trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.

trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.

Elektroninis sportas – varžymasis elektroninėje erdvėje (turnyruose, čempionatuose lygose ir pan.).

smi̇̀gti, smiñga (smeñga), -o intr. Rtr
1. lįsti gityn (apie aštrų, smailų daiktą): Jei jau smiñga giliai ta lazda, ta nieko nėra (nėra užkastų pinigų) Krp.
2. staigiai leistis: Staiga žiūrim – lėktuvas sminga žemyn rš. Smingamàsis skridimas NdŽ. Prieš lytų bitės kaip kulkos smiñga į avilį Plv.
3. klimpti, grimzti: Ežero pakraščiai atrodo negilūs, tačiau įbristi neįmanoma, nes kojos sminga į dumblo bedugnę rš.
| Tardama šiuos žodžius, Severa smigo į kėdę ir, uždengusi veidą rankomis, ėmė dūsauti Pt.
| prk.: Kai čia atėjau, taip i smigom į darbą Plv.
4. dubti, smukti: Šalia aukštų namų kur ne kur kiūksojo žemėn smingančios trobelės rš.
5. prk. skverbtis: Stiprus vėjas per plonus marškinius iki kaulų smigo rš. Smiñga į galvą ir numinė (degtinė) Šts. Kai paleidžia armoniką ant laibųjų, tai lyg peiliai į širdį sminga rš. Vėl į mano smegenis it adatos smigo jo žodžiai rš. Pasiutusi boba: žodį dreba – smenga kiaurai Krš. Ir sminga jo tos akys širdin giliai S.Nėr. [Gaidienės] akys sminga į jaunuolio veidą I.Simon.
◊ į ši̇̀rdį [smigtè] smi̇̀gti daryti įspūdį, jaudinti: Tokie žodžiai smigtè smiñga į širdį: – Kam auginai? Krš. Kiekvienas draugo žodis smigo giliai į širdį rš.
įsmi̇̀gti intr. NdŽ; L
1. Pln įlįsti, įsibesti (apie smailų daiktą): Vinis įsmi̇̀go į koją DŽ. Adata man įsmi̇̀go J.Jabl. To[je] žuvy daug ašakų, dabok – gal į gerklę įsmi̇̀gt Jrb. Ilgi [vilko] dantys įsmigo vaikui į ranką Mš. Strėla įsmi̇̀go nugaron Š.
^ Sidabrinė adata visur gali įsmi̇̀gt (su pinigais visur prieisi) Ss.
2. sulįsti gilyn, įgrimzti: Į dumblus įsmi̇̀gęs [skenduolis], tas vaikiukas panėrė tatai, aną ištraukė Lpl. Akmuo iškritęs jiems iš rankų ir dabar begulįs toje pačioje vietoje įsmigęs į žemę SI222. Iš tų rūpesčių, rodos, į žemę įsmigsi Mrj.
| prk.: Kaip tik išėjo už vyro, ir įsmi̇̀go į vargą Rmš.
3. prk. įlįsti, įsibrauti: Kur buvai įsmi̇̀gęs, kad negrįžai? Prn. Karvė obuoliuos[na] įsmi̇̀go – nė kaip patempti Mžš.
4. prk. įstrigti (į atmintį): Man tas pasakojimas taip įsmigo į galvą – rodos, vakar kas būtų pasakojęs Žem. Tada atsisveikinimo su tėvyne įspūdis, matyt, giliai į atmintį buvo įsmigęs rš. Ale tau galvon insmi̇̀go [žodis] Sem. Tat įsmi̇̀go mano atmintyje BŽ71. Na – ir įsmi̇̀go ši daina BŽ109.
5. prk. įdėmiai įsižiūrėti: Ji įsmigo mėlynom tiriančiom akim J.Paukš. Kam, sesyte, tavo akys tolumon įsmigo? S.Nėr. Jis vis dar negalėjo atitraukti įsmigusių akių rš. Į jį įsmigo dešimtys priekaištingų kaimynų žvilgsnių J.Avyž.
◊ į ši̇̀rdį (į si̇́elą) įsmi̇̀gti labai paveikti: Tas žodis kaip gylys į mano širdį įsmigo prš. Gražiai žodžiais nupiešti vaizdai giliau įsminga į skaitytojo sielą ir labiau suprasmina aprašomąjį dalyką rš.
nusmi̇̀gti intr.; Ser smengant nulįsti.
| prk.: Spaudos klausimas vėleis nusmigo žemyn, – atidėjo iki rudenies TS1903,7.
pasmi̇̀gti intr.
1. BzF173, NdŽ likti kyboti pasmeigtam.
2. NdŽ įsmigus sulįsti, dingti.
pérsmigti intr. smingant perlįsti.
| prk.: Nešiojamės tavo žodžius, kiaurai persmigusius per mus rš.
prasmi̇̀gti intr. NdŽ prasmegti, nugrimzti: Tu, godiše, tu! Kad tave dar žemė neša, kad tu dar kiaurai į peklą neprasmigai! I.Simon.
prismi̇̀gti intr. prisismeigti, prisisagstyti: Į drabužius prismigo spyglių rš.
susmi̇̀gti intr. NdŽ
1. daugeliui sulįsti gilyn: Tuojau pajutau, kad į mano kairę ranką tarsi adatos susmigo šimtai strėlių J.Balč. Į žuvies nugarą susminga aštrūs plieniniai žeberklo pirštai rš.
| prk.: Lyg peiliai širdin susmigo negausios laiško raidės rš.
ǁ visam sulįsti: Kūjis krisdamas visas susmigo į žemę Škn. Plūgas susmigo į nurudavusią veją sp. Durtuvas susmigo jam kiaurai krūtinėn HI.
2. staigiai visiems nusileisti: Varnos suka suka ratu, paskiau susmiñga an medžius Rm.
3. susmegti, susmukti, sukristi: Kūdikystę ji praleido pas tetą, gyvenusią mažoje, į žemę susmigusioje trobelėje P.Cvir. Linai susmiñga į varputį, negali nė surankiot Gs.
4. įdėmiai įsižiūrėti, nukrypti (apie daugelio akis): Visų akys susmigo į jojančiųjų žirgus rš.

