dar jam antausius atskaitýsiu Žvr.
12. tr. skaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimę: Ans tūjau nubėgo pas draugą ir liepė atskaityt TDrVII138(Klp).
◊ diẽnos (paskuti̇̀nės vãlandos) atskaitýtos nebedaug liko gyventi: Man jau atskaitýta diẽnos Dglš. Paskuti̇̀nės vãlandos atskaitýtos buvo Vdk.

×daskaitýti (hibr.)
1. tr. perskaityti iki tam tikros vietos: Paškauskas daskaitė iki galui savo kalbą ir, baimės apimtas, pabėgo iš seimelio A.Janul.
2. refl. SD43, Sut, N susiskaičiuoti, kiek reikia: Ir nedasiskaitė (trūko) iš tarnų Dovydo devyniolikos vyrų Ch2Sam2,30.
įskaitýti Rtr
1. tr., intr. DŽ1 galėti gerai perskaityti: Rankraštį įskaitýti NdŽ. Ažčiūmotos raidės, neįžiūriu, negaliu įskaitýti Š. Rašysena turi būti įskaitoma rš.
įskai̇̃tomai adv.: Parašyta neįskai̇̃tomai Kn.
2. tr. iš rašto sužinoti, suprasti: Paliko nebaigtas rašyti žodis, kurio prasmės jau nieks neįskaitys rš.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Mackevičius žvilgtelėjo į Petrą Balsį, ar neįskaitys jo veide apgailestavimo, kad toli paliko jauną žmoną su mažu sūneliu V.Myk-Put.
3. refl. intr., tr. Rtr, LL274, Ser įsigilinti skaitant: Įsiskaičiusi mergiotė knygon, nė nebegirdi šaukiama Š. Ką čia tą knygą įsiskaitei̇̃, eitum verčiau pasivaikščioti Rs. Įsiskaitýk gerai, tai suprasi Š. Gerai popieriūse įsiskaičiusys M.Valanč. Čion … nerandi tos dvasios mūsų kalbos, apie kurią galima turėt išmanymas, įsiskaičius į žmonių dainas, pasakas, mįsles, KlbXXV(1)58(J.Jabl).
4. tr. LL280,282 skaičiuojant priskirti, įtraukti: Besiginančių, įskaitant ir lengvai sužeistus, liko trys rš. Kareiviavimo laiką įskaitýti į valstybės tarnybą NdŽ. Tie pinigai buvo įskaitýti į pajamas DŽ1.
įskaitýtinai Antras amžiaus tarpsnis trunka nuo 2 iki 7 gyvenimo metų įskaitytinai rš.
| refl. K.
5. tr. pripažinti: Tai bus įskaityta tau kaipo geras darbas V.Krėv. Rungtynės buvo nutrauktos, ir svečiams įskaitytas pralaimėjimas sp.
6. tr. KlK15,98 pažymėti išlaikius, pasirašyti (įskaitą ar kokį kursą): Klausytojui paskaitas įskaitýti NdŽ.
7. intr. skaičiuojant įkirsti rykščių: Liepė po vieną išguldyti ir po šimtą įskaityti LTR(Krtn).
išskaitýti tr. K, Š, Rtr; N, M, L
1. suvokti rašto ženklus, įstengti perskaityti: Jo rašyseną sunku išskaitýti DŽ1. Tiek senatų susirinkę, o nė vienas neišskaito tos gromatos LB171. Pasilipo an pečiaus, išskai̇̃tė tą dekretą End. Parašas neišskai̇̃tomas DŽ1. Neišskaitomas raštas LKKIX76.
2. KI143 daug ar viską perskaityti: Aš esu išskai̇̃tęs jau pusę bibliotekos Knt. Kada tas knygas galit išskaitýt? Skr. Anksčiau išskaitýsu knygą – galėjau viską papasakoti Vgr. Senis Vilkas jau išskaitė visa, kas šiai dienai skirta, visa, kas stambiom raidėm atspausdinta ir jo akiai matoma I.Simon.
| refl. tr. K.
3. skaitant sužinoti: Apsakysiu, ką esu išskai̇̃tęs iš knygų NdŽ. Tą žinią jis išskai̇̃tė laikraščiuose DŽ1. Anas, ką tik išskai̇̃to ar laikraščiuos, ar knygõs, vis mum persako Ds. Venckų Adomėlis išskaitė kalendoriuje, kad pavasaris šįmet būsiąs ankstyvas V.Myk-Put.
| refl. tr.: Gali čia ižsiskaityti trumpai visą historiją kančios SPI364.
ǁ prk. DŽ1 iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai, labai pamažu teatsirado kalba I.Simon. Steponas žiūri į motiną ir iš jos akių išskaito nebylų prašymą: „Niekam nesakyk“ V.Bub. Rasi pagysiu, jug jis mano sopulius kaip iš rašto išskaitė M.Valanč.
^ Ant kaktos neparašyta – neišskaitysi KrvP(Jnš).
ǁ pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, išburti: Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nuluš V.Krėv.
4. N atkalbėti (maldas): Išskaitau, maldas pabaigiu R41. Numiršta žmogus – gieda, poterus nu ryto išskai̇̃to Lc.
5. SD414, Sut nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Aš išskaičiaũ visą skietą J. Karaliai pradėjo ieškot, klausinėt, kas išskaiti̇̀s bačką riešutų Prng. Neišskaitáu, kiek tų piningų Jdr. Aš išmieruosiu jūres mareles, aš išskaitýsiu pilkus žvirgždelius JD682.
| refl. Sut, K.
6. DŽ1 išskirti, atskaičiuoti iš sumos tam tikrą dalį: Valdžia mokės, paskui par kiek metų iš algos išskaiti̇̀s Rš. Kad išskaityčiau už tą dieną iš jūsų pusę kronos, jūs turbūt jaustumėtės nuskriausti? J.Jabl.
išskaitýtinai
7. Mž173, MKr17, SE198 išvardyti eilės tvarka: Išskaitýti visus iš eilės vardus NdŽ. Išskaitýsiu, kokios čia yra pievos ir laukai Dbč. Žmogus išskaitė visus šventuosius, angelus, archangelus, o velnias vis sakosi gerai juos pažįstąs BsMtII59-60. Dvitaškį dedame prieš priedėlį, kuriuo yra kas išskaitoma arba tiksliau pažymima J.Jabl. O kasg išskaitytų visas žalas, kurias atneša žmogui vienas nusidėjimas mirštamas DP510.
| refl.: Negalės vėl ir ligos kitos to gi kūno negal ižsiskaityt: karštinė, drugys, dantų gėlimas, dieglys, dusulys SPI107.
8. išsiskaičiuojant nustatyti: Jiej (vaikai) išskaito, katram nežiūrėt LTR(Lp).
nuskaitýti tr. K, Š, NdŽ
1. perskaityti: Ar gerai aš nuskaičiaũ? Nm. Evangelija, kurią tas pats kunigas nuskaitė, buvo imta iš antrojo perskyrimo Kel1881,64.
ǁ skaitant sutikrinti (tekstą): ESM kiekvieną sekundę nuskaito informaciją, gaunamą iš radijo aukštimačio sp.
ǁ skaitant paskelbti: Provos nulaužimą benuskaitant, ji verkt pradėjusi LC1878,27. Vienas karališkas tarnas nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę BsPI66.
2. skaitant sužinoti, išskaityti, suprasti: Ar jūs nuskaitýsit angliškai? Mrj. Ana nenuskai̇̃to (nepažįsta) pinigų Trgn.
| refl.: Prisižiūrėję ir nusiskaitę šventuose raštuose, šviesiai matome, jogei visi pranašavimai ing vieną daiktą sykiu surinkti Tat.
ǁ iš knygų pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, nusakyti: Aš tau pleinatą nuskaitýsu, kartas numesu Nt. Ano ir pleinata buvo nuskaitýta, kad mirs karė[je] Šts.
3. skaitant apdėvėti: Knygutė jau buvo nuskaityta, sumurkšlinta A.Vencl.
4. sukalbėti (maldas): Meldžiu jūsų, kad jai (motinai) egzortus nuskaitytumėt BsPIII10.
5. skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti, apskaičiuoti: Aš nuskaičiaũ daugiau, t. y. daugiau uždėjau, neteisingai atskaičiau J. Ans muno piningų nenuskai̇̃tė Trk. Nuskaitýta tiek i tiek biliotų parduoti Krš. Aš nuskaitau didelį gyvulį, kiek sveria KzR. Jis prėjo prie akmenio ir, nuskai̇̃tęs te kelius žingsnius, liepė kast Skp. Kas tę tą valandą gal nuskaitýt! Jrb.
| refl. tr.: Tu tai gali ant pirštų nusiskaitýti, nusirokuoti KI36.
6. R12, N skaičiuojant kiek atmesti: Pieno turėtų jau užtekt, ale da, žiūrėk, nusiskaiti̇̀s Sdk. Jims dalį uždarbio nuskai̇̃to Vdk. Nuskaitýk nuo stukio tris posmus KI36.
7. skaičiuojant nusukti, apgauti: Išleisk tik tokį išaušėlį į turgų, vis jam kur nors nuskaitỹs! Srv. Nusuka, pinigus nuskaito rš.
ǁ refl. J apsirikti skaičiuojant.
8. (sl.?) laikyti, manyti: Laumės juosta, mes nuskaitýdavom, kad vandenį traukia Sml.
paskaitýti Š, Rtr; R153, L
1. tr., intr. H, N kiek skaityti: Žmogui dabar jau ir paskaitýtie galima Smal. Aš tik per save išmokau laikraštį paskaitýt Grl. Mes paskaitýsam Prk. Be nenori paskaitomas (ar nenori, kad tau kas paskaitytų)? J.Jabl(Als). Tiek aš i toms akimis bematau, bet jau tinka (patinka) paskaitýti Krtn. Ligi dvyliktos paskaičiaũ ir nuėjau gulti DŽ1.
| refl. tr.: Pasakos įdomios pasiskaitýti NdŽ. Nunešk jam, tepasiskai̇̃tai! Pgg. Patartume pasiskaityti „Aušros“ leidinius ir kitas knygas, Jablonskio redaguotas rš. Ne kiek, ale po biškį paskai̇̃tos Trš.
2. tr. iš rašto sužinoti: Tas paskaito, kad toks atsitikimas buvo Plv. Reikėjo jiems ir pats vertimas, ir toji nuomonė (recenzija) būti paskaičius ir turėti savų pastebėjimų J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Pasiskaitýk skelbimą DŽ1. Po kiekvienu paveikslu apačioj pasiskai̇̃to, kas nupiešta Snt.
3. tr., intr. N galėti, sugebėti skaityti: Vaikas jau paskai̇̃to DŽ. Tam kartuo parašau, paskaitáu Trš. Ieško, kas paskaitýtų anglišką laišką DŽ1. Senelė mokindavo iš maldaknygės paskaitýt LKT316(Stlm). Paskaitau iš knygos R7. Be akinių nebepaskaitaũ DŽ1. Laimė tavo, valdove, kad aš nemoku paskaityti, kas ten parašyta V.Krėv. Nors ir pamažu, kiek palasydamas raides, vis dėlto jis jau paskaitė savo lapelį I.Simon. Paskai̇̃tomas raštas NdŽ.
| Paskai̇̃toma (skaitytina) knyga Šts.
paskai̇̃tomai adv.: Vardas paskaitomai užrašytas būti tur TP1881,50.
4. tr. N išdėstyti žodžiais: Paskaitýti paskaitą DŽ1.
ǁ papasakoti: Aš savo visą gyvenimą paskaičiáu anai Vž.
5. tr. N atkalbėti (maldą): Kitas ir „Tėve mūsų“ nepaskaito BPI99.
| refl. tr.: Tol gulti negausi eiti, popirm turi poterius pasiskaitýti Rsn.
6. tr. SD270, H, R, Sut, N, K, M nustatyti kiekį, sumą, paskaičiuoti, suskaičiuoti: Obaliai mano yra paskaitýti J. Paskai̇̃tai, kiek čia yr! Švnč. Gegužaite, žukukuok, paskaitýk – daug metelių būsiu (gyvensiu)? Pls. Ir pirštų nebepaskaitaũ, nebematau Km. Daba retas katras negeria – tai paskaitýtinas Rs. Paskaitýk, saulužė, ar visos žvaigždužės? JV637. Jau tu ir metus jos paskaitei? V.Piet. Veizdėk danguna ir skaityk žvaizdes, jei anas paskaitai BB1Moz15,5. Šitai didis pulkas, kurio nė vienas negalėjo paskaityti VlnE179. Gyvolių nepaskaitomas gaujas numie parvarė S.Dauk. Vargai žmogaus šiame sviete nepaskaitomi yra BPII98. Paskaitytų jų buvo septyni tūkstančiai ir penki šimtai Ch4Moz3,22.
^ Paskaityk žirginius, tad man apgalėsi pragerti B.
paskaitýtinai adv.: Nepaskaitytinai daug WP169.
paskai̇̃tomai adv.: Kelis kartus važiavo – paskai̇̃tomai (nedaug) Slnt. Kiek pati nueisi – paskai̇̃tomai Slnt.
| refl. Sut, K: Pasiskaitýsiu, kiek turiu NdŽ. Jie kiekvieną vakarą, būdavo, pasiskaito po kelias dešimtis rublių uždarbio BsPIV70. Ar duos man šimtelių man pasiskaityti, ar duos man dukrelę širdžiai suraminti? (d.) Knv.
7. tr., intr. nustatyti kainą, užmokestį: Visko neapmokės, valdiška kaina gali paskaitýt Rk. Kaip giminei, pigiau paskaitýsiu už paršus Ėr. Sakyk, kiek dabar paskaitýsi už tą linų suverpimą? Skrb. Už tais lentas paskai̇̃tė Mrj. Ir nuvežt reikia, ir kelionę paskaitýt – nieko nelieka [pelno] Gl.
8. refl. apsisvarstyti: Anas pasiskai̇̃tė savo galvoj: ne, negerai padariau Prng.
9. (sl.?) tr. SD83, N, LL150 palaikyti kuo, skirti prie ko: Aulinius batus antsivers su lazda ant pečių i trauks keliais – daba paskaitỹtų už durnį Sd. Katras prastas, nemokytas, ir už kvailą paskaitýtas Klvr. Tokios padraikos niekas gera merga nepaskaiti̇̀s Trgn. Mane iš karto paskai̇̃tė kurčiai (instr. sing.) Zt. Paskai̇̃tė savo kunigaikštystę už sapną BM374(Kl). Pašlovintas vyras yra, kuriam ponas prastojimų nepaskaito Mž465. O ne tiektai už teisinykus paskaitytais esme DP3. Idant tavo vardas būtų paskaitytas tarp šventųjų BBJdt10,9. Ir išsipildė raštas, kurs sako: su piktadėjais yra paskaitytas BtMr15,28.
| refl.: Jin pasiskai̇̃tė už giminę i prejo Šln. Auga ant medžių šaknimis ir pasiskaito už svetrijeklę (parazitą) P.
◊ danti̇̀s paskaitýti primušti: Vienąroz kai paskaitýsiu danti̇̀s, tai bus atsilyginta už viską! Skdt. Greitas išsigerti, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti KrvP(Krn).
ką́snius paskaitýti žiūrėti, kiek suvalgo, gailėti maisto: Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgau (rd.) TDrIV172(Rod).
[nė̃] penkių̃ (trijų̃ NdŽ) nepaskai̇̃to KlK13,101, NdŽ neišprusęs, neprakutęs: Rodos, penkių̃ nepaskai̇̃to, o kap bliuznyt, tai kap pagadytas (labai sugeba) Bgt. Girtas nieko pryš save nestato, o pagiriomis nė penkių nepaskaito Sch82(Rg).
pérskaityti tr. K, Š, perskaitýti Rtr
1. SD293, H167, Sut, M, LL184, DŽ1 iki galo paskaityti: Visą laikraštį pérskaityti NdŽ. Paraidžiui pérskaityti NdŽ. Perskaitau iki galo knygas, išskaitau R45. Nežinom, ar žemaičiai, tą gromatą parskaičiusys, davė kokį atrašą M.Valanč. Ta gromata bus perskaityta nuog jūsų Ch1PvKol4,16. Perskaityta bus jūsimp ta gromata BtPvKol4,16.
| refl. tr. NdŽ, Ser: Ben vieną punktą parskaitykias P.
ǁ DŽ1 pranešti, paskelbti (tekstą): Teisėjas pérskaitė sprendimą NdŽ. Pérskaityti liudytojo parodymą NdŽ.
2. sugebėti paskaityti, įskaityti: Neaiškiai rašytas, neparskaitomas I. Jei pérskaitysi, tai rašysiu Mrc. Kap negramatna, tai i nepérskaitau Dglš. Laiško nebeparskaitýčia be akinių Mžš.
3. susipažinti su rašto turiniu, suprasti: Būdavo, pérskaitau knygą – kitą dieną viską papasakosiu Klvr. Ka ką párskaitau, greit iš atminties išmokstu Sk.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Jo akyse vedėjas būtų galėjęs perskaityti ne tik užslėptą pašaipą, bet ir tylų grasinimą rš. Aš perskaičiau jo mintis rš.
4. R362, N, K, DŽ1 iš naujo, pakartotinai suskaičiuoti, perskaičiuoti: Dar kartą pérskaitė likusius pinigus NdŽ. Párskaityk gyvolius, ar visi tebėra J. Parskai̇̃to tuos linus (linų pėdus), tadam veža namon Ps. Pérskaitęs [zuikučius,] nė vieno nepasigedo Jrk44. Perskai̇̃tė visus pinigus – ir teisingai Slm.
| refl. tr.: Parsidalino, parsiskaitė pelną Dr.
5. galėti suskaičiuoti: Nu sunkių darbų kaulai ir gyslos par skūrą parskaitomys buvo S.Dauk.
6. išvardyti: Pérskaitė savo kaltes NdŽ.
7. refl. LL187, NdŽ, Ser, Up skaičiuojant apsirikti, suklysti: Rodos, ka taip, jei nepársiskaičiau Kv. Argi aš būčiau persiskaičiusi? I.Simon.
pieskaitýti (dial.) tr. skaičiuojant pridėti, priskaičiuoti: Nepyskai̇̃to tus metus, kur py vokyčio dirbai Sg.
praskaitýti tr.
1. NdŽ praleisti kurį laiką skaitant.
2. (dial.) Dgp žr. paskaityti 2: Taigi visiem praskaitýk laišką Sdk. Nemoku lakštų praskaitýt Ad. Padavė jai gromatą: – Praskaitýsi – dažinosi Ūd. Ateina, praskai̇̃to [užrašą ant paminklo] – žino kapą Rod.
3. (dial.) žr. paskaityti 3: Nepraskai̇̃to to rašto Brb. Skaitom, skaitom – nepraskai̇̃tom Mlk.
4. refl. skaitant suprasti: Prasiskaitaũ i ruskai Dglš.
5. NdŽ skaitant praleisti, nepastebėti.
6. daug kartų suskaičiuoti: Aš tavę, berneli, laukiau pralaukiau, akeles pradabojau, dieneles praskaičiaũ, o tu in mane ir akių nemetei Rod.
7. NdŽ skaičiuojant praleisti, nepastebėti.
8. prakeikti: Aš anus praskaitýti gatava Kin. Kad tavo senis tai girdėtų, praskaitytų jis tave už tavo tokias socialdemokratiškas mintis I.Simon.
| refl.: Aš jau prasi̇̀skaičiau beplaudamas Kin.
priskaitýti Rtr; L
1. intr. skaitant pasiekti: Aš dar nepriskaičiaũ ligi tos vietos [knygoje] DŽ1. Priskaičiau trisdešimt penktą puslapį Db.
2. tr. DŽ1 daug perskaityti: A tu gali atminti, kiek knygų esi priskai̇̃tęs? Krš. Aplei senovės kunigaikščius ir tamistos priskai̇̃tot Pln.
| refl. tr., intr. SD160, Sut, I, LL93, Š, DŽ1, Rtr: A dar neprisiskaitéi tų kningų?! Krš. Ten nejodinėja kazokai, apie kuriuos tiek daug baisių dalykų pripasakota ir iš laikraščių prisiskaityta I.Simon.
3. tr. Q660, SD305, Sut, N, K, M, LL22, Š skaičiuojant prijungti, pridėti, priskaičiuoti: Reikia ir procentus priskaitýti DŽ1. Priskaitýti procentus prie kapitalo NdŽ. Priskaityti prie skolos! I.Simon. Priskaitau, duomi kam SD303. Socialiniam draudimui kas mėnesį priskaitoma 4,4 % nuo visų darbuotojų darbo užmokesčio rš.
priskaitýtinai
4. tr., intr. skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių ar vietą: Priskaitýti šimtą NdŽ. Priskaitýti iki penkių NdŽ. Žvaigždžių skaityti negalima. Jei priskaitysi savąją, ji tuojau užges, ir pats mirsi LTR(Mrk).
5. tr. LL101, DŽ1 skaičiuojant pasiekti tam tikrą sumą, kiekį: Išėmė pinigus ir skaitė, kol šimtą priskai̇̃tė NdŽ. Priskaičiaũ dvidešimt vežimų Jnšk. Ar daug prikirtot rugelių, ar daug priskai̇̃tėt kapelių? (d.) Mrj. Daug nuodėmių priskaitė ir tau, ir tavo žentui krivis, bet prie jų aš dar vieną pridėsiu V.Krėv. Mūsų galaktikoje priskaitoma apie 150 milijardų žvaigždžių sp.
| refl. tr.: Neskaityk, tėvuli, daugelių šimtelių, aš prisiskaitysiu šešuro žodelių LTR(Mrk).
6. (sl.?) tr. BBJoz13,3, P, MKr11 priskirti prie ko, laikyti kuo: Lapė priskai̇̃toma prie plėšriųjų žvėrių NdŽ. Jau ir aš prie miesčionių priskaitýta Kt. Grįžkime ing miestą dangujęjį, ing kurį mus įrašė ir už miesčionis priskai̇̃tė DP542. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų ir nepriskaitomas sau SPI257. Priskaityta tai jamui yra teisybėsp Ch1PvG3,6.
| refl. tr. LTII398: Visi mažne katalikai prisiskaito save prie lietuvių A1884,374.
7. (sl.?) tr. nustatyti, skirti: Taip Dievas priskai̇̃tė žmogui: valgyti, dirbti J.
◊ ausi̇̀s priskaitýti prikalbėti priekaištų, pamokymų: Jau dėl Rožės kiek ji priskaito ausis! I.Simon.
suskaitýti Š, Rtr
1. tr. DŽ1 galėti, sugebėti perskaityti: Adreso nesuskaitaũ NdŽ. Galiu suskaitýt i be akinių Žg. Kur tas toks žodis yr, kad aną suskaitéi? Lk. Mažo mokslo, nesuskaitáu greitai Vn. Ten iškaltos raidės lenkiškos, nu i niekas nesuskai̇̃to Nv. Kad į mokyklą muni nuvedė, aš jug vis jau suskaičiáu rusiškai Knt. A suskaitái anos rašyta? Brs. Ten geriau suskai̇̃tomas, kaip čia šitai Lnk.
2. tr. skaitant suprasti: Lietuvių knygas suskaitáu Kin. Aš nesuskaičiaũ, ką tu čia parašei Plv. Jau nebesuskaitáu kningų, jau protas išgaravo Krž. Ką mokyti rašo, tai durnam nesuskaitýt Bgt.
3. refl. skaitant sužinoti: Susiskai̇̃tė laikraščiūse, ka iš septynių klesų priemą Rdn.
4. tr. NdŽ skaitant sudėvėti, suplėšyti: Knyga suplėšyta ir suskaitýta Mrj. Visai suskaitei mano knygą rš.
5. tr. Sut, M, LL160, NdŽ, SkŽ310, DŽ1 skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Ir ans suskai̇̃tė, anai girdant, piningus Nv. Aš nebemoku iš galvos suskaitýti Krš. Liepia [mokytoja] sudėt ir suskaitýt, kiek bus du ir vienas, – nesuskai̇̃to Lel. Tep sudžiūvo žmogutis, kad visus jo grobus suskaitýtai Lš. Nesuskai̇̃tant mušė, davė J. Suskaitýt reik galvijus Sk. Ką ant pirštų suskaitýti KII365. Par rankovę turi žvaigždes suskaitýti (toks žaidimas) Plt. Auselėm rūteles nukarpysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu LTR(Vlk). Muno žili plaukai suskai̇̃tomi, nors jau turu aštuoniasdešimt metų Dr. Mergaitė i teip kiaules suskaiti̇̀s, be mokyklos (psn.) Dgč. Siaustuves gali̇̀ suskaitýti i be mokyklos (senovėje sakydavo mergaitėms) Žr. Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisytas (d.) Akn. Kalne rugelius nupjovė, į mandelėlius sustatė, šimtais kapelių suskaitė (d.) Mrj. Suskaityti bus kaulai jo MP103. Jeigu kas galės suskaityt dulkes žemės, sėklė teipag tavo bus suskaityta Ch1Moz13,16. O terp krikščionių nesuskaitytus regime neturtėlius SPII210. Skaitau, suskaitau, surokuoju R408. Skaitlius suskaitytasis I.
^ Niekas nesuskaitys, kiek motina turi akių ir kiek rankų LTR(Vdk). Be maišo savo vaikų nesuskai̇̃to (turi daug vaikų) Vkš. Senas piemuo savo avių nesuskaito (mėnuo ir žvaigždės) LTR(Vdk). Tėvo pinigai nesuskaitomi (žarijos) LTR.
suskai̇̃tomai adv.: Kiek buvo nemokytų, o daba suskai̇̃tomai (nedaug) Bt. Senų žmonių suskai̇̃tomai bėr LKGII439(Kal). Duonos tai jau šįmet suskaitomai turėsim Pkp.
| refl. tr. K, Rtr: Aš gerai susiskaičiáu, bet ant žemės iškračiau [pinigus] Všv. Susiskaitýs po kiek tūkstančių ir įkas ten ar daržinė[je] kur į kokią kertę Žr. Susiskai̇̃tom dar metus Mšk. Bet paskui, kai susiskaitėm, pasirodė, kad mano sesers ir vienos jos draugės trūko J.Balč. Razbaininkai, pabėgę biškį, susiskaitę, kad jau jų vieno nebėra LTR(Sln).
6. tr. skaičiuojant įkirsti: Suskai̇̃to rykščių jau i dvidešimti Krt.
7. intr. LL234, NdŽ skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių: Mūsų Rimutė jau suskai̇̃to lig penkių Užp. Suskaitýsiu lig trijų i šoksiu par langą LKT246(Pkr). Va, lig kolek aš suskaitaũ Mžš. Atgal skaitýti kaji kaip moka – suskai̇̃to ir atgal, nu dešimties lig vieno Trk.
◊ danti̇̀s (ausi̇̀s S.Dauk, káulus, per̃pinus rš, šónkaulius Šd) suskaitýti labai primušti: Nebe pirmam danti̇̀s suskai̇̃tė Užp. Tu kitus žudei, dabar gi aš tavo kaulus suskaitysiu TS1901,2-3. Nesipjauk su visu svietu, da kas patykojęs šónkaulius suskaiti̇̀s Ps.
diẽnos (vãlandos) suskaitýtos DŽ1 nebedaug liko gyventi: Jau ligonio diẽnos suskaitýtos Dkš. Iš kur muno ta sveikata bėr – i diẽnos suskaitýtos Slnt. Mūs jau diẽnos suskaitýtos Ppr. Visą šią naktį Ilžė budėjo prie jo lovos, nes jis jau be sąmonės, ir jo valandos suskaitytos I.Simon. Kaip neverksi, kad jau suskaitýtos muno vãlandos Žr.
gali̇̀ (gãlima) ant pir̃štų suskaitýti labai nedaug ko: Miestelio gyventojus turbūt galėjai ant pirštų suskaityti rš. Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaityti Žem.
ką́snius suskaitýti labai pavydėti (ppr. maisto): Ką́snius savo šeimynai suskai̇̃to, o svetimam ko beklausi Krš.
lig (nė̃) penkių̃ nesuskaitýti nieko neišmanyti: Taip lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o neprašyta kišas Krš. Rods, lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o kaip tą bobą pajuokė Rdn. Vargšas visai nuleipo, nė penkių nesuskaito Ll.
pasuskaitýti (dial.) tr. suskaičiuoti: Rugius reikia pasuskaitýt padešimti̇̀ pėdų Dv.
užskaitýti
1. refl. NdŽ, BŽ1312, Jd įsitraukti į skaitymą, skaitant užsimiršti: Ko tiek užsiskaitéi, eik ėsti! Krš. Tėvas atsiminė, kaip godžiai jis skaitė knygeles ir kaip užsiskaičiusį, užmiršusį gyvulius, ne kartą jį prikūlė šeimininkas P.Cvir.
2. Š, NdŽ, Ser, Pls žr. įskaityti 4: Žuskai̇̃tė kiemą, sodelį [į arus] Rod.
| refl. Ser.

vèsti, vẽda, vẽdė KBII162; SD1194, SD291,399, B506, H, H176, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M
1. tr. K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ padėti eiti prilaikant: Paėmė aną jau po rankos vèsti ten Trk. Do tik až rankos vẽda vaiką (mažas dar) Klt. Dukrytė pati jau atsistojo ir vedamà eina pamažėle Krs. Kai až rankiotės vedi̇̀, tai net dunda, kaip eina Slk. Ans muni nutvėrė i vẽda iš miško lauk Vvr. Tėvas vẽda iš pirkios, o ana spirias, neina Klt. Kad neina, veste atvesk J.Jabl. Onytė pati nežinojo, kas jai darosi, nesipriešindama ėjo vedama LzP. Vienas veda až rankelės, antras až antrosios LLDII63. Reiks bernelis girtas vesti ir jo pypkę kartu nešti LTR(Brž). Dėkuo ponuo Dievuo, kad ne vedamúoju esu, sau taką dar matau Šts. Pats nepasijutau, kaip pavijau vedamąjį, užbėgau jam už akių ir pamojau ranka J.Balt.
