Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (1250)
ištrauki̇̀mas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.
Lietuvių kalbos žodynas
užtrauki̇̀mas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.
Lietuvių kalbos žodynas
parsivolióti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
volióti, -iója, -iójo K.Būg, NdŽ, võlioti, -ioja, -iojo KGr350, K, K.Būg, NdŽ, KŽ
1. tr. R, MŽ, N, KBII195, K, M, Rtr, Š, FrnW, NdŽ verčiant risti, ritinti, ridenti: Statinę volióti DŽ. Vyrai sušilę, dulkėti voliója rąstus Prn. Ir tu jau pristojai upėn medžių voliót? Sdk. Jau akmens ant akmeno voliósiu, bet ganyt daugiau nebeisiu LKT239(Žml). Uždeda šiaudų aba žabų uždeda, pask[ui] voliója akmenus i juos paskandina, tuos linus vanduo apsemia LKT237(Kri). Vienas turi [riečiamą audeklą], kitas te tą velenėlį volióji, taisai ir audi Kpr. Atatraukia, rykštes atatraukia ir skietą atatraukia, tai vėl voliója voliója [audeklą] Kp. Paimk viedrą iš telioko, zerletis, volios perdien Klt. Bijau, kad ravan karvė neansgrūstų, reiks voliót Mlt. Pamačiau: kiškį veršis žolėj voliója Klt. Drėgną molį galima minkyti, spausti, volioti, tempti, lipdyti ir duoti jam norimą formą rš. An kočėlo suvynioja ir an stalo voliója [lininius skalbinius], jiej pasdaro minkštesni ir lygesni Kpč. Įkiša į maišą tą audeklą, tada į kubilą deda i voliója, i voliója Gsč. Šitą milą suminkai, sušlapini, tada padirbi kočėlą storą par visą audeklą, vynioji šiteip ir volióji volióji ir kad suveli gražiai! Plvn. Su ta, kur voliója – tai kultuvė Vb. Volió[ja]u volió[ja]u, nešio[ja]u nešio[ja]u cibulius, – lyja Klt. Antanas vėl pradėjo pirštų galais volioti ant stalo duonos trupinėlius A.Vien. Sėklines roputes reik miltkalkiais apbarstyti, arba tuose mažumą volioti Kel1852,75. Jie (žvejai) tuo ją (karaliaus dukterį) išnešė ant kranto, pradėjo suptie, voliotie, ir išbėgo iš jos vanduo BsPIV204(Brt).
| Voliók voliók, bernužėli, ne tep sopa pilvužėlį DrskD240.
| Volióji volióji tą vaiką, to juosta ilgiausia Slm.
ǁ refl. H, H184, M, Rtr, NdŽ ristis: Kreivas rąstas sunkiai voliójasi DŽ1. Voliotisi Q616. Atsigulė ant kranto i voliojas į upę LTR. Voliojosi voliojosi i prisivoliojo skruzdėlyną LMD(Trs). Metant audeklą, kamuoliai voliójas te kokiam tenai sykely[je] ar kokioj skrynelėj Kp. Tas bliukis voliójas, tas pagalys išdaužo [javus] Gsč. Kulia su kūlokais, voliójas, o tie kūlokai ir daužo javus Šmn. Pakilo kaip ripka ir voliójas, šviečias tokia ugnis Grž. Sako, kur kamuoliukas voliósis, ten eik i tu (ps.) Klm.
| Užkuria pečių, tai dūmai tik voliójasi toj troboj Srj.
ǁ sergantį vartyti, prižiūrėti: Prisprašė ligą (nepasisaugojo), o dabar aną jau pusmetį po lovą volióji Tr. Vyras serga, nevaikšto, treti metai voliójam, vai, vai Vlk. Kas gi mane nori voliót [sergančią]? Slk.
ǁ sukant, raičiojant gaminti, daryti: Knatus volióji iš linų, sušlapini taukuos, – visom vakaruškom užtenka Slm. Galuose [lovio] du vėlikai basomis kojomis spardydavo ir voliodavo milą po šiltą vandenį iš vieno lovio galo į kitą, kol suveldavo LEXVIII455. Pakulas sudedam an stalo ir voliójam, kuodelius darom DrskŽ. Aš voliótų kleckų negaliu valgyt Rdm. Mes voliódavom ant blėtos tuos riešutėlius [iš saldžios tešlos], išsikepdavom Velykom pagardyt Sk.
2. tr. Šlč, NdŽ vartant velti: Burnon [kąsnį] indedi: volióju volióju kaip ir kelmą kokį Jž. Šaukščiuką burnon indėjo, tai voliójo voliójo (negalėjo nuryti) Lb.
| prk.: Jis voliojo tuos pažįstamus žodžius burnoje lyg šiltus virtinius rš.
^ Kad tavo vilkas mėsą voliótų Švnč.
| refl.: Sausa duona, nepralenda pro koserę: voliójasi voliójasi Drsk. Jei aš ką suvalgau, tai man negerai, voliójas tę po pilvą kas Vrn.
| Sunki žemė, plūgu iškeli, voliójas, nelenda, ir tiek Krč.
ǁ nešioti, dėvėti: Gerai, kad [drabužis] didelis, tegu voliója Vrn.
3. tr. risti į gubas, daryti pėdus: Avižas, miežius voliódavom, surišdavom į gubeles Bsg. Dobilams apdžiūvus pradalgėse, voliodavome į pėdus Grš. Žirnius – paėmei viršūnę su pjautuvu – voliók ir voliók Dg.
ǁ sunkiai vartyti kita puse: Vartai vartai, volióji volióji šlapius šituos miežius, kai paliūtė Klt. Nusbodo anas (šienas) mum ir voliót, davėm davėm gal penkias dienas tą patį Slk. Nuo ryto šieną volióju, grebelioju Kvr. Kad ne pagada, tai volióji tu jį, šitą šieną, volióji, kočioji kočioji Klt.
4. refl. SD168, SD390, R, MŽ, MŽ536, Sut, N atsigulus raičiotis, vartytis: Nors voliókis po kluoną – didžiausias kluonas Klt. Dabar upelis išdžiūvęs, voliótis galima Tršk. Ištaisyta keliai, tai koc voliókis Žl. Buvo pieva gražiausia, voliókis, kad nori Kvr. In slenksčio nugriuvo, voliójas, rėkia [vaikas] Klt. Voliójas po padlagą, čipryną nuo galvos peša – nebegali kentėt Kp. Tei negražu, nesivõliok! Erž. An, Juzia rave voliójas i nepasikelia [iš silpnumo] Dglš. Jai (motinai) visai užtino [koja], jin voliójosi an kiemo, jau visai silpna buvo (įkąsta gyvatės) Bsg. Aukščiausių ponų viens, prisiėdęs ir visokių rinčvynių svetimų prisikošęs, võliojos ant aslos ir prasikeikdamas rėkė K.Donel. Jūs teip darot, kad tik juokis ir voliókis Lnkv. Voliójas iž juoko, o žmonėm strokas DrskŽ. Tokia pievutė buvo, atsigulė, tiek voliójasi, tiek voliójasi Kbr. Diegliai būna labai stiprūs ir nuolatiniai, todėl arklys smarkiai daužosi, dreba, dairosi į šonus, voliojasi rš. Kartą arklį teko matyt, nu tai bitės jį sukandžiojo, nu tai tiek voliójos tas arklys, tiek voliójos Ppl. I skūra nusmuko [sergančiam arkliui], nebeatsikelia, voliójas Kri. Arklys voliójasi ažvertęs kojas Krs. An naujo sniego – tai šunes voliódavosi Snt. Kad ažuodžia valerjonus [katė], tai pradeda voliótis da neažgriaužus Svn. Kiaulės voliójas tvarte, nepasikelia in kojų (labai riebios) Klt. Parvažiavau – jau karvė voliójas an žemės priputus Grz. Jons nuvedęs pasijungė – negal paart: jautis pradėjo strapinėt, paskui voliotis BsPIII6(Nm). Balandžiai labai kasdavo tuos spalius, voliódavos ant stogo Sk. Jeigu tvarte papili pjuvenų, tai ta kumelikė tur voliótis voliótis Jrb. Jei arklys po tvora voliojas – vogs (priet.) Pnd. Jei šunes voliojas – bus sniego prš. Vasarą ant rasų rytais voliotis [turint niežų] LMD(Sln). Pirmą kartą griaudžiant, liepia vaikam griūti ant žemės ir voliotis LTR(Pn). Katė voliójas prieš lietų Aln. Atvedė tada jį (berniuką) jop ir kad jį (Jėzų) išvydo, perplėšė jį tuojaus dvasia ir parpuolęs and žemės voliojos vis putodams Ch1Mr9,20.
^ Voliojasi lyg arklys po darbo LTR(Auk). Voliojas kaip šuo ant pusnyno LTR(Pp). Voliójas kai kiaulė OZ61. Vaikai po smėlį voliójas kaip arkliai Šmn. Ko voliojies kai drignių apsiėdęs?! LMD(Klvr). Voliojasi kaip katė musmirėmis apsiėdusi PPr441. Bepigu Lazdienei nesivolioti kaip pampuškai taukuose, kad jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem. O, būdavo, bruknių nuvažiuodavom – voliókis (labai daug) Slm. Miške gimęs, miške augęs, išėjęs į lauką voliojasi (volas) Lnkv. Juoda karvė po padlagą voliojas (blusa) LTR. Raudonas diedukas po pelkę voliojas (liežuvis) LTR(Grk).
ǁ NdŽ vartytis, raičiotis purve, dulkėse ir pan.: Griūna an kūdrą ir voliojas Pn. Po tą sniegą voliódavomės iki vakaro Dkš. Nugriuvau pusnėj i voliójuos nugriuvus Klt. Voliójies po mėšlą – baltas nebūsi Dg. Smaks da gerą valandą savo kraujuos voliójos Sch239. Nuo žirgo puoliau, purvynėly voliojaus (d.) Nm. Kiaulė võliojas purvuose KII336. Kiaulės po dumblą voliójas JT511. Krato paršam, krato, o paršas voliójas kai upėj Klt. Nu tai jau te kapstos, voliójas, vartosi kiaulės tose dulkėse Pin. [Varyklose] anos (kiaulės) ilgai voliójas, o kaip lytus, tai blogai ganyt – bėga namo Škn. Prie pabalio kokio kiaulės insiknisa i voliójas Šmn. Girtuoklis võliojasi purvuose KI628. Ogi šičia tai voliójas voliójas, kad maudos maudos [vištos] Kp. Va vištos voliójas po daržus – vyk bjaurybes! Mžš. Kūginio pašalėj duosiu vištom voliótis Kp. Kiaulė po nuplukymo (paraštėje nuplaukymo) vėl voliojosi purvyne BB2Ptr2,22. Kaukite nu jūs, piemenys, bei šaukite, voliokitės pelinuosu BBJer25,34. O voliotis purvuose su jomis (kiaulėmis) MP183.
| prk.: Visada voliojams grieke PK120.
5. refl. sunkiai eiti: Voliójuos voliójuos in karvę Dg.
ǁ KŽ valkiotis.
ǁ prk. dirbti klupinėjant, ropojant: Gerai, kad anksčiau nusikasėm, dabar va pradėjo pilt – voliokis po dumblynę, da roblom Mžš. Volio[ja]us volio[ja]us bulbose, paki nukasiau Klt.
6. refl. gulint vartytis, gulėti, tvarsytis, ilsėtis: Nieko nėra dirbt, voliókis, ir visa, kap tinginys Mrs. Nieko neveikia, tik ką po lovą voliójas RdN. Šiaudų ataneša kūlį, pakloja, voliójams Kp. Kur noriu, te voliójuos, niekas negina Šmn. Kiaulioką susipeni, pavalgo i voliójas – niekur neina Klt. Ana mieguklė – kad tik lovoj voliótis Aln. Kada apyaušriu atsikeliu, pamaklinėju da teipom ir vėl voliójuos lovoj Slm. Mes su anūku ant lovukės vis voliójomės Srj. Galiu gyvent ir voliótis, gyvenu gerai ir be vyro Rtn. Regis, ir koks te ramumas [Palangoje] – smėly voliótis Slk. Pavėsy parpietį voliójos Jd. Voliójasi bernai su mergšėm Smn. Sėjimo laikas, reikia sėt, reikia akėt, o jis voliójas negyvas (girtas) patvoriuos Mžš. Menkiejai tura kariauti, didiejai – į lovą volióties Sg. Visos nakties nigdi neišmiegu, voliójuos voliójuos Klt. Voliójaus voliójaus ir negalėjau užmigt Mrc. To[je] nelaimingo[je] gadynė[je], kunegams besivoliojant Varnių katedros bažnyčia pritrūko kanaunykų su giedotojais M.Valanč. Pavėsiais didžiausi nupenėti šunys voliojasi Žem. Kai šilta, žvėrys suvargę, sušilę, voliojasi, o smirda… Žem.
| Kad ne tas daktaras, būtau gulėjęs te, kapuose voliójęsis Brš.
| prk.: Nor ir kvailas, bet piniguos voliójas Al.
^ Nenorėk pats vienas po raškažiaus taukus voliotis, o kiti žemes graužtų LTR(Vdk).
ǁ sergant gulinėti: Negaliu atsigaut, atgaut dvasios, teip ir voliójuos Brž. Anas visus metus voliójosi lovoj Dv. Mama čielą savaitę voliójos, mislijom – po mamai! Mžš. Žmona senai [patale guli], par visą žiemelę ir dabar voliójasi Antš. Du mėnesiu [ligonis] namie voliójos Dglš. Aš voliójaus po ligonines Dv. Dabar viską ima (renka visokius grybus), paskui ligoninėse voliójasi Žž. Nei sirgo, nei voliójosi – jau anta lentos! Drsk. Seniau nei sirgo tep, nei voliójosi Drsk. Man tik pirkioj voliótis, jau nedrūta Klt. Kad tik an patalo nereikt voliótis Aln. Uždraudė jai [gydytojas] ir voliótis, ir stotis Slm. Man dabar visa bėda, kad kiaulė voliójasi (serga) Mžš. Aš nenoriu to alaus, bo dėl to kad pasigeria i voliójas tris dienas Mžš.
ǁ girtam griuvinėti: Voliójas po žemę – nebepaeina [girtas] Sl. Kokia te veseilia, jei nesvoliója žemėsa (juok.) Drsk. Jis niekada girtas nesidaužė, nesivoliójo Grš. Plūdo jy – voliójiesi kap kiaulė Drsk. Jo nematėm girto voliojantis Dg.
ǁ vartaliotis, virtinėti: Iš pavasario [žvejodavau] su luotu, su tuo, kur voliójas LKT192(Zp).
7. refl. M.Valanč, NdŽ, Drsk, Al, Kpč, Krž, Jnš, Ob, Blnk gulėti, stūksoti, riogsoti, mėtytis: Tokie medžiai voliójasi ant tako – niekas nenuverčia Ėr. Nugi voliojos kaladė an skiedryno, po nakčiai – nėr Švnč. Šipuliukai voliójas atšokę nuog medžiagos Dv. Akėčios va po žolynus voliójas Snt. Visi dirbtiniai [daiktai] lauke irsta, akmuo tai jau voliójas Lel. Akminai voliójas kaip kumelio galvos Vgr. Būtų ji ant gatvės voliójusis, šita mėsa, nė šunys būtų jos neėdę Jrb. Papjauna penimą, tai voliójas visur mėsos, o pabuvus nebėr Žl. Dar buvo išausta viena [juosta], kur voliójos Rod. Drobinis ryzas dabar mažai besvoliója Šmn. Par mum obuolių alyvinių voliójas pilnas sodas Ant. Sako, ant lauko pelų maišas voliójasi, teip vaidindavosi te Krs. Kaip išórė, tai vėjas neša smėlį; kaip išnešė, tai kaulai ir voliójas JnšM. Grašiai nesvoliója an kelio LzŽ. Joja toliaus, žiūri – ant kelio medis voliojasi purvyne BsMtII22(Brt). Rado tris vištas, gaidys be kojos ir kiaura piesta prie durų voliojos LTR(Km).
^ Miške gimęs, miške augęs, pareina namo voliotis (rąstas) LTsV505(Sk).
8. refl. rangytis, raitytis, vyniotis: Anta viedro vandinio voliójasi liūliai – ir gyvi Drsk. O kai ištrūksta [starkui] gyvatė, tai ir voliójas an kluono tenai Kp. Pamatysi, žaltys arba gyvatė voliójasi ant kiemo Antš. Anys, želekčiai, ateina in tvartą, prie slenksčiui voliójas Klt. Kirmėlės žalios voliójas [mėsoje] Šmn. Piene voliójasi kirmėlės NdŽ. Kirmėlės voliójas kap botagai Srj. Ir voliójas kaip lydekis an rasos Ob. Tokie dideli lydžiai! Tai voliójas po tą griovį, vanduo nusekęs, tartum ranka imtum ir paimtum, gulia pakrašty Slm. Nueinu – bučiuj voliójas baisiausi du lydakaičiai Klt. Parodė jis jai – ant pieskų voliojosi lydeka BsPIV248(Brt).
◊ ×dur̃nių volióti
1. Lkš, Skdt, Ds dėtis kvailu, kvailioti: Sakyk tiesiai, ka dur̃nių volióji, misliji, ka niekas nesupranta Jnšk.
2. Glv, Trgn nieko neveikti, tinginiauti: Jūs čia atvažiavot dirbt, ar dur̃nių voliót? Bgs. Eik dirbt, užteks dur̃nių voliót! Snt. Užteks dur̃niai voliót, griebkis už darbo Vp.
šónus volióti mušti, daužyti: Žmonom [vyrai] šónų nevoliójo i neskriaudė Grnk.
ti̇̀nginį volióti nieko neveikti, tinginiauti: Ona ti̇̀nginį voliója ir runkelių neravi Švn.
voliójas kai (lygu LMD(Šl) i̇̀nkstas taukuosè Brž gerai gyvena.
apvolióti tr.
1. voliojant, ritinant prislėgti: Linus apvoliójom akmenim Brž.
2. apriesti, apvynioti: Kai reikia aust, tai tada sudžiūvę esti tos balanos, tai apvoliójai kartą, pusę karto apvoliójai veleną ir veleną įdedi staklė̃s Kp.
3. voliojant, ritinant aplipdyti: Kumpį intrini ir duona šita apvolióji (kepamą Velykoms aplipdo duonos tešla) Sld. Žuvis apibarstoma druska, pipirais, apvoliojama miltais arba džiūvėsėliais rš. Daromi kaštono dydžio kukulaičiai, apvoliojami miltuose rš.
ǁ prk. kiek pamokyti, palavinti: Pasižiūriu aš į tuos kiek pamokytus, gal nė neišmokytus, o tik apvoliotus moksle, – o jau nosis užrietę šaipos iš paprastų žmonių A.Mišk.
4. kiek apkramtyti, apvelti burnoje: Nesukramtau be dantų, kiek apvolióju, ir viskas Lel. Apvolióju da ben kiek [maistą burnoje] Žl.
5. KŽ, Skr apterlioti, sutepti: Duoda apvoliótos mėsos gabaluką ubagu[i], tas meldžias už dūšias Šlvn.
6. refl. apsiversti: Duok, kad net apsvoliótų! Dbk. Jeigu būtų stulpan, tai nebebūtų gyvi, tik mašina kelius kartus apsivoliójo PnmR. Kad eičia be lazdos, tai apsivolióčia ben kelius kartus Slm.
atvolióti
1. tr. voliojant atristi, atridenti: Atvolióti rąstą, statinę DŽ1. Tokią kaladę atvoliójo, nereikia nė kapot Všk.
| refl. tr.: Ką čia atsivolióji? – Matgi – siūlelius (siūlų ritę) Slm.
ǁ refl. atriedėti: Apie vidurį nakties i atsivolioja prie jo arklio galva, šnekėdama storu balsu LTR(Rm).
2. refl. sunkiai ateiti, atvažiuoti (ppr. blogu keliu): Nors ir labai sunkiai, bet šiaip taip atsivoliojom Alz. Iki atsivoliójom, ir vakaras atėjo Č.
3. refl. daugeliui ateiti, atvirsti, atplūsti: Neprieteliai lyg upė tvani; nugi ant mūsų atsivoliojasi RD193.
4. refl. tr. atsiriekti: Riekę atsivoliójau Pc.
įvolióti tr.
1. Š, Rtr, LTR(Rk), LMD(Sln) voliojant įristi, įridenti, įversti: Momą involiójom paklodėn ir keturiuos nešėm pirtin Slk. Gyva negyva [karvė], inverčia, involiója mašinon ir veža [į mėsos kombinatą] Pl. Žmogus šiaip taip įvoliojo mešką į ratus ir nuejęs vėl aria LMD(Šlv.)
| refl. tr.: Kubilą jau senis insivoliójo daržinėn – alaus daris Slm. Insivoliójo tą akmenį, nuvežė in tą lieptą Šmn. Pelytė gabalą tašlos insivoliójo urvelin Pnd.
ǁ refl. Dsm įriedėti: Ana (senutė) insikočiojo, insivoliójo balon Grv. Kaip medžias [lydys] voliojas ant smėlio, negali insvolioti marios (ps.) rš.
2. voliojant, ritinant aplipdyti: Intvoliója int miltus [žuvį] ir pakepa, gardžiau Nmj.
3. KŽ išterlioti, ištepti: Kur tu involiójai marškinius? LzŽ. Paėmė vieną kamašį, kad involioj[o] mėšle ir metė an kelio, kur ponia turėj[o] važiuot LTR(Srj).
| refl. KŽ: Neįsivoliók, vaike, purvynėn Š. An dirvono vaikai pagano [ištrinktas] aveles, kad neinsvoliotų pieske, kad nebūtų žemių josa šlapiosa Kpč. Paleido žirgą, kamanas padėjo epušėn, pats parėjo namo, įsivoliojo pelenuose ir renka aguonas LTR(Rk).
4. prk. įkrėsti rykščių: Įvoliójo dvidešimt penkias [rykštes]! Neškis! Šd.
išvolióti tr.
1. N, LL297 išridenti, išristi: Tą bačką reiks išvolióti ar į priengį Pc.
| Į stubą patalai išversti, štūlės išvoliótos Rsn.
ǁ refl. LL297 voliojantis išgriūti, išvirsti iš ko: Su visais rūbais, su kaldra, su marška jau iš lovos išsivolióta, žemėj jau guli [ligonis] Ant.
ǁ refl. voliojantis išlipti: Led iš lovos išsivolióju – teip sopa kojas Kp.
2. suritinti, surinkti (vasarojų) į pėdus: Vieno[je] ranko[je] dalgė, antro[je] grėblys, i teip, būdavo, išvolióji pėdą Skrb. Išriti, išvolióji tą pėdą, suriši Pl.
ǁ ritinant išvynioti: Išvolióji tą rutulį didžiausį: supelėję šmotais [šiaudai], supelėję… Slm.
3. refl. S.Dauk, Š atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: Pabuvau paslenkus, nugriuvau, braškėse išsivoliójau, ir gatava Kpč. Ji tuo[j] į vandenį, teip kai kiaulė išsivolió[ja], išsivolió[ja], išbridus tuo[j] pasipurto i eina namo Jrb. Karalius sako kumelei: – Upe eisi, išsimaudyk, dobilų pievoj išsivoliok MPs.
^ Pievukė geram vilkui išsivoliot (labai maža) Stk.
4. Rtr, KŽ, DŽ1 ppr. voliojantis išgulėti, sumaigyti; išminti: Bernai su mergomis išvoliójo pievą, rugius Š. Tie rugiai kaiminkos išvolióti, antai brydžių brydės Brt. Pievą išvoliójo, eina ne taku in vandenį Vžns. Tie kalniukai tę išvolióti [tarnaujant kariuomenėj] Kdl. Vakarais iš tos draugijos pareinant, tampa javų laukai išvolióti Plšk. Išvolióta sniegas aukštielnioko [briedžio] Klt. Laukus išvoliója šernai, javus Bsg. Miežiuos tai gal vištų būta, kad išvolióti Pnd. Besaugant išvoliójo [vištos miežius], jau liūgės vien Kpr. Te kaimynystė[je] išplėšė, išvoliójo uogas Brž. Išvoliójo kopūstus Trs. Išvoliójo, išguldė kvietkus Drsk. Kaip lūžo tvora, visas rūtas išvoliójo Užp. Ruja [kryžiokų] viską išteriojo, bitis išplėšė, javus išvoliojo A1883,95. Viens gaspadorius užtėmijo, kad po kiekvienai nakčiai avižos, pasėtos apie vieną medį, labai išvoliotos BsPIII309.
| Išgėriau stiklelį už save mažesnį, išvoliójau purvynėlį už save didesnį JD1340. Ažu savo grivinėlę išvoliójau purvynėlį (d.) Š. Aš pareisiu išmiegojęs, visus griovius išvoliójęs DrskD157.
5. Vs voliojant, ritinant aplipinti: Išvoliójame [miltų] lamantį po aguonas Drsk. Duonos riekę užsitepu, druska išvolióju ir valgau Žl. [Margučius] vašku išvoliója išvoliója ir apdažo Dg. Išvoliója išvoliója ir kepa kleckus supjaustę Dg. Kap kepsi žuvį, išvoliók miltuose Rdm. Tokį va blynelį padaro, miltuosna išvoliója, indeda žalių bulvių ir kepa Žsl.
6. Šlč voliojant išterlioti, ištepti: Pirk jam [drapanas], pataisyk, pasiūk – kaip išvoliódavo, teip išvoliõs Mžš. Persirengėlius vaišindavo leistiniais ir elgėsi su jais gerai, nes supykdyti jie išpertų ar išvoliotų sniege ar purvyne rš.
| refl. tr., intr.: Kažkur išsivoliójo švarką, visa nugara nešvari Jnš. Kur tu teip išsivoliójai, kaip kiaulė purvyne? Ps. Vilkas nueina balon, išsivolioja, tada ateina ant ugnies i gesina ugnį LTR(Žsl). Buvo priėdę [briedžiai], tai tik kelias šakeles pakramtė, išsivoliojo po sniegą Bsg. Pradėjo vėjas didesnis darytis ir pradėjo smirdėt, lyg būtų vėjas į ką išsivoliojęs BsPIII70. Išsivoliojau molin (molyje) LKGI220(Lp, Smn). Važiuot nelabai tesugeba, griovin įvažiavo, išsivoliójo visas Pnd. Šūdus pametu [tolyn], kad karvė neišsivoliót, tešmuo neišsitept Klt.
7. refl. gulint, voliojantis kurį laiką ką dirbti: Išsivoliójo po mašina visą dieną Aln.
8. refl. Sl sergant gulėti kurį laiką lovoje, išsivartyti: Penkias dienas išsivoliójau an patalo Šmn. Sirgau – perdien išsivoliójau Pv. Jegu jam įkąsdavo bitė, tai jis bent dvi paras išsivoliója ligonis Slm. Septynias savaites išsivoliójo (sirgo šiltine) Kvr.
9. refl. išsirangyti, išlįsti: Išsivoliójo iš po kojų gyvatė didžiausia, ruda Svn.
ǁ prk. sėkmingai ką padaryti, išsisukti iš pavojaus: Ledva su tuoj savo mergše išsivoliójau (sėkmingai išnešiojo dukrą), ba po aperacijos nėščia buvau Šlvn. Jie, kaip mokėjo, mėgino išsivolioti iš to politikos liūno Vaižg.
◊ ×dur̃nių išvolióti dėtis kvailu, nieko nesuprantančiu: Išvoliójau dur̃nių visą čėsą Ps.
nuvolióti tr.
1. nuristi, nuridenti tolyn ar žemyn: Jis nuvilko šalin pilną maišą, kurį Levukas būtų įstengęs tik šonais nuvolioti J.Avyž.
| refl. tr.: Nusivoliójo kubilą nuo to klojimo ir blaško, kulia Grž.
ǁ refl. Š, Slč nuriedėti tolyn ar žemyn: Kad teškė bernioką ant žemės, tas ir nusivoliójo pagal jaujos duris Ps. Pakalnėn lėkė stirniokas, kūlio kūlio nusivoliójo ir gulia išsitiesęs Slm.
ǁ refl. voliojantis nugriūti, nuvirsti nuo ko: Žiūrėk, kad žemėn vaikas nenusivoliót Slm. Viena nusivoliójo su visu motociklu nuo kalno Slm. Toks staigus iš vienos pusės buvo [kalnas], tai kamuoliukais gali nusivoliot Rd.
2. refl. Jnš atsigulus pasiraičioti: Tada broliai sakė kumelei: – Vyno upėje nusimazgot, šilko pievoj nusivoliot ir pagrįžt namo Sln.
3. voliojantis išguldyti, numynioti: Vaikai nuvoliojo žolę sp.
4. voliojant, ritinant aplipinti: Nuvolióji nuvolióji spirgučius lęšiuosa, tokius vokus padarai su tuoj koše ir kepi Kpč.
| refl. prk.: Jie, matos, nuo kaip daug griekų ir gėdų jaunystės, kuriuose kiti nusivolioję yra, valni pasilikę brš.
pavolióti tr.
1. NdŽ, Dg kiek paritinti, paraičioti: Teip ir deda [skilandį], išplauna, ištampo, teip pavoliója, kad jy (pūslė) išsitampytų Alz. Ejo svotas per miestelį ir parpuolė vidur kelio, o toj kiaulė, toj degloji, ėmė jį ir pavoliójo DrskD157.
ǁ refl. pasiristi po kuo: Brolis pasvoliójo po daržine, o sūnų sušaudė Sv.
2. DŽ1 voliojant, ritinant aplipinti: Žuvį pavoliojo miltuose, indėjo, pakepė ir skanu buvo Šlvn. Silkę pavoliót reikia į miltus Grnk. Sušutindavo bulbas, miltais pavoliója ir patelnion Rk. Mėsą pavolióji in druską – ir vėdaran Ign. O kap jos (dėlės) atpuola, tai pelenuos pavoliója ir deda bonkon Kpč.
| refl. tr.: Pasvoliójus iš miltų kleckiukų pasdarau Klt.
ǁ refl. pariedėti: Ale biškį pasivoliójau [pakalnėn], ne kiek te aš, ale susiturėjau, o viedrai nulėkė ir nulėkė Slm.
3. refl. Dbč, LTR(Kb), Rs atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: Aš mėgstu šiene pasivolióti NdŽ. Kai pasvoliõs po slenksčiu susmyžę, tai bus sveiki [vaikai] Žl. Jauniesiems lovą klodavo kraitvežiai, prieš tai joje pasivolioję – išmėginę jos stiprumą rš. Bėrasiai kožną kartą po iškinkymo gula pasivoliót Ps. Senė kumelė, apiplaukus porą kartų ežero atsiautą, išlipo krantan ir pavirto pasivolioti smėlyje P.Cvir. Pasivoliójo į plunksneles ir, pavirtusi į žąselę, išlėkė pro atdarą langą (ps.) Grš. Kai linus pakloji – reikia klojikiums ant jų pasivolioti, tai vėjas linų nenešios LTR(Rs). Jei šoną skauda, tai reikia pirmą kartą griaustiniui sugriaudus pasivolioti po žemę, nustos skaudėję LTR(Nj). Jei par Naujus metus saulė pasirodo tiek, kol arklys gali pasvoliót, bus geri metai (priet.) Rgv. Suknapsi, parvirsta, pasvoliója [girtas], ir nieko Pl.
^ Kur arklys pasivoliója, te plaukų palieka Slk. Savo pievos neturi ir arkliui pasvoliót (visai neturi) Trgn. Arkliui pasvoliót prišienavo (nedaug) Klt. Kiek tų aktariukų, tik šuniui pasivoliót Bsg.
4. refl. LTR(Rod), Jnš, Brž, Šmn kiek pagulėti, pailsėti: Privargai – eik pasvoliók Ut. Anas ir pasvoliót liūbija Lz. Gera po pietų pasivoliót Lg. Pagulėk, nors teip pasivoliók, kad ir nemiegos[i] Svn. Kas man iš jų: atvažiuoja, čia suvirtę pasvoliója ir vėl išvažiuoja Slk. In saulės pasvoliójau i aš, gana, eit reikia Klt. Jis pasvoliója te po šiaudus kokias penkias minutes Žb. In palų (plautų) pasvoliójam tada Kli. Su visais svečiais ragana išėjo į dirvoną pasivolioti DvP124-125.
| Stebuklingų vonių nenorėk, pasivolójęs vonioj niekas neišgijo Brš.
5. refl. kurį laiką pabūti, pasistovėti: Jau jis (šienas) pasvoliójęs, lyg rusvas jau Kč. Kiek šienas pasvoliójo, bet da nesupuvo Srj.
6. panešioti, padėvėti (drabužį): Gerai, kad [drabužis] didelis, biskį pavoliõs Vrn.
7. kiek pakramtyti, pavelti burnoje: Atsikando duonos ir dešros ir pavoliójęs gurkšt – ažna valgis stojos kakle (užspringo) Vlk.
ǁ patrinti: Paims, būdavo, saują pakulų, pavolioja, patrina terpu delnų – paleidžia, tai ir lekia koks paukštukas aba pelė LMD.
8. BzB312 prk. įveikti, nugalėti, paguldyti, pavarginti: Ažėjo slañktas, gripas ir pavoliójo mane Aln. Jį liga pavoliójo Ėr.
9. kurį laiką laikyti gulintį (apie ligonį): Pavoliójo mane po ligonines, ir kas iš to? Adm.
parsivolióti sunkiai pareiti: Namo tik švintant parsivoliójau Brb. Pareis, lig pietų gal parsivoliõs Pš.
pérvolioti tr., pervolióti
1. perristi, perridenti iš vienos vietos į kitą: Susigatavokium virves ir pervoliósma ritinį Slm.
ǁ refl. Q538 persiristi, persiridenti per ką: Išbėk iš urvo, parsivoliók par manęs, ir pasiliksi vėl žmogus BM195(Krkn).
2. refl. sunkiai perbristi, perplaukti: Lig pažastų sušlapus persivoliójo [per Pyvesą] Slm. Persivoliojęs [per upę] pamatė, kad bitę pjauna penki vilkai LTR.
3. užduoti, permušti: Parvoliójo su trinukliu Pc.
prasivolióti Rmš, Antš praleisti laiką gulint, pragulėti: Septynių atsiguliau, nemiegojau, bet prasvoliójau Slk. Dabar tai neiškentėtum, o tada beveik va tokiu apsivilkimu prasvolióji, būdavo, an pievos [naktį] Sb. Seniau, būdavo, nueini, tai dirbi išsižiojęs, o dabar prasivolióji, prasikočioji Kdn.
ǁ pragulėti sergant, prasivartyti: Prasivoliójau tris nedėlias po lovą – eisiu aš ant kapų, kad aš po gryčią led vaikštau! Mžš.
◊ ×dur̃nių pravolióti nieko neveikiant, tinginiaujant praleisti laiką: Nuejo, dur̃nių pravoliójo, o jai užmokėk dešimt rublių už dieną Kpč.
privolióti tr.
1. ritinant privilkti, pritempti, priversti: Kiek ten rąstų privoliójom Šd.
| refl. tr.: Akmenų prisivoliójęs į tą traktoriuką i važiuoja sau Srv.
2. Šd voliojant prikamuoti, privarginti: Ne kiek jį primušė, kiek teip privoliójo Ėr. Jeg privoliotas tas zekis ateina, tai močia ir sako: – Duok atgalio! Slm. Ją gi karvė privoliójo, paki ištrūko Klt. O kai man pasigavo tas žvėris, tai va privoliójo, prikamavo ir vos gyvas išlikau Sb.
ǁ prk. sergant privarginti: Kiek tada privoliójo [gripas], tik išsikasiau Mžš.
3. refl. sunkiai prieiti, prisislinkti: Mes prisivoliósma prie pat dvaro ir tęnaita tada par langą įlindę pavogsma Sb.
4. voliojant gausiai prigaminti, pridėti: Aš gi viriau visai šeimynai, privoliójau kleckų čielą bliūdą Km. Ir vagi privoliójo [valgio], davė davė – mylia Rk.
×razsivolióti (hibr.) aptriušti: Maža kokis kamorius yr razsivolióję Lz.
suvolióti tr.
1. Rtr, NdŽ suritinti, suridenti (į krūvą): Suvoliók rąstus į krūvą DŽ.
| refl. tr. KŽ: Patys susikerta, susivoliót [rąstus] reikė, patys susiveža Svn.
2. ritinant sudaryti, suimti (pėdą): Pjaudavom rugius su trumpakote [dalgele], pėdus suvolióji su grėbleliu Ps. Yra dalgelės tokios, grėbliukai, pėdus kerta, suvoliója suvoliója [javus] Kvr. Ir grėbia [šieną], ir an pėdus suvoliója [vasarojų] Krč. Su ta vienarankėle muši muši, pask suvolióji pėdą Grž. Kūliais linus suvoliódavo ir veždavo į jaują Všk.
3. Ppl voliojant sulipinti, suformuoti: Virtinukai – suvoliojai tešlą miltuos, miltais tešlą apisukei, indedi vidun varškę Kvr. Žiūria tik, kad būtų permirkę tie [šustinio] miltai; suvolióji rutuliukais ir valgai Alz. Šiek tiek sutrina kanapes ir deda į tuos brazdus, suglaudžia, suvoliója, apverda – tep kap cepelinai dar̃ Lš. Kūčiukus tokiuos kepdavom su aguonom: supjaustai [tešlą], tokiuos nedidelius suvolióji [ir kepi] Kp.
| refl.: Košė tiršta, paemi, gurvolas toks susivoliója [darant šustinį] Alz.
ǁ voliojant susukti, sulankstyti: Blynų pakepiau plonų, įdėjau [spirginių], suvoliojau, suspaudžiau, ir kad gerai! Slm.
ǁ NdŽ voliojant susukti ant ko (apie kočiojimą): Kočėlu suvoliója, tai jiej (audeklai) būna kieti an kočėlo Kpč.
4. M, LL173,270, Rtr suvelti, suglamžyti, sutepti, suteršti: [Reikia] sergėti, idant vištos, žąsys ir kiti neužeitų paukščiai ir nesuvoliotų [drobės] Rp. Suvoliósi drabužius, jei čia ant žemės atsigulsi, atsisėsi J. Suvolióti purve NdŽ. Kur tu savo drapanas teip suvoliójai? Mžš. Parėjo rytą purvina, šlapia, suvolióta Jrb. Du senus laikraščius atnešė iš kaži kur tokius suvoliótus Snt. Ta purvynė, ta bjaurioji, kožną girtą suvolioja LTR(Rm).
| refl. LL315, KŽ: Negulk ant žemės – susivoliósi DŽ1. Parėjau, radau vaiką susivoliójusį kaip paršiuką Sur. Kažin kur susivoliójau pūkais Rk. Avis apsibarbaliavus, t. y. susivoliójus JI63. Meitėlis toks susivoliójęs NdŽ. Kurgi kiaulė bus graži – šūdina, susivoliójus Mžš. Kadgi šoko šernai susivolióję iš to [v]andenio, iš tos valkos! Svn. Žiurkė susivoliojo po purvyną ir uodegą pasimirkė gan į tirštą purvyną BsPII25(Varn). Susvoliójo šit mano sijonas Vrn. Tas žiuponas jau susvoliojęs, susvalakojęs Kpč. Vilnos buvo su kaltūnais, riebios, susivoliojusios, prisivėlusios usnių ir dagių J.Balt.
5. sumindyti, sutrypti: Parveš tą šieną ir suvoliõs tą [kieme augančią] žolę Rsn. Dabar žemė visa sumaigyta, suvolióta, sugadinta – kas iš jos Slk. Voliota suvolióta šernų avižos Klt. Čiupt už vaiko – žiūri, kad jos vaikas sukočiotas suvoliotas, visas mėlynas, sugnaibytas ir negyvas DvP472. Pasivijo ją, jin nukrito nuo to arklio, sumirkė ją teip, suvoliójo Mšk.
ǁ prk. sergant suvarginti: Šiteip mane to liga suvoliójo, atsigaut niekaip negaliu Slk.
6. sudėvėti, sunešioti, sutrinti: Apsidažė, nebegraži [išskalbta lovatiesė], tai teip ir suvoliójau Sur.
ǁ refl. prk. nusimėtyti nenaudojamam, nueiti niekais: Nieks nevalgo, tep ir susvoliója [valgis] Pv.
užvolióti tr.
1. Rtr, NdŽ, KŽ užritinti, užridenti, sunkiai užkelti: Užvoliók maišą ant pečių, t. y. užkelk J. Naštą suriši, užvolióji an ratelių PnmR. Sudedi linus [markon], akmenais užvoliójai, kad nesikeltų į viršų Pš. Rado kaladę užvoliótą – ir nepraeina vanduo Kvr. Ažvoliójom senį an tų neštuvų Sug. Tada užvoliójam an kai kokių durų ją (paskerstą kiaulę) jau, kad būtų naraviau Alz. Jonas, išlipęs iš medžio, ištraukė levus [iš upės] ir užvoliojo ant galvų akmenus, kad matytų, jog jis užmušė LTI12.
| refl. NdŽ: Senis apakęs tuoj užsivoliojo ant slenksčio LTsIII526.
ǁ prk. paskirti (mokesčius): Kad užvoliójo mokesčius – nebeišsimokėsim Ėr.
2. NdŽ voliojant užsukti ant ko (apie kočiojimą).
3. NdŽ mirtinai užvarginti, užkamuoti: Tai gumbas užvoliójo, tai tę vė kokia kvaraba užejo Šlvn.
ǁ refl. NdŽ užvargti: Anais metais [bulvės] užderėjo, tai suvis su jom ažsivoliójau Slk.
1. tr. R, MŽ, N, KBII195, K, M, Rtr, Š, FrnW, NdŽ verčiant risti, ritinti, ridenti: Statinę volióti DŽ. Vyrai sušilę, dulkėti voliója rąstus Prn. Ir tu jau pristojai upėn medžių voliót? Sdk. Jau akmens ant akmeno voliósiu, bet ganyt daugiau nebeisiu LKT239(Žml). Uždeda šiaudų aba žabų uždeda, pask[ui] voliója akmenus i juos paskandina, tuos linus vanduo apsemia LKT237(Kri). Vienas turi [riečiamą audeklą], kitas te tą velenėlį volióji, taisai ir audi Kpr. Atatraukia, rykštes atatraukia ir skietą atatraukia, tai vėl voliója voliója [audeklą] Kp. Paimk viedrą iš telioko, zerletis, volios perdien Klt. Bijau, kad ravan karvė neansgrūstų, reiks voliót Mlt. Pamačiau: kiškį veršis žolėj voliója Klt. Drėgną molį galima minkyti, spausti, volioti, tempti, lipdyti ir duoti jam norimą formą rš. An kočėlo suvynioja ir an stalo voliója [lininius skalbinius], jiej pasdaro minkštesni ir lygesni Kpč. Įkiša į maišą tą audeklą, tada į kubilą deda i voliója, i voliója Gsč. Šitą milą suminkai, sušlapini, tada padirbi kočėlą storą par visą audeklą, vynioji šiteip ir volióji volióji ir kad suveli gražiai! Plvn. Su ta, kur voliója – tai kultuvė Vb. Volió[ja]u volió[ja]u, nešio[ja]u nešio[ja]u cibulius, – lyja Klt. Antanas vėl pradėjo pirštų galais volioti ant stalo duonos trupinėlius A.Vien. Sėklines roputes reik miltkalkiais apbarstyti, arba tuose mažumą volioti Kel1852,75. Jie (žvejai) tuo ją (karaliaus dukterį) išnešė ant kranto, pradėjo suptie, voliotie, ir išbėgo iš jos vanduo BsPIV204(Brt).
| Voliók voliók, bernužėli, ne tep sopa pilvužėlį DrskD240.
| Volióji volióji tą vaiką, to juosta ilgiausia Slm.
ǁ refl. H, H184, M, Rtr, NdŽ ristis: Kreivas rąstas sunkiai voliójasi DŽ1. Voliotisi Q616. Atsigulė ant kranto i voliojas į upę LTR. Voliojosi voliojosi i prisivoliojo skruzdėlyną LMD(Trs). Metant audeklą, kamuoliai voliójas te kokiam tenai sykely[je] ar kokioj skrynelėj Kp. Tas bliukis voliójas, tas pagalys išdaužo [javus] Gsč. Kulia su kūlokais, voliójas, o tie kūlokai ir daužo javus Šmn. Pakilo kaip ripka ir voliójas, šviečias tokia ugnis Grž. Sako, kur kamuoliukas voliósis, ten eik i tu (ps.) Klm.
| Užkuria pečių, tai dūmai tik voliójasi toj troboj Srj.
ǁ sergantį vartyti, prižiūrėti: Prisprašė ligą (nepasisaugojo), o dabar aną jau pusmetį po lovą volióji Tr. Vyras serga, nevaikšto, treti metai voliójam, vai, vai Vlk. Kas gi mane nori voliót [sergančią]? Slk.
ǁ sukant, raičiojant gaminti, daryti: Knatus volióji iš linų, sušlapini taukuos, – visom vakaruškom užtenka Slm. Galuose [lovio] du vėlikai basomis kojomis spardydavo ir voliodavo milą po šiltą vandenį iš vieno lovio galo į kitą, kol suveldavo LEXVIII455. Pakulas sudedam an stalo ir voliójam, kuodelius darom DrskŽ. Aš voliótų kleckų negaliu valgyt Rdm. Mes voliódavom ant blėtos tuos riešutėlius [iš saldžios tešlos], išsikepdavom Velykom pagardyt Sk.
2. tr. Šlč, NdŽ vartant velti: Burnon [kąsnį] indedi: volióju volióju kaip ir kelmą kokį Jž. Šaukščiuką burnon indėjo, tai voliójo voliójo (negalėjo nuryti) Lb.
| prk.: Jis voliojo tuos pažįstamus žodžius burnoje lyg šiltus virtinius rš.
^ Kad tavo vilkas mėsą voliótų Švnč.
| refl.: Sausa duona, nepralenda pro koserę: voliójasi voliójasi Drsk. Jei aš ką suvalgau, tai man negerai, voliójas tę po pilvą kas Vrn.
| Sunki žemė, plūgu iškeli, voliójas, nelenda, ir tiek Krč.
ǁ nešioti, dėvėti: Gerai, kad [drabužis] didelis, tegu voliója Vrn.
3. tr. risti į gubas, daryti pėdus: Avižas, miežius voliódavom, surišdavom į gubeles Bsg. Dobilams apdžiūvus pradalgėse, voliodavome į pėdus Grš. Žirnius – paėmei viršūnę su pjautuvu – voliók ir voliók Dg.
ǁ sunkiai vartyti kita puse: Vartai vartai, volióji volióji šlapius šituos miežius, kai paliūtė Klt. Nusbodo anas (šienas) mum ir voliót, davėm davėm gal penkias dienas tą patį Slk. Nuo ryto šieną volióju, grebelioju Kvr. Kad ne pagada, tai volióji tu jį, šitą šieną, volióji, kočioji kočioji Klt.
4. refl. SD168, SD390, R, MŽ, MŽ536, Sut, N atsigulus raičiotis, vartytis: Nors voliókis po kluoną – didžiausias kluonas Klt. Dabar upelis išdžiūvęs, voliótis galima Tršk. Ištaisyta keliai, tai koc voliókis Žl. Buvo pieva gražiausia, voliókis, kad nori Kvr. In slenksčio nugriuvo, voliójas, rėkia [vaikas] Klt. Voliójas po padlagą, čipryną nuo galvos peša – nebegali kentėt Kp. Tei negražu, nesivõliok! Erž. An, Juzia rave voliójas i nepasikelia [iš silpnumo] Dglš. Jai (motinai) visai užtino [koja], jin voliójosi an kiemo, jau visai silpna buvo (įkąsta gyvatės) Bsg. Aukščiausių ponų viens, prisiėdęs ir visokių rinčvynių svetimų prisikošęs, võliojos ant aslos ir prasikeikdamas rėkė K.Donel. Jūs teip darot, kad tik juokis ir voliókis Lnkv. Voliójas iž juoko, o žmonėm strokas DrskŽ. Tokia pievutė buvo, atsigulė, tiek voliójasi, tiek voliójasi Kbr. Diegliai būna labai stiprūs ir nuolatiniai, todėl arklys smarkiai daužosi, dreba, dairosi į šonus, voliojasi rš. Kartą arklį teko matyt, nu tai bitės jį sukandžiojo, nu tai tiek voliójos tas arklys, tiek voliójos Ppl. I skūra nusmuko [sergančiam arkliui], nebeatsikelia, voliójas Kri. Arklys voliójasi ažvertęs kojas Krs. An naujo sniego – tai šunes voliódavosi Snt. Kad ažuodžia valerjonus [katė], tai pradeda voliótis da neažgriaužus Svn. Kiaulės voliójas tvarte, nepasikelia in kojų (labai riebios) Klt. Parvažiavau – jau karvė voliójas an žemės priputus Grz. Jons nuvedęs pasijungė – negal paart: jautis pradėjo strapinėt, paskui voliotis BsPIII6(Nm). Balandžiai labai kasdavo tuos spalius, voliódavos ant stogo Sk. Jeigu tvarte papili pjuvenų, tai ta kumelikė tur voliótis voliótis Jrb. Jei arklys po tvora voliojas – vogs (priet.) Pnd. Jei šunes voliojas – bus sniego prš. Vasarą ant rasų rytais voliotis [turint niežų] LMD(Sln). Pirmą kartą griaudžiant, liepia vaikam griūti ant žemės ir voliotis LTR(Pn). Katė voliójas prieš lietų Aln. Atvedė tada jį (berniuką) jop ir kad jį (Jėzų) išvydo, perplėšė jį tuojaus dvasia ir parpuolęs and žemės voliojos vis putodams Ch1Mr9,20.
^ Voliojasi lyg arklys po darbo LTR(Auk). Voliojas kaip šuo ant pusnyno LTR(Pp). Voliójas kai kiaulė OZ61. Vaikai po smėlį voliójas kaip arkliai Šmn. Ko voliojies kai drignių apsiėdęs?! LMD(Klvr). Voliojasi kaip katė musmirėmis apsiėdusi PPr441. Bepigu Lazdienei nesivolioti kaip pampuškai taukuose, kad jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem. O, būdavo, bruknių nuvažiuodavom – voliókis (labai daug) Slm. Miške gimęs, miške augęs, išėjęs į lauką voliojasi (volas) Lnkv. Juoda karvė po padlagą voliojas (blusa) LTR. Raudonas diedukas po pelkę voliojas (liežuvis) LTR(Grk).
ǁ NdŽ vartytis, raičiotis purve, dulkėse ir pan.: Griūna an kūdrą ir voliojas Pn. Po tą sniegą voliódavomės iki vakaro Dkš. Nugriuvau pusnėj i voliójuos nugriuvus Klt. Voliójies po mėšlą – baltas nebūsi Dg. Smaks da gerą valandą savo kraujuos voliójos Sch239. Nuo žirgo puoliau, purvynėly voliojaus (d.) Nm. Kiaulė võliojas purvuose KII336. Kiaulės po dumblą voliójas JT511. Krato paršam, krato, o paršas voliójas kai upėj Klt. Nu tai jau te kapstos, voliójas, vartosi kiaulės tose dulkėse Pin. [Varyklose] anos (kiaulės) ilgai voliójas, o kaip lytus, tai blogai ganyt – bėga namo Škn. Prie pabalio kokio kiaulės insiknisa i voliójas Šmn. Girtuoklis võliojasi purvuose KI628. Ogi šičia tai voliójas voliójas, kad maudos maudos [vištos] Kp. Va vištos voliójas po daržus – vyk bjaurybes! Mžš. Kūginio pašalėj duosiu vištom voliótis Kp. Kiaulė po nuplukymo (paraštėje nuplaukymo) vėl voliojosi purvyne BB2Ptr2,22. Kaukite nu jūs, piemenys, bei šaukite, voliokitės pelinuosu BBJer25,34. O voliotis purvuose su jomis (kiaulėmis) MP183.
| prk.: Visada voliojams grieke PK120.
5. refl. sunkiai eiti: Voliójuos voliójuos in karvę Dg.
ǁ KŽ valkiotis.
ǁ prk. dirbti klupinėjant, ropojant: Gerai, kad anksčiau nusikasėm, dabar va pradėjo pilt – voliokis po dumblynę, da roblom Mžš. Volio[ja]us volio[ja]us bulbose, paki nukasiau Klt.
6. refl. gulint vartytis, gulėti, tvarsytis, ilsėtis: Nieko nėra dirbt, voliókis, ir visa, kap tinginys Mrs. Nieko neveikia, tik ką po lovą voliójas RdN. Šiaudų ataneša kūlį, pakloja, voliójams Kp. Kur noriu, te voliójuos, niekas negina Šmn. Kiaulioką susipeni, pavalgo i voliójas – niekur neina Klt. Ana mieguklė – kad tik lovoj voliótis Aln. Kada apyaušriu atsikeliu, pamaklinėju da teipom ir vėl voliójuos lovoj Slm. Mes su anūku ant lovukės vis voliójomės Srj. Galiu gyvent ir voliótis, gyvenu gerai ir be vyro Rtn. Regis, ir koks te ramumas [Palangoje] – smėly voliótis Slk. Pavėsy parpietį voliójos Jd. Voliójasi bernai su mergšėm Smn. Sėjimo laikas, reikia sėt, reikia akėt, o jis voliójas negyvas (girtas) patvoriuos Mžš. Menkiejai tura kariauti, didiejai – į lovą volióties Sg. Visos nakties nigdi neišmiegu, voliójuos voliójuos Klt. Voliójaus voliójaus ir negalėjau užmigt Mrc. To[je] nelaimingo[je] gadynė[je], kunegams besivoliojant Varnių katedros bažnyčia pritrūko kanaunykų su giedotojais M.Valanč. Pavėsiais didžiausi nupenėti šunys voliojasi Žem. Kai šilta, žvėrys suvargę, sušilę, voliojasi, o smirda… Žem.
| Kad ne tas daktaras, būtau gulėjęs te, kapuose voliójęsis Brš.
| prk.: Nor ir kvailas, bet piniguos voliójas Al.
^ Nenorėk pats vienas po raškažiaus taukus voliotis, o kiti žemes graužtų LTR(Vdk).
ǁ sergant gulinėti: Negaliu atsigaut, atgaut dvasios, teip ir voliójuos Brž. Anas visus metus voliójosi lovoj Dv. Mama čielą savaitę voliójos, mislijom – po mamai! Mžš. Žmona senai [patale guli], par visą žiemelę ir dabar voliójasi Antš. Du mėnesiu [ligonis] namie voliójos Dglš. Aš voliójaus po ligonines Dv. Dabar viską ima (renka visokius grybus), paskui ligoninėse voliójasi Žž. Nei sirgo, nei voliójosi – jau anta lentos! Drsk. Seniau nei sirgo tep, nei voliójosi Drsk. Man tik pirkioj voliótis, jau nedrūta Klt. Kad tik an patalo nereikt voliótis Aln. Uždraudė jai [gydytojas] ir voliótis, ir stotis Slm. Man dabar visa bėda, kad kiaulė voliójasi (serga) Mžš. Aš nenoriu to alaus, bo dėl to kad pasigeria i voliójas tris dienas Mžš.
ǁ girtam griuvinėti: Voliójas po žemę – nebepaeina [girtas] Sl. Kokia te veseilia, jei nesvoliója žemėsa (juok.) Drsk. Jis niekada girtas nesidaužė, nesivoliójo Grš. Plūdo jy – voliójiesi kap kiaulė Drsk. Jo nematėm girto voliojantis Dg.
ǁ vartaliotis, virtinėti: Iš pavasario [žvejodavau] su luotu, su tuo, kur voliójas LKT192(Zp).
7. refl. M.Valanč, NdŽ, Drsk, Al, Kpč, Krž, Jnš, Ob, Blnk gulėti, stūksoti, riogsoti, mėtytis: Tokie medžiai voliójasi ant tako – niekas nenuverčia Ėr. Nugi voliojos kaladė an skiedryno, po nakčiai – nėr Švnč. Šipuliukai voliójas atšokę nuog medžiagos Dv. Akėčios va po žolynus voliójas Snt. Visi dirbtiniai [daiktai] lauke irsta, akmuo tai jau voliójas Lel. Akminai voliójas kaip kumelio galvos Vgr. Būtų ji ant gatvės voliójusis, šita mėsa, nė šunys būtų jos neėdę Jrb. Papjauna penimą, tai voliójas visur mėsos, o pabuvus nebėr Žl. Dar buvo išausta viena [juosta], kur voliójos Rod. Drobinis ryzas dabar mažai besvoliója Šmn. Par mum obuolių alyvinių voliójas pilnas sodas Ant. Sako, ant lauko pelų maišas voliójasi, teip vaidindavosi te Krs. Kaip išórė, tai vėjas neša smėlį; kaip išnešė, tai kaulai ir voliójas JnšM. Grašiai nesvoliója an kelio LzŽ. Joja toliaus, žiūri – ant kelio medis voliojasi purvyne BsMtII22(Brt). Rado tris vištas, gaidys be kojos ir kiaura piesta prie durų voliojos LTR(Km).
^ Miške gimęs, miške augęs, pareina namo voliotis (rąstas) LTsV505(Sk).
8. refl. rangytis, raitytis, vyniotis: Anta viedro vandinio voliójasi liūliai – ir gyvi Drsk. O kai ištrūksta [starkui] gyvatė, tai ir voliójas an kluono tenai Kp. Pamatysi, žaltys arba gyvatė voliójasi ant kiemo Antš. Anys, želekčiai, ateina in tvartą, prie slenksčiui voliójas Klt. Kirmėlės žalios voliójas [mėsoje] Šmn. Piene voliójasi kirmėlės NdŽ. Kirmėlės voliójas kap botagai Srj. Ir voliójas kaip lydekis an rasos Ob. Tokie dideli lydžiai! Tai voliójas po tą griovį, vanduo nusekęs, tartum ranka imtum ir paimtum, gulia pakrašty Slm. Nueinu – bučiuj voliójas baisiausi du lydakaičiai Klt. Parodė jis jai – ant pieskų voliojosi lydeka BsPIV248(Brt).