smi̇̀gti, smiñga (smeñga), -o intr. Rtr
1. lįsti gityn (apie aštrų, smailų daiktą): Jei jau smiñga giliai ta lazda, ta nieko nėra (nėra užkastų pinigų) Krp.
2. staigiai leistis: Staiga žiūrim – lėktuvas sminga žemyn rš. Smingamàsis skridimas NdŽ. Prieš lytų bitės kaip kulkos smiñga į avilį Plv.
3. klimpti, grimzti: Ežero pakraščiai atrodo negilūs, tačiau įbristi neįmanoma, nes kojos sminga į dumblo bedugnę rš.
| Tardama šiuos žodžius, Severa smigo į kėdę ir, uždengusi veidą rankomis, ėmė dūsauti Pt.
| prk.: Kai čia atėjau, taip i smigom į darbą Plv.
4. dubti, smukti: Šalia aukštų namų kur ne kur kiūksojo žemėn smingančios trobelės rš.
5. prk. skverbtis: Stiprus vėjas per plonus marškinius iki kaulų smigo rš. Smiñga į galvą ir numinė (degtinė) Šts. Kai paleidžia armoniką ant laibųjų, tai lyg peiliai į širdį sminga rš. Vėl į mano smegenis it adatos smigo jo žodžiai rš. Pasiutusi boba: žodį dreba – smenga kiaurai Krš. Ir sminga jo tos akys širdin giliai S.Nėr. [Gaidienės] akys sminga į jaunuolio veidą I.Simon.
◊ į ši̇̀rdį [smigtè] smi̇̀gti daryti įspūdį, jaudinti: Tokie žodžiai smigtè smiñga į širdį: – Kam auginai? Krš. Kiekvienas draugo žodis smigo giliai į širdį rš.
įsmi̇̀gti intr. NdŽ; L
1. Pln įlįsti, įsibesti (apie smailų daiktą): Vinis įsmi̇̀go į koją DŽ. Adata man įsmi̇̀go J.Jabl. To[je] žuvy daug ašakų, dabok – gal į gerklę įsmi̇̀gt Jrb. Ilgi [vilko] dantys įsmigo vaikui į ranką Mš. Strėla įsmi̇̀go nugaron Š.
^ Sidabrinė adata visur gali įsmi̇̀gt (su pinigais visur prieisi) Ss.
2. sulįsti gilyn, įgrimzti: Į dumblus įsmi̇̀gęs [skenduolis], tas vaikiukas panėrė tatai, aną ištraukė Lpl. Akmuo iškritęs jiems iš rankų ir dabar begulįs toje pačioje vietoje įsmigęs į žemę SI222. Iš tų rūpesčių, rodos, į žemę įsmigsi Mrj.
| prk.: Kaip tik išėjo už vyro, ir įsmi̇̀go į vargą Rmš.
3. prk. įlįsti, įsibrauti: Kur buvai įsmi̇̀gęs, kad negrįžai? Prn. Karvė obuoliuos[na] įsmi̇̀go – nė kaip patempti Mžš.
4. prk. įstrigti (į atmintį): Man tas pasakojimas taip įsmigo į galvą – rodos, vakar kas būtų pasakojęs Žem. Tada atsisveikinimo su tėvyne įspūdis, matyt, giliai į atmintį buvo įsmigęs rš. Ale tau galvon insmi̇̀go [žodis] Sem. Tat įsmi̇̀go mano atmintyje BŽ71. Na – ir įsmi̇̀go ši daina BŽ109.
5. prk. įdėmiai įsižiūrėti: Ji įsmigo mėlynom tiriančiom akim J.Paukš. Kam, sesyte, tavo akys tolumon įsmigo? S.Nėr. Jis vis dar negalėjo atitraukti įsmigusių akių rš. Į jį įsmigo dešimtys priekaištingų kaimynų žvilgsnių J.Avyž.
◊ į ši̇̀rdį (į si̇́elą) įsmi̇̀gti labai paveikti: Tas žodis kaip gylys į mano širdį įsmigo prš. Gražiai žodžiais nupiešti vaizdai giliau įsminga į skaitytojo sielą ir labiau suprasmina aprašomąjį dalyką rš.
nusmi̇̀gti intr.; Ser smengant nulįsti.
| prk.: Spaudos klausimas vėleis nusmigo žemyn, – atidėjo iki rudenies TS1903,7.
pasmi̇̀gti intr.
1. BzF173, NdŽ likti kyboti pasmeigtam.
2. NdŽ įsmigus sulįsti, dingti.
pérsmigti intr. smingant perlįsti.
| prk.: Nešiojamės tavo žodžius, kiaurai persmigusius per mus rš.
prasmi̇̀gti intr. NdŽ prasmegti, nugrimzti: Tu, godiše, tu! Kad tave dar žemė neša, kad tu dar kiaurai į peklą neprasmigai! I.Simon.
prismi̇̀gti intr. prisismeigti, prisisagstyti: Į drabužius prismigo spyglių rš.
susmi̇̀gti intr. NdŽ
1. daugeliui sulįsti gilyn: Tuojau pajutau, kad į mano kairę ranką tarsi adatos susmigo šimtai strėlių J.Balč. Į žuvies nugarą susminga aštrūs plieniniai žeberklo pirštai rš.
| prk.: Lyg peiliai širdin susmigo negausios laiško raidės rš.
ǁ visam sulįsti: Kūjis krisdamas visas susmigo į žemę Škn. Plūgas susmigo į nurudavusią veją sp. Durtuvas susmigo jam kiaurai krūtinėn HI.
2. staigiai visiems nusileisti: Varnos suka suka ratu, paskiau susmiñga an medžius Rm.
3. susmegti, susmukti, sukristi: Kūdikystę ji praleido pas tetą, gyvenusią mažoje, į žemę susmigusioje trobelėje P.Cvir. Linai susmiñga į varputį, negali nė surankiot Gs.
4. įdėmiai įsižiūrėti, nukrypti (apie daugelio akis): Visų akys susmigo į jojančiųjų žirgus rš.

smi̇̀gti, smiñga (smeñga), -o intr. Rtr
1. lįsti gityn (apie aštrų, smailų daiktą): Jei jau smiñga giliai ta lazda, ta nieko nėra (nėra užkastų pinigų) Krp.