^ Vyrai dabar už rankikių vedami̇̀ (juok. nesavarankiški) Rdn. Kaip ves aklas aklą S.Dauk. Aklas aklą netoli tevès Pj; Sln. Kai aklas aklą veda, tai abu paklysta LTR(Jz). Atbulas nevaikščiok – savo tėvą į pragarą vedi LTR(Mrj). Be akių, be ausų neregius veda (lazda) Dkš. Be kojų, be rankų nereginčius veda (lazda) LTR(Všk). Neregys neregį veda (lazda) LTR.
vestinai̇̃ vestinõs Vkš: Seniukas [kunigas] laikė mišias, pusę teišlaikė, vestinõs nuvedė Krš.
| refl. tr. N: Vieną vaiką in rankų nešuos, kitą vedúos Dg. Ana jį až pažasčio visur vẽdas i vẽdas Klt. Tik ana, sako, kapt mane už rankos ir vedas LTR(Trgn). Tiej du pabroliai, su kuriais aš važiavau, prieina galu stalo ir paima mane až parankės, vienas už vienos rankos, kitas už kitos ir vẽdasi Vs.
2. tr. K pririšus raginti eiti, tempti paskui save: Vadus arklys, kurį pasiėmęs ir vesi J. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vèsti, nė varyti, nėko Krtn. Ji (karvė) ant ragų vedamà Jrb. Karves vèsma laukan Smal. Gyvulį vẽda [pavasarį], tai parūko švęstais žolynais Jž. Kur vedi̇̀, čia nėr žolės! Jrb. Vieną [gyvulį] vẽda, kiti eina Alz. A karvelių nèvedatav? LKT73(Eig). Nèvedam karvių Joninėj in rasos Ign. Karvę vesiù paupėn, ba labai šiulta Aln. Ana (karvė) tik vẽdant ganyt, jos nepririši Klt. Jūs abudu vestàt karvę Ob. Karvė iš viso bloga, lei vẽda parduoti Trk. Pri jaučio nèveda, ka pieno būtum žiemą Trk. Vėlyva [karvė], vesta [prie jaučio] pusėj rugsėjo Klt. Duoda [meška] tam rankosna lenciūgą, kad tik vestái Rod. Telyčia sunku vèst Nmč. Morės nėkumet, ožka buvo vedamà Gršl. Vèski tu, dukra, ganyt ožį LKKIX209(Dv). Žmogus tą arklį vedą̃s Č. Aš imsiu žagrę, tu arklį vèsk Skr. Ved’ šitą arklį, kad i po kojai nebūt Rš. I pamačiau tą eržilą vẽdantį Kv. Šventas Jurgis žirgą vedė KlvD3. Verkčia sesulei, žirgą vesdamai TŽII305. Dėk šimtelį ant stalo, vèsk žirgelį iš dvaro JT436. Vèsime žirgelius į naują stainę, o jaunus svetelius į seklytužę JV537. Prieš kalnelį raitas jojau, nuo kalnelio rankoj vedžiau LLDII277(Srj). Vesk žirgelį pro vartus, o man’ jauną pro kitus LTR(Km). O ko žvengi, žirgužėli, iš stainelės vẽdamas JD640. Jog tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vel jopi vesk BB2Moz23,4. Bei tur veršį lauką užu abazą vesti ir sukūrenti, kaip jisai pirmą veršį sukūreno BB3Moz4,21. Tą gaukite ir veskite jį bukliai VlnE191.
^ Spiriasi kaip ožys vẽdamas an turgų Ėr. Rėka kaip ožys į turgų vedamas S.Dauk. Ir nenorinčią ožką veda į turgų S.Dauk. Sunku vèst nèvedamą ožką Grl. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas J.Jabl. Kas vẽdamas? – Meška, kumelė ir mergelė KlvrŽ. Nevesk ožį į daržą, kops ir patsai B. Nevesk ožio į daržą – pats įšoks LTR(Al, Srd). Ir šuo pryšinas karti vẽdamas Pln. Pripranta i šuo karti vẽdamas Plt. Prieis prieis žalė pri sieto nevedamà Rdn. Dvylika žirgų vienu pavadžiu veda (grėblys) LTR. Penki vyrai vedė jautį pjauti pro girdyklą, pro knabės kiemą (liežuvis ir pirštai) LTR(Užv).
vestinai̇̃ adv., vestinõs Vkš: Vestinai̇̃ įvedė į vidų Krg. Trisdešimt penkis kilometrus vestinai̇̃ turėjau buliuką nuvesti Krž.
| refl. tr.: Imk už karčių kumelį ir vèskis Ign. Tu vèskis arklį keliais, nevèskis per laukus Žeml. Teateinie, tepaemie už rago tą karvę i tevediẽs Stl. Kai vedúos karvę, lekia in obuolius, tęsia Klt. Vediẽs šunį, prisiriš’ Dglš. Vedė̃ms vedė̃ms per gronyčią karves Ad. Kad anas būt vedusỹs kumelį rankoj; o tai jojo raitas ir susmušė Arm. Kitos moteriškos iš lauko arklius veste vesdavos, o ji raita parjodavo LKXII243. Kaip dovaną už gerą darbą kelmyne senis galįs vestis paršiuką ir ožką L.Dovyd. Tebesie žiedelis, vèskisi žirgelį JV423. Kad nukėlei balnuželį, veskis ir žirgelį LTR. Tas kunigas juostas tokias tam velniuo metė ant ragų ir vẽdas Lk. Kuris žmogus eidamas turi rankas už nugaros, tai tas su savim velnią vedas LTR(Kp).
ǁ versti, raginti eiti: Vẽda piršlį karti Rdn. Tu ją (marčią) ved an laužo ir degin LTR(Tvr).
^ Kaltą ir iš bažnyčios veda S.Dauk.
ǁ einant stumti, varyti: Pritemo – i vesk dviratį a viralinėn, a gurban Mžš.
| refl. tr.: Prieš kalniuką tai vẽdės rankose dviratį Dg. Pravažon įvažiuoji, tai kad duodas, sako, kad slysta dviratis, tai vedžiaũs visą kelią Alz. Grėtė matė jį besivedant dviratį per Pamarių kaimą I.Simon.
3. tr. lydėti paprašytą, pakviestą kur eiti: Vẽdė manas brolis mane až stalo [vestuvėse] LzŽ. Imk už rankos ir vèsk svečią prie stalo Ėr. Kur tu mane vedi? LTR(Grv). Jin mane vẽda, tai aš ir einu [į kapus] Skrb. Kur seniau vaiką vèsdavo, – niekur taũ neišves, tupėk namie Brž. Bijojau beeiti, gavo gaspadorius vèsti muni gulti į kamarą Krtn. Po veseiliai vẽda jop sa[vo] žmoną Lz. Tėvas mus ūgino vienas, nèvedė močekos namuosa, kad nestumdyt mūs Kb. Į jaujas, į pirtis vèsdavo kuningus šventyt Sk. Vẽdė muni į bažninčią, vẽdė pri spavienės, vẽdė visur Tl. Vẽdėme ją prie pirmos komunijos Dv. Sulydė žmogų, nèveda pirkion (šnekasi per lietų) Klt. Ved’ in bobulią savo, kai ji girdžia, tai paūtaris Str. I malt, i grūst vèsdavo piemenį [ūkininkas] Dglš. Ir moteris, būdavo, vẽdam kult Krm. Liepė: – Vèsk bunkerin! – Nevesiù, nieko než[i]nau Prl. Ne kelią rodė, ne svečius vedė in aukštą tėvų dvarą V.Krėv. [Perkūnas] motyną savo saulę par dieną nuvargusią ir nudulkėjusią vakarą vedas į pirtį, idant ryto metą vėl linksma keltumias ir žibėtum S.Dauk. Čystan četvergan (Didįjį ketvirtadienį) vaikus vẽda praust krankliai (juok.) Pls. Ėmė mane už rankelės, vedė mane į svirnelį LLDII168(Mrs). Vès mane jauną šienelio grėbti JD1226. Imkie tu mane bernelį, vèskie aukšton klėtelėn DrskD211. Vẽdė mane an alaus, an gardaus, vẽdė mane an medulio, an saldaus (d.) Btrm. Kur mane, tėvulia, vedi, ar lygan laukelin rugelių pjautie, tai duok, tėvulia, plieninį pjautuvėlį LTR(Kb). Veda marčią du kartu ing bažnyčią Vln45. Vesk mus su tavimi, jeng danguj mes būdami tave garbinsim Mž167. Gelbėm mane, susimilk sunkybėj mano, vedeim keliais tikrais pats PK52. Eikige, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Anys bijojosi ing Jozefo namus vedami BB1Moz43,18. Ir vedė jop visus ligonis, tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtus NTMt4,24. Mes juos Ponop Dievop vestumbim, jamui tarnaut ir garbės jo dugsint mokytumbim MP62. Anas mi veda KN218. Topgi vedė Viešp[ats] Jėzus klausytojus savo SPII177. Vedė jį nuog Kaipošiaus VlnE198.
^ Ar giltinė tave vedė į tą karčemą? Šts. Vesk – neina, palik – verkia Slk.
| refl. tr.: Vedúos namo jauną pačią, ir baisumas ema Skp. Anie ejo, i muni vẽdės lygiai Klk. Vèsiamos tavi į veselę, į parėdką, visur vèsiamos, tik šį metą tu ganyk Šts. I motina vèsis muni į bažnyčią Dr. Septyniolikos metų anrašo kavalieriuosna, tada vẽdas vakaruot Žl. Nu vèskiatės, ka noriat, eikiat į tus šokius Lk. Ejo kokį dešimtį kartų ano vèsties Trk. Reikia [nedorėlį] vèsties, kur juoda tamsu, ir paleist Drsk. Vienas leki kaip vel[nia]s, muni nèvedys Trk. Nèvedės ant kalniuko, prašiau, ka vèstųs Erž.
| Vẽdas in save vis man’ Juozupas Klt. Vẽdės keturių metų vaiką padėti malkas pjauti Sd. Eję, vẽdęsys tą piemeniuką [, kad parodytų, kur paslėpti pinigai] Krp. Dabar ir atjojo laumė ragana, savo dukterį padavė vesties MPs. Anys (gulbės) pristigo gal vandenio ir vẽdės par miestelį gulbiukus Kvr.
ǁ Ds, Tr kviesti, vadinti: Vẽdė vẽdė ir neišvedė pasvažinėt Dgl. Vẽdė jis tę ją gyvent Lzd. Anksčiau, kai vyras vẽdė, nevažiavo Lb. Svočia an savę vẽda arba duoda pas jaunąjį pietus Bgs. Tiek užsistojus vẽdė pirtin, baisiausia Klt. Vẽdė ją gryčion, a ana nejo Žl. Nor[ėj]au jau vèst eit, sėdi pardien Klt. Mergos muzikantą in večerios vẽda Arm. Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis, tavi pylė į taurelę, muni vedė į tancelių D15.
| Volungė vẽda grybaut prieš lietų Trgn.
| prk.: Nelaimė vedė Ukm. Tas buteliukas, matai, vẽda visur Jrb. Vienan šonan, kitan šonan – butelis vẽda (apie girto žmogaus eiseną) Švnč. Alutis vedė, arielka lydėjo, šaly kelio prie berželio radau nakvynėlę LTR(Vb). Girtybė sutikta ves ant viso pikto LTR. Gieda i gieda par naktį, vẽda iš kantrybės, i gan Lž. Kvaili juokai barnin veda Vrn. Eik, kerėpla, nevèsk piktuman Žl. Nevèsk manęs širdin Šlčn. Toki senė bobutė buvo, liūb muni vès į apmaudą Šts. Žmogų prapultin vèst tai negalima Ml. Tik manę jau į kokią negandą neįveskit; vèskit į gerą Vlkš. Žinai gerai, jaunoji Marele, kad aš tevi į vargelį vedù (d.) Krp. Kam vedi̇̀ didžian mane vargelin Trgn. Sūnus Dievo … veda mus iš didžio vargo Mž182. Nekaltybė turės geruosius vesti VlnE170. Ir nevedi mus ing pagundinimą, bet gelbėk mus nuog viso pikto Mž105. Tuomet Judas, kurs buvo jį išdavęs, matydamas, kad jis pasmerktas, gailesčio vedamas nunešė atgal vyriausiems kunigams ir vyresniesiems tris dešimtis sidabrinių SkvMt27,3. Ir tai pirm bėgt ižg to pasaulio girion, sergėkis ir vangstyk to viso, kas norint tave piktop vẽda DP108. Tave visad traukia ir veda daugesn piktop, o negi gerop MP87. Pametę piktuosius būdus svietiškus, kurie tiesiogui ing prapultį veda DP72. Bažnyčia krikščionių renka, gina, vienybėn mus veda PK113. Kuriuos [žmones] žvaizdė est vedus Jeruzaliaus miestan PK158. Todėlei mūsų Ponas Kristus, žinodamas šiuos pasiuntinius netikinčius jo prisikėlimo ir šiteipo netikru keliu vaikščiojančius, norėdamas juos ton vieron vestų, nū pats jiemus gyvas pasirodo BPII21.
ǁ kviesti (šokti): Tep tai bernai vèsdavo: ateina, nusilenkia ir vẽda šokt Plv. Turi mergina eit šokt, kai bernas vẽda Eiš. Vẽda šokt tie berniokai tuos pamergius LKT258(Ps). Visokius ratelius vaikiai vẽda šokti muni Yl. Katrų nèveda šokti, susiima rankoms i šoka vienos Krž. Vẽda šoktų – aš atatupsta traukiuos Pl. Atvažiavo svečiai, priimi, tuoj vẽdam šoktie Plvn. Aš tave pabučiuosiu, kad tik mane nevestái šokt Žln. Antanas, nenorėdamas, idant vel bandytų šokin jį vesti, pametė saliūną ir per priemenę išejo ant kiemo Vrp1889,52. O vilkelis nabagėlis vedė ožką šoktie BsO74. Eičiau, vèsčiau aš ją šokti, kad turėčiau dovanų JV916.
^ Kaip jaunas buvau, tai kalnus ir klonis ariau, o kai pasenau, mergas šokt vedžiau (odiniai batai) Sim.
| refl. tr.: O vilkelis linksmas esąs, vesis ožką šokti RD20.
4. tr., intr. Lex26,92,104, CII938, SC54, Q88,612, H, R, J, KI328, RtŽ, Š, Rtr, DŽ, KŽ imti žmoną: Pačią vedant ar ištekant, kaip dabar regėjom, gėrynes kėlė S.Dauk. Vestinà merga K; B, MŽ, N. Vestina merga, nuotaka MŽ520. Žadu vesti savie pačią M.Valanč. Jaunikaitis paskiria sau ištikimą draugą už piršlį ir joja su juomi į butą ūkininko, kur yra aprenkama vèsima merga JR6. Dar Anelė nevedamà Ss. Buvo vẽdęs mano vyro seserį Dgp. Graži, ir aš jos noriu vèst Brž. Antrą kartą nebèvedžiau NdŽ. Turtingai vèsti NdŽ. Tris mėnasius reikės pabūt nevẽdus (po žmonos mirties) Grv. Paukšt vyras ją meta, kitą vẽda Drsk. Niekai senam vèst, vèsk jaunesnis Skp. Toks jaunas esi, o tokią augusią pačią vedi̇̀ Rd. Su vedusiu gulėjau, t. y. su ženotu J. Dar nevedęs B. Nevẽdęs K; Q588, R, MŽ, N, M, LL110. Vaikai yra visi vẽdę Skdv. Anas vẽdęs buvo, išsiskyrė Dgč. Tėvas buvo vẽdęs antrą sykį LKT104(Pd). Turėjo tą tatai vẽdusį sūnų ten už kelių kilometrų Sd. Buvo nevẽdęs, senas kavalierius Bb. Vienas vedęs buvo, o antras nevedęs Ns1848,217. Ir atjojo trys bernyčiai, visi trys nevẽdę JV550. Tekėjusių ir vedusiųjų luome svetimoterių ir svetimvyrių nebūtų DP50. Jei vẽda, tai kad ir ant rugių lysvės (paskubomis, nepasiruošę) Klvr. Gerą žmoną vesi̇̀, kalnais vaikščiosi (būsi laimingas), prastą žmoną vesi̇̀, kloniais vaikščiosi (vargsi) Vrn. Kad manę vèstum, tai aptiesčia visą dvarą drobytėlėm JT290. Ar jos bobutė iš mūsų kiemo vestà buvo? Skp. Aš ne iš tolie vestà – iš už keturių gyvenimų Pp. Aš iš miestelio į Žilionis vestà Šd. Muno pati nū Kuršėnų vestà Lk. Anie ieškojo ano sūnaus, čia buvo palikusi mergė nevestà Trk. Kas bus iš mergelės, kad liksi nevestà (d.) Tvr. Nėra už ką pykti, atėjo laikas, moteriškė vedama ne už mylimojo, už vedančiojo turi eiti LzP. Lietuvos kunigaikščiai vesdavo sau žmonas gudų kunigaikštaites K.Būg. Karalaitis įsimylėjo Jonelio moterį ir nežinojo, kokiu būdu galėtų vestie BsMtII258. Ar tai ne dienos jaunam nevedus! (d.) J.Jabl. Paversiu sūnelį ąžuolėliu, o kitą – uoselėliu, o tą vestą mergiščią – karčia epušėle! LTsIII312(Dv). Per vasarėlę mergelę mylėjau, o rudenėlį vèstie ją žadėjau DrskD76. Nevèsiu puikios, o nė bagotos, vèsiu vargų mergelę JD1246. Mergytę vẽdęs, jaunąją parvedęs, ir lovelę padaryčiau JV183. Iš Palangos sau žirgelį pirksiu, iš bajorų sau panelę vesiu LTR(Trg). Nevesiu našlelės, nemylėsiu, našlelės vaikelių nelinguosiu D14. Mėnuo saulužę vedė pirmą pavasarelį RD27. Kulką vedžiau sau už žmoną, kardas buvo man svočia LTR(Lp), Klvr. Kas muni ves ves, didį kraitį ras ras: du kubilu grybų, tretį baravykų (d.) Plt. Vedė jie anų dukterę sau ing moteres BBTeis3,5. Bylo, idant kiekvienas, kuris moterį jau vẽdęs est, idant su ja gyventų, idant jos nopleistų DP71. Vaikai šio svieto veda ir teka NTLuk20,34. Klausimėgu tada jūsų, kad darytumėte visą tą piktą daiktą peržengdami prieš Dievą mūsų bevedant sau svetimas moteris ChNe13,27. Vesiu tave, jei gimdytojai satars MT225. Netikusi duktė nevesta pasiliekta, ir ji savo tėvui apmaudą daro Bb1Sir22,4. Idant gentainę savą artimą nevestų ing moterį BPI177.
^ Taisos (Užsigeidė Slnt) kaip senas jauną vesti Sch111(Rg). Ko krioši kaip vakar vestóji Nm. Ko šmurksai kai vakar vesta LMD(Slv). Kai veda (teka), linksma yra, kai kelnių prašo, verksmas ima TŽIV513. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers B151. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi VP33. Nenuliūsk anksti kėlęs, jaunas vedęs LTR(Vl). Varu vedęs nepasidžiaugsi PPr160. Nevedus vargai, parvedus vaikai KlvK108. Bėda vedus, bėda nevedus KrvP(Mrj). Vesti – tai ne arklį mainyti LTsV146(Srd). Neieškok toli pačios vesti, nei arklio pirkti Tr. Kad reik pačią vesti, ir naktis trumpa S.Dauk. Mešką vedęs meška ir džiaugsys D(167psl.). Dėkuo vedančiam, išgrauž žadančiam Žem. Nelauk žadančio, eik už vẽdančio Šauk. Senas jauną ves, pasiėmęs nepames MTtVII48. Nenoriu vesti, gaila pamesti LTsV83. Nei vest, nei pamest Ml. Tas nemes, kitas nevès, o tikrasis nematys (atsako moteris, kai jai priekaištauja dėl išvaizdos) Šk. Čiupt vedęs, čiupt nevedęs (durys) B.
| refl. tr., intr. NdŽ: Šitas vaikas vẽdasi, aš viena lienku Ukm. [Sūnus] norėjo vèstis, tai motina draskėsi, nenorėjo Jsv. Ką jau senam vèstis, tai geriau jaunam Lb. Dar už mamą gražesnės nerado, kai atras, tada vèsis (juok.) Grš. Vedžiaũs in ket[u]riasdešim metų Švnč. Tėvulis kitąroz nèsvedė, be pamotės užūgino tėvas [paliktus vaikus] Drsk. Penkelis metus nesi̇̀vedė, o po tam apsivedė JnšM. Nuvažiavo jis (senelis) į Mikailiškius, iš tę ir žmoną vẽdęsis Bsg. Aš nesvẽdęs, berniukas Grv. Vedusis Sut. Pameskiat tokį piktą gyvenimą, da veskitės moteres BPI179. Valgys ir gers, ko norės, be apsirinkimo valgymų, vesis, tekėsis ne teip kaip pridera DP13. Dievas smarkiai žydamus uždraudė, idant nevestųs nei tekėtųs su pahonimis DP70.
ǁ part. praet. pl. esantys santuokoje, susituokę (apie vyrą ir žmoną): Jie jau seniai vẽdę DŽ. Vẽdusiųjų pora NdŽ. Vẽdę tokie buvo žmones, rimti, ateidavo arbatos gert Ant. Vedu nebuvov vẽdusiu Plt.
| refl.: Mylias mylias, negalia gyvénti, o vẽdęsi mušas Sg.
5. tr., intr. K, Smln, NmŽ imti vyrą, eiti už vyro, tekėti: Ji tą vyrą galėjo vèsti Sch174. Ji rusutė, o tura vokytį vẽdusi Rsn. Dukterys vẽdė į Rusnę, su vaikais gyvena Rsn. Po metų ir jauniausioji panorėjus vèst sukviesdino daugybę princų į žvalgus Jrk136. [Karaliaus duktė] nė vieną kitokį nenorėjo vest, kaip tik vyrą su žalia barzda PrL. Ar tai ne dienos jaunai nevẽdus, kad augau pas močiužę? LB15. Tik aš vèsiu būro vaiką, būro vaiką artojuką LB67.
6. refl. NdŽ, KŽ, Ad tuoktis: Bernas ir merga vienas kitą pamylėjo ir susikalbėjo vestis LTR(Aln). Testa vẽdas, kad nori Grv. Kap vẽdasis, an užsakų reikė[jo] duot Drs. Pasako kunigas per pamokslą, kas vẽdas Dg. Anksčiau mergaitė vẽdasi ar berniukas, ir visas jaunimas ateido išleist Kvr. Jaunimas vẽdasi, lieka kolūky, jei turi kur gyvęt Plv. Senė pamirė, o senis vedėsi su kita Švnč. Ar dabar mudu vèsimės, ar rudenio lauksim? Grl. Mes vedėmės lygus su lygiu I.Simon.
7. refl. Ds, Grl, Žg eiti drauge: Ai, man kai gražu būdavo, su vaikais kai vẽdas momos Dgč. Su žmona vẽdas Sigitas Aln. Tai kurgi vẽdatės kai Meira su pačia? Sdk. Čia kažin kokie vẽdas? – Vetrinaras ir Vizbaraičia Skp. Vẽdasi su savo šunimis LB208. Vedasi ji su tuom avinėliu, atėjo į tokį dvarą pas poną BsMtI82.
^ Kas čia dedas, kas čia dedas, iš kermošiaus po du vẽdas Lb.
8. tr. DŽ, NdŽ būti vedliu, vadovauti, rodyti kelią: Proproproanūkis varo du šimtu karvių, o mano proseneliai kariuomenę vèsdavo mūšin Skp. Tu vesi mano karius V.Krėv. Gad šarvotas ves (paraštėje bus vadu) pulką ir vėl atgrąžins BB1Moz49,19. Kareivių pulkelį pulkaunykas veda, o mano bernelį in grabelį deda LTR(Mrs). Ažuskrenda vis priekin paukštė, ažuskrenda, gal vẽda kitas Klt. Tie mažiejie ančiukai pradėjo vèst tuo didžiuosius Jrb.
| Mus žvaigždė vẽdė, o dabar žvaigždė prapuolė, mes nežinom kur eit (ps.) Slk. Vedė jas Paukščių kelias žvaigždėtas, lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas šalis Mair.
| kng.: Posėdžius jis vedė greitai, tvirtai žinodamas, ko nori A.Vencl. Įvykdžiusi savo uždavinį, ji (tauta) užleidžia vedamąjį vaidmenį kitai tautai EncIX1185.
| prk.: Mes veikiame ne tik protu, bet ir širdies vedami V.Myk-Put. Gerų norų vẽdamas DŽ1. Man atrodo, kad dainos tai į gerą pusę žmogų veda rš. Eiles rašiau vedamas vien įgimto palinkimo V.Myk-Put. Aš pats ėjau pas tave klastingų minčių vedamas V.Krėv. Ir vėl laivai išplaukia į šiaurę, bet jau visai kitų tikslų vedami K.Bor. Kai jau kitas galas vẽda galvą, tai tada jau nebėr nieko Gdr. Jų (lenkų, vokiečių) protas nèveda, kap čia lietuvis nori pats sau gyvent Vžn. Gal pradeda širdis šiteip vèst Skp. Dar aš kojas turu, dar aš nusivelku, kur muni širdis vẽda Krš. Aš einu, kur vėjas pučia, kur akys veda, aš einu visur, kur tik skamba šventa tėvų kalba, kur dar nesu buvęs V.Krėv. Muzikoj mane pati ausis vẽda Arm. Kur nosis vẽda, čia eina, ką akys mato, to reikia – tai dabar žmonės! Jrb.
^ Sveikata žmogų vẽda NžR. Protas žmogų tiesiai vẽda Tr.
9. tr., intr. DŽ, NdŽ dainuoti, giedoti, griežti pirmuoju balsu: Pirmgiedotojis, kurs balsą vẽda KII329. Giedot galiu, ė vèst negaliu Rš. Vienos vẽda, kitos taria par mojavą Sdb. Plonu vẽdamu [balsu] giedodavo Švnč. Aš eidavau kaiman vèst dainuot, dabar te dunstu, negaliu išdainuot Ppl. Vẽda tai tokia kita, ne aš, aš tik pritariu Mrk. Tarti mas abidvi galiam, o vèst negaliam Rdn. Ansambliuky dalyvauju, bet jau vedù su kitom, vienai sunku Šmn. Tu vesk – tavo balsas gražesnis A.Vien. Paėmęs švilpynę, vedė dainos gaidą Žem. Smuikas paėmė aukštą gaidą ir vienas vedė melodiją rš. Pipirėdis tupi aukštai ir švilpauja. Kurs aukščiau, tas veda, kurie žemiau, tie taria Blv. Ji pirmoji vedė giesmę Skv2Moz15,21. Vedamàsis tonas MuzŽ.
10. tr., intr. DŽ, NdŽ būti nusitęsusiam, eiti kuria kryptimi: Agrastų takai par sodą vẽda PnmŽ. Šitas kelelis vẽda į Nemuną PnmA. Radom pėdas vestàs, bet karvę vagys jau buvo papjovę Šts. Į pamarių kaimą veda daug kelių I.Simon. Kelias buvo engus ir vedė per dirvas A.Vaičiul. Metų metais mindžioti mediniai laiptai vedė į antrąjį aukštą J.Balt. Ant kur ved kelelis? KlvD9. Kuris [kelias] veda ing visokią tiesą ir mokslus, ir teisybes DP449. Siauras kelias, kuris vẽda ing karalystę dangų DP525.
| Didelis kambarys, iš kurio vienos didelės durys veda į salę, o kitos mažesnės – į orą P.Vaičiūn. Atėjo vartump geležiniump, kurie veda miestan BtApD12,10.
11. tr. NdŽ rodyti (kelią, kokią vietą): Žvejys vedė kelią J.Balč. Da kelią vẽdė kelis kilometrus Vlkv. Katinas vẽdė kelią, o šitie paskui išėjo (ps.) Ss. Aš pirma skrisiu, kelelį vesiù, o jūs paskui bėkit (ps.) Dkšt. I tas žilvitis vẽda, kame yra vanduo, ta tujau sukas sukas Žlb. Žalios girios balandėlis ma[n] kelelį vẽdė JV236. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė, idant mums vestų kelią ir parodytų, kas gera, kas pikta A.Baran.
^ Vyža čebatui kelią vẽda J.Jabl(Šl), Š(Šmn). Du bėga, du veja, vienas kelią vẽda (vežimas) Alvt. Kumelytė žabalytė vẽda kelią be vadelių, atsigrįžta – nėr vėželių (laivas) Ds.
12. tr., intr. NdŽ pagrįsti kieno pradžią, kildinti: Lytis Lietva neįtikima, kadangi tai yra vėlyvesnė lytis, ir iš jos vesti senovišką lietuvišką formą netinka A.Sal. Nemuno vardas gali būti vedamas ne tiktai iš priebalsinio kamieno K.Būg. Sala vestina yra iš veiksmažodžio salti KŽ. Pradžią savo Juozapas vedė, rods, iš karališkos giminės, vienok buvo neturtingas M.Valanč.
| refl. NdŽ: Melagėnai (Mielagėnai) vẽdasi nuo melagio (juok.) Ml.
13. intr. pavėdėti, būti panašiam į ką: Ana in močią kiek vẽda Klt. Iš burnos kaip čia in tėvą vẽda mergiotė Klt. Kanapinė gyvatė į juodą vẽda, gelžinė – į margą Ldv.
14. tr., intr. DŽ, NdŽ, PnmŽ, Krk duoti vaisių, derėti: Vyšnios tos kad vèsdavo vaisiaus! Vdk. Ta obelis tei[p] vẽda gerai. Į tą reikia skiepyt, kur nèveda Jrb. Kas antrais [metais] vẽda, geri obuoliai Graž. Šįmet mūs braškės visai nèveda Slv. Paliksi [serbentų] šakutes – mažiau vẽda kitais metais Kvr. Dauguma piktžolių yra labai vislios, tai yra, veda daugybę sėklų J.Krišč. Pagraužtas javas grūdų neveda EncV327. Šiltesniame ore augę vynmedžiai, kurie vedę vynuoges LTII474(Bs). O tie žiedeliai, o tie baltiejie vẽdė juodas uogeles JV1091.
| prk.: Kaip nei jokia daugkalbystė nieko nešelpia, taip ir šita daugrašystė, žinoma, neveda nė jokių vaisių A1885,73.
^ Kas be žiedų uogas veda? (kadagys) LTR(Mrj). Koks medis žiemą vaisių veda? LTR.