◊ ×dur̃nių volióti
1. Lkš, Skdt, Ds dėtis kvailu, kvailioti: Sakyk tiesiai, ka dur̃nių volióji, misliji, ka niekas nesupranta Jnšk.
2. Glv, Trgn nieko neveikti, tinginiauti: Jūs čia atvažiavot dirbt, ar dur̃nių voliót? Bgs. Eik dirbt, užteks dur̃nių voliót! Snt. Užteks dur̃niai voliót, griebkis už darbo Vp.
šónus volióti mušti, daužyti: Žmonom [vyrai] šónų nevoliójo i neskriaudė Grnk.
ti̇̀nginį volióti nieko neveikti, tinginiauti: Ona ti̇̀nginį voliója ir runkelių neravi Švn.
voliójas kai (lygu LMD(Šl) i̇̀nkstas taukuosè Brž gerai gyvena.
apvolióti tr.
1. voliojant, ritinant prislėgti: Linus apvoliójom akmenim Brž.
2. apriesti, apvynioti: Kai reikia aust, tai tada sudžiūvę esti tos balanos, tai apvoliójai kartą, pusę karto apvoliójai veleną ir veleną įdedi staklė̃s Kp.
3. voliojant, ritinant aplipdyti: Kumpį intrini ir duona šita apvolióji (kepamą Velykoms aplipdo duonos tešla) Sld. Žuvis apibarstoma druska, pipirais, apvoliojama miltais arba džiūvėsėliais rš. Daromi kaštono dydžio kukulaičiai, apvoliojami miltuose rš.
ǁ prk. kiek pamokyti, palavinti: Pasižiūriu aš į tuos kiek pamokytus, gal nė neišmokytus, o tik apvoliotus moksle, – o jau nosis užrietę šaipos iš paprastų žmonių A.Mišk.
4. kiek apkramtyti, apvelti burnoje: Nesukramtau be dantų, kiek apvolióju, ir viskas Lel. Apvolióju da ben kiek [maistą burnoje] Žl.
5. KŽ, Skr apterlioti, sutepti: Duoda apvoliótos mėsos gabaluką ubagu[i], tas meldžias už dūšias Šlvn.
6. refl. apsiversti: Duok, kad net apsvoliótų! Dbk. Jeigu būtų stulpan, tai nebebūtų gyvi, tik mašina kelius kartus apsivoliójo PnmR. Kad eičia be lazdos, tai apsivolióčia ben kelius kartus Slm.
atvolióti
1. tr. voliojant atristi, atridenti: Atvolióti rąstą, statinę DŽ1. Tokią kaladę atvoliójo, nereikia nė kapot Všk.
| refl. tr.: Ką čia atsivolióji? – Matgi – siūlelius (siūlų ritę) Slm.
ǁ refl. atriedėti: Apie vidurį nakties i atsivolioja prie jo arklio galva, šnekėdama storu balsu LTR(Rm).
2. refl. sunkiai ateiti, atvažiuoti (ppr. blogu keliu): Nors ir labai sunkiai, bet šiaip taip atsivoliojom Alz. Iki atsivoliójom, ir vakaras atėjo Č.
3. refl. daugeliui ateiti, atvirsti, atplūsti: Neprieteliai lyg upė tvani; nugi ant mūsų atsivoliojasi RD193.
4. refl. tr. atsiriekti: Riekę atsivoliójau Pc.
įvolióti tr.
1. Š, Rtr, LTR(Rk), LMD(Sln) voliojant įristi, įridenti, įversti: Momą involiójom paklodėn ir keturiuos nešėm pirtin Slk. Gyva negyva [karvė], inverčia, involiója mašinon ir veža [į mėsos kombinatą] Pl. Žmogus šiaip taip įvoliojo mešką į ratus ir nuejęs vėl aria LMD(Šlv.)
| refl. tr.: Kubilą jau senis insivoliójo daržinėn – alaus daris Slm. Insivoliójo tą akmenį, nuvežė in tą lieptą Šmn. Pelytė gabalą tašlos insivoliójo urvelin Pnd.
ǁ refl. Dsm įriedėti: Ana (senutė) insikočiojo, insivoliójo balon Grv. Kaip medžias [lydys] voliojas ant smėlio, negali insvolioti marios (ps.) rš.
2. voliojant, ritinant aplipdyti: Intvoliója int miltus [žuvį] ir pakepa, gardžiau Nmj.
3. KŽ išterlioti, ištepti: Kur tu involiójai marškinius? LzŽ. Paėmė vieną kamašį, kad involioj[o] mėšle ir metė an kelio, kur ponia turėj[o] važiuot LTR(Srj).
| refl. KŽ: Neįsivoliók, vaike, purvynėn Š. An dirvono vaikai pagano [ištrinktas] aveles, kad neinsvoliotų pieske, kad nebūtų žemių josa šlapiosa Kpč. Paleido žirgą, kamanas padėjo epušėn, pats parėjo namo, įsivoliojo pelenuose ir renka aguonas LTR(Rk).
4. prk. įkrėsti rykščių: Įvoliójo dvidešimt penkias [rykštes]! Neškis! Šd.
išvolióti tr.
1. N, LL297 išridenti, išristi: Tą bačką reiks išvolióti ar į priengį Pc.
| Į stubą patalai išversti, štūlės išvoliótos Rsn.
ǁ refl. LL297 voliojantis išgriūti, išvirsti iš ko: Su visais rūbais, su kaldra, su marška jau iš lovos išsivolióta, žemėj jau guli [ligonis] Ant.
ǁ refl. voliojantis išlipti: Led iš lovos išsivolióju – teip sopa kojas Kp.
2. suritinti, surinkti (vasarojų) į pėdus: Vieno[je] ranko[je] dalgė, antro[je] grėblys, i teip, būdavo, išvolióji pėdą Skrb. Išriti, išvolióji tą pėdą, suriši Pl.
ǁ ritinant išvynioti: Išvolióji tą rutulį didžiausį: supelėję šmotais [šiaudai], supelėję… Slm.
3. refl. S.Dauk, Š atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: Pabuvau paslenkus, nugriuvau, braškėse išsivoliójau, ir gatava Kpč. Ji tuo[j] į vandenį, teip kai kiaulė išsivolió[ja], išsivolió[ja], išbridus tuo[j] pasipurto i eina namo Jrb. Karalius sako kumelei: – Upe eisi, išsimaudyk, dobilų pievoj išsivoliok MPs.
^ Pievukė geram vilkui išsivoliot (labai maža) Stk.
4. Rtr, KŽ, DŽ1 ppr. voliojantis išgulėti, sumaigyti; išminti: Bernai su mergomis išvoliójo pievą, rugius Š. Tie rugiai kaiminkos išvolióti, antai brydžių brydės Brt. Pievą išvoliójo, eina ne taku in vandenį Vžns. Tie kalniukai tę išvolióti [tarnaujant kariuomenėj] Kdl. Vakarais iš tos draugijos pareinant, tampa javų laukai išvolióti Plšk. Išvolióta sniegas aukštielnioko [briedžio] Klt. Laukus išvoliója šernai, javus Bsg. Miežiuos tai gal vištų būta, kad išvolióti Pnd. Besaugant išvoliójo [vištos miežius], jau liūgės vien Kpr. Te kaimynystė[je] išplėšė, išvoliójo uogas Brž. Išvoliójo kopūstus Trs. Išvoliójo, išguldė kvietkus Drsk. Kaip lūžo tvora, visas rūtas išvoliójo Užp. Ruja [kryžiokų] viską išteriojo, bitis išplėšė, javus išvoliojo A1883,95. Viens gaspadorius užtėmijo, kad po kiekvienai nakčiai avižos, pasėtos apie vieną medį, labai išvoliotos BsPIII309.
| Išgėriau stiklelį už save mažesnį, išvoliójau purvynėlį už save didesnį JD1340. Ažu savo grivinėlę išvoliójau purvynėlį (d.) Š. Aš pareisiu išmiegojęs, visus griovius išvoliójęs DrskD157.
5. Vs voliojant, ritinant aplipinti: Išvoliójame [miltų] lamantį po aguonas Drsk. Duonos riekę užsitepu, druska išvolióju ir valgau Žl. [Margučius] vašku išvoliója išvoliója ir apdažo Dg. Išvoliója išvoliója ir kepa kleckus supjaustę Dg. Kap kepsi žuvį, išvoliók miltuose Rdm. Tokį va blynelį padaro, miltuosna išvoliója, indeda žalių bulvių ir kepa Žsl.
6. Šlč voliojant išterlioti, ištepti: Pirk jam [drapanas], pataisyk, pasiūk – kaip išvoliódavo, teip išvoliõs Mžš. Persirengėlius vaišindavo leistiniais ir elgėsi su jais gerai, nes supykdyti jie išpertų ar išvoliotų sniege ar purvyne rš.
| refl. tr., intr.: Kažkur išsivoliójo švarką, visa nugara nešvari Jnš. Kur tu teip išsivoliójai, kaip kiaulė purvyne? Ps. Vilkas nueina balon, išsivolioja, tada ateina ant ugnies i gesina ugnį LTR(Žsl). Buvo priėdę [briedžiai], tai tik kelias šakeles pakramtė, išsivoliojo po sniegą Bsg. Pradėjo vėjas didesnis darytis ir pradėjo smirdėt, lyg būtų vėjas į ką išsivoliojęs BsPIII70. Išsivoliojau molin (molyje) LKGI220(Lp, Smn). Važiuot nelabai tesugeba, griovin įvažiavo, išsivoliójo visas Pnd. Šūdus pametu [tolyn], kad karvė neišsivoliót, tešmuo neišsitept Klt.
7. refl. gulint, voliojantis kurį laiką ką dirbti: Išsivoliójo po mašina visą dieną Aln.
8. refl. Sl sergant gulėti kurį laiką lovoje, išsivartyti: Penkias dienas išsivoliójau an patalo Šmn. Sirgau – perdien išsivoliójau Pv. Jegu jam įkąsdavo bitė, tai jis bent dvi paras išsivoliója ligonis Slm. Septynias savaites išsivoliójo (sirgo šiltine) Kvr.
9. refl. išsirangyti, išlįsti: Išsivoliójo iš po kojų gyvatė didžiausia, ruda Svn.
ǁ prk. sėkmingai ką padaryti, išsisukti iš pavojaus: Ledva su tuoj savo mergše išsivoliójau (sėkmingai išnešiojo dukrą), ba po aperacijos nėščia buvau Šlvn. Jie, kaip mokėjo, mėgino išsivolioti iš to politikos liūno Vaižg.
◊ ×dur̃nių išvolióti dėtis kvailu, nieko nesuprantančiu: Išvoliójau dur̃nių visą čėsą Ps.
nuvolióti tr.
1. nuristi, nuridenti tolyn ar žemyn: Jis nuvilko šalin pilną maišą, kurį Levukas būtų įstengęs tik šonais nuvolioti J.Avyž.
| refl. tr.: Nusivoliójo kubilą nuo to klojimo ir blaško, kulia Grž.
ǁ refl. Š, Slč nuriedėti tolyn ar žemyn: Kad teškė bernioką ant žemės, tas ir nusivoliójo pagal jaujos duris Ps. Pakalnėn lėkė stirniokas, kūlio kūlio nusivoliójo ir gulia išsitiesęs Slm.
ǁ refl. voliojantis nugriūti, nuvirsti nuo ko: Žiūrėk, kad žemėn vaikas nenusivoliót Slm. Viena nusivoliójo su visu motociklu nuo kalno Slm. Toks staigus iš vienos pusės buvo [kalnas], tai kamuoliukais gali nusivoliot Rd.
2. refl. Jnš atsigulus pasiraičioti: Tada broliai sakė kumelei: – Vyno upėje nusimazgot, šilko pievoj nusivoliot ir pagrįžt namo Sln.
3. voliojantis išguldyti, numynioti: Vaikai nuvoliojo žolę sp.
4. voliojant, ritinant aplipinti: Nuvolióji nuvolióji spirgučius lęšiuosa, tokius vokus padarai su tuoj koše ir kepi Kpč.
| refl. prk.: Jie, matos, nuo kaip daug griekų ir gėdų jaunystės, kuriuose kiti nusivolioję yra, valni pasilikę brš.
pavolióti tr.
1. NdŽ, Dg kiek paritinti, paraičioti: Teip ir deda [skilandį], išplauna, ištampo, teip pavoliója, kad jy (pūslė) išsitampytų Alz. Ejo svotas per miestelį ir parpuolė vidur kelio, o toj kiaulė, toj degloji, ėmė jį ir pavoliójo DrskD157.
ǁ refl. pasiristi po kuo: Brolis pasvoliójo po daržine, o sūnų sušaudė Sv.
2. DŽ1 voliojant, ritinant aplipinti: Žuvį pavoliojo miltuose, indėjo, pakepė ir skanu buvo Šlvn. Silkę pavoliót reikia į miltus Grnk. Sušutindavo bulbas, miltais pavoliója ir patelnion Rk. Mėsą pavolióji in druską – ir vėdaran Ign. O kap jos (dėlės) atpuola, tai pelenuos pavoliója ir deda bonkon Kpč.
| refl. tr.: Pasvoliójus iš miltų kleckiukų pasdarau Klt.
ǁ refl. pariedėti: Ale biškį pasivoliójau [pakalnėn], ne kiek te aš, ale susiturėjau, o viedrai nulėkė ir nulėkė Slm.
3. refl. Dbč, LTR(Kb), Rs atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: Aš mėgstu šiene pasivolióti NdŽ. Kai pasvoliõs po slenksčiu susmyžę, tai bus sveiki [vaikai] Žl. Jauniesiems lovą klodavo kraitvežiai, prieš tai joje pasivolioję – išmėginę jos stiprumą rš. Bėrasiai kožną kartą po iškinkymo gula pasivoliót Ps. Senė kumelė, apiplaukus porą kartų ežero atsiautą, išlipo krantan ir pavirto pasivolioti smėlyje P.Cvir. Pasivoliójo į plunksneles ir, pavirtusi į žąselę, išlėkė pro atdarą langą (ps.) Grš. Kai linus pakloji – reikia klojikiums ant jų pasivolioti, tai vėjas linų nenešios LTR(Rs). Jei šoną skauda, tai reikia pirmą kartą griaustiniui sugriaudus pasivolioti po žemę, nustos skaudėję LTR(Nj). Jei par Naujus metus saulė pasirodo tiek, kol arklys gali pasvoliót, bus geri metai (priet.) Rgv. Suknapsi, parvirsta, pasvoliója [girtas], ir nieko Pl.
^ Kur arklys pasivoliója, te plaukų palieka Slk. Savo pievos neturi ir arkliui pasvoliót (visai neturi) Trgn. Arkliui pasvoliót prišienavo (nedaug) Klt. Kiek tų aktariukų, tik šuniui pasivoliót Bsg.
4. refl. LTR(Rod), Jnš, Brž, Šmn kiek pagulėti, pailsėti: Privargai – eik pasvoliók Ut. Anas ir pasvoliót liūbija Lz. Gera po pietų pasivoliót Lg. Pagulėk, nors teip pasivoliók, kad ir nemiegos[i] Svn. Kas man iš jų: atvažiuoja, čia suvirtę pasvoliója ir vėl išvažiuoja Slk. In saulės pasvoliójau i aš, gana, eit reikia Klt. Jis pasvoliója te po šiaudus kokias penkias minutes Žb. In palų (plautų) pasvoliójam tada Kli. Su visais svečiais ragana išėjo į dirvoną pasivolioti DvP124-125.
| Stebuklingų vonių nenorėk, pasivolójęs vonioj niekas neišgijo Brš.
5. refl. kurį laiką pabūti, pasistovėti: Jau jis (šienas) pasvoliójęs, lyg rusvas jau Kč. Kiek šienas pasvoliójo, bet da nesupuvo Srj.
6. panešioti, padėvėti (drabužį): Gerai, kad [drabužis] didelis, biskį pavoliõs Vrn.
7. kiek pakramtyti, pavelti burnoje: Atsikando duonos ir dešros ir pavoliójęs gurkšt – ažna valgis stojos kakle (užspringo) Vlk.
ǁ patrinti: Paims, būdavo, saują pakulų, pavolioja, patrina terpu delnų – paleidžia, tai ir lekia koks paukštukas aba pelė LMD.
8. BzB312 prk. įveikti, nugalėti, paguldyti, pavarginti: Ažėjo slañktas, gripas ir pavoliójo mane Aln. Jį liga pavoliójo Ėr.
9. kurį laiką laikyti gulintį (apie ligonį): Pavoliójo mane po ligonines, ir kas iš to? Adm.
parsivolióti sunkiai pareiti: Namo tik švintant parsivoliójau Brb. Pareis, lig pietų gal parsivoliõs Pš.
pérvolioti tr., pervolióti
1. perristi, perridenti iš vienos vietos į kitą: Susigatavokium virves ir pervoliósma ritinį Slm.
ǁ refl. Q538 persiristi, persiridenti per ką: Išbėk iš urvo, parsivoliók par manęs, ir pasiliksi vėl žmogus BM195(Krkn).
2. refl. sunkiai perbristi, perplaukti: Lig pažastų sušlapus persivoliójo [per Pyvesą] Slm. Persivoliojęs [per upę] pamatė, kad bitę pjauna penki vilkai LTR.
3. užduoti, permušti: Parvoliójo su trinukliu Pc.
prasivolióti Rmš, Antš praleisti laiką gulint, pragulėti: Septynių atsiguliau, nemiegojau, bet prasvoliójau Slk. Dabar tai neiškentėtum, o tada beveik va tokiu apsivilkimu prasvolióji, būdavo, an pievos [naktį] Sb. Seniau, būdavo, nueini, tai dirbi išsižiojęs, o dabar prasivolióji, prasikočioji Kdn.
ǁ pragulėti sergant, prasivartyti: Prasivoliójau tris nedėlias po lovą – eisiu aš ant kapų, kad aš po gryčią led vaikštau! Mžš.
◊ ×dur̃nių pravolióti nieko neveikiant, tinginiaujant praleisti laiką: Nuejo, dur̃nių pravoliójo, o jai užmokėk dešimt rublių už dieną Kpč.
privolióti tr.
1. ritinant privilkti, pritempti, priversti: Kiek ten rąstų privoliójom Šd.
| refl. tr.: Akmenų prisivoliójęs į tą traktoriuką i važiuoja sau Srv.
2. Šd voliojant prikamuoti, privarginti: Ne kiek jį primušė, kiek teip privoliójo Ėr. Jeg privoliotas tas zekis ateina, tai močia ir sako: – Duok atgalio! Slm. Ją gi karvė privoliójo, paki ištrūko Klt. O kai man pasigavo tas žvėris, tai va privoliójo, prikamavo ir vos gyvas išlikau Sb.
ǁ prk. sergant privarginti: Kiek tada privoliójo [gripas], tik išsikasiau Mžš.
3. refl. sunkiai prieiti, prisislinkti: Mes prisivoliósma prie pat dvaro ir tęnaita tada par langą įlindę pavogsma Sb.
4. voliojant gausiai prigaminti, pridėti: Aš gi viriau visai šeimynai, privoliójau kleckų čielą bliūdą Km. Ir vagi privoliójo [valgio], davė davė – mylia Rk.
×razsivolióti (hibr.) aptriušti: Maža kokis kamorius yr razsivolióję Lz.
suvolióti tr.
1. Rtr, NdŽ suritinti, suridenti (į krūvą): Suvoliók rąstus į krūvą DŽ.
| refl. tr. KŽ: Patys susikerta, susivoliót [rąstus] reikė, patys susiveža Svn.
2. ritinant sudaryti, suimti (pėdą): Pjaudavom rugius su trumpakote [dalgele], pėdus suvolióji su grėbleliu Ps. Yra dalgelės tokios, grėbliukai, pėdus kerta, suvoliója suvoliója [javus] Kvr. Ir grėbia [šieną], ir an pėdus suvoliója [vasarojų] Krč. Su ta vienarankėle muši muši, pask suvolióji pėdą Grž. Kūliais linus suvoliódavo ir veždavo į jaują Všk.
3. Ppl voliojant sulipinti, suformuoti: Virtinukai – suvoliojai tešlą miltuos, miltais tešlą apisukei, indedi vidun varškę Kvr. Žiūria tik, kad būtų permirkę tie [šustinio] miltai; suvolióji rutuliukais ir valgai Alz. Šiek tiek sutrina kanapes ir deda į tuos brazdus, suglaudžia, suvoliója, apverda – tep kap cepelinai dar̃ Lš. Kūčiukus tokiuos kepdavom su aguonom: supjaustai [tešlą], tokiuos nedidelius suvolióji [ir kepi] Kp.
| refl.: Košė tiršta, paemi, gurvolas toks susivoliója [darant šustinį] Alz.
ǁ voliojant susukti, sulankstyti: Blynų pakepiau plonų, įdėjau [spirginių], suvoliojau, suspaudžiau, ir kad gerai! Slm.
ǁ NdŽ voliojant susukti ant ko (apie kočiojimą): Kočėlu suvoliója, tai jiej (audeklai) būna kieti an kočėlo Kpč.
4. M, LL173,270, Rtr suvelti, suglamžyti, sutepti, suteršti: [Reikia] sergėti, idant vištos, žąsys ir kiti neužeitų paukščiai ir nesuvoliotų [drobės] Rp. Suvoliósi drabužius, jei čia ant žemės atsigulsi, atsisėsi J. Suvolióti purve NdŽ. Kur tu savo drapanas teip suvoliójai? Mžš. Parėjo rytą purvina, šlapia, suvolióta Jrb. Du senus laikraščius atnešė iš kaži kur tokius suvoliótus Snt. Ta purvynė, ta bjaurioji, kožną girtą suvolioja LTR(Rm).
| refl. LL315, KŽ: Negulk ant žemės – susivoliósi DŽ1. Parėjau, radau vaiką susivoliójusį kaip paršiuką Sur. Kažin kur susivoliójau pūkais Rk. Avis apsibarbaliavus, t. y. susivoliójus JI63. Meitėlis toks susivoliójęs NdŽ. Kurgi kiaulė bus graži – šūdina, susivoliójus Mžš. Kadgi šoko šernai susivolióję iš to [v]andenio, iš tos valkos! Svn. Žiurkė susivoliojo po purvyną ir uodegą pasimirkė gan į tirštą purvyną BsPII25(Varn). Susvoliójo šit mano sijonas Vrn. Tas žiuponas jau susvoliojęs, susvalakojęs Kpč. Vilnos buvo su kaltūnais, riebios, susivoliojusios, prisivėlusios usnių ir dagių J.Balt.
5. sumindyti, sutrypti: Parveš tą šieną ir suvoliõs tą [kieme augančią] žolę Rsn. Dabar žemė visa sumaigyta, suvolióta, sugadinta – kas iš jos Slk. Voliota suvolióta šernų avižos Klt. Čiupt už vaiko – žiūri, kad jos vaikas sukočiotas suvoliotas, visas mėlynas, sugnaibytas ir negyvas DvP472. Pasivijo ją, jin nukrito nuo to arklio, sumirkė ją teip, suvoliójo Mšk.
ǁ prk. sergant suvarginti: Šiteip mane to liga suvoliójo, atsigaut niekaip negaliu Slk.
6. sudėvėti, sunešioti, sutrinti: Apsidažė, nebegraži [išskalbta lovatiesė], tai teip ir suvoliójau Sur.
ǁ refl. prk. nusimėtyti nenaudojamam, nueiti niekais: Nieks nevalgo, tep ir susvoliója [valgis] Pv.
užvolióti tr.
1. Rtr, NdŽ, KŽ užritinti, užridenti, sunkiai užkelti: Užvoliók maišą ant pečių, t. y. užkelk J. Naštą suriši, užvolióji an ratelių PnmR. Sudedi linus [markon], akmenais užvoliójai, kad nesikeltų į viršų Pš. Rado kaladę užvoliótą – ir nepraeina vanduo Kvr. Ažvoliójom senį an tų neštuvų Sug. Tada užvoliójam an kai kokių durų ją (paskerstą kiaulę) jau, kad būtų naraviau Alz. Jonas, išlipęs iš medžio, ištraukė levus [iš upės] ir užvoliojo ant galvų akmenus, kad matytų, jog jis užmušė LTI12.
| refl. NdŽ: Senis apakęs tuoj užsivoliojo ant slenksčio LTsIII526.
ǁ prk. paskirti (mokesčius): Kad užvoliójo mokesčius – nebeišsimokėsim Ėr.
2. NdŽ voliojant užsukti ant ko (apie kočiojimą).
3. NdŽ mirtinai užvarginti, užkamuoti: Tai gumbas užvoliójo, tai tę vė kokia kvaraba užejo Šlvn.
ǁ refl. NdŽ užvargti: Anais metais [bulvės] užderėjo, tai suvis su jom ažsivoliójau Slk.
Lietuvių kalbos žodynas
prakráuti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
kráuti, -na (-ja K; SD104, R), króvė (kraujo R)
1. tr. dėti (daug daiktų) į krūvą, ant ko arba kur nors: Kráuk į krūvą medžius pasklidusius J. Po akmenėlį kráusi – kalną sukrausi BŽ99. Martelė blynus kepa, kráuna ant stalo Lz. Kam tiek kráuni – nepaveš! Dkš. Sunku rugiai krauti Rk. Matas Kriauza su bernu iki sutemų krovė atolą P.Cvir. Kraun žalį šienelį, žalias raskileles, kraun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Sušilęs vyras krauja pastogėn kvepiantį šieną S.Nėr. Iš savo ryšelių traukdamas krovė man į skreitą bent keletą knygelių Žem. Kráuja javus į šalinę Lp. Martyns atradęs Kuzmį skabant miežių laiškus ir į maišelį kraunant M.Valanč. Pėdus į bertainį krauti N. Valgykit valgykit, svoteliai mūsų, nekraukit nekraukit kišenių savo JV542. Ei, Juzeli, Juzapeli, ką tu turi krovęs [į vežimą]? KlpD45. Rugių buzą valgo, o pinigus krauna in banką Prn. Šienelį tai dienadaržin kráukit – bus arčiau tvarto Pnd. Kluonan naũdą (javus) kraujam, daržinėn – šieną Brsl. Į vakarą žąsukai skubina, kráuja gūžius (lesa) Gs.
| Bitės krauja medų R73.
| prk.: Motina … krovė visus tuos žodžius širdin DP63.
^ Kas veža, tam ir krauna Sim.
| refl. tr., intr.: Króvėsi króvėsi [ant savęs] šilkus nuo galvos iki kojų (puikiai vilkėjo) Gs. Kráusies (rengsiesi) dabar čia vasarą, negi šalta Zr.
| prk.: Visi kraunas ant tos biednos galvos Jnš.
2. refl. kauptis: Įspūdžiai, sukelti viso to, kas vyko, buvo pergyventa, krovėsi mano sąmonėje rš. Amžiai kráunas, tolyn traukias, atgaliõ negrįžta BM451. Usniniui Jonui krovėsi darbai T.Tilv.
3. tr. ką statyti, daryti atskiras dalis ant viena kitos dedant: Vyrai krūsnis kráuna Rdm. Tosios krosnies būta kraujamos iš „akmenų“ K.Būg. Kartais vietoj tų plokščiųjų akminų krovė krosnį S.Dauk. Barbei laužus kráuti, Brigei žoles rauti JD325. Vežė mėšlą, krovė vežimus ir kitus sunkiuosius darbus dirbo J.Avyž. Barbora kráuna vežimą Šv. Tokia merga nemoka vežimo kráuti Krkl. Reikia mokėti gerai vežimą kráuti, kad bevažiuojant neapvirstų Snt. Vežimo kraunamos šakės yra keturšakės Lnkv.
^ Tėvas visą amžių krovė, sūnus per vieną dieną sugriovė Jnš. Akyse nė penkių nepaskaito, o už akių vežimą krauna Krp.
| refl. tr., intr.: Kursčiau ugnį ir kroviaus naują laužą kaip trobą, kad vėl būt kas uždegti Vaižg.
| prk.: Žodžiai kraunasi sakinin A.Baran. Tas kaimelis ėmė sparčiai krautis į miestą Šlč. Kaip netikėtai visiems laimė kraunasi Vaižg.
4. tr. sukti (lizdą): Paukščiai, bitys kęsuose gūžtą (lizdą) kráuna J. Lizdą krauju MŽ359. Lizdą krauja paukščiai R. Kráuna žebris lizdelį JD180. Ant liepelės viršūnėlės sakals lizdą króvė JD55. Ne čia strazdužėlis lizdelį krovė JV857.
^ Po svetimu stogu nekrauk lizdo LTR(Šll).
| refl. tr.: Erelis kraunasi lizdą aukštose uolose rš.
5. tr. auginti (žiedą, pumpurą): Palangėj žydėjo alyvos, krovė žiedus jazminai A.Vien. Žiedus krauna žolė, medelis S.Dauk. Žolė iš žemės smarkiau į šviesą veržėsi, medžiai skubiau pumpurus krovė Mš. Jau ir jurginai žiedus kráuna Lš. Jurginai jau pradeda pumpurus kráuti Rd. Medžiai, auginti prastesniame grunte, yra sveikesniais ir ankstesniai vaisių krauna S.Dauk. Tu užaugai tarp medelių, krovei žiedelius tarp lapelių, ko liūdi? StnD18. Aukit, linai, kuo didžiausi, kraukit žiedus kuo gražiausius NS45. Aš išmindžiau rūtus, rožes, lelijėles bežydant, žiedus bekraunant KlpD117.
| refl.: Girdi, kaip jaunas lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas A.Baran. Lapai auga, žiedai kráunasi Lp.
6. tr. kaupti, didinti, taupyti: Negailestingas buvo dvaras ir naujakuriams, ir saviems darbininkams, kurie jame dirbo ir turtus krovė A.Vien. Sudesti, renka, prekauja, o nežinot, kamui krauja KN255. Turtus ne lėbausenai, bet astankai krovė S.Dauk. Skarbą krauju, sudemi R303. Krauna tą turtą, o pranyks kaip ir to, kaip dūmai su vėju Kp. Jie króvė kapeiką prie kapeikos Ėr. Šykštuolis krauna turtus, o nežino kam Sim. Vytautas ir Jaugalius pasiregėjusiu liepė savo ūkėse duonas krauti, tiltus dirbti, kelius taisyti, kareivius visur kelti ir ginkluoties S.Dauk. Kraut kraitelis, laistyt gėlės – tai ir visas rūpestėlis K.Bink. Man nebuvo kada kraičiai krauna Sdk. Nėr man močiutės kraiteliui (kraitelį JV480) krauti J.Jabl. Vargiai augau be motutės, nėr kas kraičio krauna NS1170(Ppl). Tu užaugai pas matušės, krovei kraitelį tarp seselių, ko liūdi? StnD18. Nekraukie, močiute, didelio kraitelio (d.) Ūd. Oi, ar turi motynėlę, oi, ar krauna tau šarvelį? KrvD189.
^ Króvė króvė ir sukrovė šuniui ant uodegos (turtas niekais nuėjo) Ds. Kas jaunas nekrauna, tas senatvėj ubagauna An.
| refl. tr.: Fabrikantas iš darbininkų prakaito krovėsi turtą sp. Siesikai pinigų nekraunas Vaižg.
7. tr. DŽ skirti, apsunkinti (mokesčiais, pareigomis).
8. tr. pildyti (bateriją): Akumuliatorių kráuti DŽ.
9. tr. guldyti (miego): Anys mane vėlai miego krauna Aru43.
10. tr. tupdyti, leisti ant kiaušinių: Kad šiaurinis vėjas, tai nereikia kráut pereklė višta an kiaušių – sunkiai ritas [viščiukai] Ktč.
11. intr. mušti, pliekti: Ponas kas žodis krovė jam tai į sprandą, tai per šonus Vaižg. Kráuk su lazda: žinos žmogų užkabinėti Šll. Kai pajoji, kitur kráuna per sprandą Škn. Kraũčio baidyklei, kad pakniustų vieto[je] Lnk.
12. tr. keikti: Visa baterija paskutiniais žodžiais krovė Kerenskį rš. Kelmais kráuti J. Pirmiau gyrė, dabar jau perkūnais kráuja Gs.
13. intr. apkalbėti, šmeižti: Kaip žmogaus nėra, už akių visaip kráuni, o akėse silkinis Krš.
14. intr. šiurkščiai kalbėti, tiesą į akis sakyti: Aš jam gerai kroviau N.
15. intr. euf. teršti, tuštintis: Užmušiu, pamatęs palangėj kraunant! Ds. Sau ant galvos niekas nespjauna, o ant uodegos nekrauna Kb.
◊ vélnius kráuti plūsti, keikti: Visokius velnius pradėjo jis man krauti Dr.
antkráuti (dial.) tr.
1. ant viršaus uždėti: Liepa ant tų lentelių sluogus antkrauti S.Dauk.
2. prk. uždėti, paskirti: Žmogus … nebegali išmokėti antkrautus jam vyresnybinius mokesčius A1884,361.
apkráuti tr.
1. K apdėti kieno paviršių kuo; apdėti ką kuo aplink: Aš apkróviau jį visokiais daiktais J. Stalas apkrautas valgiais, gėrimais P.Cvir. Grabas visas apkrautas vainikais kiek tik telpa Blv. Paėmė ir apkróvė šienu rūbus Ds. Vieną kartą asilas, maišais druskos pilnais apkrautas, ėjo per upę Tat. Eina kap akmenim apkrautas KrvP(Mrj). Jį (kūdikį) randa tenai laumės pasmaugtą ir maitkauliais apkráutą (ps.) rš. Apkraukiat jūsų bandą! BB1Moz45,17.
| Apkrovė didžiausį laužą apie tą ąžuolą LTI10.
| refl.: Apsikrovusi ryšuliukais sprunku sukaitusi iš paskutinės sankrovos Pt. Apsikrovė su niekniekiais kaip peranti žąsis su šiaudais M.Valanč.
| Jis riebus: šlaunys jo lašiniais apsikróvę Ml. Apsikrovėm (pristatėme, pridėjome visokių daiktų), nėra kur nė praeiti Rm. Šitą vatinę dar gali nešiot, lopais apsikrovus (apsilopius) Skr.
| prk.: Visi medžiai žiedų varške apsikrovė Vaižg. Vyšnios apsikrovė žiedais rš. Medžiai … ant pavasario … žiedais apkraujas ir lakštais apdengias DP585.
2. prk. daug duoti, užversti kuo; apsunkinti kuo: Tūkstančiais apkrovę dukteris laiko rš. Senas jauną gavo ir apkrovė su vaikais Plng. Išlepusiai, vaikais apkrautai moteriškei teko visa ūkio sunkybė Vaižg. Esu apkráutas su darbais (turiu daug darbo) Krtn. Malūnas, kuris kitais metais darbais apkrautas būdavo, šiemet beveik visai darbo neturi prš. Valgyt nedavė, sunku darbu apkróvė Ad.
| refl.: Pinigais apsikróvęs gyvena (daug turi pinigų) Gs. Apsikrovė geru, net pavydėjimo pagunda ima žmogų V.Krėv. Pats turtais apsikrovęs, nebežino jų kur bedėti rš. Apskróvęs turtais, ė vaikui až darbą ažmokėt negali Sdk. Giries valgymais apsikrovęs, o girą su duona valgai Ds. Jau tas ligonis mirs, nes apsikrovė su daktarais M.Valanč. Esu apsikrovusi darbais ir pyragais (dovanomis, gaunamomis už darbą) – negaliu suverpti Šts. Vyras iki ausų darbais apsikrovęs rš. Mokytojams neverta per daug pamokomis apsikrauti J.Paukš. Ir vaikais apsikráusma, vaikelio (berniuko) benorėdami Ggr. Apsikrovęs [vargais] kai Adomas vaikais Sln.
3. gausiai apdovanoti: Sveikas mane teip brangiomis savo rašto knygelėmis apkrovęs LTI418. Apkrovei gi mane, apipylei dovanomis A.Baran.
| prk.: Karalius jį su garbe apkrovė prš. Tu esi viena nu Dievo didžiomis apkrauta visa dangaus dovanomis SGI18.
4. skirti, reikalauti (mokesčio, muito): Despotinis monarchas savo prabangų reikalams apkrauna sunkiais mokesčiais savo krašto gyventojus rš. Muitu neapkráutas BŽ20.
5. fiz. pripildyti: Apkrovus rutulį V, pvz., teigiamąja elektra, švytuoklių rutuliukai a ir b atsistums rš.
| refl.: Skritulys CD visas apsikrovęs teigiamai rš.
6. euf. apdergti, apteršti: Nunešk duoną – musės apkraũs Ėr. Šuva prieklėtį apkróvė – eik nuvalyk Ds.
| refl.: Žiūrėk, kūma, jau vaikas apsikróvė Ps.
| Kad neapkuopč, tai ir sėdėtum lig ausių apskróvęs Ds.
◊ liežùviais (apkalbomi̇̀s) apkráuti apkalbėti: Prie to dar liežuviais, apkalbom apkrauna rš.
kalbomi̇̀s apsikráuti būti apkalbamam: Apsikróvė kalbõms mergė pas tą žilbizgį betarnaudama Šts.
atkráuti tr.
1. padėti į šalį, kas buvo užkrauta: Bernas atkrovė nuo kelio medžius rš. Atkrovė užverstus daiktus [nuo durų] M.Valanč.
2. patuštinti, kas buvo prikrautas ko: Atkráuk šalinę šienui Ds.
3. atidėti, paskirti tam tikrą kiekį, dalį ko: Atkrovė šiaudus, šieną dvaruo ir kumečiams Šts.
4. sukrauti: Pakirsk tą ąžuolą, nes dvaras liepė ašį (kubinį sieksnį malkų) rytą ankstie atkrauti S.Dauk.
5. atlyginti, atiduoti: Kareiviams Lietuvos elgą, o didiems kunigaikščiams šylimus (išlaidas ?) karės caras maskolių atkraus ir užmokės S.Dauk.
įkráuti tr.
1. SD164, R114, K įdėti (ppr. ko nors daug): Įkróviau tau taukų į tą košę J. Pastačius arbatą, vyras įkrovė gerai cukraus Žem. Lėkštėn įkrautà mėsa Rm. Įkráuk varškės ar lašinių, ir būs varškiniai ir lašininiai kleckai Šts. Nebedaug čia beįkráusi šitan vežiman Š. Daugybė didelių jūros laivų iškraunami ir įkraunami rš.
| Inkroviau visai dienai (juok. gerai privalgiau) Ds.
| prk.: Buvo ką kitą apie Christų įkrovę galvon DP212.
| refl. tr.: Įsikróvęs truputį malkų, vežasi žmogus miestan parduotų Š.
2. įelektrinti: Kūnai, turintys neigiamos ar teigiamos elektros perteklių – krūvį, yra vadinami įkrautais kūnais rš. Įelektrintų, arba įkrautų, kondensatorių aplinkumoje atsiranda elektrinis laukas rš.
iškráuti
1. tr. K išimti, kas buvo sudėta: Iškráuk vežimą medžių J. Iškróvę vežimą, malkas iš vežimo, vėl atvažiuosime Š. Kad primintas vežimas – iškráut nebegalima Ds. Ryto metą aš, ankstie kėlęs, iškroviau savo daiktus ir pradėjau siūti M.Valanč. Parduodinėju, kaip kromą iškrauju ant pardoškės R230. Iškrauja ižg lobio savo naujus ir senus daiktus DP524. Iškraunamasis uostas rš. Iškraunamoji vieta rš.
^ Tas yra vežimas iškraunamas (čia galima rasti išeitį) Šts.
| refl. tr.: Vos spėjom išsikráuti, tuoj pradėjo lyti Š.
2. tr. ištuštinti: Aš butą iškroviau ir verbliūdams taipojau ruimą dariau RB1Moz24,31. O kad kunigas prisakys, kad anos namus iškrautų Ch3Moz14,36.
3. tr. prk. išvogti, išnešti: Svirną išlaužė ir mantą iškrovė rš.
4. intr. prk. išsakyti, iškalbėti: Iškróviau lotyniškais žodžiais, iškrapijau velykiniu vandeniu Lk.
5. tr. išelektrinti: Iškrautame raumenyje dėl jo elastiškumo atsiranda tendencija grįžti į pradinę padėtį rš.
| refl.: Kondensatorius taip pat išsikraus rš. Elektros srovė išsikrauna į žemę rš.
6. tr. krauti į viršų, į aukštį: Iškráuk tiesiai iškrovą, kad malkos negriūtų Ėr. Jiedvi (lovos), Tūmaitienės nuomone, patalynėmis iškrauti į padanges I.Simon. Važiuoja vežimas, gan aukštai iškrautas įvairių maistgalių ir šieno, dobilų Žem.
7. tr. sukrauti (žiedus): Perpavasar žiedus krovė, an rugiapjūčio iškrovė LTR(Ds).
8. refl. euf.. išsituštinti, laukan išeiti: Ieško vietos išsikráut Ds.
nukráuti
1. tr. nuimti ką nuo viršaus: Tavorus nuo vežimo nukráuti KI16. Tiek malkų tokiu keliu negalima parvežti, turėjom po meterį nuo vežimo pakelė[je] nukrauti Žvr. Siunčiamoji stotis turi reikalauti, kad siuntėjas per normą įkrautąją dalį nukrautų rš.
2. tr. daug pridėti ant ko, apdėti, apkrauti: Visi stalai jau buvo nukrauti šaltų valgių, užkandžių, gėrimų A.Vien. Vidury salės stovėjo apvalas stalas, nukrautas gardžių gardžiausiais valgiais ir gėrimais J.Balč. O tai miestas! Krautuvės nukráutos, langai nustatyti Ėr. Kadgi nukraus nukraus, net stalai lūžta! Grž. Nerasi te nukrautų stalų Sdk. Įėjęs į vidų, pamatė stalus, nukrautus įvairiais valgiais ir nustatytus visokiais gėrimais MPas.
| refl.: Kitas vokytis buvo žvaigzdėms (medaliais) nusikrovęs Šts.
3. tr. padaryti ką iš atskirų dalių dedant: Visą kūgį gerai nukrovėva, tik neužviršavova Skr. Toki ten ir merga, jei nė šieno vežimo nemoka nukráuti Vvr. Ana gerai vežimą nukrauna Šv. Nukroviau šieno vežimą kreivai J. Ji nukrauna [vežimą] ant vieno šono I.Simon. Gyvenimas tavo yra stipras, ir nukrovei lizdą savo uolėj Ch4Moz24,21.
4. tr. į vieną vežimo pusę daugiau pridėti: Kažin, ar nevirsi, kad nuo bėrio pusės vežimą labai nukrovei? Žvr. Jau tu su tuo vežimu namo neparvažiuosi: kairioji pusė visai nukrauta Žvr. Vežimas nukráutas, kaip dabar parvešiu! Skp. Oi, kaip šitą rugių vežimą nukróvei – gali ten kreivumoj apvirsti! Trgn.
5. tr. euf. nuteršti: Kad nukráuta katės palovis – krūva ant krūvos Ds. Jų visi pakraščiai nukrauti Ds.
6. intr. nuspręsti, nutarti: O kad ana išvydo, jog stipriai nukrovė eit su ja, tada liovės josp kalbėt ChRut1,18. Už tai nopikenčia brolio savo ir nukrauja savimp užmušti jį Ch1Moz27(turinys).
pakráuti tr.
1. prikrauti, pridėti: Važiavau prieš kalną, vežimas sunkiai pakráutas, o kumelaitė silpna Rmš. Jis tempia paskum save nedideles rogutes, pakrautas aukšta dėže P.Cvir. Miškas klampus, kelias prastas, ir norėdamas daugiau kaip dešimtį pabėgių į vežimą nepakrausi A.Vien.
| refl. tr. Laivas, pasikrovęs iš elevatoriaus javus, išplaukia į Olandiją rš.
2. refl. tr.: padėti ant ko: Išnešė grabą, pakrovęsi ant morų, nutempė į šopą Žem.
3. sudėti, sukrauti: Žalią pašarą pakrauti į didesnes krūvas rš.
4. apdėti, apkrauti iš viršaus, kad būtų šilčiau: Kūtės buvo nesandarios, jų lubos menkai pakrautos P.Cvir.
5. pastatyti: Truksit jūs pakrauti šitą kluonelį Smn.
6. K pakišti ką po kuo: Tas žmogus pakrovė tą velnią po kupeta šieno (ps.) Brt. Šukuodama galvelę, ir papjovė, ir po lauželiu pakróvė (ps.) Str. Viena sesė papjovė, kita po krūmu pakróvė (ps.) Tvr.
7. paruošti kūrimui pakišant malkų (į krosnį): Duona užminkyta, krosnis pakráutas, tik kurk ir kepk Srv. Žiūriu – pečius pakráutas, puodai pakaista Tvr. Šitom malkom tai jau pakráuk išvakariai Sdk. Pakráukit iš vakaro pečių, malkos išdžius Rmš. Kas tai pakróvus [malkas krosnyje] pastumt giliau! Lp.
| refl. tr.: Pečių pasikróviau: duoną kepsiu Lnkv. Pasikróviau ir viena pečių Ds.
8. Kv patupdyti perėti, užleisti: Pakróviau vištą Prk.
| Jau mes šiemet du lizdu pakróvėme Up.
| refl. tr.: Vištalių jau pasikróviau; ka gaučio kiaušių, da žąsyčių reiktų pasikráuti Prk.
◊ pakráuta sterblè nėščia: Pareis kuriuo paryčiu pakrauta sterble ir nieko neapkaltinsi už tai J.Balt.
pérkrauti tr. K
1. perdėti į kitą vietą, perkelti: Párkrauti iš tos vietos į kitą J. Napalys žinojo Sviestavičių į Gondingą ėjus darbininkų ir meistrų samdytis Linksmynės rūmui perkrauti Vaižg.
2. paskirti kitam, kas pačiam privalu; perkelti nuo vieno kitam: Pajamų mokestis yra sunkiai kitiems perkraunamas rš.
3. SD296 per daug pridėti, perpildyti: Párkrovė vežimą par viršų Krtn. Stalai valgiais perkrauti rš. Į valgius neperkraukime per daug kvapų rš. Kaukši dalbos ir kastuvai, linksta perkrauti neštuvai, kyla dulkės, pelenai rš. Važiavo neperkrauta mašina ir paėmė žmogų Rm.
| Derinys turi būti kuklus, [mezginio] raštas neperkrautas įvairiais motyvais rš.
prakráuti tr. praardyti, kas buvo sukrauta: Šitas žmogus išlindo iš po čalnos, paėmė, galą krosnies prakróvė – ėgi katilas pinigų Švnč.
prikráuti tr.
1. K pilną pridėti: Prikimštas, pripiltas, prikrautas SD160. Sunkiai prikrautas vežimas J. Prikróvėm vežimą, net arkliai neveža Lzd. Prikróvė tiek, kad arklys nė iš vietos Grž. Jei tiktai geras oras pasitinka, par porą nedėlių [bitės] savo aulius pilnus prikrauna S.Dauk. Prikrauk dvylika laivų, o vieną tuščią palik mum BsPIV203. Surinko tada ir prikrovė dvylika pintinių trupučių Ev. Prikrauk vyrams tiemus maišus jų istrova (javais, javų) BB1Moz44,1.
| prk.: Audrų, perkūnijų prikrauti, lingavo debesų laivai S.Nėr.
^ Ubago terbos neprikrausi VP47.
| refl. tr.: Jis prisikrauna pilnas kišenes obuolių rš. Laivui nemaža reikia prisikrauti kuro J.Balč. Prisikrovęs maišą mėsos, norėjo išeiti laukan BsPII5.
2. daug pridėti (ant ko): Ant stalo knygų tarytum kraute prikráuta J.Jabl. Čia buvo prikrauta ant stalo gardžiausių valgių J.Balč. Padarykit tai, prikraukit galvijus jūsų ir leiskitės (keliaukite) Ch1Moz45,17.
3. refl. tr. daug susikaupti, susitaupyti: Daug prisikrovė senųjų amžių pasakų rš. Jis ten turtų prisikrovė J. Grigas turėjo prisikrovęs gero skatiko, tik buvo labai šykštus V.Krėv. Beapgaudinėdamas prisikrovė turtų KrvP(Prn).
4. KII2 užtaisyti (šaunamąjį ginklą).
5. DŽ pripildyti (bateriją).
6. euf. priteršti, pridergti: Pastačiau vaiką ant suolo, ir prikróvė Ds. Diržą nespėjo atsileisti ir prikrovė lenteres Skr.
^ Duodu kepurę prikraut, kad ir šiandien gavai [mušti] rš.
7. euf. įtaisyti, prigyventi: Prikróvė vaiką mergei, o pats į Prūsus Lnk.
◊ veži̇̀mą prikráuti daug pripasakoti: Tai aš tamstai galiu [pasakų] veži̇̀mą prikráuti Lž.
sukráuti
1. tr. SD66,123 sudėti (į krūvą, į vieną vietą): Šieną į kūgį sukrauti N. Šaukštai neplauti, po suolu sukráuti (d.) Smn. Malkos krūvomis, ryšuliais sukrautos J.Jabl. Klebonas, sukrovęs daiktus bažnyčės į diktai apkaltą skrynę, įkasė į žemę M.Valanč. Vienas nesukraũs [šieno į vežimą] OG68. Visi rugeliai reiks ma[n] sukrauti JD937.
| prk.: Visi kap sukráunam po žodį, ir išeina ūtorka Lz. Ans man sukróvė viską, ką beturėjo (išbarė, išplūdo) Krtn.
| refl. tr.: Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta, vežiman susikrauta ir išvažiuota J.Jabl. Jonas, susikrovęs smalą visą dvylika bačkų, išvažiavo namon BsPIII27.
^ Sau susikráus vélnius, beliudydamas neteisingai ant kitų Dr.
2. tr. prk. sutalpinti: Jo kalbos ir į vežimą nesukrausi Rz. Jo kalbą į vežimą nesukrausi Nj.
3. tr. prk. uždėti, skirti: Sukrovė ant manęs vienos visą darbą Pt.
4. tr. sukišti: Abiejuos kišeniuos sukróviau rankas Lz.
| Tiek vyrų sukróvė į žemę (palaidojo, užkasė) Gs.
5. tr. sudaryti, sudėti ką iš atskirų dalių: Pirtin krosnis sukrautà Gdr. Sukrovė sukrovė galvelių krosnelę NS496. Sukróvė du vežimu [šieno] OG365. Katra eisit vežimą sukráut? Plk. Buvo dvaro kūgiai sukrauti javų BsPIV284. Vienas žodį, kitas žodį, ir sukrovė visą kodį Bržr.
| refl. intr., tr.: Nedaug, rodos, buvo pažiūrėti malkų, bet kai sukapojom, trys šūtelės susikróvė Jnšk.
| Kalba susikrauna iš atskirų žodžių rš. Laikai vieni esti gryni, kiti su žodžvardžiais susikrovę A.Baran. Apie sakinį susikrovusį (sudėtinį) A.Baran. Lietuvoj jau nuo senovės vargo kalnas susikrovęs rš.
| Pasirengiau mirti, tik ne ant laužo, kurį pats buvau susikrovęs, – vandeny Vaižg.
6. refl. susidaryti, susiformuoti; įsisteigti: Kūnas jam susikrovė kaip Apolinui dievaičiui Vaižg. Galvoj mano susikrovė atsakymas V.Piet. Šturmai rūstauja, volės susikrauja, putoje apsivelka RD144.
| Pas mus susikrovė draugystė skaitytojų kningų ir laikraščių rš.
7. tr. susukti (lizdą): Aš lizdelį sukroviau, kiaušinėlius sudėjau JD555.
| refl. tr.: Vidury girios eglelėje susikrovė strazdas lizdą rš. Varnas susikrovė sau jūros saloje lizdą J.Jabl.
8. tr. sudaryti, išauginti (pumpurus, žiedus): Sukrauti žiedai pašalo – tokios šalnos buvo Šts. Jau buvo obelų žiedai sukrauti, kai buvau paskutinįkart namie Sdk. Medžiams tik žiedus sukrovus, jau vaisių ieško TŽV620. Dar mano žiedas, dar nesukrautas, o jau nuskintas, o jau nurautas! B.Sruog. Lazdynas baigė žirginius sukraut rš. Medžiams žiedus sukrovus tur joti į karę M. Saulelė sukraus raudonus žiedelius JD438. Vai putin putinuži, kur augsi, kur laposi, kur žiedelius sukrausi? LB150.
| refl. tr.: Nėr kada ma[n] (linui) užaugtie ir žiedelių susikráutie Prn.
9. tr. SD340 sukaupti, sudėti, sutaupyti: Kaip jis sukrovė turtus, nemokėjo pasakyti nė artimiausi jo žmonės J.Balč. Ne rubliais tūkstančius sukráuna, ale kapeikom Ut. Man nereikia šimtelių, nei sukrautų turtelių Jnšk. Gerą turi pilvą tėvo sukrautam praryti KrvP(Rod). Kieno rankomis kraičiai mergiotėms sukrauti? Vaižg. Kelkis, dukrelė, kelkis, mieloji, aš tau sukroviau didžius kraitelius (d.) Šr. Ar didį sukróvė močiutė kraitelį, ar didžią paskyrė tėvelis dalelę? (d.) Smn. Močiutė sukraus aukštą kraitužėlį JD837. Nesukrausi tokio kraičio, kap pas motinėlę Vlkv. Tolei neleidė močia dukrelės, kol kraitelį sukrovė Nj. Jos šarvelis nesukrautas, jos darželis neaptvertas KrvD161. Net teip sau sukrauji algą didę ant dienos reikalo SPII105.
| refl. tr.: Iš jų skurdo susikrauna pasakiškus pelnus kapitalistai (sov.) sp. Yra tokių žmonių, kurie, neteisingai susikrovę turtų, paskum daro gailestingumo darbus rš. Susikrovė visą maišą pinigų Ds. O, sesele, dar palaukie, sau kraitelį susikraukie! BsO306.
^ Jei mylėsi darbą, susikráusi skarbą Ds. Elgetaudamas turtų nesusikrausi, bet ir nebadausi KrvP(Mrk).
10. refl. susikaupti: Daug druskų susikrauna kauluose rš.
| prk.: Daug nelaimių susikrovė ant tos giminės Pron. Taip susikrauna darbo ir nuovargio, maža laiko ir poilsiui belieka A.Baran.
11. intr. suduoti, primušti: Aš sukráusiu tau už neklausymą Skd. Sukróvė par veidą Šts. Rytoj sukraus ir tau į kuprą rš. Sukróvė, sukróvė sugavę ir paleido Skd.
užkráuti
1. tr. N uždėti ant ko: Užkráuk da ir šitą gubą ant vežimo Ds. Dabar užkrovė jiedu ant dešimts asilų sidabro BsPIV3. Mačiau asilus, vynu užkrautus CI273. Ir užkrovė kožnas ant savo asilo BB1Moz44,13.
| Liepė ponai užkrauti tam Leonui gelžinius ant rankų Žem.
| prk.: Per metus buvau pirmininku, dabar kitą didesnį poną ant mano galvos užkrovė Žem. Jei mane žavinsite, nekaltą kraują ant savęs užkrausite CII586.
| refl. tr.: Užsikrauti ką ant pečių K. Jis eglę baisiausią užsikrovė ir važiuoja Klvr. Šiandien tas pats garlaivis vėl per daug užsikrovė V.Kudir.
| prk.: Ji ir nemanė sau užsikrauti panašlusios dukters rš. Užsikrovė mūsų kančias CII463.
2. tr. prk. uždėti, įpareigoti: Jam užkráuta daug pareigų BŽ61. Užkrovė visokiausių tų mokesnių, nė išsimokėti nebėr modos Vvr. Nepaskubai vienur nuvažiuoti, jau, veizėk, kitur užkróvė (įsakė, varė, liepė) Vvr. Jam užkrovė dar penkias dienas turmos Ėr. Yra nemaža tokių šeimų, ant kurių pečių karas užkrovė visus, kiek tik yra, bandymus rš. Argi galima mano senai gerklei užkrauti tokį darbą! rš.
3. tr. prk. gausiai uždėti, užtepti, užbarstyti ir pan.: Palauk, aš tau sviesto užkrausiu [ant pyrago]! Žem. Rugiai nenukertami, kad zuparo užkrauni Šts. Užkrovė begaliniai sniego – nebgal nė medžio parsivežti Dr.
| Kišenes užkrovė (prisiuvo) kaip lakunkas (dideles, atvėpusias) Šts.
| Notaras riebų antspaudą užkrovė T.Tilv.
4. tr. uždėti kuo, kad nebūtų matyti, užgriozdoti, uždengti: Užkrauk rugius su vasarojumi J. Rugius avižomis užkrovė B. Kaip aš galėjau iš rudens imti, kad ponas gi juos (dobilus) avižomis užkrovė A.Vien.
| prk.: Iš rytų pusės kupetuoti debesys užkrovė padangę ir išpuošė ją kalnais ir visokiais kloniais V.Piet.
| refl.: Niekur nerandu šakių, gal šienu ažsikrovė Ds.
5. tr. uždaryti praėjimą uždedant kuo: Bitės užkrauja skylikę pas laktelę, ir užtrokšta rš. Kliudęs važiuoti viešais keliais, užkraudamas juos, yra baudžiamas rš.
6. tr. kraunant užimti vietą: Ažkróvei visą klaimą rugiais, kur dabar vasarojų dėsi? Ds. Eik, žiūrėk, pilną aruodą verpstėm ažkroviau – ė tu vis man kauliji ažu neverpimą BsPII253–254.
7. tr. nukrauti: Užkrovei vežimą lyg aitvarą (didelį, aukštą) Skr. Užkrovė tris gerus vežimus BsMtI117.
8. tr. užtaisyti (šaunamąjį ginklą): Užkrauju pūčką R236. Pūčką paprovyti, užkrauti, prikrauti KII2.
9. intr. užduoti, smogti mušant: Užkroviau į zūbas, bulvę neluptą apgniaužęs Šts. Ką ten padarysi, jei iš netyčių užkráus Šll.