2. staigiai leistis: Staiga žiūrim – lėktuvas sminga žemyn rš. Smingamàsis skridimas NdŽ. Prieš lytų bitės kaip kulkos smiñga į avilį Plv.
3. klimpti, grimzti: Ežero pakraščiai atrodo negilūs, tačiau įbristi neįmanoma, nes kojos sminga į dumblo bedugnę rš.
| Tardama šiuos žodžius, Severa smigo į kėdę ir, uždengusi veidą rankomis, ėmė dūsauti Pt.
| prk.: Kai čia atėjau, taip i smigom į darbą Plv.
4. dubti, smukti: Šalia aukštų namų kur ne kur kiūksojo žemėn smingančios trobelės rš.
5. prk. skverbtis: Stiprus vėjas per plonus marškinius iki kaulų smigo rš. Smiñga į galvą ir numinė (degtinė) Šts. Kai paleidžia armoniką ant laibųjų, tai lyg peiliai į širdį sminga rš. Vėl į mano smegenis it adatos smigo jo žodžiai rš. Pasiutusi boba: žodį dreba – smenga kiaurai Krš. Ir sminga jo tos akys širdin giliai S.Nėr. [Gaidienės] akys sminga į jaunuolio veidą I.Simon.
◊ į ši̇̀rdį [smigtè] smi̇̀gti daryti įspūdį, jaudinti: Tokie žodžiai smigtè smiñga į širdį: – Kam auginai? Krš. Kiekvienas draugo žodis smigo giliai į širdį rš.
įsmi̇̀gti intr. NdŽ; L
1. Pln įlįsti, įsibesti (apie smailų daiktą): Vinis įsmi̇̀go į koją DŽ. Adata man įsmi̇̀go J.Jabl. To[je] žuvy daug ašakų, dabok – gal į gerklę įsmi̇̀gt Jrb. Ilgi [vilko] dantys įsmigo vaikui į ranką Mš. Strėla įsmi̇̀go nugaron Š.
^ Sidabrinė adata visur gali įsmi̇̀gt (su pinigais visur prieisi) Ss.
2. sulįsti gilyn, įgrimzti: Į dumblus įsmi̇̀gęs [skenduolis], tas vaikiukas panėrė tatai, aną ištraukė Lpl. Akmuo iškritęs jiems iš rankų ir dabar begulįs toje pačioje vietoje įsmigęs į žemę SI222. Iš tų rūpesčių, rodos, į žemę įsmigsi Mrj.
| prk.: Kaip tik išėjo už vyro, ir įsmi̇̀go į vargą Rmš.
3. prk. įlįsti, įsibrauti: Kur buvai įsmi̇̀gęs, kad negrįžai? Prn. Karvė obuoliuos[na] įsmi̇̀go – nė kaip patempti Mžš.
4. prk. įstrigti (į atmintį): Man tas pasakojimas taip įsmigo į galvą – rodos, vakar kas būtų pasakojęs Žem. Tada atsisveikinimo su tėvyne įspūdis, matyt, giliai į atmintį buvo įsmigęs rš. Ale tau galvon insmi̇̀go [žodis] Sem. Tat įsmi̇̀go mano atmintyje BŽ71. Na – ir įsmi̇̀go ši daina BŽ109.
5. prk. įdėmiai įsižiūrėti: Ji įsmigo mėlynom tiriančiom akim J.Paukš. Kam, sesyte, tavo akys tolumon įsmigo? S.Nėr. Jis vis dar negalėjo atitraukti įsmigusių akių rš. Į jį įsmigo dešimtys priekaištingų kaimynų žvilgsnių J.Avyž.
◊ į ši̇̀rdį (į si̇́elą) įsmi̇̀gti labai paveikti: Tas žodis kaip gylys į mano širdį įsmigo prš. Gražiai žodžiais nupiešti vaizdai giliau įsminga į skaitytojo sielą ir labiau suprasmina aprašomąjį dalyką rš.
nusmi̇̀gti intr.; Ser smengant nulįsti.
| prk.: Spaudos klausimas vėleis nusmigo žemyn, – atidėjo iki rudenies TS1903,7.
pasmi̇̀gti intr.
1. BzF173, NdŽ likti kyboti pasmeigtam.
2. NdŽ įsmigus sulįsti, dingti.
pérsmigti intr. smingant perlįsti.
| prk.: Nešiojamės tavo žodžius, kiaurai persmigusius per mus rš.
prasmi̇̀gti intr. NdŽ prasmegti, nugrimzti: Tu, godiše, tu! Kad tave dar žemė neša, kad tu dar kiaurai į peklą neprasmigai! I.Simon.
prismi̇̀gti intr. prisismeigti, prisisagstyti: Į drabužius prismigo spyglių rš.
susmi̇̀gti intr. NdŽ
1. daugeliui sulįsti gilyn: Tuojau pajutau, kad į mano kairę ranką tarsi adatos susmigo šimtai strėlių J.Balč. Į žuvies nugarą susminga aštrūs plieniniai žeberklo pirštai rš.
| prk.: Lyg peiliai širdin susmigo negausios laiško raidės rš.
ǁ visam sulįsti: Kūjis krisdamas visas susmigo į žemę Škn. Plūgas susmigo į nurudavusią veją sp. Durtuvas susmigo jam kiaurai krūtinėn HI.
2. staigiai visiems nusileisti: Varnos suka suka ratu, paskiau susmiñga an medžius Rm.
3. susmegti, susmukti, sukristi: Kūdikystę ji praleido pas tetą, gyvenusią mažoje, į žemę susmigusioje trobelėje P.Cvir. Linai susmiñga į varputį, negali nė surankiot Gs.
4. įdėmiai įsižiūrėti, nukrypti (apie daugelio akis): Visų akys susmigo į jojančiųjų žirgus rš.