15. tr., intr. Š, E, ŽŪŽ69, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių, vaikuotis: Tuo vẽdus krekeną įpilk į gerklę karvės, tai veikiai apims jautį J. Veršį vesti, turėti I. Rudenį karvė turia vèsti Ktč. Sakanti, ka už pusantro mėnesio tura karvė vèsti Vvr. Karvelė, dėkuo Dievuo, laimingai apsibėgo, tai kovo mėnesį i vès Žr. I nebatsikėlė daugiau ta karvė, tuo atsigulimu i vẽdė Lkv. Karvė vẽdė stambų veršį Krž. Karvė tuo vedus duoda daug pieno J.Jabl(Als). Ans nupirko vieną tokią jauną karvelę, i ta vèsianti Sd. Aš noriu vieną gerą šviežiai vedusią karvę parduoti LC1883,10. Ar vẽdusi yra [ožka]? – Ne, bergždi Žr. Esu matęs baltą vestą kumelį, bet tokių retybėse Ggr. Kita avis vès du vaiku, kita tris Lpl. Jei Kūčių dieną ateina dvi bobos, tai avys veda dvynukus LTR(Klvr). Kalėdose kai eina po vieną – vieną [ėriuką] vès avelė Dglš. Ta kiaulė buvo vèsianti LKT79(Pln). Nu turu dabar dvi kiauli vèsianti Kl. Yra atsitikę, ka kiaulė vẽda i praryna tą savo vaiką End. Gyvatė gyvus gyvačiukus vẽda Pln. Ant svočiutės rankų žiurkė vaikus vẽdė JV737.
^ Kur vilkas vaikus vẽda, ten kumeliukų nepjauja Grš. Kur vilkas vaikus veda, ten (čia Erž) avių nepjauna Vdžg. Ar daug kiaulė paršų vẽda? (klausiama suėmus kitam už nosies). – Visus! (taip atsakius, paleidžiama) Lp. Pasiutusi šėmutė pasiutusius veršius vẽda (šaudyklė) Jn(Kv).
| refl. NdŽ, Zt: Kita avelė vẽdas po tris [ėriukus], kita – po du, kita – po vieną, nelygu veislė LKT240(Žml). Muno avis nebvèsis, ėraičių nebebūs Sd. Lengvai vèsdavos mano karvytė Trgn. Tokiam laike mažai vẽdasi [karvės] Sdb. Koks tas gyvolelis prisilaiko, jeigu margas, ta margi gyvoliai vẽdas Plng. Kiškiai pievoj vẽdasi Dv. Mes matėm, kaip gyvatė vẽdas Ppl.
16. tr. DŽ perėti: Šakų apie mus yra, vẽda [paukščiai] vaikus Vlk. Krūmai tokie prie vandenio, tai juose antys ir vaikus vẽda Pv. Gyvutės vaikus vẽdė Dg. Po dvejus vẽda vaikus blezdingos Rnv. Špokai veda vaikus Šts. Juk aš kitą mėnesį vėl galėsiu ženyties, kaip balandis vaikus vèsti (juok.) Brs. Vẽdė vaikus pelėda DrskD249. Ved gervė, ved gervelė, ved gervelė vaikelius LTR(Krtn). Ta vištelė kiaušius deda, iš tų kiaušių vaikus vẽda mažučius, gražučius, geltonus (d.) Aps.
^ Kogi kvaksi, gal viščiokus vesi̇̀ (sakoma vis burbančiam) Žl.
| refl.: Busilas buvo mūs kieme (kaime), vẽdėsi Arm. Gulbės tos čia laksto, ale vaikų čia nèsveda Vlk. Skregždės, kur vẽdas po stogais, lipo iš purvyno lizdus Pls. Špokai vẽdasi skrynelėj Dv.
ǁ auginti perus: Bitės nenori kirmio vest Dv. Bitės vẽda ituos dupliuosa Rod.
17. tr. R, R413, MŽ, MŽ556, N, Rtr, NdŽ, KŽ gimdyti: Ta moteriškė jau penkis kūdikius vẽdusi K. Vaikus vẽda ir vẽda, o linksmi graži, nesudribusi Krš. Dvyleka vaikų vẽdė – sveika boba kaip burkštinas Pvn. Tankiai vès liuob vaikus, ne taip kaip dabar Krš. An karto po du vedù: sūnūs buvo ir paskiau dukros dvijai kartu Kpr. Kai jauna buvau ir vaikus vedžiaũ, mano blauzdos buvo gražios Skr. Tai tik tie vaikai vėl vès vaikus, tai pasiust reiks Žg. O jei moteriškė suvalgys dvilypį riešutą, tai ves visuomet dvynus LMD(Grv). Yra vaiką vẽdusi [mergina] – anos toksai vainikas Rdn. Ji per venčiavonės peržengimą iš kito vaikus veda BbSir23,33.
^ Čia buvo akmenynė, velniai vaikus galėjo vèst Ar. Motriška vaikų nevẽdusi nėkai, kaip štulpas tankiai paliekta Krš. Pasiutusi motina vaikus vẽda (muškieta) MitII194(BsM). Išdūkus boba pasiutusius vaikus vẽda (patranka) JT106. Medinė lova, geležinė boba – pasiutusius vaikus veda (šautuvas) BsM.
nevestinai adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
18. tr. veisti, dauginti, gausinti: Tą sodelį pradėjau vèst Dg. Vedù vedù, visą atšlaimą apsodinau, i nėr slyvų Klt. Pupas vèskit, ažderės mūs žemėj Dglš. Rugys žemę taiso, ale ir veją vẽda Klt.
| prk.: Svetima kapeika rublių vẽda Lkv. Man litas litą vẽda Lp. Kalba kalbą vẽda Švnč, Prng, Tr. Šnekta šnektą vẽda Srj. Matai, žodis žodį vẽda Mrj. Viena tą atsimeni, kita kitą – daina dainą veda Vlk.
^ Nosia bado – auksą veda (žagrė) LTsV627(Sv).
| refl.: [Darželinis palėpštis] laikomas Lietuvoj daržūse – žemėj liesoj smiltingoj vedas gerai P.
19. refl. LzŽ veistis, daugintis: Kas čia mūs pirkioj nešvaru – tik pelėm vèstis LKKXIII137(Grv). Šiemet musios labai vẽdas Dglš. Kad utėlės nesivèst, eini tankiai prausties Aps. Tokios duplios bitėm vèstis Rud. Žalčiai tvarte vẽdės Pls. Katės labai greit vẽdas Dglš. Ten eglyne žilos meškos vẽdasi Dv. Kur tankesni miškai, tę ir vẽdasi vilkai Dbč.
ǁ rastis, plisti: Driežas apmyžo koją, vẽdas puvėsis Ign. Man šito kvaraba vẽdas i vẽdas, negaliu išsiliečyt Aps.
20. tr., intr. vykdyti savo funkcijas, gerai veikti: Jau kojos manęs nèveda Dglš. Kojos nelabai vèst pradėjo Antz. Akys nežiūri, nemato, kap reikia, kojos nèveda, kur reikia Graž. Vaikeli, eitau valgyt, tik mano akes nèveda Vrn. Nežinau, ar itai galva nèveda, ar vadžioja kas: eimu ir visa vienan daikte Lz. Ot jai vẽda galva: moka raščiukų iš marškos padaryt Aln. Galva jau nebe teip vẽda Vžns. Jau močiutės galva nelabai vẽda Ūd. Didžiausias turtas žmogui protas, kad galva veda, o kad nevès, turtu nieko nepadarysi Ant. Kap kieno galva vẽdė, tep i darė Žln. Smagenai nèveda, ir visa Lz. Per vasarą užmiršau rašyt, rankos kaži kaip vẽda Jnšk. Mani teip sunkiai vẽda ranka (sunkiai rašau) Prk.
| Da sveikata šiek tiek vẽda Alks. Sveikata nèveda, ir nieko nereikia Alv.
| refl.: Jei katram nesi̇̀veda galva, tai ilgai ir neišmoksta Gs.
21. tr. traukti pagal žemę ar kitą pagrindą: Šienapjūtėj sūnus ves pirmąjį dalgį I.Simon. Šunkojis dalgis y[ra] vestè vẽdamas, dobilų nepapjausi Ggr. Žolės? – Vos dalgį vedi̇̀ Jon. Dedam šakeles terpu balkių ir vẽdam, ir matytie, kur reikia imtie pozas Dgp.
22. tr., intr. NdŽ traukiant kuo rodyti: Pirštu vẽda nuo vienos raidės prie kitos DŽ1. Kaip aš vèsiu, jūs savim (mintyse) skaitykit Sk. Žodžius reikėjo vest dacipulka Antš.
| Veda raštą iš taškučių: suvedžioja suvedžioja ir padaro raštus Rdm.
23. tr., intr. NdŽ sukioti (akis) stebint: Akimis vèsti DŽ. Vẽda akia, kad nepavogt Pls. Jį ir vèsk akim, kai įeina in seklyčią Alk. Aš einu tiesiog, o jisai akim vẽda į mane Ar. Vaikas žiūri per langą, kiekvieną vežimą akim vẽda Mrj. Ji nespėja akim vèst, kai skaito Skr.
24. tr. OG72, NdŽ, LzŽ, Str ką ilgą tolyn tiesti, rengti, statyti: Elektrą, telefoną vèsti DŽ1. Tenai kelius vẽdėm tokiuos par miškus Pg. Akmenėlius grūdo rankom žmones ir šitą plentą vẽdė Kpč. Kai vẽdė geležinkelį, tai pirko nuo jo medžių LKT310(On). Ė geležinkelį vẽda in Vidžius Dglš. Par pelkes daugiau tus kanalus vẽdė Akm. Vandenio te nėr, reikėjo vèst vanduo iš tolo Ant. Čia ir buvo daug kas subizdę vèst tiliponus Slm. Vedamasis griovys ŽŪŽ90. Reikia pradėti kasti [ravus] nuo pakriūtos ir vesti stačiai į upelį Vrp1889,35. Pataisysiu žagrelę, tiesią vesiu vagelę LTR(Pnd). Kaminą vèskit per stogą Graž. Reikdavo eit dirbtų prie matinykų, rubežius vèsdavo Kp. Kunickis pargobinęs iš Krokuvos mūrininkus, suvarė iš septynių Chodkevyčios valsčių žmonis ir pradėjo vesti sienas M.Valanč.
ǁ tiesiai ką žymėti, brėžti: Vedamoji (linija) Z.Žem. Riba tarp pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmių ties Žemaičių Naumiesčiu vedama neteisingai KlbXXXVIII(1)100. Vedame šalutinę optinę ašį lygiagrečiai krintančiam spinduliui rš. Po vienam iš viršaus vẽsta vẽsta siūliukui (puošiant eglutę) Klt. Pradėjo anas par sodą linijas vest – ir teip veda, ir teip LTR(Km).
ǁ judant tiesiai ką daryti: Voras tinklą vẽda Švnč. Jis kirpo drabužius, vedė jiems pirmutinį adinį J.Balč. Vẽda adaton siūlą Dbč.
×25. (sl.) tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ atlikti kokį darbą, veiksmą, tvarkyti, organizuoti: Ten motina, ne tėvas viską veda J.Jabl. Uošvienė visą tvarką vẽda Antš. Tėvas ten visą laiką ten tą tvarką, viską vẽda Trk. Visą tvarką veselio[je] vẽda kvieslys Slv. Vienuoliai iš senovės vedė pasalom karą A.Janul. Trys karaliai vajavoj[o], didžiulį karą vẽdė Vlk. Jau ana pradės savo gyvenimą vèsti LKT62(Pp). Ma[no] diedukas išgyveno aštuoniasdešimt šešius metus ir viską sa[vo] galva vẽdė LKKXIII135(Grv). Aš visus reikalus vedžiaũ Dglš. Vaikelis užaugo ir išmoko namų gaspadoriaus darbus gerai vèsti BM188(Kri). Neturėjau žirgo, tai parsidaviau laikrodį ir pradėjau ūkį vèst Grv. Pats tik beveik lovoje gulėdamas vedė ūkę Žem. Rėžiuose vedamas ūkis liko beveik tik ten galimas, kur pati šeimyna dirba Pt. Blogiausia, ka žydai visą prekybą vẽdė Graž. Kuopos (nj.) raštinyku buvau, sąskaitas vedù kaip bugalteris, kad ir be mokslo Svn. Anas žino, kiek padeda, skaičių vẽda Dkk. Mokymo priemonėmis mokytojai naudojasi ir vesdami pamoką klasėje sp. Visą mokyklą jis (pradinių klasių mokytojas) vẽdė Adm. Šeštus metus jis veda jūsų klasę K.Bink. Turėjo jis gražų balsą, vedė katedros ir seminarijos chorą V.Myk-Put. Anas korą vẽdė ir pats gražiai giedojo Arm. Domėjosi teatru, lankė B. Sruogos vedamą teatro seminarą LEIX279. Amerikonas su vokiečiu derybas vẽdė Pns. Bet bernaitis visą tą ginčių vedė tik dėl juoko BsPII204. Kap kokią kalbą vèstie tai anas gali Smal. Vieną kartą ėmė vest abudu tokią šnektą LTR(Pns). Aš šnekos nèvedu su nepažįstamu žmogu Šts. Matytumi, prisistojęs ka vẽda rodas, ka vẽda rodas Trk. Liepė klebonams dailiai vesti kningas: apkrikštytųjų, moteris vedusiųjų ir mirusiųjų M.Valanč. Jei yra Dievas, tai jis viską veda ir veda taip, kaip mūsų amžinajai sielai geriau Pč. Vesti, varyti bylą, byloti VĮ. Pavynas vesti gyvenimą naują P. Veskiat jau šventą žyvatą Mž189. Kūną savo viežlyvai vesk Mž411. Vesk (sūdyk) tu, Pone, bylą mano dūšios ir išgelbėk gyvatą BBRd3,58. Jis deivišką gyvenimą vedė BB1Moz5,24. Gyvatą tikrai angelišką vedė ant to pasaulio DP20. Vedu dienas manas PK65. Pralėjai kraują daugybei, vedei nes dides kovas Ch1Krn22,8.
| Pirmuliausia vèskit patys save kai reikia Rod.
| prk.: Vedamasis žodis buvo žvejų prievaizdo Mš. Vedamàsis (įžanginis) straipsnis DŽ. Romane nėra kokių nors didesnių nukrypimų į šalį nuo vedamosios siužetinės linijos K.Kors. Tie mokslai, kurie padeda pedagogikai nustatyti ugdymo tikslus, yra vedamieji jos mokslai S.Šalk. Ieškokit visų pirma vedamųjų idėjų S.Šalk.
^ Sunku vilkui ūkė vesti, kad laimės nėra E.
| refl. tr., intr. Klt: Anys labai gražiai pradėjo vèstis savo gyvenimą Ign. Kas esmi, teip reik vèstis Msn. Jei ana būtų gražiai vẽdusys, seniai būtų ištekėjus Vžns. Dabokimėsig jau, kuria širdžia vèstis turi žmones DP70.
ǁ tęsti, kas pradėta, varyti toliau: Kaip yra su tamstos darbu „Iš lietuvių rašliavos?“ Ar jisai yra tolyn vedamas? A1884,214. Juškevičiaus žodyną nuo raidės m veda Šlapelis LKKXX56(K.Būg). Da vis vẽdė ir dabar šitą madą senybinę Aps.
^ Meluoji melą, vèsk iki galo Šl.
| refl.: Šitai vẽdas ir vẽdas vienas nuo vieno [pasakojimai] iš senybos Aps.
ǁ tvarkyti kieno veiksmus: Babūnė ta visokių štukų žinos, mumis vẽdė Jdr. Tu ne tik dievobaimingai, bet ir išmintingai vedi savo vaikus V.Piet.
×26. tr. vairuoti: Vèsti traukinį NdŽ. Vedžiau savo lėktuvą tolyn J.Dov. Turėdamas po ranka jūrlapį, kompasą kapitonas ar šturmanas ir užsimerkęs gali vesti laivą rš. Sielį varo dviejuose: kas pirma eina, tas vẽda galvą, kad neužneštų ant akmens Jon.
| Vienas sportininkas pasižymi taiklesniu metimu, kitas geriau moka vesti kamuolį sp.
×27. (sl.) tr. Vj lemti, reikšti: Pinigai visa ką vẽda: duok pinigų – malkų kiek nori Jnšk. Daug veda patarimai iš šalies Antš.
×28. refl. N, BŽ46, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Alks laikyti save kuo, dėtis: Didžiu veduos R207, MŽ275. Didžiu veduos, didžiuojuos MŽ271. Didele ponia vẽdas, kas par aš! Krš. Anas ponu vẽdas Strn. Kunigas lenku vedasi J.Jabl. Tokiu stipriu vẽdas, kur ans pasiduos Krš. Didžiu vẽdės, o bevagant nusitverdino Šts. Tik vẽdas sąžiningi, o vagys – turtų prisiplėšę Rdn. Jis iš didžio vẽdas K. Jos i juk smarkiai vẽdės Jrb. Vertingu veskis, kad ir niekad nė skatiko neturėtum J.Jabl. Ponais vedasi, o pliki kaip kipšai LzP. Gaspadorius visu ponu vedėsi: ant jo rankų visas dvaras TS1904,5. Demokratais pas mus vedasi paprastai tie, kurie norį laisvės visur ir visiems žmonėms be jokių skirtumų A.Sm. Žmones bagoti urėdą kokį turintys alba daug išmanantys vedasi didžiais ponais BPII487.
^ Didžiu vedas, šašu dedas LTR(Vl).
×29. (sl.) refl. ppr. impers. DŽ, NdŽ, KŽ, Zt, Arm, Dglš, Vdšk sektis, gerai eitis: Šiandie man vẽdas: ko tik ieškau, vis randu, kur tik nueinu, visa ką gaunu Str. Itais metais mumi nèsvedė: kiaulė ižgaišo, karvė telią numetė LzŽ. Jam nèsveda niekas LKKXIII28(Grv). Kapgi tau vẽdasi? Švnč. Kaip vèsis gyvent, nėr žinios – išeinam iš savo namų Klt. Gaspadorsta kap nèsveda, tai negali surinkt (susitaupyti) Grv. Tiek mun vẽdės darbas dideliai Žeml. Nu i minti linai mun netiko ir nèvedės Nv. Tarnyba vẽdas neblogai Kž. Kad augt javas, kad skatyna vestų̃sbi gerai! Lz. Kitam i gyvuliai vẽdasi ūgyt Mrc. Kad gyvuliai vedusỹs, būt[ume] greit razsigyvenę Str. Jeigu gyvulį nupirksi iš geros rankos, tai jis vesis, o iš prastos, tai nevesis – nyks i nyks LMD. Vyrai skundėsi, kad arkliai nesi̇̀veda Mlt. Labai bitelių turėjo, labai vẽdęsis, i vis tiek išmirė Pšš. Ot buitis (gyvenimas) nèsvedė LKKIX221(Dv). Nèsveda man buitelė Rod. Dėkui ponui Dievui, taip jam vedas mokslas Sz. Mokslas nevedės, ir paliko gaspadoriu Šts. Sako, gerai vẽdasys mokslas Grz. Senatvė[je] nesiveda teip nė kalbėt Ar. Nèsveda, nu ką padarysi, jau su trečiu vyru Dbč. Kur Kalėdose randi dvilypį riešutį, tai reikia pasidėt, tuomet pinigai gerai vesis LMD(Kls). Mums džiaugsmas, kad tamstai ten svetimame sviete gerai vedasi A1884,289. Niekas jam nesivedė, kur ėjo, tę prapuolė Tat. Visos gėrybės jam vedės S.Stan. Tai jam teip vedęsis, javai augę, ir palikęs labai turtingas Sln. Gerai nes vedės mums Egipte Ch4Moz11,18.
^ Kad nevyksta, ir nevedas darbas dirbti J. Kas kam vedas, tam ir laima S.Dauk. Ka nèvedas, i nesekas Krš. Ka nevyksta, tai i nèvedas Trk. Kuriam vẽdas, tam ir dera Pls. Nesveda kortosu, tai vedasi meilėj Ml.
◊ ant kẽlio vèsti padėti prisiminti: Aš tamstą an kẽlio vedù Gdr.
ausià nevèsti OG242, Arm, Švnč neklausyti, nepaisyti: Lig šiol aš i ausià nèvedžiau, ką kur kas ką ūtura Tvr. Anas ir ausià nèveda, ką šienas neišdžiūvęs Prng.
ãvino prõtas vẽda netinkamai elgiasi: Jį ãvino prõtas vẽda Tr.
čiul̃tė vẽdė gul̃ti Kal primenama, kad laikas miegoti.
gẽrąją vèsti taikstytis: Gẽrąją vis vẽda ana Klt.
gerù keliù (į gẽrą kẽlią) vèsti Krš gerai mokyti: In gẽrą kẽlią aš jį vedžiaũ Dglš.
į lankàs vèsti plačiai, daug aiškinti: Nevesk manęs į lankas, po velnių! Sakyk trumpai J.Ap.
iš galvõs vèsti Šv kelti didelį nerimą.
iš kẽlio vèsti J.Jabl, DŽ
1. BŽ106 netinkamai, neteisingai mokyti, klaidinti: Mum ta motina, žaltys, vẽda iš kẽlio Jnš. Jie čia sumišimą kelia, kvailesnius už save iš kelio veda V.Myk-Put.
2. Mrj kreipti iš doros, tvirkinti: Jis papratęs iš kẽlio vèst – geriau su juo nešutviauk Lkč.

iš prõto vèsti
1. NdŽ, B.Sruog daryti pamišusį.
2. BŽ22 kelti didelį nerimą, gąsdinti: Iš galvos, iš prõto vẽda tie darbai Šv.

kai̇̃p mir̃ti vẽdamas labai nusiminęs: Roželė ėjo kaip mirti vedama – baimė didžiausia ją ėmė LzP.
kur̃ ãkys vẽda Pnd nekreipiant dėmesio kur, bet kur (eiti): Vai, kad čia dabar būtų Petras! Eitų su juo, kur akys veda V.Myk-Put. Ir dui bėgti, kur akys veda LTR(Pp). Nors eik iš čia, kur akys veda, kojos neša LMD(Vlk).
mérkelis vẽda užkuriõm norisi miego: Jau merkelis veda užkuriom Upn.
nei̇̃ šiknà nevèsti vlg. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš tavę nei̇̃ šiknà nèvedu! Lp.
ni̇̀kį vèsti ožiuotis, priešgyniauti: Ni̇̀kį [mergaitė] vẽda, nešnekas Jdr.
óžį (óžius) vèsti [pardúoti, tur̃gun] eiti išpažinties: Kriaučius šiandieną, mačiau, vẽdė óžį KlvrŽ. Sūnau, vèsk óžius pardúot, Velykos ateina Zr. Ryt ožiukùs vèsme tur̃gun Zr.
prie siẽto vèsti raminti, tramdyti: Surašė viską, vẽda py siẽto Pj. ×
rankà vẽdasi sekasi: Rankà nebvèsis, jei perkant kas padyvys Šts. Ka gerai rankà vèstumias, margaryčių iš tavo pusės priklausė Yl.
(kur) velniai̇̃ (vélnias, vilkai̇̃) vẽda vaikùs
1. Sln, Skdv, Jnš apie neįeinamą, neišbrendamą, negyvenamą vietą: Toki bala buvo, tai tę vélnias vaikùs vẽdė – klampumynai Kpč. Tose balose velniai̇̃ vaikùs vèsdavo, niekas neįeidavo, o dabar burokus sodina Pc. Tai didelis raistas buvo – vilkai̇̃ vaikùs vẽdė Jz. Velniai̇̃ vaikùs i vès tarp to daržo, jeigu neišravėsi Šln. Kur [pievos] neišpjauna, tengi te vilkai̇̃ vaikùs galia vèst, te baisu žiūrėt Pl. Aš tę nebuvau – tę (Sibire) velniai̇̃ vaikùs vẽda Jrb.
2. Nm apie didelę netvarką: Nešvari boba – trobo[je] velniai̇̃ vaikùs vẽda Krš. Virtuvė[je] pri anų vilkai̇̃ vaikùs vẽda Krš.
antvèsti (ančvèsti; Žlv), añtveda, añtvedė (ž.) I, Dr; S.Dauk žr. užvesti 6: Añtvedė policiją ir atrado vogtus daiktus Šts. Tujau pat vokyčius antvès, ar pašarą atims arba meisą atims Yl. Čia jau ančvestà, kaimyneliai įdevė Rdn.
apvèsti, àpveda (api̇̀veda), àpvedė
1. tr., intr. D.Pošk, Sut, S.Dauk, K, LL116, Š, Rtr, DŽ vedant apeiti aplink: Apvedu ką SD205. Apvesti šokėją vyras turi taip, kad ši išsilaikytų atitinkama poza rš.
| refl. tr. N: Tas žmogus mane ir aplink savo daržą apsivedė J.Jabl. Apsukù tą kalną apėjo keliais ir tuos vaikelius apsi̇̀vedė Mšk.
2. tr. pririšus vedant apeiti aplink: Norėdami piemenys sulaukti greičiau žiemos, tai apiveda ožką aplink beržą tris kartus LTR(Ob).
| refl. tr.: Nepagali, tik aplink tvartą karvę apsi̇̀veda Klt.
3. tr., intr. daug kur nuvesti, apvedžioti: Aš ją visur mieste apvesiù, o ana žioplys Klt. Kolei àpveda visur, tai pavargsti Šlčn. Tai ji mane visus daktarus àpvedė Dg.
| Vyrus apvẽdusi (parodžiusi nuostolius), pradėjau bylą Šts.
4. tr., intr. KŽ apibrėžti aplinkui liniją, apskriesti: Akys àpvestos tamsiais antakiais NdŽ. Jei akių paboja [vaikas], reikia su druska atgalia ranka tris kartus apvèst (brt.) Mrc. Reikia apvèst dedervinė avinių žirklių žiedu, toliau neina ar ir pragaišta (brt.) Vlk. O jei norėsi kur nusinešt juos (obelį ir šulinį), tai apvesk ratą apie obelę ir šulnį, ir atsiras vėl žiedas ir aukso obuolys LMD(Rz).
| refl. tr., intr. Vj: Bernas atsisėdo ažustalėj, àpsvedė švęsta kreida ir laukia, kada ateis prisdavėliai (ps.) Prng.
ǁ kuo aštriu apibrėžti aplink, aprėžti: Iš alksnėlio suki dūdeles, àpvedi peiliu ir nusuki Vlk. Kap aukštyniekas guli, peiliu api̇̀vedam aplinkui ir papilvę nuimam Ad.
5. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt apjuosti, padaryti ką aplinkui, apkraštuoti: Apvedu mūrą N. Àpvedė dratais vaikai bulbų lauką Dg. Sklepai tokie besantys su drotimis apvesti tebibuvo Krt. Aplinkui tą [girnų] ekmenį àpvestas stiprus lankas PnmŽ. O kada padarė pečių, apvedė vielėmis, apkalė geležėmis ir liepė užkurti DS138(Šmk). [Piliakalnis] buvo api̇̀vestas par dvi eiles akmenais Alz. Tokių molio juostomis apvestų židinių kituose mūsų tyrinėtuose piliakalniuose nebuvo aptikta rš. Aplink bažnyčią apvestà yra siena šventorio akmeninė, graži BM110(Ssk). Neprieteliai apves tave (Jeruzalę) pylimu, apguls tave, suspaus tave iš visur SkvLuk19,43. Dvaras apvestas aukštu mūru BsMtII55(Nm). Apvedamasis kanalas ŽŪŽ91. Apvedė aplink trobelę didelį ratą siūlu ir patį kamuolį įsinešė į trobelę LTR(Šmk). Piemenų apavas – tik vyžiukai iš karnų apivarom apvesti̇̀, autais apvynioti Tvr. Karpas àpveda siūlu ir užmezga mazgelį Grl. Karunkytėm api̇̀vesta suknelė Klt.
| prk.: Šventa Dvasia ateis ant tavęs ir macis aukščiausiojo apdengs (viršuje apves, apsems) tave BBLuk1,35. O, gerai padaryta – kap vainiku àpvesta LKKXIII126(Grv).
6. tr., intr. NdŽ apžvelgti, aprėpti: Stapukas àpvedė akim i pamatė grytelę (ps.) Grnk. Anas sustojo ir akimis apvedė žmones A.Vaičiul. Jis apvedė geraširdišku žvilgsniu susigūžusius vaikus J.Avyž.
7. tr. apvesdinti: Tėvas jį àpvedė (ps.) Žž.
×8. (sl.) refl. tr., intr. K, BzF197, J, Š, NdŽ, KŽ, Smal, Dgp imti žmoną, vesti: Nu ką – vienas negyvensi, tai apsi̇̀vedžiau LKT231(Prn). Ir ans įsižiūrėjos mergaitę ir apsi̇̀vedės Vgr. Tai žmoną apsi̇̀vedžiau iš didelės ūkės Snt. Apsi̇̀vedei – nebijok vaikų Erž. Ir šito žydo yra sūnus – apsi̇̀vedė su ruse – ir duktė ar ne su lenku Akn. Mes esam kalvinyčią pabudavoję ir ieškom gero apsivedusio kalvio LC1883,35. Apsivedęs Jurgelis pačią nedžiugėlę NS103(Ppl).
^ Kaip apsivesi, paleis velnią iš kasų LTV148(Srd).
×9. refl. tr., intr. Krg išeiti už vyro, ištekėti: Mama kai apsi̇̀vedė tėvą, tai abudu nusipirko numuką Rsn. Tai paskui aš šišonais apsi̇̀vedžiau Pgg. Kai apsivesi, neseksis tau, mergyt, dainas dainuot KlvD198. Bet jei tu moteriškę vedi, tai tu nesusigriešiji, o jei merga apsiveda, tai ji nesusigriešija Bb11PvK7,28.
×10. (sl.) refl. susituokti: Paskui jau ir apsi̇̀vedėva, atėjau gyvęt čia LKT194(Grš). Ka apsi̇̀vedėm, gyvenau pas vyro tėvus Lž.
^ Apsivedė kaip velnias su meška PPr308.
11. refl. tr., intr. Š, KŽ, Plik, Vvr, Štk turėti, atsivesti jauniklių: Karvė jau apsi̇̀vedė J. Karvę turim tik apsivẽdusią Ktk. Kaip apsi̇̀ves, liuobam pririšam dideliai trumpai, kad ana neprigautum tų nūvokų savo End. Apsi̇̀ves naktį ta avis, o jai būs šaltà dideliai, įsineši į trobą tokius mažilelius ėraičius End. Kiaulė besanti apsivẽdusi Krtn.
◊ apie ker̃tę (apie stū̃rį Svn) apvèsti apgauti: Manęs tai niekas neapvès apie ker̃tę Pš. Jis buvo ne iš tų žmonių, kurie lengvai apvedami aplink kertę: pažvelgs, ir mato tave kiaurai J.Balt.