1. tr. dėti (daug daiktų) į krūvą, ant ko arba kur nors: Kráuk į krūvą medžius pasklidusius J. Po akmenėlį kráusi – kalną sukrausi BŽ99. Martelė blynus kepa, kráuna ant stalo Lz. Kam tiek kráuni – nepaveš! Dkš. Sunku rugiai krauti Rk. Matas Kriauza su bernu iki sutemų krovė atolą P.Cvir. Kraun žalį šienelį, žalias raskileles, kraun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Sušilęs vyras krauja pastogėn kvepiantį šieną S.Nėr. Iš savo ryšelių traukdamas krovė man į skreitą bent keletą knygelių Žem. Kráuja javus į šalinę Lp. Martyns atradęs Kuzmį skabant miežių laiškus ir į maišelį kraunant M.Valanč. Pėdus į bertainį krauti N. Valgykit valgykit, svoteliai mūsų, nekraukit nekraukit kišenių savo JV542. Ei, Juzeli, Juzapeli, ką tu turi krovęs [į vežimą]? KlpD45. Rugių buzą valgo, o pinigus krauna in banką Prn. Šienelį tai dienadaržin kráukit – bus arčiau tvarto Pnd. Kluonan naũdą (javus) kraujam, daržinėn – šieną Brsl. Į vakarą žąsukai skubina, kráuja gūžius (lesa) Gs.
| Bitės krauja medų R73.
| prk.: Motina … krovė visus tuos žodžius širdin DP63.
^ Kas veža, tam ir krauna Sim.
| refl. tr., intr.: Króvėsi króvėsi [ant savęs] šilkus nuo galvos iki kojų (puikiai vilkėjo) Gs. Kráusies (rengsiesi) dabar čia vasarą, negi šalta Zr.
| prk.: Visi kraunas ant tos biednos galvos Jnš.
2. refl. kauptis: Įspūdžiai, sukelti viso to, kas vyko, buvo pergyventa, krovėsi mano sąmonėje rš. Amžiai kráunas, tolyn traukias, atgaliõ negrįžta BM451. Usniniui Jonui krovėsi darbai T.Tilv.
3. tr. ką statyti, daryti atskiras dalis ant viena kitos dedant: Vyrai krūsnis kráuna Rdm. Tosios krosnies būta kraujamos iš „akmenų“ K.Būg. Kartais vietoj tų plokščiųjų akminų krovė krosnį S.Dauk. Barbei laužus kráuti, Brigei žoles rauti JD325. Vežė mėšlą, krovė vežimus ir kitus sunkiuosius darbus dirbo J.Avyž. Barbora kráuna vežimą Šv. Tokia merga nemoka vežimo kráuti Krkl. Reikia mokėti gerai vežimą kráuti, kad bevažiuojant neapvirstų Snt. Vežimo kraunamos šakės yra keturšakės Lnkv.
^ Tėvas visą amžių krovė, sūnus per vieną dieną sugriovė Jnš. Akyse nė penkių nepaskaito, o už akių vežimą krauna Krp.
| refl. tr., intr.: Kursčiau ugnį ir kroviaus naują laužą kaip trobą, kad vėl būt kas uždegti Vaižg.
| prk.: Žodžiai kraunasi sakinin A.Baran. Tas kaimelis ėmė sparčiai krautis į miestą Šlč. Kaip netikėtai visiems laimė kraunasi Vaižg.
4. tr. sukti (lizdą): Paukščiai, bitys kęsuose gūžtą (lizdą) kráuna J. Lizdą krauju MŽ359. Lizdą krauja paukščiai R. Kráuna žebris lizdelį JD180. Ant liepelės viršūnėlės sakals lizdą króvė JD55. Ne čia strazdužėlis lizdelį krovė JV857.
^ Po svetimu stogu nekrauk lizdo LTR(Šll).
| refl. tr.: Erelis kraunasi lizdą aukštose uolose rš.
5. tr. auginti (žiedą, pumpurą): Palangėj žydėjo alyvos, krovė žiedus jazminai A.Vien. Žiedus krauna žolė, medelis S.Dauk. Žolė iš žemės smarkiau į šviesą veržėsi, medžiai skubiau pumpurus krovė Mš. Jau ir jurginai žiedus kráuna Lš. Jurginai jau pradeda pumpurus kráuti Rd. Medžiai, auginti prastesniame grunte, yra sveikesniais ir ankstesniai vaisių krauna S.Dauk. Tu užaugai tarp medelių, krovei žiedelius tarp lapelių, ko liūdi? StnD18. Aukit, linai, kuo didžiausi, kraukit žiedus kuo gražiausius NS45. Aš išmindžiau rūtus, rožes, lelijėles bežydant, žiedus bekraunant KlpD117.
| refl.: Girdi, kaip jaunas lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas A.Baran. Lapai auga, žiedai kráunasi Lp.
6. tr. kaupti, didinti, taupyti: Negailestingas buvo dvaras ir naujakuriams, ir saviems darbininkams, kurie jame dirbo ir turtus krovė A.Vien. Sudesti, renka, prekauja, o nežinot, kamui krauja KN255. Turtus ne lėbausenai, bet astankai krovė S.Dauk. Skarbą krauju, sudemi R303. Krauna tą turtą, o pranyks kaip ir to, kaip dūmai su vėju Kp. Jie króvė kapeiką prie kapeikos Ėr. Šykštuolis krauna turtus, o nežino kam Sim. Vytautas ir Jaugalius pasiregėjusiu liepė savo ūkėse duonas krauti, tiltus dirbti, kelius taisyti, kareivius visur kelti ir ginkluoties S.Dauk. Kraut kraitelis, laistyt gėlės – tai ir visas rūpestėlis K.Bink. Man nebuvo kada kraičiai krauna Sdk. Nėr man močiutės kraiteliui (kraitelį JV480) krauti J.Jabl. Vargiai augau be motutės, nėr kas kraičio krauna NS1170(Ppl). Tu užaugai pas matušės, krovei kraitelį tarp seselių, ko liūdi? StnD18. Nekraukie, močiute, didelio kraitelio (d.) Ūd. Oi, ar turi motynėlę, oi, ar krauna tau šarvelį? KrvD189.
^ Króvė króvė ir sukrovė šuniui ant uodegos (turtas niekais nuėjo) Ds. Kas jaunas nekrauna, tas senatvėj ubagauna An.
| refl. tr.: Fabrikantas iš darbininkų prakaito krovėsi turtą sp. Siesikai pinigų nekraunas Vaižg.
7. tr. DŽ skirti, apsunkinti (mokesčiais, pareigomis).
8. tr. pildyti (bateriją): Akumuliatorių kráuti DŽ.
9. tr. guldyti (miego): Anys mane vėlai miego krauna Aru43.
10. tr. tupdyti, leisti ant kiaušinių: Kad šiaurinis vėjas, tai nereikia kráut pereklė višta an kiaušių – sunkiai ritas [viščiukai] Ktč.
11. intr. mušti, pliekti: Ponas kas žodis krovė jam tai į sprandą, tai per šonus Vaižg. Kráuk su lazda: žinos žmogų užkabinėti Šll. Kai pajoji, kitur kráuna per sprandą Škn. Kraũčio baidyklei, kad pakniustų vieto[je] Lnk.
12. tr. keikti: Visa baterija paskutiniais žodžiais krovė Kerenskį rš. Kelmais kráuti J. Pirmiau gyrė, dabar jau perkūnais kráuja Gs.
13. intr. apkalbėti, šmeižti: Kaip žmogaus nėra, už akių visaip kráuni, o akėse silkinis Krš.
14. intr. šiurkščiai kalbėti, tiesą į akis sakyti: Aš jam gerai kroviau N.
15. intr. euf. teršti, tuštintis: Užmušiu, pamatęs palangėj kraunant! Ds. Sau ant galvos niekas nespjauna, o ant uodegos nekrauna Kb.
◊ vélnius kráuti plūsti, keikti: Visokius velnius pradėjo jis man krauti Dr.
antkráuti (dial.) tr.
1. ant viršaus uždėti: Liepa ant tų lentelių sluogus antkrauti S.Dauk.
2. prk. uždėti, paskirti: Žmogus … nebegali išmokėti antkrautus jam vyresnybinius mokesčius A1884,361.
apkráuti tr.
1. K apdėti kieno paviršių kuo; apdėti ką kuo aplink: Aš apkróviau jį visokiais daiktais J. Stalas apkrautas valgiais, gėrimais P.Cvir. Grabas visas apkrautas vainikais kiek tik telpa Blv. Paėmė ir apkróvė šienu rūbus Ds. Vieną kartą asilas, maišais druskos pilnais apkrautas, ėjo per upę Tat. Eina kap akmenim apkrautas KrvP(Mrj). Jį (kūdikį) randa tenai laumės pasmaugtą ir maitkauliais apkráutą (ps.) rš. Apkraukiat jūsų bandą! BB1Moz45,17.
| Apkrovė didžiausį laužą apie tą ąžuolą LTI10.
| refl.: Apsikrovusi ryšuliukais sprunku sukaitusi iš paskutinės sankrovos Pt. Apsikrovė su niekniekiais kaip peranti žąsis su šiaudais M.Valanč.
| Jis riebus: šlaunys jo lašiniais apsikróvę Ml. Apsikrovėm (pristatėme, pridėjome visokių daiktų), nėra kur nė praeiti Rm. Šitą vatinę dar gali nešiot, lopais apsikrovus (apsilopius) Skr.
| prk.: Visi medžiai žiedų varške apsikrovė Vaižg. Vyšnios apsikrovė žiedais rš. Medžiai … ant pavasario … žiedais apkraujas ir lakštais apdengias DP585.
2. prk. daug duoti, užversti kuo; apsunkinti kuo: Tūkstančiais apkrovę dukteris laiko rš. Senas jauną gavo ir apkrovė su vaikais Plng. Išlepusiai, vaikais apkrautai moteriškei teko visa ūkio sunkybė Vaižg. Esu apkráutas su darbais (turiu daug darbo) Krtn. Malūnas, kuris kitais metais darbais apkrautas būdavo, šiemet beveik visai darbo neturi prš. Valgyt nedavė, sunku darbu apkróvė Ad.
| refl.: Pinigais apsikróvęs gyvena (daug turi pinigų) Gs. Apsikrovė geru, net pavydėjimo pagunda ima žmogų V.Krėv. Pats turtais apsikrovęs, nebežino jų kur bedėti rš. Apskróvęs turtais, ė vaikui až darbą ažmokėt negali Sdk. Giries valgymais apsikrovęs, o girą su duona valgai Ds. Jau tas ligonis mirs, nes apsikrovė su daktarais M.Valanč. Esu apsikrovusi darbais ir pyragais (dovanomis, gaunamomis už darbą) – negaliu suverpti Šts. Vyras iki ausų darbais apsikrovęs rš. Mokytojams neverta per daug pamokomis apsikrauti J.Paukš. Ir vaikais apsikráusma, vaikelio (berniuko) benorėdami Ggr. Apsikrovęs [vargais] kai Adomas vaikais Sln.
3. gausiai apdovanoti: Sveikas mane teip brangiomis savo rašto knygelėmis apkrovęs LTI418. Apkrovei gi mane, apipylei dovanomis A.Baran.
| prk.: Karalius jį su garbe apkrovė prš. Tu esi viena nu Dievo didžiomis apkrauta visa dangaus dovanomis SGI18.
4. skirti, reikalauti (mokesčio, muito): Despotinis monarchas savo prabangų reikalams apkrauna sunkiais mokesčiais savo krašto gyventojus rš. Muitu neapkráutas BŽ20.
5. fiz. pripildyti: Apkrovus rutulį V, pvz., teigiamąja elektra, švytuoklių rutuliukai a ir b atsistums rš.
| refl.: Skritulys CD visas apsikrovęs teigiamai rš.
6. euf. apdergti, apteršti: Nunešk duoną – musės apkraũs Ėr. Šuva prieklėtį apkróvė – eik nuvalyk Ds.
| refl.: Žiūrėk, kūma, jau vaikas apsikróvė Ps.
| Kad neapkuopč, tai ir sėdėtum lig ausių apskróvęs Ds.
◊ liežùviais (apkalbomi̇̀s) apkráuti apkalbėti: Prie to dar liežuviais, apkalbom apkrauna rš.
kalbomi̇̀s apsikráuti būti apkalbamam: Apsikróvė kalbõms mergė pas tą žilbizgį betarnaudama Šts.
atkráuti tr.
1. padėti į šalį, kas buvo užkrauta: Bernas atkrovė nuo kelio medžius rš. Atkrovė užverstus daiktus [nuo durų] M.Valanč.
2. patuštinti, kas buvo prikrautas ko: Atkráuk šalinę šienui Ds.
3. atidėti, paskirti tam tikrą kiekį, dalį ko: Atkrovė šiaudus, šieną dvaruo ir kumečiams Šts.
4. sukrauti: Pakirsk tą ąžuolą, nes dvaras liepė ašį (kubinį sieksnį malkų) rytą ankstie atkrauti S.Dauk.
5. atlyginti, atiduoti: Kareiviams Lietuvos elgą, o didiems kunigaikščiams šylimus (išlaidas ?) karės caras maskolių atkraus ir užmokės S.Dauk.
įkráuti tr.
1. SD164, R114, K įdėti (ppr. ko nors daug): Įkróviau tau taukų į tą košę J. Pastačius arbatą, vyras įkrovė gerai cukraus Žem. Lėkštėn įkrautà mėsa Rm. Įkráuk varškės ar lašinių, ir būs varškiniai ir lašininiai kleckai Šts. Nebedaug čia beįkráusi šitan vežiman Š. Daugybė didelių jūros laivų iškraunami ir įkraunami rš.
| Inkroviau visai dienai (juok. gerai privalgiau) Ds.
| prk.: Buvo ką kitą apie Christų įkrovę galvon DP212.
| refl. tr.: Įsikróvęs truputį malkų, vežasi žmogus miestan parduotų Š.
2. įelektrinti: Kūnai, turintys neigiamos ar teigiamos elektros perteklių – krūvį, yra vadinami įkrautais kūnais rš. Įelektrintų, arba įkrautų, kondensatorių aplinkumoje atsiranda elektrinis laukas rš.
iškráuti
1. tr. K išimti, kas buvo sudėta: Iškráuk vežimą medžių J. Iškróvę vežimą, malkas iš vežimo, vėl atvažiuosime Š. Kad primintas vežimas – iškráut nebegalima Ds. Ryto metą aš, ankstie kėlęs, iškroviau savo daiktus ir pradėjau siūti M.Valanč. Parduodinėju, kaip kromą iškrauju ant pardoškės R230. Iškrauja ižg lobio savo naujus ir senus daiktus DP524. Iškraunamasis uostas rš. Iškraunamoji vieta rš.
^ Tas yra vežimas iškraunamas (čia galima rasti išeitį) Šts.
| refl. tr.: Vos spėjom išsikráuti, tuoj pradėjo lyti Š.
2. tr. ištuštinti: Aš butą iškroviau ir verbliūdams taipojau ruimą dariau RB1Moz24,31. O kad kunigas prisakys, kad anos namus iškrautų Ch3Moz14,36.
3. tr. prk. išvogti, išnešti: Svirną išlaužė ir mantą iškrovė rš.
4. intr. prk. išsakyti, iškalbėti: Iškróviau lotyniškais žodžiais, iškrapijau velykiniu vandeniu Lk.
5. tr. išelektrinti: Iškrautame raumenyje dėl jo elastiškumo atsiranda tendencija grįžti į pradinę padėtį rš.
| refl.: Kondensatorius taip pat išsikraus rš. Elektros srovė išsikrauna į žemę rš.
6. tr. krauti į viršų, į aukštį: Iškráuk tiesiai iškrovą, kad malkos negriūtų Ėr. Jiedvi (lovos), Tūmaitienės nuomone, patalynėmis iškrauti į padanges I.Simon. Važiuoja vežimas, gan aukštai iškrautas įvairių maistgalių ir šieno, dobilų Žem.
7. tr. sukrauti (žiedus): Perpavasar žiedus krovė, an rugiapjūčio iškrovė LTR(Ds).
8. refl. euf.. išsituštinti, laukan išeiti: Ieško vietos išsikráut Ds.
nukráuti
1. tr. nuimti ką nuo viršaus: Tavorus nuo vežimo nukráuti KI16. Tiek malkų tokiu keliu negalima parvežti, turėjom po meterį nuo vežimo pakelė[je] nukrauti Žvr. Siunčiamoji stotis turi reikalauti, kad siuntėjas per normą įkrautąją dalį nukrautų rš.
2. tr. daug pridėti ant ko, apdėti, apkrauti: Visi stalai jau buvo nukrauti šaltų valgių, užkandžių, gėrimų A.Vien. Vidury salės stovėjo apvalas stalas, nukrautas gardžių gardžiausiais valgiais ir gėrimais J.Balč. O tai miestas! Krautuvės nukráutos, langai nustatyti Ėr. Kadgi nukraus nukraus, net stalai lūžta! Grž. Nerasi te nukrautų stalų Sdk. Įėjęs į vidų, pamatė stalus, nukrautus įvairiais valgiais ir nustatytus visokiais gėrimais MPas.
| refl.: Kitas vokytis buvo žvaigzdėms (medaliais) nusikrovęs Šts.
3. tr. padaryti ką iš atskirų dalių dedant: Visą kūgį gerai nukrovėva, tik neužviršavova Skr. Toki ten ir merga, jei nė šieno vežimo nemoka nukráuti Vvr. Ana gerai vežimą nukrauna Šv. Nukroviau šieno vežimą kreivai J. Ji nukrauna [vežimą] ant vieno šono I.Simon. Gyvenimas tavo yra stipras, ir nukrovei lizdą savo uolėj Ch4Moz24,21.
4. tr. į vieną vežimo pusę daugiau pridėti: Kažin, ar nevirsi, kad nuo bėrio pusės vežimą labai nukrovei? Žvr. Jau tu su tuo vežimu namo neparvažiuosi: kairioji pusė visai nukrauta Žvr. Vežimas nukráutas, kaip dabar parvešiu! Skp. Oi, kaip šitą rugių vežimą nukróvei – gali ten kreivumoj apvirsti! Trgn.
5. tr. euf. nuteršti: Kad nukráuta katės palovis – krūva ant krūvos Ds. Jų visi pakraščiai nukrauti Ds.
6. intr. nuspręsti, nutarti: O kad ana išvydo, jog stipriai nukrovė eit su ja, tada liovės josp kalbėt ChRut1,18. Už tai nopikenčia brolio savo ir nukrauja savimp užmušti jį Ch1Moz27(turinys).
pakráuti tr.
1. prikrauti, pridėti: Važiavau prieš kalną, vežimas sunkiai pakráutas, o kumelaitė silpna Rmš. Jis tempia paskum save nedideles rogutes, pakrautas aukšta dėže P.Cvir. Miškas klampus, kelias prastas, ir norėdamas daugiau kaip dešimtį pabėgių į vežimą nepakrausi A.Vien.
| refl. tr. Laivas, pasikrovęs iš elevatoriaus javus, išplaukia į Olandiją rš.
2. refl. tr.: padėti ant ko: Išnešė grabą, pakrovęsi ant morų, nutempė į šopą Žem.
3. sudėti, sukrauti: Žalią pašarą pakrauti į didesnes krūvas rš.
4. apdėti, apkrauti iš viršaus, kad būtų šilčiau: Kūtės buvo nesandarios, jų lubos menkai pakrautos P.Cvir.
5. pastatyti: Truksit jūs pakrauti šitą kluonelį Smn.
6. K pakišti ką po kuo: Tas žmogus pakrovė tą velnią po kupeta šieno (ps.) Brt. Šukuodama galvelę, ir papjovė, ir po lauželiu pakróvė (ps.) Str. Viena sesė papjovė, kita po krūmu pakróvė (ps.) Tvr.
7. paruošti kūrimui pakišant malkų (į krosnį): Duona užminkyta, krosnis pakráutas, tik kurk ir kepk Srv. Žiūriu – pečius pakráutas, puodai pakaista Tvr. Šitom malkom tai jau pakráuk išvakariai Sdk. Pakráukit iš vakaro pečių, malkos išdžius Rmš. Kas tai pakróvus [malkas krosnyje] pastumt giliau! Lp.
| refl. tr.: Pečių pasikróviau: duoną kepsiu Lnkv. Pasikróviau ir viena pečių Ds.
8. Kv patupdyti perėti, užleisti: Pakróviau vištą Prk.
| Jau mes šiemet du lizdu pakróvėme Up.
| refl. tr.: Vištalių jau pasikróviau; ka gaučio kiaušių, da žąsyčių reiktų pasikráuti Prk.
◊ pakráuta sterblè nėščia: Pareis kuriuo paryčiu pakrauta sterble ir nieko neapkaltinsi už tai J.Balt.
pérkrauti tr. K
1. perdėti į kitą vietą, perkelti: Párkrauti iš tos vietos į kitą J. Napalys žinojo Sviestavičių į Gondingą ėjus darbininkų ir meistrų samdytis Linksmynės rūmui perkrauti Vaižg.
2. paskirti kitam, kas pačiam privalu; perkelti nuo vieno kitam: Pajamų mokestis yra sunkiai kitiems perkraunamas rš.
3. SD296 per daug pridėti, perpildyti: Párkrovė vežimą par viršų Krtn. Stalai valgiais perkrauti rš. Į valgius neperkraukime per daug kvapų rš. Kaukši dalbos ir kastuvai, linksta perkrauti neštuvai, kyla dulkės, pelenai rš. Važiavo neperkrauta mašina ir paėmė žmogų Rm.
| Derinys turi būti kuklus, [mezginio] raštas neperkrautas įvairiais motyvais rš.
prakráuti tr. praardyti, kas buvo sukrauta: Šitas žmogus išlindo iš po čalnos, paėmė, galą krosnies prakróvė – ėgi katilas pinigų Švnč.
prikráuti tr.
1. K pilną pridėti: Prikimštas, pripiltas, prikrautas SD160. Sunkiai prikrautas vežimas J. Prikróvėm vežimą, net arkliai neveža Lzd. Prikróvė tiek, kad arklys nė iš vietos Grž. Jei tiktai geras oras pasitinka, par porą nedėlių [bitės] savo aulius pilnus prikrauna S.Dauk. Prikrauk dvylika laivų, o vieną tuščią palik mum BsPIV203. Surinko tada ir prikrovė dvylika pintinių trupučių Ev. Prikrauk vyrams tiemus maišus jų istrova (javais, javų) BB1Moz44,1.
| prk.: Audrų, perkūnijų prikrauti, lingavo debesų laivai S.Nėr.
^ Ubago terbos neprikrausi VP47.
| refl. tr.: Jis prisikrauna pilnas kišenes obuolių rš. Laivui nemaža reikia prisikrauti kuro J.Balč. Prisikrovęs maišą mėsos, norėjo išeiti laukan BsPII5.
2. daug pridėti (ant ko): Ant stalo knygų tarytum kraute prikráuta J.Jabl. Čia buvo prikrauta ant stalo gardžiausių valgių J.Balč. Padarykit tai, prikraukit galvijus jūsų ir leiskitės (keliaukite) Ch1Moz45,17.
3. refl. tr. daug susikaupti, susitaupyti: Daug prisikrovė senųjų amžių pasakų rš. Jis ten turtų prisikrovė J. Grigas turėjo prisikrovęs gero skatiko, tik buvo labai šykštus V.Krėv. Beapgaudinėdamas prisikrovė turtų KrvP(Prn).
4. KII2 užtaisyti (šaunamąjį ginklą).
5. DŽ pripildyti (bateriją).
6. euf. priteršti, pridergti: Pastačiau vaiką ant suolo, ir prikróvė Ds. Diržą nespėjo atsileisti ir prikrovė lenteres Skr.
^ Duodu kepurę prikraut, kad ir šiandien gavai [mušti] rš.
7. euf. įtaisyti, prigyventi: Prikróvė vaiką mergei, o pats į Prūsus Lnk.
◊ veži̇̀mą prikráuti daug pripasakoti: Tai aš tamstai galiu [pasakų] veži̇̀mą prikráuti Lž.
sukráuti
1. tr. SD66,123 sudėti (į krūvą, į vieną vietą): Šieną į kūgį sukrauti N. Šaukštai neplauti, po suolu sukráuti (d.) Smn. Malkos krūvomis, ryšuliais sukrautos J.Jabl. Klebonas, sukrovęs daiktus bažnyčės į diktai apkaltą skrynę, įkasė į žemę M.Valanč. Vienas nesukraũs [šieno į vežimą] OG68. Visi rugeliai reiks ma[n] sukrauti JD937.
| prk.: Visi kap sukráunam po žodį, ir išeina ūtorka Lz. Ans man sukróvė viską, ką beturėjo (išbarė, išplūdo) Krtn.
| refl. tr.: Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta, vežiman susikrauta ir išvažiuota J.Jabl. Jonas, susikrovęs smalą visą dvylika bačkų, išvažiavo namon BsPIII27.
^ Sau susikráus vélnius, beliudydamas neteisingai ant kitų Dr.
2. tr. prk. sutalpinti: Jo kalbos ir į vežimą nesukrausi Rz. Jo kalbą į vežimą nesukrausi Nj.
3. tr. prk. uždėti, skirti: Sukrovė ant manęs vienos visą darbą Pt.
4. tr. sukišti: Abiejuos kišeniuos sukróviau rankas Lz.
| Tiek vyrų sukróvė į žemę (palaidojo, užkasė) Gs.
5. tr. sudaryti, sudėti ką iš atskirų dalių: Pirtin krosnis sukrautà Gdr. Sukrovė sukrovė galvelių krosnelę NS496. Sukróvė du vežimu [šieno] OG365. Katra eisit vežimą sukráut? Plk. Buvo dvaro kūgiai sukrauti javų BsPIV284. Vienas žodį, kitas žodį, ir sukrovė visą kodį Bržr.
| refl. intr., tr.: Nedaug, rodos, buvo pažiūrėti malkų, bet kai sukapojom, trys šūtelės susikróvė Jnšk.
| Kalba susikrauna iš atskirų žodžių rš. Laikai vieni esti gryni, kiti su žodžvardžiais susikrovę A.Baran. Apie sakinį susikrovusį (sudėtinį) A.Baran. Lietuvoj jau nuo senovės vargo kalnas susikrovęs rš.
| Pasirengiau mirti, tik ne ant laužo, kurį pats buvau susikrovęs, – vandeny Vaižg.
6. refl. susidaryti, susiformuoti; įsisteigti: Kūnas jam susikrovė kaip Apolinui dievaičiui Vaižg. Galvoj mano susikrovė atsakymas V.Piet. Šturmai rūstauja, volės susikrauja, putoje apsivelka RD144.
| Pas mus susikrovė draugystė skaitytojų kningų ir laikraščių rš.
7. tr. susukti (lizdą): Aš lizdelį sukroviau, kiaušinėlius sudėjau JD555.
| refl. tr.: Vidury girios eglelėje susikrovė strazdas lizdą rš. Varnas susikrovė sau jūros saloje lizdą J.Jabl.
8. tr. sudaryti, išauginti (pumpurus, žiedus): Sukrauti žiedai pašalo – tokios šalnos buvo Šts. Jau buvo obelų žiedai sukrauti, kai buvau paskutinįkart namie Sdk. Medžiams tik žiedus sukrovus, jau vaisių ieško TŽV620. Dar mano žiedas, dar nesukrautas, o jau nuskintas, o jau nurautas! B.Sruog. Lazdynas baigė žirginius sukraut rš. Medžiams žiedus sukrovus tur joti į karę M. Saulelė sukraus raudonus žiedelius JD438. Vai putin putinuži, kur augsi, kur laposi, kur žiedelius sukrausi? LB150.
| refl. tr.: Nėr kada ma[n] (linui) užaugtie ir žiedelių susikráutie Prn.
9. tr. SD340 sukaupti, sudėti, sutaupyti: Kaip jis sukrovė turtus, nemokėjo pasakyti nė artimiausi jo žmonės J.Balč. Ne rubliais tūkstančius sukráuna, ale kapeikom Ut. Man nereikia šimtelių, nei sukrautų turtelių Jnšk. Gerą turi pilvą tėvo sukrautam praryti KrvP(Rod). Kieno rankomis kraičiai mergiotėms sukrauti? Vaižg. Kelkis, dukrelė, kelkis, mieloji, aš tau sukroviau didžius kraitelius (d.) Šr. Ar didį sukróvė močiutė kraitelį, ar didžią paskyrė tėvelis dalelę? (d.) Smn. Močiutė sukraus aukštą kraitužėlį JD837. Nesukrausi tokio kraičio, kap pas motinėlę Vlkv. Tolei neleidė močia dukrelės, kol kraitelį sukrovė Nj. Jos šarvelis nesukrautas, jos darželis neaptvertas KrvD161. Net teip sau sukrauji algą didę ant dienos reikalo SPII105.
| refl. tr.: Iš jų skurdo susikrauna pasakiškus pelnus kapitalistai (sov.) sp. Yra tokių žmonių, kurie, neteisingai susikrovę turtų, paskum daro gailestingumo darbus rš. Susikrovė visą maišą pinigų Ds. O, sesele, dar palaukie, sau kraitelį susikraukie! BsO306.
^ Jei mylėsi darbą, susikráusi skarbą Ds. Elgetaudamas turtų nesusikrausi, bet ir nebadausi KrvP(Mrk).
10. refl. susikaupti: Daug druskų susikrauna kauluose rš.
| prk.: Daug nelaimių susikrovė ant tos giminės Pron. Taip susikrauna darbo ir nuovargio, maža laiko ir poilsiui belieka A.Baran.
11. intr. suduoti, primušti: Aš sukráusiu tau už neklausymą Skd. Sukróvė par veidą Šts. Rytoj sukraus ir tau į kuprą rš. Sukróvė, sukróvė sugavę ir paleido Skd.
užkráuti
1. tr. N uždėti ant ko: Užkráuk da ir šitą gubą ant vežimo Ds. Dabar užkrovė jiedu ant dešimts asilų sidabro BsPIV3. Mačiau asilus, vynu užkrautus CI273. Ir užkrovė kožnas ant savo asilo BB1Moz44,13.
| Liepė ponai užkrauti tam Leonui gelžinius ant rankų Žem.
| prk.: Per metus buvau pirmininku, dabar kitą didesnį poną ant mano galvos užkrovė Žem. Jei mane žavinsite, nekaltą kraują ant savęs užkrausite CII586.
| refl. tr.: Užsikrauti ką ant pečių K. Jis eglę baisiausią užsikrovė ir važiuoja Klvr. Šiandien tas pats garlaivis vėl per daug užsikrovė V.Kudir.
| prk.: Ji ir nemanė sau užsikrauti panašlusios dukters rš. Užsikrovė mūsų kančias CII463.
2. tr. prk. uždėti, įpareigoti: Jam užkráuta daug pareigų BŽ61. Užkrovė visokiausių tų mokesnių, nė išsimokėti nebėr modos Vvr. Nepaskubai vienur nuvažiuoti, jau, veizėk, kitur užkróvė (įsakė, varė, liepė) Vvr. Jam užkrovė dar penkias dienas turmos Ėr. Yra nemaža tokių šeimų, ant kurių pečių karas užkrovė visus, kiek tik yra, bandymus rš. Argi galima mano senai gerklei užkrauti tokį darbą! rš.
3. tr. prk. gausiai uždėti, užtepti, užbarstyti ir pan.: Palauk, aš tau sviesto užkrausiu [ant pyrago]! Žem. Rugiai nenukertami, kad zuparo užkrauni Šts. Užkrovė begaliniai sniego – nebgal nė medžio parsivežti Dr.
| Kišenes užkrovė (prisiuvo) kaip lakunkas (dideles, atvėpusias) Šts.
| Notaras riebų antspaudą užkrovė T.Tilv.
4. tr. uždėti kuo, kad nebūtų matyti, užgriozdoti, uždengti: Užkrauk rugius su vasarojumi J. Rugius avižomis užkrovė B. Kaip aš galėjau iš rudens imti, kad ponas gi juos (dobilus) avižomis užkrovė A.Vien.
| prk.: Iš rytų pusės kupetuoti debesys užkrovė padangę ir išpuošė ją kalnais ir visokiais kloniais V.Piet.
| refl.: Niekur nerandu šakių, gal šienu ažsikrovė Ds.
5. tr. uždaryti praėjimą uždedant kuo: Bitės užkrauja skylikę pas laktelę, ir užtrokšta rš. Kliudęs važiuoti viešais keliais, užkraudamas juos, yra baudžiamas rš.
6. tr. kraunant užimti vietą: Ažkróvei visą klaimą rugiais, kur dabar vasarojų dėsi? Ds. Eik, žiūrėk, pilną aruodą verpstėm ažkroviau – ė tu vis man kauliji ažu neverpimą BsPII253–254.
7. tr. nukrauti: Užkrovei vežimą lyg aitvarą (didelį, aukštą) Skr. Užkrovė tris gerus vežimus BsMtI117.
8. tr. užtaisyti (šaunamąjį ginklą): Užkrauju pūčką R236. Pūčką paprovyti, užkrauti, prikrauti KII2.
9. intr. užduoti, smogti mušant: Užkroviau į zūbas, bulvę neluptą apgniaužęs Šts. Ką ten padarysi, jei iš netyčių užkráus Šll.
Lietuvių kalbos žodynas
parvadžióti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
vadžióti, -iója, -iójo KBII199, K, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ plg. vedžioti.
1. tr. H, H176, Q198,261, SD1195, SD401, R, R243,377, MŽ, MŽ506, Sut, N, L, Š, Iš, Str, Aps, Kr nuolat vesti iš vienos vietos į kitą ar kur nors: Aklą žmogų vadžióti J. Jei mane kas vadžiótų, važiuotau [į miestą] Drsk. Su savim vadžiója LKKIX200(Dv). Sugyvens amžių (nukarš), ir vadžiósiu kaip vaiką Sug. Vadžió[ja] vaiką jau po aslą Jd. Nuog kokliušo vaikus po rasas vadžiójo Kč. Vadžiõs ir vadžiõs in palatą čia studentes [mokyti] Žln. Al’ kaip gražiai ans vadžió[ja] tą savo papunelį Varn. Jug aš pats esu čia gimęs, augęs, i muni liuob mama vadžiós Vvr. Vadžiójamas esi, bėdų bėdos Rdn. Jis vadžios liuob žmonis par Jūrą Pj. Vadžióju tavi, o muni muši, skraudi (sako senelė ją kėpščiojančiam vaikaičiui) Rdn. Vadžiój[o] pas daktarį, nieko nesakė DrskŽ. Vadžiójo daktarus, ale mirė DūnŽ. Vadžiója per daktarus, ką padės tokiai senei Dsm. Gavom vadžióti į kalėjimą caro nūteistūsius Šv. Vadžiók tą avį, kame tos pievos, tepašėlstie Grd. Vadžióju karvę, rišinėju pamiškiais Rdn. Vadžiósią [karves] į paventį ganyti, čia grandyte nugrandė Krš. Seniau vadžio[jo]m karves an virvių GrvT133. Vaikščios mano broleliai, vadžiõs bėrus žirgelius JV665. Bulbes sėjo, arklius vadžiójau DūnŽ. Vadžióju, būlo, tuos jaučius Azr. Mano senis gaspadorius arė, o aš vadžiójau [arklį] Sn. Šitai mūso buvo papampusi karvė, su šiaudais trynė, vadžiójo didliai, lakstė Krt. Karvę triskart vadžiójau veršeliop Lz. Meškinykai meškas tancina po kaimas vadžiodamys S.Dauk. Jam pačiam įsakė ganyti ir vadžioti aveles savo M.Valanč. Lietuvos didžiasis kunegaikštis liepė svietą iš girių vadžioti ir pri kitas kito sodinti S.Dauk. Viešpatis … septynis kartus vadžiótas tai ten, tai šen DP159. Pėtnyčioj vadžiotas buvo po ūlyčias ir namus SPI363. Vadžioti taipo jau būsite prieš storastas (kunigaikščius) ir karalius dėl manęs BtMt10,18.
| prk.: Jau mano rankos silpnos, kad kirvis mane vadžiója Raud. Dėl kelių vagų [kaimynas] vadžiójo muni po teismus Grd. Karaliau mačnus, mus valdžiok, pagal valios tavo vadžiok Mž274-275. Tavo geroji dvasia, vadžiok mane tikru keliu OsG56. Eš tave vadžiosiu tikru taku BBPat4,12. Viešpatie, vadžiokiam tavo teisybė[je] dėlei neprietelių, taisyk tavo kelią pirm manęs BBPs5,9. Kitaip negalime būt ižganyti, tiektai šitą gyvatą vadžiódami geruose darbuose DP559. Dievo žodis tau tesie vadžiójanti žvaigzdė (tavo vadas) ant tamsiųjų šio svieto takų KII24. Kitus daugiaus į griekus nebvadžiok LC1883,7.
^ Tu daug žinai, a ne ubagą vadžiójai po kaimą Šmk. Aklas aklą vadžiója Sch73; B, MŽ, N, Stč. Aklas neregį vadžioja M. Galva visą žmogų vadžiója JT363, Vg, N, J.Jabl(PrL). Galva razumą vadžioja LTR(Vlkv). Protas išmintį vadžio[ja] S.Dauk. Išmintis tur protą vadžioti Bru. Liežuvis proto nevadžio[ja] LTR(Grk). Tas niekam netinka, kaip tikt meškoms (lokiams) vadžioti J.Jabl(PrL). Mešką sykį pargalėjęs, drąsiai vadžiosi VP29. Vadžios tave šilais nuogą, trakais basą (mylės, bet neves) B, B871, PrLXVII27. Graži mergelė žmones iš kelio vadžioja (uoga) LTR(An).
| refl. tr., intr. Pjv, Vn: Abudu maži, vadžiójasi vienas až vieno, kaunasi LzŽ. Eisma vadžióties gyvolius Šv. Su raikšte karvės nesivadžiósi [ganydamas] DrskŽ. Tą mergučę vadžiódavos už rankos po bažnyčią Jrb. Savo gali vadžiótis, o svetimo neužkabyk Jrb. Kam tokius kuliganus vadžiójys?! Rdn. Visur vadžiódavos, išeisma kaip su žąsinu Krt. Aukštais kalneliais vaikščioju, margus kurtelius vadžiójuos JD1227. Visi berneliai porom vadžiojas, tik aš jaunasai vienas vaikščioju KrvD29. Namieje Sigutė per dienų dienas vadžiojosi su kalaite VoK132(Mrj).
ǁ vedant šalinti: Tos karūmenės rūsas vadžió[ja] po kelius (po nedaug), galo nebū́s Krš.
2. tr. globoti, prižiūrėti jauniklius (apie naminius paukščius): Višta žąsyčius svied[ė] vadžiót Lz. Ir ančiukų, ir pulukų pirkom, vadžiój[o] kvaksūnas višta Drsk. Vadžió[ja] pereklė viščiukus DūnŽ. Raudons gaidys gražiai gieda, višteles vadžiódams JD861.
3. refl. tr., intr. draugaujant vaikščioti: Vadžiójasi berną, žanysies DrskŽ. Juodu antras metas vadžiójasi Alk. Jei negalvoji imti, kam vadžiójys? Krš. Vadžiójas mergą už savi vyresnę Krš. Juodlikę mergikę besivadžiójąs Rdn. Žinai, su kitomis mergomis nesivadžiojau, joms meilių žodelių nekalbėjau V.Krėv.
4. tr. Kl nejučiomis nuolat klaidinti (einantį): Vadžió[ja] velniai po mišką DūnŽ. Esu žvakelės vadžióta po klebono Lendrupį Lnk. Niekas nėra baidęs, bet kad vadžió[ja], ta tikra teisybė Klk. Ta paskuo lik pat aušros tatai anuodu vel[nia]s vadžiójo aple kupetą tą Jdr. Velniai, nukritę ant žemės, pradėjo slankioti ir žmonis visaip gundyti, vadžioti BsPII5(Dkš).
| prk.: Nesiduokit vadžiot tūlais ir svetimais mokslais Ch1PvŽ13,9.
5. tr. laikyti, tąsyti (už plaukų, už gerklės) mušant: Vaikuo nieko nesakyk, už plaukų vadžiós Krš. Mušė mane ir barė, už kaselių vadžiojo LTR(Ūd). Už kaselių vadžiója, per galvelę kapoja (d.) DrskŽ, Kb.
| refl.: Anuodu broliu čiuprynuojas, t. y. už čiuprynų vadžiójas JI277. Kad abu būt smarkūs, už gerklių vadžiótųs Gs. Gi jos kasdie pešasi, už plaukų vadžiójasi Mrj. Vadžiojasi dabar, už krūtų susiėmę, po pirkią kaip du žąsinai, vienas antrą pešiodami V.Krėv.
6. tr. tiesti, rengti (kokias komunikacijas): Miškūs vadžió[ja] tiliponus pažemiais DūnŽ. Vadžio[ja] vandentrakius (vandentiekį) po kiaulidę Grd. Išsimokė elektras vadžióti Krš.
| refl. tr.: Ka čia pradėjo vadžiótis, ir mes įsivedėm [centrinį šildymą] Snt.
7. tr. I raižyti, rašyti: Vadžió[ja] dideles raides, stambiai rašo Rdn. Aš vis šipulėlį nusidrožus į rašalą vis dažau ir vadžióju Grš. Gerai, ka moki gerai vadžióti Erž. Kad aš galėčiau kaipo tie ponai plunksną vadžioti, kiek tai aš dainų aikštėn išliečiau A1884,165.
^ Kas moka vadžiot plunksną po popierą, tegu užrašo V.Kudir. Gražiai rašė, kap jo ranką kas vadžiój[o] Drsk.
8. tr., intr. braukyti: Vadžiój[o] ranka (masažavo), pilvą sopėj[o] Žln. Vadžiót reikia su karklo šakele, kur vanduo yra, susiriečia tas karklas PnmŽ. Svelam kiaulę: atskiriam saujukę šiaudų ir vadžiójam Dv. Tas labiau labiau groja, smičių labiau vadžioja DvP352.
9. tr. KŽ siuvinėti puošiant: Brolio mandūras galionais vadžiótas, juodu krauju išrašytas (d.) Jrb. Nupirko tėvelis brangias sukneles, aukseliu išsiūtas, šilkais vadžiótas JV398. Turiu plintelę užplintavotą, cidabružiu vadžiótą JD603. Dovanojo man mergelė baltą gražią skepetėlę, žaliais šilkais siūtą, rašteliais vadžiotą LTR(Mrs).
10. tr., intr. KŽ, Krž dainuojant vadovauti: Dainuodavom visos trys [seserys], viena vadžiódavo PnmŽ. Tai ir vadžiót, ir tūrot į mamą (gerai dainuoja, kaip mama) Snt. Klausyk, jau korkina kur iš pakalnės, vadžiója [giesmę] kriaučius Sn. Ar jis moka, ar ne, visgi vyras ir, mergaitei vadžiojant, pritaria vyrišku balsu M.Katk.
ǁ tr. dainuoti, giedoti: Vadžiót ar pasakyt itą giesmelę LKKXIII26(Grv). Tokią liūdną natą vadžió[ja] Krš. Lakštingala gaidas vadžiójo JR72.
11. tr. griežti (melodijas): Vadžiódavo polkas po tum ąžuolu Klm. Muzikantas išsitraukė savo skripką ir pradėjo valcus vadžiot Brt. Kalvis Dundulis su savo smuikeliu vis taip pat mikliai vadžiojo šokių melodijas V.Myk-Put. Padėk uliavoti, tancelius vadžióti JD933.
12. tr. Sn pasakoti (ppr. niekus), postringauti: Ateina ir vadžió[ja] kalbas atsisėdusi Krš. Kalbas su visoms vadžióji, i velkas čia! Rdn. Einu, gana maliodijas bevadžióti Krš. Gana žaimas vadžioti, darbą dirbkiam Šts. Galiu gavendas vadžioti, liežuvis neserga DūnŽ. Anekdotus baisius vadžió[ja] pri stalo, i tat mokyti! Rdn. Prigėręs yra ir vadžió[ja] juokus Dr. Liūb komedijas vadžiósma Žr. Tegul ji čionai nekukuoja, nė alasėlio nevadžioja BsO68. Mums gardui tavo grumzdžia, vadžiodami barnias, norėdami mus išteriot PK141. Jie tiektai už ženklą prastą jį (sakramentą) tur ir tūleropas barnis apie jį vadžioja DP51.
13. tr. naudoti (burtus): Daug burtų vadžiójo žydai ir latviai Šts.
14. tr. Dv, Skr dažnai gimdyti: Vadžiója, būlo, vaikų daug DrskŽ. Toj merga šešiolikos metų ėmė vaikus vadžiót Kpč. Tik mergytes vadžiósi, o gaspadoriaus (sūnaus) nereik? Šn. Jeigu mane karalaitis imtų, tai aš gražius vaikus vadžiótau (ps.) Mrc.
15. tr. nuolat vesti (jauniklius): Buvo kiaulė, ką paršus vadžiójo DrskŽ. Lapės vaikus ten vadžió[ja] Krkl.
^ Tokie šabakštynai, ka nė vilkas vaikų nevadžiõtų Lkv. Devyni velniai vaikus vadžió[ja] pri mūso (pas mus didelis užkampis) DūnŽ. Nevaikščiok, kur velnias vaikus vadžió[ja] Trš.
16. tr. nuolat duoti vaisių: O tos obels baltais žiedais žydėjo, raudonpusius obalėlius vadžiójo JV1005. Baltais žiedeliais žydėsime, raudonas uogas vadžiosime LLDII127(Brt).
17. refl. pasilakstyti, apsivaisinti: Kada yr Pelėkė vadžiójusys? DūnŽ.
| menk.: Ir Janikė [mergose] buvo vadžiójusys DūnŽ.
18. tr. N, NdŽ imti už žmoną: Vadžioju jos seserį R418, MŽ565, N. Ans vadžió[ja] pačią nuo tos giminės J. Ei brolau, broluži brangvarduži, ar vesi našlužę, ar vadžiósi? JV406.
19. DŽ, NdŽ, Užp, Kp žr. vadelėti 1: Kam vadžioji (vadelėji) arklius, ar kur važiuosi? J.Jabl. Paukščiam beperant, juos (šunis) namiej pririšt arba prie virvių vadžioti prš.
| Vadžias vadžiója Rod. Vadžiók gi greičiau vadeles! Ds.
20. žr. vadelėti 2: Duok bernui vadžias, tegu jis vadžiója Jnš. Vadžiójo arklius iš Krevo Dv.
◊ akimi̇̀s vadžióti sekti žvilgsniu, kreipti žvilgsnį: Kur tik aš einu, jis mane akim̃ vadžiója Gdl. Apsvaigusiomis akimis aplink save vadžiojo Žem. Kur žengsnelį jaunas žengiau, paskui jauną mergužėlės akelėm vadžioja KrvD38. Eš savo akimis tave vadžiosiu BBPs32,8.
liežuviùs vadžióti apkalbėti: Vis geriau, negu su bobomis liežuvius vadžioti J.Bil. Na dabar liežuvių daugiau nevadžiosite! – praniurnėjo gudruolė, triuškindama paukštes V.Piet. ×
už čiùpros vadžióti primesti savo valią, varinėti: Atiduok viską, paskui vaikas bevadžios mus už čiupros! Žem.
už nósies (nósės Vn) vadžióti Žg, An; L apgaudinėti, mulkinti: Nebturėsu savo lizdelio, už nósės visi ir vadžiós DūnŽ. Rupūžė tu, muni tu vadžióji i vadžióji už nósės! Krš. Už nósės vadžiójo mumis kaip velnias Jdr. Tokį vaikį už nósės vadžióti, negražiai End. Kiek ilgai berną už nósies vadžiósi, jiej supyksta ir meta Drsk. Kavalierius pilnan protan, o merga už nósies vadžiója DrskŽ. Jis nori kitą už nosies vadžiót Dkš. Vadžiosi vyrą už nosies kaip veršį Žem.
antvadžióti (ž.) I žr. atvadžioti 1.
apvadžióti tr. Š, Rtr, NdŽ plg. apvedžioti.
1. SD1103, Sut, K, M, L, LL117, KŽ, Graž daug kur nuvesti: Jaunąją apvadžiójo po tvartus, svirnan nuvedė LzŽ. Apvadžiójo visur [po miestą], nakvojau Jd. Vaikus visur apvadžiója, žino visa Drsk.
| refl. tr.: Apsivadžiójo biškį, parodė miestą Žr.
2. apibraukyti: Apvadžiój[o] rankomi visą pilvą, rado ligą Žln.
3. KŽ, Vrb išsiuvinėti apvadus, jais papuošti: Andaroko pažemė apvadžióta juostaitėm Rtn. Jis mandras vyras, apvadžiotą kailiuku žiponą nešioja Plv. Tuos krepšius apvadžio[jo] visokiais žibučiais BsPIV256. Tad Marcė segė savo sietyną prie lubų ties stalu, Justas pataisūnais apvadžiojo duris, langus V.Myk-Put.
| refl. tr.: Kas tau apsivadžiót pačiai! Alk.
4. refl. Mžk, Lk pasibėgti: Kaip pakilo, nuvedėm pri jaučio, ir apsivadžiójo Krš. Apsivadžiójo jauneklė, neparduosma DūnŽ. Karvė apsibėgo, apsivadžiójo J.Jabl(Als).
atvadžióti tr. NdŽ, KŽ plg. atvedžioti.
1. Sut, M daugelį ar visus atvesti: Atvadžiójo karves sklypininkai ponuo, niekas dėl to anų ir nešaudė Šts. Kas atvadžiós, ką padarys?! Krš.
| refl. Sut.
2. S.Stan prk. atitraukti, nukreipti: Atvadžioja nuog tikros ganyklos MP46. Notgivadžiok jų nuog viernų ganyklų jų MP182. Atvadžioja nuog vierno mokslo Pono savo MP86. Ir išmanė tamui Ponas, kad toj piktoj dvasia turėjo apie juos visados gundyt atvadžiodamas juos nuog tos tobulystos MP110. Petras… Christų nuog kančios ir mirimo atvadžiójo DP490.
3. refl. žr. atvadelėti (refl.): Viena vadelė atsivadžiójo, kadgi aš arklį kaip suturėč! Užp.
×davadžióti (hibr.) tr.; D.Pošk išaiškinti, įrodyti: Davadžiój[o], darodė, kas pavogė Pns. Apie žynūną papasakojo ponas šitiem, bet tie nenori tikėt, norint šitas ir davadžiojo, kad tikrai žiedą atieškojo BsPIII293. Daugiausiai davadžioja priklodais Tat. Bet Saul[ius] tuo daugiaus stiprinos ir pergalėjo žydus, kurie gyveno Damaškuj, davadžiodamas, jog tas yra Christus Ch1ApD9,22.
įvadžióti plg. įvedžioti.
1. tr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ daugelį ar visus įvesti į patalpą: Arklius į tvartą įvadžiók J. Dabar šventa dvasia mus tikinčius kavoja, į dangų įvadžioja PG.
| prk.: Tėvai, neingivadžiokiat rūstybėn sūnelių jūsų Mž35.
| refl. tr. Š, Rtr: Jį per išvadžiotojį iššaukė srš.
2. J, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Mšk, Žvr, Lp, Užp žr. įvadelėti: Įvadžiojamas arklys SD132, N. Bėrąją par trumpai įvadžiójai Jrb. Tė vadžias, juk moki arklius įvadžióti Trg. Sugrubę rankos, negaliu nė vadžių įvadžiót Sk. Apie pakinkymą tai nėr ko nė šnekėt, anas ir vadelių nemoka invadžiót Ds.
^ Arti vilku negali, kad pažabot nemoki, o akėt neakėsi, kad įvadžiot negalėsi KrvP(Ds).
| refl. tr. Š, Rtr: Aš pats insivadžióju Ds. Įsivadžiójo ketvertą Alk. Jis surado storą virvę ir liepė įsivadžioti rš.
išvadžióti tr. plg. išvedžioti.
1. SD1204, K, Š, Rtr, Kos37, L, NdŽ, KŽ visus ar daugelį išvesti iš patalpos ar išvedus išskirstyti: Mažus visus ir išvadžiós pri ūkininko, o pareiti jau nemėgink Lkž. Išvadžiós karves uriadninkas Užv. Arklius išvadžiójo iš tvartų Dv. Saulukė teka, užsikelia žmones, gyvulius išvadžiója ir eina darban Kč. Velinas… vagia ir išvadžioja ižg gardo mizernas avis DP246. O tais mergas, kap jos labai dailios buvo, tuo karaliūnai išvadžio[jo] (ps.) Brt.
^ Važiuoja tik ubagų šikt išvadžiót (labai vėlai važiuoja į miestą, į bažnyčią) Gs.
| refl. tr., intr. Sut, K, Š, Rtr, KŽ: Kol išsivadžióji [rytą] gyvolius, kol pasimelži, i pusryčio reik Rdn. Į darbą išsivadžió[ja] tus pačius [arklius] Erž.
| Kodrinag tad per jo giminę išvadžiojas giminė Viešpaties Christaus DP504.
ǁ iš daug kur išvesti.
| prk.: Kurs iž visų sylvartų mane išvadžioji PK45.
2. Š, LzŽ daug kur nuvesti: Aš išvadžiójau aną po visas stubas J. Išvadžiósma [elgetą] po kiemus DūnŽ. Aš tave išvadžiósiu po panemnę DrskŽ. Išvadžiójau [vaiką] po laukus, miegta kaip pridaužtas Krš. Išvadžiójo mane dukrelės po svečius Vlkv. Tas senelis jį visur išvadžiojęs, visa išrodęs, kaip ten gyvena tame dvare LTsIV654.
| refl. tr. Š: Išsivadžiojo po visus pakajus DS314(Stak).
3. MP156, Q548, H, R364, MŽ, MŽ489, MŽ2117, N, KI34, KII293, KŽ suklaidinti, sugundyti: Gėda ir bėda, kad žmogų šėtonas gauna suklastot ir išvadžioti LC1881,16. Švelniais žodžiais… išvadžioja nekaltas širdis CII663. Išvadžiojau svietą, mylas Pone Mž432. Teipo kalba Ponas priš prarakus, išvadžiojančius mano žmones BBMik3,5. Neduokis išvadžiót žmonėmus heretikamus, kurie pramones savas niekam nevertai didesnėmis daro DP415. Adomas netapė išvadžiotas, bet moteriškė tapė išvadžiota ir peržengimą pradėjo Bb1PvTm2,14. Ir kelsis daug falšyvų pranašų ir išvadžios daugel BtMt24,11. Bet piktos žmones ir išvadžiotojai piktynių eis išvadžiodami ir būdami išvesti Ch12PvTm3,13. Jie mus sela išvadžioti VlnE173.
| refl. MŽ, N: O nesiduokimės išsivadžiot nei ižgąsčiamus, nei geradėjystoms svieto to MP59. Nesiduokitės išsivadžioti tūleropais ir svetimais mokslais BbPvŽ13,9.
ǁ kurį laiką klaidinti einantį: Velnias išvadžiójo muni po pušyną Trš.
4. kurį laiką prižiūrėti, globoti: Kita višta po du mėnesiu [viščiukus] išvadžió[ja] Šv. Visą amžių už rankelių [vaiko] neišvadžiósi Krš.
| refl. tr.: Kam čia tiek tų gyvulių: i karvę kiek išsivadžióji – užtenka Jrb.
5. DūnŽ, Vlkv nutiesti: Ižvadžiót skaromi [džiauti] reikia dratų DrskŽ. Elektrą išvadžiójo, šviesiai gyvensma Rdn.
| refl.: Ūksminių bulvių šaknys yr toli išsivadžiójusios Skdv.
6. Kos37 išrašyti, išraižyti: Išvadžiótos litaros anta kryžiaus DrskŽ. Išvadžiójau raides, viską DūnŽ. Išraižo [paminkle], ka nori, viską išvadžió[ja] Ms. Vargonininkas natas išvadžiojo su rankoms Šts.
7. siuvinėjant išpuošti: Balti skaistūs marškinėliai žaliais šilkais siūti, žaliais šilkais išvadžioti LTR(Plk). Kad aš žinočiau bernužį gausiant, jam sermėgėlę siūčiau…, sidabrėliu išvadžiočiau RD35. Ta rudinė išnešiota, žiurkių skūrom išvadžiota LTR(Plv).
| Aplink jo (karaliaus) rūmus buvo gražūs sodai, išvadžioti takai LTR.
8. sugebėti padainuoti: Senas teip neišdainiuosi, tas natas neišvadžiósi Sd. Katinėlis rainas, išvadžiójo dainas (d.) Jnk.
9. išpasakoti: Įsidavė ing kalbas su anais išmintingais ir su anais daktarais… išvadžiodamas jiemus teipag valią Dievo tėvo dangujęjo MP57.
| refl. tr., intr.: Kalbõs bobos ėjo išsivadžióti, t. y. daeiti teisybę J. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem.
10. pripasakoti (ppr. niekų), pripostringauti: Išvadžió[ja] [politikai], ka nereik Lietuvai karū́menės Krš. Ana sudeda visokias dainas, ana visokias komedijas išvadžió[ja] Kl. Užkremta mun žodžiai, nebišvadžióju kalbų Krš.
| refl. tr.: Duoda sevi išsi̇̀vadžioties (išjuokti) toks senas žmogus Prk.
11. KŽ daug pagimdyti: Merga, vaikų neižvadžiójus, turi sveikatos DrskŽ. Anksčiau po penkioleka vaikų išvadžiódavo Vdk. Tai aš te ponavočiau, vaikelius išvadžióčiau JD313.
| Vaikų neižvadžiójęs, kap jis vargsta DrskŽ.
| refl. tr. Š: Vaikus išsivadžiójo i pabėgo nū vyro Pj. Ji jauna išsivadžiõs vaikus, bus paskui lengviau Ss.
12. Š, Rtr, NdŽ, Ds žr. išvadelėti 1: Kam išvadelėjai, išvadžiojai arklius, ar čia ganytis ketini? J.Jabl. Išvadžiók arklius ir nuvesk į ganyklą Jrb. Išvadžiók ir įsek vadžias Rs.
| refl. Š, Rtr.
nuvadžióti tr. plg. nuvedžioti.
1. Š, NdŽ, KŽ visus ar daugelį nuvesti: Toks vaikis a benuvadžiós [veršius], tegul DūnŽ.
2. numinti, nutrypti bevedant: Žardis visas gyvuolių nuvadžiótas, – nėr kur karves pririšt Jrb.
pavadžióti plg. pavedžioti.
1. tr. N, M, Rtr, NdŽ, KŽ, Žlb, Pjv, Žvr kiek pavesti: Pavadžiók ašvienius ariant J. Reikia pavadžiót vaikus an oro LzŽ. Ka nor sulauktau vaiko (vaikaičio) už rankutės pavadžiót DrskŽ. Pavadžiódavo tą aklą bobalę Grd. Svaigsta galva, muni pavadžiókiat Krš. Pavadžió[ja], jau noria eit mergica Jd.
| refl. tr.: Ana tik vaiką už rankikės pasivadžió[ja] Krš. Jis karvę pasivadžió[ja] kiek i gulia Jrb. [Mažiukėlį] pasivadžiók ir pasinešiok ant baltų rankelių JD1192.