trukdýti, trùkdo (trùkdžia), trùkdė
1. intr., tr. Š, LL191, BŽ20, DŽ daryti kliūtis, neleisti ką daryti, kliudyti: Ans nėko nedirba i kitims trùkdo Plng. Muša [spragilais], tei[p], kad vienas kitam netrukdýtų Bsg. Netrùkdai tu jam dirbt su sa[vo] ūtarkom LzŽ. Kitąsyk nieks netrukdýdavo jot: nė tų mašinų tiek buvo kai dabar Jrb. Tai trùkdo jam medžioti NdŽ. Išnešk tuos savo gramozdus iš priemenės, ba man darbuit reikia, jiej man trùkdo Kpč. Pelkėtas dirvas, kad jose nesusidarytų pluta ir netrukdytų drėgmei bei orui į [karklų] šaknis prasiskverbti, reikia dažniau purenti rš. Skysčio dalelėms laisvai judėti trukdo tarpusavio molekulinės jėgos rš. Žodžiai tiktai trukdo išreikšti tai, ką jauti rš. Trùkdo žmonėm darbą Pmp. Draudžiama trukdyti eismą važiuojant labai lėtai rš. Trukdyti transporto eismui draudžiama rš. Trukdýti kalbą NdŽ.
ǁ neleisti įvykti, išsipildyti, neduoti reikštis: Bet tą jo norą trukdė jo paties tautiečiai rš. Bet jeigu kas trukdo jūsų papratį, sėsime gerti ir valgyti, kaip kad seniau pas mus sėsdavo V.Krėv.
| refl.: Mano sumanymas trùkdėsi dėl tavo atsargumo NdŽ.
2. tr. Sut, N, K, M, Š, Rtr gaišinti, trukinti: Trukinu, trukdžiu kitą SD7. Manęs netrukdýk! NdŽ. Niekais trukdýti NdŽ. Jy rytą skubinosi keliaut, o toj trùkdžia Ūd. Turiu svarbų darbą, o Vilniuje nuolat mane trukdo tai šis, tai tas Pč. Noriam bulves kast, tik kad tie lietai labai trùkdo Krs. Gerai, kad niekas neužsivelka, netrùkdo Šmn. Atnešk sviesto, paskubėki, leiski svečius, netrukdýki JV697. Jei žadi duoti, prašom netrukdýti, jeigu neduosi, prašom atsakyti (d.) Ds.
| Netrukdýkit laiko! Smln.
| refl.: Bet tu eik, nesitrukdykim, turim kiekvienas užtektinai savo darbo J.Ap. Ilgai nesitrukdýk – nespėsi an traukinį Ėr. Kaip prasidėjo litai, tai visi darbai trùkdosi Krs. Trùkdos melžimas, kai dainuoji, tai ne toks spartus melžimas Jdp. Šią savaitę niekur nežadam važiuoti, nenoriam trukdýtis su darbais Krs. Nesitrukdýkis J. Einam namo, laikas trùkdosi PnmA.
3. tr. trikdyti, drumsti ramybę: Abijų žanoti visi vaikai, vedu niekas nebtrùkdo Trk. Kai mažų vaikų nėra, niekas netrukdo, geriau Žl. Ba senas našlelis anksti nebudintų ir saldaus miegelio tai jis netrukdytų LLDII482. Negalima trukdyti pardavėjo, kai jis kalbasi su kitu pirkėju arba kažką skaičiuoja rš.
| prk.: Trùkdo šnabė i darbininkus, i mokytus Rdn.
| refl.: Nestrukdýkim mokslais, nemarinkim dūšių A.Baran.
ǁ NdŽ varginti: Keleivių niekas daugiau nebetrukdė rš. Skrandis mane visą laiką trùkdė Vrn.
4. tr. atitraukti, nukreipti nuo ko: Arklius tus negalėjo trukdýti nu žemės sėjimo Yl.
ištrukdýti tr. sugaišinti, sutrukdyti: Nėko čia munęs neištrukdýsi – nėko nedirbu Grd.
patrukdýti tr.
1. NdŽ kiek trukdyti, daryti kliūtis.
2. NdŽ pagaišinti, patrukinti: Patrukdýsma, patrukdýsma – ką padarysi Krš. Tai prašau patrukdyt, žirgelių nekinkyt! TŽI281.
| refl.: Pasitrukdysi valandėlę [, kol atidarysi] Db.
3. patraukinėti, patimpčioti: Patrùkdė duris ir nubėgo DrskŽ.
pértrukdyti tr., pertrukdýti sutrukdyti pertraukiant: Partrukdýsiu aš jum, mat svarbių reikalų turiu Slm. Aš jum pértrukdžiau Prn.
sutrukdýti tr.
1. NdŽ sudaryti kliūtis, sukliudyti: Lietus sutrùkdė kelionę DŽ. Šį metą tos ligos sutrùkdė darbą Rdn. Ateję ana liš sutrùkdė man skalaut LzŽ. Sutrùkdė gėrimą visiem pijokam Mžš. Atlėkėm taip, sutrùkdėm tamstai malūną Krš. Visi tie dalykai sutrukdo Haufo pasakų išleidimą J.Jabl. Niekus pasakei. Tik kitam kalbą sutrukdei, visiems brangų laiką sugaišinai J.Paukš. Čia jam pasigyrimus sutrukdė sargas V.Krėv.
^ Mirti žmoguo nesutrukdýsi, ne Rdn.
| refl.: Dėl nenumatytų kliūčių darbas susitrùkdė DŽ1. Kaip apsirgom, tai susitrùkdė visi darbai Krs.
2. sugaišinti, sutrukinti: Atėjus kaimynė sutrùkdė, teip ir nebaigiau tądien Krs. Ar mes nesutrukdýsime? NdŽ.
| refl. NdŽ: Mes susitrùkdėm kokias tris valandas Vlkv.
ǁ refl. užsilaikyti, užsivilkinti: Augimas sustoja, susitrùkdo BŽ150. Taip susitrukdýs tas darbas, ka mas neišeisiam Vkš.
3. sutrikdyti, sukrikdyti: Sutrukdýti miegą NdŽ.
| prk.: Sutrùkdo žmogų ta šnabė, protas susisuka Pln.
| refl.: Bet staiga turgaus tyla susitrukdo rš.
užtrukdýti tr. K, NdŽ; R204, MŽ292, M, SkŽ64 sugaišinti, užlaikyti: Mane jis ilgokai užtrùkdė mieste DŽ1. Aš tau duosiu raštą, kad tavę niekas važiuojant neužtrukdytų BsMtII83(Dkš). Mane tos vilnos (vilnų verpi̇̀mas) labai užtrùkdė Rdm. Jūs mane užtrùkdėt, būčia jau miegojus Nm. Nuodėmai žmones užtrukdėt Vln2.
| refl. K.