×paapsivèsti, paapsi̇̀veda, paapsi̇̀vedė (dial. sl.) visiems (paeiliui) vesti, susituokti: Visi bernai paapsi̇̀vedė LKKIX203(Dv).
atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š
1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai atàvedė ponas seną diedą i liepė ženytis KlbIV156(Vdšk).
| prk. N, KŽ, Dkš, Prn, Upt: Aš dabar žinau, kodėl aukščiausiojo ranka mane čion atvedė! V.Krėv. [Christus] per tiesą atveda gyvatosp amžinosp DP449. Rūpinasi apie nuopuolį jo, idant jį atvedęs griekop, nubodų aną padarytų ponui Dievui jo MP79. A kurie didį apsunkimą sąžinės turėtų alba užsmūtyti ir gundinti būtų, tus žinos plebonas per daugesni kalbesių palinksminti ir vierosp atvesti Vln32.
2. tr. pririšus tempiant priversti kartu ateiti: Jau podidis berniokas, karves atàveda Klt. Ana àtvedė karvę Zt. Atàvedė kumelę apsmaluotą (ps.) Mlk. Piemenys karvėm an ragų uždėdavo vainiką ir àtveda pas duris LKT211(Lbv). Netrukus tarnas atvedė šokantį piestu žirgą, vos galėdamas nulaikyti rankoj J.Balč. Da neatàvesta i kumelė Kli. Tegul mergiotė lieka namie: man arkliam atvèst bus ana Ob. Arklius liuob atvèsti mainyti [į mugę] Krtn. Aš (vyras) ir išvedu va dabar, ir atàvedu, ir perkeliu [gyvulius] Pl. Kelkis kelkis, sūnaitėli, kelkis, mano mielas, atàvedė tau tėvelis žirgą juodbėrėlį JT231. Eit tetušis par kiemą į naująją stainelę, jau išved, jau atved juodbėrą žirgelį LTR. Tada totvedi du ožkeliu pribuvimop Dievo MP149. Atveskiam karvę trijų metų (paraštėje treigę) BB1Moz15,9. Nuėję tada mokytiniai … ir àtvedė asilyčią ir asilaitį DP1.
| prk.: Norėjo muni atvèsti tas ponas an pikto End. Vienas sakė, jog toj skiedra vandenį atves LTR(Auk). Argi tie dūmai nedasieks jau dangaus ir neatves griausmo ant galvų persekiotojų lietuviškų knygų?! V.Kudir. Nieko nėr vargesnio, kaip … trokštantį lobio atvest paniekinimop naudos DP511.
^ Ko čia stovi, kai parduot atavestas? LTR(Km). Šnekta šnektą àtveda Dkš. Kalba kalbą àtveda Stk. Pasaka pasaką àtveda Žln, Plv. Marti ateis – velnią atves namuos Pnd. Siūlas kamuolį atves Vlk.
| refl. tr. N, RtŽ, M, Š: Kad galėtum, tai karvę atsivestum̃ Nmč. Eik tu, atsi̇̀ved’ arklį ir kinkai! LKT346(Klt). Lenciūgus palieka lauke, o virvėm atsi̇̀veda karves Klt. Ant ragų uždėtas pantis, patampiau ir atsi̇̀vedžiau [veršiuką] Kp. Pasogos reikė buvo duot didelės, reikė buvo atsivèst nors vieną avelę Ktk. Šita karvė jos atsivesta J.Jabl. Matai gi, arkliai Dievas žino kur, tai paki tu atsivesi̇̀, paskinkysi … Mlk. Ir ateina tėvulis, tėvulis, atsiveda jautelius, jautelius LTR(Lzd).
^ Su siūlu ir kamuolį atsivesi LTR(Ds).
ǁ priversti kartu ateiti: Kad neina, veste atvesk J.Jabl.
ǁ nukreipti, atvaryti: Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, išnaikinti karvių tešminėse pieną, nupešti avių vilną, žmones kerštaujančius sutaikinti, atvesti į pat šūvį medžiotojams miško paukščius M.Valanč.
ǁ refl. tr. atsistumti, atsivaryti: Ji atsi̇̀veda tą ratą (dviratį), prisideda tą dėžę pirkinių i važiuoja atgal Smln.
3. tr. atlydėti kur kartu einant: Atvèsk man savo sūnų J. Kas tave atavedė? – Mane tėvelis atavedė LTR(Ign). Dvi mergaites atàvedė an mane Aps. Tos moteres sūnus, ką in mane tave àtvedė Lt. Paskiau atliko be žado, nu tai, matai, tuoj i kunigą da atàvedė Skp. Nuo durų pastinka kunigas [vaikus], lig altoriui atàveda Rk. Tą paleis, kitą atvès, pakol ančtiks, katras mun tinka (žaidžiant „piršlybas“) End. Gerai, atved’ Ad. Pradėjo muno karvė sirguliuoti, sodiškiai padėjo vitrinarą atvèsti Krš. Tada teatveda jį jo ponas po akim deivių (dievų) ir tepastato jį vartumpi alba stulpumpi BB2Moz21,6. Atvedė jis juos žmogauspi BB1Moz2,19. Ir padarė ponas Dievas motriškę iš šonkaulio, kurį iš žmogaus išėmė ir atvedė jop Vln50. Ir atvedžiau jį mokytiniump tavo, o negalėjo jo pasveikint Ch1Mt17,16.
| refl. tr.: Atsi̇̀vedžiau dieduką, kad gerai susamanot pirkią Klt. Ejo šokiuos, ir viešnios buvo atsi̇̀vesta Ob. Žmona silpna – mirs, tai jis atsi̇̀vedė kitą, apžiūrinėja, kap gyvens Grv. Atsivèd’ su savim ir Marytę Grv. Ana ir kunigą buvo atsivẽdus gint nuog velino Arm. Tėvas dukrelę jau atsi̇̀veda ir rankon rūtelę jau atsineša DrskD180. Oi mergele, oi jaunojoj, atsiveskie tėvužėlį, atskaitysiu šimtužėlį LTR(Vlk). Tėvas dukrelę jau atsiveda ir žalią rūtelę jau atsineša LTR(Al). Va jau atsi̇̀vedė višta viščiukus Aps.
| Visus vaikus vadino savais, bet savo atsivestąjį ji labiau mylėjo rš.
ǁ prk. pateikti: Dabar atvèsiu šviesius ižpažinimus ir liudijimus apie čysčių daktarų anų senųjų DP548.
4. tr. Kpr, Tj, Skdt, Vb paimti į žmonas (ppr. iš tolesnės vietos): Aš tai, matai, atvestà Ktk. Aš ne iš čia kilus, iš Biržų atvestà Ppl. Sesuo liko pusantrų metų nuog mamos, tai reikia gi man išaugyt, o tėvas pamotę atàvedė LKT367(Dg). Aš irgi čia negimus – atvestà Antš. Iš piršlybų ženijas, iš toliau atàveda [žmoną] Alz. Sako, marčią atvès, turėsiu marčią Grv. Dar ne pačią bjauriąją atàvedė man marčią Pl. Seniau prirašyta buvo, ka te yra atvesti devyni gaspadoriai, o žmona nu kur atvestà, nežinau Cs. Jau buvo atvẽdęs, kai kolchozai tvėrėsi Vrb. Atves brolis martelę, tai bus rinkėjėlė tūto sodely NS306(Ppl).
| Mirk [,barninga žmona,] greičiau, pamirsi, atvesiù dvi Auk.
| refl. tr.: Kai rado tą savo moterį, kai atsi̇̀vedė, tai dabar gyvena kaip vyras, kaip visi Sb. Susikirsiu klėtelę kampuotą, atsivesiu martelę šilkuotą (d.) Dsn.
5. refl. kartu ateiti: Jau ir jaunieji atsi̇̀veda Mrj. Kailiuvienė dar vis matyt kai kada su dukterim atsiveda [į bažnyčią] Vlkv. Kai visiškai sutemo, atsivedė ir Marytė su tėvais A.Vien. Atsi̇̀vedė po namais su tuo jauteliu Žrm.
6. tr. DŽ1 atitiesti, įrengti ligi čia: Į Telšius greičiau àtvedė [geležinkelį], o čia da metai, kiek praejo, pakol čia pri Lieplaukės àtvedė Lpl.
| Griovį àtvedė kiaurai nuo galulaukės lig pačio pakluonio Jnšk.
| Atvès šviesą ir pas mus Smn. Čia pirma kaime pastatė tą gi elektrą, o čia in mus neatàvedė Ml.
7. intr. atsivėdėjus suduoti: Kap atvesiù aš tau atobula ranka, tai tu žinosi man! Rod. Kad àtvedžiau jam per ausis neblogai, tai nat susžaibė Rod. Jam pati kad àtvedė per mutę, tai jis ir tyli Vlk.
| Tokiam žmogui – tik atvedei ir paleidai (užtaisei šautuvą ir nušovei) Nč.
8. tr. Pžrl, Žž, Vlkš turėti vaisių, derėti: Jau šįmet šitas medukas obuolių atvès Jrb. Buvo teip, kad grūdas grūdą atàveda Kp. Atves grindužės obuolėlius, lazdų lotužės riešutėlius JV1046.
| Kaip sausa lazda žydės, žalius lapelius atvès, tai aš sugrįšiu JD907.
9. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ turėti jauniklių: Lig vaikus àtvedžiant pikta nebus kalė J. Turi dvi kiaules veislines, viena atàvedė devynius paršiukus, kita dešimtį Žl. Kiaulė apsiparšavo, tai àtvedė vienuolika paršų – dešim meitėlukų ir viena kiaulaitė Pv. Àtvedė vienuolika [paršiukų]: du mažesniu, kiti lygūs Pls. Àtvedė penkioleka paršiukų, o dvyleka papų Krš. Avis buvo atvẽdusi du ėruku viena galva Sd. Visos trys avelės atàvedė papori Dglš. Àtvedė dveitą mažų gėrukų Grv. Jauniklikė ožkikė tris ožkiukus àtvedė Vdžg. O kumelė atvedė du kumeleliu neišpasakytos puikybės, po tam kalelė du šuneliu teipo puikius LTR. Atàveda vaikus [triušė], tai razpilia visus, sukandelioja Klt. Katė atàvedė kačiukus in tvarto Aln. Katė àtvedė mažą katinuką Zt. O ponia sako: – Kad ratai kumeliuką atavedė, tai digs ir žirniai [virti] LTR(Prng).
^ Tvora arklio neàtveda Lp.
| refl. tr., intr. K, BzF197, M, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Kv: Karvė jau turėjo, atsivedė, apsiveršiavo J.Jabl. Karvė teliuką atsi̇̀vedė Aln. Karvė atsi̇̀vedė, ir aš pasėdėjau, kol jau nusivalė Alz. Karvė šviežiai kad yra atsivẽdusi, toks y[ra] liesesnis pienas Sd. Laukiam atsi̇̀vedant, tai jau pasenai neturim pienelio Rk. Karvikė neatsi̇̀vedė, pieno neturiam Krš. Nu tai aišku, jėgu karvė užtrūksta, ir viskas, Amerikos nebėr, o kai atsi̇̀veda, tai kaip iš Amerikos, tai du šimtai, tai trys šimtai [už pieną] Kpr. Nežinodavo, kada ta kumelė apsiėjus, kada ana atsivès Škn. Kiaulės atsivèsdavai laukuose mažus paršelius, žėk (žiūrėk), i parsivarysi vakare tuos paršelius Mšk. Rugpjūčio gal mėnesio atsi̇̀vestas, jau padidelis paršas Svn. Atsi̇̀veda po porai avelės Dglš. Avelė atsi̇̀vedė ben tris gėriukus Dbk. Jeigu Kūčioj ateis mergina arba tekėjus moteris, tai avys atsives dvynukus LTR(Vlkv). Kalikė atsi̇̀vedė mažiukų Rg. Oi tu varle, terbelė praėsta ir pelės vaikai atsivesti̇̀ Slm.
^ Galiu miegot, kiek noriu: nė karvė pertvinks, nė jaučias atsivès Skp.
10. tr. KŽ pagimdyti: Juziaus boba àtvedė jau tretį vaiką Trk. Àtvedė du, kaip avis Krš. Kadgi sūnų pirma atvèstai Zt. Kab atvès jauna mergelę, tai ponas duoja gorčių cielą arielkos, o kab sūnų àtveda, nieko neduoja an krikštynų Zt. Ji po penkiasdešimt dar tris vaikus àtvedė Skr. Pilvas didžiausis lig nosės, rods, ka ten ana devynis atvès Trk. Negyvą àtvedė, netikusi boba Rdn.
^ Kad tu atvestum devyniom galvom! (keik.) Švnč.
| refl.: Merga atsivedė Zr.
◊ ant [ti̇̀kro] kẽlio atvèsti Krš pamokyti tikslingo gyvenimo, elgimosi: Kad tik jau pasisektų tą Joną ant tikro kelio atvesti P.Vaičiūn. Muni teikeis atvesti ant kelio išganymo P.
į prõtą (×in rãzumo) atvèsti Ėr paprotinti: Tik vargas jį atvès į prõtą Dkš. Mane, ačiū Dievui, kalėjimas atvedė į protą A.Damb. Anas prastas žmogus ir jį neatvesi̇̀ in rãzumo Arm.
į vėžès atvèsti padaryti kitokių pažiūrų: Ka aną (komunistą) reik atvèsti į vėžès, jau nebgalia [senoviškai veikėjauti] Plt.

×davèsti, dàveda, dàvedė (hibr.) KŽ; SD125, D.Pošk
1. tr. pririšus tempiant privesti iki kokios vietos: Davedė bobutė [ožiuką] į karčemukę LLDI184(Mrk).
| prk.: Itoki darbai gerok tavę nedavès GrvT98.
2. tr. lydint privesti iki kokios vietos: Dàvedė ing vidurį Nemno Azr. Ir mane tą rozą in ją dàvedei, ale daugiau neisiu Rdš. Mane in ją dàvedė pasniūkt Dglš. Reikia būtų davèst LKKXIV209(Zt).
3. refl. kliūti, tekti: Margu (jaučiui) dàsvedė akmenų nemažai: ir raguosna, ir naguosna, ir kauluosna (ps.) Dv.
| prk.: Apšukojai tu mane, ir tau dàsvedė Dv.
4. refl. prisilyginti: Tu kai ta varlė – nori lig jaučiu dasvèst Švnč.
5. intr. Sut, L, KŽ įrodyti: Davedamas daiktas, prisekimas SD45. Jis, turėdamas visus davadus, gal davèsti tiesos JI302. Jėg jau kas davèst, o teip ką gi anys sužinos Ktk. Mokyti žmonės raštuose daveda, kad ta moteriškė pastatė brangų paveikslą Tat.
◊ ×ùbago lazdõn davèsti nuskurdinti: Dàvedėt mane ùbago lazdõn – jau nieko neturiu Ml.
įvèsti, į̇̃veda, į̇̃vedė tr. DŽ1; SD1198, SD403, H169, R, R113, MŽ, MŽ147, Sut, M, LL285
1. padėti įeiti: Įvèsk vaiką vidun Š. Kas tavi čia į̇̃vedė, kaip tu įejai? Yl. Viena kita [gimdyvė] už rankos invedamà [į bažnyčią] Žž. Bobelės nunešė [klebonui pinigų] – barkšt į torielką, ka į dangų įvèstum Všv. Kiba čia mane velinas invedė? – Aš tave čia invedžiau, pasrašyk, ką man atduosi tą, ko namie nepalikai, tai aš tau išvesiu LTR(Pls).
| prk.: Nejaugi ir jinai jau Viliaus įvesta į gyvenimą ir palikta pusiaukely? I.Simon. Į vargą nenoriu tave įvest V.Kudir. Į apjuoką, gėdą įvedu R333, MŽ447. Į paskalbą įvèsti KII26. Į vaidus įvesti N. Tik anas (piktuoles) į pasiutimą įvèsk – išgirsi, ko negirdėjęs Krš. Gyvosna nervosna pardien iñveda [vaikas] Klt. Iñvedė zlastin, negaliu išsiturėt Dglš. Tikrai į̇̃vedė į piktumą KlvrŽ. Nekliudyk, neširdyk, kap širdin invesi̇̀, tai inkąs Btrm. Ar neįvedate anus ing rūstybę? brš. Labai didis drąsumas yra patį Dievą norėti ing griekus įvesti BPI270. Sekėm žalktį, griekan įvesti A.Baran.
^ Pripulsi in bitę, tai invès medun, o pripulsi in šūdvabalį, tai invès šūdan Slk.
| refl. prk.: Kad jau aš kaip jei įsi̇̀vedžiau ing gyvenimą, pradėjau rašyti dienoknygę I. Izrael, tu pats insivedi ing bėdą BPI122. Čia jau nesiduosi įsivest ing savo valnystę ir bjaurybėsna svieto to MP120. Nesiduosi įsivesti nuog teisybės MP120.
2. pririšus vedant įleisti į vidų ar kur nors: Sūnus į̇̃vedė ašvienį į arklidę J. Jauros vienos – negali nei gyvolio įvèsti, nei žmogus įeiti LKT85(Kl). Paleida arklį mūso ir į̇̃veda į savo javus Klk. Reik šunį įvest į pavėsį – šilta nabagyčiui LKT127(Erž). Kūginin į̇̃vestas [šuo] ir būva, ir loja Kp. Tvartan [karvę] iñvedžiau, šieno glėbį numečiau, suryta lig viksvelei Klt. Mažas buvau, tai kad da atsiveda avelė, tai į̇̃veda su visais gėriukais gryčion ir laiko, kad labai šalta Rk. Nupirkus gyvulį, jį į tvartą reikia ne veste įvest, o atbulą stumte įstumt LTR(Vb).
| refl. tr.: Tat aš įsi̇̀vedžiau tą arklį, buvo dvi žiemi išmitęs ans Kl. Ožkiukus į gryčią įsi̇̀vedė, i užteko vietos Sdb.
ǁ Vn atvedus, atvežus atiduoti: Į̃vedėm į kolkozą po du arkliu, nors vieną teatiduodie Rdn. Į̃vedėm du arkliu, avį [į kolūkį] Grd. Į kolchozą įvedėm viską: i vežimą, i šlajas, i drapaką Erž.
| refl. tr.: Medžian insi̇̀vedė arklį ir nerado Asv.
ǁ įstumti, įvaryti (į vidų): I lig gulimu[i] dviratį gali pavogt, kad neį̇̃vestą laikysi Mžš. Dviratį įvèsk į gonkas Alk.
| refl. tr.: Jau arti pusiaunakčio Klemas įsiveda dviratį savo kiemelin rš.
3. K kviečiant, lydint kartu kur įeiti, nusivesti: Į̃vedė mane į trobelę NdŽ. Į̃veda į tą trobą, stalas apdėtas pyragų visokių Klk. Vargas an kẽlių rašyt – į gryčią neį̇̃vedžiau Kdn. Kad tu juos investái in pirkią Pls. Į̃vedėtav tokią gražią mergelę Dr. Iñvedė pirkelėn didelian miške Mlk. Paskui aną patį įvedė ing gražiausią grinčią pas to senelio DS141(Šmk). Įvẽdus stubon, moterys numeta po kojų šluotą Brt. Iñvedei kur gailiai miškan, i apsirgo vaikas Klt. O ji (klystžvakė) vesdavo tuo žiburiu ir įvèsdavo į dumblyną LKT169(Šlu). Ir atkeltų man vartelius, ir įvestų ant dvarelio LLDII168(Mrs). Karalius pasakė: – Įvesk kiaulę, kalę ir tą dukterį į vieną kambarį (ps.) Vž. O vakarą ėmė jis savo dukterį Lea ir įvedė šitą jopi BB1Moz29,23. Dangų atavėrei, viernus ten įvedei PK151. Krauju tavo tikru atpirkai tu mus, Dieve, idant mus įvestumbi tenai Mž304.
| Vokytis rado karvių į̇̃vestas pėdas Šts.
| refl. tr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ: Ansi̇̀vedė jį tęnai Grv. Ana įsi̇̀vedas į seklyčią, į pryšininkę tokią Klk. Įsivedą̃s aną į tą numelį Nv. Anie jau žino, kur nueiti, muni tat po pirmu įsi̇̀veda Jdr. Tėvas padarė kambariuką žmogui insvèst kada Klt. Eik, leisuos aš tą šikjonį įsivèsti – rykiatav (gerkit degtinę) ant pamato! End.
| Žąsis įsi̇̀vedė žąsiukus kieman Š. Mažūsius vaikus įsivès į mišką, pjaus, kirs i šakas lieps nešti lauko Brs. Velniukai tus piemenaičius įsives į tas pelkes i mūčys Šts. Kai insi̇̀vedžiau uogosna, tuoj pilną kašelę pririnkau Lkm. Šis man tinka ir patinka, aš jį išsirinksiu, įsivedus į ratelį suktinį šokinsiu LTR(Kbr).
4. atlikti įvedybas, apeigas, suteikiančias moteriai teisę po vestuvių ar gimdymo lankyti bažnyčią: Su vainiku prikabinta an galvos, ir añveda LKKII224(Lz). [Po gimdymo] reikdavo pravodytis: įeini zakrastijon, kunigas išeina, pastinka, į̇̃veda bažnyčion, žvakę paduoda, pakrapija, paskaito maldas Šmn. Po vestuvėm in bažnyčią inveda: duoda stulą, ir ana jau neina su veliumu, o ant galvos visom deda čipkelį, lyg kepurėlę Gdr. Seno čėso moteros pagimdę vaiką bažnyčion negali eit, kol kunigas neiñveda Kpč.
| refl. KŽ, Lš, Dglš: Buvau insvèst po pirmojo vaiko Lp.
5. DŽ, PolŽ40 įtaisyti, įrengti, prijungti prie kokių įrenginių: Elektrą įvèsti į̇̃veda, sugeba ans visur Sd. Miestely jau ir elektra įvestà Jnšk. Pas mum mat elektrą jau žada įvèst Slm. Da radiją buvo invẽdę Lbv. Gryčioj į̇̃vestas vanduo, ale šiandiej žiūriu, kad mažai teka visiškai Jž.
| refl. tr.: Mun reikėjo penkiasdešimti rublių, kol aš elektrą įsivèsiu Žd. Malūnas, įsivedęs elektrą, sužiba skaidriais žiburiais L.Dovyd. Mas būtum gyvi supuvę, jeigu neįsivẽdę centralinio Č. Buvo įsivẽdę tiliponą Kl. Anie savo muziką atsirado, įsi̇̀vedė, mūso muziką tą paniekino da po balais Varn.
6. refl. tr. įrengti, pastatyti: Iš pradžių buvo dūminė, paskui kaminą įsi̇̀vedė Lb.
7. Dv įsteigti, nustatyti, padaryti vartojamą, veikiantį: Įvèsti krašte tvarką NdŽ. Įvès tvarką! Nu kokią gi jis tvarką galia įvèst, jeigu nebėr to maisto krautuvėj Pnd. Gal žinai, kada tą litą invès? Ant. Niekaip neį̇̃veda litų, kas ten yra, i nubodo [laukti] Krš. Mūsų nuomone, visai ne pro šalį bus įvedus laikraštyje kalbos dalykų skyrelį A.Sm.
| Pirmasis į raštus gatvę įvedė Daukantas K.Būg. Lietuviai nebesirūpina lenkišką kultūrą įvesti Lietuvon Gmž. Kaip žinoma, krikščioniška tikybė Lietuvon baigiantiesi XIV šimtmečiui įvesta tapė A1884,132. O kuri religija nuog senojo žalčio yra įvesta ir pramanyta, ta yra falšyva ir netikra MTXIII. Kaip jau iñvedė parapiją, atejo kunigas naujas Avl. Paskiau iñtvedė lietuviškas pamaldas Ssk. Reikėjo žinot, kada į Prūsiją krikščionų tikėjimą į̇̃vedė Plšk. Buvo įvestas šventas Rokas (šventojo Roko atlaidai) į Kęstaičius Šts. Joniškiuose tais metais atpuskus į̇̃vedė Grž. Blaivybę ans į̇̃vedė, tas vyskupas, ans čia biškį buvo sutvarkęs, sustabdęs [girtavimą] Ms. Įvedė blaivystą M.Valanč. Draudžiamieji ženklai įveda tam tikrus eismo apribojimus rš. Nusmerktieji turi dirbti įvestus grasos kalėjime darbus rš. Bjaurojas mergos, nebžino kokią madą beįvèsti Krš. Buvo investà tokia mada Vlk. [Karaliaus] namuose buvo įvesta tvarka žlugtę skalbti du kartu per metus I.Simon. Kad užejo vokyčiai, į̇̃vedė malūnus (griežtai prižiūrėjo malinius) Skdv.
| refl. tr.: Šį pavasarį latviai įsivedė naują rašybą K.Būg. Baudžiavos metais kiekvienas dvaras buvo įsivedęs v[erpimo] prievolę LEXXXIII440. Ūkininkas įsivedęs dvi sėjomainas sp. Reikia rasti tinkamiausią momentą litus įsivesti sp.
| Įsivèsti karo padėtį KŽ.
ǁ refl. nusistovėti: Kaip įsivèsias tvarka, gal būs geriau Krš.
8. part. pradinis: Baigdamas įvedamąsias pastabas apie bendrąją mokslinio darbo metodiką, turiu dar nustatyti jos suskirstymą S.Šalk. Į̃vedamas žodis NdŽ.
×9. I įtraukti: Į kalbą įvesti N. Įvesti į mašiną uždavinį SkŽ23. Savo knygosen [pirmininkas] visus iñvedė Dglš. Grūdų magaziną pardavėm, o piningus įvedėm į knygas Dr. Marga personažo biografija leido autoriui įvesti į kūrinį daug tipų rš. Trečiame veiksme be reikalo esančios įvestos jungtuvės rš.
| refl. tr.: Įsivedanti programa SkŽ227.
ǁ veriant įtaisyti: Priseina siūlas įvèst į adatą, ir nematau Mrp. Invèsk man siūlą adaton, aš neregiu Zt. Auskarai investi̇̀ ausỹs Aln. Kas [aviai] auselę nukerpa, kas ausin iñveda ženklelį kokį Ad. Pavalkai, ką ievos iñvestos Dv.
ǁ įleisti: Jis įvedė į lizdą šovinį rš. Pašalinus limfinį mazgą, jei galima, reikia įvesti į žaizdą radžio rš. Rūgštis, reikia, kad būt iñvesta Rod.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Insi̇̀vedė kandai – blogai Drsk. Nuog vilgaties grybas insi̇̀veda [name] Pls. Pelėsiai insi̇̀vedė, ir žuvo bitės Rod. Pavaškiniai (kaimas) – nuog vaško; buvo sena pušis išpuvus, ir te itos naminės bitės buvo insivẽdę Dv. Svirne insi̇̀vedė pelės Dv.
| prk.: Giesmėn neinsi̇̀vedė žodis blogas Dglš. Įsi̇̀vedė daugiaus pirkių Aps. Seniau inkišė balaną, paskum lempos iñsvedė Pls.
ǁ įsikurti, apsigyventi: Įsivedu, įsikraustau Sut.
| Ikpiet radau karvelį insivẽdusį ir pasdairiau jo kiaušų Dv.
11. paimti žmoną iš kur: Šimkūnienė iš Lietuvos įvestà Akn. Jo žmona du kilometrai nuo miestelio įvestà Šd.
12. refl. būti vertinamam: Įdomu buvo pasižiūrėt, kiek ana gerai įsivẽdus Akn.
◊ į bùčių (ki̇̀lpon Sem) įvèsti apgauti: Tu mane tik bùčiun į̇̃vedei Vj.
į kẽlią įvèsti pamokyti: Kol tu vaiką išmokai, į̇̃vedi į kẽlią, kiek vargsti, o par nieką žmogus laikomas Krš.
į rikiuõtę įvèsti; rš kng. paleisti dirbti.
išvèsti, i̇̀šveda, i̇̀švedė Rtr; SD422, R, MŽ, Sut, M, LL271, Š
1. tr. DŽ, NdŽ padėti išeiti: I paėmė abudu vaikelis su mergele už rankų muni ir i̇̀švedė laukon par duris Akm. Ana apžabalo, reikia išvèst jau oran Klt. Anas (vaikas) išvẽdus po šitai ligai tik in saulės paturėt kiek Klt.
2. tr. pririšus vedant priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Mūsų karvių tada nebuvo namuos – i̇̀švestos buvo Mžš. Vedu su broliu i̇̀švedėv pririšti arklius LKT84(Grg). Arklius tei̇̀švedžiau, parejau pas jumis Plt. Aš tus arklius buvau į pievas išvẽdęs Lnk. Penkiom eisiu išvèst karvės iš pavėnio Aln. Jaučią parduot i̇̀švedėm Krs. Pavogdavo ir išvèsdavo kitur [arklius] Šk. Baigė kinkyt, išvedė arklį iš ienų J.Balt. Juodi purvynai neišbrendami, juodbėri žirgai neišvedami LTR(Ss). Aš broleliu intiksiu, šyvus žirgus išvesiu KrvD26. Išein mūsų brolelis iš stainės, išveda žirguželį rankoj LMD. Išmivedi vedi ožį an ūlyčios LTR(Ukm).
| refl. tr.: O mūsų visus išsivedė, visus geruosius [arklius] Kp. Išsivedi į žolę [turėjusią karvę] i pradedi milžti Rdn. Tik karves aš buvau išsivẽdusys, vokytis kaip užejo Vgr. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17.
| intr.: Karvės jau išsi̇̀vedė, tvarte vietos yra Aln.
ǁ Svn, Ml išvarant pavogti: Vakar naktį išvedė mūs sartį Alk. Ne karvės beturiam – pavogė, išvedė karvę Sd. Arklį išjojo, karvę i̇̀švedė Aln. O tu, sako, bjaurybe (apie Blindą), muno aveles i̇̀švedei iš kūtės! Lk.
^ Kai arkliai išvesti̇̀, tai stonią užrakini Vlkv.
| refl. tr.: Ir vis tiek tą štobą nupjovė, kumelys išsi̇̀vesta Sb.
ǁ refl. tr. išsistumiant pavogti: Par anas duris išsi̇̀vedė dviratį Sdb.
ǁ būti priverstam parduoti (gyvulį): Mažatrobaliai buvom, paskutinę karvę i̇̀švedė End. Iš bankos paimsi [paskolą], visas karves turėsi išvèsti Krš.