ǁ sugebėti, pajėgti kiek pavesti: Aš dar arklį pavadžióju, tiek tegaliu Rdn.
2. refl. drauge apvaikščioti: O čia da pasi̇̀vadžios, pamatysi, kaip čia ta Kartena yr Krt.
3. tr. kiek pagloboti jauniklius (apie naminius paukščius): Višta kap pavadžiója mažukus, jiej stipresni būna Dg.
4. intr. pabraukyti: Itep va pirštas pavadžiója sau per kaktą, po lūpas pavadžiója LKKXXIX183(Lz).
5. tr. braukant pavalyti: Grindis pavadžióju anta šepečio [skudurą] apsivyniojus DrskŽ.
6. tr. pasukioti, pareguliuoti: Šriubas, kur pavadžiója žirkles PnmŽ.
7. tr. NdŽ, Up, Žg įvadelėti, pažaboti: Pavadžiók arklius Šts. Mano kamanotas, brolio padkavotas, o to šelmio balamūto karklais pavadžiotas LMD(Dkšt).
◊ gai̇̃dį po pùsnį pavadžióti Jrb greit pavargti.
už nósies (nósės) pavadžióti apgaudinėti: Vaikio daba už nósės nepavadžiósi, anų mažiau Krš. Pavadžiósu jumis už nósės, aš gudresnis DūnŽ.
| Tokio (18 metų vaikino) už nósės nepaimsi nepavadžiósi Krš.
parvadžióti NdŽ, KŽ; M žr. parvedžioti 1: Tu tvorele, tu tiesioji, visus girtus parvadžióji (d.) Rtn.
pérvadžioti tr., pervadžióti plg. pervedžioti.
1. KI316, M, Rtr, KŽ visus ar daugelį vedant pergabenti: Brolelius parkilnokit, žirgelius parvadžiókit [per upę] JV924.
2. visur išvadžioti: Aš tavi párvadžiočiu, pamatytumi kokios pievos! Rdn. Ten žemai kažkoks senukas priėjęs, jį per visus gražiausioms seklyčioms prilygstančius ruimus pervadžiojęs LTsIV638.
3. refl. tr. keisti vadžiojantis: Tiek jau tų mergų pérsivadžiojęs – šimtą DrskŽ.
4. kurį laiką vadžiojant rūpintis: Tu mane ir per šią nedėlę taip laimingai pervadžiojai ir man didei daug gero dovanojai brš.
5. prk. nukreipti: Nes ans baisus čertas ir prieštarnykas jo, kad jau Ponas atstojo nuog jo, moka su juo žaist, o parvadžiot ant jo visa pagal valios savo MP148.
pievadžióti (ž.) tr. pritraukus priraišioti: Anksčiausis čėsas apynius pyvadžioti Prk.
pravadžióti plg. pravedžioti.
1. tr. N, M, NdŽ, KŽ kiek pavesti mokant: Nemokantį arklį arti pravadžiók J.
2. tr. pragyventi: O tėvas tris pačias pravadžiójo Dg.
3. refl. praleisti kurį laiką, prabūti: Anas teip i prasvadžiójo – nebuvo kariuomenėj Gdr.
4. R, R364,368, MŽ, MŽ489,493, N žr. išvadžioti 12.
privadžióti NdŽ plg. privedžioti.
1. tr. SD1151, L, Rtr, KŽ daugelį atvesti: Savo senuosius skaitytojus meldžiame: nepastokite mums neviernais, bet mums dar ir naujų skaitytojų privadžiokite LC1880,13.
2. refl. tr. N daug vedžioti (ppr. iki nuvargstant): Aš prisiariau lygių laukelių, prisivadžiójau palšų jautelių JD962.
3. tr. išmokyti atlikti tam tikras apeigas: Katekizmo vaikus apmokom, privadžiójam [komunijos] Žr.
4. tr. daug komunikacijų nutiesti: Privadžióta elektrų DūnŽ.
5. tr., intr. įpasakoti, pamokyti, įtikinėti: Privadžió[ja] vaikams gražiai būti, nemušties Krš. Kunigą laukiant, ligonį privadžiók J. Mokina vaikus, privadžiója, o tie savo [daro] Gs. Ko čia tu mun privadžioji, kaip Škimelis šunį kardamas! Šts. Kiek kartų ėjo ko į vidų, vis privadžiojo mergikei Žem. Tėvams privadžioja, idant savo vaikus dievabaimingai augintų I. Tuokart klebonas pašaukė Jurgį su motere ir sūnų, pažinęs pramokytus, privadžiojo, kad nebgertų M.Valanč. Kurių žodžius ilga būtų čia privadžiot DP468. Privadžioja, jog jis est ansai tikrasis mesijas žadėtasis DP504.
^ Jau aš kai ta katė pelę privadžióju, mokau jį Skr.
6. tr. Sut, M įkalbėti, įtraukti kalbant: Pomažam privadžioja žmogų maži nusidėjimai didžiump SPI316. Dievo tavo verksman mane privadžiojo PK59. Tėvai, neprivadžiokiat sūnų jūsų ingi rūstybę Mž35. Aš ją privadžiójau, idant kreivai prisiegotų DP523. Kursai tame visados privadžios, idant užmiršęs kaltes savo sekiotumbei svietą tą MP38. Privadžio[ja] darbus mylaširdingus ŽCh63. Palaiminti pakajingieji, kurie… visus suderėjimop ir bendrosp meilėsp o tikrop pakajausp privadžioja DP534.
suvadžióti tr. plg. suvedžioti.
1. Sut, N, K, M, KŽ, Rtr, NdŽ, Tl visus suvesti: Suvadžiósu gyvolius, ateisu Žv. Parejęs girtas, nesuvadžiójęs nė gyvolių Šv. Tu suvadžiók arklius į tvartą, o aš eisiu šėko papjaut Jrb. Parejau numie, gyvolius suvadžiójau, sugirdžiau, sutvarkiau Tl. Im’ ir suvadžiõj bernukus [į mokyklą] LzŽ.
| refl. tr.: Susivadžió[ja] [į nibrę] mergų, išprašę iš tėvų Krš.
2. visur nutiesti: Dračiukus suvadžiójam ant kamino, ka kuosai n’įlįstų Šmk. Už savo piningus elektrą [nuomininkas] suvadžiójo Grd.
3. P, L, LL317, Rtr, NdŽ, KŽ, Grv, Dv suklaidinti, apgauti: Kam tu suvadžióji žmonis ir [jie] tur par tave bartis J. Sūnus apdairė tokią sau mergą, ir ana jį suvadžiójo LzŽ. Anos galva dirbo suvadžióti DūnŽ. Suvadžióti, an juoko laikyti kitą nemoku Vn. Ta tilivizija susuka galvas, visaip šneka, suvadžió[ja] žmonis Krš. Tu tik mane suvadžióji, daugiau nieko Jrb. Melavo, kits kitą suvadžiojo S.Stan. Duodavaus suvadžiojamas ir kitus suvadžiojau brš.
| refl. Lp.
4. suvilioti, nuskriausti: Nesuvadžiók mergelkos, brude! Krš.
◊ liežuviùs suvadžióti suliežuvauti, apkalbėti: Tik to bereik – liežuviùs suvadžióti Krš. Gera boba, liežùvių nesuvadžió[ja] DūnŽ. Nelabi žmonės liežuvius suvadžiojo Tat.
užvadžióti plg. užvedžioti.
1. tr. Sut, M, NdŽ, KŽ visus ar daugelį užvesti.
| refl. Sut.
2. intr. Sn, Alk uždainuoti pirmu balsu: Mūsiškis visada užvadžiója Rdm. Menka ji giesminykė buvo – užvadžiót negalėjo, tik pritardavo Rdm.
3. tr. NdŽ, KŽ, Pln, Vdk, Drsk apgaudinėti: Kadai tu mane naravoji, užvadžióji, sako ana JII6. Ko žmonis užvadžióji? Į miliciją paduoti! Grd.
| refl. Sut: Neužvadžiokimės patys, bet ik be metų apveizdėkimės, pasergėkimės ir klausykime rodos to, kursai pirma nori būt tarpinyku mūsų DP16.
4. tr. prk. nukreipti, nusukti: Atskaluonis… ing tūlus klaidėjimus ir nuodėmes žmones užvadžioja DP518.
5. tr. suvilioti: Neužvadžió[ja] anas (merginas), neprasideda DūnŽ. Kam paviliojai jauną mergelę? Kam užvadžiójai kiemo mergelę? JD703. Ir nestatyki aukštų klėtelių, neužvadžioki kaimo mergelių LMD(Pns).
6. refl. sudraugauti: Neužsivadžióčio su tokiu Šts.
1. tr. H, H176, Q198,261, SD1195, SD401, R, R243,377, MŽ, MŽ506, Sut, N, L, Š, Iš, Str, Aps, Kr nuolat vesti iš vienos vietos į kitą ar kur nors: Aklą žmogų vadžióti J. Jei mane kas vadžiótų, važiuotau [į miestą] Drsk. Su savim vadžiója LKKIX200(Dv). Sugyvens amžių (nukarš), ir vadžiósiu kaip vaiką Sug. Vadžió[ja] vaiką jau po aslą Jd. Nuog kokliušo vaikus po rasas vadžiójo Kč. Vadžiõs ir vadžiõs in palatą čia studentes [mokyti] Žln. Al’ kaip gražiai ans vadžió[ja] tą savo papunelį Varn. Jug aš pats esu čia gimęs, augęs, i muni liuob mama vadžiós Vvr. Vadžiójamas esi, bėdų bėdos Rdn. Jis vadžios liuob žmonis par Jūrą Pj. Vadžióju tavi, o muni muši, skraudi (sako senelė ją kėpščiojančiam vaikaičiui) Rdn. Vadžiój[o] pas daktarį, nieko nesakė DrskŽ. Vadžiójo daktarus, ale mirė DūnŽ. Vadžiója per daktarus, ką padės tokiai senei Dsm. Gavom vadžióti į kalėjimą caro nūteistūsius Šv. Vadžiók tą avį, kame tos pievos, tepašėlstie Grd. Vadžióju karvę, rišinėju pamiškiais Rdn. Vadžiósią [karves] į paventį ganyti, čia grandyte nugrandė Krš. Seniau vadžio[jo]m karves an virvių GrvT133. Vaikščios mano broleliai, vadžiõs bėrus žirgelius JV665. Bulbes sėjo, arklius vadžiójau DūnŽ. Vadžióju, būlo, tuos jaučius Azr. Mano senis gaspadorius arė, o aš vadžiójau [arklį] Sn. Šitai mūso buvo papampusi karvė, su šiaudais trynė, vadžiójo didliai, lakstė Krt. Karvę triskart vadžiójau veršeliop Lz. Meškinykai meškas tancina po kaimas vadžiodamys S.Dauk. Jam pačiam įsakė ganyti ir vadžioti aveles savo M.Valanč. Lietuvos didžiasis kunegaikštis liepė svietą iš girių vadžioti ir pri kitas kito sodinti S.Dauk. Viešpatis … septynis kartus vadžiótas tai ten, tai šen DP159. Pėtnyčioj vadžiotas buvo po ūlyčias ir namus SPI363. Vadžioti taipo jau būsite prieš storastas (kunigaikščius) ir karalius dėl manęs BtMt10,18.
| prk.: Jau mano rankos silpnos, kad kirvis mane vadžiója Raud. Dėl kelių vagų [kaimynas] vadžiójo muni po teismus Grd. Karaliau mačnus, mus valdžiok, pagal valios tavo vadžiok Mž274-275. Tavo geroji dvasia, vadžiok mane tikru keliu OsG56. Eš tave vadžiosiu tikru taku BBPat4,12. Viešpatie, vadžiokiam tavo teisybė[je] dėlei neprietelių, taisyk tavo kelią pirm manęs BBPs5,9. Kitaip negalime būt ižganyti, tiektai šitą gyvatą vadžiódami geruose darbuose DP559. Dievo žodis tau tesie vadžiójanti žvaigzdė (tavo vadas) ant tamsiųjų šio svieto takų KII24. Kitus daugiaus į griekus nebvadžiok LC1883,7.
^ Tu daug žinai, a ne ubagą vadžiójai po kaimą Šmk. Aklas aklą vadžiója Sch73; B, MŽ, N, Stč. Aklas neregį vadžioja M. Galva visą žmogų vadžiója JT363, Vg, N, J.Jabl(PrL). Galva razumą vadžioja LTR(Vlkv). Protas išmintį vadžio[ja] S.Dauk. Išmintis tur protą vadžioti Bru. Liežuvis proto nevadžio[ja] LTR(Grk). Tas niekam netinka, kaip tikt meškoms (lokiams) vadžioti J.Jabl(PrL). Mešką sykį pargalėjęs, drąsiai vadžiosi VP29. Vadžios tave šilais nuogą, trakais basą (mylės, bet neves) B, B871, PrLXVII27. Graži mergelė žmones iš kelio vadžioja (uoga) LTR(An).
| refl. tr., intr. Pjv, Vn: Abudu maži, vadžiójasi vienas až vieno, kaunasi LzŽ. Eisma vadžióties gyvolius Šv. Su raikšte karvės nesivadžiósi [ganydamas] DrskŽ. Tą mergučę vadžiódavos už rankos po bažnyčią Jrb. Savo gali vadžiótis, o svetimo neužkabyk Jrb. Kam tokius kuliganus vadžiójys?! Rdn. Visur vadžiódavos, išeisma kaip su žąsinu Krt. Aukštais kalneliais vaikščioju, margus kurtelius vadžiójuos JD1227. Visi berneliai porom vadžiojas, tik aš jaunasai vienas vaikščioju KrvD29. Namieje Sigutė per dienų dienas vadžiojosi su kalaite VoK132(Mrj).
ǁ vedant šalinti: Tos karūmenės rūsas vadžió[ja] po kelius (po nedaug), galo nebū́s Krš.
2. tr. globoti, prižiūrėti jauniklius (apie naminius paukščius): Višta žąsyčius svied[ė] vadžiót Lz. Ir ančiukų, ir pulukų pirkom, vadžiój[o] kvaksūnas višta Drsk. Vadžió[ja] pereklė viščiukus DūnŽ. Raudons gaidys gražiai gieda, višteles vadžiódams JD861.
3. refl. tr., intr. draugaujant vaikščioti: Vadžiójasi berną, žanysies DrskŽ. Juodu antras metas vadžiójasi Alk. Jei negalvoji imti, kam vadžiójys? Krš. Vadžiójas mergą už savi vyresnę Krš. Juodlikę mergikę besivadžiójąs Rdn. Žinai, su kitomis mergomis nesivadžiojau, joms meilių žodelių nekalbėjau V.Krėv.
4. tr. Kl nejučiomis nuolat klaidinti (einantį): Vadžió[ja] velniai po mišką DūnŽ. Esu žvakelės vadžióta po klebono Lendrupį Lnk. Niekas nėra baidęs, bet kad vadžió[ja], ta tikra teisybė Klk. Ta paskuo lik pat aušros tatai anuodu vel[nia]s vadžiójo aple kupetą tą Jdr. Velniai, nukritę ant žemės, pradėjo slankioti ir žmonis visaip gundyti, vadžioti BsPII5(Dkš).
| prk.: Nesiduokit vadžiot tūlais ir svetimais mokslais Ch1PvŽ13,9.
5. tr. laikyti, tąsyti (už plaukų, už gerklės) mušant: Vaikuo nieko nesakyk, už plaukų vadžiós Krš. Mušė mane ir barė, už kaselių vadžiojo LTR(Ūd). Už kaselių vadžiója, per galvelę kapoja (d.) DrskŽ, Kb.
| refl.: Anuodu broliu čiuprynuojas, t. y. už čiuprynų vadžiójas JI277. Kad abu būt smarkūs, už gerklių vadžiótųs Gs. Gi jos kasdie pešasi, už plaukų vadžiójasi Mrj. Vadžiojasi dabar, už krūtų susiėmę, po pirkią kaip du žąsinai, vienas antrą pešiodami V.Krėv.
6. tr. tiesti, rengti (kokias komunikacijas): Miškūs vadžió[ja] tiliponus pažemiais DūnŽ. Vadžio[ja] vandentrakius (vandentiekį) po kiaulidę Grd. Išsimokė elektras vadžióti Krš.
| refl. tr.: Ka čia pradėjo vadžiótis, ir mes įsivedėm [centrinį šildymą] Snt.
7. tr. I raižyti, rašyti: Vadžió[ja] dideles raides, stambiai rašo Rdn. Aš vis šipulėlį nusidrožus į rašalą vis dažau ir vadžióju Grš. Gerai, ka moki gerai vadžióti Erž. Kad aš galėčiau kaipo tie ponai plunksną vadžioti, kiek tai aš dainų aikštėn išliečiau A1884,165.
^ Kas moka vadžiot plunksną po popierą, tegu užrašo V.Kudir. Gražiai rašė, kap jo ranką kas vadžiój[o] Drsk.
8. tr., intr. braukyti: Vadžiój[o] ranka (masažavo), pilvą sopėj[o] Žln. Vadžiót reikia su karklo šakele, kur vanduo yra, susiriečia tas karklas PnmŽ. Svelam kiaulę: atskiriam saujukę šiaudų ir vadžiójam Dv. Tas labiau labiau groja, smičių labiau vadžioja DvP352.
9. tr. KŽ siuvinėti puošiant: Brolio mandūras galionais vadžiótas, juodu krauju išrašytas (d.) Jrb. Nupirko tėvelis brangias sukneles, aukseliu išsiūtas, šilkais vadžiótas JV398. Turiu plintelę užplintavotą, cidabružiu vadžiótą JD603. Dovanojo man mergelė baltą gražią skepetėlę, žaliais šilkais siūtą, rašteliais vadžiotą LTR(Mrs).
10. tr., intr. KŽ, Krž dainuojant vadovauti: Dainuodavom visos trys [seserys], viena vadžiódavo PnmŽ. Tai ir vadžiót, ir tūrot į mamą (gerai dainuoja, kaip mama) Snt. Klausyk, jau korkina kur iš pakalnės, vadžiója [giesmę] kriaučius Sn. Ar jis moka, ar ne, visgi vyras ir, mergaitei vadžiojant, pritaria vyrišku balsu M.Katk.
ǁ tr. dainuoti, giedoti: Vadžiót ar pasakyt itą giesmelę LKKXIII26(Grv). Tokią liūdną natą vadžió[ja] Krš. Lakštingala gaidas vadžiójo JR72.
11. tr. griežti (melodijas): Vadžiódavo polkas po tum ąžuolu Klm. Muzikantas išsitraukė savo skripką ir pradėjo valcus vadžiot Brt. Kalvis Dundulis su savo smuikeliu vis taip pat mikliai vadžiojo šokių melodijas V.Myk-Put. Padėk uliavoti, tancelius vadžióti JD933.
12. tr. Sn pasakoti (ppr. niekus), postringauti: Ateina ir vadžió[ja] kalbas atsisėdusi Krš. Kalbas su visoms vadžióji, i velkas čia! Rdn. Einu, gana maliodijas bevadžióti Krš. Gana žaimas vadžioti, darbą dirbkiam Šts. Galiu gavendas vadžioti, liežuvis neserga DūnŽ. Anekdotus baisius vadžió[ja] pri stalo, i tat mokyti! Rdn. Prigėręs yra ir vadžió[ja] juokus Dr. Liūb komedijas vadžiósma Žr. Tegul ji čionai nekukuoja, nė alasėlio nevadžioja BsO68. Mums gardui tavo grumzdžia, vadžiodami barnias, norėdami mus išteriot PK141. Jie tiektai už ženklą prastą jį (sakramentą) tur ir tūleropas barnis apie jį vadžioja DP51.
13. tr. naudoti (burtus): Daug burtų vadžiójo žydai ir latviai Šts.
14. tr. Dv, Skr dažnai gimdyti: Vadžiója, būlo, vaikų daug DrskŽ. Toj merga šešiolikos metų ėmė vaikus vadžiót Kpč. Tik mergytes vadžiósi, o gaspadoriaus (sūnaus) nereik? Šn. Jeigu mane karalaitis imtų, tai aš gražius vaikus vadžiótau (ps.) Mrc.
15. tr. nuolat vesti (jauniklius): Buvo kiaulė, ką paršus vadžiójo DrskŽ. Lapės vaikus ten vadžió[ja] Krkl.
^ Tokie šabakštynai, ka nė vilkas vaikų nevadžiõtų Lkv. Devyni velniai vaikus vadžió[ja] pri mūso (pas mus didelis užkampis) DūnŽ. Nevaikščiok, kur velnias vaikus vadžió[ja] Trš.
16. tr. nuolat duoti vaisių: O tos obels baltais žiedais žydėjo, raudonpusius obalėlius vadžiójo JV1005. Baltais žiedeliais žydėsime, raudonas uogas vadžiosime LLDII127(Brt).
17. refl. pasilakstyti, apsivaisinti: Kada yr Pelėkė vadžiójusys? DūnŽ.
| menk.: Ir Janikė [mergose] buvo vadžiójusys DūnŽ.
18. tr. N, NdŽ imti už žmoną: Vadžioju jos seserį R418, MŽ565, N. Ans vadžió[ja] pačią nuo tos giminės J. Ei brolau, broluži brangvarduži, ar vesi našlužę, ar vadžiósi? JV406.
19. DŽ, NdŽ, Užp, Kp žr. vadelėti 1: Kam vadžioji (vadelėji) arklius, ar kur važiuosi? J.Jabl. Paukščiam beperant, juos (šunis) namiej pririšt arba prie virvių vadžioti prš.
| Vadžias vadžiója Rod. Vadžiók gi greičiau vadeles! Ds.
20. žr. vadelėti 2: Duok bernui vadžias, tegu jis vadžiója Jnš. Vadžiójo arklius iš Krevo Dv.
◊ akimi̇̀s vadžióti sekti žvilgsniu, kreipti žvilgsnį: Kur tik aš einu, jis mane akim̃ vadžiója Gdl. Apsvaigusiomis akimis aplink save vadžiojo Žem. Kur žengsnelį jaunas žengiau, paskui jauną mergužėlės akelėm vadžioja KrvD38. Eš savo akimis tave vadžiosiu BBPs32,8.
liežuviùs vadžióti apkalbėti: Vis geriau, negu su bobomis liežuvius vadžioti J.Bil. Na dabar liežuvių daugiau nevadžiosite! – praniurnėjo gudruolė, triuškindama paukštes V.Piet. ×
už čiùpros vadžióti primesti savo valią, varinėti: Atiduok viską, paskui vaikas bevadžios mus už čiupros! Žem.
už nósies (nósės Vn) vadžióti Žg, An; L apgaudinėti, mulkinti: Nebturėsu savo lizdelio, už nósės visi ir vadžiós DūnŽ. Rupūžė tu, muni tu vadžióji i vadžióji už nósės! Krš. Už nósės vadžiójo mumis kaip velnias Jdr. Tokį vaikį už nósės vadžióti, negražiai End. Kiek ilgai berną už nósies vadžiósi, jiej supyksta ir meta Drsk. Kavalierius pilnan protan, o merga už nósies vadžiója DrskŽ. Jis nori kitą už nosies vadžiót Dkš. Vadžiosi vyrą už nosies kaip veršį Žem.
antvadžióti (ž.) I žr. atvadžioti 1.
apvadžióti tr. Š, Rtr, NdŽ plg. apvedžioti.
1. SD1103, Sut, K, M, L, LL117, KŽ, Graž daug kur nuvesti: Jaunąją apvadžiójo po tvartus, svirnan nuvedė LzŽ. Apvadžiójo visur [po miestą], nakvojau Jd. Vaikus visur apvadžiója, žino visa Drsk.
| refl. tr.: Apsivadžiójo biškį, parodė miestą Žr.
2. apibraukyti: Apvadžiój[o] rankomi visą pilvą, rado ligą Žln.
3. KŽ, Vrb išsiuvinėti apvadus, jais papuošti: Andaroko pažemė apvadžióta juostaitėm Rtn. Jis mandras vyras, apvadžiotą kailiuku žiponą nešioja Plv. Tuos krepšius apvadžio[jo] visokiais žibučiais BsPIV256. Tad Marcė segė savo sietyną prie lubų ties stalu, Justas pataisūnais apvadžiojo duris, langus V.Myk-Put.
| refl. tr.: Kas tau apsivadžiót pačiai! Alk.
4. refl. Mžk, Lk pasibėgti: Kaip pakilo, nuvedėm pri jaučio, ir apsivadžiójo Krš. Apsivadžiójo jauneklė, neparduosma DūnŽ. Karvė apsibėgo, apsivadžiójo J.Jabl(Als).
atvadžióti tr. NdŽ, KŽ plg. atvedžioti.
1. Sut, M daugelį ar visus atvesti: Atvadžiójo karves sklypininkai ponuo, niekas dėl to anų ir nešaudė Šts. Kas atvadžiós, ką padarys?! Krš.
| refl. Sut.
2. S.Stan prk. atitraukti, nukreipti: Atvadžioja nuog tikros ganyklos MP46. Notgivadžiok jų nuog viernų ganyklų jų MP182. Atvadžioja nuog vierno mokslo Pono savo MP86. Ir išmanė tamui Ponas, kad toj piktoj dvasia turėjo apie juos visados gundyt atvadžiodamas juos nuog tos tobulystos MP110. Petras… Christų nuog kančios ir mirimo atvadžiójo DP490.
3. refl. žr. atvadelėti (refl.): Viena vadelė atsivadžiójo, kadgi aš arklį kaip suturėč! Užp.
×davadžióti (hibr.) tr.; D.Pošk išaiškinti, įrodyti: Davadžiój[o], darodė, kas pavogė Pns. Apie žynūną papasakojo ponas šitiem, bet tie nenori tikėt, norint šitas ir davadžiojo, kad tikrai žiedą atieškojo BsPIII293. Daugiausiai davadžioja priklodais Tat. Bet Saul[ius] tuo daugiaus stiprinos ir pergalėjo žydus, kurie gyveno Damaškuj, davadžiodamas, jog tas yra Christus Ch1ApD9,22.
įvadžióti plg. įvedžioti.
1. tr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ daugelį ar visus įvesti į patalpą: Arklius į tvartą įvadžiók J. Dabar šventa dvasia mus tikinčius kavoja, į dangų įvadžioja PG.
| prk.: Tėvai, neingivadžiokiat rūstybėn sūnelių jūsų Mž35.
| refl. tr. Š, Rtr: Jį per išvadžiotojį iššaukė srš.
2. J, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Mšk, Žvr, Lp, Užp žr. įvadelėti: Įvadžiojamas arklys SD132, N. Bėrąją par trumpai įvadžiójai Jrb. Tė vadžias, juk moki arklius įvadžióti Trg. Sugrubę rankos, negaliu nė vadžių įvadžiót Sk. Apie pakinkymą tai nėr ko nė šnekėt, anas ir vadelių nemoka invadžiót Ds.
^ Arti vilku negali, kad pažabot nemoki, o akėt neakėsi, kad įvadžiot negalėsi KrvP(Ds).
| refl. tr. Š, Rtr: Aš pats insivadžióju Ds. Įsivadžiójo ketvertą Alk. Jis surado storą virvę ir liepė įsivadžioti rš.
išvadžióti tr. plg. išvedžioti.
1. SD1204, K, Š, Rtr, Kos37, L, NdŽ, KŽ visus ar daugelį išvesti iš patalpos ar išvedus išskirstyti: Mažus visus ir išvadžiós pri ūkininko, o pareiti jau nemėgink Lkž. Išvadžiós karves uriadninkas Užv. Arklius išvadžiójo iš tvartų Dv. Saulukė teka, užsikelia žmones, gyvulius išvadžiója ir eina darban Kč. Velinas… vagia ir išvadžioja ižg gardo mizernas avis DP246. O tais mergas, kap jos labai dailios buvo, tuo karaliūnai išvadžio[jo] (ps.) Brt.
^ Važiuoja tik ubagų šikt išvadžiót (labai vėlai važiuoja į miestą, į bažnyčią) Gs.
| refl. tr., intr. Sut, K, Š, Rtr, KŽ: Kol išsivadžióji [rytą] gyvolius, kol pasimelži, i pusryčio reik Rdn. Į darbą išsivadžió[ja] tus pačius [arklius] Erž.
| Kodrinag tad per jo giminę išvadžiojas giminė Viešpaties Christaus DP504.
ǁ iš daug kur išvesti.
| prk.: Kurs iž visų sylvartų mane išvadžioji PK45.
2. Š, LzŽ daug kur nuvesti: Aš išvadžiójau aną po visas stubas J. Išvadžiósma [elgetą] po kiemus DūnŽ. Aš tave išvadžiósiu po panemnę DrskŽ. Išvadžiójau [vaiką] po laukus, miegta kaip pridaužtas Krš. Išvadžiójo mane dukrelės po svečius Vlkv. Tas senelis jį visur išvadžiojęs, visa išrodęs, kaip ten gyvena tame dvare LTsIV654.
| refl. tr. Š: Išsivadžiojo po visus pakajus DS314(Stak).
3. MP156, Q548, H, R364, MŽ, MŽ489, MŽ2117, N, KI34, KII293, KŽ suklaidinti, sugundyti: Gėda ir bėda, kad žmogų šėtonas gauna suklastot ir išvadžioti LC1881,16. Švelniais žodžiais… išvadžioja nekaltas širdis CII663. Išvadžiojau svietą, mylas Pone Mž432. Teipo kalba Ponas priš prarakus, išvadžiojančius mano žmones BBMik3,5. Neduokis išvadžiót žmonėmus heretikamus, kurie pramones savas niekam nevertai didesnėmis daro DP415. Adomas netapė išvadžiotas, bet moteriškė tapė išvadžiota ir peržengimą pradėjo Bb1PvTm2,14. Ir kelsis daug falšyvų pranašų ir išvadžios daugel BtMt24,11. Bet piktos žmones ir išvadžiotojai piktynių eis išvadžiodami ir būdami išvesti Ch12PvTm3,13. Jie mus sela išvadžioti VlnE173.
| refl. MŽ, N: O nesiduokimės išsivadžiot nei ižgąsčiamus, nei geradėjystoms svieto to MP59. Nesiduokitės išsivadžioti tūleropais ir svetimais mokslais BbPvŽ13,9.
ǁ kurį laiką klaidinti einantį: Velnias išvadžiójo muni po pušyną Trš.
4. kurį laiką prižiūrėti, globoti: Kita višta po du mėnesiu [viščiukus] išvadžió[ja] Šv. Visą amžių už rankelių [vaiko] neišvadžiósi Krš.
| refl. tr.: Kam čia tiek tų gyvulių: i karvę kiek išsivadžióji – užtenka Jrb.
5. DūnŽ, Vlkv nutiesti: Ižvadžiót skaromi [džiauti] reikia dratų DrskŽ. Elektrą išvadžiójo, šviesiai gyvensma Rdn.
| refl.: Ūksminių bulvių šaknys yr toli išsivadžiójusios Skdv.
6. Kos37 išrašyti, išraižyti: Išvadžiótos litaros anta kryžiaus DrskŽ. Išvadžiójau raides, viską DūnŽ. Išraižo [paminkle], ka nori, viską išvadžió[ja] Ms. Vargonininkas natas išvadžiojo su rankoms Šts.
7. siuvinėjant išpuošti: Balti skaistūs marškinėliai žaliais šilkais siūti, žaliais šilkais išvadžioti LTR(Plk). Kad aš žinočiau bernužį gausiant, jam sermėgėlę siūčiau…, sidabrėliu išvadžiočiau RD35. Ta rudinė išnešiota, žiurkių skūrom išvadžiota LTR(Plv).
| Aplink jo (karaliaus) rūmus buvo gražūs sodai, išvadžioti takai LTR.
8. sugebėti padainuoti: Senas teip neišdainiuosi, tas natas neišvadžiósi Sd. Katinėlis rainas, išvadžiójo dainas (d.) Jnk.
9. išpasakoti: Įsidavė ing kalbas su anais išmintingais ir su anais daktarais… išvadžiodamas jiemus teipag valią Dievo tėvo dangujęjo MP57.
| refl. tr., intr.: Kalbõs bobos ėjo išsivadžióti, t. y. daeiti teisybę J. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem.
10. pripasakoti (ppr. niekų), pripostringauti: Išvadžió[ja] [politikai], ka nereik Lietuvai karū́menės Krš. Ana sudeda visokias dainas, ana visokias komedijas išvadžió[ja] Kl. Užkremta mun žodžiai, nebišvadžióju kalbų Krš.
| refl. tr.: Duoda sevi išsi̇̀vadžioties (išjuokti) toks senas žmogus Prk.
11. KŽ daug pagimdyti: Merga, vaikų neižvadžiójus, turi sveikatos DrskŽ. Anksčiau po penkioleka vaikų išvadžiódavo Vdk. Tai aš te ponavočiau, vaikelius išvadžióčiau JD313.
| Vaikų neižvadžiójęs, kap jis vargsta DrskŽ.
| refl. tr. Š: Vaikus išsivadžiójo i pabėgo nū vyro Pj. Ji jauna išsivadžiõs vaikus, bus paskui lengviau Ss.
12. Š, Rtr, NdŽ, Ds žr. išvadelėti 1: Kam išvadelėjai, išvadžiojai arklius, ar čia ganytis ketini? J.Jabl. Išvadžiók arklius ir nuvesk į ganyklą Jrb. Išvadžiók ir įsek vadžias Rs.
| refl. Š, Rtr.
nuvadžióti tr. plg. nuvedžioti.
1. Š, NdŽ, KŽ visus ar daugelį nuvesti: Toks vaikis a benuvadžiós [veršius], tegul DūnŽ.
2. numinti, nutrypti bevedant: Žardis visas gyvuolių nuvadžiótas, – nėr kur karves pririšt Jrb.
pavadžióti plg. pavedžioti.
1. tr. N, M, Rtr, NdŽ, KŽ, Žlb, Pjv, Žvr kiek pavesti: Pavadžiók ašvienius ariant J. Reikia pavadžiót vaikus an oro LzŽ. Ka nor sulauktau vaiko (vaikaičio) už rankutės pavadžiót DrskŽ. Pavadžiódavo tą aklą bobalę Grd. Svaigsta galva, muni pavadžiókiat Krš. Pavadžió[ja], jau noria eit mergica Jd.
| refl. tr.: Ana tik vaiką už rankikės pasivadžió[ja] Krš. Jis karvę pasivadžió[ja] kiek i gulia Jrb. [Mažiukėlį] pasivadžiók ir pasinešiok ant baltų rankelių JD1192.
ǁ sugebėti, pajėgti kiek pavesti: Aš dar arklį pavadžióju, tiek tegaliu Rdn.
2. refl. drauge apvaikščioti: O čia da pasi̇̀vadžios, pamatysi, kaip čia ta Kartena yr Krt.
3. tr. kiek pagloboti jauniklius (apie naminius paukščius): Višta kap pavadžiója mažukus, jiej stipresni būna Dg.
4. intr. pabraukyti: Itep va pirštas pavadžiója sau per kaktą, po lūpas pavadžiója LKKXXIX183(Lz).
5. tr. braukant pavalyti: Grindis pavadžióju anta šepečio [skudurą] apsivyniojus DrskŽ.
6. tr. pasukioti, pareguliuoti: Šriubas, kur pavadžiója žirkles PnmŽ.
7. tr. NdŽ, Up, Žg įvadelėti, pažaboti: Pavadžiók arklius Šts. Mano kamanotas, brolio padkavotas, o to šelmio balamūto karklais pavadžiotas LMD(Dkšt).
◊ gai̇̃dį po pùsnį pavadžióti Jrb greit pavargti.
už nósies (nósės) pavadžióti apgaudinėti: Vaikio daba už nósės nepavadžiósi, anų mažiau Krš. Pavadžiósu jumis už nósės, aš gudresnis DūnŽ.
| Tokio (18 metų vaikino) už nósės nepaimsi nepavadžiósi Krš.
parvadžióti NdŽ, KŽ; M žr. parvedžioti 1: Tu tvorele, tu tiesioji, visus girtus parvadžióji (d.) Rtn.
pérvadžioti tr., pervadžióti plg. pervedžioti.
1. KI316, M, Rtr, KŽ visus ar daugelį vedant pergabenti: Brolelius parkilnokit, žirgelius parvadžiókit [per upę] JV924.
2. visur išvadžioti: Aš tavi párvadžiočiu, pamatytumi kokios pievos! Rdn. Ten žemai kažkoks senukas priėjęs, jį per visus gražiausioms seklyčioms prilygstančius ruimus pervadžiojęs LTsIV638.
3. refl. tr. keisti vadžiojantis: Tiek jau tų mergų pérsivadžiojęs – šimtą DrskŽ.
4. kurį laiką vadžiojant rūpintis: Tu mane ir per šią nedėlę taip laimingai pervadžiojai ir man didei daug gero dovanojai brš.
5. prk. nukreipti: Nes ans baisus čertas ir prieštarnykas jo, kad jau Ponas atstojo nuog jo, moka su juo žaist, o parvadžiot ant jo visa pagal valios savo MP148.
pievadžióti (ž.) tr. pritraukus priraišioti: Anksčiausis čėsas apynius pyvadžioti Prk.
pravadžióti plg. pravedžioti.
1. tr. N, M, NdŽ, KŽ kiek pavesti mokant: Nemokantį arklį arti pravadžiók J.
2. tr. pragyventi: O tėvas tris pačias pravadžiójo Dg.
3. refl. praleisti kurį laiką, prabūti: Anas teip i prasvadžiójo – nebuvo kariuomenėj Gdr.
4. R, R364,368, MŽ, MŽ489,493, N žr. išvadžioti 12.
privadžióti NdŽ plg. privedžioti.
1. tr. SD1151, L, Rtr, KŽ daugelį atvesti: Savo senuosius skaitytojus meldžiame: nepastokite mums neviernais, bet mums dar ir naujų skaitytojų privadžiokite LC1880,13.
2. refl. tr. N daug vedžioti (ppr. iki nuvargstant): Aš prisiariau lygių laukelių, prisivadžiójau palšų jautelių JD962.
3. tr. išmokyti atlikti tam tikras apeigas: Katekizmo vaikus apmokom, privadžiójam [komunijos] Žr.
4. tr. daug komunikacijų nutiesti: Privadžióta elektrų DūnŽ.
5. tr., intr. įpasakoti, pamokyti, įtikinėti: Privadžió[ja] vaikams gražiai būti, nemušties Krš. Kunigą laukiant, ligonį privadžiók J. Mokina vaikus, privadžiója, o tie savo [daro] Gs. Ko čia tu mun privadžioji, kaip Škimelis šunį kardamas! Šts. Kiek kartų ėjo ko į vidų, vis privadžiojo mergikei Žem. Tėvams privadžioja, idant savo vaikus dievabaimingai augintų I. Tuokart klebonas pašaukė Jurgį su motere ir sūnų, pažinęs pramokytus, privadžiojo, kad nebgertų M.Valanč. Kurių žodžius ilga būtų čia privadžiot DP468. Privadžioja, jog jis est ansai tikrasis mesijas žadėtasis DP504.
^ Jau aš kai ta katė pelę privadžióju, mokau jį Skr.
6. tr. Sut, M įkalbėti, įtraukti kalbant: Pomažam privadžioja žmogų maži nusidėjimai didžiump SPI316. Dievo tavo verksman mane privadžiojo PK59. Tėvai, neprivadžiokiat sūnų jūsų ingi rūstybę Mž35. Aš ją privadžiójau, idant kreivai prisiegotų DP523. Kursai tame visados privadžios, idant užmiršęs kaltes savo sekiotumbei svietą tą MP38. Privadžio[ja] darbus mylaširdingus ŽCh63. Palaiminti pakajingieji, kurie… visus suderėjimop ir bendrosp meilėsp o tikrop pakajausp privadžioja DP534.
suvadžióti tr. plg. suvedžioti.
1. Sut, N, K, M, KŽ, Rtr, NdŽ, Tl visus suvesti: Suvadžiósu gyvolius, ateisu Žv. Parejęs girtas, nesuvadžiójęs nė gyvolių Šv. Tu suvadžiók arklius į tvartą, o aš eisiu šėko papjaut Jrb. Parejau numie, gyvolius suvadžiójau, sugirdžiau, sutvarkiau Tl. Im’ ir suvadžiõj bernukus [į mokyklą] LzŽ.
| refl. tr.: Susivadžió[ja] [į nibrę] mergų, išprašę iš tėvų Krš.
2. visur nutiesti: Dračiukus suvadžiójam ant kamino, ka kuosai n’įlįstų Šmk. Už savo piningus elektrą [nuomininkas] suvadžiójo Grd.
3. P, L, LL317, Rtr, NdŽ, KŽ, Grv, Dv suklaidinti, apgauti: Kam tu suvadžióji žmonis ir [jie] tur par tave bartis J. Sūnus apdairė tokią sau mergą, ir ana jį suvadžiójo LzŽ. Anos galva dirbo suvadžióti DūnŽ. Suvadžióti, an juoko laikyti kitą nemoku Vn. Ta tilivizija susuka galvas, visaip šneka, suvadžió[ja] žmonis Krš. Tu tik mane suvadžióji, daugiau nieko Jrb. Melavo, kits kitą suvadžiojo S.Stan. Duodavaus suvadžiojamas ir kitus suvadžiojau brš.
| refl. Lp.
4. suvilioti, nuskriausti: Nesuvadžiók mergelkos, brude! Krš.
◊ liežuviùs suvadžióti suliežuvauti, apkalbėti: Tik to bereik – liežuviùs suvadžióti Krš. Gera boba, liežùvių nesuvadžió[ja] DūnŽ. Nelabi žmonės liežuvius suvadžiojo Tat.
užvadžióti plg. užvedžioti.
1. tr. Sut, M, NdŽ, KŽ visus ar daugelį užvesti.
| refl. Sut.
2. intr. Sn, Alk uždainuoti pirmu balsu: Mūsiškis visada užvadžiója Rdm. Menka ji giesminykė buvo – užvadžiót negalėjo, tik pritardavo Rdm.
3. tr. NdŽ, KŽ, Pln, Vdk, Drsk apgaudinėti: Kadai tu mane naravoji, užvadžióji, sako ana JII6. Ko žmonis užvadžióji? Į miliciją paduoti! Grd.
| refl. Sut: Neužvadžiokimės patys, bet ik be metų apveizdėkimės, pasergėkimės ir klausykime rodos to, kursai pirma nori būt tarpinyku mūsų DP16.
4. tr. prk. nukreipti, nusukti: Atskaluonis… ing tūlus klaidėjimus ir nuodėmes žmones užvadžioja DP518.
5. tr. suvilioti: Neužvadžió[ja] anas (merginas), neprasideda DūnŽ. Kam paviliojai jauną mergelę? Kam užvadžiójai kiemo mergelę? JD703. Ir nestatyki aukštų klėtelių, neužvadžioki kaimo mergelių LMD(Pns).
6. refl. sudraugauti: Neužsivadžióčio su tokiu Šts.
Lietuvių kalbos žodynas
šukúoti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
1 šukúoti, -úoja (-úona), -ãvo K, DŽ; L
1. tr. SD36, Q290, R, R219, MŽ, I, K, M, Rtr, Š, KŽ šukomis ar šepečiu tvarkyti, lyginti (plaukus): Esi supuręs, sušiuręs – šukúok galvą J. Nešukúojama galva priutėja J. Ir kasas šepečiu šukúojam LzŽ. Tiek susvėlę plaukai, galva nešukúota Klt. Į aukštą šukãvo plaukus tumet, kumet pynės į vieną pyną, sklydžio neskleidė Vkš. Plaukus, barzdą, galvą šukúoti NdŽ. Kaselę šukãvo aukselio šukomi, aukselio šukomi, žaliu vynu gluodė LTR(Kpč). Šukúojte (imper. pl.) GrvT24.
| prk.: Rasos veidą tau prausia, lino plaukus vėjelis šukuoja V.Myk-Put. Dirvas šukuoja vėjas rudeninis T.Tilv. Eglių viršūnės šukavo debesis rš. Sergu, pečius šaltis šukúoja (šiurpulys krečia) Dkš.
^ Galvos nepaslinkdamas šukuoti spjauk kitam į akis (įpykęs įsikibs į plaukus ir nagais iškedens) VP15.
| refl. tr., intr. R89, MŽ117, N, Rtr, Š: Aš galvą šukúojuos K. Ji davė šukúotis NdŽ. Merguta mazka, o jau šukúojas pati LzŽ. Būdavo, kai tik ažsileidžia [saulė], tai an kemsų matos – raganos šukuojas plaukus LTR(Slk). Prauskis burnelę, šukuokis galvelę, gysim mudu, mergužėle, palšuosius jautelius LTR(Brt).
ǁ NdŽ daryti šukuoseną, garbiniuoti, raityti (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. tr. R195, MŽ292, Sut, NdŽ, LzŽ, Grv, JnšM, Aps, Svn, Ps, Kdn, Bsg, Žg, Klp, Vvr, Krtn, Žr, Yl valyti linų pluoštą šepečiu, braukti per šepečius: Pirmiausia [linus] išmina, tada išbraukia i šukúoja geležiniais šepečiais, paskui šeriniais Dgč. Sudžiausma linus, apversma, šukúosma su nagais Všv. Tada linus šukúoja grebeniais medžiaginiais ir geležiniais Dv. Motriškos šukúona [linus] su šepečiais Pp. Kumet linus šukãvo par retesnius šepečius, iššukavo pakulas, par tankesnius – pašukas Vkš. Kai netikę linai, tai ką gi šukúosi – tik pakulas Vdn. Apibrukei [linus] – skubyk tas pakulas šukúot Dg. Einu… šepečio pasiskolint linam šukúoteinos LKT342(Lkm). Daug dirbta, daug šukúota, daug austa iš linų Šmn. Kai verpdavom, tai šukúodavom, o teip – žydui parduodavom Gsč. Toje kamaro[je] seselė baltus linelius šukãvo JD87. Šukavaũ kanapę nuog marių krantelio DrskD258. Linų šukúojamąjį binkį reik įsinešti LKT77(Kal). Linų šukúojamoji mašina NdŽ. Šepetys buvo šerinis, aštrus, kietas, plačiai išsikėtusiu šukuojamuoju galu J.Balt. Šukuotas pluoštas ŽŪŽ32. Šukos linams šukuoti ŽŪŽ49.
3. tr. SD117,62, I, NdŽ, KŽ, Vg, Kv, Ms, Trk, Krš kedenti vilnas prieš verpiant, karšti: Seniau liuob patys numie vilnas su šepečiais šukúoti, dabar nebreik – yra vilnoms šukúoti mašinos Vkš. Vilnos buvo šukúojamos su tokiais mažais šepetukais Sk. Kaip jau susipašė, ejom šukúoti Kl. Nešukúotos vilnos – kas anos DūnŽ. Pri muno augimo nebuvo tų mašinų vilnoms šukúoti Tl. Sesuo turėjo vilnų šukúojamą mašiną Žr.
4. tr. Sml braukti, kirsti linų galvenas: Būdavo tokie karštuvai padaryti, šukúodavo tas galvutes Mšk. Šukúos tus linus, paskiaus tus sėmenis džiaus į pirtį, su ruliais ruliuos Vž. Rytą, dar gerokai prieš auštant, su žibintu eidavom linų galvenų šukuoti rš.
5. tr. NdŽ, KŽ valyti grandykle, šukomis (arklį, jautį, karvę): Man jaučiai reikėjo šukúot Krs. Anas eidavo ant karalių arklių šukuot, tai jį ir vadino visi šėriku LTR(Rk).
6. tr. plūšinti, smaukti, šiaušti: Prastą bovelną skietas šukúoja Aln.
7. tr. kratant lyginti (ilginius šiaudus): Du pėdu surišam ir ant rankos pakabinam, o su antra ranka šukúojam [kūlius stogui dengti] Dj. Kiši į mašiną, i šukúoja tuos pėdus [kūliams] PnmŽ.
8. smarkiai mušti, pliekti: Kalvis kad paėmė jį šukuot lenciūgu! LTR(Dsn). Kad neverksi čepčiuojama, verksi vyro šukuojama LTR(Žg).
^ Šukúoja kaip šunį netikusį Ds.
| refl. NdŽ.
9. barti, plūsti: O tu negražiausiais žodžiais vis mane šukúoji ir šukúoji Kt. Kas negerai, tai prieš visus i šukúoja Alvt. Ima šukúot [žmona], ko neprigaudau nieko [žuvų] Šlčn. Šukúo[ja] i šukúo[ja] tą savo vyrą kaip ežis rupūžę Pln.
10. tr. šnek. engti, varginti, skriausti, išnaudoti: Tijūnas šukúodavo žmones rozu su urėdu An. Tada mumis šukavo su normoms, su pryvolėms Vvr. Kad tos motinos nešukuotų, aš nieko nesakyčio Pln.
^ Kitą šukúodamas neilgai džiaugsies Slk.
11. tr., intr. šnek. grobti, vogti: Kas kur tik gali, tas šukúoja Srj.
12. nuodugniai žiūrinėti ieškant ko, pereinant tikrinti: Žandarai šukavo mišką. Jų nerado rš. Miškus dabar krečia, vienkiemius šukuoja… Kaip nusaugoti [besislapstantį]? J.Balt.
13. sparčiai eiti: Jaunesnieji karininkai, anksčiau buvę tokie frantai, šukuoja dabar su visais pėsti rš. Už pervažos vieškelis, tai te tiesiai tiesiai galima šukúot pėsčiuke iki Kazliškio Pnm.
14. smarkiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti: Prisitraukė bliūdą košės, kad ims šukúoti – beveizant vienas pats visą bliūdą košės paritino! Skd. Ligonas šukúo[ja] kaip jei sveikas Dr. Tą medų anos (bitės) tik šukúo[ja]! Skd. Nu, vyriukai, šukúokit (stiprinkitės)! Slm. [Ožka] tik šukavo vis po pilną snukį TDrVII78. Anksti atsikeliu – gi darže karvė kad šukúoja! Slm.
^ Šukúosi, kol turėsi; kai pristigsi, pakentėsi Slk.
15. tr., intr. šnek. šiaip smarkiai, intensyviai ką daryti: Rytoj pradėsma šukúoti (pjauti) rugius, ba labai balti Ds. Kad šukúoja bernai pievas, net švilpia! Ds. Kad pilia, kad šukúoja (groja) su armonika pašalėj! Slm. Velniai jį (mirusįjį) šukuõs (smarkiai kamantinės) NdŽ. Iš jo nieko nebus, kad tep šukúoja plaučiais (tankiai kvėpuoja) Arm. Ale vat šukuoja (lyja) – kaip iš viedro! Km. Aštuntą dešimtį [metų] benga šukúoti (gyventi) Tl.
◊ ei̇̃ti (išei̇̃ti, nuei̇̃ti) šunų̃ šukúoti Sn, Plv, Mžk būti niekam tikusiam, neturėti užsiėmimo: Gi pestijo pestijo tą vaiką, darbų jokių neišmokė, o dabar eis šunų šukuot Srv. Netekai darbo, dabar galėsi ei̇̃t šunų̃ šukúot Mrj. Nenori gyvęt, tai ei̇̃si šunų̃ šukúot Gs. O tu eik, kur tu nori, šunų̃ šukúoti ei̇̃k Klk. Išẽjo sūnelis šunų̃ šukúot Švn. Nuė̃jo šunų̃ šukúot (pradėjo elgetauti) Mrj.
káilį (kar̃tį, nùgarą) šukúoti DŽ, Krš, Š, Ll, Dg mušti, perti: Buvo tokie laikai, ka ponas i káilį šukãvo Ub. Tėvai mūso nùgaras šukãvo, ka nezbitkytumiam Jdr. Kai girtas ateis, tai šukuõs kar̃tį Ut. Penkioleka metų ištarnavau pri ūkininko, nùgarą šukãvo Lpl. Jeigut pamelavai, aš tau nùgarą šukúosiu Šl.
per danti̇̀s šukúoti pajuokti, pašiepti: Jis papratęs visus per danti̇̀s šukúot Kt.
prieš pláuką šukúoti kritikuoti: Vakar labai šukãvo prieš pláuką susirinkime Slm.
[šlãpią] šùnį šukúoti atsidurti bėdoje, turėti vargo: Jeigu vakar būtų sugedę, būtum turėję šlãpią šùnį šukúot Vb. Šukuok šunį ją ėmęs (jeigu ją vesi, būsi vargšas, nelaimingas) R, MŽ, N.
šuni̇̀s (šùnį, veršiùs) šukúoti užsiimti niekais: Tau tik šuni̇̀s šukúot (esi niekam tikęs) Prn. O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šùnį šukúosi? (sakoma atsikalbinėjančiam) Srv. Su tokiu darbu gali eit veršių šukuot Gl.
vė́jus šukúoti nieko neveikti: Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
vi̇̀lnas šukúoti (kam) kritikuoti, priekaištauti: Kritikas ima ieškoti, ko poeto knygoje nėra, ko poetas neparašė, ir už tai, ko nėra, ima šukuoti jam vilnas A.Vencl.
1 apšukúoti tr.
1. K, NdŽ, KŽ truputį pašukuoti, aplyginti (plaukus): Bobos ėmė Verikę ūdyti, kad savo jaunąjį parėdytų, skepetelį parištų, čiuprą apšukuotų Žem. Dabar apšukuosiu tave, kad gražiau atrodytum Mš.
| refl.: Tik apsišukuõs, apsišukuõs – vis gražinas! Klt. Išsitrinkau galvą, apsišukavaũ ir atsiguliau Pc.
ǁ aplyginti, apgraibstyti: Tu apšukúok vežimą, o aš pagrebosiu Prn.
2. šukuojant visus apšvarinti, apvalyti: Utų kurkulėms, o nėr kas apšukúojąs vaikų Šts.
3. Str, Rud, Dbč, Btrm kiek apibraukti šepečiu (linų pluoštą): Apbraukiam, apšukúojam [linus] geležiniais šepečiais, po tam šeriniais Rod. Kap apšukúoja, tada ir verpia tuos linus Dg.
| refl. tr.: Būdavo, iki Visų šventų apsišukúojam [linus] ir paverpiam Alv.
4. šukuojantis apkreikti (plaukais, gyviu): Neapšukúok kitų plaukais besišukuodamas Sl. Neapšukúok sriubos – kas paskiau bevalgis Pbr.
5. Sn, Jnš, Km šnek. apmušti, išperti: Jį turbūt kas gerai apšukãvo, kad net akys užtinę Dkš. Až liežiuvius kai apšukãvo per galvą, tai pames liežiuviaut Prng.
6. šnek. įveikti, nugalėti: Tu savo kaimyną apšukúosi Klp.
◊ liežiuviù apšukúoti apkalbėti: Visą apylinkę [plepė] liežiuviù apšukúoja Mžš.
1 atšukúoti K
1. tr. K, KŽ šukuojant atversti (plaukus): Čiuprynėlė aukštyn atšukúota Mšk. Plaukai be jokio perskyrimo buvo atšukuoti atgal rš.
| refl. J.Jabl(Jnšk).
2. žr. 1 nušukuoti 5: Pašukas biškį atšukúos, paskiau pakulas šukuos Vkš.
3. intr. šnek. greitai ateiti: Atšukãvo namo rankoves žįsdamas (nieko negavęs) Prng.
1 įšukúoti
1. refl. Dglš dailiai susišukuoti: O dabar [jaunimas] insišukãvę, insbuvę Mlt. Vienaplaukė eina, insišukãvus visa Klt. Kai bernas: tik insišukãvęs, apsitaisęs seniokas! Klt.
2. intr. šnek. gerai įkirsti, užpliekti, užduoti: Tėvas, pasišlapinęs vadeles, kad inšukãvo savo dukteriai! Tvr. Šitam katinui reikia gerai anšukúot, kad bijotų Ukm.
3. tr. šnek. įveikti, nugalėti: Aš juos visus inšukúosiu (bylinėdamasis laimėsiu, jie atsidurs kalėjime) Lp. Jis mus inšukuõs, tai inšukuõs (aploš)! Lp.
1 iššukúoti tr.
1. B, R44, MŽ59, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT36, LzŽ, Ms, Žr šukomis gerai išlyginti, sutvarkyti (plaukus): Ižšukuoju SD322. Iššukúok man galvą J. Bobutė mun galvą iššukãvo ir plaukus supynė Vkš. Kap vištos riebulais patepu, tai man auga [kasos], ir iššukúot gerai Dg. Iššukuos ans tau galvelę su savo nageliais LTR(Žg). Negalima kaltūno nei kirpti, nei iššukuoti LTR(Šil).
| prk.: Vėjas žoles iššukavo sp.
^ Norėdamas, kad tau galvą iššukuotum, spjauk kitam į akį (į akis M, Š) S.Dauk.
| refl. tr. N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Lp, LKT268(Slč), End: Nebgaliu rankų aukštyn pakelti ir pati sau galvos išsišukúoti Vkš. Būdavo, išsišukuosi galvą tik nedėlio[je] Krž. Nebegali pati išsišukúot (nori, kad kitas sušukuotų)! Lp. Burnelę nusiprausiu, galvelę išsišukuosiu KrvD116.
2. KŽ šukomis pašalinti iš galvos (plaukus, pleiskanas, gyvį ir kt.): Iššukúok bluzgus iš galvos, kad neniežėtų galva JI225. Ji tada ligi pusiaunakčio šukavosi prieš veidrodį, niekaip negalėdama iššukuoti visų spyglių ir samanėlių V.Bub. Jei iššukuotus plaukus sudeginsi, tai krinta plaukai LTR(VšR).
3. R42, MŽ56 išvalyti šepečiu, grandykle: Iššukuoju drapanas B. Išvalytus ir išdžiūvusius kilimus dažniausiai reikia iššukuoti rš. Tą kailį ištampo, tą vilną iškrato, iššukúoja Eiš. Iššukúok tu juos (jaučius) visus, tai pamatysi, kaip lengva Krs. Tą jų žirgą ir aš atsimenu: juodo plauko, gražiai iššukuotas, o vasaros šeštadieniais ežere išmaudytas rš.
| prk.: Kaip su šepečiu pilvą iššukúo[ja] [statmaliniai miltai] Grd. Alus, sako, inkstus kaip šukuote su šepečiais iššukúo[ja], o vyrai plempa Rdn.