kasýti, kãso, kãsė tr.
1. SD32, R, N, M, M.Valanč, S.Dauk krapštyti, trinti, zulinti niežtinčią odą, kad nustotų niežtėjus: Kas galvą kas (kãso) su nagais, blogai mislija J. Šuo, kasýdamas pautus, zembia, inzga J. Stipriai kasyti kaktą rš. Pradėjau kasýti savo blauzdas Bgs. Kasė sau galvą it bulvių pritrūkę M.Valanč. Jis kãso galvą, nugarą Brž. Aš tik akis kasau (it po sapno) Šts. Kiaulė gula kasoma Vlkš. Užmigo ir knarkia it šuo, galvą kasomas M.Valanč. Parėjo bėdulis namo, kasydamas pakaušį BsPII182. Irgi svečiai visi, tyloms kasýdami galvas, kas tam strokui reik, nei šiaip, nei taip n'išsimanė K.Donel.
^ Kam niežti, tas kãso Ds. Nei arklys arklio veltui nekaso B, J.Jabl, Plt, Rz, Pnd, Grl, Dkš. Kožnas savo nosį kasykime (pasižiūrėk į save, pasijuok iš savęs) B. Žemė tik kasoma sako dėkuo Ggr.
| refl. intr., tr.: Kasaus, trinuosi SD36. Vaikas rusinas (zuzinas), kad kãsos J. Nustok kasytis, bo negražu! Šln. Kam niežta, tas tekasos Sim. Gyvent ramybėj ir kulnus kasytis B.Sruog. Pusę dienos rūko, pusę dienos kasosi, o dirbti nėra kada rš. Arklys, kasydamasis galvą, išsidūrė akį Bsg.
2. N skusti, grandyti: Mėzrus kailio, plaukus nuo kailio kasýk, kad būtum minkštas J.
apkasýti tr. LVI93; N pakasyti.
atkasýti tr. atkrapštyti, atitrinti: Atkasýk bluzgas iš galvos J.
| prk.: Taip atkãsė (įkyrėjo) man jo kalba, kad net pyktis paėmė Ds.
◊ aki̇̀s atkasýti šiek tiek pamokyti: Vaikui akys jau atkasytos rš.
káilį (šónus) atkasýti primušti: Aš tau atkasysiu kailį botagu! Ds. Tau reikia gerai atkasýti šónus, tai klausysi Ut.
kùprą atkasýti prikamuoti: Kolei skolą išmoki, tai kùprą gerai atkãso Ds.

×dakasýti (hibr.) tr., intr. įkyrėti: Mane taip dakãsė šitas susiedas Dbk. Jis man jau dakãsė in gyvam kauli Lš.
įkasýti
1. tr., intr. įtrinti, įpilti, įkirsti: Rambus arklys nenorėjo bėgti, bet kai įkasė gerai šoną su botagu, tai pasileido šuolio Š. Lietus arkliam įkasė Lp. Aš tau taip įkasysiu, kad tu daugiau nebenorėsi! Ds. Aš tau įkasýsiu šunio poterius botagu! Km.
2. refl. įsitraukti į kasymą: Kai įsikasai, tai nagų nebegali atitraukti Š.
iškasýti tr.
1. SD419, LVI748, Sut, Š nagais išzulinti, ištrinti niežtinčią odą: Jeigu bernui nugarą niežti, iškasýs su nagais J.
| prk.: Vai tau reikia su rykšte iškasyti (išpliekti) pasturgalį Lbv.
2. iššukuoti, iškasinėti; išgrandyti: Išplukdė, iškãsė, išmazgojo upėje kumelaitę Gs. Nuo tos košės katilas tiek prisvilęs, kad nė iškasyti negaliu Trk. Ponia iškãsė (išpešė) keturis plaukus ir liepė padaryti vinis (ps.) Msn.
^ Puiki pana, kaip iškasýta Šts.
◊ káilį (×kalniẽrių) iškasýti primušti: Tau tik brūklį paimt ir kailį iškasyt Skr. Kai ateis tėvas, tai tau iškasys kalnierių Srv.
nukasýti tr.; R7, N
1. nagais nukrapštyti, nutrinti niežtinčią odą: Nukasiau galvą kruvinai iš niežėjimo J.
| prk.: Anas jai ir gerai nukaso vadelėm pečius Prng.
| refl. tr.: Kūdikis šašus nusikãsė KI15.
2. nuskusti: Nuskutu, nukasau SD231.
pakasýti tr. nagais pakrapstyti, patrinti niežtinčią odą: Pakasyk nugarą! On. Pelyte, pakasyk man čia po kaklu! rš. Aš jam pakasiaũ OG289. Pakãsė pakãsė viršugalvį ir išėjo Dkš. Jegu jam niežti nugarą, pakasýk J.
| refl. tr., intr.: Taip niežti, kad norisi pasikasyti Rk. Kiaulė pasikãsė an obelį ir nubėgo Ds. Nėr kada galvos paskasyt (labai daug darbo) Vdšk.
◊ gálvą pasikasýti pagalvoti: Reikia galvą pasikasyti Plv.
liežùvį pakasýti paplepėti: Rūpi liežuvis pakasyt Ds.
káilį (nùgarą, šóną) pakasýti primušti: Kad niežti kailis, tai aš greit pakasysiu! Ds. Siusk siusk, must, nori, kad nùgarą pakasýčiau Vvr. Jus bežiūrint sutvarkysiu: pančiu šoną pakasysiu B.Sruog. Ateina debesys – tau nùgarą pakasỹs Ds.
pérkasyti tr.; SD229, N kiaurai, iki kraujo nukasyti: Ans párkasė skūrą J.
prakasýti tr.; R pratrinti, prakrapštyti kiaurai, iki kraujo: Besikasydamas prakasai kruvinai J.
prikasýti intr.
1. privarginti: Nu ir prikasė man liga Ds.