ǁ priversti išeiti iš vidaus ar kur nors: Išvèsk iš vidaus laukan žmogų pro duris, ko čia jis tur rieties J. Ką (su) vyliumi (klasta, kytryste) išvèsti KII32. A bereikia didesnės raganos – išvest vaiką miškan palikt Krč. Ìšvedžiau an kiemo, pririšau prieg stulpo [žmoną], kad šunes lotų ir gaidžiai kapotų DrskD201. O išvedė ir kitu du piktadėju su juo, idant juos užmuštų DP171.
| refl. tr.: Jau daba tą piršlį išsivès jau tada karti, su šniūrais raišios Žr. Žmogų stribai išsivèsdavo ir išsiveždavo – kai į vandenį žmogus Šk. Tą muno vyrą ir išsi̇̀vedė, i nežinau kur Pln.
3. tr. K einantį palydėti rodant kelią ar jam vadovaujant: Čia tujau tuo keleliu i̇̀švedam į kelį Sd. Ìšvedžiau aną par tą mišką Nv. Ìšvedė in keliūtės i paleidė vieną Klt. Kap aš ažublūdinu, vis kito prašau – išvèskit mane Dv. Žmogau, išvesk mane in kelią (ps.) Aln. Jeigu jau ateitumėt, išvèsčiau tiesiai į kelią Rm. I liūb turės muni par tą miškiuką išvèsti į taką Kl. Susigulsi kame daržinio[je], įeis kareivis, nu, vyrai, a noriat i̇̀švedamys [per sieną]? Kl. Tėvas juos i̇̀švedė in Lietuvą Vžn. Ìšvedė par duris, parodė – eik ten Trk. Oi išves išves mus tris brotelius į svetimą šalelę S.Dauk. Kol da gūžtoj anas (gegužiukas), tai nebijo tada kielelė, o kaip jau jį i̇̀šveda iš gūžtos, tai kielelė bijo jo Rk. O kad išveda vaikus [varnėnai] – kaip debesys Kpr. Peles i̇̀šveda, kai valgydamas išeina (priet.) Aln. Jei nori iš sa[vo] namų peles išvest, eik pas kaimyną valgydamas Vlk. Sakmių ir tikėjimų apie burtininkus, išvedančius peles ir žiurkes, nedaug teužfiksuota rš. Atėjo koks žmogus ir i̇̀švedė gyvates iš raisto Ut. Čigonai kai vaikšto, tai blusas apleidžia arba išveda Ob. Jeib jis mane iš šių namų išvestų BB1Moz40,14. Ir idant juos išvesčiau iš šios žemės ing gerą ir platų žemę, plūstančią pienu ir medumi BB2Moz3,8. Tujen buvai išvedžiąs ir įvedžiąs Izraelį Ch2Sam5,2. Aš esmi ponas Dievas tavas, kursai išvedžiau tave iž žemės Egipto, iž namų vergystos PK4. O atėję numaldė juos ir išvedusiuos prašė, idant išeitų iš miesto BtApD16,39. Anys jumus pranašauja vyliumi, idant jus išvestų̃ (ižg to gardo Viešpaties) DP246. Bet neduok jiemus gyventi tavo žemėje, idant anys tave neišvestų priš mane BB2Moz23,33. Kad Viešpatis … nor kokio ypačio žmogaus ant to pasaulio išvèst, tad tai ne tuojau daro, bet po ilgomus maldomus DP564.
| prk.: Tegu jis džiaugiasi, kad aš jį išvedžiau į žmones, pinigų duodu P.Vaičiūn. Pagimdė mane (tiltą) Lietuvos miškas, išvedė į svietą lietuvių rankos V.Kudir. Lekia aplinkui, i̇̀šveda ugnį [su šv. Agotos duona] Kpr. Ta kumedija išvedė iš kišenės neišmintingo žmogaus viso labo 695 rublius A1885,117. Mano svainis turėjo išvedamą dešimtuką: kap tik išleisdavo šnapsui, žiūrėk – jis vėl svainio mašnoj Mrj. Vienai bobai pinigus iš kišenės Vilniuj i̇̀švedė Mlt. Jonukui par galvą pradėjo vaikščioti visokios mislys, kaip tą šimtinę iš gaspadoriaus kišenės galėtų išvesti TS1897,4. Jei bijai, kad velnias iš kišenės pinigų neišvestų, laikyk kišenėje peilį TŽIII341. Iš kantrybės i̇̀švedė Dglš. O dėl to baidymo jau par kiek metų buvo visi išvesti iš kantrybės Pln. Iš pusiausvyros išvèsti BŽ77.
| Vaišino miškinius (rezistentus), vaišino stribokus, pamatė Cibirą, ale gyvastę i̇̀švedė Rdn. Idant mus velnias, svietas ir kūnas mūsų nepriegautų ir neišvestų ing neintikėjimą Vln24. Tėvas šventas tamsoj rakintus nuog velnio valdžios išvedė SGI20. Išvesk iš smūtko reikos dūšią mano dėl teisybės tavo Mž480. Ir noriu jus išvesti iš jūsų naštų (paraštėje vargų) Egipte BB2Moz6,6.
^ Neimk svetimo, nedėk prie savo, nes išves ir tavo NžR. Svetimas skatikas šimtą tavo išvedė Gmž. Radęs neskvatok, pametęs neraudok, bo svetimas turtas ir savo turtą išveda iš namų Šmn. Svetimas grūdas i̇̀šveda aruodą Žmt. Nuog adatos in jaučią i̇̀šveda Rod. Mergą i̇̀šveda, krėslą paliekta (medžio kelmas) Trg.
| refl. tr. N, K, J, Š, NdŽ, DŽ1: Nakčia tėvas parėjo, prisikėlė tą sūnų i išsi̇̀vedė Šk. Brigadiriaus ateita ir išsi̇̀vesta darbinykas Pkn. Žinai, mas išeinam parnakoti į kitą kiemą, išsi̇̀vedas Akm. Buvo ir jį išsivẽdę miško sodint Krs. Kaip paūgėjom, jau rugių rišti išsi̇̀vedė Krt. Kaip mama mirė, palikau kokių septynių metų ir išsi̇̀vedės toks ūkininkas pri vaiko pabūti Šv. Aš, į vaiską išjodamas, tave kartu išsivesiu LLDIII186(Žg). Jiem čia (upelyje) ančiokam blogai, ana (antis) juos išsivès Klt. Ka išsi̇̀veda kurapka pulkelį, tai ui, mažiukai pasikavoja, tai nerasi Sdb. Varnos jau išsi̇̀vedė varniokus, jau laukuos Aln. Išsivès kačiokus katė, kai ėst [kačiokai] norės Aln. Vaikus išsivès pelės iš rūbų da Klt.
| prk.: Kap brolis mirė, tai ir bites išsi̇̀vedė Kls. Jis išejo ir tvarką išsi̇̀vedė Mrj.
ǁ pavadinti, pakviesti išeiti: Jei mama neleidžia, tai tų (mergaičių) nei̇̀šveda [į vakarėlį] Mšk.
| refl. tr.: Ateis vaikiai, išsivès muni į nibrę šokti Klk. Vaikiai ateis, nubučiuos tėvams rankas, ka išleistų, išsivès [į šokių vakarėlį] Krš. Ė mus išsi̇̀vedė iš namelio ir klausia Kli. Išsi̇̀veda net iš bažnyčios papasakot, kas girdis Klt.
ǁ pakviesti (ppr. šokti): Piršlys ateis ir išvès tą jaunąją šokti Plt. I šokti i̇̀šveda tie vyrai – graži motriška, nėko Trk. Par jaunąjį tuoj i̇̀šveda šokt jaunąją pačią pirmąją, ir visi žiūri, ar nekliba Skdt. Kad išvès [bernas] šokt, kad sukuos, tai kai [v]anduo Kp. Tai kiek jis gali šokint: vienąkart i̇̀švedė, kitąkart Mžš. Ka bei̇̀šveda vaikis, i širdis apalpsta, taip gerai rodos Sd. Po vidurį maišomės, tai mum ir i̇̀šveda [šokti], o tos kaip sėdėjo, teip ir sėdžia Svn. Jei koks piemuo muni išvès šokti, aš kaip pryvolę atliksu End. O ir išvedė žvirblis pelėdą … šokti RD19.
| refl. tr.: Aš nemyliu, man nereikia, ka tu man’ lankytum, pasiimsiu už rankelės, išsivesiù šitą (d.) Kp.
ǁ prk. nuleisti vandenį, nusekinti: Ūla ežerą i̇̀švedė, pirmuliausia Dubą, Pelesą ir dabar Matarus Dbč. Norėjo ežerą išvèst ant šitų mūs pievų Rtn.
4. refl. keliems kartu išeiti: Ateina kada, tai abudu (tėvas ir sūnus) kalbas, žiūrėk, išsi̇̀veda abudu Kp. Seniau išsivèstum kur kalvek su bernu, tai bijotum ineit ir gryčion, bijotum namo pareit Ant. Abu išsivedė į miestą reikalingiausių daiktų nusipirkti A.Vien.
5. tr. imti į žmonas: Kad seserį i̇̀švedė, ir man’ išvès Antš.
6. tr. prk. suvilioti, suklaidinti: Matai, ir gerą draugą i̇̀šveda draugai, ir gatava Rk. Šito arielka prakeikta visus i̇̀šveda. Ìšveda i̇̀šveda visus: ir davatkas, ir kunigus, ir velnią Rk. Idant kleidinčius ir išvestus ing kelį teisybės atvestumbi Mž556. Velinas pirm buvo išvedęs moteriškę, o paskui to ir vyrą pergalėjo per moteriškę DP598. Moteriškė, kurią mani davei, ta išvedė mane MP146.
| refl.: Iš tenai sūdyt neduokime nei vienam išsivest PK172.
ǁ suvedžioti: O kad kas i̇̀švedžia mergą …, duos jai be trūkimo pasogą Ch2Moz22,16.
7. tr. DŽ, NdŽ, Klt ką ilgą nutiesti: Plentą išvedė pro Kinderius Šmn. Ìšvesta kelias in Kulieškalnio Aln. Yra tiesiai i̇̀švestas kelias par balą Jdp. Aplinkui yra naujas kelias i̇̀švestas Kpr. Sausa vasara, tai tų dulkių iki soties – ka išvèst asfaltą, būt gerai Dg. Vieškelis, lyg vienu braukimu išvestas, aštriu spindžiu smego gilyn ir gilyn M.Katil. Išvedus geležinkelį, miestas virto dideliu prekybos ir judėjimo centru Šlč.
| Nemnas ej[o] kitu keliu; atminė vardą, ir i̇̀švedė kitą kelią Nemnas Drsk. Čia mat upė išvestà, o pirmiau buvo pievos Kvr.
ǁ ką nors tiesiai padaryti, nubrėžti, nužymėti: Po Didžiojo karo išvestosios valstybių sienos kai kur pakitėjo A.Sm. Tiesiai liniją i̇̀švedė DŽ. Kiti badžiojo žemės šiaudus tartum štikus, kur kamarnykas i̇̀švedė liniją BM103(Krč). Ūkininkas stengėsi išvèsti kuo tiesiausias vagas NdŽ. Viena [mergina] eina pirmutinė, kad tiesų barą išvèst[ų] Šmn. Reikia mokėti barą išvèst Grž. Jei baravedė kreivą barą išves, sulinkusį vyrą gaus (juok.) Krč.
| An [dalgio] drobės ašmenis gerai i̇̀švedei Pls. Koks iš tavęs maistra, kad nemoki pielai kelio išvèst Alv.
8. tr. N, Jn(Sl), DŽ pastatyti, įrengti: Ižkeliu, ižvedu namus SD21. Reikia sienos tiesiai išvèst Rod. Vyskupas Lopačinskis 1771 m. padirbino Varniūse mūro simunariją, o tos pryšakė[je] išvedė aukštą bokštą M.Valanč. Išvedę [krosnies] stulpelius, pradeda išvesti skliautes A1884,352. [Vaikai] neša pagalėlius ir, kraujant skersai vieną ant kito, išveda sienas V.Kudir. Pastatė pirkią, kaminą i̇̀švedė Pv. Ìšvedė, kad dūmus ištrauktų tas kaminas Skp. Ìšvedė plyteliūtę, padarė kaminą naują Klt. Tiesiai per kreigą kaminas i̇̀švestas Alv. Ir kaminų nebuvo dar išvestų̃ Krš. Kaminas i̇̀švestas nuo žemės KzR. An trobos šitai kaminų išvèsti pro stogą nė mados nebuvo Všv. Pri to pečiaus buvo kaminas par sieną į kuknę išvestas S.Dauk. Kaminą išveda tikt ant lubų, todėl tankiai numai sudega M.Valanč.
| refl. tr.: Neišsi̇̀vedė kamino – dūminėj pirkioj i gyveno Dglš. Ligi stogo neišsigalėdavai išsivèst kaminą Mšk.
ǁ įtaisyti: Vamzdelį par šoną i̇̀švedė, padarę operaciją, ir paleidė numirt Krs. Buvo per šoną išvedę tą šlapumą, antrą darė operaciją, tai tą šlangutę išėmė Graž. Tokie kleščiai prie pavalkų iš medegos išvesti̇̀ Dv.
9. žr. įvesti 5: Išvèsme šviesą net in kluonienas Klt. Tas varpelis buvo kadaise išvestas iš aukštutinio kambario kažin kuriam tikslui, seniai užmirštam J.Jabl.
10. tr. NdŽ apskaičiuoti iš turimų duomenų: Kas užduota išvèsti, ištaisyti KII35. Išvèsti vidurkį DŽ1. Šį mėnasį i̇̀žvesta du šimtai Drsk. Tus darbadienius mun reikėjo išvèsti par kelius mėnesius Krž. Pamokos gimnazijoje dar tebėjo savo ruožtu, tačiau trimestras jau buvo baigtas, pažymiai išvesti A.Vien. Būdavo labai nemalonu, kai man išvesdavo penketą, o Pranas vos vos išvirpėdavo tris K.Saj. Išvesti formulę rš. Išvedama taisyklė SkŽ208.
11. tr., intr. KŽ, Pgg išaiškinti, įrodyti: Duok man tą veidrodėlį, aš tau visus ženklus išvèsiu Žg. Kaži kaip i̇̀švedė, ar po du kilu, ar po vieną (apie svertuvo brūkšnelius) Plt. Tu man viską išvèsk, kap tę buvo Lš. Teisingumas gali būti arba įrodytas patyrimu, praktika, arba išvestas remiantis kitais teisingais teiginiais rš. Idiomatiškais laikomi tokie dūriniai, kurių reikšmės negalima išvesti iš dėmenų reikšmių ir jų tarpusavio santykio KlbXLI(3)60. Mechanikai ištyrė naujas sąlygas, išvedė naujus dėsningumus rš. Abudu išgyrė nabaštininką iki debesų ir išvedė, kad visa tėviškė prie grabo šito savo viernojo sūnaus verkianti LC1883,3.
ǁ tr. NdŽ, KŽ kildinti: Šis žodis i̇̀švedamas iš graikiškos kalbos BŽ445. Kai kurie išveda viską iš paslaptingo narvelio, ir žvėris, ir žmogų Blv. Baltramiejus, būdamas turtingu, greit atrado tokį prietelių, kursai jo giminę nuo paties karaliaus Salemono išvestie prižadėjo Rp.
12. tr. DŽ1 sukurti, sudaryti: Žodį i̇̀šveda kitaip: seniau sakė „vagi“, daba – „kombinuoji“ Krš. Kai kuriuos naujadarus Jablonskis išvedė iš jau turimų lietuviškų žodžių lyčių LKI52. Trakėnas (arklys) i buvo trakėnas, jo nereikia iš niekur išvèst Smln. Kiekviena naujai išvesta augalų veislė turi būti įvertinta ne tik ūkiniu požiūriu, bet ir pagal atsparumą kenkėjams rš. Lietuvos juodmargiai galvijai išvesti kryžminant vietinius galvijus su kultūrinių veislių galvijais ir paskui veisiant mišrūnus tarpusavyje rš.
| Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą ir išvedė iš žemės žoles ir medžius S.Stan. Dieve, mums teipogi duoną kas metą su ne mažesniu stebuklu išvedi iš žemės! I.
13. tr., intr. sklandžiai nupasakoti, pakalbėti: Tu mokytas, moki kalbą išvèsti Krš. Persenusi, aš gerai nei̇̀švedu kalbos Krš. Anie susipyko, tik nemoku tos maliodijos išvèsti Rdn. Ana i̇̀šveda didelę ilgą kalbą Žeml. Senovės žmonės ka i̇̀šveda malokas, tokias pasakas Žg. Norėdamas aiškiai nu pat pradžios išvesti, pasakojo, kaip Dievas sutvėrė šią pasaulę M.Valanč. Juokas po juoko, o čia teip išeina, kaip ta žmonelė išvedė: tikri stebuklai, tikri stebuklai Žem.
^ Su durnu rodos neišvesi Dr. Meluok melą, išvesk galą, ir bus teisybė NžR, LTR(Kz). Meluok melą, išvesk galą, parodyk teisybę Mrk.
14. tr. Ss, Srv išdainuoti, ištraukti (gaidą): Jauni gaidų išvèst nemoka Bb. Aš i̇̀švedu tos dainos natį Dr. Ar išvesi kalnus? Šts. Matai, nebgaliu išvèsti visą meliodiją Sd. Tai ką balsas mano, gegyte sesute! Tu tai gali švelnią išvesti giesmutę V.Kudir.
15. tr. turėti jauniklių: Barsukai gyvena olėse ir tenai vaikus sa[vo] i̇̀šveda Vlk. Lapė džiaugės vaikus išvedusi lyg sena boba vainiką segusi KlpD122.
| refl. tr.: Tebėr tebėr [kalė], ir vaikus išsi̇̀vedė LTR(Grk). Kai lapiokus išsi̇̀vedė, dešims viščiokų nunešė [lapė] Klt. Džiaugės laputė vaikus išsivẽdus (d.) Nm. Vilkai jau vaikus išsi̇̀vedė Jnšk.
16. tr. Dv pagimdyti: Ji jau devynis išvẽdus vaikus Ar. Ji ar penkis ar šešis mergom (būdama mergina) i̇̀švedė Skr. Penkioleka vaikų kita i̇̀šveda ir nepasiunta Krš. Idant vaisių iš savę išvestų ir jį užauklintų PK239. Viešpatie, inkvėpk tarnamus taviemus …, idant, kuris norint tatai skaitys, atmintų prieg altoriui tavo Moniką motiną maną, tarnaitę tavą ir su … vyru jos, per kurių kūną išvedei mane ant to pasaulio DP546.
ǁ išauginti: Senas žmogus, vaikus išvedęs, o netura proto Šts.
17. tr. Grnk išperėti: Sako, gandrai i̇̀šveda vaikus ant rugių kupelės; gandrai vaikus i̇̀švedė, o rugių kupelės nematom Ms. Šiemet pas mus, kiek žinau, trys [gandrų] lizdai nei̇̀švedė Antš. Apleista višta ant kiaušinių tan pačian mėnesin išveda viščiukus LTR(Lš). Anos (kregždės) mat po dvejus vaikus i̇̀šveda Skdv. Sniegenos, išvedusios pirmąją vadą, birželio liepos mėnesį krauna antrąjį lizdą sp. Džiaugės kurapka vaikelius išvẽdus (d.) Šl. Džiaugės pelėda vaikus išvẽdusi JV1001.
| refl. tr., intr.: Kregždaitės jau išsivẽdę Rod. Jau antrus vaikus išsi̇̀vedė, tupinėja an laidų Ant. Genys išsi̇̀vedė trejetą vaikų Lz. Busilai jau išsi̇̀vedė Btrm. Čepelūnuose gulbės vaikus išsi̇̀vedė Vrn. Išsi̇̀vedė viščiukelius višta Dglš.
18. tr. N sutvarkyti: Provą išvedu, laimiu R57, MŽ77. Vaidą pabengti, vaidą ant galo išvèsti KI144. Viešpats jų bylą išves ir jų pamynėjus pamys CII835. Be popierių i̇̀šveda ūkį Adm. Kaip tu išvesi savo gyvenimą? Snt. Ìšvedi – gyvenk, nei̇̀švedi – negaspadoriauk Ml. Juškevičiaus žodyno III sąsiuvinį teko man spaudai prirengti ir išvesti korektūras iki 232 psl. (iki kretalui) K.Būg. Bene prižadėjai bajorams popierius išvesti, rasi ir piningus ėmei, o ar išvedei? P. Reikėjo kokius pasitarimus su užsieniu išvèsti NdŽ. Ta moteriškė buvo labai dėkinga [girininkui] už tai, kad visą reikalą vedė ir išvedė viską gerai be apsirikimo BsPIII14. Apsiėmiau aš vieną didelę bylą išvesti A.Vien.
^ Kaip vedė save, teip ir i̇̀švedė Klt.
19. tr. paleisti, išvairuoti: Palydovas išvestas į orbitą sp. Į dirbtinio žemės palydovo orbitą išvestas kosminis laivas sp.
20. tr. Tvr liautis auginti, išvaisinti: Ìšvedė ir linus Btrm. Paduškų pridarėm ir vėl i̇̀švedėm [žąsis] Šlčn. Ìšvedėm avis: aš senas, su jom reikia skraidyt Pls.
| refl.: Šiemet išsi̇̀vedžiau iš kiaulių Dglš.
ǁ išnaikinti; panaikinti: Musių tai nei̇̀šveda niekas Ad. Kol aš jas (skruzdėles) i̇̀švedžiau, tai trejetą metų vargau Ad. Gal rugiai išvès tą žolę Auk. An lašų (lašais) i̇̀šveda karpas ar išrišdo kap Btrm. Kap va ma[no] tėvas buvo, tai varsnom ir varsnom arė, o dar jau i̇̀švedė tas varsnas Dv. Išvèsk blakę, matai, kokis audeklas Rdm. Lenkiškas evanelijas išvedė klebonas iš Palangos bažnyčios tiktai 1922 metų rugpjūčio mėnesį Plng. Kap pabuvo lenkai, tai ir i̇̀švedė Lietuvą Žrm. Žyniai teipag darė teipo užkeikimais savo, kad išvestų utėles, bet negalėjo Ch2Moz8,18. Rūgštį ižvès, jei neliksi [raugo] kubilan Drsk. Ligoniam kai duosi medų, bites išvès (priet.) Dglš. Jeigu, pardavęs gyvulį, mėšlą, ant kurio jis stovėjo, atiduosi kam kitam, tai išves gyvulių veislę M.Katk.
| refl. Vrn: Nūnai lietuvių kalba [daug kur] išsi̇̀vedė Dv. Mieliūnuose buvo lietuvių, ale jau išsivedė iš sėklos Žrm. A, jau išsi̇̀vedė, nebėr jau Lietuvos (lietuvių kalbos) Pst. Jau išsi̇̀veda senosios knygos Dglš. Dabar išsi̇̀vedė bitės [nuo dusto] Grv. Itai, kad duona neišsivèst iš namų (parneša pirmąjį javų pėdą) Ad. Kap tuos namus pardavė, tai cigonai išsi̇̀vedė iš tęnai Aps. Jos familija išsivẽdus Ppr. Kad turėt kiek pinigo prieg savęs (užkukavus gegutei), tai pinigas neišsivès iš to žmogaus Pls. Dvilypį riešutą deda par pinigus, kad pinigai neišsivest LTR(Grv). Jau, sako, nū senykšti šokimai ir senykščios dainos išsi̇̀vedė Dbč. Kad anos išsivèst[ų], tos musios! Dv.
| Išsi̇̀vedė anglų kiauliai Dgp. Kiaulės išsi̇̀vedė šeringos Aps. Buvom užsivedę bobingių, bet paskui išsi̇̀vedė Mrp. Broliukeliai čia išsi̇̀vedė, tokių buvo gražių vienais metais, ale išsi̇̀vedė Str. Išsi̇̀vedė iš veislės [lęšiai] Kls.
| Jau aš buvau iš vaikų išsivedus (jau neturiu vaikų) Prng. Jau mes iš pinigų išsi̇̀vedėm, nėra kuom ir druskos nuspirkt Ml.
ǁ refl. Žž išsiveisti, išsigimti: Mano cibuliai išsi̇̀vedė, reikia sėkla pirkt Švnč.
◊ ant aklų̃ išvèsti suvedžioti: Kam tu jį vadžioji: kad tave ant aklų̃ išvestų̃? Rod.
ant blõgo kẽlio išvèsti suklaidinti: Ir aš žinau iš patyrimo, kad atsiranda tokių, kurie suardo gyvenimą, išvesdami ant blogo kelio Žem.
gerù keliù (gerai̇̃s keliai̇̃s) išvèsti pamokyti dorai elgtis, gyventi: Taũ močiutė išvès gerù keliù Pl. Tik Dievas i̇̀šveda gerai̇̃s keliai̇̃s Rsn.
į áikštę išvèsti suteikti viešumo: Niekas taip neišvedė į aikštę mūsų mokyklų darbų kaip šios žiemos rūstūs laikai Pt.
iš galvõs išvèsti pridaryti rūpesčių: Až tuos pinigus tai baigia ir iš galvõs išvèst Trgn.
iš kẽlio išvèsti; N
1. Ds, Km, Ps, Trk paskatinti netinkamai elgtis, į bloga patraukti: Perkūnas šventas jų žino – visai iž kẽlio i̇̀žvestas jaunimas Drsk. Nesusidėk, vaikeli, su jais: jie iš kelio tave išves Grž. Vis šitie pinigai iš kẽlio i̇̀šveda Slk. Blogas padėjimas ir gerą (žmogų Pbs) iš kẽlio i̇̀šveda Kp. Blogas padėlys ir gerą išveda iš kelio LTsV312(An).
2. KŽ suvedžioti: Dieve mano, išvès taũ iš kẽlio tas senbernis, pamatysi! Mžš. Ne vieną merginą tas šelmis yra iš kẽlio išvẽdęs Ss.
3. suklaidinti: [Kalbininką] Hirtą iš kelio bus čia išvedęs noras įvairias lytis būtinai išvesti iš vienos pamatinės K.Būg.

iš prõto išvèsti
1. Mrj padaryti beprotį: Žemės turtai i̇̀šveda iš prõto Pžrl.
2. Kv labai sujaudinti: Jis mane iš proto išves su ta savo šypsena P.Vaičiūn.

iš rikiuõtės išvèsti DŽ1 kng. padaryti nebetinkamą veikti pagal paskirtį: Visus tris pabūklus išvedė iš rikiuotės rš.
iš vėžių̃ išvèsti Smln paskatinti netinkamai elgtis.
paišvèsti, pai̇̀šveda, pai̇̀švedė (dial.) žr. išvesti 20: Pai̇̀švedė arklius LKKXXIX184(Lz).
nuvèsti, nùveda, nùvedė K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q4,7, SD125, SD43,388, D.Pošk, Sut, N, Š
1. tr. padėti nueiti: Až rankų paėmė, nùvedė – atsilsėk dabar Aps. Tas senelis sako: – Muni nuvèskiat Vkš.
^ Aklas aklą ne kažkur tenuves LTR(Pn). Aklas aklą netoli tenuves – abu į duobę įkris LTR(Šl).
| refl. tr.: Vienas paėmė už vienos parankės, kitas už kitos ir nusi̇̀vedė tą girtuoklį Bgs.
2. tr. pririšus vedant priversti nueiti: Nuvedu ir parvedu R206, MŽ274. Diedas karves i nùveda, i ataveda Klt. Nuvèsč aš karves, ale telyčios nepavedu Klt. Nuvesk arklius į atkalnės, į ganyklą J. Reikia nuvèst arklys Drsk. Arklį gerai nuvèst: atsisėdai, nujojai, i viskas Snt. Tokis kumelukas pernykščias buvo, ir aš su vaikais nùvedu jį ganyt LKT236(Al). Arklį nu vieno pavogs, nuvès toliau į kitą kaimą, parduos Als. Aš tai šunį nùvedžiau ir pririšiau prie bulbų [nuo šernų] Kp. Vis tiek buvo apsleidimas – niekas karvės in jaučią nenùvedė Aln. Tie vaikezai iškinko anam arklį ir nùveda Yl.
| Ir daugybė pekaus jų bus nuvesta BBJer49,32.
| refl. tr.: Nutvėrė arklį už pavadžių ir nusi̇̀vedė Pln. Tą kumelę tas cigonas nusi̇̀vedės Klk. Su raikšte nusi̇̀vedu karvę, o toj pradeda gyliuot Srj. Puodus nusivežei, karvę nusivèsk ir gyvenk Slm. [Karvės] į tą pusę nusi̇̀vesta Ėr.
ǁ Arm, Srv vedantis pavogti: Karves gali nuvèst nuo pakelės, ką te, vagiai visur Dbg. Tas arklelis pavogtas, nùvestas Žd. Ponas tarnam įsakė, kad kuo greičiausia bėkit, kad nenuvèstų jo (arklio) (ps.) LKT282(Pbs). In tąsyk jau vagis jam nuvedė ketvertą arklių BsPIV259(Brt).
ǁ priversti nueiti, nusivaryti: Jį nustvėrė ir nùvedė Btrm. Sako, kiek aš vargau, lig aš aną nùvedžiau, tą vaiką Žeml. Diedas savo dukterį nuvedė medžian, rado tokią pirkelę ir paliko tą mergyštę LTR(Dv). Piršlį nùvedė į obelę karti Trk. Ka nueisam liuobam į ežerą maudyties su kitoms mergoms, kiek anos muni klikys, kiek anos muni klikys, kol nuvès į tą vandenį – munie šaltà, i gana End. Tutoriai, įsilaužusys į Ukrainą, sugavo jauną jo mylestą Potockį ir nuvedė į Krymą M.Valanč. Er nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pūstynėje numirtumbim? BB2Moz14,11. Pasmaukiat jos visus vaikus, nuveskiat juos ant užmušimo BBJer50,27. Todrin, sako, nelaisvėn nuvesti yra žmonės mano ir badu pamirė SPII88.
| refl. tr.: Man kad duos šitan daiktan ir nùsvedė [plėšikai] Grv. Nusvẽdę krūmuosa ir tave gi nudės Dbč. Ožka nusi̇̀vesta miškan ir suėsta Dgč. Kab jaunesnė [avis], užsimeta [vilkas] an pečių ir neša, o tę didelė – nùsvedė Kpč.
| prk.: Degtinė ne vieną nusi̇̀vedė į kapus Dkš.
^ Tegu tave nusivediẽ, kad tu tei[p] brangiai imi Skr.