4. L, BŽ82, KŽ, PolŽ61, Knt, Lž, Plt, Šmn, Žl išvalyti, išbraukyti (linų pluoštą): Būdavo medinių i geležinių šepečių, par tuos kaip iššukúoji, lieka grynas linelis Bsg. Su ėkelėms linus iššukúo[ja] Slnt. Išplaksma, iššukúosma i verpsma pakulas, linus Žr. Negalima ir išbraukt, ir iššukúot šitų spalių JnšM. Šepečiu kap iššukúoja, linai blizga nat Btrm. Kab iššukúoji [kanapių pluoštą], tai siūlas gražus Dg. Linas, ką jis ilgiau guli iššukúotas, jis švelnesnis Bsg.
| refl. tr.: Linus išsišukúot, susiverpt – tiek moku jau Žg.
5. DūnŽ, Trk iškedenti, iškaršti (vilnas): Linai gerai verpti, gerai i vilnos y[ra], ka gerai iššukuotos y[ra] Kv.
6. kratant išlyginti (ilginius šiaudus): Iššukúojam [kūlius stogui], ka nebūtų tų maigų Dj.
7. tam tikru padargu traukiant, grėbiant pašalinti, išvilkti ką išjudintą, iškeltą į paviršių: Krūmų akėčiomis kelmai išraunami, iššukuojami ir išpurtomos žemės rš.
8. prk. einant nuodugniai išieškoti, iškrėsti, išžiūrinėti: Visą mišką iššukãvo – karvės nė padujų Ps. Girią apsupo karinis dalinys, iššukavo kiekvieną brūzgyną rš.
| Artimesnė mums erdvė yra nuodugniai iššukuota, ieškant joje žvaigždžių P.Slavėn.
◊ káilį (nùgarą, kùtnerių) iššukúoti BŽ331, KŽ, Slv, LTR(Pp) išperti, apkulti: Iššukúosma tavo seną káilį! Užv. Gerai iššukúok káilį, ir klausys Užv. Kailis iššukuotas minkštesnis, o pati tykesnė S.Dauk. Iššukãvo kùtnerių vyrai, i daba kai vilna Škn. Kai tu parsivesi kitą (moterį), matysi, kai tau nùgarą iššukuõs Jrb.
1 nušukúoti tr. K, Rtr, KŽ; SD1105, N
1. šukuojant pakreipti (plaukus): Plaukai jos žemy[n] nušukúoti kai vaiko Jrb.
2. refl. žr. 1 iššukuoti 1 (refl.): Nemožna nusišukavus plaukai mėtyt LTR(Slk).
3. LL222, NdŽ šukuojant pašalinti (plaukus, gyvį): Nušukãvo plaukus, nusmuko visa galva par gripus Šts. Seniau moterys nušukuotus plaukus dėdavo ažantin LTR(Ant). Tikt atsimink, kaip jis tave nuogą priėmė slūžyt ir kiek utėlių jis tau kasdien nušukãvo K.Donel.
4. Š, NdŽ nuvalyti šepečiu, grandykle: Kur aš eisiu apsiplunksnavęs! Ateik mane nušukúot! Jrb. Reiks žirgas šerti ir nušukuoti, reiks plieno kardą tankiai šveisti LTR(Jnk). Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į stainelę, nušukavau bėrus žirgus ir atguliau tarp žirgelių D63.
5. Š, NdŽ, Kv, Pšš, Šk, Srd, Jon, Dg, Alv šepečiu išbraukti iš linų spalius ar pakulas: Ryšį linų brauksi brauksi, visos akys ažlempa, o tada do nušukuot par retąjį šepetį, par tankujį, o kad nori gražios drobės, tai šeriniu Klt. Pi̇̀rmos, kai nušukúoja par medinius [šepečius], tai pakulos, par geležinius – tai pašukos Bsg. Nušukúoji par gelžiniukus – paliekta gryni linai Vg. Nušukavaũ žalią liną ir suverpiau plonas gijas JD251.
| refl. tr., intr.: Su kalvaratu suverpsi, reik [linus] nusi̇̀šukuoti po pirma Kv. Šukuojant linus per medinį šepetį nusišukuoja pirmosios pakulos rš.
6. Vb, Žr, Lkž, Ms nubraukti linų galvenas: Kaip nurausiam [linus], parveš numie į reją, nušukuosiam tas galvas Nt. Nurauna [linus], nušukúoja, tada veža juos mirkyt Vdn. Paskiau tus nušukúotūsius [linus] vežė tujau į marką merkti Krt. Rankiniais karštuvais nušukavus linų galvutes, kartelė būdavo atleidžiama, pėdelis išimamas ir į jo vietą dedamas kitas rš.
7. prk. braukant nulyginti: Sienos buvo žmonių rūbais nušukúotos, kap obliais nuobliuotos Dbč.
^ Kad užubraukė palei bezdus [mašiną] – kaip šluota nušukãvo! Slm. Lygiai sudėti, kaip nušukúoti žagai Krš.
ǁ aparti: Dabar visus laukus vienu traktorium nušukúoja Mlt.
8. Ds, Nmn šnek. gerai nuperti, nupliekti, primušti: Bepigu kelims vieną nušukúoti Ll. Tokį velnį reik nūšukúoti Vn. Tegu nušukuos dragūnas rykštėmis. Būsi nuolaidesnė V.Myk-Put.
ǁ numušti, sumušti, sudaužyti: Nušukãv[o] kas zbonėlį nuog tvoros nakčia Arm.
9. KlvrŽ šnek. smarkiai išbarti: Antasią kad nušukavaũ! Slm.
10. šnek. nukamuoti, nuvarginti: Nūšukúodavo tave (samdinį) kaip su geležiniais šepečiais Grd.
11. šnek. apgrobti: Nušukãvo žmogų, ka nė vieno cento nebtura Vvr. Kas galėjo manyt, kad giminė giminę teip nušukuõs (brangiai paims) už tokį arklį! Srv.
12. refl. šnek. nusigerti: Kurgi teip nusišukavai̇̃? Sv.
◊ káilį nušukúoti primušti: Kai nušukúosiu tau káilį, tai žinosi! Km.
1 pašukúoti K; N
1. tr. LL150, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Lp šukomis ar šepečiu kiek patvarkyti, palyginti plaukus: Pašukúoj bernuką LzŽ. Duok man galvą: paieškosiu, pašukúosiu, ištrinksiu (ps.) LKT278(Tr). Pašukavo man galvelę kietu erškėtėliu DvD75.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, DŽ1, Bsg: Pasišukúok nor biškį, negi toks susivėlęs ir vaikščiosi Krs. Paniežtėjo, pasišukúosiu galvą, daboju – utėlių [yra] Klt.
ǁ įstengti šukuoti: Teip susivėlė plaukai, kad led bepašukúoju Sb.
2. tr. NdŽ šepečiu kiek gauti (pašukų): Kai sau, tai pašukėlių pašukúodavo kaldrom Slm.
| refl. NdŽ.
3. tr. kiek pakaršti (vilnų): Pašukúok biškį vilnų, linų J.
4. tr. palyginti kratant: Pašukúodavo, pamušdavo šiaudus [stogui dengti] Grnk.
5. tr. šnek. pamušti, papliekti: Jį gerai pašukãvo NdŽ. Ne be reikalo tave pašukuoti jis ketina B.Sruog.
| refl. NdŽ.
6. tr. šnek. prigriebti, išbarti: Už tai tave pašukuõs, matysi DŽ1. Dabar pirminykas pašukuõs, kad pasivėlinot Dkš. Išsikvietė į svečius ir kad pašukãvo, tai pašukãvo! Mrj.
7. daug godžiai pavalgyti, pašveisti.
ǁ intr. įstengti daug suvalgyti: Ne kokia labai štuka, ale brat pašukúoja! Sdk.
◊ káilį pašukúoti primušti: Kap pašukãvo káilį, tai kap šilta vilna dar̃ Sn.
1 paršukúoti intr. šnek. greitai pareiti: Kitą kartą iš Palangai esu paršukãvusi Lkž.
1 péršukuoti tr. K, peršukúoti Rtr; N, M
1. L, NdŽ, DŽ1, KŽ iš naujo šukomis sutvarkyti (plaukus): Reik páršukuoti, susivėlusi esi Brs.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Kur eini tokia apsikudlojusi – pársišukuok galvą Vkš.
2. kitaip sušukuoti (plaukus): Kaip gausi pačią, páršukuos tave – taip neisi susivėlęs Krš.
| refl. NdŽ.
3. J perleisti per šepečius (linų pluoštą): Medinių šakaliukų buvo prismaigyta [šepečiuose], daugiau par tuos paršukúoji [linus] Krk. Linus péršukuoti KI317. Tokie šepečiai buvo su cvekais, tai an tų šepečių péršukuojam [linus] Eiš.
4. iš naujo, dar kartą perleisti per šepečius (linų pluoštą): Kad nori, ant smulkesnių [šepečių] péršukuoji [linus] LKT314(Rk). I da páršukuosi tą saujelę, ta tos būs pašukos Rt. Kad norėsma drobei jau kraičiuo verpti plonai, ta tada liuobam dar vieną sykį páršukuosma Kv.
5. kurį laiką valyti, šukuoti (arklį): Per nedėlaitę žirgytį šėriau, subatoje per dieną savo bėrą žirgytį aš peršukavau N212.
6. išlyginti kratant (ilginius šiaudus): Páršukavai, katrie susiglamžę [šiaudai], ka išeitų sau Škn.
7. NdŽ šnek. iš eilės visus apmušti, aptalžyti.
8. NdŽ šnek. iš eilės visus išbarti.
9. prk. pakartotinai pereiti žiūrinėjant, ieškant ko: Ėjo ji į Medinų girią, kur dėdė Petras šešias savaites slapstėsi nuo policijos, šukavusios ir peršukavusios tada Medinas J.Balt.
10. persivalgyti.
◊ liežùviais péršukuoti iš eilės apkalbėti: Jo ypatybės tapė nuo tų dviejų moterų liežuvių gerai peršukuotos LC1881,18.
1 prašukúoti tr.
1. K, KŽ šukuojant (linus) pratrinti.
| refl. tr.: Rankas prasišukúoti KI317.
2. prk. kiaurai pereiti, išvaikščioti ko ieškant: Kiekgi to miškelio: grybautojai nuo pat ryto prašukúoja Mžš.
3. šnek. pragerti: Pinigų už karvę gavo ir prašukãvo Ut. Gavo užu šulnio kasimą pinigų, tai ir prašukãvo Slm.
1 prišukúoti
1. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ šukuojant priglausti, prispausti (plaukus): Jie nešioja plaukus kiek papūstus, ne prišukúotus Gs. Plaukus nu sklydžio užleido ant kaktos ir glotniai prišukãvo Vkš. Našlė bus – paliko plaukus neprišukúotus (liko palaida plaukų sruoga) (priet.) Mlt. Ėmęs nukirpk man tas geltonas bizas, prišukuok plaukus teip, kaip tujai nešioji BsPII82(Šl). Karalienės [plaukai] prie smilkinių prišukuoti, atrodo lyg sukibę ir spindi saulėje I.Simon.
| refl. tr., intr. NdŽ: Vaikščiodamas ežys suglaudžia, tartum prisišukuoja spyglius T.Ivan.
2. tr. NdŽ pridaryti šukuosenų.
3. tr. M, DŽ, NdŽ šukuojant privelti (plaukų): Prišukúotas šukas reik išvalyti Ggr.
ǁ šukuojantis pririnkti, pridėti (iššukuotų plaukų): Šukuojant plaukus visuomet reikia dėt į vieną vietą – numirus bus ramu ilsėtis, jeigu turėsi prišukavus plaukų paduškėlę LTR(Pn).
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. Rmš šukuojant gauti (pakulų): Brauktuvėm apgurina linus ir šukuoja geležiniais šepečiais, prišukúoja pakulų LKT387(Dbč). Kap prišukúojam pakulų, padarom kuodelius, verpiam Eiš.
5. tr. NdŽ, DŽ1, Jnšk, Pc, Krkl nušukuoti tam tikrą kiekį (linų, vilnų): Apie dvidešimt kapų prišukavaũ linų Gs.
| refl. tr. NdŽ.
6. tr. šukuojant (linus) priteršti, pridraikyti: Grinčia buvo prišukúota pakulų Rmš.
7. smarkiai primušti, prišveisti: Žmogus baisiai supyko ir pagriebęs kvailį teip prišukavo, kad šis vos ant mišką benuėjo LTR(Brž).
8. tr. šnek. pripjauti, prišienauti: Saulei tekant išeisi, lig kokiai dešimtai da papjautum – vežimą da prišukúotum Mžš.
9. sočiai privalgyti.
| refl. NdŽ.
1 sušukúoti tr.
1. N, LL261, Rtr, DŽ1, KŽ, Brs, Vkš šukuojant sutvarkyti (plaukus): Galvos plaukai nesušukúoti kaip kerplėša stovi J. Sušukúoti atgal, į šalį NdŽ. Plaukai aukštyn sušukúota Klt. Vaiko galvelė sušukúota, suglostyta – gražu žiūrėt Ėr. Sušukãv[o] kasas LzŽ. Nuprausk mano burnelę, sušukúokie galvelę DrskD212. Pūs šiaurus vėjelis – sušukuos galvelę LTR(Al). Pusvalandžiui nepraslinkus išėjo jis visai nebe tas: angliškos medžiagos kostiumas, balta apykaklė, ūsai sušukuoti J.Paukš.
| Bebras bebrienę, tarsi svečiuosna besiruošiant, suglosto, sušukuoja sp.
^ Lygūs pėdai, kaip sušukuoti Vb. Lygi žolelė pievose, tarytum sušukuota J.Balt. Daili graži panelė, sušukuota galvelė (kregždė) LTR(Škn). Graži panytė, sušukuota galvytė, vokiški rūbeliai, cimboliška šnekta (kregždė) Klvr.
| refl. tr., intr. Š, LL194, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ: Susišukúok, baisiai susivėlęs esi Akm. Kai pašlapini plaukus, tai da susišukúoji Jrb. Susišukúok čiupryną, dabar vaikštai susipudalojęs, kaip ką tik iš migio išlindęs Skrb. Ko vaikštai apskaltūnojus kaip ragana – susišukúot negali! Skm. I mo (man) nėr kada burnos nusipraust, susišukúot LKT125(Bt). Aš nueičia į svirnelį, susišukuočia sau galvelę (d.) Plv.
ǁ padaryti šukuoseną: Sušukuoti plaukus I.
| refl. KŽ: Gražiai susišukãvęs NdŽ.
ǁ aplyginti, apdailinti: Sušukúosiu tą kūgelį paskui Stk.
2. NdŽ, Žr iššukuoti, nušukuoti (linus): Kap seniau linus sušukúojam, kuodelius padarom Eiš. Sušukúoja linus kaip plaukus geležiniais kabliais Šmn.
3. NdŽ, DūnŽ, Tl sukedenti, sukaršti (vilnas): Vilna šepečiais sušukuojama arba karštuvais Sg. Vakar buvom miestelė[je], vilnas sušukãvom Vkš.
4. nuvalyti grandykle (arklį): Arklys sušukuotas, pašertas Db.
5. NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Lig pusryčiais pusę bakano duonos sušukãvo Km. Vakar ana sušukãvo visas bulves Lnk.
1 užšukúoti tr.
1. NdŽ šukuojant užversti į viršų (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. NdŽ žr. 1 sušukuoti 1: Didelė galva, razsikrėtus, kap ėglis plaukai, nesuspynus, neažušukãvus Dv. Da žmoniųjai vaikeliai da turi momulę, da kaseles ažšukúoja, kaseles ažpina (rd.) LzŽ.
| refl. tr., intr.: Gana puikiai pasirėdęs, bet dar puikiaus užsišukavęs plaukus A1884,378.
3. NdŽ šukuojant uždengti (plaukais): Taip užšukúo[ja], užlygina, ka to nuplikimo nesuprasi Krš. Senyvas viengungis su rūpestingai užšukuotu pliktelėjusiu pakaušiu rš.
4. refl. tr. šukuojantis ant savęs užsimesti: Šukavos ir užsišukãvos utikę Rdn.
5. NdŽ uždirbti šukuojant linus.
6. šnek. užduoti, užkirsti: Būt siekęs razumo – būt gerai užšukãvęs per nugarą [lazda] Lp.
7. NdŽ šnek. gerokai užvalgyti.
1. tr. SD36, Q290, R, R219, MŽ, I, K, M, Rtr, Š, KŽ šukomis ar šepečiu tvarkyti, lyginti (plaukus): Esi supuręs, sušiuręs – šukúok galvą J. Nešukúojama galva priutėja J. Ir kasas šepečiu šukúojam LzŽ. Tiek susvėlę plaukai, galva nešukúota Klt. Į aukštą šukãvo plaukus tumet, kumet pynės į vieną pyną, sklydžio neskleidė Vkš. Plaukus, barzdą, galvą šukúoti NdŽ. Kaselę šukãvo aukselio šukomi, aukselio šukomi, žaliu vynu gluodė LTR(Kpč). Šukúojte (imper. pl.) GrvT24.
| prk.: Rasos veidą tau prausia, lino plaukus vėjelis šukuoja V.Myk-Put. Dirvas šukuoja vėjas rudeninis T.Tilv. Eglių viršūnės šukavo debesis rš. Sergu, pečius šaltis šukúoja (šiurpulys krečia) Dkš.
^ Galvos nepaslinkdamas šukuoti spjauk kitam į akis (įpykęs įsikibs į plaukus ir nagais iškedens) VP15.
| refl. tr., intr. R89, MŽ117, N, Rtr, Š: Aš galvą šukúojuos K. Ji davė šukúotis NdŽ. Merguta mazka, o jau šukúojas pati LzŽ. Būdavo, kai tik ažsileidžia [saulė], tai an kemsų matos – raganos šukuojas plaukus LTR(Slk). Prauskis burnelę, šukuokis galvelę, gysim mudu, mergužėle, palšuosius jautelius LTR(Brt).
ǁ NdŽ daryti šukuoseną, garbiniuoti, raityti (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. tr. R195, MŽ292, Sut, NdŽ, LzŽ, Grv, JnšM, Aps, Svn, Ps, Kdn, Bsg, Žg, Klp, Vvr, Krtn, Žr, Yl valyti linų pluoštą šepečiu, braukti per šepečius: Pirmiausia [linus] išmina, tada išbraukia i šukúoja geležiniais šepečiais, paskui šeriniais Dgč. Sudžiausma linus, apversma, šukúosma su nagais Všv. Tada linus šukúoja grebeniais medžiaginiais ir geležiniais Dv. Motriškos šukúona [linus] su šepečiais Pp. Kumet linus šukãvo par retesnius šepečius, iššukavo pakulas, par tankesnius – pašukas Vkš. Kai netikę linai, tai ką gi šukúosi – tik pakulas Vdn. Apibrukei [linus] – skubyk tas pakulas šukúot Dg. Einu… šepečio pasiskolint linam šukúoteinos LKT342(Lkm). Daug dirbta, daug šukúota, daug austa iš linų Šmn. Kai verpdavom, tai šukúodavom, o teip – žydui parduodavom Gsč. Toje kamaro[je] seselė baltus linelius šukãvo JD87. Šukavaũ kanapę nuog marių krantelio DrskD258. Linų šukúojamąjį binkį reik įsinešti LKT77(Kal). Linų šukúojamoji mašina NdŽ. Šepetys buvo šerinis, aštrus, kietas, plačiai išsikėtusiu šukuojamuoju galu J.Balt. Šukuotas pluoštas ŽŪŽ32. Šukos linams šukuoti ŽŪŽ49.
3. tr. SD117,62, I, NdŽ, KŽ, Vg, Kv, Ms, Trk, Krš kedenti vilnas prieš verpiant, karšti: Seniau liuob patys numie vilnas su šepečiais šukúoti, dabar nebreik – yra vilnoms šukúoti mašinos Vkš. Vilnos buvo šukúojamos su tokiais mažais šepetukais Sk. Kaip jau susipašė, ejom šukúoti Kl. Nešukúotos vilnos – kas anos DūnŽ. Pri muno augimo nebuvo tų mašinų vilnoms šukúoti Tl. Sesuo turėjo vilnų šukúojamą mašiną Žr.
4. tr. Sml braukti, kirsti linų galvenas: Būdavo tokie karštuvai padaryti, šukúodavo tas galvutes Mšk. Šukúos tus linus, paskiaus tus sėmenis džiaus į pirtį, su ruliais ruliuos Vž. Rytą, dar gerokai prieš auštant, su žibintu eidavom linų galvenų šukuoti rš.
5. tr. NdŽ, KŽ valyti grandykle, šukomis (arklį, jautį, karvę): Man jaučiai reikėjo šukúot Krs. Anas eidavo ant karalių arklių šukuot, tai jį ir vadino visi šėriku LTR(Rk).
6. tr. plūšinti, smaukti, šiaušti: Prastą bovelną skietas šukúoja Aln.
7. tr. kratant lyginti (ilginius šiaudus): Du pėdu surišam ir ant rankos pakabinam, o su antra ranka šukúojam [kūlius stogui dengti] Dj. Kiši į mašiną, i šukúoja tuos pėdus [kūliams] PnmŽ.
8. smarkiai mušti, pliekti: Kalvis kad paėmė jį šukuot lenciūgu! LTR(Dsn). Kad neverksi čepčiuojama, verksi vyro šukuojama LTR(Žg).
^ Šukúoja kaip šunį netikusį Ds.
| refl. NdŽ.
9. barti, plūsti: O tu negražiausiais žodžiais vis mane šukúoji ir šukúoji Kt. Kas negerai, tai prieš visus i šukúoja Alvt. Ima šukúot [žmona], ko neprigaudau nieko [žuvų] Šlčn. Šukúo[ja] i šukúo[ja] tą savo vyrą kaip ežis rupūžę Pln.
10. tr. šnek. engti, varginti, skriausti, išnaudoti: Tijūnas šukúodavo žmones rozu su urėdu An. Tada mumis šukavo su normoms, su pryvolėms Vvr. Kad tos motinos nešukuotų, aš nieko nesakyčio Pln.
^ Kitą šukúodamas neilgai džiaugsies Slk.
11. tr., intr. šnek. grobti, vogti: Kas kur tik gali, tas šukúoja Srj.
12. nuodugniai žiūrinėti ieškant ko, pereinant tikrinti: Žandarai šukavo mišką. Jų nerado rš. Miškus dabar krečia, vienkiemius šukuoja… Kaip nusaugoti [besislapstantį]? J.Balt.
13. sparčiai eiti: Jaunesnieji karininkai, anksčiau buvę tokie frantai, šukuoja dabar su visais pėsti rš. Už pervažos vieškelis, tai te tiesiai tiesiai galima šukúot pėsčiuke iki Kazliškio Pnm.
14. smarkiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti: Prisitraukė bliūdą košės, kad ims šukúoti – beveizant vienas pats visą bliūdą košės paritino! Skd. Ligonas šukúo[ja] kaip jei sveikas Dr. Tą medų anos (bitės) tik šukúo[ja]! Skd. Nu, vyriukai, šukúokit (stiprinkitės)! Slm. [Ožka] tik šukavo vis po pilną snukį TDrVII78. Anksti atsikeliu – gi darže karvė kad šukúoja! Slm.
^ Šukúosi, kol turėsi; kai pristigsi, pakentėsi Slk.
15. tr., intr. šnek. šiaip smarkiai, intensyviai ką daryti: Rytoj pradėsma šukúoti (pjauti) rugius, ba labai balti Ds. Kad šukúoja bernai pievas, net švilpia! Ds. Kad pilia, kad šukúoja (groja) su armonika pašalėj! Slm. Velniai jį (mirusįjį) šukuõs (smarkiai kamantinės) NdŽ. Iš jo nieko nebus, kad tep šukúoja plaučiais (tankiai kvėpuoja) Arm. Ale vat šukuoja (lyja) – kaip iš viedro! Km. Aštuntą dešimtį [metų] benga šukúoti (gyventi) Tl.
◊ ei̇̃ti (išei̇̃ti, nuei̇̃ti) šunų̃ šukúoti Sn, Plv, Mžk būti niekam tikusiam, neturėti užsiėmimo: Gi pestijo pestijo tą vaiką, darbų jokių neišmokė, o dabar eis šunų šukuot Srv. Netekai darbo, dabar galėsi ei̇̃t šunų̃ šukúot Mrj. Nenori gyvęt, tai ei̇̃si šunų̃ šukúot Gs. O tu eik, kur tu nori, šunų̃ šukúoti ei̇̃k Klk. Išẽjo sūnelis šunų̃ šukúot Švn. Nuė̃jo šunų̃ šukúot (pradėjo elgetauti) Mrj.
káilį (kar̃tį, nùgarą) šukúoti DŽ, Krš, Š, Ll, Dg mušti, perti: Buvo tokie laikai, ka ponas i káilį šukãvo Ub. Tėvai mūso nùgaras šukãvo, ka nezbitkytumiam Jdr. Kai girtas ateis, tai šukuõs kar̃tį Ut. Penkioleka metų ištarnavau pri ūkininko, nùgarą šukãvo Lpl. Jeigut pamelavai, aš tau nùgarą šukúosiu Šl.
per danti̇̀s šukúoti pajuokti, pašiepti: Jis papratęs visus per danti̇̀s šukúot Kt.
prieš pláuką šukúoti kritikuoti: Vakar labai šukãvo prieš pláuką susirinkime Slm.
[šlãpią] šùnį šukúoti atsidurti bėdoje, turėti vargo: Jeigu vakar būtų sugedę, būtum turėję šlãpią šùnį šukúot Vb. Šukuok šunį ją ėmęs (jeigu ją vesi, būsi vargšas, nelaimingas) R, MŽ, N.
šuni̇̀s (šùnį, veršiùs) šukúoti užsiimti niekais: Tau tik šuni̇̀s šukúot (esi niekam tikęs) Prn. O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šùnį šukúosi? (sakoma atsikalbinėjančiam) Srv. Su tokiu darbu gali eit veršių šukuot Gl.
vė́jus šukúoti nieko neveikti: Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
vi̇̀lnas šukúoti (kam) kritikuoti, priekaištauti: Kritikas ima ieškoti, ko poeto knygoje nėra, ko poetas neparašė, ir už tai, ko nėra, ima šukuoti jam vilnas A.Vencl.
1 apšukúoti tr.
1. K, NdŽ, KŽ truputį pašukuoti, aplyginti (plaukus): Bobos ėmė Verikę ūdyti, kad savo jaunąjį parėdytų, skepetelį parištų, čiuprą apšukuotų Žem. Dabar apšukuosiu tave, kad gražiau atrodytum Mš.
| refl.: Tik apsišukuõs, apsišukuõs – vis gražinas! Klt. Išsitrinkau galvą, apsišukavaũ ir atsiguliau Pc.
ǁ aplyginti, apgraibstyti: Tu apšukúok vežimą, o aš pagrebosiu Prn.
2. šukuojant visus apšvarinti, apvalyti: Utų kurkulėms, o nėr kas apšukúojąs vaikų Šts.
3. Str, Rud, Dbč, Btrm kiek apibraukti šepečiu (linų pluoštą): Apbraukiam, apšukúojam [linus] geležiniais šepečiais, po tam šeriniais Rod. Kap apšukúoja, tada ir verpia tuos linus Dg.
| refl. tr.: Būdavo, iki Visų šventų apsišukúojam [linus] ir paverpiam Alv.
4. šukuojantis apkreikti (plaukais, gyviu): Neapšukúok kitų plaukais besišukuodamas Sl. Neapšukúok sriubos – kas paskiau bevalgis Pbr.
5. Sn, Jnš, Km šnek. apmušti, išperti: Jį turbūt kas gerai apšukãvo, kad net akys užtinę Dkš. Až liežiuvius kai apšukãvo per galvą, tai pames liežiuviaut Prng.
6. šnek. įveikti, nugalėti: Tu savo kaimyną apšukúosi Klp.
◊ liežiuviù apšukúoti apkalbėti: Visą apylinkę [plepė] liežiuviù apšukúoja Mžš.
1 atšukúoti K
1. tr. K, KŽ šukuojant atversti (plaukus): Čiuprynėlė aukštyn atšukúota Mšk. Plaukai be jokio perskyrimo buvo atšukuoti atgal rš.
| refl. J.Jabl(Jnšk).
2. žr. 1 nušukuoti 5: Pašukas biškį atšukúos, paskiau pakulas šukuos Vkš.
3. intr. šnek. greitai ateiti: Atšukãvo namo rankoves žįsdamas (nieko negavęs) Prng.
1 įšukúoti
1. refl. Dglš dailiai susišukuoti: O dabar [jaunimas] insišukãvę, insbuvę Mlt. Vienaplaukė eina, insišukãvus visa Klt. Kai bernas: tik insišukãvęs, apsitaisęs seniokas! Klt.
2. intr. šnek. gerai įkirsti, užpliekti, užduoti: Tėvas, pasišlapinęs vadeles, kad inšukãvo savo dukteriai! Tvr. Šitam katinui reikia gerai anšukúot, kad bijotų Ukm.
3. tr. šnek. įveikti, nugalėti: Aš juos visus inšukúosiu (bylinėdamasis laimėsiu, jie atsidurs kalėjime) Lp. Jis mus inšukuõs, tai inšukuõs (aploš)! Lp.
1 iššukúoti tr.
1. B, R44, MŽ59, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT36, LzŽ, Ms, Žr šukomis gerai išlyginti, sutvarkyti (plaukus): Ižšukuoju SD322. Iššukúok man galvą J. Bobutė mun galvą iššukãvo ir plaukus supynė Vkš. Kap vištos riebulais patepu, tai man auga [kasos], ir iššukúot gerai Dg. Iššukuos ans tau galvelę su savo nageliais LTR(Žg). Negalima kaltūno nei kirpti, nei iššukuoti LTR(Šil).
| prk.: Vėjas žoles iššukavo sp.
^ Norėdamas, kad tau galvą iššukuotum, spjauk kitam į akį (į akis M, Š) S.Dauk.
| refl. tr. N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Lp, LKT268(Slč), End: Nebgaliu rankų aukštyn pakelti ir pati sau galvos išsišukúoti Vkš. Būdavo, išsišukuosi galvą tik nedėlio[je] Krž. Nebegali pati išsišukúot (nori, kad kitas sušukuotų)! Lp. Burnelę nusiprausiu, galvelę išsišukuosiu KrvD116.
2. KŽ šukomis pašalinti iš galvos (plaukus, pleiskanas, gyvį ir kt.): Iššukúok bluzgus iš galvos, kad neniežėtų galva JI225. Ji tada ligi pusiaunakčio šukavosi prieš veidrodį, niekaip negalėdama iššukuoti visų spyglių ir samanėlių V.Bub. Jei iššukuotus plaukus sudeginsi, tai krinta plaukai LTR(VšR).
3. R42, MŽ56 išvalyti šepečiu, grandykle: Iššukuoju drapanas B. Išvalytus ir išdžiūvusius kilimus dažniausiai reikia iššukuoti rš. Tą kailį ištampo, tą vilną iškrato, iššukúoja Eiš. Iššukúok tu juos (jaučius) visus, tai pamatysi, kaip lengva Krs. Tą jų žirgą ir aš atsimenu: juodo plauko, gražiai iššukuotas, o vasaros šeštadieniais ežere išmaudytas rš.
| prk.: Kaip su šepečiu pilvą iššukúo[ja] [statmaliniai miltai] Grd. Alus, sako, inkstus kaip šukuote su šepečiais iššukúo[ja], o vyrai plempa Rdn.
4. L, BŽ82, KŽ, PolŽ61, Knt, Lž, Plt, Šmn, Žl išvalyti, išbraukyti (linų pluoštą): Būdavo medinių i geležinių šepečių, par tuos kaip iššukúoji, lieka grynas linelis Bsg. Su ėkelėms linus iššukúo[ja] Slnt. Išplaksma, iššukúosma i verpsma pakulas, linus Žr. Negalima ir išbraukt, ir iššukúot šitų spalių JnšM. Šepečiu kap iššukúoja, linai blizga nat Btrm. Kab iššukúoji [kanapių pluoštą], tai siūlas gražus Dg. Linas, ką jis ilgiau guli iššukúotas, jis švelnesnis Bsg.
| refl. tr.: Linus išsišukúot, susiverpt – tiek moku jau Žg.
5. DūnŽ, Trk iškedenti, iškaršti (vilnas): Linai gerai verpti, gerai i vilnos y[ra], ka gerai iššukuotos y[ra] Kv.
6. kratant išlyginti (ilginius šiaudus): Iššukúojam [kūlius stogui], ka nebūtų tų maigų Dj.
7. tam tikru padargu traukiant, grėbiant pašalinti, išvilkti ką išjudintą, iškeltą į paviršių: Krūmų akėčiomis kelmai išraunami, iššukuojami ir išpurtomos žemės rš.
8. prk. einant nuodugniai išieškoti, iškrėsti, išžiūrinėti: Visą mišką iššukãvo – karvės nė padujų Ps. Girią apsupo karinis dalinys, iššukavo kiekvieną brūzgyną rš.
| Artimesnė mums erdvė yra nuodugniai iššukuota, ieškant joje žvaigždžių P.Slavėn.
◊ káilį (nùgarą, kùtnerių) iššukúoti BŽ331, KŽ, Slv, LTR(Pp) išperti, apkulti: Iššukúosma tavo seną káilį! Užv. Gerai iššukúok káilį, ir klausys Užv. Kailis iššukuotas minkštesnis, o pati tykesnė S.Dauk. Iššukãvo kùtnerių vyrai, i daba kai vilna Škn. Kai tu parsivesi kitą (moterį), matysi, kai tau nùgarą iššukuõs Jrb.
1 nušukúoti tr. K, Rtr, KŽ; SD1105, N
1. šukuojant pakreipti (plaukus): Plaukai jos žemy[n] nušukúoti kai vaiko Jrb.
2. refl. žr. 1 iššukuoti 1 (refl.): Nemožna nusišukavus plaukai mėtyt LTR(Slk).
3. LL222, NdŽ šukuojant pašalinti (plaukus, gyvį): Nušukãvo plaukus, nusmuko visa galva par gripus Šts. Seniau moterys nušukuotus plaukus dėdavo ažantin LTR(Ant). Tikt atsimink, kaip jis tave nuogą priėmė slūžyt ir kiek utėlių jis tau kasdien nušukãvo K.Donel.
4. Š, NdŽ nuvalyti šepečiu, grandykle: Kur aš eisiu apsiplunksnavęs! Ateik mane nušukúot! Jrb. Reiks žirgas šerti ir nušukuoti, reiks plieno kardą tankiai šveisti LTR(Jnk). Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į stainelę, nušukavau bėrus žirgus ir atguliau tarp žirgelių D63.
5. Š, NdŽ, Kv, Pšš, Šk, Srd, Jon, Dg, Alv šepečiu išbraukti iš linų spalius ar pakulas: Ryšį linų brauksi brauksi, visos akys ažlempa, o tada do nušukuot par retąjį šepetį, par tankujį, o kad nori gražios drobės, tai šeriniu Klt. Pi̇̀rmos, kai nušukúoja par medinius [šepečius], tai pakulos, par geležinius – tai pašukos Bsg. Nušukúoji par gelžiniukus – paliekta gryni linai Vg. Nušukavaũ žalią liną ir suverpiau plonas gijas JD251.
| refl. tr., intr.: Su kalvaratu suverpsi, reik [linus] nusi̇̀šukuoti po pirma Kv. Šukuojant linus per medinį šepetį nusišukuoja pirmosios pakulos rš.
6. Vb, Žr, Lkž, Ms nubraukti linų galvenas: Kaip nurausiam [linus], parveš numie į reją, nušukuosiam tas galvas Nt. Nurauna [linus], nušukúoja, tada veža juos mirkyt Vdn. Paskiau tus nušukúotūsius [linus] vežė tujau į marką merkti Krt. Rankiniais karštuvais nušukavus linų galvutes, kartelė būdavo atleidžiama, pėdelis išimamas ir į jo vietą dedamas kitas rš.
7. prk. braukant nulyginti: Sienos buvo žmonių rūbais nušukúotos, kap obliais nuobliuotos Dbč.
^ Kad užubraukė palei bezdus [mašiną] – kaip šluota nušukãvo! Slm. Lygiai sudėti, kaip nušukúoti žagai Krš.
ǁ aparti: Dabar visus laukus vienu traktorium nušukúoja Mlt.
8. Ds, Nmn šnek. gerai nuperti, nupliekti, primušti: Bepigu kelims vieną nušukúoti Ll. Tokį velnį reik nūšukúoti Vn. Tegu nušukuos dragūnas rykštėmis. Būsi nuolaidesnė V.Myk-Put.
ǁ numušti, sumušti, sudaužyti: Nušukãv[o] kas zbonėlį nuog tvoros nakčia Arm.
9. KlvrŽ šnek. smarkiai išbarti: Antasią kad nušukavaũ! Slm.
10. šnek. nukamuoti, nuvarginti: Nūšukúodavo tave (samdinį) kaip su geležiniais šepečiais Grd.
11. šnek. apgrobti: Nušukãvo žmogų, ka nė vieno cento nebtura Vvr. Kas galėjo manyt, kad giminė giminę teip nušukuõs (brangiai paims) už tokį arklį! Srv.
12. refl. šnek. nusigerti: Kurgi teip nusišukavai̇̃? Sv.
◊ káilį nušukúoti primušti: Kai nušukúosiu tau káilį, tai žinosi! Km.
1 pašukúoti K; N
1. tr. LL150, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Lp šukomis ar šepečiu kiek patvarkyti, palyginti plaukus: Pašukúoj bernuką LzŽ. Duok man galvą: paieškosiu, pašukúosiu, ištrinksiu (ps.) LKT278(Tr). Pašukavo man galvelę kietu erškėtėliu DvD75.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, DŽ1, Bsg: Pasišukúok nor biškį, negi toks susivėlęs ir vaikščiosi Krs. Paniežtėjo, pasišukúosiu galvą, daboju – utėlių [yra] Klt.
ǁ įstengti šukuoti: Teip susivėlė plaukai, kad led bepašukúoju Sb.
2. tr. NdŽ šepečiu kiek gauti (pašukų): Kai sau, tai pašukėlių pašukúodavo kaldrom Slm.
| refl. NdŽ.
3. tr. kiek pakaršti (vilnų): Pašukúok biškį vilnų, linų J.
4. tr. palyginti kratant: Pašukúodavo, pamušdavo šiaudus [stogui dengti] Grnk.
5. tr. šnek. pamušti, papliekti: Jį gerai pašukãvo NdŽ. Ne be reikalo tave pašukuoti jis ketina B.Sruog.
| refl. NdŽ.
6. tr. šnek. prigriebti, išbarti: Už tai tave pašukuõs, matysi DŽ1. Dabar pirminykas pašukuõs, kad pasivėlinot Dkš. Išsikvietė į svečius ir kad pašukãvo, tai pašukãvo! Mrj.
7. daug godžiai pavalgyti, pašveisti.
ǁ intr. įstengti daug suvalgyti: Ne kokia labai štuka, ale brat pašukúoja! Sdk.
◊ káilį pašukúoti primušti: Kap pašukãvo káilį, tai kap šilta vilna dar̃ Sn.
1 paršukúoti intr. šnek. greitai pareiti: Kitą kartą iš Palangai esu paršukãvusi Lkž.
1 péršukuoti tr. K, peršukúoti Rtr; N, M
1. L, NdŽ, DŽ1, KŽ iš naujo šukomis sutvarkyti (plaukus): Reik páršukuoti, susivėlusi esi Brs.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Kur eini tokia apsikudlojusi – pársišukuok galvą Vkš.
2. kitaip sušukuoti (plaukus): Kaip gausi pačią, páršukuos tave – taip neisi susivėlęs Krš.
| refl. NdŽ.
3. J perleisti per šepečius (linų pluoštą): Medinių šakaliukų buvo prismaigyta [šepečiuose], daugiau par tuos paršukúoji [linus] Krk. Linus péršukuoti KI317. Tokie šepečiai buvo su cvekais, tai an tų šepečių péršukuojam [linus] Eiš.
4. iš naujo, dar kartą perleisti per šepečius (linų pluoštą): Kad nori, ant smulkesnių [šepečių] péršukuoji [linus] LKT314(Rk). I da páršukuosi tą saujelę, ta tos būs pašukos Rt. Kad norėsma drobei jau kraičiuo verpti plonai, ta tada liuobam dar vieną sykį páršukuosma Kv.
5. kurį laiką valyti, šukuoti (arklį): Per nedėlaitę žirgytį šėriau, subatoje per dieną savo bėrą žirgytį aš peršukavau N212.
6. išlyginti kratant (ilginius šiaudus): Páršukavai, katrie susiglamžę [šiaudai], ka išeitų sau Škn.
7. NdŽ šnek. iš eilės visus apmušti, aptalžyti.
8. NdŽ šnek. iš eilės visus išbarti.
9. prk. pakartotinai pereiti žiūrinėjant, ieškant ko: Ėjo ji į Medinų girią, kur dėdė Petras šešias savaites slapstėsi nuo policijos, šukavusios ir peršukavusios tada Medinas J.Balt.
10. persivalgyti.
◊ liežùviais péršukuoti iš eilės apkalbėti: Jo ypatybės tapė nuo tų dviejų moterų liežuvių gerai peršukuotos LC1881,18.
1 prašukúoti tr.
1. K, KŽ šukuojant (linus) pratrinti.
| refl. tr.: Rankas prasišukúoti KI317.
2. prk. kiaurai pereiti, išvaikščioti ko ieškant: Kiekgi to miškelio: grybautojai nuo pat ryto prašukúoja Mžš.
3. šnek. pragerti: Pinigų už karvę gavo ir prašukãvo Ut. Gavo užu šulnio kasimą pinigų, tai ir prašukãvo Slm.
1 prišukúoti
1. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ šukuojant priglausti, prispausti (plaukus): Jie nešioja plaukus kiek papūstus, ne prišukúotus Gs. Plaukus nu sklydžio užleido ant kaktos ir glotniai prišukãvo Vkš. Našlė bus – paliko plaukus neprišukúotus (liko palaida plaukų sruoga) (priet.) Mlt. Ėmęs nukirpk man tas geltonas bizas, prišukuok plaukus teip, kaip tujai nešioji BsPII82(Šl). Karalienės [plaukai] prie smilkinių prišukuoti, atrodo lyg sukibę ir spindi saulėje I.Simon.
| refl. tr., intr. NdŽ: Vaikščiodamas ežys suglaudžia, tartum prisišukuoja spyglius T.Ivan.
2. tr. NdŽ pridaryti šukuosenų.
3. tr. M, DŽ, NdŽ šukuojant privelti (plaukų): Prišukúotas šukas reik išvalyti Ggr.
ǁ šukuojantis pririnkti, pridėti (iššukuotų plaukų): Šukuojant plaukus visuomet reikia dėt į vieną vietą – numirus bus ramu ilsėtis, jeigu turėsi prišukavus plaukų paduškėlę LTR(Pn).
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. Rmš šukuojant gauti (pakulų): Brauktuvėm apgurina linus ir šukuoja geležiniais šepečiais, prišukúoja pakulų LKT387(Dbč). Kap prišukúojam pakulų, padarom kuodelius, verpiam Eiš.
5. tr. NdŽ, DŽ1, Jnšk, Pc, Krkl nušukuoti tam tikrą kiekį (linų, vilnų): Apie dvidešimt kapų prišukavaũ linų Gs.
| refl. tr. NdŽ.
6. tr. šukuojant (linus) priteršti, pridraikyti: Grinčia buvo prišukúota pakulų Rmš.
7. smarkiai primušti, prišveisti: Žmogus baisiai supyko ir pagriebęs kvailį teip prišukavo, kad šis vos ant mišką benuėjo LTR(Brž).
8. tr. šnek. pripjauti, prišienauti: Saulei tekant išeisi, lig kokiai dešimtai da papjautum – vežimą da prišukúotum Mžš.
9. sočiai privalgyti.
| refl. NdŽ.
1 sušukúoti tr.
1. N, LL261, Rtr, DŽ1, KŽ, Brs, Vkš šukuojant sutvarkyti (plaukus): Galvos plaukai nesušukúoti kaip kerplėša stovi J. Sušukúoti atgal, į šalį NdŽ. Plaukai aukštyn sušukúota Klt. Vaiko galvelė sušukúota, suglostyta – gražu žiūrėt Ėr. Sušukãv[o] kasas LzŽ. Nuprausk mano burnelę, sušukúokie galvelę DrskD212. Pūs šiaurus vėjelis – sušukuos galvelę LTR(Al). Pusvalandžiui nepraslinkus išėjo jis visai nebe tas: angliškos medžiagos kostiumas, balta apykaklė, ūsai sušukuoti J.Paukš.
| Bebras bebrienę, tarsi svečiuosna besiruošiant, suglosto, sušukuoja sp.
^ Lygūs pėdai, kaip sušukuoti Vb. Lygi žolelė pievose, tarytum sušukuota J.Balt. Daili graži panelė, sušukuota galvelė (kregždė) LTR(Škn). Graži panytė, sušukuota galvytė, vokiški rūbeliai, cimboliška šnekta (kregždė) Klvr.
| refl. tr., intr. Š, LL194, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ: Susišukúok, baisiai susivėlęs esi Akm. Kai pašlapini plaukus, tai da susišukúoji Jrb. Susišukúok čiupryną, dabar vaikštai susipudalojęs, kaip ką tik iš migio išlindęs Skrb. Ko vaikštai apskaltūnojus kaip ragana – susišukúot negali! Skm. I mo (man) nėr kada burnos nusipraust, susišukúot LKT125(Bt). Aš nueičia į svirnelį, susišukuočia sau galvelę (d.) Plv.
ǁ padaryti šukuoseną: Sušukuoti plaukus I.
| refl. KŽ: Gražiai susišukãvęs NdŽ.
ǁ aplyginti, apdailinti: Sušukúosiu tą kūgelį paskui Stk.
2. NdŽ, Žr iššukuoti, nušukuoti (linus): Kap seniau linus sušukúojam, kuodelius padarom Eiš. Sušukúoja linus kaip plaukus geležiniais kabliais Šmn.
3. NdŽ, DūnŽ, Tl sukedenti, sukaršti (vilnas): Vilna šepečiais sušukuojama arba karštuvais Sg. Vakar buvom miestelė[je], vilnas sušukãvom Vkš.
4. nuvalyti grandykle (arklį): Arklys sušukuotas, pašertas Db.
5. NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Lig pusryčiais pusę bakano duonos sušukãvo Km. Vakar ana sušukãvo visas bulves Lnk.
1 užšukúoti tr.
1. NdŽ šukuojant užversti į viršų (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. NdŽ žr. 1 sušukuoti 1: Didelė galva, razsikrėtus, kap ėglis plaukai, nesuspynus, neažušukãvus Dv. Da žmoniųjai vaikeliai da turi momulę, da kaseles ažšukúoja, kaseles ažpina (rd.) LzŽ.
| refl. tr., intr.: Gana puikiai pasirėdęs, bet dar puikiaus užsišukavęs plaukus A1884,378.
3. NdŽ šukuojant uždengti (plaukais): Taip užšukúo[ja], užlygina, ka to nuplikimo nesuprasi Krš. Senyvas viengungis su rūpestingai užšukuotu pliktelėjusiu pakaušiu rš.
4. refl. tr. šukuojantis ant savęs užsimesti: Šukavos ir užsišukãvos utikę Rdn.
5. NdŽ uždirbti šukuojant linus.
6. šnek. užduoti, užkirsti: Būt siekęs razumo – būt gerai užšukãvęs per nugarą [lazda] Lp.
7. NdŽ šnek. gerokai užvalgyti.
Lietuvių kalbos žodynas
užšukúoti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
1 šukúoti, -úoja (-úona), -ãvo K, DŽ; L
1. tr. SD36, Q290, R, R219, MŽ, I, K, M, Rtr, Š, KŽ šukomis ar šepečiu tvarkyti, lyginti (plaukus): Esi supuręs, sušiuręs – šukúok galvą J. Nešukúojama galva priutėja J. Ir kasas šepečiu šukúojam LzŽ. Tiek susvėlę plaukai, galva nešukúota Klt. Į aukštą šukãvo plaukus tumet, kumet pynės į vieną pyną, sklydžio neskleidė Vkš. Plaukus, barzdą, galvą šukúoti NdŽ. Kaselę šukãvo aukselio šukomi, aukselio šukomi, žaliu vynu gluodė LTR(Kpč). Šukúojte (imper. pl.) GrvT24.
| prk.: Rasos veidą tau prausia, lino plaukus vėjelis šukuoja V.Myk-Put. Dirvas šukuoja vėjas rudeninis T.Tilv. Eglių viršūnės šukavo debesis rš. Sergu, pečius šaltis šukúoja (šiurpulys krečia) Dkš.
^ Galvos nepaslinkdamas šukuoti spjauk kitam į akis (įpykęs įsikibs į plaukus ir nagais iškedens) VP15.
| refl. tr., intr. R89, MŽ117, N, Rtr, Š: Aš galvą šukúojuos K. Ji davė šukúotis NdŽ. Merguta mazka, o jau šukúojas pati LzŽ. Būdavo, kai tik ažsileidžia [saulė], tai an kemsų matos – raganos šukuojas plaukus LTR(Slk). Prauskis burnelę, šukuokis galvelę, gysim mudu, mergužėle, palšuosius jautelius LTR(Brt).
ǁ NdŽ daryti šukuoseną, garbiniuoti, raityti (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. tr. R195, MŽ292, Sut, NdŽ, LzŽ, Grv, JnšM, Aps, Svn, Ps, Kdn, Bsg, Žg, Klp, Vvr, Krtn, Žr, Yl valyti linų pluoštą šepečiu, braukti per šepečius: Pirmiausia [linus] išmina, tada išbraukia i šukúoja geležiniais šepečiais, paskui šeriniais Dgč. Sudžiausma linus, apversma, šukúosma su nagais Všv. Tada linus šukúoja grebeniais medžiaginiais ir geležiniais Dv. Motriškos šukúona [linus] su šepečiais Pp. Kumet linus šukãvo par retesnius šepečius, iššukavo pakulas, par tankesnius – pašukas Vkš. Kai netikę linai, tai ką gi šukúosi – tik pakulas Vdn. Apibrukei [linus] – skubyk tas pakulas šukúot Dg. Einu… šepečio pasiskolint linam šukúoteinos LKT342(Lkm). Daug dirbta, daug šukúota, daug austa iš linų Šmn. Kai verpdavom, tai šukúodavom, o teip – žydui parduodavom Gsč. Toje kamaro[je] seselė baltus linelius šukãvo JD87. Šukavaũ kanapę nuog marių krantelio DrskD258. Linų šukúojamąjį binkį reik įsinešti LKT77(Kal). Linų šukúojamoji mašina NdŽ. Šepetys buvo šerinis, aštrus, kietas, plačiai išsikėtusiu šukuojamuoju galu J.Balt. Šukuotas pluoštas ŽŪŽ32. Šukos linams šukuoti ŽŪŽ49.
3. tr. SD117,62, I, NdŽ, KŽ, Vg, Kv, Ms, Trk, Krš kedenti vilnas prieš verpiant, karšti: Seniau liuob patys numie vilnas su šepečiais šukúoti, dabar nebreik – yra vilnoms šukúoti mašinos Vkš. Vilnos buvo šukúojamos su tokiais mažais šepetukais Sk. Kaip jau susipašė, ejom šukúoti Kl. Nešukúotos vilnos – kas anos DūnŽ. Pri muno augimo nebuvo tų mašinų vilnoms šukúoti Tl. Sesuo turėjo vilnų šukúojamą mašiną Žr.
4. tr. Sml braukti, kirsti linų galvenas: Būdavo tokie karštuvai padaryti, šukúodavo tas galvutes Mšk. Šukúos tus linus, paskiaus tus sėmenis džiaus į pirtį, su ruliais ruliuos Vž. Rytą, dar gerokai prieš auštant, su žibintu eidavom linų galvenų šukuoti rš.
5. tr. NdŽ, KŽ valyti grandykle, šukomis (arklį, jautį, karvę): Man jaučiai reikėjo šukúot Krs. Anas eidavo ant karalių arklių šukuot, tai jį ir vadino visi šėriku LTR(Rk).
6. tr. plūšinti, smaukti, šiaušti: Prastą bovelną skietas šukúoja Aln.
7. tr. kratant lyginti (ilginius šiaudus): Du pėdu surišam ir ant rankos pakabinam, o su antra ranka šukúojam [kūlius stogui dengti] Dj. Kiši į mašiną, i šukúoja tuos pėdus [kūliams] PnmŽ.
8. smarkiai mušti, pliekti: Kalvis kad paėmė jį šukuot lenciūgu! LTR(Dsn). Kad neverksi čepčiuojama, verksi vyro šukuojama LTR(Žg).
^ Šukúoja kaip šunį netikusį Ds.
| refl. NdŽ.
9. barti, plūsti: O tu negražiausiais žodžiais vis mane šukúoji ir šukúoji Kt. Kas negerai, tai prieš visus i šukúoja Alvt. Ima šukúot [žmona], ko neprigaudau nieko [žuvų] Šlčn. Šukúo[ja] i šukúo[ja] tą savo vyrą kaip ežis rupūžę Pln.
10. tr. šnek. engti, varginti, skriausti, išnaudoti: Tijūnas šukúodavo žmones rozu su urėdu An. Tada mumis šukavo su normoms, su pryvolėms Vvr. Kad tos motinos nešukuotų, aš nieko nesakyčio Pln.
^ Kitą šukúodamas neilgai džiaugsies Slk.
11. tr., intr. šnek. grobti, vogti: Kas kur tik gali, tas šukúoja Srj.
12. nuodugniai žiūrinėti ieškant ko, pereinant tikrinti: Žandarai šukavo mišką. Jų nerado rš. Miškus dabar krečia, vienkiemius šukuoja… Kaip nusaugoti [besislapstantį]? J.Balt.
13. sparčiai eiti: Jaunesnieji karininkai, anksčiau buvę tokie frantai, šukuoja dabar su visais pėsti rš. Už pervažos vieškelis, tai te tiesiai tiesiai galima šukúot pėsčiuke iki Kazliškio Pnm.
14. smarkiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti: Prisitraukė bliūdą košės, kad ims šukúoti – beveizant vienas pats visą bliūdą košės paritino! Skd. Ligonas šukúo[ja] kaip jei sveikas Dr. Tą medų anos (bitės) tik šukúo[ja]! Skd. Nu, vyriukai, šukúokit (stiprinkitės)! Slm. [Ožka] tik šukavo vis po pilną snukį TDrVII78. Anksti atsikeliu – gi darže karvė kad šukúoja! Slm.
^ Šukúosi, kol turėsi; kai pristigsi, pakentėsi Slk.
15. tr., intr. šnek. šiaip smarkiai, intensyviai ką daryti: Rytoj pradėsma šukúoti (pjauti) rugius, ba labai balti Ds. Kad šukúoja bernai pievas, net švilpia! Ds. Kad pilia, kad šukúoja (groja) su armonika pašalėj! Slm. Velniai jį (mirusįjį) šukuõs (smarkiai kamantinės) NdŽ. Iš jo nieko nebus, kad tep šukúoja plaučiais (tankiai kvėpuoja) Arm. Ale vat šukuoja (lyja) – kaip iš viedro! Km. Aštuntą dešimtį [metų] benga šukúoti (gyventi) Tl.
◊ ei̇̃ti (išei̇̃ti, nuei̇̃ti) šunų̃ šukúoti Sn, Plv, Mžk būti niekam tikusiam, neturėti užsiėmimo: Gi pestijo pestijo tą vaiką, darbų jokių neišmokė, o dabar eis šunų šukuot Srv. Netekai darbo, dabar galėsi ei̇̃t šunų̃ šukúot Mrj. Nenori gyvęt, tai ei̇̃si šunų̃ šukúot Gs. O tu eik, kur tu nori, šunų̃ šukúoti ei̇̃k Klk. Išẽjo sūnelis šunų̃ šukúot Švn. Nuė̃jo šunų̃ šukúot (pradėjo elgetauti) Mrj.
káilį (kar̃tį, nùgarą) šukúoti DŽ, Krš, Š, Ll, Dg mušti, perti: Buvo tokie laikai, ka ponas i káilį šukãvo Ub. Tėvai mūso nùgaras šukãvo, ka nezbitkytumiam Jdr. Kai girtas ateis, tai šukuõs kar̃tį Ut. Penkioleka metų ištarnavau pri ūkininko, nùgarą šukãvo Lpl. Jeigut pamelavai, aš tau nùgarą šukúosiu Šl.
per danti̇̀s šukúoti pajuokti, pašiepti: Jis papratęs visus per danti̇̀s šukúot Kt.
prieš pláuką šukúoti kritikuoti: Vakar labai šukãvo prieš pláuką susirinkime Slm.
[šlãpią] šùnį šukúoti atsidurti bėdoje, turėti vargo: Jeigu vakar būtų sugedę, būtum turėję šlãpią šùnį šukúot Vb. Šukuok šunį ją ėmęs (jeigu ją vesi, būsi vargšas, nelaimingas) R, MŽ, N.
šuni̇̀s (šùnį, veršiùs) šukúoti užsiimti niekais: Tau tik šuni̇̀s šukúot (esi niekam tikęs) Prn. O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šùnį šukúosi? (sakoma atsikalbinėjančiam) Srv. Su tokiu darbu gali eit veršių šukuot Gl.
vė́jus šukúoti nieko neveikti: Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
vi̇̀lnas šukúoti (kam) kritikuoti, priekaištauti: Kritikas ima ieškoti, ko poeto knygoje nėra, ko poetas neparašė, ir už tai, ko nėra, ima šukuoti jam vilnas A.Vencl.
1 apšukúoti tr.
1. K, NdŽ, KŽ truputį pašukuoti, aplyginti (plaukus): Bobos ėmė Verikę ūdyti, kad savo jaunąjį parėdytų, skepetelį parištų, čiuprą apšukuotų Žem. Dabar apšukuosiu tave, kad gražiau atrodytum Mš.
| refl.: Tik apsišukuõs, apsišukuõs – vis gražinas! Klt. Išsitrinkau galvą, apsišukavaũ ir atsiguliau Pc.