2. refl. prisirinkti nešvarumų, priskresti kasantis: Prisikaso ir panagiai, bekasantys staibius Šts.
užkasýti tr. užkapstyti: Užkasýk pėdas, kad nebūtum pažinti J.

gaiši̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no tr.
1. trukdyti (žmogų, laiką, darbą): Ar aš jus negaišinù? Šk. Kam tu jį gaišini̇̀, leisk, tegu darbą dirba Lš. Nueina [kieminėtis] ir gaišina žmones Jnšk. Tokiom pasakom gaišiname dienas Pn. Negaiši̇̀nk jįjį nuo darbo J. Nieks nuo miego negaišins KlvD142.
^ Svečias dvejus namus gaišina J.Jabl. Pradžia darbą gaiši̇̀na Lš. Pats negaišk ir kitų negaiši̇̀nk Kt.
| refl.: Nesigaiši̇̀nk (negaišk), pareis motina pietų Skr. Muma (mums) nesigaišiñs laikas PnmA. Nesigaišina viens antrą N.
2. leisti, eikvoti: Kiekvienas bara, jog tat dykų dykai gaišinami pinigai Žem. Tai druską gaišina! Kp. Negaišink pinigų, jaunų agurkų J. Dėl ko mano turtą teip gaišini? End. Kaip būtų jis lobį jo gaišinąs MP278.
3. pamesti, prapuldyti: Neduosiu peiliuko, tu gali gaiši̇̀nti Vj.
4. gadinti; naikinti: Amžius gaišina gražybę M. Krūmus ir girias linksmas jau giltinė suka ir grožybes jų gaiši̇̀n draskydama vėtra K.Donel. Toks vėjas dideliai gaiši̇̀na rugius [pavasarį] Als.
5. naikinti, žudyti: Keturias dienas muses gaiši̇̀nom Krok. Mistras senu įpratimu visados norėjo tokiais antpuoliais lietuvius gaišinti ir novyti S.Dauk.
| Prasimanė ana boboms vaikus gaišinti (daryti abortus) Skd.
6. badu stapinti, dvasinti, marinti: Jeigu laikai gyvulį, tai jo negaiši̇̀nk Lš.
apgaiši̇̀nti tr. apnaikinti: Didumą karpų apgaiši̇̀no nuo rankos Pn.
išgaiši̇̀nti tr.
1. sutrukdyti: Atėjęs išgaiši̇̀no mane visą vakarą Sdb.
2. išeikvoti; išleisti: Valstybės turtą išgaiši̇̀nti BŽ485. Jinai, marti, išgaiši̇̀no visus gyvolius J. Išgaiši̇̀no visus pinigus Lnkv. Tai tu išgaišinai̇̃ visus degtukus! Pl. Išgaišinai̇̃ visą alų Trs. Išgaišint tai tu moki, bet uždirbt nei kiek Srv. Atskrido musė iš Prūsų žemės ir išgaišino arielką NS1860.
| refl.: Kada tėvas numirė, tėvo turtai išsigaišino BsMtII37.
3. pamesti, prapuldyti: Aš savo pančekas išgaišinaũ Dsn. Iš pradžių vijaus, bet kur ten pavysi – tuoj ir iš akių išgaišinaũ Trgn. Metrikai išgaišinti, nežinom metų Dglš.
| Kap aš jojau per tamsią girelę, išgaišino žirgelis kelelį (d.) Tvr.
| refl.: Tu saugokis, kad pats neišsigaiši̇̀ntum (nepaklystum) Lkm.
4. išnaikinti; išgadinti: Dilgynes, žoles išgaiši̇̀nti KI160. Užeitinès karpas tai aš išgaiši̇̀nsiu, o gimtinès tai ne Ad. Tu visus piktuosius atmeti ir išgaišini vardą amžinai prš. Miestą jų ižgaišino DP50. Karalystė … bus ižgaišinta, ir namai ant namų grius DP117.
^ Iš pado išgaišinti (iš pamatų išnaikinti) N.
| refl.: Indai išsigaiši̇̀no (išsimušė bevartojant) Ln.
5. išžudyti, išnaikinti: Buvom išgaišinę muses, ir vėl atsirado Krok. Išgriaus lizdą ir žvirbliukus išgaišins BsPII22. Labai daug visokių kirminų apnikti, nuo didžiųjų medžių juos visai nebuvo galima išgaišinti prš. Badas bei ligos vaiską išgaiši̇̀no KI114. Aš anus išgaišinsiu iš žemės I. Norėjo išgaišint visas žmones iš to miesto MP244.
6. išdvasinti, išmarinti: Su tokiu pašaru visas avis išgaiši̇̀nsi Dkš.
7. refl. išsivarginti, išeikvoti jėgas: Per kiaurą naktį šoko, klykė, dainavo, labiau išsigaiši̇̀ndamas per vieną šeštadienį neg per šešias darbo dienas Vaižg.
| Gal pasieis – neišsigaiši̇̀nęs kuilys, seniai buvo prie kiaulių Bsg.
8. refl. Grg pasidaryti abortą: Kažkokia kita merga išsigaišinusi ir beveik galą gavusi I.Simon. Motriškai nėščiai ar nepakišai žoles, kad išsigaišintų? P.
nugaiši̇̀nti tr.
1. pamesti, prapuldyti: Jis nugaiši̇̀no jau pirštines J. Tik nugaiši̇̀nk man botagą! Ktk.
2. nudvasinti, numarinti: Paršelį nugaiši̇̀no Prn. Žiūrėk, nenugaišink vištuko Mrj.
pagaiši̇̀nti tr.
1. nuo darbo atitraukti, patrukdyti: Nepykit, kad jum (jus) kiek pagaiši̇̀nsiu Jnšk.
| Lytus visus darbus pagaišina (sutrukdo) Plv.
2. prapuldyti, pamesti: Pagaišinaũ peilį Dglš.
3. panaikinti, sunaikinti: Akčyžės ir muitas pagaišinami A1884,112. Medų išimdami daug bičių pagaišinat, o tatai auliui iškadą daro S.Dauk.
4. pagadinti: Kur pagaišinai kojas, kad šlubas? Ktk.
5. nudvasinti: Pagaišiñs gyvulius Lp.