3. tr. K, LL121 einant kartu parodyti kelią kur, nulydėti; vadovauti einant kur: Reikia nuvèst in Seinus Pns. Nuvesdavo daržinėn gultų J.Jabl(r.). Gulti kur ka daba kas benuvèstų Žr. Ai negalėtum mane nuvèst sveikas Rimašėnuosna Aps. Aš žinau. Tum keliu einu, galiu tave nuvesti! DS53(Rs). Da kamašėlių neturėjau lig devyniolikos metų, į bažnyčią su naginėlėm gi nuvès mani LKT217(Šl). Einam, bažnyčion nuvesiù Avl. Ir spaviedin senelė nùveda Rk. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvèst [parodyti], pažinoj[o] tas žolukes Sn. Spalgenų nùvedė ana mane Klt. Lekia [pempė], kad nuvèst nuo lizdelio tolyn Sdb. Močia nùvedė piršlėm an kokią [mergą] ir apženijo Pnd. Ir nuvedė mane jauną į aukštą klėtelę LLDII76. Nuvestas tada buvo Jėzus nuog Dvasios girion Ch1Mt4,1.
| impers.: Galvoj sukas, nùveda šonan Skdt.
| prk.: Prie krašto toks kelukas, jis jus tę ir nuvès Graž. Poniškumas tus kur žmones nuvès Drsk. Kur sprogimas (girtuokliavimas) nuvès, kas būs su lietuviais? Krš. Tada buvo skaudu, ir nusivylimas net vienuolynan mane nuvedė V.Krėv. Ūkaną dieną lygiai ūkanos mintys nuvedė mane kapuosna Blv. Nuvedė juos tenai didė linksmybė BB1Mak5,23.
^ Velnio lašai vienus nùveda į lovą, kitus kabinėties Krš. Už butelį kažna kur nueis, nuvesi̇̀ Aln. Pijoką su stikliuku rankoj bet kur nuvesi̇̀ Dg. Žinai, kad blogas padėjimas ir gerą žmogų į piktą nuveda M.Katil. Nuvedei kaip raitą ir vėl atgal LTR(Lnk). Už pavadžio bažnyčion nenuvesi̇̀ JT419. Bažnyčia dangun nenuvès Mžš. Nė silkė nuves į dangų, nė kilbasa – į peklą Bsg. Silkė į dangų nenuves, lašiniai – į pragarą LTR(Vdkt). Su buteliuku jį į peklą nuvestum LTR(Grk). Šnapsas ir į peklą žmogų nuvestų Šk. Pinigas gali peklon nuvest Švnč. Akių pasklausk, nosis nuves Ds. Sek paskui bitę – nuvès medun, paskui šūdvabalį – šūdan Ob.
| refl. tr. K, LL166, Š: Nusi̇̀vedė namo OG361. Ka tu a nebuvai kartu, a nebuvom nusivẽdę Trk. Nusi̇̀vedė dvylektą nakties an kapais Sd. Į bažninčią tavi tuokart nusivèsma, kad išmoksi kningas skaityti Krt. Kaip augom, tai tankiai nueidavai, juk, būdavai, ir tėvai nusivèsdavai Mšk. Bernai nùsvedė mergas anta baro Eiš. Eik, nusiveskias karių ant kalno Tabor ir imk su savimi dešimtį tūkstantį vyrų BBTeis4,6.
4. refl. Slm keliems drauge nueiti: Nusi̇̀vedžiau su vaikais Aln. Duktė su svečiu nusi̇̀vedė sodan Ds.
5. refl. nusiduoti, būti panašiam į ką: In tėvą visi vaikai nusi̇̀vedė Dglš.
6. tr., intr. Zp nusekti (akimis): Tep ir nùvedė akim, kur tu nuėjai Vv. Mane bulius akim nùvedė nùvedė Gs.
7. intr. prk. tęstis kuria kryptimi: Kelias nùveda į mišką DŽ1.
8. tr. nutiesti: Ir nuveda ežias Lp. Drenas nùvedėm į daubą Krž. Ten kanalas nuvestas per kelis miestus Db.
ǁ įrengti: Elektra nuvestà abiem šonais Ad.
| refl. tr.: Miškėlin šviesą nusi̇̀veda ir šoka Azr.
ǁ nubrėžti: Tiesiai liniją nùvedė DŽ.
ǁ nusiūti: Ar nuvedei perpečių adymus? Dkš.
×9. tr. GTŽ nuleisti, nutekinti: Nuvedamoji sausinimo sistema rš. Nuvedamoji vaga ŽŪŽ19. Nuvedamasis griovys ŽŪŽ90. Nuvedamasis vandentakis PolŽ48.
| Nuvedamasis [nervas] EncIV1025.
10. tr. prk. nugyventi, nualinti: Kuom jis kaltas – motka ūkį nùvedė Žž.
×11. refl. pasisekti: Nusiduoti, nusivesti, pasivesti Q212.
12. tr., intr. nutaikyti gaidą, balsą, tinkamai nudainuoti: Jau kitep nùvedei, kita nata Lp. Išgiedojau dar visą giesmę, nerėkiau kap tę labai, ale balsą dar nùvedžiau Mrk. Kad ji nieko nenùveda, negali giedot Rdm.
| prk.: Tave kap muzikuot nuvès ausis Arm.
13. refl. pasidaryti išdidžiam: Smarkiai nusi̇̀vedė pirminykas Gs.
◊ blogù keliu nuvèsti suklaidinti: Atsikratyk tu tokių draugų, ba jiej tave blogu keliu nuves Lš. ×
nedė́lią nuvèsti ant paldiẽnyko iškreipti kieno kalbą, mintį: Jau jūs nenuvèskit nedė́lios an paldiẽnyko! Lp. ×
nuog svi̇́eto nuvèsti nužudyti: Any susūtarijo, kap mane nuo svi̇́eto nuvèst LzŽ.
po sierą́ja žemýnika nuvèsti palaidoti: Kad taũ nuvèst po sierą́j žemýnika! Arm.
prie óžio lazdõs nuvèsti apgauti: Jis tave nuvès prie óžio lazdõs Ukm.
panuvèsti, panùveda, panùvedė (dial.)
1. žr. nuvesti 2: Kap panùvedėm karves Trobosna, tai kupčiai visa papapirko Dv.
2. refl. suprastėti veislei, išsiveisti: Juosa kiaulės panùsvedė LzŽ.
3. refl. išnykti: Bebrėnuose visi mokėj[o], visos selos krugom mokėj[o] pa žagunsku, al panusi̇̀vedė Lz. Panùsvedė jau mūsi ūtarka Lz.
papanusivèsti, papanusi̇̀veda, papanusi̇̀vedė (dial.) tr. visiems nusivesti, nusivaryti: Kelkis, ba jau vitvisi papanùsvedė ganyt Dv.
pavèsti, pàveda, pàvedė K, KŽ; N
1. tr. NdŽ padėti eiti vedant: Blogai [aklam], ir nebus kas pàveda, kai man, viena, išgriūsiu iš lovos, ir gulėk, šitep bus Kpr. Pàvedė vaikai [tėvą], nugriuvo vėl, žiūri, jau pamėlę lūpos Skdt. Apent anam užriša akis i pàveda ta gatve Yl.
2. tr. pririšus tempti verčiant kiek eiti: Pavesk arklius toliau J. Jei lys, pavèsti [karvę] į lenkę, čia i prismeigti LKT90(Rt). Ka reik tą karvę pavèsti, mun ta karvė tyst iš rankų – didilis amžius yr Yl. Atėjo motera karvę pavèst Smln. Kad mano valia, pavežčia ant kalno girtą ir nušaučia pavẽdus pakalnėn Pl. Pàveda į trečią vietą, vėl iškasa tretįjį puodelį piningų Yl. Nukinkęs gelsvąją pavedė į aptvarą ir supančiojęs sudrožė apinasriais per strėnas M.Katil.
| refl. tr.: Apsiverkė Alenėlė, pasivedė toliau avinėlį LTR. Šį bemiegtantį broliai užpuolė, užmušė ir pasi̇̀vedė arklį su visa pana ir paukščiu BM399(Slnt). Pasi̇̀vedžiau arklį nuo kelio į šalį Trs. Gyvolius reik pasivèsti nu vokyčių į mišką Lnk.
ǁ refl. pririšus nusivedant pavogti: Leku par naują pakelti [karvės], jau nebesą, su visu lenciūgu pasivedė Skd.
ǁ prievarta nuvesti: Ai kelkit kelkit, mano sūneliai, vykit pavestą dukrelę RD42.
| prk.: Ar tai meistras, ar tai prastas, nuo arielkos nepavestas kaip nuo smalos, kaip nuo smalos LTR.
3. tr. N, DŽ, NdŽ, Skr kiek vesti lydint, rodant kelią ir pan., pavėdėti: Dar biškį ten pàvedė vẽdu, rokuo[ja] eikiatav Jdr. Vilniuj labai malonūs žmonės: ne tik kad parodys, bet ir pavès Pžrl. Ta mergytė tujau plykt iš staklių – pavedusi, nurodžiusi kur eiti Sd. Buvo bažnyčia valio[je], pàvedžiau, parodžiau [dukraitei] Grz.
| refl. tr.: Jis mano patį į bažnyčią pasi̇̀vedė KI14. Anam reiks žmogaus kur pasivèsti a į darbą, a ką – nė vienas neklauso ano Žr. Tas pirmininkas pasi̇̀vedė muni už trobos galo Trkn. Pasi̇̀vedės po parankės Trk. Pasi̇̀veda biškį toliau į kitą šmotą, vėl liepa kasti Yl. Pasi̇̀vedžiau vaiką pri prūdalio ir pakrikštijau Šts.
4. tr. pajėgti vesti: Kniūpsčia atsigula mergiotė, niekas nei pàveda, nei paneša Klt. Nei pavèst, nei panešt negalėj[o] Lp. Nepàveda jau, tai paleido, tai kad griuvo [girtas] Pv. Rankas sūjemiau, vedu, gniunža – nepàvedu Rdn.
| Karvelė ta, sako, teip siutri, tu nepavèsi anos Trk. Rambi karvė, atkakli tokia: negali nė pavèst, nė pavaryt – pauosto pauosto to kvapo LKT251(Šd). Teip nepàvedu karvės, ale až nosės ažuveriu Klt.
| Mane tik lazda bepàveda Tr.
| prk.: Nepavedamà [pati], neprisiprašoma, susiraukusi Krš. Vaikų nepavesi̇̀, kap nori Rod.
5. tr. SD265, Sut, LL155 vedamam atsidurti po kuo nors.
6. tr. Ds pakviesti: Manęs nepàvedė uogaut, nunėrė vienos Klt. Pàvedžiau Bronių – nevažiuoja, pàvedžiau Amilią – ir to nenori Slk. Pavèsk, maž atvažiuos Aln. Pavèsk, ė maž ir eis Sdk. Vieną pàveda draugę, kitą – niekas neina, tai ana viena nueina [į bažnyčią] Žl.
7. tr. vesti, paimti į žmonas: Dabar penkis [šimtus] pridėsiu, tavi jauną pavesiu D19.
8. intr. padainuoti pirmu balsu: I pavèsti, i patarti [jauna] galėjau Grd. I padainiavau, i pàvedžiau – buvau nesutižusi Krš. Balsą turi – pavèst gali Ad. Kada ir pàvedu, viseip viseip galėjau Kpr. Da pàveda, ir da turavot, mūsų visi giesminykai [šeimoje], nereikia ir svetimų Žl. Mano tėvas pavèst mokėdavo Ėr.
9. tr. pradėti: Pasakos pradžią pavesiu, o toliau ir pats atminsi Šts.
| refl.: Kap any pasi̇̀veda skautis, aš pasiimu šluotą ir duomu Lz.
10. intr. būti panašiam: Ar jūsų namai paveda in Elžbietos? Gmž. An šitą nė kiek nė nepaveda Ds.
| refl.: Stasys pasi̇̀vedė biškį in tėvą Dglš. Ivinskis pridūrinėjo man daugel žodžių aigiptiškų, pasivedančių an lietuviškų A1884,206.
11. tr. Žgn atsivesti, turėti jauniklių: Telyčia mum pàvedė karvytę Mžš. Šiąnakt karvutė pàvedė telikę tokią žalmargikę Erž. Daba jau karvė pàvedė, tai ir atidaviau jai (dukrai) Vdk. Gegužė į metus vieną vaiką tepàveda LKT63(Lkž). Katė vaikus pàvedė Grž. Ir visi žvėrys ant lauko pavedė vaikus po jo šakų BBEz31,6.
| refl. tr., intr.: Pasi̇̀vedė kiaulikė, po kelis rublius gavau Vn. Kitos palaidos [triušės] pasivẽdusios būrį vaikų Smln. Jeigu avys gerai pasiveda, apsimoka auginti Šts.
12. tr. pagimdyti: Tiek vaikų pavedusi – benorėk sveikatos Dr. Pana Dievą pagimdė, pana Christų pavedė Mž204, ChG73–74. Ji pagimdo pirm sopulio, ji pavedė vaiką, iki vaiko bėdai neatėjus BBIz66,7. Nesa tuo čėsu dide nuodėmais buvo gėda moteriškei vyrą turėti, o nevaisingai būti, tatai esti ne vieno vaiko nepavesti BPII263.
13. tr. S.Dauk, DŽ, NdŽ patikėti, paskirti ką nors atlikti: Jis pàvedė man pinigus atimti nuo skolininkų J. Pàvedžiau tau bitininkaut Jrb. Jam buvo pavesti̇̀ prižiūrėt tie vyrai Smln. Praeitus metus tą patį darbą jam buvo pavẽdę Dv. Pàvedžiau ganiavą kaimynu Dg. Tėvą Biržėsna (į Biržus) pàvedė nuvaryt Krs. Tėvas nežinojo, kad jis savo sūnų paveda mokyti velniui BsMtII80. Dievui pavesk atlikti, kas neatlikta – jis pasirūpins V.Krėv. Pradėtą išganingą darbą kunegams pavedė M.Valanč. Ir kam daug pavesta, iš to daug ieškos SkvLuk12,48. Atsikvėpęs giliai krūtine, kai nuo kalno pažvelgsi aplinkui, tai tik plunksna rašyt auksine pavesta Lietuvos dainininkui! Mair.
| refl.: Ant paties viršaus kalno, čion ant aukuro (altoriaus) rusėjo amžina, neužgesytina ir šventa ugnis, kurią sergėjo tam dalykui pasivedusios ypatingos mergelės Bs.
14. tr. M, DŽ, NdŽ, KŽ atiduoti, paskirti, palikti: Pàvedžiau sūnui ūkę Graž. Kokiam vienam pàvedė tėvas ūkį, o tas turėjo dalis išmokėti Slv. Pàvedė muno uošvio žemę Pj. Tėvo nabaštikas ūkę pàvedė, i dirbau Ms. Tėvas mirdamas pàvedė gaspadorystę sūnui BM36(An). Čia lig pat vieškelio pàvedžiau anam tą žemę Sd. Valdžiai vyras nenorėjo duot [žemės], norėjo, kad kam pavèst iš giminių Pns. Pavẽdus tą gyvenimą sesers sūnui Plv. Tą ūkį pàvedė sūnuo, o jau tai žmonai ta jau būs visi auksai Kl. Pàvedė mašinelę savo dukterie, savo vaikuo Krš. Kai pavèsi mergom tą peilį, tai tiek ir laikys Alk. Kaplys – kirvis negadnas, jis bobom pàvesta Rdš. Vaikam nepàvedžiau, tai graži da [skarelė] Krč. Kad tik būtau pavẽdęs [knygas], tai būt suplėšę Lp. Jei man pavesi, ko namie nepalikai, tai duosiu pinigų kalnus (ps.) Tvr. Mano pinigai taupkasė[je], aš jų niekam nepàvedžiau Jrb. Padėk pinigus bankan i pavesk in sūnaus Klt. Bet pasakykit, kaip jūs elgėtės su žmonėmis tuose kraštuose, kurie buvo ordinų globai pavesti? V.Krėv. Lietuviams pavesta nutriušusi bažnytėlė biedniausiame miesto kvartale A.Sm. Juk galima būtų savo žmogui viską pavesti, labiausiai kad Vilniaus rėdyboje yra labai daug vargšų A1883,277. Žiogui gyventi buvo pavesta seklyčia J.Sav. Dievas pavedęs tą daržą Adomui M.Valanč. Todėl aš pavedu jums karalystę kaip mano Tėvas yra man pavedęs SkvLuk22,29.
| Tarp tų kambarių viename buvo laikomys javai, kitame drabužiai susverti kybojo, nu ko ir svirnu vadinos, kitas buvo pačiai žmonystai vasaros laike pavestas S.Dauk.
^ Kailį jam pavedė, bet odą sau pasiliko TŽV611.
| refl. tr., intr.: Namus pasivẽdę giminėm Bgt. Pasi̇̀vedei sūnui ūkį, tai dabar gali švilpaut po laukus Gs. Gyvenimą pasivedė visai svetimiem Gs.
| Išsirito, po banko nepasivedė (neėmė paskolos) Pj.
ǁ įkainojant atiduoti: Pàvedė mūso kaimą į banką, mokėt reikėjo Kž. Po melioracijai mano pàvesta, apmatuota, apkainuota namai Kvr.
15. tr. M patikėti, atiduoti kieno žiniai, valiai: Pàvedu tau vaikus tvarkyti Krš. Tėvas pàveda dukterį žentui, atiduoda jo valion Kpč. Tėvas pàveda jaunikiu dukterį su rūtų šaka – didesne nemušk kap šita Dg. Oi tu čiužas čiužuorėli, pàvedam tau seserėlę DrskD173. Aš pavèsiu žirgui valią, išmindžios rūteles JV152. Dabar aš pavedu jus Dievui SkvApD20,32. O pavesk save jautrumui Jo, kurs, visims apleidant, patsai vienas tavi sušelps M.Valanč. Morta mirdama prašė, kad aš ne kitos, tik tavo globai vaikus pavestau V.Krėv. Galų gale pavedu save aplinkybėms V.Myk-Put.
| Kalbai padedant, žmonės paveda savo mintis kitas kitam Blv.
| prk.: Del uždegimo trobų jie vartoję pakulomis apsuktas ir apdervotas bei uždegtas šaudykles, kurios, iš aukšto puldamos, šiaudinius stogus liepsnoms pavesdavę A1883,132.
| refl. B, KŽ: Pasivedu tamstos globai Db. Aš jiem jau čia pasivedžiau, tai jie mane globoja Snt. Aš pasi̇̀vedžiau po jo būdo, t. y. aš priėmiau jo darbus ir visą apsiėjimą J. Neieško ji to, kas yra dieviška, maloninga ir teisinga, bet yra pasivedus piktybei ir troškavimams A1884,163. Tėvui pasi̇̀vedė vienas brolis – jis turėjo išmokėti jam dalią Grl.
16. tr., intr. pabraukti, patraukti paviršiumi: Dalgį pàvedžiau – i glėbys [rugių] Klt. Terpu kuorelių pavèsk grėbliu, pavèsk i išgrėbsi [miežieną] Klt. Pàvedžiau ranka par paduškas – minkštos baisiausia Klt. Tep tas sliepas pàveda ranka per rasą ir perveda per akis LzŽ. Pavèsk ranka, palygyk [medžiagą] Pv. Šerias kralkai, pàvedu – sauja pūkų Klt. Aš paimsiu juodos kumelės uodegą i pavesiu vienam i kitam per nosį TDrIV282(Prng).
ǁ tempiant patęsti, patraukti: Čia užkišu, čia pavèsu [plėšą] tarp parpinų Vg.
17. tr. pajungti, įtaisyti: Pas juos tę ir centrinis [šildymas] pàvestas Vrn. Čia trūbos pàvestos, kad išeitų vanduo Vrn. Išbėgdami, sako, visur minas pàvedė Trgn.
×18. refl. KŽ laikytis, elgtis.
19. refl. R, MŽ, KŽ priderėti, pritikti, patikti: Tas valgis man pasiveda B, B213. Tas gėrimas man nepasiveda B213.
×20. (l. powodzić się) refl. ppr. impers. Q212,227, Sut, S.Stan, GK1938,146(P.Skar), KŽ, Žg, Brž, Trgn, Str, Dbč, Mrk, Srj pasisekti, pavykti: Pasisekti, pasivesti, pasiduoti Q192. Klotis, gerai pasivesti, nuosiduoti I. Kaip iki šiol tau pasivedė? N. Man tas darbas nepasi̇̀veda K. Gerai jam sekas, pasiveda R146, MŽ193. Šiemet avelės nepàsvedė: jau viena vieną, kita du, o pirma vis vedė keturis Btrm. Ot nepasi̇̀veda gerą karvę nusipirkt! Ėr. Kad gerai pasivès, tai ir atgalios atves [kumelę] (ps.) Pls. Šuniu pàsvedė pribudyt gaspadorių Vrn. Ant to žodžio vis anums pasivedė užgriebti žuvis DS102(Rs). Jam i nepasi̇̀vedė Rš. Ponas gerai kalbi, mum nelabai pasi̇̀veda Pb. Kada kada, bet nū tai pasvès! LMD(Rod). Pasijautot ką beveikia ir kaip ano muterei bei vaikams pasi̇̀veda MitI71(Klp). Tegul nueina anan svietan paklaust, kaip mano tėveliui pasi̇̀veda Kp. Pranešk, ar sveika, kaip jai pasiveda, ir jos tėvai ar abudu gyvu TS1899,12. Kn. Ant. Juška mokėjo žmonėms … po berlinką už kožną padainuotą dainą – per tai jam pasivedė taip daug dainų pririnkti A1883,248. Mokslas pasi̇̀vedė visiem gerai BM89(Brž). Kad tau gerai pasiveda, nepasikelk ing puikybę Tat. Visi daiktai jiemus gerai pasives, ir turės visuosu daiktuosu gerą palaimą BPII129. Jei jumus lobis pasiveda, neguldykite ant jo širdies savo BPII197. Laimingai tokiam pasives PK44. Idant teip ir aniems laimingai pasivestų MP63. Idant … gerai jiemus pasivestų Vln49.
^ Lobis neteisus nepasiveda B614. Devynius kartus pasives, dešimtą kliūsi NžR. Bagotam vogti, o senam meluoti tankiai pasiveda LTR.
21. tr. Str paskųsti, įduoti: Aš tave į miliciją pavèsiu, kad vaginėji Rmš. Moi, anas nori mane pavèst Dv. Kap pàvedė Mačiulis policijai, ką Kuplašius padegė jo kluoną, tai policija antaryt dar pro patamsumą atskrido Rod.

×padvèsti, pàdveda, pàdvedė (hibr.)
1. tr. privesti prie ko nors: Padvèd’ vaiką prieg pirkiai LzŽ.
2. tr. Ktk apgauti: Bijojo, kad susiedai nepadvestų̃ LzŽ.
3. tr. paskųsti: Ana jau jį pàdvedė kapitonu Lz.
ǁ užsiundyti: Nu tada až itą karvę anas pàdvedė niemčių LKKXXIX184(Lz).
4. intr. būti panašiam: Par juos visi broliai vienas an kitą pàdveda Švnč.
parvèsti, par̃veda, par̃vedė tr. K, Rtr
1. H183, R, MŽ, D.Pošk, Sut, DŽ, NdŽ vedant grąžinti namo: Par̃vedžiau numie aną jau nušlapusį, privargusį Plng. Par̃vedė aną numo ir išleido mokytis LKT103(Klm). Išleisk tu Ievą, mas parvèsiam apent aną Sd. Jei tu parvèsi muno tėvą ir motiną iš peklos, aš tada tau atleisiu (ps.) Varn. O dabar tai kad gailiuos [ištekėjus antrąkart], tai, o Jėzau, kad man kas padirbt, kokia aš buvau pirma, parvèst tuos namuos, kur aš gyvenau… Kpr. Parvesk šius vyrus namopri BB1Moz43,16. Mane pakajuje vel namie parves Tėvop manap BB1Moz28,21. Kuris aną ing Egiptą pralydi, atpėdui parveda ižg Egipto DP407.
| prk.: Ka eini namo, ka i tamsu, kojos pačios par̃veda Sk. Tu tvorele, tu žalioji, visus girtus parvadžioji: parvesk mane pijokelį, iš karčemos uliokelį (d.) Švn.
| refl. tr.: Jis sutiko savo vaikus ir džiaugdamasis parsi̇̀vedė namo NdŽ. Pačiai nereik ieškoti parsivèsti, kad kumet gerčio Ms. Mama ateina, parsi̇̀vedas muni numie Klk. Nei vilkai suėdė, nei žvėrys sudraskė, reikėj atgalio namo parsivèsti [žmoną] DrskD201.
2. pririšus versti pareiti, partraukti: Arklius parvesk, reikia važiuoti J. Išvažiavo mūso tokius gražius arklelius, i bepar̃vedė tokius skūrinius Als. Ka žinoč’, ka lyt naktį, parvèsčiau karvelę namo LKT215(Mšk). Ana tą karvę jau parvẽdusi į mūso kiemą pririšusi Akm. Teliukui šalta, reikia parvèst tvartan Žl. Nukulsiu gi, kai sugrįš namo. Tegul tik neparves arklio V.Krėv.
| refl. tr. Pv: Nei virvagalio nebebuvo arkliu parsivèst Svn. Einam arklių parsivèstų JT387. Aš daba einu pri karvės parsivèsties Klk. Aš buvau davęs arklius parsivèsti Skd. Vakarop jau eiti̇̀ karvelės parsivèsti, lapų laužyti, kiaulių šerti Kl. Vieną [avytę] par̃svedžiau namo Dv. Parsi̇̀vedė šunį atsigint bobos Ėr. Tėvas parsi̇̀vedė už šimtą litų karvę, ta buvo kaip silkai Trš. Nu ir pasigavo tą kumelį, parsi̇̀vedė tada Sb.
^ Ščėstės i surištos neparsivesi LTR(Vdk).
ǁ prievarta atvesti: Jei miestalė[je] pijoką kokį a vagelaitį sugavo, tas šimtininkas turėjo aną parvèsti į kaliūzę End. Ka būt sugavę [tą, kuris nešė kuršį], ta būt anie parvẽdę ir pastatę pri mašinai [linų laužti] Bdr.
3. M, NdŽ lydint pasikviesti namo, atsikviesti: Patalkiai būdavo ir liūb muzikantą parvès Krt. Muzikantų parvès, liūbav pašoksma, padeiniuosma Vkš. [Reikia] parvèst motką, tai ji kelias dienas dainuos (tiek daug dainų moka) Klvr. Sako, o kam tą žmogų čia bejudinai, kam bepar̃vedei Kal. Ka aš gimiau, tą naktį gaisras kilo miestalė[je], paskuo po to gaisro parvedė tą babą (priėmėją), ir aš atsiradau End. Ten daktaro anam nepar̃vedė niekas, nesuspėjo Trk. Buvusys i kunigą parvẽdę, i viską padirbo munie be žinios Vvr. Pasėjau linelius lankoj lankoj, parvedžiau mergelę rankoj rankoj LTR(Auk). Ar tu mane už mergą parvedei? Žem.
| prk.: Stokojimas sulos parveda jiems (jauniems medžiams) ligą S.Dauk. Aprašymas aukščiaus išaiškinto atsitikimo parvedė man į atmintį dar vieną štuką A1885,121. Bulbė bulbę parvès, tik duok (gerai mokėk kasėjams) Drsk. Žydai nora, ka mažas piningas didelį parvèstų Krš. Par̃vedė šviežią dūšią i vaidenas Varn.
^ Iš miško parvestas į mišką ir žiūrės NžR, Pnd. Šnekta šnektą par̃veda Lp. Daina dainą par̃veda Nmj.
| refl. tr. Sn: I po tam aš parsi̇̀vedžiau brolį sau Sd. Tą vaiką da nedidelį parsi̇̀vedė pas mumis Vl. Toks ūkininkas parsi̇̀vedė pri vaiko pabūti, ta žmona sirgo ano Šv. Jau ta pamotė buvo parsivẽdusi savo dvi dukteri i sūnų Varn. Pasisamdėm, bet dar neparsivedėm bernioko Jnšk. Neužtenka, ka tu girtas, ale da i kitą girtą i nuogą parsi̇̀vedi Sdr. Paskum vėl atejo, parsi̇̀vedė pas saũ svečiuosna Krs. Nuejau pėsčia į Telšius i parsi̇̀vedžiau aną Sd. Karalius parsivedęs papenėjo ją ir tą jos baronėlį LTR(Kš).
| Višta parsivès [viščiokus] tūpt Erž. Pereklė iš lauko į kiemelį parsivedė vištyčius I.Simon.
4. R, MŽ, NdŽ, KŽ paimti, vesti žmoną apgyvendinant ją savo namuose: Paliko našlys, par̃vedė jauną pačią Šts. Ans duoda seserie [dalies], ans parvès [žmoną], anam parneš [dalies] End. Sūneli, laikas tau parvèsti marčią Grš. Kokią čia dabar martelę Mačėnas mum ant sodžių parvès? Skrb. Sūnus ieško marčios tėvam parvèstie pagal save Rdm. Dabar y[ra] jauna šeimininkė parvestà į tus namus Vgr. Nu Karpėnų aš esu parvestà Akm. Akis išmuščio, jei vyras da parvèstum kitą bobą Trk. Na, pala, vaikeli, parves tėvas močeką – pamatysi, po kam bėdos svaras kaštuoja LTR(Šil). Numirė Klimkienė, tai dabar tėvas bernioku močeką parvès PnmR. Mums tėvas ją (antrą žmoną) par̃vedė už motiną Nm. Juk pirmai vienas (dukteris) išleidžia, kitas (marčias) par̃veda Mšk. Kaip parves pačią, mergų nebemylės Žem. Tai ką, manai, kad aš tau leisiu pliką mergę į namus parvesti? P.Vaičiūn. Tėvas liepa kožnam parvesti paną: kurio bus padoresnė, tam bus buta S.Dauk. Jis dar nevedęs, teip vargingai gyvena, o kas su juo bus, kaip parves ir vaikų susilauks! BsPII113. Cit neverk, neraudok, jaunoji mergele, aš tave parvesiu kitą rudenelį StnD26. Pasėjau liniukus sau lygumo[je], parvedžiau panelę sau mylimą (d.) Pšl. Aukso žiedą pirštan užmoviau, parvedžiau parvedžiau, sau jauną mergelę parvedžiau KlpD67. Kur dėsiu mergelę jauną parvedęs? D48. Verksi, mergyte, verksi, jaunoji, kad aš kitą parvesiu RD66. Iš bajorų mergelę parvèsiu JD917.