ǁ aplyginti, apgraibstyti: Tu apšukúok vežimą, o aš pagrebosiu Prn.
2. šukuojant visus apšvarinti, apvalyti: Utų kurkulėms, o nėr kas apšukúojąs vaikų Šts.
3. Str, Rud, Dbč, Btrm kiek apibraukti šepečiu (linų pluoštą): Apbraukiam, apšukúojam [linus] geležiniais šepečiais, po tam šeriniais Rod. Kap apšukúoja, tada ir verpia tuos linus Dg.
| refl. tr.: Būdavo, iki Visų šventų apsišukúojam [linus] ir paverpiam Alv.
4. šukuojantis apkreikti (plaukais, gyviu): Neapšukúok kitų plaukais besišukuodamas Sl. Neapšukúok sriubos – kas paskiau bevalgis Pbr.
5. Sn, Jnš, Km šnek. apmušti, išperti: Jį turbūt kas gerai apšukãvo, kad net akys užtinę Dkš. Až liežiuvius kai apšukãvo per galvą, tai pames liežiuviaut Prng.
6. šnek. įveikti, nugalėti: Tu savo kaimyną apšukúosi Klp.
◊ liežiuviù apšukúoti apkalbėti: Visą apylinkę [plepė] liežiuviù apšukúoja Mžš.
1 atšukúoti K
1. tr. K, KŽ šukuojant atversti (plaukus): Čiuprynėlė aukštyn atšukúota Mšk. Plaukai be jokio perskyrimo buvo atšukuoti atgal rš.
| refl. J.Jabl(Jnšk).
2. žr. 1 nušukuoti 5: Pašukas biškį atšukúos, paskiau pakulas šukuos Vkš.
3. intr. šnek. greitai ateiti: Atšukãvo namo rankoves žįsdamas (nieko negavęs) Prng.
1 įšukúoti
1. refl. Dglš dailiai susišukuoti: O dabar [jaunimas] insišukãvę, insbuvę Mlt. Vienaplaukė eina, insišukãvus visa Klt. Kai bernas: tik insišukãvęs, apsitaisęs seniokas! Klt.
2. intr. šnek. gerai įkirsti, užpliekti, užduoti: Tėvas, pasišlapinęs vadeles, kad inšukãvo savo dukteriai! Tvr. Šitam katinui reikia gerai anšukúot, kad bijotų Ukm.
3. tr. šnek. įveikti, nugalėti: Aš juos visus inšukúosiu (bylinėdamasis laimėsiu, jie atsidurs kalėjime) Lp. Jis mus inšukuõs, tai inšukuõs (aploš)! Lp.
1 iššukúoti tr.
1. B, R44, MŽ59, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT36, LzŽ, Ms, Žr šukomis gerai išlyginti, sutvarkyti (plaukus): Ižšukuoju SD322. Iššukúok man galvą J. Bobutė mun galvą iššukãvo ir plaukus supynė Vkš. Kap vištos riebulais patepu, tai man auga [kasos], ir iššukúot gerai Dg. Iššukuos ans tau galvelę su savo nageliais LTR(Žg). Negalima kaltūno nei kirpti, nei iššukuoti LTR(Šil).
| prk.: Vėjas žoles iššukavo sp.
^ Norėdamas, kad tau galvą iššukuotum, spjauk kitam į akį (į akis M, Š) S.Dauk.
| refl. tr. N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Lp, LKT268(Slč), End: Nebgaliu rankų aukštyn pakelti ir pati sau galvos išsišukúoti Vkš. Būdavo, išsišukuosi galvą tik nedėlio[je] Krž. Nebegali pati išsišukúot (nori, kad kitas sušukuotų)! Lp. Burnelę nusiprausiu, galvelę išsišukuosiu KrvD116.
2. KŽ šukomis pašalinti iš galvos (plaukus, pleiskanas, gyvį ir kt.): Iššukúok bluzgus iš galvos, kad neniežėtų galva JI225. Ji tada ligi pusiaunakčio šukavosi prieš veidrodį, niekaip negalėdama iššukuoti visų spyglių ir samanėlių V.Bub. Jei iššukuotus plaukus sudeginsi, tai krinta plaukai LTR(VšR).
3. R42, MŽ56 išvalyti šepečiu, grandykle: Iššukuoju drapanas B. Išvalytus ir išdžiūvusius kilimus dažniausiai reikia iššukuoti rš. Tą kailį ištampo, tą vilną iškrato, iššukúoja Eiš. Iššukúok tu juos (jaučius) visus, tai pamatysi, kaip lengva Krs. Tą jų žirgą ir aš atsimenu: juodo plauko, gražiai iššukuotas, o vasaros šeštadieniais ežere išmaudytas rš.
| prk.: Kaip su šepečiu pilvą iššukúo[ja] [statmaliniai miltai] Grd. Alus, sako, inkstus kaip šukuote su šepečiais iššukúo[ja], o vyrai plempa Rdn.
4. L, BŽ82, KŽ, PolŽ61, Knt, Lž, Plt, Šmn, Žl išvalyti, išbraukyti (linų pluoštą): Būdavo medinių i geležinių šepečių, par tuos kaip iššukúoji, lieka grynas linelis Bsg. Su ėkelėms linus iššukúo[ja] Slnt. Išplaksma, iššukúosma i verpsma pakulas, linus Žr. Negalima ir išbraukt, ir iššukúot šitų spalių JnšM. Šepečiu kap iššukúoja, linai blizga nat Btrm. Kab iššukúoji [kanapių pluoštą], tai siūlas gražus Dg. Linas, ką jis ilgiau guli iššukúotas, jis švelnesnis Bsg.
| refl. tr.: Linus išsišukúot, susiverpt – tiek moku jau Žg.
5. DūnŽ, Trk iškedenti, iškaršti (vilnas): Linai gerai verpti, gerai i vilnos y[ra], ka gerai iššukuotos y[ra] Kv.
6. kratant išlyginti (ilginius šiaudus): Iššukúojam [kūlius stogui], ka nebūtų tų maigų Dj.
7. tam tikru padargu traukiant, grėbiant pašalinti, išvilkti ką išjudintą, iškeltą į paviršių: Krūmų akėčiomis kelmai išraunami, iššukuojami ir išpurtomos žemės rš.
8. prk. einant nuodugniai išieškoti, iškrėsti, išžiūrinėti: Visą mišką iššukãvo – karvės nė padujų Ps. Girią apsupo karinis dalinys, iššukavo kiekvieną brūzgyną rš.
| Artimesnė mums erdvė yra nuodugniai iššukuota, ieškant joje žvaigždžių P.Slavėn.
◊ káilį (nùgarą, kùtnerių) iššukúoti BŽ331, KŽ, Slv, LTR(Pp) išperti, apkulti: Iššukúosma tavo seną káilį! Užv. Gerai iššukúok káilį, ir klausys Užv. Kailis iššukuotas minkštesnis, o pati tykesnė S.Dauk. Iššukãvo kùtnerių vyrai, i daba kai vilna Škn. Kai tu parsivesi kitą (moterį), matysi, kai tau nùgarą iššukuõs Jrb.
1 nušukúoti tr. K, Rtr, KŽ; SD1105, N
1. šukuojant pakreipti (plaukus): Plaukai jos žemy[n] nušukúoti kai vaiko Jrb.
2. refl. žr. 1 iššukuoti 1 (refl.): Nemožna nusišukavus plaukai mėtyt LTR(Slk).
3. LL222, NdŽ šukuojant pašalinti (plaukus, gyvį): Nušukãvo plaukus, nusmuko visa galva par gripus Šts. Seniau moterys nušukuotus plaukus dėdavo ažantin LTR(Ant). Tikt atsimink, kaip jis tave nuogą priėmė slūžyt ir kiek utėlių jis tau kasdien nušukãvo K.Donel.
4. Š, NdŽ nuvalyti šepečiu, grandykle: Kur aš eisiu apsiplunksnavęs! Ateik mane nušukúot! Jrb. Reiks žirgas šerti ir nušukuoti, reiks plieno kardą tankiai šveisti LTR(Jnk). Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į stainelę, nušukavau bėrus žirgus ir atguliau tarp žirgelių D63.
5. Š, NdŽ, Kv, Pšš, Šk, Srd, Jon, Dg, Alv šepečiu išbraukti iš linų spalius ar pakulas: Ryšį linų brauksi brauksi, visos akys ažlempa, o tada do nušukuot par retąjį šepetį, par tankujį, o kad nori gražios drobės, tai šeriniu Klt. Pi̇̀rmos, kai nušukúoja par medinius [šepečius], tai pakulos, par geležinius – tai pašukos Bsg. Nušukúoji par gelžiniukus – paliekta gryni linai Vg. Nušukavaũ žalią liną ir suverpiau plonas gijas JD251.
| refl. tr., intr.: Su kalvaratu suverpsi, reik [linus] nusi̇̀šukuoti po pirma Kv. Šukuojant linus per medinį šepetį nusišukuoja pirmosios pakulos rš.
6. Vb, Žr, Lkž, Ms nubraukti linų galvenas: Kaip nurausiam [linus], parveš numie į reją, nušukuosiam tas galvas Nt. Nurauna [linus], nušukúoja, tada veža juos mirkyt Vdn. Paskiau tus nušukúotūsius [linus] vežė tujau į marką merkti Krt. Rankiniais karštuvais nušukavus linų galvutes, kartelė būdavo atleidžiama, pėdelis išimamas ir į jo vietą dedamas kitas rš.
7. prk. braukant nulyginti: Sienos buvo žmonių rūbais nušukúotos, kap obliais nuobliuotos Dbč.
^ Kad užubraukė palei bezdus [mašiną] – kaip šluota nušukãvo! Slm. Lygiai sudėti, kaip nušukúoti žagai Krš.
ǁ aparti: Dabar visus laukus vienu traktorium nušukúoja Mlt.
8. Ds, Nmn šnek. gerai nuperti, nupliekti, primušti: Bepigu kelims vieną nušukúoti Ll. Tokį velnį reik nūšukúoti Vn. Tegu nušukuos dragūnas rykštėmis. Būsi nuolaidesnė V.Myk-Put.
ǁ numušti, sumušti, sudaužyti: Nušukãv[o] kas zbonėlį nuog tvoros nakčia Arm.
9. KlvrŽ šnek. smarkiai išbarti: Antasią kad nušukavaũ! Slm.
10. šnek. nukamuoti, nuvarginti: Nūšukúodavo tave (samdinį) kaip su geležiniais šepečiais Grd.
11. šnek. apgrobti: Nušukãvo žmogų, ka nė vieno cento nebtura Vvr. Kas galėjo manyt, kad giminė giminę teip nušukuõs (brangiai paims) už tokį arklį! Srv.
12. refl. šnek. nusigerti: Kurgi teip nusišukavai̇̃? Sv.
◊ káilį nušukúoti primušti: Kai nušukúosiu tau káilį, tai žinosi! Km.
1 pašukúoti K; N
1. tr. LL150, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Lp šukomis ar šepečiu kiek patvarkyti, palyginti plaukus: Pašukúoj bernuką LzŽ. Duok man galvą: paieškosiu, pašukúosiu, ištrinksiu (ps.) LKT278(Tr). Pašukavo man galvelę kietu erškėtėliu DvD75.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, DŽ1, Bsg: Pasišukúok nor biškį, negi toks susivėlęs ir vaikščiosi Krs. Paniežtėjo, pasišukúosiu galvą, daboju – utėlių [yra] Klt.
ǁ įstengti šukuoti: Teip susivėlė plaukai, kad led bepašukúoju Sb.
2. tr. NdŽ šepečiu kiek gauti (pašukų): Kai sau, tai pašukėlių pašukúodavo kaldrom Slm.
| refl. NdŽ.
3. tr. kiek pakaršti (vilnų): Pašukúok biškį vilnų, linų J.
4. tr. palyginti kratant: Pašukúodavo, pamušdavo šiaudus [stogui dengti] Grnk.
5. tr. šnek. pamušti, papliekti: Jį gerai pašukãvo NdŽ. Ne be reikalo tave pašukuoti jis ketina B.Sruog.
| refl. NdŽ.
6. tr. šnek. prigriebti, išbarti: Už tai tave pašukuõs, matysi DŽ1. Dabar pirminykas pašukuõs, kad pasivėlinot Dkš. Išsikvietė į svečius ir kad pašukãvo, tai pašukãvo! Mrj.
7. daug godžiai pavalgyti, pašveisti.
ǁ intr. įstengti daug suvalgyti: Ne kokia labai štuka, ale brat pašukúoja! Sdk.
◊ káilį pašukúoti primušti: Kap pašukãvo káilį, tai kap šilta vilna dar̃ Sn.
1 paršukúoti intr. šnek. greitai pareiti: Kitą kartą iš Palangai esu paršukãvusi Lkž.
1 péršukuoti tr. K, peršukúoti Rtr; N, M
1. L, NdŽ, DŽ1, KŽ iš naujo šukomis sutvarkyti (plaukus): Reik páršukuoti, susivėlusi esi Brs.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Kur eini tokia apsikudlojusi – pársišukuok galvą Vkš.
2. kitaip sušukuoti (plaukus): Kaip gausi pačią, páršukuos tave – taip neisi susivėlęs Krš.
| refl. NdŽ.
3. J perleisti per šepečius (linų pluoštą): Medinių šakaliukų buvo prismaigyta [šepečiuose], daugiau par tuos paršukúoji [linus] Krk. Linus péršukuoti KI317. Tokie šepečiai buvo su cvekais, tai an tų šepečių péršukuojam [linus] Eiš.
4. iš naujo, dar kartą perleisti per šepečius (linų pluoštą): Kad nori, ant smulkesnių [šepečių] péršukuoji [linus] LKT314(Rk). I da páršukuosi tą saujelę, ta tos būs pašukos Rt. Kad norėsma drobei jau kraičiuo verpti plonai, ta tada liuobam dar vieną sykį páršukuosma Kv.
5. kurį laiką valyti, šukuoti (arklį): Per nedėlaitę žirgytį šėriau, subatoje per dieną savo bėrą žirgytį aš peršukavau N212.
6. išlyginti kratant (ilginius šiaudus): Páršukavai, katrie susiglamžę [šiaudai], ka išeitų sau Škn.
7. NdŽ šnek. iš eilės visus apmušti, aptalžyti.
8. NdŽ šnek. iš eilės visus išbarti.
9. prk. pakartotinai pereiti žiūrinėjant, ieškant ko: Ėjo ji į Medinų girią, kur dėdė Petras šešias savaites slapstėsi nuo policijos, šukavusios ir peršukavusios tada Medinas J.Balt.
10. persivalgyti.
◊ liežùviais péršukuoti iš eilės apkalbėti: Jo ypatybės tapė nuo tų dviejų moterų liežuvių gerai peršukuotos LC1881,18.
1 prašukúoti tr.
1. K, KŽ šukuojant (linus) pratrinti.
| refl. tr.: Rankas prasišukúoti KI317.
2. prk. kiaurai pereiti, išvaikščioti ko ieškant: Kiekgi to miškelio: grybautojai nuo pat ryto prašukúoja Mžš.
3. šnek. pragerti: Pinigų už karvę gavo ir prašukãvo Ut. Gavo užu šulnio kasimą pinigų, tai ir prašukãvo Slm.
1 prišukúoti
1. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ šukuojant priglausti, prispausti (plaukus): Jie nešioja plaukus kiek papūstus, ne prišukúotus Gs. Plaukus nu sklydžio užleido ant kaktos ir glotniai prišukãvo Vkš. Našlė bus – paliko plaukus neprišukúotus (liko palaida plaukų sruoga) (priet.) Mlt. Ėmęs nukirpk man tas geltonas bizas, prišukuok plaukus teip, kaip tujai nešioji BsPII82(Šl). Karalienės [plaukai] prie smilkinių prišukuoti, atrodo lyg sukibę ir spindi saulėje I.Simon.
| refl. tr., intr. NdŽ: Vaikščiodamas ežys suglaudžia, tartum prisišukuoja spyglius T.Ivan.
2. tr. NdŽ pridaryti šukuosenų.
3. tr. M, DŽ, NdŽ šukuojant privelti (plaukų): Prišukúotas šukas reik išvalyti Ggr.
ǁ šukuojantis pririnkti, pridėti (iššukuotų plaukų): Šukuojant plaukus visuomet reikia dėt į vieną vietą – numirus bus ramu ilsėtis, jeigu turėsi prišukavus plaukų paduškėlę LTR(Pn).
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. Rmš šukuojant gauti (pakulų): Brauktuvėm apgurina linus ir šukuoja geležiniais šepečiais, prišukúoja pakulų LKT387(Dbč). Kap prišukúojam pakulų, padarom kuodelius, verpiam Eiš.
5. tr. NdŽ, DŽ1, Jnšk, Pc, Krkl nušukuoti tam tikrą kiekį (linų, vilnų): Apie dvidešimt kapų prišukavaũ linų Gs.
| refl. tr. NdŽ.
6. tr. šukuojant (linus) priteršti, pridraikyti: Grinčia buvo prišukúota pakulų Rmš.
7. smarkiai primušti, prišveisti: Žmogus baisiai supyko ir pagriebęs kvailį teip prišukavo, kad šis vos ant mišką benuėjo LTR(Brž).
8. tr. šnek. pripjauti, prišienauti: Saulei tekant išeisi, lig kokiai dešimtai da papjautum – vežimą da prišukúotum Mžš.
9. sočiai privalgyti.
| refl. NdŽ.
1 sušukúoti tr.
1. N, LL261, Rtr, DŽ1, KŽ, Brs, Vkš šukuojant sutvarkyti (plaukus): Galvos plaukai nesušukúoti kaip kerplėša stovi J. Sušukúoti atgal, į šalį NdŽ. Plaukai aukštyn sušukúota Klt. Vaiko galvelė sušukúota, suglostyta – gražu žiūrėt Ėr. Sušukãv[o] kasas LzŽ. Nuprausk mano burnelę, sušukúokie galvelę DrskD212. Pūs šiaurus vėjelis – sušukuos galvelę LTR(Al). Pusvalandžiui nepraslinkus išėjo jis visai nebe tas: angliškos medžiagos kostiumas, balta apykaklė, ūsai sušukuoti J.Paukš.
| Bebras bebrienę, tarsi svečiuosna besiruošiant, suglosto, sušukuoja sp.
^ Lygūs pėdai, kaip sušukuoti Vb. Lygi žolelė pievose, tarytum sušukuota J.Balt. Daili graži panelė, sušukuota galvelė (kregždė) LTR(Škn). Graži panytė, sušukuota galvytė, vokiški rūbeliai, cimboliška šnekta (kregždė) Klvr.
| refl. tr., intr. Š, LL194, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ: Susišukúok, baisiai susivėlęs esi Akm. Kai pašlapini plaukus, tai da susišukúoji Jrb. Susišukúok čiupryną, dabar vaikštai susipudalojęs, kaip ką tik iš migio išlindęs Skrb. Ko vaikštai apskaltūnojus kaip ragana – susišukúot negali! Skm. I mo (man) nėr kada burnos nusipraust, susišukúot LKT125(Bt). Aš nueičia į svirnelį, susišukuočia sau galvelę (d.) Plv.
ǁ padaryti šukuoseną: Sušukuoti plaukus I.
| refl. KŽ: Gražiai susišukãvęs NdŽ.
ǁ aplyginti, apdailinti: Sušukúosiu tą kūgelį paskui Stk.
2. NdŽ, Žr iššukuoti, nušukuoti (linus): Kap seniau linus sušukúojam, kuodelius padarom Eiš. Sušukúoja linus kaip plaukus geležiniais kabliais Šmn.
3. NdŽ, DūnŽ, Tl sukedenti, sukaršti (vilnas): Vilna šepečiais sušukuojama arba karštuvais Sg. Vakar buvom miestelė[je], vilnas sušukãvom Vkš.
4. nuvalyti grandykle (arklį): Arklys sušukuotas, pašertas Db.
5. NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Lig pusryčiais pusę bakano duonos sušukãvo Km. Vakar ana sušukãvo visas bulves Lnk.
1 užšukúoti tr.
1. NdŽ šukuojant užversti į viršų (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. NdŽ žr. 1 sušukuoti 1: Didelė galva, razsikrėtus, kap ėglis plaukai, nesuspynus, neažušukãvus Dv. Da žmoniųjai vaikeliai da turi momulę, da kaseles ažšukúoja, kaseles ažpina (rd.) LzŽ.
| refl. tr., intr.: Gana puikiai pasirėdęs, bet dar puikiaus užsišukavęs plaukus A1884,378.
3. NdŽ šukuojant uždengti (plaukais): Taip užšukúo[ja], užlygina, ka to nuplikimo nesuprasi Krš. Senyvas viengungis su rūpestingai užšukuotu pliktelėjusiu pakaušiu rš.
4. refl. tr. šukuojantis ant savęs užsimesti: Šukavos ir užsišukãvos utikę Rdn.
5. NdŽ uždirbti šukuojant linus.
6. šnek. užduoti, užkirsti: Būt siekęs razumo – būt gerai užšukãvęs per nugarą [lazda] Lp.
7. NdŽ šnek. gerokai užvalgyti.
1. tr. SD36, Q290, R, R219, MŽ, I, K, M, Rtr, Š, KŽ šukomis ar šepečiu tvarkyti, lyginti (plaukus): Esi supuręs, sušiuręs – šukúok galvą J. Nešukúojama galva priutėja J. Ir kasas šepečiu šukúojam LzŽ. Tiek susvėlę plaukai, galva nešukúota Klt. Į aukštą šukãvo plaukus tumet, kumet pynės į vieną pyną, sklydžio neskleidė Vkš. Plaukus, barzdą, galvą šukúoti NdŽ. Kaselę šukãvo aukselio šukomi, aukselio šukomi, žaliu vynu gluodė LTR(Kpč). Šukúojte (imper. pl.) GrvT24.
| prk.: Rasos veidą tau prausia, lino plaukus vėjelis šukuoja V.Myk-Put. Dirvas šukuoja vėjas rudeninis T.Tilv. Eglių viršūnės šukavo debesis rš. Sergu, pečius šaltis šukúoja (šiurpulys krečia) Dkš.
^ Galvos nepaslinkdamas šukuoti spjauk kitam į akis (įpykęs įsikibs į plaukus ir nagais iškedens) VP15.
| refl. tr., intr. R89, MŽ117, N, Rtr, Š: Aš galvą šukúojuos K. Ji davė šukúotis NdŽ. Merguta mazka, o jau šukúojas pati LzŽ. Būdavo, kai tik ažsileidžia [saulė], tai an kemsų matos – raganos šukuojas plaukus LTR(Slk). Prauskis burnelę, šukuokis galvelę, gysim mudu, mergužėle, palšuosius jautelius LTR(Brt).
ǁ NdŽ daryti šukuoseną, garbiniuoti, raityti (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. tr. R195, MŽ292, Sut, NdŽ, LzŽ, Grv, JnšM, Aps, Svn, Ps, Kdn, Bsg, Žg, Klp, Vvr, Krtn, Žr, Yl valyti linų pluoštą šepečiu, braukti per šepečius: Pirmiausia [linus] išmina, tada išbraukia i šukúoja geležiniais šepečiais, paskui šeriniais Dgč. Sudžiausma linus, apversma, šukúosma su nagais Všv. Tada linus šukúoja grebeniais medžiaginiais ir geležiniais Dv. Motriškos šukúona [linus] su šepečiais Pp. Kumet linus šukãvo par retesnius šepečius, iššukavo pakulas, par tankesnius – pašukas Vkš. Kai netikę linai, tai ką gi šukúosi – tik pakulas Vdn. Apibrukei [linus] – skubyk tas pakulas šukúot Dg. Einu… šepečio pasiskolint linam šukúoteinos LKT342(Lkm). Daug dirbta, daug šukúota, daug austa iš linų Šmn. Kai verpdavom, tai šukúodavom, o teip – žydui parduodavom Gsč. Toje kamaro[je] seselė baltus linelius šukãvo JD87. Šukavaũ kanapę nuog marių krantelio DrskD258. Linų šukúojamąjį binkį reik įsinešti LKT77(Kal). Linų šukúojamoji mašina NdŽ. Šepetys buvo šerinis, aštrus, kietas, plačiai išsikėtusiu šukuojamuoju galu J.Balt. Šukuotas pluoštas ŽŪŽ32. Šukos linams šukuoti ŽŪŽ49.
3. tr. SD117,62, I, NdŽ, KŽ, Vg, Kv, Ms, Trk, Krš kedenti vilnas prieš verpiant, karšti: Seniau liuob patys numie vilnas su šepečiais šukúoti, dabar nebreik – yra vilnoms šukúoti mašinos Vkš. Vilnos buvo šukúojamos su tokiais mažais šepetukais Sk. Kaip jau susipašė, ejom šukúoti Kl. Nešukúotos vilnos – kas anos DūnŽ. Pri muno augimo nebuvo tų mašinų vilnoms šukúoti Tl. Sesuo turėjo vilnų šukúojamą mašiną Žr.
4. tr. Sml braukti, kirsti linų galvenas: Būdavo tokie karštuvai padaryti, šukúodavo tas galvutes Mšk. Šukúos tus linus, paskiaus tus sėmenis džiaus į pirtį, su ruliais ruliuos Vž. Rytą, dar gerokai prieš auštant, su žibintu eidavom linų galvenų šukuoti rš.
5. tr. NdŽ, KŽ valyti grandykle, šukomis (arklį, jautį, karvę): Man jaučiai reikėjo šukúot Krs. Anas eidavo ant karalių arklių šukuot, tai jį ir vadino visi šėriku LTR(Rk).
6. tr. plūšinti, smaukti, šiaušti: Prastą bovelną skietas šukúoja Aln.
7. tr. kratant lyginti (ilginius šiaudus): Du pėdu surišam ir ant rankos pakabinam, o su antra ranka šukúojam [kūlius stogui dengti] Dj. Kiši į mašiną, i šukúoja tuos pėdus [kūliams] PnmŽ.
8. smarkiai mušti, pliekti: Kalvis kad paėmė jį šukuot lenciūgu! LTR(Dsn). Kad neverksi čepčiuojama, verksi vyro šukuojama LTR(Žg).
^ Šukúoja kaip šunį netikusį Ds.
| refl. NdŽ.
9. barti, plūsti: O tu negražiausiais žodžiais vis mane šukúoji ir šukúoji Kt. Kas negerai, tai prieš visus i šukúoja Alvt. Ima šukúot [žmona], ko neprigaudau nieko [žuvų] Šlčn. Šukúo[ja] i šukúo[ja] tą savo vyrą kaip ežis rupūžę Pln.
10. tr. šnek. engti, varginti, skriausti, išnaudoti: Tijūnas šukúodavo žmones rozu su urėdu An. Tada mumis šukavo su normoms, su pryvolėms Vvr. Kad tos motinos nešukuotų, aš nieko nesakyčio Pln.
^ Kitą šukúodamas neilgai džiaugsies Slk.
11. tr., intr. šnek. grobti, vogti: Kas kur tik gali, tas šukúoja Srj.
12. nuodugniai žiūrinėti ieškant ko, pereinant tikrinti: Žandarai šukavo mišką. Jų nerado rš. Miškus dabar krečia, vienkiemius šukuoja… Kaip nusaugoti [besislapstantį]? J.Balt.
13. sparčiai eiti: Jaunesnieji karininkai, anksčiau buvę tokie frantai, šukuoja dabar su visais pėsti rš. Už pervažos vieškelis, tai te tiesiai tiesiai galima šukúot pėsčiuke iki Kazliškio Pnm.
14. smarkiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti: Prisitraukė bliūdą košės, kad ims šukúoti – beveizant vienas pats visą bliūdą košės paritino! Skd. Ligonas šukúo[ja] kaip jei sveikas Dr. Tą medų anos (bitės) tik šukúo[ja]! Skd. Nu, vyriukai, šukúokit (stiprinkitės)! Slm. [Ožka] tik šukavo vis po pilną snukį TDrVII78. Anksti atsikeliu – gi darže karvė kad šukúoja! Slm.
^ Šukúosi, kol turėsi; kai pristigsi, pakentėsi Slk.
15. tr., intr. šnek. šiaip smarkiai, intensyviai ką daryti: Rytoj pradėsma šukúoti (pjauti) rugius, ba labai balti Ds. Kad šukúoja bernai pievas, net švilpia! Ds. Kad pilia, kad šukúoja (groja) su armonika pašalėj! Slm. Velniai jį (mirusįjį) šukuõs (smarkiai kamantinės) NdŽ. Iš jo nieko nebus, kad tep šukúoja plaučiais (tankiai kvėpuoja) Arm. Ale vat šukuoja (lyja) – kaip iš viedro! Km. Aštuntą dešimtį [metų] benga šukúoti (gyventi) Tl.
◊ ei̇̃ti (išei̇̃ti, nuei̇̃ti) šunų̃ šukúoti Sn, Plv, Mžk būti niekam tikusiam, neturėti užsiėmimo: Gi pestijo pestijo tą vaiką, darbų jokių neišmokė, o dabar eis šunų šukuot Srv. Netekai darbo, dabar galėsi ei̇̃t šunų̃ šukúot Mrj. Nenori gyvęt, tai ei̇̃si šunų̃ šukúot Gs. O tu eik, kur tu nori, šunų̃ šukúoti ei̇̃k Klk. Išẽjo sūnelis šunų̃ šukúot Švn. Nuė̃jo šunų̃ šukúot (pradėjo elgetauti) Mrj.
káilį (kar̃tį, nùgarą) šukúoti DŽ, Krš, Š, Ll, Dg mušti, perti: Buvo tokie laikai, ka ponas i káilį šukãvo Ub. Tėvai mūso nùgaras šukãvo, ka nezbitkytumiam Jdr. Kai girtas ateis, tai šukuõs kar̃tį Ut. Penkioleka metų ištarnavau pri ūkininko, nùgarą šukãvo Lpl. Jeigut pamelavai, aš tau nùgarą šukúosiu Šl.
per danti̇̀s šukúoti pajuokti, pašiepti: Jis papratęs visus per danti̇̀s šukúot Kt.
prieš pláuką šukúoti kritikuoti: Vakar labai šukãvo prieš pláuką susirinkime Slm.
[šlãpią] šùnį šukúoti atsidurti bėdoje, turėti vargo: Jeigu vakar būtų sugedę, būtum turėję šlãpią šùnį šukúot Vb. Šukuok šunį ją ėmęs (jeigu ją vesi, būsi vargšas, nelaimingas) R, MŽ, N.
šuni̇̀s (šùnį, veršiùs) šukúoti užsiimti niekais: Tau tik šuni̇̀s šukúot (esi niekam tikęs) Prn. O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šùnį šukúosi? (sakoma atsikalbinėjančiam) Srv. Su tokiu darbu gali eit veršių šukuot Gl.
vė́jus šukúoti nieko neveikti: Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
vi̇̀lnas šukúoti (kam) kritikuoti, priekaištauti: Kritikas ima ieškoti, ko poeto knygoje nėra, ko poetas neparašė, ir už tai, ko nėra, ima šukuoti jam vilnas A.Vencl.
1 apšukúoti tr.
1. K, NdŽ, KŽ truputį pašukuoti, aplyginti (plaukus): Bobos ėmė Verikę ūdyti, kad savo jaunąjį parėdytų, skepetelį parištų, čiuprą apšukuotų Žem. Dabar apšukuosiu tave, kad gražiau atrodytum Mš.
| refl.: Tik apsišukuõs, apsišukuõs – vis gražinas! Klt. Išsitrinkau galvą, apsišukavaũ ir atsiguliau Pc.
ǁ aplyginti, apgraibstyti: Tu apšukúok vežimą, o aš pagrebosiu Prn.
2. šukuojant visus apšvarinti, apvalyti: Utų kurkulėms, o nėr kas apšukúojąs vaikų Šts.
3. Str, Rud, Dbč, Btrm kiek apibraukti šepečiu (linų pluoštą): Apbraukiam, apšukúojam [linus] geležiniais šepečiais, po tam šeriniais Rod. Kap apšukúoja, tada ir verpia tuos linus Dg.
| refl. tr.: Būdavo, iki Visų šventų apsišukúojam [linus] ir paverpiam Alv.
4. šukuojantis apkreikti (plaukais, gyviu): Neapšukúok kitų plaukais besišukuodamas Sl. Neapšukúok sriubos – kas paskiau bevalgis Pbr.
5. Sn, Jnš, Km šnek. apmušti, išperti: Jį turbūt kas gerai apšukãvo, kad net akys užtinę Dkš. Až liežiuvius kai apšukãvo per galvą, tai pames liežiuviaut Prng.
6. šnek. įveikti, nugalėti: Tu savo kaimyną apšukúosi Klp.
◊ liežiuviù apšukúoti apkalbėti: Visą apylinkę [plepė] liežiuviù apšukúoja Mžš.
1 atšukúoti K
1. tr. K, KŽ šukuojant atversti (plaukus): Čiuprynėlė aukštyn atšukúota Mšk. Plaukai be jokio perskyrimo buvo atšukuoti atgal rš.
| refl. J.Jabl(Jnšk).
2. žr. 1 nušukuoti 5: Pašukas biškį atšukúos, paskiau pakulas šukuos Vkš.
3. intr. šnek. greitai ateiti: Atšukãvo namo rankoves žįsdamas (nieko negavęs) Prng.
1 įšukúoti
1. refl. Dglš dailiai susišukuoti: O dabar [jaunimas] insišukãvę, insbuvę Mlt. Vienaplaukė eina, insišukãvus visa Klt. Kai bernas: tik insišukãvęs, apsitaisęs seniokas! Klt.
2. intr. šnek. gerai įkirsti, užpliekti, užduoti: Tėvas, pasišlapinęs vadeles, kad inšukãvo savo dukteriai! Tvr. Šitam katinui reikia gerai anšukúot, kad bijotų Ukm.
3. tr. šnek. įveikti, nugalėti: Aš juos visus inšukúosiu (bylinėdamasis laimėsiu, jie atsidurs kalėjime) Lp. Jis mus inšukuõs, tai inšukuõs (aploš)! Lp.
1 iššukúoti tr.
1. B, R44, MŽ59, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT36, LzŽ, Ms, Žr šukomis gerai išlyginti, sutvarkyti (plaukus): Ižšukuoju SD322. Iššukúok man galvą J. Bobutė mun galvą iššukãvo ir plaukus supynė Vkš. Kap vištos riebulais patepu, tai man auga [kasos], ir iššukúot gerai Dg. Iššukuos ans tau galvelę su savo nageliais LTR(Žg). Negalima kaltūno nei kirpti, nei iššukuoti LTR(Šil).
| prk.: Vėjas žoles iššukavo sp.
^ Norėdamas, kad tau galvą iššukuotum, spjauk kitam į akį (į akis M, Š) S.Dauk.
| refl. tr. N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Lp, LKT268(Slč), End: Nebgaliu rankų aukštyn pakelti ir pati sau galvos išsišukúoti Vkš. Būdavo, išsišukuosi galvą tik nedėlio[je] Krž. Nebegali pati išsišukúot (nori, kad kitas sušukuotų)! Lp. Burnelę nusiprausiu, galvelę išsišukuosiu KrvD116.
2. KŽ šukomis pašalinti iš galvos (plaukus, pleiskanas, gyvį ir kt.): Iššukúok bluzgus iš galvos, kad neniežėtų galva JI225. Ji tada ligi pusiaunakčio šukavosi prieš veidrodį, niekaip negalėdama iššukuoti visų spyglių ir samanėlių V.Bub. Jei iššukuotus plaukus sudeginsi, tai krinta plaukai LTR(VšR).
3. R42, MŽ56 išvalyti šepečiu, grandykle: Iššukuoju drapanas B. Išvalytus ir išdžiūvusius kilimus dažniausiai reikia iššukuoti rš. Tą kailį ištampo, tą vilną iškrato, iššukúoja Eiš. Iššukúok tu juos (jaučius) visus, tai pamatysi, kaip lengva Krs. Tą jų žirgą ir aš atsimenu: juodo plauko, gražiai iššukuotas, o vasaros šeštadieniais ežere išmaudytas rš.
| prk.: Kaip su šepečiu pilvą iššukúo[ja] [statmaliniai miltai] Grd. Alus, sako, inkstus kaip šukuote su šepečiais iššukúo[ja], o vyrai plempa Rdn.
4. L, BŽ82, KŽ, PolŽ61, Knt, Lž, Plt, Šmn, Žl išvalyti, išbraukyti (linų pluoštą): Būdavo medinių i geležinių šepečių, par tuos kaip iššukúoji, lieka grynas linelis Bsg. Su ėkelėms linus iššukúo[ja] Slnt. Išplaksma, iššukúosma i verpsma pakulas, linus Žr. Negalima ir išbraukt, ir iššukúot šitų spalių JnšM. Šepečiu kap iššukúoja, linai blizga nat Btrm. Kab iššukúoji [kanapių pluoštą], tai siūlas gražus Dg. Linas, ką jis ilgiau guli iššukúotas, jis švelnesnis Bsg.
| refl. tr.: Linus išsišukúot, susiverpt – tiek moku jau Žg.
5. DūnŽ, Trk iškedenti, iškaršti (vilnas): Linai gerai verpti, gerai i vilnos y[ra], ka gerai iššukuotos y[ra] Kv.
6. kratant išlyginti (ilginius šiaudus): Iššukúojam [kūlius stogui], ka nebūtų tų maigų Dj.
7. tam tikru padargu traukiant, grėbiant pašalinti, išvilkti ką išjudintą, iškeltą į paviršių: Krūmų akėčiomis kelmai išraunami, iššukuojami ir išpurtomos žemės rš.
8. prk. einant nuodugniai išieškoti, iškrėsti, išžiūrinėti: Visą mišką iššukãvo – karvės nė padujų Ps. Girią apsupo karinis dalinys, iššukavo kiekvieną brūzgyną rš.
| Artimesnė mums erdvė yra nuodugniai iššukuota, ieškant joje žvaigždžių P.Slavėn.
◊ káilį (nùgarą, kùtnerių) iššukúoti BŽ331, KŽ, Slv, LTR(Pp) išperti, apkulti: Iššukúosma tavo seną káilį! Užv. Gerai iššukúok káilį, ir klausys Užv. Kailis iššukuotas minkštesnis, o pati tykesnė S.Dauk. Iššukãvo kùtnerių vyrai, i daba kai vilna Škn. Kai tu parsivesi kitą (moterį), matysi, kai tau nùgarą iššukuõs Jrb.
1 nušukúoti tr. K, Rtr, KŽ; SD1105, N
1. šukuojant pakreipti (plaukus): Plaukai jos žemy[n] nušukúoti kai vaiko Jrb.
2. refl. žr. 1 iššukuoti 1 (refl.): Nemožna nusišukavus plaukai mėtyt LTR(Slk).
3. LL222, NdŽ šukuojant pašalinti (plaukus, gyvį): Nušukãvo plaukus, nusmuko visa galva par gripus Šts. Seniau moterys nušukuotus plaukus dėdavo ažantin LTR(Ant). Tikt atsimink, kaip jis tave nuogą priėmė slūžyt ir kiek utėlių jis tau kasdien nušukãvo K.Donel.
4. Š, NdŽ nuvalyti šepečiu, grandykle: Kur aš eisiu apsiplunksnavęs! Ateik mane nušukúot! Jrb. Reiks žirgas šerti ir nušukuoti, reiks plieno kardą tankiai šveisti LTR(Jnk). Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į stainelę, nušukavau bėrus žirgus ir atguliau tarp žirgelių D63.
5. Š, NdŽ, Kv, Pšš, Šk, Srd, Jon, Dg, Alv šepečiu išbraukti iš linų spalius ar pakulas: Ryšį linų brauksi brauksi, visos akys ažlempa, o tada do nušukuot par retąjį šepetį, par tankujį, o kad nori gražios drobės, tai šeriniu Klt. Pi̇̀rmos, kai nušukúoja par medinius [šepečius], tai pakulos, par geležinius – tai pašukos Bsg. Nušukúoji par gelžiniukus – paliekta gryni linai Vg. Nušukavaũ žalią liną ir suverpiau plonas gijas JD251.
| refl. tr., intr.: Su kalvaratu suverpsi, reik [linus] nusi̇̀šukuoti po pirma Kv. Šukuojant linus per medinį šepetį nusišukuoja pirmosios pakulos rš.
6. Vb, Žr, Lkž, Ms nubraukti linų galvenas: Kaip nurausiam [linus], parveš numie į reją, nušukuosiam tas galvas Nt. Nurauna [linus], nušukúoja, tada veža juos mirkyt Vdn. Paskiau tus nušukúotūsius [linus] vežė tujau į marką merkti Krt. Rankiniais karštuvais nušukavus linų galvutes, kartelė būdavo atleidžiama, pėdelis išimamas ir į jo vietą dedamas kitas rš.
7. prk. braukant nulyginti: Sienos buvo žmonių rūbais nušukúotos, kap obliais nuobliuotos Dbč.
^ Kad užubraukė palei bezdus [mašiną] – kaip šluota nušukãvo! Slm. Lygiai sudėti, kaip nušukúoti žagai Krš.
ǁ aparti: Dabar visus laukus vienu traktorium nušukúoja Mlt.
8. Ds, Nmn šnek. gerai nuperti, nupliekti, primušti: Bepigu kelims vieną nušukúoti Ll. Tokį velnį reik nūšukúoti Vn. Tegu nušukuos dragūnas rykštėmis. Būsi nuolaidesnė V.Myk-Put.
ǁ numušti, sumušti, sudaužyti: Nušukãv[o] kas zbonėlį nuog tvoros nakčia Arm.
9. KlvrŽ šnek. smarkiai išbarti: Antasią kad nušukavaũ! Slm.
10. šnek. nukamuoti, nuvarginti: Nūšukúodavo tave (samdinį) kaip su geležiniais šepečiais Grd.
11. šnek. apgrobti: Nušukãvo žmogų, ka nė vieno cento nebtura Vvr. Kas galėjo manyt, kad giminė giminę teip nušukuõs (brangiai paims) už tokį arklį! Srv.
12. refl. šnek. nusigerti: Kurgi teip nusišukavai̇̃? Sv.
◊ káilį nušukúoti primušti: Kai nušukúosiu tau káilį, tai žinosi! Km.
1 pašukúoti K; N
1. tr. LL150, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Lp šukomis ar šepečiu kiek patvarkyti, palyginti plaukus: Pašukúoj bernuką LzŽ. Duok man galvą: paieškosiu, pašukúosiu, ištrinksiu (ps.) LKT278(Tr). Pašukavo man galvelę kietu erškėtėliu DvD75.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, DŽ1, Bsg: Pasišukúok nor biškį, negi toks susivėlęs ir vaikščiosi Krs. Paniežtėjo, pasišukúosiu galvą, daboju – utėlių [yra] Klt.
ǁ įstengti šukuoti: Teip susivėlė plaukai, kad led bepašukúoju Sb.
2. tr. NdŽ šepečiu kiek gauti (pašukų): Kai sau, tai pašukėlių pašukúodavo kaldrom Slm.
| refl. NdŽ.
3. tr. kiek pakaršti (vilnų): Pašukúok biškį vilnų, linų J.
4. tr. palyginti kratant: Pašukúodavo, pamušdavo šiaudus [stogui dengti] Grnk.
5. tr. šnek. pamušti, papliekti: Jį gerai pašukãvo NdŽ. Ne be reikalo tave pašukuoti jis ketina B.Sruog.
| refl. NdŽ.
6. tr. šnek. prigriebti, išbarti: Už tai tave pašukuõs, matysi DŽ1. Dabar pirminykas pašukuõs, kad pasivėlinot Dkš. Išsikvietė į svečius ir kad pašukãvo, tai pašukãvo! Mrj.
7. daug godžiai pavalgyti, pašveisti.
ǁ intr. įstengti daug suvalgyti: Ne kokia labai štuka, ale brat pašukúoja! Sdk.
◊ káilį pašukúoti primušti: Kap pašukãvo káilį, tai kap šilta vilna dar̃ Sn.
1 paršukúoti intr. šnek. greitai pareiti: Kitą kartą iš Palangai esu paršukãvusi Lkž.
1 péršukuoti tr. K, peršukúoti Rtr; N, M
1. L, NdŽ, DŽ1, KŽ iš naujo šukomis sutvarkyti (plaukus): Reik páršukuoti, susivėlusi esi Brs.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Kur eini tokia apsikudlojusi – pársišukuok galvą Vkš.
2. kitaip sušukuoti (plaukus): Kaip gausi pačią, páršukuos tave – taip neisi susivėlęs Krš.
| refl. NdŽ.
3. J perleisti per šepečius (linų pluoštą): Medinių šakaliukų buvo prismaigyta [šepečiuose], daugiau par tuos paršukúoji [linus] Krk. Linus péršukuoti KI317. Tokie šepečiai buvo su cvekais, tai an tų šepečių péršukuojam [linus] Eiš.
4. iš naujo, dar kartą perleisti per šepečius (linų pluoštą): Kad nori, ant smulkesnių [šepečių] péršukuoji [linus] LKT314(Rk). I da páršukuosi tą saujelę, ta tos būs pašukos Rt. Kad norėsma drobei jau kraičiuo verpti plonai, ta tada liuobam dar vieną sykį páršukuosma Kv.
5. kurį laiką valyti, šukuoti (arklį): Per nedėlaitę žirgytį šėriau, subatoje per dieną savo bėrą žirgytį aš peršukavau N212.
6. išlyginti kratant (ilginius šiaudus): Páršukavai, katrie susiglamžę [šiaudai], ka išeitų sau Škn.
7. NdŽ šnek. iš eilės visus apmušti, aptalžyti.
8. NdŽ šnek. iš eilės visus išbarti.
9. prk. pakartotinai pereiti žiūrinėjant, ieškant ko: Ėjo ji į Medinų girią, kur dėdė Petras šešias savaites slapstėsi nuo policijos, šukavusios ir peršukavusios tada Medinas J.Balt.
10. persivalgyti.
◊ liežùviais péršukuoti iš eilės apkalbėti: Jo ypatybės tapė nuo tų dviejų moterų liežuvių gerai peršukuotos LC1881,18.
1 prašukúoti tr.
1. K, KŽ šukuojant (linus) pratrinti.
| refl. tr.: Rankas prasišukúoti KI317.
2. prk. kiaurai pereiti, išvaikščioti ko ieškant: Kiekgi to miškelio: grybautojai nuo pat ryto prašukúoja Mžš.
3. šnek. pragerti: Pinigų už karvę gavo ir prašukãvo Ut. Gavo užu šulnio kasimą pinigų, tai ir prašukãvo Slm.
1 prišukúoti
1. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ šukuojant priglausti, prispausti (plaukus): Jie nešioja plaukus kiek papūstus, ne prišukúotus Gs. Plaukus nu sklydžio užleido ant kaktos ir glotniai prišukãvo Vkš. Našlė bus – paliko plaukus neprišukúotus (liko palaida plaukų sruoga) (priet.) Mlt. Ėmęs nukirpk man tas geltonas bizas, prišukuok plaukus teip, kaip tujai nešioji BsPII82(Šl). Karalienės [plaukai] prie smilkinių prišukuoti, atrodo lyg sukibę ir spindi saulėje I.Simon.
| refl. tr., intr. NdŽ: Vaikščiodamas ežys suglaudžia, tartum prisišukuoja spyglius T.Ivan.
2. tr. NdŽ pridaryti šukuosenų.
3. tr. M, DŽ, NdŽ šukuojant privelti (plaukų): Prišukúotas šukas reik išvalyti Ggr.
ǁ šukuojantis pririnkti, pridėti (iššukuotų plaukų): Šukuojant plaukus visuomet reikia dėt į vieną vietą – numirus bus ramu ilsėtis, jeigu turėsi prišukavus plaukų paduškėlę LTR(Pn).
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. Rmš šukuojant gauti (pakulų): Brauktuvėm apgurina linus ir šukuoja geležiniais šepečiais, prišukúoja pakulų LKT387(Dbč). Kap prišukúojam pakulų, padarom kuodelius, verpiam Eiš.
5. tr. NdŽ, DŽ1, Jnšk, Pc, Krkl nušukuoti tam tikrą kiekį (linų, vilnų): Apie dvidešimt kapų prišukavaũ linų Gs.
| refl. tr. NdŽ.
6. tr. šukuojant (linus) priteršti, pridraikyti: Grinčia buvo prišukúota pakulų Rmš.
7. smarkiai primušti, prišveisti: Žmogus baisiai supyko ir pagriebęs kvailį teip prišukavo, kad šis vos ant mišką benuėjo LTR(Brž).
8. tr. šnek. pripjauti, prišienauti: Saulei tekant išeisi, lig kokiai dešimtai da papjautum – vežimą da prišukúotum Mžš.
9. sočiai privalgyti.
| refl. NdŽ.
1 sušukúoti tr.
1. N, LL261, Rtr, DŽ1, KŽ, Brs, Vkš šukuojant sutvarkyti (plaukus): Galvos plaukai nesušukúoti kaip kerplėša stovi J. Sušukúoti atgal, į šalį NdŽ. Plaukai aukštyn sušukúota Klt. Vaiko galvelė sušukúota, suglostyta – gražu žiūrėt Ėr. Sušukãv[o] kasas LzŽ. Nuprausk mano burnelę, sušukúokie galvelę DrskD212. Pūs šiaurus vėjelis – sušukuos galvelę LTR(Al). Pusvalandžiui nepraslinkus išėjo jis visai nebe tas: angliškos medžiagos kostiumas, balta apykaklė, ūsai sušukuoti J.Paukš.
| Bebras bebrienę, tarsi svečiuosna besiruošiant, suglosto, sušukuoja sp.
^ Lygūs pėdai, kaip sušukuoti Vb. Lygi žolelė pievose, tarytum sušukuota J.Balt. Daili graži panelė, sušukuota galvelė (kregždė) LTR(Škn). Graži panytė, sušukuota galvytė, vokiški rūbeliai, cimboliška šnekta (kregždė) Klvr.
| refl. tr., intr. Š, LL194, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ: Susišukúok, baisiai susivėlęs esi Akm. Kai pašlapini plaukus, tai da susišukúoji Jrb. Susišukúok čiupryną, dabar vaikštai susipudalojęs, kaip ką tik iš migio išlindęs Skrb. Ko vaikštai apskaltūnojus kaip ragana – susišukúot negali! Skm. I mo (man) nėr kada burnos nusipraust, susišukúot LKT125(Bt). Aš nueičia į svirnelį, susišukuočia sau galvelę (d.) Plv.
ǁ padaryti šukuoseną: Sušukuoti plaukus I.
| refl. KŽ: Gražiai susišukãvęs NdŽ.
ǁ aplyginti, apdailinti: Sušukúosiu tą kūgelį paskui Stk.
2. NdŽ, Žr iššukuoti, nušukuoti (linus): Kap seniau linus sušukúojam, kuodelius padarom Eiš. Sušukúoja linus kaip plaukus geležiniais kabliais Šmn.
3. NdŽ, DūnŽ, Tl sukedenti, sukaršti (vilnas): Vilna šepečiais sušukuojama arba karštuvais Sg. Vakar buvom miestelė[je], vilnas sušukãvom Vkš.
4. nuvalyti grandykle (arklį): Arklys sušukuotas, pašertas Db.
5. NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Lig pusryčiais pusę bakano duonos sušukãvo Km. Vakar ana sušukãvo visas bulves Lnk.
1 užšukúoti tr.
1. NdŽ šukuojant užversti į viršų (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. NdŽ žr. 1 sušukuoti 1: Didelė galva, razsikrėtus, kap ėglis plaukai, nesuspynus, neažušukãvus Dv. Da žmoniųjai vaikeliai da turi momulę, da kaseles ažšukúoja, kaseles ažpina (rd.) LzŽ.
| refl. tr., intr.: Gana puikiai pasirėdęs, bet dar puikiaus užsišukavęs plaukus A1884,378.
3. NdŽ šukuojant uždengti (plaukais): Taip užšukúo[ja], užlygina, ka to nuplikimo nesuprasi Krš. Senyvas viengungis su rūpestingai užšukuotu pliktelėjusiu pakaušiu rš.
4. refl. tr. šukuojantis ant savęs užsimesti: Šukavos ir užsišukãvos utikę Rdn.
5. NdŽ uždirbti šukuojant linus.
6. šnek. užduoti, užkirsti: Būt siekęs razumo – būt gerai užšukãvęs per nugarą [lazda] Lp.
7. NdŽ šnek. gerokai užvalgyti.
Lietuvių kalbos žodynas
nugul̃ti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
gul̃ti, gùla (gū̃la), gùlė (gùlo)
1. intr. visu kūnu kur nors dėtis: Tai gula, tai sėda rš. Gulėjo ant patalo savo gulamoj kamaroj Ch2Sam4,7. Katė, tykindama griebti, gùla prie žemės Gs.
ǁ eiti ilsėtis, miegoti: Aš gulù devinto[je] adyno[je] J. Vėlai gulù gultinai̇̃, o kelu anksti J. Neturi kur gùla Lkm. Ė kad ir pérnaktuja, tai nègula miego Ad. Gùlamas laikas Šl. Buvo pats gulamasis laikas J.Jabl. Gulamasis varpas nutraukia mano svajonę rš. Skardely guliaũ, skardely kėliau JD28. Po vyšnele patalėlį klojau, aš ten jauna ramų miegą guliau Kls. Eimi gultų SD91. Juos nuvedė daržinėn gultų J.Jabl. Mes norime dar kieme pabėgioti lig neguldamys S.Dauk.
^ Su vištom gùla, su gaidžiais kelia Dkš. Gul̃k su gaidžiu (anksti), kelk su vieverseliu (anksti) – turėsi duonelės Švnč. Juokias visi, net gùla (labai juokiasi) Arm. Kad anas akmeniu gultų̃ (akmeniu pavirstų)! Rod. Gū̃la galva, drimba kojos (sako piemenys, norėdami, kad kiaulės sugultų) OG320. Girtam gul̃ti, senam mirti Varn. Pasigėręs gul̃tų, iškaršęs mirtų Sch82.
gùlusiai adv.: Kiti medžiai šiltose šalėse augą gùlusiai (gulomis) Šts.
gulančiai̇̃ adv.: Gulančiai̇̃ (kad reikėtų gulėti) trumpai tesirgo, vis pavaikščiodama Šts.
gultinai̇̃ adv.: Vakar išgulė gultinai: kosi ir karščio turi Plš.
| refl.: Jis gaudo kvapą, gulasi ant šono P.Cvir. Gul̃tis į patalus K. Arklius supančiojo ir gulasi prie ugnies ganyklėlės vidury rš. Gulusiuos (susigulusiu) kalbasi lig išnaktų Nt.
^ Nesijuok keldamasis (pradžioje), kad neverktai guldamasis (pabaigoje) TŽIII383. Jei arklius stačias šersi (rūpestingai, netingėdamas) – gulęs[is] važiuosi (lengvai, be bėdos važiuosi) Plt.
2. intr. sirgti: Labai nušalau, reiks gul̃ti Rm.
gultinai̇̃ adv.: Gultinai nèguli, ale ir sveikatos neturi Prng.
3. intr. prk. mirti, žūti: Kare guldavo mūsų karių, bet guldavo ir priešų rš.
4. intr. linkti, svirti: Ant pryšakio gùla eidamas – paseno senis Šts. Kur vėjas pūsteria, ten ir anas gùla Rod. Negul̃k ant pjūklo – sunku traukti Šv. Ant rankos guląs dalgis – negeras pjauti Šts. Pjauk kaip gulę rugiai, ką tu čia varpas kapoji! Sdk.
5. intr., tr. spausti, mygti: Kiaulė paršą gula, ar nematai? J.Jabl.
ǁ varginti, kankinti, kamuoti, pulti, griebti: Bet juo toliau, juo sunkesne našta ėmė gulti ant Bruzdulio tas žemės sklypas V.Mont. Jau man vėl sloga gùla Gs. Slogos gula į nosis Trk. Negaliu rūkyt – labai ant krūtinės gùla Alk. Kiekviena liga gulė sunkia našta vargdienių šeimą sp. Ant jo pečių gula rūpesčiai rš. Visa giminė ant jo gùlė Ll. Skolos gulė žmogų rš. Jau su mokesčiais gùla (ragina mokėti) Plv. Ant jų ir laikraščiuos pradėjo gult (pulti) Antš. Jeigu pradės visi gulti (pulti), ir jos kantrybė turės pasibaigti Up. Man bagota širdin gula kaip ir kokia bėda Ob.
6. intr. kristi: Karšto kelio dulkės mums ant veido gulė S.Nėr. Kelnaitės gulė armonikos kvoldais P.Cvir. Ant kaktos gulo balti plaukai rš.
ǁ dengti, supti: Aplinkui gulė jau sutemos, ir artinosi naktis rš. Saulė nušviečia kalnus iš kairės, nuo jų gula ilgi šešėliai rš.
7. tr., intr. pulti, apstoti, apspisti: Atidarytos kasos buvo gulte gulamos nekantrios minios rš.
| prk.: Visas pulkas strazdų kai gul̃s į vyšnias – tik čiulba čiulba! Gs.
8. intr. eiti, traukti, slinkti: Debesys vis labiau gulė iš vakarų P.Cvir. Atilsino kareivius, netrukus iš visos galės gulė į Mozūriją S.Dauk. Tiek vaisko – atrodė, kad gul̃s ir nugul̃s (nueis) kaži kur Gs. Bėk namo, sulysi – debesys gùla Dkš. Čia kaskiat šulinį, čia guls vanduo (iš žemės į viršų plūs) Šts.
9. intr. grimzti, skęsti, sekti, mažėti, stotis, leistis: Akmenėlis viršum plauks, o pūkelis dugnan gul̃s Vlk. Oi eisiu pažiūrėti gilan Dunojėlin, ar giliai gula mano dalelė, ar aukštai kelias manas vargelis Vlk. Tik ką pastatyto trobesio rąstai pradeda gul̃ti (spaustis) Lš. Tep sunkiai darbuojantis, visa mano sveikata gulė dar jaunose dienose Nč.
10. tr. atstoti ką: Pošnia (dirva, žemė) ažu visa neguls Arm.
◊ ant rañkų gul̃ti trukdyti: Negulkit man ant rankų, matot, kad negaliu visko apspėti Alk.