6. refl. Skd pasidaryti abortą.
pragaiši̇̀nti tr.
1. versti sutrukti, praleisti veltui laiką, sugaišinti: Jis tik pragaiši̇̀no mane visą dieną Pn. Mano diena gerui nepragaišinta Db.
2. praleisti, išeikvoti: O kada vis pragaišino, stojos didis badas toje šalyje BtLuk15,14. Dejavo ir blaškėsi tik tie, kurie jau pragaišinę buvo turtus V.Kudir.
| refl.: Besiprovodamas visai prasigaišinaũ Pns.
3. pamesti, prapuldyti: Kur aš dar tą adatą pragaišinaũ! Alv. Pragaišinaũ svetimą peilį, dabar reiks atpirkt Skr. Tu pragaišinsi repleles, duok man Švnč.
| Ganė Kasė jaučius …, ganydama pragaišino LB128.
| refl.: Po tą kalną, dobilyną, tę mergelė jaučius ganė, ganydama prasgaišino, ieškodama užblūdino (d.) Vlk.
4. išnaikinti, išdildyti: Ir tuomi kartu nepragaišinsiu miesto I. Juokas ir bėdas pragaiši̇̀na Krok.
5. išžudyti, išnaikinti: Vaina daug pragaiši̇̀no žmonių Lz.
6. suvarginti: Tas visas darbas turi mane pragaiši̇̀nti Vrb.
prigaiši̇̀nti tr.
1. privarginti, prikamuoti; prispausti: Napoleonas, norėdamas inglėnus (anglus) prigaišinti, buvo užgynęs nuo jų sukrų (cukrų) pirkti Gmž.
2. primarinti, badu pridvasinti: Prigaiši̇̀ntas kačiukas Pn.
sugaiši̇̀nti tr.
1. sutrukdyti: Sugaiši̇̀no tik dieną, ir nieko nepelniau nuvažiavęs [į turgų] Jnšk. Mane smarkiai sugaišino turkų muitinės valdininkai Šlč.
| refl. tr.: Nenorėdama dieną susigaišint, vakare vėlai pabulėlių (vystyklėlių) ėjo ant ežero liepto išsiskalbt BsPI70.
2. išeikvoti: Kam turtą sugaiši̇̀nti KII251. Jų nesušelpėm, savo sugaišinom B.
3. sunaikinti: Kitas knygas, čia pat padėtas, ji rado ugnimi sugaišintas prš. Jis suardo driūtus miestus ir sugaišin kunigaikščių žemes Bb1Sir28,17. Tas visas džiaugsmas tapė dabar per šitą atsitikimą sugaišintas prš.
^ Pamečiau žiedą po variniu tiltu, atmirado mėnuo, sugaišino saulė (rasa) J.Jabl.
4. sukliudyti: Triukšmadariai žmonėms miegą sugaišino rš.
5. išžudyti: Visus jos neprietelius sugaišino SE216.
užgaiši̇̀nti tr.
1. sutrukdyti, versti sugaišti: Užgaiši̇̀no mane šiandie mieste, ir sutemo, kol parvažiavau Jnšk. Kažin, ar laivo neužgaišino audra rš.
2. nudvasinti, sulaisinti: Užgaiši̇̀ntas arklys Lp.

gaiši̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no tr.
1. trukdyti (žmogų, laiką, darbą): Ar aš jus negaišinù? Šk. Kam tu jį gaišini̇̀, leisk, tegu darbą dirba Lš. Nueina [kieminėtis] ir gaišina žmones Jnšk. Tokiom pasakom gaišiname dienas Pn. Negaiši̇̀nk jįjį nuo darbo J. Nieks nuo miego negaišins KlvD142.
^ Svečias dvejus namus gaišina J.Jabl. Pradžia darbą gaiši̇̀na Lš. Pats negaišk ir kitų negaiši̇̀nk Kt.
| refl.: Nesigaiši̇̀nk (negaišk), pareis motina pietų Skr. Muma (mums) nesigaišiñs laikas PnmA. Nesigaišina viens antrą N.
2. leisti, eikvoti: Kiekvienas bara, jog tat dykų dykai gaišinami pinigai Žem. Tai druską gaišina! Kp. Negaišink pinigų, jaunų agurkų J. Dėl ko mano turtą teip gaišini? End. Kaip būtų jis lobį jo gaišinąs MP278.
3. pamesti, prapuldyti: Neduosiu peiliuko, tu gali gaiši̇̀nti Vj.
4. gadinti; naikinti: Amžius gaišina gražybę M. Krūmus ir girias linksmas jau giltinė suka ir grožybes jų gaiši̇̀n draskydama vėtra K.Donel. Toks vėjas dideliai gaiši̇̀na rugius [pavasarį] Als.
5. naikinti, žudyti: Keturias dienas muses gaiši̇̀nom Krok. Mistras senu įpratimu visados norėjo tokiais antpuoliais lietuvius gaišinti ir novyti S.Dauk.
| Prasimanė ana boboms vaikus gaišinti (daryti abortus) Skd.
6. badu stapinti, dvasinti, marinti: Jeigu laikai gyvulį, tai jo negaiši̇̀nk Lš.
apgaiši̇̀nti tr. apnaikinti: Didumą karpų apgaiši̇̀no nuo rankos Pn.
išgaiši̇̀nti tr.
1. sutrukdyti: Atėjęs išgaiši̇̀no mane visą vakarą Sdb.
2. išeikvoti; išleisti: Valstybės turtą išgaiši̇̀nti BŽ485. Jinai, marti, išgaiši̇̀no visus gyvolius J. Išgaiši̇̀no visus pinigus Lnkv. Tai tu išgaišinai̇̃ visus degtukus! Pl. Išgaišinai̇̃ visą alų Trs. Išgaišint tai tu moki, bet uždirbt nei kiek Srv. Atskrido musė iš Prūsų žemės ir išgaišino arielką NS1860.
| refl.: Kada tėvas numirė, tėvo turtai išsigaišino BsMtII37.