^ Neliūdėk kaip vakar parvestoji Šk. Nevedus vargai, parvedus vaikai LTR(Šll). Nė tą pamesti, nė kitą parvèsti Lkv.
| refl. tr.: Tą apkasė, o dar̃ kitą bobą parsi̇̀vedė Stk. Ans tokią motrišką buvo parsivẽdęs Pln. Sau pačią parsi̇̀vedė, bet mums motynos neparvedė Varn. Parsi̇̀vedžiau senikę, dvijuo aiškiai geriau – daba antras amžius mums Jdr. [Jauni žvejai] vis žmonas parsi̇̀vedė, pasiliko čia gyventi Klp. Oi, dėl manę koc ir ožką parsi̇̀vedei – bus man gerai Kpč. Mūs’ tas Zigmis parsivès tą bobą jau Trk. Visada, kol jaunas neparsiveda pačios, senesniam jau sunku prisirengt Žem. Jeigu ji jau tokia graži, tai kodėl man jos neparsivedus už žmoną A.Vaičiul. Verkė Polonija, kai ją Zigmantas parsivedė į marčias J.Ap. Parsivedžiau jauną, linų neparauna (d.) LKT213(Lbv). Parsi̇̀vedžiau jauną pačią, neturiu ką barti JD510.
5. ištekėti apgyvendinant vyrą savo namuose: Nė aš turu kur parvèsti, nė ans tura kur parvèsti, protingas vaikis, geras, gražus End. Sesuo par̃vedė į namus žentą Gr.
| refl. tr.: Už trijų savaičių parsi̇̀vedė kitą vyrą Mžk.
6. NdŽ turėti, vesti jauniklių: Karvė veršiuką parvedė N. Džiaugias laputė vaikučius parvẽdus (d.) Nm.
7. pagimdyti: Kūdikį parvesti N.
8. refl. pareiti: Jis parsi̇̀vedė, užkniubo, ir viskas Snt.
9. įtaisyti, įrengti, įvesti: Čia neparvès elektros – nūkampiai [yra] Erž.
◊ pli̇̀kį parvèsti baigti austi: Ot audėja! Vakar uždėjot, o rytoj pli̇̀kį parvès! Snt.
paparsivèsti, paparsi̇̀veda, paparsi̇̀vedė (dial.) žr. parvesti 2 (refl.): Nepardavė nieko, visa namo paparsi̇̀vedė Dv.
pérvesti K, NdŽ, pervèsti K
1. tr. SD1146, Q537, H167,184, R, R106,201, MŽ, MŽ139,268, N, LL189,192, LzŽ padėti pereiti: Jis vieną paėmė už rankos, párvedė [par upikę] LKT185(Vl). Aš pérvesiu par lieptelį JT443. Vyras padirbo nagines, párvedė par Ringuvą į kitą pusę Krš. Jei vaiką su peiliu per slenkstį pérvesi, greičiau vaikščiot pradės (priet.) Nmn.
2. tr. pririšus vedant nutempti į kitą pusę: Arklius savo párvesk į kairę pusę Yl. Párvesma karves į vieną vietą ganyti Rdn. An raikštės karvę pérvesiu tau Drsk. Karves pérvedžiau nuo viešiakelio in ąžuoliuką Švnč.
| refl. tr. N: Motyna karvę galia pársivesti pri vaikų, šieną parsivežti Krš. Maž anys šiandiej karves pérsveda [iš vienos ganyklos į kitą] Aln. Pársivedas savo i paršinelį, ir šunelį, ir katinelį Klk. Už tiltelio parsivedęs, Adomas atsisėda ant pievutėj gulinčio akmens, o karvę pririša prie pakelės beržiuko L.Dovyd.
3. tr. Btrm, Upn, Klt einant priekyje, lydint padėti pereiti: Pervedu karią SD298. Per tą gronyčią nakčia slapta párvedė LKT185(Vl). Vištytin nuvažiuoju, tai jis tę mane perveda per rubežių Vokietijon Dg. Oi berneli, baltas dobilėli, pérvesk mani per žalią girelę (d.) Smn. Ir tavo žmones izraelskosias per anas (marias) sausas pervedei Mž103. Netikima teipag buvo Maižiešiui per sausas marias žmones pervest MP104. Jis padirbino ant upę Istru arba Dunaju tiltą, kuriuomi savą kariauną parvestum S.Dauk.
| refl. tr.: Pérsvedė, mačiau, anoj nedėlioj ana tą savo kavalierių per miestelį Dbk.
4. tr. perplukdyti į kitą pusę: Sėsk, sesyte, į laivelį, aš parvesiu par upalę LMD(Žg).
5. tr. visur nuvesti: Párvedė par daktarus, išreikalavo pensijos Všv.
| refl. tr.: Pérsivedė par kambarius, visa ką išrodė Adm.
6. tr. per savo rankas perleisti: Jis daug arklių pérvedė Užg. Daug ana karandošių (pieštukų) pérvedė – rašo ir rašo Pls.
7. tr. perduoti, atiduoti: Nu ta tėvai sudarė dukamentą (dokumentą), mun párvedė gyvenimą Gd. Pervesk man tą lazdelę Brž. Paršiukus, kol mažiukus, aš šeriu, kolek viską pradeda ėsti, o paskui pérvedu jam Všt. Varažnykas negalia numirt, kol kitam nepérveda savo poterių Ob.
8. tr. DŽ, NdŽ, SkŽ187, ETŽ įskaityti, įtraukti į sąskaitą: Jis párvedė jam skolą ir tu atimkis J. Ji gavo pustrečios tūkstantės an mano vardo, man duoda, pérveda bankon Kp.
×9. tr. prk. perkelti: Dvaikų (dvejetų) yra, i nepérveda septintam skyriun [bernėko] Pls. Dalis produkcijos dėl gaminių defektų brokuojama arba pervedama į žemesnę rūšį sp. Tegul ponas juos į činšą perveda, prievoles panaikina, už darbą užmoka V.Myk-Put. Gausi atvertimai, kurius Steponas suteikė, parvedė ant jo neapkantą brš.
ǁ refl. Sut persikelti, persikraustyti.
10. tr. Lš, Antš pirmą kartą perskaityti: Jis minčia párveda tuos žodžius, nešvambaluoja su lūpom Skr. Paskui mokytojas davė Napaliukui naujausią, visai dar nevartotą abėcėlę su daugybe paveikslėlių ir, pasisodinęs pačiame pirmame suole, pervedė Vaižg.
ǁ pamokyti skaityti: Párvedu par knygą, ir išmoksta Krš.
ǁ suprasti: Viena [duktė] devintan, kita penktan, viską pérveda lietuviškai Rod.
×11. (sl.) tr. perjungti, persukti: Pérvesk televizorių an Vilniaus Rod.
ǁ perkrikštyti: Anys norėjo pérvest visą kiemą Dv.
ǁ išversti į kitą kalbą: Jis savo kalbą pérvedė vokiškai KŽ. Aš nežinau, kap itai pérvest an lietuviško liežuvio LzŽ. Anas pérveda jam vokiškai Arm.
×12. (sl.) intr. Grv perbraukti, pertraukti: Pérveskit, rasite gumbą krūtin Drsk. Pérveda per akis ir regi jau kąsnį (ps.) LzŽ. Pérvedė ranka per pilvą suodina, i išsitepė Klt. Nėr mamos, tai pérvest mozikliu per liežiuvį, kas nevalgo Švnč. Strumentu pérvedėm terpu balkių Dgp. Ėmė ir pérvedė dalge per šakas Dv. Pelė prisitaikė ir uodegute per burną pérvedė Auk. Ranka pérvedė: ale ir gražus tavo [audeklas] Sn.
ǁ uždrožti, sukirsti: Sakau, nesidarkykit, ba va ištraukęs rykštę kap pérvesiu! Plm.
×13. (sl.) tr. Lš, Kt pradanginti: Pérvedė mano dokumentus Sn. Jau vė pérvedei kur peilį Pns.
ǁ pražudyti: Merginis dėl mergos gali gyvastį pérvest Rod. Pérvedei mane, motule, išduodama už pijoko Vrn. Dažnai žmogus pats save pérveda Rod.
ǁ Švn nužudyti: Dabok, kad tu man šitą šunį pérvestai Dbč.
| refl.: Per savo neišmanymą pérsivedė jaunas būdamas Rod. Moja ma sūnelis kur jau pérsivedė, kad kap išej[o], tai ir išej[o] Pls.
ǁ refl. pastipti: Jo kumelė pérsivedė Sn.
×14. (sl.) tr. Lš, Šk sugadinti: Jau gal pérvedei pielą, kad neatneši Vs.
| prk.: Pérvedei tu ma gyvenimą Rod.
ǁ sužaloti: Pérvedei (išgąsdinai) tu, laume, su tuoj šuniu mano mergšę Vs. Šitokį gerą arklį pérvedė – sušilusį pagirdė Rdm. Pas mergas važinėdamas ir arklį pérvedė Rod. Jau dar tai pérvedėt kumelaitę – ar tai protas tep mušt! Krok.
| refl.: Mano karvė pérsivedė Sn.
ǁ refl. išsimesti: Prižiūrėk kumelingą kumelę, kad nepérsivestų Alk.
15. tr. prk. suklaidinti, apgauti, užburti: Viedma ragena pérvedė jus, pérves ir vėlei mus Dv. Su šventu gyvendamas šventu būsi, o su pervestu – pérvestu pavirsi DP281.
×16. (sl.) tr. įrodyti: Kas ant manę perves nusidėjimą? SPII132. Žinokig apie tai, jog falšyvieji pranašai, kurie žadėjo tatai, ko niekad pervest nei ižteist negalėjo DP19.
pravèsti, pràveda, pràvedė K
1. tr. DŽ pririšus vedant pratempti pro šalį: Tos karvės tuos obuolius griebia, aš teipgi bijau, kad neažsirytų gi, Jėzus, pro tuos obuolius pravèst kaip koronė Č. Mūsų karvė tai pobaikštė: mašinos važiuoja, tai nepravesi̇̀ Slm.
^ Nepravesi jo kap pažeboto pro šūdą Plv.
2. tr. NdŽ, KŽ vedant palydėti pro ką: Sūnel, praved’ mane pro kapines, tai aš tave Dievą pasmelsiu Ml.
3. tr. nuvesti į šalį: Kitan daiktan pravèd’ [karves], ba anos badauna Švnč. Pravèsk, sūneli, žirgelį, aš jo labai bijau (ps.) Dsn.
| refl. tr. OG62: Prasvedęs katinas sako kvailiui (ps.) M.Unt. Katinelis prasiveda durnių šalin ir sako: dabok an mergos, ne an savę (ps.) Švnč. Prasvès kur šonan cigonka [turguj] i ištrauks pinigus Klt.
4. tr. M palydėti: Pravesim martelę in sunkus darbelius TŽI257. Pramivesk, Pon, kad neklajočia, teisę tavo kad išvysčia KN7.
5. tr. vedant pirmu balsu pradėti dainuoti, giedoti: Pravèsti dainą NdŽ. Jonatas giesmę pravedė, o kiti pritarė su Neemija CII880.
6. tr. parodyti: Pravesk jam kelią J. Aš nulipsiu [nuo ratų], kelią jums pravèsiu! LKT190(Lkš). Gerai, kad pràvedei jam kelią Lp. Į šitą vietą kelią pravedė ir visas paslaptis Sauliui išpasakojo Laurukas Vaižg.
7. intr. įstengti, galėti vesti jauniklį: Kiaulė kėlės gulės, kol pravedė Lk. Eik karvę bobutuok, matai, kad nepraveda Lk.
×8. tr. LL191, NdŽ, KŽ nutiesti, išvesti: Gelžkelį pravèsti pradėjo Klk. Pràvedė tą kelią [pro sodybą], a daba ka išsimaknojo, išsimaurojo Ps. Pravedė vagas dvarlauky, rodos, duoną atriekė (žemę dalijant) P.Cvir.
| Pielai reikia pravèsti didesnis kelias Dglš.
| Nervinės skaidulos, kurios jungia atskiras smegenų dalis, yra vadinamos pravedamaisiais takais rš.
ǁ kiaurai išvesti, nutiesti: Per kalną pravestas tunelis rš.
ǁ pastatyti: Inžinierius su metru rankoj įrodė, kad galima taip pravesti sieną, kad ji nors vienam namo langui paliktų saulę P.Vaičiūn.
9. tr. pratęsti, pakelti: Pràvedė mokyklą iki šešių skyrių Vžns.
×10. (sl.) tr., intr. NdŽ duoti pradžią, pradėti: Kaip jau mama pràvedė, kaip pamokė, taip ir šneku Krš. Kur javai pjaunamys, an lig šiol nėkas pradalgę nėr pravẽdęs MitI63. Kas tą [pasakojimo] pradžią pràvedė, nežino nėkas Krš. Noriu tau gaidą pravèst, kad žinotum kai dainuot Bb. Būta didelio jaunuomenės noro mokytis, tik nebuvo, kas praveda Vaižg.
^ Ugnį praveda dūmas, o malonę kūmas LTR.
| refl.: Viena prova nepasibenga, kita prasiveda, t. y. prasideda J.
×11. (sl.) tr. surengti, suorganizuoti: Pravesti posėdį rš. Specialistai privalo pravesti naujai priimtiems darbuotojams įvadinį instruktažą rš. Budėjimai buvo pravedami (= Buvo budima) pagal grafiką KlK9,12.
12. NdŽ žr. pervesti 8.
13. tr. ŠT43, Vrn, Užp, Slk išleisti, išeikvoti, netekti: Daug pinigų pravedžiau, kol namus išsistačiau Tvr.
| Tai kap sulaukiau savo sesulės, tai gal ana nuramins mano širdelę, tai gal ana man praves mano vargelį Rod.
14. tr. pasiekti pergalę: Vienam atstovui pravèsti (laimėti) reikėjo gauti tūkstantį balsų NdŽ.
◊ kẽlią pravèsti padaryti pradžią, pradėti, parodyti: Kas nors turėsam kẽlią pravèsti (pirmas mirti) End. Kitiems pravesiù kẽlią A.Baran. Kai mes pràvedėm kẽlią, tai ir kiti pradė[jo] knygas nešiot Ml. Biedni vienok tie mūsų broliai, netur savo inteligencijos, netur kam pravesti kelią A1885,65.
| Rugiai kai jau kẽlią pràveda, tai žėdnas javas prašosi pjaunamas Skr.
nežabóto ir pro šlúotą nepravèsi apie išdidų, išpuikusį žmogų: Kai iš kokio į ponus įstoja, ano nežaboto ir pro šluotą nepravesi Lnk.
privèsti, pri̇̀veda, pri̇̀vedė K; S.Dauk, LL23,154
1. tr. SD306, Q27, R, R21, MŽ, MŽ27, DŽ, NdŽ, KŽ visai arti atvesti: Močią pri̇̀veda až rankos in stalą Klt. Ana paprašė privèsti pri to šėpo, pri̇̀vedė pri to šėpo Akm. Kad reikia gert, prie stalo neprivesi Ps. Paėmė už rankelės, pri̇̀vedė pri tos skalkių duobės Gd. Nulinko mano kojelės eikliausios, kap privedė mane prie altorėlio LTR(Mrk). Privedei ant kryžių, kur Dievulis kabo A.Baran. Christusą ing Jeruzalem dienoj šventės Velykos gimdytojai su savim privedė MP62.
| prk.: Melskiam prieg tam, idant to karalysta ateitų ir padaugsinta bei praplatinta būtų, visus griešnuosius … ant pažinimo tikros vieros ing Jėzų Christų, jo sūnų privestų Mž136. Karalium būdamas savo valdonus ant sunkaus nusidėjimo, tai yra ant pagonystės privedė SPI295. Kas iš jūsų gal mane grieko privesti? BPI74. O ne tiektai nuog nusidėjimų, bet vel nuog visų žalingų pažeidimų, kurie mus nuodžiosp galėtų privest DP522. Sūnų Dievo teip sunkiump kančiump ir teip baisiosp smertiesp privedei DP181.
| refl. tr.: Zolys, prisivedęs mergą arčiau stalo, merkė ir merkė Petrui Žem. Pri̇̀svedė in lovą arčiau ir šnekėjo Dg. Einam, sako, aš nuprausu tavi, prisivedės pri tos upės Akm.
2. tr. pririšus vedant atitempti visai arti: Arklį lengvai privèsi prie vandens, bet gert tai nepriversi Vlkv. Pri̇̀vedu in motiejukų karvę, tai lekia net vidurin, negaliu ištempt Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀vedžiau kumelį in tvorą, paturėjo tėvas, i užlipiau Klt. Aš tam arkliuo pamautą antmoviau ant galvos, prisi̇̀vedžiau pri kero, antlipau Jdr. Žmona vedusys ožką. Prisivedus prie grintelės, prisirišus ožką, pati įėjus į vidų Sln.
ǁ refl. tr. pririšus vedant pasiekti: Žmogus veršį išsivedė kermošiun. Vedas vedas, i prisivedė girelę Tvr.
3. tr. NdŽ, DŽ1 pririšus tempiant daug atvesti į vieną vietą: Didžiausi laukas, daug pri̇̀vesta karvių Slm. Pri̇̀vedė gėriokų daugybę, al’ kiek kirpimo Kp. Pilną stainią gudo žirgelių privedžiau KrvD85. Karvių kai balos pri̇̀vedė Pls.
4. refl. tr. pakvietus daug atsivesti: Te mergų prisivesta Prng. Anudu du vaikinai buvę, i tų mergičkų buvo ten anie prisivẽdę Vž. Prisi̇̀veda visokių, ažvemti pakraščiai Klt.
5. tr. Rtr atlydėti, nuvesti: Ją pri̇̀vedė prie akių gydytojo Jrb. Jis žinojo jų bunkerį, tę ir privedė kareivius Krs. Tūrą mat mergaitė pri̇̀vedė ant propesorių ausų pasitikrytų Slm.
6. tr. Lp, KlvrŽ parengti, išmokyti atlikti (tam tikras apeigas): Ana savo sūnų pri̇̀vedė spaviedės J. Vaikiukus pri̇̀vedė spaviedin Vdš. Mažiukus vaikus pri pirmos komunijos neleido privèst Vdk. Mes mokėjom lietuviškai, mumis ir pirmoją komuniją prỹvedė Lc. Būtų privẽdęs kunigėlis tave, ko išbėgai iš gryčios Upt.
| refl. tr.: Jis pats save prisi̇̀vedė išpažinties Pžrl.
7. tr. pripratinti: Paršiukus, kol mažiukus, kolek aš juos pri̇̀vedu prie visokio pašaro, aš šeriu Všt. Marytė pri̇̀vedė jį bažnyčion eit Lp.
8. sudaryti sąlygas įvykti: Arelka gero nepri̇̀veda Dglš. An ką tas gėrimas privès tik Pnd. Gėrimas nė vieno nepri̇̀vedė geran Ds. Kad tik neprivestų̃ prie karui Smal. Mokykla dar nebuvo pri tvarkos privestà, ale jau mokino Grk. Tai iki ko pri̇̀vesta: išgriovė kaimus, ištąsė padargus ūkių, viską sunaikino Brb. Štai prie ko priveda lengvas gyvenimas rš. Kraštas per tą trumpą laiką buvo privestas prie visuotinės ekonominės suirutės LEXII40.
^ Už blogo padėjimo ir gerą pri̇̀veda prie blogo Tvr. Duonelę valgėm su žolėm, Dieve nepri̇̀ved’! Ign.
9. tr. NdŽ daug jauniklių atvesti: Privès kiaulė paršų, neturėste kur dėt Aln. [Čia] patinas ir patelė, vaikų privès Klt. Avelės pri̇̀vedė ėriukų, tai pulkas pavasarį Jdp. Pas jį dvi ožkos senės pri̇̀vedė da mažų Pls. Pri̇̀vedė kiaulaičių ir meitėlukų Dv.
10. tr. daug priperėti: Žvirblys pri̇̀vedė žvirblukų Dv. Viena višta, o kiek vaikų pri̇̀vedė Gs.
| refl. tr.: Ančiukų prisiveda laukinių daugel Pbr.
11. tr. daug prigimdyti: Prỹvedė vaikų kokį dvyleka Rdn. Prỹvedė mergų, šešias, o ūkė maža Rdn.
12. tr. priveisti: Ubagai naktujo i pri̇̀vedė utėlių Dglš.
ǁ refl. atsirasti, prisidauginti, prisiveisti: Prisi̇̀vedė kirmėlių Dglš. Musių daug prisi̇̀vedė Dglš. Paskui kap prisi̇̀veda, tai išsivèst negalima ir uosiai, ir klevai Ml. Prisi̇̀vedžiau obelų, kai atatekėjau Klt.
13. tr. Q31,650, NdŽ, DŽ1 tiesiant, statant priartinti: Rudenį da vandenį privesmà Trgn. Privedamasis vandentakis PolŽ48.
| refl. tr.: Čia daug kas prisi̇̀vedė vandenio iš šulinio (įsirengė vandentiekį) Trgn.
ǁ prk. priskirti: Geriau Papilę pri Kuršėnų privèstų Pp.
14. tr. prisukti, užtaisyti, kad veiktų: Dabar nebepriveikiu privèst [laikrodžio] Alz. Mėlynajam karvelėliui prives puštolietą LTR(Užp).
15. tr. paskatinti, paraginti: Perkalbu, privedu, pasiundžiu SD165.
×16. (sl.) tr. Sut, M, LL24, NdŽ, KŽ prk. pateikti, iškelti, nurodyti, paliudyti: Privedu, primokinu, priežastį duomi R25, MŽ33. Išliudijimą privesti N. Gal didžiuma žodyne privedamųjų kalbos pavyzdžių – tai vertimai M.Birž. Čia nekurias [atmainas] privesiu, išimtas iš kningos kunigo Kluko P. Daug ir kitų visokių atžvilgių prỹvedžiau, ne ko kita norėdamas, negut kad veliuoniškės dainos išvystum saulės spindulius Jn. Ne tikt vienat yra ta bėda, kurią mes iki šiol esame privedę, kad iš mūsų kūdikių negeri žmones arba kaliniai pastoti gal per tokį pusininkavimą vieros moksle LC1883,3. Kunegas iš Varnių daug privedė atsitikimų ir tus apsakė Sz. Nė vienas mane, tiesą kalbėdamas, negal privesti kačei mažiausio grieko BPI323. Id sau ant pomėties privestų visą gyvenimą savą PK247.
ǁ įrodyti: Nieko nepadarysi, anys privès, kad vis tiek kaltas Sdk. Kuriais liudijimais privedi seksiančiąsi amžinąją gyvatą? MT253. Nei man gal to privesti, del ko dabar ant manęs skundžia BtApD24,13.
×17. (sl.) tr. NdŽ prk. papasakoti, pripasakoti, prikalbėti: Dar aš privèsu kokią istoriją Vž. Aš pasakau, tep gražiai pri̇̀vedu, tai nepyksta Plv. Aš jam pri̇̀vedu, kad ir jie teip daro, o jis vis ne ir ne Slm. Anas vyram privèsdavo, kad nepamestų Ds. Pasirūpinsiu privesti čia, ką pats esmu patyręs Blv. Norėdamas parodyti, kas tai buvo par veislė žmonių, ketu čia privesti keletą su jais atsitikimų M.Valanč.
^ Ilga linų pasaka, kolek lig siūlais pri̇̀vedi Rm.
ǁ atkirsti, atšauti: Aš ir privedžiau: – Tu pats esi mergos vaikas! Šts.
×18. (sl.) tr. NdŽ palyginti: Dabar neprivèst, kas buvo senyboj Švnč. Pri̇̀vedei: kur mokytas, o kur prastas Klt. Ne jo nosės privedant: buvo pas ją svotuosna ir tai nej[o] Rod. Petras ne Jono pri̇̀vedant Rod.
◊ į (an) rankàs privèsti sėkmingai leisti baigti darbus: Kvieteliai gražūs, kad tik Dievulis privest an rankas Ml. Kad tik Dievas privèst an rankàs Sdk. ×
prie pakãros privèsti įstumti į labai sunkią būklę: Pri̇̀vedė ir jį, žmogų, prie pakãros – gavo nusilenkt, nusileist Jrb. ×
prie ùbago tarbõs privèsti nuskurdinti: Ne vieną žmogelį nūnainykščiai padotkai pri̇̀vedė prie ùbago tarbõs Nč.
už rañkos privèsti nusikaltimo vietoje pagauti: Až rañkos vagį pri̇̀vedė Trgn.
paprivèsti, papri̇̀veda, papri̇̀vedė (dial.) žr. privesti 3: Karvių nedaug buvo, o arklių tai da papri̇̀vedė Dv.

×razvèsti, ràzveda, ràzvedė (hibr.) tr.
1. iškelti, pastatyti: Tai ràzvestas šitas mūras, sienos šitos Aps.
2. sugadinti, ištvirkinti: Ràzvedė žulikai bernioką Dglš.
3. LzŽ praskiesti: Ràzvestas kamparas spirite – labai geras Prng. Aš kruopas verdu labai tirštai, pienu ràzvedu JnšM. Tą arklio koją aptepam bulbom razvẽdę ar iš miltų Arm.
4. užleisti, palikti: Katruos [paršus] penėt razvesi̇̀, tai miltus ir bulbas [duosi] Pb.
5. refl. išsiskirti: Anas razsivẽdę su žmona, geria labai arielką LKKXXIX184(Lz).
suvèsti, sùveda, sùvedė K; Amb, LL320
1. tr. Q653,654, SD462, R, R420, MŽ, MŽ568, K, M, NdŽ lydint, vadovaujant, kviečiant visus sutelkti į vieną vietą: Kai tik koki svečiai par mane, tai i ana vaikus sùveda – pirma jos vaikus papenėk Klt. Sùvedė suvežė vaikus, škandalas, Jezau! Akm. Sulipdė sau pirkelę, suvedė savo vaikučius pirkelėn LTR(Kb). Atšils orai, suves ūkininkai savo vaikus mokyti, tada ir atveskit piemenį J.Balt. Todėlei suvedė anys savo želnierus, idant krūvoje būtų BB1Mak3,44.
| prk.: Bet kas suves tokion sutartin valstiečius, gyvenančius toli vienus nuo kitų? A.Sm.
| refl. tr., intr.: Jis susi̇̀vedė cielą bandą vaikų J. Susivedė į vidų ir suimdindino vedu abudu Šts. Paskiau tus svečius susi̇̀vedė į alkierių Brs. Išeinu, tai susi̇̀veda pijokus i geria Klt. Sùsveda draugus ir kaziruoja Pns. In šokius, būdavo, susi̇̀vedam panas, iš šokių vė parvedam Brb. Berniukai eidavo mergaites susivèst, mergaitės seniau neidavo [į vakarėlį be mamos leidimo] Mšk.
| Kaip susi̇̀vedas keli [našlių] vaikai, visumet nesutarimų iškilna Rdn.
2. tr. Gž, Kpr daugelį (visus) pririšus vedant, varant sutelkti į vieną vietą: Aveles liuob žmonių ganins, liuob žmonys avis suvès Pln. Čia pas muni karves sùveda skiepyti Krž. Būdavo, suvès arklių, karvių po jomarkus Kvėdarno[je] Kv. Tada suvažiuodavo visokių ten [jomarkininkų], karvių suvèsdavo parduot Krp. Kiaulę veda parduot in kermošių, visa sùveda: kas avelę, kas grūdus, kas ką turi, tai veža Aps. O kieno čia karvės sùvestos baltosios? End. Ūkvaiziai buvo, matė visako pilnai, o buvo viskas suvestà! Krš. Mes subudom, suskėlėm su mama, gyvulius savo sùvedėm Srj. Sulig saule suvèsdavo į tvartus gyvolius [Joninių vakarą] Dov. In purvynėlį inmesim [vainikėlį], bėrus žirgelius suvèsim DrskD19.
| refl. tr., intr.: Jie susi̇̀veda po karvutę, kokias tris dienas pagano Pžrl. Susi̇̀vedė arklius, sumynė rugius ant žemės Kv. Bejodami pamatė labai drūtą medį su kiauru viduriu, čia jie susivedė arklius ir patys sugulė LTR(Vb).
3. tr. Pns padėti susitikti; supažindinti, suartinti: Aš aniedvi sùvedžiau į akis, teišsišnekie J. Aš gi juos čia akis an akies sùvedžiau Pv. Kaip sùvedžiau, kad apsižanijo, pats daba džiaugas Sd. Kai aš ženijaus, tai ką te: sùvedė, padabojom vienas in kitą Slk. Jį su Rapolu sùvedė Ėr. Su tą tai aš norėčiau judvi suvèst Rg. Žinai, sakau, suvèsk mane su ja Skp. Nulekiam Gyvakaruos, tuoj suvesmà, galėsta nusipirkt [mašiną] Slm. Reikalai žmones sùveda Mrj. Rasi tu nepažįsti Garbenio? Aš čia suvesiu tave į pažintį su juomi Blv. Velnias vyžas nuplėšė, kol juos į porą suvedė LTR(Ldvn). Norėdamas galėčiau suvesti su pora žmonių iš jų gaujos, kurie jus pažįsta J.Avyž. Vienų su kitais nesuvedė nei vestuvių šokiai, nei šermenų giesmės, nei šienapjūtės ar krivulės A.Vaičiul.
| Ing vaidą, ing barnį suvedu D.Pošk.
| prk.: Jūreivių keliai dar suves mus kur nors Atlanto platumose rš. Jis turėjo laiko pasižiūrėti, su kokiais bendrais suvedė likimas J.Ap. Suvèsti praeitį su dabartimi NdŽ.
^ Ką ponas Dievas suveda, nei vienas žmogus netur perskirti B505.
ǁ padaryti, kad susitiktų: Suvèsk į akes, tepasako tada, – bijos akes pakelti Krš. Reikėtų tuomet suvesti jus akistaton su tais žmonėmis, kurie apie jus žinių suteikė B.Sruog.
ǁ S.Dauk sukergti.
ǁ sutaikyti susipykusius: Tavo tėvelis sugãdino, sùvedė juos vėl Pv. Suvesk į ugadas, lai nezurza Šts. Kur tu čia jus suvesi̇̀, nekoi (tegu) geriau dalinas Arm. Išsiskyrusių ir nebesùvedė Ds. Augustas suvedė tėvą su sūnumis ing sutikimą I.
^ Bene vilką su lokiu suvesi KrvP(Vkš).