į grãbą gul̃ti mirti: Pats į grãbą gul̃siu, tau kitą išpiršiu JD270.
kur̃ gul̃s kel̃s apie nuolatinį lankytoją: Kur̃ gul̃s kel̃s – vis pas juos Gs.
antgul̃ti (ančgul̃ti Pvn, Varn), añtgula, añtgulė (ž.)
1. žr. užgulti 4: Ko tu čia añtgulei ant manęs? KlvrŽ. Šunkojis (toks dalgis) neantgula ant rankų, išbėga aukštai ir žemai Šts.
| refl.: Aš antgùlęs[is] (prisispyręs) ano klausiau, bet nesakė Krtn.
2. tr. užpulti: Vokyčiai antgula lietuvių rindas S.Dauk.
apgul̃ti, àpgula (api̇̀gula), àpgulė (api̇̀gulė)
1. intr. sugulti; sumigti: Visi api̇̀gulė, o karalius vidurnakty išejo vogti (ps.) Dglš. Jau visi apgùlę Lp.
2. intr. apsinakvoti: Vakar pas mus žmonės prašė apgul̃ti Smn.
| refl.: Pas Jokūbą apsigulė meškininkai M.Valanč.
3. intr. apsirgti: Jau trečia diena, kap àpgulė Rdm. Jis kap àpgulė, tai tris mėnesius sirgo Sn. Api̇̀guliau senyste Ad. Ką jūs darysta, jeigu aš apgulsiù? Sdk. Kad nor neapgultáu ir aš – kas mus tada ligintų? Mrc. Jis ir apgùlęs gyvulius dar šeria Lš.
apgultinai̇̃ adv.: Apgultinai̇̃ serga (taip, kad reikia gulėti) Gdl.
| refl.: Sako, jūsų tetušis apsigùlęs Rd.
4. intr. kiek sukristi, sulinkti (apie javus): Kviečiai àpgulė Ėr.
5. tr. prigulti, prispausti: Kojų rankų apgùlęs neturėsiu (netinginiuosiu) Gmž.
ǁ prk. prislėgti: Juodos mintys kaip šmėklos sunkiai apgulė mažąjį elgetą S.Nėr. Nuliūdimas apgulė jo širdį M.Valanč. Àpgulė žmogų ligos, peržiem išsirgo Rm. Neskanus valgis àpgulė širdį Šts.
6. tr. apsiausti, apsupti, apipulti: Dar tą patį metą kryžokai apgulė pilį Medvėgalį M.Valanč. Neprieteliai miestą apgùlę laiko K. Vyrai stovėjo apgulę valsčių kaip bitės avilį A.Vien. Liepsna apgulė visą namą rš. Ir čion pusnynai visur buvo apgulę namus V.Piet. Visose šalyse apgulę (apsiniaukę), bus lietaus Vrnv. Rūkas apgulė pievas Ds. Nuvažiuok tik su paršais į turgų, tuoj àpgula [pirkėjai] ratus ir bežiūrint išgaudo paršus Jnš. Prie stalo visus suolus àpgulė (apsėdo) Alv. Pilna žvirblių, apgùlę (prie klojimo, kur buvo kulta) Ėr. Apgùlęs avilys – leis [bitės] spiečių Ėr. Apgulti̇̀ [bičių] visi rėmai On. Liepos žiedai apgulti bičių Kp. Ravijos (piktžolės) apgulė batvinius, reik ravėti Als. Socializmo revoliucijos bangos nesulaikomai auga, apguldamos imperializmo tvirtoves (sov.) rš.
| Gaspadinė apgulė visus piningus, gentims nėko nekliuvo Šts.
7. intr. apklimpti: Kaži ar mes čia važiuodami neapgul̃sme? Bsg. Àpgulė ratai [purvynėje], nėr kaip išvažiuoti Bsg. Eik, pažiūrėk, gal kur àpgulė Pc.
atgul̃ti, àtgula, àtgulė
1. eiti miegoti, gulti: Vėlai àtgula jis J. Atgulu, gal užmigsiu rš. Nusirengęs atgulė į savo lovą rš. Vyrai trupučiuką atgulė pogulio Všk. Atàguliau kelias valandėles, dabar geriau bus dirbti Ds. Miegti atgulęs JV1022. Atgul̃k, truputį pamiegok Pg. Reiktų popiet atgul̃ti, bet nėra laiko Kvr. Jie dar neatgùlę K. Mokė jį lig atguldamas tą gražią giesmę S.Dauk. Šis lig neatgulęs nuejęs apveizėti arklelio S.Dauk. Vos kurią pamatė atgulus ar į purvą įbridus, tuojaus plakė ir ginė M.Valanč.
| refl.: Atsi̇̀guliau ant pievokšnio Šl. Cigonai patalus gerus turi, gerai atsi̇̀gula Skr. Pogulio atsi̇̀gulė J.Jabl. Tik neateik tuomet, kada aš būsiu atsigulęs J.Jabl. Šonan atsigulti Zt. Kad pavargęs esi, eik ir atsigulk Klp. Ei atsigul̃' (eik atsigulk) Dsn.
^ Žinotum žmogus, kur virsi, – pats atsigultum Erž. Kad tu akmeniu atsigultái (virstum akmeniu gulėti)! Vlk. Nevalgęs atsi̇̀guli, nemigęs atsikeli Šk. Nevalgęs atsigul̃si, nemiegojęs atsikelsi Kpr. Nesigailėk vėlai atsigùlęs, anksti atsikėlęs Pn.
2. intr. apsirgti: Parėjęs savo trobelėn, kerdžius kaip atgulė, taip ir nebekėlė J.Balt. Jau kaip àtgulė, teip ir nesikėlė Srv. Tuo tarpu Jonikelė jau atgulė, suputo kaklas, pradėjo krenkšti, it šunelis loti M.Valanč. Buvo pasitaisęs, bet išejo, pasivaikščiojo ir vėl atgulė Dglš. Aš buvau atgùlęs savaitę BŽ227.
3. intr. mirti, žūti: Atgulė, tėviškę begindami rš. Atsduso da porą kartų ir atagulė Vj.
4. intr. ateiti, atslinkti: Žiūrėk, koki debesiai àtgula, bus lietaus Vrn.
5. tr. atstoti: Aš pats du darbinykus àtgulu Grv.
◊ į žẽmę atgul̃ti mirti: Kiek žmonių, į žemę atgulusių, kiek į platų pasaulį išklydusių! P.Cvir.
įgul̃ti, į̇̃gula, į̇̃gulė intr.
1. gulti į ką: Aš į̇̃guliau ten J. Ans vėl įgulė į lovą, nieko nesakė BsPII11. Liuob įguls į šiaudus ir miegos, kad neplėštų patalų Šts. Buvau įgùlusi į pat skruzdyną KlvrŽ.
| refl.: Tik įsi̇̀guliau lovon, triokšt lentos, ir išlėkiau Ds.
2. apsirgti: Kaip į̇̃gulau, tai mėnesį ir išgulėjau Rd. Įguliau strėnoms, negaliu pajudėti Šts. Kap iñgulė, tai ir nepaskėlė Arm. Po tokių scenų įguldavo senė LzP.
3. įlinkti, įvirsti, pasvirti: Tas uosis išvirto ir į̇̃gulė į kitus medžius Lkš.
| refl.: Kogi įsigulei (įlindai) dabar į tą langą? J.Balt. Kurgi ryji kaip kiaulė, bliūdan įsigulęs! Ds.
4. įpulti, įsiveržti: Vėjas į̇̃gula į žėglius (juos išpučia) KI78. Įgulė tuojaus į karčemą žmonių rš. Kraujas buvo į kulšį įgulęs (kulšis pradėjus skaudėti) Grg.
5. atsidėti kokiam darbui, įkibti į kokį darbą, įsigilinti dirbti: Tik gerai į darbą įgulk, tujau pabaigsi Trg. Jau visi įgulė rugius pjauti Kb. Anas kai įgula darban, tai nė valgyt nereikia Ds. Kai įgula knygon (labai skaito), tai jau nebeatitrauksi Dbk. Jis dabar įgùlęs ir įgùlęs į tas knygas Gs. Mesk tas plunksnas plėšyt – per dieną įgùlus Bsg. Tai stiprus arklys – kad įgula, didžiausį vežimą paveža Brž. Siuva net įgulęs, nori šiandien baigti Alv.
| refl.: Jeigu jis į ką nors įsigula, tai jau neparkalbėsi Up. Jis vis į knygas įsigùlęs KII30.
6. nuolat kur būti, viešėti: Visą dieną pas juos ir pas juos įgulęs, neina namo Lnkv.
7. įklimpti: Ir mūsų karvė buvo įgùlus toj pačioj vietoj Rm.
išgul̃ti, i̇̀šgula, i̇̀šgulė
1. intr. sugulti: Silpnesni [pirtyje] išguldavo ant grindų P.Cvir. Ar jau visi i̇̀šgulėt, ar jau visi sumigot? Vkš. Jau visi yr išgùlę, jau visi yr išmigę, o dar mano matušėlė ma[n] vartelius atkėlė JV658.
2. intr. susirgti: Visas kaimas išgulė – nebuvo kam nei gyvulių pašerti, nei ligonių slaugyti sp.
3. intr. prie žemės prilinkti (apie javus, augalus): Rugeliai i̇̀šgulė, sunku bus juos nupjaut Arm. Kur pamėžta, javai net išgùlę Rod. Vargas išgùlusiais krūmais nulapojo Tvr.
4. tr. visus nuspausti, nugulti: Ta kiaulė išgul̃s visus paršelius Grg.
nugul̃ti, nùgula, nùgulė
1. intr. atsigulti: Ans jau nùgulė, nežadink J. Svečiai, kol nugul̃s, šnarės po virkščias J. Soda nugùlusi jau buvo, kad grįžom Šts. Tiek skauda tą petį – niekaip negali nugul̃ti Kdl. Net nùgulė iš juoko Rod. Juokės abi, nuguldamos iš juoko rš.
| refl.: Eisiu kiek nusigulti, ir kibsiam į šienus Dr.
2. intr. nusvirti, nulinkti: Kokie te beržai – kempinėm apaugę, nugùlę prie žemės! Bsg. Žilvičiai upelio pakraščiais nugulę rš.
3. tr. nuspausti, nuslėgti: Saugodavo, kad kiaulė nenugultų vaikų P.Cvir. Sauga (saugokis), vaiko nenugulk! Slm. Kiaulė du paršelius nùgulė Up. Vaikus … kartais bemiegodami nugula DP65.
4. tr., intr. nustoti, apspisti, nusėsti (apie daug ką); apdengti, apipulti: Vartai ir tvora nugulta iš abiejų šonų vaikėzų P.Cvir. Suvažiavę žmonys nùgulė visus laukus J. Palei mūs akopą (apkasą) nùgulė (sustojo) siena (frontas) Dsm. Bitės nùgulė visą laką Brš. Kiek varnų – visas laukas nùgultas! Ėr. Jo akys prisimerkia, kaktą raukšlės nugula rš.
| Sukelta dulkė nugulė žemėn P.Cvir. Nugulę rūkai vėl kelias ir sklaistos rš.
5. intr. nuslinkti: Debesies juodumas nugulė į vasaros saulėtekio kraštą P.Cvir. Debesys ant Vilkaviškio nùgulė Alk. Debesys nùgulė anan šonan – nebus lietaus Srj.
6. intr. nusistoti, nusėsti (apie nuosėdas): Nugula mielės alaus SD44. Vandens negerk, palauk, kol smėlys nugul̃s Up.
| Pečius nugul̃s (susileis) J.
ǁ nuslūgti (apie skysčius): Nemuno vanduo jau nùgulė, tuoj pradžius lankos Skr. Šiandien vanduo daugiau nugùlęs, kaip vakar Skr.
7. intr. nuklimpti, nugrimzti: Arklys baloj nepatraukia drūčkų šieno ir nugula Vb.
8. intr. nurimti, nuščiūti: Vėjelis nugulė, dienos pūga nuščiuvo Žem.
pagul̃ti, pàgula, pàgulė
1. intr. atsigulti: Buvau atsikėlusi, apsidirbau ir vėl pàguliau Žd. Pàgulė ir sumigo Pls. Strubuodegis pàgulė po apačios PP57. Paduškos neturėjom – pagul̃ti kepurė tebuvo Plng. Pastatysiu geresnį budinką – būs kur pagul̃ti ir pasėsti Krtn.
| refl.: Ar gausiu pagulties (pernakvoti)? Nt. Guliu pasigùlęs, kad ir neužmingu migtinai Plng. Mes pasigul̃siam ir šliaušiam Krtn. Ir jis nepajuto nei pasigulinčios, nei pasikeliančios BB1Moz19,33.
2. intr. palinkti (apie javus, augalus): Rugiai gerai pagùlę, bus sparūs pjaut Ėr. Cibuliai pagùlę į saulę Ėr. Pagulusiems javams vijoklis kliudo ir pakilti rš.
3. tr. prispausti, prislėgti: Vežimas jį pagulė Kel1932,146. Pàguliau ranką, ir nusmilko (užtirpo) Skr. Pagul̃k kraštus kaldros, tai kaldra nenukris nuo tavęs Lš. Gal pàgulei ką, kad kieta [gulėti]? Srv. Ar uodegas pàgulėt (kad teip ilgai nesikeliat)? Gs. Petras vaikiną blinkt į apačią pagulė rš.
| prk.: Esi toki nuvargusi ar ligos pagulta? Žem. Liga mane pàgulė Als. Žmogelis buvo jau visai ligos pagultas J.Jabl. Aš visa esu skausmo pagulta, visa skaudi Als. Buvo pagulta rauplių ir mirė Šts. Pagultà mirties, o vis dar dirba Skr. Lizdeikis, silpnumu pagultas, nieko daug nebgalėjo veikti I.
4. tr. apsiausti, apsupti: Turkas su prancūzu buvo pagulę Sevastopolį rš. Plėšikai pagulė ir atėmė piningus Up.
pargul̃ti, par̃gula, par̃gulė intr. atsigulti: Betol neskirsiuos nuo bernytėlio, ik kol pargulsiu į juodąjį grabelį N369.
| refl. N: Ne tiek ji rinko [uogeles], kiek graudžiai verkė, ant juodos žemelės parsiguldamà Jrb.
pérgulti intr.
1. dar atsigulti: Anksti atsikėliau, reiks dieną pérgulti (pamiegoti) Pc. Pérgulti kiek reikia Grž.
2. refl. per ką atsigulti: Arklys, pársigulęs skersai griovio, bepūkštuojąs – vos nepadvėsė Šts.
pragul̃ti, pràgula, pràgulė tr. anksčiau už kitus atsigulti: Niekas anos neprakels, niekas nepragul̃s (vėliau už ją nenueis gulti) Pln.
prigul̃ti, pri̇̀gula, pri̇̀gulė
1. intr. prikristi; kiek atsigulti pasilsėti, pamiegoti: Prigulęs ant pilvo, atslinko BsPIII23. Kiškelis prigulė prie žemės ir niekur nebebėgo rš. Oi verkė verkė jauna mergelė, prie žemės priguldama Rod.
| Tik truputį žmogus pri̇̀guli, tuoj kaip kitas pasidarai Vj. Po pusryčių vis mes pri̇̀gulam [pasilsėti] Lš. Vakarą neėdęs tepri̇̀gula, nebnorės ėsti J. Prigulė apypietės, per̃pietės J. Pri̇̀gulė tėvelis saldaus miego Prng. Priguliau ant šiaudų pamiegoti rš. Kad galvą skauda, tai prigul̃k biskį Mrj. Neduoda nei pálsio prigul̃t – eik ir eik Ėr. Kai karvės paėdę prigul̃s – nubėgsiu pasimaudyti Ds. Aš prigulčiau jam prie šalelės JV82. O aš prigulčiau prie jo šalužės kap rūta prie galvelės, prie geltonų kaselių Mrj.
| prk.: Pasidarė tyku, vėjas pri̇̀gulė (aptilo) Pn.
| refl.: Prisiguliau, ir tuoj kelia Skp. Toliau palėkę pamatė vyrą prie ežerą prisigùlus Jrk30.
2. intr. palinkti, pasvirti žemyn: Prigùlusi prie stalo, rašo Lp. Matė ir tėtį, prigulusį prie žagrės ir verčiantį ilgą vagą rš.
| Kad paims dalgę, tai prigulę pjauna (smarkiai) Ėr. Vyrai, prie vakarienės prigùlę, kits kitam davadijo Jrk36. Arkliai net prigulę traukė vežimą Alv. Arklys net priguldamas skrenda Vlk.
3. tr. prispausti, prislėgti atsigulus ant ko: Motina vaiką pri̇̀gulė Lp. Jų kiaulė net du paršu iškart pri̇̀gulė Lš. Ausis, katros nebuvau prigùlęs, ir dabar tebeskauda Škn. Tą mešką radau miške prigultą medžio BsPII14.
4. intr. daug prisirinkti, būti: Ten iš ryto žmonių prigulę daugybė Užp. Vežimas, prigulęs (prisėdęs) vyrų, pravažiavo Ggr. Padirviai yra prigulę vandens Šts.
5. intr. pristoti prie ko, vis kur nors būti, neatsitraukti nuo ko: Jis vis prigulęs čia sėdėjo Žem. Jis čia prigùlęs pas mus, tarsi namiškis Skr. Jis visą laiką pri jų prigùlęs Up. Ir stovės čia prigùlęs, ar gėdos jau neturi, šalin eik! Vvr.
6. intr. pritikti: Rūbas man gerai pri̇̀gul KII189. Aure kad prigula lenta, kaip čia buvusi Ėr. Vai, nors ir uždės [vainikėlį] ant ta[vo] galvelės, nepriguls in galvelę TDrIV7(Kls).
sugul̃ti, sùgula, sùgulė (-o) intr.
1. visiems atsigulti: Jau visi sùgulė miegoti J. Vežimas tik krypt, ir sùgulėm į purvyną Nm. Sùgulėm ratu (naktį prie arklių) OG361. Ėdė ėdė, sùgulė karvės Pc. Sùgulė žvėreliai ant sausų kalnelių (d.) Tvr.
| prk.: Kai važiavom per kaimą, visos panos ant langų sugulo (sužiuro pro langus) Srv. Tai debesys, sugulę akiraty, apačioj tamsūs, viršuje taškuoti P.Cvir.
| refl.: Ant pilvo susigulę, kalbėjomos žardieno[je] Šts.
2. sulinkti, sukniubti (apie javus, augalus): Šitame darže kiekvienais metais javai sùgula Trgn. Sugùlę kviečiai pradeda dygti, stati da ne Ėr.
3. susislėgti, susispausti: Tai nuo gausingo vandens tokia dirva labai sùgula Lš. Sunku pešt, šienas sugulęs Lš.
4. nusėsti, nusistoti: Sugulęs buvo kraujas į nosį, ir reikėjo gydytis Šts. Ant daiktų sugula daug dulkių rš.
5. prisimesti, prikibti: Atsigėriau šalto vandenio, ir kosulys sùgulė in krūtinės Dv.
užgul̃ti, ùžgula, ùžgulė
1. intr. atsigulti pailsėti: Užgul̃k bent dvi valandėles – bus stipriau dirbt Ds. Aš einu biskį užgul̃t Nm.
| Išejai ir ùžgulei (ilgai užtrukai) – negal sulaukti Lkž.
ǁ atsigulti ant viršaus: Tie trys šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7.
2. tr. paskiau atsigulti: Nėkas neùžgulė, neužkėlė manęs, jauna kad buvau – vis pirmoji kėliau, paskutinė guliau Šts.
3. intr. susirgti: Kaip ùžgulė iš rudenio, tai ligi pavasario teip ir pagulėjo Ds.
4. tr., intr. palinkti, užsikvempti ant ko: Zabelė rašo, labai žemai užgulusi sąsiuvinį P.Cvir. Valgydama neužgulk [ant stalo] Skr.
| refl.: Jis rašo užsigùlęs ant stalo Ėr. Jis, užsigulęs ant bliūdo, ėda J. Neužsigulk ant lango, stiklą išmygsi Ds. Senis, užsigulęs ant bačkos, vėblioja kažin ką BsPIII11.
5. tr. užspausti, gulimu prislėgti: Kiaulė atsivedė penkius paršiukus, bet vieną ùžgulė Trgn. Kiaulė ažugulė ažkart du paršelius Ml. Ùžgulė vyrai su pečiais duris ir neleido įeiti Als.
| Katinas ùžgulė kiškį Ėr. Paukštis buvo užgultas vanago rš.
| prk.: Rūkas užgulė žemę rš. Debesys užgulė dangų A.Vencl. Iš pietų užgulė miestą tiršta tamsa P.Cvir. Tamsi naktis buvo sunkiai užgulusi žemę J.Bil. Greit ir žiemos šalčiai užguls žemę rš. Kai šaltesnė diena užguldavo, Onos sūnus ugnelę kurdavo rš. Senio veidą užguldavo kartais susirūpinimo šešėlis P.Cvir. Pavardės man užkrinta, užgula, nebatminu Šts.
| refl. tr.: Žmogus žiūri, kad tikrai jis pinigų katilą tur užsigulęs BsMtII8.
6. tr. užpulti, apnikti: Kalakutai ùžgulė daržus (daug jeibių daro) Ėr. Kai užgul̃s strazdai vyšnias, tik čeža Gs. Paukščiai ùžgulė trešnes lesti Krtn. Kai vanduo iš visur susileida, kai užgula (užlieja) ravą, tai neišeisi Žlp. Amalas užgulė cibulius Ut. Iššlavus [kambarį], dulkės ùžgula ant visko Ob.
7. tr. užgožti, užstelbti: Idant [avietės] neužgultų daržą S.Dauk. Pasakoja Žemaičių kunigaikštystę kiaurai užgultą buvus tankiais miškais ir traškančiomis giriomis M.Valanč.
8. tr. prk. apsunkinti, prislėgti; ligai, skausmui prispausti: Kapitalistinėse šalyse artėjanti ekonominė krizė sunkia našta užgula darbo moterų pečius (sov.) sp. An blakstienų kai akmenai užgùlę, noriu miego Vlk. Kad aš numirsiu, nieko neužgul̃siu (neapsunkinsiu) Skr. An manę vienos visi darbai žugul̃s Rod. Sunkus apmaudas užgulė širdį rš. Užguls sapnai neramūs rš. Širdį užgulė neramumas rš. Užgula kai vežimas Sln. Man ausis ùžgulė (ausys užsikimšo, užkrito) – gerai negirdžiu Rdm. Ausis užgultà, negirdžiu Blnk. Kai ùžgula nosį, tai net išdūsuoti negalima Užp. Mano nosis užgulta – nesuuodžiu Rdm. Kad ùžgulė gerklę, negaliu ir atsidusti Ds. Debesylų skystimas duodama, skreplėms užgulus gerklę rš. Pasilenkęs ilgai negali dirbti – akis užgula (kraujas subėga) Žlp. Kad rūkei tep daug, tai ir užgulė ant plaučių sunkumas – galėsi dabar kriūnėt Gs. Sunku žmogui, kai bėdos ùžgula Vžns.
^ Kad tave sunki liga užgultų! B.
| refl.: Visas sodžius ant to kiemo užsigula (spaudžia, nusistatęs prieš jį) Antš.
9. tr., intr. įnikti, pradėti; sukrusti; prispausti: Užgùlus tik sūrį niurko, ir daugiau nieko Gs. Užgulė imti, ženytis J. Tėtis užgulė mušti Petriuką rš. Anuodu užgulė vytis rš. Užgulė smarkus vėjas pūsti rš.
^ Mokytoja mokė užgulus (spaudė prie mokslo) Lp. Po švenčių reikės rugius užgul̃ti (imti pjauti) Up. Seniai užgulė ant valgių (pradėjo valgyti) su atsidėjimu V.Piet. Jis jau užgulė (jau reikalauja) mane skolą atiduot Lš. Tėvas tvirčiau užgulė kastuvą (pradėjo kasti) P.Cvir.
užgultinai̇̃ adv.: Tėvas ir motina užgultinai (primygtinai) prašą apgiedoti Sln.
| refl.: Kai ant vieno darbo užsi̇̀gula, tai nė atitraukti negali Up. Vis ant knygų užsigulęs (labai skaito) Ėr.
10. tr. užstoti ką, užimti: Elzė tavo lovą ùžgulė (nebėr vietos tau atsigulti) Vkš. Mano urvelį lapelė ažugulė Prng. Kalnai užgula daug vietos M.Valanč. Pakalnėj yra didelis akmuo – anas ažugulė vandenį (užstojo vandeniui kelią) Klt. Dūmai neina, gal liuktai užgùlę (užakę) Trgn. Neužgulkiat už lempos, vaikai, juk man reik siūti Šts.
◊ ant sprándo užgul̃ti būti išlaikomam: Tie dykaduoniai užgulė ant sprando, ir negali jų atsikratyti Brt.
1. intr. visu kūnu kur nors dėtis: Tai gula, tai sėda rš. Gulėjo ant patalo savo gulamoj kamaroj Ch2Sam4,7. Katė, tykindama griebti, gùla prie žemės Gs.
ǁ eiti ilsėtis, miegoti: Aš gulù devinto[je] adyno[je] J. Vėlai gulù gultinai̇̃, o kelu anksti J. Neturi kur gùla Lkm. Ė kad ir pérnaktuja, tai nègula miego Ad. Gùlamas laikas Šl. Buvo pats gulamasis laikas J.Jabl. Gulamasis varpas nutraukia mano svajonę rš. Skardely guliaũ, skardely kėliau JD28. Po vyšnele patalėlį klojau, aš ten jauna ramų miegą guliau Kls. Eimi gultų SD91. Juos nuvedė daržinėn gultų J.Jabl. Mes norime dar kieme pabėgioti lig neguldamys S.Dauk.
^ Su vištom gùla, su gaidžiais kelia Dkš. Gul̃k su gaidžiu (anksti), kelk su vieverseliu (anksti) – turėsi duonelės Švnč. Juokias visi, net gùla (labai juokiasi) Arm. Kad anas akmeniu gultų̃ (akmeniu pavirstų)! Rod. Gū̃la galva, drimba kojos (sako piemenys, norėdami, kad kiaulės sugultų) OG320. Girtam gul̃ti, senam mirti Varn. Pasigėręs gul̃tų, iškaršęs mirtų Sch82.
gùlusiai adv.: Kiti medžiai šiltose šalėse augą gùlusiai (gulomis) Šts.
gulančiai̇̃ adv.: Gulančiai̇̃ (kad reikėtų gulėti) trumpai tesirgo, vis pavaikščiodama Šts.
gultinai̇̃ adv.: Vakar išgulė gultinai: kosi ir karščio turi Plš.
| refl.: Jis gaudo kvapą, gulasi ant šono P.Cvir. Gul̃tis į patalus K. Arklius supančiojo ir gulasi prie ugnies ganyklėlės vidury rš. Gulusiuos (susigulusiu) kalbasi lig išnaktų Nt.
^ Nesijuok keldamasis (pradžioje), kad neverktai guldamasis (pabaigoje) TŽIII383. Jei arklius stačias šersi (rūpestingai, netingėdamas) – gulęs[is] važiuosi (lengvai, be bėdos važiuosi) Plt.
2. intr. sirgti: Labai nušalau, reiks gul̃ti Rm.
gultinai̇̃ adv.: Gultinai nèguli, ale ir sveikatos neturi Prng.
3. intr. prk. mirti, žūti: Kare guldavo mūsų karių, bet guldavo ir priešų rš.
4. intr. linkti, svirti: Ant pryšakio gùla eidamas – paseno senis Šts. Kur vėjas pūsteria, ten ir anas gùla Rod. Negul̃k ant pjūklo – sunku traukti Šv. Ant rankos guląs dalgis – negeras pjauti Šts. Pjauk kaip gulę rugiai, ką tu čia varpas kapoji! Sdk.
5. intr., tr. spausti, mygti: Kiaulė paršą gula, ar nematai? J.Jabl.
ǁ varginti, kankinti, kamuoti, pulti, griebti: Bet juo toliau, juo sunkesne našta ėmė gulti ant Bruzdulio tas žemės sklypas V.Mont. Jau man vėl sloga gùla Gs. Slogos gula į nosis Trk. Negaliu rūkyt – labai ant krūtinės gùla Alk. Kiekviena liga gulė sunkia našta vargdienių šeimą sp. Ant jo pečių gula rūpesčiai rš. Visa giminė ant jo gùlė Ll. Skolos gulė žmogų rš. Jau su mokesčiais gùla (ragina mokėti) Plv. Ant jų ir laikraščiuos pradėjo gult (pulti) Antš. Jeigu pradės visi gulti (pulti), ir jos kantrybė turės pasibaigti Up. Man bagota širdin gula kaip ir kokia bėda Ob.
6. intr. kristi: Karšto kelio dulkės mums ant veido gulė S.Nėr. Kelnaitės gulė armonikos kvoldais P.Cvir. Ant kaktos gulo balti plaukai rš.
ǁ dengti, supti: Aplinkui gulė jau sutemos, ir artinosi naktis rš. Saulė nušviečia kalnus iš kairės, nuo jų gula ilgi šešėliai rš.
7. tr., intr. pulti, apstoti, apspisti: Atidarytos kasos buvo gulte gulamos nekantrios minios rš.
| prk.: Visas pulkas strazdų kai gul̃s į vyšnias – tik čiulba čiulba! Gs.
8. intr. eiti, traukti, slinkti: Debesys vis labiau gulė iš vakarų P.Cvir. Atilsino kareivius, netrukus iš visos galės gulė į Mozūriją S.Dauk. Tiek vaisko – atrodė, kad gul̃s ir nugul̃s (nueis) kaži kur Gs. Bėk namo, sulysi – debesys gùla Dkš. Čia kaskiat šulinį, čia guls vanduo (iš žemės į viršų plūs) Šts.
9. intr. grimzti, skęsti, sekti, mažėti, stotis, leistis: Akmenėlis viršum plauks, o pūkelis dugnan gul̃s Vlk. Oi eisiu pažiūrėti gilan Dunojėlin, ar giliai gula mano dalelė, ar aukštai kelias manas vargelis Vlk. Tik ką pastatyto trobesio rąstai pradeda gul̃ti (spaustis) Lš. Tep sunkiai darbuojantis, visa mano sveikata gulė dar jaunose dienose Nč.
10. tr. atstoti ką: Pošnia (dirva, žemė) ažu visa neguls Arm.
◊ ant rañkų gul̃ti trukdyti: Negulkit man ant rankų, matot, kad negaliu visko apspėti Alk.
į grãbą gul̃ti mirti: Pats į grãbą gul̃siu, tau kitą išpiršiu JD270.
kur̃ gul̃s kel̃s apie nuolatinį lankytoją: Kur̃ gul̃s kel̃s – vis pas juos Gs.
antgul̃ti (ančgul̃ti Pvn, Varn), añtgula, añtgulė (ž.)
1. žr. užgulti 4: Ko tu čia añtgulei ant manęs? KlvrŽ. Šunkojis (toks dalgis) neantgula ant rankų, išbėga aukštai ir žemai Šts.
| refl.: Aš antgùlęs[is] (prisispyręs) ano klausiau, bet nesakė Krtn.
2. tr. užpulti: Vokyčiai antgula lietuvių rindas S.Dauk.
apgul̃ti, àpgula (api̇̀gula), àpgulė (api̇̀gulė)
1. intr. sugulti; sumigti: Visi api̇̀gulė, o karalius vidurnakty išejo vogti (ps.) Dglš. Jau visi apgùlę Lp.
2. intr. apsinakvoti: Vakar pas mus žmonės prašė apgul̃ti Smn.
| refl.: Pas Jokūbą apsigulė meškininkai M.Valanč.
3. intr. apsirgti: Jau trečia diena, kap àpgulė Rdm. Jis kap àpgulė, tai tris mėnesius sirgo Sn. Api̇̀guliau senyste Ad. Ką jūs darysta, jeigu aš apgulsiù? Sdk. Kad nor neapgultáu ir aš – kas mus tada ligintų? Mrc. Jis ir apgùlęs gyvulius dar šeria Lš.
apgultinai̇̃ adv.: Apgultinai̇̃ serga (taip, kad reikia gulėti) Gdl.
| refl.: Sako, jūsų tetušis apsigùlęs Rd.
4. intr. kiek sukristi, sulinkti (apie javus): Kviečiai àpgulė Ėr.
5. tr. prigulti, prispausti: Kojų rankų apgùlęs neturėsiu (netinginiuosiu) Gmž.
ǁ prk. prislėgti: Juodos mintys kaip šmėklos sunkiai apgulė mažąjį elgetą S.Nėr. Nuliūdimas apgulė jo širdį M.Valanč. Àpgulė žmogų ligos, peržiem išsirgo Rm. Neskanus valgis àpgulė širdį Šts.
6. tr. apsiausti, apsupti, apipulti: Dar tą patį metą kryžokai apgulė pilį Medvėgalį M.Valanč. Neprieteliai miestą apgùlę laiko K. Vyrai stovėjo apgulę valsčių kaip bitės avilį A.Vien. Liepsna apgulė visą namą rš. Ir čion pusnynai visur buvo apgulę namus V.Piet. Visose šalyse apgulę (apsiniaukę), bus lietaus Vrnv. Rūkas apgulė pievas Ds. Nuvažiuok tik su paršais į turgų, tuoj àpgula [pirkėjai] ratus ir bežiūrint išgaudo paršus Jnš. Prie stalo visus suolus àpgulė (apsėdo) Alv. Pilna žvirblių, apgùlę (prie klojimo, kur buvo kulta) Ėr. Apgùlęs avilys – leis [bitės] spiečių Ėr. Apgulti̇̀ [bičių] visi rėmai On. Liepos žiedai apgulti bičių Kp. Ravijos (piktžolės) apgulė batvinius, reik ravėti Als. Socializmo revoliucijos bangos nesulaikomai auga, apguldamos imperializmo tvirtoves (sov.) rš.
| Gaspadinė apgulė visus piningus, gentims nėko nekliuvo Šts.
7. intr. apklimpti: Kaži ar mes čia važiuodami neapgul̃sme? Bsg. Àpgulė ratai [purvynėje], nėr kaip išvažiuoti Bsg. Eik, pažiūrėk, gal kur àpgulė Pc.
atgul̃ti, àtgula, àtgulė
1. eiti miegoti, gulti: Vėlai àtgula jis J. Atgulu, gal užmigsiu rš. Nusirengęs atgulė į savo lovą rš. Vyrai trupučiuką atgulė pogulio Všk. Atàguliau kelias valandėles, dabar geriau bus dirbti Ds. Miegti atgulęs JV1022. Atgul̃k, truputį pamiegok Pg. Reiktų popiet atgul̃ti, bet nėra laiko Kvr. Jie dar neatgùlę K. Mokė jį lig atguldamas tą gražią giesmę S.Dauk. Šis lig neatgulęs nuejęs apveizėti arklelio S.Dauk. Vos kurią pamatė atgulus ar į purvą įbridus, tuojaus plakė ir ginė M.Valanč.
| refl.: Atsi̇̀guliau ant pievokšnio Šl. Cigonai patalus gerus turi, gerai atsi̇̀gula Skr. Pogulio atsi̇̀gulė J.Jabl. Tik neateik tuomet, kada aš būsiu atsigulęs J.Jabl. Šonan atsigulti Zt. Kad pavargęs esi, eik ir atsigulk Klp. Ei atsigul̃' (eik atsigulk) Dsn.
^ Žinotum žmogus, kur virsi, – pats atsigultum Erž. Kad tu akmeniu atsigultái (virstum akmeniu gulėti)! Vlk. Nevalgęs atsi̇̀guli, nemigęs atsikeli Šk. Nevalgęs atsigul̃si, nemiegojęs atsikelsi Kpr. Nesigailėk vėlai atsigùlęs, anksti atsikėlęs Pn.
2. intr. apsirgti: Parėjęs savo trobelėn, kerdžius kaip atgulė, taip ir nebekėlė J.Balt. Jau kaip àtgulė, teip ir nesikėlė Srv. Tuo tarpu Jonikelė jau atgulė, suputo kaklas, pradėjo krenkšti, it šunelis loti M.Valanč. Buvo pasitaisęs, bet išejo, pasivaikščiojo ir vėl atgulė Dglš. Aš buvau atgùlęs savaitę BŽ227.
3. intr. mirti, žūti: Atgulė, tėviškę begindami rš. Atsduso da porą kartų ir atagulė Vj.
4. intr. ateiti, atslinkti: Žiūrėk, koki debesiai àtgula, bus lietaus Vrn.
5. tr. atstoti: Aš pats du darbinykus àtgulu Grv.
◊ į žẽmę atgul̃ti mirti: Kiek žmonių, į žemę atgulusių, kiek į platų pasaulį išklydusių! P.Cvir.
įgul̃ti, į̇̃gula, į̇̃gulė intr.
1. gulti į ką: Aš į̇̃guliau ten J. Ans vėl įgulė į lovą, nieko nesakė BsPII11. Liuob įguls į šiaudus ir miegos, kad neplėštų patalų Šts. Buvau įgùlusi į pat skruzdyną KlvrŽ.
| refl.: Tik įsi̇̀guliau lovon, triokšt lentos, ir išlėkiau Ds.
2. apsirgti: Kaip į̇̃gulau, tai mėnesį ir išgulėjau Rd. Įguliau strėnoms, negaliu pajudėti Šts. Kap iñgulė, tai ir nepaskėlė Arm. Po tokių scenų įguldavo senė LzP.
3. įlinkti, įvirsti, pasvirti: Tas uosis išvirto ir į̇̃gulė į kitus medžius Lkš.
| refl.: Kogi įsigulei (įlindai) dabar į tą langą? J.Balt. Kurgi ryji kaip kiaulė, bliūdan įsigulęs! Ds.
4. įpulti, įsiveržti: Vėjas į̇̃gula į žėglius (juos išpučia) KI78. Įgulė tuojaus į karčemą žmonių rš. Kraujas buvo į kulšį įgulęs (kulšis pradėjus skaudėti) Grg.
5. atsidėti kokiam darbui, įkibti į kokį darbą, įsigilinti dirbti: Tik gerai į darbą įgulk, tujau pabaigsi Trg. Jau visi įgulė rugius pjauti Kb. Anas kai įgula darban, tai nė valgyt nereikia Ds. Kai įgula knygon (labai skaito), tai jau nebeatitrauksi Dbk. Jis dabar įgùlęs ir įgùlęs į tas knygas Gs. Mesk tas plunksnas plėšyt – per dieną įgùlus Bsg. Tai stiprus arklys – kad įgula, didžiausį vežimą paveža Brž. Siuva net įgulęs, nori šiandien baigti Alv.
| refl.: Jeigu jis į ką nors įsigula, tai jau neparkalbėsi Up. Jis vis į knygas įsigùlęs KII30.
6. nuolat kur būti, viešėti: Visą dieną pas juos ir pas juos įgulęs, neina namo Lnkv.
7. įklimpti: Ir mūsų karvė buvo įgùlus toj pačioj vietoj Rm.
išgul̃ti, i̇̀šgula, i̇̀šgulė
1. intr. sugulti: Silpnesni [pirtyje] išguldavo ant grindų P.Cvir. Ar jau visi i̇̀šgulėt, ar jau visi sumigot? Vkš. Jau visi yr išgùlę, jau visi yr išmigę, o dar mano matušėlė ma[n] vartelius atkėlė JV658.
2. intr. susirgti: Visas kaimas išgulė – nebuvo kam nei gyvulių pašerti, nei ligonių slaugyti sp.
3. intr. prie žemės prilinkti (apie javus, augalus): Rugeliai i̇̀šgulė, sunku bus juos nupjaut Arm. Kur pamėžta, javai net išgùlę Rod. Vargas išgùlusiais krūmais nulapojo Tvr.
4. tr. visus nuspausti, nugulti: Ta kiaulė išgul̃s visus paršelius Grg.
nugul̃ti, nùgula, nùgulė
1. intr. atsigulti: Ans jau nùgulė, nežadink J. Svečiai, kol nugul̃s, šnarės po virkščias J. Soda nugùlusi jau buvo, kad grįžom Šts. Tiek skauda tą petį – niekaip negali nugul̃ti Kdl. Net nùgulė iš juoko Rod. Juokės abi, nuguldamos iš juoko rš.
| refl.: Eisiu kiek nusigulti, ir kibsiam į šienus Dr.
2. intr. nusvirti, nulinkti: Kokie te beržai – kempinėm apaugę, nugùlę prie žemės! Bsg. Žilvičiai upelio pakraščiais nugulę rš.
3. tr. nuspausti, nuslėgti: Saugodavo, kad kiaulė nenugultų vaikų P.Cvir. Sauga (saugokis), vaiko nenugulk! Slm. Kiaulė du paršelius nùgulė Up. Vaikus … kartais bemiegodami nugula DP65.
4. tr., intr. nustoti, apspisti, nusėsti (apie daug ką); apdengti, apipulti: Vartai ir tvora nugulta iš abiejų šonų vaikėzų P.Cvir. Suvažiavę žmonys nùgulė visus laukus J. Palei mūs akopą (apkasą) nùgulė (sustojo) siena (frontas) Dsm. Bitės nùgulė visą laką Brš. Kiek varnų – visas laukas nùgultas! Ėr. Jo akys prisimerkia, kaktą raukšlės nugula rš.
| Sukelta dulkė nugulė žemėn P.Cvir. Nugulę rūkai vėl kelias ir sklaistos rš.
5. intr. nuslinkti: Debesies juodumas nugulė į vasaros saulėtekio kraštą P.Cvir. Debesys ant Vilkaviškio nùgulė Alk. Debesys nùgulė anan šonan – nebus lietaus Srj.
6. intr. nusistoti, nusėsti (apie nuosėdas): Nugula mielės alaus SD44. Vandens negerk, palauk, kol smėlys nugul̃s Up.
| Pečius nugul̃s (susileis) J.
ǁ nuslūgti (apie skysčius): Nemuno vanduo jau nùgulė, tuoj pradžius lankos Skr. Šiandien vanduo daugiau nugùlęs, kaip vakar Skr.
7. intr. nuklimpti, nugrimzti: Arklys baloj nepatraukia drūčkų šieno ir nugula Vb.
8. intr. nurimti, nuščiūti: Vėjelis nugulė, dienos pūga nuščiuvo Žem.
pagul̃ti, pàgula, pàgulė
1. intr. atsigulti: Buvau atsikėlusi, apsidirbau ir vėl pàguliau Žd. Pàgulė ir sumigo Pls. Strubuodegis pàgulė po apačios PP57. Paduškos neturėjom – pagul̃ti kepurė tebuvo Plng. Pastatysiu geresnį budinką – būs kur pagul̃ti ir pasėsti Krtn.
| refl.: Ar gausiu pagulties (pernakvoti)? Nt. Guliu pasigùlęs, kad ir neužmingu migtinai Plng. Mes pasigul̃siam ir šliaušiam Krtn. Ir jis nepajuto nei pasigulinčios, nei pasikeliančios BB1Moz19,33.
2. intr. palinkti (apie javus, augalus): Rugiai gerai pagùlę, bus sparūs pjaut Ėr. Cibuliai pagùlę į saulę Ėr. Pagulusiems javams vijoklis kliudo ir pakilti rš.
3. tr. prispausti, prislėgti: Vežimas jį pagulė Kel1932,146. Pàguliau ranką, ir nusmilko (užtirpo) Skr. Pagul̃k kraštus kaldros, tai kaldra nenukris nuo tavęs Lš. Gal pàgulei ką, kad kieta [gulėti]? Srv. Ar uodegas pàgulėt (kad teip ilgai nesikeliat)? Gs. Petras vaikiną blinkt į apačią pagulė rš.
| prk.: Esi toki nuvargusi ar ligos pagulta? Žem. Liga mane pàgulė Als. Žmogelis buvo jau visai ligos pagultas J.Jabl. Aš visa esu skausmo pagulta, visa skaudi Als. Buvo pagulta rauplių ir mirė Šts. Pagultà mirties, o vis dar dirba Skr. Lizdeikis, silpnumu pagultas, nieko daug nebgalėjo veikti I.
4. tr. apsiausti, apsupti: Turkas su prancūzu buvo pagulę Sevastopolį rš. Plėšikai pagulė ir atėmė piningus Up.
pargul̃ti, par̃gula, par̃gulė intr. atsigulti: Betol neskirsiuos nuo bernytėlio, ik kol pargulsiu į juodąjį grabelį N369.
| refl. N: Ne tiek ji rinko [uogeles], kiek graudžiai verkė, ant juodos žemelės parsiguldamà Jrb.
pérgulti intr.
1. dar atsigulti: Anksti atsikėliau, reiks dieną pérgulti (pamiegoti) Pc. Pérgulti kiek reikia Grž.
2. refl. per ką atsigulti: Arklys, pársigulęs skersai griovio, bepūkštuojąs – vos nepadvėsė Šts.
pragul̃ti, pràgula, pràgulė tr. anksčiau už kitus atsigulti: Niekas anos neprakels, niekas nepragul̃s (vėliau už ją nenueis gulti) Pln.
prigul̃ti, pri̇̀gula, pri̇̀gulė
1. intr. prikristi; kiek atsigulti pasilsėti, pamiegoti: Prigulęs ant pilvo, atslinko BsPIII23. Kiškelis prigulė prie žemės ir niekur nebebėgo rš. Oi verkė verkė jauna mergelė, prie žemės priguldama Rod.
| Tik truputį žmogus pri̇̀guli, tuoj kaip kitas pasidarai Vj. Po pusryčių vis mes pri̇̀gulam [pasilsėti] Lš. Vakarą neėdęs tepri̇̀gula, nebnorės ėsti J. Prigulė apypietės, per̃pietės J. Pri̇̀gulė tėvelis saldaus miego Prng. Priguliau ant šiaudų pamiegoti rš. Kad galvą skauda, tai prigul̃k biskį Mrj. Neduoda nei pálsio prigul̃t – eik ir eik Ėr. Kai karvės paėdę prigul̃s – nubėgsiu pasimaudyti Ds. Aš prigulčiau jam prie šalelės JV82. O aš prigulčiau prie jo šalužės kap rūta prie galvelės, prie geltonų kaselių Mrj.
| prk.: Pasidarė tyku, vėjas pri̇̀gulė (aptilo) Pn.
| refl.: Prisiguliau, ir tuoj kelia Skp. Toliau palėkę pamatė vyrą prie ežerą prisigùlus Jrk30.
2. intr. palinkti, pasvirti žemyn: Prigùlusi prie stalo, rašo Lp. Matė ir tėtį, prigulusį prie žagrės ir verčiantį ilgą vagą rš.
| Kad paims dalgę, tai prigulę pjauna (smarkiai) Ėr. Vyrai, prie vakarienės prigùlę, kits kitam davadijo Jrk36. Arkliai net prigulę traukė vežimą Alv. Arklys net priguldamas skrenda Vlk.
3. tr. prispausti, prislėgti atsigulus ant ko: Motina vaiką pri̇̀gulė Lp. Jų kiaulė net du paršu iškart pri̇̀gulė Lš. Ausis, katros nebuvau prigùlęs, ir dabar tebeskauda Škn. Tą mešką radau miške prigultą medžio BsPII14.
4. intr. daug prisirinkti, būti: Ten iš ryto žmonių prigulę daugybė Užp. Vežimas, prigulęs (prisėdęs) vyrų, pravažiavo Ggr. Padirviai yra prigulę vandens Šts.
5. intr. pristoti prie ko, vis kur nors būti, neatsitraukti nuo ko: Jis vis prigulęs čia sėdėjo Žem. Jis čia prigùlęs pas mus, tarsi namiškis Skr. Jis visą laiką pri jų prigùlęs Up. Ir stovės čia prigùlęs, ar gėdos jau neturi, šalin eik! Vvr.
6. intr. pritikti: Rūbas man gerai pri̇̀gul KII189. Aure kad prigula lenta, kaip čia buvusi Ėr. Vai, nors ir uždės [vainikėlį] ant ta[vo] galvelės, nepriguls in galvelę TDrIV7(Kls).
sugul̃ti, sùgula, sùgulė (-o) intr.
1. visiems atsigulti: Jau visi sùgulė miegoti J. Vežimas tik krypt, ir sùgulėm į purvyną Nm. Sùgulėm ratu (naktį prie arklių) OG361. Ėdė ėdė, sùgulė karvės Pc. Sùgulė žvėreliai ant sausų kalnelių (d.) Tvr.
| prk.: Kai važiavom per kaimą, visos panos ant langų sugulo (sužiuro pro langus) Srv. Tai debesys, sugulę akiraty, apačioj tamsūs, viršuje taškuoti P.Cvir.
| refl.: Ant pilvo susigulę, kalbėjomos žardieno[je] Šts.
2. sulinkti, sukniubti (apie javus, augalus): Šitame darže kiekvienais metais javai sùgula Trgn. Sugùlę kviečiai pradeda dygti, stati da ne Ėr.
3. susislėgti, susispausti: Tai nuo gausingo vandens tokia dirva labai sùgula Lš. Sunku pešt, šienas sugulęs Lš.
4. nusėsti, nusistoti: Sugulęs buvo kraujas į nosį, ir reikėjo gydytis Šts. Ant daiktų sugula daug dulkių rš.
5. prisimesti, prikibti: Atsigėriau šalto vandenio, ir kosulys sùgulė in krūtinės Dv.
užgul̃ti, ùžgula, ùžgulė
1. intr. atsigulti pailsėti: Užgul̃k bent dvi valandėles – bus stipriau dirbt Ds. Aš einu biskį užgul̃t Nm.
| Išejai ir ùžgulei (ilgai užtrukai) – negal sulaukti Lkž.
ǁ atsigulti ant viršaus: Tie trys šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7.
2. tr. paskiau atsigulti: Nėkas neùžgulė, neužkėlė manęs, jauna kad buvau – vis pirmoji kėliau, paskutinė guliau Šts.
3. intr. susirgti: Kaip ùžgulė iš rudenio, tai ligi pavasario teip ir pagulėjo Ds.
4. tr., intr. palinkti, užsikvempti ant ko: Zabelė rašo, labai žemai užgulusi sąsiuvinį P.Cvir. Valgydama neužgulk [ant stalo] Skr.
| refl.: Jis rašo užsigùlęs ant stalo Ėr. Jis, užsigulęs ant bliūdo, ėda J. Neužsigulk ant lango, stiklą išmygsi Ds. Senis, užsigulęs ant bačkos, vėblioja kažin ką BsPIII11.
5. tr. užspausti, gulimu prislėgti: Kiaulė atsivedė penkius paršiukus, bet vieną ùžgulė Trgn. Kiaulė ažugulė ažkart du paršelius Ml. Ùžgulė vyrai su pečiais duris ir neleido įeiti Als.
| Katinas ùžgulė kiškį Ėr. Paukštis buvo užgultas vanago rš.
| prk.: Rūkas užgulė žemę rš. Debesys užgulė dangų A.Vencl. Iš pietų užgulė miestą tiršta tamsa P.Cvir. Tamsi naktis buvo sunkiai užgulusi žemę J.Bil. Greit ir žiemos šalčiai užguls žemę rš. Kai šaltesnė diena užguldavo, Onos sūnus ugnelę kurdavo rš. Senio veidą užguldavo kartais susirūpinimo šešėlis P.Cvir. Pavardės man užkrinta, užgula, nebatminu Šts.
| refl. tr.: Žmogus žiūri, kad tikrai jis pinigų katilą tur užsigulęs BsMtII8.
6. tr. užpulti, apnikti: Kalakutai ùžgulė daržus (daug jeibių daro) Ėr. Kai užgul̃s strazdai vyšnias, tik čeža Gs. Paukščiai ùžgulė trešnes lesti Krtn. Kai vanduo iš visur susileida, kai užgula (užlieja) ravą, tai neišeisi Žlp. Amalas užgulė cibulius Ut. Iššlavus [kambarį], dulkės ùžgula ant visko Ob.
7. tr. užgožti, užstelbti: Idant [avietės] neužgultų daržą S.Dauk. Pasakoja Žemaičių kunigaikštystę kiaurai užgultą buvus tankiais miškais ir traškančiomis giriomis M.Valanč.
8. tr. prk. apsunkinti, prislėgti; ligai, skausmui prispausti: Kapitalistinėse šalyse artėjanti ekonominė krizė sunkia našta užgula darbo moterų pečius (sov.) sp. An blakstienų kai akmenai užgùlę, noriu miego Vlk. Kad aš numirsiu, nieko neužgul̃siu (neapsunkinsiu) Skr. An manę vienos visi darbai žugul̃s Rod. Sunkus apmaudas užgulė širdį rš. Užguls sapnai neramūs rš. Širdį užgulė neramumas rš. Užgula kai vežimas Sln. Man ausis ùžgulė (ausys užsikimšo, užkrito) – gerai negirdžiu Rdm. Ausis užgultà, negirdžiu Blnk. Kai ùžgula nosį, tai net išdūsuoti negalima Užp. Mano nosis užgulta – nesuuodžiu Rdm. Kad ùžgulė gerklę, negaliu ir atsidusti Ds. Debesylų skystimas duodama, skreplėms užgulus gerklę rš. Pasilenkęs ilgai negali dirbti – akis užgula (kraujas subėga) Žlp. Kad rūkei tep daug, tai ir užgulė ant plaučių sunkumas – galėsi dabar kriūnėt Gs. Sunku žmogui, kai bėdos ùžgula Vžns.
^ Kad tave sunki liga užgultų! B.
| refl.: Visas sodžius ant to kiemo užsigula (spaudžia, nusistatęs prieš jį) Antš.
9. tr., intr. įnikti, pradėti; sukrusti; prispausti: Užgùlus tik sūrį niurko, ir daugiau nieko Gs. Užgulė imti, ženytis J. Tėtis užgulė mušti Petriuką rš. Anuodu užgulė vytis rš. Užgulė smarkus vėjas pūsti rš.
^ Mokytoja mokė užgulus (spaudė prie mokslo) Lp. Po švenčių reikės rugius užgul̃ti (imti pjauti) Up. Seniai užgulė ant valgių (pradėjo valgyti) su atsidėjimu V.Piet. Jis jau užgulė (jau reikalauja) mane skolą atiduot Lš. Tėvas tvirčiau užgulė kastuvą (pradėjo kasti) P.Cvir.
užgultinai̇̃ adv.: Tėvas ir motina užgultinai (primygtinai) prašą apgiedoti Sln.
| refl.: Kai ant vieno darbo užsi̇̀gula, tai nė atitraukti negali Up. Vis ant knygų užsigulęs (labai skaito) Ėr.
10. tr. užstoti ką, užimti: Elzė tavo lovą ùžgulė (nebėr vietos tau atsigulti) Vkš. Mano urvelį lapelė ažugulė Prng. Kalnai užgula daug vietos M.Valanč. Pakalnėj yra didelis akmuo – anas ažugulė vandenį (užstojo vandeniui kelią) Klt. Dūmai neina, gal liuktai užgùlę (užakę) Trgn. Neužgulkiat už lempos, vaikai, juk man reik siūti Šts.
◊ ant sprándo užgul̃ti būti išlaikomam: Tie dykaduoniai užgulė ant sprando, ir negali jų atsikratyti Brt.
Lietuvių kalbos žodynas
ištiẽsti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
tiẽsti, -ia, -ė K, NdŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, N, Sut, M
1. tr. KlbII154, Rtr, PolŽ59 daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį DŽ. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Klt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo V.Laš. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni J.Balč.
| refl. K, NdŽ: Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama rš. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Bdr. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Jrb. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias Sdb. Kai tiesiúos – skauda strėnas Jrb. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai Tvr. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko Skr. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis (juok.) Tvr. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą J.Avyž. Nesitiesiasi MP175.
2. tr. Q119 tempti, ilginti: Ko tu čia tiesi̇̀ savo kaklą, ką nori pamatyt?! Prn. Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs LTR(Pnd). Plonai tiesiù tiesiù (verpiu), bus svetriukui Klt.
| prk.: Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) Plš.
| refl. NdŽ, KŽ: Trauki, nulūžo, tujaus ana (meškerė) nètiesas, ana kieta yrai Plng.
3. tr. kišti, artinti: Keliu, tiesiu SD51. Vaikas tiẽsia rankas į motiną DŽ1. Tiẽsti aukštyn (rankas) BŽ61. Tiẽsk ranką surištą J. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos Kp. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką P.Cvir. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti LTR(Skm). Tiesė naganą, bet nešavo Šts. Netiẽsk kojų, būčiau numynus Ėr.
| prk.: Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Gėlė į saulę galvą tiesia E.Miež.
| refl. NdŽ, KŽ: Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi Drsk. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias V.Mozūr.
ǁ duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia O.
4. tr. VĮ, BŽ83, Grd, Kv daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus Jrb. Nebuvo tiestų kelių M.Valanč. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė Ktk. Bėgius tiẽsti KŽ. Tiẽsti vamzdžius DŽ1. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti rš. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo J. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas Snt. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? JD899. Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį LTR. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti Krš.
| Pinkles tiẽsti NdŽ.
ǁ NdŽ, Tvr tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę LTR(Srj). Tiesiame liniją Z.Žem.
5. tr. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus Pv. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj BsO18. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį JD664. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės V.Myk-Put. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį LB63(Vlkš).
| refl.: Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities V.Myk-Put.
ǁ KŽ tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę (d.) S.Dauk.
6. tr. Sut, M, LKT195(Lkč), Dkš, Srj, Ds, Škt, Rg kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes] Dg. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje Vdn. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa PnmR. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus Plng. I vėl sukvalduosi taip aną (audeklą), sutrauksi, sumirkysi prūdelė[je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals Trk. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų] Sdb. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų rš. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio DP4.
| prk.: O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina LTR(Pnd).
ǁ taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė NdŽ. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesi̇̀, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi Slm.
ǁ išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti KI101. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą Erž. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo Plv. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė JV844. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu LTR(Vlk). Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo JI424. Tiesiamàsis kilimas NdŽ.
| prk.: Miglos klonius tiẽsia NdŽ.
ǁ kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų Kpč. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam Krž. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant] PnmŽ. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų DrskŽ. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną] PnmŽ.
ǁ dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu,] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu DS213.
7. intr. tęstis, driektis: Jei jūs manęs (apynio) nesmaigysit, aš žemele tiesiu LTsII171.
| refl.: Pataisai par žemę tiẽsias Klt. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės Mlt. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias LMD(Ukm). Jei tu mane (apynį) nesmaigysi, aš žemele tiesiuos LTR(Vs). Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai DŽ. Nesi̇̀tiesė gi skystimas žalias ant rankos Upn.
| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega Klt. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra Snt.
| prk.: Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys NdŽ.