3. pamesti, prapuldyti: Aš savo pančekas išgaišinaũ Dsn. Iš pradžių vijaus, bet kur ten pavysi – tuoj ir iš akių išgaišinaũ Trgn. Metrikai išgaišinti, nežinom metų Dglš.
| Kap aš jojau per tamsią girelę, išgaišino žirgelis kelelį (d.) Tvr.
| refl.: Tu saugokis, kad pats neišsigaiši̇̀ntum (nepaklystum) Lkm.
4. išnaikinti; išgadinti: Dilgynes, žoles išgaiši̇̀nti KI160. Užeitinès karpas tai aš išgaiši̇̀nsiu, o gimtinès tai ne Ad. Tu visus piktuosius atmeti ir išgaišini vardą amžinai prš. Miestą jų ižgaišino DP50. Karalystė … bus ižgaišinta, ir namai ant namų grius DP117.
^ Iš pado išgaišinti (iš pamatų išnaikinti) N.
| refl.: Indai išsigaiši̇̀no (išsimušė bevartojant) Ln.
5. išžudyti, išnaikinti: Buvom išgaišinę muses, ir vėl atsirado Krok. Išgriaus lizdą ir žvirbliukus išgaišins BsPII22. Labai daug visokių kirminų apnikti, nuo didžiųjų medžių juos visai nebuvo galima išgaišinti prš. Badas bei ligos vaiską išgaiši̇̀no KI114. Aš anus išgaišinsiu iš žemės I. Norėjo išgaišint visas žmones iš to miesto MP244.
6. išdvasinti, išmarinti: Su tokiu pašaru visas avis išgaiši̇̀nsi Dkš.
7. refl. išsivarginti, išeikvoti jėgas: Per kiaurą naktį šoko, klykė, dainavo, labiau išsigaiši̇̀ndamas per vieną šeštadienį neg per šešias darbo dienas Vaižg.
| Gal pasieis – neišsigaiši̇̀nęs kuilys, seniai buvo prie kiaulių Bsg.
8. refl. Grg pasidaryti abortą: Kažkokia kita merga išsigaišinusi ir beveik galą gavusi I.Simon. Motriškai nėščiai ar nepakišai žoles, kad išsigaišintų? P.
nugaiši̇̀nti tr.
1. pamesti, prapuldyti: Jis nugaiši̇̀no jau pirštines J. Tik nugaiši̇̀nk man botagą! Ktk.
2. nudvasinti, numarinti: Paršelį nugaiši̇̀no Prn. Žiūrėk, nenugaišink vištuko Mrj.
pagaiši̇̀nti tr.
1. nuo darbo atitraukti, patrukdyti: Nepykit, kad jum (jus) kiek pagaiši̇̀nsiu Jnšk.
| Lytus visus darbus pagaišina (sutrukdo) Plv.
2. prapuldyti, pamesti: Pagaišinaũ peilį Dglš.
3. panaikinti, sunaikinti: Akčyžės ir muitas pagaišinami A1884,112. Medų išimdami daug bičių pagaišinat, o tatai auliui iškadą daro S.Dauk.
4. pagadinti: Kur pagaišinai kojas, kad šlubas? Ktk.
5. nudvasinti: Pagaišiñs gyvulius Lp.
6. refl. Skd pasidaryti abortą.
pragaiši̇̀nti tr.
1. versti sutrukti, praleisti veltui laiką, sugaišinti: Jis tik pragaiši̇̀no mane visą dieną Pn. Mano diena gerui nepragaišinta Db.
2. praleisti, išeikvoti: O kada vis pragaišino, stojos didis badas toje šalyje BtLuk15,14. Dejavo ir blaškėsi tik tie, kurie jau pragaišinę buvo turtus V.Kudir.
| refl.: Besiprovodamas visai prasigaišinaũ Pns.
3. pamesti, prapuldyti: Kur aš dar tą adatą pragaišinaũ! Alv. Pragaišinaũ svetimą peilį, dabar reiks atpirkt Skr. Tu pragaišinsi repleles, duok man Švnč.
| Ganė Kasė jaučius …, ganydama pragaišino LB128.
| refl.: Po tą kalną, dobilyną, tę mergelė jaučius ganė, ganydama prasgaišino, ieškodama užblūdino (d.) Vlk.
4. išnaikinti, išdildyti: Ir tuomi kartu nepragaišinsiu miesto I. Juokas ir bėdas pragaiši̇̀na Krok.
5. išžudyti, išnaikinti: Vaina daug pragaiši̇̀no žmonių Lz.
6. suvarginti: Tas visas darbas turi mane pragaiši̇̀nti Vrb.
prigaiši̇̀nti tr.
1. privarginti, prikamuoti; prispausti: Napoleonas, norėdamas inglėnus (anglus) prigaišinti, buvo užgynęs nuo jų sukrų (cukrų) pirkti Gmž.
2. primarinti, badu pridvasinti: Prigaiši̇̀ntas kačiukas Pn.
sugaiši̇̀nti tr.
1. sutrukdyti: Sugaiši̇̀no tik dieną, ir nieko nepelniau nuvažiavęs [į turgų] Jnšk. Mane smarkiai sugaišino turkų muitinės valdininkai Šlč.
| refl. tr.: Nenorėdama dieną susigaišint, vakare vėlai pabulėlių (vystyklėlių) ėjo ant ežero liepto išsiskalbt BsPI70.
2. išeikvoti: Kam turtą sugaiši̇̀nti KII251. Jų nesušelpėm, savo sugaišinom B.
3. sunaikinti: Kitas knygas, čia pat padėtas, ji rado ugnimi sugaišintas prš. Jis suardo driūtus miestus ir sugaišin kunigaikščių žemes Bb1Sir28,17. Tas visas džiaugsmas tapė dabar per šitą atsitikimą sugaišintas prš.
^ Pamečiau žiedą po variniu tiltu, atmirado mėnuo, sugaišino saulė (rasa) J.Jabl.
4. sukliudyti: Triukšmadariai žmonėms miegą sugaišino rš.
5. išžudyti: Visus jos neprietelius sugaišino SE216.
užgaiši̇̀nti tr.
1. sutrukdyti, versti sugaišti: Užgaiši̇̀no mane šiandie mieste, ir sutemo, kol parvažiavau Jnšk. Kažin, ar laivo neužgaišino audra rš.
2. nudvasinti, sulaisinti: Užgaiši̇̀ntas arklys Lp.