4. refl. K, J.Jabl, NdŽ, KŽ susituokti: Susivẽdusiam gyventi BŽ33. Su kuomi susivèsti KII287. Kaip susi̇̀veda jauni, jei pasiseka – gerai Vdk. Myli myli, sùsveda ir skáunasi Onš. Ten jauni žmoneliai gyvena, tik susivẽdę, da viščiukai Vdšk. Ta norėjo su vyru iš Arabijos susivesti Jrk. Kaip bus gražu, kad du tokiu lietuviu, kaip tu ir Martynas, susivestų I.Simon. Susivesita ir laimėj kaip du karveliai gyvensita V.Krėv. Ubagais būdami susivedas Kel1862,110.
| Kitą kartą katinas su višta susivedusiu (ps.) S.Dauk.
5. refl. susieiti į vieną vietą: Muzikantai kitą kartą kad susivès, tai ne dabar Snt. Ir abi motinos susivedė kamarėlėn A.Vien.
| prk.: Arčiaus su jomis (kalba ir rašysena) nesusivedę, pasijutome beturį daug lietuviškų nelegališkų žodžių V.Kudir.
6. tr., intr. Ėr, Jnšk daugeliui arba vienu metu atvesti jauniklių: Karvės suvedė, bet sviestas nepinga Ggr. Karvės jau sùvedė, pieno nebtrūksta Lkv. Kumelės sùvedė kumelius, gražybė tų kumelių̃ Krš. Pritaisys varškių, kaip karvės suvès Pvn. Avys sùvedė po tris ėraičius Šts.
| refl. Š: Karvelės susi̇̀veda, pieno yr [gavėnioje] Imb.
7. refl. tr. visus išperėti: Nebebuvo varnų, ale vaikus susi̇̀vedė – ir vėl priskrido Slm.
8. tr. SD462, NdŽ sutelkti, sutraukti į vieną vietą: Tie [žvejojamojo tinklo] sparnai apatė[je] i viršuo[je] yra suvesti̇̀ į kupetą abudu End. Šituos pirštus į krūvą tai sùvedu – sugiję Mrj. Vienon ardonion sùveda šatras Dg. O maloniausias paveikslas žemai buvo ežeriukas, kur jis su Vieverse suvedė tinklus A.Vaičiul. O anys nežino dūmą Pono, nei suvokia jo protą, jog jis juos suvedė (sukraustė) kaip pėdelius ant tekės BBMik4,12.
| prk.: Nieko galvon nesimi, suvestái – atsimintum Dv. Trumpai krūvon suvestų žinių apie Lietuvą ir lietuvius neturime A.Sm. Gal suvèsit į krūvą visas tais dainas Mrj.
9. tr. NdŽ visur išvedžioti, įtaisyti: Teip tankiai aptvertas daržas – vielos sùvestos Jrb. Išremontavo, visus centralinius sùvedė, sutaisė Krt. Į viršutinę kamino dalį suvedami ir gretimų kambarių dūmtraukiai rš.
| Yr kaminas, kur sueit, kur suvesti̇̀ dūmai iš tų visų pečių Plt. Buvo visiemi vanduoj sùvesta kap ponami Drsk.
| refl. tr.: Susi̇̀vedė elektrą savo pinigais Jd.
10. tr. Dgč glaudžiai sušlieti, suleisti, sutaikyti: Suvèsti skliautus NdŽ. Sùvesta pelėpė galas galan Dglš. Traininis sùveda korų pirmagalį ir paskuigalį Gdr. Dangtis negražiai sùvesta Švnč. Gražiai dangčius sùvedė – jau tarpudangtin netekės Ml.
| refl.: Jei iš kitos pusės, tai kitaip stogas susi̇̀veda Auk.
ǁ suderinti, dailiai ką padaryti: Norėjau suvèst vidurį marškos (sutaikyti abiejų gabalų raštą) ir susiūt Aln. Nesùvesta kvietkas su kvietku paklotėj Klt. Per vestuves kap suveda balsus! LTR(Grv). Dar reikia suvèsti striūnas Arm.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. K, KŽ rimuotis: Susiveda žodžių galai N.
11. tr. Ds sklandžiai papasakoti, nupasakoti: Jy labai nebesùveda kalbos, labai nusenus Kp. Negaliu suvèst visko Snt. Jis tą pasaką niekap nesùveda Alk.
| refl. Gs: Jis nenušneka, jam kalba nesusi̇̀veda Mrj. Na kaip jau dabar sakysi [kalbą], kad nesusivèstų Snt.
| Šita daina visai nesusi̇̀veda Alk.
ǁ sklandžiai ištarti: Vaikas negal žodžius suvesti N.
12. tr. KŽ pastatyti: I jų kluoną sùvedė Prn. Pilis stov aukštai suvesta kaip koks kaminas be stogo, durių, langų A1884,410.
| refl. tr.: Jau, dėkui Dievui, trobeles susi̇̀vedžiau Prng.
13. tr. išlyginti, atitiesinti ašmenis: Reikia suvèst britva ir pageląst Pls. Gera šleikštė ir delgę gerai sùveda Rod. Suvèsk skutiklį, kad geriau imtų Rod.
| Peilio ašmenys galutinai suvedami specialiose suvedimo staklėse rš.
14. tr. užvesti, paleisti veikti: Dar̃ nesuveda jo (traktoriaus) Pls.
×15. (sl.) tr. Dbč, Nč, Pls sujungti: Suvesti grandinę VĮ.
| prk.: Litą su litu sunku buvo suvèst, kai nusipirkt ką norėdavo Šd. Duonelę su duonele kad kaip nors suvèst Skdt. Anas dievaičio su dievaičiu nesuveda (mėnesinio atlyginimo neužtenka) LKKXVII179.
16. (sl.) tr. DŽ1, KŽ sudaryti visumą, sistemą iš turimų dalių: Suvèsti balansą NdŽ. Suvèsti sąskaitas NdŽ. Gera mokytam: surašė, sùvedė, nereikia an pirštų skaityt Ds.
×17. (sl.) tr., intr. Krn, Igl pajėgti suprasti, suvokti: Žmogus senas nušneki, nesùvedi Skdt. Jau nebe visa sùveda, senas jau, nebėr ko noria Svn. Aš nieko nebesùvedu, ką kalba, nebegirdžiu Pl. Nebesùvedu, kur dabar Utenoj turgus Ut. Ji nesùveda, ką jis mokias Kp. Iš karto negalėjau anos suvèst Dv. Tai čia ir sunku surišt galai ir suvèst, kas kap Pv. Mokėjau viską, dabar nesùvedu nieko Trgn. Čia reikia žmogaus sùvedama galva Trgn. Jau ir man galva nesùveda Dbč. Nesùveda protas kaip kada ir mokytiem Sug. Su tokiuo sukneliote darban – ar sùveda tau protas?! Vj. Anas padaris, jo galva suvès Sug. Tiktai, matai tamista, ne visados teip gerai aš suvedu kaip sveikas V.Piet.
×18. (sl.) tr. pajusti (skonį): Sùvedam smoką, ka baroniena Brb. Kap pakaštavojau, suvedžiau smoką, ką gardu Lš. Argi iš vieno kąsnio suvesi smoką Al. Gal tu smoko nesùvedi, kad šitiej barščiai negardūs Rdm.
×19. (sl.) tr. supykdyti, sukiršinti: Gyveno any gražiai, ir niekas negalėj juos suvèst (ps.) Lz. Toliau toj boba ėmė ir sùvedė vyrą su pačia Dv. Anas in tą leidės, kad suvèst brolius Tvr. Boba žebrokė sùvedė žmogų su sa[vo] žmona Dv. Aš nesùvedžiau per dvejus metus, o tu žu diena sùvedei itą porą Pls. Anas piktas žmogus – suvèst norėj[o] mane su žmona Arm.
20. tr. apgauti, suvedžioti: Jis sumeluot, suvèst žmogų tai greit moka Trak. Reikia eit ką suvèst Nč. Niekap anas až trejus metus jo nesùvedė Lz. Dievas tarė žalčiui: – Kad tu suvedei motriškę, būsi prakeiktas S.Stan.
ǁ sugadinti: Tavo pirkioj yra velnias, tai anas tavo gyvenimą sùvedė (ps.) Ck.
×21. (sl.) refl. RtŽ, Vp sublogti, sunykti: Martelė susvẽdus kap morkva – anytos duona tai ne momos Ml.
◊ ×gãlą su galù (galùs su galai̇̃s) suvèsti galą su galu sudurti, sunkiai išsiversti: Gyveno tėvų protėvių ūkelyje ir niekaip negalėjo suvesti galo su galu K.Bor. Mes patys vos tik galą su galu suvedame Žem. Netrukus jis galėjo suvesti galus su galais ir net visai žmoniškai gyventi J.Balč. Viskas pigu, negali galą su galu suvest Gs. ×
galùs suvèsti
1. suskaičiuoti: Sùvedė galùs ir iše[jo] Dglš.
2. išaiškinti, pagrįsti: Ana nusipliaupė (daug prišnekėjo) ir galų̃ nesùvedė Tr.
3. pajėgti užbaigti: Negalia su darbais galų̃ suvèsti Rdn.

galvà nesùveda neprisimena: Jau pamiršau aš, nesùveda galvà LzŽ.
są́skaitas suvèsti NdŽ kng. atkeršyti: Kaime, kur gyvenate, be abejo, taip pat yra žmonių, su kuriais turite nesuvestų sąskaitų J.Avyž.
užvèsti, ùžveda, ùžvedė K, Rtr; Q47, Sut
1. tr. R, MŽ, NdŽ, DŽ1 padėti užlipti ant viršaus: An antro aukšto ùžvedė LKT321(Dbk). Par skadus ùžvedė in trečią aukštą, o nulipt nebegaliu Lel. Anuo metu ėmė Jėzus Petrą ir Jokūbą, ir Joną, brolį jo, ir užvedė juos ant kalno aukšto skyrium ir atsimainė po akim jų SPII21.
| refl. tr.: Užsi̇̀vedė an aukšto – visur gerai intaisyta Adm. Užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną SkvMt17,1.
2. tr. pririšus vedant užlaipinti ant viršaus: Užvèsma an lentos, ir ineis mašinon pati [karvė] KlbX133(Mlk). Užvèsdavo ant stogo šunį ir su grandine pririšdavo Gr. Kol vedė pieva, šiap be tep, kap tik ùžvedė ant ledo, ir sukniubo Dkš.
| refl. tr.: Daba jis pasiėmė šniūrą, ožką an stogo užsi̇̀vedė LKT119(Pgr).
3. tr. pririšus vedant nuvesti kur: Kur tu ažùvedei arklį, ažvèsk vėl tuo pačia vaga KlbX133(Mlk). Negali nė gyvuolio užvèst, nė basas vaikščiot – stiklų pilna Jrb. Karvę žuvesi̇̀ Kargauduosa Žrm. Žùvedė sa arklį pas arklius Asv.
4. tr. nuvesti už ko nors: Užvès tavę už baltuojuo staleliu JV27. Dieveris ùžvedė už balto stalelio JD114.
| refl. tr.: Tokį žmogų tik už karklyno užsivedus grybų kotais užmušti (juok.) rš.
5. tr. Dv trumpam pakvietus atlydėti, nuvesti kur: Ùžvedė močią, tėvą gryčion, valgyt uždėjo Svn. Kap ažùvedė, tai aš sakau: – Duote jūs man nuo pusę valandos jau pagulėt Ml. Ažvèd’ mane, – lapės prašos vilkas (ps.) Lz. Aš namop tave užvesiu Zt.
| refl. tr. K: Reikia ažsivèst pirkion svečius Dglš. Ažsi̇̀vedė mane in save ana, aprodė aprodė visa ką Klt. Pro šalį einant užsi̇̀vedė muni pasiveizėti, kaip begyvena Všv. Tada jį žùsvedė namuosna Žrm. Ažùsvedė ją ir sako: – Gul’, pasilsėk Dv. Ejom į bažnyčią, mamytė mus užsivedė [į miškelį parodyti, kur sušaudyti žydai] Graž.
ǁ trumpam nuvesti, palydėti kur: Nu tai aš sakau, dukte, ažvèd’ mane tu an itą, an Pauliną Ml. Ažvèd’ mane namop LzŽ.
6. tr. KŽ atvedus parodyti ką slepiama: Tu čia ma[n] razbaininkus ùžvedei Jrb. Ùžvedė in brakonierių miliciją Dglš. Tu ùžvedei, tai an gero neišeis Rud. Sužinojo tą bunkerį i ùžvedė Vdk. Į tą dvarą lenkus ùžvedė Ėr. Vokiečiai mūsų arklių nebūtų nei radę, nei ėmę, jei vienas ten pat gyvenančių mažažemių nebūtų užvedęs Pt.
7. tr. NdŽ kur netikusiai nuvesti: Ažùvedė, diegliai žino, kur Btrm. Vaiką až cukierką nėr žinios kur ažvestái Lz. Užvedei tokian miškan, kad aš išeiti niekaip negaliu SI316. Kaip ažuvedė ubagus par erškėtyną, tik šokinėja visi kruvinom kojom BsPII307.
| prk.: Nevalion užvedė PK98.
8. tr. NdŽ, KŽ užkelti, užstumti ant ko: Paėmė akmeną ir ùžvedė an durų LB244.
^ Ką neužvedi prieš kalną? (kamuolį) B.
| refl. tr.: Prieš kalniuką dviratį užsivedė A.Rūt.
9. tr. NdŽ, KŽ, Kvr įveisti: Prie man ažùvedė sodą – medelio niekur nebuvo Dglš. Sodą ažùvedžiau, pats prie sau išsimokiau, prispratau Aps. Sodą didelį užùvedė, iš lauko prisinešė obelyčių Kpr. Pirmiau buvo užvẽdę sodelį, kaip išvežė, tai vėl viskas išgurdo Krs. Dabartės užsodino, tę to parko ùžvedė, aržuolyno [Basanavičiaus gimtinėje] Graž. Ten parką naują ùžvedė, ten Kivyliūse Akm. Ma čia va rūtos ùžvesta Rud. Bakšėnuos aš ir ùžvedžiau [darželį] Slm. Neužvedė man brolelis, neužvedė darželio, nesėjau rūtelių (d.) Ktk. Žùvedė saldų lubiną Pls. Ma tėvas žùvedė sa bites Rod. Anas išmokė bites ažvèst, sodą ažuvest Dv. Prasimanė gyvulėlių, užvedė avilyną Ašb. Karosiai àžvesta LzŽ. Užvesti̇̀ nauji tiej bebrai, anksčiau jų nebuvo Drsk.
| Pavasarį ùžveda motinelė biteles Plng.
| prk.: Ùžvedė parazitų (girtuoklių, tinginių) giminę Krs. Kunigai sėdi nemokėdami lietuviškos kalbos, už tai ir daugelyje lietuviškų bažnyčių visos giesmės ir pamokslai lenkiškai užvesti A1884,373.
| refl. tr. NdŽ: Užsi̇̀vedėm tą sodnuką seniai Vn. Turėjo soduką užsivẽdę Rtn. Kai aš jau čionai atėjau, tai čia va šič buvo, buvau užsivẽdęs miško Alz. Iš mūs ažsi̇̀vedė raudonųjų bulbų – gera veislė Klt. Ažsi̇̀vedžiau gerų dobilų Dglš. Ir užsi̇̀vedė gyvulius geresnius Srj. Ažsi̇̀vedžiau vištų tokių baltų Klt. Kalytę parsivežė ir žùsvedė šunukų Pls. Užsi̇̀vedžiau bičių OG56. Dešims kaladžių [bičių] buvo ažsivẽdę Dglš. Porą skrynukių pernai užsivedė [bičių] Eiš.
ǁ refl. užsiimti (kuo): Aš neužsi̇̀vedu su karvėms Plng.
10. refl. įsiveisti, atsirasti: Pirma čia laukas buvo, ė dabar miškas ažsi̇̀vedė Dglš. Žole žuejo, žùsvedė, geleže (peiliu) pjaunu Pls. Kap žùsvedė pelynai, kad neseka nė žolės augt Rod. Žliūgė kap užsi̇̀vedė, niekap iškasuit negaliu Ml. Kad ji, dilgėlė, viena nebūna: kap kur užsi̇̀veda, tai visas patvorys Vvs. Sode buvo užsivẽdę, pavaserį tai pridygsta pridygsta [šampinjonų] Kp. Ramunėlių noriu, ale neužsi̇̀veda Dg. Pas tau ažusvès, o pas mane išsives Arm. Jau nigdi pas mus vištos nežùsveda (lapės išgaudo) Pls. Kap àžsvedė tų pacukų, tų pelių Dv. Paupėsa bebrai užsivẽdę Rud. Iš klapato, iš negerumo ažsi̇̀veda utėlės Dglš. Toj kirmėlė kap ažùsveda, tai paės visa Šlčn. Tosa bitėsa užsi̇̀vedė kirmėlės Zt. Grybas ažsi̇̀vedė po padlogu, tai išlupė visas lentas Ml. Avily buvo ažsivẽdę vapsos Brsl.
ǁ apsigyventi: Žùsvedė tę viršuj paukštė Pls.
×11. tr. M, KŽ, Gs, Sdb įsteigti, įkurti: Užvesti gyventojus, įkurti I. Skubino apsiženyt i gaspadorstvą ažuvèst Dv. Vedė bagotą žmoną i didelę krautuvę ùžvedė PnmŽ. Ar tu dabar matai, kaip ùžvestas jų gyvenimas? Stak. Mesiainos kaip nuvažiavom [į Sibirą], naują ažùvedė sodžių Rš. Ùžvedė miške ganyklą Pgr. Ùžvedė naujus kapus Rd. Jis savo šeimą užvẽdęs ir aš savo šeimą – jau viskas Snt. Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Man rodos, kad Radvilas ne dėl kalbos paturėjimo … lietuviškas mokslavietes ir spaustuvę užvedė A1883,294. Maž teturiančiuosiems [bažnyčioms] leido užvesti gabalus žemės karališkos M.Valanč.
| refl.: Ir užsi̇̀vedė kiemas (kaimas) Auk. Vienas atsikėlė, taip ir užsivẽdę čia Padaigai. Ir kaimas nuo jų vadinas Jon. Jų (sentikių) čia neseniai ažsi̇̀vedė Grv. Pirmiausia Zervynose Tamulevičius užsi̇̀vedė ir pradėjo gyvent Mrc. Baigia statyt dideles kūtes, katrie užsi̇̀vedė gražiai Grz.
| tr.: Pasistatysiu namą, parsivešiu žmoną ir užsivèsiu gyvenimą Gl. Ką dabar reikia valgyt ir kaip gyvęt, šiteip užsivẽdus gyvenimą! Stak. Dėdė deguto fabriką užsi̇̀vedė Krš. Anas privatiškas žmogelis Seirijuosa dar gyvas, tai jis užsivẽdęs buvo parduotuvėlę Šlvn. Jau čia buvo užsivẽdę lietuviai krautuvėles Brt.
ǁ įrengti: Anas àžvedė tilifoną LzŽ.
12. tr., intr. SD167, NdŽ, KŽ pradėti ką veikti, daryti: Ji užvẽdus statybą, jis pamačina Šil. A te kaimynui eini padėti, jis te kokį darbą užvẽdęs Snt. Užvèsti tai ùžvedei, ale ar išdygs (ar kas iš to išeis) Gl. Būdavo, užùveda pusę lapelio [skaityti] Sb. Vienas ùžvedė plaukus augint, nu tei visi ir augino Dl.
| Ùžvedžiau kalbą aplink tus liežuvius, i nutilo Krš. Ka ans teip pradėjo šnekėti, rodą ùžvedė Žr. Kaip ùžveda kalbą, vienas po kitam, vienas po kitam ir rišasi Rmš. Tu gi gali mane užvèst an kokios ūtarkos LzŽ. Šnekimą kaip ažùveda savą Pst. Anuodu tarp savęs ùžvedė kalbą aple gimines Kv. Neužvèsk kalbų, važiuojam Rdn. Miegok, gana! – Jeigu ùžvedei, tai pasirokuokiam Mžš. Jeigu tu ùžvedei, jis dvigubai pasakis Skp. Da kokią maliodiją ùžvedė, suliežuvavo, pradeda pyktis, i viskas Gr. Kad kas ùžveda apie žemę, dangus su žeme maišos (kyla nesantaika) Srj. Savo jau pradėsi muziką, savo ažvesi̇̀ Ml.
| Turėdamas dikčiai pinigų, pradėjo užvesti amatus, prekystę BsPIII15. Julijonas, besirengdamas užvesti bylą prieš Stupelį, nuėjo pas Užubalį dar pasitarti L.Dovyd.
| Jeigu jau antras gyvenimas užvèst, tai jau vėlu Pnm.
^ Jeigu pudamentą gerai užvesi̇̀, tai i namas bus geras (apie gyvenimo pradžią) Grnk.
ǁ refl. KŽ įsismaginti, įsitraukti ką veikti, daryti: Kam iš tei toli užsi̇̀vedi, pasakok trumpiau Jrb. Kaip užsi̇̀veda tas barškalynė, taip i šneka visą dieną Nv. Kad užsi̇̀veda kalbėt, tai nebemožna ir nutildyt Pnd. Kap Druskinykai tik užsi̇̀vedė budavotie Lp.
ǁ priminti, užminti: Kad niekas neùžvedė, o aš nepamisliau Slm. Jis pats ùžvedė ant to ir papasakojo Smln. Kai ùžveda, tada atsimenu [pasaką] Rm. Kad kas užvèst, tai aš padainuočiau Švnč. Tai jis ten kokiuos keturis penkis piemenis su triūbom sutaiso, tai jis tuo savo trimitu užùveda Sb.
ǁ pamokyti: Mokytojai in ją (ligonę) ažeina, ažùveda, kas reikia [mokytis] Skdt. Ir aš būčia tep daręs, tik manę niekas neužvedė Lš. Taip abu lenkų dienraščiu užvedė, kaip minia turėtų suprasti surašymo žygį A.Sm.
ǁ patikėti ką atlikti: Ne taip padarė, kas jam ùžvesta NdŽ.
13. žr. įvesti 7: Ažùvedė naują tvarką Švd. Jau tep i ažùvesta iš seniau jau, nuo seniau Ml.
14. refl. turėti reikalų (su kuo), prasidėti, sueiti į pažintį: Ana nevoluojas su vaikiais, t. y. neužsiveda J. Yr užsivẽdusi su gyvnašliu Šts. Neužsivèsk su vaikiais, ir nėkas tau vaiko nepasteigs Šts. Neužsivesk su žulikais Gršl. Kulam rugius, dabar neturiam laiko su jumis užsivèsti Bdr.
15. intr., tr. NdŽ, Ut, Nč, Lš pradėti dainuoti, giedoti pirmuoju balsu: Tik tu užvèd’, visi giedosma Dglš. Nemoka užvesti, tik užtarti Trš. Aš tarėja, ne vedėja. Kad būt kas ùžveda, kodel ne – dainuočia Mžš. Ažvès tik dainą kokią, ažvès stale Klt. Kai išgėręs kokią čerkelę, tada lengviau ùžvedi Šd. Sueini trijuos, jau ir punktas: du ùžveda, vienas turavoja Šmn. Vienas ùžveda [giesmę], kitas pritaria, ir tep laidodavo Kpč. Ties Gliaudelio kiemu užvedė gražus skardus tenoras A.Vien. Venckų Adomėlis nardė tai šen, tai ten, užvesdamas vienur žaidimą, kitur dainą V.Myk-Put. Kai kunigėlis [suplikacijas] užvedė, šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl.
16. tr. I, NdŽ užsukti, įjungti, kad veiktų: Ažùvedu laikrodį du rozu in mėnesio Ktk. Radija gal užvestà Sl. Prašau, vaikai, užvèskit tilivizorių Nč. Pastatė in stalo i ažùvedė [radiją] Ad. Tenai ėjo ažvèst mašinos Rk. Šoferiam irgi bloga: reikia anksti atsikelt, mašiną užvèst Mžš.
| Užvesti šautuvą Šts. Duoki man tik šautuvą užvesti, tai nė vieno šūvio dykai nepaleisiu V.Piet.
^ Ko čia tarški kaip užvestà Ps. Kai katrie [žmonės] kalba kaip užvesti Alz. Dengdavo stalą, žilindavo barščius, kruopas ir sukdavos tarp stalo, pečiaus ir šaukščiaus kaip užvesta A.Vien.
| refl. tr., intr. Dglš: Televizorių ažsivẽdę vaikai, i daboja Klt. Užsiveda an dvie savaičių [laikrodis] Ad. Nerado to rakto, kaži ką ten degtuką įkišo ir užsi̇̀vedė [motociklą] Trk.
17. tr. pradėti rauginti: Užvèsk laiku mieles, ir bus alus geresnis Žl. Kap àžveda alų, tai jau ir vaikščioja LKKXIII28(Grv). Mokėk, martele, rūgštį užvèst Jz.
| refl.: Vynas užsi̇̀vedė Aln.
18. tr. KŽ padaryti, kad atsirastų, užpultų, apimtų, nukreipti, užleisti: Ant Žilės aš vanagą užvesiu. Pamatysit, kaip vanagas ją nuneš Mš. O ruse ruse, ruseli mūsų, užvedei karą didį ant mūsų LTR(Grš). Tada burtinykai (paraštėje žyniai) teipajag darė savą apmonijimą ir davė varles ant Egipto ateiti (paraštėje ir užvedė varles ant Egipto) BB2Moz8,7. Ir kaip užvesiu (užleisiu) debesis ant žemės, tada išvys maną varykštę (viršuje lanką) debesysa BB1Moz9,14. Štai aš užvesiu tvano vandenis ant žemės, kad išgaišinčiau kiekvieną kūną Skv1Moz6,17.
| prk.: Kaltybę ant ko užvesti N. Ką tau padarė šita tauta, kad ant jos užvedei didžiausią nuodėmę? Skv2Moz32,21. Eš ant tavęs užvesiu išgąstį nuog visų aplinkui tave gyvenančių BBJer49,5. Bjauriais griekais savo ir bjaurybėmis užvedė and savęs koronę tvano Ch1Moz(prakalba). Būtų gerai, kad tą paojingą lizdą ar kitur perkeltų, ar norint lietuvišką ten kalbą ir dvasę užvestų A1884,149.
| refl. prk.: Blogoms mintims užsi̇̀vedžiau KlvrŽ.
ǁ užnešti užkratą, užkrėsti: Man jis sėbrinai užvedė niežų Vlk. Kad aš jum blakių neužvèsčia Užg. Utėlių ažùvedė Dglš.
| refl. tr.: Kai ažsi̇̀vedė visa šeimyna niežų, tai i rodos pristigom, kole išgydėm Ml.
19. tr. apvesti, apvedžioti apvadais: Kokios trys eilės to aksomo ùžvesta būdavo Grš. In rankovių palčiuko do pūkiuko ažùvesta Klt.
×20. tr. veriant įtaisyti: Kiaulei dirželį àžveda, kad neraust žemės LKKXXIX184(Lz).
21. intr. pabraukti, užbraukti, paliesti: Par burną ažvesi̇̀ kam [suodina pirštine], i bus burna suodina Klt.
22. tr. Rud užmesti, užtiesti: Ùžvedėm tinklą plačiai Dbč. Užveskiam tinklą, lig nėr sumos laikas Dr. Ùžvedžiau su naru lydekai par vi̇̀durį pro snapą Šts. Pasiemė čerpoką, ką žuvis gaudo, nuėjo an smėlio, užvès čerpoką, tęsia i vis žiūri tan čerpokan LKT225–226(Plm).
23. tr. suklaidinti: Neužvesiu tavęs PK244. Gali tu man tikėt, gali ant manęs užleistis, jog tavę neužvesiù DP256. Nes pajautimai mūsų gal paklysti ir užvesti, o Dievas, kursai neklystąs yra, apgauti mūsų nei užvesti negal brš. O žmones toje kovoje užvedąsis yra … „žvynuotasis žaltys“ Kel1881,98.
×24. tr. supykdyti: Kap užùveda moteres savo viena prieš kitą Pst. Prisiketino čertas duot čerevykus bobai, jei toj ažvès, kad bartųs (ps.) LzŽ.
ǁ refl. susipykti: Vienas sūnus ažsi̇̀vedė su žmona ir išej[o] iš namų LzŽ. Any ažsi̇̀vedė až karvę Lz. Mes su juo ažsivẽdę būnam Lz.
ǁ refl. supykti: Aš ir užsi̇̀vedu, ir vėl gerai Mrj. Aš jau taip greit jau neužsi̇̀vedu Grš.
25. refl. Mžk, Brs elgtis, laikytis: Škiudas (pavardė) tai ka užsivedė gražiai, ka nu Jnš. Pas tokį gaspadorių gerai neužsivèsi – ilgai nepabūsi Žg.
26. žr. išvesti 1: Pasakė užvèst iš za stalo jį LzŽ. Jei tavo veidas neeit, tada mūsų iš čia neužvesk BB2Moz33,15.
27. žr. išvesti 2: Reikia karvę žuvèst laukan ir pastikt vidudienį Pls.
◊ ant kẽlio užvèsti
1. Ds, Skdt, Lš padėti suprasti, paprotinti, patarti: Kap gyvent? Gal tu mane užvèstai an kẽlio Vlk. Vis tave reikia užvèst an kẽlio Dkk. Ant kẽlio ùžvedžiau, gal žinosi kaip toliau dirbt Ėr. Nežinau, kas mane ažùvedė an kẽlio rašyt Krns. Vaiką vis nori an kẽlio užvèsti Eig. Kaltinu seserį, kad ùžvedė in tokio kẽlio (negerai pamokė) Lel.
2. priminti: Užvèd tu jį in kẽlio Dglš. Aš tave ùžvedžiau anta kẽlio, o tu toliau varyk (pasakok) Rtn.

ant prõto užvèsti priminti: Būtų kaimynas, tai užvestų̃ ant prõto Sv.
ant tãko užvèsti priminti: Nebeturiu pometės, kad ùžveda an tãko, da pasakau pasaką Svn.
į óžio rãgą užvèsti įstumti į keblią padėtį, suvarginti: Sovietas óžio ragañ ažùvedė visus Dv.
nė̃ vélnias sãvo vai̇̃ko neùžveda neįžengiamos, užžėlusios vietos: Pievos tokios, kad nė̃ vél[nia]s sàvo vai̇̃ko neùžveda Ggr.
už tvorõs (už torõs, už tõrą) užvèsti kalbant, ginčijantis įveikti, nugalėti: Ans ir kunigą dar gal užvèsti už torõs Šts. Vot ir ùžvedė tavi už tõrą: nebturi ko beatsakyti Skd.