ǁ būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį LTR(Krsn).
| refl.: Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu A.Vencl. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną NdŽ. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę J.Balč.
8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon Lp. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą Jnš. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs Šts. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Drsk. Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Yl. Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau Al.
9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Lkč. Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti LTR(Krp). Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką LTII417. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį LTR(Lnkv).
10. intr. šnek. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė Gs. Ka tiẽsė an kelio! KzR.
| refl. Ds: Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Tl. Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Jrb. Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) Krš. Tieskis tikt ant pryšakio brš.
| prk.: Reiks i man tiẽsties (mirti) Dglš.
11. refl. NdŽ, DŽ1 smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis Skp. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi Rmš. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi Kt. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis Tr. Javai kad auga, kad tiẽsiasi Mrj. Jis (ąžuolas) augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo J.Balč.
12. refl. DŽ1 tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias Jnšk.
ǁ tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia Klt.
13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką Vdžg. Tiẽsia arklys nusgandęs Arm. Tiẽsia raitas, net prigūžęs Arm. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos Dgl. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Nm. Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką Arm. Tiẽsia kap iš strielbos Arm.
| refl.: Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? Nm.
14. refl. šnek. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! Slm.
15. tr. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti KŽ.
16. refl. Jrb rujoti, lakstytis.
◊ giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus rš.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt Bb.
rañką tiẽsti
1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką rš.
2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? J.Balt.
rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo rš.
anttiẽsti, -ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia J), àptiesė (api̇̀tiesė Č) tr. Š
1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto Šmn. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis A.Vien. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm Šd. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas Vaižg. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu LTII519(Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu LTR(Ds).
| prk.: Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties LTR(Zp). Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų A1885,345.
| refl. tr., intr. Š, Ds: Staltiese apsitiẽst reikia [stalas] Pl.
| prk.: Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule rš.
ǁ apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė Klt.
2. Sut aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau SD198. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀ Grd.
3. Gž, LTR(Plv, Plk) aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau Klt. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą JD1227. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau Trak. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau Slk.
| Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė Lb.
4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavoja Ds.
5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos] Klt.
| refl.: Apsi̇̀tiesė žliūge daržas Ktk.
6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine Klt. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) Trg. Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų] Slk.
atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š
1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm.
| Žvaira akis atitiesti P.Aviž.
| refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7.
| prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.
ǁ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml.
2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10.
| refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404.
^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B.
3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16.
4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12.
^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž.
| refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78.
5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts.
6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų DŽ1.
7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40.
8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI81. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk).
^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk.
9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
įtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė
1. tr. K, Rtr, Š, KŽ, DŽ1 įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą J. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių NdŽ. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau Jrb. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! LKT307(Ldk). Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą Smln.
| refl. tr. DŽ1: Įsitiesiù paklodę į patalus K.
2. tr. Ser nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miesto Š.
3. intr. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas Žem. Sūnus įtiesęs [skaityti] Žem.
ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesė tr. K
1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu Šts. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš.
| prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154.
^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR.
| refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119.
| tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem.
| prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210.
^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn).
ǁ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb.
ǁ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ.
2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55.
| prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį Smln.
| refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260.
| prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv.
3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4.
| prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov.
| refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn.
ǁ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl.
| prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375.
4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys).
| refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb.
| prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv.
ǁ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk.
5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę SI409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran.
| prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb.
| refl. tr., intr. H157: Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš.
ǁ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir.
6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč.
7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk.
| prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609.
ǁ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš.
ǁ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau Adm.
ǁ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223.
ǁ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ.
ǁ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr.
| refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg.
8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn.
9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87.
| refl.: Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš.
| prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557.
10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn.
| refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd.
11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir.
| Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš.
^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim.
12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk.
ǁ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištų Prn.
13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀ Dglš. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm.
^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm.
ǁ nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm.
14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė Grš. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste OGLIII350.
15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė Ml. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ.
16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR.
17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts.
ǁ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk.
◊ aki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš.
ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra] Krš.
balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enus Š.
i̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš.
kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir.
kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al).
ǁ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójas Arm.
lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš.
lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenas Krš.
li̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęs Trk.
li̇́emenį ištiẽsti
1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts.
2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽs Gršl.
nagùs ištiẽsti
1. Varn mirti.
2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir.
nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjo Rm.
rañką ištiẽsti
1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv.
2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš.
3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel.
ti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš.
visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž.
nutiẽsti, -ia, nùtiesė; N
1. tr. klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi) Sb. Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balino J.
2. tr. Žl, Bsg nukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais DŽ1. Kambarys buvo nùtiestas kilimais NdŽ. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais! Kvr. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos Snt. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais rš.
ǁ apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) Rdm.
3. tr. Amb, Š, KŽ, Plv ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas NdŽ. Nutiẽsti plentą DŽ1. Nutiẽsti geležinkelį DŽ1. Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus sp. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią (ps.) Brž.
^ Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi LTR(Auk). Girtam kelias visados kreivai nutiestas KrvP(Žm).
| refl. tr., intr.: Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną NdŽ. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles LTR(Švn).
ǁ Z.Žem, Rtr, NdŽ, KŽ ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją NdŽ. Ariant tiesią vagą nutiẽsti NdŽ. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė Šts. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebregu Gršl.
4. tr. ištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių Dg.
| refl. tr., intr.: Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau NdŽ.
| prk.: Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlas V.Myk-Put.
5. tr. nuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu Vaižg. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau LTR(Srj).
6. tr. ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas Dglš. Mano kojos ant žemės nùtiestos Jrb. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀ Jrb. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi J.Paukš.
| refl. Š: Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis Klt. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia Slk. Ganyklos labai toli nusitiesia LTR(Kp). Nustiẽsia toli [laukas] Klt. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs LTR(Ant). Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos rš. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptus NdŽ.
7. refl. išsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą Slm. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusios KŽ.
8. tr. NdŽ nukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau Mš. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušuko Mš.
9. tr. nubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiu Ggr.
10. greitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namo Mrk.
patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr.
1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk.
| refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr.
| prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr.
ǁ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr.
2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt).
3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22.
| prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4.
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėra Pj.
4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn.
5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk.
| refl. tr.: Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų Rgvl.
ǁ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl).
| Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv).
ǁ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš.
| refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb.
ǁ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt.
ǁ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr).
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ.
6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž.
ǁ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv.
7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng.
^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp).
8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ.
9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt.
| refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts.
10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm.
11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg.
◊ balži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod.
liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs
1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn.
2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr.
pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db.
partiẽsti, -ia, par̃tiesė tr.
1. Gž, Paį šnek. per jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu Slv. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau rš.
| prk.: Liga ir stiprą vyrą partiẽsia Slv.
| refl. tr.: Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgau Skr.
2. šnek. užmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė LC1887,38. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė BsMtII129(Tlž).
3. refl. parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis I.Simon. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkia I.Simon.
pértiesti DŽ1, pertiẽsti Rtr, K, Paį
1. tr. Rtr, KŽ, Paį, Rš ištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą NdŽ. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit Prn. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus) Kpr. Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas rš.
^ Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas) Jrg(Zr).
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves Jrb. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas MPs.
| Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojas I.Simon.
2. tr. NdŽ iš naujo tiesti.
3. tr. išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpė I.Simon.
4. intr., tr. NdŽ, Pls, Up užkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi! Ds. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį Ggr. Aš tavę čia pértiesiu Lp.
5. žr. partiesti 1.
| prk.: Kaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi Grd.
| refl. tr.: Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylos Tlž.
6. refl. išsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs guli J.
pratiẽsti, -ia, pràtiesė tr.
1. NdŽ kiek patiesinti.
| refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P.
ǁ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal.
2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1. Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui J.Avyž. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį rš.
3. DŽ1 pakloti, išvesti pro šalį.
ǁ Rtr, NdŽ, End išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį Štk. Gelžkelį pratiẽsti KŽ.
| prk.: Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje rš.
| refl. tr. NdŽ: Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lanką rš.
4. NdŽ pratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais LTEI439.
5. praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau Tvr. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesia Ml.
◊ rañką pratiẽsti (kam) KŽ siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams A1884,121.
pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesė tr. J, NdŽ
1. Sb, Bsg, Sml, Mšk daug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla Pv. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų Kvr. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt LTR(Slk). Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių DŽ1.
| refl. tr. DŽ1: Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis Krs.
ǁ daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė PnmŽ.
ǁ Sut uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit BtLuk22,12.
ǁ NdŽ, Zr, Sdb daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?! Pš. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu Šln. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai] Ps. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia Ldk. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais Jd.
| refl. tr. NdŽ: Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki Mšk. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilais Snt.
2. Ser išskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesė Plv.
3. tiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaro Šts.
4. refl. išsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos! Trk.
5. Ser pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui BtApD22,25.
6. padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt Tvr. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė Ch1Mr1,31.
| prk.: Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius ChJob4,4. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius MKr40. Izraelį, tarną savo, pritiesė Ch1Luk1,54.
7. refl. daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais] Upn.
sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė; Ser
1. tr. NdŽ išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų PnmŽ.
ǁ sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo Jrb. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso Jrb. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras PnmŽ. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus LTR(Trg).
ǁ pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia Pšš.
| refl. tr.: Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu] Grd.
2. tr. NdŽ sunaudoti klojant, tiesiant.
3. tr. plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seiles Vl.
4. tr. sutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė LTI165(Bs).
5. tr. surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtiesei Prng.
6. intr. NdŽ, Pls suduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi! Rod. Kad sutiesiù šakiniu per šonus! Rod.
7. refl. susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausyt Ml.
užtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesė
1. tr. Jrk31, KŽ, Vlkv, Gž atkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką Azr. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė KzR. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų LTR(Šmk).
2. tr. S.Stan, NdŽ, LTR(Zp), Jrb, Šmn nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik Pvn. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je] LTR(Zp). Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti Grd. Užtiesti balkius I. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį LTR(Ktv). Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo Tat. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių Alz. Užtiẽsam virbinę torą Jdr.
3. tr. NdŽ išskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines bures J.Balč.
4. tr. užtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą Drsk. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai JV270.
| Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirkti Rdn.
5. tr. R, R97, MŽ, MŽ127, Sut, I, KI101, K, J, KŽ, Sml, Bsg, Tlž, Rg išskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo R334, MŽ447, N. Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė rš. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių Jrb. Užtiẽsti langatiesę ant lango NdŽ. Užtiesė skaromis langus A.Vien. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius LTR.
| refl. tr. NdŽ: Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je] Krš.
ǁ KŽ, Ig, Skrb, Žr uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu SD439. Su skoterte užtiẽsk stalą J. Baltai užtiestà lova NdŽ. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti NdŽ. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę J.Paukš. Ažùtiesiau skara langą Klt. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius LTR(Kbr). Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas BsO415. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį A.Vencl. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas JD1166. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt Bb. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą LTR(suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu LTR. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom Klt.
| prk.: Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties V.Myk-Put. Užtiesė debesiai mišką LTR(Brt).
| refl. tr., intr.: Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom Plv. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo Skr. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus BsPIV208(Brt). Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt Ilg. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas LTR. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs Vaižg.
ǁ apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą Šts. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves] Žr. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio LTsI376.
ǁ paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink Pnd. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudais Ps.
6. tr. užmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj Ėr. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką Tat. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį LLDII486(Lp).
| prk.: Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų Žem. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstus P.
7. tr. Lkv, Krž užveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse Grd. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš! Krš.
| Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė Azr.
| refl. tr. Pvn: Sodną jau turia užsitiẽsęs Skdv. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę! Krš. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę (juok.) Rdn. Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliaus Rdn.
8. tr. pa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi Žem. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi? Slm. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio? LTR(Plv). Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai? Grd.
| refl. tr., intr. Slv: Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių LKT192(Snt). Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės Žem. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi Up.
ǁ užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo Pt.
| Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas Stl.
| refl.: Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuo Šmk.
9. intr. Grg užduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės KlvrŽ. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust Sch237.
1. tr. KlbII154, Rtr, PolŽ59 daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį DŽ. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Klt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo V.Laš. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni J.Balč.
| refl. K, NdŽ: Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama rš. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Bdr. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Jrb. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias Sdb. Kai tiesiúos – skauda strėnas Jrb. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai Tvr. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko Skr. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis (juok.) Tvr. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą J.Avyž. Nesitiesiasi MP175.
2. tr. Q119 tempti, ilginti: Ko tu čia tiesi̇̀ savo kaklą, ką nori pamatyt?! Prn. Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs LTR(Pnd). Plonai tiesiù tiesiù (verpiu), bus svetriukui Klt.
| prk.: Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) Plš.
| refl. NdŽ, KŽ: Trauki, nulūžo, tujaus ana (meškerė) nètiesas, ana kieta yrai Plng.
3. tr. kišti, artinti: Keliu, tiesiu SD51. Vaikas tiẽsia rankas į motiną DŽ1. Tiẽsti aukštyn (rankas) BŽ61. Tiẽsk ranką surištą J. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos Kp. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką P.Cvir. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti LTR(Skm). Tiesė naganą, bet nešavo Šts. Netiẽsk kojų, būčiau numynus Ėr.
| prk.: Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Gėlė į saulę galvą tiesia E.Miež.
| refl. NdŽ, KŽ: Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi Drsk. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias V.Mozūr.
ǁ duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia O.
4. tr. VĮ, BŽ83, Grd, Kv daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus Jrb. Nebuvo tiestų kelių M.Valanč. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė Ktk. Bėgius tiẽsti KŽ. Tiẽsti vamzdžius DŽ1. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti rš. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo J. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas Snt. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? JD899. Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį LTR. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti Krš.
| Pinkles tiẽsti NdŽ.
ǁ NdŽ, Tvr tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę LTR(Srj). Tiesiame liniją Z.Žem.
5. tr. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus Pv. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj BsO18. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį JD664. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės V.Myk-Put. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį LB63(Vlkš).
| refl.: Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities V.Myk-Put.
ǁ KŽ tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę (d.) S.Dauk.
6. tr. Sut, M, LKT195(Lkč), Dkš, Srj, Ds, Škt, Rg kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes] Dg. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje Vdn. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa PnmR. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus Plng. I vėl sukvalduosi taip aną (audeklą), sutrauksi, sumirkysi prūdelė[je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals Trk. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų] Sdb. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų rš. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio DP4.
| prk.: O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina LTR(Pnd).
ǁ taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė NdŽ. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesi̇̀, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi Slm.
ǁ išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti KI101. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą Erž. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo Plv. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė JV844. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu LTR(Vlk). Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo JI424. Tiesiamàsis kilimas NdŽ.
| prk.: Miglos klonius tiẽsia NdŽ.
ǁ kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų Kpč. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam Krž. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant] PnmŽ. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų DrskŽ. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną] PnmŽ.
ǁ dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu,] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu DS213.
7. intr. tęstis, driektis: Jei jūs manęs (apynio) nesmaigysit, aš žemele tiesiu LTsII171.
| refl.: Pataisai par žemę tiẽsias Klt. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės Mlt. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias LMD(Ukm). Jei tu mane (apynį) nesmaigysi, aš žemele tiesiuos LTR(Vs). Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai DŽ. Nesi̇̀tiesė gi skystimas žalias ant rankos Upn.
| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega Klt. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra Snt.
| prk.: Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys NdŽ.
ǁ būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį LTR(Krsn).
| refl.: Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu A.Vencl. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną NdŽ. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę J.Balč.
8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon Lp. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą Jnš. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs Šts. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Drsk. Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Yl. Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau Al.
9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Lkč. Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti LTR(Krp). Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką LTII417. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį LTR(Lnkv).
10. intr. šnek. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė Gs. Ka tiẽsė an kelio! KzR.
| refl. Ds: Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Tl. Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Jrb. Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) Krš. Tieskis tikt ant pryšakio brš.
| prk.: Reiks i man tiẽsties (mirti) Dglš.
11. refl. NdŽ, DŽ1 smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis Skp. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi Rmš. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi Kt. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis Tr. Javai kad auga, kad tiẽsiasi Mrj. Jis (ąžuolas) augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo J.Balč.
12. refl. DŽ1 tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias Jnšk.
ǁ tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia Klt.
13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką Vdžg. Tiẽsia arklys nusgandęs Arm. Tiẽsia raitas, net prigūžęs Arm. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos Dgl. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Nm. Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką Arm. Tiẽsia kap iš strielbos Arm.
| refl.: Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? Nm.
14. refl. šnek. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! Slm.
15. tr. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti KŽ.
16. refl. Jrb rujoti, lakstytis.
◊ giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus rš.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt Bb.
rañką tiẽsti
1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką rš.
2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? J.Balt.
rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo rš.
anttiẽsti, -ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia J), àptiesė (api̇̀tiesė Č) tr. Š
1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto Šmn. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis A.Vien. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm Šd. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas Vaižg. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu LTII519(Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu LTR(Ds).
| prk.: Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties LTR(Zp). Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų A1885,345.
| refl. tr., intr. Š, Ds: Staltiese apsitiẽst reikia [stalas] Pl.
| prk.: Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule rš.
ǁ apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė Klt.
2. Sut aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau SD198. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀ Grd.
3. Gž, LTR(Plv, Plk) aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau Klt. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą JD1227. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau Trak. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau Slk.
| Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė Lb.
4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavoja Ds.
5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos] Klt.
| refl.: Apsi̇̀tiesė žliūge daržas Ktk.
6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine Klt. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) Trg. Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų] Slk.
atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š
1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm.
| Žvaira akis atitiesti P.Aviž.
| refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7.
| prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.
ǁ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml.
2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10.
| refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404.
^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B.
3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16.
4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12.
^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž.
| refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78.
5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts.
6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų DŽ1.
7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40.
8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI81. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk).
^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk.
9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
įtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė
1. tr. K, Rtr, Š, KŽ, DŽ1 įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą J. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių NdŽ. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau Jrb. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! LKT307(Ldk). Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą Smln.
| refl. tr. DŽ1: Įsitiesiù paklodę į patalus K.
2. tr. Ser nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miesto Š.
3. intr. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas Žem. Sūnus įtiesęs [skaityti] Žem.
ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesė tr. K
1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu Šts. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš.
| prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154.
^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR.
| refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119.
| tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem.
| prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210.
^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn).
ǁ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb.
ǁ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ.
2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55.
| prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį Smln.
| refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260.
| prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv.
3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4.
| prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov.
| refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn.
ǁ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl.
| prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375.
4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys).
| refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb.
| prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv.
ǁ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk.
5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę SI409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran.
| prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb.
| refl. tr., intr. H157: Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš.
ǁ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir.
6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč.
7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk.
| prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609.
ǁ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš.
ǁ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau Adm.
ǁ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223.
ǁ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ.
ǁ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr.
| refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg.
8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn.
9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87.
| refl.: Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš.
| prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557.
10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn.
| refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd.
11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir.
| Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš.
^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim.
12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk.
ǁ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištų Prn.
13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀ Dglš. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm.
^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm.
ǁ nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm.
14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė Grš. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste OGLIII350.
15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė Ml. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ.
16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR.
17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts.
ǁ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk.
◊ aki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš.
ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra] Krš.
balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enus Š.
i̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš.
kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir.
kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al).
ǁ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójas Arm.
lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš.
lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenas Krš.
li̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęs Trk.
li̇́emenį ištiẽsti
1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts.
2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽs Gršl.
nagùs ištiẽsti
1. Varn mirti.
2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir.
nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjo Rm.
rañką ištiẽsti
1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv.
2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš.
3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel.
ti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš.
visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž.
nutiẽsti, -ia, nùtiesė; N
1. tr. klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi) Sb. Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balino J.
2. tr. Žl, Bsg nukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais DŽ1. Kambarys buvo nùtiestas kilimais NdŽ. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais! Kvr. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos Snt. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais rš.
ǁ apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) Rdm.
3. tr. Amb, Š, KŽ, Plv ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas NdŽ. Nutiẽsti plentą DŽ1. Nutiẽsti geležinkelį DŽ1. Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus sp. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią (ps.) Brž.
^ Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi LTR(Auk). Girtam kelias visados kreivai nutiestas KrvP(Žm).
| refl. tr., intr.: Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną NdŽ. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles LTR(Švn).
ǁ Z.Žem, Rtr, NdŽ, KŽ ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją NdŽ. Ariant tiesią vagą nutiẽsti NdŽ. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė Šts. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebregu Gršl.
4. tr. ištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių Dg.
| refl. tr., intr.: Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau NdŽ.
| prk.: Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlas V.Myk-Put.
5. tr. nuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu Vaižg. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau LTR(Srj).
6. tr. ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas Dglš. Mano kojos ant žemės nùtiestos Jrb. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀ Jrb. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi J.Paukš.
| refl. Š: Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis Klt. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia Slk. Ganyklos labai toli nusitiesia LTR(Kp). Nustiẽsia toli [laukas] Klt. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs LTR(Ant). Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos rš. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptus NdŽ.
7. refl. išsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą Slm. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusios KŽ.
8. tr. NdŽ nukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau Mš. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušuko Mš.
9. tr. nubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiu Ggr.
10. greitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namo Mrk.
patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr.
1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk.
| refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr.
| prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr.
ǁ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr.
2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt).
3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22.
| prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4.
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėra Pj.
4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn.
5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk.
| refl. tr.: Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų Rgvl.
ǁ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl).
| Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv).
ǁ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš.
| refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb.
ǁ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt.
ǁ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr).
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ.
6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž.
ǁ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv.
7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng.
^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp).
8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ.
9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt.
| refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts.
10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm.
11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg.
◊ balži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod.
liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs
1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn.
2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr.
pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db.
partiẽsti, -ia, par̃tiesė tr.
1. Gž, Paį šnek. per jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu Slv. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau rš.
| prk.: Liga ir stiprą vyrą partiẽsia Slv.
| refl. tr.: Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgau Skr.
2. šnek. užmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė LC1887,38. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė BsMtII129(Tlž).
3. refl. parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis I.Simon. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkia I.Simon.
pértiesti DŽ1, pertiẽsti Rtr, K, Paį
1. tr. Rtr, KŽ, Paį, Rš ištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą NdŽ. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit Prn. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus) Kpr. Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas rš.
^ Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas) Jrg(Zr).
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves Jrb. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas MPs.
| Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojas I.Simon.
2. tr. NdŽ iš naujo tiesti.
3. tr. išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpė I.Simon.
4. intr., tr. NdŽ, Pls, Up užkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi! Ds. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį Ggr. Aš tavę čia pértiesiu Lp.
5. žr. partiesti 1.
| prk.: Kaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi Grd.
| refl. tr.: Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylos Tlž.
6. refl. išsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs guli J.
pratiẽsti, -ia, pràtiesė tr.
1. NdŽ kiek patiesinti.
| refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P.
ǁ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal.
2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1. Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui J.Avyž. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį rš.
3. DŽ1 pakloti, išvesti pro šalį.
ǁ Rtr, NdŽ, End išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį Štk. Gelžkelį pratiẽsti KŽ.
| prk.: Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje rš.
| refl. tr. NdŽ: Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lanką rš.
4. NdŽ pratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais LTEI439.
5. praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau Tvr. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesia Ml.
◊ rañką pratiẽsti (kam) KŽ siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams A1884,121.
pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesė tr. J, NdŽ
1. Sb, Bsg, Sml, Mšk daug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla Pv. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų Kvr. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt LTR(Slk). Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių DŽ1.
| refl. tr. DŽ1: Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis Krs.
ǁ daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė PnmŽ.
ǁ Sut uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit BtLuk22,12.
ǁ NdŽ, Zr, Sdb daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?! Pš. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu Šln. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai] Ps. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia Ldk. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais Jd.
| refl. tr. NdŽ: Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki Mšk. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilais Snt.
2. Ser išskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesė Plv.
3. tiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaro Šts.
4. refl. išsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos! Trk.
5. Ser pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui BtApD22,25.
6. padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt Tvr. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė Ch1Mr1,31.
| prk.: Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius ChJob4,4. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius MKr40. Izraelį, tarną savo, pritiesė Ch1Luk1,54.
7. refl. daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais] Upn.
sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė; Ser
1. tr. NdŽ išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų PnmŽ.
ǁ sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo Jrb. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso Jrb. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras PnmŽ. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus LTR(Trg).
ǁ pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia Pšš.
| refl. tr.: Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu] Grd.
2. tr. NdŽ sunaudoti klojant, tiesiant.
3. tr. plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seiles Vl.
4. tr. sutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė LTI165(Bs).
5. tr. surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtiesei Prng.
6. intr. NdŽ, Pls suduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi! Rod. Kad sutiesiù šakiniu per šonus! Rod.
7. refl. susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausyt Ml.
užtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesė
1. tr. Jrk31, KŽ, Vlkv, Gž atkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką Azr. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė KzR. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų LTR(Šmk).
2. tr. S.Stan, NdŽ, LTR(Zp), Jrb, Šmn nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik Pvn. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je] LTR(Zp). Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti Grd. Užtiesti balkius I. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį LTR(Ktv). Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo Tat. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių Alz. Užtiẽsam virbinę torą Jdr.
3. tr. NdŽ išskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines bures J.Balč.
4. tr. užtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą Drsk. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai JV270.
| Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirkti Rdn.
5. tr. R, R97, MŽ, MŽ127, Sut, I, KI101, K, J, KŽ, Sml, Bsg, Tlž, Rg išskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo R334, MŽ447, N. Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė rš. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių Jrb. Užtiẽsti langatiesę ant lango NdŽ. Užtiesė skaromis langus A.Vien. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius LTR.
| refl. tr. NdŽ: Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je] Krš.
ǁ KŽ, Ig, Skrb, Žr uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu SD439. Su skoterte užtiẽsk stalą J. Baltai užtiestà lova NdŽ. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti NdŽ. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę J.Paukš. Ažùtiesiau skara langą Klt. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius LTR(Kbr). Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas BsO415. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį A.Vencl. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas JD1166. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt Bb. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą LTR(suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu LTR. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom Klt.
| prk.: Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties V.Myk-Put. Užtiesė debesiai mišką LTR(Brt).
| refl. tr., intr.: Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom Plv. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo Skr. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus BsPIV208(Brt). Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt Ilg. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas LTR. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs Vaižg.
ǁ apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą Šts. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves] Žr. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio LTsI376.
ǁ paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink Pnd. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudais Ps.
6. tr. užmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj Ėr. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką Tat. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį LLDII486(Lp).
| prk.: Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų Žem. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstus P.
7. tr. Lkv, Krž užveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse Grd. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš! Krš.
| Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė Azr.
| refl. tr. Pvn: Sodną jau turia užsitiẽsęs Skdv. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę! Krš. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę (juok.) Rdn. Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliaus Rdn.
8. tr. pa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi Žem. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi? Slm. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio? LTR(Plv). Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai? Grd.
| refl. tr., intr. Slv: Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių LKT192(Snt). Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės Žem. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi Up.
ǁ užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo Pt.
| Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas Stl.
| refl.: Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuo Šmk.
9. intr. Grg užduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės KlvrŽ. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust Sch237.
Lietuvių kalbos žodynas
sutiẽsti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
tiẽsti, -ia, -ė K, NdŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, N, Sut, M
1. tr. KlbII154, Rtr, PolŽ59 daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį DŽ. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Klt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo V.Laš. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni J.Balč.
| refl. K, NdŽ: Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama rš. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Bdr. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Jrb. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias Sdb. Kai tiesiúos – skauda strėnas Jrb. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai Tvr. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko Skr. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis (juok.) Tvr. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą J.Avyž. Nesitiesiasi MP175.
2. tr. Q119 tempti, ilginti: Ko tu čia tiesi̇̀ savo kaklą, ką nori pamatyt?! Prn. Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs LTR(Pnd). Plonai tiesiù tiesiù (verpiu), bus svetriukui Klt.
| prk.: Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) Plš.
| refl. NdŽ, KŽ: Trauki, nulūžo, tujaus ana (meškerė) nètiesas, ana kieta yrai Plng.
3. tr. kišti, artinti: Keliu, tiesiu SD51. Vaikas tiẽsia rankas į motiną DŽ1. Tiẽsti aukštyn (rankas) BŽ61. Tiẽsk ranką surištą J. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos Kp. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką P.Cvir. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti LTR(Skm). Tiesė naganą, bet nešavo Šts. Netiẽsk kojų, būčiau numynus Ėr.
| prk.: Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Gėlė į saulę galvą tiesia E.Miež.
| refl. NdŽ, KŽ: Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi Drsk. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias V.Mozūr.
ǁ duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia O.
4. tr. VĮ, BŽ83, Grd, Kv daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus Jrb. Nebuvo tiestų kelių M.Valanč. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė Ktk. Bėgius tiẽsti KŽ. Tiẽsti vamzdžius DŽ1. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti rš. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo J. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas Snt. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? JD899. Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį LTR. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti Krš.
| Pinkles tiẽsti NdŽ.
ǁ NdŽ, Tvr tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę LTR(Srj). Tiesiame liniją Z.Žem.
5. tr. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus Pv. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj BsO18. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį JD664. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės V.Myk-Put. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį LB63(Vlkš).
| refl.: Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities V.Myk-Put.
ǁ KŽ tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę (d.) S.Dauk.
6. tr. Sut, M, LKT195(Lkč), Dkš, Srj, Ds, Škt, Rg kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes] Dg. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje Vdn. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa PnmR. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus Plng. I vėl sukvalduosi taip aną (audeklą), sutrauksi, sumirkysi prūdelė[je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals Trk. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų] Sdb. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų rš. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio DP4.
| prk.: O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina LTR(Pnd).
ǁ taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė NdŽ. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesi̇̀, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi Slm.
ǁ išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti KI101. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą Erž. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo Plv. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė JV844. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu LTR(Vlk). Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo JI424. Tiesiamàsis kilimas NdŽ.
| prk.: Miglos klonius tiẽsia NdŽ.
ǁ kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų Kpč. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam Krž. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant] PnmŽ. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų DrskŽ. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną] PnmŽ.
ǁ dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu,] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu DS213.
7. intr. tęstis, driektis: Jei jūs manęs (apynio) nesmaigysit, aš žemele tiesiu LTsII171.
| refl.: Pataisai par žemę tiẽsias Klt. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės Mlt. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias LMD(Ukm). Jei tu mane (apynį) nesmaigysi, aš žemele tiesiuos LTR(Vs). Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai DŽ. Nesi̇̀tiesė gi skystimas žalias ant rankos Upn.
| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega Klt. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra Snt.
| prk.: Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys NdŽ.
ǁ būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį LTR(Krsn).
| refl.: Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu A.Vencl. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną NdŽ. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę J.Balč.
8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon Lp. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą Jnš. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs Šts. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Drsk. Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Yl. Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau Al.
9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Lkč. Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti LTR(Krp). Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką LTII417. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį LTR(Lnkv).
10. intr. šnek. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė Gs. Ka tiẽsė an kelio! KzR.
| refl. Ds: Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Tl. Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Jrb. Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) Krš. Tieskis tikt ant pryšakio brš.
| prk.: Reiks i man tiẽsties (mirti) Dglš.
11. refl. NdŽ, DŽ1 smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis Skp. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi Rmš. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi Kt. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis Tr. Javai kad auga, kad tiẽsiasi Mrj. Jis (ąžuolas) augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo J.Balč.
12. refl. DŽ1 tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias Jnšk.
ǁ tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia Klt.
13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką Vdžg. Tiẽsia arklys nusgandęs Arm. Tiẽsia raitas, net prigūžęs Arm. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos Dgl. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Nm. Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką Arm. Tiẽsia kap iš strielbos Arm.
| refl.: Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? Nm.
14. refl. šnek. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! Slm.
15. tr. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti KŽ.
16. refl. Jrb rujoti, lakstytis.
◊ giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus rš.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt Bb.
rañką tiẽsti
1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką rš.
2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? J.Balt.
rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo rš.
anttiẽsti, -ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia J), àptiesė (api̇̀tiesė Č) tr. Š
1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto Šmn. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis A.Vien. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm Šd. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas Vaižg. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu LTII519(Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu LTR(Ds).
| prk.: Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties LTR(Zp). Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų A1885,345.
| refl. tr., intr. Š, Ds: Staltiese apsitiẽst reikia [stalas] Pl.
| prk.: Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule rš.
ǁ apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė Klt.
2. Sut aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau SD198. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀ Grd.
3. Gž, LTR(Plv, Plk) aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau Klt. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą JD1227. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau Trak. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau Slk.
| Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė Lb.
4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavoja Ds.
5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos] Klt.
| refl.: Apsi̇̀tiesė žliūge daržas Ktk.
6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine Klt. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) Trg. Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų] Slk.
atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š
1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm.
| Žvaira akis atitiesti P.Aviž.
| refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7.
| prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.
ǁ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml.
2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10.
| refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404.
^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B.
3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16.
4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12.
^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž.
| refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78.
5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts.
6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų DŽ1.
7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40.
8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI81. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk).
^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk.
9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
įtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė
1. tr. K, Rtr, Š, KŽ, DŽ1 įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą J. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių NdŽ. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau Jrb. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! LKT307(Ldk). Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą Smln.
| refl. tr. DŽ1: Įsitiesiù paklodę į patalus K.
2. tr. Ser nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miesto Š.
3. intr. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas Žem. Sūnus įtiesęs [skaityti] Žem.
ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesė tr. K
1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu Šts. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš.
| prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154.
^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR.
| refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119.
| tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem.
| prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210.
^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn).
ǁ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb.
ǁ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ.
2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55.
| prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį Smln.
| refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260.
| prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv.
3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4.
| prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov.
| refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn.
ǁ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl.
| prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375.
4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys).
| refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb.
| prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv.
ǁ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk.
5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę SI409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran.
| prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb.
| refl. tr., intr. H157: Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš.
ǁ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir.
6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč.
7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk.
| prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609.
ǁ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš.
ǁ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau Adm.
ǁ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223.
ǁ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ.
ǁ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr.
| refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg.
8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn.
9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87.
| refl.: Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš.
| prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557.
10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn.
| refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd.
11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir.
| Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš.
^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim.
12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk.
ǁ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištų Prn.
13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀ Dglš. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm.
^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm.
ǁ nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm.
14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė Grš. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste OGLIII350.
15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė Ml. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ.
16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR.
17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts.
ǁ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk.
◊ aki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš.
ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra] Krš.
balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enus Š.
i̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš.
kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir.
kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al).
ǁ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójas Arm.
lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš.
lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenas Krš.
li̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęs Trk.
li̇́emenį ištiẽsti
1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts.
2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽs Gršl.
nagùs ištiẽsti
1. Varn mirti.
2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir.
nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjo Rm.
rañką ištiẽsti
1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv.
2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš.
3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel.
ti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš.
visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž.
nutiẽsti, -ia, nùtiesė; N
1. tr. klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi) Sb. Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balino J.
2. tr. Žl, Bsg nukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais DŽ1. Kambarys buvo nùtiestas kilimais NdŽ. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais! Kvr. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos Snt. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais rš.
ǁ apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) Rdm.
3. tr. Amb, Š, KŽ, Plv ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas NdŽ. Nutiẽsti plentą DŽ1. Nutiẽsti geležinkelį DŽ1. Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus sp. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią (ps.) Brž.
^ Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi LTR(Auk). Girtam kelias visados kreivai nutiestas KrvP(Žm).
| refl. tr., intr.: Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną NdŽ. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles LTR(Švn).
ǁ Z.Žem, Rtr, NdŽ, KŽ ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją NdŽ. Ariant tiesią vagą nutiẽsti NdŽ. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė Šts. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebregu Gršl.
4. tr. ištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių Dg.
| refl. tr., intr.: Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau NdŽ.
| prk.: Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlas V.Myk-Put.
5. tr. nuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu Vaižg. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau LTR(Srj).
6. tr. ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas Dglš. Mano kojos ant žemės nùtiestos Jrb. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀ Jrb. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi J.Paukš.
| refl. Š: Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis Klt. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia Slk. Ganyklos labai toli nusitiesia LTR(Kp). Nustiẽsia toli [laukas] Klt. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs LTR(Ant). Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos rš. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptus NdŽ.
7. refl. išsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą Slm. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusios KŽ.
8. tr. NdŽ nukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau Mš. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušuko Mš.
9. tr. nubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiu Ggr.
10. greitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namo Mrk.
patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr.
1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk.
| refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr.
| prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr.
ǁ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr.
2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt).
3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22.
| prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4.
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėra Pj.
4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn.
5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk.
| refl. tr.: Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų Rgvl.
ǁ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl).
| Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv).
ǁ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš.
| refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb.
ǁ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt.
ǁ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr).
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ.
6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž.
ǁ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv.
7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng.
^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp).
8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ.
9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt.
| refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts.
10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm.
11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg.
◊ balži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod.
liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs
1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn.
2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr.
pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db.
partiẽsti, -ia, par̃tiesė tr.
1. Gž, Paį šnek. per jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu Slv. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau rš.
| prk.: Liga ir stiprą vyrą partiẽsia Slv.
| refl. tr.: Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgau Skr.
2. šnek. užmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė LC1887,38. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė BsMtII129(Tlž).
3. refl. parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis I.Simon. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkia I.Simon.
pértiesti DŽ1, pertiẽsti Rtr, K, Paį
1. tr. Rtr, KŽ, Paį, Rš ištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą NdŽ. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit Prn. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus) Kpr. Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas rš.
^ Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas) Jrg(Zr).
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves Jrb. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas MPs.
| Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojas I.Simon.
2. tr. NdŽ iš naujo tiesti.
3. tr. išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpė I.Simon.
4. intr., tr. NdŽ, Pls, Up užkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi! Ds. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį Ggr. Aš tavę čia pértiesiu Lp.
5. žr. partiesti 1.
| prk.: Kaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi Grd.
| refl. tr.: Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylos Tlž.
6. refl. išsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs guli J.
pratiẽsti, -ia, pràtiesė tr.
1. NdŽ kiek patiesinti.
| refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P.
ǁ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal.
2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1. Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui J.Avyž. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį rš.
3. DŽ1 pakloti, išvesti pro šalį.
ǁ Rtr, NdŽ, End išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį Štk. Gelžkelį pratiẽsti KŽ.
| prk.: Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje rš.
| refl. tr. NdŽ: Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lanką rš.
4. NdŽ pratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais LTEI439.
5. praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau Tvr. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesia Ml.
◊ rañką pratiẽsti (kam) KŽ siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams A1884,121.
pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesė tr. J, NdŽ
1. Sb, Bsg, Sml, Mšk daug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla Pv. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų Kvr. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt LTR(Slk). Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių DŽ1.
| refl. tr. DŽ1: Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis Krs.
ǁ daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė PnmŽ.
ǁ Sut uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit BtLuk22,12.
ǁ NdŽ, Zr, Sdb daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?! Pš. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu Šln. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai] Ps. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia Ldk. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais Jd.
| refl. tr. NdŽ: Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki Mšk. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilais Snt.
2. Ser išskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesė Plv.
3. tiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaro Šts.
4. refl. išsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos! Trk.
5. Ser pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui BtApD22,25.
6. padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt Tvr. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė Ch1Mr1,31.
| prk.: Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius ChJob4,4. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius MKr40. Izraelį, tarną savo, pritiesė Ch1Luk1,54.
7. refl. daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais] Upn.
sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė; Ser
1. tr. NdŽ išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų PnmŽ.
ǁ sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo Jrb. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso Jrb. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras PnmŽ. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus LTR(Trg).
ǁ pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia Pšš.
| refl. tr.: Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu] Grd.
2. tr. NdŽ sunaudoti klojant, tiesiant.
3. tr. plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seiles Vl.
4. tr. sutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė LTI165(Bs).
5. tr. surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtiesei Prng.
6. intr. NdŽ, Pls suduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi! Rod. Kad sutiesiù šakiniu per šonus! Rod.
7. refl. susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausyt Ml.
užtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesė
1. tr. Jrk31, KŽ, Vlkv, Gž atkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką Azr. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė KzR. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų LTR(Šmk).
2. tr. S.Stan, NdŽ, LTR(Zp), Jrb, Šmn nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik Pvn. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je] LTR(Zp). Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti Grd. Užtiesti balkius I. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį LTR(Ktv). Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo Tat. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių Alz. Užtiẽsam virbinę torą Jdr.
3. tr. NdŽ išskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines bures J.Balč.
4. tr. užtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą Drsk. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai JV270.
| Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirkti Rdn.
5. tr. R, R97, MŽ, MŽ127, Sut, I, KI101, K, J, KŽ, Sml, Bsg, Tlž, Rg išskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo R334, MŽ447, N. Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė rš. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių Jrb. Užtiẽsti langatiesę ant lango NdŽ. Užtiesė skaromis langus A.Vien. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius LTR.
| refl. tr. NdŽ: Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je] Krš.
ǁ KŽ, Ig, Skrb, Žr uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu SD439. Su skoterte užtiẽsk stalą J. Baltai užtiestà lova NdŽ. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti NdŽ. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę J.Paukš. Ažùtiesiau skara langą Klt. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius LTR(Kbr). Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas BsO415. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį A.Vencl. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas JD1166. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt Bb. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą LTR(suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu LTR. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom Klt.
| prk.: Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties V.Myk-Put. Užtiesė debesiai mišką LTR(Brt).
| refl. tr., intr.: Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom Plv. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo Skr. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus BsPIV208(Brt). Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt Ilg. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas LTR. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs Vaižg.
ǁ apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą Šts. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves] Žr. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio LTsI376.
ǁ paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink Pnd. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudais Ps.
6. tr. užmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj Ėr. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką Tat. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį LLDII486(Lp).
| prk.: Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų Žem. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstus P.
7. tr. Lkv, Krž užveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse Grd. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš! Krš.
| Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė Azr.
| refl. tr. Pvn: Sodną jau turia užsitiẽsęs Skdv. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę! Krš. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę (juok.) Rdn. Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliaus Rdn.
8. tr. pa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi Žem. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi? Slm. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio? LTR(Plv). Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai? Grd.
| refl. tr., intr. Slv: Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių LKT192(Snt). Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės Žem. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi Up.
ǁ užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo Pt.
| Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas Stl.
| refl.: Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuo Šmk.
9. intr. Grg užduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės KlvrŽ. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust Sch237.
1. tr. KlbII154, Rtr, PolŽ59 daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį DŽ. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Klt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo V.Laš. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni J.Balč.
| refl. K, NdŽ: Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama rš. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Bdr. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Jrb. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias Sdb. Kai tiesiúos – skauda strėnas Jrb. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai Tvr. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko Skr. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis (juok.) Tvr. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą J.Avyž. Nesitiesiasi MP175.
2. tr. Q119 tempti, ilginti: Ko tu čia tiesi̇̀ savo kaklą, ką nori pamatyt?! Prn. Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs LTR(Pnd). Plonai tiesiù tiesiù (verpiu), bus svetriukui Klt.
| prk.: Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) Plš.
| refl. NdŽ, KŽ: Trauki, nulūžo, tujaus ana (meškerė) nètiesas, ana kieta yrai Plng.
3. tr. kišti, artinti: Keliu, tiesiu SD51. Vaikas tiẽsia rankas į motiną DŽ1. Tiẽsti aukštyn (rankas) BŽ61. Tiẽsk ranką surištą J. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos Kp. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką P.Cvir. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti LTR(Skm). Tiesė naganą, bet nešavo Šts. Netiẽsk kojų, būčiau numynus Ėr.
| prk.: Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Gėlė į saulę galvą tiesia E.Miež.
| refl. NdŽ, KŽ: Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi Drsk. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias V.Mozūr.
ǁ duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia O.
4. tr. VĮ, BŽ83, Grd, Kv daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus Jrb. Nebuvo tiestų kelių M.Valanč. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė Ktk. Bėgius tiẽsti KŽ. Tiẽsti vamzdžius DŽ1. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti rš. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo J. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas Snt. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? JD899. Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį LTR. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti Krš.
| Pinkles tiẽsti NdŽ.
ǁ NdŽ, Tvr tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę LTR(Srj). Tiesiame liniją Z.Žem.
5. tr. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus Pv. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj BsO18. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį JD664. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės V.Myk-Put. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį LB63(Vlkš).
| refl.: Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities V.Myk-Put.
ǁ KŽ tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę (d.) S.Dauk.
6. tr. Sut, M, LKT195(Lkč), Dkš, Srj, Ds, Škt, Rg kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes] Dg. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje Vdn. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa PnmR. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus Plng. I vėl sukvalduosi taip aną (audeklą), sutrauksi, sumirkysi prūdelė[je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals Trk. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų] Sdb. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų rš. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio DP4.
| prk.: O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina LTR(Pnd).
ǁ taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė NdŽ. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesi̇̀, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi Slm.
ǁ išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti KI101. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą Erž. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo Plv. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė JV844. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu LTR(Vlk). Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo JI424. Tiesiamàsis kilimas NdŽ.
| prk.: Miglos klonius tiẽsia NdŽ.
ǁ kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų Kpč. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam Krž. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant] PnmŽ. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų DrskŽ. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną] PnmŽ.
ǁ dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu,] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu DS213.
7. intr. tęstis, driektis: Jei jūs manęs (apynio) nesmaigysit, aš žemele tiesiu LTsII171.
| refl.: Pataisai par žemę tiẽsias Klt. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės Mlt. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias LMD(Ukm). Jei tu mane (apynį) nesmaigysi, aš žemele tiesiuos LTR(Vs). Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai DŽ. Nesi̇̀tiesė gi skystimas žalias ant rankos Upn.
| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega Klt. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra Snt.
| prk.: Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys NdŽ.
ǁ būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį LTR(Krsn).
| refl.: Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu A.Vencl. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną NdŽ. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę J.Balč.
8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon Lp. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą Jnš. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs Šts. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Drsk. Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Yl. Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau Al.
9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Lkč. Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti LTR(Krp). Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką LTII417. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį LTR(Lnkv).
10. intr. šnek. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė Gs. Ka tiẽsė an kelio! KzR.
| refl. Ds: Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Tl. Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Jrb. Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) Krš. Tieskis tikt ant pryšakio brš.
| prk.: Reiks i man tiẽsties (mirti) Dglš.
11. refl. NdŽ, DŽ1 smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis Skp. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi Rmš. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi Kt. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis Tr. Javai kad auga, kad tiẽsiasi Mrj. Jis (ąžuolas) augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo J.Balč.
12. refl. DŽ1 tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias Jnšk.
ǁ tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia Klt.
13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką Vdžg. Tiẽsia arklys nusgandęs Arm. Tiẽsia raitas, net prigūžęs Arm. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos Dgl. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Nm. Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką Arm. Tiẽsia kap iš strielbos Arm.
| refl.: Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? Nm.
14. refl. šnek. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! Slm.
15. tr. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti KŽ.
16. refl. Jrb rujoti, lakstytis.
◊ giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus rš.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt Bb.
rañką tiẽsti
1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką rš.
2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? J.Balt.
rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo rš.
anttiẽsti, -ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia J), àptiesė (api̇̀tiesė Č) tr. Š
1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto Šmn. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis A.Vien. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm Šd. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas Vaižg. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu LTII519(Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu LTR(Ds).
| prk.: Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties LTR(Zp). Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų A1885,345.
| refl. tr., intr. Š, Ds: Staltiese apsitiẽst reikia [stalas] Pl.
| prk.: Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule rš.
ǁ apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė Klt.
2. Sut aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau SD198. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀ Grd.
3. Gž, LTR(Plv, Plk) aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau Klt. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą JD1227. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau Trak. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau Slk.
| Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė Lb.
4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavoja Ds.
5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos] Klt.
| refl.: Apsi̇̀tiesė žliūge daržas Ktk.
6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine Klt. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) Trg. Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų] Slk.
atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š
1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm.
| Žvaira akis atitiesti P.Aviž.
| refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7.
| prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.
ǁ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml.
2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10.
| refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404.
^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B.
3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16.
4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12.
^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž.
| refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78.
5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts.
6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų DŽ1.
7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40.
8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI81. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk).
^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk.
9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
įtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė
1. tr. K, Rtr, Š, KŽ, DŽ1 įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą J. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių NdŽ. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau Jrb. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! LKT307(Ldk). Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą Smln.
| refl. tr. DŽ1: Įsitiesiù paklodę į patalus K.
2. tr. Ser nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miesto Š.
3. intr. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas Žem. Sūnus įtiesęs [skaityti] Žem.
ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesė tr. K
1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu Šts. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš.
| prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154.
^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR.
| refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119.
| tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem.
| prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210.
^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn).
ǁ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb.
ǁ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ.
2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55.
| prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį Smln.
| refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260.
| prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv.
3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4.
| prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov.
| refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn.
ǁ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl.
| prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375.
4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys).
| refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb.
| prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv.
ǁ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk.
5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę SI409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran.
| prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb.
| refl. tr., intr. H157: Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš.
ǁ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir.
6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč.
7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk.
| prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609.
ǁ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš.
ǁ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau Adm.
ǁ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223.
ǁ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ.
ǁ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr.
| refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg.
8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn.
9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87.
| refl.: Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš.
| prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557.
10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn.
| refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd.
11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir.
| Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš.
^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim.
12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk.
ǁ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištų Prn.
13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀ Dglš. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm.
^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm.
ǁ nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm.
14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė Grš. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste OGLIII350.
15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė Ml. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ.
16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR.
17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts.
ǁ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk.
◊ aki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš.
ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra] Krš.
balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enus Š.
i̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš.
kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir.
kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al).
ǁ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójas Arm.
lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš.
lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenas Krš.
li̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęs Trk.
li̇́emenį ištiẽsti
1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts.
2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽs Gršl.
nagùs ištiẽsti
1. Varn mirti.
2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir.
nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjo Rm.
rañką ištiẽsti
1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv.
2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš.
3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel.
ti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš.
visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž.
nutiẽsti, -ia, nùtiesė; N
1. tr. klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi) Sb. Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balino J.
2. tr. Žl, Bsg nukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais DŽ1. Kambarys buvo nùtiestas kilimais NdŽ. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais! Kvr. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos Snt. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais rš.
ǁ apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) Rdm.
3. tr. Amb, Š, KŽ, Plv ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas NdŽ. Nutiẽsti plentą DŽ1. Nutiẽsti geležinkelį DŽ1. Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus sp. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią (ps.) Brž.
^ Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi LTR(Auk). Girtam kelias visados kreivai nutiestas KrvP(Žm).
| refl. tr., intr.: Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną NdŽ. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles LTR(Švn).
ǁ Z.Žem, Rtr, NdŽ, KŽ ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją NdŽ. Ariant tiesią vagą nutiẽsti NdŽ. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė Šts. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebregu Gršl.
4. tr. ištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių Dg.
| refl. tr., intr.: Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau NdŽ.
| prk.: Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlas V.Myk-Put.
5. tr. nuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu Vaižg. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau LTR(Srj).
6. tr. ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas Dglš. Mano kojos ant žemės nùtiestos Jrb. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀ Jrb. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi J.Paukš.
| refl. Š: Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis Klt. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia Slk. Ganyklos labai toli nusitiesia LTR(Kp). Nustiẽsia toli [laukas] Klt. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs LTR(Ant). Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos rš. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptus NdŽ.
7. refl. išsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą Slm. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusios KŽ.
8. tr. NdŽ nukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau Mš. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušuko Mš.
9. tr. nubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiu Ggr.
10. greitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namo Mrk.
patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr.
1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk.
| refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr.
| prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr.
ǁ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr.
2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt).
3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22.
| prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4.
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėra Pj.
4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn.
5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk.
| refl. tr.: Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų Rgvl.
ǁ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl).
| Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv).
ǁ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš.
| refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb.
ǁ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt.
ǁ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr).
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ.
6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž.
ǁ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv.
7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng.
^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp).
8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ.
9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt.
| refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts.
10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm.
11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg.
◊ balži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod.
liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs
1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn.
2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr.
pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db.
partiẽsti, -ia, par̃tiesė tr.
1. Gž, Paį šnek. per jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu Slv. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau rš.
| prk.: Liga ir stiprą vyrą partiẽsia Slv.
| refl. tr.: Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgau Skr.
2. šnek. užmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė LC1887,38. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė BsMtII129(Tlž).
3. refl. parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis I.Simon. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkia I.Simon.
pértiesti DŽ1, pertiẽsti Rtr, K, Paį
1. tr. Rtr, KŽ, Paį, Rš ištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą NdŽ. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit Prn. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus) Kpr. Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas rš.
^ Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas) Jrg(Zr).
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves Jrb. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas MPs.
| Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojas I.Simon.
2. tr. NdŽ iš naujo tiesti.
3. tr. išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpė I.Simon.
4. intr., tr. NdŽ, Pls, Up užkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi! Ds. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį Ggr. Aš tavę čia pértiesiu Lp.
5. žr. partiesti 1.
| prk.: Kaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi Grd.
| refl. tr.: Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylos Tlž.
6. refl. išsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs guli J.
pratiẽsti, -ia, pràtiesė tr.
1. NdŽ kiek patiesinti.
| refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P.
ǁ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal.
2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1. Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui J.Avyž. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį rš.
3. DŽ1 pakloti, išvesti pro šalį.
ǁ Rtr, NdŽ, End išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį Štk. Gelžkelį pratiẽsti KŽ.
| prk.: Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje rš.
| refl. tr. NdŽ: Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lanką rš.
4. NdŽ pratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais LTEI439.
5. praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau Tvr. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesia Ml.
◊ rañką pratiẽsti (kam) KŽ siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams A1884,121.
pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesė tr. J, NdŽ
1. Sb, Bsg, Sml, Mšk daug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla Pv. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų Kvr. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt LTR(Slk). Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių DŽ1.
| refl. tr. DŽ1: Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis Krs.
ǁ daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė PnmŽ.
ǁ Sut uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit BtLuk22,12.
ǁ NdŽ, Zr, Sdb daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?! Pš. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu Šln. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai] Ps. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia Ldk. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais Jd.
| refl. tr. NdŽ: Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki Mšk. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilais Snt.
2. Ser išskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesė Plv.
3. tiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaro Šts.
4. refl. išsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos! Trk.
5. Ser pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui BtApD22,25.
6. padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt Tvr. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė Ch1Mr1,31.
| prk.: Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius ChJob4,4. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius MKr40. Izraelį, tarną savo, pritiesė Ch1Luk1,54.
7. refl. daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais] Upn.
sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė; Ser
1. tr. NdŽ išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų PnmŽ.
ǁ sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo Jrb. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso Jrb. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras PnmŽ. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus LTR(Trg).
ǁ pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia Pšš.
| refl. tr.: Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu] Grd.
2. tr. NdŽ sunaudoti klojant, tiesiant.
3. tr. plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seiles Vl.
4. tr. sutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė LTI165(Bs).
5. tr. surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtiesei Prng.
6. intr. NdŽ, Pls suduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi! Rod. Kad sutiesiù šakiniu per šonus! Rod.
7. refl. susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausyt Ml.
užtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesė
1. tr. Jrk31, KŽ, Vlkv, Gž atkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką Azr. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė KzR. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų LTR(Šmk).
2. tr. S.Stan, NdŽ, LTR(Zp), Jrb, Šmn nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik Pvn. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je] LTR(Zp). Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti Grd. Užtiesti balkius I. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį LTR(Ktv). Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo Tat. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių Alz. Užtiẽsam virbinę torą Jdr.
3. tr. NdŽ išskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines bures J.Balč.
4. tr. užtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą Drsk. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai JV270.
| Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirkti Rdn.
5. tr. R, R97, MŽ, MŽ127, Sut, I, KI101, K, J, KŽ, Sml, Bsg, Tlž, Rg išskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo R334, MŽ447, N. Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė rš. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių Jrb. Užtiẽsti langatiesę ant lango NdŽ. Užtiesė skaromis langus A.Vien. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius LTR.
| refl. tr. NdŽ: Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je] Krš.
ǁ KŽ, Ig, Skrb, Žr uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu SD439. Su skoterte užtiẽsk stalą J. Baltai užtiestà lova NdŽ. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti NdŽ. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę J.Paukš. Ažùtiesiau skara langą Klt. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius LTR(Kbr). Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas BsO415. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį A.Vencl. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas JD1166. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt Bb. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą LTR(suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu LTR. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom Klt.
| prk.: Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties V.Myk-Put. Užtiesė debesiai mišką LTR(Brt).
| refl. tr., intr.: Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom Plv. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo Skr. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus BsPIV208(Brt). Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt Ilg. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas LTR. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs Vaižg.
ǁ apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą Šts. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves] Žr. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio LTsI376.
ǁ paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink Pnd. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudais Ps.
6. tr. užmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj Ėr. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką Tat. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį LLDII486(Lp).
| prk.: Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų Žem. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstus P.
7. tr. Lkv, Krž užveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse Grd. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš! Krš.
| Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė Azr.
| refl. tr. Pvn: Sodną jau turia užsitiẽsęs Skdv. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę! Krš. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę (juok.) Rdn. Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliaus Rdn.
8. tr. pa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi Žem. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi? Slm. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio? LTR(Plv). Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai? Grd.
| refl. tr., intr. Slv: Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių LKT192(Snt). Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės Žem. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi Up.
ǁ užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo Pt.
| Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas Stl.
| refl.: Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuo Šmk.
9. intr. Grg užduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės KlvrŽ. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust Sch237.
Lietuvių kalbos žodynas